Janina

Juznien

PANYT

Novels ir romanai

Virelio dailinink Gita Balekait

Autors redakcija
Naujo vardo elektronini knyg tekst autori teiss priklauso i knyg autoriams; vis kit
krybini darb autori teiss atitinkamai priklauso iuos darbus atlikusiems asmenims. Lietuvoje
autori teiss saugomos Autori teisi ir gretutini teisi statymo.

www.naujasvardas.lt
2015

Nuo autors
Gimiau 1922 metais balandio 6 dien, Subaiaus miestelyje, Kupikio rajone. Tvas buvo
amatininkas, batsiuvys, mama nam eiminink. Turjau vyresnius brol ir seser. Pradin mokykl
lankiau Subaiaus miestelyje ir j baigiau bdama deimties met paaugl.
Brolis dirbo kartu su tvu, sidavo graius batus, o sesuo buvo gera siuvja. Kaip dabar pasakyt, ji
buvo gabi rb dizainer. Gal jums pasirodys keista, bet ir tada mons mgo puotis, norjo graiai
atrodyti ir domjosi mada.
Tvas prenumeruodavo laikrat Lietuvos inios, o mano pareiga buvo parneti j i pato
agentros ir garsiai visiems perskaityti. Jei pasitaikydavo gauti knyg, tai t jau skaitydavau visiems
iki vlumos.
Jaunyst prajo slenkant sunkiems karo ir pokario metams. Itekjau u garveio mainisto,
uauginau dvi dukras ir dabar turiu keturis ankus ir penkis proankius.
Visada mgau rayti, bet viskas ir liko nepublikuota, nes kryboje nebuvo socialistinio realizmo
dvasios.
Jaunimo padedama 2009 metais ileidau apsakym ir apysak rinkin Kaip a viliojau kininkait...,
2011 metais - Ubagka, 2013 m. Loikas ir 2014 m. Dvaro klajnas. Malonu matyti, kad
mons skaito, vertina. Vieni pagiria, kiti supeikia, bet svarbiausia, kad skaito.
Turiu laiko valias. Prisiminimai apie mano ir emiei likimo vingius, vairs linksmi nutikimai,
miesteln meils istorijos, kurios susikaup per ilgus gyvenimo metus, skatina rayti ir kol bsiu
gyva raysiu.
Dabar gyvenu maame miestelyje prie Nemuno ir raau. Turiu br skaitytoj, kurie skaito, domisi,
vis ragina rayti ir netingti.

Janina Juznien

Nuo leidj
Mielas skaitytojau, k tik pamei rankas unikali knyg, kuri, jei Tave pagaus, trauks keist udar
priekario (taip pat karo ir pokario met) Lietuvos kaimo ir ma miesteli moni pasaul su
sunkiais darbais, iaurokais neraytais statymais, spalvingais charakteriais ir netiktais likimais.
Skaityti skanu. Autor puiki pasakor, kalba paprasta, bet gyva (su mielomis tarmybmis), visi
veikjai vienaip ar kitaip simpatiki, net ir patys blogiausi. Paliestos vairios tematikos pinigai,
kis, ydai, lenkai, sovietai, taiau svarbiausia kriniuose meil ir enatv. Deja, ne visada
engianios koja kojon. Jaunesnis skaitytojas nustebs, kokios aistros vir an laik berods nykiose
alies provincijose.
Krini ioje knygoje daug, tad jos uteks ilgam. Ir vis tiek tampa gaila, kai istorija baigiasi, nes
lidna skirtis su personaais, kuriuos pamilsti. Nortsi, kad pasakojimai tstsi ir tstsi.
Vienintelis rimtesnis priekaitas autorei kad kai kuriems kriniams tarsi pritrksta pabaigos,
kulminacija ir atomazga gali pasirodyti silpnokos. Taiau skaitymo malonumo tai neatima
skaitytoj laukia ilgi jauks vakarai su elektronine knyga rankose.
N:\>_

Dvi Stasiks vasaros

1.
Vasar dviraiu, pavasar ir ruden, kai purvais ityta ir vandeniu pasrva sodyb keliukai, keliauti
norisi daugiau raitam nei vaiuotam. O iem, kai atrius keli gruodus storai padengia ir giliai po
savimi paslepia kietai suvaintas rogmis sniegas, gyvenimas kaime atgyja. dailias lajukes
pasikinks graiai iriestu sprandu gelsvais pinamais kariais ir trumpai kirpta uodega drigant
Katan ko ne kiekvien sekmadien ar subatvakar Lobini Adolis braukia pro Auktasalio kaim
Galalaukio link.
Jau seniai, kelinti metai i eils. Gal bus kokie penkeri, jei ne daugiau, kai Salos ir Galalaukio
merginos priprato tai matyti. Jos puikiai inojo, kur jis traukia, taiau su giliai irdyje uslpta viltimi
ir pilnu pavydo vilgsniu palyddavo j ventikai isipusius. Vasar jis lkdavo keliuku tiesiu
liemeniu ant dviraio ranken pasvirs, pavasar ar ruden jodavo ididiai balne sddamas ant
graiausio visoj apylinkj kumelio. iem slysdavo pro kaim lengv, vos dviem sdti skirt va
sisds, ilta kaili muta gnaite kojas prisidengs.
Tiek Autasalio, tiek Galalaukio merginos, kurioms tik buvo metas tekti, netgi ir jaunesns,
piemens, nemat sau geresnio jaunikio kaip Adolis ir todl spoksojo j kaip kok dievait. Visos j
mintys ir kalbos prie rateli, jei ne tiesiogiai, tai uuominomis, sukosi apie Adol ir Sokono
Melanij, kuri taip ilgai usitsusi draugyst jas stebino. Tai ir buvo ta prieastis, kuri skatino ir
adino mergin vilt, nors Adolis vis tebelank Melanij ir kitas nesivalg. Bet merginos kak
nujaut ir lauk. Na, ar nepasitaiko taip, kad draugauja, draugauja, o paskui nei i io, nei i to
pasimeta? Daniausiai po toki ilg draugysi. O kas gali inoti, kaip dabar atsitiks?
Jau tiek met prabgo, ar negaljo jos vesti? Jei staiga sugalvot Adolis Melanij palikti ir
pasiiekot kitos? Kas gali inoti, kuri nukryps jo akys? iaip ar taip, bet tiktis nra nuodm. Jis
neveds kavalierius, kas gali udrausti apie j merginoms svajoti, ypa kai jis toks mielas ir
geidiamas kiekvienai irdelei?
Yra dl ko galv pasukti... Tik pamanykit, koks vaikinas tas Adolis. Vienas visoje parapijoje. kis
viduryje miestelio su paia klebonija lieiasi. Du valakai puikiausios ems. Kas neino Pamgs
lauk? O jis vienas vienintelis ant tokios ems. Kai nukarins tet, jos valakas ne kam kitam, o
Adoliui atiteks. mons kalba, kad ir aukso senoji turinti. mons kalba, matyt, ino. Be to, kasmet
didij veni Kald ar Velyk proga senoji pluotus doleri ir visoki drabui i Amerikos
gauna. O kur tada deda visa tai, kai ir savo visko per akis pertekusi? inia, kad auks visa tai maino
ir kojin bruka.
O kokios Lobini trobos! Naujutlaits, jazmin ir sodo ksmynuose paskendusios. Gyvenamosios
langai dideli kaip mokyklos, sienos lentelmis apsitos, stogas raudonomis erpmis dengtas. Visa
sodyba aliai dayta tvorele tvarkingai aptverta. Raudonuoja stogai kaip dvaro. Bii aviliams ir
tiems langeliai baltai ipaiyti Ak veria pavyzdinga tvarka, grois ir turtas, o pats eimininkas vis
dar kavalierius, penkti metai, kai lanko mergin, o neveda. O gal apie mane, o gal apie mane
pagalvoja? O gal, o gal K ia mogus gali inoti, kur kieno laim? Gal gale, kad ir visai nieko

neturt, vien dl graumo bt galima eiti u jo. Vaikinas kaip jaunas uosis: auktas, lieknas,
viesiaplaukis, mlynakis, o antaki lenkimai kaip bero ievj anglimi ivesti. I alies pavelgus,
atrodo ididus, rimtas, bet tikrai nesipuikuoja. Jis puikiai pasta visas Auktasalio ir Galalaukio
mergeles, ino, kad jis joms visoms patinka ir sutiks nepravaiuoja nepasisveikins. Kartais net
Katan sustabdo ir ilgiau pasineka, pajuokauja. Drsesns tai pajutusios tyia pataiko su naiais
prieais ieiti, o pakalbintos vis savait turi apie k saldiai galvoti, nors Adolio Katanas ino tik
vien keli, kur jis randa poils tai Sokono sodyba.
Ak, rpi jis visoms Auktasalio, Galalaukio, net ir tolimesni kaim merginoms. Atrodyt, tik
Melanija galt bti rami, taiau ne maiau u kitas ji turi rpesi su Adoliu. Gerai ino, kad jis bus
etadien ar sekmadien, kartais ir viduryje savaits, taiau kokia bus jo nuotaika jai msl, kuri
spja tik jam pasirodius. Kartais jis linksmas, burna nuo juoko neusidaro, tamsmlyns akys aibus
svaido, pilnas kalbos, prasdi vis vakar smagiai visus nuteikdamas. Kit kart pasdi valandl
kit, nesileidia kalbas, pasivalgo nelinksmomis, ididiomis akimis ir tuoj ivaiuoja.
Mato Melanija, kad jis elgiasi ne taip, kaip reikt, taikosi prie jo, taiau tikti negali. Kiekvienam
susitikimui ji ruoiasi ypa rpestingai ir puoiasi kaip manydama. Visada sugalvoja, kaip pagrainti
drabu, k nors atnaujinti Adolio jau matyt palaidinuk ar suknel. Ar tai sagut siuva, ar koki
nors apykakl priderina, ar sag atlap smeigia Tai auktyn, tai on veria ji savo juosvus
plaukus, kaitalioja ukuosenas, net plaukai m slinkti. Bobui paklausiusi m ji plaukus ajer
aknimis bei apyniais mazgoti, nuo ko plaukai sustiprjo, m gundaniai blizgti. N karto Melanija
neijo Adolio pasitikti savs veidrodyje neapvelgusi. Tada, kai ji jauiasi esanti puiki, jis j n
nepairi ir nepastebi nei jos groio, nei puonumo. Vilt j sudjusi turtinga vienturt, ielaem
kantriai laukia, kitus nesidairo, tikisi Adolio, kuris tiek met j lanko. Iki iol neino ji, Adolis tik
draugas jai ar svetimas, bus kada nors jis jos ar ne.
Laukia ir tvas su motina, n puss odio nesako Melanijai, nekamantinja tegu sau lankauja. Juk
veltui nevains. Tiek met lankosi, juk turs baigti, kart pradjs.
Kad bt aikiau, i savo, kaip tv, puss, besikalbdami su jaunimu, pabria, kad yra pasireng
visk ento rankas atiduoti, o patys pasitraukti iimtinn. Melanija raudonuoja nuo toki uuomin,
kartu su viltimi klauso, k pasakys Adolis. Taiau jis nieko rimto nepasako. Kai bna geros
nuotaikos, juokauja ir juokais nuleidia, o kai paniurs patyli ir ivaiuoja. Kita jos vietoje gal
seniai bt spjovusi jo kaprizus ir nutraukusi su juo draugyst, bet Melanija buvo simyljusi ir
nepajg to padaryti. Ji kantriai laukia, atsako pirliams ir po truput sensta.
Sokon sodybos pakratyje, kur pievomis baigiasi j em ir ribojasi su nals Jormantiens trij
hektar sklypeliu, stovi pusiau i medio rst ir molio drbtas trobesys, iaudiniu stogu jungiantis
gyvenamj pirki su tvartu ir darine.
Gyvenamajame gale, niekam nepastebint, iaugo ir merginas ijo nals dukra baltaplauk Stasik.
Tiesa, kai kurios rimtesns kaimo merginos dar ir dabar tebelaiko j piemene, nors per pai
Udin jai sujo septyniolika. Su tokio pat amiaus mergaitmis ji jau ateina kaim, vakarones,
kur yra pripainta gera dainininke ir okja, todl vaikinai skuba j paokdinti.
Tai gal vienintel i Auktasalio ir Galalaukio mergin, kuri n trupuio nesuka sau galvos dl
Adolio. Netiktai jam pasisukus kaimo vakaronje, kas bna gana retai, visos reikia jam didiausi
pagarb, stengiasi atkreipti save jo dmes, kitos varosi ir neino kaip elgtis jo draugijoje. O

Stasik n tupuio jo nesivaro, vadina j vardu, kalba kaip su sau lygiu, pasiaipo kaip ir i kit
berniok, na, o jis dl to n kiek nesieidia. Jai jis buvo niekas daugiau kaip senbernis, anksiau ar
vliau turs vesti Melanij, ir tiek, o kad jis yra toks graus, garbingas ir turtingiausias parapijoje, jai
buvo n motais. Ji buvo tokio amiaus ir tokios nuotaikos, kada apie tai negalvojama. Dabar, kada ji
iaugo ir gali lankytis kaimo pasilinksminimuose ir visur dalyvauti kartu su jaunimu, jaustis suaugusi
mergina, su kuria skaitomasi kaip ir su kitomis, k gali reikti toks Adolis, palyginus su ia laime?
Dabar, kai atsivr durys t nauj gyvenim, apie kur ji tiek daug svajojo, kr graiausius planus ir
nekantriai lauk, kada gals tapti jo dalyve, ji tikisi patirti k nors domesnio ir paslaptingesnio.
Artjo pirmoji mergautin vasara ir ji adjo daug vairi naujovi. Ne su motina, kaip bdavo iki
iol, bet su draugmis ji vaikios banyi sekmadieniais ir vaiktins miestelio gatvmis po
pamald. Lankys atlaidus ir gr parugmis namo tik su jomis. Giedos geguinse pamaldose, grbs
bryje mergin Padysnio lankose ien ir i piev gr dainuodamos kartu su pjovjais. Dabar j
buvo uvaldiusios neprastos mergautini dien nuotaikos. i mergina buvo svajokl, pilna naivi
jaunysts mini groio, bet ne nuotaka. Jai nerpjo, kad Adolis toks turtingas, graus, kad jis vienas
ant tokios ems, kad bt geras gyvenimas u jo itekjus. Sau ji tikjosi visai kitokio, nepaprasto,
negirdto neregto, tik jai vienai inomo isvajoto. O jau Adolis, neskaitant jo turt, toks pat
paprastas bernas kaip visi kiti, gal kiek daugiau paniurs, kakaip ididiai pasipts, tarsi piktas. Ji
stebjosi, kad visos, o tarp j ir Melanija, jau seniai naudodamosios mergin laisve ir teismis,
daugiausia dmesio skiria Adoliui. Argi i tikrj tik jis yra mergin idealas bei tikslas? Itekti u
turtingo vaikino jos visos kaip viena siek. Ar ir ji kada nors susiavt tokiu pasiptliu ir jo turtu?
Bet tiek to. Kam Adolis, kam vedybos, o jai niekas nerpi. Dabar tik okti dkti, dainuoti. Nors bna
pavargusi, bet igirdusi grojant armonik arba dainuojant jaunim, bga pasiokindama su
mergaitmis kaim.

2.
Melanija staiga pasigedo Stasiks. Nepaisant skirtingo j amiaus, buvo taip prisiriusi prie jos, kaip
prie savo jaunesns sesuts.
Po karo, kuriame uvo vyras, nal Jormantien persikl i Rygos Auktasal. Atsiteis i vyro
broli dal ir sikr Sokon sodybos galulaukyje. Nuo t laik, nuo pat maumls Melanija prato
matyti Stasik alia savs. Bdamos maos jos katu aisdavo llmis, paaugusios ganydavo Sokono
band, kurioje gansi ir Jormantiens almarg. Jos prasimanydavo vairiausi aidim, o kai
atsibosdavo aisti, pasikalbdavo apie ateit, apie tai, kai jos bus jau suaugusios, kokius rinksis sau
vaikinus, u kuri nort itekti.
Vliau Jormantien su pagjusia Stasike per vasar dirbdavo Sokon laukuose u leidim ganyti
pievose almarg, u arkl, kur nal gaudavo i Sokon savo laukams apdirbti, o iem malk i
miko parsiveti. Dirbo ir u tai, kad karvutei utrukus, gaudavo litr pieno koei, zacirkai ar
bulvienei pabalinti.
Ar mlaveis, ar darai, ar ienas, bulviakasis ar klimas visada Stasik pas Sokonus, visur drauge
su Melanija. Kai prabgdavo vasara ir ateidavo ilgi rudens ar iemos vakarai, Stasik su Melanija
drauge verpdavo pakulas iuiniams, maiams ar vilnas milui, megzdavo virbalais pirtines, kojines.

Sueidavo pas Jormantien ar Sokonus, kad atskirai nereikt ibalo deginti ir nebt taip nuobodu.
kaim vakaroti Melanija nemgo vaikioti, ypa nuo to laiko, kai visos pradjo jai pavydti Adolio
ir pasklido kalbos apie j draugyst. Jas, usimusias iais darbais, neretai rasdavo Adolis ir jie visi
drauge linksmai praleisdavo vakarus.
Gal kaip tik dl ios prieasties Stasik ir nesidomjo juo. Ji uaugo Adolio akyse, o kai jis pradjo
lankyti Melanij, jai nebuvo n keturiolikos. Buvo laikas, kai ji laik Adol vyresniu dde ir
sveikindamasi siekdavo pabuiuoti rank. Taip buvo pradioje, kol ji nesuprato, ko jis ia lankosi.
Vliau, jam atjus, ji pakildavo ir ieidavo, o kai kada Melanijos kvieiama pasilikdavo. I pradi
Adolis Stasikei buvo dd, vliau Melanijos vaikinas, suadtinis, tarytum gimin, savas mogus.
Jeigu kas ir abejojo, tai Stasik buvo tikra, kad Adolis ves tik Melanij. Bgo laikas ir Stasik, nuolat
bdama su jais, m suprasti, kad ne viskas tarp j gerai. Ji lauk, kada Melanija isipasakos jai visas
smulkmenas, pasiguos, atvers ird, taiau ji kak slp, nieko neusimindavo, nors jos i maens
buvo pratusios dalytis visais igyvenimais ir spdiais. Stasik pasijuto eista, atstumta ir
nereikalinga. Pradjo reiau lankytis, daniau ibgdavo kaim, o paskutiniais metais ir visai atitolo.
Melanijai trko Stasiks.
Adolis lanksi kaip visada, gal net ir daniau, beveik kas antr vakar, bet pabdavo trumpai. Vos
Melanijos tvas spja nubalnoti irm, irk, jis jau kabina nuo vinies kailinukus, dedasi ant galvos
kepur ir atsisveikina. Jei kada ir usibna ilgiau, tai jie neranda kalbos, varosi vienas kito galbt dl
to, kad Melanija kartligikai laukia i jo lemiamo odio. Kiekvien kart tikisi j igirsti ir
jaudinasi, o jis visk supranta, ino, ko ji laukia, mato, jog ji jaudinasi, bet paskutin od itarti
vengia. Taip kiekvien kart jie isiskiria neisiaikin, nepatenkinti vienas kitu tarsi susipyk.
Kiekvien tok vakar j ileidusi Melanija ilgai neumiega, iki smulkmen prisimena praleist
valand, apsvarsto kiekvien jo ir savo pasakyt od, iekodama prieasi, dl kuri Adolis darosi
vis altesnis jai. Kaip visada, nesuradusi sau joki priekait, ji vis labiau nusivilia. m
nebepasitikti savimi. Nusprend ateityje daug neplepti, kad nepasakyt ko nereikalingo arba kas
galt j eisti. Susitikus darsi vis sunkiau, tiesiog jie abu pritrkdavo kalbos. Ak, kaip tokiu metu
trko Stasiks! Tais vakarais, kai su jais bdavo Stasik, viskas vykdavo daug sklandiau. Ji linksma
ir tauki kalboje, ukrsdavo ir juos savo nerpestingumu. Jie juokaudavo ir plepdavo kas
paklidavo, nejausdami reikalo aikintis. Dingdavo tampa, kuri juos slgdavo, kai jie likdavo dviese.
Tokie vakarai prabgdavo labai greitai ir smagiai. Stasik savo buvimu juos lyg suartindavo.
Melanija jausdavosi laiminga, nes Adolis buvo patenkintas ir valus. Ji priekaitavo sau, kad nemoka
Adolio uimti ir dl to jo nuotaika buvo nepastovi ir neaiki.
O gal kit turi pasirinks?, danai graudavo jos ird tarimas. Kodl anksiau jis bdavo
viskuo patenkintas? Mokjo j ir priimti, ir uimti, o paskutiniais metais tapo tiesiog nepakeniamas,
kankinosi Melanija.
Tetul Karus, kuri gyvendama miestelyje nuolat stebi visus Adolio ingsnius, teikia neblog ini:
Adolis, Dieve gink, niekur nesilanko, net ten, kur, jos manymu, slypi didiausias pavojus. Nevaikto
jis nei pas Leokadij i Navik, nei pas Dums Reni i Medin, nei pas kuri kit i turtingesni ir
slaunesni apylinks mergin. Tai i naujo adino Melanijai vilt, pasitikjim ir teik kantrybs
laukti. Taiau praeina kuris laikas ir ji vl nerami.
Kas pasidar, kas pasidar?, kankinosi mergina, taiau n karto Melanijai neatjo galv
pairti, kur Adolis suka savo Katan, kai, sueids jai ird, bet ididus, isuka i Sokon kiemo.

Ijojs keleliu viekel, jis niekada nejoja miestel, nors suka irg ton pusn. Tik prijojs
Kazinkelio krykel pasuka kit keliuk kairn ir, ltindamas greit, joja eero krantu. Taigi,
jodamas tuo keliu, Adolis gali nujoti Pamg. Tiesa, jis niekur neusuka ir kiekvien kart grta tik
namo. Vis dlto kam tas vingis? Kas j mato, niekas nesistebi. Pavasar ar rudens metu, kai ivaintas
patyta viekelis, daugelis vaiuoja paeere, naudodamiesi maiau vainjamu ir dl to kietesniu
keliuku. Kai idista arba pasitaiso rogi kelias, paeers keliukas tampa nebereikalingas, iskyrus
vos kelis paeerje sikrusius gyventojus. Visi j pamirta, bet Adolis ir tada suka j.
Katanas, atrodo, priprato prie naujo eimininko skonio. I lto engia eero pakraiu, o prisiartins
prie molio plktins gryiuks jis kartais ir neraginamas sustoja. Gyvulys protingas, gerai ino savo
pareig... Kaip per tiek met prato sukti Sokon sodyb, taip ir ia netruko prasti stabtelti kaip tik
tuo metu, kai atsiduria prie molins gryiuks galo. Nuo eero kranto, kur kyla vingiuoja keliukas,
pro langus gerai matyti, kas dedasi Jormantiens pirkioje. ia nuoalu, retai kas pasuka t ulank,
nes sulig nals pirkia baigiasi Auktasalio sodybos. Adolis ramus dl to, kad gali bti kieno nors
pastebtas. iopso jis pro lang kaip koks pusbernis, umirs tai, kad yra garbingiausias parapijoje
vaikinas.
Jei tik Melanija bt sugalvojusi j pasekti, bt pamaiusi j ties ta paia vieta taip stoviniuojant, lyg
ko laukiant. Vargu ar jai bt atj galv, ko jis ia valgosi?
I viso jis dabar toks keistas, keistai elgiasi, kad tiesiog negalima jo suprasti. O gal geriau ir
nebesistengti? Tiek laukta, gal reikia dar kantriai palaukti, kas bus toliau. Tik kad tie susitikimai bt
ne tokie slegiantys. O, kad jie bt daug laisvesni ir linksmesni. Reikia stengtis, kad daniau Stasik
bt kartu su jais, mst Melanija.

3.
Stasik dabar bt sunku sugaudyti. Ji visur kvieiama, taiau ir pasiadjusi ne visada itsi paad.
Jos pilna visur, tik pas Melanij jos nebetraukia irdis, nors i mandagumo ji retkariais ubga pas
j. Stasiks sulaukusi, Melanija stengiasi kaip galima ilgiau j pas save sulaikyti.
Ar jau leki? Na, ir neleisiu. Ssk, pasdk nors trupuiuk, sulaik ji Stasik, kuri motinos
pasista trumpam buvo ubgusi pas Sokonus. Papasakok, kas naujo, tu juk kaim daniau nueini,
o mus baigi visai pamirti, priekaitavo Melanija.
Buvo graus, iltas Ugavni vakaras. Vjas nurimo, m po truput alti. Lengvai virpdamos
vaiskiame ore byrjo retos snaigs. Mnulis tai pasirodydamas, tai dingdamas nard debes
pusnynuose, kol pagaliau iplauks giedro dangaus plot, apviet storai sniegu pridengt em,
nuberdamas j sidabru.
Pasirengusi greitai grti, Stasik nenorom nusisiaut skar ir prisdo ant suolo krato prie dur, kad
bt galima ismukti lauk, taiau Melanija prisispyrusi kviet pavieti.
Slinkis ariau stalo, paios taip veikiai neileisiu, kartojo ji juokaudama ir, beveik jga itraukusi
i rank skar, pasvr j ant kartels. A taip pasiilgau tavs, o tu n aki nerodai. K darbuojats,
kaip mama kruta ir iaip kas girdti? lipniai klausinjo Melanija. Stasik neinojo, n k daryti. Ir

gaiti nesinorjo, ir ieiti nebuvo kaip. Toks graus vakaras ir dar nepaprastas Ugavni. Pas
Gurn jau tikrai renkasi jaunimas usigavti. Be to, ir ji su Onike buvo nutarusi ten kilti. Bet, taip
praoma Melanijos, ji neidrso atsikalbinti ir klusniai pasislinko ariau stalo. irdies gilumoje
Stasik jautsi lyg kalta, kad pamiro kiem, kur ji uaugo ir buvo priimama kaip savas vaikas. Ji
netiktai prisimin i nam jaukum, praleistas ia dienas ir vakarus, toki nuoirdi Melanijos
draugyst, ir pajuto didiul nor atverti jai kupin nauj spdi ir igyvenim ird. Nors Melanija
ir kiek pasikeit, ne tokia nuoirdi, bet ja visada galima pasitikti. Ji tai labai gerai ino, juo labiau
kad pasipasakoti kam nors taip ir knietjo.
Slinkis ariau stalo. Mama vir kepaliuk, o a ikepiau blyn, tai pavakarieniausim, dar vis
ragino Melanija, brazdindama auktus lentynoj. Stasik nusiraminusi atsisdo ustaln. Pasirs
gyvulius pirkion jo Sokonas. Kabindamas kert kailinukus ir kepur, nedidelis, plai pei, ilais
sais, visas apsnigtas, aplips iaudais, apsiavs medpadiais mogelis pasisuks pakalbino Stasik:
O, vienia nebuvl. Kur prauvai, kad niekad neubgi? Ar taip usimusi, ar ipuikai? O kokie
vjai dabar atpt?
Atjau Ugavni blyn paragauti ir tiek, atsak daug negalvodama Stasik.
Tai kain ar jos turi, gal net nekep, pasak Sokonas, antr kart kabindamas nukritusi nuo vinies
kepur. Kepaliuk tai pats maiau, kaip motina vir, o ar turi blyn negaliu garantuoti.
Negaljau apsirikti, nesutiko Stasik. Kai pas jus k nors verda ar kepa, kvapas atsklinda iki
ms kiemo. Melanija kaip tik ruoiasi duoti vakarien, tada ir pamatysim.
Tai nek ia, jei turi, eidamas prie stalo pamojo Sokonas Melanijai. Pasiutikai norisi valgyti,
nes tiek prisitampiau, kol pagirdiau gyvulius, net pairdius m mausti. Nors a pats kaltas. Per
pietus tiek privert sniego, kad prie ulnelio reikjo bristi, o nukasti patingjau, pamaniau isimindys,
skundsi ssdamas netoli Stasiks u stalo. Atsisds giliai atsikvp pro sus ir m dairytis
skrynels su tabaku.
Ar jau ulinyje nebeturit vandens, kad prie ulnelio braidot? stebjosi Stasik.
Kai paspaudia kiek stipresnis altis, tai ir nusenka vanduo. Pas mus kiekvienais metais tas pats,
matyt, ant prastos gyslos. Reikt kitoje vietoje kasti, tik vis tas neprisiruoimas.
Sklidina meltuve pieno neina jo ir Sokonien. Drtumo ir auktumo sulig savo vyru, bet jau
pasiutimu viryt visas Auktasalio moteris ir vyrus kartu pamus. Dar ir dabar danai ji suduoda
Melanijai kupr, o jau paiam Sokonui vairi moterik ranki teko paragauti. iaip ji buvo geros
irdies moterik ir labai myljo Stasik.
Pastaiusi miltuv ant suolo ji dar kart iskalavo vandeniu puodynes, nors Melanija jau buvo
paruousi, suiekojo vari drobul ir rengsi koti pien.
Gero vakaro, tetule, pasveikino j Stasik, supratusi, kad Sokonien jos nepastebjo. I kur tiek
daug pieno? Ar jau veriavosi katra? nusistebjo Stasik.
O Stasik, n nepamaiau, trumpam atsisuko ypsodamasi moterik. Gero vakaro, praom kas

vakar, irgi pasisveikino. Tai jau pas mus bent dvi atsived, o ne viena. Na, o js, ar greit turs?
Ms niekada taip anksti neveda, nebent prie Velykas, o gal dar vliau, atsak Stasik.
Gal jau uleidot? teiravosi Sokonien, toliau kodama pien. Sukousi prideng puodynes
mediniais dangteliais, pripylusi miltuv vandens iskalavo kelis kartus kotuv ir pakabino j ant
vinies prie peiaus kaktos. Ipylusi i miltuvs pienuotas paplovas kiaulkibir ji dar kart iskalavo
miltuv ir, apvousi j, pastmjo pat kamp po varvaniais eimininko kailiniais.
Dar tebemeliam, bet tik kam nors ubalinti tegaunam. Greitai, matyt, ir visai teks nutraukti,
kikai, kaip ir pridera suaugusiai merginai, dst Stasik.
Vaje, gal ilto pieno gersi? staiga prisimin moteris. Kad kiek jau biau ineusi.
Melanija, nelaukdama Stasiks atsakymo, pam i lentynos puoduk ir, kai motina pripyl pieno,
nuneusi pastat prieais Stasik.
Imk, igerk, paragino ji. Juk mgsti ilt pien? Mama, neinek, dar pilk Stasikei, rpinosi
Melanija.
Uteks, uteks, daugiau nereikia, gynsi Stasik, n to paties neveiksiu, toks didelis puodas.
Rado kuo vaiinti, neileisdamas pypks i dant siterp tvas, nekit ia, k turit geresnio,
metas vakarieniauti.
Kokie skans buvo kart kepaliukai. Pagaminti i geros varks, gausiai upilti lydytu sviestu,
apibarstyti pelatrno olelmis. Blynai taip pat buvo skans. Matyt, i vakaro maiyti su mielmis ir
pienu: pasipt, geltoni, ikorij, upilti smetona. Viskas labai adino apetit, juo labiau kad svetimoje
gryioje valgyti yra daug skaniau, juk kiekvienas tai yra patyrs.
Gerokai ukand kepaliuk ir blyn, dar usigr balintos gileli kavos su cukrumi. Stasikei net
veideliai ukaito, paraudo lpos. Igr kavos ir persiegnoj, visi pasikl nuo stalo ir katras kur
isivaikiojo. Motina su roaniumi uslinko u mrelio, tvas, pasigalands peil ant priedos,
rengsi pasipjaustyti tabako, o Stasik padjo Melanijai nukraustyti stal. Tuo metu u lango ir
pasigirdo skambaliukai, sulojo uo.
Melanija, atrodo, visai nekreip tai dmesio, nenustebo, kas tai galt bti, nors kas minut ji lauk
Adolio ir nuo kiekvieno nugirsto garso krpteldavo jos irdis.
Stasik tuoj prioko prie lango ir, usidengusi delnais nuo viesos, suiuro kiem.
Adolis atvaiavo, trumpam atsisukusi paskelb ji ir vl sikniaub stikl. Sokonas ir be to jau
vilkosi kailinukus, djosi kepur ir eng pro duris.
Tada a jau eisiu namo, stebjusi pro lang ir maiusi, kaip vyrai pasisveikino, kaip Sokonas
pririo Katan, o Adolis prideng j gnia, kaip abu pasuko pirkios link, pasak Stasik atsisukusi
Melanij. Geriau jau a ateisiu rytoj, atsineiu kokio nors darbo, tai per dien bent pasineksime,
suskubo Stasik.

Menanija netiktai atsisuko ir grietai pasak: N nemanyk ieiti, ir skubdama dar pridr, k
veiksi parjusi? Juk iandien ne iaip sau vakaras, o Ugavns. tai usigavsime visi kartu.
Didesnj draugj visiems bus smagiau, o kaim ar iaip ar taip jau nebenueisi. Jau vlus laikas.
Geriau pasilik. Pasilik, jau daug velniau kviet Melanija, ir Stasik nusileido.

4.
Gero vakaro, kaip paprastai i aukto pasisveikino pirmasis pirki js Adolis. Ant jo
puskailinuk ir kepurs blizgjo sniego kruopos, o nuo kaktos per nos nusirits ant krtins nukrito
itirps sniego laas. Tai pajuts jis trukteljo nosimi, paskui pamgino brktelti rankove, taiau jau
pradjs tirpti sniegas tik dar labiau sulapino panos. Po to jis susiprato isitraukti i kiens nosin.
Tai matydama Stasik neikent nenusiypsojusi ir, kad toliau likt Adolio nepastebta, pasislinko
giliau ustal, lempels el.
Nusims kepur ir nusivilks kailinukus, kuriuos prim ir pakabino Sokonas, jis dar kart
nusiluost nosine veid ir padav rank prijusiai j pasitikti Melanijai.
Sveika gyva, pasisveikino Adolis, taiau nei i jo veido, nei i balso Melanija dar negaljo
suprasti, kokia jo iandien nuotaika.
Sveika, sveika, atsak ji, dar kart vogiomis stebdama jo veid. Pamaiusi, kad jis lyg ir
neblogai nusiteiks, i karto pagyvjo. Praom toliau, praom sstis. Labai gaila, kad su vakariene
pasiskubinom, btume kaip tik sveio sulauk prie blyn, juokavo Melanija.
Adolis nei i io, nei i to staiga nepatenkintas burbteljo.
A pavalgs, atkirto jis, kad Melanija net krpteljo.
Kas to neino, band ji atitaisyti nuotaik, bet tok vakar kakaip smagiau didesnj kompanijoj,
nebeiman varg k besakyti. Adolis, visai nekreipdamas dmesio tai, k ji neka, atjo prie
stalo ir atsisdo. Sdinios lempos ropels elyje Stasiks jis nepastebjo. Ji tyljo neisiduodama,
sek juos ir stebjosi: Sutiko kaip kok klebon, arkl prim, par, o Adoliui kailinukus nuvilko,
nuolankiai papra sstis, o jis vis pasipts, nepatenkintas. Taip popinamas, dar er stato, kad jis
nesulaukt, mst Stasik pasipiktinusi ir su gailesiu velgdama Melanij, kuri, tarsi
nepastebjusi jo iurktumo, jam toliau pataikavo.
Praom toliau, praom slinktis ariau prie vienios, bus smagiau, ragino Melanija. Jis lyg ne
savas apsidair ir tik dabar pastebjo Stasik. Vienu metu jis tarsi nuvito. Jo nirios akys po tamsiais
antakiais sublizgjo. Adolis met vitr gyv vilgsn Stasik, taiau, bijodamas isiduoti, vl
nutais akmenin veid.
Kokios ia vienios besama? sispraudusi pai kert, n nematyti, tiek tepasak, nekeisdamas
tono. Sveika gyva, ities rank per stal pasisveikinti, neva tik dabar atpains. Ko ten slepiesi?
paklaus.

 N nemanau slptis, atsak Stasik, paduodama rank, kuri Adolis stipriai paspaud, tarsi sulaik
savam delne.
Tik pats ipuikai ir nebenori painti, papriekaitavo ji.
Na, ko ia man puikuotis? Nra nei kuo, nei prie k. Vis vien Auktasalio mergels mane neiri,
brokija, per senas, matyt, esu.
Dar taip pasivaink tiek met, tai ne tik salos mergels, bet ir Pamgs davatkos nebeirs,
nusijuok Stasik.
Nr ko skubintis, nr ko skubintis, reik pasirinkti kol metas, teisinosi Adolis. Juk ne vienai
dienai, o visam gyvenimui iekau, kad paskui nereikt gailtis.
Pasiutikai ilgai renkiesi. Tiek besirinkdamas, paliksi vietoj Anupro varpais skambinti, juk gyveni
prie pat banyios, toliau j erzino Stasik.
Ar manai, kad taip paprasta i tokios daugybs isirinkti? T mergeli bri briai, kur tik mesi
pagal, ten pana, ot ir atspk mogau, kuri i j geriausia.
O tai tau. Jeigu pats nesugebi, tai prayk Dominyko. Jis ipir. Ne vienam tokiam iopliui po
ydmerg tais, sieidusi u visas merginas dl tokio palyginimo r jam Stasik.
Cha, cha, cha, nusijuok net Sokonas. Ties Stasik sako. Senis Dominykas ne vienam tokioj
bdoj padjo. Antai Saplys. Po iai dienai bt nalavs, o dabar garbina Diev, diaugiasi jaun pai
gavs.
Po io pokalbio Sokonas tabokos pjaustym atidjo rytdienai. Pasipjausts tam kartui, njo, kaip
paprastai, u peiaus pas motin, bet papsdamas pypk prisdo prie Adolio, pasirengs tok
nepaprast vakar praleisti su jaunimu.
Po tokios bendros j kalbos Melanija nuiuvo, nenuleisdama nuo Adolio aki, stebjo jo veido
iraik. is, garb Dievui, n neman sieisti. Jai net ant irdies lengviau pasidar...
Juokis, juokis, nuolaidiai, n kiek nepykdamas, juokdamasis kartu su Sokonu pasak Adolis.
Pamatysim, kaip pati rinksiesi, kai ateis metas, tarsteljo jis.
O, kad taip bt j valia, gal n viena nelikt netekjusi, palingavo galva Sokonas. Bet dabar jau
j vargi tokia dalia, kad paios nepasirinks ir gana. Nenori likti senmerge, tai eik u to, kuris tave
ima, nors ir labai skaudt ird dl kito.
Melanija staiga nuraudo ir, nordama nukreipti kalb, siterp:
Tte, ar padavei Katanui? Kain ko stovi galv ukls, gal nepasiekia?
Nealkanas, matyt, greitomis mets vilgsn pro lang atsak Sokonas. Kai ialks, tai pasiims, o
tu geriau mumis pasirpink. Negi taip ir sdsim prie tuio stalo Ugavni vakar?
O a geriau senmerge liksiu, negu teksiu u tokio, kuris man nepatinka, staiga pasak Stasik,

kaip kirviu nukirto.

Adolis, vis laikydamasis ididiai, nuolat vilgiojo Stasik. Jis jau seniai i taip arti nebuvo jos
mats. Dabar jis pastebjo, kad jos veidas papilnjs, krtin paplatjusi, tokia idrsjusi ir
pagrajusi. Mergina nebe vaikas, bet tokia pat kalboje kandi. Juk jis seniai numat, kad i jos
iaugs puiki mergina. Kur laik net stebjo j susidomjs, o dabar akivaizdu, kad jo spjimas
pasitvirtino su kaupu. Taip ir trauk prie irdies baltom garbanlm apsuptas skaistus jos veidelis,
linksmos kaip iburiukai mlynos akys. Ir ivis taip jau patraukliai ir keriniai ji atrod, kad norjosi
irti j, neatitraukiant aki. Ir Adolis irjo. Ne spoksojo, bet vogiomis, neisiduodamas
vilgiojo ir diaugsi ia j ivyds, diaugsi iuo Ugavni vakaru.
Negerai likti netekjus. Senmergs niekas nemgsta, davatka ir ydmerge vadina, aipsi Adolis i
tokio Stasiks pareikimo. Kas kita u vyro, kaip u mro, mylimas jis ar ne, geras ar blogiausias
bt.
Kaip pavadint nepagadint, bet a teksiu ne u mro, o u vyro, kuris man labai patiks, taip pat
grietai pakartojo Stasik, aiktingai pairjus pirma Adol, o paskui Sokon.
Adolis buvo suavtas. Matai, matai kokia aunuol, atvirai susidomjs ir velgdamas jos
raudus veid stebjosi jis.
O gal jau ir pasirinkusi turi? jam paiam netiktai isprdo mintis.
Man inot, atsak ji, ybteldama akimis ir tokiu tonu, tarsi i tikrj bt turjusi vaikin.
Menki posai, tarsi patvirtino Sokonas. Dabar suvis kiti laikai. Ms laikais be trisdeimties
merga ne merga. Bernas vl keturiasdeimties, keturiasdeimt penki. O dabar kiekviena piemenik
dar paskui karves tebelaksto, o jau mergina save laiko, po vakarukas kuliasi.
K ia, tte, neki, sikio Melanija. Vakarukos tai ir yra jaunimui, o ne kokiems seniams. Kada
gi pasilinksminti, jei ne jaunystje?
Tai kad pasak keturiasdeimt penki. Juk tai diedas, o ne bernas. N viena merga u tokio
nebetekt iandien, garsiai juoksi Stasik. Ar, dde, tiek met turdamas enijaisi? paklaus
juokdamasi Stasik.
Et, prasidk ia su jumis, numojo ranka Stasiks paiepim Sokonas. Geriau, Melanija, atnek
k nors uksti. A dar nuo turgaus dienos turiu puskvoriuk usilikins. Igersim su Adoliu. Ilgai
dijau, laukiau, ar neatsiras, kas man padt. O dabar kaip tik pritiks usigavti.
Matai, dde, kai mums prie vakariens tai neparodei, vl kibo prie jo juokdama Stasik. Sokonas
vl numojo ranka:
Prasidsi ia su bobom. Ne j tai darbas, ir ijo kamar iekoti degtins.
Melanija, greitai paokusi balta staltiese udeng stal, papjaust duonos, deros, lainuk, raugint
agurk. Der ir lainius sudjo vien lktut, duon kit, o supjaustytus agurklius sudjo
lktut ratu ir pabarst smulkiai pjaustytais svognais. Visiems padjo po akut ir po ma degtinei
gerti stiklel. Grs Sokonas pastat ant stalo valstybins, buteliuk namins ir kakok rud, matyt,

su pipirais, grim. Atkims butel, pakl nuo stalo ariau stovjus stikliuk, truput pyl, ant
viraus upyl rudojo grimo ir, palinkjs Adoliui sveikatos, igr. Ukabins akute duonos ir
deros sidjo burn. Kramsnodamas ukand, tok pat grim sutais Adoliui. Imk, imesk
pradiai, paragino luostydamasis sus staltiess kamp. Adolis igr iki dugno ir ukando. Po to
pam Stasiks stikliuk, j pripild ir pastat prie j.
Praom, dabar tavo eil, paragino Adolis.
Eikit sau. A negersiu, atstm ji stiklel.
Kodl taip?
Tegu j galai. A jos nenoriu, purtsi susiraukusi.
Nieko nebus, rimtai perspjo Adolis, vl pristumdamas grim. Sveikat primei tursi ir
igerti.
Baisus daiktas. Sveikat primiau, o degtins ne. Gerkite patys.
Ko ia purktauji? nekantriai paragino Sokonas. Igerk ir viskas.
Dde, pats k tik sakei, kad ne bob tai darbas.
Suirsi, kas kada buvo pasakyta. Dabar sakoma igerk, tai ir reikia gerti. Boboms, inoma,
nevertt, bet jeigu duoda, tai ir reik igerti.
Galit sau neduot, niekas ir neprao, atov Stasik ir dar kart atstm stiklel vidur stalo.
Adolis prisislinko truput ariau, pam nuo stalo stiklel ir, stipriai sums jos rank aukiau
alkns, bruko ragindamas:
Na, igerk, igerk. Dl vieno gurknelio nieko neatsitiks. Gal ir i viso nesi ragavusi ir neinai
skonio? Matysi, kaip patiks ir dar usigeisi.
Jis stengsi sprausti stiklel rank, ji nem, laisvja ranka stm jo rank nuo savs. Grimas
isiliejo, apipyl stalties. Stasikei buvo gda. Adolis vis neatstojo. Kain kodl jam taip parpo, kad
Stasik btinai igert. Jis, nieko nelaukdamas, savo ranka prine prie Stasiks lp stiklel, o i,
besitraukdama nuo jo, atsidr kampe ir nebebuvo kur dingti.
Matai, kokio praymo reikalauja, kalbjo Adolis prie pat jos veido. Tiek to, pirm kart
patarnausiu.
Nuo igerto grimo jam svaigo galva ir jis elgsi neprastai. Melanija, matydama Adol linksm,
diaugsi, nes seniai jo tokio nemat. Jei jis toks smagus nuo pipirins, tai visada bt galima jos
pasilyti, kai sveiuojasi. Taiau kartais ir prie tos bdavo sunkiai pripraomas, sdi nirus, nekalba,
mst ji. iandien grimas pritiko kuo puikiausiai, taiau Stasik spyriojasi, gali dar Adol
supykdyti.
Igerk, Stasike, nebijok, paragino ji neikentusi. Kad taip kur kitur, na, o ia, tarp sav, kaip

savo namuose. Dl juoko, dl linksmumo, usigavjimui, tikinjo Melanija, bet Stasik

neprisileido stiklelio.
Gerk pati, jeigu taip nori, pasil ji Melanijai, net pykteljusi.
Kai ateis mano eil, tai ir igersiu, netiktai paskelb i, ir Stasik susvyravo.
Palauk, atstok, staiga pykteljusi stipriai stumteljo ji Adol. Duok, a pati pamginsiu. Bet tik iki
puss, viso u jokius pinigus negersiu, dar isiderjo. Nurijusi vien gurkn, Stasik usikosjo,
usiprunkt ir greitai pastat stiklel atgal, ant stalo.
Imk uksk, sil jai Adolis duonos su dera. Stasik nesiprieindama pam, skubiai sidjo
burn ir maai kramiusi nurijo, nustumdama gerkl deginant kartum.
O kad jus bala, nepiktai barsi ji atsipeikjusi, kartu su visais juokdamasi. Kvaila, kad js
paklausiau, juk galjau utrokti. Dabar Melanijos eil. irk, kad nesumeluotum, pavelg ji
Melanij.
Adolis tiek pat, kiek Stasikei, pripyl ir Melanijai. i nugr iki puss, kaip ir buvo adjusi. Paskui
vaiinosi Adolis ir Sokonas, ir vl atjo Stasiks eil, taiau vyrams taip ir nepavyko prikalbinti
mergin, kad igert nors truput.

5.
Adolis, kaip prisislinko ariau Stasiks, taip ir liko sdti vis vakar. Jis ir pats gurknojo ir j
ragino, sulig kiekvienu stikliuku vis linksmdamas. O jau ididumo visai neliko. Plepjo Adolis
visokius niekus, krt posus, ir Stasik pagalvojo, kad jis visai nra toks ipuiklis, kaip pradioj
pasirod. Kai jo buvo tokia nuotaika, tai buvo netgi domus. Nuo igertos pipirins iki pat
vidurnakio Adoliui uteko gero po, o todl ir visiems kitiems buvo linksma. Norjosi dar pasiausti,
paidykauti, taiau u mrelio miegojo motina ir ia, galustalje, usndo senasis Sokonas.
Adoli, pavaink, ov galv Stasikei, ir Adolis tik dabar prisimin, kad iandien Ugavni
vakaras. Jis ir pats buvo adjs paskrajoti su savo Katanu, netgi vanguius jam udjo, kaip ir
pritinka tokiai progai. Jis mgo pasivainti rogmis, esant geram orui gerais keliais, taiau iandien
buvo ypatingas vakaras ir ypatinga nuotaika, todl ir i pramoga turjo bti puiki.
Kaip gerai tu sugalvojai, Stasike, sutiko Adolis, i karto pakildamas i ustals. Tutuojau
renkits, vaiuosim, sakmiai pareik Adolis.
Merginos kaip mat susiruo kelionei. Melanija usigob ilta skarele, o ant pei usimet tvo
kailinukus. Stasik stipriai susisupo savo didel skar ir abi ibgo gonkas.
Eisiu paadinsiu mam, kad usisklst duris, susirpino Melanija, ir apsisukus nubgo. Tuo metu
Adolis atris Katan privaiavo paimti mergin.
Ar jau pasiruousios? paklaus jis, vos nulaikydamas besimuistant, ilgai stovjus gyvul.

 inoma, tik Melanija gro trob, tuoj ateis, atsiliep Stasik.

Tada sskits greiiau, paragino Adolis n truputlio neatleisdamas vadeli. Tik greiiau, nes
Katanas nerimsta, kaip pasiuts piestu stojasi.
Sakyk, kur sstis? paklaus greitai priokusi Stasik. Ssk ia, Adolis galva parod alia savs.
Kur ta Melanija dingo? Ko neateina? rpinosi jis.
Stasik sikibusi rankom sdyn strykteljo viena koja ant pamynos.
Ar bent tilpsime visi trys ant vienos sdyns? taip stovdama paklaus ji. Gal geriau...
Kaip tik tuo metu Katanas okteljo vir, isir ir, pajuts truput laisvesnes vadeles, metsi
priek. Stasik tik susvyravo ir, neilaikiusi pusiausvyros, tiesiog virto vael. Paleidusi skar ji
rankomis griebsi Adolio keli, nuo j atsispyrusi iaip taip atsistojo ant koj ir, laikydamasi jo
rankos, lekiant arkliui, visu svoriu drebteljo prie Adolio ono.
Adolis por rat apsuko kieme ir tik didelmis pastangomis vl sustabd Katan prie gonk.
Perpyks jis kelis kartus skaudiai suplak gyvul per onus vadelmis. Kaskart, kai tik erilas
bandydavo okti auktyn, Adolis taip tempdavo vadeles, kad vargui arkliui net putos krito i nasr.
Adolis Katan laik i vis jg, buvo suils, o ant smilkini pasirod iokusios gyslos.
Melanija jau lauk.
O, gyvat, sukeik grasindamas. Ar labai usigavai? paklaus pasisukdamas Stasik. Juk a
sakiau, kad greiiau sstumeisi.
Kas atsitiko? susirpino Melanija irgi ssdama vael.
Mes jau pasivainjome ir daugiau nieko, jau juoksi Stasik i naujo siausdamasi skar. Gerai
dar, kad Adolis spjo ia susisukti kieme, o tai kain kur btume atsidr.
Ar tik nebus alta su viena skara? staiga susirpino Adolis.
Stasikei atrod, kad jai ne tik ilta, bet ir karta ir kad tos ugnels, kuri deg jos viduje, uteks visai
nakiai, ne tik iam vakarui.
N trupuio, utikrino ji ir linksmai suuko: Vaiuojam!
Na, tada laikykits, perspjo Adolis ir sulyg tais odiais atleido vadeles. Tai bent buvo
vaiavimas. Jie skrido, ne vaiavo. Skriejo kaip nuo kalno, net vjas vilp pro ausis.
Ilgai istovjs Katanas pagaliau gavs laisv lk neraginamas, tarsi kojom nesiekdamas ems.
Pro kaim jie pravilp per kelet minui, net Stasik nespjo igirsti, ar dar groja pas Gurn
armonika, ar ne. Ji tik pastebjo, kad ten buvo viesa languose. Turbt, negroja, paman ji. Juk
jau po vidurnakio, okti jau nebeleist, greiiausiai visi jau isiskirst, mst ji patenkinta.
inoma, ir a jau biau parjusi, o dabar tai kaip neipasakytai smagu pasivainti. Kai suinos
rytoj Onik, tai bus pavydo. Kaip viskas gerai ijo, kad a pasilikau pas Melanij.

Kai ivaiavo plent, Katanas palo juos neti dar greiiau, net Stasik pabgo. Visa laim, kad ji
viduryje sdjo. ia buvo drsiau, maesnis pavojus ivirsti. O kaip jautsi Melanija?
Adolis, matyt, buvo priprats prie tokio lakstymo, taiau ir Melanija jautsi kuo puikiausiai.
Kiekvien kart, kai tik Stasik j pasiirdavo, ji tik nusiypsodavo. Stasik jautsi padrsinta ir
pamirdavo baim.
Jie pavijo ir pralenk kelet pilnai prisdusi rogi. Vienose dainavo suvirt vaikinai, kitose juoksi,
cypavo ir klegjo merginos. Vienos rogs su irmu arkliu net band juos lenkti, bet kas susilygins su
Adolio Katanu? Adolio rogs pralenk visus ir paliko toli kelyje. Jie taip vaiavo ir vaiavo, kol
pailso gyvulys ir m ltinti greit. Adolis jo ir dabar neragino, leido bgti taip, kaip jis norjo ir kai
jis pagaliau sultino iki ingins, tik tada jis Katan sustabd. Ioks i vaiuko numet vadeles ant
sdyns ir, iekodamas kienje papiros bei degtuk, pasiteiravo: Na, kaip, ar smagu?
A dar n karto per vis savo gyvenim taip nesu vaiavusi, atsak Stasik suavta, stipriau
siausdamasi skar, nes ildiusi j anksiau ugnis netiktai iblso ir ji pajuto, kad darosi alta.
Na ir lkm, tiek tepasak Melanija, taiau Adolis suprato, kad merginos ia pramoga buvo
patenkintos. Jam irgi buvo smagu, taiau jis to neparod.
O je, kur tu mus atveei? Ar tik ia ne Vilukikiai? dairydamasi truput atokiau matomus sargo
bdels iburius stebjosi Stasik. Jeigu nebt taip toli nuo ms, tai sakyiau Vilukikiai ir gana,
taip jau viskas panau.
Vilukiki pervaa, patvirtino Adolis ir, usidegs papiros, vl pam vadeles rankas. Ar dar
vaiuosim toliau? paklaus ssdamas vael prie Stasiks, bet ia Melanija greitai pasiprieino:
Uteks, uteks, vaiuojam namo, tiktai nebelk taip pasiutusiai, toks graus vakaras, parvaiuosim
be strioko.
Na, o man darosi tikrai alta, pasiskund Stasik. Susispauskim stipriau, kad maiau upst
vjas.
Adolis truput pavaiavo priek, apgr Katan ir sustojo. Jis sispraud tarp koj vadeles,
nusimovs pirtines numet jas ant priekins lentels, ir greitai m segiotis kailinukus.
e, apsivilk, o tai ko gero susirgsi, pasil jis nusivilkdamas, o Stasik susigdusi m
atsikalbinti.
Nereikia, Adoli, man dar nra taip alta, a tik taip pasakiau. Va, sispraudiau vidur ir vl bus
gerai, ar truksim ia parlkti.
Adolis, nusivilks kailinukus, svied jai ant keli.
Imk, greiiau vilkis ir nesiderk. Mai juokai, rimtai gali persialdyti. O juk a i karto sakiau, kad
taip bus, tik vis usispyrusi, kaip kokia bedion.
O tau kaip, nealta? paklaus jis Melanijos.

 A dar nieko nejauiu, tavo laimei, atsak Melanija sujudjusi po kailiniais, o tai ir vark tekt
atiduoti.
O k su jumis darysi, negi leisi sualti, nors abi truput ioplos, tik nusijuok Adolis i tokios
Melanijos replikos.
Gro jie taip, kaip ir tiko iam vakarui: pasivaindami, plepdami, juokaudami.
Mnulio apviesti perlais rjo lygs apmir laukai ir storai sniegu uversti pakels krm kupstai.
altis vis labiau spaud. Vis skaudiau cyp sniegas po rogi pavaomis, bet Stasikei po Adolio
kailiniais buvo ilta ir gera. Jai tik pats nosies galiukas po truput alo, atrod, kad nosis lapia, todl
nuolat trauk nosimi. Nusibraukti nosies ranka negaljo, nes visi taip susispaud sdjo vaelyje.
Jau buvo gerokai po pusiaunakio, kai jie pagaliau atvaiavo prie didiosios krykels. Adolis vietoj
to, kad vaiuot Auktasal, netiktai pasuko Katan Pamgs link.
Kur suki, Adoli? Vek namo, vienu balsu m aukt Melanija ir Stasik, bet Adolis tik paragino
Katan.
Vaiuojam suilti, juoksi jis, nekreipdamas dmesio j praym. Bepigu joms kailinius
susisupusios, o man jau dantis ant danties nesueina.
e, kad nori, gali pasiimti mano skar, ji man dabar nereikalinga, kumteljo jam on Stasik.
Paiekok kvailesnio kailinius skar mainyti.
Kokius ia niekus sugalvojai, Adoli? Grkim geriau Auktasal, rimtai m prayti Melanija.
Parvaiuosim ir suilsim. Kur kitur rasim tokiu laiku ilumos?
I tikrj, Adoli, vaiuojam namo, pridjo ir Stasik. Jau ir taip vlu.
Taiau Adolis kaip ir anksiau nepais j kalb ir toliau ragino Katan.
Netoli tevaiuosime, neilgai tesugaiime, drsino jis merginas.
Nenusiminkite.
O kas tave ino, ar toli, ar arti, nenorjo tikti Stasik. Juk dabar tavo valia, kur norsi ten
nuvei. Negi oksi i rogi, kad galv nusisuktum?
Nereiks, nereiks, tuojau sustosim ir graiai ilipsim. N plaukas nuo galvos nenukris, tik turkit
truput kantrybs. Namai irgi niekur nepabgs.
I tikrj, Adoli, kur tu mus vei? Kodl neklausai, kad praome grti? nerimavo Melanija.
Na, ko js taip susirpinot ir isigandot? staiga surimtjo Adolis. Negi veiu a jus koki
kariam ar kit koki netinkam viet, turiu juk namus. Kodl negalima usukti, suilti,
pasisveiuoti? Juk pas mane ariau, nei Auktasal. Gal dar n karto nesate buvusios pas mus?
guod Adolis.

 Oi, Adoli, gal tau galva peralo? Tokiu laiku? K pasakys teta? suuko Stasik.
Tik to dar trko, isigando Melanija. Adoli, bk mogus, kam reik taip daryti? k ia panau
tokiu laiku trukdyti mones, tiesiog sarmata? Melanija band perkalbti Adol, permesdama
mintimis: kokia suknele ji dabar apsirengusi, ar labai susiglam po kailiniais jos balta apykaklait,
kokia skarele greitosiomis apsiriusi ir ivis, kaip ji atrodyt prie tet, jei i tikrj tekt uvaiuoti?
Viskas bt kaip ir nieko, bet tie tvo kailiniai, keliose vietose lopyti, nugaroj pagal paast atirusi
rankov ir ilindusios vilnos. O gal dar kur ir mluoti? Ak, kam jai reikjo vilktis tuos kailinius?
Juk savo tokius graius turi, be to, ir suknel buvo galima geresn usivilkti. Kas galjo inoti, kad
teks atsidurti tokioje vietoje?
Tik pamanykit, ko jos pabgo? kraip galv Adolis, teta dargi net labai bus patenkinta, sulaukusi
toki vieni. Dar medumi pavaiins, galiu utikrinti.
Kad tik nepavaiint kaerga, nusijuok Stasik.
Ar nepasitaikys kada tinkamesn proga, vis spyrsi Melanija, nors pati suprato, kad jei ne tie tvo
kailinukai, tai proga bt kuo puikiausia ariau susipainti su teta. Melanija seniai to troko, nors ir
truput bijojo. Juk pats galtum suprasti, kad dabar nepritinka, vis kalbinjo ji.
Na, o a pas jus ar iekau kokios progos? beveik piktai paklaus Adolis. Kada noriu
atvaiuoju, kada noriu ivaiuoju. A n nepagalvojau, kad galiu kada nors sutrukdyti. Jeigu jau
taip, tai ateityje reiks irti, kad pataikyiau laiku. Atleisk man, Melanija, kad iki iol trukdiau,
daugiau to nebus.
Oi, Adoli, kam tyiojiesi? Pas mus vienas dalykas, o ia visai kas kita, pagaliau tokiu metu ir tu
pas mus nesi atvaiavs.
O jeigu uvaiuoiau kada, ar labai supyktum, Melanija?
A gi tau sakiau, kad nra ko lyginti. Mes galvojam vienaip, na, o teta gali pagalvoti visai kitaip.
O a sakau, kad dl tetos tu nesuk sau galvos, vl truput pakl bals Adolis. Paios pamatysit,
kokia ji bus patenkinta. Pagaliau a atsakau u visk, ididiai pabr jis.
Dl tokio jo tono sieidusi Melanija nutilo, o Adolis, nekreipdamas tai jokio dmesio, vaiavo
toliau.
Jau ia pat ir Pamg. Pirmos gryios, mokykla prie poskio, ia pat ir banyia. Katanas
neraginamas suko savo kiem ir sustojo ties gonkomis. Jam tai buvo neprasta, nes visada
nutempdavo vael iki klties, kur Adolis j nukinkydavo ir, sumets pakinktus ant prieklio,
vesdavo tvart paerti. Taiau dabar turjo paklusti eimininkui, bet vis vien jau namuose. Adolis
umet vadeles Katanui ant nugaros, inodamas, kad dabar gali juo pasitikti. Jis inojo, kad
Katanas i savo kiemo niekur neisiver, nepajuds i vietos, jeigu tekt istovti net iki ryto, todl
nusprend palikti j ia, kol vl bus reikalingas.
Na, galit jau ilipti, toliau nebeveiu, prijs ariau paragino merginas. A einu paadinsiu tet,
kad leist. Tik jau nesivarykit, meldiamosios. Nra taip baisu, kaip jums atrodo, matydamas, kad

jos vis dar nesiryta, padrsino. Paskui strykteljo per tvorel ir dingo u namo kampo, matyt, ten,
kur buvo langas, prie kurio guljo teta.
Melanij apm nepasitikjimas: Na, kad padar, tai padar, priekaitavo ji Adoliui, nors puikiai
inojo, kad jis negirdi. Taip nepatogu, taip nemalonu, nors lipk i rogi ir eik namo psia. K
darysime, Stasike, ar eisime? atsisuko Stasik.
Kur, ar namus? nustebo mergait.
gryi.
Vaje, o a nusigandau, maniau namus psiomis, prunkteljo Stasik. Kaip tu darysi, taip ir a.
Pagaliau, kaip dabar neueiti? Ar atvaiavusios taip ir sdsime rogse, kad maldaut? Einam ir gana.
Nei mes jo prame, nei k, o kad pats atve tai tesiino.
Paskui tik visoki kalb, pabgusi kalbjo Melanija. A j daugma inau. Tai priekabi boba.
Visos merginos jos apirtos ir apkalbtos. Visas mariom vadina, tik n vienos neteikia Adoliui.
Kain, kokios ji Adoliui nort? Igirsim, ko dar negirdjusios.
Ogi didelio ia daikto, tegu sau neka, kiek tik nori, nei a bijau nei k, nesijaudino Stasik.
Tau, inoma, nesvarbu, bet man visai kas kita, numyk Melanija ir nutilo, nes prie rogi gro
Adolis.
Oi, oi, oi, jos dar tebesdi, stebjosi jis. K reiks su jumis daryti, ar reiks su visu vaeliu
gryi tempti?
Kaip lipsime, un bijome, teisinosi Stasik. Draskosi kaip pal. Ar tu jiems sti neduodi, kad
taip loja?
O kuriems galams duoti, ar jie darb dirba? nusijuok Adolis. Alkani piktesni. Tegu sau loja,
kol nusprogs. Na, duok rank, padsiu ilipti. Matot, teta jau laukia, vies udeg.
Nereikia, a ir pati moksiu ilipti, ioko Stasik. Melanija vis dar tebesdjo.
Melanija, vaikeli, ujo jis i kitos rogi puss. Nejaugi i tikrj dl tetos? Nesivaryk n
trupuio. Ji seniai nori i ariau tave pamatyti, danai klausinja. Ji visk ino, net ir tai, kad niekas
kitas, o tu bsi mano... panibdjo, palinks ariau prie ausies, o garsiai pasak: O atvirai kalbant,
teta ino, kad a iandien atvaiuosiu ne vienas.
Melanija kaip nesavom kojom atsistojo ant ems. Kaip ilgai ji lauk ir tikjosi k nors panaaus
igirsti, kiek ji tam ruosi, kiek buvo panai, tinkamesni moment, o dabar taip netiktai, taip
netiktai, kad ji net neino k atsakyti.
Ak, juk i karto buvo galima suprasti, kad jis yra kakam ypatingam pasiruos. Tai rod ir io
vakaro nuotaika, tas pasivainjimas. Pasirodo, i anksto buvo sugalvojs ir pas save parsiveti, o a
tik baiminausi, prieinausi, buvau usispyrusi ir j upykdiusi. Tiesa, jis truput kartokas, kartais be
reikalo sieidia, bet, kada nori, moka bti velnus, paskendo mintyse Melanija.

6.
Buvo visai nepanau, kad teta bt ko nors daugiau nei Adolio laukusi. Neatsitokjusi i miego, ji
negaljo paslpti savo didelio nustebimo Adolio pasirodymu su tokiomis vieniomis. Metusi
klausiam vilgsn Adol, paskui prie dur trypinjanias merginas, ji net nesiteik atsakyti j
pasveikinim. Mieguista, umiegotomis traikanotomis akimis, tartino varumo markiniais ir raina
jupa, kurios juosmen gniau sumusi ant pilvo kieta sauja, vienplauk ir susivlusi, ji buvo panai
daro baidykl. Svarbiausia tai, kad ji aikiai rod, kad yra uklupta netiktai, dl ko Melanija jautsi
lyg lazda per galv gavusi.
Nujaut mano irdis, kad taip bus, nujaut, kartojo ji mintyse, nors pirmoji susiprato prieiti prie
tetos dar kart pasisveikinti ir pabuiuoti rank. Jos pavyzdiu pasek ir Stasik. Ak, kaip ji nenorjo
buiuoti tos rankos, maa kur galjo ja pasiiupinti senoji boba miegodama, bet ji negaljo pasakyti,
k galvoja, negaljo pasirodyti nemandagi, todl pabuiavusi net nusisuko i pasibjaurjimo.
Nepyk, tetulyte, kad truput sutrukdm, perdtai velniai kalbino j Adolis. tai ivaiavom
pasivainti, sualom ir usukom pasiildyti. Bk gerut, priimk vienias krikionikai, pavalgydink,
pagirdyk, suildyk. Bent dvi atsiveiau. siirk gerai, gal katr sau marias isirinksi?... Ata, ta, ta...
net pirtai ujo, trindamas rankas Adolis toliau linksmai kalbjo.
Einam ariau, mergaits, bkit drsesns, jauskits kaip namie, kviet jis.
Atitoko pagaliau ir sen. Kas j ino, gal i karto ir nesusigaud, kas dedasi? Tik dabar atpaino
Melanij ir tuoj pasikeit, suvelnjo ir nusiypsojo.
Ak, tas Adolis. Negaljo jis perspti, kad ne vienas, nors bliuzel biau usitempusi, aikinosi,
matyt, gdydamasi tokios savo ivaizdos. Sskits, merguts, ragino ji. Suilkit, nusivilkit.
Melanija, nesivarykit. A truput ieinu, tuoj griu, tik truput apsitvarkysiu.
tampa kaip mat atslgo, o tetai ijus, buvo ir visai smagu.
Adoli, duok ukas pasidailinti, savo nepasimm, atgijo ir Melanija, ypa kai pastebjo, jog teta j
gerbia ir skaitosi. Nusiriusi skarel ir nusivilkusi tuos nelemtus tvo kailinius, padjo juos ant suolo
galo, paskui pirtais ilygino itamp apykaklait, per vien ir per kit pet pasiirjo, ar labai
susdta suknel, ir delnais nubrauk nuo jos kailini pkus.
irk, ten ant lango yra veidrodis, pamojo ranka t pus Adolis ir, tempdamas u rankovs nuo
Stasiks kailinukus, neikents grybteljo jai u ono. Stasik n nekrpteljo.
A nebijau kut, gali negsdinti, pareik ji ididiai. Tik neaiku, kaip pats jaustumeisi? Reikt
patikrinti.
Na, na, nepradk tikrinti. Katras ia vyras bijo kut, gynsi Adolis, bet Stasik staiga, n kiek jam
nesitikint, iupteljo rankomis u abiej on. I netiktumo Adolis net tpteljo ir kailinukus i rank
paleido. Po to paoko, pasiiupo kailinukus ir metsi prie dur, bet Stasik pastojo jam keli.

 Melanija, eik ia, pakutensim Adol, paauk ji talk Melanij. Gal tu net neinojai, kaip jis
bijo kuteliojimo? Va, tau, va, tau, tai en tai ten grybteldama Stasik atsigyn j atgal vidur
kambario. Nereikjo pradti, juoksi.
Adolis trauksi atbulas, mgindamas prisidengti kailinukais, bet Stasik vis rasdavo, kur pasiekti
jautresn viet. Adolis apibgo aplink stal, aplink Melanij. Bandydamas prasmukti pro Stasik
apvert kd.
Nekelkit triukmo, subar juos Melanija. Stasike, eik geriau susiukuok, pasiirk, k tu
panai? Sugalvojo dkti, pagalvotumt, kur esame, papriekaitavo ji.
Negi banyioje? atov Stasik, bet vis dlto palikusi Adol atjo prie Melanijos, pam ukas ir,
laikydama jas rankoje, pairjo veidrod.
Ne taip jau ir baisi, pasiirjusi nusprend, bet dl visa ko pabrauk ukomis auktyn plaukus ir
pasitrauk nuo veidrodio.
O k dabar liepsi veikti, Melanija?
Pirmiausia, tai padk ukas viet.
O k a inau, kur j vieta?
Bent jau atiduotum tam, i ko pamei, mok Melanija.
Dabar sskits, dar kart paragino Adolis, vilkdamasis kailinukus. Tuojau ateis teta, o a eisiu
paduosiu Katanui ir grdamas neiu gramofon.
Kok daikt? susidomjo Stasik.
Na, pamatysit, tai toks muzikos instrumentas, trumpai paaikino. A tuoj griu, tik nesupykit,
kad truputl teks pabti vienom.
Matai, kaip viskas gerai, panabdjo Stasik Melanijai, vos tik Adolis ijo.
Nei ia gerumo, nei blogumo, vaizduodama abejing pasak Melanija. A tik bijau, kad neieit
koki kalb. Kai pagalvoji, negi bt kokia begd. Juk nieko ia blogo...
A i karto sakiau, kad nra ia ko bijoti.
Bet Adolis vis dlto sumelavo, mslingai, lyg pati sau, itar Melanija.
K sumelavo?
Na, kad teta ino, jog mes atvaiuosime. A i tikrj galvojau, kad ji yra pasiruousi.
Tai jau ji ia ne i blogos valios, pateisino Stasik.
Kai tu buvai taip usispyrusi neiti, tai jis ir padrsino.

 Bet kaip ji atrod, staiga susijuok Melanija.

I tikrj, gyvai pritar Stasik. Kai ateina banyion, tai kaip amerikonka kokia, ilkais
lamdama. Na, o namuose tai kaip ir kiekviena apsileidusi boba. Ms mama ir tai niekada tokiais
juodais markiniais nedvi, dievai neneioja. O ia, tokia bagota galt kasdien naujais apsikeisti...
inai, kaip kada ieina, truput pateisindama ts Melanija.
Na, tegul tik pabando k nors ant ms pasakyti, a irgi netylsiu, pagrasino Stasik.
Nors nepradk visiems pasakoti, susimildama, staiga nusigando Melanija. Sakys, kad a kalbas
paleidau.
Gali nebijoti, a tik taip sau, kai ijo tokia kalba. Man visai nedomu Adol apkalbinti, tegu sau
inosi, nuramino j Stasik. Pirm a ia kart, o gal ir paskutin, tik per tave a ia patekau.
Vos jos spjo pasidalyti mintimis, gro Adolis. Jis i tikrj nesi kakoki keturkamp del, o po
paastimi kelet popierini maieli. Visk atnes padjo ant stalo.
tai jums ir gramofonas, pasak jis, atidarydamas dangtel ir ikeldamas vir vamzdel su varpo
pavidalo galvute. tai prisuksiu, udsiu ploktel ir pamatysit, kaip pasigirs muzika. Norit, udsiu
koki smagi polkut? klaus jis kilnodamas popierinius maielius, kol pagaliau, isirinks vien,
padjo al.
Gerai, gerai, udk, Adoli. Negi ia i tikrj bus girdti muzika? teiravosi Stasik susidomjusi.
Melanija irgi ariau prisislinko.
Taip, taip, klausykits, patvirtino Adolis. Netrukus i auktyn ikelto ragelio pasigirdo kakokios
nelietuvikos dainos posmas, o paskui pasklido linksmos polkuts garsai. Adolis pastm kdutes
prie sienos, pagavo Melanij ir pagal takt suko vidur kambario. Apsuks kelet rat pasodino j
atgal ir pakviet Stasik. Kai jie smagiai trepsdami atsidr prie dur, kambar jo teta:
Oi Adoli, k darai? Juk jau gavnia.
Tetulyt, tai ryt gavnia, o iandien dar Ugavns, teisinosi Adolis, bet Stasik isilaisvino i jo
glbio ir udususi nubgo prie Melanijos.
Kam kalbi lyg neinodamas, juk jau po dvylikos, perspjo teta nebe taip grietai. Iki dvylikos,
vaikeli, kaip kas iman, taip tas usigavjo, o dabar nuodm linksmintis ir valgyti, kas uginta.
Adolis staiga suiupo tetul glb ir palo sukti j taip, kaip k tik Melanij ir Stasik, gal net
smarkiau.
A nieko neinau, kokia dabar valanda. Linksmintis reikia tada, kai yra linksma. O taip, o taip, o
taip, suko jis j pagal takt ir, nors ji stengsi itrkti, Adolis paleido j tik vidury kambario.
Moterik paraudo, uduso. Ikart lyg supykusi pastmjo Adol, paskui nusiypsojusi pagras pirtu.
Na, matai, koks pasiutlis... Blogas daikte, dar kas pamatys, gal net i klebonijos. Juk prie pat
banyios gyvename. Ne tau, o man reiks aikintis, nebepiktai barsi teta. Kam kelti triukm?

Galima ir be to apsieiti.
Tetulyte, tai nors koki dainel dar pavelyk, meld Adolis. Juk ne mes patys, o gramofonas,
instrumentas... Jis padainuos, mes paklausysime. Mano vienios ivis tokio daikto nra maiusios.
Na, k ia su tavim darysi, udk dar koki vien ploktel, kol a t ant stalo padsiu.
Nereikia, tetulyte, mums nieko nereikia, nesivarginkite, okosi Melanija. Mes ir taip jau
kyrjome, trukdome tamstai miegoti, o tamsta dar mus vaiinti rengiesi. Tiesiog sarmata. Ir vis per t
Adol, niekaip negaljome perkalbti, kad vet mus namo.
Ar a neinau to usispyrlio? juoksi teta. Kad uve pas mus, tai gerai padar. Kur dar tas
Auktasalis, btumt rag sualusios. Dabar tai pasdsit, suilsit ir parvaiuosit. Gerai Adolis sako,
kad Ugavns, jau visai maloniai kalbjo moterik, tarkindama auktus lentynoje.
Kaip Adolis sak, taip ir buvo. Ji atne didel balt duben ildyto medaus, piramid saldi bandeli
ir sausaini, lkt obuoli (matyt, toki dalyk tuose namuose niekad netrksta) ir padjo
kiekvienam po aukt.
Praau, kabinkite sveikat.
Stasik i dyv neijo. Blidas medaus ir auktai, kaip kokiai bulvienei srbti.
Tai bent atsivalgysiu, mst ji rydama seil. Vos ji ukabino kelis kartus po ger pusaukt
apsalo irdis.
Dkui, dkui, atsikalbinjo ji praoma. Melanija neatsisakinjo raginama, mat ji nem ikart po
daug kaip Stasik. Ji ragavo visko po truput, o paskui, pamusi obuol, j perpjov ir, tepdama med,
skanaudama valg.
Adolis staiga kakur dingo. Teta prisdo prie Melanijos, tik jai vienai rodydama iskirtin dmes.
Klausinjo, kaip namikiai, k darbuojasi, ar jau veriavosi karvs ir panaiai. Stasik, neturdama k
veikti, apvelg kambar. Aukta, plati, erdvi, dideliais langais ir durimis pirkia. Grindys eglini
lent, variai ulaikomos, matyt, kasdien veiiamos, baltos tarytum naujai sudtos. Ant lang,
prieais pei ir lentyn su indais kabojo baltos uuolaidls, stalas taip pat balta staltiese utiestas.
Vir jo ties paiu viduriu kabojo didel su gelsvu gaubtu ibalin lempa ir skleid jauki vies.
Gilumoj, paiame kampe, stovjo lova, utiesta rinktiniais ratais austa lovatiese. Ant jos sudtos trys
pagalvs. alia lovos ant sienos pakabintas kilimlis, kuriame pavaizduotos dvi palms ir iieps
nasrus litas. Aukiau ant sienos kabjo nemaas medinis kryius su Kristaus mka ir Dievo motinos
paveiksllis.
ia, tikriausiai, miega Adolis, dingteljo Stasikei. O teta ten, u tos sienos, nes netoli krosnies
baigiasi pertvara ir paliktas prajimas, kuriuo ji, matyt, ir vaikto savo kambarl. Bet kur miega
eimyna?.
Tai maiausiai turjo rpti Stasikei, bet ji kakodl pagalvojo apie tai. Galjo, inoma, gulti
kamaroje, ten nra alta, iek tiek krenama, kad nealt bulvs, taip, kaip ir pas visus. ituose
namuose turbt kamara didel. Kiek Stasik ino, pas Lobinius samdyti keturi mons: piemen,

merga, bernas ir pusbernis. Dl mergin ji nesirpino, nes jos tikriausiai iemai persikl i klties
kamar, bet vyrai? Rasi ir dabar tebemiega kur nors nekrenamoje kltyje arba stancijoje, o gal net
darinj iauduose? Ji net pasipurt ir, prisiminusi savo minkt lovyt, saldiai nusiiovavo.
Paskui, susigdusi ir skubiai prisidengusi burn, vilgteljo tet, ar nepastebjo. Kadangi i nekreip
Stasik jokio dmesio, ji ir toliau valgsi po kambar ir galvojo visokius niekus, kas tik atjo tuo
momentu galv.
Kaip klebonija, galvojo ji, toliau valgydamasi, nors pati n karto nebuvo klebonijoje buvusi. is
palyginimas jai savaime atjo galv. Visam Auktasalyje nerasi tokios puikios pirkios, kad ir paties
turtingiausio kininko, o jau Stasiks pirkel tai kaip kokia piriuk bt, jei pastatytum alia. J
visi keturi langeliai sutilpt t vien lang ir dar gerokai likt vietos. O jau kambarlis, nors ir kaip
variai stengiasi j ulaikyti, koks vis dlto nejaukus, tamsus ir maas kaip kien. Bet bna dar
blogiau, kai pastatomos stakls. Ak, kad nors ta asla bt lentin, bet Stasiks pirkioj ji plktin. Ar
kas nors pasilieja, ar sniego daugiau prisinea ir itirpsta, ar nuo kibir pribga, tuoj linas. Nors ir
paluostai tai vis tiek slidu ir blizga vis dien. O kaip Stasik stengiasi varinti pirkels vid, net
mama kartais subara. Kone kas antr dien asl veiia rau, po to smliu ubarsto. veiia suolus
stal, palangles, ikilnoja visk i palovi, iluoja, pribarsto smlio, kad nepelyt. O vis tiek, kai
eini i lauko, tai kaip kok rs: tamsu, troku ir drgms kvapas. K pagalvot toks Adolis, jei
kartais tekt ueiti? Stasik net krpteljo.
Staiga j apm kakoks nesuprantamas jausmas. Ji pasijuto tokia menkut, tokia vargel, tokia
pelyt ioje didelje turting, visko pertekusi eiminink troboj. Niekada ji ito nebuvo jautusi ir
igyvenusi. Ji buvo maiusi daug moni, kurie gyveno taip, kaip ji su motina. Daug mat toki
pirkeli, net labiau apleist ir labiau aprkusi, taip pat mat ir daug ger trobesi, taiau niekada
nepagalvojo, kad ji vargingesn ar prastesn u kitus.
vakar buvo kitaip. Ji anksiau juoksi i mergin ir stebjosi, kad jos taip gerb ir pataikavo
Adoliui dabar ji pajuto pagarb ne tik jam, bet ir tetai, kuri nesiteik su ja net kalbti.
O kaip Stasik su juo elgsi? Kaip su lygiu, peiojo j ir stumd, o jis, atrodo, n neusigaudavo. Ak,
geriau jau bt buv ia neueiti, nieko nematyti ir nieko panaaus negalvoti. Dabar ji neteko
pasitikjimo savimi. Jai norjosi vieno kaip greiiau dingti i ia. Kadangi ji to negaljo padaryti,
tai teko susigusiai kantriai laukti, kol Melanija sugalvos grti namo.
Jai taip bemstant, gro Adolis su buteliu obuolinio vyno ir, suiekojs indaujoj stiklelius, pastat
juos prie visus, pripildydamas gelsvo tirtoko grimo.
Po toki apmstym Stasik nebedrso Adolio nei vardu vadinti, nei juokauti su juo, nei velgti jam
tiesiai akis. Ji dabar vogiomis sek, k daro Melanija ir pati taip elgsi. Kai Adolis ragino
paskanauti vyno, ji nebeatsikalbinjo taip, kaip anksiau, bet stebjo, kiek nugeria Melanija ir, tada
tiek pat nugrusi, pastatydavo ir ji. Raginama uksti ji imdavo arba sausain, arba pyragait, arba
obuol, irdama, k prie tai pam Melanija. Adolis, prisds prie Stasiks, vis ragino. i,
nebedrsdama ginytis, m tai sausain, tai obuol, taiau vyno negr daugiau n lao, nors jis buvo
saldiargtis, kvapnus ir labai skanus.
Adolis nebuvo aklas, kad nepastebt tokio Stasiks elgesio pasikeitimo ir nebuvo tiek kvailas, kad
nesuprast to pasikeitimo prieasties. Juk i tikrj, jis pats visaip stengsi padaryti jai spd, bet kai

savo tiksl pasiek, nebuvo nei patenkintas, nei laimingas. Adolis truput abejojo, ar tikrai dl to
pasikeit Stasiks nuotaika. Gal jam nesant teta kakaip j eid? I tetos visko galima tiktis. Jis
pavelg pro antakius tet ir Melanij greta susdusias, nuoirdiai besinekanias, taip, kaip ir
priderjo bsimoms artimoms giminaitms, bendr interes monms. Adolis nieko tartino
nepastebjo, nebent tik tiek, kad jos, usimusios viena kita, visai pamiro Stasik. Todl, nordamas
praskaidrinti jai nuotaik ir atitaisyti, galbt tetos padaryt klaid, stengsi bti jai nepaprastai atidus.
Stasiks nuotaika n kiek nepagerjo. Ji atsikvp lengviau ir laisviau, tik tada, kai padkojusios ir
atsisveikinusios, ijo i t nam, kuriuos ir panaius juos ji prisiek niekada gyvenime daugiau
nekelti kojos. O gal nesilankys net ir pas pai Melanij.

7.
Katanas, igirds eimininko bals, garsiai nusiveng, taiau suglumo, kai buvo apgrtas gatvs
pus. Paragintas jis nenorom, labai vangiai ibgo i kiemo, taiau, vedamas instinkto, pasuko
praston pusn.
Adolis jam dav laisv. Suspauds vadeles keliais, jis, nusisuks nuo vjo ir delnais pridengs degant
degtuk, utrauk por dm ir pam vadeles. Mnulis jau nebuvo toks aikus ir nekabojo vidury
dangaus. Jis buvo nukeliavs gerokai pakrat, balzganas kabojo visai arti ems, prisidengs vos
permatomu rku. Ant plik sustirusi medi ak kaupsi erknas. Pravaiuojant pro paskutines
miestelio pirkias, tvartelyje pragydo gaidys, kakur netoliese atsiliep kitas. I kiemo ipuols po
Katano kojomis metsi pasalinis uo ir, kelet kart sulojs, dingo tamsoje.
Melanija, ar girdi, gaidiai gieda? nustebusi kumteljo Melanij Stasik. Ji sdjo kaip ir
anksiau tarp Adolio ir Melanijos. Su viena skara jai buvo taip alta, kad atrod tarsi vanden tiesiai i
ulinio kas bt pyls ant nugaros. Taiau Stasik kantriai kent, nes grieiausiai atsisak paimti
kailinukus, kuriuos primygtinai jai sil Adolis ir teta. Stasik k tik buvo pasiadjusi neturti joki
reikal su tokiais kaip Lobiniai, taiau, atsidrusi tokiame altyje, m gailtis tokio savo
nusistatymo.
Tegul sau gieda, visai abejingai atsiliep Melanija. Ji jautsi dabar kaip devintame danguje. Per
vien vakar ji patyr daugiau laims, nei per paskutinius kelerius metus, per kuriuos j lank Adolis.
Ak, kaip jis ten pasak? Atseit tetai irgi ne paslaptis, kad ji yra jo irinktoji. Matyt, danai paneka
apie tai ir aptaria, paplanuoja judviej ateit.
Pagaliau ir teta, nors Melanija labai bgtavo, prim prideramai ir buvo labai patenkinta jos
apsilankymu. Jai dabar buvo visai vis tiek, kad jau toks vlus laikas, beveik rytas. Ji dabar nesigdyt
su Adoliu bet kur ir bet kuriuo laiku pasirodyti, juk nuo ios dienos drsiai galjo save vadinti Adolio
suadtine.
Gerai, kad pirmieji, o gal jau paskutinieji nugiedojo? vl nerimavo Stasik. K pasakys mama,
kai griu tokiu laiku?
O tu visai n neik namo iandien, permiegosim kartu, o kai ryte pareisi, pasakysi, kad pas mane
nakvojai ir tiek, dl visa ko patar jai Melanija.

 Eik jau eik. Taip bus dar blogiau, purt galv Stasik. Mama dar daugiau rpinsis, kai nesulauks
per nakt.
Kai jie vaiavo kaim, jau kiekviename kieme giedojo gaidys, ir Stasik vl susirpino.
inai k, Adoli? Kai privaiuosim kalv, sustabdyk arkl, papra Stasik. A ioksiu ir paeere
parbgsiu namo, gerai? I ia man daug ariau.
Gerai, paadjo Adolis, bet ar jis umiro ar nenorjo sustoti, ir jie n nepastebjo, kaip pralk
pro al.
Po imts kalakut, n nepamaiau, kaip pralkm. Ar i tikrj ia buvo kalv? teisinosi jis
dairydamasis atgal.
inoma, kad buvo, tvirtino Stasik. Jau i pakalns a supratau, kur vaiuojam. Kad taip ijo,
nors nepravaiuokim Kazinkelio. I ten man taip pat gerai, nors ir truput toliau.
Gerai, vl paadjo Adolis, bet, truput pagalvojs, pridjo. O gal vaiuokim tiesiai iki Sokono?
Ten paliksim Melanij, o grdamas uveiu tiesiai namus, nereiks n psiai bgti.
Stasik greitai su tuo sutiko, nes kuo toliau, tuo darsi aliau. Nors turjo ger uuovj ir buvo
prisidengusi gnele kojas, jau nebeitvr nedrebjusi, nors kiek galdama stengsi neisiduoti.
Ilipus tekt dar sniegu bristi ger mot, o dabar, tegul ir utruks kiek ilgiau, utat ilips prie pat
dur.
Melanijai tuoj nukrito geras pas: Kodl jis negali sustoti ir ilaipinti Stasiks ia pat, o ve j iki pat
nam? Juk tada jie negals pasilikti vieni?.
Ji tikjosi praleisti su juo dar valandl, igirsti i jo k nors svarbaus, gal net lemiamo. Tokia jo
dabar gera nuotaika ir, Dievas ino, kiek reiks laukti, kada jis panors kalbti taip, kaip iandien?
Puse lp atsisveikinusi ji greitai usidar priemen ir, nepaisant taip puikiai praleisto vakaro, nujo
gulti skaudania ir susirpinusia irdimi.
Kaip jis taip galjo pasakyti paliksim Melanij. O dangau, juk tai eidimas. Melanijai atrod,
kad ito ji jam niekada negals atleisti. Visk apmsiusi, vis dlto ji rado kuo Adol pateisinti:
Taiau jis atvaiavo, pas save nusive. Ir teta, ir tos vais, ir tas gramofonas... Ak, toks jau sunkus,
matyt, jo charakteris... Nepaisant to, juk jis turtingiausias ir graiausias vaikinas visoje apylinkje.

8.
Kai nuo Kazinkelio jie pasuko paeers keliuk, Adolis iki ingins sustabd Katan.
Juk tu visa drebi, staiga pajuts, akimirk palauks ir sitikins, Adolis atsisuko Stasik.
O k? Tu manai, kad labai ilta yra? atr Stasik ir isitemp. Jai i karto pasidar nebealta ir ji
beveik nebedrebjo. Bet kas i to? Adolis juk jau pastebjo.

 Usispyrusi oka, rimtai supyks pasak jis. Kodl nemei kailinuk, kad buvo duodama?
Matysi, susirgsi per savo usispyrim.
O kam kokia bda, atkirto ji irzliai. Banyia nuo to nenugrius, liks stovti, kaip stovjusi, jei ir
numiriau.
Kokius niekus kalbi, nors i visko atrodai nesi kvaila mergiot, subar j Adolis. Ar esi kokia
atsiskyrl, laukuose ar mike gyveni? Juk turi motin, artim ir draug. O ir iaip tokios mergaits
daug kas gailtsi...
Ar daug mes ko gailims? nekeit tono Stasik. Tik tol, kol namuose, kol dar akyse, kol
pagrabas, o kai pareini palaidojs i kap, tai taip, kaip nebta... Saviesiems tai jau taip, bet svetimieji
jau rytojaus dien visk pamirta. Kiekvienam savi rpesiai ir reikalai ariau irdies.
O a tau neleisiu numirti. tai pridengsiu tave dar kart savo kailiniais ir bus tvarka, pusiau
juokais, pusiau rimtai pasak Adolis ir, sustojs prie pervaos, m segiotis kailinuk sagas. Stasik,
nors ir buvo sustipusi, kaip ir anksiau atsikalbinjo.
Nereikia, Adoli, nereikia, kam vargsti be reikalo? Kiek ia liko, vieni juokai.
Kai jis nusivilks kailinukus umet jai ant pei, Stasik net susig i malonumo, sikniaubdama
giliai apykakl.
Na kaip, ar jau gerai dabar? paklaus imdamas vadeles rankas.
Man tai labai gerai, atsak velniai, net prisimerkdama, bet pats tursi alti...
Taip, kaip ir tada, nauji kailinukai kvepjo avi prakaitu ir Adolio tabaku. ildyta tanki vilna jaukiai
prigludo prie jos liemens ir pei, o trumpa apykakls vilnel velniai kuteno Stasiks skruostus ir
nosies galiuk.
Ak, nors ir kaip bt smagu ar lidna, viskam ateina kart galas, lyg pats sau pasak Adolis.
irk, kaip mes iandien prisisiautm, o atjo rytas, ir po visam. Stasike, ar labai nori miego?
staiga jis pasisuko j.
Kai tik lindau tavo kailinius, taip ir pradjo imti snaudulys, atsak Stasik, vogiomis
nusiiovaudama.
Ot, kad taip tu nenortum dar miego, ir svarbiausia, kad nebt toks vlus laikas, ot mes dar
pasivaintume. Nulktume vl iki Vilukiki ir toliau arba iki Navik per mik. Kelias toks geras. O
kaip grau vaiuoti miku iem. Mnesiena. Turbt dar n karto nesi vaiavusi? Man atrodo, kad tau
iandien labai patiko vaintis?
K ia kalbi, Adoli? Be galo, be krato, staiga atgijo Stasik.
O inai k, per Gavni mes bent pasivainsime... Darb dabar ne kain kiek ir iaip nra ko
nusitverti, bent pavainsiu jus iki soties.

 Ot gerai, Adoli, diaugsi Stasik. Jeigu tik vaiuosit kada, btinai nepamirkit ir mans paimti
kartu. Kit kart a gerai pasiruoiu. Apsivilksiu vatin, ilt skar, sistosiu veltinius, o tada tai nors
ir po iemos vartais...
Vienu metu man atrod, kad tu buvai lyg nusiminusi, lyg nepatenkinta kuo? netiktai paklaus
Adolis atsisukdamas Stasik ir pavelgdamas jai tiesiai akis. Gal dabar pasakysi man, kodl taip
buvo?
Kada? visk prisiminusi, bet abejingai perklaus Stasik, giliai irdyje apsidiaugusi tokiu jo
dmesiu.
Na, kai buvom pas mus.
Kaip tu galjai kak pastebti? Nieko tokio nei buvo, nei k, staiga susigrieb. Tau tik taip
pasirod ir gana.
Pastebti labai nesunku. Tu visada tokia linksma, o ia staiga nuleidusi galv ir akys pilnos aar.
Ar ne taip buvo? Ar kas k pasak, ar taip kas nepatiko? Man visk drsiai gali sakyti, Stasike.
Oi, Adoli, tau bus tik taip pasirod, oko gintis Stasik. Dievai, kas man galjo nepatikti?
Viskas man patiko, viskas kuo puikiausiai patiko.
Kodl nenori prisipainti, pasisakyti? priekaitaudamas pasak jis ir prisislinko truput ariau.
Kad neturiu ko, Adoli, tikino Stasik, neirdama Adoliui akis. Dkui tau. Taip smagiai
usigavjome. Dar mat ia kas galjo nepatikti?
Ar i tikrj?
Tikr tikriausia, tvirtino Stasik, lengviau atsikvpdama. Juk pats matei, kaip puikiai ir smagiai
praleidome vakar.
Na, o kaip teta? paklaus i tolo, laukdamas jos atsakymo, bet Stasik taip pat gyvai ir linksmai
kartojo: Na, inoma, ir tetulyt. Juk ji mus medumi pavaiino.
Matai, ar a nesakiau? O kaip js jos bijojote, staiga nusijuok jis, o prisimins pasak: Vos
prikalbinau, kad ueitumt gryi.
Tai ne a. ia daugiau Melanija. A i karto pasakiau, kad be reikalo taip baiminasi, pasiteisino
Stasik nusijuokdama.
Tai, vadinasi, viskas gerai? vl surimtjo Adolis. O a buvau truput susirpins. Kaip gerai, kad
tu viskuo patenkinta, kad tau viskas patiko. Tik kain a ar patikau tau nors truput, k? tai k a dar
noriau inoti, staiga palinks visai prie pat ausies, kakaip elmikai pakudjo jai aus.
Apie tai geriau jau pasiklausk Melanijos, atr Stasik ir truput pasitrauk.
Kam man jos klausti? A ir taip gerai inau, kad jai patinku, taip pat ir visom kitom, tik dar neinau
kaip tau, utat ir klausiu.

 Oho, i kur jau taip gerai inai, kad visoms patinki? Ar jau vis paklausei ir visos tau apie tai
pasak?
Nereikia n klausti. I visko matyti. Jei tik merginai patinki, ji jau jokiu bdu to paslpti negali,
tuojau pati ima ir parodo.
Stasik pagalvojo, kad jis sako gryn ties, o garsiai pasak:
Tai kam tada klausinji, jei taip gerai nusimanai? Pagaliau tau nra ko ir pakauio sukti apie kitas,
jeigu jau turi vien kart isirinks.
Na, na, neva stebjosi Adolis. Ar tu manai, kad a esu isirinks? Ne, pakol kas dar ne, nors vis
dlto neliksiu nesusirads.
Nekalbk niek, Adoli. Sakyk kam nori, tik ne man. enytumeisi kart, nesuks merginoms galv.
Melanija, tikrai inau, mane vestuves paprays, gal net pamerges. Tu nuo savs kok neptn
bernel man por surasi, bent atoktume linksmai vestuves.
Vien kart visam gyvenimui, Stasike, reikia gerai apsiirti, visai rimtai pareik Adolis.
Kiek reik irti, Adoli? A dar vaikas buvau, kai tu pradjai lankyti Melanij.
Bet ia Adolis staiga gyvai ir linksmai j pertrauk:
Labai man smagu girdti, kad tu jau nebe vaikas, Stasike. O tai iriu ir neinau, kaip tave reikia
skaityti? Dabar inosiu ir neabejosiu daugiau.
O, inai, Melanijos vietoj a seniai biau spjovusi tave ir peregnojusi kaire ranka, truput
uraudusi r jam Stasik. venta jos kantryb taip ilgai su tavim terliotis. Tokios draugysts a
niekada nenoriau, dievai, pridjo ji energingai.
Tik pagalvok, k kalbi, mergele? Pasiirk i ariau, ar spjautum tok vaikin?
Pasiirk, pasiirk, pamgdiojo j Stasik, kaip dabar pasiirti, kad tamsu ir nieko
nematyti?
Ot, elm. Su ja nieko rimtai nepaneksi, juoksi Adolis.
Bene tu kalbi k rimt? stebjosi Stasik.
Katanas tuo metu ulipo ant kalniuko ir, atsidrs ties gryiuks galo langais, pats sustojo.
Na, dabar dkui, Adoli, kad atveei. A jau kraustysiuos, vos tik sustojus arkliui pasak Stasik. Ji
skubiai nusideng nuo koj gnait ir ioko i vaelio. O kailinukus net gaila atiduoti, taip
pripratau prie j, gailjosi atsegiodama sagas sualusiomis rankomis.
A galiau tau juos ir palikti, jei tik tu moktum man graiai padkot, taip pat lipdamas i vaelio
pasil Adolis. Juk jis galjo ir neilipti. Na, atveei pakeliui vaiuodamas, sustojai ir vaiuok sau
namo. Bet jis ilipo, numet vadeles ant sdyns, atsistojo prie Stasik juokaudamas. Ji jau norjo

bgti namo, taiau bdama mandagi negaljo imti ir pasialinti.

Padkoti, tai padkoti. Tik klausimas, kokios padkos pats usimanysi?
A daug nereikalausiu. Pabuiuosi kart, ir gali sau turtis. Dievai, dovanoju, neiok sau sveika.
Tada e, turkis, nereik man j, greitai nusivilkusi padjo ant sdyns kailinukus ir usisiaut
skara.
O kodl, Stasike? Kodl tu nenori mans pabuiuoti? Net u kailinukus? Juk tu jau mergina, nebe
vaikas, o gal i tikrj a tau bjaurus?
mons buiuojasi i meils, o ne dl koki aptriuusi avikaili, atr ji ir jau norjo eiti, bet
Adolis pagavo j u rankos.
Cha, cha, cha, kvatojo jis, palauk, nenueik dar, Stasike. O gal mes ir simylsime pasibuiav?
Vis dlto pamginkim.
Ak, jau ir taip esi daugelio mylimas ir dar vis iekai mylim. O kas kail pers? juoksi Stasik vl
sustojusi.
O u k mane muti ar barti? Niekuo tarytum nesu nusikalts.
Nagi taip sau, nes u vien mut deimt nemut duoda.
Ne, jau savs muti niekam neleisiu, veriau jau pats kai kam supliekiau kelet aus, kad bt
vertingesnis.
O jeigu monel koki pikiurn ilgai rinkdamasis isirinksi? Pamokys, kaip gyventi.
Mane monel myls, ryt vakar buiuos... Nei vyrui monos, nei monai vyro muti nevalia,
reikia graiuoju gyventi.
Nieko, nepakenks, juoksi Stasik, monos muimas kaip sviestu tepimas. Uteks juokus krsti,
Adoli, staiga surimtjo. Namo vis dlto jau laikas. Labanakt.
Kaipgi taip? N neatsisveikinsi monikai? vl sulaik j Adolis. Tokia sumani mergait, o
mandagumo man reiks tave mokyti.
Pamokytumei to monikumo, truput koketuodama ypsojosi Stasik, mandagumo man
utenka. Argi a nepasakiau graiai labanakt?
Norint prideraniai monikai atsisveikinti, reikia paduoti rank tai taip, ir Adolis ities jai savo
deln.
Bet juk taip sveikinasi tik vyrai, ginijosi Stasik, paduodama jam rank. Moterys taip
nesisveikina.
iaip ar taip, bet itai gerai prisimink. Prisimink ir tai, kad a tave to mokiau, perspjo rimtai

Adolis.
Na, gerai, Adoli, a inosiu, o dabar sudie, labanaktis, lik sveikas ir a jau eisiu.
Palauk, nepaleido jos rankos Adolis, a vis dar galvoju, gal susiprasi, bet tai jau ir bgi n
nepadkojusi.
Oi, Adoli, nesikabink. U k tau dkoti, juk tavo kailinukus a padjau, pamgino ji itraukti
rank, bet is n neman paleisti.
Atmetus visa kita, nors u tai, kad iki nam parveiau.
U tai, inoma, reikia, bet man atrodo, kad a jau kart pasakiau dkui, derjosi Stasik.
To maa, patrauks staiga j prie savs prie pat ausies panibdjo Adolis ir siek buiuoti, bet
Stasik netiktai okteljusi al isprdo i jo rankos, pasmusi riekuiomis r jam akis sauso
sniego, aibu pasileido pakaln ir, jau laikydamasi u priemens dur rankenos, suuko:
Labanakt, Adoli, dkui, kad pamokei mandagumo.
Kol Adolis purt vark ir rankove brauk nuo veido snieg, jai motina atidar duris ir ji smuko
priemen. Tik nusisiautusi skar prisimin, kad buvo sista pasiskolinti didiabuls adatos
vilnonms kojinms adyti.

9.
Vliau Stasik danai prisimindavo t vakar ir neretai, dirbdama kok darb, staiga nei i io, nei i
to imdavo ir prajukdavo. Jai atrod labai jau juokinga, kad tok vis gerbiam ir troktam kavalieri
ipraus sniegu. Motinai toks jos aipymasis atrod keistas.
Ko dabar maivaisi? K ia atradai juokingo, klaus ji kart ir kit, pastebjusi besiypsani
Stasik, kuriai kakodl visai nesinorjo pasakoti motinai toki paik smulkmen.
Taip sau, truput susigdusi trumpai atsakydavo ji, bet usimirusi, irk, ir vl nusiypsodavo.
Tokia buvo pradia... Iki iol buvo galima prisiekti, kad apie Adol niekad ir n trupuio Stasik
negalvodavo, net neprisimindavo jo. Dabar k ji tik dirbdavo ar kur eidavo, visos mintys vis sukosi
tik apie j, apie t praleist kartu Ugavni vakar, pirm tok dom jos gyvenime.
Bet kad tik to bt pakak. Dabar ir pats Adolis beveik kasdienis sveias pas Sokonus. Kada tik
Stasik neubgt kokiu reikalu, irk, ir Adolis ten bess.
Savo od Adolis tsjo. Kiek kart jie visi buvo nuvaiav iki Vilukiki pervaos ir toliau, iki pat
Aleksandrijos tilto ir Navik mikelio... Kiek kart idykaudami karstsi staiais apledjusiais
Aleksandrijos upelio skardiais, kol nusileisdavo paiuinti ant ledo. Vaiuodami per mikel
prisilaudavo glbius kvepiani pu ir egli ak, o grdami prie pervaos, jei tik bdavo
minktas gerai kimbantis atlydio sniegas, sulipdydavo sniego bob. Jos su Melanija suritindavo

didiulius sniego kamuolius, o Adolis sukilnodavo vien ant kito ir aptaydavo. Kai merginos bob
apdailindavo, visi kartu rinkdavo nuo geleinkelio pylimo akmenukus, kad bt kuo paymti akis,
nos ir burn. I surinkt ak suridavo luot, usmeigdavo ant alksninio koto ir atremdavo prie
bobos ono. Prilau i pagriovio stambesni ak aptverdavo savo krin. Jie juoksi ir digavo.
Kiekvienas ne taip pasakytas odis, neatsargiai engtas ingsnis sukeldavo juoko iki aar. O Adolis?
Jis bdavo neatpastamas, neprilygstamas. Melanija tiesiog negaljo slpti savo nuostabos dl tokios
jo nuotaikos permainos. Savo ididumu ir pasiptimu kls jai tiek rpesi dabar Adolis darbavosi
su merginomis kartu, krizeno, ginijosi, kad sniego bobai negali bti alta, kad ji gali stovti ir
nuoga ir, merginoms trumpam kur nusisukus, jis tuoj ant sniego bobos suformuodavo krtins
enklus, parodydamas jos nuogum. Stasik, pastebjusi tokius jo monus, priokusi tuojau visk
iardydavo ir bob apvilkdavo ilgais kailiniais, net dviem eilmis akmenuk susegiojamais.
Kailiniams pritaisydavo apykakl ir kienes, o Adoliui, kad drsdavo krsti tokias idaigas,
plumpteldavo kelet kart lapia pirtine per nugar.
Klampodami gil snieg jie eidavo ristini. Adolis visai paprastai galjo jas sugriebs viena ranka,
vien kit abi murkdyti snieg, taiau leisdavosi j veikiamas ir gerai ivoliojamas. Tik paskui,
lyg kerydamas, ir vienai, ir kitai u apykakls uberdavo po truput sniego. Jei sniegas bdavo
sausas arba utrauktas ledo plutele, tada buvo galima daryti fotografijas. ia jau buvo Stasiks
imon. Pasirinkusi lygi neimindyt vietel ji i pradi atsargiai atsissdavo, paskui krisdavo ant
nugaros, iskleidusi rankas alis, ir, kai po to Adolis su Melanija j pakeldavo, sniege likdavo
mogaus atspaudas.
Po toki ikyl Stasik vl turdavo k prisiminti, i ko pasijuokti, tik vengdama, kad nepastebt
motina.
tai taip ir neliko visam Auktasalyje nei Galulaukyje n vienos mergels, kuri bt visai alta ir
rami dl Lobini Adolio. Stasikei, matyt, jis irgi susuko galv. Taip, kaip anksiau ji nekreip
dmesio j, taip dabar geid kuo daniau j matyti. Net kaim lankytis liovsi, o jei kada ir nueidavo
prie ratelio, tai vis vakar kirbdavo mintis, kain, kaip ten Adolis? Jis tikriausiai yra atvaiavs, ir
imt kart bt domiau su juo dabar pasivainti nei ia rateliu plerpti. Berniokai, kurie anksiau
tartum ir patikdavo Stasikei, dabar atrod visikai neverti dmesio, palyginus su Adoliu.
Ak, ne veltui visos merginos taip juo avisi, sau pripaino Stasik. Koks jis vis dlto aunus.
Toks linksmas, smagus, visai nra nei ididus, nei pasipts, kaip i pradi atrodo. Reikia tik gerai
siirti.
Kiekvien kart i pasivainjimo Adolis atvea j iki nam ir dar ilgiausiai taukia su ja visokius
niekus, kol tik jai pradeda darytis alta ir, j palikusi, Stasik smunka trob. Su juo kaip ir su kitais
kaimo berniokais gali plepti kas tik ant lieuvio ueina. Kad ir kokia bt nesmon, Adolis n
trupuio nesieidia. O koks jis vis dlto graus, linksmas, kartu vyrikas ir stiprus. N nepalyginsi
su kaimo peckeliais. Kaip lengvai jis suvaldo savo drigant Katan, kaip graiai atrodo raitas ant
balno, kai vju uoliuoja pro kaim. Toks pilnas jgos. Sveikata ir energija i kiekvieno jo judesio
tarytum verte veriasi, o jau i veido raudonis trykta. Neveltui ir Melanija tokia kantri, yra ko
palaukti. Bet Stasik apie j visai pamiro ir prisiminti nenori. Tegu Melanija laukia sau, o Stasik
gali palaukti sau. Tik bda ta, kad jis yra toks turtingas. Pagalvojusi apie tai, ji truput nusigsta. Gyvai
grta spdis, kur ji patyr Ugavni vakar, kai lanksi su Melanija jo namuose. I karto viskas
suvinta kitoje viesoje. Tada Stasik apie Adol galvoja su pagarba ir jis jai pasidaro toks tolimas,

nepasiekiamas, visai nemielas. Dingsta jo avumas ir tada jis lieka tik paprastas ididus ir pasipts
senbernis, greitu laiku turs vesti Melanij. Stasik veja tokias mintis ir stengiasi jo neprisiminti.
Kuriems galams gadinti sau nuotaik? Galvoti reikia tik apie tai, kas malonu, ir ji galvodavo tik apie
tuos vakarus, kada Adolis buvo geras, linksmas ir jai atidus.
Ak, kaip jis tada pasak? arba: Ir k jis an kart kalbjo? O dangau, koks jis vis dlto puikus,
tas Adolis...

10.
Nuo puss Gavnios saul jau daug aikesn, kas dien kokiu sprindiu aukiau dangumi
spinddama ritasi. Vidurdienio spinduliai tirpdo gaus snieg. Vanduo, tekdamas kur pakliva,
irai viekel skersai ir iilgai srvaniais upeliukais, grauianiais rogi keli.
Anksiau su didiausiu nekantrumu Stasik laukdavo pavasario, o iemet tokia ankstyva ilta saul
jos n trupuio nediugino. Pradjus leisti kelius, baigsi pasivainjimai rogmis, tokia miela ir
puiki pramoga, o kartu su tuo atitolo ir Adolis.
Ji puikiai inojo, kur galt j sutikti, matydavo, kaip jis paeere prajodavo raitas Sokon kiemo link.
Specialiai dl to bgti pas Melanij buvo tiesiog nepatogu, kad netart, be to, ir Adolio buvo gda.
Tiesa, sekmadien miestelyje po mii jis prieidavo prie j su Melanija, bet ia jis bdavo daug
santresnis, visai nebe toks, kaip prie Vilukiki pervaos. Pasisveikindamas jis Melanijai pirmai
paduodavo rank ir, kai visi eidavo pasivaikioti, stodavo i jos puss. Palydjs merginas iki
miestelio galo ir atsisveikindamas jis daug ilgiau spausdavo rank Stasikei, elmikai, kartu ir
velniai irdamas jai akis. Tada jis jai pasirodydavo geras, neipuiks ir toks artimas.
Bet taip bdavo tik sekmadieniais. Lauk dabar, mogau, vis savait, kai jis ia pat, ranka
pasiekiamas. Koks gi ia galt bti tarimas? Kam galt ateiti galv, ko ji atjo? Ar pirmas kartas,
kai ji pas Melanij nueina? Nuo pat ma dien numintas takas.
Atrodo labai paprasta, bet nueiti jau darosi nedrsu, nepatogu, nebe tas, kas buvo anksiau ir gana.
Tuo metu Adolis vis daniau tai raitas, tai vaiuotas paeere pralekia. Stasikei kur nors prigludus ir i
tolo stebint atrodo, kad ties j trobele jis lyg tyia prilaiko Katan, degasi papiros ir neymiai
vilgioja langus ir kiem, lyg ko laukdamas.
tai jau ir Stasik, kaip ir visos kitos, svajoja apie j ir kankinasi.
Nieko nepadarysi. Dl jo kankinasi visos Auktasalio ir Galalaukio mergels. Kodl nepakentti ir jai
iek tiek? Juk ji jau mergina, nebe vaikas. Gal ir gerai, kad ji taip anksti susipaino su tokiu jausmu,
nes be to nepajust, kad jau mergina tapo.
Pasikankino, pasiilgjo kur laik ir ranka numojo. Ilgai lidti buvo ne Stasiks bdas.
Linksmos prigimties ir blaivaus proto, visk apmsiusi apsisprend. Vos gimus mergautiniam
nerimui, ji jau kankinasi dl to nelemto Lobininio. Vis tiek jis kavalierius ne jai, tuo labiau kad

Melanijos jaunikis. Geriau jau laukti savo isvajoto, nepaprasto, nors dabar ir tas isvajotasis gavo
aik pavidal. Jis turjo bti panaus Adol ir groiu, ir giu, ir jga, vyrikumu, tik ne toks ididus
ir turtingas.
Viskas gro savas ves. Ryt ji dainuodama ruosi savo pirkelje. Kaip ji galjo nusiminti tada
bdama pas Adol? Juk turbt visam pasaulyje nra jaukesnio kampelio kaip jos kambarlis? Ypa kai
dabar pakilo saul ir beveik per vis dien vieia pro langelius vid. Nam ruoa jai teik
malonum. Su motina ji gamina valg, paeria karvut, kiaules, palesina vitas ir palakina kat. Po
piet skiedryne prikapoja ab, prie ulinio lovyje iplauna por krepi kiaulini bulvi rytdienai.
U tai vakare j mama ileidia kaim pas jaunim, o ryte pamigdo net iki pusryi.
Vakarotuvse jai visai nerpi, kur galt bti Adolis. Dievas su juo. sitraukusi kasdien ramiai
srvant kaimo gyvenim, ji vl atgavo ger ir linksm p. Smagiai sukasi jos ratelis, linksmai
skamba balsas ir juokas jaunimo bryje. Ji ir vl linksma jauna mergait.
Ir nal tokia dukters nuotaikos permaina buvo patenkinta. Tie nekalti, mintyse paskendusios Stasiks
ypsniai i karto atkreip jautrios motinos dmes. Stebdama savo Stasik buvo net susirpinusi
tokiu jos udarumu. Aikiai mat, kad ji dl kako igyvena, slepia savo jausmus, taiau klausinti
nedrso, jei Stasik pati nieko nesako. Jai dar nra n atuoniolikos... Visai kitaip buvo anksiau. Ar
blogai, ar gerai viskuo su mama dalydavosi, visk isipasakodavo.
Ar tik ne viskuo kalti tie pasivainjimai? I karto nal tai n dmesio nekreip.
Kad iaip su kuo, bet ia su tokiais monmis, su jais net pasaulio krat nebaugu ileisti. Bet juk
tie, tokie nuolatiniai ilgi pasikalbjimai sugrus? Ji visk mat. Kiek kart pritrkusi kantrybs jau
norjo eiti ginti gryi saviks nesulaukdama, bet ir vl susilaikydavo pasigdijusi. O jie vis plepa
ir juokiasi... Ir kokia ia gali bti kalba su tokia piemene suaugusiam bernui? Ar tik jis nesuman
kibti prie tokios jaunos mergels? Tegul jis ir yra labai vis gerbiamas vaikinas, bet kas gali inoti,
koks jis rimtas ir siningas? Kad ir su ta paia Melanija tiek met vediojasi, kain dar kaip jis su
ja laik leidia? Dieve, atleisk u toki mint, bet kodl iki iol vis jos neveda? Gal dar ne prie vienos
taip i alies pasimergina, jei ir su tokia piemene randa kalb?
Taigi ia tik tarimai. Taiau kaip dabar jai kalbti apie tai, kai ji tokia jaunut, rasi dar nieko
nenusimano? Bernas kalbina, ji ir neka sau. Prie savo nam. Ko bijoti? Nieko tokio ir nebt, jei ia
ne Adolis. Tokiu negalima pasitikti... Bet dabar jau, garb Dievui, atkrito rpestis, nebra ko bijoti.
Stasik vl ta pati miela dukrel, vl nuo jos daineli atgijo pirkia. I tos laims Jormantien
nusprend nupirkti mediagos ir pasidinti Stasikei nauj suknel Velykoms. Tegu pasidiaugia
mergait.

11.
Taip Stasik surinko vis stipryb ir veik save. Nebegalvoja apie Adol, nors kitos kaimo merginos
po iai dienai negali jo pamirti. K kalbjusios, k nekalbjusios, irk, ir vl u Adolio
usikabina. Be to, grusi i miestelio Zosin Marel apie j atne naujien: Pas Lobinius
Velykoms didelis balius keliamas, negirdjot?

Merginos vienos i karto sustabd ratelius, kitos dar klebina, o ir tos subartos, kad trukdo girdti,
met darb.
Eik, eik, o kas tau sak? labiausiai inia susidomjo Binki Janiot. Ji mergina iaip sau. Buini,
raudonskruost, nei groiu, nei kokia kita bdo savybe nepasiymi, bet jos tvo lygiai kaip ir Sokono
ems visas valakas. Skirtumas tas, kad Melanija vienturt, o j net deimt moni sda u stalo. iaip
ar taip, bet ji vis tiek ielaemio dukt ir jai daugiau negu kuriai kitai galima tiktis Adolio.
Aje. Miestelyje vien apie tai ir kalba. Sako, pasaulinis tai bsis balius. Svei sukviesta gal koks
imtas, jei ne daugiau. eiminink jau parveta ir pivorius jau pasamdytas al daro. Jau skerdiamos
kiauls, pjaunamos sys, kepamos babkos. Tai bent bus imo, visai savaitei, pasakojo toliau
Marel.
Prie k ia baliaus usiman tokie skpai? Kokia dingia? iaip sau, be progos nekels, vis tiek turi
bti su kokiu pavedimu, spliojo Sapli Urik, mergina nuo puss ems. i tai jau tikrai prasta
pairti, bet ir jai rpi Adolis.
Gal vestuvs? suabejojo kakuri.
O kodl ne? Labai gali bti, kaip mat pritar iaudio Apolonija, jau pagyvenusi mergina, vis
seniai vadinama senmerge. Prie davatk ji dar nesidjo ir atkakliai laiksi sikibusi jaunimo, kaip kad
skstantysis iaudo.
Nepanau, paneig Kalvio Barbut, usak nebuvo girdti.
Ak, tokie n neskelbia, su indultu, uginijo j Apolonija. kio klebonui koki destk, tai n
poteri neklausins, ne tik ko.
Bet su kuo? Kas jaunoji? Negi Melanija? staiga susirpino Biriuko Zos. J vis dlto vien kart
Adolis yra paokdins, tai buvo turbt dar Zosinuko, vyresniojo Marels brolio, ileistuvse. O ji dar
ir iandien prisimena ir galvoja, kad Adoliui labai patinka ir, jei ne Melanija, ko gero jai atitekt
Adolis.
O kas gi daugiau? utikrino Ceglini Adl, viesiaplauk, mlynak mergina. Jeigu ne didiuls
jos ausys, u kuri ji grietai ir lygiai uukuoja plaukus, bt visai simpatiko veidelio. O dabar tos
nelemtosios, tokios plonos tartum permatomos, viruje net kiek atkritusios, dar kvailels spd,
nors buvo sumani ir protinga. Ar nepastebjot, kaip jis j vediojasi po miestel ir mane kasdien
namus lekia? Jeigu jau vestuvs, tai su nieku kitu, kaip tik su Melanija.
Stasike, ar tu nieko neinai? Juk abi vaiktot, draugaujat? atsimin viena i mergin.
Neinau, man nieko nesak, ne tuoj pat atsak Stasik, kako usigalvojusi. Lyg tai ji jau ir
umiro Adol, bet nuo tokios kalbos m ir susidrumst jos irdel. Paleidusi sil i rank, ji
atidiai ir susidomjusi klaussi, k kalba merginos, didelmis mlynomis akimis vediodama nuo
vienos prie kitos kalbanios, ir netiktai paklausta net suglumo.
ino, bet nesako, tar Barbut, geriau Stasik pasiirjusi.
Kokia tu draug, kad Melanija slepia ir nieko nesako, pasityiodama nusiaip Janiot,

nairuodama Stasik.
Tokia ji man draug, kaip tu, kaip visos kitos, greitai net kiek perdtai ramiai atsiliep ji,
slpdama sumiim, tiktai kai gyvenam arti, kaimynystje, tai ir susieinam daniau, negu su kita i
mergaii.
Aiku, kokia ia gali bti draugyst ielaems su desimcininke, pritar jai ir Margio Onik.
Tiktai kol reikal turi ir greta gyvena. Kai iteks, pasidarys dar didesn ponia, tai ir painti
nebenors.
Ko ia giniesi, juk ten kelio galas. Abi po miestel Adolis vedioja ir per iem mikais laukais
vainjo, manai, kad nematom ir neinom? vl kibo Janiot.
Galit sau inoti, niekas nebijo, staiga uraudo Stasik ir palinko ant ratelio, neva tai pataisyti
nukritusio niro.
O tu suinok ir mums pasakysi, kakaip kvailai papra jos Apolonija. Kad taip man, tai a
btinai isiklausiau.
Kad tau reikia, tai tu pati eik ir isiklausk, pritrkus kantrybs atkirto jai Stasik ir pirmoji pasuko
ratel. Po jos ir kitos prisimin apie darb.
Gerai sakai, vl jai pritardama nusijuok Onik, koks ia gali bti klausinjimas, o pagaliau ne
u kaln ir Velykos, ir taip suinosim. Kam sukti galv, vis tiek Adolis ne mums.
O kas jau i to Melanijos mandrumo? Nei kokia grauol, nei tokia turtuol, vienas tik pasiptimas,
piktinosi priekabioji Janiot. Kada tik nepamatysi, vis nauja suknia su visokiais guzikais ir
kokardomis. Paseno ir idurnjo belaukdama Adolio ir dar gali ieiti nypt... Tas Adolis irgi
nepsias, stai velni prisids. Merg visoje parapijoje turi, nemanykit. Dar ims ir i kokio
pasvieio koki itrauks. Yra ir turtingesni, ir graesni u toki Melanij.
Binki Jania, o tai bt pati tinkamiausia Lobiniams eiminink, prunkteljo Adl, o paskui j
nusikvatojo ir visos kitos.
O kodl ne? kirtosi iraudusi kaip arija i. Ot ir vaikioiau sirmusi onus. Ar manot, kad
nemokiau bti ponia?
Merginos pradjo viena kit erzinti, juoktis, taiau Stasik susimst.
Gali bti, gali bti, mst ji, ir Melanija tokia paslaptinga pasidar, vis miestel turi reikal.
Ko ne kasdien ten lekia, o paklausta, k veik, numykia, nesako aikiai. Be to, ir Adolis taip danai
pradjo lankautis pas Sokonus, ir sekmadien po mii vis prieina ir palydi. O a, kvailel, dar
svajoju net gda. Gal a buvau jiems tik kliuvinys, tik trukdiau jiems? Gerai, kad nenujau pas
Sokonus, sigeidusi Adol pamatyti, ir susipratau kelis sekmadienius viena, be Melanijos, banyi
nueiti. Tegu visos inos, kartu ir Adolis, kad jis man niekada nerpjo. O jau Melanija tai tikra
begd, net galva palingavo usimirusi, kur esanti. Gerai dar, kad niekas nesuprato. Nuo ma
dieneli viena prie kitos pripratusios, visada drauge, o ia tokioj paslapty visk laiko. Matyt, n
vestuves nemano prayti, net gda prie kitas merginas. O gal ir netiesa? Maa kas kuriai atjo

galv, o rimtai dar niekas nieko neino.

Ir jai staiga taip parpo, nors mesk visk ir eik tutuojau visk suinoti. Kadangi to padaryti nebuvo
galima, nutar sekmadien btinai susitikti su Melanija ir i jos paios vis ties suinoti.

12.
Sekmadien po pamokslo eidama i banyios kaip tik ir susidr su Melanija. Per pamaldas jos
banyioje nebuvo matyti. Gal vliau atjusi, ji atsistojo ariau dur? Stasik tik prieais save ir
onus truput apsivalg. Negi dairysiesi banyioje aplink. Todl ir pagalvojo, kad Melanija galbt
iandien visai neatjo. Netiktai j pamaiusi, Stasik labai apsidiaug.
Sveika, Melanija, tik spjusi ieiti i banyios dar ant laipt sulaik j. Jau maniau, kad tavs
iandien nra.
O kodl tu taip pagalvojai? greitai atsisuko j Melanija, bet, kakieno stumtelta, sikibo Stasikei
parank ir patrauk j nuo laipt. Eime greiiau i ia, o tai dar nuvers, ko gero.
iaip sau, banyioj nemaiau, atsak Stasik, kai nulipusios nuo laipt pasitrauk nuoaliau nuo
plstani pro duris moni. Gal vaiuota?
O ne, psia, delnu valydama nuo palto skvern dulkes, surinktas klpint, atsak Melanija. Koks
ia vaiavimas tokiu keliu?
Tai ko neujai, btume kartu jusios?
Kaipgi, buvau ujusi, tik kad tavs jau nebebuvo. Kelintas kartas, kai viena anksiausiai i nam
ibgi, nei mans nepalauki.
Taip reikia, pagalvojo Stasik, o garsiai pasak: Ko gi a lauksiu? Juk neinau, ar pati eisi, ar
ne. Su kitomis mergaitmis mes i vakaro susitarm.
Galtume ir mes susitarti, tik kad pati vl pas mus nebeateini. Vl matau puikuojiesi, net kviesti
nedrsu, ne visai nuoirdiai pasak Melanija, lyg save teisint.
O kodl tu pas mane negali ateiti? A ir taip nuolat pas jus sveiuojuosi, bijau kyrti. Klausyk, tada
einam kartu namo, jeigu nori?
Gerai, pernelyg skubiai sutiko Melanija, tik a dar lauksiu mipar, o tu?
A ne, papurt galva Stasik. Ant mipar a jau nebeisiu. Mama liep io to nupirkti, o po
visam pas Ir peiais nesigrsi. Dabar maiau moni ir tai teks gerokai palkti. inai k?
Susitarkim, kur susitikti. Jei a bsiu greiiau laisva, ateisiu prie stulpelio ant krykels, o jei tu tai
atjusi mans palauk, gerai?
Gerai, tik pasistenk, kad nereikt ilgai laukti.

 Ar pasiuto, negi a per visus miparus nebenusipirksiu druskos? Bet tu irgi nelabai skubk, geriau
jau a tavs palauksiu, negu tu mans. Tai sutarm?
inoma, sutarm
Tada a einu sau, kol mes ia plepam, ten jau pilna krautuv prisirinko. inai, dabar prie ventes,
kiekvienam reikia kai k nusipirkti, tai pati neskubk, dar primin Stasik ir jos isiskyr. Eidama
ventoriumi viena sau galvojo: Ir gerai, kad prie stulpelio. Jeigu susitiks su Adoliu, tai tegu sau vieni
pasivaikto, kam trukdyti, bet jau eidama namo, tai btinai Melanijos isiklausiu. Iklausinsiu, kaip
Apolonija sak, bet ne dl kalb, o kad pati inoiau. Ir kuo greiiau, tuo bus man geriau ir ramiau.

13.
Gerokai pavargo Stasik, kol prisigavo iki prekystalio. Nusipirkusi pakel cikorijos, tris pakelius
sacharino, svar cukraus, degtuk, druskos ir geriamosios sodos u kelis centus ji jau galjo sau eiti.
Pamusi nuo prekystalio graiai supakuotus vien rupl savo pirkinius ji eng prie dur ir staiga
sustojo. Laim, kad dar bdama viduje pavelg gatv. Juk ten, netoli krautuvls dur, stovjo
Adolis ir nekjosi su kakokiu jai nepastamu nedideliu mogiuku.
Stasik atoko, pasitrauk krautuvs vidur, o kad bt dar saugiau, pasislp u atidaryt dur
puss. Kad kas i esani neatkreipt dmesio, pasiiupinjo, neva taisydamasi suknel, paskui
pasitais skarel ant galvos, alik, atsegiojo ir vl susegiojo vatinuko sagas, nypt ir valsi nos,
dar radusi vari popieriaus skiautel, nusival batelius. Kai pritrko k veikti, vilgteljo pro lang.
Jie tebestovjo. Adolis buvo kaip tik prieais Stasik ir neivengiamai bt j pastebjs. Nieko,
aiku, nebt atsitik. Jai nebuvo jokio reikalo jo vengti. Daug daugiausia, jis gal bt j pasveikins
i tolo, o gal ir ne. Gal bt ukalbins. Nesvarbu, kaip Adolis pasielgt, svarbu, kad Stasik inot,
jog jis j mato, iri j nueinani, stebi. Tada ji stengtsi susikaupti ir nesijaudinti, kad Adolis
nesuprast, jog jis ir jai patinka, kaip ir kitoms mergelms.
Ji dar kart visk pakartojo save apsitvarkydama ir dar kart pairjo pro lang. Kaip tik tuo metu
vyrai padav vienas kitam rankas, kilsteljo kepures ir mogelis nujo gatve auktyn. Adolis kaip
stovjo prie krautuvs dur, taip ir eng vidun. Stasik nespjo n apsidairyti, kai jis jau ia.
K daryti? Gerai, jei jis tik trumpam ujo, pasisuks ir ieis, o jei usibus ilgiau ir pastebs ia j
tnani, k pagalvos? inoma, supras, kad nuo jo slepiasi, kad jo varosi. Taiau dabar ieiti
reikia susidurti akis ak. Susitikti jo nebijo, taiau nenori, kad i jos laikysenos Adolis suprast, jog
prie j tirpsta. Nutar pasisveikinti ir palikti j krautuvlj.
sidrsinusi murkteljo i u dur, nutaisiusi kuo ramiausi ir aliausi min. O laim Adolis
stovjo nusisuks, jau sveikindamasis su kitais pastamais kininkais (ak, kiek jis turi pastam).
Apsirengs vis dar tais paiais striukais raudonais kailinukais, ne su ieiginiais, o kasdieniais
auliniais batais, ne iemine, o plono juodo milo kepure su kozirku. Stasik kaip ov pro duris ir
tik gatvje ramiai atsikvp.
Kiek bereikalingo rpesio dl jo, nelemtojo, geriau jau vest kart, galvojo bgdama sutart

viet, nes jau nebeinojo, kaip ilgai ji usibuvo krautuvlj. Jau gal ir Melanija belaukianti. Bet ne,
juk dar neskambino varpai ir gatv tuia, ne taip, kaip po visam.
Adolis, susitiks pastamus, nesileido kalbas, nors kiekvienas su malonumu bt su juo
pasinekjs. Trumpai vienam kitam padavs rank, iekaniu vilgsniu apsidair krautuvje. Pats
savo akimis nepatikjo. Paeng toliau gilum ir vl gro atgal, vilgteljo u dur. Ant purvin
grindu guljo tartinai balta skepetl. Minut padvejojs jis pasilenk ir j pakl. Pasirodo,
neapsiriko. Tai buvo nosinait. Balto mazgojamo ilko, merekuotais krateliais ir raudonu silu
isiuvinta monograma S. J. Adolis nusiypsojo ir sidjo kailinuk kien.
Tai elm. N nepastebjau, kada paspruko, pagalvojo. Ei, Ira, paduok man pakel papiros,
skubu, nesivarydamas ities pinigus ydeliui, nors kienje turjo nauj pakel. Gavs ko pra,
ijo. Ant laiptuk stovdamas apsivalg. Stasiks niekur nebuvo matyti, dingo kaip vanden. Jis
atpl neatidaryt dut ir, isims papiros, ilgai tryn tarp pirt tabak.
Banyios bokte nuskambjo varpai po mipar. Pro ventoriaus vartus pasipyl mons, briais
pldo pamalds parapijieiai. Pastamos ir nepastamos moterys, vedinos vaikais ir be vaik,
tolimesni ir artimesni kaim kininkai po kelis ir breliais jo nekuiuodamiesi. jo bernai,
pusberniai ir mergos. Kiekvienas nesi ventint kadagi. Moterys ir mergaits turjo po ger
luot, vyrai po maesn, o bernai po mayt akel, nuo kurios skyn ir kramt juodas uogas.
Visi mat Adol ir i tolo pagarbiai su juo sveikinosi. Vieniems jis atsak, kitiems ne. vienas
mergeles irjo ilgiau, kitas trumpiau, dar kitas ir visai dmesio nekreip. Tik pastebjs
Melanij, jis met emn nesurkyt papiros ir nujo prie jos. Pro mones negaldamas prisiartinti
i tolo j paauk.
Igirdusi Adolio bals mergina atsisuko ir, matydama, kad jis yra toliau, sustojo jo palaukti. Visu
Melanijos knu iki pad teljo jaudulio banga ir grdama uliejo ird. Kiek galdama ramiau ji
padav prijusiam Adoliui rank. Spausdamas rank is juto, kaip ji virpjo, ir jam jos pagailo.
T moni, moni... Kur taip skubi, kad prisivyti negalima? kiek galdamas velniau ukalbino
Adolis.
Nei taip skubu, nei k, bet jau pats laikas ir namo, atsak Melanija, i jaudulio net prikimusi,
neirdama jam akis.
Paspsi, dar toli vakaras, galim trupuiuk pasivaikioti, toks puikus oras, pasil Adolis
numanydamas, kad tuo j labai pradiugins, nors anksiau nebuvo tam links.
Kol pareisi, ir vakaras, kiek dabar ia tos dienos, visa atgijo Melanija, net akis idrso vilgtelti.
Na nesakyk, dabar jau ymiai ilgesn, ueidamas jai i deins paprietaravo Adolis. Jie ltai alia
vienas kito nujo gatve. Nuo Kald iki Velyk, irk, koks laiko tarpas prajo ir saul vis
aukiau ir aukiau. Ir atilo... Kad taip pastovt be lietaus, tai iki Velyk gerai pradit.
inoma, kad pradit, dar visa savait. Pavasar greitai diovina, sutiko Melanija.
Tai sakai verbas paventinai? siekdamas i jos rankos kaiukais pasipuousios karklo akels,

klaus Adolis. Duok ir man koki vent akel parsineti nebuvau banyioj.
Sarmat reikia turti, neva barsi Melanija, leisdama jam nusilauti kelet akeli. Juk tau ia pat
banyia, mes net i kur ateinam.
Nieko nepadarysi. Net toks posakis yra: banyia ariau Dievas toliau, nesigyn Adolis, bet
kad i ties t reikal milijonai. Prie tavs irgi turiu svarb reikal, Melanija. U tai ir sutrukdiau,
staiga jis rimtai praneko. Klausyk, ar tu labai kuom usimusi dabar namuose?
Na, be darbo nesdiu, atsak Melanija truput nusivylusi, bet kartu ir susidomjusi. Pasakyti,
kad taip labai esu uimta irgi negaliu. Darbuojams kaip paprastai ir gana. inai, moter darbo
nematyti.
O tu inai, ko a tavs norjau paprayti? Ar negaltum pabaig savaits kokiai dienai ateiti pas
mus? adu Velykoms pasidaryti alaus, paprayti svei, reikia su ukandiais iek tiek pasiruoti.
eiminink jau sukalbjau, apsim. Prao pagalbininks. Pas mus taip prastai susidjo, kad galima
sakyti nebeturim moter. Merga taip staigiai susirgo, turjau iandien paleisti namo. Bala ino, gal ir
negreit gals grti. Piemenei vlgi pirtas itvinko, nieko dirbti negali. Liko viena teta, bet ir jai
nebus kada. Jau ir taip viskas ant jos vienos pei paliko, vos spja apeiti.
Melanijai i tos laims atrod, kad ji pakilo or ir kybo kakur erdvje, nejausdama ems po
kojomis. Prajo maa pauz, kol ji vl nusileido ir susivok, kur esanti.
Oje, kodl ne, btinai ateisiu, sutiko ji visa nuvitus, ir padsiu, kiek galsiu ir sugebsiu.
Apie tai nra n ko kalbti, svarbu, kad sutikai, atrod, kad diaugsi ir Adolis. inai, kad ne
teta, a pats nebiau taip gerai sugalvojs. Sakiau paimsiu koki i miestelio. Bet inai, sileisk
svetim neinom mog, per tok sujudim visur atlapa, nerakinta. Jei kokia smaili, visur ilandys,
ivilks ir justi nejusi.
Kad jai Dievas duot sveikat, mintyse pagalvojo Melanija ir paklaus: O eiminink jau
parsiveei?
Ne dar. Vaiuosiu pavakariais, atsak Adolis. Kad nori, vaiuokim kartu, vaiuodamas
uvaiuosiu. Nespjus Melanijai sutikti, pasitais: iandien turbt nebus kada. Gal rytoj anksti i
ryto, kai bus kiek paal, ne toks purvas.
Taip nekdami jie atjo iki poskio ir sustojo.
Tai sutarm, Melanija? Vadinasi, Didj ketvirtadien, kai eisi i banyios, tai ir ueik. Jei banyi
nemanai eiti, tai a atvaiuosiu tavs parsiveti. Gerai? lyg nordamas pasitvirtinti paklaus Adolis.
A jau vaiuosi, purt galv Melanija, ateisiu ir gana, gali bti ramus. Mans nereiks kelis kartus
prayti.
Ai, Melanija, labai ai, padkojo Adolis mandagiai, man dabar vienas labai svarbus reikalas
atkrito. O kad inotum, kiek man dabar j atsirado. O gal dar einam pavaikioti? pakviet jis
mergin ir jie apsisuko atgal. Taip jie nujo net iki kapini, o Stasik vis lauk. Eidamos namo
mergaits klausinjo: Stasike, ar lauki ko, kad ia stovi?

 Nagi pra palaukti Melanija ir pati kakur strigo. Ar nematt? aikinosi ji.
Ne, nematyti, gal krautuv ujo ir utruko?
Ogi su Adoliu maiau vaikto, atsiliep kakuri, nesulauksi dabar tu jos greitai. Einam geriau
namo su mumis.
Ne, jau geriau palauksiu, kad paadjau, nesutiko Stasik, bet ateity tai jau daugiau
nebepasiadsiu, jei taip daro, lyg teisinosi ji prie drauges.
Stasike, vakare pas Zosinus susirinksime iedo dalyti, jau i tolo prisiminusi kteljo jai Onik.
Nevluok.
O tu geriau ueik, kai eisi, gerai? papra jos Stasik ir pasistiebusi, kad toliau bt matyti,
pavelg ateinanios Melanijos. Berniokai praeidami irgi erzino: Ko ia dabar stovi ant eios kaip
kurapka? Einam geriau kartu namo.
Ar nematai, kad laukia ko? Matyt, susitarusi yra, kad parlydt?
inoma, kad susitarus, ididiai patvirtino Stasik ir ie, neturdami kaip prie jos prikibti,
krizendami nujo.
Tegu sau vaikto, tegu vaikto, kartojo mintyse mergait, vaiktindama sausu pradiuvusiu
takeliu viekelio pakratyje tai pirmyn, tai atgal, nenueidama toli nuo stulpelio. Tegu vaikto, svarbu
kad be mans. Kam man jie reikalingi? Ir su Melanija iandien paskutinis kartas. Daugiau n ingsnio
su ja, n kojos nekelsiu, kad ir vestuves prayt, dievai nepasiadsiu. Tik iandien, kad taip
susitarm... O klausinti irgi neverta. Kol pareisim, bus laiko, jei nors gals ir pati pasipasakoti, o jei
ne tesiino. Ar man ne vis tiek, kada suinosiu? Nei ia bus nuo to geriau, nei blogiau. Pagaliau, kas
man gali rpti apie juos, visk apsvarst Stasik, net ant irdies lengviau pasidar.
Sauls spinduliai milijonais drugi mirgjo ir virpjo giedrame ir vaiskiame ore. Kvepjo nuo
ems ir mik kylantys garai, skleisdami gaivinant sak ir vieios duonos kvap. Pirmais
pavasario garsais gurgjo alikeli grioviai, varydami vanden Dysnos emum, kurios jau didesn
dalis buvo apsemta. Kai baigs nutirpti sniegas mikuose, vanduo liliuos iki pat kalno.
Ramiai snaud ir ild savo pilk velni vilnel pagriovio karkl kaiukai, nejudinami n maiausio
vjelio. Sauls atokaitoje Stasikei pasidar ilta. Ji atsisegiojo vatinuk, kaklaskar sigrdo kien
ir, pasidjusi ant takelio savo pirkinius, dar pasilau nuo griovio krato graesni, daugiau
isprogusi karklo akeli.
Pridjusi jas prie ventint kadagi puokts, surio i naujo ir vl sugro prie stulpelio. Net
nerimauti pradjo, kai pagaliau pamat ateinani Melanij. O dangau, ir vl tas Adolis.
Ar labai barsies, Stasike? jau i tolo buvo matyt, kaip vyti Melanija. N nemaiau, kaip prajo
laikas, jau galvojau, kad neberasiu paios.
Ko ia bartis, kad taip susitarm. Turiu laukti ir gana, kaip galima rimiau, n vien
neirdama, ridamasi kaklaskar ir segiodamasi vatinuk atsak Stasik.

 tai kur ji pabgusi, stebjosi Adolis. mons po visam po miestel spaciruoja, o ji tai kur
pasislp. Kaip gyvuoji, kaip sveika? Seniai nesimatm, klausinjo Adolis, eidamas artyn kartu su
Melanija.
Sveika, gali nesirpinti, atr ji pasiptusi, nes jai atrod, kad taip bus geriau. Tegul mato, kad ji
ne tokia kaip visos ir jam nepataikauja.
Sveika, bet kokia pikta. Kur buvai dingusi, kad niekada nebematyti?
Kur dingsi? Kai neiri, tai ir nematai, staiga itrko jai, bet susizgribusi m raginti Melanij.
Einam greiiau, uteks farsinti. Visi jau seniai isivaikiojo. Tuias miestelis paliko, o mes ant
vietos vakaro sulauksim.
Na, neskubkit taip labai, kas per striokas? Palaukit dar kiek, draud Adolis, sekmadienis juk, ne
darb dirbsit parjusios, o isimiegoti visada suspsit.
Ne miegas galvoj, valgyti norisi, paaikino jam Stasik.
Graios ir nevalgiusios, juoksi is nenuleisdamas nuo Stasiks aki.
Pats maiau valgyk irgi bsi graesnis, patar Adoliui Stasik.
Ar tai dabar a negraus?
Gal sakysi, kad graus?
Ar palo? Su Stasike iandien ivis susikalbti negalima. Kas atsitiko, kad tokia uparta, gal motina
gerai verba iplak?
Kad nori, tai ir pats gali gauti, jeigu nesi plaktas?
Melanija nusijuok.
Gerai iperkim, a palaikysiu, tar ji, kad net Adolis atoko al.
O k su jumis, tokios pasiutusios, visko galima tiktis, bet geriau mes nesipykim, taikiai kalbino
jis vl eidamas artyn. Tokia venta diena, nuodm pyktis. Netrukus reiks velykins eiti, jau ir taip
nuo Kald griek prisirinko.
Kaip tik dabar galima, ta paia proga isispavedosi ir atpakutavosi... vis rado kaip prieintis
Stasik. O gal pats jau nutempei o, kad toks pabanas?
Man tai vieni juokai, ia pat per tvor, bet pairsim, kaip js tempsit net i Auktasalio. Numanau,
kad ne taip lengva bus.
Oi, Adoli, ar negaltum padti, k tau reikia? pamau nyko Stasiks rimtumas.
Samdykit piemen, atgins pakluonmis...

 Dkui u patarim, kaip nors susitvarkysim, nebe pirmas kartas.

Juokas juokais, bet kur kiauinius ridinsim per Velykas? Nekvieiat mans?
Kam kviesti, pats ir taip atlksi.
Ne, toki dien negalima nepraytam. Nekviestas neateisiu.
Negi nuksi?
Na, jei js nepraot, tai a papraysiu, staiga visai rimtai tar Adolis. Praom tada pas mus
atsigavti.
Dkui, Adoli, net btinai, neikentusi nusiypsojo Stasik.
Bet rimtai praau, Stasike, nesijuok, matydamas, kad ji aiposi i jo, perspjo Adolis. Per
Velykas praau btinai pas mus, tai abi su Melanija. Savo ir tetos vardu praau. Ar dar niekur nesat
pasiadjusios?
Stasik staiga prisimin apie t pasaulin bali, apie tai, kaip ji rengsi kamantinti Melanij ir net
suglumo i netiktumo.
Kokie niekai, dar neinodama, ar rimtai kalbama, ar juokais, neaikiai atsak ji, niekas niekur
mans ir nepra.
Tai tada niekur ir nepasiadk, jeigu kas ir paprayt. Per Velykas btinai pas mus. Su Melanija
mes jau susitarm, o tu ar priadi man?
Neinau, reiks mamos paklausti, jeigu leis? nusprendusi pagaliau, kad nejuokaujama, nuleidusi
akis nedrsiai atsak.
A manau mama sutiks, juk kodl ji turt neleisti? svarst Adolis. Pirm dien po Velyk, po
piet bkite pasiruousios, atvaiuosiu parsiveti. Galiu utikrinti, kad nepasigailsit. Bus daug
jaunimo, muzika, galsit smagiai praleisti laik, a nei vienai nepavyduliausiu.
Stasik, kaip anksiau Melanija, i tos laims nejuto savs. Tik po gero laiko tarpo ji prisimin, kad
net nepadkojo u kvietim.
Dkui, Adoli, pagaliau prisimin ji, jeigu tiktai galsiu, ak, kaip juokingai ji pasak. Ji norjo
dar kart pasakyti, jeigu tik leis mama ar dar k nors panaaus, bet Adolis visk puikiai suprato.
Suprato, kad Stasik jaudinasi, kad pakviesdamas suteik jai didiausi malonum, kad jos
pasiptimas tai tik dirbtinis ir kad ji lygiai tokia pati ir lygiai taip pat dievina j, kaip ir kitos
mergels. Jam to visikai pakako, kad jis patenkint savo puikyb.

14.
Oi, mama, k a pasakysiu. Adolis bali ukviet per Velykas, pasigyr Stasik motinai, vos

spjusi perengti nam slenkst. Ar leisi?

Motina, atrodo, dl to nelabai apsidiaug.
Vieni niekai, ar jau pritrko k kviesti?
Tai kas ia tokio, mai isigando Stasik. Mes juk pastami nuo sen laik, kiaul bt, jei
nepaprayt. Ar a ten juos apvalgysiu, ar apgersiu? Tik pabsiu, pasioksiu, vis tiek per ventes
namuose nenusdsiu.
Na, eik valgyti, padjusi ant stalo kart kopst dubenl ir apkepint bulvi lktel paauk
motina, nieko tai neatsakydama. Taip ilgai neparjai, viskas baigia atalti.
Stasik, greitai nusivilkusi ir sudjusi ant lovos ventadienius drabuius, su vienu apatinuku, tik
prisidengusi skara peius, klusniai atsisdo.
Tai kaip bus, mamute? nusrbusi iki puss dubenlio paklaus meilindamasi. A dar niekur nei
pas k nebuvau baliuje.
Motina nusiypsojo.
ia ir visa bda, vaikeli, alia prisdusi paglost ji dukters galv. Ar manai, kad man gaila? Kad
kur kitur, pas bet k ia Auktasalyje, n puss odio nesakyiau, bet pas tokius... Neverta nei galvos
sukti. O dar pas Adol... Reikia kuo toliau nuo j...
Kaip tai, mama? Kas ia blogo? iplt akis Stasik, net apie valg pamiro.
Tu tik pagalvok, kas ten susirinks? jau visai rimtai m ivedioti motina. Bus ir klebonas, ir
mokytojas, ir iaip visa miestelio panstva. O kokia turtinga ir plati vien jo gimin. A manau, ir i
kinink ne bile k prays. Koki bus isipusiusi, pasipuousi poni ir paneli, o kaip gi tu
atrodysi? Kaip pritapsi, kuo apsirengsi nei karto monse nebuvusi? Nei valgyti tinkamai, nei sdti
neinosi kaip, tik apsijuoksi. O gal manai, kad tu ten labai reikalinga? Prao tik dl Melanijos, i
mandagumo, gal nebuvo kaip kitaip? Melanija irgi nenors su tavimi vis laik leisti, o jei pasitrauks
kur, tai liksi viena. Man gaila tavs, vaikeli, tas tik paminjo dl visa ko, o tu jau ir gadini irdel.
Iklausiusi motinos, Stasik pagalvojo, kad ji sako daug tiesos ir ikart atvso. Argi ne taip panaiai
buvo ir Ugavni vakar? Tiktai Adolis truputl, o jau teta visai jokio dmesio nekreip j. O
dabar irgi panaiai, kai pamat, tai ir papra, ant griovio krato. Jei nebt sutiks, tai tiek ir
tereikt, bet, nenordama to ikart parodyti motinai, dar band perkalbti:
Kai dl apsirengimo, tai juk Barb adjo pasiti Velykoms.
Teisyb. Ten ilkais lams, o ji su satinine, jau pykteljo moterik. Dar sakai kaip mogui, tai
ir klausyti nenori. A irgi esu nemaai svieto maiusi, blogiau ir geriau gyvenusi, visko patyrusi,
galtum manimi tikti. Jeigu nebt man tavs gaila, sakyiau eik ir pati sitikink, ar a teisingai
sakau, ar meluoju. Bet kam to reikia? Geriau n nebandyti, vis tiek yra ir bus mano teisyb.
Gerai jau gerai, dabar jau skubiai sutiko Stasik. Nenordama pykdyti motinos pam aukt,
kad neleidi, tai ir nereikia. Gals sau vaiuoti viena Melanija, tuia j...

 Ne dl to, kad neleidiu, bet dl to, kad patariu, patais j motina pakildama. Ar dar pilti?
Oi, ne, uteks, atsak Stasik ir atstm tui dubenl. O inai, k sugalvojau? Reiks prayti
Barbs, kad prie viso to dar pasit balt udedam apykaklait. Norsiu usidsiu, norsiu be jos.
Prie mlynos suknuts labai pritiks. Nuo nosini liko dar mazgojamo ilko gaballis.
Galsi paprayti, pritar motina patenkinta, kad taip greitai pavyko perkalbti ir tikinti dukter,
tik, man atrodo, kad ten labai maai, gal net neieis.
Reiks paskui pairti, o dabar, mama, dar ko papraysiu: leisk bent iedo dalyti vakare pas
Marel.
Parnei pieno, galsi sau eiti, kur norsi. Tik nebk ilgai.
Stasikei buvo truput gaila progos, bet k padarysi. Su mama geriau jau nesiginyti, vis tiek
neperkalbsi. Gerai dar, kad kaim ileido. Kai ateis Velykos, nebus kada lidti. I pat ryto
banyion prisiklimo pamaldoms, paskui su nauja suknele kaim. Mizar kieme spynes berniokai
pastat. Ten, tikriausiai, ir kiauinius ridins. O vakare jau neapsieis ir be armonikos...

15.
Suinojs i Melanijos, kad Stasik neada bti, Adolis apsiniauk.
Kokia velniava? N vienas i jo kviest svei jam neatsak, o ia, e tau, kad nori... Motina
neleidia To jau per daug, tiesiog eidimas, kuo tad j laiko? Pagaliau, tikriausiai, ne ta prieastis.
Vl koks usispyrimas. Ir dar tokios piemens, net pikta. Kakaip visai nebra nuotaikos ir gana. Be
Stasiks viskas nebeteko ankstesns svarbos... Jis pra daugyb moni, gimini, pastam, ruosi
kaip manydamas geriau juos priimti, stengsi, kad viskas bt kuo graiau, kuo domiau, kuo
nepaprasiau, taip, kaip dar niekur nra buv, o giliai irdyje jautsi taip, tarsi jai vienai visk daryt:
O kai pamatys Stasik, arba, k pagalvos Stasik?
Jis i anksto sivaizdavo, kok didel ir nepaprast padarys jai spd visa ta prabanga, kuri jis per t
pobv buvo pasirengs ikelti dienos vies. Kaip ji valgysis didelmis nustebusiomis akimis,
kurias sudtas viso dangaus mlynumas. Kaip ji, pripainusi jo pranaum, o savo menkum, nuleis
galv ir daugiau nedrs okti jam akis. Jis troko btinai j priblokti, parklupdyti, kaip visas kitas,
nors ir pats tikrai neinojo, kodl btent to siek. Negi tokia berib bt jo savimeil? Jis taip uoliai
tam rengsi, iekojo tinkamos progos j uprayti o ia staiga jos ir nebus...
Adolis daug galvojo ir prijo prie vienos ivados. Stasik turi bti. Suk devyni, jis nusileis iki to,
kad nueis ir paprays motinos pats. Tokia suteikta garbe galt didiuotis ne tik nal grytelnik. Savo
tikslo jis jokiu bdu neatsisakys. Stasik ateis, pamatys j visoje didybje, po to gal bus ne taip ir
domu. Greiiau nutrks tas beprasmis aidimas, kur paskutiniu metu jis giliai sitrauk.
Didiojo penktadienio vakare jis taip netiktai pasirod Jormantiens pirkutje, kad ne tik Stasik, bet
ir pai nal apstulbino.

 Gero vakaro, pasisveikino, sunkiai slpdamas, kaip nejaukiai jauiasi ia ujs. O kiek jis dairsi
i tolo ir i ariau, kol pataik moment ueiti. Dieve, gink, kad niekas nepastebt, kad troboj nerast
svetim, kad niekas nesuuost, kad jis ia ujo. Drigant Katan pastat paioj nematomiausioj
vietoj.
Gero vakaro, gero vakaro, atsak abi kartu, kiek susivalgiusios. Ak, kaip ia tamsta patekai,
matyt, su kokiu dideliu ir nepaprastu reikalu? Praom toliau vid, mandagiai, net truput ididiai
pakviet Jormantien, pastebjusi jo savijaut.
tai usukau pro al, bet ne su kokiu reikalu, o su dideliu praymu prie tamstos, prijo Adolis
ariau ir net pabuiavo jai rank. Po to jis padav rank Stasikei, o i buvo visa raudona kaip dare
praydusi pilnavidur aguona. Adolis tai pastebjo.
domu, koks gali bti praymas? truput nujausdama kviet sstis moteris, jeigu tiktai galsiu, tai
neatsakysiu.
Ssdamasis Adolis vogiomis j apirinjo. Anksiau, jei ir tekdavo kada susitikti, jis nekreip
nal jokio dmesio, kaip ir kitas kaimo bobas. Dabar, bdamas taip arti, susidomjs stebjo lyg
pirm kart matydamas.
Ji buvo vidutinio gio, balto gryno, galima sakyti, be raukli veido, juod plauk ir antaki, auktos
krtins, tiesios laikysenos dar visai graiai atrodanti moteris.
Stasik n truputlio nepanai. Akys tokios juodos ir taip ididiai ir tardaniai j velg, kad jis
pajuto gd, o jai pagarb.
Atjau prayti Stasiks kieman vsti Velyk, kartu ir tamstos leidimo. Be js sutikimo ji man
nepasiadjo.
Kaip be reikalo tamsta vargsti, nusistebjo, o gal tik parod, kad stebisi, nal. O a jau maniau,
kad dievai ino kas. Man atrodo, kad tokia vienia visai neturi reikms, ar ji buvusi ar ne,
nusiypsojo ji ir Adolis pastebjo, kad treias nuo vidurio priekinis virutinis dantis apvilktas auksu.
Kiekvienas upraytas sveias yra vienodai svarbus eimininkui, pareik Adolis, lyg kalbt su
paiu klebonu, pajuts dar didesn pagarb auksiniam nals daniui, negu paiai nalei.
O a galvoju, kad jums bus visikai vis tiek, o vietoj to, kad j ileisiau, a pati pasiadjau.
Stasik mai iplt akis ir didiai nustebus suiuro motin. Tokias pat akis Adolis tikjosi pamatyti,
kai Stasik sveiuosis pas juos. Motina neleido n isiioti.
Rytoj a pati ieinu Padvalkus kieman pas gimines. Negriu abi dienas, o vien trob be mogaus
irgi palikti negaliu. Jei ne ta prieastis... Bet dabar jau jokiu bdu negalima, pakartojo ji grietai ir
pykteljusi pavelg dukr. Stasik, nesupratusi motinos enklo, metsi prie jos:
Mamute, irdele, neik tamsta, geriau jau ileisk mane kart, taip velniai ji pra apsikabinusi,
kad net Adolis nenustygo ustalje.
Na, i tikrj, argi negalima viso ito kitaip sutvarkyti? oko ir jis prayti taip nuoirdiai, kad net

Jormantien susvyravo, bet tiktai akimirksn. Adolio vilgsnyje, kuriuo jis su uuojauta velg
Stasik, moteris pastebjo tai, dl ko labiausiai bijojo. Staiga ji pavirto akmen.
Ne, jokiu bdu, nukirto ji kaip kirviu. Ar tu manai, kad tau svarbiau negu man? Tau dar visas
gyvenimas prie akis, pats graumas, prisioksi, prisisveiuosi. Na, o a gal jau kokie ketveri metai,
kai nesimaiusi... Tu bsi nebsi, o a nenueisiu, k pagalvos sesuo, gimins? K tamsta pagalvotum,
jei nesulauktum savo artimj? atsisuko ji Adol.
Visi artimieji velniop, jei nra to, ko reikia, pagalvojo sikariavs vaikinas, bet garsiai, aiku,
to nepasak. Jis buvo sieids, pakilo ir pradjo iekoti kepurs, rengdamasis ieiti.
Labai gaila, labai gaila, bet jeigu negalima... murmjo jis ir, bdamas isiblaks, niekaip
negaljo surasti kepurs, nors i guljo visai ia pat, ant suolo. Nieko nepadarysi, palauksim, gal
kada kit kart bus patogiau, pagaliau susirads kepur prijo jis prie Stasiks. Labanakt, ir
spausdamas rank pastebjo, kad jos akys pilnut pilnutls aar. Didiuli pastang jai prireik, kad
nepravirkt. Adolis skubiai nusigr, padav rank motinai ir jos palydtas ijo.
Jau nuo balno jis vilgteljo, kas dedasi viduje. Stasik usikniaubusi ant stalo, aiku, verk. Taip
trkiojo jos peiai. Motina, stovdama prieais, kak piktai jai nekjo. Nujo tolyn ir vl gro,
pajudino u peties, palinkusi prie Stasiks. Kai Stasik pasipurt, lyg nordama j atstumti, motina
staiga apsisuko, nuo kartels nutrauk pant ir usimojo...
Tegu tik pabando, staiga sitemp Adolis, pasiruos okti nuo arklio, bet moteris nedrso dukters
muti. Ji numet pant ant suolo, velniai paglost Stasiks galv, peius ir palinkusi pabuiavo j
smilkin.
Adolis tik dabar susizgribo, kad ilgai ia stovi, juk gali kas nors pastebti. Paskui pasklis visoki
kalb. Timpteljo pavad ir ioko i tamsios kiemo kerts.

16.
Jormantien, nors ir nebuvo niekam adjusi, bet lyg ir teisindamasi prie Stasik, ijo etadien
vakare, prisakiusi jai kaip tvarkytis ir eimininkauti namuose.
Parui, gink, dieve, nepaduok kart bulvi. Btinai irk, kad rytui bt vakaryki, o pietums
jau viei gerai atauusi. Karvei, jeigu nei gerti koki paplov, gerai igraibyk, kad nepatekt
kokia vinis ar iaip koks smailus daiktas. Brazd plikyti nereikia. Kiekvienam kibirui ubarstysi
kiaulini milt ir bus gerai. Jeigu kartais veriuotsi, nors terminas dar toli, ar karvut susirgt,
nubgsi pas Sokonus, patars, k daryti. Jeigu kur eisi, nepalik arij ant priedos, supilk vandeniu ir
malkas toliau atimk kamp. Ant dur udk spyn ir patikrink, ar gerai usirakino.
Ai, mama, kam visa tai sakai. Ar a maut? Ar pirmas kartas, juk eriu kasdien, neikentusi
nusijuok Stasik. Ir su ta spyna...
Moteris nekreip dmesio j.

 Nesijuok, o daryk, kas pasakyta, perspjo ji ir, pabuiavusi dukter, ramia irdimi ijo.
Dievas ino, gal ji bijojo, kad Adolis dar kart nesugalvot uvaiuoti sekmadien... iaip ar taip ji
padar visk, net suvaidino savo ivykim, kad tik Stasik likt namuose. Bet ar tuo ji daug jai
padjo?
Visas tas paskutines dienas Adoliui devyni kipai galvoje trepsjo, nors i alies to nebuvo matyti. Jis
uoliai, su kariu, tarytum jam niekas daugiau nerpt, ruosi svei sutikimui. Ypa paskutin
dien, Didj etadien. Nuo pat ryto iki vakaro abu su bernu dirbo iki prakaito. Pirmiausia reikjo
ikraustyti kambarius, itutinti patalpas.. Reikjo ineti lovas, spintas, komodas ir kitus baldus, o j
viet sustatyti stalus ir suolus. Sav stal net neuteko, teko skolintis, kuriuos parsive ia pat, i
klebonijos, o kiek dar trko i mokyklos. Paskui dar reikjo pasirpinti ir svei nakvyne. Tam
reikalui kltyje, kamaroje ir ant aukto teko prikrauti storai iaud, sutaisyti atskirus guolius,
sutempti patalus ir pagalves, kad sveiai, gerai pasilinksmin, turt kur ir gerai pailsti. Arkliams
tvarkingai sustatyti taip pat reikjo paruoti tinkam viet. Kluone kaip kokiame turguje buvo
pastatytos skersai ir iilgai utvaros, o jei kartais arkliai netilpt, tai buvo palikta vietos ikinkytus
pririti prie rat.
Nors ir ne rugius kirto, taiau vakare po vakariens, dar igrs por stiklini alaus, Adolis krito
kaip negyvas. Imiegojs vis nakt ant vieno ono, pabudo tik tetos paadintas prisiklimo
pamaldoms. Pasirs ioko i lovos, usitemp kelnes ir vienais baltiniais nubgo prie ulinio
praustis.
Eik, pairk, kaip viskas irodo, ar bus gerai? paragino teta Adol, stovdama priemenje ir
paduodama rankluost, kai is gro nusiprauss.
luostydamas veid, kakl ir trindamas ausis jis paskui tet jo pirki, o paskui ir stancij.
Adolis nepaino savo gryios. Didesni ir maesni, geresni ar blogesni vakar sugremzdinti stalai
dabar utiesti baltomis staltiesmis, papuoti mirt akelmis, kaip vestuvms. Ant stal buvo
tvarkingai idliotos lktuts, peiliai akuts, auktos piramids su saldumynais, buteliai su degtine ir
spalvotu vynu. Duonins lkts su raikyta duona ir pyragais, soiai alui, stiklins ir mai stikliukai
kritolu rjo rausvos tekanios sauls spinduli apviesti ir teik ikilming jaukum. Grindys
buvo baltai iveistos ir utiestos iaudiniais takeliais. Langai buvo udengti lengvom kaip rkas
permatomom uuolaidom, o ant palangi sustatytos gls. Toks vaizdas galjo kiekvien suavti, ir
Adolis buvo patenkintas.
Na kaip? paklaus teta, gal jau deimt kart k nors patvarkydama ant stalo.
Man atrodo labai puikiai, atsak Adolis, atiduodamas jai rankluost ir atversdamas baltini
apykakl, bet ia jau daugiau js, moter, reikalas.
Dabar uvalgyk ir lk banyi, tik ten ilgai negaik. Kai ateisi, reiks leisti alaus, tuoj pasirodys
ir sveiai, vis ragino teta.
Pasipuos nauja pilka amerikonika eilute Adolis ijo. Atsistojs banyioje po vikom vyr pusje
ne tiek meldsi, kiek dairsi moter pus. Nei Stasiks, nei Melanijos nebuvo matyti. Melanija turbt
pramigo, vargel. Ji gerokai pavargo per ias dienas, bet utat kaip padjo. Stasik, ko gero, negali

palikti vien nam. J prisimins Adolis nusiypsojo, o kad kas nepastebt besiaipanio banyioje,
skubiai usideng ranka burn. Dl Stasiks jis turi mayt sumanym, bet vakaras dar toli... Kart
prisimins, jis negaljo pamirti nei Stasiks, nei savo plan. Jis svajojo, kaip ji jausis, netiktai
atsidrusi alia jo, visai arti, kai nebus paalini, bus tik jie, vieni du ir nebus pavojaus, kad kas
pamatys. Tokios jo mintys padjo greiiau sulaukti pamald pabaigos. Ijs i banyios jis dar
ilgokai stoviniavo ir valgsi ieinanias moteris, nors teta buvo sakiusi negaiti. Jis dar ir dar kart
norjo sitikinti, ar tikrai nra Stasiks.
Pagaliau jis gro namo, prileido alaus ir m laukti svei.
Pirmieji taip netiktai atvyko tolimiausi Pabradikiai. Dds su ddienmis ir vaikais, Adolio
pusbroliai ir pussesers. Net dvi kurmankos vienu metu virto kiem. Visi buvo seniai nesimat,
diaugsi susitik, tik i rat ilip apsikabin buiavosi. Tarp atvykusi buvo viena dar visai jaunut
mergaiiuk. Adolis net gerai neinojo, kas ji tokia, bet aiku, kad giminait. Ir j Adolis buiuoja,
kaip ir visas kitas moteris be iimties, o vyresnms dar ir rank. Tik spjo u stalo susodinti vienus, o
kieme jau kiti. Ir taip per vis i nepaprast Lobini kieme dien, kol usipild sveiais abu namo
galai, gryia ir stancija. Prasidjo bgiojimas, o kad sklandiau aptarnaut sveius, Adolis liep
laikytis tokios tvarkos: bernui su pusberniu niekur nepasialinti ir budti vis laik kieme, kad, kam
nors atvaiavus, tuoj priimt arklius, nukinkyt, pririt ir paert. Piemenikei liep padti tetai prie
drabui. Dar vakar kltyje prikalinjo vini aukiau ir emiau ir dabar ten kabino atvaiavusij
virutinius drabuius, paltus, kelions sermgas, skaras ir skareles. Nusirengti padjo teta, o
piemenik turjo neti klt ir tvarkingai kabinti. Be to, ia buvo atnetas i stancijos didysis
veidrodis, kad nusivilk sveiai galt susitvarkyti prie ssdami u stalo. Tetos palydtus sveius jau
sutikdavo pats Adolis. Jis juos visus savo nuoira sodino u stalo, prie tai ugerdamas su jais
sveikat alaus, ir atidiai stebjo, kok katram daro spd jo pasiruoimas.
Bet kuris ia nebus patenkintas? Alus, kur vos spjo neti pivorius, nors ir buvo stiprus kaip
dinamitas, taiau buvo malonus gerti. Vyrai, tik paragav po stiklin ar kit, toliau skanavo
neraginami, kaip mat kauo ir jau band dainuoti. Klebonas ir tas tikriausiai gerokai patrauk. Jis
sdjo stancijoj, kriktasuoly, per pat vidur stalo, kaip Kristus su savo apatalais paskutins
vakariens metu ir sklaidydamasis rankomis vir lki ir stiklini pats vienas daugiausiai kalbjo.
Ariau sdintieji jam pritardami reikia nereikia pataikaujamai kvatojosi, kiti band klebon
pertraukti, idant patys k nors pasakyt, treti ir visai nekreipdami j dmesio djosi prie
dainuojani.
Vargonininkas kitame stalo gale sveius riebiais anekdotais linksmino. Vyrai garsiai juoksi, o
moterys, jei joms pasirodydavo per stipru, nuduodavo net negirdjusios.
Dar gerokai prie pietus kilo toks klegesys, kad nebuvo galima susikalbti. Adolis, pamats, kad
vyrai jau stipriai kaito, nutar leisti antrininko, kad atsivsint.
Apie tai jis spjo pivori ir paved jam irti, kad soiai ir stiklins bt pilni alaus, nes jam nra
kada, vaiuoja parsiveti Melanij pietauti.
Kol bernas pakink brik Katan, Adolis apjo ir patikrino, kaip stovi arkliai. Kai kuriuos,
smarkesnius, liep atskirti toliau, o piemenikei sak pamelti karves ir ileisti jas pakluonn, kad
pasivaikiot iki vakaro. Visk sutvarks sdo paruot brik ir ivaiavo.

17.
Velyk diena kaip pagal usakym. Per savait taip idiuvo, kad miestelio gatvs m dulkti.
Moterys isirengusios, vienomis bliuzmis sdi ant tiltelio, sterbles maus dar indomus kdikius
susisodinusios. Sdi nuleidusios griov kojas, kaitinasi saulutje. Didesni vaikai jau basi ir
vienplaukiai aptp paalius, kiauinius mua, ridinja.
Atokaitoje taip ilta, jokio vjelio, nors i varko isivilk. Ivaiavus i miestelio, papt stiprokas
pietvakarys. Adolis sdjo be keputs, viena amerikonika eilute apsirengs. Jam n trupuio nebuvo
alta. Alaus ijudintas kraujas j stipriai kaitino i vidaus ir jis nejaut to altoko pavasario dvelkimo.
Jis nekantriai paragino Katan ir, tik vaiavs kaim, j pristabd. Vaizdas ia toks pat, kaip
miestelyje. Ant tilteli sutpusios bobos, gatvje basi vaikai.
Jau i tolo girdti, kaip Mizar kieme klega jaunimas. Ariau privaiavs Adolis pamat, kaip brys
mergaii ir berniuk, apstoj spynes, rkauja, o jose plevsuoja du margi sijonai, kaip vliavos per
procesij. Auktyn, emyn, auktyn, emyn. Pakil iki skersinio balkio jie isipuia visais palais, kok
akimirksn pastovi taip erdvje, kaip ipsti balionai, ir staiga leidiasi emyn. Krisdami jie siaurja,
maja, o prie ems visai sublikta, apsiveja apie kojas ir dingsta.
Drsios merginos, kraipo galv Adolis. Iki pat skersinio isikelia, ir jam paiam rpi ibandyti
savo jg. Kadaise jis per skersin net kit pus persirisdavo, bet iandien nra kada jam pramogauti.
Jis turi piln trob svei ir jo pareiga juos uimti, juos linksminti, jais rpintis. Ak, kaip kvailai
viskas susidjo, juk i viso ito jis ir sau tikjosi malonumo. Bet kantrybs, truputl kantrybs...
Katanas neraginamas pasuko paeer. Vaiuodamas pro Jormantiens pirkel Adolis
nesivarydamas pavelg langus. Jis tikjosi, kad j i ten turi kas nors matyti. Privaiavs ariau
pamat, kad ant dur kabo didiul kaip sris spyna, ir Adolis spariau pavar Katan.
Su Melanija jis gro skubiai, niekur nesidairydamas. Taiau tiek nuvaiuojant, tiek dabar visi j spjo
pamatyti.
Adolis su Melanija, kart pirmoji pastebjusi perspja Mortel, bali vaiuoja. Nors dabar
visi jau ino, kad tas balius iaip sau, tik ventms, ne kokios vestuvs, taiau visi, ypa merginos,
ilgesingu vilgsniu palydi nuvaiuojaniuosius.
Didelio ia daikto. Kad mama nebt ijusi, ir a pati biau buvusi tame baliuje... neikentusi
pasigyr Stasik. Binki Janiot tik prunkteljo ant viso kiemo.
Eik, eik, ar ir tave pra? pasiteiravo bent kelios i karto.
inoma, kad pra, ir dabar kartu su Melanija bt parsives, ididiai patvirtino Stasik, bet
Jania vis tiek nenorjo tikti. Ji tik kreivai nusiiep, lyg apie tai visai nevertt nekti.
O kodl ne, gal ir pra? neinodamos, tikti ar ne, band tvirtinti kitos. Juk Stasik nemeluos.
Sulig tais odiais Janiot vl atsisuko.

 Na, Adolis ne toks jau kiaulystas, kilsteljusi antak bei pet pagaliau sutiko ji. Galjo ir
paprayti... dl Melanijos.
Stasikei pasidar taip pasiutikai pikta, kad net nesumojo, kaip atsikirsti.
iaip ar taip, bet pra mane, o ne tave, ot, tiek tesugalvojo pasakyti, nes pyktis nebuvo prajs.
Gerai pagalvojus, bta ia ko ant mergaii pykti. Juk sak Stasik gryn ties. Bet vis dlto, ko ta
Janiot prie jos kimba, netiki tuo, k sako, o Stasik nemeluoja. Kaip ten bt, j pra ir, jei bt
galjusi, bt ten ir buvusi.
Ji pati n nenuman, kaip graiai atrod iandien su ta savo nauja mlyna suknele ir balta apykaklaite.
Visos su rauktais, klostuotais prastais sijonais, o ji vienintel su suknele, nors ir satinuke. Kaip gerai,
kad jos mamyt yra gyvenusi mieste ir iek tiek daugiau u kitas bobeles nusimano tokiuose
dalykuose. Visos draugs po kelis kartus sukinjo, apirinjo, apiupinjo ir kitai vasarai paios
ketino tokias sidintis. Be to, jei ne Stasiks mama, tai ir Barb nebt sugalvojusi, kaip papuoti.
Satinuk buvo ilga, stipriai raukta ir verta per liemen plaiu, beveik per vis platak platumo
diru. Ilgos rankovs peiuose su klostelmis ir suknels anglika apykakl labai tiko Stasikei. Na, o
baltj udedam ji sugalvojo todl, kad namuose ant sienos kabo padidinta tvo ir motinos
nuotrauka, kur mama tokia jauna ir grai ir taip ikilmingai stovi alia tvo, kurio Stasik visai
neprisimena. Mamos juoda suknel permatomomis rankovmis buvo nuostabi su lygiai tokiu paiu
baltu kalnieriuku, kuris, kiek ji buvo girdjusi, buvs udedamas.
Mlynam fone Stasiks balta galvel kaip papurs debeslis danguje, akels kaip besiskleidianios
pavasario ibuts, o vjo nugairintos lpos ir skruostai ir be kvarb buvo rausvi.
Visi iandien kaip susitar jai pataikavo. Tik viena Janiot vaipsi, staipsi ir tikriausiai i pavydo.
Ak, kaip smagiai ir greitai ia eina laikas, net valgyti nesinori. Jeigu ne gyvuliai, tai visai namus
bt galima neiti, o dabar tik vienas trukdymas. Atjo piets lk, o ir vakaras jau ia pat. Dar
valandiuk kita, o saul, kaip palus, taip greitai ritasi emyn... tai jau ji visai nebeauktai, bt
pats laikas, kol dar viesu, pasierti gyvulius vakarui. Bet ar taip lengva ieiti, kai jau ir armonika
atsirado. Jau pus sauls u puyno pasislp, o Stasik vis neprisirengia: dar truput dar truput, bet
vis dlto reikia ieiti kart, nieko nepadarysi.
Onike, padk man pareiti apsierti, kalbina ji Onik. Paada, taiau tuo pat metu ugrojo armonika
ir ji ijo okti.
Tuojau, palauk minutl, linksi ji galva pro Zosinuko pet, ir Stasik neino, laukti jos ar eiti
vienai. Jai taip svarstant, kur buvs kur nebuvs prioko Mizar Jonis. Jis iandien ypatingai ja
domisi, vis stengiasi prie jos ariau atsidurti. Bet ne jis vienas, o ir kiti iandien daniau negu bet kada
j vilgioja.
Stasike, eime okt, pakviet jis, taiau Stasik tik galv papurt:
Ne neisiu, einu namo, atsak.
Ar palai, k sumanei, per pat graum?

 A gi ne visam, tik pasiersiu ir griu, aikinasi ji.

Tai gal tau padti?
Stasik trumpai pagalvojo, kad parjus norsis uvalgyti, persiukuoti plaukus, pavalyti suknel, kuri
truput isitep, gal teks nusivilkti, paman o ia bernas. Dar jo saugokis ulindus u spintos.
Ne, nereikia, nusprend ji, bet is vis perasi:
Kodl jau taip, dviem bt greiiau, o gal jau su kuo kitu susitarusi?
Kiauli erti ir tai dar reikia su kuo tartis? Visai jau nusipaistei, nusijuok Stasik ir nubgo per
kluonien. U klojimo takelis, juo iki eero, o i ten per piev ir namus.
Saul jau nusileido, tik vir ilo skaisiai raudonavo pavaist. Ryt, matyt, bus vjuota dienel, bet
utat iandien kaip pagal usakym. Iki pat vakaro saul buvo tokia ilta, net ir jai nusileidus, su
viena suknele n kiek nebuvo alta. Kaip vidurvasar. Vjelis vis silpnjo ir silpnjo, kol pagaliau ir
visai nurimo. Kokios iemet mielos ir graios Velykos! O, kad ir antroji diena bt nebloga.
Dingus vjui, eeras anksiau nujo miegoti. migs jis toks paslaptingas ir tylus. Paviriumi vos vos
ritasi smulkuts bangels.
Stasik eina takuiu visai arti vandens ir, kiek pajusi, sustoja. Ji niekada abejingai negali praeiti pro
eer. Dabar ji nutar pairti, ar iltas vanduo. Auktai atsiraito rankov ir prijusi i lto, atsargiai,
kad geriau pajust, merkia rank net iki alkns vanden ir vl itraukia. Paskui, pasmusi
riekuiomis kart kit, pilsto laistydama i saujos sauj, kol pagaliau sitikina, kad vanduo nra
altas. Jau beveik bt galima maudytis, bet iki Sekmini dar net septynios savaits, taiau Stasik
nemano taip ilgai laukti. Jeigu tik pasilaikys ilta, ji ateis ir anksiau. Nelabai ji pergyvena, kad
vanduo bus neventintas. Kiek kart ji jau buvo mginusi ir nieko neatsitiko. Kas gali atsitikti, jeigu
gerai moki plaukti? tai antys ir sys plauko sau ir nardo per vis ruden, kol ula vanduo.
Pavasar, vos nuleidia, jos ir vl vandeny. Ir nieko...
Minutlei susidrumst vanduo, bet greitai susibgo, susiliejo ir vl virpa paviriuje smulkuts
bangels. Ramiame vandenyje aikiai atsispindi pakrants alksniai, ilo mediai, raudonas saullydis
ir Stasiks balta galvel.
Ji stebi save vandenyje ir mato, kad ties kakta labai jau pasiiau plaukai, matyt, nuo supimosi, o ant
deinio skruosto, netoli nosies, kakokia juoda dmel. Padaiusi pirt vanden, ji mgina nutrinti,
bet taip greitai jai nepavyksta. Ji dao dar kart ir dar kart ir kiekvien kart gerai patrina, bet dm
neinyksta. Tada ji pereina kit viet, iri palinkusi i ariau, kol sitikina, kad ten nieko nra. Tada,
nordama sitikinti, grta pirmykt viet ir vl mato dmel, tik trupuiuk aukiau. Netikdama ji
dar mgina trinti ir tuo metu ties pat vandeniu pakimba nukritusi per pet jos kasa. Stasikei nepatinka,
kad ji tokia susitariusi ir beveik isipynusi, todl atsitiesia ir pina j i naujo. Paskui pritpusi dar
ilgai maio ranka ilt ram eero vanden, teliukuoja, drumsia smulkias bangeles ir vl leidia
joms susibgti.
Jai taip prie eero besidarbuojant sudrko kratelis jos naujos suknels ir neatraitotos rankovs. Kol
parjo iki nam, suknia idiuvo ir neliko n enklo, kad buvo sumirkusi.

Susiradusi slptuvje rakt ji atsirakino duris. Pasidjo spyn taip, kad nereikt ilgai iekoti, kai
ieinant duris vl reiks rakinti. jusi kambar, tuoj prijo prie veidrodio: yra ia kokia dm ar
ne? Vis dlto ten nieko nebuvo, tik nuo trynimo buvo urauds skruostas ir ji, neskubdama prie
ruoos, apirinjo save veidrodyje.
Prie lango tarytum ir viesu, bet pirkioje, u mrelio, nieko nematyti. Stasik niekaip negaljo
susirasti kasdienio sijono ir nujo iekoti degtuk. Kai pasilypjusi ant kaladiuks ji usiekdama
graib ranka ant kaptro, igirdo, kad kakas atidar ir udar priemens duris. Ji greitai nuoko
emyn ir, udegusi degtuk, paviet duris, nes buvo aikiai girdti bruzdesys. Vos durys spjo
atsidaryti, degtukas jai ikrito i rank ir tuoj pat uso. Gal ir laiku. Kit akimirksn j jau apkabino
Adolis...
I netiktumo ir laims ji tarsi sustingo. Stovjo nekrusteldama, pastirusi, nesumodama, k turi daryti,
kaip elgtis. Nebgo, nesiprieindama palinko, kai Adolis jos galv priglaud prie savo krtins.
Jis gerokai auktesnis, stambus ir plai pei. Stasik pradingo jo amerikoniko varko atvartuose.
rmusi nosel ikvpintus krakmolintus baltinius giliai atsikvp ir usimerk i malonumo.
Ji baukiai, bet kartu velniai ir nuoirdiai prigludo, kad Adolis nedrso jos pabuiuoti. Jis tik
glost jos plaukus, peius, kurie vos juntamai virpjo po nauja suknele ir vis stipriau glaud prie savo
plaios, tvirtos, pilnos velniausi jausm krtins. Jam irgi norjosi giliai ir laisvai atsikvpti. Jis
tiesiog pavargo per visas tas dienas, belaukdamas io momento. Pavargo nuo veriani, li lyg
ugnis svaidani ponios vargoninkiens aki, nuo kantraus, laukianio ir persekiojanio Melanijos
vilgsnio, nuo viso to baliaus triukmo. odiu, nuo viso, kas j skyr ir tolino nuo tos minuts.
Dabar jis tarsi ilsjosi, paskends Stasiks artume ir velnume. O k galvojo Stasik?
Vos prajo pirmasis, toks nepaprastas dar nepatirtas ir taip j paveiks jausmas, ji paband
isilaisvinti i jo glbio. Adolis nesiprieino. Jis paleido Stasik ir stovjo prieais ypsodamasis. Jis
buvo toks puikus, su niekuo nepalyginamas, kaip koks ne ios ems gyventojas, kaip koks dievaitis.
Bent taip atrod Stasikei, ir jai vl norjosi pulti jo glb.
Dieve mano, sunibdjo ji atsitraukusi per ingsn, kaip tu ia patekai?
Na, kas ia nepaprasto? toliau ypsojosi, usukau suinoti, gal kartais apsigalvojai? Gal kartais
pavyko perkalbti mam, tai galiau parsiveti. Visi susirinko, linksminasi, o tavs tai ir nra...
O, ne, purt galv Stasik, neirdama jam akis, mano mamos taip greit neperkalbsi.
Tokia grieta?
Tokia grieta, patvirtino atsidusdama.
O gal vaiuojam ir tiek? elmikai ybteldamas akimis pasil Adolis. Mamos dabar nra, nei
matyti nematys, nei inoti neinos. Tai bent patume...
Oi, k tu? U jokius pinigus, net nusigando Stasik, tuojau visk suinot.
O k jau padaryt? Juk nieko ia blogo.

Stasik ir pati neinojo, k btent u tai padaryt jai mama? Gal ir ipert, nra dyv. Bet ar vien to
bijodama ji nedrso mamos neklausyti? Ne, ia jau kitas reikalas. Ji labai myljo savo mam, i
maens buvo pratusi gerbti jos od ir savo neklusnumu nenorjo jos skaudinti. Pagaliau juk ne ji
viena, visi klauso savo gimdytoj. Tokia tvarka. Nors jai kartais ir nordavosi pasiprieinti mamai,
taiau galiausiai viskas ieidavo taip, kaip mama ir numatydavo.
Kaip ten bt, mamos reikia klausyti ir tiek, pasak ji patyljusi, taip rimtai ir svariai, kad Adolis
nesusilaik nesusijuoks.
Tokios piktos mamos a neklausyiau...
O savo tetos argi tu neklausai?
Kam man jos klausyti, juk ji man ne motina?
O per Ugavnes, atmeni, kai pasak, kad negalima okti, tai ir neokai.
Kaip gi? Juk a dar j pai paokdinau, ar jau pamirai?
Stasik prisimin ir taip pat nusijuok.
Na, matai. A nieko neklausau, neklausiu joki patarim, visk darau taip, kaip pats sugalvoju, kaip
man atrodo geriau. Turiu pasakyti, kad man neblogai sekasi, mirkteljo jis, prieidamas vl prie
Stasiks.
Tai esi vyras, suaugs vyras, tu turi savo prot, o a...
Bene tu jo neturi?
O gal ir ne, juk man dar ir proto dantys neidygo...
inai, k tau pasakysiu, kad tu tikrai esi neprotinga... juoksi Adolis ir jo balti dantys blizgjo.
Kiekviena, bent kiek daugiau proto turinti mergina, vaiuot su manimi nors pasaulio krat, ne tik
Pamg... O i tavs tik viena varnik. Pagaliau nei sstis nepakvieti...
Vaje, sskis Adoli, praom sstis, paoko Stasik, a pagalvojau, kad tu pasirengs tuoj pat grti
namo, teisinosi isiblakiusi.
Ir tu kartu, pagavs j u rankos Adolis pasisodino alia. O tavo mama i tikrj yra per daug
rimta, net grieta, o gal tik manimi yra tokia nepatenkinta? nepaleisdamas jos rankos pasak,
kain, k ji pasakyt, jeigu pamatyt mane ia dabar?
Stasik numan, kad bent jos tai tikrai nepagirt. Kaip toliau nuo j prisimin mamos odius.
Taiau ir pykti labai u tai irgi neturt. Kuo ji kalta? Adolis pats atvaiavo.
O kas, jei ji pasakyt tik gero vakaro?
Ne, ne, tu taip nesakyk, purt galv Adolis, a i karto pamaiau, kad ji prie mane yra
nusistaiusi. Jai esant namuose a niekad nedrsiu ueiti. Bet negi mes dl to negalsime susitikti?

 O kodl ne? stebjosi Stasik. Kaip iki iol susitikdavome?

Kvailyst. Tokie susitikimai viena kvailyst ir daugiau nieko, surauk antakius Adolis, nors
bt galima, jei tik tu nortum.
Nieko daugiau ir nereikia. Kaip susitikdavome, taip ir toliau susitiksime, argi neutenka? neinojo
n k kalbti Stasik, nors Adolio uuominos labai jau glost ird.
Aiku, kad neutenka, staiga usideg, bet gal tau i tikrj nemalonu su manimi? Sakyk, tada a
jau geriau visai nelsiu akis.
Ak, kad jis inot, kaip jai dabar miela. Sdt alia jo vis gyvenim, bet negi prisipainsi, kad
paskui, ko gero, dar pasijuokt i jos naivumo. K jis ia neka, tai dar ne viskas. Suirsi, kas ir
kada bernui ateina ant lieuvio, o dar tokiam Adoliui. Nereikjo taip i karto atsileisti. Na, ujai tai
ujai, bet kabintis nra ko ir, kai Adolis apkabino j i naujo, ji atsargiai, kad jo neeist,
juokaudama atstm rank ir iveng jo glbio. Taiau netrukus jis vl udjo rank jai ant pei.
Taip greta vienas kito sddami, plepdami ir juokaudami jie isdjo ger valand, kol visai
sutemo...

18.
Adolis gro nepaprastai pakilia nuotaika. Lyg atsiteisdamas u savo dingim, jis kelis kartus i eils
paokdino poni vargoninkien ir, kiekvien kart padkodamas, buiavo jai abi rankas. Paskui,
susirads Melanij, nebeatsitrauk nuo jos vis vakar, nebent, pastebjs kuri nuobodiaujani
vieni, pasialindavo kokiai valandlei, nordamas j uimti arba atlikdamas nam eimininko
pareigas. Kai tik likdavo laisvas, grdavo tutuojau prie Melanijos. Jis buvo toks smagus ir lipnus,
kad Melanijai, gal tik vienintelei i vis svei jo pasigedusiai, neatjo galv net pasiklausti, kur jis
buvo. Adolio dmesiu ji negaljo skstis.
Adolio praoma teta uleido Melanijai savo lov u pertvaros ir nujo pailsti. Kai paryiui
isiskirst sveiai miegoti, Adolis irgi atjo pas Melanij ir atsisdo ant lovos krato.
Melanija, ar priimsi mane gulti? klaus jis jau audamasis batus.
Gulkis sau i kratelio, kaip nors isiteksime, sutiko i, pasitraukdama ariau sienos.
Ji guljo nenusirengusi, susidjusi rankas u galvos, vis laik atviromis akimis laukdama ir
tikdamasi, kad jis ateis. Pasisukusi on patrauk i po galvos pagalv ir patais taip, kad daugiau
atitekt Adoliui. Papureno, padau kumiu, kad bt putnesn ir lauk pasirmusi ant alkns, kada
jis atsiguls. Nusivilkdamas vark ir virutinius baltinius, jis neymiai j stebjo ir, keista, dabar ji
pasirod jam visikai sava, lyg seniausiai ia gyvent, lyg bt sesuo, motina arba mona. Jis net
nusistebjo, kodl i tikrj ji nra jo iki iol. Taip mstydamas ir guldamas alia Melanijos jis
nuoirdiai eimynikai pasakojo, kiek turjo vargo, kol vienus sveius ileido, kitus paguld, kaip
suporino jaunim.
O ilviio Anel su kuo paguldei? klausinjo Melanija, vis dar pasirmusi ant alkns, i

tarytum ir neturjo per vis vakar sau poros.

Nagi su Pivoriniu Antanu. Tu neirk, kad jie taip vaizdiai nesiglausto, bet Sekminms ada jau
vestuves kelti. A ir pajaunius esu upraytas. Jei nori inoti, tik pamerg liep paiam isirinkti.
Vaiuojam, Melanija?
Tai tikrai stebina. Kad kas pasakyt, jokiu bdu netikiau, stebjosi Melanija, Antanlis kaip
Antanlis, bet Agnel tai dar visikai piemenik...
O inai k? Mes irgi ilgai nebetrauksim. A dar turiu ioki toki reikal, t sutvarkyti kyje.
Kada nors plaiau apie tai pakalbsime. O jau po to vien grai dien ir mes kelsime vestuves, jau
pusiau snausdamas pakudjo jis Melanijai ir greitai uknark. Krpteljo, matyt, k susapnavs,
trumpam atbudo, paskui nusisuko nuo Melanijos ant kito ono, ir jau visai giliai migo.
O Melanija negali umigti. Nuo alkns nuslinko ant pagalvio, vl atvirto auktielnika ir vl velg
atvirom akim.
Kaip paprastai viskas vyksta, mst ji, pasak taip, lyg bt kalbjs apie kasdien paprasiausi
dalyk, darb... Net neapsikabino...
Ne, jau iandien ji visai neumigs.

19.
Niekas negaljo inoti, k yra sugalvojs Lobini Adolis. Kad jam rpi Stasik, aiku kaip dien, bet
kad ir Melanijai jis nenori nusidti... Kai ateina sekmadienis, susidaro daug keblum, ypa dabar, kai
Stasik nuo Melanijos atitolo. Kai jos bdavo drauge, tai jis visai laisvai, nekeldamas jokio tarimo,
ypa Melanijai, galjo sau vaidinti, o dabar pabandyk visk suderinti. Na, bet jis netruko rasti ieit.
Jis dabar po mii nebeprieina nei prie vienos, nei prie kitos, bet utat tuoj po piet dar su viesa lekia
pas Melanij, ten isdi iki vlumos, o grdamas usuka kaimo vakarukas. Irgi apgalvotai, kad
nesukelt tarimo, nepastebimai. I pradi retkariais, vliau daniau, kol pagaliau beveik kas
sekmadien. Auktasalio merginos atgijo, sujudo. Tik pamanykit, kokia naujov, Adolis tarp j
pradjo sukintis. Matyt, jau su Melanija iiro geeftas. Svarbu tik, kuri dabar umes ak... Kol kas
visai neaiku. Jis dar neiskyr nei vienos. Paokdina, tiesa, visas: nuo kalvio Barbuts iki iaudio
Apolonijos. Tai su viena, tai su kita net pasdi, pajuokauja, kol, pamau prislinks, atsisda prie
Stasiks. Tada jis ima jos rank, pasideda sau ant keli, velniai gniauo ir glosto jos pirtus, o kai
visi ieina okti ir jie lieka ne taip pastebimi, jis glaudia j ariau savs ir taip pasdi beveik
nekalbdami koki valandl. Kartais jis ilgiau, kartais trumpiau usibna, bet, Dieve gink, n karto
neparlydjo vienos Stasiks namus. Tiesa, dviraiu vedinas, jis eina su visu jaunimu t pai pus,
taikydamasis bti greta jos, bet jau palydi geriau kuri nors kit, kokia tik pakliva, net paeer
aplenkdamas. Bet Stasikei nesvarbu... Ji puikiai ino, dl ko Adolis prato lankytis vakarukose, ir
to jai visikai pakako. Taip dar geriau. Viena su juo likti ji priveng, prisibijojo. Kart skiriantis
Adolis jai panabdjo:
Stasike, bk mogus, ateik treiadien pavakary prie Dysnos liepto, a tau turiu kai k svarbaus
pasakyti...

Stasik svarst, eiti ar neiti, juk gerokai toli nuo kaimo, nuoalys, bet, kai sulauk treiadienio, t
dien ji jau visikai neabejojo. Tik lauk, kad greiiau ateit vakaras ir kad tik nepradt lyti, nes vis
dien niaukstsi ir niaukstsi. Prie sauls laid visas dangaus skliautas apsitrauk tirtais debesimis.
Adolis kart dav vali savo jausmams. Nuo jo glamoni, buini Stasik tiesiog pavargo. O k jis
jai pasak? Nepasak jis nieko, utat prikalbjo daug meili odi, kad jai ir galv viskas netilpo.
Sudrumsta, apsvaigusi ji net diaugsi pagaliau isiskyrusi. Bgdama namo, jau atvsusi pagalvojo:
O jei suinot mama? O jei Melanija? Kaip ji drsta taip daryti? Bga susitikinti slaptai, nors gerai
ino, kad Melanija su juo jau tiek met draugauja. Tikra begd... Na, bet tai buvo pirmutinis ir
paskutinis kartas. Dabar ji apsigavo, galvojo, kad tikrai jis turi kai k jai pasakyti... O jis tik buiuoja
ir buiuoja... Daugiau jau niekada gyvenime, prisiek ji sau.
Taiau kiek dar kart ji buvo susitikusi Adol slaptai ir vieai per vasar ir per iem...
Taip nepastebimai jo laikas. Per udin Stasikei jau visi atuoniolika sujo, ir ji visai nebe ta,
kokia buvo pernai. Ji jau visko patyrusi mergina. Dabar jau ino, k reikia mylti, k reikia mylimo
mogaus apkabinimas ir buiniai. To j imok ne kas kitas, o vis isvajotas Adolis.
Ir laukti, atrod, jau visai paprasta. Dar taip neseniai ji stebjosi Melanija, o pati tai jau visi metai
laukia ir n u k. Kaip niekur nieko. Sekmadienis nuo sekmadienio, susitikimas nuo susitikimo. Kai
kartais ir nemaas laiko tarpas praeina nesimaius, jai laukti visai nesunku. Ir tas laikas taip greitai
bga, ir tos dienos tarytum graesns, ir tas darbas daug malonesnis, lengvesnis apie Adol galvojant.
Taip laukti galima vis gyvenim, svarbu, kad inai, nors retkariais gali su juo susitikti. Bna
valandli, kai Stasikei suskausta irdel, kai ji mato Adol kartu su Melanija. Tada jai kyla kalnai
klausim ir abejoni.
Abejons... Kodl, pavyzdiui, su Melanija vieai vaikto po miestel ir lanko jos namus, o su ja
susitikinja tik slaptai, pakluonmis, kad niekas nepastebt ir nesuinot. I pradi ir jai paiai taip
net geriau atrod kad mama nesuinot. Taiau, kas ia gero, kokia ia gali bti draugyst? Jeigu ji
i tikrj Adoliui rpi, jeigu tiesa, k jis jai vis neka, taigi jis ino, kur j galima rasti. Mama
nenusukt jam galvos, jei usukt kart kit. Bet ne ia prieastis. Adolis, matyt, galvoja viena, o sako
visai kita. Dievai ino, kokie jo planai, kodl jis drumsia Stasikei ramyb? Gal geriau buvo su juo
visai neprasidti... Gerai sak Jania, kad Adolis stai velni prisirijs, ar dar galima i jo ko gero
tiktis? Juk ir Melanija nra tikra dl Adolio. Stasik jau seniai pastebjo, kad tarp j kakas ne taip. Ir
sau nelinkjo tokios draugysts. O va, pati m ir klimpo, kaip ir Melanija.
Svarstys, abejos Stasik, o susitinka su Adoliu, ir vl saldiai svajoja, laukia. Pamatys j su Melanija
ir vl kremtasi. Motina jau rimtai susirpino, matydama dukter toki nerimasting. Prisispyrusi m
klausinti, bet Stasik isigyn ir tvirtai nusprend baigti visk kart ir visam laikui. Dar dabar pats
laikas, kol niekas nieko neino. Neduokdie, suuost Janiot, tai tiek paskleist apkalb, kad nebt
kur aki dti nei prie Melanij, nei prie motin, nei prie mones. Kaip toliau nuo toki
prisimin Stasik mamos odius, ir tvirtai pasiryo pamirti Adol visiems laikams. Tik ar ji bus
tokia tvirta?

20.

Tai bent naujiena. Zosinas jau antr sn Amerik ileidia. Pasilieka tik vien Marel prie savs, o
kai broliai ten sikurs, ileis ir j. Kaime vien apie tai ir tekalba. Daugiausiai stebisi vyresnieji, visaip
splioja ir sprendia.
Kam tos Amerikos, ar negalima ir ia gyventi? Pusantro valako ems, beveik visa ariama. Dar
ris Padysnio lank paarams. Su protu ir ia neblogai galima verstis. Dabar k veiks seniai be
sveikatos su viena mergele pasilik? Ten jaunikaiiai trankysis po juodus fabrikus, lenks nugaras
fabrikantams u dyk. Juk ten irgi niekas atkis neduoda, o ia seniai vargs nepajgdami.
O jaunimui kas? Viena tik rpi: ar kels ileistuves taip, kaip Petrui? Kai Petras vaiavo, Stasik dar
visai maa buvo, o dabar ir jai gali tekti ileistuvi pyrago, bet kur tau. Apie ileistuves kart negali
bti n kalbos. Kai an leido, tai amin atils Zosino motinl mirdama aukso buvo gerokai palikusi,
o jau it ileisti bus kur kas sunkiau. Tiesa, pus pinig atsiunt Petras, bet kad antra tiek sutaisyti
teko ir savo sutaupas atiduoti, ir skolinti, ir nuom u em net u penkerius metus i karto atsiimti.
Gerai dar, kad gavo tok pasiturint arendinink.
Alaus pasidar tik trupuiuk, pasipra tik artimesnius kaimynus, bet jaunimas ir nepraytas
susirinko ilydti. Atsine armonik, oko kltyje vis nakt, o ryte su maru lydjo iki pat kaimo
galo.
Antanukas sujaudintas, su visais draugais, net mergaitmis atsisveikindamas krykelje pasibuiavo ir
nesivarydamas luostsi aaras. Marel su motina raudojo balsu, net tvas brauk rankove akis ir
kramt sus. Nieko nepadarysi, kart nusprsta, reikia vaiuot Amerik ir tiek. Ten nei kariuomens,
nei karo tik doleriai, auksas, laim ir gyvenimas.
U kokio mnesio, dar gerokai prie v. Jurg, atsigabeno mant ir arendininkas. Net penkiems
metams. Ir Salikiai vl turi kalbos.
Kain, i kur itrauk? teiraujasi vieni kit, ir ypa domaujasi artimesni kaimynai. Nori kuo
daugiau suinoti. Ir ne dyvai, juk teks gyventi greta tiek met, kad tik bt galima sugyventi. Kad
nebt koks mueika, girtuoklis ar iaip koks nesiningas mogus.
I pirmo vilgsnio naujakurys padar visai neblog spd. itiek atsive mantos... Gal kok
trisdeimt kurmank ir dar kelias uores ieno, kai tuo metu Salikiai jau nuo vidurio iemos vien
iaudais eria.
Arkliai staininiai, karvs isirusios, o kiek jav! Kiemas maiais uverstas, sklos per akis, kai
vietiniai kasmet stokoja. Karvuts net tik saujos milt, bet ir padoraus paaro nemat. Pavasar
ijusios ganykl vjo puiamos svyruoja, o arklius sunku prikelti ant koj pavasario darbams.
I visko buvo galima sprsti, kad mogus ne palemkas, turbt darbininkas, stropus, gal ir labai
neblogas bus kaimynas. Taigi Saplys nieko nelaukdamas skuba ariau susipainti.
Mato mogus visai paprastas, nedidukas, dargi truput raias. mona jo irgi tokia pati, padiuvusi
moterikait, bet vaikai net keturi ir visi suaug.
tai kur uva pakastas... Nors pats eimininkas sveikatos ne kokios, galv, matyt, turi gaspadorik.
eimyna sava, nesamdoma, niekur linos kapeikos nereikia imesti, pagaliau ar galima lyginti, k

daro svetimas, o k savas? Du vyrai ir dvi merginos moni pakankamai visiems darbams kyje
nudirbti, tai kaip nebus turto? Per svetimas emes eina, metai vienoj vietoj, metai kitoj, nei tau rpi t
em priirti, nei svarbu ruoti tolesniam laikui. K ipeei per vasar tai ir tavo, o kiti metai
kiti lapai, svarsto apie savo naujuosius kaimynus pypk rkydamas, po od kit su mogeliu
persimesdamas ir po vid apsidairydamas Saplys.
Na, tai ir viduje: ir pa grai, ir komoda nauja, net keturi stali, lovos graiai utiestos
ratuotomis kapomis, o ir pagalviai balti ppso. Sieninis laikrodis ot graiai mua valandas. Jau
kelis kartus suskambjo jam ia besdint. Kiekvien kart jam suskambant Saplys nutraukia kalb,
klauso ir kraipo galv: kaip banyioj pamaldoms din dan, din dan...
Visko moni turima, kaip kokie kininkai, dar ir stambs kininkai, o ne nuomininkai. Visa tai dl
to, kad mogelis gaspadarnas, o eimyna darbti.
I kur Saplys galjo inoti, kad j pai tik vienas snus ir dukt dar piemenik, o kiti du, vaikinas ir
mergina, samdyti mons. Kai tai paaikjo, visi net susirpino: Kaip gi tas mogelis mano
verstis? Mokti u em tokius pinigus ir dar samdiniams tiek, tai i kur gali bti tokios pajamos?.
Nusimaus jis kelnes toje Zosinynje, net juoksi kiti. Taiau tie, kurie nenorjo ijuokti mogaus,
irgi gsiojo peiais stebdamiesi. Tiesa, ems geras motelis. Esant palankiems metams duonos
galima tiktis iki soties, taip pat sklos. Taiau imokti tokius pinigus nebus lengva. Atjo ruduo, ir
visi pakeit nuomon.
Darbtumu niekas su juo negaljo lygintis. I pat pirm dien arendininkas msi darbo. Dirbo kaip
sau. Kartu su Zosinu apsitvr tvarkingai tvoras, ulop darins, kts ir gyvenamosios stogus,
ikuop ulin ir udjo nauj rentin. Net uol, kuris augo u darins, kl senas akias ir
paruo gandrams lizd. T pat pavasar sikr jaunikli pora.
Kai prasidjo lauk darbai, tai mogelis su visa savo eimyna pirmasis laukus, paskutinis namus.
Pas j niekas nesuvlinta: ir em paruota laiku, ir apsta, ir nuravta, nupjauta ir suveta. Nei ienas,
nei javai lietaus lao nemat, sausi kvepjo darinje. Vasara nebuvo giedra, o dar ujus septyniems
broliams miegantiems, Salikiai nemaai supd ieno laukuose. Jei buvo reikalas, tai mogelis net
sekmadien nepatingdavo ieiti laukus ir igelbdavo derli nuo lietaus. Ir darai namuose, ir javai
laukuose, ir net sodas, kuris tiek met istovjs be vaisi, dabar, gerai patrtas ir apirtas, vl
gausiai uderjo. Tik raudonuoja ir baltuoja paramstytos akos.
Salikiai ir vl stebisi kokios dar reikia Amerikos? Nenori patikti, kad tai sunkaus, siningo
darbo vaisius ne kitaip, kaip pats aitvaras padeda. Taiau kai reikia pasiskolinti kok lit, nebijo, kad
tai nelabojo atneti pinigai.

21.
Taip vyresnieji sulauk pavyzdingo padoraus kaimyno, o jaunimas net trij jaunuoli Antanuko
viet. Vakarukose berniokai nauj mergin valgosi, o merginoms, inoma, vaikinai rpi.
Samdytas bernelis mizernas, nelabai vilioja, per daug jau emo gio, nors plai pei, kaip tikras
vyras. Kadangi veidas naujas, mogus svetimas jau ir tai vairiau...

Utat antrasis tai cit, ne vaikinas. Ir gio reikiamo, ir grai aki, o plaukai juodi kaip varno.
Toki Auktasalyje nra n vieno. Visi tokie viess, geltoni ir blozni kaip viiukai. Bet jau is
vyras... Yra ir k pairti. Ir pats jaunikis. O vardas jo Zenonas. Tik pamanykit, koks domus,
neprastas, tarsi tyia jam sugalvotas. Su tokia ivaizda ir tokiu vardu pasirods vakarukose tarp
mergin sukl n kiek ne maesn sujudim, kaip kadaise Adolis savo pasirodymu. Pamanykit, dar
yra sviete ir daugiau toki puiki vaikin. Ne vien Adolis.
Jis ir dvirat turi, ir raitas ant Juodbrio driganto jodinja, o kaip graiai vis apsirengs, o koks
balsas ir kaip graiai okti moka. Toks nepuikus, draugikas, paprastas. Visi kaip mat prie jo priprato,
jau vardu vadina.
Tik Stasikei neteko su juo ariau susidurti. Jau geras laiko tarpas prajo, kai ji niekur nesirodo,
stengiasi pamirti Adol. banyi ir tai retkariais, namo eidama stengiasi bti vis bryje ir niekur
nesivalgo, o jei netyia i toliau pastebi Adol, i anksto nusisuka ir praeina pro al, lyg jo visai
nebt pastebjusi. O Adolis jos tykoja vienos. J matydamas bryje neprieina, namus taip pat
neusuka. Stasik pamau baigia atprasti nuo susitikim, bet vakarukas eiti bijo, dar nepasitiki
savimi.
O jei jis ten bus? Jeigu vl prieis? Ne, geriau neiti, geriau dar palaukti.
Bet i Oniks ji visk ino, kuo jaunimas gyvena, nors ir nesilanko vakarukose: ir kas buvo, ir kas
grojo, kas su kuo oko, kas k lydjo.
Ar Adolis? nenujauia ji, kas rpi Stasikei.
Buvo ir Adolis. Bet nra jo ko skaityti u vaikin. Jis visada nei ioks, nei toks. ia pasirodo, ia vl
ieina. Nei jis oka, nei dainuoja. Betgi Zenonas...
Ir vl tas Zenonas. Visos kaip susitarusios ivien j giria. O ir Onikei jis vis gale odi.
Ji tiek prisiklaus apie j, kad neikentusi isireng vien subatvakar, tvirtai pasiryusi, kad, jei tik
ateis Adolis, neprisileisti jo n artyn. Jau ir taip kiek linksmybs neteko per j. Kiek dar reiks gedul
neioti? O jis galbt n trupuio nesuka sau galvos? Juk nordamas galjo nors kartel ueiti, nors
kartel. Ak, kaip gerai, kad rado savyje jg nuo jo pasitraukti.
Pasipuousi savo nauja satinine, po ilgos pertraukos Stasik ir vl vakarukose.
Naujj Zenon ji jau kelet kart buvo maiusi, bet, usimusi savo irdies reikalais, nelabai juo
domjosi. O dabar, taip apviesta draugi ir ypa Oniks, ji vakarukoje nepastebimai i tolo j
stebjo.
Tiesa, vaikinas kad nr odiui vietos. Ji paband sulyginti Zenon su Adoliu. Kiekvienas savaip
puikus, bet kam tas palyginimas? Mintyse ypsodamasi pagalvojo, kad jeigu kas paklaust, katras i
juodviej bt tinkamesnis jai vyrus, ji net neinot, katr rinktis. Kas tik neauna jaunai mergaitei
galv? Gerai, kad taip surdyta, mini nieks negali girdti. Stasik tik nusijuok irdyje i toki
nesmoni ir vl pavelg Zenono pusn.
Zenonas j pastebjo: I kur ta mergait, kad iki iol nematyta?. Salikes jis tarytum visas spjo

painti. Ne kitaip, kaip kokia vienia, o pagaliau tai neturi reikms. Svarbu, kad mergina kaip ro, o
toliau savaime viskas paaiks.

22.
Stasiks ir Zenono draugyst prasidjo i pirmo pamatymo. Kada ir kur j besutikdamas Zenonas
nepraeina pro al. Miestelyje, jei ne po pamald, tai vliau, vaiuodamas namo, privijs nuoka nuo
dviraio ir juo vedinas eina psias alia jos iki kaimo ar ji bt bryje, ar viena.
I karto mandagiai prakalbindamas js, bet netrukus ir tiesiai vardu. Koks ia gali bti js,
tamsta, Zenonas ir viskas. Nuo to jie pasidar lyg artimesni. Jis netrukus, surads prog, ir
namuose apsilank, o, kart ujs, pasidar nuolatinis sveias. Zenonas ueina ir vakarukas jos
nusivesti, ir, i ten parlydjs, dar namus usuka. Daug kur buvs, visoki moni mats turjo
daug ko domaus papasakoti.
eng Zenonas Stasiks gyvenim i karto, kaip savas artimas mogus, nesukeldamas jai joki
abejoni.
Ne vien tik jai, bet ir motinai jis buvo priimtinas. Nors jis Saloje mogus naujas, maai inomas,
motina nedraudia su juo bendrauti, lankytis jam namuose. Maa to, ji net patenkinta j draugyste,
apie kuri urmuliuoja ir Auktasalio jaunimas. Vakarukose drauge, miestelyje drauge... Per v.
Onos atlaidus n viena mergait nuo savo mylimo negavo kermoavos tiek, kiek Stasik nuo Zenono.
Ji tiesiog neturjo kur dti, o jis vis perka ir krauna jai glb.
Zenonai, raudusi i laims ji kartojo. Nesikraustyk i proto, nepirk, kur a t visk padsiu?
pavelg Stasik j dkingomis akimis. Jo akys blizgjo, buvo linksmas ir diugus tarsi apsvaigs.
Kur nori dk, bet nuo mans priimk, sukudjo jis pasilenkdamas Stasikei aus, ir useg jai ant
kaklo dail smulkut, blizgant lyg tikr auksin retel. Ji prim giliai sujaudinta, taiau greitai
ibgo i ventoriaus, kad iviliot Zenon. Pirkimui atrod nebus galo.
Stasik buvo pakylta. Neturdama kaip neti, saldainius idalijo draugms. Net Janiotei nepagailjo,
nors ji ir aipsi i judviej. O i n motais stovi sau ir kremta.
Kokia nepaprasta buvo diena! Stasik nepamir jos vis gyvenim. Ne vien dl saldaini ir retelio.
Tada jie dar ir Adol sutiko, taip seniai nematyt, beveik pamirt. Ji norjo, kad jis pamatyt j toki
laiming. O idygo jis visai netiktai, kai tik Zenonas nubgo pasiimti dviraio.
Stasike, paauk Adolis ir tuoj pat atsidr prieais. O Dieve, kas su ja tada pasidar? Visa jos
puikyb, visa linksmyb, visa drsa ikart igaravo, kaip koks kamparas. Ji tik kart idrso pavelgti
jam akis. Matyt, ji pavelg taip, kad Adolis visk suprato. Stasik nuleido galv ir taip be odio
nei gyva, nei mirusi istovjo, kol gro Zenonas. Net atsikvpti nedrso, o jau irdis taip plak, kad,
ko gero, visi miestelyje girdjo, ne tik Adolis.
Kaip paskui gailjosi ji tokio savo elgesio. Bet kaip atitaisysi, negi bgsi paskui, kad k pasakytumei
Adoliui? Tik pasirodius Zenonui Adolis skubiai pasialino, kaip koks vaiduoklis, nepastebimai

sprausdamas Stasikei rank kakok ma daiktel. Ji iki pat nam neinojo, k turi rankoje. Nedrso
pairti, kad nepamatyt Zenonas. Kai pagaliau liko viena, alpstania irdimi atgniau sauj. Ten
spindjo plonutis mlyna akute gryno aukso iedelis...

23.
Taip Stasik vien ir t pai dien gavo bent dvi dovanas ir nebeinojo, kuri i j labiau branginti.
Danai ji atidariusi dut pakilnoja savo brangenybes: pasikabina ant kaklo retel, usimauna
iedel. Kaip stebtinai jis tiko ant pirto, kaip graiai atrod i toliau ir i ariau pairjus. Tiek ir
pasidiaugia niekam nematant. Vieai mvti nedrso, nes po iai dienai motinai nieko nesak. Nors
iedelis ir buvo paslptas, taiau Stasikei jis teik daug diaugsmo. Jai i galvos neijo tas
susitikimas ir tokia netikta, nepaprasta dovana. Na, Zenonas tai Zenonas atlaid proga, kaip ir kokia
kermoava ir tiek, betgi ia Adolis ir dar iedas? K jis galvoja, ar tuo nori parodyti, kad jos
nepamiro? Aiku, ir negaljo pamirti, juk tiek kart buiavo, bet tas iedas turt reikti k nors
daugiau. Kad ir kaip svarst Stasik, jai atrod, kad turi vykti dar kakas nepaprasto. Ji ir vl lauk,
lauk nekantriai, diena i dienos, nuo sekmadienio iki sekmadienio. Lauk to nepaprasto vykio, lauk
Adolio, taiau jis ir vl nesirod. O Zenonas buvo arti, nuo jos beveik nesitrauk.
Taip prajo dar viena mergautin Stasiks vasara. iemet, per Udin, jai sujo devyniolika... Kaip
ilgai ji lauk to laiko, kai skaitysis mergina, kaip svajojo apie tai ir kaip i tikrj neilgai jai teko
mergauti.
Ugavni vakar Zenonas apsilank su pirliais, ugr jos od, o per Sekmines jau judviej
vestuvs. Kaip mat prabgo vasara, o ir iema netruko praslinkti. Tiesa, jie daug vainjo su Zenonu
vakarais, taip pat iki pervaos, iki Aleksandrijos tilto, iki Navik mikelio, bet viskas buvo kakaip
nebe taip ir gana.
Tada ten buvo Adolis. Zenonas ir be to pasivainjimo bus jos vyru, aiku kaip dien. O Adolis vis
laik j taip jaudino savo paslaptingumu, buvo toks nepasiekiamas. O kiek sukl jai saldi svajoni,
audring igyvenim, priversdamas laukti. Stasik, matyt, nepamir jo vis gyvenim. Ji supranta,
kad neverta jo ilgtis. Zenonas vis laik buvo su ja nuoirdus, patikimas, nesukl nei krislo
rpesio, nei nerimo. Jai neteko net jo laukti. Ji puikiai inojo, kad tada ir tada jis ateis ir ateidavo,
visur su ja vaiktindavo, didiavosi ja. O Adolis? Gal jis Stasiks net nemyljo? Jai tai buvo pirmoji
meil...
Per vis gavni jie dabar su Zenonu per dienas neisiskiria n valandlei. Ir miestel vainja kartu,
kaip pridera suadtiniams, ir banyi kartu, ir i ten. Kiekvien kart jis j lepina, nupirkdamas k
nors krautuvlj, kok nors daikiuk prisiminimui. Grusi Stasik deda skrynel alia Adolio iedo
ir giliai atsidsta. Nieko nepadarysi pirmoji meil. Dievai, ji labai myli ir brangina Zenon, yra
laiminga, turdama tok vaikin, bet, matyt, ir Adolis pasiliks jos irdyje aminai.
Tegul jis apie j ir negalvojo rimtai. Kur ten, argi ji jam pora? Bet jis pirmasis atvr t jausm
pasaul, su juo ji paino meil. Jis toks puikus, toks vis troktamas, vis gerbiamas, pirmasis j
apkabino, buiavo, nepayktjo jai savo dmesio. Be jo nebt patyrusi mergautins laims.
Iki vestuvi liko tik mnuo. Trei sekmadien po Velyk klebonas po pamokslo paskelb j pirmus

usakus. Stasik net krpteljo. Taip ikilmingai banyioje nuskambjo jos vardas, j abiej vardai.
Ji tarsi dabar pajuto savo apsisprendimo rimtum. Iki iol Stasikei atrod tik vieni juokai, nieko
nepaprasto. Ir dabar Zenonas, ir po vestuvi bus tas pats Zenonas. Na, o ji, ar ne ta pati liks? Juk
niekas tarytum nesikeiia, bet dabar lyg kakas bt akis atvrs. Nebe su merginomis, nebe jaunimo
bryje vaikios banyi, lankys atlaidus, grbs Padysnio laukuose ien. Visur bus su Zenonu,
savo vyru, su kaimo moterimis, bobomis. Nebeoks vakarukose, nebevakaros vakarotuvse,
nebegals niekada niekada susitikti daugiau su Adoliu, net ir laukti jo, net ilgtis.
I banyios Stasik ijo rimta, susirpinusi. Zenonas pastebjo jos akis pilnas aar, suprato jos
jaudul ir savo nuoirdumu bei rpesiu greitai nuramino.
Koks jis geras mogus, kokios ramios ir gilios jo akys, kok puik turs visam gyvenimui draug,
mst Stasik. Juk i vis mergin Zenonas j isirinko. Dl tokio mogaus ne tik jaunysts, bet ir
vakaruk negaila, mintyse pajuokavo.

24.
Adolis dabar vaikto apsiniauks, lyg bt pardavs savo Lobinyn su visu gyvu ir negyvu
inventoriumi. Dienomis jis paniurs, ant vis piktas reikia ar nereikia. Kad uriks kartais arba tyli ir
visai nieko neneka. Tik rko ivien, naktimis vl nemiega. Kada tik teta nubunda, girdi kaip jis kosti,
brakinasi vartydamasis lovoje. Papiroso i dant nepaleidia.
I karto teta nelabai kreip dmes. Kad taip mergina dsaut tai jau taip... Ogi ia vyras, suaugs
stolnas vyras, juo labiau Adolis, joki klausinjim ir patarim nemgsta. Tesiino, bet ilgai
nesulaukdama permain, teiraujasi:
Kas tau, vaikeli, gal sergi?
Kiek kart klaus, tiek kart jis jai nieko neatsak, tik ranka numojo. Neikent. Kart jis pats
pasiauk tet stancij, nordamas pasikalbti.
inai, teta, a su tamsta turiu labai rimtai pasinekti, pasak Adolis, leisdamas j kambar, ir
udar duris.
Nujausdama kak ypatingo, teta atsisdo u stalo ir giliai atsiduso.
Matyt, jau atvers vien kart ird, pagalvojo. Kad tai irdies reikalas, ji neabejojo, bet bijojo, kad
tiktai nebt kas nors nepadoraus Maa kaip atsitinka? Gal kur belakstydamas prisivir kos? Gal
kokia merg kabinasi? O, Dieve, saugok nuo tokios negarbs.
Adolis prijo prie stalo ir sustojo prieais j. Ne i karto pradjo kalbti. Truput patyljo, irdamas
sau po kojomis, i lto susidjo rankas u nugaros ir tik paskui, lyg sukaups vis drs, rytingai
pakl galv ir tar:
inai, teta, a vedu.

Moteris lengviau atsikvp, net nusiypsojo. Matai, k reikia padaryti toks ingsnis gyvenime. Net
Adolis ir tas taip ilgai svarst, taip igyveno, kol pagaliau apsisprend ir ryosi, mst teta.
Kad tu inotum, Adoli, kaip a dl to diaugiuosi, pasak ji nuoirdiai apsidiaugusi. Seniai jau
Lobini kiemui reikalinga jauna, patyrusi eiminink. Argi man tokiame kyje jau eimininkauti?
kis kaskart pleiasi, o a senstu. Ak, jau seniai nebepajgiu, tik i paskutins sveikatos tau padedu
taip, kaip tikram savo vaikui.
Dkui tau, teta, a vis gyvenim bsiu dkingas, bet juk tu neketini pasitraukti? Pasiliksi juk ia po
senovei, gyvensim visi drauge. Tamsta pamokysi, patarsi mums, man, jaunamartei.
Teta net susigraudino, nirpteljo nosimi, nusibrauk aar.
Ak, vaikeli, mielu noru, tik kain, ar nors marti mano patarim? Gal nenors nei mans paios
matyti, bet a ir nesiruoiu painiotis jai po kojomis. Matysiu kaip. Jeigu bus monika, tai man irgi
bt smagiau prie vis. Dar vaikelius padiau auginti, bet jeigu ne, tai ne kokia bda, turiu kur dingti.
Tu j gerai pasti, teta, staiga pasak Adolis, vis dar neirdamas jai akis.
Melanija? paklaus dl visko, nors buvo daugiau negu sitikinusi, kad ne kuri kita, o tik ji.
O nortum Melanijos? netiktai paklaus Adolis, trumpai vilgterjs i po antaki.
Na, apie j negalima pasakyti blogai n puss odio. Mergina nebiedna, sumani, lipni, sugeba
eimininkauti, taip pat neptna i veido, bet, kad nortum, galtum gauti ir geresn. Nors jau ia ne
mano reikalas, ne man reiks gyventi, o tau. A tik sakau, kaip man atrodo. Ivis su Melanija, man
matos, bt galima sugyventi, pareik savo nuomon teta.
Vis dlto tai ne Melanija, pasak mslingai Adolis ir nutilo.
Nors teta ir nustebo, bet neisidav laukia, kas bus toliau. Per vien minut ji prisimin visas
merginas, kurios jai atrod bt tinkamos marias ir paband mintyse spti, kuri btent i j Adolis
isirinko. Melanija, atvirai kalbant, buvo ne i t, kurios ji bt labai norjusi. Buvo kur kas labiau
pageidautin, bet kai jau tiek met lank ir vediojosi, teta jau tarytum buvo apsipratusi su ta mintim.
Dabar viskas i naujo. Ji lauk, kok vard itars Adolis, kai neseniai paneig, kad tai Melanija.
Jeigu ne ji, tai kuri nors kita, svarbu, kad tik bt galima sugyventi, pasak teta ir sukluso.
Stasik, perdtai ramiai ir pabrdamas itar Adolis. Saliks Jormantiens Stasik, pridjo
dar jis, visk paaikindamas, kad nereikt tetai splioti ir klausinti, o viskas bt aiku i vieno
karto. Jam iuo metu nesinorjo, kad dar ir dar kart bt kartojamas jos vardas. Juk tu j gerai
pasti, ar ne?
Kas ia tokio, moteris norjo igirsti bsimos marios vard, na, ir suinojo. Bet kodl teta staiga
visa persimain? Kaip nebe tas mogus? Atrod, kad valandl ji neteko ado. Ji tiesiog nesuvok
Adolio odi, viskas paskendo lyg migloje. Ji nenorjo tikti nei savo ausimis, nei savo protu.
Norjo dar daug ko klausti, teirautis, taiau neturjo jg. Ji visk skaudiai suprato. Nukreip akis
lang, pasiirjo nieko nematydama ir staiga su viltimi atsisuko Adol.

 Oi, Adoli, tu turbt sugalvojai i mans pasijuokti?

Ne teta. Dievai ne. A netgi niekam neleisiau i tamstos juoktis.
Vis dlto a nieko nesuprantu. Neinea mano galva. Gal a ne taip supratau, Adoli?
Ne, kodl? Tamsta visk supratai. Ko ia nesuprasti? Tiktai tamsta nenori tuo tikti ir tiek.
inai, Adoli, man tiesiog galva susisuko. Tu toks vyras, toks vyras, na, odiu, nr kito tokio visoj
parapijoj. O Viepatie! Kas galjo pagalvoti, kad itai tau ateis galv? Juk ji piemen, beveik vaikas,
na, argi ji tau? Tai staiai apsijuokimas. Na kaip a gyvensiu su ja, kaip tarsiuos? Rokuosiuos? Juk a
buvau pasiruousi vis gaspadinyst perduoti, atiduoti patikimas rankas, o ia... Tiesiog negirdta.
K pagalvos mons, gimins? Ateidama tok k marti turi bti io to verta. Nordama
eimininkauti, turi prisidti nors kokia dalimi. Pagaliau, kad ir be pasogos, bet i garbing nam,
gero vardo. O dabar tai kam atitenka tiek met kauptas turtas. Kiek mano paios ia dta. Oi, Adoli,
nesityiok tu i mans senos.
Teta, a anaiptol nesityioju i tamstos. Juk argi a nebiau galjs ir be tamstos inios, nieko
neklausdamas nei nesitardamas visk padaryti? Tamsta man ne motina, nei mane, nei mano turt
joki teisi neturi, a pats ia vienas eimininkas. Betgi a svarbiausiam savo gyvenime vykyje
norjau pasitarti su tamsta. Kaip tik dl to, kad jus gerbiu.
Ar a ne motina??? staiga visa uraudo iki pat irdies gelmi sieidusi moteris. Mautlis ant
mano rank uaugai, vis gyvenim sveikat djau. Ir mano ems pajamomis tiek met naudojaisi,
nieko neskaiiavau, nei reikalavau, o dabar tai parsitemps piemen, ubag ant viso gero. Ak, kad
igirst dabar tavo motina, neapsidiaugt ir ji.
Jeigu tamsta, teta, jauti koki skriaud, a u visk galiu atsilyginti, ia jau kitas reikalas, pasipt
Adolis.
Ar atsilyginti? i naujo okosi teta. Kas man atlygins u tas nemiegotas naktis, u tuos vystyklus,
kuriuos mazgojau, u vis rpest ir varg per tiek meteli? Ar manai, kad taip paprasta uauginti
svetim vaik? Ak, dkui, atsilyginai man, nra ko sakyti, u visk su kaupu atsilyginai, nieko man
daugiau n nereikia.
Teta, vl velniai itar Adolis. A visai nenoriu js ugauti, bet vis dlto a savo odio
nemainysiu. Juk tu gerai inai mano charakter? Pasakyta padaryta. Kai tik a paaugau ir pradjau
savarankikai tvarkytis, visk darydavau, kaip pats sugalvodavau, ir man seksi. A manau, kad ir
dabar nenusivilsiu.
Ne, Adoli, nieko nebus. A nepritarsiu. Motinos vardu nepritarsiu ir nesutiksiu, o jeigu tu mans
nepaisysi, a i tos dienos ieisiu ant savo valako. Kol mirsiu, kojos prie js nekelsiu, vis
gyvenim. O em pirmam pasitaikiusiam ubagui apraysiu, tik ne tau.
Bt visai protinga, betgi js paliksit em klebonui, irzliai nusijuok Adolis. Bet ia jau
tamstos reikalas.
Na, jau ito per daug, pakilo teta. Gal tu manai, kad a juokauju? Dievai, kaip sakiau, taip ir

padarysiu, neliksiu ia, neine mano nervai tokios gdos. U visk, kiek per tuos metus naudojaisi
mano eme, atstatysi man trobas, duosi por arkli, tris karves, nupent par, dar pakinktus ir kitus
reikiamus padargus. Neprasiu dar, versiuos, nemaai ir ia vargau, bet mano ems tu jau
nematysi...
O a tik braukt, ir atperku i Paucieni sodyb, tegu ia tik pus ems, bet man kur kas parankiau,
ia paonje. A jau beveik susitars esu, pusiau juokais, pusiau rimtai atkirto Adolis.
inokis, pirkis. Mokk kalnus pinig, tuo tarpu dykai galjai turti. Dar ir Amerik paraysiu, kad
nesist.
Man ta Amerika kaip uniui penkta koja. Su skudurais terliotis ne vyr darbas, o doleri vis reiau
beparodo. Apsieisiu.
O Viepatie, koks apsdimas, visai nevilt puol senoji. Ar auginti nemokjau, ar maai
meldiausi? Gal prie motinos ir nebt taip atsitik? Kaip a prie Diev atsakysiu? Betgi ar a kalta,
argi a nenorjau? I kokios graios gerbiamos familijos buvo galima parsivesti, kad ir t pai
Melanij? Betgi ar girdjai, tavoji iteka? Sekmadien paskutiniai usakai arba a visai proto netekau?
Sekmadien paskutiniai usakai, o per Sekmines vestuvs, tik ypteljo Adolis akimis, iaukiamai
pasitempdamas.
Kaip? K? Su kuo vestuvs? Apie koki Stasik tu neki ant galo? A jau visai nieko
nebesusigaudau.
Apie koki daugiau? O vedybos, aiku, su manimi, jeigu jau kart nusprendiau, atimdamas i
tetos paskutin vilt idro Adolis.
Oi, Adoli, dl Dievo meils, k tu esi sugalvojs? Nestatyk savs pajuokai, nekelk skandalo. Ir jau
mergaitei nedrumsk ramybs. Turi sau vaikin, tegu jai padeda Dievas. Kaip pagaliau bus su
Melanija?
O kodl tamsta nepaklausi, kas bus su manimi?
Ne, vis tiek nieko nebus, vl i naujo usideg teta, a nesutiksiu, o be mano palaiminimo ir
klebonas neduos libo.
Na, mus palaimins Jormantien, jeigu tai i tikro yra reikalinga, nenusigando Adolis.
O, dangau, vaitojo moteris, tikra iderstva, tai bent vestuvs, be sutikimo, be savj
palaiminimo. Nepads tau Dievas paminsi mano od.
Kiek man rpi js palaiminimas, tiek ir prakeikimas, nors toki valand reikt nelinkti blogo.
Pagaliau nusispjaut man visk.
sieidusi iki pat pairdi, vos tramdydama aaras senoji eng ingsn prie dur.
inokis, inokis, tar greiiau maldaudama negu grasindama. Jeigu a tau nieko nereikiu, kam
tada pasiaukei ir visa tai man kalbi? A patariu, kaip geriau, o tu i mans tik juokiesi. Tik dabar a

pamaiau ir supratau, kiek a tau verta esu, o auginau kaip tikr savo vaik, laukiau, tikjausi. A
nieko blogo tau nelinkiu, tiktai i patyrimo inau, kaip bus. Gailsiesi kada, bet bus jau po laiko,
nebeitvrusi moteris apsipyl aaromis ir skubiai eng prie dur. Adolis jai pastojo keli.
Palauk, teta, dar neieik, kaip mokdamas velniau papra Adolis. Mes dar nieko
nepasinekjome, tik apsibarme ir tiek. A dar norjau prayti js vieno dalyko, bet mes pirmiau
susitaikykim ir nebesipykim. A sikariavs n nepamaiau, kaip pasakiau, k neprideramo, ir u tai
atsipraau. Bet, teta, mano mieloji, geroji, teta, a odio nemainysiu. Dar kart kartoju, argi mes dl
to turime pyktis? Tiek met igyvenome, man tamsta kaip tikra motina, tas tiesa, motina ir gana.
Kitokios a neinau, neprisimenu ir net nesivaizduoju. U tai ir kalbu drsiai, kas guli ant irdies. Tu
inai, koks a staiokas ir usispyrs, bet a tamst gerbiu ir pasitikiu. Juk tu nenorsi man kenkti?
Tau gal tikrai nepatinka, bet a manau, kad nedarysi nieko, kad mus iskirtumei? Mano motina, jei tik
ji bt gyva, tikriausiai to nedaryt.
Vis dlto tu, Adoli, labai ir labai apsirinki, apsiraminusi vis kartojo senoji.
Na, kodl, teta? I tikrj, pakalbkim kart i irdies. Kodl, ar tik dl to, kad imu neturting?
Betgi tai dar visai piemen tebra, tai viena
Daugiau?
Neiprususi, grytelnink ir tiek... Paimdamas kuri i turting nam, garbingos eimos, padori
mergin, nors nepadarytum negarbs nei sau, nei visai ms giminei. Kad ir Pivoni Morta i
kokios plaios ir garbingos gimins.
O ar ne plati ir ne garbinga ms gimin?
Vaik vaikai turt kuo didiuotis. Tokia pavard, o kokia motinos tvik. Tai jau beveik dvaras.
Kokia bt motina, vaikai gaus tik savo tvo pavard.
Pagaliau, juk tai viena gda. Toki vestuvi dar nebuvo ms familijoj. Tokios ubags dar niekas
iki iol neparved... Kur tu su ja pasirodysi? Praeis usispyrimas, pats neapsiksi.
Betgi tai bus pati graiausia bobik ms plaioj ir garbingoj giminj, velniai raut, ugniaus
bekylant pykt juoksi Adolis. Su ja man niekur nebus gda pasirodyti. Ji visai nekvaila, linksma ir
daugiau nei kuri kita save gerbianti mergina. Jei nori inoti, per i vasar a su ja aplankysiu visus
artimuosius ir tolimuosius gimines. Tegu visi pamato j, pasta ir negalvoja apie j blogai, o jeigu
kas po to dar turs noro prie jos kibti, tai bus tik i pavydo mudviem.
Bet negi tu, bdamas toks vyras kaip uosis, vis mergin slapta svajon, negi tu negaltumei rasti
taip pat, net dar graesns ir i padorios eimos? nenusileido teta. N viena nesitolint nuo tavs.
Nuvaiuok, apsilankyk, apsidairyk plaiau. Ak, vis t Sal... A maniau, kad dl Melanijos, betgi ia
pas t nals pusmerg. Per j n po sviet neapsivalgei. Ne kitaip, kaip udav ko. Vis tiek ne
geruoju, kaip nori, taip sakyk.
Matyt, kad su tamsta vis tiek nesusitarsiu, vl apsiniauk Adolis.

 Kodl ne, Adoli, vaikeli. Kodl nesusitarsim? Imk jei nori Pivoni Mortel, Medini Reni,
Galulauki Zosik, kad ir Melanij. Tuojau apraau savo em, atiduodu sukauptus auksinius. Kiek
ia man liko gyventi? Duosit kambarl, pavalgyti. ia pat banytl, pasimelsiu, kad Dievas laimint
js gyvenim, duot sveikat. Mirsiu rami, vis turt ir tave tinkamas rankas atidavusi.
Ne tokio a tikjausi i tamstos patarimo, itar prislgtas Adolis. Jeigu tamsta man nenori ir
negali padti, praysiu nors netrukdyti man. Leiskit man daryti taip, kaip a noriu. Js nesikikit
mano reikalus. A nieko neirsiu ir vis tiek pasieksiu savo...
Moteris nusigr, prisideng nosine akis ir, pagaliau susitramdiusi, skubiai eng prie dur,
nordama ieiti. Adolis dar kart j sulaik:
Dar vienas odis, teta, greitai, bet grietai itar jis. Jeigu js su savo nuomone ir nusistatymu
liekat mano namuose ir toliau, a praau ir reikalauju kad n vieno blogo odio jai, praau
neparodyti, kad nepatinka. Pirm dien Sekmini ji bus ia.
Piktai trenkusi durimis teta bgte ibgo i kambario. Adolis liks vienas mst: Dar sugalvos, ko
gero, nulkti Sal ir sukelti triukm. Bet kol jai ateis galv taip padaryti, jis pakalbs su ja dar ir
dar kart. Svarbu, kad pradia padaryta. Tegu po truput pratinasi prie tos minties. Pagaliau viskas bus
daugma paruota...

25.
Sekmadien Adolis ramiai iklaus paskutinius Stasiks ir Zenono usakus. Jo jau seniai viskas
sugalvota ir apskaiiuota. Juk visada pasiekdavo tai, ko nori. Kaip tik todl jis iandien visikai
ramus.
Dl Stasiks jis n trupuio neabejojo. O klebonas, jei duoti jam koki imtin, visk padarys kaip
reikia, nepaisys nei tetos svaiiojim, nei dejoni, jeigu ji sumanys veikti per klebon Tiktai vienas
mogus jam kl nerim. ia Adolis bijojo ir su pinigais isiokti, ir per maai pasils save
apjuokti. Jis jau kelint kart svarst, bet nebuvo tikras, kiek kainuos atsikratyti juo:
Na, vestuviniai apdarai, iedai jokiu bdu nekainavo daugiau kaip du imtai lit. Gal jis pareikalaus
dar u kelions ilaidas ir iaip u kokias smulkias dovanles? Tada jeigu pridti dar imtel, tai bt
jau tiek ir tiek su visomis magaryiomis. Bet kiek pasilyti jam atstupn?
ia Adolis turjo dar kart rimtai pagalvoti, nes jau iandien pat buvo nusprends tbt susitikti su
Zenonu. Ar neutekt taip kok trejet imteli?, mst Adolis.
Prie tos sumos jis jau seniai buvo apsistojs ir, jeigu tai bt bet kuris i vietini bern, jis bt
utikrintas, kad u tuos pinigus jam pavyks pasiekti savo. Taiau Zenonas jam atrod daug daugiau
vertas vaikinas, ir jis, net toki sum asignuodamas, abejojo.
Kain kaip jis ivis reaguos tok dalyk? Jokiu bdu negalima sudaryti slyg deryboms.
Tokiomis aplinkybms, kas gali inoti, kiek Zenonas gali reikalauti, o jam vis tiek tekt taikytis. Na,
silyti reikt tiek, kad i karto padaryt spd, parodyt savo pranaum ir priverst susimstyti.

Taip, trij imt gali bti ir per maai, turint reikal su tokiu Zenonu. Bet kiek? Gal net visi penki?
Velnika suma.
Jis pasvarst ir nutar, kad galbt keturi imtai kaip tik tokia suma, kuri ir padaryt reikiam spd,
bet nesiryo.
Kad ir k kalbtum daug. Kiek susidaryt i viso? Atuoni imtai. Na, ko jis nustos kyje imets
tuos pinigus? skaiiavo Adolis.
Jo seniai buvo numatyta keisti Katan jaun irmo plauko drigant.
Katanas visai dar neblogas, pakeist kur nors silpnesn darbin arkl. O jei vaint jau su naujuoju
troktamu, tada ir brik reikt sigyti nauj. U tuos pinigus drsiai bt galima tai, o ir dar kai k
sigyti. Geriau pagalvojus, viskas kokiems metams gali likti ir po senovei. Tiesa, jei teta tikrai sukilt
ieiti, jai reikt iskirti por arkli. O gal su ja bt galima ir kitaip susitarti? I galvij tegu sau ima,
k nori, bet dl arkli Ar negalt jis ir toliau idirbti jos em savais, kaip iki iol. Pasti ir
nupjauti, suveti? Dl darbo jgos, tai geriau jai paimti kok vien mog metams, negu netekti bent
dviej arkli. U idirbim teta k kitam, taip pat ir jam gals atsilyginti nors u samdom mog.
Pagaliau praeis pasiutimas, gal nieko nereiks, ir jis, rudens sulauks, gals turti ir jaun drigant, ir
nauj brikut. Na, tai ir nieko baisaus. Pagaliau kam jis skaito visus atuonis? Juk klebonui mokti
ir iedai pirkti jam vis tiek reikt. I viso bus tik penki imtai, kuriuos jam teks atiduoti Zenonui.
Taip susidjus aplinkybms bus apsieita ir be didesni vestuvini ikilmi. Taip irgi bus sutaupyta
maiausiai por imtuk, skaiiavo ir dliojo Adolis.
Visk gerai apsvarsts ir surokavs, Adolis vis dien tykojo Zenono, bet negaljo itaikyti progos
prieiti. Tuoj pat, kai tik ijo i banyios, jis nepaleido jo i aki. Zenonas vis ne vienas. Tai su
draugais, tai su Stasike, o pagaliau ivaiavo namo. Ne, iandien tiesiog nebuvo kaip, gal vakare
pavyks? Reiks vaiuoti ir pasisukinti Saloj. Gal pasiseks kur uklupti.
Taip niekam nepastebint Adolis iki pusiaunakio prasistumd Saloj, bet nieko nepe. Kaip ant
grieko nematyt Zenono ir gana. Jormantiens pirkutje irgi tamsu languose. Tiesa, pas Zosinus
viesa visame name, taiau eiti ariau jam neleido puikyb.
Velniai griebt, perniek nujo diena, perpyks ir keikdamasis jis gro namo. Nakt maai
miegojo, rk ir vartsi.
Pirmadien visai nepalanki diena, bet Adolis vis tiek dar vakare buvo Saloj. Vaiktinjo kart ir
visai po Zosino langais, bet veltui. Rytojaus dien jau buvo bemans imtis paskutins priemons eiti
namus, bet ryte netiktai pro lang pamat Zenon gatvje. Griebs kepur ibgo laukan, prisivijo
ir be joki ceremonij sulaik:
O, draugui, nesistebk, kad trukdau. Reikia su tavimi rimtai pasinekti. Ar labai skubi?
Ar su manim? atsisuko vaikinas ir nustebs pavelg Adol.
Na, taip. Jau seniai noriu pat sutikti ir diaugiuosi pamats. Daug yra kalbos, bet ia, gatvje, gal
nepradsim? Uoksim pas Er valandiukei? pasil Adolis, vogiomis apsidairydamas.

Nors buvo persptas nesistebti, Zenonas vis tiek buvo nustebintas. Ko i jo panoro tas Lobini
ponaitis? Jie, galima sakyti, ir nepaino vienas kito. Koks tai galt rastis reikalas?, galvojo jis.
Galima ueiti, nesiprieino Zenonas susidomjs, tuo labiau kad ir skubti nebuvo kur. Jis
atvaiavo nupirkti ibalo, cukraus ir kit smulkmen, dl kuri siunt moterys. Net smulk sra
sudiktavo. Tiek to, tai padaryti gals ir vliau. Jeigu mogus turi j reikal, ir, atrodo, svarb, jis
geriau pasikalbs. Abu pasuko pakaln arbatins link.
Atidars duris, Adolis j pirma praleido vid, prie bufeto usak degtins, alaus, ukandos, paskui
pravr atskir kambarl duris ir, rads j tui, pamojo Zenonui.
Na, tai, kur bus patogu, pasak jis paddamas kepur ant lango. Atsisdo prie staliuko nugara
duris, kad niekas nepaint. Zenonas taip pat pasek jo pavyzdiu ir atsisdo prie Adol. Kad bt
laisviau, atsisegiojo palt, paskui rankomis susiglost auktyn tankius juodus plaukus, isitrauks
nosin nubrauk veid ir pasirm stal.
Adoliui krito akis jo gras plaukai, aukta balta kakta, ramios akys ir tvirta laikysena. Taip, taip,
ne maiau, kaip penki imt..., nusprend galutinai ir pasil usirkyti.
Menkas i mans rkesius, tik kompanijai palaikyti, nusiypsojo Zenonas, bet papiros pam ir
prisideg nuo Adolio. Kol ydait atne degtin, jie persimet keliais nereikmingais odiais apie
or, kokios gali bti Sekmins ir ivis, kokios galima tiktis vasaros. Igr po stikliuk ir ukand
jie dar kart usirk.
Adolis stebjo Zenon, is savo ruotu vilgiojo Adol ir lauk, bet is kakodl neskubjo kalbti
apie reikal. Jie dar kart prisimin apie or ir dar kart igr po stikliuk.
Keista, Adoliui lyg pritrko drsos. Jis pradjo nebepasitikti savim. O gal maai?, staiga
pabgo, ir i vis, ar panors pasitraukti? is vaikinas moka valdytis, yra vertas pagarbos,
galvojo Adolis, vis geriau j siirdamas. Prisimins Stasik ir tai, dl ko ia atjo, imets dar
vien stikliuk ryosi.
Tai, vadinasi, sugalvojai vesti? ipt dmus, prisimerk nuo j ir, ididiai pavelgs Zenon,
paklaus Adolis.
Koks tavo reikalas?, pagalvojo Zenonas, bet garsiai pasak:
Kiekvienam ateina savas metas...
Al irgi padarei? Beveik bt laikas, temp pokalb Adolis. Zenonui buvo nemalonu, bet jis ir vl
ramiai atsak:
Nra ko skubti. Dabar ilta, anksti padarytas surgs.
O inai, k a tau pasakysiu? Tu geriau jo visai nedaryk. Ir ivis joki daugiau ilaid vestuvms...
Kaip tat? nieko nesuprasdamas Zenonas grietai pairjo Adol.
Stasik ne tau. Ji yra mano, staiga kartai itar jis, auktyn atmesdamas galv. Kaip tik dabar

Adolis atgavo ankstesn pasitikjim.

Vienu metu vaikinas susig lyg nuo stipraus antausio, plaiai isiplt jo juodos akys, sviesdamos
Adol atr vilgsn. Po minutls Zenonas susitvard, buvo ramus ir altai pavelg j.
Hm... Man tai didel naujiena... pasak Zenonas i netiktumo truput patyljs. Per vis t laik,
kiek mes draugavom, ji man n karto apie tamst nebuvo usiminusi.
Man atrodo, kad mes draugavom truput daugiau, terp Adolis.
Bet vis dlto...
Visaip pasitaiko, net ir truput susipykti, skubdamas paaikinti pertrauk Zenon. A pats
netikjau, kad koks menkas nesusipratimas gali net iki to privesti. U tai a kaltinu tik save ir kol dar
laikas noriu t klaid itaisyti.
Betgi, kur js buvote anksiau?
Pats gali bti ramus, u visk bus atsilyginta. A juk sakiau a kaltas, a vienas ir nukentsiu.
A ne apie tai, papurt galv Zenonas. A norjau pasakyti, kad tamsta daug galvojai ir abejojai,
kad pritraukei, galima sakyti, iki paskutins minuts... Ar bent esi tikras dl to, k dabar kalbi? Ar
nevyks dar viena klaida?
Adolis visai nesitikjo tokio klausimo.
Ar pats esi girdjs toki patarl? Deimt kart atmatuok, vienuolikt kirpk. Juk yra apie k
pagalvoti, kaip atrodo?
Nesulauks atsakymo, Adolis vl usirk.
Zenonas susikaups tyljo, bet Adolis ir nelauk, kol jis k pasakys.
Taip, mielasis, ts jis drsiai. Jei pats esi protingas vyras, mums neteks daug aikintis nei
ginytis, nei petis. Tik piemenys triukm kelia. Pats, manau, puikiai supranti, koks ia reikalas? Kad
ji su paiu draugavo, kad u tavs ieiti sutiko ir kad paiam nieko nepasakojo dl visko tik a
kaltas, kaltas iki to viso prileids. Suprask pats jos merginos, mes vyrai ir mums priklauso
paskutinis odis. O ji mergina ne pliuk, gal ne kart ir apie skirting ms padt pagalvojo...
Prisipainsiu, kad ir a apie tai labai daug galvojau, svarsiau, bet vis dlto pabgau jos netekti. iaip
tarp ms viskas seniai aiku. Dabar svarbu tai, kaip su paiu pavyks susitarti. A pat ujauiu
nemalonumas, ilaidos. Bet a ne niekas ir ne kiaul. U ilaidas a atsilyginsiu, u nemalonumus
taip pat. A nesismulkinsiu. Jeigu tik gaunu od, tai t pai minut galiu pakloti, ia jis minutl
stabteljo, pagalvojo, atuonis imtus lit be joki liudinink, para ir antspaud. A paiu
pasitikiu, tar ididiai.
Zenonas pakl galv ir paniekinamai pavelg sikariavus Adol.
Brolau, tu tik pagalvok, k perki?

 Kaip tai? akimirksniui sumio Adolis, bet vl greitai susigrieb. A nieko neperku, a tik noriu
paiam atsilyginti. Pats tu niekuo dtas, o padarei, aiku, nemaas ilaidas. Vainjai tok keli
miest, pirkai drabuius, iedus...
A visa tai pirkau ne tamstai, bet jai, paaikino Zenonas vl ramiai, a tamstos, galima sakyti, net
nepastu, o i ariau matau pirm kart.
Na, betgi paiam turt bti viskas aiku, k a reikiu tame reikale... Juk mes lyg ir isiaikinom?
painiojosi Adolis.
Ne, kol kas man niekas neaiku, staiga rytingai pasak Zenonas, o jei bus aiku, a
nepasirengs stovti jums skersai kelio. Man tamstos pinigai nereikalingi, a ir savo turiu utektinai,
o Stasikei man nieko negaila. Jei panors, gals visk pasilaikyti atminimui, jeigu ne tegu imeta
lauk. ia jos reikalas, o dl to, katram ji priklauso, tegu nusprendia ji pati. kart jai tenka
paskutinis odis.
Betgi pats turi pasiimti tai, kas paiam priklauso, suglums i netiktumo sumurmjo Adolis, nors
dl Stasiks odio jis neabejojo.
Apie tai geriau n nekalbti daugiau, juk mes ne piemenys, staiga pakl bals Zenonas. Jeigu
tamsta man dar nors kart priminsi apie pinigus, a sieisiu.
Bet po to, kai ji apsisprs, mes, inoma, nesistengsim vienas kitam kenkti? praddamas atsipeikti
paklaus Adolis.
Tai bt nedovanotina i kiekvieno puss.
Tada odis?
Garbs odis, atsak vaikinas ir pakilo, bet jau prie dur stabteljo, staiga sugro ir svied ant
stalo blizgani monet:
ia u tamstos ilaidas, juk grme abu.

26.
I arbatins Adolis ioko kaip i pirties. Raudonas, suils. Tiesa, jam palusiai pavyko susitarti, bet
jis niekaip negaljo nusiraminti. Kas j labiau paveik, ar kad tiek pinigo liko kienje, ar Zenono
ididumas?
Paro motas, kok turtuol vaizduoja, toli jam iki mans, murmjo Adolis, nors giliai irdyje
jaut jam pagarb. Vaikinas ne psias, bet kas i to. Paikyst ir daugiau nieko, bet ji man ijo
naud. Tik klausimas, ko vertas jo garbs odis? Kad taip bt pams pinigus, bt galima jaustis
utikrintam, o dabar neramu ir gana.
Prisimins visk nuo pradios iki galo, Adolis pagaliau nusiramino. Atrod, kad Zenonu galima

pasitikti.
Parjs namo, jis tuoj pasiteiravo apie pietus. Igrus pasiutikai norjosi uvalgyti. Pas Er ant
staliuko paliko nebaigta gerti degtin, neliestas ukandis ir blizgantis Zenono penklitis. Taip greitai
viskas vyko, kad neteko uksti, o ia merga dar nieko nepatais pietums. inoma, nra tetos, nra ir
tvarkos.
Kiek dar kart jis su ja kalbjo, bet ji nenori nusileisti ir gana. Kit kart lyg ir sutinka, bet, irk, ir
vl pasiiauia. Ieina ir nr kelias dienas. Sugrta lyg sukalbamesn, pasisukios koki dien ir
vl nra.
Reikt pairti geriau, gal valkioja k nors i nam po truput? Bet tuia jos, visko neivilks, liks
ir man. Uteks, svarbu, kad man taip sklandiai ijo su Zenonu.
Atsilaus deros kamaroje ukando sausai, ugr vandens ir ijo kiem. Net neinojo, k veikti.
Apie kok rimt darb negaljo bti n kalbos. Pastoviniavs nujo tvart, pam ukas, nuval
Katan, nors ir taip jis blizgjo. pyl arkliui avi, atne vandens ir, girdydamas j, nusprend, kad
geriau bus vaiuoti dviraiu.
Niekam nekris akis. Tada isived i klties dvirat, ipe sauj pakul, nuluost visas dulkes ir
pridiuvus purv, patikrino padangas ir tok iiutnyt ir paruot vaiavimui paliko ant prieklio.
Pavaiktinjo en, pavaiktinjo ten, bet k nors dirbti nekilo rankos. ia tarnait pakviet piet.
Betgi dar pus dienos iki sutems.
Adoliui i galvos neieina, kaip j sutiks Stasik? Nemaas tai joms bus siurprizas, mst jis.
sivaizdavo Stasiks nustebusias diaugsmingas akis ir pats jaudinosi. Jis prisimin ir nal, jos rimt
balt veid, ir auksin dant. Ek, teta gali sau ir negrti, juk jis gaus net dvi moterikes jaunas
stiprias kaip kazokus. Jei Stasik ko nesugebs, tai Jormantien gals eimininkauti. Nuo toki ir
panai mini jam buvo saldu ant irdies. Jis nutar, kad vis dlto reikt padaryti nors truput alaus,
juk Sekmins. Ateis toks vargonininkas ir iaip kas nors, na ir liudininkai... Tik nenusprendia, k
liudininkus prayti. O gal net neskubti su vestuvmis per Sekmines? Gal atidti vlesniam laikui ir
prideramai pasiruoti? Bet vl apsigalvojo telieka dabar. Maiau bus kalb, apkalb, teism. Taip
netiktai tik ybt ir dairysis visi itsusiom nosim.
Vos sulauk vakaro. Prietemiais jis jau dumia dviraiu gerai inomu keliu, suka paeer, bet prie
vaiuodamas nals kiem dl visa ko apsivalgo. Geriau, kad niekas jo nepastebt. Ukis dvirat
kiek galima toliau u malkins, jis patrauk pirkuts link.
Tiek to, pasistengsiu kaip greiiau, nutar, kai pam u dur rankenos. Jis dav sau od, kad tuoj
po to, kai tik liks eimininku, nuvers i bak, kad niekas niekada neprimint jam, kiek jis turjo
pakelti nusieminimo, nors ia beveik ir nesilank.

27.
Stasik iandien skalb lugt. Visk surinko i pagrind. Lovos baltinius, visus pirkels baltus

utiesalus. Surinko nema sn. Juk reikia visk ivarinti vestuvms, ventms. Stengsi, kad bt
baltas ir varus kiekvienas kampelis, niekur n dulkels, kad viskas blizgte blizgt. Ne dl to, kad
viskas buvo aprk, betgi todl, kad po vestuvi ia turi ateiti Zenonas. Norjosi, kad jis jaukiai
jaustsi ia sikrs.
Kiekvien kart prisiminusi Zenon Stasik velniai nusiypso, atsitiesia nuo geldos, atsikvepia ir
susimsto. Taiau neilgai. Vl greitai palinksta ir vikriai tsia pradt darb. Basa, iki pei
atsiraitojusi rankoves skalb iki tamsos, kad nepalikt rytdienai. Sumetusi kibir itrintus, nujo prie
eero velti.
Vakaras ramus ir iltas. Toli girdti, kaip eere plaka jos veltuv. Tiku taku, tiku taku aidi garsai.
Trumpam nutyla ir vl... Stasik niekur nesidairo, tik skalaudama pakelia galv ir pavelgia Zosin
pus.
Kodl iandien per vis dien nra Zenono? Tik i ryto ubgo vaiuodamas miestel ir daugiau n
aki neparod.
Kai jis vis laik alia, Stasik jo tarytum ir nepastebi, bet tai, tik kart ilgiau nepasirod, ir ji
nerimauja.
Nuo eero Stasik neskuba namo. ios dienos darbas jau baigtas, nra kur skubti. Apsivalgiusi ji
nusivilko drabuius ir, bridusi vanden, m praustis. Vsus, velnus vandenlis j kaip mat
atgaivino, num nuovarg. Pasijuto vali, kupina jg. Sunkaus darbo kaip nebta.
Eer m gaubti rkas. Artinosi nuostabi, iedais kvepianti pavasario naktis.
Surinkusi drabuius Stasik grta namo pastoviniuodama, apsidairydama. Jai atrod, kad btinai turi
pamatyti Zenon. Pakilusi kalnel ji pamat, kaip pro al pravaiavo Adolis. Taip ir krpteljo
irdis. O, Dieve, kada gi pagaliau a j pamiriu?, mst ji eidama toliau. Pas Melanij
nuvaiavo. Bet kam btinai pro ia? Kad tik paerzinti. tai kad nori ir tikk tokiems. Gerai mama ir
sak. Pas Melanij kelinti metai i eils kai traukia, o man ied dovanojo. Gal ir jai taip pat? Man
apie meil nekjo, bet ir Melanijai suok. Ji lauk ir tebelaukia ir a... Laim, kad Zenonas. Jei ne
jis, kur kas sunkiau bt nuo jo pasitraukti. Dabar, kai jis padjo pasitraukti, pads ir visai Adol
umirti.
Kai ulipo kalnel, Adolio nebesimat. Stasik jo ir nesidair. Dievai su juo, tegu sau vaiuoja, pas
Sokonus jam ir vieta.
Ji nenorjo jo nei matyti, nei apie j girdti.
Grusi namo idiaust skalbinius ir tuiais kibirais neina pasuko pirkel. Kaip tik tuo metu
motina udeg ibur. Stasik apsidiaug: darbai baigti, galima ssti vakariens.
jusi priemen ji kertelje po kopiom sustat kibirus ir, prisiminusi, kad nemelta karv, m
iekoti miltuvs.
Mama, ar jau pamelei karv, ar man eiti? paauk Stasik, bet motina tuo paiu metu atidar
duris ir j paauk. Stasik igirdo, kad motinos balsas skambjo keistai, lyg ji bt kako

susirpinusi ar isigandusi. Pagalvojusi, kad galbt jai tik pasirod, jo vidun.

Su viesa neapsipratusios akys i karto nieko nemat. Prie stalo sdjo mogus, vyrikis, bet Stasik
jo nepaino. Zenonas? Kaip ia atsitiko, kad ji vis laik jo valgsi, o nemat, kada atjo? Tiktai
kain ar jis? Kas jis? Ar jau man vaidenasi? Adolis... Dievai Adolis...
O kaip gi atrod pirkuts vidus? Stalas be staltiess, stalius itrauktas iki puss kbso nusvirs. Gal
dar ir auktas koks nevarus mestas? Tarp mrelio ir spintos nra uuolaidos, ant lovos
netvarkingai sumesta snis jau idiuvusi baltini, pagalviai be uvalkal. Kur stovjo gelda,
klanelis vandens pribgs, matyt, mama nespjo paluostyti. armu apibg puodai riogsojo ant
plytos. O, pagaliau, ar ne vis tiek, kaip ia atrodo? iedo, iedo atvaiavo atsiimti, akimirk
pagalvojo Stasik. Nejaugi i tikrj tai jis?, pati sau netikdama perbrauk ranka akis. Tuo metu
vyrikis pakilo ir eidamas artyn tar:
Gero vakaro, Stasike. Ar jau pasisveikinti su manimi nebenori? jis eng por ingsni pirmyn.
Stasik taip pat pajo ir vidury kambario jie vienas kitam padav rank.
I karto net nepainau, o kai painau, tai negaljau patikti, atsiliep Stasik susijaudinusi.
Praom sstis. Kokie vjai atpt? paklaus ji ssdamasi su juo ant suolo kitapus stalo, udarydama
stali ir koja giliau po suolu pastmdama motinos medpadius.
Atrod, kad Adolis buvo gerai ir linksmai nusiteiks. Jis vilkjo mlynos gelumbs eilute, kuri buvo
per gera tokiam paprastam vakarui. Dailiai nusiskuts, isikvpins, pasipuos pilko ilko prasegta
apykakle baltiniais jis jautsi laisvai, lyg tuose namuose bt lanksis kasdien. Idyklikai
prisimerks jis velg Stasik ir buvo toks graus, toks graus kaip niekada. Ji jau seniai i taip arti
Adolio nebuvo maiusi.
Ne nugar man tie vjai pt, atvaiavau prie vj. O, stiprus ir piktas jis buvo, vos prisikasiau,
atsak jis pusiau juokais, pusiau rimtai, viltingai pairjs Stasik. Bet ne ia bda, svarbu, kad tik
parvaiuoti bt pavjui.
Tie vjai paiam turbt po galv laksto, nedrsdama nusiypsoti itar Stasik, iandien toks
ramus vakaras, kad n akel nejuda.
Tas tiesa, vakaras ramus, o mano irdyje vjai ir audra, truput patyljs pareik Adolis, kad net
Stasikei iurpas per nugar nubgo. O tau, Stasike, kaip? Ar visai rami irdis? Atsakyk tiesiai, taip,
kaip yra, neisisukindama.
Nuo tokio keisto klausimo merginai dar viena iurpo banga teljo. Nieko nesuprasdama ji nuleido
akis ir kraptindama stal tyliai atsak:
Nieko tokio a nepadariau, kad turiau nerimauti.
Kaip? Tu ieini u vyro ir esi pasirengusi tai padaryti visai ramia irdimi? neatitraukdamas nuo
jos aki kamantinjo Adolis. Juk kadaise esi kalbjusi, kad teksi tik u labai mylimo mogaus.
Oi, kaip tuksjo Stasiks irdis. Nuo spliojimo, k galt reikti tie odiai, jai pradjo net ausyse
skambti. Adolis rms vilgsn lauk atsakymo.

 Tai kad jis ir yra tas mano mylimasis, itar. Taiau Adolis nebuvo links dabar juokauti.
Netiesa, nemeluok, paneig jis visk grietai, a inau, kad tu jo nemyli.
Stasik vilgteljo motin, paskui Adol, tada vl nuleido akis ir uraudo.
A ir nemeluoju, pasak ji isigandusi taip tyliai, kad vos buvo galima girdti. Taiau Adolis
igirdo, igirdo ir motina. Ji stovjo ia pat, atsirmusi spintos kamp ir dmiai klaussi tokio
neprasto pokalbio.
Meluoji, vl patvirtino Adolis, bet nebe taip grietai ir, truput patyljs, velniai pridr, juk tu
myli mane. Na pasakyk, ar ne taip? Pasakyk drsiai, atvirai, kad ir mama girdt. Juk tu neidrsi
pasakyti jai netiesos?
Mergait iraudo kaip arija ir prisideng ranka akis lyg nuo stiprios viesos. Paskui sikniaub
delnus ir palinko ant stalo. Adolis nelauk atsakymo. Visk seniai u visus nusprends tar:
O jeigu taip, tai ne su juo, o su manimi turi eiti prie altoriaus.
Dabar ukaito nal. Jos veid imu raudonis, o kakt ipyl smulkuiai prakaito laeliai.
sitempusi, nelygiu i susijaudinimo balsu tar:
tai koks tamsta linksmas vaikinas... Bet ar neatrodo, kad panaius dalykus kalbti ms namuose
nepritinka? Per vlu.
O ne, n trupuio nevlu, atov Adolis, dar laikas.
Bet ar tamsta supranti, koki padt stumi Stasik savo apsilankymu?
Jos padtis nedaug pasikeis, jei ji atsistos alia mans, o prie Zenono.
Ne, a nesuprantu, k js tuo norit pasakyti?
Ogi tai, kad a niekam Stasiks neatiduosiu. Ji turi bti mano...
Ir dl to ia atjot?
Taip, n nemirkteljs atsakinjo Adolis. A atjau pasakyti jai, k galvoju, paklausti, kokios ji
nuomons ir, jeigu Stasik man neatsakys, prayti tamstos sutikimo.
Ir vis dlto kalbti apie vis tai dabar per vlu, pasak moteris. Nei ji, nei a nieko tamstai
pasakyti negalsim. Juk js puikiai inot, kad ms viskas jau paruota vestuvms.
Apie tai a jau kalbjau su Zenonu, ramiai ir ididiai paaikino Adolis. Jis nepasirengs man
trukdyti. Jeigu tik Stasik sutiks eiti su manimi, a jam atlyginu ilaidas ir jis pasitraukia. Jis paliko
jai paiai tarti paskutin od. Tai kaip, Stasike? paklaus pasisukdamas jos pus. Ar sutinki
vietoj Zenono su manimi eiti prie altoriaus? Mama, ar palaiminsi mus?
Susirpins motinos vilgsnis nukrypo dukr. Adolis taip pat irjo Stasik ir lauk. Jis truput

jaudinosi, bet tas jam netrukd laikytis ramiai. Na, k gi, reikalas galima sakyti atliktas. Jis pasak
visk, kas iki iol vert j jaudintis ir rpintis. Jie, galima sakyti, jau isiaikino, o kad Stasik sutiks,
jis n trupuio neabejojo. Kad ji dabar dar tyli, tai aiku tik dl to, kad negali atsipeikti i netiktumo
ir tiek... Ji mergait jautri, tikriausiai nieko panaaus jau nebesitikjo, nepagalvojo, kad gali dar taip
vykti. O ia staiga... spdis suprantamas. Atrodo, kad ir motin jis bus imus i vi.
Esamu efektu Adolis buvo patenkintas ir visas spindjo. Tas nemalonus jausmas, kur jis pajuto
eidamas, irgi dingo. Taip, pirkel btinai nugriausiu, nusprend galutinai.
Stasik pagaliau pakl galv. Jos veidas, kaklas, ausys tiesiog liepsnojo. Ji perbrauk ranka plaukus,
paband nusiypsoti, taiau tai buvo labiau panau grimas:
O, Viepatie, ar tik a nesapnuoju? ir vl usikniaub ant stalo.
Tai buvo daugiau, negu Adolis tikjosi. Tas trumpas, taiau i irdies gelmi isivers atodsis giliai
j sujaudino. tai, kokia ji laiminga, kad net pati savo laime netiki, o a tas, kuris t laim atne.
Pasak, kad myli ir itess savo od, neleis mergaitei sugadinti sau gyvenimo. O kad kiek, kad kiek
man bt pritrk valios, btume isiskyr suvisam. Ogi ir a, k biau veiks, kaip gyvens, neteks
tokios mielos merginos? mst Adolis.
Jis prijo ir nesivarydamas apkabino jos peius:
Nuo tavs vienos dabar priklauso, Stasike, kad is sapnas virst tikrove, panibdjo jis
palinkdamas prie jos ausies.
Stasik lyg norjo kak pasakyti, bet, pajutusi Adolio rank ant pei, susig. Jis pajuto, kaip ji
visa virpa. Prisispaudusi prie stalo, stipriai supynusi kojas ji dar galjo tvardytis. Stasik nesuprato,
kas dedasi jos irdyje.
Na, kaip, Stasike? vl girdi Adolio bals, jauia jo alsavim prie smilkini. Jis velniai paglost
jos plaukus, pakl nusvirusi kas ir atsisdo alia. Paskui pajudino alkn lyg adindamas.
Stasik vis tyljo nepakeldama galvos. Surinkusi visus valios likuius ji stengsi suprasti, kodl j
vis apm drebulys. Tai nebuvo ateinanios laims diaugsmas. Greiiau tai buvo kakokia jga, o
gal bloga nuojauta, kuri atkakliai skland tarp jos ir Adolio. Kas tai? Zenonas? Bet jis sutiko
pasitraukti, lengvai atidav mane kitam. Gal jis mans n nemyli? Gal jau pasmerk ir nebenori
mans matyti? Ne, negali bti. Juk jie abu daug kalbjosi, svajojo apie bsim gyvenim, kr
planus... Jis ididus, todl ir paskutin od paliko man.
Staiga Stasik pastro ir sustingo: Kaip gi bus su Melanija? Kaip gi bus su ja? Juk ji tiek met lauk
Adolio, tikjosi. Ji nepernet tokio paeminimo. Kaip a pati jausiausi itaip padariusi? Melanija
taip nepasielgt. Juk galima sakyti uaugau jos namuose. Kai sirgau iltine, ji kaip tikra sesut sdjo
prie lovos naktimis. O Sokonas, atitrauks nuo darbo arklius, parve daktar net i tokios tolybs.
Myljo mane Sokonai kaip tikr dukter. Tai bt tikra vagyst. Jei ne a, gal kok por met anksiau
Adolis bt veds Melanij. Kodl jis toks iaurus, kodl jis taip kankina Melanij? A ir pati tai
patyriau.
Stasik iki skausmo sukando lpas ir deganiais delnais stipriai suspaud galv. Pro akis vienas po

kito prabgo jos ir Melanijos draugysts vaizdeliai. Jie aikiai Stasikei primin visa tai, k ji per savo
nerpestingum buvo jau seniai pamirusi. Nepaisant to, kad Melanija buvo vyresn ir i turtingos
eimos, ji niekada neparodydavo savo pranaumo, visada buvo linkusi nusileisti. Ji buvo nuoirdi,
itikima ir verta draug.
O, Viepatie, kodl taip atsitiko? Ji tiek svajojo, tiek lauk Adolio, o dabar, kai jis tai atjo, ji negali
diaugtis: O gal visk numoti ranka ir tiesiai jam ant krtins? O Dieve, suteik man stiprybs.
Ji vl pradjo virpti, vos galjo susitvardyti. Gsi ant stalo, spaud kelius, riet kojas.
Adoliui pasirod, kad ji per ilgai tyli.
Stasike, sunibdjo jis palinks, k tu man atsakysi pagaliau?
K gi jai daryti? Ar atsakyti dabar, ar tylti? Tai ne sapnas, Adolis ia ir kvieia bti Lobini
eimininke. Stasik prisimin Ugavni vakar, kai jos su Melanija ten lanksi. T nam turtas ir
perteklius j dar labiau prislg prie stalo, ji vl pasijuto menka skurdia pelyte, tokia vargele.
Prisimin tet, kuri net nesiteik su ja kalbti, prisimin jos plai, paniekinamai atsukt nugar ir
nusipurt. Oi, nebus jai ten vietos. Juk ji jam ne pora. Jie niekada su Adoliu nekalbjo, nesvajojo apie
ateit. Susitikdavo tik paslapiom, niekam nematant. Ir ied bruko vogiomis. O gal tai, k kalba
Adolis, tik tuti odiai, jo puikyb ir jis nori tik pasijuokti i jos? Gal ir vl j paliks laukti ir
kankintis? Pasirodo, ji visai jo nepasta. Kodl jis tik dabar, kodl paskutin minut, paslapia? Kas
jo galvoje? O dangau... juk jis gdijasi skurdo, bijo jos neturto. Ji tik dabar visk aikiai suprato.
Myldama Adol ji nieko nemat. Myljo ir lauk, myljo ir svajojo... Stasikei pasirod, kad tarp j
prasivr praraja: Ir taip bus visada. Teisi turbt buvo mama sakydama kaip toliau nuo toki.
Reikia rytis kart, kaip bus, taip ir bus.
Ji paband nusiraminti ir keista kart jai pasisek... Tada pakl galv ir atsisuko tiesiai Adol,
bet kai reikjo kalbti, ji neidrso pasakyti jam to, k buvo pasirengusi.
A pagalvosiu... atsiduso ji taip tyliai, taip tyliai, kad is veikiau suprato nei igirdo.
K tu pasakei, Stasike? netikdamas savo ausimis paklaus jis suraukdamas antakius ir nuimdamas
rank nuo jos pei. Tu dar nori pagalvoti?
Dabar jau viskas baigta, pagalvojo Stasik ir jai pakirto rankas. Dabar jau jis supyko, sieid ir
geriau nepradti aikintis.
Nuvargusi nuo tampos, neirdama Adoliui akis, tar:
Taip, Adoli, leisk man pagalvoti.
Jo veidas staiga ibalo, pasikeit. Lpas ikreip keista, paniekinanti ypsena, o akys ybteljo pykiu.
Paskui jis dar labiau surauk antakius, net kaktoje sir gili raukl. Ties kairiu smilkiniu vir
antakio ioko plona melsva gyslel. Adolis kietai suspaud lpas, bet vis tiek buvo labai graus, nors
ir piktas. Jis tyljo ir galvojo: Velniai griebt, juk tai labai panau, kad ji nenori sutikti, bent jau
nepuola staiai glb i tos laims. ito jis nesitikjo. O gal ji mano, kad dabar jau gali visk
daryti, net ir aisti su manim? Ne, a neleisiu i savs juoktis. A atjau daugiau nordamas suteikti jai

laims, o ne maldauti jos sau. Jau vien tai, kad ji dar nori k tai apgalvoti, gaudama tok pasilym,
mane emina. O jei ji dar drsta rinktis?
Tai reikia, kad dabar tu man nieko negali atsakyti? paklaus jis valdydamasis po trumpos tylos.
Gal tada atsakysi man kodl? O gal tau neaiku, katras i mudviej tinkamesnis? O gal Zosininis i
tikrj yra daugiau vertas u mane? vis daugiau kaisdamas jis tard Stasik. O ne, Stasike, itai
man nepatinka. A galvojau ir buvau sitikins, kad tu myli mane ir turjau pagrindo taip manyti. Bet
dabar matau, kad bsiu apsiriks. Kiekvien valand ir minut a, pavyzdiui, inau, k galvoju ir
kiekvienu momentu galiu pasakyti taip arba ne. itas tavo a pagalvosiu tai jau beveik tas pats, kas
ir ne. Po to man, inoma, nieko neliko, kaip atsikelti ir ieiti. A kaip tik taip ir biau padars,
jeigu nebiau mats, kokia tu buvai laiminga prie minutl. iaip ar taip, bet man dar nesuprantama
ta prieastis, kuri tave veria neatsakyti tiesiai. Turdamas tai galvoje statau slyg: turi tutuojau man
atsakyti taip arba ne. Laukti a nesutinku, pats nenujausdamas, kaip pasikeit jo balsas vis labiau
rausdamas idst jis irzliai ir reikliai, dabar arba niekad...
Stojo sunki ir slegianti tyla. Nuo Stasiks veido dingo visas raudonumas. Ji buvo balta kaip drob.
Suglumusi, isigandusi ji sdjo prie stalo, o i krtins kartais prasivedavo gils atodsiai. Tai
buvo kania...
Sumusi rankas prispaud jas prie krtins ir lyg sukaupusi paskutines jgas ir drs band
nusiypsoti, paskui lyg norjo kak pasakyti, vl nutilo, tada kur laik svyravo ir po to sunkiai
dusliai vis dar virpaniu balsu itar:
Ne... ir pravirko.
Motina lengviau atsikvp ir nujusi prie kibiro atsigr vandens. Jai atrod, kad viskas priklausys
nuo to, ar ji ia stovs prie spintos ar ne. Ir ji stovjo netardama n odio, lyg kak saugodama,
temptai laukdama, kuo viskas baigsis. Tik dabar, kada jau viskas, galima sakyti, isisprend, ji
pasitrauk ir suvilg gaivinaniu vandeniu idiuvus gomur.
Kaip tat? Ar tik tu i tikrj nesapnuoji? pirtais lyg replmis spausdamas Stasiks pet purt
Adolis. Tu kak prasimanai ir rodai savo kaprizus. A tave inau, tu baisi usispyrl, bet dabar ne
laikas pstis ir maivytis. Juk vis dlto tu mane, o ne j... jis nebeidrso pasakyti myli, nes jau pats
pradjo abejoti.
Stasik tik verk pasikkiodama prisidengusi prikyte akis ir nieko nepajg atsakyti. Adolis
nenorjo laukti. Jis purt toliau j u peties ir kartojo:
Dievai, k tu sugalvojai? Atsipeikk, kol dar laikas.
Jo ambicija buvo eista, jautsi tarsi apdrabstytas purvais, apspjaudytas. Jo ididumas reikalavo
tutuojau i ia ieiti, o savimeil kurst neiti, taip nieko nepeus. Jis btinai turjo pasiekti savo,
taiau buvo sutriks. Vis dlto ia yra kakas ne taip. Juk jis negaljo apsirikti. Dl Zenono Stasik jo
neatsisakyt. Ji taip igyvena, taip kankinasi, o it jis net nesigilindamas reikalauja i jos odio ir
tiek.
O gal i tikrj jis per vlai atjo? nuo tos minties jam pasidar karta. Norjo auti pro duris, bet
Stasik tuo metu nutrauk nuo veido prikyt ir j akys susitiko. Ji nepajg susilaikyti, niurkiojo

nosimi, pro pravert burn trkiojo or. Smakras ir lpel konvulsikai virpjo, pro murzinus
skruostus, kuriuos galbt isitep suodina prikyte, riedjo gausios aaros, ant kaktos krito nuo aar
sudrk plaukai. Ji visai nebuvo panai suaugusi mergin, juo labiau nuotak, o tik nuskriaust
vaik. Pirm kart per vis vakar atvirame ir giliame jos vilgsnyje buvo tiek kanios ir ilgesio, kad
norjosi paglostyti jai galv ir nuraminti.
O ne, tiktai ne Stasik. Galiu kain k, kad ji iki to neprisileis. Ji moka puikiai valdyti savo jausmus
ir laikytis tam tikro atstumo, mst Adolis.
Argi ne tas j taip labai ir avjo? O dabar su savo tokiais ipuoliais gali jos netekti. Jam reikjo i
karto velniai j iklausinti, isiaikinti, kalbti.
O gal i tikrj tu pagalvok, staiga, maum atvss, pasil jai Adolis nuolaidiai. Pagalvok ir
tiek... Kain kokio didelio strioko nei nra. Tu iandien tokia isiblakiusi kaip nesava, gal sergi? A
atvaiuosiu dar rytoj ir poryt. Negaliu niekaip patikti, kad tu i tikrj pasakei tai, k norjai
pasakyti. Tegu dar paliks iki rytdienos. Visai palikti tave man vis dlto labai, labai gaila, pasak jis
velniai.
Stasikei i karto tarytum idiuvo aaros. Ji visa nuvitusi staiga atsisuko Adol. Dkingomis akimis
suiuro jam veid, lyg jis bt igelbjs j nuo paios mirties. Po to ities Adoliui rank, norjo
kak pasakyti, bet kaip tik tuo metu motina atsidr tarp j.
Gal n neverta tamstai vargintis? itar ji skubiai ir, kaip Stasikei pasirod, net pabgusi. Ji
mergina suaugusi, jau turi savo prot. Kart pasak ir, a manau, uteks. Tepadeda tamstai Dievas.
Dkui, kad toki garb suteikte ms namams.
Adolis staiga pasipt. Ne, daugiau nebeleis savs taip niekinti ir tyiotis. Jau ir taip jis nusiemino. Ir
k pagaliau jis turi daryti? I naujo pirtis, maldauti motinos, kai jau Stasikei jis tiek nusileido? Koks
velnias apsdo ir k jos sugalvojusios? Kaip viskas bjauriai ir kvailai ijo. Geriau jis bt tutuojau,
kai tik pastebjo j oiuojantis, isinedins i ia, o dar geriau, kad ir visai nebt ia atjs. O dabar
kiek jis prisidar nemalonum: susikivirijo su teta, o jau Zenon tai staiai bus gda susitikti, o dar,
kai pasklis kalbos... Ne, bet gal taip greit neiaiks, o pagaliau, kain ar atsiras toki, kurie patiks,
kad tai teisyb? I savo puss jis inoma stengsis visk paneigti, bet monms neukii burnos. Tiek
to, gal jam ir pelnytai kliuvo u tok lengvabdikum. Jis dabar turs pamok visam gyvenimui.

28.
Prieventin ruoa Jormantiens sodyblje iek tiek utruko. Ryt, pakilusi i lovos, Stasik pasijuto
negaluojanti. Jai skaudjo galv, ausyse ir viskas sukosi ratu, net lovos gal turjo sikibti, kad
nesuklupt.
Mama, man labai negera, paauk ji.
Motina jau buvo atsiklusi ir tris apie krosn. Igirdusi aukiant, visk metusi atjo.
Kas yra? Ar skauda kur? paklaus susirpinusi, priddama rank prie Stasiks kaktos.

 Labai skauda galv ir taip sukasi, kad negaliu pastovti.

Na, k gi ir nebestovk, pasak atimdama rank. Gulkis vl lovik. Neisimiegojai,
prisinervinai ir tiek. Kai gerai pailssi, matysi, kaip viskas praeis. Tik pasistenk nieko negalvoti ir
kaip greiiau umigti, dar patar ir nujo kurti ugnies.
Stasik nusisegusi sijon atsigul atgal lov. Motina ties sak, ji jautsi isekusi. Gulti jo vlai, o ir
atsigulusi ilgai ilgai negaljo umigti. Daug galvojo, verk ir tik visikai nusikamavusi snsteljo
paryiais. Kai vos pakirdusi mama pradjo brazdinti puodais, Stasik atmerk nuvargusias perinias
akis. Taip, jai reikia umigti ir gerai pailsti. Tik ar pavyks? Vos spjo usimerkti, tuojau vl
prisimin vakarykt vakar, su visom smulkmenom. Atkakliai skverbsi galv tos paios mintys,
ikart iblakydamos vis mieg ir ramyb. Nors ir labai stengsi, taiau nesisek nuvaryti alin
kyri mini.
Kol motina kr ugn ir r gyvulius, Stasik neumigo.
inai, mamute, a negaliu nusiraminti, nors ir labai stengiuosi.
Praeis, vaikeli, praeis, nuramino i, paglostydama jos plaukus. Geriau jau dabar pakentti, negu
kad paskui btum kentjusi vis gyvenim, pasak ji velniai. Paskui surado minkt drobin
skudurl, sumirk j rgtyje ir udjo Stasikei ant kaktos.
itaip bus geriau, kalbjo motina, apkamydama antklode dukters peius ir ssdama alia ant
lovos krato. Rgtis atgaivins akis ir galva nustos skaudjus, o kai uvirs vanduo, upilsiu oleli
arbatls. O gal valgysi k?
O ne, net nusipurt Stasik. Apie valgym nenoriu net pagalvoti.
Moteris dar apklost dukters kojas, pakam pagalv ir, velniai glostydama galv, su didele meile ir
pasididiavimu ilgai irjo jai akis. Vakar joms net pasinekti neteko. Adoliui ivaiavus, Stasik
vl pratrko verkti. Motina man, kad geriau n nemaldyti jos, o leisti isiverkti, nors pati
nebeiman, kaip bt buv geriau.
Nesigailk n trupuio, vaikeli, guod tada j motina. Kiek a inau, tokios vedybos niekam
nesuteik laims, bent jau n viena marti nebuvo laiminga, biedna turtingus namus nutekjusi. Vien
jo tetul prisiminus, knas pagaugais nueina. Nebtum nei tu patyrusi ten laims. Aar pakaln ten
tavs lauk, vaikeli.
Bet, mama, matei koks jis? Koks graus, o a galvojau, kad jis mane pamiro.
O kuo jau blogesnis Zenonas? Tiktai tiek, kad maiau blizga? Ar tik ne tas tau ir susuko galv.
itoks tai vis isvajotas Adolis, vis troktamas, vis grobstomas. Darbo pats nedirba, ko jam nebti
isipusiusiam? Laim, kad taip pasibaig, o tai vienas Dievas ino, prie ko galjo prieiti. A ir pati
kalta, kad nesupratau, kad nieko neinojau, nors nujaut mano irdis. Tu, Stasike, brangink Zenon.
Gauni labai jau vert mog, toki retai pasitaiko ms laikais.
Stasik nuraudo, taiau motina to nepastebjo.
A nieko nesakau, Zenonas man labai geras ir nuoirdus, skubiai pritar ji, gal ir labai jo

gailiaus...
Kam tu juos lygini, vaikeli? Juk jie kaip dangus ir em. Pas Adol turjo bti viskas, kas
graiausia, kas geriausia: ir trobesiai, ir arkliai, ir kis. Na, ir moteris prie ono turjo bti
graiausia. Tik va tu i neturting, todl paslapiom, niekam nematant. Oi, nelaisvas jis mogus tais
savo turtais aptins. O vakar j pas mus atgin ne meil, o puikyb ir tik dl to, kad Zenonas atsirado.
Pas mus namuose jis tik vienintel kart yra buvs ir, neskaitant vakar dienos, daugiau n karto
nepereng ms nam slenksio. I kur jis taip gerai ino, kad tu j myli? Turjai kart jam apie tai
prisipainti?
A neinau... Jis netgi niekada apie tai mans ir neklaus, o a, aiku, nieko jam ir nesakiau, nors
man atrod, kad a j labai, labai myliu...
Matai, vaikeli, kaip jis tave gerai permat. Tu, kaip ir visos, buvai ant jo akis padjusi. Jam ir klausti
nereikjo. Visk pats vienas u visus sprend.
Mama, bet per v. Onos atlaidus jis man paslapiom tikr auksin iedel padovanojo, nors a jau
seniai buvau nuo jo pasitraukusi. A parodysiu.
Tokiam Adoliui is iedas nieko nereikia, nors jis ir yra gryno aukso, nusiypsojo nal. Dabar
t ied teks grinti. Tu dabar ir be jo tursi k mvti. Neinojau, galima buvo dar vakar tai
padaryti.
Bet kaip dabar bus su Melanija? Pakviesta vestuves sak, kad ateis su Adoliu, jei mes nieko prie.
A, inoma, pasakiau, kad mums bus labai malonu, jei tik ji nepasididiuos.
Adolis ras, kaip jai pasiaikinti, kad nenori eiti pajaunius, po to ji tegu pasielgia, kaip jai atrodo
geriau.
Nenoriau a dabar bti Melanijos vietoje, pasak Stasik ir saldiai nusiiovavo. Mama,
udenk kuo nors langel, kad bt tamsiau, man atrodo, kad dabar a jau umigsiu.
Motina pirmiau atne arbatos su medumi, paskiau tamsia lovatiese prideng lang ir po to dar
sugrusi prie lovos sustojo kojgalyje.
Kai a vakar igirdau toki js, geriau pasakius, jo kalb, buvau pasiruousi prieintis, taiau
pamaius, kad tu abejoji, tyljau ir laukiau. Nesigailk, dukrele dl to, kas vyko. Na, Melanija ir
Adolis to paties rato mons, ras bendr rokund. Tesiino, bet mes bsime ia nieko dtos. Tu su
Zenonu neprasi. Jie, mons, neturdami nei motelio savo ems, gyvena geriau, nei kiti
ielaemiai kininkai. Tai dl to, kad netingi dirbti, moka tvarkytis. Jei viskas taip klosis, kaip jis
yra sugalvojs, netrks jums duonos. O Zenonas tikrai tave myli...
Tikrai, mama, leisdamasi miegus, bet nenordama isiduoti ir, perpus tegirdjusi, k kalba
motina, kartojo Stasik. Man dabar palengvjo ir diaugiuosi, kad taip ijo, nors buvo labai, labai
sunku, sunibdjo apimta nuovargio ir visai nusiraminusi umerk akis.
Na, gerai, miegok sau vaikeli, nusiypsojo moteris, tau reikia labai gerai pailsti.

29.
Kai Stasik pabudo, buvo gerokai po pusiaudienio. Saul jau buvo nukrypusi nuo vidudienio tako ir,
stropiai ildiusi ir vietusi didesn dienos dal, nublanko, atvso, nors jos spinduliai, kad ir bdami
ne tokie aiks, vis dar gausiai tebebiro em. Pro maus langelius jie, patek Jormantiens
pirkel, skverbsi net u mrelio, kur miegojo Stasik. Ji buvo gerokai numigusi, net nuguljo pet.
Patogiai isitiesusi ji stebjo ant lub ir sien graiai mirguliuojanias viesos juostas. Jai atrod, kad
tie palaidi sauls spinduliai, kuri tiek daug bna saultomis vasaros dienomis, yra nelyginant
audeklas staklse, o pirkels langai nytys ir skietai, i po kuri jau ieina tos nepaprastais ratais
mirganios auksins dangaus juostos. I to, kokiomis kryptimis jos tiessi ant grind, sien ir lub,
visada galima sprsti ar ryto, ar piet, ar vakaro audim audia saul. Stasikei minutl pagailo, kad
ji beveik pramiegojo toki grai dien ir, sitikinusi, kad nebeskauda galvos, nustmusi al
antklod, ioko i lovos ir m rengtis. Kambarlyje taip buvo viesu, kad teko prisidengti akis
uuolaidos krateliu. iluma ir ramyb namuose Stasikei primin sekmadien ir ji turjo gerai
pagalvoti, kokia iandien diena. Na taip. Ryt jau ketvirtadienis. Kiek dar nedaug padaryta, o ji
miegojo. vilgteljusi pro lang pamat, kad jau viskas iveista, iplauta, imazgota, ant tvoros
pavota, ant suolelio po vynia surikiuota ir sudta. Dista puodyns, katilai, dubenys ir puodeliai
tokie gras kaip nauji.
Mamut bus visk padariusi. Tik kur ji pati, kad nematyti? susirpino Stasik. tai kaip ji kietai
miegojo, kad negirdjo nei veitimo, nei kito bruzdesio. Ji pasir, pasim muil, rankluost ir
ijo eer praustis.
Buvo ilta kaip vidurvasar. Tvanki ir gili tyla, skandinanti apsndusi gamt, Stasikei vl primin
sekmadienio popiet, kai grusi i banyios ia, po vynia, gaivindavosi pienu su duona, o
trupiniais lesindavo subgusias vitas.
Prie eero buvo vsiau ir kvepjo ajerais. Stasik brangino eero kaimynyst ir buvo sitikinusi, kad
ir Zenonui ia patiks. Ir toliau ji rytais bgs ia praustis, darbymeio vakarais ia maudysis, vels
lugt. O Zenonas gaudys i valties uv, statys buius pakraiuose ar prie itakos, jeigu panors.
Ji dar neskubjo praustis. Atsisdusi ant lieptelio ir panrusi kojas vanden, ilgai mgavosi gaivia
eero vsa, kartkartm vilgiodama Zosin pus.
Jau antra diena kaip nra Zenono. Dabar jau aiku, kodl jis nesirodo. Kain k galvoja? Gal laukia, o
gal nebesitiki? Jei jis tik pasirodyt savo kieme, Stasik tuoj j paint. I ia, kur ji dabar sdi, aikiai
matyti ant kalniuko kaip ant delno plati Zosin sodyba. Stasikei buvo malonu stebti j kieme
judanius mones.
tai Marel surinko nuo virvs ir tvor baltinius, matyt, ir ji iandien skalb. Gal kartais ia ir ne ji,
gal kuri kita to kiemo mergina, j ten dabar net trys, bet kad prie ulinio Zenono tvas, Stasik n
trupuio neabejojo. Nedidelis mogutis pasism vandens ir nuklibilkiavo atgal. tai i gonkeli
ioko Genik ir par i kraitels vitoms grd. Piemenik, nors vakarukas atbgdavo kartu su
Zenonu, su savo brolaiiu... Be j, dar yra ir motina ir tai visi bsimieji artimi gimins. Stasik
pasistengs patikti motinai ir gal jos net susidraugaus, o Genik tikrai bus jos seserik.
Po kiem iki klties, prie tvart ir atgal nuolat vaikto mons, j ten dabar bent dvi eimos. tai

takuiu pro klojimo gal paeer ijojo Zenonas. Sdi raitas ant vieno arklio, o kit u pavadio
vedasi alia. Stasik susirpinusi laukia, kur jis pasuks isuks i kiemo?
Taip, jis turbt turi kokio nors darbo kolionijoje u eero ir jos pro ia, paman Stasik. Jie ir
susitiks.
Ji greitai nuoko nuo lieptelio, truput giliau bridusi skubiai nusipraus ir, luostydama veid ir
rankas, ijo ant tako.
Zenonas jojo neskubdamas ir nesidairydamas. Vienplaukis, vienais baltiniais, darbinmis kelnmis,
basniria sispyrs padvtus pusbaius, varsi ingine nuleids galv, susimsts. Stasik lauk, kol
jis prijos ariau, taiau nebeikentusi ibgo keli ir pamojo rankluosiu:
Zenonai.
Vaikinas kaip i miego pabudo. Pakl galv ir pasisuko Stasiks pus. Po to pliaukteljo por kart
delnu arkliui per sprand ir is pajudjo greiiau. Vliau neraginamas vl gro prie ingins ir
bindzeno nenoriai. Greitai Zenonas visai sulaik arkl. Atrodo, kad jis svarst, k daryti? Paskui
nuoko nuo arklio, umet pavad jam ant kaklo ir, abu arklius paliks, prijo prie Stasiks. Jau dvi
dienos, kai jis jos nebuvo mats, buvo pasiilgs, bet dabar sutiks veng irti akis. Per tas dienas
Zenonui buvo nelengva, o dabar, atsidrus alia jos, darsi dar sunkiau. tai ji taip nerpestingai moja
jam, o jis, jei manyt, apgrt arkl ir jot kuo toliau. Juk nieko neatsitiko, tik a apsirikau truput.
Man labai patiko i baltaplauk Salos mergina, todl ir pasipirau, ramino save Zenonas. Bet
nejau a apsirikau?
Staiga jis atriu tirianiu vilgsniu pavelg Stasik, o i neatlaikiusi nuleido galv ir paraudo.
Ko taip piktai iri mane, Zenonai? paklaus ji visa sutrikusi, nepakeldama aki.
Tu norjai man kak pasakyti? atklaus jis, tirdamas veid ir kaskart daugiau nusivildamas,
taip, Stasike?
Turbt labai pyksti ant mans, Zenonai? paklaus ji velniai, bet, jausdama jo vilgsn, vis dar
nedrso pavelgti akis.
Ar tau ne vis tiek? itar jis abejingai ir nusigr, lyg irdamas arkli.
Kaip gi, Zenonai? A nenoriau, kad tu apie mane galvotum blogai. A noriau, kad tu man
atleistum ir nebepyktum. Mums reikia susitaikyti. A, inoma, kalta, kad tau nieko...
Apie tai neverta kalbti, pertrauk j Zenonas piktai, nei u tai, nei u k kit a ant tavs n
trupuio nepykstu. Kodl turiau pykti? Niekas ia nekaltas, taip susidjo ir tiek.
Kvailai, inoma, susidjo, bet galtum kalbti ne taip piktai, jei i tikrj nebepyksti?
Suprask pati, kad man iuo metu nra lengva.
Teisyb, a suprantu, tau nelabai malonu... Ir vis tai per mane. Bet jeigu tu man i tikrj atleidi, mes
daugiau apie tai niekada nekalbsim, net neprisiminsim. Gerai? Mes ir dabar galime kalbti visai apie

k nors kit. tai a i ia pamaiau, kaip tu ijojai i kluono ir nutariau tavs palaukti. Juk mes jau
seniai nesimatm?
Gera tau, Stasike, juokauti, bet man n trupuio nra tam nuotaikos. Gal negreit dar ateis tas laikas,
kai a bsiu linksmas, pasak Zenonas, irdamas sau po kojomis. Man atrodo, kad ne dl to tu
norjai susitikti, kad pasityiotum i mans. Tu turi man k nors pasakyti, a matau. Tai sakyk.
Zenonai, velniai, su tyliu priekaitu itar ji.
Jis mai pakl galv ir ilgai velg jai akis.
O a galvojau, kad tu, Zenonai, labai apsidiaugsi mane sutiks, pasak ji, usimesdama
rankluost ant peties, a maniau, kad tau labai rps suinoti, kuo viskas pasibaig, o tu mans net
nepaklausi. Juk tu man palikai paskutin od?
Jis dmiai irjo j, tarsi bandydamas atspti, k reikia tokie Stasiks odiai. Tiesa, jis tada
svied Adoliui, kad palieka Stasikei paiai sprsti, bet tie jo odiai buvo daugiau i nevilties negu i
pasitikjimo savimi. Juk Adolis aipsi i jo ir tyiojosi, taigi reikjo jam atsakyti. Apie tai, kad
Stasik rinksis j, negalvojo, nesitikjo. Dabar jos laikysena ir ypsena adino vilt.
Na, inoma, juk jis jau buvo pas tave, nenuleisdamas nuo Stasiks aki sumurmjo susijaudins.
Stasik irgi irjo j lyg pirm kart matydama. Tokio Zenono ji dar niekada nebuvo maiusi. Jis
buvo labai rimtas, susikaups, visada ramios jo akys dabar panejo didelio vjo sudrumst eero
vanden. Jos nevelg taip, kaip visada: atlaidiai, glamondamos, bet velg skvarbiai, tirianiai,
klausiamai. Stasik negaljo nukreipti io vilgsnio, todl usimerk. Po kurio laiko, kai ji vl
pavelg Zenon, pastebjo, kad jo veidas ir plaiai atlapota krtin jau spjo degti, juodi tamss
plaukai blizgjo saulje, o atkritusi sruoga deng smilkin ir aus. Suraukti antakiai ir kietai
suiauptos lpos dar j rst, netgi iek tiek juoking.
Betgi tu neirk taip mane, Zenonai, vl papra Stasik nusiypsodama.
Na, sakyk, Stasike, itar jis dusliai, k js kalbjot? paklaus ir nusuko al akis,
stengdamasis bti ramus.
Paleisti arkliai isivaikiojo. Bris vis kop kalnel rupnodamas veli pavasario ol, o Sartis
brids vanden godiai gr.
Zenonas nieko aplinkui nemat, tik sitemps lauk, k pasakys Stasik. Ji ranka perbrauk auktyn
plaukus ir pasilenkusi nuskyn piktaio ied. Paukt sprogo perlautas tuiaviduris kotelis. Kai
Stasik atsiduso, Zenonas pagalvojo, kad tai, k jis laik viltimi prie valandl, buvo viena kvailyst.
Na, jis pasak madaug taip, staiga igirdo merginos bals ir sulaik kvpavim. Kad jis
pasistengs sutvarkyti visk taip, kad per Sekmines mes, tai reikia a su juo, galtume susituokti. Su
juo vietoj tavs, supranti? Bet kai a nesutikau, tai jis labai sieid. A, tiesa, paskui verkiau, bet dabar
matau, kad nereikjo, atsak ji iek tiek jaudindamasi, usikirsdama ir painiodamasi, bet Zenonas
ito net nepastebjo. O pagaliau tas ir neturjo reikms.
Jis staiga atsisuko visas spinddamas. Akys buvo tokios diaugsmingos, juoksi ir kvatojo, nors pats

Zenonas stengsi bti santrus. Dl to atrod sumis lyg vaikas.

Taaip? paklaus jis pratsdamas ir tankiai sumirksjo. Stasik suprato, kad tai i laims ir pati
susigraudino. Stengdamasi susilaikyti nuo jaudulio ji sidjo burn pikta ir kramt j nejausdama
jo aitraus kartumo. Kai akys jau buvo pilnos aar, ji vl pavelg Zenon ir jo suglums veidas jai
pasirod labai juokingas. Ji nusiypsojo, o paskui j apm nenumaldomas juokas:
inoma, taip, vos itar ji kvatodama, bet dabar ir Zenonas juoksi kartu su ja. Jis kaipmat
usikrt Stasiks linksmumu, juo labiau kad diaugsmas taip ir lauk progos isiverti i krtins.
Jie juoksi visk umir pasaulyje, matydami tik vienas kit, nepajgdami ir nesistengdami apie
niek kit galvoti. Stasik juoksi skambiai, ukreiamai uversdama auktyn galv, o Zenonas
kvatojo garsiai, retkariais stipriai traukdamas or. Atrod, kad ir eeras diaugsi kartu su jais,
grindamas jiems savo aid.
Oi, negaliu, pro juokus suukdavo Stasik ir vl juoksi.
Ir kas ia apsdo? kartojo Zenonas, negaldamas susilaikyti.
O tu inai, Zenonai, i ko mes taip juokiams? paklaus Stasik, luostydamasi rankluosiu akis.
A neinau, i ko juokiesi tu, bet a tai grynai i savs, prisipaino jis.
O a i tavs, nusijuok mergait.
Tai bent ujo, nei i io, nei i to. Nebeprisimenu, kada taip gardiai biau juoksis, stebjosi
jis.
O tik k sakei, kad negreit galsi bti linksmas, elmikai nusiypsojusi primin jam.
Stasike, staiga Zenonas prijo taip arti, kad ji pajuto, kaip veid padvelk kartas jo alsavimas,
tai vadinasi viskas taip, kaip buv?
Tada ji umet jam ant kaklo rankluost, prisitrauk artyn prie savs ir sunibdjo aus:
Taip, taip, Zenonai, ir keliskart pabuiavo and. O gal tu nortum k nors pakeisti?
Zenonas prioko, apglb j per liemen ir prispaud prie krtins. Ilgai irjo jai akis, velniu
raudoniu ulietus skruostus, lpas. Stiprus ir ilgas buinys juos visikai nuramino, net ir aitrus
piktais Stasiks lpose nesutrukd.
Kai Stasik jau buvo ant kalniuko, o Zenonas gerokai nutols, jie dar kart atsigro vienas kit.
Ar tu mane aukei, Stasike? paklaus Zenonas i tolo, nes jam pasirod, kad kakas paminjo jo
vard.
Ne, papurt ji galv, man pasigirdo, kad kaip tik tu man kteljai, atsiauk ji. Ir jie
tebeirjo vienas kit, nei vienas nenordamas nusisukti pirmas.
Taip ir jo vis atsisukdami, pamojuodami ranka, kol u kalnelio vienas kito nebemat.

30.
Beveik visus metus Lobini kiemas neturjo eimininko. T pai pirm savait po Sekmini Adolis
dingo ir nesirod Pamgje iki pat kit met msiedo. Per t vis laik jo kyje tvarksi teta.
Ileidusi Adol pasivalgyti po mones, kaip kad ji sakydavo, bdama sitikinusi, kad jis vien kart
apsigalvojo, paklaus jos patarimo, pabijojo jos pasiprieinimo, teta tarytum visa atjaunjo.
Nesigaildama jg ji energingai tvarksi ir kitus vaik. Gavusi toki pamok ir dabar jau inodama,
i kurios puss gresia pavojus, oi moks ji Lobinyn apginti.
Adolis gro vis toks pat graus, tik dar labiau pasipts. Jo kienje liko atstupni, todl jis jau
isiriets farsijo po miestel su nauju drigantu ir nauja iblizginta brikute.
Bet vis dlto, kas j vert i ia pasialinti?
Tas tiesa, kad truput kankinosi, bet labiausiai jis bijojo t nelemt kalb ir lieuvi. Jis man, kad jo
nematydami mons greiiau umir t vyk ir greiiau liausis apie tai kalbj. Kad t apkalb bus
nemaai, jis n kiek neabejojo.
Taiau taip nebuvo. Vienu metu lyg buvo pradj sklisti gandai, matyt, Zosin moterys kai k
nugirdusios paplepjo Saloj, bet, kai niekas j nepatvirtino, tai tos kalbos ir nesulauk jokio atgarsio.
Pagaliau, kad niekas bt ir nepatikjs.
Tik Melanija visk aikiai suprato...

Nalaiiai

1.
Kai mir motina, Jasiui buvo penkiolika, o Aldut n eeri neturjo. Po kiek laiko mir ir tvas
vienintelis eimos maitintojas. Tuojau po laidotuvi seninas sukviet vyrus pas artimiausi vaik
kaimyn Pakaln. Visi susd pradjo aptarinti tolesn vaik likim.
Tu, Pakalni, pasak seninas, esi artimiausias kaimynas. Su amin atils tvais gerai sutarte,
pabsi kol kas vaik globjas. Pasirpinsi jais, o toliau irsim. Gal gimini atsiras. Negali bti,
kad gyvendami neturjo joki artimj, nors laidotuvse niekas nedalyvavo.
Kad nebuvo kam praneti. Nei prie mirt nieko nesak. Kiek met ia kaimynystje gyvenam,
neteko matyt, kad kas nors lankytsi. Patys ne vietiniai. I kain koki krat ia nusipirk atvaiavo.
mona, sako, lenk ar rus buvo, nors msikai gerai kalbjo ir banyi vaikiojo.
Negali bti. Jei bt buvusi ne ms tikybos, nebt leids klebonas ms kapinse laidoti,
suabejojo seninas. iaip mons buvo rams, darbts, tik va, nelaimliai, atsiduso.
Kai nesiseka kam, tai nieko nepadarysi... Kiti i niek prasigyvena, o ia, atrodo, nieko netrko.
Trobos naujos, ems, kad ir nedaug, bet gera. Gerais metais neblogus derlius duodavo. Bet, kai
prasidjo ligos, daktarai... Tokia karv krito. K ir bekalbt, nuoirdiai apgailestavo kaimynas
Pakalnis.
O kiek i tikrj yra tos ems? pasiteiravo vienas i vyr.
Nedaug. Atuoni hektarai dirbamos, keli arai krm prie miko ir dar kiek piev bendrose
ganyklose, atsak Pakalnis.
Maaemiai. Bet kiek toki yra ms valsiuje ir visi, irk, neblogai gyvena, pakildamas nuo
suolo pasak seninas.
Kol bdos neugriuvo, pakilo greta jo sdjs vyras, o paskui j ir visi kiti.
Ileids mones Pakalnis paauk mon:
Tu, motin, kai pameli karves, pripilk puodynl pieno, atriek duonos ir nueik pas vaikus. iburys
dega, turbt nemiega, o rytoj a pats nueisiu pasikalbt. Nuo iol a bsiu j globjas.
Kit dien, po piet, vietoj to, kad prigult valandiukei, kaip buvo prats, Pakalnis nujo pas
nalaiius. Gonkelse nusidau nuo medpadi snieg ir, apsivals luotraiu snieguotas kelni
klenes, jo pirki. Viduje maoji eiminink baig luoti grindis. Pastaiusi luot kamp,
atsukusi nugar krosn, kurioje jau baig blsti arijos, pakreip prie peties galvel ir meiliai
nusiypsojo sveiui.
Ger dien, Aldute, maloniai pasisveikino Pakalnis. Ir staiga jam suspaud ird, ivydus toki

trapi mergaits figrl ir nuolankumu dvelkiant smulk veidel.

Ar tu viena namie? O kur eimininkas Jasius? paklaus gal kiek per garsiai, stengdamasis
nuslopinti staiga galugerkl paokus graudul.
A ia, atsiliep i kamaraits vaikinas. Dde, praom prisskit kur nors, a tuoj.
Pakalniui valgantis, kur ia atsisdus, prie jo su skepetle rankoje prijo Aldut. Paval ariau stalo
stovint suol, pastmjo j ariau prie Pakalnio, ingsnel atsitrauk ir, atsitraukusi vl jam
nusiypsojo.
Na, k ia tu, vaikeli, paglost jos balt galvel Pakalnis. Ne i banyios atjau, o tiesiai i
tvart. Tie mano aprdai mat ir ilto, ir alto. Joki dulki nebijo, nors po em voliokis.
Nedamasis dut su vinimis pasirod ir Jasius:
Iekojau dideli vini. Gerai inau, kad ttuis visas vinis kamaraitje laik, bet pamgink surast
kito padt. Jau net piktumas pam.
K kalsi tomis vinimis?
Kiaules reik ukalt aukiau. Jau ir taip, atrodo, auktai ukalu ir vis tiek ioka. Kiaulait tai rami,
bet meitliukas kaip ant spyruokli. Kelint kart po lent ukalu ir vis tiek persirita per gard.
Na, gerai. Ukalsi paskui, o dabar ssk, pasinekti reikia.
Vaikinas dut su vinimis padjo ant suolo, dar pastmjo prie sienos, o pats atsisdo prieais svei.
Delnu nubrauk nuo kaktos plaukus ir pasiruo klausytis.
Kaip manai toliau gyventi, vyre? patyljs paklaus Pakalnis.
kininkausiu, dde, tvirtai atsak jaunuolis. iandien anksti atsikliau, visk apirjau. Grd
uteks ir sklai, ir duonai. Padargai ne taip jau blogi. Kurie daugiau susidvj pataisysiu. Pavasaris
dar toli. Su ttuiu dirbdamas daug ko imokau. Ko nemoksiu, pasiklausiu pas gerus mones. Darbus
pradsiu anksti, kad nesusivliniau su sja. Mlo dirvai patrti bus pakankamai, kad tik sveikatos
turiau.
O kaip su paaru?
Paaro per akis. Ttuis, kad ir negaluodamas, parpino pakankamai. Be to, dar ir karvut krito.
Kiek prasiau su bulvmis. Dar kart reiks perirt: kiek sklai, kiek valgymui, kiek kiauls
rimui. To okiko nelaikysiu, pjausiu, o kiaulait auginsiu, kol bulvi tursiu. U mnesio jau ir
ibut atsives. Mums dviem uteks ir jos vienos pieno. Veriuk bus telyait ar jautukas auginsiu.
Na, kininkauti tai kininkauti, pritar Pakalnis. Per didiuosius darbus padsime. A pats tuo
pasirpinsiu, nieks neatsisakys. iaip tai gerai sakai, to darbo jau esi pramoks, ne ratai rayt. Kad
sveikatos bt ir geros vasaros sulauktume. O kaip su malkom? Eidamas pro malkin umeiau ak.
Vaizdas nelabai guodiantis.

 ia tai jau turiu rpest. Nesiginsiu. Tuos pagalius, kurie dar yra malkinj, laikysiu duonai isikepti
ar didesniems aliams ujus. iaip tai parsiveiu i krm kuo storesni alksni prisikirts. Taip ir
ttuis darydavo.
inai, kiek pamsts pasak Pakalnis, po nedlios vaiuojam su kaimynu miko kirsti. Turim
isipirk por kvartal. Jei pats prisidsi su arkliu, padarytume ir paiam por ar trejet veimaii.
Oje, dde, kaip bt gerai, nudiugo Jasius. I vis t rpesi malkos man pats didiausias.
Viskuo pasirpino amin atils ttuis, bet malkomis nesuspjo, ir nusisuko nuo sveio, slpdamas
aar pripldusias akis.
Tai gal ir uteks. Pasinekjom, apsitarm ir jau eisiu. Kai vaiuosim mik, tau praneim. Tik ar
tursi ilto apavo ir iltesni drabui apsivilkti? Jei ne, sakyk, mano eiminink pasirpins. Kai
sugalvosi par pjaut, Algis paskers. Ger rank ir peil tam reikalui turi. O pieno, kol ibut atsives,
galsi pas mus gauti. Tegul Aldut ateis parsineti ilto vakarienei. Dieve padk tau, Jasiau, kad geriau
sektsi, nei tavo tveliams. Jeigu tik bus koks reikalas, ateik pas mane pasitarti. Nesigdyk. inok, nuo
iandien a tavo globjas.
Pavasario darbams Jasius gerai pasiruo. Atsigavo, sustiprjo, suvyrikjo. Jam jau tuoj
atuoniolika, o Aldutei jau ir devyneri. Nors per iem darb netrko, bet sunku nebuvo. Uteko laiko
ir darbus nudirbt, ir pailst. Bado ksti taip pat nereikjo. Jasius tikru vyru tapo, o Aldut atvirkiai
pastebimai blog pus pasikeit. Sumenko, iblyko, akels giliai po kakta nulindo. Ueidamas pas
vaikus globjas Pakalnis tai atkreip dmes.
Ar tau niekur neskauda? kart, rads j vien namuose, pasiteiravo.
Ne, dde, neskauda, tyliai atsak ir nuleido galvel.
Tai gal pavargsti labai? Gal Jasius veria daug dirbti, gal nieko nepadeda?
Ne, nepavargstu, tik labai miego noriu, kai reikia anksti keltis.
Nieko nepadarysi, mano vaikeli. Ms kaimo moni tokia dalia keltis su saule. Miesto mons
ilgiau pamiega, bet jie irgi turi rpesi. Jeigu mes nesikeltume anksti ir nedirbtume kaimuose, tai
mes patys ir jie miestuose neturtume nei ko valgyti.
Ir mamos labai pasiilgstu, apkabinusi jo kojas staiga pravirko mergait ir sikniaub Pakalnio
kelius.
Ak, tu mano nalaitle, lengvut kaip plunksnel jis pakl mergait ant rank. Neverk taip labai,
negraudink man, seniui, irdies. Nori, a tau i turgaus raudon skaryt parveiu? Toki, kaip ms
Pranut turi. Abi rysit vienodas. Gerai? neiman kaip nuraminti. Na, o dabar bk, pastat j
ant ems, matai, kaip puodas putoja? irk, kad bulvs neprisvilt.
Kieme sutiks Jasi, Pakalnis m j kamantinti:
Tu tai pasitaiss, o Aldut visai pasibaigusi. Ar ne per sunkius darbus jai duodi dirbti, ar ne per
daug i jos reikalauji? O gal bari tu j?

 Tai kad ne, dde. Visus sunkesnius darbus a pats padarau. Ir karv meliu, malk ir vandens
prineu i vakaro. Bulves kiaulms pats kaiiu, duon irgi kepu. Valgyti tai ji iverda, apsivarina po
vid, skalbia po kiek, bet, kada nepamatysi, vis rauda. A pats apsibuvau, o ji tebesigraudina. Gaila,
kad mokykl iemet negaljau ileisti. Su vaikais draugaudama gal bt greiiau usimirusi.
Tu ileisk, tegu pas Pranut daniau ateina. Paais su llm. odelius rayti pasimokys, Sakall
paskaitys ir kitmet mokykloje bus lengviau, jau nuo varteli dar patar Pakalnis. Eidamas namo
galvojo: Kain kodl pas mus taip retai ateina? Gal nedrsta, gal gdijas? Gal tie mano didkiai
paerzina? Reiks pasakyti, kad nekibt prie mergaits, be to, ir Pranutei liepsiu daniau mergait
aplankyti.

2.
Atjs pavasari nediugino: vlyvas, altas ir lietingas. Bet niekas to nepaiso. Inaudodami kiekvien
giedresn dien ar pusdien mons trisia laukuose, kur aukiau, sausiau aria, sja. Neatsilieka ir
Jasius. Pasitars su globju, apsjo auktesnes vietas. Atjo metas ir bulves sodinti. Ilgai vaikiojo
Jasius po laukus, iekodamas tinkamos vietos. Bet kad vien lygumos paliko. Vietos, kur buvo numats
dar i rudens, pasirod es per daug lomingos, jeigu kartais vasara pasekt pavasar. Pakilesni
beveik nebeliko. Bet k darysi? Visi sodina reikia ir jam. Prie pat nam, visai arti sodo, vienas galas
iek tiek auktesnis. Prive mlo ir pasodino.
Orai alti, bet pievos nuolat laistomos lietaus graiai sul yra kur ganyti. Bus ir ieno. Vasarojus
sudygo retai, taiau aliuoja. iemkeniai irgi stypsta. Bulvs, gerai patrtos, idygo net juodos,
taiau neskuba kelti virni. Jasius plaka dalgius, taiso grblius, ruoiasi ienapjtei.
O lietus nesiliauja. Reikia palaukt, gal nuo v. Jono pagras? Tikisi ne tik Jasius, bet ir visas kaimas.
Kiekvienas iltesnis sauls spindullis, prasimus pro juodus debesis, teikia vilties.
Dar dvi savaits iki Jonini, dar viena, o tai ir paios Jonins.
Sekmadienis ipuol graus. Saulta ir ilta. Vyresni, parj i banyios, sdiniuoja paaliuose,
pypkiuoja, nekuiuojasi. Kiti nusnsti nujo, o jaunimas po pievas prie miko pasklido. Neienautose
pievose mirga tebeydinios gls: nori puoktes skink, nori vainikus pink. Greitesns jau
nusipynusios, ant galvos usidjusios bgioja, slapstosi nuo vaikin, kurie nori tbt tuos vainikus i
j atimti. Kakas toli suirpino armonik.
Visi savaip diaugiasi pirmja nuo pat pavasario tokia graia ir ilta diena, vildamiesi pagaliau
sulauk vasaros.
Tokios vasaros, kokia buvo iemet, niekas nesitikjo. Po Jonini gal dar por trejet dien, ne
daugiau, laiksi giedra, o paskiau, kai prakiuro, tai iki pat Mykolo nebuvo tos dienos, kad nepalyt.
Jei ne stipriai lijo, tai smulkiai dulk be vjo, o jei ir papsdavo stipresnis, tai i vakar ir vis tiek per
silpnas, kad pajgt isklaidyti emai nukarusius sunkius debesis, storu sluoksniu aptraukusius vis
dang.
Per giedresnes dienas, po Jonini, Jasiui pavyko iek tiek nusiiupti ieno, bet didesn dalis liko

gulti pradalgse. Pirm savait jis dar nenusimin. iek tiek praviesjus, jo pievas kartu su
Aldute, vart pradalges, sausesn krov kupetas ir lauk giedros. Bet kai ir antr savait orai
nesitais, Jasius visai neteko vilties ir nuleido rankas. Po itiso mnesio lietaus lauk buvo baugu
irti. Ir pradalgse, ir kupetose ienas pajuodo, bulvs, ne k tepagjusios, m gelsti ir tai tik tos,
kurios buvo truput auktliau sodintos. Kur emiau vagos vandenyje mirko. Jav laukuose blizgjo
vandens eeriukai. Neinia, kokios reikt giedros, kad viskas idit ir pasitaisyt. Vietoj to lietus
nesiliov ir diena i dienos tai silpnesnis, tai stipresnis vis merk ir merk. Jau ir kalns nebeatlaik.
Patio, isiraizg grioveliais ir dar padav vandens apai jau ir taip nebesugerianias lomas ir
lomeles.
Po Mykolini pragiedrjo. Truput atilus orams, Jasius atsiraitojs kelnes basas braidiojo po
prigrusi bulvi lauk, iekodamas bulvi. Rads vien kit, kad ir apipuvusi ir purvin, plov ia
pat vagoje ir djo krep.
I kiemo pamats besidarbuojant Jasi, Pakalnis atjo bartis:
Gal tau galvoj negerai, vaike? Dar maai bd? Ligos iekai? Mesk visk ir ateik ia.
Jasius atjo kiem, nuraitojo kelnes, klenes nusisausino rankas ir atidar duris priemen.
Ne, pamojo ranka Pakalnis, ateik vidun, sskim ia,ant suolelio. Pasdsim, pasineksim,
pagalvosim, kaip toliau gyventi.
O k ia galvot? A jau seniai visk sugalvojau, ssdamas greta Pakalnio pasak Jasius.
irk tu man, jis jau sugalvojo, nustebo globjas. Na, klok.
Pirmiausia parduosiu arkl. Vis tiek abiem gyvuliams neuteks paaro. U tuos pinigus pirksiu
duonai grd, bulvi valgyti. ibut laikysiu, kol uteks paaro. Ver, kur pavasar atved,
uauginsiu, pjausiu msai. Per iem kaip nors isiversiu, o toliau bus matyt.
Nieko sau sugalvojai. O k veiksi pavasar, pardavs arkl, kai reiks apdirbti laukus?
Baigta, dde, laukus a daugiau kojos nekelsiu. em uduosiu nuomininkui, o pats eisiu amato
mokytis. Kad ir kalvysts.
tai k tau pasakysiu, neskubk, dar palkk. Kalbjau su seninu, ada tau koki paalp i
valsiaus irpinti. Turtum gauti nalaiiams, nukentjusiems nuo nederliaus. Gal pinigais, gal
kokiais grdais parems. Jei seninui nepavyks, eisim abudu pas pat virait. Tada ir pamatysim.
Pasakiau, dde, ems a nebedirbsiu ir baigta, nenusileido Jasius. Ir ne vien dl to nederliaus.
Nebepatinka man tas darbas. Gali tu ia per dienas ir naktis pliektis, o to darbo pabaigos nra. Be
jokios ramybs, vis ant rpesio. Eini namo nusikals, vos kojas velki, iri arklys lubuoja. K
daryt? Per nakt gali dar pablogti. Jei parvest kok nusimanant mog, duot koki vaist, gal lig
ryto ir pasitaisyt, o tas nusimanantis u keli kilometr gyvena. Karv veriuojasi eik, budk dien
ir nakt, kad, Dieve saugok, kas neatsitikt, kad laiku sptum mog parvest, jei prireikt pagalbos.
Dar prie ttuio karv krito, net veterinaras nepadjo. Nupjovei koki ol ryt vakar dang iri,
ar pastovs giedra, ar neims lyti? Ir kas i to viso? Ateina iema nra ko valgyti.

 Kad ne visai taip, paprietaravo Pakalnis. irk, stambs kininkai valakus valdo, o visk
padaro, visk suspja ir nemaai naudos turi. Kad ir prie amin atils tavo tveli, ar negerai buvo?
Kokius trobesius pasistat ir jums visiems nieko netrko. Kad gyvas ttuis bt, neatsisakyt jis
ems, kad ir po toki sunki met. Rast, kaip isiversti.
O kas i to? Plksi, kol lig gavo. Kad ne em, gal ir iandien gyvas bt. A dar noriu gyventi.
Aiku, sunku tau vienam buvo. Niekas nesako, kad lengva, bet ne kiekvieni metai tokie bus. Toki,
kaip ie metai, net ir kaimo senoliai nebeprisimena. O gal padarom itaip: jei tau pavykt ilaikyti
arkl, mano ir tavo em dirbtume bendrai, kartu. A, tu, mano berniokai. Tegu jie dar ne vyrai, bet
jau ilgesn ranka bt. Ruden, kas ant tavo ems uaugs, dalysims per pus. Skla bus mano, nes tu
jos neturi. Mano ems gabalas didesnis. Jei vienoje vietoje prigr, kitoje dar iek tiek uaugo.
Tekt pasispaust, bet sklai vis vien ilaikytume. Gal i valsiaus koki param gausi. Vienu odiu,
gerai pagalvok. Gaila man, vaikeli, kad tu nuo ems bgi. Kiek ia amin atils tavo tveli prakaito
ilieta, dta vargo dl js gerovs, kad turtumt i ko gyventi. Dabar, kaip matau, nori atiduot
svetimiems naudotis. Nepagirt tavs ttuis u tok darb. Ek, btum tu vyresnis, apenytume mes
tave ir baigtas kriukis, nusijuok pakildamas Pakalnis.
Po pokalbio su globju Jasiaus rytas susilpnjo: Gal i tikrj pabandyt kokius metelius, kol Aldut
paaugs?.
Taiau abejojo jis tol, kol sutiko savo draug miestelyje. Dar nuo mokyklos laik jo draugyst su
Petru iliko. Visus tuos metus sdjo abu viename suole. Kiek mokyklini nuotyki kartu patyr... Dar
ir dabar, prisimindami anuos laikus, linksmai pasijuokia. Jo tv ems maiau nei Jasiaus, taiau j
eima net i atuoni moni. Vaikai keturi ir visi berniokai. Petras vidurinis, t pai met kaip
Jasius. J eim taip pat itiko i met nederlius, apie k jie susitik ir pasinekjo.
Nebeinea mano galva, kaip reiks toliau gyventi. Sakau, gal amato kokio mokytis, kol dar ta em
visai nesuriet oio rag, svarst Jasius.
O a vaiuoju Amerik, staiga pasak Petras. Pas mus ia, miestelyje, renka norinius. Iki
pavasario nori sutaisyti moni partij.
Tikrai? baisiausiai nustebo Jasius.
Tikrai, patvirtino Petras. A jau usiraiau. Ir tvas su motina sutiko ileisti. Pats matai, koks ia
gyvenimas. Reikia pabandyt paiekot laims pasaulyje. Blogiau nebus, dirbti visur reikia, bet kai u t
darb ir pavalgyti neutenka, tai ir gyvenimas nebemielas. Vaiuojam, Jasiau, kartu, k? Nuo pat
vaikysts draugaujam ir svetimam krate bt geriau abiem.
Gal ir teisyb sakai, bet man kas kita, a ne vienas. Man dar ir Aldute reikia pasirpinti. O pagaliau,
i kur t pinig kelionei?
Vea ir be pinig, bet tiems, kuriuos vea dykai, reiks atidirbti. A irgi pinig neturiu, o kaip ten
bt vaiuoju. Na, kaip sakai?
Tu ia man ne juokais udavei galvosk. Jeigu ne Aldut...

 Uduok em u Alduts glob. Matysi, kiek atsiras norini.

ia reikia gerai pagalvot, abejojo Jasius. Bet kam duot negali. eme tai naudosis, o kaip
rpinsis nalaite, tai dar klausimas.
inoma, pagalvok. Laiko dar yra, susitiksim ne kart. Iekok ger moni, gal ir a kai k
suinosiu. Dabar iki, atsisveikindamas Petras vyrikai paspaud Jasiui rank.
Jasius per dien ir per nakt nemigo t sugalvojo. Ryte tuoj po pusryi jis nujo pas globj.
Jeigu, dde, u ms em apsiimtum globot Aldut, tai pavasar a ivaiuoiau Amerik. Niekam
kitam nepatikiau nalaits. Jeigu tik su tamsta ieit susitart, a ramia irdimi ivaiuoiau. Prie
ems a vis tiek negriu, be joki ang idst jis Pakalniui.
O k, ar ten nereikia dirbti?
Ne a pirmas, ne a paskutinis. mons vaiuoja, prasigyvena. Gal ir man pasiseks? Dde, pats
matai, koks ia gyvenimas.
Vaiuoja tie, kurie nieko neturi, o kai usidirba, tai sugr em perka. O tu savo turdamas
palieki.
Tamstai palikti a n kiek nebijau. Kada sugriu, tada atrasiu, o ir dl Alduts biau ramus. Kad ir
kas su manimi atsitikt, Aldut liks gerose rankose.
Pakaln toks Jasiaus pasilymas labai sudomino. Toks gabalas ems prie savo kio, nr ko sakyt,
labai praverst. O ir Aldut ne vis laik bus maut. Jau iemet per vasar abi su Pranute gals ganyti
band, nereiks samdyti piemens. Kai paaugs, atsiras ir rimtesni darb. Na, ruden, aiku, mokykl,
bus ilaid: apavas, drabuiai ir taip toliau... Trumpai pasvarsts apie ateit, daug nesigilindamas
smulkmenas, pasak:
Ateik ryte. Su eimyna pasitarti reikia.
Taip ir buvo isprstas vaik likimas.

3.
Pavasar Jasius ivaiavo Amerik, o Aldut atjo gyventi Pakalni trob. Madaug tuo paiu metu
atsikraust ir mogus, isinuomavs tui likusi Jasiaus sodyb. tvart ved savo karv ir arkl, o
Jasiaus gyvulius pasim Pakalnis. Naujasis sodybos eimininkas atsive por par, darin
ien ir iaudus. Kiem uvert statybinmis mediagomis ir, kaip buvo sutars, kiek toliau nuo
kini pastat, ariau prie gatvs pradjo statyti kalv. Naujojo gyventojo eima nedidel tik trys
mons. Pats eimininkas koki keturiasdeimt penkeri, tokio panaaus amiaus jo mona, na, ir
snus penkiolikos met paauglys. Toks ilgis, u vyresnius Pakalnio berniokus visa galva auktesnis.
Vaikinas smulkaus veido, akys didels mlynos kaip mergaits, toks graus su savo paiaut gelton
plauk kuodu. Nestambaus kno sudjimo, atrod toks trapus, taiau tv nelepinamas ir ne pagal

ami spaudiamas prie visokio darbo. Prie statyb kilnojo rstus kartu su suaugusiaisiais, visada
linksmas, greitas, kur pasisi, k liepsi padaryti. Dirbo be atsikalbinjim, atlikdamas visus jam
pavestus darbus. Jau iek tiek pramoks kalvysts, galvojo gerai imokti io amato, taiau tvas
kakodl neskubjo jam perteikti vis io amato paslapi ir tebelaik u pasiuntinuk ir pagalbinink
prie dumpli ir uknoli.
Linksmas Stepukas netruko susidraugauti su Pakalnio berniokais. Ypa su eiolikameiu Algiu. Jo
brolis tylenis Stasys nelabai Stepui patiko. Su Algiu jie i puss odio vienas kit suprasdavo, o
Stasiokas ilgai mstydavo tyldamas, kol pagaliau itardavo taip arba ne. Mergaits prie vaikin
neprisiddavo. Buvo daug maesns ir turjo savo reikal: kaip graesn pasiti llei suknel ar
numegzti kepurl. Stepukas dl t lli jas erzindavo, todl jo nemgo, o iam pasirodius, kuo
giliau slpdavo lles ir bgdavo aisti kieman.
Neinia, kaip ten seksi Jasiui Amerikoje, bet Aldut turjo visai ger gyvenim. I pradi nekaip
jautsi. Nepratusi matyti tiek daug moni aplinkui, buvo nedrsi, sunkiai prakalbinama,
nepratardama n odio spraudsi kur kamput. Danai ir paverkdavo, bet, vliau, bendraudama su
Pranute, priprato, usimiro ir atsigavo. andukai isipt, parausvjo, akels gro savo viet ir
viet kartu su be galo malonia ypsena. Kai atjo vasara, jos su Pranute ganydamos bgiodavo po
pievas, braidiodavo po upel, iekojo pauki lizdeli, o pavargusios sussdavo ir padainuodavo.
Aldut auktu balseliu, o Pranut mokjo pritarti. Kart, igirds jas dainuojanias, Pakalnis pagyr,
todl ir namuose, kai nebdavo berniok, papraytos graiai padainuodavo.
Pakalniai Aldutei buvo vis tiek, kaip ttis su mama, o Pranut kaip ses. Abi miegojo vienoje lovelje,
turjo po vienod dubenl valgymui ir po aukt, nupirkt maesn, nei kit. Aprengtos irgi buvo
vienodai kaip dvynuks. Visur kartu, visur drauge. Pakalnien rpinosi Aldute kaip tikra mama. Abi
mergaites imok austi, verpti, megzti vyrams iltas kojines miko darbams.
Lls jau seniai ant aukto, jos jau pusmergs ir laukuose dirba visus moterikus darbus.
Band gano samdytas piemuo. Pakalnien retai beieina laukus, jai per akis darb ir namuose.
Padidjo dirbanij eimyna, padaugjo gyvuli. Reikia visur suspt, reikia, kad pusryiai, piets ir
vakarien bt laiku padti ant stalo. Nuo krosnies ji beveik ir nesitraukia, o ir po vid negalima
apsileist. Nuolat maiosi svetimi mons. Dabar j kiemas pats ueinamiausias pasidar. Prie kalvs
vis vyrai stoviniuoja ir vien u kit graesnes mergeles dirsioja. Geguini pamald atgiedot irgi
ia visas kaimas renkasi.
Pakalniui gerai sekasi. Ateidama j namus Aldut lyg laim atne.
Metai buvo geri, derliai gauss. eimyna suaugo, viskas laiku padaryta n aguonos grdelis perniek
nenujo. Visi soiai pavalg ir pasipuo. Jau bei t ir kyje pasigerino: nauj brikut sitais,
klojim perstat, pasididino. Pakalniai prie Alduts prisirio kaip prie tikro vaiko. Bet kad ir mergait
labai miela: tokia greita, darbti, viskas jai gerai, niekada nesiskundia, visada klusni. I tokios
trapios nugeibusios tai kokia auni mergait iaugo. Bet ir Pranut n kiek ne prastesn.
Vaiuodamas ar i turgaus, ar i kur kitur parvykdamas, Pakalnis vis dar perka abiems lauktuvi.
Nebereikt, jau ne mauts, bet, nordamas siteikti Aldutei, perka ir dovanoja. Jam smagu, kai ji
dkoja ir taip maloniai ypsosi, kaip ji viena temoka.
Stepukas pastebjo, kokia miela Aldut, ir vis ia suka rat. Algis susigrieb vliau.

Kart pavakare parjojs i piev su arkliais jis pastebjo Aldut prie ulinio. Ji pribgo susirpinusi,
apyverksn:
Oi, Algiuk, nuleidau kibir ulnin. Kas dabar bus?
Nieko nebus. Tuojau pagirdysiu arklius ir itrauksiu, nuramino ir nuved arklius prie lovio. Kol
arkliai prunkdami gr vanden, Algis susirado kart su vini prikalintu galu ir, atjs prie ulinio,
leido j vanden. Pasilenks, baksnodamas ulinio dugn, iekojo kibiro. Aldut palinkus greta,
susirpinusi stebjo jo darb. Niekada jam neteko bti taip arti jos. Ji velniai glaudsi prie jo ono,
irjo palinkusi ulin. Algiui buvo malonu tai jausti. Neskubdamas jis mai kartimi ulinio
dugn, mgaudamasis Alduts artumu, kol pagaliau ugrieb kibir.
Ot, rup, knibsias, sukeik ir darbavosi toliau. Gerokai teko paplut kol apvert ir, vinimi
ukabins kibir, itrauk vir.
Aldut atsities ir lengviau atsikvp.
Dkui Dievui. Ai tau, Algiuk, maloniai jam nusiypsojo ir jau norjo neti vanden pirki, bet,
pastebjusi, koks jis drumzlinas, ipyl lov:
Negaliu tokio neti, valgymui netiks.
Tai palik ia. Kai nusistovs ulinyje vanduo, a pats nuneiu, pasak Algis. Nordamas Aldut
ilgiau sulaikyti, dar paklaus:
Kaip ia tau atsitiko?
Pati neinau. Smiau kaip visada, ji vl susirpinusi pavelg Alg.
Tik jau ne tavo ia kalt, nesirpink. Reiks pairt, tikriausiai spynel sugedo ir nebeusidaro,
nuramino vaikinas ir nusiypsojo. Aldut irgi nusiypsojo savo miela ypsena ir nujo. Algis stovjo
ir irjo, kol ji dingo u priemens dur:
Taip graiai ypsosi ir tos duobuts skruostuose...
Dabar Algis Aldut velgia visai kitaip. Po vakariens, kai visi k nors darbuojasi, jam jau nebe vis
tiek, k pirmiausia pasiiri Aldut, paklusi nuo darbo akis: ar j, ar Stepuk. Jam darosi pikta,
kad Stepas ia nuolat trinasi ir nenuleidia nuo jos aki. Algis jau nebeskuba kaip greiiau atsigulti
pavargus, o, susirads kokio nors darbo, sdi su visais tol, kol Aldut ir Pranut ieina miegoti. Ryt
atsikls jis stengiasi pirmas j pamatyt. Darbai laukuose daug lengvesni, kai Aldut kur nors netoli
darbuojasi. O kaip smagu kirsti rugius, kai ji paskui eidama ria pdus. Sekmadien, eidamas i
banyios, jis jau nebeiri bern, o taikosi, kada eis Aldut su Pranute, ir su jomis kartu grta namo.
Tik kad ir tas Stepas vis neatsilieka ir vis prie Alduts prisvils, velniai j griebt.
sekmadien Stepo nebuvo banyioj, taigi i miestelio jie eina namo trise. Koks kilometras
viekeliu, paskui takelis per pievas iki mikelio, pamik iki upelio, o u upelio prasideda Pakalnio
ems rubeiai. Iki j sodybos i miestelio po tiesumai gal ir bus kokie trys kilometrai, bet kai toks
graus oras, esi graiai pasirds, ventikai nusiteiks su linksmomis graiomis mergaitmis, Algis
nort, kad bt daug toliau.

Na, Pranut tai tiktai sesuo. Svarbiausia, kad netoli jo eina Aldut, balta bliuskele, trumpu mlynu
sijonliu apsirengusi, o per nugar stora geltona kasa juodu kaspinu perrita. Taip ir norisi Algiui j
timptelti. Jo rankoje ilviio rykt, kuri jis nusilau nuo pakels griovyje auganio krmo.
Nubrauks lapus jis vytuoja ja, kartais nukirsdamas prie tako augani smilg. Prislins ariau,
rykts galiuku pabrauko tai vienai, tai kitai per nuog kakl.
Algi, atstok, pyksta Pranut, o Aldut tik pasimuisto. Algis pabgja kiek on, ir visi
juokdamiesi eina toliau.
Ei, mergaits, ar inot, kad iandien geguin Urbono puynlyje? prisimin Algis. Gal lekiam?
Aldut labai nort, bet Pranut purto galv:
Nenoriu, labai toli. Ar negalt surengt kur nors ariau? vien pus dar nieko, bet kai reikia tok
keli pareit namo, baisu ir pagalvoti.
Alpukas palyds, nebijok, kad tik panortum, erzino Algis ses.
Atsiras, kam lydti, inau. Bet kas i to, vis tiek savom kojom reiks pareiti.
Tai gal nori, kad tave parnet?
O k, visai neblogai bt. Jei sutinki parneti, gal dar ir apsigalvosiu.
Tegul tave Alpukas nea, o a Aldut mielai parneiau, ir jis vl baksteljo rykts galiuku jai
pagal aus. O gal einam? vis dar kalbino mergaites.
Pasakiau, kad ne tai ne. Mes su Aldute neisim, u abi atsak Pranut, kad nori, eik sau vienas.
Na, jei jau js neinat, tai neisiu ir a. Po teisybei, tai tikrai per toli, be to, rytoj reiks anksti keltis
prie atolo. Ne kas, kai reikia darbuotis nemiegojus.
Einant pro mikel Pranut pastebjo:
Ar negalt ia surengt geguins, va, itame puynlyje? Kaip bt gerai, taip arti. irk, Algi,
kokia grai aiktel, kaip tik tokia, kaip pas Urbon. Jie visi ulipo kalnel pasiirti.
Ir tikrai, tu ia visai gerai sugalvojai. Tik ivalyti krmus, irauti kelet kelm, dalykikai svarst
Algis, ingsniais matuodamas aiktels ilg ir plot. Bt kiek maesn u Urbono, bet visai utekt
ir tokios. Kokia grai vieta, ant kalniuko, prie upelio ir nuo miestelio netoli. irk, kaip ia patikt
jaunumui.
Kieno ia em? Kam priklauso tas mikas? pasiteiravo Aldut.
Neinau, reiks pasiklausti tvo, o tada bt galima ir susitart, visai rimtai nusiteiks kalbjo
Algis. Pasikvietus talk, ia visk gana greitai bt galima sutvarkyti.
Svarstydami, aptarindami t netiktai atsiradusi idj, jie n nepamat, kaip atjo prie upelio. Algis

pirmas perjo lieptu, o mergaits paskui j. Aldut pirma, Pranut kiek atsilikusi. Kai Aldut atjo iki
vidurio liepto, Algis staiga strykteljo ant liepto galo ir pritpdamas m supti liepto lentas. Sausos,
lengvos lentos netruko sisibuoti. Isigandusios mergaits sikibo turklus. Grsmingai
brakdamas lieptas taip lingavo, kad buvo baugu ne tik eiti, bet ir i vietos pajudti. Pranut buvo
ariau kranto, todl ji metsi atgal, o Aldut liko stovti viduryje liepto laukdama, kada Algis liausis
kvailiojs. Kada jis dar por kart tpteljs nulipo nuo liepto, Aldut, sikibusi turklus, per
linguojanias lentas pradjo slinkti priek. Atjus iki galo, norjo nuokti ant ems, taiau
isibuotas lieptas j sumt, ji neilaik pusiausvyros ir krito tiesiai Algiui glb. Jei jis nebt
laiku prioks, Aldut bt kritusi vanden. Algis ir pats nesitikjo, kad taip galjo vykti. Suman
truput mergaites pagsdinti. Dabar tebevirpanti i baims Aldut buvo jo glbyje, veidas prie veido,
lpos prie lp, nors imk ir buiuok.
O kodl gi ne. Ar jis ne bernas? Ar ne bern darbas buiuot mergeles? Kol jis buiavo Aldut, per
liept atjo Pranut ir su maldaknyge stipriai utvojo Algiui per sprand:
Ar tu supranti, k galjai padaryt isibavs liept, blogas tu daikte? Prigirdyti mus sugalvojai? A
ttei pasakysiu.
A tts nebijau, a u j didesnis, nusijuok Algis.
Didelis ir durnas, vis bar j Pranut.
Isprdusi i Algio glbio Aldut neinojo, ar pykti ar juoktis. ia j paauk Pranut:
Griebk tu j u skverno, a u kito ir tempiam upel. Imaudysim j pat, tada inos.
Mergaits m j tempti jis nepasiduot. Itrko ir leidosi bgti, o jos vytis. Visi pasklido po piev,
net nebeaiku, kas k gaudo, kas nuo ko bga. Algis suiupo jas abi, apglb, stipriai prispaud ir
nepaleidia. Jos stengiasi itrkt, bet jis dar tviriau jas laiko. Taip besistumdant Algio koja ukliuvo,
jis krito ir abi patrauk ant savs. Juokas, ksniai, kvaton
Atsikl susilamd, apsipe. m tvarkytis: nusirankiojo apkibusias oles, apsikam isipeusius
markinius, paliadinukes. Delnais apsival, apsilygino, susitvark.
Kai parjo namo, kieme j lauk Stepas.

4.
Tte, jeigu taip a vesiau Aldut? Man jau dvideimt dveji, vien sekmadienio popiet, kai nieko
nebuvo namie, pakalbino Algis tv.
Tau dvideimt dveji, o Aldutei n septyniolikos nra, pro kakt pavelgs sn pasak Pakalnis.
Klebonas net libo neduot.
Na, galima palaukt. Bet ivis, kaip tu tai pairtum?

 Matai, Algeli, atsak tvas, tau reikia merginos su gera pasoga.

O atuoni hektarai tokios ems, ar tai ne pasoga?
Ne, ne taip. Dabar tai atuoni, o jeigu pasirodys Jasius ir pareikalaus savo dalies? Tau liks tik keturi.
Dabar, kai jau pats uvedei toki kalb, tai paklausyk, i lto, apgalvodamas kiekvien od, m
dstyti toliau tvas. Tau adu palikt em, bet u tai tau teks ipasoginti Pranut. Jeigu gausi mergin
su pinigais, tu atsiteisi su Pranute, o Stasiok ileisim ukuriais. Imokt jo daliai a pats dar
sukraptysiu. Taigi, ileids Stas ir Pranut, tu vienas liksi ia eimininkauti. Kol galsim, visi
darbuosims, o paskui mes, seniai, ant iimtins ir tada viskas tavo rankose. Tvarkingas
nepraskolintas kis, visai neblogi trobesiai gyvenk sau sveikat ant viso gero, tik duok Die ger
met. Jei dirbsi, netingsi, nelaidokausi, uteks tau ir savo vaikams tursi k palikti.
O kodl Stas ukuriom? Jis irgi gali t pat padaryti, kaip ir a. Gali gaut piniguot mergin ir
ipasogint Pranut.
O kur tada tu dsies? Ieisi su savo Aldute ant keturi hektar? I karto grytelnikai ir nieko daugiau.
O a manau taip: vienas dalykas, kaip ir sakiau, a pasiruos tau palikti k, o antras Stasys negaus
tokios, koki tu galtum gauti.
Ir kodl gi?
Tu pravornesnis u j. Taip, taip, nesijuok. A inau, k sakau, pastebjs, kad Algis ypsosi,
perspjo tvas. itas dalykas irgi daug reikia. Tu gali patikt bet kuriai merginai, tu ne Stasys.
Taip manai?
inoma. Na, o Aldut ileisim u Stepo. Vaikis nieko, darbtus, guvus. Imoks i tvo amato, gal
jiems ir nereiks tos ems, gal versis vien i kalvysts. Oho, kaip dabar udirba kalviai. Tada bt
galima ir dl t hektar tartis: ar i puss dirbti, ar nuomot. O svarbiausia, kad ir jis jai patinka.
I kur itraukei? net uraudo Algis. Kokius ia niekus tauki?
Taip, taip, ar a nematau? Ar nebuvau jaunas, ar neturjau mergin? Seno vilko neapgausi.
Na, jau ne Stepui a Alduts neatiduosiu. Vesiu j, o ta jos em ir toliau liks prie ms kaip ir
buvus. Jeigu Jasius atsiims, uteks prie visos ems ir t keturi hektar. Jeigu Pranutei prireikt
greitai, tai bt galima net juos parduot, apsieitume ir be j. Kaip gyvenom iki iol be t hektar, taip
ir toliau gyvensim. Jei Pranutei i tikrj ieit kas nors su Alpuku, tai jo tvai, bdami tokie turtingi,
ir nereikalaut tiek daug. Gal bt galima tartis dalimis ar vekseliais, leidosi samprotaut Algis, bet
tvas j sustabd:
Ar neinai, kuo turtingesni, tuo didesni ieko pasog. Bet uteks tam kartui tos kalbos. Tegul lieka,
kaip tu sakai, dl ventos ramybs nusileido tvas. Pakalbsim apie tai daugiau, kai atbsi
kariuomen. Kai gri atitarnavs, nieko nelaukdami tvarkysim tuos reikalus, o dabar dar nra kur
skubt. Tau tik dvideimt dveji, o tavo Aldutei tik eiolika.

5.
Seninui atsirado daug rpesi. Turi jis aukim Stepo Rytmeio vardu ir niekur nesuranda tokio
mogaus. Perjs vis valsi, jis dl visa ko dar kart usuko pas kalv Lupeik.
Sveikas, pasisveikino sutiks j kieme, tu man pasakyk, kaip ia galt bti? Turiu teikti
aukim kariuomen kakokiam Rytmeiui ir niekur tokio nerandu. Vardas ir metai bt kaip tavo
Stepo, bet pavard ne ta.
Tai ir yra ms Stepas. Ir pavard jo Rytmetys, paaikino kalvis.
Po imts, ko i karto nesakei? Kiek turjau vargo, o jis, pasirodo, ia pat, panosje.
Tai, kad neklausei. Pasiteiravai sutiks, kuri met gimimo ir tiek.
Kas galjo pagalvot? stebjosi seninas. Tiek met kaimynystje gyvenam ir niekada neijo i
kalbos. Tai jis tau ne snus? Jei ne snus, tai kas jis tau? Giminaitis koks, globotinis ar augintinis?
Bt lyg augintinis. Radom vien ryt prie dur vystykluose, nuo tada ir gyvena su mumis. Mes
bevaikiai, tai atsirado ger moni parpino.
O pavard? I kur inai jo pavard?
Vard a jam daviau, taiau pavards ne. Kai nunem kriktyti, tai vargoninikas norjo metrikus
rayti mano pavard, bet a nesutikau. A jo nesivaikinsiu, sakau, a tik tam kartui priglaudiau,
neinau, ar a j auginsiu ar ne. Gal atsiras, kas nors kitas paims, gal koki prieglaud atiduosim.
Matysim, kaip bus toliau. Tada pakviet klebon, tas su piktumu vaikint ir baigta. Jei taip, sakau,
turkit patys. Kaip norsit, taip ir uraysit. Na tada pasitarm, pasitarm ir nutarm: anksti ryte
radom, tai tegul ir bus Rytmetys.
Na, o jis pats, nieko netaria? Kai jo mokykl, tai reikalinga buvo pavard. Ar niekad nepaklaus,
kodl jo pavard kitokia nei paties?
Mokyklon a uraiau savo pavarde. Mokykla tai ne kokie metrikai.
Bet palauk, gavo gi jis mokyklos baigimo paymjim. Jei prireiks kada kur j parodyti, bus
negaliojantis, ne ta pavard.
Neturi jis jokio paymjimo. jo mokyklon gal kelerius metus. Rayt skaityt pramoko, ar
neutenka?
O kaip su pasu?
Neturi jis jokio paso. Prie eidamas kariuomen isiims, o iki tol nebuvo reikalingas.
Tada k gi, palieku aukim, pasirayk, kad gavai ir kaip greiiau rpinkits paso. Greitai jau ir
kariuomen, pasak seninas, eidamas prie varteli. Oi, neinau, ar labai apsidiaugs Stepas,
suinojs, kad tu jam ne tvas, dar pridr ir atsisveikino.

 Kaip jau bus taip. Uauginau sveik, buvo aprengtas, apautas ir pavalgs. Dabar jau visas vyras.
Gr i kariuomens, kad nors gals ir toliau gyventi su mumis, nenors tegul daro, kaip imano,
pasak Lupeikis, ilyddamas pro vartelius senin, ir gro kalv.

6.
Kai jo kariuomen Algis, tvas padar alaus, motina privir ms, prikep pyrag ir sukviet
kaimo jaunim ileistuves. Visi oko, linksminosi per dien, o vakare geleinkelio stot lydjo
dviem veimais dainuojani vaikin ir mergaii. Stotyje visi lauk, kol traukinys pajudjo.
Stepukas ijo psias, lidnas ir sumis. inia, kad jis pamestinukas, j tiesiog priblok. Jautsi
baisiai paniekintas, nuskriaustas ir niekam nereikalingas. Nejaut jokio dkingumo Lupeikiams, j
priglaudusiems ir uauginusiems. Geriau jau bt j palik numirti, nei dabar ksti toki gd ir
paeminim. Bijojo ieiti gatv, kad nesusitikt moni, nes atrod, kad ubadys pirtais. Dingo jo
avus linksmumas, paniuro ir usidar. Nebekl kojos kalv, be to, maai ir valg, tik sdjo
rankomis parms galv. Kol dar jautsi kaip ir vis tv vaikas, tikjo geresne ateitimi, anksiau ar
vliau imokti amato, atsistot ant koj, pradt savarankik gyvenim. Puoseljo vilt dl Alduts, o
dabar i karto visko neteko. Vis mst, kaip reiks gyventi toliau, kur reiks dtis baigus tarnyb? Nei
tv, nei nam, nei draug antr kart imestas gatv.
Ieidamas Stepas pabuiavo abiems Lupeikiams rank, padkojo u ryullin vyniot pavir,
padkojo u pinigus kelionei ir ijo, neketindamas kada nors ia sugrti.
Eidamas pro Pakalnio kiem, vilgterjo langus. moni niekur nesimat. Stabteljo. Gal ueit
atsisveikint?, pagalvojo, taip nortsi pamatyt Aldut, gal paskutin kart. Nuo pat aukimo gavimo
dienos jis ia nebuvo ujs, bijojo, kad bus ijuoktas. Neidrso ir dabar. Kai jis pajudjo, Pucikas,
iki iol ramiai sdjs prie budos, paoko ir, pabgjs priek kiek leido grandin, lyg
atsisveikindamas pavizgino uodega.
Sudie, Pucikai, tyliai atsisveikino Stepas.
Ijs i kaimo jis paspartino ingsn. Iki geleinkelio stoties kokie atuoni kilometrai, o norjosi
nueit dar su viesa.
Kaip jis apsidiaug, kai, nujs galiuk kelio, pamat prieais ateinanias Aldut su Pranute. Visi
kaime inojo, kad iomis dienomis Stepas turi ieit kariuomen. Pamaiusios j pro lang einant su
ryulliu rankoje, visk suprato ir greitai nusprend palydti. Po tiesumai per piev jos kaip mat atjo
iki viekelio ir dabar neskubdamos jo jo pasitikti.
Mes atjom tavs palydti, gerai? pirmoji paklaus Pranut.
Ir dar klausi? visas nuvito Stepas. I kur js dabar ia atsiradot?
Mes per pievas, taip daug ariau. Klausyk, kodl neujai atsisveikinti? Ar taip grau? nepiktai
pabar Pranut.

 Js net nesivaizduojat, kaip a diaugiuosi jus matydamas, visai pralinksmjo Stepukas. Kain
k atiduoiau u tai.
Kai gri, parvei lauktuvi. Taip ir inok, tada ir bus atsilyginta.
O a greitosiomis nubgau sod ir pririnkau tavo mgstam kriaui. Imk, susidk kur nors.
Nebus taip nuobodu eiti, i prijuosts kieni m traukti kriaues Aldut.
Man ir be kriaui su jumis gera.
Mes nelydsim tavs iki galo, negalvok, perspjo Pranut. Nuo pusiaukels grim, reikia
karves spt pamelt, kol nesutemo.
Kokius keturis kilometrus jie jo neskubdami, pasinekuiuodami, pajuokaudami. Taip slgusios
Stepuk blogos nuotaikos kelions pradioje kaip nebta. Jis vis keli jo alia Alduts,
nepaleisdamas jos rankos. Vienas kit pasiiri, nusiypso ir toliau eina. Nereikjo nei kalb, nei
odi vilgsniai visk pasak. Eidamas alia jos Stepas vl turjo visk, k, atrod, buvo prarads.
Pamau gro pasitikjimas savimi, noras gyventi, tikti ateitimi. Jis vl linksmas. Prie senos auktos
puies, kuri augo prie kelio, Pranut sustojo, o su ja ir visi.
Tu nepyk, Stepuk, toliau tavs nebelydsim. Mums jau metas grti, pasak Pranut.
Ai ir u tai, padkojo Stepas, ai, kad pabuvot su manimi. Kad js inotumt, k man reikia
is js palydjimas? I karto pasidar linksmiau gyventi. Taip, taip, nesijuokit. I kur jums inot, kas
dedasi mano irdyje?
Tai gyvenk ir toliau linksmai. Nelidk. inok, kad yra kas tavs labai labai laukia, palinkjo
Aldut ir itrauk rank i jo saujos, stipriau spusteldama atsisveikinimui.
O a tau linkiu laimingos kelions ir skms tarnyboje, Pranut pabuiavo Stepui and, o
Aldut kit.
Ir jis pasiliko pusiaukelje, kad ir vienas, bet laimingas. Nuo puies prie kelio jis tarsi eng nauj
gyvenim pilnas ryto ir jg veikti visus sunkumus.

7.
Pakalnis labai myljo Aldut, taiau marias jos negeid. Per Alg jis tikjosi prasimuti stambius
kininkus, kad galt sekmadieniais per susijimus pasipuikuot prie kaimo didiaemius. Jam vis
laik pavyd kl Gailino emi didumas, rubeiai, juosiantys vis kaim. Kur nepasisuk, visur su
jo valdomis susiduri. Kad ir ta pati aiktel mikelyje ant kalniuko... Pranuts ir Algio imislas.
Visikai niekam tiks. Krmais, kieiais ir dilglmis uls plotelis, dabar vis taip pamgtas, ir tas
duoda naud. U rengiamas geguines jis mokest ima, o jam, Pakalniui, piev jaunimas imindo. Bet
ia tiek to. Kai Pranut su jo Alpuku draugauja, galima ir patylti. Ko gero gali tekti ir susigiminiuoti.
O ia bt tai bent...

Kaldom grta Algis. Matysim, ar negijo jis daugiau proto tarnaudamas. Pakalnis ir mergin jam
turi parinks. Per pirl kalbino ta nesibaido, bet iki Kald yra dar laiko, o toliau bus matyt.
Kaimas iandien venia kaldoja kunigas. Moterys nuo pat anksiausio ryto sutvarkiusios pirkias,
ypa tos, kurios gyvena abiejuose kaimo pakraiuose. Neinia, kuriame kaimo gale pirmiausia
pasirodys kunigas. Baisu, kad neuklupt netiktai. Stalai utiesti baltom staltiesm, lovos paiomis
graiausiomis rinktiniais ratais austomis kapomis. Pagalvs baltos, mezginiuotos, viena ant kitos
sukeltos. Prie dur patys graiausi rankluosiai, ibalins lempos palubje, i tampomo popieriaus
ilankstytais gaubtais papuotos ikilmingai vieia. Grindys ir stalai dar i vakaro nuveisti net
blizga. Rodos nieko netrksta, tik snieg nuo gonk iki varteli dar nukasti reikia, paluoti priemen,
o tada jau vienas rpestis kada pasirodys kunigas. Pasisti vaikai stebi, kur kiem jau ujo
kunigas, i kurio ijo ir atbgdami praneinja, k mat.
Pakalniams iemet teko ilgai laukti. J kiemas antras nuo galo, o lankyt kunigas pradjo kaip tik i
kitos puss. Vis dien eimyna stumdsi nieko neveikdama. Anksiau nei visad pasir gyvulius,
pavalg pietus. Kiemas dar vakar paruotas geram privaiavimui, ant prieklio maias su kaldos
grdais stovi.
Prailgo diena be darbo, nusibodo ir pro langus vilgiot. Gailino kiemas visai netoli nuo j, bet kai
jo ten, tai ir strigo. Gal kokias dvi valandas nesirod. Turbt pietauja. Kiekvienais metais taip: pas
Gailinus pietauja, pas Navikus vakarieniauja. Kai dl vakariens, tai gali ten sdti nors iki ryto
visi jau aplankyti, visiems jau ilaisvintos rankos. Kai dabar taip gaiina, tai idurnt galima. Dar keli
kiemai ir pagaliau sugriuvo pas Pakaln. Visi trys: kunigas, vargonininkas ir zakristijonas.
Pakalnien, nors turjo marias laiko, tik dabar prisimin, kad reikia slpt svognus. Jiems prie pat
einant, spjo nukabint nuo vinies prie dur didiul kas ir grst papekin. Pernai toki pai
ieidamas pro duris neva tai juokaudamas nusigvelb vargonininkas.
Nuo dur visi pagiedojo lotynikai. Kunigas, pamirks krapyl vst vanden, kur su indeliu
padav zakristijonas, palakst pirki, pasisveikino:
Garb Jzui Kristui.
Per amius amen, visi isirikiav eil choru jam atsak. Tvas stovjo pirmas, paskui j Stasys, o
toliau jau moterys.
Atmets alis palto skvernus kunigas atsisdo ant suolo prie stalo, o vargoninikas ir zakristijonas
liko stovti.
Na k ia su jumis daug neksi? Poteri neklausiu. Juk mokat? Mokat. v. Mii sekmadieniais
iklausyt ateinat? Ateinat. Nepamirkit prie v. Kaldas prieit ipainties ir priimt komunij. O
gyvenat graiai, dairydamasis pridr. Kaip matau, ir gaspadorius bagotas, net tris eimininkes
turi. Ar ne per daug? kreipsi jis Pakaln.
Gal ir per daug, bet kur jas dabar dsi? atsak Pakalnis ir visi nusijuok.
Galtum vien duot mums klebonij, ten dabar kaip tik reikia pagalbininks, pasak kuniglis
smailiai nuvelgdamas Aldut.

 Ar kuniglis rimtai? i karto nepatikjo Pakalnis.

Galvok k neki, mogau. Kunigas ir nerimtai. Susirgo tarnait, ir eiminink liko viena. Artinasi
vents, tiek darb ir ji nebesuspja. Verkiant reikia pagalbininks, pra pakalbt, paaikino
kunigas. Tai kuri man duosi?
Pranut staiga eng ingsn ariau motinos.
Tiktai ne a, itar ji igstingai.
Tai gal tu, Aldute, atsisuko mergait Pakalnis.
Koks graus vardas, ybteljo akimis j kuniglis. Tai kaip? Ar nesutiktum mums padt bdoje,
mergaite? Pasveiks tarnait, gr, o tave parveim namo. Nors per ventes. Kaip tu pasakysi, motin?
pasisuko Pakalnien, paskui Pakaln.
Tegu ji pati pasako, nenorjo prisiimti atsakomybs moteris.
Na, tai, atrodo nudiugo kuniglis, tvas ir motina sutinka. K dabar tu pati pasakysi?
Nalaite bdama pripratusi visur nusileisti, vis klausyti, niekam neprietarauti, o ia dar kuniglis...
Gerai, sutiko ji tyliai ir visi lengviau atsikvp.
Puiku, pakilo kuniglis. Susiruok, rytoj atvaiuos bernas parsiveti, o mes jau eism. Garb
Jzui Kristui, atsisveikindamas kuniglis vitriai pavelg Aldut ir pirmas eng pro duris.

8.
Atvaiavo klebonij dar prie pietus. Kai suko kiem, Aldut apsivalg: kiemas didelis,
akmenimis grstas. Aikiai matyti nugludinti akmenys tose vietose, kur buvo variai nukastas sniegas.
Kiek tolliau stovjo kiniai pastatai. Dur durys ir visos su tangomis ir strypais gale. Prie pat vart
stovjo uns bda, o prie jos uo kaip vilkas. Pradjo loti tik tada, kai Aldut ilipo i rogi.
eiminink nebe jauna, koki eiasdeimties met druk su balta skaryte ant galvos, ijo jos
pasitikt ir apibar un:
Princai, nusiramink, ia savi.
Sveikindamasi Aldut jai pabuiavo rank.
Man rankos niekada nebuiuok, linksmai pasak ji, o panelei Petrusei reikia, na, o klebonliui ir
kunigliui pati inai.
Jos jo erdvi eimynin. Prie lango per vis kambario ilg stovjo didiulis stalas sukryiuotomis
kojomis ir utiestas languota klijuote. Kampe didel duonkep, kuri buvo daug didesn nei pas
Pakalnius. alia balt kokli virykl. Prie prieingos sienos indauja su stiklinmis durelmis, ant
indaujos garsiai tiksjo apskritas laikrodis su romnikais skaitmenimis.

eiminink pravr duris gretim kambar. Ten stovjo dvi lovos, o tarp j veidrodis su nedideliu
staleliu. Ariau dur blizgjo balt kokli krosnel, matyt, kambariui apildyti. Baltai utiestas stalas
su keliomis kdmis aplinkui puikavosi kambario viduryje.
Va, a ia guliu, parod eiminink lov, stovini prie sienos, o ia ms Onut, parod ji
kit. Dabar jos nra, tai jos lov tau paklojau.
O kas atsitiko Onutei? paklaus Aldut, taiau eiminink nuleido akis, nieko neatsak ir toliau
aikino:
O dabar nusirenk, susidk spint visk, k ia turi, ir eisim piet valgyti.
A Morta, bet visi mane vadina Mortele, pasak eiminink, kai visi pavalg. Koks tavo vardas?
A Aldona, namuose vadino Aldute, atsak mergait ir nusiypsojo.
Visai teisingai, kokia ia Aldona, bsi ir pas mus Aldut, kalbjo eiminink.
Be reikalo Aldut per nakt nemiegojo, vis baiminosi, kaip seksis. Kiek gyveno i Pakalnio pirkios,
galima sakyti, kojos nebuvo iklusi, o ia staiga pai klebonij. Sutikus maloni eiminink ir
patekus tokias erdvias, viesias ir iltas patalpas, jos nuotaika i karto pasikeit ir ji nusiramino.
Kai visk apirjusios gro i lauko, eiminink pasak:
Eik ir graiau apsivilk, gluotniau susiukuok plaukus, apsiauk geresnius batelius, jei turi. Eisim
klebonui pasirodyti.
Pabeld. Kai igirdo kvietim, atidar duris. Kas pirmiausia krito Aldutei akis tai buvo gls ir
palei sienas sustatytos lentynos su knygomis.
Prie stalo sdjo klebono sesuo panel Petrus, apsirengusi tamsiai mlyna staia apykakle suknele, o
ilstelj plaukai buvo suukuoti didel kuod. Panel buvo tokia liesa, kad net suknel nepajg
paslpt jos kault pei. Kitapus stalo, prieais panel, sdjo toks pat padiuvs su akiniais ant
nosies ir laikraiu rankoje klebonas.
Aldut prijo pirmiausiai prie panels ir pabuiavo jai rank, paskui klebonui ir grusi atsisdo alia
Mortels.
iandien man Vincas atve nauj padjj, pasak eiminink, atvediau parodyti.
Na matai, kaip gerai, linkteljo galv panel. O kaip Onut, neinai?
Buvau kuri dien sutikusi motin. Sako, taisosi. Gal iki Kald ir pasveiks.
Duok Dieve, palinkjo panel ir maloniai kreipsi Aldut. Prieik, mergaite. Koks gi tavo
vardas? dar paklaus, kai ji prijo prie panels Petruss.
Aldut, atsak, nedrsdama irti panelei akis.

 Aldut, pakartojo panel, koks graus vardas.

Ar nebijai, kad ia tau gali bti sunku?
A pratusi sunkiai dirbti.
Nespausim mes jos labai prie darbo, kad nepabgt, siterp Mortel.
O i kur tu? I kokio kaimo? pro akini vir velgdamas Aldut pasiteiravo klebonas.
I Vakuoli.
Ne taip toli. O kas tavo tveliai?
A neturiu tveli. Gyvenu pas globj Pakaln.
tai kaip? O seser, broli ar turi? susidomjo klebonas.
Turiu brol, bet jis ivaiavo Amerik, kai man nei deimties nebuvo.
Visika nalait, padjo laikrat al klebonas. Ar neskriaudia tavs tie globjai?
Ne, neskriaudia. Man dd Pakalnis kaip tt, o teta kaip mama. Man gera pas juos.
Nelengva dalia tau teko, mano vaikeli, augti be tveli. Dievas gailestingas turi gerus globjus.
Gal sugr ir brolis. Dar visas gyvenimas tau prie akis, paguod mergait klebonas. Po to atsisuks
Mortel klebonas pasak:
Vakarien paruok trim. Pas mane iandien vakare ueis mogus.
Gerai, klebonli, tai mes ir eisim, nebegaiinsim, ir jos abi ijo i svetains.
Na, kaip tau ms klebono sesut panel Petrus? pasiteiravo Mortel, kai abi gro eimynin.
Klebon tai ir anksiau esi maiusi.
Bet kodl ji tokia liesa? stebjosi Aldut. Ar ji nesveika? iaip tai labai maloni.
irdinink, sako, danai alpsta, bet tam yra daktarai. Dabar iai dienai uteks. Eik, graiai visk
susitvarkyk, k atsiveusi, pasidk savo inion visus savo daiktelius.

9.
Aldutei joki sunkum. Viskas prasta, kaip ir namuose, tie patys darbai. Pirmos savaits prabgo
nesunkiai, taiau, kai artjo Kaldos ir prasidjo kepimai, virimai, irkinimai, plakimai, tai net
rankas i pei m skaudti.
Onut taip ir nepasirod, o Aldut ventm namo neparvaiavo.

 domu pamatyti grus Alg, o ir su Pranute norjosi pasimatyti. K padarysi, gal susitiksiu
banyioje? apgailestavo Aldut.
Kias valg eimyninje: klebonas, panel Petrus, kuniglis ir eimyna. Per vis t laik, kol Aldut
buvo ia, klebonijoje, jai beveik neteko matyti kuniglio. Anksti ivaiuodavo kaldot, vlai grdavo.
eimyninj irgi buvo gal tik kart. Pasiteiravo, ar atvaiavo Aldut ir, trumpai pasisukinjs, ijo.
Dabar jis sdjo viena sutana toks linksmas, graus ir i tolo kvepjo.
Po maldos tie, kurie buvo ariau klebono, atsilau i jo rank kaldaiio, o toliau jau dalijosi
tarpusavyje, laudami vieni i kit. Ant stalo buvo padta ieno ir utiesta balta stalties ant jos
graiuose induose dvylika Ki valgi. Klebonas pavalgs dar kiek pasdjo, pasinekuiavo su
visais, paklausinjo io to Mortels, pajuokavo su bernu Vincu ir pakilo eiti. Su juo kartu pakilo ir
panel Petrus. Ji visiems padalijo dovanas, palinkjo linksm v. Kald ir ijo. Kuniglis pasiliko.
Na kaip, Mortele, ar ger tau padjj suradau? paklaus jis eimininks, kai jie liko vieni. Ar
padeda ji tau, o gal tik trukdo? smailiai pavelg Aldut.
Tai ai jums, kunigli. K a biau dariusi be jos, biau prauvusi. Tokia visur greita ir sakyti
daug nereikia, i puss odio visk supranta. Ir su Onute ne k daugiau btume padariusios.
Ar labai pyksti, kad ventms negaljai parvaiuot? Ar labai norjai? maloniai kreipsi Aldut
kuniglis.
Labai norjau, bet kad negalima buvo, tai nieko nepadarysi, nuleido akis Aldut.
Neileisim mes tavs taip greitai. Po veni dar tursi numegzti man iltas kojines. Geros
eimininks padovanojo man sil. Juk moki megzti? linksmai kalbjo kuniglis.
Moku, atsak.
Na, matai, ir susitarm. ilt kojini man labai reikia, kai einu banyi, ypa rytais, visada sulu
kojas. Juk nenortum, kad kuniglis sualt? juokavo kuniglis, nenuleisdamas nuo Alduts aki.
Nesirpink, kunigli, greitai padarysim. Po veni nebebus tiek darb, a viena apsieisiu, o ji tegul
mezga. Ar jau leisi kunigliui sualt, atsak Mortel u Aldut ir nusijuok.
O ia tai dar jums v. Kald proga, itrauks i sutanos kiens saldainius padav joms po
del. Linksm v. Kald, dar palinkjo ir ijo.
Broli klebone, kart po veni ukalbino panel Petrus klebon, a galvojau, galvoju, gal
sakau, pasilikim mes t nalait klebonijoje visam laikui? Tokia miela mergait, be to, ir Mortel j
giria.
Ar ne per toli nuvaiavai, sese? pertrauk j klebonas. Pirmiausia reikia pakalbti su globju, ar
sutiks j atiduoti. Kaip ten bt jis kol kas u j atsakingas, o klausimas, ar ji pati panors?
klebonij, a manau, kad globjas sutiks. Svarbu, k tu pats, klebone, pasakysi.
Ko gero, a nieko prie, beveik sutiko klebonas, pakalbsim su ja paia, su globju, o tada

matysim.
Kai Aldut gavo tok pasilym, i karto net pabgo. Ilgai svarst, ilgai galvojo. Jeigu ji lieka pas
Pakalnius, kas jos laukia ateityje? Praeis meteliai kiti ir Pranut iteks, ves Algis arba Stasys,
parsives monas, nebebus taip, kaip buvo. Dabar, kai eimininkas dd Pakalnis viskuo jis
pasirpina, o kai Algis arba Stasys taps eimininku, kain kiek ji jiems rps. Ji ten bus vis tiek kaip
tarnait.
Aldut vis svarsto, o Mortel apsisukdama kalbinja, pataria. Ji tikrai nuoirdiai nori jai gero.
ia tau Dievas laim siunia, vaikeli. Klebonas ir panel bus tau kaip tvas ir motina. Nieko tau
netrks, bsi viskuo aprpinta. A ir pati ia nuo pat jaunysts ir geresnio gyvenimo nenoriau. Soti,
aprengta, apauta, gyvenu ilumoje, o pinigais padedu seseriai nalei. Ji sn mokslus ileido.
Pakalnis toki ini su diaugsmu sutiko, taiau neisidav.
Jeigu ji nori, tai jos valia, pakviestas pas klebon pasak, o pats galvojo, kaip tik laiku. Kai
nebus Alduts, tai ir Alg bus lengviau prinekint pirlyboms. Kas ino, gal jis ir dabar galvoja apie
j? Dabar dar ileist kariuomen Stas, Pranut u vyro ir visi jo rpesiai bus baigti. Gr Stasys,
jis ir jam turi parinks ukurin. Svarbiausia tai, kad t Alduts hektar klebonui tikriausiai nereiks.
Taip Aldut ir liko klebonijoje.

10.
Algis neparvaiavo Kaldoms, kaip buvo adjs. Jis netiktai pasirod tik po Trij Karali ir eng
namus kaip nebe tas mogus. Kareivika uniforma jam be galo tiko. variai nusiskuts, kareivikai
pasitemps toks graus ir linksmas. Tik perengs nam slenkst sumu kulnimis, ranka atidav
pagarb ir, nusims kepur kartu su miline ir lagaminliu pasidjo ant suolo. Po to pasisveikino su
visais, kurie buvo pirkioje, apsikabindamas ir pasibuiuodamas. Motina i diaugsmo apsiverk, o
Pakalnis prikando lp, slpdamas diug susijaudinim.
Na, o dabar, pasak Algis, atsisagstydamas uniformin vark ir ssdamas u stalo, rinkits visi
atsiimti lauktuvi. Stasy, paduok man lagaminl.
Net atostog nevaiavo namo vaikinas, nenorjo ileisti pinig, kuriuos labai taup, nordamas
visiems nupirkti dovan. Pirko tai, kas jam, atrod, vienam ar kitam geriausiai tikt, o Pranutei ir
Aldutei po grandinl su irdele.
Nepraneei i anksto, btume arklius nusiunt, apgailestavo tvas. Negi tok keli psias jai?
Parvaiavau su patu, o psias jau tik i miestelio, nuramino jis tv. Kas tie keli kilometrai?
N nepamaiau, kaip parjau.
Ar nesualai, vaikeli? Kaip tyia iandien tokia alta diena pasitaik, kaip visada rpinosi motina.
Aukis batus, duosiu iltas kojines.

 Koks a bsiu kareivis su vilnonmis kojinmis? Kaip ia atrodys? juoksi jis linksmai. O kur
Aldut? Pranute, eik paauk, a jums vienodas dovanas atveiau.
Visi nuiuvo ir susivalg.
Tai kad Alduts nra pas mus, pasak nedrsiai Pranut.
Kaip tai nra? Tai kur ji?
Nagi klebonijoje, prisdo prie Algio tvas.
Klebonijoje? Kaip ji ten pateko? Ar seniai? nieko nesuprasdamas stebjosi Algis.
Turbt jau koks mnuo, pagalvojs atsak Pakalnis. Oi, daug kas ia atsitiko, kol tavs nebuvo,
m kreipti al kalb tvas. Stepas, pasirodo, ne Lupeiki vaikas, o priglaustas pamestinukas.
Algis net nesiklaus, k porino tvas:
Visas mnuo. Tai k gi ji ten veikia?
Kaldojo pas mus kuniglis, tai ir papra, kad padt gaspadinei prie ventes, sikio motina.
Per vis parapij nerado, kad kas padt? Btinai prireik Alduts, kuo toliau, tuo labiau stebjosi
Algis.
Taip jau ijo... Buvo kalbta, kad po veni gr, o dabar, kai jau klebono seseriai panelei Petrusei
labai patiko, tai ir pasiliko j visam laikui.
Kaip jie galjo pasilikti? O tavs ar pasiklaus? jau m pykti Algis.
Klaus ir mans, be to, ir pati Aldut sutiko. Atsimink, kad ji jau nebe vaikas, jai jau atuniolika.
Kad taip kur kitur, o ia klebonij.
Sakai pati norjo? kiek atlgo Algis. Bet kalbjom, tvai, sakei, kai griu i kariuomens,
tvarkysim reikalus, o dabar mei ir ileidai. Visam laikui, visam laikui... ir parm rankomis galv.
Tas ir yra, kad visam laikui. Niekam ir galv neatjo, kad taip baigsis, jau drsiau praneko
tvas. Manm pabus savait, kit. Be to, ir namuose nelabai yra kas veikti. Ogi pasikviet klebonas
ir sako taip ir taip. K a turjau daryti? Be to, ir ji pati nori. Negi prievarta veiu namo?
Motina padeng stal, tvas pastat butel naminio vyno, taiau viskas buvo nebe taip. Algis pasidar
nekalbus. Jei tvas ar kuris kitas klausia, Algis atsako, o apie save nieko nepasakoja, visai apie k kit
galvoja. Kiek jis buvo linksmas eidamas pirki, tiek dabar tapo paniurs ir tylus. Pavalgs kreipsi
motin:
Bt gerai prigulti.
Pranut Algiui paklojo savo lov kamaraitje, kur jos abi su Aldute miegojo. Papureno pagalvius,
patais linin paklod, atne ilt antklod kaip sveiui.

 Dabar bt gerai ir tos kojins, kur mama sil.

Atneusi kojines Pranut jau norjo eiti, taiau Algis sulaik ses:
Tu dabar ssk ir papasakok man, kaip ia viskas buvo i tikrj. Man atrodo, kad tvas kak mala.
Taip ir buvo, kaip mama sak, prisdusi alia atsak Pranut. Kuniglis papra, ar katra i ms
nesutikt padti gaspadinei pasiruoti ventms arba padti, kol pasveiks tarnait. A atsisakiau i
karto, o Aldut, kai kuniglis ir tvas papra, tai ir sutiko.
Kur gi ne. Atsisakys mat Aldut. Kaip jai liep, taip ji ir padar. A prie kariuomen su tvu
kalbjau. A gi sakiau jam, kad noriu vesti Aldut. Visk palikom sprsti, kai griu. Jis nelabai nori,
kad a j vesiau, todl ir padar. Jei jis bt pasaks ne, tai ir Aldut nebt sutikusi. Ar manai, kad
ji labai to norjo?
Jeigu taip, tai ir tu pats kaltas, supeik j Pranut. Jeigu tau jos reikia ir tu j myli, tai reikjo jai
paiai visk ir pasakyti. I kur jai inot, k js su tvu apie j nekat? Kad nuvaiavo tik trumpam, tai
ia dar nieko tokio, bet jeigu ji bt inojusi, kad tu j myli, ji nebt pasilikusi visam laikui. iaip,
tai jai ten bus daug geriau, negu pas mus. A ir pati kartais noriu i ia itrkti.
Kodl taip sakai? Gal su Alpuku susipykai?
Ne, viskas gerai. Draugaujam, tik jam irgi kariuomen prie akis, patikino ji brol. Vis
gyvenim vienas ir tas pats rytas vakaras, iema vasara tie patys sunks darbai, tie gyvuliai, tas
purvynas. Kartais a pavydiu Aldutei. inai, mums bus nelengva be jos, mes greitai t pajusim.
Btinai tau reikia vesti, Algi, tai kas.
A taip galvojau per vis tarnyb. Galvojau, ilgjausi, o dabar viskas apsivert auktyn kojom.
inai k, nieko ia baisaus neatsitiko. I klebonijos tu gali j atsiimti, tau tik reikia su ja paia
pasinekt. Jeigu tik ji sutinka, tu j vedi ir viskas, kaip visada k nors sumsto Pranut. Ar teisyb
sakau?
Tu taip manai? atgijo Algis, net lovoje atsisdo.
Susitik, atiduok lauktuves, pasikalbk, pasipirk. Nori, a pati jus suvesiu? Kai tik pamatysiu
sekmadien banyioje, tai ir sutarsim, kaip ir k.
Gal tu ir gerai sakai. I ties, kodl gi nesusitikti? A taip jos pasiilgau, nusiramino Algis ir
atsigul.
O jeigu pasakys ne? Algis ir vl atsisdo.
O tai tau ir kareivis, pasijuok i jo Pranut. Na ir kas? Ne tai ne, taiau bent inosi ir
nebesuksi sau galvos. Ar maa aplink mergin? Tvas jau turi vien tau nuirjs. Pastu, tokia i
Petkn, labai daili, n kiek ne prastesn u Aldut. Jei pamatytum, tikrai patikt, o ir a noriau turt
toki brolien.
Ir tu kaip tvas sumanei man pirti.

 O tu inai, man atrodo, kad Aldutei Stepas patinka.

Man ir tvas taip sak, bet a n u k nepatikjau, o dabar dar ir tu t pat... Ar tikrai tau taip atrodo?
Neinau, ar tikrai. Man ji nesisak, bet labai panau. O Stepas tai jau ivis su visa dia ir knu
prauvs. Vargas vaikinas.
O ar tai tiesa, k tvas usimin apie Step?
venta teisyb. Kai atjo aukimas kariuomen, tada viskas ir paaikjo.
Kaip matau, naujien pas mus netrksta, Algis vl atsigul ir usitrauk antklod. Gal su tuo
susitikimu reikia truput palaukti? Nesinort apsijuokt. Ai tau, Pranute, u visk. O inai k, gal
geriau bt, kad tu pirma su ja pasinektum. Perduotum lauktuves ir pasakytum, k a galvoju. Ji tau
daugiau pasipasakos apie Step ir, jeigu jis Aldutei mielesnis, a tarp j nesimaiysiu.

11.
Tie darbai klebonijoje vieni niekai. Aldut padaro visk greitai ir kuo puikiausiai. Klebono ir
kuniglio kambariuose daug knyg, visas jas reikia nuvalyti ir, gink Die, nesumaiyti, sudti ta paia
tvarka, kaip buvo. Jau kart nuo klebono ir pastab yra gavusi.
Taip besidarbuojant bgo laikas. Velyk antr dien klebonijoje buvo svei. Apsilank viraitis
Brazdius su snumi gimnazistu. Aldutei buvo liepta aptarnauti sveius. Taip nusprend panel
Petrus, nordama pripratinti mergait ir prie svetim moni. Tuo labiau kad kart j buvo
nedaug.
Klebonas su sveiu usidar kabinete, o gimnazistas vaikiojo po salon apirindamas paveikslus,
skaitindamas knyg pavadinimus lentynose, o vien kit isims, sklaid lapus. Aldut vaikiojo i
eimynins salon, o gimnazistas, kiekvien kart jai pasirodius, lyddavo akimis, kol ji
tvarkydavo stal ir grdama dingdavo u dur. Apsirengusi mlyna suknele, kuria pasirpino panel
Petrus, susipynusi viesius plaukus, ji atrod nuostabiai. Gimnazistui ir anksiau teko bti
klebonijoje, taiau nieko panaaus ia nebuvo mats. Jam labai parpo, i kur atsirado ta avi btyb,
lyg bt nuengusi i pasakos. Pagal aprang bt lyg ir tarnait, bet ar ne vis tiek. Jaunuoliui labai
malonu j matyti ir jis vis lauk, kada atsivers durys ir vl gals j ivysti.
Per pietus, kai Aldut aptarnavo sveius, gimnazistas nenuleido nuo jos aki. Mergait tai jaut ir jai
virpjo rankos.
Pagaliau sveiai ivaiavo, darbai padaryti, galima ir atsikvpti. Velykos buvo spdingos. Tas pirmas
svei stalas ir tas jaunuolis toks mandagus. Kain, ar dar teks kada nors j pamatyti? O kaip jis j
irjo... Ir ne vien jis, bet ir i vis ji sulauk dmesio, ypa i kuniglio. Jis ne tik dabar, bet visada
j stebi ir seka akimis. Vis randa, kaip j prakalbinti. Velyk proga ir vl jai padovanojo del
saldaini. Dabar jis nuolatos maiosi eimyninje. Visada linksmas, vis pajuokauja. Prie vakarien
kuniglis ueina ir paprao Mortels k nors uksti, o kartais ir pats k nors susiranda. Pamats
Aldut visada pagiria.

 K tu, mergele, darai, kad tavo tokie gras plaukai? Gal kunigliui atskleisi paslapt? Ar nematai,
kad jau pradedu plikti? kart jis ukalbino Aldut.
Nei a inau koki paslapi, nei kuniglis nupliks, dabar jau daug drsiau kalba su kunigliu
Aldut. Ji jau spjo apsiprasti klebonijoje ir nebelaiko kuniglio u kok tai nepaprast sutvrim,
tiktai klebono ji varsi. Visa laim, kad su juo tekdavo retai susidurti.
Ar tikrai? stebjosi kuniglis. O tu pairk i ariau, juk jums geriau matyt, kreipsi jis kartu
ir Mortel.
Kunigliui nra ko bijot. Gaurai juodi, tanks kaip igono. Tokie neplinka, juoksi Mortel.
Dkui, kad nuraminai, Mortele. Nenoriau netekti kad ir toki gaur.
O ar kunigliui ne vis tiek? Nejaugi bijai, kad panels neirs? leido sau net taip pajuokauti
Mortel.
irt gal ir irs, tik nemyls, ypteljo velgdamas Aldut.
Mergait net nusigando dl toki kuniglio kalb itaip kalba kuniglis? O ir Mortel... Argi galima
taip su kunigliu kalbti? Taiau matydama juos juokiantis, pati nesusilaik nenusijuokusi.
Ko jau nesitikjo, tai nesitikjo Aldut. Tuojau po Velyk, viduryje savaits, klebonij dviraiu
atmyn viraiio gimnazistas.
Kunige klebone, pasisveikins ir pabuiavs rank, kreipsi jis klebon. A pas jus atvaiavau
su dideliu praymu. Ar negaliau i js porai dien pasiskolinti vien tom enciklopedijos? Kai
buvau per Velykas, a irjau ir pamaniau, kad man kaip tik praverst paskaityti kelet straipsni ta
tema, kuria turiu paruoti darb.
Mielai, pasak klebonas, eidamas prie knyg spintos. Kur jums paduoti?
Leiskite, a pats. Dar turiu pasitikslinti, atjs prie klebono ir surads knyg, gro prie stalo.
Atsidar ant kds gulint lagaminl, im balt popieri ir, rpestingai suvyniojs, djo knyg.
Ir per atostogas apkrauna darbais? pastebjo klebonas. Neleidia pailst?
Ne visiems. A toje srityje truput atsiliks. Darbai, kaip galimyb pagilinti inias, prisipaino
jaunuolis.
Ar dar ilgai atostogausit?
Po Atvelykio ivaiuoju. Knyg atveiu sekmadien, o gal ir anksiau, kaip man pavyks susidoroti
su darbu.
Artjo piet metas, ir Aldut jo valgomj dengti stalo. Tik jai pasirodius, gimnazistas pakilo nuo
kds, sumu kulnimis pasisveikindamas, linkteljo galva ir liko stovti, kol mergait skubiai dingo
u dur, nenordama, kad pamatyt j raustani. Gavs knyg, galjo sau vaiuot namo, bet
diplomatikai, neleisdamas nutrkti pokalbiui, gimnazistas dst ir dst, laukdamas piet meto.

Netrukus buvo pakviestas klebonas, kartu ir sveias. Kuniglis atjo iek tiek vliau.
Aldutei kart seksi geriau, ji jautsi daug laisviau, ne taip, kaip per Velykas. Jai buvo malonu
patarnauti, ypa tokiam mielam jaunuoliui, kuris ne tiek valg, kiek sekiojo j akimis ir kiekvien
kart reikia ar nereikia dkojo.

12.
Per Pranut suinojs, kad Aldut neada u jo tekti, Algis udko pirliauti. Prajo iema, atjo
vasara vis pirlybos, o vestuvi kaip nr taip nr. Vienoj vietoj lyg sutaria per pirl, o tai
suinojs, vaiuoja kit. Vienur nuotaka nepatinka, kitur per maai pinig duoda. Ne tiek jam tos
vedybos rpi, kiek pirlybos. Visur priima kaip garb svei, vaiina, o ir pats butelait veasi. Kas
etadien, sekmadien vis naujam kieme. Per savait vos spja isiblaivyti galva, o savaits pabaigoje
vl viskas i naujo. Atrodo nedaug: po stiklel, po kit, o kai tik reikia grti namo jau jis ir
apsines.
Tvas ne juokais susirpino. Algis vis susimsts. Jis po iai dienai negali susitaikyti ir netveria
apmaudu:
Ir kuo tas Stepas jai geresnis?
Kai po eilini pirlyb Algiui sugrus tvas nori su juo pasinekti, jis smunka kamarait, krinta
lov ir usideda pagalv nieko negirdi ir nieko nemato.
Tvui kart trko kantryb. Atjs kamarait nutrauk pagalv, stvr u atlap ir pasodino lovoje:
Arba tu enijiesi kart, arba a, nelaukdamas kariuomens, apvesdinsiu Stas. Jeigu tu nenori, tada
mes su Stasiu rokuosims. A vis galvojau, kad tu protingesnis, o aikja, kad Stasys turi u tave
daugiau proto. Su juo visaip susinekt galima. Paskutin kart sakau baik sviet juokinti. Sulauksi
to, kad mons n pirki nesileis, duris usiki nuo tokio jaunikio. Vaiuok, kaip sakiau, Petknus,
geriau niekur nerasi. Ir mergait puiki, ir pasoga gera. Tarkis, jei dar nors su tavim nekti, jeigu
dar neivys lauk. O gal jau su kuo kitu yra sutar? Per Petr ir Povil kad man bt vestuvs.
Po pokalbio su tvu Algis rimtai susim: Gana durniuot, tvas teisyb sako. Alduts vis tiek
nebra, o jam reikia tvarkyti savo gyvenim. Negi leisi, kad Stasys paveldt k. Tvas siuts, gali
gana greitai padaryti taip, kaip sako. Taigi Stasys nei i io nei i to, patyliukais ir taps eimininku. K
tada reikt daryt? Ar eit ukuriom, ar dar vien mari parsivest namus stumdytis upakaliais?
Sulauks etadienio jis su pirliu vaiuoja pas Palmut ant paskutinio odio. Ten sutaria, kuri
dien apvalgai, tada usakai ir per v. Petr ir Povil vestuvs.
Vestuvms pakviesta ir Aldut. Panel Petrus leido, ir ji i banyios kartu su vestuvininkais vaiuoja
Petknus, jaunosios pus.
Pamaiusi banyioje, kaip graiai atrodo jaunieji, koks suvyrikjs Algis, Aldutei suspaud ird.
Prisimin vaikyst, praleist Pakalni eimoje, ir jai pasidar lidna, kad viskas, kas igyventa, jau

prajo ir visi skirstosi savo gyvenimus. Algis veda, ji surado savo gyvenim visai kitoje aplinkoje.
Stepas gal jau ir nebegr tuos kratus, o Jasius pirmasis atsiskyr nuo vis. Kain, kaip ten jam
sekasi? Gal jau ir gyvo nebra?
Niekada niekada nebebus taip, kaip buvo.
Vestuvininkai auk kartu, kartu, o kai jaunieji ijo okti vals, tvas ir motina apsiverk.
Vyresnieji daugiau prie stalo, o jaunimas kieme oka. Oras giedras ir iltas. Retkariais psteli vjelis
tik tam, kad atgaivint okanias poras. Alduts tiesiog nepasidalija vaikinai, net ir pajauniai palik
pajaunes skuba j paokdinti. Netiktai prie jos prijo ir pats jaunikis.
Ar eisi su manim paokti, Aldute? pam j u rankos Algis. Nedaug mums teko okti, paoksim
nors per mano vestuves.
Gerai, kaip visada su viskuo sutikdama pasak Aldut.
Algis, i pradi oks graiai, linksmai, staiga sismarkavo. Kaip vjo gsio pagautas jis nuskriejo
per kiem. Visi pasitrauk alis. Algis lo nejuiomis traukdamas ir Aldut t jausm skur.
Muzikantai vis grojo ir grojo, o jie skriejo nejausdami po kojomis ems. Norjosi, kad tas okis
niekada nesibaigt. Tai buvo tarsi vaikysts palydos.
Aldut atsitokjo pirmoji ir pastebjo vis smeigtus vilgsnius. Jaunoji prikando lp.
Algi, uteks, man jau galva apsisuko, paband ji isilaisvinti i jo rank.
Betgi muzikantai dar groja, nenorjo jis paleisti Alduts.
Kai mes nustosim okti, tai jie nustos groti. Apsidairyk, niekas daugiau neoka, tik mes vieni.
Taip ir reikia. Paskutinis tai ms okis. Ai, Aldute, ir jis, apkabins mergait, pabuiavo vis
akivaizdoje.
Kas mat i kaimyn ar pastam, nepalaik to u bloga. Kartu augo, kartu gyveno tiek met visai
kaip brolis ir sesuo. Jaunosios pus pasipiktino. Vyriausiasis pajaunys Palmuts pusbrolis pakl
bals:
Kaip ia? Kas ia?
Jam buvo viskas paaikinta ir visi nusiramino.
Atvent jaunosios pusje, visa vesel idardjo Vakuolius. ia buvo pasiruota n kiek ne
blogiau. Vl jaunieji galustalje, vl ustals dainos, vl muzika ir linksmybs kieme.
Sveiai po truput m skirstytis. Artimiausi dar pasdjo iki vidurnakio ir liko tik savi.
Pusryius valg vlai. Staiga pro langus pralk parpdamas ir debesis dulki keldamas motociklas.
Visi liovsi valg ir suiuro pro langus. Motociklas atlk ir sustojo prie Lupeiki kiemo. Nuo jo
nulipo auktas laibas kareivlis, pats atsikl vartus ir, kiem stms motocikl, jo vidun. Kaip

mat j atsivijo ir vaik brys, kuris apgul kiemo tvor. Vyrai net i kito kaimo galo i smalsumo
rinkosi kalvio kiem. Apstoj motocikl sukiojo vair, apirinjo, stebjosi.
Ijs i pirkios vaikinas su visais pasisveikino.
Po imts! Juk tai Stepas! nustebo vyrai. Pasipyl klausimai: I kur tu ia? Kaip tu ia?
Ir kaip visiems visk paaikinti?
Ar norit, vyrai, pasivaint? istm jis motocikl gatv. Niekas nesiryta. Tada jis atsisuko
vaikus:
Kuris nebijot?
Prioko vienas, paskui ir kiti. Susisodins lop, jis iveiojo vaikus, o paskui ir vyrai idrsjo.
Moterys prie lang prilipo. Kaip mat pasklido naujiena, kad Stepas gro. Visi stebisi: dar n met
nra, kai ijo, o jau su tokia mocaklietka atbirb.
Pakalnio kieme, kas tik buvo prie stalo, visi jau prie vart. Stasys staiga ioko i kiemo ir
mojuodamas rankomis m stabdyti atvaiuojant aukdamas:
Ei, Stepai, pavink ir mane.
Apsuk kaim pirmyn ir atgal jie sustojo prie Pakalnio vart. eimininkas pakviet Step:
Varyk savo main kiem ir einam vidun. Pas mus vestuvs, vakar apenijom Alg.
Stepas su visais pasisveikino. Kai sveikinosi su Aldute, Algis juos stebjo.
Viskas aiku, Stepo, o ne mans lauk Aldut, galutinai sitikino jis.
Nei alaus, nei vyno Stepas nem burn. Sddamas prie stalo sinekjo:
Patekau motorizuot kuop, ten ir imokau dirbti su technika. Dabar galiu ne tik motocikl
vairuoti, bet ir automobil, ir ems kio technik. O tu, Algi, kur tarnavai?
Ulon kuopoje, atsak didiuodamasis. Tu su varikliais, o a su irgais. Ar daug dar tau liko
tarnaut?
Apie metus. Dar turiu ilaikyt por egzamin. Manau, kad iki kito rudens ne ilgiau.
O ta maina, i kur ji? pasidomjo Pakalnis. Ar tavo ji?
Kas duos? Atveiau sveius pas gimines karinink, savo vad. Leido ir man atvaiuot savo kaim.
Rytoj anksti i ryto grtam Kaun.
Besinekuiuojant kaip mat atjo ir pusiaudienis.
Na, man jau metas. Ar niekas nenorit pasivaint? linksmai pajuokavo pakildamas Stepas. Man

vakare et reikia prisistatyt karininko inion.

Ar negaltum mans pavet klebonij? staiga jo papra Aldut.
Gerai, diugiai sutiko Stepas. Jie su visais atsisveikino, jaunavediams palinkjo laims ir su
lauktuvmis bei vestuvi pyragu ijo gatv. Privaiavs t viet, iki kurios Aldut j palydjo
kariuomen, Stepas sustabd motocikl:
Aldute, kad tu inotum, kaip a tavs pasiilgau, ir paties ant ols savo kareivik vark. Taip
norjau tave pamatyt. Jei ne tu, a ia nebiau atvaiavs. Kas ia mans laukia? Nei tv, nei nam.
Visi svetimi ir a pats visiems svetimas. Kam reikalingas kakoks pamestinukas? Tik pajuokai.
Turbt buvo labai sunku, kai suinojai?
Galvojau, kad iprotsiu. Atsigulu miegot negaliu umigt, atsisdu valgyt negaliu nuryt.
Norjosi tik bgt i ia, visk palikus, dingt. Bet kur? Laukiau, kaip greiiau kariuomen. Jei ne tai,
neinau, k biau dars.
Niekas i tavs nesijuok, tik kaltino Lupeikius, kad anksiau tau nepasak, ramino Step Aldut.
K manai toliau daryt? Lupeikiai tavs laukia, i nam tai nevaro.
ia grt tikrai negalvoju. Vyras po kariuomens ir vl prie dumpli ir uknoli u pastumdl? Kiek
a jau visko biau imoks, jei bt parods. Arklio kaustyti neprileisdavo. Tik dabar a visk
supratau. Nenorjo, kad a imokiau ir tiek. Pavydjo ar bijojo, kad a, imoks, u j geriau
nepadaryiau. I alies irdamas kiek pramokau, tai tiek ir turiu. Bdavo, kai ivaiuoja miestel
pirkt geleies, inau, kad vis dien negr. Tada a, susirads kur kampe sumestus geleies gabalus,
irieiu pasag, net grau irt. inoma, ne visada ir pasisekdavo. Tada tas nepavykusias ulin,
kad nerast. Oho, koks kilt triukmas.
Na, matai, pasirodo ir tu geras, o dar nori, kad jis bt tau kaip tvas.
O labiausiai bijojau, kad tu nebenorsi su manim susitikti.
Kokie niekai tau atjo galv. Ar tai tu dl to pasidarei kitoks? Man koks buvai mielas, toks ir
palikai. A irgi tavs labai pasiilgau. Kai pamaiau, tai savo akimis nepatikjau. Kaip tau tinka i
kareivika uniforma. Toks lyg dar pagjs. O jau motociklas... Visas kaimas pamat, koks tu puikus.
Atitarnausi, viskas pasimir, o kai gri, ir toliau gyvensi kaip gyvenai.
Ne, a tikrai ia nebegriu. ia gyvendamas a niekada nieko nepasieksiu. Kariuomenje turiu ger
draug. Jis kalbina po tarnybos kartu vaiuot Auktaitij. Pasirodo, jo tvas irgi kalvis. Ne iaip sau
kalvis arkliams kaustyti. Jis su kaimynu staliumi brikas ant risor sumeistrauja. Jo tvas visk ikala
i geleies, o medio darbus kaimynas padaro. Darbais usivert, nespja. Jiems kaip tik praverst
pagalbininkas, nusimanantis kalvystje. Sako: jei norsi, galsi su tvu dirbti, o ne tai dvaras
netoliese yra, ten visada reikia kalvi. Sakau, gal reikia pabandyt? Ne pro al bt pamatyt, kaip dirba
tikri kalvs meistrai. Gal ir pats kai ko pramokiau. O labiausiai tai niekas mans ten nei inos, nei
painos.
Tu bijai, net pats neinai ko. Mane irgi svetimi mons uaugino. Nuo deimties meteli pas

svetimus, ir n kiek nesigrauiu.

Tai tu nalait, o a kas?
Mes abudu nalaiiai. Turbt ir Dievo mums skirta bti kartu.
Aldute, a labai tave myliu, Stepas apkabino mergait. Kai tu alia, man nieko netrksta. A ir
ramus, ir laimingas, ir turtingas.
Ir a tave myliu, Stepai. Lauksiu tavs, kiek reiks, kol tu pasieksi, k esi sumans. Mes jauni, visas
gyvenimas prie akis, mes dar graiai pagyvensim, pamatysi.
Gal a tikrai ko nors vertas, jei tu mane myli, buiavo jis Aldut. Baigs tarnyb kad griebsiuos,
tai griebsiuos. Visiems parodysiu, k a galiu. A tavs neapvilsiu. Kokia laim, kad mes dabar
susitikome. O k veiki klebonijoje?
A nuo Kald ten gyvenu. Kaip ir tu, ia turbt niekada nebegriu. Gyvensiu ten ir lauksiu tavs,
ir Aldutei teko papasakoti vis istorij, kaip ji ten pateko.
A btinai tave i ten pasiimsiu, nebereiks tau taip sunkiai dirbti, beveik prisiek Stepas.
Tikiu jau tikiu, nusiypsojo Aldut.
Jei nebtume susitik dabar, a vis tiek tave biau susirads ne tik klebonijoje, bet ir pasaulio
krate. Man btinai reikjo tave pamatyti, nibdjo buiuodamas.

13.
O, jau Aldut gro, pasirod eimyninje kuniglis. O kur vestuvi pyragas?
Tuojau, kunigli, Aldut sudjo lkt saldainius ir kitus saldumynus. Dar niekam nedaviau
kunigliui pirmam.
Taip ir reikia. A u visus labiausiai laukiau. Paragausim. Saldu gardu kaip du medu. Saldainiai
skans, turbt ger pajaun turjai?
Nebuvau a pajaun, tik paprasta vienia, kunigli.
Be pajaunio vestuvse tikriausiai nebuvo linksma? toliau juokavo kuniglis.
Neteko lidti, prisiminusi Step pasak Aldut.
A manau, vestuvs ir yra dl to, kad bt linksma. O pas mus irgi buvo svei. Pas klebon lanksi
viraitis su snumi. Viraitis su klebonu turi rimt reikal, o gimnazistui turbt patinka ms
Mortels pagaminti piets, ypsojosi kuniglis velgdamas Aldut. Per paskutinius pietus kuniglis
mat, kaip gimnazistas nenuleido nuo mergaits aki, o ji jam ypsojosi.

 Ms Mortel skaniai gamina. A kiek galdama stengiuos i jos imokti.

Kai Aldut imoks, Mortel pagaliau pailss, pastebjo kuniglis. Turs ger pagalbinink.
Kai Aldut atsistos prie virykls, tada a patarnausiu su balta prijuoste, prisidjo prie kalbos
Mortel, kaip visada juokaudama.
O gimnazistui jau baigiasi atostogos. Vis tiek negals ia danai lankytis, tiesiog kvatojosi
kuniglis, nors Aldut nemat ia nieko juokingo.
Iki mokslo met pradios gimnazistas dar kart ia pietavo, taiau Aldut elgsi daug atsargiau,
bijodama, kad kuniglis ir vl pasiaipys i jos.
Po piet Aldut sutiko gimnazist kieme. Ten stovjo jo dviratis. Pamats Aldut, tvarkani darel,
jis prijo ariau ir ukalbino:
Padk, Dieve.
Dkui, praom padt, atsak taip, kaip priimta kaime.
Mielai. Bet ir gli ia... stebdamasis apvelg darel. Gal ir man kok ied padovanotumt?
Nors ir vis puokt.
Ne. Man uteks ir vieno nuo js.
Tada rinkits kur.
Padovanokit, koks jums patinka.
Aldut nuskyn ro su pumpuru ir ities gimnazistui. Gal dar kok ied nuskinti?
Ne, ai. Uteks to vieno, svarbu, kad nuo js. Stengsiuosi, kad ydt kiek galima ilgiau. Ai dar
kart, ir pabuiavo Aldutei rank.
Ruden susirgo panel Petrus. Buvo pakviestas daktaras:
Kaip paprastai irdel. Palieku vaist, po keli dien vl usuksiu.
Aldut slaug ligon. Miegojo sudedamojoje lovelje prie panels dur, kad, igirdusi varpel, kaip
mat pribgt prie ligons. Nebe pirmas juk kartas, kai panel Petrus sunegaluodavo, taiau kart
liga nepaleido taip greitai. Prie Kias lyg pagerjo, buvo jau ir atsiklusi, bet vl krtin sum
skausmai. Per nemigo naktis Aldut ir pati nusilpo. Mortel kiek galdama pavaduoja, leidia koki
nakt pamiegoti, taiau ligon reikalauja Alduts. Koki nakt numigusi ji ir vl prie panels. Apie
ligonin panel Petrus ir girdti nenori. Taip isikankinusi per iem panel Petrus pasimir prie
Velykas.
Visi jos gailjosi, bet labiausiai Aldut. Jei ne ji, nebt jos klebonas pasiliks, o ir dabar dar
klausimas, kaip viskas klostysis, kai jos nebebus. Gal klebonui ji bus nereikalinga? Kur jai reiks

dtis? Negi vl teks grti pas Pakalnius? O ten jau ji maiausiai laukiama. Ten jau ir be jos trys
moterys.
Aldut galvoja apie savo ateit, taiau klebonijoje kol kas viskas taip, kaip buv, nors klebonas labai
lidjo dl sesuts Petruss mirties ir sdjo usidars savo kabinete.
Kart kuniglis, ujausdamas Aldut, pasak:
Na, ir privargai, tu mergele, su amin atils panele. Sublogai, net gaila tave toki matyt.
O kas tavo tveliai buvo? Ar emdirbiai, ar amatininkai kokie?
Turjo atuonis hektarus ems. Neinau, ar tai kininkai, ar emdirbiai.
Pasirodo, kad tu nors ir nalait, bet ne bekrait. Kad nebiau kunigas, vesiau a tave, vl
juokus nukrypo kuniglis. Prie tokios mergels dar atuoni hektarai... Labai pasiseks kuriam nors
jaunikiui. O tu inai, staiga jis surimtjo, a pats irgi nalaitis. Be tv uaugau, bet mano globjai
buvo inteligentai. Taip sunkiai dirbti, kaip tau, man neteko. Bet prie mokslo labai spaud. A gerai
mokiausi ir tikjausi pasiekt didelius mokslus, o seminarij ijau tik dl to, kad tokia buvo mano
globj valia.
Ar dar gali bti didesni moksl u kunigo? labai nustebo Aldut.
K tu, mergele. Kunigo mokslo mokslu nepavadinsi, nusiypsojo kuniglis. Kaip matau, ms
abiej likimas panaus, vl rimtai kalbjo. Abu nalaiiai, abu turim prieglobst klebonijoje ir
priklausom nuo klebono. Ir abu neinom, kiek ilgai ia mus globos.
Kuniglis tai klebonui reikalingas, o a?
Ne maiau ir tu reikalinga. Darb ia daug, o Mortel viena nesuspja.
Neinau, nei kur reikt dtis, jeigu tekt ieiti i klebonijos.
Tau reikia atsigauti, sustiprti. Imk, Aldute, jis itrauk i sutanos 10 lit banknot. Nusipirk k
nors. Gal saldaini, gal kitoki skanumyn. Kol kas viskas ramu, matysim, kaip viskas klostysis
toliau.

14.
Kain, kur ms kuniglis? paklaus Aldut Mortels, kai visi eimyninje valg pietus. Nujau
tvarkyti kambari durys urakintos.
Nebetursim mes jau kuniglio. Gavo parapij ms kuniglis. Jis pats dabar bus klebonas, atsak
Mortel ir atsiduso.
Nebus ito bus kitas, nenusimin bernas Vincas.

 Tokio nebebus, paprietaravo Mortel. Kol a ia gyvenu, kiek jau kunigli pasikeit, bet n
vieno, kaip is, dar nebuvo. Toks geras, linksmas, nepuikus. Su visais paneka, kaip su lygiais. O
atsimenat, kaip su radybom buvo?
Su kokiom radybom? susidomjo Aldut.
O, tai tu dar neinai? Bet i kur tau inoti? Tada tavs dar klebonijoje nebuvo. Buvo ia toks
atsitikimas dar anais metais, m ji pasakoti Aldutei. Pardav kininkas turguje karv ir pamet
pinigus. Ms pitolnik rado ir atne juos kunigliui. Gal kas atsiauks? U dienos ateina mogus ir
prao kuniglio, kad paskelbt banyioje, kad pamesti pinigai. Na, kuniglis paklausinjo,
paklausinjo t mog, kokia buvo jo pinigin, kiek pinig, kas daugiau toje piniginje buvo ir mato,
kad tie pinigai tikrai jo. Tada pasiunt piemenuk, kad pakviest pitolnik. Pinigai yra, sako
kuniglis, bet turi duot tai moterlei ger radyb, kad radusi nepasisavino tavo pinig.
Nereikia man nieko, sako pitolnik, tik labai noriau turt kukavin roani.
Gaspadorius priadjo nupirkt ir, pasims pinigus, ijo. Po iai dienai aki neparod. Tada
kuniglis pats tai moteriai kukavin roani nupirko. Jau kad geras, tai geras kuniglis buvo.
Ipainties tik pas j eidavau.
Ir a tik pas kunigl. Klebono tai bijau i tolo, prisipaino Aldut.
Kai kit dien Vincas parve kunigl i stoties, is ujo eimynin pavakarieniauti. Aldut dar
nemiegojo, todl nugirdo jo pokalb su Mortele:
Kaip patiko kunigliui nauja vieta?
Miestelis labai panaus ms. Dirbsiu vienas, be vikaro. Darbo bus nemaai. Bet labiausiai tai man
patiko maa medin banytl. Nebebus taip alta rytais, kai ateis iema.
O kur dsis senas klebonas?
Dabartinis klebonas, jam paiam praant, paskirtas savo tviks parapij. Ten mir klebonas.
Ar jau greitai mus paliksi, kunigli? graudiu balsu klaus Mortel.
Tai jau neuilgo. mnes teks isigabent daiktus. v. Trejybs atlaidams jau tursite nauj.
Ryte po pusryi kuniglis ir vl eimyninje:
Sakyk, Mortele, ar gera bt Aldut man eiminink? Ar imokei tu j, kaip reikia kepti bulvinius
blynus? kaip visada juokaudamas kuniglis pradjo kalb.
Gera tai gera, bet jau kunigliui mes Alduts neatiduosim. K mes darysim be jos?
O koks a bsiu klebonas be gaspadins? Kaip tau atrodo?
Kuniglis ten ras sau gaspadin.

 Tai kad anas klebonas nepalieka. Pats ivaiuoja ir eiminink isivea.

Tada nieko nepadarysi. Teks kunigliui paiam blynus keptis. Mgsti blynus valgyti mokk ir
isikepti, nenusileido Mortel.
Na, jau ne. Aldut man ikeps. Ar vaiuosi su manim, Aldute, kit parapij? jau tiesiai Aldut
kreipsi kuniglis.
Man ir ia gerai, jautsi lyg uklupta mergait.
Bus dar geriau. Ten bsi nebe tarnait, bet klebono gaspadin, mano gaspadin. Tu gerai pagalvok,
mergele, jau rimtai pridr kuniglis ir ijo i eimynins.
Kai jis ijo, Mortel ilgu tiriamu vilgsniu pavelg Aldut.
O k tu manai? pasak ji pamsiusi. O gal rimtai kuniglis nori pasiimti tave. Sakyiau, tau
kaip nalaitei ia laim, ir didesns negali bti. A irgi nuo pat jaunysts klebonij atjau, bet man ne
taip greitai teko ieit eimininkes, o tu dabar galtum ja bti. Atsimink, kad eiminink tai antroji
klebono ranka. Viskas buvo ir tebra mano rankose. Klebonui tik banytiniai reikalai. A kaip vis
motina. Man inomi visi kio reikalai, visi rpesiai. Klebonijos tvarkymas neapsieina be mans. Visi
mans atsiklausia, su manimi tariamasi. Kai jau panel Petrus mir, tai, man atrodo, tau geriau bt
su kunigliu ivaiuot. Neinia, kas gali ateiti klebonui galv, gal jis nebenors tavs laikyti.
Bet kokia i mans eiminink? A niekada nesugebiau taip, kaip js. A ir gaminti maisto dar
gerai nemoku, o k jau kalbti apie sveius, nusigando Aldut.
Su laiku viskas ateis. Bet kol kas nra reikalo apie tai nekt. Tai tik mes paios apie tai
prisigalvojom, o kuniglis tikriausiai taip tik juokauja. Ar neinai tu jo? Vis linksmas, vis su
juokeliais.
Kuniglis peririnja, tvarko ir pakuoja savo knygas, daiktus ir ruoiasi kelionei. Daikt nedaug,
beveik vien knygos, urnalai, laikrai ikarpos, rankrai aplankai. Aldut jam padeda, deda visk,
k kuniglis liepia. Pilnas kambarys di, vos gali praeiti. Dar keletas knyg ir viskas bus
paruota.
Tai va, Aldute, dar diena kita, ir mes isiskirsime. A ivaiuosiu, tu liksi ir mes gal daugiau
niekada nebepasimatysim. Ar prisiminsi mane kada?
inoma, prisiminsiu. Kad ne js, a niekada ia nebiau patekusi, atvirai ir nuoirdiai pasak
jam Aldut.
Bet nenoriau a su tavim isiskirti. Oi, kaip nenoriau. K man daryt? Prisimeni, kaip mes tada
kalbjom, kad abu priklausom nuo klebono? A jau itrkau nuo jo globos, ar nevertt ir tau pasukti
tuo paiu keliu? Vaiuojam su manimi, ir baigta. Tu negalvok, mergaite, kad i tikrj tau ten reiks
eimininkaut. Bus ir eiminink, bus ir tarnait. Dirbsi tik tokius darbus, kurie tau patiks. Kad ir gles
auginsi. A matau, kaip tu jas mgsti, o ir man jos patinka. Uveisim glyn, n kiek ne blogesn negu
ia. Valgysim abu u vieno stalo. A net nesivaizduoju, kaip u stalo reikt sdti vienam. Tursi
tok gyvenim, apie kok n nesvajojai, galiu prisiekti. Mes abu nalaiiai, du to paties likimo mons,

mes papildysim vienas kit. Mudviej bendras viesus gyvenimas bus kaip atpildas u netekt pai
brangiausi ir artimiausi moni pasaulyje, u vaikystje patirtas skriaudas. Mes ujausime vienas
kit, slaugysime ligoje, bsim itikimi vienas kitam.
I vis t kuniglio pasakyt odi Aldut suprato tik viena, kad jis nalaitis, vienias, kad jam
reikia, kad kas j ujaust, slaugyt pasiligojus ir jis tikisi jos globos. Aldut ino, kad padti artimui
kiekvieno ms pareiga.
O kaip pasakyti klebonui? nerimauja Aldut.
Su klebonu a pasikalbsiu. Ir greitai, nuo kalbinjim pradjo vsti kuniglis. Nebedaug jau
liko laiko, reikia paskubti. Jei tik tu sutinki, a jau iandien su juo isiaikinsiu.
Aldut trumpai pagalvojo: ruden baigiasi Stepo tarnyba, tada su draugu vaiuos jo tvik ir ten
ilgiau utruks. Gali praeiti kokie metai, kol sulauks i jo koki ini, o ji per t laik gali ir pas
kunigl patarnauti. Buvo su Stepu sutar, kad kol ji klebonijoje nesusiraint, kad laikai nepatekt
rankas kam nereikia. Sak, kad ras net ir pasaulio krate, taigi ras j ir ten.
Gerai, kunigli, vaiuosiu.

15.
Aldut jau naujoje vietoje ir gyvenimu neatsidiaugia. Nebereikia nei anksti keltis, nei atsiklus pulti
prie darb. Ji tik laukia, kada kuniglis gr i banyios po ankstyvj mii. Tada eiminink
paduoda pusryius, nukrausto stal, iplauna kambarius, net ir jos kambarl. eiminink, pasirodo,
buvusio vargonininko nal. Ji sunkiai vertsi po vyro mirties. I ankstesnio klebono malons turjo
kambarl pitolje, ir pakviesta maloniai sutiko bti naujam klebonui u eiminink.
Gyveno ia dabar Aldut pagal nauj padt: ten buvo lyg ir kambarin, o ia jaunesnioji klebono
sesut. Taip pirmomis dienomis kuniglis j pristat eimininkei. Taip visi ir inojo klebono sesut
Aldut.
I karto jai atrod viskas keista, o paskui netgi patiko. Malonu buvo prie visus puikuotis, kad ji turi
tok brol. Juk ar ne taip yra? Jie abu nalaiiai, taip, kaip brolis ir sesuo. Jis, matyt, taip ir galvoja, kai
kalba apie j kaip apie seser. Aldut neturjo jai priskirt darb, todl msi darelio, kaip pas
ankstesn klebon panel Petrus. eimininks dukt Zosel buvo jai u pagalbinink, kaip kadaise ji
panelei. Glynai buvo kuo puikiausiai sutvarkyti ir per atlaidus klebonijoje jau buvo svei.
Atvaiavo keli kunigai i kit parapij. Visi gyr glynus, avjosi naujojo klebono sesute ir dkojo
jai, kai i patarnavo sveiams.
Ileids sveius, kuniglis padkojo Aldutei ir, apkabins j per peius, pabuiavo kakt:
Ai tau, Aldute. Pirmieji ia mano atlaidai ir pirmi sveiai. Viskas taip graiai prajo ir tu visiems
patikai. Ar tau nebuvo per sunku? Ar nepavargai?
Nebuvo nuo ko pavargti, kunigli. A ir taip nieko ia neveikiu. Man kad tik darbo daugiau bt.

 Ne dl darbo a tave ia atsiveiau. Tau tik klebono sesute bti. Taip, kaip buvo ms klebono
panel Petrus. Ji nelabai versi prie darbo.
Tai kad ji buvo nesveika. Todl ir mir, varg. Gera panel.
O kodl negirdjau tavo balso chore nuo vik?
Negi kuniglis i tikrj iskiri mano bals i vis? stebjosi Aldut. iandien tikrai nebuvau
banyioje. Reikjo padti eimininkei sveius priimti.
Na, k dabar pasakysi? Ar jau tiki, kad girdiu tavo vienos bals, kad nemeluoju?
Jau ir ruduo. Kaip greit prabgo laikas. Vasara buvo puiki, bet ir ruduo n kiek ne prastesnis. Saulta,
ilta, sausa. Nuostabus bulviakasis. Po dirv nors voliokis ir mons skuba kasti. Visi tikisi geros
pakasos. Kas ino? Po Mykolini orai gali subjurti. Juk po Mykolo gali baigtis tokios mielos i iltos
bob vasaros dienos.
Sekmadien kuniglis pakriktijo miestelio vaistininko snel ir buvo pakviestas kriktyn bali. Po
vakarini pamald jis ijo sveius. Jo dar nebuvo, kai Aldut nujo miegot. Grs ir nusirengs iki
apatini, jis atjo Alduts kambar ir atsisdo prie jos ant lovos krato.
Aldute, sesute, meile mano, saulele mano gyvenimo. Ar girdi? ia a, tavo kuniglis. Neisigsk,
tau nereikia mans bijoti. A tik atjau pasakyti, kaip labai labai tave myliu. Myliu, laukiu ir keniu.
tai paklausyk, susirado jis po antklode Alduts rank ir prisidjo j prie krtins. Tu tik
paklausyk, kaip dauosi mano varg irdis, kaip ji trokta tavo glamoni. Juk tu tokia gera,
pasigailk savo kuniglio. Prisiglausk, buiuok, a atiduodu save vis tavo rankas. Neleisk savo
kunigliui taip kentti. Likimas mus nuskriaud, mes abu nalaiiai, bet dav vienam kit, dav meil.
Kaip a pavargau, nebeturiu jg daugiau kentti. Man reikia tavs, tu tik viena gali mane nuraminti.
Aldute, buiuok mane ir leisk tave buiuoti. Bk mano nuo ios minuts ir prie Diev, ir prie vis
pasaul. Nuo iol mes galim bti kaip vyras ir mona iki grabo lentos.
Aldut i mieg pradioje nesusigaud, kas ia vyksta ir nusigando. Ar tai koks sapnas? Tiktai kai
m alti jos apnuoginta ranka, ji atsitokjo ir pradjo suvokti jo odius. Prie veido pajuto kuniglio
lpas, o i jo burnos padvelk degtins kvapas. Su didiausiom pastangom ji atstm kunigl ir
atsistojo lovoje. Jis apkabino jos nuogas kojas. Isirovusi i jo rank, Aldut ioko i lovos ir,
neturdama kur dingt, sispraud kamputyje tarp dur ir spintos. Kuniglis greitai j surado, stipriai
suspaud, pakl kaip plunksnel, atne lov ir uguls m j buiuoti. Negaldama net pajudti jo
geleiniame glbyje mergait i vis jg pastm kunigl, ilaisvinta ranka grieb ant spintels
stovint gelein kryi ir smog kunigliui veid. is sudejavo ir atlijo. Tada ji isiver i jo
glbio ir ibgo valgomj. Durys buvo urakintos, bet laim, raktas buvo paliktas duryse. Pasuko
rakt ir su visu raktu rankoje ibgo koridori, paskui verand ir kin kiem.
Nakt praleidusi malkinje, sulauk auros. Pasigirdo pirmieji bundanio ryto garsai. Pragydo gaidys,
suiulbo vienas kitas pauktelis. Sugirgdjo atveriamos durys, svirtis prie ulinio, suskambo
banyios varpai ankstyvoms miioms. Palaukusi, kol kuniglis ieis banyi, ji patyliukais, kad
niekas nepastebt, gro savo kambar. Durys visur buvo nerakintos. Paskubomis apsirengusi, ant
neukuotos galvos usiriusi skaryt, nuvilko uvalkal ir m krauti savo daiktelius. Ne kas ten j ir
buvo. ilt vatinuk, su kuriuo atvaiavo klebonij, apsivilko, kitus daiktus sudjo uvalkal ir taip

pat patyliukais ijo miestelio gatv. Miestelis dar tebemiegojo ir, nesutikusi n vieno mogaus,
pasiek geleinkelio stot. Po trij valand kelio traukiniu ji jau ingsniavo Vakuolius. Atjusi prie
senos puies pailsjo, nusivilkusi vatinuk djo j uvalkal ir, persimetus per pet ryul, taip ir
atjo Pakalni kiem. Buvo gerokai po piet ir visi darbavosi laukuose prie bulvi.
I kur tu ia, mano vaikeli, labiausiai nustebo Pakalnien. k tu panai?
Nieko neklausink, teta. Paskui visk pasakysiu, po nemigo nakties ir tokios ilgos kelions Aldut
vos laiksi ant koj. Man tik ko nors atsigert ir kur nors atsigult. Nieko daugiau nenoriu.
A tuoj, atne sot giros Pakalnien, a paruoiu ko nors uvalgyti.
Nieko nevalgysiu, sulaik j mergait, noriu tik truput pamiegot ir viskas.
Tai gal tada klt, ten maiau musi, o paskui pataisysiu kamaraitj, kaip visada su Pranute. Ar
gerai bus?
Gerai, teta. Ai u visk, ir nujo klt.

16.
Ir kokiu bdu kaime taip greitai sklinda naujienos? Dar tik vaiavo Pakalni kiem brikut, o jau
visi ino, kad atvaiavo amerikonas Jasius. Pas Pakalnius sujudimas. itoks sveias. Jau beveik vis
umirtas, niekada nebeminimas Jasius, per deimt met nieko apie save nepranes, pagaliau gro
gyvas ir sveikas i Amerikos. Toks panaus didel pon. Ilips i brikuts jis susimokjo j
atveusiam mogui ir su dviem lagaminais rankose eng pro duris Pakalni pirki. Per t pat
slenkst, per kur prie deimt met ijo nauj gyvenim.
Su visais pasisveikino, Pakalniui ir Pakalnienei pabuiavo rank. Pamats Aldut, vos paino, apglb
ir buiuodamas net apsiverk:
Kokios graios panels iaugusios, stebjosi velgdamas mergaites. Ten gyvendamas niekur
toki nemaiau.
Paduodamas vien lagamin Aldutei dar pridr:
ia jums, moterims, lauktuvs. Pasidalykit.
I kito lagamino Jasius im por buteli vyno, saldaini, konserv ir lauktuvi vyrams. Visiems po
rankin laikrod, languotus markinius su kaklaraiiais ir po kelias poras kojini.
iandien niekas nebeskubjo darbus. Visi vent. Susdo prie balta staltiese udengto stalo, ant kurio
Pakalnien tuoj pat sudjo ukandius.
Tokios duonos ten niekas neikepa, gardiuodamasis tep sviest, djo sr Jasius. O kur Stasys,
kad nematau?

 Stasys kariuomenje, pavasar ijo. Dar nieko apie j neinom. O Alg jau pernai apenijom. Turiu
jau vien mari. Duok, Dieve, kad ir Stasiui gerai pasisekt atitarnaut. Va taip ir gyvenam, dst
Pakalnis pilstydamas stiklelius vyn. O kaip tau seksi?
O tu inai, dde, a vis gyvenim bsiu tau dkingas u tai, kad tada mane ileidai. Matyt, man buvo
lemta ten, Amerikoj, sutikti savo laim. Man gerai seksi. Vargau tik i pradi, kol atidirbau u
kelion, o paskui pavyko gaut ger darb. Udirbau tiek, kad galjau puikiai gyvent, o ir nema dal
pasidt bank. Susitaupiau nemaai, be to, pasisek ir loterijoje laimti doleri. Manau sau gana,
reikia grti namo. K a ia Amerikoje su tais pinigais veiksiu? ems brangios, darbas brangus,
ems kio technika taip pat brangi. Atvaiavau ir darysiu, kaip, dde, sakei. Pirksiu ia ems, ne
iaip sau kel, bet koki trij, keturi imt hektar dvariuk ir vesiu modern k. I usienio
isiraysiu technikos, em dirbsiu ne arkliais, o traktoriais. Ir visus kitus darbus, kokius manoma
mainomis. Pirksiu i Danijos pagerintos veisls galvij, steigsiu pieno perdirbimo mon. A kaip
tik ten ir dirbau ioje srityje ir daug ko imokau. inau, kaip reikia gyventi, o pinig viskam uteks.
ia tai visai razumnai galvoji, vyre. Niekur nebus taip gerai dti pinigus, kaip em, pritar
Pakalnis.
Tik ar atsiras ia, Lietuvoje, kas parduot tok k, tiek hektar? Ne taip daug ia toki dvar yra.
Ogi tai lagamine laikratis. Nusipirkau Kaune. Perirjau skelbimus ir kaip tik radau. Kakoks
lenkas parduoda tris imtus penkiasdeimt hektar k. Ilips ms stotelje susiinojau, kada eina
traukinys t pus. Nelauksiu n dienos. Rytoj i pat ryto ivaiuoju.
Teisingai padarysi. Algis nuve stot, ir dabar pritar jam Pakalnis.

17.
Per mokslo met atostogas gimnazistas, pirmai progai pasitaikius, jau ir klebonijoje. Tvas
viraitis siunt kakokius dokumentus nuveti klebonui, o i klebono atveti jam. Gausiai isiteps
plaukus briliantinu, glotniai susiukavs, nepagailjs odekolono varkui ir nosinei, myn jis
dviraiu tokiu laiku, kad bt klebonijoje prie pat pietus.
Atvaiavs pastat dvirat prastoje vietoje, prajo pro darel, su viltimi pamatyti ia Aldut.
Sumojs, kad ji gali bti viduje ir ruoti piet stal, gimnazistas nusiramino. Jis ten j ir sutiks.
Bet atsitiko ne taip, kaip jis galvojo: stal padav senoji eiminink, o prie klebono sdjo visai
nematytas nupliks kunigas su akiniais.
Jautsi baisiai nusivyls, o ir ivaiuoti nenorjo, nieko nesuinojs. Jam rpjo, kodl iandien nra
Alduts. Po piet, sutiks koridoriuje senj eiminink, gimnazistas ryosi paklausti.
Ivaiavo su kunigliu u eiminink? jam netilpo galvoje. Ijs pro verand kiem jis njo
pasiimti dviraio, bet pro vartelius ijo ventori ir, susirads suolel, atsisdo. Ilgai sdjo
mstydamas. Jautsi, lyg k labai brangaus prarads, lyg palaidojs artim mog.

 itokia mergait, itokia mergait nujo niekais. Kas jos laukia? sukosi galvoje lidnos mintys.
Suluointas gyvenimas, praudyta jaunyst. O gal ji simyljo? Kad jis simyljo nekyla joki
abejoni. Bet kokiu bdu ji klimpo? Tai visai nesuprantama. Matyt, rado bd, kaip apsukt mergelei
galv, nieko nepasakysi. Ir kokia jos ateitis? Neteist vaik gimdymas, abortai Brrrr
Paskutinis buvo gimnazisto apsilankymas klebonijoje.

18.
Kai ivaiavo rytojaus dien amerikonas Jasius, tai vl pasirod tik po dviej savaii. Atvaiavo
automobiliu, o u vairo Stepas. Prie vart sustojo, pasignalizavo, paskui ioks i automobilio
Stepas atkl vartus ir vaiavo kiem. eimyna pietavo, bet, igird signal, visi aplipo langus.
Kieme ilipo ir Jasius. Abu lengvais lietpaliais, o Stepo rankoje vairuotojo pirtins. Padjs jas ant
sdyns Stepas atidar bagain ir im sunk lagamin. Juo neinas jis paskui Jasi jo pirki.
Aldut ir Stepas laimingi susivalg, o Algis ir Pakalnis su nuostaba suiuro Step. Jau nebe taip
domu nei automobilis, nei amerikonas, kaip visiems parpo, i kur ia Stepas? Vyrai nusimet
lietpalius, o kepures ir lagamin padjo ant suolo.
Teta, jei dar turi, pilk ir man kopst, pasislinkdamas ariau prie stalo papra Jasius. Tiek
reikal, kad tas dienas nebuvo kada monikai pavalgyti.
Tai kur buvai prauvs? neikent Pakalnis nepaklauss, net nelaukdamas, kada Jasius baigs
valgyti. Sakau, gal vl Amerik idmei?
Ai, teta. Rgtimas tiesiog ird atgaivino. Pasirodo, piniginiai reikalai ne taip greitai tvarkomi,
ypa tokie dideli, ts Jasius. Du kartus teko vaiuoti Kaun, paskui bank, pas notar. Dabar
jau, ai Dievui, viskas baigta. Dokumentai pas mane kienje, o a jau Antalinos dvaro eimininkas.
Buvs dvarininkas ijo tik su lazdele pasiramsiuodamas. Nupirkau a i jo dvar su visa 340 ha
dirbama eme, miko plot, vis gyv ir negyv inventori ir automobil su visu vairuotoju,
linksmai nusijuok Jasius. Dabar jau galima ir atsipst. Aplaistysim, kaip reikia, o rytoj ivaiuoju
ten visam laikui. Yra darbo, artinasi iema. Stepai, nek ariau lagamin.
Maai k teko pridti prie to, k atsive Jasius. Stalas lo nuo vaii. Kai susidau po stikliuk,
kit, Jasius paklaus:
O kas ms sodyboje gyvena? Maiau kalv kieme stovi.
Taigi gyvena mons, atsargiai m dstyti Pakalnis. Negerai tui negyvenam nam laikyti.
Kas i jo bt lik per deimt met? Pasitaik nuomininkas kalvis. Kiemas didelis, leidau pasistatyti
kalv. Jei reikia, tai mogus ieis. Taip ir suderjom.
K tu, dde. Tegu gyvena, a tik iaip paklausiau. Man to namo nereikia.
O k darysim su tavo ir Alduts hektarais? nepraleido geros progos paklausti Pakalnis.
Dde, gali juos turt ir toliau. Man tos ems per akis, kiek dabar jos turiu. Gal kada

subankrutuosiu, tai tada ir ateisiu ia gyvent ant t atuoni hektar, nusijuok Jasius. O dabar gali
naudotis, kaip ir anksiau.
Nebankrutuosi. Kuo daugiau ems tuo daugiau naudos. Bet darbinink dabar tau reiks nemaai,
pastebjo Pakalnis.
Dirbsiu su tais, kurie ten yra, o toliau samdysiu, jeigu reiks. Dabartinis kvedys man labai patiko.
Ne piemuo, protingas, dalykikas, geras agronomas. Bus su kuo pasitarti. O mano vairuotojas jums
pastamas, ar ne? pamats, kaip Aldut su Stepu atsisd truput atokiau draugikai nekuiuojasi.
I ms kaimo, nutyljo apie Lupeikius Pakalnis. Iki kariuomens ia gyveno.
Papasakok man, Stepai, kaip tu susitikai su Jasium? klausinjo Aldut Step. Kai pamaiau,
negaliu atsistebti. Mes jau antr kart taip netiktai susitinkam.
A taip ir padariau, kaip an kart kalbjome. Kai suinojau, kad dvare reikia vairuotojo, manau,
reikia pabandyt. Susitarm ir alg neblog pasil. Neilgai man teko su tuo dvarininku vaint,
pasirod tavo brolelis. Dabar turbt j teks veiot, trumpai drtai iklojo apie save Stepas.
Prasdjo iki vidurnakio. Uteko vaii, netrko ir kalbos. Daugiausia kalbti teko Jasiui. Apie
Amerik, apie pirmas sunkias dienas, praleistas ieivijoje. Buvo visko, net aar. Nemokjo kalbos,
nesugebjo atlikti pavest darb, teko ir pabadauti, bet, kai sveikata leido, tai ir veik visus
sunkumus. Dabar jis gro ir kain kaip seksis savame krate. Usimota plaiai, bet vien to nepakanka.
Daug priklausys nuo dto darbo, or ir, inoma, nuo skms.
Kit ryt Jasius su Aldute aplank tv kap.
Reiks pastatyti paminkl, juk ir mes kada nors ia atgulsim, susimst prie kapo Jasius. Oi,
Aldute, Aldute, mane ir dabar dar sin grauia, kad a tave toki maut palikau. Pas svetimus. Ar
gali man u tai atleisti?
Na, nekalbk taip, paprietaravo ji, a igyvenau, o tai btume abu prauv. Dabar nors tau
vienam pasisek. Jei igyvenom iki iol gyvensim ir toliau. Neprasim.
Nuo iol mes daugiau nebesiskirsim. Jau iandien ivaiuosim mano dvar, ten ms laukia naujas
gyvenimas. A sitikins, kad i laim aplank mane tik dl to, kad a dalyiausi ja su tavimi. Juk mes
abu nalaiiai.
Kai jie visi trys ivaiavo, Pakalnis, pairjs pro lang, atsisuko Alg:
Gal ir be reikalo tau nurodinjau nevesti Alduts? Dabar turtum tok svain.
Nesikrimsk, tvai. Ji pati nenorjo. Jei bt sutikusi tekti u mans, a nebiau tavs paiss. Ji
Stepo lauk, nuramino tv Algis, apkabindamas per peius.

Kaip a viliojau kininkait...

Buvo ms miestelyje tokia bjauri sen. Pamatys kuri i mergaii graiau pasirdiusi ar nauja
suknele apsivilkusi, ar kok vrinuk ant kaklo pasikabinusi ir pliurpia:
Be reikalo js, biedniokls, taip grainats, veriau piniglius pataupytumte. Gal manot su tais
guzikliais kok kininkait prisiviliot? Ne jums, vargms, kinink sneliai, saviems js
bundininkliams, prasiokliams berneliams skirtos.
Kai pagalvoji, tuose jos odiuose buvo nemaai tiesos. Na, ar ne tiesa, kad kai kurie miestelio
vaikinukai pas kininkus tarnauja? Kiti iem iaip taip prastm, vasarai atjus, griovi kasti ieina.
Tie, kurie lieka vasarai namuose, irgi tik pas kininkus dirbdami padieniais darbininkais lit kit
usidirba.
O jau mergels tai neklausk: dukt iauiaus, dukt kriauiaus, kelios grytelninks, dar
desimcinink dukros, viena i pitols, o jau a pati...
Mano mama nal, mokyklos sarg. Abi plaunam klases, valom langus, varinam mokytoj
kambarius, tvarkom aplink. U tai turim prie mokyklos nedidel kambarl gyventi, apkrenam
mokyklos malkomis, dar lit kit per mnes gaunam, taiau pas kininkus tarnaut mans mama
neleidia. Padienm darbininkm mes su mama taip pat neinam. Isiveriam.
Daug padeda mikas. Kai tik baigiasi mokslo metai, iki pat kit pradios mes i miko beveik
neieinam. Kokios tik tuo metu prisirpsta uogos, idygsta grybai, renkam, parduodam. Tokiu bdu
sutaupom iltesnei avalynei ar drabuiui iemai sigyti.

Kadangi jauiuosi u visus varganesn, tai tos bobos nekos mane ypatingai veik. Buvo pikta ir
graudu visa tai girdti:
Kas ji tokia, kad kaskart t biednyst mums prikaiioja, akis bado? Ir be jos gerai inom, kas esam
ir joki kininkaii mums nereikia. Ne kuo prastesni ir ms berneliai, kad ir, anot jos,
prasiokliai. Antai, Luki Jonukas armonika grot imoko. Dabar mes jau ir savo muzikant turim
ir, jeigu tik kurie tvai leidia pas save jaunimui susirinkt, tai ir paokti galim. Na, o einant okius,
kas be ko, pasipuoti trupuiuk reikia. Argi biednai mergaitei jau ir graiau apsirengti negalima?
Ir ivis, ko ji i ms nori, ko kabinjas? Ko neisitenka? Kuo mes jai uklivam, k blog padarm?
irdyje kaupsi prieikumo ir protesto jausmas. Norjosi kaip nors j sugdinti, rodyti, kokia ji
bjauri ir neteisi. Norjosi padaryt taip, kad kart usiiaupt. Kaip tai padaryti neimaniau.
Bet palauk, kart netiktai ov galv pasiutika mintis. O kad taip i tikrj pabandyt
prisiviliot kok kininkait, k tada pasakyt ta sen?
Ne vien i jos, bet ir iaip daug kart girdjau nekant: tai viliojo, tai prisiviliojo, tai atviliojo, tai
nuviliojo. Jeigu to nebt, gal nebt ir kalbama apie tai, nors kaip tai daroma, niekur neteko girdti.

Kart atjusi mintis mans jau nepaleido.

Kur einu, k veikiu, vien apie tai tegalvoju. Maa to, mintyse tam tikslui jau ir vaikinus rinktis
pradjau, tik vis nesurandu tokio, prie kurio bt patogiau prilipti: tai per toli gyvena neieis
daniau susitikti, tai gerokai vyresnis su tokiais geriau neprasidti. Yra dar vienas toks, kokio pati
nenoriau, kad ir kininko. Nebent Levukas. I tikrj, kur a anksiau buvau, kad apie j
nepagalvojau?
Mes pastami seniai. Su jo sese Onele kartu pradin mokykl baigm. Dabar jau ji gimnazijoje
mokosi. Susitikusios pasilabinam. Blogai, Levuk maai kada pamatysi. Ms susibrimuose jis
nesilanko. Ateina tik vakarus, rengiamus parapijos salje. Gyvena jis ia pat, miestelyje, galima
sakyt, kaimynystje. Girdjau jo motinos ems kakur rikse ar kaip kitaip vadinasi, nebepamenu.
Taigi kininkaitis tikras ir i veido simpatikas. Ko daugiau reik?
Dabar, kai jau is klausimas buvo isprstas, liko tik laukti progos susitikimui. Gaila, bet tos progos
greitai nenusimat. inant, kad Levukas ateina tik vakarus, tai susitikti buvo galima tiktis ne
anksiau kaip per Kaldas. Kiek pamenu, tai per Kald, Velyk ventes, dar per Vasario 16j ar
kitomis valstybs veni dienomis pavasarininkai rengia vakarus su vaidinimais ir okiais.
Tik viena bda, kad tie j vaidinimai labai ilgai trunka. Kai prads rodyti koki penki veiksm
dram apie vent Sigit karalait, tai galo nra. O okti leidia tik iki dvylikos.
Kai sekmadien po mii ijau i banyios, i tolo pamaiau ant Mendelio krautuvs dur didiul
balt plakat. Stoviniavo keli vyrai, taigi prijau ariau ir a pasiirti.
Skelbimas
i met spalio 18t dien parapijos salje bus rodomas judantis ir kalbantis kinas i Kristaus
gyvenimo. Kvieiame visus apsilankyti. Pradia 6t valand vakaro. jimas 2 Lt. Vaikams 50 ct.
Po to okiai ir aidimai.

Jzau mielas! tai tau ir proga. Juk ateis Levukas, btinai ateis. Kas nenors pamatyti judanio ir
kalbanio kino? Visas miestelis subgs pasiirti toki stebukl. Kad didesniuose miestuose toki
dalyk yra, girdjome, o ms ukampyje tai pirmas kartas.
Turiu toki suknel: ant mlyno dugno pabirusios maos baltos glyts. Draugs sako, kad ji man
labai tinka. J ir apsivilkau.
Ant galvos skaryt, ant pei iltas vatinis aketlis. Tik ast skersai gatvs ir a jau salje.
Skubjau, kad gauiau atsissti ariau scenos. moni jau buvo nemaai ir visos pirmosios vietos jau
buvo uimtos. Atsisdau ant laisvo suolo per pat vidur, kad geriau bt matyti. Taiau kol kas irti
nebuvo k.
Udanga atitraukta, ant pakylos sienos balta paklod pakabinta. emai ant stalo kakoks trikojis
aparatas stovi. Prie jo palinks nepastamas vyrikis, atsiraitojs rankoves, knebinjasi.
Apsivalgiau. Levuko dar nematyti. Vl atsisukau scen vis tas pats. Tarpais i po stalo vysteli

pluotas viesos, trumpam apvieia paklod ant sienos ir vl dingsta taip pat, kaip atsirads. Tada
vyrikis eina kit stalo pus, dar aukiau pasiraito rankoves ir vl pasilenks darbuojasi.
Nebeinau, kiek dar kart valgiausi atsisukusi, kol pagaliau pamaiau Levuk ir lengviau
atsikvpiau. Dabar kaip bus, taip bus, kad tik oki greiiau sulaukti.

moni jau pilna sal. Pritrko suol. Nemaai stovini pasieniuose, o vyrikis vis tebesikrapto.
Pagaliau jis pasuka rat ir, kai viesa apvieia paklod, atsisuka mones ir oriai paskelbia:
Pradedam.
Kur laik nieko nematyti, paskui i apaios vir pradjo kilti ir rykti kakokie kontrai. Lyg
krmai, lyg mediai, Kristaus galva apjuosta baltu lanku, ranka, lazda ir kai pagaliau visas paveikslas
pakilo iki reikiamos auktumos, paaikjo, kad tai Kristus sdi ant akmens, o aplink j pasklidusi
aveli banda ganosi.
Vyrikis atsisuks mones pamokslininko balsu aikina paveikslo prasm, suka rat ir paveikslas,
vis po truput kildamas, dingsta kakur palubje. jo viet pradeda kilti ir rykti jau kito paveikslo
kontras.
Taip laukiau, kada gi prads bliauti, judti, okinti avels, kada ims skraidyti pauktukai, kurie
kabojo ore vir Kristaus galvos, taiau paveikslas dingo su visom avelm. Vietoj jo pakilo kitas.
Tokia tvarka buvo parodyti visi Kristaus kani keliai iki pat nukryiavimo, prisiklimo ir engimo
dang.
Tiesa, su tuo kilimu dang gavosi nei is nei tas. Tai paveikslas nenorjo kilti vir, tai pakils iki
puss sustodavo ir stovdavo nei pirmyn, nei atgal. Kelet kart ir viesa buvo ugesusi. Tie
trukdymai buvo greitai likviduojami ir, galima sakyti, visai skmingai buvo prieita iki pat pabaigos.
Taiau kakas atsitiko su aparatu.
Kyla, kyla Kristus dang per vis paklod rankas iskts ir vietoj to, kad kilt toliau vir, mukt
atgal po stalu. Ir vl i naujo: kyla, kyla ir mukt po stalu.
Salje subruzdimas. Vieni prunkia, kiti tyliai juokiasi, bet vyrikis pataiso aparato gedim ir Kristus
vl kyla. kart pakilo daug aukiau, jau ir kojos matyt, bet staiga vl kakas brakteljo, ir Kristus
vl po stalu.
Sal jau atvirai kvatoja.
Tuo pat metu dar kakas nutiko prie sals dur. Girdti bildesys, lyg vaiko verksmas.
Visi atsisuko, o nuo pirmutini suol mons pakilo ir, atsuk nugaras scen, pasistiep ant pirt
galiuk, kaklus itemp, stengiasi pamatyti, kas ten darosi.
tai kontrolierius sugavo tarp moni besislapstant berniuk ir, nutvrs j u sprando, velka per sal
link dur. Vaikas nepasiduoda, muistosi, raunasi atgal. mogus barasi, o vaikas viegia. Pasirodo be

bilieto smuko sal nenaudlis.

ia sikio ariau stovj vyrai.
Paleisk vaik, sukiau. Pamanykit tik, be bilieto lindo, o mes kaip durniai po du litus sumokjom, o
k mums rodo? Kristus dang niekaip neengia. Judantis kalbantis kinas... Kad js prasmegtumt
moni neapgaudinj!
O k? Ar paveikslai nejuda, o mogus ar nekalba? Ko dar reikia? jau paleids vaik atbulas, po
truput traukdamasis prie dur, kirtosi tas. Bet vyrai ne juokais to.
Usiiaupk, apgavike, dar mat tyiosis! Kai gausi marmz, inosi, kaip mones apgaudinti.
Sukiai!
Taip jiems ir reikia, pinigus tegul atiduoda, girdjosi pritarianij balsai. Per vis Lietuv kiek
moni apgavo? Ir dar kiek apgaus? Kiek pinigo kienius susir!
Neleiskit pasprukt, jau visai agresyvi bals pasigirdo i sals. Reikia gerai kailius iukuoti,
kad vis gyvenim prisimint. Laikykit, laikykit, irkit, bga...
Per urmul buvo sutaisytas aparatas ir Kristus pagaliau eng dang, bet niekam tas neberpjo.
Vyrai stumdydamiesi spraudsi prie dur, moterys, sugriebusios juos u skvern, temp atgal,
neleisdamos sivelti mutynes. Riksmas, keiksmai, bildesys...
Laikykit, turkit, pagaukit! auk i vis pusi. Iki iol rami ir kantri moni pilna sal virto
ierzint bii aviliu. Brendo skandalas.
Baigta. oki jau nebebus, pagalvojau pasibaisjusi. Tokia proga nueis niekais.
Taiau viskas baigsi laimingai. Kontrolierius spruko laukan ir daugelis j isivijo. Likusieji
isivaikiojo ir liko tik jaunimas. Vaikinai, kaip visada pasibaigus vaidinimui, taip ir dabar suolus i
vidurio sals nustm pakraius, o sarg palaist ir palav grindis. Mes mergaits susdom prie
scenos, o vaikinai pakraiais ant suol.
Laukm muzikos. Toki instrument kaip visada: armonikos, smuiko ir bgno nebuvo matyt, o ir
iaip niekas nesirod. Ant stalo trikojo vietoje stovjo kakokia medin dut, o alia jos krvel
dideli vok pridta.
Negi su okiais bus tokia pat apgaul kaip ir su kinu?, pagalvojau.
Bet ne. Pro pravert dur ply pasiirjs ir sitikins, kad salje viskas ramu, nuo scenos nulipo ir
prie stalo prijo tas pats vyrikis, kuris rod kin. Atidars dut i vieno didelio voko im nagi
ploktel. Juk ta dut tai patefonas. Kaip anksiau to nesupratau? Neinau kaip kam, bet man is
dalykas jau buvo inomas. Pas mokytojus maiau ir girdjau grojant. Labai malonu paklausyt, o kaip
ieis okt prie jo, tai dar pamatysim.
I pradi pagrojo kakoki dainel. Visi, kurie buvo toliau, akimirksniu atsidr prie stalo. Pasidar
taip tylu, kad sunku buvo patikt, koks ia triukmas buvo prie valand. Su tokiu dmesiu visi
klaussi, net kai dain pakeit suktinis, niekas njo okti. Po suktinio sek polka, paskui valsas ir tik

kai antr kart pakartojo polkut, prasidjo okiai.

Visi oka, linksminasi, o a neturiu ramybs. Laikas eina, o kaip pradt viliot neinau. Tyia neinu
okt su kitais. Laukiu, bene jis pakvies, bet jis nekvieia ir a lieku sdt ant suolo. Labai nesmagu.
Ieinu okt ir galvoju, kad negerai padariau, gal geriau bt buv palaukt, gal bt prijs. Tiek
laukta, planuota, tiktasi, viskas, atrod, klostsi gerai, o dabar e kad nori. Proga gali nueiti uniui
ant uodegos. Pasirodo, ne taip paprasta vilioti vaikinus.
Man taip besigrauiant paskelb ir oki pertrauk. Visai valandai. I pradi vaikinai susirink br
dainavo, o paskui kakuris i j kteljo:
Ratelis!
Ir kiek tik buvo jaunimo salje, visi susikabinom rankomis.
ilvitis!

Pasjau ilvit tvelio sodely,
ilvitis aliuoja, jaunimas dainuoja...

I pradi tradicinis ilvitis, o paskui ratelis su pasivaikiojimais.
Aha, dabar inau, k daryt...
I pradi mums, mergaitms, buvo suteikta pirmenyb. Kai vaikiojom ratelyje ir dainavom:

Puikios ros graiai ydi lapai svyruoja,
Mano irdis nerimauja, kad esu viena,

a neileidau i aki Levuko ir sulig odiais:

Eik, berneli, duok rankel eisim pavaikiot,

kaip mat atsidriau prie jo ir padaviau rank. Likusi dal:

Eisim, eisim pavaikiot, laims paiekot,

jau mes vaikiojom kartu dainuodami tolei, kolei baigsi daina. Tada jau susidar mergaii ratas ir
visi vaikinai pasiliko viduryje.
Vis t valand, kol vyko aidimai, a atkakliai kvieiau Levuk vidur rato, o paskui jis kviet
mane, paskui pakaitomis kvietme vienas kit. Ir dabar dar tebebuvome susim u rank, kai ugrojo
muzika. Levukui nieko kito nebeliko, kaip tik pakviesti mane. Jis taip ir padar. Mes suokom
linksm, tranki polkut ir sustojom ia pat, prie dur, kai ji baigsi. A njau, kaip paprastai, prie
mergaii, bet likau stovti kartu su juo ir kai jis po kienes m kako iekoti, a tuoj supratau, kad
nosins. Staiga i suknels rankovs itraukiau savo nosinl ir iskleidusi pavdavau jam prie veid.
Levukas nusiypsojo, padkojo ir, pagaliau susirads savj, nusiluost gausiai aprasojusi kakt.
Nespjom n atsikvpt kaip reikiant, kai ugrojo vals ir mes vl okome. kart, kai baigsi okis,
buvome arti suol ir Levukas, pastebjs laisv viet ant suolo, patrauk mane u rankos:
Eik ia, yra kur sstis.
Mes atsisdome greta vienas kito ir juokaudami bei plepdami kalbjom visokius niekus.
Su tavim gera okti, pasak jis truput surimtjs. Tu lengvai sukiesi.
Nemeluoji?
Kodl turiau meluoti?
Abu juokms.
Kaip ten bt bloga ar gera, linksma ar lidna viskam ateina galas. Dar keletas oki ir suktinis
pabaigai, nors niekas jau nebeoko. Visi eina prie suol, kur buvo sudj drabuius, rengiasi,
juokauja. Vaikinai jau ir su kepurmis, bet dar sustoja sals viduryje ir, susikabin per peius,
utraukia paskutin dain:
Eisim broleliai namo, namo
Jaunieji broleliai namo, namo...

Labanakt, Levukai, pakilau a. Jau ir namo metas.
Labanakt, atsak jis spausdamas man rank ir dar pridr, iki pasimatymo.
Geriau sakyk iki Kald, pasakiau a pusiau juokais, pusiau rimtai ir pasisukau eiti.
Palauk, sulaik jis mane, kodl taip?

 Vis tiek anksiau tavs nepamatysiu. Dar gerai, kad vakar ateitum, o tai ir ivis nebeteks susitikti,
atsakiau ir nujau. engusi por ingsni atsisukau. Jis pasimets stovjo ir irjo mane
nueinani. A dar pamojau jam ranka ir nujau prie suol iekoti savo aketlio...
Prajo kelios savaits. Vien sekmadienio pavakar atjo draug Petrut.
Kaip gerai, kad radau tave namie, apsidiaug ji. Ujau pas Onik nra, ujau pas Zosel
nra. Gal inai, kur iandien renkasi?
Negirdjau. Gal pas Budr?
Ten nieko nra. jau pro al, dar pasiirjau. Tyku ramu, languose tamsu. Jeigu kas bt, taigi
nesdt patamsyje.
Tai gal prie malno?
Gali bti. Greiiau renkis ir einam pairti. Kad ne ten, tai kur kitur. Pasivaikiosim, surasim, jei
i viso bus susirink.
Prie malno tai reik pas Petrait. J didelis vieno galo namas stovjo paiame miestelio gale,
dviej keli sankryoje, prie pat seno vjinio malno. Tiesa, tas malnas seniai jau nebeveik. Be
vieno sparno rimtas ir lidnas, kaip ir kiekvienas luoys, stovjo ia nuo neinom laik, tarsi
ymdamas miestelio ribas. Toliau nei vienoje, nei kitoje gatvs pusje nebebuvo jokio pastato.
Drieksi pievos ir jav laukai iki pat atokesni vienkiemi. Vasar ia vakarais rinkdavosi moterys
pasitikti karvi, grtani i miestelio ganykl. Pievoje visada bdavo gausu ydini gli, o
pavasariais i ia prisirinkdavom sulting rgtyni altibariams.
Kadangi namas stovjo prie malno, tai tas vardas taip ir prigijo. Niekas nesak pas Petrait prie
malno ir gana. Ir ivis miestelyje niekas pavardmis nesivadino. Visi turjo pravardes. Turbt dl
to, kad buvo daug bendrapavardi. Reikjo kaip nors skirti juos vien nuo kito...
Pataikm. Kai jom, mus pasitiko Aldut ir pakviet prie stalo. Prie kito stalo galo sdjo jos brolis
Adomas, du jo draugai ir pats eimininkas. Jie aid loto. ia radom ir Onik, ir Zosel, ir dar kelias
mergaites i kito miestelio galo.
Kai vyrai baig aisti, Adomas papra tvo:
Ar neleistum, tti, vakar mums ia pasiokti? Paskutin kart prie advent.
ibalui mes susimesim, siterp vienas i vaikin. Mes apie tai pagalvojom.
Na k ia su jumis padarysi, daug nesiprieindamas sutiko is. Jam ir paiam buvo malonu, kad jo
vaikai linksminasi ia pat, savo namuose, prie tv aki.
Tik irkit, kad viskas graiai apseit.
K js, dde, nebe pirmas juk kartas. Ar bent buvo kada koki nemalonum? Su mueikom mes
nesusidedam.

 Tai irkit. Neduok die, jeigu kas nors, tai kojos daugiau nekelsit tuos namus.
O mes, Aldute, ateisim rytoj ir iplausim grindis, kad tau nereikt, pasisil kakuri ir visi
nusijuok, nors nebuvo nieko juokingo. Visada taip darom.
irkit, mergaits, niekur nepabkit, perspjo jau ddamasis kepur Adomas. Mes einam
muzikanto parsivesti, ir abu su draugu ijo pro duris.
Kartu su muzikantu atgriuvo ir vaikin brys. Visi vilkosi virutinius drabuius, krov juos vien ant
kito tiesiai ant grind kamp, prie duonkeps krosnies. Susiukav stoviniavo prie dur, o kai
ugrojo armonika, iupo mergaites ir jo okti.
Po vieno okio dar nieko, taiau po kito jau teko atlapot pirkios ir priemens duris, kad i lauko
altas oras atgaivint ir itraukt sukeltas dulkes. Vaikinai apgul kibir su vandeniu, o puodelis jo i
rank rankas. Puskibiris kaip mat itutjo ir Adomas j paiups ibgo prie ulinio.
Tuo metu duryse pasirod Levukas.
Labas vakaras, perengs slenkst jis pasisveikino, o ariau stovintys jam atsak. Kadangi sdjau
netoli ir ant suolo dar buvo laisvos vietos, jis, nusims kepur, atjo ir atsisdo alia mans.
Pasisveikinom.
Dl mans, dl mans atjo, apsidiaugiau, bet neisidaviau ir kaip niekur nieko paklausiau, kaip jis
mus surado.
Ivaikiojau vis miestel. Kur tik pamatau vies languose, sustoju, paklausau ir kai atjau t gal
ir i tolo igirdau armonik, viskas pasidar aiku.
Ne nuo to galo pradjai, nusijuokiau.
O kas galjo inot? Ar visada ia renkats? paklaus kartu su manim nusijuoks.
Ne visada, bet daniausiai. Dar pas Budr, kai kada pas Ramel, bet ia, jeigu tik leidia, tai uvis
geriausia.
Ar seniai jau okat? staiga susidomjo jis.
Ne, k tik atjo muzikantas. Gal por oki, atsakiau.
Kaip smagu bt pasiokti, bet a tik trumpam. Turiu rpesi, apgailestavo Levukas, taiau, kai
tik ugrojo armonika, paoko, svied ant suolo puspalt, pagavo mane u rankos, isived vidur
pirkios ir mes pirmieji apsukome rat. Po to dar okis, dar vienas, kol pagaliau jis susirpins vl
m rengtis.
Kaip gaila, bet nebegaliu daugiau gaiti, pasak man, segiodamasis drabu. Tu inai, pas mus
rytoj klimas. Taip netiktai. Buvo numatyta viduryje savaits, o dabar jau rytdienai turi bti viskas
paruota. I kur gaut taip greit moni?
Levukas kiek padels, kol vaikinai po okio kas i lauko, kas i priemens susirinko vid, prijo

prie stalo ir kreipsi br:

Vyrai, pas mus rytoj klimas. Visus, kas tik galit, kvieiu talk. Moksim kaip u rugiapjts dien.
Kur gyvenam, inot. Praau susirinkt deimt valand ryte. Taip pat ir mergaits. Kvieiu dar ir
muzikant pabaigtuvm.
Nuo stalo Levukas gro prie mans ir norjo atsisveikinti, taiau a nepadaviau jam rankos. Kad taip
anksiau, kokia kam bda, bet, kai jau pradjau viliot...
Palauk, einu ir a. Mama liep ilgai nebt, pasakiau, nors jauiausi labai nusivylusi. Maniau, kad
atjo dl mans, pasirodo, iekojo talkinink. Tiek jau to. Skubiai apsirengiau ir mes kartu ijom
lauk.
Oras buvo giedras ir vsus, taiau nealo. Po vakarykio gausaus lietaus lomelse laiksi vanduo.
Jose atsispindjo vaigds. Jaunas mnulis neskubdamas tingiai pdino dangumi, inodamas, kad jo
kelionei uteks ilgos rudens nakties. Kartkartm praskrisdavo viena kita neinia i kur atsiradusi
snaig ir tirpo pasiekusi em.
Kodl taip su klimu nusivlinot? paklausiau.
Tai ir yra visa bda. Seniai buvo galima susitvarkyt, bet, kai sugedo kuliamoji, tai ir dabar tebestovi
Navikuose. Daugiau kaip mnuo prajo, kol suremontavo. Dabar ji jau dirba, bet ir vl... Buvo sakyta,
kad viduryje savaits, dabar jau pirmadien. Ir dar taip vlai prane, kad neinau, u ko griebtis.
O jei a ateisiu, kokio duosi man darbo?
Skirti pelus nuo grd.
A tau ne pelen.
A tau ne moiaka ragana, juoksi Levukas. Jeigu norsi, galsi ant stalo padavint pdus. A
pats leisiu main.
Ne, ant stalo bijau. Nepratusi nespsiu. Pats inai, kaip mainistas pyksta, kai tuia maina tarka.
Man k nors su grbliu.
Kai atjom iki keliuko, savo sodyb Levukas nepasuko. Palydjo mane iki mokyklos, iki pat maj
varteli ir neskubjo atsisveikinti.
irk, nepramik, perspjs pamojavo ranka ir pagaliau mes isiskyrme.
Susirinko beveik visi, kas buvo vakarlyje. Vaikinai kas juokauja, kas iaip stoviniuoja. Mes,
mergaits, susdome gonkelse. Kuliamj atve gerokai po deimtos. Kaip apsidiaug Levukas,
pamats piln kiem vyr. Kartu su juo atvaiavo keletas moni, bet k tai reik, kai prie klimo
reikia itiek rank. Palyginus su vakarykia nuotaika, Levukas tiesiog vytjo. Su visais
pasisveikino, mums mergaitms linkteljo ir su visu briu vyr nujo klojim. Mes i paskos. Kai
kuliamoji buvo pastatyta viet, visi pasiskirstme darbus. Kas vien alin su pdais, kas tui
alin krauti iaud, kas su maiais prie grd, kiti neioti grdus. A gavau atgrbti iaudus nuo
rankovs, kitos dvi mergaits grbt toliau nuo mans, dar kelios minti iaudus, kuriuos jau

pasiruo keli vyrai su akmis padavint alin.

Pats Levukas, kaip ir sak, ulipo prie gerkls, o prie stalo atsistojo nepastama mergait, kuri jis
atsive i Navik. Jai reikjo pjaustyt grtes ir paruotus pdus padavint Levukui. Prie jos dar du
vyrai apaioj turjo irt, kad t pd nepritrkt.
Prasidjo darbas.
I pradi buvo lyg ir nieko, taiau toliau darsi sunkiau. Teko gerokai paskubt, kad neusikimt
rankov. Kuliamosios tarkjimas, variklio dundjimas ugul ausis, o nuo dulki m perti
akys.
Norint k pasakyt, reikjo aukti visa gerkle, kad tave igirst. Riksmas, auksmas i vis pusi.
Po kiek laiko atjo mainistas, apirjo alin su pdais ir pasak, tiksliau irk, kad piet
pertraukos nebus. Negalima gait, norint ubaigt iki sutemstant.
Nors darbas nenutrko n valandlei, vis tiek pabaigm jau prie liktori.
Gyvenau netoliese, todl apsivarint parbgau namus. Nusiprausiau, pasipuoiau ir nubgau
pabaigtuves.
Nustebau.
Stalas nukrautas kaip vestuvms. Kepta ir virta, riebi ir liesa msa. vieios ir rkytos deros su
kartais trokintais kopstais. Raudonas rkytas kumpis, vitiena, alus ir saldumynai. Neuilgo atne
ir vdar. Rausvai apskrud, garuoja k tik itraukti i krosnies.
Atjau truput pavlavus, todl prisdau ant suolo galo prie dur. Kiek pasiekiau, visko ragavau ir,
gerokai padirbjus, viskas buvo be galo skanu.
Levuko kain kodl niekur nebuvo matyti. Al pilst Levuko tvas: auktas, padiuvs, ilsteljs
seniokas. O motina, atvirkiai nediduk storul, vaikiojo nuo vieno stalo galo prie kito, vis
ragindama valgyti ir pristumdama lktes ariau, kad nedrsiems bt lengviau pasiekti. Visas
mergaites vadino martelmis, o vaikinus enteliais. Pastebjusi mane ant suolo galo, net rankomis
suplojo:
Vaje, o tu, mano maulle, kaip ia dabar ant paties galo. Kodl neini prie mergaii? Einu pairt,
ar neatsiras ten vietos.
Nesirpinkit teta, atjau truput vliau, todl ir atsisdau, kur radau vietos. Juk tas pats, vis tiek prie
bendro stalo, pasakiau truput nejaukiai pasijutusi dl tokio jos dmesio.
pirki jo mainistas. Storul kaip mat atsidr prie jo:
Dar vienas pavlavs. Praom ariau, praom prie stalo. Tvai, tu ten pairk, kad mogui bt kur
atsissti, o a atneiu k nors karto.
Nieko nereikia, atsikalbinjo is apsidairydamas ir, pamats toliau stovini kdut, nujo jos

paimti. Atsines pastat gale stalo ir, atsisuks mane, pasak:

Man visai gerai bus ir ia, prie panels. inoma, jei ji nieko prie.
Kai vaikiojo po klojim kaudamas, usimauklins kepur, visas dulkinas ir apkrits iaudais,
pagalvojau: Na, ir piktas diedas.
Pagaliau ir siirt geriau nebuvo kada, o dabar paaikjo, kad visai jauno vaikino besama. I karto
pasidar smagiau. Nieko a jam neatsakiau, tik paklausiau:
Ko taip vluojats? Mes jau seniai vakarieniaujam.
Turjau truput darbo prie variklio. Reikjo pasiruoti rytdienai. Ryt su tamsa vaiuojam toliau.
Atjo ir eimininkas su soiu. Pripyl stiklin alaus ir pastat prie svei. Mano buvo pilna. Koki
radau atjusi, tokia ir tebestovjo. Mainistas atsisuko mane ir paklaus:
Ar nepadsit man?
Neskanu. Jis rgtus ir kartus. Kad bt saldesnis, gal dar bt galima igerti, nusijuokiau.
Saldus alus tai nepavyks alus. Js alus puikus, pasisuko jis eiminink. Be reikalo panel
negeria. Kiek tenka per sezon ragauti, retai pasitaiko gero alaus. Bet vis dlto pirmai painiai ar
neigertumt? jis vl pasisuko mane. Kai a atsisakiau, jis igr ir pastm stiklin. Storoji
eiminink privert mainistui piln lkt vdar, nors jis ir gynsi, saksi neseniai valgs.
O js, pasirodo, ukandiaujat po truput, tik mums neleidot pietauti, neikeniau nepastebjusi.
Js jau man atleiskit. Labai norjau baigti iki tamsos. Nemgstu dirbti naktimis, nors tenka.
Nelengvas js darbas. Per vis miel dien triukmas, dulks. Ar nenusibosta?
Teisingai pastebjot. iandien, po nemaos pertraukos, dar nieko, bet kai reikia per vis sezon
diena i dienos, tai viskas grsta iki gyvo kaulo.
O rytoj, ar toli vaiuosit?
Turiu prisipainti, kad nelabai inau. A ne vietinis. Pirm kart tuose kratuose. Neinau nei kaim
pavadinim, nei kiek jie arti ar toli vienas nuo kito. Garb Dievui, kad nebedaug liko. Dar keletas
klim ir bus galima lengviau atsikvpti.
Kai vaikinai ijo lauk, i karto praretjo ustal. Liko tik vyrai i Navik, kelios nepastamos
moterys, ms mergaits ir mes su mainistu prie stalo galo.
Pasirod pagaliau ir Levukas, kartu ir Jonukas su armonika.
ia tai bent, maiau kaip sublizgjo mano naujo pastamo akys. Dar ir muzikantas.
O kur oksim, Levuk? sujudo ustalj mergaits.

 Kltyje. A jau ir vies ten udegiau, kad matytsi, pro kur eiti.
Einam pairt, suklego visos pakildamos. A irgi atsistojau pasirengusi bgti su jomis, bet
mainistas staiga sulaik mane u rankos.
Ar paoksit su manim, panele?
inoma, btinai, atsakiau ir vl atsisdau.
Palauk, kol Levukas pavaiino muzikant, visi nujome klt.
okom vis nakt. Umirau ir apie tai, kad reikia viliot Levuk...
Jau suinojau, kad jis Pranas, pasakiau ir savo vard. Jeigu buvo vietos, po okio sdjome kltyje,
jei ne tai ant prieklio.
Naktis, nors ir rudenin, buvo ilta, rami ir maloniai gaivino.
Jau auo, kai neinia kuris pirmas prabilo apie namus.
Kaip dabar bus? pasidomjau a. Tuojau reiks vaiuoti, o js nemiegojs?
Nemiegojom visi, juoksi Pranas.
Man tai kas. Parjusi galiu miegoti nors iki vakaro, o jums reiks dirbti.
Dl tokios merguls ir nakties negaila, elmikai pakudjo jis, palinks prie ausies. Ir tai dar
ne viskas. Atsisveikindamas Pranas man pabuiavo rank.
Kad ir adventas, namuose nesdim. Subatvakar ar nedlioj en ar ten susirink visoki aidim
prasimanome. Levukas, ko anksiau nebdavo, pasidar uolus t vakar lankytojas ir vis sukasi netoli
mans. Jei aidiam kaimynais, tai daniausiai aukia mano numer, jei paskutin pora bga, tai
stengiasi mane nutverti, o dalijant ied iedel man delnus meta. A stengiuosi atsilyginti tuo
paiu. Jau ir ioki toki atgarsi susilaukiau. Kai dalijant ied prieinam iki pletk, tai igirstu
nepikt uuomin apie Levuk ir mainist.
Bet man n motais. Atrodo, kad ir Levukui taip pat. Kaip paprastai, pasibaigus vakarui, jis lyddavo
mane namo. Stovdami prie varteli nekuiuodavom, o ikritus sniegui, dkdavom mtydamiesi
gnitmis.
Vien vakar Levukas mans paklaus:
O jeigu i tikrj, kaip tau tas mainistas?
O kodl klausi?
Smalioriuose buvau sutiks, linkjim tau perdav. Sak, visai i ia ivaiuoja.
Na ir laimingos jam kelions, vaizduodama abejing palinkjau a, nors irdis taip ir suspurdjo.

Daug nakt apie j galvojau, o turbt be reikalo. Kakoks neinom krat pauktis. Su kuliamja per
sviet eina, visur alus, mons, merginos. Gal ne vienai taip pat aus nibdjo... Pabuvom, paokom,
buvo smagu, o ir prie Levuk pasipuikavau.
Levukas tai kur mano tikslas. Pradjau viliot, tai ir reikia privest visk iki galo...
O man atrodo, kad ir tau jis krito ak, aipsi toliau Levukas.
I ko spji? Ar kad okau su juo? Maa su kuo tenka okti. Su tavim irgi okau, na, ir kas, juk pats
sakei, kad gerai sukuosi.
Na, ne vien dl to. Tu man patinki.
Nesupratau, ar juokais, ar rimtai jis pasak. Po to pridr:
A tau knyg ketinu atneti.
I tikrj? Turi ger knyg?
K tik perskaiiau. Man labai patiko, manau, patiks ir tau. Jei iki ketvirtadienio perskaitysi, atneiu
ryt vakare. Reikia laiku grint, nes negausiu kitos.
Neinau, kada skaiiau. Dar vasar Stasiukas buvo atnes. Klausiau, dabar neturi. Pasiilgau, kaip
bt gerai paskaityt, tokie ilgi nuobods vakarai.
Tai lauk rytoj. Ar anksti einat miegoti? Ar nerasiu ukit dur?
Lauksiu, dur neukiiu, nebijok.
Levukas atjo, kai mes baigm vakarieniauti. Pakviestas atsisdo ir padjo knygas ant stalo.
tai it, padav jis nuo viraus, turi perskaityti pirmiausia, nes treiadien vakare pasiimsiu, o t
dovanoju, padav antr. Tai tokia knyga, kuri norisi skaityti dar ir dar kart. Turk ir skaityk,
kada panordama, nereiks skolintis. O tai ia uraiau tavo nuosavybs paliudijim, nusijuok
Levukas.
Atveriau pirm puslap nuo virelio ir perskaiiau:
Ilgam atminimui Aliutei nuo Leonardo. Toliau paraas ir data.
Vaje, ai tau, Levukai, neinau, kaip ir atsidkoti.
Kai knyg pakilosi, gal ir apie mane pagalvosi.
A ir taip apie tave galvoju...
Teisyb? atrodo, apsidiaug. O a maniau, kad tik a vienas.
Rankose variau padovanot knyg ir diaugiausi jos naujais kietais vireliais.

Tai buvo pirmas Levuko apsilankymas ms kambarlyje.

Atjs pasiimti knygos, Levukas kart usibuvo ilgiau. Pastebjs lentynlje languot dut,
paklaus:
Kas toje delje?
a... amantai, ar kaip juos ten. Mokytojai ivaiuodami padovanojo. Maa bdama labai mgau su
tais arkliukais aisti. Tokie man jie gras buvo, o dabar stovi niekam nereikalingi.
Cha, cha, cha... net atsilos nusikvatojo Levukas, kai pradar dut. achmatai... toliau
kvatojosi. Jei nori, imokysiu tave aisti.
Tai buvo atradimas. Kai imokau jimus, mes ne vien vakar prasddavom iki vlumos.
vakarukas usukdavom tik retkariais.
Per iem mes ne juokais susidraugavome. Anksiau susitikdavom etadieniais ar sekmadieniais, o
dabar jau ir viduryje savaits. Vis atsiranda reikalas tai knyg atneti, tai j pasiimti. Draugs irgi
retai besilankydavo. Ir suprantama, kada tik ateina, vis Levukas sdi. O a j n kiek nepasigendu.
Jau ir miestelyje pasklido kalbos:
Tai laim mergiotei, toks vaikinas...
O ta bjauri sen nerimsta ir vis gieda:
Neims jis jos, paminsit mano od. Ne tokiai nabagei tarp kinink spraustis...
Artjo Kaldos. Levukas nepasirod. Nei Kald vakar, nei per Naujuosius metus a jo nemaiau.
Visiems vents, o man galvoskis. Nepanau, kad bt ko supyks. Vakar praleidom graiai,
isiskyrme draugikai ir adt eglut radau padt prie dur.
Savait po Kald, savait po Nauj met ir tik sekmadien sutikau j, ijus i banyios.
Nelinksmos pas mus namuose itos vents, kalbjom eidami mokyklos link. Mama pasiligojo,
nenoriai pasakojo Levukas.
Buvau atjusi vakar, o kai tu neatjai, spliojau, kas galjo nutikti? N nepagalvojau, kad jus
tokios bdos ugriuvo. Duok, Dieve, kad greiiau pasveikt, nuoirdiai palinkjau a, prisiminusi
savo mamut.
Nors ir ltai, taiau laikas eina. Kaip atjo Kaldos, taip atjo ir Velykos. Linksmai atvent, mes su
Levuku lyg ir isiskyrme. Po vlyv veni prasidjo pirmieji lauk darbai, ir jis lanksi vis reiau,
taiau tie reti susitikimai buvo itin mieli.
Pavasaris buvo jau sibgjs, ir artinosi didiausia ms miestelio vent v. Trejybs atlaidai.
Tuia ir nuobodi gatv paprastomis dienomis dabar bangavo ir mirgjo nuo gausybs graiai
pasipuousi moni. Mes su draugmis siliejome t sraut ir vaiktinjome po miestel. Maiau ir
t sen, spoksani pro lang. Puikiai inojau, k ji vapa, taiau ventins nuotaikos ji man

nesugadino. Buvo saulta ir ilta, o pasipuousi nauja suknele a tiesiog nesiekiau kojomis ems.
Kai grau namo, mamos dar nebuvo. Vis laukiau Levuko. N nepamaiau, o dabar aikiai igirdau
darant lauko duris.
Pabeld.
Praom, atsiliepiau ir pribgusi atidariau. O, dangau! Tarpduryje stovjo Levukas, o kartu su
juo ir Pranas.
Taip ir teljo kartis. Jutau, kaip deg veidas ir ausys. A tiesiog liepsnojau, maniau, kad sudegsiu
su visa savo naujja suknele.
Ueikit, praom sstis, vos ilemenau idiuvusiu lieuviu, o toliau k sakyt neinojau.
Levukas buvo paniurs, o Pranas plaiai ypsojosi.
Na, ir grai tu iandien, mergule, gatvje sutiks neatpainiau, juokavo jis.
Ir js ne taip atrodot, kaip per klim, po truput pradjau atsigauti. kermoi atvaiavot?
N neinojau. Bet jeigu kermoius, tai reik ir kermoavos, traukdamas i kieni saldainius
juoksi Pranas. Girdjau, panel saldiai mgsta.
O ia nuo mans, Levukas i rankovs itrauk didel saldain ir padjo ant stalo. Tai a jau eisiu.
Pabkim. Ko taip skubi? nustebo Pranas.
Man jau metas piet liuobai, negaliu vluotis.
Gaila, o a galvojau man savo miestel aprodysit. Na, k gi, ai, brolau, kad parodei, kur Aliut
gyvena. Daugiau neturjau ko pasiklausti.
Kai ileidau Levuk, Pranas pasil:
O gal mes pasivaikiosim? Iki klimo net neinojau, kad toks miestelis yra. domu bt i ariau
pamatyti.
Galim, sutikau, galdama su tokiu vaikinu pasirodyti. Kai Pranas atsistojo, a dar kart nuvelgiau
j nuo galvos iki koj. Kostiumas pilkas kaip nulietas, markiniai baltutlaiiai, o ant kairs rankos
rieo laikrodis. Batai nublizginti kaip lakiniai, o gal i tikrj lakiniai? Veidas truput degs, ant
kaktos ukrits rusv plauk pluotas. Dailus, nr ko kalbt. Kiekviena mergait tokio nort
Pamatys, niekur nesids ir ta sen. Juk reikia jai visk matyti, visk girdti. Turs vl k pliurpti
Pirmiausia atjome iki miestelio galo, kur prie tilto didiulis kryius stovi, atlaid proga alumyn
vainikais papuotas.
Turbt pas jus labai venti mons gyvena, kad tok kryi pastat? pastebjo Pranas.

 Neinau, bet ia dar ne viskas. Kitame miestelio gale, prie kito tilto, antras toks yra,
didiuodamasi aikinau. Kai tilteliu perjom kit upelio pus, parodiau pienin ir sinagog. Taip
vaiktinjom, kol m mati moni ir itutjo gatvels.
Kai grome, paklausiau:
Na, kaip patiko ms miestelis?
Patiko. Grai banyia. Vien tokia didel, nauja mokykla k reikia! Upeliukas tai menkas, bet net
trys nauji tiltai per j. Miestelis varus, nesimato ln. Tvarkingi miestelnai. O js, ar seniai ia
gyvenat?
Nuo pat ugimimo kojos nebuvau niekur iklusi.
Manau, dar visaip gali pasikeisti, kakaip mslingai pasak Pranas.
Mes dar kiek pasikalbjom ir jis, pasiirjs laikrod, kuris spindjo i po rankovs, pakilo.
Man jau metas. Ai u vakarien, buvo labai skanu, pasak ir pabuiavo mamutei rank. Iki kito
karto.
A j palydjau iki varteli.
Taip vienos ir gyvenat? O kur tvas? staiga pasidomjo Pranas.
A neturiu tvo. Mir, kai neturjau n dvej metuk.
Tai, vadinasi, nalait?
N kiek nesijauiu nalaite. Mamut man viskas. Beje, pas mus miestelyje birelio pabaigoje v.
Petro ir Povilo ikilms. Atvaiuokit, nesugalvojusi, k sakyti, pakvieiau atsisveikindama.
O, nelauksiu a taip ilgai. Atvaiuosiu greiiau. Dabar inau keli. Ar lauksi?
Labai, atsakiau tyliai ir nuleidau akis. Jis nusiypsojo.
Atsisveikindamas Pranas man pabuiavo rank.

Taip ir prasidjo etadieniais Pranas, sekmadieniais Levukas. Jis gerai ino, kad ia lankosi
Pranas, bet apie tai niekada neusimena. Mes su Levuku ir toliau bendraujam taip, kaip per iem, ir
man su juo gera. Pripratau a prie jo, k ir bekalbt. Levukas man toks artimas, nuoirdus, savas, o
Pranas ir toliau man ilieka msl. Pasirodyti su juo, aiku, grau, bet iaip nieko rimto. Vis su
juokeliais, nesuprantamom uuominom, pilnas kalbos, o apie save nieko neneka. Neinia, i kur
atsiranda, nei kur dingsta. Bet vis tiek a jo laukiu ir, kiekvien kart pamaiusi, jaudinuosi. Nesvarbu
pagaliau visa tai, svarbu, kad lankosi ir nr ia ko slpt. Laukiu a jo. Laukiu labiau negu Levuko ir
gana.

Nemaai prajo laiko, kol kart Pranas ir daugiau isinekjo.

Tu, mergule, gal galvoji, kad a koks gaspadorius. Vainju po kaimus su savo kuliamja, vis
gerbiamas, vaiinamas. Ne, taip nra. Viso labo a tik gerai nusimanau apie variklius. Mano tvukas
vis gyvenim dirbo malne u mainist, o nuo jo ir a imokau. Nusiperka gaspadoriai kuliamsias
ar tai dl onoro, ar pasipelnymo, o apie variklius nieko neimano. U tai kai ateina ruduo, pasidarau
baisiai visiems reikalingas. I karto kuldavau po savo valsi, o paskui kur geriau moka. Per sezon
pasidarau nemaai pinigo. Antr gyvenamo namo gal uveriau grdais, o mama bekonus augina.
Js, kaip matau, irgi ne kokios turtuols. Kuo mes ne pora?
Pora pagal Dievo nor, nedrsiai bandiau pajuokauti.
Nusijuoks Pranas toliau ts:
Negalvoju vis gyvenim su kuliamja trankytis. Mano svajon geleinkelis. Pas mus,
eduvikse, kartais reikalingi darbininkai. Vis laukiu progos. Nuo maens spoksodavau tas juodas
garais pkinias mainas. Reikt, inoma, pasimokyt, bet minties iki garveio mainisto prasimut,
neatsisakysiu.
Tai js, pasirodo, nuo eduviki? nustebau. Juk tai turbt labai toli? Kaip tada mus pasiekiat?
O kam tada yra traukiniai? I ryto ivaiuoju ir apie pietus bnu js stoty.
Bet ms miestelis gana toli nuo stoties, pertraukiau nusistebjusi.
Na ir k reikia tie keli kilometrai? Laiko turiu graaus. Viekelis tiesus, pus kelio mikas.
Na, o kaip atgal? teiravausi.
Atgal irgi traukiniu, vlyvuoju.
Nieko sau. Gerai, jeigu graus oras, o jeigu lietus?
Per vis t laik, kiek ia vaiktau, tai tik vien kart gerai imaud, juoksi Pranas.
Pasirodo, jis ir rimtai kalbti moka. Be reikalo a abejojau ir nepasitikjau. Atjo laikas ir visk
suinojau.
O i vis, ar tu inai, mergule, ar bent nutuoki, ko a bdamas eduvikis js kratuose minu
takus?
O jei neinau, tai gal pasakysit?
Ir pasakysiu. simyljau a tave iki aus. Savait dar itveriu, o jei ilgiau, tai neinau kaip bt. Jei
ne taip toli, tai kiekvien dien a ia sdiau. Taip norisi tave matyt. O tu, k tu manai apie mane?
Gal net nepagalvoji?
Galvoju, galvoju ir dien, ir nakt, pasakiau, kas ant lieuvio ujo, bet jis buvo visai rimtai
nusiteiks.

 Tu juokauji, bet iandien man ne juokai galvoj. Noriu visk isiaikint. Bt kvaila vertis ten, kur
tu visai nereikalingas. Kartais man atrodo, kad ir a tau patinku. Bet kam tos abejons? iandien,
btent iandien a turiu inot. Ar myli tu mane? Praau atsakyti rimtai, be juokeli.
Viskas taip netiktai ir dar toks klausimas. A ir vl usiliepsnojau. Juk myliu, labai myliu, labai
laukiu. Kiekvien kart j pamaius spurda irdis. Nemiegu naktimis, vis galvodama apie drauge
praleistas valandas. Jaudinuosi, kaip kokia kvail, o jis juk visk mato ir supranta. Ko a delsiu? K
jis pagalvos? Ko gero, kad abejoju?
Myliu ir a, itariau sausa burna ir i karto lengviau pasidar.
Ar gerai igirdau?
Taip, taip, taip myliu, ibriau ir usidengiau veid.
Na, ko gi tu taip jaudiniesi, mano mergule? pasak prieidamas ir pams rank, umov iedel.
Kit nupirksiu tikr, libin. Juk teksi u mans?
Taip, taip, inoma, nieko daugiau nenoriau, jau drsiau prisipainau.
Na, ir sakyk, kad nra likimo. Kai tik pamaiau t pabaigtuvi vakar ant suolo galo, tai taip kas
bt patrauks u irdies. Patikk, buvo man t mergin, ir gaspadoriai savo dukteris piro.
Nenorjau bt u nesamdom bern: pavasar u plgo, ruden su kuliamja pinigams kalti. Bet jei
bt kuri patikus taip, kaip tu dabar, gal nieko nebiau irjs. Prisipainsiu, ilgokai bandiau save,
stengiausi negalvot, maniau, usimir taip, kaip yra buv, bet kuo toliau, tuo darsi vis sunkiau, o kai
atvaiavau, tai tvirtai nusprendiau. A jau ne piemuo, visk apmsiau, eima pasirpinsiu,
sugebsiu. Turiu dideli plan ateiiai, bet apie tai vliau. sezon dar padirbsiu, o Kaldoms
galtume ir vestuves atvsti. Kaip tu manai? Be to, ar nevertt ir tau kuri dien pas mus
apsilankyti? Pamatytum, kaip gyvenam, su senaisiais susipaintum. Manau, tu jiems patiksi. A pas
juos irgi vienas.
Su viskuo sutinku, tik bus nelengva taip ilgai tavs nematyti, itariau. Bet a tavs labai labai
lauksiu.
Man uteks to, kad inosiu, jog tu mans lauki, pasak Pranas ir apkabino.
Banyioje pasirod nauja mergait. Neinia, nei kas ji, nei i kur. Per savait jos niekur nematyt, o
sekmadien banyioj matom jau kelint kart. Visad stovi arti altoriaus, prie pat Dievo stalo. Per
nugar dvi storos geltonos kasos, net iki juosmens. Kaip gi tu j pamatysi, kad ji klebonijoj sdi?
Pasirodo, tai klebono dukteria. Taip nortsi pamatyt, kokia ji i veido, bet ji ne taip, kaip mes,
tuojau po mii i banyios sprunkam. Ji lieka ir pamokslo iklausyt, o gal iki pat pamald pabaigos
pasilieka. Kas ten j ino. Tai kaip tada j pamatysi?
Vis dlto kart, eidama aplink banyi, a j gerai siirjau. Mano akimis nelabai kokia. Veidas
toks plokias, kaip idrotas, smakras smailus, bet kasos, vien kasos ko vertos. N viena ms
miestelyje toki neturi. O kad ir per atlaidus, kai suvaiuoja tiek moni, nieko panaaus neteko
matyt. iaip ar taip, bet klebonijos panel draug mums nebus, tuo labiau man. Dabar jau man draugi
ivis nelabai bereikia. Turiu a savo maloni rpesi, turiu ir paslapi, kuri jokiai draugei negaliu

atskleisti. Jauiau, kad man prasidjo naujas gyvenimas ir jau traukiasi praeitin draugi metas...

Vienos savaits pabaigoje netiktai pasirod Levukas. Artjo mokslo metai ir mes su mama ruoms
eiti tvarkyti klasi, bet atjus Levukui, mama ijo viena.
Pastebjau, kad jis ne toks, kaip visada. Kakoks susirpins, prislgtas. Prisdo ant kds ir patyljs
praneko:
Kad tu inotum, kas pas mus dabar namie darosi. Tikra pekla. Tu tik pagalvok. Dar prie Kaldas
klebonas buvo pakviets tv, kak kalbjosi. Po to tvas ir daniau ten usukdavo. Pasirodo,
klebonas man savo dukteri pera. A tada atsisakiau ir maniau, kad viskas tuo baigsi, nors mama
ir pasiligojo. O iandien turjom eiti klebonij pietums, bet, kai a njau, pakilo toks triukmas, kad
a pats nesitikjau, kad taip gali bti. Mama aaras ir vl atgul, o tvas visai padko. Kaip juos kas
apsdo: Tokia laim, tokia pasoga. Atrodo, kad jiems galvose pasimai. O a apie tai n galvoti
nenoriu. Juk a tave, Aliute, myliu. A nieko nepairiau, jei tik tu... Man neramu ant irdies, kartais
atrodo, kad Pranas tau labiau patinka. Pasakyk, kaip yra i tikrj, ypa dabar, kai tokie dalykai
namuose dedasi. Pasakyk, klystu a ar ne?
A ir pati ketinau pirmai progai pasitaikius visk pasiaikint, inojau, kad ta kalba bus ne i
malonij. Tai mane labai slg. O dabar, kai jis meilj prisipaino, visai pasimeiau.
Juk a pati dl visko kalta. Prisikabinau prie vaikino, sudrumsiau jam ramyb... Bet ir jis tik dabar
apie meil praneko, neinojau a, k jis galvoja, k mano. Vienas kitam joki paad nedavm. Jei
tikt likimu, vyko tai, kas ir turjo vykti. Dabar tik susidar proga visk isiaikinti.
Taip, Levuk, a myliu Pran, atsakiau ir, rodos, akmuo nusirito nuo krtins. Man nereikjo nieko
aikinti, a tik atsakiau klausim. Gal jis ir tikjosi tokio atsakymo, bet iek tiek suglumo.
Ai, kad pasakei teisyb. Linkiu tau skms. Kas ino, gal nebesusitiksim daugiau gyvenime.
Ir tau, Dieve, padk, palinkjau su aaromis akyse. Nepyk.

Apie mane dar niekas nieko neino, o apie Levuk tuoj pasklido kalbos:
Ar girdjot? Brazaitukas su klebono dukteria enijasi ir tuoj pat ivaiuoja motinos k.
Ilgai dar mons apie tai kalbjo, o ta bjauri sen pliurp net su pasimgavimu:
Ar a nesakiau, kad taip bus. Neims jis jos. Ne tokioms biednioklms kinink sneliai, saviems
js berneliams bundininkliams esate skirtos.
Nepavyko man tos sens nei sugdint, nei uiaupt, bet a visai dl to nesigailiu...

Ileistuvs
Jau tuojau bus metai, kai Klimas draugauja su Dangute. Kai susipaino per pussesers vestuves, tai
nuo to karto ir lanko j.
Klimas stambaus kininko vienatris snus, o mergait miestelio deimtininko dukt, siuvja.
Prie tai jis mergino ne vien i slaunesni parapijos mergin. Kur laik vaikiojo pas kaimyn
dukter, irgi valakinink, Mikas. Jos tvai netgi apie vestuves buvo pradj kalbti ir tartis.
ia jau truput per anksti apsigyr Mikass motina i to didelio noro itekinti dukter u Klimo. I
tikrj, jis, kad ir lankydavosi, bet apie vestuves n kiek negalvojo. Igirds tokias kalbas Klimas
visus ujimus nutrauk ir dabar lank tik Dangut.
Vaikinas dailus, jam apie dvideimt penkerius. Klimas tv pasididiavimas, visos parapijos
auniausias enikas. Dangut grai, laibut, aukta, visada skoningai apsirengusi, inteligentika.
Kai baig pradios mokykl, i karto stojo mergaii gimnazij apskrities mieste ir baig por
klasi. Tvai, matydami, kad nestengs mokinti toliau, i gimnazijos mergait atsim ir leido pas
ger siuvj mokytis amato. Metus moksi ir jau pora met, kai dirba savarankikai. Darb imano,
dirba dailiai, kruopiai. Pamgo Dangut miestelio ir kaimo moterys, ir merginos. Ji visiems
maloni, lipni, gebanti bendrauti. Patiko visiems ir jauniems, ir vyresniems.
Kol nepasirod Klimas, mergina vaikin neatsigindavo. Vakarais jos kambarys pilnas jaunimo. Visi
stengsi jai siteikti, pasitarnauti, kuo nors sudominti. Vaikinai siek jos dmesio, bet, kai pasirod
Klimas, visi po truput pasitrauk. Visais atvilgiais Klimas u miestelio bernelius buvo gerokai
pranaesnis. Su tokiu nepasivarysi...
Per t laik, kiek Klimas ia lankosi, Dangut buvo imtus kart jo buiuota, tiek pat kart jai buvo
kalbta apie meil. Abu prisiekinjo, kaip myli vienas kit, kaip ilgisi nesimat, kaip nort bti kartu
vis gyvenim. O kaip t pasiekti, jei ne vedybomis?
Pasipirs ir gavs Danguts sutikim, Klimas, nieko nelaukdamas, ukalbino savo tv ir motin.
Tte, a noriu su tavim pasikalbti. Ir tu, mama, neieik. Abiems reikia inoti, k a dabar noriu
pasakyti, sulaik jis beieinani motin.
Na, na, k gi tu ia nori mums pasakyt? atsisdo u stalo tvas. Ar tik nesugalvojai vesti?
Kaip tik taip, nustebo Klimas. Kaip, tte, atspjai?
Koks gi daugiau ia gali bti reikalas, jeigu nori i karto kalbti su abiem? rimtai nusiteiks
pasak tvas. Na, dstyk, kas ta tavo irinktoji.
Juk inot visk, kam dar klausiat? po tokio tvo pasakymo Klimas pasijuto ne toks tvirtas. Metus
draugavau, vainjau, lankiau, taigi buvo graaus laiko pagalvot ir a nusprendiau. Mes mylime
vienas kit. Ji sutinka u mans tekti. Ko dar reikia?
A, tai ta siuvja? lyg tik dabar bt prisimins tvas. Sakai sutiko? Kur gi ne... O mes su motina
nesutinkam. N negalvok.

 Dl ko, tte? susirpins paklaus Klimas. Ar dl to, kad ji ne nuo valako?

Ir dl to, ir dl viso kito. Kriaui, iaui ms familijoj nebuvo ir nebus.
Ak, tte, kad tik tu j i ariau pamatytum. Visai kitaip imtum kalbt... truput meilikaudamas band
palenkti tv Klimas, bet tas tik piktai atkirto:
Nei matyt, nei girdt nieko nenoriu. sikalk sau galv vestuvi su siuvja nebus!
Bus! taip pat grietai atkirto Klimas. Kaip sutarm Kald ventm taip ir bus.
Kokios vestuvs be tv sutikimo? sikio motina. Ji visk inojo ir Dangut kiek kart mat
banyioje. inojo, kur snus lankosi visus tuos metus, bet niekaip netikjo, kad prieis iki vedyb.
Galvojo, kad pavains, paulios nusibos ir ateis prot. O Mikas dar ir dabar tebelaukia.
Tai ar negaltumt sutikti? Ko js abudu man laims pavydit? Lyg ne js vaikas biau...
O dl to ir nesutinkam, kad norim tau laims, pasak tvas velniau. Apsidairyk, nepulk staia
galva. Susigadinsi gyvenim. Tu tik pasiirk, kiek mergeli aplinkui. Kad ir ta pati Mikas... Kuo ji
bloga?
Nepirkit man daugiau nieko, atkirto Klimas. A jau pasirinks.
Kaip sau nori, bet tokios marios mes namus nesileisim.
Jei nesileisit jos nematysit ir mans, pagrasino upyks Klimas. Nebe tie laikai, kai tvai
vaikus enydavo. A ir pats moksiu susitvarkyti.
inokis. Jeigu neklausai tv, pamirk nuo ios dienos, kad turi tvus, jau visai grietai pareik
tvas.
Net itaip? siuto Klimas. Panau, kad ir man ia nebra vietos. Gerai, jeigu taip tai taip. Iki
Kald dar pabsiu, gal neivarysit? O jau po vestuvi ieisiu. Jeigu jau js man ne tvai a jums
ne snus.
Gali nors ir dabar. Neverksim, pakilo tvas i ustals.
Klimas ijo, pasikink vael drigant ir tutuojau ivaiavo miestel.
Dangut truput nustebo. Buvo pratusi jo sulaukti vakarais, o kai Klimas jo, pamat, kad jis sumis
ir nusimins.
Susipykau su tvais, tik engs vid prisipaino Dangutei.
Dl ko? nujausdama kak negero paklaus ji.
Ogi dl t ms vedyb... buvo ir toliau atviras Klimas. Nenori jie tavs marias. Neina
susinekt. Teks turbt visk palikus ieiti.

 Kaip tai ieiti? nesuprato Dangut.

Na, ieiti i nam ir viskas, patvirtino Klimas. Kitos ieities nra. Aiku, bt galima nieko
nepaisyti. Parsivediau mon ir viskas. Bet koks tada bt tau gyvenimas? Taip nemanoma...
Ieiti i nam dl mans? Palikti tvus? Juk tu vienintelis j vaikas, nusigando Dangut. Ar gerai
pagalvojai? Ar ne per didel auka? Atsimink, kad ieidamas ne tik tv ir nam, bet ir visko netenki.
I karto pasikeis tavo gyvenimas. Ar a turiu teis?
Palauk, palauk, k ia dabar pasakei? net pakilo nuo kds Klimas. Tai ieina, kad kol a
turtingas tu mane myli, o kai jau liksiu be nieko tai ir nereikalingas? eng prie dur.
Palauk, Klemukai, nepyk, tu mane ne taip supratai, sulaik j Dangut. Ssk, nusiramink. Kaip tu
galjai taip pagalvot? A tik noriu, kad tu, prie engdamas tok ingsn, gerai apsvarstytum. Negi i
tikrj nra kitos ieities? Jei taip, tai a n kiek neprietarauju. Man visaip gerai. Negi tu galjai
pagalvot, kad man reikalingas tavo turtas, tavo em, tavo kis? Moku amat. Nesunkiai usidirbu
duon. Nepratusi prie kio darb, a ten praiau. Gal net gerai, kad taip susidjo. Bijau tik dl tavs.
Jeigu jau tikrai rytumeisi tokiam ingsniui, nebijok, nieko tau netrks ir pas mus. A tik inosiu, kad
tu mane labai myli. Ir prisiekiu tave mylt, nesvarbu, kas atsitikt ms gyvenime.
Klimas atbgo ir apkabino Dangut.
A dar bandysiu kalbt, irsiu, kaip bus. Bet jei ir toliau prieinsis taip ir padarysiu, kaip sakau,
toliau tvirtino Klimas. Iki Kald dar yra laiko, o mes kaip nutarm, taip ir padarysim. Kaldoms
vestuvs ir baigta. Ruokis, bet ir su savo tvukais pasinekk. Gal jie nenors tokio pliko ento?
Tada teks i ia dingti ir iekot laims kur nors kituose kratuose. Tuos reikalus svarstysim po
vestuvi, o dabar Kaldoms vestuvs. A odio nekeisiu.
Taip ir vyko. Vienintelis tv snus, didiulio kio paveldtojas, visos parapijos slauniausias
enikas atjo miestel pas deimtinink Ban ukuriom. Nei tvas snui, nei snus tvui neman
nusileisti. Per t laik, kol Klimas iki vestuvi dar buvo kaime, j santykiai ne tik kad nepagerjo, bet
dar labiau palijo. savo vestuves vaikinas ijo psias, tuiomis, tik tiek, kiek apsirengs. Tvo
prakeiktas, motinos aarom ilydtas.
Banys, kad ir deimtininkas, taiau ne koks skurdius. Ant t savo hektar isigano karves, usiaugina
por lainini ir kelet bekon per metus. Pjauna vien bekon Kaldoms, kit Velykoms, o likusius
parduoda. O jau ten vitos, sys, antys monos reikalas. Sodyba graioj vietoj, prie pat ups gali
sau plaukiot pauktukai.
Taigi Banys verias visai neblogai. Jeigu pritrksta kartais pinig, tai skolinasi i Danguts ir visada
atiduoda. Mergina savo udirbtus pinigus naudoja savo reikalams, o kurie lieka, taupo. Pavalg ir
apsireng neprasiau u kitus. Kaip visko uteko jiems trims, taip uteks ir dabar, kad ir vienas
mogus prisidjo.
Klimas n negalvoja taip sau sdti, be darbo. Jis vis suka galv, ko ia reiks nusitverti. Nuo vestuvi
iki pavasario jis dar nieko neveikia. Jie abu su Dangute tik diaugias vienas kitu ir atsidiaugti negali.
Dangut irgi maiau dirba. Jiems vis dar medaus mnuo tsiasi.

Artjo pavasaris ir Klimas rimtai susimst, bet ia jam padjo uovis.

Renkasi partija melioracijos darbams, pasak jis kart per pusryius. Darbas sunkus, taiau
udirba gerai. Trksta mogaus, bet bile ko nenori imti. Pats nuo kio, taigi prie sunki darb
priprats. Gal pabandytum kok sezon? A pakalbiau.
Gerai, i karto sutiko Klimas. Darbo a nebijau. Girdjau, kad gerai moka. Jei tik priimt
eiiau.
Pats nepagalvok, kad a kalbinu, nordamas atsikratyti. Juk visko utenka, galima gyvent ir gyvent,
bet kai an kart kalbjai, kad nortum kur nors dirbti, tai, sakau, gal ia ir neblogai bt.
K js. Ar a neinau, kad vyrams reikia dirbti. Jau ir taip per ilgai usibuvau. Kada jie ada
pradti? dar paklaus susidomjs Klimas.
Neinau. Atrodo, kad nuo balandio pirmos.
Balandio pradioj ir ijo Klimas su kastuvu ir kirtikliu. Su juo dar keturi miestelio vyrai ikeliavo
sunk katorgos darb u deimties kilometr nuo nam kasti, tiesinti ir platinti ups vag.
Klimas ijo udarbiauti, o Dangut, prisimusi mokini, griebsi siuvimo. Per tuos medaus
mnesius susikaup daug nepadaryt usakym, be to, ir nauj atsirado. Darb daug, bet ia jai
pravert priimta mokinuk. Supaindinta su siuvimu, mergait sugebjo atlikti pagalbinius darbus,
kurie ir atima daugiausia laiko.
Dangutei gerai sekasi, taiau ir Klimas stengiasi. Nenori apvilti juo pasitikjusi draug. Vyrai jau
patyr, dirba kelint sezon, ir Klimui reikia gerokai pasispaust, kad nuo j neatsilikt. I karto
skaudjo ir maud visus snarius, bet dirbo sukands dantis. Vasarai pusjus, iek tiek palengvjo.
Namuose Klimas pasirodydavo labai retai. Deimt kilometr truput per toli danai lankytis. Per
vasar buvo tik kelet kart atjs. Truput pailsi, palieka Dangutei udirbtus pinigus, pasikeiia
baltinius, nors ir pats isiskalbdavo, pasiima maisto ilgesniam laikui ir sekmadien po piet vl ieina.
Pasibaigus darbams, Klimas gro gyvas ir sveikas, usigrdins, iki juodumo degs, tik labai
sulyss.
Dabar Dangutei vienas rpestis kad tik greiiau jis atsigaut. Abi su motina stengiasi pagamint kuo
skanesn valg, ilgai migdo, lepina.
Atjo iema jie ir vl kartu. Laimingi sulauk toki dien. Tariasi, svarsto, kuria planus ateiiai.
nekjau su vyrais. Kit vasar vl adam kartu traukti, pasakoja Klimas apie savo planus.
Ar ne per sunku bus? Gal i vasar pasilik namuose. Su tte ia vietoj kur nors pasidarbuosit,
bando atkalbti Dangut, bet Klimas nenori n klausyti.
Buvau gerokai nusiplks. Kas tiesa, tas tiesa. Per iem js abi su mama vl pastatt mane ant koj.
irk, kokius muskulus usiauginau. Padirbsiu dar i vasar, o toliau irsim. Kur daugiau
usidirbti tiek pinigo?

 A irgi pasiimsiu daugiau mokini, daug kas praosi, o darb tiek ir tiek. Su pernykte mergaite
galtume rimtais darbais usiimti.
Tu irgi nepersidirbk. Imk darbo tiek, kiek gali padaryt. Ar neutenka, kiek a udirbu?
Negi a sdsiu rankas sudjus, kai tu taip sunkiai plkiesi? inok, kai daug dirbi, tai ir laikas
greiiau bga. Kaip a tavs pasiilgstu... Dienas skaiiuoju iki tavo sugrimo. Galvoju, kad tik kas
neatsitikt.
Kaip prajo ana vasara, taip praeis ir i. Nieko man neatsitiks. Atsitinka tik tiems, kurie mgsta
igerti. Girtuokliaudami jie visoki bd prisidaro.
Ar ir ten galima prisigerti? stebisi Dangut. I kur ten gauna viduryje pliko lauko?
Kad tu tik pamatytum, kas ten darosi. etadien ir sekmadien suvaiuoja visas jomarkas. Ir degtin,
ir alus, ir saldumynai. Kai ko nors pritrkstam, mes su vyrais irgi ten nusiperkam. Yra visko. Tik
turk pinig. Kur tik pinigai, ten ir prekyba sukasi. Atvaiuoja ir paneli, jeigu nori inot.
K tu sakai?
Tos tai jau apie viengungius trinasi. iri, kaip daugiau pinig iviliot. Bna, kad ir apvagia.
Matai... O a vis galvoju, k gi jie ten valgo, kai pritrksta? Dabar man bus ramiau. Kai dl paneli,
tai, inoma, jos tau nerpi? juoksi Dangut.
Nuo balandio pirmos Klimas ir vl ijo visai vasarai. kart lygiame lauke kas griovius. Dirbti
buvo daug lengviau, darbas vyko daug spariau. Padarydavo daug, daug ir udirbdavo. Namai netoli,
tik ei kilometrai, ir Klimas kur kas daniau negu pernai apsilankydavo namuose. Ieidamas
pasiimdavo kuo daugiau maisto, kad nereikt pirkti ir mokti dvigubos, kartais net trigubos kainos.
Kai gro ruden, parsive nemaai pinigo. Su tais trumpais pasimatymais vasara prabgo daug
greiiau ir buvo ne tokia sunki. Gro ne toks ivargs ir nusiplks, taiau ateinani vasar
melioracij eiti dirbti neplanavo.
Kai sudjo savo ir Danguts pinigus, gavosi jau ioks toks kapitalas. Klimui netiktai ov galv
mintis: investuot tuos pinigus prekyb. Ta mintimi jis pirmiausia pasidalijo su Dangute, o paskui ir
su jos tvais.
Vien sekmadienio popiet, kai visi buvo namuose, Klimas pradjo kalb su tvu:
Kaip, tamsta, manai, ar nevertt mums atidaryt koki krautuvl. irk, ydai... ioks toks
nupieps ydelis, o jau turi kromel ir prekiauja sau. Jeigu neapsimokt, tai nesdt ten per dienas.
Ms namas geroje vietoje, netoli banyia, ia visada briuojasi mons. Tiktai t Danguts siuvykl
reikt ikraustyti kit namo gal, kur langai kiemo pus. ia, kur langai gatv, reikt ikirst
duris ir i kambario padaryt krautuv. Pradiai utekt ir t pinig, kur dabar turim, o toliau jau
matysim.
Js pinigai, js ir darykit, kaip imanot. O duris padaryti, tai vieni niekai. Reikia atsivest meistr ir
tegul pasiiri, pritar tvas. Dar vienas langas liks. Jis didelis, piet pus. Ir nuo jo vieno bus

utektinai viesos.
Kai tik iauo pavasaris, vyrai msi darb. Duris padar meistras, o po vid visus medio darbus
Klimas su uoviu atliko patys. Sukal prekystal, lentynas, atitvr vien kamp ibalui, kit silkms.
Duris ir langines apkaust stora skarda ir pritvirtino krymai tangas su spynomis, kad bt saugiau
nuo vagi.
Kai viskas buvo paruota, Klimas, pasisamds arkl, u dal pinig parsive i ydo urmininko
nemaai preki. I jo Klimas dar gavo daug nauding patarim, kurie prekybos pradioje jam labai
pravert. Kai kurias prekes ydelis pardav net su nuolaida, kaip naujam klientui, o dar kitas sil
skolon.
Kai viskas, k Klimas atsive, atsidr lentynose, pasidar visai panau tikr parduotuv.
Krautuv atidar paprast dien, pradioje savaits, kad pirmiau vietiniai apirt ir vertint. Pirkti,
aiku, visi tuoj nepuls, bet smalsuoli, be abejons, atsiras nemaai. Reikia, kad mons per paprastas
dienas po truput apsiprast, o ir paiam Klimui reikia be strioko susipainti su nauju darbu ir su
monmis bsimais klientais. Jei atidarysi sekmadien ar turgaus dien, tai t smalsuoli gali
atsirasti net per daug. Baisu, kad upld nenusiaubt tokio dar negudusio pardavjo.
Vis savait mons jo ir jo. Po truput pirko, po truput valgsi. Visus viliojo vir dur ikabinta
grai ikaba, tvarkingai idliotos lentynose preks ir dailus vyrikis u prekystalio. Ne koks ydelis,
o savas, lietuvis. Pirma lietuvio parduotuv miestelyje visiems labai tiko prie irdies.
Visi inojo Klimo meils istorij ir dabar su tam tikra pagarba velg j, idrsus engti dar vien
tok drs ingsn.
Kai atjo turgaus diena sekmadien, prekyba dar pagyvjo. Buvo parduota nemaai smulki preki,
ibalo ir pus bakos silki. Ileisti pinigai po truput m grti ir Klimui buvo malonu juos
skaiiuoti, parjus vakare i parduotuvs.
Tokia tai ir buvo pradia, o toliau viskas jo tik geryn. Per por met prekyba taip isiplt, kad jau
nieko nepritrkdavo lentynose, kaip kad buvo pradioje. ia jau dabar galjai nusipirkti nuo adatos
iki statybini mediag. Net stiklo, geleies ir cemento. Patalpa darsi ankta. Teko isiplsti ir
kamarait, ir laiptin, o kieme dar pastatyti sandli, kur buvo laikomi maiai su druska ir tromis.
Kai ketvirtais metais po vedyb gim mergait, buvo ikeltos pramatnios kriktynos, sukviesta daug
svei. Nors Dangut ir norjo, kad bt pakviesti Klimo tvai, taiau is atkirto:
Nereikia. Ijau kaip stoviu. Per tiek laiko n aki neparod, nepasiklaus, kaip a gyvenu, ar turiu
k valgyti. Iki iol apsijom be j, apsieisim ir toliau. A jiems nieko blogo nepadariau. Turjo laiko
pagalvot, kad pasielg su manimi neteisingai.

miestel atkl policinink. Dabar jau miestelis turi savo angel sarg. Jis irs, kad ia bt tvarka,
saugos gyventoj ramyb, tramdys mueikas ir girtuoklius, sprs miesteln tarpusavio ginus ir
konfliktus. Bet kol kas jis tik udraud jaunimui dainuot vlai vakarais, tuo labiau naktimis, prikabino

ant nam sien skelbim su sakymu, kad reikia laikyti priritus unis ir kad prie sodyb i gatvs
puss nebt ilinjusios tvoros.
Taigi miestelyje padaugjo inteligent: klebonas su vikaru, pradios mokyklos mokytojas su eima ir
policininkas su mona. Jis prisistat klebonui, mokytojui, ujo ir pas Klim krautuv. bei t
nusipirks bei ukalbins pardavj, policininkas neskubjo ieiti. Klimas i mandagumo perkl per
prekystal kd ir pastat j sveiui. is mielai prisdo.
Klebonas su vikaru rpinasi banyios reikalais, mokytojas uimtas mokyklos ir eimos rpesiais, o
policininkas tiesiog neturi, kas veikti tokiame maame ir ramiame miestelyje. Namuose jam
nuobodu, utat jis ir sdi per dienas krautuvje. Klimas vienoje, o policininkas Vacys kitoje
prekystalio pusje. Kada tik Vacys neueit, visada randa pastatyt t pai kd, kuri Klimas pastat
pirm kart, ir nekvieiamas ant jos sdasi. Kai nra pirkj, jie nekuiuojasi apie or, apie iokias
tokias naujienas, o paskui netgi apie politik. Retkariais ir akmis suloia.
Kai ateina piet metas, Dangut pakeiia Klim. Tada pakyla ir Vacys, taiau dar pakalbina Dangut.
i mandagiai atsako:
Laba diena, pone Vaclovai. Kaip laikots? Seniai bemaiau.
Negali bti. Juk a ia kasdien taip siningai sdiu, stebisi Vacys.
Vakar juk nebuvote?
I ties. Vakar buvau trumpam ivyks nuovad, prisipaino Vacys. Malonu, kad pastebjote. O
iaip, tai jeigu tiktai panorsit, visada ia galit mane pamatyti, nusijuok ir nuvelg Dangut.
Visada malonu jus matyti, mandagiai atsak ji ir tuoj pakeit kalb. Pasakykit poniai Adai, tegul
ueina pas mane, kai tik gals. Parve man i miesto nauj vokik mad urnal.
Nuo pat policininko atvykimo j eimos labai susidraugavo. Policininkas pas Klim, o jo mona Ada
pas Dangut nuolat sdi. Jie vaik neturi, namuose nra kas veikia, taip ir iri, kur praleist laisv
laik. Klimui tai nieko, o Dangutei, darbais usimusiai, tai netgi ir trukdo. Kai Ada sdi kambaryje,
tai gerbdama vieni ji negali dirbti, bet, kai labiau suartjo ir net pasidar draugs, tai Dangut
nebekreipdavo tai dmesio. Nepaleisdama darbo i rank, ji nekuiuodavosi su Ada. Jei i ties, tai
Dangutei ir nereikia daug nekti. neka ir plepa daugiausia pati vienia, storul iaukut ponia Ada.
Dangut tik terpia od kit ir dirsteli urnal, kai i nori kak parodyti.
Kartu jie jau atvent ir ponios Ados gimtadien, kur buvo labai smagu. Prasdjo iki auros, daug
dainavo, vyrai gerokai igr ir visi smagiai pasioko prie patefono muzikos.
Pasirodo, Vaclovas labai galantikas vyrikis. Po kiekvieno okio jis buiavo Dangutei abi rankas.
Tuo tarpu Klimas, gal kiek grubokai, pakratydavo minkt, putli ponios Ados rankut, taiau i vis
tiek buvo patenkinta, paokusi su tokiu spdingu vyru. Isiskirdami jie visi draugikai pasibuiavo.
Vaclovas taip stipriai prispaud Dangut prie savs, kad i net nejaukiai pasijuto ir pasisteng kaip
galima greiiau isilaisvinti i jo glbio.
Dabar jau pas mus vsime Klemenso vardines, pasak Dangut ir pasitrauk toliau nuo Vacio.

O mes, Klimai, jau einam greiiau, dar ji paragino vyr, leiskim monms pailst. Mums irgi ne
pro al numigti koki valandl.
Ai. Buvo labai smagu, padkojo Klimas ir vis tik susiprato pabuiuoti poniai Adai rank. I
anksto kvieiu pas mus mano vardadien.
Kit ryt Klimas atidar parduotuv daug vliau negu paprastai. Aptarnavs kelis pirkjus, jis
snduriavo u prekystalio, kai parduotuv puol uduss bernas i tv vienkiemio ir irk:
Js tv subad bulius! eiminink neino, k daryt! Atsiunt mane jus paaukti!
Klimui ilakst visi miegai:
Ar dar gyvas? O daktaras ar buvo?
Atrodo gyvas, bet visas kraujuose paplds. Veidas net juodas, vis dar dusdamas auk bernas.
Trumpai paaikins namikiams, kas vyko, uov paliks u prekystalio, Klimas sdo ant dviraio ir
ivaiavo kaim.
Kai atvaiavo, nuoko nuo dviraio, tekinas nubgo pirki ir tuoj prie lovos, kur prie gulinio tvo
parpuolusi ant keli, susimusi u galvos, balsu raudojo motina.
Motin, nusiramink, sudraud Klimas. Ar gyvas dar?
Igirds snaus bals, tvas pramerk akis ir sudejavs vos girdimai sunabdjo:
Snau, gelbk, ir vl usimerk.
Greitai kinkykit arkl drabinas ir prikraukit kuo daugiau ieno, liep jis bernui. O tu, motin, abi
su merga imkit pagalvius, duknas ir ant ieno klokit kuo minktesn patal. Veim ligonin.
Kai viskas buvo paruota, Klimas, bernas, dar keli kaimynai, kaip tik galdami atsargiau, ine ir
paguld ligon paruot patal.
Veiu a pats, o tu, mama, pranek kaip nors namus, kad a negriu, paskubomis papra snus.
Ivaiavs i kaimo ant lygaus viekelio, Klimas suragino arklius. Tvas kartkartm sudejuodavo, lyg
pranedamas apie save, kad dar tebra gyvas, ir vl ilgai tyldavo. Neinia, ar jis taip didvyrikai
kent skausmus, ar tarpais prarasdavo smon.
Aplenkdamas duobes Klimas be gailesio var arklius ir kai ie putotais nasrais atve juos pagaliau
apskrities miesto ligonin, buvo jau pavakar. Paliks tv daktar rankose, Klimas gro prie arkli.
Sauso ieno gnitmis jis luost j lapius onus, glost kaklus, vadino vardais, glaud j galvas
sau prie veido ir trumpam susigraudino, kai ie glamonjami draugikai prunkt ir veng. Jau tiek
met prajo, o jie dar nepamiro, prisimena. Sartis tai tas jau senesnis, bet Br jis pats usiaugino.
Kaip jis neprisimins savo vaikysts draugo?
Padavs arkliams ieno Klimas gro laukiamj ir prasdjo ten iki vidurnakio, kol pagaliau

pasirod daktaras.
Igyvens. irdis stipri, operacija pavyko. Nors dabar silpnas, bet pavojaus gyvybei nra nuramino
jis Klim. Bet ligoninje teks pagulti ilgokai, gal net trejet savaii. Gerai, kad laiku atgabenot.
Jeigu vliau, kain ar bt pavyk igelbti.
Igirds toki ini, Klimas ikart nusiramino ir atsipalaidavo. Tame paiame guolyje sirauss
duknas jis ir pats pamiegojo ir arkliams leido pailsti. Pabudo autant ir tutuojau ivaiavo. Pirmame
pakels vienkiemyje pagird arklius ir daugiau niekur nesustodamas atvaiavo iki pat nam kaime.
Vartuose uverktom raudonom akim j sutiko motina.
K pasak daktarai? pirmas buvo jos klausimas.
Igyvens, pakartojo daktaro odius Klimas, bet ligoninje teks ilgai pagulti. O kur bulius?
Tvarte udarytas. Visi bijo prie jo ir artyn prieiti, atsak motina. K su juo daryt?
Nuaut velni, k gi daugiau, grietai pareik Klimas. A, dar ia bdamas, sakiau tvui, kad
reik juo atsikratyti. Neklaus...
Einam, vaikeli, vid, pataisysiu k nors uvalgyti. Tu gi vis dien nevalgs. Turbt ir nemiegojs
per nakt? kviet motina Klim. Dabar, kai jau su tvu taip, i karto lengviau pasidar. Kad ir
negreitai, vis tiek parsiveim gyv ir sveik. O ito jauio tai tikrai nereikia. Kas j suvaldys dabar, kai
tvo nra? Apsieisim ir be jo. Bet kas j nuds?
Atvaiuosiu su policininku. Jis turi ginkl... O uvalgyt tikrai bt ne pro al, sutiko Klimas,
eidamas kartu su motina pirki. Seniai bebuvau, pasidjs kepur ant suolo ir apsivalgs pasak
Klimas. Jau bus kokie eeri metai. Niekas nepasikeit, viskas po senovei. Dabar n nesitiki, kad
kadaise ia gyvenau, basas lakstydavau. O drigant mano Baltakart ar dar tebeturit? paklaus
ssdamasis u stalo.
Po iai dienai tvas juo puikuojasi. Graus arklys tebra, nors jau nebejaunas. Kaip negerai tada
viskas ijo, susigraudinusi prisimin motina. Pasikariavo tvas, nr k sakyt, o dabar pats
grauiasi. Tik puikybs pilnas ir nenori parodyt. O k jis i to turi? Samdo bernus, bet ar jie taip
padarys, kaip savas. Gal ir ta nelaim per kieno tai neapsiirjim atsitiko. Patikjo bernui, o tas
nepririo kaip reikiant, verklendama apgailestavo toliau. Nelabai jam sekasi. Grk, sneli, su
visa eimyna, kol dar kis niekais nenujo. Bsi gaspadorium, kaip ir priklauso tau bti.
Ne, mama, a jau niekada nebegriu, purt galv Klimas. Gerokai teko pavargti, kol atsistojau
ant koj. K dabar turiu nemainyiau jok k. Gr tvas ir toliau gyvensit be mans. Nei js be
mans, nei a be js neprasim.
O pasiilgstu kaip... Naktimis nemiegu, kiek aar iliejau. Ir ankl noriau pamatyt, jau tikrai
virkavo moterik.
Tai kodl niekada neateini? inai, kur gyvenam. Tvas kaip tvas, bet kad ir tu, mama, per tiek laiko
aki neparodei.
Tvas neleidia, pyksta. Nesinori rietis. Kiek kart kalbinau, sakiau, kad reikia susitaikyti. Ne ir

viskas. Vis laukia, kad tu pirmas pas j ateitum.

Ko man eit, juk a nieko blogo jam nepadariau. Tai jis ivijo mane i nam. Pirmas pasak, kad jis
man ne tvas. Bet k ia dabar kalbt... Ai u pietus, soiai pavalgs pakilo Klimas. A jau
vaiuosiu, namuose mans laukia. Parvaiuosiu, pamiegosiu, gerai pailssiu. Rytoj sekmadienis, taigi
parduotuvj tursiu daug darbo. Sudiev.
Negreitai dar gro i ligonins tvas. Nespjo ugyti aizdos, kai bkl komplikavosi plaui
udegimu. Iguljo vis mnes, kol pasveiko tiek, kad buvo galima parsiveti namus. Dar prajo
gerokai laiko, kol atgavo jgas. I vis lig isikapsts ir pagaliau atsigavs buvo dkingas snui, kad
laiku juo pasirpino. Pasitars su mona nusprend suruot susitaikymo vent. Nutar padaryt didel
bali, sukviest vis garbing savo gimin, Klim su visa eimyna ir uoviais, o u tuos gimines, kuri
nebra gyv, paaukot miias ir taip juos pamint banyioje.
Reikjo paskubt, kad, kol dar ilta, bt galima dal svei apnakvyndinti ant ieno. Nors namas
didelis, bet moni bus daug ir nei namuose, nei kltyje visi netilps. ia bus paklota tik vyresniems, o
jaunimas gals miegot ir ant ieno. Kiek ia tos vasaros nakties...
etadien miios. I vis pusi supldo gimini pasimelsti u mirusiuosius, o ieinant i banyios
isirikiavo eil padvad kaip per vestuves ir patrauk kaim, kur jau lauk grybm nukrauti stalai
ir putojo soiuose alus.
Klimas, atvaiavs dviraiu pas tvus, pasikink brik Baltakart ir, grs miestel po mii,
susisodins Dangut su dukrele ir uoviais, atve kaim. Policinink ir jo mon atsiveti teko
atskirai. Juos Klimas pakviet nuo savs. iaip ar taip jis padar didel paslaug nuov buli,
sueidus tv.
Dangut tvas ir motina sutiko su duona ir druska. Pasibuiavo su ankle su uoviais, pasodino juos
paioj garbingiausioj vietoj, prie klebono ir viraiio. ia buvo pasodintas ir policininkas su mona.
Klimas maai sdjo u stalo. Pavalgs ir atsigrs alaus, jo rs, kur buvo bakos su alumi. Tvas
leisti al dar nedrso, bijojo, kad silpnos rankos gali neilaikyti vols. itin svarb darb patikjo
snui.
Moterys ir vyrai stebjo Dangut. Visi inojo, kad ji ia pirm kart, inojo judviej su Klimu meils
istorij ir visiems buvo domu pamatyti t moter, dl kurios prie kelerius metus Klimas paliko savo
namus.
Dangut jau nebe ta kaip anksiau laibut mergait. Ji jau papilnjusi, apvali poniut su gelsvo
muslino suknele, kuri labai tiko prie jos juod plauk ir rausvo ydinio veido. Ji atrod labai
graiai. Visi buvo suavti, o jau policininkas Vacys atvirai skyr jai ypating dmes. Stengsi vis
bti greta, patarnavo prie stalo, kviet okti ir po kiekvieno okio buiavo rankas.
Dangutei buvo nepatogu prie Ad, prie Klim, ir ji stengsi alintis kyraus gerbjo. Tai prie
dukters Rtels pasitraukia nuo stalo ilgesniam laikui, tai prie anytos prisda pasinekuiuoti, bet, kai
tik ji lieka viena, Vacys vl prie jos.
Tris dienas skambjo dainos, muzika, ko tuose namuose dar niekada nra buv. Alus skanus, stiprus,

sveikas. Niekam neskauda galvos ryte atsiklus. O sveiai, kiek mig, kiek nemig, ir vl u stalo
valgo, geria ir dainuoja.
Klimas per visas dienas reiksi daugiau kaip eimininkas, negu kaip sveias. Jis iri tvarkos, kad
sveiams nieko netrkt, vakare apeina tvartus su gyvuliais, abu su bernu atnea ieno svei
arkliams, pagirdo.
Kai Klimo nra, policininkas visai drsus prie Danguts. Jis ir vl u stalo prie jos. Po stalu nutveria
jos rank ir stipriai spaudia. Dangutei tiesiog nra kur dingti. Aplinkui sdi sveiai ir, norint ieiti,
reikia visus ijudinti, kad atsikelt ir praleist i ustals. Ji bando itraukti rank i jo saujos, taiau
nepajgia isilaisvinti i i gniaut. Traukti per jg, susistumdyti nepatogu, juk aplink mons,
gali kas atkreipti dmes, todl ji suglumusi palieka taip kaip yra, o policininkas Vacys priima tai u
pritarim.
Dangut tiesiog pavargo nuo jo. Vos praretjo ustalje moni, ji spruko ir per vis paskutin vakar
neprisileido jo n artyn. Taiau Vacys sekiojo ir, nutaiks jam patog moment, pabuiavo, itar, kad
myli ir pagaliau pats pasitrauk.
Dangut buvo isigandusi ir nesava: ar tik kas nors nepamat? Ir k jis sau leidia? Kaip jis drsta? To
dar betrko, kad Klimo tvai pamatyt. K apie j pagalvot, pirm kart sileid savo namus?
Laim, tas Vacio isiokimas nebuvo niekieno pastebtas. Garb Dievui, viskas ramu.
Sveiai jau skirstosi. Kieme lik tik keli veimai. Klimas ruoia brikut savo eimai, o policinink
su mona vaiuodamas pro al parve viraitis.
Paskutiniai sveiai ivaiavo, sodyba nutilo, liko tik savi. Visi dar ilgokai pasdjo u stalo,
pasinekjo, pasitar. Motina neatsidiaugia ankle. Ji Rtels nepaleidia nuo keli, glaudia prie
krtins, glosto galvel, buiuoja. suknyts kienl prikrov saldaini, o snui ir mariai vaii
nuo stalo.
Kad tik ko nors reiks, visada atvaiuosiu padti, atsisveikindamas Klimas pasak tvui, tik
pranekit. Dabar jau daniau susitiksim.
Ir paskutiniai sveiai brikute iriedjo i sodybos.
Tarp Vacio ir Ados konfliktas. Pirm vakar, kai parvaiavo, Ada dar nieko nesak, bet rytojaus
dien, valgant pusryt, ji, ilgokai tyljusi, praneko:
Ar taip grau? Tokios daugybs moni akivaizdoje sekioti paskui svetim, itekjusi moter... Visi
mons kaip mons, o tu vienas per visas dienas kvailiojai.
O tu visas tas dienas flirtavai su viraiiu, atkirto Vacys.
Taip, bet jis mans nebuiavo.
Nori pasakyt?.. net karta jam pasidar.
Taip, taip, gerai maiau, pertrauk j Ada. Tu sekiojai paskui Danguol, o a vis laik stebjau

tave. Buvo domu suinot, kuo viskas baigsis...

Na, ir kuo baigsi? susitvard Vacys. Rengms ivaiuot, atsisveikinau, padkojau. Juk jie
pakviet mus t bali. Galjai ir tu padkot, jei btum buvusi mandagi dama.
Pabuiuot Klim, ar ne?
Bt visai grau i tavo puss. A u tai n kiek nepykiau.
Nemaniau, kad esi toks mulkis, pyko toliau Ada. Ir ko tu sieki? Ar tik nenori jos atviliot nuo
Klimo? Ne ant tokio pataikei. Net jeigu ir ji bt tau neabejinga, jis tau jos neatiduot. Ar ne per daug
rizikuoji taip besielgdamas?
Nieko a negalvoju ir niekuo nerizikuoju. Mes buvom ir liksim draugais. Jis daugiau proto turi u
tave.
domu, kaip jis nors su tavim draugauti, kai suinos, kad tu buiuoji jo mon?
Ar tik nesiruoi jam pasakyt?
O kodl ne? Vien dl domumo, kaip sureaguos.
Geriau jau palaikyk lieuv u dant. Tau geriau neinot, kaip a tai sureaguosiu, pravrs
indaujos dureles Vacys kio rank ir patikrino, ar ginklas vietoje.
Grasini. Pasirodo, ne toks jau nekaltas buvo tas buinys, kaip pats bandai pavaizduot, aipsi Ada.
Bijai, kad nepasakyiau. Ir vl lakstai paskui sijon...
Nori gali pasakyt, bet paskui nesigailk.
Kaip norsiu, taip ir padarysiu, tavs nepasiklausiu, jau rimtai sieidusi pakilo Ada. O dabar a
savaitei, kitai ivaiuoju pas mam. Pietus pasigamink pats. Nieko sau ir Danguol, kraudama
daiktus kelionei dar pridr, pakampiais trinasi su svetimais vyrais, buiuojasi.
monai ijus, Vacys usivilko uniform ir, kaip paprastai, patrauk parduotuv. Klim rado jau u
prekystalio.
Sveikas, kaip jautiesi po vakarykios? Kaip isimiegojai? pasisveikino jis. Jau maniau, kad
iandien neatidarysi, patingsi.
Na, kaip ia pasakius. Nesinori upykdyti pirkj. Jau ir taip trys dienos, kaip udaryta.
O tai ger tavo tvukas padar al, nieko nepasakysi. Tris dienas, tris naktis grm, o galva viesi.
Tik burna truput dista, prisimins vent kaime gyr Vacys.
Visi taip sako. Al jis padaro ger, pritar Klimas. O tu inai k? dar pasak jis, pasdsim
ia koki valandl, tada a udarysiu krautuv ir eisim pirki. Vakar atsiveiau bakut alaus, mama
pridjo ukandi. Papietausim, igersim, pasdsim. Rytoj nebus kada turgaus diena.

 Ai, mielai, sutiko Vacys. Ada ivaiavo pas motin, a vienas. Nereiks man paiam virti
pietus, juoksi.
Kai jie abu atjo, Dangut truput nustebo. Ji vis dar pyko ant Vacio ir nelabai maloniai j sutiko.
Vacys pastebjo, kaip Danguol nuraudo. Ties sakant, jis ir pats buvo neramus ia eidamas. Galvojo,
kaip elgsis Danguol iandien j pamaiusi, taiau dabar atgavo pasitikjim ir drsiai sdo u stalo.
Dangute, pairk mums ko nors uksti. Mes atjom igerti alaus. Truput diovina burn po tiek
veni.
Paruousi stal, Danguol skubiai pasialino.
O ponia ar nepalaikys mums draugijos? nueinani dar band kalbinti Vacys.
Nra kada, atsak ji ir dingo u dur.
Nekreipk dmesio, ji tikrai labai uimta, u Danguol atsipra Klimas. Per tas dienas jai
susikaup daug darb. Kiek kart sakiau, kad mest t savo siuvykl, geriau man padt prekyboje,
bet kol kas dar neada to daryti.
Pagirtina, nenori priklausyt nuo vyro, utar Danguol Vacys. Paskutiniu metu daug kalbama
apie tokias iuolaikikas moteris.
Taip tai taip, bet moterikm ne taip lengva siekt savarankikumo. Nebent kurios baigia mokslus ar
imoksta amato, samprotavo Klimas ir staiga pakeit kalb. Man tvas silo statytis nam ia,
miestelyje. Miko turim savo, tik reikia paiekoti gero sklypo. Ant uovio hektar nesinort...
O tas, kur u miestelio parduodamas? prisimin Vacys.
Ten net atuoni hektarai. Man tiek ems nereikia. Turim savo pakankamai. Man kok hektar ir kur
nors ariau. Kas nors iekoti parduotuvs kur nors laukuose, kai ia, prie banyios, pilna yd
krautuvli?
O tas ris prie klebonijos, kur pieva uls?
Neinau, reiks klebono paklausti, abejojo Klimas. Kai norjo nupirkti bendrov pieninei statyti,
tai nepardav. iaip tai ia labai tikt. Vieta gera, sklypas nei per didelis, nei per maas. Utekt
dideliam namui, parduotuvei, kiniams pastatams bei sandliams pastatyti. Reikt suinot, dl ko
bendrov nenupirko. Ar dl kainos nesutar, ar ivis nenori parduot.
Nueisi pas klebon ir visk suinosi, bet ito sklypo nepaleisk. Pigiai, brangiai derkis. Jei trks,
a galsiu paskolinti, turiu.
Ai, gal ir nereiks. Tvas sak: iekok sklypo miestelyje, a nupirksiu.
Tai ia tau, brolau, visai gerai klojasi. Pasistatysi nam, ieisi nuo uovi ir bsi pats sau
eimininkas. Galsi plst prekyb. ia jums tikrai jau per ankta, draugikai ir dalykikai nekjosi
Klimas ir Vacys, gurknodami al.

 O pienin jau stato u ups, prisimin Vacys, gal ir neblog dalyk sugalvojo?
Neinau, kviet ir mane viraitis prisidti, bet, po teisybei, a truput bijau. Geriau tuos pinigus
panaudot prekybai. is reikalas jau patikrintas. Kiek ia esu djs, neapsigavau, o ten dar neinia,
kaip bus. Daug norsi maai tursi.
Vyrai dar ilgokai pasdjo. Klimas, per prajusias dienas kaime ivargs, mgavosi poilsiu, o Vaciui
tiesiog nebuvo kur skubti. Namuose vis tiek nieko nra, be to, jis dar labai norjo pamatyti
Danguol. Ji nepasirod, ir Vacys nusivyls pakilo ieiti.
Tai a jau ir eisiu. Ai tau u al. Tik tiek ir tetrko visai atsigaivint. Rytoj abu tursim darbo: tau
turgaus diena, o a vaiuoju miest. Virininkas kvieia. Gal ko nors tau parveti?
Neseniai buvau, viskuo apsirpinau. Ai, nieko nereikia, padkojo Klimas ir, pakils nuo kds,
pasir. Ak tie baliai... Geras dalykas, bet danai nenoriau. Beje, per t tvo lig mano vardins
nuplauk. Dabar jau kitais metais vsime, jeigu vl kas nors nepamaiys.
Sklypas buvo nupirktas. Nepigiai sumokjo, taiau sigijo. Ir Klimui, ir uoviui labai patiko ir, daug
nesiderj, nupirko. iemai atjus, buvo kertamas mikas ir rogmis gabenami rstai miestel. Iki
pavasario suve vis statybai reikaling mediag ir vos suilo prasidjo darbai.
Dabar jau Klimas prie statyb, o Dangut, nutraukusi visus siuvimus, u prekystalio.
Policininkui Vaciui patogu. Jis dabar danai gali matyti Dangut. Jis, kaip buvo prats, ueina
parduotuv pasdti. Kartais trumpai, kartais ilgai pabna. Kit kart jie su Dangute nekuiuojasi
arba Vacys tiesiog stebi, kaip Dangut k nors dirbdama juda u prekystalio, ir kuo toliau, tuo labiau
ja avisi. Pats nesupranta, kas jam darosi, pyksta ant savs, kad elgiasi kaip koks kvailys, bet negali
atsispirti pagundai j matyti ir grtis. Traukia, nepaprastai traukia j ta Klimo monel Danguol,
nieko nepadarysi. Dabar nors tiek gerai, kad gali j pamatyti, kada tik panorjs. Vaciui pasirod, kad
ir Dangut jam iek tiek malonesn. Matyt, jau umiro t nuotyk per susitaikymo bali. Dabar ji
elgiasi su juo visai draugikai. Ji jauiasi saugi u prekystalio, tarsi u barjero, skirianio j nuo
kyraus policininko Vaclovo elgesio. ia jis jos nepasieks, nors neturt kas nors panaaus kartotis.
Tada buvo vent, visi silinksmin, atsipalaidav, drss. Galjo auti visoki mini galv. Dabar
jau visai kitos aplinkybs...
Klimas nuolat usuka parduotuv, nes sklypas, kur vyksta statybos, visai ia pat, kitoje gatvs pusje.
Tai pritrksta vini, tai vart, tai tiesiog ateina pairti, kaip sekasi Dangutei. Kai randa Vac,
Klimas su juo pasisveikina ir tuojau abu ima kalbti apie statybas. Kai jie sileidia kalbas, Dangut
ino, kad visa tai ilgai usits ir, pasinaudojusi proga, kad Klimas krautuvje, pasialina. Skuba
padaryt tai, k buvo numetusi al, umigdo Rtel, o kartais, kai vyrai ilgiau usibna, pagamina
pietus ir kvieia Klim piet. Tada Klimas keliasi ir eina virtuv, o Vacys keliauja namo ir t dien
daugiau nepasirodo.
Poniai Adai labai nepatinka, oi, kaip nepatinka tas vyro bendravimas su Dangute. Ji ino, kur Vacys
leidia laik per dienas ir visaip bando j sulaikyti namuose, stengiasi j sudominti, kad jis pagaliau
liautsi sdjs toje parduotuvje.
Neinia, koki veiksm msi Ada, bet vis dlto io to pasiek. Rudeniop atjo i nuovados

virininko sakymas su praneimu, kad Vacys perkeliamas dirbti kit viet. Taip pat provincijos
miestel, tik kakur emaitijoje. Jis n netar, kad ia pasidarbavo Ada. Gavs paskyrim ir
atvaiavs ia, inojo, kad ne aminai ia gyvens, bet kad taip greitai j ikels, nesitikjo. Prajo vos
dveji metai, kai jis ia atvaiavo, o tai ir vl nauj viet. Nieko nepadarysi, prie vj nepapsi.
Teks ivaiuoti, o gaila. Miestelis ramus, gyvent buvo gera. Jokio triukmo, joki vagysi. Kas be
ko, atlaid proga teko tramdyt mueikas, sikit ir kelet eimynini konflikt, bet k ten, palyginus
su tuo, kad visus itisus mnesius ramu. Niekas nekvarina galvos, susipaino su monmis, sigijo
draug. Kaip pavyzdiui Klimas ir jo tokia miela monel...
Paskutiniu metu jie lyg ir susidraugavo, o dabar jau teks visk palikti. O i dalies gal ir gerai. Kuo
toliau, tuo giliau klimpsta roman ir gal kaip tik laikas visk nutraukti, kol dar visai nepamet
galvos.
Vacys dar turi laiko ir, pasitars su Ada, nutar suruoti savo ileistuves. Ada patenkinta, su viskuo
sutinka. Ji jau vainja miest, apsiperka ir ruoiasi ileistuvms. Klimo tvas paadjo Vacio
ileistuvms padaryti alaus. Kad jau vsti, tai jau vsti. Tegul ne kelias dienas, kad ir vien vakar,
bet kad jis bt spdingas.
Sekmadien po pamald ir susirinko sveiai. Pasiliko ir Klimo tvai, atvaiav banyi. Mokytojas,
viraitis su monom atvaiavo truput vliau, o su jais ir pieno perdirbimo bendrovs pirmininkas. I
klebonijos atjo tik vikaras.
Stalas padengtas graiai, miesionikai. ia jau ponia Ada pasisteng. Serviruotas porceliano ir
kritolo indais, pristatyta vairi grim, mantri valgi, saldumyn ir daug gli vaz. Tegu visi
pamato, kiek jie visko turi ir kaip apie visk imano. Tai ne koks kaimo stalas kalnai msos ir
uzbonai alaus.
Klimas u stalo su Dangute, ir Vaciui nra kaip prie jos prisiartinti. Bet nieko. Visas vakaras dar prie
akis, ir jis sulauks progos, kaip su ja atsisveikinti.
Svei garbei Vaclovas su uniforma. ino, kad uniforma j puoia. Pats nesda u stalo, nori
pasirodyti esantis puikus eimininkas, rpinasi sveiais, pripildydamas taures vyno ar bokalus alaus.
Sveiai netruko sismaginti. Prasidjo tostai, lovinantys eimininkus, pasipyl linkjimai laims ir
skms naujoje darbo vietoje. Garsiai buvo ivardyti Vaclovo padaryti geri darbai.
Pasdjs kelet valand, dar prie vidurnakt, atsisveikino vikaras ir netrukus ivaiavo kaim
Klimo tvukai. Pasklido pirmos dainos, ugrojo patefonas. Kas norjo oko, kas norjo dainavo, o
dauguma sdjo u stalo, toliau ukandiavo, gurknodami vyn bei al.
Autant Vacys pagaliau nutaik prog prisiartinti prie Danguts. Klimas su vyrais ijo parkyti,
Danguol atsigaivinusi atjo i lauko ir atsisdo prie stalo ant pirmos pasitaikiusios kds. Kit kd
prisitrauks ariau tutuojau atsisdo prie jos ir Vacys.
Na, kaip jauiasi ms vienia? paklaus jis peiu beveik liesdamas jos pet. Ar
nenuobodiaujate?
Danguol pasitrauk truput toliau.

 Ai. Pas jus visada smagu, padkojo ji. Kada ivaiuojate?

Nesinori apie tai n kalbti, pritild jis bals. Js visi ia liekate, o a turiu ivaiuoti. Kokia
neteisyb, apsivalgs Vacys norjo paimti Danguols rank, bet ji rytingai atitrauk ir pakilo nuo
kds.
Einu pairt, kur tie vyrai taip ilgai usibuvo, pasuko ji link dur, bet, atseks paskui Danguol,
koridoriuje Vacys pastojo jai keli.
Ponas Vaclovai, k js darote? Pasitraukit, gynsi ji, bet jis, apglbs Danguol per liemen,
stipriai spausdamas prie savs, m nopuodamas buiuoti ir neleido itart n odio.
Taip juos ir pamat Klimas, pirmas i lauko js pro duris koridori.
Vaikinas buvo pribloktas ir jam uvir kraujas. Persiuts jis eng ingsn ariau j. Viena ranka
stvr Vac u krtins tik subarkjo visos munduro sagos. Kita ranka kirto tok smg jam veid,
kad is krisdamas atsitrenk kambario duris. Durys plaiai atsivr ir jis auktielnikas virto, tiesiog
iuo t kambar, kuriame linksminosi sveiai.
Visi nuiuvo.
Vacys staiga paoko ant koj. I tos gdos jis net nejuto skausmo. Jis policininkas su visa uniforma
voliojasi ant grind vis svei ir Danguols akivaizdoje. Kas gali bti baisiau? Tokio paeminimo
jis niekada nebuvo patyrs. Paniekinta uniforma, iteptas munduras, eista garb ir orumas, usimota
prie statymo sergtoj, pademonstruotas policijos bejgikumas. Vacys sekund dvejojo, paskui
puol prie bufeto ir isitrauk ginkl.
Vaclovai, atsipeikk! pripuol spiegdama Ada, bet kaip tik tuo metu drioksteljo vienas paskui kit
du viai.
Klimas i karto krito ant nugaros, paskui, tampomas priemirtinio mlungio, parvirto knibsias. I
burnos ir nosies pasipyl kraujas ir, dar suvirpjs visu knu, aminai nurimo.
Dangut parpuol ant keli ir m buiuot jo kruvin veid, aukdama:
Viepatie! Viepatie! ir pati be smons sukniubo prie gulinio Klimo.

Kai ve Klim laidot, ant baigiamo statyti namo gegni auktai ikeltas, stiproko vjo puiamas
sibavo uolo lap pabaigtuvi vainikas.

Prarasta meil
Genut jau treius metus tarnauja pas Balaiius. Vienerius metus u pusmerg, ir dar vienerius ir
treiuosius metus pasiliko u merg. Ji kampininko dukt, i penki vaik vyriausia, todl Genutei
bene daugiausia ir klidavo vaik auginimo varg. Daugiau nei paiai motinai. Ji tik tol keldavosi
naktimis prie maiuko, kol maitindavo. Kai atjunkydavo, tai taip ir palikdavo ant Genuts rank. Jai ir
naktimis keltis, ir pervystyti, paspuot, kol maius umigs. Koeli virimas, maitinimas, vystykl
mazgojimas, keitimas vis jai. Jau ir septyniolikos sulauk vis tas pats. Kai maiausiam sujo
ketveri, o daugiau vaik nebeatsirado, tai tik tada ir ileido mergait tarnauti. Namuose Genut
pasidar nebe taip jau ir reikalinga, be to, ir viena burna maiau. Ileido ia pat, tame paiame kaime,
kaimynystje, pas pasiturinius kininkus. Nelengva buvo ir ia, taiau mergait diaugsi pagaliau i
nam ir t vystykl itrkusi.
eiminink gera, valgyt negaili, kai namuose ir to visada trkdavo. Geresnis motelis vis tvui, o ia
valgo visi prie bendro stalo ir niekas ksni neskaiiuoja. Prie eimininks prisirio labiau nei prie
savo motinos, o i pamilo Genut u jos klusnum ir darbtum.
eima i penki moni: snus Dominykas t pai met gimimo kaip Genut, samdytas bernas
Petras koki dvideimt penkeri, eiminink u vyr kokiais trim metais jaunesn, na, ir pats
eimininkas keturiasdeimt penkeri. Vyras auktas, stambus, veliais rusvais sais. Pairt atrod
tvarkingas, darbtus. Kol neijo seninus, buvo visai padorus mogus, labai irjo kio, gerai
tvarksi. odiu pavyzdingas gaspadorius. U tai ir seninus irinko. Taiau tas seninavimas j
labai sugadino. Kai tik pasidar seninu, tuoj bern pasisamd, kad dirbt u j lauko darbus, o pats
sutingo, ipuiko. Visur kvieiamas, vaiinamas, grta nuolat pakaus, vis prie monos ir snaus su
priekabmis ir k apleido. Nenork, kad bernas visk padaryt taip, kaip pats eimininkas. Domas
vadovauti tokiam kiui dar per jaunas. Abu su bernu laukia tvo nurodym. Padaro, kas liepiama, ir
vl dinder mua. eiminink bando sikiti, bet jos Domas nelabai klauso, o k jau kalbti apie bern.
Po kiek laiko u kakokius nusiengimus eimininkas buvo imestas i senin ir dl to labai
igyveno, o kai suinojo dar, kad mona laukiasi, visai padko. Dvideimt met nieko nebuvo, o
dabar e, kad nori, kaip dl pajuokos. Maa to, kad i senin imet, o dar su mona tokia velniava
darosi...
eiminink k darys? Kai tik pasijuto, padsavo, padsavo ir susitaik. K dabar darysi, kad taip
Dievas dav. eimininkas ir pats siunta, ir kitiems ramybs neduoda. Labiausiai kliva monai. Kart
neapsikents sikio Domas:
Ko tu nori i mamos? Ji jau visai nusibaigusi, mog nepanai, o tu j vis graui.
U tai Domas gavo antaus ir pasitrauk. Negi pradsi mutis su tvu?
Jie riejasi, o Genutei visi darbai. Po eilini barni eiminink pasimirkiusi rankluost rgtyje
usideda ant galvos ir lov, o js inokits. Sunku Genutei, bet k gi daryti, jei eiminink taip
negaluoja?
Belaukiant, kada eiminink atsigaus, ji ir visai susilpo, i lovos nebeilipa. Lanko kaimyns ir
bobut vis ateina, bet padti niekuo negali. Moterik silpsta ir Genutei guodiasi:

 A jau visai nebegaliu. Tu, Genute, tvarkykis, kaip imanai, visk ant tavo rank atiduodu. Tik
neieik, nepalik mans vienos tokioje bdoje. Be tavs a prauvusi. inau, kaip tau sunku, bet
pakentk dar kiek, kol maiuko susilauksiu, gal po to pasitaisysiu. U visk a tau atsilyginsiu, kad tik
sustipriau. Turiu a nemaai pasislpusi. Niekas neino, kur padta. Nei Domui nesakiau, tik tau
vienai pasakysiu, kur pinigai, kad tik atsigauiau.
Gerai, teta, a niekur neisiu. Dieve, apsaugok, a tamstos nepaliksiu, utikrino j Genut. Noriu
tik pasakyt, kad, jei teta turi u k, tai ar nevertt daktar parveti? Net ir bobul neino, kas ia
tamstai darosi, kad taip sukrypot.
Diedas pinig neduos, o savo bijau parodyt. Dar ne laikas.
Pagaliau gim berniukas. Sveikas ir rubuilis, o jau kad ubliov, net Genut isigando. Prisiminusi
namus ir tuos rkianius naujagimius, kuriuos paskui reikdavo jai auginti, net isigando. Juk ar ne
tas pats ir ia jos laukia?
Prajo savait, kita po maiuko gimimo, o eiminink n kiek negerja. Maai bevalgo, i lovos
nelipa. Neturjo nei kuo vaiko maitinti, todl reikjo ikart prie karvs pieno vaik pratinti. Pasitarusi
su bobute, Genut atskied vandeniu pien ir ikart i buteliuko. O vaikas nieko, tik i pradi
pasirod rksnys, bet, soiai prigurgs, tapo visai ramus. Patraukia i buteliuko ir miega. Nakt irgi
gal por kart tereikia prie jo keltis. Nors tiek gerai, nusiramino Genut.
Prajus kuriam laikui, eiminink pasikviet mergait ir papra atsissti prie jos ant lovos:
Noriu paprayt tavs, Genute, vieno didelio dalyko, silpnu balsu, sunkiai gaudydama or prakalbo
moterik. Ilgai galvojau, galvojau ir vien idrsau. inau, kad tu i maens pripratusi prie ma
vaikeli. Ir dabar matau, kaip tu rpiniesi mano mautliu. Net a pati taip nesugebiau. A jau
nepasveiksiu. Laukiau, kada bus geriau, o vietoj to vis silpnesn jauiuosi. Jauiu, jau mano dienos
suskaitytos. Gal iandien, gal rytoj artinasi mano paskutinioji. Kol dar gyva, kol dar galiu nekti,
praau, Genute, priadk man. Kai a numirsiu, itekk u Balaiio. Jokia kita nebus tokia gera mano
sneliui pamot, kaip tu. Nebijau mirti, tik bijau palikti savo nalaitl neinomose rankose. Tik tu
viena atstosi jam tikr motin. Dien ir nakt vien apie tai ir galvoju. Pasigailk mans ir leisk man
ramiai numirti. Nedav Dievas man paiai jo auginti, uaugink j tu vietoj mans.
Ko nori, teta, prayk, visk padarysiu, bet u Balaiio nenoriu tekti, net paiurpo mergait. Teta
ir pati dar pasveiksit, o jeigu i tikrj kas atsitikt, tai a ir taip j uauginsiu.
I ko tu auginsi? Kas duon udirbs? ia btum eiminink ant viso gero. Ko, ko, o jau duonos
soiai utekt. Ar a neinau, kok varg namuose vargai? Su savo vaikeliais ir mano kartu uauginsi.
Tekk, vaikeli, priadk man.
Neteksiu a u tamstos vyro. Jis toks piktas...
Ne visada toks buvo, okosi teisinti vyr eiminink. Toks geras ir rpestingas buvo jaunystje
ir tik dabar, neseniai, j tas seninavimas itvirkino. Seninu jau nebebus, turs jaun grai pai.
Nors gyventi tai ir susitvarkys. O dabar klausyk, pasakysiu, kur pinigai, rankluosiu
nusibraukusi nuo veido prakait i paskutinij skubjo kalbti moterik. Stancijoje, kai atidarysi
komodos pat emutin stali nuo lango, itrauk j. Ten, po staliumi, graiai udta grind lenta. J

atklusi, rasi emn kast skardin dut nuo saldaini. Ten ir yra visas mano turtas, ugyventas per
tuos visus ms enatvs metus. Tu inosi, kur padt tuos piniglius, neileisi j be reikalo, tu ir
mano mautlio nenuskriausi. Su Balaiiu a jau kalbjau, gro moterik vl prie pradtos kalbos.
Jis sutinka tave vesti, jei tik tu sutiksi. O dabar pairk man ko nors atsigerti, gal jau a umigsiu.
Pavargau, kaip sunk darb dirbusi. Dabar mano irdis rami, galiau kad ir dabar numirti.
Genut buvo isigandusi ir pasipiktinusi: Ar ne per daug i jos reikalaujama? Ar maa to, kad jau
visi metai, kai ji visus savo ir jos darbus vea, prie vaiko naktimis keliasi? Vietoj to, kad, pinig
turdama, gydytsi, kak prasimano, vien apie mirt neka. Ar ne geriau, kad ji t bernel pati
uaugint, negu iekot, kam j palikti?. Pamaiusi virtuvje Dom, Genut j tuoj usipuol:
Domai, k js galvojat? Kodl mamai daktaro neveat?
Sakiau a tvui, kad reikia daktaro, bet jis sako, kad vis tiek nieko nebus, kad joks daktaras jai
niekuo nebepads.
I kur jis ino, juk pats ne daktaras? piktinosi Genut. Jai nieko nra, ji tik labai nusilpusi ir
daugiau nieko. Nebe jaunyst, o tok broliuk tau ineiojo, vis sveikat padjo.
Dl mans galjo ir neneiot, irzliai burbteljo Domas.
Negi i tikrj leisit jai numirt? Ji gi nieko nebevalgo, visa lapia nuo prakaito. Atvaiuot
daktaras, apirt, duot vaist, pradt valgyti. Tos olels, kur bobut atnea, nieko nepadeda.
Tuo metu virtuv jo Balaiis.
Tte, kaip sau nori, o a vaiuoju miestel ir parveu mamai daktar, rytingai atsisuko tv
Domas.
O u k, moksi? piktai atr tas.
A juk pinig neturiu, tu man j neduodi. Pas tave pinigai tu ir moksi.
Tai ir neokink, jei neturi. Pirma reikia usidirbti.
Ar a neusidirbu? Dirbu daugiau u pat, usideg Domas. ia siterp Genut:
Dde, galsit i mano algos iskaiiuot tuos pinigus, bet daktaro reikia. Be daktaro ji tikrai mirs.
Balaiis susigdo. Nusinypts nos piktai dbteljo Genut. Prisimin, kai apimtas gailesio
monai, priadjo vesti Genut po jos mirties.
Nieko sau eiminink, tokia skruzdl. Laiba kaip niras, veidelis smulkus kaip kats. Pasistiebus
ant medpadi toki proting vaizduoja. Tai bent bt Balaii nam eiminink. Nesulauks, mst
Balaiis. Kinkyk Br, perspjo beieinant pro duris sn ir pats ijo i paskos.
Po piet atve daktar.
Labai prasta ligons bkl. A jau niekuo negaliu padti. Reikia kuo greiiau ligonin. Ir

neatidliokit. Ne ryt, ne iandien, o tuojau pat, t pai valand, kitaip gali bti per vlu. Kur js buvot
anksiau? piktai daktaras usipuol Balai. Kodl nesikreipt gydytoj? Laukia iki paskutins
minuts, o paskui gydytojus kaltina, dar pridr vilkdamasis vark.
Domas ive daktar, o Balaiis pakink kit arkl. drabinas prikrov iaud, ieno, pridjo
pagalvi. Genuts padedamas Balaiis ived mon, paguld minkt patal, uklojo duknomis ir,
pasims Genuts paruot pavir, ivaiavo ligonin.

U mnesio eiminink jau namuose. Tik engusi pirki, tuoj nujo prie lopio. Berniukas k tik
pavalgydintas, pervystytas saldiai miega. Tyliai narpia per nosyt ir pro miegus epsi lpelmis.
Ibuiavusi vaik eiminink atsisuko Genut:
Mano vaikeli, kaip a tau dkinga, buiavo j eiminink. Toks grautis, varutis, jau ir
pagjs. Tiktai tau dkui, kad jis taip priirtas, siek net buiuoti Genuts rankos eiminink.
Mergait vos spjo paslpti j u nugaros. A ir ligoninje buvau rami. inojau, kad vaikelis gerose
rankose. Rpinausi tik, k pasakys vyras, kai reiks tiek daug mokti u ligonin. Bet nieko, nelabai
pyko, sak, kad pardav karv. Jeigu t ibut, tai nelabai gaila, buvo labai kieta melti. Usiauginsim
geresn. Dabar jau a galsiu keltis naktimis prie maiuko, o tu, Genute, galsi pailsti. Juk privargai
dl mans tiek ir tiek.
Neskubkit, teta, ramino j Genut. Dabar jums reikia pamiegot, sustiprt, kad neatkristumt, o
a jau pripratau, vaikas ne rksnys, leidia pamiegot. Sveikutis toks, kad ir ne motinos pienu
auginamas.
Gal dar dienel, kit, o tada a jau pati griu prie vaiko ir prie peiaus. Sumas tau darb, matau
gi, kaip tu nuvargusi. Bet nieko, kad jau itempm iki tol, tai toliau bus tik geriau.
Gro eiminink gro ir gyvenimas normalias ves. Gaspadorius nusiramino visos bdos,
nemalonumai, ligos, ilaidos jau praeityje. Vaikelis jau vis tiek yra, niekur jo nedsi, auga, o gyventi
reikia. Nors tiek gerai, kad snus. Griebsi eimininkas rimtai u darb. moni darbams uteko,
trko tik vadovavimo. Kai stojo trys vyrai tai iki Mykolini visus lauko darbus spriai nudirbo.
Liko tik bulvs ir darai. Ruduo buvo ankstyvas, altas ir lapias, bet per bob vasaros dienas ir su
tais darbais susidorojo. Bulvs kaupuose, darovs rsyje. Dabar netgi malonu, kai u lango
dargana, vjai ir liets, o visos grybs nuo lauk jau po stogu. Liko tik klimas, o tada galima bus ir
apie kriktynas pagalvoti. Berniukui jau trys mnesiai su vir kriktyti per didelis. Klebonas, aiku,
barsis, bet kad anksiau nebuvo kaip ir gana. Vaikas, ai Dievui, sveikas. Jei bt susirgs, aiku bt
pakriktytas neatidliojant, o dabar nieko neatsitiks, jei kiek ir didesnis. Duosi klebonui por
deimtini daugiau ir nusiramins. Berniukas neliks nekriktytas.
Po klimo buvo rimtai susirpinta kriktynomis. Irinkti vard snui eiminink patikjo vyrui:
Kaip tu pasakysi taip ir bus.
Vartydamas kalendori ir surads kok domesn vard, eimininkas vis dlto pasiklausia monos:
Na, kaip tau? Ar bus geras?

Su pirmu snumi dl vardo joki rpesi nebuvo. Dominykas buvo pakriktytas aminj atils
senelio garbei. eimininko tvas dar tada buvo gyvas, o itam reikjo patiems sugalvoti. Ikart buvo
manyta, kad eimininko vardu, bet Juozapas tvui pasirod per prastas. Nusprends, kad uteks ir
vieno Juozapo namuose, vart kalendori toliau ir apie vidur spalio aptiko Marijonas.
Na, k tu pasakysi? paklaus monos. Marijonas, Marius, Mariukas. Graus ir dar negirdtas, be
to, ir ventas.
Taip ir buvo nusprsta pakriktyti Marijonu ir per v. Marijono dien ikelti kriktynas. Laikas
geras. Paskutiniai darbai jau pabaigti, net grdai ifukteliuoti. Tikras atokvpio metas. Bus kada ir
igert, ir isimiegot.
Krikto motinl tik Genut ir niekas daugiau. ia jau buvo eimininks lemiamas odis. kmus
papra tolim eimininko giminait sen kavalieri bitinink i miestelio.
Iki kriktyn dar yra laiko, bet Genut uoliai ruoiasi. Pasimusi kiek pinig i algos, pasisidino
nauj suknel, nusipirko batelius nori atrodyti kaip graiau. Juk tai pirmas jos gyvenime pamonys.
Bus daug svei, bus ir muzika. Kas be ko, gali tekti ir paokti su kmu. Nemiegot nakt prie vaiko,
nuovargio nuo darb kaip nebta. Dabar jau pati eiminink tvarkosi. Atsidkodama Genutei ji vis
skanesn ksnel mergaitei pasuka, lepina j. Mergait atsigavo, pagrajo. Ji jau ne tokia pusmergl,
kokia atjo pirmus metus tarnauti, ji jau mergina ir ne dyvai, kad nori visiems patikti. Jai smagu, kad
Domas ir Petras vis smailai vilgioja j. Kartais net pats eimininkas j umeta ak. Genut tai
pastebi, ir jai juokinga pagalvojus, kad vos netapo jo mona. Jis turbt irgi apie tai pagalvoja, kai
pasiiri j. O jau eiminink tikriausiai pati i savs juokiasi, prisiminus, kaip ji norjo juodu
suenyti. I gailesio eimininkei kad kiek ir pati bt sutikusi u jo itekti.
Kmas nebe jaunuolis, koki trisdeimt penkeri met vyras. Toks auktas, viesus, graus, tiesus.
variai nusiskuts, apsirengs juodu kostiumu, baltais markiniais, su rausvu kaklaraiiu atrod
labai jaunai. Kaip ir pridera, Genut kmui padovanojo markinius, o pati gavo dovan burktino
karolius. Nebe pirmas ia kmo kriktavaikis. Daug kur buvo pakviestas ir, nesvarbu, kokia buvo
kma, dovanodavo verting dovan. Ir kart, inodamas, kad su juo bus jauna mergait, pataik ir
dovan nupirkti. Pinig turjo, gyveno gerai. Miestelyje buvo jo pats graiausias namas, dviej
hektar sklypas iki pat ups, laik apie dvideimt avili bii ir garsjo parapijoje kaip patyrs
bitininkas. Per bites buvo daug su kuo susibiiuliavs ir visur laukiamas, vaiinamas sveias.
Pirm kart jam kmas teko tokia jaunut ir miela mergait. Truput nordamas pasireikti, jis
balsingai trauk ustals dainas, sveiams keldamas ger nuotaik. Kai sveiai dainuodami
pareikalavo, kad kmai ariau susiglaust, idant kriktavaikiui nebt reti dantys, kmas tvirtai
apkabino Genut, priglaud prie savs ir ilgai jos nepaleido. Jam i karto patiko i mergait ir buvo
malonu, kad ji tokia laibut, smulkut vis spurda prie jo ono, nordama isilaisvinti. Km ok jie
abu suoko linksmai, trankiai, o jis net su pritpimais, kaip koks jaunikaitis. Likus vakar iki pat ryto
jie isdjo galustalje kaip jaunikis ir jaunoji. Atsisveikindamas kmas Balys pakviet Genut
apsilankyti pas j ir paragaut medaus, o eimininkams paadjo pirm i met spiei su visu aviliu
padovanoti u toki auni km.
Visi pastebjo, kaip jam patiko Genut. Bet taip buvo i tikrj. i mergait buvo pirmoji, kuri
paadino jo ilgai slopintus nepavykusios pirmosios meils jausmus ir turbt bus kaip tik ta, kuri
pads jam galutinai umirti neskm ir vl grti visavert ram gyvenim. Jis jau subrends vyras

ir, jeigu praleis i prog, gali atsitikti taip, kad daugiau jau nebesutiks moters, kuri j taip sudomint.
O laikas bga. Neilgai svarsts kmas Balys ir pasiunt pirlius pas Balaii Genut.

Tuo metu Balaii kieme vyko baiss dalykai. Tuojau po kriktyn eiminink pasigedo per vis
gyvenim taupyt pinig. Nieko nesako, kiek ten j buvo, bet i jos t alpim ir igyvenimo buvo
galima spti, kad nemaai.
Vyras siuto:
Matai, kur pinigai dedasi? Vis jai trksta, vis jai maai. Prisigrobus turi, o u gydym itoki karv
reikjo prarast. Koks ia gyvenimas, kad pinigus vienas nuo kito vagia? Pati tiek pasislpus, kad net
neino kiek. Pamatysi, vien dien paaiks, kad ir Domas kur kis turi.
Kai visi iek tiek atvso, eimininkas m svarstyt blaiviau:
Kada tu juos, motin, paskutin kart matei?
Kai tik grau i ligonins, pairjau dar buvo.
Nemaai prajo laiko, svarst vyras. Gal, sakau, Domas bus prikis nagus? Tau taip neatrodo?
Nieko nebeinau, graudenosi moterik. Greiiausiai, kas nors i sav. Svetim nieko nebuvo.
Kaip nebuvo? dabar jau supyko vyras. Bobul itisai ia sdjo, o ir iaip bobos su olelmis
nuolatos liauiojo. Durys neusidar.
Tai jos pas mane kamarait. Stancijon nei viena nebuvo ujusi. Urakinta.
Su vaiku usimusi, bene matei, kur kas lando? Gal pasisakei kuriai, kad turi pinig?
Dieve, apsaugok, dievagojosi moterik. Tiktai... nukandusi od nutilo.
K tiktai? Sakei kuriai? Ar ne taip? kamantinjo vyras.
Tik Genutei, nedrsiai prisipaino eiminink. Kai tu nelabai norjai j vesti, kada a tavs
praiau, tai ji adjo ir taip vaikel auginti.
Su savo tuo vaiku visai idurnjai. Yra namai, yra tvas, o vaik kaiioja svetimiems. Ir dar tokiai
piemenei. Visai pabldai!
Bet gi Genut neims, ji ne tokia, nelabai tvirtai neig moteris.
O k gali inot? Nebe pirmi metai tarnauja, ino visus padjimus, suabejojo Balaiis, iki iol
negaldamas atleisti mergaitei, kai an syk j sugdijo silydama savo pinigus u daktar. Tokios
ubags moka prisilaiyt. Tylens, paslaugios taip ir iri, k iviliot. Niekieno kito jos ia darbas,
galutinai nusprend Balaiis. Kodl tiek met buvo, o kai papasakojai ir neliko.

 Nieko nebeinau, susimusi u galvos aimanavo Balaiien. Geriau jau lieuvis bt nudiuvs,
nei kad tada visk jai iplepjau. Dieve, kur buvo mano protas? Niekuo iais laikais negali pasitikt,
aplink tik neprieteliai. Kas galjo pagalvot, kad Genut taip padarys?
Na, a j suimsiu nag kaip reikiant. Ji man dar paokins. Atne pinigus dantis sikandus.
Nepyk tu ant jos dar taip greitai. Nereikia. Gal, sakau, dar graiuoju reikia tartis. Dar nieko nesakyk,
leisk man, a pati su ja pasineksiu.
Sulauksi. Vis graumu, graumu ot ir padar graiai.
Vyrui ijus, Balaiien pasiauk Genut kamarait. Mergait atjo ir atsistojo prie dur
Ateik, ssk va ia, pasineksim, pakviet eiminink ir Genut atsisdo.
Prisipaink, vaikeli, tie ding pinigai tai tavo darbas? Tu tik viena inojai, kur jie buvo padti. A
taip labai ir nepykstu ant tavs. Neumiriu, kiek gero tu man padarei, ir man tavs gaila. Esi dar
jaunut, susigundei. Visi mes kartais suklystam. K gi tu veiksi su tais pinigais, vaikeli? Niekur
negalsi j parodyt. Visi inos, kad jie vogti. I kur biedna mergait gali turt tiek pinig? Tvas ada
policijai apskst, o a sakau, gal nereikia, gal ir be jos apsieisim. Su ta policija utrauksi gd
mergaitei visam gyvenimui. Sakau, gal susitarkim itaip: atiduok man nors pus, o kita pus tegu
lieka tau u varg ir tarnyst. Niekas nieko nesuinos, pasakysim, kad pinigai atsirado ir ia vietoj
nustos visi plepti. O kai ia nutils, tai ir toliau nepasklis. Ar ne geriau bt taip? K?
Joki pinig a nemiau ir neturiu. Negi, teta, apie mane taip galvojat? baisiausiai nusigando
Genut.
Neusispirk taip labai. Geriau pagalvok ir daryk, kaip a sakau. A ia tau labai gerai silau.
O, Dieve mano, Dieve, pratrko raudoti mergait. U k mane baudi? Kuo a nusidjau, k
bloga padariau? Nemiau a t pinig, kaip Diev myliu. Akyse nemaiau. A ir umirau, k tamsta
man nekjai. Tiek laiko prajo... Nemiau a tamstos pinig. Patikkit, teta, nemiau. Galiu prisiekti
Dievui, kunigui, prie kryi. Sakykit, k reikia padaryt, kad patiktumt?
Kas man i t tavo priesaik ir aar. Man irgi nemaa bda, pati pagalvok. Vis gyvenim djau
cent prie cento, daug ko atsisakiau, vis taupiau juodai dienai, o dabar viskas perniek. A daugiau jau
niekada nesutaupysiu.
Bet ne a dl to kalta, teta. vent teisyb sakau.
Jeigu jau taip, tai tada eik pasinekk su eimininku. Gal su juo geriau seksis susitart.
Po pokalbio su Balaiiu Genutei nieko daugiau neliko, kaip tik pasiimt savo daiktelius ir ieit i t
nam. Ji taip ir padar. Taip atsitikus, apie alg negaljo bti n kalbos. Kiek buvo atsimusi
kriktyn ilaidoms, tai tiek ir uteko. U vis met darb niekas n neman mokti.

Namuose jau visk inojo ir Genut pirmiausiai usipuol verkdama motina:

 K tu padarei, vaikeli? Kur buvo tavo protas? Toki gd utraukei ir sau visam gyvenimui, ir ant
ms su tvu galvos. Mes kad ir biedni mons, bet iki iol niekas nieko blogo negaljo ant ms
pasakyti, o dabar ir mes bsime apaukti vagimis. Tavs irgi niekas kitaip nevadins, kaip vagilka.
Joks kininkas nebeims dabar tavs tarnauti. Visi bijos sileisti tave savo namus. Atiduok, jei pamei,
atsiprayk. mons geri, dovanos. Praeis kuris laikas pasimir. Prieisi ipainties, Dievas atleis,
gausi iriim, atliksi atgail ir nebeliks nuodms.
Motina tik verkleno, o tvas susirado virvs gal, pamirk vandenyje ir, prisiartins prie mergaits,
grsmingu balsu uriko:
Pasakyk, kur padjai, o tai umuiu.
Tveliuk, pasigailk, nemuk, ant keli parpuolusi maldavo Genut. Nieko a nemiau ir niekur
nepadjau. O, Dieve, nebra jau n vieno mogaus sviete, kas manimi patikt. Kam man tie pinigai?
Kur a juos dsiu? Jeigu turiau, bt atrad. Visur ivert, iiekojo, lovel, pagalvius, palov. Visus
mano daiktelius po pirki imt. Ne visk ir beradau. Nors namuose, kas utart.
Suminktjo ir tvo irdis. Por kart pertrauks Genutei per nuogus pakinklius, numet virv ant
grind, atsisdo prie stalo ir parm rankomis galv.
Kokia gda, kokia gda, aimanavo apyverksnis. Jei i tikrj tu j nemei, tai kas daugiau?
Maa kas, suabejojo ir motina. Argi ji viena ten pas juos buvo? Dar yra ir bernas Petras, o
pagaliau kad ir Domas. Nieko negali inot, nors ir snus. Visaip sviete atsitinka.
Bet anie nieko neinojo, o Genutei pasak, kur padti. J teisyb, nieko nepadarysi. irdies
neparodysi.
Ir kmas Balys, visk suinojs, susimst. Negi jo tokia dalia likt iki grabo lentos vienam? Po tiek
met sutiko mergait, su kuria, kaip jam atrod, jis galt bti laimingas ir e tau. Kiek buvo t
mergin... Kad tik bt panorjs... Bet kodl btent i taip krito jam ird? O gal spjaut visk,
atiduot tuos pinigus Balaiiui, paskelbt, kad pinigai atsirado. Visi nutils, o mergait pasiimt savo
glob. Taip jam patiko Genut, kad iki iol jos pamirti negali.
Taiau bijojo ir apsijuokti: O k, a jau nebe jaunuolis, dar destkas met ir a jau seniokas, o ji
paiam graume. Susiras kok jaunesn, ipstys namus, paliks plik, nuog, apleist... Kam pasisksi?
Visi tik pasijuoks, kad toki jaun vediau. Yra apie k pagalvot. Nepabgo kmas Balys, kad
biedna, pabgo, kad jauna, nesininga.
Kol Balys galvojo ir abejojo, Genut ijo tarnauti. Toli, visai kit parapij. Kaip motina sak, taip
ir buvo. Vietiniai ar artimesni kininkai jos nesamd. Tik kada ne kada, jau po Trij Karali, atsirado
mogus i toliau. Pirm kart sutiktas, neinomas, nra nei ko pasiklausti, nei suinoti, kas toks. Taip
ir atidav mergait Dievo valiai. Kaip bus taip. Neatsirado niekas iki iol, gali ir visai neatsirasti.
Kaip tada reikt gyventi?
Ivaiavo Genut pas nepastamus mones visiems metams, pasimusi savo ma kraitel ir kmo
dovanotus brangius karolius. Patiko jai tas kmas: toks linksmas, malonus, pirmas sutiktas vyras,
skyrs jai tiek daug dmesio. K gi dabar padarysi? Jei bt tek tarnauti kur ariau, gal ir bt dar

kart susitik. Kad ir miestelyje po pamald, kai visi vaiktinja gatve prie ivaindami po namus...
Bet dabar nra ko tiktis. Ji net ir neinojo, kad Balys jai pirosi. Atvyks jo sistas pirlys pas
Balaiius tada pateko tok skur, kad nieko n neprasiiojo apie pirlybas. Nusprend geriau apie
visk papasakoti jaunikiui.
Sodyba, kuri Genut su mogum atvaiavo po vakariens, padar neblog spd: trobesiai nauji,
gyvenamasis namas ir kltis skarda dengti, o kiniai pastai gontais. Kiemas didelis, net uns bda
pridengta tokios paios skardos gabalu. Kai jo pirki, uo aplojo Genut, bet eimininko maloniai
panekintas ir pavadintas Pupsiu, vizgindamas uodeg nutilo.
jo vidun. U stalo sdjo du jauni vyrai ir koki trylikos met berniukas. Aukta, stambi moteris,
matyt, eiminink, pasitrauk nuo plytos, prijo prie vyro ir padjo jam nusivilkti sermg.
Paiu laiku, kaip tik vakariens valgyti, garsiai, valdingu balsu praneko ji. Seniai turiu
paruous, gal jau ir praauo. Vis laukiu, kada pasirodysit. Nusivilk ir tu, mergaite, tuojau ssk u
stalo. Pavalgysit, suilsit.
Kai sdo u stalo abu jaunuoliai, nuvelg Genut, nusprend grai. Net ir tam trylikos met vaikiui
patiko. eiminink paman per smulki, o gaspadorius, stebdamas j valgani, liko patenkintas.
Greitai valgo greitai dirbs. Nebus kokia apsndl.
Piemuo ir jaunesnis vaikinas, pasirodo, savi vaikai, o vyresnis samdytas bernas. Pernai samdyta
mergina ijo, o jis liko antriems metams.
Po vakariens eiminink parod Genutei lov, kurioje miegos, ir visi, kur kas sau isiskirst poilsio.
Ryte eiminink klsi anksti, o Genuts nereikjo n adinti. Ji girdjo, kaip pakilusi eiminink
brazdjo u mrelio ir, kai ji atjo pas mergait, i jau buvo atsiklusi. Moterik dav jai vilnones
kojines, medpadius ir nutrintom paastim kailinaiius. Skaryt irgi gavo ilt. eiminink parod,
kiek dt bulvi, milt joval ir abi, neinos pilnais kibirais ir meltuvmis, pasiviesdamos
liktarna, ijo tvartus. Kol gaspadin ko pien, Genut, udegusi por balan, pakr i vakaro
saus malk prikraut krosn. Darbai inomi kaip ir pas kiekvien kinik. Reikia tik sidmt, kur
kas padta, k i kur paimti, k i kur atneti. Kol kas viskas nauja, bet ilgainiui bus viskas inoma ir
prasta. Praeis savait, kita ir ji silies ios eimos gyvenim, taps savu mogumi, engs su visais
koja kojon, stengsis neatsilikt, padaryt visk gerai, kaip i jos bus reikalaujama. Kad Dievas duot
itvert tuos metelius nesusirgus, kad neatsitikt kokia nelaim, dl kurios susitrukdyt jos darbas.
Kitaip, atjus Kaldoms, gali nebegauti n savo sudertos algels.
eimyna irgi klsi anksti, tik piemenukas vis dar vartsi ant ilto peiaus ir neskubjo keltis.
Pusryiams eiminink ikep blyn su grietine, pripyl puodyn vieio pieno ir visi prisikirt
isiskirst darbams. Pietums irgi buvo sots bariai su msa, o vakarienei uspirginta bulvi ko su
rgpieniu. Visai neblogai, jei taip bus vis laik. Genut diaugiasi, kartu ir stebisi. mons malons,
valgymas geras. Kodl reikjo vaiuot net kit parapij iekot samdins merginos? Kodl ia,
vietoj, negaljo gauti?
Kai atjo vasara, prasidjo lauk darbai viskas ir paaikjo.
Dirbant laukuose mergaitei danai tekdavo bti alia Zigmo, eiminink snelio. Jis pradjo liai

meilintis Genutei. I pradi po truput, atsargiai, nepastebimai, o vliau m tiesiog persekioti.

Iekojo bd, kaip pasilikti vieniems, kad niekas nematyt. Genut jaut kak negero ir, kaip
manydama, jo veng. Bet kart Zigmas uklupo Genut vien darinje ir, pristms j prie sienos,
m begdikai buiuoti ir glamyti. Mergina m aukti, bet jis nieko nepaisydamas viena ranka
uspaud jai burn, o antra pro kaklo ikirpt siek paimt u nuog krt. kart Genutei pavyko
itrkt ir nuo to karto ji bijojo Zigmo kaip ugnies.
Pirma mintis buvo ta, kad reikia susirinkt savo daiktelius ir kaip galima greiiau sprukti i t nam,
bet geriau pagalvojus buvo gaila prarasti udirbtus piniglius. Vis dlto jau itarnauta arti puss met,
o jei tekt ieit, prat suderta alga. Tokia jau buvo sigaliojusi nerayta taisykl ir nieko ia
nepadarysi.
O gal pasisksti eimininkei? svarst Genut. Bet klausimas, kaip ji tai pavelgs? Gal supras j,
o gal apauks, palaikys j melage ir meiike ir pati j ivarys? Tada vl t alga. O gal paprayti
Antano pagalbos? Jis, nors ir samdinys, taiau vaikinas vyresnis, jau antrus metus ia tarnauja, gal jis
kokiu nors bdu apgint nuo to laus itvirklio Zigmo? Tai tai dl ko ia pat, vietoje, jie negali
pasisamdyti mergin. Turbt jau visos ino, koks tas j snelis.
Neturdama kitos ieities ji ir pasiskund Antanui.
Gerai, bk rami, sutiko jis irgi pasipiktins. A taip padarysiu, kad jis ir pirtu paliest tavs
bijos.
Neilgai trukus, nutaiks prog, kai lauke buvo vieni du, Antanas Zigm grieb u krtins, gerai
papurts pastm nuo savs ir paleido. Tas auktielnikas nuvirto raien.
Genut skundsi, kad tu prie jos lendi. Tai taip ir inok, dar kart igirsiu, perskelsiu a tau galv
kirvapeniu. inosi, kaip lsti ms gyvenim. Mes su Genute mylime vienas kit ir, kai baigsim
tarnaut, a j vesiu. Taigi tu laikykis kuo toliau nuo jos. Supratai? Nesiliausi umuiu, kaip mane
gyv matai. Dl jos a visk padarysiu. Usirayk ant kaktos, kad neumirtum.
Po kiek laiko Antanas paklaus Genuts:
Na kaip? Ar nusiramino?
Tikrai, net t pus nebeiri. Ai tau. K tu jam padarei?
ia jau mano reikalas, nusijuok Antanas. O tau, mergele, nepatariau ia likt kitiems metams,
kad ir kaip jie nort. A daugiau ia nebetarnausiu, paskutiniai itie metai. Kai mans nebus, kas tada
tave apgins? Jis nesiliaus, o tu neisisaugosi. Uguls kur pritykojs ir pati liksi kalta. Ir pernykt
mergait ne pirmutin, kuri verkdama paliko tuos namus.
A ir pati inau. Niekas ia mans nesulaikyt, kad tik tuos metelius itempiau.
O tvai, kur jie. Ar nemato? piktinosi Antanas. Tai bjaurybs. Pasamdo mergel u graius ne tik
darbams dirbti, bet ir sneliui pasismaginti. Ot rups...
Kol Genut tarnavo svetimame krate, ia savame kaime djosi doms dalykai. Prie paias Velykas,
kai visi jo velykins ipainties, atvaiavo dviraiu pas Balaiius pernai tarnavs bernas Petras.

Pasisveikins ir atsisds ant suolo netoli dur jis be joki ang kreipsi Balai:
Dde, a atveiau pinigus.
Kokius dar pinigus? labai nustebo Balaiis.
Tuos, kuriuos pernai pamiau.
ia Balaiiui ir cinkteljo: Tai tai, kur tie itiek triukmo sukl pinigai! Vietoj to, kad jie visi puol
Genut, reikjo tik surast bern, gerai j prispausti ir bt i karto viskas paaikj. Dabar man aiku,
kodl dar prie kriktynas Petras pasipra paleidiamas, atseit susirgo motina. Papra atsiskaityti, ir,
gavs pinigus, ijo. Mat gyvat, stengsi kaip greiiau dingti, kol dar niekas nepasigedo pinig.
Tai, vadinasi, tu juos pamei, vyreli? Nepraeis tau viskas geruoju, negalvok. Tu man dar paokinsi.
Betgi a juos atveiau ir noriu atiduot. Ko, dde, pyksti?
Nieko sau. Per tave nekalt mog vagimi apaukiau. Ar tu supranti, k padarei? Bet kur tau
suprasti?
A tik pinigus pamiau, daugiau nieko nepadariau, o dabar atveiau ir atiduosiu visus iki cento.
Kodl iki iol tyljai, alty?
Ale, dde, ir vl. Dabar, kai jau ipainties, tai kunigas ir liep atiduot. Jei ne tai neduos iriimo.
Dar sak, kad visai parapijai paskelbs banyioje per pamoksl.
Bijai, kad mons nesuinot, o vagi. Ar iki iol neinojai, kad vogti nuodm?
Tai kad anksiau, kai paimdavau maiau, vis gaudavau iriim. Tik dabar kuniglis labai supyko ir
iriimo nedav.
Sakyk gi tu man, kaip tu prie t pinig prisikasei? Juk buvo gerai paslpti. I kur suinojai? ne tiek
pyko, kiek stebjosi Balaiis. Ar nugirdai nekant, ar pamatei, kur padti?
Eidamas pro stancijos langus pamaiau, kaip eiminink komodos stali djo del nuo
saldaini. Pagalvojau, gal ten saldainiai? Vis norjau pamatyt, kas ten galt bt, bet stancijos durys
urakintos. Kart, kai namie nieko nebuvo, visi banyioje, o eiminink miegojo kamaraitje, iriu
nerakinta. Sakau, dabar tai pasiirsiu. Atidariau stali ten nieko nra. Gerai maiau, kaip
eiminink djo ten dut, o jos nra. Paskui pamaiau po staliumi ant grind pribirusi emi.
Pajudinau grind lent, atkliau j, o ten emm upilta ta pati skrynut, kuri maiau per lang.
Atidariau o ten ne saldainiai, bet pinigai. Nesusilaikiau ir pamiau.
Balaiis u galvos nusitvr, bet pamsts nusiramino: Juk durnius. Gal net ir gudrus durnius. Kai
ia gyveno, net ir nepastebjau, kad priekvaila, bet kai pinigus pamat nedurnas, nesusilaik. K su
tokiu kvaia darysi?
Tai, sakai, nesusilaikei? vis dar nuduodamas pikt paklaus Balaiis. Na, tai duok en, jei jau
atneei. Ir pasiskubink.

 Va, dde, padjs ant stalo nosin suritus banknotus su palengvjimu itar bernas. Visi iki
cento. I j ileidau tik tiek, kad nusipirkau dvirat. A per vasar galsiu atidirbti.
Dar naujiena! Ir kaip tu drsai u svetimus pinigus? vl m pykti Balaiis. O daugiau ar
neileidai kam?
Ir dar kelnes galif, ir batus juodo chromo.
O dar kam ileidai? Ar ia jau viskas? vl susirpino Balaiis.
Norjau laikrod, bet pabijojau
Balaiis, maum pasklaids pinigus, suskait iki tkstanio. Daugiau nebeskaiiavo ir su visa nosine
sibruko kien.
tai k a tau pasakysiu, uriko jis ant berno. Nereikia man joki atidirbim, tik dink greiiau
man i aki su visu dviraiu, kad tavs daugiau nebematyiau. Tok ir namus sileisti baisu vagis ir
durnas.
Dde, atiduok nosin. Visai nauja. Nusipirkau jas kelias kartu su markiniais, vis i t pai pinig.
Kai ivaiavo bernas, Balaiis krito ant suolo ir, susims u pilvo, kvatojo iki aar. Tok j ir
pamat mona su berniuku ant rank, atjusi i kamaraits pirki.
I proto isikraust, buvo pirma jos mintis ir ji su pasibaisjimu atsargiai prisiartino. Vyras,
nusibrauks nuo aki juoko aaras, i kiens itrauk gniuul pinig.
Diaukis, tai tavo pinigai, susitvards padjo pinigus ant stalo. Pasitaik durnas vagis, tavo
laimei. Nors ne taip jau ir durnas. Dvirat, n lao prakaito neiliejs, usidirbo. Ir dar nosines vl
pratrko juoktis.
Kai Balaiis visk papasakojo monai, ji apgailestaudama pasak:
Vagis durnas, o tu dar durnesnis. Kam atidavei dvirat? Reikjo sau pasilikti. Juk u ms pinigus
pirktas.
Tegu bus kaip radybos. Vis tiek t pinig jau nebebuvo, o dabar taip, kaip rasta. Ar tau taip
neatrodo? Bet ir gobi gi tu, su pasibaisjimu jis pavelg mon. Per savo ioplum buvai
praradusi, o gaili to dviraio, kai dabar tiek pinigo susigrinai. Neveltui sakoma, kad ir kiek duotum
bobai jai vis negana
Kitais metais Genut nujo tarnaut toli nuo nam, taiau ger viet. Nusamd j nal, plaiai
garsjanti net u savo parapijos rib kaip puiki eiminink. N vienas balius neapseidavo be jos
eimininkavimo. Gyveno viena. Jos ei hektar sklyp dirbo i puss kaimynystje gyvenantis
kininkas. Lauko darb jai dirbti nereikjo. Visus darbus nudirbdavo ir derli nuo lauk suvedavo
tiesiog namus pats pusininkas. Gaspadinei reikjo mogaus, kuris priirt namus ir gyvulius, kai
ji ivaiuoja eimininkauti. Laik ji tik karv, por par, be to, ir vit.
Sodyba grai, ant kalniuko, o pakalnje didelis daras. Kiemo beveik nra. Plaiai uima vietos du

didiuliai iltnamiai, kuriuose ji augina pomidor rasod parduoti ir sau auginti.

Pati eiminink koki penkiasdeimties met, aukta, tiesi, truput ilsteljusi moteris. Jau deimt
met, kai ji nalauja. Turi suaugusi dukr, kuri senokai itekjusi ir gyvena toli nuo nam, net kitoje
apskrityje. Moterik kaip tik dabar eimininkavo vestuvi baliuje ir ivaiuodama namo nutar tuose
kratuose pasiiekoti samdins. Mergait, kuri iki iol buvo pas j, ijo tarnaut miest pas ponus.
Su Genute sulygo ger alg. Mergaitei tiesiog pasisek. Darbai, kurie jos lauk, buvo niekai,
palyginus, kokius ji dirbo. Pamelti karv, paert por par ar tai darbas? Kai eiminink
ivaiuos, dar reiks priirti iltnamius udengt, jei labai lyt, atidengt, jei saul, palaistyt, jei
reikia. Argi ia sunku? Ir tai tik pavasar, kada ilta ir grau. Dabar dar nei joki iltnami, nei dar.
Dabar tik kalbama apie tai, k reiks daryti ateityje. Genut visk dedasi galv.
Kai tik jos su eimininke atvaiavo, i vienkiemio atjo mergait praneti, kad eimininks jau
iekojo mons. Mergait galjo bti Genuts met, apsisiautusi ilta skara, trumpais kailinaiiais
apsivilkusi. Apsimovusi iltomis vilnonmis kojinmis ir medpadius sispyrusi. Ji maloniai
nusiypsojo vieniai. Tokia ir buvo j pirmoji paintis.
ia atsiveiau Genut, bus tau draug, pristat eiminink Genut mergaitei. O ia Lius, mano
kaimyn. Ji padeda man eimininkauti.
Iekojo mogus i Padembs. Vestuvs, paaikino mergait, sako imtui moni. Kit
sekmadien.
Jei tiek moni, vaiuosime abidvi, pasak eiminink. Ar galsi, Liuse?
Aiku, kad galsiu, sutiko mergait. Pasakiau tam mogui, kad neuilgo grit. Susitart atvaiuos
rytoj.
Kai eiminink ivaiavo, Genut savarankikai msi darb. Karvut i karto jos neprisileido: spard
miltuv ir, sumezgusi uodeg, por kart utvojo mergaitei per galv. Taiau Genut nenusimin.
Radusi priemenje eimininks kasdienius drabuius, apsivilko jais, usirio jos skar ir to uteko.
Grusi mergait karv gerai apuost, nusiramino ir Genut j pamel be vargo. Darbai padaryti,
galima ir uvalgyti. Atidar spintel o, Viepatie! ia tai bent gyvenimas! Kiauiniai, miltai,
sviestas, grietin, lainiai viskas palikta ant Genuts rank. K nori imk, valgyk, gamink, kas
patinka. Ir dar visas kibiras pieno. Ji greitai suvalg juodos duonos su pora stiklini pieno. Pilti
daugiau pieno Genut nedrso, nes, kiek tik teko tarnauti pas kininkus, daugiau dviej stiklini
niekur neduoda. Dal pamelto pieno nupylusi puodyn, paliko namuose, o likus, supylusi
bidonl, ine pienin.
Pieninje visada pilna moni ir visi vyrai. Genutei pasidar nejauku, kad j spokso tiek aki.
Visiems domu: naujas mogus ir dar grai mergait. Sulaukusi savo eils ji pridav pien ir spruko
nepakeldama aki. Kiek pajusi Genut pasivijo simpatikas vyrukas. Visi jau inojo, kad tai nals
tarnait, todl vaikinas drsiai j ukalbino.
Ssk, parveiu namo. Vis tiek pakeliui, sustabd jis arkl. Genut pakl akis ir, prisiminusi
Zigm, isigandusi pasitrauk jam i kelio.

 Kiek ia tra. Pareisiu. Ai, dar mandagiai padkojo.

Kad nenori kaip sau nori, ir jis, timpteljs vadeles, nuvaiavo.
Kit ryt bernaitis ir vl Genut prisivijo.
Klausyk, mergule, kam gi tau eiti, jei gali parvaiuoti, vl jis sustabd arkl. Tegul ir netoli,
bet slidu. Sniegas kimba prie t medpadi, ssk parvaiuosim.
Genutei belipant roges, nuo kojos nukrito apavas.
Neskubk taip labai, palauksiu, perspjo, mediokus imtysi.
Kai mergait su bidonliu jau sdjo rogse, jis pasak:
Klausyk, padarom taip: a kiekvien ryt vaiuoju pro al. Tu pasiruok ir lauk mans prie varteli,
o a tave nuveiu pienin. Taip bus geriau, nereiks nei pieno tempti. A veu pieno daug, eil
stosiu pirmas, o tu paskui mane. Kol a susidsiu tuius bidonus roges, tu greitai priduosi pien ir
kartu parvaiuosim atgal. Kai vasara, tai nieko nesakau, bet iem, inau, sunku vaikioti, o dar su
tokiu apavu... A ir an mergel taip veiojau.
Kit ryt taip ir padar. Laukti prie varteli ilgai nereikjo. Bernaitis atvaiavo, pam Genut ir
abu jau pieninj. Vyrai juos pamat juoksi.
Ar jau prisipratinai? krizeno jie, ir gerai darai, nr ko snaust.
Grtant atgal, vaikinas kalbino mergait:
Tavo vardas, atrodo, Genut. Man Lius sak. O a tai Jonas. Nelabai man patinka Jonas. Dabar
tiek visoki mandr vard, galjo graiau pakriktyti.
Pasirodo, jis i gretimo vienkiemio eimininks pusininks snus, Genuts naujos pastamos Liuss
brolis.
O koks bt buvs graus? pasidomjo Genut.
Na koks nors Algirdas arba Kstutis. Dabar tokie vardai labai madingi.
Na jau ne. Jonas graesnis. Algirdas dar dar, bet jau Kstutis...
Tikrai taip manai?
Kuo tikriausiai. O kaip tau mano vardas?
Graus ir toks negirdtas. Pas mus toki vard dar nebuvo.
Ir a savo vardu patenkinta. Nenoriau bti kokia Barbora ar Agota. Genovait man paiai
patinka.

 Na, matai, jau ir atvaiavom. Argi blogai? Rytoj vl taip pat lauk prie varteli. Atvaiuosiu.
Jis sustabd arkl, palauk, kol Genut ilips ir nuvaiavo.
eimininks nebuvo beveik vis savait. Gro ratuota, su lauktuvmis. Genut buvo graiai
sutvarkiusi trob, visk iveitusi ir iplovusi. Moteris buvo patenkinta ir pradjo dti ant stalo deras,
saldumynus, kviesdama Genut vaiintis.

iandien Jonas vaiuos parsiveti kriauiaus i miestelio, pasak Lius pasisveikinusi, o Genutei
prie ausies panibdjo, koks graus bernas, pati pamatysi. Dabar iki pavasario bus pas mus smagu.
Dar iandien susirinks jaunimo. Genute, ir tu ateik vakare. Pasilinksminsim. Teta, ar nepaskolintumt
didesns blkuts, mama iandien keps didel pyrag, garsiai papra Lius pagaliau to, ko ir buvo
atjusi.
Kai Lius ijo, Genut turi apie k galvoti: kuo apsiauti, kuo pasipuoti. ilt bat ji n neturi, bet
bus gerai ir tie rudeniniai bateliai. ia visai netoli, sniegas sumintas, ji netruks nubgti, o apsirengs
languot suknel, t, kuri atsimusi alg Kaldoms pasisidino.
Truput anksiau apsiruousi Genut suukavo savo trumpai kirptus plaukus, suseg juos
blizganiomis pilkutmis, vilnoniu skudurliu pasival batelius, kad labiau blizgt ir ji jau
pasiruousi. Paiu laiku pasirod Lius ir jos, susimusios u rank, ijo.
Sveio garbei buvo ikrentas antras namo galas. Beje, jis ia ir gyvens vis t laik, kol padarys
visus darbus. Kambarys didelis, erdvus, su iek tiek bald. Prie vieno lango buvo pristumta siuvimo
maina, prie kito kaimikas minktasuolis su auktu mediniu ipjaustintu atlou. Kampe etaerje
buvo padtos kelios knygos, prie vienos sienos stovjo komoda, prie prieingos dviej dur spinta.
Pasieniais buvo sustatyti suolai, o viduryje kambario buvo pakerplintas didelis stalas su keletu aplink
j sustatyt kdui.
Ustalje jau sdjo keli vaikinai ir skaitinjo ant stalo paskleistus spausdintom raidm priraytus
lapelius. Tai kriauius atsive tuos lapelius su dute, ant kurios buvo parayta flirtai, o dabar
mok, kaip reikia jais naudotis aidimo metu. Prie stalo buvo ir pora mergaii, kurios atidiai
klaussi siuvjo aikinim apie , adant bti dom, aidim. Jos pirmos perprato jo esm ir jau
siuntinjo viena kitai lapelius, garsiai itardamos tos gls pavadinim, kuris atitinka norim
atsakym. Jeigu nenori, gali ir neatsakyti.
Pilna dut, koks imtas lapeli su vairiais maloniais, piktais, juokingais klausimais bei atsakymais,
pasilymais, prisipainimais meilje, palyginimais, grasinimais... aidimas traukia visus aidjus,
koks bt j skaiius, leisdamas isisakyti, kad ir paiam nedrsiausiam, dalyviui. Naujas, dar niekur
negirdtas aidimas labai visiems patiko ir buvo greitai sisavintas.
Kai jo Lius su Genute, visi trumpam pamiro aidim ir suiuro duris. Visiems ikilo tas pats
klausimas: kas ta mergait, i kur ji, kaip ia atsirado, ar bus visada, ar tik iandien?
Genut su visais pasisveikino, ant vinies prie dur pasikabino savo kailinukus ir prijo prie stalo, kur
Lius jai pastat kdut.

Visi nutilo, net ir Jonas sumio. Isinrusi i t stor lopyt kailini ir apsirengusi ieiginiais
drabuliais, atrod tokia graut, visai kitokia, kad jis suabejojo, ar tikrai ia ta pati jam pastama
mergel, kuri jis i pasigailjimo kas ryt veiojo pienin ir atgal. O kokios graios kojos, apautos
bateliais... Tuose mediokuose nei nesimat. Nei i io, nei i to Jonui pasidar linksma ant irdies. Jis
kaip nam eimininkas jaut pareig Genut kaip nors prakalbinti, bet, kol jis sumst, kaip tai
padaryti, sveias siuvjas pasirod greitesnis.
Labai gerai, kad dar vienos panels sulaukm. ia taip maai mes j turim, kad nebt n su kuo
paokti, jeigu pasirodyt muzikantas, pasak jis linksmai. O dabar, kai visi susipainote, kvieiu
prie aidimo, ir, trumpai pasirauss tarp lapeli ant stalo ir vien isirinks, padav Genutei.
Jurginai, pasak paduodamas ir nusiypsojo.
Genut dar neino, k turi daryti, bet pamokyta greta sdinios mergaits susirado gls pavadinim,
paskui sakin ties juo ir perskait: jurginai tai reikia noriau ariau susipainti.
Dabar iekok, gal rasi kok tinkam atsakym, toliau mok mergait. Genut su kdute pasislinko
ariau stalo ir, pamusi sauj kelet lapeli, perbgo akimis visus sakinius po glmis. Taiau nieko
tinkamo nerado. Tuos padjusi, pasim kitus. Pasklaidiusi lapelius, pagaliau ji rado trump
sakinuk, kuris, kaip jai pasirod, buvo visai tinkamas:
Tulp (a taip pat), pasiunt siuvjui ir nusiypsojo.
Siuvjas i tikrj buvo graus vaikinas. Lius nemelavo, taiau Jonas iandien atrod ypatingai. Balti
markiniai ir mlynas laisvas megztinis labai derjo prie jo juod plauk ir vis vakar jis buvo
linksmas ir guvus. Jonas Genutei primin km, apie kur ji danai pagalvodavo. Kai ateis vasara, ji
btinai usikabins ant kaklo jo dovanotus karolius. Per iem ji nebuvo nei banyioje, nei
miestelyje, nes neturjo net kuom iltai apsirengti, nei apsiauti. Bet jau kit iem...
aid flirtais tol, kol atjo muzikantas. Tada tai jau prasidjo tikros linksmybs. Lius oko
daugiausia su sveiu, o Genutei teko su visais paokti. Taip pat su Jonu. Nuo an met kriktyn, kai
oko su kmu, taip daugiau ir neteko. Jonui patinka, kad Genut graiai trepsi savo maom kojelm,
apautom bateliais, negu tais nuklypusiais dideliais mediokais. Gerai, kad ji ia pat gyvena, kad jie
gals matytis ir ryt, ir poryt, o gals ir vakare j aplankyti. Be to, kol siuvjas ia, ir pati Genut ueis
ne kart.
Linksmai ir greitai prabgo tie keli iemos mnesiai, kol siuvjas buvo vienkiemyje. Paprastais
vakarais flirtas, sekmadieniais okiai. Kas gali pasakyti, kad kaime nuobodu? Tik jau ne Genut.
Kai ivaiavo siuvjas, Jonas kas vakar m lankyti Genut. Juk malonu, kai sugirgda priemens
durys ir tarpduryje Jonas, sulig kiekviena diena graesnis, meilesnis ir artimesnis.
Jau kelios dienos, kai eiminink ivaiavusi ir jie vakarais vieni. Jonas j glamonja, buiuoja,
glosto jos rankas, glaudia sau prie krtins, kalbdamas daug meili odi. Tada Genut umirta
visas patirtas skriaudas, pamirta apie tai, kaip j apvagino Balaiiai, kaip paemino Zigmas.
Umirta apie tai, kad ji vargi varg, nieko gero gyvenime nemaiusi, nieko gero nepatyrusi, tik
purvinus juodus darbus dirbusi. Genutei dar niekada nebuvo taip gera Jonas j myli, eiminink taip
pat. Parvaiuodama visada parvea lauktuvi ir vis giria mergait u jos darbtum. Per iem, kai
darb maiau, Genut atsigavo, pagrajo. Ne veltui ir Jonui ji taip patinka. Pasirodo, ne visi

kinink sneliai begdiai. Jonas taip graiai j myli, kad Genutei visai nebaugu. Niekada dar ji
nebuvo tokia laiminga.
Pavasar, kai jau buvo apsti visi darai, padaryti darbai, pas Genuts eiminink atjo Jono motina i
vienkiemio. Jos abi su eimininke usidariusios kambaryje apie kak tyliai nekjo.
Klausyk, k pasakysiu, sako Jono mama, pas mus namuose tokie dalykai, kad nepatiksi. Jonas
nori vest tavo Genut. Neinau, kuo ji taip suavjo vaik. Pati juk inai, kiek jam buvo mergin ir su
geromis pasogomis. Kalbjom namie, kad grs i kariuomens skmingai ves, gaus mergin su
pasoga, o dabar siirjo t mergel...
Eik, eik, nustebo eiminink, o k tvas sako?
Tvas tiesiai viesiai pasak: Esi vyras jau po kariuomens, nebe piemuo. Ne su ta, tai su kita ne
man, o tau teks gyventi. Jei jau tau apsuko galv ta piemen, tai inokis. Galtum gaut ir geresn, bet
jeigu jau taip nori... Turt kakoki neprigyvensime, o duonos visiems uteks.
Tai panau, kad tvas nelabai ir prieinasi?
Tas ir yra. Nei pritaria, nei prieinasi. O kas tada man belieka daryti? prisipaino kaimyn. Tai
tai ir atjau pas tave pasiklaust. Taigi tu j atsiveei, gal ir inai daugiau apie j. Buvai j namuose,
matei, kaip gyvena, kas tvai. Gal pas kaimynus prie samdydama apsiklausinjai?
Klaust nieko neklausiau. mogus prirod, juo ir patikjau. Bet namuose ne kaip atrodo. Namas,
kuriame gyvena, daugiau panaus uns bd nei nam. Pulkas vaik. Biedni ir viskas. Jei bt
bagoti, neleist vaik pas kininkus tarnauti.
Biednas biednam nelygu, atsiduso kaimyn. Tai kad isirinko Jonas... O sakiau, parves mari i
bagot, slaun nam. Grau bt su tokiais susigiminiavus ir sueiti.
iaip mergait labai gera. Kai mans nra, visus namus graiai apkuopia, visur tvark padaro.
Tokios dar neturjau, gyr Genut eiminink. Visk padaro, visk suspja, klusni, darbti. Net
gaila bus jums atiduoti.
Tai dar ne taip greitai, gal tik ant rudens. Tegul dar padraugauja. Kriauius ms Liusei perasi.
Silo per Mykolines. Jam dar reikia keliose vietose siti. Baigt darbus, daugiau niekam nepriadt
ir, laisvas bdamas, galt kelti vestuves. Jeigu taip sutars, tai abejas vestuves vienu metu bt galima
ikelti.
Seniai tas kriauiukas apie js Lius sukasi. ger gyvenim ieis mergait. itoks graus namas
miestelyje, vienas vaikas pas tvus, gerai imano savo amat. O Lius, kad nors, gals usiimti
eimininkavimu. Talkininkaudama man ji visko i mans imoko ir puikiai sugebs dirbti pati. Laikas
jau mane pavaduot. A jau senstu, man jau darosi sunku istovt tiek dien ant koj. Ne visur ir spju,
guodsi kaimynei eiminink. O kai dl Genuts, tai juk tavo paios pusseser yra nutekjusi
tuos kratus. Jos ir pasiklausk. Seniai ten gyvena, daug k pasta. Kiekvienais gi metais per Bonifac
pas jus atvaiuoja.
Gerai sakai, nudiugo kaimyn, kai tik susitiksiu, tai ir pasiklausiu, o dabar jau eisiu. Ir taip

ilgai usibuvau. Metas pietus virti.

Eidama pro duris ji dar ilgokai pasiirjo Genut. i prie krosnies, apsistaiusi kibirais, mai
dal kiaulms.
Liepos pradioje parapijoje buvo Bonifaco atlaidai. Vienkiemyje kiekvienais metais t dien
ruoiamas pakermoys. atlaidus suvaiuoja artimesni ir tolimesni gimins. Po pamald susitinka,
pasimato seniai besimat, pasineka, pasibdoja, na, ir pasidiaugia, jeigu turi kuo. Vieni i kit
suino apie eimynines ir kitas naujienas, pasidalija patirtimi. Pasibaigus pamaldoms, gr i
banyios, visi susda u stalo, pietauja. Jaunimas kiem okt ibga, o vyresnieji toliau u stalo
sddami bendrauja. Vyrai, al gurknodami, nekasi, o moterys tarpusavyje nibdasi. Pasiguodia,
pasipasakoja visas bdas, paverkia, pasijuokia.
Yra atvaiavusi ir Onut. Jono mama taip ir laukia progos, kada gals su ja pasikalbti. Kai tik pamat
Genut kieme, moterik pam pusseser u rankos ir nusived prie lango.
Tu pasiirk gerai t mergait, t, kuri su dangava bliuzele, parod ji Genut. Ji nuo js
krato. Gal tu j pasti?
Kurgi ne. Visa parapija j ino, atsak Onut pasiirjusi. Pairt bt visai nieko mergel,
bet jau vagil kokia, tai neklausk. Kaip ji ia atsirado? Ir dar js kieme?
Kaimynystje tarnauja, net nusigando moterik. Tai, sakai, vagia? Viepatie, susimilk. I kur
inai?
Visa parapija ino. Tarnavo pas mones tame paiame kaime. Sako, kad labai daug pinig pam.
mons geri pasitaik, ivar ir tiek. Nei policij neprane. Bt gal dar gavusi ir kalizje
pasdti. Ar seniai ji jau ia?
Nuo Kald.
Ar dar neapsivog? Sako, kur tarnauja ten vagia. Vietiniai kininkai ino ir tarnaut nesamdo.
Nesigirdjo, kad kas prapult, bet iki met galo dar toli. Reiks perspti kaimyn, kad bt atsargi.
Kad jos snus Jonas nori vesti Genut, moterik nutyljo. Vien pagalvojus apie tai, jai pasidar
baisu. Kad kiek bt klimps vaikinas visam gyvenimui. Dabar gi, suinojs tok dalyk, jis ir pats
jos nebenors, nereiks nei atkalbinti. Kas gali bti baisiau u nesining mog? Kokie bt j
vaikai, jeigu atsigimt motin. Biedna tai biedna, utai ir tvas nelabai pyksta, bet jeigu dar ir vagil
tai neduok, Dieve.

Paskutinis tai buvo Genuts su Jonu toks graus pasibuvimas per pakermo. Rytojaus dien jis
kakoks nebe toks. Nekalbus, lidnas, susimsts, lyg supyks. Anksiau jie vaiuodami pienin
plepdavo, juokaudavo, diaugsi, kad yra vienas alia kito, o dabar jis nieko neneka, vis nikia
arkl, skuba, kaip greiiau ja atsikratyt. Nutrko pagaliau ir tie vaiavimai utruko karv, nebra
pieno, nereikia ir pienins.

Genut per dienas nemato Jono. Dar lkuriuoja vakarais, vis pavelgia t pus. Viskas veltui.
Kas pasidar? spliojo ji. K ne taip padariau, k ne taip pasakiau? O gal tvai udraud?
pagaliau susiprato. inoma, nenori, kad su biedna draugaut. Na, ir tegul, ramino save mergait,
nenori ir nereikia. Neprasiu. Aiku, kam reikalinga tokia biedna... Visi nori turtingos, su pasoga,
o kas gi ji? Vargi varg. Pati galjo pagalvot, kad i tos draugysts nieko nebus. Nedanai igirsi,
kad kininko snus vest samdin. Pabuvo, pasidiaug vienas kitu ir uteks. Jonas susiras kit, o jai
irgi visas gyvenimas prie akis. Sutiks ji dar savo laim. Tegul jam Dievas padeda. Malonus ir geras
jis buvo, taiau nra ko gal darytis ir grautis. Ne meili iekot ji ia atvaiavo algels usidirbti.
O norint usidirbti, reikia dirbti. Darb utenka.
Po atlaid eiminink ir vl ivaiavo. Jau prasidjo dar numimas, ir viskas ant Genuts rank.
Reikia nurauti, nukasti, sutempti rs. Ak, kad tik greiiau sulaukt Kald, o tada ivaiuot i ia ir
niekada gyvenime ia negrt, kad ir kaip nort eiminink j kitiems metams pasilikti. Anksiau
kiek kart ji Genut kalbino, bet dabar ir ji kakodl nutilo. Tuo geriau.
Dar mnuo, dar kitas, jau tik pora savaii iki Kald, jau savait ir Genut ivaiuoja. Paskutin
kart ji ikep duon, iplov ir sutvark pirki, susidjo savo skurdi mant ir laukia, kada kas i
vienkiemio atvaiuos parveti j namus.
eiminink patikrino visas vietas, kur slp pinigus nuo Genuts ir, nustaiusi, kad visur viskas gerai,
nusiramino. Tada suruo Genutei nema ryul su lainiais, derom, sviestu, sriu, kiauiniais ir
miltais beveik vis spintel itutino. Mergait pabuiavo jai rank ir apsiverk. Tokios geros
eimininks ji dar nebuvo sutikusi.
Genuts parsiveti atvaiavo pats tvas. Mergait vis dar vylsi, kad j parve Jonas. Bevaiuodami
tok ilg keli gal bt isikalbj, gal pagaliau bt suinojusi, kas i tikrj nutiko, kad jis nuo jos
nusisuko, taiau, kai pamat tv, tai netgi apsidiaug. Taip net dar geriau, nors nematys Jonas, kaip
vargingai jie gyvena.
Ivaiavo anksti. Kai isuko i kiemo, rytuose jau viet nuo tekanios sauls nurauds dangus, o nuo
pakels medi byrjo per nakt perydjs erknas.
Namuose buvo ioki toki pokyi. Toje pelkje, kuri nuo pat j kaimo drieksi beveik iki pat
miestelio, buvo kasamos durps. Ten reikjo darbinink, ir Genut usira darbams. Tarnaut niekur
neijo, o nuo ankstyvo pavasario stojo prie durpi. Darbas primityvus, viskas rankomis. Dirbt
nelabai sunku, bet vis dien istovt vandenyje, ypa, kai pavasar vanduo dar altas tebra, labai la
kojos. Per piet pertrauk kol pavalgo, palaksto po piev, usitrenkia kiek, o paskui ir vl vanden
iki pat vakaro. Bet taip tik pavasar, o vasar per karius net malonu po pelk braidyti.
Dirbdama tok nuobod ir begalin darb Genut danai prisimindavo irdiai mielus susitikimus su
Jonu, judviej kalbtus odius, aminos meils pasiadjimus. Prisimindavo t ankstyv iemos ryt,
kai ji su aaromis akyse atsisveikino su meile, kuri liko tolimame, tekanios sauls apviestame
vienkiemyje.

Mnesio pabaigoje Genut gavo pirm alg. Nedideli pinigai, bet vis tiek ne tai, k kininkai moka.
Sekmadieniai laisvi gali nueiti banyi, be to, darbe ir draugi susirado. Su jomis net kart
geguin buvo nujusi. Buvo labai smagu, bet domiausia j okdino ir namus parlydjo Domas.
Pas Balaiius Genut n karto nebuvo nujusi. Ir kaip ten eisi po toki vyki? Domo ji pasiteiravo,
kaip mamos sveikata, kaip auga jos kriktasnis Mariukas.
Tai ko neateini pasiirt? Pati pamatytum, koks uaugo.
Pats inai. Kaip a galiu ten eiti?
Ai, kada ten kas buvo ar nebuvo. Jau tiek laiko prajo. Ateik, bsi vienia.
N negalvoju, be to, nra n kada. Per savait darbas, o paskui ir pailsti norisi.
Pyksti tu, aiku, ant ms. A suprantu tave.
Pykstu, nepykstu, bet u t neteisyb skauda ird po iai dienai. Per gyvenim neumiriu. Bet k
dabar jau padarysi
O kaip ivis tau sekasi? Taip seniai maiau. Igrajusi. Visai nebe tokia, kokia pas mus buvai.
Turjau ger duon per paskutinius metus. Yra sviete ir ger moni, nusijuok Genut.
Klausyk, sekmadien galtume ir banyi kartu nueiti. Bus ne taip nuobodu. Juk eisi?
Pamaldus koks pasidarei. Anksiau toks nebuvai. Motina su botagu varydavo.
Na, banyi kaip banyi, bet miestel reikia nueiti. Vis pasimonjimas. Daugiau nieko ir
nematom. Per dienas tik darbai, laukai, gyvuliai. Taip ir malams.
Gerai, galsim nueiti, jei tik bus graus oras, sutiko mergait. Iki sekmadienio dar visa savait,
maa kas gali nutikti.
Sekmadien miestel jie nujo ir gro kartu. Domas buvo linksmas, vis juokavo, pasakojo kaimo
nutikimus, kol Genuts nebuvo. Pasirodo, ir kmas jos nepamiro. Pas Balaiius bdamas vis
teiraujasi apie j. Dabar Balys su Balaiiais ne tik kmai, bet ir biiuliai. Jis kaip ir adjo, t pavasar
po kriktyn padovanojo bii spiei kriktasniui.
Buvau j sutikusi an sekmadien miestelyje. Ukviet paragaut medaus, prisipaino Genut
nusijuokusi. Vis dar kavalierius?
Taigi kad kavalierius ir vis apie tave galvoja. Dabar, kai suinojo, kad dl t pinig tu nekalta
netiktai isprdo Domui. Jis tik staiga nutilo, pasimuist ir band nukreipt kalb, bet Genut staiga
sustojo ir, neleisdama toliau kalbti Domui, kteljo:
K tu pasakei? Kodl jis ino, kad a nekalta? I kur jis ino?
Na, gerai, pasakysiu. A vis laik galvojau, kad reikia tau pasakyti. Uteks tylti, tau u visus

labiausiai reikia inoti, kad pinigai atsirado, rytingai pasak Domas. Mama su tvu tyli, nieko
nesako, slepia, nenori apsijuokti. Tiktai kmui papasakojo, kai vis apie tave klausinja. Dl t
dingusi pinig nra tavo kalts. A i karto nelabai tikjau, o paskui ir paaikjo, kad ia Petras
nagus prikio. Jis juos ir grino.
Viepatie! Pinigai atsirado, o jie ir toliau visk palieka, kad visas svietas inot apie mane kaip apie
vagil. Kai apmeiti ant visos parapijos, tai galjo. Vietoj to, kad dabar paskelbt, jog a nekalta, tai
tyli ir slepia. Ar jie bent supranta, k reikia biednai mergaitei tas apvaginimas? Dieve, turbt irdis
ply nuo tokios naujienos, griebsi mergait rankomis u krtins.
Nesuprantu, ko alpsti? Tai ar ia bloga naujiena, jeigu mes inom, kad tu nekalta? nustebo Domas.
O jei nori, kad ir kiti suinot, tai a pats tuo pasirpinsiu. Bk rami. Reikia tik pasakyt vienam,
kitam ir tuojau visi suinos, nors po teisybei, blogos naujienos greiiau sklinda nei geros.
Tas ir yra. Kad pinigus a pavogiau visi jau ino. Prajo tiek laiko ir kitaip negalvoja, o kai dabar
paaikjo, kad pinigai atsirado, tai ne visi ir supras, apie kokius pinigus neka. Pasens ir umirtas
reikalas, nesidiaug Genut. Gerai, kad nors kmas ino teisyb.
O k, ar tau irgi jis rpi? dabar jau stabteljo Domas. Senas bernas, netoli keturiasdeimties.
Negali bti, tu jam per jauna. Tegu pasiieko sau lygi senmergi. Neduosiu a jam pagrobt tokios
kaimynkyts i po pat nosies, tegu negalvoja. Griu i kariuomens ir galsim enytis. Ar lauksi
mans, Genute? O gal per prastas a tau?
Ko laukt, kada kas bus, o kmas jau iandien ant medaus kvieia. Jis jau seniai atitarnavs,
pralinksmjo Genut.
Jei nori, galim enytis ir dabar. Nors jau biau ramus kariuomenje, inodamas, kad namuose
mans laukia tokia mergel.
Juokas juokais, bet apie km Genut danai pamsto. Prajo nemaai laiko, taiau jis vis toks pat
tiesus, jaunatvikai pasitemps, tvarkingas. Sutiks miestelyje mergait maloniai kalbina, visada
sveius ueiti kvieia.
Vien sekmadien Genut, panekinusi draug, susiruo aplankyti km.
Per v. Bonifac vienkiemyje vl gimini susibrimas. Yra atvaiavusi ir Onut, bet kart su visai
kitokiom naujienom. Kaip ir visas inias, taip ir t, kuri Domas paskelb tarp moni miestelyje, kad
pinigai atsirado ir Genut nekalta, ji netruko suinoti i giminaits davatkls Agnuts. I tos paios,
kuri ir apie vagyst su pagrainimais papasakojo.
Tu inai, kai pernai kalbjom apie t mergel, pasirodo ji visai nekalta, apgailestaudama Onut
pasak Jono motinai. Kaip greitai galima apkalbti mog. Kai prispyr gerai bern Petr su kunigu
ir su policija, tai ir atidav, ir vl, neapsieidama be pagrainim, dst moterik. O kaip visi
nekjo visk vagia, visur vagia. Tik ir klausyk, k mons neka.
Bet tu tik Jonui nieko nesakyk, panibdomis papra motina. Jam geriau apie tai nieko neinoti.
Bet Jonas visk suinojo i sesers Liuss ir neberanda sau vietos. Kaip jis taip aklai tomis

apkalbomis patikjo? Nepasinekjo su paia Genute, gal jie bt visk isiaikin. Turjo paklausyti,
k ji pati apie tai pasakyt. Jis tik siuto, sikal galv, kad tai apsukri merg, viliok vagil ir dar,
dievai ino, kokia... Jis taip nuoirdiai j myljo, o ji iniekino jo meil, pavert kvailiu, paemino
vis akyse. K ir kalbti buvo baisiai eistas. Dar ir dabar, prisiminus t laik, jam uverda kraujas.
Jau viskas. Graukis nesigraus, nieko nepadarysi. K ji pati turjo pagalvot, matydama tok jo
elges? Vaiuodamas pienin, sddavo kaip koks kvailys galv nuleids ir tyldavo, vietoj to, kad
pasikalbt, isiaikint. Kiek praleista prog pasiklausti ir sulaukti atsakymo... Ne, ji jau niekada jam
neatleis. Ir gerai padarys. Taip ir reikia tokiam avinui.
Be to, ir Liuss vestuvs: Tris dienas okom, dainavom linksminoms, o ji sdjo kakur viena, vis
atstumta ir paniekinta. K ji turjo ikentt, varg mergait? Niekada neatleisiu sau, kad praradau jos
meil.
O vis gi... Jei dabar dar susitikus, nuoirdiai pasikalbjus, atsipraius... Jei ji dar tebemyli... Bet kas
gali j tok mylti? Ko jis dar tikisi, taip padars? Baigta, viskas prarasta ir nra k kaltint tik save.
tai kaip baigsi jo pirmoji meil. Ir tik per jo puikyb... Ar taip visk ir palikti ir nieko daugiau
nedaryti? Likt su aizda irdyje vis gyvenim? Ne, susitikt, pasimatyt, atsiprayt jis privalo. Ji turi
inot, kad jis dar ne visikas niekas, supranta savo klaidas, kad vis dar j myli ir prao atleidimo.
Kitaip jis niekada nenusiramins.
Teta, staiga sugalvojo jis, padk man susitikti su ta mergaite, kuri pernai kaimynystje tarnavo.
Tu j inai, ji nuo js krato, papra Jonas Onuts, kai i jau rengsi ivaiuoti.
O kam tau reikia?
Nieko neklausink, tik padk. Labai praau. Man labai, labai reikia, maldavo Jonas. Suinok, kur
ji yra, kokioj vietoj tarnauja. Visur surasiu arti ar toli.
Man atrodo, kad ji niekur iemet netarnauja arba kur nors labai netoli. Sekmadieniais vis matau
miestelyje.
Tikrai?
inai k, atvaiuok tu per v. Rok. Pas mus patys didiausi atlaidai. Tikriausiai ji bus banyioje,
tada ir susitiksi, jei taip nori.
Taip ir padarysiu, nudiugo Jonas, btinai atvaiuosiu.
O kam ji tau?
Pasakysiu tik tada, kai j susitiksiu, paadjo vaikinas. Pirmiau man reikia su ja pasikalbti.

Na, k pasakysi, Genute, kaip tau pasirod mano viengungio gyvenimas? Ar pastebjai, ko pas
mane trksta? paklaus Balys, ilyddamas vienias.
Labai graiai gyveni, nra k sakyt. Nieko netrksta, gyr Genut. Ir vieta grai, ir sodas pilnas.

Ar visada taip bna?

Ne kiekvienais metais, bet kai sodas didelis, tai visko utenka.
Ir tie aviliai bitms kaip aisliukai. Grau pas tave. Visur tvarka, vara, visko pilnas gyvenimas.
Kaip tau taip sekasi? Kiti valakus valdo ir skursta, o ia kaip dvare.
Jeigu bt eiminink, viskas atrodyt dar geriau.
Pats kaltas, ko lauki? Negi negaljai iki iol susirasti sau eimininks? Matyt, labai renkiesi?
Tekk u mans, Genute, tai ir bsi mano eiminink... Toki monel a labai mylsiu, ant rank
neiosiu, staiga itar Balys susijaudins.
O kam mane ant rank neiot? Ar a nesveika? juoksi Genut. Dar savo kojomis galiu
vaikiot, dkui Dievui.
Tu nesijuok. Tai reikia, kad a tave labai labai mylsiu, jau visai rimtai praneko kmas.
Norjau sisti pirlius, bet pagalvojau, kam to reikia. Seniai pastami, galim ir taip pasinekti.
Tu gerai pagalvok, kol ne vlu. A labai biedna nuotaka. Nieko neturiu, taip, kaip stoviu. Ar nebus
paskui sunku su tuo susitaikyti? Ar nesigailsi toki neturting veds?
Dieve, apsaugok, net nusigando Balys. Mano galvota ir pergalvota. Nieko mums netrks, pakaks
visam gyvenimui.

Per v. Rok pas tet Jonas atvaiavo anksti. Po rytmetins ruoos jie visi ivaiavo miestel. Metas
ankstyvas, bet viekelis pinas psi ir vaiuot. Visi traukia atlaidus. Atvaiav prie miias
dulktas skrandas, skaras ir lauktuves sune davatkls Agotos pirki. Kaip kiekvienais metais, taip
ir dabar apsistojo ia ant gaspados. Kai paskambino miioms, visi patrauk banyi. moni
buvo pilna net ventoriuje.
Tokia daugyb moni, kaip dabar pamatyti Genut? rpinosi Jonas ir vis vilgiojo moter
pus. Jei dabar nesusitikt, tekt atvaiuoti paprast dien. Jo rytas neturi nueiti niekais.
Kai i banyios pasipyl mons, Jonas atidiai stebjo, nenuleisdamas aki nei nuo dur, nei nuo
laipt. Ir neveltui... Juk ji graiausia i vis... Sunkiai irdamasis pro mones jis pagaliau atsidr prie
jos.
Genute, paauk Jonas ir po akimirkos pam j u rank.
Viepatie, Jonas. Kaip tu ia atsiradai? vos itar mergait i susijaudinimo.
Atvaiavau tave pamatyti, n kiek nemelavo Jonas.
Kai buvau nuo tavs per por ingsni, tada kakodl nenorjai mans matyti, kiek galdama
slp jaudul Genut.

 Kaltas, kaltas u visk. Prisipastu. U tai ir norjau pamatyt ir atsiprayt. Atleisk man, Genute, kad
tave skaudinau. Patikjau kvailais plepalais. Patikjau, sieidiau, supykau, bet vis laik tave
myljau. Pykau ir myljau.
Palauk, palauk. Kokiais plepalais? ne ikart susigaud Genut.
Ak, nenoriu n prisimint. Neturjau a patikt, bet tu nesivaizduoji, kaip man buvo skaudu.
Pasijutau paniekintas, apkvailintas. Tada man atrod, kad tu mans n nemyljai, o norjai tik
prisiviliot, siekdama sau naudos.
Tai tai kas, pagaliau visk suprato Genut. Pasirodo, kad jau ir jus pasiek tos apkalbos. A po
iai dienai galvojau, kas gi galjo atsitikti? Labai buvo sunku...
Atleisk, Genute. A tada taip nuoirdiai tave myljau, o man pasirod, kad tavo meil netikra. Ta
inia taip netiktai ugriuvo, sudrumst mano ird ir a pasikariavau. Bk gera, pasistenk mane
suprasti. Nepyk.
Nepykstu n trupuio. Ir puikiai suprantu, nuramino j Genut. Atvirkiai, a net diaugiuosi.
Kai tik suinojau prieast, ikart palengvjo. O galvojau...
Jei nepyksti, gal gali atleisti? nudiugo Jonas. Ar dar tebemyli mane?
Kaip myljau, taip ir tebemyliu ir vis laik myljau, prisipaino mergait, tiktai...
Nieko daugiau nesakyk, pertrauk jis. Jeigu taip, tai tekk u mans. Bet ko mes ia gatvje
kalbam, staiga susigrieb. ia ne vieta tokioms kalboms. Eime, kur nors pasdsim, pasitarsim, k
toliau daryt. Dabar jau yra apie k pakalbt ir pagalvot.
Genut nuleido galv, akys buvo pilnos aar. Ji kiek patyljo, po to pavelg Jon ir pilnu kanios
balsu itar:
Ne, Jonai, niekur a neisiu... Neteksiu u tavs... Juk jau kart tu nepatikjai manim. Kas ino, kaip
gyvenime dar gali nutikti?
Kaipgi taip? Ko verti tavo odiai apie meil? pribloktas kalbjo Jonas. Juk ia idavyst...
Kaip nori, taip galvok, o a jau eisiu... Sudie... Genut apsisuko, minutl stabteljo lyg
dvejodama, o paskui siliejo plstani i ventoriaus moni mini.
Jonas stovjo, velg nueinani mergait ir mat, kaip trkioja smulkuiai jos peiai.
Praradau pirm ir vienintel savo gyvenimo meil...

Spetaklis
Miestelyje daug jaunimo, bet jis jau seniai pasidalijs dvi dalis: vieni vaikinai mgjai igerti,
palot kortomis i pinig, jie neretai ir mutynes sukelia per atlaidus, kiti kultringesni, viesesni,
su Vladu prieakyje. Prie j liejasi ir mergaits.
Vladas ms miestelio paiba. Jis paprastas vaikinukas, kaip ir visi. Baig mokykl, yra apsiskaits,
ipruss. I jo visada galima gauti knyg, nors neinia, i kur jis j turi. Vis gauna i kakur, be to,
neretai ir pats perka, lit kit susitaups. Duoda knygas skaityti visiems, kas tik paprao. Apie j
buriasi paangesn miestelio jaunuomen, o jis savaime tampa lyderiu. Taip jis nesunkiai sukr
miestelio jaunimo saviveikl.
Turim gana ger parapijos sal. Kodl gi ja gali naudotis tik pavasarnikai su savo v. Kazimiero ir
kit ventj vaidinimais? O ir mes galime suvaidint n kiek ne prasiau u juos kok linksmesn,
trumpesn veikaliuk, kad tekt iek tiek laiko ir jaunimui pasilinksminti, pasak kart Vladas, ir
visi jam pritar.
Pavasarnikai tai daugiausia kinink vaikai. Jie uima sal daniausiai iem, o vasar, kai
prasideda lauko darbai, nebelieka laiko vaidinimams. Sal lieka laisva. Tada jau ja gali naudotis kas
nori. Reikia tik gauti leidim i policijos, umokti klebonui, gauni raktus ir visai parai (ar net
dviem) sal tavo.
Visi pasitiki Vladu. Jis ir veikal suranda, ir atlikjus parenka, irao roles ir atiduoda visiems
mokytis. Jis net ir grimuoja. Toks ten ir grimas: tai sus i kailio prilipina katram panosje, tai
antakius juodai anglimi papaio, tai skruostus, pamirks raudon popieri vandenyje, rausviau
padao. Brkteli anglimi kelet brkni per kakt, atseit raukls.
Kaip jis ten padaro, taip, bet vis tiek u visus geriau. Tik jis vienas ino, k vienu ar kitu atveju reikia
padaryti.
Neseniai susibr tas jaunimas, taiau suvaidino jau kelet dram, sureng kelet geguini. Vietos
gyventojai uoliai lankosi, ateina pairt t vaidinim. Visiems labai patinka matyt scenoje truput
pasidaiusius, pastamus savo miestelio vaikinus ir mergaites. Pasibaigus vaidinimui, eidami namo,
jie komentuoja ne tiek pat veikal, kiek atlikjus: tas ar anas gerai nuduoda tikras tvas arba: bt
visai gera motina, bet per greitai laksto.
i vasar, per v. Petro ir Povilo atlaidus, taip pat rengiamas vakaras. Bus rodoma trij veiksm
drama Prakeikti pinigai. Nors man tik trylika met, bet ir a gavau vaidmen bsiu piemenait.
Ruoms nuo pat Velyk. Mokms roles, beveik kas vakar rinkoms repeticijas. Niekas turbt
nelauk t atlaid taip, kaip a. Pirm kart scenoje... domu, kaip seksis, ar visi mane pamatys, o k
pamat pasakys?
Nuo sals raktai jau pas Vlad. Net dviems paroms. Ruoms jau i vakaro. Eglutes, samanas,
pataisus dekoracijoms vaikinai suvilko i miko ir ukulisiuose sudliojo. Vos begalima praeiti.
Sunetos dekoracijos reikalingos tik per antr veiksm, o pirmajam veiksmui scena jau paruota.
Paskutin repeticija buvo jau scenoje. Vladas patenkintas, visi linksmai nusiteik, juokauja, erzinasi,
aiposi vieni i kit, pamat aprang ir grim:

 Tu, kai buiuosi Gindr, bk atsargus, kad sai nenukrist...

Rytoj jau ir atlaidai. Man paskutin naktis be miego. Kelis kartus kliausi irti pro lang, ar nelyja.
Nakt, jei ir palyt, maa bda, netgi geriau, tada dulki bt maiau. Bet jau dien, Dieve, saugok,
nereikia lietaus. Visk sugadint. Kai oras graus, tai per atlaidus miestelyje bna daug moni. Daug
kas liks ir vakarui, o jei lietus, tai ir i miestelio nelabai kas nors ateiti.
Nakt nelijo, be to, ir rytas iauo giedras. Kur ne kur, ariau tekanios sauls, pasklid plaukiojo
keletas balt, permatom ir rausvais pakratliais kamuolini debesli.
Kiek migus, kiek nemigus kliausi, prausiausi ir po pusryi, ventadienikai apsirengusi, ijau
banyi. mons vis pldo vidun ir stm mus ariau altoriaus. Kai pristm beveik iki Dievo stalo,
draug, pamusi mane u rankos, m brautis atgal.
Einam kuo ariau prie vik, pakudjo ji man tyliai, bus geriau girdt.
O k tokio mes ten igirsime? taip pat tyliai paklausiau.
Ar neinai? Miias giedos solist i Kauno. Yra atvaiavusi miestel pas gamines. Su vyru
ministru, dviem vaikais ir draug briu sveiuojasi.
Uimta vakarlio rpesiais neigirdau net tokios naujienos. Niekis, dar ne vlu. Jeigu i tikrj
giedos, tai ir a igirsiu.
Prasidjo miios. trumpas lotynikas giesmes nuo altoriaus atsakinjo choras ir tik po gerokos
pauzs pagaliau pasigirdo:
Kyrie eleison, Christe eleison, Kyrie eleison...
Kiek tik buvo moni banyioje, visi atsisuko vikas, i kur po banyios skliautais pasklido toks
graus kaip varpelis operos solists balsas. Kol dar giedojo emesniu balsu, ne taip grieb u irdies,
bet toliau... Vis kildamas aukiau, su ilgais tsimais tarsi plazddamas, virpdamas liejosi tiesiog
ird. Nors sausakimoje banyioje buvo karta, a paiurpau. Ant rank ir blauzd pasiiau
plaukeliai. Nebejauiau, kad stoviu ant ems, jauiausi lyg biau pakilusi or taip paveik mane
jos giedojimas.
Kai giedojo antr mii dal, buvo jau daugiau aukt gaid, ir a lyg apsipratau, nusiraminau ir jau
suvokiau, kada reikia atsiklaupti, kada atsistoti kartu su visais, nors jauiausi lyg nesava. Viepatie,
kaip grau! Dkui tam, kas sugalvojo j pakviesti pagiedoti banyioje. O gal ji pati panoro
padovanoti ias miias savo emieiams, parapijieiams ir giliai sujaudino ne tik mane vien?
Kai baigsi miios, apjau miestel, nordama pasiirti, ar jau yra ikabinti skelbimai. Taip,
skelbimai bent trys, bet vietoj urao Vakaras, dabar buvo urayta Spetaklis. Truput keista, bet
jau ia ms Petruko imon. Na, jei jis taip ura, tai tikriausiai taip ir reikjo.
Pavalgiusi pietus nujau sal. Pamaniau, gal ir a bsiu ten reikalinga, yra kas veikti. Jau daug kas
buvo atjs anksiau. Vyksta paskutiniai parengiamieji darbai. Pripyl ibalo pilnas ropines, vaikinai
visur ikabinjo lempas. I pasieni sustm suolus vidur sals, o paioms pirmoms vietoms atne
kdes. Patikrino, ar gerai pakyla ir nusileidia udanga. Mergaits kambarlyje matuojasi i nam

atsinetus drabuius, skirtus vaidinimui, apirinja, kad gerai tikt ir graiai atrodyt. Kai k
prisega, kai k susiuva, po truput paios grimuojasi, nelaukdamos nei Vlado. Man teko grimo
nedaug (truput parykino antakius, parausvino skruostus). Useg marg sijonl, uvilko balt
bliuskel ir naginaites i kieto popieriaus ant koj umov. Dar iek tiek pada Kazin, ir a jau
pasirengusi. Nusibodo ir veidrod irti.
Visk salje sutvark gro ir vaikinai. Juos grimavo pats Vladas. Lipina sus, barzdas, kur reikia
brauko su anglimi, bii vaku didina ir platina nosis, o jei reikia, tai ir kuprel ant nosies pasodina.
Jau penkios. Po valandos turi prasidti vaidinimas. Po truput renkasi ir mons. Ms artistai bga
pairti pro udangos kratel, ar daug moni. Gr linksmai praneinja, kad daug ir vis dar
renkasi.
Va, itame kampe, a kaip visada stovsiu. Jeigu kuris pamirit odius, ateikit iki tos kerts ir a
pasufleruosiu, paskutinius nurodymus duoda Vladas.
Staiga nuo udangos ukulis atbgo baisiausiai isigandusi Kazin:
Viepatie! Js tik eikit pairt, kas atjo...
Visi puol prie udangos. Pirmos eils kdse sdjo ponai i Kauno: solist su vyru ministru, su jais
atvykusi draug brys, klebonas su kunigu, abu mokyklos mokytojai, dvarininkas su snumi,
viraitis, vaistininkas ir dar daug nematyt poni ar paneli ir jaun ponaii. Pasirodo, mokykloje
buvo suruotas banketas solists garbei ir visi, dl vairovs, suman ateiti pasiirti ms
Spetaklio.
Visi isigando, o Gindr pirmoji m plti nuo savs drabuius:
Neisiu, nevaidinsiu. Tegu mane nors stai pinigais apipila.
Neisiu ir a, prisidjo Kazin, pamaiau, isigandau ir viskas galvoje nutrko. Nieko
nebeprisimenu.
K js ia kaip maos, sunerimo Vladas. Kas ia jums pasidar? Ko dabar isigandot? Ar vris
kokius pamatt? Nieko nesuprantu.
Geriau jau bt vrys, negu ministrai, prisidjo iki iol tyljusi Stasia. Man irgi tas pats. Jei
dabar reikt ieit scen, n odio nepasakyiau.
Ir ta suskydo. Tu i vis bdavai drsiausia. Taip gerai moki savo rol, ko dabar pabgai? ramino
j Vladas. Susiimk, yra dar laiko, pagalvok prisiminsi. Tau gi pirmai reikia eiti scen. Dabar
paklausyk, a priminsiu, k tau reikia sakyti. Susitvardyk, pasiruok. Petrai, paskambink pirm
skambut. Girdi, kaip sal ia, nerimsta, laukia? jaudinosi Vladas.
O k gi a? Dievuliau, kaip visoms, taip ir man. Kad biau inojusi, kad taip bus, u jokius pinigus
nebiau musis vaidmens.
Na, betgi dabar po visam. Viskas padaryta, vaidmuo jau imoktas, dar ir laiko turi prisiminti, dar du
skambuiai. Pasiruokit visi, liaukits kvailioj. ia ne juokai. Pagalvokit, kas bus, jei vakaras

nevyks? monms reiks atiduoti pinigus. Niekas niekada nebeis irti ms vaidinim.
Ir nereikia, i u kampo atsiliep Jonas. Jau bent a daugiau niekada neprasidsiu.
Va, pagaliau ir vyr protingas odis, siuto Vladas. Mergaites dar galima suprasti, bet kad vyrai
krauna kelnes tai sarmata ant visos parapijos.
Ko nirti? pakl bals ir Petrukas. Bepigu tau, kampe pastovsi su knygele rankoje. Nei tavs
niekas matys, nei tu nieko, o mums prie toki daugyb pon reikia pasirodyti.
Dar, mat, jis kalbs, prioko Vladas prie Petruko. Jau galvojau, kad griebs u krtins. Ar maai
dar apsijuokm su tuo Spetakliu? Ant vis sien Spetaklis. Tai eik ir rodyk t savo Spetakl,
velniai tave griebt.
Tai ar ne pats taip liepei? gynsi Petrukas.
Sakiau kaip mogui S p e k t a k l i s, bet ne Spetaklis, pyko Vladas. Kur buvai pasidjs
ausis?
Dl tos vienos raids niekam n galv, muistsi Petrukas, matai, kiek moni prisirinko?
I tikrj, tiek svieto, tiek pon, tik pagalvokit. Um visus pirmus suolus, o kiek mums lit atne!
U tuos pinigus galsim nusipirkt primusin lemp, niekas tokios neturi. Kai apviesim sal, bus
grau irt. Liks pinig, dar ir kitokio inventoriaus nusipirksim, kaip manydamas stengsi Vladas
ijudinti sutrikusius draugus. Gal jau pradkim? kreipsi visus padrsindamas. Petrai, antr
skambut, o tu, Stasia, stok ia prie dur. Po treio skambuio, kai tik pakils udanga, tu eini ir sakai,
o paskui tave eina Jonas ir taip toliau...
Stasia pagaliau leidosi kalbama. Pasitaisiusi prijuost ir skaryt ant galvos ji atsistojo prie dur su
tokia veido iraika, lyg bt pasirengusi engti savo kap.
Nuskambjo treias skambutis ir, tik sujudjus udangai, Stasia vietoj to, kad eit scen, staiga
metsi atgal, pargriov u jos stovjus Jon, uvirto ant jo, persirito per jo galv ir nusirideno iki
pat stalo. Kai draugs padjo jai atsikelti, ji vos isilaik ant koj. Jonas keiksi, o Stasia verk.
Kas dabar bus? Kas bus? beviltikai sudejavo Vladas. Jis taip jaudinosi, kad knygel okinjo
rankoje. Dabar tai jau tikrai prauvome. Niekada nepagalvojau, kad taip gali atsitikti.
Kai po treio skambuio pakilo udanga, irovai pamat tui kaimik pirki. Viduryje kambario
stalas, kelios kduts, o prie sienos graia lovatiese utiesta su dviem pagalviais lova. Kampe
duonkep krosnis, prie jos kelios pliauskos malk ir ant kalads kibiras su vandeniu.
Sal nuiuvo, laukia, kas bus toliau. Staiga Vladas prioko prie mans:
Tu, maulle, neseniai mokykl lankei. Turtum prisimint kok nors eilrat. Bk gerut, ieik
scen ir pasakyk kok nors eilratuk, nors kelet odi, kas tik ateit galv.
Taip uklupta a irgi sumiau. Nieko nebeprisimenu. Atrodo, lyg niekada nieko nebiau mokjusi.
Tik staiga netiktai dingteljo:


Pelsiais ir kerpm apaugus auktai
Trak tai garbinga pilis...

Stengiausi i vis jg prisimint k nors kita, bet niekas daugiau neatjo galv, nors tu kain k. Taip
su tais pelsiais a ir ijau scen. Su balta bliuzele, rainu sijonliu ir su popierinm naginaitm
ant koj. I karto buvo labai nedrsu, k ir kalbt, bet toliau sidrsinau ir ubaigiau visai gerai.
Nuleido udang, man truput paplojo ir a ijau i scenos. ia patekau tiesiai Vlado glb. Jis
apkabins mane por kart kilsteljo ir pabuiavo:
Ai tau. Tam kartui mus igelbjai. Dabar mes dar turim iek tiek laiko pasiruot ir ieit scen
vaidinti.
Js tik pairkit, mergaiiuk ijo ir nepabgo, o js suaug mons, negi leisit sau taip
apsijuokt? kreipsi jis visus.
irovai kantriai lauk, o pati drama vyko ukulisyje.
Tai kad visk umirau, nieko nebeatsimenu, savo kartojo Gindr.
Taip tik atrodo, ramino j Vladas. Pirmus odius inai?
Na, atrodo, inau, pagalvojusi pasak Gindr.
Gerai. Utikrinu, kai tik itarsi pirmuosius odius, tuojau visk prisiminsi. Svarbu ieit scen ir
matysi viskas palengvs, drsino Vladas.
Stasia, stok vl prie dur. Ai Dievui, kad nesusieidei, sulig pirmais odiais enk scen. O js
vyrai k galvojat? Negi nusileisit mergaitms? kiek beramino ir kalbinjo Vladas artistus, bet
entuziazmo nesulauk. Visi stovjo nuleid galvas, nerytingi lyg nesavi.
Tai avin banda, pritrko kantrybs vaikinas. Baigta! Nuo ios dienos kad a su jumis
prasidiau! Neveltui miestieiai mus, kaimo mones, laiko kvailiais, girtuokliais ir mueikomis.
itokia pasitaik proga parodyti, kad ne tokie mes atsilik iame ukampyje, kad ir ia yra trupinlis
kultros. Nereikia jums nereikia n man, ir tk knygel ant stalo.
Jeigu tik Stasia ieis, a, ko gero, eisiu paskui j, netiktai ryosi Jonas. Tik irk, jei dar kart
pargriausi trenksiu, pagrasino jis Stasei, kuri rankomis lygindama iurst, svarst, k daryti.
Viskas bus kuo geriausiai, pralinksmjo Vladas. Tai k, gal jau pradedam kart?
Kai Stasia eng scen, a usimerkiau. Kai atsimerkiau, jau ir Jonas pereng scenos slenkst. Pro
ply stebjau pimj veiksm. Garb Dievui, viskas buvo gerai. Kaip sak Vladas, taip ir buvo. Tik
pirmi odiai buvo itarti nedrsiai ir tyliai. Vliau viskas vyko sklandiai ir garsiai, visai taip, kaip

stengms per repeticijas. Udangai nusileidus ir prasidjus plojimams, visi vytjo.

O inot, k? pasiirjusi pro uuolaidos krat atbgo Onel. Pon nra.
Galjo ir pasilikti. Vis tiek jau daug kraujo mums sugadino, n kiek neapsidiaug Stasia.
Operos solist scenos mogus, ir ji mus puikiai suprato...

Umu!!!
Nelengvas buvo pokario metais geleinkelinink, tuo labiau garvei mainist, j padjj bei
krik darbas. Prastas kuras, lapios smulkios anglys, tolimi reisai, kilometriniai sunkiasvoriai
sstatai, trumpas poilsis, pasiekus galin stot. Ir vl atgal su tokiu paiu, jei dar ne su didesniu
kroviniu.
Ikviesti kelion ateidavo aukjas, kuris depo budtojo sistas, atvykdavo praneti, kada ivykimas,
kur reiks vesti prekin traukin. Su juo kit kart ieidavo susitarti. Praomas jis, grs pas budtoj,
pagudraudavo, sakydamas, kad to ar kito mainisto nerads namuose. Tada budtojas sisdavo iekoti
kito ir tu laisvas.
Utat, kai ateina alg diena, Raudonajame restorane kas bus, kas nebus, o aukjas vis dainuoja.
Brigados, kurios tik neivykusios, j vaiina, kad prireikus galt pasinaudoti jo paslauga, o tos,
kurios dabar kelionje, pavaiins j, kai sugr.
Gerai pasivaiin visi traukia pas Juozap. Smagu pas j su draugais pasdti: galima palot kortomis,
pasiklausyt dar negirdt anekdot, pasijuokt, atsipalaiduot, pasidalyti patirtimi ir linksmais
spdiais i trump flirt su poilsio nam eimininkmis arba bufetininkmis. Viengungiai vyrai ir
intymesni bt ar nebt istorij suskelia.
Daniausiai ir rinkdavosi pas sen kavalieri ieminink Juozap. Gyveno jis netoli geleinkelio, pas
nal, nuomojame kambarlio su virtuve butuke. Pati senyva nal glaudsi kambarlyje kitame namo
gale. Ji savo kambar vaikiodavo i kiemo puss, o Juozapas turjo atskir jim pro gonkas, i
gatvs puss.
Juozapas niekada dur nerakindavo, ir pas j ueiti buvo visada patogu, kada tik panorjus. Buvo jis
ne toks senas, neturjo n eiasdeimties, bet jau seniai nupliks, sai ili, skruostai rauklti, dub.
Nuo pat jaunysts dirbo t pat darb prie iem. Priprats prie tokio gyvenimo, vargu ar dar kada
nors Juozapas ves, nors vyrai juokaudami pirdavo jam nal, i nam eiminink.
Pas Juozap susirinkdavo kartais net kelios brigados. Pilnas kambarys vyr, bet visiems utekdavo
vietos. Vieni apgul stal, kiti ant suol pasieniuose tarp savs nekuiuojasi. I tolim kelioni gr
visi parsivea nemaai naujien ar reiso metu patirt nuotyki. Taip ir knieti pasipasakot...
Mainisto Vidugirio brigada, konduktorius Vytas, ieminink pamaina, dar altkalvis, tekintojas tie
tai jau buvo nuolatiniai io klubo lankytojai. Kai tik ipuola kokia valandiuk tai ir pas Juozap.
Tik ia gali laisviau atsikvpti, umirti nors trumpam tuos sunkius juodus darbus, buities rpesius
bei eimos nesutarimus. Nieko nepadarysi, reikia kiekvienam ioki toki pramog. Nra geresni
utenka ir toki.
Viskas buvo tarytum gerai, smagu, grau, kol pradjo darytis nesuprantami dalykai...
Pasineki kit kart su draugais tikrai nuo dios, isipasakoji, kas ant irdies guli, ko tvui ar
motinai nepasakytum, ne tik kad monai didiausioje paslaptyje turt laikyti. Juk pasitiki. U keli
dien grti i kelions irk, jau visas miestas ino. Depe susitik kit brigad vyrai aiposi,
erzina arba visokiom uuominom traukia per dant. Duoda suprasti, kad visk apie tave ino.

Prasidjo piktumai, ginai, tarinjimai, spliojimai. Kas galjo iduot? Visi ginasi, neprisipasta.
Tik jau ne a, dievai. Kaip galjot pagalvot? ginasi kiekvienas tartas ir vis prisiekinja. Atrodo,
savame rate kalt nra, bet praeina kiek laiko, irk, ir vl. Kad ir koks nors mamois jau ant
depo vyr lieuvi.
ia, tikriausiai, bus konduktoriaus Vyto darbas, nusprend pagaliau visi. Keleiviniuose
traukiniuose be sunkaus darbo po vagonus bastosi ir i dyko buvimo pliurpt prasimano. Visi inom jo
lieuv. Bt ir nebt dalyk prineka.
Vien vakar, vos jis pasirod, vyrai ir usipuol Vyt.
Gal pasiutot? Palaukit, nepulkit taip visi. Leiskit ir man nors od pasakyti, gynsi tas. A pats
bene daugiausiai u jus visus nukentjau nuo t kalb. tai, pairkit, koks guzas galvoje. Plauk
negaliu susiukuot, negaliu ukom prisiliest. Ir mlynes paakiuose jau visa savait neioju. Bijau
monms pasirodyti, o apie roman su eimininke tik jums pasipasakojau. Niekas daugiau neinojo
tik i js ijo, ne kitaip. Kad tik suinoiau kuris, umuiau rup...
O k, ar uklupo? susidomjo visi i karto.
Uklupt neuklupo. inom kaip saugotis, bet uteko ir gand. Nakt, grs i kelions, jos vyras
mane miegant ivert i lovos, prilupo, nesugebjau n apsiginti. Su visais daiktais imet pro duris.
Po iai dienai neturiu kur gyventi. Brigad poilsio kambaryje trumpam prisiglaudiau.
Ot velnias, nuoirdiai gaildamasis draugo susikeik Juozapas. Jeigu taip neturi kur dtis, pas
mane gali pagyventi. Kiek reiks, tiek. Vietos uteks.
Ai tau, brolau. Vis klausinju, gal rasiu kur nors kambar. Bet kokio nenoriu. Sakau, gal vl
pasitaikys su paslaugia eimininke...
Vyrai garsiai nusikvatojo.
Ar maa guzo? erzino Vyt. kart tau gerai baigsi. Kit kart, kai klisi, gali ir galvos
netekt. Prapulsi tu kada nors taip bargaliaudamas. enytis tau, Vytai, reikia tai kas. Ar nenusibodo
tau iki iol rinkti trupinius? Savo turdamas kada nordamas.
Jo, enytis ir inuomoti kambar kokiam nors viengungiui? juoksi Vytas. Tikru broliu
nepasitikiau...
Juokas juoku, bet vis dlto vienas kuris i ms yra grienas, gro vl prie to paties mainistas
Vidugiris. Kalbos paios iaip sau ieiti negaljo. Turjo kas nors jas ineti.
Kain, ar tarp ms reikia iekoti kalt? staiga suabejojo Vytas.
O kur daugiau?
Negi mes tokie kvaili? Patys prinekj patys imsim skleist kalbas apie save? To negali bti.
O kas tada?

 Juk ir iaip galjo kas nugirsti.

Nepanau, kad galjo, nesutiko Juozapas. Namas visai prie gatvs, juk nepatogu po langais
klausytis. Bet kas praeinantis galt pamatyti.
O i vidaus? Ar negaljo kas pasiklausyti?
Kaip tai, i vidaus?
Na, kad ir tavo eiminink? Tokios sens mgsta panipint...
Betgi siena stora. Plyt ir dar tinkuota. K pro j igirsi? vis dar nenorjo sutikti Juozapas.
Na, ir kas. Gal kur nors plyys yra ar kas? Ji savo namuose visk ino, nenusileido Vytas. Ne
veltui sakoma, kad sienos ausis turi.
Bet palaukit, staiga prisimin Juozapas. ia kakur buvo durys, pro kurias vaikiojo
kambar. Kai atjau gyventi, jas ikl, o j viet ukal lentomis iki pat lub. Kartu su visa mrine
pertvara uklijavo popieriais, o paskui tapetais. Dabar nieko nematyti. Net neprisimenu gerai, kur tos
durys buvo.
Na, tai nebus sunku suinot, n kiek nenusimin Vytas. Pabarkinsim vis sien, ir tuojau viskas
paaiks. Kur mras, kur lentos visai kitonikas garsas. Duok medin grstuvl, kaip mat
imginsim, papra jis Juozapo.
Negalima dabar, perspjo vienas i vyr, jau vakaras. Tikriausiai namie tupi. K pagalvos, kai
igirs dauant sienas?
Maiau neseniai vakarines pamaldas banyion ijo. Negr taip greitai, nuramino Juozapas,
galim pabandyt.
Patikrinimas ilgai netruko. Gerai patrank sien vyrai bematant aptiko viet, kur baigsi mras ir
buvo ukaltos lentos. J plot paenklino pietuku.
Baig darb vyrai linksmi ir atsipalaidav susdo u stalo. Garsiai nekdamiesi ir juokaudami sulo
kortomis kelet veim, o prie isiskirstydami dar kart tyliai pasinekjo.
Klausosi gyvat prie t buvusi dur, galv dedu, kad klausosi, tvirtino Vytas. Aus arti pridjus
per tas lentas visk igirsi. Ar a nesakiau?
Tas tiesa, bet kaip tu j nutversi? apgailestavo tekintojas Jonas. O vertt pamokyti u tokius
darbelius...
Na, k nors sugalvosim. Niekur nedings, gaus, ko nusipeln. Susirinksim kada nors vl ir
nusprsim, k daryt. O man jau metas, pakilo Vidugiris. Gal jau ir aukjas buvo atjs, gal
kelion reikia. Labanaktis, ieidamas atsisveikino, o paskui j pakilo ir kiti vyrai.
Susirinko visi u kokios savaits. Konduktorius Vytas atjo pats pirmas ir atsine kj. Nemaas toks,
gal keli kilogram, su ilgu mediniu kotu. Apsidairs aplinkui, kj pastat kampe prie dur, kad

niekam nekliudyt. Neuilgo pasirod padjjas, o netrukus ir pats mainistas Vidugiris. Vyrai rinkosi
vienas po kito. Atjo visi, kurie tik buvo laisvi nuo darbo. Sveikinosi ir sdosi u stalo. Apie bei t
suneko, palauk, kol eiminink ijo banyion ir pradjo tartis.
Tai k darom? paklaus Juozapas. iandien reikt j priiupti.
Ot velnias, pasikas paaus Vidugiris, reikt, bet kaip neimanau.
Tai gal kuris inot? Sakykit. Netrukus pareis ir ji pati, ragino Juozapas.
O gal tiesiog nueiti, gerai papurtyti, parodyti, kad inom, pagsdinti, prigrasinti, kad daugiau
nepliurpt, ir usiiaups, pasil padjjas.
Na, matai, abejojo Juozapas, nenutvertas ne vagis. I tikro, mes net neinom, ar tai ji, tik iaip
spjam.
Aiku kaip dien, kad niekas daugiau, kaip tik ji. Pora ger antausi nepamaiyt. inot, kaip
klausyt svetim kalb.
Nesinort skandalo. Js visi dingsit, o man gyventi reikia. Ko gero, dar but atsakys, susirpino
Juozapas.
Su antausiais geriau neprasidti juk boba. Paskui lks skstis visur: geleinkelieiai prilupo.
Kalbos gali dar ir virininkus pasiekti. Tada tai bt grau, nepritar Vidugiris.
Betgi reikia pamokyt, negalima taip palikti. Reikia syk padaryt tam gal.
O a tai sugalvojau, pavelg kampe stovint kj Vytas. Palauksim vlumos ir tada pairsim,
kur teisyb. Galv duodu kirst, kad nenuks, prisiplos prie sienos pasiklausyti. Senokai buvom
susirink, taigi nors naujien igirsti. O tada kaip tik ir isiaikinsim, kartu ir nubausim.
Jis prijo prie lentins pertvaros, o kiti vyrai, pakil nuo stalo, atsek i paskos.
Jei ji klausosi stovdama, tai galva bus madaug ia, dalykikai svarst Vytas. Ateik, Juozapai, tu
i vis maiausias. Paduokit pietuk nuo stalo, ir jis pietuku brkteljo brkn per sien jam
pagal aus. O jeigu ta boba sds, tai tu dabar ir prissk, dar paymsim, darbavosi Vytas.
Chi, chi, chi, visk suprat krizeno vyrai. A jau stovs patogiai sds, prisitraukusi kdut ir
priplojusi aus prie sienos. Kur tau ji tiek laiko istovs, kai mes kit kart usibvam net iki
vidurnakio.
Visi gro prie stalo smagiai nusiteik. Sulo kortomis, o kai parjo eiminink, met kortas ir kaip
niekur nieko, iaip sau skardenosi toliau: tai garsiau sunekdami, tai pasinibddami, tai
nusikvatodami. Kartais vyrai visai nutyla, kartais prapliumpa juokais, kelet odi itaria visai
aikiai ir garsiai, po to vl pritildo bals.
Jie ilgokai taip kvailiojo, kad prisiviliot eiminink prie sienos ir, prajus nemaam laiko tarpui,
nusprend pagaliau, kad jau metas. Visi pakilo ir tylutliai, visu briu, atjo prie sienos.

 Turbt jau sdi, trumpai pasiklauss pasak Vytas. O dabar, Dieve, padk.
Pams kj i kampo plaiai usimojo ir tvojo sien. Kaip tik t viet, kur buvo pasiymjs.
Trenksmas buvo baisus, kad net patys atoko. O kitoje pusje n kiek ne maesnis. Pasigirdo stiprus
bildesys ir auksmas nesavu balsu.
Jzau, Marija!!! U m u !!! taip visa gerkle suklyk, matyt, su visa kdute virsdama emn
eiminink. Nedovanosiu!.. dar suspieg u sienos ir, dar kur laik pasibrazdinusi, nutilo. Jokio
garso...
Reikt pasiirt, gal kas rimto atsitiko? susirpino Juozapas, gal pagalbos reikia?
Negriebs velnias. Girdjai, kaip drtai rk? Ir dar grasino... Bjauryb, piktinosi Vytas.
Igrauk... Eik dabar, skskis, kur nori. Sakyk visiems, u k gavai. Ms nieks neapkaltins. Gal
mums prireik koki nors vin sien kalt. Maa ko prireikia... Nereikia klausytis...

Nepavyk atlaidai
iemet Blays pasisamd piemenuk i miestelio. Bernaitis koki trylikos met, kultringas,
mandagus. Atsive daug knyg ir knygeli. Per iem, kol ganyt nereikia, jis, nutverdamas koki
laisv valandl, skaito.
K ia vis skaitai i tos didels knygos? Darbo nusitvertum, nepiktai mesteli Blays.
Apie Tarzan.
Apie kok dar Tarzan? susidomi eimininkas.
Na, apie tok mautl berniuk, kur uaugino vrys. Kai jis uaugo, dav jam Tarzano vard.
Eik, eik. Nesud, o uaugino? netiki Blays. Ar tik nemeluoja?
Jeigu knygoje rao, tai aiku, kad teisyb, patikino piemenukas.
Ar gali taip bti? vis dar abejoja Blays. Juk maam vaikui reikia pieno. Kur mike rasi pieno?
Va ia kaip tik ir rao, kaip j savo pienu ind vilk. Kad nori, dde, ir pats gali paskaityt.
A tai nemoku i knyg. Kalendori kai kada paslebizavoju.
Tai a galiu paskaityt. Dabar, kai skaitau sau tai tyliai, o jei garsiai tai paskaityiau visiems. A
namuose bdamas ir ttei taip skaitydavau.
Na, gerai. Prinek rytdienai malk, vandens ir galsi mums paskaityt, sutiko Blays.
Po vakariens moterys susdo plunksn plyt, vyrai atsine pauk paniams vyti, o piemenukas,
atsines knyg, pasislinko ariau viesos.
Ar nuo pradi? klausia jis, atsiverts knyg.
inoma, nuo pradi. O kaip gi kitaip? n neabejoja Blays. Mes nieko neinom, k tu ten sau
skaitei.
Tas skaitymas taip visiems patiko, kad visi tik ir laukia vakaro, kai po vakariens gals paklausyt tos
istorijos i knygos. dmiai klausydamas Blays kartais suabejoja:
Kaip ia gali bti, kad visi vrys kalba ms kalba?
To paaikinti piemenukas negaljo. Bet dl to eimininkas ilgai nesuko sau galvos ir vis ragino:
Tu skaityk, skaityk toliau. Tik ne taip greitai, o tai nespju n igirsti visko.
Per iem buvo perskaitytas ir Tarzanas, ir Robinzonas, dar kelios pasak knygels, bet, kai atjo
pavasaris, atjo galas ir skaitymams.

Prasidjo sunks darbai: mlaveys, arimai ir kiti darbai laukuose. I lauk visi grta pavarg, vlai
ir, pavalg vakarien, niekas nieko daugiau nebenori, kaip tik greiiau atsigulti ilstis.
Prasidjo ir ganymas. Piemenukui nra kada ir paiam paskaityti. Knygels, sudtos graiai viena ant
kitos, perritos virvele, guli dutje palovyje. Dabar jau jam kiti darbai rpi. Peilis vienoje rankoje,
kokia nors nuo skiedryno atsineta lentel kitoje. Vaikiodamas paskui karves droinja. Vakare,
pargindamas band, parnea eimininkei tai lentel lainiams pjaustyti, tai dangtel puodynei udengti.
Kai pargena karves pietums, tai ir miegoti neina. Vis ant skiedryno kraptinjasi, o rads lenteli
inkill sukal.
Tai jeigu nenori miego, gal man rgtyni parnei i lankos? Pietums bari iviriau, prao
eiminink.
Gerai, su krepeliu rankoje pasiokindamas jis kaip mat ir pievoje. Grta prirgtyniavs piln
krepel.
Atnek man dar ab ir vandens kibir. Negaliu nuo peiaus atsitraukt. Ugnis gsta, puodai bga...
Visk padars, piemenukas ir vl ant skiedryno.
Vincukai, vl j aukia eiminink. Perrink rgtynes, nebespju.
Gavs gabal srio ir apteptos sviestu riek duonos, dar pasrbs tik k ivirt bari, jis ir vl gena
gyvulius ganykl.
Ankstyvais rytmeiais jo nereikia tuzgyti po kelis kartus, kad prabust. Vos paadintas jis jau ant koj
ir lekia prie ulinio. Nusiprauss altu vandeniu velkasi sermgl, nes rytai dar vss, susivarsto
nagines, apyvarais stipriai apvynioja kojas, botag rankas ir igena kaimen. Klusnus, vikrus,
visada linksmas. tai koks iemet pas Blaius pasamdytas i miestelio tas piemenukas Vincukas.
Vasarai artjant piemenukas gyvulius kaskart nugena vis toliau nuo nam. Ne visada pargena per
pietus. Netoli upelio, Lapi giraitje, yra aptverta stovyn dideliais klevais ir liepomis apaugusi
aiktel, kuri teikia malon pavs. Jeigu nelabai puola vabzdiai, tai karvs sdamos iki piet ateina
iki tos vietos. Aptvaro kartys jau senos, sulinjusios, vietomis net nupuvusios, ir karvs lengvai
susirenka aiktel. Sujusios stovi, atrajoja, pagaliau ir sugula. Nesulaukusios karvi ateina arba
tarnait, arba eiminink j pamelti, atnea Vincukui pavalgyti ir vl ieina. Na, o jeigu karves
upuola abals, jos ima zylioti ir, urietusios uodegas, pasileidia uoliais namo. Nors ir stengiasi
Vincukas jas sustabdyti, taiau retai kada pavyksta. Tada ir jis paskui karves pargrta. Parjus i
ganyklos eiminink piemenuk tuoj pristato prie darb: tai buroklapi priskinti kiaulms, tai ols
pripjaut ir nunet karvms tvart, dar prisemt vandens i ulinio arkliams ir karvms atsigerti.
Vincukas, kiek miegojs, kiek nemiegojs, kantriai dirba visus darbus, ino savo pareigas ir
nepriekaitingai atlieka. eiminink patenkinta. K paliepsi, visk padaro. Karvs priganytos, pieno
nemaja.
Ger piemenuk tu iemet parsiveei, giria eiminink Vincuk vyrui. Reikt ir kitiems metams
pakalbinti.

Prie pat Jonines susirgo Kazas, eiminink snus. Serga, guli, nieko nedirba, o blogiausia tai, kad
nra kam naktigon joti arkli ganyti. Tvui vienam ir taip darb iki kaklo, o dar naktimis be
miego nebe jo sveikatai.
O Vincukas ar negali paganyt kartu su karvmis? Vis dien paskui jas vaikto, sumst
eiminink. Vien dien paganys vienur, kit kitur. Kazui dar reikia isigult, kartis nekrinta.
Gerai tu sakai, sutiko eimininkas. Taip ir padarysim.
Kai vakare Vincukas pargin band, Blays ir sako:
Nuo rytdienos gauni ganyt dar ir por arkli. Karves nusivarysi, o arklius a pats nuvesiu ir
supaniosiu.
Arkli a neganysiu, netiktai viesiai tiesiai atsak Vincukas.
Kaip tai neganysi? net akis ipt Blays. Nuvesiu ir ganysi.
Galit nuvest, jei norit, bet a j neganysiu.
Kokios ia kalbos? supyko Blays. Kodl?
Nebuvo derta.
Daug tu inai, kas buvo derta, kas ne? Ganysi kaip didelis.
A inau, man tt sak, kirtosi Vicukas. Pasamdt ganyt karvi, tai jas tik ir ganysiu.
Pasamdiau ganyt, ir tiek, o k ganyt mano reikalas. Tu pasamdytas u piemen tai ir esi piemuo.
Tavo darbas ganymas.
Ar a neganau? nepasiduoda Vincukas. Gal dar ir kiauli sugalvosit atvaryt?
Ar tu matai? Kad ir kiauli atvarysiu, tavo darbas ganyt, jau siunta Blays.
Jeigu taip, tai a rytoj einu namo ir ttei visk pasakysiu.
Na k js ia, negalit kaip nors susitart? sikio eiminink. Tu toks geras vaikas. Iki iol
nesipykom, nesipyksim ir toliau. Pats matai, vaikeli, kokia dabar mums bda. Kazas susirgo, nra
kam naktigon jot. Ne visam gi laikui. Pasveiks Kazas, ir tada nebereiks. Paganyk kur laik kartu
su karvm. U t ganym ileisim per v. Rok porai dien atlaidus. Aplankysi savus. Ar bus gerai?
Jeigu ileisit per Rok, sutinku, pagaliau nusileido Vincukas.
Labai sunku Vincukui ganyt karves kartu su arkliais. Kas negan, tas neino, k tai reikia.
Karvs, po truput pedamos ol, vis traukia stovyns link. Tik reikia saugot, kad jav lauk
nelst, o supanioti arkliai grauia sukdamiesi vienoje vietoje. ia tik pavarei koki karv toliau
nuo ikados, irk, jau kitos toliau pajusios, o arkliai kain kur atsilik. Kol juos supaniotus

atsivarai iki bandos, irk, jau kuri nors karv bridusi jav lauk.
Vargsta Vincukas mnes ir kit. Jau ir Kazas pasveiko, bet kako naktigon nejoja. Arklius
pakaitomis tai vien, tai du atvaro Vincukui ganyt. Gano vaikas. K darysi? Nenori upykdyti
eiminink. Supyks ir neileis namus per atlaidus. Kam tada pasisksi?
Jau Rokas nebetoli, ir Vincukas ruoiasi. Susidjo perskaitytas knygeles. Gal miestelyje bdamas
nauj gaus? Nusiblizgino batelius, isiplov kojinles, isival kelnes ir varkel. Markinliai ir
nosins neneioti, buvo vars. Galvoja Vincukas vien apie tai, kaip gera bus susitikti su artimaisiais.
Taip seniai j nemat, vis labai pasiilgo.
Prabgo savait, kita, jau ir atlaid rytas. Igin kaip visada anksti, taiau toli negin. Vis lauk, kada
ateis jo pakeisti. Kakodl ilgai niekas nesirodo? Pagaliau tarnait kaip ir paprastomis dienomis
atne piemenukui pusryt.
O kas mane pakeis? nujausdamas kak negera klausia piemenukas.
O kur tu ruoiesi? nustebo mergina.
adjo mane ileist per atlaidus dviem dienom, beveik verkdamas sako Vincukas.
adto trejus metus laukia, nusijuok tarnait. Jie visi trys vaiuoja atlaidus. Mane irgi namie
paliko, pykteljo mergina ir nujo.
Ak, itaip!? nuoskauda suspaud vaiko irdel, o akys pritvinko aar. Minutl pamsts
Vincukas m ginti karves kuo toliau nuo nam. Nuvars toli u giraits, jis tekinas gro atgal,
sustojo ir palauk, kada ant viekelio pasirodys brikut. Kai brikut atriedjo, vaikas paoko ir
tekinas nubgo prie pirties.
Neileidot mans, nevaiuosit ir js, sumurmjo vaikas.
Ubgs u pirtels, kad nebt jo matyt nuo viekelio, brkteljo degtuk ir pakio po stogu. Pats
kaip galdamas greiiau pas karves.
inosit, kaip meluot ir apgaudint maesnius.
Grs prie karvi jis atsikvp, nusiramino ir, daug nesidairydamas, pasislp u medi. I tolo
stebjo, kas bus toliau.
Kaip tik ant poskio, kur apvaiavus ganykl reikia sukti miestelio pus, Kazas i brikos pastebjo
juod dm stulp.
Tvai, suk arkl atgal pirtis dega!
Kol apsuko arkl, jau ir didiul liepsna prasiver pro dmus. Tvas sukirto arkliui ir i skubjimo
botkoiu ukabino kepur. i, nukritusi ant viekelio, taip ir liko ten gulti. Pats be kepurs,
pasiiaus, staias brikoje, viena ranka tampydamas vadeles, antra ai arkliui onus botagu ir vis
jam atrod, kad per ltai is bga. Snus ir eiminink nebeisilaik sdynje. Kazas su nauju
kostiumu, motina isipusiusi graiausiais kermoiniais aprdais susmuko ant brikuts dugno,

laikydamiesi vienas u kito. Kai poskyje kiem brikut une, jie taip abu ir sukrito viekelio
dulkes. Kol jie i ten isikrapt, tvas jau lkdamas su dviem kibirais vandens pro al paragino:
Kibirai jau lovyje. Semkit greiiau vanden ir nekit prie pirties. Rado, kada voliotis.
Kai motina su Kazu atbgo prie pirties, i jos buvo lik tik pamatai ir i akmen sukrauta krosnis.
Kazas su motina ipyl vanden ant aiaruojani arij, o tvas i apmaudo likteljo vanden ant
kaitusios krosnies. Akmenys tik sunypt ir ant visos pievos pasklido gar kamuoliai.
Kas paskutinis vakar ijo i pirties? ts tvas atsisuko Kaz. Ar ne tu? Nesupylei gerai
arij vandeniu ieidamas. O vis laik kalu galv: nepalikit neugesint arij. tai tau, jau ir po
pirties, iekojo Blays ant kurio nors ilieti pykt. Matai, kas daros, kai visk dirbi atbulom
rankom. Laim dar, kad oras toks ramus, n vjelio. Galjo dar ant trobesi unet.
Tai kad pats, tte, pasilikai, kai a ijau, gynsi Kazas. Negi neatsimeni?
Gerai, nutilk, bo kai voiu snuk, murzinas ir pasiiaus tvas sugniau purvin kumt.
Nepadaro kaip reikia ir dar iri, kaip suverst kalt ant kito galvos.
Matai, dar mutis oks, nepasidav Kazas. Neino, ko nori, pats prisidirbs. Tik pamgink,
atstats krtin engteljo ariau tvo, nepairsiu n kad tvas.
Tai ir e, jeigu taip nori, veit kumiu per galv snui.
Visas nenusisekusio ryto niris, igstis, pyktis ir tampa tilpo tame kumtyje ir smgis gavosi toks
stiprus, kad nuvert Kaz nuo koj. Jis kaip stovjo, taip ir krito vandeniu suliet, apnet suodiais
ir pelenais piev. Pakilo panaus pat velni. skaudintas iki pai irdies gelmi, eistas, paemintas
jis eng prie tvo, grieb j u atlap, bet suduoti vis dlto neidrso. Gerokai papurts tk t pai
bal, i kurios pats k tik buvo atsikls.
O, Jzau, m spiegti motina. Tvas su snumi muasi! Dar kas pamatys. Nusileisk tu, Kazukai,
bk maesnis, tvas pasikariavo. Paskui pats gailsies, maldavo ji, glostydama sn.
Jis pats pradjo. U k jis mane mua? Kad jau tvas, tai ir galima? net susigraudino Kazas.
Visus metus ariau, kol t kostium sitaisiau atlaiduose pasirodyt, o kas i jo dabar liko? Tik imest,
vis tiek jau jo nebeneiosiu.
Pagaliau ir tvas maum atvso. Pakils i balos ir braukdamas ranka purv nuo drabui jis irgi
jautsi nuskriaustas:
Tai kad sulaukiau atjus senatvei. Usiauginau neprieteli.
O ko muies? Diaukis, kad susiturjau. Biau miltus sumals.
Gana, nebesipykit. Geriau einam namo, vis tiek ia nra kas veikti. Tik pairkit, k mes visi
panas? Kaip reiks visk imazgot? Tai bent iemet atlaidai. i met v. Roko niekada nepamirim.
O karvs t dien buvo ramios, ir Vincukas, padjs galv almargei ant temens, gerokai numigo.

Apsireikimas
iandien ms miestelyje buvo ikilminga diena. Ileidome iluv maldinink br. Dar gerokai
prie pietus gatvje prie ventoriaus isirikiavo procesija. Priekyje kunigas su balta kama, prie jo
vyrukas su kryiumi, dar vienas su didele balta vliava ilkiniais baltais kutais.
Vliava tai vliava, bet ne tokia, koki buvome prat matyti ant medinio koto per Valstybs ventes
prie namo sienos kabani. i vliava irgi su kotu, tik ant to koto auktai dar skersinis pritvirtintas, o
ant to skersinio dar trikampis, o ant to trikampio virns paauksuotas kryelis i tolo spindi. Abipus
skersinio po tris plaius ir ilgus balto ilko kaspinus. Prie t kaspin po mergait su baltomis
pirtinlmis, tiems kaspinams neti. Per vis vliav Marijos su kdikliu Jzumi ant rank
raudon roi vainike paveikslas.
Truput toliau nuo vliavos ant netuv keturiems neti Saldiausios Jzaus irdies altoriukas.
Suskaiiau net trylika moni. Ir dar ne viskas. Jei nori, prie procesijos gali prisidti ir daugiau
moni. Niekas nedraudia. Anaiptol kuo daugiau moni, tuo geriau.
Pagaliau procesija pajudjo. Kunigas ugiedojo giesm Marija, Marija, o maldininkai ir juos
lydintieji ts i giesm.
Banyios bokte suskambo varpai. Procesija ir j lydini maldinink gausus brys giedodami atjo
iki Braiuko upelio. Per upel tiltas, o prie tilto v. Jono koplytstulpis. ia jie ir isiskyr.
Maldininkai tiltu perjo kit upelio pus ir nesustodami nujo toliau, o lydintieji pasiliko. Nustojo
skambj varpai, nutilo giesm ir visi, kurie lydjo, dar kiek pastovj ir pasidalij spdiais,
neskubdami gro miestel.
Mes su Janyte grome kartu su suaugusiaisiais, vaizduodamos labai rimtas io renginio dalyves,
nors mums viso labo buvo gal tik po devynerius metelius... Girdjome vyresnij pasakojimus apie
iluvos stebuklus, apie tai, kaip apsireik Marija, ir visk djoms galv. Taigi, gan piemenukas
band, staiga mato, kaip viesa nuviet vis piev ir ant didelio akmens pasirod veniausioji
panel. Tas akmuo ir dabar tebra iluvoje.
Eidamos kartu su suaugusiaisiais prisiklausme visoki kalb, kad Marija myli maus nekaltus
vaikuius, kad ji juos regi i dangaus, kad juos globoja, saugo nuo nelaimi. Tiek prisiklausiusios
mes su drauge Janyte pagalvojome: Jeigu Marija pasirod piemenukams, maiems vaikeliams, tai
kodl negalt pasirodyti ir mums abiems? Juk mes irgi maos ir, be abejons, geros. Labai
klausome savo tveli, kalbame poterlius banyioje ir namie, einame ipainties. Panorjusios
galtume bti dar geresns dar bti klusnesns tveliams, padti moiutei ar seneliui paneti sunk
ryul, nesipeti su vaikais ir, Dieve apsaugok, neberauti daugiau niekada i mokyklos daro mork.
ia jau mano nuodm, nors gal jau ir nebe nuodm. Jau ne kart prisipainta kunigliui per
ipaint ir yra gautas iriimas.
Dar reikt pasistengti bti kantrioms, visiems nusileisti, nesikelti puikyb, bti nusieminusioms, o
svarbiausia daug daug melstis. iaip sau, po kelis poterius, kaip kad Tve ms, Sveika, Marija,
Garb bk Dievui Tvui, gali ir neutekti, reikia btinai ko nors daugiau. Juk Marijos garbei.
O jeigu roani? Ir i tikrj, kas gali bti geriau u roani? Juk jis ir yra skirtas Marijai

pagerbti. sivaizduok, kiek kart kreipsiesi panel Marij tik per vien roani? O jeigu per du?
Pasitarusios taip ir nusprendme: jeigu kasdien sukalbsime abi po roani, Marija tikrai turt
atsivelgti ms tok nuoird trokim j pamatyti. K gi jai tai reikia?
Seniai visi isiskirst, o mes dar neiname namo, vis dar nekame, svarstome, kol pagaliau galutinai
nutarme: nuo rytdienos ir pradedame tas didiules maldas. Nra ko laukti. Reikia paskubti, kol dar
ilta. Kai ateis ruduo, ims lyti, pasidarys alta, bus negerai melstis. O ir Marijai bus nepatogu ant
ems nusileisti tokiu oru.
Kit dien po piet susitikusios ijome laukus iekoti tinkamos vietos maldai ir akmens Marijos
apsireikimui. Ilgokai vaikiojusios radome pakankamai didel akmen. Mums atrod, kad toks turt
bti tinkamas, nors buvo apaugs auktais kieiais ir dilglmis. Tas tai bt niekis, piktoles galima
nurauti, bet kad tas akmuo viduryje pliko lauko. Aplinkui jokio krmelio anei jokio medelio, kur bt
galima pasislpti besimeldiant. Negi sdsi viduryje lauko su roaniumi rankose, kad kas
pamatyt? Buvome jau susitarusios, kad niekam, oi niekam nesakysime.
Taigi patraukme iekoti toliau.
Palei upel daug krm, bet nra akmens. Pasitaik keletas, bet aikiai per mai, netinkami. Ant tokio
ir pati neatsistosi, ne tik Marija.
Pagaliau radome, bet tik up sibridus. Kain, ar bus gerai?
Kodl gi ne? Akmuo didelis, dar didesnis ir u t, kur buvome laukuose suradusios. I vis pusi
bganio vandenlio skalaujamas, varus, net blizga. Joki oli aplinkui j, tiktai skaidrus
vandenlis. Kai geriau siirjome, pamatme, kad ir ia abipus akmens vandenyje draikosi ilgos
siaurais lapais ols. Taiau nepalyginsi, kiek j buvo prie to akmens, kur lauke matme.
Akmuo geras ir alksniuk toje ups pusje kiek nori. Tiesa, truput toliau dein vyr maudykl.
Taip ir vadinosi vyr, kadangi ia labai gilu, o vanduo net juodas. Maudosi daugiausia tie, kas gerai
plaukti moka. Moterys ir mes, vaikai, mgstame pliukentis ne tokioje gilioje vietose. Ms maudykl
prie mokyklos. ia didiausia giluma man iki kaklo, o jau vandenlis toks skaidrus, kad gali
skaiiuoti smulkius vyro akmenlius dugne.
Maudykl tai maudykl, nelabai gerai, taiau ji yra iek tiek atokiau. Be to, jau nebe vidurvasaris,
nebe tokie kariai. Vargu ar sumanys vyrai tokiu laiku maudytis. iaip jau i vieta ms tikslui labai
tinka. Ant kranto, prieais akmen, nedidel aiktel alksni prilusi, o per vidur, lyg tyia, tarpelis,
pro kur aikiai akmuo matyti.
ia mes alksnynl sulindusios ir pradjome t mald maraton. Ant keli suklaupusios pradjome
kalbti pirmj roani. Atidiai, neskubdamos, taip, kaip mok davatkl, ruodama mus pirmajai
komunijai: Kai kalbi poterius, kad nebt joki paalini mini, vien apie Diev ir Jz Krist
galvot.
Ms atveju, inoma, apie panel Marij.
A stengiuosi ir, atrodo, kad Janyt taip pat. Susikaupusi, net usimerkusi meldiasi, nors man atrodo,

kad nevertt taip, gali ir apsireikim praiopsoti.

Sukalbjome po roani, persiegnojome, pabuiavome kryel, dl visa ko akmen pavelgme.
Bet tik tarp kitko. Niekas n nesitiki taip greitai... Alksni akas praskyrusios ivalgme aplink.
Nieko nematyti. Ilindusios i krm takuiu palei up parjome namo. Rytojaus dien po piet mes ir
vl ten.
Taip prajo kelios dienos. Viskas bt j kuo puikiausiai, tik Janyt kakodl pradjo nebeateiti.
Nra dien, po keli vl vien praleido. Man truput apmaudu. Buvome susitarusios, jei kuri negals
ateiti, roani kalbti u abi. Laikiausi odio. Taiau k ia kalbti: du roaniai vienai krmuose
ant keli vis dlto perdaug. Vien roani, tai yra savo roani, sukalbu be priekait. Vis apie
Marij galvoju. Kai reikia kalbti antr, nebegaliu taip susikaupt, nors tu kain k. Pradedu galvoti,
kodl neatjo, gal dar ateis. Jei kur brakteli, galvoju, gal jau ji. Laukiu pasirodanios ir staiga
susigriebiu, kad ne apie Marij galvoju. Tokia malda, aiku, nebus uskaityta. Tada vl i naujo. Kai
Janyt neatjo dar vien dien, a j usipuoliau. Paaikjo, kad be reikalo. Ji visai nekalta. Jos mama
pasistat stakles, audia, o Janytei reikia pritrinti eiv. Jeigu man taip bt, tai ir a negaliau. Juk
prisiekme labai klausyti tveli.
Toliau viskas josi sklandiau. Dienos buvo iltos, net kartos. Visai nesunku alksni pavsyje prie
vandens melstis, netgi malonu, o ir Janyt laiku ateina. sigudrina pritrinti eiv kuo daugiau,
prikrauna piln siet, net su kaupu, kad ilgiau utekt mamai, kad nepritrkt. O pati ateina prie ups,
ir tada jau mes abi tsiame savo maldas.
Vien sekmadien ms ramyb netiktai buvo sudrumsta. pusjus roaniui, pasigirdo tolumoje
urmulys. Jis vis artjo ir virto klegesiu. Prie maudykls atgriuvo bern brys. I karto susd pievoj
lo kortomis, o paskui sugalvojo maudytis. Vienas po kito jie m rengtis ir pliki suoko up.
Be reikalo nesprukome i karto. Apie mald, roani k ir bekalbti. Rpi tik kaip greiiau i ia
pasprukti, kol dar ms nepastebjo krmuose. Taiau taip paprastai pasitraukti nebuvo manoma,
ypa po to, kai ivydome juos nuogus. Susigusios kantriai laukme, kada jie isimaud dings i ia.
Bet kur tau. Ilgai kaudami pliukenosi vandenyje. Pagaliau vienas, ioks i ups plikas, nuogas,
okiodamas nuo vienos kojos ant kitos, kratydamas vanden i aus, artjo prie ms krmo.
Nejuokais isigandome. Janyt jau norjo sprukti, bet, laim, prie mus buvo dar vienas krmoknis.
Jis ten ir pasuko. Gerai girdjome, kaip jis ten atliko didel gamtos reikal ir, ilinds i krm, vl
pkteljo vandenin.
Baigta, dabar tai jau prauvome. Ne tik, kad buvo iniekinta ms maldos vieta, bet ir usitraukme
baisi nuodm, gal net mirtin pamatm nuogus vyrus. Dabar, kol tos nuodms neatsikratysime,
negali bti n kalbos apie roani.
Janyt bando gelbti padt savaip.
Tai kas, kad ia krmuose taip atsitiko, sako ji. Bet ten, kur Marija turt pasirodyti, viskas
varu, bgantis vandenlis skalauja, aikina ji, taiau mans tai netikino.
Negi tu galvoji ir toliau ia melstis? net pasipiktinau. Pirmiausia reikia prieiti ipainties, atlikti
atgail, gauti iriim, atsikratyti nuodms, rasti kit viet ir visk pradti i naujo.

Janyt ir vl prietarauja:
Kada kas bus, o dabar visk nutraukti. Tiek sukalbta roani, tiek mald, tiek vargo dta, o ir
Marija turbt buvo kur nors visai nebetoli. Gal niekam nieko nesakiusios apeikime banyi
klpsiomis? Marija matys, kad u t nuodm atgailaujame ir priims ms maldas.
Kaip be ipainties atgailauti? nesutikau a. Gal kuniglis paskirs didesn atgail? Ne, jokiu
bdu, spyriojausi.
Nuo ia ms nuomons ir isiskyr. Jau ir bern nebeliko, jie visi isilakst, o mes vis dar
ginijoms.
Taip ir isiskyrme nieko nenutarusios.
Ne tokio apsireikimo tikjoms...

Vis tie pinigai...

1.
Kai atjo pas Musteikius deimties met Stasiukas u piemen, tai ir dabar, jau dvideimt vieneri
met bernas, ia tebetarnauja. Anksiau, kol buvo gyva moiut, Kaldoms parvedavo j Musteikis
miestelin, pitoln, pas j savaitei kitai pailsti. Kai ji mir, Stasiukas daug met kojos i
vienkiemio neikelia. Be moiuts, jis daugiau joki artimj neturjo. Musteikiai jam patys
artimiausi mons, o j dvynuks mergaits, t pai met kaip Stasiukas jam lyg sess. Kitoki
nam jis neturi ir kitoki n nesivaizduoja. ia jis uaugo, prie vis priprato ir visi kiti prie jo taip
pat. Kaimynai ir tie: Musteiki Stasiukas ir tiek. Niekas kitaip ir nevadina. ia gula, ia kelia, ia
valgo, ia dirba. Apautas, aprengtas, ko dar reikia?
Kai atjo metas mokyklon, ijo tik mergaits. Jo niekas neleido, bet skaityti, rayti jis moka. Net
skaiiuoti. Savamokslis. Imoko i mergaii. Kiek jos, parjusios i mokyklos, jam parodo, tiek jis
visomis igalmis stengiasi imokti. Skaitymui koks senas kalendorius rastas ant aukto, raymui
bet kokia popieriaus skiaut, o ir visos tvoros kreida nuraintos: Mama mala, tt kala.
Prie pirmosios komunijos eiti pati Musteikien j pareng ir kartu su savo mergaitmis prileido, o kai
atvaiavo miestel vyskupas, tai ir padirmavojo.
Kai mergaits baig mokykl, liko dar visai gera skaitym knygel Sakallis, udavinynas ir
neprirayt ssiuvini. Viskas atiteko Stasiukui. Jam ia tikras lobis. Namuose, inoma, nra kada,
bet, gindamas galvijus, jis vis t turt neasi pasibruks po paastimi ir, turdamas minut laisvo
laiko, skaito, rao, skaiiuoja, prisidros trump karklo lazdeli.
T pat pirm ruden, kai mergaits pavasar baig pradios mokykl, Agnut Musteikis ive
miestan gimnazij. Ji dabar ten daug met mokysis, kol baigs didelius mokslus ir taip bus atidalyta
nuo ems. Steput liko namuose. Ji bus viso kio paveldtoja, ir jai joki moksl nereikia.
Kol Steput buvo maa, paddavo motinai prie ruoos, moksi gaminti valg, verpti, megzti. iemos
vakarais kartu su Stasiuku plydavo plunksnas pagalvms, o kai ir paaugo, tai lauko darb nedirbo,
nebent per paius darbymeius ar bulviakas. Ji jau nuo eiolikos met staklse. K per iem
priverpia, audia drobes, milus krauna sau krait.
Samdo Musteikis bern, merg ir piemen. Kiekvienais metais po Kald susiieko eimyn, sudera
alg, pavir, o dl Stasiuko tai nei samdyti, nei jam algos mokti reikia. Jo udirbti pininiai pas
Musteik, ir jis savo nuoira juos tvarko.
Berniokas jau suaugo. Reikia kostiumo, kad turt kuo apsirengti eidamas banyi, reikia koki
nors graesni ventadieni markini, nosini. Pas iaui usak pusbaius vasarai, batus
rudeniui. Kriauius pasiuvo kailinius ilgus, emiau keli. Dar metini veni ar atlaid proga, o
ir iaip kada didesn grd kiek pardavs turguje, duod po kok lit.
Kam tau pinigai? Tegu bna pas mane, nepraus. Gal kada sugalvosi ieit ar enytis, tada ir

atiduosiu, kas udirbta. Nebijok.

O Stasiukui ir taip gerai. Kai Musteikis vaiuoja turg, visada ima su savimi ir Stasiuk, o
Musteikien barasi:
Ar pats vienas negali nuvaiuot? Negana to, kad pats gaita, dar ir Stasiuk gaiina.
Bet Musteikiui Stasiuko labai reikia. Po turgaus miestelyje, susitiks su pastamais, visada usuka pas
yd arbatin igerti. Stasiukas reikalingas arkliams priirti ir saugiai namo parveti, jei
pasitaikyt, kad per daug paimt.
Kai Musteikis su gaspadoriais geria ir ukandiauja, Stasiukas, susirads kok patog kamput, sdasi
ir, atrms galv sien, umiega.
Musteikien barasi, bet Stasiukui su eimininku vaiuoti visada patinka. T dien jam nereikia dirbti.
Jis ne tik pailsi, nes, kol jie geria, gauna ir pamiegoti. Kartais ir Stasiuk pakvieia prie staliuko, nors
bt geriau, jei neadint. pila stiklel degtins, pasmeigia akute silks ukandai. Stasiukas, igrs
ir ukands, grta arkli priirti ir, linds savo kamput, dar saldiau umiega.
Musteikien su vyrais turg niekada nevaiuoja. Ji savo srius, sviest ir kiauinius parduoda ydui
kromelninkui ir kartu nusiperka i jo reikaling preki. Ji savo pajam nerodo vyrui, kaip ir vyras
jai. piniginius vienas kito reikalus jie nesikia. Musteikienei reikalingi pinigai ne tiek kokiai
bliuzelei ar graesnei skarelei nusipirkti, kiek mergaitms. Jau atjo laikas joms graiau rengtis, kad
neatrodyt prasiau u kitas savo bendraames kininkaites.
Musteikis igeriantis, bet ino saik. Niekas dar jo nemat voliojantis miestelio gatvje, be to, jis ir
namuose vis turi pasidars statinait alaus. etadien arba sekmadien, vakarais jis pavaiina ujus
kaimyn ir pats kartu igeria. Kaimynas ueina retai. Kaip ten eisi, jei nuolatos seninas ir girininkas
sdi? Tie tai jau nuolatiniai Musteikio sugrovai. Su jais Musteikis geria namie, o jei tenka kada
visiems trims miestelyje susitikti, tai tiek prisiliuobia ydo arbatinje, kad Stasiukui tenka juos
gulinius gabentis namo. Kai pilnos rogs ar ratai gulini vyr, tai Stasiukui tenka vanyioti
atsisdus ant vieno i j kupros. Kad bt daugiau vietos ratuose, sdyn nustumiama pat gal
veimo ir ant jos neatsissi. Tai ir tenka Stasiukui kaip nors prisitaikyti. Negi vaiuosi staias, kaip su
mlo veimu? Jam patinka, kai ariau drybso girininkas. Jis toks riebus, minktas ir, bdamas girtas,
ramiai sau knarkia. Ne taip kaip seninas: tas vis kruta ir veriasi dainuoti, o stengdamas j sutramdyti
rkauja Musteikis.

2.
Bet taip atsitinka ne danai. iaip per vis savait Musteikis nuduoda darbt. Keliasi anksti ryte, kelia
eimyn ir su visais kartu jau laukuose. Ne tiek pats dirba, kiek iri, kad eimyna nedykint.
Pasirodo en, pasirodo ten, vis suka rat ir maiosi dirbanij akyse. Neleidia monms nei
valandlei sustot, atsikvpt, nei prakaito nuo kaktos nubraukt.
Anksti ryt kls, po piet visada eina klt trumpam numigti. O kad neumigt ilgam, gulasi
auktielnikas ir, itiess kojas, jas sukryiuoja. Deda pd ant pdos taip, kad vienos pdos kulnas

remtsi kitos kojos pirtus. Kai usnsta ir atsipalaiduoja, kartais trumpiau, kartais ilgiau isilaikiusi
pirtais besiremianti pda ima ir nusprsta. Musteikis pabunda. Na, tada jau laikas keltis. Ritasi i
guolio ir eina gainioti eimynos.
Jo trisdeimt penki hektarai tvarkomi pavyzdingai. em, gerai triama mlu ir mineralinmis
tromis, kiekvienais metais iaugina neblog derli. Valsiuje Musteikis priskiriamas prie
pasiturinij, bet eimyna nenoriai eina ten tarnauti. Jau plaiai inoma, kad tame vienkiemyje
prastai duoda valgyti, labai spaudia prie darbo ir visi laukia iki paskutins dienos, tikdamiesi
geresns vietos. Jeigu kas ir pakliva ia, tai, itarnav metus, antriems metams n vienas nepasilieka.
Po vis parapij jau pasklid kalbos, kaip vienas samdinys, po met baigs tarnauti, ijs i sodybos
sustojo galulaukje prie kryiaus, uvert galv ir kreipsi nukryiuotj:
Jzau, Jzau, koks tu kdas! Ar ne pas Musteik tarnavai?
Kaip ten bt, bet kis be samdini neliko n vienais metais. Kaip visada, taip ir iemet, tuoj po
Kald, atjo naujas bernas, jau stolnas, koki trisdeimties met, dvideimties met mergait
Elziuk ir i miestelio piemenukas.
Elziuks pasirodymas pakeit vis Stasiuko gyvenim. Nors jam daugiau nei dvideimt, jis niekur
neieidavo i nam. Su jaunimu nebendravo, nevaikiojo vakarukas ir veng mergaii. jas
pasiirdavo tik i tolo, o susitiks, i ariau, bdavo nedrsus, veng pavelgti akis. O dabar tai,
nam namie tokia mergait. Jaunut, graut, linksma, maloni ir mandagi su visais. eiminink ir
eiminink kreipiasi tamsta, o visus kitus vardais vadina. Dargi malonybiniais. Na, Stasiukas tai
jau visiems Stasiukas, bet kad ir didelis, dramblotas trisdeimtmetis bernas ir tas Poviliukas.
Piemenukas Andzelis, o eiminink dukt Steput. J dabar taip ir visi kiti vadina. Susirink i
vis krat nepastami svetimi mons per iem priprato vieni prie kit, susigyveno, susidraugavo.
Iki pavasario ir Stasiukas visai idrsjo, daniau pasiiri Elziuk, bando net nektelti. Gans j
akimis, dabar jau ieko prog kaip ariau prieiti, ilgiau kartu pabti, tuo labiau kad ji nesibaido ir
kaip su visais, taip ir su juo maloni. Jo neemina, neniekina. Ne taip, kaip bernas. Perprats Stasiuko
nuolank bd, jau bando tuo naudotis. Kai kart po vakariens bernas atsidrbs u stalo suuko: Ei,
Stasiuk, atnek atsigerti, Elziuk pasipiktinusi suuko:
O pats ar negali nueiti? Kodl Stasiukas turi tau tarnaut?
Sugdintas bernas pakilo ir pats nujo prie kibiro, o Stasiukui taip buvo gera ant irdies, kaip niekada
nra buv gyvenime.

3.
Per iem Musteikiai retai vaiuoja banyi. Gal kart per mnes. Kai vaiuoja, tai Steputs
nesivea, namuose palieka. Bijo, kad nepersialdyt mergait. Banyia didiul, sienos
aperknijusios, iem visada maai moni, nepridusuoja. Kad ir su kailiniais, ir su veltiniais ant
koj, kol ibni per pamaldas, altis persmelkia. O Steputs nei kailiniais apvilksi, nei veltiniais
apausi. Negrau. Turi ji ir gelumbe pamutus trumpus kailinaiius, ir batelius su kailiu viduje, bet su
medvilninmis kojinmis blauzdos kaip ir plikos. Kai per Tris Karalius pastovjo banyioj, tai
atalo kojas iki skausmo, o blauzdas druska trinti namuose teko, kol atsigavo.

Kas kita vasar. Kai tik sekmadienis tai visi trys banyi. Bernas turi dvirat. Tas. tai kit kart
n pusryi nevalgs, ivaiuoja. Musteikis su mona ir dukterimi papusryiauja, isipusto ir idarda
brikute. Visi turi sav tiksl: Musteikien pasimelsti, Steput su pastamom mergaitm susitikti,
po miestel pavaikioti, o Musteikis irgi turi savo iskaiiavim.
Steputei jau dvideimt vieneri. Reikia parodyti monms, koki ukurin iaugino, tegu pamato visi,
kuriems tai rpi.
Kai bernas ir eimininkai ivaiuoja, tai namuose lieka tik Stasiukas, Elziuk ir piemeniukas. I j
vis Stasiukas laisviausias. Piemuo turi ganyti, Elziukei reikia pamelti karves iki vidudienio, o jis
galt, kad nort net banyi nueit arba prigulti valandlei, bet jis niekur neina. Jam labai malonu
pabti kartu su Elziuke. Darbai laukuose juos visai suartino ir dabar, galima sakyti, jie draugai.
Nutaik minutl laisvo laiko jie ir pasdi kartu ant eios, pasikalba.
Kai pernai tarnavau Smalioriuose, tai sekmadieniais eiminink visados pietums visai eimynai
kepdavo kiauinien, vien sekmadien Elziuk sako Stasiukui. Gal pasidarykim ir mes vent?
O kaip tu j pasidarysi? nelabai supranta Stasiukas.
Ogi visai paprastai. Tu eik dar ir priskink ger sauj svogn laik, o a per t laik apirsiu
vit gtas. Gal rasiu kiauini.
Kai Stasiukas prie ulinio nuplovs svogn laikus atsine juos pirki, ant suolo prie dur stovjo
pintinait su kiauiniais.
irjau, lentynoje nra laini, bet kltyje maiau puodyn su taukais stovi. Ar bus gerai su
taukais? Kaip sakai? paklaus Elziuk ir, pamusi i Stasiuko rank svogn laikus, padjo lkt.
inoma, koks gi skirtumas? pritar Stasiukas. Bet kur radai tiek kiauini?
I kiekvienos gtos po por jau deimt. Ar uteks?
Tiek net nesuvalgysi.
Palauksim piemenuko, o tu eik prie ulinio ir prisemk lovius vandens. Tegu apyla, bus karvms
atsigerti. Kol a pameliu, piemenukas prilau lap i daro. Bus kiaulms. Apsiliuobsim,
susitvarkysim ir eisim piet valgyti.
Suveit kiauinien ir atsigr vieio, k tik ikoto pieno, visi pakilo nuo stalo.
Ne koks ia griekas, bet geriau bt, kad eiminink nesuinot, perspjo Elziuk, kai piemenukas
norjo ieiti. Sekmadieniais, kai tik liksim vieni, dabar visada valgysime kiauinien, dar pridr.
Jeigu visiems vent, tai kuo mes prastesni?
Kai piemenukas ijo darin pamiegot, o Elziuk nukraustinjo stal, Stasiukas paklaus:
O k dabar darysim?
A tai skalbsiu truput, o k tu veiksi, neinau, atsak. Jei nori, tai ir tau iskalbsiu markinius.

Labai nevarius dvi. Ar turi kitus persivilkti?

Ne. Tai mano vieninteliai ventadieniki, nelabai smagu prisipaint Stasiukui. Kasdien pati
matai, kokius neioju. Drobinius.
Nusivilk. Ir taip pabsi, kol idius. Tokia karta saul... Savo skalbiu ne muilu, bet su gerais
prokais, bus ger pamuili.
Labai ai tau, Elziuke. Neinau, kaip reiks atsilyginti. Tu visiems tokia gera...
Kodl tu turi tik vienus markinius? Ar negali nusipirkti kit? Galtum pasikeisti, kol kiti skalbiami,
stebjosi Elziuk.
Tokiems dalykams a pinig neturiu. Kiek man ko nuperka dd Musteikis, tiek ir turiu. Visi pinigai
pas j.
Tai jis tau ir algos nemoka? dar labiau nustebo Elziuk. Tai ir dirbi u dyk?
Duoda retkariais po kelis litus. Man daugiau ir nereikia.
Varge tu mano, varge. Geras tas tavo dd Musteikis, nra k sakyt. Turi bern u dyk, nors antrus
markinius nupirkt...

4.
Sekmadieniais, kai lieka vieni, po kiauiniens, Stasiukas vis laik stebi, k veikia Elziuk. Jei ji
nukrausiusi stal ir sumazgojusi auktus eina klt ir usidaro, tada ir jis eina kamarait
valandlei numigti, o jei ji darbuojasi kieme, jis niekur nesitraukia ir sekioja i paskos: gal paprays
k atneti ar paduoti, ar iaip k nors padaryti. Stasiukas tuoj skuba patarnauti. Nieko nepadarysi. Nuo
pat maens prats bti siuntinjamas, o ia gi Elziuk... Jeigu ji liept, tai jis ir ugn okt taip
norisi jai tikti. Jei ji ima tui kibir nuo kalads ir eina prie ulinio, tai Stasiukas stveria jai i rank
ir pats atnea vandens. Jei Elziuk nueina prie malk, tai atnea tik pirmj glb, o daugiau prinea
Stasiukas. Jis nepraomas skiedryne priskaldo balan prakurams, o kai Elziuk ant prieklio
sddama ukuoja savo graius ilgus plaukus, jis stovi prieais ir nuoirdiai grdamasis sako:
Kokie gras tavo plaukai. Blizga kaip ilkiniai.
Tikrai? N nepagalvojau, atlaidiai ypsosi ji. Kad tu inotum, kaip man jie nusibodo, kiek turiu
su jais vargo, kiek atima laiko.
Bet utat kaip grau. Ar taip gali bti sunku ukuoti plaukus? Jei taip sunku, tai a galiu suukuot.
Elziuk jau visai juokiasi:
A pati per savait beveik neukuoju, o kada tu man ukuosi? Nra laiko. Pasidailinu tik priekyje,
prie kaktos ir usiriu skarel. Vis adu nusikirpti.

 Tik jau nesukvailiok. Nukirpt tokius plaukus, tai tas pats, kas nukirsti rank. I karto koliekas.
O kodl, Stasiuk, tu ia tiek met tarnauji ir u dyk? staiga surimtjusi mergait pakeit kalb.
Kodl nepasiiekai kitos vietos? Suaugs vyras, bet kur galtum tarnaut u ger alg. Usidirbtum
nors apsirengti monikai. irk, Povilas net dvirat nusipirko ir kaip pasirdo sekmadieniais.
Neinau, niekada nepagalvojau, neino k pasakyt Stasiukas. A ia nuo deimties met.
Pripratau prie vis. Neinau, kaip bt kitoje vietoje. Gal nemokiau.
Tie patys darbai visuose kiuose. Nebt kitaip ir kitur, tik tiek, kad, metus idirbs, gautum alg ir
pavalgs btum soiai. Baisu ir pagalvot, koks ia valgymas pas tuos Musteikius, net nusipurt
Elziuk. Kodl taip yra, kad tu ia nuo pat maens?
Neinau. Turjau tik moiut. ia tarnavau jau kelerius metus u piemen. Kai ji pasimir, taip ir
palikau. Neturjau kur kitur dtis.
Ar tik vien moiut turjai? Kur tvas, motina?
Nemaiau a j n vieno. Sako, kad motina mir, kai visai mauiukas buvau. Tai ir augino moiut.
Tokios tokels, atsiduso Elziuk. Ieina, kad tu lyg koks Musteiki augintinis. Na, k gi, patogu
turt tok augintin samdin u pavalgym.
O kodl tu, Elziuke, tarnauji? Ar tu irgi neturi tv?
Ne, dkui Dievui, a turiu abudu tvus ir dar deimties met broliuk, diugiai atsak mergait.
Turim ir savo namuk miestelyje. Yra kur gyventi ir tarnauti, po teisybei, man nereikt. Mes abi su
mama verpiam, audiam ir i to visai neblogai pragyvenam. Kart laikratyje perskaitm, kad
Dotnuvoje galima nusipirkti tokias protingas stakles, kurias reikia tinkamai nustatyti ir jos paios
audia visokiais ratais vienpales staltieses, lovatieses. Tik reikia labai mokti nustatyti. Nusprendme
su mama jas sigyti. Visa bda, kad labai brangiai kainuoja. O tiek pinig mes neturime, todl
sugalvojom, kad man reikia kiek patarnaut. Kiek a udirbsiu, kiek mama, sudsim krv ir pirksim.
Ir tarnauju a i viso tik antri metai.
Bet ar inot, kur yra ta Dotnuva? Turbt labai toli? susirpino Stasiukas. Ar moksi su tokiomis
staklmis dirbti?
Nusipirkus stakles, ten, vietoje, apmokina ir tada namus atvea. Taip laikratyje rao.
Bet kaip pasiekti t Dotnuv? Ar inot?
Rasim, ne bda, kad tik punig bt.

5.
Neilgai truko pasiliekani namuose samdini vents su kiauiniene. Atostog namus parvaiavo
Agnut. miestel banyion tik Steput su tvais vaiuoja. Agnut nemgsta. Buvo gal kok kart kit,

o dabar lieka sekmadieniais namuose. Tai sode po obelimi pasitiesusi gni guldama skaito knyg
ar atsisdusi siuvinja, tai prie ulinio skalbia ir ia pat, patiesusi ant pievos savo skalbinius, diovina
prie saul. Kai namuose savas mogus, nelandiosi po gtas iekodamas kiauini. Pietums tenka
tais paiais bariais, kurie nuo pusryi liko, pasitenkinti.
Kai prasidjo darbymeiai, tai ir patys Musteikiai reiau bevaiuoja banyion. Per savait sunkiai
dirbus, norisi ir pailsti, pasiruoti kitai darbo savaitei: tai grbliui dantis ikrito, tai dalgiui kotas
nulo, tai veimo ratas vos laikosi. K iandien padarysi, nereiks gaiti per darbymet.
Nuo rugiapjts kai prasideda, tai darbas darb veja. Ivarg, nusiplk kiauiniautojai pikti ir irzls.
Ir Elziuk nebe tokia linksma, ir Stasiukui nedrsu prie jos ariau prieiti. Jis turi didel sumanym,
per vis vasar irdyje neiojasi ir vis laukia tinkamos progos. Bet kai ta proga pasitaiko, jis
neidrsta ir gana. Kart, kai visi buvo ivaiav per Mykolines atlaidus ir jie buvo lik vieni, buvo
puiki proga, kad vargu ar pasitaikys kada geresn. Stasiukas sekiojo Elziuk vis dien, bet taip ir
neidrso isiiot. O pasikalbti labai reikia, oi, kaip reikia. Spariai artja Kaldos, o po Kald
Elziuk ivaiuoja, ir tiek tu j pamatysi. Kaip tada jai isakysi, kas ant irdies guli?
Mato Stasiukas, kad ilgiau laukti nebegalima. Per jo tok nerytingum gali viskas nueiti niekais. Kaip
bus taip bus, reikia rytis kart, ir jis, nieko nelaukdamas, pamats, kad Elziuk nujo darin ieno,
atsek paskui j.
Elziuk, pamaiusi j taip netiktai pasirodius darinje, sunerimo.
K tu ia veiki? grietokai paklaus ji.
Nepyk. Sskim va ia, ant balkio, pasinekti reikia, pam jis j u rankos.
Rado laik nekt, nerimavo Elziuk. Kai pamatys eimininkas, kad mes ia, darinje...
Elziuke, tu jau greitai ivaiuosi, a tavs nebematysiu. Taip ir liks viskas nepasakyta.
Na, k gi tu ia man nori pasakyt? jau velniau paklaus Elziuk.
A galvojau, galvojau, dien nakt galvojau, seniai sugalvojau, tik vis nedrsau tau pasakyt.
domu, jau ir mergait susidomjo. K tokio tu sugalvojai, kad nori btinai man pasakyti?
Tekk u mans, Elziuke, k? Stasiuk net prakaitas ipyl. Atsiimsiu a i Musteikio visus savo
udirbtus pinigus ir nupirksim tas tavo stakles. Nebereiks tau daugiau pas kininkus tarnauti.
Oi, vargeli, tu mano. O a galvojau, kas ia galt bti? paglost jo rank Elziuk. Tu toks geras
vaikinas, o a nori nenori turiu tave apvilti.
Na, tikrai, nelabai perprats jos odius Stasiukas su usidegimu nekjo toliau. Nusipirksim
stakles, abudu dirbsim ir pagaliau a galsiu itrkti i tos Musteikyns. A dirbt netingiu. Nei geriu,
nei rkau, visur tavs klausysiu. Kaip tu sakysi taip ir bus. Neleisiu tau sunkiai dirbti, sunkius darbus
a pats padarysiu, visur pavaduosiu.
Viskas gerai, Stasiuk, tik tiek, kad a jau turiu jaunik... buvo priversta atvirai prisipainti Elziuk.

 Pavasar adame enytis.

Kaip ia gali bti? nenori patikti Stasiukas. Turi jaunik, ruoiats vestuves kelti, o per visus
metus n aki neparod?
Jis irgi tarnauja. Tik labai toli, kakur prie Latvijos sienos. Dd prirodijo. Ten daug didesnes algas
moka. I tokios tolybs neatvaiuosi, kada sugalvojs.
Tai jau inoma. Jei turi jaunik, tai man nra ko nort, visai nusimin Stasiukas. O a tiek
galvojau, dien nakt.
Tau nra ko nusiminti, velniai ramino Elziuk. Tu toks puikus jaunas vyrukas, gausi net
geresn u mane. Tik neskubk, suspsi. Na, o i ia tau reikia sprukti. Kad tik panorsi, visur gausi
viet. Blogiau niekur nebus. Pamatysi daugiau moni, jaunimo, mergaii. Ne vienas Musteiki
vienkiemis sviete. Yra ir ger moni. Pernai tarnavau Ilgalaukyje. Ten imt kart geriau negu ia.
Tai duok. Nuneiu iki tvart, pam i Elziuks rank rezgin su ienu, o a apie tave vis tiek
galvosiu. Niekada nenustosiu galvoti. Nereikia man daugiau joki mergaii, geriau jau liksiu visai
vienas, neenotas.

6.
iemet po klimo Musteikis ydams pardav tik dal grd. Likusius pavasar ada veti Lietk
daugiau moka, o pavasar, jei grdai gerai isilaikys, tiks pirm r. Kaina bus dar auktesn. Tik
viena bda, kad labai toli. Net dvideimt penki kilometrai iki miesto. Bet k dabar padarysi? Kart per
metus tok kiek parduodant norisi gauti daugiau. Juk tie grdai jau paskutins prajusi met
pajamos. Nauji pinigai ateis tik ruden, po klimo. Ruduo dar labai toli ir neinia, kokie bus derliai.
Vien pirmadien visi trys, Stasiukas, bernas ir Musteikis, per dien visk paruo kelionei miest.
Patikrino pakinktus, itep ratus, veimus sukrov maius su grdais ir vakare, numig valandl,
tuojau po vidurnakio ivaiavo.
Vea du didelius veimus grd, vien veim bulvi, mork, kopst, svogn ir burokli Agnuts
eimininkei. Atrodo, visko nemaai pridjo ruden, kai ve mergait gimnazij, o dabar ra, kad
pritrko darovi.
Kelias geras, tokiu metu viekelis tuias, arkliai varomi lta ingine, vos tempia sunkiai prikrautus
veimus. Bt galima ir pasnausti, bet tik ne Stasiukui. Jis vaiuoja pirmas ir jam reikia irti kelio.
Musteikis antrame veime isitiess ant mai ramiai knarkia. Tik nebetoli miesto pam vadeles
rankas.
Stasiukui net silpna. Vis nakt nemiegojs vos laikosi ant koj. Bet, laim, prie kontoros jau laukia
nemaai anksiau atvaiavusij ir kol atjo jo eil, jis vis dlto gavo ant mai valandl numigti.
Gana miegot, tuzgina j Musteikis, neam grdus.

Kol sutamp maius, Stasiukui vl pakirto rankas ir kojas, bet, kai pardavs grdus, Musteikis jam
dav net deimt lit, pasidar visai smagu. Gautus pinigus jis paslp giliai maoje varko kienlje
ir retkariais paiupinja, patikrina, ar jie tebra. Kad tik nepamest. Tegu sau Elziuk sako k nori,
bet dd Musteikis vis tiek geras. Kad ir retai, bet pinig duoda, o kai dl algos, tai turbt bus jau
nemaai susidar. Pasiims, kai bus laikas. Jeigu su Elziuke bt kas nors ij, tai ir pernai ruden
bt pinigus atsims.
Kol pridav grdus, kol atsim pinigus jau ir popiet. Dar pas Agnuts eiminink usuko. Igr
po stiklin arbatos, ukand Musteikiens paruot ukandi su spirguiais, pagird arklius prie
ulinio ir ivaiavo namo.
Atgal tuti veimai greitai rieda, bet miestel pasiek tik pavakary. Su dideliais pinigais Musteikis
pabijojo net arbatin ueiti. Norjosi kaip greiiau, dar su viesa pasiekti namus.
Usuko tik pato agentr laikrai.
Senyva davatkl Veronika, agentros vedja, darbo valand nepaiso. Anksti ar vlai kas ueina
visada aptarnauja. Atiduoda laikraius, laikus, praneimus ir platina valstybins loterijos bilietus.
Ponas, Musteiki, sako ji, kai Musteikis pasim laikraius, pirkit loterijos biliet.
Na, jau ne, net piktai ginasi tas, netikiu a tomis loterijomis.
Visus ipardaviau, tik viena pusel beliko. Pirkit. Gal laimsit?
Valdinink imislas, kad kaip nors iviliot i moni pinigus, vis labiau piktinasi Musteikis.
Ale pirkit t paskutin pus. K jums reikia tas deimt lit? Galit laimt net penkiasdeimt
tkstani.
Kad ir laimsi, tai j nematysi. Pasiims jie patys.
Taip negali bti, nesutinka Veronika, juk tai rimta valstybin organizacija rengia. Atiduos iki
paskutinio cento, jei laimsit.
Iparduodi kiekvienais metais tiek biliet, o ar girdjai, kad kas ms parapijoje bt laimjs?
Kad ne ms parapijoje, tai kitur, bet mons laimi, nesutiko ji. Lietuva didel.
Tik aki dmimas, daugiau nieko. Yra, kas i to pelnosi.
Vis dlto pamginkit. Gal kaip tik ia js laim.
Tokiems dalykams a neturiu pinig. Nekalbsit.
Bet, ponas Musteiki, liko tik pus bilieto. Man jau rytoj atsiskaityti reikia, o niekas neperka. Gal
kaip tik jums ta laim skirta. Negi nenorit laimt penkiasdeimt tkstani?
Matai, niekas neperka, o a turiu pirkti. Neatsirado daugiau kvaili.

 K a dabar darysiu? Neparduot man tiesiog negalima. Bus nepatenkinti. Ko gero ir i algos
iskaiiuos.
Tai ir nusipirk pati. Nieko negali inot. Gal ia ne mano, o paios laim, juoksi Musteikis.
K reiks daryt? Jau vakaras, ir niekas turbt nepasirodys, apyverksn dejavo moterl. K
reiks daryt?
Stasiukui pagailo davatkls.
Teta, neverk. Duok man, a j nupirksiu, klauss, klauss jis itrauk i kienls deimt lit, tai,
imkite pinigus, uteks ia dertis.
Tai ai tau, vaikeli, nuvito patorka Veronika, kad Dievas duot tau laimti. Kad tu inotum,
i kokios bdos tu mane ivadavai. Dar niekada man taip nebuvo. Kitais kartais gerai sekdavosi.
Dieve, tau padk.
Durniui negali duot pinig, pyko Musteikis, veriau baronk btum nusipirks.
Kai Musteikis aprk Stasiuk, jam ir paiam pagailo. Buvo kienje deimt lit, malonu buvo juos
turt, jausti prie krtins, galima buvo t ar kit nusipirkt, o dabar j vietoje kakokia skiaut
popieriaus su skaiiais. Kas i jos? Tiek jau to, kad taip ijo. Tegu sau guli, valgyt neprao. Imest
visada suspsiu.

7.
Musteiki vienkiemio moterys jau Verb sekmadien prijo ipainties ir prim komunij. Vyrai gi
Musteikis, Stasiukas, kaip kiekvienais metais, taip ir dabar, atvaiavo Velyk antr dien atbti
velykins. Bernas tegu sau daro, kaip nori, o Stasiukas tiek met po tuo paiu stogu gyvena ir skaitosi
lyg ir eimos narys. T pai nam vyras. Maa to, Musteikis dar jauia atsakomyb, kad jo namuose
nesiglaust koks bedievis. Visada Velyk antr dien jie abudu eina ipainties, priima komunij
atlieka nors kart per metus kataliko pareig. Privalt, inoma, ir daniau, bet kad vis neieina. Per
Velykas nori nenori turi. Kitaip n doru kataliku negaltum bti. Kai numirsi, tai ir kapinse
negalsi bti palaidotas.
Nors kovo pabaiga, laukuose dar storai sniego, nakt spaud nemaas altukas, bet, saulei pakilus,
panau atlyd, ir Stasiukui jau per ilta su kailiniais.
Banyioje moni daug. Po pamokslo kol isimurgd laukan visai suilo. Jis dar tebestovjo
ventoriuje atsilapojs kailinius, kai su kita banga moni banyios duryse pasirod Elziuk. irdis
taip ir suspurdjo.
Kain, ar ukalbinti? sujudo. O gal dievai nemat... staiga nusimins nuleido galv, gal jau
itekjusi?
Kain, ar Stasiukas bt idrss, jei ji pati nebt jo pastebjusi. Tiesiog ineta moni srauto

Elziuk atsidr netoli jo.

O, Stasiukas. Sveikas. Su ventom Velykom, kaip visada linksmai ji ukalbino. Smagu matyt. Ir
tu atvaiavai velykins?
Stasiukas ukalbintas labai nudiugo.
iandien mes abu su Musteikiu, nevalg... net neino, k sakyt, sveikinu ir tave su Velykom.
Per ventas Velykas visos klausyklos apgultos ir vis vyrai. Per visus metus j su pagaliu
neatvarytum, juoksi Elziuk.
Kaip gi tu gyveni, Elziuke? kai ji tokia linksma, drsesnis ir Stasiukas. Ar dar tarnauji kur nors?
iemet gavau viet ia pat, miestelyje. Man gerai. mons pastami, geri, nuolat namus parbgu.
O tu, kaip matau, vis dar pas Musteikius?
Taigi taip. Neieina man kitaip. Pagaliau, kai tu ivaiavai, man visai vis tiek. O tu gal jau itekjusi?
Et, apie tai ilga kalba, kakaip mslingai pasak Elziuk, ne ia apie tai kalbti.
Tai kur kitur?
O i tikrj, tas pats kur. Galima ir ia, nra ko slpt, ryosi mergait. Mano jaunik uo ant
uodegos nune...
Kaip gi taip?
Na, susirado kit ir gana.
Tikrai? negali atsistebti Stasiukas
Pripiro jam kininkait nuo penkiolikos hektar. T pai, kur jis tarnavo. Sako, piniginga, viena
pas tvus. Tvukas jos ligotas, beveik ant patalo, seniai iekojo ukurio.
Kaip taip galjo? nuoirdiai piktinosi vaikinas. A niekada negaliau taip padaryt. Ar buvot
susitik? K jis pats sako?
Buvo, sako, atvaiavs metrik, bet a jo nemaiau. Pas mus irgi nebuvo ujs.
Aiku. K sakyt ujus, kai taip padarei? Kokia gali bti kalba? K dabar galvoji daryt?
Ijau dar metelius patarnaut, o paskui pats inai, kokie mano planai.
Ar labai igyveni dl jo, Elziuke? Ar labai pyksti?
N kiek nepykstu ir nepadyviju. Kas gi a? Su tom staklm bus kas ar nebus, o jis iandien
kininkas. Biednas bernelis ikart pinigingas kininkas, ems savininkas, gaspadorius. Kas
atsisakys toki pinig ir tokios laims?

 Tai gal dabar tektum u mans? neinia i kur tiek drsos atsirado Stasiukui. Ruden baigsim
tarnybas, o a atsiimsiu pinigus u visus tuos metus...
O tu inai, k? staiga sujudo Elziuk. Ueinam pas mus. Papietausim, pasdsim, apie visk
pasineksim. A dar turiu iek tiek laiko. Pamatysi, kaip a gyvenu, susipainsi su tvukais. Gerai?
Namukas nedidelis, bet tvarkingas. Stogas lentelmis dengtas, langai su baltomis langinmis, visas
kiemas dailia tvorele graiai aptvertas, po langais darelis.
Kai jie jo vid, viduryje kambario ant baltai utiesto stalo buvo sudti ventiniai velykiniai piets,
o i tolo puikavosi vairiaspalviai marguiai.
ia mano ttis su mama, pristat Elziuk pakilusius pasisveikinti su sveiu tvus. O ia brolis
Petrukas, parod ranka koki deimties met berniuk. Na, o ia tas pats Musteiki Stasiukas, apie
kur a jums pasakojau. Sutikau ijus i banyios.
Stasiukas pirm kart monse ir jauiasi nejaukiai, bet toliau darsi drsesnis. Tvukas toks pat
linksmas, kaip ir Elziuk. Jis juokaudamas vadina Stasiuk entu, vis pila alaus, o motina, dar visai
jaunai atrodanti moterik, deda jam lkt ukandius ir vis ragina valgyti. Juokaudami visi dauo
marguius, ir i krvos grai, spalving, ak veriani groybi lieka tik krvels apgailtin lukt.
Jie isdjo u stalo tol, kol Elziukei reikjo ieiti, ir Stasiukas pakilo kartu su ja. Kai atjo iki
sodybos, kur mergait tarnavo, jie prie varteli dar trumpam sustojo.
Tu, Elziuke, taip nieko ir neatsakei man, neskuba nueit vaikinas. Vis laukiau, sakau, gal prie tv
k nors pasakysi.
Na, k gi. Tvukams tu, aiku, patikai ir jei tu mans nebrokiji po to, kai vienas jau pamet, tai a
sutinku. Padarysim taip, kaip tu silei. Ruden a pasiimsiu alg, tu savo udarbius, pirksim stakles
ir pradsim savo gyvenim. Ar nepaliksi mans? dar pasijuok Elziuk.
Niekada gyvenime, rimtai tvirtino Stasiukas. Kad tik tu neapsigalvotum. Kaip gaila, kad reikia
skirtis. Kada dabar pasimatysime?
Ogi, kai bsi miestelyje, tai visada ueik. A danai bnu namuose.
A dabar btinai atlksiu sekmadieniais...

8.
Gerokai po Velyk Musteikis ir vl turguje ir, inoma, su Stasiuku. Reikia parduot karv. Galjo
pasakyt ydeliui, bt i nam nupirks. Bet karv gera, pieninga, dar nesena, tik ei veri. Gaila
atiduot msai. Gal kas nupirks dl pieno? Ir neapsigaus. I jos paios telyaits Musteikiai usiaugino
jaun grai karvut. Bus neblogesn u motin. T jaun ir pasiliko, o senesn reikia parduot.
Musteikis nelinks bandos didinti. Laiko tik tiek galvij, kiek gali paruoti paaro iemai. Kas i to,
kad, palikus daugiau, pritrksta paaro? Karvs sulysta, pasiiauia, sunkiai veriuojasi. Pavasar, kol

atsigauna ant ols, sumaja pieno, nra ko net pienin statyti. Kai paaro daug, karvs sveikos,
graios ir per iem pieno netrksta.
Pardavs karv Musteikis usuko krautuv io bei to nusipirkti., o Stasiukas liko laukti ratuose. I
tolo pains arkl prie veimo atjo girininkas:
Kur gaspadorius? n nepasisveikins drtu balsu paklaus.
Nujo krautuv.
Einu paiekot, apsisuko eiti, o ia Musteikis, nekdamas su kakokiu Stasiukui nepastamu vyru,
jo prieais.
Kad tu inotum, kok ukur turiu tavo Steputei... Neklausk, pusgarsiai nekjo jis. Razumn tv,
gyvenimas ne prastesnis u tavo, o pinigo kaip ieno. Sakyk, kada atvaiuot?
Bile kokio man ir nereikia. O Steputei neskubu. Jauna dar, pasps.
Bet tokio jaunikio paleist negalima. Pratrotysi daugiau n su iburiu tokio nerasi.
O, ir ponas Adomas iandien miestelyje? Sveikas, seniai bemaiau. Ko neueini? pasisveikino
Musteikis su girininku.
Pavasaris, darbai spaudia. Atvaiavau su seninu, bet jis kakur prasmego. Visur ivaikiojau
niekur nerandu. Ar parvei namo?
Btinai, bet gal dar usukam arbatin? Igersim po stiklel, uksim. Pirl, va, reikia pamylt.
Tegu man gero ukurio paklausinja.
Musteikis pirkinius sumet veim ir Stasiukas apgr arkl.
Na, dabar tai lioj bitel. Kai prasids, tai be vidurnakio neivaiuosim, atsiduso Stasiukas.
Reikia tik irt, kur sispraudus bt galima numigti. O ko ia iekot? Kai dabar nealta, galima ir
ia pat, ratuose, prisidengus gnia.
I arbatins igriuvo ne visai vidurnakt, bet gerokai sutemus. Ir dar nenusigr iki griuvimo. Nors ir
litiniuodami, bet savo kojomis atjo iki veimo. Musteikis su girininku usikraust ant sdyns,
pirlys sdosi skersai rat ir per drabynas ikio kojas. Stasiukas priekyje sitais ant lentels ir
pam vadeles. Arklys, per dien istovjs ir snauds, iriet sprand ir neraginamas nuskuod per
miestel.
Prie pato sustok. Laikraius reikia paimti. Gal ir laikas koks bus nuo Agnuts, perspjo
Musteikis Stasiuk. Kai prie pato sustabd arkl, Musteikis sutings snduriavo ir nerod jokio noro
ilipti.
Tai einu a, sako Stasiukas lipdamas i rat. Dde, palaikyk vadeles, spraud jis Musteikiui
vadeles rankas, laikyk stipriai, kad nusistovjs arklys neimt pats bgti.
Gerai, tik nebk ilgai.

 A, tai tu, Stasiuk? n kiek nenustebo ir nepasipiktino patorka, kai, atidariusi duris, pamat tok
vlyv lankytoj. eik. Va, ia js laikraiai. Daugiau nieko nra. Beje, staiga prisimin ji, yra
laimjim lentel. Gal nori pasitikrinti biliet?
Stasiukas pasiiupinjo kienlje.
Tai duok, teta, tiktai greitai. Pairsim.
Ji pro langel padav jam lentel, pastat ariau lempel, dar pakl dagt, kad bt viesiau ir geriau
matyti.
Stasiukas netruko akimis perbgti skaiius, kai paskutinje eilutje pamat savo bilieto numer.
Kraujas taip ir plsteljo smilkinius. Stasiukui pasidar karta ir jis atsilo lyg gavs smg galv.
Teta, atrodo, kad yra mano numeris, negaldamas patikti padav jai lentel su bilietu patikrinti.
Pairkit js. A gal apsirikau.
Ji pam i Stasiuko lentel, biliet ir kartu su lempele nusine prie stalo.
Viepatie, tikrai tavo numeris, stvrsi ji u irdies. Be jokios abejons, vaikeli, laimjai
penkiasdeimt tkstani lit. Tai Dievas tau taip dav u ger tavo ird.
Tai k man dabar daryti? negali atsipeikti Stasiukas.
Kaip greiiau atsiimti pinigus. Ne vliau, kaip per savait. Kitaip gali prati.
O kur tie pinigai? Kas man juos atiduos? nerimavo.
Manau, kad ms bankelis. O jei ne, tai gali tekti vaiuoti apskrities miest. Rytoj a visk
suinosiu. Ateik anksiau ir pasiimk pas. Be paso nieko nebus.
Stasiukas prie veimo gro lyg ne savo kojom. Norjo tuoj pat pasidiaugti ddei Musteikiui, bet,
geriau pagalvojs, susilaik. Kol neatsim pinig, nr ko girtis. Maa kas gali bti ne taip, maa kaip
dar gali nutikti, tada tik apsijuoksi prie visus.
Kur buvai taip ilgai? nepatenkintas Musteikis. Kol vadels rankose, jis negali snausti, o ir
girininkas knarkdamas vis griva jam ant peties ir veria i sdyns.
Stasiukas vl priekyje ant lentels, vadels rankose, arklys namus pats bga nestabteldamas, o
Stasiukui galvoje pilna visokiausi mini. ia apsidiaugia, ia vl abejoja. Kad tik greiiau
sulaukti rytdienos. Bet vl... Kaip paaikinti, kad jam nei i io, nei i to darbo dien reikia btinai
miestel? Neleis Musteikis dirbti reikia. O gal palaukti sekmadienio, tada nueit pas patork, visk
suinot ir jau pirmadien galt pasisakyt atvirai, kokie reikalai j spaudia.
Usigalvojs Stasiukas n nepamat, kaip uvaiavo ant akmens, gulinio viduryje viekelio. Velnias
ia j pakio. Kai ryte vaiavo, tarytum nieko nebuvo. Veimas paoko, susvyravo, pakrypo ant ono.
Tuoj tuoj virs, bet, laim, vl isitiesino ir Stasiukas vos sulaik isigandus arkl.
Girininkas ugriuvo ant pirlio, Musteikis griebsi u sdyns ir iaip taip isilaik nenuvirts.

Atsisds uriko ant Stasiuko.

irk, kur vaiuoji, ioply, keiksi jis, nedaug trko, kad veimas bt apvirts.
Velnias, burbjo bandydamas atsikelti girininkas, kas ia buvo?
O a toliau jau nevaiuosiu, isimurgds i po girininko pasak pirlys. Man ir nuo ia nebetoli
iki nam, ir, persirits per griov, svirduliuodamas patrauk per piev.
Kai viskas nusiramino, Stasiukas greiiau pavar arkl ir staiga kad suuks girininkas:
Stabdyk arkl, ak pameiau!

9.
Stasiukas netiki savo ausimis.
K jis ia vapa? Ar jau visai prot pragr? bet arkl tutuojau sustabd. iri, kas bus toliau.
Negi i tikrj virsdamas isimu ak?
Girininkas su Musteikiu ilipo i rat. Ant veimo dugno ienas, iaudai, sulamdyta gnia.
Pasiviesdami degtukais naro po t kratin, kako ieko.
Kada pamatei, kad nebra? klausia Musteikis, grabindamas ien.
Prie nugrinant dar buvo. Tikrai inau, tvirtina girininkas.
Tada reikia iekot. Turi bt ia, ratuose, jei per drabynas ant viekelio neikrito. Tada tai jau po
visam.
Vyrai dar ilgai kapst ien ir iaudus, kol pritrko degtuk. Band iupinti tamsoje, kol pagaliau
girininkas linksmai suuko:
Radau, rup!
A taip ir sakiau, kad turi ia bti, lengviau atsikvp ir Musteikis. Dabar kik kaip giliau, kad
vl nepasimest.
Stasiukas jau visai nieko nebesupranta. Pamat, rado, pasidjo... Ir dar k ak.
Kol parvaiavo, jau ir vidurnaktis. Tik arkl ikink ir pagird, o veimas su visais pirkiniais taip ir
liko stovti kieme. Rytoj sutvarkys. Dabar reikia skubt atsigult, kad dar valand, kit tekt pamiegoti
iki ryto.
Anksti ryt, dar prie pusryius, Stasiukas jau kieme. Tvarkosi. Reikia padaryt tai, kas vakar buvo
nepadaryta. Pirkinius sukrov ant prieklio, igraibsts ien ir iaudus ikrat tvarte, grdamas
pasim i skiedryno luotra, atkls drabynas ir sdyn palav ant veimo dugno likusias iukles.

Panejs toliau nuo ulinio gerai ipurt gni. Kakas sublizgjo. Stasiukas pasilenks pairjo
atidiau ir net atoko. Ant tako akis. Tikra, su skaidriu baltymu mogaus akis. Tok rimt, atr,
priekaitaujant vilgsn nukreipusi tiesiai Stasiuk. iri nemirksdama lyg sakyt: Kur tu ia
mane nublokei? Ar negali padti viet?.
Stasiukui net karta. Mets gni ant ems jis skuta pirki.
Dde, eik, pairk, kas ten darosi? daugiau mojuoja rankomis, nei kalba jis, ten ant tako...
Musteikis nieko neklausinja. Jis mato, kad Stasiukas ijs i veido ir skubiai eina pro duris. Kai
atjo iki tako, akis tuo paiu vilgsniu velg ir Musteik.
Tai tai kur ta jo akis, nusispjov Musteikis, o dar sako, kad rado. domu, k jis ten vakar
sidjo?
Pakls ak nuo ems jis atsine j pirki.
Ko dabar isigandai? atsisuko jis Stasiuk, juk tai girininko akis, kuri jis vakar gridamas
pamet. K? Ar iki iol neinojai, kad jo viena akis stiklin?
Stasiukas negali atsigauti. Jam ir dabar koktu matyti girininko ak Musteikio rankose. Jis traukiasi
al, nori kaip nors greiiau ieiti pro duris, bet duryse jau ir pats girininkas.
Skubinausi, kol dar neikraustt veimo, n nepasisveikins sako jis. Sakau, gal geriau
pairjus, prie dienos viesos...
Taigi vakar radai, ko dar nori? aiposi i girininko Musteikis, bet girininkui ne juokai galvoje.
Patamsyje ugriebiau, pasirod, kad tai akis, o ten paprasiausias akmenukas.
Nuo tavs, Adomai, didels magaryios priklauso Stasiukui. Jis rado. e, pasiimk, atkio
Musteikis jam ak. O dabar sskis, igersim po stiklin alaus prie pusryt. Atsipagiriosim...

10.
Sekmadien Stasiukas jau miestelyje. Pirmiausia banyi, po to pat.
Kodl vakar neatjai? nepiktai barasi ant jo patinink Veronika. A i pat ryto visk suinojau.
Pinigus galsi pasiimti ia pat, vietoje. Niekur nereiks vaiuoti.
Kaip gerai, apsidiaug Stasiukas, ai jums, teta, kad suinojote. Kai atsiimsiu pinigus, a
magaryi nepagailsiu. Ir u rpest, ir u tai, kad pirot man t laiming biliet.
Dabar jau laimingas, bet tada niekas nieko neinojo. Man reikjo parduoti, ir a pirau Musteikiui, o
ne tau. Nupirkai tu, tai tokia ir buvo tavo laim. Dabar jau tu bagotas, Dieve, padk.
Kol neturiu pinig rankose, negaliu patikt. Naktimis nemiegu, dar pasiguod jai Stasiukas.

 Pats kaltas. Kad vakar btum atjs, jau btum atsims, o iandien, pats inai, sekmadienis, bankas
nedirba.
Ateisiu rytoj. Ta viena diena ar tan, ar tan galan.
I pato Stasiukas tiesiai pas Elziuk. Nori vaikis pasidiaugti savo laime. Ji dar nieko neino.
domu, kaip ji sutiks t naujien.
Tik js pro vartelius sodyb, kur tarnavo Elziuk, sutiko koki deimties met mergait, turbt
piemenait. Pamaiusi kieme nepastam mog, ji stabteljo.
Ar negaltum man paaukti Elziuks? nieko nelaukdamas maloniai papra mergaits.
Gerai, a tuoj, nusiypsojusi sutiko.
Stasiukui nereikjo ilgai laukti.
Jos nra, ji parjo namo.
Ai.
Tuo geriau. Rasiu visus namuose, su visais ir pasineksiu. Su visais i karto, diaugsi Stasiukas.
Kai atjo, stalas padengtas, visi valgo pietus.
O, sveias, kaip tik piets. Praom sstis, pristm prie stalo kd tvas.
Stasiukas su visais pasisveikino, padav rank ir Petrukui. Sdi, valgo, apie bei t nekuiuoja, bet
apie savo laim dar nieko nesako. Laukia, kol visi baigs valgyti.
O a iandien ne iaip sau miestelyje, pradjo Stasiukas pagaliau. pat buvau usuks.
pat? Koki reikal ten turjai? kol moterys krausto stal, palaiko su juo pokalb tvas.
Suinojau, kaip atsiimti ilotus pinigus.
Pinig pavyko iloti? susidomjo tvas. Ne maiau susidomjusios susdo u stalo ir moterys.
Laimjau penkiasdeimt tkstani lit. Galvojau, kad reiks miest vaiuoti atsiimti, bet,
pasirodo, kad imoks ir ms bankas.
Penkiasdeimt tkstani... net isiiojo tvukas ir visi kiti baisiausiai nusteb. Tai tu dabar
didelis bagoius... Kaip pasisek... Velnikai pasisek... Nr k sakyt. Ar jau tikrai viskas aiku? Ar tik
atsiimt belieka?
Ateisiu rytoj ir atsiimsiu. Tik suku galv, kur reiks juos dt atsimus.
I tikrj. Tokia laim, tokie pinigai, o jau atsiranda ir rpesi, atsitokjs nuo pirmo spdio
jau aliau svarsto tvas. Kai tavo toks gyvenimas, savo kampo neturi, gyveni pas svetimus mones,

tai tikrai nra kur toki pinig laikyti.

Tik jau negalvok pasidt pas Musteik, sikio Elziuk. Pas j pasidjs, pinigus matysi kaip savo
ausis.
O gal galiau pasidt pas jus? staiga sugalvojo Stasiukas. Kai mes dabar su Elziuke
sugalvojom enytis, tai js man nebe svetimi, o savi mons, kaip ir artimi gimins. Gal galit padt
tokioj bdoj?
Ne, netiktai grietai atsak tvas, bijau prisiimt toki atsakomyb. Ar atsitikt, neduok Dieve,
kokia nelaim, ar vagys, ar gaisras...Pas mus ne vieta laikyti tokius pinigus.
Tai gal pas klebon? pareik ir motina savo nuomon.
O man atrodo, pasak geriau pagalvojs tvas, pams pinigus tuoj pat pasidk juos atgal
bank, ant knyguts savo vardu. Tegu sau guli. Jeigu ilgiau paguls tokia suma, dar ir palkanas geras
udirbsi.
Man atrodo, kad tt labai teisingai sako, pritar ir Elziuk. Pinigai bus saugioje vietoje. Bankas
banku palieka. Niekur kitur jiems nebus taip gerai.

11.
Kai suinojo Musteikis, kad Stasiukas laimjo tiek pinig, tai i pavydo niekur neranda sau vietos. Juk
tie pinigai paprasiausiai galjo bti jo. Galjo pats t biliet nupirkti. Galjo neduot Stasiukui t
deimt lit. Juk neturdamas pinig, negi bt nupirks? Galjo taip baisiai neusispirti, tiek pinig
tada turjo... K jam reik tie keli litai? Bet kai taip padar tai jau po visam. Kai prisimena, kaip
patorka piro jam t biliet, maldaute maldavo, kad pirkt, tai gatavas sau pirtus nusigrauti. Pats
nuo savs nustm toki laim, kuri beveik buvo jo rankose... Tiek pinig turjo kienje, o
pagailjo... Tai kvailys paskutinis... Apmaudu dar ir dl to, kad tuos pinigus Stasiukas pasidjo banke,
neleido Musteikiui prie j n prisiliesti... Kodl negaljo pasidti pas j? Jis tai jau bt inojs, kaip
juos sutvarkyti... Atsirado koks rup, paprotino, juk pats nebt sugalvojs. O dabar, kai pinigai
banke, neprieisi prie j taip paprastai...
Dabar jau dien nakt Musteikis suka galv, kaip tuos pinigus ivilioti i Stasiuko. Gal pasiskolinti
kart, kit po kok deimt tkstani? Paadt dideles palkanas ar prikalbint nusipirkt kelet hektar
ems prie jo kio? Nors tokia bt nauda iplst savo k. Bet jeigu sugalvos enytis ar iaip
ieiti? Nors gi atsiimti... Kaip tada? Atsiras, kas pamoko, nebijok... Tada tai be teism neapsieisi. Bet
bylintis jis nebijo: nuo maens augino, reng, valgydino, rpinosi tiek met, priklauso ir jam, kaip
globjui, u ilaikym ir panaiai...
O gal? Ar ne geriausia bt apenyti j su Stepute?, netiktai ov jam galv mintis. Ir greitai,
kol dar visi pinigai tebra.
Su ta mintim Musteikis kaipmat susigyveno.

 Taip, tik taip bus geriausia. Ukurys su penkiasdeimia tkstani pasogos. ia tai bent... Kito tokio
per kelis valsius nerasi. Kad ir i stambiausio kio, toki pajam niekas neturi. Apie tokius pinigus
tik pasvajot gali, o ia kaip padta... O ir bernas kaip bernas, kai suaugo. Su tokiu ukuriu gali
rokuotis kaip tinkamas, tvarkytis ir toliau, kaip iki iol. Savo viet ino, darb moka, netinginys,
klusnus, visas kis, visa tvarka mano rankose. Su tokiu galsi daryt, k norsi. Niekada
neprietaraus, niekada nereikalaus. Trks, ply tie pinigai turi likti namuose, o kad kitaip neieina,
reikia daryt, kaip ieina. Kai jau kalba eina apie Steput, reikia pasikalbt ir su motina. Reikia
pasiirt, k ji apie tai galvoja, reikia paprayt pagalbos. Reikia gi kaip nors paruot ir pai Steput.
Klausimas, k ji pati pasakys? Mergait neprasta, tokio kio paveldtoja, mato save atkreiptus
kininkaii vilgsnius, jauiasi pranaesn u kitas, jau priprato vaikioti ikelta galva. Gal ir
vaikin turi kok nusiirjus? O ia Stasiukas. Nusmurgs piemenukas, vis pastumdomas
pusbernis, tvo uguitas bernas. Ar jai tekti u jo? Taiau...
Nujauia Musteikis, kad bus nelengva, bet darys visk, kad sumanymas nenueit niekais, o kai dl
Stasiuko, tai jis visai ramus. Kas nenors tokios merginos, kaip Steput, sau monas.
Vien sekmadien Musteikis tyia niekur nevaiavo, liko namuose. Bern isiunt su arkliu ganykl,
Steput su jaunimu psiomis ijo banyi, o monai liep padengt staliuk kltyje. Liep
papjaustyt laini, kumpio, skilandio, srio, ikept kiauiniens ir visk atnet klt. Kai karta
kiauinien buvo atneta, Musteikis paauk Stasiuk.
Stasiukas jau ruosi eit kamarait prigult, kai igirdo Musteiko bals.
Dde, ar mane aukei? atjo jis iki prieklio, kur atsegiotais markiniais jo lauk Musteikis.
Einam klt, ten maiau musi, pakviet jis Stasiuk. Tu ssk, o a einu leisiu alaus. Tuoj
griu.
Stasiukas js apsivalg. Ant stalo lainiai, skilandis, keptuvje dar tebeirkia kiauinien. Kam
visa tai? Jis nedrsta sstis, stoviniuoja, laukia, kada kas dar pasirodys.
Ko stovi? Ko nesdi? gro Musteikis su soiu alaus. Igersim po stiklin su puta, prie valg.
Ar, dde, svei lauki?
Ssk ir bsi sveias.
Koks ia sveias. Matoms kasdien... Ir iandien jau nebe pirm kart.
Ir dar koks, ne bet koks, o brangus sveias.
Stasiukas stebisi: Nuo kada jis Musteikiui toks brangus pasidar?.
Dde, juokus kreti, sako Stasiukas ir ima i Musteikio rank stiklin. Igrus kad paoko noras
valgyti. Nors per pietus prisrb bari, bet dabar, matant tiek grybi ant stalo, burn uliejo seils.
Jis smeigia laini, skilandio, atsignybia i keptuvs kiauiniens, be to, ir Musteikis vis ragina.
Valgyk, valgyk, vis ragina, dar ir alaus vis pila. Dabar ariau prie reikalo, pagaliau pradeda
jis. Kad tu inotum, Stasiukai, kok a tau turiu pasilym, sako Musteikis. Kaip ia pasakius, gal

tau pasirodys keistoka pats tvas pirlys. Jeigu kam kitam, bet kai ia tarp ms, sav... Kaip tau
ms Steput? Kaip sakai?
inau a js Steput nuo ma dieneli, ji man kaip tikra sesuo. Man ji vis laik gera, nieko
negaliu pasakyt.
Tas tiesa, buvo laikas buvot mai, buvot vaikai. O dabar suaugot. Tu jau vyras, ji mergait.
Atrodo, kad t pai met?
Man jau tuoj dvideimt du. Neinau, kiek Steputei.
Paiam dvideimt dveji, o ir Steputei panaiai. Metas ir apie enatv pagalvot.
Ir a taip manau, prisimin Stasiukas Elziuk.
Na, matai, ar a nesakiau? Musteikis linksmas. enykis Steput, nieko nelauks. Palaiminsiu.
Bsi ant visko gaspadorius.
Stasiukui skilandis strigo gerklje.
Ar man Steput, dde, peri? pagaliau suprato Stasiukas.
O k, ar negerai?
Tai tik dds imislas, o ji pati niekada netekt u mans...
Baikos, numojo ranka Musteikis, o kuo tu prastas? Jaunas, sveikas, stiprus vyras. Visi inom,
koks tu darbininkas. N viena neapsigaut, u tokio itekjus.
Ne jaunikis a Steputei ir tiek. Dde, ir pats inai, kam dar peri?
U tai ir peru, kad inau, k darau. Tik gero jums abiems noriu.
O, be to, a jau turiu mergin...
Dabar jau baisiausiai nustebo Musteikis.
Nepanau... I kur tu j itraukei?
Elziuk, ji sutiko u mans tekti. Paskutinius metus tarnaujam. Ruden a baigiu savo tarnyb, ji
savo, o pavasar enijams.
Musteikis nebeatgauna ado. Jis tik iri Stasiuk ipts akis, bet nieko nemato. Atrodo, jis taip
gerai visk sumst, taip gudriai sugalvojo, o tai atsirado dar ir u j gudresni... Kakokia niekam
tikusi nabag sugebjo jau apsukti bernui galv, anksiau u j suskubo nusiiupti, sudoroti...Ko, ko,
bet jau ito Musteikis tikrai nesitikjo. Jeigu abejojo, tai tik dl Steputs. i tai jau tikrai pasiiau,
kai suinojo apie savo tvo umaias. Dl Stasiuko jis visai buvo ramus. O dabar e tau, kad nori.
Jautsi ne tik nusivyls, bet ir eistas.

 Matai koks paras, nenori jis Steputs, bet pasiduoti nenori. Maum atvss, atsitokjs, dar
bando perkalbti Stasiuk.
Kaip ia dabar taip greitai? Ar gerai pagalvojai?
Ne dabar. A jau seniai j myliu. Dabar tik dl vestuvi susitarm.
Negi ji tau geresn u ms Steput? Tu tik gerai pagalvok, k darai? graudeno Musteikis
Stasiuk. Gerai inau a tas samdines. Tai prie kininkaii stengiasi prisiplakti tarnaudamos, kit
kart net paiam gaspadoriui suka galv ar kaip kitaip iri sau naudos... Taip ir ia. Ne tavs, o tavo
pinig jai reikia. Ipstys ji tuos tavo piniglius, nespsi n apsidairyti. Pati ubag ir tave paleis
ubagais. Du piemenys. Ar bent imanot, k reikia tokie pinigai? Tvarkyt tokius pinigus reikia turt
proto, vyruti. Visai kas kita, jei apsienytum Steput. ms k djus tuos pinigus, oho, k galima
padaryti. Pripirkus hektar ems, technikos i karto dvarininkas. Ant viso valsiaus nebt tau
lygi.
Nekalbsi, dde, a odio nemainysiu, visai grietai atkirto Stasiukas. Gyvena mons ir be
ems. Mes irgi gyvensim.
Bet viskas laikina, o em amina, nenusileido Musteikis. Paskutin kart sakau, paklausyk mano
patarimo, jau trksta jam kantryb, vesk Steput, kol nevlu, o tai sakau tau gailsiesi. Pirtus
nusigraui, bet bus po visam.
Ne, dde, tvirtino savo Stasiukas. Mes, ko gero, n pavasario nelauksim. Baigsim darbus,
atsiimsim algas ir tuoj po Nauj met enysims.
Musteikis visai neteko vilties prikalbinti Stasiuk.
Na, tai tada skalsu kalbos. Matau, kad nra ko daugiau mums su tavimi nektis, pagaliau pasidav
jis. Norjau tik gero, norjau mogum padaryt, bet jei nenori, tai kaip sau nori. Su durnu du
turgu. inokis...

12.
Po vestuvi Stasiukas su Elziuke apsigyveno pas jos tvus. Senas stakles ine kltel. Per vasar
ten bus galima austi. Kiekvienais metais taip darydavo. Kai neliko stakli, tai jiems, dviems
jaunavediams, vietos utektinai.
Elziuk kai tik baig tarnyb, tai tuoj atsim alg, o Stasiukas dirbo iki paskutins dienos ir tik dabar,
prajus kokiai savaitei po vestuvi, isiruo pas Musteik atsiskaityti, atsiimti per tiek met udirbt
pinig.
Stasiukas ijo anksti, vos vintant. inojo, kad Musteikis su eimyna eina laukus, ir norjo rasti
dd dar neijus.
Kai jis js kiem apsivalg, nei i io, nei i to suspaud ird graudulys. Tiek met ia gyventa,

viskas inoma, artima. Visi takeliai imindioti, ivaikioti, basom kojelm ibginti. Kokie tik
daiktai yra kieme ar diendaryje, imtus kart rankomis liesti. Ant tvoros prie sodo dar ir dabar
keletas raidi ymu. Nors beveik isitrynusios, bet dar galima irti.
Kiek teprajo laiko, kol jo ia nebuvo, jau ir netvarkos galima pastebti: skiedryne kirvis paliktas
mtosi, apyni virpsiai netvarkingai, susikryiav atremti klties sien, keli net ant ems guli,
ulinio svirtis neukabinta u vinies pakilusi auktai supasi...
Stasiukas virpsius pakl nuo ems, isiklaipiusius suglaud vien viet ir visus krvoje parm,
pakls kirv kirto kalad, svirt ukabino u vinies. Nieko nesutiks kieme jo pirki. eimyna,
jau baigusi pusryiauti, klsi nuo stalo. Visi nustebo pamat tok ankstyv svei. Kai liko vieni,
Stasiukas prijs padav Musteikiui rank.
Sveikas, dde.
Sveikas, neslpdamas nepasitenkinimo pasisveikino su juo Musteikis, ko toks ankstyvas?
Skubjau nutverti namuose, kol dar neijai lauk.
Tai k norjai pasakyt? Nelabai turiu laiko...
Ar, dde, nenumanai? Atjau atsiimt, kas man priklauso. Umoksi man, atsiskaitysim ir ieisiu.
Negaiinsiu ilgai.
Sakai, kiek priklauso... O kiek gi tau priklauso? Kaip manai?
Na, u visus tuos metus, kuriuos tarnavau... Dde, pats inai, n vienais metais man algos nemokjai.
Stasiukui kakodl neramu. Toks piktas balsas, toks klausimas... nekasi stovdami, Musteikis n
sstis nepakvieia.
Tai per tuos metus tik dirbai, arei, nei valgei, nei grei, vaikiojai nuplys ir basas? Ar ne?
Dde, ir bernui, ir piemenukui taip pat duodi valgyt, drabu ir apav, kad ir nagines. T pat kaip jie
ir a neiojau.
O kailiniai, kostiumas, batai? Va, su tais tufliais ir dabar pas mane atjai.
Tai kad viskas tebra. Kiek a ia neiojau? dijau, saugojau galiu atiduot. Jei ne gali
iskaiiuot. Sakau gi, dl to ir atjau. Atsiskaitysim, susirokuosim.
O pinig kiek duodavau, ar umirai? Ir toje loterijoje iloei u mano pinigus. Ar ne a daviau
deimt lit?
Ar tiek, dde, davei, kiek man priklauso? Davei ne savo, bet mano udirbtus, a nieko nesakau. Kiek
davei, tiek uteko. Sakiau, kad daugiau liks prie vietos, kai reiks atsiimti.
Bet a daviau. O tu laimjai ir nos urietei. Nebiau davs, neokintum dabar.

 Ar a okinju? gynsi Stasiukas, atjau ne prayt, o savo pasiimt. Kiek per tuos metus prajo
samdini visiems sumokjai, o ko pyksti ant mans? Niekada nepagalvojau, kad gali bti tokie
piktumai, kai reiks man atiduoti.
inai, k pasakysiu? Vietoj to, kad u mano pinigus nusipirkai biliet, vertt dar paiekot teisybs...
Oi kaip reikt, bet a ne tam mogus. U mano pinigus laimjai, man irgi i t pinig dalis
priklauso.
K ia, dde, nusineki? Jeigu jau taip, tai ir patorkai dar priklauso, kad biliet pardav?
Patorkai kaip patorkai, o man pats galtum susiprast.
Reikjo pirkt paiam. Kas nedav? jau ir Stasiukas supyko, patorka verkdama sil. Btum
visus turjs.
Kad ne pats, tai a biau, ko gero, nupirks.
Uteks t bereikaling kalb, nepraytas sdosi u stalo Stasiukas, reikia razumnai pasinekt.
Sskim, va, ir susirokuokim. Ir u tuos kailinius ir u tuos pinigus, kur davei, paskaiiuok, kiek tau
atrodo reikalinga. Atiduok, kas liko, ir galsim eiti kiekvienas sau.
Kai imsi visk skaiiuot, tai pamatysi, kad nelabai kas ir liko, be to, a ne tam mogus. Tiesiai
sakau, neturiu iandien. Pats inai, juk pavasaris, gal ruden, kai tursiu.
Kaipgi taip, dde? Juk inojai, kad reiks man atiduoti? Kodl taip sakai? Netikiu, kad neturi.
Atiduosiu, kai tursiu, nepraus. O dabar neturiu ir gana.
Visiems turi, o man nra? Kodl taip darai, dde? Kodl apgaudinji? Ar dl to, kad nra kas mane
ustoja? Kad neturiu nieko, kas mane apgint?
Nieko neturi, utat laimingas, kaip mergos vaikas. Tokius pinigus iloei...
Kokia neteisyb. Dirbau nuo ma dieneli be moniko valgymo, be tinkamo drabuio. Per
nuolatinius darbus neisimiegojs vis jaun sveikat ia padjau, pasitikjau. Sakiau, udirbsiu,
tursiu, o pasirodo liejau prakait u dyk.
Sveikatos a i tavs neatmiau. Koks buvai sveikas, toks ir ijai. Ne koliekas, o kad nori gyvent,
tai reikia ir dirbt. U dyk nieks nieko neduoda. Ar a nedirbu? Pats inai.
Dde, dirbi, tai ir turi, o k a gavau tiek met idirbs?
Sakau, kad atiduosiu. O pagaliau, bt sarmata ir reikalaut i mans. I piemenio iauginau tok
vyr, tiek gero padariau... iandien tu toks bagotas, kad k tau reikia tie keli litai?
Dd irgi ne biednas, bet, kaip dabar matau, esi labai nesiningas. Ar nebijai Dievo taip nuskriaust
mog? Juk matau, kad nenori man atiduot. Ne maas vaikas visk suprantu. Kad kas bt saks,
nebiau patikjs, o dabar savo akimis pamaiau, koks sukius ir melagis Aubali Musteikis.
Visiems pasakysiu, visa parapija suinos, kad nusukai man deimties met alg.

 Pavilpk. Gali loti, kiek tik nori niekas nepasikeis. Tu kaip buvai, taip ir bsi bundininkas, o a
kaip buvau, taip ir liksiu Aubali gaspadorius Musteikis.

Neilgai Stasiukas su Elziuke gyveno pas tvus. Pasitaik, kad mons klsi miest ir pardav ger,
neseniai statyt dviej gal nam. Visai kaimynystje. Namas su jaunu sodu, nemau ems sklypu,
kiniais pastatais ir nedidele pirtele prie ups.
Nieko nelauk jie ir nusipirko. Namas erdvus. Viename gale gatvs pus patys apsigyveno, o antr
pastat stakles. Kai tik nupirko nam, tuoj parsigabeno ir stakles i Dotnuvos. Isipild pagaliau
Elziuks svajon turti tokias naujovikas stakles. Didiuls, graaus lakuoto medio stakls um
beveik vis antr namo gal, liko tik vietos apeiti ir prijimas prie rengini. Prie stakli dar gavo
daug atsargini dali: skiet, eiv rinkin, specialias irkles, maesnes ir didesnes reples, daug sil
ir didiul knyg su vairiausiais ratais. Toje knygoje buvo aprayta, kaip dirbti pradiamoksliams,
kaip pakeist vien ar kit dal, vairiausios sil daymo gudrybs.
Abi su motina pasitardamos, knyg pairdamos pamau ir atsargiai, bijodamos ko nesugadinti,
nesulauyti darbavosi, kol imoko.
Darb i pradi ne kain kas. Prajo laiko, kol moterys viena nuo kitos suinojo, kad miestelyje yra
kas audia vienpales staltieses. Igirsti maa reikia dar pamatyti. Reikia sitikinti, ar tikrai taip yra?
Viena kita paband, ir tik nuo rudens prasidjo rimti darbai. Elziukei kuo toliau, tuo geriau sekasi, o
Stasiukui pilna darb sode ir dare. Kaip malonu darbuotis savo sodyboj... Niekas netulioja,
nevarinja, nebara.
Apie Musteik Stasiukas negali ramiai galvoti. Koki tik nra moni ant to svieto. Tai kas, kad
sako: kai tursiu.... sitrauks darb pamau nutolsta nuo toki mini ir diaugiasi taip susidjusiu
savo gyvenimu.

13.
Musteikis irgi jau turi ent. Gavo tok, kokio norjo: neprast, nebiedn, zgrebn pairti, i
garbing nam, dviem metais u Steput vyresn, kaip priklauso bti vyrui. Kai piro, niekas
nepasak, kad mgjas igerti ir atbulas prie darbo.
Mato Musteikis, kad entelis tinginiauja, bet mnes, kit dar nieko nesako, tyliai nirta. Kai jis su
eimyna seniai laukuose, entelis vis dar miega ir keliasi, kai saul jau visai auktai. Atsikls ilgai
prausiasi, ant kelni diro pusto skustuv, skutasi ir tada eina valgyti. Steput jam atskirai taiso kaip
kokiam sveiui. Pavalgs nieko nenusitverdamas stumdosi iki piet ir tik po piet kartu su visais
ieina lauk padirbti. Ir taip kiekvien dien. domu, kiek tai gali tstis?
Anksti ryt keliasi tik tada, kai Musteikis vaiuoja turg. Tada tai jau jis atsikls, skubiai prausiasi,
skutasi, rengiasi ieiginiais ir pirmas sdasi veim. Musteikis lipa vliau, ima vadeles, taip, kaip
pridera nam eimininkui, ir abu idarda i kiemo.

 Tai k, ente, turi parduot turguje? Gal k pirkt galvoji? Pinig ar pasimei? paaipiai klausia
Musteikis. Gal koki reikal turi valsiuje?
Na, matau, pats vei grd. Pinig pasidarysim... n kiek nesieids atsako is. O kai bus pinig,
tai bus galima kai k ir nusipirkti. O k, uovi, galvoji pirkti?
Pinigai u grdus jau turi viet. Po nedliai ateis meistras dengti darins stogo. Reikia vini ir
meistrams sumokti. Negalvoju leist pinig kokiems niekams.
Kai buvom sekmadien banyioje, mus su Stepute pusbrolis papra vestuves. Per Mykolines...
Sakau, pairsiu, gal markinius naujus nusipirksiu vestuvi baliui. Tie jau apneioti, nepatogu,
svarsto entas. Kokiems niekams inoma, o iaip kas reikia tai reikia.
Jeigu i t pinig, kur u grdus, tai nelabai ieis. Mano iki cento suskaiiuota. Negi su vienais
markiniais atjai pas mus?
Vienais ne vienais, bet vestuvms norisi, kad bt graiau. Kiek ia tekainuos vieni markiniai su
lipsu. Ar gaila?
Kas lieka daryti Musteikiui? ia ne Stasiukas... Pasakei ir venta. Atjo vaikinas, atsine pinig,
tikros dukters vyras, entas, gyvena po tuo paiu stogu ir dar ne vien dien teks gyventi. Po truput
darbuojasi, matysim, kaip bus toliau. O kai prie vaiuodami namo usuko arbatin, igr po
stiklel degtins, tai ir visai Musteikis atsileido: Bala nemat t markini, negi pyksies. Tegu
neioja. Reiks, tai ir daugiau k nors nupirksiu. Nieko nepadarysi, viena eima. O a, atrodo, ir
toliau liksiu eimos galva. Kam tada apie visus rpintis, jeigu ne man? Kad tik tiek utekt...
Prajo vasara, atjo iema. Per tiek laiko Musteikis galutinai sitikino, ko vertas jo entas. Dirbti tingi,
gerai pavalgyti ir igerti nori. I tokio nieko gero nelauk. Tik tiek gerai, kad niekur nesikia, nesiekia
bt kio eimininku, trinasi apie uov pagalbininko vietoje ir tuo patenkintas. I jo nei gaspadoriaus,
nei gero darbininko nebus, bet prie kio toks pastumdlis irgi praveria. pienin, maln ar kalv
nereikia paiam Musteikiui gaiti. Jis ir toliau su eimyna laukuose tvarkosi po senovei, o kai visa
tvarka tebra jo rankose, dl vieno lodorio kis nesugrius.
Dabar, kai jau vaiuoja turg, Musteikis pats ent pasivadina. Yra kam arklius priirt, kai pats
vaikto po krautuv, yra kam kok sunkesn mai pakelt. odiu vietoj Stasiuko. Skirtumas tas, kad
arbatinje pas yd entelis nesnaudia, taip kaip kad bdavo Stasiukas: sdi kur nors kamputyje
sisprauds, nesimaio po akimis. Jis sdi u staliuko su Musteikiu, atsilos geria degtin ir
ukandiauja kartu su juo.

14.
O jau iema kokia uklupo iemet net baisu. Po Naujj met vietomis altis siek net
keturiasdeimt. Pyka tvoros, cypia po kojomis sniegas... Be jokio atlydio altis laiksi vis saus,
eng ir vasar. mons tik su didiausiu reikalu kur nors eina ar vaiuoja. Namuose ir tai,
paskubomis apsiliuob, smunka pirki, ildosi rankas prie ugn krosnyje, nuspyr mediokus
emn ildo kojas prie ilto mrelio.

K daryti Musteikiui? Verkiant reikia vet geleinkelio stot por bekon. Jokiu bdu negalima
laukti ilgiau. Jei bekonai virys reikalaujam svor, ibrokuos. Jei per didelis svoris, tai kaina ymiai
maesn, be to, gali ir visai nepriimti. Tada neduok, Dieve, tekt vetis atgal. Jau ir taip, belaukiant
kol atils, prajo kelios savaits, o jeigu dar laikysi, tai parai visai nusipens.
Apsivilk kailiniais, su veltiniais ant koj, ant galvos usidj iltas ausines kepures, usimov storas
pirtines dar prie aur abu su entu ir ivaiavo. Katuk apdangst gniomis, kad params bt
iliau, patys siraus iaudus veimo priekyje. Sdynei nra vietos, visas roges um parai.
Kad ir anksti, kad ir alta, bet prie vagono jau stovi svarstykls, o u j nusidriekusi veim eil.
Atsikrats bekon Musteikis lengviau atsikvp. Vis laik su rpesiu, baimindamasis, kad
neibrokuot, dabar, garb Dievui, viskas gerai. Bekonai nujo pirm r nemai pinigai kienje.
Dabar galima tvarkyti ir kitus reikalus. Pirmiausia valsi. Bstin rado urakint piet pertrauka.
Negalvojo, kad taip ilgai utruks su tais parais. Jau ir piets, teks laukti vis valand, o alta. Atrodo
saul jau auktai, turt bti iliau, bet kad ir dienojus altis nekrinta. Kojos veltiniuose la, pirt
beveik nejauia, rankos ir kiense nesuyla, tenka dauyti onus, bet ir tai nepadeda.
Vos atvr bstins duris abudu vid. Neskuba eiti prie langelio, o trepsi ir ildosi rankas prie
iltos gelton kokli krosnels.
Renkasi mons ir uima vietas prie atskir langeli, o Musteikis su entu vis dar ildosi. Tik iri
ir seninas su girininku virto. Jau imet po stiklel, tik raudonuoja... Kailiniai atlapoti, jiems smagu
ir nealta.
O, Musteikis! pirmas juos pastebjo seninas., koks velnias neioja per tok alt? prijs
padav rank Musteikiui.
Man tai svarbus reikalas, atveiau bekonus, atsak is, bet js k ia veikiat? Matau, jau spjot
pasiildyt.
Mums su seninu iandien labai svarbus susirinkimas, prijo ariau ir girininkas. Buvo
virinink net i apskrities. Iki piet ilaik. Prie pietus viraitis nespjo n dokument pasirayt.
Einu, gal dabar pasirays.
O man dar pas sekretor dl mokesi, sujudo Musteikis, kol mes ia gaitam, irk, kokia
eilut prie jos susidar. Nieko, palauksim, suilsim. Jei nespsiu, nepalikit, namo kartu vaiuosim.
Prajo gera valanda, kol Musteikis pagaliau atsitrauk nuo langelio ir nujo krautuv. Nusipirko
kelet mai mineralini tr, kitoje nebrangiai nusiderjo paprg. Seninas irgi zujo po
parduotuves, tik girininkas la rogse nieko neveikdamas ir nekantrauja: Kok velni jie ten veikia?
Ar negalt pasiskubinti? altis kiaurai geria, o j vis dar nematyt. Ir kai jie visi susirinko tiesiai
arbatin.
Tiek visoki svarbi reikal atlikta, tiek padaryta ne griekas ujus uksti, suilti, pailsti, kas be
ko, ir igerti. Atsisdus u staliuko, atrodo, kad visi vargai baigsi. Arbatinje ilta, prikrenta,
maloniai ildo i viraus, igertas stiklelis degtins i vidaus. ia nebaisus keturiasdeimtinis
speigas u lango, negalvoji, kad prie akis dar atuoni kilometr kelion iki nam.

 kart vyrai usibuvo ilgiau ir igr daugiau negu prastai. Suprantama didesn kompanija.
Gerokai kaus seninas pradjo dainuoti, o Musteikis, kaip visada, negali to paksti.
Nutilk, rupe, bo kai smeigsiu videlium per giesm.
Na, ko tu, brolau, pyksti? Ar ne smagu? Va, visi kaimynai susirinkom, gyvi, sveiki, ne nabagai. Dar
litas, kitas maiosi kienje... Nebetoli pavasaris, ko nepadainuot, kad linksma ant irdies? lenda jis
buiuot Musteikio ir jo atstumtas ia pat utraukia:
Ant kalno mrai..
Pakilo Musteikio entas, jis u visus labiau apsines, vos laikosi ant koj, bet gamtos reikalai spiria
j ieit laukan. Atjs, vos apversdamas lieuv sako:
Uovi, ms arkli jau nebra...
Kaip nebra? Ar gerai matei?
O kaipgi, gerai. Turbt nusitrauk. Nebra toje vietoje, kur buvo pririti.
Visi ivirto laukan.
Rupe, kaip tu juos buvai priris? su kumiu oko Musteikis ant ento ir paslyds ia pat
suklupo, gerai pririti nebt nusitrauk. K dabar darysim?
Ne bda, ramina seninas. Va, mano arklys tebestovi, parvaiuosim. Savo arkl rasi namuose,
ino keli. Sualo, ir nutar nebelaukt eimininko, dar juokavo seninas. O mano Briukas, va,
laukia. Ir gnia umirau pridengt nabag.
Keli manikiai tai ino, jeigu tik nesusipainios tarp vadeli atsileido ir Musteikis, bet jau bt
pats laikas ir namo.
Einam, pabaigsim, kas liko, ir trauksim, kol dar mano Briukas nepabgo, pritar seninas, ir visi
gro arbatin.
Igr stikleliuose likusi degtin ir ida su duona i lki silks bei ukandi likuius, vl visi
ijo laukan. Sdyn nustm gal ir kaip pakliuvo beveik vienas ant kito vyrai sugriuvo roges.
Susispauskit, kaip nors padarykit ir man vietos, atris arkl su vadelmis rankose atjo prie rogi
seninas. Reikia gi kam nors arkl keravot? bet niekas jo neklaus.
Ot ir daryk kitam gera, murmdamas, stendamas jis iaip taip sispraud tarp Musteikio ento ir
girininko ir, paragins arkl, ivaiavo i miestelio.

15.
Ivaiavs i miestelio seninas paband dainuot, bet greitai usiiaup. Vos isiiojo, altis taip

grieb u gerkls, atrod, kad ledo gabal bt prarijs. Nutilo, susig, kailini apykakl trauk
galv, snduriuoja. Arkliukas, per dien als, spariai bga namus. Kelias geras, lygus, inomas.
Iki krykels atvaiavo skmingai, kad ir snausdamas seninas vadeliojo. Nuo krykels, sukant kit
kelio pus, rogs netiktai isimu i prov ir nuslydo kelkrat. Arklys dar kur laik temp jas
skersas, bet, ukliuvusios u didelio ledinio grumsto, jos m ir apvirto.
Visi, kas tik buvo rogse, ikrito. Ramiai snaud ir dabar staiga pasijut gulintys ant sniego vyrai
paoko ant koj.
Koks ia velnias?
Poskyje une roges ir jos apvirto. Ar nematot? isigando ir seninas, laim, kad dar arkl
pasisek sustabdyt. Noo, dabar seninas ragino vadelmis. Noo..., padkit atkelt roges, reikia
ivaiuot vidur viekelio, kartu ragino arkl ir auksi pagalbos seninas. A vienas nieko
nepadarysiu.
Kai rogs buvo atitemptos vidur kelio, seninas nieko nelaukdamas dabar jau pirmas sisdo roges
ir patogiai sitais. Gana jau, iki iol nei iaip, ni taip sddamas kankinosi. Jam jau gerai, o kiti
tesiino.
Tai vaiuojam? dar vilgterjo atsisuks ir paragino arkl.
Musteikis jau buvo lips roges, kai staiga prisimin pinigus. Ar neikrito tas pundas i kiens
besivoliojant? Capt i viraus nieko neuiuopia. Krpteljo. Ioko i rogi ir m segiot kailini
sagas. Pirtai sugrub, neieina greitai. Kol pagaliau atsisegiojo. Kol pasiek giliai sit vidin
kien garb Dievui, yra ir kaip tik tuo metu trkteljo rogs.
Sustokit, rups! nei kailini nesusegiojs m juos vytis Musteikis, bet niekas jo neigirdo,
tamsoje niekas jo nepamat ir niekas jo nepasigedo. Jis dar kur laik bgo paskui roges aukdamas,
bet jos vis tolo, kol pagaliau dingo i aki.
Pirma mintis: Na ir entelis, paskui keik senin, o kai baigsi pykio priepuolis, isigands m
blaiviau galvoti.
Niekis, pareisiu. Nuo krykels nebe taip jau ir toli. Svarbu, kad pinigai yra. Betgi atsitik man taip...
Viskas buvo taip gerai, kol nesusitiko valsiuje t girtuokli. I valsiaus abudu su entu bt kaip
mons atvaiav nuo stoties iki miestelio, paskui tik trumpam arbatin, nebt ir pinig tiek
ileids... Bt pam abu su entu mauml dl po ir namo... O dabar? Dabar tai jau teks
pasijudinti, o gal Dievas duos, vaiuos kas, paves. Bet vargu, jau naktis, kas vains tokiu metu.
Nuingsniavs galiuk viekelio viduriu, dar plaiau atsilapojo kailinius. Kakodl ilta, turbt krito
altis. Ir kojos tokios pavargusios, taip sunku jas kilnoti su tais veltiniais, net kartos. Nors nusiauk ir
eik basas. Ir galva tokia apsvaigusi ir sunki, prakaituoja po kepure.
Paingsniavs dar galiuk, nutar pailsti.
Va, prissiu prie to stulpelio, bus kur atsiremti. Atsipsiu mauml ir toliau... Taip po truput, po
truput ir pareisiu, svarbu, kad pinigus turiu. Jeigu bt ikrit, tai jau sakyk amen. Kur juos rasi
tamsoje? O dar taip alta ir visur sniegas...

Tik po vidurnakio parsirado entas, bet jis nieko negaljo pasakyti, kur yra uovis.
Krykelje buvom apvirt, u kurio laiko prisimin, daugiau a jo nemaiau.
Musteikien prikl bern, jis pakink arkl ir abudu ivaiavo iekot gaspadoriaus. Rado sdint u
kokio kilometro nuo krykels, susirietus.
Bet nesualo. Ligoninje atsigavo, liko gyvas, taiau rank teko nupjaut. Kaip tik t, kuria pinigus
prispauds laik.
T iem ne vienas toks skaudus vykis pasitaik. Buvo, kad daug moni nukentjo, nualo rankas
arba kojas, bet kad mirtinai sualt nebuvo girdti.

Davatkl

1.
Antras namas nuo miestelio galo Binki. ia gyvena nalys Binkys su savo eiolikmete dukterimi
Onute. Senas kalvis dabar savo kalv kieme nuomoja jaunam buvusiam savo mokiniui Kaziui, ir is,
linksmai dainuodamas ir savo dainoms pritardamas kju, nuo ankstaus ryto iki vlaus vakaro
skardjo toje kalvje.
Nalys, kai jauiasi geriau, ateina kalv pasdti, padumpliuoti dumplmis, pasigroti, kaip jo
mokinys jaunas kalvis Kazys vikriai ir graiai darbuojasi. Be to, ia nuolat maiosi mons.
Atvaiuoja kininkai kaustyti arkli, taip pat atvea ir kitoki darb, be to, miestelio vyrai ir bernai
mgsta prie kalvs susirinkti pavakariais parkyti, paplepti, pajuokauti. ia gali igirsti naujien,
anekdot. Seniui patinka bti tarp moni, bet paskutiniais metais jis negaluoja ir kalv retai
beusuka. Po kepure jam parita skarel, kad saugot ausis nuo skersvjo ar per didelio triukmo.
Jam skauda ausys, jis silpnai girdi ir dl to daniausiai sdi gonkelse. Vienas rko pypk, o jei
sugalvoja pasivaiktinti, tai eina lazdele pasiramsiuodamas.
Pairjus i tolo, jis jau sukrios senis, nors neturi n eiasdeimties. Jaunas bdamas mgo
gerokai igerti, girtas iauriai mudavo savo mon, spardydavo, tampydavo u kas. Onut, per tiek
met prisiirjusi, kaip kentjo jos motina, iai numirus, prisiadjo niekada neiti u vyro. Jaunut
sira tretininkes, rytais vakarais lank banyi, su kitomis vyresnmis davatklmis giedojo
banyioj roanius, brostvas, dalyvavo visuose kituose banytiniuose renginiuose, giedojo
pagrabuose, jo kart per mnes ipainties, o komunij priimdavo kiekvien dien per rytmetines
skaitytines miias.
I ko nalys ir dukt gyveno neaiku. kinis didiulis pastatas, kur po vienu stogu darin, tvartas ir
malkin, seniai tuias. Nei jokio gyvulio, nei vitos. Be kalvs, nalys dar nuomoja antr namo pus,
bet negi tiek utenka, kad i t pajam, kurias gauna u nuom, galt igyventi du mons?
Kaip ten bt, jie gyvena, Onut pas kininkus netarnauja. Gal bt net geriau tarnauti, negu karint
pikt puskurt tv. Kiek valgius, kiek nevalgius, ji dar gauna kumi paragaut nuo nekantraus senio,
bet nesiskundia, nuolankiai nea savo kryi, guosdamasi ir bdama sitikinusi, kad tas, kuris yra
skriaudiamas ir paemintas iame gyvenime, bus palaimintas ir iauktintas pas Diev.
Suvargusi, iblykusi, liesut Onut visada buvo apsirengusi tretininkika ruda suknele ilga iki
ems. Usegtas kaklas iki pat smakro ir parita balta skarel parykino tamsiai mlynas akis ir juod
antaki lenkimus. Su maldaknyge ir roaniumi rankoje ji rytais, vakarais, o sekmadieniais iki pat
pamald galo ji banyioje. Pro susirinkusius kieme vyrus praslenka tyliai kaip elis,
nesidairydama ir nuolat palydima pajuokianio berniok krizenimo.
Kai mir tvas ir ji liko viena, jai pasidar lengviau. Ne tik, kad nebebuvo, kas engia, bet dar ir viena
burna maiau, tuo labiau kad senis labai prisiirjo savs ir suvalgydavo visus gardesnius ksnelius.
Jaunimas i Onuts aipsi, o miestelio moterls n kiek nepadyvijo. Atvirkiai. Matydamos j

toki dievot, tyli, nuolanki, atsidavusi Dievui ir banyiai labai vertino ir m prayti, kad
pamokyt, paruot j vaikus pirmajai komunijai.
Dvejus metus Onut tuo ir vertsi. Mok mokyklinius vaikus poteri, katekizmo, kaip prieiti
ipainties. U moksl jai mokjo tuo, kas k turjo: lainiais, kiauiniais, kumpiu. Kiek gaudavo u
nuom, kiek suelpdavo eimininks u moksl, to jai vienai visikai pakako. Po truput Onut
pradjo atsigauti, papilnjo, parausvjo skruostai ir pasidar tiesesn. Nebe taip lenk prie ems vis
laik jauiamas silpnumas.
Pavasar labai netiktai atvaiavo Onuts motinos sesuo i Kauno. Tikra teta, tik kad jos Onut beveik
niekada nemato. Paskutin kart j mat atvaiavusi tvo laidotuves. Tada dar ir dovan atve:
iaugtini ir paneiot savo dukters Elenuts sukneli, batelius. Bet kai Onut vilkjo savo rud
davatkik, tai visos tos suknels taip ir liko gulti komodos staliuje.
kart teta atve ne tik saldaini ir apelsin, kuriuos Onut neinojo n kaip valgyti. Ji atvaiavo ne
iaip sau, o su dideliu praymu, nuo kurio auktyn kojom apsivert ramus ir nusistovjs Onuts
gyvenimas.
Onute, vaikeli, ar negaltum nors trumpam paslaugyti ms ddiens, tai yra mano vyro, o tavo
tikro tetulno sesers Elzbietos? Dd mir jau seniai, o ji, nabag, jau penkeri metai, kai guli ant
patalo. Iki iol samdme vienuol, bet ji ivaiuoja Amerik pas brol. Mes dabar neturime mogaus,
kas ligon priirt.
O kas dabar j priiri? nedrsiai paklaus Onut, ne juokais isigandusi.
Kiek pajgiam, slaugom patys, bet tokiam ligoniui tokios ms slaugos nepakanka, reikia, kad prie
jos vis laik bt mogus. Vaiuojam, Onute, Kaun. Slaugysi ligon, mes gerai moksime, bsi
aprengta, pavalgiusi. Taip ar taip, juk tu ia viena gyveni.
Bet a ia lankau banyi. Esu pasiadjusi.
Ileisim ir banyi, ir iaip, kur reiks. Ne visam gi laikui, tik kol mog surasim. Kol tu bsi,
vis laik iekosime. Kai tik rasime, tai ir parvaiuosi namo.
Bet kaip ia taip staiga visk palikus... taip netiktai uklupta dar vis svarsto Onut. Tetai jos labai
reikia, todl ji visaip kalbinja
K gi ia tokio tu turi, kad bijai palikti? Papraysi nuomininks ir priirs. O tau ar ne vis tiek, kur
daryti gerus darbus? Kad jau tavo toks paaukimas, tai inok, kad ligonio slaugymas didelis
pasitarnavimas Dievui. Mes taip pat ten netoli gyvenam, toje paioje gatvje, kaimynystje. Jei kas
atsitikt, kaip mat atlksime, o ir a pati danai lankysiuos, ir tetulnas... Kai gausim mog, galsi
ivaiuot t pai dien, o kad norsi, galsi ir pasikieminti. Vaiuojam, vaikeli, pagelbk bdoje.
Dievas tau u tai atlygins.

2.

Ivaiavo Onut laikinai, o ibuvo dvejus metus. Namo parvaiavo tik ddienei numirus.
Po laidotuvi teta rengsi parduot paveldt nam ir kraust pas save namus ddiens paliktus
baldus, puodus ir iaip vertingesnius daiktus, o Onutei leido pasiimti visus ddiens drabuius,
patalyn, uuolaidas nuo lang, vasarin ir iemin avalyn ir visus tokius daiktus, kurie galjo tilpti
lagaminus. Susidar du didiuliai lagaminai visoki grybi.
Aminj jai atils ddien buvo pradios mokyklos mokytoja. Kol buvo sveika, graiai rengdavosi,
ir dabar liko pilna spinta maai dvt sukneli, taip pat iemos ir rudens sezonams skirt apdar.
Tiek visko daug, kad Onut nort kai k ir palikti, bet teta, kiek rasdama vietos, vis kema, bruka,
keliais pamygdama lagamino onus.
Paimk, vaikeli, tau pravers, o ia tai viskas nueis niekais. Nemading sukneli mano Elenut
neneios.
Pati teta palydjo Onut iki nam. Ilga kelion, dar ir su persdimu. Negali inoti, kas gali atsitikti.
Kad kas neapvogt mergaits, nes vesi ne tik drabui, bet ir nemaai pinig. Per tuos dvejus metus
susidar visai nemaa suma.
Teta jos nenuskriaud. U slaugym mokjo tiek, kiek vienuolei. Taip, kaip ir buvo adjusi,
ileisdavo ir banyi, ir miest pasivalgyti. Kiek tik kart Elenut jo kin, tai Onuts
nepalikdavo. Eidama kin Onut vilkdavosi jos suknelmis, su kuriomis ji atrod labai graiai.
Gatvje j vilgiojo sutikti vyrai. Nuo t vilgsni jos ird uliedavo iluma, ji rausdavo ir
nuleisdavo emyn akis.
O jeigu dar kada nueitum okius, kavalieri neatsigintum, juoksi Elenut.
Prisiirjus miesto gyvenimo ir kinuose meils istorij, matydama, kaip ji graiai atrodo
veidrodyje su Elenuts suknelmis, Onut m gailtis savs. Kas i to. Juk parvaiavus namo vis
tiek negalsiu neiot t ddiens groybi, be reikalo tik veuosi namo. Namie vl reiks vilktis t
savo rudj sukni ir tas visas graumas, k dabar veuosi lagaminuose, ne man.
Bet kodl gi? Ji dar tokia jauna, o visi jauni linksminasi, myli. Juk ji pati dav sau tok ad. Dabar ji
turi i ko gyventi, turi pinig, turi kuo apsirengti, kodl ir jai nepasilinksminti, nepasidiaugti
gyvenimu? Ji irgi gali sutikti savo meil, be to, ir ji tikriausiai mokt graiai ir tikrai mylti. Taip,
kaip kine... Juk mylti Dievas nedraudia, tik kodl mylti reikia j vien? Ar ne vis tas pats, k
mylt? Ji ir toliau galt mylti Diev, bet nort mylt ir Kaz. Jis toks graus, linksmas, taip
graiai dainuoja toj savo kalvj, nors tik aiposi i jos. Bet palauk, kai tik jis pamatys Onel
pasirdiusi graiom suknelm ir apsiavusi bateliais ant aukt kulniuk... I karto ji net nemokjo
vaikioti, bet jau daug kart avjo ir dabar jau moka visai taip, kaip ir Elenut. Kain k pasakys
vyresnieji, kai pamatys mane taip pasipuousi. Bet tegu sau sako, k nori. Myljau Diev, dabar
mylsiu Kaz. Juk vyr mylti irgi ne nuodm...
K pirmiausia sugalvojo Onut grusi i Kauno, tai pasigraint savo namus. Kaune ji gyveno
graiame erdviame name su dideliais langais, auktomis lubomis. Visur buvo grau, varu, viesu, o
kai gro, tas jos butelis pasirod tamsus ir lidnas. Sienos balintos kalkmis buvo jau apsilupusios,
grindys virtuvje supleijusios, kampe didiul duonkep krosnis aprkusi, langai nevalyti,
ugargj.

 Padarysiu taip, kaip pas aminj atils ddien. Idaysiu grindis geltonai, langus, duris baltai.
Virtuv galima ir kalkmis nutepti, bet visk i naujo. Kambario sienas iklijuosiu popieriais su
romis, o ant lang pakabinsiu uuolaidas. Juk parsiveiau. Niekas miestelyje toki neturi. Tik pas
krautuvinink ir klebonijoje maiau.
T pinig, kur atsive i Kauno, nereikjo net pajudinti. Remontui uteko t, kuriuos atsim u
kalvs ir buto nuom. Pasamdytas meistras greitai visk padar. Vasara karta, lauke sausa, langai ir
durys atviros kaip mat viskas idiuvo, galima baigt ir po vid tvarkytis. Paties dar motinos austus
takus, palav kiem. Apsirengusi lengva vasarika viesia suknele, nuogu kaklu, trumpom
rankovlm Onut nuolat bgiojo prie ulinio vandens, o Kazys, kai tik j pamato lauke, meta darb
sekioja akimis ir stebisi:
Negi ia ta pati davatkl, kuri prie por met ivaiavo Kaun? Kaip vikriai ji sukiojasi po
kiem, kokios graios baltos blauzdos ir apvalios nuogos rankos... Ant galvos plonyt balta skarel
surita ne po smakru, bet u galvos, taip mergikai, prilaiko krintanius ant kaktos storus rusvus
plaukus. Tiesiog aki negali atitraukti.
Pas Onut namuose viskas gerai, bet iki pabaigos dar toli. Reikia bei t ant sien pakabint, bet jai
nesiseka taip auktai kalti vin ir ji tuoj aukiasi pagalbos:
Kaziuk, ar negaltum kambaryje sien kalt kelet vini? A nepasiekiu.
Kazys mielai sutinka. Prie ulinio rkoje nusimazgoja rankas ir, atjs priemen, praveria duris
vid. Jis tiesiog negali atsistebti. Nuo grind lyg saul vieia, ant sien gls ydi. Lubos, langai,
durys baltos kaip zakristijoje. Priemenje prie slenksio paliks batus jis eng pagaliau virtuv, bet
nedrso eiti toliau.
Kaip ia pas tave grau, stebisi nesitraukdamas nuo dur Kazys, kaip banyioj.
Koks ia graumas. Kambariukai mai, lubos emos, langeliai nedideli... Bet nieko nepadarysi. Man
ir taip gerai.
Prisiirjai mieste ir ia nori taip gyventi? Nepatinka kaimikai?
Dariau, kad bt lengviau. Nebereiks grind su luotraiu veisti. Paluostai drgnu skuduru ir
tvarka. Einam toliau, negi taip ir stovsi prie dur?
inoma, ir stovsiu, negi gali eit, kai toks paiinas. Dar kur prisiliesiu, itepsiu, grietai atsisak
Kazys. Geriau padarom taip: a grtu kalv, baigsiu pradt darb. Pasistengsiu kuo greiiau.
Tada pareisiu namo, nusiprausiu, persirengsiu ir ateisiu. Vakaras dar toli, ilgai viesu. Kol sutems,
padarysiu visk, k reiks.
Jeigu taip nori, tai man vis tiek. Kada galsi, tada padsi. Gerai, kad neatsisakai.

3.

Paskutin kart Kazys mat Onel, kada i atjo atsiimti pinig u kalvs nuom. Jie tada tik nekteljo
trumpai ir dalykikai, net nespjo geriau siirti. O dabar, kai jie stovjo virtuvje vienas prie kit,
akis ak, jam ne juokais grybteljo u irdies: Kaip pasikeitusi, kaip igrajusi. Ir tas nuogas ilgas
baltas kaklas, ir tie rausvi veidukai... O kokios didels juodos akys. Bet ne, turbt tamsiai pilkos su
ilgom juodom blakstienom ir auktai pakeltais juodais antaki lankais. Lyg vis laik kuo nors
stebtsi...
Dieve, kokia mergel. N vienos tokios ia, miestelyje, dar nebuvo. Dl tokios kain k galtum
padaryt, dirbdamas kalvje mst Kazys. Toki bt galima net ir enytis.
Kodl gi ne? Ar ne laikas bt jam ir apie tai pagalvoti? Jau dvideimt penkeri metai, greit bus senas
bernas, bet vis nesutinka tokios, kuri traukt prie enatvs. Kai draugauja, atrodo ir nieko, bet kai
tik pagalvoja apie vedybas tai ir nupurto. Paskutinius metus buvo apsistojs prie siuvjos Veruts,
bet, kai dabar i ariau pamat Onut, suprato, kad ne Verut jam skirta.
Ne a bsiu, jei jos neprisiviliosiu... nusprend Kazys tvirtai, bet, geriau pagalvojs, truput atlgo.
iaip tai jis gerai inojo savo vert. Jam panorjus, n viena mergina neatsilaikys, kiekvienai susuks
galv, bet ia, kai buvo tokia davatka, kas j ino, k dabar ji galvoja? Kad ir labai pasikeitusi i
iors, kad ir visai kitaip apsirengusi, kas gali inoti, k irdyje neioja? Prisiminus, kaip Onut
uoliai lank banyi, alinosi moni, ypa vyr, be to, ir jaunimo, gal ji net nenors tekti? O i
kitos puss, jei enytsi toki, kuriai labiau rps banyia nei vyras ir eima, nelauk nieko gero.
Net iki toki mini prijo Kazys, kol baig darb. Parjs namo nusipraus, apsiskuto, apsivilko
baltus markinius, susiukavo savo juodus graius plaukus, graiai krintanius retomis bangomis.
Vien dl toki jo plauk mergaits jo i proto. Pasiirjs veidrod ir sitikins, kad atrodo
puikiai, patenkintas savimi atjo pas Onut.
Pamaiusi tok gra Kaz Onut netiktai iraudo ir nuleido emyn akis. Jis prie to buvo priprats,
kad merginos j pamaiusios rausta ir dabar i smulkmena neliko nepastebta. Bet, kai Onut nudr
emyn akis, Kaziui pasidar pasiutikai malonu.
Greitai atjai, nepakeldama aki nusistebjo mergait.
Skubjau, kol viesu. Geriau visk padaryt, kol nesutemo, prieingai, neatitraukdamas nuo Onuts
vilgsnio, ypsojosi Kazys. Rodyk dabar, k nori, kad padaryiau, ir pasiraitojo rankoves.
Vienoje dur pusje prikal rankluostin, kitoje laikratin. Pakabino nema veidrod, dar kelis
ventj paveikslus u stalo. Virtuvje prikal lentynl lktms ir auktams, o kampe, prie dur,
kelias kampines lentynles. ia bus pastatytas kryelis, laikrodis, guls maldaknyg su roaniumi ir
degtukai. Na, lyg ir viskas, bet Onut nedrsiai papra:
Dar karnizus uuolaidoms, to tai a viena tikrai nepadarysiu...
Gerai, tik tu sakyk. A tam ir esu ia, kad tau padiau.
Kai viskas buvo padaryta ir Kazys jau ruosi ieiti, Onut j pakviet:
Gal prisstum, a k nors uvalgyti paruoiu.

Jam to tik ir tereikjo:

inoma, dkoju. Man nra kur skubti.
Kol Onut kait primus virtuvje, Kazys visk atidiai apirjo kambaryje. Grau, nieko
nepasakysi. Malonu bt tokiame name gyventi. tai k daro mogui miestas. Ne tik pati pasikeit, bet
ir gryi pagal save susitvark.
Na, tai, ir iviriau, atjo i virtuvs Onut, dkis cukraus, uogiens ir sausaini dar turjau
isikepusi.
Ai, sidsiu. Tai k veikei Kaune taip ilgai? Galvojau, kad tik trumpam sveius ivaiavai,
paklaus Kazys, maiydamas cukr.
Slaugiau ddien. Kai numir, tai ir parvaiavau namo, atsak ssdamasi u stalo prie Kaz.
Prastai slaugei, jei pasimir. Reikjo geriau slaugyt, bt pasveikusi.
Jei jau daktarai niekuo nepadjo, tai k a galjau padaryt? Man reikjo tik j priirt...
O visam laikui nenorjai pasilikt? Mieste nepatiko?
Kaunas pon miestas, k a ten veikiau pasilikusi?
Galjai kok pon nusiiupt ir pati btum buvusi ponia.
Ponai ir ponaiiai ieko tik turting paneli. Niekam nereikalingos tokios, kaip a.
K manai ia veikti parvaiavusi? Kaip gyvensi toliau? norjo dar pasiaipyti: ar ir vl vaikus
mokysi katekizmo, bet susilaik.
Pirksiu karv, par, perinsiu viiukus gyvensiu kikai. Ar taip, ar taip tvartai ir darin tuti
stovi.
Mat kaip? Gal ir gerai padarysi, tik ar nebus per sunku vienai?
Kai bus sunku, papraysiu, kad tu padtum.
O kas man u tai? juoksi Kazys ir viet jo balti dantys. Onut negali atsiirt. Koks vis dlto jis
graus...
Kada dar kas bus... Geriau papasakok, kas ia pas jus per tiek laiko atsitiko? nusijuok Onut.
Kas gim, kas mir, kas apsienijo? Man viskas domu.
enytis niekas neapsienijo, tai niekas ir negim. O mir tai krautuvininko mona. Madaug u
met, kai tu ivaiavai.
T a jau inau. Jaunas nalys liko.

 Jaunas ne jaunas, bet nesnaudia. Pas zakristijono Zosel takus mina. Vestuvmis kvepia.
tai kaip? Taip greitai? Kai pas juos dirbdavau, jie buvo k tik ved. Tokia grai pora buvo... Taip
neilgai mona tegyveno. Kokia grai ponia Aldona buvo. Maloni, gera. Visada gerai atsilygindavo ir
dar priddavo visko namus parsineti.
O kada tu ten k dirbdavai?
Dar tada, kai tt gyvas buvo ir vliau. Kviesdavo mane prie didisias ventes ar atlaidus, darus
ravti ar lugt skalbti. Tada dar pastebjau, kad silpnos sveikatos, vis pakosdavo.
Jeigu turi, pilk dar. Gardi ta tavo arbata.
Kai lauke pasidar visai tamsu ir pilnas mnulis mirkteljo jiems pro lang, Onut paoko degti
iburio.
Nereikia, a jau einu. Ir taip ilgai usibuvau. Ne tiek dirbom, kiek plepjom. Bet buvo malonu...
Ai tau, Kaziukai, nepyk, kad taip sugaiinau.
Kada tik reiks, sakyk. Visada padsiu, o dabar labanakt.
Atsisveikindamas Kazys norjo apkabinti Onut, kai jos ranka buvo jo saujoj, taiau susilaik:
Gal kiek ir per anksti. Geriau negsdinti. Bus dar geresni prog. Po truput prisipratinsiu. Be
strioko...

4.
krautuv Onutei visai ia pat. Jos namas antras i galo, o krautuv paiame pirmame name, tik kitoje
gatvs pusje. Perjai skersai gatv ir tu jau krautuvje.
Remontui tik daus ir tapetus Onut pirko pas yd, o iaip visk, k reikjo nupirkti, ji eina pas pon
Kost. Nei ibalu, nei silkmis ponas Kostas neprekiauja. Pas j tik smulkios preks ir manufaktra.
Vienoje krautuvs pusje lentynose idliotos graiai pakuotos smulkios preks, antroje lentynose
nuo lub iki ems prikrauta mediag rietimai. Ten ir perkelis, ilkas, vilna, ir pusvilnonis audinys
viskas, kas tinkama patalynei, suknelms, bliuzelms, vyrikiems markiniams, kostiumams ir
paltams.
Krautuvininkas Kostas visada apsivilks pilku kostiumu, baltais markiniais, su kaklaryiu. Visada
variai nusiskuts, inteligentikas, mandagus, paslaugus, todl malonu pas j apsilankyti. Pas j,
aplenkdami net kelias yd krautuvles, ateina pirkjai net i kito miestelio galo. Ypa moterys. Jos,
eidamos pas Kost krautuv ko nors nusipirkti, dar ir veidrod pasiiri, o jeigu prie tai darbavosi
dare ar tvarte, tai net persirengia.
Onut pavakary apsiirjo, kad baigsi druska, nebedaug ir cukraus, dar kartu reikia paimti ir milt,
lauro lap, degtuk ir balt sil pulyt. Kad tik nepamirt.

Susirado krepel, pam pinigin ir, urakinusi duris, skubjo, kad dar rast krautuv atidaryt.
Labas vakaras, pasisveikino jusi.
Labas, labai apsidiaug ponas Kostas, kaip gerai, kad tu atjai, o tai ketinau, udars krautuv,
pats pas tave nueiti. Noriu tavs kai ko paprayti.
Tikrai?
Ar negaltum rytoj ateiti pas mane sutvarkyti nam? Sekmadien laukiu svei. Gda prisipaint, bet
a jau gerokai apsimyns. Nepatogu. Nuo ryto iki vakaro vis krautuvje ir nra kada usiimt ruoa.
Gerai, sutvarkysiu, nesirpinkit, net nudiugo Onut. Usidirbs lit kit. Ar taip, ar taip nieko
neveikia. Kelint valand ateiti?
Ateik i ryto. Krautuv atidarau atunt. Ateik truput prie atuonias, nereiks n dur rakinti.
Onut prie atuonias jau ir ia. Kostas k tik nusiprauss vilkosi baltus markinius, segiojosi sagutes.
Ant stalo lktje buvo keli sumutiniai, o puodelyje garavo arbata.
A turbt per anksti? Bijojau pavluot.
Taiau ponas Kostas ypsojosi ir blizgjo burnoje auksinis dantis.
Labai laiku. Matai, a jau atsikls ir pusrytis paruotas. Pavalgau ir ieinu, o tu inokis.
inau, k daryt. Nebe pirmas kartas.
Dar norjau paprayt. Ar neivirtum man pietus? Visa savait be sriubos. Viskas ia, spintelje,
mosteljo ranka, o vit nupet pairje rasi. Pietausim abudu.
Ivirsiu, tik kokios js norite?
Nesvarbu, tik kad bt antrai valandai. Ateisiu nekviestas, dar nusijuok ir ijo.
Onutei paprasta, ji slaugydama ddien skaniai imoko gaminti.
Kai ant valand atjo Kostas, piets jau garavo ant stalo.
Oho, kaip ia skaniai kvepia, nusivilks vark pasitryn rankas, kaip tau taip pavyko paruot
laiku?
Toks graus laikrodis salone, buvo k pairt, juoksi Onut
Kvepia tai kvepia, o dabar pairsim, ar taip pat skanu, nusimazgojs rankas sdosi u stalo.
Pamatysim, kokia i tavs gaspadin. O kodl tu nesdi? Ssk, kompanijoje valgyti bus skaniau.
Laukiu, k pasakysit, gal net i nam ivarysit, kai paragausit.

 Pati privirei, tai dabar ir srbk. Nori, kad a vienas srbiau? Nieko nebus.
Na, kaip? Ar galima valgyti?
Ai, skanu. Kur imokai? Ar tik ne Kaune?
Kaip tik ten. Ten danai tekdavo gamint.
O dabar, ar visam laikui parvaiavai? Ar vl kada ivaiuosi? valgydamas klausinjo Kostas.
Gyvensiu ia, niekur nebevaiuosiu.
Ivaiavai tai visai dar piemenik, o parvaiavai tokia auni panel... O kiek dabar tau met?
Jau dvideimt, su pasididiavimo gaidele pasak Onel.
e tau, kad nori. Jau dvideimt. Kaip laikas bga... lyg sau pasak. Ne u ilgo metas ir tekti. Gal
ir jaunik jau turi?
I kur? net nuraudo Onut ir nuleido galv. Ne jaunikiai galvoje.
Nagi mieste buvai, o ir ia aplinkui nemaai vaikin sukasi. Netruksi isirinkti, nenuleisdamas
nuo mergaits aki juokavo Kostas.
Onut pakilo ir nurinko lktes nuo stalo, o Kostas rengdamasis dar kalbjo.
Matai, a dabar vienas toks nalaitis likau... Jei niekur nebevaiuosi ir ia gyvensi, gal ir daniau
ateisi mans apkuopti?
Ujauiu. Galiu visada, kada tik reiks. Man visai nesunku. Tik pasakykit.
Kai Kostas io, Onut baig ruo ir une Kostui namo raktus.
Likusius pietus padjau iltai. Kai grit, rasit. O dabar sudie, ir, padkojusi u atlyg, pasuko prie
dur, bet Kostas j sulaik:
Palauk dar, Onute, maloniai papra jis, ar negaltum ateiti dar ir pirmadien. Gali sivaizduot,
kaip atrodys kambariai po svei apsilankymo. N enklo neliks, k tu iandien padarei.
Gerai. Ar vl i ryto?
Ne, geriau jau po piet. Gal a i ryto ilgiau norsiu pamiegoti. O geriausia bt antradien, staiga
persigalvojo Kostas. Ateitum i ryto, kaip iandien, dar ir pietums k nors pagamintum.
Tai kada i tikrj? Pirmadien ar antradien? pasitikslino Onut, jau darydama duris.
Tebnie antradien, tvirtai nusprend Kostas. Lauksiu prie atuonias, akimis ilydjo Onut.
Mergel kaip uoga. Et, biau a jaunesnis...

5.
Onut kas sekmadien vis su nauja suknele banyioje. Kaune gal jos ir nebemadingos, bet ia,
tokiame miestelyje, ji u visas labiau pasipuous. Mergaits jai pavydi ir stebisi, i kur tiek daug j
turi, nors Onut n puss j nepravdino.
iam sekmadieniui ji pasirinko lengvut, permatom, balto markizeto su tamsiai ir viesiai
mlynomis pamtytomis glytmis suknel. Nemaa, apvaliai ikirpta apykakl graiai prigludusi
prie kaklo baigsi graiai suritu kaspinu. Plaukams prilaikyti geltonas blizgantis siaurutis lankelis.
Bateliai ant aukt kulniuk ir baltos trumpos kojinaits, vos dengianios kauliukus vir pdos.
Tik ijo pro ventoriaus vartus ir Kazys. Taip pat ventadienikai pasipuos, juodu kostiumu, bet
be kaklaryio, prasegtais baltais markiniais.
Onut dabar taip ilgai nebesimeldia, kaip bdavo anksiau, net iki karunkos. Dabar ir ji, kaip daro
visos mergaits, tuojau po mii skuba gatv, kur pilna moni. Mergaits bryje dar pavaikto po
miestel, o kai ji draugi neturi, tai eina namo. Negi vaikiosi po miestel viena?
Labas rytas, sako Kazys, ar taip skubi, ar sivaizdini, kad pastam moni nebematai? Galima
bt pagalvot, kad jis Onuts lauk, bet gal ir atsitiktinai ia stovjo.
Labas, vl nuraudo ji, tikrai nepastebjau. moni tiek daug...
O kodl a pamaiau? juoksi Kazys, tavs negalima nepastebti. Ar namo skubi?
O kur daugiau?
K veiksi tokiu laiku parjusi?
Neinau, gal valgysiu pietus.
Grai ir nevalgius. Pavalgysi vliau. Geriau einam, dabar po miestel pasivaikiosim. Kit
pasiirsim, save parodysim. iandien tiek moni kaip per atlaidus.
Gerai, nudiugo Onut, i tikrj piets dar iek tiek ankstoki.
Jie nuo ventoriaus pasuko gatv, kur jau vaikiojo porels ar iaip stoviniavo pulkeliai vaikin ir
mergaii bei vyresni moter ir vyr. Gal kok trejet kart jie perjo miestel pirmyn ir atgal.
Kiekvien kart praeidama pro Kosto namus ji mat, kaip kieme prie veim pririti ikinkyti arkliai
d ien, o pro atvirus langus girdjosi linksmas klegesys, muzika ir vis pagalvodavo: Na ir bus
man antradien darbo.
Kai pagaliau sustojo atj iki Onuts nam, Kazys neskubjo atsisveikinti.
Nekvieti ueit? paklaus jis juokaudamas.
Kad neturiu kuo vaiinti, taip pat juokais atsikalbinjo Onut.
Gal kai k ir reikia vaiinti, tik ne mane. A galiu ir taip ueiti.

 Tada praom. Tik nesakyk paskui, kad prasta eiminink.

Vis dlto, kad labai nortum, gal ir atrastum kuo pavaiinti.
Palauk, atrodo sugalvojau.
Na, ar a nesakiau?
Maiau, yra prikritusi kriaui. Jeigu krenta, vadinasi, jau prinokusios.
Gerai inau t tavo kriaui skon. Kai tavs nebuvo, t kriau kas norjo, tas krt. Prisirinkdavau
ir a. Kartais tiek prisivalgydavau, kad n piet nesinorjo.
Uteks visiems. Medis didelis, kiekvienais metais pilnas. Galsi rinktis, kiek norsi. Vis tiek a viena
nesuvalgysiu. Tai einame?
Susiradusi slptuvje palikt rakt atrakino duris ir leido pirma savs vid Kaz.
Sskis kur nors, o a eisiu parinkt kriaui.
Padjusi maldaknyg ant kampins lentynls, susirado krepel ir ijo. Eidama pro duris dar
pajuokavo:
Nepabk, greitai griu.
Liks vienas Kazys njo kambar, o atsisdo ia pat, virtuvje, u stalo, ir apsivalg. Visur varu,
balta. Ant lang trumpos uuolaidls patrauktos alis. Prie dur kibiras su vandeniu, udengtas
baltu dangiu, ir puodukas alia ant lktuts padtas. Kampe ir ant sienos lentynls papuotos
dantukais ir vaigdutmis ikarpytomis balto popieriaus juostelmis, o didiuls duonkeps krosnies
anga ne pedengte udengta, bet viesia su glytmis uuolaidle utraukta. Ant priedos
primusas kaip auksinis blizga. Kazys pamat ant stalo gulint duonriek peil. Pam, perbrauk
nykiu per amenis ir padjo atgal. Visur varu, balta, miela.
Nuplovusi prie ulinio kriaues gro ir Onut:
Ko neini kambar, ko virtuvje sdi?
Gerai ir ia. Visur grau pas tave. Tiek kambaryje, tiek virtuvje...
Va tau ir vais. Ar bus gerai? Paragavau prie ulinio, visai skanios. Vaiinkis, padjo ji kraitel
su kriaumis prieais Kaz ant stalo ir dar ma lktel grautukams.
Ai, tikrai skanios, suvalg jis vien. O tavo peilis, tai tik Ryg joti. Atips visai. Kaip su
tokiu duonos gali atsipjaut? Atnek rytoj kalv, pagalsiu.
Visi mano peiliai tokie. Ant slenksio kiek pasigalandu...
Atnek visus, padarysim tvark.

 Kaip gerai. Ai tau, Kaziuk. Negalsti nuo t laik, kai dar tt buvo gyvas. Jis retkariais
pagalsdavo.
Padkosi, kai padarysiu. O kur tu buvai vakar, kad per vis dien nemaiau? staiga prisimin
Kazys. Onutei malonu, kad jis jos pasigedo.
Pas krautuvinink tvarkiau kambarius.
Mat kaip. O Zosel negaljo sutvarkyt? aipsi Kazys.
itokia panel... K tu, jai paiai tarnaits reikia.
itokia panel, o tokiame ukampyje tupi ir nal vilioja. Matyt, geresni nelabai atsiranda?
O kodl ne? Toks bagotas. Nei vaikai, nei niekas. Ir pats ne koks senis...
Tom panom kad tik bagotas.
Kad itekt u Kosto, tai kambari nereikt jai tvarkyti, svarst Onut. Matyt, kad ir toliau
man tuos darbus tekt dirbti.
Ar tau taip malonu bt juos kuopti?
Malonu nemalonu, bet gerai moka. Retkariais galima, nors vis laik nenoriau.
Kad ir nebijo Zosel, stebjosi Kazys. Vien toki jaun nuvar kapus, gali ir jai taip atsitikti.
Niekur jis jos nenuvar. Jis jos neskriaud. Vis maloniai, vis graiai. Maiau, koks geras jis jai
buvo, bet ji varg jau sirgdama u jo itekjo.
Kazys pam dar vien kriau.
Ar matei ant Kagano krautuvs dur skelbim? staiga jis paklaus. Lapkalnyje geguin
iandien.
Ne, nemaiau, papurt galv Onel. Tikrai?
Tikrai. Gal einam su manimi, paoksim.
Kad a okt nemoku, nuraudo kaip aguona, k a veiksiu toje geguinje?
Tikrai?
inoma, negi meluoiau...
Prisimin Kazys Onut, toki palinkusi, su ruda ilga iki ems suknia, su maldaknyge ir roaniumi
rankose. I kur jai mokti? Juk ji su jaunimu visai nebendraudavo. Tuo metu, kai visos mergaits jau
oko ir dainavo, ji banyioje meldsi. Bet ia ne bda.
Nori, imokinsiu, paoko Kazys linksmas ir pam j u rankos, einam kambar, ten daugiau

vietos.
Stal i vidurio kambario nustm prie sienos. Kdutes sukio po juo. Pasidar visai nemaa aiktel.
U rankos atsiveds Onut vidur kambario Kazys jos rank udjo sau ant peties, savo deine
apkabino j per liemen ir, pams jos dein, m aikinti:
Pradsim nuo valso. Dabar irk viens du, viens du kartu su manimi. Du ingsniai priek, du
atgal. Dar kart priek ir atgal. Tada paeini ingsnel priek ir vl viens du on, viens du kit, vl
ingsnel priek ir taip toliau. irk ir jausk, k a darau. Nieko nra sunkaus, drsino mergait,
atsargiai stumdydamas po kambar ir taikydamasis prie jos nedrsi ingsneli. Kazys kaskart vis
ariau glaud prie savs toki laibut Onel ir grjosi jos artumu.
Mergait, umirusi visk pasaulyje, pagal skaiiuojam takt, valso ingsniais vaikiojo su Kaziu
po kambar, stengdamasi kaip geriau pajusti jo ingsnius ir vis ariau glaudsi.
Kazys vis skaiiavo viens du, viens du ir pagal t muzik jie dar ilgai oko kambaryje.
Kokios dar reikia geguins? Juk jie jau oka. Ir ten nebus n kiek maloniau, kaip dabar jiems abiems
linksma ir smagu...

6.
Onut antradien, kaip ir buvo adjusi, prie atuonias ir vl pas krautuvinink Kost. Be reikalo
baiminosi. Kambariuose ne taip ir baisu, tik stalas apkrautas nevariais indais, primintos grindys.
Kostas jau apsirengs ir pasikvpins sega ant rieo laikrod, o pamats Onut apsidiaug.
Nepamirai? ypsosi jis. O ia kas? pamat jis rankoje krepel.
Atneiau jums paragauti ms kriaui. Jau visai skanios, padav jam krepel su kriaumis.
Kai nebus moni krautuvje, galsit suvalgyt vien kit iki piet.
Mielai suvalgysiu. Jau ir dabar paimsiu vien.
Valgykit, nuplautos.
Jau ir nuplovei? Pietums nieko negamink, dar pasak kramtydamas kriau, rsyje rasi likui
nuo sekmadienio. Juos ir suvalgysim.
Onut suplov indus, sudjo bufet, sutvark kambarius ir nujo rs. Nieko sau likuiai... Beveik
pus bekono kumpio, pora rinki rkytos deros, salcisonas, tik pradtas sris su kmynais bei
sviestas.
itiek grybi, stebjosi Onut, matyt, i kaimo atve ukandiams ir nepagailjo. Onut
atsine dal maisto i rsio, paruo stal, ukait arbat. Dar yra laiko. vilgteljo pro lang. Kieme
kaip stovta arkli, taip ir palikta priiuklinta, pribarstyta ieno, iaud, kakoki popiergali.
Pamusi luot palav kiem. Kaip tik tuo metu atjo i krautuvs Kostas.

 Ir kiemas sutvarkytas, stebjosi jis, ai tau, Onute. Nei sakyt nereikjo.

Buvo dar laiko, tai ir palaviau.
Ir kambaryje viskas net blizga, grojosi js, kada ir suspjai?
Utat po piet galsiu eiti namo? Ar ne?
Dar tiek visko radai rsyje, stebjosi Kostas, nuvelgs paruot stal.
Gal arbatos pilt? Uviriau.
Nereikia, papurt jis galv. Man atrodo, kad rasiu k nors geresnio, ir jis, pakabins vark
ant kds atramos ir i bufeto pam grafin vyno su dviem taurelmis, gro prie stalo.
iandien vietoj arbatos gersime vyn, o arbat paliksim rytdienai, pasak statydamas taureles ir
vyn ant stalo. Ne po daug, po stiklel, dl apetito.
Pasidarbavus ir be vyno geras apetitas, pastebjo Onut.
Nepasakyiau to apie save. Tu iki piet antai kiek visko padarei, o a tik knyg skaiiau ir tavo
kriaues valgiau, ir jis pripyl taureles. sveikat, pakl jis savo taurel, Onute, pakelk ir tu
savj, kad galtume susidauti. Na, o dabar iki dugno, paragino Kostas. Onut sriubteljo truput ir
pastat atgal.
Ar vynas neskanus? neva susirpino jis. Tuojau pasiirsiu, kodl Onut negeria. Negi bt
toks prastas. Vakar grm, lyg ir nieko buvo... ir Kostas igr savj.
A ne dl to, kad neskanus. A tik bijau daug gerti, teisinosi mergait.
O kodl?
Kad nepasigeriau.
Na, daug, aiku, mes negersim. Negersim tiek, kad pasigertume, bet vien ar dvi taureles reikia.
Nuo tiek nepasigersi, bus tik truput linksmiau.
Man ir taip linksma, Onut ir vl sriubteljo.
Kol Onut igr vien, Kostas imet dvi ir pripild trei. Sublizgjo akys, uraudo skruostai. Jis
tikrai pasidar linksmas, juokavo, ypsojosi ir nenuleido aki nuo Onuts. Kai tik ji igr savo vyn,
jis kaip mat pripild trei.
O dabar galima ir uvalgyti, jis pats valg ir Onut ragino. Jei nenori gerti, tai nors valgyk. Prie
vyno toks ukandis, inoma, nelabai tinka, bet kad nieko nra geriau. Bet palauk, staiga prisimin,
atidaryk virutin stali, ten turt bti saldaini. Kaip i karto nepagalvojau?
Radusi saldaini dut, Onut j atidar ir, padariusi vietos ant stalo, padjo j prie Kost.

 O dabar dar po vien prie naujos ukandos, jis ir vl igr savo taurel, o Onut tik sriubteljo ir
neraginama pam saldain.
Girdjau, kaip sekmadien linksminots. Turbt buvo labai smagu? tarp kitko paklaus Onut,
kramtydama saldain. Kostas ne juokais isigando.
Net pas tave girdjosi?
Ne, nuramino, vaikiojom po miestel, o js langai atviri, paaikino ji. O kas ia blogo?
Nenoriu kalb. Man ir paiam nepatinka triukmingi pobviai. Man dl to buvo nelabai smagu.
Geriau patinka sveiuotis, negu bti eimininku, ypa, kai tiek daug svei. Visai kas kita maoj
draugijoj graiai, kultringai praleisti laik. Gera atsipalaiduot be triukmo, dain, auksm ir
urmulio. Na, o k tu veikei per tas dienas?
Sekmadienis man nebuvo kuo nors ypatingas. Buvau banyioje, vaikiojau po miestel, Onut,
igrusi vyno, buvo drsesn, o paskui mokiausi okti.
K, k? Ar dar iki iol nemoki okti?
Nemoku, lyg nusikaltusi nuleido galv.
Ir kas tave mok?
Kazys, nepakeldama galvos atsak ji.
Tenka pripaint, kad mokytoj turjai neprast. Na, gal jau imokai?
Kazys sako, kad taip, bet a neinau, kaip bt prie muzikos.
Kak sugalvojs Kostas pakilo plaiai ypsodamasis ir paklaus:
Tai gal pabandom prie muzikos? Pairsim, kaip tau pavyko...
Onutei dar nespjus susivokti jis pakilo, nujo kambar, atidar patefono dut ir, neilgai iekojs,
udjo ploktel.
Onyte, einam su manim paokti... netiktai per visus kambarius pasklido linksmos dainels
posmai, visoki oki gali greit imokti, jei titai paklausysi mans...
Igirdusi i patefono savo vard Onut suglumo, o iklausiusi vis dain iki galo m juoktis.
Ar tai tas ponas nort su manim paokti? pro juokus vos itar ji, ir dar visoki oki adjo
imokint?
Tas ponas tegu sau dainuoja, o oksim mudu. K pabandysim? Ar polk, ar vals?
Polkos mes dar nebandme. Kazys sak, kad kit kart. Mokms tik vals.

 Tada paoksim vals.

Kai pasigirdo trauso valso melodija, Kostas atjo prie Onuts ir galantikai nusilenk:
Ar galiu jus pakviesti?
Onut nelabai suprato, ar ia kalbama rimtai, ar juokais, bet, lyg nujausdama kok pavoj, engteljo
atbula.
Ne, ne, a dar nemoku, nemoku prie muzikos. A tik inau viens du, viens du, o muzikoje to nra.
inok, kad visa muzika i to ir susideda, band aikinti Kostas juokdamasis. Gro prie patefono
ir apvert ploktel, po to atjo ir atsisdo u stalo.
tai iki ko prisigyvenau... Atjo laikas, kai jaunos panels nebenori su manimi okti. Kas galjo
pagalvot? ir jis prisipyl taurel vyno.
Onutei pagailo Kosto.
Tai visai ne dl to, kad nenoriu. Jei tik mokiau, tai labai noriau okti su jumis.
Onute, Onute, kaip gerai, kad tu ia. Be tavs a prauvs, muzikai grojant jo balsas skambjo
jausmingai ir tikinamai. Ateinu i krautuvs piets ant stalo, visur varu, grau, blizga, namai
pilni ilumos ir jaukumo. Kai a vienas i vis kamp tik lidni prisiminimai, nemielas darosi
gyvenimas. Po iai dienai negaliu pamirti Alduts... prie neigerto vyno taurs parms ranka
galv susimst Kostas. Gyvenom laimingai, o kiek mes okom...
Ujauiu, bet niekuo negaliu padti. Jeigu jums patinka mano darbas, a daniau galiu ateiti ir u tai
nieko nereiks mokti. Man nieko nereikia iplaut grindis, sutvarkyti kambarius, jei nuo to jums
malonu.
Kostas pakl galv ir maloniai nusiypsojo.
Kokia tu gera ir miela. O gal padarom itaip, staiga atgijo, jei tu gali ateit ir daniau, tai ivis
ateik pas mane u eiminink. Suderam ger alg, a visk pristatysiu ir eimininkausi, kaip savo
namuose. Ar gerai?
Niekur a neisiu, turiu savo namus, lyg pabudo Onut. Ji prisimin Kaun. Vl tarsi slaugymas ir
prisiriimas. Jei tik pagloboti, tai tik savo noru. Kada gali atjai, kada negali ne. Imdamas alg jau
turi bt geras, nori nenori, o turi bti. Ir kada ji ineios tas savo sukneles, kada susitiks su Kaziu?
Reikia dar okti imokti, tada gal ir geguin, pairt, kaip jaunimas linksminasi. Ne, ne, jokiu
bdu.
Nebtinai, kad ia gyventum. Tiesa, kad turi savus namus ir gyvenk ten, vl ramiau pasidar
Onutei, ateitum kasdien, sutvarkytum, ivirtum. Vesti a dar nesiruoiu, o toliau taip stumdytis
vienam tiesiog pagriso. Kai tu ia, a ne vienas, usimirtu, atrodo, kad viskas tebra, kaip buvo, bet
kai tu ieini, vl a vienias. Noriau tave danai matyti. Turiu neblog versl, neblogas pajamas.
Padk tu man ir a tau galsiu padti. Vienas kitam pagelbdami galtume visai draugikai gyventi.

7.
Onut parjusi namo gerai apsvarst Kosto pasilym. Ar ilgai ji diaugsis savo laisve? Vis laik
taip nebus. Kaune udirbti pinigai po truput tirpsta. Kaip reiks gyventi toliau, kai jie baigsis? Prie
karvuts gal ir isimaitintum, bet irgi n kiek ne maiau priritas ir dar mlinas, o pas Kost kaip
besakytum, visais atvilgiais bt geriau. Ji gaut alg. Ne visam juk gyvenimui. Patarnaus kokius
metelius, kol jis sugalvos vesti ir tada vl irs.
Onut daug galvojo, bet suderjus diaugsi. Pasilytas atlygis ir slygos tenkino. Sutar, kad ateis
tris kartus per savait, dar retkariais teks padti ir krautuvje per atlaidus ar kitas didesnes ventes,
kai uplsta mons ir Kostas nesuspja vienas suktis. U prekystalio ji, aiku, nestovs, bet sandlyje
prisvert milt, cukraus, druskos ir pripilti aliejaus, inoma, gals. Sekmadieniais bus laisva, gals
pasipuoti, banyi nueiti ir su Kaziu susitikti, jeigu ir toliau jie taip graiai draugaus. Kazys
kaskart Onutei vis labiau patinka, darosi artimesnis, bet kad ir prie Kosto ji vis labiau pripranta. Jo
jau nesidrovi, kaip anksiau, ir nuo to jai geriau sekasi dirbti. Maa to, Onut Kostui dkinga u tai,
kad jis j samdydamas suteik tokias priimtinas slygas.
Kazys irgi stengiasi Onutei tikti. Sutais ilinjusias tvoras, udeng prakiurus kts stog, sukal
dias. Tegul iuo metu Onut karvs atsisak, bet, kai baigs tarnyb, gal ir vl apsigalvos.
Kazys demonstratyviai eimininkauja sodyboje. Tegu visi pamato, kad jis ne iaip sau draugauja,
vaikto su Onute, bet labai rimtai apie j galvoja. Jis mato, kaip labai Onut j simyljusi. Kitaip,
inoma, ir bti negali. Visos j simyljusios. Darbuodamasis kalvje, kai tik bna vienas, kuria planus
ateiiai.
Geriau jis niekur neras. Visai neblogas dviej gal namas, sava kalv kieme, dar visai tvirti kiniai
pastatai, nemaas sklypas bulvms ir darovms. tai po vestuvi jis savaime tampa viso ito gero
eimininku. K dabar Onut galvoja apie karv, tai vieni juokai, o kai iteks, tada jau visai kitas
reikalas. Karv sigys pirmiausiai. Ganyt yra skirtos miesteliui ganyklos, o paaro ir pakrat
isidersi u darb i kinink. Reiks dar por par, kad susimint daugiau mlo darams.
Nelabai jam patinka tas jos tarnavimas pas krautuvinink, maiau laiko lieka pabti kartu, vlai grta
pavargus. Bet dabar nra ko drumsti ramybs. Per iem dar padraugaus, o kai pavasar pasipir, gal
ir tai tarnybai ateis galas.
Viskas klostosi gerai. Netruks prabgt iema. Ne taip toli ir Kaldos. Po Nauj met dienos jau
ilgesns, viesesns. Greiiau bga laikas, ne u kaln ir pavasaris.
Nuo rudens Onutei prisidjo darbo. Dabar jau nebe taip, kaip buvo suderta, kas antr dien, bet
reikia kas ryt ateiti ikrenti krosnis. Krautuvje Kostas ildsi pats, o kambarius namie papra
Onuts, u tai paaddamas atskirai atsilyginti. Nelabai jai patinka, bet k darysi? Jis toks malonus,
mandagus, vis saldainiais vaiina, be to, malk pats prinea i vakaro. Malkos geros, sausos berins,
toeli prakurams kiek nori, kaip mat ir ukuri. Palauki, kol isikrens, tada udarai jukas, o paskui
ir piets nebetoli. Popiet grta namo ir tik tada ildo savo but. Pavakariais viskas atyla, ir, kai
baigs darb kalvje, ateina Kazys, kambarliuose bna visai jauku.

 Va, Kaziuk, a tave ir iandien saldainiais pavaiinsiu, apsidiaug Onut, kai pasirod Kazys.
Tai a tave turiau saldainiais vaiinti, o dabar gaunasi kakaip atvirkiai. Man net nepatogu.
Oje, tu man tiek ir tiek pripirkai per atlaidus. Dabar turiu, tai galiu pavaiinti ir a.
Kart, kit dar nieko, bet, kai usibna ilgiau, tai arbata ir saldainiai... Atrodo, kad to gero pas j
netrksta...
U vaies, inoma, ai, sako Kazys, bet geri saldainiai brangiai kainuoja. Ar taip prabagotjai?
Kad ir kiek turiau, pinig saldainiams neleisiau. Man Kostas duoda.
Taip ir duoda?
inoma, negi pirkiau? Kai tik pavalgom pietus, vis atidaro nauj dut.
Valgot pietus?
Dl to ir pasamd, kad viriau pietus ir tvarkyiau kambarius. Kai ateina per pietus valgyt, tai ir
mane pakvieia.
Ir dar saldaini?
O kas ia blogo? sutriko Onut, juk tu kiek kart man dovanojai...
A dovanoju, nes tave myliu, bet jis u k toks geras?
Tai ia kaip ir ant saldiosios po piet, kaip Kostas sako.
Tai taip ir saldinats? O i kur tie saldainiai, kur dabar mane vaiini?
Kas lieka dutje, jis liepia man netis namo
Nereikia man t tavo saldaini, staiga atstm saldainius Kazys.
Kodl?
Nevars jie man kakokie...
K ia niekus neki. Kaip gali bti nevars.
O tu inai, k pasakysiu? Ivis mesk tu t tarnyb.
Mesti toki ger tarnyb? K tu sau galvoji?
Tas prie gero neprives.
Kaip tik prie gero. Dirbu, gaunu alg ir i to gyvenu. A niekur geriau nerasiu.

 Jei moka atlyginim, tai kam dar tie saldainiai? toliau vis labiau pyko Kazys. Arklys arklio veltui
nekaso.
Nagi, k ia dabar prasimanai? Geras mogus, tiek visko turi ir negaili...
Kik tuos saldainius kur nori, tik daugiau man j nerodyk, pakilo persiuts Kazys.
Onut pirm kart pamat j tok ir labai isigando. I pikt Kazio aki kaip du aibai persmelk j iki
pat irdies gelmi. Pyktis perkreip jo lpas, ties smilkiniais ioko dvi mlynos gyslos, kakta
uraudo ir susiraukljo. Jis dar pastovjo sekundl toks ts, paskui pro sukstus dantis svied.
Ar tu tikrai tokia durna, ar tik apsimetinji? Nebtum davatka... ir neatsisveikins, trenks durimis
ijo.
Netiktai prasiverusio pykio priblokta Onut susim u irdies.
Kazys visai taip, kaip atrod tvas prie puldamas motin. Viepatie, apsaugok. Viskas baigta,
Onut net nepravirko, o tik atsiklaup virtuvje prie stovint ant kampins lentynls kryel ir
kartai pasimeld, taip, kaip seniau melsdavosi. Pirma ia mano meil ir paskutin. Kad a daugiau
su kuo nors prasidiau. Visi vyrai tokie, tik iek tiek velnesni, kol apsienija. Ko gali tiktis, kad ir
i tokio Kazio, jei dabar negali suvaldyti savo pykio?
Kazys tik udars duris atsitokjo. Jam prie akis suglumusi Onut. K a padariau? Juk a j
igsdinau ir gali bti, kad visk sugrioviau. Argi nebuvo kit bd isiaikint? Paleidau vadias,
usiplieskiau, usipuoliau, o nereikjo. Dabar Dievai ino, k apie mane pagalvos?
Rytojaus dien Kazys kalvje nebedainuoja, tik laukia, kada kieme pasirodys Onut. Ji po piet turi
pareiti, bet parjo vlai ir tik kart buvo ijusi prie ulinio. Pas Kaz kalvje vis dien buvo moni,
todl ir prieiti prie Onuts buvo nepatogu.
O gal ueiti po darbo, kaip paprastai? Pakalbinti? Languose tamsu... O gal vis dlto?
Durys buvo usklstos, nesileidia.
Na, ir tepasiunta, ar merg maai? Nebt davatka, davatkikai ir daro, dar bando ramintis Kazys,
nors aikiai supranta, kad nenusiramins. K a padariau? gal imtj kart kartoja ir grauiasi. O
gal nieko, msto, gerai pagalvojus, nieko tokio blogo n neatsitiko. Nei blog od pasakiau, nei
keikiausi, tik labai supykau. Na, pavadinau durna, bet ar ia jau taip blogai, kai tiek laiko, draugauji?
Deja, jis pats nemat, kaip atrod jo pykio perkreiptas veidas ir aibus svaidanios akys.
O gal palaukt, kol pati pasiges? Juk aikiai maiau, kaip a jai patinku, vis tikinja save Kazys,
negi nepasiilgs, negi nenors pamatyti? Juk, po teisybei, a tik gero nordamas. Negi ji pati
nesupranta, kad tas nalys prie jos lenda, o jei nesupranta, tai kaip kitaip jai paaikinsi? I karto
saldainiukai, paskui meils odeliai, kol apsuks galv ir pasiguldys lov. Bene jis j enytis galvoja?
Jaunut, grai parpo brudui, turi i ko ir ino, kaip prisivilioti. O gal ir jai Kostas patinka?
suspaud ird Kaziui. O gal tesiino, tegu sau daro, k nori, nuo savo mini sieids vl pyko
jis. Jau ne maut, kaip imano, taip tegu gyvena, tik gaila, kad niekais nueis tokia mergel...

8.
Nei Kazio su Onute draugyst, nei j isiskyrimas neliko nepastebti miestelyje ir neapsijo be
atgarsi. Kaip visi miestelyje nekjo apie bsianias j vestuves, taip dabar pasklido kalbos apie
nutrkusi draugyst.
Kad Kazys j met, tai nra joki abejoni, bet kodl tebra neaiku? Bet atsirado inov ir
tarytum viskas paaikjo.
Per iem lankavo, lankavo, o kai liko nia, tai ir nebenori enytis.
Neaiku, kam buvo naudingos tokios kalbos, bet jos greitai ir plaiai pasklido, kad ir nordamas j
nesustabdysi.
Miestelis net ia, tik Onut nieko negirdi. Augusi grietoje aplinkoje, niekur neileidiama i nam
nuo ma dieneli su niekuo nebendravo. Paskui pasiventusi Dievui tik meldsi, tada Kaunas, grusi
susidraugavo su Kaziu, ir taip, kad joki draugi neturjo. Su niekuo nesueidavo, su niekuo
nepasinekdavo. I kur tuomet k igirsi, apie k suinosi, pagaliau tok dalyk kas sakys akis?
Jai dabar jau lengviau, nebereikia krenti krosni, pas Kost tik kas antr dien, daugiau turi laiko
namuose. Usjo darus, pasodino bulves. Usimus darbais, nesidairo alis. Su Kaziu susitik tik
labas rytas ar laba diena. Po to pikto panekesio Kazys dar buvo atjs kelis vakarus, bet, kai
Onut jo nesileido, taip viskas ir nutrko. Jei atvirai, tai Onutei ne taip lengva buvo tai padaryti. Kiek
kart ji buvo bebandanti atidaryti duris, bet didiausiom pastangom susilaikydavo. Ji ir dabar
kankinasi, negali Kazio pamirti. Kaip gera bdavo jo laukti, malonu bendrauti...
Jeigu jau yra toks mus, niekada nebepasikeis. Dabar tik uriko, o paskui ir rank pakels. Kur tada
reikt dtis? Geriau jau dabar pakentt, negu vargt vis gyvenim.
Miestelio moni kalbos netruko ir Kost pasiekti. Jam i inia kaip perknas i giedro dangaus. Jis ir
tiki, ir netiki, bet mons vis neka... Pagaliau visose kalbose yra dalis tiesos. Kostas pasipiktins
Kaziu, apsivyls Onute. Jis taip ja avjosi, kiek daug apie j galvojo, ji tokia miela ir velni, o e,
kad nori, paprasiausia merg. Kazys u visus miestelio bernus jam atrod kultringesnis, vis
dainuoja toj savo kalvj ir mons giria u darbus. O pasirodo, jie jau seniai mylisi ir prisileido iki
to, kad jau visi mons neka apie j meils pasekmes... Neteisyb, kad linksmas mogus turt bti ir
geras. Pasirodo linksmas Kazys paskutinis niekas. Koki reikia turt ird, kad galtum nuskriausti
toki mergait. Ir kaip jam jos negaila? Matyt, n kiek nebeturi sins, kad nepagalvoja, kas jos
laukia ateityje? Pasmerkimas, paeminimas, sujauktas gyvenimas... Be to, koks jausmas jau ir dabar,
kai tenka girdt tokias kalbas?
Kazys, tik jis u visk kaltas, jau nebesmerkia Kostas Onuts, moka tokie itvirkliai kaip
prisisukt prie jaun, kvail mergaii. O gal neteisyb? Juk tai tik kalbos... Bet ne, ne, juk ir pats
pastebjau, kad Onut labai pasikeitusi, nebe tokia linksma, vis nuleidusi akis, kart maiau
verkiani. Aikiai kankinasi.
Ar maa apgaut mergaii? Kain, dar kaip Kostas reaguot, jeigu Kazys bt suviliojs koki kit

mergait? Bet kodl jam taip parpo Onuts likimas?

Kad Onut jam patinka, tai aiku kaip dien. Bet kad jis simyljs, pats sau nenori prisipainti. Dabar,
atrodo, viskam atjo galas ir reikt padti tak visiems svarstymams, persvarstymams, visoms
abejonms ir apmstymams. Bet jis negali to padaryti. Nors ir kaip bt apmaudu, jis negali apie
Onut negalvot. Kostas laukia dienos, kada ji ateis, kad galt vl j pamatyti. Kad ir lidn, kad ir
verkiani, bet vis tiek miel ir taip geidiam jo irdiai.
Gal tau, Onute, per sunku bus dabar skalbti? per pietus pastebjs, kai ji sumerk baltinius,
susirpino Kostas. Bt galima paprayti, kad ateit moterl i pitols. Kai tavs nebuvo, ji pas
mane paeimininkaudavo.
Nesunku. Bene pirmas ia kartas. Patalyn neuneiota, yra prok. Ateisiu rytoj, iskalbsiu ir
idiovinsiu, nesutiko Onut.
Kaip inai, bet bt galima paprayti. Ji neatsisakys.
Kaip ia atrodys? A ia dirbu, o skalbimui kviesti kit mog. O gal blogai skalbiu?
Na, k tu. A paprasiausiai pagailjau tavs, tavo rank.
Aiu, tos mano rankels tiek visko maiusios... nusiypsojo Onut ir Kostas apsidiaug: Ji dar
gali ypsotis kaip ir anksiau...
O k darysim su darais? prisimin Onut. A savo jau apsjau.
Nereikia. Darovi nusipirksiu ruden, o ia tai jau dvi vasaros kaip niekas nesta, pieva ul.
Bet vis dlto bt gerai pora lysvi dl agurk ir svogn, kad bt po ranka, band perkalbti
Kost Onut.
Jeigu taip nori, tai sukasiu po langais, kaip bdavo anksiau. Mums uteks, o daugiau sodinti
neapsimoka.
Kit dien atjusi Onut visk ilygino, graiai sudliojo.
Kaip gerai, kad radau tave dar neijusi, apsidiaug Kostas. Einam abu pasiirt, kur lysves
kasti. O tu dar neieik, pabk dar. Juk rytoj vl per dien tavs nematysiu.
Kaip gi? Jei iandien sukasit, tai rytoj ateisiu ir visk passiu. Jau truput vloka, nori nenori teks
ateiti rytoj ir pasti.
A taip laukiu, o ji nori nenori... Ar taip nepakeniama?
Kad labai nenoriau, nebiau n suderjusi, bet kad taip noriau kaip kermoiaus, tai meluoiau.
Ar taip labai nori kermoiaus?
ia pas jus kas antra diena, o kermoius kart per metus.

 Oi, Onute, kai tik pamatau tave, tai ir kermoius, juoksi Kostas.
Kostas negali atsidiaugti, kad Onut iandien tokia linksma, tarsi nieko nebt atsitik. Kaip ji taip
gali? I kur tiek stiprybs?
Kai Kostas atjo sukass dar, Onut ant stalo ne valg. Bet atsitiko baisus dalykas. Mergait nei i
io, nei i to slysteljo, griebsi u kds ir paleido i rank lkt. Sriuba isiliejo, lkt suduo
smulkius gaballius. Tokia grai, su glytm, porceliano lkt. Onut visada su baime jas mazgojo,
luost, kad neduok, Dieve, nesudauyt...
Dieve, Dieve, k a padariau? Onut susim rankomis u galvos ir pravirko. Sudauiau toki
lkt. Kaip ia buvo, kad paslydau? Jau taip saugojau, taip saugojau... aimanavo ji verkdama.
Baigta, negaliu ia daugiau likti, visas lktes idauysiu.
Kostas apkabino j ir pakl nuo grind.
Na, nusiramink gi tu. Pamanyk tiktai, suduo lkt. Galima pagalvot, kad buvo auksin, kaip
mokdamas velniau ramino Onut. Paprasiausias molio gabalas ir tiek. Liko dar j, bus i ko
valgyti.
Bet kaip ia buvo, kas pasimai? Niekada sau neatleisiu. Dabar jau bus baisu ir rankas paimti...
Nieko tu nebijok ir nieko negalvok. Pareisi namo, nusiraminsi ir viskas pasimir. Daug dirbai,
pervargai. Sakiau, kad reikia pakviest mog skalbimui, Kostas ramino raudani Onut. Niekai
ta lkt, svarbu, kad tau viskas bt gerai. Ar labai usigavai?
Niekai, tik man nepatogu prie jus. Galsit iskaiiuot i algos.
inoma, kad iskaiiuosim. Tokio nuostolio a tau nedovanosiu. Tik nebeverk. Baikim valgyt, juk
ne visk iliejai?

9.
Onutei ir vl tenka ateiti pas Kost kasdien: tai dar palaistyt, tai paravt, tai krautuvje padti.
Keliasi anksti, pavalgo ir tarnyb. Vargas, bet mnesio gale Kostas jai umoka, net su priedais.
Susidaro nemenka suma. Dal Onut pasilieka ilaidoms, o kitus taupo juodai dienai.
Kart atjusi ji rado Kost dar gulint, nors laikrodis rod jau pus atuoni. Prijusi ariau Onut
pasisveikino:
Labas rytas.
Onute, kaip gerai, kad atjai, a tavs jau seniai laukiu, subruzdo jis lovoje.
Ar kas atsitiko? paklaus sunerimusi.
Velniai ino, kas. Jau nuo vidurnakio taip skauda galv, kad negaliu n pajudt. Gal tu man

ivirtum kokios arbatos, rsyje yra medaus.

Onut prijo ariau ir pridjo deln Kostui prie galvos.
Kakta labai karta, turbt labai kariuojat? Reikt patikrinti.
Kakur yra termometras. Pairk staliuose, gal rasi. Uplikyk, Onute, arbatos, burna tiesiog
perdiuvusi, labai trokina.
itokia temperatra, einu pas daktar, sukruto, pakentkit, ivirsiu atjusi.
Gal nereikia? Ar maai pasitaiko, kad galva suskausta? Paskauds ir praeis.
Kai itaip skauda ir tiek kario, negalima laukti. Gali pasidaryti dar blogiau. Einu, kad tik rasiau,
kad nebt ivaiavs kur toliau.
Kai atjs daktaras dar kart pamatavo temperatr, ji buvo dar auktesn.
ia nebe juokas, atrodo rimtai susirpino, i kur ir sugebjai nusiiupti toki bd, vyruti? Ir
dar viduryje vasaros.
Vakar krautuvje turjau daug darbo, labai sukaitau, o namo parjs nusiprausiau prie ulinio. Gal
tas pakenk? stengsi tvirtai kalbti Kostas.
Be abejo, reikjo pirma atvsti, o tik paskui altu vandeniu... pritar daktaras. Kol kas pagulsi
namie, gersi vaistus, o a ateisiu dar vakare ir stebsiu. Jeigu kaip, tai gali tekti ir ligonin vaiuoti.
Tik ne ligonin, prietaravo i lovos Kostas.
Matysim, dabar tik gulti ir kuo maiau judti. Grietai, jokiu bdu, net ir savo reikalu nelipt i
lovos. Gert galima kiek nori, valgyt skystos kos ir dar iraysiu vaist, daktaras kreipsi Onut.
Turdamas toki auni slaug, ilgai nesirgsi, Kostui padrsinamai nusiypsojo daktaras ir ijo.
Onutei ir ia nebda. Islaugius net dvejus metus ddien ji turi patirties. Nepareina n namo dien
nakt slaugo ligon, tik bda, kad jis beveik nesitaiso. Per vis savait nekrinta kartis, klieddamas
blakosi lovoje, murma nesuprantamus odius arba ipiltas prakaito trumpam umiega ir pabuds
vl ima blakytis.
Daktaras susirpins, nekalbus, nusiramino, kai Kostas m smarkiai prakaituoti.
Na, dabar turbt apsieisim ir be ligonins, pasak kart jis Onutei. Liga po truput traukiasi,
savait kita ir bus sveikas. Tik reiks labai priirt, kad neatkrist. Dabar viskas priklausys nuo
slaugymo. Gerti tik ilt arbat, stipraus maisto negalima. Labai svarbu, kad per anksti neilipt i
lovos, kad ir kaip vertsi. Kuo ilgiau paguls, tuo geriau. A pats pasakysiu, kada bus galima
vaikioti. O dabar danai ryt vakar matuokit temperatr ir danai keiskite baltinius. Dabar a jau
lankysiu reiau.
Tik po trij savaii Kostas pakilo i lovos ir dar po dviej savaii atsistojo u prekystalio. Pusdien
pasistumds gro namo pavargs, iprakaitavs ir atsigul. Atsikl numigs por valand, pailsjs,

jautsi gerai, ukando ir kaip tik tuo metu atjo zakristijono Zosel. Por kart ir anksiau buvo
atjusi, bet kai Kostas buvo tokios bkls ir negaljo su juo susinekti, tai truput pasdjus ieidavo,
o dabar, suinojusi, kad jis vaikto, atjo dar kart aplankyti. Atne pyrago, vaisi, medaus. Kostas
papra, kad Onut ukaist arbatos, pats atkimo butel vyno. Jie ilgai sdjo svetainje, gurknojo
vyn, gr arbat, nekuiavo ir juoksi. Ilyddamas vieni Kostas padkojo u aplankym,
pabuiavo rank, o Zosel pakviet j sekmadien papietauti.
Neinau, ar galsiu. Dar ne kaip jauiuosi, bet u kvietim labai ai, dkojo Kostas.
Na, papietausim kartu, kai jums bus geriau, neprietaravo panel, greiiau sveikit ir nepamirkit
ms, dar pridr ir ijo.
Tokia daili, su smaugta per liemen ir pstom rankovlm suknele, su riniu vriniu ir auksiniais
iedais ant pirt panel Zos atrod panai Kauno poni. Kitos tokios nra visame miestelyje.
Aminj atils Aldona buvo graesn, bet ir ta nebloga. Visai tinka por Kostui, atidiai irjusi
vertino Onut. Gal dabar po tokios sunkios ligos liks gyvas suprato, k reikia gyventi vienam ir
sugalvos enytis? Taip ilgai meiliai nekjosi, matyt, meil dar nenutrkusi...

10.
Ileids vieni, Kostas pam u rankos Onut ir atsived j svei kambar.
Vakarienei igersime vyno, pastat jis kd Onutei. Tu, inoma, pavargus, nori lkti namo, bet
praau pabti su manim dar valandl. Man iandien taip diugu, jauiuosi gerai, galiu jau dirbti,
tvarkytis. iandien iek tiek pavargau, bet tai tik pirma diena. Dabar, atrodo, kalnus galiu nuversti. Tai
tau, Onute, turiu bti u visk dkingas, u tavo tok nuoird slaugym. Jauiuosi puikiai.
Tai turbt nuo vyno ir dl to, kad aplank panel Zos, pasiaip Onut.
Gal ir nuo vyno, bet jauiuosi valus ir linksmas.
Na, ir sveikat, gyvai pritar Onut, jei tik taip gerai veikia, tada reikia visada igerti stiklel
prie valg.
Dabar mano tokia nuotaika, kad norisi k nors nuveikti, kakas i vidaus skatina kalbti, isakyti tai,
apie k tiek ilgai buvo tylta, galvota, sprsta ir vis lieka nepasakyta... Norisi prabilti, prisipainti...
Mat kaip? susidomjo Onut.
Taip, Onute, taip. Negalima toki nuotaik veltui vaistyti. Reikia tokiomis valandlmis naudotis,
jos gali bti lemtingos, o praleistos niekada nebesugr. Turiu prisipainti, a ant tavs buvau labai
supyks, skausmingai supyks, nusivyls... Bet a ant tavs negaliu pykti, a tik galiu tave mylti...
Ar u t lkt? Juk sakiau, kad iskaiiuotumt, kodl vis neiskaiiuojat?
Ar iki iol tavo galvelje tas nuotykis? negaljo nesijuokti Kostas. Noriu tau pasakyti, Onute,

kad a per daug tave myliu, kad galiau ant tavs pykti ir apie tai noriu pasakyt... Btent dabar, i
minut, tok nepaprast vakar prie tos vyno taurs... Kai a pakilau po tokios ligos, gyventi be tavs
nematau prasms. Myliu ir visk atleidiu. Tekk u mans, bk mano mona. Usiauginsim mes t
vaikel... A bsiu jam pavyzdingas tvas, o ir tu alia mans bsi saugesn. Tursi tvirt unugar,
niekas nedrs pasakyti ant tavs blogo odio. Bsi viskuo aprpinta, gyvensi meilje ir pagarboje. Tu
pirma, kuriai galiu itarti myliu po Alduts. Tu man padsi usimirti.
A galvojau, kad js mylit Zosel... Ir labai pavydjau, Onut i laims arti aar.
Zosel buvo, kol nepamaiau tavs, bet dabar esu sitikins, kad tik su tavim a galiu bti laimingas.
iandien man tokia puiki diena, gera diena, nes ryausi ir pasakiau visk, apie k galvojau ir laikiau
irdyje. Dabar noriu igirsti, k gi tu man pasakysi? Ar sutinki u mans tekti, ar ne per prastas a
tau? Ar ne per senas?
Js man labai patinkat, bet ir sapne nesapnavau, kad js mylit mane. Jei a jums tinku, tai a sutinku
u js tekti, nors ir dabar.
Na, dabar tai mes igersime, laimingas Kostas pripild taureles. Vien padav Onutei, kit pam
pats ir pakilo nuo kds:
Tarkim, kad vyko ms suieduotuvs, bet vestuvi irgi ilgai neatidliosime. Kelsim kol dar ilta.
Onut taip pat atsistojo ir jie susidau.
Iki dugno, Onute, sulaik Kostas jos rank, kai, igrusi iki puss, norjo taur pastatyti ant stalo.
T pirmj iki dugno. Tos taurs vyno reikia, kad mes pasireng atiduot vienas kitam savo
gyvenim. A igriau, o tu, ar pasiruousi patikt man savj?
O dabar, kai jie pastat tuias taures ant stalo, o dabar tai jau a tave pabuiuosiu...
Iki pat paryi, vis nakt jiedu praleido besikalbdami. Ikilo visoki klausim ir buvo jau ia pat
iekoma bd, kaip juos isprsti. Buvo aptartos vestuvs, kokie bus kvieiami sveiai. Vestuvs
adjo bti didels ir pramatnios. Isipild Onuts svajon. Ji surado savo meil, kuri turjo baigtis
vestuvmis. Visai taip, kaip buvo rodoma kinuose. Ji buvo tokia laiminga. Kostas toks geras... A
stengsiuosi jo neapvilti...
A tave labai mylsiu ir tausosiu. Sunkesniems ruoos darbams kviesime moterik. Dabar
negalima tau auktai rank kilnoti, sunkum neioti.
O kodl?
Na, pati inai. Tu dabar sunkumoj, tokioje padtyje...
Viepatie! ipt akis Onut, i kur js itraukt?
Tik tu nesijaudink, a visk inau. Nuo mans gali nieko neslpti. A inau, visk gerai apgalvojau
ir su viskuo susitaikiau. Tai nebus klitis ms bendram gyvenimui. Mylti vienas kit mums niekas
nesutrukdys.

 Betgi ia baisi nesmon... I kur js k inot?

Visas miestelis kalba. Negi manei, kad niekas nesuinos?
Visi ino, visi kalba, tik a pati nieko neinau. Ir kas galjo paleisti tokias kalbas? Negi supyks
Kazys?
Tai tu ne...? Tu ne... negaljo atsipeikti Kostas, tai ia netiesa?
Tai inoma, kad netiesa. Argi a galiau jus apgaudint? O js mt ir patikjot?
Onute, suprask mane. A kad ir patikjau, kad ir pykau, kad ir kentjau, vis tiek tave myljau.
A nieko nesakau, tik man labai baisu, kad js taip ilgai apie mane itaip galvojot. Koks siaubas.
Bijau ir pagalvot, kas galjo atsitikt. Juk visai nedaug trko, kad tos kalbos bt mus iskyrusios ir a
gal niekada gyvenime nebebiau sutikusi tokio brangaus mogaus
Bet ar verta dabar dl to nerimauti? ramino j Kostas. Ar iaip, ar taip viskas jau paaikjo,
isisprend. Dabar jau niekas mudviej nebeiskirs. Tegu tai lieka mums pamoka, kad ne viskuo
reikia tikti. A labai laimingas ir tau dkingas, tik vieno praau. Atleisk, kad patikjau ir buvau net
pasmerks tave. Paadk man, kad atleisi. Visk umirkim ir gyvenkim be nuoskaud.
A irgi norjau js kai ko paprayt, bet... Onut norjo kak pasakyti, bet susilaik.
Pasirengs visk ipildyti, tik sakyk.
Bet a turbt be reikalo pagalvojau, js ne toks...
Na, koks gi? nekantravo Kostas. Sakyk, kas gi tau neduoda ramybs? Dl ko susirpinusi?
Pasitikk manim, joki paslapi.
Norjau paprayt, kad niekada nemutumt mans... kiek pamikiojusi pagaliau itar Onut ir
susigdusi usideng delnais akis.

Ten u ups

1.
Miestelyje u ups maas namelis. Nuo kit pastat skiriasi tik tuo, kad prie jo, iki pat ups vingio,
driekiasi gerokai didesnis negu kit pievos ris. Visai pakankamas vienai okai iganyti.
Namukas dviej galiuk, dargi su priemene, bet toks maas, kad su visa priemene tilpt normalaus
namo vien gal. Langeliai nedideli. Tie, kurie gatvs pus, dar iek tiek panaesni langus, o jau
ups tai ne didesni u gero vyro kumt. Kiemas nedidukas: vienoje jo pusje namukas, kitoje
malkin ir tvartelis okai, nuo gatvs puss neaukta tvorele aptvertas. Ant tvartuko pakelta palp
ienui ir vantoms bei vaistaoli luotelms diovinti. Kiek atokiau augo imtametis klevas jau
ipuvusiu viduriu, nors vis dar aliuoja. Nuo senatvs pasvirs ups pus klevas, kad ir nul kada,
pavojaus nra. Nuvirs pakalnn, o dabar tegu sau aliuoja. Kai visai sutrnys bus nemaai malk.
Sodybl auktai ant kalniuko, o gyvena ia ir keturias dukteris augina stogdengys Banaitis. Jie abu su
mona glaudiasi tame galiuke, kuris gatvs pus, o tame, kur up vos telpa visos keturios
mergaits.
Kai suaugo vyresns seserys, viena po kitos itekjo, ir liko tik jauniausioji, tai jai vienai vietos liko
visai utektinai. Jai dar per anksti galvot apie enatv, juk viso labo tik eiolika. Paaugl ir tiek.
Seserys ijo daug vyresns ir visos u kininkaii.
ia jau miestelyje moterlms tikras galvoskis: Kaip ia galjo bti? Biednos mergels, ir visos
taip gerai itekjo. Apie jokias pasogas negaljo bti n kalbos. Nepasakysi, kad bt padorius
kraiius susikrovusios, o gavo tokius gerus vyrus ir iandien kiuose jau gaspadins. ia, tikriausiai,
neapsijo be motinos pagalbos. Ne veltui per vasar pamikm, po pievas braido, visoki oleli
prisirinkusi diovina. ino, matyt, i koki reikia ivirti nuovir, kad priviliot dukterims gerus
vyrus.
Kai u kurio laiko vienas po kito pasimir abu tvai, tai reikalas buvo prisimintas i naujo: Aha.
Dabar ir pamatysim, kok vyr be motinos pagalbos gaus pati jauniausioji. Toms, vyresnms, pavyko
motina dar buvo gyva, na, o tai gali ir nepasisekti.
Kaip likusi viena be tv gyvens toliau Bronel, susirpino ir seserys. Kai buvo gyvi tvai, joms buvo
ramu. Kad ir ne rakayje gyveno mergait prie tv, bet buvo, kas ja rpinosi, globojo. Dabar, kai
liko viena ir dar tokia jauna, reikia kaip nors padti sesei atsistoti ant koj.
Vien sekmadien po pamald visos seserys su savo vyrais ir susirinko tv bak prie ups pas
Bronel, pasitart, kaip padt gyvent jauniausiai.
Gal leist mokytis siti? buvo pirmas pasilymas.
Na, neinau, nenorjo sutikti vyriausioji An, dabar tiek daug t siuvj, kad greit nebus k siti.
N pavalgymui neusidirbs.

 Tai gal pas audj, pasil kita. Dabar labai madingas audimas. Imokt graiai austi visokius
ratus. Aust rankluosius, staltieses, lovatieses. Antai Binki Onel taip graiai audia ir darbo kiek
daug turi. I stakli neilipa. Ar negalt pas j ir ms Bronel pasimokyti?
A tai nenoriau nei siti, nei austi, nedrsiai siterp Bronel. Jau gal geriau tarnaut pas
kininkus. Taip ir usidirbiau.
Ar bent sivaizduoji, kaip tai sunku? Gal galvoji, kad tarnaut bus taip, kaip pas mam ir tt buvo?
Pagaliau, kokia i tavs samdin? Nei merga, nei pusmerg. Nebent karvms ganyt. Daugiau niekam
tavs nesamdys. Mokykis kokio nors amato, mergele. Kol dar galim, visi padsim, protino sesuo
Pranut.
O a vakar skelbim skaiiau, praneko viduriniosios sesers vyras. Pienins patalpose
pradedami ei mnesi kursai dirbti pieno punkto vedja. Gal, sakau, ia reikt pabandyti?
Ir a tok skelbim skaiiau, prisimin vyresniosios sesers vyras. Reikia usirayt iki rugpjio
pirmos dienos. Turti mokyklos baigimo paymjim, pas arba gimimo liudijim ir viskas. Gal i
tikrj tikt ms Bronelei?
Ir a taip sakau, pritar kitas vyras, neilgai, tik ei mnesiai. Pasimokyt, ilaikyt egzaminus,
gaut paymjim, o, pasitaikius progai, gal ir darb gaus. Jei jau skelbia kursus, tai, matyt, reikia
toki moni. Rao, kad pas pieninink galima visk smulkiau suinot.
Kain, kiek visa tai kainuot? suabejojo vyresnioji. Gal labai brangu? Gal geriau i karto tartis
su siuvja arba audja?
Kiek kainuot susidsim, nesutiko vyras su mona. Pas siuvj visada susps, o ia gali ir
nebti kitos tokios progos. ia bt vis ioks toks mokslas, gal net geriau u amat, lyg ir valdika
tarnyba. iandien pat galima ueiti pas pieninink ir visk suinot.
Kai gaus paymjim, gals dar ir siuvimo pasimokyt. Laiko yra. Tegu ir neturs daug darbo, bet
nors sau moks pasisiti. Tai pads gyvenime, o gautas paymjimas gals ir palaukti, valgyt
neprao, samprotavo Kastut.
Tai kain ar priims, kai tokia jauna?
Kada gi mokytis, jeigu ne jaunam? Pats metas. Visk nutarsim, kai pasikalbsim su pienininku.
Manau, daug atsiras norinij. Tai kaip, Bronele, ar eisi kursus, jei priims? Ar lankysi? buvo
atsiklausta ir jos.
Jei ne tarnaut, tai reikia kur nors dtis, nelabai linksmai atsak Bronel.
Dar kiek pasinekj, pasitar visi ivaiavo, o likusi viena Bronel tuojau m iekot mokyklos
paymjimo. Jau nemaai laiko prajo, net neprisimena, ar stali, ar etaer buvo j padjusi.
Nuo rugsjo pirmosios Bronel ijo kursus.

2.
Prasidjo mokslo metai. Vietoj senosios mokytojos miestel atkl nauj pradios mokyklos
mokytoj. Vaikinas jaunas, k tik baigs seminarij. Graus, linksmas, nepuikus. Kaipmat
susidraugavo su paangesniais miestelio vaikinais ir laisvalaik leidia su jais kartu. Ar iaip jaunimo
susibrimas, ar vakarukos niekur nuo j neatsilieka. Jei pas paneles, tai pas siuvj. Pas j net
keturios mokins ten ir kelio galas. Eidamas visuomet pasiima gitar. Graiai skambina, graiai
dainuoja. Dainos, inoma, liaudies, nes visi jas moka. Visus mokytojas sujungia, ypa drsina
mergaites. Vakarai kartais utrunka net iki vidurnakio, o skirstydamiesi palydi simpatijas, o kam
mergaii pritrksta, iaip isiskirsto iki kito karto.
Bronel uoliai mokosi kursuose. Ji stropiai klausosi paskait, jai doms darbai laboratorijoje.
Grusi namo tvarkingai persirao uraus, kad, prireikus, bt kur pasiirti, prisiminti. Nepraleido
nei vienos dienos, nei vienos paskaitos. Tas pusmetis netruko prabgti. Kovo pradioje ji isilaik
egzaminus, gavo kurs baigimo paymjim ir kartu su uraais, metrikais ir mokyklos baigimo
paymjimu, dar su keliomis knygelmis ir pirmosios komunijos paveikslliu padjo staliaus gal,
kad niekas neliest jos toki svarbi ir brangi dokument.
Kai kursai buvo baigti, seserys vl pasitar ir visos vienbalsiai nutar, kad t kurs Bronelei per
maa. Reikia dar leisti pasimokyti siti. Nutarusios tuoj suderjo su siuvja, ir po Velyk Bronel
m mokytis pas t pai moterik, kur, be jos, dar buvo keturios mokins. Visos jau nuo Naujj
met, todl Bronelei reikia pasispausti. Darb daug, taiau ji vejasi drauges, o kai kur net ir
pralenkia, u k siuvja j pagiria. Smagu dirbti tokiame bryje, smagu lenktyniauti, todl ir laikas
greitai bga.
Vien vakar pas siuvj sugriuvo vaikin brys. Mergaitms jie jau pastami, jos drsesns, plepa
su jais, juokauja ir dirba savo darbus, taiau Bronel visai sumio. Jai viskas krinta i rank, negali
paskubti, nesiseka verti sil, ne tokia tiesi ieina sil, nors dirba nepakeldama galvos. Kad bt tik
savi berneliai, tai dar nieko, bet kad su jais ir tas mokytojas. Miestelyje ir banyioje mat j ne kart
ir vis pagalvodavo: Koks grauolis, toks jaunas, ir jau mokytojas. Bet kas galjo pagalvoti, kad ia
pasirodys? Panau, kad jis ia nebe pirm kart. Mergaites vadina vardais, kalbina.
Mokytojas atkreip dmes ir Bronel. Kaip ne kaip, o naujas veidelis domiau. O kai jis geriau
siirjo, tai ir visai neptna pasirod. U kitas, matyt, gerokai jaunesn, galvel palinkusi prie
darbo, plaukai rusvi, prie kaktos ir smilkini smulkiom sruogelm pasisuk, o per pet kasa.
Bronel pakl galv, vilgteljo tiesiai mokytoj atviromis, didelmis, tamsiai pilkomis akimis, o
jam staiga atsisukus jos pusn, net nuraudo.
Ar gali bti? Gal tik taip man pasirod? O jeigu i tikrj?, pagalvojo mokytojas. Jam pasidar
visai smagu. Vliau, kalbdamas su kitomis, jis vis laik j stebjo: Tokia nedrsi, tyli, nieko
neneka.
Per vis vakar Bronel j daugiau n karto nepavelg, ir mokytojui pasidar truput apmaudu. Kaip
ten bt, tas vilgsnis j sudrumst, gal sujaudino ir sukl domjimsi. Eidamas namo mokytojas
draug paklausinjo:
Ar inot kuris nors, i kur ta mergait naujok?

 I ia pat, i miestelio. U ups gyvena, jam buvo paaikinta.

Kaip ia gali bti, kad a jos niekada nemaiau.
Dabar ji niekur nesirodo. Gedulas. Abudu tvai neseniai pasimir.
Tai tai kaip, paaikjo jam dabar. Utat taip juodai apsirengusi, tokia tyli ir nelinksma. Ir tokios
lidnos jos pilkos akys. Yra dl ko lidti.

3.
Nuo liepos pirmosios mokytojui atostogos. Miestelio berneliai iokiadieniais uimti, o jis laisvo
laiko turi valias. Isimiegojs, pailsjs jis eina prie ups. Maudosi, vejoja arba su mekere ant
peties, kibirliu rankoje ir knyga po paastimi vaikto paupiu, iekodamas tinkamos vietos vejybai.
Kad ir nepagauna nieko, nenusimena. Pasitiess ant pievos mark, isirengs deginasi saulje,
skaito, snduriuoja, o vakare, susitiks su bernais, pramogauja. Su jais visada randa kaip
pasilinksminti.
Vien sekmadienio ryt atjs prie ups ir minutl pasvarsts nusprend pasukti kit tilto pus. iaip
jis mgo vejoti deinje pusje. Toje tilto pusje up platesn ir gilesn, su daug paslapting vingi,
apaugusi vaizdingais krmais. ia visada galima rasti ir malon pavs, ir sault aiktel. Taiau ia
daug kur buvo jo ivaikiota. Reikia kart pabandyt ir kitoje pusje. Pajs takuiu pagal up jis
prijo ving, net tirtai apaugus alksni krmais. Prie vieno krato vyruotu dugnu vanduo bga
skaidrus, permatomas, prie kito juodas, ramus. Aikiai matyti, kad vieta gili. Danai tokiose vietose
tyko grobio lydekos. Gal pabandyt?
Susirads tarp krm ma aiktel sitais. Apklot su knyga pasidjo toliau. Sliekus jaukui ir
kibirl su vandeniu ia pat, po ranka. Ukabins sliek met meker.
Kol pld lengvai suposi vandens paviriuje, jis dairsi aplinkui. Antroje pusje krantas visai plikas,
be krm. Plaioje aiktelje veliai sulusi pieva lipa kaln, kur prie didiulio seno klevo glaudsi
iaudiniais stogais nedidel sodybl. Mauose langeliuose atsispindjo ryto sauls spinduliai, i
pakrypusio kamino vir kilo balzganas dmelis. Kieme lesinjo vitos ir, uskrids ant tvorels,
ugiedojo gaidys.
Trobel ant vitos kojels, mokytojas rado palyginim ir nusiypsojo. Tuo pat metu paniro pld.
Kai jis staigiu judesiu patrauk meker, ant kabliuko spurdjo sprindio didumo blizganiais
vynais raud. Atkabins nuo kabliuko j met kibirl ir, i naujo ukabins sliek, merk
meker.
Prie akis vis tas pats vaizdas tik, aukiau pakilus saulei, nustojo vytti langiukai, o klevo vainiko
eliai ugul trobels stog.
Pro duris ijo basa mergait, neina dviem kibirais skalbini. Ji nusileido akmeniniais laipteliais
pakaln ir takeliu per piev greitai artjo prie ups, kur bolavo i dviej lent sukalta velkl.
Pastaiusi kibirus ant ems pakl abi rankas auktyn ir leisdama joms pailsti, pasibavo jas vir

galvos.
Tada mokytojas j ir paino: Juk ia ta pati mergait, kuri maiau pas siuvj. Tai tai kur ji
gyvena! Tikrai u ups ir toje maoje ant vitos kojels trobelje. Kaip pasakoje!, net nusijuok
mokytojas.
Taip pailsjusi mergait pasikai sijonl, brido vanden, variai numazgojo velkls lentas ir
ivert ant j skalbinius. Tuius kibirus iskalavusi pavo ant pievos ir, bridusi giliau vandenin,
msi darbo.
Nieko sau. Visai romantikas susitikimas, pralinksmjo vaikinas, vienas vienoje, kitas kitoje
ups pusje. Ariau susitikti neieis, taiau pasikalbti galima. Ir tai neblogai. Labas rytas,
kteljo jis i krm, pro akas j stebdamas.
Igirdusi vyro bals ji trukteljo emyn sijonl ir atsisuko. Painusi mokytoj krpteljo.
Labas, atsak nustebusi.
Ar neigsdinau?
Niekis. O k js ia veikiate?
O k daugiau veikti prie ups tokiu metu? vejoju, atsak ir atsipra, jei igsdinau, atleiskit.
Nenorjau.
Taip anksti? Ir kaip gi jums sekasi?
Pradiai jau turiu, bet toliau neinau kaip bus. Su savo skalbiniais man vis uv nubaidysit. Teks
turbt i ia kraustytis ir paiekot kitos vietos.
Neskubkit. A neketinu ia ilgai usibti, tuojau ieisiu. Ilgai netrukdysiu, daugiau nesileisdama
kalbas ji msi darbo.
Tuo pat metu vaikinui vl pasisek. Ukibo kakokia neatsargi uvel, panardindama pld. Jis labai
nudiugo, bet, kai itrauk meker, pasirod, kad nieko verta, perpus maesn u raud, kuoja.
Ne koks laimikis, tokia uvis tik katei, apirinjo. Ei, mergule! staiga paauk.
K? pakl ji galv.
Ar turi kat?
inoma.
tai, sugavau uv, bus tavo katei. Ar nori?
Bt gerai.
Kain, ar permesiu a j per up?

 Tai jau neinau. Meskit kuo toliau piev, a ten j susirasiu, mergait ilipo krant. uvel
nukrito ir suspurdjo visai prie jos koj. metusi uv kibir su vandeniu, brido atgal up.
Ai, padkojo, ne tokia jau prasta, net gaila atiduot katei. Geriau jau a pati j isikepsiu.
Tikrai? Toki maut?
Kad ir maut vis tiek uvis. Seniai bevalgiau.
Mgstat uv?
Labai. Kai tt buvo gyvas, danai pagaudavo. ia uvingos vietos.
Aha. Girdjau a apie tavo nelaim. Ujauiu. O, pasirodo, kad ia i tikrj yra uvies,
nenordamas daugiau jos graudinti prisiminimais pakeit kalb. tai ir vl ukibo. kart ir visai
nebloga. Tu tik pairk!
Pasirodo, kad ne taip labai a trukdau. uvis vis tiek kimba.
Gal geriau padarom itaip: an maut atiduok katei, o a tau numesiu t, didesn. Gaudyk!
Mergait ir vl ilipo krant.
it meskit kiek galima toliau nuo kranto. Didesns uvys gudrios. Jei nukris netoli vandens, gali
atgal okti, net nespsiu sugauti. Kokia didel raud! Matai, koki pasitaiko, grojosi gavusi uv.
I tos vienos man bus puiks piets.
Mergaite skalbia, o mokytojas ir toliau vejoja.
tai tau dar viena, jei taip mgsti, ir dar, meta jis didesni ir maesni uv. Bronel vos spja
rinkti. O u it, meta jis dar vien ir derasi, pasakysi man savo vard.
Mano vardas Bron, bet man jau uteks. Tiek nesuvalgysiu, pasilikit ir sau, dkoja ir rankioja
uvis. Mokytojui malonu, kad pradiugino mergait. Koks graus ir mielas is rytas! Kokia puiki ir
domi kl!
Visa diena prie akis, sau a dar prisigaudysiu. ia visai neblogai kimba, o tu valgyk sau sveikat,
nuoirdiai palinkjo mokytojas.
Baigusi darb Bronel susidjo baltinius kibir, kitus persimet per pet, pam kibirl su laimikiu
ir laipteliais ulipo kiem.

4.
Kai po kurio laiko vaikinai vl apsilank pas siuvjos mergaites, kart po darb Bronel jau lydi
mokytojas. Vakaras ramus, graus, kvepia liepiediai. Auktai danguje linksmai mirksi vaigdels,
o pilnas mnulis toks baltas ir rykus, kad artjanios nakties juoda tamsa privesta trauktis

pakraius, uleisdama pilnaiai keli. Jie eina baltu taku iki tilto, o ia juos pasitinka ant ups kranto
auktai sul ilviiai ir ukerta keli mnulio viesai. Po kojomis margi eliai.
Bronel eina pirma, mokytojas iek tiek atsiliks, bet ji vis tiek jauia jo artum. Kokia laim j lydi
toks vaikinas! Per visus tuos lidnus metus pirm kart jai taip gera. Tv netektis, aaros, nemigo
naktys, rpestis dl ateities pasitrauk kakur al ir ji apie tai nenori galvoti. inoma, dl to
gyvenimas nepasikeis, visi tie rpesiai niekur nedings, su jais susitiksi ryt ir poryt, o dabar jai norisi
tiktai diaugtis ir irdyje nepalikti lidesiui vietos. Vien saldus diaugsmas.
Kodl, pone mokytojau, neatsinet iandien gitaros? Draugs sak, kad labai graiai skambinat.
Taip norjau igirsti, pirmoji praneko Bronel.
Na, matai, prijo jis ariau, pagalvojau, kad tau toks lidnas metas, bt nelabai malonu
linksmintis. Juk skaudt tau irdel, jei mes imtume visi dainuoti. Ar ne taip?
Koks js jautrus, nuoirdiai pasak Bronel. Taip ir yra. Kai tik ugirstu dainuojant arba
grojant, negaliu susilaikyti neverkus.
Ne vis laik verksi, ramino, ateis laikas, kai viskas po truput pasimir, susitaikysi su esama
padtimi. Kartais gyvenime bna ir visai linksm valandli. Tau dar viskas prie akis. O mes dar
padainuosim.
Kaip teisingai jis kalba. Juk man ir dabar jau linksma, kad jis inot...
O, pone mokytojau, dar paskambinsite kada nors?
K tu ia vis pone mokytojau juokais pabar Bronel. Nei a koks ponas, nei tau mokytojas,
nei tu man mokin. Juk a irgi turiu vard, jei nori inot.
Js vardas turbt labai graus, netiktai itar Bronel.
O kodl btent mano? susidomjo mokytojas.
Utat, kad js ne toks, kaip kiti.
Kaip tai? net stabteljo jis.
Na, visai kitonikas.
Tai koks gi pagaliau, visai sunerimo mokytojas, tu mane pradedi gsdinti.
Graus toks, malonus ir geros irdies, paraginta nelabai drsiai atsak Bronel. N vienam i
ms berniok neateit galv, kad man gali bti lidna, kai kiti linksminasi.
A, tai kas, net lengviau atsikvp mokytojas. J nudiugino ir prajuokino toks atviras ir nuoirdus
jos prisipainimas. Kokia jautriaird, pagalvojo, o garsiai pasak:
Jeigu nuo vardo kas nors priklausyt, tai daug k bt galima pakeisti iame pasaulyje. Bet a turiu
apvilti. Mano vardas kaip tik negraus.

 Negali bti, nesutiko Bronel, noriau greiiau j igirsti.

Mano vardas Tomas. Na, k dabar pasakysi?
Ar a nesakiau? nudiugo Bronel. Tomas, dar pakartojo, labai graus vardas ir dar
negirdtas. Kodl sakot, kad negraus?
Neapsigauk, mergele. Taip tik draugai ir artimieji mane vadina, o i tikrj, pase ir dokumentuose,
a Tamoius. Na, kaip dabar tau atrodo?
Tamoius. Tai net ir neinau, k sakyti, bet Tomas tai labai grau ir jums labai tinka. Ms visoj
parapijoj tokio vardo nra.
Jei tau graus, tai ir vadink vardu. Gerai?
Reikia dar prie to priprasti, abejojo Bronel, kakaip nedrsu. Gal dl to, kad dar maai
pastami.
Kad vadintis vardais, manau, utenka ir tokios painties, o jei dar ne draugai, tai ilgainiui gal
susidraugausime. Kaip manai?
Jeigu tik js panorsit.
Ne nuo mans vieno priklauso. Daug priklauso ir nuo tavs.
A tai labai noriau turt ger draug, tikr draug.
O su kuo tu ia gyveni toje bakje? paklaus Tomas, kai jie taip nekuiuodamiesi prijo jos
namus.
A viena, atsak.
Visikai viena? Ar nebijai?
O ko man bijoti? Savo namuose a nieko nebijau. Na, ne visai viena. Yra dar kat, pridr
prisiminusi.
Nejuokauk. Negi visai neturi joki artimj? Kas gi tavimi rpinasi?
Kaipgi, turiu net tris seseris. Jos manimi ir pasirpina.
O kur jos gyvena?
Viena ia pat, miestelyje, u tilto, o kitos dvi toliau, vienkiemiuose.
Ir kaip gi jos tavimi pasirpina?
Padeda maistu ir pinig duoda, jei reikia k nors pirkti. Pernai ruden kursus ileido, o dabar ir pas
siuvj.

 kokius kursus?
Pus met lankiau pieninink kursus, ilaikiau egzaminus.
irk tu man. Tai jau paanga, stebjosi Tomas. Greitai susidorojai su mokslais.
Kokie ia mokslai. Js tai turbt kokius eerius metus mokts?
Ne tiek daug, bet dar ne viskas ubaigta. Teks kada nors dar padirbt. Tavo seserys tikrai geros. Jei
ne jos, tau vienai tikrai bt nelengva. Gali jomis didiuotis.
A joms dkinga ir noriau joms atsilyginti, jei tik atsirast galimyb.
Na, jau dabar vlus metas, tau reikia miegot, nes ryte darbus. Kaip manai, kada vl susitiksime?
Turbt tada, kai vl ateisit pas siuvj.
Labanakt, susapnuok mane.
Noriau.

5.
Bronelei baigsi gedulas, ir ji pirm kart po pusantr met banyioje su viesia rausva suknele,
papuota baltais nrinukais. Kai po pamald j pamat mokytojas Tomas, tai vos atpaino. Jis
vaiktinjo su malnininko dukterimi Ieva, kuri buvo atvaiavusi pas tvus atostog. Taigi abu ir
prijo. Ieva mokosi apskrities mieste, deimtoje gimnazijos klasje ir baigusi ada studijuoti
literatr.
Labas, pasisveikino Tomas ir abu su Ieva sustojo. Tai mano pastama Bronel, pasak jis
Ievai.
Man nereikia jos pristatinti. Ji ir mano pastama, maloniai nusiypsojo ji Bronelei. Kartu
uaugom, kartu mokykl lankm. Retai susitinkam, bet paintis nenutrko, paaikino ji Tomui.
Suprantama, n kiek nenustebo Tomas. Gal dar ir viename suole sdjot?
Atrodo, kad ne, bet vis tiek vienoje klasje. Seniai bemaiau, graiai atrodai, pagyr ji Bronel.
Ir tu labai grai, nuoirdiai atsak i ir paklaus, kada atvaiavai? Ar ilgai adi pabti?
Ne ilgiau kaip iki mokslo met pradios, vl ypsojosi Ieva. Kaip gyveni?
Po truput, kukliai atsak Bronel, pati inai, koks ia gyvenimas.
K dabar veiki?

 Nuo pavasario mokausi siti.

Smagu girdt, apsidiaug Ieva, kai imoksi, galsi sit man sukneles. A dar rekomenduosiu
tau daug poniui ir paneli i miesto. Ten pas geras siuvjas labai brangu, o ia, provincijoje, tiek
neplia.
A ir pati neinau, bloga ar gera bsiu siuvja. Dar kada kas bus, gynsi Bronel, bet tau tai a
pasisiu veltui.
Nepamirk, k dabar pasakei, nusijuok Ieva ir staiga sujudo, eime pasivaikioti. Ko mes ia
dabar stovime?
Js eikit, o a negaliu. Yra atvaiavusi sesuo. Kai pareis po visam, tai nieko neras namie. Raktas pas
mane, ir ji atsisveikinusi nujo.
Tokia linksma buvo Bronel i ryto, o dabar j apm lidesys: Kokia grai Ieva, kaip graiai ji
apsirengusi. Tai ne a. Kaip ji lauk io sekmadienio ir kaip norjo, kad j pamatyt mokytojas, o jis
jau turi susirads visai kit panel, kaip tik sau tinkam. Kokia niekam tikusi a. Kokia ta mano
suknel, palyginus su Ievos? Ir baltut suknel, ir laikrodukas ant rieo, iedelis mlyna akute,
rankinukas, bateliai labai tiko Ievai. O dangau, ar a kada nors gyvenime tiek visko tursiu? Jau
man greitai atuoniolika, o gyvenu i seser malons. Kada gi pagaliau galsiu pati usidirbti? Jeigu
ir imoksiu siti, tai dar nereikia, kad bsiu siuvja. Norint siti ir usidirbti, reikia dar ir siuvimo
main turti. O kaip j nusipirkti, jei ji tokia brangi? Ar ir vl seserys? To jau per daug.
Susimsiusi ji parjo namo. Nusireng ventadienius drabulius ir padjo iki kito sekmadienio.
Apsivilkusi kasdienikai msi ruoos.
Kai atjo sesuo su vyru, piets jau buvo ant stalo. Kaip Bronel nustebo, kai kartu su savais pirkel
jo nepastamas vyrikis. Nieko nelaukus ji padjo dar vien lkt ir pakviet visus valgyti piet.
Kai visi valg, ji atidiau pavelg nematyt svei. I karto pasirod kakoks tamsus. Nesuprasi, ar
toks juodbruvas, ar stipriai degs saulje. Plaukai juodi ir tanks, bet akys mlynos, o lpos
raudonos, kaip ipaiytos.
Bt visai nieko, jei ne toks juodas, pagalvojo Bronel, bet prie mokytojo nepridsi. Bet kam
man visa tai? susigrieb Bronel ir vl nulido. Visi pavalg tuoj pakilo nuo stalo.
Ai u pietus, padkojo An, ar jau visk susineei, k atvem?
Visk susitvarkiau. Ai. Dabar man ilgam uteks.
Na, ir gerai, reikjo tik tuius maius sumesti brikut. Kaip gi tau sekasi?
Jau pradedam mokytis sukirpimo, pasigyr Bronel, o maius tai po sdyne sukiau.
Na, tai mes ir vaiuosim. O ia ms kaimynas Petras, pagaliau prisimin apie svei An.
Susitikom miestelyje. Jis psias, taigi parvaiuosim kartu. Sudiev, pabuiavo ji Bronel, iki kito
karto. Skms tau.

Padav rank sesers vyras, po to ir Petras. Jis maloniai nusiypsojo ir padkojo. Nuo malonios
ypsenos tarsi paviesjo jo veidas ir linksmais iburiukais ybteljo jo tamsmlyns akys.
Visai graus ir ne toks jau juodas, o u mokytoj net auktesnis. A ir vl...
Ileidusi sveius ji ukl vartus ir gro kambarl. Susitvark viduje, palav, kur buvo stovta
arklio, udar vitas ir nujo prie upelio praustis.
Kai sugrusi kabino rankluost, girgteljo varteliai, o kai atsisuko varteliuose mokytojas.

6.
Atjau pasiirti, k veiki toki grai sekmadienio popiet? paklaus Tomas nuo varteli, juk
tavikiai ivaiavo, ar ne?
Jau bus koks pusvalandis.
Sakau, gal einam pasivaikioti kur nors prie nakt. Toks graus oras.
Mielai. A tuoj, visa nuvito Bronel. Tikrai labai grau. Po piet truput atvso, nebe taip karta.
Na, matai, a visai neblogai sugalvojau. Maudeisi?
Tik prausiausi, bet kit kart ir nusimaudau vakarais, kai diena bna karta, atsiliep ji jau i
kambarlio. Rytais praustis bgu tik upel.
O a per atostogas maudausi rytais. Tiesiog puikumlis, prisdo mokytojas ant suoliuko po langu.
Rytais man nepatinka, vanduo labai altas, nemalonu.
O tu pabandyk, pamatysi, kaip patiks. Atsigaivinsi visai dienai. Tau tai ypa praverst, kai per dienas
tenka kambaryje sdti.
Gal reiks pabandyt kok ryt, neprietaravo Bronel, jei sakot, tai gal i tikrj.
Tai kur eisim, paklaus Tomas, kai Bronel pasiruousi atjo prie jo, kuri pus?
Gal einam paupiu iki tilto, o nuo tilto keliukas iki ilelio. Gal dar rasim ir koki uog? Jau
prasidjo mlyns ir emuogs.
Gerai, sutiko Tomas, man vis tiek kur. Tiesiog norisi pabti su tavimi. Seniai buvome susitik.
Pasiilgau.
Tikrai? uraudo Bronel, mgstat pajuokaut. O a maniau...
Ir ne vien dl to, pertrauk jis Bronel. Rytoj ivaiuoju ir griu negreitai. Turbt tik prie
mokslo metus. Prie ivaiuodamas norjau pasimatyti, atsisveikinti. Noriu, kad kas nors mans

laukt, kai bsiu ivyks. Ar lauksi, Bronele?

Labai. Jei jums to reikia. Tai inokit, kad lauksiu u visus labiausiai.
Man svarbu, kad tu lauktumei, nusijuok mokytojas. O k tau parvet lauktuvi?
Nereikia joki lauktuvi. Argi dar ko nors reikia, jei ir taip labai lauki?
Malonu, kai inai, kad tavs laukia tokia miela mergait, kaip tu. Ir ivis tu iandien ypatingai
graiai atrodai, dar pagyr ir taip jau laiming Bronel. Gaila, kad reikia ivaiuoti. Per atostogas
btume dar ne kart susitik, biau a sau ir tau dar pagavs uvies. ia, tame linkyje, visai gerai
kibo, vertt ia daniau apsilankyti.
Jeigu tik bus noro, galsit pabandyt ir sugrs. Ta uvis niekur nedings, kiek negaudyk, jos vis yra.
Prasids darbai, bus maiau laiko, bet dar pauvausim. A gaudysiu uv, tu virsi uvien, kartu
pietausime. Ar gerai?
Kur gi ne, linksmai sutiko Bronel, a sutinku ir kepti, ir virti, tik js jos pagaukit.
Kai jie gro prie varteli ir atsisveikino, jau temo ir nuo ups buvo pakils permatomas rkas.

Mokytojas Tomas ir Ieva pastami i anksiau. Susipaino jie per vien Vasario 16tosios minjim
mergaii gimnazijos Akt salje. Po minjimo ir menins dalies prasidjo okiai, kuriuos
gimnazistms buvo leista pasikviesti svei: draugi, draug ar iaip pastam i miesto.
Tomas atjo su vienos gimnazists draugu. Jis paskutinio kurso mokytoj seminarijos studentas, o
Ieva deimtos klass mergaii gimnazijos aukltin. Graus Tomas visoms labai patiko, bet jis
pasirinko Iev, liekn graki viesiaplauk gimnazist.
Jie linksmai praleido vakar, bendravo, oko, linksminosi. Po oki Tomas Iev palydjo iki nam ir
paskyr pasimatym. Buvo kelet kart susitik, vaikiojo po miest, sdjo prisnigtame parke ant
suoliuko, iuinjo iuoykloje.
Ieva diaugsi sutikus tok puik vaikin ir jau pripaino j savo simpatija. Nors gerbj jai netrko,
bet n apie vien ji tiek nesvajojo, kaip apie seminarist. Taiau jis netiktai dingo ir jau bus kokie
metai, kai nepasirod jos akiratyje.
iemos atostogas Ieva praleido kaime pas draug, ten ir Naujuosius sutiko. Velyk ventes atvent
pas tet emaitijoje ir, tik pasibaigus mokslo metams, atvaiavo pas tvus miestel.
Kaip ji nustebo ir nudiugo, ivydusi ia savo svajoni vaikin. Pasirodo, jis jos gimtajame
miestelyje jau nuo rudens mokytojauja.
I ties atostogos namuose Ievai niekada nebuvo labai malonios. Motinos lepinama ji iki rudens
priaugdavo svorio, o paskui bdavo vargo, kol per iem jo atsikratydavo. Ir ivis per atostogas ia
nebuvo kas veikti. Viso labo kad nueini banyi pasirodyti, kaip esi graiai apsirengusi. Su auli

vadu Voldemaru buvo gal du kartus nujusi geguin. Nepatiko Ievai tos geguins, gal daugiau dl
to, kad nepatiko ir pats Voldemaras, nors jis, tik jai pasirodius namuose, uoliai j lankydavo. iemet
atostogos gali bti ir visai domios...
Pirmas susitikimas su Tomu buvo labai malonus. Ieva stebjosi tokiu sutapimu. Atrodo, kad diaugsi
abu vienas kit pamat. Buvo daug kalbos apie tai, kaip gyveno, k veik, kaip seksi per t
nesimtymo laikotarp.
Kelet sekmadieni i eils kartu pietavo Ievos namuose, bet paskui kakodl ir vl nutolo. Ieva buvo
nusiminusi ir nesava.
Na, tarkim, jo teisyb: atostogauja, ilsisi, vejoja. Betgi yra vakarai. Panorjus jie galt bti visai
romantiki. Kad ir pasivaikiojimai gamtoje, piev takeliais mnesienoje... Argi tik tiek jiems skirta?
Susitikti ir vl isiskirti? O gal, kad Voldemaras kartu maiosi? Gal pasitrauk kaip treias
nereikalingas? O gal prieingai per t laik pats spjo k nors nusiirti? Bet argi tokiame
ukampyje galjo rasti k geriau u mane, u Iev? O Bronel? staiga cinkteljo. Kaip jis ia an
kart pasak Mano pastama? Pasirodo pastama, o gal ir ne tik? Juk grai, labai grai to
nepaneigsi. Apsirengt ji mano drabuiais... Bet vis tiek kaimiet siuvja. Argi tiek utenka tokiam
vaikinui kaip Tomas? Negali bti, kad dl jos atsisakyt mans. Tai bus galima visai paprastai
isiaikinti. Utekt tik su ja paia susitikti ir viskas.
Suinojusi i Bronels, kad Tomas ivaiavs, Ievai ne juokais suskaudo ird:
Taip, taip, yra tarp j kas nors daugiau nei paprasta paintis. Kodl, pavyzdiui, ji ino, kad jis
ivaiavs, o a ne. Pats pasak Bronelei, o man ne. Net neusimin, kad ketina vaiuot, nors buvo
prog. Galjo nors i mandagumo atsisveikinti. Apmaudu, bet nieko nepadarysi. Matyt, ne man skirtas
tas isvajotasis. Jeigu gyveniau ia, vietoje, tai gal dar bt galima pakovot dl jo dmesio, o dabar
diena kita ir a pati tursiu ivykti. O pagaliau, ar a tik tiek verta, kad nusileisiau iki tokio lygio ir
imiau kovot su tokia prasioke, kaip Bronel? Viskas baigta. Gaila, kad atostogos ijo visai ne
tokios, kaip tikjausi...

7.
Prie Kaldas baigsi mokslai pas siuvj, ir Bronel kaim parsive sesuo An. Ji turi rankin
siuvimo main ir norjo, kad Bronel jai pasit palaidinuk ir vyrui markinius ventm.
Bronel ne tik visk pasiuvo, bet dar daug prisidjo prie ruoos. Visada atsiranda namuose daug
darb prie didisias metines ventes, tuo labiau kad buvo numatyta ir svei pasikviesti.
Nedaug. Atvaiuos, inoma, seserys, dar keletas gimini i vyro puss, dar vienas kitas artimesnis
kaimynas ir viskas.
Yra i ko. Kodl nesusieit, nepasibt, nepasilinksmint su artimais monmis? Metai buvo geri,
derlingi, laimingi. Dievas dav, sveiki, gyvi sulauk v. Kald ir Naujj met. Reikia palydt
senuosius ir deramai sutikt Naujuosius.

Antr Kald dien visi kviestieji ir suvaiavo. Pavakariais, pasir gyvulius, pasirod ir kaimynai.
Su tvais atjo ir Bronels jau pastamas Petras. Toks ventadienikai atrodantis, vilkintis tamsiai
mlynu kostiumu, baltais markiniais, melsvu juodom juostelm kaklaryiu. Per iem paviesjs,
variai nusiskuts grau irt. Pamats Bronel aikiai, nudiugo, i tolo linkteljo jai
pasisveikindamas ir sdo prie stalo. Kai visi ukando, o igr alaus ir pralinksmjo, tada idrsjo ir
Petras. Tinkamai progai pasitaikius ir nieko nelaukdamas tik ast ir atsisdo prie Bronels.
Su v. Kaldom, paspaud jai rank. Diaugiuosi, kad vl jus pamaiau. Po susitikimo an kart
miestelyje vis negaliu umirt. Per tet An siuniau linkjimus. Ar atidav?
O kaipgi? Ai, ir Bronelei pasidar visai smagu, a irgi praiau, kad perduot nuo mans.
Supykiau, jeigu bt pamirusi.
Bet tai jau seni laikai, be to, tik linkjimai. Visai kas kita, kai tenka susitikti ariau, taip kaip dabar.
Nesitikjau, kad iandien ia jus pamatysiu.
Tai kad a ia jau visa savait. Praeit sekmadien atvaiavau.
Jeigu tik biau inojs, apgailestavo vaikinas. Be reikalo vaikiot pakiemiais neprat, o
reikal, lyg tyia, joki neatsirado, kad ueitum. Be to, ir darb begals prie ventes ugriuvo. Tik
spk suktis. Laim dar, kad ventms miestel nepabgot.
O k a ten veikiau viena, kai visi ia vsti susirinko. Smagu, kai toki dien gali su artimais
pabt. Nedanai tenka.
Galtumt ir daniau apsilankyt. Juk sesuo. Negi nepasiilgstat?
Ne visada yra laiko. Seserys ino, kaip a iais metais buvau uimta ir todl nepyksta. Anksiau
daniau lankydavau.
Ar dl to, kad labai uimta, tai ir a niekada nematau? Kada tik tenka miestelyje bti, vis tikiuosi
sutikti, bet niekad nepasitaik. Kartais pagalvoju, kad tyia nuo mans slepiats.
Na, jau ne. Kodl turiau slptis? Kol kas dar niekam nesu nusikaltusi ir moni nebijau, tuo labiau
js. Betgi mes beveik nepastami.
Tikrai. Man ir paiam keista. Susitinkam tik antr kart, o tiek daug apie jus galvoju ir taip ilgiuosi
nematydamas. Kart jau norjau ueiti, bet neidrsau. Pabijojau, kad neparodytumt dur tokiam
nepraytam sveiui.
Kodl js apie mane vis taip blogai galvojat? Ar a panai koki nors pikt laum? Neinau,
kokios reikt akiplos, kad ivaryt mog i nam.
Jeigu taip, tai gal galiu kada nors ueiti, ar ne? kuo toliau darsi drsesnis Petras.
inoma, jei tik panorsit. Kur gyvenu, inot, o durys niekam neurakintos.
Vis ventin vakar, iki pat paryi, jie praleido kartu ir isiskyr kaip seni draugai. Jau vadino
vienas kit vardu, o prie vardo nebereikjo to alto odio js. Atsisveikindamas jis ilgai nepaleido

jos rankos ir spausdamas j padkojo:

Ai tau, Bronele, kad pabuvai su manimi. Taip smagiai prajo vakaras. Labai gaila, kad reikia
skirtis, nors nortsi dar ilgiau su tavimi pabendrauti. Kain kada vl pasimatysim? Ar tikrai jau rytoj
ivaiuoji?
Ses vaiuoja, tai ir mane parve.
O kur sutiksi Naujuosius metus?
Pas mus parapijos salje Naujj met sutikimo vakaras. Turbt ten eisiu.
Kad ne tos vestuvs, atlkiau a pas tave Naujj met sutikti. etadien per Naujuosius tikras
pusbrolis enijasi. Esu pakviestas bti pirmuoju pabroliu. Nori nenori reikia dalyvauti.
O, tai tau bus linksma. Vestuvs tai ne koks vakarlis. Pauliosit bent por dien, smagiai sutiksit
Naujuosius metus su pirmja pamerge.
Su tavim man bt daug smagiau, kad ir vakarlyje, bet dabar jau nieko nepakeisi, apgailestavo
Petras. Sudie, Bronele, linkiu linksm veni, o a, kad ir vestuvse, apie tave galvosiu ir lauksiu
kuo greitesnio susitikimo.
Ai. Linkiu ir tau laiming met, palinkjo, susitiksim dabar jau tik kitais metais.
Tai jau tikrai, nusijuok Petras ir pagalvojo: Nors, k ia gali inot, juk dar visa savait. Jei per
tas dienas pasitaikyt bti miestelyje, imsiu ir ueisiu pasiirt, kaip laikosi po Kald veni.
Tikkims, jam linksmai pritar Bronel.

8.
Tuojau po Naujj met likvidavosi ir usidar miestelio pienin. Vietoj jos, tose paiose patalpose,
buvo steigtas pieno nugriebimo punktas, o Bronel pakviesta dirbti vedja. Mergait diaugiasi ir
atsidiaugti negali: Kaip pravert tie kursai ir dar taip greitai. Dabar jau tursiu darb, kas mnes
gausiu atlyginim, tegul ir nelabai didel, bet savo udirbt. Taupiau gyvendama, per metus kitus
sutaupysiu ir siuvamai mainai nusipirkti. Jeigu ito darbo netekiau, galiau siti. Dabar bsiu
savarankika, nebereiks irti i seser.
Bronel truput jaudinasi:
Kain, kaip seksis? Atrodo visk prisimenu, be to, yra ir uraai, taiau vis tiek neramu.
Mokytojas Tomas j ramina:
Nesirpink taip labai, viskas bus gerai, pamatysi. Juk turi bti kada nors pirmas kartas. Praeis kokia
diena kita, ir pati juoksiesi i savs, kad taip jaudinaisi. Kai susitiksim po kokios savaits, jau visai
kitaip kalbsi.

Tomas ir Bronel linksmai sutiko Naujuosius metus vakarlyje, daug oko. Sveikindamas su
Naujaisiais, Tomas pirm kart j pabuiavo, o pasibaigus okiams, parlydjo namo. Tomui dabar
iemos atostogos iki Trij Karali. Jis turi daug laisvo laiko ir vakarais lanko Bronel.
Pirm jos darbo dien Tomas atjo su gitara, atsine butelait vyno ir del saldaini.
Na, kaip tau seksi? buvo linksmas. Atjau pasveikinti. Reikia gi toki dien kaip nors atvsti,
kaip manai?
Ai, seksi visai neblogai. Visk dariau kaip per pamok ir, atrodo, padariau gerai, atsak
laiminga Bronel. Man atrodo, kad rytoj visk galsiu padaryt daug greiiau.
Na, ar a nesakiau? Sunkiausia jau praeityje. Baim veikta. Ryt ir poryt bus tik lengviau ir lengviau.
Nebtina skubti, nes skubdama gali suklysti ir apsijuokti.
Nesinori ilgai trukdyti moni. Visi skuba, kad tik greiiau. Su tokiu nepasitikjimu stebi, kaip
dirbu, kad nori nenori turi skubti.
Jie igr po stiklel vyno, ukando saldainiais.
Tai k planuoji pirkti u pirm alg? juokais paklaus mokytojas Tomas. Ar jau esi
sugalvojusi?
Taip, esu, visai rimtai atsak Bronel. Jeigu tik pavyks sutaupyti per iem, tai vasarai noriau
nusipirkti laikroduk kaip Ievos, o paskui, dievai, nieko, tik taupysiu siuvimo mainai. Kam
reikjo mokytis, jei nebus su kuo siti?
Jeigu taip, tai dar negreitai man pasisi markinius, juoksi toliau mokytojas. Bet niekis, a
palauksiu, turiu dar k neioti. O gal n nemoki? Gal tik moterikus moki siti?
Ir dar kaip moku, paprietaravo Bronel. Kilputes graiausiai u visas apsidavau. Kiek kart
prie visas siuvja mane gyr. Kad bt maina, kaipmat pasiiau, juoksi ir Bronel. O dabar
paskambinkit k nors. Taip noriau pasiklausyti, seniai begirdjau.
Btinai. Malonu, kai yra kas tavs klausosi, ypa tu. Tau skambinti man niekada nenusibost.
O man klausytis. Papasakokit, kaip js imokot? Ar tai labai sunku?
Nelengva, bet nieko nemanomo nra. Reikia tik noro ir kantrybs. Jei nori, ir tave imokysiu,
pasisil Tomas.
Labai noriau, usideg Bronel ir ia pat suabejojo, bet tai turbt ne man. Man gal ir utekt
noro bei kantrybs, tik kain, ar jums uteks kantrybs mane mokyti?
Btinai pabandysim. Vakarais laisvi, taigi per iem mudu ir pasidarbuosim. A net neabejoju, kad
tau pavyks, drsino j mokytojas.
Jis ijo, o gitar paliko, ir Bronel, papuousi j roiniu kaspinu, pakabino ant sienos.

Kai per Tris Karalius uvaiavo Petras, tai tuoj atkreip dmes. Jis pasirod i ryto, kai Bronel buvo
pasirengusi banyi, bet iki mii dar buvo laiko, todl jis ir usuko.
ia tau kak djo teta An, ne jis pint krep, urit balta skepeta. O ia nuo mans
lauktuvi, pastat ant stalo nedidel krepel su obuoliais. Gal nepasididiuosi, paragausi? Dabar
jie jau skans.
Vaje, kaip ai, nustebo ir apsidiaug Bronel, tokiu metu obuoliai ir dar tokie gras. Net
gaila bus juos valgyti.
Turim sode toki obel. Laiku nuskinti ir tinkamai sudti rsyje isilaiko net iki Velyk. i vasar
nelabai uderjo ir dabar jau baigiasi. Moki skambint? staiga susidomjo, pamats ant sienos gitar.
Ne, pasijuto lyg uklupta Bronel, tik mokinuosi.
O kas mokina? tarp kitko dar paklaus.
Ms mokytojas labai graiai skambina, adjo ir mane pamokint, teko prisipainti jam.
tai kaip, trumpai patyljs jis lyg sau itar, kai imoksi, gal ir man kada nors paskambinsi?
Noriau pasiklausyti.
Gal igerkim arbatos? pasil pasijutusi lyg sugauta Bronel, a tuoj ukaisiu, bet Petras
atsisak:
Gal geriau, kai pareisim i banyios. Dabar nebra kada, miias pavluosim.
Petras udeng arkl gnia, padav ieno, Bronel urakino duris, ir abu ijo. Po pamald dar
pasivaikiojo po miestel, bet tik trumpai. Spaud altukas, pakilo vjas, m alti rankos ir kojos, o
dar ir pradjo snigti. Todl jie nesidairydami parskubjo namo.
Kaip miela prikrentoje patalpoje, kai u lango spaudia altis ir pasiutpolk oka sausos baltos
snaigs, kad net dangus su eme maiosi. Kol Petras ildsi rankas prie ilto mrelio, Bronel uties
stal balta staltiese, ivir emuogi lapeli arbatos, padjo srio ir sviesto. Jie valg ir nekuiavosi.
Na, papasakok, kaip sutikai Naujuosius metus? klausinjo Petras
Kaip ir sakiau, buvau vakarlyje, buvo daug jaunimo i miestelio ir i aplinkini kaim Daug
okom, dainavom. Jau vito, kai parjom namus, atsakinjo Bronel. O kaip tau seksi
vestuvse?
Neklausk. Tos pusbrolio vestuvs vos nevirto ir mano vestuvmis. Pasirodo, i anksto buvo
sugalvota pirti man mano pamerg, pasakojo apie save ir Petras. Mergait visai nieko, bet apie
vedybas a dar negalvoju, be to, man jau kita rpi...
Ar a nesakiau, kad bus linksma vestuvse? prisimin Bronel. Net pirlybos? Turjo bti
domu.
Kur jau ten, numojo ranka Petras. Prisipainsiu, man tai buvo labai netikta. Tik sugadino

nuotaik. Bt buv kur kas domiau iaip susipainti, negu i anksto bti inomam, apnektam,
nuirtam. Visk sugadino tos pirlybos.
O kaip pamerg? paklaus Bronel. Tikriausiai tas reikalas buvo sumanytas ne be jos inios.
Neinau. Niekuo neisidav, bet vis tiek maiau, kad ne kaip jautsi. Abiem sugadino nuotaik tos
kvailos pirlybos, kas tiesa, tai tiesa. Girdjau, kad tu jau dirbi? Kaip sekasi?
Jau greit bus savait. Nieko, tik labai anksti reikia keltis, negaliu priprasti. Naktimis nemiegu, bijau
pramigti.
Dien gali pamiegot, niekas netrukdo.
Dien kakaip neieina. Iki dvyliktos bnu darbe, o parjus vis atsiranda, kas veikti. Dabar ir dienos
tokios trumpos.
Na, kokie gi ia darbai tokiame kyje? Spsi ir pailst, ir darbus pasidaryt. Nemiegot negalima,
groiui kenkia.
Pati inau, bet taip rpi, kad n adintuvu nepasitikiu.
Tai tik i pradi taip. Praeis kiek laiko ir viskas susitups. Prie visko galima priprasti.
Ir a manau, pritar, kai sit mokiausi, irgi taip buvo.
Jie dar pasinekjo koki valand, dar igr arbatos, ir Petras praneko apie namus.
Kaip bt smagu su tavim, bet ir namo metas. Reikia vaiuot, kol nesutemo, o nesinori. Malonu man
bti su tavim. O tau kaip? Gal tik lauki, kad greiiau dingiau i aki.
Kodl taip sakai? nesutiko Bronel, tu man labai laukiamas sveias. Kai tik bsi miestelyje,
visada ueik. Tik lauktuvi nereikia. Tu man obuoli atveei, o a net neturiu k tau padovanoti. Net
nepatogu...
Tu juk mane pavaiinai. Ko dar reikia? Kit kart atvaiuodamas atveiu medaus Tik pasakyk, kok
labiau mgsti. Ar isukt, ar su koriais? Medaus pas mus iemet kaip niekada daug.
Ai, bet gal nereikia, padkojo Bronel, bijau bti skolinga.
Na, a dideli palkan nereikalausiu, gali bti rami. Retkariais pavaiinsi arbata ir uteks.
Jeigu tik tiek...

9.
Per iem vakarais mokytojas vis pas Bronel. Moko skambinti gitara. Usimimas ilgas ir
nuobodus, bet jiems smagu. Buvo juoko, kol ji imoko laikyti gitar taip, kad nenuslyst nuo keli, ir

kol priprato ne taip stipriai tampyti stygas. Kai reikjo viena ranka liesti stygas, o antra spausti jas
prie lad, jai viskas maisi. Atrod, kad per trumpi pirtai ir dl to ji niekada neimoks groti. Per
dideles pastangas ir nor viskas jo tik geryn. Po keli savaii triso mokytojas jau turjo u k j
pagirti.
Tu mane stebini, sak jis n kiek nemeluodamas, nors n trupuio neabejojau, kad imoksi, bet
kad taip seksis, nesitikjau. Pasirodo, tu turi ger klaus ir esi gabi muzikai, gyr jis Bronel. Ir
ivis, net neinau, kaip tai paaikinti. Kuo toliau, tuo labiau tu man patinki, dar pridr, stebdamas,
kok spd jai padarys tie jo odiai.
Ar tai blogai? nuoirdiai nustebo Bronel, js man vis laik patikot ir nieko...
Tikrai? mokytojui buvo juoko, tai, pasirodo, mes ne iaip sau draugaujam, bet dar ir patinkam
vienas kitam, o tai jau t reikia... nekjo jis linksmai ir juoksi. Gal tai ir yra ms meils
pradia? Gal taip likimas mus po truput ruoia bendram gyvenimo keliui? Ar tau taip neatrodo?
Niekas po iai dienai neino, k kuriam likimas ruoia. Kaip galvotum, kaip nortum, o padarysi tik
taip, kaip likimas skirs, samprotavo Bronel, taiau mokytojas Tomas nenorjo sutikti.
Vis dlto pats mogus turi prisidti prie savo ateities krimo. Negalima atsiduot vien likimo valiai.
Svarbu turt tiksl ir atkakliai jo siekti. A, pavyzdiui, tik savo jgomis jauiuosi gyvenime io to
pasieks. Niekas man nepadjo. iandien turiu mgstam darb, bet inau, kad to per maa, kad
ateityje i mans bus pareikalauta daugiau. Ateis laikai, kai tokio isilavinimo bus maa, reiks
auktojo. tai ir sprsk: arba visomis igalmis siek mokslo ir tada tursi vienok likim, o jei
nuleisi rankas sulauksi kitokio. A pasirengs ir toliau siekti savo tikslo.
O a tikiu likimu ir negaliu juo skstis, nors jokio tikslo nesiekiu, prieinosi Bronel. Buvau
pasirengusi ieit tarnaut pas kininkus, bet likimas lm tuos kursus. Dabar turiu neblog darb, o jei
to darbo nelikt, tai moku siti. Ar ia ne likimas? Jei likimas ir toliau man nesis dideli bd, tada
neprasiu.
Matai, tau paiai nereikjo nieko siekti. Tavo likim u tave kr seserys. Tu, galima sakyt, kaip ir
neturi savo likimo. Amatas ir tas darbas, kur dabar turi, tai tavo seser nuopelnas, o a neturiu, kas
manimi rpinasi. U tai pats sprendiu, kaip man gyventi. Man jau dvideimt treji, laikas bt ir apie
eim pagalvoti, bet kol nebaigsiu auktojo, nemanau kurti eimos. Metus kitus padirbsiu, usidirbsiu,
tada bandysiu ar neakivaizdin ar dienin. Ar palauksi mans, Bronele, tuos kelet meteli?
ypsodamasis Tomas pam j u rankos.
Kain kiek itas viskas gali trukti? Jeigu labai ilgai, tai a per t laik liksiu senmerge. Ir tada ne tik
js, bet niekas mane nebeirs, juoksi Bronel.
O jeigu taip rimtai susitartume? K? sunku buvo suprasti, kiek rimtas buvo is pasilymas. Bet
kad tavimi nelabai gali pasitikt. Pasis likimas kok jaunik ir iteksi.
Greiiau jau js susirasit koki mokint grai panel. Toki kaip Iev, nenusileido Bronel.
Ar gailtumei?

 Neverkiau. Vis tiek js ne man.

Kodl, nustebo mokytojas Tomas.
Ar a neinau, kokia esu prastuol. Jums ne tokios reikia. Susirasit pagal save, o a lauksiu man
skirto. iokios tokios susiranda sau vaikinus, man irgi duos Dievas kok bernel. Neliksiu netekjusi.
Ir tu taip paprastai, altai gali nekt apie tokius dalykus? net pasipiktino Tomas. Man vien nuo
tokios tavo kalbos darosi apmaudu, o k jau kalbt, jeigu pamatyiau itekant u kito. Labai
igyveniau.
Neteks igyventi. Niekas mans taip greitai nepagriebs.
Kad tau atsiras jaunikaitis, a n kiek neabejoju, bet kuo a tau blogas, tai negaliu suprast.
Niekas nesako, kad blogas. Tik man per geras...
Geriau sakyk teisyb. Nenori tu mans, nors ir sakai, kad patinku. Greiiau jau a tau per prastas nei
per geras. Neveltui ir patarlje sakoma giria kitam skiria.
Kas i to. Kad ir kaip noriau, tvirtino savo Bronel, js turit tiksl, o a kaip Dievas duos.
U draugyst tai dkui ir u gitar. Kai imoksiu, tai skambinsiu ir jus prisiminsiu.
K tu ia apie mane kaip apie mirus? A dar gyvas ir sveikas, o svarbiausia, galiu blaiviai mstyt.
tai dabar ir galvoju, pask jis trumpai patyljs, jeigu sieksiu mokslo, galiu netekti tavs. O be
tavs, ko verti ir tie mokslai. A vis tiek netursiu ramybs tave prarads. Ot ir inok dabar, mogau,
kaip padaryt, kad ir avis bt sveika ir vilkas sotus. K tu patarsi man, Bronele?
A tai kalbu rimtai, o js vis su juokeliais.
Visai nenusiteiks juokauti. Prisipainsiu, a apie tai labai danai ir daug galvoju, bet nieko negaliu
sprsti, kol neinau, k tu manai, k tu man jauti.
Man vis atrodo, kad js juokaujat, na, o jeigu rimtai, vis dar nelabai tikdama Tomo odiais, po
ilgos pauzs nedrsiai itar Bronel. Jeigu rimtai, tai a galiu laukti kiek tik reiks, itar ji tyliai
ir nuleido galv.
Tikrai? nudiugs ir kartu nustebs dar pasitikslino mokytojas.
inoma, galiu ir prisiekt, jeigu tiktai js to norit.
Tu net nesivaizduoji, mergele, k man reikia tokie tavo odiai, apkabino Bronel, man tai vis
tiek, lyg btum pasakiusi, kad myli. O gal i tikrj myli, jei taip kalbi? Jeigu taip, tai laikas ir tau
inot, kad ir a n kiek ne maiau myliu tave. Vis galvoju apie mudu, svarstau, k daryti, kaip rinktis,
bet dabar galvosim ir sprsim kartu. Kaip nusprsim, taip ir padarysim. Kursim abu bendr likim.
Nuo toki jo odi net svaigo mergaitei galva.
O gal a apsirinku? Gal paskubjau taip vertinti tavo pasakytus odius? Bk gera, patvirtink mano

nuojaut, pasakyk, itark, kad myli mane. Noriu igirsti tuos odius i tavo lp. Neversk abejoti,
praau...
Bronel kaip devintam danguj. Ji paioje laims virnje. Toks grauolis, geras ir mielas, mokytas,
apie kur ji nedrsiai galjo pasvajoti, iandien prisipasta, kad j myli ir siekia jos meils. Nortsi
aukt visam pasauliui, visam miesteliui apie savo laim, taiau myliu itar taip tyliai, kad jis vos
igirdo. Bet ir to uteko. Jis mat, kaip ji jaudinasi ir puikiai suprato jos dabartin bsen. Juk kad ir
jam paiam, vyrui, ir tai ilgokai trko drsos prisipainti. Vis dels, lauk progos, kad galt apie tai
prabilti, o dabar jau viskas isisprend. Jis nieko daugiau nenorjo, kaip tik igirsti tok atsakym, ir
dabar diaugsi n kiek ne maiau negu Bronel.
Jis glost jos plaukus, glaud prie krtins, buiavo lpas, akis, rankas, o ji kaip sapne umerkusi
akis tirpo jo glbyje vis netikdama, kad viskas vyksta tikrovje, vis bijodama prabusti.
Dabar, kai mes mylime vienas kit, mums atsiveria visai kitas, naujas, daug graesnis gyvenimas,
igirdo ji prie smilkinio jo tariamus odius ir lyg isiblaiv. Mes tursim bendr gyvenimo tiksl.
Gyvensime tiesiog vienas dl kito. Pagal galimybes tenkinsime vienas kito norus, stengsims vienas
kit kuo nors pradiuginti, danai susitikinsim, matysims, bendrausim. Tai bus lyg ms meils
patvarumo ibandymas. Visus rpesius, visas problemas atidsim vlesniam laikui, tegu mums dabar
niekas daugiau nerpi vien ms meil. Kartu vsime visas ventes, atlaidus, gimtadienius. Kur
laik pagyvensime su ia diena. Ar tu girdi, Bronele? Ar pritari man?
inoma. Su jumis kartu man bus visada gera, glaudsi prie jo Bronel. Nieko daugiau nenoriu,
kaip daniau jus matyti. Kiekvien vakar vis laukiu ir vis abejoju, ar ateis? Kai ateinat, diaugiuosi,
kai nesulaukiu, lidiu. Tada laukiu kito vakaro. Tai turbt dl to, kad labai jus myliu.
Ai tau, Bronele, u tavo meil, dkojo Tomas, vl ir vl j buiuodamas. Matysi, a visk
darysiu taip, kad tik tu btum laiminga.Tu sitikinsi, a laikausi savo odio. A udirbu neblogai.
Nusipirksim mes t siuvimo main, nereiks tau taip taupyti. Tursi ir laikroduk, dar geresn u
Ievos, ir iaip padsiu. Tu tik sakyk, ko tau reikia. Padti tau man bus vienas malonumas. Nuo iol a
tavimi pasirpinsiu ir paglobosiu. Gali patikti.
Bet kad nebereikia manimi rpintis. A jau dirbu. O kiek man reikia?
is j meils vakaras usits. Jie isiskyr tik tada, kada Bronelei reikjo eiti darb, o kai namo
parjo mokytojas Tomas, sargas jau kreno mokyklos krosnis.

10.
Jau visas miestelis ia apie Bronels su mokytoju draugyst, o jau sens, kurioms daugiausia reikjo
apie tai inoti, nenustoja stebtis. Kad anoms dukterims gerai itekti padjo motina, nra joki
abejoni, bet kad ita be jokios pagalbos, ko gero, gaus u visas geriau net mokytoj. Jos negaljo
patikti. Pasirodo, kad ne vien mokytojas j lanko... Dar i kaimo atvaiuoja ir aunus kininkaitis.
irk, sekmadienis ir stovi graus arklys pas Bronel kieme, o jie abu eina banyi ir pareina
kartu.

ia tai jau visai nebeaiku: negi ir jam Bronel rpi? Na, bet visos tos draugysts tai ne vedybos,
bus matyt toliau. Visko dar gali bti. I t dviej pagaliau ir n vieno gali nelikti, viliasi jos ir su
didiausiu dmesiu laukia tolesni vyki.
Ir tikrai. Per iem ne kart ir ne du buvo atvaiavs Petras. Kol dar ji neinojo, kad j myli
mokytojas, ko nelabai ir tikjosi, jai buvo malonus ir Petro dmesys, ir, kai viduriniosios sesers
Kastuts buvo paprayta su Petru pakriktyti dukryt, Bronel mielai sutiko.
Mergyt kriktyti buvo nusprsta per Velykas. Bronel ruosi be jokio po, tik tiek, kad buvo
anksiau pasiadjusi. Geriau jau bt buv ventes praleisti su Tomu. K padarysi? Dabar jau
neieina atsisakyt.
Prayti Bronel kmus su Petru sugalvojo sesuo An. Ji mat, kaip jam Bronel patinka ir
nusprend, kad i proga pads jiems labiau suartti. Pasitarusios seserys taip ir padar.
Dar ne viskas, kad Bronel imoko siti ir turi darb. Praeis meteliai, kiti ir ateis laikas tekt. Dabar
jau pats metas po truput dairytis tinkamo jaunikio. Pasiturinio kininko snus, vienas pas tvus,
ivaizdus, padorus, darbtus, nei geria, nei rko ko daugiau reikia? Kad tik jam patikt Bronel.
Bt puiki pora ir geras gyvenimas, tarsi seserys.
Taiau per kriktyn pobv jie ne tik kad nesuartjo, bet atvikiai nutolo vienas nuo kito. Nors
Petras nrsi i kailio, nordamas siteikti Bronelei, ji buvo viskam abejinga, kakokia nelinksma,
tyli, susimsiusi. Visai ne tokia, kaip per Kaldas. Ji nereagavo jo dmes, maai klaussi, k jis
neka. Ji vis laik galvojo, k iuo metu veikia Tomas ir visa irdimi troko bti su juo. Tik tada, kai
paryiais prie darb Petras parve j namo, ji pasisteng bti malonesn. Padkojo u parveim,
u praleist drauge vakar, dar kart u kmo dovan ir jie atsisveikino.
Kada galiu atvaiuot parsivet? atgavs pasitikjim paklaus Petras, kai j palydjo iki dur. A
atlksiu.
Bet Bronel ir vl j nulidino:
Tai kad a niekur nevaiuosiu.
Nevaiuosi antrai dienai? negaljo patikti Petras. Kodl?
Darbe iki piet, o paskui teks ar neteks kiek umigti, tada vl naktis be miego. Neitversiu.
Nemaniau, kad taip bus, labai nusivyls, trumpai patyljs pasak jis. Jeigu taip, tai ir man
vienam nebus kas ten veikia. Kokios ten kriktynos, jei nebus u stalo abiej km? Lik sveika, dar
kart atsisveikino ir, stiprokai trinkteljs durims, ijo.
Ilgam...

11.

Naujiena kaip perknas i giedro dangaus Lietuv eng rus armija. Po miestus, miestelius ir
kaimus pasipyl tankai, sunkveimiai su kareiviais, pstinink kolonos. Plentais ir viekeliais pldo
keldama dulkes karin technika. Krykelse reguliuotojai. Ne tik vyrai, bet ir karika uniforma
apsirengusios merginos. J nurodoma kryptimi visas puses eme juda svetimos valstybs karin
galia, o vir jos neauktai grsmingai riaumodami skraido lktuvai.
Gyvenvietse, kurios tik buvo ariau plent, greitai pasirod kareiviai. Trumpam poilsiui sustoj
pstininkai, pasklid po kiemus, ilsisi, prausiasi prie ulini, ukandiauja, vynioja kojas juodo
stangraus audinio juostomis. Birelio saul negailestingai kepina, ir ivarg vyrai ieko pavsio. Po
plaiomis sod obel akomis sukrit rko ir suka suktines, o kai papraytos eimininks atnea
pieno su duona, jie mainais prijuosts kien deda vien kit dut uvies konserv.
Mokytojas Tomas net neino, kaip vertinti tuos netiktus vykius Lietuvoje. I niekur negalima gauti
jokios tikros informacijos: nra radijo, laikraiai ateina pavluotai. Taiau ir juos skaitydamas nieko
negali susigaudyti. Vien dien rao taip, kit kitaip. Laikrai inios prietaringos. iaip, stebint
visk i alies, atrod viskas ramu.
O svetima kariuomen vis plsta, nesulaukdama jokio pasiprieinimo. Pagaliau yra valdia:
Prezidentas, Vyriausyb. Turbt ino, k daro. Gal i tikrj vykdomas susitarimas dl karini bazi
Lietuvoje? O iaip mons miestelyje svetimos kariuomens atjim sutiko vairiai: vieni atvirai
digavo, kiti nerimavo, o dar kiti niekaip nereagavo. Kaimai dirbo savo kasdienius darbus ir
lauk, kas bus toliau.
Miestelis nuoalus, todl ir kareiviai ia ne tuoj pasirod. Vien sekmadienio popiet pravaiavo
tankai, o paskui juos atriedjo keli sunkveimiai. Tankai vaiavo ir nuvaiavo, o mainos sustojo
palei ventori, katon pavsyje, ir i j vienas paskui kit ioko koks pusimtis vyr. Ivarg,
suprakaitav, bet djosi smags, linksmai kalbino juos apspitusius vaikus, dovanojo jiems raudonas
vliavles, o idrsusius ariau prieiti vyrus vaiino cigaretmis.
Atsirado ir toki, kurie truput mokjo rusikai. Tai daugiau senyvo amiaus mons, dar prie caro
dirb Rygos porceliano fabrikuose. Prasidjo linksmos kalbos, pajuokavimai. Vienas kareivis
atsine armonik, ugrojo, kitas, ijs priek, vikriai suoko.
Kareiviai ilgai neusibuvo ir, sukomandavus karininkui, visi sulipo atgal mainas ir modami
rankomis ivaiavo. Miestelio vyrai liko prie ventoriaus ir dar ilgai nesiskirst.
Kokie tankai, kokia jga. Jei tokia kariuomen pas mus, Lietuvoje, stovs, tai ne tik lenkai, bet
niekas neidrs mus upulti. Bus dabar, kas mus ustoja.
Sako, turi toki lktuv, kurie gali nunet kelet ma tank prieui u nugaros, kiton pusn fronto.
Lktuvai nuleidia tankus paraiutais, tada tie ir puola i ten, i kur niekas nesitikjo.
O koks, sako, gyvenimas geras Rusijoje. Mokslai nekainuoja, daktarai, ligonins taip pat. Visokio
darbo pilna. Gal ir ms vaikams nebereiks pas kininkus tarnaut? Gals mokytis arba dirbt kokius
valdikus darbus.
Gal vaikai ir sulauks geresni dien, bet ne mes, seniai.

 Nenusimink. Seniems monms irgi, sako, bus mokamos pensijos. Visokiems nesveikiems bus
prieglaudos. Ne taip, kaip dabar nuo visoki ubagaujani seni arba abali durys neusidaro. Sako,
ir moterys gals dirbti. Kad ir su maais vaikais. Vaikus paims priirti.
Ar taip gali bti?
inoma, dabar prasids visai kitas gyvenimas. Pamatysi.
O a girdjau, kad ive visus mones, o j vieton pasodins savo ruskius ir udarys banyias.
Na, jau tavs niekas neve. K tu turi? Keturias vitas? Ne tik ruskis, bet ir ms koks veltdis
nenors eiti gyventi tavo viet. Ve tik bagotus ir stambius kininkus, kad atve savo mones galt
taisyt ger gyvenim.
inoma, atsirast ne vienas ir i ms, kuris panort palikt k sitrinti, jeigu i tikrj taip bt.
Pilni tvartai gyvuli, aruodai grd. Ko nepagyvent u dyk gavus tiek grybi? Gyvenk sau ir
uliok, kol visk ipstysi. Ar gaila svetimo gero?
Kas taip, tai taip. Bet jei i tikrj taip bus, tai bus sdna diena. Gyveno mons, dirbo, vargo.
Vieniems palikimas, o kiti labai sunkiai bei t ugyveno, o turs visk palikti ir neinia kur
igabenti. Su maais vaikais, su seniais tvais. Kaip pradt kurt nauj gyvenim? O dar svetimame
krate.
Tai tik tokios kalbos tarp moni. Niekas dar neino, ar taip bus. Gal tik tokie gandai sklinda. Dabar
kas k nori, tas t pliurpia, kol nieko tikro neino. Pagyvensim pamatysim.
O gal ir gerai. Tegu pavina, rupes! Visi inom, kaip tie gaspadoriai biedn mog smaug.
Savo vaikus gimnazijose mokina, kunigais ventina, savo mergoms tkstantines pasogas sukrauna, o
ms vaikai, kol mai, j gyvulius gano, o paaug savo prakaitu jiems derlius uaugina. O k jie
moka u tokius sunkius darbus? Sarmata mogui pasakyti centus. O valgyt k duoda? Surdijusi
laini, keli met senumo, su batviniais pietums. O vakarienei kruopos separuotu pienu i pienins
ubalintos. Laini paltis tai tyia laiko ant aukto tol, kol sugadina, o tik paskui eimynai verda, kad
maiau suvalgyt.
Lainiai tai dar gerai, kad ir pardij. eimininks dar ir kitoki mon sugalvoja. Atpjovusios
gabal nuo palties paverda puode, kol iek tiek pasipuia, o tada igriebia ir tiesiai alt vanden.
Mirko, kol atauta. Pairt grau. Guli sau ant stalo gabalas msos. Valgyk sveikat. Bet visa bda,
kad valgyt negali. Veliasi burnoje, nei sukramtyt, nei nuryt kaip muilas. Kai pareini i lauko
pavargs, ialks ikart dar paimi motel, kit, praryji nekramts ir uria. Gerai, jei duonos
daugiau padta. Tai atsipjovs sukramtai, ivalai i burnos vis leiktum, nuryji, tai tuo ir pasisotini.
Bet kad ir duonos ne visada padeda tiek, kiek nori. Atriekia por rieki ir daugiau negausi.
Tarnavau daug met. Visko prisiirjau. Dirbi nuo sauls tekjimo iki laidos, o gero valgymo
niekur nebuvo.
Ne taip jau visur. Yra kur ir gerai valgyt duoda. Bet dirbti daug visur reikalauja.
ia tai daugiausia tokias kalbas skleidia samdiniai pijokliai. Gal kok kininkas ivar
nesumokjs u girtuoklyst. Tai tada eina ir vapa visokius prasimanymus apie surdijusius lainius.

Ko, ko, o jau pavalgyt niekur negaili.

Kur gerai, ten nepaklisi. eimyna tokiose vietose po kelerius metus tarnauja, niekur nesitraukia.
Kaip nori, taip sakyk, bet tas veimas vis tiek negerai. Kad ir a savo nieko neturiu, svetimoje
gryioje gyvenu, bet kas viduje viskas mano. Tegu ne kain kas, bet viskas mano paties ugyventa.
K nusipirks, k pats pasidars. Ne plikos gi sienos. Kaip ten bt, bet ia visas mano gyvenimas. O
jei kuri dien visk palikus tekt ivaiuot irk, kaip apsiverkiau... O k kalbt apie
gaspadorius? Vien tas atsiskyrimas nuo savo ems, nam, krato, kur gimei, uaugai, igyvenai tiek
met, kur artimi mons, gimins, sava kalba, savas Dievas. Baisu net pagalvot.
Tikra teisyb. K ir kalbt. Geriau jau kad taip nebt.
e tau. Jau poteriams skambina. Tai kad usibuvome, suskambjus banyios bokte varpams, net
nustebo vyrai. Namuose galbt jau ir vakarien laukia, o mes ia tebesinekam. Metas namo.
O Pranculis turbt eis dar pasimelst, kol banyios neudar, sukrizeno kakuris.
Melskits js, kad tokie bagoiai. Patys sakot, kad man nr ko bijot, o jums ne pro al pasimelsti,
kol dar ne vlu. Pulkit ant keli, praykit Dievo, kad neivet. Ten banyi tikrai nebus, atkirto
Pranculis...

12.
Mokytoj Tom ir seser An i miestelio ive pirmu veimu. Mokytoj pam pat pirm. Bronel
dar tebeliejo aaras dl jo, kai gavo ini, kad iveta An. Baigusi darb Bronel net neparjo namo,
o tiesiai pas Pranut. Abi apverk, apgailjo sesers Ans, o prajus savaitei ir Pranutei tas pats.
Kai suinojo darbe i vyr, kad nakt ive Pranut, Bronel po darbo tuoj nubgo pasiirt, lyg
nordama sitikinti, ar tai tiesa. O, Dieve! Nepatikjo savo akimis ten jau eimininkavo viena
miestelio daugiavaik eima. Vaikai lakst po sod, mona lav priiuklint kiem, o tvas, ar tik
dabar atsikls, ar ivis nemiegojs, praussi prie ulinio. Ko gero jis bus ir Pranut ives,
topteljo Bronelei. Viepatie, kaip greitai susidorojo. Per nakt ir ive, ir patys sugebjo
atsikraustyti. Turbt i anksto buvo pasiruo ne kitaip. Ir skubjo, matyt, kad kas nors kitas nelst.
I kur toki moni atsiranda? Gyveno tiek met tame paiame miestelyje, visi vienas kit painojo
nuo ma dieneli, galima sakyt, artimiausi kaimynai. N apie vien nepagalvotum, kad taip galt
pasielgt, bet vos pasitaik proga, n kiek nesigdydami pasirod, kokie yra i ties. Matyt, uoliai
pasidarbavo naujiems eimininkams, kad gavo toki dovan. Eik, gyvenk, naudokis ir u visa tai
nereiks mokti, tik darbuokis taip gerai ir toliau..., mst visa virpdama Bronel.
O, Dieve, kokie dalykai dedasi. Bet kad ir a pati gera, pravirko mergait. Toks baisus dalykas
vyko ia pat, ranka pasiekiamai, o a taip miegojau, kad nieko negirdjau. Biau galjus nors
atsisveikinti, atbgusi ilydti, pasimatyti gal paskutin kart, padkot u visk, k man padar gero.
Bet sak, kad nieko n artyn neprileidia, grasindami autuvu veja tolyn, jei kas bando prieit ariau,
ia kaltino, ia ramino save Bronel. Negaidama daugiau n minuts mergait tiesiai nuo Pranuts
sodybos ijo kaim pas Kastut.

 Kad tik susitikiau, kad tik nors kartel pasimatyti, pamatyti savo krikto dukrel Almyt. Tikriausiai
ir j tas pats laukia. Ji gi buvo i vis seser labiausiai pasiturinti. Jei jau ive An ir Pranut, tai jos
jau irgi nepaliks, raudojo Bronel.
Nearti, gal bus apie penkiolika kilometr, bet saul buvo dar auktokai, kai ji pagaliau pravr
pirkios duris. Kastut, pamaius Bronel, apsipyl aaromis ir apkabino seser:
Jau turbt su Pranute kas negerai? Negi btum jus toki tolyb, jei neturtum k pasakyti? Turbt ir
j ive?
Taip. i nakt. Bet jau ne dl to, kad pasakyiau toki baisi naujien. Labai norjau pasimatyti,
labai pasiilgau Almyts ir js vis. Seniai buvom susitik, seniai matms. Dievas ino, kada vl
pasimatysim.
Nujaut mano irdis. Vis nakt kakodl negaljau umigti. Tvas ir berniukai miega, o a atsikeliu
i lovos, pavaiktau, pastoviu prie lango. Mnulis vieia, o man ird taip skauda, taip skauda.
Galvojau, kad pas mus ugrius, o ia Pranut.
Nujau po darbo pairt, o ten jau kiti eimininkauja. Dar vakar buvom susitikusios,
pasinekjome, tave prisiminme. Labai igyvenome dl tavs, o ji buvo kakaip rami. Netikjo, kad
juos ve. Ne toks jau didelis tas j kis. Ne toks, kaip Ans arba js. Kiek teko girdt, tai dabar
didiaemius vea.
Pati sakei, kad ten jau mons gyvena. ems buv nebuv, bet sodyba grai. Tokioje graioje
vietoje, prie ups, trobesiai nauji. Patiko kam, o kaip kitaip pasiimsi? Reikia pirmiau itutinti.
Dkui Dievui, kad nors jus radau namuose. Visko prisigalvojau. Sakau, gal nieko nebebus, gal ir jus
ive nakt? Taip norjau visus pamatyti. Su Ane net atsisveikinti neteko. Kaip gi js ia gyvenat?
Nagi, pairk, stancijoj pamatysi. Va maiai su sukoriais stovi. Kepam duon ir diovinam, kad
turtume k valgyti kelionje ar tol, kol sikursime.
Tiek daug. Ar bent leis isiveti? suabejojo Bronel.
ia jau priklausys nuo t, kas vea. Jei papuola geras mogus, tai sako, galima nemaai visko
pasiimti, bet jeigu koks, tai skubina, ragina greiiau, greiiau. Tokiems turiu paruous pinig
patepti...
Dieve, kas galjo pagalvot, kad darysis tokie dalykai? Jau ir taip jiems visk palieki ir dar turi
primokt, kad tave ivea.
Nieko nepadarysi. Reikia kaip nors suktis. Dar gerai, kad yra galimyb iek tiek pasiruot.
Pirmuosius tai uklupo visai netiktai, nepasiruousius. Ive taip, kaip stovi. Bijau, kad Anei ir
Pranutei taip ir atsitiko. Badas i karto. Nepasieks ir Sibiro.
Bronelei staiga nudieg ird:
Vargas Tomas. Kas kas, o jau jis tikrai nebuvo pasiruos. Dieve, gailestingas, aimanavo
Bronel. Ji jau neinojo, ko labiausiai i vis jai gaila. O gal dar neive js? Jau daug k ive,

gal jau liausis?

Nieko negali inot. O tu gerai padarei, kad atjai. Va, pataisysiu ko nors uvalgyti ir Mykolas
parve namo. dsiu koki por pagalvi, drobs rietim. Galsi pasisit patalyns. Dar laini,
msos, mesiu kelias vitas, milt duonai ir kvietini pikliavot blynams. Vis tiek visko nepasiimsi.
Galtum ir karv pasiimt. Karvut gera, jauna, tik k atsivedusi. Pieno daug duoda. Bet kur tu j
laikysi? Kur ganysi? Kur ienausi? Punkte dirbi, ir pieno paiai utenka. Be to, karv prisiris,
greitai nepavaiuosi. Reikia suvaint kiek galima greiiau, kad nakiai visa eimyna bt namuose.

13.
Tik ujus rusams miestel gro buvs politinis kalinys Vincas. kliuvo bdamas dar visai jaunas
vaikinukas, tik k i piemen ijs pusbernius. Toks atrodo tylus, ramus, truput pavps,
paiautais plaukais ir nuolankia ypsena pravirose lpose. Niekas netikjo, kas jis yra koks nors
rimtas pogrindininkas. Miestelio vyrai juoksi, kai jis per gegus pirmj ilelyje raudon vliav
ikl u baronk virtin. Taiau buvo suiuptas nusikaltimo vietoje, apkaltintas u prievalstybin
veikl ir nuteistas deimiai met kalti, kaip didelis. Buvo jau atsdjs pus kalinimo laiko ir, kai
atjo rusai ir ilaisvino visus politinius, tai jis ir parjo. Kaljiman pateko vaikzas, o gro, kur tau,
visai solidus vyras: iaugs, sustambjs, suvyrikjs, graios sportikos ivaizdos jaunuolis. Tiek
met praleids su rimtais politiniais gro ipruss, apsiskaits, politikai pasikausts. Buvo gerai
imoks rus kalb, partinis. O kokias kalbas r per susirinkimus ar iaip kokius minjimus:
Jau baigsi vien kart kraugeri epocha. Niekada nebegr buvusioji vergija. Visiems bus su kaupu
atseikta pagal nuopelnus engiant darbo mog, darbo liaud. Atsiranda dar toki, kurie kelia galvas
ir bando kenkt. Patikkit, juk tai paskutinis buoi pasispardymas...
Miestelyje dabar Vincas pats didiausias virininkas. Mokykloje, vienoje i klasi, jo bstin. ia
visokiais reikalais lankosi miestelio ir kaim gyventojai, ia vyksta vietinio aktyvo susirinkimai,
sprendiami buitiniai ir politiniai klausimai, sudaromi tremtini sraai ir dalijamas ivet moni
turtas. ia taip pat skirstomos ir darbo vietos, likusios po ivet arba iaip pabgusi darbuotoj. Jas
uima vyresni buv pogrindininkai arba prijauiantys dabartinei tvarkai vyrai.
Jaunimas tiesiog avjosi Vincu, ir jam nebuvo sunku juos suburti komjaunuoli gretas. I miestelio
ir kaim rasi jaunuoliai ir mergaits, tikdamiesi gauti kok nors valdik darb arba siekti moksl.
Jiems adjo sskaitinink, buhalteri kursus, mokslus prekybos mokykloje, ems kio
akademijoje, o tiems, kurie pradios mokykl baig penketais, gimnazij.
Taip buvo adama, o kai dabar vyksta valymas, veami mons, visiems tenka vienaip ar kitaip
prisidti prie i, reikalaujani daug triso ir atsidavimo, svarbi valdik darb.
Madaug tuo paiu metu miestelin gro gimnazijos baigiamuosius egzaminus ilaikiusi Ieva.
Namuose ne kokios nuotaikos. Tvams kakas prane, kad jie traukti tremtini sraus, ir jie, kaip
ir daugelis stambesni kinink arba iaip pasiturini moni eim, po truput ruosi tokiai
priverstinei kelionei. Buvo kraunami ryulius reikalingesni daiktai, kepama ir diovinama duona.
Buvo daug svarstyta, k daryt su Ieva? Ar geriau, kad ivis ia nepasirodyt ir likt neiveta, ar

geriau visiems kartu bti itremtiems. Niekas neinojo, kas laukia, kad ir ia likusios vienos tremtini
dukters, bet, kai reikalai pakrypo truput geresn pus, nuvaiavs miest tvas parsigabeno dukter
namus.
Kad malninink buvo numatyta iveti, tai tikra teisyb. Bet kai i sav patikim moni
neatsirado n vieno, nusimananio apie variklius, buvo nusprsta kitaip: nacionalizuoti maln, o u
tam tikr atlyginim leisti dirbti paiam malnininkui, kaip paprastam samdomam darbininkui.
Valstieiai u malim gaus kvitus, o pagal akneles bus tikrinamos pajamos ir atsiskaitoma su
valstybe.
U keli dien baigti tvarkyti reikal su malnininku atjo pats Vincas. Jis atsine kelias knygeles,
jas ia suantspaudavo, liep malnininkui pasirayti, kad gavo, liep pasirayti ant lapo, kad gaus tok
ir tok atlyginim, bus atsakingas u varikl ir kitok inventori.
Kol vyrai stancijoje tvark reikalus, moterys pirkioje paruo pietus. Stal padeng kaip garbingam
sveiui ir, kai eiminink nujo pakviesti vyrus, Vincas mielai sutiko.
Ai, nereiks paiam gamintis, padkojo jis, engdamas i priemens pirki, po teisybei,
maai kada ir gaminuosi. Turiu tiek darbo, kad nelieka laiko tokiems dalykams. Ukandu sausai, kas
papuola, o kit syk ir visai pamirtu, kad valgyti reikia, pasiguod Vincas, ssdamas u stalo.
Negalima taip, sugadinsit pilvel, maloniai perspjo eiminink, susirgt greitai, o kai reikia
gydyt, utrunka ilgai.
Malnininkas i priemens dar usuko kamar, susirado butelait ir, su buteliu rankoje js paskui
Vinc, kreipsi Iev:
Pairk stikliuk. A ia kai k radau dl apetito. Prie valg pravers.
I anksto atsisakau, grietai perspjo Vincas, esu absoliutus abstinentas. N burn. Jeigu jau
kovot su blogiu, tai pirmiausia su ta monij udania blogybe, itar kakaip iaukianiai ir
pavelg Iev.
Kad ne tai ne, neprietaravo malnininkas, bet butelait vis tiek pastat ant stalo, o Ieva prie jo
sudliojo stiklelius.
Valgydamas jis itisai vilgiojo Iev.
Kokia grai ir puiki mergait iaugusi, net negaliu aki atitraukt, grjosi Vincas. Kam tas
butelis ant stalo, jei ir negrus sukas galva vien j pairjus. Ir pasidaryk taip, kad i tokios
smulkuts, iblykusios, strazdanotos pirmokls iaugo tokia daili panel, stebjosi Vincas. Jis
gerai prisimena, kaip jie didkiai, ketvirtokai, negailestingai skriausdavo maesnes mergaites,
vaizduodami didvyrius, ir kaip jos per pertraukas i baims, tik pamaiusios, kad jie artinasi,
bgdavo slptis kur papuola. Net gda prisiminti. Bet ji tikriausiai jau visk umiro...
Pavalgs Vincas neskubjo ieiti.
Ai, padkojo luostydamasis nosine lpas. Turbt tu, Ieva, virei, kad viskas taip skanu buvo.

 Deja, a tik truput pagelbjau mamai, nusiypsojusi pasak Ieva.

A taip ir maniau. Be tavo pagalbos ir mama nebt taip skaniai pataisius. Turbt neseniai
atvaiavai, kad nemaiau iki iol.
Vos prie kelias dienas. Nespjau dar niekam pasirodyti, dabar jau nusijuok Ieva. Vincas,
susiavjs jos ypsena, paklaus:
Kaip sekasi mokslai? Ar daug dar liko mokytis gimnazijoje?
Neblogai. Baigiau iemet.
tai kaip? Sveikinu. K manai daryt toliau?
Dar tikrai neinau. Atostogos tik prasidjo, yra dar laiko pagalvoti.
O tu inai, k? Jeigu per atostogas nieko neveiksi, ar nenortum truput man padt? staiga visai
rimtai paklaus Vincas. Usiverts darbais pats vienas daug ko nebespju. Bt gerai turti
pagalbinink.
Negi iki iol miestelyje nesuradai, kad kas padt? neva stebjosi Ieva.
Kakaip nelabai pasitikiu. Nortsi turt kok viesesn mog ariau savs. Tokia atsakomyb...
Ai, vl juoksi Ieva, jeigu gerai moksi, gal ir apsigalvosiu.
Na, neinau. Man, pavyzdiui, niekas nemoka. Kodl nepadirbt visuomens naudai?
Neinau, niekada nedirbau visuomeninio darbo.
Padirbtum, gytum patyrimo. Nesijuok. Toks darbas irgi gali labai praversti gyvenime. Ypa iais
laikais. Argi neturi noro tobulintis?
Niekada apie tai negalvojau. O pats turbt jau pasieks tobulumo virn? Neinau, ar a kada nors
taip sugebiau? mesteljo Ieva, bet jis nesupyko.
Niekas nesako. Mokslo srityje tu, aiku, daugiau pasiekusi, bet a irgi io to pasiekiau. Na, bet
praktikai nra ribos, atlaidiai pasak jis. O tu neatsisakyk man padti, nesigailsi. Ateik
pirmadien, pamatysi kaip a dirbu. Dl kai kuri dalyk noriau ir labai greitai su tavim pasitarti.
odiu lauksiu. O jei gerai dirbsi, tai gal ir umoksiu neblogai.

14.
Vien lieting nakt miestel i mieg paadino kakokie nesuprantami garsai. Lyg vaiuojanio
sunkveimio burzgesys, lyg moters verksmas, aimana, pagalbos auksmas.
Nuo pat pirmutini iki pat paskutini trob vis tas pats kraupus riksmas, susipyns su rauda,

kakokiais neaikiai itariamais odiais ir mainos tarkjimu.

I karto kakas nesuprantamo, bet, sunkveimiui artjant nuo vienos trobos iki kitos, jau buvo galima
nugirsti rykjanius, su begaliniu irdies skausmu irkiamus odius:
mons! mons! Susimildami, padkit! Pranekit pienininkei Bronelei, kad vienkiemyje liko viena
serganti Almyt!!!
Kol maina vaiavo pro miestel, i mainos sklido ir sklido nakties vjo blakomi verkianios
irdies dar ir dar kartojami tie patys odiai, iki pat irdies gelmi jaudindami kiekvien, kas juos
igirdo t niri, lieting nakt.
Taip buvo iveta ir paskutin Bronels sesuo Kastut. Bronelei buvo praneta, vos ji atvyko pienin.
Pasistengusi greiiau baigti darb ji susitar su vienu, pien atveusiu, kininku, ir jie tutuojau
ivaiavo vienkiem. Mergyt rado miegani, vis nusiklojusi, lapi iki kakliuko. Neinia, kiek
kart ji buvo umigusi, kiek kart prabudusi, kai motina paliko j vien. Skruosteliai ir praviros
lpels buvo raudonos, apdiuvusios, kvpavo tankiai vokdama, kartais krpteldavo per miegus,
trumpam pravirkdama ir ia pat, nusiraminusi, toliau vokt miegodama.
Bronel pridjo rank prie kaktyts karta kaip ugnis. K daryti? Geriau pairjusi, rado ant stalo
palikt ivirt ramunli ir stiklin medaus. Udegusi kelias balanas suild arbatl, usaldino
medumi, supyl buteliuk ir, suvyniojusi antklod, kad neataut, msi mergaits.
Nusausino, perreng, radusi sausus drabulius. Su visa pagalvle susupusi ilt antklod paguld
atgal, lovel, ir sugird arbatl.
Pamaiusi nepastamus veidus mergyt i karto pravirko, bet, gavusi buteliuk, nusiramino, godiai
igr arbatl ir vl umigo.
Daug negaidami miegani mergyt su visa lovele kl ratus, dar kai k radusi iltesnio Bronel j
apklost, i vis pusi gerai apkam ir taip parsive miestel.
Miestelyje ne bda. Ir daktaras, ir vaistai. Almyt, tinkamai gydoma, gerai priirima, m taisytis.
Majo kosulys, varesnis darsi kvpavimas, nukrito kartis. Ji jau pasdjo lovelje, band aisti, o
savaits pabaig jau ropinjo po asl iltai prikrentame kambarlyje. Jau mokjo itart mama ir
vis jos auksi. Prajo kiek laiko, ir mergyt apsiramino, priprato prie Bronels, m vadinti j
mama, ypsojosi j pamaiusi ir ties rankeles i lovels.
Bronelei nra kada verkti ir galvoti apie tuos baisius vykius, ugriuvusius per tok trump laik.
Visos mintys sukosi tik apie Almyt. Jai buvo tiek rpesi, kad vos spk suktis: irk, kad
nepargrit, kad neusigaut, kad vl nesusirgt. Bronel niekur nebeieina, net ir banyi. Laim,
kaimyn moiut ileidia darb, o po darbo tuoj namus. Ji nuo visko nutolo, niekuo nesidomi,
su niekuo nesusitinka, nepasikalba, nebent i moiuts kai k igirsta.

Antroje ups pusje, u tilto, miestelyje, gyvenimas tiesiog verda. Ieva dabar ne tik Vinco
pagalbinink, bet jau ir komjaunuol. Ir ne tik komjaunuol, bet ir sekretor. Ji dabar vadovauja

komjaunimui, ir visos tos pramogos, kurios vyksta miestelyje, galima sakyt, yra jos nuopelnas.
Vincas tik pasako, ko reikia, ir ji imasi organizuoti.
Visos talkos nacionalizuotus dvariukus, ekskursijos didesnius miestus ir kaimyninius valsius,
meniniai renginiai, okiai parapijos salje vis Ieva. Kart atjusi pas Vinc u pagalbinink, ji tapo
jo deinija ranka. Kadangi Vincas danai ivyksta raikom arba itisas dienas praleidia
valsiuje, visus miestelio reikalus tvarko Ieva. Jai domu, jai patinka ir jai sekasi. Numojusi ranka
tolesnius mokslus ji stropiai darbuojasi ir siekia kilti aukiau. Ieva gerai vertinama ir jai net
adamos auktesns pareigos rajone.
Tvai rams, turi tvirt unugar, jiems nebegresia tremtis. Tvas sitvirtino malne ir apsukriai
sukiauja. Iduodamas kvit urao vien kain, o paima kit. Niekas nekreipia dmesio t kvit
buvs nebuvs. Daug kas jo ivis neima, o kiti, pam, ia pat imeta. Tada malnininkas juos
susirenka ir panaudoja antr kart. Kai susidaro eil prie malimo, jis u sumalim be eils ima
didesn mokest, o mnesio gale pagal akneles siningai atsiskaito su valstybe. O kur dar slapta
kien, kurios niekas neino? j per kiekvien malim nubyra keli kilogramai milt
Vincas iki aus simyljs Iev. Nuo pat pirmo pamatymo jis negali jos imesti i galvos. Kuo toliau,
tuo labiau jis klimpsta, bet tyli. Kol nesusitvarks kaip reikiant savo gyvenimo, bijo j igsdinti savo
prisipainimais. Vis dlto ji ne iaip sau eilin mergel, bet grai, mokyta, protinga. Ir ivis ypatinga.
O kas jis? Iki iol net padoraus buto neturi. K jis jai gali pasilyti? Siekdamas jos meils jis ir pats
turt bt io to vertas.
Bet Ievai Vincas patinka toks, koks yra. Patinka jo entuziazmas, tikjimas ateitimi ir savo partija, toks
begalinis atsidavimas darbui. Vincas niekada nepavargsta, yra nesavanaudikas ir tas paiaut plauk
ant kaktos vis krintantis kuodas daro j idyklik ir geraird.
Abu tyli, nors vienas apie kit daug galvoja. Smagu bti kartu ir lidna ilgesn laik isiskyrus.
Taip prabgo iema ir pusjo pavasaris. Vien vakar Vincas papra Ievos pasilikti valandlei po
darbo. Jis neseniai gro i rajono, buvo partijos komitete ir atrod labai linksmas.
Ieva buvo beieinanti, bet gro ir atsisdo u savo darbo stalo. Vincas atsisdo prie j kitoje stalo
pusje.
Gali mane pasveikint, Ieva, pasak jis diugiai.
Su kuo gi? rimtai susidomjo Ieva.
Skiria mane vien rajon rimtam ir nuolatiniam darbui. Gausiu neblog atlyginim. Aprpina
padoriu butu. Jei vienam, tai dviej kambari, jei biau veds, visus tris gauiau.
Ievai dilgteljo ird, bet paklaus:
Na, ir koks gi tas darbas?
Bsiu prokuroras, atsak ir ididiai pakl galv.
Ieva neslp ypsenos.

 Na, koks gi i tavs prokuroras? atlaidiai, lyg glostydama ma vaik, pasak. Palauk, kol
uaugsi. Dar per maas
O tu nesijuok. A kaljime su advokatu vienoje kameroje sdjau. Per deimt met a i tavs tok
teisinink padarysiu, kad oho, sakydavo jis ir vert mokytis. Uvert vadovliais, paragrafais. Per
dien turjau po du puslapius mintinai imokt. Vien dien uduodavo, kit reikalaudavo atsakinti.
Vertino paymiais kaip mokykloje. Gaudavau vien penketus.
Betgi tu sdjai tik penkerius metus, aipsi toliau i jo Ieva. Tai tik pus moksl.
Na, ir kas? nenusileido Vincas. Pradiai uteks ir t ini, o paskui irsim.
Ar jau greitai tas bus? jau rimiau paklaus.
Turbt ateis ir vasara. Dabar dar daug darb ir ia turime. Artinasi sja ir reikia irt, kad ms
valsiaus kininkai bt gerai pasiruo. Reikia patikrint, ar pakankamai daug turi sklos, ar neslepia
grd, ar nesirengia sabotuoti. ia jau teks ms komjaunuoliams pasidarbuot. Suauksi susirinkim,
duosi nurodymus. Tegu vaikto po kaimus, tikrina aruodus, kalbasi su monmis, aikina sjos
svarb naujai santvarkai. Reikia, kad nelikt neusta n viena dirbamos ems pda.
Tegu komjaunuoliai aplanko kiekvien sodyb. Kartu ir spaud gals platinti, irayti laikraius
monms, gyvenantiems kad ir atokiausiuose valsiaus vienkiemiuose, nukrypo Vincas dalykinius
apmstymus, nors visai ne apie tai buvo pasiruos kalbti.
Gerai, sekmadien auksiu susirinkim, kaip visada pritar Ieva. Sekmadien visi laisvi nuo
darb, daugiau susirinks. Ateis ir i kaim. Bet ir tu tursi dalyvauti.
Btinai, sutiko nedvejodamas Vincas. Raikome ir apie tave buvo usimin. Klausinjo.
Tikrai? sukluso Ieva. Kalbjo apie mane?
Kur gi ne? patvirtino Vincas. Nori, kad btum vieno rajono laikraio redaktore. Smetonik
udarys, o jo vietoje bus naujas, tarybinis.
Kain, ar sugebsiu? tik prie Vinc lyg suabejojo Ieva, o irdyje apsidiaug. Per didel
atsakomyb
O a tau turiu kitok pasilym, staiga rytingai pareik Vincas. Ar girdi, Ieva? pastebjs,
kad ji susimsiusi, nesiklausydama jo pietuku kak brai balto popieriaus lape.
inoma girdiu. O kaipgi? pakl ji galv. Koks tai pasilymas?
Ieva, tekk u mans, itar jis pagaliau, kam per vis dien ruosi. Bsi prokuroro mona ir
nereiks niekur dirbti. I karto gaunam pador but. Susituoksime ia, o emaitij vaiuosim
gyventi jau kartu erdv trij kambari but. Jei norsi, galsi bet kur dirbti, o jei ne galsi tsti
mokslus, studijuoti t savo literatr. Abu sieksim mokslo auktum.
Kaip netikta, suglumo Ieva ir nuraudo.

 Nieko netikto, paprietaravo Vincas. Myliu a tave nuo pat pirmo susitikimo. Ir kuo toliau tuo
labiau. Atbundu ryte ir pirma mintis apie tave. Kad ir uimtas darbais, nuolat tave prisimenu. Be
tavs viskas niekai: ir tas darbas, ir tas butas, ir tie mokslai. A taip pripratau prie tavs, kad
nesivaizduoju be tavs nei gyvenimo, nei ateities. Viena mano svajon bti su tavimi vis
gyvenim. Ieva, neatstumk mans, tekk, padaryk mane laiming. Neinau, k dar galiau pasakyti,
bet jeigu ir toliau kalbiau, tai vis kartoiau t pat, kaip a tave myliu.
Viskas gerai, Vincai. A tavim tikiu ir man labai malonu visa tai girdti, bet leisk man pagalvoti.
Suprask, man i tikrj labai viskas netikta. Per vis t laik, kai mes bendraujame, tu niekada
neusiminei, kad mane myli, o dabar staiga pasipyl tokie odiai, kad man net galva sukasi. Reikia
visa tai man sismoninti.
Galvok, kiek tik reikia, tik nesakyk ne. A lauksiu tavo atsakymo lyg teismo sprendimo. Dabar tu
mano teisja ir nuo tavs priklauso, kok nuosprend man skelbsi u tok iaur mano nusikaltim,
kad, bdamas niekam tiks, pamilau tave ir drstu prayti tavo rankos. Ar iteisinsi, ar pasmerksi
kalti iki gyvos galvos?
Ieva negaljo susilaikyt nenusijuokusi.
Ar gali pasakyt, kokio straipsnio koks paragrafas taikomas tokiam nusikaltimui, paklaus ji
aismingai velgdama Vinc. Pairsim, ar uteks tavo turim ini, norint uimti prokuroro
pareigas.
A tik vargas kaltinamasis. Tu, teisja, turi visa tai geriau imanyti. Galiu pasakyti tik tiek, kad,
nuirdiai pripains savo kalt, galiu tiktis pasigailjimo.
Ievai nereikjo ilgai galvot. Jos irdis jau seniai versi prie Vinco ir ji, neilgai laukus, dav teigiam
atsakym. Vestuves kelti buvo nutarta liep. Ne iaip sau vestuves, bet nepaprastas, komjaunuolikas.
Pirmos vestuvs valsiuje civilins metrikacijos biure. Be banyios, be altoriaus, be kunigo
palaiminimo.
Ievos tvas patenkintas diaugiasi, o motina verkia.
Na, kas gi yra? nesupranta tvas. Mergait gauna tok vyr. Prokuror. Toks inas! Gyvens be
rpesi, nieko jiems netruks, o ir mums bus ramu, niekas neprisikabins.
Bet kokios ia vestuvs be kunigo? negaljo nusiraminti motina. Gyvens dabar susidj kaip
kokie valkatos. Gda monms akis pairt... Visko dar gali bti, jei kaip nors laikai virst. O jei
grt Smetona ar iaip kas atsitikt, ar rusams reikt trauktis? Vincui kas gi? Kepur ant galvos,
imaus t savo rasiej ir tiek. O ji gr kaip merga su vaikais. Be vaik gi neapsieis. Sarmata...
mons pirtais ubadys.
K ia niekus pliurpi? piktinosi tvas. Smetona jau seniai ine msas Amerik. Ko jis ia
gr? Diaugiasi ines sveik kail. O jau rusai, kart atj, niekur nesitrauks. Niekas nedrs j
ukibinti. itokia galyb... Bk rami ir ruokis vestuvms. Kiek ia liko...

15.
Birel dang raio lktuvai. Bet keista. Vien lktuv vejasi net keli, o pasivij apsupa. Kulk krua
pasipila i dangaus ir kapoja ventoriaus katon lapus. Vyrai, uvert galvas, spokso dang n
nenujausdami, koks ia tyko pavojus.
Kas tai? Lktuvai susipe? i tolo niekas neiri enkl ant lktuv sparn. Kas ia galt bti?
Tai gal kokie manevrai? pagaliau nusprendia. Tos kulkos tai netikros, visai nereikia j saugotis.
Bet kai vienas lktuvas liepsnodamas m kristi emn ir ia pat krito kulkos pakirstas i kakurio
kiemo ijs arklys, visi spruko i gatvs.
pavakar pasirod vyrai baltais raiiais. auli brio vadas Voldemaras, o su juo ir keli vyrukai
sugriuvo mokykl. Vinc uklupo dar neijus. Sugrieb surio rankas u nugaros ir, stm vien
klas, liep sargui urakinti duris.
Nuo iol pas mane bus mokyklos raktai, pasak sargui Voldemaras ir, pams i jo raktus, sidjo
kien. Kai nebereiks, grinsiu.
Betgi a turiu visk saugot, kol gr mokytojas i atostog, band prietaraut sargas, bet
Voldemaras pagras pirtu:
Ramiai. Dabar a ia bsiu eimininkas.
Visi gr vien i klasi, tai reikia savo bstin, dar iek tiek utruko. Pasiraus popieriuose, ant
stalo ivert stalius susirado komjaunuoli sraus, sraus tremtini, jau ivet ir dar numatyt
iveti, rado strib, vis aktyvist pavardes ir daugelio valsiaus darbuotoj pareikimus ir
biografijas.
Oi, dar daug darbo ia ms laukia... Bet iai dienai uteks, pasak Voldemaras, tvarkingai
uversdamas lapus. Vienas liks saugot prokuroro, o kiti galit isivaikiot. Rytoj deimt visi
ia pat. Pasineksim, pasitarsim ir imsims darbo. Reikia veikti greitai ir organizuotai. Negalima
leisti, kad isilakstyt. ydai gali dar palaukti.
Prie mokyklos kiemo vart isiskirst kas sau, o Voldemaras patrauk tiesiai pas malninink.
Viskas vyko greitai. Jau kit dien buvo surinkti miestelio komjaunuoliai, surikiuoti kolon gatvje
po tris ir, i ono saugomi vyr su autuvais, varomi geleinkelio stot, o i ten bus veami
apskrities miesto kaljim.
Voldemaro dka Ieva iveng tokio gdingo ir eminanio parado.
Su komjaunimo sekretore a pats asmenikai isiaikinsiu, visiems girdint pareik jis.
Vakare ujs pas malninink, Voldemaras negailjo Ievai iurki odi, tyiojosi, vadindamas
kosomolka. Kliuvo ir tvams, kad leido dukteriai susidti su driskiais. O labiausiai pyko ir negaljo
atleist, kad ji buvo pasirengusi itekti u Vinco.
Ieva tik sdjo nuleidusi galv, sitempusi, iraudusi, bet neverk. Girddama tuos, j niekinanius

odius, ji i dalies sutiko su priekaitais ir jaut savo kalt. Nereikjo jai prasidt su tuo
visuomeniku darbu, tuo labiau stoti komjaunim. Bet kas galjo inot, kad taip bus? Viskas atrod
taip graiai, viliojamai, tokios perspektyvos jaunimui. Ta lygyb, brolyb... O dabar ji atsidr
tokioje apgailtinoje padtyje, kad nori nenori turi klausytis toki eidiani, eminani auksm,
isireikim ir negali apsiginti.
Ir kaip jis drsta? Tas tai dar niekai, bet neaiku dar, kas laukia ateityje jos ir Vinco? Ji igyveno dl
abiej, nes aikiai suprato, kad tais pasityiojimais viskas nesibaigs. Teks patirti ir baisesni dalyk.
Iliejs apmaud ir nesulauks atgailos bei pasiprieinimo, Voldemaras pagaliau nusiramino. Ilgokai
pasdjo tylus, susimsts ir, kai po to prabilo, balsas buvo velnus ir odius, atrodo, itar nuo
irdies:
Ieva, Ieva, kad tu tik inotum, kaip a tavs ilgjausi? Kaip a tave myljau...
Ir vl nutilo.
Igirdusi tokius Voldemaro odius, motina idrsjo:
O k reikjo daryt? Kaip imanm, taip gelbjoms, verkdama prabilo ji. Js tai savo tvus
igabenot, pats mik pasitraukt, o kas mums galjo padt? Ievut viena aukojosi, kad kaip nors
ilikt, ivengt Sibiro. Ar geriau, kad bt ive? Na, nujo dirbt, o kai dirbi tok darb, teko ir
komjaunim sirayt. O po to m pirtis, grasinti...
K ia, mama, neki? nebeikent Ieva.
inau, k neku, atkirto motina. Dievas mato, kaip a nenorjau t vedyb.
Ieva, ar tiesa? Jis vert tave? net paoko Voldemaras. Niekas! Na, u tai ir visa kita jis man dar
atsiims. Bet, Ieva, Ieva, kaip tu taip galjai? jis ir vl atsisdo.
Nesuprantu, kuo a tau nusikaltau? K a padariau? praneko ir Ieva. Jei tiesa, kad mane myljai,
tai kodl a tik dabar apie tai igirdau? Juk ateidavai, bendravom, susitikdavom. Buvo malonu. Jeigu
bt isiaikinta anksiau, gal visai kitaip bt viskas pakryp. O dabar jau vis tiek vlu apie tai
kalbti.
Kaip nepadarei? vl usideg Voldemaras. Mano svajoni mergait, kuri taip myljau ir
dievinau, tiek met irdyje neiojau, kriau tokius viesius ateities planus, trokau bt jos gyvenimo
palydovu, iandien idav Lietuv, padovanojo okupantams savo tvyn, pasmerk tremtin Lietuvos
patriotus, inteligentus ir, kas baisiausia, negalvoja, kad padar blogai. O man sudau ird, sutryp
patriotinius jausmus.
Jis dar pasdjo valandiuk paniurs, pakilo ir ijo neatsisveikins. Ieva palydjo Voldemar iki
lauko dur ir jis, daugiau neitars n odio, nuingsniavo prie kiemo varteli.
O miestelyje netvarka.
Nugais arklys vis dar tebeguli ventoriuje ir, kas blogiausia, neatsiranda jo savininkas.

 Ne mano, nieko neinau, visi ginasi, liai kratosi ir pats eimininkas. Nesinori jam tampytis su
stipena, ypa tada, kai miestelyje pasirod nauja valdia. Reikia palaukti, gal prie tos valdios kaip
nors pavyks nuo tos bdos isisukti.
Ar suradot kuino savinink? klausia Voldemaras vyr, kai u dienos vl visi susirinko bstinje.
N velnio. Niekas neprisipasta, gavo atsakym.
Negalima taip ilgiau. Reikia kaip nors susitvarkyti, kol visai nepavinko. k panau, kiekvien
dien vis labiau puiasi. Kpso prie bstins, kaip koks pasityiojimas, niro Voldemaras.
Jeigu niekas neprisipasta, reikia kviest visus miestelio vyrus ir tegul ukasa kur nors ivilk. Negi
mes patys tempsime? pasil vienas.
Kam trukdyt mones. Yra ydai, dar geriau sugalvojo kitas. Ar taip, ar taip jie nieko neveikia.
Sdi prie savo krautuvi pilvus apsikabin.
Visai teisingai, kaipmat pritar visi. Neilgai sds. Tegul prie gal ir kok nauding darb
padaro.
Tuojau pat surinkt visus ydus, sukomandavo Voldemaras. Duokit nurodymus, tegu pasiima
virvi, kastuv. Tegu daro, kaip imano, kad iki vakaro nelikt dvsenos gatvje. Ukasti gali
miestelio gale, pievoje, toliau nuo gyvenamj nam.
Susirinko nemaas yd brys: sen, jaun moter, vyr ir vaik. Aprio pirmiausia arklio kakl,
paskui kojas, gerai pritvirtino ir prie uodegos. Apsijuos per liemen patys m traukti. N i vietos.
Kaip priaugs. Pritp vaikai m stumti i vis jg. Ilgai dar tuzgino virvmis, kio po pilvu
pagalius, vaikai vis stm, kol pagaliau tas msos kalnas pajudjo. Dabar jau pasiragindami mons
m stumti ir traukti kartu, palink prie pat ems. Vyr barzdos ir isipynusios moter kasos lav
gatvs dulkes. mons klupo ir vl stojosi, bet kart jau ijudin kuin, nebesustodami, pda u
pdos, ingsnelis po ingsnelio, apsipyl prakaitu yrsi, slinko priek, o du baltaraiiai su autuvais
ant pei pastoviniuodami juos lydjo.
Atlik darb mons gro pavakariais nusiplk, purvini, nuo prakaito perlapusiais drabuiais, nuo
nuovargio vilkdami kojas. Moterims ant strn vos laiksi sijonai. Murzini, dulkti vaikeliai jo i
paskos.
Tik pasiek namus, o rytdienai naujas sakymas: Susirinkti ydams prie mokyklos. Turt kastuvus,
kirvius, lautuvus. Reiks kasti didel duob ilelyje.
Ant koperatyvo dur atsirado perspjantis skelbimas, kad gyventojai nevaikiot naktimis.
kiekvien sutikt nuo deimtos valandos vakaro iki etos valandos ryto miestelyje ar u jo rib bus
aunama be spjimo. Taip uvo ne vienas visai niekuo dtas mogelis. Naktimis tai toliau, tai ariau
buvo girdti pratisi ar pavieniai viai. bauginti mons sdjo namuose usidar langines, bijodami
ieiti gatv ne tik vakare, bet ir dien. Geriau ivis nesimaiyti po akimis.
viai nesiliov tol, kol miestelyje neliko n vieno ydo, n vieno buvusio tarnautojo ar aktyvisto,
kad ir iaip niekur nepriklausiusio biednioko.

Baigsi viai prasidjo dainos, linksmybs vienkiemiuose. Lik neiveti kininkai daro al,
skerdia kiaules, kepa pyragus ir vaiina ivaduotojus...

16.
Per stebukl liko neiveti ir Petro tvukai, nors, prisidiovin duonos ir susiri ryulius, budjo
naktimis, laukdami neprayt svei. Nenusireng, apsiav sddami snduriavo, atsirm sien, ir
tik iauus guldavo trumpam lov pailsti.
Petras slapstsi mike. Retkariais usukdavo, pavalgydavo, pasiimdavo maisto ir vl dingdavo.
Tvai neinojo, nei kur jis slpsi, nei kur glaudsi. Ir ivis niekas neinojo, kiek dar laiko teks
slapstytis, bet visi buvo tvirtai nusprend, kad Petrui reikia ivengti Sibiro ir likti Lietuvoje.
Susidjus palankioms aplinkybms Petras gro, bet prie baltaraii nesidjo, o pailsjs m ramiai
eimininkauti kyje.
Darbuojasi Petras, lyg ir nieko, bet irdis nerami. Vis apie Bronel galvoja. Ilgisi jos, nort kada
nors usukti, pamatyti. Tiek daug laiko prajo nesimaius, bet, prisimins, kokia ji buvo abejinga jam
per kriktynas ir kaip jie beveik su piktumu isiskyr, vl susilaiko. Tik tada, kai igirdo i motinos,
kad jo kriktyta mergyt auga pas Bronel, ir t vis istorij, kaip mergyt ten atsidr, met al
visas ambicijas ir vien sekmadienio ryt prie miias atvaiavo pas j.
Pamaiusi Petr Bronel ijo jo pasitikti, atkl vartus ir palauk, kol jis vaiavo kiem. Pastats
arkl prie tvartelio gro ir ities jai rank.
Sveika. Kaip laikaisi? Seniai nesimatm.
Kaip matai, dar gyva, nusiypsojo Bronel. Kur buvai prauvs?
Nebuvau namie, slapsiausi nuo Sibiro. Pati inai, kokie laikai buvo.
Dkui Dievui, kad nors js neive, o mano tai visas tris seseris... prisiminusi susigraudino ir
prikando lp.
inau, mama visk papasakojo. Ujauiu. Turbt buvo labai sunku?
Po iai dienai negaliu nusiramint. Paverkiu prisiminusi, bet kad ir verkti nra kada, turiu Almyte
rpintis. Turbt inai, kad pas mane liko ms kriktadukt?
inau ir apie tai. Turbt jau didel uauginai?
Einam vid, pats pamatysi, atgijo Bronel, ne maut, jau vaikto, ir jie ujo kambarl.
Tik pasirodius Bronelei, mergyt dar netvirtais smulkiais ingsneliais, krypuodama atjo prie jos,
pakl auktyn rankytes:
Mama.

 tai kaip? nustebo ir susigraudino Petras. Tai ia tavo mama, o a turbt bsiu ttis? pritp jis
prie mergyts, bet i, isigandusi tokio nematyto tio, pravirko, ir Bronel pam j ant rank.
Tikrai kokia jau didel, grai ir visai panai tave. Neinodamas nepasakysi, kad ne tavo,
pasijuok Petras, neatitraukdamas aki nuo Bronels. Kokia grai su vaiku ant rank... ir jam
trumpam pasirod, kad tai jis grta i lauko, o namie taip, kaip dabar, laukia jo Bronel su jdviej
vaikuiu.
Labai gali bti, juk tikros sesers vaikas, sutiko Bronel. Gal ukaist arbatos? Bet tu turbt norsi
eit banyi? Nebespsiu...
Niekur a neisiu, lyg i mieg pabuds papurt galv Petras. Noriu pabti su tavimi. Kaip
malonu, kad po tokios ilgos pertraukos, po toki baisi vyki, mes ilik gyvi ir sveiki, galime bti
kartu. Na, pasakok, kaip tu ia gyveni? ssdamas prie stalo paklaus Petras. Kaip vertiesi? Turbt
nelengva tau. Ar dar tebedirbi punkte?
O kaipgi. I ko gyveniau? Kad ne tas darbas a prauvusi. Ne kart su baime pagalvojau, jei ive
visus kininkus, tada bebus reikalingas ir tas punktas. Bet liko dar nacionalizuoti dvarai, be to, ir
maesni kininkai, kol dar turi galvij, nori tvarkyti pien.
Dabar jau nra ko baimintis. Viskas bus, kaip buvo. Jeigu ne vokieiai, tai dar neaiku, kaip bt
pasibaig. O kam palieki mergyt, kai eini darb? staiga susidomjo.
Ateina kaimyn moiut, ileidia. Savo eis uaugino, visk moka, dar ir mane pamoko.
Dabar ir a galsiu tau padti. Atvaiuosiu daniau, atveiu, kas tik bus reikalinga. Tu tik sakyk,
nesigdyk, vis tiek mes u tave daugiau turime. Nors tie sunks laikai sudrumst gyvenim, likom
neiveti, tai ir nauda visa pasiliko. Abudu kriktijom abudu ir auginsim. Juk po teisybei, mes ir
esame Almyts antrieji tvai.
Ai tau, Petrai. Tu dabar man pats artimiausias ir brangiausias mogus pasaulyje net apsiverk
Bronel. Pats inai, kokia a likau vienia. Nei tv, nei seser. Kartais pagalvoju, kam a likau?
Geriau jau bt buv kartu su jomis ivaiuot.
O kas tada pasirpint Almyte? Kur bt ji atsidrusi, jei ne tu?
Jeigu tik tiek... iaip i mans jokios naudos.
Bet sesuo auksi tavo pagalbos. Kaip tik ia tu buvai nepaprastai reikalinga, kad patikjo tau pat
brangiausi turt vaik. Tu igelbjai mogui gyvyb ir dar sakai, kad i tavs nra naudos,
netiktai pamokamai pasak Petras. Net lidna klausytis, kai tu taip neki.
Kai pagalvoji, k turjo igyvent Kastut, kai reikjo palikt vidury miko ma sergant vaik?
pritar ir Bronel, luostydamasi aaras. Kaip ji ir itvr?
Gerai, kad su Almyte viskas gerai, o tai galjo bti ir blogiau.
Tas tiesa. Taip ir daktaras sak. Jeigu bt uvilkintas plaui udegimas, galjo ir numirti. Laiku
parsivem.

 O dabar belieka pasirpinti, kad bt sveika, kol tvai sugr.

Ar tu manai, kad sugr? abejojo Bronel.
Visko gali bti. O kaip dabar buvo? Visi galvojo, kad rusai bus aminai, o atjo laikas, ir viskas
subyrjo. Nespja trauktis.
Duok, Dieve, kad sugrt. Nujauiu, kad jiems ten nelengva. sivaizduoju, kaip kankinasi Kastut
neinodama, koks vaiko likimas. Laukiu, ar neatsis laiko, tada tuoj sisiau ini apie Almyt.

17.
Per tuos rus metus gerokai nukentjo Petro tv kis. Pats Petras slapstsi, o tvukai tik iek tiek
darbavosi. Be to, nelabai ir stengsi vis tiek ive. Augino laukel bulvi, kelet lysvi darovi dar
plotel rugi duonai. Vertsi pernykiais derliais, o didesn dalis ems dirvonavo.
Grs Petras rimtai msi darbo. Abu su tvu suar dirvonus, ival ir pagilino griovius, kurie juos
pelkt dirv, nukirto tuos rugius, kur tvukas buvo pasjs. Nedaug, bet sklai ir piliavai uteks.
Tvas dar visai stiprus. Lauko darbuose nuo Petro beveik neatsilieka. Vyrikiems darbams uteks j
dviej, o moterikiems tuoj po Kald pasamd mergin, nes motina pradjo negaluot, nuolat
skundsi galvos svaigimu ir stipriais skausmais. ia jau turbt pasekms to veimo baims,
igyvenim dl Petro ir j pai likimo.
Per iem pailsjs Petras pavasar su dideliu pu kibo darbus. Buvo tvirtai nusprends per vasar
pakelti iki ankstesnio lygio k ir ruden, nums derli, vesti.
Viskas klostosi gerai. Atrodo, kad ir Bronel malonesn. Jis mato, kad kaskart ji nuoirdesn,
diaugiasi j pamaius, su didiausiu dkingumu priima jo param.
Nors ir labai uimta, nedaug turi laisvo laiko, per iem ji primezg visiems ilt kojini, pirtini, o
Petrui net ir liemen. Jie linksmai ir dalykikai pasineka, aptaria visokius reikalus. Daugiausia
kalbasi apie Almyt ir jos ateit. Kiekvienas susitikimas Petrui lyg atgaiva po sunki darb.
Pasimatymas su Bronele teikia jam stiprybs, palaiko ryt.
Orai palanks, derliai gauss. Pilni aruodai grd, o darin ieno. iemkeniai pasti, paruota
em pavasariui, atjo ilgai lauktas pirlyb metas.
Bronel pagalvodavo, k ji daryt, jei pasipirt Petras? Nuo seser ir nuo Tomo joki ini nra.
Nemaai prajo laiko, taiau paadjusi laukti jo, kiek reiks, ji taip ir padaryt, jeigu bt viena. Bet
dabar pas j dar Almyt. Jeigu ji praras Petr, vargu ar atsiras jos gyvenime koks nors kitas, kuris
bt toks rpestingas ir taip mylt mergyt. Neilgai jai teko diaugtis savo pirmja meile... Aiku, jei
ia bt Tomas, ji bt laiminga, bet kai sprendiamas ir Almyts likimas, ji turi teisingai pasirinkti.
Kadaise juokais pasakyti Tomo odiai pildosi, kad nuo pasirinkimo priklauso likimas.
Kai po kurio laiko Bronelei pasipiro Petras, ji turjo apgalvot atsakym.

Vestuves kelti buvo nusprsta per Velykas. Pavasaris geras laikas. Darbai laukuose tik prasideda,
oras iltas, bus galima apnakvinti sveius kltyje, stancijoje, o jei pritruks vietos, tai ir darinje, ant
likusio ieno.
Per iem Bronel ir Petras susitinka danai. J numatyta bei aptarta artimesn ateitis. Petro namuose
jos laukia nesulaukia negaluojanti motina, kuri pasiruousi perduoti vis gaspadinyst. Tiesa,
seserims tie kininkavimai labai skaudiai baigsi, bet dabar jau visai kiti laikai. Vokieiai ivijo
rusus ir dabar juos triukina savo namuose. Kai vokieiai viepataus pasaulyje, jokie rusai nebegr
Lietuv.
Vienkiemyje po truput jau buvo ruoiamasi vestuvms, kai staiga sunkiai susirgo Petro motina. Rado
sukniubusi viduryje pirkios, o kai pakl, nepajg atsistoti. Ligoninje iguljo apie por mnesi.
Grio atgavusi kalb, taiau nepakilo i lovos. Vestuves teko atidti vlesniam laikui tol, kol
pasveiks mama.

18.
Pavasar gro beveik metus kaljime sdj komjaunuoliai. Ne visi. Kai kurie, atgav laisv,
miestelyje nepasirod. Vieni prisiglaud pas toliau gyvenanius gimines, kiti pasitrauk kaimynin
Latvij ir ten rado prieglobst fabrikuose. Tuos, kurie gro miestel arba artimesnius kaimus, u
keli mnesi i naujo surinko, vl surikiavo kolon, ivar geleinkelio stot ir traukiniu ive
dabar jau Vokietij darbams. Ieva ir kart liko namuose. J vis dar globoja Voldemaras.
Jis ia pats didiausias virininkas, vokiei patiktinis, jam suteiktos visos galios. Kaip jis pasakys
taip ir bus. Kartu su vokieiais jis lankosi kinink sodybose, surenka duokles lainiais, sviestu,
kiauiniais, vitomis, priiri, kad laiku bt surinktos pyliavos grdais.
Darb nuveikta nemaai. Iaudyti ydai, ivalytas valsius nuo raudonj pakalik, Vokietijai
pristatytas reikiamas limitas darbo rank. Voldemaras, jei ne vokiei kariki draugijoje, tai su savo
auliais arba su savo kolegomis baltaraiiais. Visi jie ten loia kortomis, aidia achmatais
dykinja, o namuose lauko darbus dirba belaisviai.
Ir ne vien pas Voldemaro tvus. Beveik vis baltaraii kiuose dirba belaisviai, ne tik laukuose. Yra
nusimanani ir apie statybas, yra ger mrinink, stali. Visiems atsiranda darb vienkiemiuose.
Gali gaut belaisv darbams, tik reikia rodyti, kad esi kuo nors nusipelns vokieiams, o dar geriau,
kad esi nukentjs nuo rus. Apie tai i patikim altini suino Voldemaras ir skiria vien ar du
mones savo nuoira.
Jis nuolatos ulioja ir dainuoja kaimuose, kur niekada netrksta mergin ir pyksta pats ant savs, kad
i tiek sutikt mergaii negali isirinkti tokios, kuri padt jam pamirti Iev. Voldemaras vis dar j
myli, danai lanko, bet susitiks negali iksti jai negls arba kaip nors kitaip jos neskaudins. Kai
nemato, j traukia susitikti, atrodo, kad jau visk umiro, atleido, bet kai susitinka, jam vl uverda
kraujas. Jauiasi iduotas, paemintas, ikeistas kakok tai suskel bolevikl, nors jo jau nebra,
paiom pirmom kulkom atsiskait su prokuroru Vincu. Tada Voldemaras darosi iurktus ir
iaurus. Apsisuks gailisi, sau priekaitauja, prisiekia, kad daugiau taip nesielgs. Juk po teisybei, Ieva
niekuo dta. Jis pats kaltas, kad laiku neatskleid jai savo jausm. Tik svajojo, lauk, kol baigs

gimnazij... O gal tiesiog nepasitikjo savimi? Nors ito dabar jis nenori prisipainti.
Tuojau po to, kai buvo iveti komjaunuoliai Vokietij, Voldemaras su Ieva turjo labai rimt
pokalb:
Tu net nesivaizduoji, mergaite, kiek man kainuoja tokia globa tau. Viskas ne taip paprasta. Man
prikaiioja, kritikuoja, aiposi. Yra net skund vyresnybei, kad ta ar ta iveta niekuo dta, o
komjaunuol, netgi komjaunimo sekretor, palikta. Ties sakant, a net esu pasiadjs tave
perauklti. tai kokia man patikta atsakomyb. Ar ne laikas bt pagaliau rodyti, kad jau pakeitei
pairas, kad susipratai, kad labai gailiesi padariusi klaid, pripasti savo kalt? Bdama tokia jauna,
gerai neapgalvojusi pasidavei raudonj propogandist takai ir dabar nortumei t klaid atitaisyti.
Labai vis atsipraai ir nori atsidavusiai dirbti tvyns labui. tai tokiais ar panaiais odiais tu
paraai praym vietinio auli brio vadui, tai yra man, ir praai priimt auli brio gretas,
kadangi nematai kit bd, kaip padt savo tvynei ir vokiei ivaduotoj Reichui.
Ievai itas pasilymas trenk kaip perknas i giedro dangaus. Nieko nesuvokdama ji tik nuleido
galv, bet Voldemaras, matydamas, kaip ji suglumo, m j raminti.
Tu nebijok. A rekomenduosiu, utarsiu ir tave priims. iaip utekt ir mano vieno sprendimo, bet
suprask pati, ia ne tas atvejis. Pas mus bryje trys merginos, bsi ketvirta. Susipainsit,
susidraugausit, bsit brio draugs. Jos tave supaindins su statais, apmokins, kaip teikti medicinos
pagalb sueistiesiems, taip pat kaip naudotis ginklu. Vyks kariniai apmokymai, audymo pratybos,
ekskursijos kit valsi brius, vyks varybos tarp bri vairiose srityse. Bus smagu. Nebereiks
lidti vienai usidarius namuose. Ieisi vl plat, vies gyvenim. Bsi lygi su visais, bus grinta
tavo kaip Lietuvos piliets garb. Tai viskas, kuo a galiu tau padti. A ir pats ne kakoks visagalis,
ne visk ir a galiu. Suprask, kad vis laik taip tstis negali. Atsimink, kad gali ikilti dar daug tau
nemaloni klausim. Vis dar tebevyksta valymas. Kad ne ia, tai ten, kad ne tame, tai kitame valsiuje
dar slapstosi pavieniai raudonieji elementai. Galimas daiktas, jie iekos ryio tarp laisvai gyvenani
bendramini. Tu turi man asmenikai prisiekti, kad atsiriboji nuo viso ito brudo. Silydamas toki
ieit a ir pats nemaai rizikuoju, bet a tave myliu ir pasitikiu. Apsaugok, Viepatie, jei kas nors
tokio prieiko, savo rankomis nudsiu ir pats nusiausiu.
Ieva n kiek nepamaloninta, ji tiesiog varyta kamp. Po iai dienai grauiasi prisiminusi, kad taip
lengvabdikai stojo komjaunim. O dabar panaiais kalbinjimais jai siloma kita organizacija.
Skirtumas tik toks, kad tada ji buvo laisva ir galjo elgtis, kaip tinkama, o dabar bus nuo daug ko
priklausoma. Neturi pasirinkimo ir privalo priimti pasilym kaip didiul jai teikiam malon.

19.
Kas bus, kad mama n kiek nesitaiso? Petras susirpins. Greitai jau bus metai. Artinasi jau antros
Velykos, o mama vis tokia pati. Nei gyva, nei mirusi.
Samdyta mergina tik darbymeiais ieina laukus, nes slaugo ligon ir eimininkauja namuose.
Laim dar, kad neatsisako, nepabga. Visi ino, kaip sunku slaugyti tok ligon: vartyti, kuopti, plauti.
imt kart bt lengviau lauko darbus dirbti. Bet mergait nesiskundia, kantriai visk padaro, dargi
dkinga, kad Petras paadjo daugiau mokti.

Petras danai pagalvoja: Gal nieko nelaukti, vesti. Ar btinai tos ikilms? Susituokt paprastai,
tyliai, kukliai, su pora liudinink. Juk mons ir taip daro, bet parvest Bronel su mau vaiku, kai
namuose toks ligonis, ikart klampint tok varg bt neteisinga. Laukta tiek, reikia dar palaukt.
Kaip Dievas duos taip ir bus.
Vestuvs jau nebeaiku kada.
Bronel tik diaugiasi, kad dl bsim vestuvi nemet darbo ir dirba toliau. Jos gyvenimas teka
prasta vaga. Darbas inomas, susitvarko lengvai ir greitai. Almyt paaugo, su ja maiau vargo. Kas
sekmadien ar giedra, ar lietus atvaiuoja Petras, atvea maisto. Isiskiria tik pavakariais iki kito
karto.
Petro mama pablogjo ir mir birelyje. Taip ilgai kentjusi ligos patale ugeso ramiai ir tyliai.
Dabar vestuvms laikas tik po met. Kaip tik ieina v. Petro ir Povilo atlaidai. Galima bus pradt
nauj gyvenim. Bronel ateis kaip mylima mona, nam pasididiavimas. Isipildys Petro svajon, o
dabar metams kyje lieka ta pati mergait, jau treius metus. Po bulviakasio Bronelei buvo atveta
pakasos, darovi, o kai susitais rogi kelias, Petras su tvuku atve malk.
Ji rami, aprpinta, taiau danai prisimena Tom, seseris. Vis laukia i j ini. O j nra. Juk karas.
Baigsis karas sulauksiu laik, tik neaiku, kada jis baigsis. Jei tikti kalbomis, tai vokieiai
pralaimi ir traukiasi. Teisyb tai ar ne, bet kaimuose mons labai sunerim. Neduok, Dieve, kad
rusai vl pasirodyt. Sako, jie mobilizuoja visus vyrus. Jaunus kariuomenei papildyti, o senesnius
apkasams kasti. O jau vliau, aiku, prasids ir veimai. Petras atvaiuoja kaskart labiau susirpins.
K tu man patarsi, Bronele? buvo akivaizdu, kaip jam sunku apsisprsti. Vokieiai tikrai
pralaimi kar. Jau atsitrauk iki Lietuvos. Diena kita trauksis ir i ms. K man daryt? Ar trauktis su
jais, ar pasilikt ir sulaukt rus?
Ko tau trauktis? nesuprato Bronel. Tu niekam nieko blogo nepadarei. Nei tu ydus audei, nei
baltaraiiams priklausei. Ko tau bijot rus?
Bet Petras vis tiek neramus:
O jeigu mobilizuos? O paskui tie veimai? Vis tiek teks palikt Lietuv. Jei pasitrauksiu su
vokieiais, tai bsiu tik pabgelis, o rusams a ikart tremtinys. Be to, buvau pasitrauks mik,
ivengiau mobilizacijos. Gali priskaityti ir prie dezertyr.
Aiku, tu geriau inai, kas tau gali grsti, nusileido Bronel. Mans tu neirk. Daryk tik taip,
kaip tau geriau. O mes su Almyte tavs lauksime.
U keli dien Petras ir vl ia:
Atvaiavau atsisveikinti. Nusprendme mes su tvu trauktis. Nors nieks neino, kas ten laukia, bet
ia likti, tai jau aiki pratis. Sudie, mano Bronele, nebuvo skirta mums bti kartu. Atlaikm tiek
ibandym ir vis tiek tenka skirtis, buiavo jis Bronel. Gal ir gerai, kad taip viskas susiklost.
Btum ir tu prauvusi su mumis. Tau labiausiai u kitus reikia ilikti. Reikia ms kriktyt mergyt
uauginti. Gaila, a jau daugiau niekuo negalsiu jums padti.

 Dieve, Dieve, kuo a nusikaltau, kad taip mane baudi? Atimi i mans brangiausius mones!
Neinau, kaip visa tai reiks itverti. Negaliu patikt, kad tavs daugiau nematysiu. Nebuvo niekada
taip sunku. Turbt i proto isikraustysiu nuo tokio skausmo, aaromis apsipyl Bronel. Pabk
dar valandl, neieik. Juk tas ms susitikimas gali bti paskutinis, band sulaikyti Petr, kai jis,
velniai j atstms, ingsnel atsitrauk.
Nusiramink, Bronele, man ir taip irdis plyta. Pamatysi, mes susitiksim, tvardsi Petras. Juk a
ir rytuosi tokiam ingsniui, kad noriu ilikti gyvas. O jei iliksiu gyvas, tai btinai susitiksime. Vis
tiek mes dar atvsime savo vestuves, band juokauti pro aaras.
Bet kodl tuoj, dabar? Ar taip reikia? Dalinys dar tebestovi, klaus tebeverkdama Bronel.
Dalinys taip. Nors ir paskutin valand gaus sakym, ivaiuos mainomis, o mes su arkliais
nespsim su jais. Turim kuo greiiau pasiekti sien. Jau ir kiti vienkiemiai pakil.
Dieve, tau padk. Bk atsargus, irk sveikatos, saugokis blog moni. Nepamirk ms,
apsiramino Bronel. Tegu Dievas jums padeda.
Ai, o dabar eime. Pasiimsi, k atveiau. O a paimsiu siuvimo main. Buvo mamos, dabar jos tau
labiausiai reikia...

20.
Pasirodo, ne tokios jau mielos tos brio sess. Iev sutiko nedraugikai, pabrdamos savo
pranaum, j velg i aukto. Visos buvo simyljusios Voldemar ir varsi tarpusavyje dl jo
dmesio, o Iev mat kaip dar vien varov ir ikart pastebjo, kad su ja nebus lengva kovoti.
Grai, daili, skoningai apsirengusi i karto atkreip brio vyr, ypa vokiei karinink dmes. Ieva
gimnazijoje moksi vokiei kalbos, todl dabar, nors ir sunkiai, galjo su jais susikalbti. Kai auli
tabe kartu su vokieiais veniamos pergals, pobviuose, kuri netrko vienkiemiuose, ji dmesio
centre. Visi vyrai nori su ja paokti, pasdti kartu u stalo, pabendrauti, o Voldemaras kaip koks
riteris visur j lydi. Jie kartu ateina pasilinksminimus ir kartu grta namo, sekmadieniais po
pamald spaciruoja mietelyje. Kai kada jie vaikto vieni, kartais susidaro ir didels kompanijos. Jei
vyksta koks nors renginys, abu ateina parapijos sal pasiokti.
Smagumai truko kok pusantr met, kol didiul Paulio armija nepatyr pralaimjimo prie
Stalingrado. Visi nuiuvo, lyg ir praregjo. Juto, kad is pralaimjimas lemtingas. Jei pralaimta ten,
kur buvo sutelktos didiuls jgos, ko tiktis i maesni, po vis pasaul isibarsiusi?
Baigsi linksmybs, prasidjo gedulo ir netikrumo dienos. mons vis girdjo apie atsitraukimus,
neva dl fronto linijos itiesinimo, be to, paaikjo, kad ir partizan mikuose esama. Jau dingo ir
du baltaraiiai, pavlav su viesa grti namo.
Pabgo ir Voldemaras. Nakiai jis nebegrta pas tvus sodyb, o nakvoja miestelyje. Ir iaip vis
laikosi ariau karinio dalinio. Nors prie Iev vis dar vaizduoja didvyr, bet nemiega naktimis, vis
svarsto kuo priimtinesn pasitraukimo plan.

Vokieiai vis traukiasi, tuoj tuoj pasieks miestel ir Voldemaras, nieko geriau nesugalvojs, susitar
su karikiais kartu trauktis Vokietij. Paskutin vakar prie pabgim jis usuko pas Iev namus.
Nenusimink, Ieva, a nepaliksiu js bdoje. Patys inot, kad likti ia ir sulaukti rus, negalima,
kalbjo jis tvams girdint. Mano ir tavo tvus, taip pat ir mudu paims vokieiai karikiai. A jau
susitariau. Trauksims kol kas Vokietij, o paskui visas pasaulis prie akis. Materialiai a
pakankamai apsirpins. Turiu aukso... Kur atsidurtume, kur gyventume, mums visiems uteks. Uteks
iki gyvenimo galo, svarbu ilikti gyviems. Mano tvai i nakt nakvos miestelyje. Js irgi eikit
pailst, o rytoj deimt valand bkit pasiruo. A atvaiuosiu js paimti. O it, jis padjo prie
Iev ant stalo ginkl, parpinau tau, pasiimk ir laikyk prie savs. Juk moki naudotis? Kelion gali
bti pavojinga. Kas ino, kaip gali bti...
Prie gatvs varteli sujudjo alyv krmas, por kart amteljo uo. Pasiklaus pastats ausis. Ramu...
Dar pauost or ir, visai nusiramins, nulindo atgal bd.
Juodas elis prisiplojo prie krmo, u keli minui prie jo prisiliejo kitas ir abu dingo lapuose.
Ar yra? prislopintu nabdesiu paklaus.
Turt bti, toks pat tylus atsakymas. Nemaiau einant, bet atsekiau iki ia.
K darysim?
Lauksim, dar viesu languose.
O paskui?
O paskui, kai tik ateis iki varteli tiesiai tarpurag.
Gal geriau gyv?
Ar durnas, kit galv po kulka? Juk aulys, ginkluotas.
irk, ieina.
Pasiruot. A galv, o tu paskui mane emiau.
Voldemaras krito nuo pirmo vio. Antras nebuvo reikalingas. Virsdamas knibsias jis persisvr
per tvor ir, taip pakibs nusvirusiomis rankomis gatvs pus, liko kabti.
O dabar t kal, idavik... Tik gyv... Kad igird vius neprisistatyt karikiai.
Jie nesivels. Juk patys kaip ugnies bijo partizan. Diaugiasi, kad j nieks nelieia.
Igirdusi vius, Ieva visk suprato ir griebsi rankomis u krtins, o motina u galvos. Tuo pat
metu atsivr stancijos durys ir virto ginkluoti vyrai.
O dabar tu, kale, eisi su mumis.

Pasigirdo vis...
uo drasksi ant grandins, stovdamas ant upakalini koj, lojo dusdamas, o i nasr krito putos.
Kit dien miestel apskriejo kraupi inia: nusiov malniniko Ieva.

21.
Po karo krsi kolkiai. kininkai maino bandas, skerd galvijus msai, kad maiau reikt atiduoti
kolkiui. Visai sumajo pieno, likvidavosi ir punktas. Bronel liko be darbo, teko imtis siuvimo.
Kaip jai pravert Petro padovanota siuvimo maina. I karto pasiuvo vienai, kitai kaimynei, paskui ir
tolimesni miesteli moterims. Toliau vedavo darbo i kaim ir aplinkini kolki. Turbt teisingai
sakoma: kokie bt laikai, karai, perversmai, monms pavalgyt ir apsirengt visada reikia. Kur
nutvr gaball pirktinio audeklo arba i pai aust drobs rietim ar vilnonio milo mons
sidinosi kasdienius ir ventadienius virutinius ar apatinius drabuius, patalyn. Moka tuo, kas k
turi. Atvea kiauini, laini, msos, skerstuvi, net milt.
Taip ir veriasi Bronel. Vietos darbui dirbti maai, bet atsitiko dar viena bda prakiuro stogas.
Ulipusi ant stogo ukam skyl lentgaliais, vantom, bet kas i to? Kol maas lietus, dar nieko, bet
kai tik stipresnis ir prilyja. Udengus stog dar bt galima gyventi, bet nra i ko. Bronel verkia,
o kaimyn moiut ramina:
inai k, vaikeli, nueik tu pas apylinks pirminink. Pasisksk, paverk ir paprayk, kad leist tave
gyventi Pranuts namus. Vis tiek tuti stovi, niekam nereikalingi. Ne svetim viet, tikros sesers
sodyb. Papasakok, kaip tau sunku su mau vaiku, kaip vargsti. Gal sugraudinsi ird? Visi sako, kad
neblogas mogus. Daug kam padjo.
Bronel taip ir padar. Vien ankst ryt, palikusi Almyt su moiute, ji nujo apylink. Radusi
pirminink, ji ir iklojo jam visas savo bdas. Verkt neverk, bet balsas drebjo. Pirm kart
gyvenime jai teko prayti.
Pirmininkas iklaus, patyljo.
Jeigu taip kok tui yd nam, a pats leisiau, bet jeigu tu nori tos sodybos, tai teks tartis su
kolkio pirmininku. Dabar jau ir namas, ir ta em prie jo kolkiui priklauso. Kalbk su juo, pasak
jis pagalvojs.
O kur j galiau rasti? jau drsiau paklaus Bronel.
iaip tai ia, apylinkje, tik tiek, kad maai kada ia pasirodo. Gal namuose greiiau j pamatysi?
Suinojusi, kur pirmininkas gyvena, Bronel ir nujo pas j. Nors metas ankstyvas, taiau duris rado
urakintas. Nujo per pietus nra. Taip ji vaikiojo kelias dienas i eils, kol vien rytmet sutiko
jau beieinant.

 Na, k pasakysi? Tiktai greitai, nes labai neturiu laiko, grietokai paklaus.
Bronelei vl teko visk paaikinti, tik kai reikjo greitai, tai daug k pamiro, k buvo pasiruousi
pasakyti.
Ar tai tas graus namas, kur u ups? O kodl btent ten?
ia gyveno tikra mano sesuo. Ive anais metais, teko prisipainti.
Vadinasi buos? numyk sau pirmininkas. Matai, a ia ne vietinis, ne visk dar inau. Reikia
apirti, ar i tikrj tuias. Reikia paklaust kolkiei. Gal i j kas pretenduoja? Ateik u keli
dien, pamatysim.
Bronel vis vaikto ryte vakare, ryte vakare ir vis pirmininko neranda. domu, kaip tas mogus
gyvena? Kada jis valgo, kada miega? Niekada negali jo rasti. iaip pairti kaip visi mons.
Nieko sau i veido. Nesenas dar, bet ir ne jaunuolis. Gali bti vir trisdeimties. Auktas, tiesus,
kirptas eiuku, panosje nedideli siukai. vilgsnis skvarbus, beveik piktas.
Kai tvrsi kolkis, niekas nenorjo eiti pirmininkus. O kai i savo pai neatsirado, tai rajonas
atsiunt patikim mog, partin. Jis jau kokie ketveri metai kaip nalys. mona gimdydama mir,
neigyveno ir kdikis. Skiriamas pirmininkus neprietaravo, net diaugsi, kad pagaliau gals dingti
i t viet, kur patyr toki skaudi netekt.
Toks grubus, piktas ir turbt nieko nebus. Be reikalo tik vaiktau, svarst Bronel, bet ir toliau
vaikiojo, kol vien ankst ryt pagaliau ir vl j sutiko. Nelaukdamas, kol Bronel k pasakys, pats
pradjo kalb:
Buvau, maiau, kalbjau. Namas tikrai tuias tik gerokai apleistas. Nemaai teks pasidarbuot, jei
norsi ten gyvent. Noriau pamatyt, kaip dabar gyveni. Ar i tikrj jau taip blogai, kaip man
dejuoji? Ar tik nemeluoji?
N kiek nemeluoju. Kaip galiau? Tik i didiausios bdos drstu prayti.
Pamatysim. O dabar a einu.
Draugas pirmininke, ar negaltumt dabar usukti miestel? sidrsino Bronel. Jus taip sunku
rasti. A ia bevaikiodama takus imyniau ir vaik turiu iekoti kam palikti. Visiems nusibodau ir
jums taip pat. ia visai netoli, turi kas nors keli parodyti. Be mans vis tiek nerasit.
Na, k ia su tavimi padarysi? trumpai pagalvojs nusileido pirmininkas. Gal taip net geriau?
Vienas reikalas bus atliktas. Vis tiek tu nuo mans neatstosi. Eime.
Spariai eidami jie netruko ateiti. Bronel, kiek pajusi priek, sustojo prie varteli.
ia, pirmininke, praom ueit, pakviet Bronel.
js kiem ir uverts galv apirjo stog. Kai jo vidun, reikjo gerai pasilenkti, kad neuklit
u staktos, o kambarlyje beveik siek lubas. Trumpai apsivalg, pasisukiojs, nelaukdamas, kol bus
pakviestas, sdosi ant kds prie stalo ir udjo koj ant kojos.

 Ankta ia pas tave. Kas teisyb, tas teisyb. O i ko gyvenat? Kur dirba vyras?
A neturiu vyro, esu netekjus, gyvenu viena, prisipaino Bronel. Moku siti, i to ir gyvenu.
Vadinasi, vienia. Ir koks idiotas paliko mergin su vaiku, pagalvojo, o garsiai paklaus: Ar
seniai ia gyveni?
Nuo pat gimimo. Kitur niekur neteko gyventi.
Ar tai ia ir viskas, k turi? Tik tas kambarlis?
Yra dar kamarait anoje pusje, kur miegam. Ten kaip tik ir prakiuro stogas.
Parodyk.
Kai atidar duris vaizdas visai lidnas. Nakt buvo lyta. Ant stalelio dubuo, ant grind medinis
kibiriukas pastatytas. Prilaj iek tiek rudo vandens. Dar ir dabar nuo lub papteljo keli vandens
laai.
Grs pirmininkas vl atsisdo t pai kd.
Gal pirmininkas igersit arbatos stiklin? pasil Bronel, kai jis susimsts sdjo ir tyljo.
Gerai, igersiu, mielai sutiko. Moki gitara skambint? susidomjo, tik dabar pamats gitar ant
sienos.
iek tiek, ir padjo arbat, cukr, uogien ant stalo. Praom.
Igrs por puodeli pirmininkas pakilo, bet vl atsisdo ir paklaus:
Popieriaus ir raalo turi? Tai ssk ir rayk pareikim. Pirmadien susirinkimas. Svarstysim. Jei
niekas nepasikeit ir tas namas niekam nereikalingas, gal ir leisim tave. Bet tik nam. Visi kiti kiki
pastatai liks kolkiui. Nebent malkin, pastog malkoms iemai susikrauti gali likti tau. kini pastat
gali prireikti kolkiui, kai nuimsime derli.

22.
Bronel nesnaudia. Kai tik gavo leidim gyventi, tuojau puol tvarkytis. Per t laik, kol ia buvo
auli tabas, ir pirkia, ir stancija buvo baisiai priniaukta, lyg bt arkli stovta. Visi kampai pilni
popieri, dui nuo saldaini ir papiros, mtosi vakigaliai. Langai niekada nevalyti, net juodai
nutupti musi, sienos nutakytos raalu. Grindis teks gremti kastuvu, o iukles net su iupeliu
kuopti.
Bronel atsiraitojusi rankoves kuopia, veiia, varina. Ival langus net blizga. Nubalino sienas
kalkmis, nuveit grindis iki baltumo ir pabarst egli bei pu akomis. Pro vis laik atidarytus
langus bei duris skersvjis ineiojo visus nemalonius kvapus. Liko tik gaivinantis pu ir egli
sakais persisunks oras. Kad tik greiiau susitvarkyt ir kaip galima greiiau persikraustyt, kol valdia

neapsigalvojo. K gali inot, kas dar jiems gali auti galv. Kai apsigyvensiu, bus ramiau, atslgs ir
ta tampa.
Bronel per savait susitvark, o sekmadien, bdami laisvi nuo darb, kaimynai padjo pergabenti
daiktus.
Netrukus usuko ir pirmininkas.
Na, parodyk, kaip tu ia sikrei? vien pavakar netiktai jis usuko pirki.
Praom, irkit, net suglumo Bronel. Kaip maniau, taip tvarkiausi, o ko nespjau, gyvendama
pasidarysiu.
Na, ir darbti tu, mergele, pagyr jis apsivalgs, i tokio tvarto tok jauk bst padarei.
Malonu irt.
Praom sstis. O gal ir kit namo gal apirsit? Ten irgi buvo n kiek ne maiau apleista.
Apirjo ir stancij.
Puiku. Dabar tau bus visai kitas gyvenimas. O! staiga jis atkreip dmes Almyt, kai i atjusi
atsistojo alia Bronels. Nebemaa. Bus turbt jau kokie penkeri metukai?
Panaiai. Per Velykas sueis eeri. Ruden adu leisti mokykl.
Ar ne per anksti? Ar nebus per sunku tokiai maytei? Neturs n septyneri...
Matysiu, yra dar laiko. irsiu, k mokytojas pasakys. Praom sstis, dar kart pakviet Bronel.
Aha, kakodl susimsts jis atsisdo. Mano irgi galjo bt panaiai tokia, itar daugiau sau,
nei nordamas pasakyti Bronelei. Viskas prauvo...
Ar atsitiko kas, ar kokia nelaim? atsargiai pasiteiravo Bronel.
Tai tokia netektis, kad negaliu umirt po iai dienai, giliai atsiduso, uvo visas mano
gyvenimas.
Ujauiu.
Svarbiausia, kad nra noro gyventi. Trinuosi tarp mon reikia, nereikia, stumiu dienas. Jokio
tikslo, joki sieki. Ateina vakaras, lieku vienas ir vl tos paios mintys. iriu a tave ir pavydiu.
Suprantu, k reikia vienai auginti vaik, bet matau, kaip tu kabiniesi u gyvenimo, iekai ieii ir
turbt n negalvoji apie patirtas nuoskaudas. inoma, dl to, kad turi tiksl. O man nra dl ko... Kad
nors mergyt bt likusi gyva... Bet k a ia su savo bdomis, pats grauiuos ir tau nuotaik gadinu,
staiga susigrieb. Uteks tau drumsti ramyb. Privalai bti stipri. Geriau ivirk tu man tos skanios
arbatos, stengdamasis bti valus papra pirmininkas. Igersiu por stiklini prie nakt, gal tai
man pads atsikratyti blog mini.
Mielai, paoko Bronel, galiu uplikyti net valerijon. Tokia arbata daugiau negu kitos padeda
nusiraminti. Reikia jos daniau igerti...

 Jeigu taip, tai a pas tave daniau usuksiu igerti arbatos...

Nors ir kas vakar...
Tikrai?
inoma.
Ai, apsilankysiu btinai. Diugu matyt, kad tu nenuleidi rank. tave pairjus ir man pradeda
grti pasitikjimas gyvenimu. Tai tavo lnai irgi negalima duot supt. Rasiu kolkyje vyr,
udengsime mes j naujais iaudais...
iaudais? nustebo Bronel.
Btent. Udengs, sutvirtins vis stog, kad dar ilgai laikytsi. Ta bak tai tiesiog paminklas,
muziejaus eksponatas. Dabar ir kaime retai kur pamatysi iaudini stog, o ia net miestelyje. Ir tas
apvali rst rentinys, ir tos emos durys, ir tie mayiai keturibiai langeliai. Tai labai senas statinys,
o jei j neti koki nors senovik rakand... Kas tavo tvai buvo, kad tokioje bakje gyveno?
Tvas kaip tik ir buvo stogdengys, o mes net keturios seserys ia uaugom.
Ir kaip js visi sutilpot tokioje lnelje? Sunku patikti. Tvukai tai turbt mir, o kur seserys?
Jos visos buvo nutekjusios kius. Kai pirm kart ia pasirod rusai, tai jas ir ive pirmu
veimu.
Visas ive, o tave paliko?
A dar, ai Dievui, nebuvau itekjusi u jokio kininko. Gyvenau savo bakje viena nalait ir,
bdama tokia varg, niekam neukliuvau.
Ar tada dar buvai viena?
Taip. Mergyt atsirado pas mane nuo to laiko, kai ive paskutin seser. Tuo metu Almyt buvo
gal ei mnesi ir sunkiai sirgo. Todl sesuo j paliko namuose, o j ir jos eim ive. Nuo to
laiko ji pas mane ir gyvena.
Palauk. Kaip ia ieina? Tai ta mergyt ne tavo?
Taip, bet a prie jos taip pripratau, kad sunku bt skirtis, jei kartais grt sesuo. Vargu... Tiek met
prajo, o apie jas po iai dienai nra joki ini.
Visko dar gali bti. irk ir pasirodys, kai jau atrodo nra vilties, paguod pirmininkas, bet
Bronel toliau abejojo.
Duokdie, kad tie js odiai isipildyt, bet kai jau tiek prajo laiko...
Pirmininkas dar kiek pasdjs ijo, o kai neuilgo vl atjo, papra Bronels paskambinti gitara.
Paskutiniais metais Bronel visai neliet gitaros, tik prie vokiei, kai atvaiuodavo Petras, danai

pagrodavo. Petras mgo klausytis. Tada buvo kitos nuotaikos, o dabar, ugriuvus rpesiams, apie
gitar Bronel net nepagalvoja.
Pasiklauss pirmininkas ir vl susimst.
Mano mona irgi mokjo skambinti, patyljs pasak jis, bet ji ir dainuodavo kartu. Gal ir tu
galtum padainuot?
Moku kelet, neatsisak.
Umirk dabar savo rpesius ir idainuok man visk, k moki. Bsiu dkingas.
Daugiau nieko nemoku, bet manau, kad ir tiek uteks, kad matytumt, koks i mans muzikantas,
kabindama ant sienos gitar pasak Bronel.
Ai, viskas buvo grau ir gerai, padkojo jis linksmas, a diaugiuosi, kad sutikau mog, su
kuriuo man taip gera bendrauti. Dabar jau tu mans greitai neatsikratysi. A ueisiu daniau ir tu man
vis paskambinsi. Gerai?
Ueinat retai, turbt daug darb kolkyje?
Ten darb netrksta, bet nuo iol ir a turiu teis laisvalaik... Kai bsiu laisvas, vis ateisiu.
Pabendrausim, jei tu nieko prie.
Pavaiinsiu arbata. Tik jos ir turiu.
Nieko daugiau ir nereikia. Svarbiausia, kad a jau ir ger poveik nuo arbatos pradedu jaust, ypa
nuo valerijon...
Per iem pirmininkas tikrai danai lank Bronel. I karto jai pasirod toks ididus, piktas, o dabar
paaikjo, kad yra visai malonus, nuoirdus mogus. Jie pasakojosi vienas kitam apie save.
Pirmininkas, paaikjo, maaemi tv vaikas, teko nemaai tarnaut pas kininkus. Jaunas
susipaino su pogrindininkais, ten stojo komjaunim. Sdjo kaljime. Prie rus, ijs laisv,
ved mergait, su kuria buvo susipains dar pogrindyje. Paskui skaudi netektis, karo komarai.
Bronel atidiai klausosi jo pasakojim ir jam gera, kad gali isikalbt, kad turi kam atverti ird. Su
ja bdamas pirmininkas randa nusiraminim, ir liks vienas vis maiau mena skaudi praeit,
traukiasi al nirios mintys, o vietoj to jis vis daniau galvoja apie Bronel.
Aiku, ji labai patinka pirmininkui ir vis labiau j traukia prie jos. Nieko nepadarysi... Jis ir nedaro...
Malonu pirmininkui kuo nors Bronelei padti: parpina malk, bulvi. Kai prie Kaldas kolkieiai
pjov kiaul, nupirks kolkyje atve jai skerstuvi, o ji paruo ventin stal. Jie abu sutiko ir
atvent Naujuosius metus. Sveikindamas su Naujaisiais, pirmininkas pirm kart j pabuiavo.
Laiming tau, Bronele, Naujj met ir ai u padovanot vent. Neprisimenu, kada man buvo
taip smagu.
Ai. A jums irgi linkiu daug laims ir skms darbe. Man buvo taip pat labai smagu.

 Ir ivis man su tavimi labai gera. Net neinau, kaip paaikint. A ia, alia tavs, tiesiog nusiraminu,
dingsta visos juodos mintys, norisi gyventi, gyventi ir dirbti. Noriau pakelt kolk, kad visiems bt
gera gyventi. Noriu rodyti, kad, siningai dirbant, galima susikurti gyvenimo gerov.
Js ir taip nemaai padart. Kolkis pirmaujantis. Ko dar reikia?
Pirmaujantis tarp atsiliekani... Noriau, kad bt pirmaujantis tarp pirmaujani.
Pasieksit ir to. mons jus myli, gerbia, pasitiki. Jeigu i tokios balos sugebjot pakilt, tai toliau bus
tik geriau.
Norint kai ko pasiekti kolkyje, reikia kuo daugiau kalbtis ir dirbti su monmis. Kartu su jais
reikia braidyt po t pat purv, jei jo yra, dalytis vargais ir rpesiais, jeigu j atsiranda, diaugtis
laimjimais, jeigu j pavyko pasiekti. Jauiuosi kaltas. Paskutiniais metais kiek apsileidau. Daugiau
laiko praleidiu ia, pas tave, daugiau skiriu dmesio sau, bet iau pavasaris... Mes visi susiimsim.
Turiu plan, tarsims su agronomu, dirbsim. Bet ir tu tursi man padt.
Kuo gi a galiu padti? stebjosi Bronel.
Man reikia tavo artumo ir palaikymo. Kitaip ir vl mane ugrius nepasitikjimas... Laikai dar ir
dabar labai sunks ir pavojingi. Eini ir neinai, ar pareisi...
Jeigu tik tiek... Bet apie save irgi turit pagalvot.
Tik taip, su visa dia ir knu, tik taip gal dar k padarysi. mons tai jauia ir vertina, o iaip
pasakli i tribn jie nemgsta, paprietaravo pirmininkas. A dirbsiu, bet ir tu tursi man padt.
Ar gerai?
Dar kart linkiu, kad iais metais isipildyt visi js norai, bet neumirkit ir ms...
Kaip galiau. A kaip tik pas jus ir iekau tos stiprybs.
Ieidamas pirmininkas dar kart pabuiavo Bronel.
Pavasaris dar toli, o per iem a dar pasilepinsiu. Jauiu, kad tie metai atne man laim. Tai dar
pamatysim, o dabar a ir taip laimingas, kad galiu bti su tavim. Dar kart ai u visk. Iki.
Ir jis ijo.

23.
Pavasar pirmininkas paskyr Bronelei sklypel ems u sodo dl ankstyvesni bulvi ir darovi.
Leido jai naudotis ir sodu, taiau pats vis reiau pasirodo. Kolkyje prauvs. Usuka, negali sakyti,
taiau kalba jo jau visai kitokia. Vis kolkio reikalai ant lieuvio. Kit kart Bronelei net nedomu, bet
jis vis t pat pasakoja su tokiu usidegimu, net akys blizga. Pasakoja, k nuveiks, k padars, k
rengiasi padaryt. Kain, kaip reikt gyvent su tokiu vyru, kuriam rpt daugiau kolkis, negu
mona? kart pagalvojo Bronel. Ale a ir vl... Argi ne kvaia? Bet kodl jis vis ia lankosi?

Visokias uuominas svaido, taiau kol nieko tikro nepasak, tai negali nieko sprsti.
Vasara buvo labai palanki. Viskas taip gerai uderjo, taip, kaip ir visi tikjosi. Nenujo niekais
pirmininko entuziazmas, kolkiei trisas. Kolkis pirmas rajone. Num gaus derli ir atsiskait
u darbadienius. Kolkieiai liko patenkinti. U darbadienius buvo sumokta daugiau negu pernai.
Joki nesklandum, planas vykdytas ir virytas. Laikas atsiskaityti ir su valstybe. Nutarta gurguole
grdus veti geleinkelio stot. Nelabai anksti, apie deimt valand ryto. Jau yra ir muzikantas su
armonika, keli vyrai ir moterys, pasipuo tautiniais drabuiais. Jie padainuos vaiuodami. Susitais
net septynios padvados, pilnos mai su grdais. Pirmame veime mai maiau: ten sds ir
vanyios pats pirmininkas.
Dar buvo paimti keturi stribai apsaugai ir, atrodo, jau viskas, galima vaiuoti. Visi laukia.
Pirmininkas kakur trumpam pasialino. Jis prie ivaiuojant dar usuko pas Bronel:
Mes jau ivaiuojame, o tu bk gera, paruok k nors pietums uksti... Griu, atvsime derliaus
vent. Mudviej laukia rimtas pokalbis apie ms abiej tolesn gyvenim, pasak jis Bronelei.
Iki iol vis nebuvo kada, buvo skubesni reikal. Turiu labai svarbi kalb, kuri nekalbama iaip sau.
Sakau rimtai, Bronele. Nuo to panekesio sprsis ms likimas. Kai tik griu pridavs grdus, tai
mes ir pasineksime.
Laimingos jums kelions. A visk paruoiu, galit bt ramus, tokiais odiais ir palydjo Bronel
pirminink kiem.
Neuilgo miestel pasiek baisi inia. Pusiaukelje mikiniai upuol gurguol. Nuautas pirmininkas,
vienas stribas ir moteris kolkiet... Taip pat suaudyti maiai su grdais, o kiek spta supjaustyta
peiliais. Kain dar kaip viskas bt pasibaig, jei atsitiktinai pro al nebt vaiavs sunkveimis su
kareiviais. vyko susiaudymas. Ant kelio liko gulti keturi mikiniai.
vi isigand arkliai metsi visas puses, apvert veimus, kiti isikink parlk namus. Pilnas
kelias pabirusi grd, isimt pakinktai, sul veimai. Liko dar keletas ir sveik veim su
maiais grd. Tuos vieni kareiviai sumet main ir ive stot, o kiti liko apsaugai ir ant kelio
tvarkai padaryt.
tuos veimus, prie kuri dar stovjo arkliai, suguld nuautuosius. vien paguld pirminink,
liaudies gynj strib ir moterik, antr nukautus mikinius ir taip atvaiavo miestel.
Kareiviai imet nuaut mikini lavonus ant aiktels prie ventoriaus. Jie bus ia palikti porai
dien, kad pamatyt ir paint artimieji, o jei niekas nepasiims, tada apylink juos ukas kapinse.
Kas atpains? Tikra motina, pamaiusi ia gulint sn, su didiausiu skausmu irdyje praeina pro
al. mons jau pasimok. Prie kok mnes vien i ia gulini tvai pasim, graiai palaidojo:
nei dvi savaits neprajo ir buvo iveti.
Bronel neranda sau vietos: Tai a ia dl visko kalta. Pati nelaiminga, ir kitiems utraukiu nelaimes.
Argi ne taip? Su kuo tik pabendrauju, visus itinka baisus likimas. Tomas, Petras, o dabar ir
pirmininkas. Vis kar prajo mogus ir liko gyvas, o dabar ia, nam namie, niekam nieko blogo
nepadars uvo nuo savo moni. Kodl btinai jis vaiavo? Bet kas galjo nuvet ir priduot grdus
be jokios gurguols.

Bronel paverkia paverkia ir vl apsiramina. Tai ia mano toks likimas. Nieko nepadarysi... Su
manim turbt irgi nesibaigs geruoju. Baisu, kad Almytei kas nors neatsitikt.
Po to vykio kareiviai ukuoja visus apylinks mikus ir kaskart atvea prie ventoriaus po kelis
nuautus mikinius. Kai uvusieji ten guli po kokias dvi paras, nors ir nepakeldami aki mons
praeina pro al, nori nenori juos pamato. Vieni tik vilgteli, kiti trumpam sustoja, viena kita
davatkl prieina ariau ir sustojusi persiegnoja, pasimeldia. Ne paslaptis, kad atsiranda
smalsuoli, kurie ir tyia ateina pasiirt, ir jei pamato pastam, tai visai savaitei turi kalbos.
Kaimyn moiut irgi vaikto banyi ir niekada abejingai nepraeina pro uvusius vyrus. Ir dabar,
pamaiusi, kad guli keli jauni vyrai, prijo sukalbti Viepaties angelo, bet, pasimeldusi njo namo,
o atjo tiesiai pas Bronel.
Bronel truput nustebo taip anksti sulaukusi vienios, bet labai apsidiaug. Tai bene vienintelis liks
artimas mogus, kuriam gali atverti ird, isipasakoti savo vargus ir rpesius, pasiguosti... Gaila,
kai dabar Bronel apsigyveno toliau, retai tenka susitikti.
Kai pasinekjo apie bei t kaip niekur nieko, tada moiut lyg tarp kitko usimin:
O prie ventoriaus vl trys guli... Ir visai jauni vyrai.
Dieve, kaip baisu. sta tiek daug jaun moni. Kada bus tam galas? nuoirdiai apgailestavo
Bronel. Artinasi iema, kaip igyvens? Kuo apsirengs, k valgys? Nors, kai pagalvoji, baisu k
pridar, prisiminusi gurguol pasipiktino Bronel. Umu nekaltus mones. Jauna moteris uvo,
trys vaikai nalaiiais liko.
Nebijok, igyvens, dl to n kiek nenusimin moiut. Sako, naktimis ateina su autuvais
vienkiemius ir usako ikepti duonos, kitiems paskerst kiaul, dar kitiems alaus padaryt, tiek ir tiek
buteli samagono. Usako kuriai dienai kur atveti ir palikti. O dienomis, ji dar pridr, stribai
siauia, reikia nereikia kratas daro, mikini ieko. Bekratydami ir apkrausto. I komod brangius
daiktus paima, o nuo aukto lainius, deras. Neduok, Dieve, dabar kaime gyventi.
Kas tiesa, tai tiesa, vargsta dabar kolkieiai. Nei dienomis, nei naktimis neturi ramybs, pritar ir
Bronel. Miestelyje kol kas ramu, bet kas ino, gali ir miestel kada nors upulti.
Gal bijos, nedrs, miestelyje danai kareiviai maiosi, o gal igaudys po truput. Va, iandien ir vl
trys guli. Nueitum, pairtum, vl primin moiut.
Na, gal ne, net iurpas perbgo per nugar. Vien pagalvot baisu, pamaius vis nakt
neumigsiu.
kart reikt tau pamatyt, nenusileido moiut.
Kodl?
Na, neinau, gal apsirinku, bet man atrodo, kad ten tavo Petras guli.
Bronelei lyg kas peiliu bt smogs ird.

 Betgi jis pasitrauk Vokietij...

A ir sakau, kad gal apsirinku. Kad pasiirsi, blogiau nebus.
Bronel netruko apsirengti.
Moiute, pabk su Almyte, a tuoj griu.
Eik, eik, vaikeli, a pabsiu.
Bronel iki tilto beveik atbgo. Ant tilto susilaik, sustojo, atsikvp, pastovjo, pamst:
Dieve, kur a skubu? Ar taip noriu kuo greiiau suinot t baisi ties? Geriau jau kaip ilgiau, kaip
toliau nuo tokios iaurios teisybs. Geriausia ir visai nieko neinoti. Laukt ir toliau, tiktis, prisimint
gyv, miel, tok, kok maiau paskutin kart.
Ji stoviniuoja ant tilto, delsia, svarsto. Ar dar palaukt, ar jau eit? Tiltas tai lyg paskutin riba, kuri ji
bijojo perengti. O jeigu neitvers? Vis dl to jai reikia rytis. Sukaupus visas jgas, bet dar
neprarasdama vilties, ji nujo prie ventoriaus.
Bronelei dar vienas smgis ird. Be jokios abejons, tai Petras. Veidas pasikeits, taiau ilik
bruoai neleido apsirikti.
O, Dieve, mano! Matyt, nepavyko pasitraukt Vokietij ir gro Lietuvos mikus. Taip liko
amiams savo tvynje...
Parjusi apkabino moiut ir dav vali aaroms.
Paverk, paverk, vaikeli. Bus lengviau, glost ji Bronels peius. Paverk, paskui nusiraminsi. Ne
svieto pabaiga. Nesisielok ilgai, irk sveikatos. Tau dar Almyt uauginti reikia.
inau, kad aaros nepads. Toks geras mogus, o kokia baisi mirtis, ir vl apsipyl aaromis.
Tokioj jaunystj, aimanavo Bronel.
Gerai bt ir miias paaukoti. Jis tau nesvetimas, patarinjo moiut. Igerk valerijon, vaikeli.
Viskas po truput praeis, pasimir, o gyventi reikia. Dar esi jauna, visk itversi. Nusiramink,
negadink sau sveikatos...

24.
Jau daug prajo laiko, kai baigsi karas. Viskas nurimo, nusistovjo tvarka, sitvirtino valdia,
sustiprjo kolkiai. Miestelyje ramu, nra joki vyki nei nuotyki. Sens, kurios dar buvo gyvos,
neturi apie k pliurpti. Vl prisimin Bronel.
Argi ne taip atsitiko, kaip sakm. Nra motinos, nra ir enik. Ir i veido neptna, ir graiai siuva,
bet neatsiranda, kad kas enytsi ir gana.

 Aha. Akyse suseno. Kas ims, kai aplinkui tiek daug jaun mergaii uaugo?
Jau sena merga ir tiek. Dar ir su vaiku.
Tai jau tikrai nebejauna. Dar bt kaip ir nieko, tik tiek, kad jau niekur nepritinka. Nei prie jaun,
nei prie sen.
O kiek galt bti jai met i tikrj?
Gana greitai bt galima suskaiiuot. Kai tvai mir, tai buvo gal koki septyniolikos, gal ir
daugiau. Paskui metai kaip sit moksi, paskui kokius metus kitus iki rus punkte dirbo, metai kaip
ujo rusai, trys metai prie vokiei, dabar jau kiek met vl rusai. Bus trisdeimt ar su virum.
Dabar, sako, vl prie pieno dirba.
Ne visai tiksliai buvo suskaiiuota. Bronelei nra trisdeimties, bet ji savo met neskaiiuoja.
Paskutinius metus jos gyvenimas nusistovjo. Viskas, kas blogiausia, jau praeityje, joki igyvenim,
niekas nedrumsia ramybs. Kolkyje sisteig pieno punktas, ir Bronel buvo pakviesta dirbti vedja.
Ji laiminga. Turi darb, o po darbo lieka iek tiek laiko ir prie siuvimo mainos prissti. Almyt jau
didel, padeda prie ruoos, gerai mokosi. Pirmn. Dabar Bronels svajon ir tikslas ileisti j
mokslus.
Vien rudens vakar ji su Almyte truput ilgiau usibuvo prie iburio. Bronel turjo siuvimo, o
mergait ruo pamokas. U lango sode linksminosi stiprokas vjas, aid slpyni obels akose ir
barst emn paskutinius lapus.
Vienu metu kakas bilsteljo gonkelse ir girgteljo daromos priemens durys. Bronel pakl
galv nuo darbo ir sukluso. Jau ir visai aiks ingsniai artjo prie dur. Stiprokas beldimas duris...
Praom, padjo al siuvin Bronel ir, neatitraukdama aki nuo dur, lauk, kas eis.
Labas vakaras, pastamas, seniai girdtas balsas.
O, Dieve, Tomas, spjo ktelti Bronel ir kit akimirk ji jau Tomo glbyje.
Sunku itverti irdies skausm, bet ne lengviau ir netikt diaugsm. Plsteljo karta kraujo banga
ir jai pasidar silpna. Speng ausyse, utemo akys. Bet tik trumpam.
Viepatie! Ar tik ne sapnas? ji tik tiek galjo itarti, o, Dieve!
Kaip gi tu gyveni, mano Bronele? ne maiau jaudindamasis Tomas glaud j prie krtins. Kad
tu inotum, kaip a tavs pasiilgau...
A tai a, bet kaip tu? Kaip tu ia atsiradai? Kaip radai?
Ar a neinau, kur tavs iekoti? Pasaulio krate surasiau.
Nusivilk. Ssk, pasakok. Bet ne, ne, k a ia. Einu pataisysiu, k nors uksti, ivirsiu arbatos...
Ialks turbt ir suls? Lauke jau vsu, puldinjo Bronel, bet Tomas pam j u rankos, pats
atsisdo ir pasisodino j alia savs ant suolo.

 Niekur tu neik, viskas paskui, o dabar pasdkim alia vienas kito minutl. Mums reikia pajust
vienam kit, kad sitikintume, kas tai ne sapnas.
O, Tomai, Tomai, kokia laim tave matyt.
O kas ta mergait? Tavo? Tai tu turbt itekjusi? staiga isigando Tomas. Kaip tik to labiausiai
vis laik ir bijojo Tomas.
Ne, ne, neitekjusi, nusiramink, ramino j Bronel. Visk papasakosiu, visk paaikinsiu. Pas
mus irgi baiss dalykai djosi. Buvo karas, uvo mons. Keliais odiais visko neapsakysi, o ir apie
tave noriau daugiau igirsti. Isipasakosim, isineksim. Juk liksi ia, pas mus, ar ne?
Reiks dar aplankyt artimuosius, giminaiius, bet pirmiausia pas tave skubjau.
Kaip gi tu gyvenai? Kaip itvrei tiek met? Juk ive taip netiktai... K valgei, kuo rengeisi. Kaip
ikentjai tokias altas Sibiro iemas? Kodl nedavei jokios inios apie save?
A nebuvau ivetas Sibir. Mane teis ir kaljime sdjau Lietuvoje. Tik po teismo, kai mane
nuteis dvideimt penkeriems metams kalti, ive lager prie Kazachstano.
Bet u k tave nuteis tokiam ilgam laikui? Kuo tu nusikaltai?
Kakas skund, kad ia gyvendamas ir bendraudamas su vietiniu jaunimu nipinjau, rinkau inias
apie pogrindininkus ir perdavinjau tuometinei valdiai.
Juk tai netiesa, ar ne?
inoma, netiesa. Baisus prasimanymas. Kas galjo taip padaryt ir iandien nesuprantu? Visi, su
kuriais teko bendrauti, atrodo, buvo labai draugiki.
Bet kaip tau pavyko itrkti? Kokiu bdu tu dabar laisvas? Juk neprajo nuteisimo laikas?
Mir Stalinas, amnestija. Duokdie jam dangaus karalyst, kad sugalvojo padaryt kart tok ger
darb. inoma, galjo numirt ir daug anksiau. Nuo to bt buv tik geriau daugeliui, taip pat man.
Gerai, kad nors dabar numir. O tai galjo dar gyvent ir gyvent. K jam padarytum? Patyrei tu
nemaai vargo, bet vis toks pat graus, tik il plauk jau matyti.
O tu tai tokia pat. Koki palikau, toki ir radau. Tau irgi teko nemaai pavargti. Rusai, karas...
Ir tau teko prisikentt lageriuose.
Bet viskas baigsi, a vl su tavim. Juk dar tebemylime vienas kit?
inoma. Tik jau daugiau niekada mans nebepalik, o tai imsiu ir iteksiu, nusijuok Bronel.
Dabar jau a ia ir niekam tavs nebeatiduosiu.
Ar pabsi, ar jau tuoj pas artimuosius ivaiuosi?

 Noriau ia pas tave pasilikt visam laikui.

Tai ir lik. Gimines ir vliau aplankysi. Ryt ikrensiu pirt. Pailssi, sustiprsi. A dirbu punkte, o
laikui bgant ir pats atrasi, k veikti. Namas didelis, vietos daug, kad tik tau bt gerai.
ia pas tave grau... Bakje neradau, teko moni klausti.
ia mano sesers sodyba. O ta mergait vienos mano sesers dukt. Seser ve, o mergait vien
sergani paliko. A atsiveiau j pas save ir uauginau. Visas seseris ive...
Visas tris tavo globjas? Kaip tu ir itvrei, netekusi ikart tiek brangi moni? O kur jos atsidr?
Neturiu joki ini.
Negi uvo? susimst Tomas. Pirmieji trmimai buvo itin iaurs. O gal dar sugr? irk ir
sulauksi kuri dien... O mano gitara, irgi matau, tebelaukia mans. Ar skambini kada nors?
Retai... Paskambink, prisiminkim senus laikus... Po to pasineksim, visa naktis ir visas gyvenimas
prie akis.
Po vakariens Almyt nujo miegoti ir, kai jie liko vieni, Tomas kakaip ikilmingai pasak:
Jei likimas lm mums ir vl susitikti, o svarbiausia, kad mes tebemylime vienas kit, mums lieka
vienas kelias aminai nesiskirti, likt kartu vis gyvenim. Pradioje bus sunku, a iekosiu darbo,
nes mokykloje man tikrai nebus leista dirbti. Teistas. Bet mes pradsime nauj gyvenim.
Dabar kolkio pirmininkas vienas i tavo buvusi draug. Bus galima su juo pasikalbti,
prisimin Bronel.
Atrodo, visi buvome draugai, bet, galimas daiktas, kad kuris vienas i j mane ir skund. Dabar jau
tas nebeturi reikms. Likau gyvas, esu su tavimi tai ir yra atpildas u visus paeminimus ir
nuoskaudas. Viskas buvo seniai, viskas prajo, mes ilikom ir dabar kursim savo gyvenim.
Priglud vienas prie kito kaip du nuskriausti vaikai jie prasdjo iki auros, pasiry sulig nauja
diena, vienas kit padrsindami, paremdami, eiti bendru keliu.
Karo audr ir didij suokalbi ikankinti mons, praj visus pragaro moglius, klupo ir stojosi.
Ivarginti ir paeminti, bet nepal dvasia i uki lipd savo gyvenim, nors reimas ir stengsi
ugniauti rusenant laisvs siek.
Nauj permain vjai adino vilt...

Ties riba

1.
Miestelyje, visai prie geleinkelio, didiulis trij aukt balt plyt namas. U jo lygiagreiai su
bgiais sustatyti vienaaukiai sandliai, kuriuos trumpa bgi ataka paduodami vagonai su
prekmis. Tas namas kampinis, stovi prie pervaos, kur pagrindin gatv kerta geleinkel. Prie
gatvs sargo namelis. emutiniame namo aukte sikrusios vairi preki krautuvs, antras auktas
gyvenamasis, o treiame kontoros, buhalterija, seifas. Du kiemai skiria j nuo kito raudon plyt
dviaukio. Tai dviej miestelio turtuoli namai: baltas prekybininko ydo neiderio, raudonas
vaistininko ukio. Jie artimi kaimynai, taiau nebendrauja. Koks gali bti ydo su kataliku
bendravimas? Tik j vaikai tai viename, tai kitame kieme aidia, bgioja kartu ir niekas jiems
nedraudia.
neiderio trys vaikai. Vienas snus jau veds, irgi turi tris vaikus: berniuk ir dvi mergaites.
Mergaits dar visai mauts ir jas visur vediojasi aukl, o ankui Dovydui jau eeri ir jam jokios
aukls jau nereikia. eeri metukai ir vienturtei vaistininko dukrelei Ramutei. Taigi jau ruden jiems
teks keliauti mokykl.
Didiuliuose, dekoratyviniais ydiniais krmais apsodintuose kiemuose, kai tik lauke saulta, nuo
ryto iki vakaro laksto, kryktauja abiej turtuoli vaikai. neiderio eimoje visi tarp savs kalbasi
lietuvikai. Lietuv aukl privalo tik taip su vaikais kalbti. Mai bdami ir girddami tik t kalb jie
gerai imoks lietuvikai, na, o ydikai visada imoks, kad ir vliau. Tai neiderio marios
sumanymas. Ji nori, kad uaug vaikai kalbt be akcento, ir tas jos sumanymas jau duoda vaisi.
Dovydas taip graiai kalba lietuvikai, kad sunku patikti, kad tai ydo vaikas. Ir ivis graus
berniukas visai nepanaus ydait. Veidelis smulkus, baltas, nosel tiesi, akys didels, mlynos,
plaukai katoniniai. Jei kas nors i maiau pastam j pamato kartu su baltaplauke Ramute, tai
galvoja, kad abu yra vaistininko vaikai. Kai Ramut buvo maut, mama pindavo dvi kaseles, o kai
atjo laikas mokykl, buvo supintos dvi storos kasos. plaukus riti ydri kaspinai labai tiko prie
uniformins suknyts.
vars, gras, visada aprengti tvarkingais drabuliais jie mokytojos numyltiniai. Kokie tik
vyksta mokykloje renginiai, jie pirmieji visur dalyvauja. Scenoje deklamuoja eilraius, oka poroje
tautinius okius, ekskursijose gamt jie ingsniuoja kartu susikib u rank. mokykl kartu, i
mokyklos kartu. Pamokas taip pat ruoia kartu tai Dovydo kambarlyje, tai vaistininko namuose.
Dovydas, kaip ir pritinka vyrui, visur mergait globoja, apgina nuo idykusi vaik, kurie bando
Ramut peioti ir apstumdyti. Vaikai, matydami juos visada kartu ir nuolat pasirengus mergait
apginti Dovyd, prasimano pikt pajuokiani daineli:
Kavalierius su pana
Vir ko su smala.
Ne kart Dovydui teko ir kumius darb paleisti. Kart, per vien raymo pamok, jis pakl rank.

 Na, k pasakysi, Dovydai? paklaus mokytoja.

Ponia mokytoja, per pertrauk Bartulis tamp Ramut u kas, rytingai pasak jis.
tai kaip? nusiypsojo mokytoja, o kodl ji pati nieko nesako?
Ji turbt pamiro, pagalvojs pasak ir atsisdo.
Ramute, ar ties sako Dovydas? dar pasitikslino mokytoja.
Ir dar negraiai dainavo...
Kaltininkui teko atsiprayti vis akivaizdoje, o per pertrauk ir Dovydas gavo niuks.
ydas parka, pakaruoklis, udainavo nubaustasis ir ikio lieuv.
O tu mlinas muikas, atkirto Dovydas, bet u smg mokytojai nepasiskund.
Mai aid kartu, mokykl lank ir baig kartu, apskrities miest gimnazijon ivaiavo irgi kartu.
Bet kaip tik ia jiems teko isiskirti: Ramut mergaii gimnazij, Dovydas berniuk.
Gimnazija tai ne pradios mokykla. Visai kita tvarka, kiti reikalavimai, grieta drausm. Kiekvienai
disciplinai kitas mokytojas, daug nam darb. Nepalyginsi kaip mokykloje buvo. Ramutei nelengva.
Norint visk gerai atlikti, neatsilikti nuo kit, usidirbti ger paymi, kad, grus pirm atostog,
bt kuo pasigirti tvams, reikia padirbti. Su Dovydu susitikusi buvo gal tik kok por kart ir visa
kalba tik apie moksl, apie mokytojus, apie pamokas. Jis irgi stropiai mokosi, bet jam nra sunku.
Dovydas gabus, jam viskas suprantama, viskas aiku, bet jis ir stengiasi. Nori, kad visi darbai bt
atlikti be priekait. Jis tvirtai usibrs tiksl bti pirmu mokiniu gimnazijoje, kaip buvo
mokykloje, ir i pat pirm dien kibo mokslus.
Ramuts kuklesni norai: ji tik nori neatsilikti nuo kit ir neprisirinkti blog paymi, nors pirmaisiais
mokslo metais. Bt labai gda prie tvus, ypa prie tvel. Ramuts manymu, tik pirmieji mokslo
metai tokie sunks. Kitais metais gal bus lengviau, bet Dovydas su ja nesutinka.
Norint ko nors pasiekti moksle, reikia i pat pradi siekti paangos, negalima atidliot kitiems
metams. inok, kad kuo toliau, tuo bus sunkiau.
K tu, Dovydai, a niekada to nepasieksiu, abejoja Ramut, kad tik baigiau gimnazij, o toliau
farmacij, kaip tvelis. Juk pats inai, man sunku su matematika.
Utat tau literatra gerai sekasi, galtum toliau studijuot. Tik jau ne farmacij. Pakanka namuose ir
vieno vaistininko, prietarauja Dovydas. O tu sublogusi, staiga atkreip dmes Dovydas, ir
pablusi. Gal man tik taip atrodo? Seniai bemaiau.
Neinau, kaip bus toliau, bet dabar man itikrj nelengva, atsiduso Ramut. Kai pareinu i
gimnazijos, tai tik pietus pavalgau, o paskui iki vakaro kojos i nam neikeliu. Prasdiu prie
pamok.
A tau galiau padti, pasisil Dovydas. Padars savo nam darbus galiau ateit po piet

kokiai valandai, kitai. Padirbtume kartu, ypa prie matematikos.

Ai tau, Dovydai. Po Naujj met taip ir padarysim, jeigu tik tau nebus sunku.
Kol kas man tik vieni niekai. Beveik tas pats, kaip mokykloje, tik mokytoj daugiau. O iaip jau
pripratau. Neinau, kaip bus toliau, taiau a viskam pasirengs.

2.
Prasidjo Kald atostogos, ir jie vl kartu traukiniu vaiuoja namo. Susitiko geleinkelio stotyje,
pirkdami kasoje bilietus. Ramut su Dovydu sdi vienu du kup ir nekasi. Tai rimtai kalba, tai i ko
nors pasijuokia, dalijasi spdiais. Jiems gera bti drauge, kaip ir anksiau, vaikystje. Jie jau nebe
vaikai, o paaugliai gimnazistai. Ramut ne tiek sublogusi, kiek istypusi, gteljusi. Veidukas irgi ne
toks apvalus, kaip vaiko. Tik didels iraikingos akys velgia dar atviru vaikiku vilgsniu prieais
sdint gimnazistika uniforma vilkint Dovyd. Tas jos vilgsnis kakodl Dovyd veria nuleisti
akis, ir jis, kur laik nepakeldamas aki, mato mergaits baltas rankas, sunertas ant keli, paskui
geltonas kasas, permestas priekin. Po kurio laiko jau drsiau pavelgia veid, nordamas ivysti
akis, bet Ramut velgia kakur tol pro vagono lang ir tik kada ne kada vilgteli j.
Dieve, kokia grai Ramut. Kiek per t laik mieste sutikau mergaii, n vienos tokios graios
neteko matyti. Kaip jai tinka su balta apykaklaite ta uniformin suknel ir nuo pei iki alkni
krintanti juodo permatomo ilko prijuosts pelerina. Su ta suknele Ramut truput panai panel,
ma kukli panel, gimnazist.
Jam diugu, kad jis vl arti jos ir kad per visas atostogas gals ne kart Ramut susitikti, matyti, o po
atostog vl kartu vaiuos miest tsti pradt moksl.
Po iemos atostog jaunuoliai susitinka jau daniau. Dovydas, kaip buvo adjs, ateina tomis
dienomis, kai Ramutei reikia ruotis matematikai. Su kitais darbais ji susidoroja pati, o padedama
Dovydo netrunka ir matematik veikti. Lieka dar laisvo laiko, ir jiedu patraukia miest
pasivaikioti. Nueina iuoykl, o sekmadieniais net kin, dienin seans.
Kart, baigiantis mokslo metams, abu eidami gatve sutiko brel gimnazist. Jie visi sustojo prieais,
tiesiog pastojo keli. Vienas toks ilgis, gerokai u visus auktesnis, pasisveikino, ukalbino.
O, Dovydas! Sveikas. i, ir panel jau susirads, liai nuvelg jis Ramut. Dl to jo niekur
nematyti vakarais.
O kam a tau reikalingas vakarais? Tu, pavyzdiui, man nerpi nei rytais, nei vakarais, eng
ingsn priek Dovydas. Ar turi koki reikal?
Koki gali bti reikal su ydu? isiiep tas. N negalvoju su tokiais turti reikal. O gal tu
nortum?
Tada, ponai, gal pasitrauksit? Leisit praeit? vos tvardydamasis pasak Dovydas. Mes jums
netrukdom, aikt plati.

 Matai, koks didvyris. Vaizduoja prie panel, vaipsi toliau berniokai. inoma, nematau reikalo
ilgiau su tavim burn auint. Tik dar klausimlis damai, atsisuko jis Ramut. Ar panel ino, kad
jos riteris izraelit kilms princas? nuvelg nuo galvos iki koj Ramut. Jei taip, tai man js
labai gaila.
Gimnazistai nusikvatojo ir klegdami pasialino. Dovydas patyljo, palauk, kol berniokai nujo,
tada pats nusiramino.
Mano klasiokai, paaikino jis, tas gagr tai Vytas, kakokio dvarponio vaikas. Toks avinas,
kad net neinau, k jis galvoja toje gimnazijoje veikti. Ir ko jis i mans nori? Nuo pat pirm dien
prieikai nusiteiks. Vis kimba ir kitus kursto.
Matai, jau ir prie turi? stebjosi Ramut. Pas mus klasje irgi ydait mokosi, bet niekas n
nemano jos persekioti.
Tai tik tas Vytas toks akipla. Bet neilgai siauts. A sitikins, kad n puss gimnazijos kurso
nebaigs ilks i gimnazijos. Debilas paskutinis, o jau dabar drsta ginytis su mokytojais.
Dvarponio vaikas, matai, jam viskas galima, piktinosi Ramut
Kiek toki dvarponi mano tvo kienje sdi? Visi jie mus, ydus, emina, tyiojasi, o kai bda
prispiria, rankas buiuoja, kad paskolint, pagelbt bdoje. N kiek neabejoju, kad ir jo tvas ydui
skolingas.
O tu neimk galv, tegu sau akojasi. Dl toki neverta sau nerv gadinti, guod j Ramut.
Dar ko? Kas ia bt, kad dl toki ikrypli sau nervus gadiniau? Turiu rimtesni reikal
gyvenime.

3.
Auktesnse gimnazijoje klasse jau domesnis gyvenimas. Visi seniai priprato prie kasdienio
reimo, moka derinti darbus su pramogomis ir linksmiau leidia laisv laik: jaunimas tai kavinuk
igerti kavos, tai kin nueina. Be to, ir paioje gimnazijoje nemaai visoki rengini vyksta.
Jubiliejai, minjimai, vents, kurios neapsieina be oki, pasilinksminim. Per tokias pramogas
pasitaiko visoki nuotyki, ir gimnazist leidiamas slaptas laikratukas nuolat turi mediagos savo
straipsniams. Po tokio vieno vakarlio pasirod ir Vyt pajuokiantis nemaas apraymas, kaip jis nuo
Dovydo stengsi atviliot Ramut, jo paties pakriktyt ydmerge.
O vis dlto grai ta geltonkas ydmerg, kart jis pasak ir kaipmat tai prigijo tarp klasiok.
Ar ne per gera tokiam ydui?
Laikratukas apra, kaip Vytas stojo kov su ydu, simyljs jo mergait. Ra, kaip jis ryosi
gelbti avingos ydmergs siel.
I tikrj, Vytas per vis t vakar demonstratyviai kviet Ramut okti, neleisdamas Dovydui n

prisiartinti. Po kiekvieno okio Vytas nuo Ramuts nesitrauk, vis kalbino, nekjo nenutildamas,
laid smojus. Sunku buvo suprasti, ar i tikrj jis buvo susidomjs mergaite, ar tik norjo
paerzinti Dovyd. Kai baigsi okiai, Vytas Ramut parlydjo iki nam. Ramut net neinojo, kaip
elgtis, kai jis pasisil apsilankyti. Kol ji galvojo, k atsakyti, Vytas n nelaukdamas pareik:
Dabar jau inau, kur gyveni ir ueisiu daniau.
Ramutei nelabai patogu prie Dovyd, bet kad ir jis, kaip pastebjo, per vis vakar nesnaud. Taip,
kaip ji su Vytu, taip ir Dovydas vis vakar okino mergaites, ir jam graiam elegantikam ydukui
paneli netrko.
Po kiek laiko Ramut su Dovydu susitik apie t vakar net neusimin ir toliau bendravo kaip
anksiau, kol vl nepasirod Vytas. Vien etadien po pamok jis atjo anksiau u Dovyd ir
itrauk bilietus kin:
Geras filmas. Teko ilgokai pastovti eilje, kol gavau. Pagalvojau, kad ir tau vertt j pamatyt,
pasak jis pasisveikins. Pamiau pirmam seansui, bus geriau anksiau. Po kino liks dar laiko nueit
ir kavin, igerti po puodel kavos.
Tai, kad a neinau, sutriko Ramut, adjo ateiti Dovydas, gal jis bus k nors sumans.
A taip ir pagalvojau, nusijuok is, turiu dar vien biliet ir jam. Gero filmo ir jis neatsisakys
pairti.
Taip ir buvo. Visi irjo film, paskui kavinje gr kav su ledais. Usimokjo Vytas, po to abu
parlydjo Ramut.
Na, kaip patiko filmas? kaip niekur nieko paklaus Vytas Dovyd, kai ie liko vieni.
Visai geras, dkui tau. Jei kada nors vl bus kas geresnio, tai btinai nupirk ir man. Nemgstu
stovti eilse.
Vytas n kiek nesieid.
inau ir taip. Dl Ramuts a esu pasiruos ir tau patarnauti. Pats puikiai supranti, kam buvo skirta
i paslauga. Esi nekvailas, bet man atrodo, kad daugiau nereiks. Apsieisim ir be tavs.
Nelabai. A neketinu pasitraukti.
Iki iol neturjau reikal su ydais, bet dabar pakariausim, patyljs rimtai, ramiai pasak Vytas.
Ko kariauti? iandien taip draugikai praleidom vakar. Galim ir toliau bti geri draugai, aipsi
Dovydas.
inoma, bet tai priklausys nuo tavs.
Kodl nuo mans, o ne nuo tavs?
Jei tik tu nelsi svetim dar.

 Kaip tik pats ir lendi svetim dar.

A nesekioju paskui tavo ydelkas. Palik ir tu ramybje mano lietuvait.
Mat kaip? Nuo kada ji tavo?
Anksiau ar vliau bus mano, o tau patariu pagalvoti, kol laikas, kad vliau nesigailtum.
Ne tau nurodinti, kaip man elgtis. O kol kas ji nei tavo, nei mano. Galim pakariauti.
O inai, po teisybei, jokio karo n nereikia. Vis tiek ta js draugyst pasmerkta lugti. Ateis laikas
ir ji pati pasitrauks nuo tavs.
Kodl taip manai?
Na, pats pagalvok, sileido samprotavimus Vytas. Visos meils baigiasi vedybomis. O k tu jai
gali pasilyti? Rank, turt? Nei js, nei ms religija neleidia tokios santuokos. tai ir viskam
galas.
Apie tai dar per anksti galvoti. Ir ivis ar ia vieta sprsti tokius klausimus? Viskas dar prie akis...
Pagaliau yra dar toks dalykas kaip likimas. Ar teko girdti?
mogus pats savo likimo kalvis. Taip irgi sakoma, nenusileido Vytas. Man nuo ia jau reikia
sukti namus. Susitiksim turbt rytoj pas Ramut. Labanaktis.

4.
Dovydas gimnazij baig vien penketais. Kartu su atestatu jam buvo teiktas pagyrimo ratas. Visi
mokytojai j liaupsino, gyr, pranaavo viesi ir garbing ateit, linkjo skms siekiant auktojo
mokslo. Visiems buvo inoma, kad jis studijuos medicin ir todl jam dar buvo palinkta tapti geru
daktaru.
Atsims atestat Dovydas tar trump od, padkojo mokytojams, dar kart paspaud rank
direktoriui, o mokytojoms padovanojo po raudon ro. Vien gl paliko Ramutei. Kai nulipo nuo
scenos, Dovyd pasveikino klasiokai, o nuo savs Vytas svied replik:
Vyras esi. Sveikinu, bet gaila, kad ydas.
Ileistuvi vakar Dovydas n per ingsn nesitrauk nuo Ramuts, ir Vytui tiesiog nebuvo kaip prie
jos prisiartinti. Jis nelabai ir linksminosi. Sdjo paniurs, nesidomjo kitomis panelmis, nenuleido
aki nuo Ramuts ir tikrai i irdies pavydjo Dovydui.
Su elegantiku kostiumu, baltais kaip sniegas markiniais, tamsiu baltais irneliais kaklaraiiu,
juodais lako pusbaiais Dovydas atrod nepaprastai auniai, o jau Ramut tiesiog vytjo.
Apsivilkusi dangika permatomo kaip rkas ilko suknele ir tokiu pat kaspinu kasose buvo
nuostabi. Ji plaukus siseg Dovydo dovanot ro ir jo glbyje skraid okyje po sal avdama

visus vaikinus, ne tik Vyt. Per vien vals Vytas ryosi ir vis dlto atviliojo Ramut nuo Dovydo.
Tu iandien nepaprasta. Negaliu atsiirti, nabdjo jis mergaitei aus.
Ai, ir tu su kostiumu daug graiau atrodai. Toks solidus, pagyr Ramut.
Pavydiu Dovydui. Tas ydas kaip prisvils prie tavs. Ar jis dar tau nenusibodo?
Baik, gerai? Kas tau trukdo linksmintis? Ko sdi? Ko neoki? Tokia vent. Tiek met laukta,
svajota. Pasibaig pagaliau visi vargai...
Kokia ia vent, jei negaliu okti su tavim?
Taigi okam, ko dar reikia?
Pabk su manimi ilgiau, praau. Suteik ir man diaugsmo, padovanok man vent. Likusi vakaro
dal galtume praleisti kartu. K pasakysi?
Negaliu. Dovydas supyks.
Negi i tikrj tau svarbiau Dovydas? Argi n kiek negaili mans? Juk pati matai, kaip distu?
Jei ir disti, tai ne dl mans, nemeluok. Nra alia Onuts tai kas. Manai, kad nieko neinom
apie tavo meil? Beje, kodl jos nra ileistuvse? Ar susipykot?
A j visada rasiu, jei tik panorsiu, bet kada tave pamatysiu, tai kas man rpi. Bet a neketinu sdt
rank sudjs. Nepabgsi tu nuo mans taip paprastai, negalvok. A tave vis tiek surasiu.
Geriau jau neiekok.
Jei nenori nesakyk, bet a jau ir taip suinojau tavo kordinates.
nipinji? Ar taip grau? juoksi Ramut.
Ne i blogos valios, tik i didelio noro tave pamatyt. Tikslas pateisina priemones. Juk taip sakoma.
Kad ir kokioje tolybje btum, vis tiek pasieksiu. Gimnazijos baigimo proga tvai adjo nupirkti
motocikl. Jis sutrumpins keli.
O jei nenupirks?
Keliais, alknm, medi virnm vis tiek surasiu, niekur tu nedingsi.
Nereiks taip iauriai... A greiiausiai liksiu ia, net ir tame paiame bute, jei tik stosiu farmacij.
O k tu manai veikti toliau?
Dar neinau. Kaip pasakys tvas. Mokslai mans nelabai vilioja, a gamtos vaikas. Bet jei kur nors
apie ems k mielai pasimokyiau.
Vos tik nutilo muzika ir Ramut spjo isilaisvinti i Vyto glbio, kai prijs Dovydas pam j u

rankos.
Ar neuteks t oki? kai pajo toliau nuo Vyto pasak jis. Tokia grai ilta naktis. Ar ne geriau
bt pasivaikioti? Pakvpuoti grynu oru? Pasigrotume vaigdmis, gal ir mums nukris kokia
laiminga vaigdel ir atne laim? ia salje darosi karta ir troku.
Gerai, mielai sutiko Ramut ir, kai vl ugrojus muzikai salje pradjo suktis poros, jie net Vyto
nepastebti ispruko laukan i Akt sals.
i nepaprasta, spdinga paskutinioji diena gimnazijoje, svaiginantis ileistuvi vakaras su raudona
roe plaukuos, puoniomis suknelmis, pramatniais kostiumais, kerinti, vaigdta, mnulio
pilnaties apviesta naktis padar savo...
Jie iki auros vaikiojo po miesto park, ups krantine, prissdami ant pakrants suoleli,
klausydamiesi paslaptingo ups iurlenimo ir ankstyv pauktuk irkjimo. T vakar jie atvr
pagaliau vienas kitam savo jaunas irdis, atskleid savo jausmus ir prisiek mylti vienas kit
aminai.
Tokia romantika juos supanti aplinka skatino dar ir dar kalbti apie meil, patikti vienas kitam savo
likimus. ia niekas netrukd glamontis, buiuotis, galvoti tik apie meil, nesileidiant joki
paalini mini bei apmstym. vakar nesinori galvoti apie ateit, kurti plan, galvoti apie tolesn
judviej gyvenim. Kas bus tas bus, svarbu inoti, kad jie myli vienas kit ir nori mgautis vienas kito
artumu, mgautis ta laime, kuri jungia dvi jaunas mylinias irdis. Kam ydas, o Ramutei nuo iol
pats brangiausias mogus pasaulyje. Dovydui Ramuts meil reik daug daugiau: tai buvo jo lyg ir
pripainimas, jo vertinimas ir tai teik pasitikjimo savimi tolesniam gyvenimui ir ateiiai. Jie dabar
priklauso vienas kitam. Ramut laiminga. inomas, artimas nuo pat vaikysts Dovydas dabar jau jos
mylimasis. Atrod, kad kitaip ir bti negaljo.
eiminink jau buvo atsiklusi, kai jie parjo namo. Jiems dar nesinori skirtis, ir Ramuts pakviestas
vaikinas mielai ujo but. Netrukus eiminink atne kavos, sumutini ir visi papusryiavo.
Susitar u poros dien kartu vaiuoti namo. Vien dien utruks, kol atsiskaitys su gimnazija: reikia
grinti bibliotekai knygas, atsiras galbt dar koki nors formalum. Liks diena susiruoti kelionei.
Sutar, kad Dovydas uvaiuos su veiku paimti jos su bagau ir abu vaiuos geleinkelio stot, na,
o i ten traukiniu namus

5.
Tiek vieniems, tiek kitiems tvams tokia artima jaunuoli draugyst kl baim. Stebdama, kaip jie
atvirai bendrauja per atostogas, Ramuts motina puol nevilt. Matydama, kad vyras nieko nepastebi
arba visk velgia pro pirtus, nutar su juo rimiau pasikalbti.
Man atrodo, kad ms Ramut simyljusi Dovyd.
Negali bti! baisiausiai nustebo is. Negi bt tokia kvaila.

 Nieko negali inot. Nuo ma dieneli kartu... Vaikinas graus, malonus, protingas. Visai nepanaus
yduk.
Kaip ji nepagalvoja, k daro? Tiek met moksi turt bti protingesn.
inai, kaip bna jaunam? Kad tik graus... Priprato per tiek met.
Turt pagalvoti, prie ko prives tokia meil. Jeigu tai tiesa nelauk nieko gero.
Taigi, dl to ir nerami mano irdis, graudenosi ir toliau motina. Reikt k nors daryt, bet
neimanau, nuo ko pradti.
O ji pati k sako?
Taigi, kad nesisako, o klausinti kakaip nepatogu.
Dar ko? jau grieiau praneko tvas, kaip tik nuo to ir reikia pradt. Pirmiausia pasinekk su
ja paia. Juk esi motina. Igirsi, k ji pati pasakys. Gal visai nepagrsti tie tavo tarinjimai?
Gal pasinekkim su ja abu? A od, tu od... Ji tave labai myli ir gerbia. Pakalbsi, paprotinsi.
Tavs geriau paklausys.
Na, ne, geriau jau tu pirma pakalbk, o tada matysim. Jei reiks teks kalbtis ir su manimi.
Panaus pokalbis vyksta ir neiderio namuose. Kol kas kalba tarp savs tik susirpin tvai. Nieko
nesako, Dovydo nekamantinja, juo labiau kad nra kaip su juo ir pasikalbti: jeigu jis ne su Ramute,
tai sdi savo kambarlyje tarp vadovli su ura knygele rankoje. Vaikinas jau nuo dabar ruoiasi
stojamiesiems egzaminams. Nori btinai patekti universitet.
Kas i to, kad buvo su jaunimu pasikalbta. Gautas atsakymas netenkino nei vien, nei kit tv.
Taip, tvirtino abudu, nra ko slpti. Mes mylime vienas kit ir niekas nesutrukdys mums bti
aminai kartu. Iki gyvenimo pabaigos. Nei tautyb, nei religija, nei tvai. Anksiau ar vliau mes to
pasieksime.
Kas belieka daryti? Viskas aiku ir, nori nenori, turi su tuo susitaikyti. Lieka tik viena viltis: gal
studij metai juos iskirs? Vis dlto penkeri, o gal net ir eeri metai, jeigu Dovydas, kaip sako,
studijuos medicin. Ilgi ibandym metai, retesni susitikimai. Ne taip danai matydamiesi gal po
truput nutols vienas nuo kito? Gal katro kelyje pasitaikys kita meil? Juk tokie jauni, dar vaikai
tebra. Naivu bt tikti, kad tokia tvirta ta j meils priesaika. Ne visi, kad ir vyresni, mons itveria
gyvenimo siuniamus ibandymus. Visko gali ir ia nutikti.
Dovydas ivaiavo Kaun savaite anksiau prie stojamuosius egzaminus, o Ramut prie pat
mokslo metus t pat apskrities miest, kur baig gimnazij. U dienos ji sutiko Vyt.
O, Ramute, kaip gerai, kad tave pamaiau, apsidiaug jis, n nereiks niekur iekoti. Turbt ia,
filiale, studijuosi farmacij, kaip adjai?
Taip, a apie tai galvojau nuo vaikysts. Atjo laikas, kai galiu bandyti gyvendinti savo svajon.

 O a stosiu ems kio akademij Dotnuvoje, pasigyr Vytas. Trksta man poros paym i
gimnazijos prie praymo laikyt stojamuosius egzaminus. Pavasar nesusitvarkiau, o per vasar, inai,
ia viskas udaryta. Jau buvau ratinje, liep ateiti rytoj.
Ar spsi visk susirinkti? Ar nebus per vlu?
Tai tik formalumas. Mano praymas jau seniai paduotas, o paymas kada pristatysiu tada ir bus
gerai.
O a jau u poros dien laikysiu stojamuosius. Kad Dievas duot, kad pavykt.
Rado dl ko jaudintis. A n kiek neabejoju, kad tu stosi. Juk tokia stropi gimnazistuk buvai per
tuos metus. Turbt ir dabar gerai pasiruousi?
Ne visai taip, kaip noriau, prisiminusi praleistas dienas su Dovydu prisipaino Ramut. Bet
dar turiu por dien, galsiu pasikartot.
O gyveni turbt ten pat, kur ir prajusiais metais? Ar ne?
Ramut nemat reikalo slpti:
Taip, atspjai. A ia jau taip pripratau, lyg biau savo namuose.
Ar ne giminait tau ta eiminink? neinia kodl parpo Vytui.
Ne, tai mano tv gera pastama nuo sen laik. Anksti liko nale, vaik neturi. Ji prie mans irgi
priprato ir myli kaip savo tikr dukter. Ne kart taip yra sakiusi. O kodl klausi?
Pastebjau, kad ji tavimi labai rpinasi.
Matai, ir tu pastebjai.
Klausyk, dar ne vlu. Gal einam kin ar iaip kur nors, staiga sujudo Vytas, gal dar sptume
paskutin seans. K?
Jau ne. Negaliu grti vlai, nespjusi eimininks. Ji labai rpinsis.
Tai gal kavin? Igertume kavos su ledais?
Ai, niekur neisiu. vakar geriau padirbsiu. Tie egzaminai neduoda man ramybs.
Suprantu. Netrukdysiu. Juk mes dar susitiksim ne kart, ar ne? inoma, jei leisi tave lankyti
savaitgaliais.
Ar ne per toli gyvenam vienas nuo kito?
ita bda man ne bda. Turiu galimyb. Juk sakiau, kad tvas nupirks motocikl, nusijuok
Vytas. iandien irgi motociklu atvaiavau. Galtume nors ir dabar ivaiuot u miesto, palakstyt
viekeliais. Bet tiek jau to... Nenoriu bti kyrus. Viskas dar prie akis, bus dar laiko viskam, jei tik tu

panorsi.
Bt visai neblogai, kada nors pasivaint, pritardama nusiypsojo Ramut, jei tik tu
neapsigalvosi.
Tik pasakyk, kada visada pasirengs.
Isiskyr jie tik prie vynuogienojais apaugusio graaus medinio namelio miesto pakratyje, kur
gyveno Ramut.

6.
Vytas uoliai lank Ramut iki treio kurso vidurio. Buvo kelet kart atvaiav ir Ramuts namus
miestelyje. Susitikimas su tvais jam paliko ger spd, o ir tvams Vytas patiko, taip pat jo
motociklas. Labiausiai patiko tai, kad jo tvas dvarininkas, o pats jaunuolis bsimas dvaro
paveldtojas ir siekia aukt moksl Akademijoje. Suprantama, norint valdyti kelis imtus hektar,
reikia ini...
Vytui buvo malonu jausti ypating tv dmes, pagarb jam, matyti puik dviej aukt raudon
plyt nam ir ipuot veidrodiais bei puiki gli vazonais vaistin, uimani didiul pirm
aukt. Laukiamajame prie jimo stovintis didelis iki lub isiakojs fikusas primin egzotiko
rojaus kampel. Visas graus raudonas pastatas buvo apjuostas geleine, mantriu kiauraraiu
ilankstyt virb tvora, kuri negadint vaizdo net viduryje didmiesio. Na, o ia tiesiog puo vis
miestel. neiderio triauktis Vytui nepatiko. Per daug lygus, nuobodus, staiakampis ir primin
kareivines. Be joki pagrainim, netgi be tvoros. Pasiturinio ydo namas ir tiek, nors sprendiant i
parduotuvi prie gatvs, ydas galjo bti labai turtingas.
Tokia artima kaimynyst su Dovydu Vytui kl nerim. Jis pavydjo, kad jie su Ramute per atostogas
gali bti drauge, taiau, geriau pasvarsts, raminosi:
O gal tik ta artima kaimynyst juos ir sieja? Uaugo tame paiame miestelyje, tame paiame
kieme... Kaimynai, draugai... Gal toks ir tra j ryys?
Jau dveji metai, kai jis artimiau susitikinja su Ramute ir nepastebjo, kad ji labai danai prisimint
Dovyd. Paklausta trumpai atsako, nesileidia didesnes kalbas apie j, nematyti nuotrauk nei
albume, nei kambaryje. Na, inoma, kitaip ir bti negali. Negi ji tokia kvaila, kad, bdama tokia grai
ir ypatinga mergait, prasidt su ydu? Bet vis dlto ar pavyks kada sulaukti, kad j Ramut pamils
taip, kaip jis myli? Savo jausmais Vytas n kiek neabejoja, bet k apie j galvoja Ramut? Sutinka
visada diugiai, maloniai ypsosi dkodama u pramogas, apkabinta nesimuisto, nesiveria i glbio,
bet santri, kai jis buiuoja... Tas j labiausiai siutina. Jam pikta, kartais norisi spjauti ant visko ir
baigti t beprasmik flirt, bet praeina savait, jos pasiilgsta ir, sekmadienio sulauks, vl dumia
motociklu miest.
Vytas nebeprisimena, kada buvo namuose. Laikuose priekaitauja tvas ir motina. Paskutiniame
laike tvai primygtinai reikalauja, kad Vytas atvaiuot sekmadien, per Motinos dien. Bsi
garbing svei ir rimt pokalbi, kuriuose ir jam btinai reiks dalyvauti.

Nesinort, bet k padarysi? Atsisakyti negalima ir, sulauks etadienio, tuojau po paskait ivaiavo
namus.
Sekmadien dvare didiul vent. Iblizginti kambariai, pramatniai, ponikai padengti stalai. Nuo pat
ryto visi isipust laukia pasirodant aukt svei i Kauno. Atvaiuoja paskutiniam odiui Vyto
sesers Biruts suadtinis. Ne iaip sau koks, o paties ems kio ministro altenio snus ir pats
ministras. Vien jau j apsilankymas k reikia? O dar ta apsilankymo prieastis... Dviguba vent.
Po ikilming piet visi susirinko eimininko kambar. Pirmiausia buvo nusprsta dl vestuvi
laiko. Liepos vidurys. Laikas graus ir visiems atostog metas. banyi eis net su dvideimties por
palyda. Plati ir garbinga dvarininko gimin bus i ko sudaryti. Kai sustos eil per vis banyi iki
pat dur spdis smalsuoliams garantuotas. Mergaitmis pasirpins Birut, o vaikin atsiveti i
Kauno paadjo jaunikis. Pasoga pinigais bus imokta vestuvi dien, o dl ems teko dar ir Vytui
pasirayti por sutikimo dokument.
Po pobvio sveiai automobiliu ivaiavo tik pavakariais, o paskui juos ir Vytas motociklu
Akademij. Prie ivaiuodamas dar perspjo seser:
O man pamergs neiekok. Atvaiuosiu su savo mergaite.
Nesitikjo.
Ramut pamerges eiti grietai atsisak. Tas jos atsisakymas buvo paskutinis laas abejoni taurje.
Kaipgi? Juk atvaiuoja atostog ydas! Gana, baigta, daugiau nebesieminsiu. Kaip nors igyvensiu,
nepasiusiu. Nesilankysiu daugiau, nematysiu, pakentsiu, umiriu ir nereiks... Ar maai mergaii?
Netrukus atostogos. Per atostogas toks vykis namuose... Bus kur isiblakyti, atsipalaiduoti... O toliau
visas gyvenimas prie akis.

7.
Ramut savo mokslus baig metais anksiau u Dovyd. Jam dar liko vieni studij metai.
Paskutin vasara atne permainas, kurias mons irjo su baime ir nepasitikjimu. Ujus
rusams, atsirado viltis, kad Ramut ir Dovydas pagaliau susitvarkys savo gyvenim. Keli met savo
meil ir draugyst jie gals teisinti civilinje metrikacijoje. Abu svarst, ar tuoktis i vasar, ar
palaukti Dovydo diplomo. Nors abeji tvai prieinosi toms vedyboms, tai nieko nelm. Nei
skirtingas tikjimas, nei tautyb nebebuvo klitis ir, abu pasitar, vestuves atidjo kitai vasarai, po
diplomo.
I Dovydo tv buvo atimtas turtas, parduotuvs nacionalizuotos. Patys buvo ivaryti i apartament
ir kraustsi kieme pastatyt viralin. Ramuts namuose vykiai klostsi taip pat. Vaistin
nacionalizavo, o vietoj tvo dirbo jau naujas provizorius. Dar gerai, kad leido gyventi savo namuose
ir Ramutei buvo leista dirbti vaistinje pagalbininke. Nesinorjo Ramutei kalbti apie planuojamas
vedybas, skaudinti ir taip jau sukrst savo tv. O kita vertus, ar ne geriau kurti eim, kai bus baigti
mokslai, kai diplomas rankose, kai jau bus aiki jdviej ateitis?

Ruden Dovydas su Ramute isiskyr metams, o birelis atne kar.

neideriai kartu su keliomis turting yd eimomis ruoiasi evakuotis Rusij, bet vis dar
lkuriuoja grtanio snaus i Kauno. Atjo ivykimo laikas. Usakytas vagonas jau paduotas. Visi
paskubomis kraustosi su ryuliais ir lagaminais. Laukti ilgiau jau nebegalima, bet susirpin ir
nusimin neideriai laukia iki paskutins minuts. Jau laikas, o Dovydas vis nesirodo. Reikia vykti.
Dl Dovydo negalima rizikuoti visa eima. K daryti? Isipraiusi dar valandlei, bga motina pas
kaimyn vaistinink ir pabeldia namo duris i kiemo puss. Atidar Ramuts mama.
Brangi, kaimyne, puol jai ant kaklo moterik, mes jokiu bdu negalime ilgiau pasilikti
Lietuvoje. Js irgi girdjote, k vokieiai su ydais daro. Bgam Rusij ir priversti palikti Dovyd.
Laukm iki paskutins minuts taip ir nesulaukm. Mes jau ivaiuojame, su juo jau
nebepasimatysime, bet jis, jei dar gyvas, btinai pas jus pasirodys. Jeigu pamatysite, praau perduokit
jam t dut. ia yra kai kas svarbaus, kas gali jam praversti gyvenime. O js, kaimynle, praau,
padkit jam, paglobokit t mano vaik, maldauju.
Nepaliaudama verkti, moterik m buiuoti kaimynei rankas: Dievas jums atlygins, o a jau turiu
bgti. Ten laukia, nerimauja. Visi vaiuoja su savo vaikeliais, o a taip ir nesulaukiau savo
brangiausio. Niekas neino, kas ms ten laukia, bet nors kartu btume buv, dabar... ir verkdama
bei aimanuodama nubgo per kiem atgal prie vagono.
Visai neuilgo parsirado ir Dovydas, o u poros dien pasirod ir baltaraiiai. Dovyd vaistininkas
apgyvendino rsyje, po namu. Ramut, kiek manoma jaukiau, paruo patalp, bet visi suprato, kad
ilgai pasilikti ia jam nebus galima.
Sakau, gal reikia pakalbt su tavo broliu klebonu? Gal jis galt kaip nors padti? prisimin vien
vakar Ramuts mama. Mes jokiu bdu jo neislapstysim. Aplinkui mons, kurie j pasta, be to,
kaip ia atrodys, kad vaistinje svetimas, neinomas mogus maiosi? Tuoj pastebs. Praeis diena,
kita, na, gal savait, ir kaipmat isiaikins, o tada visi prasime.
I tikrj, gal ir galt padti brolelis, pritar tvas. Gyvena nuoaliai, parapija nedidel, toli
nuo miesto, nuo geleinkelio. Gal priglaust kuriam laikui, o paskui k nors sugalvosim.
Ramut atsipra porai dien i darbo ir jie abu su Dovydu, nieko nelauk, naktiniu traukiniu
ivaiavo tolim emaitijos miestel pas Ramuts dd Augustin. Autant abu ilipo nedidelje
stotelje ir apie atuonis kilometrus jo psiomis. Ramutei kelias inomas, ne kart buvo atvaiavusi
su tvais, o ir viena ne kart lank dd. Jis labai myljo Ramut, visada nuoirdiai diaugdavosi jos
apsilankymu, bet kaip sutiks dabar tik vienas Dievas ino.
Apie pietus jie pasiek miestel ir pasibeld klebonijos duris. Pamats Ramut dd Augustinas labai
apsidiaug ir tik pasisveikins atsipra:
Dabar neturiu kada, vaiuoju pas ligon. Kieme jau laukia mogus. A jau eisiu, o jus palydsiu
eimynin. Ten pailssit, pavalgysit, o kai griu, tai bent pasikalbsime. Juk pabsite kelet dien,
pasisveiuosite, seniai bebuvome susitik... Yra apie k pakalbti.
Kai grs dd Augustinas suinojo, kokiais reikalais jaunimas atvaiavo, truput nusivyls tar:

 O a maniau, kad atveei man parodyti savo suadtin.

Bet juk taip ir yra, skubjo paaikinti Ramut. Mes draugaujam nuo pat vaikysts, o dabar
mylime vienas kit. Jau pasakojau, kaip ijo, kad jis vienas liko ia, Lietuvoje, o, dde, pats supranti,
kas jam grsia.
Kas taip, tai taip, bet slapstytis pas mane tikrai negalima. Taiau pagalvojus, gal atsirast ir kitoki
ieii? Jeigu Dievas taip dav, kad js pamilote vienas kit ir jau esate pasiadj vienas kitam, gal,
sakau, Dovydui reikt priimt ms, krikionik, tikjim, valandl patyljs ir pamsts pasak
dd Augustinas. Dievas visiems vienas. Pakriktyiau a j, tada jus abu sutuokiau ir gyventumt
sau legaliai kaip visi.
Ar tikrai taip manoma? nudiugo Ramut.
Tik, inoma, jei nors pats Dovydas, atsak klebonas.
A sutinku... Ir biau jums labai dkingas, kiek pagalvojs, nusprend Dovydas.
Jeigu taip, tai tada reikia taip ir padaryt. Sutuokiau a jus, isinuomotumte miestelyje pador
butuk, o Dovydas galt verstis gydytojo praktika. O, pagaliau, galsite gyventi ir pas mane. Vietos
utenka. Tokiame ukampyje, oi, kaip praverst daktaras. Vainju pas mirtanius ligonius po
parapij, visko prisiiriu. Gal kitiems sergantiems padt ir daktaras, bet ar pasieksi, ar prisiauksi?
Miestas u keliasdeimt kilometr... Ne visi turi kuo ir nuvaiuot. Yra ia iokia tokia vaistinl, tai
susirg mons kreipiasi vaistinink ir vaist, ir patarimo. Bet ar gali tiek padti vaistininkas, kiek
specialiai tuos mokslus ijs mogus?
Juk turi kok paymjim ar diplom?
Taip, bet diplomas iduotas neiderio vardu, staiga nusigando Dovydas. Ir ivis, kaip bus su
kitais dokumentais?
Na, gal ia nieko baisaus? vl patyljo klebonas. Kur laik pagyvensi be paso, o paskui pagal
krikto metrikus galsi isiimti nauj. Tiek met ia gyvenu, su visais sutariu, manau, kad galima bus
sutvarkyti ir reikal. Niekas neatsisakys prisidti prie mogaus gyvybs igelbjimo.
Klebonas patyljo ir dst savo plan toliau.
Pavard truput pakeisim, tarkim neideraitis, vardas tiks tas pats. Metrikuose bus urayta, kuriais
metais, t ar t mnes ir dien prim krikionik tikjim, kriktytas tokioje banyioje ir taip
toliau. Sen pas galsi sakyt, kad pametei.
Kad tiktai taip ir pavykt, kaip js sakote, vylsi Ramut. O baltaraii pas jus ar yra? dar
parpo jai. K jie daro su vietiniais ydais?
Nedaug pas mus buvo yd, gal tris eimos, bet, tik prasidjus karui, dingo. Visk palik ibgo.
Pas mus kol kas ramu, baltaraii nra. Kituose, didesniuose, miesteliuose girdti, kad audo ydus
ir aktyvistus.
Vis tiek jie pasirodys... Kain, kaip jie pairs ms buvim? vis nerimavo Ramut.

 Visi ia mano geri pastami. Jeigu gyvensit klebonijoje, niekam neuklisit. O paskui kad ikelsim
didiules vestuves... Tegu visi mato, kad susituokt banyioje. Sukviesim ir prietelius, ir neprietelius
visus pavaiinsim, pamylsim. O paskui visiems bsit inomi kaip mano giminaiiai. Daktaro ia
miestelyje seniai labai reikia. Visi tik diaugsis suinoj, kad klebono giminaitis daktaras.
Ai, dde, kad neatsisakai mums padti. Dar ir vestuves ruoiats ikelti. inoma, mes prie to
prisidsime, o gyvendami ia u visk atsilyginsime. Kad tik viskas pavykt, aminai bsim dkingi.
Man nieko daugiau nereikia, kad tik js btumte laimingi, nuoirdiai palinkjo klebonas. O
dl viso kito, a n kiek neabejoju. Ar dar paviesi kelet dien, Ramute? Turbt nebgsi taip greitai
atgal namus?
A tik pernakvosiu i nakt, o rytoj vaiuosiu, turiu bti darbe. O Dovyd palieku js globai.
Na, ir gerai, mes su juo tursime k veikti. Apie kai k pasineksime, kai k paskaitinsime. Tave
stot nuve bernas. Btumte prane, kad atvaiuojat, biau ir dabar pasiunts arklius.

8.
Pusiaukelje tarp geleinkelio stoties ir miestelio nuo viekelio atsiakoja siauras, liepomis
apsodintas keliukas. Jis veda prie akmenimis grsto kiemo, kur stovi auktais pamatais, kiniais
pastatais apjuostas senovinis, gaspadorikas dvaras. I tolo vieia baltos akmenins tvart sienos,
ties kuriomis sustoja keliuk lydjusios liepos ir pro medi lapus raudonuoja namo stogas.
Namas didiulis, dviauktis, dviej gal, atskirt vienas nuo kito erdvia priemene. Per priemens
vidur laiptai antr aukt, po laiptais durys dvilang kamarait. Apaioje gyvena eimyna, o
viruje visada tvarkingi, su baltomis uuolaidomis ant lang, baltom staltiesm ant stal, graiai
paklotomis lovomis, kartas nuo karto valomi ir vdinami kambariai. Niekas neino, kada ia gali
ugriti svei i Kauno.
i grai, tvarkinga sodyba su imtu hektar ems priklauso Vyto sesers uoviui ministrui ir jo
broliui alteniams. Visi gimins ia suvaiuodavo ventes vsti. Dabar dvare eimininkauja
nuomininkas Budrys. Kol buvo gyvi, tvarksi ministro tvukai, o jiems mirus, buvo ilgai galvojama,
k daryti su eme. Visi turjo gerus valdikus darbus, ir ems dirbti niekas nenorjo. Vyresnysis
brolis labai norjo em parduoti, bet uprotestavus broliui ministrui ir daugumai jam pritarus, em
buvo inuomota buvusiam kio agronomui Budriui. Su slyga, kad antras auktas bt neuimtas ir
visada paruotas taip, kad bt galima jame gyventi. Bet kuriuo met laiku, bet kuri dien, kartais net
ir nespjus, atvykdavo svei, kurie um virutin aukt gyvendavo ia kiek tinkami.
Pasirodius rusams Lietuvoje, ministras su eima susiruo trauktis Vakarus, tik ikilo klausimas, k
daryti su maria? Ji lauksi pirmagimio, buvo paskutins ntumo dienos, kai atjo inia, kad
mogus, turjs pervesti per sien, yra pasiruos ir laukti jau nebegali.
Visiems buvo aiku, kad Birut negals keliauti kartu. Nebuvo laiko svarstymams. Skubiai buvo
nusprsta nuveti j kaim pas Budr, o su ja kaip bus, taip, liko ir jos vyras Tadas.

ia ji, kaip ir buvo galima laukti, pai pirmj dien ir pagimd, o tos paios dienos nakt ministras
su mona ir jaunesniuoju snumi slapta perjo sien ir atsidr Vokietijoje.
Taip susiklost, kad ministro marti gimd, padedant senai kaimo bobutei, bet viskas prajo
skmingai. Berniukas gim sveikas, o gimdyv, n savaitei neprajus, pakilo i lovos.
ia kaime su maiuku bt visai gerai. Didiuliai kambariai, grynas oras, vieias pienas, kiauiniai,
darovs, jei nedrumst ramybs tokie neaiks laikai. Niekas neino, kas laukia rytoj. Vis laik
gyveni baimje, kad kas neskst, kad ne iandien, tai rytoj neatvaiuot maina iveti Sibir.
Gyveno slapstydamiesi, bet kol kas vykiai klostsi palankiai.
kis be savinink, em dirba nuomininkas, atseit, savas mogus, ne buo. Norini ems gaut
neatsirado, kis iliko nei nacionalizuotas, nei iparceliuotas, nei iparduotas. U nustatytas pyliavas
ir prievoles buvo leista ir toliau em dirbti nuomininkui. Visos duokls buvo pristatomos laiku ir
jokie aktyvistai ar svetimi mons ia nesilank. Savi visi tyljo...
Igyvenus baimje metus, atjo vokieiai. Visi lyg ir atsikvp. Ko gero, bus galima grti ir Kaun.
Ten tv namai, draugai... Tv namuose galt gyventi. Gal pavykt kur nors sidarbinti? Apsilanks
Kaune Tadas labai nusivyl. Visame buvusio ministro name jau eimininkavo vokieiai, o sutikti
draugai patys neinojo, k darys toliau.
Grs Tadas ia, vietoje, pradjo darbo paiekas. Negali bti, kad neatsirast jam darbo... Negi
nepravers vokieiams jo isilavinimas, vokiei kalba ir ilgamet patirtis, dirbant departamente?
Pasikalbjo su vienu, kitu, kol pagaliau, viraiio rekomenduotas, sidarbino vokiei
komendantroje. Neilgai trukus komendantas pam j savo pavaduotojus. Tadas ten ir dirbo vis
vokietmet.
Komendantra kartu su valsiaus bstine buvo sikrusi netoli geleinkelio stoties, didiuliame dviej
aukt pastate, kur dar glaudsi patas, girininkija ir banko filialas. Dabar bankas jau nebeveik, ir ta
patalpa emutiniame namo aukte grotuotais langais buvo paversta dabokle. Ten bdavo udaromi
triukmadariai, chuliganai arba sulaikyti tartini asmenys.
I pradi Tadas darb vainjo dviraiu, o vliau komendantas dav jam motocikl ir jis tuos kelis
kilometrus kas ryt nuparpdavo maiau nei per dvideimt minui. Piet valgyti irgi vaiuodavo
namo. Kai kada Tadas pakviesdavo komendant namus, kur laukdavo Birut, paruousi skanius
pietus. Komendantas visada pasiimdavo butelait vyno. Po piet jie visi dar pasddavo, igerdavo po
taur, vyrai surkydavo po cigar, po to, padkoj eimininkei, motociklais dumdavo atgal.

9.
Kart po darbo parvaiavs namo Tadas rado labai susirpinusi Birut. Susirgo maasis Tomukas.
Jis pavakariais, pabuds i popieio miego, m dusti, trumpam atgavs kvpavim, auk, vl duso,
spardsi kojytmis. Veidel ipyl prakaitas ir atrod, kad tuoj, tuoj udus ir numirs vis akyse. K
daryti? Kaip jam padti? Be gydytojo pagalbos jis tikrai neitvers. O kaip pasiekt daktar i tokios
tolybs?

 Girdjau, kad klebonijoje yra daktaras. Gal ia nulkt? staiga prisimin Budrys. Motociklu
kaipmat buvo atgabentas daktaras.
Susupkit ilt antklod ir tuoj lauk, tik pavelgs ligoniuk liep jis isigandusiems tvams, ir
Birut supt spurdant vaik padav tvui.
Dieve, juk jam daug geriau! nudiugo Birut, kai vaikas lauke atgavo kvpavim ir atmerk
akytes. I karto atsigavo.
Kol tvas ant rank laik vaik lauke, buvo ivdintos patalpos ir, i lauko atnetas vaikas, vl buvo
paguldytas lovel.
Kol kas nieko baisaus. Stiprus gerkl udegimas, laringitas, bet reikt lankyti ir stebti, kaip
slgsta tinimas.
Tik sakykit, kada, kuri valand jums patogu? Turiu priemon, bet kada galiu atvaiuot paimt,
nesitvr diaugsmu laimingas Tadas. Kada tik pasakysit.
O ia vaistai, padav jis recept Birutei, turt padti. Stebsim. Siauia difteritas. Su tuo tai jau
sunkiau bt susidoroti.
Labai ai u visk. I tokios nelaims mus igelbjote. Neinau, kaip atsidkoti, su aaromis
akyse dkojo Birut.
N neinojau, kad ia pat turime tok brang mog, dar pridr Tadas. Baisu ir pagalvot, kas
galjo nutikt, jei ne js.
Ieinaniam Birut padav rank:
Kad ir tokiom aplinkybm, taiau malonu buvo susipainti. Labai ai. Lauksim.
Taip prasidjo dviej jaun eim bendravimas. Per vasar ne kart Ramut su Dovydu buvo
kvieiami pas altenius sekmadienio piet, ruden jie dalyvavo Budrio surengtoje derliaus ventje,
Kaldas kartu atvent klebonijoje. Naujuosius metus susitar sutikti vl pas altenius, pabti ilgesn
laik, net su nakvyne.
iaip jau Ramut su Dovydu veng kaimynini draugysi. Miestelyje su niekuo nedraugavo. Nelabai
norjosi ir ia. Geriau jau bt likti nuoalyje, nesivieinti, bet buvo nepatogu atsisakyti. mons
malons, inteligentiki, nuoirdiai dkingi u snelio gydym, gerbia, pasitiki. Nesinort, kad
galvot, jog puikuojasi ir todl tas bendravimas tssi, kaskart gaudamas vis didesn abipus
pasitikjim.
Kiekvienam apsilankymui buvo siuniami arkliai klebonij laukiamiems sveiams atveti ir
parveti.
Atjo Naujj met sutikimo vent.
Kaip visada, ia proga klebonij atvaiavo Budrio jaunesnysis snus Sauliukas. Skirtumas tik toks,
kad dabar ne su brikute, o atliuo nedidelmis dvivietmis dailiomis rogutmis.

Kai atvaiavo, jau beveik visi sveiai sdjo u stalo. Trko tik komendanto, bet netrukus ir jis
pasirod su dviem karininkais ir dailia panele, lietuvaite vertja.
Draugija susirinko grai, kultringa, visi mokjo auniai linksmintis. Valg ir gr saikingai, oko,
dainavo daug, sveikindamiesi su Naujaisiais metais, vieni kitus buiavo, nesvarbu, ar vyras, ar
moteris sdjo greta. Tostai, dainos, okiai tssi iki pat auros. Kai visi ivarg m ruotis miegoti,
Ramut pasikviet nuoaliau Birut ir papra:
Ar negalt kas nors ms parveti namo?
O kodl, susirpino Birut.
Neinau, kakodl blogai jauiuosi. Labai pavargau, be to, svetimoje vietoje negalsiu umigti.
Bet a jums paruoiau atskir kambarl. Ten taip ramu, niekas netrukdys. Manau, kad galtumt ir
pas mus gerai pailsti.
Ne, geriau bus namuose. Labai ai u visk. Taip auniai sutikome Naujuosius. Kit kart jau pas
mus.
Argi nesusitiksime rytoj? Tik nemiegokit labai ilgai, trei valand piets. Kada pasist arklius?
Labai dkingi, Birutle, bet rytoj norim pabt su dde klebonu, pas j irgi ada bti svei.
Na, jeigu taip... Nors labai gaila, apgailestavo Birut, einu, tuojau pasakysiu, kad kinkyt arklius.
Parve Sauliukas.
Saul jau buvo auktai, kai visi kiek mig, kiek nemig, klsi, praussi, dailinosi ir rinkosi prie
stalo. Visi apgailestavo, kad nebus daktaro su mona. Ypa jaunesnysis leitenantas Frydrichas. Jis jau
spjo simylti Ramut, tik j pamats buvo suavtas, vis vakar kviet okti, stengsi prie jos
atsissti u stalo. Buvo malonu, kad jie galjo susikalbti. Ramut visai neblogai kalbjo vokikai ir
visada surasdavo tinkam atsak jo pareiktus komplimentus.
Visai pavakariais, jau beveik temstant, kai sveiai u stalo buvo gerokai silinksmin, kiem lk
dviem arkliais pakinkytas vaelis. I jo ioko dailus, auktas, jaunas vyrikis ir atidav vadeles,
ibgusiam pasitikti Budriui.
Tai apsidiaugs ponia Birut, suuko jis imdamas vadeles, praom toliau. Girdite? Sveiai
linksmi, dainuoja.
Nusimets nuo pei ilg, plai namins vilnos burk, blok ant sdyns, pirtines susikio
kailini kien, patrypinjo, pamiklino kojas, pasitryn rankas, nusims ilt kepur, nukrt nuo jos
snieg ir eng verand. Priemenje ant gembs pakabins kailinius bei kepur, laiptais pasikl
vir.

10.

 Dieve, Vytas! paokusi i u stalo Birut pripuol, apkabino ir pabuiavo brol. Kaip tu ia
dabar? Tokia tolima kelion. Ar labai sualai? Taip netiktai...
Nieko, nesualau. Tik truput kojas, isilaisvins i jos glbio ir apvelgs sdiniuosius u stalo
ramino seser. Kaip sutikot Naujuosius metus? Matau, smagi kompanija.
Pats matai, nesnaudiam, apkabino svain Tadas. Ssk greiiau prie ms, suilsim. Reikjo
atvaiuot vakar, btume ir Naujuosius kartu sutik. Bet ir dabar nelidsim.
Vakar ir mes ventm sutikim, o iandien atvaiavau js pasveikint. Matau, kad js visai linksmai
nusiteik.
Kaip namuose? Ar visi sveiki? Kaip mama, ttis? Ar ilgiau pabsi? pamusi u rankos ved brol
prie stalo Birut.
Rytoj vaiuosiu atgal. Turiu reikal, o dabar mielai uksiu, praalkau kelionje.
Neileisime tavs taip greitai. Gaila tokios ilgos kelions tokiam trumpam susitikimui, pakl
vyno taur Tadas. Igersim dabar visi u Naujuosius metus ir u brang svei. Kvieiu visus igerti
kartu su sveiu.
Visi atsistoj igr.
Ar tikrai viskas gerai? vis nerimavo Birut. Atvaiavai taip netiktai... Gal kas namuose?
K tu ia dabar, sudraud j vyras, apie visk pasineksim vliau, o dabar pasilinksminkim. Tu
tik apsidairyk, Vytai, mosteljs ranka vertjos pus mirkteljo Tadas, koki grai paneli
turime.
Kad ir be mans ia kavalieri pakanka, pavelgs karininkus nusijuok Vytas. Paneli ne taip
gausiai...
Paskutinius sveius ileido tik po vidurnakio. Kai liko tik namikiai, Birut ir vl m klausinti apie
namus.
Nusiramink, sese, viskas gerai. Tiesiog atvaiavau pasveikinti su tokia vente. Tik diaugtis reikia,
kad, iaip taip itvr per tok komar ir ilik sveiki gyvi, galime vsti toki vent laisvi, smags,
nieko nebijodami. Gyvensim vl po senovei. O kas girdt i tavo tv? kreipsi jis Tad. Kur jie
atsidr? Gal ir be reikalo bgo i Lietuvos? Bt kaip nors pralauk.
Kas galjo inot, kad taip klostysis vykiai. Jei ne ta Biruts bda, btume visi pasitrauk. Pats inai,
kaip rizikinga buvo ia pasilikti. Dabar jau jie Amerikoje.
Neketina grti?
Lauks, kol baigsis karas.
Tas tai jau ilgai netruks. Vokieiai vos spja vytis. Gal dar praeis kokie meteliai, o gal ir t
neprireiks.

 Labai bijojom, prisiminusi t laikotarp atsiduso Birut, glaudms ia, nes daugiau neturjom
kur. Garb Dievui, igyvenom. ia ukampis, mons rams, neagresyvs. I aktyvist maai kas ia
lankydavosi. Stengms niekam nesirodyti. Gda prisipainti, net banyi nenueidavome. Dievas
gailestingas, gal atleis mums t nuodm? Reikjo kaip nors gelbtis.
tai ir isigelbjote, o dabar tik gyventi ir gyventi... Matau, su karikiais bendraujat. Kas jie jums?
Draugai ar iaip reikalingi mons?
Tas vyresnis ms komendantas. Nuo pat pirm dien pas j dirbu.
Turbt neblogai? O komendantra kur? Miestelyje?
Ne, geleinkelio stotyje.
Tenka vaint?
Ne bda. Turiu iskirt motocikl. Atstumas nedidelis, a ir iem juo vainju. Keliai neblogi,
visada nukasamas sniegas. Vaiavai pats matei. Vienas malonumas.
O kur js Tomukas, kad nematau? Jau didelis vyras uaugo?
Jau seniai vaikto ir po odel bando tart.
Tte, mama, ar ne taip?
Itaria ir daugiau, bet savaip. Mes tai suprantam, o kitus odius ir visai teisingai itaria. Buvo
vasar labai susirgs. Vos neuduso. Laim, kad daktaras ia pat, miestelyje, gyvena. Igelbjo.
Turit daktar miestelyje?
Klebono dukterios vyras. Jauni mons, i vasar susituok ir liko gyventi klebonijoje. Kai
susipainome per Tomuko lig, tai ir dabar bendraujam.
O pats nesiruoi vesti? Savo galtum turt tok vyr pipir, nepiktai pasiaip i Vyto Tadas.
Kadaise, kai buvai dar studentas, girdjau turjai mergait, sikio ir Birut.
Seni laikai, geriau jau n neprisimint. Dabar dar taip viskas nepastovu, vyksta karas, nelabai
tinkamas laikas kurti eim. Reikia palaukti, kol viskas susikratys.

11.
Vasar pas seser Birut vl atvaiavo Vytas. kart atidm motociklu. Nors ir trumpai viejo per
Naujuosius metus, bet spjo siirti Budrio dukter Laimut. Student tada buvo atvaiavusi
namus iemos atostog. Labai patiko ir vertja. Vytas nutar pabti ilgiau ir pasisukinti tarp t dviej
mergaii.

Kaip ir buvo numats Vytas, Laimut jau atostogavo ir jam netruko prog su ja susitikti, o norint
pamatyt vertj teko vaiuoti geleinkelio stot. Ir jis ne kart lanksi ir ten. Vertja auni panel,
bet Laimut sulig kiekviena diena darsi jam artimesn, ir jis vis daugiau laiko praleisdavo kyje.
Linksma, vitri aki geltonplauk jam primin Ramut ir adino seniai uslopintus, bet gerai
pastamus jausmus. Laimut bus kaip tik ta, kuri jis galt pamilti, ir tikjosi i jos panaaus atsako.
Priepaskutinio kurso Pedagoginio instituto student nebuvo baltarank. Neleido atostog
poilsiaudama, skaitydama romanus arba spuodamasi hamake po obelimi. Ji klsi anksti ir kartu su
samdiniais jo dirbti laukus. Eidama piet ar vakare po darbo maudydavosi eeriuke ir ssdavo u
stalo lapiais palaidais plaukais, kurie velniom sruogelm deng peius.
Kai nebdavo svei, visi valgydavo didiulje virtuvje u bendro stalo ir kiekvienas toks susdimas
primindavo linksm pobv. Valgydami nekjosi, juokavo, dalijosi spdiais, ir nuovargio po darb
kaip nebta. Prie stalo ir Laimut atviriau bei maloniau velg Vyt, o jis tiesiog nenuleido nuo jos
aki. Jau i alies buvo galima pastebti reikiam abipus simpatij.
Vytas ibuvo pas seser iki pat Laimuts atostog pabaigos ir isiskyr, gal ne visai taip, kaip
simyljliai, taiau kaip artimi, geri draugai. Pasikeit adresais, prisiadjo vienas kitam danai
rayti ir per iemos atostogas btinai vl susitikti.
Ivaiavus Laimutei, Vytas taip pat norjo lkti namo, bet Birut j sulaik. Papra palaukti iki
sekmadienio. Sekmadien ketino suruot atsisveikinimo pietus, pasikviest svei ir ikilmingai ileist
namus ilgokai viejus brol.
Pasikviesim komendant, i klebonijos daktar su mona, dar por kaimyn. Seniai bebuvome
susitik. Pasdsim, pasidiaugsim, juk negreitai vl pasimatysim.
A ir taip per ilgai usibuvau, bet jei tu taip nori, tai kodl gi ne, sutiko Vytas. Smalsu pamatyti,
koks mogus tas js daktaras, jei ryosi apsigyvent tokiame ukampyje.
Pamatysi, labai malons mons. Ypa mona. Man ji primena ms Laimut, nusiypsojo ses,
valikikai velgdama brol. Man atrodo, kad Laimut tau patinka, ar ne?
Kas i to? Tiek met mokosi, gal jau turi kok gerbj? Bt gerai suinoti, gal net neverta puoselti
vili?
Kol kas atostogauti atvaiuoja viena, neatsivea suadtinio. Jeigu tau tas rpi, galiu suinoti i
motinos, pasiov Birut. Tik tiek galiu pasakyti, kad didels pasogos nesitikk. Sunkiai veriasi.
Per tuos visus perversm metus tos begalins pyliavos visai nustekeno k. Pajam nra, bet
pavalgyti, ventes atvsti utenka. Vis tiek em...
Dar ko? Koki ia pasog? Pagaliau apie tokius dalykus per anksti nekti, nors mergait man labai
patinka, neslpsiu. Galima sakyti, pirma, apie kuri norisi rimiau pagalvoti. Gali suprasti, teko
sutikti ne vien, bet kad galvoiau apie vedybas, toki dar nebuvo. Gal kaip tik ir bus ji man skirta?
Matysiu, kaip ilgai a apie j galvosiu po isiskyrimo.
Prie antr valand Sauliukas nuvaiavo miestel, bet gro vienas. Daktaras pas ligon, o ponia viena
atsisak vaiuoti. Dkoja u kvietim ir labai atsiprao.

 Gaila, galjo ir viena atvaiuoti, bet suprantama... A irgi taip pasielgiau jos vietoje, apgailestavo
Birut.
Ar tau taip svarbu? Dl mans, jie buv nebuv, dar bus prog susipainti. Jei nebus, tai ne kain
koks nuostolis. Man dabar visai kas kita rpi.

12.
Atvents Kaldas namuose Vytas, likus porai dien iki Naujj met, ir vl pas seser Birut.
Laimut jau nuo Kald atostogauja, ir jie t pai dien susitiko. Susitikimas jau visai ne toks, koks
buvo vasar. Vytas sveikindamasis mergait pabuiavo, o ji n trupuio nesiprieino. Atrodo, kad
isiskyrimas juos dar labiau suartino. Abu susdo jos kambarlyje ant sofos. Vytas Laimut
prisitrauk ariau savs ir apkabino. Padjusi galv vaikinui ant peties i malonumo i umerk akis.
Kodl taip ilgai tekdavo laukti atsakym mano laikus? papriekaitavo Vytas, vis ariau
glausdamas mergait prie savs. Juk adjome vienas kitam danai rayti?
Stengiausi, teisinosi Laimut, bet ir pats suprask... Paskutiniai studij metai, pavasar egzaminai,
begals darbo.
inoma, suprantu, todl ir nepykstu. Paklausiau tik iaip, nes labai laukdavau, o kai nesulaukdavau,
tai visko prisigalvodavau. Kai sulaukiu i tavs laiko man vent, kai ilgai reikia laukti lidna.
Na, nieko. Neuilgo pavasaris, baigsis mokslai, prasids naujas gyvenimas. Bsiu laisva kaip
pauktis. Atostogausiu, ilssiuosi... Jeigu gausiu darbo, tai dirbt pradsiu tik ruden, o per vasar
susitiksim daniau. Jei tik tu panorsi... Nereiks n joki laik.
Linksmai praleisim i vasar. Paadu. Nuvaiuosim pasiirti, kaip a gyvenu, susirasim
pramog ir ia pat, vietoje. Galsim nulkt prie jros. Mes linksmai pagyvensime...
Visas tas likusias dienas iki Naujj met sutikimo visi labai uimti. Ypa moterys. Kepimai, virimai,
varinimasis. Tadas ivaiuoja komendantr, Budrys prie savo darb, o Vytui nra kuo usiimti. Jis
gulinja, skaitinja, aidia su mauoju Tomuku, tyko prog pabt su Laimute, bet j iuo metu labai
maai. Jos abi su Birute sukiojasi virtuvje prie didiuls krosnies, kak maio, minko, koioja.
Laimut trikampe skaryte pasiriusi plaukus, su languotu iursteliu, teluotom rankom ir miltuota
nosimi, vos pamaiusi virtuvje Vyt, bruko jam rankas puod su dideliu mediniu auktu ir liep
sukti cukr su kiauini tryniais.
Ar ilgai ia reiks trinti? nelabai noriai sdasi ant suolo Vytas su puodu rankose ir palaio sald
aukt.
Kol itirps cukrus, atsako jam Laimut, ir suk tik vien pus. Nemaskatuok su auktu bet kaip,
kur pakliuvo.
Pavakariais antrame aukte jau baltai utiesti ir puoniais indais padengti stalai. Pasirod ir pirmieji
sveiai kaimynai i vienkiemio. Jau ir Sauliukas pasistas klebonij.

Kai jo Ramut su Dovydu, Vytas sdjo su Laimute nugara duris ir atsistojs atsisuko tik tada, kai
Birut Vytui juos pristat:
ia gerbiamas daktaras su mona, o tai mano brolis Vytas. Jam bus labai malonu su jumis
susipainti.
Sunku sivaizduoti, kaip pasijuto Ramut su Dovydu, ivyd Vyt. Bet ir tas vos atsilaik:
Ramut, o su ja, net sunku patikti, ydas. Ir, kaip reikia suprasti, jos vyras daktaras.
Karta kraujo srov plsteljo ird ir per kojas lyg kas mietu bt tvojs. Nieku gyvu to negali
bti. Kas ia darosi? Kakoks absurdas, nieko bendro neturintis su tikrove... Baisi apgaul ir aki
dmimas. Jie tik vaizduoja vyr ir mon, o visi sitikin, kad taip yra i tikrj. Niekai... Kaip jie
drsta apgaudint padorius mones?

13.
Pirma mintis buvo demaskuoti, paskelbti vis akivaizdoje, kad jis joks daktaras, o paprasiausias
sukius ydas, apsimetlis, taip besislapstantis tarp ger, patikli moni. Po sekunds gro
savitvarda ir uteko jg aliau pagalvoti ir susivaldyti. Kils neapsakomas triukmas. ia pat sdi
vokietis komendantas. is eimos bendravimas su ydu gali pakenkti Tadui. Gali, ko gero, netekti
darbo ir tapti tariamuoju. vent bus sugadinta. Kils triukmas gali unuodyti visus ateinanius
metus. Ar neutenka, kad jam viskas virto komaru? Kam dar gadinti nuotaik kitiems?
Mes jau pastami, burbteljo ir skubiai atsisdo. Jam linko kojos ir, jeigu ne kd, ko gero bt
suklups.
Visk galima bus padaryti ir vliau, mst Vytas. iaip ar taip jie abu dabar jau mano rankose
ir niekur nedings. ito dalyko a taip nepaliksiu, tegul negalvoja. Gaus, ko nusipeln. Pasitaik puiki
proga sunaikinti Dovyd ir kartu atkeryti Ramutei, kad ikeit j yd, atstm jo meil, paemino.
Mat kaip? pamat pasikeitus Vyto veid Birut. Jeigu jau taip, tai pradsime vakarien. Praom
ragauti, valgyti, kas patinka, kvieiu igerti po taurel, kad nebt ilgu laukti Naujj. Ai, kad
susirinkot, bryje visiems bus daug linksmiau.
Laimut juto, kad Vytas kakoks nesavas, ir sunerimo. Nuotaika nepastovus dalykas. Maa kas.
Visas vakaras dar prie akis, bus matyti...
Vytas kaip nesavame kailyje. Stengiasi negalvoti, nematyti, bet, pats to nenordamas, jis vl ir vl
velgia Ramut. Kodl jis j sutiko btent dabar? Kai jau galvojo, kad j pamiro ir susirado kit
mergait, dabar, nejuiomis jas lygindamas, mat akivaizd Ramuts pranaum. Jam vl kaip ir
anksiau kilo noras dl jos kovoti.
domu, kok spektakl jie vaidina? Na, tarkim, kad Dovydas i tikrj daktaras. Girdjau, kad
adjo studijuoti medicin, bet, kad bt jos vyras, tai jau tikrai ne. Tada kodl jie kartu? Negi bt
tiek nusiritusi, kad gyvent susimetusi ir slapstytsi tame ukampyje? Bet palauk, juk jie galjo

susituokti prie rus. Taiau k reikia ta metrikacija? Pagaliau, ar jie susimet ar susituok jis vis
tiek ydas.
Vytui pikta, skaudu, jis nirta, ir apie niek kit negali galvoti. Taip, liksiu ia, nevaiuosiu namo tol,
kol visko neisiaikinsiu ir neatsikratysiu pagaliau jo, kuris vis gyvenim gadina man krauj.
Smagu, kad atjo laikas, kai a pasieksiu savo, galsiu jam atkeryti ir po to gal pagaliau
nusiraminsiu.
Po Naujj sutikimo visi miegojo ilgiau ir tik po piet, kai visi isivainjo ir liko tik savi, Vytas
prabilo:
Ar nieko neinojot, kad tas js daktaras ydas?
Negali bti, isigando Tadas, o Birut tik ipt akis.
Kad ydas tai tikrai, bet koks jis daktaras, pairsim.
Neauk taip garsiai, dar kas igirs... pripuol prie brolio Birut,
prasim.
Seniai laikas visiems inot. Keista, kad iki iol dar niekas nieko neino.
Vytai, gerai pagalvok, gal apsirinki? tyliai, vis dar netikdama klausia Birut, o Tadas net isiioti
nedrso.
Dar ko? Atuonerius metus vienoje klasje sdjom. Nulupt painiau.
Dieve apsaugok! Ar jie abudu ydai? vis dar prislopintu balsu kalbjo sesuo.
Ji lietuvait, bet tokia ji ten ir lietuvait, jeigu susidjo su ydu.
Jei suinot vokieiai, turbt ir jai bt blogai? dar ir dl Ramuts susirpino Birut.
Visko gali bti, nors neturt, susimst Vytas.
Staiga sikio ir Tadas:
Bet juk jie susituok banyioje. Ms klebonas juos sutuok, pats maiau.
ia jau ivis kakokia velniava. Sakai, susituok? suabejojo Vytas. Btinai turiu isiaikint.
Viskas labai jau paslaptinga. Gal ir tas js klebonas koks nors ydas?
Na, k tu? Tiek met ia gyvena. A pirmosios komunijos pas j jau.
Rytoj pat eisiu klebonij, tvirtai pareik Vytas, tegu negalvoja, kad bus palikti ramybje.
kart neisisuks. O gal geriau tuojau pat? Kol nespjo pasprukti...
Palauk, nors kelet dieneli, neskubk. Dar vents, Naujieji metai...

 O gal geriau visai nesikiti? patar Tadas. Kol kas ramu, tegu taip lieka ir toliau. Jeigu nebijo
klebonas ir laiko juos savo klebonijoje, tai tikriausiai ino, k daro. Baisu, kas gali atsitikti, jei viskas
ikilt vieum. Mes, inoma, nuo ios dienos nutrauksim su jais draugyst, o toliau klebonas juos
laiko, tai tegul u juos ir atsako.
Nukentt ne tik jie, bet ir klebonas, neduok Dieve. O ir mums gali kliti u tai, kad bendravome.
Nepatiks nieku gyvu, kad nieko neinojome. K pagalvos komendantas, u vieno stalo pasodintas su
ydu? Viepatie... kaip maldai sudjusi rankas kalbjo Birut.
Nieko nebus. Jis ydas jis vienas ir kaltas, tvirtai pareik Vytas. inos savo viet, kaip ir turi
bti. Kiek gali visus u nosies vedioti?
O gal ir teisingai Birut sako, Vytai? Dl to vieno ydo buvs nebuvs. Ujudinsi visiems bus
bdos. Gyvenimas prie akis, sulauks jie dar savo ir be ms, nedrsiai paprietaravo Tadas.
Vytai, Vyteli, neliesk tu j, praau, maldauju. Tu ivaiuosi, o mums toliau gyventi reikia. mons
ia geri, rams. Vis rus laikotarp igyvenome, niekas neskund... Negi mes imsime sksti,
trauksime itiek moni pavoj, o daktar, be abejons, gali suaudyti? jau su aaromis akyse
apkabinusi brol maldavo Birut.
Ar jau umirot, k ydai dar? Jeigu nebt ivadav vokieiai, visus bt ive, nebtumt n js
isilaik.
Vyteli, bk geras, neprasidk. Gerai Tadas sako. Klebonas juos globoja, jis u juos ir atsakingas.
Jeigu kada nors suinos vokieiai, tai jau geriau ne i ms. Nemanau, kad ir klebonui taip paprasta,
bet jis rizikuoja u tai, kad pasitiki monmis, savo parapijieiais, o mes imsime ir iduosime...
Pasigailk vis, pasigailk ms...
Vytui nusibodo tas sesers verklenimas. Jis pakilo ir ijo laukan ir, tik surks cigaret, gro atgal.
Visos tos kalbos j truput atvsino, bet jis neatsisak minties ir noro nuvykti klebonij ir pasikalbti
su klebonu. Reikia, po velni, vien kart isiaikinti, ar tikrai ir kokiu bdu jis juos sutuok?
domu, k jis pasakys, priremtas prie sienos?
U poros dien po veni Vytas vien ankst ryt, numojs ranka sesers praym likti namuose,
ijo klebonij.

14.
Su Naujaisiais metais, pasveikino Vytas klebon, nesutrukdysiu?
Ai, padkojo u pasveikinim, inoma, ne. Kuo galiu bti naudingas? pakviets Vyt sstis
paklaus klebonas.
Ar seniai pas jus slapstosi tas ydas? tiesiai r tik atsisds.
Joks ydas pas mane nesislapsto, n kiek nesutriks atsak klebonas

 Kurgi ne? ydas neideris juk pas jus gyvena? inokit, kad a j gerai pastu.
O js ar katalikas? netiktai pasiteiravo klebonas
Taip. Kodl klausiat? truput nustebo Vytas.
Tai tai tas js pastamas visai ne ydas, o toks pat katalikas, kaip ir js, ir a.
Kaip js drstat? Ir dar dvasininkas, net paoko Vytas.
Sskit, nusiraminkit, nutrauk j klebonas, reikalas tas, kad jis prim ms tikjim, buvo
pakriktytas, ved mano giminait ir a leidau jiems gyventi savo namuose.
Tiesiog negaliu patikti. Juk tai idavyst, pasityiojimas i ms religijos. Koks i ydo gali bti
katalikas? Jis tik gelbdamas savo kail...
Natralu. ydas ar katalikas visi mes norime gyventi, o ms pareiga padti vienas kitam.
Pirmiausia, jis mogus ir prie Diev mes visi lygs.
Na, jau ne. Kart jau idav ydai Krist, iduos ir tas ydas, jei tik matys, kad tai jam naudinga.
ia jau jo sins reikalas. Juk mes, katalikai, ar neidavm kiek kart savo Kristaus? Savo
tikjimo? Visi tie perversm metai akivaizdiai tai parod. Dievas gailestingas.
Tik ne ydams, kirto Vytas. Ir tai sakyti jums turiu a?
Drstu paklausti, kuo btent jums ydai nusikalto?
Nusikalto visiems, visai ms tautai. Negi neinot?
O jums asmenikai?
Po tokio klausimo Vytas net suglumo. Patyljo. Kadangi dels su atsakymu, klebonas kalbjo toliau:
Nemanau, kad jis bt tiek prasikalts, kad reikt j praudyti.
Vytas tuos klebono odius neturjo k atsakyti. Taip, jis nekenia Dovydo, pyksta ant jo, nori
keryti. Bet u k? Kad jis grauolis, turtingas, kad jam gerai seksi moksle, kad Dovyd, o ne j
myljo Ramut. Jis pats norjo paverti mergait, o kad nepavyko, ar ydas dl to kaltas? Ramut su
Dovydu nuo pat vaikysts draugai, o jis norjo juos iskirti, jautsi pranaesnis tuo, kad yra lietuvis,
per daug pasitikjo savimi ir visai pelnytai buvo atstumtas. Koki jis turi teis ir dabar drumsti jiems
ramyb?
Klebonas kalbjo toliau:
Pasaulyje tiek prigalvota, prikurta vairiausi religij, kai kurios skelbia savo pranaum prie
kitas, kirina mones, o Dievas vienas. A Dovydo neveriau, gyvendamas ariau susipains,
pamatys, suinos, ko moko ms tikjimas ir apsisprs. A tik padjau jam veikti barjer, skiriant
vien religij nuo kitos.

 Tuo labiau, kad jis dl savo asmenins naudos pamyn savo ir prim kit tikjim, nesutiko
Vytas, juk tai idavyst. Ko galima i jo tiktis?
Pirmiausia kalba eina apie mogaus gyvyb. Visokiais manomais bdais mes turime, privalome
vieni kitiems padti. O kas darosi dabar? Negi js su tuo sutinkat ir palaikot tas udynes? Kito
tikjimo primimas, jo formalumai dar ne viskas, j reikia priimti ir dvasia. ito dar palauksime.
Ko tada vertas tas kriktas ir visa kita, jei jam dar palikta teis apsigalvoti? Argi kriktas taip nieko
ir nereikia? Juk turi bti sipareigojimas, atsakomyb?
A tik padjau jam veikti klit. Jie seniai myli vienas kit. Mano pastangos padjo sukurti eim.
Jie graiai sutaria, gyvena meilje ir pagarboje. Dovydas gyvas, dirba kiln darb, padeda monms.
Visi j myli, gerbia, bdai itikus, aukiasi jo pagalbos. Iki iol tas ukampis neturjo gydytojo, niekas
nenorjo ia gyventi ir dirbti, o dabar visiems prieinama medicinos pagalba. Kodl negali likti taip ir
toliau?
Vytas, nuleids galv, ilgai sdjo ir mst: ydas toks, ydas anoks, o kas gero i mans lietuvio
kataliko? tai ydas jau gydytojas, vis mylimas gerbiamas, padeda monms... O k a nuveikiau
per iuos metus? Ar a visokiais bdais nesigelbjau, ujus sovietams? Kaip kas iman, taip
stengsi ilikti. Tas karas igelbjo nuo rus, bet ne kakoks gimin ir vokietis. Ramut man jau
aminai uvusi ir jeigu neatsiras, kas sks, jie gyvens vis gyvenim.
Prie atsisveikindamas su klebonu Vytas dar pamindikavo, norjo lyg paklausti, kaip pas daktar
patekti, taip norjosi pamatyt Ramut. Bet ar verta? Staiga persigalvojs jis rytingai padav rank
klebonui:
Tai a jau eisiu. Atleiskit u sutrukdym ir skms jums.
Tegul sau gyvena, tai j likimas, o man metas pasirpinti ir savo gyvenimu, eidamas i
klebonijos mst Vytas. Gerai, kad nujau klebonij, visk isiaikinau. Buvau atsidrs ties riba,
kuri perengs negaliau laikyti savs doru mogumi, kataliku.
Gro paiu laiku. Jau rado padengt stal pietums ir, nusimazgojs rankas, Vytas sdosi. Netrukus
atjo Laimut ir, kai ji prisiglaud, irdyje pasidar lengva ir gera...

Broliai

1.
Netoli miestelio, graioje vietoje, pamikje ant kalniuko i toli matosi visai grai sodyba. Bet tik i
tolo. Prijus ariau ne tokia jau ir puiki.
Dviej gal namas nebenaujas. Kadaise geltonai daytas dabar nubluks ir apsilups. Trksta
langini, tvoros vietomis ilinjusios, po galiniais namo langais nuo viekelio puss atitvertas
darelis ole uls, be ied. Vos ymu saului kuoktelmis apsodintos lysvels ir tik ariau
trobos, prie varteli, veliai sul erki krmai, susipyn su iemini jurgin stiebais, auktai
ikl rausvus ir gelsvus iedus, puikuojasi.
Darelis apleistas, taiau plotai su darovmis gerai priirti. Nuravtose, apvagotose nuo kalno iki
pat viekelio suartose tiesiose vagose veliai aliuoja morkos, kopstai, svognai, burokai, bulvs. Ir
jav laukai aplink sodyb gras, tankiai sul.
ali, net juodi plotai be svri ir usni vilnija iki pat miko, kai tuo metu kaimyniniuose laukuose to
gero pilna, o laukai net geltonuoja. Pasivalgs po laukus, dar pamatysi spygliuota viela aptvertas
ganyklas, kur ganosi karvs, telyios, pulkelis avi ir kumel su kumeliuku.
I visko sprendiant, k tvarko gaspadorika ranka, bet gal pasirodys netiktina, kad jau eeri
metai, kai kyje gyvena vieni vyrai.
Kai mir tvas, vyresniajam snui Karoliui buvo jau trisdeimt ir jis, kaip vyriausias, m vadovauti
kiui. Jam talkino neseniai i kariuomens grs vidurinysis snus Justinas, o jauniausias
eiolikametis Povilas padjo motinai prie ruoos. Jis dirbo visus darbus, kurie buvo per sunks
ligotai motinai, o kai u met mir ir motina, Poviliukas taip ir liko prie peiaus.
Nesiprieindamas jis dirbo visus moterikus darbus, tais valg, kep duon, mu sviest, sjo,
ravjo darus. I maums prats vis klausyti, dar taip, kad tikt broliams.
Vyresnieji, per savait nusiplk nuo kio darb, sekmadieniais retai ir banyi benueidavo. Geriau
jau likti namuose ir pamiegoti tas kelias valandas. O k jau bekalbt apie kokias vakarukas? Pagaliau
jau ir amius nebe tas. O Poviliukas ne tik sekmadieniais banyi, bet ir iaip danai isprukdavo
miestel. Ten sigijo bendraami draug, su jais imoko okti, o kart, kit pamgins vakarukose,
jau neapleido n vienos geguins ar vakarons, kur visada buvo pilna grai mergaii.
Broliai mat, kad Povilas labai jau danai ibga miestel, bet nieko nesak. Tuo labiau kad neturjo,
k jam prikiti. Kada bepareit i kokio pasilinksminimo n kart nepramiegojo.
Keliasi su visais kartu, ruoiasi, kuria pei, taiso pusryt. Jo viskas padaryta: kiauls paertos, karvs
pameltos ir ivarytos aptvar. Pusryiai, piets visada laiku ant stalo ko i jo daugiau nort? Savo
darbus padaro tegul palaksto, kol jaunas. Bet kai igirdo, kad Poviliukas draugauja su Mikio
Magdele, abu broliai ne juokais susirpino.

Vien sekmadien, kai Poviliukas susiruo banyi, Karolis j sulaik:

Palauk, pasikalbti reikia.
Kodl btinai dabar? Bus dar laiko, kai pareisiu i banyios.
Ar neinom, kai ieisi dabar, tai be nakties negri. Ar tada neksim?
O ryt visa diena ir poryt, nujauia vaikinas, apie k bus kalba. Jam nelabai malonu ir u tai
atsikalbinja. Bet Karolis grietas.
Ssk, kad pasakiau. Ryt, poryt ir vis savait darbai laukia. Nebus kada nekuiuotis. Nieko
neatsitiks, kad ir nenueisi kok kart.
Gerai jau. Nueisiu ir vliau, mato Povilas, kad brolis rimtai nusiteiks, ir sdasi u stalo prie
Justino. K tu ia man dabar pasakysi?
Ar tiesa, k mons neka? Miki Magd mergini? Tiktai sakyk teisyb, nemeluok.
Kam meluoti? Magdel jau antri metai kaip myliu. O ji mane... Man jau dvideimt met, su virum...
Kai per Velykas jai sueis atuoniolika, tada enysims.
Ir tu itai kaip niekur nieko man sakai? u stalo raudonas kaip virtas vys Karolis.
Tai kad klausei ir liepei nemeluot, k turiu daryt?
Tai pas Mik ukuriom susiruoei? piktai nusijuok Justinas. Ar ne geriau bt buv pas Band,
u ups? Tas ne toks plikis. Jo Morta net eias okas pamikm gano.
Tas plikis geriau gyvena u mus, jei nori inot. Bet ukuriom a n nemanau. Parsivesiu savo
namus. Ar neturiu kur?
Namai ms vis, pakeit bals Karolis, ar nematai, kad ir taip maa vietos? Kur tu j dsi
parsiveds?
O stancijoj? Ar taip, ar taip tuia stovi, n kiek nenusimin Poviliukas.
Tai tik vasar. Ateis iema sualsit kaip tarakonai.
Susimrysiu krosnel. Krensim ir bus ilta. Jei nekrentumm, tai ir itame gale bt alta.
Dar vienas kaminas ant stogo, isiiep Justinas.
O kas ia blogo? Du galai du kaminai. Namas tai dviej gal, nemat nieko blogo Povilas. Ir
ivis, toks namas ir nebeatsiras vietos vienam mogui? Kaip tilpom visi, kai mama ir tt buvo taip
tilpsim ir dabar.
Kaipgi tu taip, brolau, ugniaus pykt bando ramiau kalbti Karolis. Kodl btinai toki
ubag? Ar negaljai susirast geresns? Jeigu kur ger viet nieko nesakyiau. Kad ir ukuriom.

Gal dar ir dal sukraptyiau. O dabar, kaip tu galvoji su ja gyvent? Nei ten, nei ia.
Taip, kaip visi. Apsienysiu ir gyvensiu.
O tu ar pagalvojai kada, kodl a iki iol neenotas? Taip pat ir Justinas.
Kas jus ino? Nenorit ir nesienijat.
Ogi todl, kad trks, ply reikia ilaikyt iel em. Visi trys su eimomis tame kyje mes nieku
gyvu netilpsime. Na, tegul mes apsienijam visi, parsivedam bobas ir imam pert vaikus. Vietos
maa, duonos dar maiau. Pyktis, barniai, petyns... Tenka skirstytis, dalintis... Ir kas i to ieis? I to
valako n po septynis hektarus negausi, o kur dtis em atsimus? Gyvent kakur tai reikia, o i ko
statyti trobas, pirkti gyvulius, ems kio padargus? Taip ir atsiranda tokie grytelnikai kaip Mikys,
Bandis ir kiti. Palaukim dar su tom enatvm metelius, kitus... Neskubkim, susidarys daugiau pinig
bankelyje, tada ir irsim.
Kad js inotumt, kaip man nusibodo prie to peiaus. Bent jau eiminink bt kaip visuose
normaliuose namuose.
O ar ne geriau bt tau susirasti koki nors pasiturini ukurin ir ieiti gerus namus? Kaip
nesisuk dviems i ms teks ieiti ukuriom, norint ilaikyti iel, neidalint valak. Tie, kurie
ieis, atsiims savo dal pinigais, o tam, kuris imoks pasiliks kis. tai ir turim visi savo
gyvenimus, visi gaspadoriai. Tu dar toks jaunas, palauk iki kariuomens. Po kariuomens visai kitaip
galvosi. Toki Magdeli pilna, o per ilgesn laik gali pasitaikyti ir gera vieta, ir n kiek neprastesn
u Magd mergel. Tu dar gi nieko nematei: nei svieto, nei merg.
A negaliu laukti kariuomens. Kol a atitarnausiu, ji gali itekti u kito, pasiklauss brolio
kalbos nebe taip tvirtai sako Poviliukas.
Tai ir gerai. Jei iteks u kito, tai inosi, kad tu jai nebuvai reikalingas, o jei jai tikrai tavs reikia,
tai lauks. Kiek ia truks ta kariuomen, viso labo tik pusantr met.
Ne, staiga rytingai pakilo nuo suolo Poviliukas, kariuomens a nelauksiu. Kaip susitarme,
taip ir padarysim. Po Velyk enysims ir baigta. Nereikia man joki ukurini. A irgi mogus
kaip visi. Kai bus, kas ruoiasi namuose, a taip pat galsiu eit laukus su jumis kartu. Kai ateis
Magdel, tai nuo to visiems bus tik geriau.
Jeigu jau taip, tai daryk kaip nori. Tik i anksto inok, kad mums su Justinu tavo Magdos nereikia, ji
mums ne gimin. Kaip norit gyvenkit, kaip imanot taip verskits, pakilo ir Karolis. Ne
Magdai ia eimininkauti, ne tokios eimininks mums reikia.
Tai parsivesk toki, kokios tau reikia, man bus gera ir ta, atkirto Povilas ir, stvrs nuo suolo
kepur, ijo pro duris.
Neusibus ji ia ilgai, pagrasino ieinaniam pro duris Povilui iki iol tyljs Justinas, tegu
negalvoja.
O k tu jai padarysi? i priemens gro prie dur Povilas. Tik pabandykit paliesti.

 Bus ir kitoki bd irkyt, aipsi pro sus Justinas, imsi mat mutis su bobom.
Dar pamatysim, kaip bus toliau. Pavasaris toli, o dabar a ieinu, gal dar spsiu ant sumos.

2.
Po vestuvi Povilas su Magdele sikr stancijoj. Ji graiai sutvark patalp, nuo sien ir lub
nubrauk voratinklius, ival, iblizgino langus, su rau iveit grindis ir prities austini takeli.
Graiai uklojusi lov, prie dur pakabino rinktiniais ratais aust rankluost.
Ryte jaunieji keliasi anksti. Magdel tuojau prie peiaus: kaiia bulves kiaulms, gamina valg, o
Poviliukas prie gyvuli. Kol paeria kiaules, pamelia karves ir grta ivars gyvulius aptvar
pusrytis jau ant stalo.
Magdel nors ir jaunut, bet tuos darbus gerai moka. Jau teko ir pas kininkus patarnaut u pusmerg.
Sukasi vikriai, greitai, stengiasi, nori tikti dieveriams, bet ie pasipt, paniur ir j vis
skersakiuoja. Nieko nekalba, kai paduota pavalgo, o nekasi tik tarp savs. Su Povilu jokias kalbas
nesileidia.
Magdel, ileidusi vyrus laukus, apsikuopia pirki ir darus. Vagos ilgos, n pradios, n galo
nematyti. Kaip neskubtum vis ant vietos. Vien gal ravi kitas elia. Nuravt reikia, o laiko
nedaug: valand, kit padirbjai, o jau eik melti karvi piet, kol pamelei irk ir vyrai tuojau
pareis i lauko. Reikia skubt, kad nesusivlintum su pietumis. Taip besidarbuojant, nepamatai, kaip
prabga laikas.
Ji jau prie visko priprato, o Povilui rpestis kaip geriau pasiruoti iemai. Su plytomis ne bda
parsive i uovio. Stat nauj tvart, o sen mrin nugriov, nes vienas galas buvo jau visai nuirs.
Plyt dar visai ger pilna, bet, kai reikjo susirast meistr, ijo visai prastai. Kur eina meistr
neranda namuose. Visi vienkiemiuose, skuba per vasar padaryt dar iem usakytus darbus ir, kol
nebus baigti darbai, n vienas negali atsitraukti. Kain, ar pavyks Povilui rasti meistr, kad sumryt
ir jam krosnel apsiildymui? Taiau nieko nereikjo. Karolis, pamats, kad Povilas atsive kiem
veim plyt, grietai pareik:
Jokio peiaus statyti stancijoje a neleisiu.
Tai, kaip ia dabar? nejuokais isigando Povilas, kurgi mes dsims per iem?
Galsit persikraustyt kamarait.
Tai kad kamaraitje per iem n kiek ne iliau negu stancijoje.
Netiesa. Duonkepis peius priildo. Kiek priildys, tiek ir uteks. Usikamysit gerai langel, kad
vjas sniego vid nepripst, guol pasitaisysit ariau iltos sienos ir igyvensit.
Bijok tu Dievo. Nebus n kur aut isidiovint ruden per lietus, iem per lapdribas. Ar jau visai
pabldai?

 O ar pagalvojai, i kur imsi tiek malk, kai reiks per iem suildyt toki stadal? kl bals
Karolis. Stancijos langams antr iemini nra, sienos netinkuotos, vjas ir altis eis kiaurai, kaip
per siet. Malkas plekinsi, o ilumos vis tiek nebus. Neduosiu a malk vjui ildyti.
O a nieko neirsiu. Kai tik gausiu meistr, vis tiek pasistatysiu krosnel, o ir malkos ne tavo
vieno. Visi trys vaiavom mik per iem.
Nereikia, Povilai, nesibarkit, sikio ir Magdel. Bus gerai ir kamaraitje. Kamaraitje tai tik
nakt permiegot, o dien, vis tiek pirkioje praleidi. Ten ir ruoa, ir visi darbai dirbami. Bus kur
pasiildyti.
Kodl mes? Tegu jis pats kamaraitje miega, jeigu ten taip gera.
Kaip pasakyta taip ir bus. pirki nesileisim, peiaus statyt neduosim. Jeigu kamaraitje
nepatinka, tai galit eiti, kur norit, nors ir ant pliko lauko. Man vis tiek.
Nieko nepadarysi: pats jauniausias yra reikia bti maesniam, tenka vyresniems nusileisti. Kiek
kamaraitje, kiek pirkioje iem iaip taip itemp, o pavasar Povilas kariuomen.
Taip ir liko Magdel viena su dviem prieikai nusiteikusiais senberniais. Kiek ji nesipl,
nesisteng taip ir nesugebjo gyt j palankumo. Pagaliau susitaik su esama padtimi ir visk
ranka numojo.
Nekreipdama dmesio j nuotaikas, dirbo prastus darbus, pavalgydavo tik tada, kada vyrai nueidavo
nuo stalo, nekjo tik tiek, kiek reikdavo ko nors paklausti. Stengsi, kiek galima maiau maiytis
jiems po akimis, bet vis tiek ukliuvo...

3.
Vien vasaros ryt, grusi i tvarto pamelusi karves, Magdel pamat pro udarytas pirkios duris
besiverianius juodus dmus. Ji baisiausiai isigando:
Taip dar nebuvo. Turbt ukriau ugn, pamirusi atidaryt jukas?
Pastaiusi kibir su pienu gonkelse ant suoliuko, nuspyr nuo koj mediokus ir basa puol vid.
Pilna pirkia dm. Pro atvertas duris tirt juod dm kamuolys, ivirts priemen, utemd akis.
Netiktai kvpusi uspringo, usikosjo, i aki pasruvo aaros. Nieko nematydama, graibydama
sien, m iekoti juk. myn kak tai minkt. Siekdama eng kit ingsn ir vl pajuto kitos
kojos tarpupiriuose kak glitaus. Pagaliau, suradusi jukas, atov ir puol atidaryt lang.
Po vis pirki pasklido bjauri mogaus mlo smarv. Magdel nesusigaudo i kur tai? Tamsu, nuo
dm aaros grauia akis, sprangu gerklje, bet, gav skersvjo, dmai po truput m sklaidytis ir
jau buvo galima kai k irti: pirkios grindys pilnos basom kojom primint dmi, Magdels
pdos, kaip moliu apdrbtos. Nuo t dmi ant grind ir nuo koj sklinda bjaurus kvapas, o jau prie
peiaus, kur ji iekojo juk, tai kojomis iminkytas visas tirtas blynas, tik pakraiuose iek tiek
praskyds ir nubgs per vis asl iki pat dur.

Tik dabar Magdel visk suprato. Kol ji buvo tvarte, katras vienas, o gal ir abudu broliai senberniai
priderg prie krosnies, udar jukas ir ijo laukus. inojo, kad puldama atidaryti langus ir duris,
imaknos po vis pirki.
U k, u k? verkdama balsu pasileido per sod prie tvenkinio mazgoti koj. veit su olmis,
tryn su smliu, mirk vandenyje, o paskui apsisausino varnal lapais. Atrodo, kad jau varu, bet
smarv neinyksta. Tik pajudjus, trenkia, net nos rieia. K daryt? Kiek galima mazgot? Vanduo jau
nebepadeda ir reikia laukti, kol savaime igaruos.
Kai gro nuo tvenkinio, ugnis peiuje jau smarkiai sideg, su bulvmis ukaisti puodai jau putoja.
Susiradusi gonkelse mediokus, apsiav, paplov kibiru i lovio pasmusi vandens pyl ant ugnies
kart, kit, kol nustojo nypti pajuod nuodguliai. I peiaus per pried visais kratais ant grind
m bgti drumzlinas, su pelenais susimais vanduo.
Na, ir tegul.
Vl udariusi visus pirkios langus ir duris, nujo stancij. Pam didesn skarel, paties ant lovos
ir m krauti j savo daiktelius. Pasiims tik tai, kas labiausiai reikalinga, o patalyn, lov ttuis
parsive su arkliu, kai turs laiko.
Susidar nemaas ryulys. Pakilnojo sunku, bet nieko, nusine. Dar kart pasiirjusi, ar vl
nesigaljo ugnis, gerai utrenk duris.
Tegul. Dar man, o pasidar patys sau. Baisu ir pagalvot, k jie ras parj i lauk. Savaits
neuteks visk ikuopti, o jau smarvs tai visam mnesiui.
Gonkelse nuspyrus nuo koj mluotus mediokus, basa ijo pro vartelius. Kitoje varteli pusje
persiegnojo, ulau alyvos akel, kad niekad gyvenime nekelt kojos tuos namus, ir verkdama
ijo su ryuliu ant pei.

4.
Kai parjo i kariuomens Povilas, dar band prikalbinti Magdel, kad eit su juo gyventi vienkiem,
bet i grietai atsisak.
Tu daryk, kaip sau nori, o a u jokius pinigus. Plkiausi kaip kokia kvail, i kailio nriausi, o
kaip man padkojo? Geriau jau pas kininkus biau tarnavusi.
Kas belieka daryti Povilui? Tenka palikti brolius ir ieiti miestel visam laikui. Bet k veikti ijus?
Diena, kita dar kaip sveias, o k daryt toliau? Ko nusitvert? Kaip pradt gyvent?
Magdel miestelyje suinojo, kad susirgo lentpjvs darbininkas ir savininkas ieko mogaus jo
viet. Povilas, nieko nelauks, nujo suinoti. Ir laiku pataik. Prim, bet tik laikinai, kol pasveiks ir
sugr mogus. Udarbis ne kain koks, bet pradiai ir tiek gerai. mogus gr, negr, o jis jau
iandien turi darbo. Moka po tris litus per dien, nedaug, bet per mnes jau is tas susidaro.

Nelengva tampytis su rstais, bet nelengvi darbai ir kyje buvo, o kai prisimena, kai tiek met
eimininkavo prie peiaus, tai net nusipurto. Geriau jau sunkiausius darbus dirbti, nei bti gaspadins
vietoje.
Darbas ia pat, visai netoli nam. Per valand, skirt pietums, jis suspja pareiti namo, o kartais ir
Magdel pietus atnea. Tada jie abu susda ant rietuvs tik k ipjaut, sakais kvepiani lent ir
valgydami nekuiuojasi.
Povilas valgo ir nenuleidia aki nuo Magdels. Pasiilgo jis per tuos metus, k ir bekalbt. Tokia
grai, tokia miela irdiai... Per t laik dar labiau igrajusi, papilnjusi... Gerai padar, kad ved
prie kariuomen, o tai ko gero Vacys bt susuks jai galv. Jau tiek lindo, visai be jokios sins.
Juk mat, kad jie rimtai draugauja. Taip stengsi atviliot, nors Povilas dar ia tebebuvo. Galima
numanyt, k bt dars, jei tiek laiko jo nebt buv arti. Nors buvo pasiadj vienas kitam mylti
iki grabo lentos, bet k gali inoti... I aki tai ir i irdies, o ia dar toks Vacys.
Kokia Magdel grai, kai ypsosi, jau ir saulje degusi, o nosel net lupasi. Povilas dirba, o ji irgi
netinginiauja: kas tik paprao, eina ravti dar, eina prie kitoki darb pas kininkus. Ir ji udirba po
lit, kit.
Neprasim, Povilui norisi pradiuginti Magdel. Atsiimsiu a i broli savo dal ir, jei leis tavo
tvas, ant to paio sklypo pasistatysim savo trob. Tursim kur gyventi.
O dabar ar blogai? Turim atskir kambarl, galim gyventi ir gyventi kiek tiktai reiks.
Negi nenori turt savo? Dviej gal, dideliais langais, baltom langinm? O po langais darelis.
Gyventume vieni, nei mes niekam, nei mums niekas nesimaiyt. Ar nebt smagu?
inoma, k ir bekalbt, susimsto Magdel, tik kakodl tai nesitiki. Pikti kakokie tie tavo
broliai. Ar tik mans taip nekenia?
Rups ir gana. Kai pagalvoju, k jie tau padar, kiek tu nuo j prisikentjai, tai umut per maa.
Man atrodo, kad neatiduos jie tau tos dalies taip lengvai.
Niekur nesids. Turiu gauti tai, kas man priklauso. Ne j praau, o savo tv palikt.
Duok, Dieve, o kol kas ir taip gerai. Ar ne? Kad tik sveiki btume.
O jeigu kada atsiras maiukas? Tada tai jau tikrai reiks daugiau vietos, netilpsim visi tame
kambarlyje, ypsodamas primin Povilas.
Kas ino kada kas bus... meiliai ypsosi Magdel, o jeigu bus, tai bus bda bus ir roda.
Eisiu kuri nors dien pas brolius, o tai ko gero pagalvos, kad a jau umirau, kad man jau nieko
nebereikia. Nepasilyt...
Tai gal jau metas ir prie darbo? Uteks burkuot, paragino atjs vyresnysis darbininkas, valanda
jau prajo.

5.
Vien sekmadien, pavakariais eina Povilas pas brolius prayti savo dalies.
Rado juos sdinius ant suoliuko po langu. Vakaras malonus, iltas, be vjo. Vyrai sdi, rko, ilsisi.
Gero vakaro, pasisveikino prijs Povilas, tai poilsiaujat?
Ssk ir tu, pasislinko ariau Justino Karolis. Pasdsim visi kartu, seniai besimatm.
Girdjau lentpjvje dirbi. Ar gerai moka? paklaus Justinas, kai Povilas atsisdo.
Ne kakas, bet dirbti kur nors reikia. Per mnes ieina netoli imto.
Ne taip jau blogai. O valgymas savo?
Tai jau taip. U valgym nemoka.
Prie tokio darbo ir apavas, ir drabuiai plyta. Irgi kainuoja.
Kas be ko... iki iol Povilas apie tai nepagalvojo.
Kak nori pasakyt? Ne iaip sau juk atjai? nori greiiau suinoti Karolis ir, numets ant ems
nesurkyt suktins gal, primyn j koja.
Tavo teisyb. Ne iaip sau paplept atjau. Reikal turiu.
Tai sakyk, ko dar lauki?
Noriau, kad atiduotumt man priklausani dal pinigais.
O kam tau jos taip greit prireik?
Ne taip jau greitai. Metai, kai apsienijau, dar kariuomenje pusantr met... Manau, kad pats laikas
atsiskaityti.
Matai, ar nesakiau, kad nesienytum. Visi krvoj per tuos metus, irk, kiek pinigo btume padar.
O dabar teks palaukti, kol mes su Justinu padarysim tiek, kiek tau reikia.
Ar a nedirbau visus tuos metus, kol ijau kariuomen? enotas, neenotas kariuomen vis
tiek bt pam.
O kai ijai kariuomen, viskas taip ir liko ant vietos, gynsi Karolis.
Minjai, kad turi bankelyje, adjai imokt, jeigu eiiau kai kur ukuriom.
Yra iek tiek, bet mes irgi negalim palikti be nieko. Pats inai, kaip yra kyje. Nra t met, kad

nereikt ko pridt.
Js kis js ir inokits, o man atiduokit, kas priklauso ir tiek. Man irgi gyvent reikia.
Ar jau subin dirss grauia? svied piktai pro sus Justinas. Greitai pajutai. Nereikjo lst t
ubagyn. Kol dar buvo laikas, reikjo pasiiekot bagotesns. Nebt reikj svetim skyli lopyt.
N keli dali neuteks netruksit pravalgyt. Pas Mik jau turbt pritrko duonos? pritar ir
Karolis.
Kas jums darbo, kur a tuos pinigus padsiu? Svarbu, kad atiduotumt. A ne js praau. Kaip
jums, taip ir man tvai paliko.
Su atidavimu palauksim metelius, kitus, rimtai itar Karolis, sunks metai buvo. Tu ijai
samdyt mog reikjo. Pinigai nepasidaro taip lengvai, kaip nortum.
Ar ne pats sakei, kad dviem teks palikti k? tai a ir ijau pirmas. Koks skirtumas kada ir kur?
Vis tiek teks atidalyti, negi taip ir nesusitarsime?
Tai, kad su tavim neina susitart. Sakau kaip mogui neturiu. Neturiu ir tiek... O gal duok teism,
kad antstolis ivaryt?
Jeigu kitaip neieis, gali prireikt ir teismo. Bet a manau apsieisim ir be jo. Visgi broliai esam,
ramiau m kalbti Povilas. N joki skyli lopyti man nereikia. Trob noriau pasistatyt. Uovio
nemaas sklypas, yra kur. Gal, sakau, nors dalimis?
Ar jau Mikys laukan meta? vis neikenia negls Justinas, bet Karolis j pertraukia:
e, ar ne taip ijo, kaip sakiau? Btum pams mergait nuo kio, bent jau gyventi turtum kur. O
dabar sukii vis dal trob, o kaip paskui gyventi?
ia jau mano reikalas. Praau tik vieno atiduokit, kas man priklauso ir kvit. Be pinig mans jok
k nebt sileid. K tada darytum? Moktum ir rastum i ko, o kodl dabar neatiduodi? Atiduotum
isiskirtume graiuoju ir a daugiau po akimis nesimaiyiau.
Taigi, sakau, kad atiduosiu, bet teks palaukti. Dabar tai n kalbos negali bti... I kur a tau juos
paimsiu?
Tai tada atiduok em. Kad ir septynis hektarus man uteks. Uovis dar vyras paiame stiprume,
netinginykas, arkl turi. Isidirbsim mes t emel, o gyvendamas ir trob pasistatysiu be js
lockos.
Duok teism, prisiteisi, samdyk matininkus, atsimatuosi, tada ir pasiimsi.
Ko tu ia man vis tuos teismus kaiioji? Argi negalim graiuoju susitart? Juk matau, kad viskas
darosi dl tavo kvailo usispyrimo, kad nepaklausiau ir biedn mergel vediau? pakilo nuo suolo
Povilas.
A tik visiems gero nordamas. Neklausei ir pats matai, kad blogai padarei.

 Ar Magdel idijai irgi gero nordamas? Sins tu neturi, brolau tai kas. Negalvokit, a savo
atsiimsiu. Anksiau ar vliau atgausiu, kas man priklauso. Nedovanosiu, negalvokit. Gaila, vietoj to,
kad graiuoju btume sutar, turim skirtis su piktumais.
O mes ant tavs nepykstam, atr Karolis pakildamas, jei kas tau ne taip tai tavo reikalas.

6.
Susirgusiam mogui po trkio operacijos daktarai udraud sunkiai kelti ir jis nebegro. Taigi,
Povilas visam laikui pasiliko lentpjvje. Sunku, bet darbas pastovus. Jau metai, kai jis darbuojasi, jau
ir pinig iek tiek pasitaup.
Uovio padedamas nusipirko miko, iem su talka susive rstus, pavasar, kai atilo akmen
pamatam. Nesulaukdamas i broli jokios paramos, Povilas savo jgomis ryosi statyti nam. Greitai
neieis, bet reikia kada nors padaryti pradi. Kai bus pradta, gal ir broliai pagaliau susipras juk
bsto labai reikia. Kiek galima trintis visiems per vien? Be to, ir Magdel jau laukiasi...
Ne kart ir ne du Povilas buvo nujs pas brolius reikalauti savo dalies. Jie ir toliau aiposi,
atsikalbinja ir n nemano duoti jam pinig.
Pritrks kantrybs, jau norjo duoti teism, bet apsigalvojo. Tik pradk bylintis, teismo ilaidom
itakysi visas santaupas. Ir k gausi? Tik t pat, kas tau ir taip priklauso. Gal ateis vien kart ir
broliai prot. Matys, kad jam ne iaip sau reikalingi pinigai, ne pravalgymui, o statybai, matys, kad
kabinasi u gyvenimo. Gal pasigails, prabus sin ir patys savo noru atiduos? Juk patys gerai ino,
kad privals tai padaryti.
Kasasi Povilas po truput priek. Kaip ne kaip jau ir vainikas ant gegni. Negerai, kad plikas
pastatas liks stovti lauke per rudens darganas ir iemos sniegus.
Bet k padarysi? Kai pritrko pinig, nutrko ir statybos. Be to, dar ir Magdel sunegalavo. Bt
viskas lyg ir tvarkoje, jau gimdyti metas, bet antra diena, kai kankinasi ir pagimdyti negali. Bobut
jau nieko nebeino, teko auktis daktaro. Apirjs paragino kuo skubiau veti Magdel ligonin.
Ive nakia, nebelauk n auros, bet kas i to? N ligonin nepagelbjo. Vaikel im per vir
gyv, sveik, o motinai niekuo nebegaljo padti. Neperne operacijos, mir, neigirdusi n pirmo
kdiklio verksmo.
Mokestis u ligonin, laidotuvs o pinig nra. Povilas ir vl pas brolius. Gerai, kad rado namuose.
Girdjot apie mano nelaim? tik engs pirki uklaus Povilas. Gal nors dabar pasigailsit ir
atiduosit dal? Jeigu niekas nepads a prauvs. Nebeturiu visai pinig. Visus, kiek turjau
statybas sukiau.
O mes ia prie ko? Karolis piktas. Jei neturjai pinig, nereikjo prasidt su statybom. Ar
neinojai, kad pinig reiks, ir nemaai?
Ne tokia jau ia ir bda. Gaspadoriui ar boba numir, ar pirtis sudeg tas pats nuostolis. Galsi

kit enytis, pilnas miestelis ubagi, kaip visada, taip ir dabar drb Justinas.
Povilas pasibaisjo:
Negi ir tokioje bdoje nepadsit? Kas js per mons? Tikri broliai, o darot kaip paskutiniai
neprieteliai. K pasakyt tt ir mama, jeigu pamatyt, kaip js su manimi elgiats? Nepraau nei
skolinti, nei dovanoti. Savo praau. Negi turiu eiti pas svetimus?
Su svetimais kita kalba. Svetimam jeigu duosi, tai paimsi veksel, dar ir su irantu, o savam
paims ir nesulauksi, kad atiduot, altai, dalykikai idst Karolis.
Tai paimk ir i mans veksel. Kai moksi dal, iskaiiuosi su visomis palkanomis, tik duok kok
imt, kit, kad galiau i bd isikapstyti.
Su savais geriau neprasidt. Tavo bdos tu ir inokis. Ar a nesakiau i karto, jei enysies, tai
verskis kaip nori. Usiman, mat, trob pasistatyti pinig neturdamas, nenusileido Karolis.
Aukiau bambos neioksi.

7.
K darysi? Be reikalo tik jo pas brolius, galjo numanyt, kad taip bus. Ar pirmas kartas? Bet
galvojo, kai tokia nelaim, suminktins broli irdis.
Pavyko susitarti su lentpjvs savininku. Umokjo jis Povilui u tris mnesius i kalno. Dar
pasiskolino i senino imtel.
Graiai palaidojo Magdel, usimokjo u ligonin. I t pai itaiks, dar ir stog uklojo ant
gegni, kad namas nept. Lang ir dur skyles lentomis ukal taip bus geriau. Dabar jau
nebeaiku, kiek stovs tas nebaigtas namas. Kai pasidar tiek skol, o be to, kai nebra jau Magdels,
kam ir tas namas reikalingas?
Uoviai, kiek galdami, padeda. Patys prislgti nelaims, netek vienturts dukters, ujauia ent,
stengiasi sudaryt kuo geresnes slygas: jam ir ksnelis gardesnis, ir kambarlis vienam, kad galt
pailsti po sunkaus darbo. Maiuk jie pasim pas save pirki ir pasistat jo lovel prie savo lovos
u mrelio.
Povilas guli kambarlyje vienas, niekas netrukdo ilstis, bet umiega tik pirm mieg, kai vakare
grta ivargs po darbo ir atsigula po vakariens. O kai pabunda nakt, taip ir neumiega iki ryto.
Vartosi lovoje, blakosi, grauiasi, kaltina save dl Magdels mirties. Ji Povilui kaip gyva akyse,
baisiausiai jos ilgisi, verkia, negali priprasti, kad jos jau nebra alia ir kad jau niekada nebebus...
Keikia brolius ir vis pasaul...
Taip besikankinant, ateina rytas. Keliasi Povilas maai miegojs, dirbdamas jauia silpnum, spengia
ausyse. Vos sulaukia vakaro. Vakare krenta guol kaip negyvas, bet vidurnakt pabunda ir vl tas
pats.

Kart pasiskund uovienei. Ta ivir valerijon arbatls, taip kaip ir sau. Povilas igeria kada ne
kada prisimins arba, kai uovien primena. Gal dl to nelabai ir padeda.
iema sunkus metas. Tos ilgos, juodos, pilnos irdies skausmo naktys j visai nukamavo, bet
pravito pavasaris, praviesjo ir gyvenimas. Nors Povilas kankinosi, taiau rank nenuleido:
sugebjo atiduot skol seninui, atidirbo savininkui. Dabar gauna atlyginim visai kita nuotaika
dirbti. Galima ir pataupyti. Jau jis visai kitaip galvoja nei anksiau: Nr Magdels ir nieko
nebereikia.
Magdels nebra, nieko jau nepadarysi, bet snelis auga, tai kam reikia, kad uaugs turt kur
gyventi. Ne taip kaip pats dabar bastosi be savo vietos.
is pavasaris atne dar ir netikt vyk. Birelio viduryje ujo sovietai ir tarp rami gyventoj
sukl sumait. Vieni nusigando, kiti apsidiaug: nauja valdia biednus ir nuskriaustus gina.
Pasklido visokios kalbos, spliojimai, abejons. Imta nekt apie trmimus ir ibuoinimus,
konfiskavimus. Tos kalbos vert ne vien susimstyti, kaip reiks gyventi toliau.
Sunerimo ir broliai.
Povilui nei ilta, nei alta. Jis nieko neturi i jo nieko neatims. O kai dl darbo tai ar prie tos, ar
prie kitos valdios darbinink reiks. mons ir toliau gyvens, statys, remontuos bstus. Be medienos
neisivers n vienas, turintis ar didel k, ar ma sodybl. Povilas ramus, dirba savo darb.
Vien sekmadien po piet netiktai atjo mogus, pasistas praneti, kad broliai kvieia j
vienkiem. Povilas, nieko nelauks, eina, bet nelabai supranta, kam broliams jo prireik.
Sveiki, sako js ir pakviestas sdasi ant suolo prie stalo.
Seniai bebuvai, kaip gyveni? kalbina Karolis, n aki neparodai...
O k mays? Kiek a ia vaikiojau, o kas i to? Ar iaip, ar taip neina su jumis susinekt.
Gal, sakau, iandien imkim ir padarykim viskam gal? rimtai kalba Karolis. Mes su Justinu
padarm iek tiek pinigo ir galtumm dabar atsiskaityti. O gal nebereikia?
Kurgi ne? nudiugo Povilas. Kaip nereiks? Per iem tik pdau trob. Per vasar iki rudens
galiau visk pabaigt. Iki iemos sudjus duris ir langus, imrijus peius, po vid ir per iem bt
galima darbuotis.
Na, matai, ypsosi Karolis, jeigu taip, tai va, visi popieriai ant stalo. em dar tebra tv vardu.
I viso dvideimt ei hektarai.
Kiek? nustebo Povilas.
Dvideimt ei. Vaiuojam pradioj savaits miest pas notar, pasidalinsim. Ten apskaiiuos, kiek
kuriam priklauso ems, o jei ne tai kiek pinigais. Gausi pinigus pasiraysi, kad dal atsimei. Ir
kvit. Tau bus atiduota, o mes su Justinu irsim, stengsims iel em ilaikyt. mons visaip
neka, bet tai tik kalbos. Kaip bus, dar niekas tikrai neino, bet kam tie piktumai? Geriau, kad tarp
ms j nebt ir kad iki valdios nenueit. Gerai, Povilai?

 Dl mans, tai seniai buvo galima visk sutvarkyt. Patys inot. Kiek kart buvau atjs prayti, bet
vis likdavau durnelio vietoje. Gerai, kad nors dabar susipratot.
Geriau jau, kad nebt piktum, dar kart pabr Karolis. Juk n karto nesakiau, kad
neatiduosiu. Vis sakiau kai tursiu. Dabar, kai jau sukraptm, tai i karto ir pranem.
Atsims savo dal, Povilas iki kito pavasario baig statyti ir rengti nam. Net tvoras apsitvr ir
pradiai pasodino kelet obel ir kriaui.
Kai birelyje prasidjo masiniai trmimai, tai Karol su Justinu ive vienus i pirmj, kartu su
visais didiaemiais.

2009 m.

Panyt

1.
Kai pasirod miestelyje pieninink Zon, tai visiems bernams susisuko galvos. Grai, linksma, vis
juokiasi, o kai juokiasi, tai burnoje toli kamputyje auksinis dantukas blizga.
Plaukai pusmeiu suraityti miesto kirpykloje, o pati visada graiai apsirengusi, kad ir kasdienmis
dienomis.
O banyi, tik pamanykit, ateina juodo aksomo suknele apsirengusi, visai be rankovi. Rankos
graios, baltos, nuo pei apvalios, o ant kairs, auktai, beveik iki alkns auksin apyrank. Ant
kaklo irgi auksin stora grandinl su kryeliu.
sivaizduok: stovi banyioje moter pusje tarp supint kas ir balt skareli tokia grai, nuogom
rankom paauksuota panyt ir meldiasi sau i maldaknygs.
Ne tik bernai, bet ir vyrai, kuriems nereikia atsisukti, spokso ne tiek altori, kiek grai, taip
nepaprastai pasirdiusi panyt.
Vyrams grau, o davatkos pasipiktino: Kur tai matyta, banyi plikom rankom ir taip isipusiusi
kaip kok bali.
Bet Zon nieko nepaiso ir per vasar kad ne ta, tai kita suknele puoiasi. Kad ir ne visai nuogom
rankom, tai trumputmis rankovlmis ir giliai ikirpta apykakle, kad matytsi grandinl ir
apyrank ant rankos.
Geguinje Zon nesibaido miestelio vaikinuk, oka, bendrauja su visais, kurie tik kvieia okti.
Kartais drsesni net namus j palydi. Palydov Zon dar pasikvieia savo kambarl ir pavaiina
arbata bei saldumynais.
Kad ir bendrauja su vaikinais, taiau ypatingo dmesio neskiria n vienam. Taiau, kai atvaiavo i
miesto, baigs amat mokykl, nals Dudiens snus Liudas, i karto krito jai ak. Tai pastebjo ir
Liudas: J miestelyje tokia auni panel... Btinai reiks pabandyt susipainti i ariau.
Bet susipainti, pasirodo, visai paprasta. Geguinje jis, nutaiks prog, pakviet j okti, o paskui jos
nepaleido. Vis laik j okdino ir t pat pirm vakar parlydjo Zon namus.
Gal dar ueinam valandlei, jeigu nenorit miego? kaip visus, taip ir Liud pakviet kambarl.
Mielai, diugiai sutiko Liudas, tuo labiau kad ir skirtis dar nesinori.
Ar tikrai? nusiypsojo Zon. Malonu girdti. Nesistebkit, kad taip anktai gyvenu, kai jo
vid kalbino ji Liud. Kai kviet ia dirbti, tai adjo du kambarius, bet dabar liko vienas, kit
pam laboratorijai. Sskits, a tuojau udegsiu vies.

 Na, ne taip ir ankta, apsidair Liudas neskubdamas sstis. Vienam mogui toks didelis
kambarys net ir per gerai.
Nesijuokit. Reikt btinai kito kambario, kad bt kur miegoti ir spint pasistatyti. O dabar viskas
sugrsta vien viet... Vos galiu praeiti.
A jums pavydiu, udeg degtuk Liudas, kai ji, pamusi nuo stalelio prie lovos stalin lemp su
aliu gaubtu, pastat ant stalo. Dabar, kai a adu pradti dirbti savarankikai, man reiks daug
vietos, o mama man gali skirti tik ma kambarl. Oho, kad a turiau tok kambar.
Darbui gal ir bt geras, bet tik ne gyvenimui. Nieko nepadarysi. Kaip yra taip. Pagaliau ne vis
gyvenim ia gyvensiu. Bet js sskits.
Ar jau seniai miestelyje? Kai buvau grs per iemos atostogas, dar js nesimat, atsisdo
Liudas.
Atvaiavau pavasar. Jau nuo pat Velyk a ia.
Tai jau senokai, nusistebjo Liudas, bet kai per pavasario atostogas nebuvau parvaiavs, tai ir
nemaiau.
O kodl neatostogavot?
Buvo skubus usakymas svetains baldams. Direktorius neileido, norjo, kad iki mokslo met
pabaigos ubaigtume. O paskui egzaminai...
Kaip supratau, tai mokts staliaus amato?
Taip. iemet baigiau mokykl, dabar pagyvensiu miestelyje. irsiu, kaip seksis. Jeigu nekaip, tai
gal kur fabrik sidarbinsiu.
I miesto atvaiavus ar nebus ia nuobodu? Nebijot?
Betgi js nesibaidot, gyvenat. Jeigu tokios panels nebijo gyventi tokiame ukampyje, tai ko mums,
vyrams, bijoti?
Ukampis, ne ukampis, bet jaunimas ia neapsnds, linksmas. Kiek jau buvo ia geguini
surengta... Yra kur graiai praleisti laik, pasilinksminti.
Ypa, kai yra toki grai paneli. Jeigu js nieko prie, tai pasistengsim kartu nenuobodiauti. K
pasakysit?
Kodl galvojat, kad su manimi bus nenuobodu?
Tai kad ir is vakaras... Taip maloniai prajo. Pirmas toks nuostabus vakaras mano gyvenime ir dar
kur savame miestelyje.
Js pasiklausius, galima pagalvot, kad nesigailit praleids su manimi vakar. Diaugiuosi.

 Na, juk taip ir yra. N kiek neperdedu. Noriau dar ir dar su jumis susitikt. O gal a per drsus?
Man patinka drss vyrai, smagiai nusijuok Zon. Jai juokiantis sublizgjo auksinis dantukas, ko
Liudas iki iol dar nebuvo mats. A nieko prie. Galit mane lankyti, kada tik panorsit. A visada
lauksiu.
Ai, nudiugo Liudas, pasistengsiu nekyrt, bet leidimu pasinaudosiu.
Tik irkit, kad nereikt ilgai laukti, linksmai velgdama jam akis juokais perspjo Liud.
Galiu paadt i anksto. Neversiu nekantrauti. Gyvenu visai arti, tik kitoje ups pusje, tuoj pat u
tilto.
Pasirodo, kaimynai. Smagu bus turt tok kaimyn. Vaiinkits, Zon padjo kritolin vazel su
saldainiais ant stalo prie Liud.
Isiskyr tik autant. Liudas parjs krito miegoti, o Zon persireng, usivilko balt chalatl ir
pasiruo darbui.
Kaip mat atbildjo pirmieji kinink veimai su pilnais bidonais pieno.

2.
Kai grauolis Liudas m lankyti Zon, visi miestelio vaikinukai pasitrauk ir gro prie savo
mergaii. Visi netruko pastebti, kad ir Zonei Liudas patinka. Todl ir nebra prasms tarp j
maiytis. Zon nebe jiems. Ji Liud iskyr i vis, tik su juo bendrauja ir nordamas tarp j
nesisprausi.
okiuose Liudas nuo Zons nesitraukia, sekmadieniais po pamald miestelio gatve tik abudu vaikto,
saultom popietm pievomis braido ir vakarus ant suoliuko po Zons langais kartu leidia. Jeigu
kuris i vaikin anksiau ir tikjosi merginos palankumo, dabar, matydamas juos taip artimai
bendraujant, visai prarado vilt.
O Liudas nesnaudia. Ne tik kad lanko, bet ir stengiasi Zonei tikti. Pasistats savo kambarlyje
varstot, i uosio lenteli sumeistravo grai dekoratyvin su mantriai ipjaustytais karnyziukais
ant sienos pakabinam spintel adintuvui su stiklo durelmis ir mayiu staliuku apaioje. Nuveit,
nugldino stikliniu popierium, rudai nuda ir nulakavo.
Kai Liudas j pakabino ant sienos, o Zon spintel djo adintuv ir udar stiklines dureles, tai
atrod lyg sieninis laikrodis.
Grau pairt. i dovana tai pirmas Liudo savarankikas darbas, sugrus miestel. Vliau buvo
padaryta pora apvali su graiai ipjaustytomis kojelmis staleli glms ir dvi graios su auktais
atloais kds. Liudas dirba ir dovanoja Zonei, o ji laiminga ir negaili buini.
Vaikinui Zons buiniai ne tik padka, bet ir vertinimas, atsakas jo lkesius. Ar tik ne ji bus Liudui

skirta? Ar tik ne ia surado jis savo meil ir laim, su kuria jam lemta likti visam gyvenimui?
Su tokia mergaite jis pasirys nors iandien engti lemting gyvenimo ingsn, vesti ir atiduoti save
Zons rankas. Kad tik ji sutikt u jo tekti...
Tai tik Liudo svajons, o k galvoja ji pati, tai dar teks igirsti i jos paios lp.
Bet yra dar laiko. Artinasi ruduo, paskui ilga iema ir vl pavasaris, vasara.
Viskas dar prie akis, bus dar tiek ir tiek vakar, buini. Kol kas viskas taip graiai klostosi, nra ko
skubti ubgt vykiams u aki. Jeigu Zon jam skirta tai ir bus jo.

3.
Tuojau po Nauj met Liudas gavo pirm stamb usakym. kininkas i miestelio pra Velykoms
padaryt spint ir komod. Per Velykas mogus ileidia u vyro dukter, nori skirti pasogai, kad bt
kur krait susikrauti. Pra padaryt graiai, gerai, dl kainos nesiderjo, kad tik bt nesarmata prie
jaunik. O labiausiai tai nortsi prie jo tvus pasirodyti.
Liudas rimtai msi darbo. Darbas didelis, ne taip jau daug laiko iki Velyk, reikia paskubti. Reiau
ir pas Zon benueina. Kai jau taip tai pati Zon retkariais pavakariais ubga pasiirt, kaip sekasi
Liudui.
Jis vienmarkinis, atraitotom rankovm ir kelni klenm iki keli braido po skiedras. Plaukai pilni
medio dulki, tarsi ilstelj, o antakiai net balti, atsagstyti markiniai vos laikosi ant pei. Jis
brkteli auktyn ant kaktos krintanius plaukus ir i j pakyla debesis dulki. Kita ranka luosto nuo
kaktos prakait.
Pirkia iltai prikrenta, langai uklijuoti popierium nra kaip j atidaryti, nra kaip ivdinti
patalpos, todl dulks sukasi ia pat vietoje ir sda, kur papuola.
Kai Liudas obliuoja pasilenks, tai ne tik pilni plaukai, bet ir nosis, o burnoje net griki.
Pamats Zon jis nudiunga ir meta darb.
Dabar jau truput ir atsikvpt galima, atsitraukia Liudas nuo varstoto, sskis ia kur nors,
padav jai kdut. Kas girdt?
Skiedrom apsikass, ar netrukdo?
Kai baigsiu darb, mama ine, nosine luosto nuo veido prakait Liudas. Kaip tu gyveni? A
taip tavs pasiilgau, bet kai sileidiu darb, tai n nepamatau, kai ateina vakaras. Vakare noriau
nueiti, bet bijau trukdyti, tau taip anksti reikia keltis darb.
A pati galiu skiedras ineti. Tik pasakyk, kur jas reikia padti. N mamai nereiks, nuoirdiai
silosi Zon, bet Liudas net nusigando.

 K tu ia dabar sugalvojai? Isineim patys. Vis tiek jau esam dulkini. To dar betrko, kad, atjusi
sveius, imsi mus kuopti.
Man nieko nereikia, kad tik tau bt geriau. Juk nieko neveikiu.
Geriau pasdkim ir pasinekkim. Va taip, apkabino Liudas Zon. Senokai bebuvom susitik.
K veiksim sekmadien?
Na, kaip ir paprastai. Pirma banyion, o paskui... Pietums kepsiu zuik, galsiu ir tave pavaiinti.
O kur tu j sugavai? Kaip tau pavyko? klausia Liudas ir juokiasi. Juokiasi ir Zon.
Zuikis netikras, negi neinai? Tok ir pats gali pasigauti. Mama turbt tau irgi tok ikepa, bet mano
bus skanesnis, su obuoliais.
Zuikis netikras, o obuoliai ar tikri?
Netikr obuoli nebna, juokiasi Zon, tai ne zuikis.
Netikras zuikis su tikrais obuoliais turt bti skanu.
Paragausi, suinosi, tik ateik, o paskui k nors sugalvosim. Kai dabar taip alta, tai geriau namuose
pasdsim.
Taip, iltam kambaryje su tavim. Kas gali bti geriau? O tau kaip?
Ir man taip pat. Vienai bt lidna. O kaip tau darbai sekasi?
Neblogai, po truput kasuosi priek. Matai, jau kiek lent paruota. Beliko tik visk surinkt viet.
Kai padarysiu ir gausiu atlyginim, kartu laistysim pirm mano udarb. Bet dar teks palaukti.
O mane ada Velykom ileisti atostog. Jau visi metai, kai dirbu. Priklauso...
O kas dirbs tavo vietoj?
Mergait i punkto. Kai po Nauj met punkt udar, tai ji liko laisva.
Gerai pailssi. Turbt namus vaiuosi? Be tavs man bus labai lidnos Velykos. Ar ilgam
ivaiuosi?
Tik porai savaii, bet a tavs labai ilgsiuos. Be tavs man ir atostogos nebus mielos, vis apie tave
galvosiu. Nam irgi labai pasiilgau...
O a apie tave. Na, bet Velykos dar negreitai, o kol kas mes dar kartu. Kaip smagu, kad atjai. Daug
darbo a jau padariau, bsiu laisvesnis ir pats pas tave daniau ueisiu. Daniau matysims.
Parjusi nal rado vieni ir labai apsidiaug. Nusimazgojusi rankas greit paruo vakarien ir abu
pakviet prie stalo.

Po vakariens Liudas parlydjo namo Zon ir atsisveikindamas prie varteli ilgai j buiavo.

4.
Ivaiavo Zon namus traukiniu prie pat Velykas. Ankstyvas rytas, stotelje ji vienintel keleiv.
Traukinyje buvo visai nedaug moni.
iek tiek pajusi vagono koridoriumi, susirado tui kup ir jo. Lagamin pastat ant suolo prie
sienos, nusivilkusi varkel pakabino ant pakabos kampe, atsisdo u stalelio prie lango ir, atrmusi
galv sien, usimerk.
Kaip gera. Metus nebuvusi, ji pagaliau vaiuoja namo. Kaip malonu bus su visais susitikti, pasimatyti.
Mama, sesuo... Turs kam pasipasakoti apie savo gyvenim, apie sutikt puik vaikin, pasidalinti
savo pirmos meils patyrimais.
Tiesa, ses buvo vien kart atvaiavusi pasiirt, kaip jai sekasi. Bet tai buvo jau seniai, Zon buvo
k tik sikrusi ir dar neturjo k papasakoti apie gyvenim naujoje vietoje.
Dabar jau visai kas kita. Poros savaii uteks ir su visais pabendrauti, pasipasakoti ir pasitarti. Kam
daugiau, jei ne artimiesiems atversi ird?
Kai Zon atmerk akis ir geriau apsivalg, pastebjo kitoje staliuko pusje, taip pat kamputyje
pakabint lietpalt ir ant paios virutins lentynos didiul juod lagamin.
Pasirodo, ji ia ne viena, yra ir dar vienas keleivis ar keleiv. O gal net ne vienas. Kol ji spliojo, kas
galt bti, duryse pasirod elegantikas, graiai prigludusiu tamsiu kostiumu apsirengs, koki
trisdeimties met solidus vyrikis ir, pamats sdini Zon, plaiai nusiypsojo.
Kokia laim mane aplank, atsisdo jis u stalelio prie j, sulaukiau tokios avios
bendrakeleivs.
Nepykstat? taip pat nusiypsojo Zon. A neapsiirjusi sibroviau. Galvojau, kad laisva kup.
A tik diaugiuosi. Tok keli vaiavau vienas. Nuobodu... Kol buvo tamsu, miegojau, o dabar, kai
iauo ir miegai isilakst. Smagu, kai kelionje yra su kuo nors pabendrauti, laikas greiiau bga.
Neilgai bendrausim, a netoli vaiuoju. Js turbt ilgesn kelion?
Ilga ir nuobodi. O js mane nuvylt, tikjausi laik iki kelions pabaigos praleisti js draugijoje.
Tikriausiai Velyk vsti vaiuojat?
O, kad taip bt. Komerciniai reikalai veria.
Kad ir per ventes?
Mano verslui nra veni, nra ieigini. Kartais ir normalaus poilsio nra. venti tik tada, kada

pavyksta puikus sandris.

Tikriausiai danai veniat tokias ventes?
Ne tiek, kiek nortsi, bet pasitaiko. O js Velyk vsti, kaip suprantu?
Tai jau taip. Kaip tik sutapo atostogos su Velyk ventmis. Labai smagu.
Pavydiu. Noriau vsti su jumis kartu, jei tik galiau, apgailestavo vyrukas, o dabar, kaip
atrodo, teks greitai skirtis ir vargu ar teks kada nors vl susitikti.
O kas jums trukdo? Verslas ne tarnyba. Galit ilstis, kada tik panorjs. Pats sau eimininkas.
Taip tik atrodo, o yra visai kitaip. Kartais net neinai, kada prasideda ir kada baigiasi darbas,
neinai, kada reikia dirbti ir kada ilstis, kada pasiseks, kada ne.
Nors neilgai kartu vaiavo, taiau du jauni, linksmi mons netruko susibiiuliauti. Jau inojo vienas
kito vardus, o, kai verslininkas papra adreso, Zon daug negalvodama jam ura. Pasikeit
adresais, sutar vienas kitam rayti.
Kai traukinys sustojo Zons stotelje, vaikinas j ilydjo net peron, ine lagaminl, ilgai
buiavo rank ir nuo vagono laipteli mojo ranka tol, kol buvo matyt.

5.
Trumpas kelions flirtas, bet Zonei smagu. O tie adresai tai vieni juokai. Ji n nemano jam rayti, o
i jo tuo labiau nra ko tiktis.
Verslininkas, tikriausiai, daug laiko praleidia kelionse, ieko pramog atsitiktinse paintyse, kad,
anot jo, laikas greiiau praeit.
Namuose Zon rado visus sveikus. Velykas atvent ir atostogas praleido smagiai. U poros savaii
ji vl miestelyje, dirba ir jie vl kartu su Liudu.
Prajo kokios trys savaits. Zon buvo jau ir umirusi t kelions draug, kai, atsineusi i pato
agentros laikraius, tarp j rado jai adresuot laik. Pagalvojo, kad i nam, bet, kai atpl vok,
paaikjo, kad jis nuo kelions pastamojo Antano.
Visk metusi, puol skaityti.
Ra, kad danai prisimena, negali jos pamirti, prao atsiliepti, parayti jam nors kelet odi, nors
tiek, kad jis inot, ar ji gavo laik, ir adjo greitai parayti daugiau.
Ilgai Zon svarst: parayti ar ne?
Na, parayti reikia, nusprend pagaliau, nemandagu. Tegu ino, kad laik ji gavo, dkoja, bet
parays altai, santriai, be joki ten galvoju, prisimenu ir panaiai. Kam rayti tai, ko nra?

odiu, parays tokiu tonu, kad jam nekilt noras rayti daugiau, ir viskas nutrks.
Laikai nesiliov tol, kol, negaudamas atsakymo, verslininkas pats atvaiavo.
Kai jis vien popiet pasirod pieninje, toks graus, elegantikas, visai nepanaus t kur Zon mat
kelionje, jai pakirto kojas.
Pieninje baigsi darbas, darbininkai jau buvo ij, tik Zon su baltu chalatu baig plauti,
dezinfekuoti piltuvlius, mgintuvlius laboratorijoje.
Jam pasirodius, nutrko darbas. Padjusi visk al ir nusiluosiusi rankas, ijo prie j
pasisveikinti.
Koks netiktumas, negaljo nesijaudinti Zon, n sapne nesusapnuosi.
Betgi js su tuo baltu chalatu dar graiau atrodot, nei tada, kai susipainom, neitvr nepasaks
komplimento, bet a gal jus sutrukdiau?
Kaip tik laiku. K tik baigiau darb. Praom toliau, ir jie abu i laboratorijos nujo Zons
kambarl u sienos.
tai tas kambarys mano apartamentai, pastat sveiui Liudo padaryt kd. Nusivilkit vark ir
sskits, o a paiekosiu ko nors atsigaivinti po kelions. Pas mane karta.
Jis nusivilko vark ir pakabino ant kds atloo.
Betgi js nieko neiekokit. A pats turiu io to pasirpins, ir sveias, atidars lagamin, m
krauti ant stalo al, vyn, saldainius ir limonad.
Zon atne sot giros, stiklines ir stiklelius, lktutes, peilius su akutmis ir, itraukusi i orkaits
kept s, idjo j ant padklo ir pastat vidur stalo.
O, net sis, nusistebjo Antanas, turbt svei laukiate?
tai, ir sulaukiau, juoksi Zon. O js ar ne sveias? Nedanai toki sulauksi. Ikepiau, kaip
inodama. Bet js nesistebkite. A s kepu sau, net tris kartus per mnes.
Tikrai? Kas per ritualas?
Ar negirdjot, kad dabar valdininkams ir tarnautojams reikia btinai pirkti sis. Pagal mano
atlyginim man privalu pirkti tris sis per mnes. Js verslininkas, js tai nelieia.
Teko girdt, bet a galvojau, kad tai tik poktas.
Kriz ne poktas. Turim visi kaip nors palaikyt lungant ems k.
tai kaip, net nepagalvojau.
Gerkit giros, pati padariau i duonos. Dkits kepsnio, kol iltas. I kelions, tikriausiai, ialks,

ragino Zon, pildama stiklines gir.

Antanas godiai igr gir ir neprietaraudamas sidjo gerok gabal msos lktel.
Nesiginsiu, valgyti norisi, o ia dar taip skaniai kvepia. O js, ar nevalgysit kartu? Kodl nesisdat?
Js valgykit, a tuojau, tik laboratorijoje visk sudsiu viet, kad rytoj i ryto nereikt iekoti,
atsiliep Zon i laboratorijos. Turiu prisipaint, kad js pasirodymas mane iek tiek imu i
vi, reikia pasitvarkyt.
Pasirodo ir jums mano apsilankymas t reikia. Diugu girdt, bet vienas nevalgysiu, palauksiu
js.
Kai ji, grusi i laboratorijos, atsisdo u stalo, sveias valgydamas klausinjo:
Papasakokit, kaip praleidot atostogas? Turbt buvo labai smagu. vents, susitikimas su savikiais...
Ar ne taip?
Suprantama. Dar tebegyvenu tais spdiais. Namai ir lieka namais. Visada malonu juos sugrti. O
js kaip ventt?
Na, man irgi neblogai seksi. Kelion puikiai pavyko, vien dl to, kad susipainau su jumis.
Tikrai? Taip svarbu? koketuodama pavelg Antan Zon.
Jei nebt svarbu a ia nesdiau. Prisipainsiu nenustojau apie jus galvoti nuo pat
isiskyrimo. Paskui pamaniau: vyras a ar ne vyras? Kam kankintis, ar ne geriau pamginti visk
atnaujinti? Lietuva ne tokia jau didel.
Man irgi malonu jus matyti. Ir a danai prisimindavau tok ilt, nors ir trump mudviej
pabendravim. Ko nors daugiau tiktis i tokios kelions painties bt naivu. Taiau ko gero teks
pakeisti nuomon.
Kodl neatsakinjot mano laikus, jeigu nors kiek apie mane galvojot? Ar taip galima? mogus
laukia, kenia, o js tylit.
Gal kaip tik dl to ir matau jus ia, juoksi Zon, bet, Dieve gink, nepagalvokit, kad tai dariau
smoningai.
Kaip bebt, viskas taip, o ne kitaip vyko. A laisvas, leidau sau kelet dien atostog ir noriau
ia jas praleisti kartu su jumis. Ar js nieko prie? Ar yra ia koks nors viebutukas, kur galiau
pernakvoti?
Per daug gerai norite tokiame ukampyje. Bet ne bda. A jums uleisiu savo kambar, o pati
permiegosiu laboratorijoje. Nesijaudinkite.

6.

Mato Liudas, kad pas Zon kieme vaikto kakoks vyrikis. Nortsi nueiti pas j, bet nepatogu. Gal
koks giminaitis, gal koks brolis atvaiavs. Dabar geriau nesimaiyti, o paskui Zon pati papasakos.
Prajo viena diena, antra, treia. Lyg ir nematyt daugiau.
Sveika, Zonele, atjo Liudas laboratorij, kai kiemuose nebeliko kinink veim.
Sveikas, seniai bebuvai, pasveikino ir j Zon, kodl neateini? Ar kviesti reikia?
Maiau, turjai svei. Buvo nepatogu...
Buvo, bet jau vakar ivaiavo. Einam kambar pas mane, a jau baigiau darb.
Ilgai sveiavosi... Kas per sveias?
Per atostogas susipainau, atvaiavo aplankyt, lyg niekur nieko sako Zon, bet Liudui dilgteljo
per ird.
Maniau, kad brolis...
Neseniai buvau namuose, su visais pasimaiau. Jie irgi dirba, nelabai turi laiko vaint.
Tai sakai, aplank... O a vl gavau didel usakym, nurijs neger nuojaut, staiga linksmai
pasigyr Liudas. kart vaistininkui teks padaryt virtuvs baldus: spinteles, lentynles, na, ir,
inoma, indauj. Vaiuoju rytoj miest nusipirkt trkstam ranki. Gal k parveti?
Ne, ai, nieko nereikia. Kaip matau, tau visai neblogai sekasi, apsidiaug Zon. Ko gero
uteks tau darbo ir ia pat vietoje, nereiks n jokio fabriko.
Fabrikas tai tik i bdos. Jeigu ia nebt kas veikti, negi sdsi rankas sudjs.
Bet tavs a ir vl nematysiu. Usims darbais ir mane visai umirai.
Neinau, kas turt atsitikti mano gyvenime, kad tave pamiriau. Kur bebiau, k beveikiau vis
apie tave galvoju. Taip myliu...
Ir a taip pat, ne visai teisyb sak jam Zon.
Dabar, kai apsilank Antanas, nema dal mini skyr ir jam: Koks vis dlto puikus vyras. Graus,
kultringas verslininkas... Matyt, ne juokais a jam parpau, jeigu susirado, atvaiavo. domu tiktai, k
jis pagalvos, kai pamat, kaip a gyvenu? Gal daugiau n nepasirodys? Nors ketino rayti ir
atvaiuoti. Matysiu, kaip bus toliau.
Buvo, atvaiavo ir ne kart, o kai atvaiavo dar u kurio laiko atve iedus ir pasipiro.
Tekk u mans, Zonele, umov jis ied ant pirto. Nereiks tau daugiau tupti tame
ukampyje ir keltis ankstyvais rytmeiais prie darbo. Visas tavo darbas bus tik mane labai mylti. U
tai visko tursi, bsi aprpinta, gyvensi mieste tarp inteligentik moni, kaip tau ir pridera. Per
iem lankysim teatrus, vasaras leisime Palangoje prie jros. Galsim dar ir iemet nuvaiuot po

vestuvi. Nors jau artinasi ruduo, nebe tokie kariai, bet pasivaikioti po kopas, pasiklausyt bang
oimo visada malonu. Nesu tvirtai sitikins, kad tu man neabejinga, bet kiek suprantu, tie ms
susitikimai teikia vili. O a tai myliu tave begaliniai ir tikiuosi igirsti tavo pritarim.
Neatrod, kad Zonei tos pirlybos buvo labai netiktos. Antano lankoma, ji danai pagalvodavo: o
jeigu pasipir?
Na, Liudas labai puikus vaikinas. Ir graus, ir isilavins, turi geras rankas. Su tokiu nepratum, bet
prie Antano, inoma, nepridsi. is tegul ir vyresnis, bet vyras aunus i vis pusi: inteligentikas, u
Liud gal net graesnis ir su padtimi.
Dabar dar laikas pasirinkti. Pasilikus su Liudu, kad netekt paskui gailtis, o be to, apie enatv jis net
neusimena. Kain dar k galvoja, o ia jau iedas ant pirto ir toks mielas irdiai vaikinas
glaudia prie krtins...

7.
Gavs i Zons sutikim, Antanas m skubinti vestuves. Reikia tbt kaip greiiau susituokti kol dar
ilta, kad po vestuvi spt nuvaiuot Palang prie sezono pabaig. Nereikia joki usak tai tik
laiko gaiinimas. Kunigui gerai sumokjus, galima ir be to apsieiti. Dl vestuvi pokylio Antanas
ketino tartis su savo tvais, bet ia Zon grietai uprotestavo:
Vestuvs tik pas mano tvus.
Kai ji buvo namuose per atostogas, tada jau is klausimas buvo paliestas, inoma, turint galvoje
Liud. Tada tvai pareik nor ileisti dukr i savo nam.
Ir taip galima, n kiek neprietaravo Antanas, pas mano tvus bus galima atvsti medaus
mnes, kai grim i Palangos.
Liko tik nusprsti vestuvi dat, bet tai truko neilgai.
iandien pirmadienis. Savaits uteks pasiruoti, o sekmadien vestuvs. Nuvaiuosim por
dien anksiau, bus laiko susitart ir su kunigu, svarst ir dliojo Antanas.
Iki ketvirtadienio Antanas niekur nevaiuoja sveias Zons namuose. K ten sveias. Jau vis tiek
kaip ir savas.
Per tas savaits dienas jam tiesiog nra kas veikti. Kol Zon dirba pieninje, jis vartosi lovoje ir
skaitinja laikraius. Paskui abudu pietauja, o po piet, kai Zon grta darban, Antanas vl prigula.
Tuo metu Zon baigia nusiplkti. Laksto pas siuvj, zuja po parduotuves, ieko k nors nauja
nupirkti vestuvms ir maisto, kad bt galima skaniau pagaminti Antanui.
Paskutins Zons darbo dienos pieninje. Ji dirbs tik iki ketvirtadienio.
Praymas jau prie savait paduotas atleisti i darbo. Treiadien ateina naujas mogus ir t pai

dien Zon perduos pienin jam. O jau ketvirtadien abu su Antanu ivaiuoja jos tvik.
Liudas jau galutinai umirtas. Jei anksiau dar retkariais prisimindavo, tai paskutinm dienom nei
noro, nei laiko nra apie j pagalvoti.
Tiek to, tai jau praeitis, ir ivis, gal tai net nebuvo meil? Matyt nebuvo jai skirtas ir tiek. Kur kas
stipresnius jausmus ji jauia Antanui ir nieko ia nepadarysi.
Treiadien darbe Zon utruko iek tiek ilgiau, kol perdav vis pienins ir laboratorijos k naujai
darbuotojai. Pasiraiusi dokumentus ir atidavusi raktus, ji atjo kambarl ruoti pietus.
Antano nematyti, kakur ijs. Lovel uklota, n nesugulta, matyt net nebuvo priguls, o dabar
ijo parkyti lauk.
Zon netruko paruoti pietus ir, kai visk padjo ant stalo, pravr duris kiem, ar nesdi Antanas
ant suoliuko.
Nra. Ijo kiem niekur nematyt.
Antanai, paauk Zon. Niekas neatsiliep.
Kakokia bloga nuojauta plsteljo ird. Pavelg kamp, kur stovjo lagaminas nra. Dar su
viltimi atsisuko lang, duris ir staiga, baisiausiai isigandusi, susigrieb u galvos.

8.
Viepatie! puol prie stalelio staliaus, kur buvo sudti jos pinigai, auksins apyranks,
grandinls ir kiti papuoalai. Nei pinig, nei papuoal, nei to paties vestuvinio iedo, kur
padovanojo tuias staliukas, kaip paluotas.
Viepatie! Per pusantr met udirbti ir taupyti pinigai, auksas Viepatie, Dieve, Dieve! Tai tai
koks jo verslas, tai kokie sandriai, griuvo knibsia ant lovos Zon ir dav vali aaroms. Verk
pasikkiodama, raudojo balsu, kol neprisimin dar apie vien bais dalyk: namuose laukia
pasiruo, suprayti sveiai. Kaip monms visk paaikinti? O, Dieve, Dieve, kokia gda jaunikis
pabgo.
Isiverkusi, kol pritrko aar, susitvard, atsisdo lovoje, apsiluost veid:
Liudas, tik Liudas gali man padti. Jeigu jis tikrai mane myljo, gal neatstums. Liudai, Liudeli, tik tu
vienas gali man padti, atleisk, gelbk, padk mano nelaimje!
Taip irdyje aukdama nubgo per kiem, per tilt tiesiai nals namus. Liudas, apsikass
skiedromis, obliuoja lent. Jis inojo apie Zons vestuves, kankinosi, bet nepasidav, dirbo i peties,
darbe iekojo nusiraminimo.
Zon, puolusi kambarl, krito ant keli skiedr sn ir apkabino Liudo kojas:

 Liudai, Liudeli, atleisk, gelbk! Jeigu tu man nepadsi, a prauvusi. Mane itiko didiul nelaim.
Stokis, pakl jis Zon nuo ems, sakyk, kas atsitiko? Nieko nesuprantu...
Jaunikis pabgo. Visk ivog: pinigus, iedus, palikau be nieko... Bet viskas niekai, palyginus koki
gd padar prie tvus, prie mones. Jei tu nepadsi, man daugiau nieko nebelieka, kaip nuo tilto
up okti. Pasigailk, neduok man prati...
Tai ko gi tu nori i mans? nesusigaudo Liudas, kodl, btent, pas mane iekai pagalbos?
Vaiuojam su manim tvik, susituoksim... Ten jau viskas paruota vestuvms. Laukia tik ms
atvaiuojant. Neatsisakyk, neatstumk, aminai bsiu dkinga. Vis gyvenim bsiu itikima ir
nuolankiausia mona.
Aha, atsitokjo pagaliau Liudas, dabar jau ir a geras.
Tu visada buvai geras, tu pats geriausias, tik a kvaia ir beprot imainiau tok brang mog
niek ir aferist, blaksi verkdama Zon. Atsipraau, dovanok, atleisk t mano klaid. A ir taip
jau nubausta, neinau, kaip reiks gyventi toliau. Dabar a lyg ant bedugns krato. Jeigu i tavs
nesulauksiu pagalbos, nebenoriu daugiau gyventi...
Liudui irdyje pynsi prietaringi jausmai. Matant j toki sugniudyt, nelaiming, buvo gaila, bet
prisiminus, kaip ji pasielg vl paoka pyktis, norisi trenkti ir imesti laukan. O jeigu, netekusi
vilties, Zon i tikrj nusiudys? To jis neatleist sau vis gyvenim. Liudas kur laik patyljo,
pagalvojo.
Juk kiek kart viejo, miegodavo naktimis. Sakyk, ar guljai tu su juo?! staiga tiesiai viesiai
paklaus Liudas. Sakyk teisyb!
Ne, Liudeli, kaip Diev myliu, ne... pro aaras vos itar Zon. A nakvodavau laboratorijoje, o
jam uleidau savo kambarl. Jei bt linds, tuoj biau ivijusi. Visk dar gudriai, apgalvotai,
stengsi gyt pasitikjimo, kad nekelt tarim. Elgsi kultringai, mandagiai, velniai, nebent
pabuiuodavo.
Negerai darai, jeigu meluoji, bet a patiksiu. Tik irk, kad tai bt teisyb, nes kitaip nebus
gyvenimo. Tu nukentjai pati kalta, bet a ia niekuo dtas. Nesugadink man gyvenimo pati save
gelbdama.
Sakau tikr teisyb. Galiu prisiekti, jei nori. Tikrai nieko nebuvo, patikk, praau. Nesu ant tiek
puolusi, kad praydama pasigailjimo dar imiau meluoti. Gailiuosi, kad tave apvyliau, gailiuosi i
visos irdies, siek buiuoti Liudo rankos Zon.
Liudas patikjo ne tiek jos priesaika, kiek pats norjo tuo tikti. Jis jau daug velniau pam j u
rankos.
Nustok verkti, nusiluostyk aaras, sskim, pasinekkim, pasodino jis Zon prie savs ant
suoliuko. Visai nebedaug jau laiko. O kaip su usakais?
Visk sutarsim su kunigu vietoje. ia jau tvukas pasirpins, o mums tik nuvaiuot, kad sekmadien

vykt vestuvs. Suprask, kokia padtis: alus padarytas, sveiai suprayti... Kaip visk be paaikinimo
nutraukti?
Et, buv nebuv, vaiuojam. Tavo laim, kad a tave dar tebemyliu. Ne toki a, inoma, tikjaus
vestuvi, bet tave vesti vis laik galvojau.

2009 m.

Likimo ratas

1.
Retai kada ieina Juozas miestel, bet kai ieina, tai be vidurnakio negrta. Pas Bukio Valin
prasdi.
Visa bda, kad Valin lanko ne jis vienas. Dar ir Anicetas i pakaps vienkiemio ten nuolatos
maiosi. inoma, maloniau, kai nujs randi j vien. Tik kad tas rup Anicetas ariau gyvena. Jam
patogiau danai Valin lankyti. Kada tik nueik irk jis jau ten ir sdi.
Juozui taip danai neieina. Namuose visada pilna darb, tvas piktas, spaudia prie darbo, bet kai
itrksta, tai pas Valin ingsniuoja keturis kilometrus.
Ne tik vasar, bet ir per iemos alius. Kaip bna apmaudu, kai atjs tok keli, randi ten jau
besdint Anicet. Sugadintas visas vakaras... Norisi apsisukus tuoj pat grti atgal, bet Juozas
nepasiduoda blogai nuotaikai. Pakviestas sdasi ir per vis vakar kantriai laukia, gal Anicetas ieis
namo pirmas.
Bet nieko panaaus. Taip dar n karto nebuvo. Matyt, jis irgi laukia, kada isinedins Juozas. Atjus
vidurnakiui, kai darosi nebepatogu likti ilgiau, ieina abudu kartu.
Nors kambarlyje pas Valin vyrai vienas kit skersakiuoja, bet ij nekasi draugikai. Prie
krykels atsisveikina, paduoda vienas kitam rank ir isiskiria lyg niekur nieko. Tik nusisuk grieia
dant vienas ant kito.
Valin dviem metais vyresn u savo seser, vidutinioko dukra. Jos tvo ems atuoni hektarai
miestelio laukuose ir dar visai geras namas prie banyios.
Juozas iek tiek stambesnio kininko vaikas. I trij berniok Juozas vyriausias, tvo
pagalbininkas visuose darbuose ir kikuose reikaluose. Nors ir maiesiems, dar tik piemen
amiaus ir tiems tvas randa kyje darbo. Vienas band gano, kitas, pora met vyresnis, pagal jgas
darbuojasi su tvu bei Juozu laukuose ir tuo didiuojasi.
Anicetas gi valakininko snus. Jis puikuojasi savo padtimi prie tokius maaemius kaip Juozas ir
j panaius. Pasitaikius progai, traukia juos per dant. Juozo jis ypa nemgsta. Kaip ten bebt jis
varovas. Anicetas pastebi, kad Valin prie Juozo labiau linksta, ir labai dl to siunta.
Na, nra taip, kad pamaius Juoz ji visai nuo Aniceto nusisukt, taiau t vakar, kada jie abu
kambarlyje, ji daug daniau pasiiri Juoz negu Anicet. Tai jau tikrai... Naudodamasis tuo, kad
arti gyvena, Anicetas danai mergin lankauja, tikdamasis j prie savs palenkti, nes kuo toliau, tuo
labiau Valin jam patinka.
Paskutiniu metu ir Juozas vis reiau bepasirodo. Gal suprato pagaliau, kad neverta su juo varytis.
Visgi jis ielaemis, jam daugiau ans tiktis merginos palankumo, negu tokiam deimtininkui. Bet
Juozas kad ir reiau ateina, taiau Valins nepamirta, tik laukia tinkamos progos j aplankyti.

Po ilgos pertraukos, kai vien dien tvas parvaiavo i turgaus gerai nusiteiks, Juozas, n
vakariens nesulauks, ijo miestel. Tvas mat, bet bdamas gerai nusiteiks, nieko nesak ir,
Juozui einant pro duris, tik perspjo:
Neusibk ilgai. Rytoj anksti ryte kiaul skersim.
kart Juozui labai pasisek. Aniceto nebuvo ir jie abu su Valine maloniai praleido vakar, o
atsisveikindamas j net pabuiavo. Kai atsisveikinant jos ranka buvo Juozo saujoj, jis tik staiga
prisitrauk Valin prie savs ir tiesiai lpas.
Tegu ino, kad jis ne iaip sau ia vaikto o myli. O gal supyks? Na, ir tegul... O kaip kitaip
suinosi, ar tu jai reikalingas, ar ne? Jeigu supyks, bent jau bus aiku, kad nra reikalo daugiau ia
vaikioti. Neirint t vis abejoni, Juozas ijo linksmas ir laimingas.
Kain kada vl teks susitikti, bet jau iandien buvo visai puiku. Gal a tik be reikalo nerimauju?
Jeigu bt supykus, manau, i karto bt pasakius, o dabar tik nuleido akis ir atrod iek tiek
suglumus. Bet neatstm, o norint sitikinti, bus galima ir dar pamginti...
I vakaro stipriai alo, bet nuo vidurnakio pasikeit oras. Krito altis, vir stog pakilo silpnas rkas
ir prideng aikiai spindint mnul. Prigesus mnulio viesai, nustojo blizgti sniegas laukuose, o ant
medi ak jau krov iedus prieaurio erknas.
Kai atjo iki krykels, poskyje tilto pus, Juozas pamat pusnyje strigusias roges. Du arkliai,
susipyn tarp vadeli, stovjo, nuleid galvas, nejuddami, lyg negyvi. Stovjo sual, sustirusiais
kariais.
Juozas prijs sustojo. Turgaus diena ir gaspadorius turbt ulioja iltoje karemoje pas yd arba
umigo prisiliuobs. Arkliai, nesulaukdami eimininko, nusitrauk, matyt, band patys vieni
parvaiuot namus, bet, susipainioj palaidose vadelse, sustojo.
Gaila lani gyvuli. Juozas jau buvo benueinantis, taiau gro atgal ir, kiek leido mnulio viesa,
m iekoti vadeli galo. Dalis virvi kabojo ant vieno arklio ono. Tas greitai susirado, o kita dalis
buvo nukritusi priekyje rogi snieg ir buvo priminta arklio kanopa. Patrauk i tolo nepasiduoda,
patuzg stipriau ir pasilenk paimti isilaisvinusias vadeles.
Kaip tik tuo metu arklys spyr tiesiai palinkusiam Juozui veid taip stipriai, kad vaikinas nusirito
viekelio vidur.
I burnos pasipyl kraujas, ikrito imuti dantys, iojjo perkirsta lpa. Nuo skausmo Juozui buvo
net silpna, jis vos pakilo ant koj.
Nosine uspauds burn, veriamas atraus skausmo jis pasileido nam link. Nosins per maa, ji jau
nebesugeria plstanio kraujo. Prasisunks pro audekl, jis veriasi pro pirtus ir varva ant sniego.
Visas kelias nutakytas krauju. iaip ne taip, vos gyvas vaikinas pasiek namus ir pasibeld duris.
leidusi sn, motina patamsyje ne i karto pastebjo, kad jis sueistas, bet, kai Juozas nordamas
kak pasakyti, m gargaliuoti ir negaljo itarti odi, ji udeg vies. Pamaiusi sn vis
kruvin, baisiausiai isigando.

 Jzau mielas, ar kas primu? pripuol moterik prie snaus, Viepatie, Dieve, kokia nelaim!
Storu lininiu rankluosiu iaip taip pavyko sustabdyti krauj, o igirds aimanuojani motin,
pakilo ir tvas.
Pamats taip sudarkyt snaus veid, jis skubiai apsireng, pakink arkl ir tuojau pat ive sn
miestel pas daktar.

2.
Prajo nemaai laiko, kol Juozas idrso vl aplankyti Valin. Sueista lpa graiai sugijo, n
enklo, kad buvo susita. O dantys, pasirodo, visai imuti tik trys. Tuos sudjo auksinius, o kitus dar
pavyko atstatyti. Sutvirtinti ploktelmis, jie visai tvirtai laiksi, o kad priekyje tie keli ir vieia, tai
n kiek nemaio. Nuo to Juozo ypsena pasidar dar graesn...
Valin jo sulaukus labai apsidiaug ir, kai Juozas sveikindamasis nusiypsojo, net pagyr.
Atrodai kaip koks amerikonas, nusijuok, garb Dievui, kad tik tiek uteko. Kas ia tik tie trys
dantukai, o kaip mons nekjo imu visus dantis, sualojo vis veid. A taip pergyvenau...
Tikrai?
inoma, labai labai gailjau. Kodl taip ilgai neatjai?
Bijojau pasirodyti. A pats dar negaliu priprasti. Nesuprantu, ar ia ko trksta, ar ko perdaug... Nebe
taip, kaip buvo ir gana.
Tikrai nieko netrksta, nuramino Valin, kaip tau ten atsitiko?
Pagailjau lani arkli. Sakiau, i pusnies ivilksiu viekel, pritvirtinsiu vadeles ir paleisiu.
Tegu vaiuoja namo. Atrod taip paprasta, o pasidariau bdos.
Tai jau taip, bdos buvo ir prisikentti teko. Gerai, kad dar taip baigsi. Jei toks smgis bt
pataiks smilkin, galjo ir umuti, dar ir dabar nerimavo Valin.
Maa bda, juk tau Anicetas bt liks.
Susipykom. Pasakiau, kad nevaikiot. Nebeateina.
Mat kaip? Gal galima suinot dl ko?
Kada tik neateina, vis i tavs tyiojasi. Ar gi galima juoktis i kito nelaims?
Jis priprats i vis aipytis. Kakok dvarpon vaizduoja. Nra, kas pamoko. Oi, dar jam atsirgs,
kai pataikys ant tokio paties kaip jis.

 Dievai jo nemat. ia daugiau tikrai nepasirodys, o mums jis nelabai ir reikalingas. Ar ne? klaus
linksmai Valin. Taip diaugiuosi vl sveik tave matydama, taip diaugiuosi, kad negaliu apsakyt.
Na, kaip po toki odi jos nepabuiuosi?
Per Ugavnes Juozas vl ia. Nuo pat ryto visas miestelis kvepia blynais. Per dien persirengliai
dainuodami lank namus, o sutemus didels vakarukos. Pats seninas uleido stancij jaunimui
usigavti. I miestelio ir i artimesni kaim prisirinko daugyb vaikin, mergaii, net vaik.
Atsirado armonika, prasidjo okiai.
Per pat smagum atjo ir Anicetas. Truput imets, oka, linksminasi lyg niekur nieko, bet
nepaleidia i aki Juozo su Valine. Jis piktai skersakiuoja, laukia progos, kaip nors gelti Juozui.
Kai po vienos kitos linksmos polkuts muzikantas padjo armonik al, vieni susdo ia pat ant
suol atsikvpti, kiti ijo lauk prasivdinti, o Juoz viduryje stancijos apstojo ratas vaikin. Buvo
toki, kurie tik dabar j pamat po to vykio.
Visiems domu, kaip viskas buvo, kaip nutiko? Ypa po visoki kalb kiti gal net nesitikjo ir gyvo
pamatyt, o dabar visiems smagu, kad Juozas gyvas ir sveikas. Dargi su auksiniais dantimis, kurie j
daugiau puoia, nei gadina.
Tu dabar su tais auksiniais dantimis visai panaus pon. Turbt labai brangiai kainavo?
Nenork. Kit tiek atiduoiau, kad galiau vl turt savo, taip kaip buvo.
inoma. Tie kad ir auksiniai, nesukramtys taip gerai dirsi, kaip buvo savi i maens pripratinti,
drb i ustals Anicetas ir garsiai nusikvatojo.
Atsirado toki, kurie pataiknikai kartu su Anicetu nusijuok. Juozui ta replika ir tas juokas buvo
tarsi smgis per galv. Valin netruko pastebt, kaip pasikeit Juozo veidas. Ji isigandusi,
nujausdama kak negera, m raginti Juoz, kad greiiau atsitraukt nuo Aniceto.
Uteks okti, einam, palydk mane ir galsi eiti namo. Vis tiek jau nebetoli dvylika, tuoj viskas
baigsis, o tau dar kelias prie akis. Anksiau parjus, gal dar numigt tekt koki valand prie ryt.
Palydjs Valin ir atsisveikins, jis njo namo, kaip mergina tikjosi, bet sugro vakarukas. Pro
lang pamats, kad Anicetas vis dar oka, nujo iki krykels ir nutar ia jo palaukti. Isitrauks i
artimos sodybos tvoros silpniau besilaikant miet, jis pasislp namo elyje ir tyliai lauk, kol
pasirodys Anicetas.
Tai gyvat i po kelmo. Vis tiek rado kaip gelt, ijuokt, paemint. Tokiame moni susibrime,
prie vis piln pirki jaunimo, prie vaikinus ir prie mergaites. Na, ito tai jau a jam nedovanosiu...
niro, negaldamas nusiraminti. U visk atsiims, inos daugiau, kaip laidyti lieuv. Dabar tai jau
a j pamokysiu.
Ilgokai teko palaukti, kol pagaliau baigsi ugavni linksmybs ir visi kas sau isiskirst. Dar
negreit nutilo klegesys, vis dar girdjosi kalbos, juokas, kol pagaliau viskas nutilo ir gatvels gale
pasirod Anicetas. Kai jis atjo iki krykels, Juozas ijo prieais. Pamats j su mietu rankoje,
Anicetas pasileido bgti atgal, bet Juozas prisivijs smog basliu jam per sprand ir is krito

knibsias gatvs snieg.

e tau u dirses, dar kteljo ir, mets alin basl, n neatsisukdamas nujo tilto pus. Kol
isilaiysi, tursi tiek ir tiek laiko pagalvot, u k gavai, dar pridr nueidamas, nebenorsi
daugiau...
Anksti ryte, gatvje prie savo nam rads negyv Anicet, mogus tuojau pat prane seninui, o is
policijai. Policija netruko iaikinti nusikaltl ir Juozas, surakintas antrankiais, buvo ivetas
apskrities kaljim. U mnesio vyko teismas, priteis septynerius metus sunkij darb kaljimo,
tuoj po nuosprendio ive kolonij ir nuo to karto niekas daugiau Juozo nebemat.
Kaip uraganas pra i kraupi inia pro miestel ir jo apylinkes. Visi baisiausiai stebjosi, vieni
piktinosi, kiti apgailestavo.
Kaip ia galjo bti? Toks ramus, padorus vaikinas... Arkli pasigailjo, o dabar umu mog
ir tiek met turs kalti.
Juozo gailjo daugiau, nei Aniceto, bet vykis kad ir iurpus, per kiek laiko buvo pamirtas. Tik
vienkiemyje vis raudojo motina, o miestelyje Valin.

3.
Miestelyje vl vykis, bet kart malonesnis: gro i Amerikos Bukio kaimyno snus.
Keturiasdeimties met Jurgis, kaip ir visi amerikonai bagotas. Pirmiausia irjo, kaip naudingiau
investuot savo pinigus, o kai nusipirko i prasigrusio malnininko maln, lentpjv su visa sodyba
ir deimia hektar ems aplinkui j, m iekoti paios.
Ne tiek pats iekojo, kiek piro jam kaimynai ir pastami. Vieni teik biednesnes, kiti gaspadoriai
savo bagotesnes dukras, sil didesnes ir maesnes pasogas, kad Jurgiui net galva apsisuko.
Su malnu paprasiau: suderjai, sumokjai ir turi. O kaip isirinkt mon i tokios daugybs
peram mergeli? Jis nesipuikuoja, pirlio pakviestas vaiuoja, en bei ten lankosi, bet apie
enatv dar rimtai negalvoja.
Tvarkosi jis savo naujame kyje, malnui nupirko nauj varikl. mogaus prie variklio samdyti
nereiks pats nusimano. Lentpjvje pakol kas uteks ir vieno darbininko sau pagalbininko, emei
dirbti susirado pusinink. Pusininkas vien namo gal, na, o jis pats, kol susiremontuos stancij
taip, kad bt galima joje gyventi ir per iem, pagyvens pas tvus.
Remonto darbai spariai vyksta. Atsikraust ir pusininkas. Atsive ankstesniame kyje uaugint
derli, malkas, padargus. O kai nukas bulves, nuims darus, visk atsive vliau. Kartu parsivarys ir
gyvulius.
sitrauks darbus, Jurgis umet ir pirlybas. Nra kada. Atjus pavasariui, jeigu pavyks visk
padaryt, k yra numats, tai jau btinai teks enytis. Nra ko tempti ilgiau. Visgi jau keturiasdeimt
met, netruks prabgti ir antra jaunyst, o reikia dar ir vaikus uauginti. Pavasar jau reiks rimtai

irti, bet ar verta dar kakur iekot, kai ia pat, gretimame kieme tokia puiki mergina.
Kai Jurgis ivaiavo Amerik, Bukio mergaits buvo dar visai mauts. Dabar gi i kokios
merginos iaugusios. Na, jaunesnioji Birut dar ir dabar bloznut tebra, bet gi Valin tai jau tikra
nuotaka: maloni, grai, lipni. Kodl jai nepasipirus? Tik ar ne per jauna? Na, kok dvideimt tai
tikrai turi. O jei daugiau tai dar geriau bt.
Bedirbdamas usimirta, kai tik stabteli minutl atsikvpt tuoj j prisimena. N viena i jam pirt
ir iaip sutikt mergin taip nepatiko, kaip Valin. Per iem, kai tik laisvesnis nuo darb, arba
etadieni vakarais ar sekmadieniais vis pas Buk sdi ir j akimis gano. Neretai usisdjs ir
vakariens bna pakviestas. Kartais motina, kartais ir pati Valin atnea ir jam dubenl pienikos
sriubos ir padeda aukt. O, kad taip bt visada...
Suka Jurgis galv dl Valins, bet kartu ir abejoja. Dvideimia met vyresnis gal truput per daug,
bet iaip nei nupliks, nei prails, dantys visi sveiki ir pagal jos gyvenim turtingas. Kiek tenka
girdt, mergos u bagot noriai teka. Kas ia i j t atuoni hektar? Tik tiek, kad pavalg ir
nenuply, o jei kokie prasti metai, tai ir duonos trkumas.
O jam, pavyzdiui, sunkmetis negresia. Kokie bebt metai, geresni ar blogesni, monms susimalt
vis tiek reiks, o duona pusininkas aprpins. Kai tik apsives, nusipirks ir savo gyvuli. Btinai reiks
irti geros karvs, laikys ir seno eimininko palikt un. Jis didelis, margas, sargus jau baigia
prisipratinti.
inoma, panorjs gaut ir su nemaa pasoga. Praverst... Pinigai nesimto, bet kad taip traukia ird
prie Valins, negi bsi sau neprietelius?
Pavasario sulauks, Jurgis pirmiausia pasikalbjo su tvu. Tas visom keturiom u, o kai jau taip,
tai drsiau kalbina ir Valin.
Einam mano k pasiirti kaip a susitvarkiau, kvieia jis vien sekmadien po piet, kai parjo
i banyios.
Ko a ten eisiu, nenori eiti Valin.
Na, einam, negi n kiek nedomu? Pamatysi, kaip rengiau antr namo gal. Padariau net du
kambarius. Tas galas, kur gatv, tai jau liks visam laikui pusininkui ar nuomininkui. ems a pats
negalvoju dirbti. Namo dalis, kuri rengiau, kad ir i kiemo puss, bet piet saul vieia nuo pat
ryto iki vakaro. Langai dideli, o kok gra koklin peiuk imrijau, kad per iem bt ilta.
Kas i to?
Na, einam, juk kaimynai esam. Pamatysi, kiek daug a per iem padariau. Noriu, kad pasiirtum,
noriu inoti, ar tau patiks?
O kodl tau taip rpi, kad a visk pamatyiau?
Tiesiai paklaustas, tiesiai ir atsak:
Nagi, noriau, kad tektum u mans. Visk padariau, kad bt gera ir grau gyventi. Malnas ir

lentpjv turt duoti nema peln, ten ir darbuosiuos, o gyvuli daug nelaikysim. Nebent karv,
por par, o daugiau visk gausim i pusininko. Nereiks tau nei laukuose dirbti, nei po ml
braidyti, gyvensim miestikai, variai, iltai, amerikonikai.
Bet a negaliu u tavs tekti Jurgiui visai nelauktai pasak Valin.
Kodl?
A jau kitam pasiadjusi.
Ar tai tam, kur mog umus, kaljime sdi?
I tv apie tai Jurgis jau inojo.
Na, matai, pats ir be mans visk inai.
Tavo vietoj a gerai pagalvoiau, patyljs pasak Jurgis. Tokius Amerikoje grineriais
vadina. Netik mons, i j nieko gero nelauk. Ar taip nori sau gyvenim sugadint?
Bet a j myliu.
Tai kad pasak, net nustebo Jurgis, u k j mylt? Jei jis drso net mog umuti, ar nebijai,
kad kartu gyvenant, ir prie pai rank pakels? Ar ir tada taip labai j myltum?
Bet jis netyia. Kai j labai ijuok, norjo tik prilupti u ilg lieuv.
Kaip sau nori, niekas taip nedaro. Jei ijuok, eid yra teismai, advokatai, reikjo teism
paduoti, bet neumuti mogaus. Kaip nori, taip sakyk, toks dalykas nepateisinamas.
O teismas atsivelg. Liudininkai paliudijo, kad vieai, prie daugybs moni i jo pasijuok,
paemino, utai ir bausm skyr ne taip jau didel.
Nieko sau... Septyni metai. Negi i tikrj ketini tiek met jo laukti?
Meteliai jau prabgo n nepamaiau.
Valine, praau tavs, gerai pagalvok ir neatsakyk man. A per vis iem taip tave siirjau, taip
pamilau, kad vien apie tave ir tegalvoju. Kad tik tu sutiktum u mans tekti, oi kaip mokiau tave
mylti. Po teisybei, a iki iol dar nieko nemyljau. Amerikoje dirbau kaip juodas jautis, apie jokias
meiles nebuvo kada n pagalvot. O dabar visko turiu, trksta man tik tavs... Valine, tekk u mans.
Per Velykas ikeltume vestuves, o po vestuvi, kai bsi mano mona, tai ir pradsim nauj gyvenim
naujame kyje.
Kokia tau nauda i tokios monos, kuri tavs nemyls ir vis apie kit galvos. Ar nortum to?
O kaip man gyventi vis gyvenim su tokia, kurios a nemyliu? Be tavs man nieko nereikia...
Jei dar nieko nemyljai, tai sutiksi toki, kuri bus tau skirta. Tada ir bsi laimingas.

 Ir taip jau viskas aiku, a jau sutikau tave, tik visa bda, kad a tau nereikalingas...

4.
Ar teisyb sako Jurgis, kad tu nenori u jo tekti? u dienos tvas grietai paklaus Valins.
Na, tai kas? veng tiesiai atsakyti i.
Sakyk, ar tiesa, kad klausiu? kl bals tvas.
Argi nematot, kad jis man per senas? O be to a laukiu Juozo... nedrsiai atsak Valin ir nuleido
akis.
Kai dl senumo, tai jis mus visus gali pragyventi, toks stiprus vyras. O Juoz imesk i galvos.
viesiai tiesiai sakau, neleisiu a tavs u jo, nereikia man tokio ento. Koks i jo bebus mogus, tiek
met kaljime isdjs? savo namus a jo nesileisiu, o tavs vienkiemyje irgi niekas nelaukia.
Po iai dienai motina verkdama keikia, kad per tave Juozas kaljiman pateko, pridr ir motina.
Nenors jie tavs marias.
Kaip gali taip sakyti, juk visai ne dl mans? Patys tarp savs susikivirijo, visi girdjo, gynsi
Valin.
O jie kitaip mano ir burnos neukii. Ne tik keikia, bet ir meiia: Jeigu bt padori mergait,
sako, i karto su dviem neprasidt... Gal ko udav, kad taip bernam susuko galvas ir iki mutyni
prived? Nepads jai Dievas u tai, kad du jaunus mones praud. Pati melsiuos ir miias upirksiu,
kad Dievas jai atlygint tuo paiu skausmu, kok man ikentti reikia.
Kokia neteisyb ir kaip taip gali? A gi nieko blogo nepadariau, jau arti aar Valin.
Na, sulauksi Juozo, vl dst tvas, a to turmininko savo namus nepriimsiu, o jo motina irgi
nenusiramins. Jau dabar galus darosi. Kur dtis? Ar pagalvojai? O ia toks vaikinas... Darbtus, ne
girtuoklis, savo grynu prakaitu itiek pinigo usidirbo, nusipirko tok gyvenim... O kaip visk
sutvark per iem grau irt. Tik eik ir gyvenk ant visko gatavo. Tau biednai mergaitei ia tokia
laim, kad neklausk. I karto ponia, gaspadin ant tokio kio... Tik greitai eik, jeigu tik tave ima, eik ir
dar rank pabuiuok.
Teisingai tvas sako, vaikeli. Visos tos meils, tie pasiadjimai tai tik jaun baikos. O kiek ia bni
jaunas? Kol pas tvus, kol daugiau niekas nerpi. Netruks prabgti tie keli meteliai, o prie akis visas
gyvenimas, kelis kartus ilgesnis u jaunysts metus. Nepagalvojai, neapsiirjai laiku ir po visam.
Mergaitm jau taip yra: jei u gero vyro ponia, o jei u kokio vargsi vis gyvenim... Kai jau
neieina kitaip, k darysi, o jei pasitaiko, reikia irt, kur geriau, tvui pritar motina.
I kur inot, kad kaip tik u Jurgio bus geriau? vis dar prietaravo Valin.
Argi nematai, koks jis darbtus? inok, kad ir Amerikoje ne visi pralobsta, primin tvas, kiti ir

ten prasigeria, nebeturi u k n tvyn atgal sugrti.

O kaip Jurgis tave myli... ts motina. Vestuvi tai jis nort Velykoms. Pagalvok ir
nebesiprieink daugiau. Pati visko tursi, o jeigu kaip, tai ir mums galsi padti. Gerai inai, kaip
sunkiai veriams.
Dar ne kart buvo ir geruoju ir piktumu graudenta, buvo aikinta, kol pagaliau mergait nusileido.
Labiausiai j paveik Juozo tv prieikumas, meitas ir nepagrsti kaltinimai. I tikrj, kaip
reikt gyvent su Juozu, jei abiej tvai nepritaria? Nepads atsistot ant koj, neparems...
Tv odiuose daug teisybs ir tenka tai pripaint.

5.
Jau treji metai, kai Valin itekjo u Jurgio ir n kiek nesigaili. mogus tikrai geras, myli, rpinasi,
tausoja. Jau ir dukryts susilauk. Ji jau vaikto, bet, kai buvo visai maut, dar vystykluose, pats
danai keldavosi naktimis, leisdavo Valinei ilgiau pamiegot rytais.
Anksiausiai atsikls meldavo karv, erdavo kiaules, o pataiss pusryt, atnedavo tiesiog lov. Ir
tik po to ieidavo savo maln.
Eidama banyi ar sveius ji turi kuo graiai pasipuoti: ant pirt vairiom progom Jurgio
padovanoti iedai, ant kaklo tikro gintaro karoliai, ant rankos laikrodukas. Apsiavusi ne pas
miestelio iaui usakytais, bet miesto parduotuvje pirktais chromo Bato firmos auktakulniais
bateliais. Visi jai pavydi, kur tik nepasisuka visur pagarba ir dmesys. Ko daugiau jaunai moterlei
reikia?
Jurgis irgi tarsi atjaunjs, net nepasakysi, kad jis taip daug u Valin vyresnis. Ar iaip tarp moni,
ar sveiuose sukasi kaip jaunuolis, mikliai oka, graiai dainuoja. Mieste sitas kostiumas, liemens
kienlje laikrodis, per vis krtin nusidriekusi auksin grandinl. Taip laikrodiu pasidabina,
kai ieina sveius, o darbo dienomis paprast ant rankos neioja.
Per tuos metus Jurgis pasidar nemaai pinigo i malno ir lentpjvs, dar banke tebeguli su visais
procentais ne visi ileisti Amerikoje udirbti pinigai. Susumavs ir visk gerai apskaiiavs, kart
sako jis Valinei:
inai k? Ar nepasistatyt mums naujo namo?
O kam? stebisi Valin, juk turim kur gyventi.
Mudviem, inoma, gerai, bet kai uaugs Elenut, iteks, reiks gi jai kur nors gyventi.
Kada kas bus... abejoja Valin.
Mes liksim ir toliau ia, o jai, jeigu prireiks i karto gatava vieta.
O gal ji iteks visai kitur ir to namo jai n nereiks? Be to, juk ketinai j auktus mokslus ileisti.

K ji ia veiks, kai bus mokinta?

iaip ar taip, bet pinig susidar, nra reikalo j laikyti. Pasistatysim nam. Kol kam prireiks, patys
plaiau, laisviau pagyventume, pagaliau Elenut gal dar ne paskutinis vaikas? Bt gerai dar ir snaus
susilaukti. Kaip sakai? Ar padovanosi man dar snel, Valine?
Kaip Dievas duos, ji atsargi su pritarimu, bt gerai, bet kad ne taip greitai... Dar Elenut reikia
paauginti. Bt lengviau auginti kit, kai vienas vaikas jau bus didesnis.
Nra reikalo ilgai laukti... Tu dar tokia jauna, o a jau beveik pus amiaus igyvens, kad nebt
per vlu... Kad ne tam, tai kitam vaikui namas pravers.
Kaip imanai. Ne man tais reikalais rpintis. Jei nebijai vargo, tai daryk, kaip sugalvojai.
Pavasar prasidjo statybos. Pilnas kiemas vyr statybinink, o jiems vadovauja jaunas graus
ponaitis rangovas.
Valinei atsirado daug darbo. Reikia pamaitint tiek moni. Pusryi nereikia, bet piets ir vakarien
pas eimininkus. Taip suderjo. Kepa, verda, valgyti gamina pas pusinink. Ten pirkia didesn,
didiulis stalas. Kai susda u stalo ei vyrai, o galustalje rangovas septintas, tai tik spk net
blidus su msa ir sriuba stal.
Jurgio papraytas, pusininkas padar alaus, yra kuo po soi piet atsigaivinti. Bet prie alaus dar
reikia ir saldumyn tai dar vienas rpestis Valinei. Viena nelabai spja, o ia dar maoji Elenut.
Tenka auktis motinos pagalbos ir ji arba mergyt priiri, arba padeda po piet apsikuopti.
Po kiekvieno valgymo kalnai nevari ind ir priiuklintos grindys. Reikia visk graiai sutvarkyt,
kad bt varu, grau rytdienai. Prie darbininkus, tai kaip ten bebuv, bet prie ponik rangov
negrau bile kaip. Norisi kaip graiau, kaip geriau, kad nepadyvit eimininki.
Rangovas i karto retai pasirodydavo: savait kart, kit patikrinti, kaip vyksta darbai. Paskui kai
priprato, tai itisas dienas tarp darbinink trinasi. Vis pasiiutnijs, pasikvpins, variai nusiskuts,
toks elegantikas ir nuo Valins aki nenuleidia. Kur tik ji eina tuoj prieais atsiranda, kalbina,
juokauja. Jeigu jos kieme nemato, tai eina pirki ir ten randa kaip j prakalbinti.
Valin nepratusi bti tarp pon, o tuo labiau kalbtis. Ji mikioja, raudonuoja, jaudinasi, o sutikusi
kieme ir nekteljusi: Atsipraau, man reikia eiti, nieko neinau, kalbkit su eimininku, skuba
pasialinti, taiau rangovo dmesys jai malonus, k ir bekalbt.
Jurgis netruko pastebti rangovo simpatijas Valinei ir pajuto pavoj. Dar savaitl, kit stebjs
atidiau, kvieia pas save kambar pon rangov.
Umoksiu kiek buvo derta u namo pastatym su slyga, kad rytoj pat dingtumt man i aki.
Kodl? baisiausiai nustebo, kas atsitiko?
Nepatenkintas a js darbu... r Jurgis piktai.
Sakykit, k pastebjot? Kur defektai? Gal galima pataisyti?

 Nuo ios dienos atsisakau js paslaug ir viskas!

Mano praktikoje dar taip nebuvo. Juk statyba dar nebaigta...
Ubaigs kiti. Man js darbas nepatinka. Umoku vis sum, kokia buvo suderta ir nedinkits. Kas
dar neaiku?
Bet vis tik... Kur prieastis?
Na, ko dar? Pinigus galiu nors ir dabar sumokti. Pasiraot, kad gavot, ir baigtas kriukis. Kad rytoj
nematyiau.
Darbai nutrko neilgam. U savaits dirbo jau nauji darbininkai. Iki rudens namas kad ir su
nuostoliais, bet jau pastatytas.
Kur gi ne... Statybininkams u darb teko beveik du kartus mokti, bet kaip ten bebt stogui udengti,
langams stiklinti, krosnims imryti pinig uteko, o dabar gali palaukti, kol nauj prasimanys.
Svarbu, kad to ponaiio atsikrat. Na ir lumas taip lsti akis svetimai monai. Per tok lindim bile
kam gali susukti galv, o ia jauna, nepatyrusi, kaip mat galjo ukibti ant tokio kvepianio jauko.
Paskui tik nemalonumai ir gda prie mones.
Tik atsikrat rangovo, gro i kariuomens pusininko snus Albinas. Vyras paiame graume.
Jaunas, auktas, viesus, tiesus. Linksmas ir graus merginos neatsiiri. Iki kariuomens lyg ir
nebuvo toks mandras, vaikzas ir tiek, o dabar kur jau ten... Vyras, koki reta ir vis Valin
smailai vilgioja. Rangovas tai tik iki rudens bt buvs, o ia itisus metus ir ne vienus maiysis
po akimis. Reikia k nors daryt...
Valine, sako Jurgis monai, a galvoju, kad pusininkas mums nelabai reikalingas. Nei mums
reikia tiek grd, nei bulvi... Vis tiek tenka parduot, kam tas klapatas? Ar ne geriau bt em
inuomoti? Atsimei nuom pinigais ir viskas. Na, ieno galima isidert, pasilikt plotel bulvms,
darams, o daugiau kam mums tiek visko? Maiau bt darbo.
Daryk, kaip imanai. Vis tiek tu pats ems nedirbsi, o man vis tas pats ar pusininkas, ar
nuomininkas.
Ir nedirbsiu. Utenka man malno ir lentpjvs. Ten yra kas veikti, ten reikia gerai priirt, i ten
visas pelnas. Namas jau pastatytas, reikia tik rengt. Dar meteliai ir galsim sikraustyt gyventi.

6.
Pavasar isigabeno pusininkas, o jo viet atjo nuomininkas. eimyna rimta, visi suaug mons.
Pats gaspadorius vyras vir penkiasdeimties, tokio paties amiaus mona ir snus jau seniai veds.
Jis toks kresnas, plai pei, trumpas, drtas, o mona nediduk, sudiuvusi moterl. Su jais du
suns, berniokai pametinukai paaugliai.

Atsirado nauji mons, prasidjo lyg ir naujas gyvenimas.

Isinuomavs em, seniokas jauiasi, tarytum bt j nusipirks. Oriai vaikto po sodyb, su Jurgiu
dl nieko nesitaria, nieko jo neklausia, visk dirba savo nuoira. Su snum apjo laukus, pasiruo
darbams ir, tik atilus orams, m ruoti em sjai.
Jurgis niekur nesikia. Per dienas malne ar lentpjvje dirba. Su nuomininku beveik nebendrauja.
Vis dien dirb, vakare pavarg vyrai skuba ilstis, o rytais skirstosi kas sau darbus.
Su pusininku buvo daugiau reikal todl buvo daugiau bendravimo, o su nuomininku, jeigu surko
etadien ar sekmadien vakarais po suktin sddami ant suoliuko po langu tai ir viskas. Per
savait beveik nesusitinka. Ir nebtinai. Jurgiui kur kas maloniau namuose su mona ir dukryte
praleisti laisvalaik, tuo labiau, kad ir Valin daugiausia namuose bna. Nemgsta ji vaikioti
pakiemiais, ypa dabar, kai pasidar tokia ponia ir buvusios draugs jai akivaizdiai pavydi.
pusjus vasarai, prie rugiapjt, vien sekmadienio popiet atjo nuomininkas pas Jurg pasikalbti.
Noriau suinoti, ar eimininkas leistum man isikasti silosui duob? truput pasdjs, paklaus.
Sakai nori pasidaryt silosui duob? nustebo Jurgis.
Kad Amerikoje tokie dalykai yra, pats mat, bet kad ia kas tuo usiimt, nesigirdjo.
Ten, kur anais metais kininkavau, tai pas kaimynus buvo tokia duob. Pasiutikai geras dalykas.
Sakau, kodl mums nepasidarius?
Taip tai taip, bet klausimas kiek kainuos? Kaip manai, ar apsimoks?
Na, cemento reiks nemaai, bet apsimoks. Net labai. Jeigu taip susidtume per pus, tai ne taip jau
ir baisu. Gal taip ir padarom? Kol gyvensiu ia, a naudosiuos, o kai baigsis sutartis, ivaiuosiu,
duob paiam liks. Neisiveiu a jos. Tursi ger dalyk visam gyvenimui dar ir vaikams liks.
Vis tik domu, kiek visa tai gali kainuoti? dalykikai svarst Jurgis. Reikia paskaiiuot nors
apytikriai.
Pasdjo, paskaiiavo, pasitar.
Gerai, a sutinku, pagaliau tvirtai nusprend Jurgis. Kur pats manai kasti?
Einam, pasivaikiosim, pasiirsim, pasitarsim kartu, pakilo nuo suolo nuomininkas. Su
snumi irjom, sakau, gal geriau bt kur ariau tvart. Patogiau per iem.
Kai tik vieta buvo surasta, tuojau ir prasidjo darbai. Kasa keli pasamdyti vyrai. ems veamos
veimais ir veriamos emesn viet galulaukje. Akmenys kraunami ia pat krv prie klties.
Duob ikast ne nam pastatyt. Kaip mat ji buvo ikasta, prasidjo betonavimas. Jurgis, kai tik iek
tiek laisvesnis, tuoj prie duobs: stebi darbus, kai kur pataria, kai kur net pamoko, bet darbininkai ir
be jo ino, k reikia daryt. Sienas ir grindis sutvirtino uoliniais balkiais, kur liko kokie tarpai, tuos
pripyl smulkaus vyro, tada uliejo cemento skiediniu, po to dar kit sluoksn ant viraus. Kai tas

idiuvo dar sluoksn vien, kit, trei. Padar gerai, stipriai, kad ilgai laikyt.
Dienos pasitaik saultos, graios, su vjuku. Cementas gerai sukibo, idiuvo, net skamba. Iki
rugiapjts darbai prie duobs baigti, o kai darbas padarytas, reikia j priimti.
Abu su nuomininku kopiomis nusileido duob, apirjo, patikrino, ar viskas gerai, ar neliko kur
plyi. Apglost visas sienas, pavaikiojo dugu, patrypinjo ir ilipo vir. Viskas tvarkoje, beliko
tik pareiti namo ir atsiskaityti su darbininkais, bet ia staiga kakas parpo Jurgiui.
Per duob buvo permestos sukryiuotos lentos, kuriomis vaikiojo darbininkai. Vienas Dievas ino,
k jis norjo pamatyt? Ulipo ant lent ir, atjs iki vidurio duobs, pasilenk.
vyko baisus dalykas... Gal per emai pasilenk? Susvyravo, neilaik pusiausvyros ir staia galva
nr duob.
Kai Jurg ikl, jis jau buvo be gyvybs enklo. Atvetas daktaras nustat mirt. Duob gili, cementas
kietas, stebuklo reikjo, kad taip i auktai krits, likt gyvas. iaip, nelabai ir kruvinas, tik i
virugalvio pro tankius juodus plaukus srovele sunksi kraujas.
Baisi inia apskriejo vis miestel: Amerikonas usimu!
Jurgio motina raunasi plaukus i irdies skausmo, verkia tvas, rauda gimins ir artimieji. Valin
kaip apdujusi, lyg proto netekusi. Puldinja prie vis:
Kaip ia galjo bti? Pietus pavalg sveikas, linksmas... Ar tikrai nebegyvas? Gal dar atsigaus?
Kai laidojo, Valin alpo prie kapo duobs. Taip jau buvo pripratusi ir prisiriusi prie Jurgio.

7.
Po laidotuvi sodyba kaip negyva. Malne nebesisuka girnos, lentpjvje nebeerkia pjklai... Viskas
nutilo, apmir. Namai irgi be garso. Nuominink pusje, ujausdami eiminink, visi tyliai vaikto,
pusgarsiai nekasi, kai eina pas gyvulius, stengiasi maiau bilsnoti kibirais.
Tylu ir pas Valin. Pas j nakvoja ir ruoiasi motina. Ji vaikto ant pirt galiuk, jei Valin nors
trumpam umiega, j guodia, kai pabudusi vl apsipila aaromis. Motina j kalbina, ramina,
stengiasi tikti, kaip manydama velniai glosto.
Kaip a dabar gyvensiu? verkia jau nebe tiek dl Jurgio, kiek neduoda ramybs vienas ir tas pats
klausimas: Kaip gyvensiu viena su vaiku?
Neprasi, vaikeli, nebesigrauk, motina sdasi prie jos ir apkabina, tiek turto paliko, jums
abiems su mergaite uteks visam gyvenimui. Ar tu verksi, ar juoksies kitaip nebus.
To turto neatsiksi, o iandien gyventi reikia.
Yra karv, gras parai auga, bus k valgyti, nenusimink. Pagyvensi kol kas taip, o paskui matysi,

 glosto Valin. Galsi k parduot, jeigu atsiras kas perka ir pas mus sugrt. Jei ne galsi ia
gyvent, juk niekas tavs neivarys. Pieno, msos tursi, vitos deda, duonos pas nuominink gausi. Ko
dar reikia? Raminkis, irk sveikatos, Elenut uauginti reikia.
inau pati, bet nieko negaliu su savimi padaryt. Kai tik prisimenu, kaip jis su tokiu usidegimu stat
nam, koks buvo geras man ir Elenutei, tai taip suspaudia ird, kad neinau, kur dtis. Taip norjo to
namo, o dabar visk paliko. Ir t pat nerengt nam...
Galsi sirengti, jei norsi. Juk pinig turi?
Kol kas nieko nedarysiu, matysiu, kiek man kainuos pragyvenimas. Versiuos kaip manydama
paprasiau, kad kuo maiau i t pinig ileisiau. Juk kitoki pajam a neturiu...
Na ir gerai, skubjo pritarti motina, daryk kaip nori, tik nustok verkti ir nervuotis. Tas prie gero
neprives. Pradiai gyvenimo turi, o daugiau matysi. Ne pasaulio pabaiga, reikia ir apie save
pagalvoti. Turi vien kart nusiramint, atsigaut, sustiprt ir pradt naujai gyvent. Yra dl ko...
Neprajo n metai, kai prasidjo pirlybos. Nal jauna, grai, bagota. Vienas per kit skuba, kad
greiiau nutverti ger ksn. Jauniki daug, i kur tiek ir imasi? Ir jaunesni, ir senesni pasiturini
nali, jaunikaii nuo didesnio ar maesnio kio. Visi perasi, silo turt, meil, ger gyvenim, kiti
pataria parduoti visk ir kvieia pas save gyventi.
Atvaiuodami jaunikiai atsivea po butelait vyno, saldaini Valin vos spja kepti kiauinien.
Taip kaip anksiau Jurgiui piro nuotakas, taip dabar Valinei enikus. Valin vis ne ir ne, bet
motina kit syk ir suabejoja:
O gal ir neblogai bt, kad pasitaikyt geras mogus? Padt uaugint mergait, pabaigt ruot
nam, atgaivint maln, lentpjv. Vl viskas bt kaip buv.
Tai jau ne, nesutinka Valin, taip nebebus, tvo mergaitei niekas neatstos, pati viena
usiauginsiu. Kam reikalingas svetimas mogus namus? Niekas nepakeis Jurgio.
Kadaise ir u Jurgio nenorjai, o paskui diaugeisi. Gal ir dabar pasitaikyt, tik reikia labai irt,
kad neapsigaut.
Taip besvarstant, prabgo dar vieneri metai. Gro atbuvs bausm ir Juozas i kaljimo.
Kai tik Valin pamat j miestelyje, taip ir suspurdjo irdis. Nieko nepadarysi pirma meil.
Nelabai ir pasikeits, bet sublogs, kad net andai dub.
Nemaai prajo laiko, kol jie susitiko. Ilgokai lauks, Juozas pagaliau neikent ir vien sekmadien
usuko pas Valin.
Ujau pairt, kaip gyveni. Neivarysi? pasisveikins atsisdo ant suolo prie lango.
Kad tu inotum, kaip laukiau... net uraudo ji. Kai pamaiau miestelyje, vis laukiau ir galvojau,
negi neueisi?
Tikrai? O a galvojau, kad ir tu mane pasmerkei kaip ir visi.

 Niekada. Bijau, kad tu dabar visk suinojs, mans nepasmerktum.

Seniai visk inau, ra i nam. Prisipainsiu, labai pergyvenau, kai suinojau, kad tu itekjai.
Norjau net pasikarti, tik tv pagailjau. Ir taip dl mans jie daug prisikentjo.
Tikrai buvau tvirtai pasiryusi laukti, bet kai tavo tvukai buvo tokie prieiki, taip nekent mans,
tai pagalvojau, kad vis tiek neleis tau mans vesti... teisinosi Valin.
Gal i dalies ir a pats esu kaltas. Viskas taip netiktai, taip staiga vyko, kad net nespjau paaikinti,
kaip viskas buvo. Kai pasklido kalbos, kad dl mergos, tai turbt ir iandien visi tebegalvoja.
Baisus vykis, k ir besakyt. Net nesitiki, kad po toki baisybi mes tai vl susitikom. Ir nekams
lyg niekur nieko, o tada atrod, kad jau pasaulio galas. Sunku, tikriausiai, buvo tau kaljime? Kaip ir
ikentjai tiek met.
Ir uo kariamas pripranta, nenoriai atsak Juozas. Ne a vienas, ten daug toki vargstani buvo.
Turjau draug, buvo ir prie. skandalus, kit tarpusavio ginus nesikidavau, gavau ir pats ne
kart nekaltai nukentti, bet nusileisdavau, nepakliau rankos. Bijojau, kad vl kas panaaus
neatsitikt. Stengiausi apie visa tai negalvoti, neprisiminti to komaro, bet nra tos nakties, kad
nesusapnuoiau kaljimo. Ko gero vis gyvenim mane persekios tos kaljimo dienos. Niekam
nelinkiau to, k man teko ten igyventi...
K toliau galvoji daryt?
Kol kas tik ilssiuos, turiu po truput atsigaut, susigrint prarastas jgas... Na, ir pas tave, jei nori,
galiu daniau lankytis. Tu dabar viena, gal galsiu kuo nors padti? Malonu, kad tu man tokia pat gera
kaip anksiau, nesmerki, neatstumi. Taip norisi bti arti tavs...
O a ir umirau, padrsino pralinksmjusi Valin, slinkis ariau stalo, kgel turiu isikepusi,
pavaiinsiu. Seniai piet metas...
Neilgai vaikiojo pas Valin Juozas. Tik per vasar... Ruden padjo nuimti darus, nukasti bulves,
paskerd didel lainin, o per msied susituok. Be pamergi ir pajauni, be vestuvi pokylio.
Liudininkais neatsisak pabti nuomininkas su mona.
Parj i banyios visi papietavo, eimynikai igr alaus, pasdjo iki vakaro, o nakiai
isiskirst.
Rytas iauo giedras ir saultas. Anksti atsikls, Juozas vienais markiniais ijo gonkas, pasir,
giliai kvp gryno, vsaus rytmeio oro, apsivalg ir gro vid.
Pamaiusi j vienmarkin pareinant i lauko, Valin susirpino:
Ko vaiktai pusnuogis po lauk? Persialdysi. Rytas kad ir graus, bet altas. Nebetoli ir tikra
iema...

2010 m.

Chamas

1.
kininko Bausio vienkiemyje ne taip seniai buvo didel vent pirmagimio kriktynos. Tiesa, tas
pirmagimis pasirod kiek pavluotai. Jau deimt met kai ved, o vaik kaip nr, taip nr, neirint
to, kad visokiais manomais bdais stengtasi jo susilaukti.
Kiek almun idalinta ubagams, kiek aukota banyiai ir kunigams, kiek pinig ileista daktarams,
kiek aplankyta stebuklais garsjani vent viet, burtininki, iniuoni, ukalbtoj, olininki...
O kur dar paios Bausiens ir jos anytos maldos banyioje ir namuose, klpant prie lovos vakarais
iki pat vidurnakio?
Pagaliau vien kart iklaus Viepats j mald ir pasiunt vienkiem ilgai laukt kdik netgi
berniuk, Bausiams pasididiavim.
Balius pasaulinis, su paiais geriausiais kaimo muzikantais. Didiulis kiemas atitutintas, variai
iluotas, kad bt kur okti. Suprayti gimins, artimieji kaimynai ir iaip pastami.
Kriktatviai Bausiens sesuo su vyru i miesto. Jiems patikta ne tik pakriktyti vaik, bet ir
parinkti jam vard. Taigi, parvaiavo i banyios ir parve nebe paprast kdikl, bet Sauli Baus,
Petro Bausio teist sn ir viso turto paveldtoj.
Kai tik igirdo Bausien, kaip buvo pakriktytas berniukas, labiausiai isigando, bet sesei to nepasak.
Pamusi i jos rank vaikel, pirm kart pavadino Sauliuku, pabuiavo ir paguld lovel.
Anyta irgi sunerimo: kakoks Saulius. Kaip ia atrodys, kai visi suinos? Juk ijuoks. Kaip reiks j
vardu pavadinti prie svetim moni?
N vienam tvui, anei motinai kaimieiams neateit galv mintis taip pakriktyti savo vaik. Gal dar
ir pagonikas? Bet, pavariusi kalendori ir radusi kad ventas, nusiramino. Bt vardas kaip vardas,
jeigu nebt toks neprastas ir negirdtas. Ne tik ventas, bet ir ponikas. Dabar jau nieko
nebepadarysi, teks su tuo susitaikyti ir priprasti.
Po kriktyn, kai tik marti sustiprjo ir gro prie plytos, berniukas buvo atiduotas anytos globai. Ji
ne tik neprietaravo, bet su didiausiu noru msi i pareig ir kaip manydama stengsi pateisinti jai
pareikt pasitikjim. Su didiausia meile ir atsidavimu ji priirjo vaikel dien ir nakt.
Dienomis ir pati motina daniau prieidavo prie Sauliuko, o naktimis keldavosi tik pamaitinti.
Pamaitint ir pervystyt berniuk anyta imdavosi pas save u mrelio ir leisdavo mariai miegoti
toliau. Vaiko lovel stovjo prie senols lovos ir ji girddavo kad ir maiausi krebdes.
Tik sukrutjus vaikui, ji keldavosi, tikrino, ar sausas, spavo ir migd, o jei verkdavo, neiodavo ant
rank, kad vaikutis nusiramint ir nepriadint eimynos. Nors maai laiko lieka paiai pamiegoti,

anyta dar meldiasi valandl kit, prao Dievo, kad vaikelis augt sveikas, kad uaugs bt geras,
doras mogus, nesusidt su blogais draugais, gerbt, mylt tvus ir, inoma, Viepat Diev.
Taip stropiai priirimas Sauliukas augo graus ir sveikutis. Kaimo vaikai daniausia murzini,
snarglti, auoti, Sauliukas gi visada varus, jo sausa nosyt. Anksti jis pradjo praytis ant
puoduko, n metuk neturjo, kai pradjo vaikioti, dviej jau kalbjo beveik nevepluodamas.
Visiems dyvai, kad toks mautis vaikas jau neka. Bet natralu, uaugo ant anytos rank, n karto
niekur nebuvo sugriuvs, susitrenks galvyts, per dienas bna tarp suaugusi, girdi juos tarpusavyje
kalbant, klausosi ir pats bando mgdioti.
Kai tik Sauliukas pradjo geriau kalbti, anyta imok vaik persiegnoti, vien kit trump maldel,
o paskui ir Tve ms su Sveika Marija.

2.
Neilgai trukus, imoko Sauliukas ir didelius poterius, o vakarais kartu su moiute, klpdamas prie
lovels, pasimelsdavo. Kalbdamas Tve ms jis kit kart suklysdavo ir moiut nugirdusi j
pataisydavo, taiau Sveika Marija jis labai gerai mokjo ir iberdavo net neatsikvpdamas.
inodama, kaip gerai vaikas moka t maldel, moiut nebe taip atidiai jo klaussi ir net
nenugirsdavo, kai is tekst pindavo ne visai jo suprast, neteisingai nugirst odel.
Kart, kai Sauliukui buvo jau penkeri, kaldodamas kunigas pasidomjo, ar, bdamas toks didelis
vyras, jis moka persiegnoti ir labai nustebo, kai moiut pasak, kad ne tik persiegnoti moka, bet
ir kai kuriuos poterlius jau kalba su ja vakarais.
Jei taip, tai gal ir man sukalbsi Tve ms? papra kunigas ir padav Sauliukui didel, gra,
blizgant saldain.
Sauliukas drsiai pam saldain ir sidjo varkelio kienl.
O k reikia pasakyti kunigliui? primin moiut.
Dkui, kaip mat prisimin vaikas.
Ir dar pabuiuok kunigliui rank.
Nereikia, atlaidiai nusiypsojo kunigas, geriau persiegnok ir sukalbk Tve ms.
Sauliukas inojo, kad poterius reikia kalbti atsiklaupus, todl atsiklaup ten pat, kur stovjo,
persiegnojo ir pradjo. kart jam gerai pavyko. Sukalbjo nesuklyds vis maldel ir toliau n
nepraomas m kalbti Sveika, Marija.
Sveika, Marija, malons pilnoji, Viepats su tavimi, tupi girta tarp moter ir pagirtas... sijauts
vaikas var toliau, bet ia kuniglis netiktai j nutrauk.

 Palauk, palauk, kaip ia dabar pasakei? itar jis pakeltu balsu ir engteljo prie berniuko. Tas
isigando, paoko ir pasislp u moiuts nugaros.
Moiut irgi, tik dabar aikiai igirdusi tokius jo itartus odius, krpteljo, iraudo iki pat aus
galiuk ir nuleido galv.
Kas tave taip imok? neslp pasipiktinimo kunigas. Ateik ia, pakartok dar kart. Gal ne taip
supratau? paauk jis Sauliuk, bet tas, jau visai pasimets, lindo toliau u moiuts, kol pagaliau,
vis spiriamas pakartoti, pravirko.
Bernas prunkteljo, bet tuoj surimtjo, kai eimininkas j piktai vilgterjo. Visi nuiuvo.
sivyravo nemaloni tyla.
Kunigas aikiai nepatenkintas, Bausys suglums, eiminink gniauia rankas ant krtins, o moiut
buvo visai arti aar. Nedaug trksta, kad ji pravirkt kartu su ankliu.
sikio vargonininkas.
Tu toks didelis vyras ir verki, kreipsi jis linksmai Sauliuk. Geriau ateik ia pas mane, a tau
duosiu dar vien saldain. Taip graiai tu sukalbjai poterius ir u tai Dievulis tave labai myls... Na,
truput suklydai, bet niekis. Reikia tik gerai klausytis, kai moiut moko. Kai atvaiuosim kitais
metais, jau geriau moksi, ar ne?
Eik gi Sauliukai, nebijok, paragino vaik motina, dd geras, duos tau saldain. Jeigu tu
nepaimsi, dd atiduos j tokiems vaikams, kurie neverkia.
tampa pamau atslgo, visi m ypsotis, kunigas irgi velniau praneko.
O Tve ms visai gerai sukalbjai, pagyr jis berniuk. Saldain padk ant stalo, kreipsi
vargoninink, paskui suvalgys.
Tuo kaldojimas ir pasibaig. Kai atsisveikin visi ijo pro duris, o sveiai sulipo roges,
vargonininkas neikent nenusikvatojs.
Tupi girta tarp moter... Taip dar neteko girdti, juoksi jis, o su juo nusijuok ir visi.

3.
Artimiausias Bausio kaimynas lenkas Zablockis. Jo taip pat kaip ir Bausio du valakai ems, bet
vienkiemis atrodo prastai. Nepridsi prie Bausio.
Bausio tvoros neseniai statytos, naujos, stogai blka dengti, didelis sodas nuo iaurs puss tankiai
susodint eglaii siena atitvertas, pakraiais isikeroj agrast, juod ir raudon serbent krmai.
Keliukas iki viekelio vyniomis apsodintas, o ir iaip nemaai senesni medi aplinkui aliuoja.
Prie klties gal net imtametis uolas auga, o kiek toliau prie darins storas, grubltu kamienu
uosis su gandralizdiu.

Galulaukyje baltakoi ber gojelis, karkl ir putin krmokniais apsuptas, lama. Sodas ir kiemas
nauja statine tvora aptvertas, o nuo gonk iki ulinio, klties, malkins bei tvart takai akmenimis
igrsti, kad ruden ar iaip prilijus, nereikt braidyti po purvin kiem.
Zablockio gi sodyba be joki medi ir krm, atvira visiems vjams ir skersvjams i tolo lidnai
boluoja. Mediai ir tvoros jau seniai ankstesni eiminink sukrentos, tik apipuv kelmai, sutp
aplink sodyb, teberiogso. Akmeniniai tvartai, darins ir kiti kiniai pastatai, buvusio dvariuko
liekanos, jau gerokai apir ir niekas nesistengia j taisyt.
Vietoj i sienos ikritusio akmens sprausta kokia kalad, stogai samanom ir varnalom ul. Tik
gyvenamosios stogas gontais uklotas ir raudonai nudaytas.
Kol buvo gyvas eimininkas Zablockis, dar jautsi iokia tokia tvarka. Negali gi itaip bti, kad i
tokio ems gabalo visai nebt naudos... Bet lengvabdikai vaistomas tas pelnas, kur gaudavo i
kio, nepadengdavo ilaid. Gale met, kai reikdavo susimokti mokesius bei atsiskaityti su
samdoma eimyna, eimininkai vos sudurdavo galus su galais.
Kol buvo pinig, Zablockiai gyveno plaiai, vaizdavo garbingus dvarponi palikuonis, prisilaik
sen tradicij, vent vairius jubiliejus, gimtadienius, vardadienius, minjimus. Danai i miesto
suvaiuodavo giminaiiai, draugai, pastami praleisti kelet dien kaime.
Per vasar pilnas vienkiemis moni, vais, muzika, dainos. Pats eimininkas lauko darb nedirbo,
laukuose pasirodydavo tik retkariais, nuolat turjo reikal apskrities mieste. Ten su senais, tokiais
paiais kaip ir jis lktelmis draugais davo restoranuose ir grdavo visada prisiliuobs, bet su
daina.
Zablocki eima nedidel: pats su mona, monos brolis keturiasdeimties met senbernis ir Sauliuko
met dukrel Jadzin. Vyresnieji jos broliukai, pameiui gim, pameiui ir mir, turdami vienas
keturis, o kitas vos tris metukus.
Vliau gimusi mergait tv diaugsmui augo sveikut ir i ma dieneli buvo stengiamasi j auklt
taip, kad iaugt ger manier, isilavinusi, inteligentika panel.
Kai Sauliukas su moiute kalbjo poterius, Jadzin jau sdjo prie pianino ir, muzikos mokytojo
pamokoma, band skambinti. Sujus septyneriems metukams, mergaitei buvo pasamdytas dar vienas
mokytojas. Jis irgi lank Jadzin namuose, mok lenk pradios mokyklos kurso ir po truput ruo
lenk gimnazij.
Groti pianinu mergaitei seksi visai neblogai. Deimties ji jau skambino i gaid, pasirinkdama
lengvesnius krinlius, daugiausiai lenkikas daineles, linksmas polkutes ir pamgtus melodingus
valsus.
Mergait su niekuo nebendravo, prastai kalbjo lietuvikai ir per vasar lauke ar kambaryje aisdavo
viena. Kaimo vaik bryje pasirodydavo tik iem, kai ualdavo didiulis tvenkinys Bausio emi
galulaukje, prie pat berynlio.
Ten rinkdavosi net i tolimesni vienkiemi vaikai. Mergaits vaindavosi rogutmis, berniukai

nam darbo medinmis paiomis. O Jadzins paios i miesto krautuvs: naujos, baltos, blizga
su uriestais vir galais priekyje. Berniukai savo paias prisiria virvelmis, o Jadzins
pritvirtintos prie balt bateli su auktais auliukais, kurie suvarstomi iki pat keli.
I karto j atsivesdavo ir iuoti mok pati motina. Mergait klupo, griuvinjo ir vaikam buvo daug
juoko. Greitai ji visai tvirtai atsistojo ant koj ir, kai pradjo gerai iuoti, motina ileisdavo j ir
vien.
Ne visada ant tvenkinio bdavo vaik, bet Saulikas, kai tik pamatydavo Jadzin, tuoj atlkdavo. Pro
lang jam buvo gerai matyti, o be to ir laik, kada ji pasirodo, buvo gerai sidmjs.
Kai tik nebdavo labai alta, tuojau po piet ji visada ateidavo iuinti. Grusi valgydavo
priepieius ir po to ssdavo prie pianino. Galjo skambinti, kiek tinkama, bet vien valand
privaljo. Ji kartojo gam, vairius sunkesnius ir lengvesnius pratimus treniruodama ir lavindama
pirtus.
Paprastai tokiu metu ir Sauliukas bna jau po piet, bet, kai pamato Jadzin anksiau, kol dar u
stalo, meta aukt. Puspalt ant kupros, kepur ant galvos, paias rankas ir tiek tu j
bepamatysi. Motina aukia nepriaukia, kad grt baigti valgyti...
Kaip smagu ant ledo, kai jie vienu du. Niekas netrukdo ir gali iuoti kaip nori: ir greitai, ir liau,
pasileidi ant vienos kojos per vis tvenkin, pasikeiti kita. Stengiesi kuo ilgiau isilaikyti. Gali lti,
vaikytis vienas kit, bandyti suktukus, katram geriau pavyks, arba katras toliau nuiuo pritps... Jie
laksto, dksta, o jei ir pargrina, tai maa bda. Jei tik nesmarkiai susitrenki, tai tik dar domiau.
Ar labai usigavai? Ar neskauda? klausinja Sauliukas keldamas mergait i sniego pusnies, kai i
sismarkavusi neisilaik ir lk supustyt sniego kupst tvenkinio pakratyje. Duok nuvalysiu,
pirtine braukdamas nuo jos drabui snieg, silsi jis.
N kiek, linksma ir dkinga Jadzin, kad ne tu, neinau, kaip biau isikapsiusi.
Abu snieguoti, suil, udus, pavarg, bet iuoia toliau, tarsi nieko nebt nutik. Kaip norisi ilgai
taip siaust, bet tai i Zablockio kiemo jau moja Jadzins motina, primindama, kad jau laikas namo.
Smagu, bet ne taip danai tenka susitikti, kaip nortsi Sauliui. iokiadieniais, kai po pamok grta i
mokyklos, jau pavakariai. Tokiu metu Jadzin niekada nebepasirodo. Lieka tik sekmadieniai ir
iemos atostogos. Tada Sauliukas nepraleidia n vienos progos...

4.
iemet iema nelabai alta, su danais atodrkiais ir lapdribomis. ia paleidia, ia vl la, bet kol
kas ledas tvirtas.
domu, kaip bus per Kaldas? lapdriba negerai, o atlydys tai visai puiku. Bt galima lipdyti sen
besmegen. Graaus sniego pilna, tiesiog priversta aplinkui tvenkin.

Pirmoji Kald diena nuostabi. Nealta, giedra. Po ankstyvj pamald gr ir papusryiav, vaikai
i vis kamp susirinko ant ledo.
Klegdami lipdo sen, o aplink j aukt, stor apsaugin sien. Senis besmegenis stovs tvenkinio
viduryje.
Nesvarbu, kad ant ledo plonai sniego, jo galima atsiveti rogutmis ir i toliau. Antai kiek jo
pripustyta prie gojelio. Statybins mediagos kiek tik nori aplinkui, o be to ji iandien labai tinkama
lipdyti.
Sauliukas vadovauja darbams, bet ne tiek dirba, kiek dairosi Zablockio kiem. Laukia, ar
nepasirodys Jadzin. Bet iandien jai ant ledo eiti nra kada. Piet atvyks sveiai ir ji padeda
motinai dengti stal.
Jos net nebuvo banyioje. Abiem su motina yra tiek ir tiek darb namuose, o be to ir Jadzin buvo
gaila adinti taip anksti. Tegu vaiuoja vieni vyrai.
Ryt mergait atsikl, nusipraus, susiukavo ir tuoj prie egluts. Net nelaukusi, kol visi gr i
banyios, ji apirjo, pasidiaug Kald senelio atnetomis dovanomis ir, visk sudjusi atgal
dutes bei maielius, vl pakio po egle.
Ten tebeguljo nepaliestos mamos, tts ir dds Stanislovo dovanos. Jie pasiims, kai gr i
banyios.
Jadzin stebisi, kaip mama nukenia iki iol nepasiirjusi? Ji gi niekaip tiek ilgai nenukst...
O dd i Kauno bus? klausia mamos, baltu variu rankluosiu luostydama rausvus stiklelius
vynui.
Ne, atsiliep i virtuvs motina, iemet jis neatvaiuos.
O teta?
Teta viena. Pusbroli nei Vaceko, nei Henriko nebus.
Kodl?
Jie pakviesti draugo gimtadien. Ten vs ir Kaldas.
Pavydiu a jiems, pastat blizgani taurel ant stalo Jadzin, mans niekas niekur nekvieia...
Kai bus septyniolika, ir tave pakvies.
Kada kas bus... nesidiaugia mergait, man viso labo dar tiktai vienuolika.
Na, kai ivaiuosi gimnazij, susipainsi su kitais gimnazistais ir gimnazistmis, sigysi daug
draug, neteks lidti, i virtuvs guodia motina.
O kas bus daugiau? Dl vienos tetos juk nereikt didiojo servizo?

 Bus kai kas i miestelio: klebonas, daktaras, bus viraitis, seninas, valsiaus sekretorius.
Vieni seniai. Kaip nuobodu... Man tiesiog nebus kas veikti.
Nebus kada nuobodiauti. Patarnausi prie stalo, padsi tarnaitei plaut indus.
Jie linksminsis, o man lktes plauti... A gi negalsiu apsivilkti savo naujos suknuts,
nepatenkinta Jadzin.
Kad nori, gali pasikviest ir tu k nors i vaik. Gal susipainai su kokiomis mergaitmis ant ledo?
A su jomis nesusineku. K reiks veikt, kai ateis?
Ar jau taip visai nemoki? net nustebo motina, kaip tik ir reikia daugiau bendrauti, lietuvikai
kalbti. Juk Lietuvoje gyveni...
Jeigu taip, tai Sauli... susimst Jadzin ir liovsi luostyti lktes, tikrai, Sauliuk, labai
noriau...
O kaip su juo susikalbsi?
Nuo jo a jau daug pramokau lietuvikai, o jis bando lenkikai. Mes su juo visai gerai susikalbam.
Kviesk Sauli. Kaimynai, vienmeiai... Bus su kuo pabendrauti, kol mes ia vyresnieji
linksminsims, pritar ir motina.

5.
Kai atjo Sauliukas ir pamat tiek daug moni u stalo, baisiausiai isigando. Pirma mintis buvo
apsisukti ir kaip greiiau sprukti i ia, bet prie jo kaip mat pribgo Jadzin ir padjo nusivilkti
puspalt.
Kaip gerai, kad atjai, diugiai kalbjo ji, kai pavalgysim pietus, galsim paaisti loto ar
domino. O gal ir iaip k nors sugalvosim. Tie visi dds dar ilgai sds u stalo, net iki vakaro.
Mums bus tiek ir tiek laiko.
Ji pam Sauliuk u rankos ir, atvedusi prie stalo, pasodino jam paruot viet.
Pirmiausia uksim, pasak Jadzin ir, nieko nelaukus, djo sveiui lktel kepsnio, paskui
pyl gra, paauksuotais krateliais dubenl sriubos. Atsisdusi greta, pati valg ir ragino draug.
Taip jos globojamas, Sauliukas pradjo po truput atsigauti. Ant stalo grau, tiek daug valgi tokiuose
graiuose gltuose induose, taip skaniai kvepia.
Viskas buvo graiai patiekta, adino apetit, bet jis pats nedrso nieko imti, lauk, kol jam paduos
Jadzin. Ji ir toliau uoliai Sauliuku rpinosi, klausinjo, ar skanu, ar patinka, sil to ar kito
paragauti, kol pagaliau, pakeitusi lktel, djo didel gabal torto, o paauksuot puodel pyl

raudono spanguoli kisieliaus.

Pavalg jie pakilo nuo stalo, padkojo ir pasialino Jadzins kambarl. Pirmiausia ji parod
Kald senelio dovanas, pavaiino dovanotais saldainiais, paskui abu vart pieimo ssiuvinius, dar
lenkikas skaitymo knygeles su graiais spalvotais pieinliais.
Nemaai laiko praleido aisdami loto, kitus aidimus, kol pagaliau Jadzin atsisdo prie pianino.
Gal nori, kad paskambiniau?
Ji atvo pianino dangt ir perbgo pirtukais per klaviatr. Jau vien nuo t gars Sauliuko irdel
uliejo kakoks nesuprantamas iltas ir diugus jausmas, o kai m skambinti linksmus melodingus
krinlius, jis buvo taip suavtas, kad neteko ado.
Ne, tai jau nebe ta pati mergait su paiomis ant ledo, kuri jis painojo. Ji visai ne tokia, kakokia
nepaprasta, tarsi i auktybi nuengusi btyb.
Kaip jis galjo su ja dkti, voliotis po snieg, tampyt u skvern, tyia pastumti, kad suklupt?... Ir
ivis, kaip jis drso prie jos prisiliesti? Kokia ji dabar atrodo trapi, velni, graut su ta puonia
melsvo ilko suknele, ventikai papuota nrinukais, su baltais kaspinais juoduose plaukuose.
Kaip ji grakiai sdi, truput pakreipusi galvel on, vis dmes nukreipusi savo pirtus, i po
kuri sklinda tokie malons ir skambs garsai.
Kaip ji taip padaro? Kaip sugeba? Man niekada, niekada gyvenime taip neieit... avjosi
Sauliukas.
Pagrojau visk, k mokjau, baigusi groti, Jadzin vl udeng klaviatr dangiu, ar patiko?
Grau be galo, be krato, nuoirdiai pagyr j Sauliukas. I kur ir kada tu taip imokai?
Muzikos mokytojas mane mokino, paaikino Jadzin, dar ir dabar retkariais usuka
pasiirti, kaip man sekasi.
Kaip grau, kartojo Sauliukas, klausyiau ir klausyiau, niekada nepabost. Ir kaip tau taip
ieina? Turbt labai sunku imokti? A niekada taip nesugebiau...
Jei tave kas nors mokint, ir tu imoktum, nesakyk, patenkinta ypsosi Jadzin. Kad nori, galiu
pamokinti.
Eik, eik, man neieis. Mano pirtai per stori. ia reikia plon piriuk, toki kaip tavo. Tik
pasiirk, kokios mano letenos. Mano rankos tik kio darbus dirbti.
Bet u tai tu pasidarai sau paias. A, pavyzdiui, niekada negaliau toki pasidaryti, guod
Sauliuk Jadzin ir juoksi.
Paias visi berniukai sau pasidaro, o jau taip paskambint tai ne tik berniukai, bet ir mergaits
nesugebt. Kai uaugsi, turbt bsi didel muzikant?

 Neinau, susimst Jadzin, pirmiau mokysiuos gimnazijoje. Kai baigsiu gimnazij, turbt
iteksiu... Bet jei tik bus laiko, vis tiek skambinsiu.
Ar dl to reikia mokintis gimnazijoje? stebisi Sauliukas, mergaits iteka ir be gimnazijos, ir be
muzikos.
Neinau, mama taip sako. Isilavinusios mergaits turt gauti geresnius vyrus. Noriau tokio kaip
tvelis, rimtai svarsto Jadzin.
O kuo jis geresnis u kitus?
Labai myli mam ir mane. Jis geriausias i vis. O tu kuo bsi, kai uaugsi?
A bsiu kininkas. Mes abu su tte kelsim ems k, savo k.
Bet tai tikriausiai labai sunku?
O kaip tu manai?
Taip, nra lengva. kyje tik sunks, nemalons ir nevars darbai.
I kur tu inai? Juk lauko darb tu turbt nedirbi? Tau sunkiai dirbt negalima, susigadinsi
piriukus.
Ar a nematau, kokie mlini ms samdiniai? Ne jau, ems kio darb niekada nenoriau dirbti,
purto galv Jadzin.
inoma, tau ir negalima. Tau tik gimnazijoje mokytis ir pianinu skambinti.
A taip ir darysiu, kol uaugsiu. Pagaliau a dar per maa, kokius nors didelius darbus dirbti. A tik
mamai po truput padedu, siuvinju, skambinu... Sveiams prie stalo patarnauju...
Ar svei bna ne tik per Kaldas? stebisi Sauliukas.
Bna danai. Tt sako, kad reikalingus mones reikia vaiinti. Visi taip daro. Pas jus juk taip pat
bna svei?
Ne, nepatogiai jauiasi Sauliukas, pas mus svei nebna...
Kaip gi taip? O per Kaldas ir Velykas?
Tiek daug, kiek pas jus niekada nra buv. Jeigu atvaiuoja, tai tik dd su ddiene, bet jie tik du.
Juk Kald senelis turjo apsilankyti, nesupranta Jadzin, jis per Kaldas pas visus ateina ir
dovanli po eglute palieka. O k tau padovanojo?
Pas mus ir egluts nra. Kur jis ds tas savo dovanas? jau susierzins atsako Sauliukas.
Tikriausiai tau labai lidna? Kam tada tos Kaldos?

Sauliukui darosi nemalonu ir jis stengiasi nukreipti kalb.

Kad tu inotum, kok didel sen besmegen nulipdm... Toks didelis, kad vos pasiekiau udt viedr
ant galvos.
Tikrai? Noriau pamatyt, kaip mat susidomjo Jadzin.
Ateik rytoj ant ledo, pati pamatysi.
Btinai ateisiu. Nebebus svei ir a bsiu laisva.
O tu inai, k a sugalvojau? klausia Sauliukas. Vasar, kai bus ilta, prie tvenkinio padarysiu
suoliuk. Kai iem iuindami pavargsim, bus kur atsisst, pailst. Bus ne taip, kaip dabar: ir
iuoiam ir sdim ant ledo.
Suoliukas prie tvenkinio ir vasar grau, diaugiasi ir Jadzin. Padaryk kaip greiiau, noriau
pamatyt, kol neivaiavau.
Kai tik atils pavasar, tai ir padarysiu, jeigu tu taip nori. Dabar a jau turbt eisiu namo, jau visai
sutemo.

6.
Ruden Jadzin ivaiavo gimnazij ir jie ilgam isiskyr. Pirmais, antrais, treiais metais, kol dar
buvo paaugliai, jiems utekdavo ir t trump atsitiktini susitikim. iem ant ledo, vasar ant
suoliuko prie tvenkinio, o kai Jadzin kop et klas ir jiems jau po septyniolika, tie
pasimatymai, susitikimai tapo btinybe.
Laikotarpiai nuo iemos atostog iki pavasario bei mokslo met pabaigos jiems virto sunkiomis,
pilnomis ilgesio ir laukimo dienomis, kurias reikjo itverti, iksti. Nieko nepadarysi... Nei tu j
sutrumpinsi, nei pagreitinsi, nei kaip kitaip priartinsi iki taip troktamo susitikimo.
Kol Saulius buvo keturiolikos, penkiolikos met paauglys, jis nedrsdavo nekviestas eiti pas Jadzin
namus. Ilgai jos nemats, tenkinosi tuo, kad vakarais, atjs po jos kambarlio langu,
pasiklausydavo, kaip ji skambina ir tik septyniolikametis, jis jau nieko nebodamas, drsiai m
lankytis Zablockynje.
Susitik jie ilgai sddavo kambarlyje, pasakojosi, kaip buvo sunku nesimaius, dalinosi spdiais,
patirtais per t laik, kol buvo isiskyr. O jeigu ir tyldavo, tai irgi buvo gerai. Uteko to, kad jie vl
alia vienas kito ir gali bet kada vienas kit pavelgti ir nusiypsoti...
Kai, prasdjs iki vlumos, Saulius atsisveikina ir eina namus, Jadzin j lydi. Parlydjus beveik
iki nam, ji jau nori grti, tada Saulius lydi j atgal. Taip pravaikto jie dar ger valand, kol
paskutin kart Jadzin atlydjs, Saulius dar nenueina, o laukia, iki ji dingsta verandoje ir trinkteli
udaromos durys.

Jadzins motina, matydama tok j bendravim, susirpino.

Paskutiniu metu Bausi Saulius kakodl labai danai pradjo tave lankyti. irk, kad
nesimyltum... perspjo ji dukr.
A jau simyljau, juokiasi Jadzin, man atrodo, jis toks puikus vaikinas. Ar mamai jis
nepatinka?
Ham... Litewski...
Na, koks jis chamas, jis toks graus. Kokie jo plaukai, kokios akys... Dar atuoniolikos neturi, o jau
toks vyras. Noriau su juo susitikinti, kai jam bus dvideimt, ir toliau juokiasi Jadzin.
Kalbi taip, lyg i tikrj btum simyljusi, nepatenkinta motina, nekvailiok. Tokiais dalykais
nejuokaujama.
Na, kad ir rimtai. Ko jam trksta? Jaunuolis, koki reta kaime. Ir graus ir protingas, padorus,
nuoirdus, velnus, gyn Sauli Jadzin. O koks darbtus, dirba kartu su tvu. Taip graiai jie
tvarkosi kyje. Pas juos nieko netrksta...
O tau ar ko trksta? Nebent tik protelio, jeigu su tokiais muikais prasidedi, kuo toliau, tuo labiau
pyko motina. Negi ten gimnazijoje nesutinki jaunuoli inteligent? Tu ne tokio tamsuolio verta,
tavs laukia viesesn ateitis.
Kad gimnazijoje vienos merginos... Tiesa, tenka bendraut ir su vienu kitu susilaiiusiu,
isidabinusiu frantu. Koktu irt...
Kur tu su tokiu Saulium pasirodysi? Tik apsijuoksi. Jis gi net lenkikai kalbt nemoka...
O a jo niekam nerodysiu, sau pasilaikysiu, i juoko gin perjo Jadzin, mergaits i ms
klass, j pamaiusios, sprogt i pavydo.
Netikiu, kad kalbi rimtai, pagaliau ranka numojo motina, bet, jei sumanei mane paerzinti, tai
labai negrau i tavo puss.
Ne visai ties sak Jadzin motinai. Gimnazijos pasilinksminimuose jai netrko gerbj, taiau kuris
bepakviest okti, ji tuoj pat lygindavo j su Sauliumi.
K ten, nepridsi... O kad taip vietoj jo bt Saulius...

7.
Prajus septyneriems mokslo metams, mir Jadzins tvas. Po laidotuvi Jadzin dar gro tsti
moksl, bet tai jau buvo paskutiniai jos metai gimnazijoje.
Po tvo mirties kis buvo patiktas motinos broliui Stanislovui. Jeigu prie tvo kis durstomas,
ramstomas paskolomis i banko dar iaip taip gyvavo, tai, pradjus tvarkytis naujam eimininkui,

visai nusmuko. Buvo dar bandyta skolintis didesn sum pinig i banko, bet, j negavus, imta taupyti.
Kitiems metams pasamdyta per pus maiau darbinink, nusprsta atsiimti Jadzin i gimnazijos.
Baigsi baliai, nutilo muzika ir dainos, bet tai jau niekuo nebepadjo. Dar vienus metelius iaip taip
steng susimokti procentus, o kitais baigsi sutartis, atjo pinig grinimo laikas, pasipyl
perspjamieji ratai su terminais, iki kurio laiko turi bti sugrintas siskolinimas, grasinimai
antstoliu ir varytinmis.
Samdiniai skundiasi, kad per sunku dirbti, prastas valgymas. Vienas bernas, nesulauks n met
pabaigos, ijo. Jeigu ir dar kuris ieis, sustos darbai laukuose, nebus kam erti gyvuli.
Jadzin savo kambarlyje verkia, motina su savo broliu riejasi, samdiniai skundiasi, grasina, visk
palik, ieiti. Artinosi lidnas galas.
Susitikusi su Saulium, Jadzin rauda, guodiasi, o jis glosto j, buiuoja ir ramina.
A pakalbsiu su tte. irsim, gal dar galima k nors padaryt?
Nieko nelauks, Saulius kalbina tv:
Tte, ar girdjai, kas dedasi Zablockynje?
Kaip gi ne... Ten, sako, jau nebetoli varytins, abejingai atsako tvas.
Ar nebt galima kaip nors jiems padti?
O kaip padsi? Jeigu turiau pinig, nupirkiau a i varytini t j em. Bt neblogai du tokie
kiai vienas alia kito... Bet a neturiu tiek kapitalo, nra ko n galvot.
Reikt suinot, kokiai sumai tie vekseliai. Gal galima bt juos ipirkti?
Sakau gi, kad neturiu pinig.
Suinojus, kokiai sumai, kartojo Saulius, ustatytume ms k, paimtume i banko pinig...
Gal pasiutai, ipt akis tvas, prarast savo ir ipirkt Zablocki k? Kokiu beproiu reikia bt?
Tte ustatai savo em, jie urao tau savo, tu iperki vekselius. em ms, o joms nors sodyba
liks, nereiks ieiti i nam. Turs nors savo pastog, nenusileido Saulius. Pats inai, k reikia
varytins. Pusdykiai visk paluos... Paleis ubagais...
Tvas nutilo, susimst. Jis ilgai sdjo ustalje tyldamas, parms ranka galv, kol Sauliui
pritrko kantrybs laukti, kada tvas prabils.
Tai kaip, tte? neikents paklaus ir is, dar kiek palauks, atsiliep:
Ne, snau, tokiais dalykais a neusiimsiu. ia, vaikeli, ne tukos.
Ir kodl gi ne, tte? dar band perkalbti tv snus. em j gera, tokia pati kaip ir ms, tik

reikia razumno eimininko. Tte savam kyje moki taip gerai gaspadoriaut, padarytume ir ten
tvark. Pasisamdysim darbinink, patys dirbsim, a visur tau padsiu. Pats pamatysi, k a galiu...
Kaip, tte, nesupranti? Turdami tiek ems, mes kaip mat padarysim tuos pinigus. I dviej emi
gausim dvigub peln...
O jeigu nuostolis, tai taip pat dvigubai didesnis, pertrauk Sauli tvas. Niekas neino, kaip bus
rytoj. Gal blogi metai, gal kokia liga, net a pats galiu numirti... Kas ino? O jei, neduok Die, gaisras
ar iaip kokia nelaim... Kas beatsitikt mokk procentus bankui. Jis nepairs, ar turi duonos ant
stalo... O paskui varytins, kaip pas Zablock. Jei turiau pinig kitas reikalas.
Jei ir ivaryt, tai tik katr vien k, kitas likt... dar pasak Saulius, nors mat, kad nra prasms
kalbinti tv.
Tu dar jaunas, ne visk supranti, nepyko tvas, sulauksi mano met, kitaip galvosi. Versims ir
toliau i savo ems kaip iki iol. Nieko mums netrksta. Kol bda nespaudia, nra ko prasidt su
valdikais namais.
Saulius nusimins. K reiks pasakyti Jadzinei? Ji turbt laukia, nesulaukia i jo koki nors ini,
viliasi sulaukti i j pagalbos, o jis niekuo negali padti... Jei nuo jo priklausyt, visk, net paskutinius
markinius atiduot, kad tik jai bt gerai. Dabar gi ne jo valia, ne jis eimininkas. Jis tik gali patarti...
Bet kas i to? Jo patarimo irgi niekas neklauso...

8.
Kai po pokalbio su tvu Saulius ryosi ateiti Zablocki kiem, ten jau buvo visai kitokios nuotaikos.
Jam pasirod, kad Jadzin visai linksma. Tik j pamaiusi, nutvr u rankos ir, sivedusi savo
kambarl, udar duris.
Sskis, Sauliau. A pasakysiu tau didel naujien.
Na, na? sdosi Saulius, tave pairjus, panau, kad naujiena nebloga.
Tu tik pagalvok, palinkusi prie ausies, pusgarsiu, kaip koki paslapt panibdjo ji, mes turbt
ivaiuosim Lenkij...
Kaip gi taip? I kur tokios inios? nustebo Saulius.
Seninas buvo atjs, prane. Jau yra ratai visuose valsiuose, kad Lenkija kvieia visus tautieius
repatrijuoti savo tvyn. Visi, norintieji ivykti i Lietuvos, registruojasi vietiniame valsiuje. Bus
net kompensacijos mokamos.
Tikrai? suglumo Saulius.
Tikrai taip, Sauliukai, patvirtino Jadzin. Esant tokiai dabartinei ms padiai, tai pati
geriausia ieitis. Ar taip, ar taip ia mes visk prarandam... Tik klausimas, ar gausim kompensacij,
kai kis praskolintas?

 Kaip gi tada bus su mumis? Su ms meile? pakilo nuo kds isigands Saulius. Juk mes
daugiau niekada nebepasimatysim, jei tu ivyksi...
Sunku, inoma, bus, nuleido galv Jadzin, bet pats inai, kokie ms reikalai. Likti ia nra
jokios prasms
Kaip gi taip? O a tau nieko nereikiu? Juk ne kart sakei, kad myli mane... vos neverkia Saulius.
Ms meilei, matyt, lemta lugti, susigraudinusi Jadzin prikando lp, bet, kai taip susiklost,
kitokios ieities beveik nra...
O a inau ieit, Saulius apkabino mergait, tekk u mans ir bsim kartu vis gyvenim.
Niekas ms neiskirs.
K tu pasakei? dabar jau pasimet Jadzin.
Pasakiau tai, apie k vis laik galvojau. Tai viso mano gyvenimo svajon. Tekk u mans,
pakartojo Saulius, ir niekur tau nereiks vaiuoti. Mes visi tave labai mylsim, nieko tau netrks.
Nereiks tau dirbti joki purvin darb. Tu tik skambinsi pianinu ir diuginsi mus visus.
Tai tu visai rimtai? Kokia laim tai girdti... atvirai diaugiasi Jadzin. Turiu prisipaint, kad ir
a apie tai danai pagalvodavau... Bet turbt nieko nebus, susirpinusi ji staiga atlijo nuo Sauliaus,
tu toks jaunas, o a viena varg bekrait. Neleis tavo tvai mans vesti.
ia jau nebe j, o mano reikalas, pilnas ryto pasak Saulius, tu tik itark, kad sutinki ir viskas
kaip mat bus sutvarkyta.
Bet... mano mama tikriausiai nenors ia likti, sunerimo Jadzin, ji pasiryusi kaip greiiau
ivykti i Lietuvos. Dabar ji tik tuo ir gyva.
Tegu jie sau vaiuoja, o tu po vestuvi ateini pas mus. Mano mama bus tau kaip tikra motina.
Pamatysi, Jadzine, kaip tau bus gera pas mus gyventi.
Na, gerai. A tai sutinku, bet man reikia apie visa tai su mama pakalbti. irsim, k pasakys.
Einam dabar ir pasikalbsim, sujudo Saulius. Nori? A pats jai visk pasakysiu ir papraysiu jos
sutikimo. Kam atidlioti?
Ne, pradioj a geriau viena, trumpai pagalvojusi pasak Jadzin, reikia j paruoti. Numanau,
kad itas mudviej sprendimas jai bus staigmena.
Jadzine, Jadzine, kad tu inotum, koks a laimingas, buiavo jos rankas Saulius. Jei tik bt
galima, a jau dabar parsineiau tave ant rank namo... Ar ilgai reiks laukti, kol tu pasikalbsi su
mama?
Ateik kad ir rytoj. iandien pat per pietus a jai visk pasakysiu, ir matysim, k mums reiks daryti
toliau.

9.
Per pietus, palaukusi kol visi baig valgyti ir isiskirst, Jadzin kreipsi motin:
Mama, ryte buvo atjs Saulius.
Maiau, kad buvo, pertrauk j motina. Ko jis ia vis vaikto?
Jis ne iaip sau buvo. Jis man pasipiro. Nori, kad tekiau u jo...
K, k? iplt akis motina. Visai suljo tas chamas! Ir k jis sau galvoja? Kaip drsta?
Jis drsta, nes ino, jog a j myliu. Jis irgi myli mane. Anksiau ar vliau turjo tai vykti, tvirtai
laikosi Jadzin
To dar betrko... Ar maai bd? Pirlybos tokiu metu... Ir dar kas perasi? K gi tu jam pasakei?
Dabar, kai ms tokia padtis, reikia tik diaugtis, kad jis neatstm. Juk mama vis laik norjai,
kad a gerai itekiau...
Negi sutikai? griebsi u galvos motina. Turbt iprotjai? Dabar, kai atsirado galimyb
ivaiuot Lenkij, atsiveria tokios perspektyvos, ji suman itekt ir likt tame ubagyne, atsisakyti
motinos, savo tvyns Lenkijos, artimj...
Nieko nra artimesnio u mylim mog, bet a mamos neatsisakau. Juk mama irgi liksi ia su
manim, su mumis.
Ar abi kraustysims Bausyn, vietoj to, kad ivaiuotume Lenkij? arti aar motina. Neinau,
kas atsitiko, kad tokios mintys tau lenda galv. Gal tikrai iprotjai? Atsipeikk, pagalvok blaiviau.
Nuo to komaro, kok paskutiniu metu tenka igyventi, tikrai galima iprotti... Nusiraminkit, a dar
esu viso proto, tik neku t, k galvoju. Nevilioja mans ta tvyn Lenkija.
Tu tik pagalvok geriau, mano dukrele, jau velniau prabilo motina, k gero tu matysi, itekjusi
u tokio Sauliaus? ems kio darbai ne tau. Tu visai kitaip iauklta, tau tik salon dama bti... Meil
ne amina. Praeis kiek laiko, igaruos ta meil tada pirtus nusigraui. A tikrai ia neliksiu. Jei tu
lieki, mes isiskiriam aminai. A tau visai taip kaip mirusi. Kodl laidoji mane pirma laiko?
Isiskyrimo a tikrai neitversiu... Kaip a gyvensiu tavs nematydama, neinodama ar tau ko
netrksta, ar sveika, ar pavalgiusi? Pagalvok, kol laikas, pasigailk mans. Negi tau Saulius
brangesnis u mane?
Oi, mama, negraudink mans, man ir taip sunku, pamau blso Jadzins rytas, toki svarbi
mano gyvenime valand, vietoj to, kad sulaukiau protingo patarimo, palaikymo, turiu klausytis toki
odi. Nieko a nelaidoju tik noriu susitvarkyt savo gyvenim.
Tik Lenkijoje susitvarkysi savo gyvenim, tikino motina, ten, baigusi gimnazij, galsi siekti
auktesni moksl, tobulintis muzikoje... Tu dar tokia jauna, tau dar visas gyvenimas prie akis.
Likusi ia Bausio vienkiemyje, tu atsiribosi ne tik nuo ms vis, bet ir nuo viso pasaulio. Netursi su

kuo bendrauti, nebus su kuo pasikeisti vienu kitu protingu odiu, umiri lenk kalb...
Mama, mama, bet visa tai pinigai kainuoja. Ir tie mokslai, ir muzika, vl paprietaravo motinai
Jadzin. Jeigu jau ia, turdami tok k, neleidot baigt gimnazijos, tai ko galima tiktis ten
nuvaiavus tuiomis kienmis?
Dd pads, kartu vaiuoja, nelabai tvirtai tai atsak motina.
Dd turi savo rpesi, o toki skurdi kaip mes, ten irgi niekas nelaukia. ia, turdami i ko
gyventi ir tai nusigyvenom, o kaip pradt gyvenim nuvaiavus nauj viet? Be pinig, be btin
daikt, taip kaip stovime? Juk visk teks pradt nuo nulio. Nematau joki perspektyv.
O itekjus u Sauliaus, kokios perspektyvos? pasiaip motina.
Jie mons darbts, j kis pavyzdingas, gyvena pasituriniai. Gyvensiu su mylimu mogum,
duonos man uteks. Bsiu viskuo aprpinta, mama galit bti rami.
O vaikus kaip mokysi kalbt? Lietuvikai, lenkikai? Lenk esi, savo kalbos nevalia umirt.
Bus taip, kaip su manimi buvo. Mokysiu abiej kalb.
Kalba, dejuoja motina, dd Stanislovas irgi siterpia. Jis taip pat nepritaria Jadzins pasirinkimui. Ir
taip per vis t dien... Tos kalbos, tie pamokymai, perspjimai, verklenimai taip ivargino j, kad
net galva m skaudti.
Jadzin ir prieinasi, ir nusileidia, bet blogiausia, kad ji jau ima abejoti: Teisyb mama sako, jei ji
ivaiuoja, o a pasilieku, tai mes isiskiriam aminai. Vien ta mintis siaubinga, o kai tai vyks? Ar
man uteks jg, stiprybs tai itverti?
Jadzin n nepagalvojo, kad po varytini gali netekti net sodybos: Kur gi i tikrj dtis mamai,
likus Lietuvoje? Belieka viena ieitis ivykti. Isiskyrimas neivengiamas. Viepatie, k daryti?
Per vis nakt Jadzin neumigo, kamavo prietaringi jausmai: gaila mamos, gaila Sauliaus, baugu
dl ateities.
Pagaliau baigsi pilna komaro, aar ir nerimo naktis, artinosi lemtinga diena. Jadzinei pagaliau
reikia apsisprsti. Iki paskutins minuts ji neinojo, kaip pasielgti, kol vis tik nugaljo eimos ryys,
meil motinai. Saulius j supras, atleis... Jis dar toks jaunas, praeis kiek laiko ir j umir, pamils
kit... Laikas padarys savo...

10.
Kai ivaiavo Jadzin, Saulius arti beprotybs. Nieko nevalgo, alinasi moni, usidars vienas tai
kltyje, tai kamaraitje. Per dienas tyli arba balsu rauda. Nieko nedirba, o jeigu kada ir ieina su tvu
laukus, tai plosi ne pagal jgas, dantis sukands, prakaitu apsipyls, ukritusiais ant aki plaukais.
Po darbo neina valgyti, nesiprauss, pasiiaus lenda kamarait, krenta knibsias guol ir taip

ivargs kai kada umiega, o danai ir nepasiseka. Tada brazdinasi, vaikto, trinksi n nesuprasi, k
jis ten veikia.
Tvai susirpin, bijo, kad galo sau nepasidaryt, bet neino kaip prieit, nuramint. Kai motina bando
nekinti, jis nesileidia kalbas. Tvas, pamgins kart, kit su Sauliumi vyrikai pasinekti, bet
nieko nepes, msi gudrybi.
Sauliau, ateik ia, baik durniuot, man su tavim pasitarti reikia, aukia jis taip, kad kamaraitje
girdtsi. Ruden adu pirkti kuliamj. Ar nortum imokt dirbt su motoru? Turiu pastam
mainist, pamokint, bando Sauli sudomint tvas. Neblogai bt turt savo kuliamj. Kaip
sakai?
Saulius usidars kamaraitje tyli.
Sauliau, baik liubt, bk vyras. Su kuo a daugiau pasitarsiu, jeigu ne su savo snum? Imoktum
sau isikultume, galima bt ir kitiems, udirbtume pinigo... Dabar gi viena kuliamoji ant viso
valsiaus. Kol sulauki eils, nusivlini su klimu, nespji laiku grd pristatyt Lietkiui.
Dabar man visai ne tas galvoje, kada ne kada atsiliepia Saulius.
O tu mesk t vis juks i galvos ir pradk mokintis. Pamatysi, kaip viskas bus gerai, jau drsiau
kalba tvas. Pagalvok tik merga paliko, rado dl ko krimstis. Tu toks vyras, tokio kio
gaspadorius, susirasi dar ne toki. Kad nors bt lietuvait, dabar lenkika panait. Tau ne tokios
reikia.
Prajo pora savaii. Ne toks jau ilgas laikas, bet, atrodo, kad jis padjo Sauliui iek tiek usimirti ir
nusiraminti. etadien abu su tvu nujo pirt, gerai isipraus, isivanojo, isigarino ant virutini
plaut. Parj namo pavalg ir anksiau nujo gulti. Rytoj teks anksiau keltis, kad spt banyi
miioms. Miios nepaprastos moiuts mirties metins. Upirktos miios bus aukojamos amin
atils moiutei atminti visiems reikia dalyvauti.
Banyioje Saulius visai atsipalaidavo. Kunigo maldos nuo altoriaus, vargon muzika ir giesms nuo
vik, vaki ir smilkal kvapas veik kakaip guodianiai ir raminaniai.
Nutolo mintys apie Jadzin, apie save, prisimin moiut savo Angel sarg nuo pat kdikysts.
Jei tik ji bt gyva, jam ir dabar bt lengviau. Jis turt kam atvert skaudani ird, puikiai
inodamas, kad bus suprastas. Ji tik viena inot, k jam pasakyti, patarti, inot kaip paguosti,
palengvinti jo skausm, nuluostyt aaras. Moiute, moiute, amin tau atils, ilskis ramybje, o
a niekada tavs neumiriu, persiegnojo Saulius.
Tik grus i banyios, susirinko kaimynai. Jie taip pat pagerb moiuts atminim. Prie degani
vaki buvo atgiedotas roanius, paskui visi valg vakarien, o po vakariens visi isiskirst kas sau.
Motina su tarnaite tik baig kraustyti stal, kai lauke piktai sulojo uo. Tvas pairjo pro lang, bet,
nieko nepamats, vl sdosi u stalo. uo i karto piktai lojs, staiga m prisigerindamas amsti.
ia turbt bus kaimynas k nors paliks, nusprend pasiklauss tvas, motin, praverk duris.
Priemenj tamsu, neras dur.

Kai motina atidar duris visi nustro. pirki eng Jadzin. Ji buvo vienplauk, juodu varkeliu,
trumpu sijonliu, o ant bas koj nuply bateliai, rankoje maas lagaminlis.
jo, sustojo prie dur ir nuleido emyn galv.
Jadzine! paoko ir pribgs apkabino j Saulius. Kaip tu ia atsiradai?
A neivaiavau Lenkij. Likau ia... i nuovargio tyliai itar ji, noriau atsissti.
Eik ia, sskis, atved j prie stalo Saulius. Mama, pasiirk ko nors uvalgyti, atsisdo ir jis
greta. Kad tu inotum... Kaip a tavs ilgjausi ir koks a laimingas vl tave matydamas, buiavo
jos rankas neslpdamas savo diaugsmo. Dabar jau ms niekas neiskirs. Tu liksi ia pas mus
aminai, visam gyvenimui...
Motina susigraudino, nubrauk aar.
Nagi atstok tu nuo jos, leisk mergaitei bent pavalgyti, nepiktai pabar ji Sauli, paddama maist
ant stalo. Ar nematai, kaip ji pavargusi, o ir miegot jau laikas. iandien geriau jau duoti jai ramyb.
Rytoj, kai bus pailsjusi, tada ir pasineksim. Bus daug kalbos, reiks visk gerai aptarti.

11.
Paklojo lov Jadzinei stancijoje. Minktai, baltai. Po galva dvi pagalvs, usiklot stora baltinto
lino antklod su raudono silo ickais ataustais galais, ant viraus stora kaldra, kad nebt alta
miegoti.
Kai Jadzin nujo gult, tvai ir Saulius lik pirkioje, dar ilgai kalbjo.
Dabar tai jau a j vesiu, tte, vyrikai pareik Saulius.
Btum per jaunas, bet k dabar padarysi, atsak tvas, kai jau pati nuotaka atjo namus. Teks
suenyti ir dar greitai... Kad nebt bereikaling kalb.
Nesigailk anksti atsikls ir jaunas apsienyjs, primin patarl motina. Mes juk irgi jauni
susituokm. Ar blogai?
Ar a k sakau? Tegul... Anksiau ar vliau, vis tiek be to neapsieis...
O kur gyvent po vestuvi? staiga susirpino motina.
Iki rudens pagyvens stancijoje, o iemai padalinsim pirki dvi dalis. Pirkia didel, daug lang. T
gal, kur gatvs pus, atitversim pertvara. Ten net trys langai... Bus viesu grau jums jauniesiems, o
mums su tavim liks du. Ar neuteks?
Ar nebus alta iem? pasidomjo Saulius.
ilumos nuo krosnies visiems uteks. Per vis sien iltas mrelis, krosnis krenasi itis dien,

laikysit atviras duris nesualsit, o jei usidarysit nuo mrelio bus ilta. Taip pagyvensim, kol
pasistatysim nauj nam, dst ir planavo tvas.
Kad ir nekjosi iki vidurnakio, dar ir atsigul tvas su motina nibdasi. Saulius kamaraitje irgi
nemiega, tik laukia nesulaukia ryto, kad tik greiiau galt pamatyt Jadzin.
Kai ji atsikl, saul buvo jau auktai. Visi seniai po pusryi, eimyna jau laukuose, bet tvas, motina
ir Saulius niekur njo, liko namuose.
Namuose iandien lyg vent. Visi variai apsireng, ant stalo arbata su uogiene, sviestas, sris, dera
ir, inoma, kiauinien. Visi laukia, kol pavalgys Jadzin, kad galt ramiai, niekieno netrukdomi,
pasikalbti. Kai ji pavalg ir padkojo, Saulius pirmas paklaus:
Jeigu likai Lietuvoj, Jadzine, tai kur gi tu buvai taip ilgai, kad tik dabar pasirodei?
jau psia nuo pat sienos, kol jus pasiekiau...
Viepatie! Psia! isigando motina, kaip gi tu maulle nepatrkai?
Per vis Lietuv? griebsi u galvos Saulius. Reikjo kaip nors praneti, galjai laik parayti,
btume arklius nusiunt...
Neturjau n cento. Kur apsinakvodavau, ten gaudavau pavalgyti vakarien, pusryt... Taip ir
keliavau geleinkelio bgiais, tuo paiu keliu, kuriuo atvaiavau. Stotel nuo stotels, vienkiemis nuo
vienkiemio... mons geri, neileisdavo nepavalgydin, kai kuri eiminink dar ir kelion ddavo.
Dieve, kiek tau reikjo ikentt ir kaip tu dar gyva? iki irdies gelmi sukrstas ne tik Saulius, bet
ir tvas su motina. O kaip su mama isiskyrei? Galjo ji duot tau pinig.
A tiesiog pabgau nuo j... prisipaino Jadzin. Palikusi mamai ratel, paskutinje stotelje
iki sienos ilipau i traukinio, pasialinau, palaukiau, kol ivaiuos traukinys, ir ikeliavau...
Reikjo anksiau dingti, nebt tek tiek toli eiti ir greiiau btum grusi, apgailestavo Saulius.
Kad tik bt utek ryto... sutiko su juo Jadzin, kai tik ivaiavom, vis laik apie tai
galvojau. Sustoja traukinys stotyje, manau spruksiu, bet vis pritrksta drsos. Ir taip iki pat sienos...
Matau, kad dabar jau viskas. Jeigu pravaiuosiu sien, atsidursiu Lenkijoje, tada jau kelio atgal
nebra. Teko apsisprsti...
Ak, tu mano vaikeli. Reikjo gi tau tok varg ivargt, glost motina Jadzin, o mes ia irgi
nemaai rpesio turjome. Tu neturjai k valgyti, o Saulius pats nieko nevalg. Grausi,
pergyveno, bijojom, kad ko nors sau nepasidaryt, rankos prie save nepakelt. Tai vis dl tavs,
maulle, jis taip sielojosi.
Ties mama sako, buvo labai, labai sunku, nesigyn Saulius, ir neinau kiek visa tai bt tssi,
turbt vis gyvenim...
Bet ko reikia dabar? Visi jau krvoje, visi vietoje, ko verklenti? Kas buvo prabuvo, o nuo iol
prasids naujas gyvenimas, tvirtai, pamokaniai pasak tvas.


2010 m.

Kaimynai

1.
Kai kaimas klsi vienkiemius, dviej maaemi sodybos liko senvietje. Venio dvylikos hektar
kis vienoje, o Dargio deimties hektar kitoje gatvs pusje.
Venio pora hektar daugiau ems, bet jo eimyna didesn net trys vaikai. Dvi dukros ir snus
pametiniai paaugliai, o Dargio vienas berniukas Jonukas. Jis vienmetis su Venio Petriuku, abu
deimtmeiai. Mergaits, atuoneri Maryt ir septyneri Antut, nors dar mgsta aisti su llmis,
bet jau padeda motinai prie ruoos, o Petriukas su Jonuku tikri pagalbininkai vyrams. Sunki darb,
aiku, nedirba, bet patogs kur nors pasisti, o ir piemenys patys tie.
Tos dvi likusios sodybos, plaiai isikeroj imtameiai mediai prie gatvs, seni sodai ir dareliai,
lik po buvusi pirki langais, emmis ir akmenimis uversti uliniai ymjo buvus didel kaim.
Gatv su didiuliais i abiej pusi ikastais grioviais virto paprastu viekeliu, kuriuo i artimesni ir
tolimesni vienkiemi kininkai vainjo miestel, turg, valsi, banyi. Kam buvo netoli,
vaikiojo ir pstieji.
Grioviai tiek pavasar, tiek vasar pilni vandens. Jei per vasaros karius iek tiek vanduo nusenka, tai
po kiekvieno lietaus vl prisipildo iki krat.
Per griovius prie likusi sodyb permesti tilteliai, kad galima bt nueiti vien ar kit kiem.
Skersai gatvs buvo idlioti akmenys, tam, kad per pavasario ir rudens purvynus, engdamas nuo
vieno akmens ant kito, nusigautum gretim kiem, neisipurvins koj.
Pavasar grioviuose veisiasi varls. Net tirtai plaukioja buogalviai, kurie u kurio laiko virsta
varlytmis, o pagaliau ir didelmis varlmis. Vakarais jos kurkia dideliu choru ir neatskirsi, kur ia
sens, o kur jaunikls.
Jonukas su Petriuku nuo maens dideli draugai. Kada tik nepamatysi, jie kartu darbuojasi ant
skiedryno: kala pauktukams inkillius, pina i karklo vyteli krepius. Dirba lenktyniaudami, katras
greiiau nupins, katras greiiau sukals, arba, ipuren po pirkios langais lopinl ems, aidia
peiliukais. Ganydami dar ir ne toki darb prasimano. Visada kartu, gerai sutaria, bet pasitaiko ir
susipykti.
Ei, Petriuk! Ateik ia, pamats draug kieme, aukia Jonukas, stovdamas ant savo tiltelio. Tu tik
pairk, kiek daug buogalvi mano griovyje.
Petriukas kaip mat atbgo. Pasiirjs abejingai tar:
Didelio ia daikto, mano griovyje j irgi daug yra.
Bet tu tik pairk kiek, maio pagaikiu vanden Jonukas, pilna iki pat dugno...

 Ir pas mane ne maiau, nenusileidia Petriukas. Einam, jei nori, pats pamatysi.
Einam, ir abu eina prie kito griovio, ant kito tiltuko.
Tavo maiau, gerai apirjs sako Jonukas, nepridsi prie mano. Visai skystai...
Taip tik atrodo, jie ant dugno susd, duok pagal, pajudinsiu.
Pasidaryk savo, neduoda Jonukas, su kuo a savo buogalvius maiysiu?
Petriukas nubgo sod ir, isilaus i alyv kelmo nema lazd, sugro.
O dabar maiyk, pairsim.
Griovyje vanduo kaip baltinta cikorijos kava. Visai tokios spalvos, kaip Jonuko mama retkariais
iverda vakarienei. Sudrumstas vanduo darosi tamsesnis. I dugno paviri iplaukusios vartaliojosi
kelios juodom nugarom ir baltais pilvais didels varls ir buogalviai. Petriukas, nuoks nuo tiltelio
ant sauso takelio pagal griov, dar braukia lazda per vanden pirmyn, atgal iilgai griovio ir vl grta
ant tiltelio.
Na, k dabar pasakysi? patenkintas Petriukas.
O dabar einam prie mano varli, sujudo Jonukas, a irgi pabrauksiu iilgai.
Petriukas pats mato, kad ia buogalvi daug daugiau ir jam apmaudu. Jis neinojo, kaip tai
paaikinti, bet jo irdelje jau kaupiasi pavydas. I kur jam inoti, kad Jonuko griovys per vis dien
prie saul? Sauls ildytas vanduo teikia palankesnes slygas gyviams, o jo griovys vakar pus.
Saul ustoja isikeroj mediai ir trobesiai. Petriukas, nenordamas pripainti Jonuko pranaumo,
tyli. Staiga, jis kak sugalvojs, sako:
Pairsim, kaip bus rytoj.
Kit dien Petriukas klsi labai anksti, tik iauus. Klsi kartu su tvu. Usivilks varkel ir
sispyrs mediokus, mieguistas susirado diendaryje savo paties nupint krep, iupo lazd ir
skubiai patrauk prie Jonuko griovio. Lazda pamais vanden iki pat dugno, sm krepiu
iplaukusius paviri buogalvius ir, tekinas perbgs gatv, ikrat juos savo griov.
Taip sulaksts por kart, met patvorin tui krep ir smuko pirki. Motina kr krosn ir,
pamaiusi taip anksti atjus i lauko vaik, susirpinusi paklaus:
Ko taip anksti lakstai laukan? Gal pilvas sopa?
Ne, buvau ant mao, sumelavo Petriukas ir, nuspyrs emn medpadius bei nusivilks varkel,
lindo atgal guol.
Atsikl, kai pusrytis jau buvo ant stalo ir pavalgs tuojau kiem. Ar nepamatys Jonuko? Tas irgi
jau po pusryi eina pro duris. Pasirs susirado pagaikt ir atjo prie savo griovio. Petriuko i
karto n nepamat, bet u tai baisiausiai nustebo, kai atjo ant tiltuko. Kakas nesuprantamo. Vakar
knibdte knibdjo pilnas griovys, o iandien kur ne kur vienas kitas buogalvis plduriuoja. Tik

dabar pamats Petriuk, susirpins aukia:

Neinau, kas ia pasidar? Kakur dingo mano buogalviai...
Negi? atjo ant savo tiltelio Petriukas. O mano visi tebra.
Tuojau atjo prie jo ir Jonukas.
Tikrai. Ir taip daug. Vakar j tiek nebuvo. I kur jie atsirado? tariai velgdamas draug paklaus
Jonukas.
K a inau? Kiek buvo vakar, tiek ir iandien, muistosi Petriukas, mano tai niekur nedingo.
Taip negali bti. Pas mane tuia, o pas tave pilnas griovys. Kur jie per nakt pasidjo? Gal kas
pavog?
A jau... Vogs kas buogalvius, stengiasi bti ramus vaikas, kam jie reikalingi?
Palauk, o ia kas? Kieno tas lapias krepys mtosi? pastebjs krep, nujo prie jo Jonukas ir
pakl nuo ems. iri, visas dumblinas, ant dugno ols, o tarp j ir buogalvis sipyns.
Tavo tai darbas? Prisipaink! prioko prie Petro Jonukas. Prisipaink, tu juos ivejojai? Bo kai
duosiu... usimojo krepiu apyverksnis Jonukas, a ttei pasakysiu...
Petriukas spruko pirki, o Jonukas namo. Parjs pasiskund tvui.
Ne kain koks ia nuostolis, n kiek nepaguod tvas, vis tiek jie dings, kai sumas vandens
griovyje. Gandrai igaudys...

2.
Petriukas ir Jonukas draugai kol dar piemenys, kol pusberniai, o kai suaugo vyrus, prasidjo
piktumai. Ir dl ko? Dl mergaii. Kai pagalvoji, bta ia dl ko? Ar maai parapijoje mergin? Bet
kaip tik dl to ir perbgo tarp j juoda kat.
Vakarukose ar iaip jaunimo susibrimuose, kur nepasisuka Jonas prie jo mergaits lipte limpa.
Auktas, laibas, tiesus... Per vis parapij niekas tokio balso neturi. Kai udainuoja... Ir dar, kaip gerai
okti moka...
Ne toks prastas bt ir Petriokas, bet jau tylenis koks, tai Dieve neduok. iaip tai u Jon iek tiek
emesnis, bet stambesnis ir platesni pei, toks kresnas, tvirtas, juodbruvas, plaukai tamsiai
katoniniai, antakiai juodi, ryks, akys tamsiai pilkos. Kai nusijuokia, kas bna retai dantys balti
kaip perlamutriniai blizga. Trksta jam tik Jono linksmumo, vikrumo ir drsos.
okiuose, nusiirjs mergin, ilgai nedrsta pakviesti okti, o kai pagaliau pasiryta, irk Jonas
suskubo pirmas pagriebti. Tiesiog i panoss ir jau sukasi su ja. Padaro taip, lyg tyia nordamas
jam pakenkti.

ia tai dar nieko, gal ir netyia, gal atsitiktinumas, bet kaip buvo per sesers Maryts vestuves? Petras
vyresnis pajaunys, ar ne jam su vyresne pamerge okti ir u stalo sdti? Bet kur tau... Lyg tik
pasirod Jonas visk sugadino. Mergina, kad ir sdjo su juo, bet nuo Jono aki nenuleido, o kai
prasidjo okiai, tai tik pirm ok su Petru suoko. Tik Petras trumpam nusisuko, Jonas kaip mat
mergin paiupo ir vis vakar jos nebepaleido. O mergina tokia grai, tokia puiki... Petras ketino su
ja linksmai laik praleisti. Tiek saldaini pripirko, dovan, tiek ilaid padar, norjo prie j
pasirodyti, siteikti... Ir kas i to ijo? Visos vestuvs uniui ant uodegos.
Nuo to karto Petras ant Jono ne juokais supyko. Veng su juo susitikti, bendrauti, alinosi jo
draugijos. Nebesimat j kartu nei miestelyje, nei geguinse, nei vakarukose, o kai u kurio laiko
Petrui papiro bagot valakinink nal, pats niekam nieko nesak ir prigrasino namikius, kad,
Dieve gink, neprasitart Dargiams. Bijojo, kad ir ia ko gero nepakit kojos Jonas.
Nors labai rpjo Petrui tos pirlybos, bet irdies kakodl netrauk, kad nal... Na, bet jei pirlys
teisyb sako, tai dvideimt ei hektarai geros ems, trobesiai nauji, kis tvarkingas bt visai
neblogai tokiame kyje gaspadoriauti.
Stambesni kinink dukros, toki jauniki maaemi kaip Petras nelabai nors, parsivedus iaip
sau mergel ir likti ant t tvo dvylikos hektar nelabai kokia laim.
Ar pats neprisiirjo, kaip vargo tvai, kol vaikai dar mai buvo, o be to ir seser Antut reiks
ileisti u vyro... Marytei pavyko neblogai itekti. Tegul ir toks pat maaemis, taiau amatininkas,
geras kalvis. Dabar jau viskas bt lyg ir pus bdos, bet, jeigu jam pavykt ieiti tok ger k pas
nal, bt dar geriau.
Na, bet dar viskas prie akis. Reikia pirmiau nuvaiuoti, apsidairyti, pamatyti, kas per mogus ta
nal, kokia vieta. K pirlys sako, tai dar ne viskas. Kodl, pavyzdiui, net i kitos parapijos jaunikio
ieko, ar savam krate j neranda? Klausimas, kokias statys slygas? Gal reikalaus tiek, kiek jis
negals pasilyti? iaip ar taip, o pairti reikia.
Susitars su pirliu, vien etadien ir braukia Petras pirliais pas pasiturini nal.
Tik vaiavus kiem ir trumpai apsivalgius, spdis susidar visai neblogas. kikas dviej gal
namas visai gerame stovyje. Langai nedideli, bet vars, musi nenutupti, kaip kad kaime danai
tenka matyti. Kiemas nedidelis bet variai iluotas, prie tvart lauke nra mlo krv, takeliai klt,
darin, tvartus ir iki ulinio vars, nepriiuklinti, nepribarstyti iaudagali bei ieno pabir.
Kain kaip viduje?
Juos pasitiko ir ueiti pakviet smulkut, apvalaus veido, linksm aki, vidutinio gio moterikut.
variusi bd un, ji pirma jo gonkel, atidar duris priemen, paskui pirki ir praleido pirma
savs vyrus.
Praom sstis, ranka parod viet ant suolo u balta staltiese udengto stalo, taip netiktai
sulaukiau svei. Ar i toli bsit? vitriai nuvelgusi Petr, ji atsine kdut ir atsisdo gale stalo
prieais sveius.
Nei taip i toli, nei taip i arti, bet i kitos parapijos tai tikrai, atsak pirlys ir atsisagst vark.
Vaiavom, vaiavom, bet ir pailsti pats metas. Usukom, gal neivarysit?

 Taip ir pagalvojau, kad nemsikiai, ne visi matyti. Savo parapijoje visus pastu, linksmai ir
atvirai, irdama tiesiai Petr, atsak moteris. Ar jau ivarysiu? Juk katalikai esam... Ar toli adat
keliaut?
Kaip pasakyti... atsilo pirlys, gali tekti ir dar pakeliauti, o gali bti, kad ir ia kelio galas...
Jums inot, nusijuok moteris, pavarg, tai gal ir ialk? Einu paiekot, ko nors uksti.
O mes irgi io bei to turime. Kaip tik tikt prie ukandos. Petrai, dk k turi ant stalo, atsisuko
pirlys Petr, eiminink, kaip matyti, gera. Laukan nevaro, dar ir pavaiinti ada.
Trobos viduje taip pat tvarkinga. Lova suklota, graia antklode utiesta, o ant jos net trys pagalvs
pasiptusios. Grindys lentins, variai iluotos, o gal net mazgotos. Prie dur kibiras su vandeniu ir
graus puodelis prie jo.
Visur varu, grau ir nalel tokia auni, visai ne tokia, koki Petras sivaizdavo: sena, su skarele ant
galvos ir prikyte ant pilvo, ila ir susiraukljusi. U tai ir vaiavo atbula irdimi.
i pairjus, irdis diugiai suvirpa. Moteris vienplauk, rusvi plaukai aukt kuod virugalvyje
susukti, n vieno ilo nesimato, akys melsvai pilkos, didels, linksmos, drsisiai ir dmiai
velgianios mog. Kai igr stiklel, kit, nalei uraudo skruostai, veidas tarsi praydo malonia
ypsena, daniau nusijuokia, o kai nusijuokia, dantys iba ne prasiau negu Petro.
Kokia ia nal? Mergel ir gana.. Vaik neturi, met ne daugiau trisdeimties... Labai jau limpa
Petrui prie irdies... Kad tik bt galima susitarti, jis nieko geriau nenort...
Jau du metai, kai ji nalauja, bet visur tvarka, matyt moka gaspadoriauti ir be eimininko. Moterik
grai, maloni, i visko matyt, kad gera eiminink. Ko daugiau reikia? Gal kaip tik ia jo laukia
gyvenimo laim? Tik klausimas, ar Petras jai patiks? O jeigu taip, tai ko ji pareikalaus?
Be reikalo Petras baiminosi. Kai isinekjo, paaikjo, kad visai sukalbama. Turi kiek turto jaunikis
ar neturi, ne tai svarbu, svarbu, kad nebt koks girtuoklis ar plevsa. Reikia, kad bt darbtus,
padorus, nes kyje tvarkytis reikia protingo eimininko. Jeigu pirlys nemeluoja ir mogus yra tikrai
toks, kaip j giria, tada Petras jai tikt. I pairos vaikinas visai neblogas ir jeigu jis nals nebrokija,
kad ji iek tiek vyresn, tai bt galima tartis ir dl vestuvi...

3.
Petras uoliai lanko nal, o tuo metu pas Dargius atvyko seniai buvs dd, Jono motinos brolis.
Sveias brangus ir visada labai laukiamas. Gal dl to, kad retai lankosi, gal kad pasituriniai gyvena,
o gal kad visada gerom naujienom nudiugina.
Paskutin kart, kai buvo atvaiavs, sesers eim parm pinigais, nes suinojo, kad karv krito.
Dd pasigyr, kad pasistat didel gra nam ir pakviet kurtuves. domu, k kart pasakys?
iaip sau nevaiuos tok keli be reikalo.

Dd su eima gerai sikrs gyvena Paveni miestelyje. Abu su mona dirba cukraus fabrike.
mona buhalter, o jis vyresnysis darbininkas. Augina du vaikus berniuk ir mergait ir dar
priglaud augintin monos sesers dukr.
Kai mir jos motina ir vogeris ved kit, pam mergait jie pas save dar visai maut. Net
atuoneri metuk tada neturjo. Pagailjo, kad mergait gali bti skriaudiama pamots, ir pasim.
Iaugino iki atuoniolikos, dar ir dabar kartu tebegyvena.
Tvas nelabai norjo jos atiduoti, bet niekas neirjo. Mergait buvo paimta beveik per jg,
gimins isiskyr piktuoju, todl ir nutrko visi ryiai. Per vis t laik usirstins tvas n aki
neparod. Nesiteiravo, kaip mergait gyvena, visai ja nesirpino, atseit, pasimt, tai ir inokits.
Neirint to, mirdamas ne visk paliko pamotei. Pus kio ir turto ura ir dukrai.
Iaugusi mieste mergait, kaime likti nepanoro, paveldt k negro ir toliau liko gyventi pas tet.
eimininkauti kyje paliko pamot.
Visi labai apsidiaug dds apsilankymu. Jono motina tuojau uties balta staltiese stal, padjo
ventik ukandi. Tvas pastat butelait degtins ir visi susdo ariau sveio. Ilenkdami po
stiklel ir ukandiaudami, isinekjo.
Pasitaik proga pas mus fabrike gauti darbo, pagaliau pasak dd. Vien darbinink nutvr
apsivogus, paalino i darbo ir dabar atsirado viena laisva vieta. Ar nenort Jonukas fabrik
sitaisyti?
Kur nenorsi? net paoko Jonas. Nors tuojau, dabar... Kaip bt gerai valdik darb
sikabinti...
Darbas sezoninis. Padirbtum per iem, usidirbtum kelet lit, o vasaros darbams grtum. Per
vasar iki rudens padtum tvams kyje, o ruden vl fabrik. Kol kas padirbtum sezoniniu, o
laikui bgant, gal ir nuolatinius paklitum. Gyventi galsi pas mus, vietos utektinai.
ia tai dd mums bent naujien pasakei, ir toliau diaugsi Jonas, tik kain ar sugebsiu?
Sugebt tai sugebsi, tik gali bti sunkoka. Darbas nelengvas, teks patampyti maius su cukrumi.
Kaip matau pats esi tvirtas vyriokas, susidorosi.
Darbo nebijau, prie sunki darb priprats. Kad tik priimt... O dokument koki reiks?
susirpino.
Paso, inoma, reiks, bet kaip sezoniniam darbininkui daugiau nieko ir nereikia. Dar pradios
mokyklos baigimo paymjim, jei kartais liktum nuolatiniu.
Jeigu tik tiek, tai visk turiu. Ak, kad tik suspt, kad tik nepraiopsot, nenurimo Jonas, kad tik
patekt, kad tik nepriimt ko nors kito
Nebijok, dl to ir atvaiavau, kai tik suinojau. Reikia greitai veikti, kol niekas dar neino, atrodo,
kad ir dd nerimavo. Jeigu tik tvas ir motina leidia, ruokis. Rytoj kartu su manimi ir
ivaiuosime. A pats parekomenduosiu, mona dar nuo savs ir manau, kad darbinsime tave. Tik
irk, kad btum vyras, ne tinginys, ne sugriuvs, o svarbiausia siningas. Nepadaryk man gdos.

Nuo iol mes u tave lyg ir atsakingi liekam.

Kai po vakariens visi nujo ilstis, motina njo miegoti. Per nakt ji suruo Jonui krait. Kai k
susiuvo, kai k palop, uad, iskalb ir idiovino kojines, epeiu ival ieigines kelnes ir vark,
kienes sudjo nosines.
Ryte visiems sukilus, pusrytis buvo jau paruotas beliko tik dti visk ant stalo.
Atsisveikinimas trumpas. Buvo keli kilometrai kelio iki geleinkelio stoties, todl reikjo paskubti,
kad nepavluoti traukin. Kai tvas ijo kinkyti arkli, motina apkabino savo brol, pabuiavo,
padkojo u rpest, paskui apglbusi buiavo sn ir, ilyddama pro duris, peregnojo.
Vyrams ivaiavus i kiemo, moterik apsiverk. Tai buvo pirmas jos isiskyrimas su savo Jonuku.
Dabar nematys jo per vis iem. Kad tik viskas taip gerai pavykt, kaip brolelis sako...

4.
Petrui kuo toliau, tuo labiau patinka nal ir jis, jei ne etadieniais, tai sekmadieniais vis pas j.
Nal jo irgi laukia. Savaitgaliais ruoia skanesn valg, kruopiai aptvarko pirki, pati graiai
pasirdo, pasidabina.
Viduryje savaits galv plauna ramunlmis, kad plaukai bt graesni, labiau blizgt. Ji visada
linksma, maloni ir jos lipnumas glosto Petrui ird. Jis nal stebi ir atsistebti negali, kaip ji,
bdama tokia smulkut, sugeba taip vyrikai gaspadorikai tvarkytis tokiame dideliame kyje.
iriu a tave, Maryte, ir i dyv neieinu, sako Petras nuoirdiai grdamasis, kaip tu moki
taip vikriai suktis? Jau du metai, kai namai be eimininko, o niekur nesimato, kad bt netvarka.
Jau deimt met, kai dirbu tuos darbus. Ar neuteko laiko imokti? Be to, ne tik tie du metai po vyro
mirties. Dar prie jo gyvo teko paimti visk savo rankas. Jis gi du metus ant patalo iguljo. Visk
dariau kaip liep, kaip reikalavo. Taip imokau ir pripratau. Dabar iek tiek lengviau, nors ligonio
kuopti nebereikia.
Sunku tau buvo, k ir bekalbti. Jau greitai baigsis tie tavo vargai. Kai po msiedo a ateisiu pas
tave gyventi, pasiimsiu t vis varg ant savo pei, guod nal Petras. Matysi, kaip bus tau
geriau.
Laukiu, nesulaukiu, kad tik greiiau atsilaisvint rankos, diaugsi Maryt. Pasiilgau moterik
darb. Reikt kai k pasiti, numegzti. Per iemas su tarnaite po truput verpm, tai susidar nemaai
verpal. Laikas bt ir stakles pasistatyti. Tokiems darbams vis laiko neatsirasdavo.
O kas buvo vyrui, kad taip ilgai slaugyt reikjo? pasidomjo Petras.
Pasibaid arklys, jis ikrito i rat, susilau nugarkaul. Galvojom, kad usimu, bet liko gyvas,
tik visa bda, kad negaljo pajudti.

 Taip ir guljo vis laik?

Kai pasodindavau, sddavo, taiau nevald nei koj, nei rank.
O vaik taip ir neturjai su juo?
Vaik nesusilaukm. Jis tai turjo mergait su pirma mona, bet kai mes susituokm, tai monos
gimins j pas save pasim.
Tai sakai, itekjai u nalio. Kiek gi tada tau met buvo?
Turjau dvideimt. Kai mir jo mona, tai ir pasipiro man.
O kiek jam buvo?
Dvideimt met u mane vyresnis.
Ir nebijojai u tokio senio tekti?
A nalait, nuo ma dieneli pas kininkus tarnavau. Ne pas visus kininkus gauni soiai
pavalgyti. Galvojau, nors pavalgius bsiu...
Tai tokios tokels, kakaip mslingai numyk Petras, sakai nalait...
Petras susimst: Kad ir tarnait, bet jauna, grai, tai ir pasidabojo diedas. tok k bt gavs
mergin su nemaa pasoga.
mogus, amin jam atils, neblogas buvo. Buvau viskuo aprpinta. Prie darb labai nespaud,
buvau apsiavus ir apsirengus, valgiau k norjau ir kiek norjau. Jis ir samdiniams negailjo.
Sakydavo: Jei mogus daug ir sunkiai dirba, tai turi bti sotus. Pas mus eimyna po kelis metus
tarnaudavo, nereikjo kasmet iekot nauj moni. Dar ir dabar vienas bernas ir mergait ketvirtus
metus i eils darbuojasi.
Tai sakai, geras buvo mogus?
Kitaip nepasakysi. Pavargau, inoma, a j slaugydama. Tas tiesa, bet mirdamas nenuskriaud, pus
ems ura. Pus dukrai, pus man. O juk galjo nieko nepalikti. Viskas ia jo, mano nieko nra, bet
visk padalijo pusiau. Man atrodo, kad labai siningai pasielg.
Tai tas valakas ne visas tau priklauso? staiga sukluso Petras.
Trylika hektar man, trylika dukrai. I vieno kio du padar.
O eimininkauji viena. Kaip ia yra?
Kol dukra apsigalvos, k toliau daryt, kuriam laikui viskas liko taip kaip buvo. O man kas? Darbas
inomas, prastas. Pabsiu, kol laikys, tada ieisiu ant savo hektar. Nelengva, bet apsimoka. Kuo
didesnis kis, tuo didesn peln duoda. Ruden atsiskaitau ir man dar nemaai lieka. Ko nepasinaudot?

Petras suglumo, utilo, nuleido emyn galv. Tyli, msto... Nemoka ir nesistengia slpt savo
nusivylimo. Nal tuoj pastebjo, kaip jis pasikeit, ir visk suprato.
O pirlys ar nieko nesak, kad ita em ne visa mano? staiga paklaus ji. Tai nevidonas...
Nebt pirlys, vis tiek turi k nors sumeluoti. Turbt gyr, sak, kad valakinink? jau juoksi
nal, gerai dar, kad laiku ijo i kalbos, o tai ko gero btume taip ir susituok.
Petrui dar vienas akibroktas. Jis lyg i mieg pabudo:
Tai k, jau nebenori tekt u mans?
Kai tik pamaiau, kaip tu isigandai, tai pagalvojau, kad vestuvi jau nebebus. Kam reikalinga
neturtinga nal?
A tiktai pagalvojau, kur reiks gyventi, kai teks ieiti? bando atitaisyt padt Petras. Gerai, kol
gerai, o pasakys ieiti, reiks kur nors dtis.
Nieko nelauksim, jau visai rimtai praneko Maryt, kai tik susituoksim, tuojau pat statysim
nam. Kiek a sutaupiau, kiek tu tursi uteks. Pasistatysim nauj nam, pasodinsim jaun sod. Yra
ia netoliese tokia grai aiktel prie puynlio, ant kalniuko. Pakalnje upelis teka... A jau
nuirjau viet ir tau parodysiu. Manau, kad patiks. Jei nepersigalvosi... dar pridr.

5.
Kaip ir galima buvo tiktis, Jonas sidarbino. Labai smagu, kad prim, bet, kai pradjo dirbti, buvo
ne taip jau linksma. Jau dvi savaits, kai lieja prakait, o su senais darbininkais negali susilyginti ir
gana. ie maius su cukrumi kaip aisliukus svaido, o jam vos pakeliamas krvis. Iki piet iaip ne
taip itempia, o kai reikia darb tsti toliau, skauda visus kaulus, linksta kojos, irdis dauosi taip, kad
rodos per gerkl ioks. Kiek Jonas besistengia, bet vis tiek atsilieka. Kai visi, baig darb isiskirsto
namus, jis dar lieka kokiai valandai, kol baigia savo norm.
Retkariais ueidamas pasiirti, dd drsina Jon:
Niekis, priprasi. I kart visiems taip bna.
Vaikinas vargo, plksi tik pirm mnes. Toliau sulig kiekviena diena darsi geriau, o kai kito
mnesio pirmj dien gavo atlyginim, tai vis t varg kaip nebta. K dd sak, nelabai tuo
tikjo, bet dabar pats pamat, kiek galima fabrike udirbti. Tai ne kaime, kur toki arba panai
udarbi n su iburiu nerasi. Reikia tik dirbti, stengtis. Kas kart darosi lengviau... Truks ia prabgti
dar vienas mnuo ir vl atlyginimas. Kiek lit susidarys per kelis mnesius? O per vis sezon?
Pavasar bus galima ir dvirat nusipirkti...
Dds augintin Saliut irgi dirba fabrike. Kiekvieno mnesio pirmj dien, kai tik visi gauna
atlyginimus, ta proga ddien ruoia tradicin ventin stal: kepa biskvitin pyrag, vit su obuoliais,
verda ryi sriub ir spanguoli kisieli. Jau daug met, kai ioje eimoje veniama alg vent.

Dd, inoma, pasirpina grimais. Perka daniausiai Anyki juodj serbent vyn, o kart ir
Jonas nupirko butel skaidriosios. Reikia gi kaip nors atvsti pirmj atlyginim.
Gr i darbo ir nusipraus bei persireng, visi susirinko prie stalo. etadienio vakaras, rytoj
nedarbo diena, nuotaika gera, apetitas irgi nepaprastas. Po sriubos prie vitienos kepsnio dd
atkimo butel skaidriosios vyrams ir vyn moterims. Susidau taurelmis.
Pirm iki dugno, o daugiau, kiek kas nors, nereikalausim, pasak dd ir pakl savo taurel,
u Jon.
Vyrai degtin igr iki dugno, na, o moterys, truput sriubteljusios, skanavo pyrag.
Pai pirm dien, kai tik Jonas pamat Saliut, ji tuoj jam krito ak, bet tada dar ne tai jam rpjo.
Galvoje sukosi mintys apie darb ir var alin kitus spdius. Per vis t mnes jiems susitikti ir
ariau susipainti beveik neteko. Per dien nusiplks fabrike, tik pavalgs vakarien, skubdavo
mansard, kur stovjo jo lova, ir krisdavo guol ilstis.
Rytais, kai valgydavo pusryt, Saliut jau bdavo ijusi. Ji dirbo valgykloje, darbas prasiddavo
anksti. Ne taip kaip Jonui ir ddei. Vyrai ir ddien ieidavo valanda vliau. Kai ateidavo ieigin, tai
vaikinas miegodavo neatsimiegodamas, kaupdamas jgas kitai savaitei. Ddien jo pagaildama,
kartais net valgyti atnedavo tiesiai lov.
Dabar gi visai kas kita. Su darbu jau iek tiek apsiprato, pinigai kienje, savaitgalis ir visi darbai
baigti. Skaniai ir soiai pavalgius, po stiklel igrus visai kitokios nuotaikos. Jei nebt u stalo
Saliuts, gal ir nebt taip smagu? Dabar, kai prie akis tokia mergait, Jonui ne juokais kaista
kraujas. Jis j stebi, gaudo jos vilgsnius, o kai i jam maloniai nusiypso, ird ulieja maloni
iluma.
Neliko nepastebta suknel, kuria ji vilkjo, gilios ikirpts atidengtas baltas graus kaklas, kukls
papuoalai, kuriais ji buvo pasidabinusi.
Auksin grandinl su kryeliu, smulkuiai auskarliai ir ant pirto iedelis Saliutei labai tiko. Juodi
garbanoti ilgi plaukai graiai krintantys ant pei, susegti blizganiais segtukais atrod nieko
nepaprasto. Jono pastamos mergaits ateina geguines panaiai apsirengusios, bet kodl Saliutei
taip viskas grau, taip viskas tinka? Jonas suavtas. Jam norisi prieiti ariau, jausti j, kai neka, kai
juokiasi, paimti j u rank apkabinti, priglausti, buiuoti... O kaip bt malonu apsikabinus su ja
paokti...
Yra turbt ir ia kokia vieta, kur renkasi jaunimas etadien ar sekmadien vakarais? Reiks
suinoti, uteks miegoti mansardoje per ieigines, nortsi pasilinksminti, paokti, bet iandien uteks
ir tiek. Smagu, kad Saliut ia pat prie akis, nors i tolo galiu j irti ir grotis kiek tinkamas,
paskendo mintyse Jonas.

6.
Matau, kad ms Saliut tau patinka... kart, kai buvo vienu du, sako jam ddien. Noriu perspti,

kad nedtum daug vili. Apie j fabriko sandlininkas sukasi.

Tikrai?
Tikrai. Dabar jo nra. Kakokius kursus lanko Kaune. Kai gr pats pamatysi.
O kodl ir a negaliu apie j apsisukti? Man joki kurs nereikia, a ir taip moku mylti mergeles,
bando juokais nuleisti Jonas, nors ddiens odiai skaudiai grybteljo u irdies. Ji su manimi
visai maloniai neka.
Ji su visais maloni, tokio jau ji bdo, neklauso Jono juok ddien. Suktis, aiku, gali, sako ji
tokiu paiu tonu kaip pradjo, bet kad neprisisuktum bdos. Sandlininkas takingas asmuo fabrike.
Jeigu jam rimtai Saliut rpi, tai nenork usitraukti jo nemalons.
O k jis man gali padaryti?
Jeigu tik pamatys, kad tu jam maiaisi, kaip mat imes i darbo.
Gali imesti?
Ir dar kaip... Jam tai nieko nereikia. Tik paneks su kuo reikia ir ilksi. Toki sezonini pilna
aplinkui, nors veimu vek. Imes vien priims kit.
ia jau kaip pati Saliut panors. Iki iol man su mergaitmis neblogai seksi. Gal ir Saliut pavyks
prisiviliot? neparodydamas savo nusivylimo, toliau juokavo Jonas.
Per daug gerai apie save galvoji, net pykteljo ddien, kas tu toks per vienas? I vidurio kaimo
maaemio snelis... Ar tau su tokiu virininku varytis?
Visko gali bti, nenusileidia Jonas, nors irdyje jauia, kad ddien ties sako.
Nepavyks tau, n negalvok. Tokio fabriko sandlininkas tai nemaas ponas. O ir iaip per jo
rankas visas fabriko turtas praeina. Kuri ia mergait nenors bti ponia u tokio vyro? Jeigu jis
panort, n viena neatsisakyt u jo tekti. Mes abu su dde tik tokios laims Saliutei ir linktume.
O vis tik a pamginsiu... Labai jau man ji patinka. N vienos tokios mergaits iki iol nebuvau
sutiks...
Per tave gali ir ant ms supykti, pagaliau itar ddien tai, kas labiausiai jai rpjo, iki iol
mes neblogai sutarme, jei kaip, gali pablogti ms santykiai.
Dieve apsaugok, niekada nenoriau jums pakenkti, surimtjo Jonas. N nepagalvojau, kad ia
slypi tokie rimti reikalai. K a pliurpiu, tai vieni niekai, a niekada nelsiu ten, kur man nereikia.
Kam drumst monms ramyb? A ne i toki. Ai, kad perspjot.
Nors Jonas ir nuramino ddien, taiau Saliut jam neina i galvos ir gana. Jis rimtai susimst, k
toliau reiks daryti? Jei dl darbo, tai mat j imtas, bet jeigu ddei ikilt kokie nors nemalonumai,
tai jau bt tikra kiaulyst i jo puss.

O gaila, tokia mergait... Kiek Jonas pastebjo, nelabai jo baidosi. Ukalbinta maloniai su juo neka,
nebga alin, kai paima u rankos, o kai pasako malonesn odel, nurausta, nuleidia emyn akis.
Tomis dienomis, kai Saliut ueina mansard apvalyt dulkes, iplaut grindis, neskuba ieiti. Matyt ir
ddien pastebjo jos palankum, todl suskubo perspti.
domu, kaip atrodo tas kavalierius? Kad jis suka galv dl tokios merginos, tai suprantama, bet jis
pats ko vertas? Ar tik tiek, kad sandlininkas? O gal bt ir Saliutei jis patinka?
Neilgai teko laukti, kad pamatyt ir sitikint.
Likus savaitei iki Nauj met, ant miestelio parduotuvi dur atsirado skelbimai, kvieiantys
mokyklos salje rengiam Naujj met sutikimo vakar. Bus suvaidinta linksma komedija, o po to
okiai, aidimai iki ryto.
Vakaro program paruo fabriko jaunimas, vadovaujamas pradios mokyklos mokytojo. Tie,
kuriems nereikjo vaidinti, turjo susirinkti puoti sal. Saliut i pat ryto, tuoj po pusryi iskubjo
mokykl. Iki pat vakaro su kitomis mergaitmis nr bei kabino ant sien ir lang girliandas i
trispalvi vliavli, kiaurarai karpini ir vairiaspalvi kaspinli. Gro tik pavakary persirengti
ir uvalgyti, o po vakariens kartu su Jonu ijo sutikim.
Salje jie isiskyr. Saliut su mergaitmis kakur nujo, o Jonas, susirads laisv viet ariau
scenos, atsisdo ant suolo. Kai po vaidinimo prasidjo okiai, jis nespjo n apsidairyti, kai prie
Saliuts prijo ir pakviet j okti kakoks isiiutnijs frantas.
Viskas taip greit vyko, kad Jonas n susivokti nespjo, kaip ia atsitiko, kad praiopsojo Saliut. I
anksto buvo nusiirjs, kur ji yra ir buvo pasirengs pats j pakviesti, bet dabar jau viskas, nieko
nebepadarysi...
Pats kaltas, kad nepasiskubino. Per kit ok bus greitesnis... Taiau per vis Naujametin vakar Jonui
taip ir neteko su Saliute paokti. Tas puonus vyrukas nesitrauk nuo jos n per ingsn, stovjo vis
laik alia ir kviet okti, o kai prasidjo aidimai, jie abu sdjo nekuiuodamiesi ir, ugrojus
muzikai, vl oko. Per mergaii vals Saliut j irgi pakviet... Ir taip vis vakar iki Nauj met ir,
kai didiulis laikrodis ant sienos nuskambino vidurnakt, Jonas gerai mat, kaip tas frantas j
pabuiavo...
To jau buvo perdaug. Jonas nusivyls nelauk n vakaro pabaigos. iek tiek pasisukins, ijo namo.
Ilgai negaljo umigti, o kai autant sulojo uo, jis neikents ilipo i lovos ir prijo prie lango.
Taip ir buvo, kaip jis galvojo. Tas vyrukas parlydjo Saliut iki nam ir, jie dar truput pastovj prie
dur, isiskyr.
Taip, Saliut ne jam. Ten tikriausiai sena draugyst... Ko jis dar gali tiktis? Ar neutenka, kad
vakar gavo per nos? Taip jam ir reikia, perdaug pasitikjo ir gavo tai, ko nusipeln.
Tas vyrukas visai nieko, tikriausiai ia ir bus tas pats sandlininkas. Graiai pasirds,
inteligentikas, kur jau man... Gerai ddien sak, kaimo berneliui su tokiu nesusilyginti... O
svarbiausia, atrodo, kad ir Saliutei jis patinka, susimst Jonas.

7.
Kai kitos dienos ryt dd su ddiene ir vaikais ijo banyi, Saliut ir Jonas dar tebemiegojo. Jie
pabudo tik tada, kai nuskambjo banyios varpai kviesdami miias.
Saliut atsikl truput anksiau. Kai ji nusipraususi ukavo plaukus, pasirod Jonas.
Labas rytas, pasisveikino jis, su Naujaisiais. Kaip isimiegojai?
Miegojau gerai, tik miego maoka, atsak Saliut ir padjo ukas krepel po veidrodiu. Taip
sunku buvo keltis.
Galjai miegot nors ir vis dien. darb iandien gi nereikia.
Negalima. iandien pirma Naujj met diena. Jei iandien miegosi, tai visus metus pramiegosi.
O k? Visai neblogai bt soiai pamiegot kokius metelius, juoksi Jonas. Pus met ant vieno
ono, pus ant kito... Kaip meka irtvoje.
Eik, eik neitveriau n keli dien. Pats tai sugebtum. Prisimenu kaip psdavai pirmas dienas,
juoksi Saliut. Tu prauskis, o a einu ko nors pusryiams pairsiu.
Ji padjo ant stalo alt ventini ukandi ir atne arbatos. Kai nusiprauss Jonas atjo ir atsisdo
prie stalo, Saliut atsisdo prieais j ir, pylusi puodelius arbatos, paklaus:
Na, kaip patiko tau ms vakarlis? Matei, kaip graiai papuom sal?
Kas i to... Man niekas nebuvo miela.
Kodl taip?
A taip norjau su tavim paokti, o tu vis laik okai su kitu.
Tikrai? nuraudo Saliut, jeigu taip norjai su manim paokti, kodl per vis vakar mans
nepakvietei?
Kur jau ten... Juk tas frantas vis vakar tavs nepaleido. Kaip prie tavs prieisi?
Visai paprastai. Jei tik btum norjs... Mielai biau su tavim paokusi.
Negi btum palikus t kavalieri?
O kodl gi ne? Kad tu inotum, kaip jis man nusibodo.
Tai kodl nepasitraukei nuo jo per vis vakar?
Negaljau bti nemandagi. iaip ar taip juk jis vienas i virinink, o be to gerokai vyresnis... Teta

labai nori, kad a su juo draugauiau.

Neinojau, kad taip, apgailestavo Jonas, o be to, i kur man inot, kad tu neatsisakysi. Vis
vakar js abu tai okat, tai sdit taip meiliai. I alies pasiirjus atrod, kad jis tau labai patinka.
N trupuio...
Nesigink, pats maiau kaip buiavots.
Tai jis mane taip pasveikino su Naujais metais. Ne a viena, t valand daug kas buiavosi salje.
Jeigu taip, tai ir a galiu tave pasveikinti. Juk pirmoji Naujj met diena, dar nevlu.
Dabar ne laikas, reikjo vakar per sutikim.
Vakar buiavo kitas, o iandien a, linksmai paoko Jonas, su Naujais metais, Saliute, m
buiuot suspauds j glbyje.
Ji beveik nesigyn, maai prieinosi, nors duso nuo Jono buini. Ji nepyko, neatstm, velniai
spurdjo jo glbyje, kol pagaliau isprdusi, pagras pirtu:
Liaukis, gali grti teta i banyios. To dar betrko, kad ji pamatyt...
Na ir kas, tegu mato. Juk tai Naujametinis pasveikinimas. A ir j pabuiuosiu, pamatysi.
Taip graiai buvau susiukavusi, o dabar... barsi laiminga Saliut.
Bet palauk, kaip ia dabar ieina? Jeigu mes pasibuiavome pirm Naujj met dien, tai reikia
buiuosims visus metus? Tai is ms buinys nepaskutinis? Ar ne?
Nesitikk, daugiau taip nebus. Dabar viskas vyko taip netiktai. Ateityje bsiu atsargesn...
O kiek dar buvo t buini...
Nuo Naujj met iki pavasario ne taip jau daug laiko, bet uteko, kad per tuos kelis mnesius jie
pamilt vienas kit.
I tikrj, j meil prasidjo nuo pat pirmo susitikimo, kai Jonas ruden pasirod pas dd.
is laiko tarpas ir tas Naujametinis buinys, juos tik dar labiau suartino, padjo susivokti savo
jausmuose, surasti viet vienas kito irdyje.
Pavasar Jonas ir Saliut isiskyr jau inodami, kaip labai myli vienas kit. Nors dar nieko nebuvo
nusprend, niekuo nebuvo sipareigoj, taiau inojo, kad ruden vl susitiks ir vl bus kartu.
i vasara turjo bti jiems lyg ibandymo metas. Bet... Buvo dar ir sandlininkas...
Apie Jono ir Saliuts meil ddien dar nieko neinojo ir atkakliai tebepiro j Saliutei.

8.
Parvaiavs namo, Jonas kartu su tvu msi kio darb. Kai apsjo laukus ir pasodino bulves, liko
truputis laisvesnio laiko. Iki v. Trejybs atlaid dar visas mnuo ir Jonas nesnaudia.
Pasisidino juodo bostono eilut, nusipirko rankin laikrod, pas iaui usisak naujus chromo
pusbaius bus kuo pasipuoti per atlaidus. O vasarai pusjus, parsive i miesto ir dvirat.
Daug vargo turjo, kol imoko vaiuoti. Ne kart griuvo, susimu kelius, nusibrozdino alknes, bet,
kai jau pramoks pirm kart atvaiavo miestel, visiems buvo didel naujiena. Ypa jaunimui.
Kai tik pamat, tai visas brys vaikin apstojo Jon. Visiems norisi i ariau pamatyti t blizgani,
grai ant dviej rat main, paliesti j rankomis. domu, kaip reikia ja vaiuoti? Kaip ant jos ulipti,
kaip paskui nulipti, kad nenuvirstum?
Jonas nesibrangina, rodo, aikina, vainja po aiktel prie ventoriaus, rodo kaip vaiuoti, kaip
sustabdyti. Kai Jonas vaiuoja, visas brys bga i paskos, kai sustoja, vl visi apstoja ratu.
Kai nuvaiuoja geguin, ten dar daugiau smalsuoli. Nei kaime, nei miestelyje niekas dviraio
dar neturi. Jonas vienas ant visos parapijos. Vainja, puikuojasi...
O pas dd Paveniuose dedasi baiss dalykai. Netrukus, tuoj po Jono ivaiavimo, fabrik ugriuvo
revizija. Patikrintas sandlys, buhalterija, visokios sskaitos.
Buvo rastas didelis trkumas, rasta suklastot dokument, ieikvota nemaai pinig.
tariamas kasininkas, sandlininkas, o nualinta nuo darbo ddien namuose lieja aaras. Ji palikta
pagal pasiadjim niekur neivykti, o sandlininkas ir kasininkas abu aretinje.
Tikrintojai uantspaudavo sandlio ir buhalterijos duris, o ddiens namui ir turtui udjo aret.
Buvo apklaustas dd ir Saliut. Visi sukrsti, pal ir neaiku, kada ir kuo viskas baigsis.
Per vis vasar vyko tardymai, apklausos, renkami kaltinamj ir liudinink parodymai. Kaupiasi
storos bylos prokuratroje, artinasi teismo diena.
Pagaliau rugpjio mnes vyko teismas. Kasininkas buvo iteisintas, sandlininkas gavo penkis
metus kaljimo, ddienei kaip sandlininko bendrininkei skyr du metus lygtinai su turto
konfiskavimu.
Per kelis mnesius ji neteko darbo, per vis gyvenim ugyvento turto, liko be jokio pragyvenimo
altinio.
Kaip reiks toliau gyventi? Namikiai diaugsi nors tuo, kad pavyko ivengti kaljimo.
Ilgai buvo svarstyta, k reiks daryt, kai netiktai pasil ieit Saliut:
Vaiuojam gyvent kaim, k?

 Betgi ten tavo pamot, suabejojo dd.

Na ir kas. Namas dviej gal, didelis. Juk tilpsim. Namas ir turtas padalinti pusiau. Atsiimsim kok
arkl, kiek galvij ir bus pradiai gyvenimo. O toliau matysim. em dirbsime tais paiais padargais,
neprasim.
Geriau n nesugalvosi, nuvito dd, juk uaugau ir gyvenau kaime. ems darbus dirbti moku,
esame visi darbingi, dirbsim ir gyvensim. Duonos uteks, o turtas prigyvenamas.
O ar yra ten kokia nors mokykla? susirpino ddien, reikt, kad vaikai baigt nors pradin.
Yra miestelyje, kokie du kilometrai, netoli. A ir pati ten lankiau, nuramino Saliut. Kol nealta
ir sausa patys nubgs, iem, kai ueis aliai, nuveime.
Tai k gi, nra ko daugiau laukti, tryn rankas dd, uteks verkti, reikia pradt nauj gyvenim.
Pakuosime po truput visk, kas mums dar liko, samdysim mones, jie nuve ir bulviakasiui jau
bsime vietoje. Buvau fabriko darbininkas, o dabar bsiu kininkas. Dkui tau, Saliute, kad padedi
mums toki valand. A kaip buvau, taip ir lieku tau kaip tvas. Dirbsiu, stengsiuosi, sveikatos dar
turiu... Nebijok, sukrausiu tau krait neprastesn negu ielaems...

9.
rugsjo pabaig motina vl suruo Jonui krait ir ileido fabrik naujam sezonui. Kai jis
atvaiavs atjo pas dd, baisiausiai nustebo.
Pilni kambariai ryuli, virvmis suraiiot di, kampe prie krosnies sukrauti virtuvs rakandai,
ariau dur maiai su darovmis, tuia didiul statin kopstams raugti ir kitos statinaits, kibirai,
kastuvai, grbliai kauptukai ir visas kitas i rsio ir sandliuk sunetas turtas, kad bt po ranka, kai
reiks krauti veimus.
Kas nutiko? Ar isikraustot? nesitraukdamas nuo dur klausia Jonas. Kodl ia viskas taip?
Kai jam buvo paaikinta, jis pasibaisjo. Kol namuose be rpesi gyveno, gastroliavo su savo
dviraiu, ia djosi tokie dalykai... Visas dds gyvenimas auktyn kojomis apsivert. Kraustosi
Saliuts k... Ar taip gerai? Kita vertus, kitos ieities net nra. Turs kur gyvent, dirbs, duonos uteks.
Bet kas tada laukia jdviej su Saliute?
Kai visi pavalg pietus, Jonas atidav ddienei lauktuves ir, pams u rankos Saliut, nusived
mansard.
Matau, kaip tave paveik tie vykiai, net sublogusi, apkabins buiavo j, ar laukei mans, ar
tebemyli?
Ir labai myliu, ir labai laukiau. Galvojau, jei bt Jonas, gal jis k nors sugalvot? Gal k nors
geriau pasilyt? Mes ia visi tiesiog jom i proto. Nei ko paklausti, nei su kuo pasitarti.

 Nieko geriau nesugalvosi. Js eima, js em... Kaip ieina, taip ir darykit, bet kas ms laukia?
tai kas man labiausiai rpi.
Neinau... Tu turbt dirbsi fabrike sezon. Manau, kad tau bus leista, o mus su tetulnu i karto po
teismo atleido.
Bala nemat ir to darbo. Jei tik tu sutiktum u mans tekti, ar ne geriau bt mums, nieko nelaukus,
imti ir susituokti? K galvoji? Dd tegu sau vaiuoja t tavo k, o mes su tavim i karto pas mus.
Tai apsidiaugt tvukai, tokios marios sulauk.
Mielai, tik taip greitai tikriausiai nieko nebus. Reikia gi, kad ieit usakai, o be to ir kraitel iok
tok reikt susiruot. A gi nieko neturiu, kaip gi taip be nieko?
A vienas pas tvus. Mama visko turi, uteks visiems. O kas dl usak, tai galima ir su indultu.
Pinig turiu, bus i ko kunigui sumokti.
Visgi, gerai apsvarsius, buvo nusprsta vestuves kelti kiek vliau. Ilgai, inoma, nra ko laukti ir, kai
tik nuvaiuos k, paduos usakus, po trij savaii libas, o tada su jauna mona namus pas tvus.
U kokios dienos padvados pilnos visoki kraustuli ivaiavo i kiemo. Ddien, isiverkusi
virtuvje, pagaliau susitvard, ijo lauk ir prie susirinkusius ilydti kaimynus neparod n
aaros.
Su vaikais ji atsisdo paruot viet antrame veime, kur vanyiojo kaimynas. Ddamasi, kad
rpinasi vaikais, vienam pataisydama kepurl, kitam alikl ant kaklo, nuo vis nusisuko.
Pirmj veim vanyiojo dd, trei Jonas. Jis sdjo su Saliute. Ketvirtuoju veimu rpinosi
dds draugas, fabriko darbininkas.
Ivaiavo anksti, nes keturiasdeimt kilometr visai dienai kelio. Viet pasiek tik vidurnakt, kai
vienkiemis jau miegojo.
Igirdusi lojant un ir brazdes keliuke, atsikl Maryt, o paskui j ir Petras. Segiodamasis vark jis
ijo gonkas, o Maryt nujo prie moter.
Tikriausia labai pavargot? Einam vid, kviet ji, pasiviesdama liktarna, a tuoj pataisysiu k
nors uvalgyti. Kad atvaiuosit, inojom, bet kad taip greitai, nesitikjom. Biau i anksto
pasiruousi.
Por veim sukit kiem. Kai rytoj ikrautysim ir tuius nuvarysim diendar, pasidarys vietos.
Tada vaiuos ir kiti, pasisveikins su dde patar Petras.
Kartu su vaikais ir moterimis kiem atjo ir Jonas.
Petras?! labiausiai nustebo jis, kaip tu ia atsiradai?
A neatsiradau... Jau du metai, kai ia gyvenu. Bet tu i kur? Kaip tu ia patekai?
Nagi, i tikrj Petras... vis stebjosi, negaldamas patikti Jonas, taip seniai bematytas. Senokai

dingai kakur. Pas mus kaime aki neparodai. Girdjau, kad apsienijai. Tai ia ir yra tavo
gyvenimas? greitai sumojs, kad tikriausiai bus veds Saliuts pamot, paklaus jis.
Tas tiesa. Pas tvukus retai tenka lankytis, prisipaino Petras, vis nra kada. Statau trob,
statybomis usims...
N neinojau, kokiame pasaulio krate sikrei. Danai pagalvodavau, kaip gi tau sekasi. Kad dabar
pamatysiu, tai n sapne nesapnavau.
Bet kaip matai, visgi susitikom. Kaip sakoma kalnas su kalnu...
Sveikas brolau, pagaliau prijs padav rank Jonas ir abu apsikabino. Buvom kaimynai, o
dabar ko gero ir susigiminiuosim.
Matyt nuo Dievo skirta mums draugaut vis gyvenim, susigraudino Petras, gyvenom iki iol
draugikai, manau sugyvensim ir toliau.
Jeigu nevogsi mano buogalvi... prisimin Jonas ir abu linksmai nusijuok.

10.
Ruden, kai tik buvo nuvalyti laukai, atvaiavo kviestas matininkas, kuris pagal pateiktus dokumentus
turjo padalinti em dviems savininkams lygiai dvi dalis.
T dien i tv sodybos atvaiavo ir Jonas su mona Saliute. Pradjus matuoti, paaikjo nepaprastas
dalykas. Pasirodo, kad naujas Petro namas pastatytas ant Saliuts ems.
Ta grai aiktel, ant kurios per por met idygo grai sodybl, pagal visus imatavimus priklauso
Saliutei, o ne pamotei, kaip ji pati buvo apskaiiavusi.
Ikilo problema.
Viepatie, k dabar darysim? sukryiavusi rankas ant krtins pravirko isigandusi Maryt.
O k ia bepadarysi? visai ramiai pareik Petras. Namas ir tvartai vis tiek jau stovi... Negi imsi
griaut?
ia tai jau kaip susitarsit tarpusavyje, o dokumentuose brim linij taip kaip priklauso, perspjo
matininkas ir ts darb toliau.
Klaid padarei, Petrai, kad prie statydamas su niekuo nepasitarei. Pats vienas kaip sugalvojai, taip
ir padarei. Reikjo prie statant pasikviest matininkus. Dabar matai, kaip ijo, paprietaravo Jonas.
Argi negalima buvo kur nors kitur pastatyti, ar maa vietos savo pusje? Kodl btinai ms
emje?
ia a dl visko kalta, verkdama teisinosi Maryt, amin atils vyras vis laik sakydavo, kad
tas upelis em dalina pusiau. Pamaniau, kad kitoje upelio pusje jau turt bti ms...

 Bet patys matot koks upelis vingiuotas. Vienas vingis vienai pusei, kitas kitai. Jeigu bt pastatyta
toje pusje kur dobiliena, bt buv kaip tik gerai, dar paaikino matininkas.
Ivaiavus matininkui, visi susirinko sen nam tartis, k daryti toliau.
Griauti tai jau a neduosiu! agresyviai ir piktai pareik Petras. Vis tiek toje vietoje em buvo
nedirbama. Puynlis...
Baik gi tu, sudraud j Jonas, niekas dar nieko nesiruoia griauti. Geriau pagalvokim visi kartu,
ar neatsiras kokia ieitis.
O jeigu taip t dobilien antroje upelio pusje, kuri mums priklauso, js pasiimtumt? Na, u t
aiktel, kur ms statybos, pasil Maryt. Ten gabalas dar net didesnis ir em dirbama. Nebt
jums jokio nuostolio. Gal taip susitartume?
Kaip tu sakai, Saliute? kreipsi mon Jonas. Man tai atrodo, kad tas pasilymas visai
razumnas. O tu, dde, k pasakysi? dar ir dds nuomons pasiklaus jis.
Man irgi atrodo, kad bt visai gerai taip padarius. Tik reikia, inoma, surayt kok nors, kad ir
namin susitarimo rat, kad paskui nebt koki nors nesusipratim.
Koki ia rat, juk visi ia savi mons, paprietaravo Jonas,
gyvendami taip kaip pridera geriems kaimynams, inosim ir taip kur kas kam priklauso. Svarbu
draugikas vyrikas odis, linksmai dar pridr Jonas ir padav rank Marytei, o paskui ir Petrui.
Imatuotoje emje atsirado nauji rubeiai paenklinti kapiais, o dobiliena pagal odin susitarim
atiteko Saliutei.
Kol vyrai matuodami ir tardamiesi vaikiojo po laukus, moterys namuose paruo pietus, o dd
susirado dar ir butelait prie piet. Pavalg ir igr po stiklel, visi patenkinti isiskirst.
Tik Petras buvo kakoks nirus ir nekalbus. Kai parjo savo nauj sodyb, jis tuojau usipuol
mon:
Kam atidavei dobilien mans nepasiklausus? Ar bent pagalvojai, ko netekom? Kokie pernai gras
dobilai uaugo... Ir pirma ol ir atolas. Kiek veim parvem darin... Pusei iemos paaro... Ir ne
bet kokio... Neinau, ar atsiras visoje ms emje vieta dobilams tinkamesn nei ia buvo.
Susirasi, vis tiek kiekvienais metais reikia sj keisti. Ne aminai ir dobilien laikysi.
U to kalniuko smiltis atidavm itok gabal geros ems... Ir kas patrauk tave u lieuvio?
piktai burbjo skersakiuodamas mon Petras.
Nieko nepadarysi, patys kalti, kad lindom j em. Tik diaugtis reikia, kad taip graiai pavyko
susitart. Ar geriau pyktis, bylintis, vis tiek teisyb j pusje, pakl bals ir Maryt.
ia, kur ms sodyba, em gi nedirbama, plikas kaip kulnas kalniukas, kokia jiems i jo nauda?
Gal bt ir taip palik.

 Jei nesusitarsim graiuoju, tai prisiteis per teismus, o tada ant piktumo gali ir nugriauti.
Tegu tik pabando. Galv kirvapeniu praskelsiu tam, kas tik mgins kelt koj sodyb.
Negalvojau, Petrai, kad tu toks kvailas, jau ir Maryt supyko, na, praskelsi galv, umui mog
ir kas i to? Atsidursi kaljime, tada tai tikrai nukels trobesius. Ar neuteks tau tos ems ir be tos
dobilienos? Tokioj graioj vietoj pasistatm nam, turim kur gyvent... Kam vis laik turt rpest,
kai galim ramiai miegoti? Niekam neskolingi...
O a nenusileisiu. Dobilus tai tikrai nusiienausiu. Tiek jie juos ir tematys, ir toliau ginijosi
Petras, tokie gras, mano sti, negi jiems paliksi?

11.
Sulauks kitos vasaros, Petras kaip tar taip padar. N Maryts neatsiklaus. Isigalands dalg dar
i vakaro, vien ankst ryt ijo Petras dobilien ir, pasipusts delnus, msi darbo.
Dirbti smagu, kol kas dar nekarta, gaivina vsus rytmeio oras. Virum ilo dar tik raudonuoja
pavaist, bet greit pasirodys ir saul. Na, bet kol ji pakils aukiau, galima dar spariai padirbti.
Aplinkui skraidydami iulba ir irkia ankstyvi mai pauktukai, o rasos prisigrusios, sunkios
dobil galvuts nuolankiai gula pradalgius.
Petras, visk umirs pasaulyje, dideliais ingsniais engia priek ir n nepamat, kai prieais
idygo Jono dd. Atveds karves ganykl, jis pamat Petr ir prijo ariau pasiirti, k jis taip
anksti ryt veikia dobilynje... Negi ienauja?
Sveikas, ukalbino dd Petr ir tas lyg i mieg pabudo.
Sveikas, burbteljo is ir darbavosi toliau.
Lyg tai buvome susitar, kad dobiliena mums priklauso, piktokai primin Petrui, kaip ia dabar
ieina, kad pats eimininkauji?
Dobiliena gal ir jums, bet dobilai mano, atkirto jis ddei, pats metas susidorot, pakol orai tokie
gras...
Kaip iriu, pats labai mandrai neki, pakl bals dd, geriau jau pats nebepjauk, a ir pats
galiu tai padaryti. Talkinink man nereikia.
A sjau, a ir pjausiu. Nelendu ten, kur man nepriklauso ir niekam nesilau savo talkos, smeig
dalg em Petras.
Ar jau nelendi? Su visais trobesiais sibrovei svetim em, o ir dabar k darai? Juk puikiai inai,
kad ia jau nebe tavo.
Ir ne tavo... Atsirado, mat, i kakokio pasvieio apsivogs, atsibast ia ir kok eiminink

vaizduoja. Ko kiies svetimus reikalus?

Mes tai ia visi savi, tik tu vienas svetimas simais... Ir dar nesiningas, tvardydamas pykt
atsak dd Petro mest replik. Labai skaudiai ugavo ird, bet jis vyrikai nutyljo.
Be reikalo tik Jonas tavimi pasitikjo, kaip galima ramiau kalbjo dd toliau, i toki pliki
nieko gero nelauk. A jo vietoje, nieko neirdamas luoiau t lizd nuo savo ems ir nutraukiau
visus reikalus su tokiu. Geru kaimynu toks niekada nebus. Neduok, Dieve, turt tok neprieteli prie
savo rubeiaus. Pridarys dar jis bdos...
Petras tik grikteljo dantimis ir isitrauk i ems dalg. Dar pagsdindamas plaiai juo usimojo,
bet, nuleids dalg dobilien ir engs ingsn, nupjov didel pradalg.
Geriau pasialink ir netrukdyk man dirbti. Nenoriu su tavim daugiau nektis. Tokios kalbos prie
gero neprives.
Kai neuilgo vienkiemyje pas dd pasirod Jonas, dd jam papasakojo apie vyk.
Na, ar ne rup? piktinosi Jonas. Ir k jis sako?
Mano pasti, a ir pjaunu, pakartojo Petro odius dd, taip ir nusiienavo vis plot... K a
jam galjau padaryt?
O gal mat j imtas, pamsts pasak Jonas, gal tegu taip ir liek i vasar? Kai isidiovins
susive, suarsim t plot ir bus baigta.
Kai tik Petras susive dobilus, dd nieko nelauks vien ankst ryt susiruo arti dobilienos.
Arimas sunkus, bet plotas ne toks jau didelis. Per dien gal ir pavyks susidoroti, jei nesutrukdys lietus.
Rytas kanotas, em uguls tirtas rkas. Gali isisklaidyti iki pusiaudienio, o gali ir lietumi virsti.
Daniausia po rko isigiedrina. Gali ir kart taip bti. Kai dd gerokai paplujo, dangus m
giedrintis.
Garb Dievui, apsidiaug dd, dar truput ir bus galima padaryti pertrauk.
Ivars dar kelet vag, jis pagaliau nutrauk darb, ikink arkl, supaniojs paleido ganytis ant dar
nesuartos dobilienos, o pats nujo namo pavalgyti piet.
Grs tik spjo pakinkyti arkl, kai pasirod Petras. I ryto pro rk jis n nepastebjo, kad dd aria
dobilien ir tik dabar, netyia dirsteljs pro lang, pamat. N nebaigs valgyti, met aukt, bet
kaip usivos kepur ant galvos, pustekinis pasileido pakaln.
Kok velni ia padarei? atbgs prioko prie dds, kas leido?
Ar dar reikjo tavo leidimo? Neinojau, nusiaip dd. Juk savo dobilus jau susiveei? Kas dar
negerai?
Bet man dar ir atolas priklauso, isiiep Petras, ar neinojai?

 Viena tik inau, kad ia ne tavo ir kad niekas ia tau nebepriklauso. Tik Jonas, bdamas geros
irdies, nusileido. O be reikalo... Reikjo tik vyt lauk i dobilienos nuo pirm pradalgi ir viskas bt
pasibaig. Norjo mogus, kad visiems bt geriau, piktai ir dd ir pasilenk prie plgo.
Daugiau nearsi, griebs arkl u apynasrio prieais atsistojo Petras, a tau neleisiu.
Pasitrauk, netrukdyk, bo kai voiu... neteks kantrybs dd usimojo botagu ir, padars ore kilp,
pagsdindamas niojo. Nors ir netaik Petrui, kliuvo ne tiek jam, kiek arkliui per sprand.
Gavs tok stipr kirt botagu, arklys stojosi piestu, parblok Petr ant ems, isitrauk i dds
rank ir davsi priek. Stipriai arklio tempiamas, ioks i vagos plgas ukliud gulint Petr ir
visu svoriu trenksi jo galv.
Greitai lkdamas per dobilien, arklys dar ger gabal temp Petr ir plg, kol visas kruvinas
plgas nusprdo nuo Petro galvos ir is liko gulti be gyvybs enkl.
Kaimynai...

2010 m.

Ubagka

1.
Vien lapkriio vakar, ne taip dar vlai, gal koki et valand, prie vieno vienkiemio varteli
pasirod dvi mogystos, sukeldamos unis ant koj.
eimininkas sukluso ir pakilo nuo suolo.
U lango jau juodai sutem, bet kad ir per vis dien maai tebuvo pravit. Nuo pat ryto dulk
smulkus, kyrus lietus, o apsiniauks dangus vakar visai pajuodo ir be laiko padar nakt. Pt
stiprus, varbus vjas, siautjo vilpaudamas kamine, blak kiauraratin susipynusias plik medi
akas, girgdino ulinio svirt.
Kain, kas ia galt bti? Ne toks oras pakiemiais vaikioti, dar kart pavelgs juod lang,
eimininkas djosi ant galvos kepur, einu pasiirti.
Patikrink, ar gerai pririti unys, kad katras nenutrkt, taip draskosi, jam ieinant perspjo
eiminink, dar pasidarysim bdos.
K ia velnias neioja per tok or? piktai murmdamas eimininkas ijo.
Sutramds unis, jis pasuko varteli link. Nedrsdamos eiti kieman, u varteli stovjo moteris ir
koki deimties met mergait.
Garb Jzui Kristui, vos girdimai itar moterik.
Garb... burbteljo atkeldamas vartelius eimininkas ir, trauks galv varko apykakl, skubiai
nuingsniavo gonkas, o paskui j atsek ir moteris su mergaite.
Ubags, kas daugiau? kabindamas ant vinies kepur, pasak jis monai, negana, kad dienos metu
durys neusidaro, dar ir naktimis ramybs neduoda. Teks apnakvinti.
O k padarysi? Negi varysi laukan per tok or ir dar nakt... kai vid jo ir prie dur sustojo abi
moteriks, pasak eiminink. Atnek i kamaraits duonos ir pieno puodynl, dar papra ji
vyro, gal nors valgyti...
Ant koj kakoks suplys apavas, abi skarmaluotos. Skaros, su kuriomis buvo prisidengusios, ir
terbuks rankose buvo lapios, nors grk. Joms bestovint, kaip mat pribgo klanas vandens nuo
lapi drabui.
Pastvrusi grindims plaut skudur, eiminink m luostyti grindis, bet ia prie jos prioko
mergait. Itraukusi eimininkei i rank skudur, j nugr kibir ir pati puol luostyti toliau.
Skuduru sm vanden nuo grind, gr j ir darbavosi tol, kol ant grind neliko vandens. Tada m
luostyti varvanias moters sijono padalkas, kojas, paskui luost savo, kol pagaliau nustojo varvti
drabuiai. Apsitvarkiusi, visk padjo al.

 Tokia dar maut, o kokia supratinga, nusistebjo ir susigraudino eiminink, kain u k

Dievas baudia, kad nuo toki dieneli reikia vaikioti po mones ir prayti duonos ksnio?
Kol mergait darbavosi, moteris, atsirmusi dur stakt, atrod, vos laiksi ant koj. Nuo pastang
isilaikyti j ipyl prakaitas, pamlo lpos, kvpavo vokdama, sunkiai gaud or ir taip kaip
stovjo, taip ir susmuko prie slenksio.
eiminink su mergaite j skubiai pakl ir pasodino ant suolo. Kiek pasdjusi ji atsigavo, atvira
burna, giliai kvpdama or por kart apved lieuviu sausas lpas ir papra atsigerti.
Tuo pat metu gro i kamaraits eimininkas su puodynle pieno ir duona. Jis, pripyls puoduk,
pasil moterikei, bet ji grietai atsisak ir papra tik vandens. Mergait pien su duona godiai
suvalg, o moterik, atsigrusi vandens, iek tiek pavaljo.
Kad taip kur nors atsigulti... apsidair ji, kain kodl per vis dien duria ird ir darosi silpna,
guodsi, o pamaiusi, kad eiminink nea kailinius, dar atsikalbinjo. Nereikia, nevarkit. Man kad
ir ant pliko suolo, kad tik po galva truput aukiau...
Niekas jos neklaus. Buvo sustumti du suolai, paklota pora avikaili, utiesta languota marka, nuo
aukto atneta pagalv, specialiai skirta pakeleivingiems, ir taip pat kailiniai usikloti.
Kai eimininkas nujo u mrelio, ubags pradjo nusirenginti: apav knibsi suguld ant
slenksio, skaras ir sijonus, eimininkei leidus, pasidiov ant kartels, ir, likusios su vienais
markiniais, atsigul paruot patal. Mergait prie sienos, o moterik i krato ir abi usiklojo
kailiniais.
eiminink, palaukusi kol jos atsiguls, kabliu ukabino duris ir upt ibur.
Lauke nustojo lyti, isigiedrino ir pro lang pavelg pilnas mnulis. Nurimo vjas...
Ivargusi mergait, tik padjusi galv, kietai umigo, o moteris, pradjusi snausti, vl pasijuto blogai.
Ji dar kiek paguljo, laukdama gal praeis, bet darsi vis blogiau. Tada ji atsisdo, nuleido emyn
kojas ir m traukti nuo savs markinius. Atrod, kad jie trukdo, aptempdami spaudia jai krtin ir
neleidia kvpuoti.
Nuo toki judesi jai dar pablogjo, skausmas surm pairdius, susvaigo galva. Dar iek tiek
pasdjusi, su didausiom pastangom, sukaupusi visas jgas, atsistojo, band eiti prie kibiro su
vandeniu, bet, engusi por ingsni, sukniubo netoli dur ir taip be gyvybs enklo liko gulti iki
ryto.
Ryte, anksiausiai u visus atsiklusi eiminink, rado moterik nuog, knibsi, gulini ant
grind ir jau visai atalusi. Baisiausiai isigando, jau norjo kviesti vyr, bet sumetusi, kad jau
geriau tegu nepamato jos nuogos, paadino mergait.
i i mieg nieko nesuprasdama, apkabinusi mam, m raudoti: Mama, mamyte, tau alta! Kelkis,
a tave suildysiu!. Abi iaip ne taip atitemp j iki guolio, apvilko markiniais, paguld ir tik tada
eiminink nujo adinti vyro. Jis jau buvo pabuds nuo kakoki tai nesuprantam gars ir nuo
mergaits verksmo: Mama, mamyte!.

 Kas ia dedasi? atsisdo jis ant lovos, i kur tas verksmas?

Numir ubag, atsak mona, k dabar darysim?
To dar betrko... ilakst jam visi miegai, ar tikrai?
Radau prie dur ant grind jau nebegyv. Neinea mano galva, kaip ji ten atsirado?
Ir pasidaryk man taip... piktinosi mogus, kodl btinai pas mus? Ar negaljo nueiti kitus
namus? Ar mes ia vieni gyvenam? Juk yra ir daugiau vienkiemi aplinkui... Dabar ko gero teks
mums ir laidoti...
Tai jau tikriausiai, susirpino ir mona.
Bereikalingas klapatas, o dar ir ilaidos... Grabas, duobkasiai, kunigas... Vieni nemalonumai...
Ilaidos ir nemalonumai...
Reikia pranet seninui, gal valsius pasirpins? nerimavo moterik, kuo mes ia dti...
O kur paarvot? Kltyje, stancijoje alta, o gryioj a jokiu bdu neleisiu, toliau pyko
eimininkas. Kad jau sekasi, tai sekasi... Ir pasidaryk man taip...

2.
Paarvojo kltyje, padjo artimesni kaimynai. Ubagi drabuius, apav ir terbeles sukrov
priemenje kamp prie pirkios dur. Imes po laidotuvi, gal mergika k pasiims, o dabar tegu
pariogso.
Pavakariais susirinko ir daugiau moni, atsirado ir kaimo giesmininkas su kantika. is ilgai
neusibuvo, ne taip kaip kituose pagrabuose per nakt isdi. Roaniaus n neman giedoti. I kart,
kai atjo, pagiedojo, po pertraukls dar por giesmi ir pakilo, o su juo ir kiti vyrai. Liko tik
kelios moterls, pasirengusios budti iki ryto.
Visus sugraudino mergaits verksmas. Ji nesitrauk nuo karsto, nieko nematydama nei girddama,
kas darosi aplinkui, buiavo motinai rankas, kojas jas laistydama aaromis ir vis kartojo:
Mama, mamyte, kodl taip padarei, kam palikai mane vien, k a dabar darysiu, kur pasidsiu?
Nepalik mans, pasiimk ir mane kartu, a nenoriu bti viena, noriu bti su tavimi...
Girddamos j taip raudani, moterls luostsi aaras. eiminink, nordama mergait paguosti,
prisiartinusi paglost jos peius:
Nebeverk taip, maulle, mamos vis tiek jau nebeprikelsi... Vis dien nevalgius, einam pirki gal
koki stiklinl pieno su duona suvalgysi. Taip besigaluodama dar susirgsi...
Ir gerai bt, gal tada ir a numiriau kartu su mama, kartojo savo mergait.

 Viskas Dievo valioje, ramino eiminink, ir gyvensim tik tiek ir numirsim tik tada, kai jis
panors, o kai pasiligosi, kas tavimi pasirpins, kai dabar nra mamos? Kai bsi sveikut, nebijok,
neprasi tarp ger moni. Jei btum nesveika, tai niekam ir nereikalinga...
Kai mergait sveika, nebe maut, atsiras, kas nors pasiimti u piemen. Kad tik pas gerus mones
patekus, kad neskriaust labai vargs, pusbalsiu tarp savs nekjosi moterls.
Bet kur dabar geri mons? Kas nors imti i gerumo? Visi irs, kad tik bt naudos...
Taip taip, kam gi reikalingas svetimas vaikas? Kur ia rasi iais laikais ger moni, visi tik ir
iri, kaip pasipelnyti. Juk nemaitins ir nerengs veltui, turi gi tas rpestis kakaip apsimokti.
Ar negalvojat mergaits sau pasilikti? kreipsi eiminink viena.
Nelabai...
Mergait dar vaikas, bet visk supranta ir taip graudiai verkia. Nujauia jos irdel, kas laukia
vienai be motinos pasilikus. Kad pasiimtumt, tai nors gerus globjus mergait turt, pas jus tikrai
niekas jos neskriaust.
Kur jau mums, visai aikiai pareik eiminink, savo net tris auginam, kad tik jiems duonos
utekt...
Trys ir visi berniukai... Kaip tik trksta mergaits... Sau pagalbinink usiaugintum.
Kad ir berniukai, bet visi padeda. Vyresnis jau ir karv pamelia, kai ms nra namie. Atsiras, kas
paims ir be ms.
O gal atsiauks kokie nors gimins? Gal valsius pasirpins?
O Apolonija, ar negaltum pasiimt mergaits? atsisuko vien i moterli eiminink, dabar tau
lidna vienai. Ne taip seniai tu savo mam palaidojai. Dviem bt linksmiau.
Kam jai mergait? Ji dar jaunikio laukia. Iteks savo usiaugins...
Kur jau man betekti, kukliai atsiliep simpatika mergina, neatsirado, kol jauna buvau, kam
dabar reikalinga sena merga?
Senesns iteka ir vaikus usiaugina. Ateis dar ir tau skirtas, dar nevlu.
O mamos, tai labai pasiilgstu, prisipaino luostydamasi aaras mergina. Kai ateina vakaras, taip
lidna, kad vietos sau nerandu, naktimis nemiegu. Tas tai teisyb, kad labai ilgu vienai...
Na, matai, pasiimtum mergel, btum ne viena, ne taip lidtum. Karvut isilaikai, par
usiaugini, ar neutekt duonos abiem? Tokia galt ir nemaai tau padti. Per vasar tiek ravjimo
daruose, ruden prie bulviakasio... Imokinsi verpt, per iem verpsit kininkms, usidirbsit lit,
kit. Niekur jai vargei nebus geriau, kaip pas pai.
Reikia gerai pagalvot, nelabai prieinosi Apolonija, ne juokai svetim vaik pasiimti. Reikia dar

j uauginti, o k a jai duosiu, kai uaugs? Pati viena vos iaip taip veriuosi...

3.
Palaidojo anksti ryte. Kunigai ne tik kad nepasirod, bet dar ir udraud ventintose kapinse laidot:
mir be ipainties, be paskutinio patepimo, mogus neinomas, gal dar net ne ms tikjimo. Nei
paso, nei kitokio asmens paliudijimo neturjo. Gal kokia valkataujanti nusikaltl atsibast ms
krat? Ne vieta jai tarp padori katalik.
Ikas duob tame kampe, kur laidojami pakaruokliai ir bedieviai. Nuleid karst duob ir supyl
kupstel smlio, vyrai tuojau pat ijo. Tik moterys, sugiedojusios Viepaties angel, neskubjo
skirstytis.
K daryti su mergaite? i, parpuolusi ant keliuk ir apsikabinusi kap, balsu raudojo ir tokia graudi
jos aimana kartu su ankstyvo ryto rku kilo auktyn ir sklaidsi tarp lidnai rymani ventint kap
kryi.
Nepaliksi jos ia vienos, reikia gi kam nors parsivesti namus... Nors kol atsiras, kas j pasiima.
Koks gi jos vardas? paklaus eimininks viena.
Kad ir a gerai neinau. Atrodo, kad Juzel atsak ji, teks turbt man j vestis. Priemenj dar
iokie tokie daikteliai palik. Gal k nors pasiims, o kitus reiks imesti.
Staiga praneko ilgai tyljusi Apolonija:
O vis tiktai a j pasiimsiu, rytingai pasak ji. Js sau eikit, o a pasiliksiu. Palauksiu, kol
isiverks, o tada bandysiu kalbinti. Dievas nedav man savo turt, tai gal skyr man ta nalaitle
pasirpinti... Koks vardas? Sakai Juzel?
Dieve tau padk, Apolonija, pradiugusios ir kartu apsiverkusios palinkjo jai moterys. Dukter
usiauginusi ir Dievo malon usipelnysi. inok, svetim vaik uauginti, tai tas pats, kaip banyi
pastatyti. Neapleis js Viepats...
Palaukusi, kol apsiramino mergait, Apolonija prijo prie jos ariau.
Tai gal jau eisim? velniai pajudino Juzel u pei, nieko nebra kapinse, mes tik vienos
palikom. Jau ir saul auktai...
A neturiu kur eiti, nedrsiai j pavelg nuo kapo pakilusi mergait.
Eisim pas mane, pairsi, kaip gyvenu. O jei patiks, galsi ir visam laikui pasilikti, kaip
mokdama velniau pasak jai Apolonija. Pavasar ateisim, sutvarkysim kap. Netoli gyvenu, jei
norsi, galsi danai lankyti savo mam. Priirsi kap, laistysi gles, ravsi, apluosi... A irgi savo
mamos kap danai lankau. O dabar einam. Per nakt nemiegojusi, prisiverkusi... Metas pailsti,
kalbino ji toliau mergait. Ar ia tik vieni tavo drabuliai, kuriais apsivilkusi? Ar turtum kuo
pasikeisti, jei tuos iskalbtume?

 Yra dar, bet tie mano geriausi...

Na ir gerai, pagyvjo Apolonija. Isiskalbsim, ikrensiu pirt nusimaudysim. Paklosiu
kamaraitje prie ilto peiaus, nebus alta per iem. Vasar galsi gyvent kltelje... Ar gerai?
Gerai, teta.
Jei tik tu pas mane gyvensi, a tave labai mylsiu, susigraudinusi toliau kalbjo Apolonija, tegul
ir neatstosiu tau motinos, bet tursi pastog, bsi pavalgius ir nereiks bastytis po svetimus kiemus.
Galsi lankyti mokykl... Juk njai mokykl?
Rayt, skaityt mama po truput mokino.
Mat kaip? Ar taip vienos ir gyvenot? Ar neturit koki gimini ar artimj? Per iem taigi
negaltumt taip vaikiot, reikt kur tai prisiglausti... Kodl tokiu laiku ia atklydot?
Mama sak, kad iki iemos reikia pasiekti kakok tai kaim, dabar neatsimenu kok. O gimini gal
yra Kaune. Ten mes su mama gyvenom, kai a buvau visai maut, kiek pagalvojusi atsak
mergait.
Tai tas pats kaip ir nra. Pati nieko neatsimeni, mamos jau nepaklausi, o giminm kam reikalingos
biednos vargs ubags, apgailestavo Apolonija. Rytoj eisiu pas senin, reikia praneti, kad
noriu tave pasiimti ir susitarti dl globos. Ar gerai? Nuo iol mes bsime gimins...

4.
Jau metai, kai Juzel su Apolonija gyvena kartu. Apolonija diaugiasi ir atsidiaugti negali. Mergait
miela, paklusni, darbti. Ji neveria Juzels dirbti, tik kad ji pati stengiasi kiek gali visur Apolonijai
padti.
Ar prie nam ruoos, ar prie gyvuli, ar daruose niekur neatsilieka, visur darbuojasi pagal savo
jgas. Apolonija i karto nerimavo, bijojo, kad pratusiai valkatauti, bus sunku jai priprasti prie
normalaus, pastovaus gyvenimo. Taiau be reikalo...
Juzel nuo pirm dien diaugsi naujais namais, prisirio prie jos, jautsi laiminga ir labai dkinga
u suteikt glob. Kaip Apolonija dl jos, taip Juzel dl Apolonijos vis laik bijojo, kad i
neapsigalvot, kad jos neatsisakyt. Mergait stengsi niekur neprasiengti, kad Apolonija
usirstinusi, nepatenkinta ir supykusi jos neivaryt, kad jai netekt atsidurti u vart vienai.
Juzel greitai imoko verpti, megzti virbalais ir kabliuku. iem ji lank mokykl, o pasibaigus
mokslo metams, darbavosi namuose.
Antruose metuose tuoj po Velyk, kart jas aplank seninas.
Na, kaip js ia gyvenat? paklaus ir n nekviestas atsisdo ant suolo. Atjau pairt, ar dar
gyvos, juokavo.

 Gyvos ir dkui Dievui sveikos kol kas, prijusi su juo pasisveikino Apolonija. Praom ariau
stalo. domu, k pasakysit? Taip sau neatjot be reikalo?
Turiu naujien, prisislinko ariau stalo seninas.
Ger ar blog? pasiteiravo Apolonija.
Atrodo, kad turjai brol Amerikoje?
Seniai ivaiavs, sukluso mergina, bet nieko apie j neinau. I karto dar gavom su mama gal
por laik, o daugiau po iai dienai nra joki ini. Negi bt Antanas atsirads? nudiugo
Apolonija.
Nesidiauk taip labai, perspjo seninas, panau, kad nebra gyvo. Teiraujasi kokia tai
draudimo kompanija i Amerikos.
Mans? tiek, kiek buvo nudiugusi, tiek dabar lidnai atsiduso Apolonija.
Teiraujasi, ar pagal j turim adres gyvena Lietuvoje ir ar tebra gyva Apolonija Pluikyt?
Viepatie, kam dar a jiems reikalinga?
Matai, kai vyko Amerikos su Panama karas, jis usiverbavo Amerikos kariuomen ir, ieidamas
karan, toje kompanijoje didele suma apdraud savo gyvyb. Sudar sutart, kad ties atveju, pinigai
bt imokti seseriai Apolonijai Pluikytei, gyvenaniai Lietuvoje, Panevio apskrityje, Karveli
kaime.
Dieve, susimilk, negi bt uvs? susidjo rankas ant krtins mergina, amin jam atils...
Matyt taip ir bus, pritardamas palingavo galva seninas, o dabar nek ia kokius turi asmens
liudijimus, paymjimus, metrikus, pas, nuveiu iandien valsi, pairsim, kas reikalinga
padarysim nuoraus, utvirtinsim antspaudais ir Amerik. Tegu greiiau tau siunia pinigus.
Kai Apolonija atne dokumentus seninas, juos mauml pavarts, sidjo vidin varko kien ir,
susirads kepur, pakilo.
Tai va, koki turjau tau naujien, pasak jis atsisveikindamas, gera ji ar bloga, sprsk pati...

5.
U koki poros mnesi atjo pirmieji doleriai. Pinigai Apolonijai atsisti su praneimu, kad ateityje
bus mokama kas mnes. Kiekvieno mnesio pirmj dien bus isiuniama tam tikra suma iki pat jos
gyvos galvos.
Apolonijai net silpna pasidar. K reiks daryti su tokiais pinigais? Kur reiks juos padti? Bet, kai
geriau pagalvojo, reikal atsirado.

Gerai bt sen karv pakeisti jaun karvut, tvartui stogo verkiant reikia, gonkelyje dar pernai
krua kelis langus imu ir iki iol tebra nesudti. Yra ir daugiau rpesi, tik bda ta, kad ia ne
ms litai, o amerikoniki doleriai... Kaip u juos k nors nupirksi?
Skuba Apolonija pas klebon upirkti mii u amin atils uvus brolel ir grdama usuka pas
senin klaust patarimo, kaip tuos dolerius paversti litais, kad bt galima jais naudotis?
Patarus seninui, Apolonija dolerius ikeit bankelyje ir, gavusi pluot lit, parsineusi paslp.
Stambesniems pirkiniams kaip galima giliau komodoje, smulkiems pasidjo ariau. Eidama
miestelin, banyion ar turgun, paima lit pirkiniam, Juzelei lauktuvm ir dar iek tiek, kad turt lit
kit mesti lktut maralkai, kai is renka aukas per pamaldas.
Kai leido mergait prie pirmos komunijos, Apolinija j ipuo kaip ll. Pasiuvo balto batisto
suknyt, papuo j aplink kakliuk, rankovytes ir padalkas dviej eili pstais raukinukais, nupirko
baltas kojinytes ir baltus batelius. Juzels ilgus plaukus, ipynusi kasas, paskleid laisvai ant pei,
suseg pilkutmis su baltomis glytmis ir udjo ali rt vainikl.
Rausvi skruostukai, didels tamsiai pilkos beveik juodos akys, ilgos blakstienos ir ryks antaki
lenkimai ji buvo nuostabi. Juzel atrod graiau u visas kitas mergaites. Apolonija, matydama j
toki graut, nuoirdiai diaugsi kaip tikru savo vaiku.
iai ikilmingai progai ji dovan nupirko mergaitei nedidel maldaknyg, i ali stiklini karoliuk
suvert roantl, o pirmai komunijai atminti Juzel nuo kuniglio gavo paventint, ssiuvinio lapo
dydio paveiksll. Grus namo, Apolonija djo j medinius rmelius ir pakabino ant sienos u
stalo, prie kit vent paveiksl.
Kaip mat pasklido po vis parapij ir toliau, kaip netiktai praturtjo Apolonija. Tokius pinigus gauna
i Amerikos! Gerai pairjus, kad ir pati mergina visai nieko... Nors nebe pirmos jaunysts, bet
graiai apvali, raudonskruost, tiesi, laiba per liemen, krtin aukta... Visai daili, nieko jai netrksta,
tik tiek, kai anksiau buvo biedna, niekas j neirjo ir viso to nemat... O dabar, kai pasidar
bagota, tai ne vienam jaunikiui parpo...
Prasidjo pirlybos. enik atvaiuoja ir i ariau ir i toliau... Net visai kaimynystje gyvenantys
bernai, kurie jos anksiau nepastebjo, ir tie lanko Apolonij, perasi, bet i visiems atsako: Ne ir
ne.
Nebeteksiu. Ne viena esu, turiu pasimusi mergait, reikia ja rpintis. Iki iol vargom, o dabar
geriau pagyvensim. Mums abiems nieko netrks, ginasi ji, bet, kai apsilank Pavartyi vienkiemio
jaunas nalys Donatas, Apolonija susvyravo...

6.
Donatas vyras graus ir jo kis nemaas, sodyba puiki, pavyzdinga. Gal n kilometro nra iki
miestelio. Kai eini po tiesumai per pievas mietel, takas pro pat j klojimo kamp imintas. Kada tik
teko Apolonijai eiti pro al, ji visada stabteldavo pasigroti tokia graia ir tvarkinga sodyba.

Gyvenamosios stogas nudaytas raudonai, sienos geltonai, langins baltos. kiniai pastatai apvali
rst ir lentelmis dengti, tvoros statins, nesugriuvusios. Toliau nuo kini pastat senas didelis
sodas. Ypa grau pavasar, kai suydi sodo mediai. O kokia vyni alja nuo pat sodybos iki
viekelio! Pro ydini ak vainik i tolo visomis vaivorykts spalvomis vieia prie saul
stiklins gonkos...
Tokiame vienkiemyje ir tarnaut, rodos, bt nesunku, o dabar tai pats i nam eimininkas
Apolonij lankauja. Kai Donatas atvaiuoja arklys graus pakinkytas, pakinktai nauji, odiniai,
lineika juodai nulakuota ant risor, sdyns minktom gniom utiestos.
Ir atsitik tu man taip, kad po Velyk jam baigiasi gedulas, sujo metai, kai mir mona, o neuilgo
prabagotjo Apolonija... Per vasar nalys pas Apolonij vainjo, mergino, o rudeniop pasipiro.
Tai kad pas mane mergait... netvirtai prieinasi Apolonija.
Donatas, atrodo, visai nuoirdiai atsako:
Na, tai kas. Pas tave mergait, o pas mane t pai met berniukas, snus. Gals sau augti kartu, ar
neuteks vietos? Bus kaip brolis ir sesuo.
Vestuvs buvo kuklios ir ramios. Be joki pajauni, pamergi, muzikant ir oki. Be joki dain ir
triukmo. Donatas pats padar bakut alaus ir paskerd bekon. Apolonija su tarnaite prigamino
msos ukandi, prikep pyrag ir kitoki saldumyn. Kol visi buvo banyioje, tarnait su kaimyne
padeng stal ir su duona bei druska sutiko grusius i banyios jaunuosius.
Pirliu pakviestas seninas, kartu su mona pabuvo ir liudininkais. Paprayti vestuves, atjo
vargonininkas su mona Zuzana, nepatingjo ir atjo kuniglis, kuris juos sutuok, dar keletas
artimiausi kaimyn su paiomis, o taip pat savi samdiniai. Visiems uteko vietos u vestuvinio stalo.
Apolonija ta proga buvo pasipuousi roins spalvos ilko suknele, o Juzel apvilko ta paia, su kuria
jo pirmos komunijos. Tik gras juodi plaukai nebuvo palaidi, o supinti dvi storas kasas ir suriti
baltais kaspinais.
Ji su Viliumi, Donato snumi, taip pat buvo banyioje ir stovjo prie altoriaus kartu su liudininkais
per Viliaus tvo ir savo globjos lib.
Tie, kurie dar buvo nemat Juzels, dabar su pasigerjimu irjo j sdini u stalo ir negaljo
atsidiaugti.
Matydama save atkreiptus nepastam moni vilgsnius, Juzel drovjosi, sdjo nuleidusi akis,
jautsi nejaukiai, nieko nevalg, tik lauk, kada gi pagaliau bus leista pasialinti i u stalo.
Panaiai jautsi ir Vilius. Jam taip pat iki iol neteko bti tarp tokio brio suaugusi, j var
ieiginiai drabuiai, jis taip pat nevalg, bijodamas isitepti ir, kai pagaliau jiems buvo leista ieiti,
abu spruko i ustals ir daugiau nepasirod svei akyse.

7.
Laiminga Apolonija dia ir knu atsidavusi naujam gyvenimui. Kaip manydama stengiasi tikti
Donatui. Keliasi anksiausiai, kad spt paruoti pusryt eimynai ir Donatui atskirai. Kai visi ieina
laukus, likusi viena varina apleistus namus, mia iukles i vis kamp, skalbia. Ir nenuostabu, kai
tiek laiko namai ibuvo be eimininks...
Tarnaitms ir taip darbo per akis, bene joms rpi nam tvarka? Kai iluoja pirki, iukles ar
palovius ar papekin subraukia. Kad tik greiiau... Dabar i ten t vis juks reikia su kauptuku
ikraptyti, jei nori, kad bt varu.
O skalbimo kiek... ia jau daug padeda Juzel. Iskalbtus baltinius ji neasi prie upelio velti, skalauti
ir parneusi idiausto. Ji visur Apolonijai padeda. Jau ir vien kit karv, kuri minktesn, pamelia.
Nors darbo ia daugiau, bet naujoje vietoje Juzelei daug domiau ir smagiau, ypa, kai susidraugavo
su Viliumi. Nuo rugsjo abu eis t pai mokykl.
Ir Donatas, atrodo, patenkintas. Jis kartu su eimyna po senovei darbuojasi laukuose, bet tyia ar
netyia vis daniau pasirodo namuose. Reikia ar nereikia pasisukinja, pakalbina Apolonij ir vl
ieina. Jam malonu, kad viskas namuose tvarkinga, varu, iblizginta. namus pamau grta
ankstesnis jaukumas, jam norisi ilgiau pabti namie, nors ir neatsisako ankstesni proi.
Turgaus dienomis bei sekmadieniais, nors pats darbymetis, jis turi bti miestelyje. Isiprauss,
pasirds Donatas i pat ryto ieina. Miestelis ia pat. Jeigu i turgaus, tai grta po piet, o jei i
banyios tai po visam.
Por kart per savait juos aplanko vargonininkas. Tarp jo ir Donato sena draugyst. Vargonininkas
ia lankydavosi ir prie pirmos monos, o Donatas sekmadieniais po mii pietaudavo pas juos.
Vargonininkas irgi pastebjo, kad namai daug jaukesni ir negailjo naujai eimininkei pagyrim, o i
kaip imanydama, kuo turdama vaiino malon svei, pon vargoninink. Apolonijai malonu, kad
Donatas bendrauja su tokiais monmis ir stengsi siteikti tiek vargonininkui, tiek seninui, kai tie
pas juos apsilanko.
Bna, kad Apolonija su Donatu kartu ieina banyion, tada gr pietauja namuose. Kai Donatas
isiruoia vienas, tada po visam vargonininkas kvieiasi j prie piet stalo, vaiina ir jis tada grta
namo vlai, igrs, bet bna linksmas ir ypa malonus Apolonijai. Ikart ji labai rpindavosi, kad
taip ilgai nepareina, o laikui bgant, su tuo apsiprato. Nepareina tai turbt pas vargoninink
pietauja, nusiramindavo ji ir paruotus pietus kidavo atgal pei, kad bt viskas ilta vakarienei.
Gaunamus i Amerikos dolerius Apolonija ramia irdimi atiduodavo Donatui. kis kad ir
pavyzdingas, bet pinig nra perdaug. Pinigo visada reikia, ypa, kai atsiranda nenumatyt ilaid.
Krito karv, jos vieton reikia kitos, jau visai paseno vienas darbinis arklys, reikia jauno, jau visi
kininkai pasistat perknsargius, reikia ir Donatui. Dviraio gal ir nelabai reikt, bet kam
vaikioti psiam miestel? Daug graiau ir patogiau, jei gali nulkti dviraiu...
I karto Donatas dar tardavosi su Apolonija: Gal perkam grebelk? Kaimynas turi, tikrai geras
dalykas. Kaip sakai? O toliau pats vienas visk sprsdavo.
Kai tik ateis pinigai i Amerikos, pirksiu nauj akselin. Ta jau visai subyrjusi, atipo peiliai, neina

pagalsti, arba, reikia zeimerio, kad bt su kuo malkas pjauti ir gont pasigaminti.
O Apolonijai vis tiek. Ji itokio vyro mona, tokio graaus vienkiemio eiminink... Ir Juzel
nenuskriausta, auga viskuo aprpinta. Nors darb ia begals, kur kas daugiau, negu gyveno dviese,
bet mergait dirbti niekada netingjo. O Apolonijai darbai ia tiesiog teik malonumo. Kad ir kaip
kit kart gulasi pavargusi, bet keliasi anksiau u visus, visk padaro, stengiasi neapsileisti. Jai
malonu, kad patenkintas Donatas ir giria vargonininkas...
Beje, paskutiniu metu kakodl tai jis nebesilanko. Sako, kad sirguliuoja. Donatas pasakojo, kad
guljo ligoninje.
Visai netiktai, gal prie por dien vargonininkas buvo usuks. Apolonija pastebjo, kad jis nebe
toks linksmas, labai sublogs, o atsisveikindamas paspaud Apolonijai rank, palinkdamas sveikatos
ir stiprybs.
Kas tam mogui galjo bti, kad net ligonin nepadjo? Mir jis per bulviakas ir buvo graiai
palaidotas miestelio kapinse. Vargonininkas vaik neturjo, niekas i gimini nebuvo atvaiavs,
vien tik jauna grai nal Zuzana raudojo ir alpo prie kapo duobs.
Kai vyrai ukas karst ir supyl kap, zakristijonas nal beveik nete ine i kapini, sodino
brikut ir parve namo.

8.
Atuonerius metus Apolonija su Donatu igyveno, galima sakyti, be konflikt. Vliau, po
vargonininko mirties, kakas vyko, kad Donatas labai pasikeit. Jau kuris laikas, kai pasidar piktas,
irzlus, paniurs. Apolonija niekaip nebegali jam tikti. Per dienas Donatas maai bna namuose. Ryt
atsikls, uduoda eimynai darbus, o pats isipusts sda ant dviraio ir, nieko nepasaks Apolonijai,
dingsta visai dienai. Ji dar bando klausti:
Kur dabar ivaiuoji? Kada gri?
tuos jos klausimus Donatas arba nieko neatsako, arba burbteli:
Neinau, ir ivaiuoja.
Skaudu Apolonijai, k ir bekalbti. Ji jau nebe taip noriai darbuojasi, k nepaima, viskas krenta i
rank. Vis laukia, ar nepasirodys Donatas. Laukia ir laukia, iri ir iri pro lang... Belaukiant ateina
ir vakaras. Atsigulusi ilgai neumiega, kartais ir paverkia...
Kiek procs padta ia per tuos metelius... Kiek pinig sukita... Kam man reikjo tekti? Vienos su
Juzele btume gyvenusios kaip ponios. Nuo gero gero neieko... gailisi ji. Nebeduosiu a jam t
pinig, reikia ir sau senatvei pasilaikyti...
Taip nusprendusi nusiramina ir, dar kiek pasivariusi, umiega.

Kart, kai Apolonija gro i pato atsimusi pinigus, rado Donat pirkioje. Jis inojo, ko ji ijo
miestel, tad niekur nevaiavo, liko namie ir lauk jos pareinanios. Tik jai jus, Donatas pakilo i
ustals ir prijo artyn.
Ar atsimei pinigus? be joki uuolank, tiesiai paklaus.
Taip, o kas? ramiai atsak Apolonija.
Tai duok man juos. iandien jie man labai reikalingi.
Jie man irgi ne maiau reikalingi. kart pasilaikysiu juos sau, rytingai atkirto Apolonija.
K ia dabar neki? piktai uriko Donatas, tiktai duok greiiau, kad sakau.
Ar jau be mano pinig kitoki nebeturi? Kaip gyvenai, kai nebuvo mans? Toks kis tavo rankose,
netikiu, kad neturi pinig. Jeigu taip reikia, paimk savo, o itie man, nenusileido Apolonija.
O a ar ne tavo vyras? O tu ar ne mano mona? Ar ne pas mane gyveni? Kartu gyvenam, viskas turi
bti pervien, vis labiau niro Donatas.
Kaip sau nori, bet kart a pati sau pasiliksiu. Artinasi iema, reikia ir mums su vaikais daug k
sigyti. Reikia ieminio apavo, ilt drabui, senus iaugo. Paiam ir dviratis, ir kostiumas, ir
chromo batai, laikrodis naujas, puspaltis iltas, o a, tiek pinigo turdama, visai nudryus vaiktau...
Visai suneiojau iemin palt, kur atsiveiau. Sarmata ir banyi nueiti. Tarnaits graiau
pasirdiusios.
banyi niekas nevaro, gali ir namie pasdti. O man kas kita, reikia su monmis susieiti... Tai
duodi ar ne? Negi teks per jg atimti? jau visai persiuto Donatas.
Pairsim, kaip tu juos atimsi, nepasiduoda Apolonija, ar taip kaip vagis, kai upuola mog
gatvje?
Tau geriau nepamatyti, visas persimains, aibuodamas akimis, pro sukstus dantis ivokt jis ir
eng prie Apolonijos. Ji tokio Donato dar niekada nebuvo maiusi ir ne juokais isigando.
Nors pasakytum, kam tau j taip prireik, jau nuolaidiau itar ji atbulomis traukdamasi ariau
dur, nepaimk vis, palik ir mums su vaikais iek tiek. Suprask, kad ir mums daug ko reikia, dar
derjosi moterik.
Matysiu kit mnes, o dabar paimsiu visus, atlyo ir Donatas, ar tau ne vis tiek? Pakentkit... Jei
man dabar nereikt, nereikalauiau taip labai.
Palik nors cukrui, dar papra Apolonija atiduodama pinigus, prinoko obuoliai, byra uogos,
reiks uogienes virti iemai...

9.

Pagriebs pinigus, Donatas nieko nepasaks, aperg dvirat ir ivaiavo. Apolonija, likusi viena,
atsisdo u stalo ir apsipyl aaromis.
Dieve, Dieve, kas ia darosi? Jis visai suljo. Pinigus grobte pagrob ir irko. Kaip reiks
toliau gyvent? O gal, visk metus, pasiimt mergait ir grti savo pirkut? Jau nebe jaunyst ir jeigu
bus taip vis laik, koks jau tada gyvenimas? Jauiu, kaip silpnja jgos, o darbai ia nesibaigia. Nebe
mano sveikatai ta kio nata. Jei pasitraukiau, tai nors likus gyvenim su mergaite geriau
pagyventume... Nieko mums netrkt, gyventume kaip anksiau... Argi nebuvo gerai? Juk sakoma,
kad nuo gero gero neiekoma. Pamaniau, bsiu mylimo vyro mona, Pavartyi vienkiemio
eiminink... Ir Juzelei ateitis bt labiau utikrinta... Pati kaip spstus patekau, dar ir mergait
varg traukiau. Ar nematau, kaip ji sublogusi? Ar jai sunks lauk darbai? Pas mane Juzel bt
graut panel, nereikt taip dirbti. Sutaupyiau pasogai, u gero vyro ileisiau...
Taip j beverkiani ir rado kaimyn, ujusi pasiskolinti tankaus sieto.
Kas yra, irdele, prisdo ji prie Apolonijos, kas atsitiko?
Greitai nusiluosiusi aaras, Apolonija dar band nusiypsoti, slpdama savo irdies skausm, bet
noras kam nors isipasakoti, pasiguosti, atverti ird, pam vir. Apsikabinusi moterik, ji
verkdama visk isipasakojo.
Kakas darosi su Donatu, anksiau taip nebuvo. Jau gal metai kokie, kai a negaliu su juo
susirokuoti. Vis piktas, viskas jam negerai, per dienas nra namuose, grta vlai, kit syk tik
paryiais. Atrodo, visk darau taip pat kaip ir anksiau, bet vis netinku. Ar paklausi ko, ar od ne taip
pasakai, puola kaip vris, dantis iieps.
Gal mu, neduok Dieve? nusigando kaimyn.
iandien, jei nebiau atidavusi pinig, tikriausiai bt primus, taip baisiai puol, prisipaino
Apolonija.
O pati ar nieko neinai? atsargiai paklaus kaimyn.
Kaip Diev myliu, net nenumanau, sukluso Apolonija.
Tai turbt bus tiesa, k mons kalba, ilgokai patyljusi, pagaliau itar kaimyn.
Sakyk, nebijok, a visk atlaikysiu... Geriau jau inoti, negu vis laik galvoti, kuo prasikaltau,
nustojo verkti Apolonija.
Jokios ia tavo kalts nra, irdele, paglost jos peius moterik, gaila man tavs, monele, bet
pasakysiu visk, k inau. Jau seniai mons neka, kad tavikis su vargoninkiene ramunles pina. Kai
utiko juos vargonininkas, tai ir neatlaik mogus... O dabar tai jau jie visai susine...
Ko gi tu man iki iol nieko nepasakei? sudjo rankas ant krtins Apolonija, o a vis galvojau,
stengiausi...
K a inau? Pati nieko nesisakai... Jeigu tyli, tai gal viskas tarp js gerai... Gal neteisyb. Maa k
mons pliurpia... Tiktai dabar, kai pasipasakojai, tai, atrodo, visai panau, kad taip gali bti,

teisinosi moteris.
Tokia grai, jauna poniut, kam gi jai prireik tokio senio? Ar nerado kokio jauno vaikio, kam
ardyti eim? Svieto pabaiga...
Kas jas ino, ko joms reikia tokioms gegutms?
Taip ir yra, rado geresn. Nepridsi mans prie jos... A tik mlui mti, o meilei reikia tokios,
kaip vargoninkien. Jaunos, graios, malonios... N vienas vyras tokios neatsisakys...
Tas tiesa, moka jos kraipyt uodeg, kad patikt vyrams, o Donatas ne toks dar senis. Kiek gi jam
met?
Greit keturiasdeimt penki.
Matai, dar n penkiasdeimties neturi. Pairt zgrebnas, pinigingas... Tokiom ne tiek vyro, kiek
pinig reikia.
Mano pinig..., su skausmu pagalvojo Apolonija, bet garsiai to nepasak.

10.
Su pinigais Donatas tiesiai miestel pas savo meil. Zuzan rado nerami ir susirpinusi.
Na, kaip? tik jam perengus slenkst, pripuol prie jo, ar atveei pinigus?
Taip, nesirpink. Pinigai yra, dabar tik viskas nuo tavs priklauso.
Kaip gerai, nudiugo Zuzana, ateik ia, sskis. Tu net nesivaizduoji, kaip a tavs laukiau.
Ar jau apsisprendei, kur vaiuosi?
Tai jau Kaun, ten geri specialistai, turiu pastam. Patars pas kok daktar geriausia kreiptis.
Kaun, tai Kaun... Tik nebereikia atidlioti. Kuo greiiau susitvarkysi, tuo bus geriau.
Kam gi tsti, jau seniai laikas. A vis laik pasiruousi, tik vis laukiau pinig.
Susitvarkysi, kol dar niekas nieko neino, o ateityje bsim atsargesni...
A dar gerai pagalvosiu, k reiks daryti ateityje, nelinksmai, truput pykteljusi pasak Zuzana.
Na, kaip ten bus toliau, matysim, o dabar tik vienas rpestis, kaip atsikratyti tos bdos.
Kada vaiuoji?
Rytoj pat. Jau ir taip ilgai usits, reikia paskubti.

 Na, tai, pinigai yra. Nuvaiuosi, susitvarkysi, gri ir viskas bus gerai, ramino Zuzan Donatas.
Manau, kad tai labai ilgai netruks.
Kaip jam paprasta, visas rpestis tik pinigai, vl paniuro Zuzana, o man kaip akmuo ant irdies.
Juk gyvybe rizikuoju...
Na, kas nuo mans priklaus a padariau, o daugiau niekuo negaliu padti, nors ir labai noriau.
Nereikia mans kaltinti, pasipt Donatas.
Nepyk, niekuo a tavs nekaltinu, suprask, kad man dabar nra taip lengva. Kalti abudu, o kentti
man vienai tenka. Nieko negali inoti, kaip dar gali bti. Visaip dar gali atsitikti...
Ne pirma tu ir ne paskutin, kodl tiktai tau turi bti blogai, ir vl band raminti j Donatas,
pasistenk nusiraminti, maiau jaudinkis, inok, kad ir man nemaiau rpi. Labai pergyvenu, per naktis
nemiegu. Baisu ir pagalvot, k daryiau, jeigu tavs netekiau. Turbt pasikariau...
Zuzana mauml nusiramino, tokie nuoirds buvo Donato odiai. Ji pasidar linksmesn ir
prisiglaud.
Tu man atleisk, a tiesiog einu i proto. Negaliu nei nusiraminti, nei nesijaudinti. Apie niek
daugiau negaliu galvoti. Bijau, baisiai bijau, k ir bekalbti. O gal nieko nedaryti ir taip palikti? ji
meiliai kreipsi Donat. Ar maa toki vieni pasaulyje? Juk tu pasirpintum, neapleistum
mans? Su Adomu vaik neturjom, pagimdyiau sau vaikel, uauginiau tau dar vien sn ar
dukryt. K pasakysi?
Kaip nori, nelabai tvirtai pritar jai Donatas, a tai visokeriopai padiau, negali bti n kalbos.
Jeigu tik tau taip geriau, tai daryk, kaip imanai. Kad tik tau bt gerai, o man tai kas...
Bet ne, ne, k a ia pliurpiu, mai pakeit mint Zuzana, kokia gda, k pasakyt klebonas?
Tuoj pat ivaryt i pitols... Kur tada reikt dtis?
Tavo valia. Dar laikas pagalvoti, tik tiek, kad dabar bt pats metas, kol dar neymu. Kai pastebs
mons, pasklis kalbos... Tada, kad ir norsi, gali bti per vlu, susirpins patarinjo Donatas.
Gal tau ir neverta taip bijoti. Juk pas daktarus, o ne iaip sau pas koki bobut vaiuoji. Daktaras tai
tikrai ino, kaip tokie dalykai daromi.
inoma, vaiuosiu, kitaip ir bti negali. Bloga ji ar gera, bet tai vienintel ieitis. Gal Dievas duos,
viskas praeis skmingai. O tu, ar labai ilgsies? Nevaiuok iandien namo, pasilik pas mane,
praleistume kartu gal paskutin nakt...

11.
Jeigu iki iol dar abejojo Apolonija, tai dabar jau visai rimtai nusprend palikti Donat.
Galima bt ieiti ir tuojau pat, bet ten nra malk, nebus kuo krenti pirkut iem. Pabsiu dar per
iem. Darbymeiai baigsis, po namus maiau darb, pailssiu, pasitaupysiu pinigo, o pavasar,

nutaikius dien, kai Donato nebus namuose, imsiu ir isigabensiu... Yra kur dtis, ne bda, tiktai
norint, kad bt jauku gyventi taip kaip anksiau, teks gerokai pasidarbuoti. Reiks ivdinti, visur
imazgoti, apvarinti. Tiek met, kai trobel stovi urakinta, udarytom langinm... Bus, be abejo, ir
papelij, pridulkj, pilna voratinkli, bet visk padarysiu su malonumu. Gyvendama ia ne tokius
darbus nudirbdavau, apsisprend Apolonija.
Su tokia mintimi Apolonija ir gula, ir keliasi tvirtai pasiryusi ieiti. Ji lyg atgavo ankstesnes jgas.
Kad ir kaip kit syk pavargsta, tik pagalvoja, kad ieis ir vl atsigauna, nusiramina: Nebeilgai, tik
iki pavasario.
Dabar jau Apolonija ino, kur leidia laik Donatas, bet n trupuio ant jo nepyksta, nieko jam
nesako, neprikaiioja. Ji tik diaugiasi, kad taip susiklosius, jai atsirado proga greiiau i ia
itrkti, isivaduot i tokio gyvenimo, kur ji pati taip neapgalvotai pateko... Vien kart pasibaigs
visi ia patirti vargai, paeminimai ir inaudojimas. Ji gr ankstesn gyvenim, kurio per vis ia
praleist laik, danai ilgdavosi.
Juzelei Apolonija dar nieko nesako. Ateis laikas, visk papasakos ir ji supras.
Vienos savaits pabaigoje, kai Apolonija darbavosi kieme, pastebjo, kaip ant tvarto kopiomis
uskrido kanapta jaunikl vityt. Ir taip domiai... Paplasnodama sparnais, patupdama ant skersini,
ji pakilo iki pat kopi viraus ir, nuo paskutinio skersinio suplasnojusi sparnais, dingo ant ul.
Prajus kiek laiko, ji ukudakavo ir nuskrido emyn ant skiedryno.
Apolonijai parpo, ar tik nebus ten ji padjusi kiauinio? Tomis paiomis kopiomis ji palipjo
pasiirti ir tikrai rado gt su kiauiniais. Net deimt kiauini...
Matai, kokia slapuk, nusijuok ji ir, susirinkusi kiauinius prijuost, leidosi emyn.
Kai stat koj ant ems, nepastebjo prie kopi prigludusio lentgalio su ilindusia surdijusia
vinimi ir pataik atsistoti tiesiai ant jos. Atri vinis lengvai perdr guminio apavo pad, persmeig
kiaurai vis pd ir ilindo kitoje pusje. Nuo skausmo ir igsio Apolonija m garsiai aukti,
paleido i rank prijuost ir aplink pabiro kiauiniai.
Donato, kaip paprastai, nebuvo, o eimyna laukuose. Laim dar, kad Vilius buvo namuose. Igirds
auksm jis atbgo, bet i karto net nesusigaud, kas vyksta.
Apolonija auk sikibusi kopias, aplinkui pasklid sudu kiauiniai ir tik, kai ji m aukti koja,
koja!, Vilius, geriau apirjs, suprato, kas atsitiko. Su visu lentgaliu itrauks vin, jis padjo
Apolonijai ateiti prie ulinio ir pasm kibir vandens. Nusiavusi kojas ji vandeniu numazgojo aizd
ir, kad sulaikyt krauj, tam kartui aprio aizd prijuoste. Paskui, Viliaus padedama, atklibinkiavo
iki kamaraits, ten, supylusi didel duben rgtaus pieno puodyn, sumirk jame rankluost,
apvyniojo vis pd ir atsigul.
I karto buvo lyg ir geriau, bet nuo vidurnakio ne tik pati aizda, bet ir visa koja m skausmingai
tvinkioti, o iki ryto itino visa blauzda iki pat kelio.
Kit dien koja m tinti aukiau ir mlynuoti, o neapsakomas skausmas dr tiesiai ird.
Kentjusi, kentjusi, Apolonija m balsu rkti, vaitoti ir auktis Dievo pagalbos.

Kai trei dien nebuvo geriau, Donatas parve i miestelio daktar. Koja jau buvo itinusi gerokai
aukiau kelio, pamlusi ir daktaras, apirjs moterik, nudr emyn akis.
Blogai, pasak jis Donatui, niekuo nebegaliu padti.
Kaip gi taip? net Donatas isigando. Argi nra koki vaist? Darykit k nors, ponas daktare.
Galiu suleisti vaist, bet jie niekuo nebepads. Stablig... Kad taip i karto, bet dabar jau po laiko...
Dar vien par Apolonija auk, o ketvirtos dienos ryte nutilo ir nurimo aminai.

12.
Ir vl Juzel verkia apkabinusi karst namuose, banyioje prie degani grabnyi per miias, prie
duobs kapinse, prie vieiai supilto smlio kapo. Ir vl ji viena tarp svetim. Turjo toki uuovj,
tok prieglobst... Dabar neteko antros savo motinos... K daryti, kaip gyventi toliau, koks likimas jos
laukia?
Tiesa, dabar jau ji suaugusi, gal bt bus lengviau kovoti dl ilikimo, dl vietos po saule. Gal sugebs
lanksiau prisitaikyti prie jai skirt ibandym? Per tok trump savo gyvenim patyrusiai tiek
skausmo, ar uteks jg ir pasitikjimo savimi pakelti vienios nalaits dali?
Kai Apolonija buvo palaidota, Donatas visus pakviet geduling piet ir kapins itutjo. Liko tik
prie kapo klpanti Juzel ir Vilius. Truput palauks, jis atsargiai pakl Juzel nuo kapo, apkabino,
velniai priglaud prie krtins ir pabuiavo.
Nusiramink, nebeverk taip labai, a negaliu irti, kaip tu kankiniesi, su nuoirdia uuojauta
pasak Vilius. Per visas tas dienas nei valgius, nei grus, visai nemiegojus, tik verki ir verki. Kiek
tas tsis? Einam namo, pavalgysi, pailssi, gal kiek atsigausi... Reikia ir savimi pasirpinti.
Juzel nedrsiai prisiglaud prie jo.
A niekada jos nepamiriu. Kai tik prisimenu, kokia ji buvo man gera, taip ir suspaudia ird. Ir dar
tiek prisikentjo... U k jai Dievas skyr tokias kanias? Kokia sveika ir stipri buvo... Galjo dar
gyventi ir gyventi... Viepatie, kodl tu atmei j i mans? Kaip a dabar gyvensiu, kur pasidsiu?
basu raudojo Juzel.
Nebeverk gi, sakau, toliau ramino Vilius, tau niekur nereiks dtis, tavo vieta pas mus, alia
mans, tvirtai pridr. Nuo iol a bsiu tavo utarjas. Myliu a tave nuo tada, kai engei ms
namus. Mylsiu ir globosiu iki gyvenimo pabaigos. Nusiramink, pasitikk manimi, a ne iaip sau
kalbu.
Tikrai?
Tikrai, Juzele. Myliu ir mylsiu aminai. Niekam a tavs neatiduosiu ir niekam neduosiu tavs
skriausti. Prie tavo globjos kapo prisiekiu rpintis tavimi, neapleisti, kol gyvi bsime, kalbjo

jaunuolis.
Kokia laim tai girdti, pirm kart po tiek lidn dien nudiugo mergait, kokia laim,
tikriausiai Dievas mans pasigailjo...
A irgi tavs gailiu, Juzele. Gailiu, nes labai myliu. Nuo iol nebereiks tau niekad lidti. A
stengsiuosi, kad tau visada bt gerai, kad btum patenkinta. Jeigu ir tu myli mane, tai ateityje ms
gyvenimas tikrai bus laimingas, pilnas velni jausm, kurie per ilgus metus kaupsi jaunoje
irdyje, kalbjo Vilius.
Po Apolonijos mirties Donatas n met nelauk. U keli mnesi ved Zuzan ir ikl aunias
vestuves. Ne taip kaip su Apolonija enijosi tyliai, ramiai. Vestuves vent pramatniai, kelias dienas
su daugybe svei ir su muzika.
Zuzana po vis bd tiesiog praydo, o vestuvs su pasituriniu kininku j tarsi reabilitavo anksiau
pasmerkusi moni akyse ir padjo gauti pasitikjim savimi. Buvo vargoninkien o dabar
Pavartyi vienkiemio eiminink. Ji vl pajuto savo vert, didiavosi dabartine savo padtimi ir
vaikiojo pakelta galva. Vestuvs su Donatu palaidojo visus ankstesnius nemalonumus ir
paeminim, kai reikjo kaulyti i jo pinig.
Zuzana ir Donato namuose ne taip kaip visos kitos vienkiemi eimininks, bet kaip kio ponia.
Neskuba prie darb, nesikelia anksti prie peiaus gaminti eimynai valgio ar kiaulms dalo. Tam yra
tarnaits...
Ji miega ilgai, apsivartydama ir keliasi tiktai tada, kai eimyna su Donatu seniai laukuose. Atsiklus
prausiasi, ukuojasi, grainasi, pasitvarko iek tiek viduje, pataiso k nors skanaus valgyti ir laukia i
lauko grtanio Donato. Abu su apetitu suvalgo vlyv pusryt, buiuojasi, myluojasi, kol pagaliau
jis ieina, o ji vl atsigula pamiegoti iki piet.
Taip prajo ruduo, iema ir atjo vasara. I karto viskas buvo lyg ir gerai, bet laikui bgant, Zuzanai
pradjo nusibosti tie dykinjimai, vienatv ir pagaliau pats Donatas, ir tie jo mylavimaisi. Ji pradjo
ilgtis moni, pramog...
Kai buvo gyvas vargonininkas Adomas, pas juos niekada netrko svei, susidarydavo linksmos
kompanijos, buvo prog daug kam save parodyti, pademonstruot savo papuoalus, sukneles, o ia
viso to nra. Vien tik lidna, pilka, nuobodi kaimo kasdienyb.
Daug kart Zuzana kalbino Donat, kad reikia kokia nors proga ikelti bali, pasikviesti svei,
pasilinksminti, bet jis vis grietai atsisako.
Su tais baliukais netruksi ir k praulioti.

13.
Tik atsidrus vienkiemyje, Zuzana pastebjo, koks puikus jaunuolis Donato snus Vilius. Jis i kart jai
patiko, o kuo toliau tuo labiau. Nordama pavairinti bepradedant nusibosti gyvenim, Zuzana ir

nusitaik j. Nusprend jam i ariau save parodyti ir tuo paiu isiaikinti, kiek jis, bdamas toks
jaunas, domisi moterimis.
Nuo pat jaun dien Zuzana siek patikti vyrams ir, kaip tai daryti, puikiai iman. Viliaus akivaizdoje
ji buvo visada linksma, pabrtinai maloniai jam ypsojosi, rengsi graiai, pasirinkdama jai
labiausiai pritinkaniomis bliuzelmis ar suknelmis su giliomis ikirptmis.
Visada smailiai, koketikai vilgiojo Viliui akis, visokiomis moterikomis gudrybmis, sutelkusi
per tiek met sukaupt patirt, ilgokai stengsi prisivilioti nepatyrus jaunuol. O viskas baigsi tuo,
kad Vilius vien kart pasiskund tvui.
Tvarkyk tu t savo poniut, po galais. Taip liai lenda, kad net praeit neduoda. Jeigu tu nieko
nedarysi, trenksiu, pritrks kantrybs, gal atstos.
Perspta Zuzana nusigando ir pasimet. Kaip ia gali bti? Iki iol jai su vyrais sekdavosi neblogai.
Kad ir t pat Donat visai lengvai apvyniojo apie pirt, o tai snus j akivaizdiai nusispjov.
Pripratusi nugalti, ji negaljo susitaikyti su pralaimjimu. Negi ant tiek krito jos vert? Ji dar ne
tokia sen, pakankamai grai, taip iradingai moka bti patraukli, o tai nesugebjo apsukti galvos
tokiam pienburniui kaip Vilius.
Gal vis tik tenka pripainti, kad mano dienos jau prajo? msto Zuzana, bet nenori pasiduoti. Ji
vis dar ieko prieasi, dl ko Vilius j taip negailestingai atstm. Ar nieko nra tarp j su Juzele?
staiga jai topteljo, nuo pat ma dien drauge, mergait jauna, grai, gal jis j simyljs?
Anksiau Zuzana ir dmesio nekreip juodu. Jai rpjo tik vienas Vilius, o dabar, kai m stebti,
netruko sitikinti, kad Juzel Viliui patinka. Tokio dalyko nepaslpsi, tuo labiau, kad niekas ir
nesislapst. Vilius atvirai simpatizavo Juzelei ir Zuzanai buvo be galo apmaudu ir pikta tai matyti.
O ta js Juzel ne psia... Tokia jauna, o kaip moka meilintis prie Viliaus, kart lyg tarp kitko ji
pasak Donatui, irk, apsuks vaikinui galv ir gausi, nieko sau, mari ubagk...
Negali bti, susidomjo Donatas, ar tu taip manai?
Kurgi ne. Mes moterys greiiau tokius dalykus perprantam, negu js vyrai. Gal ji ir apie mane
visoki niek pripliurp Viliui i pavydo? A tik stengiuosi bti su visais maloni, noriu graiai
sugyventi...
Na jau ne, tokios marios man nereikia, usideg Donatas. Ne tokiai a uauginau sn ir
iblizginau k. Mano snus dvaro vertas!
Taigi ir sakau, toliau kurst Zuzana, kakokia nabag, neinia i kur msi... Neinia nei kas per
vienas tvas, nei motina. Uklydo, usibuvo ir dar kaip mandrai suktis moka, k taiko...
Nuo tos dienos, kad jos ia nebt, visai padko Donatas. Tuojau pat bus pasakyta Viliui, kad
ivet kur nors po velniais, ubagyn ar dar kur... Ne vieta jai po ms stogu... Kad nelikt jos ia n
kvapo!
Tu dar neskubk varyti, Zuzana ramino eiminink, vaizduodama ger ir rpesting pamot,
reikia pirmiau su Viliumi pasinekti. K jis pasakys? Tai dar ne viskas, kad ji kraipo uodeg, gal jis

visai net negalvoja apie j. Toks vyras, toks grauolis, ar jam valakininki maai?
K ia ir nekt... Reikia tiktai vyt, kol dar laikas ir gana. Seniai galima buvo tai padaryt, bet n
nepagalvojau, koks pavojus tyko. Manau sau, tegu gyvena mergait, tokia rami, paklusni, darbuojasi.
Valgymui, drabuiams usidirba, tegu sau bna. Turi gi kas nors priglaust nalait, o ia e tau kas
darosi.
Tokios tylens moka prisiplakt, toki reikia saugotis, pritar ir Zuzana. Juk patogu, nam
namie, kodl nepabandyt, gal idegs. Jei ne tai nieko blogo, nra nuostolio, juk pinigai nekainuoja.
Netrukus buvo pasikalbta ir su Viliumi.
Ar tau neatrodo, kad Juzel mums visai nereikalinga? taip pradjo kalb tvas su snumi. Kai
buvo gyva Apolonija, kaip jau ten bebuv... O dabar jos nebra, tada kam mums jos augintin?
O kuo ji tau ukliuvo? nustebo Vilius, ar vienkiemyje vietos maa?
Na, iaip... Nebenoriu a jos daugiau pas save laikyti ir tiek. Buvo ia, gali pabti ir kur kitur. Kam
man tas rpestis?
Negi tu nori ivaryti j i nam? visai nusigando Vilius.
O ar tau ne vis tiek? dmiai pasiirjo tvas sn. Trij tarnaii man nereikia. Yra dvi, jos
visk ir padaro. Kam maitint, rengt svetim, nereikaling mog?
Tu to nepadarysi, a neleisiu, pakl bals Vilius. Tiek met, nuo vaikysts ia gyvena, ji mums
seniai nesvetima. Kas tau ujo, kad taip parpo ja atsikratyti? K ji tau padar, kuo nusikalto?
Kas tu toks per vienas, kad neleisi? piktai uriko tvas, kol kas a ia eimininkas. Nebus ji ia
daugiau, nelaikysiu. Va, tuojau pat einu pas senin ir tegul deda j kur nori. A nebenoriu, kad ji ia
gyvent...
Niekur tu neisi. Jeigu ivarai Juzel, tai ir a ieinu kartu, tvirtai, kaip kirviu nukirto Vilius.
Tikrai padarysiu taip, kaip sakau. Taip ir inok...
Na, ir eikit abu po velniais, ir tuojau pat, kad daugiau n vieno nematyiau, usideg Donatas.
Jeigu jau tau ta merg geresn u tv, tai tarp ms viskas baigta. Nebenoriu turt joki reikal.
O teks, n kiek neisigando Vilius, a ne Juzel, kuri tiek met dirbusi turi ieiti be nieko. Man
kaip tavo snui iek tiek daugiau priklauso i gimt nam. Tursi kai k duoti pradiai gyvenimo, ne
tau vienam viskas priklauso.
O vis tiktai, pasirodo, teisyb, kad ta kal sumai tau prot, atlyo ir susigraudino tvas. A dar
bandiau, norjau kaip nors igelbti tave nuo tos kvailysts, bet per vlai susigriebiau. inokits...

14.

Donatas irdyje vis laik gailjosi taip pasielgs su snumi, bet usispyrs tyljo, neisidav. Vilius
taip kaip ir sak, rytingai tvark savo reikalus.
Jis ved Juzel ir ijo gyventi Apolonijos trobel. Pavasar atsim i nuominink dar jos
inuomot hektar, kai atsirado ols, parsived i tvo arkl, karv ir pradjo gyventi deimtininko
gyvenim.
Laimingas su Juzele jis seniai nebepyko ant tvo ir palaik su juo visai gerus santykius. Savo emei
dirbti Vilius gavo senesnius, beveik nebenaudojamus kio padargus, kurie buvo sumesti vasarnamyje
dl visa ko, per darbymeius, kai trksta moni, talkininkaudavo tvo laukuose. Savo ruotu ir tvas,
esant reikalui, aukdavosi Viliaus pagalbos, kartais net klausdavo jo patarimo.
Donatas danai pagalvodavo, ar nevertt susigrint Vili k. Ar neuteks sviet juokinti?
Pasikariavom abudu, parodm vienas kitam, k galim... Ko labiausiai nenorjau vyko, jis ved
Juzel. Kitaip jau nebebus... Grt ir gyventume po senovei, mst Donatas, taiau kviesti snaus
dar neskubjo. Tegu pasimoko rupokas, inos, kaip tvui prieintis, vl ir vl pasiiaudavo jis.
Laikas bgo, kyje atsirado nauj, daug svarbesni rpesi. Per iem pasitar, keli kininkai
nusprend melioruoti savo emes. Tie, kuri laukai aukiau, ant kalniuko, neprisidjo. Donato,
senino ir dar keli kinink buvo lygumos ir pelkti plotai, kurie nusausinti galjo bti labai
derlingi ir duoti nemaai naudos.
Susirinkdami tai pas vien, tai pas kit kaimyn, vyrai ilgai tarsi, skaiiavo, ginijosi, o kai atjo
pavasaris ryosi.
Seninas iniciatorius, jo emje bene daugiausia pelki ir jis u visus labiausiai suinteresuotas.
Padjs daug pastang, jis tikino vyrus imtis ito reikalo. Reikalas rimtas ir brangus. Kai dl visko
buvo sutarta, kilo ginas dl apmokjimo. Ar tie, pas kuriuos pelki daugiau, ir mokti turi daugiau,
ar mokti visiems lygiomis dalimis? Kai paaikjo, kad visose emse pelki yra nemaai, buvo
susitarta ir dl to. Moks po lygiai.
Visk, kas reikalinga, seninas sutvark ir ankstyv pavasar vienkiemiuose pasirod melioratoriai.
Prasidjo darbai. Darbininkus maitinti ir apgyvendinti pasidalino po du, tik pas Donat apsigyveno
vienas. Jam skyr maiau dl to, kad jis, reikalui esant, prisids su arkliu.
Dabar Zuzana turi kam pasirodyti. Pas juos gyvena ir valgo toks puikus vyrikis... Jaunas, graus,
neveds vamzdi djjas Aleksas, Alius. Kiekviena diena dabar jai kaip ventadienis. Zuzana
rengiasi kuo graiau, keliasi rytais anksiau ir skuba, kad nusiprausus dar likt laiko kartomis
nyplmis susigarbanoti plaukus. Taip susitvarkiusi, ji usiria balt iurstel, eina gaminti pusryi
djjui. Alius valgo kartu su Donatu, o paskui jie isiskirsto kas sau darbus.
Ilydjus vyrus pro gonkas, moterik grusi nukrausto stal, kruopiai sutvarko pirki, kad
neatrodyt apsileidusi, tada surinkusi kiauinius palesina vitas, o paskui jau rs msos. sriub
msos ds daug, kad skaniau bt djjui Aliui. Prie msos labai tiks ir gurgdantys rauginti agurkai.
Agurkai paprastai tik ventm. O dabar kas, ar ne vent?
Truput en, truput ten irk jau ir piets. Atsigult, kaip anksiau mgdavo prie pietus, neieina,

nenori susivelt taip graiai suukuot plauk. Reikia atrodyti nepriekaitingai, juk pietums ateis
jaunas ir graus djjas.
Zuzana jau umiro, kaip jai nepasisek su Viliumi. Dabar pasitaiko proga dar kart save ibandyti,
isiaikinti, ar ji dar ko verta.
Vaikinas nekvailas. Mato kaip i kailio neriasi eiminink, kad jam patikt, ir, atsidkodamas u
dmes, maloniai jai ypsosi. O kodl ne? Poniut kad ir ne pirmos jaunysts, bet dar gana grai. I
visko atrodo, kad su ja bt galima domiai praleisti laisv laik. eimininko danai nebna namuose,
eimyna dirba laukuose, o jis darbuojasi netoliese.
T dien, kai nra Donato, Alius danai ateina sodyb tai atsigerti, tai apsilieti ulinio vandeniu,
atsigaivinti. Pamaiusi j prie ulinio, Zuzana atnea pieno su duona ir sausu rankluosiu nuluosto
Aliui nugar. Jis padkoja ir pabuiuoja jai rank. Kart djjui pasitaik proga pabuiuoti Zuzan ir
jis jos nepraleido. Patogiom progom jie buiavosi ne kart. Buiavosi danai, kartai ir aistringai.
Zuzana pasiek savo. Atrodo, kad jaunuolis j simyljo, bet ir ji pati pamet galv dl Aliaus.
Nesusimstydama apie pasekmes, Zuzana tik ir tegalvojo, kaip su juo suartti. Nemiegojo naktimis,
kaip apssta blaksi lovoje, sivaizduodama save jo glbyje.
Vien ankst ryt, kai eimyna ijo laukus, o Donatas ivaiavo valsi, Zuzana atjo pas djj
Ali klt, kur jis miegojo, ir pati sikraust jo lov.
Kai jie atsipalaidav smaginosi, gro Donatas. Kiek pavaiavs, jis apsiirjo, kad pam ne visus
dokumentus, todl gro j pasiimti. Pirkioje nieko nebuvo. Jis paauk Zuzan, bet niekas neatsiliep.
Pasisukiojo po vid, pravr duris kamarait kakaip tartinai tylu. Dar kiek palauk, pasidair
kieme ir, igirds kakokius prislopintus garsus, Donatas pasuko prie klties. Kai atidar duris,
pamat Zuzan ir djj vienas kito glbyje.
Pusnuog Zuzana ioko i lovos. Isigandusi ir pasimetusi ji dar band usisegti sijon, kai gro
Donatas su botagu rankoje. Nesusegtas sijonas nukrito ant ems ir ji liko stovti tik su vienais
markiniais, kurie vos deng plikas launis ir sdmenis.
Donatas usimojo botagu, o isigands djjas usitrauk antklod ant galvos. Persiuts vyras ai
moterik, neirdamas ar galva, ar koja, ar veidas tol, kol ji neitvrusi sukniubo ant ems ir m
auktis pagalbos. Tada jis dar trenk botkoiu, nusispjov ir, eidamas pro duris, iko:
Rytoj, kad ia tavo n kvapo nelikt.
Kur jau ten rytoj... Ji varg tris dienas nei valgius, nei grus iguljo kamaraitje toje paioje lovoje,
kurioje numir Apolonija. Visa kruvina, sutinusi, mlynu veidu... Ketvirtoj paroj Zuzana svyruodama
ijo kiem, prie ulinio nusimazgojo veid, rankas, kojas, grusi igr puodel pieno ir vl
atsigul.
Penktoj dienoj, kai igirdo, kad Donatas namie, atsikl, atjo pirki ir, parpuolusi ant keli, m
maldauti atleidimo, taiau jis, eidamas lauk, paspyr j koja.
Duosiu arklius, kraukis daiktus ir kraustykis, pasak jis eidamas pro duris, bernas pads, o jei

ne a pats visk iveiu ir iversiu galulaukje prie kapiaus. Galsi, kad norsi, i ten susirinkti.
Zuzana dar ne kart band Donat permaldauti, buiavo rankas, kojas, kabinosi ant kaklo, bet jis su
pasibjaurjimu jos kratsi, veng susitikti akis ak, retai pasirodydavo namuose, kol Zuzana pagaliau
suprato, kad niekas nebepads... Palaukusi dar kelet dien, kol dingo mlyns ant veido, Zuzana
ijo.
Gro gal u savaits, dar band permaldauti, bet, kai ir dabar Donatas neprisileido, ji papra arklio
ir isigabeno.
Jai ivaiavus, Donatas lengviau atsikvp.
Nebra brudo, jis atsisdo u stalo ir susimst. Kakodl tai man nesiseka su monomis...
galvojo ranka parms galv, dar kart enytis nebeieis. Dabar tik reikia irt, kaip gyventi
toliau... O ko ia daug irt? Nieko kito nebelieka, kaip kviesti Vili namus. Abudu tvarkysim k, o
eimininkaus Juzel...
Staiga nudr jam ird, bet greit nusiramino:
Ot ir gavau mari ubagk... Kokia bebuvus, bet dabar jau marti ir nieko nebepadarysi. Ar a
galvojau, kad taip viskas bus? Matai, kaip kit kart ieina gyvenime. Norjau kaip geriau, o kaip
ijo... Kad neujudins Viliaus, gal bt visai kitaip susiklost... O i ties, mergaitei nieko netrksta.
Jauna, grai, darbti... Jie myli vienas kit, gal ir labai gerai sugyvens... Duok, Dieve, kad jiem
sektsi...

2010 m.

uolo paunksmje

1.
Miestelyje padaugjo gyventoj. I toli, visai i kitos parapijos atsigabeno nal su dviem vaikais ir
apsigyveno senoje trobelje po dideliu imtameiu uolu.
Nuo to laiko, kai ios trobels eimininkai isikl vienkiem, ji liko niekam nereikalinga, buvo
tuia ir stovjo palikta Dievo valiai. Urakintomis durimis, udarytomis langinmis ji daug met
glaudsi po plaiom uolo akom, kol atjo laikas ir kakam jos prireik.
Kai moteris prie kur laik buvo atvaiavusi apsiirti ir iekojo gyvenamos vietos, jai prirodijo tik
tos tuios trobels eiminink. Visame miestelyje neatsirado patalp, kurias bent vienas gyventojas
galt pasilyti nalei.
Trobel nediduk ir labai jau senovika: langeliai mai, keturibiai, molio plkta asla, tokia pati
plktin ir priemenje. Prie kamaraits, kurioje per iem laikomos bulvs, dur, paiame kampe
guljo niekam nereikalingos akmenins girnos, o ant j kopios ant aukto ulipti.
Kieme stovjo prie pamat ipuvusiais rstais tvartas su pakeltu stogu, pakrypusi malkin, paremta
keliomis storomis kartimis, o atokiau, beveik per vis kiem isidst keturi didiuliai kertiniai
akmenys, ant kuri, matomai, stovjo kltis.
Po daugelio met trobels duris atvr mokytojo Jasino nal Morta. Vis savo mant palikusi
priirti mokyklos sargei, ji atvaiavo sutvarkyti pirkut, kad bt galima joje gyventi. Kelias dienas
ji kuop, varino, vdino. Morta iki blizgjimo nuval langelius, pabarstydama smliu, rau nuveit
suolus, kalkmis nubalino duonkep krosn, laikraiais ilipino pajuodusias sienas. Tapet nepirko,
nes taup. U gaut i valstybs paalp dl vyro mirties, ketino pirkti karv ir taip pradt nauj
gyvenim.
Trobel prasta tai prasta, bet nors tiek gerai, kad nuoma nedidel. Mortai dabar brangus kiekvienas
centas. Kai buvo gyvas vyras, jai nieko netrko, o dabar reiks visiems sunkiai verstis.
Neatsitiktinai ji ir t miestel pasirinko. ia jau seniai gyvena abi jos seserys. Ne bet kaip gyvena, bet
graiai ir turtingai. Vyresns Julijos vyras prekybininkas, turi atidars smulki preki krautuv, o
kitos sesers Elenos malnininkas. Du broliai Breivs, seniai ved abi Mortos seseris, gyveno
draugikai. Miestelio gale turjo pasistat didel, gra, dviems eimoms gyventi, nam su salkom ir
verandom piet pus. Ariau gatvs buvo krautuv su sandliais, o u akmenimis grsto kiemo ir
kini pastat malnas.
Abi eimos augino po dukter ir jos abi jau moksi gimnazijoje. Vyresns sesers dukra Danut
vienmet su Mortos Milda atuntoje, o Elenos Saulut dar tik pirmoje gimnazijos klasje. Mildut
irgi moksi gimnazijoje, bet, kai mir tvas, teko mokslus nutraukti, tik spjus ubaigti atuonias
klases. Snus Aidas dar tik pradios mokykloje ir apie auktesnius mokslus jam nra ko ir galvoti.

sikrusi ia miestelyje ariau pasiturini seser, Morta tikjosi j paramos, pagalbos susirgus ar
iaip kokiai bdai itikus. Ir neapsiriko.
Seserys j labai ujaut, daug padjo pirmais metais parpindamos karvutei ieno, kurui malk,
bulvi valgymui ir milt duonai isikepti. Apav ir rbus reikjo pirkti tik Aidui. Mildutei pravert
Danuts paneioti iaugtiniai. Ir suknels ir bateliai, kurie tik nebetiko Danutei, viskas atiteko Mildai.
Nors mergaits ir buvo vienmets, Danut buvo auktesn ir drabuius neiojo viena imiera
didesnius. Negalima sakyti, kad Mildut neturjo kuo apsirengti, bet daug k ji jau iaugo, kitus
drabuius jau suneiojo ir bt reikj daug k pirkti, bet dabar, gavusi i pussesers tiek visko, ji
jautsi lyg bt naujai pasipuousi.
Verkusi, verkusi, Morta pagaliau nusiramino. Jau pirmi metai parod, kad gyventi bus galima.
Karvut duoda daug graaus pieno. Rytin ji inea pienin, o piet ir vakaro pasilieka sau. Morta
pasidaro sviesto, varks, slegia ir diovina srius. Dal sviesto ir grietins parduoda turguje, likusi
pasilieka. Parduoda ji ir pieno kaimynams, jeigu tie paprao.
Tai tik pirmi metai, bet jie visai neblogi. Kitais metais turt bti dar geriau. Per iem karvut
pristovs nemaai mlo ir, gerai patrus sklyp prie trobels, bus galima pasodinti bulvi ir pasti
kitoki darovi. Anksti pavasar dar gaus pas k nors pasiskolinti perekl ir isiperins viiuk. Dar
reikt per iem usiauginti kat, nes atsiradus trobelje gyventojams, sugro ir pels. Gal bt
gerai ir pariuk nusipirkus, bet dar ne iemet. Gal tik kit ruden, inoma, jei gerai udert bulvs.
Taip ir pradjo gyventi Morta...

2.
Artimiausi Mortos kaimynai vaistininkas ir pienininkas. Pienininko i ryto Morta niekada nemato.
Jis labai anksti ieina pienin ir Morta su juo pasisveikina tik tada, kai susitinka pieninje.
Vaistininkas Robertas rytais, irk, jau ir stovi verandoje rkydamas, kai Morta grta i tvarto
pamelusi karv.
Labas rytas, pone Robertai, pasisveikina su juo moterik ir eina toliau per kiem, toks
ankstyvas...
Labas rytas, atsako is, isiima i burnos papiros ir klausia, o pieno ar tursi man iandien?
Gerai, tursiu, stabteli Morta, ar atneti dabar, ar kai griu i pienins?
Bus gerai, kai gri. Man ne striokas, tik nepamirk.
Tikrai nepamiriu, utikrino moteris.
iandien norsiu du litrus.
Oho, k veiksit su tiek daug pieno? stebisi Morta, ar suvalgysit per dien?

 Noriu susiraugint. Poryt man ikrovimo diena.

Prisilaikot dietos? Ar tai dl figros? juokiasi Morta. Norit gerai atrodyti?
Ar manot, kad tik js moterys norit bti graios?
Moterims reikia atrodyti graiai, kad patikt vyrams.
Nemaiau ir mes stengiams jums patikti, prisipasta Robertas, kiek tenka girdt, moterims
nelabai patinka stori vyrai.
O man tai vis tiek, ypsosi Morta, storas ar laibas, jei tik vyras ir gerai...
Kokia neiranki, juokiasi vaistininkas Robertas, o a, pasirodo, veltui stengiausi...
Kai Morta su pienu gro pirkut, Milda jau buvo atsiklusi ir paruousi didel emaliuot kibir
pienui supilti. Ji i karto pastebjo, kad motina gerai nusiteikusi.
Ko, mama, i ryto tokia linksma? dmiai j pairjusi, paklaus dukra.
Pasinekuiavom su vaistininku, nusijuok Morta, k gi, mauml paflirtavom ir pakaks, reikia
neti pien pienin. Paduok knygut nuo lango, dar papra ji Mildos.
Atsargiai, kad nesimyltum, taip pat juokais perspjo j dukra, o tai gausi lupt nuo Agotls.
O kuo blogas bt tau patvis? Toks riestas, iutnas, bagotas, padt tau baigt mokslus... Bet uteks
juokauti, surimtjo Morta. Yra srio, sviesto, ivirk balintos kavos. Kai pareisiu, papusryiausim.
Aidas tegul miega, pavalgys vliau.
A mamos nelauksiu, valgysiu viena. Vakar dd pra, kad ateiiau kuo anksiau padt krautuvje.
Juk turgaus diena.
Teisyb, ir man reiks nueiti turg. Turiu sviesto, por sri parduot, o nusipirkt kiauini,
prisimin Morta, dabar einu, kol pieninj maiau moni. Rakt inai kur padt. Tik nenukik labai
giliai, kad nereikt ilgai iekoti.
Vienoje Mortos kiemo pusje stovi vaistininko namas. Namas graus, modernikas, didelis, per
vidur veranda. Stogas skardinis, geltonai nudaytas. Tame gale, kur prie gatvs vaistin, o kitame
pats Robertas gyvena.
Jis senas kavalierius, jau keli metai, kai mergina irgi nebejaun panel, pradios mokyklos mokytoj
Veronik. Mergina, bet vesti neskuba. Namus tvarko ir ruoiasi senyva davatkl Agota ir Robertas
kol kas tenkinasi jos paslaugomis.
Jau daug met, kai tolima giminait Agota pas Robert darbuojasi. Gamina valg, tvarko kambarius,
skalbia. U tai turi i ko gyventi ir skardin stog vir galvos. Ko daugiau reikia vieniai moterlei?
ia pat banytl, gali kada nori nueit pasimelsti. Per tiek met ji ia labai priprato ir tvarkosi kaip
savo namuose. Agotlei smagu, kad yra reikalinga, kad su ja skaitomasi, kad ja pasitiki ir bus ji ia,

kol tik ponui Robertui jos reiks. Pasitrauks tada, kai jis ves ir teks uleisti viet naujai eimininkei. O
kol kas Agota pati ia eiminink.
Kitoje pusje kitas kaimynas, pienininkas Stanislovas. Jo taip pat graus namas, tik iek tiek
maesnis u Roberto. Jis jau daug met nalys, irgi gyvena vienas, tik nesamdo tarnaits, o visk pats
pasidaro.
Darb pieninj baigia anksti, po darbo iki vakaro marios laiko, spja visk padaryti. Tik skalbia ir
darus nuravi dukt. Itekjusi ia pat miestelyje, ji danai ubga tv aplankyti, o kai ateina skalbti,
kiekvien kart tvui priekaitauja.
Ko, tte, nesieniji? Bt eiminink, nors iskalbt, nereikt man vargti. Mano paios eimyna
penki mons, vos spju juos apkuopti, dar ia lugtas ir darai. Neinau, kiek a valiosiu. Visai
nebegaliu, nugara skauda, rankos tirpsta...
Noriu, kad jums bt geriau, teisinasi Stanislovas, kai mirsiu neenotas, viskas tau paliks, o
jeigu vesiu, tai po mano mirties viskas atiteks pamotei. Nenoriu, kad svetimi naudotsi visu geru, k
mes su tavo motina taip sunkiai ugyvenom.
Tai pasisamdyk moterl taip kaip vaistininkas. Namus sutvarkys, valgyt pagamins ir iaip ne vienas
bsi namuose. Ar susirgus, ar iaip kokia nelaim turtum mog, kas pasirpint. Gyveni tolokai
nuo mans, taip greitai neprisiauksi.
Oho, sileisk svetim mog namus... Mans pus dienos nra, visur iniuktins, ilandys, visk
atras, apvogs dar. Ko pasiklausi?
Daikt neine, o jei turi pinig, tai ne namuose slapstyti, o bankelyje laikyti reikia. Kai namai vieni,
bet kas gali sibrauti ir apvarinti. Bt mogus bt saugiau.
Jeigu tau toks vargas, tai reiks irti nors skalbimui mogaus. Bet kur tu ia j gausi? Teks turbt
paiam pasiraitoti rankoves...
Gausi, tik panork. Pilnas miestelis bobeli. N viena neatsisakys... Kuri nenors usidirbti lit, kit.
inok dabar mogau, k ia pasikviesti?
O kad ir t nauj kaimyn, prisimin dukt, nal su dviem vaikais. Ar manai jai pinig
nereikia? Papraysi ir iskalbs, dar ne kokia sen. Tokia sprauni, atrodo neapsileidusi. Vyras buvo
mokytojas, eim reikjo variai ulaikyt. K, k, o jau skalbti moka.
Neapsileidusi tai tikrai, pritar dukrai pienininkas Stanislovas. Kai tikrinu pieno varum, tai jos
atnetas pienas pats variausias. Reiks pakalbinti.

3.
Kai Milda eina pas dd parduotuv, truput graiau pasirdo. Ne taip, inoma, kaip banyi, bet ir

ne kasdienikai. Dabar ji turi daug grai sukneli, yra i ko pasirinkti todl gali sau leisti tinkamai
pasipuoti. Parduotuvje vis dien pilna moni ir ji privalo atrodyti graiai ir tvarkingai.
Jauna grai pardavja u prekystalio susilauk daug dmesio. j vilgioja ne tik vyrai, bet ir
moterys, o Milda stengiasi bti visiems maloni. Pradioj jai sunkiai seksi derinti darb su dmesiu
pirkjams, bet vliau prato, dirba greitai, stropiai, negaili visiems ypsenos ar kokio malonesnio
odio ir vaikui, ir senai bobutei.
Milda neino, kaip bna kitomis dienomis, kai ji nedirba, bet kai ji parduotuvje, visuomet pasirodo
auktas, graus, tamsiaplaukis jaunuolis. Perka ne kain k. Pakel papiros Grauol, degtuk... Bet
visuomet pas Mild.
Kartais, kai pas j susidaro eilut, o dd, aptarnavs savo pirkjus, stovi laisvas, jaunuolis neina prie
jo, o kantriai laukia savo eils pas Mild. Aikiai matosi, vaikinas nori, kad aptarnaut btent ji. Tada
mandagiai dkoja, maloniai ypsosi ir, pasitrauks nuo prekystalio, neskuba ieiti. Pajs toliau al,
jis atidaro k tik nupirkt Grauols pakel, iima i jo papiros, ia pat usirko ir, ltai psdamas
dmus, nenuleidia aki nuo Mildos.
Jo toks lokas vilgsnis Mild trikdo, ji laukia, kad jis greiiau baigt rkyti ir ieit. Kai jis
pagaliau ieina, Milda jauiasi nusivylusi.
Nors jai netrksta dmesio i kit pirkj, bet kodl tas jo vilgsnis taip jaudina? Praeina kiek laiko,
kai ji sitikina, kad jo jau nebra, tada nusiramina, atsipalaiduoja ir gali dirbti toliau nesivarydama.
Kain, ar ateis iandien? buvo pirma Mildos mintis, kai atjo krautuv. Kaip ji nustebo, kai i
pat ryto, kol nebuvo daug moni, pasirod jis su kakokiu vyresniu, jau ilsteljusiu stambiu
vyrikiu.
Turbt tvas, pagalvojo Milda. Ir neapsiriko. Taip ir buvo i tikrj. Dd su jais pagarbiai
pasisveikino, jaunuolis i tolo linkteljo Mildai, o tvas suneko su dde.
iandien norsiu io bei to daugiau nusipirkti, kalbjo tvas. Sekmadien tursim svei,
eiminink siunia. Net pirkini sral dav, kad ko nepamiriau. Ir tai kok mai, jis iskleid
tarp rank balt linin, uvalkalo dydio maiel, kad bt kur susidti. Ar bus tavo krautuvje tiek
preki? juokavo. Usukom i pat ryto. Po piet ia pas jus bus pilna moni, gali tekti ir ilgiau
palaukti, o nesinori gaiti. Kai viskas bus nupirkta, vaiuodami namo trumpam sustosim, pasiimsim
kas mums priklauso ir vaiuosim toliau.
Negi manai mano vis krautuv susidti it mai? juoksi dd, einam pairsim, kaip tau
tai pavyks.
Kai abu juokdamiesi nujo sandl, jaunuolis prisdo ant kds, pastatytos prie prekystalio.
Ar parduot papiros? lipniai pakalbino j Milda.
Ai, taip, k tik norjau paprayt, jis plaiai nusiypsojo, por pakeli. Neinau, kada bsiu vl
miestelyje.
Ir degtuk? nelaukusi atsakymo Milda padjo papirosus ir dut degtuk prieais j ant

prekystalio. O gal ko nors daugiau norsit?

Na, dar saldaini dut Carmen, pagalvojs papra jis. O gal yra koki nors geresni?
pasiteiravo.
Tie patys geriausi k turime, atsak Milda. Pati pagalvojo: Kain kam tie saldainiai? Turbt
kokiai nors panelei. Yra tik litu kitu pigesni, pridr ji.
Papirosai man, o saldainiai jums, jei sakot, kad neblogi.
Tikrai man? U k? nuraudo Milda.
U ger aptarnavim, vaikinui buvo malonu matyt, kaip ji raudonuoja, visada norisi ueit toki
parduotuv, kurioje dirba tokia auni pardavja kaip js. Jauna, grai, maloni...
Betgi pardavja ir privalo bti su pirkjais maloni, net neino, k pasakyti Milda, stengiuosi tai
daryti visada, tik neinau, kiek man tai pavyksta, o u kompliment ai.
Neatsitiktinai turbt Breiv pasirinko jus sau u pagalbinink, ir toliau negailjo grai odi
Mildai jaunuolis, nori pritraukti kuo daugiau pirkj savo parduotuv.
Baikit juokauti, kuo a ia dta... nuleidusi akis atsikalbinjo mergina, pirkj ir taip ia niekada
netrksta.
Kodl anksiau a niekada ia js nematydavau? jau surimtjs, pokalb toliau ts jaunuolis.
Mes ne taip seniai ia miestelyje gyvenam. Tiktai nuo pavasario.
A ir sakau, lyg pats sau itar vaikinas, anksiau neteko nei matyti, nei sutikti. Tik ia
parduotuvje kelintas kartas... O kaip ia patekot?
Sekmadieniais ir turgaus dienomis dd kai kada kvieia mane, kad jam padiau.
Tai Breiv jums dd?
Na, nevisai taip, tiksliau tetulnas, pasitais Milda, jo mona yra mano mamos tikra sesuo. Teta
man ir kito Breivs malnininko mona.
Kaip taip gali bti?
Mamos abi seserys itekjo u broli Breivi.
Nieko sau. Broliai, seserys, vyrai, monos, dds ir tetulnai... Tai bent tirta gimin, nusijuok
vaikinas. O abi Breivi dukros Saul ir Danut tai jums pussesers, ar ne?
Tai jau taip, sutiko Milda, js ir jas pastat?
Saulut tai dar vaikas, na, o Danut pastu labai gerai, nuo sen laik, dar nuo mokyklos... iek
tiek susimsts atsak jaunuolis. Perduokit linkjimus, sakykit nuo Aliaus, papra jis patyljs.

 Neinau kada sutiksiu. i vasar ji atostogauja ir gydosi Birtone sanatorijoje. Kakas su sveikata...
Linkjimus btinai perduosiu, nesirpinkit. Dkoju.
I sandlio gro dd su Aliaus tvu, prie kasos atsiskait. Tvas, subrs gr pinigin, sidjo j
vidin varko kien ir, segiodamas sagas, pasuko prie dur.
Tai mes ir eisim, usuksim po turgaus, dar pasak jis ddei, sudie tam kartui, susitiksim po
piet.
Pakilo ir Alius. Prie dur jis dar atsisuko, nusiypsojo Mildai ir ijo paskui tv.

4.
Kai susirinko nemaai skalbimo, pienininkas Stanislovas paband kalbinti Mort. Parjs truput
anksiau i pienins, pavalg, trumpam prigul. Po valandiuks atsikl, nusipraus, variau
apsireng ir pavakariais atjo pas j.
Morta jau prie iburio. Ji ruosi eiti tvart, kai kakas susibaladojo priemenj ir netrukus duryse
pasirod pienininkas. Sulaukusi netikto sveio, ji tuojau upt liktarn, o miltuv pastat atgal ant
suolo. iek tiek nustebusi, Morta pakviet Stanislov sstis.
Sveias nebuvlis, pajuokavo ji nusiridama prijuost, tiek laiko kaip kaimynai, o ueinat tik
pirm kart...
Atrodo, kad nelabai laiku. Matau pasiruousi ieiti, turbt trukdau? ssdamasis prie stalo paklaus,
bet a tik trumpam, porai odi, ilgai netrukdysiu.
N kiek netrukdot. Tokius darbus kaip mano bet kada galima padaryti, nuramino j Morta, bt
malonu ir ilgiau pasinekti, ne tik por odi. Tikriausiai js pats skubate?
Nra kur skubti, dar visa naktis prie akis. Vasar tokiu metu saul bt dar auktai, viesu iki pat
dvyliktos nakties. Gali dar daug k nuveikti... Dabar tai jau tamsu, nesinori niekuo usiimti, tik
mieg traukia.
Jums ir pamiegot ne pro al, taip anksti kasdien keliats. A irgi keliuosi anksti, bet, kada tik
neatsikelk, pas jus languose jau viesu.
Nieko nepadarysi, toks darbas. Nori nenori reikia keltis, nors kit kart bna ir labai sunku.
Persimet dar keliais nereikmingais odiais, jie pritrko kalbos. Stanislovui buvo kakaip nedrsu,
o Morta lauk, kada gi jis pagaliau kak pasakys. Po minutls tylos jis vis tik ryosi pradt kalb,
dl ko ia atjo.
Artinasi Kaldos, Nauji metai, tokios didels vents, o a, net sarmata mogui sakyt, labai suiurs,
pradjo Stanislovas, visk pasidarau pats, bet skalbti nemoku. Apskalbdavo dukra, bet dabar
negaluoja. Galvojau, galvojau ir sakau, imsiu ir papraysiu kaimyns... Gal neatsisakys mans

pavarinti ventm.
Morta lengviau atsikvp. Man, kad gal su pienu kas nors nutiko, gal nevarus, gal sugis, kai dabar
pienui sumajus vakarykio primaio. Bt labai nemalonu, o dabar...
K ia daug galvot, ateisiu ir padarysiu tvark, pasak ji beveik linksmai, gerai, kad i anksto
pasirpinot. Prie pat ventes norisi ir savo namuose susitvarkyt, dar seserims teks padt, nebt
laiko, o dabar nors ir rytoj. A visada galiu.
Prie ieidamas Stanislovas dar kart apsivalg po vid. Visur varu, jauku, grau, iltai prikreta.
Trobel i lauko tiesiog baisi, sukrypusi, sutpusi, nuiurusi, pasiiauusiu stogu, o viduje grau
irt. Kur nepavelk, visur balta: suolai, stalas, palangs.
Ant plktini grind austini tak pritiesta, lovos pasienyje graiai uklotos... O pas mane? Namas
naujas, graus, o viduje velnias galv nusisukt. K reikia, kai namuose nra eimininks....

5.
Morta kelias dienas i eils darbavosi pas Stanislov. Jeigu dirbt i pat ryto, tai galima bt daug
daugiau padaryt, o dabar ji ateina apie dvylikt, kai pareina i pienins pats eimininkas.
lugtas susidar nemaas. Vien dien visk umerk, antr iki vlyvo vakaro tryn ant lentos,
trei dien skalavo, diovino. Gerai dar, kad diena pasitaik grai ir saulta, su vjeliu. Daug kas
idiuvo lauke, kai k teko ir kambaryje baigt diovint. Sausus skalbinius koiojo, kai k lygino
prosu, visk graiai sudliojo, o prie ieidama dar imazgojo keli dien, sumestus blid
naudotus auktus, indus, iplov grindis.
Stanislovas patenkintas ir laimingas.
Tai ai, diaugsi jis, kiek gi a tamstai skolingas?
K js, nieko nereikia, atsikalbinjo Morta, juk kaimynai esam. Dabar a jums padjau, gal kada
man ko nors prireiks, auksiuos pagalbos. iaip, tai jums ilgai visko uteks, o kai prireiks, vl ateisiu.
Kaip ia dabar? Negali bti n kalbos, grietai nesutiko Stanislovas. Dirbot, vargot kelias
dienas. Ai, kad neatsisakt. Va, jums deimt lit, im jis i pinigins banknot, imkit. O ia dar
sviesto vieio, tik iandien muto. Kai dabar pieno sumajo, savo gal nepasidarot? padav nema
gabal, suvyniot sviestin popieri.
Morta laiminga. Taip gerai atsilygino ponas pienininkas. Kaip tik bus ventms. Galima bus isikepti
skan pyrag, liks ir sausainiams, bandelms, agarliams. Breivs ada skerst kiaul, i ten parsine
skerstuvi. Ko ne vents?
Jau pavakarys, bet dar viesu. Vakar dangus dar tebeliepsnoja raudona ugnimi, enklindamas viet,
kur nusileido saul. Nurimo vjas, nuo iaurs puss atriai padvelk altukas. Usigalvojusi Morta
skuba per kiem namo. J pamat trumpam verand ijs Robertas ir neikenia neukalbins.

 Labas vakaras, pasisveikino, engdamas prie verandos dur.

Labas, stabteli Morta.
Kakodl, kaiminkyte, pas Stanislov pradjai labai danai lankytis? Ir dabar ar tik ne i ten eini?
Na, o kas? klausia Morta. Ar tik nepavyduliaujat?
inoma, ten kasdien, o pas mane niekada neusuki. Ar taip grau?
Js ne nabagas, turite Agotl, o Stanislovas vienas. Pas j geriau apsimoka...
Bet a jaunesnis, nepasiduoda Robertas, argi tai nieko nereikia?
Senas jautis vagos negadina, juokiasi Morta, a irgi ne atuoniolikmet.
Niekaip negaliu suprast, kuo Stanislovas geresnis u mane?
Niekas nesako, kad geresnis, bet js man per jaunas, o su Stanislovu mes ir pagal ami tinkam.
Argi ne puiki bt i mudviej pora?
Kaip ia dabar ijo, kad praiopsojau toki simpatik nalel? apgailestavo Robertas, nesiseka
man su moterimis.
Nenusiminkit, a jums dukter uauginsiu, guodia vaistinink Morta.
Kiek reikia auginti? Ji juk jau panel, stebisi is.
Panel tai panel, bet be dvideimties a jos niekam neatiduosiu. Tegul ilgiau pas mam pasilepina.
Pasps tos vargo kos prisivalgyti...
Ar tikrai priimtum mane entus? Nebrokytum?
Kas galt brokyti tok ent? Kiekviena uov nort. Jaunas, graus, bagotas, o jeigu truput
ioplas prie moter, tai net geriau, svetimas maiau dairysis.
Jeigu taip, tai a palauksiu, o dabar labanaktis. A jau visai sualau beplepdamas. Jeigu susirgsiu,
tai pati bsi kalta.
Ne bda. Jei ir susirgsit, tai pats gi daktaras, susigydysit. Tiek visoki vaist turit.
Ar lankysi mane sergant? jau u dur rankenos pams, dar derjosi Robertas, noriau nors
prie mirt sulaukti paios palankumo....
Turit Agotl, bus kas pasirpina, pasiaip Morta, o dabar labanakt.

6.

Danut i Birtono gro prie pat mokslo metus. Milda, j sutikusi, tuoj pat perdav linkjimus.
Tau linkjimai nuo Aliaus.
O kur tu j matei? abejingai paklaus Danut.
Buvo parduotuvje. Ijo i kalbos, kad tu man giminait, atsak Milda, graus jaunikaitis.
Simpatija nuo mokyklos laik, bet dabar susipyk.
Dl ko? Gal dar susitaikysit?
Sunku net pasakyt, dl ko. Tiesiog isiskyr nuomons.
Tai dar ne prieastis. Linkjimus siunia, panau, kad vis dar galvoja apie tave. Gal nori susitaikyt?
Ne, nebeprasidsiu, purt galv Danut, iaip tai jis geros dios, bet neipruss muikas. Kas
blogiausia, kad nori tokiu ir likti. mons per varg stengiasi prasimut, o jis, turdamas tokias
galimybes, nenori siekti ko nors auktesnio, kilnesnio. em jam viskas. Materialistas.
Ne visiems patinka mokslai. Reikia kam nors ir em dirbti. Kas jis? kininkas?
kininkas per silpnai pasakyta. Didiaemis, nors dar ne dvarininkas. Tokie tik keli visame
valsiuje. Siekia bti gaspadoriumi kaip tvas.
Tai kas ia blogo?
Tai kam tada man mokytis? Itekjusi u gaspadoriaus, a biau gaspadin ir abu minkytume mol
vis gyvenim. A noriu viesesns ateities.
Jeigu tik tiek, tai dar susitaikysit. Kai baigsi gimnazij, ateis metas tekti, tada kitaip galvosi.
Apie tai dar net nemstau. Tekti bus metas tik tada, kai sutiksiu mog toki pai pair kaip
mano. A sieksiu auktojo mokslo.
O jeigu nesutiksi? Sunku tiktis tokio, koks pats esi. Kiekvienas mogus individas.
Na, nesakau, kad kaip tik tok kaip a. Svarbu, kad bt panaaus mstymo... O pagaliau dabar ne tas
rpi, svarbiausia sveikata.
O kas gi tau, Danute, yra i tikrj? Kodl gydaisi?
Kakas negerai su irdimi. Danai paskausta kairje pusje prie paasties. Daktarai girdi es, sako
nepakankamumas. Per t lig ir namuose neteko pavieti.
Dar pora savaii laiko ir namuose dar pabsi mamos ir tio diaugsmui. Pailssi, pasilepinsi...
Kas tos dvi savaits? Tik pasiruot, susipakuot. Prisipainsiu, a ia, bet mano irdis ir visos mintys
seniai jau gimnazijoje. Labai laukiu a mokslo met pradios... Ilgiuosi nemaiau negu tikr savo

nam...
Eik, eik, stebjosi Milda, a irgi mokiausi kur laik gimnazijoje, bet kad taip ilgiausi, tai to
nebuvo.
Kol kas man gimnazija viskas. Visa kita vliau. Neskubu susirasti draugo, nors neabejoju, kad
sutiksiu kaip tik tok, apie kok svajoju. Dar daug grai jaunysts met prie akis. Gimnazija,
studijos... Negali bti, kad per tiek laiko neatsiras riteris, troktantis ukariauti mano ird, ypsosi
Danut, o Alius tegul pasiieko sau gaspadins. Su juo viskas baigta.
Tai k jam pasakyti, jei sutikiau? Ar tikrai jau taip grietai nusiteikusi? Ar nepaliksi joki vili?
Gali pasakyti, kad dkoju ir linkiu jam viso, kas geriausia, nors nemanau, kad jam labai rpiau.
Tie linkjimai tik tarp kitko. iaip, tai mes visk seniai isiaikinome...

7.
Pas vaistinink Robert ventms ada bti svei. Nauj met sutikimui jis pakviet savo simpatij
mokytoj Veronik, pusbrol i kaimo, moksladraug agronom, daktar su mona, policinink su
panele, kaimyno i kitos gatvs puss sn student, por jaunuoli i miestelio ir Mortos Mild, kad
bt daugiau paneli.
Kai visi susirinko, susidar visai grai jaun moni kompanija.
Kodl tiek daug vyr? O kur panels? pastebjo studentas, su kuo reiks okti Naujametin
vals?
Kantrybs, bus ir daugiau, dar ne vlu, ramino j Robertas ir kaip tik tuo metu kakas paskambino
duris. Robertas, paliks sveius, nujo atidaryti.
Tarpduryje stovjo Milda su drauge. Pakviesta ji isiderjo, kad nort ateiti ne viena. Kai atjo
mergaits, sveiai ustalje i karto atgijo, sujudo. Prie studento stovjo laisva kd, jis vikriai
paoko, pagavo Mild u rankos ir pakviet sstis alia. Kita mergait buvo pakviesta kitur.
Milda tik dabar, kai atsisdo u stalo, pamat Ali. Ji taip nuraudo, kad net studentas Darius atkreip
dmes. Jis apsivalg, bet nepastebjs nieko neprasto, kas galjo taip sujaudinti mergait, i
prieast priskyr sau.
Tikrasis kaltininkas sdjo gerokai toliau. Taip netiktai pamats Mild, Alius negaljo atsigauti nuo
malonaus netiktumo ir tuoj pat nusprend nepraleisti progos ariau su ja susipainti.
Studentas, manydamas kad Milda raudonuoja dl jo, buvo labai patenkintas ir rod jai ypating
dmes. Tuo labiau, kad ir mergait buvo puiki. Jie linksmai nekuiavosi, juokavo, gurknojo vyn,
ukandiavo.
Darius, stebdamas Mildos elges ir manieras, jaut, kad ia ne iaip kokia miestelio mergait, o

iprususi, mokanti su monmis bendrauti panel ir diaugsi, kad jam atiteko tokia puiki draug
praleisti Naujametin vakar.
Tuo metu Alius taip pat stebjo Mild ir lauk progos su ja pabendrauti. Proga pasitaik prie pat
Naujus metus. Pastebjs, kad jos ustals draugas kakur pasialino, Alius kaip mat atsidr prie
Mildos ir tik dabar jie pasisveikino.
Ko nesitikjau, tai nesitikjau, ilgai nepaleido jos rankos Alius, ir dabar dar stebiuosi jus ia
matydamas.
A taip pat, neslp, kad diaugiasi Milda, kaip js ia patekot?
Pusbrolis Robertas pakviet sutikti Naujuosius. O i kur js pastami?
Mes artimiausi kaimynai. Js pusbrolis pirmas pastamas, kur sutikom ia atvaiav. Linksmas ir
malonus mogus.
Tai jau taip. Humoro jam netrksta, pritar Alius, kartais reikia gerai pagalvot, ar jis rimtai
kalba, ar juokauja.
Ar nekyla dl to koki nesusipratim?
Rimtais dalykais jis nejuokauja.
Argi ne poktas, kad jis ir mane pakviet sveius? nusijuok Milda. Kad ir pastami, bet ne
tiek artimai, kad lankytume vieni kitus. Tarp ms, kaip sakoma, kepurin paintis, tik labas rytas,
labas vakaras.
iaip ar taip bet a jam labai dkingas, kad jus pakviet. Taip netiktai susitikome.
Kam dar gali bti domi tokia persona?
Susitikti su jumis man visada malonu, o ypa esant tokioms aplinkybms. Ko gero gali tekti ir
paokti. Ar paoksit su manim?
Priklausys nuo js. Niekam dar neatsakiau, kas kviet.
Ar daug tenka okti?
Kai mokiausi, tekdavo daniau, o dabar neieina. Nauja vieta, nauji mons, maai k pastu, retai
kur ieinu, o be to neseniai baigsi gedulas, atsak Milda, pagaliau nelabai yra kada...
Neinau, k reikia veikti, kad neatsirast laiko paokti? Smagus vakarlis tai poilsis po vis
darb.
Dabar jau a beveik vis laik parduotuvje. Kai dd sirgo, a j pavadavau, o dabar dirbame
abudu, aikinosi Milda, tik kakodl a js seniai nemaiau.
Buvau ivyks usien kio reikalais. Po Nauj met vl adu vaiuoti kuriam laikui.

 Turbt labai domu po plat pasaul pasivalgyti?

Jeigu kaip keliautojui, tai taip, bet jei tai darbas, tai ar ia, ar kitur visur turi dirbti.
Kam vaiuoti dirbti usien? Dirbti galima ir ia vietoje, juoksi Milda, ar darb maa?
Taip besinekuiuojant, ugrojo muzika ir jie ijo okti. Studentui Dariui teko pasiiekoti kitos
mergaits Naujametiniam valsui.
Susitik Alius ir Milda jau nebesiskyr iki pat vents pabaigos. Jie arba oko, arba atsisd kur nors
nuoalyje nekuiavosi, arba, susd u stalo, ukandiavo. Kai iauo Naujametinis rytas ir pradjo
skirstytis sveiai, Alius ilydjo Mild namus. Pirmiausia jie palydjo mergait, su kuria Milda atjo
bali, po to atjo iki Mildos nam.
Tai js ia gyvenate? Toje trobelje?
O kas?
A toks didelis, kad tokioje trobelje net netilpiau...
Pabandykit. Mes ia sutelpam net tryse.
Ibandysim, bet ne iandien. Dabar jau metas pailsti... Kad kaimynai su Robertu, tai tikra tiesa.
Pavydiu a jam, noriau ir a turt toki kaimyn...
Staiga nuvito trobels langelis ir Milda sujudo.
Tai a jau eisiu, mama atsikl. Labanaktis, padav ji rank Aliui, dar kart linkiu laiming
Naujj met ir iki pasimatymo. Diaugiuosi jus sutikusi.
Malonu girdt, siekdamas pabuiuoti Mildos rank, pasak Alius. Man irgi buvo be galo diugu
praleisti su jumis ventin vakar.

8.
Per iem dar ne kart Morta skalb pas pieninink Stanislov. Jis ir iaip ne kart pasikviesdavo j
aptvarkyti namus arba pagaminti kokius nors mandresnius pietus. Stanislovas klausdavo Mortos
patarimo, kaip isikepti skan pyrag ar kok kepsn. Ji niekada neatsisako, o is visada dosniai
atsilygina. Mortai malonu mogui padti. Sviesto, grietins, pieno pas j niekada netrksta, o i ger
produkt visada galima pagaminti kok nors skanst.
K jau k, o kepti ir virti Morta moka. Amin atils vyras buvo irankus ir ji, nordama jam tikti,
gamindavo nekasdienik valg. Ssiuvin su vairiais kepimo ir virimo receptais ji turi ir ia
atsiveus.
Danai susitikdami Morta ir Stanislovas draugikai bendrauja, pasineka, pasipasakoja vienas kitam
apie savo bdas, ligas, gyvenim, jaunysts metus, meiles, gerus bei sunkius pergyvenimus, k mano

veikti, kaip gyventi toliau... Pasirodo, Stanislovo mona irgi buvo mokytoja. Mir nuo diovos
bdama dar visai jauna. Per tiek met jis priprato gyventi vienas, taiau tuo nesidiaugia.
Negerai vienam, k ir bekalbti, ypa dabar, kai atjo vyresnis amius, guodiasi Stanislovas
Mortai, dukrai rpestis ir nata. Vis atbga, nepamirta, teiraujasi apie sveikat... Bet neprilakstys
kiekvien kart. Gyvena ne taip arti, kitame miestelio gale, o man, kas be ko, pasitaiko ir susirgti, ar
iaip koki nutikim atsitinka.
inoma, pritaria Morta.
Pernai iem susirgau, skaudjo galv, gerkl, lau kaulus, temperatra aukiausia... Ir atsitik man
taip, kad baigsi ibalas. Milteli nuo kario turiu, reikt isivirt kokios arbatos vaistams nugerti
neturiu kaip iburio usidegti. Vargau kelias dienas tamsoje vake pasiviesdamas. Nakt iaip taip
prastumiu, ryte apgraibomis apsirengiu t iliau ir darb. Rytais lyg geriau, manau praeis.
Gerai kad per savait prajo, bet kit kart gali ir nepraeiti. Ras negyv, nusigalavus kaip kok
valkataujant un.
A jau tikrai? stebisi Morta. Mietelyje yra daktaras, kaimynystje vaistininkas. Yra prie ko auktis
pagalbos. Jeigu jau galit nueit darb, tai galima buvo ir krautuv ibalo nueit ir daktar pasiekt.
Papraytumt pieninj moni, duot ini dukrai.
Po darbo jau nebra jg, norisi kad tik greiiau namus ir lov. Pas daktar reikia kuom nors
variau apsirengti, o nelabai turiu. Milteli nuo temperatros yra, kam tada vaistininkas? Dukrai
nenoriu nieko sakyt, kad neigsdiniau. Vis galvoju, gal rytoj bus geriau.
Man kitaip... Turiu suaugusi dukter, kartu gyvenam, yra kas slaugo. Jei a susergu, ji mane, kai
dukra a j. Taigi paslaugom viena kit. iemet pakol kas seksi, nesirgom n viena. Kad tik
greiiau sulaukti pavasario. Kai oras iltesnis, maiau puola ligos.
Nesirgau ir a iemet, dkui Dievui, bet jei dabar kas atsitikt, auksiuos tamstos pagalbos,
pajuokavo Stanislovas. Visur padedat, gal ir ligoj neatsisakytumt?
A ir pati stebsiu, daniau pasivalgysiu js langus. Jei tik pamatysiu kad tamsu, eisiu pairt,
ar vl nepritrkot ibalo? juoksi Morta.
Ak, ko tik ia nebuvo per tuos metus... atsiduso Stanislovas. Paini, pirlyb... Ir dukt sako net
su piktumu ko, tte nesieniji? Turtum eiminink namuose, btum ne vienas ir man bt ramiau,
bet a kaip tas igonas su kiauru stogu. Kaip dabar dengsi, kai lyj? O kai giedra, nelyja ir taip
gerai. Kai susergu, prasikankinu kelias dienas, tada galvoju, reikia turbt vesti. Kai pasveikstu kam
enytis, kad ir taip gerai, juoksi Stanislovas.
Turbt nepasitaik tokia, kuri grybtelt u irdies? Jei tik bt kuri patikusi, nieko nebtumte
irjs, beveik atspjo Morta.
Bt labai gerai tokia mada, kad galtum prie vedybas parsivest nuotak namus kokiam mnesiui
ar ilgiau, svarst Stanislovas, pasiirtum kaip darbuojasi, tvarkosi, pamatytum kas per mogus...
O dabar kaip kat maie. Baisu apsigauti, visai rimtai samprotavo pienininkas.

 Per mnes, kit nieko nepamatysit. Kad mog painti, reikia nemaai laiko, nesutiko Morta.
Netiesa, paprietaravo Stanislovas, mes kiek ia pastami, o a jau kiaurai jus permaiau.
tai kaip? nustebo ir susidomjo Morta. domu suinoti, kokia gi a jums pasirodiau?
Linksma, grai, darbti, tvarkinga, geros kalbos, moka kepti, virti, skalbti. odiu ideali
eiminink kiekvieniems namams. Tokios ir a noriau. Tokios nors ir iandien nebijoiau vesti.
Klausydamasi Morta nelabai suprato, kur suka ponas Stanislovas.
Ai, ji nusijuok, vertinta neblogai. Bet jei pasitaikyt kaip tik tokia, bet su dviem vaikais?
Tokios turbt nenortumt?
Geriau bt be vaik, bet jeigu jau bt, tai nieko nepadarysi.
Pagal jus panau, kad turiu ans gauti tok aun vyr kaip js? toliau juoksi Morta.
Jei tik panortumt, galtumt ir dar geresn... Js to verta.
Na, k gi, lauksiu man skirtojo... Anksti dar apie tai galvoti, reikia palaukt dar kok trejet meteli,
paaugint vaikus. Gal per t laik ileisiu dukter u vyro ir liks tik vienas. Bsiu patrauklesn nuotaka
su vienu vaiku, itaip ubaig toki neaiki kalb Morta.

9.
Negreitai Milda susitiko su Aliumi. Jis kaip ir ketino, po Nauj met ivaiavo ir Milda nemat jo iki
pat pavasario. Grs Alius tuoj pat atvaiavo miestel ir usuko parduotuv. Milda, pamaiusi j,
vl skaisiai nuraudo ir kart Alius tai pastebjs, nusiypsojo. Kol krautuvje buvo moni, jis
nieko nesak, tik i tolo linkteljo galva, o kai liko vienu du, jis prijo ariau ir padav Mildai rank.
Pirmiausia ujau ia. Jeigu nebiau rads, biau js namus. Dabar jau inau, kur gyvenat.
Malonu bt sulaukti tokio sveio, ypa po tokio ilgo nesimatymo. Ar seniai grot? diugiai
paklaus Milda.
Gal prie por dien. Ilgai nelaukiau, tuojau atvaiavau miestel. Norjau kaip greiiau jus
pamatyti...
Tikrai? nuleido emyn akis Milda, matau kad ir js kaip js pusbrolis Robertas mgstat
pajuokauti. Nebijot, kad galiu patikti?
N kiek nejuokauju, rimtai gynsi Alius, jeigu to nebt, kam tada taip sakyti? Galima ir
patylti... Galima net visai neatvaiuoti... Tokiais dalykais nejuokaujama.
Jeigu jau tikrai norjot pamatyti, gal tam yra koki prieasi? nepasidav Milda.

 Pirmiausia tiesiog pasiilgau, o antra yra prieasi. Norjau perduoti lauktuves.

Lauktuves man? pasimet Milda, na ir stebinat js mane iandien.
Nenustebkit. Tai nebtinai dl to, kad turjot mans laukti. Bt per daug drsu i mano puss to
tiktis. Priimkit kaip suvenyr i sveios alies prisiminimui to graaus kartu praleisto Naujametinio
vakaro, kurio a ir iandien negaliu pamirti.
I vidins varko kiens Alius im juod pailg dut ir padav j Mildai.
Ai, Milda pam dut ir atidar. Duts dugnas ir dangtelis buvo ikloti tamsiai mlynu
aksomu, o viduje rjo plonut aukso grandinl su raudono rubino pakabuku.
Labai ai, padkojo Milda, kokia laiminga man i diena: sutikau jus, gavau toki dovan...
Turiu prisipaint, kad tikrai labai laukiau, visai itirpo jos abejingumas. Kuo ilgiau nemaiau, tuo
labiau laukiau... O jau i diena pranoko visus lkesius. Ai dar kart, padkojo susijaudinusi
Milda.
Ar patiko? ypsodamasis dar paklaus Alius, nors ir mat, kaip nuoirdiai ji diaugsi.
Kam galt nepatikti tokia groyb? A tiesiog suavta. Diaugiuosi, kad neumirot mans,
tikiuosi, kad dabar daniau pasimatysime.
Btinai, sutiko Alius linksmai. iuo metu a laisvas, daniau atvaiuosiu miestel. Pasimatysim
ia, aplankysiu namuose. ventes leisime kartu, ikylausim prie eero, nepraleisime n vienos
progos, kur galtume bti drauge.
Labai graiai ir viliojaniai skamba. Manau, kad tai bus visai nesuku gyvendinti, tik reikia iek tiek
paplanuoti, diugiai pritar Milda.
Taip, tiesa, man vasar pagauss darb, bet norint, galima viskam rasti laiko. Kai ateis laikas, tada ir
sprsime. Kol kas tai tik svajons ateiiai, laukiu j isipildymo.
krautuv atjo mogus, o i sandlio gro dd. Alius papra papiros, o Milda paslp dovan
giliau stali. Jie dar apsikeit keliais nereikmingais odiais ir Alius, pasims savo pirkin, nujo
prie dur.
Nuo dur jis dar atsisuko, nusiypsojo Mildai ir ijo.

10.
Pirmadien krautuv usuko inomas visame valsiuje pirlys, banyios maralka Paurys. Jis dar
buvo paauktas giedoriumi laidotuvse, muzikantu vestuvse, garsjo kaip mogus, skmingai
superantis neturini ilgesni paini poras.
Breivs Paurys nemgo. Tarp banytinink Breiv buvo laikomas bedieviu laisvamaniu, kadangi
nelank banyios ir jai niekada neaukojo. Apsipirkti Paurys eidavo pas ydel Mau. Ten jis

galdavo nusiderti ir, reikalui esant, kai pritrukdavo pinig, gauti preki bargan. Pas Breiv
dertis nebuvo mados, o prayti bargan ambicija neleido. Nenori pasirodyti, koks jis
nusigyvens... Tegu geriau Breiv neino, kaip kartais bna striuka maralkai. Juk jis prie visus
vaizduoja solid ir pasiturint pon.
Atjo maralka pas Breiv ne iaip sau, o su reikalu.
Sveiki, pasisveikino, kaip laikaisi?
Pus bdos, kaip paiam sekasi? klausimu klausim atsak Breiv.
Vakar nemaiau banyioje, lyg tarp kitko mesteljo Paurys, btume galj pasinekti po visam
dar vakar.
Pats gi inai. Sekmadienis kai kam poilsio diena, o man darbymetis. Turiu bti darbo vietoje.
Per sum niekas nevaikto po krautuves. Visas darbymetis po pamald, primin Paurys ir
apsidair.
O kur tavo pagalbinink, kad nematau?
Pirmadieniais maiau darbo, dirbu vienas. O kam tau jos prireik?
Kaip ia pasakius? pasikrapt pakau pirlys. Labai ji patiko vienam auniam jaunikaiiui...
Prao, kad pripiriau.
tai kaip? susidomjo Breiv. Kur jis j mat?
Tavo krautuvje. Kur daugiau? O pagaliau, maa kur galjo matyti. Ir turbt ne kart, kad spjo
simylti...
Ko nesakai, kas? nekantravo Breiv, gal, kai pasakysi, paaiks, kad n kalbti neverta.
Pasakysiu, kaip gi... Ne vaikinas, o saldainiukas. Nuo trisdeimties hektar ems, vienas pas tvus.
Turi dar seser, bet ta jau seniai itekjusi, atidalinta. Po tvo mirties jam vienam viskas atiteks.
Vyrukas dvideimt penkeri met, graus pairti, auktas, tiesus. Kad mergina tavo giminait, jis
ino, kad tvas jos neseniai mirs taip pat ino, kad vargingai gyvena su motina ir paaugliu broliu
irgi ino. Jam tai nieko nereikia. Svarbu, kad mergait daili ir jam labai patinka. Vesti jam pats
metas. K pasakysi?
Tai, kad visk jau ino, tai k ia bepridsi? nusijuok Breiv. Visko ia prinekjai, o taip ir
nepasakei, kas gi toks? Man atrodo, kad tu ia kakur suki.
Kai paskysiu, tai net isiiosi, merkia ak Paurys, pra dar suinot, gal ji jau turi kok nors
vaikin. Gal neverta n vaiuot?
Nepanau, susimst Breiv, neseniai atsikraust, su niekuo nebendrauja, dl to manau klii
nebus. Bet vis tik, kas gi jis toks?

 Rudili Joiaus snus Simas, pagaliau atskleid paslapt Paurys. Na, matai, a niekur nesuku,
kam sukti? Peru vaikin, turiu pasakyt, kas per mogus, ko vertas. O kad vyrukas aunus ir pats turi
pripainti.
Reikjo i karto pasakyt, nebt reikj tiek ilgai lieuviu malti, nelabai nustebo Breiv. Tv tai
gerai pastu, padorus mogus, pavyzdingas kininkas, o snaus, po teisybei, nepastu. Daug toki
jaunuoli i vaik vyrus ijo per t laik, kol a ia u prekystalio stoviu. I kur painsi visus
valsiaus jaunikaiius?
Toks vyras, tai mergaitei laim, kad j pasidabojo, vl m girti pirlys. Iteks, bus ponia,
nieko jai netrks. Ir motinai su broliu atsiras vietos, nereiks vargti be savo kampo svetimoje
supuvusioje gryioje.
Ne taip jau jos vargsta, nesutiko Breiv, isilaiko karvut, mes padedam, bet, jei atsiranda tokia
galimyb, kodl nepabandius? Gal patiks vienas kitam? Gerai, a su jomis pasineksiu... Tik tiek,
kad dar labai jauna, neturi n dvideimties.
Vaikinas irgi jaunas, tik dvideimt penki. Ko ne pora? Toks oho koki galt gaut, su didiule
pasoga. Bet jis nieko nereikalauja, jam tik mergait rpi, dar pridr pirlys. Tai kaip sakai? Ar
galim atvaiuot pirliais?
A asmenikai visai nieko prie, bet sakau gi, reikia su jomis pasinekti.
K ia daug nekti? Kai susitiks, susipains, tada ir pasineks, o dabar nra ko ilgai laukti.
etadien atvaiuojam ir viskas. Gali perspti, kad laukt. Jeigu kas ieis, man didels magaryios i
abiej pusi. Jums tokia laim, jam tokia mergait. Ne vien por taip supirau, n kiek neabejoju,
kad ir ia pasiseks. A tuose reikaluose gerai pasikausts...

11.
Tai kad pasakysiu naujien, sako Morta dukrai parjusi i Breivi, pas tave ada atvaiuoti
pirliai etadien.
Kokie dar pirliai? sustojo vidury pirkios Milda.
Perasi kakoks tai kininkaitis i Rudili vienkiemio. Buvo atjs pirlys pas dd, abu kalbjosi.
Jie nori atvaiuot etadien. Tvus dd gerai pasta, o jaunikaiio ne. Bet kaip pirlys sako...
Tik ir klausyk, k pirlys sako, pertrauk motin Milda, i nebto bta padaro. Tam ir yra
pirliai, kad girt jaunikius ir nuotakas.
Ar nieko nenujauti, kas toks galt bti? tariai pasiirjus dukr, paklaus Morta.
N nenutuokiu, susimsiusi atsak Milda.
Kaip gi taip? Nei i io, nei i to pirliai. Gal matts, gal buvot kur nors susitik, gal kur

nekjots? Kodl nesisakai? Ar negali bti tas pats, kur grandinl padovanojo?
Nemanau, kad jis. Mes tik k pradjome bendrauti, kam jam pirliai? Pirlybos, kaip a suprantu, tai
abipusis susitarimas dl vedyb, o jis, jeigu ir galvot k nors panaaus, tai pats pasakyt. Nemanau,
kad iekot tarpinink...
Tas ne tas, bet mons atvaiuoja ir reikia juos deramai priimti. Ne pro al bt iek tiek
apsivarinti, isikepti pyrag. Pasdsim, paneksim, galva nenutrks. O gal patiks? Gal kaip tik ia
tavo laim, jeigu taip yra, kaip pirlys sako.
Mama, nejuokink, vl pasiaip i motinos Milda, joks pirlys nepasakys teisybs. Negi tu tiki jo
kalbom?
Tai kad ir dd t pat sako, pasitais Morta, sako pasta tvus, trisdeimties hektar pavyzdinis
kis, jis vienas paveldtojas. Itektum i karto btum ponia. Tie ilgi bendravimai, draugysts,
meils ne visada aiku kuo baigsis, ia i karto parodo, ko mogus siekia. Yra rimtas ir atsakingas.
A tai patariau labai gerai pagalvot...
Pagalvosim tada, kai pamatysim, kas per vienas. Jis, kaip atrodo, mane pasta, o a jo gal n matyt
nemaius. Kokia dar gali bti kalba? iaip tai a kol kas laisva. Nei simyljusi, nei pasiadjusi,
niekam niekuo nesipareigojusi. Galiu elgtis kaip tinkama. Vedyb a nebijau, moksl jau nebaigsiu,
tada kas belieka kaimo mergaitei? Tik itekti. Itekiau, turiau savo gyvenim ir tau
palengviniau nat. Ko laukti? Tuo labiau, kad pasitaiko nebloga partija kaip pirlys sako...
rimtai kalbjusi vl nusijuok Milda.
Niekas nevaro, vaikeli, susigraudino motina, ir i viso, tu dar per jauna vedyboms. Paklausysim,
k jis neka. Gal ir jam neskubu tuoj pat vesti. Jeigu tau patiks, galtumt dar kokius metelius graiai
padraugauti. A nebeinau, k ir bepatarti. Tos pirlybos visai sujauk man prot.
etadien i pat ryto nals Mortos trobelje ventika nuotaika. Visur varu, balta, tvarkinga, viskas
savo vietose. Iki piet, kas nebuvo padaryta ubaigta, o po piet vien tik laukimas ir vilgiojimas
pro langus.
Ilgai laukti nereikjo. Dar gerokai su viesa kiem vaiavo graiu arkliu pakinkyta nedidel daili
brikut ir i jos ilipo du vyrai. Pirmas isirito pirlys, o paskui j ir jaunikaitis. Apsivalgs jis
pam arkl u apynasrio, prived prie malkins ir pririo prie karties, kuria buvo paremtas malkins
stogas.
Atj iki trobels, jie nusival ant padto prie dur zuperinio maio kojas ir jo priemen, kur j
jau lauk Morta, pravrusi pirki duris. Milda kartu su motina sutiko sveius prie dur. Kai visi
pasisveikino, Milda mandagiai pasiteiravo, kaip pavyko kelion ir pakviet sveius nusirengti.
O, iltai gyvenat, trumpai apsidairs suneko pirlys, negailit malk...
Ko gailt? Jau pavasaris, uteks, nusiypsojo Morta ir pam i jo rank puspalt. Puskailinius
Milda pam i vaikino. Jie trumpai susivalg.
Ai, paduodamas kailinukus ir kepur bei brukdamas alik rankov, padkojo jis. Leiskit, a

pakabinsiu.
O dabar praom prie stalo, pakabinusi pirlio drabu ant vinies prie dur, pakviet Morta,
paragausim ms pyrago.
O mes irgi turim kikio pyrago, pastat pirlys ant stalo butel vyno ir atkims pasitryn rankas,
irsim, katras skanesnis.
Vaikinas padjo ant stalo del saldaini.
Mildute, tu pairk stikliuk, o a tuoj ivirsiu arbatos prie saldaini. Gal sveiai nors igerti po
koki stiklin po kelions. Cukrus ir uogien ten pat ant lentynls.
Igrus po stiklel vyno, atsigaivinus karta arbata ir paragavus pyrago, nuslgo tampa, kuri kaust
pasirodius sveiams. Visi atsipalaidavo, laisviau suneko, vaikinas drsiau pavelg Mild, o i
kritikiau pasiirjo j.
Koks puikus vaikinas, mst Milda j stebdama. Jeigu kur pobvyje ar okiuose toks pakviest,
bt tikra laim, o dabar jis tai sdi prie jos ir silosi jai vyrus... Argi nedomu? Ar tai mano laim
ar nelaim? Ar tai laikyti likimu? Dabar viskas kol kas atrodo grau ir miela, o kaip bus toliau,
vienas Dievas teino. Reiks kakaip tai prie jo priprasti, pamilti, prisitaikyti prie naujo gyvenimo,
kurio visai neinau. Visk padaro mama. Bet juk ir mama buvo jauna, ne visk ir ji iman, taiau
dabar ji visk moka, turi patirt. Ir dabar, esant tokiom sunkiom slygom, ji nepalo ir visai vykusiai
tvarko savo gyvenim.
inoma, nutrks besimezganti draugyst su Aliumi. Gaila... Tas dmesys, ta dovana... Kodl jis
nebepasirodo? Na, bet Alius tikriausiai susitaikys su Danute, o gal jau ir susitaik...
Kitaip ir bti negali. Draugyst nuo pat vaikysts negali taip sau paprastai baigtis... Gaila tik t
mergaitik svajoni, taip ir neisvajot, splioni po susitikim ar galvoja apie tave ar ne, susitiksi
dar ar ne. Bet man, matyt, taip lemta be ramuns iedo tapti moterimi... Ak, tegul bna taip, kaip
Dievas duos. Ne visos ir kelis metus idraugavusios po vedyb bna laimingos, pagaliau Milda
apsisprend ir, kai vaikinas velniai paglost jos rank, padt ant stalo, ji pritarianiai pavelg
Sim.
Isdjo visi iki vlumos. Kai vynas buvo igertas, atsirado dar vienas butelaitis. Morta ikep
kiauiniens ir, kai vyrai pagaliau pakilo, buvo jau arti vidurnakio.
Pirlys buvo patenkintas. Jis pamat, kad jaunieji rado bendr kalb, vienas kit vadina vardais, sdi
u stalo arti vienas kito. iaip ar taip, bet jis savo misij atliko. Kad vestuvs bus, pirlys n kiek
neabejojo, o kada tai vyks nebe jo reikalas.
Atsisveikindami vyrai pabuiavo moterims rakas.
A dabar usuksiu daniau, nes apie daug k turim pasinekti, pasak ieidamas Simas.

12.
Simas dabar jau danas sveias pas Mild. Usuka krautuv, ueina namus. Nenuostabu, kad kart
ujs seniai nesirods Alius, j rado pas Mild namuose.
Paaikjo, kad jie pastami. Pasisveikino. Alius neparod, kad suglumo, bet irdyje i karto kakaip
viskas susijauk. Jis buvo pasirengs maloniam susitikimui, o dabar...
Alius susimst: Kodl Simas ia? K veikia, kam reikalingas? Jis bando atspti: Ko btent ia
atjo? Ir Simas jauiasi pasitikiniai... I kur jie pastami? Na, nieko, kai jis ieis, visk suinosiu i
Mildos, bet ieit, atrodo, Simas visai neskuba. tai, usikl koj ant kojos, atsirm nugara sien ir
drsiai, nesivarydamas iri Mild.. Na, o ji pati?
Lengvai nuraudusi, nudrusi emyn akis... Kada ne kada susiprato pakviesti Ali sstis. irdis
nujauia, kad kakas ia ne taip. Ar tik nesu tas treias nereikalingas... staiga teljo Aliui per ird,
gal geriau man paiam i ia pasialinti? Bet nesinori ir apsivilti...
Ai, atsisdo ir kreipsi Sim, seniai bebuvome susitik, kaip gyvuoji?
Mes tai ia po senovei, bet pats, girdjau, Danij buvai ivaiavs. Koki naujien i ten
parsiveei?
Buvau nuvaiavs ir vasar, ir po Nauj met. Teko nuvykti dar kart. Neseniai ir grau.
Kaip patiko?
Ten yra ko pasimokyti. Paiam bt irgi ne pro al tenai nuvaiuoti.
Ko jau ia mums su tais keliais hektarais, pasikuklino Simas, gerai ir senovikai. Kai js toks
didelis kis, tai jau kas kita. Yra kur diegti naujoves.
Ten ir nedideli kiai moderni technik naudoja.
Ar dar manai kada vaiuot?
Greitai nevaiuosiu. Tam kartui uteks ir t ini, kurias gijau. Reikia bandyt praktikoje jas
pritaikyti.
Alius neka ir stebi Mild. Ji vis dar kakokia nesava, tyldama klausosi j kalbos. Pasiiri tai
vien, tai kit. O gal i tikrj renkasi, katras i j geresnis?
Kokia vis tiktai grai, grisi Alius lyg pirm kart matydamas. Gras katoniniai plaukai, kurie
supa jos balt veid, ir tos akys didels, iraikingos, j atviras glostantis vilgsnis... Tiesi nosis,
putlios rausvos lpos... Grai, patraukli... Kai tik pamatai, ilgesn laik nemats, kiekvien kart
atrodo graesn. Dl tokios merginos verta ir pakovoti, mst Alius ir nors buvo bemans ieiti,
liko sdti u stalo.
Kalba nesirio, suneko dar apie bei t, apie or ir pagaliau, Simas pasiirjs laikrod ant
rankos, pakilo.

 Man jau metas. Praiopsosiu eil malne. Atvaiavau susimalti gyvuliams, paaikino. Iki
pasimatymo, jis padav rank Mildai, paskui Aliui ir atsisveikins ijo.
Pirm kart pas mus, teks buiuoti pei, nedrsiai band pajuokauti Milda, kai Simas udar
duris.
Bet Aliui ne tas rpjo.
Ar seniai js pastami? paklaus neirdamas Mild, truput pakeltu balsu.
Visai neseniai, gal pora savaii, pagalvojusi atsak.
domu, kaip susipainot? vl paklaus nekeisdamas tono.
Mildai pasidar nemalonu: Kas jis toks, kad taip kamantinja?
Bet js irgi, atrodo, pastami, primin ji Aliui.
Buvome draugai, kol neikrt unybs.
Kokios unybs? susidomjo Milda.
Na, jei norsit suinosit ir be mans, nieko nepasak Alius, ne vyr darbas skleisti paskalas. Bet
patariau pasidomti.
Kam domtis? Ne mano reikalas inoti, kada kas tarp js buvo. Kam man turi rpti svetimi
reikalai?
Bet gi jis ia lankosi. Panau, kad ne visai paalinis, pabr Alius. Kodl nesakot, kaip
susipainot?
Galiu pasakyti, jeigu taip norit, po toki uuomin Mildai i karto pasirod Simas kakoks
tartinas. Prie por savaii buvo atvaiavs su pirliu susipainti. Nori, kad tekiau u jo...
Alius nuiuvo ir ilgokai tyljo.
Na ir apsukrus vyrukas, skuba, kol dar apie j nieko neino, kakaip mslingai pasak jis. Ir k gi
js jam pasakt? Ar sutikot?
Nutarm dar pabendrauti, prisipaino Milda, painti vienas kit i ariau...
Alius pribloktas. Jeigu prie paklausdamas jis dar turjo vili, tai po jos atsakymo liko visai
sulugdytas: Kaip ji taip lengvai priima Simo draugyst, kai tuo tarpu a visai nedviprasmikai
silau jai savj?
Jis pasijuto eistas, paemintas, nereikalingas. Kas jam belieka? Atsistoti ir ieiti trenkus durimis?
Taiau Alius nenori parodyti, kaip jis jauiasi, i vis jg laikosi ramiai ir tsia pokalb toliau.
Nors tiek gerai, sako jis neisiduodamas. Na ir dienel man iandien. Pirm kart atjau js

namus, turjau puik sumanym kaip praleisti etadienio laisvalaik, o igirdau tokius dalykus. Kad
kiek turbt biau rads jau itekjusi.
O ar jums ne vis tiek? lidnai paklaus Milda.
Aiku, kad ne vis tiek. Juk a norjau su jumis draugauti. Argi nesupratot?
Susitinkam labai retai. I t keli susitikim sunku suprasti, ko js norjot ar nenorjot. Tik dabar,
visai atsitiktinai igirdau apie js ketinimus.
iaip ar taip man teks pasitraukti. Js savo draugyst jau padovanojot kitam. Lidna, bet a
pavlavau...
Draugyst tai dar nesipareigojimas, lyg teisinosi Milda. Kartais draugyst nutrksta, kartais
atsinaujina.
Dkui, kad paguodt.
Juk js su Danute nuo pat vaikysts draugai, o iandien panau, kad isiskyrte.
Irgi prieastis i jos puss. Nesiseka man kakodl tai su js tirta gimine, jau galjo juoktis
Alius.
O kuo a ia dta? Pirliai atvaiavo ne mano iniciatyva, gynsi Milda.
Negaljo iaip sau sugalvoj atvaiuot, turjo kakaip atsiklausti, praneti, skirti dien. Vaiavo
tikrai inodami, kad j laukia.
Pirlys kalbjosi su dde, dd su mama, mans niekas nieko neklaus.
Grai istorija, nieko nepasakysi. Jums gal tiktai aidimas, bet tai man brangiai kainuoja. Jauiuosi
nekaip. Tiek daug planuota, mstyta, laukta... Patikkit. Visa tai patirti man buvo be galo skaudu.
Apgailestauju, kad taip atsitiko, kad per mane patyrt tiek nemalonum, kalbjo Milda. A
nenumaniau, kad visa tai gali jums k nors reikti.
I dalies gal ir a pats kaltas, pamsts prisipaino Alius, bet taip jau nevykusiai susiklost
aplinkybs. Kelions usien, begals darb namuose... Tikjausi, kai ateis vasara pagyvensim.
Tikrai, nenorjau js skaudinti. Man labai gaila... dar kart pakartojo Milda. Ji nesugalvojo, k
dar galt pasakyti, bet Alius jau atsistojo.
Tai a jau eisiu, susirado ant suolo padt kepur, pirmas ia mano apslankymas ir turbt
paskutinis. Linkiu skms, ir neatsisveikins ijo.

13.

 Ateik ia, k tik atjusi i lauko paauk motina Mild, suinojau kai k apie Sim. Papasakosiu.
Abi susdo u stalo.
O kur Aidas?
Padar pamokas ir ijo su paiom.
Tai va, pradjo motina, ne taip seniai, gal kokie metai, kai buvo ia didiulis skandalas. Tas
ms jaunikis, pasirodo, suvediojo mergait. Draugavo, draugavo, o kai liko nia ir paliko.
Bylinjosi, teissi ir kunigas per pamoksl bar... Paskui tilo nutilo, matyt gerokai pamokjo. Ilgam
uteko t kalb. Dabar jau viskas pradeda pasimirti.
Kas mamai pasak?
Pasiklausiau pienininko. Jis nemeluos. Tiek met ia gyvena, visus pasta, apie visus ino.
Suvaiuoja mons su pienu i artimesni ir tolimesni kaim, tai visoki naujien prisiklauso.
Kaip pradjai apie tai kalbti? Ar taip tiesiai ir paklausei? pasidomjo Milda.
O kas ia blogo? Pasakiau, kad pera. Kas gi ia tokio, jeigu nori daugiau suinoti apie peram
jaunik?
Ar a nesakiau? m juoktis Milda, tik ir klausyk, k pirlys sako. Kad turtingas, kad vienturtis,
kad darbtus, kad nei geria, nei rko tai kartojo ir kartojo, o apie tai, kad mergait su vaiku paliko
n puss odio.
Tai jau taip, pritar motina, bet, kita vertus, jis nieko nemelavo. Kad kis didelis, kad vienas pas
tvus, t pat ir pienininkas sako. Tiktai tiek, kad nutyljo apie t gd.
Toks nutyljimas tai pats didiausias melas, koks tik begali bti. sivaizduok, kaip atrodyt, kad ir
toliau a su juo bendrauiau?
K gi, teks pasakyti, kad daugiau ia nevaikiot. Bet kaip jam pasakyti, dl ko?
O gi visai paprastai, rytingai pasak Milda, apsigalvojau, nemanau u tavs tekti ir praau ia
daugiau nevaikioti. Negi po to jis dar panors ateiti?
inoma, tegul kur nors kitur pasiieko sau nuotakos.
Sunku bus susirasti. N viena, kuri pasta u jo neis, nebent i kur nors toliau, kur niekas nieko apie
j neino. Taip kaip mes dabar. Jeigu nebiau igirdusi i Aliaus uuominos apie kakoki jo
unyb, bt gal ir galv neatj teirautis.
Aha, kaip kit kart gali apsirikti. U tai ir su vestuvmis taip skubino... Bijojo, kad per ilgesn laik
nesuinotume apie jo griekus. Tik Dievui reikia padkot, kad pavyko laiku apsiirti, atsiduso
Morta. Ar labai pergyveni, vaikeli, kad taip ijo? dar paklaus motina.
N trupuio. Tik prie Ali nepatogu. Jeigu tiesa, k jis kalbjo, jeigu tikrai rimtai apie mane

galvojo, tai galima suprast, kaip jis jautsi suinojs apie ias pirlybas, apgailestavo Milda. Bet
dabar ne laikas save kaltinti ir gailtis, reikjo apie tai anksiau pagalvoti.
Ar manai jis supyko?
O kaip mamai atrodo? Buvo dl ko supykti, ar ne? Padovanojo toki dovan, galjau suprast, kad
siekia draugysts, o ia staiga suino, kad lankosi kitas. Niekada neatleis.
Nra ko nusiminti, atsiras dar tau skirtas, guod dukter Morta, o be to vedyboms tu dar per
jauna. Tik tai tiek, kad ia pasirod labai jau domiai ir viliojaniai. Vaikinas graus, turtingas
kiekvienai susukt galv.
N kiek nenusimenu, patikino Milda, argi mums ir taip negerai? Stog vir galvos turime, esam
pavalg, a truput usidirbu, dd mans neskriaudia. Gyvensim ir toliau kaip gyvenome iki iol.
Juk nieko neatsitiko...
O a, m juoktis Morta, a ko gero u tave anksiau iteksiu...
Kas ia per kalbos? motina vis juoksi, o Milda ne juokais susidomjo.
Pienininkas perasi. I kart tik i tolo, uuominomis, o dabar jau atvirai pasipiro.
Tikrai?
Nekalbiau, jeigu to nebt, patvirtino Morta, nori, kad tekiau u jo. Jei sutikiau, tai vasar
keltume vestuves.
Na, ir k mama jam pasakei?
Pasakiau, kad pagalvosiu, kad reikia su tavim pasitarti, kad neseniai, dar tik metai, kai vyras mir.
odiu, pasakiau, kad dar pairsiu.
irk, kad neieit taip kaip man buvo, pusiau juokais, pusiau rimtai perspjo motin Milda.
Na, ia jau visai kas kita. mogus rimtas, pagyvens, ne piemuo. Nemanau, kad bt kokiai jaunai
mergaitei priiuklins, juoksi Morta.
Turi dukter, dar kain kaip ji tai pairs? Gal nepritars, prietaraus? Toks namas, o ir iaip gali
turti daug pinig prisikaups. Dl turto gali dar kilt nesutarim, nemalonum.
Prieingai. Dukt jam vis laik kala, kad enytsi, bet jis pats kain kodl vis delsia.
Taip neka, kol mato, kad tvas abejoja. Kai pamatys, kad tikrai nori vesti, oho koks ia dar gali
kilti triukmas...
Gal i tikrj neverta prasidt? susimst motina, a net nepagalvojau apie tai. Aiku, kad dukt
gali prieintis. O man dar reikia Aid uauginti. Kain kaip dar jis sureaguot nei i io, nei i to
gavs patv?

14.
Kaip ir reikjo tiktis, Alius nebepasirodo parduotuvje. Nebeueina ir Simas. Kai tik jam buvo
pasakyta, kad nesilankyt, tai Milda daugiau jo ir nemat.
Kai dl Simo, tai jam taip ir reikia, bet Aliaus Milda labai pasigenda. Labai nortsi pamatyti,
susitikti, pasikalbti. Daug k turt pasakyti, pasiaikinti, bet giliai irdyje jauia, kad to jau niekada
nebus, kad j prarado aminai.
Jau pusjo adjusi bti linksma vasara su Aliumi. Prajo v. Trejybs atlaidai, artinosi v. Petro ir
Povilo, bet kas i to? Per atlaidus Mildai netenka n po miestel pasivaikioti graiai pasipuous, kur
gatvse pilna moni. Tomis dienomis krautuv pilna, jai reikia padti ddei ir, kai po darbo eina
namo, gatvse tuia, tik ant grindinio pasklidusios vjo blakomos laksto iukls.
Neuilgo, po v. Petro ir Povilo atlaid, vien sekmadien eidama namo po darbo parduotuvje,
netiktai sutiko student. Pamats Mild, jis atsiskyr nuo brio draug, su kuriais stovjo gatvje, ir
atjo su ja pasisveikinti.
Laba diena, padav rank, kaip malonu jus matyti. Ar dar prisimenat mane, ar teks i naujo
prisistatyti? A tas pats Darius.
Kaip neprisiminsi, atsak Milda, vis vakar sdjom drauge u stalo. Taip smagiai sutikom
Naujus metus.
Man, pavyzdiui, nebuvo labai smagu, apgailestavo studentas, jus nuo mans paviliojo kakoks
grauolis. Neteko net paokti su jumis.
Maiau, kad nenuobodiavot. okti tikrai buvo su kuo.
Bet a norjau, btent, su jumis, taiau netekau vilties. Bsiu ia vis vasar, gal dar pasitaikys
koki nors prog. Neatsisakysit? O js turbt skubat? staiga sujudo Darius, ar nesutrukdiau?
Nieko netrukdot. Tiesiog einu po darbo namo.
Kokie gi darbai sekmadien? Sekmadienis poilsio diena. Sekmadien dirbti nuodm.
Darbas darbui nelygus. Visoki yra darb... O kas dl nuodms, tai darbas malda.
Taip sakot? Tai kada tada ilstis?
Po kiekvieno baigto darbo ateina ir poilsis. tai, a dabar jau ilsiuosi, juoksi Milda.
Jeigu einat namo, tai gal galiu palydti? A irgi nieko neveikiu, ilsiuosi.
Gerai, praom, sutiko Milda. Atostogaujat? Ar ilgai?
Atostogos kaip ir visiems, iki mokslo met pradios. Jei sesija usitsia, tai jos net sutrumpja. O

kada js atostogaujat?
Kai mano toks darbas, tai atostog niekas neduoda. Atostogauju tada, kai nra darb.
domi tarnyba, stebjosi Darius, ar toli gyvenat?
ia pat, prie vaistins.
Ko gero bsim kaimynai. A kitoje gatvs pusje, prieais vaistin.
Vos keli ingsniai liko, pamatysim.
Kai Milda sustojo prie trobels po uolu, Darius nustebo.
ioje trobelje? Juk joje seniai niekas nebegyveno. Kaip ia js atsidrt?
Ilga istorija, atsak Milda ir atkl vartelius, ai, kad palydjote.
Labai noriau eiti ir pasiirti, kaip atrodo i vidaus.
Praom, pakviet Milda, ir viduje nieko geriau nepamatysit.
Jie jo priemen, ir, kad bt viesiau, Milda pasiskubino atidaryti pirkuts duris, leisdama pirma
savs svei.
Po imts, kaip ia jauku, linksmai suuko apsidairs Darius. Langiukai mai, ne taip prikaitina
saul, nuo grind dvelkia gaivinanti vsuma, kvepia uolo lapais, tiesiog malonu. tai kur galima
tikrai atsigaivinti...
Jeigu jau taip, tai praom prisskit. Turiu altos arbatos su spanguoli sultimis. Kai karta, mes taip
gaivinams. Gal ir js igersit koki stiklin? Milda pastat ant stalo i soio stiklin pripylusi
grimo ir padjo lktut su sausainiais.
Ai, mielai, atsisdo Darius prie stalo. I lauko pairjus, nepanau, kad ivis ia galima
gyventi, taiau viduje labai jauku. Ne visose kaimo pirkiose taip bna. Ar js seniai ia?
Antri metai.
O iem ar nebuvo alta?
Kaip matot, nesualom, nusijuok Milda, tik tiek, kad iemet maai turjom malk. iai iemai
pasirpinsim daugiau.
Pasirodo, neapsirikau kaimynai. Dabar jau, jei nieko prie, a ia daniau apsilankysiu. Kai tik bus
labai karta, ateisiu pas jus atsigaivinti...
Praom visada, kada tik panorsit.
Darius neskubjo ieiti. Jie pasdjo, isinekjo. Mildai teko papasakoti, kaip ia pateko, apie tai, kad

moksi gimnazijoje ir, baigus atunt klas. teko mokslus nutraukti. Vaikinas ujaut dl tvo mirties,
apgailestavo, kad Milda negaljo baigti gimnazijos, o ieidamas dar kart primin:
O gimnazij btinai reikt baigti. Ne taip daug liko... Kai tursit rankose dokument, tai ir darbo
geresnio bt galima pasiiekot...

15.
Dabar jau studentas Darius pas Mild danas sveias. Jam patinka Milda, pamgo jis ir t ma
trobel, nuolankiai prisiglaudusi prie galingo uolo kamieno, tarsi radusi prieglobst po
imtameio uolo akomis. Ar ne simbolika, kad ir Milda su motina ir broliu, netek maitintojo,
taip pat rado po juo pastog?
Darius kartais ilgiau, kartais trumpiau usibva pas Mild. Jie ir pajuokauja, ir rimtai pasineka.
Kalbdami rimtai, jie nuolat grta prie to paties klausimo, kaip bt gerai, kad Milda baigt
gimnazij.
A danai pagalvoju, sako Darius, ar taip jau visai nemanoma? Argi nebt galima rasti koki
nors ieii? Ar negalt padti gimins, juk pasituriniai gyvena? Kas tie keli meteliai, kai jau tiek
pasiekta?
Buvo kalbta ir su tetom, bet jiems dabar irgi nelengva. Abi mergaites ileido gimnazij... O be to
man tiktai padti neutenka, man reikia viso ilaikymo. Mama man nieko negali duoti, paaikino
Milda.
O kaip seksi mokslai? pasidomjo Darius.
Visai neblogai, pagalvojusi atsak ji, bendrai tai man nebuvo sunku, ypa matematika labai
patiko.
Hm... mst studentas, atuonias klases baigusi, jei gyventum mieste, galtum negabius
moksleivius matematikos mokyti namuose. Tvai danai ieko korepetitori vaikams, o ypa
matematikos. Moka neblogai, galtum usidirbti pragyvenimui.
Bet gi a gyvenu ia, ne mieste.
A turiu galvoje, jei stotum gimnazij, paaikino Darius. Jeigu, kaip supratau, mokytis seksi
neblogai, reikalui esant galtum ir daugiau padirbti. tai, baigi trimestrus penketais, gauni atleidim
nuo mokslo mokesi viena, ruoi mokinius antra, na, o but a parekomenduoiau. Turiu
giminait, pas kuri a gyvenau vis t laik kol mokiausi. Brangiai nekainuot, pas juos tuia
mansarda, kai mans nra.
Su vaikais gal tikrai galiau dirbti, bet dl penket nesu tikra. Auktesnse klasse juk daug
sunkiau mokytis.
O gal pabandyt i karto mokytoj seminarij? vl sugalvojo Darius, gal, netekus tvo,

taikomos kokios nors lengvatos? Reikt pasidomti. Atuonias klases baigusi, tikrai turt priimti.
Neinau, abejojo Milda, kakas nerealu.
Reikia kak daryti, negalima sdt rankas sudjus. Netruks prabgti vasara... Iki rudens reikia
apsigalvoti, nusprsti ir rytis. Metai nelaukia, sileido kalbas, patarimus Darius, bet Milda
neskubjo pritarti.
Turbt nieko nebus, abejojo ji, norint kak daryti, jau dabar reikia teirautis, kur tai vaiuoti.
Jau vien kelionms reikia pinig, o mes j neturime.
Ar btinai vaiuoti? Galima ir ratu kreiptis, yra juk patas. inoma, reikalingi adresai. Dabar gal
iek tiek per anksti, bet prie mokslo metus turt pasirodyti skelbimai laikraiuose, kur nurodomi
adresai, mokymosi slygos, reikalavimai. Skelbiasi vairios mokyklos, galbt ir seminarijos. Reikt
jau dabar pradt vartyt laikraius. Be adreso ir vaiuot netikslinga.
Jeigu ne seminarij, tai gal koki nors kit mokykl, kurioje bt galima gyti specialyb?
gyviau susidomjo Milda, bet tik trumpam. Prisiminusi, kad reiks buto, pinig pragyvenimui ir
mokesiams u moksl, ji ir vl nuleido emyn akis. Ot, jei kas nors panaaus bt ia vietoje? Bet,
kai tik reikia atsiskirt nuo eimos ir gyventi atskirai, tai atsimui kaip sien. Nra galimybi ir
gana... kelint kart kartojo Milda.
Nebeinau, k dar galiau patarti, nusimin ir Darius, blogi reikalai ir tiek. Viena tik inau, kad
dabar dar laikas. Paskui prabgs metai, kiti ir viskas nuslinks umartin. O laikas greitai bga.
Ai, kad linkit man gero, bet, matyt, paliks viskas taip kaip buvo. I karto ilgjausi gimnazijos,
labai pergyvenau, verkiau, bet aaros nieko nepads. Nebe vaikas, puikiai suprantu esam padt... Ir
mamos nesinori jaudinti, matau, kaip ji pergyvena dl mans. Tuia ir t moksl, gyvensim ir toliau
taip, kaip Dievas dav.
Ujauiu, k a daugiau galiu pasakyti? Bet jeigu man kas nors panaaus atsitikt, a nenuleisiau
taip greitai rank. Visomis igalmis stengiausi baigt universitet.
Tegul Dievas apsaugo jus nuo tokios nelaims, net nusigando Milda, didiausiam savo prieui
nelinkiau to, k man teko igyventi. Turbt nieko nra skaudiau, kaip netekti artimo mogaus.
Pasakiau daug negalvodamas, palyginimui, bet tikkims, kad nieko neatsitiks. Nors k gali inoti?
Nuo nelaims niekas neapdraustas, neinai net, kas gali atsitikti paiam... Na, bet mes ir nuklydom
tokius lidnus apmstymus...
Ne pro al kartais ir apie tokius dalykus pasikalbti.
iandien jau taip ijo, bet per sekant susitikim btinai apie linksmesnius dalykus kalbsims.
Paadu, ieidamas utikrino Darius.

16.

Negreitai dar Milda susitiko su Aliumi.

Buvo ruduo, bulviakasis. Lietingas, lapias drumzlinas dienas keit saul su rytmetinmis alnomis ir
voratinkliais. Aukiau pakilus saulei, alna greitai tirpo ir dienojus oras smagiai ildavo. Tokiomis
dienomis mons jo laukus kasti bulvi, valyti dar. Skubino ukapiuoti dal derliaus pavasariui,
kit dal suveti rsius iemai. Atgin galvijus ariau kasj ir palik ganytis ant rugien, piemenys
rinko bulvienojus krv, kreno lauus ir kartuose pelenuose kep bulves. Oras toli aplinkui
kvepjo dmais ir bulvienojais.
Vien toki grai, sault rudens dien Alius atve Breivms eis veimus vieiai nukast bulvi.
Kai jis kartu su bernu sune maius rs, bernas liko prie arkli, o Alius su dde atjo krautuv
atsiskaityti u nupirktas bulves.
Kiekvienais metais Breivs pirkdavo i Aliaus tvo bulvi tiesiog i lauko tiek, kad utekt sau ir
gyvuliams visiems metams. Savo ems dds neturjo, tik sklyp prie nam, kur sodindavosi
daroves. Kaip kiekvienais metais, taip ir iemet bulvs buvo pristatytos ir liko tik susimokti.
js krautuv, Alius pasisveikindamas i tolo linkteljo Mildai ir toliau nekjosi su dde prie
kasos. Jis per vasar nesirod nei miestelyje, nei monse. Nordamas usimirti jis plksi kyje iki
devinto prakaito ir dabar buvo nusprends, jeigu pamatys Mild, nenekti su ja.
Taiau neitvr. Po tokios ilgos pertraukos, dabar j pamats, suprato, kad pastangos bergdios. Jis
pajaut, kokia Milda jam brangi ir reikalinga. Nelaukdamas n kol pasialins dd, Alius prijo
ariau ir ukalbino.
Seniai nesimatm... Kaip laikots? paklaus lyg niekur nieko.
Kaip ir visada... koks klausimas, toks ir atsakymas. K gi daugiau galjo pasakyti Milda?
Kai dd ijo, jie kalbjosi toliau...
Kakodl nesigirdjo js vestuvi, truput paaipiai, stengdamasis kalbti ramiai prisimin jis.
I kur girdsit, jeigu j nebuvo, atsak Milda ir pasitrauk tolliau, kad Alius neigirst, kaip
dauosi jos irdis.
Kaip gi taip? Negi taip ilgai trunka bandomasis laikotarpis?
Nereikjo n bandyti, viskas labai greitai iaikjo.
Kas btent? tokiu paiu tonu klausinjo Alius.
Js pats geriau inot apie tuos nevankius darbelius.
Bet, jei ne ta prieastis, tikriausiai iandien jau btumt itekjus?
Sunku pasakyti. Laikas skirtas ibandymui buvo neribotas.
Prisipainsiu, mane gerokai nuvylte. Buvau pasirengs pasveikinti su engimu nauj gyvenim.

 Jei norit, galit ir dabar pasveikint.

Su kuo sveikinti dabar, kai vestuvs nevyko?
Su laiminga pabaiga...
O tokia pabaiga jums laiminga?
Btent.
Tarkim, kad ir man taip pat. O kas toliau?
O toliau viskas dar prie akis. Jeigu imetus i prajusios vasaros tas kvailas pirlybas, manyiau,
kad gyvenime niekas nepasikeit.
Taip manot?
O js kaip manote?
Manau, kad man negreitai pavyks imesti i galvos t vyk.
A, pavyzdiui, seniai visk pamirau.
Pasistengsiu ir a apie tai daugiau negalvoti.
Bt gerai, jei mes tai pamirtume. Kam galvot apie nemalonius dalykus?
Galima bt greiiau pamirti, jei nemalonius dalykus pakeist malons...
O kas jums bt malonu?
Bt malonu igirsti, kad bandomasis laikotarpis jau pasibaig...
Negi dar neaiku, kad viskas jau seniai baigta.
Kaip tikinsit?
Ar uteks garbs odio?
Manau, kad taip. A dar manau, m juoktis Alius, kad tas bandomasis laikotarpis daugiau
pravert mums abiems negu jums su Simu. Ar supratot, k norjau pasakyti?
Kurgi ne, juoksi ir Milda, supratau ir diaugiuosi, jeigu, inoma, neapsirinku.
Tai, vadinasi, viskas grta senas ves?
Biau laiminga, jeigu taip vykt... nuoirdiai prisipaino Milda.
Tada nuo ios akimirkos viskas taip, lyg nieko nebt vyk. Ar taip?

 Tik taip.
Tada mes ir vl draugai? padav Alius jai rank. Itiest Mildos rank jis stipriai paspaud ir, taip
su ja atsisveikins, ijo.

17.
Per iem labai sustiprjo Aliaus ir Mildos draugyst. Dabar jau jis netykoja Mildos krautuvje, bet
etadien ir sekmadien lanko j namuose. Atvaiavs prasdi iki vlumos. Jei pasitaiko kuris vakaras
iltesnis, jie vaiuoja pasivainti arba ieina pasivaikioti.
Kald vakarlyje abu linksminosi parapijos salje, o pirm Naujj met dien Alius atvaiavo
pasveikinti su Naujaisiais. Alius t ventin nakt praleido namuose, o Milda su motina ir broliu pas
dd Karol.
Svei nieko nebuvo, tik visi savi: dds Karolio eima, Mildos eima, atjo ir atostogaujanti Danut
su tvais.
Susibr eimynin rat, visi gimins susdo u ventinio stalo palydt sen ir sutikti Naujj met.
I tokio eimyninio sambrio kakoki linksmybi nelauk. Igr, ukando, prisimin prajusi met
skmes ir neskmes, diaugsmus, vargus, rpesius, paplanavo, k reikt nuveikti kitais metais.
Sulauk Naujj visi pasibuiavo, palinkjo vieni kitiems laims, sveikatos, igr dar po stiklel u
Naujuosius metus ir vent kaip ir baigta.
Saulut su Aidu susdo aisti achmatais, dds ijo verand parkyti, o visos trys seserys, likusios
u stalo, nekuiavosi tarpusavyje. Danut pam Mild u rankos, atsived j prie nuoaliai
stovinios sofos, atsisdo pati ir pamojo Mildai.
Sskis. Papasakok, kaip tu ia gyveni? paklaus ji, kai Milda atsisdo.
Nra k pasakoti, apie susitikimus su Aliumi Milda nutyljo, geriau papasakok, kaip tu laikaisi?
Kaip tavo sveikata? paklaus ji Danut.
iemet geriau, vartoju vaistus, maiau dirbu, daugiau stengiuosi bti gryname ore. Ak, kad tik
baigiau t gimnazij... Tada bent pailsiau.
Greitai baigsi, nedaug liko, tik pora meteli.
Pora met be t met. Ne taip jau maai, nesidiaug Danut. Kodl nieko nesakai apie
pirlybas? staiga prisimin ji, kodl nesutart? Ar nepatiko, ar nenorjai dar tekti?
Nenoriu n prisiminti. Kakoks komaras... susirauk Milda.
O k? Argi jis tau taip labai nepatiko? Juk visai nieko vaikinukas. Ir pasiturintis...

 Ar neinai tos bjaurios istorijos apie j? Gerai dar, kad laiku suinojom.
Ta visa istorija, man atrodo, grynai i pirto lauta, patyljusi pasak Danut. Pastu a ir j ir t
mergin. Vaikinas padorus, ramus, ne koks plevsa. O jau mergiot, tai avantirist nuo pat ma
dieneli. Mokykloje visoki nuotyki su berniukais prisigalvodavo: tai j norjo apkabinti, tai
pabuiuoti. Duodavo mums skaityti neva i berniuk gautus meils laikelius. U tokius
prasimanymus gaudavo ir lupt nuo t pai berniuk, prisiminusi nusijuok Danut.
Tikrai? Tu j pasti? Kaip ji atrodo?
Sustumtin kaimo mergiot, kininko dukt ir viskas. Kas ten ino su kuo ji susigavo vaik, bet
nutar prisikabinti prie Simo. Vaikinukas graus, ramus, turtingas, galvojo, kad pavyks susidoroti.
Kodl teisme nei pinig bsimo vaiko ilaikymui nenorjo, nei kit pretenzij nepateik? Vien tik
vedyb reikalavo. Ar ne juokinga? Norjo, kad teismas juos apenyt.
Ar gali taip bti? abejojo Milda, kaip taip be niekur nieko? Juk buvo ir liudininkai, turjo gi k
nors jie liudyti.
Gal kok kart palydjo i geguins. Mat kas ar nemat, bet paliudijo, kad danai mat kartu. U
pinigus dar ne tokius dalykus paliudys...
Bet gi kaip tai? neatsistebi Milda. Sak mons, kad ir kunigas per pamoksl garsino.
Na, matai, jos motinos pusbrolis ms parapijos vikaras. iaip ar taip ji dukteria. Pavaidino,
pasiskund, paverk, tai is ir pabar per pamoksl banyioje. Pavardi neminjo.
Ir kuo viskas baigsi? Turiu galvoje teisme.
Teism atidjo, kol gims vaikas. Tada skirs ekspertiz tvysts nustatymui. Tokie tyrimai
tkstanius kainuoja, o teismo ilaidas moka pralaimjusi pus. Simo tvai Joiai, aiku, sutiko, o
Drukteniai tilo, nutilo. Ir dabar tyli, nors vaikas jau gim.
Ir toki dalyk bna pasaulyje? negaljo atsistebti Milda. mons ir dabar apie Sim negerai
neka. Dabar tikriausiai jis galt paduoti teism u meit.
Matyt nenori tampytis po teismus ir tiek. Teismu garbs negysi...
Bet nors apgint savo garb ir orum. Gal mons imt kitaip galvoti?
Visiems monms netiksi. Kas nori, tai ir dabar apie Joius negalvoja blogai, o kas nenori, t ir
teismu netikinsi.
Buvom lyg sutar padraugauti, prisimin Milda, bet, kai tiktai igirdau tokias kalbas, tiesiog
prasivariau.
Tikrai?
Pasakiau, kad niekada daugiau nebevaikiot pas mane...

 Na, argi ne iopl? net pasipiktino Danut, itok vaikin praradai... Nereikjo skubti, gal btum
ir kitoki kalb igirdusi. Pagaliau su juo paiu reikjo pasikalbti, paklausyt, k jis sako.
O i kur igirsi, ko paklausi? Nieko ia nepastam artimiau. Va, ir su tavim tik atsitiktinai, kai ijo
i kalbos, o tiek kart buvom susitikusios...
Kad a n neinojau, mama tik dabar pasak. iaip ar taip niekada neverta skubti, susimst
Danut. Man atrodo, kad ir a pasiskubinau nutraukti draugyst su Aliumi. Kaip dabar matau, niekas
iais laikais nesiekia ideal. Visos tos gimnazijos ir auktieji mokslai tik dl padties visuomenje,
dl didesni atlyginim, dl gero ir sotaus gyvenimo. Norint studijuot medicin arba teis, beveik
nemanoma stoti. Tiek daug norini... Ir dl ko? Tiktai dl to, kad bt galima daugiau udirbti. Tik
vienas i imto ten mokosi i paaukimo. Alius, pavyzdiui, nuo pat vaikysts kininkas, ino ko nori,
siekia ini, tobulina savo k. O a ir iandien neinau, k veiksiu baigus gimnazij. Iki iol
neapsisprendiu, kur stoti. Medicina, teis ne man. Literatra, pedagoginis... Kokios perspektyvos?
Taip nortsi ko nors velnaus, ramaus... Pasiilgstu kaimo gyvenimo, gamtos... Manau, kad tik Alius
man visa tai galt duoti.
Ar a nesakiau? primin Milda, pradedi apsigalvoti.
O tu dar j matai kada nors? Ar sutinki? Jei sutiksi, perduok nuo mans linkjimus, papra
Danut. iemos ir pavasario atostogos neilgai trunka, tuojau teks ivaiuoti. Bet per vasaros
atostogas bandysiu j susigrinti. Susitiksim, pasineksim, tikiuosi, kad jis dar neumiro mans...

18.
Po pokalbio su Danute Mildai neramu. Po t nelemt pirlyb jie su Aliumi tik k susitaik ir graiai
draugauja. Milda laukia jo atvaiuojant, nori matyti, ilgisi ilgesn laik nesimaius, svajoja, o dabar,
ko gero, teks pasitraukti. Labai gaila...
Ji n kiek neabejoja, kad jie susitaikys. Bet kaip reiks visk igyventi? O gal dar nra ko sielotis i
anksto? Kur dar ta vasara, bus kas ar nebus? Gal Danut apsigalvos? Pagaliau neaiku dar, kaip pats
Alius reaguos? Tikriausiai nra ko tiktis... Jie draugai nuo pat vaikysts, maa kas kada vyko,
apsipyko, tuo labiau, kad ir nesantaikos prieastis nra rimta. Isiskyr nuomons ir tiek...
Nauj met pirmj dien Milda lauk Aliaus i ryto, bet jis pasirod gerokai po piet. Atjo gerai
nusiteiks, linksmas, graus ir mielas. Moterys tikjosi jo apsilankymo ir buvo paruousios ventin
piet stal.
Sveikinu visus su Naujais metais, tik perengs slenkst, pasveikino jis. Linkiu visiems daug
laims, sveikatos ir vis svajoni isipildymo, tradicikai dar pridjo ir, nusivilks trumpus
kailinaiius, pakabino prie dur.
Ai, padkojo Morta, jums taip pat, o dabar praom prie stalo.
Tai pasakokit, kaip sutikot Naujus metus? pasiteiravo atsisds. A tai namuose su savikiais.
Malonu tokias valandas sutikti kartu su artimaisiais.

 Mes irgi panaiai, pasidiaug Milda, pas dd Karol susirinkom visos trys eimos,
eimynikai ir sutikom.
O, tai susidar visai nemaa kompanija. Turbt buvo smagu?
inoma. Yra atvaiavusios ir Danut su Saulute iemos atostog. Po Trij karali vl ivaiuoja.
Tai jau taip. Vidury mokslo met atostogos trumpos, netrunka prabgti. Pasibaigus metams, tada per
vasar galima jau gerai pailsti.
Po Nauj met dienos ilgja, viesja, greiiau bga laikas ir n nepamatai, kai ateina ir vasara,
tarp kitko pasak Morta, bet Milda paprietaravo.
Iki vasaros dar labai toli. Dar trys alti mnesiai iki Velyk. Po Velyk tik galima pradt galvot apie
vasar.
Viskam savas laikas. Nepasakyiau, kad man ir iem bna baisu. i iema, pavyzdiui, man labai
patinka, ypsodamasis Alius pavelg Mild.
Nesuprantu, kam gali patikti iema? stebjosi Morta. aliai, vjai, juodos dienos grsta iki
gyvo kaulo. Tas pei krenimas, sniego kasimas nereikalingi papildomi darbai. Kaip gerai bt,
kad visai iemos nebt.
Be iemos ir vasara nebt tokia maloni, svarst Milda.
iaip ar taip, bet jau Naujieji. Pats nemaloniausias laikas jau prajo. A sutinku su mama, pritar
Alius. Dabar jau greitai bgs laikas. Sausis, vasaris tie dar piktesni, o jau kovas kvepia pavasariu.
Kain, kada iemet Velykos?
iemet ir Velykos turbt bus dar altos, spjo Morta, iemet kovo dvideimt septint. Nesps iki
to laiko sniego nuleisti. Kiauinius gali tekti ant sniego ridinti, apgailestavo ji.
Ne Nauj met vent kalbti apie or, bet, kai u stalo ne toks artimai pastamas mogus, garbus, ne
kasdienis sveias, net ir Mortai nedrsu daug nekti. Kai Aidas ijo pas draugus ir pasialino Morta,
Mildai ir Aliui atsirado kitokios kalbos. Pirmiausia Milda perdav Aliui linkjimus nuo Danuts.
Tau linkjimai nuo Danuts, pra perduot, kai tiktai pamatysiu.
Tikrai? trumpai patyljo Alius. Ai, perduok ir nuo mans, kai tik sutiksi. Pasakyk, kad dkoju
ir linkiu laiming Naujj met. Kaip ji laikosi?
Neblogai, diaugiasi, kad neuilgo baigs gimnazij ir gals pailsti.
Nebus kada poilsiauti, reiks ruotis stojamiesiems egzaminams, jei galvoja mokytis toliau. Jos
manymu, tik baig universitetus ir institutus mons naudingi visuomenei.
Atrodo, taip nebegalvoja, bet kur stos, dar neapsisprendusi. Pirmiausia nori pailsti.
Tegul galvoja, yra dar laiko, sugalvos... O a turiu linksm naujien.

 Tikrai?
Prie ateidamas ia, buvau usuks pas Robert. inai, k jis man pasak?
Na?
Per vasaros atostogas jo vestuvs. Jau dabar pakviet pajaunius. Pamerg liep paiam susirasti.
Ar eisi man pamerges, Milda?
Su malonumu, nudiugo ji, kokia gera inia. Ar jau inoma vestuvi data?
Datos nepasak, tik minjo, kad Veronikos atostog pradioje, kad iki mokslo met bt
pakankamai laiko medaus mnesiui.
Kain, kur ada j praleisti?
Turbt Palangoj. Kur kitur rasi geriau?
Tai jau taip, pritar Milda, tuo labiau, kad ir laikas palankus. Patys graiausi vasaros mnesiai.
Galtume ir mes kokiai savaitei nuvaiuot prie jros... Kaip manai?
Neinau, pasimet Milda, negalvojau. Niekada nebuvau prie jros, net nesvajojau...
Na, kai ateis laikas, tada pagalvosime kartu, o dabar a tau Nauj met proga turiu paruos ma
dovanl.
Bet a jau turiu nuo tavs dovan, va ir dabar pasipuousi. Nereikia man daugiau dovan. Jauiuosi
nenusipelniusi, gynsi Milda, nenoriu bti skolinga.
A nieko neskolinu, a dovanoju, ypsosi Alius. Reikia gi kaip nors atymti ms draugysts
metines. Pernai per Naujj met sutikim mes ariau susipainome. Man tai didel vent...
Man taip pat, bet kam tos dovanos? Galima ir kukliau paminti.
Nepalaikyk u bloga. Man tiesiog malonu kuo nors tave pradiuginti. Smagu matyti, kad tu mano
dovan vertini, neioji. Kai pamatau tave su ta grandinle, a pasijuntu ariau tavs. Man malonu, o tu,
matau, nesidiaugi?
Diaugiuosi, kaipgi, bet man nepatogu. A irgi turiau k nors tau dovanoti.
Man nieko dovanoti nereikia. Jeigu tu man dovanosi, tai mano dovana nebetenka prasms, gausis
toks abipusis pasikeitimas ir tiek, o a jau sakiau, kad noriu tave nudiuginti.
Neinau, k ir besakyti... Dovan visada malonu gauti, ypa nuo tavs.
Mes ia derams, ginijams, o kai pamatysi, kokia dovanl, pasirodys, kad nebuvo dl ko. tai,
padav dut Alius, pairk. domu, k pasakysi?

 Laikrodukas... nuoirdiai apsidiaug Milda, vis laik svajojau tok turti. I kur galjai inoti,
kad man jo labai reikia?
Matau, kad neturi. Jei turtum, tai juk neiotum. Toks daiktas reikalingas, ypa darbe praveria.
Labai ai, net neinau, kaip reiks atsilyginti.
Jei patinka, duok rank udsim, pairsim kaip atrodo. Na tai, visai grau, taip kaip ia buvs.
Noriau, kad j neiotum.
Ir neiosiu. Taip norjau, o dabar jau turiu. Ko laukti? patikino Milda. Nebereiks klausint
dds, kuri valanda, savo valandas tursiu.
O dabar ateik ia, sskis ariau mans, tai taip, apkabino Alius per peius Mild, tos dovanls,
tos visos kalbels tik tuias reikalas, visai ne tai, k noriu pasakyti, ryosi pagaliau Alius. Kiek
galima tuo tuiaodiavimu dangstyti tai, kas i tikrj guli ant irdies? Kodl nepasakyti tiesiai
viesiai myliu ir viskas? Jeigu sulaukiau ir neigiamo atsakymo, tai geriau greiiau visk ubaigti,
kad nebereikt daugiau abejoti, galvoti, splioti. Kodl nepakalbti rimtai? Myliu seniai, gal nuo pat
pirmo karto, kai pamaiau. Myliu, todl lankau, atvaiuoju, ilgiuosi, noriu matyti, noriu aminai bti
kartu. Myliu, u tai sdiu ia, galdamas apkabinti, glausti prie savo irdies. Myliu ir laukiu, k tu
man pasakysi?
Alius igirdo, kaip smarkiai pradjo plakti Mildos irdis. Jie sdjo susiglaud, irdis prie irdies.
Myliu ir a, Aliau, kad tu inotum kaip labai... Ir jauiu t pat, k ir tu, prisipaino ji, visada
laukiu, nors neinau ar atvaiuosi, visada galvoju apie tave, labai tavs ilgiuosi... Tu net
nesivaizduoji, k man reikia tavo odiai. Myliu tave ir mylsiu vis gyvenim...

19.
Studentas Darius tik po liepos pirmosios pasirod miestelyje. Nei iemos, nei pavasario atostog jis
nebuvo parvaiavs. Jam su draugu, paskutinio architektros kurso studentams buvo patiktas labai
atsakingas projektas ir visos atostogos prajo prie iekojim, brini ir darb.
Kai pagaliau darbai buvo baigti, konkursas laimtas, tada Darius galjo vaiuoti namo pelnyt
atostog.
Po kelions gerai isimiegojs, jis aplank draugus, kaimyn vaistinink Robert ir vien vakar
pamats, kai Milda parjo i darbo, atjo pas j.
Labas, Mildute, linksmai pasisveikino, kaip laikaisi? Seniai bemaiau.
O, Darius, kaip malonu matyti, nudiugo Milda
Ar tikrai? O a bijojau ueiti, galvojau, gal umirai.
Taip ilgai nesirodte, galima buvo ir pamirti, bet a nepamirau. Kur buvot prauvs? Praom

toliau, praom sstis, pakviet Milda, su juo atjusi prie stalo.

A irgi nepamirau. Prieingai, nors ir buvau labai uimtas, bet vis apie tave galvojau, rpinausi,
atsisdo Darius. Buvau ir gimnazijoje, ir mokytoj seminarijoje, aplankiau kelet mokykl, deja
niekur joki lengvat netaiko. Visur mokesiai ir nemai... Bet iaip su atuoni klasi paymjimu
bet kur stoti bt nesunku.
A jau palaidojau visas viltis baigti kada nors gimnazij, atsiduso Milda. Jei anksiau dar
pasvajodavau, tai dabar... prisimin ji Ali.
O tu kuo toliau, tuo graesn. Neinau, ar tai dl to, kad ilgai nemaiau, ar i tikrj labai
pagrajai, pusiau rimtai, pusiau juokais neikent jos nepagyrs Darius.
Ai, js niekad negailit ger odi moterims. inot, kas joms patinka.
Bet kad tai gryna tiesa, tvirtino Darius, n kiek neperdedu, sakau kaip yra ir net negalvoju, ar
patiks kam tai, ar ne.
Papasakokit geriau, kaip jums sekasi studijos? pasuko prie rimtesns temos Milda. Po atostog
juk prasids paskutinieji mokslo metai. Po met jau bsit diplomuotas architektas. K veiksit, kai
baigsit studijas?
Pirmiausia tai smagiai ilssiuosi, juoksi Darius, o paskui kibsim darbus. Ateityje laukia
daug plan...
Kuo nuoirdiausiai linkiu skms, palinkjo Milda, tada turbt ia pas mus miestelyje niekada
nepasirodysit?
Jeigu bt kas laukia, visada rasiau laiko, elmikai velgdamas Mild pasak jis ir
nusiypsojo.
Negi nra kas laukia? nusistebjo ji.
Jei turi galvoje tvus, ses, tai savaime suprantama, bet a noriau, kad ir tu mans lauktum. Ar
lauksi, Milda?
Visada bsit mielas ir laukiamas sveias ms namuose, isisuko nuo tiesaus atsakymo, kada tik
ia bsit, nepamirkit ms aplankyti. Bus malonu jus matyti.
Ir tai neblogai, bus drsiau ueiti. A ir dabar turiu drs pasilym, vl ypsosi Darius.
Pasirodo Roberto vestuvs vasar. Kai buvau ujs aplankyti, pakviet ir mane. Ne tik vestuves, bet
ir pajaunius. Pamerge liep pasirpinti paiam. Sutik, Mildute, bti mano pamerge, tai bent
pasiaustume. Argi ne puiki i ms pora?
Tai kad a jau pasiadjau... nusijuok Milda.
Kam pasiadjai? net isiiojo Darius i nuostabos.
Roberto pusbroliui Aliui.

 A, tai tas pats... prisimin Darius Naujus metus, tada viskas aiku ir man nebra ko tiktis. Jis ir
ia greitesnis u mane.
Nra ko nusiminti, matydama kaip nusimin Darius, pasak Milda, pasitikkit Robertu, jis pats
suras jums toki pamerg, kad diaugsits, jog a negaljau.
Jei biau inojs, biau i karto atsisaks eiti pajaunius. Kai pamerg patinka, tada taip, kitu
atveju vestuvse geriau bti paprastu sveiu. Vestuvs vestuvmis ir palieka, tai didel ir linksma
vent ne tik jauniesiems, bet ir sveiams. O js, pasirodo, su Roberto pusbroliu danai susitikinjat,
susimsts pasak Darius, sakyk tiesiai, Mildute, js draugai? Patikk, man labai svarbu tai inoti.
Klausiu ne i smalsumo.
Kaip ia pasakius...
Uteks, nieko daugiau nereikia, viskas aiku, nutrauk Darius Mild. Jau nuo pernai Naujj
met turjau susiprasti, kad nra ko puoselti vili, o dabar pasitvirtino abejons. Prisipainsiu, labai
daug galvojau apie tave, kriau planus. Maniau baigsiu studijas, bsiu laisvas, sieksiu rimtos
draugysts, meils, bet dabar jau metas viskam padti tak.

20.
Danut neatsisak minties susitaikyti su Aliumi. Atvaiavo atostog tvirtai pasiryusi j susigrinti.
Net buvo susidariusi mayt plan. Liepos pabaigoje jos gimtadienis. Ji prikalbins mam ir tt
suruoti ta proga arbatl. Pasikvies truput svei, aiku jaunimo, na ir btinai Ali.
Tai bus puiki proga su juo susitikti ir pasinekti. Prisiminusi, kaip jis pergyveno, kai juodu isiskyr,
Danut n kiek neabejojo, kad Alius bus laimingas, galdamas vl su ja bendrauti. Padraugaus dar
por meteli, kol ji baigs gimnazij, o tada ir apie vestuves bus galima pagalvoti.
Apie tolimesnius mokslus ji jau nebegalvoja. Norint baigti auktj dar penki metai studij. Miesto
gyvenimas be gryno oro, be tinkamo maisto, grietas reimas eimininks namuose, dienos
auditorijoje, bibliotekoje, paskaitos, sesijos nebe jos sveikatai...
Ir kam visa tai? Kad baigus galtum savarankikai gyventi? Itekjusi u Aliaus argi ji nebus
savarankika? Niekas netrukdys jai gyventi ir tvarkytis gyvenimo pagal savo principus. Gyvens
apsupta gamtos, mylima, gerbiama, viskuo aprpinta, bus Aliaus mona, jo vaik motina. Argi ne tas
pats laukia vis, kad ir baigusi auktuosius mokslus moter? Nuo to niekur nepabgsi.
Jos jau viskas imtus kart apgalvota, apsvarstyta, dabar belieka tik susitikti su Aliumi. Bet kaip j
pamatyti? Na, laiko dar yra. Sekmadieniais, tikriausia, bna miestelyje. Galima bus pasidairyti
gatvje, ueit krautuv. Reiks gal paprayti Mildos, kad pamaiusi j, kuo skubiau pranet. O gal
parayt laikel su kvietimu? Danut vis galvojo, rpinosi, o sutiko Ali visai netiktai, paprast dien
miestelyje.
Ji jo pas draug, kai pamat prieais dviraiu atvaiuojant Ali. Pamats Danut, jis sustabd dvirat,
nuoko nuo jo ir prijo ariau.

 Kaip gerai, kad tave pamaiau, apsidiaug Danut, dabar jau nereiks sukti galvos, kur tave
sutikti.
Norjai sutikti? nusistebjo Alius. O kam a tau reikalingas?
Noriu pakviesti tave savo gimtadien.
Tikrai?
inoma, patikino Danut, ar jau pamirai, kad liepos dvideimt septintj mano gimimo diena.
Kadaise t dien man atnedavai puokt ramuni...
Daug vandens nutekjo nuo to laiko, bet a nepamirau. Graios ir mielos buvo dienos. Kas galjo
pagalvoti, kad i j liks tik prisiminimai... Ilgai dl to kentjau...
Dar nevlu visk atnaujinti, bet ia ne gatvs kalba. Kai atvaiuosi mano vent, daugiau apie tai
pasineksime. O dabar diaugiuosi sutikusi, lauksiu atvaiuojant.
O kada konkreiai?
Dvideimt septinta treiadienis, vsim etadien. etadien per pietus, dar patikslino Danut.
K veikei iandien miestelyje? tarp kitko dar paklaus.
Turjau reikal valsiuje, dabar vaiuoju namo, darbai laukia.
Tai nepamirk, lauksiu. Mums reikia btinai susitikti.
etadien, kai buvo susirink beveik visi sveiai, pasirod Alius. Jis teik didiul puokt ramuni
Danutei, papildydamas kolekcij gli, kurios buvo pamerktos graias vazas, stovinias ant
specialiai tam pastatyto stalelio.
Danut padkojo u gles ir kritikai nuvelg Ali.
Tamsiai mlynas kostiumas, rausvas kaklaraitis, sniego baltumo markiniai graiai irykino stipriai
nuo sauls degus veid ir tamsiai pilkas akis. Juodi antakiai ir tanks, krentantys ant kaktos, plaukai
iek tiek nublukinti sauls, auktas gis ir sportika figra dar j pana daugiau inteligent nei
ems myltoj, kinink materialist.
Kokia buvau kvail, pagalvojo Danut, tiek met ignoravau tok vaikin. Kaip gerai, kad
iandien jis ia ir bus galima tom kvailystm padaryti gal.
Mildos nebuvo. Ji nujaut Danuts ketinimus ir nenorjo trukdyti jiems isiaikinti. Vieni du jie gals
laisviau pasinekti. Danutei, inoma, tas pats ar Milda bus ar ne, bet Aliui gali bti nepatogu, jeigu jis
nort susitaikyti su Danute. Ypa po to, kai jis Mildai prisipaino meilje.
Ji nutar nedalyvauti ventje, o dingst sugalvojo visai paprast: Negaliu, neateisiu, labai skauda
galv, blogai jauiuosi, labai atsipraau.
Kai silinksmin sveiai pakilo nuo stalo ir ijo okti, Danut pam Ali u rankos ir pakviet

sstis.
Dar kart dkui u gles. Jos u visas graesns, prisimeilindama pasak Danut.
Kaip paprastai, tai tavo mgstamos ramuns, atsak Alius, o kodl iki iol nra Mildos? Ar ji
neateis? paklaus, kas jam labiausiai rpjo.
Skundsi, kad skauda galv. Neketino ateiti.
tai kaip? O a vis laukiu, kada ji pasirodys.
O tau tos ramuns nieko nesako? nekreipdama dmesio, kad Alius susimst, kalbjo Danut.
Man labai primena laikus, kai mes buvom tokie artimi. Kaip ia atsitiko, kad mes taip ilgam
isiskyrme?
Na, k gi, tu ivaiavai gimnazij, ipuikai, susiradai geresni. Kam tau tas bernelis lauk
artojlis?
Visai ne taip, paprietaravo Danut, a tik norjau, kad ir tu mokytumeisi. Mokms kartu
mokykloje, galjom kartu mokytis ir gimnazijoje. Kodl nesiekti daugiau ini, jeigu yra galimyb.
Ne tai, kad norjai, tu tiesiog reikalavai to, kas man visa irdimi nepriimtina, patais j Alius,
tiek met zulinti gimnazijos suol, nematyti ems, aliuojani lauk, sodyb supani medi,
gandralizdio ant darins stogo, utekanios sauls... Negirdti vieversio ir kit paukteli
ulbjimo... Neitveriau n vien met.
Bet juk visa tai galima buvo rasti ir baigus gimnazij. gytos inios dar niekam nepakenk.
Tik kai kurias ten gytas inias galima pritaikyti ems kyje.
Kiek garsi ems kio specialist, agronom, kvedi kiuose, dvaruose pirmas inias gauna
gimnazijoje. Pagaliau yra dar ir ems kio akademija Dotnuvoje, kur galima studijuoti ems kio
moksl.
emei ne tiek ini, kiek reikia meils ir pasiaukojamo darbo. Be darbo visos inios nieko vertos.
Kas dirbs em, jei visi bus mokslininkai?
Mes ir vl ginijams, o kam to reikia? vl taikiai praneko Danut, turiu prisipainti, kad per
tiek met a irgi labai pasiilgau gamtos. Nepatinka man miesto gyvenimas, ne viskas taip grau ir
gimnazijoje. Kaip noriau, kad grt tie laikai, kai buvome draugai... Kalbdavom, ginydavoms,
diskutavom, bet buvom kartu. Kaip atsitiko, kad taip nutolome vienas nuo kito? Tikiuosi, kad ne
viskas taip jau beviltika... Kaip noriau susigrinti tuos prajusius laikus...
O kaip juos susigrinsi? Tokie dalykai nemanomi, abejojo Alius.
Labai paprastai, nemat nieko nemanomo Danut, mums tik reikia umirti ms nesantaik,
susitaikyti, niekada daugiau nebesipykti ir niekada daugiau nebesiskirti.
Kaip neisiskirsi? Juk po atostog tu ir vl ivaiuoji gimnazij, nesuprato Alius.

 Viso labo liko tik pora meteli. Susitiksim per atostogas, galtum ir pats atvaiuoti miest
retkariais. Pagaliau, svarbu, kad inosim, jog mes vienas kitam reikalingi, kad lauktume vienas kito
kaip ir anksiau.
Ms tik nuomons isiskyr, o mes nei skyrms, nei pykoms, todl nematau reikalo ir taikytis,
patyljs pasak Alius. Abu pasirinkom tok keli, koks mums atrod priimtinas, o mes kaip buvom
taip ir likom draugais. A ant tavs niekada nepykau.
Kaip suprasti? nelabai aiku Danutei, tai tu man atleidi? Mes vl pora? Artimi draugai kaip ir
anksiau?
Taip, o dar ko gero ir susigiminiuosim.
Kokiu bdu? visai pasimet Danut.
A myliu Mild, ji man irgi neabejinga. Kai baigsis vasaros darbai, atsiras laisvesnio laiko, kelsim
vestuves.
Danut neteko ado. Po minuts tylos ji vos itar:
O a buvau tikra, kad tu dar tebemyli mane...
Beje, a jau eisiu, pakilo nuo sofos Alius, reikia usukti pas Mild, suinoti, kokia jos sveikata.
Gal kas rimto atsitiko, gal reikia mano pagalbos? Sudie, Danute, padav rank, ai u vaies ir
iki pasimatymo.

21.
Mildute, palauk, pasinekti reikia, kai Milda po vakariens jau ruosi eiti miegoti, sulaik j
motina. Ruden tu jau iteki, o man k daryt? paklaus motina, kai dukra atjusi atsisdo prie jos
ant suolo.
Kodl, mama, mans klausi? nustebo Milda.
O ko man daugiau pasiklausti? Argi tu man ne dukra?
Taip, bet tu nedanai klausi mano patarimo. Pati savo galva sugebi tvarkytis.
Tai tas ir yra, kad nebeinea mano galva, prisipaino motina, ar tekt man u Stanislovo ar ne?
K tu pasakysi?
Ach tai kas, nusiypsojo Milda, ia tai a tikrai negaliu patarti. Mama, pati galvok.
Anksiau lyg ir buvau apsigalvojusi netekti, bet dabar, kai tu mane palieki...
O pas mus, mama, ar nenortum gyventi? maloniai paklaus dukra. Alius sak, jei tik tu
nortum, tai vietos utektinai.

 Ne, vaikeli, papurt galv Morta, jei biau viena, o dabar dar yra vaikas. Ten jo abu tvai ir a
su vaiku... Pati pagalvok, kaip atrodys? O kai ateis laikas lankyti mokykl, Aidui bt per toli
vaikioti.
O kaip mamai tas Stanislovas? Ar patinka jis tau nors kiek? Atrodo, kad jis gerokai vyresnis u
tave.
Patinka, nepatinka, ar tai tokiame amiuje turi reikms? iaip mogus, atrodo, geras, darbtus, su
juo, man atrodo, bt galima sugyventi.
Gal ir neblogai bt, beveik pritar pagalvojusi Milda.
Tagi ir a sakau. Visas mano pragyvenimo altinis tai karv, o kaip nesakyk, man vienai su karve
sunku. Vasar toli ganyklos, ruden reikia irti ieno, pakrat iemai. Kai tik bda tai pas Breives,
net nebepatogu kiekvien kart kaulyti. Nebereikt j prayti, bt vyras, bt kas pasirpina.
Tai jau taip. A danai pagalvodavau, kad mamai sunku.
Jei gerai su Stanislovu sutartume, man bt ymiai lengviau. Jau vien kiek malk reikia iemai...
net nusipurt, pati inai, kiek j per iem sukrenam. Krenk nekrens, vis tiek alta. Ne tik per
langus, bet ir per sienas vjas ir altis kaip per rt eina. Ko nort, senas lauas nebeulaiko ilumos.
Bet ia, mama, pati sau eiminink, niekas nekvarina galvos. Kai iteksi, bus jau eima, atsiras
kitoki rpesi.
A ir taip ten daug laiko praleidiu. Tai paeimininkauju, tai nam sutvarkau, tai skalbiu. Manau, kad
kakaip kitaip nebus. Nerpt nei malkos, nei ienas, nei paarai. Bt kas pasirpina.
Taip, ten namas naujas, sandarus, per iem ilta, nereikt alti. Kai prisimenu, kai ryte atsiklusi
randu ulus vanden kibire, tai net nupurto. Net dabar prisiminus nubga iurpuliai per nugar.
Nra net kaip nusiprausti.
Baisu net pagalvoti apie iem, bauginosi ir Morta, ir tiek, kiek dabar turiu malk, gal uteks iki
Nauj met. Jeigu pasilikti gyventi, jau dabar reikia pradti rpintis kokio nors kuro.
Jei tik inoiau, kad mamai bus gerai, sakyiau tekk ir gana. Ne visada tokia proga pasitaiko.
Praradus, kad netekt gailtis.
Taigi ir a sakau, lengviau atsikvp Morta, kaip buvo ms eima i trij moni, tokia bt ir
dabar. Bet jau eima rpiniausi ne a viena, o dviese su vyru. Manau, kad man vargo turt bti
maiau. Ko gero paklausysiu tavo patarimo.
Tuojau po to, kai tik atoko Mildos vestuves, itekjo ir Morta. Mildos vestuvs buvo paskutin spalio
sekmadien, o Mortos prie pat udin. Kai dukros kraitel isive Alius, u keli dien ir motina
isikraust pas pieninink Stanislov.
Nuo medi byrjo jau paskutiniai lapai, tik uolas tebealiavo. Jis, velniai palinks, apglbs
plaiom savo akom, toliau pasiliko saugoti tui, niekam nereikaling, vieni trobel.


2010 m.

Gaspadorius

1.
Palauk, Danieliau! kteljo auktas stambus vyrikis, pamats kitoje gatvs pusje einant jaun,
koki dvideimt penkeri met vyruk.
Sveikas, dde, sustojo Danielius ir palauk, kol prie jo prijo paauks mogus.
Vyrikis padav rank vaikinui ir jie, pliaukteldami delnais, pasisveikino.
Seniai besimatm, kur vaiktinji? paklaus dd Danieliaus.
Buvau pas draug, tarms pavasar eiti melioracij griovi kasti. Jis jau dirbo por sezon, tai
kalbina ir mane. Dirbti nelengva, bet, per vasar padirbjus, galima usidirbti tiek, kiek bernaudamas
pas kinink per tris metus neudirbsi. Ir iemos laisvos...
K manai daryti?
Neinau. Gal reikia pabandyti kokius metelius? Gal itveriau?
Ten ne pyragai, nelabai pritar dd. Gerai, kad pasitaiko geras gruntas, o kai utaikai, kur
akmenuota arba koks motas buvusio miko, tai vieni akmenys ir kelmai. Duodi, duodi, lieji prakait
ir vis ant vietos. inau, pats dirbau. ia laims dalykas. Jeigu pasitaiko daugiau lygum, tada galima
ir gerai usidirbti.
Tai kaip, dde, sakai? Verta ar neverta prasidti? iemet dar niekur nesisamdiau, vis galvoju...
Palauksiu dar iki Trij karali, o tada jau arba arba...
O a tau suinojau ger viet, pradjo dd apie reikal, dl kurio ir sulaik Danieli. Viename
kyje ieko ne tai kad berno, o tiesiog gaspadoriaus. Nal nuo dvideimt penki hektar ems nori
tokio mogaus, kad tvarkyt k vietoj mirusio vyro. Samdo bern ir merg, paiam irgi tekt dirbti
lauko darbus, bet, pavasariui atjus, dar reikt pasirpinti sja, darbymeiais, derliaus numimu, na
ir viskuo kitu, kur reikalinga kyje vadovaujanti vyrika ranka. Moks dvigub alg. Bsi pavalgs,
aprengtas, apautas ir dar tokius pinigus gausi. Darbas prastas, inomas, nebe pirmus metus tarnauji,
prisiirjai, kaip gaspadoriai tvarkosi. Argi nemoksi ir tu pabt u gaspadori? Su ta melioracija
tai kaip kartais pasitaiko. Na, o ia pats vadovaudamas nepersidirbsi ir udarbis utikrintas.
Neinea mano galva, susimst Danielius, prie melioracijos mans irgi nelabai traukia, o ia
vl... Kaip bernu tarnauti inau, o kaip gaspadoriumi bti, dar nepasitaik, nusijuok Danielius.
Tai sakai dvi algas?
Taip sak.
Tai bent udavei man galvosk, dde, vis dar abejojo Danielius.

 O ko ia daug galvoti? Reikia pamginti ir gana, drsino dd. Mokestis neblogas, o pats
eimininkaudamas, jei nebsi kvailas, kok pr ar kit on pametsi... Daug negalima, bet dl
tabokos pasidarysi. Toks kis... Tiek visokios naudos, nubyrs ir paiam. Nal yra mano kma,
kriktijom pusbrolio vaik, gerai sutariam. U tai ir papra, kad paiekoiau gero mogaus. Taigi a
ir pagalvojau, kodl tau neapsimus? Tu man irgi gimin, kaip ne kaip sesers vaikas. Nepadarytum
juk man gdos? Jei ia tavs nebiau sutiks, biau js namus pasinekti.
K dabar daryti? nesiryta Danielius.
Vaiuojam ir gana kuri nors dien apsiirt. Nr ko ilgai laukti, o tai ko gero gali kas nors kitas
suinoti. Kai tik suinot, tai atsirast ne vienas, kuris nort pasilakamyti geros algos ir vietos ant
piln aruod...
Reikia dar su tvais pasitarti. K jie pasakys? nieko tikro nepasak Danielius.
Pasitark, pasitark, sutiko dd ir vyrai isiskyr.
Dd nesnaud. Neilgai trukus, vien dien i ryto, pasikinks arkliuk lajas, jis tik braukt ir
atvaiavo miestel pas Danieli.
Tai vaiuojam, jeigu nepersigalvojai? Nra ko atidliot. Reikia paiam apsiirti ir pat save
parodyti, irsim, k pasakys.
Gerai, pagaliau sutiko Danielius, galva nenutrks, o iki Trij karali laiko dar yra.
Atvaiavo gerokai po pusryi. eiminink aukta, stambi, rykiai raudono veido, koki
penkiasdeimties met moterik su sveiais pasisveikino be ypsenos ir, pakvietusi vidun, papra
sstis.
Tai va, atveiau parodyti, kok gaspadori tau suradau, tik atsisds, pradjo apie reikal dd.
Vaikinas darbtus, nei geria, nei rko, siningas, ko labiausiai reikia prie tokio darbo, taip pristat
jai dd Danieli.
Nal dd gerai painojo, o Danieli ji pasiirjo kritikai, liai velgdama jam veid su
neslepiamu nepasitikjimu.
Per jaunas, kaip kirviu nukirto moterik, koks i jo gaspadorius? Piemuo ir tiek, tokio n
eimyna neklausys. Tokiam darbui reikia stolno, patyrusio mogaus.
Bet svarbiausia siningo, pabr dd. Ateis koks patyrs, senas vilkas, pus tavo naudos
nugvelbs, niekaip nepatikrinsi. O ia vaikinas padorus, dar nesugadintas, be to ne toks jau ir jaunas,
po kariuomens...
Dde, nepirk. Netinka, tai netinka, galim vaiuot namo, dar nevlu, gausiu darbo ir kitur,
nutrauk dd Danielius.
Toks ambicingas jaunuolio pasakymas, truput palenk nal.
Nepasakysi, kad jam jau tiek met, jau velniau pasak ji, bet ir js patys mane supraskite.

Nesinori atiduot k bele kokias rankas. Kas tiesa, tai tiesa... Bijau, kad nepasitaikyt koks sukius ar
plevsa.
Tai a ir sakau, vl sujudo dd, visoki suki ir apgavik kiek tik nori, o gero mogaus
paiekoti reikia. Jei jau paadjau surast, tai bet kokio nesilysiu. Geras, dor tv vaikas, rimtas
darbininkas. Jei pats dirbs, tai ir eimyna neatsiliks. Ne pirmus metus pas kininkus tarnauja, darb
ino, moka, dirbt netingi. Jeigu ia nesutarsit, ne bda. Gero darbininko visi ieko... O pagaliau,
melioracij draugai kvieia. Bet ko ir jie nenori priimti savo kompanij, reikia darbtaus.
O k pats pasakysi? kreipsi nal Danieli, ar nebus sunku paiam? Ar gerai apgalvojai, kokia
atsakomyb laukia? Moksiu didel alg ir man negaila. Jei gerai tvarkysiesi, dar pridsiu. Ms
ems geros, nei per lapios, nei per sausos. Kai buvo gyvas amin atils vyras, gerus derlius
uaugindavo, tursiu su kuo palyginti.
A nebijau, darbas man inomas, atsak jai vaikinas, jei uteks arkli, padarg, uteks sklos...
Reikia tik parinkt tinkam viet, nesusivlinti su sja. Apsjus gerai patrtus laukus, belieka laukti,
kokie bus metai. Jeigu metai prasti, joks gaspadorius stebukl nepadarys, na, jeigu geri, visk laiku
padarius, galima io to tiktis.
Tiek jau to, nusileido nal, reikia pabandyti kokius metelius. Vyrukas, atrodo, nekvailas. Jeigu
kaip, tai kitiems metams iekosiu geresnio, o dabar slinkits ariau stalo, pavalgysim pietus. Po piet
pasikinkysi kur nors arkl ir galsi parvaiuot namo. Pasiimsi, kas paiam reikalinga, ir vakarienei
gri. Nuo ryt dienos tu jau ia bsi gaspadorius.

2.
Pirmieji metai Danieliui buvo lemtingi. Vasara pasitaik grai, viskas gerai uderjo, derliui nuimti
orai buvo palanks. ienas, ko niekada nebuvo, vos tilpo alines, bulvi ir darovi, kurie nesutilpo
rsius, ukas du didiulius kapius, o idiovint grd pilni aruodai.
eimyna i karto pasiaipydavo i tokio jauno gaspadoriaus, bet, kai Danielius prie vis darb vis
priekyje ir dirba i peties, nra kada aipytis, reikia tik irt, kad neatsiliktum. Prajus nekuriam
laikui, samdini tarpe buvo pripainta Danieliaus virenyb ir j niekas jau nebedrso kreiptis vardu.
Niekas jo jau nebevadino Danieliumi, bet gaspadoriumi.
Po klimo tik dal grd pardav ydeliams, o didesn dal, pasitars su eimininke, paliko
pavasariui. Pavasar ive tiesiai Lietk, ten visada didesns kainos.
Kai buvo parduoti grdai, Danielius gavo imt lit dovan, o kai atjo Kaldos adt dvigub
alg. Kald ventms nal nepagailjo pavirio ir Danieliaus tvams. Kai jis vaiavo j aplankyti,
liep nuveti por mai rugini milt duonai, vieios skerdienos, rkyt laini, por rinki
deros, puodyn lydyt tauk su kresnomis ir viln kojinms bei pirtinms.
Ar liks kitiems metams Danielius, ar ne, toks klausimas net nekilo. Po toki skming met, savaime
suprantama, kad jis dirbs ir toliau. Jeigu pernai nal dar abejojo, ar imti j u gaspadori, tai iemet
ji pati papra.

 Pasilik, Danieliau ir kitiems metams. Praj metai parod, kad mes visai neblogai sutarm. Gal ir
kitais metais taip seksis, ir nieko nelaukdama m tartis, kokie darbai laukia iem.
Teks kuri nors dien tau vaiuoti girininkij nupirkti kok por kvartal sausuoli malkoms,
lyg jau bt gavusi Danieliaus sutikim, dalykikai m dstyti eiminink, kai mikas bus ipirktas,
tada, iek tiek nukritus aliui, bus galima pradti darb. Dabar, kai nra kas veikti, vyrai vakarais
eina panius vyti.. dar nusijuok ji.
Panius tegu veja piemuo, o mes su Nikodemu tursim kito darbo. Reikia gerai paruot rankius
miko darbams. Reikia gerai isigalsti pjklus, kirvius, sutvirtinti pakinktus. Didelis ir sunkus darbas
laukia, tai atsak Danielius. eimininke, tik irk, kad bt gero apavo, ilt aut ir pirtini,
dar perspjo jis.
Pati inau, ne pirmi metai. Argi ko trko pernai? Jau seniai po truput ruoiu.
Kaip pernai, taip ir iemet viskas prasidjo nuo miko darb. Darbas prastas, nelengvas, bet gerai
pasiruous, galima ir j veikti.
Danielius jau tvirtai sijaut savo vaidmen. Vis vadinamas gaspadoriumi, jis ir pats pasijuto juo
ess. Jis valdingai, pasitikiniai vadovauja visiems darbams, moka pareikalauti i samdini, kur
reikia ir bals pakelia, kur reikia ir pats nusileidia. Kaip ir pridera gaspadoriui, Danieliui vis rpi,
kain kokia iemet bus vasara? Pernai pasitaik labai gera, o iemet, kain dar kaip bus? Per
prajusius metus jis daug ko imoko ir pavasariui jis jau turs ger patirt, j pritaikys, kad ir kokie
pasitaikys metai.
Darbavosi Danielius metus, kitus, pasiliko ir tretiems, bet kuo toliau, tuo darsi sunkiau. O tai dl to,
kad anksiau buvusi veikli ir stipri eiminink, pradjo apsileisti. Kit kart lyg ir nieko, smagi, guvi,
anksti atsiklusi vikriai sukasi prie peiaus, visk padaro laiku, o kit kart keliasi vlai, kakokia
mieguista, nusivlina su pusryiais. Saul jau bna auktai, kai eimyna pagaliau ieina laukus.
Danielius nesitveria savam kailyje, kad taip veltui gaitamas laikas.
Bna ryt, kai eiminink ir visai nesikelia, skundiasi, kad negaluoja. Tada tarnait visai dienai lieka
namuose prie ruoos ir gyvuli.
Gal, eimininke, vaiuok pas daktar, ar k? neapsikents sako Danielius. Ne i gero vis
negaluoji. Kai liga simes, tai n vaistai nebepads.
Praeis ir be daktaro, nesutinka eiminink, tik prasidk su daktarais, tai galo nebus. Man ir taip
jau geriau.
Pas daktarus ji n negalvoja vaiuot, bet vietoj to, ji vis reikalauja i Danieliaus, kad namuose visados
bt alaus.
Danieliui prisidjo dar naujas darbas. Jis kartas nuo karto daro al. I pradi jam ir paiam buvo
domu. Norjo imokti i eimininks, kaip padaryt ger al. K jau k, o jau al ji padarydavo ger.
Kai Danielius ir tai imoko, eiminink ir ia nebesikia. Vienas alus baigiasi, Danielius daro kit.
Reikia irt, kad bakut niekada nebt tuia.

 Geruose namuose visada turi bti alaus, sako eiminink, maa koks mogus pasitaikys. Reikia
turti kuo pavaiinti. Ko nepasidaryt? Jau kelinti metai, kai uauga gras mieiai...
Kaimynai ino, kad pas nal visuomet yra alaus. etadieni vakarais, sekmadieniais, o kai kada ir
viduryje savaits svei pas j netrksta. Kai tik pasirodo pirkioje svetimas mogus, eiminink ir
aukia:
Ei, Danieliau! leisk alaus, mogus atjo.
Danielius atnea ir pastato uzbon alaus ant stalo. eiminink pripjausto laini, svogn ir su visa
lentele atneusi padeda ukandai. Vyrai nekuiuodamiesi geria al i stiklini, pirtais ima nuo
lentels laini su svognais, ukanda. eiminink nuo j neatsilieka, geria kartu su vyrais.
Danieliau, ateik ir tu! Igersi koki stiklin, kvieia eiminink, bet Danielius nebeina n artyn.
Anksiau, bdavo, ir jis prisda prie vyr. Kart gal daugiau pam, visas apsine, susvaigo galva, o
kai nujo kamarait leisti alaus, neilaik vols ir vis al ileido ant ems. Nuo to karto jis
prisiadjo, niekada daugiau nebegerti. eiminink gi geria kartu su vyrais, po vakariens dar imeta
stiklin, kit ir, net nenukrausiusi stalo, krenta guol.
Nemaai prajo laiko, kol Danielius perprato eimininks lig. Ji paprasiausiai pasigeria. Kai vakare
igeria maiau, tai ryte atsikelia anksiau, valiai ruoiasi prie plytos, o kai paima daugiau, tai ilgai
guli, skundiasi skaudania galva, pagirioja. Gerai dar, kad kada ne kada atsiklusi dar randa alaus,
tada igrusi por stiklini, visa raudona, uburkusiom akim eina prie peiaus ir nors pavluotai, bet
pataiso eimynai pusryt. Bet bna, kad lapiu rankluosiu apsivyniojusi galv, drybso iki piet, o tai
ir per vis dien.
Danielius pasibaisjo, bet k jis gali padaryti? Svetimas mogus, pasamdytas tvarkyti k, jam
daugiau niekas neturi rpti. Pagaliau, ar jam ne tas pats, k eiminink veikia? Ar dirba ji, ar guli,
valgo ar geria. Koks jo reikalas? Po teisybei, jam ir skstis nra dl ko. Valgyti pagamina jei ne
eiminink, tai tarnait. Jis pamaitintas, apskalbtas, alg gauna, kaip suderta. Dar ir su magaryiom.
Bet vaikinui rpi, kas bus, jeigu eiminink ir toliau taip elgsis? kyje neutenka vien tvirto
gaspadoriaus, reikia ir geros gaspadins. Abiem dirbant ivien, ranka rankon, galima dar io to
pasiekti, bet, jei vienas katras laidokauja, vis tiek anksiau ar vliau viskas turi lugti.
Pasirodo, eiminink jau seniai girtuokliauja, bet, kai mir vyras ir ji liko viena bdos prispausta, dar
prisilaikydavo. Dabar gi, matydama, kad kis gerose rankose, vl paleido vadias.
K ji sau galvoja? Ar kad visada taip gerai seksis? Pasitaikys dar visoki met. Gyvendamas taip kaip
dabar, su ia diena, k veiksi, kai derli idegins sausra arba supdys lietus? Kaip tada isikapstysi
neturdamas pasidjs keleto lit juodai dienai? Dabar ir tai, kai ateina laikas usimokti mokesius,
atsiskaityt su samdiniais, pirkt tras, ipirkt mik, ne taip jau daug lieka. Tuos, kurie lieka irgi
neaiku, kur ji deda... Kai kis nusigyvens, jis gaspadorius liks kaltas, nors taip siningai ir
atsidavusiai dirba. Taip kaip sau.
Paskutiniai metai, daugiau nebesiplysiu, dav sau od Danielius. Jeigu taip daro, tegu
pasiieko tokio pat girtuoklio kaip ji pati. Kol metai nesibaig, negi eisi visk paliks? Reikia ilaukti
Kald, atsiimti alg. Kol ateis Kaldos, reikia dirbti neatidliojamus darbus.

3.
tai reikia parduoti bekon. Gyvulys jau veime, stovi katuke ir ramiai sau kriuksi. Nuveti ir
parduoti galt vienas Danielius, bet su juo kartu btinai vaiuoja eiminink. Neirint to, kad vakar
buvo sekmadienis ir ji iki vlumos prasdjo su vyrais prie alaus, atsikl anksti. Truput ukando ir
n nesipraususi skubiai rengsi ieiginiais, sdosi priekyje katuko ant lentels prie Danieliaus ir jie
ivaiavo dar su tamsa.
Jau auo, kai Danielius su eimininke pasiek geleinkelio stot. Atrodo, jie ivaiavo nevlai, bet prie
vagono jau rado nema eilut veim su viegianiais ir kriuksiniais sutvrimais.
Priimint pradjo tik nuo deimtos ir, kol jie sulauk savo eils, atjo ir dvylikta. Ryte maai valgiusi,
eiminink praalko ir, tik gavus pinigus u par, liep Danieliui vaiuot arbatin. ia ji usak
gerus pietus abiems, dar por buteli alaus ir pusbankiuk degtins. Prie praddama valgyti, nal
pripyl du stiklelius degtins ir vien i j pastat prieais Danieli. Jis pirm stiklel igr, o antro
atsisak.
Bet ia ne bda. Sugrov kaip mat atsirado. Prie j staliuko prisdo kakoks eimininks pastamas,
dar atsirads kaimynas irgi prisitrauk kdut prie j staliuko. Jis taip pat pardav bekon, tik truput
vliau u Danieli.
Vyrai pasiauk yd ir kiekvienas nuo savs papra degtins, alaus ir ukandos. Prasidjo
bankietas parduot bekon garbei. eiminink maai bevalg tik postringavo su vyrais ir gr
degtin kartu su jais n kiek neatsilikdama.
Danielius kiek kart buvo usimins apie namus, bet niekas jo nenorjo girdti. Kai buvo igerta
atneta degtin, vyrai usak kit, o eiminink dar nuo savs. Visi gr toliau... O po to dar ir dar po
pusbankiuk, kol pagaliau pakil vyrai vos bepastovjo ant koj.
Vyrai kaip vyrai... Jie nors ir silpnai, bet dar laiksi ant koj, o jau eiminink visikai suglebo ir
sukniubo ant stalo. Kiek Danielius j tuzgino, purt u pei, apkabins per liemen, kl nuo stalo ir
stat ant koj niekas nepadjo. Visai nesusivokdama kur esanti, nepakeldama galvos nuo stalo,
visaip judinama ir tampoma, ji pagaliau neilaik ir paleido plai srov i po sijono, priedo dar
drioksteldama susikaupusiom dujom.
Per vis arbatin nutekjo putojanio, garuojanio skysio srov. Sustojo tik prie dur, sudarydama
nema bal. Kiek tik buvo moni arbatinje, visi pasileido juokais, o prioks ydelis griebsi u
galvos.
Poni Statkuvn! Ui, poni Statkuvn, k ia dabah padahei? Kad tave pehknas, poni Statkuvn,
neikents dar ukeik jis, peh vis kambah nutekjo...
K man su ja dabar daryt? visai pasimets klausia Danielius kaimyno, kuris su visais kvatojosi
susims u on. Juk ji visai kaip negyva. Kaip a j pargabensiu namus?
O gi katuk, kur j daugiau dsi? pasil ieit kaimynas, apstojs juoktis. Ji juk jokiu bdu

nepasds, dar gi ant lentels. Ikris i rat, dar usimu. Tursi bdos...
Tai bk geras, padk man. Vienas a niekaip nesusidorosiu.
Dviese su kaimynu, pam eiminink u paast, pakl nuo stalo ir varvaniu sijonu ivilko i
arbatins pro duris laukan. Atitemp iki veimo, iaip taip bruko j paro pridergt katuk ir
udeng gnia, kad nesualt.
Pats Danielius sdosi priekyje ant lentels ir taip partarkino eiminink namo. Visiems namikiams
buvo daug juoko, kai pamat, kad Danielius vietoj paro parve eiminink.
Abu su Nikodemu itrauk eiminink i katuko, ikl i rat ir dar band statyti ant koj. Kai i
visai jomis nesirm, tai toki kaip buvo lapi, su visu puspaliu ir skarele ant galvos, su everykais
ant koj atitemp pirki ir paguld josios lov.
Pabudusi viduryje nakties, eiminink dar ilgai guljo umerktomis akimis, stengdamasi susigaudyti,
kur ji yra, kodl lapia, kodl guli apsirengusi, kol pagaliau visk prisimin.
Pirmiausia, atsisdusi lovoje m iekoti pinig po puspalio kienes. Kai juos rado vidinje
kienje, labai apsidiaug. Tada, sugrabaliojusi ir usidegusi lempel, pinigus susiskaiiavo, nujo
prie kibiro, atsigr vandens, grusi prie lovos, nusireng, nusiav batus, upt ibur ir, pasidjusi
pinigus po galva, atsigul. Bet neumigo...
Kaip reiks rytoj pasirodyti eimynai? nedav jai ramybs mintis. Prie kitus, kaip ten bebuv, bet
prie Danieli kako nelabai smagu.
Dl to, kas nutiko arbatinje, eiminink nesuko sau galvos: K ten ydas, isikuops. Bet, kad
parvaiavo katuke, tai jau apsijuok ant visos parapijos.
Geras ir Danielius... Ar negaljo jis kaip nors kitaip patvarkyti? Tyia taip padar, rup... Ivysiu
ir algos nemoksiu, inos, kaip tyiotis i savo gaspadors... Ar maa toki, kurie nort toki viet?
Utenka tik pirtu pamoti... O Danielius kas gi? Toks pat samdinys kaip ir visi kiti... Ko man ia dar
galv sukti? Tegu pamato, kad man ant visko nusispjaut. Kas bebt, a vis tiek palieku ponia, o jie
samdiniai, kurie nuo mans vienos priklauso.
Autant eiminink atsikl pikta ir pasiptusi. Aprk tarnait, kad ilgai miega, nukrapt nuo
peiaus piemen, nors iki pusryi jam nebuvo k veikti, o kai atsikls pasirod pirkioje Danielius,
jau norjo prie jo kibti, bet is, tik j pamats, pats pirmas pareik:
eimininke, pasiiekok mogaus. Pasakau i anksto, nes a jau nebeliksiu kitiems metams. Bsiu tik
iki Kald, kol baigsis metai.
Gali sau drot, nors ir dabar. Nelaikau, piktai atkirto eiminink.
Galiu ir dabar, n kiek nenusigando Danielius, nebereiks daugiau tampytis su girta apsimyusia
boba. Pasiimsi tok, su kuriuo galsi kartu girtuokliauti.
O kas tau darbo? ptsi ir toliau eiminink. Jei nori, gali tuoj pat kraustytis. Man dar geriau,
nereiks n algos mokti.

 Ketini nemokti man algos? pakl bals Danielius. Pairsim...

O k tu man padarysi? kirtosi boba toliau. Neibuvai met, neusidirbai ir umokesio.
Ne dyvai, i tokio mogaus visko gali tiktis, sukando dantis Danielius, o iki iol ar a
nedirbau? Bet k ia kalbt... Kokia pati mlina, tokia ir paios sin. Gali pasilaikyt ant pazvan, a
neprasiu.
Negali inot, kam pirmiau pazvanys, nenusileido eiminink, bet, matydama, kad Danielius
nusiprauss atsine ieiginius markinius, ne juokais isigando.
Ne visi dar ubaigti darbai laukuose, artinasi klimas, reikia skerst lainin kiaul. Be Danieliaus
nebus kam padurti, o ir msos ji pati nemoka taip sudoroti kaip jis.
K ji daro? Per savo kvailum varo i nam tok brang mog, gerai inodama, kad kito tokio
niekada negaus. Negana to, kad taip bjauriai pasielg, taip apsijuok, nedkinga, kad sveik, gyv, su
visais pinigais pargabeno namo, dar puiasi ir kabinjasi prie vaikino.
Kitas bt ikrausts kienes, pams lyg cento... Ir kam pasisksi? Voliojasi girta be smons... Kiek
pragrei, likusius pametei ir po visam... Reikia k nors daryt, kol ia pat namuose tebra, nr ko
laukti, o tai ieis... Tiek tu j daugiau ir bematysi... sumet eiminink.
Palaukusi, kol tarnait ukrusi pei ijo tvart pas gyvulius ir jie liko vienu du, eiminink,
sutramdiusi savo puikyb, m graiuoju kalbinti Danieli.
Danieliau, vaikeli, neieik, nepalik mans vienos, pradjo ji prayti apyverksn, pati neinau,
kas su manimi darosi. Kai prisimenu, kas buvo vakar, tiesiog einu i galvos. Atrodo, kad visi kalti,
nori man blogo, nors gerai inau, kad u visk a tik pati kalta. Kas tiesa tai tiesa, turiu toki silpnyb
prie grimo, nieko negaliu su savim padaryt. Prisiadu, prisiadu daugiau nebegerti, bet, kai pamatau
al, nebegaliu atsilaikyt. Bet kad tu inotum, kaip sunku ant rytojaus pagiriot. Skauda galv, lauo
kaulus, dega viduriai... Atrodo igersiu kiek ir bus lengviau, o kai igeriu, nebegaliu susilaikyt ir
geriu toliau.
Po tokios eimininks kalbos Danielius truput atlgo.
Vis pirma nebereikia daugiau to alaus namuose, praneko jis daug velniau, tokie gras
mieiai eina perniek. Pati apsitruiji, o kaimynams kas? Turi kur ateiti pagerti u dyk ir tiek. Kokia
paiai i to nauda?
Pati suprantu, bet nuo ios dienos bus kitaip. Kad tik dabar po vakarykios kaip nors itveriau, tai
daugiau nebeimsiu n burn. Nebedarysim to alaus... Gerai sakai, miei gaila, pritar ir
eiminink.
Nebus alaus nebus ir grimo. Pati pamatysi.
Gerai darai, vaikeli, kad tu negeri. Negeri ir nepradk, o tai usitrauksi kryi visam gyvenimui.
A, kaip ten bebt, ne jauna, o paiam visas gyvenimas prie akis, dar pamok eiminink ir jie
susitaik.

4.
Tuojau po Kald, prie pat Naujus metus eiminink sulauk netikto laiko. Ra sesuo Marcel,
apie kuri gal jau trisdeimt met ji nieko neinojo. Gavusi laik, eiminink labai nustebo, o
paskaiiusi labai susirpino.
Sesuo ra, kad labai serga ir prie mirt btinai nori su ja susitikti. Pra kaip greiiau atvaiuoti, nes
esanti prie mirties. Laike nurodytas adresas, paaikinta iki kokios stotels vaiuoti traukiniu ir kaip
i stoties pasiekti Kilkinio dvaro kumetyn.
Jeigu dar esi gyva ir myli Diev, susimildama, atvaiuok. Man gyventi, kaip daktaras sako, liko tik
keletas savaii, maldavo sesuo laike, man jau nieko nebereikia, dl savs a nieko neprayiau,
bet lieka dukt viena, nalait tarp svetim. Dl jos noriu kai ko paprayti. A pati anksti likau nale,
viena usiauginau mergait, o dabar turiu j palikti. Dl jos ir drstu auktis tavs, noriu pasitarti,
paprayti tavo pagalbos, nes a pati niekuo nebegaliu jai padti.
Bk gera, atvaiuok, tiek met nesimatm, nors prie mirt pasimatysim, susitiksim.
Atleisk man u visk, k bloga tau padariau, padk man ramiai numirti, ra sesuo.
Kaip dabar nuvaiuot? Nra taip paprasta. Ilga kelion traukiniu... O kaip, atvaiavus reikiam stot,
pasiekt sesers gyvenam viet? T dvar, apie kur laike rao? Tikriausia teks samdyti kok veik i
geleinkelio stoties, o ia dar toks altis , baiminosi eiminink.
Niekada nevaiavus traukiniu, ir ivis, neklus kojos i savo kaimo, tiktai savo miestel turgun ar
banyion, eiminink labai susirpino.
Ne, a viena tikrai nesusidorosiu... Reikia turbt kalbinti Danieli. Gal jis man padt? Su juo bt
visai drsu. Kain, ar jis sutiks? nerimavo moteris.
Rao, kad serga sesuo ir prao greitai atvaiuoti, o a viena bijau, nieko nelaukusi, eiminink
kreipsi Danieli.
Tai, eimininke, turi seser? nustebo Danielius. Niekada nekalbjai.
Daug met ir a apie j nieko neinojau. Ji dabar prie mirties ir aukiasi mano pagalbos. A, po
teisybei, prisibijau tokios kelions. Bijau vaiuot viena traukiniu ir gana...
Yra ia ko bijot? Traukinyje visai taip pat kaip pirkioje. lipai sau vagon, atsisdai ant suolo ir
vaiuoji. Svarbu nepravaiuot tos stoties, kurioje reikia ilipt, drsino j Danielius.
Na, matai, nusigando eiminink, o jeigu pravaiuosiu, k tada daryt?
Tada jau, inoma, blogai, juoksi Danielius, teks psiai grti, kai nuve ne ten, kur reikia. Ir
nema gabal.
Tu jau mane visai nugsdinai. Psti per tok alt? Ne, niekur a nevaiuosiu.

 Duosi kok lit palydovui, jis ir pasakys, kada ir kur ilipti.

O kaip paskui pasiekt t viet, kur ji gyvena? kuo toliau, tuo labiau baidsi eiminink. Ne jau,
viena a niekur nevaiuosiu. Vaiuojam kartu, Danieliau... Bk geras, padk man. U tai a tau atskirai
atsilyginsiu.
Kaip palikti vienus namus? abejojo Danielius. Kol suvainsim, praeis kelios dienos.
Na tai kas? Yra Nikodemas, Onut. Pabus vieni, kol mes sugrim, nieko neatsitiks. A viena tikrai
bijau, o vaiuoti reikia. Vis tiktai sesuo ir dar prie mirties...
Na, jei negaili pinig, galim vaiuot.
Negalima ilgai laukti, nudiugo eiminink, iandien, aiku, nebra kada, reikia susiruoti. Bet
rytoj anksti i ryto ir braukiam. Nikodemas nuve stot. Tai dkui tau, kad neatsisakei...

5.
stot jie atvaiavo laiku. U poros valand turjo ieiti traukinys t pus ir, kai kasoje Danielius
nupirko bilietus, teko dar palaukti.
Prie atvykstant traukiniui, salje atsirado daugiau moni, o po kiek laiko visi ijo peron. Kartu
su jais ir Danielius su eimininke.
Kai su trenksmu pkdamas ir vilpdamas traukinys lk stot, eiminink sikibo Danieliaus
kailini rankov ir nepaleido jos tol, kol lipo vagon. Jie susirado tui kup, atsisdo ir tik tada
eiminink lengviau atsikvp.
Kaip gerai, kad tu su manimi, nuo dios diaugsi moterik, k a biau dariusi viena? A
taip isigandau, galvojau, kad taip kriokdamas tas geleinis vris ulks ant mans...
Vagone buvo ilta ir jie abu atsisagst kailinius, o paskui ir visai juos nusivilko. Turdami laiko
valias, jie isinekjo.
Kodl, eimininke, tiek met nesueidavai su savo seserim? pasidomjo Danielius.
Gal prie kokius trisdeimt ar daugiau met atsitiko ms namuose tokia istorija, m pasakoti
eiminink. Pas tvus mes augom dvi mergaits. A ir trimis metais jaunesn sesuo. Kai man buvo
dvideimt treji, patiko man vienas jaunikaitis. Dieve, koks tai buvo vaikinas... Graus, nebiednas, o
kaip jis man patiko... Kaip a jo norjau... Pirlys m man j pirti ir kart jie abu atvaiavo pas mus
namus. Per vis vakar jaunikis buvo man malonus, lipnus, bet, kai pasirod Marcel, nuo jos aki
nenuleido. Po teisybei, tai a buvau daug prastesn u j. Marcel buvo grai, daili, linksma.
T kart su jaunikiu taip nieko ir nesutarm. U kurio laiko, tv sutiks pirlys, pasak, kad jaunikis
nort Marcs. Tvas n girdti nenorjo: Kaip sau norit, bet a turiu pirma ileisti vyresnij.
Marc dar per jauna, tegu palaukia. Jau galvojau, kad viskas baigta. Kuriam laikui prajus, tas

vaikinas pradjo lankytis pas mane, bet vis vilgiojo Marc. Jai irgi, matyt, jis patiko... Kurgi ne?
Kiekvienai mergelei patikt...
Pavainjo, pavainjo pas mane ir sutarme per v. Petro ir Povilo atlaidus kelti vestuves. Jis
atvaiuoja vis daniau ir daniau, o a jau ruoiuosi vestuvms. Vainju miestel kart, kit matuotis
baltos vestuvins suknels, veliumo...
Buvau neipasakytai laiminga... ia pat ir atlaidai, paruotas vestuvinis stalas, renkasi sveiai,
pajauniai, pamergs deda man ant galvos velium, kaio rtom...
Laikas jau ir banyi, tik kakur dingo jaunikis. Tik k maiau buvo, o kai reikia vaiuot nra.
Nesimato ir Marcels... Pabgo abudu prie pat vaiavim banyi. Dievai ino, kada jie susitar,
bet kam taip iauriai? Per pai vestuvi dien? Galjo dingti anksiau, nebt reikj nei t ikilmi,
nei to veliumo, nei t svei... Bt buv kur kas graiau...
Po iai dienai, kai prisimenu, tai ir nukrato drebulys... Dievas mato, kiek prisikentjau, kiek iliejau
aar, kiek kart norjau pasikart i tos sarmatos... Bijau sakyt, bet man atrodo, kad nuo to karto ir al
gerti pamgau. T pat pirm vakar prisigriau iki ems graibymo. Tam ir tvas su mama tyliai
pritar, matydami, kaip a kankinuosi: Igerk, Kazyte, bus lengviau...
Alaus pas mus niekada netrko, o po t nevykusi vestuvi, bakos neigertos liko. Bdavo, igersiu
kelet stiklini alaus, galva apsvaigsta, pasidaro lengviau ant irdies, tada galiu umigti. Kai tik
prabundu, ima graut ird, paimu vl stiklin, kit ir jau geriau...
Prabgo daug met, itekjau, turjau ger vyr, neblog gyvenim, nors vaik ir nesusilaukiau.
iaip nieko netrko, usimiro tas irdies skausmas, bet pripratimas prie alaus liko. Tvukai mir dar
neseni. Prie mirt vis k man vienai ura, o apie Marcel niekada neprisimindavo. U tok
padarym, kol gyvi negaljo atleisti, bet irdyje, matyt, labai pergyveno. Gal dl to taip anksti numir,
nesulauk senatvs?
O man ir vl irdies skausmas... Tik palaidojau tvus, mir ir vyras. Kai jau vien kart likau nale,
tekti dar kart pabijojau, maniau gyvensiu viena. Pabandiau metelius, kitus, pamaiau, kad valdyti
tok k vienai moterikei per sunku. Ir kam man tas vargas? Taip ir sugalvojau paimti mog, kad
tvarkyt k vietoj mans. iek tiek darbuosiuosi, iek tiek priirsiu, iek tiek igersiu... Taip ir
gyvensiu, kol ateis galas...
I karto, kai js su kmu atvaiavot, a tikrai pabijojau. Netikjau, kad i tokio jaunuolio gali bti toks
geras gaspadorius. O dabar diaugiuosi ir atsidiaugti negaliu. iek tiek apsibarm, bet daugiau to
nebus. Pati pamaiau, prie ko tas grimas gali privesti. Kad tik Dievas duot stiprybs atsikratyt to
prakeikto pripratimo, atsiduso eiminink po tokios ilgos kalbos.
Iklausius eimininks pasakojimo, Danieliui jos pagailo. Jis i ono nemaiomis j pasiirjo.
Kai namuose, tai ji nemaos ems savinink, dar nesugriuvusi, tiesi, apvali, savimi pasitikinti,
valdinga gaspadin, o ia traukinyje atrodo tokia vargana, menka, susigusi bobel, isigandusi ir
pasimetusi, krpiojanti nuo kiekvieno garveio vilpteljimo ir stipresnio rat bildesio, traukiniui
uvaiavus ant iemais nukreiptos bgi atakos. Aikiai matosi, kokia kankinanti jai ta kelion, o
keliauja ji pas besiaukiani, tiek skriaudos jai padariusi seser. Kita jos vietoje gal net nebt

atsiliepusi, o ji vaiuoja, net gerai neinodama, nei kur ir nei kaip j pasiekti. Geros irdies ir dar
nepragrusi sins, prijo tokios ivados Danielius, be reikalo tada a taip ant jos urkiau.
Ateityje reiks elgtis pagarbiau .

6.
Jie ilipo maoje stotelje. Tolliau matsi keletas trobesi ir cerkv su dviem dideliais, geltonai
daytais kupolais. Kiek paingsniav, jie prijo ariau stovjusi ln ir ujo pasiteirauti, ar toli
nuo ia iki dvaro. Matydamas psius keleivius, supratingas ydelis pats pasisil juos nuveti.
Trys kilometrai kelio ir jie vaiavo akmenimis grst dvaro kumetyno kiem. Kumetyno pastatas
buvo i balt plyt, raudon erpi stogu, nemaais langais ir su gonkomis prie jimo. Kiek toliau
stovjo taip pat baltas, pilnas lang, triauktis dvaro rmas.
eiminink susimokjo ydui ir is, apgrs arkl, ivaiavo. Apsitvarkiusi drabu, moterik su
Danieliumi patrauk prie gonk.
Pirma sutikta moterl paklausta, kur gyvena nal Marcel su dukra, nepastamuosius smalsiai
nuvelg ir, nuvedusi juodu ilgu koridoriumi, parod duris.
Pabeld. Jiems duris atidar koki dvideimties met mergina ir pakviet ueiti. Kai paaikjo, kokie
atvyko sveiai, ji pabuiavo moterikei rank, veid ir papra nusirengti. Jos kailinius mergina
pakabino ant gembs prie dur ir tada prijo prie Danieliaus.
Duokit ir js savo kailinius, pakabinsiu.
Vieno kambario butelis buvo varus ir erdvus. Virtuv, kurioje stovjo didel virykl ir apild
patalpas, nuo kambario buvo atitverta balt kokli sienele. Dideli dvigubi langai skleid maloni
vies, o auktos lubos teik jaukum. Bald ne kain kas... Bet visur balta, tvarkinga, iltai prikrenta.
Pakabinusi svei kailinius, mergina pakviet sstis prie stalo.
Mama dabar miega, paaikino ji, per vis nakt n aki nesumerk. Tik dabar neseniai usndo.
A pati irgi nemiegojus...
Kol ligon miegojo, mergina ivir arbatos, ikep kiauiniens. eiminink i krepio im deros,
kumpio, sviesto ir mergina, visk supjausiusi ir sudjusi lktes, padjo ant stalo. Jie visi skaniai
papietavo.
Vos tik spjo pavalgyti, kai i kambario pasigirdo kakoks bruzdesys.
Adeliute, ar tu namie? pagaliau pasigirdo silpnas ligons balsas. Ar ilgai miegojau? paklaus
ir papra, ateik, vaikeli, padk man atsigulti ant kito ono.
Visk metusi, mergina nujo pas ligon, o jai kandin tyliai jo ir eiminink.
Tai ia tu, Kazyte? pamaiusi seser ji diaugsmingai itar. Viepatie, kaip a tavs laukiau,

kalbjo jau silpnesniu balsu ir apsipyl aaromis.

Papurenusi pagalves ir paguldiusi motin ant ono, Adel ijo, palikdama seseris vienas.
Jos ilgai ir tyliai nekjosi ir Adel joms netrukd. Ji nukraust stal, ant blstani arij dar umet
malk ir ugnis i naujo usiliepsnojo.
Tada ji iltu vandeniu sumazgojo indus ir pavo juos ant virtuvins spintels, stovinios prie
virykls.
Adel ruosi, o Danielius i tolo j stebjo ir galvojo: Kokia negrai, kakokia pajuodusi, didels
akys po kakta giliai nulindusios, andikauliai isiov, rauklta ruda oda aptraukti. Ne tiek laiba, kiek
kda.
Kai ji juda prie virykls, Danieliui atrodo, kad va, tuoj ims ir sul... Balta skaryt surita pasmakrje
dar j panai pagyvenusi moterik. Mintyse spliodamas, kiek galt bti jai met, nusprend,
kad nebetoli trisdeimties... Kai Adel, pagaliau baigusi ruo, atjo ir atsisdo prie stalo prieais
Danieli, jis, i ariau pasiirjs, pridjo jai visus trisdeimt, nors viso labo jai buvo dvideimt
dveji.
Adel pasiteiravo, ar nepavargo vaiuodami traukiniu, ar anksti teko ivaiuot i nam, kaip pasiek
dvar? Danielius visus klausimus atsak ir jiems pritrko kalbos. Seserys u sienos vis tebekalbjo.
nekjosi jos tol, kol Marcel isipasakojo seseriai apie vis savo gyvenim.
Kai ibgom i nam, i karto atvaiavom dvar, kur Anicetas i anksto buvo susirads arklininko
viet, ltai, pailsdama pasakojo ji. Jis dirbo arklininku, o a visokius darbus laukuose. Pradjom
gyvenim nuo adatos. I karto visai neblogai seksi. I dvarininko isimokjimui pirkom ger karv,
usiaugindavom kasmet po por par. Vien msai, kit lainiams... Po destk vit... Duonos
uteko, o jei ko pritrkdavom, gaudavom i dvaro. Vaik neturjom, ketvert meteli igyvenom be
joki rpesi. Btume ir toliau taip gyven, jei ne ta nelaim. Penktuose metuose arklys umu
Anicet. Spyr jis kaustyta kanopa tiesiai smilkin ir paties ant vietos. A likau viena ir dar nia.
Vargau, bet kantriai neiau savo kryi. Galvojau, kad Dievas mane baudia u tok padarym. Visada
jauiausi kalta prie tave... Daug buvo sunki met, bet, kai uaugo Adeliut, abi dirbam, bt
lengviau verstis. Pati inai, kiek jaunai mergaitei reikia. Turjom iek tiek susitaup, ketinom
mergaitei bei t nupirkti, j graiau aprengti, bet, kai taip sunkiai susirgau, viskas daktaram ir
vaistam ijo. Bijau ir pagalvot, kaip ji gyvens, kai liks viena. Bausk mane, Viepatie, a to verta, bet
kuo prasikalto ta mergait? A atkentjau, kam dar jai kentt u mano griekus? N kiek nebijau mirti,
bet dl Adeliuts man plyta irdis. Kaip ji gyvens viena be mans? Ji tokia gera, darbti, paklusni,
prie visus nutyli, visiems nusileidia, o kokia varuol, kaip mane slaugo. Kai tik man sunkiau,
visada prisiaukiu ar nakt, ar dien...
Marcel nekjo ir pasakojosi, kol visai pavargo. Pailsjusi, sukaupusi visas jgas, ji vl ts:
Kazyte, sesute brangi, atleisk, umirk visk, k a tau bloga padariau, pasirpink mergaite, a u
jus melsiuosi aname pasaulyje. Paglobok tu j, pasigailk tu jos. Bijau, kad, bdama tokia nuolanki,
nemoks niekam pasiprieinti, visi j skriaus, praus ji be niekieno globos. Vis tik tu jai tikra teta, ji
tau dukteria. Nieko artimesnio mes neturime. Sakei, kad savo vaik neturi. Ji bus tau kaip tikra
dukra. Kaip manimi rpinasi, taip tavimi pasirpins senatvje...Duok man od, siek buiuoti

rankos, paadk, kad jos tu neapleisi, nepaliksi vienos.

Taip nekjo ir maldavo ligon kaskart vis silpnesniu balsu, kol j surm skausmai ir ji visai
nusilpo. Netekusi jg, Marcel krito auktielninka ir, usidengusi rankomis burn, kad maiau
girdtsi, m balsu raudoti.
eiminink isigando ir paauk Adel, bet i, igirdusi vaitojim, atskubjo pati. Ji laino kakoki
vaist stiklinl su vandeniu, pasodino motin lovoje ir pro i skausmo sukstus dantis sugird
vaistelius.
Priepuolis ilgai netruko. Pasijutusi geriau, Marcel atmerk akis, apsivalg, pamaiusi seser band
nusiypsoti, paskui papra dukros, kad paguldyt j ant ono. Taiau po vieno priepuolio sek kitas,
po to m kartotis daniau, kol nebeitvrusi skausm, n nakties nesulaukusi, Marcel mir ant
dukters rank.
eiminink su Danieliumi leidosi i kelion manydami, kad u koki trejetos dien sugr, bet
prajo beveik visa savait. Kai taip atsitiko ir Marcel mir dar jiems esant, tai ivaiavo tik po
laidotuvi.
Ivaiuodama eiminink taip su Adele sutar:
Tam kartui palikim visk taip kaip yra, o kai atsisiu arklius, susikrausi visk veimus ir
parsigabensi pas mane. A paadjau mamai tavimi pasirpinti ir nepaliksiu vienos tame kumetyne.
Atvaiuosi ir gyvensi pas mane. Tau nieko netrks, bsi man kaip dukt, niekam neleisiu tavs
skriausti... A bsiu tau kaip tikra motina.

7.
Jau metai, kai Adeliut gyvena Statk vienkiemyje, bet teta j vis tebelaiko u vieni. Nespaudia prie
darb, ilgiau pamigdo, skanesn ksnel pataiko. iemai ir vasarai pasiuva nauj drabui, pardo,
kad atrodyt neblogiau u kitas kininkaites, kad turt kuo pasipuoti eidama banyi, miestel ar
iaip mones.
Turdama tokias geras slygas, mergait pasikeit gerj pus. Slaugydama motin buvo visai
nusibaigusi. Dabar atsigavo, papilnjo, suapvaljo skruostai, veido oda parausvjo, o didels juodos
akys atsidr ariau antaki lenkimo ir velg atvirai ir velniai mog, su kuriuo kalbjo.
Danielius visa tai matydamas, pakeit apie j nuomon. Negrai tai negrai, bet vis tiek mergina... Tai
veria prie j truput pasitempti. O jau tos akys... Kai ji pasiiri, tai irdis pati ima ir suspurda.
Maai dirbdama laukuose Adeliut nesdi rank sudjus.
Nuolat varinasi po namus, sutvark kiem, darel po pirkios langais. Darai nuravti, kiemas
nuluotas, pirkioje viskas net blizga, viskas iskalbta. Priirtas darelis praydo vairiaspalviais
iedais...
Matydama, kaip Adeliut darbuojasi, eiminink irgi neatsilieka, nori parodyti dukteriai, kad ir ji

nra apsileidusi. Anksti keliasi, vikriai sukasi prie peiaus, pusryiai ankstyvi, puodai auktai
sumazgoti, nebegeria su kaimynais... Alaus pasidar tik Velykoms ir atlaidam. Pati veng daug gerti,
prisilaik, kad Adeliut nepastebt, kaip ji mgsta gerti al.
Laiksi, laiksi eiminink, bet per klim neitvr. Buvo gerokai prisiliuobus, taiau pagiriodama
nebeguljo, kaip bdavo anksiau. Ryte klsi anksti, ruosi, nors Danielius mat, kaip jai buvo
sunku neisiduoti ir jis nuoirdiai pasil:
eimininke, igertum alaus koki stiklin ir bt lengviau. A leisiu.
Bet moterik grietai atsisak.
Bijau. Kai igersiu, galiu daugiau nebesusilaikyti. Pakentsiu, gal ir taip praeis.
Po klimo mnuo, kitas ir neuilgo Kaldos. Danieliui rpestis susisamdyti kitiems metams
eimyn. Bet daug vargo nebuvo. Piemuo liko antriems metams, Nikodemas liko ketvirtiems, o ijo
tik Onut. savo viet ji pasil pusseser Viktut. Kai Danielius ive namus Onut, grdamas
parsive nauj tarnait.
Per iem visa eimyna daugiausia trisia namuose tai geras laikas priprasti vieniems prie kit.
Nors iemet tik vienas naujas mogus, bet visiems domu i ariau j painti.
Danielius Viktut mat trumpai, derybos nebuvo ilgos, slygos buvo inomos i pussesers. Jie
persimet tik keliais odiais, mergait greitai susiruo ir, kol Danielius atrio arkl, ji stovjo prie
Danieliaus. Kai mergait apsimuturiavusi ilta skara su ryuliais sdo roges, nebuvo kaip j
siirti.
Atvaiavo tik pavakariais. eiminink j maloniai sutiko, parod, kur susidti savo daiktus, parod
lov, kurioje gals gulti, prie lovos ant sienos sukabintus drabuius, kuriuos reiks dvti ir po lova
avalyn bei medpadius, kuriais reiks avti.
Kol mergait susitvark, visai sutemo ir ji pasirod tik per vakarien. Kai ji jo, visi jau sdjo u
stalo ir ji, laukdama kol parodys viet, kur jai sstis, trumpam stabteljo prie dur.
Kokia graut, dmiai j pasiirjs, nutar Danielius, tai ne Adel. Jos tik akys graios. O i
grai visa, nuo galvos iki koj. Nei per aukta, nei per ema, nei per stora, nei per plona. Veidelis
baltas, apskritas, akys mlynos, plaukai graiai geltoni, supinti dvi kasas.
Pirmam susitikimui Viktut buvo apsirengusi ieiginiais drabuliais: balta bliuzele, rank darbo
megztiniu ir juodu sijonliu. Nieko ypatingo, bet tokiam kasdieniam vakarui ji atrod pasipuousi, o
kadangi viskas jai tiko, tai visi buvo suavti.
Danielius, nenuleisdamas nuo jos aki, galvojo: Kokia laim... Tokia mergait gyvens visus metus
iuose namuose, alia jo. Kaip malonu bus kartu dirbti, bendrauti... Reiks tik nesnausti, vikriau
apsisukti, kad sulaukti jos dmesio ir palankumo.
Per tuos gaspadoriavimo metus Danielius tiek daug dirbo... Tiek rpesi, tokia atsakomyb,
reikalaujanti visiko atsidavimo, kad apie merginas nebuvo n kada pagalvoti... O dabar pasirod
tokia mergait, apie kuri norisi visai rimtai pagalvoti. Vis gyvenim jis ia nebus, vien kart gali

bti atsisakyta jo paslaug, o jam jau apie trisdeimt... Ar ne laikas susitvarkyt ir savo gyvenim?
Tiek daug ir toki keist mini kilo Danieliui per tok trump laik, kol ji atsisdo u stalo Onuts
viet. Kol Viktut stovjo prie dur, jis gerai j siirjo, bet, kai ji atsisdo u stalo visai prieais
j, irti akis vaikinas nedrso. Por kart vilgteljo ir jam pasirod, kad ji irgi j stebi. Na, bet tai
dar tik pirmas vakaras, kai jie atsidr arti vienas kito... Toliau bus drsiau. Visi metai prie akis, sps
ne tik pasiirti, bet ir pakalbinti, bus prog ir daugiau pasinekti, prisiliesti...
Per iem visi po namus malasi, kaip tu prieisi prie Viktuts vienos? Visiems matant? Atjo pavasaris,
prasidjo lauko darbai ir Danielius nesnaudia. Kur buvs, kur nebuvs, vis atsiduria alia Viktuts.
Vis kalbina, juokauja, jei k nors ne taip mergait daro, pamoko, pataria, o danai ir pagiria.
Per mlave Danielius, atves i tvarto ml, i veimo dirv imia maomis krvelmis ir
netoli viena kitos, kad mergaitei bt lengviau kratyti. Nikodemui irgi liep taip daryti. Mlui kratyti
aki kot atsines skiedryn Danielius stiklo uke nuskuto iki baltumo ir stikliniu popierium taip
nutryn, kad buvo malonu rankas paimti. O visa tai dl to, kad Viktutei bt lengviau dirbti, kad
neprisitrint psli...
Viktutei toks Danieliaus dmesys buvo be galo malonus. Tuo labiau, kad ir vaikinas ne bele koks, o
labai patrauklus. Ji jau buvo pripratusi, kad berniokai j smailiai vilgioja, bet tai daugiausia
paprasti berneliai, savi, inomi, su kuriais kartu uaugo. N vieno domesnio... O ia toks graus,
rimtas, suaugs vyras, gaspadorius ja susidomjo.
Ukalbinta ji maloniai ypsosi arba linksmai juokiasi, pritardama Danieliaus pastaboms.
Gerai, dabar jau inosiu, juokiasi, parodydama, kad nepyksta.

8.
Kuo toliau, tuo labiau Viktut patinka Danieliui. Ne aklas gi, juk mato, kad ir ji prie jo linksta. Tik
vienas rpestis tokia grai, gal jau turi jaunik, gal visai be reikalo tik ird gadina? Gal ji tik
aidia su juo ir juokiasi i jo matydama, kaip stolnas bernas neriasi i kailio nordamas jai tikti?
Danieliui nesinori likti kvailam ir apsijuokti.
Kaip gera buvo iki iol... Tyku, ramu, jis tik dirbo savo darb, nieko daugiau negalvodamas, tik
stengsi, kad kis duot daugiau naudos.
Niekas nerpjo, o tai dabar pasimai tokia mergel ir susuko jam galv: Kain kas per viena? I
koki nam? Kiek jai met? Kodl tarnauja pas kininkus? Reikia kaip nors apie visk suinoti, kol
dar laikas, kol visai nepameiau proto ir galiu blaiviai galvoti.
Kart, kai jie vieni buvo laukuose, Danielius sjo, o Viktut birijo, jie, anksiau baig darb, susdo
ant eios pailsti.
Kodl tu tokia jauna eini pas kininkus tarnauti? kai susd suvalg piet likuius, pasidomjo
Danielius. Ar jau seniai tarnauji?

 Todl, kad pas mus eimoje net penki vaikai, o a pati vyriausia.
Didel eimyna, nra k sakyt... pritar Danielius. O k, ar jums duonos neutenka?
Ms viso labo tik keturi hektarai ems. Pavalgyti gal ir utekt, bet reikia ir apsirengti, ir apsiauti.
Tetuis ir sako: Nori pasirdyti, eik ir usidirbk, juk nebe maut.
Panaiai kaip ir pas mus namuose, pagalvojo Danielius.
Tai kiek gi met tarnauji, kai jau tokia didel? nusijuok Danielius.
Neseniai tarnauju, tik antri metai, nusijuok ir Viktut, tik pernai pasitaik labai bloga vieta.
eiminink pikta ir valgymas prastas. Vos itvriau.
O kaip pas mus? Ar geriau? domu Danieliui.
Nepridsi. ia ir eiminink maloni ir blyn danai ikepa, ir bulvi kos sugrda, ir pietums
msos niekada netrksta. Sak, kad valgymas geras, tikrai nemelavo.
Danieliui malonu, kad Viktut patenkinta.
Teisyb, ms eiminink neskpi, pritar Danielius, negaili pavalgymui. Kitaip nei a, nei
Nikodemas netarnautume tiek met.
Bet juk pats ia ne tik bernas, bet ir gaspadorius. Paiam turt bti dar geriau.
Nieko kitoniko, tik darbo ir rpesi daugiau... Nors u tai ji man neblogai atsilygina, negaliu
skstis.
Ar ilgai manai ia gaspadoriauti?
Kol sutiksiu savo meil... Tada vesiu ir pradsiu savarankik gyvenim... juokdamasis atsak
Danielius.
Ar tikrai iki iol neturi mylimos merginos? Netikiu, taip pat juokdamasi stebjosi Viktut. Ko
taip ilgai lauki?
O tu, gal jau turi jaunik? pasitaik puiki proga Danieliui apie tai suinoti. Ar yra kas laukia, kad
sugrtum po met?
Kol kas neturiu, bet a nelauksiu taip ilgai kaip tu. Labai jau sunku pas kininkus tarnaut, visai
rimtai atsak mergina. O kiek gi tau met? tiesiai ji paklaus Danieliaus.
Apie trisdeimt, ne visai atvirai atsak is, o tau?
Dvideimt vieneri ir apie jokius jaunikius negalvoju.
Dvideimt vieneri? Nepanau, nusistebjo Danielius, taip jaunai atrodai... Galvojau, gal kokie
atuoniolika...

 Buvo ir atuoniolika, bet tada niekas mans dar nevar tarnauti, vl juoksi Viktut.
Taip odis po odio, Danielius suinojo visk, k norjo inoti: ir kiek jai met, ir kad neturi
jaunikio, ir kad tokia pati varg i biedn nam kaip jis pats. Gal kaip tik ji ir yra jam skirta por?
Jei apsivest, tai gal i karto tekt pagyvent kokiam kumetyne. Gyvenimo pradiai jis turi susitaups,
o gera pradia gali nulemti ir vis gyvenim. Kad tik bt sveiki, abu dirbti netingi. Pagaliau su tokia
mergele, kad ir ant sausos duonos...
Pirm kart Danielius pabuiavo Viktut per Jonines. Toki dien, nors ir viduryje savaits, bet
visuose vienkiemiuose darbai baigsi anksiau, mergaits jau nuo dienos vidurio i lauko ir i
darelio gli pyn vainikus ir puo jais savo galvas. kaimyno kluon rinkosi jaunimas ir, kai
susirinko mergaii ir vaikin didelis brys, aid ratelius, dainavo, kol atsirado armonika.
Danielius ir Viktut daug oko ir namo parjo tik autant. Skirtis dar nesinorjo. Pavarg, bet linksmi
jie susdo ant prieklio ir Danielius j apkabino. Mergait velniai prisiglaud ir padjo galv jam
ant peties.
Nuo piev kilo rkas, gausi rasa padeng piev ol, darelio iedus ir balt bei roini pinavij
galvas. Prigrusios ryto rasos, jos vos laiksi ant plon koteli ir nuo lengvo vjelio svyravo
nulinkusios ant darelio tvoros.
Ankstyvas rytas padvelk vsa. Apsirengusiai lengva kartno suknele su trumpomis rankovlmis,
Viktutei darsi alta ir ji su malonumu glaudsi prie plaios ir iltos Danieliaus krtins. Pajuts
mergaits virpjim, Danielius prisitrauk Viktut dar ariau savs ir varko skvernu prideng
smulkius jos peius. Jie taip susiglaud, laimingi bdami kartu ir taip arti vienas kito, tebealsuodami
to vakaro patirtais spdiais, sdjo tyldami tol, kol ryt pusje paraudo dangus.
Danielius pakilo. Apsiauts Viktut savo iltu varku, jis dar kart j apkabino ir pabuiavo.
Ar girdi? Jau eiminink vaikto, pasak jis susirpins. Jau neuilgo pusrytis. iandien laukus
teks mums eiti nemiegojus. Ar itversi, Viktute? velniai paklaus Danielius.
Neinau kas darosi... Man taip smagu ir gera, kad visai nesinori miego, linksmai atsak ji. O
kaip tau?
Man taip pat, prisipaino Danielius.

9.
Laiksi, laiksi eiminink, bet per atlaidus taip nusigr, kad Danielius su Nikodemu vilkte nuvilko
j lov.
Kaip ir kiekvienais metais, taip ir dabar eiminink atlaidams liep padaryti alaus.
Pirm vakar moterik iaip taip itvr. Anksti ryte visi ivaiavo banyi, o gr vlai pietavo.
Buvo tik sava eimyna. Nei Danielius, nei Nikodemas daug negr, gal tik kokias dvi tris stiklines per

pietus.
eimininkei tiesiog nebuvo su kuo gerti, bet kitoj dienoj pasimai moni. Atvaiavo kmas
Danieliaus dd, ujo kaimynas, usuko pasveikinti su ventmis seniai bebuvs seninas. Sveius,
inoma, reikia priimti deramai. eiminink gr su sveiais, o kai jie isiskirst, nesiliov ir likusi
viena, kol visai usibaigusi sukniubo ant stalo.
Adeliut baisiausiai nusigando.
Kakas atsitiko tetai! pripuol ji prie Danieliaus. Gal reikia daktaro? irk, kaip ji apalpusi
guli ant stalo.
Nieko tokio, nebijok, nuramino Danielius, jai tik reikia atsigulti. Isimiegos ir vl bus sveika
kaip buvo.
Tai kas gi jai yra? toliau nerimavo dukteria, ar koks nuomaras, ar kas? Nieko nepasakojo, kad
toki lig turi...
O kad mgsta igert, irgi nieko nesak? nusiaip Danielius. Argi nematai, kad prisigrusi kaip
kiaul? Ateik, Nikodemai, padk nutempti lov.
Adeliut ir tiki, ir netiki. Gal Danielius tik prasimano? Negali bti, kad tokia gera teta gali bti
girtuokl... Bet, kai neilgai trukus, per bulviakas teta vl apalpo ant stalo, tada ji ir pati sitikino. Be
to ir pati teta pagaliau prisipaino.
Turiu toki silpnyb prie alaus. Nieko negaliu su savim padaryt, dar po vieno tokio priepuolio
pasiguod ji dukteriai, kiek kart prisiadu sau daugiau nebegerti, bet, kai tik pamatau al,
negaliu susiturt ir gana. Niekai, i mans jau nebebus mogaus. Pratinkis, vaikeli, tau teks tame kyje
eimininkauti. Niekam nieko nesakau, bet ir su sveikata ne kaip jauiuosi, galva pusiau plyta, visi
kaulai skauda, ird duria, rankos tirpsta.
Kai igeriu, tam kartui visk kaip ranka nuima. Niekur neskauda, ramu ant irdies, taip gera... Bet ryte,
tai nors sienom lipk... Turiu igerti, kad skausm nuimt... Taip ir vl prasideda...
Adeliutei vis daniau tenka anksti keltis, taisyti pusryt eimynai, bet laukus ji vis dar neina. Vietoj
eimininks ji ruoiasi po namus, tvarko pirki, melia karves, eria kiaules, ravi darus.
Teta tuo metu guli ir pagirioja. Adeliutei kit kart net apmaudu, bet k padarysi... Juk teta... Ir gera
teta. Pam pas save i kumetyno, priglaud, pard... Ji soiai pavalgiusi, bet nelabai patinka
Adeliutei tas eimininkavimas. Geriau jau bt laukuose dirbti. Maliesi, maliesi ia namuose per
dien, sukiesi, sukiesi aplinkui... Vis ant koj, o to darbo galo nematyti. Nusiplki, o darbo nra k
parodyti. K ia veikti namuose? vis tokia nuomon.
eimininkauti Adeliutei teko ilgai, nes teta vis reiau ir reiau bepasirodo prie peiaus.
Ruden per klim eilin kart teta labai prisigr, o isipagiriojusi pakviet Danieli stancij
pasinekti.
Danieliau, vaikeli, pradjo ji graudiu balsu, ilgai galvojau, galvojau ir nutariau nebelaukti ir

visk tau pasakyti. Pats matai, kaip man nesiseka atsikratyti to grimo... Matyt tik grabas mane nuo to
proio ivaduos... O ir su sveikata ne kain kas... Pagiriodama guliu ne iaip sau, kad tinginiauiau.
Sunkiai sergu, kankinuosi... Tikr teisyb sakau. Visi kaulai braka, irdis skauda, mua, dauosi kaip
palus, o tarpais ir visai sustoja... Neatsigausiu vien kart ir bus po visam. Kol dar esu gyva,
vaiktau savo kojom, noriu visk taip sutvarkyt, kad niekam nebt joki rpesi po mano mirties.
Ne dl to tave pasikvieiau, kad sksiausi savo bdomis, bet noriu kai k rimtesnio pasakyti.
enykis, vaikeli, Adeliut tai k a sugalvojau. Nors ir rytoj vaiuojam pas notar, uraau jums
vis k, o pati pasitraukiu ant iimtins. Gerai pastu tave, inau, koks tu geras gaspadorius, o pats
matai, kokia darbti ir tvarkinga Adeliut. Gyventumt graiai, nieko jums netrkt. emel gera,
nemaas gabalas, tik reikia gero gaspadoriaus... Ne tokios gaspadins kaip a. Tikrai nuo dios visk
atiduodu js rankas. N kiek negailiu ir nesigailiu taip nusprendusi... O man nieko nereikia... Tik
kad biau pavalgiusi, apsirengusi, na ir alaus kai kada padarysi... pusiau rimtai, pusiau juokais dar
isiderjo eiminink. Tai kaip sakai, vaikeli?

10.
Tok eimininks pasilym Danielius iklaus visai abejingai. Jeigu jis nebt sutiks Viktuts, gal
tikrai bt verta pagalvot. Bet dabar gi, kai per vasar jie abu daug bendravo, pamilo vienas kit, toks
dalykas kaip vedybos su Adeliute tapo nemanomos. Jis suaugs vyras, Viktut jauna mergait, bet i
j meil abiems pirmutin. Atrod, kad ji niekada nesibaigs ir bus amina. Kitaip ir bti negali...
Kaip dabar gali vesti Adeliut, jeigu myli kit?
K dabar atsakyti eimininkei?
Man taip netikta, kad net neinau, k tamstai atsakyti, patyljs itar Danielius, man Adel
nepatinka, o ji irgi nenors tekti u mans. Veltui ia nekam.
Gerai inau, kad nors, utikrino eiminink, bet... staiga ji nutilo. Toks Danieliaus
abejingumas jai buvo netiktas ir ji sieid.
Ji lauk, kad vaikinas u tok jam parodyt pasitikjim puls dkoti ir buiuoti rankas. Nematydama i
jo puss jokio dkingumo, jautsi nusivylusi. Ji neinojo, k Danieliui dar pasakyti, ir, nesulaukusi i
jo jokio atsakymo, pakilo ir ijo.
Danielius liks vienas, ramia irdimi atsisaks eimininks pasilymo, dabar susimst: Tiek met
ia pragyventa, viskas inoma, artima, tiek dta darbo, ilieta prakaito, pamgti mons, aplinka... Jei
vesiau Viktut, tai nuo Kald tekt visk palikus ieiti. Ieiti ir dar neinia kur... Dar nenusprendiau
ar kok dvar u kumet, ar kitur. Visk tekt pradti i naujo. Jeigu taip, kaip buvome kalbj su
Viktute, tai nieko nepaprasto... Reikia vien kart pradti savo gyvenim... Kai dabar pasitaiko
galimyb bti savo kio eimininku, bti tikru kio gaspadoriumi ir visko savo paties noru netekti...
Visk prarasti bt nedovanotina, bt kvailyst... Kiek reikt arti, vargti, kad nors kelet hektar
sigyti? O ia tok k gaudamas u dyk, savo noru atsisakau. Kiekvienas pasakyt, koks a
kvailys... Kain, gal atvirai pasikalbjus su Viktute, gal ji nelabai ir supykt?
Ties pasakius, Danielius pats t Viktuts meil sukurst. Bdamas daug vyresnis, jis atkakliai jai
meilinosi, pataikavo, visokiais bdais stengsi atkreipti save dmes, lindo akis ir siek mergaits

palankumo. Ji, gal net nemyldama Danieliaus, naiviai viskuo patikjo ir galvojo pati j mylinti. Ji dar
tokia jauna, kain kaip atsiliept gyvenime toks met skirtumas? Gal laikui bgant Viktut gali sutikti
jaunesn ir j palikti? Jeigu jie isiskirt dabar, gal ji sutikt ne vien jaunuol dar geresn u Danieli
ir netrukt j pamirti. Bet kaip jai pasakyti, kad j palieka? O ir jis pats kaip gyvens su nemylima?
Danieliui neramu. Svarsto, galvoja, naktimis nemiega. Taip besvarstant, artjo Kaldos, laikas, kada
reikia galutinai apsisprsti ir engti lemiam ingsn. Per paskutin nakt, visk dar kart gerai
apgalvojs, Danielius ryosi.
Gal dar nesienykim dabar, Viktute, praneko Danielius, kai jie vienu du buvo pirkioje. Per
iem a laisvesnis, tursim daugiau laiko po sviet pasivalgyti, gal pavyks susirasti geresn
gyvenimui viet negu dvaras. Dabar, k besakyk, mes dar gerai neinome, kaip gyvensime. O
pagaliau, ar kas ieis i ms t vedyb? Tu man vis tik per jauna, netikiu, kad tikrai mane myli. Bijau
susigadint sau gyvenim. Man gal geriau pasiiekot pagal save... Ar ne geriau mums dabar isiskirti
kol dar laikas, negu paskui gailtis vis gyvenim. odiu, a nutariau dar nevesti, dar palaukti
metelius, kitus, pasidaryti daugiau pinigo... Pakol kas niekas mans i ia nevaro, neinau, kur kitur
dar galiau tiek usidirbti? neirdamas mergaitei akis, skubotai, nervingai idst Danielius.
Gal ir ne visk taip pasak kaip norjo, bet kas buvo svarbiausia pasakyta. domu, k ji dabar
pasakys? sukluso Danielius.
Viktut nuleido galv, akys pilnos aar, tuoj tuoj pravirks, bet susitvard ir rytingai pasisuko
Danieli.
Nenori? Tai taip ir sakyk. Ko dar ia visaip isisukinji? pasak ji ididiai, ko Danielius
nesitikjo. O a tikrai neprasiu, nebijok. I karto buvo galima pagalvot, kad nieko i to nebus... A
kvail patikjau, kad yra meil... Senas bernas moka, kaip apsukti galv mergaitms. Gal jau ne vien
taip pamergins palikai? Neveltui sakoma, kdikio subinei ir berno burnai netikk. Plerpia ir skiedia
vienodai, dar piktai met Viktut ir ijo i pirkios.
Danielius kaip antaus gavs. Jis paniekintas ir ijuoktas. Jis to ir vertas... Svarbu, kad jau viskas
isiaikinta ir baigsi gerai. Nebuvo nei aar, nei dejavim, joki priekait, kaip kad tikjosi.
Dabar, kai jau su Viktute viskas baigta, belieka tik su eimininke pasinekti. Nieko nelaukdamas
Danielius j ukalbino, kai akis ak susitiko kltyje.
Tai sakai, eimininke, kad Adeliut tekt u mans? tiesiai apie reikal prakalbo Danielius, kol
niekas nesimai i paalini.
Tai kad paiam ji nepatinka, jau visai kitaip praneko eiminink. Kai jau taip, tai a
pasinekjau su pirliu ir papraiau, kad paiekot gero ukurio. Neseniai buvau sutikusi, sako
susiinojs puik jaunikait ir su gera pasoga. Po veni atvaiuos. Jei sutars, tuojau pat uraau k
j vardu ir tegul sau gyvena laimingai. Dieve, jiem padk.
Tai a ko gero ia jau nebereikalingas? staiga nusigando Danielius.
Iki Kald kaip ir visi samdiniai, atr eiminink. Per iem apenysiu Adeliut ir
pavasariui tursim savo gaspadori. Dviej gaspadori vienam kiui tikrai nereikia...

2010 m.

Nedanai taip pasitaiko...

1.
Dapys ir Vanagas kaimynai. ems madaug tiek pat turi, bet Dapys veriasi kur kas geriau nei
Vanagas. Ir visi tai mato...
I ties, tai Vanagas turt gyventi geriau. Jo ir ems iek tiek daugiau, ir eimyna maesn, tik
vienas snus Ignas, bet Dapiui sekasi geriau, nepalyginsi. Tai turbt dl to, kad jis savo k tvarko
iuolaikikai, turi daug ems kio technikos, augina didelius plotus cukrini runkeli, sja nemaai
lin ir toki jav, kurie iuo metu turi didesn paklaus rinkoje. odiu, moka suktis...
Be to Dapys vyresniuosius du vaikus mokslus ileido: snus agronomas, o dukt mokytoja.
Nemokinta liko jauniausioji dukra Silvut, bet jai ir nereikia. Dapys jau turi jai padjs kelet
tkstani pasogos, o kai ateis metas jai tekti, susidarys dar daugiau. jos draugyst su Vanag Ignu
niekas dar rimtai neiri. Jai tik septyniolika, o kai sueis koks dvideimt ir Ignas atitarnaus
kariuomenje, tada bus matyt.
Gal ir visai nebloga ieit i j pora...
Vanagyns vieta gera, em nebloga, tik reikt diegti iek tiek naujovi. Tvas pinig technikai
gaili, o snus gal kitaip bandyt tvarkytis. Jei tik pasisekt prikalbinti tv, galima bt padaryti
ioki toki pertvark kyje. Tada kis atsigaut, duot daugiau naudos ir ateityje gal bt galima per
abu kaimynus net ir kuliamj nusipirkti.
Kai Ignui atjo metas kariuomen, tai seninas patar rayti praym vyresnybei, kad atleist nuo
karins prievols, kadangi vienintelis vaikas pas tvus. ems daug, negaluojanti motina ir panaiai...
Praymas buvo patenkintas, Ignas nuo kariuomens buvo atleistas ir jie su Silvute pradjo rimtai
draugauti.
Tiek vieni, tiek kiti tvai nebuvo prie. Jaunuoliai patiko vienas kitam, todl neuilgo jie suneko apie
vestuves. Vestuves buvo numatyta kelti per v. Petro ir Povilo atlaidus, bet sutrukd Igno motinos
mirtis. Ji mir netiktai, nors danai pasisksdavo galvos skausmais. Niekas to nelaik u rimt lig.
Ji ir pati nevartojo joki vaist, kad ir kaip kit kart skauddavo galv. Gulti neidavo, dirbdavo
dantis sukandus, kol skausmas praeidavo savaime. Taip ir kart ji tris prie peiaus, kol susmuko,
nors nuo pat ryto skundsi, kad plia galv.
Vestuvs buvo atidtos metams, kol praeis gedulas.

2.
Tvas pasijuto kavalierium. Nelauks n met, m pirliautis. Sekmadieniais ar turgaus dienomis jis

po lipsu, ieiginiu kostiumu, nuolat sdi arbatinje su pirliu prie buteliuko, o susitars vaiuoja
pas peramas nuotakas.
Laukuose darbuojasi vienas Ignas su bernu. Tvo prie darb nra. Jis po pirlyb pagirioja, o
sulauks turgaus dienos, i ankstaus ryto kinko arkl brikut, simeta kelet mai grd ir
ivaiuoja. Grta kit kart tik paryiais.
Prie darbo nei arklio, nei mogaus. Ignas pritrko kantrybs. Kai per iem tvas dko, jis dar
kentjo, o dabar itiek darb jam vienam visi rpesiai. Nei su kuo pasitarti, nei ko paklausti.
K tu, po imts velni, idarinji? pakl bals Ignas, kai tvas eilin turgaus dien ruosi vaiuot
miestel ir susikrov brikut maius su grdais. Tuojau kad man ikrautum maius, niekur tu j
nevei.
O koks tavo reikalas? atkirto tvas. Noriu veiu, noriu neveiu. Gal tu man udrausi?
Ir udrausiu. Negana to, kad pats liojasi per dienas, dar ir grdus i nam velka. Kaip tau ne gda?
Dar n met nra, kai palaidojom mam, o pats su pirliu per mergas... Atsirado jaunikis.
Kas tau darbo? Ne tau mane mokinti. inau, k daryti ir be tavs. Ar ne a ia gaspadorius? Be
mans tu niekas. Dirbk savo darb, nesimais po koj, o tai kad voiu!.. uraudo tvas. Padk
maius ten, kur buvo, prioko jis prie Igno, kai is i brikuts ikl mai ir pastat ant prieklio.
Atsitrauk! stm jis tv, kad tas vos isilaik nenuvirts. Tai tu man nesimaiyk. Neduosiu
daugiau n vieno grdo i nam iveti. N negalvok...
Koki tu turi teis? Ar ia tavo? prioks rk siuts tvas, bet Ignas j dar kart pastm ir ikl
visus maius i brikuts.
Tiek tavo, tiek ir mano, pakeltu balsu itar Ignas, tu irgi neturi teiss vaistyti kas taip sunkiai
vis prakaitu udirbta. O dabar vaiuok, mat tave velnias, nors bt gerai, jei kokio darbo
nusitvertum.
Vanagas jau turi susirads tinkam nuotak. Mergait dvideimt dviej met vidutinioko dukt, jauna,
grai, bet pagyvenus jaunik iri skersai, o tvai n kiek nesibaido turtingo nalio. Vanagas lankosi
vis daniau ir su tvais nekasi ant rimtj.
Tvai gi kalbinja dukter, kad tekt u jo: Tai kas, kad nalys ir ne jaunuolis, bet kokia vieta, ant
kokios ems... Na, yra dar snus, bet jau suaugs, netrukus ves, bus atidalintas ir tvas vienas lieka
gaspadorius. Tu jo mona ponia ant viso gero.
Tvai kalbina, patarinja. Tai vienas, tai kitas, tai abudu i karto. I kur jiems inoti, kad j dukrel
Nastut, jau turi pasirinkus mylim vaikin i miestelio, tokio paties maaemio sn, kaip ir ji pati?
Nastut t savo meil labai slepia nuo tv, bet su Jonu danai susitinka, pasineka.
Nastut i karto n nesuprato, kokie ia tv ir nalio reikalai. Na, atvaiuoja toks dd, pasdi su
tvais, pasineka, igeria po stiklel, ukanda... Ji pati dar patarnauja prie stalo, kai valgo pietus...
Dabar, kai paaikjo, ko jis ia lankosi, labai susirpino.

Reikia pasitart su Jonu. K jis pasakys? nusprend ji ir, kai sekmadien po pamald susitiko su
juo, visk idjo, kas guljo ant irdies.
inai, k pasakysiu, pirmais odiais ji visk Jonui papasakojo, kai vaikiojo po miestel.
Perasi man toks nalys i Vanag vienkiemio. Tu j pasti. Toks ilsteljs seniokas...
K tu sakai? net stabteljo vaikinas, igirds toki naujien. O k kalba tvai?
Jie kaip niekur nieko pasiruo mane u jo ileisti, prisipaino Nastut, reikia k nors daryt, o
tai a viena kain ar atsiginsiu.
Mat kaip? susirpino Jonas. Ar seniai jis taip lankosi?
Tai jau senokai, nuo ankstaus pavasario, atsak Nastut. N nepagalvojau ir stebjausi, ko jis ia
priprato... Tik tada, kai tvai pradjo man j girti ir pirti, visk supratau ir nusigandau.
Reikjo anksiau pasakyti, bt iki iol viskas sutvarkyta, bet nieko, dar ir dabar nevlu, nuramino
Jonas Nastut. Tik pasakyk, kada jis vl bus pas jus. Reikia tiksliai inoti... A jau kai k sugalvojau...
iandien sekmadienis, manau, kad atlks pavakariais. Visada tokiu laiku atvaiuoja...

3.
Kaip Nastut sak, taip ir buvo. Vanagas kart atvaiavo anksti, dar prie pietus. Nastut buvo k tik
parjusi i banyios. Vanagas, j sutiks kieme, pasveikino, pabuiavo rank ir buvo bepradeds
nekinti.
Nieko nesakiusi i spruko alin ir usidar kltyje. Ji aikiai parod, kad nenori jo n matyti, n
girdti. Bet nalys n kiek nenusimin. Nedrsi mergait ir tiek... ramino jis save, svarbiausia,
kad tvai visom keturiom mane palaiko.
Vanagas mat, kad mergait prie jo nelabai linksta, bet trauktis nenorjo. Labai jau jam patiko i
mergel. Bevaindamas su pirliu per iem, mat daug jaun ir vyresni nuotak. Mat ir visai sen
pan su didelmis pasogomis, nali su vaikais ir be j, bet kam jam reikia toki seni?
Turjo vien, o kai tos neliko ir jam atsivr galimyb vl susirasti nauj jos viet, kodl jis negali
pasiimti tokios, kuri glostyt senioko ird, atgaivint gyvenim? Penkiasdeimt ei metai tai dar
ne senatv. Jis dar jauiasi kaip jaunuolis, o kai turs alia savs jaun, grai, jam patinkani
moter, tai dar daugiau atsiras jg...
Vanagas jau sivaizduoja Nastut eimininkaujani jo kyje, besiruoiani prie peiaus. Mato abu
vaiuojanius banyi dailia brikute, pasikink riest obuolmu, arba braukianius paprastais
sekmadieniais ar per atlaidus miestel. Su tokia monele jam bus ne gda pasirodyti monms...
Tegul visi groisi tokia pora ir, inoma, pavydi...
Nastut njo n piet valgyti. Motina auk, iekojo, o suradusi kltyje visaip kalbinjo, kad eit prie

stalo. Ji apsimet serganti, skundsi, kad skauda galv, pykina ir apie valg negalinti n pagalvoti...
Jau temstant, Vanagas ivaiavo nelabai patenkintas. Tikjosi iandien su paia Nastute pasinekti,
galutinai visk aptarti, bet, kai ji nepasirod, ar ir vl t pat per t pat nekti su tvais? Su jais jau
seniai viskas sutarta, nors ir iandien vaiuok pas klebon ant usak, bet reikia pagaliau ir jos
sutikimo...
Jis ivaiavo nelinksmas, prislgtas, kamuojamas prietaring mini... Bet ia dar koks velnias?.
Netiktai priekyje idygo trys vyrukai ir pastojo Vanagui keli.
Kas ia, po velniais, darosi? kteljo jis piktai nestabdydamas arklio. Ar viekelis per siauras?
Traukits, o tai suvainsiu! ir jis usimojo botagu.
Vienas i vaikin stvr arkl u apynasrio ir sustabd viduryje viekelio.
Niekur tu nebevaiuosi, ia tavo kelions galas, grasindamas pasiaip i senioko vyrukas, tvirtai
laikydamas arkl. Kiti du itemp Vanag i brikuts ir m jam traukti kelnes nuo strn. Kai buvo
apnuogintas upakalis, kakuris pavert j knibsi ir stipriai prispaud prie ems. Kitas plona,
liauna ilviio rykte m aiyti nuog sdyn.
Sulig pirmais kiriais, pamets vis savo puikyb, Vanagas m viegti kaip skerdiamas tekis.
Sukaups visas jgas, jis dar band itrkti, spurdjo, muistsi, bet, nepajgdamas nieko padaryti,
trkiojaniu i skausmo balsu, m maldauti.
Pasigailkit, paleiskit, visk atiduosiu, tik nebemukit. U k, k blogo padariau? lemeno jis
prorksmiais, bet niekas jo neklaus. Gerai krts seniui kos, Jonas pagaliau liovsi ir numet
rykt al.
inosi, kaip lsti prie jaun mergaii, dar kteljo jis, pasiekok toki seni kaip pats esi.
Nebandyk daugiau pasirodyti pas Nastut, tai dar ne tiek gausi... dar perspjo, galva nulks nuo
pei.
Padar savo darb, vyrukai jau norjo eiti sau, bet, pamat, kad seniokas nejuda, pakl j, skers
met brikut ir, pritvirtin vadeles prie sdyns, paragino arkl.
Nebetoli, parvaiuos ir taip namo. Parve arklys, nepraus, o mums nebra ia kas veikti, pasak
vienas, o Jonas dar pridr.
Tam kartui uteks, jei dar nesiliaus, gaus daugiau, nors nemanau, kad po tokios pirties, dar kilt
noras pirtis.
Jie nusijuok ir, perok griov, dingo netoli viekelio auganioje liep giraitje.

4.
Gavs lupt, seniokas nusiramino. Nutrko visos pirlybos, prajo noras enytis, o apie Nastut net

pagalvot bijojo. Kur jau ten Nastut, diaugsi gyvas liks. Vanagas nieko nedirbo, veng sdti, vis
gulinjo, upakal tepliojo kikio taukais, kol usids aai, tada palengvs ir gals kaip mogus
atsissti u stalo.
Sujo ir metai, kai mir Vanagien. Ignas pasirpino, kad tinkamai bt pamintos motinos mirties
metins. Padar alaus, paskerd kiaul, pasamd eiminink, kad pagamint pietus, upirko miias,
sukviet gimines ir, visi pasimeld banyioje u amin atils mirusiosios vl, parvaiavo namo
geduling piet.
Piets prajo truput linksmesnje nuotaikoje nei per pagrab. Aiku, daugiausia buvo kalbama apie
velion, paminti jos geri darbai, geras bdas, darbtumas, dievotumas, atsidavimas namams, bet
buvo neapsieita ir be juokeli. Vyrai pajuokavo, kad kyje net du jaunikiai, bet vieni teik pirmenyb
Ignui, kadangi inojo apie jo draugyst su Dapi Silvute, kiti patar ir tvui nesnausti, nepasiduoti
snui, pasiskubinti ir paiam anksiau u Ign parsivesti pai.
Pasinekj, pajuokav sveiai ivaiavo, o tvas su Ignu lik vieni du, dar ilgai sdjo u stalo,
aptardami tolimesnius reikalus.
Tai dabar turbt pats jau enysies? paklaus tvas Igno, nors jau ir taip inojo.
Reikia dar per vasar palaukt, atsak snus, nuimsim javus nuo lauk, nukasim bulves, po
klimo, kai javai bus aruoduose, tada tursim daugiau laiko vestuvms.
Tai gerai, jei taip sakai... Nors iaip tai seniai bt metas, nelabai pritar tvas. Tiek laiko, kai
namai be eimininks. Viskas ant mergos rank... Svetimas mogus eimininkauja, kur nepairk
visur matosi daug netvarkos.
eimininkavo tiek, paeimininkaus dar, kol baigsis vasara, o iemai tursim jau nauj eiminink.
Kaip tik paiu laiku. Prasids papjovos, bus kas tvarko ms.
Bet u tai kiek padieni reiks samdyti per vasar, rpinosi tvas. Kai sava merga prie ruoos,
teks paimti dar vien mog jos viet darbui laukuose.
Nieko nepadarysi, bet tai jau tikriausiai paskutins bdos. Su ia vasara turt pasibaigti visos
negandos. Prasids naujas gyvenimas, kakaip linksmai itar Ignas, vliau jau rimtai imsims u
darb. Tetuis irgi, atrodo, pasveikai, nusiypsojo dar jis, turbt prisidsi prie mans... Kai
pajudsim peius surm, tai gana greitai ir Dap pasivysime. Kuo mes blogesni?
Tu jo nepasivysi. Snus agronomas, tikriausiai i jo gauna gerus patarimus.
Kai Dapys bus mano uovis, pasiklausim i jo patarim. entui nepagails. iaip tai ms em n
kiek neblogesn u jo. Ir gabalas didesnis, tik reikia daugiau technikos ir galvij band pagerinti...
Pas Dap vien alosios Dan veisls karvs, reikt ir mums band pagerinti. Gausiu nema pasog,
bus galima panaudot pinigus kio pagerinimui. Meteliai kiti ir pats pamatysi, kad patirsim daugiau
naudos.
Ar daug Dapys ada duoti Silvutei? neikents pasidomjo tvas. Anuos tai abudu imokino, ant
koj pastat, turt nenuskriausti ir jaunyls.

 Tikrai dar neinau, bet buvo usimins apie keliolik tkstani. Kaip sutarm dl vestuvi, taip
sutarsim ir dl pasogos, nevisai aikiai atsak Ignas. Tetuis, tikriausiai, jau nebegalvoji enytis?
vl nusiypsojo jis. I tikro, kam mums dvi eimininks? Prie peiaus upakaliais badytis... Silvut
viena apsieis.
Kaip ia pasakius... pasimuist tvas prie atsakydamas, Silvut tai tavo eiminink, o a be
gaspadins jau nebe gaspadorius iuos namuose.
Nenusimink, tvai, nuramino j Ignas, a nepasirengs atimti i tavs gaspadorysts. Tu ir toliau
liksi iuose namuose eimos galva. Bet, inoma, visuose kio darbuose protingai tarsims kaip ir
priklauso suaugusiems monms.
Tai kain, kaip seksis susitart? Tu juk inai, kad a prie visokias naujoves. A dirbu taip, kaip i
savo tv imokau. Taip dirbo seneliai ir proseneliai, o kis neprauvo. Po iai dienai neblogai
gyvenam ir nieko netrksta. O kiek toki, kurie band naujovikai... Pasidar bankuose skol ir buvo
ivaryti... Bet kai pats adi visk daryti pasogos pinigais, k gi, Dieve padk, a nesikiiu.
Na, dabar dar per anksti apie tai kalbti, ateis pavasaris, tada ir tarsims. Kai k darysiu po senovei,
dl kai ko tarsiuosi su uoviu. Juk jo snus agronomas, gal k pataria, pamoko. Matom gi, kaip jam
gerai sekasi. Reiks mokintis, nieko nepadarysi...

5.
Vestuvs buvo linksmos ir trankios. Svei sukviesta daug, vos telpa abu kiemus. Ir pas Vanag ir
pas Dap nukrauti stalai vairiais valgiais, saldumynais, nustatyti soiais su alumi ir vyno buteliais.
Viename ir kitame kieme muzika, dainos ir okiai.
Tik gaila, kad nelabai palankus oras. Lynoja... Gerai, kad dar vaiuojant banyi buvo mauml
prasigiedrin, bet kai gro, tai ir visai smarkiai pradjo lyti. Ne bda galima linksmintis ir viduje
po stogu.
Apsd stalus abiejose pirkiose, sveiai valgo, geria, dainuoja, o kai ugroja muzika, eina okti ia
pat vietoje. Pirkios didels, vietos daug, o be to oka tik jaunimas. Vyresni okti pritingi, jie daugiau
mgsta pasdti u stalo ir i tolo pasiirti, kaip jaunimas trypia ir linksminasi.
Vyrai gurknoja al, moterys ukandiauja, ragauja saldumyn, o paragintos geriau igeria po
stiklel vyno, negu alaus. Netoli dur susdusios kelios moterls stebi okanius, jaunuosius
sdinius u stalo ir tyliai tarp savs nibdasi.
Tai grai pora ir abudu bagoti, tik kain kaip seksis gyvenimas? sako viena tyliai, kad negirdt
kiti sveiai. Vestuvi diena tai apniukusi ir jaunojo vak vis mirkiojo banyioje, kol pagaliau
visai ugeso. Jeigu tikt sen moni pasakojimais, tai Ignas pirmas numirs...
Tikrai? Nemaiau, stebjosi kita, tiek buvo prisigrd moni pairt libo, kad niekaip
negaljau prisigrst prie Dievo stalo. O Silvuts vak deg graiai?

 Jos vis laik deg pilna liepsna. Gerai maiau... Tik retkariais suplevendavo, o paskui vl tiesiai,
ramiai, plaia liepsna deg, kol tik pasibaig libas.
irk, kas atjo, staiga stukteljo alkne ariau dur sdinti moterikut kaimynei. Dabar tai
jau pasisaugokim, kad ariau neatsisst...
A, Barb, suiuro visos, ir eina tiesiai prie ms. K dabar darysim?
A tai ikart einu nuo stalo, pakilo viena, o tai su ja kartu sdti, tai tik sarmatos pasidaryti.
Negana to, kad luoja saldumynus pilna burna, dar ir uant kema. Galvoja, kad niekas nemato.
Tikrai, pritar dar viena, kai kartu sdi, atrodo, kad kartu ir valgai. Kur tik ji pasisuka,
eimininks nespja neti piernik t viet.
Ir kaip gudriai daro... Blizel sukia sijon, per liemen standiai diru susijuosia, kad stipriai
laikytsi, o bliuzels vienas guziklis lyg netyia prasegtas, kad bt pro kur kimti u anio
skanstus...
Moterys viena po kitos pakilo ir rado vietos kitur, toliau nuo godios Barbs. Ji pati gi prisdo prie
maiau pastam moni, prisislinko ariau vyr ir lyg niekur nieko m vaiintis saldumynais.
Barb su vyrais gr al, dainavo, bliuzel prie juosmens vis ptsi, o moterys tai matydamos
juoksi.
Kad atsirast, kas j dabar gerai papurtyt. Viskas ibyrt...
Palauk, sumst viena, a pakalbsiu su savikiu. Pasakysiu, koks reikalas ir papraysiu, kad
ivest j paokti. Tas tai jau inos, k daryt...
Kai tik ugrojo armonika linksm polkut, Barb tuojau pat buvo pakviesta okti inomo poktininko
ir smailalieuvio Dapio pusbrolio Petro. Barb i karto lyg ir susimt, bet paskui pakilo nuo stalo
ir, atjusi vidur pirkios, ididiai padav Petrui rank.
Jie apsuko rat kaip niekur nieko, bet atsirado ir daugiau okani por. Tada Petras apsuks Barb
dar vien rat, msi reikalo: tai strykteldamas, tai pritpdamas, tai j kilsteldamas, visaip m j
sukioti, tampyti ir purtyti, bet stipriai sujuostas sijonas nepasidav.
Matydamas, kad taip nieko nepadarys, Petras msi gudrybs. Neva tai u kako ukliuvs suklupo,
paskui visai pargriuvo ir usitemp Barb ant savs. Kai sunki Barb ugriuvo ant Petro, nebeilaik
bliuzels sagos... Viena po kitos itrkinjo iki pat kaklo.
Jiems sugriuvus, nutilo muzika, visi nustojo okti ir pasitrauk alis. Jie tik vienu du voliojosi ant
grind. Niekas neskubjo pagalb. Kada ne kada Vanagas, kaip t nam eimininkas, susiprato ir
prijs pakl isigandusi Barb. Kai ji pakilo, po vis asl pabiro sausainiai, saldainiai, srio ir
rkytos deros gabaliukai ir itrkinjusios bliuzels sagos. Visi palo kvatotis, o Barb,
usitraukusi skaryt ant aki, spruko pro duris.
Toliau sek kiti juokai. Pirlio korimas, jaunosios moterysts ston vedimas, palydjimas jaunj
klt. Viskas buvo palydima atitinkamomis dainomis, garbstymais, muzika, marais... Ir taip per vis
nakt iki pat auros...

Vestuvs dar dvi dienas, bet Barb jau nepasirod...

6.
Po vestuvi prajo keli mnesiai. Pas Vanagus jau eimininkauja Silvut ir jai puikiai sekasi. Kodl gi
ne? Ar ji neino, ar nemat, ar pati nedirbo t darb? Nieko nra kitoniko. Pasikeit tik vieta, o
darbai tie patys kaip ir namuose, kai tekdavo pavaduoti motin. Tarnaitei ijus tvart pas gyvulius,
ji kuria plyt, maio tel, kepa blynus. Kai tarnait grta pamelusi ir apsiliuobusi, o vyrai par
arklius ir karves pusrytis jau ant stalo. Visi sda pusryiauti.
Vestuvins nuotaikos jau seniai iblsusios, kalbos sukasi apie kasdienius darbus ir apie tuos, kurie
laukia ateityje. Didiausias darbas iem, inoma, malkos. Reikia pasigaminti daug, kad utekt
visiems metams.
K daryt, kad iemet taip ilgai nra sniego? Sninga ne po daug, skpiai ir tai, kiek per nakt prisninga,
tiek per dien nupusto... Ir vl plikas gruodas. Rogi keliai susitais tik po Nauj met ir vyrai, nieko
nelauk, isiruo mik.
Vaiuoja tvas su snumi ir bernu. Trise darbai vyksta spariai. Per tris dienas nemaai padar.
Ketvirtai dienai liko tik keli mediai ir stambi aukta, nudiuvusi, sausom akom egl.
Su egle vyrai turjo daug vargo. Nupjauta ji nenuvirto kaip kiti mediai, bet pasvirusi liko karoti
usikabinusi akomis u greta stovini egli bei aukt lazdyn krm. Ukabin virvmis u ak,
vyrai band tempti egl emyn, bet ji tvirtai laiksi ir nenorjo pasiduoti. Po ilgo tampymo egl lyg
pajudjo ir m svirti ramstydamasi akomis, kol mauml pasislinkusi, vl susilaik ir n i
vietos.
Reikia k nors daryti. Dabar, kai jau egl nuslinko kiek emiau, reikia kaip nors umesti virves ant
virns ir taip bandyti pritraukti j prie ems. Kai ir tai nepadjo, Ignas nusprend, kad egl reikia
iek tiek apgenti. Pams kirv jis nukirto kelias akas i vienos puss, bernas ujo i kitos. Kai
Ignas dar kart usimojo kirviu, egl staiga pajudjo, nuslydo nuo kelmo, grsmingai brakdama
krito ir akomis nublok po savimi Ign. Bernas vos spjo atokti, egl virto ne jo pus, o Ignas,
vos spjs surikti gelbkit, staiga nutilo. Jis guljo visas apibertas sniegu ir prispaustas prie ems
storos egls akos.
Tvas stvr pjkl ir abu su bernu m pjauti ak, po kuria guljo Ignas. Kai vyrai, nupjov egls
ak, nutemp j alin ir, atkas snieg, pasiek Ign, jis guljo auktielninkas be kepurs, sutarytais
plaukais, be gyvybs enklo. I nosies ir gilios aizdos kaktoje sunksi kraujas, nudaydamas snieg
raudonai, o ant kailinuk apykakls krejo ir stingo, virsdamas raudonais ledo gaballiais.
I miko vyrai lk ksniais ragindami arklius. Vienose rogse guljo Ignas pridengtas gnia.
Tuojau pat buvo parvetas i miestelio daktaras... Bet k jis galjo padaryti? Nustat mirt ir ira
paymjim laidojimui. Mirties prieastis aiki: lauta kaukol, kraujas, isiliejs ant smegen,
sukl mirt.

Ileid daktar, namikiai pradjo ruotis pagrabui. Silvutei baisus irdies skausmas. Tik k ved,
skaityk, dar tebesitsia medaus mnesiai...
Nespjo nei susipykti, nei kokio blogo odio pasisakyti... Kalbjo vis apie meil, apie buvusi
draugyst... Nei apie kokius planus, nei apie bsimus darbus jie n negalvojo... Tik diaugsi, kad
pagaliau gali bti kartu, kad abu jauni, sveiki, sots, nieko netrksta, kad pilni jg, kad dar daug
viesi dien j laukia ateityje.
Po laidotuvi Silvut parjo namo. Pasilikt gyvent pas Vanagus jai buvo labai sunku. Viskas skaudiai
primena Ign. Namuose ji rado paguod. Turjo su kuo kartu paverkti, buvo kam atverti skaudani
ird. Motina kaip mokdama j guod ir ramino.
Praeis kiek laiko ir viskas pasimir... Tik pirmos dienos tokios sunkios, glost jos galv mama.
Motina, palaidojusi tikr savo vaik ir tai anksiau ar vliau nusiramina, susitaiko su nelaime... O ia
vyras vis tiek ne tas, kas motinai vaikas. irk, Vanagas... uvo jo vienintelis snus ir dar tokia
baisi mirtis... Kiek jam reikia ikentti? O gyvena, neverkia... Vaikto, darbuojasi... Nusiramink ir tu,
vaikeli, nebeverk, aaros niekuo nebepads... luost ji aaras Silvutei nuo veido.
O tvui Dapiui kas kita rpi...
Laim, kad dar pasogini pinig neatidaviau, nors dl to diaugsi jis. Buvom sutar su Ignu
palaukti iki pavasario, kol parduosiu grdus. Jei biau atidavs, tai dabar bt keblum, norint juos
atsiimti.
U keli dien atjo uovis Vanagas kviestis marios.
Einam namo, Silvute, m graudiai prayti jis. Kiek laiko namai ibuvo be eimininks, o
dabar ir vl liko vieni. Nieko nepadarysi, kad taip atsitiko... Mums visiems bendra nelaim, bet tavo
vieta ir toliau pas mus, ms namuose. Tu kaip buvai, taip ir likai t nam eiminink. Be tavs praus
namai, visur atlapa, eimininkauja svetimi mons. Negana to, kad skauda ird, kad vis laik
kremtuosi dl Igno, dar ir namuose tokia betvark. Einam, Silvute, pasigailk tu mans vienio
senio...
K dabar darysi? klausia motina Silvut, kai Vanagas ijo.
Kad mano bt valia, niekur a i ia neiiau, verkdama atsak ji, kai nra Igno, man ten ne
namai... Kodl turiau ten bti? Bdama ia, veriau mamai padiau, o ir iaip namuose darb
utenka.
Tai ir neik tu niekur, niekas tavs i ia nevaro, pritar tvas. Parsiveim krait, pinigai yra,
neatiduoti. Sdsi namuose ir vl bsi nuotaka. O kad jauniki atsiras n kiek neabejoju.
K tu ia, tvai, sudraud motina, o Silvut lidnai atsiduso.
Nebeteksiu a daugiau, itar ji vos girdimai, nereikia man joki jauniki...

7.
Kai marti negro, Vanagui nieko kito nebeliko, kaip tiktai paiam vesti. Jis ir vl pirliaujasi, bet jau
nebeieko jaun. Lankosi jis pas nales, pas senas panas, nebereikalauja joki pasog... Gerai, kad
bt ne paskutin baidykl ir ne visai susenusi, kad bt kam eimininkauti namuose.
Pavainjs per vasar, rado, o tiksliau jam pripiro, vien nal su jau suaugusiu snumi. i u visas
jam labiau patiko: ir pairt nieko, ir amiaus pati ta... Neturi n penkiasdeimties... iek tiek
iprususi... Jaunystje tarnavo pas ponus, moka kepti, virti, siti. Dar ir dabar daug kas pakvieia
paeimininkauti vestuvse ar iaip kokiuose baliuose.
Kai mir jos vyras, ji savo namuk miestelyje pardav ir su dvylikos met sneliu Motiejumi gro
atuoni hektar kel tvikje pas viengung brol. Gyveno graiai, sutardami, kol brolis sugalvojo
vesti. Kai jis ved, kilo nesutarimai su broliene, atsirado priekaitai dl vaiko ir panaiai...
Matas per t laik iaugo gra jaunuol ir dabar jau antrus metus moksi kunig seminarijoje, dl
ko labiausiai ir niro brolio mona.
Ir taip nelengva gyventi, o dar tokios ilaidos mokslui, dejavo ji, bet brolis nenusileido ir Mat
leido mokslus toliau, kaip kad buvo sutars su seserim.
Pasipirus Vanagui, nal tuojau pat sutiko u jo tekti. Tuo labiau, kad is nereikalavo jokios
pasogos ir paadjo jos sn ileisti kunigus. Jam ir paiam buvo malonu inoti, kad jo giminje
atsiras kunigas. Bus kuo pasipuikuoti prie Dap. Jo vaikai tik agronomas ir mokytoja, o pas j bus,
tegul ir posnis, bet kunigas.
Vestuvs buvo daugiau negu kuklios. Piets vienoje alyje, piets pas Vanag, grus i banyios.
Sveiai buvo brolis su broliene, o liudininkai pirlys ir krait atve kaimynai. Mato nebuvo. Jam k
tik prasidjo mokslo metai. Jis tik para trump laikel, kuriame pasveikino motin ir palinkjo jai
laims, engiant tok drs ingsn nauj gyvenim.
Matas parvaiavo tik Kaldoms, kai prasidjo iemos atostogos. iaip kaime maai kas puodavo
eglutes, bet iemet Vanag vienkiemyje sublizgo linksma eglut. Tai naujos eimininks imon. Ji
papra vyro, kad parvet i miko vidutinio dydio eglait ir papuo j atsivetais aisliukais bei
vairiaspalvmis vakutmis, kurios bus udegtos per Ki vakarien.
Parsiveti snaus nuo traukinio ivaiavo abudu motina su Vanagu. Stotyje Vanagas su Matu ir
susipaino. Reikia pasakyti, kad Matas Vanagui padar ypa ger spd. Auktas, lieknas, su
plaiabryle skryble ant galvos, puspaliu su ilta apykakle ir sutana iki pat ems kunigas ir gana.
Vanagas Matui, galima sakyti, pilnai atitiko jo sivaizduojam kinink.
Parvaiav visi igr po stiklin kit kartos arbatos su uogiene ir divsiais, grietai laikantis
pasninko, o ankstyv vakar susdo u stalo prie dvylika valgi nukrauto Ki stalo. Tada jau
eimyna pasistiprino.
Prie valgant, klierikas sukalbjo atitinkam maldel, atsilaus gaball plotkels, atidav j patviui,
o is pasidalino su motina. Pavalg jie dar ilgai sdjo u stalo maloniai nekuiuodamiesi ir
juokaudami. I po baltos staltiess, kuria buvo udengtas ant stalo esantis ienas, visi trauk po

iaudel ols ir br, kieno bus ilgesnis gyvenimas ioje emje.

Matui patiko nauja vieta: pirkia didel, aukta, lubos padalintos balkiais, grindys egls lent, baltai
nuveistos. Balti suolai ir palangs... Pirkios langai nemai, durys tvirtos, uolins, o ant balkio
pakabinta lempa plaiai skleid jauki vies iki pat dur. Kampe u stalo sutvisko udegtos vakuts.
U Ki stalo jie sdjo trise ir Matas pasiteiravo.
Ar taip tik dviese ir gyvenat? paklaus jis truput stebdamasis.
Tam kartui likom dviese, atsak patvis, eimyna Kaldoms ivainjo namus. Po veni
parsiveim nauj. Po Nauj met iki Trij Karali metas samdiniams susiekoti.
Ar daug moni tenka samdyt?
Bern, merg ir piemen samdau kasmet.
Ar utenka ant tokios didels ems?
Darbymeiais samdom padienius, o iaip isiveriam. A gi ir pats dar nesugriuvs, darbuojuosi,
inoma, kai turiu laiko, kai nereikia valsiun, turgun ar nra kit reikal. O kai buvo gyvas snus...
inau, girdjom, per kelias parapijas mons nekjo apie i nelaim... Labai ujauiu,
nuoirdiai kalbjo Matas. Bsiu ia iki Trij Karali. Kai dabar, tamsta, vienas, a galiu padti, tik
sakykit, kur k reikia.
Na, k js ia, kunigli, susigraudino Vanagas, dabar iema, joki darb nra. Tik pasiruoimas
pavasariui. iema mums emdirbiams poilsio metas.
Bet vis tik. Galiu padt apsiliuobt, ieno prineti gyvuliams, vandens prisemti. Kai gyvuli daug, tai
uima nemaai laiko. Kai gyvenom pas dd, visada paddavau.
Pasidarysiu vienas, jums reikia pailsti. Mokslas ne juokai. Todl ir atostog ileidia, kad galva
pailst.
Kaip tik, dirbant fizin darb, galva geriau pailsi, paprietaravo Matas, nuo ryt dienos dirbsime
kartu. Mama, prikelk rytoj ir mane anksti...
Gerai jau, gerai, sutiko motina, nors pagalvojo, kad geriau bt, jei snus ilgiau pamiegot.
Kai atvaiavom, maiau netoli kaimynystje trobesiai, dirsteljs pro ualus lang t pus, kur
buvo Dapio sodyba, pasak Matas. Ar gerus kaimynus turite? Ar sutariate?
Ne tik kaimynai, bet dar ir gimins, nelinksmai atsak patvis, amin atilsi, snaus mona i to
kiemo. N puss met neprajo, kai buvo ved. Kai uvo Ignas, marti nepanorjo ia daugiau gyventi.
Mat kaip? susimst Matas. Reiks rytoj nueit ir pasveikinti su Kald ventm, susipainti. Kaip
bebt, dabar jau ir mes su mama jiems gimins.

Pirm Kald dien visi trys anksti ivaiavo banyi berneli miioms. Po pamald Matas
trumpam usuko klebonij, prisistat klebonui ir pasveikino su v. Kaldom. Klebonas mandagiai
papra j pasilikti pietums, bet Matas taip pat mandagiai padkojo ir atsisak...
Gr i banyios, visi trys sdo prie ventinio stalo, soiai pasivaiino, o po piet Matas nujo pas
kaimynus Dapius.

8.
Pas Dapius ne taip kaip pas juos tik trys mons. Matas ten rado dar tebepietaujani didel eimyn
u stalo. Kaldoms buvo atvaiavs snus agronomas su mona, dukt mokytoja su vyru ir vaikais, o
ir j pai eimyna trys mons: eimininkas su mona ir, reikia manyt, j dukt patvio marti. Bet
jau kokia grauol...
Visi klierik sutiko labai pagarbiai. Matas maloniai ypsodamasis prisistat, su visais pasisveikino,
palinkjo linksm Kald ir Naujj met. Jam taip pat buvo palinkta skms moksle, gyvenime ir
buvo pakviestas prie stalo alia agronomo.
Silvut padjo jam lktut, o eiminink atne kart ukandi. Kalbos netrko. nekuiavosi kaip
seni pastami, igr kas vyno, kas alaus. Visi valg su apetitu, tik Mato lktut buvo tuia ir vari.
Tai pastebjusi, eiminink susirpinusi paklaus:
Kodl, kunigli, nevalgot? Ar kas nepatinka, ar nemgstat kopst?
Viskas gerai, nesirpinkit, tik tiek, kad a atjau k tik po piet, bet, jei eiminink susirpinusi,
sidsiu truput, kad nepagalvotumt, jog kakas negerai, ir sidjo lktut aukt trokint
kopst bei galiuk deros. inau, kad eimininkms patinka, kai sveiai valgo.
Matau, kad ms sveias prisilaiko senos patarls sveius eik tik gerai pavalgs, juoksi
agronomas.
Laikas netruko prabgti, kaip mat sutemo. Kai Dapys udeg ibur, Matas pakilo.
Ai eimininkms u pietus, padkojo jis atsistojs, buvo labai malonu susipainti. Dar kart
linkiu linksm veni ir iki pasimatymo, susirado ant suolo skrybl. Garb Jzui Kristui.
Ko taip skubat? Dar ne vlu, tik dabar labai anksti temsta. Per Kaldas paios trumpiausios dienos,
band j sulaikyti Dapys, bet Matas pasuko prie dur.
Pasimatysim dar ne kart, o dabar pats metas vakarinei liuobai. Labanaktis.
Silvute, ileisk svei. Va, udegsiu vak, priemenje tamsu, dav rankas Silvutei vakel
motina. Kol bsit ia, aplankykit daniau, dar pakviet ji ir atidar duris priemen.
Prie ieinant gonkas, Matas atsisveikindamas padav rank Silvutei:

 Labanaktis.
Labanaktis, atsak Silvut ir trumpam pasimet. Neinojo, ar buiuot klierikui rank ar ne.
Tikriausiai ne, pagalvojo, juk dar ne kunigas.
Taip nusprendusi, atsakydama rankos spusteljim, ji velniai paspaud Matui deln. Nuo ito
atsisveikinimo abiems perbgo lengvas iurpuliukas per peius. iaip ar taip, bet is nekaltas
prisilietimas buvo tarsi pirma kibirktl, kuri vliau udeg kart meil abiej irdyse.

9.
Kol Matas viejo Vanag vienkiemyje, dar ne kart ir ne du lanksi pas Dapius. Netiksliai pasakyta.
Jis ten leido beveik visas atostog dienas.
Patvis jau susisamd eimyn, jis jau turi pakankamai pagalbinink prie liuobos ir kit darb, o
Matas laisvas. Ir jam nieko nra maloniau, kaip laisvas valandas praleisti pas kaimynus, nuolat matyti
Silvut, girdti jos bals, matyti maloni jos ypsen ir nuostabias tamsias, mlynas akis...
Matas ne kart buvo girdjs i bendrakursi klierik apie tai, kaip kunigai meta kunigyst, klierikai
atsisako seminarijos moksl ir veda mylimas mergaites. Nors anksiau jis ir smerkdavo tokius
paklydlius, dabar danai pagalvodavo, kad dl tokios kaip Silvut, viskas bt suprantama ir
pateisinama. Jeigu i jos puss Matas sulaukt tokio paties atsako savo jausmus, kokius iuo metu
jauiai jis, ko gero dar gerai pagalvot, ar verta toliau mokytis seminarijoje.
Bet tai tik pamstymai. Realybje jis, aiku, to padaryti niekada negalt. Vien dl motinos... Ji to
nepernet. Jis vienintelis vaikas, jos vienos uaugintas, dl jo paaukoti visi jaunysts metai, jos
visas turtas, brangenyb ir pasididiavimas... Ir ivis... Net ir galvoti apie tai neverta.
K daryti? Silvut jam labai patinka, tokia miela ir artima to irgi nepaneigsi...
Iki iol Matas mergaii maai buvo sutiks, o i t, kurios buvo alia, n viena nesuadino toki
jausm, kokius patyr, pamats Silvut.
Visai galimas dalykas, kad ir j aplank pirmoji dar nepatirta meil... Ta pati, dl kurios mons
praranda sveik nuovok, meta kunigyst, atsisako karjeros, eina i proto... Argi nepradeda kraustytis
i proto ir jis pats? Prarads savigarb sdi per dienas ia, gano Silvut akimis, nekreipdamas
dmesio tai, k gali pagalvoti jos tvai... Juk jis net neino, k pati Silvut apie j galvoja. Iskirtinio
dmesio sau i jos puss nemato. Su visais Silvut mandagi, maloni, gal visai net nemsto apie j, apie
tai, ko jis ia taip danai lankosi. O jeigu supranta, gal jam ijus tik pasiaipo? Gal tik jis pats
prisigalvoja nebt dalyk? Argi ne kvailys? Gal geriau jau bt suimt save rankas, mesti apie j
galvojus, nutraukti tuos apsilankymus ir ivaiuot nieko nelaukus? Bet kaip sunku viso to atsisakyti...
Kita vertus, kodl gi jam nepasimgauti, nepamaloninti sau irdies? Tuo labiau, kad jau visai nedaug
liko iki atostog pabaigos. Tada ivaiuos ir viskas pasibaigs savaime...
Bet taip nebuvo, kaip galvojo Matas. Jis negaljo negalvoti apie Silvut. Jau grs po atostog

seminarij, Matas vl ir vl prisimindavo t akimirk, kai atsisveikindamas kart j apkabino... Nors

tai buvo paprasiausias atsisveikinimas, bet toks velnus Silvuts prisiglaudimas j drsino, sklaid
abejones, adino pasitikjim ir vilt, kad ir ji nra abejinga...
Tai buvo paskutin dien prie ivykim. Matas atjo pas Dapius jau temstant. Pirkioje rado tik
Silvut ir motin ruoianias vakarien. Silvut pakviet j sstis ir, nusimazgojusi rankas, atjo prie
stalo.
Turbt, kunigli, jau greitai ivaiuosit? paklaus ji, kaip Matui pasirod, nelinksmai.
Taip, atjau atsisveikinti, nenuleisdamas nuo Silvuts aki patvirtino Matas. Rytoj nebus kada,
anksti ivaiuojam.
Kaip greitai bga laikas, nugirdusi j panekes, atsiliep motina. Jau ir Trys Karaliai... O mes
taip pripratom prie js. Labai pasigesim...
Velykom vl atvaiuosiu, nenusiminkit, juokdamasis jis nuramino motin, jeigu tik
nenusibodau, pavasar vl lankysiu.
A jau nusibosit? Su jumis labai domu. Toks jaunas, jau daug kur buvs, visko mats. Ne taip kaip
mes tame ukampyje nieko daugiau nematom... Tik dirbam, valgom ir miegam...
O ar tai blogai? engdamas per slenkst prisidjo prie kalbos Dapys. Darbui dirbti sveikatos
dar utenka, turim k valgyti ir miegam savo pastogj. Tegu dejuoja tie, kurie neturi stogo vir
galvos.
Ms kuniglis jau ivaiuoja, primin motina Dapiui, atsisukusi nuo virykls.
Gero vakaro sveiui, prijs padav rank Matui. Ar tikrai jau ivaiuojat?
Rytoj i pat ryto. Vakare jau turiu bti seminarijoje.
Turbt diaugiats, kad galit i ia itrkti? Juk labai nusibodo ia pas mus tam upustytam kaime,
ar ne? iem mieste geriau, nr k sakyt.
Atostogauti niekada nenusibosta, nesutiko Matas. Ypa, kai turi tokius malonius kaimynus. Buvo
su kuo pabendrauti. Na, a jau eisiu, pakilo jis.
Ko taip skubat? band j sulaikyti Dapien, a jau iviriau vakarien, kartu pavakarieniautume.
Gerai eiminink sako, pritar ir Dapys, paskutin vakarien, kaip biblijoje rao.
Labai ai, bet kart atsisakau. Paskutin vakarien valgysiu su savikiais. Be to patvis ikreno
pirt, norisi prie kelion atsigaivinti.
Kai jau taip, tai k bepadarysi, nusileido Dapys, laimingos jums kelions. Nepamirkit ms.
Kaip galiau? turdamas galvoje Silvut kartai itar Matas. Laimingai pasilikti, atsisveikino
su Dapiu ir nujo prie motinos.

 Paviesk kunigliui, padav i udegt vakut Silvutei, kad neduok, Die, u ko neuklit. Pilna
priemen pristatyta visoki puod. Kai lauke taip la, tai visk velkam priemen, kad neualt,
dar lyg pasiteisino senoji.
Silvut ijo pirma, o Matas, atsisveikins su motina, nujo paskui Silvut ir udar paskui save duris.
Prijusi prie dur gonkas, ji jau norjo jas atidaryti ir kaip tik tuo paiu metu Matas pirmas pam
u dur rankenos, savo ranka lyg ir apglbdamas Silvut.
Ji netiktai atsidr arti Mato ir, atrodo, neskubjo pasitraukti. Kaip pasirod Matui, ji net dar labiau
prisiglaud prie jo, o tada Matas jau apkabins Silvut per liemen, prispaud prie savs.
Kitas Mato vietoje bt j pabuiavs, bet jis nedrso apie tai net pagalvoti. Jam atrod, kad ir taip
daug sau leidia, bet ir toliau glaud Silvut prie savs, bijodamas net pajudti, kad nenutrkt toks
mielas, palaimingas sapnas.
Nedaugiau kaip minutl tssi i nepaprasta, svaiginanti bsena, kol Silvut pirma nuo jo pasitrauk
ir eng ingsnel alin. Nepratarusi n odio, ji jau norjo eiti, bet Matas, pams j u rankos,
sulaik.
Ar taip ir isiskirsime neatsisveikin? paklaus jis nepaleisdamas rankos.
Na, k gi, sudie. Laimingos jums kelions, lauksim atvaiuojant, nusiypsojo ji, nepamirkit
ms, pakartojo ji tvo odius.
A tai tikrai neumiriu, bet noriau, kad ir js mane prisimintumt. Ar galiu tiktis?
Galit bti ramus, nebsit umirtas. Manau, kad js mus greiiau pamirit, nei mes jus.
Ar tikrai prisiminsit? Noriau, kad tai bt tiesa, bet moterim nelabai galima tikti. K turiau
padaryti, kad biau tikras?
Nebent turiau kok js daiktel atminimui, nusijuok Silvut.
Tai, kad nieko neturiu ir pagaliau neinau, kas panelms patinka.
K gi, teks tada patikti ir taip.
Ateitis parodys, o dabar sudiev. Laimingai pasilikti, palinkjo Matas ir viso labo, tik pabuiavo
rank.

10.
Kai sujo metai po Igno mirties, pas Silvut m lankytis pirliai. Apie vien ar kit jaunik tvai
spyr rimtai pagalvoti, bet ji vien ir t pat kartojo:
Neteksiu daugiau ir viskas...

I karto tvai pyko, kalbinjo, bet paskui ranka numojo. Tesiino... Gali dar palaukti metelius, kitus,
gal ateis prot. Dar jauna tebra, ateis laikas ir apsigalvos, kam skubinti? Ar vietos maa, ar duonos
neutenka? Matyt nepasitaiko jai skirto ir tiek, bet niekas n netaria, kad Silvut laukia Mato...
Laukia ir neino ko sulauks. Kol kas laukia Velyk ir jo atvykimo, bet Velykoms jis neatvaiavo. Nei
prie ventes, nei per ventes jis nepasirod. Prajo kelios dienos, prajo savait, o jo kaip nra, taip
nra.
Silvut nusivylusi, nelinksma. ventms ir vl buvo atvaiav brolis su seserimi, bet is susitikimas
jos nediugino. Visai ne tas, kas buvo per Kaldas. Tada buvo Matas ir viskas atrod visai kitaip. Be
jo trksta linksmumo, viskas prasta, kasdienika, jokios vairovs. Kad ir vents nuobodu ir
lidna, nors verk.
Motina pasiskund vyresniajai dukrai:
Kain kas su Silvute darosi, ar ji i tikrj taip ilgai negali umirti Igno? Pasitaik tokia gera vieta,
o Silvut atsisak: Neteksiu ir gana. Kain, ar besulauks ko geriau?
Ar tikrai galvoji netekti? uklaus sesuo Silvuts, nepatariau. Be eimos mogus lieki lyg ir
nepilnavertis. Kol esi jaunas, gal... Bet ateis vyresnis amius, pasijusi niekam nereikalinga, nuo vis
priklausoma. Kas pasirpins senatvje? Turdama vyr, net ir senatvei atjus, turtum savo viet. Be
to ir vaikai privalo rpintis savo senais tvais, suteikti jiems glob. Kol laikas, reikia ir apie tai
pagalvoti.
A nieko nesakau, bet tik ne dabar, teisinasi Silvut, dabar kakodl negaliu apie tai galvoti.
Kai jau taip, tai kitas reikalas, nusiramino sesuo. A jau maniau, kad visai nebegalvoji tekti.
Skubt, aiku, nra ko, bet ilgai laukti irgi neverta. Jaunai lengviau vaikelius auginti... Viskam savas
laikas.
Silvut ir pati negali paaikinti, kodl jai iuo metu taip atgrasu galvoti apie vedybas. Ar tai dl Igno?
Toli grau ne tai.
Gda prisipainti, bet nuo to karto, kai pamat Mat, Ignas kakaip nutolo. Ar taip grau? Dar tik
metai, kai uvo vyras, o ji jau galvoja apie kit... Bet k dabar padarysi, kad taip yra? Gal ji Igno taip
labai ir nemyljo, gal tai ir nebuvo ta abipus, stipri meil? Gal tai buvo daugiau pripratimas,
prisiriimas, pasitikjimas? I pat maens augo kartu, aid, lank mokykl, per vis gyvenim su
niekuo nesusitikinjo, nedraugavo... Ignas vis laik buvo alia, nesitrauk nuo jos, buvo artimas,
savas. Kitaip viskas ir negaljo baigtis kaip tik vedybomis.
Dabar, kai ji sutiko Mat, j apm nauji, visai kiti dar nepatirti jausmai.
Kodl taip malonu j prisiminti, apie j galvoti? Koks mielas buvo jo apkabinimas, jo artumas.
Kiekvienas Igno prisilietimas saldia banga uliedavo jos ird. Kaip velniai jis glaud prie savs,
kaip ilgai buiavo rank... Kodl taip lidna, kad neatvaiavo, kodl taip norisi j vl matyti?.. Bet kas
i to?
Praeis metai, kiti ir jis taps kunigu, kaip tada reiks jai susitvarkyti su savo jausmais? Ar ne geriau

bt dabar, tuojau pat visk nutraukti ir itekti? Kaip tada isiskirti nesusitikus, nepasimaius,
nepakalbjus, nesuinojus, k jis galvoja? Kodl jis taip traukia ird, kad ji negali nusiraminti?
Turbt teisyb, k mons neka, kad udraustas vaisius saldesnis. Kaip bebt, bet susitikti reikia,
o toliau kaip bus taip bus.
Dl to, kad negaljo parvaiuoti Velykoms, Matas labai pergyveno. Jis taip lauk t veni, tos
dienos, kada vl pamatys Silvut, bet atostog nebuvo ileistas n vienas klierikas. Tuojau po
Atvelykio seminarijoje turjo lankytis aukti banyios ulai ir vadovyb norjo kaip graiau ir
geriau pasirodyti. Klierikai puo banyi, pyn vainikus, blizgino varinius banytinius indus,
vakides, dur rankenas ir kita.
Seminarijos pasididiavimas klierik choras kasdien rinkosi repeticijoms, lifavo repertuar. Per
t laik Matas uimtas darbais neturjo n kada pagalvoti apie Silvut ir tik tada, kai ivaiavo sveiai,
gyvenimas gro senas ves. Prasidjo kasdieniai darbai, pamokos, maldos, atsirado daugiau
laisvesnio laiko, buvo kada ir Silvut prisiminti.
Kain koks bus j susitikimas po tokio ilgo nesimatymo ir po tokio jausmingo isiskyrimo? Matui tas
j velnus atsisveikinimas paadino stipr jausm ir tarsi pakeit jo mstym.
Galvoje atsirado toki mini, kurios anksiau niekada neuklysdavo: Na, kunigams negalima
tuoktis, tik dabar jam kilo klausimas, kodl? Kodl draudiama santuoka ir taip grietai
reikalaujama laikytis celibato? Argi a negaliau bti geru kunigu ir bdamas veds? tai, a
baigiau seminarij, gauiau paskyrim koki nors parapij, vesiau Silvut ir graiai sau
gyveniau. Sukuriau krikionik eim, vaikus aukliau pagal banyios reikalavimus,
papildyiau katalikik bendruomen... Kuo blogai? Dabar gi, nordamas tapti kunigu, privalau
atsisakyti Dievo duotos emikos laims.
Tiems, kurie ateina seminarij i paaukimo, tikriausiai nekyla toki klausim. O k daryti tokiems
kaip Matas? Jis seminarij atjo, toli grau, ne dl didelio noro, bet motinos kalbtas, vykdydamas
artimj jam primest vali. Kaip jam sprsti tokius klausimus? Tiesa, dar yra ieitis, jis dar gali
rinktis. Besimokant seminarijoje dar laikas apsisprsti: likti ar istoti. K daryti, kad neskaudinti
motinos ir nesualoti savo irdies?
Paskutiniu metu tokios ir panaios mintys sukosi Mato galvoje ir, tik prisimins ateinanias vasaros
atostogas, nusiramina, atsipalaiduoja. Ar laikas dabar kankinti save tokiomis abejonmis? Kai altai
pagalvoji, nieko tokio ir neatsitiko, kas verst j panaiai galvoti ir sprsti. Juk, kol nebuvo sutiks
Silvuts, jis buvo susitaiks su savo padtimi. Jei paaikt, kad ji Matui abejinga, jis vl grt
normal gyvenim. Reikia tik ramiai palaukti atostog... Tai tik pirmas jo susitikimas su moterimi, o
gal ir paskutinis. Laikas ir save patikrinti ir gerai vertinti savo jausmus. Gal ia tik laikinas
susiavjimas, o jis prisigalvojo Dievai ino k. Jiems reikia btinai susitikti, isiaikinti savo
jausmus ir tik tada daryti atitinkamas ivadas. Per ateinanias atostogas jis tvirtai nusprs, k jam
daryti toliau.
Netrukus seminarijos vadovyb sukrt nemalonus vykis.
Netiktai istojo vienas treiakursis klierikas. Niekas neinojo tikros prieasties, taiau visi man, kad
dl merginos. is simpatikas, draugikas jaunuolis turjo gra bals ir buvo autoritetas klierik
tarpe. Chore giedojo pirmu tenoru, atlikdavo visas solo partijas, uoliai moksi, buvo laikomas

visiems u pavyzd ir e tau.

Vadovyb susirpino ir, netekusi tokio pavyzdingo studento, msi kai kuri priemoni. Sustiprino ir
taip griet tvark: daugiau usimim ir mald, maiau pasivaikiojim, paskyr daugiau dvasini
vadov, sumaino ir sutrumpino pasimatymus su artimaisiais.
Buvo kalbama, kad neileis net vasar atostog.
Neirint to, kad maai tekdavo tarpusavyje bendrauti be dvasini vadov, klierikai rasdavo laiko ir
vietos, kur galdavo pasinibdti, padiskutuoti apie praus vyk seminarijoje.
Matui lyg palengvjo. Pasirodo, ne jis vienas sprendia tokius opius gyvenimo klausimus. Jeigu ijo
i seminarijos tikrai dl merginos, tai tas vaikinas, matomai, susidr su panaiu atveju kaip ir jis
pats. Tik, inoma, turjo bti utikrintas i merginos puss, jeigu ryosi tokiam ingsniui.
domu bt su juo paiu pasinekti, i jo paties suinoti tikr ties, bet kai dabar to padaryti
negalima, belieka tik splioti.
Neirint to, tas vykis guod ir drsino Mat. Juk tas klierikas irgi turi tvus, kurie norjo, kad jis
tapt kunigu, o jis vis tik sugebjo juos tikinti, kad pateisint tok savo sprendim.
Gal Matui irgi pavykt tikinti motin?

11.
Mato pirma vasaros atostog diena iauo Vanag vienkiemyje. J paadino gaidio giedojimas ir,
pakls galv nuo pagalvs, jis apsivalg. Nors sauls dar nebuvo, bet uteko viesos, kad pro
klties lang galt irt kaimyn Dapi trobesius ir ten vaikiojanius mones.
Prie ulinio sm ir pyl lovius vanden kakoks nepastamas vyriokas, turbt samdinys, i tvarto
vienas po kito pasirod galvijai ir paskui juos su botagu rankoje ingsniavo piemenukas, o i klties
ijo ir, dideliais ingsniais perjs kiem, pirki jo pats eimininkas Dapys.
Matas dar palauk, gal pasirodys Silvut, bet, pagalvojs kad ji dar miega, pats krito atgal ant
pagalvio ir usitrauk antklod. Usimerks jis dar band migdytis, bet, matydamas kad neumigs,
vl nusiklojo ir atsisdo lovoje.
Savame kieme irgi girdjosi bruzdesys. Varomos prie lovio gerti ubliov karvs, nebeaiku kelint
kart ugiedojo gaidys, lodamas unelis Kudlius nuo savo dalo nubaid vit.
I u miko pasirod auksinis sauls kratelis. Tekjo saul, pasirengusi talkininkauti mogui per vis
darbo dien.
Kai kieme nutilo rytinis urmulys, Matas ilipo i lovos. Prie dur ant kduts buvo padtas blidas su
vandeniu ir ant atidengto aruodo krato pasvertas lininis rankluostis. Jis suklojo lov, nusipraus,
usivilko sutan ir ijo i klties.

Pamats nepastam mog, piktai m loti uo.

Na, nebk toks piktas, Kudliau, ukalbino Matas un, matai, a inau tavo vard, o tu negi
nebepasti mans? iem lyg ir buvome susipain, band prisigerinti Matas, eidamas artyn, bet
motina nuo gonk j perspjo.
Neprieik labai arti, gali ksti. uo piktas, igirdusi lojant un, ji ijo pasiirti ir, pamaiusi jau
atsiklus sn, toliau maloniai j kalbino.
Kodl nemiegi, vaikeli? Dar labai anksti, tik k patekjo saul.
Seminarijoje mes prat anksti keltis rytmetinms miioms. Nesimiega ir ia, teisinosi Matas.
Tai ten seminarija, o ia namai. Pas mam galtum ir ilgiau pamiegoti. Reikia pailsti nors per
atostogas.
O kodl ia taip tylu ir tuia? stebjosi Matas, tik k kieme skardenosi visokie garsai, o dabar
taip tylu lyg visi bt imir.
Visi ijo laukus, likau tik a viena, atsak motina, tai tave turbt ir paadino tas triukmas,
neleido isimiegoti kaip reikiant.
Uteks to miego. Mama tikriausiai daug anksiau atsiklei u mane?
Tai a sena, man miego maiau reikia. Kai buvau tokia kaip tu, ot nordavau miego. Alpdavau, kai
reikdavo anksti keltis. Einam vid, a jau paruoiau tau pusryius.
Na ir priruoei man ia, mama. Kaip kokiam sveiui, stebjosi Matas, kai atjo pirki, o gal i
tikrj koki nors svei lauki?
Tu man brangiausias sveias ir joki svei a daugiau nelaukiu. Kai tik pamatau tave, tai man ir
vent, nuoirdiai diaugsi motina.
Bet gi a dar nenoriu valgyti, gynsi Matas, seminarijoje pusryiaujame daug vliau.
Kad nenori, gali dar nevalgyti, sutiko motina, neuilgo ir eimininkas pareis i lauko, su juo
kartu ir pavalgysit, bus skaniau...
Labai gerai, a palauksiu, o dabar pasinekkim, kol vienu du, jis pam motin u rankos ir jie
susdo prie stalo. Pasakok, kaip tu ia gyveni? Kaip sekasi? Ar sutariat su patviu? Ar nesibarat?
Kad nr dl ko bartis, trukteljo peiais motina, mogus ramus, geras, kako ypatingo
nereikalauja, viskuo patenkintas ir tavimi rpinasi... Pinig duoda kiek reikia ir neprikaiioja.
Ar nesunku tokiame dideliame kyje? Ar ne perdaug darbo, ar nepavargsti? Pas dd tikriausiai
lengviau buvo?
Tik i karto, kol pratau, o dabar jau nieko, visur suspju.

 Nesiplyk taip labai, irk sveikatos, nebe jaunikl esi, tuo labiau, kad per vis gyvenim sunkiai
dirbai. Kai susirgsi, tai ir patvis nebus patenkintas. Juk inai t patarl vyrui galk, broliui
turk, patarinjo Matas motinai.
Kur gi ne, bet per jg nieko nedarau, o susirgt gali ir nieko neveikdamas.
O kaip kaimynai gyvena? lyg tarp kitko usimin Matas apie tai, kas jam labiausiai rpjo,
reiks nueit aplankyt...
Neklausk, atsak motina linksmai, dabar, kai mariai baigsi gedulas, tai pirli neatsigina, bet
Silvut neskuba tekt.
Sakai pirliai, krpteljo Matas, domu...
Nra joki dyv, noriai pasakojo motina, kad ir nal, bet jauna, grai, bagota. Vaik neturi,
tokia ilgai nenalaus...
tai kaip? apie tai net nepagalvojo Matas. Jam tik rpjo, kaip greiiau j pamatyti, o ia tokie
dalykai dedasi... Pirliai, jaunikiai... Be reikalo jis tik suko sau galv ir djo tiek vili, o tikrumoje
nieko nebuvo, nra ir nebus... Tai jis tik pats savo vaizduotje visk taip sureikmino. O ji? Buvo
itekjusi, patyrusi tiek ir tiek vyrik glamoni... Kas jai tas prisilietimas, dl kurio jis eina i
galvos?
Uteks, baigta, reikia visk nutraukti, joki apsilankym, susitikim, pasimatym. Tam ir atostogos,
kad galiau pailsti, nusiraminti, visk umirti ir pasivsti vien tik mokslui. Nuo rudens a jau
treiakursis ir nuo iol a sieksiu vieno tikslo bti kunigu, lyg ir apsisprend Matas.
Prajo minutl laiko, kol jis atsipalaidavo, nusiramino ir galjo grti prie pokalbio su motina. Jie ir
toliau nekuiavosi, kai kakas subrazdjo priemenje. Motina pakilo ir nujo atidaryti dur.
Vilk mini vilkas ia, pamaiusi prie dur Silvut, suneko motina. Gero ryto, dar atsak
pasveikinim moterik ir pakviet, praom ariau.
Ai, a niekur neisiu... Mama atsiunt pasiskolinti msai malti mainls. Ms sugedo.
Gerai, ueik vid, paduosiu, dar kart pakviet Vanagien ir Silvut jo, praom prie stalo.
Turim svei, o a einu paiekoti.
Silvut pamaiusi Mat smarkiai nuraudo ir nuleido emyn akis. Prajo kiek laiko, kol ji susitvard ir
galjo kalbti.
O, kuniglis, sveiki, itar ji patyljusi, kada atvaiavot?
Matas pakilo ir prijo prie jos.
Tik vakar, padav jai rank, praom ariau, prisskit. Mes kaip tik ruoms valgyti,
papusryiausim kartu.
Pastebjs, kaip Silvut nuraudo ir sutriko, jis atgavo menkut pasitikjim.

 Labai ai, tik kad a jau po pusryio, atsikalbinjo ji, bet atsisdo. Kodl neatvaiavot Velyk
ventm?
Negaljau... Pavasario atostogas praleidau seminarijoje, pasiteisino Matas. O kaip js iemet
ventt Velykas? Ar daug suvalgt margui?
Kaip ir visada... Buvo atvaiav brolis ir sesuo, tik gaila, kad js nebuvo.
Ar ne vis tiek buvau a ar ne? Sulaukt artimj... Ne taip danai susitinkat, malonu nors per ventes
pasimatyti.
Man ne vis tiek, netiktai itar Silvut, a labai laukiau js ir labai lidjau, kai neatvaiavot.
Negali bti, nuo toki jos odi pralinksmjo Matas.
Ir dar kaip gali... Tikriausia per ias atostogas pasimatysim daniau, jei lankysit mus taip kaip
anksiau.
A tai mielai, jeigu js nieko prie, dar spjo prisipainti Matas, kol sugro motina. Ji atne
msmal ir padjo ant stalo prieais Silvut.
Va, nunek mamai. Gali turt tiek, kiek reiks, man jos dabar nereikia.

12.
Po susitikimo su Silvute Matas pilnas vili. Silpnja jo rytas nutraukti pasimatymus, grta
didiausiomis pastangomis slopinti jausmai: Puikiai inau, kad geriausias bdas padaryti viskam
gal, tai liautis su ja matytis, bet uteko tik susitikti, igirsti palankesn od ir a vl praskydau.
Viepatie, koks a silpnas padaras, koks i mans bus kunigas, kad jau dabar negaliu atsispirt
mogikom pagundom...
Ir vl blakosi Matas ir niekaip negali itrkti i i pinkli. Jis vis daniau lankosi pas Dapius,
danai mato Silvut ir vis giliau klimpsta meils ir abejoni lin.
Kart atjs pas Dapius, Matas Silvut rado vien. Pamaiusi Mat, ji labai apsidiaug.
Kaip gerai, kad atjot, neslp kaip ji diaugsi, a viena namuose, baigiau visus darbus ir
darosi nuobodu.
Viena? nustebo Matas. O kur kiti namikiai?
eimyna laukuose, o tt su mama ivaiavo laidotuves. Mir mamos sesuo.
Ujauiu dl tetos mirties, rimtai itar Matas, o kit akimirksn pagalvojo, kad tokiu atveju bus
labai puiki proga atverti Silvutei savo ird. Taip, tik dabar, nes vargu ar atsiras kita tinkamesn
proga.

 Jeigu jau tikrai neturi kit darb, tai gal neatsisakysi su manimi pasikalbti? i tolo pradjo Matas.
Taip, tokiam reikalui visada atsiras laiko, linksmai nusijuok Silvut.
Dieve, kokia ji grai, kai juokiasi, dar pagalvojo Matas. Pams j u rankos, tar: gal
atsisskim?
Gerai, susidomjusi sutiko Silvut.
Sakyk, Silvute, k man daryti, kad a tave taip labai simyljau? itar jis tikrai nuoirdiai ir
pavelg jai tiesiai akis.
O k man daryti, jei a jus taip pat pamilau? nuleido ji emyn akis. Bet kas i to?
Kaip tai? Kodl tokie odiai? Man, pavyzdiui, tave mylti didiausia laim, o dabar, kai
suinojau, kad ir tu mane myli, tai a laimingiausias mogus pasaulyje... O tu, kaip matau,
nesidiaugi...
Juk a tai laisva, o js neuilgo bsit kunigu...
Ar tiktai tiek? apkabino Silvut Matas, svarbu inot, kad ir tu mane myli, o daugiau viskas
niekai. Tu net nesivaizduoji, koks a laimingas, girddamas tavo odius. Dabar jau baigsi visos
mano abejons, daugiau nebesiblakysiu ir inosiu, k turiu daryti.
Malonu inot, kad mane mylit, bet kas bus toliau i tos ms meils? Kaip ilgai mes galsime
mylti vienas kit?
O gi vis gyvenim... Kaip kitaip? ikilmingai pasak Matas, niekas ms neiskirs.
iuo metu mano padtis gana neaiki, susimsiusi tyliai ts Silvut, bijau ir sau ir jums
sugadinti gyvenim. Js ir pats galit suprasti, kas mans laukia.
Nra padties be ieities, kartai uginijo Matas.
Kai geriau pagalvoji, beveik nra, kuo toliau, tuo lidnesn darsi Silvut.
O jeigu a mesiau seminarij? Ar tektum u mans? staiga rytingai paklaus Matas.
Js turit gerai pagalvoti... ne i karto atsak mergina, juk engti tok ingsn tikriausiai nra
lengva. Negi taip paprasta imti ir ieiti? O k pasakys mama?
Dl tavs viskas manoma. Jeigu tik gaunu od, visk padarysiu, kad tik tu btum mano. K
pasakysi, Silvute? Ar eitum u mans?
Jeigu paliktumt seminarij dl ms meils, a su diaugsmu tekiau, bet patariau gerai
pagalvoti, skubti nra ko. Dl mans galite bti ramus, a lauksiu, kiek tik reiks, bet js turite gerai
pagalvoti, kad vliau nereikt gailtis engus tok ingsn.
Prisipainsiu, kad a daug apie tai galvojau, nuo to laiko, kai tik pamaiau tave, prisipaino Matas,

bet dabar, kai suinojau, kad ir tu mane myli, joki abejoni neliko. inoma, viskas gali iek tiek
ilgiau utrukti, gali bti skiriamas laikas apsigalvojimui, apmstymams, bet jei tu adi laukti,
nemanau, kad teks laukti labai ilgai.
Per t pusdien, kol atjo metas Silvutei kilti prie darb ir susirinko eimyna i lauk valgyti pietus,
per tas kelias valandas, kol Matas su Silvute buvo vieni, i pagrind pasikeit Mato gyvenimas.
Kas dar vakar atrod nepasiekiama, tos visos graios svajons, iandien jau tapo tikrove. Jis jau ino,
kad yra mylimas, laukiamas, turi jos sutikim u jo tekti, nesibaimindamas gali apkabinti, buiuoti,
glausti prie savs, glostyti plaukus, rankas ir kartoti i irdies besiverianius odius.
Silva, Silvute, koks a esu laimingas...
Ar tikrai mane mylsit, ar neapsigalvosit engti t apsisprendimo ingsn, glaudsi prie jo
mergina.
A tai tikrai neapsigalvosiu, bet bijau, kol mans nebus atvaiuos pirliai, iteksi ir paliksi mane,
pusiau juokais, pusiau rimtai kalbjo Matas. Kaip gerai bt, kad tutuojau galtume visk
sutvarkyti, nereikt daugiau niekada isiskirti, o dabar prie akis dar seminarija. Prisipainsiu, kad
a labai bijau to isiskyrimo...
Tai ir nesiskirkime, linksmai pasil Silvut, nebevaiuok tu visai t seminarij. Nepasirodysi
ten daugiau ir visiems bus aiku, kad metei tuos mokslus.
Taip negalima, nusijuok Matas, ten visi mano dokumentai, pasas, gimnazijos baigimo
paymjimas, turiu dar iokio tokio inventoriaus. Reikia visk priduot, atsiskaityt, gal ir daugiau
koki nors reikal atsiras. Nevaiuoti negalima, reikia visk daryti oficialiai. Svarbu, kad abu
inosime, kad tas isiskyrimas paskutinis.
inoma ir a taip sakau, surimtjo Silvut, laukm tiek, nieko neatsitiks, kad dar kiek palauksim.
Kaip manai, kiek ilgai visa tai gali utrukti?
Gal mnuo, gal daugiau... spliojo Matas, iaip ar taip viskas isisprs ir mes tada galsim
susituokti. Kad tu inotum, kaip a ito laukiu, buiavo jis Silvut.

13.
Pas Silvut vl pirliai. kart pera pats viraitis savo giminait, sesers sn snn. Jaunikis jau
nebe jaunuolis, arti trisdeimties, bet pairt visai aunus. Auktas, laibas, tiesus. Tanks juodi
plaukai sutepti briliantinu, suukuoti auktyn, akys juodos, linksmos po veliais antakiais, panosje
trumpai kirpti siukai, o pats apsirengs madingai.
varkas pasitas i mlynos gelumbs, viesiai pilkos, beveik baltos galif kelns, suleistos juodo
chromo bat aulus. O bat aulai trumpuiai, prie pdos per rie sustumti, garanktmis susirauklj.
Vyrukas mandagus, motinai ir Silvutei abiems pabuiavo rankas, o su Dapiu sukirto delnais kaip

seni pastami.
Jaunikis net nuo keturiasdeimties hektar... kis pavyzdingas, turi daug ems kio technikos, kas
labai tiko tvui Dapiui. Dan veisls karvi band priiri kontrolasistentas, pien stato pienin
dideliais kiekiais ir i to gauna nemaai pelno. Atidalins seser, nukarins motin (tvas mir prie du
metus) ir jam vienam atitenka visas kis.
Pamats Silvut, jaunikis nenuleidia nuo jos aki. Nuotaka jam labai patiko, kad nr odiui vietos,
bet nemaiau dar jam rpi, kiek jos tvas skirs pasogos. Dd sak, kad penkiolika tkstani. Kaip
bt gerai... Nors gauna nemaas pajamas u pien, bet kis turi iek tiek skol. Gavs tiek pasogos,
galt atsiskaityt su skolintojais, o su seserimi kol kas dar ne striokas. Jai dar tik penkiolika met ir
kol uaugs iki nuotakos, jos pasogai sudarys ir jis pats. Motinl dar nesena, jos karint dar nereikia.
Atjusi marti bus jai u pagalbinink ir mokinsis, kaip reikia taupiau gyventi.
Dapiui toks entas labai jau prie irdies, o dar susigiminiuot ir su paiu viraiiu. Jis i kailio
neriasi, kad tikt sveiams, bet Silvut nerodo jokio noro sstis ariau jaunikio.
Ateikit gi prie mans ariau, ponia, reikia susipainti, kvieia jaunikis, bet ji sdi kitoje stalo
pusje nuleidusi akis ir beveik piktai atkerta.
Man gerai ir ia.
Na, jeigu ponia nenori, a pats galiu ateiti, pakilo jis, kaip sakoma, jeigu dios neina prie
arklio, tai arklys ateina prie di, taip pajuokavs jis atjo ir atsisdo prie Silvuts, band net
apkabinti, bet ji demonstratyviai pasitrauk nuo jo kaip toliau.
Igrs stikliuk, kit, jaunikis linksmas, drsus, savimi pasitikintis.
Koks graus js vardas, Silvute, reikia manyti pilnas bt Silvija... Kaip graiai skamba... Mano tai
kaimikas, paprastas, bet ventas Jokbas. Senovje tokiais vardais didikus kriktydavo, dar
pasigyr jis. Bet kodl ponia Silvija tokia lidna? Igertumte kok stiklel vyno, gal bt linksmiau.
A paduosiu, pasiov jis ir pakilo nuo suolo. Silvut j staiga pam u rankos.
Nereikia, a negersiu, sulaik ji Jokb.
Na, nereikia tai nereikia, atsisdo atgal jis, bet gaila. Vynas skanus, tikrai inau, kad bt
patiks. Tai tada gal paduot kok saldain? vl pakilo jis ir, pams nuo stalo saldaini dut,
prine prie Silvuts. Praom paragauti, taip i toli veiau... Gal nors saldainis pakels nuotaik?
Trumpai padvejojusi, Silvut saldain pam, nenorjo pasirodyti labai nemandagi. Visgi svetimi
mons, pirm kart j namuose, nesinorjo, kad galvot jog ji laukin.
Ai, padkojo, bet saldaini nevalg.
Man atrodo, kad a inau js lidesio prieast, visai rimtai suneko Jokbas, suprantu, kad
lidit dl to, kad greitai gali tekti palikti gimtuosius namus, mylimus tvelius... Bet, jei i tikrj
vykt taip ir mes sutartume, tai pas mane js neilgai lidtumte. A sudaryiau visas slygas, kad
btumt viskuo patenkinta ir ne taip labai ilgtumts nam. Stengsiuosi a pats, turiu labai ger
mamel, kuri seniai laukia nesulaukia marios. Ji irgi moks prideramai priimti martel... Beje,

vertt ir jums pas mus apsilankyti, pamatytumt, kaip gyvenu, susipaintumt su mama, sese, staiga
prisimin jis. K pasakytumt, jei kit sekmadien abu su tveliu imtumt ir apsilankytumt? Labai
laukiau...
Silvutei visas knas pagaugais nujo: Negi tikrai jis per tas kelias valandas apsisprend, kad tokias
nekas neka? Ar jis i tikrj galvoja, kad u jo teksiu? Jokiu bdu. A jau inau, kas tai yra meil
ir niekada negaliau tekti u nemylimo mogaus...
Kaip dabar supranta pati Silvut, u Igno ji tekjo ne tiek i meils, kiek juos rio ilgamet
draugyst... O ia, pirm kart sutiktas mogus, jau planuoja j vesti, lyg bt gavs jos sutikim u jo
tekti. Ir tvas su motina tokie patenkinti, aikiai matosi, kad jaunikis jiems labai patinka, ir toms
vedyboms jie abu pritaria... Jeigu i tikrj tvai vers j tekti, tada ji pakovos u save ir u savo
meil.
Kokia grai pora, diaugiasi viraitis juos irdamas, nieko daug nelaukdami, suenykime
mes juos ir gana. Abu gras, nebiedni. Jokbas tvirtai stovi ant koj, o tetuis irgi nepagailsi savo
dukrai, ileisdamas toki ger viet? Turiu tik vien seser, o Jokbas tikras mano sesers vaikas...
A ir pats pasirengs, esant reikalui, jiems padti. Man viskas prieinama, bendrauju su auktais
valdininkais ir iaip su reikalingais monmis. Visas valsius mano rankose. Visos paramos,
subsidijos kininkams skiriamos per mane. Paties kis irgi neblogame stovyje, paiam irgi bt
galima irpinti koki nors param... Paraysi praym, a palaikysiu, patvirtinsiu tai ir gauni kok
tkstant, kit premijos. Man negaila giminms padti.
Praverst, pasikas pakau Dapys, k ir bekalbt...
O i tikrj, ar daug adi skirti pasogos? lyg tarp kitko prisimin viraitis, kai jau panau
vestuves, reikia visk inoti.
Nei daug, nei maai visus deimt tkstani, ididiai ir Dapys, bet viraitis nelabai
nudiugo.
Girdjau mones nekant, kad penkiolik, sako jis patyljs, o gal dar sudarytum? delnu
pliaukteldamas Dapiui per pet ir gudriai ypsodamasis, pritilds bals paklaus. Kur yra deimt,
ten nebetoli iki penkiolikos. Ne svetimiems, ogi savo vaikams... Ar gaila? Pats dar nesenas, gyventi
moki, o be to, kiek gi jums su moia reikia? Pasidarysi...
Dabar negaliu, muistsi Dapys, gal pavasar, kai parduosiu sklinius... Kok tkstantl... Maa
k mons neka...
Po teisybei, Dapys turi, galt nors ir dabar, bet, matydamas, kad viskas taip sklandiai klostosi, vis
penkiolika itart susilaik.
Mat tave imtas, palauksim. Dl t keli tkstani gaila ardyt toki grai por, nusileido
viraitis. Deimt per vestuves, o likusius penkis pavasar. Patiksim.

14.

Kit dien po pirlyb Dapys sako Silvutei:

Tai vaiuojam sekmadien ant apvalg. Pasiruok, pasipuok graiai, na, pati geriau inai, ko
reikia. Jaunikiui patikai, reikia, kad ir motinlei patiktum.
Niekur a nevaiuosiu, trumpai, drtai pasak Silvut.
Kaip tai nevaiuosi? Juk sutarm... pyksta tvas.
Tt sutarei, tai tt ir vaiuok, atkirto Silvut.
I tikro, kodl taip greitai? stebjosi motina. Taip spiria su apvalgais, skubina su vestuvm. Gal
reikt kiek palaukt, pasiklausint moni, ar viskas tvarkoje su kiu, ar nepraskolintas? Ar iaip nra
koki apgavysi, kad nesukit pinig ir neatiduot vaiko bd.
nekams su paiu viraiiu, o ne su kokiu piemeniu. Jeigu kas bt, mons seniai kalbt.
Nesigirdjo nieko, o pagaliau laiko uteks viskam. Va, nuvaiuosim, apsiirsim, gal k suinosim,
k igirsim, gal kai k pamatysim. Tam ir yra apvalgai. Ar anksiau, ar vliau nuvaiuoti teks.
Tai sekmadien vaiuojam anksti, bk pasiruousi, kreipsi tvas Silvut.
Niekur a nevaiuosiu, dar kart pakartojo Silvut ir pridr, ir i viso a negalvoju tekti.
Mat kaip? neva stebisi tvas, neinojau, kad usiraiusi tretininkes.
Ar tikrai, Silvute, nenori u jo tekti? sikio ir motina, jeigu tik kis tvarkoje, tai jaunikaitis
visai neblogas. Ir gimin grai ir vieta gera.
Nepatinka jis man, a jo nemyliu...
ia tai bent naujiena, sukluso abudu. Kai dl tos meils, kiek patyljusi prabilo motina, o tvas
net neinojo, k sakyti, tarp ms su tvu irgi nebuvo meils. Kad nori, jo paklausk, t pat pasakys.
Supiro ir gana, o kaip graiai tiek met igyvenom. Blogo odio vienas kitam nepasisakm. Duok,
Dieve, kad visi taip sugyvent...
Palauk, palauk, tai gal jau turi, kur myli? pagaliau ir tvas atgavo am, ar nenortum ir man su
motina parodyti? Nortsi pamatyti, paband juokauti.
Nereikia n rodyti, js patys neblogiau u mane j pastat.
O vis tiktai? Dapiui visi poktai igaravo i galvos. Kakodl neprisimenu, kad btum su kuo
nors draugavusi.
Tikrai, Silvute, kokius niekus ia dabar neki? pritar tvui motina, kiek nesipiro, atrodo, kad
n vienas tau nepatiko.
Jeigu ir teksiu kada nors, tai tik u kuniglio Mato. Mes jau seniai mylime vienas kit. Kai tik jis
mes seminarij, tuoksims, visk isak Silvut, kad i karto bt aiku, suprantama, kad tvams
nieko nereikt klausinti, o jai atsakinti galimus, jai nelabai malonius klausimus.

 Nieko sau, neturi k pasakyti suglumintas tvas, mano dukt ivilks i sutanos klierik... Graiau
nebna... Tai kad igarss ms gimin, pasklis kalbos per kelias parapijas...
Motina ko tik neverkia.
Tikrai, kai tik atvaiuoja Vanag vienkiem tai ir ia. Sakau, toks nepuikus, malonus kuniglis, o
jam matai kas rpi... Kas galjo pagalvoti?
Nieko nebus, staiga pakl bals tvas, galsi tekti, bet pinig negausi ir gyvent galsit kur tik
norit, tik ne pas mane. Ukurio man nereikia.
O kokia nuodm, vaikeli, ar pagalvojai? nuo savs graudino motina. Diev urstinsi ir
mones papiktinsi. Ar maai sviete vaikin? Tiek buvo pirli, galjai isirinkti. Kad ir tas pats
Jokbas. Itektum u jo, klierikas baigt seminarij. Ar ne graiau bt?
Sugadinsi mogui gyvenim... Ieit kunigus, bt ponas, o jei meta seminarij, tai kas i jo?
Ubagas, biednas plikas bernelis, Vanago bernas. Ar tokio vyro verta mano dukt? Ar galiu a,
bdamas sveiko proto, atiduoti tokius pinigus ubago rankas? Netruksit pravalgyti, o kas toliau?
Pagalvok gerai, iki sekmadienio dar yra laiko, jau visai grietai praneko tvas.
Niekur a nevaiuosiu ir lauksiu i Mato ini, atsiliep iki iol tyljusi Silvut. Mes ia
derams, o jis nieko neino. Ar pagalvojot katras, kas bus, jeigu a iteksiu, o jis dl mans mes
seminarij? Tada tai jau tikrai bus sugadintas jo gyvenimas ir dl to bsiu kalta a. A jam paadjau
ir lauksiu. Teksiu tik tada, jei jis apsigalvos likti seminarijoje.
Per vis savait buvo tiek visko prinekta Silvutei, kad ji nebeitvrusi, metsi aaras. Motinai
irdis plyo, matant dukr kelint dien verkiani, o tvas nenusileido. Jis reikalavo, kad Silvut
sekmadien btinai su juo vaiuot pas Jokb, o jei ne pagrasino ivyti i nam.

15.
Kai pas Dapius djosi tokie baiss dalykai, savaits pabaigoje Vanag vienkiem atvaiavo Matas.
Visi buvo laukuose ir pirkioje jis rado vien motin.
Matas net nepasisveikins prijo prie jos ir pam j u rank.
Mama, mama, gro pas tave snus paklydlis, su aaromis akyse buiavo motinos rankas snus.
Nori teisk, nori bausk, o jei gali atleisk. Praau supratimo ir pasigailjimo.
Motin nustebino ne tiek snaus netiktas pasirodymas, kiek jausmingai itarti odiai.
Kas yra, vaikeli, kas atsitiko? nujausdama kak negero, ji nedrsiai paklaus.
Mama, a meiau seminarij...
Kaip tai? Kodl taip padarei? vos steng itarti ji ir atsisdo ant suolo. Viepatie, kodl?
Kodl?.. kartojo, sudjusi rankas ant krtins.

 Kad galiau vesti Silvut. Mes pasiadjome vienas kitam...

Dieve, u k mane baudi? aimana isiver i motinos krtins, k a blogo padariau?
Mama, nekaltink savs, tik a vienas u visk kaltas a ir atsakysiu. A labai Silvut myliu ir
bijojau jos netekti. K daryt, kad man teko toks ibandymas? Dariau taip, kaip irdis liep. Kaip ten
bebuv, bet mes jau galsime susituokti. Turiu atvirai pasakyti, kad a prie sutikdamas Silvut, danai
pagalvodavau, ar teisingai pasirinkau tok gyvenimo keli. Kartais man atrodydavo, kad per sunks
tam luomui keliami reikalavimai, ar stengsiu juos vykdyti vis gyvenim, kol gal gale pamaiau,
kad esu per silpnas bti kunigu. Mane traukia daugiau emiki nei dvasiniai reikalai. Supratau, kad
geriau bti siningu mogumi, nei prastu kunigu. Esu pasirys nuo iol gyventi tok gyvenim,
koks yra skirtas kiekvienam eiliniam darbo mogui. Valgysiu duon, uaugint savo prakaitu ir kas
beatsitikt, liksiu tavo snumi. Gerbsiu ir mylsiu tave, rpinsiuosi tavimi taip, kaip tu manimi
rpinaisi.
I visos Mato kalbos motina tik viena suprato. Suprato, kad jos Matas jau niekada nebebus kunigu ir
jai buvo labai sunku tai inoti.
Tiek dta vargo, padaryta ilaid, tiek laukta ir tiktasi, o dabar lugo visos viltys, svajons matyti j
prie altoriaus, priimti komunij i jo rank, klausyti pamoksl, skelbiam evangelijos Dievo odi
i sakyklos.
Dabar jau viskas netenka prasms. Bus jis geras snus ar ne, rpinsis ja senatvje ar ne... Geriausia
bt dabar, tuojau pat numirti ir nieko daugiau nei matyti, nei girdti...
Tikriausiai mane Dievas baudia u tai, kad itekjau u kito vyro... Reikjo ir toliau vargti prie
brolio, kantriai kentti visas piktos broliens priekabes, priekaitus, persekiojimus ir atsiduot vien
Dievo valiai. Matyt Dievui reikjo mano nuolankumo... Atjusi ia, radau ramesn gyvenim, bet u
tai praradau sn. Jei nebiau atjusi ia gyventi, Matas niekada nebt sutiks Silvuts, verk
motina.
Matas labai norjo kuo greiiau pamatyti Silvut, bet negaljo palikti motinos, esanios tokioje
bklje. Ji, apsipylusi aaromis, pakilo nuo suolo, nujo u mrelio, krito lov ir m balsu raudoti.
Laim parjo i lauk patvis. Trumpais odiais visk paaikins, nuviets vis situacij, Matas
ijo pas Dapius, o patvis nujo pasikalbti su mona.
Na, ko tu raudi, moterike? prisdo jis ant lovos krato, pagalvok tik met seminarij...
Turtum diaugtis gyvo sveiko sulaukus... K daryti man, kai savo vienintel vaik, vyr kaip uol
parsiveiau i miko akomis pridengt... Visk atiduoiau, kad galiau pamatyti gyv, kaip
mokdamas ramino moter. Na, apsigalvojo, met... Ar ia svieto pabaiga? Nebus kunigas, tai gal
bus geras kininkas... A jau senstu, man vienam jau per sunku visi tie kio darbai ir reikalai. Jis
jaunas, sveikas, gramatnas bus man geras pagalbininkas. Dirbsim abu ir duonos visiems uteks.
Kai apsienys, sulauksim ank, ar ne grau? Jis suaugs vyras, turi savo prot, nekvailas,
pamokintas, geriau u mus ino, k daro. Jeigu taip pasirinko, vadinasi taip reikjo. Pats Dievas taip
liep, kad vyrui reikia moteriks. ia ne nuodm, niekuo jis nenusidjo. Ves Silvut, tegu sau
gyvena graiai ir laimingai. Visas svietas taip daro...

 Kain dar k pasakys Dapys? atsisdo lovoje motina.

Negali inot, bet ia daugiau nuo paios Silvuts priklausys. Jeigu jis dl jos met seminarij,
galt ir ji tv nepaklausyti, o pagaliau, gal ir jie nieko nesakys. Anksiau tiek tvui ir motinai Matas
labai patiko, gal ir dabar nesiprieins? Bet kam mums sukti galvas, pareis Matas ir visk suinosim.
Matas nedrsiai pereng Dapi nam slenkst. Silvut, j pamaiusi ir visk metusi, pribgo prie jo
ir apsikabino. Motina, irdama juos tokius laimingus, susigraudino, o tvas piktas nusisuko.
Geriau bt buv, jei nebtum pasirods tokiu laiku, taip atsak Mato pasveikinim tvas,
niekas ia paties nelauk, dar pridr.
Netiesa, Matai, neklausyk, a labai, labai laukiau, uginijo Silvut. Juk a sakiau, kad lauksiu,
atsisuko ji tv, tai ir sulaukiau. Sskis, Matai, pam j u rankos Silvut, atved prie suolo ir
jie kartu atsisdo. Ar viskas tvarkoje? dar pasidomjo ji.
Kas jau kas, bet mes su motina tikrai nelaukm. Jai atsiranda kur kas geresnis jaunikis u pat...
Tti, taip nenekk, nutrauk j Silvut, apie jokius kitus jaunikius dabar negali bti n kalbos.
Bet mes mylime vienas kit, siterp ir Matas, argi tai nieko nereikia?
Meils neatsiksi... Ir k pats jai duosi nieko neturdamas? Ar pagalvojai? Valgyti kasdien reikia ir
gyventi kakur reikia. Pas save a nepriimsiu, ukurio man nereikia, o Vanagas irgi nenors dviej
pliki... Kur tada dtis?
Mes abu jauni, sveiki mons... Neprasime... Turiu iok tok isilavinim, gal pavyks gauti
valdik darb... Jei tik bus meil ir sutarimas, viskas gyvenime pasiekiama, ne visai tvirtai band
tikinti Dap Matas.
Gal pavyks, gal nepavyks, o k valgysit iandien? niro tvas, man tik gaila atiduoti vaik
varg, nes galima buvo visk kitaip sutvarkyti, jeigu pats nebtum pasimais...
Kiekvienas Dapio odis Matui lyg dris peiliu ird. Svarbiausia, kad jis pyksta ir prieinasi visai
pagrstai. Jei atvirai, tai jis apie tai maai tegalvojo... Jam reikjo tik Silvuts. Dabar, prisiklauss
Dapio ivediojim, pats m abejoti, ar jis turi teis j mylti, vesti? Kaip Dapys sako, traukti j
varg ir neini... Dapys nusistats prie j, o kas bus, jei Vanagas t pat pasakys? Juk jis jam
svetimas mogus... Nieko gero negalima i jo tiktis... Kol buvo klierikas, j visi myljo, gerb, o
dabar jis niekam nereikalingas.
Su skaudama irdimi Matas parjo namo. Motina, jau iek tiek apsiraminusi po patirto smgio, lauk,
k pasakys parjs snus.
Na, kaip? tik Matui engus pirki, ji pirmoji paklaus.
Blogi mano popieriai, mama, nra ko slpti Matui, Dapys nenori tokio ento kaip a. Ten man
nra vietos, o kas dl vedyb, tai Silvut sutinka. Nors ir iandien... Bet kaip gi a j vesiu, jeigu pats
neturiu nei vietos, nei nam...

 O kas tau sak, kad neturi nam? Ar ia pas mus tau ne namai? pasipiktins Dapiu, pakeltu balsu
prabilo Vanagas. ia tavo motina, o tavo vieta prie motinos. Nenori Dapys nereikia. Pas mane
uteks vietos visiems... Ir jo Silvutei, jeigu j vestum. A ir mamai sakiau, kad vienam man per sunku,
o kis didelis. Dirbsim abudu ir visko tursim. Kol a gyvas, prie mans imoksi kininkauti, mirsiu
paiam visk paliksiu. Artimesni nieko neturiu, o su savim kap nieko nenusineiu. Pats bsi ia
eimininkas, to kio savininkas ir gaspadorius. Kol kas dabar eik ir tvarkyk savo reikalus, o a
tvarkysiu savo. Metas gerai pasiruot javapjtei.
Matas pakilo, prijo prie patvio, pabuiavo jam rank ir jie vyrikai apsikabino.
Ai, tamstai, u ger ird ir ger od, Matas padkojo patviui, galit bti tikras, a js
neapvilsiu. Su js pagalba a pradsiu nauj gyvenim... Ai dar kart, pabuiavo jis neskust
patvio and, motinai kakt ir linksmas ijo pas Dapius.
Taip jau ijo, kad Silvut antr kart atitekjo tuos paius namus.
Nedanai taip pasitaiko...

2011 m.

Nalio dukra

1.
Antut jau nuo pat ryto m ruotis geguin. Prayti tvo, kad vakare ileist, buvo beprasmika.
Vis tiek neileis... Todl ji msi gudrybi.
auktus kiei ir varnal krmus, auganius prie klties sienos, nuo sodo puss, niekam nematant,
dar dien paklojo var mai ir ant jo susidjo ieiginius drabulius bei batelius.
Vlai vakare, po liuobos, kai tvas prisdo ant suoliuko po pirkios langais surkyti suktins prie
mieg, ji ijo i klties dar su kasdieniais neva tai sod ir, persirengusi po klties langu, nuskubjo
tiesiai pas draug.
Taip kaip ir buvo susitarusios, kaimyn Stasyt jos jau lauk sutartoje vietoje ir jos abi, susimusios
u rank, patrauk geguin.
Netoli, nedaugiau negu koks kilometras. Per piev takeliu, po tiesumai jos pustekins netruko pasiekti
kartimis aptvert aiktel pamikje, kur jau grojo armonika, dundjo bgnas ir sukosi kelios
okanij poros.
N kiek nepavlavo. Nors geguin prasidjo ymiai anksiau, dar su viesa, bet jaunimas pradjo
rinktis tik dabar, kai vienkiemiuose baigsi liuobos metas ir visi atsilaisvino nuo darb.
Prie jimo aiktel stovjo uol ir klev lapais apipintas bromas, alia jo stalelis, o prie jo
sdjo vienas i rengj ir pardavinjo bilietus.
Nusipirkusios bilietus, mergaits jo aiktel ir, pajusios kiek tolliau, atsisdo ant laisvo suolo
netoli tvorels.
Geguinje kaip visada: muzika groja, poros oka. Nieko ypatingo... Kain, kaip bus toliau? Ar
atsiras, kas pakvies okti? Ir ivis, kai geriau pagalvoji, ar vertjo taip stengtis, slapstytis, rizikuoti,
kad itrkt i nam? Ir dar klausimas, kaip reiks sugrti, kad niekas nepastebt? Bet kad taip trauk
ird, taip viliojo, kad nra n kaip mogui pasakyt...
tai baigsi okis. Visi isiskirst ir aiktel liko tuia. Bet tik trumpam... Netrukus vl grojo muzika
ir aiktelje jau tirtai okj. Antuts ir Stasels dar niekas nepakviet... Kai tik pasirodo ariau koks
bernelis, taip ir suvirpa irdis: Gal jau pakvies? Ir nra ko stebtis... Juk tam ir eini geguin, kad
paoktum, pasilinksmintum, susipaintum...
Staiga visai prie pat mergaii strykteljo per tvor koks tai vaikinukas ir, pamats jas sdinias,
sustojo prie j.
Kodl mergaits neoka? paklaus jis linksmai, braukdamas ranka auktyn katoninius plaukus,
ukritusius ant kaktos.

 Tai kad mes k tik atjom... atsak drsesn Stasel.

Taip negalima, nusijuok jis, geguinje reikia okti, nra ko veltui gaiti. Palauk, sulaik jis
pro al einant jaunuol, mergaits okti nori, pristat j Staselei. Pats pam Antut u rankos.
Gal suoksim? K? elmikai vilgterjs jai akis, pakviet, einam, parodysim visiems, kaip
reikia okti polkas...
Kodl gi ne, laiminga pakilo nuo suolo Antut ir jie, ij aiktel, prisijung prie okanij.
Koks pats buvo linksmas, taip ir oko linksmai. Per vis aiktel nuo vieno krato iki kito ir atgal
nuskriejo tarytum nesiekdamas kojomis ems ir nusine su savimi Antut.
Ji, viena ranka remdamasi jo rank, kita, stipriai sikibusi jam pet, prisiglaudusi prie vaikino
krtins, vos spjo suktis kartu, bet nepasidav. Visa ukaitusi, raudusi ji lyg usikrt jo linksmumu
ir, diugiai ypsodamasi, vis ariau glaudsi prie jo. Vaikinas, apkabins Antut per liemen, tvirtai
laik, stipriai spaud prie savs lyg bijodamas, kad i neisprst i jo glbio.
Antut laiminga... Jai dar niekada neteko taip linksmai okti. Tokio okio ir vieno utenka visam
vakarui. Po jo, kad ir niekas daugiau nepakviest ir tai galima bt skaityti, kad geguin pavyko...
Negaila nei t cent, nei to rpesio ir baims, koki patyr slapta besiruodama t pasilinksminim.
Bus prisiminim ne vienai dienai, spdi uteks visai vasarai.
Ne visi oko taip kaip jie. Kiti ltai sukosi vietoje, viduryje aiktels, bet, pamat juos taip
praskriejanius pro al, pamgino neatsilikti. Aiktelje uvir tarsi varybos. Poros taip sismagino
dkti, kad toliau nuklydusios tryp net negirddamos muzikos. Viskas nurimo tik tada, kada nutilo
armonika.
Gal prisskim, nepaleido Antuts rankos vaikinas, po tokio okio neproal ir pailsti...
Ar ir js pavargot? maloniai nusiypsojo ji.
Dl mans tai niekis, bet numanau, kad jums tikrai pravers.
Ar visada taip okat? pasidomjo Antut, kai jie susdo ant suoliuko nuoaliau nuo kit.
Ne visada, bet dabar tiesiog norjau parodyti, kaip oka polkas ms kratuose. Mat a ia ne
vietinis.
Taip okti man buvo be galo smagu, prisipaino Antut, pas mus tikrai taip niekas neoka. Tik
vis laik bijojau, kad neatitrkiau nuo js ir nenulkiau viena kur al.
Ne su kiekviena mergaite taip paoksi, dar pridr vaikinas, man tiesiog pasisek.
Stasyt po okio jau norjo grti prie Antuts, bet, pamaiusi abu sdinius drauge, gro atgal prie
sdini mergaii, o jie ir toliau sdjo kartu, nekuiavosi, juokavo lyg bt seni pastami.
Jeigu jau pailsjot, tai gal ir vals suoksim? vl jis pakviet Antut, kai ugrojo muzika. Ji
pritarianiai pakilo nuo suolo.

 Ar ir vals okat kaip nors kitaip? susirpinusi paklaus.

Ne, valso taip linksmai nepaoksi, nusijuok vaikinas, valsas ltas ir ramus okis. J okti, taip
kaip mylti reikia pagarbiai.
e tau, kad nori, stebjosi Antut, tai polka negarbingas okis?
Polka tiesiog linksmas okis ir gana. Utai j ir okti reikia linksmai. Pagaliau, irint su kuo
oki... pasak jis ir nusiypsojo. Reikia, kad abu okjai bt linksmi. Jeigu vienas katras
apsnds, nieko neieis...
Paskui vl sek polka ir jie vl oko. Bet ne taip siautulingai kaip anksiau. Atsirado por, kurios
band pakartoti taip, kaip ir prajus kart.
Su tokiu graiu, linksmu ir maloniu jaunikaiiu is geguins vakaras bgo greitai ir smagiai Abu
oko visus okius dainuodami, rateliuose iekojo vienas kito, susipaino ariau, pasisak vienas kito
vardus. Vaikinas Antut jau drsiai vadino vardu, o ji vis dar nedrso vadinti j Miku. Kreipsi j tai
js, tai tu, kol Mikas pats nepareikalavo vadinti j vardu.
Dabar jau mes pastami ir ne kokie ten js, o Antanina ir Mykolas. Nuo iol tu man Antut, o a
tau Mikas ir, jei norim toliau bt pastami, tai taip ir vadinkims. Kad daugiau negirdiau js, o
tai imsiu ir sieisiu... dar juokais pagrasino.
Kaip smagu, kaip dar nortsi pabti ilgiau, bet geguins naktis jo pabaig. Rytuose jau
negailestingai viesjo dangus ir Antut susirpino. Prie j prijo Stasel.
K man daryt? Mergaits jau eina namo. Ar man su jomis eiti, ar palaukti tavs?
inoma, jau metas. Einu ir a su tavim, pakilo Antut, n nepamaiau, kaip laikas prabgo.
Sudie, Mikai, ities ji rank jaunuoliui, mes jau einam.
Ar labai toli gyvenat? Gal galiu palydt? pasisil Mikas, bet Stasyt pam draug u rankos.
Ne taip toli, bet i ia nesimato... dar pajuokavo Antut ir jos abi pasuko prie ijimo. Mikas jas
palydjo iki bromo ir ia su abiem atsisveikino.
Pavydiu a tau, Antute, pusiau juokais, pusiau rimtai prisipaino draug, taip puikiai praleidai
laik su tokiu graiu jaunikaiiu. Per vis vakar tave vien okdino lyg nebt buv kit mergaii.
Tikrai buvo smagu. O ar matei, kaip jis oka?
Kurgi ne? Vis geguin uved. Grau buvo irt, kaip poros dko.
Klausyk, pati daniau ieini jaunim, gal inai, kas jis toks?
Ir man nematytas, bet Pivorin Magdut j ino. Sako jis t, kur i aparnio nupirko maln, snus.
Yra dar seserik, bet ta dar piemenait.
Mat kaip? Ne taip toli, visai ia pat, bet kodl jo niekada nemaiau? stebjosi Antut. Gal

neseniai ia atsirado?
Jau nuo pavasario, bet ir man kakodl neteko jo pamatyti. kaimo vakarukas dar nebuvo atjs.
Atjusios iki sodo, draugs atsisveikino.

2.
Jau penkiolika met, kai Brakys nalys ir n negalvoja vesti. Kai mir mona, Antut liko vos trej
metuk. Mergait uaugino netekjusi Brakio sesuo Julija. Kol ji buvo gyva, naliui niekas nerpjo.
Sesuo ir eimininkavo, ir mergait priirjo. Kam tada enytis? Dabar, kai sesuo pasimir, atsirado
naujas rpestis.
Prie peiaus jau dabar Antut. ia nebt bda, bet Brakiui rpi, kad mergait viena, be motinos
prieiros... Baugu, kad neieit klystkeliais ir, Dieve apsaugok, neparsinet vaiko.
Nors mergait rami, darbti, klauso tvo, bet k gali inot... Prisimeilins koks perjnas, apsuks
mergaitei galv ir po vainiklio...
Pirmiausia Brakys siekia, kad jo Antut kuo reiau ieit i nam. Visokie jaunimo susijimai,
vakarukos, geguins, jo manymu, didiausia blogyb. ia prasideda paintys, draugysts, meils,
parlydjimai...
Kad isaugot mergait nors iki dvideimties met tada jau u vyro ir spakaina galva. O
atuoniolikos, kaip ten bekalbtum, dar per jauna enatvei. Vaikas tebra... Gal bt, jeigu atsirast
koks neblogas, padorus vaikinas, o dar prie pinigo, tai galima bt jau ir dabar pagalvoti.
Samdo Brakys tik vien mergin lauk darbams, o visus vyrikus darbus, dar pasisamdydamas
padieni darbinink, savo deimties hektar kyje pats pasidaro. Dirbs jis tol, kol turs sveikatos, o
kai ateis ukurys, tada nusprs, k daryti. O dabar...
Na, dabar Brakys negali niekuo skstis. Viskas ramu, mergait vis akyse, namuose daugiausia bna.
Kas be ko, sekmadieniais banyi tvas negali dukters neleisti. Mergait po pamald spja sugrti,
kad pietums pamelt karves, nes samdyta mergina taip isiderjo, kad sekmadieniais bt laisva.
Kad Antut buvo geguinje, tvas n netaria. Pats mat, kai ji sekmadien vlai vakare vaikiojo po
sod ir ryte atsikl anksti prie ruoos.
Antut linksma ir laiminga, vikriai laksto kaip ant sparn. Jis neino, kad mergait vien apie prajusi
geguin tegalvoja: Kaip gerai, kad vakar nujau... Su tokiu puikiu vaikinu susipainau ir okau vis
vakar. Kain, ar teks kada nors susitikti, ar prisimins mane pamats?
Vien tokios mintys sukosi galvoje... Mergait su jomis gula ir keliasi, ir visus darbus dirba.
Antut, sekmadien eidama banyi, kaip iman, taip graiau pasipuo, pasird. Pai graiausi
ir mgstamiausi suknel apsivilko. Ant kairs rankos bevardio pirtelio, amin atils mamos

palikimas, raudona akute aukso iedelis. vien rank maldaknyg su roaniumi, kit batelius su
baltom kojinaitm per sod piev ir takuiu miestel.
Nieko negali inot, gal ir vl gali tekti susitikti? Tai bt laim, usisvajojo Antut.
Kaip tikjosi, taip ir vyko. Nuojauta jos neapgavo. Kai, po mii ijusi i banyios dairsi, ar
nepamatys Stasels, ar kitos draugs, kakas paauk j vardu ir ji atsisuko.
Js? diugiai kteljo ji, pamaiusi Mik ir prijo ariau jo, ar js mane aukt?
inoma, prijo vaikinas ir pasisveikino. Negi taip greitai pamirai mano vard?
papriekaitavo jis, juk susitarm?
Ar ir tu buvai banyioj? vis dar jaudinosi Antut, n nemaiau...
Ar a ne katalikas? neva pasipiktino Mikas. Visiems katalikams privalu sekmadieniais iklausyti
v. Mii. Bet a ne vien dl to...
O dl ko gi daugiau?
Tikjausi pamatyti tave.
Tikrai? O kam?
Norjau pamatyti dienos viesoje.
Na, kaip? jau drsesn Antut.
Dien dar graesn, juoksi vaikinas.
Nemeluoji?
N kiek. Ir pasipuousi taip graiai. O tas iedelis ant pirto? Gal jau su kuo nors susiadjusi?
Ar iedel neiot btinai reikia su kuo nors susiadt?
Matai, a ia neseniai gyvenu, maai k pastu. Tu man pirma pastamoji... O norint susipaint
ariau, reikia gerai apsiirt, kad negauiau lupt.
Ne bda. Norint, ia vietoje galima visk suinot. O kaip gi suinot apie tave? Gal irgi turi
suadtin kituose kratuose, juoksi Antut.
Jeigu turiau, tai kam tada iekoiau ia paini?
Niekuo negali tikt. Bern mada susukt mergaitms galvas.
A ne i toki, rimtai paprietaravo Mikas. A neturiu tokios mados lakstyti nuo merginos prie
merginos. Piemen tai darbas. O gal einam pasivaikiot? staiga pakviet apsivalgs. ventorius
jau itutjo, visi gatvje.

 Gal tik trumpai, sutiko mergait, ilgai negaliu usibti, nra kam karvi melti per pietus.
Tarnaitei iandien ieigin.
Jie kelis kartus prajo gatve nuo vieno galo iki kito ir Antut sustojo.
Sudie, Mikai, tai a jau eisiu, jau ir taip vluoju. Visada pareidavau anksiau.
Gerai jau, neprietaravo Mikas, bet kart a tave palydsiu. Man reikia inot, kur tu gyveni.
Antut ne juokais isigando: K pasakys tvas, kai pamatys, kad parjau su bernu? Gali bti, kad
Mikas panors ir usukti. Kaip pasakyti jam, kad a to nenoriu? Bet tada jis gali pagalvoti, kad kakas
namuose negerai: ar netvarka, ar nevara... Gali pagalvoti, kad a kokia apsileidusi, kad bijau sileist
mog namus.
D ito ji visai rami. Vakar vakare iveit pirkios grindis, numazgojo suolus, palanges, nuluost
dulkes nuo ventj paveiksl... Bet kaip paaikinti tvui, kodl su ja tas nepastamas jaunikaitis? I
kur jis, kaip ia atsirado, ko jis nori? Besinekant, gali ieiti i kalbos, kad susipaino geguinje...
Viepatie, k daryt?
Kiek pagalvojusi, Antut band lyg ir juokais atkalbti.
Nebijai, kad gali bti toli? Ar nesigailsi? pasak Antut, bet Mikas n kiek nesibaido.
iandien nedarbo diena ir iki vakaro dar tiek ir tiek laiko. Visur suspsiu.
Na, pagaliau kaip Dievas dav, taip tegul ir bna. Prie Miko tvas, aiku, nieko nesakys, o jai vienai
kad ir klius, visk ikents. Pati prisivir kos, pati ir kabins... Svarbu, kad prie Miko tvas neikrst
kokios unybs.
Kai jie parjo, tvas su kaimynu sdjo ant suoliuko po langu ir rk suktines. Mikas drsiai prijo
prie j ir pasisveikino.
Praom sstis, pasislinko ariau kaimyno Brakys ir padar vietos Mikui. Gal rkysi? dar
pasil tabokos ir rkomo popieriaus.
Ai, nerkau, padkojo atsisds Mikas.
Mat kaip nustebo tvas, turbt griet tv turi? Gerai krt, kai mginai rkyt?
Tai kad nereikjo. Tvas pats nerk ir man nepatar. Taip ir nepratau.
Blogas pripratimas, nr k sakyti... Bet, kai jau pripranti, tai paskui sunku atprasti. Kiek kart
mginau mesti, bet nieko neijo.
Baigs rkyti suktin, nuo suolo pakilo kaimynas.
Tai a jau eisiu. Gal jau ir msiks parjo i banyios? Paskui pyksta, kai vluojuosi prie piet,
lyg pasiteisino jis, tai tam kartui, padav jis vienam ir kitam rank ir nujo prie varteli.

Kai vyrai liko vienu du sdti, pasidar laisviau.

Pasirodo, kad mes irgi kaimynai, pastebjo Mikas. Nuo ia iki malno bus ne daugiau kaip pora
kilometr...
Tai pats i malno?
Taip, pavasar atsiklm gyvent.
Ar patinka ia pas mus? Ar nesigailit atvaiav?
N kiek, o patinka net labai, linksmai atsak Mikas netoli mikas, prie pat sodybos upelis.
Malnas ir trobesiai aukiau, ant kalniuko. Grau, miela... Tik pavasar atsiklm, o a jau pripratau.
Ten to viso neturjome.
Aha, palingavo galva tvas, ir vieta grai, ir gyvenimas buvo neblogas. Jeigu tvas bt gyvas,
jokiu bdu nebt paleids malno i rank... O snus netruko visk pravilpti. Ir nieko geriau
nesugalvojo, kaip idumt Amerik. U dyk ir ten niekas nieko neduoda.
Tikrai. Mes su tvu irgi danai pasinekam, pritar tvui Mikas. Ko trko? Malnas, truput j
paremontavus, gerai priirjus, galjo dar tarnauti ir tarnauti. emels tegul ir nedaug, bet duonai
utenka. Trobesiai dar visai tvirti... Gyvenk ir gyvenk. Ko ia ne Amerika?
Ieina, kad Amerik ant Amerikos imain? nusijuok tvas, bet nieko nepadarysi, konas daro
taip, kaip jam atrodo geriau... Ar jau tuoj malsit? dar pasidomjo.
Kit savait adam paleisti, patikino Mikas, visk gerai patikrinom, kur reikia sutvirtinom, kai
k naujais pakeitm... Turt gerai suktis.
Susimaldavom ia pat, bet, kai sustojo, tai teko vaiuot net deimt kilometr kit parapij. Jei taip
sakai, tai ruden nebereiks vaiuoti taip toli. O ir dabar reikt t susimalti. Gyvuliam dar turim,
bet duonai jau baigiasi...
Tai kitas malnas tik u deimties kilometr? lyg paklaus, lyg pats sau pasak Mikas.
Toli, nr k sakyt. Kol nuvaiuoji, kol susimali, kol grti gaiti vis dien, prisimin tvas.
Bet dabar jau bus geriau, ia vietoje susimalsim. Ar didel js eimyna? tarp kitko dar pasiteiravo
tvas.
Ne baisiai: tvas su motina, a ir paaugl sesuo, atsak Mikas, o js? Kakaip nesimato
moni...
Mes tik vienu du su Antute. Dar samdyta mergait. iandien jos nra. I pat ryto ijo namus.
Turbt irgi nedaug ems, kad su tiek moni isiveriat?
Nei daug, nei maai, deimt hektar, bet kuo toliau, tuo sunkiau isiversti vienam. Kai tik Antutei
sueis dvideimt, iekosiu ukurio.

Kol vyrai nekjosi, Antut pamel karves ir, sutvarkiusi pien, padeng stal pietums. Vyrams
padjo po didel lkt, o sau ir piemenukui po maesn molin dubenl. Atsineusi i daro,
pripjaust agurk prie msos ir, taip visk paruousi, atjo kviesti vyr.
Praom prie piet, pakviet ji ir kreipsi Mik.
Gal ir js neatsisakysit?
Mielai, kartu su tvu pakilo Mikas, jeigu jau kvieiate...
Mikas usibuvo iki vakaro. Tvas kaip ir paprastai nujo prigulti po piet o Antut, ileidusi
piemenuk su gyvuliais ganykl, priskyn sode ankstyvj saldini obuoli ir atsineusi vaiino jais
Mik.
Kai ger valand numigs tvas pabudo, jiedu tebesdjo ant suolelio po pirkios langu, valg
obuolius ir nekuiavosi. Pamats pro klties lang juos tebesdinius ir maloniai besiypsanius,
tvas staiga sunerimo:
tai i kur pavojus tyko. Kaip a nepagalvojau? Nei i io, nei i to ujo, toks drsus, savimi
pasitikintis. Na, ujai tai ujai, o ko sdti iki vakaro? Toks nepastamas, i neinom krat, jau
stolnas bernas, mats tiek ir tiek merg, suman ir mano Antut pamerginti... Neidegs. Daugiau jis
ia nebevaikios. Ar ne taip viskas ir prasideda? Pasivaikiojimai, draugysts, meils, o paskui...
Bernas graus, ne psias... O Antut, kas gi jaunut, dar vaikas tebra. Tuoj susuks jai galvel... Bet,
kita vertus, gera ir Antut. Tokia piemen dar, o jau su bernais vaikto... Juk tikriausiai ir i miestelio
kartu parjo? Ne kitaip. Dkui Dievui, kad apvietei man prot. Dl to vieno karto buv nebuv, bet
daugiau jie man jau nebesusitikins. Apenysiu ir bus ramu. Dar mat maai rpesi, dar mat ir
mergiot ganyti reikia. Rytoj pat pakalbsiu su pirliu.

3.
Kur susipainai su tuo malnininku? usipuol tvas Antut, kai ijo Mikas.
Su draugm vaikiojom po miestel, tada jis prijo su draugais... O kai mums pakeliui, tai kartu ir
parjom, nuleidusi emyn akis pamelavo Antut.
A taip ir sakiau, kl bals tvas, na, parjot tai parjot, o ko jam pas mus namus reikia?
Turbt pakvietei?
Nei kvieiau, nei k... O kas ia blogo? Ar jau nebegalima ir mogui ueiti? jau drsiau neka
Antut. Ar ia koks kliotorius? Daug kas ueina. Taigi, visiems galima, o jam ne...
Kakoks nepastamas, o ujo ir sdi vis dien.
Taigi, ir ujo susipainti. Juk mane kaimynai esam, ia pat gyvena.
iaip ar taip, kad jis ia nevaikiot, jau uriko tvas. Pasakiau ir venta. Pirmas ia ir

paskutinis kartas.
Gerai jau, gerai, ko tik neverkia Antut, nei mans niekur neileidi, nei mogus ueiti negali.
moni mergaits susirenka, dainuoja, tik a viena niekur nekeliu kojos i nam. Kaip koks unelis
prie bdos pririta.
Neilgai bsi... Ileisiu va u vyro ir bus baigta.
Nuo vienos bdos prie kitos... jau verkia Antut. Argi laikas jau man tekti? Nieko gyvenime
nemaiau, nei pasilinksminti, nei pasidiaugt jaunom dienelm neteko, o jau apie vedybas neka..
Neteksiu a dar n negalvok...
Antuts prieikumas dar labiau siutino tv: Gal jau i tikrj simyljo malninink? Dar pienas
nuo lp nenudiuvo, o jau akis drasko tvui. Anksiau taip nebuvo. Tyki, nuolanki, visko
klausydavo. Ir kada gi jie susiuost? Reik apenyt kuo greiiau, o tai toliau visai nebesusirokuosiu.
Kol gyvas bus taip, kaip a pasakysiu, kaip kirviu nukirto tvas, o Antut verkdama nubgo ir
usidar kltyje. Iki pat vlaus vakaro neparod aki.
Per savait viskas lyg ir usimiro ir gro senas ves. Paverkus, paverkus, Antut apsiramino ir
aliau visk apgalvojo. Gal ir be reikalo ji purktauja prie tv. Vis mergaii tokia dalia anksiau
ar vliau itekti. Apie Mik ji daug galvoja, bet ar verta? Na, susipaino, paoko, parlydjo i
banyios... Ar tai k nors reikia?
Viso labo susitiko tik por kart, o ji jau suka galv... Ar ne kvailyst? Tai tik jai atrodo kakas
nepaprasto, kai ji su niekuo nebendravo. O jam kas? Kai nieko daugiau ia nepasta, tai jam kad tik
laik praleisti. Ko i jo daugiau tiktis?
Tai tik dabar, kai tvas suman j ileisti u vyro, atrodo, kad per jauna, kad dar nepatyrusi,
nepatyrusi meils diaugsmo. Bet, pavyzdiui, jei pasipirt Mikas? Jeigu Mikas ji nieko
nesigailt, bt laiminga, bgt u jo nors ir iandien... Ieina, kad ji visk meluoja tvui, verkia,
graudena j ne dl to, kad nori j apvesdinti, o dl to, kad jai rpi Mikas.
Ar taip grau? Jau kiek kart ji sumelavo tvui, o, norint susitikinti su Miku toliau, dievain, kiek
dar kart gali tekti meluoti. Tad ar ne geriau bt nusileisti ir daryti, kaip jis sako?
Kita vertus, pirlybos tai dar ne vedybos. Praeis dar nemaai laiko, kol viskas ateis iki rimtj...
Gali bti ir vieni pirliai ir kiti, nebtinai su pirmu pasitaikiusiu sutarti... Gal per t laik gali tekti
susitikti dar ne kart su Miku ir jam usiminti apie tokias tvo umaias.
domu bt igirsti, k jis apie tai mano... Ne, jam guostis, tai tas pats kas ir klausti, k jis apie j
galvoja... Netinka, bt panau, kad ji pati jam perasi...
Viepatie, k daryt? U nieko kito ji tekti nenori, Mikui k nors sakyti nedrsta, nors dabar bt pats
laikas k nors veikti. Bet k veikti, kaip veikti?
O gal geriausia nieko nedaryti, tiesiog atsiduoti likimo valiai ir gana. Tegul bna taip, kaip skirta. Vis
tiek k bedarytum, kaip besistengtum, nieko nepakeisi prie Dievo vali. O pagaliau gal ir pats tvas
apsigalvos? Gal pagails jos, matydamas kaip ji kenia, kokia ji nelaiminga.

Mato tvas, kad jo Antut per vis savait tokia lidna, apsiverkusi, bet nesiprieindama tyliai dirba
visus darbus ir jam jos pagailo.
I tikrj, ar teisingai jis elgiasi? Mergait dar tokia jauna, o jis jau grda j u vyro... Galima sakyti,
be jokio reikalo. Ar jis turi pagrindo ja nepasitikti? Na, parjo kartu su vaikinu... Ir kas ia blogo?
Ar ne per grietai jis laiko mergait udars namuose? Na, jeigu leisi taip ir toliau, kain, prie ko
gali prieiti?
Ko taip neramu ant irdies, kakoks negeras nujautimas taip ird grauia... Jei nerpt, sakyiau,
eik kur nori ir daryk, k nori... Bet a gi tvas, privalau ja rpintis, kaip nors padti, perspti, mst
tvas, ar ne geriau bt dar kart su ja nuo dios pasinekti?
etadien po liuobos ir vakariens tvas prisdo ant suoliuko ir pasikviet Antut.
Kai ji atjusi atsisdo, kaip galima velniau tvas praneko.
Matau, kad tu nusiminusi, vis verki... Turbt pyksti ant mans? O a tik gero tau noriu... pradjo
jis. Bt gyva motina, ji gal kitaip mokt su tavimi apsieiti, o a nelabai suprantu t moterik
reikal... Gal ir per grietas tau pasirodiau, bet kaip moku, kaip suprantu, taip noriu tave apsaugoti
nuo visoki bd. A ir pats anksiau galvojau, kad be koki dvideimties meteli tavs niekam
neatiduoti, bet dabar, kai pasimai kakoks neinomas bernas, bijau, kad neutraukt ms namams
gdos... Retai, bet atsitinka gi sviete, kad jaunos mergaits simyli, patiki bernu, o paskui usitraukia
varg visam gyvenimui... Bijau, kad ir tau kas nors panaaus neatsitikt. Vieno tik noriu, kad nenutikt
taip, dl ko paskui vis gyvenim reikt gailtis...
Dievas ino, gal jis ir visai nieko vaikinas, bet neinomas, nevietinis. Gal koks plevsa, gal koki
mergin yra paliks... Atvaiavs ia, taikosi prie kitos, jaunuts, nepatyrusios, nekaltos mergels...
Jei inoiau, kad viskas bus gerai, tai nieko nesakyiau, o dabar gal vis tik bt geriau, jei su juo
neprasidtum. O u vis geriausia bt mums abiems, kad tu itektum u kokio inomo, padoraus
vaikino ir tiek... A dl visa ko pasineksiu su pirliu.
Oi, tte, pabuiavo tvui rank Antut, be reikalo taip rpiniesi ir nerimauji. Ar a kokia
itvirkl? Ar a neinau, kad paleistuvauti nuodm? Tas tiesa, Mikas man labai patinka, bet, jeigu tik
pabandyt pasiguldyti, akis ikabiniau, dantimis sukandioiau, nagais sudraskyiau... net uraudo
Antut.
Tvas vl isigando: Vis tiktai, pasirodo, jis jai patinka... Nieko nebus, teks apenyti, taip bus
geriausia...

4.
Sekmadien Antut vl susitiko su Miku. Kaip ir an kart, taip ir dabar jis palauk, kol ji ijo i
banyios ir prijs pasisveikino.

Antut vl raudonuoja, vl laiminga, vl diaugiasi jos irdel. Kai pamat Mik, kakur pradingo
visi rpesiai, j kaip nebta... Gal tikrai nieko nebuvo atsitik, maa k tvas panekjo, dabar ir pats,
atrodo, nebe toks grietas. Gal geriau pamsts apsigalvos, kad neverta skubt su tomis vedybomis...
Svarbiausia, kad Mikas jos neumiro, pamats prijo ir jie vl kartu.
Jie laimingi vaikiojo po miestel, kol atjo metas Antutei namo. Kai Mikas pasisil vl j palydti,
Antutei tik dabar lyg atsivr akys. Ji prisimin, kas namuose djosi, ir nusigando.
Ne, Mikai, a geriau pareisiu viena, sunerimo mergait ir Mikas j atidiai pasiirjo.
O kodl taip? paklaus.
Na, taip bus geriau... neino kaip ir paaikinti Antut, bijau, kad tvas nesuinot, kad mes
susitikinjam...
Tai kas ia blogo?
Dl to, kad mes susitinkam, jis suman mane kaip greiiau apvesdinti... kaip iman, taip jam
paaikino Antut.
ia dabar kas? nustebo Mikas, tai, vadinasi, tu turi jaunik? Kodl nesakei, kai klausiau?
Nieko a neturiu, arti aar ji, jis pats man iekos jauniki. ada tartis su pirliu ir kaip greiiau
ileisti mane u vyro. Bijo, kad tarp ms kas nors nevykt...
Tai kad jau vyko, staiga linksmai nusijuok Mikas ir pam Antut u rank, a jau tave
simyljau. Kam jam iekoti, kam tartis su pirliu? O a pats ar prastas tau jaunikis?
Tu nesijuok, Mikai... A labai rimtai... Jis taip skuba kaip tik dl to, kad a nedraugauiau su tavim.
K jis sau mano? net stabteljo Mikas, nei jis mans pasta, nei k. Pirm kart pamat, kai
buvau ujs sekmadien. domu, kokia gali bti prieastis tokio nusistatymo?
Kaip tik dl to, kad esi nepastamas. Bijo, kad nesuvediotum mans, jau visai aikiai idst
Antut ir nuraudo.
tai kaip? susimst Mikas, ar a panaus kok laidok? Ir kuo a jam nepatikau? I kur tas
nepasitikjimas?
Jis ne tik tavimi, bet ir manimi nepasitiki, prisipaino Antut lidnai ir kaip tik tuo paiu metu
pamat prieais ateinant tv.
Jis jo tiesiai juos ir prisiartins sustojo.
O tvukas?! pirmas atsitokjs i netiktumo Mikas, lyg niekur nieko kreipsi j. Ir tamsta
iandien buvot banyioj? ities rank ir jie pasisveikino.
Banyioj kaip banyioj, bet pritrkau tabokos. Darbo dien nebus kada, u tai iandien reikia
pasirpinti, atsak jis ir apsidair. O moni kiek iandien miestelyje... Ir vis jaunimas. Vasar, kai

iltos dienos, visi kakodl pasidaro pamalds.

iem visiems maloniau prie ilto peiaus pasdti, juoksi Mikas, iem alta banyi
vaikioti.
O iem ar nereikia melstis? taip pat juokais paprietaravo tvas.
Na, melstis galima visur, ne tik banyioj. Dievas danguje, emje ir kiekvienoje vietoje.
Antut nei gyva, nei mirusi. Ji kaip nustro, pamaiusi tv, taip ir dabar negali atsigauti. Stovi kaip
kokia nusikaltl nuleidusi emyn akis ir laukia kas bus toliau...
Jie dar persimet keliais nereikmingais odiais ir tvas pam Antut u rankos.
Tai mes jau eisime. Metas melt karves piet ir piemenukas pargins negals eiti trob.
Urakinta...
N neatsisveikins su Miku, tvas su Antute nujo gatve, o liks vienas Mikas susimst: Ir koks
nelabasis apsdo sen?
Nors Antut jam labai patinka, vis tik galvojo padraugauti kokius metelius, gerai apgalvoti, ko jis
nori i tos draugysts... Norjo pasitikrinti, ar tikrai tokie stiprs jo jausmai, kad galima bt siekti
vedyb. O k jam daryti dabar, kai senis suman j ileisti u vyro... Ir ko gero taip ir padarys... K
veikti? Mikas ir susirpins ir sieids...
Savame krate jis vis gerbiamas vaikinas, n vienas tvas nebt prieikas jo draugystei su dukra
kad ir i labai slaun nam... O ia mat diedas purktauja, aikiai duoda suprasti, kad nenori jo,
neleidia, kad Antut su juo vaikiot ir net tokiu bdu kaip vedybomis stengiasi juo atsikratyti.
Jeigu jam ne taip labai rpt Antut, pasist sen po velni su visa jo dukra, bet dabar jis nenori
prarasti tokios mergaits.
Kiek jis galvojo, nieko geriau nesumst, kaip palaukti kito sekmadienio, dar kart susitikti su Antute
ir isiaikinti, k ji jam jauia ir tada kartu planuoti, k daryti toliau.
Prajo nerami savait. Sulauks sekmadienio, Mikas vl miestelyje. Po mii jis lkuriuoja Antuts,
bet kart ji kakodl nepasirod. Gal sugalvojo iklausyt pamokslo? Nepanau, bet k gali inot?
Mikas ilauk ventoriuje kol baigsi banyioje pamokslas ir, tikrai sitikins, kad jos nra, ijo dar
pasivalgyti gatvje. Buvo aiku, kad iandien jos nra miestelyje.
Nelinksmas Mikas stovjo paventorje kiek laiko, kai pamat i ydo krautuvls ieinant Antuts
tv. Mikas i karto norjo eiti alin kol jo nepamat, bet paskui apsigalvojo ir pasisteng j sutikti.
Sveiki, i tolo Mikas pasveikino tv ir, tas atsisuks j, sustojo. Ar taip jau greitai surkt
tabok, kad vl miestelyje? kaip sen pastam ukalbino j Mikas ir prijs ities jam rank.
Pasitaiko ir kitoki reikal, ne vien taboka, nusijuok tvas ir pasisveikins dmiai pairjo
Mik. Zgrebnas vaikinas, nieko nepasakysi... Tokie mergoms patinka, toks kiekvienai susuks galv,

jeigu panors... pagalvojo tvas.

Ar labai skubat? paklaus elmikai Mikas, matyt kak sugalvojs.
Ne taip labai, atsak tvas, namai ne vieni. Pasiliko Antut, o a visada spsiu pareiti.
Tai gal usukam arbatin valandiukei? Mano namus irgi yra kas saugo... Igersim po stiklin, kit
alaus.
Galim ueiti, sutiko tvas, kai taip iandien karta, alus nepamaiys. Ne pro al atsigaivinti...
Arbatin ia pat. Tik perjo skersai gatv ir kaip mat atsidr prie laipteli, vedani prie atvir
arbatins dur.
Viduje pilna vyr, bet, gerai apsidair, pamat vien neuimt stalel ir atsisdo prie jo.
Ar gersim tik alaus, ar ko nors stipresnio? pasiteiravo Mikas, prie pakviesdamas yd.
Galima ir stipresnio... Tik nedaug, na ir, inoma, uksti.
Vyrai igr degtins, ukando, o po ukandio dar po stiklin alaus ant viraus, ir vl ukando.
Baigs valgyti, tvas nosine nusiluost lpas ir, atsirms nugara kds atkalt, susikl koj ant
kojos.
Tai kas girdt? Kaip sekasi? Ar malnas jau sukasi? paklaus tvas ir ranka nusival nuo varko
skverno trupinius.
Buvom paleid, bet tvui pasirod kakas ne taip, tai ir vl sustabdm. Dar dien stovjo, kol
sutaism, o dabar jau malam.
Reiks nuvaiuot kuri nors dien susimalti duonai ir salyklui. Gali tekti neuilgo daryti alaus.
Ar atlaidam? pasidomjo Mikas.
Buvom galvoj atlaidam, bet iki atlaid nesps ieiti usakai. Vakar buvo pirliai, sutarm. Ilgai
nelauksim.
Mikui teljo kraujas ird, bet jis susitvard, neisiduoda, kad tokia inia j pritrenk.
Tai Antut eniji? paklaus jis kaip niekur nieko.
O ko laukt? Pasitaiko visai tinkamas... inomas, i padorios eimos, proting tv vaikas. Ne
biednas. Apenysiu ir bus ramu...
O dabar neramu?
Tai inai, kaip bna su mergiotm? Niekuo negali tikt...
O k sako pati Antut.

 inai, kaip ir visos jaunos... Oiuojasi... Bet praeis koks laikas, dkui pasakys. Toks puikus vyrukas
ir aikiai matosi, kad Antut jam patinka.
Kur gi ne? O ar negaila ileist u vyro tokios jaunos? Ketinot be dvideimties neiekoti ukurio...
Jau pernai isim pas, skaityk, kad pilnamet, suaugusi, tokiai ir klebonas duos lib.
O kuo paiam bus geriau, jeigu j apenysi?
Matai, mergait auga be motinos, nalait... A pats vienas neturiu nei laiko, nei moku, kaip reikia
priirt. Kai iteks, nuo mans atpuola didelis rpestis.
Bijai atsakomybs?
O kaip pats manai? Ar a ne tvas, ar man nerpi jos gyvenimas? Jeigu, Dieve gink, kas atsitikt,
visi kaltins mane, o ir man kokia irdis matyti dukr varge... O pagaliau, man vienam jau sunku
darbuotis kyje.
O i kur tas nepasitikjimas dukra? Ar bent turi pagrindo?
Kol kas nieko negaliu pasakyti. Bet kas ino, kaip gali bti toliau?
O jeigu u nemylimo vyro itekjus, bus nelaiminga vis gyvenim.. Ar to nebijai?
Begyvenant ateis ir meil. O ar nebna taip, kad iteka i meils, o paskui peasi, nesugyvena ir abu
nelaimingi. Nieko negali inot, kaip kam pasiseka. enijasi ir taip ir taip, o katrie geriau gyvena,
sunku pasakyti. Bet pas mus, ms eimoje nuo sen laik taip prasta. Ir mano tvai, ir tv tvai, ir
a pats vediau supirtas ir nugyvenau kiek buvo skirta graiai, vienas kito atjautoje, pagarboje... Ot
tau ir meil...
O prie enatv ar neturjai kokios mergaits, ar negaila buvo palikti?
Kas be ko, bet tai tik draug, o kai apsivedi, tai jau mona. J reikia mylti ir gerbti, taip kaip
prisiekei prie altoriaus.
Turbt nemyljai taip labai, kad vedei kit?
Myljau ir gailjau, bet paskui po truput umirau. Ji mane irgi tikriausiai pamiro.
O a tai vesiu mylim mergait. Jei pasipiriu, tai tik mylimai.
Mikas dar usak degtins ir vyrai dar igr. Vaikinas panoro tiesiog atsipalaiduoti, nuslopinti staiga
sukilusius graudius jausmus. Negi jis taip ir praras Antut? Ji tokia miela, kaip jie oko, kaip drsiai
ir su tokiu pasitikjimu glaudsi prie jo... Juk pirm kart tada jie susitiko, o kaip malonu buvo jausti
j arti savs. Ir tie susitikimai... Raudoniu ulieti jos skruostai ir neslepiamas diaugsmas j ivydus.
Akivaizdu, kad jis jai patinka. O ia prie akis jos tikras tvas... Jai tvas, o jam piktas senis, kuris
nori t bt juos iskirti. Ieina, kad jis vaiina savo prie?
Arbatinje jie usibuvo ilgokai. Ijo raudoni, kau, beveik linksmi. Kai reikjo usimokti, norjo

prisidti ir tvas, bet Mikas grietai atsisak ir sumokjo vienas.

Atsisveikindami vyrai apsikabino, nedaug trko, kad pasibuiuot, ant tiek buvo smags ir apsvaig.
Kai isiskyr, Mikas dar nenorjo eiti namo. Jis susimst... Nuo igirst tvo kalb jam pasidar
lidna. Tada jis gro arbatin, igr dar ir dar, kol visai nusita ir umigo pasirms rankomis
galv. Bet kas j tok pamats pagalvot: Toks jaunas vyrukas, o jau girtuokliauja...
Bet kas gali inoti, kas dedasi jo irdyje?

5.
Mikas pabudo jau visai pavakariais. Arbatinje nebuvo moni, jis tik vienas miegojo u stalelio.
ydas lav priiuklintas grindis ir, baigs darb, pajudino Mik u peties.
Laikas jau namo, ponaiti, dar pakudjo jam prie ausies.
Trumpas, kad ir nepatogus miegas j iek tiek iblaiv ir jis visai tvirtai paoko ant koj. Apsidair.
Prajo minutl laiko, kol jis atsitokjo, visk prisimin ir susigds ov pro duris laukan.
Kol Mikas parjo namo, visai isiblaiv, bet motina vis vien pastebjo, kad snus igrs ir
nusigando.
Kas atsitiko, Mikai? paklaus ji, leidusi Mik klt. Tvas jau miegojo.
Igriau iandien, nes taip reikjo. Mama, nepyk ir nieko nesakyk tvui. Daugiau to nebus...
Gerai jau, gerai, tik greiiau gulkis, kol tvas nepamat, sutiko motina ir udar klties duris.
T nakt Mikas imiegojo gerai, bet sekani nakt jis negali umigti ir gana. Galvoje sukosi visokios
mintys vis apie juos su Antute ir n vienos minties, kuri padt rasti ieit i susidariusios padties.
O gal tiesiog spjauti visk, numoti ranka ir palikti taip, kaip yra? Matyt ta mergel ne man skirta ir
tiek... bet prisimins, kokia miela jam Antut, kokia grai usimezg tarp j draugyst, toliau
mst. O gal bandyt k nors daryt? Negali bti, kad nra jokios ieities... Be to, k gali veikti pats
vienas, su ja nepasitars? Reikia pirmiausia su ja susitikti, pasimatyti ir suinoti, k galvoja pati
Antut. Ir ivis, k ji mano apie tas pirlybas... Gal be reikalo jis tik suka sau galv, gal ji seniai su
viskuo susitaik, pakluso tvo valiai ir ramiai laukia savo vestuvi? O apie mane net negalvoja...
svarst Mikas.
Po dar vienos bemiegs nakties Mikas nusprend pagaliau, kaip su Antute susitikti. Reikia parayti
laikel, skirti ten ir ten, toki ir toki valand susitikim ir per piemenuk nusisti j Antutei.
Piemenuk suras ganykloje, mat, kur jis gano.
Iki sekmadienio laukti per ilgai, o pagaliau tvas vl gali jos neileisti miestel. O laiko ne taip jau
daug, nra ko gaiti...

Mikas taip ir padar. Para ratel, perdav j piemenukui, dav lit ir papra, kad niekam nematant
perduot j Antutei.
Sumanymas puikiai pavyko. Mikas su Antute susitiko viduryje savaits. J pamaiusi, Antut i tos
laims pravirko, o jis, j apkabins, guod ir buiavo.
Tegu tvas daro k nori, bet a neteksiu, luostsi ji aaras, geriau jau nusiskandinsiu...
Negsdink tu mans, net paiurpo Mikas, gal viskas bus gerai ir nieko nereiks. Mes abu vis k
nors sugalvosim... Dar yra laiko, tik tu nusiramink, o tai galima pagalvot, kad verki, jog nemyli
mans.
Kaip gali taip sakyti? Tai a i to diaugsmo, kad vl susitikom. Neinojau, kada vl susitiksim. O
myliu ir ilgiuosi neapsakomai...
Dabar susitiksim daniau, radom bd. O piemenuku ar galima pasitikti? Ar neipleps tvui?
Nemanau, kart perdav labai atsargiai. Atne tvart, kai meliau karves. Labai praiau, kad
nieko nesakyt tvui.
kart jie dar nieko nenusprend, tik pasidiaug, kad susitiko, isiaikino, kad tikrai myli vienas
kit... Tuo pasimatymas ir baigsi.
Antut bijojo, kad nepasigest tvas, o susitikti jie nutar sekmadien po mii. Jei vienas ar kitas dl
ko nors negalt ateiti, tai tada susitiks pirmadien t pai valand kaip iandien. Ir toje paioje
vietoje...
O vieta grai, rami, pu giraitje prie upelio, atokiau nuo nam. Grai nediduk aiktel, viduryje
didelis, samanom apls akmuo. Ant keli dar nesupuvusi kelm galima atsissti ir pasdti.
Sutar tik tiek, kad dl ventos ramybs reikia nusileisti tvui ir visk daryti taip, kaip jis sako.
Antut netgi neprietaravo ir etadien su peramu jaunikiu nuvaiavo pas klebon paduoti usakus.
Tas ingsnis j labai neramino. Ar gerai ji pasielg? Gal reikjo k nors daryti, kad t usak
ivengti. Dabar gavosi kakaip tai negerai... Ji lieka tarsi sipareigojusi... Truks ia prabgti tos kelios
savaits ir kas tada? Belieka tik itekti...
Ji per naktis nemiega, kankinasi manydama, kad pasielg labai neapgalvotai, bet, kai pirmadien
giraitje susitiko su Miku, jis j nuramino.
Nieko baisaus. Trys savaits tai ne taip jau maai, tuo labiau, kad a turiu sugalvojs iok tok
plan...
Tikrai? nudiugo Antut, greiiau sakyk kok, nes man labai neramu.
Gerai, sutiko Mikas, o dabar sskis tu ant vieno kelmo, a ant kito, susdo jie vienas prieais
kit, ir gerai klausykis. Kadaise girdjau, kad Panevy, kakurioj banyioj kunigas duoda lib
be joki usak, be liudinink, tik pristaius asmens dokumentus.

 Ar taip gali bti? abejojo Antut.

Jeigu i tikrj taip galima, mes, jeigu tu sutiktum, galtume susituokti... Ar ne? Kaip sakai?
A tai mielai, kam dar klausi?
Na ir puiku. Tada taip ir darysim. Tiktai, inoma, reikia gerai visk susiinot.
O per tas tris savaites ar susptume?
Dar i savait kuri nors dien nuvaiuosiu Panevin. Ten gyvena tikras mano pusbrolis. Pas j
apsistosiu, bsiu, kol visk suinosiu. Jeigu reikia susimoksiu, tada nuvaiuosim abudu ir
susituoksim. Jeigu jau paduoti usakai, tai reikia ir vestuvi... dar pajuokavo Mikas.
Vestuvs su tavim... Dieve, kokia man bt laim, nuoirdiai digavo Antut. Jeigu viskas
vykt taip, kaip tu sakai, kaip bt gerai... A per visas tas dienas melsiuosi ir praysiu Dievo, kad
padt ir labai lauksiu tavs parvaiuojant. O kada dabar vl susitiksim?
Vl duosiu inot per piemenuk. Manau, kad viskas koki por dien gali utrukti, o gal ir daugiau.
O tu bk rami. Visk padarysiu, kas nuo mans priklauso, kad tik tu btum mano.
O tu mano...
Tu mano, a tavo, mudu abudu Dievo. Eik, pasibuiuosime.
Mikas linksmai pagavo Antut glb ir jie ilgai buiavosi...

6.
Planas ne toks jau sudtingas, bet j vykdyti reikia turt pinig. Reikia kelionei, o jeigu pasitvirtins,
kad tikrai yra tokia galimyb, gali tekti susimokti kunigui jau dabar. Pagaliau vaiuoja pas pusbrol...
Senokai bebuvo susitik, reiks lauktuvi, teks pavaiinti, o ir iaip gali susidaryti nenumatyt
ilaid...
Be pinig nra ko n pradt... O pinigai, aiku, pas tv. Tenka prayti tvo, bet, praant pinig, reikia
pasakyti ir prieast, kam jie reikalingi.
Tte, man reikia pinig, kai pavalg pietus abu su tvu dar sdjo u stalo, o motina kraust
auktus, pasak Mikas.
O kam tau? pasidomjo tvas.
Sugalvojau enytis, tvirtai pareik Mikas, o tvas su motina nusteb susivalg. Paskui abu
suiuro Mik.
enytis? abu kartu ir paklaus.

 Na, taip, patvirtino Mikas.

Tai kad dabar prastas laikas enatvei, snau, itar patyljs tvas. Pats inai, sukiom tokius
pinigus malnui, nespjom dar gerai sikurt... Sunkus metas. Ko taip skubti? Ar negali palaukti
kokius metelius? Nelabai turim pinig vestuvms.
A ir pats galvojau metelius padraugaut, bet dabar taip ijo, kad reikia kaip greiiau enytis...
Ir kaip taip greitai susiradai ia nuotak? Nieko iki iol negirdjom... Tokia ir ta nuotaka...
palingavo galv motina. Tik k atsikraustm gyventi, o jau spjai susirasti ir jau reikalas spiria...
Tai ne dl to, apie k mama pagalvojai, perspjo motin Mikas, reikalas kur kas rimtesnis.
Koks gi dar gali bti kitas reikalas, jeigu reikia taip skubti, niekaip nesuprato motina.
Nieko nepadarysi ir Mikui teko papasakoti visk tvams.
Tai kain, ar taip gerai? iklauss Mik, suabejojo tvas. Kaip reiks paskui sugyventi su tvu,
jeigu jis turi parinks dukrai kit jaunik?
Kaip bus taip, bet kito kelio nra. A jau daviau od ir visk darysiu taip, kad duot od itesiau.
Kai gyvensim, tai ir sugyvensim. Pagaliau, kiek galima suprasti i jo kalbos, tai jam ne tiek jaunikis
rpi, o kaip greiiau ileisti j u vyro.
Argi gali taip bti? nenustojo stebtis motina, be joki usak, be nieko... Taip ir suviniavos?
Taigi ir noriu vaiuot, kad visk suinoiau. Jeigu tik, tte, duosi man pinig, tai treiadien ir
vaiuoju. Nr ko ilgiau laukti.
O kada grtum?
Neinau, kaip ieis... Kai jau nuvaiuosiu, tai bsiu tol, kol reiks. Gali ir praeiti kokia pora dien.
Tai k darysim, motin? kreipsi tvas motin, reikalas rimtas, snus enijas. Toks dalykas be
ilaid neapsieisim. Anksiau ar vliau teks ilaidauti.
Tai kad neinau, man ko tai neramu ir gana. Kad taip kaip visi mons... O ia kakaip negirdta...
enijasi slapta, kaip apsivog... Ir mergait dar labai jauna... Tokia jauna, o jau drsta prieintis tvo
valiai...
O jeigu neteisyb su usakais Panevy? Jeigu taip neieis? K tada darysi?
Kol kas apie tai negalvojau. Jei taip atsitikt, reikt k nors kita sugalvot. Kaip bebt, a jos
niekam neatiduosiu.
O gal geriau ivis mums nesikiti j reikalus? paband atkalbt motina, tvas gal geriau ino,
k daro... Kad nebtum tu pasimais, itekt ir gyvent sau ramiai, graiai taip, kaip Dievas prisak.
Ne ji pirma ir paskutin iteka supirta...

 Tai jau taip. ia niekieno kito, o tik mudviej reikalas. Mes mylime vienas kit mums ir enytis.
Taip, motin, mums nra ko kitis. Mes jau turim savo gyvenim, o Mikas turs savo. Kaip pasiklos
taip ir imiegos. Dabar, kai jau taip susidjo, mums reikia padt savo vaikui. Negi eis pas svetimus
praytis pagalbos?
Tu geriau inai... Jeigu tu sutinki, tai sutinku ir a, bet vis tiek man neramu ant irdies. Kad nereikt
paskui gailtis. Jos jaunikis gali keryti u iardytas vestuves. Gali dar primuti, sualoti.
Tikkims, kad iki to neprieis, o jeigu kaip, tai ir a turiu rankas apsiginsiu, nepasidav Mikas.
Jeigu upuls i pasal keliese, kur nuoaliau patykoj, nei pats apsiginsi, nei ko prisiauksi, vis
nerimavo motina.
Negalvokim, kad gali atsitikti kas nors bloga, ramino tvas, jaunikis, tai dar ne mylimasis.
Neieis ia nuvaiuos kitur, susiras sau por, nebijok.
Kai tik gavo pinigus, Mikas tuoj ir ivaiavo. Nereikjo n keli dien. T pai dien susirado
kunig, susitar ir laimingas gro vakare namo. Taip, kaip buvo susitar, per piemenuk pasiunt
inut Antutei.
Gavusi laikel, ji penktadien atjo aiktel, kur jos jau lauk Mikas.
Viskas tvarkoje, Antute, gali bti rami, nereiks tau skandintis... Buvau Panevy, visk sutvarkiau,
belieka mums abiems nuvaiuoti. Nuvaiuosim kaip draugai, o grim kaip vyras ir mona. Niekas
ms jau nebeiskirs, apkabino j Mikas.
O kada turime ten bti?
etadien po piet, valandos nepasak. Matyt ir daugiau bus toki por... Ne tik mes vieni.
Kaip gerai, laiminga glaudsi prie jo Antut, ar labai anksti ieina traukinys? Kada reiks ieit i
nam?
Traukinys tai neanksti, bet iki stoties penki kilometrai, o eisime psti. Teks ieiti gana anksti.
Ieisime koki et valand. Nevluok, nepamirk pasiimti paso. Juk jau turi?
Taip, pernai isimiau. I kur inai?
Tavo tvas pasak, nusiypsojo Mikas, prisimins susitikim su tvu.
Tikrai? nustebo Antut, kur tu su juo nekjai?
Buvom susitik sekmadien arbatinje, ypsojosi Mikas.

7.

etadien tik pravitus, Antut pamel karves, patais pusryt ir pati n nevalgius nujo klt. Ten
skubiai persireng ieiginiais drabuliais, susiukavo ir, pamusi rank i vakaro paruot ryull,
kit batelius, basa per rasot sodo ol nujo girait, kur aiktelje palauk Miko.
Netrukus pasirod ir Mikas. Abu, susim u rank, patrauk geleinkelio stot.
Namuose Antuts pasigedo, kai reikjo ssti prie pusryi. Gr i tvart, tvas ir piemenukas sdo
u stalo, o tarnait apsitvarkiusi nusimazgojo rankas. Visi lkuriavo, kada Antut atne ant stalo
blynus, bet ji vis nesirod. Kiek palauks, tvas nusiunt piemenuk jos paaukti.
Kas per velniava... Metas eiti laukus, o dar nra pusryio. Pairk kltyje arba darinje, sako
jis piemenukui, tegu visk meta ir eina pirki. Dl jos vienos visi gaitam.
Kai piemenukas jos niekur nerado, tvas liep pasiirti tarnaitei, ar ivis yra kas nors padaryta
pusryiams.
Atidengus pedengt, tarnait rado visk paruota, tvarkingai pridengta, pristumta ariau blstani
arij. Visk, k radusi, ji atne ant stalo ir visi, pavalg pavluot pusryt, iskubjo prie darb.
Piemenukas igin galvijus, mergina ijo laukus, o tvas, ieidamas pro duris, pagalvojo: K
daryt? Ar urakint duris ar ne? Mauml pasvarsts, nusprend: Paliksiu taip, kaip yra. Juk pareis,
niekur nedings. Pusrytis pataisytas, maa ko prireik. Nieko nesakius ijo, turbt galvojo greitai
grti... Ir pati, atrodo, dar nieko nevalgius, pareis ant pusryio...
Kai, parjs per pietus, tvas ir dabar nieko nerado namuose, ne juokais susirpino:
Kakas negerai, niekada to nebuvo. Ar neatsitiko kas? Vis laik verkdama kartojo neteksiu...
Kad ko nepasidaryt... Tai kad prisidariau bdos su tom vedybom...
Neramia irdimi tvas pirmiausia nujo klt, paskui darin, dar usuko tvart. Niekur nieko
nerads, visur apvaikiojs dar ir dar kart, eina pas artimiausi kaimyn pasiirti. Ten Antuts
met dukra Stasel. Gal pas j? Gal ji k nors ino?
Ar nebuvo pas jus Antuts? klausia sutiks kieme eiminink, nuo anksiausio ryto nra
namuose.
Klausk gaspadoriaus. Jis sak mats anksti einani mik.
Viepatie, susimilk, vis kn nupurt drebulys, ar tikrai?
Va, ateina, klausk jo paties. Ateik ia, paauk ji vyr, va, kaimynas ieko Antuts. Sakei, kad
matei...
Gero ryto, pasisveikino jis prijs, ar Antuts iekai?
Nuo pat ryto nemaiau namuose. Nebeinau, k ir begalvoti...
Aha, maiau, patvirtino kaimynas, grau i piev, iveds ganykl arklius, iriu js Antut
nujo mikel. I tolo nelabai painau, paskui, gerai pasiirjs, sitikinau, kad ji. Dar pagalvojau,

ko ia vaikto taip anksti?

Ar tikrai buvo ji? nenori tikti tvas.
Nagi, tyia sustojs irjau... Negaljau apsirikti.
Gal ten reikia dl visa ko pairti? Ties kuria vieta matei?
Man regis, kad va an pus, puynl...
Abudu atjo iki puynlio, atjo iki aiktels, apirjo, pavaikiojo visas puses ir, kai nieko
nerado, tvas lyg tai lengviau atsikvp.
inok dabar mogau, ko jai ia reikjo? Ijo taip anksti nieko nepasakius, bijau, kad kas
neatsitikt. Vis laik verkia...
Tai ko gi ji vis verkia? smalsauja kaimynas.
Pasipiro ia toks vaikinukas, o ji nenori tekti... Kad ko nepasidaryt...
Kad nenori, be reikalo pats j varai. Dar tokia jauna tebra, susps.
Bepigu paiam, turi net du snus, yra kas padeda... O a vienas, per sunku man.
Ukurys tai ne snus, nepasisisi... Gerai, jei papuls netinginys, darbininkas. O jeigu koks taip ir
irs, kad pats visk padarytum.
Nors gyvent, tai ir dirbs. Ne kur dsis...
O jei nenors dirbti nepriversi. O jeigu dar igeriantis...
Anksiau ar vliau, vis tiek teks ileisti, o koks papuls, tai vienas Dievas ino. Kaip jis duos, taip ir
bus. Pasiklausinjau, k suinojau pats, k i pirlio. inom moni vaikas, tvai padors, ne nuo
didels ems, bet gyvena neblogai. Dar ir snui ada ne taip maai pradiai gyvenimo... Ko daugiau
reikia? Gal neapsigausim... Dabar va, dar vienas rpestis ugriuvo...
Nesikrimsk taip labai, ramino kaimynas, mes ia vaiktom, iekom, o pareisi irk ir rasi
namie.
Duok, Dieve, kad taip bt, atgijo tvas, einu pasiirti, gal jau tikrai parjo.
Atjo ir vakaras. Prajo nemigo naktis. Iauo kitas rytas. Rytas toks pats kaip ir vakar. I karto aura,
paskui saul, o su saule ir pauktukai suiulbo. Rytas graus, giedras, ramus, tik nerami senio irdis.
Pusryt patais tarnait, kiek valgs, kiek nevalgs, jis ir vl pas kaimyn.
K patari, susiede? Gal eit miestel ir pranet policijai?
Ar dar neatsirado?

 Taigi, kad ne. Jau antra diena, kai nra. Gal jau ir gyvos nebra... Ne kitaip.
O k padarys policija?
Na, gal iekos? O gal jau ino k. Nebegaliu jau taip laukti. Einu i galvos, niekur nerandu sau
vietos...
Dar palaukim iandien, jeigu dar ir iandien nepasirodys, rytoj nuveiu tave miestel. I ryto
vaiuoju valsiun ir tave pavesiu. Ko gero toks reikalas be policijos neapseis.
Miestelyje vyrai utruko iki vlyvos popiets. Senis prane policijai, pavaikiojo po krautuves,
usuko pas pirl pasiguosti, kad dingo Antut. Sulauks, kol kaimynas sutvark reikalus valsiuje,
kartu su juo parvaiavo.
I kaimyno eidamas namo vylsi, gal jau dabar ras parjusi Antut, bet, ir dabar nieko nerads,
persireng, kiek uvalg ir, prasistumds be jokio darbo iki pavakario, ijo tvartus. Kol par
gyvulius, saul jau arti laidos, o po vakariens ir visai pradjo temti.
Senis dar tebesdjo u stalo, kai kieme sulojo uo. Tvas sukluso. Nustojs loti, uo m
prisigerindamas inkti, lyg matydamas sav mog, ir tvas su viltimi pavelg pro lang.
Pamats Antut, neapsakomai apsidiaug, bet tuo paiu metu susigrieb u krtins.
Per kair on nudieg kaip peilio dris, su skausmu okindama suplak irdis, jos diai paoko
galugerkl ir seniui m trkti oro.
Dar por kart giliai kvps, neitars n odio, tik kakaip sugargaliavs, tvas krito
auktielninkas ant grind ir isities kaip negyvas.
Kai Antut su Miku jo pirki, tvas guljo atmets rankas al, prasiiojs, lp kampuiuose
buvo prisirink balt put, o i gilumos gerkls versi vos girdimas gargjimas.
Pamat j taip gulint, Antut ir Mikas labai isigando. Antut m verkti.
Dieve, kas ia atsitiko? Kodl jis guli ant grind? Ar j kas parstm?
Niekas prie jo net neprisiliet, aikino isigandusi tarnait, tik prie jums ateinant, jis kaip
stovjo, taip ir pargriuvo ant ems. Piemenukas irgi visk mat, neduos meluot.
Antut pripuolusi norjo tv pakelti, bet Mikas j sulaik. Iklauss tarnaits, Mikas sumet, kad ia
ko gero gali bti koks irdies priepuolis ir geriau jo nejudinti, bet kuo greiiau auktis daktaro.
Nek pakinktus ant prieklio, rodyk, kur arklys, brika, o a tuojau kinkau ir vaiuoju. Be daktaro
ia neapsieisi, kreipsi jis piemenuk ir jie abu skubiai ijo.
Likusios vienos Antut ir tarnait atsargiai pakl senioko galv, pakio pagalv, priglaud prie on
jo plaiai iskleistas rankas ir prideng antklode.
Moterys greitai aptvark pirki, kad graiau atrodyt prie daktar, sustm nuo priedos pei

paruotas kaisti bulves, ine kiaulviedrius kamarait, palav priemen ir gonkas. var blid
pripyl vandens ir pakabino balt rankluost.
Tik spjo apsiruoti, kai kiem vaiavo Mikas su daktaru. Daktaras n rank nenusimazgojs tuoj
prie ligonio. Apklauss ir neaptiks pulso, daktaras nusivilko vark, atsiraitojo rankoves ir msi
dirbtinio kvpavimo. Darbavosi iki prakaito, bet ne veltui. Silpnai, bet suplazdjo pulsas, m plakti
irdis. Po keli minui tvas pramerk ir vl umerk akis. Tik dabar daktaras nusimazgojo rankas,
usivilko vark ir atsisdo atsipsti. Trumpai pasdjs liep namikiams atsargiai nurengti ir
paguldyti ligon lov. Liep stebti, kad nepasiverst ant kairio ono. Nra ko leisti ir ant deinio,
geriau jau koki par ligonis gult ant nugaros.
Paras recept, dar suleido tvui vaist, palauk kok pusvaland ir, dar kart apklauss seniok,
daktaras ivaiavo.
Atvaiuokit ir rytoj, prie ivaiuodamas dar pasak Mikui, jeigu pablogt, atlkit kad ir nakt.
Dabar gerai, bet k gali inoti, kas gali nutikti.
Per nakt Antut budjo prie tvo. Vis nakt nesumerk aki. Tik tvui sujudjus, ji deg vies,
stebjo, kad neapsiverst ant ono.
Kelet kart tvas buvo pramerks akis, bet kakaip nesmoningai apsivalgs, vl usimerkdavo.
Tarpais blaksi, band verstis ant ono, giliai kvpavo nopuodamas ir tik prie ryt ramiai umigo.
Net uknark. Miegojo ilgai... Kai, gerokai numigs pramerk akis, ilgai irjs paino Antut ir
itar:
Ar tikrai ia tu Antute?
Taip, tveliuk, ia a. Ar tau jau geriau? buiavo jo rankas Antut.
O k? Ar a sergu?
Buvai susirgs, net pargriuvai. Daktaras igelbjo... O tau niekur neskauda?
Nieko neatsimenu, stebjosi tvas, skaudt neskauda, bet nugara tokia utirpusi. Negaliu
pasiverst ant ono.
Ant ono tau negalima. Atvaiuos daktaras. Jeigu jis leis, tik tada paversim, o dabar pakentk.
Kaip gerai, kad tu atsiradai, atsiduso tvas ir usimerk. O a visko prisigalvojau... Galvojau,
kad pasikorei... dar pridr patyljs.
Ko man kartis, tvel, ar a kokia beprot? kaip galdama linksmiau atsak Antut, kodl taip
pagalvojai?
Nagi, kai taip nenorjai tekti, vis verkei, verkei, o paskui dingai i nam... Kas tave ino... Dabar
jau daryk kaip nori, ts pailsdamas tvas, nieko nebesakysiu. O vis tik, kur buvai dingusi net tris
dienas? dar prisimin jis.
Visk pasakysiu, visk isiaikinsim.Viskas bus gerai, kad tik tu greiiau pasveiktum, skubino

raminti tv Antut. Dabar tik tiek galiu pasakyti, kad a laiminga be galo be krato... O kai suinosi,
tai ir pats apsidiaugsi ne maiau negu a.
A ir taip jau diaugiuosi, kad tu atsiradai gyva ir sveika.
O gal, tte, k nors valgysi?
Apie valgym nenoriu n pagalvot. Man atrodo, kad vl umigiau... Kad tik pirkioje bt tamsu...
Kako miegas labai traukia.
Gerai, tvel, a udengsiu lang, nubaidysiu muses tik tu miegok ir greiiau sveik. Tau reikia gerai
isimiegot ir pailst. Pamiegok ramiai. Yra dar laiko, kol atvaiuos daktaras.

8.
Kai tvas u mrelio kietai miegojo, atvaiavo pirlys, pairti, kas ia darosi. Tvas sak, kad
dingo Antut. Negerai. Prie pat vestuves dingo nuotaka. Kakas ne taip... Reikia suinot, ar tikrai taip
yra, ar nra kokios klastos? O gal jau atsirado?
Pirliui rpi, kad neiirt vestuvs, bet, kai jis js pirki pamat Antut, labai apsidiaug.
Na, matai... O tvas sak, kad dingai, pasak jis pasisveikins, ar tikrai buvai kur nors
prauvusi?
Buvau ivaiavus keliom dienom su reikalais, nesmagiai pasijuto Antut, praom sstis.
Negerai, kad ivaiavai nieko nesakius tvui, supeik pirlys, jis nabagas blaksi, galus darsi,
baisiausiai pergyveno. Policij sukl ant koj.
Tai kad taip reikjo, teisinosi Antut nuleidusi galv ir irdyje apgailestaudama dl tvo.
Na, kaip ten buvo, kaip nebuvo mano reikalas maas. Svarbu, kad pati jau namuose. O a jau
galvojau, kad nebebus jau vestuvi.
A tai jau grau, bet vestuvi tikrai nebus... aikiai pasak Antut.
Kodl? baisiausiai nustebo pirlys, igirds tokius odius.
Todl, kad a itekjau u kito...
Kaip taip gali bti? Kaip galjai itekti, kad jau viskas su mumis sutarta ir usakai jau paduoti,
net paoko pirlys, netikiu a n vienu tavo odiu. Noriau su tvu pasinekt. Kur jis?
Tvas sunkiai serga. Dabar neseniai umigo, a jo neadinsiu.
Vakar sveikas, pats pas mane buvo ujs, o iandien jau serga. Kas ia darosi? Kaip susimok...

 Vakar sveikas, o i nakt ko tik nenumir.

Taip ieina, kad mes ia jau nebereikalingi? toliau niro pirlys. Na, k gi inokits. Nedidelis
nuostolis... Gal tu manai, kad esi viena sviete. Gaus dar ne toki, o tu, mergele, dar pasigailsi,
paminsi mano od, dar idro pirlys ir, trenks durimis ir n neatsisveikins, ijo.
Tik ivaiavo pirlys, pasirod policininkas. Su juo buvo trumpa kalba. Dingusioji jau atsirado, gro
namus, yra sveika gyva, vadinasi viskas tvarkoje. Vadinasi, policijos pagalba nebereikalinga.
Kol tvas sirgo, Mikas pas savo tvus namuose, bijo pasirodyti seniokui akyse. Kas ino, kaip jis
sureaguos j pamats? Gali net pakenkti sveikatai. Tiktai tada, kai visai pasveiko, vien sekmadien
prie pietus, Mikas atjo su juo pasinekti. Reikia kart visk isiaikinti ir pradti nauj gyvenim
su Antute. Kiek gali tai tstis?
Taip kaip ir an kart, kai buvo ujs Mikas, tvas sdjo ant suoliuko po langu ir Mik sutiko visai
draugikai, prisimins, kaip is vaiino j arbatinje.
O, malnininkas, prissk, pakviet, kai abu pasisveikino, kas naujo?
Naujien apsiai... atsisdo Mikas, ar Antut nieko nesak?
Ne, nieko, sukluso tvas, ar Antut ino koki naujien?
Tiek jai, tiek man tos paios naujienos, bet jei ji nieko nesako, tai, matyt, teks man kaip vyrui
padaryti pradi.
Na, na pasakok, kas ia per naujienos. Noriu kaip greiiau igirsti.
Antute! paauk Mikas, pamats Antut ijusi i klties, ateik ir tu ia pas mus. A ketinu tvui
papasakoti ms naujien. Reikia, kad ir tu btum kartu.
N nemaiau kada atjai, prijo prie j Antut, sveikas, padav ji rank Mikui ir jis drsiai,
tvo akivaizdoje Antut pabuiavo.
ia dabar kas? sumirksjo aikiai suglums tvas.
Kaip tu manai, Antute, ar galim dabar visk papasakoti tvui?
Manau ttukui nepakenks igirsti ger, diugi naujien, atsak Antut. Prieingai, jam bus tik
sveikat, kai suinos, kad sulauk sau pagalbininko.
Nieko nesuprasdamas tvas vilgiojo tai vien, tai kit ir lauk, kada gi pagaliau igirs kak
svarbaus, o kad tai bus labai svarbu, jis n kiek neabejojo.
Reikalas tas, pradjo Mikas, kad mes su Antute jau apsienijom. Mano tvai Antut jau mat. Jie
mielai j prim u mari, klausimas, kaip tamsta mane priimsit? Ar tiksiu a entus ar ne? Jei
tiksiu, galsim ia gyventi, darbuosims kartu js kyje, o jeigu ne parsivesiu Antut savo namus.
Ten a visada reikalingas.

 Ar tikrai? ikart atsipalaidavo tvas. Ir kaip gi js taip susiveikt?

Per tas dienas, kai nebuvom namuose, visk ir susitvarkm. Susituokm Panevy ir gavom
metrikus.
Ar tikrai? Ar nra ia kokios apgavysts? Kad nebt paskui kokios sarmatos i to visko...
paklaus tvas, kas jam labiausiai rpjo.
Tokio dalyko nesumeluosi, viskas dokumentais patvirtinta. Turim vedyb metrikus, galim parodyti.
Jeigu jau taip, tai entas man paiu laiku, nudiugo tvas. Per t lig susikaup tiek darb, kad a
vienas ir dar su tokia sveikata, kain kada veikiau. Dviese mes be didelio vargo visk padarysim.
Tai kaip supratau, tvukas nelabai baidaisi tokio ento?
Kol buvai bernas, prisipainsiu, tikrai labai bijojau dl Antuts. Pats toks iutnas, zgrebnas, o ji, kas
gi piemen. O kai dabar jau entas, tai geresnio n nenoriau, o svarbiausia, kad ir Antut tave
myli, atsiduso tvas.
O a myliu j, tvirtai pasak Mikas ir apkabino Antut. A vis laik galvojau, kad vesiu tik
mylim mergait.
Bet dabar kaip bus su tom vestuvm, kur sutarm? staiga susirpino tvas, reikia jiems kaip nors
praneti, kad jos nevyks. Reikia duot koki ini.
Jie jau ino, nuramino Antut. Kai tu sirgai, buvo pirlys. A jam visk pasakiau.
Kaip gi tu pasakei? Tikriausiai labai upyko?
Pasakiau, tegu pasiieko kitos nuotakos...
Tai tada viskas tvarkoje, apsidiaug tvas. Duok ia rank, ities jis Mikui savo,
skaitysim, kad nuo iol tu mano entas, o a tavo uovis, ir jie apsikabino. Dabar tai mes
pagyvensim... Tik duok Die sveikatos ir ger met. Darbuosims ir gyvensim neblogiau u
ielaemius. Ms emel gera, nuo krato iki krato dirbama, n gaballio dirvonuojanios... Dar
gabalas miko... Malk iemai ir ab vasarai sav valias. Dar ir uog moterys prisinea i miko, o
sodo derlius... Per alius malonu pasmaguriaut su arbata.
Dabar viskas ms rankose. Antute, pasiirk, k tu ten pietums padariusi. Pats metas valgyti, o tai
mes ia su entu praalkom besinekdami...

2011 m.

Iirs lizdas

1.
Vienia davatkl Katryna vis gyvenim sirgo snariais, bet dar vaikiojo. Tik kuo toliau
senatv, vis sunkiau pasidar judti, o pagaliau ji ir visai atsigul ant patalo.
Kai prispyr bda, tada ji prisimin tolim giminait Ulik, net nebeaiku, kurios eils pussesers
dukr. Urul gyveno ne per toliausiai, vieno nedidelio dvariuko kumetyne. Ji buvo jau itekjusi ir
augino net keturis vaikus.
Vyras dirbo dvaro laukuose, o Ulik ruosi po namus ir priirjo vaikus. Taigi, vertsi sunkiai.
Utai, kai tik teta per mones pakviet j pas save ir u slaugym priadjo po savo mirties palikti jai
vis savo turt, i susigund.
iaip ar taip ji pati nieko nedirba, o bdama namuose kartu su vaikais, gals ir ligon priirti. Bus,
inoma, vargo, bet po tetos mirties jai atitekt visai dar tvarkingas namukas ir ji turt savo pastog
visam gyvenimui.
Pasitarusi su vyru, met dvar ir su visa savo gausia eimyna atsikraust miestel pas tet Katryn.
Namukas nors ir nedidelis, bet dviej galiuk. vien gal, kur stovjo duonkep krosnis ir raudon
plyt virykl, susikraust patys, o antrame kurdino ligon.
Ulikei prie ligons atsirado nemaai darbo. Senokai niekieno nepriirima, ji buvo jau apleista. Teko
tuojau pat j pai numazgoti, pakeisti baltinius bei patalyn ir gerai apvarinti patalp. Ulik tuoj pat
msi tvarkymo, o tuo metu vyras niekur nedirbo, tik krutjo po namus: sutais tvoras, udeng
tvartelio ir malkins prakiurusius stogus, vainjo su ratukais mik malk. Tik tada, kai prasidjo
klimai, vienas kaimynas kininkas pakviet j talk.
Kadangi prie klimo visada reikia daug moni, tai pasibaigus darbui tame kieme, Uliks vyr
pakviet kitas gaspadorius. Taip per vis klimo sezon iki pat ulant, retai pasirodydamas
namuose, jis jo per mones i vieno vienkiemio kit, kol baigsi kl ir ive i to krato
kuliamj. Udirbo ne kain k, bet buvo pavalgs, igrs, nereikjo gadinti duonos namuose.
Nepasakysi, kad nebuvo k valgyti namie. Pradiai gyvenimo buvo apsirpin. Ivaiuodami i dvaro
pasipjov metin meitel, dar gavo u darb mai rugini milt duonai ir pusmai kvietini blynams,
bet kai tokia didel eimyna, tai tos maisto atsargos spariai majo. Per iem iki pavasario maai
kas ir beliko.
Laikas bgo, bet vyras jokio moniko darbo taip ir nesusirado, o Ulik plksi su vaikais ir
sergania teta tol, kol pati pasiligojo.
Vis t laik ji gyveno pusbadiu, taupydama vaikams, buvo nuolat neprivalgius, o ia dar
nesibaigiantis lugtas. Nuo pelen armo pratrinti pirt krumpliai, skalbini skalavimas eketje per
alius, iki skausmo lanios rankos padar savo. Nuo rudens nesibaigiantis kosulys pastoviai

drask krtin, nuolat skaudjo gerkl, galv. Prie ems trauk silpnumas, speng ausyse.
Kai nereikia skalbti, Ulik lyg ir atsigauna. Kartame vandenyje su druska pautina kojas, pageria
liepiedi arbatos, iprakaituoja per nakt, ryte lyg ir geriau, bet praeis kiek laiko irk ir vl
lugtas.
Darbavosi negaluodama iki pavasario, o pavasar, kai m sprogti mediai, ir pati atgul.
Kai Ulik nebesikl i lovos, vyras, dar koki savait pasistumds po namus, kakur dingo, paliks
vien sergani mon su maais vaikais, ir daugiau nebepasirod. U keli savaii ir pati Ulik
pasimir.
Daktaro, aiku, niekas nekviet, bet moterls tarp savs nekjosi, kad greitoji diova j papjov. Ar
ne vis tiek kokia liga j sunaikino, bda, kad be tv liko net keturios mergaits.
Vyriausia deimtmet Onut dar iaip ne taip slaug motin ir tet Katryn, o eeri sesut Damut
jai padjo. Abi gamino valg, tvark pirki. Gi ketveri metuk Petrut ir dviej Julik paios dar
buvo reikalingos prieiros. Su Petrute jau pus bdos, o Julik dar tik pradjo vaikioti. N ant
puoduko dar nemokjo pasiprayti nespji kuopti. Kiek vaikiodama, kiek ropodama visur maiosi
po kojom, tik spk irti, kad kur nelst, kad ko nepasidaryt.
Uliks laidotuvmis pasirpino valsius, o vaikais pats klebonas.
Sekmadien jis per pamoksl paskelb, kad miestelyje atsirado net keturi beglobiai vaikai. Gal
atsirast norini pasiimti juos auginti? Jeigu taip, tai tegul bet kada ueina klebonij susiinoti. Tuo
paiu klebonas miesteln dar papra, kad nunet vaikams maisto, nes panau, kad vaikai neturi k
valgyti.

2.
Maesnes mergaites pam dvi kinink eimos i kaimo, eeri Domicel pasiskyr sena panel
miestelio pradios mokyklos mokytoja, o pai vyriausi deimties met Onut, priglaud pats
klebonas.
Vaikams prasidjo naujas gyvenimas. Maosios greit priprato prie savo nauj tv, o vyresns labai
ilgjosi motinos, tvo, sesui. Mergaits danai paverkdavo, neirint tai, kad turjo
nepalyginamai geresnes slygas, nei gyvendamos namuose.
Onut, atjusi klebonij, pateko gerairds storuls klebono eimininks rankas. Ji i karto pamilo
mergait ir skyr jai daug dmesio: glaud prie savs, guod verkiani, stengsi kuom nors
pradiuginti.
Dovanodavo grai paveikslli su Marija ir kdikliu ant rank, su angeliukais, rymaniais prie
Jzaus irdies, padovanojo netgi gra roantl ir mok, kaip reikia melstis.
Ji sakydavo ramindama, kad nereikia taip labai gailtis mamos ir verkti, utai, kad ji labai auktai

danguje pas Dievul ir jai ten daug geriau, negu buvo ia emje.
Moterik aikino, kad anksiau ar vliau visi ten pateksime ir su mama susitiksime, jeigu tik bsim
geri ir darysim taip, kaip Dievulis liep. eiminink leisdavo lankyti motinos kap ir liepdavo nuneti
gli i klebonijos darelio.
Be to ji visada turdavo saldaini, kuriais palepindavo mergait, bet tuo paiu pratino j prie darbo.
Ryte praydavo padti prie ruoos, atneti kibirl vandens ar glbel malk, nuskusti bulvi ir u
visk pamalonindavo saldainiais.
Onut nebebuvo tokia maa, kad nesuprast ir nevertint malonios tetos nuoirdumo, tuo labiau, kad
paskutiniu metu namuose buvo nelengva. Ji jaut jai didel dkingum, o dar, kai pradjo ruotis
pirmai komunijai, uoliai sitraukusi t moksl, lyg ir pamiro savo nelaim. Stengdamasi siteikti
eimininkei, ji stropiai moksi katekizmo, u k pastaroji mergait labai gyr ir vl dav saldaini,
glaud prie savs ir glost jos viesi galvel.
Kai ruden Onut ijo mokykl, ten susitiko su sesute Damute, kuri atvedusi mokytoja, pasodino
pirm suol pirmok pusje. Onut jau buvo baigusi dvi klases ir jai atsirado vietos kitoje klass
pusje, kur sdjo auktesni klasi mokiniai. Ji jau buvo treiok, mokjo skaityti ir atpasakoti, ra
diktantus, sprend odinius udavinius, kai tuo metu pirmokai tik moksi painti raides, o antrokai
ra trumpus dviskiemenius odius.
Su Damute jos susitikdavo per pertraukas, kai vaikai lakstydavo po kiem ir klas bdavo tuia.
Susdusios greta viename suole, jos kalbjosi, pasakojosi viena kitai apie savo gyvenim.
Damut, skirtingai nei kiti vaikai, buvo graiai aprengta: trumpa ruda suknyt su iursteliu, raudonu
kaspinu plaukuose, baltais batukais ir baltom puskojinm iki keli. Onut sesute negaljo atsigroti.
Taip graiai pasirdiusi, grjosi, nenuleisdama aki nuo Damuts, tikriausiai teta mokytoja
tave labai myli?
Mokytoja labai gera, diaugsi Damut, ji mane labai myli, duoda gardiai valgyti, tik neleidia
draugauti su vaikais, kad neparsineiau utli.
O mamos kap ar leidia aplankyt? Ar buvai kada nujusi kapines?
Vienos neleidia, bet abi kartu buvom nujusios. Ant kapo radom gli, bet jos jau buvo nuvytusios.
A tai danai nueinu ir nuneu gli. Teta Akvil, toks mano globjos vardas, leidia pasiskinti i
darelio. Dabar jau seniai bebuvau... Mokinuosi, kaip prieit prie ipainties. Per atlaidus a priimsiu
pirm komunij.
O tu ar neinai, kur ms ttukas? staiga labai rimtai paklaus Damut, mama tai numir.
Maiau kaip su grabu nuleido giliai duob ir upyl emmis. I ten ji niekada nebepareis. O ttukas
taip sau prauvo, jis gi nenumir...
Neinau, susimst Onut, dar prie mamos gyvos dingo ir viskas. Gal kas umu?
Gal jis nujo kur nors labai toli nuo nam ir pasiklydo? Gal ras keli ir pareis kada... Bet ms jau

neberas...
Negaljo paklysti, juk jis ne mautis... Tik maiems vaikams negalima eiti toli nuo nam... Gal kas
nors atsitiko, kad taip ilgai nepareina?
Onut apie tv irgi danai pagalvodavo, paslapia lauk jo pasirodant, bet giliai irdyje jaut, kad be
mamos nelabai nort grti tetos Katrynos namel.
Damut galvojo kitaip: Jeigu jis nenumir, yra gyvas, tai btinai ateis pas mane kuri nors dien.
Nesvarbu, kad pas tet mokytoj man gera, bet a eiiau su juo ir gyveniau kartu kaip anksiau. Jis
buvo toks geras, taip mane myljo, pakilnodavo ant rank, pavindavo po kiem ratukais...
Visos j kalbos nutrkdavo, kai po skambuio grdavo klas vaikai ir prasiddavo pamokos. Po
pamok mergaits isiskirdavo, o kit dien susitikusios, vl pasinekdavo.

3.
Lankydamos mokykl Onut ir Damut danai matydavosi, o abi maosios mergaits nuo savo
vyresni sesui liko atskirtos visam gyvenimui ir iskirtos tarpusavyje.
Keturi met Petrut pateko pas gerus mones. Pasiturintis kininkas Dumius, jau penkiolika met
kai veds ir nesusilauks vaik, ryosi pasiimti mergait ir usiauginti savo turto paveldtoj,
senatvje paguod. Jis nieko nelauks ir atliks visus formalumus mergait sidukrino, sura
dokumentus, metrikus ir nuo to karto Petrut tapo tikra jo dukterimi.
Mergyt greitai priprato prie naujos savo motinos, ilgiau nemaius bgdavo artyn, auktyn iklusi
rankytes, prasi, kad paimt ant rank, aukdama mama, mama. Pakelta, apsikabinusi glaudsi prie
veido, seildama buiavo and. Toks jos meilumas visada sugraudindavo moterik ir ji, metusi
al visus darbus, ilgai nepaleisdavo vaiko i rank, myluodavo, buiuodavo, spuodavo,
diaugdavosi, kaip tikru savo vaiku.
Pas Dumius nieko netrko, buvo visko pakankamai, ko auganiam vaikui reikia. Valg ir savo ko
ir suaugusij maist, smulkiais dantukais kramt ir iulp ms, band ksti obuol, kriau utai ir
augo kaip ant mieli.
Jau rykjo mergaits veido bruoai: juodi graiai lenkti antakliai, ilgos blakstienos, stori viess
plaukai, o kai juoksi ar epsjo lupytmis, anduose matsi dvi negilios duobuts. Mergyt augo
meili, grai. Daugiau juoksi negu verk, todl visiems ji patiko ir visi ja grojosi.
Prie Dumiaus kai kada pribgdavo, kai nebuvo mamos, bet samdinio berno ir piemens vengdavo.
Piemenukas j danai paerzindavo, neskaudiai brkteldamas nykiu ir duodamas gri, o
bernas vis mok, kaip parodyti lieuv ir buvo negraus su ikitu lieuviu. Utai, kai tik pamatydavo
bern, mergait pati tuoj ikidavo jam lieuv, sukeldama visiems daug juoko. Kai is pagrasindavo
storu pirtu, ji tuoj bgdavo slptis u motinos.
Kaip ten bebuv, Petrut turjo j mylinius tvus ir utikrint tolimesn gyvenim, o maiausios

sesuts Juliks globjai neskubjo sivaikinti.

ia buvo jau visai kita istorija. Globjai nebuvo bevaikiai. J pai tikra dukt, eidama keturioliktus
metus, neseniai mir ir jie Julik pam daugiau dl nusiraminimo, kad upildyti t skaudi tutum,
kuri atsirado dl tos netekties.
Pam dviej metuk kdik, tikdamiesi, kad jis pareikalaus daugiau rpesi, greiiau nukreips kita
linkme tas juodas ir lidnas netekties mintis, kurios persekiojo nuo pat dukrels mirties ir dien, ir
nakt neleisdamos nei umigti, nei apie k nors kit galvoti, neleisdamos usimirti.
Nors nuo dukters gimimo iki mirties prajo keturiolika met, ir vaik daugiau nebuvo, bet globjai
vis dar tikjosi susilaukti pdinio. Utai sivaikinti Julikrs n negalvojo. Gal kada nors vliau, kai
jau tikrai paaiks, kad jie negali turt sav vaik, gal kada nors, kai jiems patiems prireiks globos,
tada irs k daryti... O kol kas tegu lieka augintin ir tiek. Priirta, pavalgius, aprengta, apauta
ko daugiau reikia vargei nalaitei?

4.
Kai Onut buvo maesn, tai paddavo klebonijos eimininkei, o kai paaugo, atsirado kit darb.
U poros kilometr nuo miestelio, klebonas turjo dvideimties hektar k. Samd merg ir bern,
kurie per vasar ten ir gyveno. Jeigu klebonui atsirasdavo koks reikalas ar turdavo k nors
samdiniams pasakyti, sisdavo palivark Onut.
Nujusi ji visada ten utrukdavo. Kai tik Onut pasirodydavo, tarnait tuoj praydavo jai padti: ar tai
nuravt koki lysv, ar palaistyti agurkus, ar papjaut ols triuiams... O ileisdavo namo tik
pavakariais.
Kartas nuo karto dar Onut eidavo parneti i palivarko pieno, sviesto, grietins, srio, varks...
Tokie tai ir buvo mergaits darbai, kol ji buvo paaugl. O kai sulauk eiolikos, tai jau dirbo visus
pusmergs darbus kyje, u k klebonas m ir alg jai mokti.
Darbo nemaai, bet mergait nepervargsta. Valgymo iki soties, ko daugiau reikia jaunam mogui?
Nebent miego maoka. eiminink kelia anksti ir kai paadina pusrytis jau ant stalo.
Nepatinginiausi... Reikia skubiai keltis, rengtis, praustis, eiti valgyti ir palivark. Jei bevalgant dar
ir apima snaudulys, tai ijus laukan, isilaksto paskutiniai miego likuiai.
Ties didiuliu svyruokliu beru prie viekelio, jei tik bna giedra, uteka saul. Ryto saul daug
malonesn ir graesn negu dien. Pakyla rausva, skaisti, permatoma, gaivia rasa nusipraususi.
Inirusi i miko medi, ji rpestingai valgosi em, tarsi tikrint, ar viskas tebra savo vietose,
taip kaip vakar paliko. Kopdama auktyn ji vis labiau kaista, o, pasiekusi vidurdienio aukt, ji net
nublanksta nuo savo paios kaitrumo, lyg pavargsta, lyg iblunka, usimesdama balzgan yd, ir,
nebepajgdama kilti, ima po truput leistis emyn.

Kai Onut ieina i klebonijos, miestelio gatvje dar nra moni. Dar nepasitaik tokiu metu k nors
sutikti, kad pasakytum kam nors labas rytas. Bet vakare, kai grta namo, ji kelint kart mato
einant pagyvenus vyr su jaunuoliu. Jie kit kart bna toliau, kit kart ariau, bet panaiu laiku jie
irgi kakur tai vaikto.
Kai, Onutei ijus i keliuko viekel, jie jau bna priekyje, ji tyia ltina ingsnius, kad j
neprisivyt, o kai jie bna dar neatj iki keliuko, ji skuba eiti, kad kuo toliau palikt juos paskui
save.
Vien kart Onut su jais susidr tik ijusi i palivarko keliuko.
Onute, irgi jau eini namo? ukalbino j vyresnis vyrikis ir stabteljo. Onut irgi sustojo.
Gero vakaro, pasisveikino ji ir nuleido akis pastebjusi, kad jaunuolis j labai dmiai iri,
skubu, kad nepavluoiau vakarienei.
Klebono Onut visi painojo, painojo ir ji tuos vyrikius. Tai miestelio mrininkas su snumi. J
didelis gyvenamas namas vienintelis miestelyje mrinis. Kiemas ir senas sodas kartu su kiniais taip
pat mriniais pastatais buvo aptvertas dailia statine rusvai dayta tvora, viduryje kiemo stovjo i
apyni suremta alia pavsin, prie gatvs darelis.
Per vasar vyrikis kartu su snumi vienkiemiuose dirba vairius mrijimo darbus: stato namus,
tvartus, peius, pirtis. Dabar netoliese naujame name mrija krosnis ir po dienos darbo grta namo.
Rytais kininkas, atves pien miestelio pienin, grdamas paima juos ir parsivea, o vakare po
darbo vyrai patys pareina. Juk netoli.
Pasinekuiuodami miestel jie atjo kartu. Prie klebonijos atsisveikino. nekino Onut tik tvas, o
snus vis laik tyljo. Atrod nedrsus, bet nuo mergaits nenuleido aki, o Onut, niekada i taip
arti jo nemaiusi, dabar, dmiau pasiirjusi, nusprend, kad visai puikus vaikinas.
Kai prie atidarydama kiemo vartelius ji atsisuko, tuo paiu metu atsisuko ir jaunuolis. Jie vienas
kitam nusiypsojo.
Kol vyrai dirbo tame vienkiemyje, jie dar ne kart jo visi namo. Bet dabar jau buvo atvirkiai.
Tyljo tvas, o nekjo ir juokavo snus Albinas. Jis stengsi eiti ariau Onuts ir linksmai j kalbinti.
Jam buvo malonu matyti kaip ji juokiasi ir kaip vieia jos balti tanks dantukai.
K ia nei? Ar tai ia ios dienos udarbis? Duok, pairsiu kiek udirbai... Nieko sau... pams
i merginos rank krep su sriu ir grietine, pakilnojo. Neblogai moka. U tiek ir a galiau
dirbti.
Jei gerai dirbtum, ir pats tiek gautum, juoksi Onut, turbt prastai dirbi, kad nieko negauni.
A neblogas darbininkas, tik mano eiminink prasta, teisinosi Albinas, ar neatsirast man
darbo pas jus? Klebono kyje.
Ar moki ganyti kiaules, melti karves, ravti darus? nepsia ir Onut, jeigu taip, tai a
pakalbsiu su klebonu. Umokestis pats matei. Sris u darbo dien.

 Galiau visk daryt tik su tavim kartu. Ar padsi man?

Gerai nori. Man niekas nepadeda. A visk pasidarau pati viena, be joki pagalbinink.
O vis tiktai dviese daugiau padarytume. Udarb dalintumms pusiau.
Utenka man ir savo udarbio, nenoriu daugiau.
Pirm kart girdiu. Visi nori daugiau, kad tik daugiau, o ne maiau.
Maiau ir a nenoriu, bet kiek dabar udirbu, tiek ir utenka. Su niekuo nenoriu dalintis.
Turbt nieko neieis, matyt su tavim nesusitarsim, o gaila... Galtume dviese graiai darbuotis. Ar
ne grai bt i ms pora?
Pora, tai pora... Bet ne prie darbo.
O prie ko?
Ar neinai? Poros eina tik prie altoriaus, daug negalvodama linksmai atkirto Onut ir smagiai
nusijuok.
I karto prie darbo, o paskui gal ir prie altoriaus... K gali inoti, visaip bna... beveik rimtai tai
atsak Albinas ir po to nusijuok.
Kalba baigsi, kai jie atjo iki klebonijos ir Onut pam krep i Albino rank.
Pirm kart jie atsitiktinai atsisuko vienas kit, o dabar Onut tyia atsisuko, palaukusi iek tiek prie
varteli. Ji palauk, kol Albinas atsisuko ir pamojo jai ranka.
Kartais Albinas, nesulauks Onuts prie keliuko, pats ueidavo palivark. Tada tvas vienas eidavo
namo, o vaikinas, palauks kol susiruo Onut, eina kartu su ja. Prie klebonijos varteli jie dar ilgai
pastovi, pajuokauja ir tik tada isiskiria.
Tiek ir teko jiems pabti kartu, o kai tame vienkiemyje baigsi mrijimo darbai, tai tvas su snumi
ivaiavo toliau. Nutrko tas nekaltas jaunuoli bendravimas.
Per iem taip ir neteko Onutei sutikti Albino. Klebonija ne ta vieta, kur ujs gali pasdt iki
vlumos, taip kaip ueina kiti vaikinai pas mergaites. jokias vakarukas ar iaip kokius jaunimo
susibrimus eiminink Akvil Onuts neileisdavo, taiau Albinas neumiro, kur j galima rasti.
Iauus pavasariui, kol dar niekur su tvu nebuvo ivaiav darbus ir Albinas buvo laisvas, jis kaip
mat pasirod palivarke.
Bernas su mergina buvo laukuose, o Onut, tik k parusi kiaules ir ileidusi galvijus aptvar,
palinkusi prie lovio mazgojo rankas. Albinas, tyliai prislins jai i u nugaros, delnais udeng akis.
Kas ia dabar? suuko ji piktai ir lapiom rankom band atplti nuo aki kakieno delnus ir, kai
pats Albinas pagaliau atideng jai akis, ivydusi vaikin, i netiktumo visai pasimet.

Iraudo ne tik veidas, bet ir ausys, nuogas kaklas. Stovi nudrusi emyn akis ir neino, k sakyti. K
jau ten, negaljo n odio itarti...
Kit akimirk vaikinas apkabino Onut ir dar neatsitokjusi drsiai pabuiavo deganias raudonas
praviras lpas.
Onute, kad tu inotum, kaip a tavs pasiilgau, dar pakudjo prie ausies ir jai apsvaigo ir
susisuko galvel. Vietoj to, kad pasitraukt, bgt alin, visgi buiuoja bernas, ji pati glaudiasi prie
jo ir negali atsipeikti, atsidiaugti i tos laims... Laiminga, kad buiuoja Albinas ir sako tokius
meilius odius... Ji negali patikti, kad ia ne sapnas...
Kiek daug per iem ji apie Albin galvojo, kiek svajojo, vis norjo susitikti, bet taip ir neteko. Mat
kelet kart banyioje, o iaip i ariau susitikti neteko, nebuvo n kaip.
Kitos mergaits po mii pasivaikto su vaikinais po miestel, o jai taip greitai ieiti i banyios
negalima, reikia btinai dar ir pamokslo iklausyti, o po pamokslo reikia skubti grti klebonij ir
padti eimininkei. Sekmadieniais pas klebon visada bna daug svei, reikia gaminti gausius pietus
ir viena eiminink nespja.
Onut vis galvojo, ar iemet per vasar bus taip kaip pernai buvo, ar vakarais vl kartu vaikios
miestel? O dabar dar tik pavasaris ir jis jau ia... Dieve, kaip malonu, kain ar begali bti geriau
gyvenime?
Per vis pavasar, kol tiktai ivaiavo darbus, Albinas lank Onut palivarke, o ivaiuodamas taip
pasak:
Su niekuo nesusidk, su niekuo kitu nedraugauk, lauk mans. Griu ir anksiau ar vliau a tave
vesiu.

5.
Gro Albinas su tvu i tolim krat vlyv ruden, o dar gerokai prie Advent tvas atjo pas
klebon. Klebonas j prim svei kambaryje ir padav rank, kuri tvas pasilenks pabuiavo.
Sveikas, kaimyne, k pasakysi? linksmai paklaus klebonas.
A pas klebon su reikalu.
Tai jau inoma, be reikalo nevaikiosi. Sskis, ko stovi? pakviet jis mrinink ir pats atsisdo.
Kaip sekasi? Vis darbuojats po kaimus? Ar netrksta darb?
Dabar netrksta, negaliu skstis. mons keliasi vienkiemius, statosi trobas, daug kam reikalingi
mrijimo meistrai.
Ar atsiranda kas mrytsi namus i plyt?
Maai. Daugiausia renia i rst, bet teko ir tok darb dirbti. Ne vien ir trob sumrijau su

snumi.
Darbas sezoninis, per iem tenka ir be darbo pabti. Kaip isiveriat?
Vasaros udarbis padengia ir iemos nedarb ir dar iek tiek lieka. Be to dar turim ger karv,
usiauginam lainin. Gyvenam kaip visi, nebadaujam.
Kit vasar ir a adu pas save daryti remont, prisimin klebonas. Noriu igriaut senus peius,
pasistatyti naujus koklinius. Kain, ar labai brangiai kainuot?
Klebonui tas neturt rpti, brangiau u pinigus nebus, nusijuok mrininkas Vosylius,
kokliniai, inoma, bt graiau, o ir ilum jie geriau laiko. Kokliniai visai kas kita.
O pats ar apsiimsi man padaryt?
Jeigu taip i ankstyvo pavasario. Vasarai jau turiu usakym keliuose vienkiemiuose. Kai
ivaiuosiu, tai be rudens negriu.
Reiks irt, jei ne iemet, tai kitmet. Reiks vien kart usiimt tais reikalais. Tai k gi dabar pats
pasakysi?
Pasidabojo mano snus js augintin Onut. Vaikinas jaunas nedrsta, prao mans, kad
pakalbiau su tamsta.
Tai k? enytis nori?
Kaip tik taip ir yra. Jeigu k, tai iki Advento galima bt ikelt vestuves.
Snus jaunas ir Onut jauna... Ar ne per jauni enatvei? Gal geriau palaukti kokius metelius, kitus?
Ar paiam taip neatrodo?
Mergait miela, grai, ms itisai nra namuose, snus bijo, kad kas kitas kojos nepakit...
Berniokas ne juokais simyljs, o susitikti tenka labai retai.
K ia daug nekt, trumpai pamsts itar klebonas, enatv jaun darbas. Tegu tuokiasi,
palaiminsim. mons inomi, darbts, ne kokie laidokai. Tvas turi auksines rankas, gal ir snus bus
geras meistras, pasirpins eima.
Nuo ma dieneli su manimi dirba, gerai imano t amat. O pagaliau a pats dar sveikata
nesiskundiu, darbuosims ir toliau kartu. Duonos uteks, utikrino klebon tvas.
Jeigu norit prie Advent, tai tegul nieko nelaukia ir paduoda usakus. Bet pasogos daug nesitikk,
gudriai mirkteljs nusijuok klebonas. Gal galvoji, kad klebonas, tai nepagails, duos ir
drybtels savo augintinei. inok, ne taip lengva ir man, jau rimtai toliau nekjo, pats gi niekur
nesikiu, viskas daroma samdytom rankom. Gal kai kas ir ne taip sklandiai vyksta, bet kiek lieka,
tiek ir utenka. Onuts a nenuskriausiu. gerus namus atiduodu, noriau tik, kad neskriaustumt
nalaits.
Kaip galtume? uginijo tvas, vien t sn turime, viskas jam, nieko netrks abiems. Mano

eiminink dar nesena, yra kam eimininkauti. Marti bus u pagalbinink. Jos tikrai sutars, bus kaip
dukt.
Daugelio miestelio mergaii pavydui, prie Advent Onut itekjo. Neilgai teko jauniesiems
bendrauti, bet reikia tiktis, kad dl to j meil, laikui bgant, tik tvirts.
Klebonas suruo neblog krait. Nupirko siuvimo main, dviem pamainom patalyn, tkstant lit
pinigais ir dviej met geros karvs telyait. eiminink gi nuo savs supyl didiul s plunksn
pagalv, dar dav plonos drobs uvalkalams ir por ratais iaust rankluosi.
Onut su aarom akyse u visk padkojo. Buiavo rankas klebonui, eimininkei ir paadjo niekada
j nepamirti, bti dkinga vis gyvenim u t ger, k ji patyr tuose namuose. Paadjo melstis u
juos, kol tik bus gyva.
Mokytoja, leisdama Domut pas seser u vyresnij pamerg irgi nepagailjo dovan.
Paskutiniu metu Onut su Domute susitikdavo labai retai.. Tik per t laikotarp, kol jos abi lank
mokykl, jos matydavosi daniau, o kai Onut pabaig keturis skyrius, lyg ir usidar klebonijoje.
Mokytoja nelabai norjo, kad seserys bendraut, neleisdavo Domutei lankytis klebonijoje. Be to ji
nenorjo, kad ir Onut pas j lankytsi, o kai ileido mergait gimnazij, tai susitikimai ir visai
nutrko.
Domuts per visus metus beveik nra miestelyje. Jeigu ir parvaiuoja iemos ar pavasario atostog,
tai greitai ir vl ivaiuoja. Vasaros atostogas kartu su globja mokytoja leidia Palangoje arba
mokytojos tvikje kaime.
Taigi, paskutin kart sess buvo susitikusios per Onuts vestuves, o po vestuvi, jau kuris laikas, kai
Onut jos nemato.
Onut puiki, bet Domut u j dar graesn. Kol dar paaugl, pirmose gimnazijos klasse nelabai
skyrsi nuo savo bendramoksli, bet jau auktesnse klasse, kai ijo paneles, neturjo sau lygi.
Aukta, laibut, geltonos storos kasos iki juosmens, akys didels, tamsiai pilkos, juodais antaki
lenkimais parykintos, veidelis smulkus, na ir ypsena... Su kuo bekalbt, ji taip maloniai ypsosi,
kad negali nepatikti jos odi nuoirdumu.
Bendraklasiai ir auktesni klasi gimnazistai jau ja susidomjo ir siekia jos dmesio. Kai tik Domut
pasirodo su savo globja Palangoje, neatsigina gerbj. Mokytojai grau, kad tik joms pasirodius
vieumoje, tuojau jas apsupa ratas pastam ir neleidia nuobodiauti.
Globja nieko negaili Domutei. Graiai rengia, galima sakyti, puoia, moko graaus elgesio ir
negaili ger patarim.
auktj moksl mokytoja leisti mergaits neketino. Jos tikslas buvo, kad mergait baigt gimnazij
ir, bdama tokia grai ir isilavinusi, susirast vyr i turtingos ir inteligentikos eimos.
Pati globja eimos nesukr ir savo kailiu patyr, k reikia bti panele mokytoja vis gyvenim.
Trnyti tokiame ukampyje kaip is Lietuvos miestelis, kad ir baigus auktj... Per Domut ji tikjosi

susigiminiuoti su auktesnio sluoksnio monmis ir nors sulaukus senatvs bendrauti su

inteligentika eima.

6.
Domut jau buvo abiturient, kai j simyljo jaunas, k tik baigs teiss studijas, advokatas, inomo
daktaro irdies specialisto snus. Susipaino jie per savo draugs klasioks ivils gimtadien. Svei
buvo daug. Buvo pakviesti ne tik ivils draugai ir draugs gimnazistai, bet ir artimesni ir tolimesni
gimins bei pastami, kaimynai. Buvo veniama dviguba vent. Ne tik gimtadienis, bet iemet i
diena sutapo su Velyk ventmis, todl buvo nusprsta atitinkamai tas simintinas dienas ir atvsti.
Truput pavlavs atvaiavo ir ivils tvo pusbrolis daktaras su eima: su mona, snumi advokatu ir
dukra, taip pat ivils met gimnaziste.
Trumpai pasdj svetainje u stalo ir pasivaiin, brolis su seserim pakilo nuo stalo, padkojo ir
nujo salion, kur grojo muzika ir oko jaunimas.
Jaunuolis greitai pastebjo grai Domut ir susidomjo. I karto akis krito jos ilgos, geltonos,
storos kasos. Visos mergaits jau buvo nusikirpusios plaukus trumpai, dar gi ta proga madingai
susigarbanavusios. Tik Domut viena skyrsi i kit su tokia kuklia ukuosena Ir, inoma, miela
ypsena, kurios nebuvo galima nepastebti.
Ilgokai j stebjs i toliau kaip oka ir linksminasi draugi ir draug bryje, vaikinas ryosi,
papraydamas ivils, kad i juos supaindint.
Nutaikiusi prog, ji ir pristat draug Pauliui.
Domute, ia mano giminaitis Paulius. Jis tave paglobos vakar...
O kodl reikia mane globoti? Ar man gresia koks nors pavojus? nusiypsojo Domut.
Neapsimesk, juoksi ivil, argi nematom, kaip tave atakuoja gerbjai? Darosi pavojinga...
Nuo to tai a jau sugebsiu apsaugoti, visai rimtai pareik advokatas Paulius.
Na, matai, kok patikim suradau tau globj, nusijuok ivil, tad skms jums, dar palinkjo
ir pasialino.
Na, kaip gi js manote mane saugoti? kai nujo ivil, paklaus Domut.
Pirmiausia nesitrauksiu nuo js n per ingsn, neleisiu niekam n prisiartinti. Paskui matysim,
pagal aplinkybes... Nujauiu, kad bus nelengva.
Ar nesigailsit sipareigojs, ar uteks kantrybs?
Nieko panaaus. Jus globoti mano garbs reikalas.

 Ar ilgai tai truks, ar nepersigalvosit?

Jeigu tik js pati neatsisakysit mano globos. A, pavyzdiui, pasirengs jus globoti, kad ir vis
gyvenim...
Tikrai? nusijuok Domut, skamba graiai, nors ir banalokai. Bet gi pokylis nesits taip ilgai.
Noriau, kad jis niekada nesibaigt...
Kaip bebt gaila, bet man jis tik iki vienuoliktos valandos. Ne vliau.
Kodl, btent, iki vienuoliktos? Ar taip toli gyvenate?
Po vidurnakio nebebus veik, kaip tada reikt pasiekt namus?
O jeigu taip pstute dviese? Argi nesakiau, kad pasirengs globoti kiek tik reiks.
Vis tiek negalima vliau, eiminink rpinsis. Prie dvylikt turiu bti namuose. Niekada nevlavau.
O dabar eime paokti, kol dar turime laiko. Dar tik diena, vakaras toli, kam rpintis i anksto?
Uteks ir iki vienuoliktos, jeigu tik sugebsime linksmai leisti laik.
kart Domut usibuvo ilgiau ir, inoma, namo j lydjo Paulius. Eidami per vis miest jie ir
juokavo, ir rimtai pasikalbjo. Mergait papasakojo, kad ji i provincijos, mieste gyvena tik laikinai,
kol mokosi gimnazijoje ir, paklausta k mano daryti toliau, kai baigs gimnazij, suglumo.
Neinau, kaip nusprs mano globja, tyliai itar ir nuleido akis.
Originalu. Provincija, globa, tos kasos... I karto buvo galima suprasti... lyg pats sau pasak
Paulius. Pasirodo, a ne pirmas, kuris jus globoja, kalbjo jis toliau. domu, kodl jums paskirta
globa? Ar neturit nieko daugiau, kas jumis rpintsi?
Taip ir yra. A nalait... Nuo eeri met a gyvenu pas ms miestelio pradios mokyklos
mokytoj. Ji manimi ir rpinasi. Jos dka ir ia gimnazijoje mokausi.
Na, ir k manot daryt, kai baigsit gimnazij? dar kart paklaus Paulius.
Dar nekalbjom, bet kaip pasakys globja, taip ir bus. A visikai nuo jos priklausau.
O kas ji? Gyvena su eima ar nal, gyvanal, ar sena panel?
Panel...
Beveik inau, k ji galvoja. Mergait uaugino, imokslino... Dabar belieka ileisti u vyro ir visi
vargai baigti...
K js, apie tai nebuvo n kalbos, gynsi Domut.
Kad ir taip, nieko ia blogo. Pagirtina tai, kad ji sugebjo jus taip gerai iauklti... Nors tas js

grois, nepaprastai avi ypsena ne jos nuopelnas. Noriau pamatyti, susipainti i ariau su ta js
globja.
Visai manoma. Atvaiuokit kada nors ms miestel. Manau, kad jai bt labai malonu su jumis
susipainti.
O per vasaros atostogas rasiau j namuose?
Reikt susitarti i anksto, pamsiusi pasak Domut, per atostogas mes daniausiai nebnam
namuose.
Kur nors ivaiuojat praleisti atostogas?
Daniausiai Palang arba kaim pas mokytojos tvus.
Tada bt galima susitikti Palangoje. A jums raysiu. Jeigu ir js sutiksit su manimi susirainti, tai
bus nesunku susitarti. Labai noriau su jumis praleisti daugiau laiko, susipainti i ariau. Palanga,
manau, visai tinkama vieta tam tikslui.
A nieko prie, pritar Domut, labai laukiu vasaros. Kiekvienais metais ten vaiuojam, manau,
kad ir iemet vaiuosime... Tuo labiau, kad ie metai, paskutiniai mokslo metai buvo nelengvi... O kur
dar egzaminai? Nortsi po vis varg gerai pailsti.
Antr Velyk dien jie ir vl susitiko, bet jau kaip seni pastami. Paulius vis ryt jos lkuriavo, o kai
tik ji pasirod, pakviet kartu sstis u stalo. Per vis dien jie nesiskyr, daugiau linksminosi nei
valg ar gr, o pavakariais Paulius vl lydjo j namus. Kadangi dar nebuvo vlu, Domut pakviet
j ueiti. Pasisveiavs iki vlumos, jis ijo, o Domut, j ilydjusi, pakviet atvaiuoti jos
ileistuvi vent.
Ileistuvi vakaras juos visai suartino. Akt salje Paulius sveikindamas Domut teik puokt gli
ir vis akivaizdoje pabuiavo, o po vakaro, parlydjs namo, buiavo dar ne kart...
Jie isiskyr neilgam. Susitiko Palangoje, o baigiantis atostogoms, Paulius pasipiro Domutei.
Parsives namo kartu su globja, pristat j tvams.
Tvai neprietaravo, tik abiej labui pareikalavo met bandomojo laikotarpio. Nra ko skubti, abu
dar tokie jauni. Kadangi taip neilgai draugavo, nespjo dar gerai painti vienas kito. Bendraudami
ilgesn laik gerai vertins vienas kito bdo savybes, turs laiko sitikinti, ar nra tai laikinas
susiavjimas, o tikra meil, kuri teks prisiekti prie altoriaus visam gyvenimui.
Ikilmingai buvo atvstos suieduotuvs ir, kelet dien paviejusios, Domut su mokytoja
parvaiavo namo.
Domutei labai patiko Paulius ir ji jautsi be galo laiminga. Nemaiau patenkinta buvo ir mokytoja
globja. Isipild jos svajon susigiminiuoti su inteligentais.

7.
Atrod, kad ir Petruts lauk viesi ateitis. sidukrino mergait geri mons, globja labai j myli,
kaip tikr savo vaik. Saugo, kad nepargrit, kad neusigaut, rpinasi, kad nesualt, nesusirgt.
Kai atjo metas lankyti mokykl, neleido mergyts vienos su kaimo vaikais vaikioti miestel. tvis
pats veiojo pamokas. Bijojo, kad bevaiktant su idykusiais vaikais, Dieve gink, kas nors
neatsitikt.
Mergait augo sveika, grai, linksmut. Gerai moksi ir visiems buvo diugu ir gera.
Viskas pasikeit i pagrind, kai netiktai susirgo jos globja. Petrut k tik baig pradios mokykl,
daugiau galjo padti prie ruoos, bet, kai susirgo mot, jai jau visam laikui teko atsistoti prie plytos,
nors jai viso labo buvo tik penkiolika meteli.
Niekas negalvojo, kad globjos liga tsis ilgai. Va, paguls kiek ir pasitaisys. Ar maai kada tenka
susirgti gyvenime... Bet, kai ligon nesitais vis savait, buvo parvetas daktaras.
Pasiturintis kininkas vyras nieko negailjo. Dar ir dar kart ve daktar, pirko brangius vaistus, bet
niekas nepadjo. Mnes pasirgus, moterik mir ir Petrut antr kart liko nalaite.
tvis, nors ir labai graiai su, amin atils, mona sugyveno, bet neilgai gedjo. Nieko nepadarysi
namams reikalinga eiminink.
Trumpai pirliavs, gaspadorius parsived nauj mon. Trisdeimt penkeri pana iaip jau buvo
skaitoma senmerge, bet penkiasdeimtmeiui naliui dar net per gera. Penkiolika met jaunesn, dar
su nemaa pasoga, o ir krait per tiek met nema susikrovusi atsive.
Tik klus naujus namus koj, parod, kokia ji eiminink ir ponia kyje. Be jos inios nei pieno
stiklins nepaimsi, nei duonos rieks atsipjausi. Viskas atsidr po raktu: kltis, kamarait, stancija.
Viskas jos inioje, net virtuvin spintel, stalo staliai ir papekys, kur, aliams ujus, tupjo ir djo
kiauinius vitos. Msos barius djo daug maesn gabal, laini blyn padaui per pus maiau.
Vietoj to ji gamino bulvin pada, kuo daugiau pjaustydama svogn.
Petruts naujoji eiminink i pat karto nemgo, o kai u met gim jos paios mergyt, tai be jokio
gailesio ukrov jai visus vaiko prieiros darbus. Kai tik baig maitinti krtimi, tuoj pakabino lop
prie Petruts lovels, o pati nujo gulti pas vyr.
Mergait per naktis be miego. Jai ir supti, kai reikia, pervystyti, jei vaikas lapias, pamaitinti koele,
pagirdyti arbatle ar pienu. Naktys be miego, o dien nra ko n galvoti prigulti. Per tas valandas,
kada kdikis miega, reikia iplaut ir idiovint palutes, sumazgot auktus, blidus, pavarinti pirki,
priskusti kibir bulvi vakarienei.
tvis kur laik dar prisimindavo Petrut. Grdamas i turgaus ar i banyios per atlaidus,
parvedavo lauktuvi, bet, kai gim mergyt, visai j umiro, tarsi jos n nebt. Taip netiktai
sulauks savo vaiko, jis buvo neapsakomai laimingas. Kur buvs, kur nebuvs jis tuoj prie lopio:
kilnoja, iiuoja, buiuoja savo pirmagim, piktai subardamas augintin Petrut:

 K veiki? Ar negirdi, kad vaikas rkia?

Petrut ne tik be miego, bet ir nepavalgius. Ne visuomet spja pavalgyt kartu su eimyna. Jei, valgant
ima rkti vaikas, ji deda aukt ir eina supti. Jeigu ir tai nepadeda, tada ima vaik ant rank ir
neioja, o, kai pagaliau ma nusiramina, visi jau pavalg ir pamot spja jau nukraustyti stal.
Be miego, be gryno oro, be tinkamos mitybos Petrut visai nusibaig. I graios, linksmos mergaits
pasidar nugeibusi, perkarusi, ibalusi paaugl. Ne pagal ami itso, pradjo net lenktis.
Laim, kad paiu laiku pamot pam mergyt pas save, o Petrut ileido prie lauko darb. Vaikas jau
paaugo, duoda naktimis miegot gali ir pati priirt, o mergiot tegu dirba su visais, uteks veltui
duon valgyti...
Kad ir sunkiai dirbdama, bet gryname ore, kartu su visais pavalgydama, Petrut pradjo atsigauti. Ji
papilnjo, veidelis suapvaljo, figrl pltsi daugiau onus, negu aukt, pastambjo. Sulaukusi
atuoniolikos ji grai, kaimiko stiliaus mergina: ne per daug aukta, graiai nuaugusi, stamboka.
Visi duomenys atitiko kininko gaspadins vaizd. Toki kaimo vyrai emdirbiai nori matyti sau u
paias prie peiaus ir prie sveio. Nebtinai, kad bt grauol, bet Petrut prie viso to buvo dar ir
iskirtinai grai.
Ne dyvai, kad neuilgo pasirod ir pirmieji pirliai. Kas be ko, buvo tikimasi ir nemaos pasogos.
kis didelis, eimininkas pasiturintis, ileisdamas u vyro dukter, skirs turbt ir nema pasog. Nr
ko snausti...
Taip nebuvo, su pasoga tvis neskubjo. I karto galvojo skirti kelet tkstani, bet tam baisiausiai
pasiprieino mona.
Nebk durnas! Kam tokius pinigus kaip bal imesti? Kas ji tau? Juk svetimas mogus... Tegu
diaugiasi, kad turi pastog, yra pavalgiusi... Turi savo tikr dukter, irk, kad jai bt. Nepamatysi,
kai ateis laikas, ir jai reiks pasogos.
Jai nereiks jokios pasogos. Ar taip, ar taip viskas ia jos. Kai tik uaugs, tuoj imsiu ukur. Kad
tik greiiau gyvas sulaukiau.
Jeigu ne pasogai, tai maa kam pinig reikia. Pinig niekada nebna per daug. Ar susirgus, ar kokia
nelaim, ar nederlius... Kai pinig turi, lengviau visas bdas perneti.
Nra pasogos nra ir vestuvi. I vis apsilankiusi vienas tik Pabers vienkiemio nalys Sausys
rimiau galvoja.
Jam Petrut labai patiko, bet, kai tik suinojo, kad mergina augintin bekrait, ilgai galvojo.
Nuvaiuoja vien viet, kit, bet, kai pamato peram nuotak, tuoj Petrut prisimena. N
nepalyginsi. Praeina kiek laiko, lyg ir pamirta, o kai pamato sekmadien banyioje, ir vl
susidrumsia irdis. K dabar Sausiui daryti, kad taip traukia ird i jauna grai nalait?
Et, buv nebuv, imsiu a j, kad ir be pinig, pagaliau nusprend nalys, argi man neutenka?
Pirm vediau su didele pasoga, bet kas i to? Nebejauna, matyt, ir nesveika buvo. Vis gyvenim
sirgo... Daktarams, vaistams ir ligoninms visi pinigai ijo, n vaik nesusilaukm... O ia mergait

jauna, grai, buini, pienas do kraujas, nuvies lidnus namus, pasaldins gyvenim. A pats ne toks
dar senis, gal dar snaus susilauktume, bus kas pavaduoja senatvje.
Kai sutar vestuves, vien dien i gretimo vienkiemio atjo sena moiut.
Girdjau, kad Petrut ileidiat u Sausio, ar tiesa? kiek pasdjusi paklaus.
Tai jau taip, bet usakai dar nepaduoti, atsak pamot.
Kur js sin ileist nalait tokius namus? Juk jis savo pai mudavo. Utai ir pasimir
nabag.
Petrut tai igirdusi krpteljo, o pamot pasimet.
Pirm kart girdiu, netvirtai paprietaravo ji, kad ligon buvo ir daug met sirgo, tai inau,
bet, kad Sausys j mu, nesigirdjo.
Man paiai dejuodavo, kai nueidavau aplankyt. Verk kruvinom aarom. Nekent jis jos vis
gyvenim, nuo pat vestuvi. Mu, kojom spard, kol sveikat atm. Ne visada ji ligon buvo.
Betgi u k? stebjosi pamot, daniausiai vyrai mua monas girti bdami. Sausys gi ne
girtuoklis.
Maa u k... Nordamas visada rasi prie ko prisikabinti: kam sena ir negrai, kad vaik nra... U
visk kalta.
Nieko neinojom, nieko negirdjom... ir toliau netikjo pamot. iaip mogus kaip ir visi. Ir
gaspadorius neblogas... eimyna po kelis metus tarnauja, nesiskundia. Sakm, kad mergaitei laim
pasitaik, o dabar net neinau k ir besakyti.
Patariau neskubt, gerai pagalvot. Mergait dar tokia jauna... Grai... Atsiras ir geresn vieta...
Gaila, praus nalait, apgailestavo moiut. Seniai Sausys pirliauja, bet vis neranda paios.
Matyt, visi jau ino, tik js nieko negirdjot.
Kai ijo moiut, pamot m piktai burbti:
Atsirado, matai, gera. Neturi k veikti, utat ir vaikto pakiemiais, lieuvauja. Tegu nesako... Apie
Saus nieko blogo iki iol negirdjom. O pliurpia ne kitaip, kaip i pavydo. Turi savo ank sen
merg, kurios niekas negriebia... Jeigu tik imt toks Sausys, tai bgt visom keturiom... Bet jis tave
pasidabojo, ia tavo laim.
Ir taip Petrutei nepatiko tas dramblotas diedas, o dabar, pasiklausius moiuts, visai nusigando.
Dieve, Dieve, mst ji skaudania irdimi, jeigu mu mon, tai mu ir mane... Kur tada reiks
pasidti? Kam pasisksi? Dabar dar bt laikas... Gal i tikrj atsirast koks nors geresnis? O kai
paduosim usakus, bus jau vlu.
Su aarom akyse Petrut m prayti pamots.

 Gal dar neleiskit mans u jo, motinle. Bijau, kad jis mane gali muti... K tada reiks daryti?
Sukolieins, umu, o a taip noriu gyventi... meld ji, buiuodama pamotei rankas, bet i n girdti
nenorjo.
K ia prasimanai? Pasitaiko toks mogus, tokia vieta, tik Dievui dkoti reikia. Neklausyk, k ta
sen pliurpia. Sakau, kad i pavydo. Visada taip, kai tik kas nors enijasi, tai taip atsiranda visoki
apkalb ir raiym. N vienos vestuvs be to neapsijo. Ne veltui sakoma, kad prie vestuves ir luota
kampe kruta. O tau tik diaugtis reikia: nei vaikai, nei niekas. Kad tik jis imt, n viena neatsisakyt
tekti. Toks kis tau ir tavo vaikams atiteks.
Gal i tikrj bus gerai? sudrausminta pamots vl apsiramina Petrut, ne kokia laim ir ia
pasilikus. Argi nematau, kad a ia svetima, nereikalinga, kad norima tiesiog manimi atsikratyti. Nei
kokios uuojautos, nei gero odio... Negana to, kad sunkiai dirbu laukuose, dar skalbimai, duonos
kepimai man ukrauti. Drabuliai, drobiniai apatiniai ir kasdien ir banyion ir tai tik tie, kuriuos
amin atils, mot nupirko. Sijonliui atlenkiau padakas, pailginau, bliuzelei siles praplatinau ir
dabar tebeneioju. Kad naujus nupirkt nra ko n galvot. Geri ir tie patys, juk dar nenuply.
Turiau savo namus iki gyvenimo galo, labai stengiausi, dirbiau. Gal priprasiau, klausyiau,
nesiprieiniau, visk daryiau taip, kaip jis lieps. Gal tikiau... Gal neumu... O jeigu mu, visk
mesiu ir ieisiu tarnaut pas kininkus...

8.
Taip apsisprendusi, Petrut visai nusiramino ir itekjo u nalio Sausio...
O maiausioji ses Julik irgi jau mergina. Jai geriau seksi negu Petrutei. Juliks globjai sav
vaik taip ir nesusilauk, pagaliau j sidukrino ir ji tapo viso turto paveldtoja.
Perasi pasiturintys jaunikiai, jai nereikia jokio nalio ir ji turi i ko rinktis. Bet Julik jau turi
bernel, i kaimyninio vienkiemio kininkait. Dl to kilo daug gin namuose.
tviai jokiu bdu nenori, kad mergait ieit i nam, jiems reikia ukurio, o kai Julik bando
prieintis, jai grasinama nieko neduoti, jeigu ji nepaklausyt ir ieit u Napalio.
Nelabai Julik gali purktauti, nes be pinig, greiiausiai, ir Napalio tvai nenors sileisti jos k.
Geriau pagalvojus, jai ko gero teks nusileisti.
Bgo laikas. Petrut, itekjusi u nalio Sausio, kaip ir buvo nutarusi, niekur jam nesiprieindavo,
buvo paklusni ir gyvenimas atrod pakeniamas.
Kai, Sausiui besinekant su mona, paaikjo, kad Petrut pas Dumius augo ne iaip sau nalaite, bet
buvo dukrinta, jis pakl bangas.
A maniau, kad tu buvai tik augintin, priglausta nalait, o kai dabar pasirodo, tai tu esi j dukt.
Tada tau irgi priklauso pus ems, kaip j pai dukteriai. Mes dar pakariausim, jeigu graiuoju
neatiduos. Tegu negalvoja...

 Gal nieko nereikia, nedrsiai sikio Petrut, vis tiek gi jis man ne tvas. Dkui u tai, kad
maut pam, uaugino...
Tau nereikia, o man reikia, piktai atr Sausys iaip ar taip, bet pasog skirti turjo. O ileido
be nieko... K, ar jis neinojo, kad tu j dukt?
Ilgai nelauks, Sausys ivaiavo miest, susirado advokat ir, su juo pasitars, vien grai dien
atjo vienkiem pas Dumius.
Sveikas, uovi, pasisveikino jis, nepaduodamas rankos. Atjau su rimtu reikalu, trupuiuk
sugaiinsiu. Ar labai usims?
Usims, neusims, o pasinekti visada atsiras laiko. Prissk, sakyk, kas yra?
Kodl mane apgavai, uovi? pakeltu balsu praneko Sausys. Sakei, kad Petrut augintin, o
pasirodo ji paiam dukt.
Kokia ji man dukt, pastat akis Dumius, k ia neki?
sidukrinai tai ir dukt, kaip kirviu nukirto nalys.
K ia prasimanai? I kur itraukei? Maa k mons neka...
Ne i moni inau. Buvau pas klebon, tikrinau metrikus, buvau ir valsiuje. Visur yra dokumentai
antspaudais utvirtinti. Niekur tu nesidsi.
Na, ir kas i to? Kokia ji bebt, bet dabar nebe mano. Apsienijai dabar jau ji tavo, ginasi
Dumius.
Ogi tai, kad ji lygiai toki pat teis turi em kaip ir tikra tavo dukt. O ileidai taip kaip stovi...
Reikjo neimt, jeigu nenorjai. Juk pats sutikai.
Sutikau, kad pagailjau... Galvojau varg nalait, o dabar, kai paaikjo ne tokia jau ir varg, o
ielaem.
Kokius niekus tauki? baisiausiai pasipiktins uraudo Dumius, dar mat k prasimanys. N
sarmatos neturi...
Keturiasdeimt hektar padalink dvi dalis ot tau ir du valakai. Vienas vienai, kitas kitai dukteriai.
Ar ne taip sakau? Ar ne ielaem mano Petrut?
Tai ko pats nori? Ar kad a tau pus ems atiduoiau? Nesulauksi. Matei, k mei. Apsivedei ir
po visam. Dabar jau ji atidalinta. Ko dar pats nori? Jau auktai popiet.
Taigi ir noriu, kad atidalintum. Arba em, arba penkiolika tkstani pasogos, pagaliau pateik
slygas Sausys. Ir tuoj pat, ilgai nelauksiu. Atiduosi kas priklauso, tada tik ir bus po visam.
Nieko tu negausi. Apsienijai ir baigta. Reikjo pirma irt. Jeigu buvo gerai iki iol, bus gerai

ir toliau...
Tai dar pamatysim, gausiu a ar ne. Jeigu apsienijau be nieko, nuo to ji nenustojo bti tavo dukt.
O k tu man padarysi?
Duosiu teism, bylinsims. Teisyb mano pusje.
Igrauk, atkirto Dumius, nieko tu negausi. Sugalvojo mat pasipelnyti i kito gero. Daug toki
atsirast, kad bt taip paprasta. Galim ir pasibylint, jeigu taip nori!
Kaip sau nori. Nenori geruoju, per teism atiduosi, kas jai priklauso. A nenusileisiu. Kur tai
matyta, skriausti nalait.
Ar teisyb sako Sausys, kad sidukrinot Petrut? kai ijo Sausys, baisiausiai susirpinusi paklaus
mona.
Kai savo vaik tiek met neturjome, tai ir sivaikinom. Kas ia inojo, kad taip atsitiks, kad a dar
kada nors savo susilauksiu, prisipaino nemaiau susirpins Dumius.
Ko nieko nesakei, kai man piraisi? Irgi melavai, kad augintin.
O ar tau ne vis tiek? Kaip buvai sena merga, taip ir toliau btum palikusi, jeigu nebiau pams,
supyko ant monos Dumius, diaukis, kad apsienijau.
Sena nesena, o koki pasog atsineiau ir dukryt pagimdiau, o dabar ko gero gali tekti visu geru
su ta ubage dalintis.
Ko ia skiedi pirma laiko? Dar nieko neatsitiko. Maa k tas kvailas Sausys pliurpia. Va,
nuvaiuosiu koki dien valsiun ir visk suinosiu. Negali bti, kad svetimam mogui priklausyt
pus ems.
Sausys, matai, jau pasiskubino pirma tavs visur pribuvo, visk susiinojo. Ne be reikalo toks
drsus, teismais grasina, nerimauja mona, kad tik nebt teisyb.
Teisyb, neteisyb, bet tos ems ir t pinig jis nematys. Tegu negalvoja. Yra dar ir kitokia teisyb
sviete. Atsirgs ir jam, jeigu i tikrj nors pasipelnyti.
Po sekmadienio vaiuoja Dumius valsi, pas klebon, o po to miest pas advokat ir visi lyg
susitar vienodai neka. T pat sako, kad Pertrut lygiateis pretendent k.
Dumiui net galva susisuko. K dabar daryt? Jeigu nori, kad palikt visa em jo dukrai, reikia duot
Sausiui penkiolika tkstani. Po teisybei, u pus ems ne taip jau ir daug, bet i kur juos paimti? Ot
ir padaryk, kad nori gera mogui... Pam maut, priglaud, uaugino, o iandien dar ir primokt
reikia u t varg.
A i pat karto nelabai norjau to vaiko, grausi Dumius, bet, amin atils mona nedav
ramybs. Sak : Paimkim nalaitl, usiauginsim dukryt, tursim senatvj paguod. Ot tau ir
paguoda... Na, pamm tai pamm... Ir viskas bt buv gerai, bet kam reikjo sivaikinti? Nebt

buv tos bdos. Kai dl Petruts, nieko negali sakyti. Ne koks nuostolis. Gyveno, dirbo, gera mergait
buvo ir toliau sau darbuotsi kyje. Darbinink niekada nra per daug. Gyvent sau, be pasogos
nebt taip veikiai itekjusi, jei nepasimais tas Sausys. Nesidiaugia gavs toki jaun darbi
monel, dar matai koki dalyk prisigalvojo, rup. Ar maai savo turi? Ar neutenka t
trisdeimties hektar? Dar mat jam prireik svetimos ems, pinig... U tokius dalykus umut per
maa, ne dyvai, kad tokios mintys ateina galv Dumiui. Kaip jo velnio kitaip atsikratysi? Juokas
juoku, bet reikia kak daryt... Ir kuo greiiau, kol dar niekas nieko neino, neprasidjo teismai ir
neiplito po vis parapij tie nesutarimai, svarst Dumius. Kai jau taip, tai visikai aiku, kad
Sausio teisyb. Gal dar pabandyt pirmiau tartis graiuoju? galvojs, galvojs nusprend Dumius ir,
ilgai nelauks, vaiuoja pas ent.
Petrut, sulaukusi seniai nematyto sveio, graiai prim, patais skanius pietus, o kai vyrai pavalg,
nukraust stal ir pasialino. Jaut ji kokia bus kalba ir jai nemalonu. Juk jai paiai visai nieko
nereikia: nei tos ems, nei t pinig. Tai tik jos nalio umaios. Bet k ji gali padaryti?..
Kai liko vienu du, Dumius pradjo kalb.
Klausyk, brolau, kam tie teismai, kam tie piktumai? Ar negalim graiuoju susitart? Duosiu, va,
deimt tkstani ir baikim t reikal. Ar maa pasoga paiam? Nalys bdamas niekur daugiau
negautum. Nebiau n savo tikrai dukrai tiek skyrs, bet kad ia taip ijo, tegu jau bna tavo virus.
Nelengva dabar, krizs metai, daugiau neigaliu. Dal pinigais, dal vekseliais, kad nebt neaikum.
Ir t pai prayiau palaukti iki rudens, iki naujo derliaus numimo. Pats irgi kininkas, juk inai,
kaip sunku padaryt i kio tiek pinigo.
Nemaiau kaip sakiau, nenusileido Sausys, k ia trupint. Iki rudens nelauksiu ir tavo vekseli
man nereikia. Visus i karto ir tuojau pat, o tai duodu teism ir baigtas kriukis. Toks kis, du valakai
ir nebeatsiras t keli tkstantli... Sarmata ir nekt.
Bijok Dievo, mogau, kodl taip darai? Nori mane sulugdyt ir daugiau nieko. Argi negali palaukti
iki rudens? Pats irgi ne nabagas, be lito nesdi. I kur a taip greitai tau paimsiu?
Juk turi bankelyje pasidjs, nesakyk. Ar jau taip konais metais nieko ir nepasidarai? pasiaip
Sausys.
Pats irgi kininkauji ir ems turi ne k maiau, o ar daug turi bankelyje? Visi pinigai kyje sukasi.
Jeigu nori mane perkalbti, tai tik veltui gaiti laik, nesukalbamas Sausys, pats supranti, kad u
valak ems penkiolika tkstaniu n kiek ne per daug. Argi a usipraau? ia tau gerai, geriau n
nereikia... Tik pats skpauji ir tiek. Atiduok kas priklauso ir gyvenk sau ramiai sveikat. Galim
bendrauti, o galim ir nepainti vienas kito. Nedidelis nuostolis...
Mato Dumius, kad neina susitart, bet dar bando kalbti.
O a ar blogai tau silau? Ar deimt tkstani bloga pasoga? Ne kiekvienas kininkas savo dukrai
gali tiek skirti. Dar kart sakau penki dabar, o kitus ruden. Duok rank ir baikim t sunki kalb...
Sausys rankos nepadav ir jie taip isiskyr. Dumius griedamas dant ijo, o Sausys liko prie savo
nuostatos isireikalauti per teism monai priklausani dal.

9.
Netrukus tuoj po to j susitikimo Sausys ive veim grd turg. Artinosi ruduo, reikjo
atitutinti aruodus naujam derliui.
Igraibs paskutinius grdus, padar kelet mai, susikrov veim ir autant ivaiavo. Isiruo
anksti, kelion tolima, su prikrautu veimu greitai nepavaiuosi, o turgun geriau anksiau, negu
pavluoti.
Kai pardav grdus, atsirado ir kitoki reikal. Ilgokai sugaio valsiuje, utruko krautuvse, sutiko
pastam, suneko, truput en, truput ten ir n nepamat, kai atjo vakaras.
Tuiomis arkliukas greitai bga namo, bet vis tiek, kol atvaiavo iki mikelio, jau ir visai sutemo.
Artinasi ruduo, trumpja dienos ir nieko nepadarysi.
Kad gr anksti, Petrut n nesitikjo, bet, kai jau visai sutemo ir vyro vis nebuvo, pradjo nerimauti.
Atjo net vidurnaktis, kai pagaliau kiem vaiavo veimas, bet eimininkas kakodl ilgai nesirod.
Nesulaukusi Petrut ijo pasiirti.
Arklys godiai gr i lovio vanden, bet Sausio niekur nesimat. Apsidairiusi po kiem, prijo
ariau veimo pasiirti ir baisiausiai isigando. Sausys nei iaip nei taip isiktojs guljo veime
ir nejudjo.
Miega girtas, buvo pirma mintis, bet, kai paband adinti, is sudejavo.
Viepatie, kakas negerai.
Petrut tekina nubgo pirki. Skubiai usideg liktarn, sukl ant koj eimyn ir visi ibgo
kiem. Kai liktarna apviet veim, visi pamat, kad gaspadoriaus kruvinas veidas, pats be kepurs,
plaukai isitar, ukrit ant kaktos. Sausys guljo isiiojs, i burnos dar ir dabar ltai sunksi
kraujas ir drieksi seils, o ant lp matsi pradjusios diti kraujuotos putos.
Visi sukib iaip ne taip vilko j pirki, nureng ir paguld lov. Nurenginjamas kartkartmis
sudejuodavo, bet paguldytas nurimo, tyliai guljo umerktomis akimis, atrod lyg bt be smons.
Petrut vyrui nuval veid, lpas, uukavo auktyn plaukus, galv aprio lapiu rankluosiu. K
daugiau ji galjo padaryti?
Reikia palaukt ryto, tada gal reiks parveti daktar... O gal jis pats atsigaus ir pasakys, ko reikia?
Autant, i tikrj, jis pats atsigavo, atvr akis ir praneko.
Vaiuojant per mikel, mane upuol du vyrai, silpnu balsu m pasakoti Sausys, vienas trenk
man kumiu per galv, net ausyse nuspeng. Sakau, vyrai, a atiduosiu visus pinigus tik nebemukit...
Bandiau visaip prayti, bet vienas man atr: Nereikia mums tavo pinig, o lupt vis tiek gausi, kad
vis gyvenim inotum, jog nereikia bti labai gudriam ir gobiam. Po to vienas smog sprand

taip, kad net kraujas pasipyl i burnos ir pasidar tamsu akyse. O kai trenk antr kart, apsvaigau ir
viskas nutrko. Tiktai dabar, kai atsimerkiau ir pamaiau tave, visk prisiminiau.
Tai nelabieji... Kas tokie galt bti? Nepainai n vieno? Ar labai tau skauda? Ar negaltum
atsisst, atneiau k nors uvalgyti? klausinjo susirpinusi Petrut.
Tai kad a negaliu pajudinti nei rank, nei koj... Reikia daktaro, vos itar Sausys ir vl
usimerk.
Po daktaro apsilankymo, Saus ive ligonin. Ligoninje skubiai padar operacij ir po jos buvo
tik tuo geriau, kad pradjo jausti ir judinti rankas ir kojas, bet jos iki galo neatsistat. Kojos taip ir
liko nevalingos. Nors iguljo por mnesi, bet geriau nepasidar. Gerai dar nors tiek, kad
pasodintas galjo sdti ir pats pavalgydavo. Nereikjo maitinti.
Tok ir parsive Petrut Saus namo. Pasibaig visi ginai su Dumiumi. Lovoje sddamas
nepasibylinsi... O Dumius lengviau atsikvp. Susidjus tokioms aplinkybms, adt tkstani n
negalvojo duot, o ant Petruts pei liko visi kio darbai, rpesiai ir invalido vyro slaugymas.
Prasidjo sunkios, ne pagal jos ami dienos.

10.
Petrutei kryius visam gyvenimui, o Julikei dar viskas prie akis. Neirint t trump gin dl
Napalio, ji ir toliau lieka valakininke ir laukia, kok likimas pasis jai jaunik. Apie j sukasi daug
kininkaii, bet ji nelabai skuba.. Susps... Atvaiuoja ir ivaiuoja vaikinai, bet ji tekt dar
negalvoja. tviai irgi laukia, bene pasitaikys dar geresnis. Negerai, kai mergaitei nra jauniki, bet
bda, kai j atsiranda net keli...
Jeigu jau taip, tai tenka irti ir rinktis, i kurio bt daugiau naudos, kuris bagotesnis, atsinet
daugiau pinig ateidamas.
Dar ne maiau svarbu, i koki nam, kas tvai, nuo kiek ems, ar ne girtuokliauja. Rpi tvams, kad
nebt koks laidokas, bijo apsigaut... Juk reiks prie jo vis gyvenim nugyvent.
Tvai renkasi, o Julik tuo metu susitikinja su Napaliu.
Pas tave vl buvo pirliai, sako Napalys Julikei, kai jie susitiko sekmadien, tas prie gero
neprives.
Na ir kas. A dar n negalvoju tekt, atsako jam Julik.
Niekas neirs, nori tu ar nenori. Kai tik atsiras toks, kuris patiks Stukui, ir ileis tave. K tada a
darysiu?
Neinau, nuleido galv Julik, jei tik bt mano valia, tai nors ir iandien tekiau u tavs, bet
pats gerai inai, kad a visikai nuo j priklausoma. Ne dukt, nepasiprieinsi.

 A gi sakau, sprukim i ia, kol dar nevlu.

O ar negalima bt kitaip? abejojo Julik, ar negaltumei pats pas mus ateiti ukuriom? Ar tau
ne vis tiek kurioje emje kininkauti? Toks pats valakas...
Man tai vis tiek, bet kiek kart kalbjau su tvu, tai jis nenori n girdti. Ms em jis nori man
palikti. Ipasoginsiu seser ir a pasiliksiu kininkauti. Nori, kad a juos nukariniau.
Jeigu a nepaklausyiau ir tekiau u tavs, tai man visai nieko neduot. O tavo tvukai irgi
nenors tokios plikos marios.
O jeigu a tvo neklausyiau, tai jis irgi man nieko neduos. Be pinig ir Stukas nenors mans
entus. K daryt?
Ir taip blogai, ir taip negerai... Visk palikus ieiti, taip kaip tu sakai, tai irgi didel rizika. I ko
gyvensime? Iskyrus ems kio darbus, mes daugiau nieko nemokame... Kaip usidirbt
pragyvenimui? Nebent kok dvar u kumeius? Ir tai dar klausimas, ar atsiras vieta.
Gal miest? Gal pavykt kok fabrik sitrint? Juk ten irgi mons gyvena...
Kada kas bus, o valgyti kasdien reikia...
O kad ir dvar? Kas ia blogo? Kaimyno brolis vis gyvenim kumeiu dirba, dukter ir sn
mokslus ileido. Snus karininkas, dukra mokytoja. Tik reikia mokt gyvent... O gal apsienyt, nieko
nesakius ir viskas. Kai bus mona, turs priimt, niekur nesids...
Taip a nenoriu. Kaip paskui reiks gyventi? Nei tau, nei man nebus ramybs. Tik skersakiavimai,
piktumai, priekaitai. Tau paiam apkars toks gyvenimas, imsi neksti mans. Kur tada reiks dtis?
K ia niekus neki? net pasipiktino Napalys, a niekada nenustoiau tavs myljs. Troktu tik
vieno vis gyvenim bti kartu su tavim. Negi i tikrj tv usispyrimas mus iskirs? Baisu net
pagalvoti...
Bandyk dar prayti tvo, kad tave ileist pas mus. Negi taip jau negalima perkalbti? Jeigu taip
sutartume, bt uvis geriausia.
Kiek kart kalbjau, tiek kart vienodai atsako: Eik, kad nori pas Stuk, bet pinig negausi. Kur tai
matyta? Savo k turdamas, eis mat ukuriom. Ukuriom tik tada, kai eimyna didel ir nra kitos
ieities. O ia tik vien seser ileist u vyro ir tu jau gaspadorius.
Ir jo teisyb, pritar Julik, turi sn, o jeigu tu ieitum, tada tekt jam paiam iekoti ukurio.
N vienas tvas to nenort...
Pas Stuk jis tikrai mans neleis, bet mginsiu dar kalbinti, kad leist tave vesti, kad ir be pasogos.
Gal nusileis vien kart, nors labai abejoju. Kalbta ir perkalbta... Kas tiesa, tai tiesa. Nenori jie tavs.
O gal geriau ivis mums nebedraugauti, isiskirti. Kiek gali taip tstis? Pats matai, kad mes nieko
negalime pakeisti. Kol kas dar ginuosi, bet, kai prispirs vien kart, teks itekti. Jeigu tavo tikras
tvas daro su tavim k nori, tai ko tiktis man?

 Ak itaip? pasipt Napalys, o a galvojau, kad ir tu mane myli taip kaip a tave... A i kailio
neriuosi, iekau bd, kaip ia padarius, o ji isiskirti. Jeigu myltum, taip nenektum...
Napalys sieids, Julik nulidus.. Jie isiskyr beveik susipyk. Net nepasibuiav... Bet kai vl u
kurio laiko ilgiau nesimat susitiko viskas umirta. Vl apsikabin buiuojasi, myluojasi,
diaugiasi vienas kit matydami, laimingi, kad vl kartu. Lyg nieko nebt atsitik. Be odi sksta
tose palaimingose valandlse, susiglaud irdis prie irdies...
Prasidjo darbymetis, susitikti tenka vis reiau. Nutrko ir pirlybos. Pirliauti bus galima ir per
msied, o dabar kalnai darb, kuriuos visi pasinr. Laukuose vienas darbas baigiasi, prasideda
kitas: rugiapjt, javapjt, atolo ienavimas... Nebetoli ir bulviakasis, o po bulviakasio klimas.
kart tuos kratus kuliamj atve labai vlai, kai isikl artimesni vienkiemiai. Pirmiausia
atgabeno pas Stuk, o paskui vaiuos pas Napalio tvus. Kulia talkomis, vieni kitiems padeda. Tenka
ir pasisamdyt, kuri maesn eimyna. Vienkiemiai telkia visa pajgas, iri, kad netrkt moni,
kad, Dieve gink, netekt stabdyt mainos, kad kaip greiiau padaryt darb ir maiau panaudot
valand, nes mokama u valandas. O valanda nemaai kainuoja...
Po bulviakasio dienos jau trumpos, anksti sutemsta, tenka dirbti ir prie liktarn. Apvietimas prastas,
o pasiskleidusios po vis klojim dulks, ir t pai vies temdo. Prie pat dumps skraido
sudiuvusi usni pkai, lenda akis, ausis, burn. Darbas ne tiek sunkus, kiek kyrus, per t
skubjim sukeliantis tamp. Nra kada n prakaito nusiluostyti. Kiek pabrauki atgalia ranka per
kakt, tiek ir utenka.
Tik po darbo gauni pailsti ir atsipalaiduoti. Tada visi linksmi prausiasi prie ulinio ir apsivarin
sdasi prie gausiai nukrauto stalo. Valgo, geria al, ne vienas ia pat prie stalo ir umiega... Rytojaus
dien vl kit kiem ir vl prie to paties darbo.
I Stuko pas Napalio tv Dan kuliamj atve autant. Kol pastat kur reikia, kol udjo dirus ir
uved varikl ir visai pravito. Kiek mig, kiek nemig visi talkininkai susirinko prie klojimo,
padjo nustatyt kuliamj, o paskui prie darbo.
Rugius ir kvieius ikl iki piet, liko tik irniai, peliukos ir vasarojus. Po trumpos piet
pertraukos vl visi susirinko ir kibo darb. Nors dirbo spariai, bet dienos neuteko, teko ir vl
udegti liktarnas.
Napalys kaip vakar, taip ir iandien stojo auktai ant stalo leidia main. Su kitais javais paprasiau,
bet, kai prasidjo irniai, atsirado keblum.
Rugius ir kvieius imi sau pd po pdo ir leidi gerkl, o irniai susipyn guz ir nelabai gali
draskyt, kad neibyrt. Mergait, kuri stovjo prie stalo, i susipynusio gniuulo atsargiai peiojo,
koiojo nestor vol irnienojus ir padavinjo leidjui. O tas, dar po truput pakedendamas, jau
leido gerkl.
Prie t irni ir vyko nelaim.
vakar Napalys jau visai ivargo, o ia dar toks prastas apvietimas, taip prastai matosi. Vaikinas
neapsiirjo ir padav per stor glb gerkl.

Maina uspringo. Deinioji ranka buvo uimta ir su laisva kaire paband itraukti dal irnienoj i
gerkls, bet kaip tik tuo paiu metu maina nurijo usikimus gniuul ir kartu su juo trauk
krumpliaraius Napalio rank. Kai nesavu balsu suriks vaikinas itrauk rank i gerkls, platakos
iki rieo jau nebebuvo. Ji liko mainoje ir kuliamoji antr kart uspringo, o pagaliau ir visai sustojo.
Mainistas ijung varikl. Mergait, kuri buvo alia, greitai nusirio nuo galvos skarel nuo galvos,
nupurt ir urio kraujuojani aizd. Napalys i to skausmo ir igsio nebepastovjo ant koj ir
sukniubo ant stalo. Sugrieb keli vyrai nune j namus. Tokiai didelei aizdai skaryt buvo per
menkas tvarstis. Motina ant viraus dar udjo rankluost, o tvas skubiai pakink arkl ir ive pas
daktar. Daktaras, suinojs kas atsitiko, n neapirjs aizdos suvirkt koki tai vaist ir
pasiunt ligonin. Tvas apgr arkl. Vaiavo vis nakt, kol pasiek miest. Napalys, nors grie
dantimis i skausmo, bet laiksi vyrikai. Kartais neiksdamas tyliai sudejuodavo, bet, nenordamas
skaudinti tvo, tyliai kent. Igirds dejuojant sn, tvas drsino:
Pakentk dar kiek, snau, nebetoli ligonin, tuoj bsim pas daktarus.
Kas i to... nesidiaug Napalys, rankos jau vis tiek nebra. Ar ne geriau bt dabar numirti?
Kam a reikalingas koliekas? pridr dar jis silpnu skausmo ir nevilties balsu.
K tu, vaikeli, apie mirt neki toks jaunas? Matysi, kaip mes dar pagyvensim. Gerai dar, kad kair,
o dein sveika liko. Dein pati ta darbinink. Dar mes pasidarbuosim...
Koks i mans darbininkas be rankos? Niekai...Kaip reiks rugius kirsti, ienauti? Baisu net
pagalvoti.
O tu n negalvok. irk tik, kad greiiau pasveiktum. Kai gri i ligonins, sustiprsi, po truput
pratinsies. kyje ir kitoki darb yra ne tik rugiapjt.
Laiksi, laiksi vaikinas, bet kai pagaliau atvaiavo ligonin ir pamat baltais chalatais daktarus,
apalpo.

11.
Ilgai iguljo Napalys ligoninje. Gro tik tada, kai sugijo aizda. Kuliamoji nutrauk tik iek tiek
aukiau platakos, bet darydami operacij daktarai dar iek tiek sutrumpino. Liko geras sprindis
emiau alkns, o toliau tuia varko rankov.
Kai pirm kart tai pamat Julik, jai labai suskaudo ird. O ir pats Napalys iblyks, sublogs ir
nenuostabu, kai tiek teko ikentti vaikinui skausmo. Maai valg, per naktis nemiegojo, vis galvojo,
k pasakys, kai pamatys Julik.
Kai pirm kart mergait atjo aplankyti Napalio, tvai sutiko labai maloniai, ypa motina. Ji
apkabino Julik, apsiverk ir, glostydama jos peius ir verkdama, pasiguod.
Visai baigiasi vaikinas. Nevalgo, nemiega, per naktis vaikto, neinom n kaip nuramint. Eik
pasinekk, gal tau pavyks su juo susinekti.

Kai Julik jo kambar, Napalys guljo auktielninkas ant lovos. Pamats j paoko, bet ia pat
sustojo, nuleido galv ir nedrso prisiartinti. Julik drsiai prijo prie jo ir pabuiavo.
Sveikas, sugrs, linksmai pasveikino ji, seniai nesimatm... Kodl taip ilgai laik ligoninje?
Kaip jautiesi?
Ilgai negijo aizda, dar ir dabar po truput pliuoja.
Ar labai skauda?
Neskauda, bet kakaip maudia. Ne tiek rank, kiek pet.
Paprayk mamos, kad ivirt kokios nors arbatls nuo skausmo. Tau dabar reikia gerai pailsti,
isimiegoti, valgyti. Tik gerai valgydamas greiiau atgausi jgas. Per iem atsiganysi, o pavasar
nebus kada, darbai laukia...
Koks bra i mans darbininkas? Koliekas... Niekada nebebus taip kaip buvo.
Niekas ir nevers tavs taip dirbti kaip anksiau. Dirbsi pagal savo jgas, o t darb netrks, gali bti
ramus. Kai pradsi darbuotis, matysi, bus visai kita nuotaika. Kad tik ta ranka greiiau sugyt...
Dabar tai jau mes turbt tikrai isiskirsime... patyljs jis pasak lidnai.
Kodl taip sakai? Ar su tvais k nors apie mus kalbjai?
Na, ne, bet jau dabar, kai su manimi taip atsitiko, tu turbt jau nebemylsi mans?
O a pagalvojau, kad Dievai ino kas, lengviau atsikvp Julik. Kaip gali taip galvoti? Argi
nepasiadjom vienas kit mylti aminai? Ar paliktum tu mane tokioje bdoje? Svarbu, kad likai
gyvas. Tu net nesivaizduoji, kaip a pergyvenau, kai tu guljai ligoninje. Kaip laukiau grtant...
Ar tikrai, Julike? nudiugo Napalys. Ar tikrai tebemyli mane? Prisipainsiu, kad a grauiaus ne
tiek dl rankos, kiek bijojau netekti tavs. Jeigu tik tiesa, k tu dabar pasakei, tai nuo ios dienos man
prasids visai kitas gyvenimas. Jauiuosi taip, lyg biau naujai ugims. Gerai sakai, kad atsiras ir
man darb. Po truput prie visko pratinsiuos, svarbu, kad tu neatsisakai mans... Kad tu inotum, kaip
a tavs pasiilgau...
Dabar jau j vestuvms tvai n trupuio nebesiprieino. Prieingai, buvo laimingi ir diaugsi, kad
Julik sutiko tekti u Napalio.
Juliks tviai nors ir labai pyko, kai suinojo, kad ji iteka ir ieina pas Danius, nors ir buvo adj
nieko neduoti, vis dlto suruo nema krait ir dav kelet tkstani pasogos pradiai gyvenimo.
Taip ir ijo savo gyvenimus, kakada iirus nam lizd palikusios gervels...

2011 m.

Loikas

1.
etok vienkiemyje augo du berniukai. Nuo pat j gimimo buvo nusprsta vyresnj Baltr palikti
kyje, o jaunyl Tad ileisti mokslus.
Berniukai kaip ir visi vaikai: kai kada sutardavo, kartais pasiginydavo, net susipedavo, bet visus j
nesutarimus isprsdavo tvo diras. Kai tik reikalai prieidavo iki mutyni, jis diru abiems
krsdavo kail ir, broliai kiek paverk, susitaikydavo.
Taduk labiausiai pykd Baltraus pasiptimas. Jis buvo vyresnis ir akivaizdiai tuo didiavosi. Visai
nesiskait su Tado nuomone, visada bdavo jo teisyb, tik jis bdavo vyras. Tadui tekdavo Baltrui
nusileisti, nes ttis su mama taip liepdavo.
Nusileisk jam Tadukai, juk jis vyresnis.
Atjus metui mokykl, Tadas visai rimtai pasiprieino:
Nenoriu a t mokykl, tegul Baltrus eina, jis juk vyresnis...
Dar mat k prasimanys? uriko tvas ir suvangino diro sagtimi. Baltrus jau buvo, por
meteli pasimok, skaityt rayt pramoko ir uteks. kyje daug mokslo nereikia, o dabar atjo tavo
eil, jau velniau pridr tvas. Mes su juo liksime kyje, o tau mokintis reikia. Tu toks vyras, o
liumbi kaip boba. Kaip ne sarmata?
Pirm kart igirdo Tadukas, kad jis vyras ir apsidiaug. Jeigu a jau vyras, tai gal ir ta mokykla ne
taip blogai? pamst vaikas ir rankove nusibrauk aaras. Tvas pam j u rankos, pasisodino
alia savs ant suolo ir pradjo visai velniai kalbti:
kis vienas, o js du. Kol js mai, viskas gerai. A gaspadorius, js mano pagalbininkai, o kai
uaugsit ir reiks ieit savo gyvenimus, kaip pasidalinsit em? Tau tik diaugtis reikia, kad mes su
mama leidiame tave mokintis. Pradsi nuo mokyklos miestelyje. Kol uaugsi, baigsi didelius
mokslus ir bsi ponas. Gal bsi kunigas, gal daktaras... ia jau kaip pats panorsi... Bet baigs
mokslus tursi savo gyvenim geresn u ms. Ilgiau pamiegosi, gardiai valgysi, graiai neiosi...
O mes su Baltrum liksim kyje ir arsim emel. Dirbsim petys pet, kad tau nieko netrkt, kad
galtum gerai mokintis. inoma, bus nelengva, kol tave pastatysim ant koj, bet paskui visiems bus
geriau ir prie mones bus graiau.
Ar a neinau, kaip mokykloje gera? vl patemp lp Tadas, mokytojai pikti, klupdo ant irni,
stato kamp, ir toliau verkleno vaikas, geriau a su tavim em arsiu...
Netiesa. I kur inai, kas sak?
Baltrus sak.

 Baltrui reikt kail iperti u tai, kad meluoja, supyko tvas, taip buvo tik seniai, prie caro, kai
mes mokms, o dabar prie nepriklausomybs toki dalyk nra. Mokytojai geri, malons, tik reikia
gerai mokintis ir neidykauti. Jeigu mokytojas pasisks, kad neklausai, nesimokai, pats tau krsiu.
Taip ir inok...
Baltrukas, pasiklauss, kaip gera bti mokintam, pats staiga panoro eiti mokykl. Prijo prie tvo,
pabuiavo rank ir kaip mokdamas meiliau m prayti:
Tetuk, jeigu jau Tadas taip nenori, tai leisk mane. A tikrai gerai mokysiuosi ir klausysiu mokytoj.
O namie argi a neklausau? Visk padarau, k tt su mama liepiate. A irgi noriu bti ponas...
Tvas nusiypsojo ir velniai paglost jo balt galvel.
O k a vienas veiksiu be tavs? Tu jau didelis vyras ir daug kur gali man padti, o Tadukas per
maas kininkauti. Jam tik mokykloje abcl painti ir raideles rayti. Be reikalo jis mokyklos bijo.
Nereiks tau, vaikeli, tik mokintis ir mokintis, kreipsi tvas vl Tad, bna pamokos, bna ir
pertraukos. Galsit pabgiot, paaist mokyklos kieme su vaikais. Ar ne taip, Baltrau? atsisuko jis
Baltr, ar ne teisyb sakau?
Taip tai taip, bet blogus, idykusius vaikus tikrai klupdo kamp. A nemeluoju...
Tadukas geras vaikas. Jam nereiks klpoti kampe. Ar ne, Tadukai? vl kalbino vaik tvas. Na,
matai? Kiek pasimokysi, kiek paaisi, o po piet a atvaiuosiu tavs parsiveti. Tai k sakai, ar eisi
mokykl?

2.
Ne taip jau saldu buvo mokykloje kaip tvas sak. Auktesni skyri mokiniai buvo didesni ir
skriaud maesnius pirmokus. Ypa miestelio berniokai tyiojosi i kaimo vaik, vilkini naminio
milo varkeliais ir kelnmis. Dikiai neretai atimdavo i j priepieius ir, kai Tadukas kart
pasiskund mokytojui, gavo lupt, buvo pakriktytas skundiku ir prigrasintas, kad daugiau niekada
nesiskst, nes gaus dar daugiau.
Tas dtas vardas skundikas Tad lydjo iki mokslo met pabaigos, nors jis n karto daugiau
nebesiskund. Bjaurios pravards jis atsikrat tik baigs pradios mokykl.
Mokytis toliau Tadui nebuvo jokio noro, taiau t pat ruden tvas j ive Panev tsti moksl.
But inuomavo pas jaun nal, geroje vietoje, miesto centre, netoli gimnazijos, kuriame jau gyveno
trys gimnazistai. Ne visi buvo pirmaklasiai: du antrokai, o vienas toks didkis pasigyr, kad eis jau
trei klas.
Tadukas j pasiirjs isigando ir pagalvojo, kad vl bus skriaudiamas. Bet pasirod, kad be
reikalo nerimavo. Jaunuolis buvo labai malonus, mandagus, kaip sau lygiam padav rank. Taip pat
prisistat ir kiti, susitar bti gerais draugais ir, reikalui esant, padti vienas kitam.
eiminink irgi padar ger spd: maloni, grai ponia Ona. O jau jos Tado met dukrel Karolina i

karto vaikin suavjo.

Kai su visais susipaino, Tadukas pasijuto drsesnis. Jis plaiau apsivalg aplinkui: kaip visur varu,
grau, net blizga. Erdvaus kambario viduryje stovjo balta siuvinta staltiese udengtas stalas ir kds
aplink j. Ant stalo spindjo vaza su darelio glmis, kambario kampe stovjo sofa su daugybe
nedideli spalvot padukli, ant lang nuo lub iki ems kabojo permatomos uuolaidos, o ant
palangi vazonliai su ydiniomis kambarinmis glmis.
Kitame kambario kampe dideliame vazone augo per pus kambario isikerojs, nedideliais aliais
lapais ir ydiniais nedidukais rausvais iedeliais aplips kakoks tai medis. Nuo jo ied kvepjo
visas kambarys. Tik vliau Tadas suinojo, kad tai ilt krat augalas oleandras.
Tadas buvo suavtas: ia taip grau ir a ia gyvensiu, kasdien matysiu tok go, vaikiosiu po
kvepiant vies kambar, ingsniuosiu tiesiog su batais tokiomis variomis iblizgintomis grindimis,
kasdien sutiksiu maloni eiminink, ir danai matysiu jos toki miel dukrel Linut... Kokia graut
Linut... Veidelis baltas, akys mlynos, auktai ilenkti antakiai, blakstienos juodos, trumpai pakirpti
tamss plaukai, trumpa languota su balta apykaklaite suknel, baltas iurstelis per liemen sujuostas ir
nugaroje suritas dideliu bantu. Kaip ll... tai kaip gyvena miesto mons... Ponai... Ir a vis laik
gyvensiu su jais...
Kaip vliau jis suinojo, ponios Onos vyras ir Linuts tvas buvo pato virininkas. Jam gyvam esant,
eima nuomojo didel trij kambari but centre ir gyveno plaiai. Mirus vyrui, teko daug ko
atsisakyti, o pirmiausia tai tokio didelio buto. Vliau, nal gerai pagalvojusi, nusprend likti tame
paiame bute, o laisvus kambarius nuomoti gimnazistams. Toks jos sprendimas pasiteisino.
Pabandius vienus, kitus metus sitikino, kad taip verstis galima.
I to maisto, kur i kaimo vaikams atvedavo tvai, ji gamino gimnazistams ir pati prasimaitindavo
kartu su dukra, o i t pinig, kuriuos gaudavo u nuom, ji usimokdavo io didelio buto
eimininkui ir dar gerokai likdavo. Be to moterik dar usidirbdavo iek tiek skalbdama. Turjo dvi
valdinink eimas, kurias pastoviai aptarnaudavo, dar tekdavo savo gimnazistams patalyn ir
baltinius iskalbti, nes berniukai kas antr savait turdavo eiti miesto pirt isimaudyti. U tai
gimnazist tvai mokjo papildomai.
Nieko nepadarysi, reikia kaip nors suktis. Kad jau jai buvo skirta likti nale, turi k nors daryti, kad
igyvent. Kaip yra taip, nieko jau nebepakeisi, tik labai gaila, kad Linut teko atsiimti i gimnazijos.
Pati nal Ona kitoki pajam neturjo, o t pinig neuteko, kad galt leisti Linut gimnazij. Tos
los buvo skirtos tik pragyvenimui. Artimj, kurie galt padti, nebuvo, todl reikjo susitaikyti ir
su ta bda.
Darbo daug, bet labai padeda Linut. Kol motina ruoia valg, ji tvarko, varina kambarius, valo
dulkes, laisto gles, dengia stal, plauna indus, pagal jgas prisideda ir prie skalbimo. Maesnius
skalbinius ilygina, o kiti lieka motinai.
vien kiek didesn kambar buvo leisti vyresni gimnazistai, o kitame sikr du pirmaklasiai.
Kambario draugas Andrius buvo auktesnis u Tad, bet neatrod prieikai nusiteiks. Prieingai,
buvo tylus, nekalbus ir Tadas nusprend, kad su juo bus galima sugyventi, o kai atjo gimnazij, tai

abu pasirinko ir bendr suol.

Pirm dien pamok nebuvo, vyko tik paintis su mokytojais. Naujokams buvo parodyta klas,
kurioje mokysis ir suolai, kuriuose jie sds. Visi buvo susodinti pagal g ir Tadas su Andriumi
atsidr penktame suole. Maesni sdjo pirmuosiuose.
Tadas buvo patenkintas, pasirodo jis ne toks jau maas, yra ir u j maesni. Kaip ten bebuv, didesni
ar maesni jie visi bus tos paios klass mokiniai, mokysis kartu daug met ir bus klass draugai, kol
tik baigs gimnazij.

3.
Prasidjo naujas Tado gyvenimas.
Nuo devintos ryto iki treios pamokos gimnazijoje, grus piets ir iki vakariens pamok
ruoimas. Tik vakare iki deimtos valandos likdavo truputis laiko pramogoms. Po vakariens visi
likdavo didiajame kambaryje ir, kai eiminink nukraustydavo stal, visi sussdavo paaisti: kas
akmis, kas loto, kas linksm, vis mgstam aidim Kopim dang.
Tie vakarai ypa iem maloniai pavairindavo nuobodok gimnazist gyvenim. Paaisti su jais
ateidavo ir Linut. Kai ji pasirodydavo, berniukai ikart pagyvdavo. Kiekvienas kviet j savo
kompanij, bet ji daniausiai rinkdavosi Dang ir prisiddavo prie j aidiani berniuk.
Laikas prabgdavo taip greitai, kad atjus metui gulti, visi skirstydavosi nenoriai, praydavo
eimininks, kad dar leist pavakaroti. Bet ji buvo grieta:
Iki deimtos ir viskas. Ilgiau negalima, reikia pailsti, rytoj reiks anksti keltis.
Tarp Linuts ir Tado i karto usimezg abipus draugyst. Tadas nuo pirmo pamatymo ja
susiavjo, o Linai patiko jo judrumas, linksmumas ir, inoma, rodomas ypatingas dmesys. Vaikinas
stengsi visur jai tikti, nrsi i kailio, kad atkreipt mergaits dmes ir jautsi laimingas, kai i jam
nusiypsodavo.
Auktesni klasi gimnazistai jau turjo savo simpatijas gimnazijoje. Jiems graut Lina atrod per
daug jau vaikika rimtesniam flirtui, kai tuo metu vienmeiai Tadas su Lina buvo kaip tik pora.
Matydama, kaip tas naujas, toks simpatikas j gyventojas nenuleidia nuo jos aki, ji negailjo jam
ypsenos.
Ties pasakius, mokslas Tadui nelabai seksi. Bdamas pernelyg judrus, jis negaljo sukaupti
dmesio, ne visada iki galo iklausydavo, k sako, aikina mokytojai. Jam atrodydavo, kad jau visk
igirdo, visk jau ino, o kai reikdavo daryti pamokas, nebuvo toks tikras, ar gerai suprato t ar kit
dalyk. Tadas nuolat abejojo, blaksi, kol gal gale visai pamirdavo, k buvo girdjs klasje. Tada
jis praydavo Andri pagalbos.
Tas tai jau visada visk gerai inojo. Andrius labai atidiai klaussi mokytoj dstom dalyk,
pamokas ruodavo ltai, apgalvodamas. Nam darbus jis atlikdavo gerai ir tvarkingai, u k gaudavo

tik gerus paymius. Papraytas niekada neatsisakydavo ir draugui padti. Tadas su juo padirbjs, o
kartais ir tiesiog nusiras, sugebdavo gauti netgi vien kit ketvert ar net penket, kai tuo metu
dienyne buvo vieni trejetukai.
Tadas su Andriumi, kuris buvo nepamainomas prie pamok, artimai bendravo, bet per kelet met
Tadas sigijo dar ir kit draug i gimnazijos, su kuriais praleisdavo savaitgalius.
Sekmadien jie vaikiodavo po miest, eidavo kavin, usukdavo tir, lank gimnazijoje
rengiamus pasilinksminimus, irdavo kin. Linksmai leisdamas laik, Tadas net neprisimindavo
Linuts.
Vienmeiai draugai Tad mgo. Visiems patiko jo sugebjimas linksmai pamgdioti t ar kit
mokytoj, pasiaipyti i nevykli. Tos nepiktos jo idaigos sukeldavo daug juoko, pelnydamos Tadui
draug simpatijas.
Toks draug pripainimas Tadui buvo itin malonus. Jis pasijuto io to vertas, neprastesnis u kitus,
gavo daugiau pasitikjimo savimi. Be to Tadas buvo jau ne toks, koks buvo anksiau. Jis jau nebe
vaikzas, o devintos klass gimnazistas, gerokai gteljs, madingai apsikirps graius tankius
plaukus, graus, drsus, patrauklus jaunuolis. Gatvje sutiktos moterys j su pasigrjimu nuvelgia,
o okiuose mergaits su juo mielai eina okti.
Pasisekimas tarp mergaii glost jam ird, bet sau jis nebuvo isirinks n vienos. N vienos jis dar
nebuvo lydjs namus ar kaip kitaip iskyrs i kit. Jeigu po oki kuri nors vien ir sutikdavo
gatvje, tai, nukls kepur, mandagiai pasilabindavo ir tiek. Tai turbt dl to, kad jam vis tik rpjo
Linut.
Per tiek met iokiadieniais Tadas buvo jau taip prats matyti j arti savs, jog buvo sitikins, kad
niekas niekada nesikeis. Jis net nepastebjo, kad i paaugls ji tapo jaunute panele. Jam Linut ir dabar
buvo tokia pati miela, grai mergait, koki pamat pirm kart: su languota suknyte, balta prijuostle
patarnaujanti prie stalo. Tadas buvo sitikins, kad ji niekur nedings ir kur jis bebt, kada be pareit,
visada j ras namuose maloniai jam besiypsani atlaidia, glostania ypsena.
Kart, kai vlai vakare grs i miesto Tadas rado Linut su Andriumi tebesdinius didiajame
kambaryje ir maloniai besinekuiuojanius, jam staiga smilkteljo per ird. Jis inojo, kad Andrius
savaitgaliais niekur neieina i nam, sdi jdviej kambarlyje ir skaito i bibliotekos atsinetas
knygas. Bet kad leist laik su Lina, Tadui n galv neatjo. Argi a ne kvailys? Kur buvo mano
galva? Tuo metu, kai a bastausi po miest iekodamas pramog, Andrius, bdamas namuose,
sugebjo prisiartinti prie tokios mergaits...
Kad jis simyljs Lin, nesunku suprasti. Kokiomis akimis jis j velgia... Klausimas, k ji galvoja
apie Andri? Negi ir ji bt simyljusi j? krimtosi Tadas. Negali bti, abejojo jis, juk Lina
vis laik simpatizavo man. A aikiai tai maiau, bet kad su Andriumi draugauja, irgi to nepaneigsi.
Tik domu, ar toli ta j draugyst paengusi? Iki iol per tuos aidim vakarus tarytum nieko
nepastebjau, bet ateityje bsiu atidesnis, stebsiu Lin ir pabandysiu suprasti, k btent ji jauia
Andriui.
Tik dabar Tadas suprato, kokia Linut jam reikalinga, kai gal bt jau j prarado. Kaltino save, kad

beveik visus etadienio vakarus bei sekmadienius praleisdavo su draugais beprasmikai

vaikiodamas po miest, lankydamas okius ir okdamas su visai nedomiomis gimnazistmis,
sudarydamas slygas jai bendrauti su Andriumi.
Ilgiau stebdamas Linut iokiadienio vakarais, Tadas sitikino, kad ji tebra jam palanki ir, nieko
nelaukdamas, vien sekmadien pakviet j kin.

4.
Buvo jau pusjusi gegu. Baigsi pavasariniai liets, nusistovjo giedra. Saultos, iltos dienos
maai kuo skyrsi nuo vasaros dien. Dareliuose ir bulvaruose praydo pirmosios gls
smulkiaieds ydrs.
Vaiskus mlynumas supo vis miest: mlyna em, mlynas dangus, mlynas oras... Dangaus
ydrynje plauk balti debesliai, kurdami pasak stebuklus. Vandenyn apjuostos ikildavo baltos
pilys, ant kuor plevsavo baltos vliavos. Stipresniam vjeliui paptus, griuvo tvirtovs, i griuvsi
kilo fantastiki mediai, ant j ak, iskleid milinikus sparnus, tupjo niekur nematyti paukiai...
Tadas su Lina i nam ijo truput anksiau. Iki seanso pradios buvo dar pakankamai laiko. Jie jo
neskubdami atgimstanio miesto gatvmis, stoviniavo prie ydini glyn, stabteljo prie fontano
pasigroti i viraus byraniu sidabru. Paskui jie sustojo prie katon gojelio miesto skvere, kol
pamau atjo iki kino teatro pastato.
Salje jau buvo nemaai mon ir jie, susirad savo vietas, atsisdo. Kai, nuskambjus paskutiniam
skambuiui, buvo utemdyta sal, Tadas pasislinko ariau Linos ir pam jos rank. Ji nesiprieino ir
pati palinko prie jo. Taip arti vienas kito jie isdjo per vis seans. Kai baigsi filmas, usideg
viesos ir baig skirstytis irovai, jie tik tada pakilo i savo viet.
Kaip gaila, kad viskas baigsi taip greitai... Galjo tstis nors ir vis nakt... Toks malonus buvo tas
artumas...
Eidama kin Lina iek tiek pasipuo. Su gelsvo ilko ieigine suknele ir juodu blizganiu vrinuku
ant kaklo ji atrod taip puoniai, kad Tadas su savo paneiota gimnazistika eilute pasijuto nejaukiai.
Kokia ji grai taip pasidabinusi... Kaip jai tinka ta geltona suknel, avjosi Tadas. Namuose jis
buvo prats matyti Lin daniausiai su kasdiene pilka, atraitytomis rankovmis bliuzele ir juodu
sijonliu. O dabar, pamats j su tokia graia, gilia ikirpte suknele, su riniu vrinuku ant kaklo,
buvo suavtas. Auktyn sukelti plaukai, juodi ryks antakiai, ilgos blakstienos, raudonos lpos ji
buvo nuostabi.
Tadas velg j su tokiu pasigrjimu, kad Lina net nusiypsojo.
Ko taip iri? Ar kas negerai? linksmai paklaus ji.
Kur jau ten... Man tiesiog staigmena, toliau stebjosi Tadas, tu jau tokia puiki panel... Niekada
a dar nemaiau tavs tokios graios...

 Tikrai? ypsojosi Lina, ar tai reikia, kad a tau patinku?

Ir dar kaip... prisipaino Tadas. Kodl taip pasipuoei?
A visai nesipuoiau, tik apsivilkau ieigine suknele. Negi eisi kin su kasdiene? Dar sekmadien...
O a tai drstu kasdienikai... kuklinosi Tadas. Neturiu kuo pasipuoti. Gal tau net nepatogu su
manimi tarp tokios daugybs moni?
Baik, k tu ia isigalvoji, sudraud j Lina, ar neinai, kad uniforma vyrus puoia? Kiekvienas
net i tolo pamats pasakys, kad tu gimnazistas... juoksi ji.
Ar tai k nors reikia? nelabai tiki Tadas.
O kaip gi. Gimnazistas tai bsimas kakas... I kur imasi tie mokslininkai, profesoriai, raytojai,
poetai? Vis i t pai gimnazist... Be gimnazisto nebus nieko...
Dkui, kad paguodei, nes a ne juokais buvau susirpins...
Man, jei nori inot, labai smagu, kad su gimnazistu buvau kine... dar pridr Lina ir vl nusijuok.
Malonu girdti, jau linksmesnis Tadas, o man smagu, kad vaiktau su tokia graia panele. Jeigu
mat kas nors i mano bendraklasi, man pavyds, kartu su Lina nusijuok jis.
O k veiksim dabar? stabteljo Tadas, kai taip besinekuiuodami atjo iki centro, gal ueinam
kavin? Igersim po puodel kavos, jei i tikrj nesigdiji mans...
O ne, jokiu bdu. Iki deimtos turiu bti namuose, mamai paadjau. Pats inai, koks pas mus
reimas, grietai atsisak Lina ir jie pasuko nam link.
Kai jau taip, tai nieko nepadarysi, neslp nusivylimo Tadas. O a dar taip norjau pabti su
tavimi, prisipaino jis. Na, o kaip gi tau patiko filmas? paklaus, taikydamas savo ingsn prie
jos ma ingsneli.
Filmas geras, bet a jau j maiau, atsak Lina.
Matei? nustebo Tadas. Kada?
Praeit etadien. Buvome su Andriumi.
Tikrai? neino n k sakyti suglums Tadas. Tai tai kaip... Pasirodo, kad jie su Andriumi net
kinus vaikto. tai tau ir drauguis... N nepagalvojau... susimst jis. Tai turbt buvo labai
nuobodu? O a norjau suteikti tau malonumo.
Niekis, atsak n kiek nenusiminusi Lina, kaip ger knyg paskaityti antr kart, taip ir ger
film dar kart pairti verta. Ai tau, labai puikiai prajo laikas. A labai patenkinta praleistu
vakaru.
Man jau smagiau, lengviau atsikvp Tadas, klausyk, staiga jis papra Linos, kad daugiau

taip neatsitikt, priadk tik su manimi vaikioti kin. Gerai?

Jeigu taip nori... sutiko ji.
Atj iki nam, jie dar njo tuoj pat vid, o susdo kieme ant suoliuko po langu.
Kaip greitai bga laikas, po trumpos tylos pirmas praneko Tadas, ia pat ir atostogos.
Nesimatysime vis vasar. A labai ilgsiuos tavs. O tu? Ar bent pagalvoji apie mane, kai mans
nra? Ar prisimeni?
Danai pagalvoju apie visus. Kai tik ivaiuojate, namai lieka lyg nebe tie. Visur tuia, tylu,
nuobodu ir nejauku. Laukiu nesulaukiu, kada prasids mokslo metai.
O a dar noriu kai ko tavs paklausti...
Ko? susidomjo Lina.
Kai ko, kas man labai rpi...
Tai klausk, ko dar lauki?
Katras i mudviej tau labiau patinka? A ar Andrius?
I vis ms berniuk tu man labiausiai patinki, patyljusi prisipaino Lina, tik tu nieko
nesakyk Andriui, dar tyliai papra ji
O kodl taip?
Jis labai norjo, kad a su juo draugauiau...
Tai gal geriau draugaukim mes abu. K? pam j u rankos Tadas. Vis tiek vis laik a tik tave
myliu.
velnus, dar nepatirtas jausmas uliejo Linuts ird.
Jeigu myli, kodl tik dabar man tai sakai? paklaus nuleidusi akis.
Na, nenorjau nusivilti, neinojau, ar tau patinku.
Argi per tiek laiko nematei? Nepastebjai?
Nebuvau tikras. Vien kart atrodo taip, kit kitaip. Tik dabar, kai savo ausimis igirdau, kad a tau
patinku, galiu drsiau kalbti apie savo jausmus.
Ne tik patinki... vl patyljusi itar Lina, a mielai sutinku su tavim draugauti ir tikiuosi, kad
ms draugyst niekada nenutrks.
Ir a taip pat, pritar Tadas ir apkabins velniai pabuiavo Lin.
Tarp miesto mr pasklido sutema ir languose siieb pirmieji iburiai. Nuo ups padvelk drgna

vsa. Jie sdjo priglud vienas prie kito tyldami, tarsi nedrsdami odiais nutraukti i palaiming
tyl.
Sugirgdjo atidaromos durys ir verandoje pasirod motina.
Ko neinat kambar? grietokai paauk ji, jau laikas miegoti, o dar vakarien ant stalo.

5.
Nelinksmos iemet buvo Tado atostogos. Liepos pabaigoje mir motina. Atvaiavs rado sergani,
jau visai silpn. Ji negaljo kalbti, nebepaino moni, tik dejavo per dienas ir naktis, kol taip
pasikankinusi beveik mnes, mir.
Tas motinos vaitojimas ir dabar skamba Tado ausyse.
Kas jai buvo, n daktaras negaljo pasakyti. Atsigul vien vakar kaip ir paprastai, pavargusi, bet
sveika. Nieko nesijaut, o ryte jau nebeatsikl. Kol dar nekjo, vis skundsi viduri ir galvos
skausmais, o u keli dien nebeitar n odio. Nustojo valgyti, tik dejavo umerkusi akis ir
sukandusi dantis.
Po laidotuvi namuose nekokios nuotaikos. Visi prislgti, nusimin, tvas susirpins: K dabar
darysim? Kaip gyvensim be motinos? Antr kart pats vesti negalvoju, o Baltrui, per anksti, jaunas
dar. Vos dvideimt meteli pernai per bulviakas sujo. Teks turbt samdyt dar vien mergin, kad
eimininkaut namuose. Apsiruousi, inoma, pads ir laukuose, taip kaip amin atils motina
darydavo. Bet va, susidaro nauj ilaid. Jau ir taip nelengva, o bus dar sunkiau.
Laim dar, kad Baltrukas geras, paklusnus vaikas. Nelaksto po vakarukas, negirtuokliauja, nerko,
taip kaip kiti jo bendraamiai. Ne tinginys, dirba, nesiskundia ir darb imano.
Ir i ties, ne kart paklauss snaus patarimo, tvas diaugsi neapsiriks.
Su Baltrumi ne bda, bet kaip bus su Tadu? Praeis dar nemaai met, kol jis atsistos ant koj, o kyje
jau dabar darosi striuka svarst jis toliau.
Vien sekmadien po piet, nesitraukdamas nuo stalo, tvas paklaus Tado:
Kaip tau sekasi, vaike? Ar dar daug reikia mokintis?
Dar trys metai, kol baigsiu gimnazij ir kokie penki, jeigu studijuoiau universitete, nedrsiai
atsak Tadas.
O jeigu taip kunigus... Ar utekt tiek, kiek dabar isimokinai?
Ar ia, ar ten vis tiek reikia baigti gimnazij. Nebaigus niekur nepriims.
O a girdjau, kad kunigus priima ir atuoni klasi, siterp Baltrus. Senino Petras, sako, n
atuoni nebaigs, stojo kunig seminarij.

 O k? Ar jau nebegalvojat leisti mokintis toliau? nusigando Tadas. Kadaise, tte, adjai ileist
mane didelius mokslus.
Tai kad va, taip netiktai mir mama, atsiduso tvas, nenumatytos ilaidos: liga, daktarai, vaistai,
laidotuvs, teks samdyt dar vien mog, toliau dst tvas. Kad taip kunigus greiiau viskas
pasibaigt.
kunigus, tai jau ne, prisimin Lin Tadas, bet jeigu universitet neieit, tai gal reikt
pabandyt nors mokytoj seminarij. Biau pradios mokyklos mokytojas. O k? Ar pas jus kyje
taip jau prastai?
Prastai, neprastai, bet jei, neduok Dieve, dar kokia bda ar nederlius... Bijau, kad kis neatlaikys,
nerimavo tvas. Baltrus, tai jau aiku, jis lieka ia gaspadorius, bet nortsi, kad ir tu greiiau
susitvarkytum savo gyvenim.
O a manau, tte, kad reikia leisti Tadui baigti gimnazij. Dabar nutraukti mokslus, kai liko tik trys
metai iki pabaigos, bt nei is, nei tas, rimtai, vyrikai pasak Baltrus. Gal kiti metai bus geresni,
gal nebus joki nelaimi, laukai atrodo gras, gal sulauksim neblogo derliaus. Manau, kad tiek
imokint dar igalsim.
Taip sakai? jau velniau praneko tvas. Jeigu igaltume, tai nuo to visiem bt geriau. Kai
baigsi gimnazij, tada vl irsim...
Tai leisit mokintis ir toliau? lengviau atsiduso Tadas. Dkui, tte ir tau brolau, vis gyvenim
bsiu dkingas, padkojo jis nuo irdies.
Mums ia su Baltrum teks pasispausti, bet ir tu irk, kaip maiau ilaidauk. Nenusimink, jei kiek
ir maiau gausi savo reikalam. Apsieisi su tiek, kiek tursi... O mes i tavs nieko nenorim, kad tik
gerai mokintumeisi ir baigtum gimnazij, baig nek tvas ir pakilo nuo suolo.

6.
Laba diena, pasisveikino Linos mama, jusi msin kitoje gatvs pusje.
U prekystalio stovjo apvalaus veido, variai nusiskuts, trumpai pakirptais siukais, baltu chalatu
vilkintis vyrikis ir, pamats moterik, maloniai nusiypsojo.
O, ponia Ona, labas, atsak pasveikinim. Senokai bebuvote. Kaip tik laiku usukote, turiu por
verienos kumpeli kaip js mgstate.
Ne pirkti, o atsiskaityti atjau, prijo ariau prekystalio Ona. Turbt jau nemaa suma susidar?
ypsojosi ir ji.
Ms ir dar gi nemaais kiekiais ji visada pirkdavo toje parduotuvje. Ne paslaptis, kad kartais
pritrkusi pinig imdavo skolon.

 O kodl nenusipirkti kumpelio kepsniui? msininkas ir toliau sil savo prek Onai. I
pastam pirkau, mnes prie karvs ilaikytas, nemaas, riebus veris. Paimkit kol dar yra, tuoj
neliks. Verienos dabar vis reiau pasitaiko.
Kad neturiu kam kepti. Gimnazistai ivaiavo, o mes su Lina msos maai valgom.
Teisyb, atostog metas, bet galtumt ir paios pasilepinti. Kaip gi laikots?
Ai, neblogai, iaip taip veriams. Jeigu ir toliau taip seksis, tai nra ko skstis. Kad tik bt
sveikatos...
Btent, pritar vyrikis. Kol esi sveikas, visada atrodo, kad kako trksta, ko tai maa, bet kai
susergi, niekas daugiau nerpi, kad tik greiiau susigrinti sveikat. Ne visada ir pavyksta... O kaip
Linut? Gal jau kur nors sidarbino?
Buvo pasitaikiusi gera vieta. Viena mano pastama rekomendavo vaistin plauti ir dezinfekuoti
ind skirt vaistam. Bet pagalvojom ir nutarm, kad Linai geriau likti namie. Kai prasideda mokslo
metai, darbo utenka abiem. Vienai man bt per sunku.
Tokia grai panel iaugo, pagyr msininkas. Ar ne geriau ileisti j u vyro, vietoj to, kad
iekoti darbo? linksmai mirkteljs, dar pridr jis. Ir tamstai nebereikt tiek vargti. Augintumt
sau anklius ir niekas neberpt.
Jeigu tik pasitaikyt geras jaunikis, a nieko prie, nekreipdama dmesio msininko posus,
visai rimtai pareik Ona. Jeigu gerai itekt, gal pasikeist ir mano gyvenimas. Prisipainsiu
nelengva man su tais gimnazistais.
Ne iaip sau usiminiau, jau visai rimtai praneko vyrikis. A pats turiu net du snus. Vienas tai
dar maas, o kitas vyresnis jau dvideimt penki. Pats tas enikas. Turtumt painti. Gal ne kart
teko matyti u prekystalio?
Kaip gi, pastu gerai. Visai aunus vaikinas, tik kodl iki iol dar neveds? Tikrai jau metas.
Kad vis nesusiranda merginos. Piro ia jam vien, kit, bet jis neskuba. Gerai inau, kad jam
patinka js Linut.
Tikrai? buvo maloniai nustebinta Ona. Ar jis taip sako? Tai kodl niekada neueina? Juk
kaimynai esame...
Tik kad jis toks nedrsus prie mergaii ir tiek. Turbt mane nusidavs... A irgi buvau nedrsus,
kai buvau jaunas. Jau trisdeimt met turjau, kai dd pripiro. Ger mergait gavau ir iandien, net
po tiek met a jam dkingas.
Tik ar ne bus Linut per jauna? suabejojo Ona. Gal snus nenors tokios jaunos?
Kuris ia vyras nenors jaunos monos? Bet galima bt ir palaukti kokius metelius, tik reikia k
nors daryt, kad juos suartinti. Reikia, kad jie susipaint ariau, pabendraut, svarst tvas.
Na, tegul ueina pas mus, daniau apsilanko, niekas nedraudia. Kaip tu juos suartinsi, jeigu jie

patys nenors?
Kad susidraugaut, visai nebloga bt i j pora... Kaip jums atrodo, ponia Ona? Bet a ir sn
suprantu. Kaip ia nei i io, nei i to imti ir ueiti... K sakyt, kaip prisistatyt? Ir ivis, kaip gali
atrodyti Linutei toks nelauktas jo apsilankymas... Kad taip kokia proga pakviestumt, ar k? Tada visai
kas kita...
Apie tai reikt gerai pagalvot.. Tik neinau... abejojo ponia Ona. Irgi nepatogu... Mergina
kvieia pas save sveius maai pastam vaikin. Kaip ia atrodys?
O gal geriau jums pas mus apsilankyti? staiga sumst msininkas. Neuilgo jo vardadienis. Ar
iaip, ar taip eiminink ruo ventin stal. Ateitumt abi su Lina, papietautume, pasdtume kartu
valand, kit... Manau, kad tai visiems ieit ger.
Tik man kakaip nesitiki, kad jis bt toks nedrsus. iuolaikinis jaunimas tai netoks, koks buvo
seniau, ms laikais. Ko gero jis labai irankus. O tokiems ne taip lengva isirinkti.
Tai kad jis, kaip matot, jau isirinko. Dabar svarbu, k Linut pasakys...
Gal js tikits kokios nors pasogos? staiga susirpino Ona. I anksto galiu pasakyti, kad a
nieko jai negaliu duoti. Tamsta mus seniai pastat, inot ms gyvenim... Kai buvo gyvas vyras, ne
paslaptis, gyvenome gerai, bet santaup neturjome. Vis galvojome spsim... Kol jauni, reikia
pagyventi, o dabar i to, kad nuomoju gimnazistam kambarius, tik tiek, kad pragyvename...
Ne, kur jau ten. Mums nieko nereikia, pas mus visko utenka, nuramino jis poni On. i
parduotuv centre duoda nema peln, o dar turiu viet turgavietje. Ten irgi gerai sekasi. Turgaus
dienom ten prekiauja snus Jeronimas. Jeigu apsienyt, tada galt prekiauti Linut. Ji turguje, a
ia, o Jeronimas vaint po kaimus ir supirkint gyvulius. Jis ir dabar t pat daro, bet labai maai
tam lieka laiko. Kai bus laisvesnis, gals plaiau pasidairyti po apylinkes. T darb jis geriau imano
u mane, dst kaimynas msininkas.
Ujau grinti skol, o igirdau toki naujien, atvirai diaugsi Ona. Prisipainsiu, tas js
sumanymas man labai jau prie irdies. Su manimi kaip jau ten bebuv, bet nors mergait bus atiduota
geras rankas. Manau, kad viskas susiklostys gerai. Jei tik js snui patinka Linut, tai nemanau, kad
bt koki nors klii. Mergait dar jauna, joki kavalieri neturi, o toks puikus vyrukas kaip js
Jeronimas, kiekvienai patikt.
Malonu girdti, net patryn rankas msininkas. Tai kit sekmadien praom pas mus piet.
Kvieiu antrai valandai ir praau nevluoti... O kas dl skolos, tai neverta n prisiminti. Kai dabar
mes, galima sakyti, kaip ir gimins, tai tokios smulkmenos kaip ta skola, nieko nereikia. Dl savs
irgi nesirpinkit, dar jis padrsino On, tarp ms ir js neprasit. Jei norsite, galsime gyventi
visi kartu. Namas didelis, vietos uteks visiems.
Laiminga ponia Ona, maloniai atsisveikinusi, ijo.

7.

Po susitikimo per gimtadien Jeronimas jau danas sveias pas nal. Ne toks jis jau ir nedrsus.
Mandagus, pagarbus, dmesingas. Ateidamas atnea gli abiems, tik Linai didesn puokt, pavaiina
saldainiais. Lin kvieia pasimatymus kavinje, buvo ne kart ir kine, vaikiojo abu po miest.
Per vasar, kai namai tuti ir visur tylu, Linai netgi malonu su Jeronimu bendrauti, taiau ji nenustoja
galvoti apie Tad. Kaip malonu inoti, kad jis j myli seniai, o ir ji pati dav suprasti, kad jam
neabejinga ir, neirint to, kad ji vaikto su Jeronimu, laukia, kad tik greiiau sugrt Tadas.
domu, kaip mes su Tadu draugausime? Ar leisime visiems suprasti, kad esame artimi, ar laikysime
tai paslaptyje? Na, gyvens, aiku, jis ia ir matysims kiekvien dien. Bus viskas kaip iki iol, bet tik
viena bus niekam neinoma tai, kad mes mylime vienas kit, usisvajojo Lina. Gal vis dlto
geriau nevieinti ms meils... Ypa dabar, kai pradjo lankytis Jeronimas... O gal atvirkiai? Gal
kaip tik bus geriau, jei jis greiiau pamatys, kad man rpi Tadas, svarst Lina.
Ko Jeronimas siekia ia lankydamasis, Linai visai nesvarbu. Kol nra Tado, yra jis, o kai bus Tadas,
bendravimas su Jeronimu savaime nutrks.
Bet taip nebuvo. Jeronimas ne tik nenutrauk vizit, bet dar uoliau m lankytis, kai netruko
pastebti, kad Tadas Linai patinka. Prasidjo lyg ir varybos, katras greiiau j kur nors pakvies...
Tadui, aiku, teko nusileisti. Ne jam rungtyniauti su tokiu pasituriniu vaikinu kaip Jeronimas. Ypa
iemet, kai i kaimo atsive perpus maiau pinig ilaidoms. O Jeronimas nesnaud... Jis pakviet
Lin netgi spektakl, kai iemos sezono gastrolms buvo atvyks dramos teatras i Kauno.
A neisiu, grietai pasiprieino Lina, a gi neturiu kuo tinkamai apsirengti, aikinosi ji, bet
motinos spiriama ijo su ta paia vasarika geltono ilko suknele, lyg ir kertaudama motinai: Na ir
gerai, tegu visi pamato, kokia a varg...
Namuose, kai tekdavo bti vieniems su Tadu, jis j buiuodavo, su aaromis akyse praydavo, kad
Lina nutraukt susitikimus su Jeronimu.
Juk adjome mudu draugauti, ar pamirai? Ar jau nebemyli mans?
Lina tikindavo, kad labai j myli, kad ir bdama su Jeronimu, vien tik apie j galvoja, kad tik Tadas
yra pirmutin ir paskutin jos meil, kad paskutinis kartas, kai ji paklauso motinos ir ieina su
Jeronimu. Bet paskui Lina vl ir vl nusileisdavo, kai motina maldaute maldavo, kad ji neatstumt
tokio puikaus jaunuolio.
Neinia kiek dar visa tai bt tssi, jei per Kald ventes Jeronimas nebt pasipirs Linai.
Pirmiausia jis tv vardu pakviet Lin su motina pas juos ventms. Kai visi susirink gerokai
ukando ir igr po vien kit taurel vyno ir piets artjo pabaig, Jeronimas atsistojo, pripyl dvi
didesnes taures ampano. Vien pastat prie Lin, antr pats pakl ir, su taure rankoje atjs prie jos,
paklaus:
Tai kaip, Linute, ar teksi u mans? Ar sutinki bti mano mona?
Lina buvo sujaudinta ir pasimetusi: Tai tai kas... Jis, pasirodo, nori mane vesti...

Visi suiuro j: tvai, brolis, jos motina... Ir jis pats toks solidus su taure rankoje, taip ikilmingai
stovi prie j ir neatitraukia nuo jos aki...
Kakas nepaprasto... Visi j stebi, maloniai ypsosi... Tokie geri, artimi, nuoirds, myli j, jai vienai
skiria tok dmes... Ir aplinka tokia nuostabi: tokie gras baldai, pilna gli, visomis vaivorykts
spalvomis ri puoni eglut. Viskas taip grau, taip miela, tarsi visa tai bt jai vienai skirta...
Visi nutilo ir, sulaik kvpavim, laukia, k ji pasakys... Ar uteks jai ryto pasakyti ne? Jokiu bdu
ji to pasakyti negali... Jei ji bt viena su Jeronimu, n kiek neabejot ir pasakyt, bet tik ne dabar...
Ar turi ji teis nuvilti ir skaudinti tiek ger, j mylini ir gerbiani moni? Motin su diaugsmo
aaromis akyse, tv, pritariant snaus pasirinkimui, nors puikiai ino, kad ji nalait, bekrait.
Pagaliau ir pat Jeronim, tai stovint prie j ir su tokia meile velgiant akis...
Nedaug truko, kad ji itart taip, bet paskutin akimirk susitvard.
Tarkim, kad tai likimas, dar rado sau pasiteisinim ir po trumpos tylos jau visai ramia sine
itar:
Taip, ir jie su Jeronimu susidau taurmis.
Plodami rankomis visi pakilo. Tvas tuias taures ipilst likus ampan, Jeronimas pabuiavo
Lin ir papra visus igerti iki dugno u j laim.
vent prasidjo tarsi i naujo.

8.
Kai po iemos atostog gro Tadas, Lina kaip nesava, o jis tik ir laukia progos likti vieniems, kad
galt j apkabinti, buiuoti... Tadas taip jos pasiilgo...
Lina jo vengia, bijo susitikti akis ak. Ir kur gi ne, juk tada teks prisipainti, kas vyko per ventes.
Tadas toks graus, toks mielas, neslepia kaip diaugiasi j matydamas ir net nenujauia, kas jo laukia.
Aikiai matosi, kaip jis j myli... O ji? K ji padar? Pagailjo mamos, tv, Jeronimo ir n
nepagalvojo, kok skausm patirs Tadas, igirds toki naujien...
Kad ir ji pati... Nerimauja, kremtasi, blakosi, nemiega per naktis, kankinasi, gailisi taip pasielgusi...
Taip skauda ird vien tik pagalvojus, kad turs isiskirti su Tadu. Man taip ir reikia. A pati kalta ir
kuo ia dtas Tadas? Kodl turi kentti jis? A idaviau ms meil, kaip idrsiu pairti jam akis,
ariau susitikus? Kaip reiks visk pasakyti? kankinosi Lina.
Kol kas Tadas savo kambarlyje vienas. Andrius kain kodl po iemos atostog dar negro, nors
jau visa savait, kai vyksta pamokos gimnazijoje. etadien po piet jis sdo ruoti nam darbus.
Dabar jau Tadas ruoia pamokas vienas, su pamokomis stengiasi susidorot pats. Po to, kai suinojo,
kad Andrius sil savo draugyst Linai ir pasidar lyg ir varovas Tadui, jis juo nebepasitiki, o

pagaliau ir ambicija neleidia. Dabar jau nebe taip, kaip buvo vaikai, dabar jau jie deimtokai, jau
kavalieriai... Laikas bti savarankikam ir nesinori pasirodyti ioplu.
Padars pamokas, Tadas atjo didj kambar ir atsisdo prie stalo. Netrukus pasirod Lina.
Ar jau seniai namuose? prisdo ji ant kds prie Tad, k ia veiki vienas? Ar jau padarei
pamokas?
Tavs laukiu... O kur mama?
Ijo miest, adjo greit grti.
Tada gal ueinam pas mane kambar, kol mama dar negro. Laukiu nesulaukiu, kada galsiu tave
apkabinti, pakilo Tadas ir pam Lin u rankos, jau visa savait prabgo...
Gerai, pakilo ir Lina. Niekur nedingsi, pagalvojo ji, kaip bus, taip. Vis tiek vien kart teks
prisipainti...
Tik udars duris, Tadas apkabino Lin ir baisiausiai nustebo, pamats jos akyse aaras.
Kas yra, Linute, ko verki? Ar tave kas nuskriaud, kol mans nebuvo? susirpins Tadas buiavo
jos rankas, sakyk greiiau, nes a tiesiog dstu i nekantrumo.
O, Tadukai, k a padariau... jau verk Lina, turbt iprotjau...
K tokio tu padarei? prisispyrs klaus Tadas, kas atsitiko?
Per Kald ventes sutikau itekti u Jeronimo...
K pasakei? paleido jos rankas Tadas. Tu sutikai itekti? pasitrauk jis nuo Linos.
Taip, Tadukai, pro aaras patvirtino ji, pati nesuprantu, kaip tai vyko... Pati negaliu paaikinti...
Kad tu inotum, kaip dabar gailiuosi, nerandu sau vietos...
Juk vis laik kartojai, kad myli mane, nuleido galv Tadas, o a kvailys tikjau. Iki ios minuts
tikjau. inoma, kur jau man su juo lygintis, susigraudino vaikinas, gls, kavins, teatrai... O k
a vargas gimnazistas... Man negalima mylti... Juk maiau, kaip jis paskui tave sekiojo, stengsi
siteikti, bet tikjau tavimi, tavo odiais... Sakyk, pakl galv Tadas, kodl melavai, jeigu
nemyljai? Kokia tau i to nauda?
Tikr teisyb sakiau, a ir dabar tave tebemyliu... Tik neinau, k man daryti? pasikkiodama
verk Lina. Viepatie, k a padariau?
Ar neinai k padarei? mog umuei, jau piktas Tadas. Buvo mogus, gyveno, moksi, siek
tikslo, norjo bti geru mokytoju, myljo, o dabar i jo nieko neliko... Ar a galiu toliau gyventi be
tavs? Man jau atjo gyvenimo galas... Nieko daugiau nenoriu, tik noriu mirti, kad nematyiau,
negirdiau tavo vestuvi...
Bet a gi dar neitekjau, staiga sujudusi nusiluost aaras Lina. Pasakysiu mamai, kad nenoriu

u Jeronimo tekti ir atsiimsiu savo od. Juk galima taip padaryti? Ar ne?
inoma, atgijo Tadas, jeigu tikrai myli mane. Prisipainsim mamai, kad seniai mylime vienas
kit... Gal supras ji mus ir palaikys. Juk ji irgi buvo jauna, taip pat myljo ir ino, kas yra meil...
Kai gerai pagalvoji, gal nieko baisaus ir neatsitiko, jau nebeverk Lina, na sutikau, o paskui
apsigalvojau. Kas ia tokio? net linksmesn ji. inok, jis man n kiek nepatiko, bet kai per vasar
tavs nebuvo, leidau sau su juo pabendrauti, kad nebt taip nuobodu ir ilgu be tavs. Kas ia inojo,
kad Jeronimas taip greitai nors mane vesti... A niekada tau nemelavau, vis laik tik tave myljau...
Gal jau nebe taip labai pyksti ant mans, Tadukai? K? Ar tiki, kad a tik tave vien myliu?
Vis laik tikjau, patiksiu ir dabar, jau buiavo j Tadas, dabar tik svarbu, k pasakys tavo
mama.
Ant keli atsiklaup prisipainsim, praysim, kad mus suprast, pasigailt... Tik ji gali mums
padti...Kad tik ji sutikt nueiti pas Jeronim ir pasakyti, kad nebenoriu u jo tekti...
O jeigu ji nesutiks, prieinsis... K tada darysim? Supykus ji gali atsakyti man kambar arba tiesiog
ivaryti mane i i nam. Kaip tada mes susitiksime, kaip pasimatysime?.. Kas bus su ms meile
tada?
Visko gali bti, vl nusimin Lina, ji labai norjo, kad tekiau u Jeronimo. nekjo ir nekjo,
koks geras mans laukia gyvenimas u jo itekjus. Buvo tvirtai sitikinusi, kad tos vedybos atne
mums abiems laim. Bijau, kad ms meil, jai gali bti labai netikta, skaudi staigmena... Tikriausiai
nenors sutikti, kad a ataukiau vestuves...
Ar a nesakiau? Gal vis tik geriau nieko jai kol kas nesakyti, palaukti, abejojo ir Tadas.
Bet jeigu tylsime, tai Jeronimas ir toliau ia lankysis. Jam neudrausi... Rytoj sekmadienis, btinai
ateis, gal dar ir pakvies kur nors... Dabar jis ia jauiasi lyg bt savas mogus...
O gal niekam nieko nesakius, nieko nelaukus, imti mums ir susituokti... netiktai drsi mintis ov
Tadui galv.
Kaip tai susituokti? Niekam neinant? Juk tai nemanoma, negali suprasti Lina.
Ir dar kaip manoma, tvirtino Tadas, yra ia tokia viena banyia, kur sutuokia tokius kaip mes...
Arba tokius, kurie nori susituokti tyliai, kukliai, be joki ikilmi, be pajauni, pamergi, be vestuvi
pokylio. Jeigu tik tu sutiktum, a viskuo pasirpiniau...
Linai ir baugu, ir malonu. tai dar vienas rodymas, kaip j Tadas myli... O ji? Kaip ji gali nesutikti?
Ji irgi turi rodyti, kad niekad nemelavo ir vis laik Tad myljo... Be to ios vedybos padt be
joki pasiaikinim nutraukti sipareigojimus Jeronimui. Pagaliau niekuo ir nesipareigota, ji tik
pasak taip ir viskas. Argi tai sipareigojimas? Argi tai k nors reikia?..
inoma, kad sutinku, rytingai itar Lina, jeigu nra kitos ieities, tai ta pati tinkamiausia... A
su viskuo sutinku, k tik tu pasakysi.

9.
Kai motina suinojo, kad Lina ir Tadas susituok, buvo sukrsta. Ji ir pyko, ir barsi, paskui nieko
nesak tik, susimusi rankomis galv, aimanuodama blaksi po kambar, kol pagaliau, balsu
raudodama, krito lov ir nesikl iki ryto.
Pati Lina gamino pietus gimnazistams, paruo ir vakarien.
Po vakariens jie abu su Tadu per nakt isdjo didiajame kambaryje, neinodami n k daryti.
Kiek kart Lina buvo prijusi prie motinos lovos, band j kalbinti, bet i nieko neatsakydavo, tik
mojavo rankomis duodama suprasti, kad nenori nei kalbti, nei jos matyti. Pasitarusi su Tadu, Lina
nutar nieko nebelaukti ir ryte kviesti daktar.
Bet nereikjo... Vos tik iauo, motina atsikl, nusipraus ir, nujusi prie vyrykls, m ruoti
pusryius. jusi Lina pasisveikino, taiau labas rytas i nieko neatsak.
Taip patyljusi kelet dien, motina pagaliau praneko.
Kaip manot gyventi? paklaus vien vakar, kas jai labiausiai rpjo. Paklaus to, dl ko vis
laik kankinosi ir pergyveno.
Kai baigsis mokslo metai, tuojau, dar iemet stosiu mokytoj seminarij. Baigsiu seminarij,
gausiu darb taip ir pradsime gyventi, ramiai, tikinamai idst Tadas.
iemet nebe tiek daug laiko, bet kol baigsi seminarij, reiks gi kakaip gyventi.
Na, nedaug kas pasikeis, ramino motin Tadas, maistas i nam kaip ir visus tuos metus buvo.
Mums su Linute uteks. Igyvensim... inoma, bus sunkiau, kol baigsiu seminarij, bet praysiu tvo,
gal daugiau parems, o kai baigsiu mokslus, tada jau darbas... Kiek tenka girdti pradios mokyklos
mokytojams neblogus atlyginimus moka ir butu aprpina.
Taigi, kaip nors igyvensim, atsiduso Ona ir, kiek patyljusi, pridr, atsakysim Andriui kambar
ir galsit ten abu gyventi. Judviem vietos uteks, kol dar vaik nra...
Lina su Tadu susivalg.
Apie tai negali bti n kalbos, nudr emyn akis Lina. Kol nepradsim normaliai gyventi,
vaik nebus... pasak ji visai rimtai.
Nebk tokia tikra, perspjo j motina ir pakilo, jau metas ruot vakarien.
Su Linos motina, reikia manyt, reikalai ja susitvark... Liko dar neaiku, k pasakys tvas su Baltrum?
Namuose Tadas apie tai, kad veds dar nieko nesako, tik sutrumpino atostogas. Savait paviejs per
Velyk atostogas, ivaiavo atgal miest.
Dabar jie su Lina maai kur ieina. Daugiausia abu sdi savo kambarlyje ir neka, kuria planus
ateiiai. Padarys taip ir taip, nusipirks t ar an... Kad tik Tadas greiiau baigt seminarij ir pradt

dirbti...
Motina jau visai nusiramino, susitaik su esama padtimi, ji vl visiems maloni ir grai ponia Ona...
Skirtumas tik tas, kad ji dabar Tado uovien. Netiesa, kad entai nesutaria su uovienm. Tadas dabar
jai jauia net didesn pagarb nei prie tai. Jis n puss odio negali pasakyti ant Linos mamos.
Dieve gink... Ji visada tvarkinga, pasitempusi, su juo mandagi, maloni, niekada neusimena apie tas,
taip j sukrtusias vedybas. Ji niekada Tadui nepriekaitauja, maloniai jam ypsosi kaip ir anksiau.
Panau, kad Tadas jai pradeda patikti...

10.
Prajo du metai ir Tadas nebetoli antro kurso pabaigos.
Grs kart i paskait, jis labai nustebo, kai nieko nerado namuose, bet netrukus jam buvo
paaikinta, kad Lina su motina ivaiavo ligonin. I kito kambario gimnazisto jis suinojo visas
smulkmenas.
Pietus pavalgiusi eiminink pasijuto blogai. Ji skundsi stipriais skausmais pilvo apaioje. Lina
ikviet daktar ir, jam liepus, kartu su motina ivaiavo ligonin. Ivaiuodama Lina paliko ratel,
kur papra perduoti Tadui, kai tik jis pasirodys.
Lina ra, kad mamai taria apendicit ir guldo ligonin. Jei tai pasitvirtins, tuojau pat mam
operuos, o ji lieka budti ligoninje. Bt gerai, kad ir Tadas atvaiuot.
Po trkusio apendicito isivyst gangrena, o nuo jos pagalbos jau nra.
Mirus motinai, Linos ir Tado gyvenimas apvirto auktyn kojomis. Visos bdos, kokios tik buvo iki
iol, tai vieni niekai, palyginus kokioje bdoje jie atsidr dabar.
Ne Linai vienai tsti motinos pradt versl. Abi su ja vos spdavo padaryti visus darbus, o Linai
vienai nra k ir galvoti. Ji nepajgs... Tada i ko gyventi toliau?
Nemanant toliau laikyti gimnazist, reikia tutuojau atsisakyti to brangaus buto... Bet kur tada
gyventi? Dviems monms jau reikt iekoti dviej kambari buto, o jis kad ir maesnis kainuos jau
nebe tiek kiek Tadas mokjo u kambarl dviese su mokslo draugu. Tegul utekt ir vieno kambario
su virtuve, bet nuomos kainos mieste didels... I ko mokti? Lina nedirba, Tadas mokosi...
Dabar jau teks Tadui prisipainti tvui, kad jis veds, kad juos ugriuvo didiul nelaim... Bet kuo
tvas gali padti? Mieste ilaikyti du suaugusius mones, nuomoti jiems but juk nepajgs...
Linai ir Tadui tokiems jauniems monms, dar gi naujo gyvenimo pradioje, kaip nesakyk, per
didelis ibandymas.
Lina per dienas ir naktis verkia motinos, grauiasi dl tokios neaikios ir beviltikos jdviej
padties, yra visai pasimetusi. Tenka Tadui vienam paiam kaip nors ir kuo greiiau sprsti, kaip
gyventi toliau, iekoti ieii, stengtis itverti, nepalti ir tuo pat metu lankyti paskaitas.

 Ar nepagyvent tau kaime, Linute, kol a baigsiu mokslus? galvojs, galvojs sumst Tadas. A
vienas bdamas greiiau gausiu kur nors prisiglausti. Gal gausiu kambarl dviems, o gal net trims...
Svarbu, kad bt kur permiegoti... Kur nors priemiestyje, kad bt pigiau... O gal pavykt gaut net
bendrabut... Nereikt mums atskiro buto... Turtum nemokam gyvenam viet, kartu isimaitintum
prie bendro stalo... Ko ko, o jau maisto kaime netrksta... Tik kol baigsiu seminarij ir gausiu viet
dirbti... paskubjo kaip greiiau nuraminti Lin, pastebjs kaip i susirauk, kaip sakai? Ar ia ne
ieitis?
Nuvei ir pasodinsi jiems ant sprando, nepatenkinta Lina, sivaizduoji kaip apsidiaugs?
Jie geri mons, ypa brolelis. Jis visada mane palaik, tikinjo Tadas, ne visam gi gyvenimui.
Pagyvensi kiek, a pasistengsiu danai lankytis. Kiek a negalvojau, geresns ieities nematau... Ir
laukti ilgiau negalim... U keli dien baigiasi nuomos sutartis, teks kaip greiiau atlaisvint but.
K a ten veiksiu? arti aar Lina, a joki kaimik darb dirbti nemoku. Nesu nei jokios
karvs gyvenime melusi, nei kokio paro rusi.
Nereiks tau ten nei karvi melti, nei kiauli erti, yra pasamdyta mergina tiems darbams. Viso
labo gal kada valgyti ivirsi, kai per darbymeius visi skubs ieiti laukus. Juk valgyti gaminti moki.
irint k. Neinau k jie valgo, k mgsta... Gal kaip tik to a ir nemoksiu, ko jie nors.
Viskas bus gerai, pamatysi. Tau net patiks kaime... A neabejoju... kalbinjo Tadas. Praau tavs,
Linute, bk gera. Nepasiduokim, nenuleiskim rank, prisidk ir tu prie ms ateities ir gerovs
krimo. Pati matai, kad negalim laukti, reikia k nors daryti. Neieina kitaip, reikia daryt taip kaip
ieina. Aaros ia niekuo nepads. O gal gali k nors geriau pasilyti?
O kur dsime baldus? vl susirpino Lina, kaim visko nenusivei.
Yra komisas, iveim pardavimui, a tuo usiimsiu. Gal kai k ir i nam nupirks, gal kai k
isiveim kaim. Galima drabuius, patalyn, avalyn... Juk visa tai ir tau paiai bus reikalinga.
Dieve aukiausias, koki dar drabui? Kur a eisiu bdama kaime?
Netoli miestelis. mons sekmadieniais pasipuo banyi vaikto. Galsi ir tu su visais
nuvaiuot kada... nebeimano nei kaip raminti, nei k besakyti Tadas. O ir iaip, gali kas sveius
pakviesti. Drabui reikia, nepaliksi j ia...
Neinau, neinau... Man kakaip baisu, irdis netraukia. O kas priirs mamos kap, kai mans
nebus arti? Ten ne tik mama viena, ten ir ttis... Kas lankys juos, sodins, laistys gles, ravs oles,
priirs kap? Koks tvarkingas ms tio kapas buvo, kai mes su mama j priirjom. O dabar ir
ji pati atsigul... Ne, ne a privalau bti arti mamos...
Atvaiuosi retkariais, ia ne taip toli. Traukinys vaiuoja, susisiekimas geras. Ko dar reikia?
Lina vis rasdavo kaip prieintis, bet Tadas vis stengsi j tikinti, padrsinti, nuraminti, kol pagaliau ji
nusileido.
Tadas lengviau atsikvp. Dabar, kai jau Lina sutiko, reikalai pajuds, bet lauk dar nelengvas

pokalbis su tvu.
Nepagirs jis, inoma, kad Tadas ved, bet gali net ir labai supykti. Jis jaut, kad tvas dar
tebepuoseljo vilt padaryt i jo kunig. Viltims lugus, gali likti abejingas ir jo bdoms. Pats vienas
darei kaip imanei, nieko neklausei, su niekuo nesitarei, tai ir toliau inokis spliojo Tadas.
Bet taip nebuvo. Tvas, iklauss nuo pradios iki galo apie visas snaus nelaimes, vargus ir
neskmes, i karto pasipiktino kam ved, bet suinojs, kad jis neuilgo bus mokytojas, apsiramino.
iaip ar taip nenujo veltui jo pastangos padaryti i Tado pon. Nebus ponas kunigas, bus ponas
mokytojas, nemaiau gerbiamas mogus parapijoje. O dl Linuts, tai tvas net apsidiaug:
Bus gaspadin, nereiks kitais metais samdyti mergos. eimininkaus marti, savas mogus... Bus
visai kas kita, negu eimininkavo samdin.

11.
Prajo nemaai laiko, kol Lina tapo tikra vienkiemio eimininke. Nebuvo nei taip sunku, nei taip
baisu, kaip ji galvojo. I karto dar labai lidjo, niekam nematant ir paverkdavo, paskui nusiramino ir
pradjo domtis vienkiemio gyvenimu.
Ar taip, ar taip kitaip jau nebus... Kiek galima verkti? Stebdama i tolo, kaip tvarkosi tarnait,
nusprend, kad nra nieko sudtingo, kad ir ji pati n kiek neblogiau gali visk padaryti. K reikia
ikept blyn ar sugrsti bulvi ko pusryiams? O pietums dar paprasiau. dedi puod gabal
msos, raugint kopst, vandens, druskos, papjaustai svogn tai tau ir piets... Vakare daniausia
pienika sriuba arba tiesiog pienas su duona. Tada n gaminti nereikia ir dar kaip skanu... iltas pienas
su duona... Lina to neinojo.
Kiek sunkiau buvo, kol imoko melti, kol perprato duonos kepimo paslaptis, bet nei karvi melti,
nei duonos kepti jai nereikjo. Tuos darbus padarydavo samdin.
I kart Lina tris tik pagelbdama tarnaitei, kol pagaliau ir pati atsistojo prie peiaus.
Kai parvaiavo vasaros atostog Tadas, ji jau buvo visai gudusi eiminink.
Na, kaip tu ia laikaisi? Kaip sekasi? Ar jau apsipratai? Ar ne per sunku? Ar niekas neskriaudia?
klausinjo jis Linos, kai liko vienu du.
Viskas gerai, linksma Lina, prie visko pripratau, visko imokau tik sunku, kai reikia taip anksti
keltis. Namuose ilgiau pamiegodavau, bet, kai visi ieina laukus, apsiruous atsigulu kokiai valandai
pamiegoti.
Ar a nesakiau? Be reikalo tiktai liejai aaras ir bijojai, primin Tadas, netruks prabgti tie
meteliai ir vl bsime kartu.
O k sako tvukas? Maiau kalbjots. Gal ir apie mane buvot usimin?

 Jis tik giria ir diaugiasi. Kai pirm kart pamaiau, sako, pagalvojau, kad i tokios skrumnuts
panels nebus darbininks, o dabar matau, kad labai apsirikau. Mes visi jau prie jos pripratom, bus
labai gaila, kai reiks tau atiduoti, tvo odius perpasakojo Tadas.
Taip ir sitvirtino Linut kaime. Jai malonu, kad giria tvas, gera, kad jai sekasi, kad ji reikalinga, kad
j laiko lygiaverte eimos nare, prisidedania prie kio gyvenimo. Diaugiasi, kad nevalgo veltui
duonos, nra nata Tado artimiesiems, ko labiausi ji ir bijojo. Dabar, kai visi sunkumai praeityje,
galima tiktis, kad toliau bus tik geriau. Kad tik neuklupt kokia liga ar iaip kokia nelaim...

12.
Visame kurse Tadas tik vienas veds. Visi kiti studentai viengungiai ir sukiojasi tarp paneli. Tarp j
pilna visai graui mergaii ir Tadas nesnaudia. Uoliai lanko visus susibrimus,
pasilinksminimus, kur tik gali bti paneli ir siekia atkreipti save j dmes. Besisukiodamas tokiose
kompanijose, jis ir pats jauiasi kavalieriumi, visur pirmas, o bdamas ivaizdus ir linksmas, turi
pasisekim tarp mergaii..
Tai dar niekis, tie trumpesni ar ilgesni flirtai jam netrukd, bet, kai susidomjo pokeriu, prisidar
nemaai bdos.
Pirmame ir antrame kurse Tadas dar neblogai vertsi. Ipardav baldus, surinko i gimnazist
nuomos pinigus, dar i nam buvo iek tiek gavs, bet kai pradjo loti, tai ir prasidjo sunkumai.
Pirmus metus Tadas atvaiuodavo kaim daniau, paskui pasirodydavo reiau, o per paskutinius
metus visai neatvaiavo. Ra, kad turi daug darbo, reikia ruotis egzaminams, nenori leisti pinig
kelionei ir ivis gaiti laiko. Parvaiuos, kai baigs mokslus, gaus diplom, darb...
Bet ir po to jis neparvaiavo. Pirmiausia Tadas nuvyko miestel Auktaitijoje susipainti su vieta, kur
reiks dirbti.
Miestelis nedidukas, nedaugiau kaip penki imtai gyventoj. Aukta, balta dvibon banyia, o prie
j, antroje gatvs pusje didelis, vieno aukto, dviej gal namas, balt akacij gyvatvore apjuostas.
Nieko n klausti nereikjo, pats Tadas suprato, kad is, ymiai didesnis u kitus namas ir bus
mokykla.
Pats miestelis ir mokykla dar nekok spd.
Centrin gatv negrsta, i abiej gatvs pusi pilni vandens grioviai. Per juos kiekvien kiem
permesti tiltukai, o ant griovi krato patiesti i lent sukalti aligatviai.
Tais aligatviais Tadas ir atjo iki mokyklos. Prie eidamas kiem, Tadas sustojo apsivalgyti.
Namas didelis, bet kaip mokyklai langeliai maoki ir visi iaurs pus. Per maai viesos,
pagalvojo Tadas, o kiemo tik lopinlis ir tas ties kiniais pastatais uverstas rstais.
Prie rst su pjklu darbavosi du vyrukai. Kur vaikams pabgioti per pertraukas? mst toliau

Tadas, dar nemaai vietos uima darelis po langais... Grau, bet irgi uima daug vietos...
Netoli jimo kiem du apvals balkiai giliai em kasti ir skersin kartis vir j pritvirtinta. Prie
kinio pastato prisiglaudusi stovjo gamtos reikalams atlikti bdel...
Pastoviniavs Tadas jo kiem. Atjo prie dur ir paband jas atidaryti urakinta. Pamats po
kiem vaikiojant nepastam mog, pasirod sargas ir, isiaikins, kad ia mokytojas, jis
atrakino pirmiau klass, o paskui gyvenamj patalp duris. Sargas norjo atiduoti raktus Tadui, bet
jis nem.
Nereikia, a tik trumpam, atvaiavau apirt ir tuojau ivykstu. Atvaiuosiu prie mokslo metus.
Nelinksma Tadui ant irdies, kai visk pamat. Pasitaik lyg tyia apniukusi diena. Neseniai lyta, visur
lapia, nuo medi lap byra alti laai... Tik aiktel, kuri skiria banyios ventori nuo mokyklos,
kiek sausesn. Matyt ia daugiau uveta vyro, o visoje gatvje skystas purvas, lomelse telko
drumzlinas vanduo, girgda po kojomis lapios, slidios aligatvi lentos...
Tadas negali gaiti, reikia skubti, kad nepavluot traukin. Iki stoties keturi kilometrai...
traukin spjo. Parvaiavo.
Seniai nemaiusi Tado, Lina sutiko j su didiausiu diaugsmu. Susim u rank, jie susdo ia pat
ant suoliuko po pirkios langu. Kieme jie tik vienudu, eimyna dar negro i lauk.
Pagaliau, norjo dar kart j pabuiuoti Lina, bet, pamaiusi koks jis nelinksmas, susilaik, ko
toks nusimins? Kas negerai? Gal sergi?
Ne, paneig Tadas, tik pavargs ir labai nusivyls...
Na nieko, yra dar laiko, per vasar pailssi, atsigausi, ramino j Lina. Ar jau inai kur dirbsi? O
gal jau buvai nuvaiavs apirt?
Tiesiai i ten, burbteljo Tadas.
Na ir kaip? Kaip patiko, kaip viskas atrodo? nekantrauja Lina.
Neklausk... Lidnas vaizdas, kakokia skyl ir tiek...
Kaip gi taip? Negi taip baisu? Jeigu yra mokykla, tai jau turbt miestelis? Juk gyvena ten mons...
Nemaiau n vieno mogaus, sutikau tik mokyklos sarg, ir toliau paniurs Tadas, negalvojau,
kad ivis toki viet yra Lietuvoj. Kakoks nykus ukampis. Ir man reiks ten dirbti, gyventi...
Viskas niekai, svarbu kad mes bsime kartu. Man vis tiek kur, kad tik btume sveiki.
O a manau, kad dar kur laik tau geriau likti ia, patyljs itar Tadas. Prisipainsiu, iuo
metu turiu ioki toki sunkum dl pinig. Kiek turjau, jau seniai ileidau, teko skolintis. Tvo
prayti tikrai nepatogu, reikia kart paiam susitvarkyti savo reikalus. Pagaliau, kaip jam visk
paaikinti? Pradsiu dirbti, gausiu atlyginim... Be to gi nieko neturime. Jeigu tuoj dabar pradti

gyventi, reikia bald ir iaip visoki nam rakand. Silyiau kokius metelius pagyventi dar atskirai...
A vienas kaip nors isiversiu, pataupysiu, o tu ia viskuo aprpinta ir kyje reikalinga.
Jiems reikalinga, o tau ne? sieidusi ir nusivylusi Lina, bet jeigu taip reikia, tai k padarysi...
Man tikrai ia neblogai, pakilo ji. Mes ia sdim, kalbams, o a net nepasiliau tau valgyti. Vis
dien kelionje, ar bent teko k nors uksti. Kad pavargs ir susirpins, matau, bet tikriausiai ir
ialks bsi. Einam vid, turiu kuo pavaiinti. Nors gerai inai, kad viskas ia ne mano, bet iuo
metu a ia eiminink...
Lina papjaust kumpio, deros, ikep kiauiniens.
Kol kas tik tiek, visk padjo ant stalo, o kai pareis vyrai i lauko, gal atras ko nors geresnio dl
tokio brangaus, seniai nebuvusio sveio, dar pajuokavo ji, nors irdyje jaut tutum ir nevilt. Ne
tokio ji tikjosi susitikimo ir ne toki odi lauk i Tado.

13.
Pirmasis Tado pastamas miestelyje medicinos feleris, plikteljs koki keturiasdeimt penki
met nalys. Deimt met igyveno su mona, vaik nesusilauk ir, kaip pats tvirtina, daugiau
neketina vesti.
Jis gyvena Tado kaimynystje, antras namas nuo mokyklos. Nalys pirmas apsilank pas Tad,
nordamas susipainti.
A miestelio undaktaris, nalys Titas, bet visi vadina daktaru ir susirg kreipiasi mane, taip
prisistat jis Tadui, gal galiu kuo padti?
O a ne taip seniai veds, bet kol kas gyvensiu vienas. Nenoriu vetis monos t ukamp, atsak
jam Tadas. Ueik, pakviet jis. Ar seniai gyveni toje skylje? dar pasiteiravo.
Jau deimt met, kaip Tadui pasirod net su pasididiavimu atsak feleris Titas.
Ar taip pat pagal paskyrim?
Ne, mona buvo i t krat. Veriuosi individualia praktika ir nesiskundiu.
O daugiau inteligent ia turite?
Malonu, kad laikai mane inteligentu... Yra dar keletas toki pai kaip a.
Kas tokie?
Na, kad ir policininkas Stasys. Visai nieko vyrukas, pats pamatysi. Irgi viengungis... Yra dar vikaras,
pats supranti, kad kavalierius, Dievo tarnas... Titas ypteljs pamerk ak, ir tarp kitko labai
pasaulietikas. Dar yra pienininkas.
Irgi neveds? nusijuok Tadas.

 Tu nesijuok, jau kokie ei metai kaip isiskyrs.

Ir koks nevyklis, jau smagiai juoksi Tadas.
Dar danai usuka i lenkiko dvaro agronomas. Tas tai jau veds, spjo paaikinti, tik stebiuosi,
kaip su juo gali gyventi mona?
Tai ir yra js miestelio inteligentija? Nieko sau, aipsi Tadas, visai grai kompanija, tikra
dobillio penkialapio brolija. Panau, kad visi bendraujat? Ar ne taip?
Ir dar kaip.. vl mirkteljo Titas.
Ir koks gi tas js bendravimo bdas? Gurknojate?
Visiems labai priimtinas pokeris, bet neapsieinam ir be stikliuko.
Pokeris... kakaip mslingai nuts Tadas ir surimtjo.
O k? Ar ir paiam pastamas toks bendravimo bdas?
Seminarijoje bandiau, bet prakiau ir klimpau skolas, prisipaino Tadas, prisiekiau daugiau
gyvenime nebeimti kort rankas.
inoma, jei stambiom sumom tai nepatartina, bet po kelet lit, netgi smagu. Prasiblakymui...
Emocijoms suadinti... K daugiau ia veikti laisvalaikiu? Juk ir pats pastebjai, koks ia ukampis.
Na, galima k nors veikti Lietuvos tvyns labui... patar Tadas, mes gi inteligentai, turime bti
patriotais, kaimo viesuoliais, turime ugdyti tautin smon tolimuose, atokiuose, civilizacijos
nepaliestuose kaimuose ir miesteliuose. Negi neinai k veikti? Tik apsidairyk, pamatysi kiek darb
laukia.
Nebtum mokytojas, mesteljo Titas, nelabai suprats, ar Tadas kalba rimtai, ar juokauja.
Suprantama, atsargiai itar jis, tursi toki auditorij, taip sakant, ger dirv savo idjom skleisti,
galsi arti tuos dirvonus, o k a galiu? bandydamas visk paversti juokais dar pridr. Nebent
galiau viesti higienos klausimais. Pavyzdiui, kaip naikinti utles...
O k, irgi plati dirva, juoksi Tadas, darb visiems uteks.
O a manau, kad draug susibrimas vakarais po tempto darbo, irgi visai nepeiktinas dalykas...
Reikia gi kaip nors atsipalaiduot, pasisemt jg, kad ir tvyns labui, jau drsiau juokavo ir Titas,
kitoki pramog tai nra. Nebent pats nei koki nors naujovi...
Ne pramogauti atvaiavau, o dirbti. Arti, kaip pats pasakei, jau visai rimtai praneko Tadas.
Pirmiausia turiu grinti skolas, paskui iek tiek prasigyventi ir atsiveti mon. Laikas pradt
normal gyvenim...
Bet, kol neturi monos ir adi gyventi vienas, galiu rekomenduot ger eiminink. Jau nebe pirmi
metai, kai ji man gamina. Gamina skaniai, variai ir ne branginink. Juk nesiruoi pats stovti prie
virykls...

 Tikrai, nudiugo Tadas, gera eiminink ir man pravers. U tai labai ai, brolau. Darbo,
atrodo, tursiu nemaai ir tikrai nebus kada nei skusti bulvi, nei kepti blyn... dar pajuokavo.
Nra u k, ypsojosi Titas, u tai ir atjau paklausti, ar ko nereikia. Bet nenoriu kyrti. Pirmai
painiai uteks, o dabar jau eisiu. Iki pasimatymo... padav jis rank Tadui, gal dabar ir daniau
susitiksime, juk kaimynai esame.
U savaits Tadas buvo pakviestas pas Tit. Pasirodo, pas j ir rinkdavosi visi tie jo paminti
viengungiai.
Kvieiamas jis buvo tik vien kart, o toliau ir nekviestas, be joki ceremonij galjo lankytis, kada
tik panorjs.
T pat pirm etadien Tadas susipaino su visa miestelio inteligentija. Vyrai jam patiko: jie buvo
linksmi, draugiki, nekvaili ir prie humoro. Ypa vikaras Paulius. Jis inojo daug linksm istorij i
savo dvasi ganytojo gyvenimo ir i susitikim su kaimo monmis. Danai aplanko juos
kaldodamas. Per vis parapij lankydamas juos namuose, patiria vairiausi nuotyki ir moka
vaizdiai papasakoti.
Nuo jo neatsilieka ir feleris Titas. Jam kaip medicinos praktikui irgi tenka patirti daug komik
situacij. Na o pienininkas ino daug ger, kartais ir visai riebi anekdot.
Po stikliuk igerdami ir ukandiaudami, jie prasdi vis vakar, prisijuokia iki aar ir, usibuv
iki vlumos, isiskirsto. Bet kartais randa laiko prisst ir prie kort...
Kol nebuvo grintos skolos, Tadas pokerio veng, bet kai i pirm atlyginim atsiskait su
skolintojais ir atsirado laisv pinig, pats pamgino.
Kai dabar taip alta, pokeris labai tinka dl veiksmingesns kraujo apytakos, taip mgo sakyti
Titas.
I karto maesnmis, vliau sidrsins ir didesnmis sumomis Tadas lo pakankamai skmingai.
Paskui pradjo nesisekti, m pralointi, bet nepasidav ir lo toliau. Apylygiai ilodamas ir
pralodamas jis per iem sdjo prie pokerio, kol likus kelioms dienoms iki iemos atostog taip
prasilo, kad neliko n u k nuvaiuoti kaim pas Lin.
Kok imt lit galt pasiskolinti i Tito... Taiau k pasakyti Linai, kur padjo pinigus udirbtus u
tuos kelis mnesius? Ji gi laukia nesulaukia, kada pagaliau jie gals nusipirkti baldus ir prads savo
gyvenim.
Galima bt sumeluoti, kad turi pasidjs banke. O jeigu paprays parodyti knygel? Galt pasakyti,
kad paliko namuose ar panaiai, bet ar ne per daug melo? Pagaliau, ar toli vaiuosi taip meluodamas?
Vis tiek ils yla i maio. Ar ne geriau bt visai nevaiuot? Parayt, kad sunegalavo, turi
temperatros, kosti, skauda galv, pasveikinti su didiosiomis ventmis ir tiek. Bet juk tai irgi
melas... Na, bet tai tik vienas melas ir nereikia meluot, irint akis. Taip, aiku, irgi negerai, bet
dievai tai paskutinis kartas, kai jis meluoja. Daugiau taip nebus... Iki Velyk jis usidirbs ir sugebs
visk uglaistyti, sugebs itaisyti klaidas.

Jeigu Tadas dar kiek ir krimtosi, kad nenuvaiavo kaim pas Lin, tai susipains su Tito vienia,
visk umiro.
I Kauno pavieti per Kaldas pas Tit atvaiavo pusseser kirpja Lion. Tokia grai brunet,
madingai apsirengusi, skoningai pasidaiusi, su mantria ukuosena, lakuotais naguiais ir iedais ant
pirt panel.
Vyrams net akys ant kaktos ioko. Kada tik neueik pas Tit, vis sutiksi toki mergin, apie koki
tokiame ukampyje tik pasvajot gali. Ji visada linksma, mandagi, n kiek nesibaido Tito draug, n
vienam negaili savo dmesio. Su kiekvienu ji moka maloniai panekti, vis randa dl ko smagiai
nusijuokti.
Policininkas Stasys pasipust delnus. Ne, tokios progos jis nepraleis. Apie toki grauol verta
apsisukti. Ar jis ne kavalierius?
Stasys, apsirengs tvarkinga uniforma, lankosi pas Tit, visada pasitemps, visada pasikvpins,
atvirai reikia savo simpatijas Lionei.
Bet Tadas irgi nesnaudia... Jis gyvena ariau, lankosi daniau ir aikiai mato, kad merginai patinka.
Stasys kada ateina, kada ne, o Tadas vis ten.
Kart jis pakviet Lion apsilankyt savo namuose, pasiirt, kaip gyvena kaimo liktarna ir ji
mielai sutiko. Kai jie vienudu, Tadas visai drsus. Ilyddamas vieni j apkabino, o kai ji
nesiprieino, aistringai pabuiavo.
Po tokio buinio tarp j prasidjo audringas romanas. Lion dabar jau kasdien m lankyti Tad
namuose vis ilgiau usibdama.
I karto galvojs Lion merginti, policininkas Stasys tai matydamas nusivyls pasitrauk ir nustojo
lankytis pas Tit.
Jau nebetoli iemos atostog pabaiga, taiau Lion neskuba ivaiuoti. Ji smagiai leidia laik su
tokiu puikiu vyruku.
Titas, matydamas toki artim jos ir Tado draugyst, m nerimauti. Kart, kai autant Lion parjo
namo, Titas j usipuol:
K galvoji, mergele? Juk ne kart sakiau, kad jis veds. Ko pati tikiesi, ko sieki? Jeigu atvaiavai
pavieti, tai praau, bet jeigu galvoji ir toliau taip elgtis, tai tau ia ne vieta. iandien pat susikrauk
daiktus ir dink i ia...
Lion n neatsisveikinusi su Tadu, ivaiavo, o Tadas t audring roman pasisteng kaip galima
greiiau umirti.

14.

Kai Tadas neatvaiavo ir Velykoms, Baltrus pirmas kakaip mslingai praneko.

Ar jums neatrodo, kad su ms ponu mokytoju kakas ne taip? itar jis, kai parvaiav i
banyios po ankstyvj prisiklimo mii visi susdo u stalo pavalgyti, neatvaiavo n Velykoms,
dar pridr ukands.
Gal dar atvaiuos, nieko nera, vylsi Lina.
Ar nereikt tau, marti, paiai nuvaiuot ir pasiirt, kas ten darosi, patar tvas. Per Kaldas
ra, kad susirgo, gal ir dabar kas atsitiko? Jau greitai metai, kai nebuvo namie. Kakas negerai...
Po teisybei net neinau, kaip ten nuvaiuot, sunerimo Lina.
Jis gi tai traukiniu atvaiuoja, primin tvas, galtum ir pati traukiniu...
Jeigu tik inoiau kur... pasimet Lina, kai buvo atvaiavs pernai, tai skundsi, kad baisus
ukampis, o kaip tas ukampis pasivadina, nepasak, o a ir neklausiau, ne tas rpjo. Kalbjom
daugiau apie tai, kaip gyvensime toliau. adjo paimti mane, kai tik udirbs pinig...
Keista, stebjosi Baltrus, net neinom, kur jis gyvena. Ar atsitikt kas, reikt duoti ini,
neinotume n kur...
Visai ne tas buvo galvoje, toliau teisinosi Lina, pagaliau to ir nereikjo. Kai ateis laikas,
atvaiuos ir mane pasiims. Matyt dar neatjo laikas... Kaip ia atrodys, kai imsiu j vejotis po vis
Lietuv?
O laikai? Juk ra laikus? prisimin Baltrus.
Tikrai, nudiugo Lina, tuojau pairsiu... Laikai irgi be atgalinio adreso, atsine rankoje
kelis laikus i kambarlio Lina. Lyg tyia...
Nepanau, kad tyia slpt savo gyvenamj viet ir dar nuo sav... Kam jam to reikia? spliojo
Baltrus. Ar jis koks vagis, ar nusikaltlis... Bet vis tiek turi bti kokia prieastis, dl kurios taip ilgai
neatvaiuoja pas mus...
Prieastis, kuri ino tik jis vienas... susirpino Lina.
Na, dabar jis turi valdik tarnyb, dirba tok atsaking darb. Tik pradjo dirbti... Gal nelabai
sekasi, gal darbe kokie nemalonumai? lyg teisino Baltrus. O gal kit susirado? dar nusijuok jis,
bet Lina susimst.
Negsdink, a ir taip neinau, k ir begalvot.
Ar labai verktum? ir toliau erzino Baltrus.
O kaip tau atrodo?
Labai verkti neturtum. Kuo tau blogai pas mus? Visi mylim, gerbiam, pasitikim. Jei liktum ir toliau
ia gyventum sau taip kaip iki iol.

 Turbt laukiat nesulaukiat, kad greiiau ivaiuoiau. Ir n kiek nesistebiu... kyrjau a jums per t
laik. Svetimas nereikalingas mogus...
N kiek nekyrjai, siterp tvas, mes tik pripratom prie tavs labiausiai, kaip prie savo tikro
vaiko... Bet aiku, ne vis gyvenim tau ia pas mus gyventi. Kart itekjai, turi vyr, ten tavo vieta.
Anksiau ar vliau vis tiek mus paliksi...
Ai, susigraudino Lina, js n nesivaizduojat kaip man nalaitei brangus kiekvienas js
itartas geras odis. Ateis laikas ir susitvarkys ms su Tadu gyvenimas. Kur bebtume, kur
begyventume, visada geru jus prisiminsime ir liksim dkingi u mano glob ir suteikt param,
prijusi pabuiavo tvui rank.
Jis Lin apkabino ir tvikai pabuiavo kakt.
Ko taip graudiai, vaikeli? Nesigraudink taip labai, gr tavo Tadas, niekur jis nesids, o pas mus
gali bti kiek tik bus reikalinga. Ne svetimas tu mums mogus, tu ms nam eiminink. K mes
darytume be tavs? Bijau ir pagalvot, kas bus kai tu mus paliksi... Bet dabar apie tai negalvokim.
Svarbu, kad gyvi ir sveiki sulaukm vent Velyk, o Velykos linksma vent, Kristus prisikl...
Aleliuja, ir tvas dar kart Lin pabuiavo.
Tada pakilo i u stalo Baltrus ir prijo prie Linos.
Tu ne nalait, itar jis kaip galima velniau, turi vyr, tv, brol. Ms vis pareiga tavimi
rpintis, kalbjo Baltrus neslpdamas susijaudinimo. A pats tau priadu savo glob, jei tik
prisireiks.
Baltrus apkabino Lin ir draugikai, brolikai, tvirtai priglaud j prie savo krtins, bet pabuiavo
kartu, visai nepanaiu brolik, buiniu...

15.
Neparvaiavo Tadas n per vasaros atostogas. kaim nusiunt trump laikel su inute : Atostog
neatvaiuosiu. Kai tik baigsis mokslo metai, vaiuosiu dviej mnesi pasitobulinimo kursus Kaune.
Po kurs griu darboviet, kai tik prasids mokslo metai. Tada vl paraysiu.
Po to, kai Tadas neparvaiavo n per vasaros atostogas, kaime ivis nustojo apie j kalbti. Kiekvienas
savaip spliojo, kas gi i tikrj galt bti, nes n vienas netikjo jo pasiaikinimais. Akivaizdus
isisukinjimas ir daugiau nieko.
Tik vienas tvas kai kada susimsto: O gal ir teisyb, kam gi jam meluot? Negali, tai negali...
Atvaiuos, kai gals... O kai dl pinig, tai jo reikalas. Jis udirba, jis juos ir deda, kur jam reikia.
Svarbu, kad i nam nebeprao ir tai gerai. Ar iaip ar taip, jis jau atidalintas, Baltrus vienas ant tos
ems gaspadorius. em liko neidraskyta, ko daugiau reikia? A savo padariau, o jie tesiino... Jei
tik nors, gals gerai gyventi... Mano kaip tvo pareiga atlikta, abu vaikai pastatyti ant koj... O dabar,
kad ir numirti nebaisu.

Tai, kad Tadas neatvaiavo, Lina prim daug abejingiau. Ji lyg prato prie dan nusivylim, tad ir
kart nelabai tikjosi pasirodant Tad. Tikriausiai ir vl neatvaiuos... ji buvo susitaikiusi su ta
mintimi, gal todl nelabai ir krimtosi.
O gal atsirado kitoki mini? Jai vis laik njo i galvos iemetinis Velyk rytas, tie jausmingai
itarti Baltraus odiai ir tas pabuiavimas... K tai galt reikti? Kaip ten bebuv, bet Lin toks
nepaprastas Baltraus elgesys sudrumst.
Iki iol jo palankumas atrod nieko nereikiantis, draugikas, kasdienikas, dabar gi gijo visai kit
prasm. Kiekviena, kad ir visai mayt paslauga, dmesingas vilgsnis, netiktas pasirodymas arti,
prisilietimas kl sumait Linos irdyje.
Baltrus turjo prot pavalgs ar iaip u k nors dkodamas paglostyti Linos peius. Kodl gi dabar
ta paprasta dkingumo iraika, veria j raudonuoti? Juk nieko nevyko, viskas tebra taip kaip buvo,
bet kodl taip jaudina ir kartu baugina Baltraus artumas? Kodl taip norisi j matyti arti?..
Lina jaut, kad j apima panas jausmai, kai draugavo su Tadu... Bet tada ji buvo laisva, galjo
mylti, diaugtis, o dabar ji itekjusi moteris, turi vyr... Privalo elgtis protingai, nepasiduoti
jausmams ir vadovautis altu protu...
Dabar ji kiek manoma alinasi Baltraus, taiau jis, matydamas, kad Lina jo vengia, pats stengiasi prie
jos priartti.
i nakt ms Juodagalv atsived net tris riukus. Ar nenori nueit pairt? sulaik jis ankst
ryt kiem ijusi Lin.
Tikrai? Ar galima?
Taigi ir noriu, kad pamatytum. Tik viena juoda galvel panai motin, o kiti du juodi kaip smala.
Tursim viln veltiniams.
Tai dar negreit, turi uaugti. Kokie grauiai, pritp Lina prie avies ir meiliai paglost
mautlius, sulaiyta vilnele gyvnlius. Kaip kaiukai... Niekada dar nemaiau toki ma, k tik
gimusi, paklusi paglost vien. Net trys, stebjosi kiek inau, tai daniausia po vien veda.
Ir pas mus tik pirmas kartas. Du yra buv, bet, kad atvest tris tai retenyb.
O tvas ar mat?
Nujo miegot. Vis nakt abu budjome, bijojom, kad kas neatsitikt. Avis veislin, brangi. Dar
tavs nebuvo, kai nusipirkom Dotnuvoje. Bijojom, kad nenugait...
Gerai, kad viskas taip baigsi, o jeigu kas blogai, k btumte dar? Ar btumte galj kaip nors
padti?
O kaip gi. Arklys pakinkytas vis nakt istovjo prie prieklio. Jeigu kas, btume kviet
veterinori. Sunkiai ved, bet kaip matai viskas baigsi gerai. Pats tvas padjo, nereikjo n
veterinoriaus.

 Taigi a ir iriu... Arklys taip anksti pakinkytas, kain kur galvoja vaiuot?
Einu ikinkysiu, neprireik. iandien su juo nieko nedirbsime. Nuvesiu ganykl tegu pailsi... Ar jau
eini? pam Lin u rankos Baltrus, kai i pasuko prie dur.
Dar peius nekurtas, taip anksti sutikau tave kieme... Metas kaisti pusryt.
Sakyk, k tokio padariau, kad bgi nuo mans? nepaleisdamas jos rankos tiesiai paklaus Baltrus.
Sakau, kad reikia kurti pei... Niekur a nebgu...
Ne aklas, matau, tvirtino jis, va ir dabar... Ko taip skubi, ko bijai?
Ko man bijoti? Buvo laikas, kada tikrai bijojau... Ir tavs, ir tvo... Bet dabar, kai prajo tiek laiko,
prie vis jau seniai pripratau.
Kada tai buvo?
Kai atvaiavau gyventi. Tvukas pasirod toks piktas, bijojau, kad a jam netiksiu...
O koks a tau pasirodiau?
Stebjausi, kad visai nepanaus Tad, nors ir brolis.
O a, kai tik pamaiau tave, ikart supavydjau Tadui. Kokios graios mergaits gyvena mieste...
Pas mus toki nra.
Negi neturi kokios isirinks? Netikiu, band juokauti Lina.
Kai tik tave pamaiau, n viena man nebemiela. Turbt dar negreit sutiksiu toki, kuri man patikt
taip kaip tu...
Niekus neki, neikent nenusiypsojusi Lina ir pamgino itraukti rank, kai sutiksi savj,
atrodys, kad geresn ir graesn u visas. Skubti, inoma, nra ko... Kiek gi tau met?
Dvideimt ei, atsak Baltrus, nepaleisdamas rankos, bt lyg ir metas, bet a palauksiu... Kol tu
dar ia pas mus, man ir taip gerai... Utenka ir to, kad kasdien tave galiu matyti...
Ir kas tau i to? nusijuok Lina.
Negaliu atsakyt... Malonu ir gana, o ypa dabar, kai tu taip arti, Baltrus staiga prisitrauk j artyn,
apkabino ir norjo pabuiuot, bet Linai pavyko itraukti rank ir isilaisvinti i jo glbio.
Kai tik pasijuto laisva, ji nedelsiant spruko laukan. Jau kieme Lin pasivijo Baltraus odiai:
Dabar jau suprantu, kodl tu mans vengi... Bijai, kad nepabuiuoiau...

16.
Per tuos kelis metus, kai Tadas mokytojauja miestelyje, pokeris taip sigaljo tarp inteligent, kad
jau nebeutenka etadieni bei sekmadieni vakar. Dabar jau vyrai renkasi ir viduryje savaits.
Visai nesvarbu, kad pats eimininkas Titas ne visada bna namuose... Pas pieninink raktai ir visi,
susirink jo but, gali loti ir be jo. Titui danai tenka ivykti pas ligonius, kur visada utrunka. Negi
gali laukti, kol jis sugr?
Padanjo ir igrim. Jau nebeutenka vieno butelio per vakar... Igeria ir du, ir tris, jeigu prasdi
iki ryto. Nors rko i visos kompanijos tik du, policininkas ir pienininkas, bet kambarys per nakt
prirkytas, nuo grind iki lub pilnas dm ir niekas n negalvoja jo ivdinti. Kaip atidarysi duris ar
langus, kai lauke toks altis? Na, o vasar atidaryt nesinori, kad kas nepamatyt loj i gatvs...
Tadas, i karto siningai dirbs, visai apleido savo darb. Jeigu isdi prie pokerio iki ryto
etadien, tai dar nieko. Sekmadien, per dien isimiegojs, ryte bna valesnis, o jeigu viduryje
savaits, tai klas pas vaikus ateina visai nemiegojs, raudonom akim, pabrinkusiu veidu.
Kai dar turi kiek jg, veda pamokas, bedirbdamas su vaikais isipagirioja ir pagaliau visai pavalja.
Bet, kai trksta jg net lieuviui apversti, tada patiki pamokas kuriam nors ketvirtos klass mokiniui,
o pats grta savo kambar ir lov.
Kambarys niekad nevalomas, priiuklintas, apleistas, panaus landyn. Ant stalo, kdi, etaers su
knygomis storas dulki sluoksnis. Prie lovos ant stalelio stovi prirkusiu stiklu ibalin lempa,
patalyn neaiku kada keista, ant grind mtosi nudeg vakigaliai, tuios degtuk duts.
Lova, stalas, kds tai mokyklos inventorius. Patalyn Tadas atsive dar pirmais metais
atvaiuodamas dirbti. Jei ne tie baldeliai, Tadas turbt gult ant grind... Pats per tuos metus nieko
nenusipirko, nieko nesigijo...
Sargas ateina tik ikrenti krosnies, kambar varinti ne jo darbas, bet kartais, belaukdamas kol
isikrens krosnis ir bus galima ustumti jukas, neikents paluoja grindis ir sudegina iukles. Bet
dulkes nuvalyti niekada ir nemgino. Ir kam? Vis tiek u keli dien bus tas pats.
Taip gyvendamas Tadas vos suduria gal su galu, nors gauna palyginti nema atlyginim. Kai
prasiloia, kit kart tenka pabti ir nevalgiusiam... Kelet kart taip pabadavs, sigudrino. Kai tik
gauna alg, pirmiausia i anksto susimoka eimininkei u gaminam maist, o su likusiais veriasi
kaip imano. Usimokjs i anksto, jis nors ramus, kad bus pavalgs... Kadaise Tito prirodyta
eiminink ir dabar Tad aptarnauja.
Jau greitai trys metai, kai Tadas n aki neparodo kaime. Nei pats parvaiuoja, nei laikus rao. Kai
mir tvas, jis net nebuvo laidotuvse. Neturdami adreso, namikiai net negaljo jam praneti apie
tvo mirt.
Miestelyje jau seniai visi neka, kad naujas mokytojas kortuoja ir girtuokliauja. Nepatenkinti mokini
tvai pasiskund valdiai, buvo suauktas susirinkimas, o Tadas buvo ikviestas pasiaikinti.
Tadas nrsi i kailio, kad save apgint. Kai k prisipaino, atsipra, kai k neig: jei ir buvo kas, tai

tik laikinas paslydimas, dl to jis labai apgailestauja, jis pasirengs itaisyti padarytas klaidas, padarys
rimtas ivadas, kad daugiau tai nepasikartot...
Po to dar kur laik Tadas dirbo. Jis i tikrj band suimti save rankas, bet jam nesisek. Ilgai
nesilanks, jis vl pasirod pas Tit ir viskas prasidjo i naujo...
Mokini tvai, matydami, kad reikalai nesitaiso, susirinko dar kart. Pasitar sura skund vietimo
skyriui ir netrukus pasirod mokykl inspektorius. N mnuo neprajo po inspektoriaus
apsilankymo, kai Tadas ilk i darbo.
K dabar daryt? Be nam, be pinig, be darbo... Kur dabar dingti?
kaim... Ten Lina, ten tvas, brolis, neleis jam badu numirt...

17.
Kaime jau seniai Tado niekas nebelaukia. Lina, susitaikiusi su ta mintim, kad Tadas jau niekada pas j
nebegr, nebebga nuo Baltraus buini... O simyljs Baltrus daro visk, kad jai bt lengviau ir
geriau ia gyventi.
Jis pasamd dar vien mergin, kad padt Linai prie sunkesni darb. inoma, atliekamu laiku ji
dirbs ir laukuose, utai jai nereiks nei karvi melti, nei kiauli erti, ravti dar, skalbti lugt,
kepti duon. Ji tik prie peiaus ir tik tiek, kad gamina valg. O puodus su bulvm dl kiauli sukelia
pei ir itraukia i peiaus arba jis pats, arba tarnait.
Prie tvo, aiku, Baltrus to daryt negalt, nepridera, nors ir ttuis nespaud Linos prie darb. Dabar
Baltrus pats ia eimininkas ir gali elgtis kaip panordamas.
kis stiprus, tvarkytis Baltrui sekasi, kltyje pilni aruodai grd, svirne kabo kelios paltys dar
pernyki laini, kabo kumpiai, deros, o Kaldoms pasidarys ir vieios msos. Bet Kaldos dar
toli, dabar dar tik vasara ir pats laikas pasirpinti, kad ventinis stalas bt nukrautas grybmis...
Tadas kaime pasirod liepos pradioje ir visi pagalvojo, kad atvaiavo praleisti atostog, bet kai
viskas paaikjo, kad jis nebedirba, Baltrus tiesiai viesiai pasak:
Jeigu norsi ia gyventi, tursi dirbti. Pas mus visi dirba, niekas nevalgo veltui duonos.
Neinau kaip bus, muistsi Tadas, a jau seniai nebedirbau toki darb. Atpratau. irsiu, gal
pavyks gauti valdik darb.
Kai norsi valgyti, priprasi... piktai itar Baltrus, juk jau turjai valdik darb, ko nedirbai? Ar
manai, kad gali gauti tok darb, kur nereikia dirbti?
iaip ar taip, ems kio darbai ne man. Per sunku.
Jei nenori dirbti, ko i vis ia atvaiavai?

 Kodl negaliu atvaiuoti? Ar ia man ne namai? Ar ne tvik? Brolis, mona, visi artimi man
mons. Artimesni nieko neturiu. Kodl nepranet, kad tvas mir? dar papriekaitavo Tadas.
Biau atvaiavs nors laidotuves. Tokiais atvejais atleidia kelioms dienoms nuo darbo.
Neinojom n kaip tau praneti, siterp Lina, turbt tyia slpei savo adres, kad
nenuvaiuoiau pasiirt, kaip gyveni?
Nieko panaaus. Tai kvailas nesusipratimas ir tiek... Beje dabar jau nebeturi reikms. Kam tas
adresas, jeigu jau a pats ia gyvas ir sveikas, dar band juokauti Tadas, bet niekas nesijuok.
Tau ia ne namai. Tu i t nam seniai jau atsimei visk, kas tau priklaus. Net su kaupu... pakl
bals Baltrus. Dabar ia viskas mano... Ir namai, ir em... A ia eimininkas, tad jei negalvoji
dirbti ia negyvensi. Pasiiekok, gal rasi kur geriau, nepavydiu. Bet i mans daugiau nieko
nesitikk.
N nemanau bt tavo bernu, atr Tadas, o namai ne tavo vieno. A ia gimiau ir uaugau.
Namas seneli, proseneli statytas. Visi ia gyveno, visiems uteko vietos. Atsiras ir man. A irgi t
pai tv vaikas.
O kas t nam priiri, tvarko, remontuoja? vis labiau nirta Baltrus. Pernai udengiau nauj
stog, ipuvusius lang rmus pakeiiau naujais, pakeistos pirkios ir priemens durys. Ar bent
sivaizduoji, kiek visa tai kainuoja? Ar davei nors cent? Priprats ant visko gatavo... Tiek met aki
neparodei, galjai ir dabar neatvaiuot... Apsijom be tavs iki iol, apsieisim ir toliau... Tu ia
nereikalingas.
Atvaiavau ne pas tave, o pas mon. Nelabai man rpi, reikalingas a tau ar ne.
A jau seniai tau nebe mona, taip ir inok, neikent Lina, koks tu vyras, kad tiek met
nesirodei, kakur basteisi, niekuo man nepadjai, nepasiteiravai, kaip gyvenu, kaip sveika, o gal ivis
gyvos nebra... Atvaiavai prarads darb, garb ir dar drsti tyiotis... Neturi tu n trupuio sins,
tai kas...
A, pavyzdiui, vis laik inojau, kur tu, kam dar man rpintis? tuos Linos priekaitus tik
nusiaip Tadas, bandydamas visk paversti juokais, bet Baltrus visai pasiuto.
U tavo tokius odius trenkti snuk per maa, pakilo nuo suolo jis. Kur tu buvai, kur gyvenai,
kad taip numogjai? itiek met djom pinigus, nuo savs ksn atitraukdami, daug ko atsisakydami,
darm ilaidas, norjom, kad btum viesus mogus... O kas i tavs iandien? Tvukas antr kart
numirt tave tok pamats...
Kiekvienas gyvenam savo gyvenim. A gi tuos metus i savo gyvenau, tavs nieko nepraiau. Ko
dar nori?
To dar betrko, kad ir dabar tave eriau? Kad nematyiau lino aukto ant stalo, atsisuko
Baltrus Lin, velniop tok svei!
Ar jau taip nusigyvenai, kad savo tikram broliui aukto sriubos gaili? Ir toliau aipsi Tadas.
Veriau uniui atiduosiu...

 O kas dl t moksl, tai pats inai, kaip a nenorjau... Tvas per jg ivar, ibruko i nam, kad
tau em likt...
Kitas tavo vietoje bt dkingas, o tu kaip atsimoki? iaip ar taip tavo dalis mokslams ijo, tau ia
niekas nebepriklauso... O jeigu bdamas mokintas nemoki gyventi, tai tavo reikalas. Niekur
neparayta, kad turiu tave ilaikyti iki gyvos galvos.
Kai eimyna valg pietus, Tadas njo prie stalo, bet niekas jo n nekviet. Vakare Lina jam paklojo
lov stancijoje, o pati usirakino kltyje.

18.
Kai namuose viskas nutilo, Tadas pakilo i lovos ir atjo prie klties dur. Negaldamas j atidaryti,
m tyliai maldauti.
Lina, Linute sileisk, mums abiems reikia nuo irdies pasinekti. Tik tu viena gali mane suprasti ir
man atleisti. A inau, tu pyksti ir yra u k... Bet a silpnas, vargas mogus, a sulugdytas... Man
reikia, kad kas nors mane palaikyt, pagelbt, padt... Kitaip a uvs... Prisipastu, a kaltas,
pasukau ne tuo keliu... Visko netekau per savo lengvabdikum, nereikjo man susidti su tokiais
draugais... A dar jaunas mogus, a dar atsitiesiu... Tik man reikia tavo meils, tavo nuoirdumo... Be
tavs a visai prasiu.... Iklausyk, atleis, pasigailk... A vienas per silpnas kovoti su savimi, man
galas... Jeigu niekas nepads, a prauvs...sileisk, neatstumk, a gi tavo Tadas, prisimink, kaip
graiai mes vienas kit myljome... Vardan ms meils tu negali mans atstumti... Atsimeni, kai prie
altoriaus prisiekme vienas kito neapleisti, nei varge, nei diaugsme... A patekau bd, man
nelaim... Tu mano vienintelis isigelbjimas...
Girdjo Lina ar ne, bet dur neatidar ir Tadas, dar kiek pasibrais, gro stancij.
Ryte Tadas atsikl anksti, dar prie pusryt ir, niekam nematant, dingo i vienkiemio. Nebuvo Tado
por savaii, bet niekas jo ir nepasigedo, tik Lina su Baltrum retkariais pasinekdavo.
K darysi, kai vl jis pasirodys?
O k? Su juo trumpa kalba. Slygas ino: dirbsi gyvensi, nedirbsi keliauk ten, i kur atkeliavai.
U dyk a jo nelaikysiu. Nereikalingas man toks stalaunykas, nekeit savo nusistatymo Baltrus.
Tai pasirodydamas, tai dingdamas, Tadas taip vaidenosi iki rudens.
Per bulviakas, vien vl vakar, jau sutemus, Tadas vl atjo vienkiem. Nenordamas, kad bt
kieno pastebtas jog girtas, nors ir litiniuodamas, bet tyliai atjo iki stancijos dur ir, n
nenusirengs drabui, krito lov.
Pabudo Tadas ryte, kai saul jau buvo auktai. Aiki ir rausva ji pro stancijos langus ant stalo, lovos
ir grind klojo viesius takus, kurie kryiavosi prie dur ir dingo u slenksi.

Pasirs ir apsivals pkus nuo sugulto varko bei kelni, atjo prie lango.
Viduryje kiemo graiu arkliu pakinkyta stovjo nedidel, daili brikut, o netrukus pasirod Baltrus,
apsirengs ieiginiais drabuiais: kostiumas tamsiai pilkas, kelns ant kanto, balti markiniai,
mlynas lipsas, juodi pusbaiai, nuveisti iki blizgjimo.
Tadas su pavydu nuvelg brol. Batrus vieiai nusiskuts, tvarkingai apsirengs, auktas, tiesus,
graus, aikiai savimi patenkintas, pasitikintis tikras vyras, etok vienkiemio gaspadorius.
Matyt turi koki nors reikal valsiuje. Jeigu vaiuot iaip sau krautuv ar miestel, nesivilkt
ieiginiais, pagalvojo Tadas.
U minutls pasirod ir Lina.
Jie vienu du kieme, eimyna laukuose, o Lina turbt atjo jo ilydti. Jie suneko.
Tadui darosi domu.
Lina maloniai nusiypsojo ir kak djo Baltaus varko kien. Turbt nosin. Ji ir Tadui taip
danai patarnaudavo, kai jis pats pamirdavo pasiimti. Jam jau ieinant pamokas, prisivydavo prie
dur ir ddavo nosin gimnazistiko varkelio kien.
Baltrus velniai paglost jos peius ir apkabino.
Tadui pasidar karta.
Baltrus ilgai buiavo Lin, po to oks brikut, sdosi ant sdyns, pam rankas vadeles ir
ivaiavo i kiemo. Kiek pavaiavs Baltrus atsisuko, jie dar pamojo vienas kitam ir jis suplak
vadelmis arkliui per onus.
Lina, ileidusi Baltr, ukl vartus ir atjo pirki. ia ji netiktai ivydo jos belaukiant Tad ir
baisiausiai isigando.
Tai tai, kodl a jums nereikalingas! Paleistuve, tu! trenk kumiu veid Linai.
I nosies pasipyl kraujas. Vos spjo nosine udengti burn, kai sek antras, treias dar stipresni
smgiai.
Tai tai dl ko tu man nebe mona! auk jis trypdamas kojomis. Nra mans, geras bus ir
Baltrus... Gyvat!
Lina pamgino ibgti laukan, bet prie dur Tadas jai pastojo keli ir, stvrs j u plauk, parblok
ant ems.
Umuiu kal! Nedovanosiu! Gyva tu i ia neieisi, taip ir inok! Ar taip ar taip man nra
gyvenimo... Nebe pirmas kartas, kai tu mane iduodi... Kai tik nra mans, geras ir msininkas, dabar
Baltrus... O verkdama tikinai, kad myli mane... Patikjau... Susigadinau sau gyvenim... Kad ne tu,
biau baigs auktj moksl, nereikt po banytkaimius maltis su snargltais avigalviais... Tu kalta,
kad a iandien tokioje padtyje... Nebt buv seminarijos, nebt buv to ukampio, nebt buv nei

pokerio.
Isirks Tadas spyr koja guliniai Linai, neirdamas kur. Spyr kart, kit, trei...
Kai jis nusisuko trumpam, kad paimt prie peiaus kampe stovint arstekl, Lina, sukaupusi visas
jgas, staiga pakilo, spruko pro duris laukan, perbgo kiem ir lk klt. Visa kruvina, sutarytais
plaukais, skaudania galva ir nugara, vos tik spjusi urakinti duris, susmuko ant grind.
I trobos su arstekliu rankoje atlk Tadas. Jei jis Lin bt prisivijs, gal ir tikrai bt umus.
Taip buvo ts... Kai jos pagauti nepavyko, Tadas dar labiau dko. Patranks arstekliu klties
duris, jis atlk atgal pirki, apsivalg po vid ir, staiga kak sugalvojs, su tuo paiu arstekliu
m kasti i peiaus emn bebaigianius gesti isikrenusius nuodgulius. Sausos berins malkos
sujudintos ir patekusios ant medini grind, i naujo usiliepsnojo.
Tadas kaip apsstas trauk nuo sien sukabintus drabuius, nuo lovos antklodes su paklodmis ir met
viduryje pirkios degant lau, kad neugest. Pagaliau usprings dmais, dusdamas ilk laukan,
palikdamas atlapas duris.
Gavs vjo, lauas dar labiau sideg. Patalpa kaip mat prisipild dm, liepsnos lieuviai beveik
siek lubas. Usideg ariau stovjusio stalo kojos, paskui visas stalas, suolai, sienos ir lang rmai...
Dar kur laik pastovjs ir i tolo pasiirjs, kaip pro langus ir duris veriasi liepsna su dmais,
jis tekinas pasileido kitoje upelio pusje augant mikel. Pasislps u medi, jis ilgai stovjo ir
irjo, kaip mons su kibirais bga gaisro pus.
Nra vietos man, nebus n jums, patenkintas pagaliau nurimo. Nemaai praeis laiko, kol
susilipdysit kit tok meils lizdel... dar pasiaip ir be tako, minktomis samanomis nubrido gilyn
mik.

19.
Vienkiemiuose beveik nebuvo moni, visi laukuose kas bulves. Gal ir gerai, kad taip viskas
susidjo...
mons labai greitai pastebjo gaisr ir, met visus darbus, atskubjo pagalb.
Buvo dar viena laiminga aplinkyb, nebuvo n maiausio vjelio. Namas trakdamas deg ramiai
tarsi milinikas lauas, o kibirktys neskrido toli, o byrjo ia pat ant ems.
mons ne vanden i upelio ir tvenkinio, pyl j ant klties, svirno, tvart sien, ant t pastat, kurie
buvo ariau gaisro idinio, kad nuo kario jie neimt degti, nes namo igelbti jau nebebuvo galima.
Gaisravietje tykojo dar vienas pavojus. Baig degti stogas ir tpdamas jis par alis begal
kibirki. Kai ir nuo j buvo apsisaugota, visi lengviau atsiduso.
Kitiems pastatams, atrodo, jau niekas nebegrs, taiau kaimynai vis ne ir ne vanden.

Iki pavakario namas sudeg iki pamat, bet vyrai budjo ir per nakt. Kad ir ne taip skubdami, bet vis
dar ne vanden, pyl ant raudonuojani arij ir kai jos ugeso, sdosi ant prieklio pailsti.
Visi stebjosi, kad nra eiminink. Gaisr gesino tik samdiniai, atbg i lauko, o eiminink
nesimat...
eimyna inojo, kad ankst ryt eimininkas turjo kakur tai ivaiuoti, bet kur eiminink, niekas
negaljo pasakyti.
Grdamas Baltrus dar nuo viekelio uuod dm ir svilsi kvap, o privaiavs ariau, pamat
kraup vaizd. I namo palikusi tik pelen krva ir aprks pilkas kaminas. Baltrus susim u
galvos.
Tado darbas, kaip aibas persmelk mintis, o kur Lina?.. Ar nepadar jis k nors blogo jai?.. Juk
ji viena buvo likusi vienkiemyje...
Vyrai, susirink prie Baltraus, apgailestavo dl to kas vyko, ujaut, pasakojo, kaip pamat gaisr,
kaip gesino, kaip gelbjo kitus trobesius...
Baltrus visiems dkodamas vis valgsi po kiem. Kur ji? Kodl neateina? Kodl mans nesutinka?..
Kas atsitiko? nerimavo Baltrus.
Ar kas nematte eimininks? neikents paklaus vyr, kai Lina vis nesirod.
Taigi ir mes stebjoms, kodl nieko nra i sav, atsak jam, tave irgi tik dabar pamatme.
Ir iki iol nebuvo?
Keista, bet iki iol nesimat, patvirtino ir bernas, vesdamas nukinkyt arkl tvart.
Gal isigando labai, gal susirgo, maa kas, spliojo moterikut kaimyn.
Niekus neki, supeik jos vyras, isigs ant tiek, kad susirgt... O visi mes ar maai isigandom?
Nuo igsio dar niekas nenumir...
Staiga vis akys nukrypo klt...

20.
Atsidar durys ir prieklt ijo Lina. Jos pasirodymas visus apstulbino.
Ant veido, kaklo ir drabui kraujo dms, paakiai juodi, plaukai sutaryti, isidraik, ant pei ir
krtins sumuimo yms, ant kaktos kiauinio didumo gumbas.
Nepanai mog Lina vos laiksi ant koj. sikibusi kertin prieklio stulp ir pamaiusi, kad
vietoje namo tik krva degsi, ji vos itar Tadas ir vl susmuko.

Baltrus pribgs j apkabino ir, pakls nuo ems, band sodinti, bet Lina buvo leisgyv. ia
susiprato tarnait. Pastvrusi pirm pasitaikius kibir, ji nubgo upel ir atsine vandens. Susiradusi
kltyje puodel, pasm i kibiro vandens ir band sugirdyti j Linai. Kai ji, sukandusi dantis
neprasiiojo, vanden supyl ant veido. Paskui dar vien ir kit pudel sm ir pyl, kol pagaliau Lina
atmerk akis...
Ji ilgokai guljo atmerktomis akimis, padjusi galv Baltrui ant keli, kol pagaliau paband atsissti,
o atsisdusi pati papra gerti. Gurkteljusi vandens ji iek tiek atsigavo, bet tuojau pat apsipyl
aaromis.
Per mane ta nelaim, verkdama kartojo ji, galjo taip ir neatsitikti...
mons susivalg ir, pasijut nepatogiai, m skirstytis.
Prie ieidamas artimiausias kaimynas Kerys dar atjo prie Baltraus.
Tai a jau einu, namuose darbai laukia. ia pat vakaras, pargins karves, o ir kiaules pats metas erti.
Jeigu ko reiks, sakyk, padsim. Neduok, Dieve, niekam tokios nelaims... padav jis rank Baltrui.
Ai, padkojo Baltrus, js ir taip daug man padjot. Kad ne js, viskas galjo suplekti. Ai
u visk, vis gyvenim bsiu dkingas.
Gelbjom tavo, gelbjom kartu ir savo... Negesinamas gaisras galjo iplisti ir po ms
vienkiemius, dabar tik tau vienam nuostol padar.
K bepadarysi, stengsi tvirtai laikytis Baltrus, liko dar kiniai pastatai, tvartas su gyvuliais,
javai ant lauko... Kaip nors isiversiu. O jums dar kart dkui i visos irdies.
Kadangi nebuvo kur padaryt kiaulms dalo, tai tarnait priskyn buroklapi i daro, o kai pamel
karves, tai vis pien supyl lovius. Pasiliko tik sau vakarienei. Laim dar, kad tik neseniai buvo
kepta duona ir keturi didiuliai kepalai guljo ant lentynos svirne.
Per dien nevalg ir tiek prilekioj gesinant gaisr, samdiniai godiai valg pien su duona, o
pavalg nujo miegoti ant ieno.
Nevalg tik Baltrus su Lina. Po tokios baisios dienos, po tiek pergyvenim, n vienam valgyti
nesinorjo. Baltrui tiesiog plyo galva, bet jis tvardsi ir, neisiduodamas kokia skaudi ta nelaim,
ramino verkiani Lin.
Tu nebeverk, nusiramink, nieko ia baisaus... Gerai kad uteko tik namo, galjo visk ugnis
nusineti.
Bet kur reiks gyventi? rpinosi Lina.
Na, pagyvensim kltyje... Kol uals... Vis tiek stogas vir galvos, neulis lietus, kiek pajgdamas
linksmiau nekjo Baltrus, o rytoj tuoj pat sumrysiu virykl lauke, kad bt kur isivirti valgyti ir
bulvi kiaulms. Isemsim ir ivalysim ulin. Maiau, gerokai utertas pelenais ir nuodguliais... Bet
sudeg tik svirtis, vienas vainikas, o iaip visas rentinys sveikas. Bus galima naudotis. O kai tursim
ia pat vanden, neprasim. Svarbu, kad tik tu greiiau atsigautum... A i kart pagalvojau, kad Tadas

galjo ir tau k nors blogo padaryti. Pasirodo neapsirikau...

Man jau geriau, jau valiau kalbjo Lina, gal dl to, kad nebereikia nieko bijoti.
Kaip viskas buvo, kad tu iki iol ibuvai kltyje? stebjosi Baltrus, kodl neijai anksiau? Negi
nematei ir negirdjai, kad namas dega? Tiek triukmo buvo kieme...
I karto atsipeikjau ant grind prie dur. Tada dar buvo tylu, ramu... Kai iaip taip lipau lov, vl
viskas utemo. Ir taip tarpais kai k igirsdama, tarpais nieko negirddama iguljau, kol pasidar
viesiau akyse. Neinau, kiek tai tssi... I karto nieko nesupratau, nieko neprisiminiau, paskui po
truput pradjau prisiminti kas ir kaip, bet bijojau ieiti, kad vl nepakliiau Tadui rankas. Tik tada,
kai igirdau tavo bals, ryausi ieiti.
Gal reikia parsivet daktar? staiga susirpino Baltrus, tie utemimai, tie apalpimai ne i gero...
Toks guzas ant kaktos, kad nebt kas trk galvoje.
Ne, ne, grietai pasiprieino Lina, nereikia, man jau ymiai geriau. Duos Dievas ir taip praeis.
O su kuo tave mu? Ar turjo k nors rankose?
Kai pargriov, spard kojomis, tamp u plauk... Jeigu nebiau itrkusi, tikrai bt umus. O
gal bt buv net geriau? Gal tada nebt sudegins namo...
K ia neki? pasipiktino Baltrus, K reikia namas? Diaugtis reikia, kad gyva likai. Jeigu su
tavim kas nors bt atsitik, a neitveriau... Kad tik iem kaip nors itempt, o pavasar, kai tik ieis
paalas, imsims statyb. Banke pinigai, mikas savo... Pastatysim nam geresn, negu buvo. Dkui
Dievui ir geriems monms, kad nedav sudegt visai sodybai.
Negi taip paprasta pastatyt nam? stebjosi Lina.
Ne tokius mrus pastato, o k reikia pastatyti vieno aukto kininko trob kaime? Nieko nra
paprasiau... Bet pinigo, aiku, ieis nemaai.
O dabar bt gerai iek tiek apsitvarkyti, sujudo Lina, reikt ir nusipraust, pasikeist drabuius.
Kltyje mano ieiginiai...
inoma, a atneiu vandens i upelio, pakilo Baltrus.
Reikia susiukuot, a turbt labai baisiai atrodau?
Tu man visada grai, nusiypsojo Baltrus.
Betgi su kuo susiukuot, staiga susigrieb Lina, juk mano ukos buvo pirkioje. Viskas sudeg...
tai tau ir ukos, ims i maosios varko kienls dailias, maas ukeles, Baltrus padav
Linai. A gi su ieiginiais, o ieiginio varko kienlje visada ukos... Ar a ne kavalierius?
nusijuok Baltrus.

21.
Po gaisro samdyta eimyna vienkiemyje pragyveno tik iki ali. Kai tik pasidar alta miegoti ant
ieno, visi isilakst savo namus. Bet ne bda. Svarbu, kad visi darbai padaryti, viskas po stogu ir
liko tik klimas. ia vl daug padjo kaimynai. Kuliamj uleido pasistatyti Baltrui pirmam, kad
susidorot anksiau, kol gras orai. Patys kaimynai ir talkino, o kai ikrito sniegas ir prasidjo rimti
aliai, Kerys prim Baltr pas save iemoti. Lina gavo prieglobst kitame tolimesniame
vienkiemyje.
Baltrus keliasi anksiau u visus ir i kamaraits, kur jam paklota gulti, ieina tyliai, kad
nepriadint eiminink. Nujs savo sodyb, jis pirmiausia ukuria paties sumryt krosnel
kltyje, suildo vanden ir eina melti karvi bei erti kiauli. Lina, atjusi iek tiek vliau, taiso
pusryt.
Per dien, pasiildydami prie krosnels, jie dirba visus darbus, o po vakariens nakiai vl ieina
kiekvienas savo nakvyn.
Kai susitais rogi kelias, Baltrus, pasisamds kelet vyr i miestelio, vaiuodavo mik kirsti
medi statybai, o parsives rastus, djo juos diovinti.
Visada anksiau atsikls, jis dar spdavo apeiti gyvulius, kad Linai nereikt melti karvi ir kilnoti
sunki kibir su kiauli dalu.
Lina avjosi Baltraus jga, itverme ir darbtumu. Po tokios nelaims, kai neliko net stogo vir
galvos, jis nenuleido rank, nepalo, o tvark visk apgalvotai ir kantriai. Tokio sunkaus ir
atkaklaus darbo dka, kad ir labai pamau gyvenimas m grti savo ves. Matydama, kaip jis
nepasiduoda neviliai, ji ir pati stengiasi kaip galdama padti. Baltrui ivaiavus mik, ji susiuva,
sulopo gautus i kaimyn senus drabuius, kad jis turt kuo vilkti. Dar suado pirtines, iskalbia ir
idiovina prie krosnels autus, kad bt sausi, kai kit ryt reiks autis batus.
Susives rstus, Baltrus lengviau atsikvp. Nors ir dabar darb netrksta sodyboje, bet po namus
darbai vis tiek ne tokie sunks kaip mike.
Pamau atjo pavasaris. Apskaiiavs, kad tiek kiek turi grd pilnai uteks iems metams sau ir
sklai, Baltrus nusprend i vasar ems nedirbti. Vienas vis tiek nepajgs, o eimynos samdyt
neieina: nra kur samdini nei guldyti, nei kuo aprengti, nei kuo apauti.
Parinks graesn viet ariau nam, suar ir paruo darams. Taip pat skyr nema gabal
bulvms, o kiti visi hektarai gaus metus pailsti. Ne visa em dirvonuos. Ml, ives laukus,
suars kiek pajgs, o paskui jau prie statyb. Nemaai ir ten visoki darb laukia.
Atilus emei, buvo padti pamatai, o ant j atsigul pirmieji idiovint sienoj vainikai. Baltrus su
vyrais skuto rstus, bet, kai skubiai prireik saman tarpams tarp rast ukamyti, visk mets, jis
pasikink arkl ir ivaiavo mik.
Pavaiavs kiek tankm, aptiko nema aiktel, tirtai prilusi veli pilk saman. Paliks arkl
kiek toliau ant keliuko, m rauti minktas, sausas, velnias, kaip ilta vilna samanas ir krauti
patiest rezgin.

Staiga i gretim krmokni pakilo pabaidytas pauki brys ir sutp ant artimesni medi ak.
Toks pauki buriavimasis Baltrui pasirod keistas. Baigs prirauti piln rezgin saman, nune,
ikrat jas veim, grs vl paties rezgin ant ems ir tik tada nujo ariau prie krm.
I karto nieko nepastebjo, bet praskleids akas, pamat po egle gulint mog, kaip Baltrui
pasirod, be jokio gyvybs enklo. Baltrus krpteljo ir atoko. Norjo jau eiti alin, bet susilaik.
Pagalvojo, gal mogus gyvas, gal tik iaip nugriuvs, gal atsitiko kokia nelaim, gal reikia
pagalbos... veiks ne tiek baim, kiek nemalon jausm, jis prijo dar ariau.
Dabar jis aikiai pamat, kad mogus guli su virvs kilpa ant kaklo. Kitas galas buvo pritvirtintas prie
sausos egls akos. Matyt aka, neatlaikiusi svorio, lo ir krisdama udeng nelaimlio veid.
Prijs ariau, Baltrus nublok ak.
Tadas?! susigrieb u galvos jis. Per nugar iki pat pad nusmelk atrus iurpulys. Negi tikrai
Tadas? negaljo patikti savo akimis. Igstis ir gailestis plsteljo Baltraus ird ir jis suklupo.
Baltrus ilgai tyljo klpdamas ir visas gyvenimas nuo pat vaikysts prabgo pro jo akis.
Kodl taip padarei, brolau? lyg gyv kreipsi jis Tad. Ar tau vietos buvo per maai tame
pasaulyje? Ko trko? Jaunas, sveikas, mokintas galjai gyventi ir gyventi, o pasirinkai mirt... Kas
atsitiko, kad ryaisi tokiam ingsniui? Negi tau buvo sunkiau gyventi u kitus? O a ar maai vargau?
Per vis ilg, alt iem be savo kampo, be ilto guolio, be tinkamo drabuio. Atrod, kad
nebeitversiu, bet visk veikiau, sulaukiau pavasario ir prasidjo kitas gyvenimas. Reikjo sulaukti ir
tau savo pavasario... Bet dabar jau nieko nepakeisi... Turbt man likimo skirta vis gyvenim tavimi
rpintis...
Baltrus, pagulds Tad veim ant saman, taip ir parvaiavo namo.
Pamaiusi ratuose gulint mog, Lina labai isigando. Kai Baltrus jai visk papasakojo, ji
susigraudino, bet prisiminus, kaip Tadas spard j kojomis ir vijosi per kiem su arstekliu rankoje,
paskui sudegino nam, giliai atsiduso ir nusiluost aaras:
Amin jam atils... Turbt sin ugrau, jeigu dar nors kiek jos turjo...
Iki rudens vietoj seno sudeginto namo ikilo naujas, o naujame name prasidjo ir naujas gyvenimas...

2012 m.

Pakaruoklis

1.
Kai gim pirma mergyt, Ventys labai nusivyl. Taip tikjosi berniuko, o ia e tau.
Prie mones, aiku, stengsi nepasirodyti, kad taip labai pergyvena. Traukiamas per dant kaimyn,
tik juokavo kartu su jais.
Dar ne paskutinis vaikas, bus ir daugiau. Dabar jau bsiu pasimoks, atsikalbinjo Ventys, bet
namuose i karto parod savo nepasitenkinim.
Prie lopio njo n artyn, vaikiojo piktas, paniurs, lyg em bt pardavs. Grie dant ant
samdini, puldinjo ant monos, reikalavo, kad neleist vaikui verkti.
Igirsiu rkiant, kaip mat atsidursi lauke su vaiku, grasino Ventys, bet mergyt kad ir pamaitinta,
kad ir pervystyta, kad ir supama bliov ir dar tokiu stipriu balsu, kad motina jo i proto, negaldama
jos numaldyti.
Laukan Ventys, aiku, j neimet, bet bdamas siuts kiek kart pripuols taip smarkiai purt lop,
kad kdikis net i vystykl isinerdavo. Dl to vaikas imdavo dar labiau rkti.
Kai u met gim antra mergait, tai Ventys nieko nesigdydamas dko vieai. Tris dienas neijo i
kariamos, o parsirads girtas siautjo kaip beprotis, bldijo po namus. Idau puodynes, molinius
blidus ir puodelius. Su tuo paiu arstekliu usimojo ir ant lang, bet ia sikio bernas.
Pastvrs gaspadori u krtins, parblok j ant grind ir, papras eimininks virvs, surio.
Surit Vent nune u mrelio ir paguld ant lovos.
Mergyt gim neineiota. Maut, silpnut, kdut... Visi kdikiai rkdami darosi raudoni, na o i,
kai ima rkti, pamlynuoja. O ir rkimas ne toks kaip vaiko. Greiiau jau kaip besibaigianio kaiuko
kniaukimas. Nemokjo vaikelis paimti krties, o paimtas maitinti tik paepsdavo lupytmis,
atlodavo galvyt, imdavo kniaukti ir pamlynuodavo.
Visi mat, kad i to vaiko nieko nebus. Gal prie geros, kokios nors ypatingos prieiros bt mergyt
ir igyvenusi, bet kai to nebuvo, tai dar kelias dienas pabadavusi, mir.
Ventys dar neisipagiriojo kaip reikiant, kai nebeliko to nelaimingo kdikio, dl kurio jis prikrt
tiek kvailysi.
Kai mir mergyt, visi lengviau atsikvp, o labiausiai pats Ventys, bet, u kurio laiko suinojs, kad
mona vl pastojo, tiesiai viesiai pareik:
Gims mergika pasikarsiu!
Taip pagrasins jis nusiramino, bet sunku sivaizduoti, k pergyveno varg moterik tai igirdusi.

Per dienas ir naktis jai njo i galvos mintis:

O jei ir vl mergyt? Pasikart jis, aiku, nepasikars, bet gyvenimo tikrai nebus. Jau anais metais
pasirod, kas per mogus yra. Nr ko tiktis, kad bus protingesnis... O jeigu i tikrj pasikars?
Dieve, Dieve, ir u k man toks kryius? Kit vyrai kaip ir visi mons... K Dievas dav, tas ir gerai,
o itas beprotis, tik gimus mergytms, pats dko ir kitus i proto var... O gal dabar gims berniukas?
K gali inot? apsiramindavo moterik nenustodama vilties. Gal pasigails jos Viepats
aukiausias... Juk tiek ji meldsi, upirko miias, lanksi iluvoje... Net du kartus keliais apjo apie
banyi... Vis ta paia intencija...
Bet niekas nepadjo. Kai atjo laikas, Veni vienkiemyje ir vl atsirado mergyt. Pasirod ji iame
pasaulyje nelaukiama, nekeniama, niekam nereikalinga... Be tv meils, i karto pasmerkta nalaits
daliai.
Tvas, suinojs kas gim, trenks durimis ijo i nam, o motina apsipylusi aaromis sikniaub
pagalv ir nenorjo vaiko nei matyti, nei maitinti.
Kelint kart graiai suvystyt kdik prineusi prie motinos, bobut pribuvja pagaliau supyko:
Bijok tu Dievo, moterike! Negi negirdi, kaip verkia alkana? Negi tau jos negaila? Per tiek
pribuvjos met pirm kart matau, kad motina nenort pamaitinti savo vaikelio... Su vyrais bna
visaip, bet kad motina taip nemylt savo vaiko, dar negirdjau.
Bobuts sugdinta pirm kart pamusi mergyt rankas, Ventien netruko pastebti, kad mergyt
kakokia tamsi ir labai smulkut.
Gal Dievas duos numirs? be jokio gailesio pagalvojo ji, bet mergyt pamaitino...

2.
Savait pabuvusi, bobut ijo. Per t laik Ventien atsigavo, sustiprjo, pradjo vaikioti, po truput
darbuotis. Sunkiai nedirbo. Prie peiaus ruosi tarnait, o ji tik tvarksi po vid. lavinjo, skalb
vystyklus, bet prie lopio neskubjo. Maitino tik tada, kai imdavo skaudt pritvinkusios krtys,
pervystydavo tik tada, kai turdavo saus vystykl.
Artinosi ruduo. Drobuls kad ir lauke nelabai dista, o ujus lietums, teko diovinti pirkioje, kur
diuvo dar liau. Kai pritrkdavo saus palui, vaikui po oniuku pakidavo iaip kok stalluost ar
tiesiog puodkl, kad, prasisunkusi pro iaudin iuinuk drgm, neimt varvti ant grind. Apie
pervystym nebuvo n kalbos. Mergyt, galima sakyti, mirko, uto, be paliovos rk, knirk arba
erzijo per dienas ir naktis pati neumigdama ir neleisdama umigti motinai. i pyko ir, nesitverdama
savo kailyje, nirtingai tuzgino lop, bet mergyt po to ne tik kad nenusiramindavo, bet dar labiau
imdavo rkti.
Ventien kaltino vaik, kad neduoda jai pamiegoti, o be to nemiegojo ir dl lidn mini. Neijo jai
i galvos, kodl taip ilgai nesirodo Ventys?

Praeit kart padurniavo kelias dienas ir uteko, o dabar jau visa savait, kai nra. Negi i tikrj
pasikor? K tada reiks daryti?
Ne jau. Ilgiau nebegalima laukti, reikia pradt iekoti... Bet kaip? Ar prayt kaimyn pagalbos, ar
praneti tvams, o gal geriausia tiesiai policij? Bet nieko nereikjo. Vien vakar Ventys pats
parsirado ir ne vienas. Atjo dviese su artimiausiu kaimynu Adomu.
Kam ivarei vyr i nam? neva tai pasipiktins, tik js kaimynas usipuol Ventien, kaip ne
sarmata? Kad ne a, gal ir dabar dar bt negrs nabagas...
Kas j var? Pats ijo paliks mane vien sergani, ne juokai rpi Ventienei, gerai, kad gerai
viskas baigsi... O jeigu kas nors bt atsitik man ar vaikui? Gal prireikt daktaro ar kunigo, ko
prisiauksi? Nra namuose savo mogaus, kad padt... Kur tu j radai?
Nesvarbu kur. Sakyk dkui, kad gyv ir sveik namus parvediau. Ne vieta jam pamikje ant
kelmo sdti, uodus penti... Pati supranti, kad jo vieta namuose prie monos ir vaik. Kurgi daugiau?
Ar ne ties sakau, kaimyne? atsisuko Adomas Vent.
Taigi tau nieko neatsitiko. Vaiktai sveika... Ko dar dejuoji? burbteljo Ventys ssdamas u stalo.
Pasislinks toliau kamp, pakviet sstis ir kaimyn.
Tai ko nesdi namuose, jeigu ia jo vieta? Bastosi neinia kur... Visa savait, kai nra savo mogaus
gryioj. Nei jam galvoj, nei uodegoj, kad namuose prie svetim paliktas toks ligonis. Jam tas pats,
kad ir numiriau...
Nebe pirmas kartas... N karto nenumirei, nenumirsi ir dabar... vl lepteljo Ventys.
Sulauksi tu atjautos i vyr, vietoj pykio jau susigraudino moterik. Negi nemato, kad einu i
paskutinij. Einu, kad reikia, kad nra kam. Pailsdama, pasisaugodama darbuojuosi po truput. Gal
Dievas duos nieko neatsitiks. iaip tai visi ino, kad kiekvienai moteriai po maiuko septynios
savaits viena koja grabe...
Na, kam taip baisiai? net nusigando Adomas. Pati tokia stipri, sveika... Tikrai atsigausi. Gro
vyras ir vl gyvensit kaip gyvenot, ramino kaimyn Adomas. Geriau jau paiekok stikleli,
nukreip jis kalb, turiu nusipirks pusbonkiuk trauktins. Negi vaiuosi namo i turgaus
tuiomis? Na, pasimai kaimynas, seniai bebuvome susitik... Dabar kaip sykis pravers... Igersim,
nusiraminsim, susitaikysim... O kodl atneei tik du stiklelius?
Argi neutenka? padjo ant stalo dar lktel su pjaustytais rkytais lainukais Ventien.
Mums tai utenka, bet reikia dar vieno paiai.
Juk dabar a negaliu gerti, pats inai...
Nieko neatsitiks. Va, igersim visi po stiklel, gal bus net geriau... Nedanai pasitaiko taip graiai
kaimynikai susieiti. Vis tie darbai, rpesiai, visokios bdos, o galtume ir daniau... Juk patys
artimiausi kaimynai esam. Igerk stiklel, parodyk, kad nebepyksti. Ir man bus ramiau ant irdies, kai
inosiu, kad visk palikau tvarkoje.

Mauml pagalvojusi, Ventien nusileido ir atsine stiklel. O gal kaip tik bus gerai ant nakties. Gal
galsiu umigti, pagalvojo ji, jau taip nusibodo tas knirkimas.
Igrusi degtin ji padkojo ir pasitrauk nuo vyr, ie gi lik vieni, dar ilgokai pasdjo. Draugikai
nekuiuodamiesi ir igerdami po stiklel, jie itutino butelait ir tik tada Adomas pakilo. Prie
ieidamas dar pamok Vent:
Tu neklausyk, k tie kaimo kvailiai pliurpia. Aptiko paties silpn viet ir erzina, kad pasidaryt sau
juoko. Tu toks vyras, o klausaisi t taukali ir leidi jiems tyiotis i savs. N vienas protingas
mogus tokiais niekais neusiima. Visi supranta, kad tai ne ms valioje. Kam gimsta berniukai, kam
mergaits... O kuo blogai mergaits? Mano du berniukai. Ateis laikas, iekos sau pai, o be
mergaii nebus poros... K gali inot, gal man mari uauginsi. Kaimynystje gyvenam...
Susidraugaus, ot ir susigiminiuosim. Ar blogai? O jau ta kalba apie pasikorim tai visai niekam tikus.
Tai jau nebe juokas, o kriminalas... Grynas pasileidimas... U tai, brolau, dovanok, paiam kail
vertt gerai iperti, kad nusiramintum ir negsdintum monos. Kad daugiau negirdiau...

3.
Ijus Adomui, Ventys krito lov ir iki pat ryto miegojo kaip umutas, o atsikls ir papusryiavs
ijo laukus. Po dienos kitos gyvenimas lyg ir gro senas ves, bet naujagim ir toliau jiems
abiems buvo ne prie irdies. Ventien lauk, kada ji numirs, o Ventys pyko, kad trukdo miegoti...
Daryk k nors, auk jis ant monos, o tai umuiu rup... Sveikatos nebra taip sunkiai dirbti
nemiegojus.
O k a jai padarysiu? netyljo Ventien, a ir pati be miego.
Pati per dien isimiegosi, o man dirbti reikia. Ar pagalvojai kada nors apie tai? Bet kur jau ten... Jai
niekas nerpi.
Jie ir vl susipyko, bet kart Ventien rimiau susimst. Siekdama ramybs namuose, ji m
geriau priirti mergait. Daniau pervystydavo, laiku pamaitindavo, ilgiau paspuodavo... Ir
mayl i tikrj pasidar ramesn. Ilgiau pamiegodavo, net nusiypsodavo per miegus. Prabudusi
jau nebeverk. Ilgai, kad ir nesmoningai, valgsi atmerktomis akytmis, epsjo lpytmis lyg
aisdama ir, tik ilgokai patyljusi, vl merksi, rauksi kol vl imdavo verkti.
Maa to, kdikis m net taisytis... Suapvaljo andukai, sumajo raukli ant kaktyts, baltesn ir
lygesn pasidar veidelio oda. Kasdien vaikutis pilnjo, darsi graesnis... Aikiai matsi, kad
nemirs ir Ventienei teko su tuo susitaikyti...
K dabar padarysi? Tegu sau gyvena...
Tam kartui visi tie rpesiai, atrodo, baigsi. Nusiramino ir Ventys, prasidjo ramesnis gyvenimas.
Galima bus ir pailsti, atsipsti iki kito karto... Bet, garb Dievui, toki bd daugiau nebebuvo.
Ventien, u kurio laiko vl pastojusi, persileido ir po to daugiau vaik nebesusilauk. Taigi
vienkiemyje uaugo dvi mergaits.

4.
Kastut kaip gim negeidiama, taip ir toliau liko tv nemalonje. Visa begalin meil ir dmesys
buvo skiriama keturiais metais vyresnei Julikei. i linksma, judri, grai, viesiaplauk, baltaveid
mergait nuo savo jaunls sesuts skyrsi kaip dangus nuo ems. Skyrsi ne tik ivaizda, bet ir
bdu. Tv mylima ir lepinama Julik iaugo ma egoist, pataikn, sugebani tikinamai
pameluoti, jeigu tai jai bdavo naudinga.
Ji jau inojo, kad Kastut buvo visikai niekas tuose namuose, kad tik jai vienai kaip vyresnei viskas
priklauso ir jau mokjo, ko tik panorjusi, isireikalauti i tv. Jei ne graiuoju prisimeilindama, tai
pasitelkdama aaras. Ir jai pavykdavo...
Kastut ji priimdavo aisti kartu tik tada, kai pati vaizduodavo poni ir jai reikdavo tarnaits.
Supykusi Julik ir apkuldavo ses, gerai inodama, kad u tai jai nieko nebus.
Smulkut juodbruva Kastut, kol dar sesuts buvo maesns, bandydavo reikti savo teises,
nepasiduodavo vyresniajai, kibdavo jos graius, viesius plaukus, ksdavo dantukais kur papuldavo,
bet, kai motina nesigilindama katra kalta dar krsdavo jai ryki, priprato visur Julikei nusileisti.
Skstis ir teisintis nebuvo prasms.
Visada kalta buvo tik ji Kastut, o teisi tik Julik. Jai viskas buvo leidiama, viskas buvo galima.
Julikei ir lauktuvs, sugrus tvams i turgaus ar miestelio... Jai ir kaspinukai plaukus gras, jai ir
lls, sviedinukai ir kitokie aisliukai. Kastutei atitekdavo tik tie aislai, kurie nusibosdavo Julei:
murzinos, irengtos lls, nupltom ausim vreliai, sulauytos ukos, maiausios suduusio
veidrodlio uks...
Kastutei buvo skiriamos senos, Juliks iaugtos, iblukusios suknuts, iklyp be batraii bateliai.
Ilgainiui Kastut prie visko priprato, su viskuo susitaik, dl nieko nesisksdavo, nesiginijo. Ir ivis
ji alinosi ne tik tv, bet ir Juliks. Susiradusi kur nors nuoalje kamput, aid viena. Ar darinje,
ar peludje pasislpdavo nuo sesers, nes ta aptikusi viet, kur ses aidia, visk iardydavo ir
imtydavo aislus. Kastut verkdama vl susirinkdavo aisliukus, kartais vis ir nebesurasdavo,
taiau pykio irdelje ilgai nelaik...
K gi dabar padarysi, kad Julikei viskas galima? Kad ir pasisksi mamai, vis tiek tai nepads. Taip
yra, taip turbt ir reikia...
Bet dl vieno vykio Kastut ir dabar tebepyksta ant sess ir turbt neatleis jai vis gyvenim...
Kad ir kaip tv buvo prigrasinta neiti prie tvenkinio, bet mergaits vis tiktai nubgdavo, niekam
nematant, mazgot llms drabuli.
Kart Julik nuslydo nuo akmens, ant kurio pritpusi teliukavo vandenyje kakok skudurl, ir
pliumpteljo vanden. Tai pamaiusi Kastut labai isigando. Buvo bebganti auktis mamos, bet,
pastebjusi kaip i vandens ikilo ir lyg psl isipt suknyts padalkos kratas, atbridusi ariau
sess ir, rankytmis pastvrusi u audinio krato, m tempti Julik krant.

Per vanden traukti buvo visai nesunku, bet, kai pritemp prie tvenkinio krato, Juliks kojos sipyn
kranto oles ir nepajudjo i vietos. Bet Kastut nepasimet. Iokusi i vandens, ji grieb Julik u
koj ir kiek leido vaikikos jgos, atbula, ingsnelis po ingsnelio m tempti Julik toliau. Kai
pagaliau ivilko krant, dar patempusi kiek toliau piev, kad Dieve gink nenuslyst atgal vanden,
tik tada rkdama pasileido namus.
Per t laik, kol atbgo motina, Julik atsipeikjo. I karto nieko nesuprasdama mgino atsissti, bet
vos tik pajudjo i burnos, nosies ir aus pasipyl vanduo. Jai svaigo galva, temo akyse, pykino. Tik
isivmusi ji pasijuto geriau ir atsisdo.
Kiek kart buvo sakyta, kad neitumt prie sodelkos! pyko ir verk motina. Ar jau tau geriau,
vaikeli? Ar galsi pati pareiti namo? Bet kur jau ten... Bk, Kastute, atvek ratukus i vazaunios,
parveime. Kokia nelaim, kokia nelaim, kartojo motina. Kad kiek, btum prigrusi. Kas bus, kai
suinos tvas? To tai jis nedovanos... Klius dabar tiek ir tiek u neklausym... Kaip gi ia viskas buvo?
Kaip atsitiko? verkdama klausinjo motina.
Matydama kaip verkia isigandusi motina ir pabgusi tvo, Julik kaipmat sugalvojo, kaip save
apginti.
Kastant stm, graudiai pasiskund ji ir motina susigrieb u galvos.
Jzau, ta prakeiktoji, kad ji iandien pat padvst! Kas galjo pagalvot!? Toki ir namuose baisu
laikyt... Kas ino, kas kada ateis galv tokiai kertelnikei? Gali ir namus sudeginti... Kas i jos bus,
kai uaugs? Usiauginau neprietelk ant savo galvos... Atsiimsi tu u tok padarym, oi atsiimsi.
Nepraeis taip sau toks dalykas, negalvok, jau dabar puol su kumiais ant Kastuts Ventien, bet
susilaik, bus pasakyta tvui. Jis geriau inos, k su tokia daryt.
Niekas neklaus Kastuts pasiaikinim. Ji buvo skaudiai nubausta ir niekas jos neujaut. Visi j
pasmerk ir nuo jos nusigr.
Tokios tai padkos sulauk mergait, igelbjusi sesers gyvyb.

5.
Atuoniolikos met Julik jau tikra panel ir turi mylimj. Kadaise pasakyti kaimyno Adomo odiai
pildosi. Mergait draugauja su dviem metais u save vyresniu jaunliu Patacko snumi Aleksu ir,
atrodo, visai rimtai.
Adomo jaunlis jau seniai siirjo Julik. Jis j daboja, galima sakyt, nuo mokyklos laik, o i
rimiau m irti Aleks nuo to karto, kai jis pirm syk j pabuiavo. Abu vaikto vieai,
nesislapstydami. Sekmadieniais banyi kartu, abu oka geguinse ar vakarukose, lanko kitus
kaimo pasilinksminimus vis poroje. O ir iaip danai susitinka.
Draugauti patogu, juk kaimynai... Matosi ko ne kiekvien dien... Tie dani pasimatymai teikia
maloni akimirk ir juos kuo toliau, tuo labiau traukia vienas prie kito.

Vaikinas dailus, nebiednas, ger tv vaikas. Veniams Aleksas patinka ir jie tyliai diaugiasi dukros
skme, o Adomui nelabai prie irdies... Nortsi bagotesns. Be to ir tvas apsijuoks ant visos
parapijos. Visas valsius ino, kaip Ventys bldijo, ketino pasikarti, kad vis gimsta mergaits. Juk
durnas, ar ne? Bet tai dar ne viskas. Laiko yra... Abu dar tokie jauni. ia draugauja, ia isiskirs.
Matysis, kaip bus ateityje.
Ir taip abiej tvams irint j draugyst pro pirtus, jaunuoliai bendrauja toliau... Prajo gal kokie
metai, kai tekjo Alekso pusseser i motinos puss. Ji pakviet Aleks vyresniuoju pajauniu, o tas
nuo savs Julik sau por.
Julikei tai pirmas didelis pamonys. Ne tik motina, bet ir tvas nepagailjo ilaid, kad j numyltin
graiai pasirodyt tokioje ventje. Miestelio siuvja pasiuvo puoni rausvo ilko suknel, o
iauius juodo lako ant aukt kork batelius.
Aleksas su Julike vyresnieji pajauniai. Jie u stalo kartu su jaunaisiais, vis dmesio centre. Abu
jauni, gras, laimingi... Daug oko, daug dainavo, nemaai igr...
Autant, kai jaunieji su maru buvo palydti klt, visi isiskirst miegot. Kitiems pajauniams buvo
pataisyti guoliai darinje ant ieno, o Aleksui su Julike, kaip vyresniems pajauniams, jaunosios
motina paklojo stancijoje ir udar langines, kad ryto saul netrukdyt gerai isimiegoti.
Ne kokia mada guldyti pajaunius su pamergmis kartu, bet eimininkams patogu. Nereikia ruoti
atskir guoli. vien alin pajauniai, kit sveiai. Tegu sau miega, ilsisi, kol gaspadins i naujo
padengs stal pietums.
Muzikantai ne tinginykai. Palydj jaunuosius, palydjo ir sveius darin. Dar pagrojo prie
stancijos dur ir viskas nutilo, nurimo. Artinosi maloni poilsio ir ramybs valanda.
Toje alinje, kur ilsjosi vyresni sveiai, jau kai kur girdjosi knarkimas, bet jaunimas n neman
miegoti. I karto tik trumpi juokai, pasierzinimai, kikenimas, o kai kit alins gal nuskriejo
pagalv, nuo to ir prasidjo tikras limas.
Pagalv, inoma, tuoj pat buvo grinta atgal, bet nukrito ne ten, i kur buvo mesta, o pataik ant
greta gulinio vaikinuko galvos. Tas paoko ant koj ir svied j, net neirdamas kur. Tas, kurio
guol nei i io, nei i to krito pagalv, pakilo ir apsidair. Pamats toliau stovint ir besiypsant
jaunuol, suprato, kas ia kaltas. Klimpdamas ien jis priliau prie jo ir, pagriebs u koj, band
pargriauti. Nepavyko... Stvr antr kart, susikibo... Stumdsi tol, kol abu nuvirto ant ieno...
Visi taip sidko... Svaidsi pagalvmis, susuktomis paklodmis, voliojosi, murgdsi po ien. Suil,
udus, springdami nuo patekusi burn dulki berniukai ir mergaits juoksi ir klegjo.
Ypa didelis triukmas kilo tada, kai vienam kakuriam pavyko iene ugriebti didiul saus usn.
aka braukdamas per gulinij plikas blauzdas jis sukl ant koj ir tuos, kurie buvo nusiteik
pamiegot, ir pusnuoges mergaites. Miegaliai pyko ir keiksi, o mergaits spardsi, spieg, kvatojosi,
dangstydamos plikas kojas paklodmis ir sijonais.
I gretimos alins sveiai jau barsi, bet niekas n neman nusiraminti.

Jaunimas siautjo ir toliau, bet tas klegesys nepasiek nei Alekso, nei Juliks. ia buvo visai kitokios
nuotaikos.
Kai liko vieni, jie nusireng virutinius drabuius ir atsigul baltai paklot lov. I karto guljo
ramiai, ilsdamiesi, mgaudamiesi malonia vsa ir jaukia kambario prieblanda... Aleksas apkabino
Julik... Niekada jie nebuvo taip arti vienas kito apsinuogin, nepasitaik dar, kad bt tiek igr...
Aleksas glaud Julik vis ariau prie savs, glost, buiavo, bet abiems atrod, kad to dar per maa...
Atrod kad tai dar ne viskas, kad kakas dar turi vykti, kad juos turi aplankyti palaima.
siaudrins Aleksas prisiliet drsiau. Julik nesiprieino. Juk jai viskas galima. Ir vyko tai, kas ir
turjo vykti...
Nuskambjo, nulingavo vestuvi pokylio urmulys. Aleksas ir Julik susitikinja toliau, tik ta j
draugyst jau nebe tokia nekalta, kokia buvo. Draugavo jie audringai, nevarydami savo jausm,
visai nesusimstydami apie pasekmes. Iekojo prog ir viet, kur galt bti vieni, niekieno
nematomi. Ir, aiku, rasdavo...
Per iem tie dani pasimatymai nutrko. Aleksas pasirodydavo retai, o jeigu ir ateidavo kada, tai tik
trumpam. Pasdjs valandiuk tv akivaizdoje, ieidavo. Ne to jam reikjo... Bet, kai tik iauo
pavasaris, atilo oras, jie ir vl atnaujino savo aistring meil.
Julik buvo visai rami tol, kol per Velykas nepasirod pirmieji, jai dar nesuprantami pokyiai.
Kaip visada, taip ir iais metais parvaiav i banyios po prisiklimo pamald, visa eima susdo
u stalo valgyti Velykini piet.
Julikei jau banyioje buvo ujs blogumas, susvaigo galva, utemo akyse. Bet pamald pabaig
viskas prajo. Tikriausia nuo degani vaki ir smilkal, pagalvojo. Dabar gi, vos suvalg por
kiauini, ikart m pykinti ir ji, vos spjusi pribgti prie kiaulviedrio, isivm. Motina nieko
blogo nepagalvojo.
Greiiausiai po t gavnios pasnink per daug suvalg, bet Julikei ikart linkteljo, kad tik
nebt kas blogiau...
Pagrusi motinos ivirtos arbatls dl geresnio virkinimo, Julik i tikrj pasijuto geriau ir jau
galjo valgyti. Bet u dienos, kitos, vl tas pats. Kartojosi galvos svaigimas ir pykinimas, ypa po
valgio.
Taip negalavo Julik iki pat Atvelykio. Dingo apetitas, apm silpnumas, dein on simet dieglys.
Nors buvo labai negera, Julik motinai nesiskund, kentjo ir kiek buvo manoma slp nuo jos t
savo negalavim. Tik pajutusi, kad darosi bloga, ibgdavo sod ir pareidavo tik tada, kai
pasijusdavo geriau.
Mergina sublogo, pajuodo paakiai, nuo skruost dingo rausvumas.
Motina tai pastebjusi, rimtai susirpino.
Kas tai ms mergikai pasidar? Gal reikt nuvaiuot pas daktar? Skauda on, vemia. Kad

nebt gumbas?
Vos pavyko Julikei tikinti motin, kad jokio daktaro nereikia. Pati nujaut, kokia gali bti jos liga.
Kol nepasikalbjo su Aleksu, nenorjo, kad kas suinot apie j santykius. Tik pasinekjusi su juo,
inos, k jai daryti toliau.

6.
Susitiko jie tuoj po Atvelykio, bet is j pasimatymas Julikei nebuvo labai malonus.
Aleksas atjo gerai nusiteiks, beveik linksmas. Julik pagalvojo, kad jis taip digauja j
matydamas, bet netrukus igirdo tikr, jo tokios geros nuotaikos prieast ir nusivyl.
Prisimeni, a dar iem tau pasakojau, kad Kald ventms gavome sveikinim nuo dds i
Kanados? pabuiavs Julik, paklaus Aleksas.
Taip, prisimenu. O kas?
Ra, kad nort, jog atvaiuoiau pas j gyventi. Ar nesakiau?
To nesakei...
Tai va, sak, kad gyvena gerai. Turi didel ferm, augina veislinius irgus. Nort plsti savo
versl, bet vienam per sunku. Ieko padjj. Su svetimais prasidt nenori, todl kvieia mane...
O kodl btinai tave? O ne Justin? Jis gi vyresnis, nelinksmai pasiteiravo Julik.
A, matai, esu jo kriktasnis, man pirmenyb.
Na, ir k manai daryt? baimindamasi paklaus ji.
Pasitarm tada su tvu ir dl visa ko nusiuntm sutikim. Nelabai tikjoms, kad kas i to ieis... O
vakar sulaukme ipkarts. N nemanm, kad atsis taip greitai. Teks turbt tuojau ivaiuot... K
dabar tu pasakysi, Julike? pam Aleksas mergin u rankos, ko gero teks mums isiskirti...
Niekur tu negali vaiuot, neleido jam toliau kalbti Julik, tu turi mane vesti...
Kodl? ipt akis Aleksas.
O todl, kad a jau tokia...
Negali bti, nusigando Aleksas, kad net pasikeit jo balsas.
Ir dar kaip gali, grietai paprietaravo Julik, ar jau pamirai, kaip danai per vasar
guldavom? Guldavom tiek kart, kiek tik pats panordavai... N karto neatsisakiau...
Nordavai ir tu, o ne a vienas... paniurs mesteljo Aleksas, o dabar jau a vienas kaltas.

 Betgi vis laik kartojai: Nebijok, nieko nebus. A tavimi pasitikjau...

Ar ne taip ir buvo? Staiai nesuprantu, kaip ia galjo atsitikti? stebjosi susirpins Aleksas.
O gal geriau tu niekur nevaiuok, Aleksiuk? pakeit ton Julik. I piktoko, priekaitaujanio
perjo praant, beveik maldaujant verklenim. Na, apsienysim, susilauksim vaikelio ir
gyvensim kaip visi mons, ariau prisislinkusi, apkabino Aleks ir padjo galv jam ant krtins.
Nieko mums netrks... Negi tau neskauds irdies, kai inosi, kad vaikas auga be tvo? O kas bus su
manimi? Kas bus, kai suinos mano, tavo tvai, kaimynai? Kokia gda... Ar tau n kiek ne gaila
mans?
Nevaiuot negalima, grietai itar Aleksas, negalima nuvilti dds. Tokius pinigus ileido,
laukia... Ir ivis, mons kius parduoda, kad galt ivaiuot Amerik. Metus ir daugiau vargsta
nuvaiav, kol prasimua, praturtja, o ia visk gaunu u dyk: ir kelion, ir utikrintas pas dd
darbas. Reikia manyt, kad ir neblogas udarbis... Mans laukia kitas gyvenimas. Gal kaip tik ten man
skirta laim? Pati inai, k mes ia matome. Malams nuo tamsos iki tamsos Ir k turime? Pagaliau
gal nereiks taip sunkiai dirbti kaip ia dabar kaime... Visgi tikras dd, kriktatvis, gal ras kok
lengvesn darb? Ne, n nemanau atsisakyti. Vaiuosiu ir niekas mans nesulaikys.
A sulaikysiu, pasitraukusi nuo Alekso, pagrasino Julik, eisiu pas tavo tvus, visk pasakysiu.
Pulsiu ant keli, buiuosiu rankas, kojas, su aaromis praysiu, kad padt. Gal jie pasigails ir neleis
tau ivaiuoti? Juk jiems irgi ne vis tiek, kad ankas augs be tvo.
Nieko nebus. Niekuo tas nepads, kaip kirviu nukirto Aleksas, jeigu a nenorsiu, niekas mans
neprivers. Viskas priklausys tik nuo mans... Bet tu nusiramink, pamats Juliks akyse aaras,
prabilo jis daug velniau. A tavs nepaliksiu. Labai ne laiku sukliuvom. Kas tiesa, tai tiesa, bet ia
dar ne svieto pabaiga. Nuvaiuosiu, apsiirsiu. Jeigu ten taip, kaip dd sako liksiu, gyvensiu ir
ia negriu. Ten vietoje matysiu... O tu nebijok, kad ir negriau. Prasigyvensiu ir pasiimsiu tave su
visu vaiku. Bsi amerikonka... Ar negerai?
O ar negalima bt susienyti dabar, prie tavo ivaiavim? nusiluosiusi aaras jau linksmiau
pasil Julik. Tau juk vis tas pats, o man visai kas kita... Laukiau tavs jau bdama mona, o ne
taip kaip merga su vaiku.
Kada ia prasidsi su vestuvm, kai ipkart dega, nesutiko Aleksas, pirmiau reikia susitvarkyt
gyvenim, o tada galvot apie eim... Mes dar tokie jauni, visas gyvenimas mums prie akis. Mes dar
pagyvensime, o dabar nepraleiskime tokios progos... Noriu, kad gyventume geriau, negu ms tvai
gyveno.

7.
Po to susitikimo su Aleksu, Julik neinojo n k bedaryti. Ar jau tuoj prisipainti motinai, ar dar
palaukti? Bet ar gali ji laukti, kai bda jau ant nosies lipa?
Alekso pasiadjimas j pasiimti, maai guod. K gali reikti toks pasakymas? Juk jis niekuo
nepareigoja... Pirmiausia, tai buvo pasakyta kaip nuraminimas, atsikratymas ir tiek. Jau aiku kaip

dien, kad jis ivaiuos ir j paliks. Tik neaiku, kas jos laukia ateityje.
Nors Julik suprato beviltik savo padt, taiau kol Aleksas dar buvo ia pat namuose, ji tikjosi,
kad is dar apsigalvos. Suinojusi, kad n neatsisveikins Aleksas ivyko, mergina tuojau pat
prisipaino motinai.
Igirdusi toki naujien, Ventien ko tik neapalpo. Per vis krtin nudieg toks skausmas, lyg kas
kumiu bt trenks pairdius.
Pamaiusi, kaip motina suakmenjusiu veidu prispaudusi prie krtins rankas sudribo ant suolo,
Julik baisiausiai isigando. Neinodama k daryti, ji pasm i kibiro ir atne puodel alto
vandens, bet motina negr. Atsirmusi sien ir atmetusi priek kojas, ji ir toliau sunkiai kvpavo
atvira burna, umerkusi akis, kumius suspaudusi rankas.
Julik balsu raudodama blaksi po pirki, nesugalvodama, u ko griebtis... Jos akyse mirta motina,
o ji negali niekuo padti, neino kaip j igelbti.
Namuose nieko nebuvo, tik jos vienos. Tvas su eimyna kaip paprastai laukuose ir nra ko
prisiaukti pagalbos: Gal bgt pas tv? O gal pas kaimyn? ia bt ariau, bet kain ar ten k
rasiu? Kad nors nebt visi ij laukus...
Jau kieme Julik prisimin, kad motina kai kada gerdavo kakokius vaistus. Pati mat, kaip i
buteliuko laindavo ant gaballio cukraus: Bet kur jie? Atrodo, kad paimdavo i lentynls...
Grusi susirado, atkimo, pauost. Kvepia kamparu, turbt tie ir bus. Ir cukrus ia pat. Gerokai
upylusi vaist ant cukraus, ji t gaball djo pravir motinos burn. Duok, Dieve, kad padt.
Ar savaime prajo, ar padjo vaistai, bet neuilgo motina atsimerk. Nejuddama ilgokai valgsi po
pirki kakokiomis blausiomis akimis, paskui ir vl usimerk. Po kurio laiko vl atsimerkusi,
pavelg jau valesnmis akimis, dar kiek pasdjo tokioje paioje padtyje kaip buvo susmukusi, ji
pagaliau nuleido nuo krtins rankas, atlijo nuo sienos, pritrauk kojas ir atsisdo ant suolo.
Mama, mama, ar tau jau geriau? pripuol Julik, bet motina ranka j atstm nuo savs ir
nusisuko. Patyljusi ne tiek piktai kiek graudiai itar:
K tu padarei? K padarei?
Mama, mamyte, padk man! Gelbk!
Tokioje jaunystje, paiame graume sudei sau ir man gyvenim! neleido ji toliau kalbti Julikei.
Toki gd utraukei ant ms nam... Kas bus, kai suinos tvas? Dabar tai tikrai pasikars. Kaip
reiks gyventi toliau?
Mama, mama, mamyte! Atleisk man, padk, gelbk! A kalta, dovanok man... aimanavo Julik, bet
motina ir vl j pertrauk.
Ne veltui jis nabagas ir blaksi lyg nujausdamas... Dabar ir a supratau, k reikia mergos
namuose. Tai kaip msa iandien vieia, o ryt jau pavinkus... Dieve, Dieve, u k mane baudi?
Viena kakokia puskvai, kita su vaiku... Neperne tokios sarmatos varg mano irdis. Turbt ply
nuo skausmo, vl susim u krtins motina.

 Gal tau paduot vaist? Gal paaukt kaimyn? puldinjo isigandusi Julik. Tik nemirk, mamyte,
nepalik mans vienos. K a darysiu be tavs, kur pasidsiu? Tvas ivarys i nam...
Taip tau ir reikia, staiga piktai uriko motina, jeigu tikrai inai, kad vaikas nuo Alekso, kam
leidai ivaiuot? Kodl iki iol tyljai? Kodl tik dabar man visk sakai? Ar dabar laikas, kai jis jau
u jr mari neinia kokioj karalystj, kur tu jo niekada nepasieksi? Gal dar buvo galima kai k
padaryt, kol jis ia tebebuvo? O dabar gaudyk vj laukuose...
Kalbjoms. Jis adjo mane pasiimti, band teisintis Julik, bet motina pyko ir toliau.
Lauk, pasiims... Turbt ir idm, kad nenorjo vesti. O jei kada ir pasiims, kur dtis iki tol? Vis tiek
vaikas gims be tvo, vis tiek t pai nelov teks ia perkentti. Niekur nesidsi... Ar seniai tu tokia?
jau tyliai, dalykikai paklaus motina.
Ar a inau? Pradjo darytis negera jau nuo Velyk...
Gal bt tik pradia, o gali bti net keli mnesiai... Per vis miel vasarl... dabar jau susirpino
motina. Visi plonai, lengvai neioja... Sunku bus visk paslpti... Bobos tuoj pastebs...
O gal galima bt kaip nors kitaip? Gal yra koki nors vaist arba oleli? Gal yra kokia nors
daktarka, kuri ino? O gal tiesiog pas tikr daktar? Geriausia tai bt, kad nieko nebt... nedrsiai
pasil Julik.
Matai kokia gera, vl supyko motina, reikjo apie tai anksiau pagalvot, o ne paleistuvaut, jeigu
norjai, kad nieko nebt. Pasakysiu tvui. Kai gerai ikar kail, tada inosi. Vis gyvenim
prisiminsi...
Nebijau, tegu mua. A to ir verta, bet nuo to kitaip nebus. Kak ikentiau, visk atiduoiau, kad
vl viskas bt taip kaip buvo iki to... Mama, neatstumk... vl buiavo motinos rankas Julik. Tu
visk inai, visk moki, visk gali, tu tik viena gali mane igelbti. Padk, pasigailk, neleisk man
prati...
Kas galjo pagalvot, kad taip atsitiks? sugraudinta dukros verklenim, jau velniau suneko
motina. Abu su tvu taip tave myljome... Kas tik geriau buvo namuose viskas tik tau buvo skirta.
Nieko tau netrko, nieko tau negailjome. Buvai visas ms diaugsmas, pasipuikavimas, visa
nadieja. Mergait grai, sveika, pardyta, tokia gaus ger bagot vyr... Galvojom susigiminiuosim
su garbingais monmis, susilauksim ankli... O tu k padarei? Kur dabar tave kit toki? Ar bent
supranti, k mums su tvu reiks pergyvent? Bet kur jau ten... Kas jai rpi? moni vaikai susirink
graiai linksminasi, oka, dainuoja, o ji pakrmiais su bernu trainiojasi, paleistuvauja! Bjaurybe tu,
liundra! vl m aukti motina ir apsipyl aaromis. Atsitrauk, eik alin, bo kai duosiu...
atstm ji Julik, kai i norjo apkabinti motin, dabar tai jau mama padk. O kuo a galiu padti?
Vis gyvenim kaip mokjau taip dariau, kad tik tau bt geriau. Dabar gi nei a, nei kas kitas tau
padti negalime. Tavo bda tu ir inokis.

8.

Iliejusi tul ant dukters, valias isiverkusi, Ventien apsiramino ir m aliau galvoti, kaip bt
geriau nuslpti nuo moni Juliks bd. Kol dar nieko nesimat, ji nieko nedar, bet, kai tik pradjo
ymti, tuojau pat atgabeno i vazaunios stakles ir pastat viduryje pirkios...
Apsivilkusi laisvesne bliuzele ir plonesniu motinos sijonu, Julik kiek manoma veng rodytis
vieumoje. Atsiklaupusi ant keli ji ravi darus, o jeigu ruoiasi pirkioje, vis valgosi pro langus. Kai
tik kieme pasirodo svetimas mogus ji tuoj stakles. Kit kart mogus net neueina, o jeigu ateina
pirki, ypa kokia kaimyn, tai Julik tuoj usigula ant skieto ir taisinja neva susipynusias nytis...
Kaimyns nors ir nieko netar, taiau stebjosi, kad ne laiku pastatytos stakls. Kaimo moterys
paprastai audia tik iem, bet Ventien ino kaip pasiaikinti.
Jau sakau, iemet tiek susirinko verpal, kad per iem vargu ar spsime iausti... Dar nortsi ir
ryzini tak stancijoje pasitiesti. Seni jau visai susineioj, sarmata ir parodyti, kai kalendavoja
kunigas.
Taip nekuriam laikui pavyko nukreipti smalsi bobeli dmes, bet artinosi pati didiausia bda,
kurios jau niekaip nepaslpsi ir niekur ji nedings.
Motina per naktis nemiega, lauo galv, bet sugalvoti nieko negali, kol pagaliau kart jai topteljo
mintis: O kad taip pabandius kaip nors pirti t vaikel Kastutei? Ar taip, ar taip nra i jos naudos.
Nei i jos labai jau didel darbinink laukuose, nei ji reikalinga namuose. Augint sau vaikel ir nors
tokia bt i jos nauda. monms bt galima pasakyti, kad susigrieb ir niekam nesako nuo ko, nors
tu j umuk... Juk patiks... Visi jau nuo vaikysts priprato laikyti j kvailute. moni bijo, i nam
niekur neieina ir maai kas j mato. Prilindo koks, prisikalbino... Gal i samdini? Nesidyvys ir
bobels, kad liko nepastebta...
Bet kaip pradti nek? Nori, nenori teks visk pasakyti, iduoti taip stropiai dangstyt paslapt... Bet
ar galima ja pasitikti? Juk piemen dar tebra, n septyniolikos neturi... Ar neipliurps?
Pasitarusi su Julike, motina vis tiktai nusprend:
Kaip bus, taip bus, reikia kalbinti. Tuo labiau, kad kitos ieities nra.
Vien sekmadien po piet, jos abi pasikviet Kastut klt.
Ateik ia ariau, sskis va ant lovos, vietos uteks, maloniai pakviet motina, pasislinkusi ariau
Juliks, kai atjusi Kastut nedrsiai sustojo prie dur, pasinekti reikia.
Motinos pakviesta, mergait prijo ir atsisdo alia jos.
Ar nenortum padaryt ger darb? nieko nelaukdama, pradjo kalb Ventien.
Kok darb? neramiai apsidair Kastut. Ar dar maai a dirbu? domu, k dar jos sugalvojo?
susirpinusi pagalvojo mergait.
Uaugint vaikel...
Kok dar vaikel? Kieno?

 Ogi Juliks...
Negaldama patikt, nuvelg seser Kastut.
Juliks? Argi ji turi vaikel?
Dar neturi, bet neuilgo turs...
Jeigu ji turs, tegu ji ir augina, vis labiau stebjosi Kastut, kodl norit, kad a j auginiau?
Jai negalima jo auginti... Ir ivis niekas neturi inoti, kad ji turi vaik. Supranti? Tai visam
gyvenimui turi likti paslaptyje. Praau ir tavs, Kastute, niekam nieko nesakyk apie tai, apie k mes
ia kalbjoms. Dieve saugok, niekam n odio. Kad tik kas nesuinot... Tau tik vienai visk
pasakm, net tvas nieko neino...
Gerai jau gerai, nesakysiu, pasiadjo Kastut, bet kodl? Ar taip bijot tts?
Na, matai, m aikinti motina, kiui reikalingas ukurys, o Juliks su vaiku niekas nenors
imti...
Mans su vaiku irgi niekas nenors, netiktai, nudrusi emyn akis, uraudo Kastut.
Ar ir tu dar galvoji itekti? dabar jau nustebo motina, kas tave ims? N negalvok. Ar tu tursi
vaik, ar ne, vis tiek tu niekam nereikalinga... negailestingai drb tiesiai akis motina, ar iaip, ar
taip tu liksi senmerge.
Kodl? dar emiau nuleido galv mergait.
Tu tik geriau save pasiirk. Ar tau lygintis su Julike? inoma, visi mes nortume bti gras, bet
tai ne nuo ms priklauso, band velninti padt motina, k Dievulis dav, t ir tursi vis
gyvenim. I visko matyt, kad tau skirta nugyventi vienai, o Julik, jeigu ne tas vaikas, galt gauti
visai puik jaunik...
Julik iteks, o tu uauginsi vaik. Bus kas udirbs duon senatvs sulaukus. Ar negerai? Negi geriau
likti vieniai senmergei?
Bet vaikas vis tiek bus namuose ir niekur jo nepadsi... ilgokai patyljusi pasak Kastut, vis tiek
visi matys, suinos...
Bus tai bus, bet jau ne Juliks, o tavo. Kai tik vaikas atsiras, pakriktysim, metrikus suraysim tavo
vardu ir baigta. Niekas nieko nesuinos... N lap nelos... skubiai isak motina ir sukluso. K
dabar pasakys Kastut, kai jau igirdo tai, kas svarbiausia.
Tai jau ne, staiga pakilo nuo lovos mergait, paaugint gal ir galiau, bet prisirayt sau
nenoriu. Kam man reikia svetimo vaiko? rytingai pasak ji ir pasuko prie dur.
Palauk, neieik, sulaik Kastut motina, ne svetimo, o sesers. Nori, nenori, vis tiek bsi jo teta.
Kodl nenori padt savo artimiems monms? Negi tau nerpi ms eima, namai, kis? Tiek met
po vienu stogu igyvenot, kartu augot, vienoje lovelje miegodavot. Kodl nenori padt tikrai savo

seseriai?
Vien kart jau padjau, o k ji man padar? sodelk krito ji pati, o primelavo, kad a j
stmiau... Jeigu ne a, tikrai bt prigrusi. Kai itraukiau krant, tada tik nubgau aukti mamos.
Ar tikrai taip buvo, atsisuko Julik motina, ar teisyb Kastut sako? Ko tyli? Dieve, Dieve, negi
i tikrj melavai? Na ir bjauryb gi tu! U tai ir baudia tave Dievas, taip tau ir reikia, supykusi
barsi motina. Tuojau pat pulk ant keli ir atsiprayk sesers. Buiuok rankas, kojas, prayk
atleidimo. Gal dovanos...
Pamelavau, kad bijojau tvo, nuleidusi emyn akis, po trumpos tylos prisipaino Julik, bet tada
buvom dar vaikai. Dabar niekada taip nepadaryiau...
Nereikia man jos atsipraymo, ariau dur prijo Kastut, utenka ir to, kad inosit vien kart,
kad a nekalta. A ir tada verkdama sakiau, kad ji pati krito, bet kakodl niekas manimi netikjo,
dar primin Kastut ir ijo i klties, net nebeklausydama, k kalba motina.

9.
Nepavykus ikart susitarti, motina nepaliko Kastuts ramybje. Kur tik j nutverdama kalbino, pra,
verk, maldavo, adjo visokias geroves, sil pinig, kol pagaliau mergait m abejoti.
Na, paauginsi metelius, kitus kaime, kol vaikas prads vaikioti, priguldama kalbinjo motina,
tada nupirksime miestelyje tau kok namuk ar iaip butel, duosim karvut. Koki norsi, toki
isirinksi... Kasmet nupensime po lainin, duosime kelet vit kiauiniams. Dar pasodinsime tau
bulvi, sumalsime rugini milt duonai, kvietini blynams, atveime gatavo ieno ir malk iemai.
Viskuo bsi aprpinta, niekas tau nerps. Nereiks taip sunkiai dirbti laukuose, per karius lieti
prakait. Visas tavo darbas bus tik priirti vaik. Gyvensi sau variai, graiai, miesionikai... Ne
taip kaip mes kaime priversti gyventi... Kaip nesisuk, vis tiek purvo daugiau negu varos ir gana...
Taip gyvendami po truput ir atsiskaitysime. Atidalinsime tave, Julikei liks kis. Ar negerai? Tau net
ms seni slaugyti nereiks. Kieno kis tas ir tvus turi nukarinti.
Jeigu i tikrj bt taip kaip mama sako, tai, inoma, kad miestelyje geriau gyventi, mst
Kastut, vyro a tikriausiai jokio negausiu... O dabar, jeigu a neieisiu miestel, tai ir liksiu kaime
aminai... O koks ia mano gyvenimas?
Nuo ryto iki vakaro sunks darbai laukuose. Kad nors parjus galtum ramiai pailsti... Bet kur tau?
Tik pamat, kad prisdai minutl, tuoj atsiranda reikal kur nors pasisisti...
Tikr tv nemylima, net nekeniama, esu pastumdl ir tiek. Viskas tik numyltinei Julikei. Kad ir
dabar... Argi a nesuprantu? Ne man gero nordami gena mane i nam. Nori atsikratyti manimi ir
vaiku, kad tik Julikei bt geriau.
Bet tegul... Pabandyti reikia. Matysiu, kaip bus toliau. Gerai, kad gerai, o jeigu ne, tai nuveiu jiems
kaim vaik, o pati ieisiu tarnauti pas kininkus. Ten visada moni reikia. Blogiau nebus. Bsiu

pavalgius ir dar ioki toki algel usidirbsiu. Galsiu koki nauj suknel pasisidinti ar graesnius
batelius nusipirkti, o tai po iai dienai Juliks iaugtinius neioju... O ia ar a netarnauju? Tiktai u
dyk...

10.
Subyrjo Julik, likus porai savaii iki Kald.
Vien vl Advento vakar j surm skausmai ir tvas, matydamas kaip jo mylima dukra aukdama
keliais liauioja po grindis, tutuojau skubinai pasikink brikel arkl ir ivaiavo miestel
daktaro. N prayti jo nereikjo.
Daktaras, tik pamats Julik, i karto suprato, kokia ia liga ir, apirjs ligon, nuramino tvus.
Viskas tvarkoje, bet teks palaukti dar koki valand.
Daktare, kas jai? Kodl tokie baiss skausmai? atsargiai paklaus susirpins Ventys. Ar yra
koki vaist, kad padt? Nieko nepagailiau... Taip varg kankinasi...
Nuo tokios ligos vaist nra, abejingai atsak daktaras, teks ikentti.
Ar ji mirs? isigands Ventys klesteljo ant suolo.
Ne, jokiu bdu. Tokia stipri, sveika moterik. Jokio pavojaus nra, rimtai utikrino j daktaras.
O kas ji paiam?
Dukt, skubiai atsak Ventys ir atsistojo, ar tikrai, daktare? dar pasitikslino virpaniu i
susijaudinimo balsu.
Dl tos ligos, ji gyvens nors imt met, dar kart patikino daktaras, dar ne vieno anko
sulauksi. ia turbt pirmas, kad taip pergyveni?
Ventys vl susmuko ant suolo.
Na, o dabar paprayiau palikti mus vienus, papra daktaras, kai gulinti lovoje Julik vl m
smarkiai aukti.
Abu Veniai paklusniai pasitrauk u mrelio ir susdo ant suolo prie peiaus. Ventien atsilo ir
prisiglaud prie iltos sienels, o Ventys, susims rankomis galv, alknmis atsirm kelius.
Gal pasakysi man, kas ia darosi? patyljs paklaus jis monos, kad ir tyliai, bet vis tiek piktai.
Ar dar tau neaiku? Ar pats nematai? taip pat panabdomis atsak jam Ventien, susigavo ms
Julik vaik ir gana...
Tai ir atsitiko, ko a labiausiai bijojau. Bet kodl Julikei? giliai atsiduso, nepakeldamas galvos
Ventys. Nesiseka man... Jau galvojau, kad viskas bus gerai. Turi vaikin, apsienys... O dabar? Ar a

nesakiau? Nenork ramaus gyvenimo, kai mergos namuose. Pribaigsit js mane, dievai... Nepakelsiu
a tokios sarmatos...
Gal ne viskas jau taip blogai, gal pasiseks Julikei susigrinti garb... Gal niekas n nesuinos, kad
ji turi vaik, puol raminti susikrimtus vyr Ventien. Kad tik jis nesugalvot kartis, msteljo
jai mintis. Matysi, kaip viskas susitvarkys... Pats apsidiaugsi, o dabar, kad tik Dievas duot, kad su
Julike viskas baigtsi laimingai. Kain, ko ten taip ilgai? pradjo nerimauti Ventien, bet tuo paiu
metu u sienos kartu su gimdyvs auksmu pasigirdo ir kdikio verksmas.
Aplinkybs susidjo tiesiog puikiai. Viskas vyko nakt, kai kaimynai miegojo. Niekas nemat nei
daktaro apsilankymo, nei jo ivykimo. Namai buvo udarytomis langinmis, be svetim moni.
Samdiniai, atsim algas, ivainjo namus vsti Kald veni ir namuose buvo lik tik savi
mons.
Iki auros dar buvo spta pakabinti lop kamaraitje prie Kastuts lovos ir sutvarkyti pirki taip, kad
nelikt joki nakties vykio pdsak.
Julik atsigul u mrelio, o lov pirkioje motina perklojo variais patalais ir uties graia ventine
lovatiese. Pirmiau ilav, o paskui rau ji gerai nuveit ir imazgojo grindis.
Kai viskas buvo sutvarkyta, Ventys ijo tvartus, o Ventien, baigus toki didel ruo, ukr pei.
Nusimazgojusi rankas, ji umai tel ir pasiruo taisyti pusryt.

11.
Kastut u lopio pas Julik pirliai.
Prie kur laik Ventys buvo sutiks pirl miestelyje, nekjo, bet ant rimtj nieko nebuvo sutar. O
vien etadienio vakar, jau po vakariens is su jaunikiu ugriuvo visai netiktai.
Ventien kak dar tvarksi prie peiaus, Ventys jau taissi gulti, Julik baig plauti auktus, kai
kiem vaiavo graiu arkliu pakinkytas veimaitis.
Visi met k beveik ir suiuro pro langus.
Pirliai, pains pirl paskelb ant visos pirkios Ventys ir usitemp atgal jau atsegiotas kelnes.
Motina nusirio prijuost, o Julik nusiluost rankluost lapias rankas, priglost u aus
netvarkingai sukritusius ant kaktos plaukus ir lyg niekur nieko atsisdo u stalo.
Per iem ji atsigavo, parausvjo ibal skruostai, neliko n enklo buvusios bdos. Motinos dka ji
gyveno be joki rpesi, isimiegojusi, skaniai pavalgiusi, be sunkaus darbo, taip kaip gegut,
padjusi kiauin svetim lizd, kukuodama diaugsi pavasariu. Taip ir ji, jau visk umirusi, su
diaugsmu lauk vasaros, kada vl gals pasirodyti jaunime. Gals gyventi taip kaip ir anksiau
linksmai, nerpestingai. Ne taip kaip pernai, kai reikjo slapstytis nuo moni, kavojant savo padt.

Pirliai j pradiugino ir sudomino.

K gali inot, gal jau nuo ios vasaros jos laukia naujas gyvenimas? Pagaliau, kad ir nieko su pirliu
nesutart, ne tiek svarbu. Smagu dl to, kad pirlybos tarsi patvirtino, jog monse tikima, kad iem
gims vaikas ne jos, nors vis tiktai buvo pasklidusi visoki kalbeli...
Pagaliau pirki eng du vyrai kaip mrai.
Ant kiek storas, pilvotas, atsilos pirlys, ant tiek auktas, peiuitas, gunkteljs jaunikis. Praleids
pirma savs pirl, eidamas vid pro duris, gerokai pasilenk, kad neuklit u dur staktos.
Pereng slenkst, jie sustojo ir pasisveikino.
Gero vakaro.
Gero, gero, pagarbiai juos sutiko Ventys ir, padjs jiems nusivilkti puspalius, pakviet prie
stalo.
Jaunik pamaiusi, Julik isigando. Kai is atsities beveik iki lub... Peiai kaip du unys suriti,
galva kaip utkas iki puss kaktos ulusi tankiais juodais plaukais. Palikta vietos tik dviem
didelm, skvarbiom akim, kuriomis i po gauruot antaki jis taip pavelg Julik, kad t net iurpas
nukrat.
Visiems susdus, pirlys vidur stalo pastat butel degtins, Ventien atne stiklelius, vikriai
apsisuko su ukanda ir vyrai tutuojau igr. Tik patys vieni, moterims n nepasil. Nesimat, kad
bt atve saldaini...
Kai tik liko tuti stikleliai, pirlys kaipmat juos pripild. Taip pasinekdami apie or, spliodami,
kokios galima sulaukti iemet vasaros, kokios grd kainos, jie gurknojo toliau, n odiu
neusimindami, ko jie ia atvaiavo...
Nusivylusi Julik sdjo nuleidusi galv, nepakeldama aki, nedrsdama pavelgti sveius, kad vl
nesutikt atraus, kiaurai verianio jaunikio vilgsnio. Ji sdjo ir lauk nesulauk, kada jie baigs tas
kvailas kalbas ir isinedins.
Nors ir kaip buvo nemalonu Julikei, ji dar ilgokai pasdjo ir tik tada, kai itutjo butelys, jaunikis
sujudo.
Na, k gi, ilgai negaiinsim, jau ir taip usibuvome, praneko jis, usukom tik trumpam,
vaiuodami pro al. Sakom, reikia pairt i ariau. Kokia vieta, kas do mons, kokia mergina...
ts jis dalykikai ir atvirai. Pirlys nesumelavo. Ir vieta atrodo gera, ir mons patieni, ir
mergina patiko. Tokia tyki, sarmatlyva, bet ko gi nort? Mergait jauna, o ia svetimi, nepastami
mons... Bus drsesn, kai pasimatysim daniau. Po teisybei, tai tos ipltaks man ir paiam
nepatinka. iaip tai a su dideliais pinigais ir pasiruos visus dti em, k, namus.
Jeigu tiesa, k pirlys sako, tai js ems gabalas ne toks jau maas. Teks gerokai padirbti. Bet
darbo a nebijau. ems kio darbus mgstu, sveikatos turiu, man tik padavai. Esu ne tinginys, to
paties ir i vis reikalausiu. Jeigu darysit, kaip a pasakysiu, tai per kelius metus i kio dvariuk
padarysim, sismagins jaunikis net uraudo.

 O kaip ta dukt, kur su vaiku? staiga paklaus iki iol tyljs pirlys. Jai tai irgi priklauso dalis,
bet ia jau skubiai sikio Ventien.
Tai kad galima sakyti ji atidalinta. Miestelyje suderjom pus namuko. Pirksim ir ileisim ten
gyvent su visu vaiku.
O iki to ia gyvens? susidomjo ir jaunikis.
Ne vis gyvenim gi. Kai tik paaugs berniukas, tuoj pat igabensim ir niekam nesimaiys po
kojomis, vl aikino moterik. Kiek ileisim u namuk, kiek paremsim pinigais, teks dar duot
koki karvut, kad bt vaikui pieno. Dar duosim msos pradiai gyvenimo. Per kiek laiko po truput
paddami n nepamatysim, kaip j ipasoginsim. Ms jau seniai sugalvota taip, kad visas kis Julikei
vienai atitekt. Dl to galit bti rams.
O geriau bt, kad tuoj pat jos ia nelikt. Kam reikalingas namuose nedarbingas mogus, rimtai
pareik jaunikis ir pridr, o dl to, k ji gauna ieidama i nam, turbt reikt turt kok nors
ratik dokument su jos parau. Na, kad tas popierius paliudyt, k kada ir u kiek ji yra visko
gavusi. Visai paprastai gali atsitikti ir taip, kad kius, kius vis gyvenim dar ir dal teks atiduot,
jeigu sugalvos pareikalauti.
O ia tai man patinka. I karto matos, kad mogus dielavas, nudiugo tvas, tikr teisyb sako.
Bna gi taip sviete, kad dl t dali savi artimi mons pykstasi, tarpusavyje bylinjasi.
Ko ji reikalaus tokia ioplel, vl sikio motina, ne jos galvai tokie reikalai.
Ale nebijok. Atsiras toki, kurie paprotins, pakurstys, nesutiko su motina tvas, visokie
unadvokaiai taip ir iri i ko pasipelnyti. Tok popieri turt nepamaiys. Reikia apie tai gerai
pagalvot.
Na, bet ia jau ne mano reikalas, pakilo jaunikis, tai tik patarimas, irint i alies. Mes
ivaiuojam, o js visk gerai apgalvokit. Pairkit, k sako dukt. K nutarsit, praneit per pirl.
Jeigu kaip, tai atvaiuosim dar kart. Tada tai jau pasivaikiosim po laukus, apirsim tvartus su
gyvuliais, aruodus su grdais. Ilgiau pasineksim, apsitarsim dl vestuvi. O jeigu ne, tai irsim
kitur. Tik nelaukit labai ilgai. Man tai labai svarbu. Per i vasar trks ply noriu susitvarkyti savo
gyvenim.
Kai ivaiavo pirliai, Julik, pakilusi nuo stalo, atjo prie motinos ir verkdama j apkabino.
Mama, mama, ar matei koks baisenykas? I kur tokie ir imasi? Neteksiu a u jo, nevarykit. Ko
skubt? Negi neatsiras geresnis, labiau mog panaus? Tas gi, juodais gaurais apls, visai kaip
bedion. A jo bijau...
Ne toks jau baisus, nepaguod motina, stambus vyras ir tiek. Bet ia jau kaip tvas pasakys. iaip
tai neka labai razumnai.
domu, kur jis imoko moni kalbos? Urvinis toks...
K ia nusineki? net supyko motina, turjai jau vien gra, ger... Ar jau umirai, kiek dl jo
prisikentjome? Ar vl nortum tokio?

Tvas irgi nenorjo nieko girdti.

Toks vyras. Kad tik imt... Su tokiu entu mes kalnus nuversim. Visk patys pasidarysim, n berno
samdyti nereiks. O kas gi i tavs? Merga su vaiku ir tiek. Toki apasna ir namie ilgai laikyt, kad
kito neparsinet.

12.
Diaugsi Veniai pirmj pirli pasirodymu, diaugsi ir Kastut pagaliau sulaukusi pavasario.
Atilus orams ir kamaraitje pasidar iliau. Negalima bt sakyt, kad per iem buvo labai alta.
Pirkioje peius buvo krenamas per vis dien, o kad ilgiau isilaikyt ilta siena prie lovels,
nakiai Kastut dar atsinedavo didiul pyin puod su arijom. Bet vis tiek, kai nakt reikdavo
atsikelt prie maiuko, bdavo varbu ir nemalonu.
Dabar jau visai kas kita. Galima net langel atidaryt valandiukei ir sileisti gryno pavasario oro, kad
mauml isivdint per iem pridvisusi patalpa. I kampo, kur buvo supiltos ankstyvosios sklins
bulvs, nuo raugint kopst statins ir vystykl, diovinam prie iltos sienos, kamarait buvo
pritvinkusi tokio bjaurus kvapo, kad net kvpuoti buvo troku.
Dabar ir su maiuku daug lengviau. Jau didesnis, maiau reikia supti, pavalgydintas ir pervystytas jis
kartais imiega iki ryto ir leidia pamiegoti Kastutei. Mergait ketino kuri nors dien, kai tik labiau
suils, ir maiuk ineti lauk, kad pakvpuot grynu oru. Bet neteko...
Nesitikjo ji, kad taip greitai teks ieiti miestel. Buvo kalbta, kad pagyvens kaime kol Vytukui sueis
bent pora meteli, taiau Juliks jaunikiui pareikalavus, dar prie vestuves ji skubiai buvo igabenta ir
apgyvendinta naujoje vietoje.
Ventys, vakarykiai ives dukr su vaiku ir iokiais tokiais rakandais, kit dien ruosi nuvest ir
karv.
Po pusryio, ileids eimyn laukus, pats pakink arkl ratus, kl mai rugini milt, ger
pusmai kvietini, dar por mai bulvi ir atjo pirki.
Tai kuri karv duosim? paklaus jis monos ir, pasisms i kibiro alto vandens puoduk,
atsigr.
Gal atiduokim t alut ir gana, pagalvojusi atsak Ventien, karvut jauna, pieninga, pienas
riebus, skanus ir vaikas prie jos pieno jau priprats. Jei Kastant gerai priirs, ilgam uteks visko.
Ir pieno, ir sviesto... Kas gi, tik trij veri tebra. Kol ji pasens, tai ir vaikas uaugs, nebereiks jam
n to karvs pieno.
Na, alut, tai alut, neprietaravo Ventys, maiai su miltais ir bulvmis jau ratuose. Ar duosi
dar k? jau nuo dur atsisuko Ventys.
Dar burokli cviklini altibariams ir poskel tauk, prisimin moterik, tu eik tvart, o a

pati visk nuneiu ratus.

Kol mona atjo i kamaraits, Ventys atved i tvarto karv ir tvirtai j pririo prie upakalins
drabinos. Atkls kiemo vartus, jis dar pasim nuo prieklio botag ir jau norjo sstis ant veimo
sdyns, kai pro vartus raitas lk jaunikis Rapolas.
Jis ia dabar jau danas sveias. Kai jau sutar vestuves, tai jis iuose namuose taip kaip ir savas. Tai
raitas, tai vaiuotas irk ir pasirodo netiktai. Kit kart ir nelabai tinkamu laiku, bet Veniai j
sutinka pagarbiai ir priima kaip brang svei.
O, entas, nudiugo j pamats Ventys. Toks ankstyvas. Su geromis ar blogomis naujienomis?
pasisveikino prijs, kai is nuo balno nuoko emn.
Tamsta irgi nemiegi kaip matau, paspaud Rapolas itiest Venio rank, i pat ankstaus ryto
pasiruos kakur vaiuoti? Ar a netrukdau?
A jau... Man neskubu, visada spsiu. Kur pats jodinji?
Ar karv pas jauius vedi? tik dabar pamats pririt prie rat karv, pasidomjo Rapolas. Jeigu
taip, tai atidlioti negalima.
Jau pora mnesi, kai pasilaksius, atsak Ventys ir pakviet, einam vid, papusryiausim.
Turbt pats labai anksti i nam, kad tokiu laiku jau monse? Gal nespjai n pavalgyti?
O, tai visai geru laiku. Per iem tursim pieno, ne pusrytis rpjo Rapolui. Daniausiai karvs
veriuojasi pavasar. Visos yms rodo, kad karv gera, pieninga ir pienas turt bti riebus,
apirjs i vis pusi alut, gaspadorikai pareik jis. Kai atsives, jeigu telyait btinai
auginsim. I toki po truput, po truput ir susidaro geros bandos.
Tai kad ne. Vedu j miestel dukrai, nelabai tvirtai itar Ventys. Vakar igabenom j pai, o
iandien vedu karv. Taip kaip adjom... Karvs jai su mau vaiku verkiant reikia.
Nu va, jau ir prasideda, nepatenkintas dbteljo savo skvarbiomis akimis Vent Rapolas, kad net
tas susig. Ventys irgi jau pastebjo, kad bsimo ento akys kakokios tai juodos ir piktos. Kodl
btinai it? Gal koki kit, ne toki ger, senesn?
Mano visos karvs geros, sieid Ventys, o prie tos karvs pieno vaikas jau priprats. Per iem
jos pienu girdytas igyveno...
Man nerpi, kokiu pienu girdytas vaikas. Man svarbu kio gerov. Netekti tokios karvs tai kiui
didiulis nuostolis. To neturi bti.
K reikia tokiam kiui kaip ms ta viena karv arba paras? jau drsiau paprietaravo Ventys.
Juk kaip tik taip ir darom, kad kiui bt geriau, kad ielas, neidraskytas atitekt jums su Julike. Ar
tai blogai?
e tau, ir maiai ratuose... Taip pat miestel, tam paiam vaikui? apjs aplink ratus, piktai
nusiaip bsimas entas. Ne, i viso to nieko gero nebus, taip darydami, mes nieko gero
nepasieksime. Tu iandien karv, a sugalvojs rytoj arkl... Vietoj to, kad irtume kokios nors

naudos namams, mes visk taip ir ipustysime.

Na, jau ne. Tiek met gyvenau ir neipustijau, nesugrius kis ir dabar dl tos vienos karvs. Tik
nereikia mans mokinti. A ir pats inau kaip gyventi, jau pradjo pykti Ventys.
Gyveni, tai gyveni, bet k ugyvenai? vis kl bals Rapolas. K paveldjai i tv t ir turi, o
a galvoju pasiekti daugiau. A jau sakiau, jeigu tik gerai sutarsime, jeigu klausysit, k a sakau,
pamatysit, k galima padaryt i t paties hektar...
Vienas Dievas ino, kaip ia seksis toliau, jeigu jau iandien, galima sakyt, dl toki niek negalim
susitart...
Tai kad js nenorit mans klausyt, toliau kaito Rapolas.
Kaip gi, tvardsi Ventys, pats norjai, kad vienkiemyje nebt vaiko iveme, norjai, kad
nebt keliamas vestuvi balius sutikom. Atrodo, visk darome, kad tik sutartume... O dabar, kai
reikia atiduot karvut, jau nebegerai. Esi ne maas vaikas, o suaugs vyras, pats gali suprast, kad
karv, tai visas jos pragyvenimas. Negaliu gi a, visk atidavs vienai, nieko neduoti kitai. Kastut
irgi mano vaikas. Po teisybei, jai ne tiek visko priklauso...
Nieko neinau. Imu mergin su tuo, kas jai yra duodama dabar. Kiek kam ko priklauso, ne mano
reikalas. O karvs ivesti neleisiu. Taip ir inok! Geriau jau atrik j nuo rat ir nuvesk atgal tvart.
O jei ne, tai ir a pats galiu tai padaryti, jau beveik auk Rapolas ir prioko prie virvs mazgo.
Bet ia jau trko Venio kantryb ir jis, pastvrs i rat botag, usimojo.
Pasitrauk nuo karvs, bo kai liesiu per sprand... Nepairsiu n kad jaunikis, pro sukstus dantis
iko jis, kol kas a ia gaspadorius. Ir niekas nenurodins man, k turiu daryti.
Man, man... Mane, mane... Kaip un botagu... engs ingsn atbulas, springdamas i netiktumo,
vos pralemeno Rapolas. A su visa dia, su tokiais pinigais... bet ia Ventys j nutrauk.
Nemaiau a t tavo pinig, nenoriu ir tavs daugiau matyti. Dumk tik greiiau i kiemo, kol i
tikrj negavai botagu! Ir kad daugiau tavs nematyiau! Jei dar kada nors idrsi pasirodyti, unimis
upjudysiu... Taip ir inok!
Kai jaunikis Rapolas iuoliavo i kiemo, Ventys kiek atlgo ir, atsisuks vart pus, nusispjov.
Na ir entelis... Nuo pat anksiausio ryto visai dienai sugadino sveikat... e, net ranka dreba... vis
dar negaljo nusiraminti jis. Kur tai matyta? Dar tik kaip sveias, svetimas mogus tebra, o jau
drsta su niekuo nesiskaitydamas eimininkauti... O kas bt po vestuvi? I karto visi po padu. Jis
vienas gaspadorius. A bundininko vietoj, motina vaikams daboti, o Julik samdin... tai kaip
bt... I visko matosi... Gerai dar, kad laiku pasirod, koks yra i tikrj. Ne kiui, o jam paiam
reikia gerovs, kad galt puikuotis prie mones. Svetimu geru... Dar tik pirmi pirliai, nr ko
skubti. Mergiot jauna, dabar jau be vaiko... Atsiras dar ne vienas. Yra parapijoje ir daugiau
jaunikaii, visai nusiramino Ventys.

13.
I tamsios kamaraits patekusi vies ir jauk butuk, Kastut negali atsidiaugti. Kaip ia grau...
Sienos ir lubos baltomis kalkmis nubalintos, grindys lygios be slenksi, langeliai kad ir nedideli,
bet visi ryt ir piet pus, viesu per vis dien. Tik virtuvje kiek tamsiau. ia saul tik po piet
apsilanko.
Kiemas didelis, veliomis takaolmis uls, kaip kilimu uklotas. ulinys tiesiog po virtuvs
langu, o jeigu reiks k nors skalbti ir skalauti, tai daro gale upelis teka...
Kitapus gatvs banyia. ventori nuo gatvs skiria aukta akmenin tvora ir plaiai isiakoj
imtameiai katon mediai.
Kastutei smagu girdti kaip rytais ir vakarais skambina varpai ir matyti, kaip jiems nuskambjus,
banyi renkasi pamaldios miestelio moterls.
Kada nepavelk pro lang, vis k nors pamatysi. Tai prajo mogus, prabgo vaikas ar pravaiavo
veimas. Praeiv Kastut dar ilgai palydi vilgsniu, spliodama kur jis eina, ar kur nors ueis, ar eis
toliau. Seka akimis veim, kol is dingsta poskyje gatvs gale, stebi moterles, grtanias i
banyios.
Ne i smalsumo... Kaime itisomis savaitmis nematai moni, retai kada pamatysi svetim veid.
Ypa per i iem, kai i kamaraits kojos beveik nekl. is nekaltas pasivalgymas pro langus, tai
lyg pirmas pabendravimas po ilgus metus slgusios vienatvs.
Kaip ia viskas grau ir miela. Negi i tikrj a vis laik ia gyvensiu, vis dar negali patikti
Kastut, ir itas butelis bus mano? Priklausys man vienai? A ia eimininkausiu, tvarkysiuos taip
kaip noriu. Kada norsiu, gulsiu, kada norsiu, kelsiuos... Tai niekai, kad ia viskas dar suversta, juk
ia pirmos mano savarankiko gyvenimo dienos. A greitai susitvarkysiu, a moku. Pas mane viskas
blizgs, nebus gda, kai koks mogus ueis...
Kaip gerai, kad paklausiau mamos ir sutikau paimti vaik. Tiesa, per iem buvo nelengva, bet dabar
jau penki mnesiai prabgo. Maiukas paaugo, pagalvm apramstytas pasdi. O kai bus deimt, gal
jau ir vaikios... domu bus igirsti, kai prads kalbt. Kokius itars pirmus odius?
Pirmas artimesnis mogus naujoje vietoje buvo moterl, pardavusi pus savo namuko. Gyvena ji
kitame namo gale, abi pro tas paias priemens duris lauk vaikto ir jau ne kart buvo susitikusios.
Ji banyios skalbja, miestelyje vadinama proka Ro. darb ji dirbo nuo jaun dieneli ir i to
pragyvena. Skalbia, krakmolija ir lygina didiulius utiesalus ant altoriaus ir ant Dievo stalo, komas,
didesnes ar maesnes staltieses, visokias servetles, net ir tas, kuriomis pridengiama taur su ostija.
Taigi, skalbia visk, kas banyioje reikalinga skalbimo, be to dar balina klebono bei kuniglio
ieiginius markinius.
Prokut jau arti septyniasdeimties, nuo skalbimo jai skauda snarius, isiklaip rank pirtai.
Vaikto pasiramsiuodama lazdele, bet pasisamdydama sau pagalbininki, vis dar darbuojasi, nors
kaskart jai darosi vis sunkiau.

Kad ir tretinink, vis gyvenim igyvenus skaistybje, bet Kastuts nepasmerk. Pamaiusi j toki
jaunut su vaiku ant rank, net susigraudino.
Ir atsirado gi toks niekas, kad taip nuskriaud varg mergait, galvojo ji pasipiktinusi.
Gyvendamos po vienu stogu, mergait ir senut netruko susidraugauti. Ro vis daniau usuka pas
Kastut, o atjusi pirmiausia prie lovels. Jei berniuk randa miegant, tai atsargiai, velniai, kad
nepriadint, paglosto galvyt, kai verkia paspuoja, o kai isimiegojs ir pamaitintas guli ramus,
tai, palinkusi prie jo, kalbina visokiais maloniais odeliais tol, kol vaikutis ilgai dmiai irjs
senutei akis, pagaliau nusiypso.
Prokut jau nebeieko sau pagalbininki miestelyje, o kvieia Kastut. Kol Vytukas miega, jos
skalbia abi, o kai reikia skalauti ir Kastut pintin su skalbiniais neasi prie upelio, Ro lieka prie
vaiko.
Ji diaugiasi ir atsidiaugti negali, kad jos tvarte atsirado karvut. Ro labai mgsta ilt pien,
perka j i Kastuts ir viei, k tik pamelt j pusryiams suvalgo su duona. Vienas nuo kito
suinoj, kad pienas skanus ir riebus, atsirado ir daugiau pirkj.
Kastut, kiek gaudama u pien, kiek u skalbim, taupo ir jau turi kelet lit pasidjusi. Jos svajon
dar iemet pasisidinti lininio ilko ieigin suknel, kuria pasipuousi retkariais galt nueiti
banyi. Teta Ro adjo ileisti.
Ji ir dabar galt ileisti, bet kol kas Kastut niekur neina, ji nieko neturi, neioja vis tuos paius
Juliks nudvtus drabuius. Nubga nebent krautuv kitapus gatvs, bet ir tai tik tada, kai btinai
reikia k nors nupirkti.
Mergait mato, kaip gatvje sutiktos moterys j nuvelgia, net atsisuka. Jauia, kad nueidamos j
apneka, dl ko pradeda smarkiau plakti Kastuts irdis, ji jaudinasi, linksta kojos, bet kai pareina
namo, pamato Vytuk, dingsta visa tampa ir jaudulys.
Tegu sau neka k nori, bet ia miestelyje man geriau gyvent negu kaime ir gana...
Teta Ro jai maloni, ujauia, ji ir dabar galvoja, kad vaikas Kastuts, o nieko neino, kaip yra i
tikrj. Mergait tyli, nieko nesako... Kad jau priadjo mamai niekam nieko nepasakoti, kitaip ir bti
negali. O jeigu ir pasipasakot, juk jai nuo to n kiek nebt geriau...
Namikius tt ir mam mergait mato retai. Jeigu kada atvaiuoja banyi, tai arkl su brikute
pasistato pas j kieme, visada k nors atvea.
Julik gi miestelyje kiekvien sekmadien. Tokia grai, isipusiusi, po pamald su kaimo
mergaitmis ir vaikinais linksma vaikto miestelio gatve. Pas Kastut n karto nebuvo ujusi. Nerpi
jai kaip ses gyvena, nerpi kaip auga jos paios vaikelis.
K ir bekalbt... O kaip kaime buvo... Kai atidav k tik gimus, taip ir nebuvo ujusi kamarait
vaikelio pairt. Diaugsi atsikraiusi...
Sekmadieniais miestelyje visada pilna moni. Kai pasimeld banyioje, apsipirk krautuvse,
pasimat su giminmis visi ivainja namus, miestelis itutja. Bet neilgam.

Pavakariais miestelio gatvje pasirodo miestelio jaunimas. tai, pro pat Kastuts kambarlio langus
prajo trys mergaits. Nujusios iki gatvs galo, gro ir sustojo aiktelje prie ventoriaus. Netrukus
prie j prijo ir pora vaikin. Paskui dar dvi ir su jomis vaikinukas. Ir taip rinkosi vienas po kito, kol
susidar nemaas brys jaunuoli ir mergaii.
Kastut negirdi k jie neka, bet mato, kad jie ventadienikai pasird, gras, linksmi, laimingi.
Kaip bt smagu ir jai pabti kartu su jais...
Jei ne vaikas, jei turt kuo graiai apsirengti, bgt ir ji t linksm br, bet... Ir ji susimst: Kain
ar man bt ten taip linksma kaip kitiems? Juk a negrai, niekam tikusi. Gal niekas su manimi
nenort n kalbti? Visi nusisukt ir pasitraukt nuo mans arba tik pasiaipyt?
Argi ne taip buvo kaime? Ne tik berniukai, bet ir mergaits n viena nenorjo su manimi draugauti, o
piemenys ar iaip vaikzai drso net akis visaip vaipytis ir tyiotis... Gerai mama sak, nei man
jaunikiai, nei man jaunimas, nei vakarukos, nei kiti kaimo pasilinksminimai... Sdk tik su vaiku ir
irk pro lang... Man turi utekti ir to, kad matau, kaip kiti diaugiasi. Kiek pagalvojus, kad ne tas
vaikas, a n to miestelio nebiau maiusi, vl ramino save Kastut, jei ne ia, tai kaime sdiau
atstumta sav, svetim pajuokai... O ia jaunimas ne bet koks, o miestelio. Argi man prie j lygintis?
Apsieisiu ir be t linksmybi. Turiu savo gyvenim, taip ir gyvensiu. Jau pripratau, man sekasi,
Vytukas auga sveikas. Jau turiu ir iek tiek pinigli susitaupiusi. Nieko man netrksta.

14.
Pirm laik i Kanados Julik gavo prajus dviems metams po Alekso ivykimo. Nors anksiau ji
vis tikjosi sulaukti i jo kokios nors inios, bet jau buvo praradusi vilt ir vis reiau be usukdavo
pat. Taiau, bdama miestelyje, kada ne kada vis tik ueidavo pasiteirauti, ar jai nieko nra.
Jos diaugsmui nebuvo nei galo, nei krato, kai Verb sekmadien, eidama i banyios namo ir
ujusi pato agentr laikrai, gavo jai adresuot laik. Dieve, kad tik greiiau namo...
Nelaukusi n draugi, pati viena pustekin parlk namo, net nesdusi valgyti piet, usirakino
kltyje. Nusivilkusi varkel, i kienls itrauk keliais nelietuvikais pato enklais aplipint vok,
sdosi ant lovos ir, virpaniomis i susijaudinimo rankomis, j atpl. Pasdjusi minutl
umerktomis akimis, iek tiek apsiramino, ir, pagaliau itraukusi i voko laik, m skaityti.
Sveika, mano Julike, sumirgjo akyse malons pasveikinimo odiai.
Mano, tai reikia, kad jis mans neumiro, vis dar tebemyli, ird uliejo diaugsmas ir, giliai
atsidususi, m skaityti toliau.
Turbt baisiausiai pyksti, kad taip ilgai tau nieko apie save neparaiau. Bet patikk, buvo rimt
prieasi. Turiu prisipaint, kad i karto man nelabai seksi toje tolimoje, svetimoje alyje. iaip pati
kelion pavyko gerai ir Kanad pasiekiau sveikas ir gyvas. Tik vis laik rpjo, k pasakys dd
mane pamats. Gal nepatiksiu a jam, gal gailsis pakviets, gal iaip kas nors... Pati gali suprasti, kad
susitinka du, kad ir gimins, visai nepastami mons ir maa kaip gali vienas kitam pasirodyti.

Pasakys ko gero, kad griau atgal...

Ai Dievui, taip nebuvo. Uoste dd mane sutiko maloniai, atrod, kad net apsidiaug, apkabino ir
draugikai paplojo per pet. Kai automobiliu atvaiavome jo namus, ms lauk pietums paruotas
stalas. Papietavom, igrm, bet nekjoms nedaug.
Kai baigm valgyti, jis mane nuved vien kambar ir parod baltai paklot lov. ia, sako,
galsi numigti ir pailsti po tokios ilgos kelions. Gali vonioje isimaudyti ir persirengti variais
baltiniais. Kit dien po pusryi nekjoms daug ir ilgai, o po to parod savo irgyn ir
supaindino su kai kuriais darbininkais. Kai grom, dd nusived mane savo kabinet, parod
didiul knyg su grai irg fotografijomis, t irg ikovotus prizus ir aukso bei sidabro
medalius laimtus lenktynse. Parod diplomus, liudijanius irg kilm ir veisl, papasakojo, koks
mans laukia darbas.
Koki savait ibuvau kaip sveias. Nieko nedirbom tik lankm dds pastamus lietuvius, kuri,
kaip pasirod, Kanadoje buvo nemaai. Su visais mane supaindino, paaikindamas, kad a jo
giminaitis tik k atvaiavs i Lietuvos brolvaikis ir jo paties kriktasnis. Pasak, kad a ia gyvensiu
vis laik, bsiu jo pagalbininkas ir gal bt net jo paveldtojas. Manau dd pajuokavo.
Mnes, kit pagyvenau ir jauiausi gerai. Po truput darbavausi. Toks ten ir darbas, daugiau kaip
darbinink priirtojas. Po kiek laiko pradjau negaluoti. Per dien lyg ir nieko, bet ryte keliuosi
skaudania galva, nei i io, nei i to pykina, nenoriu valgyti, darosi silpna. Ir kuo toliau, tuo blogiau.
vakar vos pavelku kojas, ant tiek nra sveikatos. Teko eiti pas gydytoj, o jis pasiunt ligonin.
Ligoninj guljau ilgai, atrodo kad sustiprjau, bet kai grau, prajo kiek laiko ir vl tas pats.
Pirmieji metai taip ir prajo besigydant ir kaip vliau paaikjo, ta liga tai netinkamas klimatas.
Jeigu per metus organizmas neprisitaikys, teks ivaiuoti, taip sak daktaras.
Neraiau ne tik tau, bet ir namus. K rayt? Ar kad sergu? Kiekvien kart, kai tik guliu ligoninje,
vis galvoju, kai tik ileis, vaiuosiu namo. Ne dl to vaiavau, kad ia numiriau... Kai tik pasidaro
geriau, ir vl laukiu, gal gi praeis. Labai jau nesinorjo grti ir aminai palikti tok ger ir gra
gyvenim.
Kad tik tu inotum, kaip ia mons gyvena. Kol pats nepamaiau, net nesivaizdavau, kad taip galima
gyventi...
Dds namas balt plyt, kad ir vieno aukto, bet didelis. Gal koks deimt ar daugiau kambari. Jie
rengti per abi namo puses, o per vidur koridorius nuo pat lauko dur. Konam kambary po du
didiulius langus. Visur viesu per vis miel dien. Nra joki ulini lauke. Vanduo i poemi
vamzdiais ateina tiesiai visus namus. Yra atskiras kambarys vonia. Kai tik atsuki kran, tai
pribga vandens tiek, kiek reikia. Atsuki vien kran vanduo bga kartas, atsuki kit altas, o
jeigu atsuki dar vien tai i viraus kaip lietus lyja. Dar yra kambarys, kur galima atlikti visus
gamtinius reikalus, vanduo visk nuplauna. varu, grau ir nereikia laukan bgti.
Virtuvje, nedidesn u komod, balta plyta stovi. Bet krenti jos nereikia. Tik pasukai rankenl,
prikiai degtuk ir usidega liepsna. Gali kepti, virti k tik nori. Plytos apaioje peiukas, kur gali ir
duonos, ir pyrago isikepti.

Dd ia labai gerbiamas mogus. J visi vadina bosu, na o a jo giminaitis pagalbininkas. Kai mes
einam abu, tai ne tik darbininkai, bet ir miestelyje sutikti mons nukelia kepures. Dd beveik
nevaikto psias, visur, kad ir visai netoli, jis vaiuoja automobiliu. Dabar jau ir a mokausi vairuoti.
Kai imoksiu, dd man irgi nupirks main. Taip jis sak.
Kaip bt gailu, kad visk pametus, tekt ivaiuoti. To labiausiai bijau. Dabar jauiuosi visai gerai,
daktaras sak, kad kriz jau prajo, dabar tik natraliu bdu reikia stiprinti savo organizm. Geras
maistas, poilsis dien, buvimas gryname ore man turt padti. A ir pats jauiu, kaip kasdien darausi
stipresnis ir apie grim n negalvoju.
Dabar jau atvirai sakau, kad negriu, bet tavs a neumiriu ir neapleisiu. Remsiu pinigais, padsiu
tau auginti ms vaik. Nieko jam netrks, nematysit abu vargo kol tik a bsiu gyvas.
Kai tik gausi i mans laik, ilgai nelauk, parayk kas gim, kokiu vardu pakriktijai, kas
kriktatviai, ar sveikas vaikas auga.
Bt gerai, kad ir fotografij kartu su juo prisistum. Bet turbt per daug reikalauju. Dabar dar gal
vaikas per maas, bet kai paaugs, btinai nufotografuok. Labai noriau pamatyt, nors fotografijoje.
tai taip trumpai drtai papasakojau apie savo gyvenim. Dabar turbt suprasi, kodl tyljau ir man
atleisi. Neinau, ar greitai vl paraysiu daugiau, o tavimi ir vaiku priadu pasirpinti tuojau pat, taip
kaip ir priklauso tvui.
Tuo ir baigsiu. Sakau, su Dievu, abu buiuoju ir laukiu nuo tavs laikelio.
Nelabai apsidiaug Julik, perskaiiusi laik. Kol dar jis neskaitytas guljo kienlje, tikjosi, kad
gal bt Aleksas j kvies atvykti pas save, bet perskaiiusi jautsi nusivylusi.
Tas geras gyvenimas, apie kur jis rao, jos nei ildo, nei aldo. Kas jai i to, kad jam ten taip gera
gyventi? Dabar jau aiku kaip dien, kad ji to gyvenimo nematys, bet kad ada prisisti pinig, tai jau
visai neblogas dalykas. Su pinigais ir ia galima gerai gyventi. Po teisybei man ir dabar nieko
netrksta, bet pinig niekam niekada nebuvo per daug. Tegu tik siunia. A jau inosiu, k su jais
daryti...

15.
Kastutei kuo toliau, tuo geriau sekasi. Proka Ro, galima sakyt, jau ijo utarnaut poils ir visus
banytinius rbus dabar jau skalbia Kastut pati viena. Ro tik diaugiasi, kad yra kas j pavaduoja.
Ji mat, kad mergait jau imoko, dirba kruopiai, nuoirdiai ir padaro visk n kiek neblogiau
negu ji pati.
Ro buvo laiminga, kad atsirado mogus, kuriuo galima pasikliauti, kuriam ramia irdimi galima
pavesti tok garbing ir atsaking darb, dl kurio ji atidav vis savo gyvenim. Po teisybei, jai jau
seniai laikas pailsti, bet Ro dirbo i paskutini jg, nes niekuo nepasitikjo.
Juk ia ne tas pats, k iskalbti paprastus neiojamus baltinius ar patalyn. Vien tas, kad visi daiktai

pabuvoj banyioje, yra tarsi venti, prisiliet prie Dievo. Ant altoriaus apdangalo per nelaim yra
pavirtusi ant ono taur su ostija. Pasitaiko dar, kad dalijant komunij, nukrenta kokia dalel ant
Dievo stalo.
ia jau visai rimtas dalykas. Kiekvienas, kad ir maiausias trupinlis jau yra dalis Dievo kno ir
kraujo ir t viet, kur jis prisiglaud, reikia atskirai graiai iplauti ir per kelis vandenis gerai
iskalauti, kad paskui galtum kartu su kitais banytiniais skalbiniais dti bendr puod ir virinti.
Kastut visa tai gerai ino, bet, dkui Dievui, toki nelaimi jai dirbant nepasitaik.
Po v. Petro Povilo atlaid j aplank motina su Julike. Motina ir lieka motina. Ji usuka ir daniau,
bet kad Julik pasirod, tai tikrai netikta.
Kastut irgi buvo banyioje, ji dabar jau turi kuo graiau apsirengti. Atlaidam kaip tik siuvja
pasiuvo nauj suknel, bet tikr odini bateli dar nesteng sigyti. Nusipirko tik brezentinius,
kuriuos, pasidariusi i baltos vopnos koel, gerai i vakaro juos nubalino ir paliko nakiai
priemenje, kad idit. Ryte, nuvaliusi nuo apavo idiuvusi kalki gurguckus, vietoj kojini
usimov trumpas baltas kojinaits su megztom raudonom juostelm per rie. Argi negrau?
Po mii Kastut prajo pro visas karabelnik bdas. Vienoj nupirko por medini aisliuk
Vytukui, dar sald su raudonai padayta uodega ir mlynais kariais arkliuk ir ilg kermoav
saldain.
Bdos isirikiavusios per vis paventor. Prie paskutins telko vandens balut nuo nakt prausio
stiproko lietaus, o u jos sikrs fotografas penkiaminutininkas.
Pasistats aukt trikoj su pritvirtintu ant viraus aparatu, jis darbavosi atsiraitojs rankoves, nes
norini nusitraukti atsirado nemaai.
Susidar net eilut. moni ne tiek jau daug, bet, jeigu jau yra eil, tai btinai atsiranda ir norini
sibrauti be eils.
Vieni, kad ir stovi gale, ramiai, ingsnis po ingsnio, artdami prie fotografo kantriai laukia, kada
prieis, kiti liai lenda priek. Stumdo ariau stovinius, brukasi prie aparato, kia pinigus, pao,
kad juos nufotografuot kuo greiiau, nes jie neturi laiko taip ilgai laukti.
Priekyje stovintys piktinasi, stumia atgal tokius akiplas. mons prie fotografo susistumd ir
vienas, stipriau pastumtas, atsidr baloje. Sulaps kojas, vandeniu apsitaks kelnes is pyks
prioko prie j pastmusio ir, griebs u krtins, m tempti t pai bal. Tas nepasiduodamas
griebsi ariau stovini, o tie j stm nuo savs.
Taip besistumdydami bal pateko jau nebe vienas, o keli. Vanduo isitak alis ir ant balos dugno
liko purvas, kur mink kojomis ne juokais sismarkav vyrai.
Maa to, jie jau band vienas kit versti ant ono ir pamurgdyti purve, lyg bt dar per maai, kiek
jau buvo jame isimaknoj.
Vyrai, moterys, baikit durniuot, band juos raminti fotografas, visi suspsit. Bsiu ia iki
vakaro. Va, dar viena gatava. Kieno ji? Atsiimkit! Vienas litas, auk jis maskatuodamas lapia, k

tik i blido su vandeniu itraukta nuotrauka. Ko dkstat? Duokit dirbti. Ar pasiutot? staiga,
griebs trikoj su aparatu, dav uol on toliau nuo balos fotografas, pasitraukit. Sudauysit
visk, kas man atlygins!?
Visa eil pajudjo paskui j.
Ta ne mano. Mano su araplanu. Pairkit t, kur su araplanu, juk a anksiau nusitraukiau,
atseks paskui penkiaminutinink, i nevilties auk vienas.
O mano su arkliu, pra parodyti su juo atjs kitas.
Pagalvokit tik sudu aparatas... O koki velni atsistojai ia prie tos prakeiktos balos? Ar vietos
kitur nebuvo? Tave pat su visu tavo aparatu reikt sumurgdyti t purvyn, niro kiek al
pasitrauks, valydamasis purvinus batus ir kelnes, vyras, va kas liko i mano nauj bat. Ar tu man
atlyginsi?
Kiek tik buvo moni gatvje, visi subgo pasiirti, kas ia dedasi. Pamats tok didiul br
moni vienoje vietoje, atjo ir policininkas
Isiskirstyti! suuko jis grietai, dl visa ko atsegs nuo diro tramdomj lazd. Leiskit praeit!
mons paklusniai pasitrauk alis, padar prajim, bet skirstytis n neman. Visiems buvo domu
pamatyti, kuo viskas baigsis.
Na, kas gi ia dabar? pats savo akimis netiki policininkas, dar taip nebuvo... Atvaiavo
kermoi, rado purvo, susikraust j ir voliojasi maurini iki aus... Ar ne idiotai? Tuojau pat baigt
tas purvinas mutynes! O tai visus udarysiu dabokl, dar pagrasino. Kaip ne gda? Banyioje
pamaldos tebevyksta, o jau ant tiek prisiliuob, kad triukm kelia... Tuojau pat dinkit i ia ir kad
iandien js daugiau nematyiau!
Ivaiks i balos vyrus, policininkas prijo prie fotografo. Pairjs vien, kit blide
plaukiojanias nuotraukas, paklaus:
O leidim turi?
inoma, kaip gi be leidimo? sujudo mogelis ir, itrauks i varko kienls sulankstyt
popieriaus lap, paslaugiai padav policininkui. is, jo n neilanksts, leidim grino ir, oriai
nusinypts nos, pasialino.
Jau pavakariais, kai gatvje beveik neliko moni ir Kastut ruosi eiti pasitikti karvs i miestelio
ganyklos, tada tik ir eng motina su Julike. O su jomis kartu tarpduryje pasirod ir tas pats
fotografas.
Vytukas, pamats kambaryje tiek daug svetim moni, isigando ir pribgo prie Kastuts. i pam
vaik ant rank.
Graiai gyveni, sustojusi prie dur apsidair Julik, ir Vytukas jau vaikto...
Anksti pradjo vaikiot... N metuk neturjo, atsak jai Kastut.

 Ir jau toks greitas, paband j u rankyts paimti Ventien, bet vaikas apsikabino Kastut ir
nusisuko.
Ar tai t vyr fotografuosim? pasiteiravo atjs vyrikis ir, nujs vidur kambario, iskleid
trikoj.
Norim nupaveiksluot Vytuk, paaikino Kastutei motina, va, ir mog atsivedm. Per dien buvo
labai usims... Tik dabar turi laiko.
O kam to reikia? paklaus Kastut susidomjusi.
Tursim atsiminimui, koks buvo mautis. Negi nedomu? prisidjo prie motinos Julik.
Prisiminimui gerai, bet bt dar geriau, jei dabar daniau j prisimintum. Niekada neueini
pasiirt jo dabar, tai ar geriau bus matyt i fotografijos?
iaip ar taip, bet nupaveiksluot reikia ir gana, jau grieiau pareik motina, mogus jau
pasiruo, laukia. Negalime ilgai gaiinti...
Dl mans... nuleido emn vaik Kastut, tik gal reikt kuom nors graiau apvilkti?
Man atrodo, kad ir taip bus gerai, sikio fotografas, kuo aprengtas maai matysis. Svarbu
galvyt ir veidelis. Sodinkit va ia ant kduts prie baltos sienos, prilaikykit ranka i toliau kad
nejudt, o a tuojau patvarkysiu.
Pasodintas vienas vaikas, aiku, ramiai nesdjo. Isigands dairsi, ties rankytes Kastut, prasi,
kad paimt, band ir pats lipti emn, bet fotografas vis tik parinko moment, kur ufiksavo aparatu.
Ai, padkojo jis Kastutei, kai i atne blid su vandeniu, tuojau pairsim. Jeigu pavyko
gerai, jei ne bandysim dar kart.
Bet nieko nereikjo. Viskas gavosi labai gerai ir fotografijos visiems labai patiko.
Visai grau, vertino ir Julik, o ar negalima bt dar vien? Pavyzdiui, mane su vaiku ant
keli?
Kodl gi ne? mielai sutiko fotografas, js tik sskit, pasiruokit, o a kaipmat.
Kai Julik norjo paimti Vytuk, kad pasisodint sau ant keli, tas rkdamas pribgo prie Kastuts,
apkabino rankytmis jos kojas ir jokiu bdu negalima buvo jo nuo ten atplti.

16.
Pirm laik Aleksui Julik nusiunt tuojau pat dar be Vytuko nuotraukos, o kai siunt antr, tai djo
ir nuotraukl. Padkojo ji u prisistus pinigus, ra, kad nesirpint dl vaiko. Berniukas auga
priirtas, viskuo aprpintas, vis mylimas. Ne pas svetimus gi, o pas tikr motin.

Jeigu jau taip ijo, usiaugins j ir viena, bet, inoma, grau i jo puss, kad jos nepamirta,
neatsisako savo vaiko, ino, kad yra jo tvas ir nori jam padti. Rao, kad nesmerkia, jam pasirinkus
geresn gyvenim, o pati savo gyvenim pasirengusi paaukot jdviej vaikui.
Auginti mylimo mogaus vaik nebus sunku, kad ir vienai. Jau dabar, kai snus paaugo, kur kas
maiau vargo, o toliau bus dar lengviau. Ir dar kas malonu... Kad kuo didesnis, tuo labiau darosi
panaus tv. Taip ra Julik Aleksui ilgame laike, kur isiunt k tik nufotografavus Vytuk.
Gavs tok laik ir pamats vaiko nuotrauk, Aleksas susigraudino. I nuotraukos velg smulkutis,
trumpai kirptais plaukuiais apsuptas veidelis. Didels iplstos akys su tokiu dmesiu irjo j, kad
vir antakiuk net raukljosi kaktyt.
Matyt fotografas pagavo t moment, kai, tik pasodintas Vytukas, isigands suiuro prieais j
stovint tok nematyt bais daikt fotoaparat.
Aleksas dar ir dar kart irdamas nuotrauk susimst: Mano vaikas... Graus vaikas... Kas i jo
bus, kai uaugs? Ar viena motina sugebs j iauginti padoriu mogumi? Ar nenueis jis klystkeliais?
Ar nesusids su valkatomis, ar neprads girtuokliauti, vagiliauti? Ir ivis, kas jo laukia uaugus?
Sunks ems kio darbai vasar, altos juodos dienos iem. Gali dar persialdyti dirbdamas prie
malk mike, gali susirgti ir numirti... Gali ir taip nutikti kokia nelaim... Ar laimingas bus jo
gyvenimas be tvo? Tarkim, man padedant, galima bt ileisti mokslus. Bet ar nors mokintis?
Vaikai, daniausiai, mokytis tingi... Gal nepaklausys motinos, o alia nebus tvo, kuris grieiau to
pareikalaut. Juk visi vaikai eimoje labiau klauso tvo negu motinos. Man pavyko. A ia gyvenu
visko perteks, tokiame rakayje, o jis ten braidys purv, sunkiai dirbs, kelsis anksti neisimiegojs,
gal ir nepavalgs soiai. Pats augau kaime, gerai inau, juk visoki buvo dien. Ar taip teisinga?
Aleksas daug galvojo, bet vis tyljo, svarst, taiau prisipainti ddei savo nuodm vis atidliojo.
Tuo labiau, kad paskutiniu metu atsirado daugiau darbo ir rpesi.
Dd sugalvojo alia seno statyti nauj dviaukt modern nam. Sename likt kontora su kabinetais,
kambariai atitekt kai kuriems darbuotojams, o jie su Aleksu ieit nauj, erdvesn, graiau rengt
dviaukt tik buiiai pritaikytomis patalpomis.
Dabar, kai jau Aleksas imoko vairuot main, dd beveik neikelia kojos i nam. Jis daug laiko
praleidia statybose arba priiri darbus irgyne. Kai reikia k nors nupirkti ar iaip atsiranda
reikal, miest vaiuoja Aleksas. Darbo dienomis jis su dde maai matosi. Susitinka tik valgydami
pusryius, pietus ar vakarien.
Ryte Aleksas gauna i dds nurodymus, k nuveikti i dien, per pietus atsiskaito kiek ko yra
padars, kur buvo, k nupirko, ko negavo ir k tokiu atveju daryti. O jau po vakariens tik nusipraust
ir lov. Malonu kaip greiiau atsigult balt patal ir atsipalaiduot po alinani dienos kari,
pailst po atsaking darb.
Aleksas su dde daugiau bendrauja sekmadieniais ar kitomis veni dienomis, kai nedirbama nei
statybose, nei irgyne.
Vien sekmadien, pavalg pietus, jie ilgiau pasdjo u stalo ir daugiau pasinekjo.

 Kodl, dde, iki iol neveds? pasiteiravo Aleksas, kai tarnait, baigusi nukraustyti stal, ijo i
kambario. Gal dabar ketini vesti, kad statai nauj nam? nauj nam nauja eiminink? Ar ne
taip? dar pajuokavo.
Kur jau man? Per senas enatvei, atsilo minkt kds atkalt dd Jeronimas, a gi u tavo
tv net penkeriais metais vyresnis.
Na, dabar gal ir vloka, pritar Aleksas, bet buvo laikas, kai buvai jaunas. Negi nebuvai
simyljs kokios mergaits? Lietuvoje arba kad ir ia, kai jau tiek met kai gyveni?
Buvo, kaip gi... Turjau, myljau... patyljo dd lyg svarstydamas k kalbti toliau. Ar ne bernas
buvau? Buvau ne prastesnis u kitus ir mergaitms patikdavau. Buvau nusiirjs vien... Sakiau, kai
griu i kariuomens, vesiu, bet kaip tik kariuomenje ir susikolieijau.
Tarnavau ulon pulke. Kart per pratybas nukritau nuo irgo, kiek patyljs, dd ts toliau.
Lkm dideliu greiiu, kelyje buvo gana sudtingas klii ruoas. Pasitaik jaunas, maai patyrs,
atsargus irgas, o gal ir a pats kaltas, nejauiau jo. okdamas per vien klit, irgas koja ukabino
kart, isigando, nublok mane ir, krisdamas pats, kartimi tvojo man auktielninka guliniam,
pasakojo dd. Ilgai guljau karo ligoninje... Kiek prisikentjau, baisu net prisiminti. Kiekvienas,
kad ir menkiausias prisilietimas sukelia skausm... O kur dar procedros? Kelis kartus per dien
virktu leidiami vaistai, perriimai, tas ilgas guljimas ant nugaros iergtomis kojomis... O kai
reikia atlikt gamtin reikal... Jeigu tai bt tssi dar ilgiau, biau neitvrs... Vis tiktai, kiek
mogus gali perneti... Itvriau, sugijau, bet... Likau nepilnavertis... Kadangi nelaim vyko tarnybos
metu, valstyb imokjo kompensacij. Pinigus gavau nemaus, o netrukus pusbrolis pakviet
atvaiuoti pas j Kanad. Galvoju vaiuosiu. Ne kain kas mans laukia ir ia namuose. eimos
sukurt vis tiek negaliu, o vis gyvenim likti senu bernu, vis pajuokai, nenoriu. inai gi kokie
mons pas mus kaime. Kad tik pasijuokt i ko, pasityiot. Kai tik suinos, ims pliurpt, isigalvot bt
ir nebt dalyk. Galo nebus... Manau sau, ten jau bent mans niekas nepasta, niekas nieko neino.
Pinig uteko kelionei, liko dar ir pradiai gyvenimo. tai taip ir atvaiavau...
Tai tokios tokels, susimsts itar Aleksas, kad jau nepasisek, tai jau nepasisek. O kur dabar
tas pusbrolis, pas kur atvaiavai? Kaip matosi, dd pats vienas ia eimininkauji.
Seniai mir, atsiduso dd, tik septynis metus kartu pagyvenom... Plaui udegimas... Kaip pas
mus kaime sako zapalianija. Jaunas, n keturiasdeimties dar neturjo. O apsukrus vyrukas buvo...
Ne taip seniai buvo ivaiavs, o jau spjo u kelion atidirbti ir pinigo pasidaryti savo verslo
pradiai.
Kai atvaiavo, pasitaik jam gauti darbo kaip tik dideliame irgyne. Dirbo kelis metus, gerai
prisiirjo, imoko, pamat, kad ia visai neblogas biznis ir, susitaups pinigo, pats paband. Kai a
atvaiavau, jis jau dirbo savarankikai. itas namas, kur dabar gyvename, jo statytas. Buvo jau sigijs
kelis irgus, por veislini kumeli. Kiek pinig jis turjo, a savais prisidjau ir taip per kelet met
ipltm irgyn. Pradjom gerai udirbti, galjom gyventi ir gyventi... Bgo nuo kariuomens, o ia
sutiko mirt... O a irgi kariuomenje tapau... Jei pusbrolis bt neibgs i Lietuvos, po iai dienai
bt gyvas. Na, o a taip pat... Jeigu ne ta kariuomen, biau sveikas vyras, vesiau mylim
mergait... O dabar tik tiek, kad turiu gyvenim, kokio n sapne nesapnavau.

 Ar nepabijojai, dde, nuo irgo nukentjs, vl su irgais darbuotis?

Su irgais daugiausia dirbo jis, o a tvarkiau kio reikalus. Prie irg beveik neprieidavau. Tiktai
jam mirus teko visk perimti savo rankas. Ir tai a retai ten ueinu. Yra mogus, kuris viskam
vadovauja. Yra veterinaras, yra darbininkai, kuriuos tu jau matei. Jie irgus maudo, ukuoja, priiri.
Yra dar lauko darbininkai, kurie tvarko aplink, sod, aptvarus. A ir dabar daugiau laiko praleidiu
kontoroje, kabinete. Darbo ir ia pakankamai, tik spk suktis. Teks ir tau imokti t darb, niekur
nedingsi... Kai tik baigsis statybos, bandysiu supaindint tave su visa kio veikla.
Na, o tas visas turtas ddei vienam priklauso? pasidomjo Aleksas.
Testamento, aiku, nebuvo paras, tikrai nesiruo mirti. Nuosavybs, draudimo ir visi kiti
dokumentai ms abiej vardu. Kadangi buvo neveds, artim moni ia neturjo, tai kaip ir
artimiausias jo giminaitis ir dalininkas, tapau paveldtoju. Bet a tai jau dabar turiu paras testament
ir atitinkamai paskirsts turt. Tam tikra dalis yra paskirta ir artimiausiems jo giminaiiams
Lietuvoje. Manau, nebus keblum, jeigu kas nors panaaus atsitikt su manimi.
Geriau jau apie tai nenekti, kad neprisiaukti bdos, juokais perspjo dd Aleksas, dar ne
laikas apie mirt galvot.
Nieko negali inot... Kai jau sulaukiau tokio amiaus, visko gali bti. Utat ir tave kvieiau, kad
sptum susipaint su mano gyvenimu, kad inotum ir moktum tvarkytis, kai mans nebus. A ir t
nam statau ne dl savs...Pastatysim ir iekosim tau paios. Apsienysi, leisi ia aknis ir a bsiu
ramus, kad nepaliksi mans, nepabgsi susigalvojs atgal Lietuv... Bijau, kad senatvje ar ligoje
nelikiau vienias...
Kad a jau taip kaip ir veds... geresns progos prisipaint ddei n nesugalvosi, Lietuvoje turiu
mergin, kuri augina mano sn...
tai kaip? nustebo ir susidomjo dd, kodl iki iol nieko nesakei?
Pirmus metus, kai ia sirguliavau, maniau, kad teks grti, o paskui vis nedrsau. Bijojau usitraukti
tamstos nemalon... Pagaliau nra ko ir girtis tokiais dalykais. Berniukui bus jau kokie trys metukai...
Nelabai grau i tavo puss, pasak patyljs dd, jeigu vaikas tikrai tavo, jis turi turt ne tik
motin, bet ir tv. Negerai, kad vaikas auga be tvo, o ypa kai tvas gyvas, sveikas ir visai neblogai
gyvena. O k? staiga jis pralinksmjo, baigsim statyti nam, nuvaiuosi ir atsivei abudu ia
Kanad. Ot ir bus... nauj nam nauja eiminink. K pasakysi?
O dde, tikrai nieko prie? nudiugo Aleksas, ivaiuodamas a panaiai taip ir buvau paadjs.
Na, matai, tau kitaip ir negalima. Jeigu davei paad, turi j testi, dar pamok dd. Nuvaiuosi,
apsienysi, o kai parsivei mon, tada jau ir prasids tikras gyvenimas.

17.

 Ar tik nesusirgo ms alut? sutikusi priemenje tet Ro, pasiguod Kastut. Bdavo, kai
pareina i ganyklos, tai tvart, kur jai padta milt, lekia net negali nuturt. O iandien atjo
pamaiuko, tokia nelinksma, ned n t milt, negr vandens. Kakas ne taip kaip visada... O gal tik
man taip pasirod?
Tikrai? Einam pairti, pasisil susirpinusi Ro.
A tuojau, tik ikoiu pien.
Kai abi jo tvart, karvut jau guljo ir nepakl galvos, kai jos prisiartino.
inoma, kad serga, patvirtino Kastuts tarim Ro, guli galv nudrusi em, negromuluoja.
Reikia btinai kviesti mog, kad pairt.
Ar yra ia miestelyje toks mogus? Tik sakykit kur, a tuoj nubgsiu, sujudo Kastut.
Nieko nebus, pasak pakviestas veterinaras, pamats karv, ir jeigu norsit turt kiek naudos,
pjaukit msai, o jei ne, tai diena kita ir ji nudvs. Tada teks ukasti.
Argi tikrai jau nebra jokios pagalbos? iandien tik pirma diena, kai susirgo. Gal dar praeis?
negaljo patikti Ro.
Negi nematot, kaip varva seils i snukio? Taip atrodo ligos pradia. Kakokia nauja liga paplito,
paaikino veterinaras, jokie vaistai nepadeda. Nuo tos ligos dvesia karvs ir vienkiemiuose. Ne
pirma ir ne paskutin ta js karv, dar lyg paguod mogus.
Jeigu neinoma liga, kaip galima valgyti tokios karvs ms? pasibaisjo Kastut. Ir dar ms
mylimos aluts... N ksnelio negaliau nuryt...
I centro turime ini, kad virt valgyti galima. Verdant sta visos bacilos, bet vaist kol kas nra.
Dar ne viena karv pas mones gali kristi.
Kokia nelaim, verk Kastut, kaip reiks gyventi be karvs? Jau iandien neturiu i ko virti
kos Vytukui. Neinoma liga serganios karvs pieno negali duot vaikui.
K gi dabar padarysi, ramino j Ro, pieno gausim pas kaimynus, o kaip bus toliau,
pamatysim. Jeigu i tikrj liksi be karvs, tai turbt tau teks eiti kaim pas tvus ir prayt pagalbos.
Gal pads? Duos Dievas ir parsivesi kit karvut i nam.
Kaip veterinaras sak, taip ir buvo. Kas kart karvut jo vis blogyn, o trei ryt atbgusi pasiirt,
Kastut rado alut jau nebegyv. Kaimynas sutiko iveti ir ukasti, bet u tai papra odos. Taip ir
sutar. Kai tvartas liko tuias, Kastut padar visk taip, kaip liep veterinaras. Im ml,,
karboliu itak sienas, lubas, dias, storai pakraig naujais iaudais, nakiai paliko atlapas duris,
kad gerai isivdint, o anksti ryte, palikusi Vytuk su Roe, ijo kaim.
Atjo prie pat pietus.
Julike, irk kas atjo! pamaiusi kieme Kastut, paauk motina.

 Kastut, nustebo vilgteljusi pro lang Julik, kain ko jai ia prireik?

Tikrai. iaip sau nevaikios tok keli. Kai isigabeno miestel, tai dar n karto nebuvo atjusi.
Vos tik jos spjo persimesti keliais odiais, kai pirki jo Kastut.
Gera diena, pasisveikino ji ir sustojo prie dur.
Eik gi ariau, prijusi apkabino ir pabuiavo j motina, sskis. Turbt labai anksti ijai i
nam, kad tokiu laiku jau ia?
Ar labai pavargai? prijo ir Julik. Gal kas Vytukui atsitiko? ir jos abi pasibuiavo.
Ne, Vytukui viskas gerai, tik iaip atsitiko didel nelaim, atsisdo Kastut.
Dieve apsaugok, kokia nelaim? susirpinusi nekteljo prie jos ant suolo motina. I kitos puss
prisdo Julik.
Krito alut, kai tik prisimin, taip ir pravirko Kastut.
Tai jau tikrai nelaim, paglost jos peius motina, kaip dabar tu gyvensi be karvs? Bus prastai...
K manai daryt?
Taigi ir atjau pasitarti. Gal galtumt kaip nors padti?
Kokios gi tu nori i ms pagalbos, vaikeli? pasiteiravo motina, apkabinusi per peius Kastut.
Gal, sakau, dar vien? nedrsiai itar Kastut, nusiluosiusi aaras. Dl mans nesvarbu, a be
jos apsieiiau, bet vaikui reikia. K a jam duosiu? Kaip jis mgo viei varkyt su smetona,
duonyt su sviestu... Neinau n k sakyti, n kaip paaikinti, kai jis prao, o a neturiu.
ia tai kaip jau tvas pasakys... vis taip pat perdtai maloniai nekjo motina. Tu gi j pasti...
Kaip kada jam ueina... Jis tuojau ateis piet valgyti, tada su juo ir pasineksime.
Jeigu ne karv, tai gal pinig galtumt? Nusipirkiau...
O ar nra kur nusipirkti pieno? Ar miestelyje niekas nelaiko karvi?
Pieno tai taip, a ir dabar perku... Bet sviesto, smetonos, varks, tai jau tikrai ne.
Na, i pieno visko gali pasidaryti pati, tikinjo motina, su karve irgi nemaai klapato. Kai jau
kaime, tai be gyvuli neieina, o kai tavo tokia eimyna, tai ir be karvs galima isiversti. Dar
ramiau...
O i kur imti pinig? Litr, kit... O jeigu daugiau? A neturiu i ko. Karvut buvo man visas
pragyvenimas. Be karvs a prauvusi. Reikia gi man kaip nors igyventi su vaiku.
Girdjau, kad dabar banyios proka pasidarei. Turbt skalbi ne u dyk, primin motina. Visi
banyios tarnai neblogai gyvena. Ne tik zakristijonas su vargonininku, bet ir pitolninkai. O, va ir

tvas parjo, atsisuko duris.

Pamaiusi tv, Kastut pakilo ir prijusi pabuiavo rank.
Kastute, maloniai nustebo tvas, kaip ia atsiradai?
Jai atsitiko didel bda, neleido nieko pasakyti Kastutei motina, karv krito.
Mat kaip, toki ini tvas sutiko visai ramiai, girdjau, kad kaimuose krenta karvs.
Nort, kad mes jai duotume kit vietoj nugaiusios aluts.
Nieko nebus, ikart persimain tvas. Dar nespjom vietoj aluts usiaugint kitos, o jau vl net
antr karv i kio. A negaliu daugiau maint bandos. Man reikia pristatyt pieno pienin tiek, kiek
pagal sutart pasiraiau. Kas man atiduos, jeigu mano kuri padvs?
Reikt jai padti tokioje bdoje. Nors kol vaikas paaugs... atsargiai band kalbinti tv motina.
Jei nenori duot karvs, tai duok pinig. Nusipirks.
Tokiem dalykam a neturiu pinig, kuo toliau, tuo labiau pyko tvas, duok pati, kad nori.
I kur pas mane pinigai? Ar davei kada?
Tokius pinigus i Kanados gaunat... Manot, kad nieko neinau? Pirkit, mokkit, juk turit i ko.
Tie pinigai ne mano, o Juliks. O a vis gyvenim dirbu ir neturiu n cento prie dios. Reikt dar
gerai pasiirt, kur tu pats tuos pinigus dedi.
O vaikas kieno? Ne Juliks? Paios prisidirbot, paios ir rokuokits. A daugiau nebekiiu.
Tok k valdai, o a irgi ne tuiomis rankomis atjau. Toki pasog atsineiau... Kur yra mano
dalis? Ar a po tiek met neusidirbau t poros imteli, ar man jau nieko nebepriklauso? Ar viskas
tik tavo vieno?
Tai k? Gal nori, kad a tau alg mokiau? piktai isiiep Ventys.
Alg ne alg, bet jeigu yra reikalas, tai turi j tvarkyt. Ant to ir esi gaspadorius.
Tai vis per tavo tas mergas viskas ieina niekais. Per jas nra ramybs namuose...
Kaip mergos, taip mergos... Ar jos mano vienos? Tu gi j tvas. Reikjo pasidirbt bern, kad toks
mandras, drb supykusi Ventien, inodama vyro silpn viet. Ir Ventys sugniau kumius.
Usiiaupk, bo kai duosiu... usimojo, bet erti nedrso. Ar dar maai sukiom, kai leidom
miestel? Ijo, tai tegul gyvena. Ar ne taip sakt? O dabar kiek ia te prajo to laiko ir vl viskas i
naujo. Taip ir galo nebus.
Taip ir turi bti. I tokio kio jai ne tiek priklauso. Kiek tu jai ileidai, tai nra n puss to, kiek
turtum duoti, ileisdamas u vyro.

Ginas nutrko tik tada, kai kieme pasirod i lauko gr samdiniai. Mato Kastut, kad nieko nebus.
Nei karvs, nei pinig ji negaus. Ko dar gaiti? Ateis vakaras, kol ji pasieks miestel.
Nieko nelaukusi, n neatsisveikinusi, Kastut ijo pro duris.
Ar jau ieini? jau priemenje igirdo kaip paauk motina. Palauk, dar pavalgysim pietus, bet
Kastut n neatsisuko.
Skubiai perjusi kiem, atsikl vartelius ir ijusi vl juos ukl.
Na ir inokis, palydjusi j akimis kol i dingo u poskio, pasitrauk nuo lango Ventien. Ijo
n piet nelauk... Supyko mat. O k a galiu padaryt? Viskas ne mano valioje, o tvo rankose. Jo
paskutinis odis. Kaip jis pasakys, taip ir bus.
Po piet, kai moterys vienos liko namuose, motina usipuol Julik.
Na ir gera gi tu! Ulindai u mrelio ir aki neparodei. Argi negaljai padti Kastutei? Juk
sesuo...Tu gi tokius pinigus gauni i Kanados. Kodl nedavei jai dl karvs? Ji gi tavo vaik augina.
Itrauk tave i tokios gdos, pasim mautl, uaugino tok gra, sveik berniuk. Iki iol nieko i
tavs nereikalavo, o tu nenori padti jai bdoje. Ar taip grau?
Kad ji ir uaugino, bet vaikas vis tiek mano, o ne jos, prieinosi Julik.
Kaip gali sakyt, kad tavo, jeigu tu jo isiadjai? Nuo to karto, kai pakriktijom ir suram metrikus
Kastuts vardu, nebe tu, o ji tikra vaiko motina. Argi nesupranti?
Bet pinigai tai ms su Aleksu vaikui. Ne jos, o Alekso ir mano vaikui, nenusileido Julik.
Net neinau, k ir besakyti... Jeigu nebijai Dievo, daryk kaip nori. Tegul tai palieka ant tavo sins.
Nors po teisybei galjai padt sesei... Bet ar tu nieko nepastebjai? staiga pakeit kalb motina.
O k?
Kaip pagrajusi ms Kastut... Papilnjusi, veidelis baltas, apskritas, smulkus. Skruostai rausvi...
Seniai bemaiau. Negaljau atsiirt...
Ne dyvai, pasipt Julik, turi ger gyvenim. Nieko nedirba, gerai pavalgo. Vaikas jau nebe
toks jau maas, isimiega kiek lenda. Niekas daugiau nerpi.
Nepersidirbi n tu. Jau negali skstis, mesteljo Ventien, bet, kai prisimenu kokia buvo maut,
vl gro prie pradto pokalbio ji, tai atrodo kad net ne tas mogus. Kas galjo pagalvot, kad i
tokios ptnos iaugs tokia grai mergina? Dabar, kai suaugo, pasidar n kiek neprastesn u tave.
O kiek gi dabar jai met, staiga susidomjo Julik.
Jau dvideimt vieneri. Keturiais metais u tave jaunesn. Pats graumas...
Tai man jau bus dvideimt penki... nelinksmai itar Julik, greitai sena pana.

 O kas kaltas? Ko neteki? Tiek buvo pirli. Ar ne per ilgai renkiesi?

Kai iteksiu, Aleksas nebesis pinig. Kol dar galima, reikia pasinaudot. Palauksiu dar metelius,
kitus ir tada irsiu... Su tokiais pinigais itekt visada suspsiu...

18.
Aleksas pasirod kaime, kai Vytukui buvo jau keturi metukai. T pai pirm dien, kai atvaiavo,
praleido su tvais. Kit gi, tuojau po pusryi atjo pas Venius.
Kai tik Julik j pamat, man kad igrius. Staiga kaip replmis suspaud smilkinius, tankiai m
dauytis irdis, susvaigo galva. Apsidiaug neapsakomai, o kartu ir nusigando... stengusi
susitvardyti, pribgo, apkabino, pabuiavo ir apsiverk.
Kaip ia atsiradai? kai nusiramino ant tiek, kad galjo kalbti, paklaus Julik. Sskis,
papasakok... Nei raei, nei praneei... Juk neadjai grti Lietuv. Ar kas atsitiko? Gal vl kas
negerai su sveikata? Gal ivis nebegri atgal? Ar ilgai adi pabti? apibr ji klausimais, kai abu
atsisdo u stalo.
Susigraudino ir Aleksas.
Atvaiavau, kaip ir buvau adjs, tavs su vaiku pasiimti, nosine nusiluost sudrkusias akis, o
bsiu ne ilgiau kaip por savaii. Per t laik, manau, spsim susituokti ir pasiruoti kelion.
Bilietai laiv jau ipirkti.
Igirdus toki naujien, Julikei vl pakirto kojas.
Kokia laim, glaudsi ji prie Alekso, jau nebesitikjau kada nors tave pamatyti. Po tiek met vl
kartu... Negaliu patikti. Diaugiuosi be galo, be krato, kad mans nepamirai. Ar labai buvo sunku
priprasti svetimam, tolimam krate?
Buvo visaip, bet dabar jau viskas gerai. Daug ko imokau i dds, daug ko patyriau ir pats,
pramokau kalbos, prie visko pripratau ir prisitaikiau. Niekada nenoriau gyventi ia. Kad ne tu,
nebiau ir dabar atvaiavs. Kai jau ivaiuosim dabar, tai visam gyvenimui. Kai ten pagyvensi, tai ir
pati nenorsi ia grti.
Atjusi i lauko Ventien ir pamaiusi tok svei, net aikteljo.
Viepatie! Aleksas! I tokios tolybs, tiek met nematytas... Ko lauki? atsisuko ji Julik, kodl
nevaiini tokio brangaus sveio? A tuoj, sujudo motina, o pareis tvas gal ir buteliuk suras...
Ai, nieko nereikia. A jau po pusryio, pabuiavo jai rank Aleksas. Gal kiek ir per
ankstyvas toks sveias, bet skubjau, norjau kaip greiiau visus pamatyti. Su Julike mes jau
susitikome, bet dabar labai noriau pamatyti ir sn. Parodyk, Julike, kur tas ms Vytautas
Didysis, kreipsi Julik, turbt dar miega, kad nesimato.

ia jau motinai ir Julikei pritrko kalbos. Jos keistai susivalg ir, kaip Aleksui pasirod, tartinai
nutilo.
Dabar jo ia nra. Jis miestelyje pas Kastut, po trumpos tylos vos ilemeno Julik.
Ar js Kastut miestelyje? susidomjo Aleksas, k ji ten veikia?
Ji jau seniai ten gyvena, maloniai paaikino motina.
O kodl vaikas pas j?
Na, nuvem... Sakom tegul kiek pabna pas tet... velnino padt motina, rytoj parsiveim...
Ko laukti rytdienos? pakilo Aleksas, ir iandien dar ne vlus metas. Einu namo, pasikinkysiu
arkl, nuvaiuosim abudu su Julike ir parsiveim. Noriu kaip greiiau j pamatyti...
Kas beliko daryti Julikei? Ji tik spjo persirengti ieiginiais, o Aleksas jau prie vart. Vaiuodami jie
maai kalbjosi. Aleksas vis ragino arkl, o Julik galvojo, k reiks sakyti, kai atvaiuos pas Kastut.
Arklys vis keli bgo risia ir jie netruko pasiekti miestel. Atvaiav neusuko n kiem. O kam?
Tik pasiims vaik ir atgal. Palik arkl su brikute tiesiog gatvje, jie pasibeld duris.
J ateinani Kastut n nemat. Ji virtuvje skuto bulves, o Vytukas spavosi ant medinio arkliuko.
Praom, pakviet, igirdusi beldim ir, padjusi al krep su bulvmis, nujo atidaryti dur.
Tarpduryje pamaiusi Aleks, Kastut labai nustebo.
Kokie netikti sveiai... puol mazgoti rank, praom ariau. Gal po koki stiklin arbatos su
uogom? A tuoj, bet Julik j pertrauk.
Nesirpink, mes tik trumpam. Tik pasiimam vaik ir ivaiuojam. Ilgai negaiinsim.
A, tai kas, nuleido rankas Kastut, vaiko atvaiavot?
Tvas mnes plauk laivu per marias, kad j pamatyt. Dabar jau jis mus, mane ir Vytuk pasiims
pas save, skubiai paaikino Julik ir eng prie vaiko maloniai j kalbindama.
irk, vaikeli, kok saldain a tau atveiau. Na, eik gi pas mane, maulli. Saldainiukas graus,
skanus... A ir daugiau j turiu... Jeigu ateisi pas mane, visus atiduosiu... O jei ne, atiduosiu ddei...
bet vaikas nuoko nuo arkliuko ir, pribgs prie Kastuts, sikibo jos sijon. Na, ateik gi, ko bijai?
A tave labai myliu, paband paimti vaik u rankyts Julik, bet, Vytukas tik paliestas, m verkti,
trepsti kojytmis vis kartodamas Neisiu, nenoriu, nemyliu...
Kaip ia yra, matydamas tok vaizd stebjosi Aleksas, gal tu j nuskriaudei kada? Gal muei,
kad jis taip bijo tavs? piktokai paklaus jis Juliks.
Kur nebijos? Pirm kart atjusi kakokia svetima nepastama teta nori atimti j i mamos...
pamusi ant rank ir nosinle luostydama lapi nuo aar veidel, pasak Kastut. Neverk, niekam
a tavs neatiduosiu, ramino ji buiuodama ir glausdama prie savo veido vis tebeverkiant vaik.

 K ia meluoji? dar band ginytis Julik, bet Kastut tik nusijuok.

Na, gal antr... Pirmas kartas buvo, kai atjot su fotografu. Tada irgi j privirkdei, kai norjai
pasisodinti ant keli. Turjau daug vargo, kol nuraminau...
Palaukit, staiga jas nutrauk Aleksas, ar galit kas paaikint, kas ia darosi? Nieko nesuprantu.
Galima ir paaikinti, n kiek neprietaravo Kastut, neinau k ji tau sak, bet a pasakysiu taip,
kaip buvo. Kai Julik lauksi, jos abi su mama kalbjo mane, kad vaik pasiimiau sau. Kai tik jis
gim, taip ir atidav mano rankas. Per iem spavau kamaraitje, o vasar atve miestel. Kaip
Diev myliu, n karto nebuvo ujusi pasiirti, kaip vaikas auga. Kur gi ne, mat gdijosi moni,
kad sesuo susigavo vaik... Taip ir likau po iai dienai merga su vaiku. I karto buvo skaudu, o
dabar jau pripratau... Kaip bebt, vaikas mano. Kai kriktijom, metrikus suram mano vardu.
Usiauginau pati viena ir niekam a jo neatiduosiu, n negalvokit.
Iklauss Kastuts pasakojimo, Aleksas suglumo. Jis pasiirjo vien, paskui kit. Suprask dabar,
mogau, kuri i j meluoja. Bet vien tai, kad vaikas pas Kastut ir n artyn neprisileidia Juliks...
Labai panau, kad Kastut sako ties. Ar gali bti taip, kad vaikas paliktas pas tet pavieti dienai,
kitai, verkt ir aukdamas bgt tolyn nuo savo motinos?
Ar tiesa, k sako Konstancija? staiga atsisuks Julik grietai paklaus jis. Tiktai sakyk teisyb.
Pati gali suprasti, kad ia ne juokas. A kaip vaiko tvas turiu inoti vis ties.
Meluoja, visk meluoja, liai gynsi Julik, mat, kaip a vis laik verkiau, kai gimus vaikui
i nevilties norjau pasikarti. Pati pasisil, kad tik sau galo nepasidaryiau. Man paiai n galv
nebt atj prayti tokio dalyko.
Na, it visk mes dar isiaikinsim, o dabar mums ia nebra kas veikti. Uteks gsdinti vaik,
pasak Aleksas, irk kaip piktai, net susirauks iri mane. Kakoks nepastamas dd aki nuo
jo nenuleidia ir net bando prieiti ariau... Visa laim, kad yra kas taip gerai j saugo, velniai
nusiypsojo snui Aleksas ir jie su Julike ijo.

19.
Kol parvaiavo kaim, Aleksui pavyko ikvosti Julik.
I karto ji dar gynsi, melavo, isisukinjo, kol pagaliau prisipaino. Julik verkdama atsipra,
buiavo Aleksui rankas, pra, kad atleist, nepykt, bet tai nepadjo.
Alekso irdyje tarytum viskas auktyn kojom apsivert. Tas velnus, kupinas meils ir ilgesio
jausmas, lydjs j vis ilg keli, staiga dingo, o jo viet plsteljo visai prieing jausm banga:
pyktis, pasibjaurjimas, nusivylimas. Vaiavo pas mylim mergin, galvojo su ja kurti eim, ketino
pats atsiprayti, kad taip ilgai vert jo laukti... O k jis rado? Akiplik melag, gobuol,
veidmain... Ar tokios jam reikia monos, gyvenimo draugs? Jokiu bdu...
Nuo iol ji tapo nieko nereikianiu jo gyvenime, visai svetimu mogumi. Aleksas ja daugiau

nepasitiki ir ja netiki. Nuo t aar ir atsiprainjim jam atgrasu, koktu, kai ji buiuoja ir n kiek ne
gaila, kai ji verkia. Dar daugiau jis nebenori jos matyt. Nieko, visai nieko neliko, kas juos siet...
Nebent vaikas, kaip kraujo ryys, bet ir t ji idav, atsisak pati, ukrov seseriai, lengviausiu bdu
atsikrat ir tiek... Viskas baigta.
Sustabds arkl prie Veni kiemo, Aleksas palauk, kol Julik ilipo i brikuts ir, n odio
nepasaks, n neatsisveikins, nuvaiavo.
Kit ryt, tuojau po pusryio brolio dviraiu Aleksas atlk miestel. Parduotuvje nupirks kelet
aisliuk ir saldaini, jis vl pasibeld Kastuts duris.
Neivarysi? dl visa ko paklaus, kai Kastut leido j virtuvl. Atvaiavau pas Vytuk. Vakar
tiesiog net gerai pamatyti jo neteko.
A jau varysiu, kaip Aleksui pasirod, Kastut iandien daug malonesn, dargi net pavaiinsiu.
Praom toliau, pusrytis jau ant stalo. Kambarlyje ir Vytuk rasime.
Vlai pusryiaujate, pastebjo Aleksas, a tai net i kur atvaiavau ir jau po pusryio.
Valgom tik tada, kai atsikelia Vytukas. Kol miega, niekada neadinu, paaikino Kastut ir prijusi
pritp prie vaiko lovels. Va, dd irgi nori valgyti. Ar duosim jam blyn? Kaip sakai?
Ir vl tas dd... nepatikliai Aleks velgdamas Vytukas, prisiglaud prie Kastuts, bet, pamats
kaip is ant stalo par daugyb blizgani saldaini ir jo lovel sukrov dar nematytus aisliukus,
vaikas tarsi atgijo. sidrsins m kilnoti aislus smalsiai juos apirindamas.
Dd kart usibuvo ilgiau. Kai Vytukas atsibudo po dienos miego, dar teberado j kambarlyje ir
visi kartu papietavo.
Saldaini vaikas valg kiek norjo, bet dar nemaai j guljo ant stalo, o kai dd atvaiavo kit
dien, atve j dar daugiau...
Diena, kita ir Vytukas dds visai nebijo... Prieingai, tik pabuds jis pirmiausia klausia mamos: Ar
dd dar neatvaiavo?
Tas dd visai ne toks piktas, kaip i karto pasirod Vytukui. Jis netgi labai geras ir linksmas. Jis
pats vis juokiasi ir nori, kad juoktsi Vytukas. Savo didele ranka jis vaik paglosto, paiauia jo
plaukuius ir pakutena plik pilvuk, kai nusmunka kelnyts. Kai valgant Vytukas netyia apsitako ar
apsilaisto, dd jo nebara, bet su kvepiania nosine nuluosto jo varkel, veidel ir velniai
patampo u nosyts. Vytukui patinka, kai dd j spuoja ant kojos. Jo koja didel, pda plati ir
storas rieas. Vytukas apsiergdamas sdasi kaip ant arkliuko ir rankytmis sikimba tvirtas dds
rankas. Jis Vytuk supa ilgai ir kartais isupa taip auktai, kad vaikui sunku isilaikyti ir jis ima slysti
nuo kojos, bet kristi nebijo. Jis visada patenka minkt ir ilt gero dds glb.
Vytukui labai patinka, kai dd, stovdamas viduryje kambario, mto j kaip aislin kamuoliuk.
Imeta auktai, net iki pat lub ir paleidia... Jam kristi emyn visai nebaisu, nes dd j pagauna ir
velniai priglaudia prie plaios savo krtins. Mama kai kada barasi tai matydama. irk, kad
nenutktum emn, sako ji. Bet dd tik juokiasi ir buiuoja Vytuk, o jis tik kryktauja ir prao

dar, dar...
Taip besilankant miestelyje, netruko prabgti savait. Visas tas dienas bendraudamas su snumi ir
Kastute, Aleksas patyr tikr eimynin diaugsm ir palaim. Taip kaip sivaizdavo vykdamas
Lietuv...
Kaip bus, kai visk palikus teks ivaiuot? Ne, jokiu bdu to negali bti. Ne dl to a ia toki tolyb
keliavau... Pastu save... Vis gyvenim mane kamuos ilgesys ir a su tuo niekada negalsiu
susitaikyti... Su Julike, aiku, viskas baigta, nevesiu, bet tada kokia ieitis?
Dar ir dar visk apgalvojs, Aleksas, nusprend rimtai pasikalbti su Kastute. Vaik, atrodo, jau
prisipratinau, bet k pasakys ji pati? Jeigu tik ji sutikt, tai bt puiku. Kanad parsiveiau eim,
kaip ir planavau, o jeigu ne, tursiu ivaiuoti vienas. Baisu apie tai ir pagalvoti. Kaip ten bebt,
pabandyti reikia, tuo labiau, kad yra vili... Vien tai, kad ji augina mano sn, gali nulemti teigiam
jos apsisprendim. Bet labai svarbu ir jos jausmai... Ko a galiu tiktis?
I t laik, kai draugavau su Julike, maai j prisimenu. Kam gali rpti paniurusi, vengianti svetim
moni, drovi paaugl? Bet dabar matau visai kit mog... Jauna, grai, linksma ir, kiek per t
trump laik bendravome, spjau pastebti, kad ji nuoirdi, velni, gero bdo mergina.
Na, o a? K ji mano apie mane? Esu nebe jaunuolis, myljau kit, susilaukiau net vaiko... Jai
apsisprendus, juk prie akis bt tolima kelion, neinomas pasaulis, nepastamas gyvenimas...
Reikia labai mylti ir pasitikti mogumi, su kuriuo sutinki susieti savo gyvenim... Bet... Kaip bus
taip bus...
Sekmadien miestel Aleksas atvaiavo truput vliau. Pataik tokiu laiku, kai Vytukas guldomas
pusiaudienio miegui. Norjo, kad jie vieni, niekieno netrukdomi, nuo irdies pasinekt.
kart Aleksas prie saldaini nupirko dar butel vyno. Kaip ir pridera... Darelyje nuskyn gelton,
auktagi, didiagalvi gvazdik ied ir eng prie dur.
Pamaiusi Aleks su glmis rankoje, Kastut nustebo, bet staiga pridjo pirt prie lp.
Tsss, tik k umigdiau, panabdomis perspjo ji, taip ilgai neumigo ir vis klausinjo, kodl
dd neatvaiavo.
Tada gal sskim ia, pastats ant virtuvs spintels vyn ir padjs saldainius, padav jai rank ir
gles Aleksas. Nuskyniau tavo paios darelyje, bet vis tiek nuo mans...
Dkui, padkojo Kastut ir, pamerkusi gvazdikus molin vazel, pastat prie vyno ir saldaini.
O kam tas vynas? K dar sugalvojai? vis labiau stebjosi ji. Aaa, staiga susiprotjo, turbt jau
ivaiuoji? Atsisveikinti su mumis atjai? Ar ne taip?
Dar ne, bet laiko liko visai nedaug. Tik savait...
Tai turbt praysi, kad atiduoiau Vytuk? toliau spliojo Kastut.
Ne visai taip... Turiu kit sumanym...

 O inai k patyljusi minutl, lyg bijodama itarti galutin od, pasak Kastut, a ilgai
galvojau, daug galvojau... Bet vis tiktai nutariau atiduoti jums vaik... Gal a tada buvau per grieta.
Prisiirjau a per tas dienas, pamaiau, kaip vaikui reikia tvo. Dabar dar kol maas utenka ir
mamos, o kai paaugs, btinai paklaus, kur tvas. K a jam tada atsakysiu? Utenka, kad a turiu ger
vard merga su vaiku, nenoriu, kad Vytukas likt visam gyvenimui benkartas. Vaiuokit,
gyvenkit, Dieve jums padk. Berniukas prie tavs jau priprato, pripras ir prie Juliks. Dar mautis
tebra, pats laikas susigyventi. A, inoma, labai pasiilgsiu, bet js gal neumirit mans? Retkariais
paraysit laik, prisisit fotografij. Bsiu rami inodama, kad vaikas turi ger tv.
Aleksas susigraudino iki aar. Jis pam Kastuts rank, pakl j prie lp ir pabuiavo.
Ai tau, Kastute, u tavo ger ird, nepaleisdamas jos rankos padkojo sujaudintas, bet leisk ir
man kai k pasakyti. Vaikui reikia ne tik tvo, bet ir motinos. Tekk u mans ir vaikas turs abu i
karto. Ivaiuosime visi kartu, gyvensime vienoje eimoje ir nereiks mums isiskirti.
Sutrikusi Kastut neino n k atsakyti. Raudona kaip arija ji tyli nuleidusi akis, o nuo tokio netikto
pasilymo ir nuo upldusi mini m suktis galva. Kaip ia atsitiko, kad jai perasi toks vyras? O
kaip mama sak: Tavs niekas neims... Kastut ir tiki, ir netiki... Gal jai tik taip nusigirdo? Ar tik
nenori i jos pasijuokti? Bet nepanau... Ne piemuo gi, o suaugs mogus, vaiko tvas... Negi i
tikrj jis nori vesti j, o ne Julik? Negi i tikrj j aplank tokia laim? O kaip Julik?..
Betgi Julik sak, kad tu atvaiavai jos pasiimti, kada ne kada Kastut vis tik idrso priminti.
A atvaiavau pasiimti vaiko ir motinos, o neradau nei vieno, nei kito... Julik jau nebe motina nuo
tos dienos, kai isiadjo mudviej snaus. Tu jo motina. Ar sutiksi tekt u mans ar ne, vis tiek a
jos nevesiu. Jeigu tu su Vytuku nevaiuosi su manimi, ivaiuosiu vienas. Tai k dabar pasakysi,
Kastute? Ar eisi u mans? Man labai svarbus tavo atsakymas.
Matau, kad tu geras mogus... Labai myli Vytuk... A tavimi pasitikiu... jau drsiau Aleksui akis
pavelg Kastut. Eisiu u tavs, jeigu tik imsi... patyljusi itar ji.
Rytoj pat eisiu pas klebon ir pradsiu tvarkyti visus reikalus. Manau, kad spsiu, linksmas
Aleksas atkimo butel vyno, o dabar duok stiklelius, igersim. Yra u k...
Aleksas prisitrauk kdut ariau Kastuts ir j apkabino.
Dkui tau, mergele, kad sutikai u mans tekti, priglaud j prie krtins, be tavs viskas bt
sugriuv. Btume aminai kas sau isiskirst. Dabar, kai jau mums pavyko susiburti vien viet,
pasistengsime neisiskirti iki gyvenimo galo. Dkui, kad uauginai mano snel. Iki iol vargai viena,
dabar a tau padsiu. Pamatysi kokia tvirta ir laiminga bus ms eima. Bsi ne merga su vaiku, o
mano mona, vaiko motina, ranos eiminink. Tavs laukia visai kitas, naujas gyvenimas, bsi vis
gerbiama ir tikrai inau, kad tau pas mus patiks. Kalbu apie tai tik dl to, kad padrsiniau tave ir
iblakyiau gal bt kylanias abejones. Bk rami, neteks gailtis...
Treiadien Aleksas su Kastute susituok banyioj, per likusias dienas susiruo kelion, o
etadien prie pietus tvas ive jaun eim geleinkelio stot.
Klaipd jie pasiek jau pavakariais ir nakvojo viebutyje. Anksti ryte veikas nuve uost, o u

valandos jie sdo laiv.

Miestelyje ilgai nenutilo kalbos... Visi neijo i dyv, kad toks graus, puikus vyras, amerikonas
ved merg su vaiku ir isive pas save Amerik...
Bet labiausiai stebjosi Alekso tvai: Kaip ia buvo, kad j snus ved ne Veni Julik, su kuria nuo
pat maums draugavo, o jos seser ir dar su neinomo tvo vaiku?

2012 m.

Nekask duobs...

1.
Zabeliute, vaikeli! Bk greiiau pas Juozapien pasiskolinti degtuk, tik spjus ilipti tarnaitei i
lovos, prie jos pribgo susirpinusi eiminink. Piln dut turjau. Dar ilgam bt utek, bet
matyt vakar vakare kako iekodama lentynlje ukliudiau ir ji krito kibir su vandeniu. iandien
ir en, ir ten iekau niekur nerandu. Tik iriu ant vandens plauko nusilups popierlis, o pati
dut ant dugno nusdusi, permirkusi, ibrinkusi. Nebeieina udegti, o pei kurti pats metas.
Paraginta mergait paskubjo greiiau apsirengti. Ant koj usimov vilnones, auktai
apspaudianias koj iurnas kojines ir, sispyrusi mediokus, usirio ant galvos ilt skarel.
Lovoje susirado kailinukus, kuriuos buvo umetusi ant antklods, kad bt iliau miegoti, usisagst
juos iki kaklo ir prie ieidama dar stabteljo prie dur.
Tai kain? Gal dar miega, kai taip anksti?
A jau miegos... paneig eiminink, kaime visi tokiu laiku keliasi. O dar kol nueisi... Tik bk
gerut, paskubk, o tai labai nusivlinsiu su pusryiais.
Lauke nebuvo labai alta. Jau kelinta diena atlydys, bet, tik ilipus i patalo, kad ir iltai apsirengus vis
tiek varbu. Ijusi kiem, Zabeliut kvp gryno, vsaus ankstyvo ryto oro ir iurpuliukai perbgo
per vis kn.
Pasistaiusi kailinuk apykakl, kienje susirado pirtines, skaryts mazg pakl iki pat nosies
prisidengdama burn, kad bt iliau kvpuoti ir taip pasiruousi mergait eng tams.
Per dien atlydys, vakarais la. Rytais sniegas bna aptrauktas ledo plutele, bet tokia plonyte, kad tik
prisilietus lta trakdama.
Nuo priemens dur iki varteli nukastas sniegas, bet vis tiek slidu. O jau nuo tvoros iki viekelio
takas tik imintas. Nelygus, guzuotas... Eidamas turi gerai irti, kur statyti koj. Jei tik paslysi kiek
on, kaipmat klimpsi storai pripustyt snieg.
Nors labai saugojosi Zabeliut kad nepaslyst, bet, kol atjo iki viekelio, buvo kelet kart smukusi
pusn. Pasiekusi pagaliau lyg, rogmis suvaint keli, ji lengviau atsikvp. Dabar jau eiti bus
daug lengviau, o be to ir akys apsiprato su tokia ankstyvo iemos ryto tamsa.
Ikraiusi i mediok snieg, mergait jau spariau eng priek prisiminusi, kad eiminink pra
paskubti.
Iki Juozapiens sodybos nemaas gabalas kelio, bet vis tiek ji artimiausia Dobil kaimyn. Nuo sen
laik kaimynai artimai bendrauja, o ypa moterys. Nors ir tolokai gyvena viena nuo kitos, bet
susitinka danai. Pasineka, pasiguodia, jei itinka kokia nors bda ar sulubuoja sveikata.
Nal Juozapien visada duos ger patarim kaip gydytis ir vien kit saujel diovint oleli, kuri

nuovir igrus, irk ir pasidaro geriau... Dar ji ir taures pastatyti moka, jeigu ugula krtin
sunkumas ir drasko sausas kosulys... O kad ji pribuvja prie gimdymo, tai visas valsius ino ir
kvieia padti, kai tik atsiranda reikalas. Ji ir Dobiliens berniuk ir mergait prim.
Vyresnysis snus Stanislovas su Juozapiens snumi Jeronimu draugai nuo pat vaikysts. Bet dabar j
draugyst nutrko. Stanislovas ved, o Jeronimas ijo kariuomen. Dobiliens jau abu vaikai turi
eimas, o Juozapiens veds tik vyresnysis snus Povilas. Jau ir Jeronimas turi pasirinks mergel...
Turbt enysis, kai gr i kariuomens.
Zabeliut iemet tarnauja pas Dobilus. Paskutins, dkui Dievui, jos tarnysts dienos. Netoli Kaldos.
Poryt eimininkas j parve namo, o kol dar ji ia tarnauja, jai dar reikia klausyti ir dirbti tuos
darbus, kokius liepia eimininkas ar eiminink.
Kad ir dabar. Kaip nemalonu eiti tok keli tamsoje per alt, per snieg... Tokiu slidiu, rogi
nugludintu keliu... Kojos vis slysta provas, klaipo pdas slids mediokai... Kiek kart vos
nesugriuvo...
Ar negaljo pasist piemens? Kodl btinai mane? K padarysi... Jau nebetoli, kaip nors
suvaikiosiu... O tada jau darbuosiuosi po namus... Netruks prabgti laikas.
I ties Zabieliut savo nam nelabai ir ilgisi. Tik tiek, kad parvaiavus gaus savait, kit pailsti.
Paprastai pas kininkus tarnauti eina vaikai i biedn eim. Izabel gi kininkait, bet namuose
eimininkauja bjauri pamot ir jos abi nesutaria. Nuo pat pirm dien, kai eng tuos namus,
podukros ji nemgsta. Apkrauna sunkiais darbais, kabinjasi, skundia tvui. Namuose nuolat barniai,
kivirai ir mergait ijo i nam dl ventos ramybs, kad nereikt rietis su pamote.
Zabeliut gerai pasta Juozapien. Per tuos metus, kai ia tarnauja, ne kart teko su nale susitikti. Ji
i karto pastebjo, kad i moteris kakuo skiriasi nuo kit vienkiemi gaspadini. Ji visada tvarkingai
apsirengusi, visada balta skaryt ant galvos... Tokia maloni, simpatika moterl.
Buvo Zabeliut ir jos namus ujusi. Ten taip pat pavyzdinga tvarka. Pirkioje viesu, varu, balta.
Lova uklota rinktiniais ratais austa lovatiese. Pagalvs apvilktos baltais uvalkalais, o j galuose
sitos veliu megztos kiaurarats juostos. Aplink daug aust ir megzt rankdarbi, pirkia kvepia
olelmis, nesimato musi.
Ne taip kaip pas Dobilus. J ten tokia daugyb, kad neduoda n ramiai pavalgyti. Atskridusios tupia
ant aukto, o kai nubaidai, lenda tiesiog burn. Bet Zabeliut sugalvojo, kaip nuo j atsiginti, kad
leist nors pavalgyti. Tam reikalui ji turi nusipirkus truput cukraus. Kai sda valgyti, arti savs ant
stalo paberia kelis iupsnelius smulkaus cukraus. Muss kaip mat net juodai ugula cukr ir, kol jos
mgaujasi taip netiktai atsiradusiu tokiu saldiu grobiu, mergait spja pavalgyti...
Zabeliut jau prie pat Juozapiens sodybos. Bet keista... Languose nesimato viesos. Negi miegot?
Kai prijo ariau, pamat, kad viduje krenasi peius.
inoma, kad atsiklusi... Negi miegos iki tokio laiko? Turbt ukrusi pei ijo pas gyvulius.
Teks palaukti... Bet kas gi ia?

Prie pat priemens dur kakoks tai kupstas. Lyg maias su bulvmis pastatytas, lyg rezgins su ienu
numestos... Prijo ariau.
Viepatie! net atoko isigandusi Zabeliut. Prie slenksio pati nal sukniubusi. Igirdusi arti
savs ingsnius, ji nepakeldama galvos m auktis pagalbos.
Jeigu yra ia kas nors, padkit! A dar gyva, bet negaliu i skausmo n pajudti. Reikia kaip nors
patekti pirki.
Bet kad a tamstos negalsiu neti, pribgo Zabeliut, neturiu tiek sveikatos...
Tai ia tu, Zabeliute? paino moteris mergait. Gal pats Dievas man tave pasiunt? Padk kaip
nors, vaikeli... Paimk u paast ar kaip ir tempk. Tik per slenkst bus sunkiau...
Gerai, teta, a pamginsiu, sutiko mergait ir pasilenkusi sum moter u paast. Bet vos tik
timpteljo, Juozapien suriko nesavu balsu.
O Jzau Marija, neitursiu!
Betgi reikia k nors daryt, susirpino Zabeliut, gal man bgt namo ir paaukti vyrus? Tamstai
maiau skaudt, jeigu jie net.
Kol nueisi, kol ateis kas, a ia negyvai sualsiu... Jau dabar ant nugaros tarytum kas led bt
prikrovs, o rank ir koj pirt visai nebejauiu... Tempk, vaikeli, gryi, jeigu tik gali... Tu tempk,
o a rksiu... Nieko neirk...
Tik pajudinti i vietos buvo sunkiau, o kai trauk priemen, i karto palengvjo. Dar vienas slenkstis
ir jos jau pirkioje.
K dabar darysim? pirtine luostydama nuo kaktos prakait, paklaus Zabeliut. Vargu ar
galsiu kelti jus lov?
Ir nereikia, nuramino j moterik. Iimk i lovos ienik, patiesk j ia ant ems prie ilto
mrelio ir po truput, po truput uridensi mane ant jo. Jeigu jau tiek padarm, tai ia nebebus taip
sunku...
Ar taip su visais drabuiais?
inoma. O dabar kai a jau ant ieniko, pakik dar po galv paduk ir ukaisk vandens ant
trikojo. Peius seniai krenasi gal jau pasidar arij. Dar atnek i kamaraits oleli. Rasi, ten
palubje tokia raudona terbuk kaba. Kai atnei, parodysiu, kokias reikia uplikyti. Kai bus arbatos,
pradsiu ildytis...
O k daryt su kojomis ir rankomis? Gal reikia patrinti ar iaip pajudinti kad atsigaut?
Kai uvirs arbata, kitame puode paildysim vandens, mirkysim varius stalluosius ir dsim iltus
kompresus. Jeigu dar nenualo, turt atsigaut...
Dieve, Dieve, aimanavo Zabeliut, kad tik nebt nualusios, kad tik atsigaut... Kokia nelaim...

Ar seniai jau guljot pargriuvusi, kol a atjau? iaip tai lauke nelabai alta, kelinta diena atlydys...
Tik i ryto kiek aliau...
Ar a beinau, vaikeli? Atrod taip ilgai, kad jau nebetoli galas... Jei ne tu, biau taip ir numirusi
prie slenksio... Kaip ia tu atsiradai?
Siunt eiminink degtuk pasiskolinti. Tamsu, slidu, greitai nepaeisi, bet jeigu biau inojusi,
bgte biau bgusi.
Dobilien, taip ilgai nesulaukdama degtuk, jau pradjo pykti.
Praiau pasiskubinti, tai kaip tyia... Ir k ji ten veikia? Juk ino, kad man reikia pei kurti... O gal
kas atsitiko?
Bk, Antaniukai, pairti, kas ten darosi? dabar jau ji pasiunt piemen. Gal tau geriau seksis,
tik nepamirk paprayti degtuk... dar primin, kai tas, prie deins kojos prisiris pai,
kibilkiavo pro duris.
Mat kaip? Su paia... Biau i karto j pasiuntusi, bt jau ir sulaksts... palydjusi akimis
ieinant vaik, pagalvojo Dobilien. Bet kur jis buvo, kad nepasimai po akimis? Turbt i ulinio
vanden ne gyvuliams, padjo eimininkui prie rimo...
Zabeliut padar visk taip, kaip teta Juozapien liep. Atneusi oleli, uplikino arbatos. arstekliu
prikasusi daugiau arij po trikoju, pastat ant jo didel emaliuot puod su vandeniu kad kaist, ir,
pripylusi skaniai kvepianios oleli arbatos puodel, ruosi j neti ligonei, kai pirki jo
Antanukas.
Pamats ant grind gulini moter jis taip isigando, kad umiro net pasisveikinti.
O, Antanukas, nudiugo j pamaiusi Zabeliut, dabar kai bsime dviese, gal ir ant lovos tamst
ukelsime...
Bet moterik grietai pasiprieino.
Ne js sveikatai su manimi tampytis. Dabar jau nebe bda. Kai gr vienkiem Antanukas, pasakys,
kas ia atsitiko gal ir vyr sulauksime. Jie ir lov kels ir daktar i miestelio parve. O a kol kas
ant ieniko pagulsiu...

2.
Na, kas gi ia su jumis atsitiko, moiute? maloniai pakalbino daktaras, prijs prie lovos. Kur
skauda? dar paklaus, ddamas termometr jai po paastim.
Geriau, daktare, klausk, kur neskauda... Visa kaip sudauyta...
inoma, kaip neskauds, pasak apirjs, ls deinysis launikaulis. Dar teks pakentti, kol
dsim tvarus. Paskui palengvs, bet pagulti teks ilgai.

 O kiek gi reiks gulti, daktare? susirpino Juozapien.

Maiausia por mnesi, o dabar paklausysiu, kas girdt plauiuose. Ar galsit atsisst?
Zabeliuts padedama moterik atsisdo ir jos prilaikoma kantriai lauk, k pasakys daktaras.
tai ir viskas, ilgokai krtin ir nugar apklauss pasak jis, galit atsigulti. Pakol kas plauiuose
nieko tartino nerandu, temperatros irgi nra, bet u koki poros dien noriau dar patikrinti. O
dabar sutvarkysim lim. Kaip ilgai guljot pargriuvusi ant sniego? klausinjo daktaras, kad
nukreipt ligons dmes nuo galimo didelio skausmo.
Turbt nelabai ilgai. Pei ukriau eidama tvart, o kai atsidriau pirkioje, pamaiau, kad peius
tik k sikrs...
Tai taip ir gyvenat viena?
Ne visai... Gyvename dviese su snumi, bet jis dabar kariuomenje. Vyresnysis snus jau seniai
veds, gyvena kitur.
Laiku pasimai mogus, o tai galjo labai lidnai baigtis. Kad atjo kaimyn, tai irgi labai gerai,
pagyr dar daktaras, bet dabar jau kompres uteks. Geriau spiritu trinti ir laikyti sausai. Jeigu
neturit, paraysiu recept.
Turiu dinatro.
Labai gerai... Su juo ir trinkit, o a tuojau baigsiu. Ar labai skaudjo? ujauianiai pasiteiravo
daktaras.
Kai temp per slenkst, ne tiek skaudjo ir tai ikeniau...
Ar tai ia ta pati mergel, kuri rado jus sugriuvusi? atsisuko daktaras Zabeliut.
Ta pati, daktare, patvirtino Juozapien, jei ne ji, tai a ir dabar ten tebeguliau...
Laimingas atsitiktinumas, lyg pats sau pasak jis, turjai vargo, mergul, nusiypsojo
Zabieliutei, kaip tau ir pavyko?
Reikjo k nors daryti... Nepaliksi gi mogaus lauke sualti... kukliai nuleido akis Zabeliut.
Girdjai, k sak daktaras? Du mnesiai... tik ivaiavus daktarui, pravirko moteris. A gi n
vienos dienos negaliu apsieiti be mogaus, o ia mnesiai... K dabar reiks daryt?
Ar i tikrj nra kam tamstos priirt? susirpino Zabeliut.
Nra, vaikeli. Viena bda ne bda. Atrodo jau bt gerai... I vienos bdos isisukau, likau gyva... Bet
kas dabar mans laukia? Baisu ir pagalvot...
Argi neturit koki nors giminaii ar pastam, kas galt padti. Ne taip jau ia daug... Tik por

mnesi...
Gimini maai, marti su maais vaikeliais... Tikrai negals palikti vien nam. Sesuo pati ligonis,
daugiau guli negu vaikto. Neinau nieko, ko galiau prayti tokios pagalbos.
Vis tiek nra ko taip labai nusiminti, ramino moterik Zabeliut, yra bda bus ir roda...
Svarbu, kad gyva likot, nesualot.
O inai, vaikeli, k a sugalvojau? staiga nuvito Juozapien. Ar negaltum tu, Zabeliute, pas
mane pasilikti? Pas Dobilus jau atitarnavai, ateik pas mane, k? Ne tik tiems dviems mnesiams, kol
koja sugys, bet ir visiems metams, kol gr Jeronimas i kariuomens. Moksiu a tau nemaiau kaip
gaspadoriai moka, pavalgyt mums abiems visko uteks, o darbo bus kur kas maiau negu pas
kinink. Pas mane tik karv ir daras, daugiau nieko neturiu. Kai mir vyras, emel inuomavau,
Jeronim ileidau mokintis amato, o sau pasilikau tiek, kiek dabar mums abiems utekt
pragyvenimui. inoma, tie du mnesiai, kol a gulsiu ant patalo, bus sunks, bet u juos a tau
atskirai sumoksiu. Labai noriau, vaikeli, kad tu liktum visus metus... Kad ir pasveiksiu, jauiu, kad
nebebsiu tokia greita kaip iki iol buvau. O labiausia tai bijau likti viena, kad vl kas nors
neatsitikt...
Gerai, trumpai pagalvojusi sutiko Zabeliut. Namuose mans niekas nelaukia... Tarnauti kur nors
vis tiek reiks... O ar ne tas pats, kur tarnauti? Gerai, sutinku, dar pakartojo ji. Buvom sutar,
kad poryt parve mane namo. A jau ir savo daiktelius turiu susidjusi, o dabar visk atve ia, pas
tamst. Nebeverkit, teta, nepaliksiu a js, bsiu tiek, kiek reiks ir darysiu visk, k liepsit. A jau
pripratusi eiminink klausyti. Nuo ios dienos ia bus nauja mano vieta.
Gerokai po piet Juozapiens aplankyti atjo Dobilien. Atne obuoli, medaus. Padavusi apkabino,
pabuiavo, paglost ir atsisdo ant kduts prie lovos.
Anksiau negaljau, teisinosi ji, dl t degtuk susivlinau su ruoa... O ir Zabeliut neatjo,
nebuvo kas padeda. Viena kol visur apjau, tik dabar itaikiau laiko... O kaip rpjo, kaip rpjo...
Kaip gi tu ia laikais, irdele? Ar labai skauda? K sak daktaras? Ar neperalai?
Dkui jums u visk, vl apsiverk Juozapien, net neinau, kaip reiks atsilyginti. Esu
laiminga, kad turiu tokius gerus kaimynus. Viskuo pasirpino, visur padjo... Ir daktar parve.
Praiau Dobilo, adjo dar ir poryt parveti. iaip tai man jau daug geriau. Kai guliu ramiai, tai net
neskauda. O dl peralimo, tai daktaras poryt pasakys. Geriu visoki oleli arbatli, prakaituoju...
Jauiu pati, kad kario neturiu. Jei Dievas duos, prie plaui niekas neprisikabins, tai bus viena bda
maiau.
Koks ia atsilyginimas, n nekalbk, grietai pareik Dobilien. iandien mes tau, rytoj tu
mums kuo nors padsi. Dl to ir esam kaimynai. Nieko negali inot, kur kokia nelaim tyko. Kad ir
dabar... Ir reikjo gi taip atsitikti, kai pati viena namuose... Kad nenumetus vakar vakare degtuk, baisu
ir pagalvot, kuo viskas galjo baigtis... O dabar tik vienas rpestis, kad tik greiiau pasveiktum.
Neieis greitai, guldama lovoje lidnai itar Juozapien, daktaras sak, kad maiausiai du
mnesius gult reiks...
Taip ilgai? Blogai... susirpino kaimyn, o kas pai priirs?

 Mes jau susitarm su Zabeliute. Ji sutiko pas mane pasilikti kol gr i kariuomens Jaras, jau
linksmiau paaikino moterik.
Mat kaip? pritilo Dobilien, jeigu jau susitart, tai k gi... pasak ji patyljusi, teks iekoti
kitos merginos. Mes su tvu galvojom j kalbinti, kad likt kitiems metams. Labai jau patiko mums ta
mergait.
Neatimkit jos i mans, kaiminkyte. Man jos labiau reikia negu jums, ne juokais nusigando
Juozapien. Js sau susirasit ir kit, o man jau iandien reikia mogaus... Pati matai kokia mano
padtis...
Tai inoma... Jei tik ji sutinka... Geresns niekur tu nerastum, kad ir kaip iekotum, neprietaravo
Dobilien. Mes tik ketinome j kalbinti. Gal ji nebt n sutikusi, kas j ino... Mums tai ji patiko, o
gal jai pas mus nebuvo gerai. Pagyvensit kokius metelius kartu, priprasit viena prie kitos,
susidraugausit, prisijaukinsi sau mari. Gr Jaras, gals enytis... pajuokavo kaimyn.
Kad jis jau turi miestelyje mergin. Kai gr, enysis, pasigyr kaimynei Juozapien.
Sakai i miestelio? susidomjo Dobilien. Kas tokia? Gal ir a pastu?
Kad ir a pati neinau, prisipaino moterik, i bobeli girdjau, kad kokios tai nals
Balniens dukra. Bet Jaras pas j laksto jau seniai... I visko matyt, kad rimtai galvoja.
Tai va, turi mari. Ar negalt ji tavs priirt? Nereikt n Zabeliuts.
Kol dar neenotas, negali sakyt, kad marti, o Zabeliut jau iandien ruoiasi po namus. Ijo prie
gyvuli. Kai tik gr pamelusi karvut, tuoj igersiu vieio pieno su duona ir medumi. Apie niek
daugiau nenoriu n pagalvot. Ai, kad atneei... Bus ir arbatlei usisaldinti... Medus tai ne cukrus...
Su medumi ir olels geriau veikia.
Medaus negailk... Valgyk ar gerk kiek tik patinka. Ateisiu kit kart, vl atneiu. Medaus iemet
daug prisukom. Uteks visiems, kad tik bt sveikat, palinkjo Dobilien ir pakilo.

3.
Teta Juozapien dar nevaikiojo, kai pas j atvaiavo dvi nepastamos moterys. Ilipusios i
vaelio, jos viena kitai nuval snieg nuo kailini ir atjo pirki.
Viena galjo bti Dobiliens met, kita ne vyresn u Zabeliut. Panau, lyg bt motina su dukra.
Laba diena, kai abi jo pirki, pasisveikino vyresnioji. Ar namie teta Juozapien? paklaus ji
Zabeliuts.
Ji tai namie, bet sunkiai serga, atsak i.
Taip?.. kaip pasirod Zabeliutei, sunerimo vienia. O kas gi jai yra?

 Susilau koj. Jau antras mnuo, kai guli ant patalo.

O ar galima bt j pamatyti?
A tuoj paklausiu, nujo Zabeliut u mrelio.
Paprayk nusirengti, atnek kdutes atsissti ir tegu jos ueina. O pati kur nors ieik... Jos turbt
nenors, kad kas girdt, apie k mes ia neksims, taip pasak teta Juozapien.
Zabeliut labai nustebo, bet, padariusi visk, k teta Juozapien liep, ijo kamarait. Moterys ilgai
neusibuvo, trumpai, paslaptingai pasinekjusios su teta, ivaiavo.
Vienioms ivykus, Juozapien pasiauk pas save kamarait Zabeliut.
Turiu tau kai k pasakyti, vaikeli, praneko ji tyliai. Pas mane gali ir daniau atvaiuoti ar ateiti
nepastami mons... Bet tu nesidyvyk ir, Dieve gink, niekam nieko apie tai nepasakok, kad ir kas
klaust. Klaust, inoma, niekas neklaus, teta paskubjo nuraminti Zabeliut, pamaiusi igsti jos
akyse, bet a tik dl to, kad inotum kaip yra svarbu, kad niekas nesuinot, kas ia lankosi... Tai
mano daugelio met paslaptis, bet a tavimi pasitikiu. Nenorsi gi tu man blogo, ar ne? Neiduosi
mans? Kitaip man grst dideli nemalonumai...
inoma, teta, utikrino Zabeliut, ne dl to a ia gyvenu, kad pliurpiau visiems, kas namuose
dedasi. A ia dl to, kad padiau tamstai, o ne kenkiau. A tik dirbu savo darb, o kiti eiminink
reikalai man n ma nerpi.
Ai tau, vaikeli. Dabar jau bsiu visai rami. Manau, kad kalbtis apie tai mums daugiau neprireiks.
Net taip? negaljo atsistebti Zabeliut, bet nieko nesak. Net neparod, kaip j sudomino tokie
tetos odiai, kurie sukl jai smalsum.
Prajus dviem mnesiams, teta Juozapien i tikrj ilipo i lovos. Pirm kart tik pastovjo
valandiuk, sikibusi Zabeliut, paskui pasdjo ant lovos apramstyta pagalvmis, ir vl atsigul.
Atsigul dabar ji nebe auktielninka, bet ant sveiko ono ir saldiai pamiegojo.
Rytojaus dien vl taip pat pajudjo ir po truput, po truput taip pasijudindama ir pailsdama,
pasiremdama ramentais, pradjo vaikioti.
Atsiklus teta Juozapien nusiprausia, pavalgo, bet vis tiek daugiau guli negu vaikto. Ilgiau
pajudjus, skundiasi skaudant on, tirpstant kojas ir rankas, maudiant ird.
Nemaai prajo laiko, kol teta padjo al ramentus ir be kit pagalbos pradjo vaikioti. Tuoj po
Velyk j pirm kart po ligos isive tolim vienkiem pas gimdyv. Gro Juozapien gal po
savaits labai pavargusi, skundsi, kad vis dar skauda on, tuoj pat atsigul ir nesikl i lovos iki
pat ryto. Ryte teta pakilo valesn, bet vis tiek pasiguod Zabeliutei.
Nebevaiuosiu daugiau niekur. Nebeturiu sveikatos. Nebebus, matyt, taip kaip buvo. Teks turbt
visko atsisakyti...
Tai tik pirmos dienos po tokios sunkios ligos, ramino j Zabeliut, praeis meteliai kiti,

pamatysit, kaip pasitaisysit. Dar ne senatv...

etadien ateis pas mane mergina, lyg tarp kitko perspjo Zabeliut teta Juozapien,
pairsim, kaip seksis. Jeigu kaip, tai teks viskam padaryti gal. Kam rizikuot? Ar neturiu i ko
gyventi? Gr i kariuomens Jeronimas, apsienys, gyvensiu sau prie vaik, auginsiu anklius.
Metas ir pailsti, kakaip keistai suneko Juozapien ir, nujusi u mrelio, atsigul lov.
etadien i pat ankstyvo ryto kieme i tikrj pasirod mergait. Tokia nediduk, smulkut, daugiau
panai piemen, negu mergin. Uklusi vartelius, ji nedrsiai apsidair, prijusi prie priemens
dur, persiegnojo ir tik tada jo priemen, o paskui pirki.
Zabeliut negali patikt, negi i tikrj egnojosi? O gal jai tik pasirod? Ji smalsiai nuvelg jusi
mergait, paskui atsisuko maloniai besiypsani tet ir ilgiau nebelauk.
Buvo pasiruousi eiti dar ir grblys su kastuvu jau stovjo prie prieklio. Pamusi rankius,
Zabeliut nujo kasti lysvi. K jos tarpusavyje nekjosi, k veik, pasilikusios vienos, Zabeliut nei
mat, nei girdjo, o kai parjo i daro virti piet, merginos jau nebebuvo. Pirkioje buvo tik viena
teta. Ne tik pirkia, bet ir priemen kvepjo lyg kakokiom olelm, lyg vaistais, kamparu ar tiesiog
spiritu ir tas kvapas pakuteno jai galugerkl...
Isivirkim iandien pietums sirnik vos tik Zabeliut pereng pirkios slenkst, j linksmai
pasitiko teta, varks, sviesto, milt tai turim. Taip kakodl j panorjau, toks sukilo apetitas ir
ivis man iandien daug geriau...
Nuo ios dienos teta Juozapien tiesiog atgijo. Ji jau nebeguljo kaip anksiau taip ilgai lovoje.
Klsi kartu su Zabeliute ir, kol i sjo darus, pati kr pei, ruo pusryius ir tvark pirki.
Priguldavo tik valandiukei po piet, o atsiklusi ieidavo pievas rinkti ankstyvj oleli. Vakarais
ridama vaistaoles luoteles ir taip jas ruodama diovinimui, ji rod, aikino Zabeliutei nuo ko
kokia olel padeda, koki reikia uplikinus gerti tuo ar anuo susirgus... Aikino, kokiu metu koki
olel reikia rinkti, nuo koki reikia nubraukti tik iedelius, o kokias rinkti, kol neprasidjo
ydjimas.
Zabeliutei atrod, kad ji ir taip visk prisimins, bet teta surado tui ssiuvin, padav paiel ir liep
visk usirayti sakydama:
Pravers gyvenime.
Maa to, kad buvo pasiadjusi niekada ir niekur nebevaiuoti prie maiuko, vos tik atvaiavo
mogus ir j pakviet pas gimdyv, ji mielai sutiko ir ivaiavo visai savaitei.
Ar nebus tamstai per sunku? Juk sakt, kad niekur nebevaiuosit daugiau...
i tik nusijuok:
Bet man jau geriau. Negaliu nusdti, reikia padti monms. Smagu inoti, kad esi kakam
reikalinga. Nuo to tarytum ir jg daugiau atsiranda.
Per vasar i tikrj buvo atvaiavusi koki tai moter. Lanksi ir iaip kaimo moterls,
suinojusios kaip sunkiai Juozapien per iem sirgo. Danai tet aplankydavo buvusi Zabeliuts

eiminink Dobilien. Sodyboje svetim moni netrko...

Zabeliuts jau niekas nestebina. Per dienas jos beveik nra namuose. Ji darbuojasi lauke. Daras
didiulis ir nuo pavasario darb jame netrksta. Nra kada sdti pirkioj, kai dare darbas darb veja.
Kai sudygo darovs, prasidjo ravjimas, mork retinimas. Uaugo rasoda, burokus, kopstus ir
grieius reikia persodinti lysves, palaistyti. Reikia apkaupti agurk daigus ir bulvi kupstus, karvs
mlo srutomis palaistyti svognus, kad uaugt didesns galvos. prastini lauko darb ia nra, yra
tik daras, todl Zabeliut stengiasi j gerai priirt, kad viskas uaugt neprasiau negu tada, kai
dare darbavosi pati teta Juozapien.

4.
Taip besidarbuojant, netruko prabgti vasara. Po bulviakasio prasidjo alnos. rugsjo pabaig jos
ypa padanjo. Kas ryt vis piktesns, kas kart vis giliau skverbiasi dirv, pratina em prie
artjanios iemos ali ir sniego.
Rudeninm varsom praydo klevai ir kiti lapuoiai. Spalvoti lapai nenoromis skyrsi nuo ak,
atitrk jie dar ilgai plazdjo ore, lyg atsisveikindami mojo besitraukianiai vasarai. Dar kiek
pasisukioj, lyg i viraus nusiirdami tinkam viet, lapai leidosi emyn ir velniai, kad
neigsdint paiurpusios emels, gulsi po savo maitintojo kojomis.
Per Advent ikrito gausus sniegas.
Artinosi Kaldos, baigsi Zabeliuts dar vienos tarnysts metai tuose kratuose.
Tai a tetai jau nebereikalinga? Ar bus, kas mane parve namo? dar prie Kias Zabeliut
paklaus tetos Juozapiens.
Parve Dobilas, kalbjau su juo, atsak teta, bet tu dar neskubk. Juk sutarm, kad bsi kol sugr
Jeronimas. Tai ir palaukim... iom dienom jis jau turi pasirodyti.
Galim ir palaukti, sutiko Zabeliut, viena kita diena ar tan, ar tan galan. Bet norisi ir namo. Jau
du metai kaip nebuvau, pasiilgau ttuio.
Gal ivis geriau bt tau pasilikti namuose? Niekur nebetarnauti... abejojo teta, kur tai matyta,
nuo tokios ks eit pas svetimus u samdin. Argi negali tvas pareikalaut i pamots, kad palikt tave
ramybje? Jis gi eimininkas tuose namuose...
Dabar ir a jau nebeinau, katras i j tikras eimininkas, nusimin Zabeliut, tvas jos klauso.
Kaip ji sako, taip jis daro. Prisigalvojusi bt, nebt dalyk, skundia mane tvui, o jis viskuo tiki ir
nirta ant mans. Namuose a niekam nereikalinga.
Tai kaip ji skundia? K ant tavs sako? piktinosi Juozapien.
Na, kad ir taip: kad a nuo kamaraitje stovini puodyni su pienu nugraibau grietin ir suvalgau

su duona, o ji dl to niekaip negali pasidaryti sviesto. Arba dar, kai a meliu karves, visada parneu
pieno maiau. Ipilu katm ir unim... Sako pati tai maiusi. Sako, kad a jos neklausau, nepadarau
vis darb, kuriuos ji man uduoda, kad draskau jai akis, neleidiu pasakyti n odio, sako, kad a j
kolioju...
Kakokia tai kvail, stebjosi teta, ir kas jai i to? Ar dabar geriau, kai tavs nra? Ar ji pati
dirba lauko darbus vietoj tavs?
Vietoj mans jie geriau samdo svetim mergin, o bern sau pagalbinink vis laik tvas
samdydavo.
Kaip tik neatsitinka tame sviete... Savo tikram vaikui nra vietos namuose... stebjosi ir piktinosi
Juozapien. Tvas kaltas. Suimt gerai nag t ragan ir bt tvarka. Tvas kaltas, kad leidia jai
taip akotis.
Kur jau ten... Parsived jaun, grai... Ji jam brangesn ir reikalingesn u mane.
O pati viena augai pas tvus? Ar nebuvo daugiau vaik? pasidomjo teta.
Turiu eeriais metais vyresn brol. Jam geriau pasisek. Kai tvas ved, brolis jau turjo mergin.
Tuoj po tvo vestuvi jis isireikalavo i jo pinig u savo dal ir ijo nema k ukuriom. O a
likau... Tai turbt tokiu bdu jie nori manimi atsikratyti.
Tai jau taip... pritar teta, seni diedai eina i proto dl jaun merg. Kai tik sigeidia, tai taip ir
trenkia lapimas galv. Udksta, tada jau nieko nebepadarysi... Gal kada ateis prot, gailsis, bet
gali bti po laiko.
O vis tiktai a labai pasiilgau nam ir tio... Kai prisimenu, koks jis man bdavo geras, kai buvau
maut... Ir vliau, kol dar buvo gyva mama. Juk nieko artimesnio a neturiu, graudenosi Zabeliut.
Gaila man tavs, vaikeli. Kad ir turi tv, vis tiek nalait. A jau taip pripratau prie tavs, kad tu
man kaip tikra dukt. Man labai trks tavs, apgailestavo teta Juozapien. O tu inai k, trumpai
pagalvojusi ji linksmai pridr, parvaiuosi namo, pasimatysi su tvu, pabsi, pailssi ir, jeigu
sugalvosi tarnauti, grk pas mane dar vieniems meteliams. K? Labai nenoriau su tavimi isiskirti.
Taigi, kad tamsta nebebsit viena, maloniai ypsojosi jai Zabeliut, gr snus ir vl gyvensit
abudu kaip iki iol gyvenot.
Tai kad jis turbt enysis kaip ir adjo. Jeigu ves, ieis miestel, o a ir vl liksiu viena. Argi
blogai tau buvo pas mane? Kiek kart sakei, kad viskuo patenkinta.
Kas tiesa, tai tiesa. Niekur a geriau negausiu kaip ia buvo, pabuiavo Juozapienei rank
laiminga Zabeliut, tarnauti pas jus galiau nors ir vis gyvenim... Dabar gi noriau koki
savait, kit pabti namuose. Matysiu, kas ten dedasi.
Na, ir gerai, net susigraudino teta, pabk, pailsk, o tada, jei tik sugalvosi vl ieiti, tai tiesiai
pas mane. A lauksiu... Jeigu, neduok Dieve, neatsitiks vl kokia nelaim, tai ie metai turt bti
lengvesni. Nereikt mans slaugyti, a jau pasveikau ir u tai, kad a iandien gyva ir sveika, tik tau
bsiu dkinga vis gyvenim. Mirsiu neumiriu, kiek gero tu man padarei.

Lauk sugrtanio Jeronimo ne tik Juozapien, bet ir Zabeliut. Labai jau buvo domu j pamatyti. Per
tuos metus, kai Zabeliut dar tarnavo pas Dobilus, jai neteko vaikino sutikti, bet namikiai kai kada
apie j usimindavo. nekjo apie tai, kad pavasar Jaras ieis kariuomen, bet, kas tas Jaras ir kas ta
Juozapien, Zabeliut dar nieko neinojo. O dabar tai, likimui lmus, su jo motina visus metus po
vienu stogu igyveno. Ir nenuostabu, kad smalsu pamatyti, kaip atrodo ir jos snus. Na, domu taip pat
ivysti, kaip po tokio ilgo nesimatymo, susitiks motina su snumi.
Pasirod Jeronimas ankstyv Ki ryt, vos brktant aurai. Pirkioje dar deg vir stalo pakabinta
ibalin lempa, Juozapien ruosi prie peiaus, kai pirki eng auktas, laibas ir graus
kareivlis.
Sveika, mama! Gro tavo snus. Priimk svei... taip linksmai pasveikino Jaras motin ir kit
akimirksn jie apsikabino.
Snus buiavo motinos veid, rankas, o ji i tos laims, nepajgdama itarti n odio, tik glaudsi
prie jo krtins ir liejo diaugsmo aaras.
Susitikimas buvo tikrai jaudinantis, bet Zabeliut to nemat. Kai ji atjo i tvarto pamelusi karves ir
parusi kiaules, sveias jau sdjo u stalo atsisagsts karik vark ir kalbjosi su motina, sdinia
kitapus stalo.
Tai, mama, ne viena? Turi vieni? susidomjs Jaras nuvelg Zabeliut. Ko nieko nesakei?
Nespjau. Oi dar daug ko tu neinai, vaikeli, ypsojosi Juozapien, bus dar laiko, visk
papasakosiu. O dabar ateik ia, Zabeliute, susipainkit. Parvaiavo mano Jeronimas.
Zabeliut pastat kibir su pienu ant suolo ir, nusimazgojusi rankas, atjo prie stalo.
Jaras pakilo ir ities mergaitei rank.
ia Zabeliut, mano angelas sargas, taip pristat Juozapien snui mergait, ji globojo mane
vis t laik, kol tavs nebuvo namie. Pasakyk jai ai, sneli.
Ai, malonu girdt, ypsojosi Jeronimas, spausdamas mergaitei rank. Nusiypsojo ir Zabeliut.
Tai kad nra u k, uraudusi nuleido emyn akis i, u visk pati teta man jau atsidkojo. Kam
reikia, kad dar js dkotumt?
Turbt yra u k, kad mama taip sako, nesutiko Jaras, ai dar kart, o dabar prisskit prie
ms. Kaip ne kaip mums su mama i diena didel vent.
Dviguba vent. Juk Kios, patais j mama, bet vaiint a dabar tavs nevaiinsiu. Per vis
Advent mes pasninkaujam, o dabar dar ir Kios. Mes jau su Zabeliute pasistengsim, kad Ki
vakarienei nieko netrkt. Tam kartui uksi ko nors, pasistiprinsi po kelions ir turbt norsi pailst.
Atsigavsim rytoj.
Vaiinti mans tai tikrai nereikia, bet ukrimsti ko nors bt neproal. Kai vakar suvalgiau
paskutinius valdikus pietus, tai iki iol nieko burnoj neturjau.

 Mes taip pat, sujudo motina. Tu, Zabeliute, ukaisk bulves ant trikojo. Jos jau paruotos virti
juodam piiniam puode, o a pataisysiu silks. Ivirs bulvs, tada visi papusryiausime.
Zabeliut, ikousi pien, ukait bulves, o motina, lupdama silk, klausinjo Jar.
O kaip tu, vaikeli, taip anksti atsiradai namuose? Mes k tik atsiklm. Matai, kad n pusryio
nespjome padaryti.
Kad taip traukinys atve, juoksi Jaras, septint valand a jau buvau stotyje. Negi sdsi ir
lauksi, kada iau? Kelias inomas, mnesiena, taip ir atingsniavau viduriu viekelio koja u kojos,
neskubdamas.
Bet toks altis, kelias slidus ir nearti. Bus kokie ei kilometrai.
Ar a ne kareivis? Per tuos tarnybos metus ne tokius atstumus veikdavom. Su visa amunicija, su
autuvu ant peties, sunkia kuprine ant nugaros ir dar gult, kelt, bgte... Tiek vasar, tiek iem. A
usigrdins. Tie keli kilometrai be krvio, laisvomis rankomis, tai tik malonus pasivaikiojimas,
palyginus su tuo, ko i ms reikalaudavo kariuomenje.
Privargai tu ten, vaikeli, k ia nekt. A tuoj pamaiau, kad tu sublogs. Visai nebe toks, koks
buvai prie kariuomen. Bet, kai jau tu dabar namie, visk itvrei, likai gyvas ir sveikas, a tave
kaipmat atganysiu... Per iem pailssi, geriau pavalgysi ir iki pavasario pasitaisysi. Vl bsi vyras
toks koks buvai. Mums abiems, sneli, tie praj metai buvo nelengvi...
Kol Zabeliut sukinjosi aplink pei, Jaras nenuleido nuo jos aki.
Kokia miela mergait... Ir i kur mama j itrauk? Kodl ji ia? Ir atrodo, kad jau seniai... Kas jas
sieja? Ir kodl mama j vadina angelu sargu? Tokios mamos uuominos ir Zabeliuts atsiradimas
ms namuose, panau, kad turi kak bendro. Man susidar spdis, kad per t laik, kol mans ia
nebuvo, kakas vyko. Kas tai galt bti? stebjosi ir spliojo jis. Nors joki pokyi kol kas dar
nematau, bet jauiu, kad yra kakas tokio, ko dar a neinau. Labai noriu kaip greiiau tai suinoti.
iaip ar taip, Zabeliuts pasirodymas ne juokais sudomino Jar. Jam smalsu ir kartu malonu j stebti.
Nors galvojo ventms lkti miestel pas savo simpatij, taiau nusprend likti namuose ir Kaldas
vsti su i nam moterimis.
Po pusryi Jeronimas nujo pamiegot, atsikl dar prie pietus, o uvalgs ijo kurti pirties. Kol
eimininks baig kepti Kaldoms pyragus, kepsnius, ivir deras, msas ir iblizgino pirki, pirtis
jau buvo ikrenta.
Pirmiausia isimaud Jaras, kaip kad priimta kaime pirma maudytis vyrams, paskui moterys ir, parj
namo, susdo prie Ki stalo.
Po pirties, pasirdiusi ieiginiais drabuliais, Zabeliut dar graesn. Igrus stiklel naminio
obuoli vyno, velniai uraudo jos veideliai, ji palinksmjo, padrsjo, vis daniau pavelgia Jar, o
sutikusi jo vilgsn, susigsta ir taip graiai nuleidia emyn akis, kad Jarui net irdis stipriau
suspurda.
Po imts, kaip malonu...

Vaiuodamas namo jis nesitikjo ko nors panaaus. Diaugsi tuo, kad pagaliau kels koj savo
namus, pasimatys su motina, prisivalgys iki soties, pailss taip, kaip niekur kitur, tik savo namuose. O
ia dar priedo tokia mergait... Tokia diugi staigmena, tarsi jo grimo proga...
I panekesio prie stalo Jaras pradeda t suprasti. Zabeliut, pasirodo, motinos samdin. Kam
mamai prireik samdins? Juk apie tai niekada nebuvo ne tik kalbama, bet ir galvojama, stebjosi
vaikinas. Ir dar paaikjo, kad ji tuojau po Kald ivaiuoja namo.
i inia nulidino Jar. Jis jau galvojo ir tikjosi ilgiau j ia matyti. O dabar... Bet nieko nepadarysi.
Negali gi Jaras reikalauti i motinos, kad ji samdyt Zabeliut dar vieniems metams...
Antr Kald dien pasveikinti su ventmis atjo kaimyn Dobilien. Vl atne obuoli ir medaus,
kaip atnedavo lankydama sergani Juozapien. Pamaiusi Jar ji apsidiaug, pasveikino sveik
sugrus. Pasveikino visus namikius, palinkjo laimingai sulaukti kit Kald ir Naujj met.
Pakviesta prisdo prie stalo, paragavus io bei to, pasivaiino saldumynais ir, trumpai pasdjusi,
pakilo.
Ai, viskas taip skanu... O pas mus nekokios vents. Susirgo Dobilas, pasak ji susirpinusi.
Labai skauda pilvo apaioje deinje pusje. Jam danai taip ueina. Turbt persivalg po pasninko.
Negals jis rytoj parveti Zabeliuts namus, kaip buvo adjs. Bet jeigu jau Jaras namie, gal jis
pavt? atsisuko ji vaikin, arkl duosim. Gal ia bt ieitis?
Gerai, mielai sutiko Jeronimas, o Dobilien dabar jau kreipsi motin, bk gera, kaimynkyte,
pasiirk t pai oleli, kur an kart davei. Kai j Dobilas pagr, tuoj pagerjo.

5.
Vos tik pravito, arklys jau prie vart.
Zabeliut dar i vakaro susidjo savo kraitel, o dabar atsisveikino, atsibuiavo su teta Juozapiene ir
ijo kiem. Kieme j sutiko Jaras, pam i jos rank sunk ryul ir nunes padjo j ant vaelio
dugno.
O dabar ssk va ia, prisidenk kojas gnia ir rodyk keli. Vaiuosim, pam rankas vadeles ir
atsisdo alia mergaits Jaras. Ar nebus alta su tokiais trumpais kailinaiiais? dar pasidomjo jis
ir pamojo ijusiai j palydti motinai.
Pamojo tetai ir Zabeliut pirtinta ranka, pasistat apykakl ir nusijuok:
Kad ir trumpi, bet vis tiek kailiniai.
Glauskis ariau mans, bus iliau, juoksi Jaras, matai kokie ilgi mano kailiniai?
Svetimi kailiniai neildo, geriau apsikamydama gnia kojas, linksmai atsiliep Zabeliut. e,
prisidenk ir tu, pamtjusi Jarui ant koj kit gnios pus, dar pridr, kaip tyia iandien ir

altukas susitais. Negi negaljo palaukt, kol a parvaiuosiu?

Na, gal gi nesualsim, ramino Jaras, du jauni, gyvi mons... ildysims kaip nors bendrom
jgom. Nenori kailini, tai a pats tave ildysiu... A tave, tu mane... Laikysims, nepasiduosim...
domu, kaip tu mane ildysi? ypsosi Zabeliut.
Tai jau gali bti rami. Kaip ukaitinti mergaites a moku. Nebijok, neduosiu sualt. O gal nori, kad
parodyiau?
Nepradk rodyti, man dar nealta, gynsi Zabeliut, ar jau daug toki sualusi esi ilds, kad
taip moki?
Kaip ia pasakius... aipsi Jaras, alt ne tiek daug, bet kart teko auinti ne vien...
prunkteljo jis kailini apykakl, o Zabeliut vos tvardsi nesijuokus.
Per vis ilg keli jiems netrko kalbos. I karto juokavo, erzinosi, o paskui ir visai rimtai
pasinekjo. I Zabeliuts Jaras suinojo visk, kas dar vakar buvo jam paslaptis ir vert j visaip
splioti. Ji trumpai papasakojo apie save ir apie tai, kodl ji, bdama pasiturinio kininko dukra,
samdosi u merg vienkiemius.
Atvaiavo jie dar gerokai prie pietus. Jaras, ilips i vaelio, pririo prie vieno i dviej didij
vart stulp arkl, jam ant galvos ukabino abrakin, pat prideng gnia ir grs padjo ilipti
Zabeliutei. Kai i ilipo, jis pam i vaelio ryul ir abu per supustyt prie tvoros snieg atbrido iki
maj varteli.
Nuo varteli per vis kiem jau nukastas sniegas ir jie patrepsdami, kad nubyrt sniegas nuo koj ir
skvern, atjo prie priemens dur. Prie dur rad pastatyt ilgu kotu luot, su ja jau gerai nusival
likus snieg ir jo priemen.
Priemenje vos takas praeit. ia pat prie dur du maiai su miltais, toliau kubiliukas su peliukom,
dar toliau kakokie kibirai su iuklmis, o ant j pastatyti tuti krepiai. Ariau pirkios dur gelda su
kiaulms skirtomis kapotomis virtomis bulvmis, o viduryje geldos smeigta kapon.
Kai paskui juos usidar priemens durys tamsu, nors ak durk. Langiukas, pro kur patekdavo iek
tiek viesos, ukamytas pakulomis ir dar pridengtas storu maiu, kad maiau priemen
prasiskverbt altis.
Apgrabomis jie po truput slinko ariau pirkios dur, bet Zabeliuts pamot jau pravr jas.
Pamaiusi juodu einanius per kiem, ji dar spjo stalluosiu paluostyti alumi sulaistyt stal ir,
igirdusi juos jau besibrazdinanius priemenje, paskubjo leisti pirki.
Nuo pusryi dar nenukraustytas stalas buvo apdtas nekasdienikais valgiais. Vienoje lktje guljo
gabalas skilandio, antroje pjaustytas virtas kumpis ir grieinliai rkytos deros. didel duben
buvo pridta sausaini, lyik ir gabalais pjaustyto balto pyrago. Dubenlis su raugintais kopstais
stovjo ariau didiulio molinio soio su alumi, o prie jo dvi dar drumzlinos stiklins.
U stalo sdjo stambus, plai pei ir krtins koki dvideimt penkeri met vyras. Krito akis jo

balta kakta, tanks, be sklastymo auktyn suukuoti katoniniai plaukai, taisyklinga nosis ir didels
iraikingos akys. Juodi, kregdute lenkti antakiai ir trumpai pakirpti siukai pabr jo tiesi nos.
tok tik pavelgs pasakysi: vyras graus, kaip reta.
Tai pastebjo ir Jaras, o Zabeliut j jau buvo maiusi tais metais, kai po Trij Karali ijo tarnaut
pas Dobilus. Tvas tuoj po Kald parsive j pasisamds. Matyt jam patiko vaikino stambus kno
sudjimas ir jis tikjosi gero darbininko. Panau, kad jis tarnavo ia tuos du metus, kol jos nebuvo
namie, o jeigu ir po Kald jis vis dar ia, tai reikia, kad jis liko ir tretiems metams.
Ai, kad atneei ryul, duok padsiu, padkojo Zabeliut ir, nuneusi j u mrelio, padjo ant
priepekio. O dabar nusivilk ir sskis u stalo, pavalgysim. Duok, pakabinsiu kailinius, pasak
Zabeliut, kai Jaras nusivilks dairsi, kur juos padti.
inoma, praom sstis, sujudo ir pamot, ir tu, Zabeliute, kaip tik piet metas, atsisuko ji
Zabeliut. Anuprai, kreipsi ji vyruk, sdint kitoje stalo pusje, pilk sveiui alaus, ir pati,
atneusi vari stiklin, pastat prieais Jar sakydama, pasidarm truput ventm, gaila, kad jau
baigiasi...
O kur tt? apsidairiusi paklaus Zabeliut.
Negaluoja, atsigul kamaraitje.
O kodl kamaraitje? Ne u mrelio? Juk ten iliau.
Norjo, kad niekas netrukdyt pamiegoti...
ia viskas ant stalo taip sausa, nuvelgusi stal, Zabeliut atsisuko pamot, ar neturi isivirusi
kokios nors sriubos? Vaiavom per tok alt, pirmiausia nortsi kokio nors kartimo.
iandien dar nieko neviriau, valgom kas liko nuo veni. Negi imesi kiaulms?
Tai a tada ukaisiu arbatos, paoko mergait, tokiu laiku peius dar pilnas arij, netruks
uvirti vanduo, kasdama arstekliu arijas po trikoju, dar paklaus pamots, ar tursi ant ko
uplikyt?
Dar yra iek tiek iobreli, ar bus gerai? susiradusi lentynlje maiel su olelm, pamot atjo
prie Zabeliuts. Va, pairk, ar uteks?
Gerai, berk va t puoduk, kaipmat uvirs vanduo. O cukraus a turiu atsiveusi, tuoj paiekosiu.
Nieko tu neiekok, duosiu medaus. Kaip ne kaip, o sveius pamylti reikia.
Kokie ia sveiai? stebjosi Zabeliut pamots gerumu, Jeronimas ia pirm kart, gal ir
paskutin, o a tau ne vienia. Atvaiavau namo, ne sveius. Pas tv, ne pas tave...
Bet visgi, taip ilgai nebuvai, gal ir vl ivaiuosi... O dar svetimas mogus kartu ir diena dar kaip ir
ventin, tik vakar Kaldos baigsi... nesieid pamot.
Kaip ten bebuv, arbata jau paruota. Jeigu adjai medaus, tai duok, o a neu arbat ant stalo.

Kol jos abi stovjo prie peiaus, Jaras jas gerai siirjo. Pamot maai kuo skyrsi nuo Zabeliuts.
Tik iek tiek maesn, apvalesn, moterikesn, o met skirtumo beveik nesimato. Zabeliut pasisak,
kad yra dvideimt vieneri, na o pamotei neduosi daugiau nei trisdeimt. Abi jaunos, graios, lyg
seserys. Galt graiai sugyventi... domu, kodl taip nesutaria, kad reikia bgti i nam?
Moterik nepanai pikt ragan... O kain kaip atrodo tvas? Turt bti dar nesugriuvs, jei,
bdamas nebejaunas nalys, gavo toki pai. O gal kokia varg mergel pasilakamijo jo turto?
beveik atspjo, geriau pagalvojs Jaras.
Dabar tai jau a tave suildysiu, pylusi didel molin puodel iobreli arbatos ir djusi por
aukt medaus, juokavo Zabeliut. Gerk, valgyk, stiprinkis. Tau dar ilga kelion prie akis.
Kad man ir nuo alaus darosi ilta, bet mielai igersiu ir arbatos. Ai, kad jau ildytis, tai jau
ildytis...
Taip ir ivaiavo Jaras, nepamats Zabeliuts tvo. Ji, usimetusi ant pei kailinukus, vaikin
ilydjo. Prie varteli jie trumpam sustojo ir atsisveikino.
Juokai juokauis, bet a tavs labai ilgsiuosi, rimtai prisipaino Jaras, nepaleisdamas mergaits
rankos. Kada vl susitiksim? Kaip suinot, kur tave rasti? Gal iemet liksi namuose, nebevaiuosi
daugiau tarnaut? Labai noriau tave dar pamatyti...
Nieko neinau. irsiu, k pasakys ttuis, kaip elgsis pamot. Gal ji kitaip neks, kai taip ilgai
nesimatm? O su tavim susitikti a irgi labai noriau. Atvaiuok pavasar, kai tik suils oras,
pradius keliai. Tavo mama sak, kad turi dvirat, pakviet Zabeliut. O ko gero a pati pas jus
pasirodysiu... mslingai patyljusi pridr, prisiminusi, k jos su teta Juozapiene prie ivaiuojant
kalbjosi.

6.
Ileidusi Jar, Zabeliut gro pirki. Anupras ir pamot dar tebesdjo u stalo. Mergait nujo u
mrelio, atrio skaros mazg ir m kraustyti savo daiktelius. Visk pagal paskirt idliojo
krvelmis ant savo lovos, o paskui viskam surado savo viet.
Ieiginius virutinius, nusineusi stancij, sukabino spinton. varius apatinius, skareles,
rankluostukus, nosines sudjo komodos stalius, o avalyn ieigin ir kasdien po lovele.
Vaikiodama per priemen kit namo gal, vis stabteldavo prie kamaraits dur, pasiklausyti, ar
dar tebemiega tvas.
Prajo nemaai laiko, kol ji visk susitvark, bet tvas vis nesirod. Neikentusi nujo vl pasiklausyti
ir, kai igirdo kosul ir tyl bruzdes, ji, nieko nesakiusi, pravr duris.
Ar, tte, jau nebemiegi? plaiau atidariusi duris, ji pereng slenkst. Ar nepribudinau?
Kamaraitje buvo taip pat ukamytas langiukas ir Zabeliut nieko nemat, bet tvas tamsoje i balso

j paino.
Tai tu, Zabeliute? Kad tik tu inotum, kaip a tavs laukiau...
A, tte, linksmai atsiliep Zbeliut, jeigu jau nebemiegi, tai ko nesikeli? Kelkis, einam pirki.
Negaliu, vaikeli, neturiu sveikatos...
Ar tau taip negera? Palauk, a tuoj usidegsiu lempel. Kas gi ia su tavim atsitiko? Gal ko
suvalgei? Paklausiu Lions, gal mes galsim tau kaip nors padti? jau eidama pro duris dar
paguod tv ir susirpinusi atjo pirki.
Ttei labai negera... Ar nenumanai, kas jam galt bti? Kur degtukai?
Ar neinai? Ten pat kur visada. Ar jau umirai? dingo kaip nebuvs pamots meilumas, bet
Zabeliut nekreip tai dmesio.
Gal ir jam bt gerai igerti kartos iobreli arbatos su medumi, udeg lempel mergait,
pairk, ar dar jos yra?
Yra, bet jau atalusi, nenorom atsak pamot tokiu paiu abejingu balsu.
Tai kik pei, turbt dar neugeso arijos, suils.
Tai tu ir kik, jeigu tau reikia, o man metas kiaules erti, atkirto pamot ir, sipylusi kibirus ilto
vandens, ijo priemen maiyti jovalo.
Zabeliut taip ir padar. Apkasusi puoduk su arbata jau pradedaniom blsti arijom, palauk kol
suils, pyl puodel kartos arbatos ir norjo dti medaus, bet medaus ant stalo jau nebebuvo.
Atsineusi savo cukr, ji usald kart arbat ir nuskubjo pas tv.
Pastaiusi lempel ant apversto duonkubilio dugno, ji atjo prie lovos. Visai nepanau, kad tvas bt
tik trumpam priguls.
Guljo jis tik su vienais apatiniais, iki puss nusiklojs, bet vatin ilta kaldra buvo tokia trumpa,
kad net nusmukusi iki sdmen, nepasiek udengti plik koj. Drobiniai markiniai ir kelns neaiku
kada skalbti, pelen spalvos. dub skruostai ir smakras buvo tankiai apl ilais eriais, o ant galvos
ilgi, neplauti plaukai buvo susivl ir drieksi ant sprando ir pagalvs.
O Jzau!? pamaiusi tok tv, Zabeliut taip isigando, kad vos tik neikrito puodelis i rank.
Viepatie, kas ia darosi? Tte, kas tau yra?
Pamats dukr tvas band remtis rankomis, nordamas atsissti, bet, mauml pakils, krito atgal
ant pagalvs ir sudejavo. Tik jam sujudjus, nuo guolio per vis kamarait pasklido toks bjaurus lyg
lapimo, lyg puvsi kvapas, kad Zabeliut net prisideng burn.
Gelbk mane, vaikeli, jei gali, igirds jos graud auksm, bejgikai kilsteljo galv tvas,
jeigu man niekas nepads, a prauvs...

 Kas tau yra? Ar seniai sergi? Kodl guli nusiklojs, juk ia vsu? Ir kojos plikos... Palauk, a
padsiu tau atsissti. Atneiau iltos arbatos, igerk, kol dar neatauo.
Arbatos tai igersiu, taip norisi kokio kartimo. O daugiau tai nieko nenoriu...
O dabar einu, atneiu kai ko uvalgyti, jau piet metas, kai igr arbat, Zabeliut nosine
nuluost jam lpas ir sus. Ar valgei k nors iandien?
Buvo Lion atneusi virto kumpio, bet, man tik pairjus, vemti veria. O ir iaip man valgyti
nesinori.
Valgyti reikia. Jei nevalgysi, niekada nepasveiksi. Jei nevalgysi, nei a negalsiu niekuo padti.
Maiau yra blide lyik. Uplikysiu verdaniu pienu, atauinsiu ir atneiu. Ar valgysi?
Tik nepadaryk daug. A maai bevalgau. Jei tik ko daugiau suvalgau, pilvas sopa, laukan varo,
viduriuoju.
Tai a einu. Gal padt patogiai atsigult?
Ne, negulsiu. Pasdsiu, kol tu ateisi, o tai guliu, guliu, net visi onai paskaudo.
Prie ieidama, Zabeliut utrauk kaldr tvui ant pei, gerai apkam i on, kad nenuslyst, ir,
apsidairiusi aplink, pamat ant lovos galo pasvert koki tai languot mark. T, per pus sulenkusi,
uklojo nuogas tvo kojas ir ijo.
Atjusi pirki, jau rado i tvart grusi pamot.
Kodl melavai, kad tvas tik negaluoja? usipuol ji Lion, jis gi sunkus ligonis. J gydyti
reikia. Ar seniai serga?
Nenorjau prie svetim moni nekt. O kam sakyti tau? Vis tiek suinosi.
Dieve, k jis panaus? Pasens, sukds, vien skra ir kaulai. N puss nra i to koks buvo. Kas gi
jam yra?
K a inau? A gi ne daktaras, piktai atkirto pamot Lion.
O k sako daktaras? Ar pasveiks? Ar para koki nors vaist?
Daktaro jis pats nenorjo. Kiek kart sakiau, vaiuok, kol dar savo kojomis vaiktai. Nereikia,
sako, man jokio daktaro, a ir taip pasveiksiu. Kam takyt pinigus?
Ar seniai jis taip serga?
Atgul tai nuo vidurio vasaros, o pradjo negaluoti tai nuo Nauj met.
Ir kaip ia buvo? Nuo ko jis susirgo?
Persiald mike ruodamas malkas.

 Dieve, Dieve, jau visi metai... Be jokio gydymo, be daktaro, be joki vaist... O koks stiprus buvo...
Niekada nesirgdavo. Mes vaikai ir mama per iem vis pasirguliuodavom. Tai sloga, tai kosulys, tai
gerkl skauda, o jam nieko. Taip seniai serga, o guli kur? Kamaraitje, tamsoje, altyje... Kaip koks
nereikalingas daiktas imestas... Ar nebebuvo vietos pirkioje?
kamarait jis pats taip norjo. Vasar per karius jis staiai duso pirkioje, o dar muss neduodavo
ramybs. Per jas dienomis negaldavo umigti, ir toliau melavo Lion, o kamaraitje jam buvo
daug geriau. Langiukas dien, nakt atviras, grynas oras ir musi maiau. Atjo iema ir nieko ia
nepadarysi. iem visi keniam...
Bet pirkioje jam bt iliau. Galima buvo iemai j pirki perneti.
Nepasakysi, kad kamaraitje alta. Pei tyia krenam ilgai, kad labiau priilt siena, prie kurios
jis guli.
O jau patalyn... Turbt visus metus neskalbta. Nepairjau, gal ir utli turi?
Ne dyvai... Bdoje ar ligoje visada mog puola utls... T visi gerai ino.
Nepasakok. Utls atsiranda i apsileidimo ir nevalyvumo. Plaukai nenukirpti, nesuukuoti, kaltn
susivl. Utlm tik ir veistis... O koks dvokas i lovos, kai prieini ariau. Negydomas, apleistas,
nepriirtas ir tiek. Tu bsi kalta, jeigu jis numirs.
Patalyn greitai susineioja. ia pakeisk, ia vl tokia pati. Gyvas mogus. Ir prakaituoja, ir
viduriuoja, danai vemia, kosja, seiljasi visur apsitako, vis rasdavo kaip save pateisinti Lion.
Nepriirtas... O kas tuos jo pridergtus puodus inea ir mazgoja? Kas valgyt atnea ir paduoda?
Negaliu gi a vien prie jo stovti. Pati inai, kiek darb kyje. Kiek galiu, tiek priiriu. Jei
nepriiriau, bt gyvas supuvs per tiek laiko. Atvaiavai, dabar galsi pati priirt. Nieko
neveiki, galsi kuopt, a nepavydiu...
Ir irsiu. A dar j atgausiu, pastatysiu ant koj. iemet tikrai niekur nevaiuosiu tarnaut, liksiu
vien dl ttuio. Prausiu, mazgosiu, ukuosiu, virsiu jam valgyt ko tik panors. Parveiu daktar,
tursim vaist, gydysims. Neduosiu a jam numirt, ne toks senas yra. Jam dar gyvent ir gyvent,
pilna ryto iklojo Zabeliut. Bet vis tiktai, kaip ia buvo? ji vl susimst. Tiek met dirbdavo
mike ir nieko. Niekada dl to nesirgdavo. Kaip ia tik dabar taip atsitiko?
Pasitaik atlydys. Sulapo kojas vis dien braidydamas po itius snieg, o kol parvaiavo, labai
sualo. T pat vakar sukariavo, m kosti, bet nieko neirjo. Kit dien vl ivaiavo. Ir taip
tolyn, blogyn... ia jam nuo to persialdymo, pasakojo Lion, o irdyje tik juoksi. Ttuis,
ttuis... Keiksi dar tu savo ttu verkdama... Dar ne visk inai, mergele. Ateis laikas, dar ne toki
naujien igirsi...

7.
Lion, kad ir bdama biedna deimtininko dukra, nelabai norjo nalio Bugnio. inojo, kad pati yra
grai, buvo apie save geros nuomons ir tikjosi gauti jaun, gra kininkait. Kai toki neatsirado,

o Bugnys vis lank ir lank, tai mirus tvui, kai pasidar sunku abiem su motina pragyventi,
apsigalvojo. Lion pagaliau sutiko u jo itekti su slyga, kad Bugnys vis savo k urayt jos
vardu.
Iki aus simyljs Bugnys, maai galvojs sutiko, nematydamas tame nieko blogo. Ar ne tas pats
kieno vardu bus em? A vis tiek lieku gaspadorium, o Lion mano mona... Ta pati eima... Kartu
gyvensim vis gyvenim... Su pirma mona sugyventus vaikus atidalinsim, o tiems vaikams, kuri
susilauksiu su Lione, liks visas kis. Svarbu, kad tursiu mylim moter, kurios taip troktu...
svajojo Bugnys.
Pats inai, a bekrait, ateidama k pinig neatsineiu. Gerai, kad viskas gerai, bet jeigu, Dieve
gink, kas nors su tavim atsitikt, tavo vaikai mane i pirmos dienos ivarys i nam, taip aikino
savo reikalavim Lion, dirbus, dirbus, vargus, tursiu ieiti be nieko, neusidirbus n pastogs
senatvei.
Tegul sau bna taip, kaip ji nori. Gal ir teisyb sako? Jeigu a numiriau kol neturim su ja vaik, tai
namuose i tikrj kilt didelis ermydelis... Reikia gi jai kaip nors apsidrausti... Bet kodl a turiau
mirti? A dar jauiuosi gerai, esu sveikas, stiprus, ne toks dar senis, o kai apsienysiu, tai pradsiu
kurti antr gyvenim i naujo, svarst Bugnys.
Neskaitant nesantaikos su podukra, kelis metus po vestuvi jie igyveno, galima sakyt, visai graiai.
I varganos aplinkos patekusi turting, visko piln vienkiemio gyvenim, Lion buvo patenkinta,
jaut dkingum Bugniui, stengsi bti jam maloni, nuoirdiai juo rpinosi. Atskirai nuo eimynos
tais jam geresn valg, guod, jeigu jam kas nors nepasisekdavo, visada j ujaut, glost pavargus.
Laimingas Bugnys buiavo jai rankas ir diaugsi pasieks tiek daug pastang pareikalavus tiksl
turti Lion savo namuose u mon, kad ji saldint jo gyvenimo dienas.
Kain, kaip ilgai bt besitsus ta j eimynin laim, jeigu vienkiemyje nebt pasirods Anupras.
Kai tik Lion j pamat, taip ir uvir jaunas kraujas. Anuprui, matyt, irgi patiko i vienkiemio
eiminink ir jie, ilgiau pagyven po vienu stogu, netruko susiuostyti. Rimtai susineusi su samdytu
bernu Anupru, Lion visai neteko galvos.
Ne gana to, kad jie slapstydamiesi myljosi kur papuola, j kuo toliau, tuo labiau apimdavo baisi
mintis, atsikratyti Bugnio, kad galt itekti u Anupro... Kaip apssta ji dien ir nakt vis galvojo ir
galvojo, kokiu bdu galima bt tai padaryti.
Nieko geriau nesugalvojusi, prisipirko musm nuodyti ruav lapeli, umerk juos vanden ir t
tirpal pradjo dti Bugniui maist. Kadangi gaspadoriui Lion gamino atskirai, taip padaryti buvo
visai patogu. Tirpalas gavosi visai bespalvis, be skonio, be kvapo, ir Lion drsiai nemaais kiekiais
pildavo jo sriub, pien ar arbat, netgi palakstydavo ant msos ir deros grieinli.
Ssdamas kartu su eimyna prie stalo, Bugnys, tik kelet aukt pasrbs dl aki, visiems
isiskirsius, su apetitu kirto monos patiektus pietus, pusryt ar vakarien. Prisivalgs iki soties,
padkodavo ir pabuiuodavo Lion.

Nuodai buvo ne itin stiprs ir pradioje jo sveikas organizmas sugebjo su jais kovoti, bet ilgainiui
taip vaiinamas, gaudamas vis po nauj doz, liko neatsparus ir pasidav.
Neilgai trukus, Bugnys pradjo negaluoti. Rytais klsi svaigstania galva, neteko apetito, j nuolat
pykino. Nei i io nei i to prasidjs viduriavimas j labai nualino, taiau, nekreipdamas tai
dmesio, jis ir toliau dirbo sunkius lauk darbus, o iemai atjus, vaiavo mik ruoti malk.
Maa to, kai prie pat Naujus metus per paius alius vis nakt ibudjs prie sunkiai
besiveriuojanios karvs peralo, prisidjo dar kariavimas ir sausas kosulys.
I to, k pamot prinekjo Zabeliutei, teisyb buvo tik ta, kad nuo vidurio vasaros tvas atgul ant
patalo ir iki iol nesikl..
Zabeliut, kaip ir buvo sakiusi, iais metais niekur neapsim tarnaut ir liko namuose slaugyti tv.
Nemaai pastang padjo, kol ttu ir aplink sutvark taip, kad jau buvo galima ir daktar pakviesti.
Ji labai norjo perkelti ligon pirki, bet nebuvo kam perneti. Anupras grietai atsisak, pamot irgi
atbula, o jai vienai nra ko ir galvot.
Pirmiausia buvo pakviestas daktaras ir, kad bt viesiau, prie lempels dar udeg ir liktarn.
Kodl ligon laikote tokioje aplinkoje? ia ir sveikam utrokti galima, usipuol Zabeliut
daktaras, kas jis tau? Tvas?
Lion nesirod ir Zabeliutei vienai teko iklausyti daktaro priekaitus.
Tvas, bet a jau du metai, kai nebuvau namuose. A tik dabar atvaiavau ir j tok atradau. ia
tvarkosi pamot, nedrsiai teisinosi ji.
Daktaras, tikriausiai, suprato padt ir kalbjo velniau.
Matysim kokia sveikatos bkl. Gal bt gerai kur laik pagulti ligoninje? Pati matai, kad ne
vieta ia jam, nusivilks palt, daktaras atjo ariau lovos, o dabar pairsim...
Daktaras, prisds ant lovos krato, klaussi ilgai ir atidiai, beveik neatitraukdamas tribels nuo
nugaros ir krtins. Paskui irjo gerkl, tikrino puls, kol pagaliau, apklauss dar kart, pakilo ir
pasidjo tribel savo dut.
O dabar noriau nusiplaut rankas.
Zabeliut, neina daktaro paltu, atjo kartu pirki ir kantriai lauk, k pasakys daktaras nusimazgojs
rankas. Blid su vandeniu ir var rankluost mergait buvo paruousi prie jam atvaiuojant.
Daktaras, atrodo, dels su atsakymu. Jis ilgai mazgojo, kelis kartus muilino rankas, paskui taip pat
neskubdamas jas luostsi rankluosiu ir tik tada, kai Zabeliuts padedamas usivilko palt, prabilo:
Tai va, mergele, turiu nulidinti tave. Nei ligonin, nei vaistai niekas jau jam nebepads. Abi plaui
puss sustos tuberkuliozs. Diova jam, vaikeli, ir paskutin stadija. Gyventi jam liko nedaugiau kaip
mnuo, kitas. Geriausiu atveju jis gali itempti iki pavasario. Taip kad bkit viskam pasiruo. Vaist
paraysiu tik kosulio palengvinimui, o tau patarsiu labai saugotis, kad neusikrstum. Danai plauk

rankas, ypa prie valg. Stenkis nebti arti jam kosint, nevalgyk i t pai ind, atsikosjimus
sudegink... Tu dar tokia jauna, prie tavs gali greiiau prikibti ukratas.
Zabeliut daktaras ne tik nulidino, bet ir igsdino. Nors tiek gerai, kad pamot negirdjo, guod
ji save, o tai visai pasiust, suinojusi, kad tiui diova. Nesileist n mans pirki. Tekt su tvu
vienoje lovoje miegoti.
Lion tyia pasialino i nam, kad nesusidurt su daktaru. Nujaut, kad gali nuo jo kliti u tai, kad
ligon laiko kamaraitje. Kai tik daktaras ivaiavo, ji tuoj pat pasirod pirkioje.
Na, k pasak daktaras? kai tik jo, paklaus ji susirpinusi. Vis laik, kol buvo daktaras, ji
baiminosi, kad ko gero is nesuprast tikros ligos prieasties.
Nieko. Para vaist, sak, kad turt pagerti, pamelavo Zabeliut, dar labai bar, kad ligonis
paguldytas tokioje vietoje.
Na, irsim, gal tau ir pasiseks j sugydyti... lengviau atsikvp Lion, laiko turi, nieko nedirbi
galsi tupint. O i mans jau uteks... Ir taip tiek laiko vargau...

8.
I Zabeliuts visk suinojau. Tokia nelaim tave buvo itikusi... Kodl man, mama, nepraneei?
tik parvaiavs Jaras paklaus motinos.
Nenorjau gsdinti. Juk vis tiek niekuo nebtum galjs man padt.
Gal ir taip, bet bt ileid kelioms dienoms tave aplankyt. Namie tokia bda, o a nieko neinau.
Jeigu ne Zabeliut, tai tikrai bt ileid, bet jau laidotuvms, lidnai pajuokavo motina. inai
gi, kaip mes gyvename vienkiemyje. Vasar dar dar, o per iem nepamatysi gyvo mogaus. Neinia
kada bt rad sualusi. Ir gyvuliai neerti, karv nemelta, vitos nelesintos... Stengiuosi negalvot,
bet kai tik prisimenu, tai taip ir nukrato drebulys. Apie tai daugiau nebenekkim. Veriau papasakok,
kaip vyko kelion. Kaip ten pas juos namuose? Kaip atrodo tvas, pamot? suskubo nukreipti kalb
kita linkme motina.
Tvo nemaiau, jis serga, o pamot tai tikrai verta grieko. Nepasakysi, kad moterik. Jauna, grai
pana ir tiek.
Utai ir duoda jai vali tvas. Tik negerai daro, kad leidia skriausti savo dukter. Kaip jam ne gaila
nalaits?
Pasakojo ir man Zabeliut, prisimin Jaras, blogai, kai savo namuose neturi nam. Dirbi
samdins darb ir u tai negauni n cento, o jeigu nori k nors nusipirkti, klausk pamots, k ji
pasakys. Tvas tokius dalykus nesikia, o pamot neduoda pinig nei drabuiui, nei apavui. A j
puikiai suprantu. Juk norisi jaunai mergaitei iek tiek pasipuoti, kad sekmadieniais banyi ar
kok jaunimo susibrim nueiti. A bernas ir tai norisi kuo nors graiau apsirengti, einant geguin

ar kur kitur, kur yra mergaii. I visko matosi, kad ten namus valdo stragi pamot.
inoma, kad Zabeliutei geriau ieina pas kininkus tarnauti, pritar ir motina, namuose tuos
paius darbus dirbi u dyk, o ia dar ioki toki algel usidirbi, turi lit, kit savo reikmms. Ir
kodl ta pamot taip jos nekenia? Mergait tokia gera, darbti, tvarkinga. Metus igyvenom kartu,
gerai prisiirjau, kas per mogus.
Gal pamot pavydi jos jaunumo ir graumo? Kaip toje pasakoje veidrodli, veidrodli, ar a u
visas graiausia linksmai nusijuok Jaras, o gaila. Perniek eina tokia mergait.
Kaip ir vis nalaii dalia. Kaip tenka girdt, pamots svetim vaik nemyli. Tik gerai, kad
mergait jau nebe maut, pati gali savimi pasirpinti. O kaip tiems vaikeliams, kuriems tenka augti
prie pamots? Na, o ar toli reikjo vaiuot?
Bus kokie penkiolika kilometr, o gal ir daugiau. O apie sodyb, tai k a galiu pasakyt? Namas
didelis, atrodo nesenas, apmutas lentelmis, langai nemai, o daugiau tai viskas sniegu upustyta. K
ten pamatysi?
Kaip gerai, kad tu jau namuose. Vis galvojau, kad kas nors neatsitikt, kad nesualtumt. Kelias
tolimas, neinomas. Pergyvenau, kad tik laimingai suvaintum, po vlyvos vakariens,
nukrausiusi stal, vl prisdo prie snaus motina. Kaip ten bebuv, bet ten j reikalai, o mums
reikia irti savo gyvenimo. Per iem, inoma, norsi pailst, o vasar? Turbt su Petru vl kalsit?
inoma. Kai ateina vasara, tai kalvje darb mums dviems per akis. Susitiksim, pasineksim,
pasitarsim. O dabar tik ilstis ir kaupti jgas vasaros sezonui, juoksi linksmas Jaras.
adjai tuoj po kariuomens enytis, atsargiai primin motina, ar dar tebegalvoji?
Tikrai galvojau, bet dabar nebeinau, surimtjo jis, labai jau krito ak ta tavo Zabeliut,
nusijuok, bet su enatve dar palauksiu. Labai noriau dar su ja susitikti, j pamatyti. I pirmo
pamatymo ji man tokia miela, kakokia artima pasirod, visai kaip savas mogus. Vaiuodami mes
taip nuo duios pasinekjome, lyg btume seni draugai. Kaip nesakyk, bet dabar a apie Zabeliut
daug daugiau galvoju nei apie Zit.
Jeigu galvojai enytis, tai turbt apie tai ir su Zita kalbjai? Ji dabar laukia, gal net vestuvms
ruoiasi... O tu apie kit galvoji. Ar taip gerai?
Dabar ir laikas rinktis, kol esu kavalierius. Kai apsienysiu, bus jau po visam. Jauiu, kad Zabeliut
man ariau irdies, o kaip bus toliau, pamatysim. Trks, ply, turiu su ja susitikti.
Bet kaip tu j pasieksi tokioje tolybje? Tai ne miestelin nulkti.
Kai tik sulauksiu pavasario, pradius keliai, nuspausiu dviraiu. Nenuvaiavs vienkiem, kaip
kitaip suinosiu, kur ji. Ji pati kviet atvaiuot. Taip susitarm.
Tavo Zitos a nepastu, o prie Zabeliuts a jau pripratau. Tikrai, kaip sava... Kaip bt puiku turt
toki mari...

9.
Zabeliuts niekur nereikjo iekoti. Kai pavasar atvaiavo Jaras, rado j namuose, bet suinojo
lidn naujien. Neseniai buvo palaidotas jos tvas.
Zabeliut nusiminusi, juoda skaryt ant galvos, bet pamaiusi Jar, vis tiek maloniai nusiypsojo.
Kaip gerai, kad atvaiavai, pam ji Jar u rankos ir nusived stancij, bus nors kam
pasiguosti. Niekas ia mans neujauia, o pamot varo i nam. Bet gi tu sskis. Atneiu kai ko
uksti. Tok keli vaiavai, ialkai, o a ugriuvau tave su savo bdomis, susigrieb Zabeliut ir jau
norjo eiti, bet Jaras pats atsisdo ir pasisodino alia savs mergait.
Kaip ji drsta, iki pat irdies gilumos pasipiktino jis, kaip ji gali ivaryti tave i tikro tvo nam?
Ko gero ji dabar pati gali ilkti i ia, kai jau tvo nebra. Kas gi ji? Svetimas mogus tuose
namuose.
Pasirodo, ne ji, o a ia svetimas mogus, palingavo galva Zabeliut, ji ia dabar eiminink. Tu
tik paklausyk, kas ia dedasi. Taigi, tvas ura jai vis k tuoj po vestuvi. Mano jau ia nieko
nebra, viskas jos vienos rankose. Ji dabar ia gaspadin ir gaspadorius, k nori, t daro. Viena pati
ia viepatauja ir man ia niekas nepriklauso.
Ar tikrai? Ar turi ji kokius dokumentus? Ar gali ji rodyti, kad taip yra i tikrj? K ji pati pliurpia,
tai dar ne viskas, reikia dar geriau itirti t reikal.
Buvo, tikrino. Abu su broliu samdm advokat. Viskas teista, taip kad a niekur negaliu skstis.
Na ir apsukri gyvat. Susuko mogui galv, pasinaudojo jo silpnumu... Kaip gi jis nepagalvojo? Juk
tokiu bdu visai paprastai ir j pat galjo ivyt i nam.
Na, su tvu jau bt kitaip. Jeigu jis matyt, kad jam gresia kakas panaaus, gal galt uprotestuot
t savo dovanojim ar k. iaip ar taip jis gal dar galt k nors daryti, o k galiu a? Broliui geriau
pasisek. Jis suskubo laiku, dar gyvam tvui esant atsiimti savo dal, o a taip ir liksiu be nieko.
Netiesa, tau irgi priklauso dalis, ji niekur neuvo. Namuose, jeigu nesutariat, gali ir negyvent, bet
dal atiduot privalo. Ar nekalbjot apie tai su advokatu?
ia jau tenka bylintis... Tam reikia pinig, o a j neturiu.
Jeigu nra kam, tai gal a galiau tau padti? trumpai pagalvojs, pasil Jaras. Per vasar mes
su draugu dirbam jo kalvje, neblogai udirbam, galiau paremti pinigais. Juk reikia kak daryti.
Taip visko palikti negalima ir daryt reikia greitai. Paskui visokie usisenjimai, ugyvenimai ar dar
koks velnias. odiu, kad nebt per vlu.
Ai tau, Jarai, net apsiverk Zabeliut, mes dar taip maai pastami, o tu man toks geras,
rpiniesi, nori padti. Niekas man dar nepasil jokios pagalbos.
Yra u k. Tu gi mano mam nuo tokios baisios mirties igelbjai. Mes su mama liksim tau skolingi
vis gyvenim. Kaip nepadti tau tavo bdoje?

nekdamiesi stancijoje, jie praleido beveik vis popiet. Jaras ivaiavo jau temstant ir namus
pasiek tik prie vidurnakt. Motina dar nemiegojo ir, igirdusi, kad kiem vaiavo Jaras, udeg
vies.
Pastats dvirat ant prieklio, Jaras atjo pirki.
Ko, mama, nemiegi? dar prie dur, nusivilkdamas vark, paklaus Jaras.
Tavs laukiu. Ar valgysi?
Paskui, atsak jis ir prisdo prie motinos. Ar dar nenori miego?
Ne, isimiegosiu, juk rytas dar toli, moterik sudomino toks snaus klausimas. Pasakok, kaip
tau ten seksi? K taip ilgai veikei? Ar suinojai kur Zabeliut?
Ji pati mane sutiko. iemet niekur nevaiavo tarnaut. Neseniai tv palaidojo...
Sakyk tu man... Tvas numir... nustebo motina, panau, kad nebuvo labai senas. Kas gi jam
buvo?
Mirtis neiri ar senas, ar jaunas... Bet dar ne toki dalyk igirdau. Jeigu tikrai nenori miego, tai
klausykis, papasakosiu.
Negesindami viesos, prasdjo jie dar ger valand. Jaras pasakojo, o motina su dideliu
susidomjimu klaussi.
Priadjau a jai padt, bet, mama, pati inai, jog kol kas pinig a neturiu, baig pasakojim
Jaras. Gal mama turi? Tau pinig niekada netrkdavo, tu kakaip moki gyventi. Gal ir dabar
atsirast? Kai tik a usidirbsiu, tai tikrai atiduosiu. Mano supratimu, visus tuos reikalus reikia
tvarkyti kaip galima greiiau. Negalima atidlioti.
Gerai, rytingai pasak motina, tegu ieko advokato ir duoda teism. Pinig uteks. Kai
nuvaiuosi, taip ir pasakyk, o dabar, pakilo nuo suolo, einu paildysiu vakarien. Pavalgysim ir
miegot. Rytas protingesnis u vakar... Man anksti keltis prie gyvuli, o tavs laukia darbas kalvje.
Vainjo Jaras pas Zabeliut vis pavasar, lank ir vasarai atjus. Gavusi pinigus, Zabeliut pamot
Lion padav teism, kad iiekot i jos priklausani dal, bet pamot irgi nesnaud.
Vietoj to, kad graiuoju su podukra susitart, ji vainjo pas advokatus, tarsi, kaip iloti byl.
Kart atvaiavs pas Zabeliut ir, kaip paprastai pirmiau ujs pirki, Jaras pamat besdini savo
buvusios simpatijos Zitos motin ir Lion. Jis labai nustebo, bet nepasimet. Mandagiai su abiem
pasisveikins, paklaus:
O kur Zabeliut?
Turbt stancijoje, abejingai atsak pamot, bet Balniens veidas ikart persimain.
Vos tik Jaras ijo ir spjo paskui save udaryti duris, ji susierzinusi paklaus sesers:

 Kaip ia pas tave atsirado Jaras?

Nuo pat pavasario vainja pas Izabel. O kas? Ar tu j pasti?
Taigi ia tas pats vaikinas, kur mano Zit mergina. Draugauja jie seniai. Pameni, a tau pasakojau,
kad po kariuomens jie su Zita adjo enytis. Vis laukiam, kada pasirodys. O jis mat pas tavo
podukr vainja. Pas mus dar n karto nebuvo. Tai kaip ia ieina?
O k a inau? Turbt Izabel jam labiau patinka. Kai parve prie Kaldas i tarnysts, tai tik per
iem nebuvo. O dabar nuo pat ankstyvo pavasario kiekvien etadien ar sekmadien apie pietus
jau ia.
Tai ko gero Zitos jis jau nebegalvoja vesti, jeigu taip. O ji nabag taip yrai jo lauk.
Nevaikiojo nei vakarukas, nei vakarones, kad nepasidaryt bereikaling kalb. inai kaip bna.
Kai tik vestuvs, tai tuoj atsiranda pavyduoli. Prasideda apkalbos, raiymai, meiimai. Tai su tuo
oko, tai su tuo kalbjo, tai su tuo parjo... Tas parlydjo, paryiais ijo... Mat su tuo, mat su anuo...
Be reikalo tik lab neiojo. Per tiek laiko gal ir ji bt kit susiradus?
Ne bda, juk ne su vaiku paliko, ramino seser Lion, susiras dar ne tok, ne kokia sen yra.
Bet ir ne jaunikl. Kaip ne kaip jau dvideimt ei su virum. Greitai ir sena merga, nuoirdiai
guodsi seseriai Balnien, kad nepasimaiius ta tavo podukra, gal jau i vasar btume kl
vestuves.
O kas jis? kininko vaikas ar iaip miestelio deimtininko bernelis? pasidomjo Lion.
Tokios paios kaip ir a nals snus, bet jie su motina gyvena neblogai. Savo em nuomoja, o
pats Jaras imoko amato. Jis kalvis. Draugas turi miestelyje kalv tai su juo kartu ir dirba. Vaikinas
rimtas, tvarkingas, ne koks laidokas, gero bdo ir graus pairti. Verks Zita, suinojusi, kad jis turi
kit. Oi verks... Man paiai jau verkti norisi...
Kad jis ia vainja, tai dar ne viskas, ramino Lion, gal jam ne tiek Izabel, kiek pasoga rpi.
Gal galvoja, kad kininkait, tai turi bti su pasoga. Kai suinos, kad nieko neturi, kad plikesn u
samdin, mes ir sugr pas Zit. Visgi js visai neblogas namukas miestelyje ir nemaas sklypas
darams... Netoliese ir kalv, kur jis dirba, niekur jis geriau neras, o a, pritilo Lion, pabandysiu
atbaidyti nuo Zabeliuts.
Ilgai lauk Lion progos pasikalbti su Jaru akis ak, kol pagaliau vien sekmadien atvaiavs, jis
nerado namuose Zabeliuts. Ji su kaimyn dukra buvo ijusi kapines ir dar buvo negrusi.
Pamot nujaut, kad Zabeliut turi tuoj pareiti. Mergait jau senokai buvo ijusi, o be to ji inojo,
kad turi atvaiuoti Jaras. Utai, nieko nelaukus, Lion ir paskubjo pakalbinti vaikin.
Sskis, pakviet Jar, turiu tau kai k svarbaus pasakyti. Seniai norjau, bet vis nebuvo kaip.
Matau, kad pats danai lankai Izabel. Gal ir rimtai apie j galvoji, bet noriu perspti, kad mestum,
kol dar laikas.
inoma, ia ne mano reikalas. Pats daryk kaip nori, bet man gaila, kad toks puikus vaikinas, gali
susigadint sau gyvenim. Kai tik atvaiavo, tai tuoj ir susine su Anupru. Pati nutvriau juos

gulinius darinje. Nuo to karto ir pasakiau: Lauk ir kad n tavo kvapo nelikt ia namuose!. Nors
pagal dokumentus jai nieko nepriklauso, bet man ne gaila, tegu sau gyvent kiek tik nori. Bet
paleistuvs a nelaikysiu. Mano namai padors, o ne koks bardakas.
Jaras i karto nepatikjo. Pykstasi, bylinjasi... Seniai ji nekenia Zabeliuts ir pliurpia, kad
apmeit... Bet paskui susimst: O k gali inot? Apsuko toks grauolis merginai galv...
simyljo... A gi jos beveik nepast... Atrodo tokia maloni, rimta, o kas ino, kokia ji i tikrj?
Jeigu ji man maloniai ypsosi, tai dar nereikia, kad a jai reikalingas. Na, vainja kvailas bernas,
tegul. Gal kada pravers, jeigu panaudojs Anupras paliks... Brrr...
iaip ar taip, bet piktas pamots sumanymas pasiteisino. Pasjo nepasitikjimo skl Jaro irdyje.
Kai gro Zabeliut ir jie nujo stancij, Jaras m j kitaip irti. velg tariai, bene pastebs jos
odiuose ar elgesyje k nors tokio, kas galt j iduoti.
Per vis popiet jie apie daug k nekjo. Daugiausia apie t byl, teism, advokatus, bet Jaras vis tik
rado vietos usiminti ir apie Anupr.
K tu? Anupras dabar jau visas gaspadorius iuose namuose, atsak ji Jaro lyg ir nekalt
uuomin, pamot jam rodo didiul pasitikjim. Ir iaip, kada nepamatyk, jie vis kartu, vis
nekasi, neva tariasi, burkuoja. A n kiek neabejoju, kad tarp j yra kai kas daugiau nei tarp
gaspadins ir samdinio. Manau, kad ir prie gyvo tvo jie buvo nesvetimi...
Na va, vemia viena ant kitos... Ir ivis kakas dedasi tuose namuose... Kakas nenormalaus... Tvas
urao em kokiai tai mergei. Po tvo mirties pamot su podukra pjaunasi, nepasidalina turto, o gal
ir berno... Turbt joms abiems jo reikia... O is, bdamas nekvailas, irkina jas abi. Kakoks gyvai
lizdas. Kaip tik greiiau i ia...
kart Jaras ivaiavo daug anksiau. Parvaiavs ir pavalgs, tuojau atsigul, bet neumigo iki
ryto. Klsi skaudania galva, pertiniomis akimis.
Nusiprauss altu vandeniu iek tiek atsigavo, bet ir po to njo i galvos vakar praleista pas Zabeliut
diena. Kas galjo pagalvot, kad ten tokie dalykai dedasi. Juk buvo panau, kad a jai patinku. Mane
pamaiusi, atrodo, taip nuoirdiai apsidiaugia, palydjusi nulista, akys pilnos aar...
Jaras vl ir vl prisimena t Ki vakar, kai Zabeliut raudo nuo jo vilgsnio ir nedrsdavo irt
jam akis. Dabar jau pats neino, kas tada labiau suavjo... Ar jos grois, ar jaunatvikas mergaits
drovumas.
Negi a apsirikau? Negi per iem, per tuos kelis mnesius ji taip pasikeit, idrsjo, kad net prie to
prijo? Bet palauk... Argi buvo laiko tokiems dalykams, kai reikjo slaugyti sunkiai sergant tv?
Paskui jo mirtis... O paskui dar inia apie dar vien netekt, savo nam praradim. Kai ved tvas, juk
Zabeliut buvo vos keturiolikos. Vaikas, nalait, bet jau nuo tada pamot jos nekent. Turbt ne i
gero gyvenimo, vos sulaukusi septyniolikos, ijo i nam tarnaut? Dabar gi, kai prasidjo rimti
piktumai, kova dl turto ir pinig, Lion visai suljo. Pyksta, varo i nam, meiia, kad tik
pakenkt Zabeliutei. Ar negali taip bti, kad kerydama u tai, kad padav pamot teism, prinekjo
man bt ir nebt dalyk? Kas gi a Lionei? Svetimas mogus, o nei i io, nei i to dedasi tokia
gera, kad jai mans gaila. Ar tik ne taip pat prasimanydama skundia man savo podukr, kaip

sksdavo j tvui? Bet kas jai i to? Gal ji nori tokiu bdu pasiteisinti, kodl varo mergait i tikro
tvo nam? O gal vis tiktai teisyb sako?
Ir taip, ir taip pagalvoja Jaras, bet negalvoti negali. Ilgisi jis Zabeliuts, pergyvena. Per vis savait
jam nuo minties nenueina prajusio sekmadienio popiet, kai jis ivaiavo apspjauta irdimi.
Sulauks sekmadienio jis vis tik susilaik, nevaiavo. Nevaiavo ir kit. Prajus nekuriam laikui, nebe
taip ir trauk.
Atjo ruduo, paliugo keliai, jau ir nordamas nebenuvaiuosi...

10.
Nelanko jau Jaras Zabeliuts, bet ir pas Zit negrta. Kol kas reikia baigti su mergom, jos visos
tokios, nusprend vaikinas ir nusiramino. Motinos klausiamas apie Zabeliut, jis trumpai drtai
atsakydavo:
Taigi iema, kaip tu j dabar pasieksi?
Nesulaukdama Jaro, Zabeliut verkia.
Buvo nors vienas mogus, kuris mane suprato ir ujaut, o dabar jau nieko nebeturiu... Likau viena
kaip pirtas... Kaip reiks itverti? O gal kas nors atsitiko? Gal kokia nelaim? Gal susirgo? O gal kas
su motina? Bet kaip suinot, ko paklaust, juk tokia tolyb....
Paverk, paverk Zabeliut ir nusiramino.
Kam a jam reikalinga su savo bdom? Turi mergin, gal jau ir apsienijo? Jo mama pasakojo, kad
adjo po kariuomens vesti, o kad ia lankydavosi ir man padjo, tai turbt dl to, kad jo mamel
priirjau...
Per advent atjo aukimas teism. Dabar jau Zabeliut apie niek daugiau negalvoja. Ji nenustoja
vilties atgauti savo dal ir meldiasi, prao Dievo, kad padt laimti byl.
apskrities miest j nuve brolis, o pamot su Anupru atvaiavo vliau. Lion linksma, grai,
savimi pasitikinti... Zabeliut gi suvargusi, isekusi, su juoda skaryte ant galvos, kl tik gailest
susirinkusiems teismo salje monms.
Teismo posdis ilgai netruko. Iklauss abiej pusi advokat pasisakymus, teismas ijo pasitarti ir,
grs po gero pusvalandio, paskelb nutart:
Remdamiesi atsakovs pateiktais dokumentais, teismas nutar iekovs pateikt iekin laikyti
nepagrstu ir jos pateikt skund atmesti. Dovanojimo sutartis rodo, kad objektas padovanotas
beslygikai, be joki papildom pareigojim bei reikalavim. Iekovei paliekama teis apsksti
nuosprend auktesnm instancijom. Teismas baigtas.
Zabeliut taip kaip stovjo, taip ir susmuko ant grind. Per sal nu nepasitenkinimo ksniai.

Pamot vyti, o susijaudins Anupras prikando lp.

teismo sal buvo ikviestas daktaras, bet, kol jis atvaiavo, Zabeliut atsigavo ir brolio padedama
atsistojo. Kai ji jo per sal, ujauiantys vilgsniai j lydjo iki pat dur, o durims usidarius, salje
dar ilgai nenutilo kalbos, smerkianios tv ir pamot.
Dar ne vien pikt priekait teko igirsti isipusiusiai Lionei, kol jie su Anupru ijo i sals.
K dabar darysi, Zabeliute? paklaus brolis, kai jie ivaiavo i miesto tui viekel.
Gyvensiu kaip nors, abejingai atsak ji, juk gyvas em nelsi...
Tai vaiuojam pas mus. Va, arklys yra. Susikrausi savo daiktelius ir vaiuojam tiesiai pas mane.
Pagyvensi, pailssi, atsigausi. Vietos yra, duonos uteks. Tau reikia btinai sustiprti, o tai taip esi
nusibaigusi, kad gaila irt. Jeigu liksi namuose, pamot visai tave pribaigs...
Ne, niekur a nevaiuosiu. Gyvensiu viena. Nenoriu nuo ko nors priklausyti, rytingai papurt
galv Zabeliut.
Kaip gi tu gyvensi? Ar vl pas kininkus tarnausi?
O k? Buvau, tarnavau. Blogiau jau niekur nebus, kaip dabar yra. Bsiu pavalgius, o k usidirbsiu,
t ir tursiu.
K gi, kaip sau nori... Bet jeigu susirgtum ar iaip kas atsitikt tai tiesiai pas mus. Kaip ne kaip a
tau brolis, o mano Maryt gera monel. Ji visada pads, jeigu tik reiks.
Ai tau, broleli, pabuiavo Zabeliut Anicetui and, inosiu, bet iki Trij karali vis tiek teks
pabti pas Lion. Kakuri dien miestelyje buvau sutikus Dobil. A pas juos jau tarnavau vienus
metus. Sutarm, kad po Kald atvaiuos pairt, kaip man sekasi. Jeigu kaip, tai pas juos ir ieisiu
tarnaut.
Ar gera vieta? Ar labai sunku buvo? O valgyt ar gerai duoda? klausinjo susirpins Ancis.
Pas juos man patiko. Valgymas toks pat kaip ir namuose valgydavom, darbai tie patys. Prie tvo irgi
nesdjau rank sudjus. Darb netrko ir laukuose ir namie. Visiems prie ks dirbti reikia. O tu ar
nedirbi?
Su manimi nr ko lygintis. A dirbu, tai naud turiu, o k samdiniai gauna u tok sunk darb? Ar
a neinau? Pats samdau, gerai inau kokios kainos, bet pas mus nors pavalgyt mogus gauna soiai.
Kai Zabeliut su Anicetu parvaiavo namo, pamots dar nebuvo. Jie parsirado gerokai vliau.
Anupras pakaus, bet kakoks nelinksmas, na o Lion ididi ir pasiptusi.
O, js jau namuose? neva nustebo ji. Ar radot ko uvalgyti po tokios kelions? vaizdavo
rpesting, mes tai papietavom restorane... ididiai pareik Lion. Na, k dabar pasakysi?
atsisuko ji Zabeliut. Ar a nesakiau, kad mano teisyb? Norjai teismo, o k gavai? Dabar turbt
nusiraminsi, nebedraskysi man aki? O gal dar sksies?

 Bk tu prakeikta, gyvate pamatine, neikent Anicetas, nepads tau Dievas, kad taip nuskriaudei
nalait. Kad tu prasmegtum, kad tu neprarytum to, k apiojai. Kad tu nusistagaruotum kaip ta
apaus kal po uniuk, idjo jis ir, pabuiavs seser, ijo.
uns balsas dang neina, atkirto isiiepdama Lion.

11.
Kain ar dar bt kada susitik Jaras ir Zabeliut, jeigu ji nebt pasisamdius pas Dobilus. Kai
atvaiavo, ji pai pirm savait apsilank pas tet Juozapien.
Jaras sak, kad pinigus dl teismo dav motina ir Zabeliut atjo u tai padkoti, o kartu ir papasakoti,
kuo viskas baigsi.
Zabeliute, negaljo atsistebti teta j pamaiusi, kaip ia atsiradai?
A ir vl pas Dobilus, pasisveikinusi ir pabuiavusi tetai rank, paaikino ji. Sekmadien
atvaiavau, skubjau kaip greiiau jus aplankyti ir padkoti u pinigus, kuriuos gavau per Jar. Labai
ai, tetule. Kai usidirbsiu, atiduosiu, o byl tai a pralaimjau. Viskas tik pamotei vienai priklauso,
viskas urayta jai. Niekur nepaminta, kad ji turi atiduot man dal. U tai tik ttuiui reikt padkoti,
kad bt gyvas, dar pajuokavo Zabeliut.
A taip ir pagalvojau, kai pasakei, kad vl tarnauji. Jeigu btum prisiteisusi, gal nebereikt eit pas
kininkus u samdin... Nuo tokios ems btum gavusi ne taip maai, o kai dl mans, tai nesirpink.
A ne nabag. Kiek beduoiau, vis tiek a tau lieku skolinga, o ne tu man, ypsojosi teta. Ir Jaras
pergyvens, kai suinos, kad tau nepasisek. Jis gi taip norjo tau padti. Norjo, kad tik tau bt
geriau.
Patar daug kas, o padjo tik jis vienas. Kur jis dabar? Gal jau apsienijo? Seniai bemaiau.
Kakodl apie enatv nutilo, nebeneka... Ir miestel nebelaksto. Dirba nuo viesos iki tamsos, o
sekmadieniais miega, ilsisi. Kad ir iema, kalviams darb netrksta.
Tai a jau ir eisiu, pakilo Zabeliut, reikia pareit kol nesutemo. Metas karves melti.
Kai parjo Jaras, i karto pastebjo, kad motina geros nuotaikos.
O tu inai, kas pas mus buvo? linksmai paklaus ji, tik jus snui. Zabeliut, bet Jaras tik
nustebo ir nieko daugiau.
Kaip ji ia pateko? gteljo peiais.
Ji dabar vl gyvens kaimynystje. Tarnauja pas Dobilus... Ko nesidiaugi? stebjosi motina, kad
taip abejingai sutiko toki ini Jaras.
A, tuia jos...

 Kas gi dabar atsitiko? Juk taip norjai jos, tiek kilometr mindavai dviraiu, kad pamatyt, o dabar,
kai ji ia pat, kako nelinksmas. Sakyk, kas yra? Ar susipykot? prisispyrusi klaus motina.
Labai norjau, bet jeigu taip daro... patyljo Jaras, ne tokios a jos norjau...
Tai kokia gi ji? K padar?
Pasirodo, kad guli su tvo bernu... Kam man reikia tokios?
Viepatie, nusigando Juozapien, kas sak, i kur suinojai? Ar pats pamatei?
Ar svarbu kas sak? Svarbu, kad a inau...
Vis tiktai svarbu i kur tokios kalbos. Nemaiau svarbu inoti, kas tokias kalbas neka.
Na, pasak pamot. Nemeluos gi. Kokia jai i to nauda? ne visai tvirtai atsak Jaras.
Ir tu tiki ta ragana? lengviau atsiduso motina. Ir tu tikrai ja tiki? Ji gi t mergait nuo pat
vaikysts da be druskos. O dabar, kai prasidjo teismai, bylinjimasis, tai primanyt, net pirkt kok
nors blogesn od, kad tik labiau j skaudint. Jeigu ji drsta ivaryt i nam, tai k jai reikia dar ir
apmeiti mergait. Ne dl kokios naudos, o i kerto pagaliau... Sakei, kad vien kart matei pas j
Zitos motin, prisimin Juozapien, gal kokia gera pastama ar giminait? Gal i pasiguod, kad
nelankai jos Zitos? Pamaiusi tave su Zabeliute, va ir pakio lieuv, kad atraiyt...
Pasirodo Zitos motina pamots tikra sesuo...
Na, ar a nesakiau? Taip ir bus... Kaip nepadt seseriai? Tu tik pagalvok. Visus metus Zabeliut
ibuvo pas mane, parvaiavus namo priirjo sunkiai sergant tv... Kada jai buvo laiko trankytis su
bernais? O pagaliau ji ne tam mogus. Patikk, a pastu mones. Tiek met igyvenau, visko
maiau. Drsiai galiu sakyti Zabeliut to nepadarys.
A irgi panaiai kai kada pagalvoju, bet bijau ir apsirikti...
O tu nieko nebegalvok. Mesk i galvos tas visas abejones ir, jeigu ji tau patiko ir tebepatinka, tai
tavo laim ia pat, u keli ingsni... inoma, jeigu ji pati tavs nenort... Tada jau kitas reikalas.
Tada nra ko stengtis, nes vis tiek nieko nebus.
O kas girdt apie teism? Gal jau buvo? pagyvjo Jaras. Nieko nesak?
Buvo, vyko, bet ne jos naudai. Kitaip gal nebt n pas Dobilus atjusi.
Gaila, o a taip tikjausi, kad laims, apgailestavo vaikinas. O kaip ji pati? Ar labai dl to
pergyvena? Kaip gi atrodo, taip seniai maiau?
Neklausk... Sublogusi, pajuodusi, net gaila irt. N puss nebra, kokia buvo pas mane. iaip tai
atrodo nusiraminusi. Turbt su tuo susitaik, kad kitaip nebus. Ir nors tokiu bdu kabinasi u
gyvenimo... Varg, kiek ji ikentjo per tuos metus... Baisu ir pagalvoti...
Dl viso to kaltas tik tvas, niekas daugiau, pyko Jaras. Kur buvo jo protas visk urayti

pamotei? Dl jo kvailumo turi dabar kentti dukra, ir toliau piktinosi jis.

Na, negali taip labai jo kaltinti, nesutiko Juozapien, pasimai liga, susirgo, numir mogus.
Jeigu bt buvs gyvas, n kiek neabejoju, kad bt imokjs ir dukrai taip, kaip imokjo snui.
Betgi pamot... Kur jos sin?
Tikrai, irgi piktinosi pamote vaikinas, jau ir taip liko viso kio eimininke, o dar vis maai.
Negi ji neino, kad mergaitei priklauso dalis? pritar motina, tiek turto gavusi u dyk, ar
negaljo t keli tkstani graiuoju atiduot? Sakysim, neturi dabar, tai nors per kelis kartus... Jeigu
nesipykt, gyvent kaip viena eima, susitart ir mergait gyvent savo namuose, nereikt pas
kininkus tarnauti... O tau patariu btinai su Zabeliute susitikti, rimtai pasak motina. Ji gal ir nebe
ateis daugiau, kai js iek tiek draugavot, o paskui nustojai j lankyti... Gal jai bus nepatogu ia
vaikioti. Dabar atjo tik padkoti u pinigus, kuriuos daviau advokatui samdyti. Tau dar kart i
visos irdies sakau, nesipsk, nueik, ujausk, paguosk. Jai dabar sunkus metas ir labai reikalingas,
brangus kiekvienas malonus odis... Jeigu ji tave myli, tai pamatysi, kaip apsidiaugs.

12.
Ne tiek motinos paskatintas, kiek paiam parpo ir Jaras sekmadien po piet nujo pas Dobilus.
Dieve, kaip nuvito Zabeliut j pamaiusi.
Uraudusi kaip arija, ji staiga paoko nuo suolo. Lyg nordama bgti artyn, eng ingsn, bet
susilaik ir suglumusi apsidair, ar kas nepastebjo jos jausm protrkio. sitikinusi, kad niekas
neatkreip dmesio, susitvard, gro ir, atsisdusi atgal ant suolo, nuleido galv.
Kai pasisveikindamas Jaras pam jos rank, pajuto, kaip ji visa virpa, o kai ji pakl galv, tai akys
buvo pilnos aar.
eimyna jau po piet. U stalo dar tebesdjo eimininkas, o prie peiaus sukinjosi eiminink. Jaras
pasisveikino su Dobilu, linkteljo Dobilienei ir pakviestas atsisdo.
Suneko.
Toks akivaizdus Zabeliuts susijaudinimas j pamaius, negaljo nepaliesti jo irdies, o ivyds j
toki suvargusi, sugniudyt, dingo, itirpo ir abejingumas: Gerai mama sak, kad ji ne tam
mogus. Ne piktintis, tarinti, bet gelbti j reikia. Argi jai tokiai iuplutei stambiame kyje u merg
tarnauti? Ji ia praus. Atiduos Dievui del n met nesulaukus. Tegu per iem ir maiau darbo,
bet pamelti tiek karvi du kartus per dien ir tai kiek reikia sveikatos. O kai ateis vasara...
Pavasariniai darbai, mlo kratymas ant didiuli lauk, rugiapjt, kai reikia saulei kepinant ir
prakaitui varvant, pasilenkus per vis dien kilnoti sunkius pdus... Spk surinkt, surit i po dalgio ir
neatsilikt nuo pjovjo...
Rudeniniai darbai, bulviakasis alnoms ikritus, klimas per dien prie liktarn dulkmis unetomis
akimis kiaurai puiant vjams, skersvjams...

Neitvers, susirgs... Gaus diov taip kaip tvas ir numirs tokioje jaunystje, paiame graume...
Negalima jai ia pasilikti. Reikia jai sprukti i ia kaip greiiau. O kur dtis ijus? Bet ia tikriausiai
teks man pasirpinti... nenutraukdamas kalbos su Dobilu, mst Jaras..
Tai a jau ir eisiu, dar kiek pasdjs pakilo Jaras, jau temsta, o kol pareisiu ir visai sutems.
Teisyb, pakilo ir Dobilas, iem trumpos dienos. ia rytas, ia vakaras... Kad tik greiiau ateit
pavasaris, kad gyvi sveiki sulauktume.
Jaras atsisveikino su Dobilu, padav rank Dobilienei, tardamas sudiev.
Sudiev, Jarai, ai, kad ujai. Ateik daniau, visiems bus smagiau. Kaip mama laikosi? Seniai
bemaiau. iandien ir banyioje nebuvo. Gal negaluoja? dar paklaus Dobilien.
Ai, viskas gerai tik iem vis reiau ieina i nam. Ne taip kaip vasar, atsak Jaras ir jau
norjo eiti prie Zabeliuts, bet ia sikio supratinga eiminink.
Zabeliute, ileisk svei, kad dienos neinet. Jau ir taip trumpa... paliep ji Zabeliutei
nusiypsojusi.
Priemenje Jaras apkabino ir pabuiavo Zabeliut.
Kaip a tavs pasiilgau, priglaud mergait prie krtins, kaip gerai, kad tu ia arti. Dabar
galsime daniau susitikti.
A irgi... Taip ilgjausi, taip laukiau, kad pirmas dienas galvojau neitversiu, prisipaino
Zabeliut, kodl nebeatvaiavai? Juk dar tiek daug grai dien buvo iki rudens... A taip
laukdavau...
Svarbu, kad mes vl susitikome. Daugiau jau taip niekada nebebus, paadu, nuramino Jaras.
Ateisiu ir vl. Oi dar turim apie k pasinekti, aptarti...
Bet kur neksims? Pirkioje vis mons maiosi, o lauke alta, ar vl priemenje? nusijuok
Zabeliut.
O tu inai k? Ateik pas mus sekmadien. Mes tik dviese su mama. Nuo mamos nra joki paslapi.
Bsime visi savi mons. Gerai?
inoma, sutiko mergait, bet tik po piet.
O ar negalima anksiau? Kai ateisi po piet, tai tuoj pat ir temsta. Nebus kada pasinekti nuo
dios.
Atsisveikindamas Jaras dar kart pabuiavo Zabeliut ir ijo namo jau visai kitos nuotaikos, negu
buvo ia ateidamas. Kol parjo, jis dar ir dar visk gerai apgalvojo ir parjs jau turjo k pasakyt
motinai. Ji lauk snaus su vakariene, bet prie sdant u stalo, neikent nepaklaususi:
Na, kaip? Ar matei Zabeliut? Kokia ji tau pasirod?

 Su Zabeliute prastai. Negalima jai likti pas Dobilus. Ne jos sveikatai ta tarnyst.
Ar pas pamot bus geriau? Kur gi jai nabagei daugiau dtis? Nebent pas brol.
Vesiu a j, mama... Ir parsivesiu savo namus. Niekur jai nebus geriau kaip pas mus... Matau, kad a
jai reikalingas, o man irgi jos reikia. Ko laukti? ia ji kaipmat atsigaus. Darb ne kain kas, o ir tu
moksi j pagloboti... Tursi mari, bus linksmiau, o ir man ramiau, kai inosiu, kad tu ne viena
namuose. Mans per dienas nra, o js abi viena kit pavaduodamos, nenuobodiausite. Matysi, kaip
mums visiems bus gera.
Motina nesitikjo taip greit sulaukti tokio poskio, bet n kiek dl to nenusimin. Giliai irdyje ji
jaut, kad anksiau ar vliau tai turs vykti. Igirdusi tok Jaro sprendim, net apsidiaug.
Ir neapsiriksi, pritar ji i irdies, o jai ar sakei? Ar klausei? Ar ji sutinka u tavs tekti?
Pakvieiau sekmadien ateiti sveius. Kai ateis, tada ir pasineksim...

13.
Dabar, kai viskas susitvark, byla laimta, ateis pavasaris ir baigsis gedulas, galsim enytis,
vien sekmadien po piet, dar sdint u stalo, Lion sako Anuprui.
O ar negalima buvo imokti nalaitei tos dalies? kako nesidiaugia Anupras, po teisybei tai jai
priklauso. Gaila mergels...
Galvok k neki, pykteljo Lion, ar bent numanai kiek tkstani nuo tokios ems reikt
pakloti? Kam mokti, jeigu ir taip man viskas priklauso. Taip ir teismas pripaino.
O vis tiktai... Jeigu bt gyvas Bugnys, bt imokjs jai t dal, nesutinka Anupras.
ia jau visai kas kita. Bugniui ji dukt, o man svetima merga ir tiek.
Ko tu jos taip nekenti? K ji tau blogo padar? stebisi bernas. Mergait tyki, rami. Niekada
negirdjau, kad ant tavs k nors blogo bt pasakiusi. Tik tu vis laik ant jos puldinji. O kaip ji
priirjo tv...
Pagyventum su ja tiek met, kiek a gyvenau, tada visai kitaip nektum, vis turi k pasakyti Lion.
Bet k ia kalbt... Jos jau nra ir nebus, o mums reikia irt savo gyvenimo. Metas padaigint
miei, pasidaryt salyklo, teks nemaai padaryt alaus. Kelsim aunias vestuves. Ar ne?
enysiuos tik tada, kai uraysi man k, netiktai grietai pareik bernas Anupras.
Lionei net akys ant kaktos ioko:
K pasakei?
Nenoriu bt tavo bernu vis gyvenim. Koks a gaspadorius, kai viskas tavo, o a nieko neturiu?

Kas man i to, jeigu a tave vesiu? Kaip buvau, taip ir liksiu ubagas.
Koks ubagas? Tu jau ir dabar gaspadorius tuose namuose. Viskas tavo rankose, a beveik niekur
nesikiu, visk tau patikjau. Ar to dar maa? kl bals Lion. Matai ko usiman?
Taip tai taip, bet jeigu tu pamirtum... n kiek nedailindamas, viesiai tiesiai pasak Anupras.
Ateis Zabeliut ir ipaolvonys mane i pirmos dienos. Kaip kamtis i butelio ilksiu...
A, tai kas? nuleido bals Lion. O a galvojau, kad tu mane myli... Galvojau, kad apsidiaugsi
gaudamas mane u mon... Norjau padaryt tave laimingu, o tu mane i anksto laidoji... Ai tau,
Anuprai.
Tu nepyk, pasakiau tik t, k galvoju, lyg ir teisinasi bernas, dl mans tu gyvenk nors ir imt
met, bet suprask ir mane. Jeigu tekt i ia ieiti bernu, tai man visur durys atviros. A gausiu toki,
kokios tik panorsiu, o jeigu plikas nalys ikart krenta mark.
Tai pagal tave reikia gyvent ir toliau taip, kaip iki iol gyvenom? Dkui. A irgi gausiu, kokio
panorsiu, ididiai atmet galv Lion, ir jeigu tu nenori, atsiras toki, kurie panors. Ir dar su
pinigais... Tik pirtu pamosiu... Be mans tu jau dabar tuia vieta, o a iaip ar taip kinink, tokios
ems savinink ir dar jauna, nesugriuvusi...
Na, ir bk sau kinink, o enatv rimtas dalykas. Vien kart gyvenime reikia gerai apsiirti. Ar
a nematau, kas mans laukia? Su bernu gali daryt k nori, pyko Anupras, susiuostysi su kitu ir
ivysi i nam kaip Zabeliut... O jei ne, tai nutruysi kaip Bugn.
Lion net iurpas nukrat. I kur jis ino? Juk taip atsargiai visk dariau... Negi bsiu prasitarusi?
K ia pliurpi? I kur itraukei? usipuol ji Anupr. ia jau nebe juokai, o baisus meitas. A
tave u tai teism paduosiu... U tai teisme atsakysi...
O ko jis nei i io, nei i to susirgo? Toks vyras... nenusileido Anupras, jokio atlydio nebuvo,
kaip tu melavai Zabeliutei. Abudu dirbom, kaip nuvaiavom sveiki, taip ir parvaiavom tokie patys.
Mike nesualsi, dirbi iki prakaito. Pabandyk pasitampyt su rstais per vis dien... Duodi, duodi kol
piela atimpa... Buvo toks sveikas, stiprus mogus.. Nei i io, nei i to pradjo vemti, viduriuoti kol
nusibaig, idjo visk sismarkavs Anupras.
Lion apsiramino: Neino jis nieko, tik iaip splioja. Tik vieno ji negali suprasti, kodl Anupras
toks pasidar? Anksiau juk keliais liauiojo, rankas, kojas buiavo... A juo taip tikjau, o dabar
panau, kad jis nenori mans vesti. Gal i tikrj bijo? O gal kad Zabeliutei teko ieiti? Betgi a jos
nevariau... Pati ijo, galjo sau gyvent. Man bt dar geriau... N mergos samdyti nereikt...
Nedkingas paras ir gana. Bet tegul... Praeis kiek laiko ir pats pamatys, kad kvailioja. Ar a durna,
kad urayiau jam em? Jau dabar puiasi, o kas bt tada? Pakvailios ir nustos... O pagaliau ne
toks jau didelis nuostolis. Moksiu gyvent ir be jo...
Jau visa savait, kai jie pykstasi, nesineka. Anupras paniurs, Lion pasiptusi. N vienas pirmas
nenori pradti taikytis.
Neinia kiek laiko dar bt truks j kiviras, jeigu Lion nebt apsiirjusi, kad yra nia... Dar

prie mnes jai buvo kils tarimas, bet galvojo, kad teismai, rpesiai, nuovargis... Viskas praeis ir
viskas susitvarkys, bet, kai prajus dar vienam mnesiui vl nesulauk moterik, ji ne juokais
isigando.
Kas dabar bus? ems ji niekada Anuprui neurays ir, jeigu jis ir toliau neatsisakys savo
reikalavimo, vestuvs ko gero gali ir nevykti.. O kas jos laukia tada? Kokia negarb, kokia gda, k
mons pasakys? Susigavo vaik su samdiniu...
Viepatie! Dabar tai kliuvau... isigandusi Lion. Nors nemalonu, bet nori, nenori reikia kalbinti
Anupr. Gal apsigalvojo? Gal susitarsim kaip nors? Negalima ilgiau laukti... Jau du mnesiai...
Btinai reikia vestuvi... Gal, kai suinos kad laukiuosi, pabus tviki jausmai ir bus sukalbamesnis?
Viskas gavosi prieingai.
Iki iol Anupras kad ir niurzgdamas, kad ir piktas, bet gyveno kyje ir dirbo visus darbus. Klsi
anksti, jo tvart, r gyvulius, atsines pirki pakinktus, juos taisinjo, ruosi miko darbams,
bet, kai suinojo, kad Lion nia, visk met ir u dienos visai pradingo i vienkiemio.
Lion lauk dien, kit, o kai prajo savait, galutinai sitikino, kad Anupras j paliko. Kai jis ijo,
Lion ugriuvo dar viena bda. Ne gana to, kad ji pati atsidr apgailtinoje padtyje, bet ir kis liko
be eimininko. Laim, kad eimyna jau pasamdyta, dl darb tarsis su nauju bernu, bet kaip isisukt i
savo bdos?
Verk Lion naktimis, o dien tvardsi. Nenorjo, kad kas pamatyt jos aaras. K daryt? Kaip
atsikratyt tos bjaurios padties? K daryt? Su niekuo negaliu pasitart... per dienas kankinosi
moterik.
Pirmiausia nuvaiavo pas seser miestel, bet sesuo, kad ir labai nordama, niekuo negaljo padti.
Buvo ia viena tokia, darydavo, bet dabar jau jos nebra. Numir... Paklausk mamos, gal ji ino
koki kit.
Bet kaip tok dalyk pasakyti mamai?
Prisaikdinusi seser, kad niekam o niekam nesakyt, nuvaiavo pas motin, nors jaut, kad mama
tikrai nepritars tokiam jos sumanymui. Bet vis tiktai, mama mama ir palieka. Kur daugiau, jei ne pas
motin iekosi pagalbos bdoje.
Galjo ir nevaiuoti. Motina ne tik jai nepadjo, bet dar ir apibar.
Bijok tu Dievo, dukrele... Ar tau jau gyventi nusibodo? Ar neusiauginsi tu to vaikelio tokia bagota
bdama? Ar neinai, kad tai mirtina nuodm? Kaip tu prie Diev atsakysi taip padarius?
Kai ir motina niekuo nepadjo, Lionei teko iekoti kit keli.

14.

Zabeliut jau gyvena tetos Juozapiens namuose. Beje, dabar ji jau nebe teta, o anyta. Jaras jos vyras.
Vestuvs buvo kuklios, eimynikos, o sveiai tik Dobilas ir Anicetas su monomis. Dobilas ir
Dobilien sutiko pabti liudininkais, o banyi nuvaiavo visi sveiai kartu su jaunaisiais.
Juozapien jau buvo pasiruousi.
Kai visi ivaiavo, ji padeng ventik vestuvin stal, o kai gro i banyios, ji prie slenksio su
duona ir druska sutiko jaunuosius. Pasveikino, pabuiavo mari ir sn, palinkjo jiems laims,
sveikatos ir pakviet visus u stalo.
Kad ir nedidelje draugijoje, bet laikas bgo linksmai. Nebt vestuvs... Niekas neskubjo namo,
prasdjo per nakt ir tik autant visi ivainjo..
Pasisek mergaitei. Dabar turs naujus namus. mons geri. Anyta tikrai jos neskriaus. Jeronimas
irgi ne koks laidokas, padorus vaikinas. Ne piemuo, po kariuomens, gerai udirba... O ir pati
Zabeliut, kad ir biedna, bet darbti, tvarkinga. Turt graiai sugyventi...
Duok Dieve, pritar monai Dobilas, bet kaip ia taip greitai? Atjo kelet kart ir jau vestuvs.
N nepagalvojau... Kaimynystje gyvenam, sakau ueina taip sau, pasinekt...
Ar daug reikia jauniem? Patiko vienas kitam, o kad taip greitai ved, tai pagailjo. Nenorjo, kad
vargt pas mus visus metus. Taip sak Jaro motina.
Bet man va, linas klapatas. Vaiuok dabar, iekok mogaus... Kaip mat ir pavasaris, prasids
darbai, o dirbti nra kam.
A jau, anoks ia klapatas. Nuvaiuosi pas Adom jis ir prirodys. Taip dar nebuvo, kad mergos
negautum. Nors tokios kaip Zabeliut, vargu... nekjosi Dobilai vaiuodami namo.
Ileid sveius nei motina, nei jaunavediai miegoti njo. Motina liko pirkioje nukraustyti stalo, o
jaunieji ijo tvart. Kol Zabeliut pamel karv, Jaras atne ieno ir pakrat, o kol ji iko ir
sutvark pien, Jaras par kiaules.
Zabeliutei gera. Jai ia viska inoma, prasta. Ji laiminga laksto kaip ant sparn. Nejauia nuovargio,
kad ir per nakt nemiegojusi. Ji ypsosi Jarui, nusiypso motinai. Atrodo, kad ji per t vien dien jau
atsigavo ir sustiprjo.
Pamiro tuos teismus, patirt skriaud, visus rpesius, pergyvenimus. Ji ant nieko jau nebepyksta.
Nort visus apkabinti, ibuiuoti... Net ir pamotei nebejauia neapykantos. Jeigu ne Lions tas
gobumas, kain ar bt kada susitikusi su Jaru. Vis tiktai, kakas buvo atsitik, kad nuo vidurio
vasaros Jaras nustojo mane lankyti. Gal kada a tai suinosiu, bet dabar tai jau nebeturi reikms. Mes
jau niekada nebeisiskirsime, gyvensim vis gyvenim kartu, mylsim vienas kit aminai, iki grabo
lentos. Taip kaip prisiekme vakar banyioje prie Diev, prie kunig, prie altoriaus usisvajojo
Zabeliut.
Jau mnuo, kai Zabeliut pas Jar. Kad ir per tok trump laik, bet ji jau spjo atsigauti. Jaras
diaugiasi, kad suskubo j parsivesti savo namus. Per tuos metus, per kuriuos ji ten pas Dobilus bt
vargus, ia pailss, sustiprs ir bus tokia, koki jis pamat pirm kart.

Vien dien, besiruodama po namus, Zabeliut pamat kaip kiem vaiavo daili brikut ir i jos
ilipo graiai apsirengusi vidutinio gio moterik.
Turbt pas jus atvaiavo vienia, pasak ji anytai ir abi suiuro pro lang.
Kai moteris, pririusi arkl prie prieklio stulpo atsisuko, Zabeliut staiga atoko nuo lango.
Pamot, kakaip igstingai suuko ji, ko dabar jai ia reikia?
Tikrai? atsisuko anyta mari. Ar nenujauti kokie reikalai j ia atvar?
Nebra tarp ms joki reikal, papurt galv Zabeliut, bet dabar a jos nebebijau...
Vienia, ranka apsivaliusi sijon, apsitampiusi varkel, pasuko prie priemens dur ir netrukus
eng pirki.
Gera diena, tik jusi pasisveikino ji, bet, pamaiusi Zabeliut, suglumusi apsidair.
Keista grimasa perkreip jos veid. Band lyg nusiypsoti, paskui, kiek patyljusi, neaikiai itar:
A turbt ne ia pataikiau... ir n neatsisveikinusi ov pro duris laukan.
Stebjusios pro lang, kaip ji atrio arkl, sdo brikut ir ivaiavo i kiemo, anyta su maria
pasiirjo viena kit.
Kaip ia buvo, stebjosi Zabeliut, kur ji taik, kad nepataik? Ko pasibaid? Gal norjo man k
sakyti, bet kai pamat jus, nebenorjo kalbti? domu, ko jai dar reikia i mans?
Anyta kakaip paslaptingai nusiypsojo...
O a, atrodo, numanau koks ia reikalas, toliau mslingai ypsojosi Juozapien, tik neinau,
sakyti tau ar ne? Pas mane, tikriausiai, o ne pas tave ji buvo atvaiavusi.
O k? Ar js pastamos?
Nebtinai, kad pastamos... Pas mane laikas nuo laiko toki pastam su praymais apsilanko...
O dabar ssk, turiu tau kai k pasakyti. Ir jos susdo u stalo.
Kai jau tu mano marti, iduosiu a tau savo paslapt. Tik, inoma, tai k suinosi, turi likti tik tarp
tavs ir mans. Ar priadi niekam nieko nesakyti?
Tai inoma, kad priadu, patikino Zabeliut anyt, negi a iduoiau tikros anytos man patikt
paslapt? Dievas mane nubaust u tai... beveik prisiek Zabeliut.
Tai va, jau drsiau praneko Juozapien, a ne iaip tik pribuvja prie gimdymo. A pagelbju,
jeigu kas atsitinka su moterikomis, jeigu vaikel sunku ineioti... inau visoki oleli, padarau
antpil, sutrinu prok... Esu tokiai ne vienai ir kitaip padjusi... Ar tik nebus sukliuvusi ir tavo
pamot? Matyt prirodyjo kakas mane, patar prayti pagalbos. tai ir atvaiavo tartis. Kai pamat

tave, aiku, nenorjo, kad tu suinotum... Tik juokai, kad ji apsimeta, ne ia pataikius. A manau, kad ji
pataik... Matyt kakas panibdjo, sak, gal a kaip nors padsiu, bet, pamaiusi tave, isigando. K
gi, iekos kitur... Girdjau, kad yra...
A... tai kas, kak kito tikjosi igirsti Zabeliut, juk niekas tuo neusiima, juk u tai
baudiama... Kaip mons nebijo?.. Juk gali kas ipliurpti... Juk gali ir pamirti...
Kas pliurps? Juk baust ir vien ir kit. O be to ir slepiama, kad gda neiaikt. O bna visaip,
bna, kad ir kapus nukeliauja.
Esu girdjus, net nusigando Zabeliut, utai ir kunigai banyioje per pamoksl bara, aminu
pragaru grasina. O gal ir i tikrj nuodm? susirpinusi abejojo Zabeliut.
Kai dl nuodms, tai ir a danai pagalvoju, susimst anyta. Atjo kart mergait stambaus
kininko suvediota. Nalys aukso kalnus adjo, adjo vesti... Atjusi pas mane ji verk, rankas
buiavo... K pasakys tvas, motina, kai suinos? I nam ivarys. Ar a begalsiu tarnaut, kaip a
usidirbsiu duon su vaiku bdama? Ir tikrai, kam reikalingas toks vaikas? Kas jo laukia, atjus
pasaul? Dar vienas nelaimingas nalaitis, benkartas ant vargo ir pajuokos. Ar maa dar varg
sviete? Kam reikia dar vieno nabago? Pagailjau jos... Paskui labai meldiausi, praiau Dievo
atleidimo, prijau ipainties, atlikau atgail, primiau komunij ir priadjau sau, niekada daugiau to
nedaryti...
Klausydamasi Juozapiens pasakojimo, Zabeliut vis mst:
Tai taip ir buvo, kaip a galvojau. Kol ttuis sirgo, pamot su Anupru tranksi. O dabar turbt
apsunko. iek tiek per vlai, kad bt galima urayti vaik tvo vardu... susimst Zabeliut.
O tu inai? prisimin anyta, kai tada sugriuvau lauke ir susilauiau koj, tuoj pagalvojau, kad
Dievas mane baudia, siunia toki baisi mirt. Juk nuo kaulo limo nemirta mogus, bet padar
taip, kad neeiiau pirki ir gyva sualiau lauke... Bet, kai igirdau tavo bals, supratau, kad Dievas
man atleido, neleido numirti ir pasiunt mog pagalb. Tai buvo gera pamoka...
Kaip pairsi, juoksi Zabeliut, po teisybei, reikt dkot ne Dievui ir ne man, o Dobilienei,
kad met kibir su vandeniu degtukus. Jeigu ne tie degtukai, kas bt js js sodyb? Pati rytin
ruoa, liuoba. Su reikalais pas kaimynus tik po piet vaikto...
iaip ar taip likau gyva. Nors prisipainsiu, kad dar guldama lovoje pagalvodavau, kad ia dar ne
visa bausm. Va, liksiu gult ant patalo visam gyvenimui... Ot ir bus man u mano nuodm.
O i kur, tamsta, visko imokot? Juk js paaukta tuose kratuose kaip gerai nusimananti daktarka.
Jeigu kas nors kam atsitinka, pirmiausia tamst kreipiasi patarimo, pasidomjo Zabeliut. ia gi
ne tas pats, kaip nuo mamos imokti verpti arba austi. ia reikia mokintis i daktaro...
Teisyb, sutiko anyta, mano mama buvo gailestingoji sesuo ir vis gyvenim dirbo prie moter
daktaro. Buvo itekjusi u valdininko. Gyvenome neblogai, bet, kai mir tvas, pasidar sunku vienai
su dviem vaikais. Ivaiavom gyvent kaim ir ia ji dirbo kaip feler. Nuo jos ir a kai ko imokau.
A ir tave imokinsiu, jeigu nori. Pravers gyvenime... Juk gali pasitaikyti susialoti, susirgti. Kol
atvaiuos tikras daktaras, galima sau ar kitiems padti.

 Ne man tokie dalykai. A niekada nesugebsiu taip kaip js, kuklinosi Zabeliut, js rankos ir
dabar velnios, o mano iurkios nuo kio darb.
Paios kad ir iurkios, bet jaunos ir vikrios. Kai maiau dirbsi, suvelns ir tavo... Galsi drsiai
priimti k tik gimus kdikl. Mokinkis i mans, kol dar esu gyva. Tai neapsakomas diaugsmas, kai
rankas imi k tik ugimusi, glen, spurdani gyvyb...

15.
Kaip ten atsirado Izabel? lauo galv Lion. Juk mane palydjo, parod... Aplinkui joki kit
sodyb nra. Tik ta viena. Negaljau apsirikti... Dabar jau ten tikrai negalima... Reikia iekoti kitur... O
kur? Ko paklaust, i kur suinot? O laikas bga... O gal nieko nedaryt? Auginti? Na, jau ne.
Dabar, kai a jau tokia bagota, dar nesena, pakankamai grai, galiau dairytis pasiturinio jaunikio,
o tursiu sdt u mrelio su vaiku. Bldyti per naktis be miego, linguoti lop, mazgot vystyklus.
Kaip a atrodysiu? Kas mane toki irs? Nal su vaiku ir dar neaiku, kieno tas vaikas... Tikrai
krenta mark, kaip sak Anupras. Gda bus monms akis pairti... O kai prasids lieuviai?
Bsiu apjuokta ant visos parapijos...
Kas man i to viso turto, jei mons pirtais badys? Galvojau bsiu ponia, visi mane gerbs, pavyds,
o vietoj to tiktai apkalbos ir patyios. Ne, gimdyti jokiu bdu negalima. Kol dar laikas, reikia btinai
susitvarkyti. Oi Anuprai, Anuprai, k tu padarei? Kas galjo pagalvot, kad tu atsisakysi mane vesti?
Kol Lion susirado itokias paslaugas teikiani moter, prabgo dar vienas mnuo. Gal jau ir per
vlu, didesnis pavojus, bet tegul... Visk ikentsiu, kad tik nuslpiau toki gd.
Po operacijos Lion vos pajg atsistoti ant koj. sikibusi lovos gal ji svirduliavo, bet moterik
vis ragino kaip greiiau ieiti, kol dar neparjo i darbo jos vyras. Ji padjo Lionei lipti brikut,
padav jai rankas vadeles, ileidusi j gro ir ukl vartus.
Kain, kodl taip ilgai jai nuo veido nepraeina mlynumas? palydjo akimis nuvaiuojani Lion
moteris. Bet nieko, kol parvaiuos, viskas praeis... Visom taip bna, nusiramino ji ir parjo
namus.
Pavaiavus kelio galiuk, Lionei kakodl pasidar labai negera ir ji nebevaiavo namo, o pasuko
arkl motinos sodybl. Vaiuosiu pas mam, ia ariau. Kad tik greiiau, kaip greiiau atsigulti...
Motina, pamaiusi toki savo dukr, labai isigando.
Kas su tavim atsitiko, vaikeli? Visa mlyna... Gal griuvai, usigavai? Kaip ia buvo? klausinjo
paddama ilipti i brikuts motina.
Nieko, man tik labai negera... vos laiksi ant koj Lion, paslydau netyia...
Bet niekur kraujo nesimato... Gal taip tik susitrenkei?

 Nieko man nra, kartojo Lion, man tik toks silpnumas. Va, pagulsiu ir praeis... neprisipaino
ji motinai, bet kai i sujudo kviesti daktar, Lion grietai uprotestavo.
Jokiu bdu negalima aukti daktaro...
Kodl, vaikeli?
Na, jis tuoj supras, kas man yra. Paskui visokie nemalonumai... Kad tik niekas nesuinot...
Ach tai kas... pagaliau suprato motina, visgi nepaklausei mans, sudurniavai... O k sakiau,
norjo jau ji barti dukter, bet, matydama kaip ji guli umerktom akim, praiota burna, tokia
nusilpusi, bejg, pajuodusiu veidu, nutilo. K bemays dabar? Sakyk nesaks, belieka tik laukti,
kada pasidarys geriau...
Anksti ryte prabudusi Lion papra valgyti, daug gr ir net paband atsissti.
Jau man geriau, apsidiaug ji, dar pagulsiu iek tiek ir jau galsiu vaiuoti namo.
Bet, kai atsigul trumpam pamiegoti, tai taip ir vl imiegojo iki kito ryto. Motina neino n k daryt.
Ar adinti, kad ko nors uvalgyt, ar geriau palikt miegot? Ilgokai pastovjusi prie lovos, ji
nusprend:
Gal tegul sau miega. iek tiek pasistiprino ryte, pamiegos, o rytoj atsikels valesn. Taip kaip
iandien kad buvo. Gal rytoj, Dievas duos, bus ir visai sveika.
Bet kai ryte Lion visai neatmerk aki, motina labai susirpino. Ji atne arbatos, paband dukr
adinti, bet i visai nereagavo, o kai, paklusi jos galv, band sugirdyti, Lion nenurijo n
gurknelio.
Moterik atitrauk stiklin nuo lp ir, kai pasisuko padti j ant stalo, dukters galva nevalingai
nukrito ant pagalvs. Moteris dar band kilstelti u pei, taiau tuo pat metu Lion kakaip keistai
atmet rankas alis ir taip liko gulti kaip negyva...
Pamaiusi dukr tokioje padtyje, motina susim u galvos.
Kas jai? Visai kaip negyva... Bet... Kad ir i tikrj turbt negyva... pridjusi aus prie Lions
krtins ir neigirdusi irdies plakimo, atoko motina. Viepatie! Negi mir?!
Nesulaukdami eimininks, samdiniai prane seninui. Seninas dl visa ko usuko pas motin. Gal
ji k nors ino?
O ia aar pakaln... K tik mirusi dukt.
Motina sukrsta, pasimetusi, raudodama blakosi po pirki...Reikia paarvot nra drabui... Visi
vienkiemyje... Nra vaki, nra roani, nra kantik... O kaip pranet kitai dukrai?
Nesirpink, motin, visk sutvarkysim, ramino j seninas. Vaiuosim vienkiem, visk
paimsim, atveim bern, merg, usuksim miestel, duosim ini kitai dukrai... Atveim bobel i
pitols ir visi padsim... Bet kaip ia buvo, kas atsitiko? Sveika, grai, jauna moteris... Kas galjo

pagalvot... Kas gi jai buvo?

Nieko neinau... kad ir pasimetusi, bet dar gaudsi tiek, kad negalima sakyt tiesos seninui,
usuko vaiuodama pro al ir pasidar negera... Ryte buvo geriau, jau norjo vaiuot namo, neleidau,
o iandien vl pablogjo... Ir va, jau nebra... Dieve, Dieve, u k mane baudi, k blogo padariau?
Kodl atmei i mans mano vaik? vl pratrko raudoti motina, veriau a biau numirusi,
negu vaik matyti ant lentos!..
Tai a jau ir eisiu. Nr ko gait, susigraudino ir seninas, o pati kaip nors laikykis. K padarysi,
kad taip jau atsitiko... Viskas Dievo valioj...
Padars visk taip kaip buvo adjs, seninas nuvaiavo pas Zabeliuts brol.
Mir tavo pamot, pasisveikins prane ini. Vienkiemis nebeturi eimininko. Negalima be
prieiros ten visko palikti. Kas dabar ten eimininkaus? Ar tu? paklaus atsisds.
Tai jau tenai eimininkaus Zabeliut. Kas gi daugiau? nustebintas Anicetas. O kas gi jai buvo,
kad taip netiktai mir? Nesigirdjo, kad bt sirgus.
Ir motina nieko neino. Sako, kad uvaiavo apsilankyti, pasidar negera ir per por dien
pasimir. Turbt kas nors su irdim. O paiam ar nebus skriaudos? Pats atsimei tik dal, o Zabeliutei
atitenka visas kis, dalykikai dar pasvarst seninas.
Mes jau ia susitarsim tarpusavyje. Nereiks joki teism. Ne taip, kaip su pamote reikjo bylintis.
Grob, grob, tai ir uspringo svetimu geru...
Kad neinau, kaip dabar praneti Zabeliutei. Jos ia vienkiemyje jau seniai nebra, susirpino
seninas.
Nereiks jums. A inau kur ji ir pats praneiu, nuramino senin Anicetas. Rytoj pat
nuvaiuosiu pas juos. Ji k tik itekjo, taigi vienkiemis turs ne tik eiminink, bet ir eiminink...

2012 m.

Karinius

1.
Na, k tu dabar pasakysi, Zosele? paklaus Lukoius savo jaunos monos, kai jie ivaikiojo
skersai ir iilgai vis sodyb, sod, apirjo visus kinius pastatus ir gyvenam trob i lauko puss.
K gi a galiu pasakyti? Visai grai sodybait, pritariamai atsak mona, bet prisskim,
pamaiusi darelyje suoliuk, pasil ji. Sodo mediai jauni ir tvoros, matosi, ne taip seniai
statytos, neilinjusios, kai susdo, dst savo spdius Zosel toliau. Grau, kad trobos stogas
blka udengtas, langai ne mauiai ir vieta grai. Nieko nepasakysi. Man viskas ia labai patinka.
Tai ir gerai, patenkintas Lukoius, bet tik tau patinka, bus galima tartis.
Jeigu ia nusipirktume, tai isipildyt mano sena svajon gyventi prie upelio, ts Zosel, kaip
ia bt gerai. Kai ia pat vanduo, bt galima laikyti s, ani. Ryte, vakare parei, o per dien
plaukiodami visko patys prisirankioja. Nepamatai, kaip iauga. Dar man patinka, kad netoli viekelis...
Ir ivis man ia viskas prie irdies.
Patinka ir man. Kaina visai prieinama... diaugsi Lukoius, kad Zoselei patinka. Tada kai buvau,
tikrai nieko nesuinojau. Paties eimininko nebuvo namie, o kaip supratau i eimininks kalbos, tai
kaina neatrod baisi.
O kiek gi madaug i tikrj? staiga susirpino Zosel, ar tursime tiek?
Mano dalis, tavo pasoga, manau, kad turt utekti. O jeigu pritrks, tai dd klebonas adjo
pridti. Abu su juo buvome atvaiav, jam irgi labai patiko.
O ar inai, kodl jie parduoda? susirpino mona, tokia grai, tvarkinga sodyba... Kodl patys
nenori joje gyventi?
Sako, kad ivaiuoja miest, atsak Lukoius, u parduot k pirks mieste kok tai namuk,
dirbs fabrike. Nebenori gyventi kaimikai, gyvens miesionikai...
Kaip mons ir sugalvoja, stebjosi Zosel, turjo tok gyvenim... Visk palieka ir ieina ant
pliko bruko. ia ir upelis, ia ir medelis... Va ir glyts po langu ydi... ia rytais i miego prikelia
pauktuk iulbjimas, o ten sirenos kaukimas. Kas ryt turi lkt kaip gaisr. Baisu... Niekada
nenoriau gyvent mieste.
O kiek toki gyvena... Daugiau negu kaime, stebisi ir Lukoius, mieste gal ir lengvesnis,
linksmesnis gyvenimas, bet a irgi nemainyiau.
ia viskas savo, viskas vieia, o ten visk perki krautuvje. Pienas, sviestas, kiauiniai... Juk viskas
ne pigu. K udirbi, turi ileisti pravalgymui. Duon ir t reikia pirkti. Nepalyginsi kepyklos duonos
su ta, koki isikepi namie, rokavo Zosel.

 Ir vis gyvenim tau ponas ant galvos, kas labiausiai nepatinka Lukoiui, o ia pats ant savs
ponas. Ten visikai priklausomas nuo fabrikanto. iandien dirbi, o rytoj gali pasakyti nebeateik,
nebereikia. Kur tada dtis? Kaip gyventi, k valgyti? Kaime, kad ir kokie blogi metai, bet bado
nematysi... Na, bet ia jau j reikalas. Jie parduoda mes perkam. Ir mums neturi rpti kaip jie ten
gyvens visk pardav, gro prie savo rpesi Lukoius, dabar, kai jau visk apirjom ir
mums tinka, galima ir pirki ueiti. Reikia pasiirti, kaip viduje atrodo. Tada, kai eimininko
nebuvo, neujom n vid. Kiek i lauko pamatm, tiek ir uteko, o dabar reikia pamatyti, ar peiai
nesugriuv, ar palangs neipuvusios, ar dar kas nors...
Bet vis tiek juk pirksim? susirpino Zosel, k tas peius... Pei galima pamryti.
Taip tai taip, bet viskas eina kain. Jeigu kas nors ne taip, galima bt kok imt, kit ir
nusiderti.
Gerai sakai, sutiko mona.
Dabar jau susitarsim galutinai. Suinosim tikr kain, kiek priklauso ems, apeisim rubeius ir
susitarsim, kada vaiuot pas notar.
Kiek patys jaunavediai turjo, kiek dd klebonas pridjo, bet kis buvo nupirktas ir netrukus
jaunieji Daksniai atjo gyventi k tik nupirkt sodyb.
Apsijo be joki ileistuvi, be joki kurtuvi. Atgabeno jaunuosius Zosel ir Lukoi tvai. Svetim
moni nebuvo, tai joki vaii ir nereikjo.
Kai visk sune ir pastat vietas pirkioje, dvi karves ir arkl pririo tvarte, btiniausius padargus
sukrov vasarnamyje, vyrai, nusimazgoj rankas upelyje, atjo pirki.
Zosel prikep kiauiniens ir, tuo pavaiinusi talkininkus, ileido juos namo.
Niekas ir nenorjo daugiau... Ko gi i j nort? Jie ir jaunavediai ir naujakuriai kartu. Svarbu, kad
nusipirko, turs kur gyventi... Ko daugiau jauniem reikia?
Pradia padaryta gera, kad tik Viepats laimint j gyvenim. Kad tik Dievas duot sveikatos
darbuotis, kad graiai sutardami gyvent laimingai ir ilgai.

2.
Ivaiavus tvams, liko dar iek tiek laiko iki vakaro ir Zosel suskubo daryti ioki toki tvark u
mrelio, kur vyrai pastat lov su vieiais iaudais prikimtu iuiniu.
Ikuopusi iukles, iplovusi grindis, numazgojusi lang ir palanges, paklojo lov savo kraitiniais
patalais, kad bt gera miegoti atjus nakiai.
Dar nuluost lapiu skuduru dulkes nuo suoliuko prie peiaus, nuo paties priepekio ir, metusi
skudur kibir, vilgteljo vir.

 Viepatie, kas ten darosi?!

Ant peiaus iki lub prikrauta kakoki ryuli, skudur, mai. Ar pamirti, ar tyia palikti sen
eiminink, kuriuos reiks btinai surinkti ir imesti. Dabar k nors daryti vlu, jau vakaras. Rytoj
bus visa diena, o dabar, kai jau ia viskas beveik sutvarkyta, reikia eit irt ko nors vakarienei.
Kol Lukoius sode pripjov ols gyvuliams, o Zosel pamel karves, beveik visai sutemo. Kada jau
ia bevirsi vakarien? Ivarg per dien, suvalg pieno su duona ir nujo miegot.
Kad ir naujoje vietoje, bet pavarg umigo kietai ir pabudo jau brktant. Zosel pirmoji pramerk
akis ir tuo paiu metu igirdo kak krebdant ant peiaus. Ji pakl galv nuo pagalvs ir geriau
pasiklaus.
Tikrai, ant peiaus kakas krutjo. Lyg lamjo, stenjo, dejavo... Matyt sujudintas ant priepekio
nukrito ryulys, o paskui j lumteljo maias.
Zosel baisiausiai isigando. Prisiplojusi prie Lukoiaus ir usitraukusi antklod ant galvos, lauk,
kas bus toliau. Gal viskas nusiramins, gal nutils, gal jai tik taip pasigirdo? Ant peiaus ne tik kad
pasikartojo lamesys, bet pasigirdo nesuprantami garsai. Lyg dejavimas, lyg vaitojimas, lyg
atodsiai.
Vaidenasi, visa nustro Zosel ir vis labiau spaudsi prie Lukoiaus, kol pagaliau ir tas pabudo.
Kas yra? pajuts vis virpani Zosel, nieko nesuprasdamas Lukoius atsisdo lovoje, kas
atsitiko?
Ant peiaus vaidenasi... vos itar mona ir vl usitrauk antklod ant galvos.
Kodl vaidenasi? K ia prasimanai? net pykteljo vyrikis.
Kakas stena, brazdinasi, spardosi... Viskas krenta emn... Kai tik pabudau, tai ir igirdau...
Isigalvoji visokius niekus, band raminti Lukoius mon, bet pagaliau ir pats igirdo kak
dejuojant, reikia eit pasiirt...
Niekur tu neik, nepalik mans. A bijau likti viena, maldavo Zosel, pastvrusi vyr u rankos,
vis tiek dabar tamsu ir nieko tu nepamatysi. Palaukim kol iau.
Zosels praomas Lukoius atsigul atgal, bet po trumpos tylos jis ir vl igirdo kakok lemenim,
lyg tai bandym itarti kakok od, bet nepavykus, pasigirsdavo dsavimas ir dejon.
Kas gi ia per velnias? Negi i tikrj vaiduoklis? net ir Lukoiui pasidar nejauku, bet, geriau
siklauss, i t vis neaiki gars ir aiman lyg rykjo odis. Jis temp klaus ir dabar jau beveik
aikiai igirdo gerti, o po to gyvo mogaus atods. Lukoiui ikart atlgo ir jis nusispjov.
Vaiduoklis juk neprays gerti? Ant peiaus gyvas mogus, tik neaiku, kokiu bdu jis ten pateko. Tu
nieko nebijok, ilips i lovos Lukoius paglost Zosels galv, ant peiaus mogus ir prao gerti.
Va, apsivilksiu ir eisiu pairt i ariau.

Vyro padrsinta, Zosel apsireng ir abu atjo prie peiaus.

Tu pasemk vandens, paliep Lukoius monai, o a nukilnosiu tuos ryulius. Ar ne velnias j ia
tiek prikrov? Kur tiktai t vis brud reiks padti? pyko Lukoius, traukdamas nuo peiaus pundus
skudur. Kai pagaliau viskas atsidr emje, jis palypjo ant priepekio ir pasiirjo i ariau.
Na inoma, taip ir buvo... Ant peiaus guljo susiriets, iki pat smakro sulenktais keliais kdutis
mogelis.
Ateik gi. Pati pamatysi, koks ia vaiduoklis... Ir atnek jam gerti, paauk Lukoius Zosel, o a
pabandysiu j pakalbinti.
Pams i monos rank puodel su vandeniu, Lukoius ulipo ant peiaus ir priklaup prie mogaus.
Kadangi is guljo umerktomis akimis ir nieko nemat, tai Lukoius, prines vanden vaiduokliui
prie burnos, suvilg jam lpas.
Pajuts ant lp drgm, mogelis atgijo ir m godiai gerti vanden. Neatitrauk lp nuo puodelio
tol, kol jame neliko n lao vandens. Atsigrs vaiduoklis atmerk akis, bet, pamats arti savs
klpint nepastam vyr, isigando.
Kur Petras? Paaukit Petr, kimiu balsu praneko jis ir m trauktis ariau sienos.
Koks Petras? Nra ia jokio Petro, atsak jam Lukoius, bet tuoj pat prisimin, kad sodyba, kuri
jis nupirko, buvo Petro Grumbino vardu.
Tai kas jis tau tas Petras? Snus? dar paklaus, bet mogus nieko nebeatsak. Jis vl usimerk,
nutilo ir tarsi nugrimzdo ankstesn nesmoning bsen. Po to giliai atsiduso ir patyljs vl m
prayti gerti.
Igrs dar vien puoduk vandens, vaiduoklis susiriet savo guolyje ir, kiek neband j kalbinti
Lukoius, daugiau neitar n odio.
Tai va, kad nusipirkom gyvenim su visu karinium, neslp nevilties Lukoius.
K dabar darysim? Kaip gi mes nepamatm? stebjosi Zosel. Juk kartu buvom ia uj... Kas
galjo pagalvot?
A tai umeiau ak, kai buvau ujs u mrelio, bet velni ten pamatysi. Turbt apkrautas
skudurais tyia, kad nesimatyt, niro Lukoius.
Koks gi jis? Ar senas, ar jaunas? Ar jis serga? Gal jam kas skauda? Nakt girdjau dejuojant,
rpinosi Zosel.
Kad nieko negali suprast, koks jis. Kdas, ilais plaukais apls, susiriets. Senas ar jaunas, bet
klapato su juo tursim... Ot tau ir vaiduoklis... Jeigu nenumirs, dar ilgai jis mums vaidensis...
Klausyk, sumst Zosel, gal reikia pranet seninui? Gal jis padt surasti senus eimininkus?
Taip gi negalima... Kur tai matyta palikti ligon svetimiems monms?

 O kaip tu juos surasi? Daugiau kaip vardo ir pavards a nieko apie juos neinau. Sak, kad
ivaiuoja gyventi miest... Kokiame fabrike dirbs nei a klausiau, nei kas man sak...
Tai gal reikia pranet policijai? Turi gi kas nors mums padti tokiu reikalu.
Tik prasidk su valdikais namais... nesutiko Lukoius, u dyk niekas n pirto nepajudins.
Visur mokk. Kaip tik dabar to mums ir trksta, kai pinig neturime.
Na, k gi, tegul kol kas taip ir lieka. Matysim, kas bus toliau. Bet tik ne vaiduoklis. A jau buvau
visai nusigandusi. Galvojau, kad nusipirkom namus, kuriuose vaidenasi... guodsi Zosel.
Reikalinga mums ta kyla pradioje gyvenimo, toliau pyko Lukoius, visai sugadino p. Vakar
buvo taip smagu, o iandien rankos nebekyla k nors veikti. O darb yra... Gale lauko maiau paliktas
dirvonuot ne maas gabalas ems. Reikia suart. Po pusryio nuo to ir pradsiu.
O gal reikia dds klebono paklaust? vis galvoja apie karini Zosel, jeigu taip klebonas
usiimt tuo reikalu? Gal tada ir policija labiau susirpint?
Gal i tikrj reikia su dde pasitart? pritar Lukoius iam sumanymui. Gerai tu sakai. Jei mes
sksims, nelabai kas klausys. Pasijuoks tik ir gana. O jeigu klebonas, tai visai kas kita. Va, suarsiu iki
piet, o po piet ir nuvaiuosiu pas dd klebon.
Likusi viena, Zosel susimst:
Gerti tai davm, o valgyti net nepasilm. Gal ir valgyti nort? Bet ko gi jam paduoti? Bet ko juk
negali... Negrs, matyt, jau seniai, o kas ino, kiek laiko nevalgs? Kad nepersivalgyt... Jeigu
kokios skystos kruop koels ivirus? Gal nepakadyt?
Viename piene ivirusi skystos kos, Zosel ulipo ant peiaus.
Va, atneiau valgyti, ukalbino ji mog ir jis atmerk akis, o pamats moterik, atrodo, net
apsidiaug.
O, Mortel, o kur Petras? A norjau jam kai k pasakyti.
Nei Mortels, nei Petro ia nra ir vargu ar tamsta juos ia kada nors pamatysi. A, va atneiau
kos. Gal valgysit? ukabino aukt Zosel.
Bet kaip gi a valgysiu, kad neturiu sveikatos atsissti, lyg pabands sstis, tik pasimuist ir toliau
liko gulti mogelis.
Ne bda, a tuoj, nuramino j moteris, tik pakelsim aukiau galv, kad neuspringtum. Va taip...
sulenk pagalv, o dabar pabandysim...
Zosels padedamas, mogus auktas po aukto suvalg vis ko ir pavaljs papra atsigerti.
Senukas, geriau j pairjus, nusprend ji, turbt tvas...

3.
Po piet, kaip ir buvo adjs, Lukoius ivaiavo pas dd klebon patarimo. Vaiavo tik pasitarti, o
gro su visu klebonu.
I Lukoiaus pasakojimo klebonas suprato, kad mogelis labai silpnas ir, iek tiek pagalvojs,
nusprend, kad pirmiausia reikia jam suteikti paskutin patepim. K gali inot? Gal mogus prie
mirties? Pakviestas zakristijonas greitai visk, kas reikalinga vykstant prie mirtanio ligonio,
paruo ir klebonas su veniausiu atvaiavo Lukoiaus sodyb.
Tik engs pirki, jis papra parodyti, kur guli ligonis ir, atjs prie peiaus, paliep visiems ieiti,
kad palikt juos vienus.
Palypjs ant priepekio, klebonas nuvelg gulint. Vaizdas nekoks. Apeps, iseks, su vienais
apatiniais mogelis tsojo ant plik, juoda vilna vir iverst kailini. Paklod ir antklod nuspirtos
gale koj... Pats guljo auktielninkas, atlapotais markiniais, plika krtine, isiiojs... Aikiai matsi,
kaip, sunkiai kvpuojant, kilnojasi krtin ir gyslotu kaklu ltai slankiojo Adomo obuolys.
Kain, ar galsiu su juo susikalbti? pasiirjs j, susirpino klebonas.
Pasistiprins koe, mogelis kietai miegojo, o paadintas nelabai suprato, ko i jo norima. Atmerks
akis jis nesmoningai dairsi, nieko nekalbjo, bet, klebono klausinjamas ir ilgokai tyljs, atrodo,
suprato reikal ir pradjo trumpai atsakinti klausimus.
Kai klebonas klaus, ar jis nepadar to ar to, ar nenusidjo Dievui pagal t ar an Dievo sakym, ar
nesvetimoteriavo ir kitus panaius klausimus, mogelis atsakinjo ne, o, kai baigs klausint
klebonas paklaus, ar gailisi u nuodmes, jis atsak:
Taip, gailiuosi.
Klebonas patenkintas. Matant, kokia ligonio bkl, utenka ir tiek, kad mogus galt priimti
komunij. Po paskutinio patepimo klebonas dar sukalbjo ilg mald, o visk baigs, peregnojo ir
padrsino ligon.
inok, mogau, tas mano apsilankymas ir paskutinis patepimas tai visai nereikia, kad po to tu turi
numirti... Tos apeigos tik dl to, jeigu jau i tikrj atjo tau laikas atsiskirti nuo io pasaulio. Tada
btum susitaiks su Dievu ir pasiruos engti kit gyvenim. Jeigu tau dar ne laikas, neimu dar
tavo paskutin valanda, tos maldos tik sustiprins tavo jgas, pads pakilti i ligos patalo, kad galtum
ir toliau tvirtai engti iuo nelengvu, emiko gyvenimo keliu, garbindamas Diev ir dkodamas jam
u suteiktas malones...
Ar k nors suprato ligonis, ar k girdjo, kas jam buvo sakoma, klebonui jau maai rpjo. Jis atliko
savo pareig, paruo mog kelionei pas Diev, kaip ir pridera paruoti kiekvien krikion
katalik, o daugiau jis niekuo nebegali padti. Viskas dabar ne jo valioje, o Dievo rankose. Dar kart
peregnojs gulint senuk, klebonas nulipo nuo priepekio, atjo pirki ir pravr priemens duris.
Kai visi susirinko prie stalo, dd klebonas dar patar ir pamok Zosel ir Lukoi.

 Mano vaikai, niekur js nesiskskit ir nieko neiekokit. Leiskit jam ramiai numirti savo pastogje.
Jis, matomai, bdamas jaunas buvo t nam eimininkas. ia jis gyveno vis gyvenim. ia gal bt
gims, uaugs ir uaugins savo vaikus, kurie, deja, taip negailestingai su juo pasielg.
Iekodami su policijos pagalba, be abejo vaikus surastumt... Bet patys pagalvokit, kas jo laukt pas
tokius jo isiadjusius artimuosius?
Jei numirs, graiai palaidosim, liks gyvas paglobokit, priirkit. Paklokit patal minkiau,
pavalgydinkit, pagirdykit, raskit laiko panekinti, paguosti, nepagailkit malonesnio odio...
Nepasigailsit, padar ger darb. Gal pats Dievas siunia jums tok ibandym js bendro
gyvenimo pradioje, kad pasimokytumt, kaip reikia auklti savo vaikus. Matysit, koks jis jums bus
dkingas. O pagaliau, kas gali bti geriau, kaip inoti, kad tavo dka laimingas jauiasi bent vienas
mogus? Senas mogus namuose tai kaip vaistas...
Taip panekjs, klebonas papra Lukoiaus parveti j namo. Zosel norjo dar pavaiinti, bet
klebonas padkojo ir atsisak.
Parvek mane namo, vaikeli, kreipsi Lukoi, man reikia spti vakarines pamaldas.

4.
Gerai priirimas mogelis veikiai atsigavo. U savaits jis jau atsisdo, o dar u keli dien papra
Zosels, kad padt jam nulipti nuo peiaus ir palydt iki bdels ant savo reikalo.
Zosel, aiku, jo niekur neleido ir, padjusi nulipti nuo peiaus, atne kibir. Neilgai senukas
naudojosi tomis paslaugomis. Tik kelet kart, o toliau, Lukoiaus padedamas, jau vaikiojo lauk
ir grs pats vienas ulipdavo ant peiaus.
U kurio laiko Lukoius imaud nam pirtyje, apkirpo plaukus, nuskuto ir padar visai pana
mog. Dar norjo jam pastatyti lovel u mrelio, kad nereikt laipioti ant peiaus, bet senukas
grietai atsisak.
Noriu tik ant peiaus ir niekur kitur, pareik jis.
Kadangi toks buvo jo pageidavimas, Zosel, ivdinusi tuos kailinius, ant kuri karinius guljo ir
pataisiusi minktesn guol, uties vari paklod ir antklod. Diedukas patenkintas ulipo ant peiaus
ir atsigul ten, kur norjo.
Dabar jis jau neguli kaip anksiau per dienas ir naktis. Senukas keliasi kartu su visais ir padeda
Zoselei prie ruoos. Atnea malk, vandens, priskuta bulvi, paluoja pirki, priemen ir sdasi kartu
su visais u stalo pusryi. Zosel ir Lukoi vadina vardais, o pats taip ir pasiliko visam laikui
diedukas. Valgydami pusryius jie su Lukoium aptaria dienos darbus arba iaip kikai pasineka.
Tau, vaike, btinai reikia dar vieno arklio, sako diedukas, kai a eimininkavau, pas mane visada
bdavo du arkliai. Dirbau su abiem, bet vien ulaikydavau graesn. Su juo vaiuodavau turg ar

valsi, na ir sekmadieniais banyi ar kermoi. O dvi karvs irgi per maai. Daug nelaikiau, bet
i penki neieidavau. Nelaikydavau senesni kaip ei veri. Po ei parduodu, o toj vietoj jau
turdavau usiaugins jaun.
A irgi inau, kad bt gerai antras arklys, bet kol kas versiuos su vienu. A gi naujakurys, dar
neturiu u k pirkti, o laikui bgant, visko prisigyvensiu.
Prisigyvensi, vaikeli, tikrai visko prisigyvensi. Ms emel gera. K nepask viskas graiai
uauga. Tik reikia netingti... Jeigu a per iem nesusirgsiu, prasigalsiu, tai pavasar, jei bt antras
arklys, galiau tau ir laukuose padti.
Iki ateinanio pavasario nelabai pirksiu, jeigu tik dar kitam pavasariui, inoma, kai nuimsim ger
derli.
Na, matysim, kakaip mslingai pasak diedukas, tik duok, Dieve, kad sveikas biau...
Kaip ia buvo, kad tamsta taip labai buvai susirgs? Kaip dabar iriu, neatrodo, kad dl senatvs.
Kiek gi tamstai met? pasidomjo Lukoius.
Ne taip ir maai... Atuoniasdeimties dar neturiu, bet jau nebetoli. O susirgau, tai i tos irdies
grauaties. Kai tik pamaiau, kad isiveda gyvulius i tvarto, tai taip ir sudribau ant grind kaip
negyvas. Kad ir mano vaikai, bet atm jie i mans nemaai sveikatos... Ilgiausiai d, d, kad k
urayiau, o kai uraiau, tai usikep ivaiuot miest. Ko nedariau, kaip nekalbjau, praiau,
verkiau... Sarmata ir mogui pasakyt, savo tikram vaikui rankas buiavau, kad neparduot... Bet niekas
mans neirjo...
Kai atsipeikjau nuo to apalpimo, pajutau, kad a jau nebe toks, koks buvau pirma. Visai nebeturiu
sveikatos. Silpna ant irdies, linksta kojos, akyse tamaruojasi...
Kol dar liauiojau po pirki, pavalgydavau kartu su visais, o kai atsiguliau, tai mane ir visai apleido.
Atnedavo marti kada ne kada atsiminusi blidel sriubos ir msos motel, bet kad a jau ir valgyti
nebenorjau. Jeigu ko suvalgau daugiau, tai po krtine kaip ugnim degina, burnoje kartu, sausa,
dista gerkl... Norjosi tiktai gerti. Kelias dienas vien vandeniu buvau gyvas, bet ir to umirdavo
paduoti.
Dabar a kurgi... Kaip ant kito svieto. Pavalgau, gerai isimiegu... Visai kitas pas. Per iem dar
pailssiu, o pavasar, ko gero, abu ieisim laukus.

5.
Iki pavasario diedukas visai atkuto. Jis linksmas, pilnas ryto ir jg.
Tu, Lukoiau, pasiklausink moni, gal suinosi kur ger arkl. Pirksim arkl ir arsim abudu.
Pasiklausint tai galima, bet kaip ia dabar? stebisi Lukoius. Be pinig ne tik gero, bet ir
palaikio nenusipirksi.

 Tu tik suinok, mirkteljo diedukas, o pirkt vaiuosim abu...

Na, pasiklausint galima... Kodl ne?
Vieno, kito artimesnio kaimyno, miestelyje sutikto ne kurio pastamo pasiklauss, Lukoius
suinojo, kad Ilgalaukio vienkiemyje parduodamas treigys trakn veisls arklys. Arklys daugiau
tinkamas kermoius vaiuot, bet, pakinkytas plg, irgi vea.
Na, suinot suinojau, nepakadys, bet tas dar nereikia, kad a j turiu btinai pirkti. Suinojau, kad
diedulis pra, o toliau duosis matyt... msto Lukoius.
Arklys buvo nupirktas.
Visi kaimynai mato, kaip nuo ankstyvo ryto naujakurio laukuose dabar jau aria du artojai.
Po valsi kaipmat pasklido kalbos, kad Lukoiui arkl nupirko kapinis u auksinius.
Tie, kurie anksiau aipsi i naujakurio, kad k nupirko su kariniumi priedo, dabar su pavydu
iri, kaip is su tokiu graiu arkliu atvaiuoja miestel. Ko gero jam pavyko... kapinis, kaip matyt,
turi aukso ir Lukoiui gali bti i kariniaus daugiau naudos negu nuostolio. Prieingai, negu visi
tikjosi...
Maa to. U kurio laiko ir grai ala karv atsirado ganykloje, kur jau seniai gansi dvi juodmargs
Lukoiaus karvs. Karv ne bet kokia, o jauna, pieninga, dideliu temeniu, danika... Tokia karv
nemaai kainuoja. Visi t ino ir visi neka, kad j irgi nupirko kapinis...
Tokios, plaiai iplitusios kalbos, aiku, negaljo nepasiekti ir kariniaus snaus Petro, kad ir
gyvenanio toli mieste.
Ir jis sukluso... Ko gero tvas turi nemaai aukso. Kaip anksiau nepagalvota? Reikia nors dabar t
bt j atsigabent, kol dar visko neitak. O tai ko gero gali viskas atitekt Lukoiui, svetimam
mogui... Kaip a neapsiirjau? Juk galima buvo seniai t reikal sutvarkyt...
Vien sekmadien, laisv nuo darbo dien, Petras ir atsirado buvusioje savo sodyboje. Jo
apsilankymas gerokai visus nustebino.
Lukoius su mona ir dieduku buvo k tik parvaiav i banyios ir, pavalg pietus, visi tebesdjo
u stalo, kai kieme pasirod Petras.
Pirmas j pamat tvas. Lukoius pastebjo, kaip nei i io, nei i to diedukas persimain i veido. Jis
iraudo, susigrieb rankomis u krtins, loteljo ir, atrms galv sien, m giliai kvpuoti.
Lukoius isigando. Pagalvojo, kad diedukui irdies priepuolis, bet, pamats Petr, visk suprato:
Dieduk taip paveik netiktas snaus pasirodymas ir niekas daugiau. Tik nepanau, kad jis bt taip
susijaudins i didelio diaugsmo... Lukoius nesusigaud, k tokiu atveju reikia daryt, bet Zosel,
visk supratusi, atne puodel vandens.
Igrs vanden, diedukas pasijuto tviriau. Dingo nuo veido nesveikas raudonumas, jis atsisdo
tiesiai ir kietai suiaup lpas.

 Gera diena, pasisveikino Petras, nuo dur engteljo vidur pirkios, ir prijs prie stalo, ities
tvui rank. Kai is rankos nepam, tada Petras pasisveikino su Lukoiumi ir Zosele.
Praom sstis, pakviet Lukoius ir Petras atsisdo.
Turbt niekas nesitikjot mane pamatyt? praneko patogiai atsisds ant suolo ir susikls koj ant
kojos dieduko snus. inoma, nelauks, kol kas nors k nors pasakys, pats sau atsak Petras,
kam reikalingas toks sveias, kuris bet kada gali pareikalaut ioki toki pasiaikinim?
Koki dar pasiaikinim? Argi ne visk isiaikinom pas notar? pykteljo Lukoius.
A ne dl to... A pardaviau js nupirkot. ia jau seniai viskas aiku, bet a dl tvo...
O kas neaiku dl tvo? kuo toliau, tuo labiau pyko Lukoius. Jeigu dl tvo, tai ne pats i
mans, bet a i paties turiau reikalaut pasiaikinimo, kodl j palikai mirties patale nieko man
nepasaks?
Pats sveiku protu pagalvok, ar a galjau j tok nestipr gabenti itok keli miest? atr
Petras. Jis niekaip nebt itvrs tos kelions ir kelyje bt numirs.
Tai inoma, tegul geriau numirta pas svetimus mones ant peiaus, piktinosi Lukoius.
Mes gi su juo susitarm. Kai tik jis pasveiks, kai tiktai a visk susitvarkysiu, btinai pasiimsiu.
Palikau laikinai, kad mogus pasveikt, sustiprt, o pats inaudoji sen, silpnos sveikatos ir silpno
proto mog...
Kaip a j inaudoju? uraudo jau ir Lukoius. Galvok, k neki!
neku tikr teisyb. Pajutai, kad senukas turi kiek susitaups senatvei, prikalbjai, kad u savo
pinigus nupirkt tau arkl, karv... Dar verti savo laukus arti! Ar jo sveikatai tokie darbai? Ar jam to
reikia? Savo bernu padarei...
Niekas jo nevert. mogus diaugiasi sveikt atgavs ir darbuojasi kiek gali savo malonumui.
Pasiirk, kaip jis dabar atrodo... Ar tok j palikai? Mes su mona padjom diedukui atsistot ant
koj... Kas j inaudoja?
O arkl ir karv ar sau pirko? Irgi savo malonumui?
ia irgi jo paties noras. Nei kas pra, nei kas reikalavo... mogus nori turt savo arkl tegu turi.
Ganyklos utenka, paaro iemai taip pat uteks.
O daugiau ko nors nenupirko tau savo malonumui? tyiojosi Petras ir Lukoius nebeteko
kantrybs.
O kok malonum jis i tavs patyr? Visk atmei, pardavei, nieko jam nepalikai... Plik ant peiaus
skudurais apkrovei ir pabgai nuo savo tikro tvo. Kaip tu prie Diev atsakysi?
Utai dabar a j ir pasiimsiu. Viskas vyko pagal susitarim. Be jo sutikimo niekas nieko nebt
pardavs. Bet dabar a jo jau nebepaliksiu. Ne iandien, tai rytoj vis tiek parsiveiu savo namus, kur

jam ir priklauso bti.

Klauss, klauss vyr kalbos, tvas nebeikent nesikis.
Klausau a tavs, Petrai, ir negaliu patikti, kad tu mano vaikas. Sakyk, kas imok tave taip
meluoti? Ir a, ir amin atils motina mokinom sakyti teisyb... Koks gi buvo tarp ms susitarimas?
Verkdamas praiau, kad neparduotum, o padarei taip, kaip norjai... Sarmat reikia turt.
Be reikalo, tte, mane usipuoli, gynsi Petras, bet a nepykstu. Visi inom, kad seniems
monms atmintis sulubuoja. Ir pats juk nebe jaunuolis. Ne dyvai, kad daug k pamirai, daug ko
nebeatsimeni, o dar tas pasiligojimas...
O tu inai, k? jau visai grietai pasak tvas, vaiuok tu greiiau ten, i kur atvaiavai,
nebegadink man sveikatos. Niekas ia tavs nelauk. Jau man dabar geriau, tai nori btinai pribaigti.
Nei a nieko pamirau, nei a nieko nebeprisimenu... A dar neidurnjs, kad su tavim vaiuoiau.
To, k tu man padarei, a mirsiu neumiriu.
Nieko tokio a nepadariau, u k turtum ant mans taip pykti. Nepragriau gi a to tavo kio ar
kaip kitaip praradau, kaip kad bna sviete... Dvarus kortomis praloia, visk vjais paleidia... A kit,
daug geresn gyvenim toj vietoj pasidariau... Nusipirkau ger namuk mieste, turiu darb, udirbu.
Daug lengviau gyvenu, negu kaime gyvenau. Per dien dirbu, vakarai laisvi... Ne taip kaip kaime. Per
dien vargs laukuose, o parjs namo dar skubinkis tvart gyvuli erti. O kai ateina ruduo, iema
visur su liktarna. Pirkioje penkto numerio lempel, kad maiau ibalo sudegt... Vos stal apvieia,
o kerts visos juodos. Ar eini kur, ar k nors dirbi, tik apgraibomis. Ne kart, ulips ant kaergos,
gavau su kotu per galv... Mieste, kai sutemsta, tik paspaudei knopkel sienoje, ir usidega lemput.
Nuvinta viskas aplinkui. viesiau negu banyioje per rarotus. Vaiuojam, tte, pats pamatysi, kaip
dabar gyvenu. Tikrai inau, kad paiam patiks, nesigailsi. Kitaip jau nebebus. A gi vienintelis tavo
vaikas. Anksiau ar vliau vis tiek viskas bt man atitek. Ko gailt? Kai pagyvensi, pats pamatysi,
kad a gerai padariau. Diaugsies, kad sulauks senatvs, nors ant pabaigos gyvenimo galsi lengviau
atsipsti.
Smagu, kad tau taip gerai sekasi, bet a nieko nenoriu geriau, kaip dabar turiu, tvirtai pareik
tvas, gyvenu po tuo paiu stogu, kur gimiau, uaugau ir sulaukiau senatvs. Vaiktau po laukus tais
paiais takais, kuriuos myniau vis savo gyvenim. Esu pavalgs, aprengtas, apskalbtas, turiu
minktai paklot guol miegoti... Ko daugiau reikia?
Negi i tikrj tau geriau su svetimais? Negi nepasiilgsti savo ank? Jie tavs taip laukia, vis
klausinja kur diedukas, band graudinti Petras, bet tvas laiksi savo.
Kad ia visi ne svetimi... Nuvaiuoju miestel, banyion, susitinku su senais draugais... Visi mane
pasta, sveikinasi, kalbina. ia ms eimos kapas, kur palaidota ir tavo motina. Prie jos ir a
noriau bti pakavotas. Lukoius su Zosele man ne svetimi. Jie man kaip tikri vaikai. Tu palikai
mane numirti, o jie igelbjo mane nuo smerties. Tik jiems dkui, kad a iandien gyvas ir sveikas.
Jie man patys artimiausi mons ir nieko artimesnio a neturiu. Bsiu ia kol gyvas, kol mane laikys.
Neilgai laikys, piktai perspjo Petras, kai nieko nebetursi, ir jiems nebsi reikalingas.
iaip ar taip, bet dabar abudu turim savo gyvenimus ir gyvenkim katras sau. A tavs

nenuskriaudiau, atidaviau visk, k turjau ir gyvenk, kaip imanai. Tegu Dievas tau padeda... Tik
vieno praau netrukdyk ir man gyventi. A pas tave tikrai nevaiuosiu, turiu kur gyventi ir tegul tas
susitikimas ir pasikalbjimas bna paskutinis.
Negi tu, tve, ami nugyvens nesupranti, kad svetimas tau nieko gero nedarys u dyk?
abejingai iklauss tvo nek, nenusileido Petras. Inaudos ir imes kaip iukl kiaulviedr. Kur
tada pasidsi?
O tada ir atvaiuosiu pas tave, nusijuok tvas, juk neivarysi tvo? Ar ne?
Ar ne geriau dabar? Kol dar nenugr kaip mazgots. Ar ne geriau saviems duoti, jeigu yra linas
litas, kitas? Negu svetimiems... jau visai tiesiai viesiai idro Petras.
Paklausysiu kart tavo patarimo. Tu man jau seniai svetimas, o saviems man nieko ne gaila...
tokiu paiu tonu atkirto tvas.
Ko tada nort, kad tvai su vaikais sutart. Toli iekot nereikia, ot tau ir pavyzdys. Svetimas jam
geresnis, nors tu kain k...
Tai neatsimena, tai nuprotjs... vl suirzo tvas, ne durnas a dar, negalvok. Skiriu dar kas gera,
kas bloga... Nusipirko arkl, karv tvas dar ne nabagas, matyt turi dar... Reikia ir t paskutin i jo
atimti... Jau parodei, koks a tau brangus ir reikalingas. Mirsiu, neumiriu.
K nori nekk, bet a paties nepaliksiu, kad svetimi naudotsi. Dabar atvaiavau tik pasitart, o kit
kart atvaiuosiu pasisamds arkl ir tursi vaiuot, niekur nesidsi. Tau ia ne vieta.
Geriau jau nevaiuok, niekur a neisiu i savo nam... vis t pat kartojo tvas.
Na ir sakyk, kad nenusineka. I karto galima suprast, kad iskydo protelis. Ir dar u teisyb pyksta.
T nam mes jau seniai nebeturime, negi tau neaiku? ukaito Petras, tavo namai, kur snus, kur
ankai... Prie savo moni...

6.
Nepavykus prikalbinti tvo, Petras, nors ir buvo adjs atvaiuoti su arkliu, daugiau nepasirod ir
diedukas toliau liko gyventi pas Lukoi.
Per vasar abu vyrai nesunkiai susidorojo su darbais laukuose, bet moterikiems darbams merginos
iemet dar nesamd. Tvarksi viena Zosel. Kai kada paddavo Lukoius, o per darbymeius samd
tik padienius darbininkus.
Vyrai dirbo netingdami, kad spt nuimti nuo lauk derli ir laiku pasiruot klimui.
Neirint to, kad viskas buvo padaryta laiku, klimas iemet labai nusivlino. Pirmiausia javus
susitvark didiaemiai, paskui maaemiai, o kai atjo Lukoiaus eil, sugedo kuliamoji.
Trys savaits prajo, kol maina buvo sutaisyta, bet, per t laik prasidjs lietus, labai sugadino

kelius.
Viekeliai dar buvo ne taip smarkiai mirk, bet, kai reikjo ger galiuk pavaiuot iki Lukoiaus
sodybos paprastu keliuku, keturi arkli traukiamas kuliamosios motoras vis strigo, kol nebetoli
naujakurio sodybos ir visai klimpo. Teko suiekot dar por arkli, kad itraukt i tos klampyns ir
vargais negalais sunkiai traukiamas veimas pasiek darin.
Bet ir vl... Pataisytas motoras kakodl nelabai gerai dirbo. Springo, aud, buvo net sustojs.
Lukoius visai nusigando, bet, kai iaip ne taip buvo ikultas jo derlius ir, kai pagaliau kuliamoji ir
motoras atsidr ant viekelio, jis lengviau atsikvp.
Nemaai itamp nerv iemetis klimas, nors pati kl buvo skminga.
Kltyje pilni aruodai grd, darinje paaro ir pakrat per akis. Gyvullius bus galima laikyti sausai,
o priminto mlo bus valias. Nereiks n mineralini tr pirkti.
Privargom iemet, kol atitempm kuliamj, vis prisimena Lukoius. Vasar reiks naujai
nuvyruot keliuk. Atrodo, kad ir taip pakankamai kietas, bet, kai taip lijo kelias savaites kasdien,
netruko imirkti.
Jeigu nebt sugeds motoras, bt atvaiav, kol dar buvo sausa. Nebt taip atsitik... svarst
diedukas, o keliuk tai a labai priirjau. Kasmet uvedavau po kokius deimt veim vyro, bet,
kai pradjo eimininkauti Petras, keliuku maai rpinosi. iaip tai neblogai viskas uderjo, negali
skstis. Ne kiekvienais metais ir prie mans tiek uaugdavo.
Aha, iemet pasisek. Kain kaip bus kitais metais? Galima bus jau ir dabar dar vien karv
nusipirkti. Ruden jos pigesns, o paar uteks. Taip po truput, po truput ir pasidarysiu tok k,
koks buvo, kai diedukas eimininkavai, pajuokavo Lukoius.
O a vis apie t klim galvoju. Tokius pinigus lupa, o koks vargas, kai reikia atsigabenti,
igabenti... Kiek prisimenu, tai per tiek met ms valsiuje vis Zukas kulia. Matyt motoras visai
paseno, kad vis genda. Gali kada nors ir visai sustoti. Ot ir neliks kuliamosios visame valsiuje... K
tada darysim? baiminosi diedukas.
Gali bti ir taip, bet ne kiekvienas gali toki kuliamj turti. Ne kiekvienas moks, kaip su ja dirbti.
Turbt ne taip paprasta, kad iki iol kit neatsiranda, abejojo Lukoius.
Bet a rimtai, matydamas, kad Lukoius juokiasi, perspjo diedukas, tu toks iutnas vyrukas
kaipmat imoktum. Nusiperkam kuliamj, pasamdom mainist... mogui pamoksi ir jis imokins.
Vien ruden su juo pasidarbuosi u gizel, imoksi dirbti su motoru, o kitais metais jau pats vienas
galsi kulti.
Jeigu jau rimtai, tai nra ko apie tai n galvoti. Viso labo, jeigu tik ger karv ieis nusipirkti.
Toki, koki diedukas nupirkai. Paaro turim. O apie kuliamj nra ko svajot...
Jeigu negalvoiau rimtai, tai n tos kalbos nebiau pradjs, beveik piktai itar diedukas. Kai
pirkau arkl, tai pamaiau, kad mano auksiniai iandien dideliais pinigais virto... Bet u arkl ir karv
dar ne paskutinius atidaviau...

 I kur, diedukas, toks bagotas? I kur pas tamst tiek rusik auksini rubli? Nors, inoma, ia ne
mano reikalas... iaip sau paklausiau, pasitais Lukoius.
Eik tu, vaikeli. Prie caro konas j galjo turt. Tada auksiniai rubliai vaikiojo. U grdus ar
gyvulius, kuriuos parduodavom valstybei, auksiniais mokjo. mons nelabai juos mgo. Buvo
nepatogs neiotis. Sunks, slids, daug kam pasitaik pamesti... Visi stengsi popierinius imainyti,
o a popierinius auksinius mainiau. Keitsi laikai, keitsi valdios, keitsi pinigai. Paskui mons
popieriniais rubliais pirki sienas klijavo, o a buvau pasidars aukso. Prie Lietuvos gaspadoriaut
man seksi. Pragyvenimui uteko lit, o auksini niekam nerodiau. Pasidjau ir nejudinau, nes
nereikjo. O pagaliau nenorjau garsintis, bijojau vagi. Plaiai garsjo po Lietuv kakoks tai
plikas Rickus, apsiskelbs svieto lygintoju, kuris apvaginjo vienkiemius. Buvo net nuudym...
Neduok, Dieve, tokios nelaims. Dabar tik, kai buvau visai suslabnjs ir galvojau, kad mirsiu,
maniau parodysiu Petrui, kur auksiniai padti. Nors ir labai pykau a ant jo, bet kodl turt jie
prapulti? Vis tiek jie mano prakaitu udirbti... Bet, kai jis ivaiavo net nepasirods ir mane paliks,
tai jie taip ir liko.
Bet vis tiktai, ar ne geriau t auks atiduot snui, ankams? abejojo Lukoius. Nra gi jis koks
laidokas ar pijokas. Juk negali sakyt. Na, sugalvojo mogus lengviau pagyventi... Kas ia blogo? Visi
iri, kur geriau. Gal jam ir labai pasisek. O jei i ties, tai kaime gyventi nra lengva, lyg teisino
Petr Lukoius.
Tai kad gi jis ateit kaip vaikas pas tv. Prisipaint blogai padars, atsiprayt... O jis, girdi,
vaiuosi ir niekur tu nesidsi. Meluoja, kad susitarm, durnu pavert... Umiro, nebeatsimena,
skystaprotis... K ia ir bekalbt. Pats gi girdjai, kaip nekjo. Tokiu rpestingu dedasi, o paliko,
kad ia numiriau, kad nereikt rpintis laidotuvmis. U j man ir prie tave gda...

7.
Pasinekjo vyrai pusiau rimtai, pusiau juokais, taip ir paliko. Kaip ten bebt, ia jau ne i met
reikalas. Dabar gi yra kit rpesi.
Tuojau po Kald Lukoius parsive pasisamds visiems metams mergin, nes Zosel lauksi ir
pavasar jau visi tikjosi eimynos padidjimo.
Mergina nebe jauna, vir trisdeimties, daug met tarnavusi pas kininkus, o atjusi nauj viet,
kaipmat ved savo tvark.
Matydama, kokioje padtyje Zosel, ji ikart visk suprato ir i pirm dien m j globoti.
Neprileido prie sunkesni darb, klsi anksiau u visus, mel karves, r kiaules, tais pusryt.
Dieduk ji laik tiesiog kariniumi ir atsisak bet kokios jo pagalbos.
Jei neturi k veikti, geriau sdk ant peiaus ir nesimaiyk man po kojomis, pareik mergina, dl
ko mogelis net sieid.
iaip ar taip, bet prie ankstyvo pusryio susirinkdavo visi laiku, o pavalg, kiekvienas rasdavo sau
darb.

Kovo pradioje gim mergyt, pirmas vaikas naujakuri eimoje. Dd klebonas papraytas
neatsisak pabti kriktatviu, o kma anksiau itekjusi Zosels sesuo. Mergytei pagal klebono
nor buvo duotas Teresls vardas, o pakriktyta buvo tiesiog namuose. Nereikjo n banyi veti.
Samdin Kotryna, pasirodo, mokanti gaminti skani patiekal i msos ir ikepti trapi saldumyn. Ji
beveik viena paruo ventin stal. Zosel maai kuo galjo padti, utai kart Kotrynai labai
pravert diedukas. Jis erpje sutryn cukr saldumynams, prikapojo msos kepsniams, umink tel
pyragams ir sumal spanguoles kisieliui. Lukoius dar prie savait padar alaus ir laik j bakutje,
kad bt stipresnis.
Per tas kriktynas diedukas ilgiau pasinekjo su klebonu.
Tai katras ia dabar eimininkas tuose namuose? juokaudamas paklaus klebonas. Pats ar
Lukoius?
A jau seniai tame kyje nebe eimininkas, bet padt po truput padedu, kuklinosi diedukas, ir
patariu kai kada, jeigu paklausia patarimo.
Ir, kaip atrodo, jums neblogai sekasi. Ar nesunku paiam u plgo? Jau nebe jaunyst...
A u plgo nuo pat maums, bet su Lukoiumi, inoma, nespju. A su juo nelenktyniauju. Kam to
reikia? Dirbu kiek galiu, kaip sakoma, dl apetito. Pavargstu, tada pasimetu, bet dviem vis tiek
greiiau. Kur padarau a, ten Lukoiui nebereikia dirbti.
Kiek tenka girdt, prajusi met derliumi kininkai nesiskundia. Kas ino, kokia iemet gali bti
vasara? Vyresni, daugiau patyr mons i savo ilgalaiki pastebjim, sako, gali nuspt orus
ilgesniam laikui. Ar pats neusiimi tokiais dalykais? klausinjo klebonas.
Pagal mane ir taip kaip tvas mok, ateinanti vasara ada bti sausa. Bet viskas Dievo valioje... Kaip
ten bebt, kai ateina pavasaris turi art ir st, o kaip Dievas duos, taip ir bus.
venta teisyb, pritar klebonas, viskas Dievo rankose. irk, kad ir pats... Kiek prisimenu,
buvai toks silpnas, kad vos od galjai itart, o iandien jau u plgo... Ir Lukoiui tiek daug padedi...
Nupirkai arkl, karv... Lukoius, prie metus buvs naujakurys, dabar jau visas kininkas. Ar
nenusiskriaudei savs?
K ten, ididiai numojo ranka senukas, a dar ne tiek galiu. Vasar galvojam pirkti kuliamj...
Kiek gals, pasidarys pinigo Lukoius, kitus a pridsiu. Va ir tursim valsiuje nauj kuliamj.
Zuko jau visai baigia subyrt...
Klebonas nustebintas. Jis netgi tariai pasiirjo linksmai nusiteikus dieduk ir neikent
nepaklauss.
Oho. Netgi tokie sumanymai... I kur pas pat tokie pinigai?
Tik jau nevogti, sieid mogelis, savo grynu prakaitu udirbau. Turiu, tai kodl negaliu padti
Lukoiui? Jie man tiek gero padar. Gyvenam po vienu stogu kaip viena eima. Tegu naudojasi
vaikis... Ne kakiek man liko gyventi. Mirsiu su savim nepasiimsiu.

 Girdjau, kad buvo atvaiavs snus. K jis sako? primin klebonas.

Prie ko ia snus? dabar jau nustebo diedukas. Taigi a jam visk atidaviau. A gi jam nieko
neskolingas. Kol dar gyvas, man irgi kai ko reikia. Negaliu gi a visko iki paskutinio cento jam
atiduoti.
O kaip jis gyvena? Nesiskund? Gal jam labiau reikia padti, negu Lukoiui?
Tai tegu paprao, jeigu turi sins. N kiek nesiskund, tik vis gyrsi, kaip jam dabar gera gyventi.
Ir mane vis kviet, kad su juo vaiuoiau. Numanau, kodl jis toks geras ir kas jam rpi.
O gal ir teisingai padarytum, kad pas j ivaiuotum, garsiai mst klebonas, prajo jau tiek
laiko ir susiprato mogus negerai padars, nori itaisyt klaid. Reikia atleist savo vaikui...
Netikiu. Ne tas jam galvoje. Nujauia, kad dar galima pasipelnyti ir kvieia, kad paskutinius atimt.
A ir taip jam visk atidaviau...
Tavo tvas tau irgi visk atidav. Pats gi nepirkai to kio, o i tv paveldjai, vis graudeno
klebonas, kaip pats paveldjai, taip ir tavo snus perm i tavs.
Bet a savo tvus tai graiai nukarinau. Igyveno ilgus senatvs metus viskuo aprpinti. Kai mir,
graiai palaidojau... O Petras kaip man padar? toliau piktinosi senukas.
O ia jau, kaip pairjus... Gal ir tavo dalis kalts? Gal nemokjai ar nesupratai, kaip reikia auklti.
Daug nuo aukljimo priklauso. Gal trko dmesio, meils, drausms pagaliau? O gal kai ko buvo per
daug... iaip sau negaljo uaugti toks iaurus mogus.
Niekas mans to nemok. Kaip mane aukljo mano tvai, taip ir a j. Blogo nieko nemokiau,
patyljs atsak senukas klebono ivediojimus.
Padar, inoma, negerai, bet ar ne per ilgai pyksti ant savo tikro vaiko? toliau kalbjo klebonas,
aikiai nordamas sutaikyti dieduk su snum. Negerai taip ilgai neioti pykt irdyje, reikia mokt
atleisti...
Ikart labai pykau, bet dabar pradedu umirti. Dievas dav gerus mones. Gyvenu po savo stogu,
nieko man netrksta, o snus tegu gyvena savo gyvenim. Blogo a jam nelinkiu. Nei keikiu, nei kaip
kitaip burnoju, o jeigu matysiu, kad yra reikalas, ir jam padsiu.
Pasinekjs su klebonu, diedukas rimtai susimst: Gal ir teisingai klebonas sako. Augo vienas
vaikas eimoje, mamyts snelis, lepnlis. Vis mylimas, buiuojamas, glostomas... K negerai
padar ar pasak, buvo tik pirtu pagrasinama. Nors kit kart ir labai vertjo nubausti, bet jis,
nubgs pas motin ar moiut, visada rasdavo utarim. Utekdavo Petriukui tik pasiadti, kad
daugiau taip nebedarysiu. Tai jis greit umirdavo ir idykavo toliau. Kai uaugo, tai ir prie darbo
buvo nelabai skubus. Geriau ilgiau pamiegodavo, skaniai pavalgydavo, todl t miest taip versi.
Gal jam ir pasisek, o sau a nieko daugiau nenoriau, kad ir toliau taip bt, kaip dabar yra.

8.
Kai buvo nupirkta kuliamoji, firma pati pristat pirkin sodyb. Gremzdas didelis ir uima beveik
vis kiem.
klt, svirn ir prie ulinio prieit liko tik takai. Gyvuliai, rytais varomi prie lovio atsigerti, baidosi
variklio kamino ir blizganios, raudonai daytos, auktos kuliamosios.
Iki klimo dar nemaai laiko, bet vienkiemi gaspadoriai jau lankosi, derasi dl kainos, nori bti
pirmieji.
Maai kam inoma nedidel sodybait prie viekelio dabar tapo kalb, apkalb centru, moni
lankoma vieta ir pagarsjo per vis parapij.
Lukoius su dieduku pasinekj, nutar iek tiek mainti kain u klimo valand, kad nurungt
Zuk. Bet to n nereikjo... Visi norjo kulti su nauja maina ir jau susidar iokia tokia eil pas
Lukoi.
Su samdytu mainistu Lukoius nuo ryto iki vakaro prie mainos. Jis nori kaip galima greiiau
susipainti su variklio darbu. Kaip dirba pati kuliamoji, jam madaug inoma, svarbu permanyt
varikl.
Plaiai po laukus sklinda ia jungiamo, ia ijungiamo motoro dundjimas.
Lukoius jau neina laukus. Tokiu met laiku ten ne tiek daug darb ir su jais susidoroja diedukas su
Kotryna. Tik per bulviakas Lukoius buvo priverstas pasitraukti nuo kuliamosios.
Paskutinis darbymetis pareikalavo daug darbo rank. Sav moni neuteko, todl reikjo samdyti ir
padieni darbinink.
Tuojau po bulviakasio buvo ikulta sau, o po to kuliamj isigabeno artimiausias kaimynas. I jo
isive kitas ir taip i nam ikeliavo maina visam rudeniui, o su ja kartu ir Lukoius.
Namuose liko diedukas su trimis moterikmis...
Kotryna jau patyr, k reikia diedukas tuose namuose, ino vis jo atsiradimo ia istorij ir
nebevaro ant peiaus, o laiko t nam eimininku. O ypa dabar, kai nra Lukoiaus.
Teresl jau paaugo, gerai miega naktimis, leidia isimiegoti motinai ir eimininkauja jau pati
Zosel..
Ji dabar keliasi anksiau u visus, kuria ugn ir taiso pusryt. Kotryna su dieduku eina tvart prie
gyvuli, o pavalg abu darinje fukteliuoja grdus. Kol mergyt miega, Zosel dar spja pagaminti
ir pietus, pasiluoja pirki ir susirenka kiauinius i vit gt.
Tereslei jau daugiau kaip pus met, bet mama j tebemaitina krtimi ir tik por kart per dien
iverda koels. Pieno utenka, ko gailt? Mergyt auga sveika ir Zoselei maiau vargo...
O Laikas bga. Vienkiemiuose klimas jau eina pabaig ir netrukus turi grti Lukoius. Kol jo dar

nebuvo, vyko baisus dalykas.

9.
Vien vidurnakt, sodyboje apsilank neprayti sveiai.
sibrov vid du suodiais isipaiin, moterikom skarelm iki pat aki apsiri galvas vyrai,
vienkiemio moteris suvar u mrelio. Vienas liko j saugoti, o kitas, nutrauks nuo peiaus dieduk,
grasindamas peiliu, pareikalavo, kad atiduot auks.
Isigands diedukas tik iopteljo, ia pat apalpo ir kaip negyvas nukrito ant grind.
Suglebus mogel plikas negailestingai dar dau kumiais, spard kojomis, kol tas, kuris
saugojo moteris, staiga prioko prie jo ir nustm al.
K darai, rupe! Juk tu j umui! Ar taip tarms? Sakm, kad tik pagsdinsim.
Tai k su juo daryt? Pargriuvo ir apsimeta negyvu.
O gal i tikrj negyvas? Taip iauriai tu j tempei nuo peiaus...
O k, ar gaila? Vis tiek i jo jokios naudos.
inoma, jis tau svetimas, o man visgi tvas... ginijosi abudu, bet, igird kieme kak bildant,
spruko pro duris laukan.
Tik jiems dingus, pirki eng klebonas su nepastamu kininku.
Kas ia darosi? pamats ant grind gulint dieduk, klebonas prijo ariau. Ikart pagalvojo, kad
negyvas, bet, pams u rieo, pajuto silpn tvinkiojim. Ar yra kas ia daugiau? paauk
klebonas ir apsidair.
Kai niekas neatsiliep, jis pasm puoduk vandens, band senuk girdyti, bet, kai tas nepravr
burnos, laist vanden ant veido, kaklo, krtins. Pasms dar, pyl vanden ant galvos, smilkini, vl
prine prie lup. Taip klebonas band gaivinti mog, bet diedukas taip kaip buvo, taip ir toliau liko
gulti be smons. N dd klebonas nebeiman, kaip dar galt mogui padti.
Kai pagaliau i upekio pasirod moterys, jis tuoj paklaus Zosels, ar ji neturi koki nors vaist.
Tiktai kamparo buteliuk. Ar bus gerai?
Nek greiiau, pabandysim, o gal pads, paragino dd.
I atkimto buteliuko kelet kart giliai kvps kamparo, mogelis pravr akis, nesmoningai
apsidair ir vl usimerk. Kai u kiek laiko klebonas patikrino puls, jo jau nebebuvo.
Klebonas sukrstas.

 Kaip ia viskas vyko? Kodl leisgyvis mogus atsidr ant ems? Viduryje pirkios? Kas atsitiko?
klaus jis moter, nosine luostydamas prakait nuo kaktos.
Vagys! jam buvo paaikinta, girdjom, kaip reikalavo, kad atiduot auks.
Viepatie! Negi i tikrj jis turjo to aukso? pasibaisjo klebonas. Parpo kakam, tai ir atjo
atimti. Atjo atimti aukso, o atm mogui gyvyb ir paspruko. Nuo moni teismo gal ir pavyks
pasislpti, bet nuo Dievo teismo niekur nedings. Ateis valanda, kai u visk teks atsakyti.
Klaupkims, sukalbsim mald, palydsim mog amin gyvenim, kur nebus nei aukso, nei
sidabro... Kur ir be to laukia meil ir diaugsmas, pabaiga vis emik varg, kani ir rpesi.
Kai visi pasimeld, moterys jau stingstant dieduk apreng variais apatiniais, ant viraus ieiginiais
drabuiais ir, kol bus padarytas grabas, paguld viduryje pirkios ant balta drobule utiest lent.
Moterims padjo kartu su klebonu atvyks mogus.
Kai diedukas buvo taip paarvotas, Zosel surado grabnyi vaki, Kotryna jas udeg ir pastat
galvgalyje. Zosel dar sunr dieduko rankas ant krtins ir ant pirt ukabino roani.
Kaip, klebonli, ia atsiradai tokiu laiku? paklaus Zosel, kai visi susdo prie stalo pailsti.
Vakar vlai vakare buvau pakviestas prie mirtanio ligonio. Utrukom iki nakties. Vaiavom kaip
tik pro js sodyb, pamaiau pro langini plyius vies ir pagalvojau, kain kodl taip ilgai dar
nemiega? inau, kad Lukoiaus nra namuose, sodyboje vienos moterys ir diedukas. Sakau, reikia
pairt, gal kas atsitiko, gal reikia kokios pagalbos? Kad bt ramiau ant irdies, papraiau
mogaus, kad usukt kiem. O ia matai kas darosi... Kad taip anksiau, gal ir diedukas dabar bt
gyvas, pasakojo dd klebonas.
Kad ne tamsta, turbt ir mus bt umu, bauginosi visk prisimindama Zosel.
Bet dabar mes jau turime ivaiuot, pakilo klebonas, mogui reikia dar mane parveti
klebonij ir paiam namo grti tok keli. Dkui, kad padjai mums tokioje bdoje, padkojo jis
mogui, o js kaip nors ia sulauksit ryto ir be ms. Ar inosi, kur duot ini Lukoiui? prie
ieidamas, klebonas paklaus Zosels.
Kai pravis, eisiu pas kaimyn, jis ino, atsak Zosel, reikia, kad kaip greiiau grt. K mes
darysim be jo? Reikia ruotis laidotuvms...

*
Prajo daug met ir, kai tekjo Teresl, Lukoius prie vestuves nutar pertvarkyti pirki. Tinkavo
sienas, griov sen, bebaigiant irti didiul pei ir stat daug maesn, o vietoje priedos primrijo
daili dviej skyli virykll.
Ardant peiaus sien nuo kamaraits puss, viena plyta kakaip tartinai lengvai atoko ir i angos

ikrits butelis nuriedjo tiesiai prie Lukoiaus koj.

Pakls butel, jis jau norjo mesti sen plyt ir molio nuolau krv, bet pajudintas jis kakaip
keistai subarkjo Lukoiaus rankoje.
Butelis tamsaus stiklo ir pro j nieko nematyt. Atsines prie stalo, Lukoius sunkiai j atkimo ir, kai
palenks pakrat, ant stalo pairo auksiniai rubliai.
Tai va, kur diedukas slp savo auks. Pasirodo, turjo sirengs sienoje slptuvl ir utai nenorjo
niekur kitur gulti, kaip tik ant peiaus, lidnai pagalvojo Lukoius, prisimins, kaip diedukas
grietai atsisak gulti lovel.

2012 m.

Padeglis

1.
ant vienkiemyje pagaliau vestuvs. Diaugiasi tvas ir motina, kad j jauniausia dukra Nastut
pagaliau isirinko jaunik.
Merginai jau dvideimt penkeri ir pats laikas tekti, bet iki iol ji vis dar neskubjo. Pirli buvo tiek
ir tiek, bet po kiekvieno j apsilankymo Nastut dar ilgai laukdavo, klausydavosi, k mons kalba
apie jaunik. Jo lankoma mergina vis atidlioja vestuves, stebi, tiria, ar tikrai yra toks, kok save
parodo per pirlybas.
Vainja, vainja toks vaikinas kur laik, tikisi, kol pritrksta kantrybs laukti jos sutikimo ir, visk
mets, vaiuoja iekoti kitos nuotakos...
Matydama, kaip abi vyresns seserys gavo netikusius, pijokaujanius vyrus, Nastut nenori apsigauti.
Bijo, kad netinkamai pasirinkus, netekt gailtis vis gyvenim.
Dabartinis jos irinktasis Anzelmas tikrai, atrodo, neprastas jaunuolis. Jis patinka ne tik jai, bet ir
tvui su motina. Vaikinas turi ger ikalb, moka graiai apsieiti, moka ne tik rimtai pakalbti, bet ir
pajuokauti. Vienturtis grauolis, i bagot nam labai jau tinka Nastutei. Tvui ir motinai pabuiuoja
rank, kai pasisveikina atvaiavs arba atsisveikina ivaiuodamas, o jai velniai ir ilgai spaudia
deln ir ypsodamasis velgia akis.
Nastutei kuo toliau, tuo labiau Anzelmas patinka, taiau ji neskuba. Po truput klausinjasi, po truput
stebi, kol sitikinusi, kad viskas tinka, vaikinas i tikrj puikus, apsisprend.
Mergait Anzelmui irgi labai prie irdies ir jis kantriai laukia, kada i apsigalvos ir itars pagaliau
lemiam od.
Prajus kiek laiko, Nastut dav sutikim ir jie sutar.
iandien vestuvms ruoiasi abu vienkiemiai. Tiek jaunosios, tiek jaunojo pusje. Kvieiama daug
svei, daroma daug alaus. Nastuts tvai paskerd kiaul, papjov puss met telyait ir dar
nemaai pauki. Savaits pradioje parsive i miestelio eiminink su pagalbininke, kurios tuojau
pat msi darbo.
Pirmiausia i pikliavot rugini milt ikep specialiai vestuvi puotai skirt duon, paskui kep
pyragus ir saldumynus.
Stancijoje ant balta staltiese udengto stalo buvo sudti kalnai vairiausi sausaini ir bandeli,
apvals pyragai, o ant variais rankluosiais utiesto suolo pailgi kepaliukai vieios duonos su
kmynais.
Kepiniai i milt jau paruoti, na o msas keps ir virs vliau, paskutinm dienom, kad viskas bt
vieia vestuviniam baliui.

Sekmadien i pat ryto renkasi sveiai ir sdasi u msom, alum ir sausais ukandiais nukrauto stalo.
Po kelions kas nori gali igerti stiklin, kit alaus ar stiklel degtins. Gali paragauti ukandi.
Atvaiavo ir jaunikis su pajauniais. Anzelmas pasipuos juodu kostiumu, baltais markiniais, melsvu
kaklaraiiu. Gluotniai susiukavs auktyn tankius, juodus plaukus, taip graiai atrod, kad pamaius
j tok isipusius, Nastutei net suspurdjo irdis, o Anzelmas, matydamas Nastut su balta libine
suknele, buvo suavtas.
Susirinko visos pamergs. Kurios buvo i toliau, tos atvaiavusios nakvojo, o tos, kurioms buvo
ariau, irgi nevlavo.
Kiekviena mergait savo pajauniui prie varko atlapo priseg po balto ilko kaspinl su rt akele,
o u tai i jaunuoli gavo nemaai saldaini.
Iki libo jau nebe tiek daug laiko, bet dar reikia udti jaunajai velium, ikaiyti j rt akelmis ir
nupinti taip pat rt vainik ant galvos.
Nastut su visu briu mergaii eina stancij, kur yra veidrodis, ukos, segtukai, adatos su silais ir,
tik jus priemen, pamat, kaip Anzelmas skubiai jo kamarait.
Kain, ko jam ten reikia? pagalvojo ji.
Trumpam stabteljusi ji palauk, bet, nesulaukusi jo ieinant, nusprend pati ueiti ir pasiirti, k jis
ten veikia.
Js eikit, o a ateisiu, Nastut pasak merginoms ir, nuo j atsiskyrusi, nujo paskui Anzelm.
Kamaraitje prie pat dur stovjo virtuvin spintel, o ant jos sustatyti buteliai su vynu ir degtine bei
vars stikleliai paruoti neti stal.
Anzelmas, atkims degtins butel, spjo pripildyti jau antr stiklel, susiversti sau burn, kai duryse
pasirod Nastut. Jis susimt, usprings prunkteljo, bet degtin nurijo ir tui stiklel padjo
atgal ant spintels.
Nastutei kaip kas peiliu bt brkteljs per ird.
Viepatie, kodl taip? aimana isiver i jos krtins. Kodl vienas, o ne tarp moni? Kas
neduoda, kas trukdo igert su visais? Ar maa tiek, kiek yra ant stalo? Anzelmai, Anzelmai, kodl taip
darai? Ar gali man paaikinti?...
Nesulaukusi atsakymo, Nastut verkdama ilk i kamaraits ir atbgo stancij.
Jokio veliumo, joki rt... Nieko nereikia, vestuvi nebus! ir, itraukusi i pamergs rank
velium, nusvied j ant suolo. A neteksiu!..
Mergaii bryje smyis... Visos nustebusios susivalg, band klausti Kas atsitiko? Kodl taip?,
kol viena susiprato pakviesti motin.
Vos tik ji pasirod, Nastut pripuol prie jos ir apsikabino.

 Mama, mama, neisiu a u jo, nors umukit... Netursiu a gyvenimo u jo itekjusi. Jis mus visus
apgavo...
Motinai kaip perknas i giedro dangaus. Ji sukrsta ir pasimetus. Neino nei k galvoti, nei k
sakyti...
Akimirksniu motinai topteljo baisi mintis. Vestuvs nevyks, mons ivains, tai kur reiks dti
tiek prigaminto maisto, alaus? Tiek padaryta ilaid, pasamdytos eimininks, o kokia gda... Ir gda,
ir bda... visai nusigandusi moterik, bet juk ji dar nieko neino, kas ia vyko.
Bet kodl gi, vaikeli? Kodl taip sakai? Kas atsitiko?
Jis vienas geria degtin kamaraitje... igirdo ji atsakym, kodl jis taip daro? Ar trksta to gero
pirkioje ant stalo? Kodl dar jis geria pasislps nuo moni? Jeigu dabar taip daro, tai kas bus
toliau? Argi tai neparodo, kad igerti dl kompanijos, dl linksmumo, dl gero po jam per maa? O
kas ino, kiek jam reikia igerti, kad bt gana? Dabar dar slepiasi nuo moni, o kas bus, kai
nereiks nieko saugotis? Neteksiu, mama, a u jo, nenoriu susigadint sau gyvenimo. Dabar dar
laikas visk nutraukti...
Sukluso pamergs... Prie pravir stancijos dur kaipmat atsirado kelios vienios, stabteljo i lauko
priemen atjs pajaunys, atjo ariau, ij priemen parkyti, vyrai.
Pastebjs, kad prie stancijos dur stoviniuoja brelis moni ir igirds verkiant dukr, atjo ir
tvas.
K dabar darysim? pamaiusi vyr, prioko prie jo moterik, Nastut nebenori tekti u
Anzelmo!
Kodl taip? piktokai paklaus jis, bet, iklauss, k sako Nastut, tvirtai pasak, tegul taip ir bus,
kaip ji nori. Jeigu jai taip atrodo, tegu bna jos valia. Mes nesikiim. ia ne juokas. Jos gyvenimas
pastatytas ant kortos. Tegu ji pati ir loia.
Anzelmas nedrsta ieiti i kamaraits, bet visk girdi, kas dedasi stancijoje. Jis net neband ieiti ir
aikintis, bet, igirds tok tvo sprendim, ijo, susikviet savo pajaunius ir n neatsisveikins
ivaiavo.
Jaunikiui ivaiavus, isivaikioj sveiai vl gro prie stalo. Tvas, pripyls stiklines alaus,
papra visus sstis, paragino igerti ir uksti, bet vestuvins nuotaikos, aiku, jau nebebuvo. Kalba
sukosi vis apie t pat. nekjosi apie nutrauktas vestuves, pritar Nastutei, smerk Anzelm
sakydami, kad toks jo elgesys negraus ir nepateisinamas.
Prie stalo sveiai pasistiprino ir jau vienas, kitas suneko apie namus, bet tvas juos sulaik.
Neskubkit, namai nepabgs. Seniai bebuvom susitik... Dabar gi taip graiai visi gimins
susirinkom vien viet... Kain kada vl teks susieiti. Va, einu, pasikinkau arkl, nuvaiuosiu
miestel, susitarsiu su klebonu, kad io sekmadienio miias paaukot u mirusij ms gimini ir
artimj vles. Nuvaiuosime, iklausysime ventas miias, pasimelsime visi ir taip pagerbsim j
atminim. Grim pasdsim, pasineksim, prisiminsim juos kaip gyvus. Prisiminsim j gerus

darbus, vienus padarytus, kitus dar nebaigtus. Prisiminsim j patarimus, pamokymus, kuriais galbt ir
iandien naudojams... Pasdsim, pabendrausim... Ko skubt? Vakaras dar toli... Tegu kart su
mumis pasisveiuoja tie, kuriuos po truput pradedame jau umirti. Gal ir jie mus kai kada prisimins
kitam gyvenime... O kol visi dar gyvi esam, gal jie mus ia paglobos... Gal pads mums darbuose,
bdoje ar nelaimje...

2.
Anzelmas, viso labo igrs tik tuos du stiklelius kamaraitje, buvo apsvaigs ne nuo degtins, bet
nuo vyki ant vienkiemyje. Dar pauliojs su draugais namuose, ryte prabuds ir visk prisimins,
neranda sau vietos.
Koks velnias mane sugund ueit t kamarait? keikia jis save. Nastut teisi, kitaip pagalvoti ir
negaljo. Geria vienas, kaip koks paskutinis latras.
Grauiasi Anzelmas dl savo poelgio, bet, kodl jis taip padar, ir pats neino, kaip paaikinti. Ujo
stipriau susijuosti kelni diro, pamat ir susigund. Prie stalo gerti buvo kakaip nedrsu. Kai dabar
pagalvoju, tai n nereikjo. Argi ne smagu buvo ir be to? Pamats toki grai Nastut, pasijutau toks
laimingas... Taip ilgai a jos laukiau... Buvo visoki abejoni ir netikrum... Gal apsigalvos, gal
atsakys? O iandien ji bus mano, parsiveiu j savo namus, galsiu apkabinti, buiuoti... Atjo galas
visom splionm, nepasitikjimui... Jauiausi ant namuose kaip savas. Malons tvukai, mylima
Nastut... Ir kas man sumai prot? Kas sukurst sipilti stiklel? Buvo ir taip smagu, bet panorjau,
kad bt dar smagiau...
Turbt taip ir buvo. Norjosi vaikinui kaip ilgiau ilaikyti t nepaprast nuotaik, gyti daugiau
drsos, pasitikjimo. Norjosi pasirodyti prie visus, koks jis aunus, kad Nastut galt juo
didiuotis, kad visi sakyt Kokia puiki pora. Ar kam paaikinsi tok dalyk? Ar kas supras?
Baisiausia tai, kad dabar visi galvos apie j tok, koks jis i tikrj nra. Norjo, kad bt linksmiau,
drsiau, o tai kuo viskas baigsi...
Mato tvas, koks snus susikrimts ir bando j nuraminti.
Tuia jos. Ar nra merg sviete? Kad nori, va, tuojau pat supirim ir tuo paiu alumi atoksim
vestuves.
Anzelmas nenori n girdti. Labai jau skauda ird dl t iirusi vestuvi. Jam atrodo, kad dar
negreitai apie k nors panaaus gals galvoti ir niekada nepavyks umirti Nastuts.
Mergaii Anzelmui netrko. Vaikinas dailus, nebiednas, galt vesti bet kuri, bet kodl Nastut j
taip trauk?
Pamats j miestelyje ar kur kitur sutiks, jis apie j galvodavo, ilgai negaldavo pamirti t
susitikim... Nors gyveno netoliese, bet lankyti Nastuts nedrso, o tuo labiau pirtis. Girdjo, kad ji
labai iranki, pasiptusi, sivaizdina ir taip atbaido jaunikius.
Anzelmas ilgai galvojo, kol vien kart ryosi atvaiuot su pirliu ir ibandyt savo laim.

Pabendravs su Nastute, jis pamat, kad tose kalbose daug netiesos.

Mergait grai, maloni, linksma, mandagi, o kad ilgokai teko palaukti su vestuvmis, tai jo n kiek
neatbaid. Prieingai. Buvo netgi domu padraugauti, painti vienas kit i ariau.
Ir atsitik tu man taip, kad, abiem jau apsisprendus, atjo tokia pabaiga.
Anzelmas jauiasi visk prarads. Jei anksiau su viltimi dar svajodavo apie Nastut, tai dabar ivis
nebeliko ko tiktis. Ji jau prarasta aminai.
Su tokiomis mintimis vaikinas ir gula, ir keliasi, o ant vienkiemyje viskas pamau grta
normalias ves.
Giminms ivaiavus, kit dien buvo surengtas ubag balius. antai sukviet visas davatkles,
giedorius su kantika ir visus elgetas, kiek tik buvo miestelyje.
Susirinko visi i ryto. Prajo pusdienis, kol buvo atgiedotas roanius. Igerdami alaus ir
pasistiprindami vestuviniais ukandiais bei pyragais, mons iki pat vakaro dar giedojo vairias
ilgas giesmes u mirusiuosius. Kol visk igiedojo i storos kantikos, atjo ir pavakarys.
Po iltos vakariens, pabuiav rankas eimininkams ir taip padkoj u vaies, elgetos isiskirst.
Taip baigsi vestuvs ant vienkiemyje.

3.
Abiejuose vienkiemiuose kaip po gaisro. Skirtumas tik toks, kad antuose niekas taip nelidi, kaip
Buivyduose Anzelmas.
Nastut ir tvai diaugiasi, kad laiku buvo pastebtas jaunikio polinkis igerti, igelbjo dukr nuo
galimai nevykusi vedyb ir visi sijung kasdienius darbus.
Maistas ruotas vestuvms irgi buvo apmaintas, dl ko i pradi nerimavo motina. Po giedori
liko, galima sakyti, tik trupiniai, kuriuos iki savaits pabaigos sunaudos patys, o neigertas alus
pasiliko bakose ir labai tiks klimo talkai. Saldumyn pabaigtuvms atvsti bus dar pakankamai, o
kitus ukandius Nastut su motina paruo paios. Nereiks n eimininki kviesti. Pabaigtuvs tai
ne vestuvs. Pavaiinti talkininkus uteks ir kasdienikai pagamint valgi.
Po klimo lauko darbai baigti. Bent jau moterims... Ir jos susirado darbo namuose. Nastut pasistat
stakles, motina atsisdo u ratelio, o samdyta mergina jau susiiekojo virbalus. Kai susitaisys rogi
kelias, vyrai vaiuos malk, tada reiks ilt kojini ir pirtini miko darbams.
O iema iemet buvo ypatingai alta. Nuo lapkriio vidurio prasidj aliai ir sniegas, isilaik iki
pat kovo pradios. Nebuvo atodrki, nebuvo atilim, tik vis be gailesio svilino speigas.
Pykjo tvoros, cypavo ulini svirtys, girgdjo po kojomis sniegas, kauk unys prie bd,
praydami eiminink, kad nors nakiai sileist vidun.

Sniego tais metais nebuvo labai daug. Kartas nuo karto nedidelis debeslis paerdavo sauso, puraus
sniego ant alusios ems, todl sodybos, krmai ir tvoros skendjo minktose kaip s pkai
pusnyse.
Nedideli upeliai, tvenkiniai prie sodyb ar negils eeriukai alo ik dugno. Duso uvys, uliniuose
trko vandens.
Bet tai dar ne viskas.
ali ivargintus mones igsdino danguje pasirod nepaprasti enklai.
Vien vakar vos tik sutemus ant juodo dangaus skliauto i iaurs puss mons pamat raudon ir
akinaniai balt juost fone neregtus vaizdus. Ltai judjo pasvir, masyvs, juodi kryiai ir visaip
susiklaip maesni kryeliai. Kakokie keturkampiai, primenantys perpjautas vaigdes, suposi
vienoje skliauto pusje, kitoje gi nuo pat horizonto kilo grsmingi, dideli, vieni taip pat juodi, kiti
vytintys stulpai, o vir j plaukiojo didiuls lyg rykts, lyg strls, lyg botagai ir spinduliuojanios
juostos.
mones apimti siaubo.
Visi egnojasi, meldiasi, o kiti verkia. Gr pirkias ir susirad maldaknyges, mons klaupiasi
prie ventus paveikslus, gieda giesmes, prao Dievo pasigailjimo, nuodmi atleidimo.
Vienkiemiuose panika.
Niekas n negalvoja eiti gulti. Daug kas neina n pirki, meldiasi ia pat lauke, bet neilgai tvr,
bga vidun pasiildyti. Nors lauke labai alta ir ilgai nepastovsi, bet, trumpai pasimeld viduje, iek
tiek apil, vl eina laukan pasiirti. Kryiai nuo dangaus niekur nedingsta, tik vietoje nugriuvusi,
ikyla kiti. Ir taip iki vidurnakio. Tik paryiais grsmingi vaizdai m blankti, slinkti emyn, kol
pagaliau visai susmuko u horizonto.
Kit dien visi mons, met prastus darbus, vaikto vieni pas kitus, kalbasi, baisisi, splioja, k tai
galt reikti, bet vis nuomon ta pati: Dievo perspjimas i dangaus. Visi priima tai tarsi
pagrmojim, kad mons susiprast ir daugiau nebenusidt. Labai jau itvirko jaunimas, ne taip,
kaip ms laikais kad bdavo. mons maai meldiasi, nesilaiko pasnink, dirba ventadieniais, net
ir per miias... Nelanko vent viet, maai aukoja banyiai...
Taip nerimavo moneliai iki penktadienio. Penktadien miestelyje turgaus diena ventas reikalas. I
ten papildomos kio pajamos ir drsesni gaspadoriai pajudjo i kiem.
Vienas kitas grdamas i turgaus parsive i pato agentros savaitinius laikraius. Kai namuose
paskait, suinojo, kad tie enklai ant dangaus ne Dievo sistas perspjimas, bet ms kratuose retai
matoma iaurs pavaist. Prajo dar kuris laikas, kol kaimo mons nusiramino.

4.

Po altos, speiguotos iemos atjo nepaprastai karta vasara su litimis, aibais ir perknija. Vtros
siautjo kakaip ruoais. Vienoje vietoje prausi, daug nuostoli pridariusi, su aknimis ivertusi
medius, nuplusi, nukilnojusi stogus, audra nepaliesdavo visai ia pat ant itempt virvi palikt,
nespt surinkt skalbini. Nepajudintos stovdavo ir ant keli kertini akmen netvirtai surstos
vitids.
Audra puldavo netiktai, i pasal. Prasiddama mau, niekam tikusiu debesliu, i kurio vargu ar
galima buvo tiktis lietaus, ji virsdavo dideliu juodu debesimi, kuris pildavo kaip i kibiro.
Tokia klastinga ir negailestinga liepos pradioje ji siver ir ant sodyb.
Tiesa, kart audra lyg spjo mones. Dar i vakaro buvo panau didel liet. Besileidiani saul
ugul tirtas, juodas rkas, dingo vjas, nutilo iog irkimas, nebeskraid paukiai. Pasidar taip
tvanku, kad nebuvo n kuo kvpuoti.
mons suskubo dar prie liet pasiert gyvulius, bet audra atjo per pat vidurnakt, kai visi kietai
miegojo.
Krapnojo nedidelis lietus, perknija tranksi kakur toli ir buvo vos girdt, bet, jai trinkteljus por
kart stipriau, aibas perskrod ant sodyb.
mai viskas nuvito, pasidar viesiau negu dien ir tuojau pat vl trenk perknas, bet taip atriai,
kad subarkjo visi pirkios langai ir atsilapojo klties durys. Dar po keli smgi usiliepsnojo
darin. Ugnis peroko ant tvarto, nuo tvarto ant vazaunios ir svirno.
Liepsnojo jau keturi pastatai. Viskas vyko taip greitai, kad paoks i lovos antas, vos spjo
usitraukti kelnes. Bet kas i to? Kol jis spjo susijuosti dir, atvira liepsna jau deg visai prie pat
gyvenamosios esantys pastatai.
Ugnis neivengiamai bt pasiekusi ir trob, bet, kilusi didiul litis, ukirto keli, susilpnindama
jos jg. Pyl kaip i viedro ir ugnis pagaliau buvo priversta trauktis.
Tiesa, ji dar nenorjo visai pasiduoti. Kad ir per liet, band paimti vir. Tai en, tai ten dar
okteldavo ilgi liepsnos lieuviai, bet, kaskart silpndami, madami, jie ir visai sunyko.
O lietus su perknija dar dko ger valand, kol pagaliau audra m rimti. I lities ji virto paprastu
lietumi, paskui visai menku, vos lanojaniu dulkimu, kol prie aur ji visai nurimo ir leido
isigiedrinti dangui.
Kai visai iauo, vienkiem pradjo rinktis mons, bet antas vis dar nedrso ieiti kieman.
Pirmiausia jis ijo gonkas. I kur beirsi, vaizdas tas pats. Darin ir tvartas sudeg iki pamat ir
vietoj j juodavo kalnai pelen. Sodyba nusiaubta, i vazaunios ir svirno dar lik keli sveiki vainikai
prie pat pamat, bet jau taip apanglj, pajuod, aprk, kad net taip smarkiai pliaups lietus, nepajg
j numazgoti. Nuo tvarto ir svirno sklido bjaurus sudegusios msos ir vilnos kvapas, kad net gonkose
stovdamas, antas usim nos.
Viskas, prauvom... Neinau, kaip reiks gyventi toliau? pals tvas nuleido rankas. O k jau
bekalbti apie moteris?

Nastut su motina verk apsikabinusios, o antas, nusiluosts aaras, ijo i pirkios.

Kiemas buvo pilnas moni. Vyrai paduoda gaspadoriui rank, apgailestauja dl vykusios nelaims,
silosi kuo nors padti.
Kad ir bdami tolimesni kaimynai, bet i Buivi sodybos atjo Anzelmas su tvu, pareikti
uuojautos. Atrodo, turt pykti u iardytas vestuves, bet panau, kad ir jie kaip visi kiti nuoirdiai
gailisi kaimyno ir silo pagalb.
Visi pastoviniav isiskirst, o Buivys su snumi ilgiau usiliko ir ujo pirki. Kai abu atsisdo,
Anzelmas su Nastute susivalg, o motina paband net pajuokauti.
Tok svei nebuvl reikt kuo nors pavaiinti, bet patys matot, kad nieko nebeturime. Sudeg
svirnas su visais ukandiais... Ne tik kad mogaus negali pamylt, bet ir mums patiems nra k
valgyti... taip pasakiusi, moterik apsiverk.
Neduok, Dieve, tokios nelaims... Bet a kaimynui duosiu patarim, kaip pradt gyvent, visai
rimtai pasak Buivydas.
Nejaugi? nusistebjo antas, prisipainsiu, kad neinau n u ko griebtis. Rankos nekyla, gyvent
nebesinori...
Nenusimink taip labai, nenuleisk rank. Nueik pas senin, parayk viraiiui praym, kad atsist
komisij. Apirs, irays paymjim, kad labai nukentjai nuo gaisro, a duosiu arkl, galsi
pavaint po kaimus, miestelius ir pasirinkti paramos.
Padegliui niekas neatsisakys padti. Laini ir grd prisirinksi tiek ir tiek. tai ir bus pradiai
gyvenimo.
Kaip ia dabar atrodys ubagauti po vienkiemius? Ms familijoj ubag dar nebuvo... Kaip monms
akis pairt? abejoja antas.
Nieko nepadarysi, brolau... Toki nelaimi turbt neturjai... Svetimuose kratuose vis tiek tavs
niekas nepasta, o ia visi ino. Niekas nepadyvis.
Kol tvai kalbjosi, Anzelmas nenuleido aki nuo Nastuts: Kad ir nulidusi, kad ir apsiverkusi, bet
vis tiek grai. Jei tada btume apsienij, gal ta nelaim nebt j taip skaudiai palietusi? Pas mus jai
nieko netrkt, o tvas kaip nors isisukt. Dabar gi... Kaip jai padti? Na, padt gal galima ir dabar,
bet, aiku, ne tiek, msto Anzelmas, o tvas toliau drsina ant.
Arkl duosiu ne tik kaldot, bet ir visam darbymeiui, o nukirstus rugius ir vis vasaroj susivei
pas mus. Ms dvi didels darins. iek tiek susispausim ir uteks vietos abiems. Kai ateis klimo
metas, isikulsim kartu. Ir tursi duonos. Diaukis, kad gyvenamas namas liko, turi stog vir galvos,
paguod kaimynas ir pakilo nuo suolo.

5.
antas taip ir padar, kaip pamok Buivys. Komisijos paymjimo n nereikjo, uteko vien senino
paliudijimo. Neilgai trukus, gavs i Buivio arkl, ivaiavo antas ubagauti pradioj po savo valsi,
o paskui ir toliau.
Kiekvien kart jis parvaiuodavo ne tuiomis. Gaudavo laini, koki vit ar s, grd, netgi
pinig.
Ger moni remiamas, antas pradjo visk i naujo ir susigrino nor gyventi.
Sumals surinktus grdus, jis jau turi i ko isikepti duonos. I kvietini milt eimininks kepa
blynus, verda skrylius, o lainiai, pairkinti su svognais, visai puikus padaas.
Neumirta padegli ir artimesni vienkiemi gaspadins. Retkariais atnea sviesto, kiauini ar
grietins sriubai pagardinti.
antas, lankydamasis tolimeniuose valsiuose, jau nebegali kasdien grti namus. Atsidrus kur
toliau, tekdavo praytis nakvyns. Kam varyti arkl tok ilg keli, jeigu rytoj vl gri t pai viet?
Kit kart jis negrdavo namo net dvi naktis i eils, nakvodavo vienkiemiuose, jeigu
nesusidarydavo pilnas veimaitis. Bna, kad visai gerai pasiseka, tada utenka ir vienos nakties.
Vien pavakar antas nakvynei pasirinko netoli nuo viekelio, gausybs aliuojani medi
apsupt, raudonais stogais sodyb.
Keliukas nuo viekelio, kuriuo jis atvaiavo kiem, i abiej pusi buvo apsodintas tuopomis, o
akmenimis grstas kiemas apjuostas tankiai sulusi akacij krmais. jimui gonkas tarp akacij
buvo paliktas maesnis tarpelis, o vaiavimui kiem platus, kuriuo galjo vienas alia kito laisvai
vaiuoti net du veimai, tarpas.
Kieme antas arkl pririo prie arkliams riti skirtos karties, i kiens isitrauk padeglio
paymjim ir, per didiul priemen atjs iki pirkios dur, pabeld.
Duris atidar auktas, stambus, ilsteljs, su sais, smailiai pakirpta barzdele, simpatikas vyrikis.
Ueikit, pakviet ir, pams i anto rank jam rodom paymjim, perskait.
Praom ariau, grino popieri antui, eimininks jau ruoia vakarien, pavalgysim.
Dar noriau paprayti nakvyns... nesitraukdamas nuo dur, papra antas. Jau temsta, vietos
man neinomos... Kain, jau turbt nepasisekt pasiekti kok nors kit vienkiem iki nakties?
Suprantama. Galsit, mielai sutiko mogus, sskits, tuojau pavakarieniausim.
Jei taip, tai a eisiu ikinkysiu ir pagirdysiu arkl, sujudo antas. Dar bt gerai, kad eimininkas
leistumt kur nors pasiienauti glbel ols. Jam labiau reikia vakariens negu man... dar
pajuokavo sidrsins antas.

 inoma, pasidairykit ten, kur atrodys patogiau, ir pasiienaukit. To gero vasar visur pilna,
pritar vyras, o mes palauksime.
Po vakariens eimininkas maloniai kalbino ant.
Kada vyko nelaim? Ar labai nukentjot? klausinjo, atrod, nuoirdiai ujausdamas.
Liepos pabaigoje, pasakojo pavelgdamas dar du sdinius u stalo suaugusius vyrus, mergin
ir pagyvenusi moter, turbt mon.
Kalbdamasis su u stalo sdinia eimyna, antas spjo apsivalgyti ir po vid.
Pirkia neprastai didel, aukta, plati ir erdvi. Langai iaiaibiai, tokie, kokie bna dvaruose. Patalp
dvi dalis dalina ne tokie, kaip kaimo pirkiose plyt mreliai, bet status, platus, smlio spalvos
koklinis peiukas ir taip pat ilga koklin virykl, sujungta su duonkepiu peiumi.
Pirkia, aikiai matosi, ne iaip sau kininko, o ir pats gaspadorius ne toks kaip visi. Su tais savo sais
ir barzdele primena kok nors virait ar didels ems savinink, o gal net lkt dvarinink.
Nuo ko gi kilo gaisras? eimininkas taip pat maloniai teiravosi toliau.
Nuo perknijos per audr... atsak jam antas su tam tikra pagarba. Per pat vidurnakt trenksmas
ivert i lovos... Sudeg darin su ienu, tvartas su visais gyvuliais, svirnas su msa, lainiais,
kumpiais, deromis ir skilandiais... tyia visk ivardijo, kad padaryt didesn spd eimininkui,
ir vazaunia su visais kiniais padargais... Liko tik gyvenamas namas ir javai ant lauko... Na, dar kltis
su iek tiek pernyktini grd.
Didel nelaim, bet nors tiek gerai, kad gyvenamas namas liko. O kaip derlius? iemet mons
skundiasi, kad idiovino... O kaip pas pat?
Kol kas, dkui Dievui, viskas graiai atrodo. Teisyb, tos paios nakties audra suguld mot rugi,
bet matyt ruou jo, kad visko nenuniokojo.
Po vakariens, kai visi isiskirst ir eimininks nukraust stal, vyrai liko sdti ir kalbjosi toliau.
Taigi, ts eimininkas, nuimsi derli, iek tiek atsigausi. Patyrus tokius nuostolius, bus
nelengva pradt gyvent. O kiek gi paties ems yra? Kiek hektar valdai?
Du valakai ir gabalas miko. Dirbti a jos nebegalsiu. Nei gyvuli, nei padarg... Neaiku, kaip bus
su skla...
O eima ar didel?
Dabar tik trise. Mes su mona ir dukra. Vyresns dvi dukterys jau seniai itekjusios.
Tai k manai daryt, kai ateis pavasaris?
Iekosiu pusininko arba nuomininko, trumpai pagalvojs atsak antas. Nuomininkas bt
geriau. Dar turiu iek tiek miko ir, u gautus nuomos pinigus, pradiau atstatint kinius pastatus.

Vienais metais vien, kitais metais kit. Dar ne senatv... Kelet met pats kininkausiu, o paskui,
kaip Dievas duos. Gal papuls pinigingas entas... U bile kokio dukters neleisiu.
ia jau pats nelabai k galsi padaryt. Gal dukt nenors tokio, kok pats irinksi. Nebe tie laikai...
Iteks u tokio, kok pati pasirinks, nusijuok mogus.
Na, kaip bus, taip, neprietaravo antas, kai tamsta paklausei, tai ir pasakiau, k galvoju, o kaip
bus, niekas neino. Iki pavasario dar toli.
O inai, kodl a paties klausinju? Kiek ems, kokia eima, na viso kito? A pats nuomininkas.
tai it nugyvent eiasdeimties hektar dvariuk a nuomojuosi jau deimt met. Per v. Jurg
baigiasi nuomos sutartis. Moterl, kurios ita em, jau visai paseno ir atiduoda k snui. Kai a
ivaiuosiu, jis pats ada kininkauti. Kitais metais pavasar a jau turiu isikraustyti. Po truput
klausinjuosi... Buvo ia vienas toks nuo trisdeimties hektar. Kalbjoms, bet man tiek ems per
maai. Su tokiu skaiiumi gyvuli ir su tokia darbo jga trisdeimtyje hektar mums nra kas veikti.
Jei du valakai, tai dar, dar... Bet galiau nuomotis net tris valakus. Du suaug sns su manimi lygs.
Kai stojam petys pet trys vyrai, tai darbai rankose tirpte tirpsta. Kai ems daugiau, galima ir bern
pasisamdyt. Moterikiems darbams merginos btinai reikia, o daugiau u lit, kit padieni
darbinink kiek tik nori. Trys litai u dien, va tau ir darbininkas.
Ech, kad taip daugiau bt tavo ems... Jeigu sutiktum, neatsisakyiau. O kad pamatytum, kokie mano
galvijai, arkliai. Jei nori, dabar pat galime eiti pasiirt, siaudrins eimininkas pakilo, susirado
kepur ir pasuko prie dur. antas nusek paskui j. Pamatysi, kokios mano avys, paukiai, veislin
kiaul, kuilys ir visa kita.
Su pasididiavimu, truput pasigirdamas eimininkas rod nepastamam, pirm kart sutiktam
mogui savo turt. Su meile glost arklius, karves, sujudino avis garde... Tos, subgusios vien
kamp, igstingai suiuro vaikiojanius vyrus, lyg klausdamos, ko jie nori, ko neleidia ramiai
gulti? eimininkas paskui ved ant kiauli tvart, svirn, vazauni su visais dideliam kiui
reikalingais padargais. Aprod klt su aruodais grd.
Kai sugro pirki, vyrai vl susdo u stalo.
Ir viskas ia mano, didiavosi vyrikis, viskas savo rankomis udirbta. A savo ems neturiu,
bet gyvenu geriau u bet kok kinink. Lauksiu per vasar ir iem, ar neatsiras kas nuomoja didesn
em, bet jeigu neatsiras, sutikiau ir pas pat. Palik, mogau, man savo adres, a paraysiu savj,
susisieksim.
Betgi kur pats pas mane pasidsi su itiek gyvuli? Nra nei tvarto gyvuliams, nei darins paarui,
drso suabejoti antas, bet vyrikis tik ranka numojo.
O k? Nieko nelaukdami statysim, su tokiu paiu usidegimu, energingai dst jis. Pamatai
tvarto ir svirno liko? Liko. Ant j ir pradsim lipdyti trobesius. K ia reikia pastatyti tvart ir
svirn? Tai ne gyvenam trob. Pinig turiu, o kiek ileisiu statybom, atsiskaitysim i nuomos. O
gyvuliai? Kiaules iskersiu ivaiuodamas, o arkliai, karvs, avys gali ir aptvare pagyventi per
vasar.
Jeigu taip ieit, kad mudu sutartume, tai iki rudens vl viskas stovs savo vietose, kaip kad buvo

prie gaisr. Pamatysi...

6.
Taip po v. Jurgio ir atsikraust Viktoras Daugys ant vienkiem.
Auktas, tiesus, graus pairti, solidus, energingas, savimi pasitikintis, koki keturiasdeimt eeri
met vyras pravr pirkios duris.
Viktoras ved jaunas, augino du snus dvynius. Prie deimt met palaidojs mon, iki iol neveds,
galima sakyti, pats vienas usiaugino berniukus, kuriems po monos mirties buvo po penkiolika
met. Tik vliau dviem metais vyresn Viktoro sesuo Paulina, likusi nale, atjo pas Viktor gyventi
ir padjo rpintis vaikais.
Dabar jau jiems po dvideimt eerius, abu po kariuomens. Vaikinai taip pat augaloti, stambs ir
maai skiriasi nuo tvo ne tik ivaizda, bet ir darbtumu. Daugio sesuo vaikams kaip tikra motina, o
jam paiam tvarkinga, taupi eiminink.
kyje, inoma, reikalinga gera gaspadin, todl Viktoras atsive j kartu, o taip pat prikalbino ir
samdyt mergin lauko darbams. T pai, kuri pernai pas juos tarnavo.
Dabar jau pas antus prie peiaus net dvi gaspadins, bet buvo susitarta taikiai. Viktoro ses Paulina
savo eimynai pusryt tais anksiau, nes vyrams reikia anksti ieiti laukus, o antam nra kur
skubti. Lauk darb nra, o po namus liauioti galima ir vliau pavalgius.
Kur gyvent ir miegot, taip pat buvo rasta visiems. Viktoras su eimyna sikr stancijoje, antas su
mona ir Nastute pirkioje, o samdyta mergina kltyje. inoma, tai tik per vasar, kol ilta. Kai ateis
iema, atsiras ir kiti sprendimai. Tikriausiai teks statyt peiuk stancijoje, o mergina persikels
kamarait.
Mato antas, kad Viktoras laikosi odio.
Kol i pavasario maiau darb laukuose, ten daugiau darbuojasi sns ir samdyta mergina. Viktoras
gi pats, pasikinks daili brikut gra arkl, vainja lentpjv, derasi dl medienos, ieko
meistr, su jais tariasi dl statyb. Supirko jis vinis, vyrius, rankenas, duris, stiklo svirno ir tvarto
langeliams ir skard stogui.
Stog geriausia dengti blka, aikina viktoras antui, ji lengva ir saugiau nuo gaisro. O kai bus
pastatyti kiniai pastatai, btinai statysim perknsarg, kad vl nevykt tokia nelaim.
U keturi mnesi gyvuliai jau tvarte ir stovi savo vietose. Taip pat buvo atitvertas kiaulms gardas,
o liepos pabaigoje Viktoras parsive i turgaus keturis parus.
Trys man, o vienas paiam, sako jis antui, uaugs kartu tuo paiu dalu. Kaldoms jau bus geri
pusbekoniai, tursim skanios msos ventm.

Ir kurgi ne? Separuotu pienu ir miltais soiai eriami, gyvulliai augo kaip ant mieli.
Kai atjo metas nuimti derli, darin jau stovjo sudegusios vietoje, taip pat buvo atstatytas ir
svirnas. Tik vietoj vazaunios buvo sursta laikina pair.
Kaip ten bebuv, bet padargai jau bus pastogje. Nelaikysi gi visko po atviru dangumi... Kad ir ulis
ar apsnigs i on, bet skersai ir iilgai lakiodami vjai visk idiovins, neleis supti.
antas neatsistebi Viktoro apsukrumu, bet kartu ir nerimauja. Jauiasi kaip toj pasakoj velniui di
pardavs. I nuodguli ir pelen vl kyla pastatai, lyg burtininkui pamojus burt lazdele.
Beveik viskas jau atstatyta, bet ar liks gi antui kiek nors i tos nuomos? Juk jo paties eimoje trys
mons, jam irgi reikia i kako tai gyventi...
Tiesa, antas dar isiderjo, kad gals laikytis karv. Ji bus aprpinta ganykla ir paaru, bet kol kas
karvs jis dar neturi. Pieno ir pieno produkt gauna i Viktoro, bet klausimas, kiek u visa tai reiks
mokti?
Nuomos sutartis deimiai met. O k jis, antas, veiks per tuos metus? Ar eis pas nuominink u
padien darbinink? Bet, kita vertus, kitos ieities n nebuvo. Paiam em dirbti po tokio gaisro
tikrai nebuvo manoma. O k jau kalbt apie statybas... Tai ko ia grautis? Kaip bus, taip. antas su
savo eima gyvena po savo stogu, visi pavalg... Netruks prabgti tie metai ir jis vl bus gaspadorius
ant savo ems.

7.
iemet pirm kart ant pirkioje tiek daug moni u ventinio Ki stalo. Vaies ruo trys
eimininks, utat pagaminta buvo visko daug, bet grietai prisilaikant pasniko. Buvo daug vieios
uvies, vairiai paruotos silks, raugint gryb, ivirta bulvi. Moterys aliejuje privir saldi
spurg prie spanguoli kisieliaus. Na inoma, stal buvo paduoti ir tradiciniai lyikai su aguon
pienu.
Viktoras atkimo butelait skaidriosios, bet moterys tuoj pasiprieino. Kiek pasiginij, pagaliau visi
nutar, kad degtin nepaeidia pasniko reikalavim, ir antien atne stiklelius.
U stalo net keturi vyrai kaip mrai ir trys visai simpatikos moterys. Ypa Nastut... iandien ji
ypatingai grai.
Jaunuoliai nenuleidia nuo jos aki. Tai mato ir Viktoras. Jam jau sukasi galvoje toli siekianios
mintys. Jis mato, kad snums patinka Nastut ir jis kaip tvas galvoja, kaip bt gerai katr i j
suenyti su ja...
Po deimties met pats ivaiuot kitur, o snui palikt iblizgint k. Pagyvent jis kaip ukurys,
Viktoras jau turi atidjs vaikams nemaas sumas, o kai nukarins tvukus, pats vienas liks
gaspadoriumi ir gals valdyti tvarking keturiasdeimties hektar k. Viktoras jau ne kart apie tai
pagalvojo, bet jam neduoda ramybs nuolat ia besilankantis vaikinas vardu Anzelmas: Kas jis toks?

I kokio jis vienkiemio? Kad jis buvs Nastuts jaunikis, Viktoras nieko neino, bet jam neramu, kad
jis ia danai rodosi, kad lanko Nastut. Viktoras pastebi, kad mergait vaikino nesibaido, o visai
maloniai su juo kalbasi, ieinant keliuku palydi iki pat viekelio ir grta kakokia susimsiusi...
Taip, taip... Jis tai pastebjo... Ir neapsiriko. Nastut apie Anzelm i tikrj daug galvoja.
Per vis t sunk laikotarp po gaisro Anzelmas su tvu labai daug padjo. Matydama, koks Anzelmas
nuoirdus, gero bdo, toks malonus jai, dabar sitikino, kad jis joks laidokas, kaip jai pasirod prie
vestuves. Ji pakeit savo nuomon, gailisi taip iauriai su juo pasielgusi ir, rodydama jam iskirtin
dmes, bando ipirkti padaryt nuoskaud. Bet tai dar nereikia, kad ji mielai u jo tekt, jeigu
Anzelmas vl jai pasipirt.
Jai iuo metu labai patinka Viktoro vyresnysis snus Valdis. Jis tik keliom valandom vyresnis u savo
brol Vyt, taiau jie labai skirtingi. Valdis labiau panaus tv, stambaus kno sudjimo, na o Vytas
simpatikas ir dailus jaunuolis.
Jeigu jau atvirai, tai uvis labiausiai, net Nastutei paiai sau gda prisipainti, jai prie irdies j tvas
Viktoras. tai kur tikras vyras...
Kiek buvo pirli, ir jaunesni ir vyresni, bet n vienas taip neukabino irdies, kaip jis. Kad ir
Anzelmas, ir tie patys Valdis ir Vytas kaip neapsiplunksnav viiukai, palyginus su Viktoru. Jis
valdingas, energingas, veiklus, graus.
Kur nepamatysi, ar u plgo, ar prie statyb, ar kieme, pasiruous vaiuoti, jaunatvikai strykteljant
brikut ir suraginant arkl vadelmis, visi judesiai, gestai, kalba, juokas viskas natralu, grau,
patrauklu, be joki pastang save parodyti. Tiesiog spinduliuoja jga, pasitikjimu ir utikrintumu.
Pagaliau tamss, neymiai ilstelj smilkiniuose, nuo sklastymo suversti dein pus, plaukai,
graus, tvarkingas j pakirpimas, ta moksliniaus barzdel dar j ne paprastu kaimieiu, o
panaiu miesto inteligent.
Nastutei viskas grau, jai norisi Viktor nuolat matyti, malonu j stebti i tolo, juo gertis, bet
atsidrus ariau, ji, Dieve gink, neparodo, kad jis jai taip patinka.
O jau iandien, kai Viktoras ventikai pasirds tamsiai mlynu varku, pilkom kelnm, baltais
markiniais, pasiris kaklarait, variai nusiskuts, graiai apsikirps buvo toks graus, kad galima
buvo j irti ir irti. Bet uuot tai dariusi, Nastut suka akis al, geriau jau velgia Vald ar
Vyt, kad tik kas nesuprast, o labiausiai Viktoras, kas jai rpi.
Tai kaip, eimininke, ar linksmesns iemet Kaldos u pernyktes? kai sukalbjo mald ir
pasidalino plotkel, visi ukando ir igr po stiklel skaidriosios, paklaus Viktoras anto.
Kurgi ne, pastats tui stiklel ant stalo, prisipaino is. Pernai tokiu laiku dar tebeliejome
aaras. Nebuvo ko n ant Ki stalo pasidti. O iemet beveik jau atstatyta sodyba ir stalas pilnas
grybi. Kaip nesidiaugsi?
Smagu ir man, diaugsi Viktoras, turiu pasakyti, kad praj metai man buvo nelengvi, bet tuo,
kas padaryta, a irgi patenkintas. iemet bus maiau statyb, daugiau liks laiko lauko darbams. Ten

skirsim vis dmes. Ten reikia irti kuo didesns tvarkos. I ems visa nauda ir pajamos. Praeitais
metais vien tik ilaidavom, dabar reikia pasidaryt pinigo, kad nors dalinai pasidengt padarytos
ilaidos dl statyb.
Tai jau taip, pritar antas, jeigu gerai priiri em, ji neliks skolinga. A emels neapleidau,
bet dabar, kai pamaiau kaip pats tvarkaisi, tai pagalvojau, kad galjau ir a kai kur geriau padaryti.
Kai ko nesupratau, kai kur trko darbo jgos. Samdydavau tik merg ir bern, o daugiau
prisidurdavau padieniais darbininkais.
inoma, kad prie tiek ems pora samdini per maai, ypa vyr. Su tiek moni vis liks kai kas
nepadaryta, o norint turt naudos, reikia irt, kad n viena ems pda nelikt nepanaudota,
dalykikai idst Viktoras ir atsistojo.
Tai gal igerkim dar u prajusius metus, vl pripyl jis stiklelius, o kai sulauksime Nauj met,
igersime ir u Naujuosius.
Vyrai igr, o kai pastebjo, kad moterys negeria, dar paragino.
Na, kodl gi ms mielos eimininkls negeria? Negi joms praj metai buvo blogesni, negu
mums vyrams? Jeigu ne, tai igerkim po vien visi kartu, pripyl stiklelius dar vyrams, ir tam
vakarui uteks. Igersim ryt po stiklel, kai grim sual i berneli mii.
kart neatsisak ir moterys, o antien juokaudama dar pakviet:
Mes tai igrm, neatsisakm, neatsisakykit ir js pavalgyti. Tiek visko prigaminom, o tebestovi
viskas ant stalo n nepaliesta. Js, vyrai, tik nekat, o nieko nevalgot.
Tie keli igerti stikleliai i tikrj suadino apetit ir tik dabar visi soiai pavakarieniavo. Tuo labiau,
kad pagaminta buvo daug ir skaniai. Visi valgydami nekjosi, juokavo ir n nepamat, kai atjo
vidurnaktis.
Pasiirjs laikrod ant rankos, Viktoras pakilo, o su juo ir abu sns.
Laikas miegot, rytoj anksti keltis banyi. Beje, kas norit vaiuot su manimi? Nei Valdis, nei
Vytas nevaiuoja. Tokie tinginiai...
Vaiuosiu a, pareik antas.
Ir a, prisidjo antien.
O panel nenori? pasisuko Viktoras Nastut.
Noriau, jeigu dar bt vietos, atsak ji.
O gal i ms eimos per daug? Gal nors vaiuoti ir teta Paul? Reikia jos paklausti.
Vietos uteks visiems. Arkl pakinkysiu didij vael ir ivaiuosim anksti. irkit nepramikit,
ieidamas dar perspjo Viktoras.

Po teisybei Nastutei nelabai rpjo miios. Ji panoro vaiuoti tik dl to, kad pakviet Viktoras.
Kiek gi galima stebti ir grotis juo i tolo, norisi pabti ir ariau, ir ilgiau.
Ivaiavo ryte penkiese. Motina su teta Paule atsisdo ant galins sdyns, o Nastut vyrai pasisodino
viduryje ant priekins. I vieno ono tvas, o i kito Viktoras.
Ji su Viktoru onas prie ono. Ar k nors jaut jis, bet Nastut tiesiog tirpo i malonumo. Kai
nuslyds prov vaelis pasvirdavo on, ji, ugriuvusi ant Viktoro, neskubjo kaip greiiau
atsitraukti, bet lauk, kol vaelis atsitiesins, ir tik tada iek tiek atitoldavo.
Dar tamsu, niekas nieko nemato ir nepastebi. Kodl nepasimgauti, jeigu taip malonu? Vargu ar
pasitaikys dar kada panai proga?
Na, o k jaut pats Viktoras? Labai galimas dalykas, kad ir jam jaunos, graios merginos
prisilietimas nemaai reik. Toks stiprus Nastuts jausmas negaljo likti jo nepastebtas. Kodl gi jis
tada visai neragino arklio ir smoningai leido jam bgti smulkia ristele? Mat greitai vaiuojant,
maiau prog nuslysti ir pakrypti vaeliui.
Sesuo Paulina neapsikentusi paklaus:
Ko taip pamaiuko vaiuoji? Nespsim miias.
Po pamald grdami namo jie vl susdo ta paia tvarka, bet buvo jau viesu ir Nastut stengsi
tvardytis. Ji sdjo kaip galima tiesiau, vaeliui nukrypus per provas, stengsi stipriau atsispirti
kojomis vaelio dugn, kad neuvirst ant Viktoro. Kol parvaiavo namo, ji ir visai atsipeikjo.
O Viktorui msl. Jis per visas ventes nejuiomis stebi Nastut ir neino, kaip vertinti t j kelion
berneli miias. Jis buvo sitikins, kad vienu metu tikrai pajuto mergaits virpul, bet bijojo
pervertinti t pojt, kad netekt vliau skaudiai nusivilti.
Per tiek met, atsidavs darbui ir vaikams, jis veng moter: Kam mano senai skrai naujas
botagas?
Viktoras buvo ididus, nenorjo su niekuo dalintis savo rpesiais, pasiekimais ir neskmmis. Dirbo
sau, savo eimai, stengsi pastatyti vaikus ant koj, tai ar verta jam dabar, tiek met sugebjus slopinti
meils trokim, sulaukus tokio amiaus, sukti galv apie dvideimia met jaunesn mergin? Juk
jis taik j por vienam katram savo snui...
Bet, jeigu mergaits dmesys bt skirtas jam, jis pamgint... Gal kaip tik dabar imu jo valanda?
Vaikai jau uauginti, deimiai met usitikrino gyvenim... Gal kaip tik dabar atjo laikas, kada
likimas nori atlyginti jam u patirt netekt, vargus, rpesius, pasiaukojim ir vienatv.
inoma, jeigu neapgauna jo nuojauta... Tai bus galima isiaikinti. Laiko yra, reikia tik palaukti...

8.

Antr Kald dien buvo atvaiavs Anzelmas pasveikinti su ventmis. Nastut ypatingai maloniai j
sutiko, o antien kuo turdama pavaiino. Dkui Dievui, iemet jau yra kuo pamylti brang svei.
Ji vis tikisi, kad vaikinas dar kart pasipir dukrai. O Nastutei Anzelmo apsilankymas lyg
atsipalaidavimas, prasiblakymas po vakarykio j apmusio kvaitulio.
Ir ko ji nori? Vaikinas graus, mielas, geras. Nastutei ir tada, kai sutiko u jo tekti, labiausiai u
visus patiko. Kitas jau seniai bt nusispjovs ant jos u tok padarym. Reikia tik pagalvot...
Prasivar jaunik vestuvi dien. itokia negarb ant visos parapijos... O jis tai lanko, lyg nieko
nebt atsitik. Nepamirta jos, visai panau, kad ir nebepyksta.
Anzelmas pasdjo ilgokai. Kaip ir paprastai, pasinekjo, pajuokavo ir atsisveikino.
Tik ivaiavo Anzelmas, atjo Valdis. Puikus vaikinas, gal net puikesnis u Anzelm. ventadienikai
isipusts, pasikvpins. Jam kostiumas pilkas, pusbaiai iblizginti, o kelni kantas nors barzd
skusk. Labai panaus tv, ir Nastutei teljo ird jaudulio banga.
Vaiuojam su mumis miestelin vakaron, linksmai pakviet jis, parapijos salje vaidinimas ir
okiai. Gali bti domu.
Kad neinau, neino k daryt mergait, taip alta...
Paoksim suilsim. Bet ir altis juk krito vakar. Visai panau atlyd, tikinjo Valdis.
K, tte, pasakysi? Ar vaiuot? paklaus Nastut kartu lyg praydama leidimo.
Gali nuvaiuot, sutiko tvas, su savais vaikinais i to paties kiemo... Kad taip su kuo kitu,
neleisiau.
Nastut greitai susiruo. Kol jaunuoliai pakink arkl, ji persireng, usivilko ilt iemin palt,
apsiav iltus batelius, usigob vilnon skar ir netrukus visi trys ivaiavo i kiemo.
Nastut ir vl tarp dviej vyriki, bet spdis visai ne toks, koks buvo an ryt. Ji tik diaugsi, kad
sdti tarp dviej vaikin ir jai visai nealta. O gal i tikrj atilo oras?
kart graus arklys iriestu sprandu vis keli lk kaip vjas ir vaelis neslidinjo provas.
Vakarlyje buvo smagu, tik kiek per ilgai usits vaidinimas, bet, kai prasidjo okiai, nebuvo kada
nuobodiauti. Aplink buvo tiek daug graaus jaunimo, sukosi rateliai, okiai, skambjo dainos. Valdis
nesitrauk nuo Nastuts. Ji oko tik su juo, bet, kai per mergaii vals j pakvieia kokia nors
mergait, tada irk ir atsiranda prie jos vaikinukas i nepastam jaunuoli brio. Kalbina ir
kvieia okti, kad ir per mergaii ok.
Nastutei smagu, diaugiasi, kad sutiko atvaiuoti, norisi, kad tas vakaras tstsi ilgai, galt ir visai
nesibaigti, bet okiai tik iki dvyliktos. Dar viena polkut ir jau po jos suktinis. Muzikantai deda al
instrumentus ir vakarlis baigiasi.
Visi skuba ieiti i sals, kol neugesintos viesos, o ij, breliais isiskirsto visas puses. Dar kur
laik girdisi mergaii juokas, klegesys gatvje. Kai kas bando dainuoti, bet utraukus posm ir
nesulaukus pritarimo, daina nutrksta ir pagaliau viskas nutyla. Baigsi linksmybs.

Parvaiavs namo, Valdis nesnaudia. Kol brolis Vytas ikink arkl, jis pabuiavo Nastut, o
parlydjs iki priemens dur, pakteljo ir rank. Padkojo u maloniai praleist laik.
Baigsi antra v. Kald diena. Baigsi vienos vents, o u keli dien jau kitos Nauji metai, Trys
karaliai.
Ir vl ant vienkiemio mons u to paio stalo, u kurio sdjo ir Ki vakar, tik tiek, kad Nauj
met sutikimas adjo bti kur kas linksmesnis.
Moterys ant stalo padjo daugiau msik valgi, o Viktoras pasirpino ir domesniais grimais bei
saldainiais moterims.
vakar jis jau su kitu pilku varku, baltais markiniais ir ydru kaklaraiiu buvo tiesiog avus.
Jo abu sns irgi puiks jaunuoliai, graiai pasidabin, bet kakaip nublanksta prie Viktor, savo
tv. Jie daugiau stovi u stalo negu sdi. Jauiasi kaip stalo eimininkai, iri, kad netrkt ant stalo
nei valgi, nei grim. Kiekvien paragina uksti ar igerti.
Dailiai nusiskuts, graiai apsikirps, idailins sus ir barzdel, Viktoras toks puikus, taip moka bti
eimininku, taip maloniai apsieina su moterimis, kad sunku atsisakyti, kai pasilo igerti gurknel ar
pakelia ariau saldumynus. Na, o vyrams didelio praymo n nereikia.
Iki Nauj met visi iek tiek igr, pralinksmjo, garsiau suneko, o imuus dvylikai, visi atsistojo,
pakl stiklelius, igr ir sveikindamiesi su Naujais visi pasibuiavo.
Pasirodo, kad Viktoras ir buiuotis moka kakaip nepaprastai... Buiniai su Valdiu po vakarlio ir
dabar su Vytu ustalje, nepadar Nastutei didelio spdio. Draugikas pasibuiavimas ir tiek, o
Viktoro buinys j tiesiog nudegino.
Viktoras apkabino Nastut, taip stipriai prispaud prie krtins, kad ji savo knu pajuto tank jo
irdies plakim ir j apm lengvas svaigulys.
Panaiai jautsi ir Viktoras. Jis pajuto jos virpul ir jie t akimirk tarsi susiliejo vien jausm, kuris
nutvilk iki pat pad, o grdamas pasiek smilkinius.
Kai jis pagaliau paleido Nastut i savo glbio, ji turjo gerai apsidairyti, kad pataikyt atsissti t
pai viet, i kur buvo pakilusi.
Likusi nakties dal iki pat ryto jos jau nebeapleido patirtas spdis. Uteko pakelti akis ir susitikti su
Viktoro vilgsniu, kai j vl uliedavo palaima, priversdama tankiai plakti ird.
Ji jautsi nedrsiai, vis dar stengsi neisiduoti, o Viktoras tiesiog vytjo. Jis nenuleido nuo
mergaits aki, nesivarydamas reiksi visu avumu, visus linksmai nuteikdamas, tarsi nordamas
pasirodyti, koks jis jaunatvikas, kaip moka elgtis didelje draugijoje, koks yra visur tinkamas.
Nastutei ir be to buvo aiku, kad jis ne toks, kaip visi... Jai uteko vien to buinio, kad suprast, kokia
jga, energija ir groiu apdovanotas tas mogus.

9.
Po Naujj met visi vienkiemio vyrai vaiuoja mik gaminti malk. Ivaiuoja anksti, o grta
vlai ir, bdami pavarg, skuba ilstis.
Nastut ne tik kad nesusitinka su Viktoru, bet ir mato j labai retai.
Ir gerai. Kai praeis daugiau laiko, bus lengviau pasirodyti abejinga. Ir ivis ji nenori, kad Viktoras
suprast, kaip yra j simyljusi, nes neaiku, k jis pats apie tai galvoja.
Tas prisilietimas vaelyje arba tas aistringas buinys per Naujj sutikim gal bt tik jai irdyje
sukl audr, o jam tikriausia tai nieko nereikia. Juk tada buiavosi visi. Kam reikia, kad jis inot,
kaip ji, t vakar prisiminus, dsauja. Argi a ne kvail? Praeis kiek laiko, viskas pasimir ir bus
kaip nebta. Tiek prajo met po monos mirties, negi, bdamas toks aunus vyras, neturjo moter?
Kodl iki iol jis vienas? O gal jis yra ukietjs vieniius ir moterys jo nedomina?
Prajo savait, kol vyrai suve kiem rstus, neuteko savaits, kol juos supjov. Prajo dar kiek
laiko, kol sukapojo, sune malkas pastog ir tik tada vyrams atsirado laisvesnio laiko.
Per dien jie bei t knebinjasi po namus, bet pavakariais, pasirus gyvulius, jiems lieka dar ilgi
vakarai iki nakties.
K daryti?
Moterys visada randa sau darbo. Tai mezga, tai verpia, o susirink pirki vyrai, sdasi aplink stal,
nekuiuojasi, aptarinja rytdienos darbus, kartais sugalvoja paloti kortomis ar akmis. K
daugiau veikti? Nors tok usimim randa prie to paties iburio.
Nastut, atrodo, jau nusiramino, bet varstoma Viktoro vilgsni, vl susidrumst. I visko matyt, kad
jis irgi jaudinasi. Lodamas kortomis ar akmis negali susikaupti ir vis praloinja. Snus Valdis,
matydamas kad tvui nesiseka, i pasigailjimo vis perspja.
Pasitrauk, nes numuiu net tris.
Viktoras stato figrl atgal neva galvodamas, kuri dabar pastumti, bet jam visai ne tas rpi. Jis
prisimena Naujuosius metus, mato prie akis Nastut ir dega noru vl j apkabinti.
Proga pasitaik negreitai.
Kart vakare Viktoras, ieidamas kieman, pamiro usidti kepur ir, grdamas jos pasiimti, sutiko
priemen ijusi Nastut. Be joki ang jis stvr j glb ir m buiuoti.
Nekreipdamas dmesio sutrikusios mergaits pasiprieinim, jis apipyl j aistringais buiniais.
Buiavo lpas, veid, kakl, smilkinius, kakt, plaukus, kas kart stipriau spausdamas sau prie krtins.
Nastut nebesiprieino, bet ne dl to, kad jis buiuoja, o bijojo, kad kas netiktai ijs priemen, j
neigirst ir nepamatyt.
Kai pagaliau jai pavyko islysti i Viktoro glbio, ji spruko nuo jo, prie atidarydama pirkios duris

susiglost paiautus plaukus, apsitamp bliuzel ir tik tada lyg niekur nieko jo vid.
Buiniai priemenje tai jau rodymas, kad Viktorui jos irgi reikia, kad jis jos ilgisi taip pat, kaip ir
ji pati.
Nastut laiminga, kad patinka tokiam auniam vyrui ir jau drsiau velgia Viktorui akis. Ji daniau
nusiypso, leisdama suprasti, kad n kiek ant Viktoro nepyksta u tok drs, gal net kiek lok jo
jausm prasiverim t vakar priemenje.

10.
Per iem daugiau toki atsitiktinum nepasitaik, bet, kai atjo pavasaris, vasara, tai t prog ir
viet, kur galima neva tai atsitiktinai susidurti, buvo kiek tik nori.
Kai nereikia nieko saugotis, jie ilgai gali diaugtis vienas kito artumu. Nastut jau seniai girdi, kaip
Viktoras j myli ir tie jo prisipainimai jai itin malons. tai koks vyras j simyljo... Kai Viktoras
paklausia, ar ir ji taip pat myli, i prisipasta: Taip.
Nastutei ir Viktorui i vasara tai laims laikas. Jie danai susitinka, buiuojasi, kartoja, kaip myli
vienas kit ir visai negalvoja, kas bus toliau. Nastutei patinka, kad Viktoras, kai jie vienu du, elgiasi
kaip jaunuolis, glamonja ir neka meilius odius, bet kit akivaizdoje ilieka solidus ir atsakingas.
Myldamas j, Viktoras neapleidia darb laukuose, bet moka taip visk suderinti, kad nenukentt j
pasimatymai. Darbas jam sekasi ir atsiranda daugiau jg, kai galvoja apie Nastut.
Mergina visai umiro, kad yra dar Valdis, kuris akivaizdiai rodo jai savo simpatij, Anzelmas,
kuris vis j tebelanko, yra tvas ir motina, kurie tik ir laukia, kada jis pasipir j dukrai antr kart...
Viktoras ir Nastut tik vienu du pasaulyje, j meil tai jdviej paslaptis, kurios niekas neturi inoti.
Jie laimingiausi i laimingj, taip netiktai vienas kit surad.
Nepaprastai greitai prabgo i svaiginanti, pilna maloni valandli vasara ir atjo ruduo derliaus
numimo metas. Viktoras labai uimtas ir jie susitinka vis reiau.
is derlius Viktorui jau antras antynje ir, kaip matyti, bus visai neblogas. Po klimo idiovinti
grdai gabenami Lietk ir skaiiuojamas pelnas. Kaip jis ir buvo numats, dalinai atsipirko
statybos, bus i ko sumokti nuomos mokest ir dar pakankamai liks jdviej su Nastute vestuvms.
Taip dalykikai visk apskaiiavs, sulauks tinkamos progos, Viktoras ir pasipiro Nastutei.
Jeigu mes i tikrj mylime vienas kit, kodl mums nesukurti eimos? apkabino jis mergin.
Darbai baigti, dabar poilsio metas. Sumainytume iedus per Kald ventes... Ar nebt puiku?
Nastut ikart lyg apsidiaug, bet staiga susimst: Kodl taip greitai? Kodl nepadraugaut dar
kokius metelius? Argi nedomu taip niekam neinant, paslaptingai susitikinti? Buiuotis susitikus,
buiuotis isiskiriant... Juk jis tai puikiai moka... Kodl dar nepaslapukaut? Kiek gi jie ia kart per
vasar susitiko ir jau vestuvs... O kas po vestuvi? Ikart dingsta visas graumas, svajons ir

paslaptingumas... Prasideda kasdienikos, prastos dienos... Juk visa meil, visas avumas tai tik kol
neved...
Maa to, toks skubotas Viktoro pasipirimas Nastutei pasirod net tartinas. Ar tik jis nesitaiko k?
Tikriausiai nori kaip greiiau i nuomininko tapti vienkiemio eimininku?
Kai tik taip ji pagalvojo, viskas atsidr kitoje viesoje. Jai lyg atsivr akys. Gal a jam visai
nereikalinga? Toks gudrus vilkas... Mato, kad simyljau, tai kodl nepasinaudot proga? Skuba kaip
greiiau sitvirtint, kol neapsigalvojau. Toks aunus, toks apsukrus, ino, kaip prisiviliot... Vaizduoja
mylint... Tai tik a taip kvailai simyljau, o ne jis mane... Ar ne laikas atsipeikti?
Kodl taip greitai? ilgokai patyljusi, nelinksmai itar Nastut, ko skubti? Ar negalim ilgiau
padraugauti? Argi ne smagu?
Tau, inoma, taip, o man kaip ne kaip jau keturiasdeimt septyneri... nusivyl Viktoras. Garo
man dar utenka, negaliu skstis, bet nortsi tikros, aminos meils... O kaip j sutvirtinsi, jeigu ne
vedybomis?
Na, matai? Ar ne taip ir yra? Nebe jaunuolis, tai ir skuba susitvarkyti sau gyvenim, pagalvojo
Nastut, o garsiai pasak:
O man atrodo, kad vedybos tau labiau rpi, negu ms meil...
Kaip suprasti? Jeigu bt rpjusios, galjau kiek kart vesti, pavelg Viktoras Nastut.
Tai ko dabar taip skubi?
Tiesiog nematau ms meils ateities be vedyb. Visos meils turi baigtis vedybomis.
O gal nepasitaik puikios progos? Nastut tiesiog erzino Viktor. J papiktino toks pagyrnikas,
kaip jai pasirod, Viktoro isireikimas, pamanyk tiktai, kad tik btum panorjs, tai kiek kart...
Patikk, tikrai buvo, ir Viktoras pakl bals, bet proga tai ne meil.
O gal nepasitaik tokios kvails kaip a? neinia, kas jai pasidar, kad taip panoro gelti Viktorui.
Vis tik ia nusimato toks kis pasogai, negailestingai drb ji, net pati nusigando. Bet tegul...
inos dabar, kad ne jis vienas toks gudruolis, tegu ino, kad ir kiti ne kvailesni.
Viktoras suspaud delnais smilkinius.
Tai tai kur tu suki? patyljs itar jis. Kaip tu taip galjai pagalvoti? lyg band aikintis. O
a kvailys pagalvojau, kad mane aplank laim? Galvojau, kad sutikau tikr meil...
Ar ne dl to taip skubi mane vesti, kad greiiau taptum kio eimininku?
Tokie Nastuts odiai visai sugniud Viktor, bet jis greitai susitvard ir jau ramiai, altai m
kalbti.
Kokio dar eimininko? A ir taip ia eimininkas be jokios tavo pasogos... Viktoras kiek patyljo

ir m kalbti grieiau. Ateidamas ia planavau atstatyti k ir i nuomos turti sau naud, taip, kaip
ir tarms su antu. Bet kodl tu lindai mano ird, sudrumstei ramyb? Kas tau i to? Man i tavs
nieko nereikia, bet ko tu norjai i mans? A itversiu, ne ant tokio pataikei, tik niekada sau
nedovanosiu, kad leidausi taip apkvailinamas.
A irgi nenoriu bti apgauta, jau velniai siterp Nastut, bet Viktoras ts savo mint toliau.
Visko patyriau gyvenime tik gaila, kad neimokau painti moni. Pasitikti, aiku, reikia, bet aklai
tikti negalima. Ar ne per daug skaudi pamoka? Pats suvediotas likau suvediotoju...
Nastutei nejauku. Gal ir be reikalo a j tarinjau? Kodl man kilo tokios mintys? Gal i tikrj nori
greiiau vesti, nes labai myli? Ko laukti, ko aisti? Jeigu tai tikra meil, tai kam tas slapukavimas, tas
kvailas aidimas? Juk suaug mons esam, o ne kokie piemenys. Man paiai jau dvideimt septinti...
O gal vis tik per didelis skirtumas dvideimt met? vl susimst ji. Bet k reikia tie metai, kai jis
toks jaunatvikas ir energingas? Pagaliau, kuo bt blogai u jo itekjus? Niekas geriau netvarkyt
kio kaip jis. Ar neparod tie metai, kaip nuoirdiai jis dirba, taip kaip sau... Tai svetimame kyje, o
k jau kalbt, jeigu kis bt savas? Toks gaspadorius sukurt tikrai ger gyvenim, nieko man
netrkt. Biau ponia, u tokio vyro itekjus. Norint gal ir galima bt atitaisyt t klaid... Jeigu
tikrai myli, tai atleis man u tok isiokim? Tik kain?
Po tokio j pokalbio Viktoras ikart pasikeit. Jis jau nebe tas simyljs jaunuolis, o vl ididus,
savimi pasitikintis, auktai pakelta galva solidus, ilsteljs vyrikis, kuris taip avjo Nastut.

11.
Netrukus po Nastuts ir Viktoro kiviro vien sekmadien po piet vienkiem atvaiavo Anzelmas su
tvu. Kiek pasdj, pasinekj, jie visi lyg pritrko kalbos ir Anzelmo tvas, nieko nelauks,
prabilo apie reikal.
Atvaiavom ne iaip sau pasdt, o norim rimtai pasikalbt, taip jis pradjo, ar nevertt ms
vaikams baigti pradtas, bet taip kvailai nutrkusias vestuves? Anzelmas apie kitas mergaites
negalvoja, jam tik Nastut rpi. Na, o ji pati per tiek laiko gal pamat, kad apsiriko, gal apsigalvojo
ir, jeigu tik sutikt tekti, Kaldom ikeltume vestuves. Jau tada, kai buvo sutar, matyt, tiko vienas
kitam. Kad ne tas atsitikimas, jau ir ank btume sulauk... Bet nra vlu ir dabar. Abu jauni, gras,
pralinksmins dar jie mus senius, dar ne vieno anklio sulauksime, pajuokavo tvas ir ts toliau.
Kaip matosi, kaimynas jau pradedi atsistot ant koj. Trobesiai atstatyti, viskas savo vietose. Po
vestuvi Nastut ateit pas mus, o jums dviems pasilikus, bt lengviau pragyventi i nuomos. Aiku,
ir mes padtume... Truks ia prabgti tie keli meteliai ir tavo kis vl gyvuos. Norsi dirbsi vienas,
norsi susijungsim kartu. iaip ar taip, mes dar pagyvensim, neprasim... O kas svarbiausia, kad
ms vaikai sulauks gero gyvenimo, idst mogus, matyt, jau ne kart namuose aptart ir
apnekt reikal.
Mes su motina, inoma kad nesiprieinsime, bet ia kaip jau Nastut pasakys, aikiai patenkintas
atsak antas. A nei tada, nei dabar jai nenurodinsiu. Kaip ji pasakys, taip ir bus. Jos valia.
Nepasakysi, kad Nastutei tas pasilymas buvo didel staigmena. Anzelmo lankoma, anksiau ar vliau

ji tikjosi to sulaukti, bet, simyljusi Viktor, visk buvo numojusi ranka. Dabar gi supratusi, kad
su Viktoru viskas baigta, kad jis sieids ir pasipts, Nastut vis msto:
Negi imti jo atsiprainti? Ir nuo ko reikt visk pradti? Ar tikint, kad myli ir itekt u jo per
Kaldas, kaip jis ir kviet? Na jau ne. Jeigu tekt, tai tik u Anzelmo. Tekt u jo visais poiriais
geriau. Vaikinas mano met, i visko matyt, kad mane myli. Netoli vienas nuo kito abu kiai, galima
bt kada nors sujungti... Pagaliau man irgi nebe jaunyst. Jeigu neitekt u vieno arba u kito dabar,
tai vl reikt laukti pirli... Negali inot, kiek tai usits... O be to em deimiai met inuomota.
Pakvailiojau, ir gana. Reikia rimtai susirpinti gyvenimu...
Neilgai galvojusi, Nastut sutiko.
Kaldoms antynje vl vestuvs.
Po teisybei, tai ia vestuvi kaip ir nra. Pasiruota labai kukliai, tik pavaiinti muzikantus, pajaunius
ir ileist jaunuosius banyi. Visas vestuvi balius pas Anzelmo tvus. Ten tai jau ruoiasi atvsti
kaip reikiant snaus vestuves. Ruoiasi prideramai priimti mari savo namus, tuo labiau kad ji labai
jau geidiama ir laukiama ne tik jaunikio, bet ir jo tv.
Ir kurgi ne. Po gaisro dviej valak kis jau pradedantis atsigaut, Nastutei vienai priklauso. Seserys
seniai atidalintos, ji viena paveldtoja. Kas nenors tokios pasogos? Tiesa, kai an kart iard
vestuves, tvai labai pyko ant Nastuts, bet, kai jau prajo tiek daug laiko, tai viskas lyg ir pasimiro.
Dabar kaip nieko nebuv... Ir prie mones graiau... Nebeturs ko nekti.
Per vis t laik, kol ruosi vestuvms, iki pat libo dienos Nastut kakodl nejauia didelio
diaugsmo. Ji pasimetusi, isiblakiusi, lyg nesava. J grauia sin, jauia, kad daro ne tai, k turt
daryti. Daro lyg nusikaltim...
Buvo taip gera ji taip troko Viktoro, kuris neapsakomai trauk jos ird ir atrod nepasiekiamas.
Kaip miela ir tai, kad jos jausmas neliko be atsako. Atrodo, ko daugiau reikia? Ar gali bti didesn
laim?
Kaip gi ia tada vyko, kad ji iteka ne u jo, o u Anzelmo? Negi nesuprato, kaip myli j Viktoras?
Kodl gi jai nei i io, nei i to ov galv, kad jam reikia ne jos, o jos kio?
Apsdo kakokia kvailyst, kuri skaudino ir paemino niekuo dt mylim mog... Jis ir
pasitrauk... Kiekvienas save gerbiantis vyras bt taip pasielgs.
K dirba, kur eina, Nastut vien apie tai galvoja. Kiek ilgai ji dar svaiios apie Viktor, jeigu jau
iandien iteka? Kiek turs praeiti laiko, kol j umir? Gal metai, gal dveji?.. O gal nepasimir vis
gyvenim?
Nastut balta suknia eina kamarait pasiimti rt ir kaip tik tuo paiu metu, ijs priemen ir
udars paskui save stancijos duris, atsisuko Viktoras. J pamaiusi, Nastut nebeitvr pribgo,
apsikabino kakl ir m buiuoti.
Viktoras i netiktumo engteljo atgal, stovjo nuleids rankas kaip suakmenjs, minutl tvardsi,
lyg svarst, o paskui apglb mergin ir, prisitrauks prie savo krtins, pats m j kartai buiuoti.

siaudrin, kaskart vis stipriau glausdamiesi vienas prie kito, visk umir pasaulyje, jie aistringai
buiavosi ir ne tuoj pastebjo, kai, eidamas i lauko pirki, Anzelmas atidar duris.
Pamats juos, vaikinas taip ir sustingo tarpduryje. Pribloktas tokio reginio, jis net nepajg pajudti
i vietos ir stovjo kaip bestas tol, kol, pagaliau j pamat, Nastut ir Viktoras atoko vienas nuo kito.
Anzelmas dar pastovjo ir, tik prajus pirmam j taip sukrtusiam spdiui, pagaliau udar
priemen, abejingai, neitars n odio, prajo pro juos ir nujo pirki.
Susirads prie dur kabanius savo kailinukus, apsivilko juos, usidjo kepur ir kreipsi sdinius
u stalo jaunuolius.
Vyrai, vaiuojam namo. Mums nebra ia k veikti. A palauksiu kieme.
Viepatie?! Kas atsitiko? prioko prie jo isigandusi antien. Ar vl susipykot?
Klauskit Nastuts, tegul ji pati pasako, o dabar sudiev, ir taip atsisveikins, ijo.

12.
ant vienkiemyje vl kaip po gaisro.
Tvas ir motina pikti, nusimin. Kai paaikjo, kas vyko, jie negali atleisti dukrai. Piktinasi, smerkia,
su ja nesineka.
Pirkioje visi juda tyldami. Motina vis nubraukia aar, tvas usimirs nusispjauna. Aikiai matosi,
kad jie vien apie tai galvoja, negali su tuo susitaikyti, pergyvena.
Tik Nastut visai rami. Ir gerai... Taip ir turjo bti. Teisingai padar Anzelmas, msto ji, kam
jam tokia mona, kuri myli ir buiuoja kit? Gaus toki, kuri j vien myls, o a iteksiu u Viktoro
ir viskas nusiramins.
Sprendiant i to, kaip jis mane buiavo, panau, kad tebemyli ir visk atleido. O jeigu dar neatleido,
tai atleis. Tik reikia su juo susitikti ir pasikalbti, isiaikinti. Na, inoma, reikia kaip galima greiiau
apie visk pasakyti tvams. Neijo su Viktoru vestuvs Kaldoms, kaip jis planavo, bus galima jas
ikelti per Velykas. Koks skirtumas? Jis tai tikrai niekur nedings...
Nastut vis laukia pasimatymo su Viktoru, bet jau visa savait, kai jo nemato, todl ji vis randa
pateisinim: Suprantama, po to kas vyko, jam nelabai patogu rodytis tvams. iaip ar taip jis irgi
kaltininkas t vis nemaloni pasekmi.
Panau, kad Viktoras vengia ir Nastuts. Juk buvo daug tikrai ger prog pasinekti. Nesulaukusi jo,
mergina save ramina: Nieko tokio, yra dar daug laiko, nra ko skubti. Velykos dar toli... Anksiau
ar vliau Viktoras pasirodys. inoma, prie kalbant su tvais, bt geriau patiems tarpusavyje
pasinekti, aptarti ms vestuvi reikalus.
Prajus dar vienai savaitei, sekmadien po piet Nastut pamat pro lang, kaip Viktoras, i kakur

sugrs, vaiavo kiem, ioko i vaelio ir, umets arkliui ant nugaros vadeles, pasuko pirki.
Nastutei taip ir teljo ird jaudulio banga.
I to, kad Viktoras paliko nepririt arkl, galima buvo spti, kad jis negalvoja ilgai usibti, usuko
tik trumpam ir ruoiasi vl su reikalais kakur vaiuoti.
Usimets trumpus kailinaiius, usidjs ilt ausin kikio kailiuku papuot kepur, usimovs
iltas pirtuotas odines pirtines, Viktoras atidar priemens duris.
js pirki, jis visai nebuvo panaus atgailaujant, pasiruous atsiprayti ar dl kako pasiaikinti
vyrik. Kaip visada, jis buvo ididus, savimi pasitikintis, orus, su ypsena lpose. Toks graus,
spinduliuojantis rytu ir jga...
I tolo su visais pasisveikino, pirtines ir kepur pasidjo ant suolo ir, pakviestas sstis, atsisdo.
Kur vainji? truput i aukto pakalbino j antas. Klaus tik i mandagumo, nordamas parodyti,
kad irdyje juo nepatenkintas.
Buvau nuvaiavs Sabalyn. Na, t pat dvariuk, kur nuomojausi prie tai, paaikino,
susitikau su savininku, dabartiniu kio gaspadoriumi. Tarms dl nuomos. Sutarm galutinai.
Kaip tai? visai rimtai susirpino antas.
Mes ir anksiau buvom susitik. Kalbjoms... atsak Viktoras. Motinl, i kurios daug met
nuomojausi em, pasirodo, pasimir. Snui kininkauti nelabai sekasi, ada grti vl prie valdiko
darbo ir kvieia mane, kad griau atgal dvariuk.
Tai sakai susitart? pasimet antas. O kaip bus su manim?
Per iem susirasi kit gaspadori, abejingai atsak Viktoras, o a nuo v. Jurgio jau isigabenu.
Ir dar noriu spti, kad malk gaminti iemet nebevaiuosiu. Pasirpinkit patys. Kiek pernai
paruom, iems metams uteks per akis. Liks dar ir kitos iemos pradiai.
Tai mat kokie dalykai dedasi, aikiai nusimins, visai nuleido bals antas, tokios tokels... Pats,
inoma, norsi atsiskaityt, bet gerai inai, kad nieko neturiu.
Nieko ir nereikia, grietokai itar Viktoras, nuom atidaviau. A paiam nebeskolingas.
Tu tai neskolingas, bet a kada galsiu atsilyginti? net susigraudino mogus. Per tuos metus, juk
visus trobesius atstatei... Sodyb i pelen priklei... Tiek ilaid turjai.
Tegu bna Dievui ant garbs. Parama padegliui. Man i js nieko nereikia, pabr jis, i po
antaki vilgteljs Nastut, grtu dvariuk taip kaip savo namus. Tiek met ten pragyventa,
viskas inoma, prasta. Gyvensiu ir toliau taip, kaip gyvenau, o js gyvensit ir be mans. Dabar jau ne
bda.
Sudiev.

2013 m.

Draugai

1.
Po tvo mirties paveldjs k, Skrebys nebenorjo likti kaime, bet ketino sikurti savo parapijos
miestelyje. Pardavs em ir sodyb, jis iekojo tokio sklypo, kuriame galt pasistatyti gyvenam
nam, kinius pastatus ir maln.
Bet jam nelabai seksi. Miestelyje tokio sklypo, kokio jis norjo, neatsirado, o i t, kuriuos jam
sil, n vienas netiko. Tiesa, buvo vienas, dl kurio galima buvo dertis, bet kad ir tas su kyla.
iaip viskas bt lyg ir gerai, bet visk gadino sklypo vidur sibrovusi nedidel kampininko
sodybait.
I tos puss, kur sklypas rubeiavosi su viekeliu, neaukta, jau aplinjusia tvora aptverta, vyni ir
slyv mediais apsodinta, patvoriuose agrast krmais tankiai aplusi, kpsojo sena trobel.
Sukrypusi, susmegusiais em pamatais, maais keturibiais langiukais, aprkusiu kaminu ji buvo
pati seniausia bak miestelyje.
Niekas jau dabar nebeatsimena, kada ir kieno ji buvo statyta, bet dabar joje gyvena plaiai visoje
parapijoje inomas gyvaiautojas Bielskis Adomas.
Jo trobos priemenje, kaip kokioje keistoje vaistinje, ant lentyn sustatyti maesni ir didesni
buteliukai su diovintom gyvatm, kurias i jo perka miestelio ir aplinkini kaim eimininks
kiaulms dl apetito.
Jeigu tik prasiau arba visai nustodavo sti parai, visk ibandiusios ir nesulaukusios pagerjimo,
moterys eidavo pas Bielsk Adom, parsinedavo gyvai ir suerdavo jas sergantiems gyvuliams.
Atrodo, kaip gi tu jas suersi? Ogi visai paprastai. Tik atkimai butel, ikratei gyvat lov, o kiauls,
kai tik uuodia, tuoj puola prie lovio. Kaip apsstos, viegdamos, nepasidalindamos, stvarstydamos
viena i kitos tuoj pat gyvat suryja ir, paklusios auktyn snukius, laukia, ar negaus daugiau.
eimininks patenkintos. Dar nebuvo taip atsitik, kad kiauls nepagert ir nepradt vl sti.
Nuo pat piemenavimo laik Bielskis usiima gyvai gaudymu, o pamok j tvas. Kol jis buvo
gyvas, gyvaiauti jie eidavo abu, o jam mirus, Adomas eidavo vienas. Jis jau visko buvo imoks i
tvo. Mokjo kaip liu pagauti, kaip kiti butel, kad nekirst.
Darbas nesunkus, taiau pavojingas. Adomas i tvo inojo, k reikt daryti, jei ir kirst. Eidamas
mik ar raist, jis visada su savimi pasiimdavo atr peiliuk ir var drobin skudurl, kuris,
reikalui esant, atstodavo tvarst. T viet, kur kirsdavo gyvat, jis atraus peiliuko amenimis
pjaudavo iki kraujo, iiulpdavo ir ispjaudavo. Po to aizd apridavo. Kol aizda ugydavo,
dingdavo patinimas bei paraudimas ir Adomas vl sveikas.
Kart tokia operacija baigsi kiek lidniau. kirtus gyvatei, Adomas visk padar kaip visada,

aprio aizdel ir parjo namo. kart jis gro vlokai ir, suvalgs lengv vakarien, pienu balintos
mieini kruop sriubos dubenl, nujo ant peiaus miegoti.
Jau auo, kai Adomas pabudo kankinamas trokulio. Lengvai krt drebuliukas, kakodl svaigo
galva, ir, kai norjo nuryti susirinkusias burnoje seiles, pajuto, kad negali valdyti lieuvio.
Itins lieuvis netilpo burnoje, sunkiai buvo apiojamas, tvinkiojo ir Adomas negaljo jo traukti
atgal.
mogus labiausiai isigando. Atsisds jis m aukti mon, bet n suukti negaljo. Gavosi kakoks
tai gargaliavimas, seili bliaukimas utai ir mona dar negreitai j igirdo.
Prabudusi ir geriau pasiklausiusi, ji pagaliau suprato, kad tas nei ioks, nei toks garsas sklinda nuo
peiaus ir, pakilusi i lovos, moterik atjo pasiirti.
Pirkutje jau viesu, bet ant peiaus nieko nematyti, tik girdt kaip gargia ir stena Adomas.
Kai, udegusi vak ir pasilypjusi ant priepekio moterik j pamat, tai visa nustro. Sdi jos
Adomas mog nepanaus.
Pasiiaus, isprogusiomis akimis, o jau lieuvis, tai kaip kraujinis vdaras. Visas raudonas, ikrits
i burnos, ant atvpusios apatins lpos nutss, kabaluojasi.
Jau ir taip baisu j irt, o dar muistosi, kak bando sakyt, bet vien tik gargia, skryioja rankomis.
Moterik nieko negali suprasti ir tik peiais gioja.
Nieko geriau nesugalvojusi, Adomien ivir ramunli, atauinusi sumirk drobul ir uklojo
kompres vyrui ant visos burnos.
Adomas ikart dar spurdjo, stm mon nuo savs, bet moteris nieko neirjo. Udjusi
kompres, dar urio skarel ir, pritvirtinusi j ant pakauio kietu mazgu, liep gult ant ono. Taip
visk sutvarkiusi, paliko Adom gulti, o pati nujo kurti peiaus.
Nuo kompreso Adomui pasidar lyg ir geriau. Nebe taip skaudiai tvinkiojo lieuvis, sum
silpnumas, jis nusiramino ir po kiek laiko umigo.
Ar nuo ramunli, ar iaip atjo laikas, bet iki vakaro lyg ir sumajo tinimas, taiau, kad ir po
truput slgdamas, bet isilaik dar por dien ir Adomui teko pabadauti. Jis i dyv neieina, kodl
taip vyko? Kiek kart dar t pat ir viskas buvo gerai. Kodl kart taip atsitiko?
Negreitai dar jis prisimin, kad kakuri tai dien valgydamas pietus, sikando lieuv. Matyt nuo to
karto dar buvo neugijusi aizdel, per kuri ir pateko nuodai krauj.
Ne vien tik gyvates gaudo Adomas. Reikalui esant, kaim kininkai samdo j u aukl.
Turgaus dienomis sukinjasi Adomas turgavietje, o papraytas, neatsisako patarnauti. Gerkl tam
reikalui turi ger.
Kai suriks, usilips ant veimo, tai ne tik turguje, bet ir visame miestelyje girdisi.

 Vyrai, moterys! Ateikit ariau! Susirinkit kuo daugiau! Kuo daugiau, tuo geriau! Turiu naujien!
Igirsit, ko negirdjot, suinosit, ko neinojot!
Kai mons i viso turgaus susirenka vien viet ir apsupa veim, ant kurio stovi Adomas, jis
garsiai, aikiai ir ltai, taip kaip gerai moka, ima skelbti.
Antanas Vizbaras i Peldi kaimo parduoda karv! Karv gera, jauna, tik trij veri!.. Neseniai
atsivedus, duoda daug skanaus ir riebaus pieno! Minkta melti! Meliama stovi ramiai, nesispardo ir
nesivaisto uodega! ia dl juoko, priduria Adomas ir gaspadoriai juokiasi.
Matai kokia gera karv, net su uodega nesivaisto...
Brangiai neprays! Dl kainos susitarsit, kai nuvaiuosit ir pamatysit karv!..
Arba.
I ganyklos dingo arklys! Arklys didelis, stambus, bras, darbinis! Kaktoje delno didumo balta
vaigd! Trumpai nukirpta uodega! Jeigu kur matt, ar pas k priklydo, pranekit Kumpiui i
Pasiek! Gerai atsilygins! skelbia Adomas, o, pamats pro al einant miestelio siuvj, pats nuo
savs prideda. Gal dar ne visi inot, kad miestelyje gyvena geras kriauius Rudokas! Siuva kailinius
graiai, greitai, pigiai! Be joki mierk ir primierk! Tik pasakai i kokio kaimo, koks vardas ir per
tris dienas kailiniai gatavi!
O tu rupe, k ia loji? Ar a tavs praiau? igirds apie save skelbiant Adom, grs m j
tempti u skverno emn nuo veimo, bet tas ir pats jau nuoko ir abu juokdamiesi nujo gatve.

2.
Neino Skrebys, k daryti. Pirkt ar nepirkt jam sklyp su tuo gyvatynu? Bet, kad tinkamesnio nra, o
jis t bt nori sikurti miestelyje. Ir niekur kitur...
Reikia bandyt kalbint Adom, kad parduot jam t savo sodybait. Nupirkt, trobel tuoj pat nugriaut
ir likt varus, graus gabalas ems. Kaip tik jo reikmms...
Eina, dl viso pikto Skrebys pas Bielsk Adom, bet is nesileidia kalbas.
A paiam gerai sumoksiu, kalbinja j Skrebys, parduodamas kam kitam, niekada tiek
negausi.
Bet kad a n negalvoju parduot, nesutinka Adomas, gal ir gerai sumoktum, bet tiek vis tiek
neduosi, kad nusipirkiau kit. Tada, kur dtis pardavus? Tegul bak ir sena, apirusi, bet pasilopius,
galima gyventi. Stog ne taip jau seniai lentelmis usidengiau, o po geru stogu ir sienos dar
pasilaikys. Neparduosiu dar dabar, lauksiu, kol snus uaugs. K jis pasakys... Tarsiuos su juo.
Galvojs, galvojs, Skrebys vis tik nusipirko t sklyp, kad ir su visu Bielskiu.
Jeigu ne dabar, tai vliau, bet a j vis tiek igyvendinsiu. Nebus jis ia vis gyvenim, msto

Skrebys, neisilaikys ilgai ta jo lena, kad ir su nauju stogu. Antai kaip ikryp sien rstai. Reikia
tik gero viesulo su stipriu lietumi nuplaus, nereiks n griauti.
Neprajo n dveji metai, kai gale miestelio idygo graus, didelis, dviej gal namas. Kiek toliau,
prie pat Bielskio sodyb kiniai pastatai, o gale sklypo dviej aukt malnas.
Pavasar, kai tik sul ol, atsigabeno Skrebys su eima ir atsivar gyvulius.
eima nedidel. Jis su mona ir du vaikai. Dukt Onut keturiolikos met paaugl, jau baigusi
pradios mokykl, ir eeriais metais jaunesnis snus Zenonas. Ruden jam sueis atuoneri ir j taip
pat teks ileisti mokykl.
Tiek pat met ir Adomo berniukui Alpukui, bet jis mokykl pradjo lankyti septyneri ir ruden eis
antr klas.
Per vasar abu berniukai labai susidraugavo, o artjant rudeniui, kai jau nebetoli mokslo metai,
Zenius labai susirpins ir vis klausinja draugo.
Ar labai sunku mokintis? Ar tiesa, kad mokytojas mua liniuote per deln, tampo u aus ir nosies?
Ar tikrai klupdo plikais keliais ant irni ir stato kamp?
Bet Alpukas j drsina.
Ne, netiesa. Pas mus visai ne mokytojas, o panel mokytoja. Ir labai gera. A visai nebijau jos
paklausti, jei ko neinau. Ji, atjusi prie suolo, pamoko ir dar paglosto galv. A n karto nei
stovjau, nei klpjau kampe. Ger vaik ji nebaudia. Paklausk sess ir ji t pat pasakys.
Et, nenoriu prasidt su bobom, paniekinamai numojo ranka Zenius, a niekam nieko nesakau, tik
tau vienam. A labai bijau, todl ir nenoriu mokyklon, prisipaino jis.
Nra ko bijot, tik inoma, reikia gerai mokintis ir klausyti mokytojos. Jeigu vaikai nesdi ramiai
klasje, neklauso, k sako mokytoja ir trukdo klausytis kitiems, tada ji pyksta, barasi, o labai
idykusius ir paklupdo. Mes geriau neidykausime ir pamatysi, kaip bus gerai.
Kai pirm mokslo met dien motina, atvedusi Zeni mokyklon paliko j, o pati ijo namo, jis
nesitrauk nuo Alpuko.
Kai jis atsisdo t pat suol, kuriame pernai sdjo, Zenius irgi atsisdo prie jo, o kai mokytoja
norjo juos iskirti ir Zeni pasodinti prie pirmok, jis m verkti. Mokytojai pagailo nedrsaus
berniuko ir ji leido pasilikti iai dienai, bet pamaiusi, kad vaikas labai prisiris prie draugo,
neprietaravo, kad drauge sdt ir toliau.
Viename suole berniukai isdjo net tris metus, kol, Alpukas metais anksiau baigs mokslus, paliko
mokykl.
Netrukus po to, kai Alpukas penketais baig pradios mokykl, pas juos namuose apsilank panel
mokytoja. Ji niekada ia nebuvo ujusi. Nebuvo reikalo. Alpukas moksi gerai, neidykavo.
Daniausiai ji lankydavosi pas blogai besimokani vaik tvus, o ia mokytoja atjo pasikalbti
visai kitais klausimais.

Pamaiusi priemenje lentyn su gyvatmis, net isigando, o ujusi vidun, buvo maloniai nustebinta.
Nedidel pirkut buvo labai vari. Grindys, langai, suolai viskas taip balta, lyg bt tyia tik dabar
numazgota, prie jai ateinant.
Ant grind patiesti austiniai takeliai, ant palangi vazonai su ydiniom kambarinm glm, o ant
stalo vidurio sotis su pinavij iedais.
Visa pirkut kvepjo pinavijomis, mtomis ir egliakiais, o pati eiminink, apsigobusi balta skarele,
usiriusi languot iurst, lyg bt pasiruousi sutikti sveius.
O, panel mokytoja? labai nustebo pamaiusi Alpuko mokytoj, praom sstis, pakviet
moterik, nuluosiusi suol prie lango. Turbt dl Alpuko? O kas atsitiko? paklaus iek tiek
sunerimusi.
Atspjot, a dl jo, nusiypsojo mokytoja ir atsisdo.
Vaikas kieme, kakur laksto... A tuoj paauksiu, sujudo Adomien, bet mokytoja j sulaik.
Nereikia, tegu sau bgioja. A tik su tveliais dl jo norjau pasinekti.
Bet kad tvo nra. Be vakaro nebus. A tik viena namuose.
Nebtinai. Gerai, kad nors jus radau. Norjau tik pasakyti, kad js berniukas labai gabus mokslui.
Nedaug mano praktikoje pasitaiko toki vaik, kurie taip viskuo domtsi ir taip lengvai visk
suprast ir simint. Jam reikia btinai mokytis toliau. Negalima leist, kad toks talentas nueit niekais.
Niekas jam gyvenime tiek neduos naudos, kiek gali duoti mokslas. O pasiekti moksl jis turi visas
savybes. Vien t vaik turit ir neabejoju, kad labai pasisteng, sugebtumt ruden j ileisti
gimnazij.
Tai kad neinau. Niekada apie tai negalvojom, suglumusi nuleido galv moteris, bet mokytoja ts
toliau.
O dabar pagalvokit, gerai pagalvokit. Dar visa vasara prie akis. Neleisti mokytis tokio vaiko
tiesiog nusikaltimas. Bet, inoma, ia ne mano reikalas. Viso labo a galiu tik patarti, k ir padariau.
O dabar a jau eisiu, pakilo mokytoja, atleiskit u sutrukdym. Gr vyras, pasinekkite,
pasitarkite, juk nuo js priklauso snaus likimas, dar pridr ji ir atsisveikinusi ijo.
Tai kad udav galvosk Bielskiams mokytoja.
Jeigu ne ji, niekam galv nebt atjusi tokia mintis leisti Alpuk mokslus. O dabar per dienas ir
naktis nra ramybs. Abu tvai galvoja, tariasi, bet suk nesuks galvos, nuo to padtis nesikeiia. Nra
kaip mokinti Alpuk ir gana.
Vasara netruko prabgti. ia pat ir rugsjis, o Alpukas namuose.
Tai tau gerai. Nebereikia eiti mokykl, pavydi Zenius. K a dabar be tavs darysiu?
susirpins jis.

Kai sdjo su Alpuku viename suole, tas daug Zeniui padjo. Paaikindavo tai, ko Zenius
nesuprasdavo, o aritmetikos udavinius tiesiog isprsdavo, nes kaip beaikintum, Zenius vis tiek
nieko nesuprasdavo ir gana.
iaip ne taip, sddamas po kelias valandas po pamok, mokytojos padedamas, Zenius baig pradios
mokykl trejetais ir tvas Skrebys ruden ketino sn leisti gimnazij.
Su Alpuku kain kaip bt buv, jei tuoj po Nauj met nebt pasimirs senas pitolnikas.
Kai tik suinojo apie tai Adomas, pasitar su mona ir, nieko nelauks, nujo pas klebon prayt, kad
j priimt mirusio senuko viet.
O klebonui kas? mogaus reikia. Kiekvien dien turi skambti varpai, nra ko laukti. Klebonas
dmiai nuvelg Adom. Vyriokas dar nesenas, peiuitas, gals tampyti varp virves, gals paluot
banyi ir ventori. Im ml i tvart, kai prireiks... Ne tas, tai kitas... Ar ne vis tiek? Tegu sau
dirba.
Kai tik Adomas gavo klebono sutikim, ikart reikalai pajudjo i vietos.
Skrebio diaugsmui, jam buvo parduota Adomo sodybait, pinigai padti bank Alpuko mokslui, o
patys isikraust gyvent pitol.
Taip pasitvarks, Adomas jau galjo leisti Alpuk gimnazij ir ruden juos abu Zenon ir Alp
Skrebys ive apskrities miest laikyti stojamj egzamin.

3.
Gimnazijoje kaip ir mokykloje, jie vl sdi viename suole.
Alpukui vis tiek su kuo sdti, o Zenius diaugiasi, turdamas alia tok konsultant. Jo padedamas jis
ir mokykloje neturjo vargo su mokslais, tikjosi ir dabar, reikalui esant, jo pagalbos.
Taip ir buvo. Su humanitariniais mokslais Zenius iaip ne taip susidorodavo pats, o algebra, fizika
be Alpuko n i vietos. Kiek suprats, kiek nesuprats per pamokas, jis vakarais praydavo Alpos
padti, paaikinti ir jie abu iki vlumos kartodavo uduotas pamokas. Abu gyveno viename bute, todl
buvo nepatogu atsisakyti, nors kit kart Alpai ir labai grisdavo. Sdjs vis vakar prie savo
pamok, Alpa dar ilgas valandas turdavo aikinti Zeniui, k pats jau gerai inojo, taip trumpindamas
savo poilsio valandas.
K padarysi... Draugui reikia padti... Ir taip per visus mokslo metus.
Laikas bga. Jau paskutiniai mokslo metai gimnazijoje. Artinasi sunkus egzamin metas.
Dabar jau ir paiam Alpukui tenka daug dirbti, bet jis vis tiek stengiasi nepalikti draugo bdoje, tuo
labiau, kad rado bd, kaip taupyti laik.
Pirmiausia jie abu sda prie tikslij moksl, o, kai Zenius ima zubryti i vadovli, Alpa eina gulti.

Kai Zenius, vaikiodamas po kambar, garsiai skaito ir kartoja, kad prisimint, Alpa guldamas
klausosi, kartu su juo imoksta ir, net neskaitydamas, pasiruoia egzaminui.
Taip kaip viskas, taip ir egzaminai atjo ir prajo. Kiek buvo nemiegot nakt, kiek jaudulio, bet
viskas praeityje. Kas geresniais, kas blogesniais paymiais gimnazij baig, buvo toki, kurie ir
nebaig, bet visi ivainjo po namus, isiskirst savais keliais, gal net ir visam gyvenimui.
Parsive miestel abudu absolventus ir Skrebys.
Zenius diaugiasi, kad iaip ne taip baig gimnazij, bet tvas nelabai patenkintas. Jis nort, kad
Zenius bt daktaras, o is jokiu bdu nenori mokytis toliau.
Alpa gi, ilgai galvojs, nusprend studijuos farmacij. Nors vis laik svajojo apie medicin, bet
per daug ilgos studijos, vargu ar gals j ilaikyti tvai... Didmiestyje labai brangus pragyvenimas, o
pasirinkus farmacij, trumpesnis mokslas, gyvent tame paiame apskrities mieste, ariau nam. Na,
o darbas vis tiek medicinos srityje.
Sulauk snaus, diaugiasi ir Alpos tvai. Abu pritar jo norui mokytis toliau. Po teisybei, jiems
nebuvo per daug sunki nata ta Alpuko gimnazija.
Kadangi vaikinas kiekvien ketvirt baigdavo tik gerais paymiais, tai buvo atleidiamas nuo mokslo
mokesio. Tvams tekdavo usimokti tik u but ir maist, o be to, apsigyven pitolje, jie visai
neblogai prasigyveno. Adomas visai nesunkiai susimokdavo Alpos eimininkei i savo udarbio ir
nereikjo n i bankelio imti. Kiek pam pirmais metais, kol dar neturjo sutaup, o vliau uteko ir
t pinig, kuriuos gaudavo i klebono dirbdamas prie banyios.
Per vasar Alpa nieko neveikia, tik ilsisi, o motina, kaip manydama j lepina. Kambarlyje, kur jis
miega, tamsia marka udengtas langas, kad nepatekt ankstyvi sauls spinduliai, kad neskraidyt
muss. Vis ryt abu su tvu vaikto ant pirt galiuk, be garso, kad nepriadint savo
brangiausiojo.
Motina, kaip tik moka, taiso skaniai valgyti ir tik tuos valgius, kuriuos mgsta Alpukas. Tvas gi,
nors ir maai su snumi neka, bet, matyt, nemaai galvoja apie j.
Kai iki mokslo met pradios liko jau nebe daug laiko ir Alpa ruoiasi stojamiesiems, Adomas kart
per pietus usimin.
Kodl tu, Alpukai, nori bti vaistininku, o ne daktaru? paklaus jis snaus to, kas, matyt, vis laik
jam rpjo.
Norint bti daktaru, tekt labai ilgai studijuoti, atsak jam snus.
Tai kiek gi? pasidomjo tvas.
Net eerius metus, trumpai, nelabai noriai paaikino vaikinas. J pat iki iol dar slg
pasirinkimo klausimas.
O k? Ar taip labai sunku? toliau teiravosi Adomas.

 Man tai nesunku, bet nenoriu js apsunkinti, prisipaino, Universitete nuo mokslo mokesio
neatleis... Tikrai neinau, bet, atrodo, kad taip. Dideliame mieste gyvenimas daug brangiau kainuoja.
Nepajgsit mans ilaikyti.
O kiek met, jeigu mokintumeisi ant vaistininko?
Beveik perpus maiau. Gal kokie keturi...
Jeigu mokinsies keturis, tai nebe kiek trksta iki ei, svarst Adomas. Man matos, kad daktaru
bt geriau... Jeigu tik tau ne per sunku, mokinkis, vaike, ant daktaro, mes padsime. Pinigai u
parduot sklyp beveik visi ieli tebestovi bankelyje, o mes su motina visai neblogai veriams.
Gaunu i klebono algel, per kaldojim u vanyiojim prisirenku grd ir usiauginu per metus
por lainini. Maisto mums su motina per akis, laini dar parduodam, gryia nekainuoja. Kaip
prajo tiek met, tai n nepamatysi, kaip praeis ir tie ei. Jeigu tik tau gerai sektsi, tai u ei met
btum jau daktaras, o ne vaistininkas.
Tikrai, tte? nudiugo Alpukas ir pabuiavo tvui rank, kokia bt laim. Isipildyt mano
svajon. Vis laik apie tai galvojau. Nebijokit, a irgi pasistengsiu neilaidauti. Gyvensiu, kaip
galima, taupiau, kad tik js labai neapsunkiniau.
Vaje, vaikeli, nusigando motina, tik tu nesirpink apie mus. Mes ia visko turime, mums nieko
netrksta. Tu tik irk savs, nebadauk, pavalgyk, o tai susirgsi ir viskas nueis niekais. Va, ir dabar,
kai vaiuosi, tursim k dti, o kai paskersim kiaul Kaldom, tai nusisim vieiai rkyt lainuk,
der, palendric. Nieko nebeparduosim, sisim tau, o tu tik valgyk ir bk sveikas.

4.
Rugpjio viduryje, papras klebono arklio, ive Adomas Bielskis sn Alpuk geleinkelio stot
ir ileido Kaun, o netrukus po rugsjo pirmosios jau gavo nuo jo laik.
Ra, kad viskas gerai, kad stojo universitet ir dabar jau yra medicinos fakulteto pirmakursis
studentas. Ra dar, kad kambar isinuomojo trise, visi pirmakursiai, eiminink dar nesena, labai
pamaldi moterl. Sutar, kad nelabai brangiai gamins jiems pietus, o pusryt ir vakarien jie
gaminsis patys.
Alpukas jau mokosi, o Zenius ir toliau liko stumdytis po namus. Tvas nepatenkintas, priekaitauja,
nuolat burbuliuoja.
pitolniko vaikas va, jau ivaiavo Kaun, o tu k galvoji veikt? Ar pas mane maln u gizel?
Kur dabar tave tok reiks dt? barasi jis.
Bartis barasi, bet patyliukais nekasi su draugais, pastamais, giminmis, ieko, kur galt darbinti
vaik. Visgi baigs gimnazij, ne iaip koks palemkas.
Per vien monos tolim giminait, viraiio ger draug pavyko pagaliau Skrebiui pirti Zeni
valsi u ratinink.

Na, k gi, tenka tvui susitaikyti ir su tuo. Darbas nesunkus, usidirbs algel, per dienas sds
valsiuje, nesimaiys po kojomis ir nuo moni graiau. Valsiaus ratininkas tai kaip ir valdininkas,
bendraus su garbingais monmis. Bus prog namus pasikviesti ir virait, ir sekretori... Tie tai jau
visai aukti mons.
Patenkintas ir Zenius. Jis kasdien po lipsu, su kostiumu, pasidabins, pasikvpins, vis laik tarp
moni. valsi ateina ne tik visokie seniai, bet ia turi reikal ir graios panels. Visi velgia
Zeni su pagarba ir jam smagu.
Laikui bgant, atsirado ir draug kininkaii. Jie kvieia sekmadieniais po pamald pas save
sveius, vaiina, o pas tuos, kurie turi savo seses, ypatingai laukiamas sveias.
Ir kurgi ne... Vaikinas pats tas... Jaunas, graus, mokintas, valdininkas, malnininko snus... Kuriai ia
nepatiks?
Ir mergaitm, ir tvam malonu, kad lankosi toks vaikinas. iandien tik puikus jaunuolis, o rytoj
irk jau gali bti entas. K gali inot?
Kur tik nepasirodo Zenius, ar geguinj, ar vakarlyje, jis viso jaunimo centre, nestokojantis
mergaii dmesio.
Ipopuliarjo Zenius ant visos parapijos. Kai parvaiavo vasaros atostog Alpukas, nebegali jo
painti. Visai nebe toks, koks buvo gimnazistas. Vis laik bdavo susirpins, nusiemins,
maldaujantis, praantis pagalbos. Drebantis dl kiekvieno paymio, zubrinantis naktimis i vadovli,
toks buvo savimi nepasitikintis Zenius. Dabar gi pasitemps, velgiantis kitus i aukto, savimi
patenkintas, apsuptas draug kininkaii ir Alpukas jam visai nebe draugas. Persimet keliais
nereikmingais odiais ir viskas. Kas gi Alpa? Viso labo pirmo kurso studentas, pitolniko vaikas.
Kam reikalingas toks draugas? tokios buvo nuomons Zenius.
Visai kas kita dabartiniai draugai. Linksmi etadieni, sekmadieni vakarai kaimuose ir
vienkiemiuose, alus, vais... okiai prie armonikos, dainos, mergaii vilgsniai... ia tai bent
gyvenimas.
Darbe Zenius irgi nesugriuvs. Prie j buvs nugeriantis senbernis, visai neirjo savo darbo.
Apsikass popieriais, jis niekada laiku nepateikdavo kokio nors labai svarbaus dokumento, trukd
darb kolegoms, visiems gadino nervus, kol pagaliau viraitis j ivijo.
Zeniaus gi darbu buvo visi patenkinti. Mgo j ir pats viraitis. Jeigu per kokias nors asmenines
ventes pas save kviesdavosi tik sekretori, tai dabar, kit darbuotoj nuostabai, savo
penkiasdeimties met jubiliej jis pakviet ir sekretori, ir Zeni.
Tvas Skrebys negali atsidiaugti. Jis vis lauk progos pasikviesti sveius virait, o ia e tau. Pats
viraitis pakviet pas save jo sn.
Nebepyksta jis jau ir ant Zeniaus. Tegul ir neijo daktaras, kaip Skrebys norjo, bet vis tiek snus
tapo ant viso valsiaus inomu mogumi.
Aikiai matosi, kad viraitis jo sn vertina. Dar n trij met nra, kai Zenius dirba valsiuje, o jau

pakviet pas save jubiliej. Argi tai neparodo, ko vertas jo Zenius.

etadien, truput anksiau baig darb, viraitis, sekretorius ir Zenius atvaiavo iln vienkiem.
Ant gonk dur ukabintas iki pat ems uol lap vainikas, papuotas darelio glmis, o
tarpduryje visa eima: mona, du sns studentai ir devyniolikamet dukra su gli puoktmis
rankose. Jie pirmieji pasveikino jubiliat, o kai jis eng kambar ir atsisdo taip pat glmis
papuot krsl, visi sveiai, kurie jau sdjo u stalo, pakilo ir stovdami sugiedojo Ilgiausi
met. Po to muzikantai sugrojo mar.
Sekretorius atsisdo prie anksiau atvykusios savo monos, o Zeniui buvo nurodyta vieta prie
viraiio sn student.
Malons jaunuoliai. Vienas studijuoja teis, o kitas matematik.
Kaip taip gali bti, kad mons negaili net keli met tokiems mokslams kaip matematika? stebisi
Zenius. Man ta matematika tai kaip peilis po kaklu nuo pat mokyklos laik...
Zenius buvo supaindintas ir su student devyniolikamete seserimi Rta. Ji nesdi u stalo. Abi su
motina jos uima sveius. Visus kvieia ir ragina vaiintis, nedrsiems patarnauja. Rta kartas nuo
karto, pasitraukusi nuo svei, grta prie broli, o tuo paiu ir prie Zeniaus.
Js patys valgot, o nematot, kad sveias nieko neragauja, pastebjusi, kad Zeniaus tuia lktut,
djo j nema gabal kalakutienos kepsnio. Valgykit, kol ilta, paskui bus ne tokia skani, dar
paragino.
Ai, padkojo Zenius ir ugul kepsn. N nepagalvojau, kad bus taip skanu, jis valgo ir jam
malonu, kad Rta stovi u nugaros. Gal dar k nors tokio skanaus pasilysit? sudorojs
kalakutien, prao jis Rtos, ia tiek visko daug, kad nebeaiku, kas gali bti skaniau...
Visi juokiasi, o Rta, atpjovusi su obuoliais keptos vitienos launel, krauna Zeniaus lktel ir
eina prie kit svei.
Kokia mergait, i pirmo pamatymo Zenius simyljo Rt, nepalyginsi n su viena i t, su
kuriomis man teko susidurti, uliojant su draugais kaimuose. Tai tai koki dukr turi virininkas...
Kaip ia buvo, kad per tiek laiko nepasitaik jos pamatyti? A suavtas... Kaip bt malonu su ja
ariau susipainti... Bt smagu paokti... Bet palauk, tramdo save Zenius, juk ia ne iaip sau
mergel, kuri bet kada sugalvojs gali pakviesti okiui, o virininko dukt... Ir reikia manyt, kad ne
man vienam ji patinka. Gal ia yra jai tinkamesni partneri? Gal jau ir suadtin turi? Kol kas reikia
susilaikyti ir pasiirti i alies. Pakviestas i mandagumo, turi ir pats elgtis mandagiai, kukliai taip
kaip ir pridera pavaldiniui. Nors kok kart paokdinti, gal nebt lu i mano puss?
Balius tssi per vis nakt iki pat auros. O pagaliau, kiek gi ia tos vasaros nakties? Kad ir per tok
trump laik buvo daug suvalgyta ir nemaai igerta. Jaunimas, aiku, gr maiau, tai jau daugiau
vyresni svei reikalas, bet kad ir tie keli stikleliai kl Zeniui nuotaik ir pasitikjim savimi.
Kai muzikantai ijo lauk ir, susd ant suoliuko po stancijos langais ugrojo, jaunimas paoko ant
koj. Palik senius u stalo, visi igriuvo kiem okti.

Zenius, ilgokai stebjs Rt, vis tiktai nutaik prog ir pakviet j valsui.
Mergait mandagi, maloni, n kiek nesipuikuoja, mielai oka su Zeniumi kaip ir su visais kitais. Kad
Rtel turt kok nors artimesn gerbj, Zenius nepastebjo.
Jie paoko ne vien, o net kelis okius ir, maa to, susd atsigaivinti ant prieklio, dar ir
pasinekjo.
Kaip smagu, kad iandien jus pamaiau, atrod, kad tikrai nuoirdiai diaugsi Rtel, tvelis
kai kada jus prisimena. Diaugiasi, kad turi ger, atsaking darbuotoj. Ar seniai jau dirbat valsiuje?
Jau beveik trys metai, Zeniui malonu, kad viraitis ilnas gerai apie j atsiliepia. Netgi tarp
saviki...
Kaip ia buvo, kad per tiek laiko a js nemaiau? Kodl per tiek met n karto ms neaplankt?
Na, tiesiog nebuvo prog, trukteljo peiais Zenius, kokiu gi bdu galjau ia lankytis?
Na, kad ir su tveliu? Kartu dirbat... Negi nebuvo domu pamatyti, kaip tvelis gyvena?
Matot, aikinosi rimtai Zenius, tai dar ne viskas, kad kartu dirbam. Per daug jau skirtingos
pareigos ir amius, kad galtume bendrauti. Pagaliau, a to ir nesiekiu. Malonu girdti, kad neblogai
apie mane prisimena, kuklinosi Zenius.
Bet dabar, kai jau mes susipainome, gal lankysits daniau? Ar galiu tiktis? Rtos odiai
nuskambjo kaip kvietimas.
Jeigu tik leisit. Bsiu laimingas jus matydamas, pakankamai drsiai, n kiek neapsimetindamas,
jausmingai itar Zenius. Rta nuraudo...
Tik noriau sulaukti anksiau, negu per antr tvelio jubiliej... nusijuok Rtel, o, ugrojus
muzikantams, ji paoko, pagavo Zeni u rankos ir elmikai timpteljo j nuo prieklio.
Einam, paoksim. Su jumis gera okti...

5.
Zenius laimingas, pasikls kaip ant mieli. Tokia miela mergait jo nesibaido, kvieia apsilankyti, o
jis pasimets ir neino, k daryt. Jeigu ji bt ne virininko dukt, jis kaipmat nulkt per laisvadien,
bet dabar ar jis gali? Kaip atrodys, k jis pasakys atjs? O labiausiai baugu, k pasakys Rtos tvas j
pamats?
Na, pakviet tai pakviet. Mergait jauna, linksma gal pajuokavo? Po teisybei tokio tiesaus kvietimo
n nebuvo, daugiau papoktavimas i jos puss, bet Zeniui utekt ir to. Jis ir nekviestas rast kaip
apsilankyti, esant kitoms aplinkybms. Bet dabar ne taip paprasta. Koki jis turi sugalvot dingst, kad
prie tv galt pateisinti savo apsilankym?

Prajo savait, kita ir Zenius netveria savame kailyje. Reikia gi, kad Rta inot, jog jis apie j
galvoja, nes kitaip us be pradedanti usimegzti draugyst ir viskas nueis niekais.
Jeigu praeis labai ilgas laikas, Rta j umir ir viskas liks taip, kaip nieko nebuv, o jis to oi kaip
nenort. Bt didel netektis prarast toki mergait. O kad taip pasiteiraut per tv, kaip laikosi
Rta, nusist linkjim? Per tv? Per virinink? Na jau ne, jokiu bdu negalima. Visai kvailiu save
paverst, vis blakosi Zenius.
Taip prajo net trys savaits, kol pasitaik puiki proga praneti Rtai apie save.
Vien ryt viraitis valsi atvaiavo su snumi teisininku.
Na, jau ita proga btinai pasinaudosiu, nudiugo Zenius j pamats, bet, kai, jis atleids mog,
norjo prieiti prie Rtos brolio, Stasys pirmas prijo prie jo.
Tau linkjimai nuo Rtos, pakudjo jis Zeniui, prijs prie langelio, klaus, kodl nesirodai? Ji
vis dar laukia...
ia jau virn, Zenius tiesiog nuvito. Net Stasys pastebjo, koks jis sujaudintas.
Ar perduot jai linkjimus nuo tavs? dar paklaus jis Zeniaus.
K ten linkjimai... Pasakyk, kas a dien, nakt apie j galvoju, tik neinau, kaip j aplankyti.
ia dabar? stebisi Stasys. Ar kelio neinai?
Kain, kaip pairs tvas mano apsilankym? Jis gi mano virininkas, o ji virininko dukt,
aikinasi Zenius, bijau, kad nepaimt luotos...
Tai tau ir kavalierius, linksmai pasiaip i jo Stasys, jeigu mergina patinka, turi siekt jos per
ugn, o jis bijo luotos...
Bet vis tiktai, pats suprask mano padt. Savo pasirodymu galiu sugadint vis reikal.
Jeigu dabar nepasirodysi, reikal nepataisysi, perspjo Zeni Stasys ir pasitrauk nuo langelio.
Galvojs, galvojs Zenius vis dlto rado ieit. Gal ir ne pai geriausi, bet, jo manymu,
tinkamiausi iam atvejui.
Savaitgal, prie darbo pabaig, nutaiks moment, kai viraitis buvo vienas kabinete, Zenius ujo.
Na, k pasakysi? pakls galv nuo paskleist ant stalo dokument, susidomjs paklaus is.
Ponas virininke, ar galiu aplankyti js dukr Rt? kiek padelss, nelabai drsiai paklaus
Zenius ir viraitis neymiai nusiypsojo.
Toks Zeniaus jimas jam patiko. Viraitis aikiai mat, kad kreiptis tokiu klausimu vaikinui
nelengva, taiau jis ryosi. Matyt labai patiko jam Rtel... Nekvailas vaikis...

 A, aiku, nieko prie, pritariamai viraitis linkteljo galv, manau, kad ir jai bus ne pro al
pabendrauti su tokiu iprususiu jaunuoliu, dar padrsino.
Nuo to karto Zeniui atsivr durys iln vienkiem. Jis dabar ten danas sveias...
Su Rta jis praleidia visus laisvadienius, o ir jai, atrodo, malonu matyti Zeni alia. Jie laimingi, kad
ir toliau nuo moni, kad ir nuoaliame, vieniame vienkiemyje jie vienu du randa sau linksm
pramog ir jiems n kiek nenuobodu. Gamtos apsuptyje jie leidia laimingas, jaunas valandas,
pavairindami jas vienu, kitu nekaltu buiniu, kuris i netiktumo sukeldavo juok ir linksmas
liones.
Tvas, matydamas, kaip jie tinka vienas kitam, danai apie juos pagalvoja. Jo Rtel nra paprasta
nuotaka. Mergait grai, i garbing nam, galt gauti jaunik i pasiturini kininkaii, bet ar jai
gyvent ir darbuotis dideliame kyje?
Mergait nekokios sveikatos. Gim silpnut, paliegusi, niekas n negalvojo, kad igyvens. Daktar
pagalba igyveno kriz, pasitais, sustiprjo ir uaugo. Lank mokykl, o kai ileido j gimnazij,
vl pablogjo sveikata. Por met pagyvenusi atskirai nuo eimos, visai pasibaig.
Visi mat, kad siekti moksl ne jos sveikatai. Nepatar ir daktarai. Taigi, nuo pat paauglysts met ji
namuose. Dka motinos geros prieiros ji ir vl m taisytis, ir, sulaukusi pilnametysts, ji visai
atsigavo. Dabar jau jai devyniolika, mergait sveika, grai... Jau ir dabar atsiranda jauniki, bet
viraitis nenusiteiks j ileisti u kininko, tuo labiau, kad ji, kaip atrodo, jau turi draug. Zeniaus
asmenyje viraitis mato visai neblog partij Rtelei.
Vaikinas simpatikas, ipruss, nekvailas, turi valdik darb ir j imano. Algel ne per didiausia,
bet prie savo kio, kad ir tokios pajamos i alies, labai pravers.
Girdti kalbos, kas i valsiaus ada trauktis sekretorius. Kalbos kalbomis ir palieka, bet, jeigu taip
vykt i tikrj, tada tai bent... Tuojau pat bt galima Zeni kilstelti iki sekretoriaus.
Panekjo, panekjo ir nutilo. Ilgam... Prajo beveik du metai. Viraitis buvo jau beveik pamirs t
reikal, kai vien dien sekretorius teik jam praym atleisti i pareig. Paaikino, kad gavo darb
u didesn atlyginim advokat kolegijoje ir isikelia gyvent apskrities miest.
Viraitis patenkintas. Dabar tai jau jis gals gyvendinti savo sumanym. I Zeniaus padarys
sekretori. Jis viraitis, entas sekretorius. Visas valsius j abiej rankose. Ar ne puiku?
Tuojau po to, kai gavo i sekretoriaus praym atleisti, jis pasikviet savo kabinet Zeni.
Klausyk, vyruti. Ar nenortum uimti sekretoriaus pareig? paklaus su ypsena lpose, atidiai
velgdamas Zeni, stebdamas, kok spd jam padarys is pasilymas.
Zeni net prakaitas imu. Girdjo ir jis tas kalbas, kad ada ieiti sekretorius, bet kai prajo tiek
laiko... Pagaliau, ar jam ne vis tiek? Ieis tas, ateis kitas... Bet dabar, igirds i viraiio tokius
odius, jam net galva apsisuko.
Vis tik teisyb, kad ieina... sumurmjo Zenius pasimets, o viraitis tuoj pat patvirtino.

 Taip, turiu jo praym atleisti i tarnybos. Isikelia kitur gyventi. Tinkamesnio u tave kandidato jo
viet a nematau. Silau pagalvoti.
K ia daug galvot, lyg isiblaivs po pirmo spdio, pabgs, kad veriamas laukti viraitis
neapsigalvot, suskubo sutikti Zenius. Jeigu tik manimi pasitikit, a labai noriau ir pasistengiau
neapvilti... atgavs pusiausvyr, aukiau pakl galv jis.
Na ir puiku. A n neabejoju, kad pats su darbu susidorosi, todl ir pasiliau, patenkintas viraitis.
Nagi, sskis. Turim dabar dl kai ko pasitart.
O kas dirbs mano darb, kai mans nebus? dl viso pikto pasidomjo Zenius.
Pats padirbsi kol kas, o kai gausiu mog tavo viet, galsi priimt i buvusio sekretoriaus
dokumentacij. Jis ia darbuosis dar por savaii.

6.
Kai ia vyko tokie dalykai, sprendsi Zeniaus karjera ir likimas, pavasar, baigs studijas ir gavs
gydytojo diplom, gro miestel Alpa.
Jis dar nieko neveikia. Ilgai miega rytais, prigula ir po piet. Kit kart priguls umiega, o kit kart
ne, bet vis tiek atsikelia pailsjs.
Taip patinginiavs kelet savaii, jis pradjo rimtai rpintis savo reikalais. Buvo tvirtai nusprends,
likti ir dirbti savame miestelyje.
Visi daktarai ir ligonins maai kam prieinamos, visos apskrities miestuose. Atokesni miesteliai ir
kaimai lieka be jokios medicinins pagalbos. Sunkiai susirgus ar susieidus, pats artimiausias
gydymo punktas u dvideimt penki, trisdeimties kilometr. Susisiekimas tik arkliais.
Gimdyvi nukraujavimas, po susieidimo galni gangrena dani atvejai, kuri bt galima
ivengti, suteikus reikiam, tinkam pirmj medicinin pagalb.
Alpa tvirtai nusprend nesieks pasipelnyti. Pasirengs bet kokiomis slygomis dirbti savo krato
moni gerovei. ini utenka, noro ir ryto taip pat, reikia manyt, kad ir darbo netrks.
Abu su tvu pavaikiojo po miestel, kol surado tinkam butuk. Pakalbinta davatkl sutiko
inuomoti namo galiuk gatvs pus, netoli nuo mokyklos.
Nebrangus, dviej kambariuk butelis visai tiks darbo pradiai. Pirmas kambarlis, tik jus pro
gonkas vid, bus priimamasis, o antras apirjimui ir, savaime suprantama, pirmosios pagalbos
suteikimui.
Gyvens Alpa pas tvus pitolje. Darb prads nuo devyni ryto, kaip ir visos staigos, nuo pirmos iki
antros valanda pietums, o po to jau iki ei vakaro.
Jeigu kam reikt skubiau ar vliau vakare, ar anksiau i ryto, kreiptis pitol pas Bielsk.

Taip ir ura ant ikabos, kuri pakabino vir gonk dur.

mons stebisi, kad miestelyje atsirado daktaras, o dar labiau, kad tas daktaras pitolniko,
gyvaiautojo snus. Stoviniuoja mons sekmadieniais prie namo, skaitinja ikab, bet lankytis
neskuba. Susirg pirmiausia gydosi naminiais vaistais.
Nuo kosulio ar sunkumo ant krtins geria alpusni arbat, gerkl skalauja dinatre imirkytos
rups tirpalu, nuo viduriavimo plikina karius pelynus ar puplaikius.
Jaunuolis inuomotame butelyje sdi be darbo per dienas, blizgina savo kukl inventori arba skaito
laikraius, parsinetus i pato agentros. Bet nenusimena. Pagaliau, ne tokias ligas jis pasirengs
gydyti.
Jam rpi su kraujospdiu ir kraujagyslmis susijusios rimtos ligos, kai mons danai n
netardami, kad sunkiai serga, link tai numoti ranka: Pamanyk tik, skauda galv. Kas gi ia
tokio?. Jie net netaria, kad netiktai gali sulaukti sunki pasekmi.
Ilgokai pamsts, daktaras ant dur pakabino didelmis raidmis parayt skelbim:
Kas norit, galit ueiti pasitikrinti kraujo spaudim, ypa tie, kuriems danai skauda galv. Mokti
nereiks.
Lankytoj atsirado nemaai. Ypa moter. Patikrinus, pasitaik ir rimtesni atvej.
Tokioms moterikms Alpa ra receptus vaistams, jas perspjo, kad sunkiai serga, ragino rimtai
susirpinti savo sveikata. Grietai liep vartoti vaistus taip, kaip parayta, o jiems pasibaigus, liep
vl ateiti.
Tokia tai ir buvo jauno daktaro, pitolniko snaus Alpos darbo pradia.

7.
Pirmas rimtas pacientas pas Alp buvo atvetas ruden. Per klim vaikinas nukrito nuo alins ir
smarkiai usigavo rank. Apirjs daktaras, rado, kad ls astikaulis ir, iki peties sudjs rank
gips, ileido namo.
Ar sugis, daktare? klaus susirpins senyvas vyras, turbt tvas.
U ei savaii atveite, iimsim i gipso ir bus sveikas, nuramino j Alpa ir atsisveikino.
Neuilgo daktar isive tolim vienkiem kininkas. Sirgo jo mona, koki penkiasdeimties
moterik. Nakt surm diegliai, m raiyti pilv, dr ird, svaigo galva, pykino. Nuo pleiani
injekcij moteris tuojau pat pasijuto geriau ir, atsisdusi lovoje, m dkoti daktarui.
Alpa ivaiuodamas ira vaist ir nepagailjo patarim.

I paties miestelio, kur buvo daktaro priimamasis, maai kas lanksi. Ueidavo tik moterls
pasitikrinti spaudimo, bet i kaim, iekani daktaro pagalbos, atsirasdavo vis daugiau. Ypa, kai
atjo iema.
Sirgo suaug ir vaikai. Anginomis, bronchitais paaugliai, kokliuais, tymais maieji.
Atvedavo ligonius pas Alp ir miestel, vedavosi j ir namus, taiau blogiausia tai, kad aukiasi jo
pagalbos daniausiai pavluotai, kai ibando visus naminius ir jie nebepadeda. Alpai sunku bdavo
gydyti tokius ligonius. Jis stengiasi, daug dirba, nesiskaito su poilsio valandomis ir daugeliu atveju
jam pasiseka igelbti kad ir labai sunkius ligonius.
Vaindamas po kaimus, jis visko prisiirjo.
Kai kur, nors ir retai, randa visai pakeniamas gyvenimo slygas, bet kitur jos pasibaistinos,
nesivaizduojamos.
Kart daktaras Alpa buvo atvetas prie tuberkulioze serganios septyniolikmets mergaits. Mergait
jau visai arti mirties. Ji duso kosdama, band plti nuo savs nevarius drobinius markinius, su
kuriais guljo, nebepajg atsissti.
domu, kur t nam eiminink, kad nepasirpino, n prie gydytojui atvykstant, pakeisti guol
varesne patalyne? pasipiktino Alpa.
Negana to, kad mergait guljo nevari, suskretusi, dar gale jos koj, sename rtyje talpinosi kat su
kaiukais, o kiaurame krepyje be lanko, utpusi kiauinius, sdjo perekl vita.
Tutuojau paalinkit t vryn i lovos, uriko Alpa ant mogelio, stovinio alia jo, ar
nematot, kad jai ir taip sunku kvpuoti?
Rtis su krepiu buvo ineti, bet Alpa buvo sitikins, kad tik jam ivaiavus, jie ir vl atgal bus
pastatyti t pai viet.
Kaip galima buvo padti tai vargei kankinei? Neaiku Alpai ir dl ko jis buvo pakviestas? Juk,
tikriausiai, inojo ir kuo ji serga, ir mat, kad suskaitytos jos dienos. O gal dar man, kad daktaras j
igydys? O gal norjo, kad daktaras palengvint paskutines jos gyvenimo valandas?
Deja, kad ir labai nordamas, Alpa niekuo nebegaljo jai padti. Para tik nuskausminamj ir dl
lengvesnio atsikosjimo milteli. Tik vargu, ar kas tuos vaistus pirks? Tik kain, ar sps suvartoti,
jeigu ir bt nupirkti?
Pavasar atvaiavo mogus i tolimo vienkiemio. Pasiteiravs, kuo skundiasi ligonis ir, iklauss
pasakojim, Alpa dar papildomai dut sidjo atitinkam vaist ir, greitai susiruos, ivaiavo.
Sirgo garbaus amiaus mogus ir, kaip spjo Alpa, jis kentjo nuo skausmingo akmenligs
priepuolio. Skausm netrukus pavyko numalinti, bet perspjs, kad reikia kaip greiiau daryti
operacij, jau rengsi ivaiuoti, kai pirki jo vidutinio amiaus vyrikis.
Pasisveikins su eimininku, jis prijo prie daktaro.

 A pas pon daktar su praymu, mandagiai kreipsi jis, gyvenu ia pat, netoliese, gal
neatsisakytumt ir pas mus ueiti? A umoksiu. Berniukui jau trys mnesiai. Gim toks buinus,
sveikutis, taip gerai miegodavo... Dabar gal bus jau koks antras mnuo, kai nebemiega nei dien, nei
nakt. Kruta, zirzia... ir kuo toliau, tuo labiau.
inoma, sutiko Alpa, btinai pairsiu, o kuo maitinat?
Dar tebeindo, bet kad ir valgyt visai maai bevalgo.
Jeigu maitinamas motinos pienu, su skranduku turt bti viskas tvarkoje, garsiai msto Alpa, o
daugiau gal k pamatysiu, kai pairsiu i ariau.
Namas naujas, gontais dengtas stogas. Aplinka tvarkinga, neugriozdintas padargais kiemas, matosi,
kad nam eimininkas tvarkingas mogus. Pirkia, kaip ir pas visus kininkus, bet, kai tik eng
vid, lapimo smarv nuo lopio taip ir um kvap.
Prie vaiko stovjo koki trisdeimties met moteris. Storul, raudonskruost. Pritvinkusios krtys
vos laiksi u susegiotos iki pat kaklo bliuzels, lapiu nuo pieno priekiu.
Bile kaip auktyn subrukti nuo kaktos plaukai, buvo pariti po smakru languota baltai juoda skarele.
Jei nuo lopio ne lapimu, tai nuo jos trenk surgusio pieno ir prakaito kvapas.
Kodl tokia smarv, neslpdamas pasibjaurjimo paklaus Alpa ir, stengdamasis nekvpuoti,
prijo prie lopio, ar vystykl neplaunat?
Moteris, bandiusi nusiypsoti daktarui, nuo tokio jo klausimo susig ir, nudrusi emyn akis,
nedrsiai atsak:
Kaip gi, plaunam, bet, kai ia gryioj diovinam...
Kodl pirkioje, kodl ne lauke? ia tokia smarv, kad kvpuot nra kuo, piktinosi Alpa.
Kad lauke dabar nedista. Diovinam prie peiaus.
Tai gal neplautus diovinat? Iplauti taip nesmirdt.
Bna visaip, prisipaino moterik, kai dabar tokie orai, tai neplauti greiiau idista.
Vaikelis ir dabar nemiegojo.
Kietai suvystytas, paguldytas ant nugaryts, usimerks iopiojo lpytmis, nuolat sukiojo galvyt
ant pagalvs, kniurksjo ir n neman miegoti.
Tuojau ivystykit, duokit jam laisvs. Jis gi negali judti.
Moteris greitai paklaus daktaro sakymo. Atriusi nuo juostos raitelius, ji nuvyniojo juost, o kai
jos neliko, tai isiskleid ir vystyklai.

Tik pajuts laisv, kdikis m skeryiotis rankytmis, kojytmis ir Alpai krito akis nenormalus
odels paraudimas.
Ar nematt, kad vaikas ibertas? K darot, kad praeit ibrimas? paklaus grietokai.
Tai, kad ne visada bna ibertas. Vakar nebuvo, aikinosi moterik.
Paimkit vaik ant rank, jau visai piktai paliep jis.
Kai motina vaik ikl i lopio, daktaras atsargiai, dviem pirtais sums u paklodls ir
antklodls kampo, pakl jas vir ir atideng guol.
varesni apdangaliukai, matyt, buvo umesti ant viraus, prie daktarui ateinant, o po jais buvo
subrukti jau visai murzini skarmalai. Kai Alpa atidengs nutrauk dar kelet sumirkusi, dvokiani
skudur, pabiro baltos smulkios kirmlaits. Jis pasibaisjs atoko. Tai tai kas neleidia kdikiui
ramiai miegoti...
Gyv vaik kirmls da... susim jis u galvos, bjaurybe, tu! visas irauds, sugniautais
kumiais Alpa prioko prie moteriks ir vos jai netvojo, kokia tu motina, kad atidavei vaik gyv
kirmlm susti? Paiai, kaip atrodo, tas netrukdo ramiai miegoti ir valgyti? Pati nusipenjusi,
pailsjusi, jai ne galvoje, kad kdikis apleistas. Kaip tau ne gda? Jauna moteris, o tokia apsileidusi...
negailjo pikt odi daktaras Alpa. Negalvok, a to reikalo taip nepaliksiu. A tave teism
paduosiu u pasiksinim nuudyti naujagim, kuo toliau, tuo labiau niro daktaras. Paguldyk j
atgal, ir, gerai apklauss krtinl ir nugaryt, barsi jis toliau. Nieko jam nra, vaikelis visai
sveikas. Kai nustos sti kirmls, miegos, valgys ir augs sveikutis. Danai maudykit, keiskit
vystyklus, nebemirkykit lapime ir imatose, kur veisiasi kirmls, o a stebsiu. Kartas nuo karto
atvaiuosiu pairt, kaip vaik priirit, dar pagrasino ieidamas.
Kai ijo daktaras, vyras visk stebjs i toliau, prijo prie lopio.
Na, kaip? Grau dabar, kad ir mons pamat, kokia tu nevala? Baisu ir pagalvot, kas ia dedasi,
susim jis rankomis u galvos, kad kas sakyt, nepatikiau. Savas vaikas taip apleistas. Laim, kad
ia netoliese daktaras pasimai, o tai btum vaik gyv supdiusi. Tu gi ir daktaro nenorjai, sakei,
kad nereikia. Gerai, kad a nepaklausiau.
Koks ia daktaras? Piemuo ir gana, visa raudona, kaip k tik i pirties parjusi, murma mona.
Ar jis imano, k reikia maas vaikas? Per naktis be miego, per dienas vystyklai... sugdinta, bet
sieidusi u daktaro isakytus jai piktus odius, negali jam atleisti moteris. Pamanyk tiktai, net
teismu pagrasino...
Taip tau ir reikia. Negerai jai daktaras, tai gal reikjo pat profesori parveti, kad pamatyt, ko
nemat, piktai pasiaip i jos vyras. Ar tu viena vaikus augini? Visos motinos vaikus augina, bet
n viena neapleidia taip kaip tu. Esi nevalyva, apsileidus ir daugiau nieko. Baisu ir valgyt tavo
ivirtus barius. Geriau pairjus, gal ir ten kirmin atrastum. Tingin, sutr tu.
Ne koks ponas, susi ir su kirmlm... nepasidav toliau mona, seniai ia buvai ubagas, dabar
jau ponu pasidarei, plikas atjs ant svetimo gero.

Vyras sugniau kumius, bet ner, tik, pagrasins jais prie nosies, pasitrauk.
Nieko nepadarysi, pats esu kaltas, tramd jis save, visi sak, kur kii galv? Ten gyvai ir
neval lizdas... Nepaklausiau moni, nepatikjau, maniau, kad neka i pavydo ir sudurniavau. Bet,
kad ant tiek apsileidus... Kam dabar pasisksi? Kodl pati neitekjai u dvarponio, kad tokia mandra?
Sena, nevalyva merga dl to niekas ir nem, o a kvailys pasilakamijau hektar. Utai dabar ir turiu
ml visam gyvenimui. Niekur nepasidsi...

8.
Pavainjs po kaimus, pamats moni skurd, apsileidim ir abejingum savo sveikatai, Alpa dar
kart sitikino, kad jo pasirinkimas likti miestelyje, yra teisingas.
Atvejis su kdikiu jam neieina i galvos. Jeigu ne jo sikiimas, vaikas tikrai bt mirs... Jis jau
igelbjo vien gyvyb. Argi tai nieko nereikia? Vien dl to galima dirbti ir aukotis.
Bet palauk, vl jam neramu, kain kaip ten klostosi reikalai dabar? Gal man ivaiavus, viskas
taip ir liko? Bet negali bti... Reikia manyt, kad ta apsileidl tingin padar ivadas? Nenors
atsidurti teisiamj suole. O ko gi i jos reikalaujama? Nieko daugiau, tik atlikti savo pareig. Laiku
perspta, gal ir ateiiai turs ger pamok? mons jauni, atrodo jaunavediai ir tas nelaimingas
vaikelis turbt ne paskutinis.
Gruodio pabaigoje pas pat virait vyko didel nelaim. Sunkiai susirgo mona. Apie jos lig jam
prane i vienkiemio valsi pasistas samdinys.
Gavs toki ini, viraitis visk mets, sdo vael, usuko pas daktar Alp ir kartu su juo skubiai
nuvaiavo namus.
Kuo skundiasi ligon, vyras nieko negaljo pasakyti. Bernas tik pasak, kad eimininkei labai
blogai, kad reikia daktaro ir tiek. Tik namuose viraitis visk suinojo i dukters Rtos.
Mama kaip stovjo, taip ir susmuko viduryje pirkios, o i nosies ir burnos pasipyl kraujas.
Ligon jau nebekraujavo, guljo lovoje umerktomis akimis, praiota burna, buvo balta kaip drob ir
vos vos kvpavo.
Pagal visus poymius j itiko stiprus insulto priepuolis, tik viena laim, kad kraujas prasiver
ior.
Tok ligon gydyti reikt tik ligoninje, bet kaip j pasiekti? Toks ilgas kelias per tok alt...
kelion mog reikt gerai paruoti. iltai aprengti, apauti. O k daryti, kai jos tokia bkl, kai jokiu
bdu negalima jos judinti? Ir ivis kaip berengtum, kaip be susuptum, altis vis tiek ras kaip
siskverbti ir pasiekti silpn gyvyb.
Pasirinkimo nra, tenka, suteikus pirmj pagalb, gydyti vietoje, susirpins daktaras.

Alpai tai didelis ibandymas ir atsakomyb, bet jis ryosi.

Kol pagal jo receptus buvo skubiai parveti vaistai i vaistins, jis suteik pirmj pagalb, o vaistus
gavs, msi gydymo ir liko budti prie ligons. Namo nevaiavo n nakt. Per vis par nesitrauk
nuo moteriks, vis tikrindamas jos bkl, matavo kraujo spaudim, klaussi irdies darbo, kartas
nuo karto leido vaistus ir taip sulauk kito ryto.
Daktaro pastangos nenujo niekais. Tik iauus, ligon atmerk akis ir papra gerti. Alpai kaip
akmuo nusirito nuo krtins.
Viskas eina gerj pus. Komos pavyko ivengti ir moteris dabar tik gers. Neaiku, kiek tai gali
trukti, bet ji pasveiks ir ateityje, vartodama vaistus bei prisilaikydama dietos, vengdama sunki darb,
dar ilgai gyvens artimj diaugsmui.
Per dien dar palauks ir sitikins, kad ligons bkl stabilizavosi, Alpa nakiai ivaiavo namo,
sutars, kad i ankstaus ryto vl bt atvetas prie ligons.
T dien daktaras dar leido injekcijas, o kitai dienai para geriamj vaist, kadangi moteris jau po
truput band gerti vandeniu atskiest spanguoli suli, o valgyti vitienos sultinio atsisak.
Dar pabuvs per dien ir sitikins, kad ligon lengvai nuryja gydomuosius miltelius ir patikjs
Rtai tolimesn motinos slaugym, nakiai ivaiavo namo.
Ai jums, ponas daktare, su aaromis akyse padkojo Rta, js taip daug mums padjote, tiek
privargote... Nesivaizduoju, k btume dar be js.
Man irgi labai smagu, kad galjau padti. Dariau visk, kas nuo mans priklaus, bet ne visada ir
gydytojui pavyksta pagelbti. Dabar jau viskas priklausys nuo slaugymo. Nepamirkit laiku paduoti
vaistus, valgydinkit po truput, ligons nejudinkit, bet, kur galit prieiti, trinkit kamparo spiritu, kad
neatsirast pragul. Labiausiai saugokit kulnus. Laikykit juos truput pakeltus taip, kad jie nesiremt
guol. U dienos, kitos ligon bus galima atsargiai paguldyti ir ant ono. Nepamirkit. A lankysiuosi
retkariais patikrinti js darbo, dar pajuokavo Alpa, spausdamas jos rank.
T nakt, kai daktaras Alpa budjo prie motinos, Rta nepaliko jo vieno. Nors daktarui buvo paklota
lova prigulti, jis, aiku, negul ir Rta per nakt palaik jam draugij.
Jie daug nekjosi. Buvo usimin ir apie Zeni. Ji stebjosi, kad Alpa irgi i miestelio, kad Zenius n
karto nebuvo usimins apie savo suolo draug, su kuriuo praleido tiek daug met gimnazijoje.
Pasakojo Rta ir apie save. Apie tai, kad por met pasimokiusi gimnazijoje, turjo nutraukti
mokslus, pablogjus sveikatai.
Pasirodo, kad su js sveikata irgi ne viskas tvarkoje, rimtai susidomjo Alpa, o kas gi jums
buvo?
Kad nelabai prisimenu... Buvau dar vaikas... Paskauddavo galva, danai bgdavo kraujas i nosies,
nebuvo apetito. Valgyti nenordavau ir namuose, o jau gimnazijoje tik diaugiausi, kad niekas
neveria taip kaip namuose mama. Na dar gabaliuk, na dar auktel... Kiekvienas valgymas man
buvo kania. Kaip sako msikiai, i pat maens buvau itil.

 O kaip dabar?
Dabar nieko, viskas tvarkoje. Tiktai, kai su mama taip atsitiko, labai isigandau. Galvojau, kad
apalpsiu. Nei i io, nei i to mama sugriuvo, pasipyl kraujas... Ar pasitaisys ji, kaip jums atrodo?
susirpinusi dar paklaus Rta.
Matysim, nieko tikro negaljo atsakyti Alpa, reikia tik Dievui dkoti, kad kraujas rado keli
isiverti laukan, o tai galjo visai lidnai baigtis. Pagalba suteikta laiku, ligon jau gerja. Mama
sugys, tik klausimas, kiek tai utruks. Lieka tik laukti... O kai dl js, tai silyiau pasitikrinti
sveikat pas plaui lig specialist. Svarbu igirst jo nuomon ir paklausyt jo patarim.
O js ar nieko negalit man patarti?
A nuo savs galiu tik pasakyt, kad nepersialdytumt, negalima prarast apetito. Valgyti reikt kuo
daugiau darovi, vaisi, gero maisto, bti gryname ore... Slygas, atrodo, tam turite.

9.
Susirgus motinai, ilgam nutrko Rtos ir Zeniaus pasimatymai: Kaip gi ten lankytis, kai pas juos
tokie dalykai dedasi? Namuose silpnas ligonis...
Zenius vos drsta, ryte sutiks virait, pasisveikinti ir i mandagumo pasiteirauti apie monos
sveikat. Paklaustas is nenoriai atsako:
Nieko neinau. Prie jos dien, nakt daktaras... Juo pasitikime... ir visai dienai nutyla.
Zenius naujose pareigose sunkiai susigaudo, jam nuolat reikia kai ko klausti viraiio, bet tas
kakoks nepatenkintas. Paklaustas burbteli k nors ir vl tyli. Ne taip kaip anksiau noriai visk
paaikindavo, kas ir kur. Taip, kaip ir adjo.
Zenius kapstosi vienas arba eina pas sekretori, kuris laikinai eina ratininko pareigas, kol atsiras
mogus, uimsiantis ias pareigas.
Turi Zenius rpesi darbe, bet nemaai jam rpi ir tai, kad negali lankyti Rtos. O kas dar blogiau,
kad ten sdi Alpa.
Anksiau gyvens pusbadiu, liesas, auktas gimnazistukas, dabar, kiek Zenius pastebjo, Alpa
pasikeit gerj pus. Subrends, suvyrikjs, igrajs ir dar daktaras... Zeniui baisu ir pagalvot,
kad Alpa taip danai matosi su Rta, o jis pats, ko gero, dar negreitai gals ten rodytis.
Sprendiant i viraiio nuotaikos, Zeniui atrodo, kad bent jau dabar jis ten nepageidaujamas. Labai
gali bti, kad per t laik, kol jo nebus alia Rtos, ji labai paprastai gali susidomti Alpa.
Jie su Rta kad ir draugavo kur laik, bet apie savo meil Zenius dar nebuvo jai usimins. Skubt
nebuvo reikalo ir jis vis lauk patogios progos, stebjo jos elges savo atvilgiu, o dabar, kai viskas
nutrko ir visai neaiku kuriam laikui, kain kuo viskas gali baigtis?

Prajo jau nemaai laiko. Turbt nra ko ilgiau laukti... Pageidaujamas esu ar ne, privalau aplankyti
Rt. Privalau ujausti j, parodyti, kad ir man ne vis tiek, kas dedasi j eimoje. Belaukdamas
virininko nuotaikos pagerjimo, galiu usitraukti Rtos nemalon, kas be abejo, pakenkt ms
tolimesnei draugystei... svarst Zenius.
Sulauks sekmadienio, Zenius atjo iln vienkiem daugiau i noro aplankyti Rt, negu
pasidomti ligons sveikata.
Mamai jau geriau, jam jus ir paklausus kaip mama, Rta pribgo prie jo, iandien jau truput
valg ir gr. Kodl nesirodei taip ilgai?
Kai pas jus namuose tokia nelaim, manau, kad geriau nesimaiyti po kojomis paaliniam mogui,
aikinosi Zenius. Vis tiek niekuo nebiau galjs padti.
Nesakyk taip, tu visai ne paalinis. Mes jau taip prie tavs pripratom, kad visi seniai laikome tave u
sav, o padti... Tai kad mes ir patys niekuo nepadjome. Laim, kad buvo daktaras. Jis labai mamai
pagelbjo. Dar ir dabar rpinasi.
Nuoirdiai tave ujauiu, Rtele. Smagu girdt, kad mama pagerjo. Matysi, praeis kiek laiko ir
visai pasveiks. Tu, aiku, labai pergyveni, bet nusiramink, nesikrimsk taip labai, o tai dar pati susirgsi.
Kiek ia teprajo laiko, kai nemaiau, o jau net sublogusi.
Tai turbt dl to, kad trksta miego. Yra toki vaist, kuriuos ir nakt turiu paduoti mamai. Budiu,
bijau pramigti, lyg pasiteisino Rta. O, tai ir ttis su daktaru, pamaiusi pro lang kiem
vaiuojant vael, nudiugo ji, domu, k daktaras iandien pasakys?
Kai, js pirki, Alpa pamat Zeni, draugikai ities jam rank.
Sveikas, Zeniau, paspaud jo deln, seniai besimatm... Kaip gyveni?
Po truput. Kaip tau sekasi? nenoriai itar Zenius stebdamas, kaip Rta paslaugiai padjo Alpai
nusivilkti palt ir, pagarbiai j pamusi i Alpos rank, pakabino ant kabyklos prie dur. Ten pat
kabojo ir Zeniaus puspaltis, bet, nusivilks j, ten pakabino pats.
Na, kaip mano ligonis? kreipsi Alpa Rt. Kaip miegojo nakt? Ar davt valgyti? Ar valg
nors truput?
Valg kelet aukt sultinio ir gr arbatos.
Ar nepamirot paduot vaist nakt? dar paklaus daktaras, maloniai ypsodamasis Rtai.
O kaip gi. Tiktai j teko adinti. Taip gerai miegojo, kad net buvo gaila kelti. Turbt eisit pas j?
inoma, dl to ir atvaiavau.
Tu ia pasdk truput, o a palydsiu daktar, atsisuko Rta Zeni, a tuoj griu.
Tas tuoj truko kone pusvaland. Zeniui jau darsi net nepatogu. Kai, tada atjs i kiemo su daktaru,

viraitis jam linkteljo, tai daugiau ir nesirod, kakur pradingo.

Zenius jau m nekantrauti, kai pagaliau duryse pasirod Rta.
Tai a jau eisiu, tik jai pasirodius, pakilo Zenius, pas jus sveias, o a jau apsilankiau. Smagu,
kad tavo mamai jau geriau, linkiu, kad greitai pasveikt. Sudiev.
Niekur tu neisi, pastojo jam keli Rta, kai Zenius pasisuko pasiimti palto, tarnait jau pagamino
pietus. Kartu papietausime.
Tai kad man jau metas... Kol pareisiu... atsikalbinjo jis, papietausit ir be mans.
Na jau ne, paprietaravo Rta. Kam tau eiti psiam? Po piet ttis ve daktar namus, kartu ir
parvaiuosit. Kam eiti? O dabar eime prie stalo.
Piets prajo visai ne tokioje nuotaikoje, kokia bdavo anksiau... Zenius lyg nesavas. Tiek Rtos,
tiek tvo dmesys buvo nukreiptas daktar. Jie tik tarpusavyje nekasi... Zeniui tiesiog nra kur
siterpti.
Tai dar buvo galima pateisinti. Panekesys sukosi apie ligon, apie jos sveikat. Kai vyksta toks
pokalbis, nelabai gali prie pokalbio prisidti, maai k inodamas apie ligos eig. Bet, kad Rta
akivaizdiai skiria ypating dmes Alpai, tai jau kelia rimt tarim.
Atrodo, kad sujudjo taip tvirtai Zeniaus pradti rsti draugysts su Rta pamatai. Viskas taip gerai
klostsi... Pats virininkas j pakl pareigose, Rtel jam palanki... Dar kiek laiko ir galima buvo
siekti jos rankos, o dabar tai atsirado visai rimtas varovas.
Kol motina serga, Zeniui nepatogu ia lankytis, o Alpai atvirkiai... Bent jau iuo metu jis yra
reikalingas, laukiamas ir, reikia manyti, bus dar kur laik ia danas sveias.
i diena ir tie piets parod, kad jis nebevertinamas tuose namuose taip, kaip anksiau.

10.
Zenius smoningai vengia Alpos, bet, gyvendami viename miestelyje, jie retkariais susitinka, o
susitik nekteli. Anksiau Zenius su juo ilgas kalbas nesileisdavo, o dabar tyia ilgiau pakalbina,
tikdamasis k nors igirsti apie j santykius su Rta.
Na, kaip tau atrodo viraiio ilno mona? lyg tarp kitko paklaus Zenius, kai jie susitiko
miestelyje po piet, ar ji pasveiks?
Net neabejoju, utikrino Alpa, tiktai turi praeiti tam tikras laikas.
Ir kiek gi tai truks?
Negaliu pasakyti, niekas negali to inoti. Sprendiant i to, kaip spariai ji gerja, u keli savaii
gal bus galima leisti jai atsissti.

 Vis tiktai... Zeniui atrodo, kad labai ilgai, ne greiiau?

O kaip tu manai? Po tokios sunkios ligos ir tai bt labai gerai.
Tai dabar jau tu ten nuolatinis sveias, mirkteljo Zenius, turbt danai tenka ten lankytis?
Ne daugiau kaip gydytojui pas ligon. Bet dabar, kai jos sveikata pagerjo, ir lankytis tenka reiau.
Tau turbt padeda Rta? Kaip ji? Ar labai pergyvena dl motinos ligos?
Suprantama, juk motina. iaip tai ji pasiaukojamai j slaugo.
Jums tikriausiai nemaai laiko tenka praleisti kartu?
Kurgi ne... Ne tik dienomis, bet ir nakt budjome, kai reikjo. Dabar jau to nebereikia.
O iaip kaip ji tau?
Mergait labai puiki. Grai, maloni... Neslpsiu, ji man labai prie irdies. Esant kitoms aplinkybms,
galima bt simylti, pajuokavo Alpa.
O gal jau ir simyljai? taip pat lyg juokais paklaus Zenius ir sukluso.
Kol kas man ne tai rpi. Pirmoje eilje jos motinos sveikata. Matysiu, kiek a jiems bsiu
reikalingas, kai pasveiks ligon. Kaip gydytojas, Rtos dmesiu negaliu skstis.
Po pasikalbjimo su Alpa Zenius rimtai susirpino: Na, inoma, taip ir yra... Alpai ji irgi patinka...
Pats prisipaino... Kitaip ir bti negaljo, tokia mergait patikt kiekvienam. Dabar dmesys kaip
daktarui, paskui kaip asmeniui... O kas tada laukia mans? Kaip beirtum Alpa, nieko jam
neprikii...
Ir i tikrj, Alpa dailus vaikinas. Ir dar gydytojas... O kas i Zeniaus, palyginus su juo? Valsiaus
sekretorius i viraiio malons... Bet kada ir viraitis ir Rta gali pakeisti nuomon apie j.
Viskas dabar priklausys tik nuo Rtos. Klausimas, ar stiprs jos jausmai Zeniui? Ar ji neatsisakys jo,
sutikusi t, kuris labiau patinka?
Zeniui galvoskis: Reikia k nors daryt. Bet k? Kokiu bdu dar galima bt atbaidyt Rt nuo
Alpos?
Nereikjo n t keli savaii, kaip kalbjo daktaras. Ligon tiek pagerjo, kad Alpa, j gerai
apklauss, leido ilipti i lovos. Kit dien ji, prilaikoma Rtos ir Alpos, jau perjo kambar, o dar u
dienos, kitos, jau ilgiau pavaiktinjo. Grusi prie lovos, moterik neatsigul, bet dar ilgokai
pasdjo ir sddama susiukavo plaukus.
Antros savaits pabaigoje ji jau paband vaikioti viena ir, Alpa dar iras vaistus, atsisveikino.
Na, dabar a ia jau nebereikalingas. Judkit po truput ir toliau, vartokit vaistus, sunkiai nieko
nekelkit, nepervarkit, venkit staigi judesi, emai nesilankstykit ir viskas bus gerai, daktaras

padav rank motinai, paskui Rtai. Palieku mam js globai, inau, kad mokat slaugyti.
Tai dabar mes js jau nebematysim? apgailestavo Rta. Negi daugiau nebeaplankysit ms?
Negi nenorsit pamatyti, kaip laikosi ligonis?
Kaip gydytojas a ia tikrai nebereikalingas, o dl lankymosi, tai nesu jau toks artimas, nors
susitikti bt labai malonu...
O sekmadieniais kartu su mumis papietauti neatsisakytumt? staiga atgijo Rta. Kartu ir mam
aplankytumt...
Tokio kvietimo nemanoma atsisakyt, laimingas Alpa, tuo labiau, kad turiau prog nors
retkariais jus pamatyti, nuoirdiai prisipaino jis.
Ar tikrai jums tai svarbu? elmikai pavelg j Rta.
Be abejo, tik dabar paleido jos rank Alpa. Skms jums, iki pasimatymo, ir atsisveikins
ijo.
Rta dar ilgai irjo pro lang, kol Alpa sdo vael ir abu su samdiniu ivaiavo i kiemo.

11.
Jeigu anksiau Alpa visai nesirpino savo ivaizda, tai dabar, vaiuodamas pietauti, jis stengsi kaip
galima geriau atrodyti. Vilkdavosi graius, tvarkingus markinius, kruopiai parinkdavo kaklary,
ilygindavo kelnes ir su epeiu nuvalydavo pkus nuo j bei varko.
Pripratusi j vis laik matyti su baltu chalatu arba su laisvu megztiniu, Rta stebjosi, kaip jam tinka
ieiginis tamsiai mlynas kostiumas. Ruodamasi tokiam susitikimui ir pati Rta dailiai pasipuodavo.
Apsilanks kelet kart, Alpa atsisak bti veiojamas, tikindamas, kad pasivaikioti tuos kelis
kilometrus kart savait, yra labai naudinga.
Kaip ir buvo sutar su Rta, jis lankydavosi iln vienkiemyje kiekvien sekmadien, iskyrus tuos
atvejus, kada bdavo ivetas pas ligon, siausdavo pga arba spausdavo stiprus altis.
Po piet Alpa neskubdavo namo. Tas kelias popiets valandas jis praleisdavo su Rta ir namo
ieidavo tik temstant.
Tie sekmadieniniai eimyniniai piets juos labai suartino. Abu laukdavo tos dienos, kada susitiks,
pasimatys, o viraitis, matydamas besimezgani j draugyst, kr jau kitus planus. Ar ne geriau
bt Rtai itekti u daktaro Bielskio? Ne taip blogai bt buvs ir Zenius, juk dabar jis valsiaus
sekretorius. Ir tegul sau bna, ne gaila... Gerai turt savo proteguot pagalbinink, bet Rtai daktaras
kur kas labiau tinka. Na, ir man paiam bt maloniau vadintis daktaro uoviu. Pasakymas O, jo
entas daktaras irgi graiai skamba. Alpa, bdamas mano entu, galt nebedirbti ia miestelyje.
Nekokios perspektyvos... Mano padedamas, galt sikurti kokiame nors didesniame apskrities mieste.

Galima bt inuomoti ger but centre arba net ir nam pastatyti...

Viraitis ilnas neslepia savo palankumo Alpai, o, pasveikusi motina, j tiesiog dievina.
Jeigu viraitis tik dar planuoja, svarsto apie tokias galimybes, tai mona jau meldiasi, prao Dievo,
kad daktarlis pasipirt jos Rtelei. Alpa ir jai ariau prie irdies negu Zenius. Jis gi igelbjo jai
gyvyb...
Daktaras visiems ariau irdies, bet tik ne Zeniui.
Kelet kart jis dar lanksi vienkiemyje, bet sitikins, kad ten tampa nereikalingu, nesitveria savame
kailyje ir dl visko kaltina Alp. Jis visk sugadino. Reikia kaip nors juo atsikratyti, kol dar laikas,
nes jei ir toliau taip tsis, gali bti vlu. Gal dar pavykt susigrinti Rt ir savo autoritet tuose
namuose.
Velyk vents iemet ypatingos iln vienkiemyje. Iki veni jau visai pasveiko motina. Jos abi su
Rta dengia stal. Pavasario atostog yra atvaiav ir abu Rtos broliai studentai. Pakviesti ir Alpa su
Zenium.
Pabuvs t ventin popiet kartu su visais, Zenius galutinai sitikino, kad Alpa neabejingas Rtai ir
dabar kaip niekada tvirtai pasiryo veikti. Jokiu bdu negalima leisti, kad Rta atitekt Alpai...
Atsisveikinant sveiams, eimininks pakviet visus apsilankyti ir per Atvelyk. T dien Zenius atjo
gerokai anksiau, kad iki piet dar likt laiko pasikalbti su Rta. Per t valandl, jis buvo
nusprends, kai k svarbaus jai pasakyti.
Tau, Rtele, dabar turbt labai smagu, kad mama pasveiko? atseks paskui j stancij, nekaltai
ukalbino Zenius. Kai ji dabar vaiktinja, atrodo, lyg niekada nebt sirgusi. Ji vl tokia maloni ir
linksma.
N neklausk, laiminga Rta, diaugiuosi ir a, ir ttis, ir visi namikiai. Kaip i numirusij bt
prisiklusi. Kai tik mama pasveiko, namuose vl viskas gro senas ves. Reikia pripainti, kad per
t laik, kai ji sirgo, buvo susidar nemaai netvarkos. A dar negudusi eiminink, o be to daug
laiko atimdavo ir slaugymas.
Namai jau normaliose vse, o kaip bus su ms draugyste? Ar gr ji senas ves? A taip tavs
pasiilgau... trumpam abu prisdo prie stalo.
Pats kaltas... Paskutiniu metu visai nustojai lankytis...
Ar galjau? teisinosi Zenius. Pas jus tokia nelaim, tau toks irdies skausmas, tiek rpesi...
Laukiau, kada mama pagers, o kai ji pasveiko, tai daktaras nuolatinis sveias prie sekmadienio
piet... A neturiu toki privilegij...
Pats suprask, lengvai nuraudo Rta, reikia parodyti nors iek tiek dkingumo. Daktaras gi
igelbjo mamos gyvyb.
Ar ne keistas sutapimas? pastebjus, kaip nuraudo Rta, Zeni apm pyktis ir, jeigu iki iol dar
abejojo, tai btent dabar ryosi gyvendinti savo plan. Dabar arba niekad. Taigi, daktaras gydo

mones, o pats serga bjauria, nepagydoma liga... itar ltai ir aikiai, kad Rta n nesuabejot jo
teisumu.
Ar jis serga? Kas jam yra? isigando Rta ir su neslepiamu rpesiu paklaus ji.
Zeniui vl pikta, bet dabar jau vis tiek... Reikia baigti, kart pradjus.
Kavalierikos jaunysts klaidos, pagieingai itar is, kur laik patyljs, reikjo tik stipriau
suimti save rankas ir to bt ivengta...
Nieko nesuprantu, sakyk aikiau, nekantravo Rta, nujausdama kak negero.
Galima ir aikiau, jau visai drsiai pakl galv Zenius, deimtoje gimnazijos klasje susigavo
sifil. Tos bdos neatsikratysi... Ji nepagydoma...
Rtai tokia inia smgis tiesiai ird. Ji kakaip susig, pasviro prie sukryiuot ant keli rank,
nuleido galv, lyg nordama paslpti j apmusi nevilt. Taip ji sdjo, nepajgdama itarti n
odio ir, tik prajus kuriam laikui, atsities.
Ir jis gyd mano mam... skausmingai itar Rta ir, delnais usidengusi veid, alknmis
atsirm kelius.
Ir ne vien j. Vainja po kaimus, lanko serganius, dar pridr Zenius, ar jis turi toki teis?
Bet palauk, pakl galv Rta, juk dar keli gimnazijos ir studij metai... Ir ivis... Kaip jis galjo
mokytis?
Apsigyd ir moksi.
Kaip baisu, sudejavo Rta, o i kur tu inai?
Tiek met viename suole isdjome, viename kambaryje gyvenome... Tarp ms nebuvo joki
paslapi. Ikart labai pergyveno, verk... inoma, gydsi, o paskui nurimo, atkuto, saksi, kad nieko
baisaus, kad gyvybei pavojaus nra. Paskui gi ms keliai isiskyr...
O gal ir visai pasveiko? nuvito Rta. Gal jam pavyko, gal jis isigyd?
Neinau, bet kol kas nuo tokios ligos vaist nra. Liga iauri ir klastinga... Neaiku, kada ir vl gali
pasireikti... Ir kokioje formoje...
Ach tai kur jie burkuoja, pravr stancijos duris Brolis Andrius, Rta, eik priimk svei.
Daktaras atjo.
Kodl btinai a? Ar nra kam priimti? beveik piktai atkirto jam Rta.
Na, neinau, patrauk peiais Andrius, gal vis tik tau vertt juo pasirpinti...
Pasirpins pats, ne maas yra. A jam ne aukl, tokiu paiu tonu mesteljo ji.

 Galima, inoma, ir be tavs, bet a maniau, kad js draugai, vl udar stancijos duris nustebs
brolis, nes kiek pastebjo per Velyk ventes, Rta ir Alpa buvo itin malons vienas kitam.

12.
Kain kodl nebeateina pietauti daktaras? prisimin viraitis, kai antr sekmadien po Atvelykio
jis nepasirod vienkiemyje.
A jo nepakvieiau, atsak Rta, jam daugiau negalima ia lankytis, pasak ji tvui, kai motina
ijo i pirkios.
Kodl? labiausiai nustebo is.
Jis serga baisia, nepagydoma venerine liga. Jam ne vieta pas mus.
I kur tu itraukei? piktai usipuol viraitis dukr. Kas sak?
Ar svarbu kas? Zenius.
O i kur jis ino? Ir kodl iki iol tyljo?
Reikia tik diaugtis, kad nors dabar pasak.
Bet vis tiktai, i kur jis turi toki ini? ia ne juokas... Ar jis gali rodyti, kad sako ties?
K a inau, mesteljo piktai Rta, jie, pasirodo, mokslo draugai. Gimnazijoje kartu moksi.
O studij metai? Gautas diplomas? Pagaliau, prie gaunant licencij, turbt privalomas sveikatos
patikrinimas? Kaip, sergant sunkia venerine liga mog, galjo leisti verstis gydytojo praktika?
Betgi jis veriasi... burbteljo Rta.
ia kakas ne taip. Reiks rimtai pasikalbti su Zeniumi ir isiaikinti. A neleisiu, kad mano
valsiuje dirbt venerikas daktaras. Ir apskritai, niekur jam negalima dirbti tokio darbo. Man, kaip
viraiiui, rpi visi valsiaus reikalai. Diplomas dar ne viskas.
Pirmadien, kai buvo laisvesnis nuo darbo, viraitis pasikviet savo kabinet Zeni.
Ar tiesa, k sakei Rtai apie daktar? Kokia venerine liga jis serga?
Kas belieka daryti Zeniui? Jam teko patvirtinti t pai versij. Taip pat patvirtino, kad ino, jog Alpa
gydsi ir, matomai, apsigyd.
Ar galsi, reikalui esant, patvirtinti tuos savo odius, kokius dabar pasakei?
inoma, nevisai tvirtai itar Zenius ir viraitis j dmiai pasiirjo.

 Ssk, tuojau pat raysim skund Sveikatos ministerij. Negalima leisti daugiau n vienos dienos
tstis tokiai netvarkai. Visas valsius man patiktas, a u visk atsakingas, i mans gali bti
pareikalauta pasiaikinti... Kodl anksiau nieko nesakei, jeigu inojai? Nuo pat gruodio jis trinasi
ms namuose. Ar taip galima?
Zenius isigando. Kvepia skandalu. Kaip a nepagalvojau, prie kalbdamas su Rta, kad jos tvas
viraitis? Jeigu tvas bt buvs eilinis kaimo kininkas, nieko panaaus nebt atsitik. Viskas taip ir
bt lik tarp t nam sien. inot, bet tylt... Nedrst plepti... Koks jis bebt, vis tiek daktaras.
Gal jam viskas galima? O dabar, kas mans laukia?
Skundas su Zeniaus parau jau keliauja ministerij. Praeis kuris laikas ir ateis koks nors atsakymas.
Zenius puikiai ino, kad, kiek besitst tas reikalas, vis tiek iaiks, kad jis apmei mog. Kitaip
ir bti negali... Jis jau grauiasi, padars didiul klaid. Bet ar jis begali k nors dabar pakeisti?
Uvaldytas beribio, pikto pavydo ir noro susigrinti Rt, jis ne tik nieko nepasiek, bet prarado j
aminai ir usitrauk didiul bd ant savo galvos.
skund buvo greitai sureaguota.
apskrities gydytoj kolegij atjo sakymas skund itirti vietoje ir netrukus Alpa gavo aukim
speciali komisij pasitikrinti sveikat.
Tas aukimas j labai nustebino, bet nepaklusti negalima. Po sveikatos patikrinimo viskas subliuko.
Jam buvo atskleista, dl ko jis buvo kvieiamas komisij: Buvo skundas i valsiaus, kur pasira
Zenonas Skrebys ir viraitis Petras ilnas.
Tokia inia Alpai kaip perknas i giedro dangaus: Tai tai kodl paskutiniu metu nebuvau
kvieiamas vienkiem sekmadienini piet, tai dl ko nutrko draugyst su Rta. Jeigu apie mano
lig inojo viraitis, tai negaljo neinoti ir kiti namikiai.
J net iurpas nukrat pagalvojus, k apie j paman Rta: Kain kaip ji reaguos dabar, kai paaiks,
jog tai netiesa? Ar pavyks atnaujinti taip graiai prasidjusi ms draugyst? O Zenius? Kodl jis
taip pasielg? Tai tai kokios padkos i jo sulaukiau, kad visus gimnazijos metus tempiau u aus i
klass klas... Bet kodl? U k? Turi bti kokia nors prieastis, vertusi j taip iauriai su manimi
pasielgti.
Bet palauk... Panau, kad jis iln namuose daug anksiau prie mane lankydavosi. Ar nebus tiktai jis
simyljs Rtos? Ar nekerija, pastebjs mano dmes jai? Bet kodl pasirinko tok iaur bd?
Tas tiesa, Rtel man labai patinka, bet reikjo tik pasinekti draugikai, kaip vyras su vyru ir a
biau pasitrauks... O dabar? Norjo manimi atsikratyt, bet tik pasitarnavo, suteik man daugiau
ans...
Vargu ar gali kam patikti toks mogus, kuris meiia savo draug?
Kaip viskas klostysis toliau pagyvensim, pamatysim, o dabar nors tiek gerai, kad skundas
nepasitvirtino ir a inau skundjus. Be abejo, skundas ministerijai isistas ne Zeniaus iniciatyva.
Kokia jam i to nauda? ia turbt visk sutvark Rtos tvas. Jis kaip valsiaus viraitis pareikalavo,
kad bt viskas itirta ir tuo paiu privert Zeni kaip liudinink savo parau patvirtinti savo meit.

Ant ilno Alpa visai nepyksta. Jis, kaip valsiaus galva, turi inoti, kas jo valsiuje dedasi. Betgi
Zenius?..
Alpa galt visai paprastai paduoti j teism, bet ar verta? iaip ar taip tas jo meitas niekuo jam
nepakenk.
Prie Rt ir jos tvus jis reabilituotas, o daugiau jam niekas nerpi. Dabar tik lieka laukti, kokios
inios j pasieks i iln vienkiemio. Na, ir susitikimo su Rta.
Kai atjo valsi atsakymas, kad skundas nepasitvirtino, viraitis visa jga ugriuvo Zeni.
Pasikviets kabinet, idjo meiik uns dienas ir viesiai, tiesiai pareik, kad nebesirodyt
daugiau valsiuje.
Tu ia daugiau nebereikalingas. Tau ia ne vieta.
Ir nenuostabu. itas visas nevarus reikalas susijs ne tik su valsiaus prestiu, kiek su ilnu
asmenikai.
Viraitis jau mat save daktaro uoviu, irdyje didiavosi, bet tas pienburnis sumai visas kortas.
Kain, kaip dabar pavyks po tokios sumaities atnaujinti gerus santykius su daktaru Alpa?
Nieko geriau nesugalvojs, kaip galt greiiau susitaikyti su daktaru, ilnas vien dien i ryto
pasiunt pas j sarg su kvietimu vienuoliktai valandai atvykti viraiio kabinet. Jam atrod, kad taip
bus geriausia. Reikia t bt kuo greiiau visk isiaikinti. O kaip isiaikinsi, nepasikalbjs akis
ak? Jeigu tik jis neivyks pas ligon, negals ignoruoti jo kvietimo ir privals atvykti.
Kai Alpa atjo, viraitis su juo maloniai pasisveikino ir pakviet sstis, bet kalbjo truput i aukto,
iek tiek oficialiai.
Paiam turbt inoma, kad skundas ministerij buvo isistas i ms valsiaus? pradjo jis
kalb, kai Alpa atsisdo. Suprask pats... Gavs apie pat toki informacij ir turdamas liudinink, a
negaljau nereaguoti. iaip ar taip a atsakingas u savo valsi, u valsiaus mones.
Paskutiniu metu po miestelius ir kaimus plaiai pasklido tiek visoki aferist, arlatan, undaktari,
unadvokai, kad btina su jais kovoti.
Mestas kaltinimas labai rimtas. Pats daktaras venerikas, kaip sakoma, ligos neiotojas... Ar tai
galima toleruoti?
Kaip ten bebuv, isiaikinom ir bus ramu. Ar geriau bt buv tylti ir u teisyb laikyti tok
meit?
Pats dl to labai nenukentjai... Viso labo sugaiai vien, kit dien, bet argi ne smagu dabar, kad
susigrinai tave gerbiani ir mylini moni pasitikjim?
Umirkim visk, kas buvo nemalonu. Lai nedrumsia ramybs praj vykiai. Darbuokis toliau, kaip
iki iol. Linkiu skms i visos irdies labai reikalingame ir kilniame darbe. Tokiame nuoaliame
ukampyje, kaip ms valsius, labai reikalingas daktaras, draugikai ubaig viraitis. Pats
nekvailas vyrukas ir manau, kad neturtum labai sieisti u tuos, jau praeitimi tapusius,

nesusipratimus, dar pridr jis.

Alpa n nemano pykti. Jam tik rpi, kaip greiiau pamatyti Rt. Po toki draugikai itart paskutini
viraiio odi, kurie nuskambjo lyg atsipraymas, jis pilnas vilties, kad neuilgo gals j pamatyti.
Kada tai atsitiks, Alpa dar neino, bet nujauia, kad iln eima jam vl taps artima, tokia, kokia
buvo anksiau.
A visk suprantu, nieko nekaltinu ir ant nieko nepykstu, garbs odis, diugiai prisipaino
daktaras, man buvo labai malonu po ilgos pertraukos vl su jumis susitikti ir pasikalbti, nors ir
tokiu oficialiu klausimu, pakilo Alpa, praom perduoti linkjimus monai, dukrai. A visada js
paslaugoms. Ar galiu jau eiti? Pokalbis, atrodo, baigtas.
Et, k ten linkjimai... linksmas viraitis, kvieiu sekmadien sveius. Susitiksite, pasimatysite.
Mano moterys tikrai labai apsidiaugs. Piet valandos dar nepamirai?
Kaip galiau pamirti? Tai paios maloniausios valandos...
Na, ir puiku. Nesivargink psiomis, nusisiu arklius.
Tai kad nereikia. Keli inau, atsikalbinjo Alpa, bet viraitis nenorjo n girdti.
Jau artinasi ruduo, ne visada giedros dienos. Gali bti lietinga. Geriau jau su brikute...
Tada labai ai. Iki pasimatymo, atsisveikino laimingas Alpa ir ijo.

13.
Tik to isiskyrimo ir trko, kad Rta ir Alpa suprast, kaip labai myli vienas kit. Po ilgo nesimatymo
susitik, jie tiesiog spinduliavo laime, velgdami vienas kit.
Alpa, kaip sveias, stengsi bti santrus, o Rta n neslp savo diaugsmo.
Nors ji ir buvo pasmerkusi Alp, taiau jo nematydama, labai ilgjosi. Apgailestavo, kad toks puikus,
jaunas mogus, baigs auktj moksl, yra pasmerktas miriai, gal net labai greitai, o suinojusi, kad
tai netiesa, kad jokio pavojaus jam nra, ji tiesiog tirpo i laims.
Po to viso prausio siaubo, Rta jau abejojo, ar daktaras dar pasirodys pas juos, ar dar sugr tuos
namus, i kuri jis buvo tiesiog istumtas. Dabar, matydama, kaip atlaidiai ir velniai Alpa velgia
j, tiki, kad jis nepyksta. Rta laiminga be galo, be krato. Kitaip, negi jis dabar bt ia? Vien jo
atvykimas rodo, kad jis visk atleidia...
Kai po piet jie stancijoje liko vieni, Alpa nebeitvr, pagavo Rt glb ir, stipriai glausdamas prie
savo krtins, buiavo j ilgu, jausmingu, pirmuoju buiniu.
Rtel laiminga, ji labai troko bti kuo ariau jo. Po to svaiginanio buinio jie dar ilgai sdjo
priglud vienas prie kito.

 Myliu tave, prisipaino Alpa, ir vis laik myljau. Ilgjausi, laukiau, pergyvenau... Nesupratau,
kas atsitiko, kad netekau laims tave matyti. Jauiausi niekam tiks, tavs nevertas... Mginau
negalvoti, umirti, bet, kai vl pamaiau, jauiuosi neapsakomai laimingas.
O a ikart isigandau, pasibaisjau, vliau labai krimtausi... Verkiau pagalvojusi, kad toks jaunas,
geras, mielas mogus ir toks nelaimingas, turi mirti tokioje jaunystje... Nebesitikjau kada nors vl
susitikti, bet vis laukiau, kad gal vyks stebuklas ir vl viskas bus taip, kaip buvo.
Stebuklas vyko, mes ir vl kartu. Esu laiminga... A taip pat labai tave myliu. Tu pirmasis, kur a
myliu ir mylsiu vis gyvenim...
Dl to ir yra meil, kad myltume vis gyvenim, apkabino vaikinas Rt, nemyljau ir a dar...
Tu mano pirmoji ir vienintel... Mylsiu tave iki paskutinio savo gyvenimo atodsio, beveik
prisiek Alpa, stipriai glausdamas ir buiuodamas Rt.
Prajus kuriam laikui, jie apie savo jausmus prisipaino tvams ir Alpa dentelmenikai papra j
dukters rankos.
Tiek tvas, tiek motina to ir telauk. Alpos pasipirimas buvo priimtas nedvejojant ir, ia pat visi
susd, pasinekjo apie vestuves. Kelti vestuves buvo nutarta per Kald ventes.
Tiek kyje, tiek valsiuje tokiu met laiku pats didysis atokvpis. Bus pakankamai laiko per vestuves
pati ir po vestuvi pailsti.

14.
iema iemet labai ankstyva.
Jau lapkriio pradioje gruodas kietai sukaust em ir stiprs aliai ledu aptrauk visus vandens
telkinius.
iln sodybos gale esantis upelis jau po storu ledo sluoksniu ir prispaustas vanduo silpna srove ltai
vinguriuoja upelio dugnu.
Ant ledo vainja rogutmis ir iuinja paiomis, i vis paali kaip virbliai suskrid, kaimo
vaikai.
alo vis lapkrit ir tik gruodis buvo velnesnis, m po truput leisti. Vis savait lo pga, tiko
lapdriba, pasikeisdama su lietumi, o gal gale ir visai m lyti.
Lijo kelias dienas i eils, kol lietus nuplov gaus snieg ir apnuogino elmenis bei pievas. alt
pakeitusi iluma, i po sniego ilaisvindavo vis didesnius dirvos plotus. Neliko sniego ir tik kur ne
kur patvoriuose ir pamikse bolavo nedideli jo lopinliai.
Vietoj kieto gruodo legsjo purvas, patio takai kieme, koj imindiotose dubose telkojo vanduo.
Kai toks nepastovus oras, m sirgti mons ir Alpa danai iveamas pas sunkius ligonius. Nra

kada jam lankytis iln vienkiemyje, utai po ilgesnio nesimatymo susitikus, abiems su Rta bna
itin malonu.
Vienkiemio moterys taip pat labai uimtos. Kai tik buvo sutartos vestuvs, joms atsirado daug darbo.
Rta su motina nuo pat rudens ruoia krait: reikia kai k pasiti, kai k numegzti, kai k iausti. Jau
daug kas padaryta, bet dar daug darb laukia, o Kaldos jau visai netoli.
I klties buvo atgabentos stakls. Kai moterys atsine i kamaraits skiet, abi isigando. Trksta net
trij dant... Ar dabar neatsargiai neant ilo, ar kamaraitje pels apgrau? Bet dabar jau didiul
bda... Be skieto n i vietos. Sustoja visas audimas.
Bk, Rtele, Urb vienkiem, gal gausi pasiskolinti. Gal ten moterys dabar dar neaudia? siunia
motina Rt pas artimiausius kaimynus, o pati dl visko jau ruoia silus audimui.
Rta aunasi tvo batus su ilgais aulais, velkasi kailinukus. Usigobusi ilt, vilnon skarel, vienu jos
kampu apsivynioja apie kakl ir, ibgusi pro duris, eina per sod.
Atjusi prie upelio sustoja ir svarsto, kaip pereiti kit upelio pus: Ar eiti iki tiltelio, ar tiesiai per
led? Iki tiltelio dar nemaas gabaliukas kelio. Batai dideli, sunks, kol nueisi, uims laiko, o skersai,
ledu, bt ariau ir greiiau. Tik ulipai ant kalniuko, o nuo ten nebetoli ir vienkiemis. Hm, atlydys,
bet turbt dar nespjo itirpti ledas... Taip storai buvo als. Dar vakar iuinjo ir dko vaikai.
Pasidrsinusi ji ulipo ant ledo.
O, visai kietas, kelet kart pritpdama paband, stipriai patrepsjo ir jau visai drsiai eng
priek.
Kai Rta atjo iki upelio vidurio, pamat, kaip vir ledo susidariusi vandens balut, ltai sruvena
pagal upelio tkm. Gerai, kad apsiaviau tts batus, o kit akimirk igirdo, kaip kakas u
nugaros garsiai trakteljo.
Rta band grti atgal, bet vos tik pajudjo, plyo ledas ir i properos plsteljo stipri vandens
srov. Dar minutl, ir ji m grimzti vanden.
Dieve, Dieve! Gelbkit! m aukti isigandusi Rta. Kai ji vanden paniro iki kaklo, pajuto, kad
kojomis remiasi em.
Upelis negilus ir ji, peiais muistydamasi ir taip lauydama led, m slinkti kranto link. Ariau
kranto buvo jau ne taip gilu ir jai atsilaisvino rankos. Srov nebuvo stipri ir ji po ingsnel,
atsispirdama kojomis dugn, irdamasi rankomis, iaip ne taip prisikas iki kito kranto ir, pirtais
sikibusi kiet grunt, pagaliau iliau i vandens.
Nuo vienos kojos nusmuks batas nuplauk pasroviui, o antr ji pati nukrat nuo kojos ir vien su
vilnonmis kojinmis m bgti tiltelio link.
Kailinuk rankovi galai ir skarels kutai m stingti nuo alio, o kol pasiek namus, ir visai
apledjo. Rtos rankos buvo taip sualusios, kad ji nepajg nuspausti dur rankenos ir aukdama:
Atidarykit! Atidarykit! m alknmis ir kumiais dauyti duris.

Kada ne kada igirdusi kakok triukm lauke, atjo motina ir atidar priemens duris. Pamaiusi
vienom kojinm, plikomis, be pirtini rankomis, vis lapi dukr, pati vos neapalpo. Kol ji
atsipeikjo, Rta iaip ne taip atsidar pirkios duris ir, kai pagaliau pateko vid, sugrubusiomis
rankomis band plti nuo savs ledinius drabuius. Priokusi motina ir, grusi i tvarto samdin abi
puol jai padti.
Kai moterys nureng mergait iki nuogumo, motina pervilko j sausais apatiniais, uvilko ilt
megztin, kailin be rankov ir padjo jai atsigulti lov.
iltai apklojusi ir i vis pusi apkamiusi, mama uplik liepiedi arbatos ir, djusi j medaus,
sugird leisgyvei Rtai.
Tokia nelemta maudyn, igstis, bgimas basomis per snieg, kno atalimas nuo suledjusi
drabui, negaljo praeiti be pasekmi. Kad ir iltai aprengta, kad ir iltai apklota, kad ir girdyta
karta liepiedi arbata, Rta, alio kreiama, kaleno dantimis. Kiek motina klojo ant jos ilt
apklot, jai vis tiek buvo alta.
Prajo drebulys, plsteljo kartis. Taip kaip parbgusi pl nuo savs ledinius drabuius, taip dabar
stm alin visus iltus apklotus, atsisdusi nutrauk nuo savs kailin liemen, band nusimesti
vilnon megztin, bet motina j laik, neleido visai apsinuoginti.
Kaip viskas nutiko, dabar jau inojo visi namikiai: eidama per upel, Rta lo, laim, kad
nenuskendo, o dabar labai serga peralusi.
Samdinys, pasistas daktaro, nerado jo namuose. Tik po darbo vaiuodamas viraitis, parsive j
vakare. Papasakotas vykis Alp sukrt, o dar labiau j igsdino Rtos sveikatos bkl. Temperatra
labai aukta, ji kliedi, kak murma, blakosi, neatpasta moni, plauiuose karkalai.
Iki vidurnakio pavyko iek tiek numuti kart, bet padtis labai rimta. Be ligonins nieko nebus...
Viraitis, visk suinojs, labai susirpino, bet nra k kaltinti. Reikia ruotis veti Rt ligonin,
padtis, matomai, labai rimta. Susup kaldrom, duknom, apkam pagalviais, kailiniais, vea Rt
apskrities ligonin net u trisdeimties kilometr. Laim dar, kad nra labai alta. Atlydys,
snyguriuoja... Alpa rogse prie ligons, o vanyioja pats tvas.
Pakinkyti du arkliai spariai bga ir lengvai traukia slidiu keliu roges, bet tvas vis juos ragina,
neleisdamas n atsikvpti. Miest pasiek greitai, jau prie pietus jie buvo ligonins kieme ir u
valandls Rta jau guljo iltoje, viesioje, jaukioje palatoje.

15.
Susirink palat, Rt apirjo daktarai. Diagnoz nediuginanti: sunkios formos minis plaui
udegimas, apimtos abi puss, kvpavimas pavirutinis, kosulys, aukta temperatra alina organizm
ir apsunkina irdies darb.
Buvo daroma viskas, kas manoma, bet ligon negerjo.

Paliks dukr Alpos globoje, ilnas ivaiavo namo, taip nieko gero neigirds apie jos sveikat.
Sutar, kad Alpa laikais kartas nuo karto praneins apie Rtos bkl.
Jis taip ir dar. Kasdien siunt po laik valsi ir tik po trij savaii Alpa nusiunt pirm
paguodiani ini iln vienkiem apie Rtos sveikatos pagerjim. Dar u trij prane, kad
atvaiuot su arkliais, nes Rt jau irao i ligonins. Jos bkl stabilizavosi, dingo kosulys, nebra
temperatros, gro apetitas.
Su koleg pagalba Alpai pavyko pastatyti Rt ant koj. Jis laimingas, dkoja palatos gydytojui, o is
savo ruotu negaili ir Alpai ger odi: Visk nulm ligos pradioje nustatyta teisinga diagnoz,
laiku ligon pristatyta stacionar ir toks pasiaukojantis slaugymas... Be to nebt pavyk nugalti
toki pavojing lig, kuri galjo praudyti jaun, trapi gyvyb.
Kai parvaiavo i ligonins Rta, motinai diaugsmas iki aar. Patikjs Rtel jos globai, Alpa po
ilgos pertraukos vl priiminja ligonius miestelyje. Jis vis dien dirba, vakare su viraiiu vaiuoja
aplankyti Rtos, o po vakariens samdinys j parvea namo.
Rtel greitai taisosi, bet vestuvs atidedamos tolimesniam laikui. Reikia, kad ji pilnai atgaut
sveikat, sustiprt ir tinkamai pasiruot naujam gyvenimui.
Vien popiet pas daktar atjo labai isigands ir susirpins Zeniaus tvas.
Atsitiko nelaim. Malne susieid Zenius. Lipdamas i antro aukto paslydo ir nukrito nuo laipt.
Labai susitrenk galv, atrodo, kad susilau rank ir koj, trumpai nupasakojo, kas atsitiko,
Skrebys. Ar neatsisakytumte, ponas daktare, j apirti?
inoma, sutiko Alpa ir, urakins buto duris, kartu su Zeniaus tvu nujo jo namus pas ligon.
Zenius guljo lovoje, iltai prikrentoje pirkioje su visais drabuiais, taip kaip vyrai j parne i
malno.
Alpa papra j nurengti.
iaip ne taip stendamas ir dejuodamas nuo skausmo, tvo padedamas, Zenius isinr i drabui ir,
ipiltas alto prakaito, atsisdo lovoje.
Alpa j gerai apirjo. Galvoje aizdos nra tik kaktoje nemaas gumbas. Koja taip pat nelusi.
Sprendiant i patinimo, ties pda gali bti stiprus sausgysli patempimas, o jau deins rankos dilbis,
ls net per dvi vietas. Kadangi Skrebys buvo nupasakojs vyk, Alpa su savimi turjo gipso, marls
ir vietoje sutvarst rank. Iras vaist, jis jau norjo ieiti, kai netiktai pams u rankos, Alp
sulaik Zenius.
Ai, brolau. Galvojau, kad neateisi... I visos irdies gailiuosi taip pasielgs ir atsipraau. Ar gali
man atleisti? nusiemins, maldaujaniu balsu, taip, kaip bdavo gimnazijoje, itar jis. Alp net
nupurt... Jis itrauk rank i Zeniaus delno ir trumpam stabteljo prie lovos.
Bet kaip tu drsai? Kaip tu galjai? Kur buvo tavo sin? pasibjaurjo Alpa.
A labai myljau Rt... band teisintis Zenius.

 Kodl gi taip lykiai, taip niekikai? Tu norjai mane sunaikinti ne tik Rtos, bet ir moni
akyse. Kas kreiptsi daktar su tokia love? Negi pats nesupratai, kad a, bdamas teisus, visada
save apginsiu? Ko pats tikjaisi?
Bet kokia kaina norjau j susigrint... Mano jau viskas buvo nusprsta, suplanuota. Jeigu ne tu,
iandien Rta bt mano...
Kodl tu, uuot meis, nepasikalbjai su manimi? Buvo dar pats laikas. Jausm pradia... Jei tik
biau suinojs, kas tarp js vyksta, biau sugebjs pasitraukti. Dabar po viso to kas vyko,
atleisiu a ar ne tai nebeturi reikms. Vis tiek mes jau niekada nebebsime draugais. iuo metu a
gydytojas, o tu mano pacientas ir nieko daugiau. is ms pokalbis paskutinis. Nenoriu su tavim
ateityje turti joki reikal, itar Alpa ir pasuko link dur.

2013 m.

Garbs kaina

1.
Dabar, kai tvas mir ir likome mes tik dviese, teks tau, Liudvele, eiti tarnauti pas kininkus,
prajus kuriam laikui po laidotuvi, taip pasak nal Praniene savo devyniolikametei dukrai
Liudvikai. Be tvo karvs mes tikrai neisilaikysime. Ttuis, samdydamasis padieniu darbininku
pas kininkus, gaudavo ir ganykl, ir ieno iemai, ir pakrat, o mes, kad ir abi dirbdamos, tiek
neudirbsime. U dar ravjim ar kitus moterikus darbus daug maiau moka. Abiems per vasar
vargti vien u karvs ilaikym neapsimoka. Tu tarnaudama bsi pavalgius, k usidirbsi, sunaudosi
savo reikalams, o a uauginsiu savame sklype bulvi, nuersiu lainin kiaul... Tursim k valgyti,
kai gri po met tarnysts namo.
Kad reikia, tai reikia... K padarysi, nenusimin Liudvel, Dumi Katriut jau kelinti metai, kai
tarnauja ir nedejuoja. Sako, kad nelengva, bet jeigu pasitaiko gera vieta, ne taip ir blogai. Daug
mergaii tarnauja pas kininkus. Nei a pirmutin, nei a paskutin... Patarnausiu ir a, juk galva
nenutrks.
Su Katriute yra kitaip. Jie net u mus vargingiau gyvena, prisimin motina, j eima didel.
Katriut i maens prie sunki darb pripratus, o tau bus sunkiau, nes tu iki iol lengviau gyvenai.
Viena pas mus augai, prie karvuts visiems valgyti uteko. Negailjom tau gardesnio ksnelio,
leisdavom ilgiau pamiegoti... Sunku bus, kai pas gaspadori reiks anksti keltis. Bet jauna esi, itversi,
tik vieno praau, saugokis bern kaip ugnies... Kad neprigaut tokioje jaunystje... staiga, vengdama
irti dukrai akis, itar kiek patyljusi motina. Pasak tai, kas jai labiausiai rpjo.
Ai, mama, k ia dabar neki? uraudo Liudvel ir nuleido akis.
Ne ai, o irk, kad neapsukt tau galvels koks itvirklis, pakl bals motina. Vis laik
gyvenai savo namuose, abiej tv akyse, o dabar, kai liksi viena, kas tavimi pasirpins? Aplinkui bus
tik svetimi mons, niekam tu nerpsi. Kad ir kas atsitikt, niekas tavs neapgins. Nebus nei kas
pataria, nei kas pamoko kaip elgtis, kaip gyventi. Pirm kart ieini mones, prasids naujas
gyvenimas... Bsi savarankika... Kaip norsi, taip darysi, kad tik Dievas duot proto, stipryb ir
Dvasi vent...
Amen, band visk paversti juokais Liudvel, bet motina kuo toliau, tuo labiau darsi atviresn.
O pagund bus... Jauna, grai... Atsiras toki saldialieuvi, kurie tik ir iri, kaip prisiviliot koki
nepatyrusi mergel... Kad ir kaip sekiot, adt amin meil, prisiekint, kad enysis niekuo
netikk, jeigu nors pas tave atsigulti lov... Bk, vaikeli, kuo toliau nuo tokio, kuris tave
buiuodamas piris pagulti... inok, kad tas, kuris nori lovos, niekada tavs neves. Kuris tikrai
myls, tave gerbs ir apie tokius dalykus nedrs n usiminti.
Ar jau viskas? toki kalb nesinori klausytis Liudvelei, bet motina, nekreipdama dmesio kalbjo
toliau.

 Dar reikia labai saugotis eiminink sneli, jeigu pasitaikys tarnauti tokioje vietoje, kur toki yra.
Tie tai jau patys liausi suvediotojai. Ir kurgi ne... Tie tai jau tikrai turi kuo prisiviliot... ada
enytis, padaryt kio eimininke, o kai vietoje eimininks padaro vaik? Tada ivaro i nam ir
dkis, kur nori, gyvenk, kaip imanai...
Ileidiu tave, dukrele, skaudania irdimi. Nematysiu visus metelius, niekur tau negalsiu padti,
utai ir praau, kad btum protinga, nepadarytum klaidos, nesusigundytum jokiais paadais, bet
kokiais silomais malonumais. Labiausiai saugokis tokio, kuris tau patinka. Gerai siklausyk, k jis
neka, gerai pagalvok ar jis gali duoti tai, k ada... Pasistenk suinoti ar ties sako, ar meluoja...
Dieve tau padk, mano vaikeli. Jeigu klausysi mans, darysi taip, kaip sakau, neprasi...

2.
Taip paruousi dukr, su aaromis akyse ileido nal Pranien Liudvel vienkiem pas kinink
Meldain metams u merg.
Meldainis kininkas ne i stambij, bet jo trisdeimt penki hektar kis neatsiliks. Prieingai, jis
priskiriamas prie paangij ir gaspadorius gauna netgi iokias tokias imokas i valsiaus u
pavyzdingai tvarkom k. Didesnes premijas ir paramas atsiima didesni emi valdytojai, bet
Meldainiui utenka ir tiek. Svarbu, kad yra vertintas ir turi kuo didiuotis prie kaimynus.
Iki iol Meldainis isiversdavo be samdini, nes utekdavo ir savo eimynos. Energinga mona,
suaug snus ir dukra, o ir jis vyras paiame pajgume.
Pasisamdydamas padieni darbinink, spdavo graiai nudirbti visus darbus, bet dabar, kai netiktai
mir mona, buvo priverstas pasiiekoti mergos lauko darbams.
Dvideimties met dukt An stos prie peiaus ir eimininkaus vietoj motinos, o samdyta mergina
vietoj jos dirbs laukuose.
Snui Benui jau dvideimt dveji ir jis darbuosis kaip ir iki iol laukuose kartu su samdine, kol ateis
metas vaikinui eiti kariuomen. Tada jau vl gaspadoriui reiks galvot, kaip tvarkytis toliau.
Liudvel, vienkiemyje pamaiusi toki jaun eiminink, apsidiaug, o pamaiusi Ben, sunerimo.
Prisiminusi motinos pamokymus, ikart nusistat prieikai.
Kai pirm kart pereng t nam slenkst tokia miela mergait, Benas, tik j pamats, maloniai
nusiypsojo, o Liudvel tik susirauk, nuleido akis ir per vis vakar j n karto nepasiirjo.
Kitos dienos ryte An Liudvels nekl, leido pamiegoti. Pati viena apsiliuob, pamel karves ir tik
tada, kai pusrytis buvo paruotas, j paadino.
Atjusi i kamaraits, Liudvel pasijuto nepatogiai, pamaiusi eiminink ir Ben jau sdinius u
stalo. Skubiai nusimazgojusi veid ir rankas baltame emaliuotame blide, ji atjo prie vis. An
uleido jai savo viet, o pati atsisdo buvusi motinos ir visi persiegnojo. Tik tada eimyna pradjo

valgyti.
Kit dien Liudvel nelauk, kol j kas paadins. Tik igirdusi varstant priemens duris, pati pakilo, o
kai An umai kiaulms joval, su ja ijo tvart pas gyvulius.
Pars galvijus, Benas jau gro i tvart ir jos abi susidr su juo priemenje.
Labas rytas, linksmai pasisveikino vaikinas, o kadangi sesuo jam nieko neatsak, tai Liudvel,
nenordama pasirodyti nemandagi, trumpai burbteljo labas ir nujo paskui An.
iandien visi jau drsesni, susipain vilgioja vieni kitus. Liudvika, kol kas nematydama jokio
pavojaus, pakalbinta visiems maloniai ypsosi.
Po laidotuvi, iki iol namus slgusi lidna netekties nuotaika, tarsi praskaidrjo. Pasirods pirkioje
naujas mogus, nukreip kita linkme namiki mintis, patrauk j dmes.
Malonu matyt, kai dvi jaunos eimininks sukinjasi apie pei. An ruoia pusryt, o Liudvel jau
ino, kad jai reikia tvarkyti pien. J ikousi bidonus ir taip paruousi veimui pienin, ji gerai
iplauna kotuv ir netrukus visi sda ankstyvj pusryi.
Pavalg vyrai visada pirmieji pakyla nuo stalo. Benas rytais ivaiuoja pienin, o gaspadorius
darbuojasi darinje. Pro lang matyti, kaip jis vaikioja po kiem. I darins ateina iki tvart,
usuka klt, vl grta darin ir ten jau utrunka ilgiau. Kartais jis ateina pirki pasiildyti,
pailsti... Pirkioje lieka jos tik dviese su Ane.
Nam ruoa eina pabaig. peiaus gal sustumti jau verda didiuliai puodai su kiaulinm bulvm,
priekyje uvir puodas su msa pietums. An mazgoja auktus, Liudvel luoja pirki ir priemen, o
kai visai gerai pravinta, su kamuoliukais vilnoni sil abi merginos sdasi prie lango ir ima megzti
kojines bei pirtines.
An iki iol, kiek nutverdama laiko, mezg viena, o dabar jau diaugiasi, turdama pagalbinink.
Padavusi Liudvelei virbalus, pasak kiek udti aki ir abi msi darbo.
Kai dabar iema ir tik tiek darb, Liudvelei smagu. Jai atrodo, kad ne tarnaut ia atvaiavo, o
sveius. Visi jai malons, atids ir ji jauiasi lyg bt vienia, o ne samdin.
Vakarais pilna pirkia moni, atsiranda daug kalbos, neprailgsta, jei ir prasdi iki vlumos. Iki pat
vidurnakio nesinori miego besinekuiuojant.
O dabar, kai nra vyr, jos ir su Ane turi apie k pasinekti.
Ar seniai mir tavo motut? paklaus Liudvel, kai udjo ant virbal akis ir pradjo megzti
stulpel.
Nra n met, pakl nuo mezginio akis An.
Tai visai neseniai, lyg sau pasak Liudvel. O nuo ko ji mir tokia jauna, kas jai buvo? Ar
negalima buvo igydyti? dar pasidomjo.

 Tai kad nesirgo, pasidjo ant keli mezgin An, vien ryt nebeatsikl i po nakties ir viskas.
Kada jos pasigedom, ttis, nujs pasiirti, rado jau nebegyv.
Ne taip seniai ir mano ttuis mir, pasiguod ir Liudvel, bet jis tai sirginjo. Danai
skauddavo dein on... Sako, kad gumbas buvo.
Nuo toki lig gal dar galjo gydytis, bet kai sustoja irdis, tai jokie vaistai nepads, giliai
atsiduso mergait. O mam dar turi? O seser ar broli yra? Ar i toli esi? I kur tave ttis
parsive? Ar galsi kada aplankyti juos?
Neinau, tikriausiai i toli, atrodo, kad ilgai vaiavom... Turiu tik mam.
O kur pernai tarnavai? Turbt danai mam aplankydavai?
Kad a tik pirmus metus tarnauju, lyg susigdo Liudvel, kol ttuis buvo gyvas, nereikjo...
Kain kaip man ia seksis? Stengsiuosi, kad ir kaip bt sunku, kad neivarytumt... pajuokavo
Liudvel.
Nebus labai sunku, nebijok. Mes gi su mama abi visk pasidarydavom, tik inoma, kai esi nepratusi,
teks pavargti per darbymeius. Be to neapsieisi...
Ar labai sunku be mamos? Ar labai pasiilgsti jos?
Pasiilgstu tai labai. Trksta man jos neapsakomai, pasiskund An, dien, nakt verkiau. Dabar
jau iek tiek apsibuvau, bet konam ingsnyje jos pasigendu. Daug ko nespjau imokti, jai gyvai
esant. Dabar nebepasiklausi, nepasitarsi... Kai dl darb, tai pati matai. Nra sunku, susidoroju, o
dabar jau tu atsiradai, tik neinau, kaip bus, kai reiks austi. Primegsim kojini, pirtini vyrams
miko darbams, teks pasistatyti stakles. Iki pavasario reikia daug k iausti. Reikia drobs patalynei,
rankluosi, staltiesi. iek tiek jau turiu pasiruousi, audm abi su mama, bet dar reikia papildyti
krait. Ruden grta mano jaunikis i kariuomens ir per Kaldas kelsim vestuves.
Mat kaip? Ar toli iteksi? smalsu Liudvelei.
Toli, net kit parapij. Nebeilgai a ia ituose namuose bsiu. Teks tau vienai eimininkauti.
Ne man ia eimininkauti. Prie Kaldas baigiasi ir mano tarnyst. Neinau, kur atsidursiu kitais
metais. Be to nelabai ir sugebiau... purto galv Liudvel.
Dar tik pirmos dienos, bet, kai pabsi metus, geriau u mane tvarkysiesi. Pasiliksi kitiems metams ir
eimininkausi kaip didel.
domu, k darys tavo ttis, kai tu ieisi? spliojo Liudvel. Ar a eimininkauiau, ar dirbiau
laukuose, vis tiek mans vienos tokiam kiui per maai. Ko gero samdys dar vien mergin.
Neinau, gal enysis katras ir parves eiminink, svarst An, o pagaliau, kaip nori, taip tegu
gyvena. Man j gyvenimas neberpi. A jau tursiu savo gyvenim...

3.
Kaip ir reikjo tiktis, per Advent eimininkas Meldainis pakalbino Liudvel likti kitiems metams ir
ji mielai sutiko. Kad ne ia, tai kitur tarnauti vis tiek reiks, o ia jau igyvenau visus metus, prie
vis pripratau, prie visko prisitaikiau. Jeigu itvriau tuos metus, tai kiti bus lengvesni. iaip tai
mons geri, malons, valgymas geras, nelabai kietai spaudia prie darbo. Net per darbymeius
leidia numigti valand po piet, buvo visk apmsiusi Liudvel.
Ir i tikrj, kai atsikeli, valandl pailsjs, antras pusdienis daug greiiau prabga. Po piet nebe
taip smarkiai svilina saul, maiau skauda nugar ir nepamatai, kai ateina vakaras. Nors parjus dar
reikia melti karves, bet jau nebereikia bti pasilenkus. Ir skauda jau ne nugar, o rank rieus ir
temen maigantys pirtai...
Likus savaitei iki Kald, vien ankst ryt Benas nuve Liudvel namus. Atidav sudert pavir,
pasisveiavo iki piet ir pavalgs ivaiavo atgal.
Jei ne Ans vestuvs, Liudvel pas mam bt ilsjusi koki por savaii, bet dabar nra kada.
Reikia grti. Vien Kald ventm bna daug ruoos, o dabar dar vestuvs.
Pasamdyta eiminink su pagalbininke jau kepa pyragus. An savo darbais usimusi. Tai siuva, tai
skalbia... Ryte keliasi anksti abi, bet An padeda tik apsiliuobti ir pamelti karves. Tik parjusi i
tvart, ji usidaro stancijoje, o Liudvelei lieka visi darbai. Ji viena ir pusryt taiso, ir pien koia, ir
visi kiti darbai ant jos vienos rank.
Per savait Liudvel visai nusivar nuo koj ir dar klausimas, kaip bus po vestuvi... Kiek dar reiks
vargti, likus vienai, kai An ivaiuos vyro vienkiem? Ar galvoja eimininkas samdyti dar vien
mergin?
Liudvel jau pradeda gailtis, likus antriems metams. Vietoj to, kad dabar plua, bt pas mam
pailsjusi ir spjusi ieiti kit viet... Dabar, gailkis nesigailjs, kitaip jau nebebus.
Kai ivaiavo jaunieji banyi, ji prigul valandlei savo lovelje kamaraitje, bet tik sumerk akis,
jos jau pasigedo eimininks. Reikia to, reikia ano, o be Liudvel jos nieko neranda, nieko neino.
Liudvel keliasi svaigstania galva, j kreia drebulys. Velkasi ji bliuzel, apgraibomis segiojasi
sagutes ir, kumiais pasitrynusi akis, eina pirki.
ia grau. Baltai utiesti stalai, nukrauti kol kas tik altais ukandiais. Tik vienam stalui trksta
staltiess, dl ko ir paadino j eiminink. Patekusi t ventin pasiruoimo bruzdes, Liudvel visai
atgijo ir sijaut savo, kaip eimininks vaidmen.
Ji dabar viena u visk atsakinga, jai viskas patikta, pas j raktai ir nenuostabu, kad moterys dl
visoki reikal kreipiasi j. Visi ivaiav banyi, ji tik viena ia eimininkauja. Ir i vis
nereikjo jai eiti prigulti...
Liudvel jau galutinai atsigavo, eina stancij, susiranda komodoje staltieses, atsineusi udengia
stal ir, tik eimininks spja j apdti valgiais, jau grta i banyios vestuvininkai.

Pavakarys, jau temsta ir eimininks udega lempas.

An su jaunikiu sdi stalo gale, o Benas vyresnysis pajaunys su pamerge sdi prie j. eimininkas vos
spja neti i rsio al.
Liudvel, atsiraitojusi rankoves priemenje maio joval kiaulms ir eimininkas, eidamas pro al,
stabteli prie jos.
Nusimazgok rankas, apsitvarkyk ir sskis prie stalo. A pats nuneiu kiaulms, sako jis Liudvelei
ir dideliu alaus soi neinas, eina pirki.
Liudvel greitai paklusta. Ji kamaraitje ant lovos jau spjo pasidti ieiginius drabulius ir dabar,
eimininkui paliepus, iltame vandenyje nusimazgojo veid, rankas, nusiluost rankluost ir,
nujus kamarait, persirengia. Susiukavusi graius geltonus plaukus, u valandls ji jau u stalo.
Kai eimininkas vl atjo i rsio su alumi, pamats Liudvel, maloniai jai nusiypsojo.
O dabar pavalgyk, paragino jis, iandien per t vis urmul tau nebuvo kada n monikai
pavalgyti. Gerai pasistiprink. Paduok stiklin, pilsiu alaus.
Benui, sdiniam prie jaunj stalo gale, neprasprdo pro akis toks tvo rpestingumas. Jis kakaip
nepatenkintas pavelg juodu, paskui Liudvel, stebdamas, kaip ji prim tok tvo dmes. Kaip
Benui pasirod, ji niekaip nereagavo. sidjusi lktel gabal altienos, ji valg su dideliu apetitu,
nes per vis t ruoos dien nebuvo laiko kada uksti.
Benas nebe pirm kart pastebi tvo atidum Liudvelei. Ir tikrai, per vasar jis tarsi globojo j ir
saugojo nuo Beno. Kur nors pamats juos abu sustojusius ir besinekuiuojanius ar prisdusius
kartu pailsti, tvas tuoj atsidurdavo prie j, stengdamasis iardyti j kalb, pats sikidamas j
pokalb su savo neka, aikiai siekdamas atkreipti Liudvels dmes save.
Dirbdamas laukuose, tvas vis stengsi pirmauti. ienaujant pats pirmas ivarydavo kuo platesn
pradalg. Pjaunant rugius ar vasaroj, pirmas nukirsdavo savo bar, o per bulviakas kilnojo kuo
didesnius maius su bulvmis.
Anksiau to nebuvo. Prieingai, tvas buvo links daugiau patinginiauti, suversdamas sunkesnius
darbus ant Beno pei.
Benui buvo nesuprantamas toks tvo elgesys. Nenuostabu, kad ir dabar jam krito akis toks, sakytum,
perdtas jo rpinimasis samdine. Ar tikrai jis tokios geros irdies, ar tik vaizduoja tok? Ir dl ko?
spliojo Benas.
Nebesigilindamas savo apmstymus, Benas siirjo Liudvel lyg pirm kart j matydamas. O
mat j ne kart ir visoki: nuvargusi, apsipylusi prakaitu po sunkaus darbo vasar, dulkm unet,
paraudusiomis akimis per klim, apsigobusi ilta skara, apsivilkusi nutrintais kailinaiiais,
apsiavusi sunkiais mediokais iem, su iurstu ir parita po smakru languota skaryte prie peiaus.
Ir visada ji jam atrod grai. Bet Benas dar nemat Liudvels taip graiai pasipuousios, sdinios u
graaus vaii stalo.
Lygiai suukuoti ir vien kas supinti plaukai, velniai rausvi skruostai, didels tamsiai mlynos

akys, vir kuri lyg nupieti pusmnuliu antakiai ir juodos ilgos blakstienos viskas buvo taip grau,
kad Benas negaljo atitraukti nuo jos aki.
Bet ne vien tiktai Benas. Kiek tik buvo jaunuoli pirkioje, visi atkreip j dmes.
Kol nesidairydama ir nepakeldama aki ramiai ukandiavo, Liudvel nieko nepastebjo, bet, kai
pavelgusi ustalje sdinius sveius pamat save nukreiptus vilgsnius, ji pasimet, susigdo,
uraudo ir vl nuleido akis. Taip ji isdjo nei gyva, nei mirusi, kol apsiirjo, kad rankoje
tebelaiko akut. Kai siek j padti atgal lktut, nykiu ukliud arti stovjusi stiklin su alumi.
Stiklin nuvirto, alus isiliejo ir tai sukl urmul bei juok jaunimo bryje.
Igirdusi juok, Liudvel visai suglumo ir, nieko geriau nesugalvojusi, kaip greiiau dingti i ia,
pakilo ir spruko priemen.
Jaunimas ir vl suklego. Labiausia tai kvatojosi ir spieg pamergs, nes mat, kaip j pajauniai
suiuro ustalje pasirodiusi toki grai mergel.
Atbgusi kamarait, Liudvel krito ant lovos ir dav vali aaroms. Paskui j netrukus atjo ir pats
eimininkas. Jis visk mat, gerai suprato jos nuotaik, ir nuoirdiai gaildamas mergaits, atjo
nuraminti.
Na, ko gi tu, maulle, taip pergyveni? prisdo Meldainis ant lovos krato ir paglost Liudvelei
galv. Pamanyk tik, apvirto stiklin ir isiliejo alus. Didelio ia daikto. Alaus dar tiek ir tiek rsyje,
o staltiess iki ryto bus suniauktos ir sulietos nors grk. eimininks pusryiams vis tiek klos
kitas.
Ar a dl to alaus? pakl galv Liudvel, tamsta pats girdjai, kaip visi i mans juoksi,
luost ji aaras. Kam man reikjo eiti u stalo? Geriau jau biau ia pat kai ko ukandusi. Ne man
rodytis tarp moni...
Nekalbk niek, subar, va, eik nusiprausk, susiukuok ir vl einam prie stalo. Juk Kaldos,
vestuvs... Girdi, kaip armonika groja? Visi oka, linksminasi. Ko tau nepasilinksminti? Uteks verkti
ir lidti.
U jokius pinigus. Jau pasilinksminau, net nusipurt Liudvel, o be to ir karves melti pats
metas.
Pameli karves ir ateik, nepaliov kviets eimininkas, kai ia pat u sienos visi linksminasi,
muzika, okiai, negalima jaunam mogui praleisti tokios progos. Negerai verkti, kai visi dainuoja,
pajuokavo jis ir vl paglost Liudvelei galv. Ir juoksi ne visi, o tik kvailos mergos i pavydo, kad
tu u jas visas graesn, dar paguod eimininkas.
Apsiruous geriau atsigulsiu pailsti, atsisak Liudvel, pavargau a per tas visas dienas. O kiek
dar darbo laukia po veni... Kol visk ikuopsiu, visk iskalbsiu, praeis daug laiko.
Nebeilgai vargsi, nuramino j Meldainis, tuojau po veni parsiveiu mergin. Bus tau
pagalbinink per iem, o vasar lauk darbams. Tavo vieta bus tik prie peiaus. eimininkausi vietoj
Ans. Nereiks tau dirbti lauko darb, bsi t nam eiminink. Visk atiduodu ant tavo rank. Per

tuos metus pamaiau, kaip tu dirbi, kaip tau sekasi ir esu tikras, kad galiu tavimi pasitikti. Geresns
eimininks a niekur negausiu, kad ir kaip iekoiau. Pagaliau, kitos ir nenoriau... Pati bsi sau
ponia. Kiek norsi, dirbsi, kada norsi, ilssiesi, valgysi tai, k norsi. Nuo ios dienos tu ia
eiminink. Dieve tau padk. Ar sutinki, Liudvele, ar taip bus gerai? Pati matai, kad mes su Benu
likom vieni. Du vyrai be eimininks niekaip neisiverstume.
Liudvel pradiugo, atgijo ir atsisdo lovoje.
A ia pasamdyta, likau antrus metus. K liepsite, t ir dirbsiu, pasak pralinksmjusi. Kai tik
An m ruotis vestuvms, a ir taip jau seniai pati viena tvarkausi, o kai ji pasistat stakles, tai
viskuo a viena ir rpinausi.
Jie sdjo ant lovos taip arti vienas kito, kad Meldainis neikent jos neapkabins.
Tai va, mergele, po truput glausdamas Liudvel dar ariau savs, ts jis, skaitysim, kad dl
darbo jau susitarm, o dl atlygio, tai tikrai tavs nenuskriausiu. Auktesn tarnyba didesn ir alga.
Man ne gaila.

4.
Benui visai nesvarbu, kokiomis slygomis tvas susitar su Liudvele, svarbiausia tai, kad ji ia lieka
antriems metams, kad ji ir toliau ia gyvens. Jam smagu, kad gals j matyti kiekvien dien.
Pasisveikins rytais, itars labanakt vakarais. Jam neturi jokios reikms, kad, ruodamasi prie
peiaus, Liudvel rys bobik languot skarel, kuri dengia jos graius plaukus arba usijuos per
liemen drobin iurst ir vaikios sispyrusi mediokus. Beno akyse ji visada bus tokia, koki jis
mat sdini u vestuvinio stalo, arba sekmadieniais pasirdiusi ieiginiais drabuliais, ieinani
miestelin banyi.
Jeigu dar iki iol Benas abejojo, nenorjo prasidti, tai dabar nusprend iemet umegzti su ja rimt
draugyst.
Tada, kai tik tvas j parsive, Liudvel patrauk Beno ird, bet per tuos pirmus metus jie iliko
svetimi, nes Benas artimesns draugysts su Liudvele veng.
Visgi jis ne bet kas. Vienas pas tv, kio paveldtojas, priskiriamas prie slaun enik galt gauti
neprast mergin su gera pasoga. Ar verta tada, nieko rimtai negalvojant, drumsti mergaitei ramyb?
Prisiklauss tiek ir tiek nelabai grai meils istorij tarp samdyt mergaii ir gaspadori sneli,
turjo savo tvirt nuomon: Joki meili, jeigu rimtai negalvoji. Dabar gi, visk gerai apmsts ir
sitikins, kad jo jausmai tikri, ryosi artimai draugystei.
Jeigu tiesa, k tvas sako, kad Liudvel tik eimininkaus namuose ir maiau darbuosis laukuose, tada
jiems reiau teks susitikti. Bet Benas nenusimena. Labai nordamas, jis ras bd bei prog prie jos
priartti ir prisipainti jai apie savo meil.
Liudvel stebisi. Benas iemet kakaip ypatingai ja susidomjo. Negali sakyt, kad ir pernai buvo jai

visai abejingas. Grtant i lauk, jis vis stengsi pareiti kartu, kada tik susitinka vilgsniai, visada
maloniai nusiypso. Parj i lauk, kad ir bdami pavarg, bet dar valandl pasineka prie klties.
Benas visada randa k nors malonaus jai pasakyti arba pajuokauti, bet dar taip nebuvo, kad bt
pasisils kartu eiti miestel.
Liudvel iemet laisvesn, ne taip labai pavargsta. Nuo pat ankstyvo pavasario, kai tik suilo orai, ji
sekmadieniais eina banyi.
Kad nori, galim nueiti kartu, vien sekmadienio ryt sako Benas Liudvelei ant kelni diro
pustydamas skustuv.
Gerai, jeigu tik spsi, kol a susiruoiu.
Kol Liudvel kartu su nauja samdine Monika nukraust stal ir sumazgojo auktus, Benas spjo
nusiskusti ir dabar, usitemps dar i vakaro ilygintomis kelnmis ir apsiavs iblizgintais
pusbaiais, velkasi vark ant balt markini...
Bet ia pasimaio tvas. Jis jau isipusts, susiukavs, po lipsu ir, reikia pripaint, kad visai
neprastai atrodo.
iandien a irgi vaiuoju miestel. Arklys jau pakinkytas. Sskit, nuveiu.
Jie vaiuoja visi trys. Liudvelei smagu, o Benas piktas. Jam bt buv geriau su Liudvele ingsniuoti
psiomis. Tiek jau to, utai pareisim namo kartu. Bet palauk... Juk po pamald Liudvel daniausia
bryje mergaii, kaip prie jos prieisi? Jau antri metai, kai ji gyvena tuose kratuose ir turi draugi i
kit vienkiemi. Su jomis, tikriausiai eis ir namo... nusimin vaikinas.
Benui apmaudu. Bet bna sekmadieni, kai jie nueina ir pareina kartu. Tada jam malonu. Jis ima j u
rankos, kartais bando apkabint, vaiina saldainiais.
i skanst Liudvel grietai atsisako:
Nenoriu, nemgstu ir viskas.
Matydama, kaip Benas akivaizdiai jai meilinasi, jau ima bijoti: Jau prasideda, msto ji, bet tegul
negalvoja. Neapgaus. Ar a neinau? Jaunas, graus, turtingas... Toks mans niekada neves, o jeigu
nori pasiguldyti lov, to niekada nesulauks...
Tai dar ne visi Liudvels rpesiai. domu tai, kad ir pats eimininkas neykti mergaitei dmesio. Per
atlaidus Benas ir tvas abudu pripirko Liudvelei saldaini ir dar dovan. Benas padovanojo mergaitei
retel, o eimininkas iedel. Tegul jie ir menkaveriai, paprasiausi aisliukai, bet vis tiek graiai
blizga ir Liudvelei jie patinka. Pasipuoia jais eidama banyi arba eidama pas kuri nors draug.

5.
Nusistovjo ilti orai ir Liudvel ijo miegoti klt. Visus metus ji duso kamaraitje, o dabar tegu

tos duonos paragauja nauja samdin Monika.

Nors iem ir kamaraitje ne taip blogai, ilumos utenka, maiau triukmo, bet vasar kltyje kur
kas geriau. ia vsu, erdvu, daugiau viesos, tik viena bda...
Kai tik ji ia atsikraust, junko lankytis Benas.
Eidama miegoti, ji visada usirakina duris, bet kit kart, kai nusivlina su ruoa, atjusi randa, ant
lovos krato besdint Ben.
K ia veiki? Ko neini miegot? piktokai klausia Liudvel ir atsisda ant kduts prie stalelio.
Kad a iandien per dien beveik nemaiau tavs, pasiilgau, maloniai ypsosi vaikinas ir, pams
u rankos, prisitraukia mergait ariau savs ir pasisodina ant lovos. Ssk va ia, Pasikalbti reikia.
Ar dabar laikas kalbtis?. Miegoti metas. Pats juk inai, kaip anksti reikia keltis, atsargiai sdasi
prie jo Liudvel ir atsitraukia toliau.
Isimiegosim, yra dar laiko, ramina j Benas, per dien dirbam, nakt miegam, tai kada
pasinekti?
Ar js eisit laukus, ar k nors kit dirbsit, bet pusrytis visada turi bti ant stalo laiku, turiu suspt,
rpinasi Liudvel. Na, k gi tu ia man nori pasakyti? Sakyk greiiau, negaiink.
Pirmiausia, tai myliu tave be galo, be krato... Ir kuo toliau, tuo labiau...
Tai jau girdjau, bet argi tai neka? pertraukia j Liudvel ir juokiasi, greiiau sakyk, k dabar
sugalvojai?
i mano kalba bus labai rimta ir daug kart gerai apgalvota. Tik man reikia inoti, ar tu mane myli?
O jeigu taip, tai kas i to? patyljusi paklaus mergina ir kakodl suvirpjo jos balsas.
Na, tada vesiu a tave, rytingai itar Benas ir apkabino Liudvel.
Mergina susidrumst: Na, tai ir vestuves silo, ir enytis ada. Pats laikas padaryt viskam gal,
bet, geriau pagalvojusi, apsiramino, bet lov dar negriauna...
Neleis tau tvas mans vesti, jau tviriau pareik Liudvel, nenors jis tokios biednos marios.
Nieko neirsiu, kad ir neleist. Kad ir nieko neduot, kad ir i nam ivaryt, kartai, atvirai,
nuoirdiai ibr Benas tai, apie k daug galvojo. Abu jauni, sveiki, kad tik mylsim vienas kit,
neprasim... O gal tu nenorsi u mans tekt, kai a bsiu biednas? staiga ne juokais isigando
vaikinas.
Jeigu imtum, tai tikrai nieko nebijoiau, nieko neiriau, prisipaino Liudvel ir po toki jos
odi Benas pradjo j kartai buiuoti.
Reikjo dideli pastang, bet mergait isilaisvino i jo glbio, sugniauusi kumius tvojo Benui

veid, ir ibgo i klties.

6.
Benas pribloktas. Atsipeikjs po tokio netiktumo, jis net neino k galvoti: Kas ia vyko? K a
ne taip padariau? Pabuiavau mylim mergait. Pagaliau, katras i ms blogai pasielg? Ar kad taip
nuoirdiai myldamas j buiavau, ar kad ji tuos buinius atsak smgiu veid?
Tik k taip graiai kalbjoms apie meil, apie ateit ir staiga toks poskis... A paemintas,
apspjautas, iniekinta mano meil...
Po viso to, aiku, jis nebegals jos mylti. Ir klausimas ar ivis dar gals k mylti?
Maa to, kai Benas, bdamas prislgtas ir kamuojamas sunki mini ijo i klties, kieme sutiko
tv. K jis ia veikia? Nemiega, vaikto po kiem, rko, susidomjo Benas, gal pasakyti man k
nori? To dar betrko... Tikriausiai mat, kaip Liudvel ibgo i klties? Dabar ko gero reiks
iklausyti jo pamoksl.
Neilgai teko laukti. Tik pasirodius Benui, tvas engs ingsn ariau jo, grietokai prabilo.
Pastebjau, kad paskutiniu metu pats danai lankaisi kltyje ir noriu tvikai perspti. Jeigu
negalvoji enytis, geriau nedrumsk mergaitei ramybs. Ne visada tokie aidimai gerai baigiasi. Bk
vyras, tviriau suimk save rankas, nepadaryk gdos namams ir neutrauk bdos ant mano galvos.
Jeigu nesiliausi, gali turti rpesi, taip pasaks, jis met emn nebaigt rkyti suktin ir, sutryns
j koja, nujo pirki.
Benas dar kiek pastoviniavo kieme, paskui atsisdo ant prieklio ir, parims ant rank, susimst: Ir
tvas pyksta, persekioja. Ar a ne suaugs vyras, ar negaliu elgtis taip, kaip noriu? Ko jis kiasi
mano gyvenim? Ar a negaliu mylti? Ar a k bloga darau? Mano viskas rimtai apgalvota, joki
blog ketinim neturiu... Bet kain kas mergiot apsdo? Ir kaip ji drso? Ar a tiek tevertas? Kiek
mergaii buiavau ir n viena mans neatstm... O ia piemen, samdin... Vietoj to, kad diaugtsi
tokio vaikino dmesiu, purktauja...
Ne! A ito taip nepaliksiu, turs ji man u tai sumokti. Gavus nuo mergos per nos, taip lyg niekur
nieko pasitraukti bt kvailyst, visikas savs negerbimas. Ji dar paokins, prisimins ilgai t vyk,
t nevykus pokt ir gailsis vis gyvenim, taip padarius. Ne a bsiu, jeigu jai neatkerysiu .
Benas girdjo, kaip Liudvel usirakino klties duris, bet jam jau buvo vis tiek: Tegul. Niekur ji
nepabgs...
Liudvel neumigo iki ryto. Ji jau kremtasi, gailisi taip pasielgusi: Gal a be reikalo pasikariavau,
paskubjau? Juk nieko blogo nebuvo, tik buiavo, abejojo ir sau priekaitavo, gal i tikrj nori
mane vesti? Jeigu bando taip tik prisiviliot, tai taip ir gerai, taip jam ir reikia... O jeigu kalba teisyb,
tai supyks ir niekada daugiau nebeateis. Dieve, Dieve, k a padariau? Praradau tok vaikin... Kur
buvo mano protas?

Tik prie aur Liudvel truput usndo, bet, prabudusi nuo gaidi giedojimo, paoko, apsireng ir
nujo pirki taisyti pusryio.
Ikart galvojs ant visko nusispjaut ir nebeirt n t pus, bet dabar nusprends atkeryti, u
savaits Benas vl kltyje. Vl, pasisodins alia savs ant lovos krato Liudvel, j apkabino.
Sakyk, kodl tu su manimi taip? A tau ird rodau, o tu su kumiu, graudeno jis mergait.
Nemyli tu mans tai kas. Jeigu myltum, taip nedarytum. A, pavyzdiui, niekada nedrsiau tau
suduoti.
Kai tu taip keistai mei mane buiuot, pagalvojau, kad nori parsigriaut mane lov, uraudusi
aikinasi Liudvel.
Na, ir kas ia blogo? Argi mes nemylime vienas kito? Argi nenori, kad dar labiau tave myliau?
Kaip gi taip sakai, kad nieko blogo? vl sunerimo Liudvel, nevedusiems gulti vienoje lovoje
yra nuodm, paleistuvyst.
Vis tiek anksiau ar vliau a tave vesiu. Koks gi skirtumas? Bet bk rami. Per jg a tavs
nesieksiu, nebent tada, kada abu susitarsim... Turim daug laiko ir a palauksiu...
Niekada, n negalvok! vl isigando Liudvel ir pasitrauk toliau, bet Benas, aistringai
buiuodamas, j vl prisitrauk ir m segioti bliuzels sagutes.
K darai? Paleisk, band trauktis, abiem rankom sirmusi jo krtin, bet Benas m buiuoti
Liudvels nuog kakl.
Dar ia nebuiavau... Ar neleisi? Ko gaili, jeigu myli? Man malonus kiekvienas tavo kno
lopinlis... Na, smok su kumiu, trenk, muk, o a vis tiek buiuosiu...
Liudvel pagaliau isilaisvino, bet k nors grieiau pasakyti bijojo, kad nesupykdyt Beno: Juk
nieko nedaro, tik buiuoja. Padurniuos ir ieis. Dievai jo nemat...
Benas vis lanksi, o Liudvelei kuo toliau, tuo sunkiau darsi su juo kovoti. Kaip itroks geria
vanden, taip Benas trokinamas geidulio, buiuoja j vis. Galv, kakt, smilkinius, akis, skruostus,
lpas, kakl, rankas, kol kart, atsegiojs mergaits bliuzel iki juosmens, pasiek nuogas krtis ir
kartomis lpomis sisiurb tarp tarp j.
Liudvel visa savo esybe pajuto pavoj, bet jau negaljo, o ir nenorjo Beno atstumti...
Nuo galvos iki koj j uliejo niekada nepatirto, palaimingo jausmo banga, sum silpnumas ir ji
pasidav, glausdamasi prie Beno krtins.

7.
is kartas buvo pirmutinis ir nulm tolimesnius jdviej santykius. Liudvel daugiau jau niekada
Benui nesiprieino. Viskas prasiddavo taip kaip anksiau buiniais, o baigdavosi tuo, ko buvo

siekiama.
Benas ne taip jau sunkiai gavo tai, ko norjo, bet, ir pasieks beslygik Liudvels atsidavim,
neatsisak noro keryti.
Kol dar Liudvel prieinosi ir nepasidav, jis nors ir pyko, bet mergait palankiau vertino, bet, kai
prijo iki toki santyki, uvo visas patrauklumas, avumas. Benui nebeatrod ji nei tokia grai, nei
tokia domi.
Neliko be pdsak tos meils ir nemigo naktys.
Ir tikrai. Per trump laik nuo Liudvels veido dingo jaunatvikas, mergikas rausvumas, skaistumas,
patamsjo paakiai, pabrinko aki vokai. Kaip kas luota palav nuo lp visada buvusi maloni
ypsen. vilgsnis pasidar kaip rku aptrauktas, o kietai suiauptos lpos suteik veidui rstumo.
Prie peiaus Liudvel sukinjasi kaip supaniota, visk dirba nebe taip spriai, jauiasi prasikaltusi,
nedrsta niekam irti akis. Valgyti sdasi tik tada, kai visi pakyla nuo stalo.
Per vasar Benas ir Liudvel svaiginosi meile kltyje ir tik ruden, kai mergait atjo miegoti pirki,
viskas nutrko.
Bet po iemos, kaip visada, atjo pavasaris. Liudvel iemet anksti isiruo klt, o ten j vl lanko
Benas.
Po ilgo nesimatymo j susitikimai buvo ypatingai aistringi. Benas, visikai atsipalaidavs,
smoningai neveng pasekmi, kol u mnesio n neatsisveikins su Liudvele, ivaiavo
kariuomen. Tok tai kerto bd jis pasirinko...
Po Beno ivykimo prajo nemaai laiko. Liudvel laukia nesulaukia nuo jo koki nors ini, bet
nemaiau susirpinusi ir dl savs.
Pirmas mnuo j nelabai igsdino, bet, kai viskas pasikartojo ir antr, teko pripainti, kad maiausiai
bus du mnesiai, kai ji nia. Dabar tai jau ji suprato, kokia bda itiko: Per vasar nieko nebuvo, o
dabar lyg tyia, kai jo nra... Kam pasisksi, kam pasisakysi, ko pasiklausi? Bet k mays? Aikiai
matosi, kad jis mans neves. Per t laik, kol jis kariuomenje, man gims vaikas, eimininkas su
vaiku mans nebelaikys, tuojau ivarys... Gal net anksiau, kai visk suinos... Kur tada? Pas mam?
K jai pasakysiu, kaip akis pairsiu, i ko gyvensiu?
Liudvel per nakt verkia. Kad ir nemiegojusi, per dien turi padaryti visus darbus. Dingo apetitas,
nuolat pykina... Mergait sublogo, pajuodo, visai nusibaig.
eimininkas, ilgokai stebjs Liudvel, vien sekmadien po piet, kai buvo lik vienu du pirkioje,
paklaus:
Kas tau, mergele? Ar tik nesergi tu? Sakyk, gal skauda kur? Gal reikia daktaro?
Liudvel, iki iol savo irdies skausm kentusi viena, neturdama kam atskleisti savo bdos, dabar,
maloniai pakalbinta, ikart atsivr.

 Jau du mnesiai, kai a nia nuo Beno, parpuolusi prie j ant keli, buiuodama ir laistydama
aaromis Meldainio rankas, prisipaino ji. Neivarykit, leiskit sulaukti Beno. Jis nieko neino. Po
kariuomens adjo mane vesti...
Tokia inia sudrumst ir tv. Jis, nugara atsirms sien, panarino galv ir, giliai susimsts, ilgai
tyljo.
Sena istorija... pagaliau itar kakaip skausmingai ir vl nutilo. Juk sakiau, perspjau, bet
nepaklaus, patyljs ts toliau, o dabar kokia gda namams. Kad jis bt ia, imaliau snuk ir
priversiau enytis. O dabar pasiek tu j. Ipt, privirs kos, o js inokits...
Tvas, suinojs toki naujien, labai susirpino: K daryt? O vis tik reikia kak daryt. Sako, kad
jau du mnesiai... Netruks yla ilsti i maio, o kaltininkas u imt kilometr... Jo nepasieksi, o prie
mano koj suvediota mergait ant keli, aarom apsipylusi... Kaip jai padti? Galima bt ir
palaukti, bet aiku kaip dien, kad jis jos neves. Gerai inau jo charakter... Onaravas ir usispyrs...
Kad ir gr, jo nepriversi. O pagaliau per t laik ir vaikelis gims, viskas ieis aikt. Tik dabar
laikas kaip nors gelbti Beno ir nam garb. O taip pat ir mergait...
Bdamas i vidutinioko eimos, Meldainis vesdamas kad ir nemylim, bet turting ukurin, tapo
nemaos ems gaspadoriumi. Didiulmis pastangomis pakls jau be pradedant smukti k iki
pavyzdinio, diaugsi io to pasieks, bet meils ilgjosi vis gyvenim.
Jo vilgsn trauk graios moterys, mergaits, avjo j grois, jaunyst, linksmumas... Ir ivis
Meldainis mgo jaunim, atlaidiai irjo jo liones, kartais atleisdamas net nerpestingum:
Kas i to, kad a vis gyvenim sunkiai dirbau? Nepatyriau to stipraus abipuss meils jausmo...
Jeigu bt galima sugrti atgal, a jau visai kitaip tvarkyiausi savo gyvenim. Pirmiausia myliau,
vesiau ir tik tada iriau visiems naudos.
Kai j vienkiemyje pasirod Liudvel, Meldainis ikart atgijo. Iki iol namuose svetim moni
nebuvo, maiydavosi tik padieniai, todl, pasirodius jaunai mergaitei, prastas gyvenimas gavo kitas
spalvas.
I pirmo pamatymo ji jam taip patiko, kad irdyje tarsi prabudo iki iol meils nepatyrusi jaunyst.
Ko gero jis simyljo... Pasijuto kaip jaunuolis... Matydamas, kad snus Liudvelei merginasi,
Meldainis band su juo net varytis dl jos palankumo. Jis siek parodyti savo pranaum dirbdamas,
tuo tarsi rodydamas savo vert bei atkreipti mergaits dmes. Bet jauni lieka jaunais...
Taip ir prajo pirmi metai.
Meldainis gerai painojo savo sn. Vaikinas nors ir darbtus, bet pilnas puikybs ir sunkiai
sukalbamas. Tvo dka visame valsiuje skaitomas slauniu kavalieriumi. Tvas man: Toks su
samdine tikrai neprasids. Kai, prajus kuriam laikui, jis pamat, kad Benas pradjo lankytis kltyje,
j apm pyktis ir pavydas. Tyliai siuto nemiegodamas naktimis, stebjo Ben, kada jis eina, kada
ieina, o kart pamats, kad Liudvel ibgo i klties, neikents net perspjo sn. Pasirodo, kad tai
nepadjo. Vis tik jis kaip paskutinis niekas nepraleido progos pasinaudoti mergaite.
Tvas vis svarst: Ar taip grau? Ar tinka tokiam slaunam kavalieriui lsti klt pas samdin?
Nesinort, kad namai bt pikt lieuvi apkalbinjami ir kad nukentt geras Beno vardas. Jam dar

visas gyvenimas prie akis. Gr atitarnavs, turbt nors enytis, o ia tokie negras dalykai
dedasi... Bet viskas dar negreit, Benas toli, o Liudvel tai prie mano koj...
Vis laik Meldainis buvo Liudvelei neabejingas, o dabar dar prisidjo ir gailesio jausmas. Kilo
didiulis noras ne tik jai padti, paguosti, bet ir apkabinti, priglausti prie krtins ir niekada jos
nebepaleisti. Norjosi turti j prie savs vis gyvenim.
O kodl gi ne? Jis, niekieno netrukdomas, nors ir iandien gali j vesti. Argi tai nebt puiku?
Isipildyt jo svajon gyventi su mylima moterimi ir tuo paiu isisprst taip prastai susiklosiusi
padtis. Susidjus tokioms aplinkybms, tai bt bene geriausia ieitis.
Jis veda, u kurio laiko gimsta jau jo vaikas ir niekam nekils joki abejoni. valgesns moterls,
aiku, pastebs, kad vaikas gim vienu, kitu mnesiu anksiau, bet tai bus priskiriama kaip
paskubjimas pasimyluot prie vestuves. To visi nelabai ir smerks... Svarbu, kad vestuvs...
Na, dar pasiaipys kaimynai, kad ant senatvs vediau jaun ir dar samdin, bet bus ir toki, kurie
mus pamat, net ims pavydti...

8.
Vestuvs prajo skubiai, tyliai ir ramiai.
Be usak ir kitoki pagarsinim, beveik slaptai, viduryje savaits, paprast, kasdien darbo dien.
Paliudijo tarnait Monika ir, pirm kart Beno viet pasamdytas, bernas Motiejus. libas vyko po
piet ir i banyios visi gro pavakariais. Parvaiav trumpam susdo u stalo, kur altais
ukandiais, prie ivaiuodamos banyi, padeng Liudvel ir Monika.
Meldainis atkimo butel degtins, visi igr, ukando ir, truput pasdj, isiskirst kas sau miegoti.
Liudvel, kad ir vlokai gulsi, bet klsi, kaip buvo pratusi, anksti ir tuoj msi ruoos.
Nors pirma povestuvin naktis prajo beveik be miego, apie daug k reikjo pasikalbti, apsitarti, bet
ir be aar. Liudvel nejauia nuovargio, laksto kaip ant sparn. Kaip gera inoti, kad pasibaig visi
jos rpesiai, kad jai nebereikia grautis dl savo padties, kad niekas nebesmerks, nebereiks
saugotis nuo paalini aki ir moni apkalb. Dabar ji gali rodytis visiems, nesigdydama savo
ntumo.
Vaikas gims eimoje, turs tv ir motin, nebebus mergos vaikas, kaip ir jos niekas nevadins
merga su vaiku.
Benas ir toliau tyli, nieko apie save nepranea, neparao, bet dabar jis Liudvelei visai neberpi. Gali
ir visai negrti... Ji jau pati sitikino, k reikia aklai pasitikti, k reikia atsiduoti jausmams. Kai
mama graudeno, atrod, kad visai be reikalo, bet, pasirodo, kad ne taip lengva atsilaikyti, jei vaikinas
patinka ir deda visas pastangas suartti. Argi i karto Liudvel jo neveng, ar nesisaugojo? Benas gi
vis tiek persekiojo, lindo, kol pagaliau pasiek savo.

Iauo pirmas saultas, linksmas Liudvels rytas. Nuo iol prasids visai kitoks jos gyvenimas. Ji
tuose namuose jau nebe samdin, kaip buvo anksiau, o pilnateis i nam eiminink.
Liudvel pastebjo, kad samdiniai nebevadina jos vardu, o kreipiasi eiminink. Jai gera ir
malonu tai girdti. Dabar ji jauiasi saugi, rami ir u visa tai turi bti dkinga Meldainiui, savo
geradariui, gelbtojui... Liudvel liks dkinga jam vis gyvenim. Gerbs, myls iki grabo lentos taip,
kaip prisiek prie altoriaus. Davusi tok pasiadjim, Liudvel n kiek neabejojo, kad j vykdys.
Kai gro Benas, Jonukui buvo jau beveik metukai. Vaikas jau vaikiojo.
Jei atvirai, tai Benas nesitikjo ia rasti Liudvels. Jis labai nustebo j pamats, o kai pamat vaik ir
suinojo apie vedybas, tai ir visai pasimet. Tai tai kokie dalykai ia djosi, kol mans nebuvo
namuose?
Tarnaudamas kariuomenje, jis jau buvo tvirtai nusprends, kai gr, pasiiekos aunios merginos su
gera pasoga ir ves. Planavo po truput perimti k savo rankas. Kiek gali bti namai be eimininks?
Tegul Liudvel ir neblogai tvarksi, bet tai tik svetimas, laikinas mogus, o be to tikriausiai tvas bus
j pravars... Be tvirtos, nusimananios moters rankos prie peiaus ir prie visoki kitoki grybi,
nenork, kad viskas bt sklandu kyje.
Itekjus seseriai Anei, Benas, liks vieninteliu kio paveldtoju, pasirodo, dabar jau turi brol, su
kuriuo nori, nenori teks dalintis turtu. Ne tik brol, bet ir sn... O Liudvel jo pamot...
Ivis kakoks komaras...
Benas siunta ir to neslepia. Pai pirm dien jis usipuol tv.
Kok ia velni sugalvojai? Kodl vedei? Kaip ne gda? n kiek nesivarydamas r tiesiai akis,
kai susitiko darinje.
Tave nuo gdos gelbjau, kvaily! pakeltu balsu atkirto tvas. Ar labai bt buv grau, kai
mons suinot, kad vaikas tavo?
O i kur suinos? Tai dar ne viskas, k merga sako. Tok dalyk reikia rodyti.
Na inoma, graiau bylintis, kad visas valsius inot, jog prigavai samdin. Teismas neprids tau
garbs...
Joki teism nebus. Ne joms su mumis bylintis.
I kur inai?
Su teismais prasidt, reikia turt pinig. Viena su motina gyvena, ne j kienei.
O gal turi toki, kas galt padti? Va, paduot teism, kain kaip isisuktum?
iaip ar taip, dabar jau nra ia ko apie tai kalbti, lyg ir atlgo Benas. Tik tiek pasakysiu, plika
Liudvel nebus ia eiminink, nenusileido jis, va, vesiu, parsivesiu mon su pasoga ir teks
uleist jai viet naujai gaspadinei.

 Gali vesti, nepavydiu, bet kol kas a ia gaspadorius. Kitos eimininks man nereikia. Laiko yra,
pasiiekok geros vietos, atsiimsi savo dal ir ieisi ukuriom, o a gyvensiu savo gyvenim.
Usiauginsiu sn, tursiu kam palikti k. Vaikas ne svetimas, ms kraujo. Tau snus, o man ankas.
Uaugs jis ia bus gaspadorius.
Taip negali bti, a vienintelis kio paveldtojas. K ia prasimanai? urauds sugniau
kumius Benas, bet tvas pirmas sugrieb j u krtins.
Nusiramink, ko dksti? Pats privirei kos ir dar purktauji? Nereikjo lsti klt, jei tebesi
piemens proto. Sakiau, kad neprasidtum.
Vyrai isiskyr susipyk ir jau niekada neband taikytis.
Kol Benas neatsim savo dalies, visi gyveno po vienu stogu ir tvas pastebjo, kad po kariuomens
snus labai pasikeit.
Benas veng darbo, sekmadieniais, ijs miestel, grdavo igrs tik vlai nakt, o kit kart net
paryiais. odiu, pradjo laidokauti...
Jeigu Benas pareina vlai, gerokai igrs, bet niekas nemato, tada lenda stancij ir isimiegojs
dar tvardosi, bet, kai grta neblaivus anksiau, tada ant vis grieia dant, keiksnoja, kabinjasi. Tvo
ukabinti nedrsta, bet klina samdiniams, o labiausiai Liudvelei.
Ar nematai, kad ne mano aukt padavei? Irgi mat gaspadin... Druskos paduok, privirei be
druskos...
Ar negali pats pasiimti, urinka tvas, bet Benas atkerta.
O kam ji reikalinga? Paduos, ne kain kokia ponia...
Benas pats neino, kas su juo darosi. Tik ir iri, kaip gelti Liudvelei, bet irdyje netveria pavydu:
Tokia pagrajusi... Paskutin kart maiau, buvo visai nusibaigusi... Dabar atsigavusi, suapvaljusi,
atjaunjusi... Nieko nepadarysi, ji dabar ia eiminink, viskas ant jos rank. inoma, kad savs
nenusiskriaudia. Ir kodl tas tvas sugalvojo vesti j? Tegul nepasakoja, kad gelbjo mano garb...
Parpo tam pusgalviui jos graumas, jaunumas. Seniai pastebjau, kaip jis nrsi i kailio, kad
atkreipt save Liudvels dmes. simyljo diedas, o jai kas gi? Tekt u bile ko, kad tik paslpt
savo gd. Prisimenu t meils vasar prie kariuomen... O pasirodo, kuo viskas baigsi... O gal
pabandyt visk atnaujinti? Jeigu tik panoriau, n neabejoju, kad galiau prisikalbinti...
Benui pikta ir jis negali susitaikyti su tuo, kad nepavyko Liudvelei atkeryti u t smg veid. Jis
norjo j paeminti, bet i susitvark savo gyvenim taip, kad jis pats liko paemintas. Per j Benas
neteko paveldtojo teisi ir jam, ko gero, teks palikti savo namus, taip graiai sutvarkyt k ir ieiti
pas svetimus.
Atrodo, kad tvas rimtai nusistats taip padaryti, kaip sako. inoma, jis taip ir padarys, jo nepasiklaus.
Kol jis gyvas, viskas jo rankose.
Benas blakosi ir neino, ko tvertis. Su vedybomis neskuba, o kaip toliau gyventi, neimano. Atrodo,
kad dabar jau kerija tvui.

Kol kas Benas nieko nedirba, mgaujasi laisve, sekmadieniais ia su draugais arbatinse, oka
geguinse. Jis vis dar laikomas garbingu jaunikiu, o kadangi jau atitarnavs kariuomenje, tai visai
tinkamu enatvei, dl ko merginos jo nesibaido ir rodo ypating dmes.
Nors po tvo vedyb ir smukteljo Beno mark ir jis nebra paveldtojas, bet yra ukurini, kurios
mielai u jo tekt ir dabar.
Tvas, matydamas, kad snus nesiliauna kvailiojs, nutar rimtai su juo pasinekti.
Ar ir per vasar galvoji taip liot? artjant pavasariui, kart po pusryi jis grietai kreipsi
Ben.
O kas man udraus? pakl bals tas.
Taip sakai? Tada man teks tavo vietoj samdyti mog, o pats pasiiekok kitos vietos, kur nieko
nedirbdamas, valgyti galtum.
Ar jau i nam varai?
Gali sau sdti, bet pats inai kas nedirba, tas nevalgo.
Ar dar maai dirbau? Nuo pat ma dieneli ariau... O k turiu? Kam dirbti, jeigu viskas jau ne
mano?
Kas tau priklauso, viskas tebra. Nors iandien galiu imokti, jeigu reikia. Tavo dalis niekur
nedings. Bet, jeigu taip liosi, toli nenuvaiuosi. Gerai pagalvok. Uuot karemoje sdjs, imkis
darbo. Darb kyje netrksta.
Kurgi ne? Vis gyvenim tik dirbti, dirbti... Reikia kart ir pailsti.
Ne kok poils pasirinkai, vaike. Toks ilsjimasis neprives prie gero. Vesk, kol dar ne vlu, kol dar
nepraradai gero vardo. Ne piemuo esi, jau po kariuomens, pats laikas enatvei.
Benas ir pats supranta, kad negerai daro, bet namuose jam nemiela. Niekas ia jo nelaukia, ia jis
visiems svetimas ir jam visi svetimi. Nei jis tvui, nei tvas jam nebra artimi. Tvas su dia ir knu
atsidavs Liudvelei, o jos dmesys skirtas tik vyrui ir vaikui.
Kas galjo pagalvot, kad ji taps teista t nam eiminink, jau ino savo vert, yra ididi ir Ben net
nepavelgia. J erzina jo paties vaikas. Jis vos tik rplioja grindimis, o jau yra jo varovas, kio
paveldtojas.
Benas pyksta ant vis, ant tvo, vaiko, Liudvels. Ant jos bene labiausiai. Pyksta jis, bet kartu ir ilgisi,
kuo toliau, tuo daniau apie j galvoja... Bet, kas i to? Ji nepasiekiama... Bet Benas guodiasi,
neprarasdamas vilties, ramina save, kad gal dar ne viskas prarasta, gal dar stengt j susigrint... Bet
tam reikia laiko ir slyg, o be vasaros to netursi...
Nusprends, kad vien dl to verta per vasar padirbti kyje, perspjo tv, kad nesamdyt berno.

9.
Garb Dievui, vaikinas pagaliau atjo prot, diaugsi tvas. Na, padurniavo, padurniavo per
iem, tiek ir to... Svarbu, kad apsigalvojo laiku.
Atjus pavasariui, tarp tvo ir snaus prasidjo nesutarimai.
Pirmiausia abu susiginijo dl sjos. Tvas norjo sti vienoje vietoje, bet Benas prietaravo,
rodinjo, kad ia nebus gerai, kad reikia sti ne tokioje emoje vietoje. Tvas, inoma, nenusileido ir
visk sjo ten, kur jam atrod geriau, bet, kai atjo metas sti kvieius jis, atjs prie aruodo, griebsi
u galvos. Aruodas beveik tuias.
Pasirodo, kad Benas kvieiais atsiskait su arbatins savininku u savo iemos liones, kai pats gr
bargan ir vaiino draugus.
Kart, kai tvas ivaiavo su reikalais valsi ir neketino greitai grti, Benas dav ini ydeliui.
Tas atvaiavo ir, jam privaiavus prie klties, Benas sukrov jo veim eis maius kviei ir,
ileids j, ukl vartus.
Kvieiai gras, grdas grd, gerai ilaikyti, skliniai, brangs. Tvas, susims galv stovjo prie
aruodo, kai ird nudr atrus skausmas. Jis griebsi u krtins, susvaigo galva, m trkti oro ir
jis sukniubo ant gretimo aruodo krato. Galvojo, kad nebeatsikels, bet, taip parymojs kur laik,
atsigavo, atsities, eng ingsnel al. Prisds ant kduts, nubrauk rankove nuo kaktos prakait
ir, pasdjs kol sugro normalus kvpavimas, ltai atjo pirki.
Kas tamstai, kad toks ibals? susirpino j pamaiusi Liudvel. Ar negera? Prigulkit, gal
praeis?
Gulti nenoriu, bet gal turi rgties? Noriau igerti. Gal turi pasidarius?
O gal geriau arbatos ivirti? Rgt neseniai uplikiau, gal dar nebus rgusi.
Ne, geriau rgties.
Gerai, tuojau pairsiu. Va, imkit, atneusi puoduk su rgtimi padav Liudvel, turt bti jau
gera. Vakar tik pirma diena, kai pradjo rgti.
Ikart akyse viesiau pasidar, atsigrs grino puoduk Liudvelei, pilk dar.
Ar jau skani gerti? dar pasiteiravo ji, gerkit, kiek tik norit, svarbu kad nuo jos geriau. Rgtel
tikrai nepakadys.
Tuo metu duryse pasirod Benas.
Kvieiai tai tavo darbas? tiek tepajg paklausti tvas ir j vl ipyl prakaitas.
O k padarysi? Skol reikia grint, lyg niekur nieko atsak jis ir atsisdo ant suolo.

 Bet galima buvo ir kitais javais... J yra daugiau, o tie paskutiniai palikti tik sklai...
O k jam padarysi, kad kitoki nenorjo, taip pat abejingai atsak snus ir, pasidjs ant suolo
kepur, kreipsi Liudvel, ar neturi ko uvalgyti?
Dar ne metas, atkirto Liudvel, kai bus laikas, pavalgysi kartu su visais.
Js valgykit, o a nieko nenoriu, tyliai, vos girdimai itar tvas ir pakilo. Kas galjo pagalvot,
kad taip padarys? dar pridr silpnu, prikimusiu balsu, o a vis tiktai geriau atsigulsiu, ir nujo
u mrelio.
Dien, kit pagulinjs, Meldainis sustiprjo ir ts sj. I kaimyn susiskolins sklos, pasjo
kvieius, kai atjo laikas, pasodino bulves.
Dirba mogus, trisia, bet i galvos neieina Benas.
Jeigu ia bdamas ir toliau taip vaistysis, kaip tada reiks gyventi? Jis nort kio, bet jokiu bdu
negalima jam urayti. Jeigu jis jau dabar taip elgiasi, visus u niek laiko, tai kas bus, kai kis bus jo
rankose? enysis, parves pai su pinigais... Jis gaspadoriaus, mona gaspadinaus, o mums su
Liudvele ir vaiku nebebus ia vietos. O jeigu palikt visk taip kaip yra, tai jis nusiaubs visus namus...
Toli iekot nereikia. O kaip gi padar su kvieiais? Darys k nori ir nieko jam nepasakysi, niekuo
nepagsdinsi. ia jo namai, ia jis gyvena, juk neivarysi...
Argi negalima bt susitart graiuoju? Atiduoiau dal, dar ir su magaryiom. Dalis nemaa. Su
tokiais pinigais ieit ger viet ir bt sau gaspadorius. Pats gyvent ir man leist gyvent. Bet ne,
usispyr gaspadoriauti ia.
Liko namuose iai vasarai, bet kas i to naudos, geriau jau bt buv mog pasisamdyti. Samdiniui
k pasakei, t ir dirba, atjo laikas sumokjai ir baigta. O dabar neaiku, kiek kainuos Benas? Kiek
jis pareikalaus u savo darb? K gali inot, kas jam aus galv. Jis gi dabar blogiau, negu svetimas.
I jo jau nebra darbininko. Visk daro atmestinai, nieko nepadaro iki galo. Nei i io, nei i to
viduryje baltos dienos meta darb ir dingsta. Negrta iki pat vakaro. Neinia n k jis veikia, n k jis
daro per tiek laiko , vis msto ir msto tvas, o Benas, paliks j vien laukuose, pareina namo ir
meilinasi Liudvelei. i jo n artyn neprisileidia. Kuo turdama, eria, o jeigu spja, tai usirakina
stancijoje.
Jei anksiau Benas galvojo, kad tik jam panorjus, Liudvel puls jam glb, tai dabar sitikino, kad
nebus taip lengva, bet savo ksl neatsisako.
Kai netiktai Benas uklumpa Liudvel, puola j buiuoti, o kai i isineria i jo glbio ir paima
rankas kol, tada ima graudenti.
Kodl taip padarei? Kodl itekjai? Kodl nelaukei? Grs biau veds. A kaip myljau, taip ir
tebemyliu, o tu idavei mane ir mano vaik. Kas man belieka daryti? Iekau paguodos draug,
svetim moni tarpe, bet niekur nerandu ramybs. Be tavs nebra man gyvenimo. I mans jau
nebra mogaus, pasigailk, gelbk, nes a nebeitursiu... Ar iprotsiu, ar gal pasidarysiu...
Geruoju nesibaigs.

 Atstok! Ko tu dabar i man nori? Ko meluoji? Manai, kad sugraudinsi, kad patiksiu? inau a jau
tavo meil. Aminai a bsiu dkinga tavo tvukui, kad igelbjo nuo gdos, dav ger gyvenim,
padeda auginti vaik. Tik vieno praau, bk mogus, nebedrumsk mums ramybs, leisk mums ramiai
gyventi. Reikia dar vaik uauginti...
Juk tu jo nemyli? itrauks i Liudvels rank kol, Benas pagavo j glb, inau, kad myli
mane ir nesigink. Man, o ne jam tu turi priklausyti. Argi negalime ir vl myltis, kaip anksiau? Argi
nebuvo gera?
Baisu ir girdti, k tu ia neki. Greiiau paleisk, o tai imsiu rkti. Jeigu lsi ir toliau, pasakysiu tavo
tvui.
Kart, kit taip uklupta, Liudvel jau atsargesn. K bedirbdama, vis valgosi pro langus, o
pastebjusi Ben kieme, kur imanydama slepiasi. Kart vos spjo usirakinti kltyje.
Benas, niekur Liudvels nerads, susiprato ir diaugdamasis eina prie klties: Pagaliau pavyko. Ji
turbt laukia kltyje. Rads urakintas duris, bando prisikalbinti Liudvel.
Nagi, ia a, Benas. sileisk. Namuose n gyvos dvasios... dar kur laik pasibrais ir nesulauks
atidarant, spyr koja dur klemk ir pasitrauk.
Kai viskas nutilo, Liudvel dar ilgokai nedrso ieiti i klties, kad vl nepaklit Beno rankas. Bet,
kiek gi gali sdt usidarius? Namuose pilna darb ir pirkioje paliktas vienas vaikas.
Liudvelei iki gyvo kaulo griso Beno persekiojimas ir ji neikentusi pasiskund vyrui.
Kai tik tavs nra namuose, Benas lenda prie mans. Negaliu atsiginti, pasak ji ir, aiku, tarp vyr
kilo skandalas.
Kad nuo ios dienos dingtum i mano nam! pamats kieme sn, nelauks n kol eis pirki,
ijo prieais j ir, viena ranka sugriebs u krtins, kita tvojo tok stipr antaus, kas tas vos isilaik
ant koj. Rup vienas! Ne tik kad veltdiauji, bet, pasirodo, kad ir eim brauniesi. Kad daugiau
nematyiau tavs tuose namuose! Lauk! usimojo dar kart, bet, atsitokjs Benas, laiku pastvr ir
ulau tvui rank.
Neokink, senas kvaily! sukands dantis iko snus. Rado k ukabinti... A tave miltus
sumaliau, tik nenoriu rank teptis. Klaupkis! Prayk, kad dovanoiau!
Benas ir toliau suko tvui rank, kol tas nebepakeldamas skausmo, suklupo.
Taip ir inok, pagaliau paleido tvo rank, jei dar kart man suduosi, tai pats ne tiek gausi.
Nepairsiu, kad ir tvas...

10.
Liudvel padjo Meldainiui atsikelti ir nueiti pirki. Viskas taip greitai vyko, kad net nespjo sikiti.

Bt gal dar kaip nors vyrus iskyrusi.

Nereikjo jam ukabinti Beno. Jaunas, stiprus kaip jautis, persiuts galjo kain k padaryt. Laim
dar, kad tik tiek uteko.
Atjs pirki, tvas ikart nujo u mrelio ir atsigul ant lovos. Jo ranka bematant itino iki rieo.
Gerai dar, kad spjo nusirengti, nors traukiant rank i rankovs, skaudjo neapsakomai. Skauda
ranka, duria ird ikart ligonis, nors prie valandl buvo sveikas ir stiprus vyras.
Liudvel kaip sugebjo, taip gelbjo. Rank ir pet uklojo rgtyje sumirkytais rankluosiais, o nuo
irdies padav gaball cukraus, ulainus ant jo valerijono la. T vaist buteliuk ji turjo
nusipirkusi dar nuo t laik, kai vaikiojo nia, kai pradioje danai ueidavo negerumas.
kart Meldainis neatsikl taip greitai. Jam teko ilgokai pagulti. Visa savait prajo, kol ranka
pagerjo, bet ird, stipriau pajudjus ar veriantis ant kito ono, vis nudiegdavo ir po to ilgai
mausdavo pairdius.
Turbt kakas su irdia negerai, guldamas ir laukdamas palengvjimo, Meldainis daug ir lidnai
galvojo, anksiau irgi retkariais ueidavo nei i io, nei i to per vis kair on dieglys. Utemsta
akyse, imua prakaitas, bet tuoj ir vl praeina, o dabar, kai gro Benas, ko ne kasdien nemalonumai,
tai ir tie skausmai padanjo. Dar vienas toks kiviras ir galiu nebeatsikelti. O kas tada? Kai tik Benas
liks gaspadoriumi, nei Liudvelei, nei vaikui nebebus ia vietos. Kol dar esu gyvas, reikia taip
sutvarkyt, kad po mano mirties jiems netekt ieiti ubagauti. Kai tik pasveiksiu, tuojau pat vaiuosiu
pas notar. Visk paliksiu vaikui. Kol Jonukui sueis pilnametyst, k valdys mano mona, o jeigu,
neduok Dieve, numirt vaikas, tai pilnateis paveldtoja liks Liudvel, su slyga, kad imokt
priklausani dal mano snui Benui .
Taip apsisprends, Meldainis nusiramino. Po poros savaii jis atsikl, bet pas notar vaiuoti dar
neskubjo. Tiek susikaup darb, kad reikia pirmiau juos nudirbti. Geriau vliau, kai bsiu
laisvesnis. Meldainis darbavosi ir toliau, nors jautsi ymiai silpnesniu nei anksiau. Ant kiek buvo
valus ir energingas, ant tiek dabar pasidav. Pasidar nerytingas ir nepajgus dideliems darbams.
Ranka nors ir maiau skaudjo, bet neleido laisvai judinti i peties, lyg bt nevalinga. irdies
skausmai kartojosi, nors buvo silpni, taiau dani.
Meldainis pradjo rimtai galvoti, kad em bt gerai inuomoti, ar susirasti pusinink, kad jam
paiam nebereikt dirbti lauko darb. Gal taip pavykt ir Beno atsikratyti... K jis ia veikt, jei
kyje eimininkaut svetimi mons? I Beno jau jokios naudos, o samdiniai vieni niekada nepadarys
to, k padaro pats eimininkas.
Benas, suinojs, kad tvas susirado pusinink, susimst. K man ia veikti, jeigu em bus atiduota
svetimiems? Liudvels, matyt, nepavyks prisipratinti, o svetim aruod nelysi... Ilgiau ia likti
nebra prasms. Tvas tai kaip susitvark. Laikas turbt ir man tvarkyti savo gyvenim .
Paskutiniu metu Benas retai be pasirodo pirkioje. Prie stalo su visais pavalgs, kepur ant galvos ir
pro duris. etadieniais, sekmadieniais visai nebna namuose. Niekas neino n kur jis nakvoja. Pats
nieko nesako, o mons sako, kad pirliauja.

 Na, ir gerai. Dieve jam padk, patenkintas tvas, turbt suinojo, kad a radau pusinink ir pats
susiprato, kad jam ia nebra vietos.
Po bulviakasio i tikrj Benas papra savo dalies, o netrukus ved ir paliko tvo namus.
Dalybos tarp tvo ir snaus vyko ne taip paprastai. Buvo daug gin, kol pavasariui atjus, pasidalijo
padargais, galvijais, o labiausiai, kai atjo laikas dalintis arkliais.
Princ a pasiimsiu, grietai pareik Benas ir, prijs prie graaus, jauno obuolmuio arklio,
paglost jam kakl.
Jokiu bdu, pasiprieino tvas, tai pats mylimiausias mano arklys.
O a j uauginau. Ar neatsimeni, kaip jis buvo prie mans prisiris? Sekiojo paskui mane kaip
uniukas. A pripratinau j prie pakinkt, pirmas vagas a su juo iariau... ia mano draugas, ne tik
arklys. Jis man priklauso.
O jeigu a nebiau igelbjs kumels, kai taip sunkiai kumeliavosi, neparves veterinaro,
nepirks vaist, nebudjs prie jos serganios dienas ir naktis... Kumel bt tikrai nugaiusi su visu
kumeliuku. O kiek dar laiko reikjo Princ penti pienu i buteliuko, kol sustiprjo? Tu su juo
pradjai aisti, kai buvo jau pagjs, i vis bd isikapsts. Tau nereikjo su juo tiek vargti.
Pagaliau, galiu primokti, jeigu jau taip usispyrei, nusileido tvas.
U jokius pinigus. Arklys mano ir baigta. Ne paskutinis gi, liekas dar du. Ar tau neuteks? Ir ivis,
kam tau tie arkliai? em, girdjau, atidavei ant puss.
Jeigu jau taip, tai imk tuodu, o palik man Princ, kaip paskutin ieit pasil tvas.
Ir kodl taip? Btinai Princo? Tai ne a, o tu usispyrs kaip oys?
Na, matai, man irgi teks kai kur nuvaiuot... Nortsi, kad graiau... prisipaino tvas, niekuo ne
blogesni ir kiti arkliai, bet tas ne darbinis, mano labai priirtas, tinka labiau brikut ar vael
kinkyti nei plg. A prie jo irgi labai priprats... Uteks man ir to vieno, kiti tikrai nelabai
reikalingi. Prie ems darb vargu ar a dar kada griu.
Na, inoma, kodl nepasivaint? Graiu arkliu, dailioj brikutj, su jauna, graia mona ir
vaikuiu... beveik atspjo Benas, irkit ir matykit visi, koks a dar vyras, nesvarbu, kad i
pavyzdingo kio pelenai byra, dar pasiaip snus, bet, gerai pagalvojs, sutiko ir vietoj
obuolmuio Princo isived du arklius.
Meldainiui neprajo be pasekmi is ginas su Benu. kart jis paguljo por savaii.
Gal reikia vien kart daktar pakviest? Gal koki ger vaist parayt. K ia tie valerijonai? Gal
jie net negerai prie tokios ligos? kalbinjo Liudvel ir Meldainis susirpino.
Dabar, kai sustiprsiu, tai ir daktar, ir notar btinai pasieksiu, priadjo Meldainis ne tiek
Liudvelei, kiek sau.

11.
Kai atsiskyr Benas, prasidjo visai kitas gyvenimlis.
Po v. Jurgio atsikraust pusininkas. Meldainiui jau nebereikia rpintis nei sja, nei kitais pavasario
darbais. Jis isimiegojs, pavalgs, namuose ramyb. Liudvel jam gera, rpinasi kaip vaiku. Visas jo
darbas, atsiklus ineti kiaulms ir paert galvijus. Pirkioje visada tvarkinga, varu, ilta, miela.
Jonukas jau greitai laksto, pradeda nekti. Kol Liudvel pataiso pusryt, Meldainis prinea vandens,
malk ir jie visi sdasi valgyti. I viso jo kio liko pora par, karv ir arklys. Kaip dabar gera...
Nereikia sunkiai dirbti, niekur nereikia skubti.
Dar pernai jis ar, m ml, plsi, liejo prakait, o iandien jam niekas nerpi. Ir dl
pragyvenimo Meldainiui nereikia sukti galvos. Ar geri, ar blogi metai jo eimynai visada uteks
duonos, badauti nereiks. Jau dabar jo eima valgo, k nori ir nieko jai netrksta. Kur jis buvo
anksiau? Seniai buvo galima taip padaryti. Kai tik ijo Benas kariuomen, reikjo tais paiais
metais uduoti em...
Nors ir nemaai Meldainiui atm sveikatos Benas, bet viskas po truput usimirta... Ypa dabar, kai
jam taip gera gyventi. iandien tvas Benui beveik dkingas. Jeigu ne jis, jam paiam turbt niekada
nebt atj galv iekot pusininko.
Tegul dabar jis nebe toks garbingas gaspadorius valsiuje, bet em niekada nenustos bti jo,
Meldainio. Jis vis tiek ems savininkas ir gaspadorius.
Kai taip gera gyventi, niekur neskauda, Meldainis nei apie daktar, nei apie notar negalvoja. Ko
skubti? Pasps. O gal ir visai nereikia? Dabar, kai Benas atsiskyr, atsim savo dal, jokio pavojaus
nebra.
Jeigu jis ir numirt, paveldtojas jau yra. Snui Jonukui viskas atitenka. O i ties, ko jam mirti?
Dabar tik gyventi ir gyventi maiausia dvideimt meteli... Ne toks jis dar senis, neturi n
eiasdeimties, o u dvideimt met jam tik septyniasdeimt penkeri... K tai reikia tokiam vyrui?
Kol suaugs Jonukas, bus galima laikyti pusinink, o dabar vaikui n trej nra, bet jau guvus koks...
Panaus tv, kaip i akies trauktas... Kad tik nebt tokio paties charakterio...
prisimins paskutiniais metais nuo snaus patirtas nuoskaudas, net susirpino mogus.
Nelemta jam buvo igyventi dvideimt met. Pagyveno tik deimt, bet gyveno kaip pasakoje. Jauna,
mylima mona, sveikas, graus berniukas Jonukas jau paauglys... Pusininkai mons padors,
siningi, teisingai, graiai visk pasidalina. Nra joki gin, anei barni visiems visko utenka.
Ir kaip tik dabar, kai toks geras buvo gyvenimas, rado Liudvel Meldain kltyje sukniubus ir po
visam. Nei daktaras, nei kunigas, niekas nebepadjo. Kas keisiausia, kad per vis t laik Meldainis
niekuo nesiskund, nesirgo, netgi rimtai nebuvo sunegalavs. Nebent tik susloguodavo ar pakosdavo
per iem...
Liudvel per aaras tako nemato. Ji susikrimtusi, pasimetusi ir, jeigu ne pusininkas, ji viena kain
kaip bt susitvarkiusi.

Jis ir paarvojo, ir giedorius pakviet, susitar su duobkasiais, dav ini Benui ir Anei.
An atvaiavo su vaikais, o Benas pats vienas: mona negaluoja ir nra kam palikti vaiko... Benas
irgi jau turi snel, keturi met Stasiuk.
Senelis mir n nemats antro anko ir ivis net neinojo, kad Benas turi sn. Meldainis nebuvo
pakviestas n kriktynas. Benas po iai dienai tebepyksta ant tvo, kam ved Liudvel ir dl to buvo
priverstas ieiti i nam.
Kai po laidotuvi visi gro i kapini ir susdo u gedulingiems pietums paruoto stalo, Benas,
niekieno nepastebtas pasialino, nujo stancij, kur stovjo komoda. Jis gerai inojo, kur tvas
laik svarbius ratus ir dabar, atidars vien, kit stali, susirado tvarkingai, sviestiniu popieriumi
aplenkt, nema pund dokument. Apsivalg ir taip kaip buvo sudti, popierius sulenk dar kart ir
skubiai ukio uantin. Grs pirki ir n nesds u stalo, Benas skubiai ivaiavo.
Jam vis laik rpjo, ar neura tvas visko Liudvelei ir dabar pasitaik puiki proga tai suinoti.
Parvaiavs i laidotuvi, Benas t pai dien po vakariens nujo stancij, usirakino ir paskleid
ant stalo visus dokumentus.
Saul jau arti laidos, viesa jau nebe tokia ryki kaip dien, bet prie lango dar visai neblogai matyt.
Pasislinks ariau lango, jis, ranka ilygindamas jau spjusius susiglamyti plonus popierius, m
skaitinti.
Tame punde buvo visokios paymos i valsiaus, kvitai u ems ir kitus mokesius, metrikai ne tik
tvo ir motinos, Ans ir jo, Beno, bet ir seneli. Tarp dokument rado santuok liudijimus,
paveldjimo dokumentus ir kitus svarbius ratus.
Tuos visus, tik umets ak, djo al, kol prijo iki vlesni ems ir turto akt. ia buvo saugomas
ir Antano Meldainio pripainimas teistu kio paveldtoju po jo tv mirties. Jame buvo paymtas
pareigojimas aprpinti tvus ligos atveju ir aptartas j nukarinimas senatvje.
Prie i dokument Benas apsistojo ilgiau. Juos ivart, plaiai isklaid, skait po kelis kartus ir, tarp
j nerads nieko, kas liudyt, kad em bt kam nors urayta ar parduota, ar kitokiu bdu perleista
kitam asmeniui, lengviau atsikvp: Be abejons em priklauso man, kaip vieninteliam snui, tik
reiks, inoma, nuvaiuoti pas notar ir visk isiaikinti .
Jau ia pat ruduo, spaudia darbai, negalima gaiti, bet, sulauks iemos, Benas m tvarkyti visus
reikalus.
Pristats tvo mirties liudijim, savo pas, metrikus ir kitus reikiamus dokumentus, jis, kaip
vyresnysis ir liks vienintelis snus, gavo paveldjimo teis em, kilnojam ir nekilnojam turt
su slyga, kad iuo metu nepilnameiui broliui i antros tvo santuokos, sulaukus pilnametysts, bt
imokta tam tikra dalis, priklausomai nuo tuo metu esamo turto verts. Taip, kaip imokta seseriai
Anei Meldainytei. Kadangi niekur nenurodyta, kad antroji mona bt atsineusi turto pasoga ar kitu
bdu bt prisidjusi prie bendro turto, paliekama be teiss gauti koki nors imok.

12.
Per iem susitvarks dokumentus, ankstyv pavasar, tuojau po Velyk, atvaiavo Benas Meldaini
vienkiem jau kaip teistas to kio eimininkas.
I tokio netikto jo pasirodymo ir kaip ididiai jis pasisveikino, Liudvel nujaut kak negero ir
kartas nuo karto nedrsiai vilgiojo j, taiau Benas su ja net nekalbjo.
Atsisds u stalo tvo viet, pasiunt Jonuk, kad pakviest pusinink.
Tuojau, pavalgys ir ateis, prane grs berniukas ir Benas dmiai j pasiirjo. Vaikinukas
dailus, pagal ami truput per auktas, bet neistyps, o graiai nuaugs, toks plai pei, tiesus.
Veli, tamsi plauk iupryna dar vaikikai pakirpta su trumpais kariukais ant kaktos, i po kuri
spoksojo Ben smalsios, didels akys. Nosel tiesi, trumpa, visai kaip Liudvels ir Benas skersomis
vilgteljo j. Pablogusi, bet vis tiek grai, taip jis vertino moterik ir dar pagrasino mintyse,
bet nelaikysiu a ia tavs ilgai, negalvok.
Liudvel su Jonuku buvo k tik po pusryi ir dabar ji baig mazgoti auktus. Visk sudjo viet ir,
nusiluosiusi rankluost rankas, atjo prie stalo. Atsisdusi ant kduts prie Ben, lauk, k jis
pasakys, taip seniai nebuvs.
Tuoj ateis pusininkas, pasineksim, pasak Benas ir pridr, o tu man n ukst nepasilai.
Tok keli vaiavau, ialkau. Gal turi ko isivirusi?
Kaip ir visuomet. Turiu sriubos, msos... Ar tikrai valgysi? pakilo Liudvel.
Geriau palauksiu pusininko. Pavalgysiu ivaiuodamas.
Kam tau to pusininko? ssdama atgal, pasidomjo Liudvel.
Ilga neka. Niekur neieik ir visk suinosi.
Ar ir man reikia inoti, apie k tu neksiesi su pusininku? stebjosi Liudvel. Iki iol tik tavo
ttuis su juo nekdavosi, a niekur nesikiau.
Buvo sekmadienis, ne darbo diena ir Liudvel buvo truput graiau pasirdiusi: juodas sijonlis,
balta su juodu marga bliuzel, juodo permatomo ilko skaryt ant viesi gelsv plauk... Viskas jai
nepaprastai tiko.
Benas ikart pastebjo, kad ji graiai atrodo, o dabar, stebdamas j i ariau, turjo pripainti, kokia
vis tiktai ji tebra grai ir patraukli. Kiek gi jai dabar galt bti met? Pas mus atjo devyniolikos,
du metai iki mano kariuomens, vaikui jau beveik eiolika... Tai, kad visk sudjus, n
keturiasdeimties neturi... Girdjau sakant, kad moterims nuo keturiasdeimties, prasideda antra
jaunyst. irint Liudvel, tai tikra tiesa, bet turbt ne visom... Apie mano monel to nepasakysi,
lidnai pagalvojo Benas, ji jaunesn, bet nepridsi prie Liudvels. O kai enijaus, atrod visai
auni...
Visi jo pamstymai staiga nutrko, kai duryse pasirod pusininkas. js mogus visiems palinkjo

labos dienos, prijs prie stalo pasisveikino su Benu ir atsisdo ant kduts, kuri jam uleido
Liudvel, o pati atsisdo toliau nuo stalo prie lango.
Jonukas sak, kad tamsta mane kvietei, vyrikis pradjo kalb, kain kam a bsiu reikalingas?
Pirmiausia tai noriau suinot, ar ilgai dar paiam priklauso dirbti iame kyje? tiesiai apie
reikal pradjo Benas.
Tai jau paskutin vasara pagal sutart. Dabar jau reiks tartis su eimininke, k darysim toliau,
atsak pusininkas ir, trumpam grteljs Liudvel, vl atsisuko Ben.
O, tai visai gerai ieina, patenkintas Benas, nuo pavasario pats ieini, o a ateinu... Kaip tik laiku,
joki nemalonum...
Kaip tai? nustebo mogus. Sukluso ir Liudvel.
Visai paprastai, rimtu veidu itar Benas, po tvo mirties a vienintelis paveldtojas ir to kio
eimininkas. Taip kad dabar jau tarsiesi su manim, k toliau daryt.
Negali bti. Juk tu jau atidalintas, sikio Liudvel.
Tai kas? A vienintelis tvo snus ir em ne kam kitam, o tik man priklauso. Pas mane visi
dokumentai, viskas teista, notarijoje utvirtinta pagal statym, juodu ant balto urayta. Gali bti
rami.
Tai, tamsta, ilgiau nebelaikysi mans? ne juokais susirpino mogelis. Mes taip graiai
sugyvenome, per tiek met pripratome vieni prie kit... Sakau, tarsims su eimininke ir gyvenam
toliau. O kaip dabar bus?
Maa bda, tarsiesi su manimi. A paiam kaip tik turiu ger pasilym, nuramino pusinink
Benas, jeigu i tikrj pavasar baigiasi terminas, tai nuo v. Jurgio galtum ateiti pas mane. Man
kaip tik reikia mogaus. Nepaliksi gi uovijos be gaspadoriaus?
O kiek gi ten tos ems? susidomjo mogus, bijodamas, kad taip pakrypus reikalams, jis gali
likti be vietos.
Ten maiau. Tik dvideimt penki hektarai. em gera, drenuota, vien lygumos... Tikrai neapsigausi
ir jei nori, galime iandien pat nuvaiuot pairt. A tuojau grtu.
Kad iandien jau vlu, ia pat vakaras. K ten be pamatysi, abejojo pusininkas, bet Benas j ir vl
nuramino.
Nuvaiuosim, pernakvosi. Rytoj per dien visur apirsi, visk pamatysi ir galutinai susitarsim. O
rytoj parveiu. inoma, kad ia nebe ios dienos darbas.

13.

Prireik visos savaits, kol Benas su pusininku susikeit vietomis. Staiga ram vienkiem ugriuvo
svetim moni brys.
Visuose namuose erzelyn, stumdymasis, visi kampai ugremzdinti rakandais, ryuliais, uversti
dmis.
Tvarkosi viena Ulijona, Beno mona, o jis pats niekur nesikia. Nuo pat ankstaus ryto jis su
samdiniais laukuose, pasirodo tik per pietus ir pavalgs vl dingsta, o pirkioje lieka dvi tarpusavyje
nepastamos, svetimos moterys.
Jau prajo kelios dienos, o jos vis neranda bendros kalbos. Ul i pat pirmos dienos stojo prie
peiaus, o Liudvel sau ir vaikui valg pasigamina tik tada, kai i pasitraukia ir eina tvarkyti savo
daikt.
K sugalvojusi, Ulijona ima kok daikt, nea j klt, svirn ar kamarait. Nusineusi dar
stoviniuoja, svarstydama, kur k padti, tam ar kitam daiktui ieko tinkamos vietos. Paskui grta, kit
kart su tuo paiu daiktu rankose, t paddama ir imdama k nors kit. Vl vaikto nuo klties iki
svirno, iki kamaraits ir atgal.
Nors moterys ir nesineka, bet Liudvel, matydama, kaip Ulijona k nors sunkiai, sirusi tempia, jai
padeda bet, kad ir ji pati ne maiau usimusi ir negali labai daug padti.
Pai pirm dien Benas pasak:
Mes gyvensime pirkioje. Mums su vaiku ia iliau, o ir eimininkei patogiau. ia pat peius.
Liudvelei tegul bus stancija, kur gyveno pusininkas.
Liudvel diaugiasi ir krausto ten savo daiktus. Kaip gerai, gyvensiu atskirai, toliau nuo to viso
urmulio. Nei a niekam, nei man niekas nesimaiys po kojom.
Ji kraustosi, o Jonukas padeda. J abiej daikt nedaug ir ji netruko visk susitvarkyti.
Susidjusi savo daiktus, Ul susine rkytas, sdytas msas svirn ir papra Liudvels rakto.
Kad neinau, kaip bus? Raktas vienas, o ten ir ms viskas tebra, sako Liudvel.
Ms visko daugiau, tai ir raktai bus pas mane. Kai reiks, i mans paimsi. Nerakinti negalima.
O ar ne geriau bt rakt kur nors padti, kad tik mes inotume? Katrai reiks, ta ir pasiims,
pasil Liudvel, bet Ul nesutiko.
Taip negerai, gali dar kas pamatyti. Kad ir bus raktas pas mane, bet jis vis tiek bus tik tarp ms.
Svarbu, kad kas svetimas nelst.
Ta paia dingia buvo urakintas ne tik svirnas, bet ir kltis, kamarait, net rsys. Anksiau viskas
buvo rakinama tik nakiai, o dabar kita tvarka. Dien, nakt viskas rakinama, o raktai pas nauj
eiminink. Liudvelei labai nepatogu kiekvien kart prainti rakto ir dl ventos ramybs ji mgina
prisitaikyti.

Pastebjusi, kad Ul eina svirn, ji pasiskubina kartu su ja eiti, pasiimti msos, laini ar deros. Bet
tai tik kart dien, o kamarait reikia daniau. Ten ir pienas, ir sviestas, ir sris ir duona, kuri
reikia nuolat.
Pritrkusi kantrybs, Benui ir Ulei abiems esant, Liudvel pasiskund dl rakt. Netiktai Benas j
ustojo. Jis piktai pasak monai:
Su raktais baik. Ne viena gyveni.
Tas ir yra, kad ne viena, atkirto Ul, reikia urakinti, jei nori, kad bt tvarka. Vaikto visokie
ubagai, ydai, igonai... Na, ir samdiniais negali pasitikti. Kiek kart nutvriau svirne. Ir ko jiems ten
reikia? Pas mus ir prie, amin atils, tveli taip buvo.
O dabar bus kitaip, Benas piktai nutrauk mon, joki urakinim iki nakties. Man paiam jau
griso. Reikia ar plaktuko, ar apcg, irk, kltis urakinta. Svirnas tai dar suprasiau, bet kam
rakinti klt?
Baigsi rpesiai su raktais, prasidjo kiti nemalonumai.
Kai Liudvel lesina savo vitas, lesa kartu ir Uls vistos, o kai pabarsto grd Ul, Liudvels vit ji
neprileidia, jas baido ir nepasitraukia tol, kol palesa jos vitos. Rytais, anksiau atsiklusi, Ul
skubinai patikrina visas gtas ir susirenka kiauinius, o Liudvel, nujusi vliau, randa vos du ar tris,
nors jos eios vitos ir visos deda.
Bet tai dar ne viskas.
U kurio laiko dingo Liudvels pora rinki der i svirno ir aikiai matosi nupjautas nemaas
bryzas laini nuo palties, nors svirnas buvo dar urakintas.
Dieve, Dieve, msto Liudvel, jeigu bus taip ir toliau, tai msos neuteks iki iemos, ne tik kad
iki pavasario. K tada darysiu? K valgysiu? Ir ivis kuo toliau, tuo prasiau darosi ia gyventi... Bet
iki pavasario reikia itempti... U arkl Princ paadta karvei ganiava ir paaras iemai, o kai tursiu
kuo erti, tai prie karvuts mes su Jonuku igyvensim, neprasim. Iki pavasario irsiu, gal k
sugalvosiu. Toliau taip gyventi tikrai nebemanoma. Benas skersakiuoja, Ul apvaginja... Su tokiais
monmis nesugyvensi... Maa to, Ul visai suljo paskutiniu metu...
Kart, kai Liudvel, sipylusi rt grd, norjo palesinti savo vitas, ant prieklio jai Ul pastojo
keli.
Kodl i ms maio pasmei grd? usipuol ji. Pati maiau. Nebe pirmas kartas, kai ms
grdais savo vitas lesini.
K ia prasimanai? net uraudo Liudvel. Nereikia man js grd, a turiu savo.
Nek ir ipilk atgal, kad nutvriau, auk Ul, ot tau ir nerakink dur. Visi taip ir taikosi ant
svetimo gero.
Palauk, staiga prisimin Liudvel, tavo maiau avios, o mano mieiai. Einam prie maio,
pairsim.

ia Ulijona susimt.
O an syk pati maiau, kad aviom lesinai, neturdama k sakyti, vis tiek nenusileido ji, bet klt
pairti njo.
Visk pati matei, o kodl nenori dabar pasiirti? Va, mano mieiai ir a nebijau. tai eik ir irk,
kiek tik nori. Ko pati bijai? Visokiom pasturlakom lesini, utai ir kiauini neturi. Mano gi grynais
grdais lesinamos deda, o tu kiauinius susirenki. Kaip ne gda?
Svetimais grdais lesini. Vagilka, savo rk ir toliau Ul.
O tu mano der sudei dar ir kiauinius vagi. Durys urakintos, o der nra. Nei kokia igon, nei
kokia ydelka per vis gyvenim i mans nieko nepavog, o tu, tik engus mano namus, ir
vagiliauji. Pati vagia dar ir kitus vagina, iki iol tyljusi, visk iklojo Liudvel ir, palikusi
stovini ant prieklio Ul, nujo pas vitas.
Nenork, kad po tokio kiviro bt ramyb namuose. Ulijona visai usisdo ant Liudvels. Eina ji
svirn, Ul i paskos, eina klt ar kamarait, ir ji kartu, eina rs ir tai ateina pasiirt, kiek pam
bulvi. Visai nebesileidia pirki, neprileidia prie peiaus.
Seniau rytais, kad ir gerokai vliau, bet Liudvel pusryt pasigamindavo ant t pai arij, o dabar
Ul, kai tik baigia krenti, dal arij subraukia pei ir udengia pedangte, o likusias tyia supila
vandeniu, dl ko Liudvelei tenka krenti malkas po trikoju. Anksiau du puodai su msa ir sriuba
pietums kartame peiuje ivirdavo abiems, o dabar Ul taip sustumdo savo puodus, kad Liudvels
puodams nebelieka vietos.
Vargsta Liudvel, bet kenia, laukia pavasario. Iki pavasario isivers su tuo, k turi, o k reiks daryt,
kai viskas baigsis? Ar eit pas Ben u samdin? Tai jau ne. Nors pati dar gerai neino, k darys,
sulaukusi pavasario, bet ia tikrai nepasiliks.
Greiiausia, gr pas mam. Gr su vaiku, bet ne merga, o nal. Kad kiek, kad kiek bt ir jai taip
atsitik, kaip toms, kurios pareina namus ir parsinea vaik. O kaip teisingai mama sak, kaip
mok, niekada neumiriu. Dievas mato, kaip stengiausi, bet pritrkau valios, pasitikjau, galvojau,
kad jis ne toks... O pasirodo, jie visi tokie... Griu kaip varg nal, netekusi vyro. Be ne tokia ir
varg... Atsivesiu karvut, vaikas jau nebe maas. Galsim abudu per darbymeius padirbti pas
kininkus padieniais, isilaikysim karvut ir gyvensim taip, kaip gyvenom anksiau.

14.
Atjus pavasariui, Liudvel jau ruoiasi isikraustymui. Visk ivdino, ikilnojo, sudliojo des,
krepius, maius. Ji daug skalb, ad, lop. Kaip iman, taip ruosi naujam gyvenimui.
Darbo netrksta nuo ryto iki vakaro, bet k bedirbt, kur beeit nuo minties nenueina tai, kad
negalima taip be niekur nieko imti ir pasitraukti. Nors apie tokius dalykus nieko neiman, bet jai
atrod, kad visgi Jonukui i t nam turi nors kiek priklausyti. Baisu, kad nenuskriausti vaiko.

Ji, aiku, ia jau niekada negr. Gal daugiau niekada gyvenime nebematys ir nebesutiks Beno, o jis,
aiku, j irgi nepasiges. Kaip gi tada suinosi ar priklauso kas Jonukui, ar ne? Kaip ten bebt, jie
pagal dokumentus yra broliai, o nordamas vienas valdyti em, turi ir su broliu atsiskaityti. Taip
kaip, amin atils, tvas Meldainis buvo imokjs abiems vaikams.
Kart, Liudvel matydama, kad Benas lyg ir geroje nuotaikoje, ji paklaus.
A jau ruoiuosi ivaiuoti. Noriau suinoti, kas mums su Jonuku i tavs priklauso. Gal galiau
dabar atsiimti?
Dar ko? ikart supyko Benas. Kas gali tau priklausyti, jeigu mano tvas mirdamas tau nieko
nepaliko.
Na, tegul man nieko, bet vaikas jo. Turiu krikto metrikus. Ten parayta, kad jis, amin atils,
Antano Meldainio snus ir ieina, kad tavo brolis. Kaip gali bti, kad nuo tokios ems broliui nieko
nepriklauso?
Su juo kitas reikalas, bet ne dabar.
Tai kada? Man nieko, vaikui ne dabar, tai kada atiduosi? A ivaiuoju, gal niekada daugiau
nebesusitiksime gyvenime, bt gerai dabar atsiskaityti, nenusileido Liudvel.
Dar ne laikas, piktai burbteljo Benas ir, usivos kepur ant galvos, ov pro duris.
Galvoja, galvoja Liudvel, per naktis nemiega, kol pagaliau sumst: Reiki prayti senino
pagalbos. Man Benas niekada nepasakys teisybs. Su manimi jis ivis nenors daugiau kalbtis, o jei
ir kalbs, tai teisybs i jo nesuinosiu. Sakys taip, kaip jam geriau. Kas kita, kai prie svetimo
mogaus...
Atjusi pas senin, Liudvel visk nuo irdies isipasakojo.
Kai tik atjo Benas k, isyk apkarto gyvenimas. Nei man, nei vaikui nebra vietos. Usisdo ant
ms abudu su mona, neprileidia prie peiaus, negaliu nieko isivirt valgyt. Gyvi abu su vaiku tik
pienu ir duona. Ir to pieno nebe ilgai tursim. Ganyklos, sak, iemet nebeduos. Nra kaip isikepti
duonos, neinau n k reiks valgyti.
Visk isipasakojusi, su aarom akyse baig Liudvel ir kreipsi senin su praymu:
Kai tik suils, adu isikraustyti, bet pirmiau noriau, kad ponas seninas, padt man isiaikinti,
ar priklauso man su vaiku kokia nors dalis i to kio, ar ne?
Seninas Paua garbingas mogus. Daug met seninauja ir yra dalyvavs prie visoki gin ems
ir palikimo dalybose, mats ir toki atvej, kai aikinamasi dl dalies imokjimo. Dabar jis atidiai
iklaus Liudvel.
Paua eiasdeimtmetis, dar visai valus vyrikis, ne taip seniai palaidojs mon, gyvena vienas
dviej aukt graiame name. Valg jam gamina ir namus tvarko netoliese gyvenanti itekjusi dukt.
kio jis neturi, gyvuli nelaiko, o savo dvideimties hektar em nuomoja gretimai gyvenaniam
stambiam kininkui. Seninas turi tik vien gra arkl, kur labai myli ir priiri. Su juo vainja

valsi, turg ir sekmadieniais miestel banyion.

O k pats Benas sako? iklauss Liudvel, paklaus seninas.
Tik tiek, kad jis teistas paveldtojas, viskas pagal statym, pas notar utvirtinta, juodu ant balto
urayta. Noriau ir a suinoti, kas ten urayta. Ar yra man su vaiku kiek nors skirta, ar tik jam
vienam viskas priklauso? atsak Liudvel.
Ir suinosim, nuramino j seninas. Va, ateisiu sekmadien po piet ir pasineksim. A manau,
turt bti ir vaikui dalis, ir paios ilaikymas iki vaiko pilnametysts. Bet viskas paaiks, kai
pamatysim, kokius Benas Meldainis turi dokumentus.
I senino Liudvel ijo su viltimi gauti koki nors param i Beno. Bet iki sekmadienio dar pora
dien. Svarbu, kad tik pats gaspadorius t dien bt namuose, kad nebt kur nors ijs ar
ivaiavs.
Kaip ir buvo adjs, seninas atjo sekmadien po piet. Nesumelavo. Liudvel taip jo lauk, o kai
pamat, net nustebo.
An dien, kai buvo nujusi, rado j nelabai valyv. Tada jis buvo su darbinmis naminio milo
atraitotomis kelnmis, suneiotu varku, apspurusiais markiniais, basomis kojomis sispyrs
mediokus. Buvo be kepurs, o ilstelj plaukai buvo isidraik ir krito beveik ant aki. Pasirodo,
seninas t dien darbavosi tvarte, m ml, po to ukavo ir blizgino arkl. Dar tebelaik rankoje
ukas, kai kieme pasirod vienia. Tada jis padjo ukas ant prieklio, nusimazgojo prie ulinio
rankas ir pakviet j vid.
iandien seninas Paua kaip nebe tas mogus. Apsivilks kostium, po lipsu, kai nusim kepur,
plaukai gluotniai suukuoti auktyn, o padjs kepur ant suolo, dar juos susiglost delnu ir
pakviestas atsisdo.
Trumpai nekteljs apie bei t su Benu, seninas pradjo kalb apie reikal.
Buvo pas mane atjusi tavo pamot. Nori suinot, kokios jos ir vaiko teiss tame kyje po vyro
mirties. Pats ia dabar gaspadorius ir esi u visk atsakingas. Turbt turi kokius nors popierius,
liudijanius, kas jai priklauso?
A, tai kas, tik dabar suprato Benas, dl ko ia apsilank seninas, o tai vis laik su juo
nekdamas spliojo, koki gal jis ia pasirod. inoma, kad turiu. Be popieri negi galiau ia
eimininkauti? ramiai atsak jis.
Tai gal galtum juos mums parodyti? mandagiai papra seninas, bet Benas staiga pasipt.
O kodl a turiu paiam juos rodyti? Ar pats koks teisjas ar advokatas?
Nei ia teismas, nei ia reikia teisj ar advokat. Ir ivis gali man j nerodyti, bet tavo pamot turi
teis susipainti su dokumentais, kuo remdamasis pats ia eimininkauji ir kokias ji su vaiku turi
teises k. A dalyvausiu tik kaip liudininkas ar tarpininkas jai praant. A tam turiu teis.
Tai kam tada liudininkai, jeigu ia ne teismas? Maa kas sugalvojs paprays parodyti. Tai k, ar a

visiems tursiu rodyti? ia, brolau, rimti dokumentai, ne bile kas.

Pats labai gerai inai, kad a seninas ir privalau padti tam, kas prao pagalbos. Tai mano pareiga.
O pats turbt nelabai tvirtai jautiesi ir nesi toks teisus, kad nenori parodyti. Ar tik neslypi ia kokia
apgaul? jau visai grietai pasak seninas.
it reikia dar rodyti, o tada nekt, sieid Benas, bet seninas neisigando.
Tai ir parodyk, ko bijai?
Benas susimt.
Nieko a nebijau, tik nereikia vaizduot tokio didelio virininko. Viso labo tu tik seninas.
O tu eilinis gaspadorius, koki imtai ms valsiuje, atkirto seninas. Tai parodysi ar ne?
grietai pareikalavo Paua.
Na, tai, pagaliau atnes dokumentus, Benas juos padjo ant stalo prieais senin. irkit,
skaitykit. Jokios apgavysts ia nra ir negali bti. Viskas juodu ant balto...
Seninas ariau prisitrauk popierius ir pakviet prieiti Liudvel, kuri sddama ant suolo truput
atokiau, stebjo vyr gin. Na, matai, galvojo ji, seninui ir tai nenorjo rodyti, o k kalbti,
jeigu a biau papraiusi. Kaip gerai padariau, kad nujau pas senin .
Paua vart popierius. Paveldjimo dokumentai jo nelabai domino, bet prijs prie t, kuriuose buvo
minimos imokos, jis kelis kartus perskait tyliai pats sau, paskui garsiai Liudvelei.
Kiek met tavo snui? paklaus jis.
Greitai eiolika, atsak Liudvel.
Kai sueis atuoniolika, jei nors, atsiims i brolio dal, o apie paios aprpinim niekur
nepaymta. Lyg tai turt bti skirta kokia tai parama iki snaus pilnametysts, bet pagal tuos
popierius paiai nieko nepriklauso.
Kai buvo perskaityti dokumentai, sitemps Benas atlgo.
Vis tiktai kai kas buvo suklastota.
Gavs ky, notaras tekste nepaymjo vaiko amiaus ir Liudvelei bei Jonukui nebuvo numatytas
pilnas ilaikymas iki vaikui sueis pilnametyst. Taip nepastebimai reikalas praslydo Beno naudai.
Susirinks nuo stalo popierius, Benas nune juos stancij, urakino komodoje ir grdamas atsine
butelait degtins.
Pairk stikleli ir ko nors uksti, paliep jis monai, o mes su ponu seninu igersim u t
varg. Pagalvojs, kad gal kiek per atriai su Paua kalbjo ir, nordamas ateityje palaikyti su juo
draugikus santykius, Benas maloniai kalbjo. Truput pasiginijom, bet dl to, manau, nesipyksim.
iaip ar taip netolimi kaimynai esam.

 Ne toki dalyk per tiek met teko girdti. A prie visko priprats, taikiai atsak seninas ir
pasislinko dar ariau stalo. Tiek met paties nematm, o dabar vl sugrai tvonij, ts kalb
seninas, taip netiktai pasimir tvukas, prisimin tv. Kas galjo pagalvot, toks stiprus
vyriokas buvo... Nespjo n snaus uaugint ir jaun mon paliko, smailiai pavelg jis Liudvel.
Negalvojau n a, pildamas degtin stiklelius atsak jam Benas. Kai reikjo man i ia ieiti,
buvo truput gaila, bet man ir ten neblogai seksi.
Kurgi ne, pritar seninas, ne toks maas gabalas ems ir ten, o dar tokios geros... O kas gi
dabar j dirba? Kiek inau, uovi jau n vieno nebra gyvo.
Uovij atidaviau ant puss, o man ia patogiau ir daugiau ems.
Kai vyrai igr po vien ir Benas pripyl po antr stiklel, seninas prisimin moteris.
Gal reikt ir moterims pasilyti? irk, kaip pavydiai jos stebi, pajuokavo jis.
Niekas nepavydi, atsiliep Ul, stovdama prie peiaus, ne kakiek turit. irkit, kad tik jums
utekt.
Kiek turim, tiek, bet, draugikai pasidalinus, uteks visiems, tikino seninas, praom ariau.
Kartu bus linksmiau.
Na, ateikit gi, pakviet ir Benas, tik atsinekit savo stiklelius ir daugiau ukandos, dar
isiderjo.
Papjausiusi deros, Ul atne stiklelius, o Liudvelei n eiti niekur nereikjo. Ji jau sdjo u stalo
greta senino ir jis, pakls nuo stalo pripilt stiklel, padav jai rank.
Na, o dabar visi igersim iki dugno, paragino Paua ir visi igr.
Igrs antr, trei stiklel, seninas jau visai buvo linksmas ir neskubjo namo. Atlaisvins lipso
mazg ir atsegs markini apykakls sagut, seninas suglost auktyn plaukus ir, atrodo, kad
pasiruo ilgesniam pasisdjimui.
inai, a paiam pavydiu, kreipdamasis Ben, juokavo seninas Paua, pas pat net dvi
gaspadins, o a neturiu n vienos. Prastas gyvenimas be eimininks.
Galiu paskolinti vien, neatsiliko su poktais Benas, rinkis katra patinka.
Man, inoma, kad jaunesn, dirsteljs Liudvel, kvatojo Paua, taiau Beno atsakymas j iek
tiek suglumino.
Po imts, negi teks atiduoti mon, neva susirpins Benas pasikas pakau, bet, kaip geram
mogui, o dar kaimynui, tai ne gaila...
Bet tik jauna, toliau taktikai juokavo seninas, neisiduodamas, kad buvo nustebintas. abi
moteris pasiirjus, jam nal atrod maiausiai destk met jaunesn u Beno mon Ul.
Niekas nekaltas, juk pats pasilei. Tik tiek, kad nelabai norisi klimpti skolas. Stengsiuosi, gal kaip

nors pasiseks nuosav sigyti.

Patariau ilgai nelaukti, perspjo j Benas, jau dabar tavo paausiai balti, o kai visai prailsi,
nebenors tokio jaunos mergels.
odis po odio, stiklelis po stiklelio, isdjo seninas Paua iki vlaus vakaro. Kai jis atsisveikino
su Benu ir Ulijona, Liudvel ileido j pro duris ir palydjo iki varteli.
Labai ai tamstai, padkojo ji, dabar jau inosiu, k daryt, kai ateis laikas. Be js pagalbos a
nieko n neinoiau. I karto nenorjo n jums rodyti dokument.
Kiek galiu, visiems padedu. Tokia mano pareiga. Bet i dalies Benas teisus. Ne kiekvienam gali
rodyti tokius svarbius dokumentus. Jeigu nebt sutiks, ir a nieko negaliau padaryti.

15.
Pavasar Liudvel buvo jau visai pasiruousi ivaiuoti, kai tuo metu vienkiemyje vyko didel
nelaim.
Ulijona rengsi kepti duon. Atsineusi duonkubil, j pasistat ariau priedos, kad bt patogiau
verdaniu vandeniu upilti miltus. Plikyta duona saldesn.
Su epele itraukusi i peiaus puod su verdaniu vandeniu, nukl j nuo priedos su puodkliu, bet
turbt netvirtai sum, kad, beneant prie duonkubilio, puodas netiktai islydo jai i rank ir nukrito
emn.
duonkubil pateko tik maa dalis vandens, o didesn isiliejo ant aslos ir upyl kaip tik ten
besisukiojant snel Stasiuk. Gerokai kliuvo ir paiai Ulei ant rank ir koj, bet ji nieko
neirdama puol nurenginti vaiko. Skaudaniais pirtais nepajgdama atsegioti sag, m auktis
pagalbos.
Igirdusi auksm, i stancijos atbgo Liudvel.
Prie slenksio garuoja pribgs vandens klanas, ant grind voliojasi klykdamas vaikas, sumerkusi
rankas kibir su altu vandeniu, nesavu balsu auk Ul.
Vaikas! Stasiukas! Gelbkit Stasiuk!
Liudvel akimirksniu visk suprato ir, perokusi kart bal, pribgo prie vaiko.
Greiiau nek vari paklod, kad turiau kur paguldyti vaik. A netruksiu j nurengti, kteljo
ji Ulei, o pati kad ir skubiai, bet atsargiai numov vaikui kelnytes, nuvilko varkel, markinlius ir
nuav batukus.
Pamirkytos altame vandenyje rankos nebe taip skaudjo ir Ul jau galjo atidaryti komodos stali.
Suradusi balt linin paklod, j atne Liudvelei, o i j susupusi nuog vaikel, nune ant lovos u
mrelio.

Nudeginta buvo tik viena knelio pus. Visas onelis nuo kojyts iki ausyts raudonavo kaip arija ir
Liudvel paguld vaikut ant sveiko ono.
Mirkyk altame vandenyje drobules ir klok ant nudeginto oniuko. Jam maiau skauds, pasak
Liudvel Ulei, o a pasisiu Jonuk lauk, kad pranet Benui. Bet ne, geriau a pati. A moksiu
paaikinti, kokia rimta padtis.
Benas parve daktar, bet k gi jis galjo padaryti?
Nedelsiant ligonin, tik pamats vaik, pasak jis ir Stasiukas su motina tuojau pat buvo igabenti
apskrities ligonin.
Grs i miestelio, Benas atrod labai prislgtas.
Palikau abudu. Vaikui reikia, kad bt alia motina, bet ir jai paiai reiks gydytis. Apdegintos
rankos, o kai apirjo kojas, tai ir visai blogai. Aputintos labai ilgai ibuvo su apavu. Lupasi oda,
ivien atvira aizda, reikia rimto gydymo. Ulei blogai, o su vaiku ivis neaiku kaip bus. Didel dalis
knelio nudegusi... Atrodo, kad ir daktarai susirpin.
Didel nelaim, k ir sakyti. Ujauiu. Tai dabar pats negalsi mans igabenti, apgailestavo
Liudvel, o a jau visk suruoiau tik dt veim ir vaiuot.
Teks palaukti, nusimins Benas, o gal tu visai niekur nevaiuok. Nepalik mans vieno tokioje
bdoje, Liudvel dar niekada nemat jo tokio nusieminusio. Laukuose pats pavasarinis
darbymetis. Ten reikia moni. Ir mums su bernu, ir merginai darb tiek ir tiek. Bk gera,
paeimininkauk vietoj Uls, kol ji gr i ligonins. O ir iaip, galtum gyventi kiek tik nori. Visiems
visko uteks. Ir duonos, ir msos... Galvijai jau ijo ganykl, prasideda pats didysis pienas... Uteks
pyktis, skersakiuoti vieniems kitus. Juk po teisybei nra dl ko. Visi savi mons. Gyventume nuo
iol taikiai, ivien, kaip ir pridera gyventi vienai eimai. Matysi, kaip bus gerai.
Jei taip sakai, tai galiu ir pabti, net susigraudino Liudvel, liksiu, dirbsiu, bet valgysim kartu su
vaiku prie vieno stalo. Pats inai, kad neturiu i ko gyventi. Neusiauginau paro, pabaigiau savo ir
grdus, ir bulves, o be to, juk galvojau ivaiuot. Karvut bendrai ganysis kaip ir anksiau, tai ir
pienas tegu bna bendras, o kai nereiks nei skalbti, nei duonos kepti, bdama laisvesn, ir laukuose
padsiu. Man nesunku, kad tik jie greiiau pasveikt ir sveiki grt namus.
Liudvel vl prie peiaus ir vl eiminink.
K padarysi? Reikia mogui padti, kai jau atsitiko tokia nelaim. Pas mam nuvaiuosiu bet kada.
Ten visada atsiras mums vietos, bet jeigu bus taip, kaip Benas sako, kai prispaudus bdai atjo prot,
tai ar nebt geriau ir visam laikui ia pasilikti? Ir mamos neapsunkiniau ir prie mones graiau.
iaip ar taip, ia visi mane ino kaip vyresniojo Meldainio nal, o ten kas? I nam ivaryta varg
benam. Kain dar kaip vaikas jausis, atsidrs kitoje aplinkoje, dirbdamas padieniu darbininku pas
kininkus? svarst Liudvel.
Namuose tvarka. eimyna laiku pavalgius, darbai laukuose juda priek, nevluoja, orai palanks,
nusistovjo giedra, bet i ligonins inios prastos. Ulijona po truput gerja, o Stasiukui visai prastai.

aizdos sunkiai gija, vaikas nieko nevalgo, maitinimas dirbtinis, komplikavosi plauiuk
udegimas... Visai nusikamavo vaikas. Gydytojai gydo, lopo, bet patys abejoja, ar pavyks Stasiuk
pastatyti ant koj. Jeigu irdel atlaikys, tai su laiku gal ateis pagerjimas, bet ir tai dar ne greitai.
Gydymas usits beveik du mnesius ir, tik Dievui davus, abu sugro namus.
Ul dl savo sveikatos galjo grti ir anksiau, bet ji liko prie vaiko, kol jis visai pasveiko ir buvo
iraytas i ligonins.
Berniukas paskutiniu metu jau valg pats, jam gro apetitas ir atrod net truput pasitaiss, o motina
Ulijona atrod visai nusibaigusi. Nuolat matydama taip keniant vaik, kankinosi pati, nemiegojo per
naktis, pagaliau ligonins maistas j taip nualino, kad ji vos laiksi ant koj.
Ar jai stovti prie peiaus? Ar jai kio ruoos darbai? Ji ir toliau per dienas nesitraukia nuo vaiko,
rpinasi juo, girdo vaistus, gamina skanesn valg ir pati pavalgo kartu su juo. Kai po piet miega
Stasiukas, tai ir ji numinga. Vakare su vaiku eina anksti gulti, ilgiau pamiega ryte.
Ul miega neatsimiega, valgo neatsivalgo, o Liudvel ir toliau eimininkauja. Kai valg gamina nauja
eiminink, daug skanesnis bna maistas ir eimyna patenkinta.
Ir kurgi ne.
Kai blynus kepa Liudvel, visada mua kelet kiauini, bariams negaili smetonos, o kruopas ar
bulvien balina nenugriebtu pienu.
Ul ikart nieko nemat nei girdjo. Ji tiesiog nekreip dmesio, o kai tik atkuto, m stebti,
kabintis prie Liudvels bambdama:
Kam gadini kiauinius? Ar be j negerai?
Liudvel tik patrauk peiais.
Ar gaila? Pats vit djimas. Kiekvien dien pilnos gtos.
Ne visada taip ds. Dabar, kai deda daugiau, galima surinkti ir parduoti. Taip reikalingi pinigai.
Baisu ir pagalvot, kiek ileidom u ligonin.
Tais keliais kiauiniais nesusimoksi u ligonin. Tokiems reikalams yra gaspadorius, tegu jis suka
galv. O mons sunkiai dirba, reikia jiems ir pavalgyti, prieinosi Liudvel.
Grietin nugraibai bariams, tai i ko sviesto pasidarysi? Reikia, kad bt vaikui, o ir man paiai
pataisyt sveikat. Ligoninje ko tik badu nenumiriau, o jie ia namuose sviest, grietin auktais
kabina...
Diaukis, kad likai gyva ir kad vaikas pasveiko. Jei ne ligonin, kain kas i js bt buv.
Ir msos irjau, ir laini... Tiek daug visko suvalgyta, o kur dar ruduo? Neinau, kaip js ia
gyvenot? Argi nebuvo galima pataupyt? Kol mans namie nebuvo, visur tik betvark.

 Kokia betvark? jau m pykti Liudvel. Dirbu visus tavo darbus. Kepu duon, skalbiu, meliu...
eimyna nesiskundia ir visi, laiku pavalg, anksti ieina laukus. Laukuose visi darbai padaryti. Ar
tvartuose kas negerai? Gyvulliai sveiki, sots... Turbt dar nematei, kokie gras parai? Visk radai
savo vietose, taip kaip palikai. Ko dar nori? Niekas man u tai nemoka. Dirbu, padedu bdoje. Galiu
nors ir iandien uleisti tau viet. Jeigu negerai, tai eik ir daryk pati. Benas ko tik ne verkdamas pra,
kad padiau.
Ar dar tau mokti reikia? net nustebo Ul, abu su vaiku valgot ar neutenka?
Ar kas dirbt tok darb u pavalgym? Tik dl to, kad Benas labai pra, kad neivaiuoiau,
nepalikiau nam be eimininks. Pagailjau, pasilikau, o k dabar girdiu? Vietoj to, kad dkui
pasakytum, kabiniesi, pati neinodama, ko nori.
Jis pra, tai tegul pats ir dkoja, atkirto Ul, dl mans galjai sau ivaiuoti, a nepraiau.
Nenork, mogau, kad viskas bt taip, kaip pats padarai... Ko nort i svetimo? dar pabambjusi,
Ul nujo u mrelio, kur guljo vaikas.
Po piet, pastebjusi Ben nueinant klt, Ul visk met ir nusek paskui j. Radusi j vien, ji m
skstis.
Neinau, kaip js ia gyvenot, kad pamot su vaiku u vieno stalo. Ar ilgai taip bus? Ar kol a visai
pasveiksiu ir galsiu eimininkauti?
O ar tau blogai, kad visk padaro u tave? Ar geriau, kad vietoje Liudvels bt eimininkavusi
merga? Ir mogaus nra prie lauko darb, ir namai ant svetim rank, o Liudvel, kaip nesakyk,
savas mogus, atsisuko j Benas.
Utai dvi burnos u stalo, var savo Ul. Pasiirjau, svirne msos visai maai belik. Tiek
daug visko sunaudota, k valgysim, kai pritrksim? I ko virsim eimynai pietus?
Nebijok, nebsim nevalg. T pabaigsim, skersim kiaul ir tursim vieios. Tvarte dar ne vienas
auga.
Prie mans bt utek iki Kald. O dabar... bet Benas j piktai pertrauk.
Kam kalbt, o tau tylt! beveik uriko jis, per tavo ioplum ne tokius nuostolius patyrm. Ir kad
kiek, vaik kapus btum nuvariusi. Pamanyk tik, msos daug suvalgm, du lini mons u stalo...
Diaugtis ir dkot reikia Liudvelei, kad padjo. Jei ne ji, tada tikrai bt nuostoli. Sarmat reikia
turt, skaiiuojant ksnius. Nuo iol ji bus ia tiek, kiek nors. Dirbs ar nedirbs valgys su visa
eimyna prie vieno stalo ir baigta. Kad daugiau tavo dejoni negirdiau.
Kakodl tai su pamote abu susikukavot, kol mans nebuvo namie... A ne akla, visk matau...
Matau, kaip tu j vilgsniais sekioji... suaibavusi akimis, Ul spruko i klties.

16.

Po ano apsilankymo seninas Paua dar ne kart buvo atjs Meldaini vienkiem, o atsitikus tokiai
nelaimei, jis ueina vis daniau ir teiraujasi, kaip laikosi ligoniai.
Benas visada turi kuo j pavaiinti, o Liudvel negaili geros ukandos.
Kit kart Paua ir pats atsinea butelait, o sddami ir gurknodami, vyrai kvieia prisidti ir
Liudvel.
Seninas Mykolas paprastai ateina sekmadienio popietmis, kai Liudvel bna jau apsiruousi ir, kaip
sekmadienio dienai, truput pasidabinusi.
Apsivilkusi ieigin suknel ar bliuzel, ji visada atrodo graiai, o, igrusi ma stiklel,
jaunatvikai parausta. Tokia miela moterikait labai pavairina dviej vyr kompanij ir sukelia nor
pasitempti ir pasireikti.
Seninas, linksmai juokaudamas, nenuleidia aki nuo Liudvels ir visaip stengiasi save atkreipti jos
dmes.
I ties, tai Pauai ne tiek rpi, kaip jauiasi Beno mona ir vaikas, kaip norisi pamatyti Liudvel ir
praleisti laik jos draugijoje. Nors jis lanksi ia ne taip jau seniai, bet, suinojs kad gro Ul su
Stasiuku i ligonins, sekmadienio popiet atjo j aplankyti.
Sveika sugrusi, pasveikino seninas Beno mon ir net pabuiavo rank, o tai ir Sasiukas,
paglost galvel pribgusiam vaikui, seniai bemaiau, net pagjs. Kaip gi tau seksi ligoninje?
Ar ne bijojai daktar? Jie turbt negeri? Liepia gerti karius vaistus, o kit kart net skaudiai duria...
Ar dar vaiuotum kada tenai? klausinjo Paua, paduodamas vaikui saldainius.
Ne, papurt balt galvel vaikas ir prisiglaud prie motinos.
Prisikentjo jis nabaglis, k ir be kalbt, apkabino ji berniuk, neduok Die, kada nors vl ten
sugrti.
Taip, pritar seninas, n vienas nenortume ten pakliti. Bet, kita vertus, jeigu ne ligonin,
kain kaip bt buv su jumis. Sunkus atvejis nudegimas. iaip ar taip, bet linkiu niekada daugiau
gyvenime neturti reikal su daktarais, ujausdamas palinkjo seninas Paua.
ia jau Benas neapsikiaulino ir tai progai itrauk butel. Liudvel, kaip paprastai, pasirpino
ukandiu ir visi draugikai susdo u stalo.
Buvo lyg ir atvstas Uls sugrimas i ligonins. Kai itutjo butelaitis, pasirodo, kad ir Paua turi
atsines.
Tegul bus ir nuo mans, pastat jis grim ant stalo, ko gi ne vent? Visi namie, visi sveiki...
Argi ne smagu? Ir ivis man ia smagu pas jus. Norisi ilgiau pabendrauti, lyg pasiteisino, niekas
nesako, atsisuko jis Ben, turjai ne maai ilaid ir vargo, o dabar vl bagotas esi, vl turi bent
dvi eimininkes... O a kaip vienas, taip vienas...
Tai ko snaudi? paragino j Benas, negi visame valsiuje negali susirasti sau poros? Neabejoju,
kad atsirast ne viena, kuri mielai tekt u tavs.

 Po teisybe, tai jau turiu nusiirjs, tiktai kain, ar ji nors tokio senio? smailiai vilgteljs
Liudvel, nusijuok seninas.
Koks ia senis? Dar n ne ilas, padrsino j Benas, tiktai iupk, nieko nelauks. Bet irk
nepraauk, manau, kad turtum gauti su didele pasoga.
Gal pats ir teisyb sakai. Nra ko laukti, surimtjo seninas, reikia kart padaryti pradi.
Patinka man tavo pamot, Benai, ir nra ko slpti. Kiek duosi pasogos? Kit kart su pirliu
atvaiuosiu...
Ach tai, kur uva pakastas? trumpam suglumo Benas, bet greitai susitvards, juokavo toliau, tik
ar ne per gerai pats nori? Atiduok jam toki moterik ir dar pridk pasogos... Nieko nebus. Tokios
kaip mano pamot paiekoti reikia. Tokios nesimto...
Na, kad ir be pasogos? Jei ji mans nebrokyt? juoksi seninas. K pasakysi, Liudvele, ar
teksi u mans?
Juokits, juokits, raudona kaip aguonos iedas Liudvel, o jeigu a imsiu ir pasakysiu, kad
sutinku. K tada darysit?
Na, tai daugiau nieko ir nereikia, linksmas seninas, galima sakyt, kad pirlybos jau vyko. Kam
t pirli, kam t ceremonij? A pasipirau, tu sutinki, ko daugiau reikia? Duok rank, ateik ia,
sskis prie mans, pakils Paua pam Liudvel u rankos. Rytoj pat kvieiu pas save sveius,
kai susdo abu su Liudvele, rimtai kalbjo seninas. Ateis dukt, papietausim, susipainsim i
ariau, pasitarsim dl vestuvi. Kai jau pradjom, tai reikia visk baigti iki galo. Ar ne taip?
Liudvel nei gyva, nei mirusi... Ar galima visa tai priimti u ties? Ar i tikrj jis man pasipiro, o
a sutikau u jo tekti? Lyg tai to nebuvo... Ar visos pirlybos taip keista vyksta? Negi tikrai, tie prie
minutl isakyti poktai, uuominos, juokeliai virto tikrove? Ar galima tuo tikti? O vis tik vyko
kakas nepaprasto. Vis akivaizdoje a tai sdiu prie jo, o jis kvieia jau rytoj pas j apsilankyti... O
jeigu a patikjusi ten nueisiu ir paaiks, kad viskas tik linksmi juokeliai? Kakas nelabai tikra, bet
kaip nortsi tikti, kad tai tiesa. Visgi neka ne koks piemuo, o stolnas, rimtas mogus, seninas...
Kaip bebt, o nueiti reikia.. Kaip gi kitaip suinosiu teisyb?
Na, tai dabar praau visus igerti u nauj por, Liudvel girdi kaip per sapn Beno odius ir
atsargiai paima rank piln stiklel, kur jai padav seninas Mykolas. Ji mato, kaip perdtai
linksmas Benas, to negalima buvo nepastebti, mato kaip Ul, kietai suiaupusi lpas, n kiek
nesiypso, akivaizdiai matosi, kad ji nesidiaugia tokiu vyki poskiu.
Visi igeria, ukanda ir, Benas nieko nelauks, vl pripildo stiklelius...
Kai seninas susiruo namus, Liudvel, kaip visada, pakilo jo palydti, bet kart, tik usidarius
priemens durims, Mykolas j apkabino, stipriai prispaud prie savo krtins ir buiavo taip godiai,
lyg troktantis gert gl, gaivinant vanden.
Tai lauksiu rytoj. Pasisveiuosi iki vakaro, pamatysi, kaip gyvenu, pavaikiosi po mano valdas,
pasitarsim, k darysim toliau.

 Vis dar negaliu patikti, kad visa tai rimta. Prasidjo viskas nuo juokeli, tyliai itar Liudvel.
Neinau, kaip tau, bet man tai labai rimta. Nebenoriu daugiau juokauti ir gyvensim tikr, gra
gyvenim. A mogus sugyvenamas. Nebijok, neteks gailtis. Su pirma mona tiek met igyvenome
santarvje, moksiu mylti, gerbti ir tave.

17.
Nuolat stebdama Ben, Ul sikal galv, kad jai nesant namuose, Liudvel pavadavo j ne tik prie
peiaus, bet ir Beno lovoje. Kodl anksiau, vis laik jos neapkents, staiga pasidar toks geras ir
nuolaidus jai? Prim visam laikui u stalo, nieko jai negaili ir net aprk mane, kai pasakiau, kad
visko labai daug ieikvojo, mst Ul. O kaip persimain i veido, kai pasipiro seninas. Turbt
i pavydo, ne kitaip... Buvo tarp j toks dalykas, i visko matyt. Argi nematau ir dabar, kokiomis
akimis j sekioja?.. Bet ir gudri gyvat... Ne tik su Benu guli, bet ir kit sugebjo prisiviliot. Toks
vyras, galt ne toki gauti... Mergin ir dar su pasoga, o ia nal ir dar su vaiku... Nesuprasi, kas
tiems vyrams kada auna galv...
Atrodo, tik reikt diaugtis, kad nebeliks Liudvels namuose, nebereiks sukti galvos dl Beno, bet
ji ir pati nebeino, dl ko ji taip sielojasi: ar dl sivaizduojamos neitikimybs, ar i pavydo, kad
Liudvelei taip pasisek. Jeigu tik inot seninas, kad ji guli su Benu, tikriausiai jos nebeimt,
nenurimsta Ul, bet i kur jis suinos, jeigu niekas nepasakys? O kodl a pati negaliau to
padaryti? kursto ji save. Kodl nepasakyti, nepadaryti gero darbo, nepagelbti mogui? Vis
gyvenim dkos prisimins. Bet palauk, vl abejoja, jeigu ji neiteks ir toliau liks gyventi tuose
namuose, tai ji su Benu ir prie mans ras kur pasislpti. Nenuirsiu gi... Bet niekis, a kaip mat j
igyvendinsiu. Jau vien kart buvo susiruousi ivaiuot, ilks ir dabar, kai suimsiu gerai nag.
Prisiminusi, kaip greitai ir netiktai vyko pirlybos ir, bijodama, kad taip pat greitai nevykt
vestuvs, Ul, neilgai svarsiusi, pasiskubino gyvendinti savo sumanym. Vien ankst ryt,
papraiusi Liudvels, kad priirt vaik, tuojau po pusryio Ul ijo neva svarbiu reikalu pas
kaimyn gretim vienkiem, o atjo pas senin Mykol Pau.
Sulauks tokios ankstyvos vienios, seninas labai nustebo, bet mandagiai pakviet vid, pasil
sstis ir pats prisdo. Mykolas truput nekantraudamas lauk, k pasakys Beno mona, nes turjo
reikal valsi ir ketino anksiau ivaiuoti miestel.
Bet kalba usits.
Susitikusi akis ak su seninu, Ul pasijuto nejaukiai. I pradi net m gailtis ia atjusi, bet,
pamaiusi, kaip jis graiai gyvena, Ul ukaito i pavydo.
Pirmo aukto patalpos buvo skirtos daugiau kikiems reikalams. Pasieniais stovjo sustatyti suolai,
viduryje didiulis stalas su kdmis, o ant sien kabjo lentynos su indais. Kampe buvo imryta
duonkep krosnis, o prie jos dviej skyli balt plyt virykl. Kaip ir kiekvienoje kaimo pirkioje,
nenustebo Ul. Taiau antras auktas buvo rengtas miesionikai. Ant lang kabojo uuolaidos iki
ems, viet geltonai nudaytos grindys. Tarpe tarp dviej lang buvo pristumta minkta sofa, o
patalpos viduryje graus poliruotas stalas, apstatytas net eiomis kdmis su auktomis atkaltmis,

kad bt patogu atsiloti. Po stalu ir kdmis patiestas tamsiai rudas su geltonais ornamentais kilimas,
teik kambariui prabang ir jaukum. Grau, viesu, erdvu, miestietika ir viskas atiteks Liudvelei
, net ugniau kvap Ulei.
Tai k pasakysi, kaimyne? Nelabai turiu laiko. Turiu skubiai vaiuoti miestel, neramiai sujudo
kdje seninas Paua.
Manau, kad tamsta gerai neapgalvojs pasipirai pamotei, senino paraginta, ryosi Ul, bet is
paprietaravo.
Kodl neapgalvojs? Labai gerai visk apgalvojau. Moteris darbti, padori, ne piemen. Na, ir
nenusenusi... Kaip tik tokia, kokios man reikia. A irgi ne jaunuolis.
Kai dl to padorumo, tai kaip tik norjau perspti. Ne viskas taip yra, kaip tamsta galvoji.
Tai kas gi yra? sukluso vyrikis. Ar ji nepadori?
Tas ir yra, kad paleistuv paskutin, net iraudusi irk Ul, kol a buvau ligoninje, ji vis t
laik su Benu guljo.
Seninui ne juokais grybteljo u irdies.
I kur inai? paklaus jis patyljs.
Pati maiau, n nemirkteljusi idro Ul.
Palauk! Kaip galjai matyti, kad per vis t laik tavs ia nebuvo? Ar buvai kada parvaiavusi?
Tai kas? Ir taip i visko matyt. Tokio dalyko nepaslpsi.
Seninas tai igirds, net lengviau atsikvp. Jis prisimin, kai atjusi Liudvel pra jo pagalbos.
Skundsi jais abiem, ruosi, visk metusi, ivaiuoti. Juk nenors i gero, visk palikusi bgt i
savo nam? Jeigu bt kas nors nepadoraus tarp jos ir Beno, neleist jis monai taip usissti ant
savo meilus, tuo labiau nepersekiot pats. Ar tik nenori ta geradar Liudvels apmeiti, jai
pakenkti ir taip iardyti vestuves? Nori turt darbinink u dyk ir joti ant jos ir vaiko? I tokios
ieulos visko galima tiktis , svarst seninas Mykolas Paua.
Sakyk tiesiai, viesiai. Pati matei, ar tik tau taip atrodo? piktai prispyr Ul seninas. Atmink,
kad tok dalyk reikia rodyti. Apmeiti mog gali labai greitai, bet paskui ne taip greitai toki
klaid galima itaisyti. Pati gerai pagalvok, taip apie j nekdama. Ji dabar jau nebe viena ir toks
reikalas lieia mus abu, o ne tik j. Sprendiasi dviej moni likimas. Netikiu, kad sakai ties, o
jeigu meluoji, tai geriau dabar prisipaink ir baikim t kalb.
Kam man meiti ir meluoti? pasiiau Ul. Atjau tik nordama gero, bet jeigu tamstai ir taip
gerai, tai inokis, turkis sau, niekas nuo paties jos neatima, pakilo moterik. Abiems uteks...
dar drb ir ov pro duris.
Mykolas netiki n vienu Uls odiu. Meluoja ir viskas, tik domu, kokiu tikslu tai daro? Kas jai i
to? Tik jau ne dl to, kad nori man gero. Turbt pavydi, tiktai nesuprantu ko? Pati ne merga, turi

vyr, eim... Negi bt tokia gili neapykanta? Pagaliau visoki moni yra sviete... svarst
seninas Paua.
Tos paios dienos pavakare, grdamas i miestelio, seninas ir atvaiavo tiesiai Meldaini
vienkiem. Niekas nenustebo. Jis ia dabar danas sveias. Visi parj i lauk, apsd stal laukia
vakariens. Benas pakviet senin Mykol sstis, o Liudvel ir jam pripyl dubenl pienikos
sriubos.
Kai eimyna po vakariens kas sau isivaikiojo ir pirkioje liko tik savi, Mykolas suneko. Nebuvo
tik Uls. Po vakariens ji dingo kaip vanden.
Pabandykim isiaikinti vien dalyk, kuris daugiau ar maiau lieia mus visus, labai rimtai
pasak seninas Mykolas. O kur tavo mona? apsidairs paklaus Beno.
O kas j ino? Ateis. Tai koks gi tas reikalas? nekantravo jis.
Be jos neneksim. Reikia, kad btinai bt ji.
it kaip? stebjosi Benas. Kuo ji ia dta?
Sakiau gi, kad tai lieia visus, pakartojo seninas.
Prasdjo visi ger valand. Uls kaip nra, taip nra. Net Benas susirpino.
Kurgi ji pasidjo, gal atsitiko kas?
Nieko jai neatsitiko, nuramino seninas ir pakilo, kai tik a ivaiuosiu, matysi, ir ji atsiras,
dar ypteljo ieidamas.
Taip ir buvo. Pamaiusi pro klties lang, kad i kiemo ivaiavo Paua, atjo pirki ir Ul.
Kur buvai? usipuol j Benas, mogus taip ir ivaiavo nesulauks. K veikei?
Nuo kada a turiu tau praneinti kur buvau, k veikiau? dedasi pikta, o irdyje dar ir dabar
neramu... Kain, k sak seninas? Ar kalbjo apie mane? Turbt ne. Jeigu bt nekjs, nebt
Benas toks ramus.
Bet seninas nepalieka Uls ramybje. U poros dien jis ir vl ia. Ul vos spjo dingti darinje.
Taip pavaikiojs koki savait, Mykolas neteko kantrybs ir jau norjo visk iklot be jos, bet,
geriau pagalvojs, nusprend: O k a pasieksiu papasakojs? K tai duos? Norjau, kad pati Ul
prisipaint prie Beno ir Liudvels juos apmeiusi. Norjau igirsti, k ji neks, Benui girdint... O
iaip, tai jokios naudos. inoma, tarp Beno ir Uls kilt didelis triukmas, riksmai, keiksmai, gal net
ir mutyns. inoma, kad klit Ulei, bet ne to man reikia. Kam kelti tok smy? Ir taip aiku, kad ji
meluoja. Ar nuo to bus geriau, kad ji prisipains apkalbjusi? Ir gaus nuo Beno kail? Tegu sau
gyvena ramybje ir duoda mums su Liudvele ramiai gyventi.
Taip visk apgalvojs, nieko nepaisydamas, per v. Petro ir Povilo atlaidus seninas Mykolas Paua
ved nal Liudvisi Meldainien ir parsive j su snumi Jonu savo graius namus.


2013 m.

Brukas

1.
Graus tas ms miestelis, tik labai jau purvinas. Kiekvien pavasar ar ruden pagrindin gatv nei
praeinama, nei pravaiuojama. Per vis gatvs ilg i abiej pusi ikasti gils grioviai pilni vandens,
kuris lygiai su gatve raibuliuoja.
Per pavasario atlydius ir rudeninius lietus susirenka tiek daug vandens, kad grioviai nebesugeba jo
sugerti. Tik pakraiuose, prie pat griovio krat imindioti sausesni takeliai, kuriais ir vaikto vieni
pas kitus miestelio gyventojai.
Viduryje gatvs lieka kaip kisielius skystas purvas. Veim ratai semiasi iki stebuli ir tako visas
puses glii ko.
Jeigu eidamas takuiu i tolo pamatai vaiuojant kinink, turi kaip galima greiiau sprukti
artimiausi kiem, kad nebtum nuo galvos iki koj apdrabstytas purvu.
Ivaiavus i miestelio, viekelis lyg ir sausesnis. ia plikas laukas, be joki klii kiaurai
lakiodamas vjas, greiiau pradiovina provas. Miestelyje gi pro vienas prie kito stovinius namus
ir kikus trobesius, auganius medius ir dekoratyvinius krmus prie tvor, vjas sunkiai
prasiskverbia ir ne taip greitai diovina.
Pereiti skersai miestelio gatv galima tik per tris vietas. Pirmas prajimas ties banyia. ia
pridliota didesni akmen ir plytgali iki pat ventoriaus. Balansuodamas engi nuo akmens ant
akmens ir gali pasiekti banyi net variomis kojomis. Bet jeigu paslysi, kaipmat prisemsi batus ir
tada jau geriau ikart grti namo.
Antras prajimas yra tame gatvs gale, kur sikrusi Kruopio smulki preki parduotuv, o treias
miestelio pakraty, ties lin supirkimo punktu. ia jau tikriausia savininkai pasirpino.
Vasar, kai idista vanduo, visas is purvas virsta dulkmis. Nejuddamos jos ramiai sau guldavo
storu sluoksniu prisiplojusios prie ems, kol pralkdamas veimas ar brikut j nepakeldavo. Tada
jos velnios ir lengvos ssdavo ant veimuose sdini, vyr kepuri, moter apsiaust, iblizgint
bat, leisdavosi ant tvor, langini ir lang stikl. Net sunku buvo nusakyti dareliuose prie gatvs
ydini gli spalv, taip viskas buvo uneta dulkmis.
Kas neino, kaip smagu basomis pabraidyti po dulkes, po jas palakstyti? Pirmiausia gatvje
pasiymdavome viet, iki kurios reikia nubgti, o paskui po komandos vienas, du, trys lkdavome
kiek igalime kojomis braukdami pagal em. Mus vydavosi didiulis dulki stulpas ir, jei atbgdavai
pirmas, anksiau u kitus, maiau klidavo t dulki kvpti, bet tie, kurie atsilikdavo, tiesiog
sksdavo tirt dulki skuryje... Kojos dulkinos iki dviakos, galva, akys, nosis unetos net
storai... Tada tai jau tiesiai upel maudytis.
Buvom mai, uaugom, o purvas pavasar, ruden vis tas pats, dulks vasar niekur nepasidjo.

Bet tai igirdom, kad valdia ada brukavot ms miestel. Kaip bt gerai. Vietoj purvo ir dulki
turtume akmenimis grst gatv toki, kokios yra mieste. Uverst tuos dvokianius griovius su
visom varlm ir buogalviais, nebelikt nei purvo, nei dulki, nebereikt avti kalio...
Tik kain, ar tai teisyb?
nekjo mons per vis iem. Vieni tikjo, kiti ne, bet pavasar, vos tik pradiuvus, irim
kininkai jau vea akmenis.
Atvea vien veim, ikrauna, kit atve, krauna ant viraus. Vieni atvea ir krauna vienoje gatvs
pusje, kiti kitoje. Kaip milinik kurmiarausi pridygo abiejose gatvs pusse.
Kiekvienam kininkui buvo paskaiiuota, kiek akmen jis turi atveti. Kieno ems daugiau, tam ir
veim daugiau, kieno ems maiau, tam, aiku, maiau.
Pradioje vyrai ve, ve akmenis, o paskui gra gelton sml. Tokio graaus smlio niekada
nebuvo miestelyje.
Kol dar niekas nieko nedaro, mes vaikai nuo ryto iki vakaro tupime tame smlyje, aidiame ir,
keista, niekas nieko nesako, nedraudia.
Kai buvo priveta smlio, kininkai vl ve akmenis. Visi inojo savo normas ir atve ikraudavo
gatvs pakraty, toliau nuo sodyb, bet atsirado vienas poktininkas. Jis, atves vis savo norm
akmen, kartu su bernu m ir ikrov juos prie ydo Grinkos gonkeli.
K jau ten ukrov, tiesiog umrijo iki pat gonk viraus akmenimis vis prajim.
Pamats, kas darosi, ydelis ijo gatv bartis.
Ui, ponas etokai, k tamsta padarei? pakreips galv on, graiuoju priekaitauja jis, kaip
gi a ieisiu i nam?
O k a padariau? neva stebisi tas, ikroviau atves akmenis ir tiek.
Bet kodl btinai ia prie pat ijimo? Ar nebuvo vietos kitur?
Kur radau vietos, ten ir ikroviau. Ar pats nematai, kad visa gatv akmenimis uversta? Vien
krvos...
Argi nebuvo galima kur kitur? Bet kodl btinai ia, prie mano prajimo? Tuojau nukrauk atgal,
nes a seninui pasisksiu.
Pats seninas man ir liep atveti, o kur ikrauti nenurod. Kur radau vietos, ten ir ikroviau,
kartojo gaspadorius etokas.
Ui kaip negerai. Vietos kiek nori aplinkui, argi negaljai kitur padti? Pro kur dabar mes
vaikiosim? Dievas tave nubaus, ponas etokai, kad skriaudi varg ydel.
Grinka kaip ir visi kiti ydai miestelyje gyvena seniai. Turi jis nedidel namuk prie gatvs, turi

mon Gold, sn Jochim, kur mokina Kaune ir nori, kad jis bt rabinas.
Save Grinka laiko batsiuviu, nors n vieno naujo bato per vis savo gyvenim nra pasiuvs. Jis tik
taiso, remontuoja senus, nudvtus miesteln batus. Ulopo, jeigu atnea kiaur, udeda rubikus,
jei padas nudils ties nosimi arba ivis pakeiia senus nudilusius padus naujais, tiesina nuklypusius
kulnus ir moka paplatinti, jei kam batai spaudia koj pirtus.
Grinkos snus kaip tik iuo metu yra atvaiavs atostog ir, girddamas, kaip tvas kalba
verklendamas, gonkas ijo ir jis. Snus laibas, auktas, juodais garbanotais plaukais, su juoda,
apvalia kepuraite ant galvos stovjo tarpduryje. Jis, kiek pajgdamas tvard besiveriant pykt,
irauds stebjo vyr pokalb. Matydamas kaip tvas nuolankiai derasi, jis ididiai, i aukto,
dvasininko tonu kreipsi kinink etok.
Ar taip moko js tikjimas tyiotis i sining, padori moni? Kaip ne gda?
O ko moko js tikyba? pasipt etokas.
Kad tokiem kaip js, visiems seniai atidaryti pragaro vartai! idro is, bet ia pripuol tvas ir,
ydikai sn bardamas, stm j vid. Paskui j jo ir pats, utrenkdamas paskui save duris.
Neatidarysi tu man pragaro vart su savo jarmulka, irk dar sieids gaspadorius ir su savo
bernu tuiais veimais idardjo i miestelio.

2.
Pagaliau atsirado ir meistrai. Teisingiau pasakius, meistras Ivankus ir moterik. Turbt mona.
domu, k jiedu veiks, prie tokio didelio ir svarbaus darbo?
Vyras trumpas, drtas, raumeningas, plika galva, o alia jo verta moterik. Ji nedidel, storul,
apskrito veido, tvirta, matosi, kad bus gera pagalbinink. Bliuzs rankovs iki alkni atraitytos, balta
skaryt ant galvos po smakru urita bobikai moteris visiems kl pasitikjim.
Pirm dien jie dar nieko nedirbo.
Tame gale, kur lin supirkimo punktas, abudu pavaiktinjo, pamatavo, tada skersai gatvs ikas
negil griovel, piln prine smlio, dar prie jo ariau prine akmen, o jau kit dien, atj i
ankstaus ryto, msi darbo.
Pirmiausia vyras, atsiklaups ant keli, sudjo eil, parinks madaug vienodo dydio, akmenis
griovel su smliu, o paskui prie j glaud kitus. Graiai, akmen prie akmens, kelne ukabins
smlio, dar pabarstydamas juos i viraus ir on, pastuksendamas nemau kju ir vl smliu
upildydamas tarpus.
Taip ir prasidjo darbai.
Pams akmen rankas, Ivankus dar j pavarto, pabando vienu ar kitu onu priglausti prie jau dto, o

kit, net jo neapirjs, deda i eils ir irk is taip graiai priglusta, lyg bt ia buvs.
Vliau, nesirinkdamas deda akmenis i eils, koks papuola, o ymiai didesnius tuojau ia pat,
atsisds ant smlio, sispraudia tarp koj ir su dideliu kju suskaldo. Tam tikslui jam pritvirtintas
prie pd i sunkveimio padang padarytas apavas, kad bt maesn atatranka ir jis, atjs darb,
juo apsiauna.
Ivankus, sudjs kok metro dydio lopinl, pamatuoja gulsiuku, pastuksena kju ir dirba toliau.
O k veikia moteris? Ji vis dien dideliu odiniu krepiu velka akmenis i krvos ir sml ariau prie
vyro, kad is, negaidamas laiko, galt dirbti savo darb.
I alies pasiirjus, kas ia tokio neioti akmenis, bet, kai reikia vis dien, nuo ankstaus ryto iki
vlyvo vakaro tampyti tokius svorius, tai po darbo rankas ima taip skaudti, kad nepraeina n per vis
nakt.
Kiek migus, kiek nemigus, moterikut keliasi anksti ir kartu su vyru Ivankum stoja prie darbo.
Pietus abu pavalgo vietoje. Daniausia lainiai su duona, kit kart duona su sviestu ir sriu, vandens
atsigerti, ne bda. Kiekviename kieme ulinys, gali gerti kiek nori ir niekas negaili.
Anksiau miestelyje Ivank nebuvo. I kain kur atsirad, mons kalbjo, kad i Gudijos ar Rasiejos,
mat kalbjosi tarp savs nemsikai, isinuomojo i vienios nals kambarl ir atsigaben ia
apsigyveno.
Nal, nordama iek tiek usidirbti, uleido jiems kambarl su virtuve, o pati ijo kamarait. Ne
visam gi gyvenimui, tik per vasar. Pagyvens mons, kol ibrukavos, ir ivaiuos, o man liks keli
litai udarbio pagalvojo nal.
Spariai dirbdami vis savait, Ivankai etadienio popiet anksiau baig darb.
Parj namo, turbt gamino valg, nes iki vlumos rko kaminas. Kvepjo verdama msa ir deros
sriubai, o keptuvje irk kiauinien su svognais.
Kol kaito puodai, moterik suvaikiojo krautuv. Ji prisipirko alaus, degtins, barank, saldaini.
Tada abu baliavojo iki auros, btinai ir nal sveius pasikviet.
Kai ryte mons klsi, Ivankai jo miegoti. Prabudo tik apie pietus, bdami neisimiegoj, pagiringi,
pikti ir irzls... Pradjo kibti vienas prie kito, kol susimu.
K jie ten tarpusavyje veik pirkioje, niekas nemat, tik po kurio laiko kilo baisus triukmas: spieg
moterik ir storu balsu rkavo meistras Ivankus. Po kiek laiko viskas lyg ir nutilo, bet staiga atsidar
langas ir pro j brukavojam gatv m skrieti virtuvs rakandai: puodai, auktai, peiliai, akuts,
vangantys kibirai, bulvins ir burokins tarkos, drobiniai maiiukai su miltais ir kruopom, mazgots
ir rankluosiai... odiu viskas, kas pasitaik po ranka.
Namie neliko nei blid su nebaigta valgyti msa, nei keptuvs su kiauiniens likuiais. Pro lang
iskriejo lainiams pjaustyti lentel ir net luotrais...

Kiek tik miestelyje buvo moni, igird neprastus garsus, visi m rinktis prie nals, pas kuri
gyveno Ivankus, namo. Subgo ir vaikai pasiirti nemokamo cirko.
Vyrai kvatojosi, o moterys egnojosi...
Vaikai sidrsino net prie lango pribgti ir vilgtelti vid, o motinos m bartis.
Nelskit taip arti, irkit i tolo, o tai gausit kokiu kolu per galv.
unys m rietis dl netiktai viduryje gatvs atsiradusio deros galo, o tie, kuriems nepavyko
nutverti deros ar msos gabalo, lai ir tarkino nemazgotus blidus, auktus, varinjosi
barkindami po gatv keptuv ir riebi lainiams pjaustyti lentel.
Kai virtuvje liko tik tuios lentynos, i pirkios ijo ir pats meistras Ivankus. Pamats gatvje
susirinkusius mones, iek tiek susimt, bet tuoj jo rol ir, udars lang, uvrs langines,
atsisuks publik paskelb:
Buvo apvalga, o vliau bus kinas, bet tam kartui pertrauka...
Visi juoksi ir, kiek pastoviniav, isiskirst. K ia beveiksi, kai jau pertrauka?
Gatvje liko tik vaikai ir unys. Vaikai lauk, gal tikrai prasids kinas, o unys dar ilgai turjo kuo
pasmaliiauti.
U langini stojo visika tyla.
Po kurio laiko i namo ijo balta skaryte usigobusi moterikut, t pat odin krep, su kuriuo
tamp akmenis, susirinko imtytus daiktus, sine juos vid ir usidar duris.
Iki pirmadienio ryto nals pirkutje ramu, o ryte tik iauus, Ivankus su mona vl msi darbo.

3.
Per vasar, kol buvo ibrukavota visa gatv, kartas nuo karto toks kinas pasikartodavo.
I pradi, buvusi lyg ir naujov, i meistro Ivankaus elgsena tapo prastiniu reikiniu, bet irov
netrko. Kadangi pasirodymai vykdavo sekmadienio popietmis, kai visi, parj i banyios,
ilsisi, tai visiems bdavo neproal pavairinti savo laisvalaik. Ypa didel nuostab ir daug kalb
miestelnams sukl tai, kai kart meistras ne tik imet daiktus, bet, pastvrs arstekl, imal su
visais rmais virtuvs lang.
Neirint tai, kad prie bruko dirbo tik du mons, iki bulviakasio darbai buvo baigti ir meistras
Ivankus dar kart patikrino savo darb. Tam tikslui jis turjo stor, aukt beveik iki juosmens kalad,
kuri apaioje buvo apkaustyta skarda, o kalads viruje kiaurai prakito geleinio strypo galai atstojo
rankenas. Meistras, iekodamas nelygum, su ia kalade nuo pradios iki galo istukseno vis gatv.
Rads kad ir maiausi ikilus akmenuk, su iuo prietaisu j sukaldavo gilyn ir, pagaliau
nusprends, kad darbas baigtas, u dienos, kitos sulauk komisijos.

Gavs atlyginim, Ivankus pirmiausia atsiskait su nale. Gerai atsilygino u sujaukt but, u
idauyt lang, paskui grino tiek, kiek buvo skolingas krautuvje ir dingo su savo moterike
neinia kur, taip kaip ir atsirado.
Niekas neinojo nei i kur jis atvaiavo, nei kur ivaiavo, bet darb padar gerai ir nepriekaitingai.
Grindinys lygus, graus, net blizga. Po iai dienai miestelyje nebra purvo.
Buvom vaikai, dabar pasenom, daug ir gyv nebra, o brukas dar ir dabar tebesilaiko. I visko matyt,
kad dar ilgai laikysis.
Ne taip seniai buvau nuvaiavusi miestel pas gimines. Aplankiau artimj kapus, o ten sutikau
vaikysts ir jaunysts draug.
Grom vyruotu viekeliu iki miestelio, o ia jau nuo pat pirm nam prasideda grindinys. Ikart
mintyse ikilo prisiminimai apie jo atsiradim.
Klausyk, paklausiau draugs, ar dar prisimeni kada nors, kaip ms miestelio gatv brukavojo?
Kurgi ne. Niekada nepamiriu, kai bgdavom irti Ivankaus kino, juokdamasi atsak ji.
Pamatme neregt ir niekur negirdt dalyk. Ko nort? Kakokie ne ms vieros svieto perjnai.
Pas mus taip nebdavo.
Ne tiesa. Buvo, paprietaravau. Tiek ir tiek visko buvo ir pas mus. Tik ms monms
nebdingas toks pasivieinimas. eimos udaros... Jeigu ir atsitinka koks nuotykis pas k nors, tai
slepia labiausiai. Kad tik, Dieve gink, nesuinot mons, kad neimt kalbt, kad neijuokt, kad
nepadyvyt. Visi eimos ginai, petyns vykdavo tarp nam sien. Utai ir atrodo, lyg nieko nebt
buv.
Gerai sakai, pritar ir draug, pakalbdavo kartais mons, kad tas ar anas mua mon, idauo
indus, bet, kad bt kas nors mats darant tai vieai, tai to nebuvo.
Prie ventoriaus mes, dar truput pasinekjusios, palinkjusios viena kitai geros sveikatos,
isiskyrme.

2013 m.

Dvyns

1.
Jau nuo etadienio Uupio vienkiemyje linksma.
Kaip nebus linksma, jei kieme vestuvs? Iteka dvyns seserys Levut ir Ievut.
Pasiokimo nusimato kelioms dienoms. Retai kada taip bna, bet jeigu jau pasitaik tokia proga,
jaunimas nesnaudia. Kai netoliese groja armonika, kiek tik artimesniuose vienkiemiuose yra vaikin
ir mergaii, po vakarins ruoos visi renkasi, oka ir linksminasi iki auros. oka sveiai, pajauniai
su pamergmis, bet utenka vietos ir nekviestam jaunimui. Svarbu, kad per nakt nenutyla armonika.
Seserys dvyns graios, nebiednos. Vos tik ijo i paauglysts met ir sulauk nuotak amiaus,
kaipmat atsirado jaunikiai. Bernaiiai puiks, ne bet kokie...
Levut nutekjo gretim vienkiem, visai netoli nuo savo nam, o Ievut, atjus ukuriui, liko
gyventi pas tvus.
Petras Motieka, ateidamas k, atsine nemaai pinig, o Jonas Kerys parsived Levut didel k,
kur eimininkavo pats vienas. Po tv mirties jam buvo labai nelengva, bet, bdamas darbtus ir
sumanus, kad ir vienas liks, kyje tvarksi gerai.
Seserys dvyns panaios kaip du vandens laai, net motina j neskirdavo. Abi skaisios, geltonplauks
mergaits i maens stebino aplinkinius savo graiais, baltais veideliais, gerai priirimais, visada
supintais dvi storas kasas iki pat juosmens, plaukais.
Visiems sesuts buvo malonios, mandagios. Pakalbintos vyresnij, jos maloniai ypsojosi, o
pavaiintos saldainiais ar pyragaiiais, padkodavo tetai ar ddei ir nepamirdavo pabuiuoti rank.
Kol buvo gyva, dvynmis rpinosi, amin atils, motut. Mergaites graiai aukljo, vienodai reng.
Kilusi i garbingos kunig gimini eimos, atitekjusi Uup, ji buvo labiau iprususi u kitas kaimo
moterles.

2.
Baigsi vestuvs, pasibaig ir visos linksmybs. Ivainjo sveiai, nutilo armonika, aprimo ir
jaunimas. Laukia, ar nepasitaikys vl kokia nors pramoga. Gal vl kas enysis? Jeigu ne, tai ateis
atlaidai, gal kas sugalvos surengti geguin, kur bus galima vl pasilinksminti...
Jaunimui tik tiek ir terpi, o sesms prasidjo naujas gyvenimas.
Ievutei maai kas ir pasikeit. Ji savo namuose, viskas teka sena vaga, tik pradioje, atsiradus naujam
mogui, tenka juo pasirpinti. Ieva savo vyr dar laiko u svei, bet vaikinas darbtus, protingas,

nesileidia ilgai lepinamas. Diena, kita ir jis jau keliasi anksti, valgo su visai kartu kasdienikus
pusryius ir eina kartu su visais laukus.
Vyrai sutaria. Abu dirba isijuos. I karto tvas norjo pasirodyti entui, ko yra vertas, bet is
nenusileido. Tarsi imgin savo jgas, vyrai nusiramino, darbavosi draugikai pasitardami,
nepersidirbdami, pailsdami utai ir darbai josi sklandiai.
Uovis patenkintas entu. Mato, kad su juo bus galima sugyventi, o Ievut patenkinta vyru. Jis
malonus, dmesingas...
Matydamas, kad mona k nors sunkiai dirba ar k nors sunkiai kelia, tuoj puola padti. Ko daugiau
nort i vyro? Ievut tik diaugiasi, bet kartais pagalvoja: Ar Petras vis laik toks bus, ar tik dabar
man taip pataikauja ir visiems stengiasi tikti? Kain, kaip bus toliau?
Ai Dievui, net septynerius metus igyvenus kartu, Petras n kiek nepasikeit. Vis toks pat geras ir
taip j myli, lyg bt k tik ved. Abu susilauk ir porels vaik. Mergytei jau eeri, o sneliui
ketveri metukai. Vaikuiai auga sveiki, gras, o ir vyresnieji eimos nariai negali skstis sveikata.
Kol nam nelanko jokios bdos ir nelaims, tai ir gyvenimas visko pilnas.
Neblogai sekasi ir sesei Levutei. Jie su Jonu irgi graiai sutaria. Dvyns arti viena kitos gyvendamos,
danai susieina. Sulauk metini veni, eimos pasidaro alaus, lanko vieni kitus.
Ievut pas ses, o ir Levut pas j, galima sakyti, kasdienins vienios. pratusios paauglystje viskuo
dalintis, ir dabar k pasisidinusios ar nusipirkusios mgsta tarpusavyje pasikeisti paneioti. Net vyrai
kartais pasimeta: Net nebeaiku katra katro mona. Ale taip kaip viena.
Dvyns, kaip ir gyvendamos namuose, taip ir dabar viena nuo kitos nieko neslepia, pasipasakoja iki
smulkmen kas katrai guli ant irdies, pasidiaugia savo gerais, laimingais gyvenimais.
Ievuts gyvenimas geras, bet n kiek ne blogesnis ir Levuts, tik visa bda, kad per tiek met ji su
Jonu nesusilauk vaik. Levut kartais net pavydi sesei. Ta jau augina toki grai porel, o pas mus
kaip nr taip nr...
Kai tik susitinka su Ievute, tai Levut neikenia jai nepasiguodus. i net nebeino, k Levutei sakyti,
kaip nuraminti, o blogiausia tai, kad ji dl visko kaltina save. Geria visokias oleles, vainja pas
burtininkes, iniuones, ukalbtojas. Lanksi net pas daktarus. Visk nuo irdies pasakoja seseriai kur
buvo, kiek mokjo, k pasak daktaras.
O Jonas tau nieko nesako, kad taip ilaidauji? pasidomjo Ievut. Ar duoda pinig, ar negaili?
Eik jau, eik. Jis pats labai nori vaik. Liepia, kad gydyiausi.
Tau tai liepia, o pats ar nenori pasitikrinti? Gal ia visai ne tavo kalt?
Apie tai nebuvo n kalbos, sumio Levut, kakaip n nepagalvojom.
O reikt. Negali bti, kad tu nesveika. Abi kartu augom, visom ligom kartu persirgom, buvom taip
kaip viena. Kodl a galiu turti vaik, o tu ne? Kaltas tavo Jonas ir daugiau nieko. Kaip tik gal jam, o
ne tau gydytis reikt.

 Na, jo tai jau nenuvarysi pas daktar, susimst Levut.

O tu pabandyk. irk, k jis pasakys?
Niekaip neprikalbsi, a inau. Tik supyks ir daugiau nieko.
Kaip sau nori, net pykteljo Ievut, jis nenori, o tu, nieko neinodama, truyjiesi visokiom
olelm. Ar manai, kad sveika gerti visokias nuoviras? Jeigu esi dar sveika, tai, pavartojus ilg laik
toki vaist, gali rimtai susirgti. Tada tai jau tikrai tursi bdos.
Tai k man daryt?
Sakau gi, kad pasikalbtum su Jonu. Jeigu kaip, tai gal jam ir padt kokie vaistai. Bet ia jau reikia
tartis su rimtu daktaru, ne iaip su kokiomis bobelmis ir gydytis reikia ne iaip olelmis, bet tikrais
vaistais.

3.
Kai seserys u kurio laiko susitiko, vl ta pati kalba.
Na kaip, ar kalbjai su Jonu? tuoj pat paklaus Ieva.
K ten... N girdti nenori, pasiguod Levut.
A taip ir galvojau, nenustebo sesuo, kad nesutiks. Vyrams tai didiul negarb, jeigu kas
suinot. Gal jis n nenutuokia apie savo brok, o ia imt ir paaikt. Kokia gda...
O tu inai k? m juoktis Levut. Reikt man panakvot koki nakt su tavo Petru. Taip ir
suinotume...
Ar pasiutai? staiga pastat akis Ieva, bet, matydama, kaip ses leipsta juokais, ir pati m linksmai
juoktis. Nori, kad paskoliniau tau savo vyr?
O kodl gi ne? Ne svetimai, o seseriai. Ar gaila?
Na ir sugalvojai, ir toliau juoksi Ievut, tu visada k nors prasimanai. Pramatorka tokia. Su
tavim nepanuobodiausi.
Klausyk, kad ir i tikrj? Gal verta surizikuot dl tokio reikalo? Kaip sakai?
Nieko sau reikalas. Negi tu rimtai galvoji?
O kas? Man tai dviguba nauda. Jeigu pastoiau, usiauginiau vaikel, o jeigu ne, tai nors inoiau,
kas kaltas.
O man kokia nauda? N negalvok. Nieko neieis, jau surimtjo Ieva, jeigu taip nori, tai gali
pasiiekoti kokio i alies. Kodl btinai reikia mano Petro?

 Matai, su Petru bt viskas daug paprasiau. Pasikeistume keliom dienom ir n lap nesulot...
iriu, kad ia tu jau visai rimtai, nebe juokais. Rimtu reikalu kvepia. Prisipaink, kad seniai esi
sugalvojusi ir tik dabar, neva, juokais man tai sakai? inau a tave.
Bet kad ir tikrai taip padarius? nustojo juoktis ir Levut. Niekas dl to nenukentt. Padarytum
ger darb, padovanodama tikrai sesei vaikel. Ikart pasikeist ms gyvenimas. Negaliu skstis,
man Jonas ir dabar labai geras, bet jei suinot, kad laukiuosi, mane ant rank neiot. Taip nori
vaikelio...
Sakai susikeisti? trumpam susimst Ieva, bet staiga sujudo. Nieko nebus. Petras kaip Petras, bet
po tavo Jonu a tikrai negulsiu. Taip ir inok. Jokiu bdu. Negaliu su tuo sutikti, kad ir kaip noriau
tau padti.
Manau, kad galima bt ir be to apsieiti.
O kaipgi? Juk biau tavo vietoje.
Na, koki nakt, kit galtum pasisksti, kad sirguliuoji, kad labai skauda galv ar nugar, greitai
pasil ieit Levut, atsigultum atskirai... jau visai rimtai m kalbinti seser. Apsikeistume
kokiom dviem, trim dienom ir kas ia tokio? Visi savi mons, artimi gimins. Petras su Jonu taip
kaip broliai. Niekas dl to nenukentt...
O jeigu kada nors iaikt, tai irk kaip susipykt. Juk katras gali mus atpainti. Kas tada?
Kaip gali atpainti? Atsimeni, kaip tikra mama ms neskirdavo, sumaiydavo? Dl to tikrai gali
bti rami.
Ne, geriau jau neprasidti. Neduok Die, iaikt, suinot mons, pasidarytumm sarmatos ant
visos parapijos. Nieko negali inoti, kaip gali atsitikti.
Na, kas gi ia atsitiks per tas kelias dienas? Gyvenom tiek met ir nieko neatsitiko, o dabar jau ims
ir atsitiks...
Kad tik nesusirgt vaikai. Ar bent inosi, k daryti, jeigu susirgt katras?
Pasakysi, k reikia daryt, o ir pati ateisi. Juk visi ino, kad mes ko ne kasdien lankom viena kit.
Juokas juokais, bet jeigu rimtai, tai ia ne tukos.
Kad taip tau reikt, tai a n trupuio neabejoiau, nusimin Levut, bet Ieva ir toliau buvo
nesukalbama.
Neinau, neinau... Reikia dar gerai pagalvot.
kart seserys taip ir isiskyr nieko nenutarusios, bet vl susitikusios, jau visai rimtai pasinekjo.
Levut vis kalbinjo seser, kol i, ilgai nesiryusi, pagaliau sutiko.

4.
Buvo pasirinktas laikas per pat darbymet. Vyrai su samdiniais nuo pat ankstaus ryto per vis dien
darbuojasi laukuose, maiau maiosi po namus, grta vlai vakare. Namikiams reiau tenka
susidurti akis ak, vasaros naktys trumpos, o pagaliau kam gali kilti koks tarimas? Niekam n
galv neateis, kad gali vykti tokie dalykai.
Vien pirmadienio popiet, susitikusios pas Levut, dvyns pasikeit viena kitos drabuiais, skaniai
nusijuokusios dar pasistaip prie veidrod ir isiskyr. Ievut liko vienkiemyje, o Levut ijo jos
namus.
Levutei buvo paprasiau. Ji atjo tuos namus, kur gim, augo ir tiek met igyveno, o Ievutei buvo
prasiau. Nors danai ia buvodama gerai painojo sess namus, madaug inojo visus jos
padjimus, bet buvo ir toki dalyk, kuriuos reikjo tutuojau sidmti. Pavyzdiui, kur laikomi
raktai, pinigai, dokumentai, jeigu, neduok Dieve, kilt gaisras, o Jono nebt namie.
Ji apirjo gtas, kur deda vitos ir i kur imti grd joms lesinti. Kaip umaiyti kiaulms joval,
to tai jau nereikjo nei aikinti, nei mokyti. Tie patys darbai dirbami ir savo namuose.
Anksti pakrovus pei rytdienai, truput anksiau pamelusi karves aptvare ir parusi kiaules, Ievut
m ruoti vakarien.
Netrukus gro ir eimyna i lauk. Po vakariens nukrausiusi stal ir sumazgojusi auktus, Ievut,
susimusi u pilvo, susig ant suolo netoli dur ir, nutaisiusi skausming veid, m linguoti
pirmyn, atgal tyliai dejuodama.
Jonas jau rengsi gulti, bet pamats mon tokioje padtyje, vl susiseg kelni dir ir atjo prie jos.
Kas tau, mano saulele? paklaus labai susirpins. Negaluoji? Ar skauda kur?
Matai, kaip graiai jis j vadina. Mano Petras taip nemoka, pagalvojo Ievut.
Neinau kas pasidar. Man jau nuo pat ryto negera, bet galvojau gal praeis, o dabar dar labiau m
skaudti, graudiai guodsi ji.
Kas ia galt bti? spliojo ujausdamas Jonas. Gal k sunkiai paklei ar ko suvalgei? Ar tik
dabar, ar ir anksiau ueidavo?
Ueidavo ir anksiau, bet taip skaudiai dar nebuvo. Ueina, praeina... Gal ir dabar praeis?
Atsigulk, gal bus geriau.
Bijau ir pajudt. Kai taip sdiu, tai galiu kentti.
Nesdsi gi ia per nakt. Atsigultum, pailstum, irk ir pasidaryt geriau. Einam, a tau padsiu.
Nereikia, nueisiu pati, pakilo Ievut, oi, oi kaip nudieg, kai atsistojau, nutvr ji Jono rank,
kad tik greiiau lov.

Kai, Jono padedama atjo u mrelio ir su pagalba nusireng, tuoj krito knibsia skersai lovos ir
usitrauk antklod ant galvos.
Jonas dar stoviniavo, rpinosi. Apdeng kojas, apkam i on antklod, paglost iurkia nuo
darb ranka peius, nugar ir ijo sakydamas:
Tu ia gulk viena. Bus tau laisviau, geriau, o a pasiklosiu ant peiaus. Ryte nesikelk anksti,
pagulk ilgiau. Pasakysiu mergai ir ji padarys pusryt. Tau reikia pailsti.
Kai pirkioje viskas nutilo ir nuo peiaus pasigirdo tylus knarkimas, Ievut, dar kiek palaukusi, kol
Jonas stipriai uknark, visai atsipalaidavo. Pasislinko lovos vidur, atsivert ant nugaros, kaip buvo
namie pratusi, ir pirm nakt visai gerai isimiegojo.
Pabudusi anksti ryte, girdjo, kaip tyliai, ant pirt gal buvo prijs Jonas, bet ji neisidav
nebemieganti ir nesikl tol, kol visi neijo laukus. Na, viena naktis jau prajo, diaugsi Ieva,
bet, kai ir antr dien mona nepagerjo, Jonas ne juokais isigando.
Jei ir iandien nepraeis, parveiu daktar, tiesiai viesiai pasak jis. Reikia inoti, kas yra, kad
paskui nebt per vlu.
Ievut ikart krpteljo, bet paskui nusiramino. Na ir kas? Atvaiuos daktaras, apirs... Kas gi ia
tokio? Vis tiek ras koki lig... Ant to jis ir daktaras... Kad ir parays koki nors vaist, tai nebtina
juos pirkti, o jeigu Jonas, bdamas toks rpestingas, ir nupirkt, tai nebtina juos gerti. Ar taip ar
taip, u keli dien ateis pagerjimas... Ir be vaist.
Kai ir trei dien monai nebuvo geriau, Jonas kaip sak, taip ir padar. Met visus darbus,
pasikink brikut arkl ir ivaiavo miestel daktaro. Ievut dar prietaravo dl visa ko, o paskui
sutiko:
Vaiuok, jei taip nori. Juk blogiau nebus.
Atvaiavs daktaras pamatavo temperatr, i vis pusi gerai apklaus, kart, kit stipriai pamaig
pilv, kad Ievut net aikteljo, nes taip suskaudo. Tada m klausinti: Ar danai ueina skausmai, ar
tai tik pirmas kartas? Kada pradjo skaudti? Ar daugiau skauda prie valg, ar po valgio? Ar
skausmas ueina dien, ar nakt? Dar pasiirjo, pakls vokus, akis, praiods pairjo gerkl
ir, nusimazgojs rankas, daugiau Jonui negu jai, pasak:
Niekuo negaliu padti. Teks veti ligonin. Ten padarys visus tyrimus ir, jeigu reiks, operuos.
Apendicitas. Aklosios arnos udegimas, paaikino. Gal dar neupliavs, bet pats laikas alinti.
Niekur a nevaiuosiu. Joki operacij! kai, ives atgal miestel daktar, gro Jonas, auk
Ievut. Jums abiems su daktaru galvoj negerai. Pamanyk tik, suskaudo pilv... Ir jau ligonin. Mane
ten papjaus. Atsikratyt manimi nori?
Kokius niekus neki, m pykti Jonas, padti, igydyti noriu, o ne atsikratyt. Dieve gink, jei kas
atsitikt, susigrauiau tavs paklauss. Rytoj pat vaiuojam ir viskas.
Nagi, palaukim nors por dieneli, su aarom maldavo Ievut, man jau lyg ir geriau. Pamatysi
ir visai praeis.

 Nenoriu n girdti tavo atsikalbinjim, grietai pareik Jonas, praeis ir vl ueis... Taip ir
galo nebus. Jeigu jau akloji arna pagedo, geruoju nesibaigs. Ar geriau kad gulini reiks iveti?
Ievut ne juokais pasimet.
ligonin jai jokiu bdu negalima. O jeigu ten tikrai operuos? K pasakys Petras, kai ji gr namo
subintuotu pilvu? K reikt sakyti? Viskas tuoj paaikt. Baisu ir pagalvot, kuo viskas baigtsi.
Ievut derasi, bet atsisakyti ligonins nesiseka. iaip taip kalbjusi Jon dar dienel palaukti, ji po
kiek laiko pasigyr, kad jai jau ymiai geriau, o jei Dievas duos, tai ir visai praeis.
Jonas apsiramino. Jam ir paiam nelabai paranku. Pats darbymetis... Tekt sugaiti kelias dienas.
itokia kelion... Nesinori palikti nam ant svetim rank... O ir merg tekt statyt prie plytos, kai
darbo rank trksta laukuose... Kad jau jai geriau, gal ir galima atidti iki kito karto, svarst
Jonas.
Taip itempusi beveik savait, Ievut jau ragina ses greiiau baigti t pokt. Levutei sess
namuose nebuvo joki nesusipratim, nemalonum.
Petras, nieko netardamas, ir toliau myli savo mon... Kad ir darbymetis, kad ir bdamas pavargs,
bet, namuose matydamas lipni monel, maloniai nustebintas, atsako jai tuo paiu:
Na, ir saldi pasidarei... Kad visada tokia btum...

5.
Viskas, dkui Dievui, baigsi laimingai ir Ievut su Levute vl savo vietose.
I tokio, palyginti rizikingo j sumanymo, liko tik linksmi prisiminimai.
Tiesa, sunkios ligons vaidinimas ir grsm atsidurti po daktaro peiliu Ievutei kainavo daug nerv,
bet neuilgo viskas pasimiro ir i viso to liko tik praeities spdiai, i ko susitikusios dvyns skaniai
pasijuokdavo. Smagu dar ir tai, kad viskas nenujo niekais. Jdviej pastangos jau dav rezultat. U
mnesio Levut pasijuto nia ir tuoj pat pasigyr vyrui, kad laukiasi.
Jonas danai pasiteiraudavo, kaip monos sveikata, ar nebeskauda onas. Jis vis dar negaljo sau
atleisti, kad jos paklaus ir nenuve ligonin, kaip daktaras liep, bet, dabar igirds toki naujien,
i to diaugsmo visk umiro. Kokia laim! Susilauks vaiko, o gal dar ir berniuko... Kad tik Dievas
duot Levutei laimingai ineioti, kad kas neatsitikt, kai taip ilgai nebuvo pastojusi, kad tik
nepersileist, kaip kad moterims kartais bna, kad tik skmingai pagimdyt, kai ateis laikas, kad
nevykt kokia nelaim...
Vis laik diaugsi, o kartu ir nerimavo Jonas, kol pagaliau pavasar jis, sulauks naujagimio,
nusiramino.
Berniukas gim sveikas ir graus. Jonas, kur buvs, kur nebuvs vis prie lopio. Taigi, laimingas

neapsakomai... Ir snaus sulauk, ir Levut visai pasveiko. Jai daugiau niekada nebeskauda onas ir
maa to, po gimdymo moterik dar net pagrajo. Kuo toliau, tuo labiau Jonas Levut myli ir j
labiausiai lepina.
Pats gaspadorius niekuo negali skstis. Yra stiprus, sveikas, kininkauti sekasi, todl visko pilnas
gyvenimas. Dabar Jonas jau visavertis vyras, didelio kio gaspadorius, usiaugins sn ir turs kam
palikti k. Nereiks giminm petis dl palikimo po jdviej su Levute mirties...
Kriktynas ikl kone kaip vestuves. Tris dienas muzika, dainos ir pilnas kiemas jaunimo. Visi oka,
dainuoja, diaugiasi sulauk progos pasilinksminti.
Kriktatviai, aiku, Petras ir Ievut. Vard irinko naujovik, miestietik Linas, o kai klebonas
pareikalavo, kad pirmas vardas bt krikionikas, tai kriktatvis pridjo savo Jonas.
Prabgo keli laimingi eimynins skms metai. Atrod, kad tai laimei nebus galo, bet netiktai
pasikeit laikai ir visas gyvenimas pasisuko kita linkme.
Lineliui buvo vos eeri metukai, kai Lietuv eng rusai. Tas vykis imu i vi iki iol ram ir
nusistovjus moni gyvenim. Pasklido gandai apie trmimus, kininkai nuleido rankas, neinojo
kaip elgtis. Num i met derli ir atidav pyliavas, nelinksmi lauk pavasario.
Pavasariui atjus, nesitikdami sulaukti ir patys nuimti kit derli, visk dirbo nebe taip kruopiai,
visk dar atmestinai ir slapia ruosi trmimams. Kep ir diovino duon, su savimi neiojosi
pinigus, dokumentus ir kitus smulkesnius vertingus daiktus su viltimi, kad gal neprireiks, kad gal
nepasitvirtins tos sklindanios baisios kalbos. Gal neive, gal paliks gyventi savo namuose,
kokiomis bebt slygomis...
Vis tiktai birelyje tikrai prasidjo visuotiniai trmimai ir vargas tam, kas buvo nepasiruos tai
kelionei. Ikart grs mirtis n nepasiekus Sibiro platybi.
Seserys, kiek manoma, buvo pasiruousios. Turjo nemaai duonos divsi, msos, laini, tauk.
Jeigu tik leis visk pasiimti, uteks nekuriam laikui.
Kur be atsidurt, seserys susitar laikytis eimomis kartu, nesiskirti iki gyvenimo galo, padti vieni
kitiems, o pritrkus maisto, dalintis paskutiniais ksniais. Dievui davus, nei vieniems, nei kitiems
neteko patirti tos baisybs. Nors prajo daug piln siaubo ir baims nakt, girdint, kaip kaimynystje
burzgia sunkveimiai ir tams raio proektoriai, bet iandien jau galima diaugtis, likus savo
namuose.
Atrod puiku, mons ivaduoti nuo tremties. kininkai noriai griebsi u darb, bet greitai patyr,
kad ne pyragai ir prie vokiei: nemaos pyliavos grdais, duokls produktais... Nra tos savaits,
kad vienkiemyje nepasirodyt vokiei karikiai su baltaraiiais. Reikia, kad bt alaus ir geros
ukandos jiems pavaiinti.
tuos, kurie liko neiveti, vokieiai ir vietiniai j padjjai irjo su panieka, laik vos ne
idavikais, paliktais rus agentais. Taigi, kad neusitraukti j nemalons, reikjo svetingai, su tam
tikra pagarba priimti, pagarbiai elgtis, kitaip galjai patekti , siuniamj darbams Vokietijoje,
sraus.

O kur dar yd ir vietini komunist audymas, kratos vienkiemiuose, iekant besislapstani yd ar

rus partizan? Per vis vokietmet mones lydjo baim, kad netaptum tariamuoju ir nebtum
suaudytas kartu su ydais.
Tik tada, kai neliko yd ir rusams talkinusi aktyvist, apsiramino audymai. Baigsi audymas,
prasidjo veimas darbams Vokietij. Kur tik vienkiemyje didesn eima, atvaiuoja su autuvais
baltaraiiai, isiveda ar mergait, ar vaikin, atvea miestel ir udaro dabokln, kur jau sdi
komjaunuoliai. Kai susidaro nemaas moni brys, visus atvaro geleinkelio stot, sulaipina
vagonus ir isiunia Vokietij.
Po vienkiemius pasklido atsitiktinai nuo duobs isigelbj mons, taiau visi j bijojo, nenorjo
priimti, nesiryo globoti, varydavo lauk, upjudydavo unimis, kad tik toliau nubaidyt nuo savo
sodybos. Bdavo ir toki, kurie tuos mones sileid namus, tuojau pat pranedavo vokieiams. U
ydo ar komunisto slpim grs suaudymas, o u praneim apie juos, vokieiai pamalonindavo
talonais, kaime vadinamais takais, u kuriuos parduotuvje galima buvo nusipirkti gabal
mediagos.
Tiesa, atsirado ir toki drsuoli, kurie nieko nebodami, priglaud ne vien pabgl ir slp,
globojo per vis kar. Gaila, bet toki buvo vienas, kitas per kelis valsius.

6.
Kart, nujs darin ieno, Jonas igirdo kakok neaik bruzdes ir garsus alinje. Lyg
verksmas, lyg dejon. Apsivalgs aplink, pamat, kaip kampe iauduose kakas sujudjo. Prijs
ariau, net krpteljo.
I kupsto iaud kyojo vienplauk, juoda, garbanota galvel ir vytjo kaip vakuts dvi baltuose
baltymuose juodos akels. Aikiai matsi, kad veidelis vaikikas, tik negalima buvo suprasti ar tai
berniukas, ar tai mergait. Jonas prijo ariau ir priklaup prie vaiko. Tik dabar i iaud kratinio
ilindo koki deimties met mergait ir verkdama puol buiuoti jam rankas.
I kur ia atsiradai, vaikeli, pakalbino jis velniai, k ia veiki?
Taip maloniai dds panekinta, mergait prakalbo.
Mus visus ve audyti... Mam, tt, broliuk... Maina buvo pilna moni, o a stovjau prie pat
krato, m pasakoti mergait. Vienu metu maina labai pasviro, ko tik neapvirto, ir a ikritau ant
viekelio. Maina atsities ir nuvaiavo, o a likau viena. Labai skaudjo koj ir rank, negaljau net
atsistoti. liaute priliauiau prie namo, stovinio ia pat prie viekelio ir pasibeldiau duris. unys
labai lojo, bet buvo pririti ir mans nepasiek. sileido gera teta. Ji numazgojo man kojas, patep
mostimi, aprio, dav valgyti ir gerti. Iki iol laik mane viralinje u puod, o dabar, kai pasveikau,
liep ieiti ir daugiau pas juos nebegrti. Teta tai gera, bet dd piktas, vis laik pyko, kad teta mane
laiko namuose. Ileido nakt. Dar teta pamok, kad niekam nesirodyiau dien, kad nepamatyt
kareiviai. Ir dar prigrasino, kad niekam nesakyiau, kur buvau. Ijau tamsoje viekel ir jau, pati
neinodama kur. Ilgai jau, labai pavargau, o kai pamaiau tuos namus, tyliai atjau iki darins,
pasislpiau iauduose ir umigau. Neivarykit mans, dde. A neturiu kur eiti. Bsiu ia pasislpusi,

niekam nesirodysiu, niekam nesimaiysiu po kojomis ir niekas mans nepamatys, maldavo

mergait. Kodl gi a ikritau i mainos, aimanavo vaikas, biau kartu su mama, su broliuku
ir kas bt, tas bt, bet biau kartu su visais, o dabar likau viena ir neturiu kur dtis. Noriu valgyti,
noriu gyventi... graiai lietuvikai, protingai, lyg bt suaugusi, kalbjo mergait.
Iki irdies gelmi sugraudino Jon ta ydaits rauda. Jis paglost jos garbanot galvel, liep vl
pasislpti iauduose, palaukti, o pats parjo namo ir visk papasakojo Levutei.
Tai k dabar darysim? paklaus Jonas monos. Ar laikysim, ar ivarysim? Kaip sakai?
A jau varysim, net nusigando Levut, kur dsis vaikas? Taip bevaikiodama ji btinai paklius
vokieiams rankas. Tie tai jau nepasigails.
Bet kur j padti, kad niekas nepamatyt? Pati inai kas gresia, jeigu kas suinot. N vieno ms
nepalikt gyvo.
Gal tegul bna ir toliau darinje po ienu per vasar, o ateis iema, vl irsim, mst Levut,
bet Jonas nesutiko.
Negerai. Maiosi mons... Bernas kelis kartus per dien ateina. Tai ieno, tai pakrat. O dar kai
ateis klimas... Reikia irt tokios vietos, kad bt saugiau.
Tai gal svirn? pagalvojusi pasil Levut, vietos daug, atitvertum lentomis kok kamp
guoliui. Ar taip, ar taip svirnas rakinamas.
I ties, pritar Jonas, dar ir viesos pro langel iek tiek patenka. Per vasar svirne, o iemai
kamaraitje urakinsim, kad svetimas kas neeit.
Kai abu taip nutar, Levut, umigdiusi vaik piet pogulio, rado ant greitj io bei to uksti ir
abu su Jonu nujo darin pas mergait.

7.
Laikas bga, viskas lyg ir nusistovjo, bet vienkiemyje apsigyvenus ydaitei, Levutei ir Jonui labai
neramu.
Pirmi metai buvo ypatingai sunks. Taip lengvai apsisprend priglausti mergait, jau ima gailtis
usikrov sau toki sunki nat ir pavoj. Kai tik usuka sodyb kareiviai ar baltaraiiai, tai
abiems irdis kulnuose.
Kain, ko ia atjo? Ko nori? Gal jau k suinojo, gal kas pamat ir apskund? nerimavo
eimininkai. Vieni nervai, bet, kai prajo metai du, Levut ir Jonas apsiramino, su viskuo
susitaik, priprato ir jau visai ramiai galjo miegoti.
Treiuose metuose jau mons pradjo nekti, kad vokieiams pradjo nesisekti, ko gero gali
pralaimti kar. O jeigu i tikrj taip vykt ir vokieiai pasitraukt i Lietuvos, tada tai jau j Etkel

galt ieiti laisv, o jiems patiems grt ramyb. Kai tik ji gals pasirodyti monms, mergait
nebesds ia pas juos svirne. Gal susiras koki nors gimini ar iaip pastam, ieis pas juos ir
pasibaigs j rpesiai.
Gandai pasitvirtino. Vokieiai i tikrj trauksi, o kartu su jais ir baltaraiiai. Niekam neberpjo,
kur slepiasi koks ydas ar nuo duobs pabgs aktyvistas. Vienkiemyje atslgo tampa, bet ydait
Etk slpsi iki paskutins minuts, iki tol, kol kieme pasirod pirmieji rus kareiviai.
Kartu su rus kariais miestel sugro, prie vokieiams ueinant, Rusijos gilum pasitraukusi
turtingo ydo eima ir Etkel ijo pas juos.
Kol gyveno miestelyje, mergait danai apsilankydavo pas savo globjus, bet, neilgai trukus, ji
susirado tikr, ilikusi gyv, motinos seser ir su ja kartu ivaiavo gyventi Rusij.
Kai Ievut su Petru suinojo, kad ses per vis kar slp svirne yd, tai ir dabar dar negali atsigauti
i nuostabos ir baims. Kaip jie drso siklampinti tok pavoj? Juk galjo nukentti ne tik jie vieni,
bet ir ji su Petru, kaip artimiausi kaimynai ir dar artimi gimins. Buvo atsitikim, kai u vien
paslpt yd, sudegindavo vis kaim. Dabar, aiku, reikia tik diaugtis, kad viskas taip laimingai
baigsi, nors Ievut dar ilgai prikidavo seseriai visa tai prisiminusi.
Pamau viskas m usimirti, tuo labiau, kad atsirado kit rpesi. Neivengiamai, visiems
kininkams teko jungtis kolkius. Niekam nesinorjo visko atiduot bendr k. mons pjov
msai galvijus, kad maiau likt pristatyti kolk, slp grdus, padargus. Norjo isaugoti nors kiek
savo nuosavybs, kad, virtus valdiai, turt su kuo pradti gyvenim i naujo.
Niekas nenorjo kolki, visi lauk koki nors pasikeitim, permain, jeigu visi bendrai atsisakyt
kolektyvizacijos, bet kur ten... Nieko nebuvo paisoma. kininkai buvo prievarta suvaryti kolkius,
teko su tuo susitaikyti, kaip nors gudrauti, suktis, kad galtum igyventi. Stambesni ir smulkesni
gaspadoriai atidav savo emes ir kartu su buvusiais savo samdiniais liejo prakait buvusiose savo
emse u skurdius darbadienius.
Niekam nebuvo lengvas pokario gyvenimas. mons slaptai klaussi balso ir lauk, kada Amerika
ateis ivaduoti Lietuvos. Vengdami tarnauti rus kariuomenje, daug jaun vyr ijo mik ir uvo
nuo kariki ir strib kulk.

8.
Prajo nei daug, nei maai, gal kokie penkiolika met. Nusiramino laikai, sitvirtino kolkiai, o
kolkiuose dirba tie patys mons.
Petras dabar kiauli fermos vedjas, o Ievut melja. Levuts Jonas net brigadininku buvo paskirtas.
Tai, kad jis per kar islapst ydait, suteik jam svorio ir pasitikjimo kolkio vadovybje, todl
jam buvo patiktos tokios atsakingos pareigos. Pirmininkas pasil, kolkieiai nubalsavo ir jis jau
kelinti metai kaip brigadierius. Maa to, pirmininkui padedant, jam dar pavyko irpinti monai
invalidumo paymjim ir Levutei nereikia su kitomis kolkietmis dirbti laukuose. Ar ne gerai?

Uaugo vaikai. Lineliui jau beveik dvideimt dveji. Ievuts snui Meiui dvideimt keturi, o dukrai
Danutei net dvideimt eeri.
I j vis tik viena Danut panoro mokytis. Berniokai tingjo. Juos daugiau trauk technika ir jie abu
pasirinko profesin mokykl. Baig profk, abu vaikinai gro savo kolk ir tuoj pat buvo priimti
darb. Meius vairuotoju, o Linas traktorininku. Danut neuilgo baig pedagogin institut, itekjo
u kursioko ir dabar abudu dirba apskrities vidurinje mokykloje.
Meius ir Linas taip kaip broliai. Kai gerai siiri, turi net daug panaumo. darb kartu, i darbo
kartu. Jeigu sugenda katro maina, abu knebinjasi prie variklio iki sutemos, ieko gedimo, o surad,
taiso. Tarpusavyje vaikinai dalijasi patirtimi, dalijasi detalmis ir neina namo tol, kol sutvarko ar
traktori, ar sunkveim, kad, naujai dienai iauus, galt vl stoti darb.
Per savait darbas, o etadienio ir sekmadienio vakarais abu okius, kur susirenka daug jaunimo.
Pagaliau ir savame kolkyje yra muzikant, tik trksta grai mergaii.
Visi kolkio vaikinai atgijo, kai gro i Kauno, sskaitininki kursus baigusi deimtininko dukra
Irut. Ji dabar dirbs kolkio buhaltere ir gaus atlyginim ne darbadieniais, o rubliais.
Kolkio vaikinai jau nebelaksto miestel, o organizuoja okius ia pat kolkyje. Vasar po atviru
dangumi kuriame nors kieme, o iem kolkieio Stonio pirkioje. Pirkia didel, erdvi ir eimininkas
jos negaili jaunimui pasilinksminti, tuo labiau, kad paties net dvi suaugusios dukros ir neseniai
armijoje atitarnavs snus.
Irut ateina vakaron visada graiau u kitas pasirdiusi, nesididiuoja, kad valdinink, su visais
maloni, linksma, turi gra bals, graiai dainuoja ir uveda visas dainas. Visiems malonu j matyti ir
jos klausyti. Vaikinai ja avisi, o Meius ir Linas itikimiausi jos gerbjai ir abu tikisi iskirtinio
mergaits palankumo. Visgi jie ne iaip sau eiliniai kolkieiai, o mechanizatoriai. Abu tiesiog
lenktyniaudami kvieia j okti ir ji mielai oka ir su vienu ir su kitu.
Anksiau Irutei lyg tai labiau patikdavo Meius, bet dabar visi pastebjo, kad ji daugiau dmesio
skiria Linui, ypa po to, kai jo eimoje apsilank sveiai i Izraelio.
Vien ankstyv ryt prie Keri sodybos sustojo prabangus juodas limuzinas. Pirmiausia i jo ilipo
nematyta skryblta dama, paskui j auktas elegantiku pilku kostiumu apsirengs, taip pat su juoda
skryble vyrikis. Dar vienas vyras, ilips pro dureles prie vairo, atidar bagain ir ikl i jos
didel lagamin. Visi pasuko prie varteli. j kiem jie apsidair, pastoviniavo ir pagaliau sujo
pirki.
Moteris apkabino Levut, paskui Jon ir, neslpdama aar, pabuiavo jiems rankas. Ikart n vienas
nesuprato, kas ia dedasi, kol pagaliau Levut atsitokjo.
Juk tai ms Etkel... Dieve mano, i kur tu ia atsiradai? dabar jau apsiverk ir Levut.
A, teta, a, diugiai prisipaino ponia, atvaiavau js aplankyt, jos vl apsikabino, o ia
mano vyras ir ms vairuotojas, pristat visiems ir vyrus.
Kokia igrajusi, pasipuousi. Turbt i toli atvaiavot? Pavargot, ialkot? Sskits pailsti, o a

tuoj pairsiu ko nors uksti.

Levutei galvoskis: Visko namie yra... Ir deros, ir kumpio, ir skilandio... Bet ydams to
nepaduosi... Kiaulienos juk jie nevalgo.
Trumpai pagalvojusi, ji uties balta staltiese stal, padjo duonos, sviesto, srio, medaus ir pati
prisdo prie vienios.
Vis prisimenu, danai pagalvoju, kain kur dabar ji, kaip gyvena ms Etkel, meiliai kalbino,
turbt kur nors labai toli, kad niekad ms neaplanko.
Kas tiesa, tai tiesa. Labai toli... Izraelyje, jeigu girdjote apie toki neseniai susikrusi valstyb.
Atvaiavom tik trumpam, labai norjosi jus aplankyt. Apsistojom Kaune pas pastamus. Mes jau dvi
dienos, kai Lietuvoje. Dar pabsim koki dienel ir vaiuosim atgal. Ilgai rengiausi tai kelionei ir
diaugiuosi neapsakomai, jus pamaius.
Kaip smagu, kad susitikome. Kain ar dar teks kada pasimatyti... O vaiinti tai net neinau kuo.
Visko turime tik inau, kad ne viskas jums tinka k mes valgome.
Tegul taip bna, kad kart a jus pavaiinsiu, nusijuok Etkel ir kak ydikai pasak
vairuotojui. Tas pakilo ir, atsines lagamin, visk i jo ikrov ant stalo.
Buvo ia ir vairi konserv, juod ir raudon ikr, okoladini ir paprast saldaini, saldi
pyragaii, vynuogi, banan bei apelsin.
Vyrai valg, o Etkel su Levute nekjosi. Pasirodo, kad tik sikrus Izraelio valstybei, Etk su teta i
Rusijos ivaiavo savo nauj tvyn, ten u kurio laiko itekjo u stambaus verslininko
milijonieriaus, o dabar atvaiavo parodyti vyrui t viet, kur ji slpsi vis vokietmet ir aplankyti
savo geradari.
Keri vienkiemyje vent per vis dien. Pavalg visi pakilo ir ijo kiem. Nujo pasiirti
darin, kur Etkel iauduose rado Jonas, paskui atjo svirn, kur ydait igyveno net trejus metus.
Etks vyras fotografavo t atitvert kamp, kur mona, bdama dar vaikas, leisdavo dienas,
fotografavo darin, svirn ir vis sodyb. Vliau sveiai aplank ir tuos mones, kur, ikritusi i
sunkveimio, Etk rado pirmj prieglobst.
Tik pavakariais Etkel su aaromis akyse, su visais atsisveikinusi, ivaiavo. Prie ivaiuodamas
ydaits vyras milijonierius paklojo didiul pluot rubli ir taip gausiai atsidkojo geriems
monms u tok kiln ir gailesting poelg.
Patys Keriai niekam nesigyr. Net Ievutei nieko neprasitar, bet mons labai nekjo, kad gavo
iel milijon. O k gali inot? Kad vyras milijonierius, pati Etk sak. K jam reikia padovanot
kok milijon monms, igelbjusiems mylim mon nuo mirties?

9.

Mat Meius, kad Irut labiau linksta prie Lino, bet nenorjo pasiduoti. iaip ar taip jis gi pirmas
pradjo j merginti. Jam ir turi bti pirmenyb.
okiuose Meius skuba greiiau u Lin pakviesti mergin okti, lydi namus, n artyn
neprileisdamas Lino, bet tas irgi ne snaudia.
Vos tik Meius nors trumpam pasialina, Linas tuoj jo viet ir daugiau jau iki pat oki pabaigos
merginos nepaleidia. Meius i tolo stebi juos abu ir, kai jie suoka paskutin ok ir Linas
pasitraukia pasiimti varko, jis kaip mat prisistato prie Iruts, pasisilo j palydti ir abu kartu ieina
pro duris.
Nebepaksdamas Meiaus lumo, Linas kart r jam akis.
Ko stengiesi, brolau? Negi nematai, kad ji tavs nenori?
Jeigu nenori, tai kodl buiuoja? atkirto Meius.
Gerai maiau koks ten buiavimas. Stm nuo savs ir tu ko tik nesugriuvai. Paskui pabgo. Tokio
buinio a nenoriau.
Sekioji? nipinji? Na ir vyras. Patariau per geguines ilelio krmuose pasivalgyti. Ne toki
dyv pamatysi. Esi tikra boba...
I tavs irgi ne kain koks vyras, kad leidiesi pan stumdomas. Mans dar n viena neatstm.
Buiuosiu ir Irut.
Tai dar pamatysim, netveria pykiu Meius, bet Linas, matydamas, kaip jis siunta, aiposi toliau.
A niekur neskubu. Palauksiu, kol ji pati mane pabuiuos.
Nesulauksi, net koja trepteljo Meius.
Sulauksiu. Anksiau ar vliau ji bus mano.
Kai lydi mergin Meius, seka Linas, kai lydi Linas, seka Meius. Jie visk mato, visk apie vienas
kit ino. ino ar ilgai stovjo atj prie Iruts nam, ar greitai isiskyr, kiek laiko dar kalbjosi, ar
mergina juoksi, ar buvo pikta. ino, kiek katras laik Iruts rank atsisveikindamas. Linas bandyt
pabuiuot mergin, bet bijo. O jeigu ir j prasivarys? Nelabai bt smagu prie Mei. Linas n kiek
neabejoja, kad Meius kakur netoliese ir juos stebi.
Ir taip per vis miel vasarl iki pat derliaus vents... Ruduo iemet graus, sausas, saultas. vents
diena pasitaik irgi be lietaus. Pas t pat Ston sustatyti stalai pirkioje ir stancijoje. Nemaai padaryta
alaus, yra ir samagono bei naminio vyno. Pirmininkas leido paskersti kiaul, buvo papjautas avinas
ir daug pauki. Igert, ukst buvo paruoti stalai pirkioje, o okiai kieme.
moni daugyb. ia ir brigadininkas su mona, ferm vedjai, meljos, mechanizatoriai ir eiliniai
siningi kolkieiai, kurie nepraleido n vienos lauko darb dienos.
Tautiniais rbais pasipuousi Irut, keliais trumpais odiais pradjo vent, pirmininkas r kalb,

agronomas pakl tost u pirminink, u kolk, kolkieius ir gaus i met derli. Grojant
marui, visi atsim kuklius apdovanojimus. Meius ir Linas gavo po vertingesn dovan. Abu gavo
po rankin laikrod, kuriuos kaip ir kitiems teik Irut.
Abu vaikinai buvo pasipuo naujais kostiumais, baltais markiniais, usiri vienas u kit
graesniais kaklaraiiais. auns, gras vyrukai nieko neprikii, o jau Irut su tuo tautiniu aprdu
atrod kakokia ypatinga. Su balta, pstom rankovm bliuzele, ilgu klostuotu sijonu, ratuotu
kikliku, stipriai vertu per liemen, gintaro karoliais atrod tokia daili, laiba, aukta krtine
lietuvait, kad tiesiog negaljai atitraukti nuo jos aki. Mergait buvo truput pasirykinus antakius,
blakstienas, o veidelio ir dayti nereikjo. Nuo ventini spdi, nuo vis dmesio, nuo trupuio
igerto vyno ji atrod taip graiai, kad Meius ir Linas vediojo j akimis, nekreipdami dmesio
svei atlaidias ypsenas.
Linas pirmas spjo nutverti Irut. Jie linksmai oka, o Meius stovi atsirms tvor ir piktas juos
stebi.
Ko ia stovi vienas kaip stulpas? Ko nesilinksmini? ukalbino pro al eidama mergait Bronel.
Kol nebuvo kaime Iruts, Meius danai j paokdindavo. Tokia vent... Dar ne greitai kitos tokios
sulauksime, bet Meius niriai atsak.
Yra dar laiko. Spsiu... ir toliau liko stovti prie tvoros, laukdamas progos prieiti prie Iruts.
Tiek daug okom, sako Irut, pusjus ventei, ar ne laikas padaryti pertrauk?
Su tavim okti a galiu be joki pertrauk. Netgi be piet pertraukos, juokiasi Linas, su tavim
vienas malonumas...
O a pavargau ir ialkau. Nuo pat anksiausio ryto ant koj. Nebuvo kada net uksti. Gal einam
prie stalo ko nors uvalgyti?
Kaip pasakysi, sutinka Linas, uvalgysim, atsigersim, nuplausim dulkes ir vl galsim okti.
O a jau nebenoriu. Vienas ir tas pats... Darosi nuobodu.
Ar a jau tau nusibodau? nusigando Linas. Galiu pasitraukti. Kaipmat atsiras, kas uims mano
viet. Vis vakar Meius ramsto tvoras...
Visai ne, bet ir pats inai, kas per daug, tas nesveika, pasiteisino Irut, nusibodo ir ta muzika, ir
tos dainos ir ivis tas alasas. Visk gadina tie pusgiriai seniai su savo bobom. Ateina neva okti,
sisuka graiai besilinksminanio jaunimo rat ir tik stumdosi. Visaip staiposi, vaiposi ir gadina
nuotaik. Vis romantik paveria niekais. Tyiojasi i jaun moni jausm, kurie gal bt kam nors
ir gimsta kaip tik to graaus okio skuryje.
Tai jau tikrai, pritar Linas.
Dabar dar nieko, bet pamatysi, kas ia dsis iki ryto... Bus pilna girt, ne vienas dar isivems,
uvirts ant tvoros. Reikia sprukti kol dar laikas ir spti isineti nors tuos spdius, kuriuos nortsi
prisiminti.

Linas su Irute dar ilgokai pasdjo prie stalo, gurknojo al, ukandiavo, kol pagaliau mergina
pakilo.
Ar jau eisim? paklaus Linas.
Tik palauksim, kol vl ugros armonika. Tada visi ieis okti ir mes ieisim niekieno nepastebti,
atgal atsisdo Irut.
Neilgai teko laukti. Kai ugrojo armonika, jie, susim u rank, prajo pro okanias poras ir pro
plaiai atkeltus vartus ijo i kiemo.
Kelio galiuk jie jo viekeliu, o paskui pasuko rasot takel pievoje. Juos dar ilgai lydjo ventinis
triukmas, armonikos garsai, dainos, igrusi died ksniai, kol gal gale viskas nutilo. Juos
apsupo ramyb neanti palaiminga nakties tyla.
Linui buvo smagu okti su Irute, vis vakar turti j arti savs, glausti prie savo krtins, savo
irdimi jausti jos irdies dius, jausti jos kart alsavim ant savo veido, bet dar maloniau va taip
engti kartu vienas alia kito ir inoti, kad jie vienas kitam labai svarbs ir reikalingi. Linas taip kaip
okyje apkabino mergait per liemen ir priglaud prie savs. Irut nesiprieino.
Jie jo tyldami, netar n odio, nenordami sudrumsti tos avios nakties tylos, suprasdami, kad n
vienas lpomis itartas odis nepasakys tiek, kiek iuo metu pasako i paslaptinga tyla.
Tai buvo neumirtama dviej jaun moni pirmojo buinio naktis...

10.
Isiskyrs su Irute, Linas, vos engs kelet ingsni, akis ak susitiko su staiga i tamsos inirusiu
Meiumi. Pasirodo, kad ir kart jis jo paskui juos ir to n neslp.
K dabar pasakysi? Linui kilo noras paerzinti Mei. Juk matei, kad buiavoms?
Tai jau taip... Tavo virus, Lino nuostabai prisipaino Meius. Jis net nepuol mutis ar kaip kitaip
ireikti savo pykt, ko tikjosi Linas, tik pro sukstus dantis ugauliai met.
Nra ko nort... Juk tu dabar milijonierius...
Koks a milijonierius? Kokius ia niekus tauki? gavosi atvirkiai. Dabar jau supyko Linas.
Visi gi ino, kad ydas padovanojo, o mergos visos vienodos. Joms kad tik bagotas, kad tik
piniguotas... Nori buiuok, o ir iaip gali daryti k nori...
Linui skaudiai grybteljo u irdies ie lyg ir taikiai pasakyti Meiaus odiai, bet jis susitvard.
Kaip bebt, bet Irut ne tave, o mane buiuoja, nordamas gelti svied Linas, turbt jau dabar
nustosi paskui mus sekioti?

 inoma, pasiiekosiu tokios, kuri mane myls ir be pinig, o js inokits. Tokios meils kaip js
neilga trunka. Baigsis pinigai, baigsis ir meil.
Kuo ia dti pinigai? Kai mes pradjome draugauti, joki pinig n nebuvo, slopino pykt Linas.
A pirmas pradjau su Irute... Ar jau pamirai? pakl bals Meius.
Nei su tavim, nei su manim jokios draugysts n nebuvo. Tiek tau, tiek man ji patiko ir viskas. Kas
udraus paokti ar palydti po oki namo? Draugyst atjo vliau. A nekaltas, kad ji pasirinko
mane. Ar a inojau, kad tau jos taip reikia?
Puikiai matei ir supratai, nemeluok, bet pakiai koj ir viskas. Niekas taip nedaro.
Nieko a nepadariau. Ji mums abiems patiko.
Uteks tos kalbos, vl nusiramino Meius, nesipyksim juk dl mergos? Tiek to. A tik norjau
sitikinti, kaip yra i tikrj. Dabar pamaiau, supratau ir inosiu, k daryti toliau, jau visai ramiai
kalbjo Meius. Baikim t reikal visam laikui.
Vaikinai isiskyr beveik draugikai ir Linas net neino, kaip tai vertinti. Negi jie ir vl draugai? Ar
tikrai Meius nebepyksta? Jeigu taip, tai bt labai gerai. Po teisybei negrau tikriem pusbroliam
pyktis. O pagaliau ar ne vis tiek? Svarbu, kad jis pabuiavo Irut ir nuo iol tarp j prasids rimta
draugyst. Linas gali laikyti j savo mergina, jie dabar jau pora ir ko gero visam gyvenimui, nors
apie tai gal per anksti galvoti.
Kol kas Linui utenka ir tiek. Smagu, kad turi k prisiminti, apie k maloniai galvoti... Diugu, kad
susitaikm su Meium. Juk mes ne tik draugai, bet ir kaip broliai. Juk esame artimi gimins... Irut
mane pasirinko. Juk vienas katras turjome pasitraukti...

11.
Linas linksmas, jam gera, dienomis dirba laukuose dainuodamas. Rytais keliasi guvus, gerai
nusiteiks darbui. Bet, kai vien ryt atjs gara norjo ivairuoti laukan traktori, niekaip
negaljo uvesti variklio.
Vakar viskas buvo gerai. Linas vis dien dirbo, parvaiavs main paliko tvarking: kur reikia
paval, patep, usipyl degal, o dabar neusiveda ir gana. K nedar, kaip neband ukurti jis
negaljo rasti gedimo, nors trilinkas susilenks prie variklio darbavosi vis ryt.
Pusdien nematydamas traktoriaus laukuose, gara atjo pats pirmininkas.
Kas ia, po velni, darosi, nepatenkintas jis klausia Lino, kodl nedirbi?
Neusiveda variklis, atsities Linas, nieko negaliu padaryti.
tai kaip? Negerai. Yra technika, o darbai stovi. Perniek eina tokios graios dienos. Pats
darbymetis... O, tai atvaiavo vairuotojas, pamats, kai prie garao privaiavo Meius, paauk

pirmininkas. Tegul jis pasiiri. Dvi galvos du razumai, dar pajuokavo jis. Ateik ia, kai i
kabinos ilipo Meius, paauk pirmininkas ir Meius tutuojau prijo prie j.
Gero ryto, padav jis rank pirmininkui ir Linui. Sveiki. Kas atsitiko? paklaus lyg niekur
nieko.
Sugedo variklis, suskubo atsakyti pirmininkas, jau pus dienos, kai stovi traktorius. Pats
traktoristas nieko negali padaryti. Pairk pats, gal tau geriau seksis?
Meius pasiraitojo rankoves.
Pasitrauk, prasivar jis Lin, leisk man pairti.
Linas pajo kiek toliau, o pirmininkas kartu su Meiumi palinko ant variklio. iek tiek pasikrapts,
t paiupinjs, netrukus pasak Linui, na, pabandyk dabar.
Vos tik Linas pam u rankenls, variklis suburzg, ir pirmininkas su Meiumi susivalg.
Laimingas Linas pripuol prie Meiaus.
Kas ia buvo, brolau? tikdamasis, kad is, taip kaip anksiau bdavo, paaikins ir parodys
gedimo prieast. Meius nudav, kad neigirdo, ypteljo ir atsisuko pirminink.
Ir dl toki niek reikjo tiek gaiti? Kad biau inojs, i ryto biau pasiirjs. Nebt
stovjs traktorius pus dienos be darbo.
Ir kas tokio ten galjo bti? spliojo Linas, bet diaugsi nors tuo, kad dabar jau gals dirbti.
Jis ar iki pat sutemos. Atvaiavs gara, Linas traktori paliko tok, koks buvo, n neapirjs.
Dabar jau tamsu. Geriau ryte ateisiu anksiau ir gerai apirsiu, nutar jis, bet, vlai guls, ryte
pramigo ir prie garao atjo susirpins.
Kain, kaip bus iandien? nerimavo Linas, bet viskas buvo gerai. Variklis ikart usived ir jis,
vis dien stropiai dirbs, beveik kompensavo vakarykt prastov.
U poros dien ir vl tas pats. Linas visai pasimet: Kas ia pasidar, kad variklis taip danai
genda? Anksiau taip nebdavo.
Linui ir paiam nesmagu, ir prie pirminink nepatogu. Ir kas blogiausia, kad pats niekaip negali
susitvarkyti, o papraytas Meius, kaipmat susidoroja.
Vien ryt, atjs gerokai anksiau, Linas rado Mei prie atidengto traktoriaus variklio. Netiktai
ukluptas, jis atoko, norjo ieiti, bet Linas pastojo jam keli.
Koki velni tu prie mano traktoriaus? eidamas artyn jis piktai paklaus Meiaus.
O k? Ar negalima? kad ir ukluptas, liai atkirto tas.
Tai va kodl nuolat genda mano traktorius. ia tavo darbas?

 Tas ir yra, lyg niekur nieko kalbjo Meius, man ir paiam domu, kas ia dedasi? Kai sugenda,
tai aukiesi Meiau, ateik, o kai pats noriu pasiirti tai jau nebegerai?
Nepsk arab. Dabar man viskas aiku, kuo toliau, tuo labiau piktinosi Linas. Pirma sugadina, o
paskui ekit, irkit, koks a mandras. Niekas negali, tik a vienas moku pataisyti. unsnukis!
Tegul, pagal tave a sugadinau, tai koks i tavs meistras, jeigu pats negali pataisyti? Su mano
varikliu tegul kas k nori daro, a pats susitvarkysiu. Nereiks auktis kit pagalbos.
Palauk, pasiirsiu, ar dabar usives, susiprato Linas, gal ir dabar jau spjai kai k padaryti?
Gali irti, kiek tik nori, nieko nepamatysi, aipsi Meius ir vl norjo ieiti, bet Linas staiga
prioko prie jo.
Taip ir sakiau. Matai, variklis neveikia, vakar pastaiau visai tvarking. Rodyk, rupe, k padarei!
O tai snuk sumalsiu!
Tik pabandyk! grsmingai grikteljs dantimis, eng didel ingsn ariau Lino Meius. Ko
okinji? Ukabinsi ne tiek gausi atgal. Dar niekam niekada nelikau skolingas.
Tu man jau skolingas, nepabgo jo Linas, kiek nepadaryto darbo stovi per tave. Gda prie
pirminink, gda prie mones. Kiek sugadinta nerv ir dar drsti man grasinti? Kur tavo sin?
inau, keriji u tai, kad Irut prasivar? Taip tau ir reikia tokiam pasalnui, paliet pai
skaudiausi viet Meiaus irdyje Linas ir anas, sugniaus kumius, puol ant jo.
Linas, ivengs smgio, grieb ant variklio dangio gulint verliarakt ir, mojuodamas juo prie pat
Meiaus nos, rk.
Nesiartink, bo kai voiu, neirdamas kur papuola. Pasigailsi, bet gali bti per vlu.
Nepagsdinsi. A plikomis rankomis tave miltus sumalsiu. Neinai, su kuo prasidjai... visas
persimains i veido, vl jis puol ant Lino, bet tas, ne juokais isigands, gelbdamasis nuo tusio
pusbrolio, nieko nebeirdamas, i vis jg tvojo Meiui galv. Pamats, kaip is, apsipyls
krauju, parkrito ant ems, isigands ir pasimets ibgo lauk, bet, kiek pabgjs, sustojo ir
apsidair. Po keleto sekundi atsitokjs, gro atgal gara, prijs ariau ir geriau apirjs
gulint Mei, paband j kelti. Pajudintas Meius be gyvybs enklo susmuko atgal, o i aizdos
plaia srove plipteljo kraujas.
Viepatie! Juk a j umuiau! baisi mintis kaip aibas trenk Linui galv. Kas dabar bus?
iek tiek atsigavs po tokio sukrtimo, Linas tekinas pasileido kontor, skambinti medicinos
punkt miestelyje. Kontoroje dar nebuvo n vieno darbuotojo tik lavinjosi u visus anksiau atjusi
valytoja.
skambut atsiliep budinti sesut. Paklaus, kas atsitiko, pasiteiravo, kokia ligonio bkl ir paadjo,
kad greitai atsis pagalb.
Kai Linas, paskambins gro atgal, ten jau stoviniavo mons, o i garao sklido ird draskantis
Meiaus motinos riksmas. Kakas jau spjo praneti tvams ir motina, parpuolusi ant keli prie

gulinio ir krauju papldusio snaus, raudojo balsu.

Kas tau, vaikeli, k padar? Ijo i nam sveikas, linksmas, o dabar... Ar gyvas dar tu? Ar mane
girdi?
Kai tik suinojo, atbgo ir Levut su Jonu. Pamaiusi Lin, motina pripuol prie jo.
Kas ia buvo? Gal tu inai, kas atsitiko? klausinjo ji sn su aaromis akyse.
Susimum, visiems girdint prisipaino Linas, a gyniausi... Jeigu nebiau atsigyns, dabar a
guliau jo vietoje.
Dl ko? jau verk ir Levut. Kas dabar bus? Kad tik nenumirt Meius... K dabar darysim?
Greitoji Mei ive tiesiai rajonin ligonin, o netrukus pasirod ir milicija.
Isiaikinti padt isive Lin, bet po apklausos j paleido. Atidavs pas ir pasiras pasiadjim,
kad niekur nepasialins i gyvenamos vietos, tv diaugsmui jis po piet gro namo.

12.
Pirm kart per tiek met sess dvyns iauriai susipyko. Kai u poros dien Levut atjo pas Iev
pasiteirauti apie Meiaus sveikat, ta su aaromis akyse j ivar ir liep nesirodyti daugiau akyse.
Kokia kvaila buvau, kai tada tavs paklausiau, verkdama priekaitavo sesei Levutei, kad ne tavo
tas benkartas, iandien mano Meius bt sveikas, o dabar niekas neino, ar liks gyvas. O koks vyras
buvo... Nedovanosim, turs atsakyti u tok padarym. Rasim teisyb n negalvokit. Sups tas
benkartas kaljime. Tai kas, kad dabar laisvas. Ateis laikas, kai u visk teks atsakyti.
Su sese Levut nesikalba, bet i moni ino, kad su Meiumi blogai. Sualota kaukol, tik laim, kad
nepaliestos smegenys, didelis nukraujavimas, galimos komplikacijos. Laukia ilgas ir rimtas
gydymas.
Iguljo Meius ligoninje net tris mnesius, bet gro pasveiks. Nedarbingumo lapelis buvo
iduotas ilgam, bet vis laik jis lovoje neguli. Po truput vaiktinja, po truput darbuojasi. Buvo jau
ir garae, paband net uvest main viskas tvarkoje, kad ir jo vietoje dirba kitas mogus. Su juo
Meius pasinekjo, bet pats pamginti vaiuoti dar bijojo. Lauks, kol visai sustiprs.
Meius, igirds tv kalbas apie teism, viesiai tiesiai, grietai pasak:
Joki teism ir kaljim nebus. A pats kaltas. Guldamas ligoninje ne tik pats prisikentjau, bet
prisiirjau, kaip kenia kiti. Maiau tiek skausmo, miri, aar i arti, kad nelinkiu niekam to
patirti. Turjau daug laiko visk apgalvoti, apmstyti ir tik viena supratau nieko nra graesnio u
gyvenim. Reikia branginti j tok, kok turime, o visa kita vieni niekai, palyginus su jo netektimi.
Kai Keriai suinojo, kad Meius neada duoti Lino teism, labai apsidiaug. Levut ir Jonas
pasitar, nusprend kaip nors atsidkoti ir tuo paiu pagerinti, o gal ir atnaujinti suirusius santykius

su sese.
Vien sekmadienio popiet, atskaiiav nuo Etkels milijono pus sumos, abu nujo Motiek
kiem.
Mes abu su Jonu nortume iek tiek jums padti, nedrsiai kreipsi Levut seser, visiems
nemaai pridar rpesi ta bda, bet jums kliuvo daugiausiai. Ne kart vainjot ligonin, gal ir
vaist koki nors brangi teko pirkti, kas be ko, juk ir daktarus reikjo patepti... Ilaidos, rpesiai,
nervai... Bet, dkui Dievui, kad viskas gerai baigsi. Tiek met taip graiai sugyvenome... Gal ir toliau
galtume taip bendrauti? Nebepykit taip labai ant ms, padavusi pinigus, apkabino seser Levut.
Mes irgi dl to labai pergyvenome ir, Dievas mato, kaip diaugiams, kad Meius gro gyvas ir
sveikas.
Tegul taip ir bus, kaip tu sakai, pravirko Ievut, po teisybei, tai a jau pasiilgau js ir labai
apsidiaugiau, kai js atjot. Neinau, kaip bt buv, jei btume netek Meiaus, bet dabar, kai liko
gyvas, viskas, kas buvo bloga, jau prajo... Ko mums besipykti? ir seserys apkabinusios viena kit,
pasibuiavo.

2013 m.

Miko bdos

1.
Baigsi geguin. Mikas, palauks bei sitikins, kad Verut ilydjo tas pats vyrukas, su kuriuo ji
oko vis vakar, gro prie draug ir su jais patrauk namo.
Eidami visi juokavo, dalinosi spdiais, bet Mikui buvo ne tas galvoje. Jam vis laik rpjo Verut.
Kokia vis tik ji grai ir miela. Graiausia i vis miestelio mergaii. Nuo pat vaikysts, nuo
mokyklos laik jis apie j svajojo. Kol buvo dar paaugliai, viskas buvo daug paprasiau. Jie kone
kasdien susitikdavo aisdami vaikikus aidimus, o kai paaugo, rinkdavosi su jaunimu dalinti iedo.
Mikui utekdavo ir to, kad galdavo Verut matyti i arti, retkariais, pasitaikius progai, prie jos
prisiliesti, paimti u rankos ar alia jos pasdti. Po toki vakar vaikinas turdavo k malonaus
prisiminti, apie k galvoti. Ne taip ilgu jam bdavo laukti kito etadienio ar sekmadienio, kada
jaunimo susijime vl gals Verut pamatyti.
Bet tie laikai jau seniai prajo. Jie jau nebe vaikai, o jaunuoliai ir, kai, atrodo, jau atjo laikas ir
Mikas buvo pasiruos rimtai draugystei, jie, galima sakyti, visai isiskyr.
Aplink Verut sukosi brys gerbj ir ji pasipt, ipuiko. Jai nebedoms savi berneliai, ji retai
besilanko jaunimo susibrimuose, sekmadieniais po pamald vaikto po miestel su svetimais
vaikinais i vienkiemi.
Verut jau ino savo vert ir tikisi vaikino kininkaiio. Savi berniokai jai tik neverti dmesio
vaikzai, j vengia arba tiesiog alinasi. Tik Mikas nenustoja apie j galvoti ir vis grauiasi: Viskas
bt kitaip, jeigu a mokiau okti... Galiau j paokdinti, po oki namus palydti. Galimas
daiktas, kad man pavykt save atkreipti jos dmes. O dabar mans net nepastebi... Kas i to, kad a
sekioju j akimis ir pergyvenu? Ji domisi kitais, o apie mane net neino... Kaip atkreipti save Veruts
dmes? Reikia k nors daryti. Nebra laiko laukti. N nepamatysi, kai j nuiups koks paalaitis ir
tiek tu j matysi...
Kai vyrai atjo miestel ir, prie isiskirdami dar trumpam sustojo paventoryje, Mikas staiga
kreipsi draugus:
Klausykit. Ar jums neatrodo, kad mes ne tokie, kaip kiti?
O kas? visi suiuro Mik.
Mes gi n vienas nemokam okti.
O a galvojau, kad kain kas, nusijuok Alius, na ir kas?
Ko tada mums vaikioti geguines? Ar pasiirti, kaip svetimi bernai okdina ms mergaites?
ts Mikas. Geriau jau to visai nematyti.

 Ar btinai okti? Yra aidimai, rateliai, nesutiko dainunikas Jonas. Galima padainuoti
dideliame bryje. Ar ne grau? Vis tiek pamonys...
Gerai ir padainuot, bet ne tas... laiksi savo Mikas, mokdamas okti bet kuri mergait gali
pakviesti ir su ja paokti. Ne taip, kaip dabar tik i tolo ganai akimis kaip jos su kitais sukasi.
Pakviesti, tai pakviesti... O jeigu nesutiks? abejojo Petras, apsijuoksi ant visos geguins.
O kaip kitaip suinosi ar patinki tu jai, ar ne? toliau dst Mikas. Jeigu nesutiks su tavimi okti,
visam laikui inosi, kad tu jai nereikalingas. Tada pasiiekok kitos...
O jeigu ir kita? gteljo peiais Petras. K gali inoti, kas mergai aus galv? Geriau jau
neprasidti... O okti dabar jau vis tiek nebeimoksi.
O kodl ne? Ne tokius dalykus mons imoksta. Tik noro reikia, prietaravo Mikas.
I ko imoksi, jeigu mes visi nemokam? Kas pamokys? susidomjo Alius.
Papraysiu ms Danuts, prisimin ses Mikas, ji tikrai neatsisakys.
Tai kad visai dar piemen. Ar tikrai ji jau moka okti? stebjosi Alius.
Mergaits kakodl greiiau imoksta. Pairk, kiek daug j yra geguinje. Ir nerasi n vienos,
kad nemokt. Tik mes tokie apkiautliai... Jeigu norit, tai galim kuri nors dien susirinkti pas mus,
jau visai rimtai pakviet Mikas. Usidarysime stancijoje ir niekas nei matys, nei girds.
O kas mums pagros? I kur imsim muzikant?
Papraysim Stasiuko. Ms mokslui uteks ir jo lpins armonikls.

2.
Per vis vasar prakaitavo vyrai, kol pagaliau nusprend, kad jau pakaks. Vargu ar beimoksi
geriau, jeigu ir toliau mokinsies.
Su valsu buvo lengviau, su polkute sunkiau. Bet kaip jiems atrod, kad ir su ta visai neblogai
susidorojo. okdami su Danute ar vienas su kitu, maiau mind vieni kitiems kojas, jau mokjo laiku
ok pradti arba sustoti. odiu, jau sugebjo ingsnelius pataikyti takt... Ko daugiau reikia? Kiek
imoko, tiek uteks. Juk duonos i to nevalgysi, o geguinje pasistumdyti bus gerai ir tiek, kiek
moka.
Miko draugams viskas nusibodo, jie sutingo kartoti vien ir t pat todl pasitrauk, o jis, kad ir liks
vienas, treniravosi toliau. Tai pats vienas trepsi, vilpiniuodamas melodij, tai sukasi su sese. Kvieia
Danut okti, sivaizduodamas, kad kvieia panel, ir sukasi su ja, kol pavargsta.
Taip Mikas sulauk ir advento. Girdjo, kad usigavt prie trump gavni jaunimas renkasi
Baniulio vienkiemyje. adjo bti net armonika. Nieko juk nesugalvosi geriau? Pasitaik puiki proga

ibandyti savo jgas. Mikas nutar pirmiau paokdinti visas mergaites, o paskui bus drsiau pakviesti
ir Verut, bet ji t vakar neatjo.
Mikas nelabai ir nusimin. Jam net geriau. Jis oks su kitomis mergaitmis vis vakar. Matys, kaip
jam sekasi, o su Verute paoks per Kaldas, kai jau bus visai gerai pramoks ir bus gerai pasiruos.
Jis inojo, kad pavasarininkai parapijos salje ir iemet rengia Kaldoms ventin vakar su
vaidinimu ir okiais.
vakar usigavt jaunimo susirinko nemaai. Visi linksmai klega, o Mikui nerami irdis. Ugrojus
muzikai visi oka, o Mikas vis dar nedrsta pradti, vis dairosi, iri, k daro mokslo draugai. Alius
pradjo pirmas, tad ir jam nra ko snausti.
Pagaliau Mikas ryosi. Prijs linkteljo pirmai pasitaikiusiai, visai nepastamai, sdiniai ariau
dur mergaitei ir, kai ji pakilo, Mikas j apkabino. Tik pirmi ingsniai netvirti, o okant su patyrusia
partnere, kuo toliau, tuo darsi drsiau. Po okio Mikui gro pasitikjimas savimi ir jis pakl
aukiau galv. Jam smagu, mergait irgi, atrodo, patenkinta. Bet tai buvo tik valsas. Kai ugrojo
polkut, Mikas jau nebeiekojo kitos sau por. Mergait puikiai taiksi prie jo dar kiek grubok
judesi, antrino jo ne visai tvirtus ingsnius. Vaikinas diaugsi, kad pataik pakviesti toki ger ir
kantri mokytoj. Visai ne toki, kokia buvo ses. Danut buvo daug maesn u j, Mikui tekdavo
gerokai pasilenkti, o dabar jis buvo tiesus, ikelta galva, atsipalaidavs ir polkut gavosi pakankamai
linksma.
Mikas apsidair. Jeigu vals Alius pradjo pirmas, tai dabar ir jis, ir kiti jo draugai sdjo ant suolo
ir stebjo j, okant polkut. Nordamas pasirodyti prie draugus, Mikas surizikavo pasisukti net
kit pus, bet jam netiktai susipyn kojos ir jis ko tik nesuklupo. Laim, kad kaip tik tuo metu baig
groti muzikantai, pasibaig okis ir tas jo brokas liko nepastebtas. Buvo truput nepatogu prie
mergait, bet i tik maloniai nusiypsojo ir Mikas nusiramino.

3.
Kai imoko okti, Mikas labai ipopuliarjo. Mergaits atvirai jam reik simpatijas, mielai su juo
oko, viena per kit kviet j ratelio vidur, bet Verut vis dar ptsi. Mikui apmaudu, bet jis nenustoja
vilties. Jai matant, jis atvirai demonstravo savo pasisekim tarp mergaii, diaugdamasis, kad
imoko okti.
Po teisybei, Mikui daugiau nieko ir netrko. Vaikinas graus pairti, dailiai nuaugs, laibas,
auktas, linksmo bdo, turi gra bals, ne tinginys prie darbo. Ne i turtuoli, bet vienas i
pasiturini miestelio vaikin. Gyvena jis miestelio pakratyje dideliame, graiame dviej gal name,
prie kurio dar du hektarai ems. Kaip ir visose sodybose stovjo darin, tvartas ir skirtingai negu
pas kitus, prie gatvs stovjo kalv. Miko tvas buvo kalvis, bet jau daug met, kai jis ivyks
Amerik. Grti tvas neketina, bet eimos nepamirta. Danai prisiunia pinig, drabui ir iaip
visoki dovan.
Taigi, gyvanal su dviem vaikais visai neblogai gyvena. Isilaiko karv, usiaugina lainin,
nuomoja kalv. Jai su vaikais nieko netrksta. Kad ir be tvo, Mikas uaugo tvarkingas, neitvirko dar
ir dabar klauso motinos, nelaidokauja. Kai jis dar buvo vaikas, uteko to, kas buvo, o dabar, kai jau

ijo vyrus, tai savo reikmms lit, kit usidirbti per vasar eina netoliese esant dvariuk u
padien darbinink prie lauko darb.
Motina vis ragina sn mokintis kalvysts, bet is amatas nelabai trauk Miko. Pairt, kai kalvje
darbuojasi mogus, jam domu, bet dirbti tok darb jis nenort. Mikui ariau prie irdies ems
kio darbai. Visada gryname ore, apsuptas gamtos... Tai kas, kad nelengva, kad ir labai pavargsti per
dien, bet utai kokios mielos poilsio valandos. Kaip ten bebt, bet kol kas Mikui gerai ir taip.
Matydamas, kad mergaitms jis patinka, ir pats apie save pakeit nuomon, kitaip save vertina, kitaip
apie save galvoja: Jei patinku visoms mergaitms, patiksiu ir Verutei. Niekur ji nedings. Bus mano.
Neilgai ptsi ir Veronika. Po truput, po truput ji m palankiau irti Mik. Jam jau buvo prog
su ja paokti, parlydti namus. Verut jo nebesibaido, bet Mikas ne toks kvailas, juk mato, kad
kininkaiius ji labiau kreipia dmes ir meiliau juos vilgioja. Ugrojus muzikai, vaikinas mato,
kad kartais Verut aikiai vengia jo kvietimo. Lyg atsitiktinai ji pasitraukia giliau mergaii br, o
kai Mikas vis tiek j ten suranda, tada ji be ypsenos paduoda jam rank. Mikas vl nusimena, bet
keista, kad anksiau taip jos sieks, pradeda atvsti.: Ar verta taip emintis, kai ji taip sivaizdina?
Matyt a j jau seniai praradau, ir, atvirkiai, tik dabar save suradau.
Dar kiek neskmingai pasekiojs paskui Verut, Mikas pagaliau numojo ranka, o neuilgo miestelyje
pasirod jaunut pradios mokyklos mokytoja. Miestelnai mat j ir anksiau, ji pasirod vasar tik
trumpam. Buvo, matyt, atvaiavusi susipaint su vieta, o prasidjus mokslo metams, ji apsigyveno
visam laikui. Jaunimui ji buvusi, nebuvusi. Nei ji draug mergaitms, nei pana berniokams, bet, kaip
paaikjo vliau, ji miestelio jaunimo n kiek nesialino.
Jauna mokytoja grai panel. Ji inteligentika, visada graiai pasirdiusi. Jos bateliai ant aukt
kulniuk, ant rankos rieo maytis laikrodukas, ant kaklo grai, smulki, apvaliai nugldint
akmenuk vrinukas, gili ikirpt taip ji atrod vasar. O dabar iem, apsirengusi iltu su
karakuline apykakle paltu, usidjusi mading, taip pat karakuliu puot, kepurait, apsiavusi auliniais
batais, susikiusi rankas muft, atrod neprastai, bet graiai.
Visiems patiko tokia maloni ir mandagi panel. Miestelyje ji dar nieko nepasta, bet kiekvienam
gatvje sutiktam mogui, ar tai bt vyras, ar moterik, net vaikui linkteli galva, pasisveikina ir
maloniai nusiypso. O kai panel mokytoja per Kaldas pasirod vakarlyje, tai visi sujudo: Kain,
ar atjo tik vaidinimo pasiirti, ar pasiliks ir okiams?
Kai po vaidinimo suolai buvo nustumti pakraius ir sal buvo paruota okiams, vis nuostabai,
panel mokytoja neijo, o, atjusi prie mergaii, atsisdo ir liko laukti oki pradios. Ugrojo
polk, bet mokytojos niekas nedrso kviesti, o kai ugrojo vals, Mikas pasitemp. Valsas jam visai
gerai ieina, net sukt ingsn jis jau moka. Gal pabandyt?
Panel mokytoja, apsirengusi juodo aksomo suknele su ilgomis, permatomomis, plono ilko
rankovmis, pasidabinusi gintaro karoliais, atrod puikiai, bet Mikas irgi ne prasiau u j buvo
pasipuos. Kald veni proga eima gavo i tvo siuntin. Naujas, tamsiai mlynas kostiumas,
viesiai pilki ilkiniai markiniai, rausvas kaklaraitis ir lakiniai pusbaiai Mikui labai tiko. Jam dl
apsirengimo nebuvo gda, o dl apsijimo tai darys kaip moka.
Ech, kaip bus, taip bus, dar pasidrsino ir, perbrauks ukelmis auktyn kart, kit savo graius

plaukus, prijs linkteljo. Kai panel mokytoja pakilo, Mikas, spurdania nuo jaudulio irdimi,
ities jai savo rank.
Jie ijo okti pirmieji ir visi juo suiuro. Net Verut pavydiai juos nuvelg ir pastebjo, kokia
nuostabi judviej pora. Ot tau ir Mikas... Kas galjo pagalvot? prikando ji lp. Verut ir dabar
dar tebelaik j u prastuol, bet, pamaiusi, kaip jis atrodo iandien, nusprend vakar skirti jam
daugiau dmesio. Pamaiusi, kai po okio Mikas palydjo mokytoj iki suolo ir pats prisdo greta, ne
juokais isigando.
Ko gero vakar gal net neprieis prie mans? pagalvojo, o gaila...
Taip ir buvo. Mikas vis vakar praleido su mokytoja, o, okiam pasibaigus, parlydjo namus. Prie
mokyklos kiemo varteli jie sustojo ir, prie atsisveikindami, dar trumpai suneko.
Argi ne domu? paklaus mokytoja. Susitiko du nepastami mons ir taip smagiai praleido
vakar. Jeigu nieko prie, noriau nors vard suinoti, kad galiau rayt savo dienorat.
Mano vardas Mykolas, atsak vaikinas, ir man taip pat nortsi inoti js vard.
O mano Zita, atsak ji ir skambiai nusijuok, ar jums ne juokinga? okom, bendravom per vis
nakt ir tik dabar susipainom... Turt bti atvirkiai.
Visaip pasitaiko. Svarbu, kad ta paintis nenutrkt. Noriau, kad ji niekada nesibaigt.
Tai priklausys nuo js, toliau juoksi mokytoja Zita.
O kodl nuo mans? stebjosi Mikas, man atrodo, kad nuo ms abiej.
Jeigu nepatingsit mane aplankyt.
Ar i tikrj galiau? atvirai nudiugo Mikas.
Labai lauksiu, jau visai rimtai pasak Zita, js net nesivaizduojate, kaip prailgsta vienai tie ilgi,
juodi iemos vakarai. Nuobodu iki aar. Bet gal tai nemanoma? Gal kur labai toli gyvenat?
Visai ia pat, vos u keli ingsni. Galiu nors kasdien... Man tai bt vienas malonumas.
Na ir puiku, diaugsi Zita, tik nepamirkit.
Tai jau ne, niekada. Negaliu gi leisti jums verkti. Dviese vis k nors sugalvosim, kad bt smagu.
Tai irkit, kad nebt taip paadjo patieijo, sumelavo negrieijo, juoksi Zita.
A laikausi duoto odio. Pamatysit. Dar niekam nesu sumelavs, utikrino mergin Mikas.
Lieuvis neapsiverst meluoti tokiai graiai panelei.
Ai, nusiypsojo Zita, ateitis parodys, o dabar labanakt. Gal dar teks numigti koki valand iki
ryto. Tik neinau ar pavyks. Tiek spdi...

 Man irgi ne miegas galvoje. Kad ir atsigulsiu, vis tiek neumigsiu. Apie jus galvosiu, idrso
prisipainti Mikas.
O a apie jus, neliko skolinga Zita, labanakt, dar pakartojo ji ir usidar vartelius.

4.
Jau visi ino, kad Mikas lanko mokytoj. Per vis iem, jeigu ne kasdien, tai etadieniais ir
sekmadieniais btinai usuka pas panel mokytoj. Kada tiktai Mikas bepasirodyt, jis visada
maloniai sutinkamas.
Lanks panel Zit vis iem, antr Velyk dien Mikas pakviet j savo namus. Supaindino su
motina ir sese. ventinius pietus visi valg be svetim moni, jaukioje eimyninje aplinkoje.
Motina kaip mokdama meiliau panel prim, pasisteng, kad stalas bt graesnis, o maistas
skanesnis. Ji kviet mokytoj valgyti, pati patarnavo, ragino igerti juodj serbent vyno.
Su gerbiama vienia visi kartu smagiai praleido vis pusdien, o vakare Mikas ir Zita abu nujo
vakarl pasiirt vaidinimo ir pasiokti.
Eidami nekuiavosi ir Mikas Zitos paklaus:
Na, kaip tau patiko pas mus? Kaip mama, kaip sesut? Ji mane okti imokino...
Nejaugi? stebjosi Zita. Matai kokia aunuol. Tu turtum j visko mokyti. Daug vyresnis esi, o
ji tai moko tave. O k? Ar tu okti nemokjai?
Kai panorau imokti, per vis vasar vargau, o prie advent jau pakvieiau mergait, prisipaino
Mikas.
Nepanau, kad btum pradiamokslis, pagyr Zita ir pakeit kalb.
O kodl niekada nesakei, kad esi kalvis?
Tai kad a ir nesu kalvis, nustebo Mikas, o kodl tu paklausei?
Maiau kieme kalv. Pagalvojau, kad ji tavo.
Kalv, aiku, ms, bet ji inuomota mogui. Tvas tai buvo kalvis, o a apie t amat nenusimanau.
O kur tvas? Mirs?
Ne. Ivaiavo Amerik, kai a dar maas buvau. Iki iol negro, matyt, jau ir nebegr.
tai kaip? Paliko? Ar inot apie j k nors?
O kaipgi, inom. Mums rao, siunia siuntinius, pinigus mamai. Nieko negali sakyt, gyvent padeda,
Mikas lyg teisino tv prie Zit.

 Na, o tu pats k dirbi? Ir ivis, i ko pragyvenat? netiktai tiesiai paklaus Zita.

Nors nelabai patogu buvo Mikui, bet teko prisipainti, kad jis kaip ir daugelis miestelio vaikin ir
mergaii, yra visikas bedarbis.
A, pavyzdiui, savo reikmms pinig usidirbu vasar dvariuke, o iaip tai laikom karvut, mama
uaugina par. Pienas, msa, kiauiniai savi, pirkt nereikia. Tvo nuolatin parama... Visko utenka,
paaikino jis Zitai.
Po teisybei, Mikas apie tai niekada nepagalvojo ir Zitos klausimas privert j susimstyti. iuo metu
jam visai gerai. Jis pavalgs, apsirengs, turi pastog, draugauja su tokia graia panele, netgi
mokytoja... Bet kiek ilgai tai gali tstis?
Ir taip manai gyventi vis gyvenim? dar vienas rimtas Zitos klausimas visai sudrumst Miko
ramyb. Ar niekada nesusimstei apie ateit? K sako mama?
Mama nori, kad a mokiniaus kalvysts, bet man tas amatas ne prie irdies.
Kad ne to, tai kito amato ar isilavinimo reikia siekti, kol dar ne vlu. Ateis laikas, sugalvosi kurti
eim. Kaip manai j aprpinti nieko nemokdamas? Ne vis gyvenim rems tvas, gali netekti ir
motinos, gali taip atsitikti, kad ir sesute teks pasirpinti. Kas tada?
Taip, taip. Zita tikr teisyb sako. Man jau dvideimt su virum... Kiti mano amiaus miestelio
vaikinai io to griebiasi. Alius su Stasiu ijo prie geleinkelio, mergaits mokosi siti, Povilas
ivaiavo Kaunan amat mokykl, o a iki iol galvojau, kad man nieko nereikia. Ko nors ieko tik
tie, kuriems nra i ko gyventi namuose... O kam man? Namuose nieko netrksta, a viskuo
aprpintas. Valgau k noriu, miegu kiek noriu, esu pasirds graiau u kitus. Man tiesiog nra
reikalo sukti galvos, kas kada bus, bet dabar, pasikalbjs su Zita, m galvoti apie visk rimiau.
Gal ir man praverst amat mokykla? Bet kad joks amatas mans nevilioja. Nei siuvju, nei
batsiuviu bti nenoriau. Nebent staliumi. Bet kiek stali reikia tokiame miestelyje? I to
nepragyvensi... Gal tikrai imtis kalvysts, kaip mama sako? Kalv, gatavai, kieme stovi. Pakalbjus,
mogus tikriausiai sutikt mane pamokyti. Bet... Juk a bsiu toks paiinas, kad net negalsiu lankyti
Zitos. Argi a nematau, koks veidas ir rankos mogaus, dirbanio kalvje? Oda iki pat kaul suodi
prisigrusi. Niekaip neina numazgot. Kaip a atrodysiu su amerikonika eilute ir su tokiu veidu bei
rankomis? Kad taip kur pasimokius apie ems k. Labai man patikt. Bet kam? ems tai mes
neturime, a niekada nebsiu kininku, o padirbt padieniu dvariuk, tai uteks ir t ini, kokias
turiu. O gal imtis bitininkysts? Tas keletas hektar, kur aplink ms sodyb, kaip tik tikt aviliams
pastatyti. Darbas domus, gamtoje... Bet ar i to bus galima pragyventi? Niekur neteko girdt, kad kas
nors vien bitininkyste verstsi. Kaime pas kininkus tik tarp kitko po kelet avili soduose stovi. Et,
kaip bus, taip bus, mokysiuosi kalvysts. ia pat vietoje, bus patogu. Draugausiu su Zita, kol
imoksiu, tada j vesiu ir parsivesiu savo namus. Tegul bus taip, kaip mama sako. Amatas kad ir
juodas, bet garbingas. N vienas kininkas neapsieina be kalvio. tai mogus, savo kalvs
neturdamas, dirba ir udirba neblogai. Darb jam netrksta, skundiasi, kad nebespja. Imoksiu,
dirbsim abudu, o udarb dalinsims pusiau. N kiek neabejoju, kad imoksiu. Jeigu jau okt
imokau... O tai, kad mogelis toks paiinas, tai turbt daugiau apsileidimo reikalas. Reikia tik
netingti. Vasar ia pat upelis, gali kasdien po darbo isimaudyti, o iem mama paildys vandens.
Su aliu muilu kasdien mazgojantis, nejuoduos taip labai veidas ir rankos.

5.
Po pokalbio, kuris Mikui sukl daug dvejoni, susitiks su Zita pirmais odiais pasak jai apie savo
sprendim.
Nieko geriau nesugalvojau, kaip tik mokintis kalvysts. Kalv ia pat nam namie ir nieko geriau
nerasi. Imoksiu ir bsiu kalvis taip kaip tvas buvo. Ar ne gerai?
O a turiu tau t geresnio, maloniai nusiypsojo Zita. Jai buvo malonu, kad Mikas taip rimtai ir
greitai sureagavo jos pastabas. Tu tik gerai klausykis. Mano dd Kaune vieno pato skyriaus
virininkas. Kiek inau, prie ryi ministerijos organizuojami ei mnesi kursai, kuriuose
ruoiami pato darbuotojai ir,baig tuos kursus, jauni mons darbinami pate. Pasimokytum
pusmet, gautum kurs baigimo paymjim, o darbo pas dd visada atsiras. Btum ioks toks
valdininklis, kas mnes gautum pradioj nedidel algel, turtum sostinje nuolatin darb. Ar
blogai? Tikrai udirbsi daugiau nei ia kaime dauydamas kju priekal. K pasakysi?
Puiku! Mikas suavtas, bet staiga sunerimo. O kur reiks gyventi Kaune? K valgyti, o gal dar
ir mokslas nemaai kainuoja? Kain ar igals mama mane ileisti...
Apie tai irgi pagalvojau, nuramino j Zita, dd turi didel nam priemiestyje. Gyvena tik dviese
su mona, vaik neturi. Jeigu tik a papraysiu, tikrai neatsisakys pagloboti tave. Tursi ir but, ir
maist. Niekas nieko u tai i tavs nereikalaus, bent tik tiek, kad gerai mokytumeisi. A irgi vis
gyvenim ia nedirbsiu. Dd takingas asmuo ir, kai tik suras man darbo, a irgi atvaiuosiu Kaun
gyventi. Tai tai kokios nusimato perspektyvos. O pradios mokykl ar pats esi baigs? staiga
susirpinusi paklaus Zita.
O kaipgi. Net su pagyrimu, ididiai itar Mikas, egzaminus ilaikiau vien penketais. I visos
mokyklos mes tik du tokie buvom...
Tai gerai, pralinksmjo Zita, tas irgi gali turti reikms. Per vasaros atostogas a visk
sutvarkysiu. Bsiu Kaune, pristatysiu kur reikia tavo praym ir lauksim atsakymo. Jeigu tik priims,
tai ruden prie mokslo metus supaindinsiu tave su savo dde ir ddiene.
Nuo rugsjo pirmosios Mikas jau Kaune. Zitos giminaiiai prim j labai maloniai. Priskyr jam
atskir kambar, kuriame stovjo baltai paklota lova, parod vonios kambar, kuriame reiks praustis,
valgomajame stal, u kurio visi kartu valgys.
Jau kit dien po ankstyvo pusryio abu vyrai ijo i nam. Dd prie varteli pasiliko laukti veiko,
o Mikas nudro psias. Iki mokyklos reikjo gerokai pajti, bet Mikui tai patiko. Kad ir ankstyvas
metas, bet gatvje judru. Pilna skubani moni, pirmyn atgal vainja su savo brikutmis veikai,
kaliodami laksto vaikai, silydami praeiviams ankstyvus rytinius laikraius. Oras pilnas kavos ir
viei bandeli kvapo.
Nors prajo jau kokie keturi mnesiai, kai Mikas sostinje, bet miesto jis dar gerai nepasta. Jam
inomas tik tas rajonas, kuriame pats gyvena ir kur vyksta kursai. Atvirai kalbant, jis nelabai ir
domisi. I mokyklos Mikas eina tiesiai namo ir, pavalgs pietus, tuoj sda prie pamok. Vaikinas

mokosi stropiai. Prie knyg ar ura prasdi kartais iki sutemstant. ia pat vakarien, o po jos
gulti. Nra laiko anei noro kakur vaiktinti, dairytis, iekoti spdi, domtis miesto architektra
ar aljoje iekoti nuotyki. Ne dl to jis ia atvaiavo. Gal vliau, kai baigs kursus, gal kartu su Zita
pavaiktins... Su ja tikrai bt domiau. I visko matyt, kad miestas jai gerai pastamas ir ji galt
patarti, k vertt iame mieste pamatyti.
Kursuose, i vis Lietuvos vietovi suvaiav, jaunuoliai ir mergaits draugiki, vienas kitam
malons. Yra ir vietini, bet kaunieiai laikosi atskirai ir su tais, kurie i provincijos, nebendrauja.
Vaikinai vaikto pasipt, rko, flirtuoja su panelmis. Miko draugai panas j tyls, rams kaimo
vaikai. Kol kas Mikui niekas daugiau nerpi, jis atsidavs mokslui ir jam sekasi. Mokintis jam nra
sunku. Ir kas paskaitoje aikinama, ir apie k kalbama viskas Mikui suprantama, o jei kas neaiku,
galima paklausti. Visa aplinka vaikinui primena mokykl ir jis pasistengs, kad ir ia nebt
paskutinis.

6.
Vien etadien kursus pas Miko suolo draug atvaiavo brolis. Po paskait jie susiruo kavin
papietauti ir pakviet Mik.
Ai, brolau, a negaliu, atsisak Mikas.
Kodl? Kas trukdo? pasidomjo suolo draugas.
Netursiu kuo usimokti, raudonuodamas prisipaino Mikas.
Nieko nereiks. Brolelis vaiina. Pasdsim tarp moni, atvsim jo apsilankym. Rytoj
sekmadienis, bus laiko pasiruoti paskaitoms. Juk nieko neatsitiks. Jeigu kvieiu, tai inau, k darau.
Vaikinai ilgokai pasdjo kavinje, nemaai igr alaus, ukandiavo, plepjo, juokavo.
Neprats gerti, Mikas besddamas kavinje apsine. Paskui vaikinai lydjo brol traukin, o
kadangi buvo nemaai laiko iki traukinio ivykimo, vyrai usuko dar stoties restoran. Jeigu
kavinje visi gr tik al, tai ia brolis usak degtins. Igr du kartus po stikl, vaikinai ijo
peron. Kiek pastovjs, Mikas atsiskyr nuo draug ir nujo iekoti tualeto. Ijus i ten, Mikui taip
susvaigo galva, pakirto pakinklius, kad jis vos pajg pastovti ant koj. Atrod, kad dar ingsnis ir
jis suklups ant ems. Vietoj to, kad eit peron pas draugus, Mikas pasuko laukimo sal,
tikdamasis rasti vietos prissti. Prie pat dur rads laisv suol, jis ir susmuko ant jo.
Paadino Mik kakokie garsai, urmulys, triukmas, varstom dur bildesys, per galv ir per kojas
einantis altis. Kai jis atmerk akis, pamat piln sal moni. Vieni vaikiojo en bei ten
lkuriuodami, kiti stovjo, pasistat prie koj lagaminus, brys spietsi prie biliet kas, bet netrukus
visi pasuko link dur ir igriuvo peron.
Trumpam sal liko tuia, bet, atjus kitam keleiviniam traukiniui, moni banga vl upldo sal.
jo ir jo mons. Durys beveik neusidar ir altis negailestingai versi sals vid. Ant suolo prie
dur Mikas visai sustingo. Valandiuk pasnduriavs, kreiamas alio, Mikas beveik isiblaiv ir

pradjo po truput kai k prisiminti. Buvom kavinje. Paskui grm degtin restorane. Galop tas
suolas... Jis pasisukiojo, apsivalg. Nei ant suolo, nei po suolu niekur nebuvo matyt portfelio su
uraais, ssiuviniais ir raymo priemonmis. Mikas niekaip negaljo prisiminti kur ir kada su juo
isiskyr. Neliko n laikrodio ant rankos. Turt bti dar keli litai kienje, apsiiupinjo Mikas,
bet nra n t. Net graios, iltos, kailiu puotos amerikonikos ausins kepurs nra ant galvos.
Dabar tik suprato, kodl taip la ausys.
Po truput blaivdamas, Mikas m suprasti savo beviltik padt. Suprato, kad jis geleinkelio
stotyje, tik nesuprato, kaip i ia pasiekti laikinus savo namus priemiestyje. Aplink nepastami
mons, beveik nepastamas miestas. Kalendamas dantimis jis sulauk auros ir ijo laukan.
Mikas ilgai klaidiojo po stoties rajon, iekodamas Biruts gatvs, kurioje buvo sikrusi j
mokykla. Klaus praeivi, policininko. Visiems jis atrod tartinas, toks viduryje iemos be kepurs,
suiautais plaukais, gatvje slankiojantis tipelis ir mons jo alinosi. Policininkas pareikalavs
paso, kurio Mikas, aiku, neturjo, jo pasigailjo. Suprats, kad tai veikiausiai bus dar viena
kienvagi apvarinta auka, nenusivar jo skyri, o, smulkiau paaikins kaip susirasti gatv,
paleido.
Ilgai dar teko paklaidioti Mikui, kol surado gatv, mokykl, o i ia jau kelias jam buvo inomas.
Nebe pirma diena, kai juo vaikto.
Mikas parjo gerokai po piet ir nedrsiai paskambino duris. Duris atidar ponia ir nesunku
sivaizduot, k pagalvojo moterik j tok pamaius. Vaikinas stovjo susigs nuo alio,
suglamytomis kelnmis, be kepurs, suveltais plaukais, raudonu nuo alio ir nemigos veidu ir
pamlusia nosimi.
Mikas jo priekambar ir susidr su ia stoviniu dde virininku. Niekas neatsak Miko
pasveikinim. Prie j stovjo tyldamas ididus ponas ir priekaitaujaniu vilgsniu Mik verianti
ponia.
Niekas vaikinui nepasil valgyti, niekas nieko jo neklaus, nesiteiravo nei kur jis buvo, nei kas
atsitiko. Nereikalavo joki pasiaikinim, parodydami, kad ir taip viskas aiku. O jeigu ir paklaust.
K Mikas galt atsakyti? Ar kad pasigr, umigo ir nakvojo geleinkelio stotyje?
Vaikinas tyliai, jausdamasis kaltas, prasmuko pro pasipiktinusius globjus savo kambarl ir
atsisdo ant kds prie stalelio. Paskui pasirm alknmis ant stalo, susim delnais smilkinius ir
pravirko.
Jau visai temo, kai kambario duris pravr ponia.
Ateikit salon. Ponas nori su jumis pasinekti, pakviet ji.
Kai Mikas atjo kambar, ponas pakilo nuo kds.
i nakt dar leidiu pernakvoti, o rytoj i ryto praau apleisti tuos namus. tai pinigai kelionei,
ities Mikui banknot, traukinys ieina dvylikt valand deimt minui. Kas be atsitikt, praau
daugiau ia nesirodyti.

Ryte ponia padjo jam pusryt virtuvje, ponas padovanojo sen skrybl galvai pridengti ir jau
pavakariais Mikas pasiek savo namus.

7.
Motina, pamaiusi sn, labai apsidiaug, bet, kai visk suinojo, i nevilties apsiverk. O kaip ji
tikjosi, kad jos Mikas bus valdininkas ir ves mokytoj...
Per vis t laik, kol Mikas moksi, jos su Zita labai artimai susidraugavo. Kaip manydama, motina
stengsi jai siteikti. Kas ryt mokykl nedavo ilto rytinio pieno ir paius vieiausius kiauinius.
K nors skanesnio ar ivirus, ar ikepus, kviesdavosi pas save paragauti, o Zita, gavusi nuo Miko
laik, skubdavo motinai praneti, kaip jam sekasi. Kartu diaugsi, kad Mikui viskas gerai, abi
lauk jo sugrtant, o dabar taip netiktai viskam atjo galas.
Taip apsijuoks Mikas, nedrso Zitai n akyse rodytis: K jai sakyti susitikus po to kas vyko? Ar
iaip, ar taip jau viskas baigta. Ko dar ibinti akis? Tuo labiau, kad neturiu n kaip pasiaikinti, n
kaip pasiteisinti. Nebent tik tuo, kad bdamas neprats, per daug pamiau. Galjau juk visai negerti,
jei negaliu. Niekas nevert... Ar geriau kad ji ivarys, taip kaip dd padar? Ne, geriau jau visai
nesirodyti jai akyse, negu aikintis ir atsiprainti.
Bet nieko nereikjo. U keli dien Zita gavo laik i dds, kuriame buvo smulkiai apraytas visas
vykis. Dd skundsi, kiek jiems su mona kainavo nerv. Abu per nakt nemiegojo, lauk Miko iki
ryto. Skambinjo ligonines, policij, kol pagaliau jis pasirod pasibaistinoj bklj, dvokiantis
alkoholiu, nepanaus tvarking, normal mog. Laike dar buvo pridtas tvikas patarimas
nutraukt su Miku draugyst. mogus nepatikimas, plevsa. Nebus Zita su juo laiminga.
Mikas ne tik kad nenujo pas Zit, bet ivis nekl kojos i nam. Sdjo usidars net per Kaldas, o
po veni papra motinos, kad pasiteiraut pas dd Anupr, ar jis neino kokio kininko, kuriam
reikt berno. Mikas nusprend ilgesniam laikui visai dingti i miestelio, kad nereikt susitikti nei
draug, nei pastam. Patarnausiu metus kokiame vienkiemyje, o per t laik viskas pasimir.
Nesinorjo jam klausytis visoki kalb ir apkalb, o kad j bus, Mikas neabejojo. Labiausiai Mikas
bijojo susitikti Zit. Jam buvo ir skaudu ir gda prie j. Ji taip manimi pasitikjo, o a j iauriai
nuvyliau. Vis tiek aiku, kad ji neatleis, mes neivengiamai isiskirsime, tad ar ne geriau ikart dingti
jai i aki? Kai nesimatysime ilgesn laik, umirim vienas kit ir gyvenimas gr senas ves.
inoma, bus nelengva, bet a itversiu. Atsitinka monms juk ir baisesni dalyk... Umua mog,
apsivagia, grta i kaljim ir gyvena... Gyvensiu ir a, niekur nesidsiu.
Kol negavo i dds laiko, Zita n neinojo, kad Mikas namuose. Perskaiiusi j, nusimin ir
pasipiktino, bet lauk, kada ateis Mikas ir pasiaikins, lauk, kada atsiprays. Kai jis neatjo, pati buvo
nutarusi nueiti pas j. Taip Zitai rpjo i jo paties suinoti, kaip viskas buvo, bet, geriau pagalvojusi,
nusprend nesieminti. Kam visa tai jai, jeigu Mikas pats nesiteikia net pasirodyti. Gal jam tiek ir
terpi? Gal a tik viena dl to pergyvenu? Kaip ia buvo, kad a juo taip pasitikjau? Kas tiesa, tai
tiesa, vaikinas labai patrauklus, bet, kaip pasirod, yra netaytas kaimo bernas ir tiek. A ir
susitikinjau su juo, ir leidausi artimesnius santykius pati gerai nesuvokdama savo jausm. Kai
nesimatydavom, bdavo laukiu, kai susitinkam, kakas lyg nebtino... Matydama, kaip labai patinku

Mikui ir motinai, matydama, kaip jie stengiasi man siteikti, kaip jiems abiems mans reikia, a irgi
norjau pasirodyti gera. Lyg nordama jiems atsilyginti, sugalvojau taip padti paprastam kaimo
vaikinui prasimuti mones. Kas ino, gal vliau bt atjusi ir meil? Be to, reikjo gi kaip nors
gelbtis nuo tos atokaus Auktaitijos miestelio nuobodybs.
Mikas ivaiavo vienkiem tarnaut, o Zita dar dirbo iki pavasario. Kaip ir buvo sakiusi, dds
padedama, gavo darb Kaune ir, pasibaigus mokslo metams, be didels irdies grauaties paliko
miestel.

8.
Jau kelios dienos, kai Mikas pas gaspadori mukt. Vienkiemis toli nuo miestelio. Upustyti
trobesiai stovjo pamikje ant kalniuko, o pakalnje matsi sniegu uversta nedidelio upelio vaga.
kis buvo ne i stambij, tik apie dvideimt hektar, bet jiems abiems su gaspadoriumi darb uteks.
Namuose i viso penki mons: Mikas, u j anksiau pasamdyta mergina Agn, eimininko mona ir
dvideimtmet eiminink dukra Roza. Mergait kriktyta graiu, poniku vardu Rozamunda, bet
buvo vadinama Roza ir reikia pripainti, kad ir sutrumpintas vardas skamba gana graiai. Vardas
graus, o mergait dar graesn.
Roza i pirmo vilgsnio Mikui primin Zit ir jis net krpteljo j pamats. Geriau j siirjs,
vaikinas nutar, kad niekai... Jokio panaumo n nra. kart jis apsiriko. Bet kiek dar bus toki
kart, kurie jam primins Zit? Taip Mikas buvo j siirjs... Vaikinas suprato, kad nelengva, oi
nelengva bus j pamirti. Ji dar ilgai jam vaidensis akyse.
iem, po vis veni kaip visada ir visur kiuose miko darbai. Miko su gaspadoriumi per dienas
nra namuose. Jie mike, o moterys sdo prie virbal ir ratelio. Kiek eiminink suverpia, tiek Agn
su Roza sumezga. Nei pirtini, nei kojini vyrams netrksta. Jiems malonu dirbti, kai nela nei
kojos, nei rankos.
Ir ivis iema iemet nealta, sniego nei per daug, nei per maai, medien pargabent namus kelias
geras. Kai lauke tik nedidelis altukas, mike dirbti vienas malonumas. sismarkav vyrai deda al
ne tik pirtines, bet ir kailinukus ir dirba su vienom liemenm.
Visas mikokirtis prajo sklandiai, be didelio vargo ir, kai jis baigsi, prasidjo darbai namuose.
Visas kiemas uverstas rstais ir reikia juos paversti malkomis. Kai dirbi ia pat kieme, tenka daniau
ir pirkioje pasimaiyti. Tai norisi atsigerti, tai pasiildyti rankas prie mrelio... Taip vaikiodamas,
neivengiamai susiduri su pirkioje besidarbuojaniomis moterimis. O kur dar ilgi vakarai prie
iburio?
Taip bendraudami per iem visi susipaino i ariau, vieni prie kit priprato, susigyveno. Dabar jau
visai nesvarbu ar tu samdytas bernas, ar merga, ar gaspadorius, ar gaspadin viena eima ir gana.
Su malkomis darb iki pavasario, o pavasar visi laukus.
Mikas diaugiasi pagaliau itrks i nam. Iki graudumo j jaudina pavasar atbundanti gamta,
atsigaunanti aluma. Miko puys ir egls jau nusimet per iem slgusi sniego nat. I ledo

gniaut pagaliau isilaisvins upelis, linksmai gurgdamas pradjo savo kelion, plukdydamas
tirpstanias ledo lytis eero emum. Veidrodiniais vandens lopinliais pasipuo juodi arimai,
diugino ak pirma sodria aluma apsisiaut iemini rugi ir kviei plotai prie sodyb. Pamikje
jau irkia pauktukai, breliais skraido grauoli sniegen breliai. Sutpusios ant dar plik
lapuoi medi ak, jos lyg iedais apiberia, papuoia lidn, nuog med savo raudonomis
plunksnelmis.
Jei ne Roza, Mikui bt buv daug sunkiau pamirti Zit. Paskends savo mintyse, jis mergait
nekreip dmesio, bet vliau, kai per iem teko pabendrauti i ariau, jis velg j visai kitomis
akimis. Mergait kad ir grai, kad ir kininkait, bet nepasiklusi, nesipuikuoja prie samdinius. Roza
visada maloni, visiems atidi, linksma, nuoirdiai bendrauja tiek su Agne, tiek su Miku.
Kur jau ten... Su Agne kaip su sese. Kartu dirba visus darbus ir namuose, ir laukuose. Abi ravi darus,
melia karves, paeiliui skalbia, abi kepa duon. Skirtingai negu Agn, Rozel dar padeda motinai prie
peiaus gaminti valg eimynai, moka verpti, megzti, austi. Mikas n karto nemat jos sdinios be
darbo. Tai j stebino. Kodl tvai t mergait taip spaudia prie darbo? Vien j turi, galt gi ir
palepinti... Bet ia jau ne mano reikalas...
Kada nepairk, Roza vis kuo nors usimusi, bet pakalbinta visuomet randa laiko nektelti ir
maloniai nusiypsoti. Jeigu Mikas anksiau ja visai nesidomjo, tai Rozel ikart pastebjo, koks
puikus vaikinas Mikas ir jos irdel apsidiaug.
Kaip gerai, kad ttis j atsive. Toks vaikinas net metus bus ms namuose. Laikui bgant,
susipainsime ariau, o gal net ir vakarukas abu nueisime. Pasidarys truput linksmiau ir domiau
gyventi tame nuoaliame vienkiemyje.
I pirmo pamatymo Rozelei Mikas patiko, bet ir Mikui visada buvo malonu j matyti. Smagu bt ir
ilgiau pasinekti, bet nra kada. Nors dienas leidia kartu dirbdami, bet ilgiems pokalbiams nra
laiko. darb ir i darbo namo eina nevieni, jeigu ir nekuiuojasi, tai kalba sukasi vien apie
kasdienius buitinius reikalus, o nortsi pabti tik dviese ir pasikalbti bei pasidalinti kitomis
mintimis.
Mikas jau nebeino, apie k daugiau galvoja. Ar apie Zit, ar apie Rozel, bet jiems vieniems vis dar
neteko pasinekti. Ji vis ne viena, tai su Agne, tai su motina, tai ia pat tvas... O Mikui reikia dirbti.
Nemesi gi darbo, nordamas pasinekti su gaspadoriaus dukra? Sekmadieniais gal ir bt prog,
laisva diena, dirbti nereikia, bet ir vl... Po pusryi visi ivaiuoja banyion, tik Mikas lieka namie.
Jis vis dar nenori rodytis miestelyje. I banyios visi grta vlyv popiet, valgo pietus, po piet
trumpas poilsis, o po to jau ia pat ir ankstyvesn sekmadienin liuoba.
Negreitai dar pasitaik puiki proga. Jau viduryje vasaros, vien sekmadien vienkiemyje jie liko vienu
du. Mikas kaip ir anksiau banyi nevaiavo, o Rozelei skaudjo koj ir ji liko namuose.
Neatsargiai engdama nuo aukto priemens slenksio, nikstjo kojos rieo snar ir patinusi pda
netilpo batel.
banyi ivaiavo tvas su motina ir Agn. Kai visi ivaiavo i kiemo, Mikas ukl vartus ir
grs atsisdo ant suoliuko po langu. Rozel, baigusi ruo, pravr lang, po kuriuo sdjo Mikas,
ir parimo vir jo galvos.

 Ko neini miegot? paklaus ji. Rozel inojo, kad sekmadieniais, visus ileids banyi, Mikas
mgsta prigulti kltyje.
O tu k veiksi? vietoj atsakymo paklaus jis.
Neinau, turbt irgi prigulsiu. Iki piet turiu laiko. Po teisybei, tai miego nelabai norisi.
Tai ateik ia, jei nenori miego. Pasineksime...
Gerai, udar lang Rozel ir atjusi atsisdo prie Miko. Su Agne mes danai pasinekam, o
apie tave a nieko neinau. Ar tu i miestelio? pradjo ji kalb.
Taip, patvirtino Mikas.
Tai tu turbt koks bedievis ar laisvamanis? paklaus Rozel, irdama jam tiesiai akis.
Kodl taip manai? net nejaukiai pasijuto Mikas.
Tai kad niekad nevaiuoji banyi... Sako, kad dabar toki daug priviso.
Nei a koks bedievis, nei koks laisvamanis, o kodl nenoriu miestel, tai kada nors papasakosiu.
Tik ne dabar...
O kodl ne dabar? O kada?
Kai ariau susipainsime.
O a manau, kad mes pakankamai pastami. Jau pus met, kai gyvenam po vienu stogu. Kitaip jau
nebebus.
Jau pus met, o dabar tik pirmas kartas, kai galim vienu du pasinekti.
Pats matai, kad vis tie darbai... O pagaliau k su tavimi kalbt, jei nieko nenori apie save pasakoti.
Man skaudu ir nenoriu prisimint.
Labai noriau inoti, kas tave skaudino.
Ar tu inosi, ar ne, niekas nuo to nepasikeis, lidnai itar Mikas ir pats nepajuto, kaip atsiduso.
Bet vis tiktai... Gal kas eid ar iaip turi koki nors sunkum? Gal galiau kuo nors padti?
Gaila, bet niekas niekuo negali man padti. Teks susidoroti paiam... Nors kas ino... i po kaktos
j pavelgs, nusiypsojo Mikas.
Tu tik sakyk. Gal namuose kokios bdos? Jeigu kas, a tts paprayiau. Ms tt labai geras.
Tikrai padt.
Ne vargas ar bdos mane ia atvijo, patikk. Ir ivis tik pirmi metai, kai tarnauju. Turbt ir
paskutiniai... Ijau i nam, nordamas usimirti... jau atvirai itar Mikas.

 A, tai tikriausiai irdies reikalai? tik dabar susiprato Rozel, kai jau taip, tai aiku, kad a niekuo
negaliu tau padti.
O gal atvirkiai, staiga pralinksmjo Mikas, vien nuo to, kad galiu tave kasdien matyti, man jau
lengviau. O k jau bekalbti kaip malonu, kai tu tokia gera sdi ia arti mans, pam Rozel u
rankos. Pirmas kartas per tiek laiko, kai mes atsidrme ariau vienas kito.
Malonu ir man tave matyti, prisipaino mergait, kai tik pamaiau tave pirm kart, be galo, be
krato apsidiaugiau, kad bsi pas mus.
Tikrai? prisitrauk j ariau savs Mikas. Nemeluoji?
Kam meluoti? Sakau kaip buvo. Tok gra vaikin a pirm kart matau. Pas mus nra grai
bern.
Nortsi tikt, bet, kai tu tokios geros irdies, gal tik guodi mane?
Ne a viena, bet ir kitos mergaits t pat sako.
Mat kaip? O domu, kur jos mane mat? A regis j n nemaiau.
Ogi per ienapjt bendrose lankose, primin Rozel, kiekvienais metais bendrai ienaujam
pamiks pievas. Negi nematei, kiek ten buvo mergaii?
Nebuvo kada dairytis. Teko rimtai dirbti, kad neatsilikt nuo kit. Tikrai nesugriuv js vienkiemi
bernai. Tokius pradalgius klojo, kad vos spjau kartu.
Visos stebjosi, kad nepasilikai pabaigtuvms. Kiekviena bt mielai paokusi su tavimi.
Ar buvo kokios pabaigtuvs? Nieko neinojau.
N nepamaiau, kai baigs darb, ilkei namo, primin Rozel. Tik i karto dainos, o paskui
kaip visada ir armonika. Man irgi nebuvo linksma be tavs...
Tai kodl neperspjai? Man bt buv labai malonu su tavim paokti.
Jeigu tik norsi, galsime dar paokti. Ir pas mus retkariais susiburia jaunimas vakarukas. Kai
tik suinosiu, tai pasakysiu, digavo Rozel.

9.
Negreitai dar isipild jdviej lkesiai paokti vakaronje. Tik po bulviakasio vien etadienio
vakar stambaus kininko erniaus kieme susirinko jaunimas pasilinksminti.
Diena nepaprasta Mykolins. Kodl nepasidiaugt, neatsipalaiduot, nepasilinksminti, kai sunks
vasaros darbai baigti, visas met derlius po stogu? ernius net padar alaus jaunimui atsigaivinti, o
eimininks ikep duonos. is vienkiemis visame valsiuje garsjo svetingumu. Nors didysis

klimas dar toli, bet i kliams skirt pd susidar nemaai spragilais ikult grd. Kad ir i
naminm girnom sumalt milt, duona gavosi kiek rupoka, bet utai daug baltesn u pernykt ir
kvepjo medumi.
Apie t susibrim buvo kalbama jau seniai. Nebe pirmi metai, kai jaunimas renkasi pas ernius. Jei
graus oras, visi kieme, o jeigu diena lietinga, tai irgi ne bda. Tada visi kraustosi pirki ir ten oka
iki auros.
I mukio vienkiemio atjo visi trys: Agn, Roza ir Mikas. Pamaiusios Mik, visos merginos
sujudo, taiau vaikinas tai nekreip dmesio. Tik i mandagumo pirmam okiui pakviets Agnut,
vis vakar Mikas oko su Rozele.
Kai pasiok vaikinai viduryje kiemo susimet padainuoti, Mikas, trumpam paliks Rozel, prisidjo
prie j. Visi buvo nustebinti, koks graus ir skambus buvo jo balsas.
Laiminga Rozel nenuleido nuo jo aki. Koks jis vis tiktai puikus... Kaip graiai atrodo su ieiginiu
kostiumu... Kaip lengvai oka, graiai dainuoja... O kas maloniausia, kad vis vakar nesitraukia nuo
mans... Ji suavta, ji lyg apsvaigusi i tos laims. Rozel mato, kaip pavydiai juos stebi kitos
mergaits, ir jai smagu. Dar niekada nebuvo taip gera.
Jie nelauk vakarons pabaigos. Tuoj po vidurnakio abu ijo namo ir likusi nakties dal praleido
ant suolelio po langu. Mikas irgi buvo pakilioje nuotaikoje. Jam malonu buvo sdti alia Rozels,
matyti, kaip ji juo nuoirdiai avisi. Gal dar ne viskas prarasta? Gal dar nra taip jau blogai, kaip
man atrodo? Gal vis tiktai a dar io to vertas, jeigu patinku tokiai mergaitei? usisvajojo Mikas
jausdamas, kad mintys apie Zit su savo dde ir ddiene vis labiau tolsta praeit ir po truput grta
pasitikjimas savimi.
Ne toks jau jis nevyklis, kaip paskutiniu metu apie save galvojo Mikas. Juk po teisybei nieko baisaus
neatsitiko. Na, pasigr... Neprats neapsiskaiiavo... Degtins jam ivis nereikjo gerti... O jeigu jau
taip ijo, tai galima buvo su dde ir ddiene isiaikinti, bet jam neleido tarti n odio. Ivijo i
nam kaip kok paskutin valkat. Kodl taip i karto sutrypti mog? Tiek laiko pas juos igyveno ir
viskas buvo gerai. Pirmas atsitikimas per kelis mnesius...
Bet vis tiktai gaila. Ne taip toli buvo ir kurs pabaiga. iandien gal jau bt dirbs kokioje nors
staigoje, bet, matomai, tai jam nebuvo skirta. Gal likimas ruo jam visai kitok gyvenim? Mikui
atrod, kad jis jau niekada nebebus laimingas, bet tai atsirado mogus, kuris j vertina, pasitiki,
didiuojasi juo, guodia ir ramina jo ird. Taip tai taip, bet kol kas Rozel apie mane nieko neino.
Kain k ji pasakyt, suinojusi toki istorij? Turbt pats laikas jai visk papasakoti. Nesinort,
inoma, dar kart apsivilti, bet kaip bus, taip bus.
Ir Mikas ryosi.
Ar prisimeni, kad a paadjau papasakoti, kodl atsidriau js kratuose? Ar nori inoti?
inoma, pagyvjo Rozel, ar dabar jau atjo laikas?
Tai klausykis, apkabino j Mikas, pasakysiu visk, kaip buvo. Atjo metas, kai norisi btent tau
atverti savo ird.

odis odin Mikas apie visk papasakojo ir baigs nekantriai lauk, k pasakys Rozel.
Vietoj to, kad tu parvaiavs pasislpei, reikjo tik su ja pasinekti ir viskas bt buv kitaip, taip
pasak Rozel kiek patyljusi. Pats kaltas, kad to nepadarei.
Nedrsau, gdijausi... Patikk. Jauiausi taip prasikalts, kad bijojau rodytis akyse. Nenorjau patirti
dar vieno paeminimo. Ir kaip tada po viso ito likti miestelyje? Kaimynai, draugai, visas miestelis
inojo, kad ivaiavau mokintis. Nors apie vestuves su Zita mes net nenekjome, bet mons mus
seniai apenijo, o i mans kone ministr padar. Kaip po to susitikti su monmis, draugais,
miestelio mergaitmis? Bdamas namuose to neivengsi. Ar malonu bt buv klausytis t kalb,
apkalb, patyi, matyti, kaip tau akis aipomasi? Geriau nesugalvojau, kaip tiktai nuo to pabgti,
ilgesniam laikui pasialinti nuo moni, pasitraukti. Nevaiuoju banyi, kad nenoriu niekam
rodytis miestelyje. Ilgiau nematydami, greiiau umir, nustos pliurpti. Kai griu po met, jau visi
kalbs apie kitus vykius, o mano nuotykis ko gero bus jau umirtas. Tai va kaip baigsi mano meil.
K dabar pasakysi?
O mans dar niekas nemyljo, graudiai itar Rozel, nemyljau ir a nieko... prisipaino ji
tyliai ir nuleido galv kaip baramas vaikas.
Kaip gali bti, kad tokios graios mergaits niekas iki iol nemyljo? Negi a bsiu pirmutinis?
jau juoksi Mikas, matydamas j toki susikrimtusi. Ar myltum mane, Rozele, kai dabar jau visk
suinojai? Ar myltum tok, koks esu?
Kur jau man? Tave myli mokytojos, o a kas?
Ne man mokytojos. Labai diaugiausi tavo meile. A ir vl biau laimingas, jei tik inoiau, kad
tu mane myli, o visa kit man tada nusispjaut.
Tave sunku suprast... Juokiesi kalbdamas, nelabai tikjo Rozel k kalba Mikas, neaiku, kurie
tavo odiai tikri, kurie tik juokais pasakyti.
Tokiais dalykais nejuokaujama, surimtjo vaikinas, odiai apie meil visada rimti ir nesvarbu,
kaip jie pasakyti. Svarbu, kad jie bt nuo irdies.
Ar tikrai kalbi nuo irdies? pralinksmjo Rozel.
inoma, patvirtino Mikas, kam kalbiau niekus toki valand? Niekam dar a nepasakojau apie
save. Kodl tik tau nuo irdies visk iklojau? Ar gal irgi netiki?
Buvo kalba apie tave, pasakojai apie save, o dabar jau klausi mans. Man reikia inoti, ar tikrai apie
mane taip galvoji?
Kuo tikriausiai, jau visai rimtai patikino vaikinas, galvojau pasislpti nuo moni, o sutikau
tave. Turbt buvo taip lemta, kad tame vienkiemyje baigtsi visos mano kanios... Pats netikjau, kad
kaip tik tu padsi susigrint man ramyb. Bet, Dieve gink, a i tavs nieko nereikalauju ir, jeigu
nemyli, tai taip ir sakyk. A tik sakau tai, k pats jauiu. Man uteks ir to, kad su tavim man gro
pasitikjimas, kad galiu galvoti ir apie k nors kita, ne tik apie savo bd.
Jei atvirai, tai prisipainsiu, kad a tai i pirmo pamatymo... dabar jau drsiai atsivr Rozel,

jau taip man patikai, kad po iai dienai negaliu tave atsiirti. K tu beveiktum, man viskas grau.
Ar dirbi, ar sdi, kalbi, juokiesi, ar rimtas, ar linksmas, o labiausia, kai taip maloniai ypsaisi... Kaip
dabar. O jau iandien, kai udainavai, tai visai pribaigei... Vis galvoju, kaip bus, kai tu baigsi tarnyb
ir ivaiuosi namo. Turbt iprotsiu...
Na ir poktinink gi tu, juoksi ir buiavo Rozel Mikas, tiek visko prinekjai, o kad mane
myli, nepasakei. Ar reikia suprasti, kad taip?
Tai inoma... Negi neaiku? patvirtino mergait, pamilau i pirmo pamatymo... Na o tu?
Prisipaink, turbt dar negreitai?
Juk visk papasakojau, galtum suprasti. Buvau kaip nesavas. Ne tas buvo mano galvoje.
Nesvarbu. Visai nesvarbu, taip tik pasakiau, pasiteisino Rozel, svarbu, kad dabar mane myli.
Esu tokia laiminga, kad negaliu apsakyt. Dar gyvenime to nebuvau patyrusi. Noriau, kad vis laik
btum alia, kad niekada mums nereikt isiskirti...
Apie isiskyrim nra ko n kalbt. Baigsiu tarnyb, rimtai pasikalbsiu su tavo tvais. Kaip sakai,
ar sutiks jie tave ileisti u mans? Ar teksi, Rozele, u mans, jeigu tvai leis?
Nieko gyvenime daugiau nenoriau, kaip tik itekti u tavs. Tada jau aminai neisiskirtume.

10.
iek tiek paios pasiiutnikit, pasitvarkykit pirki. Bt gerai, kad ir pyrag isikeptumt. ada bti
svei, grs i turgaus, tvas pasak motinai, Rozelei girdint.
Koki dar svei? sukluso motina.
Na, ar ne dukr uauginai? pro sus ypsojosi tvas. Pirliai... N nepamatm, kai atjo metas.
Joki pirli, netiktai pareik Rozel, a dar negalvoju tekti.
Nebtinai tekti. Dar tik pirmutiniai pirliai, skubti nra ko, bet priimti mones reikia. Pamatysim,
kas per vieni, k neka paklausysim, kaip atrodo pairsim... O gal patiks? Mes su tavo motina ikart
sutarm, dst tvas.
Tegul geriau n nevaiuoja, vis tiek nieko nebus, tuo paiu prieiku tonu atr Rozel.
I kur inai? stebjosi tvas. Kiek teko matyti, visai nieko vyrukas. Gal ir labai patiks? Kaip gali
taip sakyti n nemaiusi?
Todl, kad a jau turiu vaikin ir u nieko kito neteksiu. Tik u jo!
Tvas su motina baisiausiai nusteb susivalg.
Nu, ia tai naujien pasakei. Turi vaikin, o mes n akyse nematm. Kas jis toks?

 Ms Mikas, tte. Nieko nesakyk, pamaiusi, kaip tvas net isiiojo, neleido jam n odio itarti
Rozel. Tokio kaip Mikas a daugiau gyvenime nesutiksiu. Argi nematot, koks jis puikus? Graus,
darbtus, geras, malonus... Tte pats kiek kart j gyrei. Kad js inotumt, kokia a laiminga, kad jis
mane myli... Tte, mama leiskit man u jo tekti, neiskirkit ms. Su niekuo a nebsiu laiminga,
kaip tik su juo. Argi nenorit, kad js Roza bt laiminga? Nepykit, nebarkit, pribgo buiuoti tvui
ir motinai rank, praau, meldiu, neatimkit jo i mans. Tai kas, kad jis biednas, bet utai mes
visko turime. Kaip mums visko utenka, taip uteks ir jam...
Palauk, palauk, vos siterp tvas, kakoks neinomas, pirm kart kls koj ms namus...
Gal koks paskutinis valkata? K tu apie j inai?
inau, visk inau, jis man visk pasak. Toks graus, toks geras, toks mielas... Negali bti valkata.
Jeigu neleisit u jo, a ivis u nieko neteksiu, dar pagrasino dukra.
Apsuko tau galvel jo graumas tai ir durniuoji dabar, sikio ir motina. Manai, kad tavs jam
reikia? k lsti nori. Tokie plikiai visokiais bdais taikosi ant kito gero. Mato, kad mergiot
praskydo, kodl nepamginus? Jei pasiseks, apsienys, bus gaspadorius, o jei ne viena kepur ant
galvos.
Kaip galit apie j taip nekt? Juk js apie j nieko neinot, net pasipiktino Rozel.
Ir taip galima suprast. Pas kininkus tarnaut eina tik nabag vaikai...
Po tokios, taip netiktai pakrypusios audringos kalbos, visi isiskyr piktuoju. Tvas ir motina
nepatenkinti nirta ant Rozels, o jai ne bda. Ji jau turi kam pasiguosti. Jie abu su Miku dabar jau
daniau susitinka ir pasineka, todl ir kart tutuojau visk papasakojo Mikui.
Neleis jie man tekti u tavs... I visko matosi, guodsi Rozel, neinau, k reiks daryti?
Nenors jie tavs be pinig sileisti k. Kaip ir visi tvai jie laukia turtingo jaunikio.
O kam man j k? Turiu savo namus. Apsienysim ir parvesiu tave miestel pas mam. Ar
negerai?
inoma. A su tavim kur tik tu pasakysi. Buvau ne juokais isigandusi, bet dabar, kai abu
pasinekjome, man jau ramiau. A dar kalbinsiu, praysiu. kart tik trumpai sunekom. Svarbu,
kad jie jau inos, kad tave myliu. Vis tiek bt reikj kart apie tai pasakyti.
Nei tu kalbk daugiau su jais, nei k. Jeigu tik tu sutinki, tai tada baigsiu tarnyb, atsiimsiu alg ir
abu ivaiuosime. Kai bsim namuose, susitarsiu su klebonu, per Kaldas paimsim lib ir
gyvensim. Nebijok, n kiek nebus blogiau tau pas mus, negu ia buvo. Pamatysi...

11.
Pasikalbjusi su Miku, Rozel visai nusiramino, o tvai tyliai niro ir kantriai lauk, kada pagaliau
isinedins Mikas.

Jau visai nebedaug liko iki advento. Nebebus Miko, nusiramins ir Rozel, bet, kai suinojo, kad ji
ketina ivaiuoti kartu su juo, tvai ne juokais isigando.
K dabar darysim, motin? klausia susirpins muktys monos. Juk tikrai gali taip padaryti.
Nepririi...
Visai pabldo mergiot. Nieko jai nebereikia. Nei tv, nei nam... Raunasi u berno, nieko
neirdama. Kas jos laukia? aimanavo motina.
Teisyb. Maa k jis prinekjo, nordamas prisiviliot. Ar nevertt pasiteirauti, kas jis toks i
tikrj yra? Bet kaip dabar suinosi?
Ogi visai paprastai. Nuvaiuok pas Anupr. Ten pat gyvena. Jis prirodijo, tegul ir pasako, kaip yra.
Bet kas i to? Mums niekaip negalima ileisti Rozels i nam. Vien j teturime ir teks atiduoti
svetimiems... To neperne varg mano irdis. ia viskas jos, jai vienai priklauso, ji ia ant visko
ponia. O kas bus ijus? Tik kampinink... Ne dl to auginau, kad ydams padlagus mazgot. O k
mons pasakys?
Tai k tada daryt? Leisti enytis? Ir bern priimt u ukur? Tada tai jau mons ne tiek paneks.
Nesinort, oi kaip nesinort... Ne tok galt gauti... Bet matosi, kad kitaip neieis... Gal geriau
leisti u Miko, negu ileisti i aki?
Tai taip tu nieko ir nepasakai, nieko nepatari, o daryt kak reikia.
Ar taip, ar taip jie apsienys ir ms neirs. Gal tada reikia tartis graiuoju?
Tada vis tiek reikia vaiuoti pas Anupr. Turim gi k nors inoti apie bsim ent. Jeigu kas, tai
gal pavykt atkalbt Rozel.
Grs i miestelio, muktys parve neblog ini. Vaikinas ne koks laidokas, padori tv ir
gyvena neblogai. Graus dviej gal namas, dviej hektar sklypas prie namo, kiniai pastatai, kalv.
Dar nesena motina, laiko karv, augina kiaules. Kieme tinkliniame aptvare auga pulkas vit. odiu,
eima veriasi kikai. Dar Miko tvas eimai padeda. Seniai ivaiavs Amerik, bet prisiunia
pinig...
Tai va, toliau kalbjo tvas, apie visk, k suinojau, k pats pamaiau, tau papasakojau, bet nuo
to n kiek ne geriau. Per prastas jis ms Rozelei ir gana, bet, jeigu nenorim jos prarasti, teks, matyt,
su viskuo susitaikyti...
Bet kodl gi jis eina tarnaut, jeigu ir be to gali gyventi? stebjosi motina.
Na, u tai negali peikti. Suaugs vyras, susieina su draugais, susidaro kompanijos... Reikia gi turt
kelet sav kavalierik lit. Pragyvenimui utenka, o iaip pinigai turbt pas motin. Jeigu kam
prireikia, tada jos prayk. Geriau jau turti savo.
Nors tiek gerai, kad ne koks valkatl. Nuo moni graiau, bet ne taip kaip reikia ir gana,
prisiminusi vl apsiverk motina. Oi Rozele, vaikeli, pridarei tu mums bdos. Kodl taip?.. Kit
mergaits, kad ir prastesns, ir tai gauna savs vertus vyrus, o tu isirinkai tok nabag...

 O gal tegul vaiuoja po velniais? pagailo mukiui verkianios monos, nenori klausyt, tegul
daro kaip nori. Kaip pasiklos, taip imiegos. Neprapuls... Nenori bti ponia, tegul valgo deimtininks
duon.
O k mes veiksim be jos? Tuti namai... Gyvensim su svetimais monmis... Juk reiks samdyti dar
vien merg vietoje Rozels. Moksim svetimiems, valgydinsim svetimus...
Bet i to tursim naudos. Ne u dyk gi.
O kam ta nauda? Kur j dsi? Viskas buvo tik Rozelei, o mums nieko nereikia.
Na, tada uteks verkti. Darom kitaip. Pasikvieiam Mik, susdam u stalo, sutariam ir baigta.
Apsienys tada namuose visi savi. Dukt, entas, neuilgo ir ankai... Bus kaip tu nori.
Ar a noriu? Abudu nenorim, bet kad taip atsitiko, k dabar padarysi?..
Kita vertus, anokia ia bda, staiga linksmiau praneko tvas, bna sviete ne toki bd. Gaisrai,
koliestvos, o mums tik daugiau onoro reikalas. Visa prie viso, kis negaus keli tkstani lit
pasogos. Apsieisim ir be j. Skolos nespaudia. Be ento vis tiek nebsim. Ateis koks nors, atsine
pinigus, o klausimas, kaip su juo sugyvensi? Ar maai tenka girdt atsitikim, kai dl t pinig uovis
su entu u gerkli vediojasi. Kas per a... dti tokie pinigai... Man tas ir tas priklauso... Ir taip
toliau.
Niekas neino ir su Miku kaip reiks sugyventi, siterp motina.
iaip ar taip, bet kol a gyvas, viskas man priklausys. A gaspadorius.
Taip turbt bus geriausia, nusiluost aaras motina, gal jiems ir visai gerai seksis.
Kodl turt nesisekti? Vaikinas nesugriuvs, darbininkas. Visus metus atsakaniai dirbo man, o
dabar dirbs sau. Nemanau, kad k nors darys kitonikai. Skaitykim, kad ta ms kalba paskutin. Tiek
ir tiek prisinekjom, o dabar baikim ir padarykim viskam gal. Tegul enijasi ir viskas. Rozelei jo
reikia, tai tegul sau turi. Kaip ne nekk, o pora grai. Tegu Dievas mums visiems padeda.
Isipild Miko svajon likti prie ems...

2013 m.

Svoios

1.
Kaimynystje buvo sikr du kiai. Atuoniasdeimties hektar kis priklaus Maklickui, o
eiasdeimties Pajuodiui. Rubeius tarp i dviej ki buvo labai jau domioje vietoje. Ten, kur
baigiasi Maklickui priklausantis mikas, kaip tik ten pasibaigia ir jo em, o tuojau pat pamikje, per
vis miko pakrat besidriekiantis ilgas eeras, tyvuliuoja jau Pajuodio emje. Ta linija tarp miko
ir eero enklina abiems gaspadoriams priklausanias ems valdas. Nereikia nei joki kapi, nei
ei. Paios gamtos sukurtas riboenklis, tvirtai liudija ems ribas, kuri nei kirviu ikirsi, nei plgu
uarsi.
Nors mikas ir eeras priklauso skirtingiems gaspadoriams, bet kaip mike niekas nedraudia
uogauti ir grybauti Pajuodio moterims, taip ir eere uvauti Maklicko vyrams.
Taip jau buvo nuo sen laik, o dabar, kai Pajuodio vyresnysis snus ved vienturt Maklicko
dukter Emilij ir vienkiemiai susigiminiavo, tai viskas gavosi tiesiog per vien. Miko ir eero
grybmis naudojosi abu kiai.
Mike netrksta nei uog, nei gryb, o ir sausuoli malk iemai gali prisirinkti kiek tik reikia. O jau
uvies eere kada tik nordamas gali pasigauti... Ir taip per itisus metus.
Kai vien iem labai alo ir mons kalbjo, kad altis siek net keturiasdeimt laipsni, eere m
dusti uvys. Tada vyrai, prikirt eere ekei ir taip gelbdami uv, prisigaud tiek uvies, kad
pardav ydeliams, abiej kiem vejai pasidar nemaai pinigo.
Pavykus taip gerai apvesdinti sn Kajeton, Pajuodis jau m iekoti neblogesns, su gera pasoga
paios ir jaunliui Marcelinui. Bdamas simyljs miestelio grauol deimtininko Stonio dukr
Teklyt, Marcelinas kratsi jam peram nuotak. Kai tik tvai suinojo jo tokio elgesio prieast,
namuose kilo skandalas, bet Marcelinas n neman tv klausyti.
Kol namuose dar buvo ramu, Marcelinas kad ir myljo Tekl, taiau enytis neskubjo, bet, kai tvai
pagrasino, kad ivarys i nam, jei j ves, slapta susituok ir parsived Teklyt savo namus. Tris
dienas nesirods, ketvirt dien atsirado i ryto, bet jau nebe vienas ir, tik perengs nam slenkst,
viesiai tiesiai ir grietai pasak tvui:
Vediau Tekl, ji dabar mano mona, nori tu ar ne ji tavo marti. Jai kaip ir man turi utekti vietos ir
duonos iuose namuose. Nuo iol ji ne tik mano mona, bet ir pilnateis ms eimos nar, savas
mogus. Kartu gyvensim vienoje gryioje, kartu dirbsim visus darbus ir valgysim u vieno stalo.
Kol a gyvas, jums abiems nebus ia vietos, n kiek ne velniau atkirto tvas.
O k tu man padarysi? Ivarysi? Neturi teiss, nenusileido Marcelinas, tu man tvas a tavo
snus, Teklyt marti. Viena eima. Niekur a i ia neisiu.
Jeigu nelaikysiu, tai ir tursi ieiti, kuo toliau, tuo labiau kaito tvas.

 O k? Ar policij kviesi? kl bals Marcelinas. Ir policija nieko nepadarys. Nra prieasi

mane ikeldinti.
Ogi keli bals prie tv. Prieiniesi tv valiai. Tam kartui uteks ir tiek. O toliau matysim, k
daryt...
Tai tik paprasiausias eimyninis ginas, o ne koks nusikaltimas. Dar niekur negirdta, kad tvas
ivaryt i nam sn, kad jis ved. Man jau dvideimt eeri metai, esu po kariuomens. Visi
normals vyrai, sulauk tokio amiaus, enijasi. Ko pyksti?
Pats inai dl ko. Kalbta ir perkalbta, bet kad jau vedei, nepasiklausei, tai gyvenk kur nori ir kaip
nori. Kol a gyvas, kol dirbu a ia eimininkas ir bus taip, kaip a pasakysiu.
O a ar nedirbu? Nuo septyni met piemuo gyvuliams ganyti, nuo eiolikos u plgo. Kiek ia
padta mano sveikatos, o iandien nori visk atimti. Savo vaikui gaila stogo vir galvos... Koks tu
tvas? Nuo iol nieko neinau stancijoje stovi mano lova, ten vietos utenka. Kol dar nealta,
gyvensime ten, o kai prasids aliai, vl irsim.
Ilksi nesulauks n ali, pagrasino tvas, nors jaut, kad su Marcelinu nebus lengva kovoti.
Tvirtu charakteriu vaikinas pasiymjo nuo pat maums. K sugalvojs padaryti, jei nepasisekdavo,
Marcelinas ikart verkdamas dirbdavo, kol nepadarydavo visko kaip reikia, taip pat niekad
nenusileisdavo, kol nerodydavo savo teisybs. Jeigu anksiau tokiu jo bdo bruou tvas didiavosi,
tai dabar piktinosi, matydamas, kad taip paprastai Marcelino iguiti i nam vargu ar pasiseks.
Ir i tikrj. Tai, kad snus ved be tvo sutikimo ir parved namus nepageidaujam mari, tai ne
prieastis ivaryti j i nam, o k nors kita prikiti Marcelinui, tvas tiesiog neturjo. O gal
pasisksti, kad primu? Jeigu paraysiu skund, manimi kaip tvu, aiku, patiks... Bet juk
Marceninas gali gauti kaljimo... Ar a to noriau savo tikram vaikui? O jeigu gr i kaljimo, tai
jis vis tiek nors ia bti... Juk ir toliau usispyrs nepaliks nam... Na, bet tada a jau tursiu kuo
rodyti, kad snus agresyvus, nesugyvenamas ir, tuo remdamasis, galiau j igyvendinti... Bet ar ne
per ilgas laikas? Be to jis ieidamas pareikalaus savo dalies. Prasids ginai, dalybos, skaldymasis
ilaidos, nervai, moni apkalbos. Kam man to reikia? Marcelinas dar ne paskutinis vaikas. Yra dar ir
mylima dukrel Magdut. Tegu jai dar tik penkiolika, bet netrukus teks irti geros vietos ir jai. Ne
kokia garb, kad tvas su snumi nesugyvena, muasi. Vien dl jos negalima sugadint gero nam
vardo... Gal, velniai nemat, tegu lieka taip, kaip yra. Apsiodiavom, tegul taip ir baigiasi...
Marcelinas kaip Marcelinas, bent jau Tekl inos, ko yra verta tuose namuose ir bus padta savo
viet. Kad jau taip ijo, tegul taip ir bna, nereiks samdyti dar vienos mergos, svarst tvas.

2.
Prajo pora met. Tekl ne tik grai, bet ir gero bdo moterikait. inodama kaip prieikai jos
atvilgiu nusistat vyro tvai, ji n kiek nesipiktino, nuolaidiavo anytai ir stengsi visiems tikti.
Nesieisdavo u jok piktai pasakyt od, nutyldavo pabarta ar grubiai perspta t ar an ne taip
daranti. Tyliai, kantriai dirbo visus darbus namuose ar laukuose.

Neirint to, anyta jos vis tiek nemgo, laik sibrovle j eim ir vis laik mari skersakiavo.
Tvas kaip tvas. Su juo Teklelei tekdavo susidurti reiau. Jis daugiau reikal turjo su Marcelinu, bet
jau su Magdute, Marcelino sese jos greitai susidraugavo. Teklyt kad ir be pinig atjo, bet krait
atsine nema ir gra. Atsine sn siuvint ir kabliuku megzt rankdarbi. Magdut,
pamaiusi, kaip viskas pas brolien stancijoje taip grau, pati panoro imokti siuvinti.
Kaime daugiausia bdavo staklmis austas kraitis: graiais ratais austos staltiess, lovatiess,
rankluosiai ir kiti buiiai skirti audiniai. Grau, bet Magdut siuvint rankdarbi dar neturjo.
Pirm iem mergait tik moksi, o antr kartu su broliene gerokai padirbjo. Abi isiuvinjo
rankluosiams monogramas, prie rankluosi gal prisiuvo kabliuku megztus dantytus mezginius,
papuo uvalkalus, prisidamos j galuose graias megztas juostas, primezg viena u kit
graesni servetli. Daug visko prisiuvinjo ant drobs, ant perkelio ir tie visi gras darbeliai labai
papuo ir pavairino Magduts mergautin krait.
Magdut iki iol negali suprasti, kodl tvai tokie prieiki Teklytei. Ji tokia grai, tokia miela, tokia
gera, taip nepavydiai, tikrai i irdies jai visk parodo, paaikina ir padeda Magdutei siuvinti.
Bdama daugiau patyrusi, Teklyt noriai dalinasi savo patirtimi, kai reikia parinkti sil spalvas, kad
gls lapas ar iedas gautsi kuo natralesnis. Ko jie i jos nori? Tas motinos pasakymas, kad
Marcelinas ne toki bt gavs, man visai nesuprantamas... Kokia begali bti geresn? A labai
diaugiuosi, turdama toki brolien. Tai ne Kajetono Emilija... Visada ididi, pasiptusi, nori ir
laukia, kad visi jai pataikaut ir j garbint. Viskas, kas jos, tai graiau ir geriau negu pas Pajuodius
ar kur kitur. Viskas, k ji daro geriausia, k ji neka protingiausia. Bet su Kajetonu jie sutaria.
Brolis irgi panaaus charakterio. Dar namuose bdamas, mgdavo i kit pasiaipyti, o dabar, ijs
Maklicko vienkiem, vaizduoja tikr dvarpon, svarst Magdut.
Ir kurgi ne? Maklicko kis pavyzdingiausias valsiuje. Jame daug ems kio technikos, veisliniai
galvijai... Didiulis sodas, daug bii avili. Viskas apsodinta eglaitmis, o pati sodyba gerai
priirimais vaiskrmiais. Kieme ididiai vaikto povas, iskleids vduokle savo spalving uodeg.
Tikrai, ko gi ne dvaras? O Kajetonas bsimas to dvaro paveldtojas... Tik truput j slegia vienas
rpestis. Keturi metai, kai su Emilija ved, o neturi vaik.
Bet, pasirodo, kad ir tai bdai atjo galas. iemet pagaliau Emilija pastojo ir bulviakasiui eima tikisi
sulaukti naujagimio. Vienkiemyje visi net vyti, o jau pati Emilija vaikto ididiai, nelyginant tas
povas po kiem.
Diaugiasi ir tvas su motina Pajuodiai. Kaip bekalbk, kol nra vaik, ne tokia tvirta padtis ir
Kajetono. Dieve gink, atsitikt kas nors Emilijai, tai vienas be vaik liks, jis ten nebe gaspadorius. O
dabar, skaityk, sitvirtins kaip reikiant.
Su Kajetonu jau viskas tvarkoje, gal Dievas duos, ir Magdutei pasiseks gerai itekti... Tik va,
Marcelinas apsidirbo... Kas galjo pagalvoti, kad visas ms turtas po mudviej su motina mirties,
atiteks kakokiai ubagei? Ir po iai dienai negaliu su tuo susitaikyti. Apsuko bernui galv... Gal dar
kokiomis olelmis ugird? Tik Tekl dl to visko kalta. Tik ji kaltinink, negali jai atleisti tvas
Pajuodis ir turbt jau niekada neatleis.
Jis ir po iai dienai tebepyksta ir ant Teklyts, ir ant Marcelino, bet gyvenimas eina sava vaga.

Marcelinas, nekreipdamas dmesio tvo nuotaikas, kartu su samdiniais dirbo visus darbus laukuose
ir klaus tvo nurodym. Vaikinas galvojo, kad ginas tarp jo ir tvo jau pasimiro ir santykiai
nusistovjo, taiau tvas vis dar pyko, buvo nepatenkintas snaus vedybomis, nors ir stengsi to
neparodyti. Marcelinas kaip anksiau, taip ir dabar beslygikai pripaino tvo virenyb. Savo
iniciatyva, prie tai nepasitars su tvu ir negavs jo leidimo, nesiimdavo jokio darbo ir visada vykd
tvo nurodymus. Marcelinas puikiai suprato, kad privalo laikytis tam tikros tvarkos. iandien, k
benektum, tvas visuose darbuose vadovas, todl Marcelinas kaip ir visi kiti privalo jam paklusti.
Kas bt, jeigu kiekvienas k sugalvojs, daryt niekieno neatsiklauss?
Vien etadien po piet, pasistengs truput anksiau baigti savo darb, Marcelinas prijo ir papra
tvo:
iandien noriau anksiau ieiti namo. Sugalvojau pavejoti. Jeigu pasiseks, tai rytoj pietums
turtume uvies. Seniai bevalgm...
O kuo gaudysi? tarp kitko pasiteiravo tvas.
Mekere. Tam kartui pavalgyti nereikia didels uvies. Kelet kuoj, raudi... Gal kokia nedidk
lydeka ukibs? Plauksiu su valtimi toliau nuo kranto, ten geriau kimba.
Parjs namo, Marcelinas pavalg ir i vazaunios atsine meker. Meker jau buvo pasiruos i
vakaro, o sliek kaip visada isikas prie tvarto, kur per iem stovjo i tvarto imtos mlo
krvos. Pasims krep uviai ir kibirl sliekams, Marcelinas nujo per kiem prie tvart, o jau
einant per sod eero link, j prisivijo Teklyt.
Palauk, ir a su tavim. Kol tu vejosi, a isiskalbsiu bliuzel, skaryt ir tavo markinius. Iki vakaro
viskas idius. Matai kokia dar kaitri saul.
Kai abu atjo iki eero, Teklyt muil ir skalbinius pasidjo ant velkls, o Marcelinas atrio valt,
nustm j kiek toliau nuo kranto ir lips j nusiyr tolyn eer. Plaukdamas irklu dar pamojo
Teklytei ir, pasieks vidur eero, umet meker.
Teklyt skalb, o Marcelinas vejojo. Jis jau buvo pagavs kelet nema uv, kai staiga giliai
paniro pld ir taip stipriai suspurdjo vandenyje, kad vos neitrauk mekers i sdinio Marcelino
rank. Vaikinas staiga paoko ant koj ir sirs, i vis jg trkteljo meker. Vandens paviriuje
pasirod besiblakantis didiulis amas. Marcelinui nemaai reikjo padti pastang, kol trauk j
valt. uvis buvo tokia didel ir sunki, kad, tempiant j per krat, valtis neatlaik svorio ir pasviro ant
ono, prisemdama vandens.
Atrod, kad jau viskas, vargas baigtas, nepaprastas laimikis valtyje, beliko atkabinti meker ir namo.
Paliesta uvis staiga dav tok uol vir, kad netiktai parblok Marcelin ant valties dugno. Kol
is kapstsi sukniubs, amas paoko dar ir dar kart ir krisdamas emyn blak onus valt. Kiek
kart ji pasvirdavo, tiek kart prisemdavo vandens ir, kai Marcelinas pagaliau atsistojo, vandens
valtyje jau buvo iki puss blauzd.
Pavargs amas lyg nusiramino, bet, valtyje gavs daugiau vandens, pavaljo ir okteljs dar kart,
pliumpteljo eer, o Marcelinas, bandydamas j nutverti, taip i sibavo valt, kad ji, prisismusi dar
daugiau vandens, m sksti. Atsidrs pavojuje, Marcelinas sikibo valties krat ir m auktis

pagalbos.
Tuo metu Teklyt, palypjusi auktyn krantu, ia pat ant pievos ties skalbinius. Visk idiausiusi, ji
dar prisirov prijuosts kienes iobreli arbatai ir neskubdama gro prie eero.
Tik dabar ji igirdo kraup pagalbos auksm ir tekina pasileido pakalnn. Stabteljusi prie velkls,
pamat eero viduryje kak judant ir blakantis. Kaip tik i ten, silpno vjelio neamas, sklido pilnas
baims ir nevilties skstanio mogaus auksmas.
Supratusi vykusi nelaim, ji kiek pajgdama, garsiai raudodama, pasileido sodyb. Visi vyrai
dirbo laukuose. Kol Teklyt juos surado, kol visi subgo prie eero, valtis eere jau plduriavo
dugnu vir, aplink j ramiai, smulkiom bangelm raibuliavo vanduo, buvo tylu ir nesigirdjo jokio
garso.
Jeigu ir bt dar nenuskends Marcelinas, tai gelbti j nebuvo kaip. Antroji valtis buvo kitoje eero
pusje. Matyt kas nors i Maklick vienkiemio vejojo ir po kls valt pririo savo pusje.
Tik u trij dien mons rado ant rubeiaus iplukdyt, maurais aplipus, autiniu mekers valu
apraizgytomis kojomis Marcelino kn.

3.
Po laidotuvi Teklyt dien nakt verkia, usidarius stancijoje, ir nra kam j raminti. Kartais ueina
Magdut, pasilo valgyti, ujausdama j paglosto, kartu paverkia, pati ne maiau pergyvendama dl
tokios, j eim itikusios, nelaims. Visi sukrsti, rauda motina, tvas. Jis visai nebeeina laukus,
pasaks samdiniams, k reikia dirbti, pats sdi u stalo, parms rankomis galv, ir tyliai aimanuoja.
Prie didiulio irdies skausmo prisidjo ir sins priekaitas.
Sukau galv, kaip juo atsikratyti, o tai pats m ir ijo... Visam laikui...
Motina grauiasi irgi dl to paties: Reikjo nepritarti tvui, kai taip labai puol. Reikjo ustoti
nabag. A gi motina... O dabar abu varm vaik i nam...
Pas Teklyt por kart buvo atjusi jos motina i miestelio, bet kuo ji galjo padti? Paverk abi su
dukra ir ijo. Teklyt irgi norjo ieiti su ja kartu, bet motina sulaik.
ia dabar, vaikeli, yra tavo ir tavo vaiko namai. Negali atimti i jo, kas jam priklauso. ia jo tvo
namai. ia, o ne kur kitur jis turi gimti, augti ir gyventi. Laikykis kaip nors, tvardykis, nebeverk taip
daug. Turk kantrybs. Ateis laikas, kai viskas po truput pasimir, o valgyt reikia ar nori, ar nenori.
Sugadinsi sveikat, nusilpsi, nei vaikelio neineiosi. Verksi, neverksi, bet nuo to jau kitaip nebus.
Teklyt, motinos paprotinta, rimiau m vertinti savo padt. Reikia kaip nors ramintis. Toks
pergyvenimas tikrai gali pakenkti kdikiui. Man btinai reikia pagimdyti. Nedav Dievas gyvenimo
su Marcelinu, susilauksiu jo vaikelio ir tursiu dl ko gyventi. Savo atsiradimu jis upildys irdyje t
skaudi tutum, kuri paliko Marcelino netikta mirtis. Kdikis bus lyg tsinys tokios tvirtos ir

graios mudviej meils, jis neleis man umirti Marcelino. Nelemta man buvo nugyvent su juo vis
gyvenim, utai tursiu jo vaikel, kur auginsiu, rpinsiuosi juo, nepaleisiu i aki, bsiu alia, kol
tik jam bsiu reikalinga.
Taip nusprendusi, Teklyt nusiluost aaras ir, atjusi pirki, pasisil anytai: Gal reikia kuo
padti? Taigi, po truput, po truput Teklyt sijung gyvenim be Marcelino. Klsi anksti, padjo
prie ruoos, kol leido sveikata, jo dirbti laukus. Darb tokiame kyje netrksta... Neraudodavo,
visiems matant, paverkdavo tik viena, usidarius stancijoje, kai labai suskausdavo ird ir,
prisiminusi, kad yra nia, vl susilaikydavo: Reikia ineiot vaikel. Be jo ivis nra prasms
gyventi. Nebedaug jau liko. Pagal mano paskaiiavimus, gimti turt per Mykolines, o gal viena kita
diena anksiau ar vliau... Kad tik Dievas duot viskas praeit laimingai.
Maklick vienkiemyje irgi panas rpesiai. Kajetono Emilija jau turi sugriti, bet, kad ir udels
kelias dienas, tai dl to, kad tikriausiai gims berniukas.
Pagaliau sulauk. Prasidjo skausmai ir visi paoko ant koj. I miesto buvo parveta akuer, ji kas
valand tikrina, kaip viskas vyksta, tik kakodl taip ilgai neprasideda gimdymas. Skausmai prasidjo
i ankstaus ryto, dar prie aur, o jau vakaras ir niekas nesirodo. Prajo ir visa naktis... Ryte buvo
atvetas daktaras. Po apirjimo jis kartu su akuere nusprend, kad reikia veti ligonin. Nra ko
ilgiau laukti... Kakas ne taip, kaip turt bti.
ligonin, aiku, tik arkliais, kitokio susisiekimo nra. Ivaiavo po piet ir vaiavo per vis nakt.
Vis keli moterik drask baiss skausmai, bet, lydinti akuer niekuo negaljo padti. Dar buvo
tamsu, kai ji visai nusikamavusi Emilij, atidav gydytoj rankas ir tik tada pasitrauk.
Daktarai, apirj gimdyv, prijo vienos ivados reikalinga skubi operacija, bet, kai taip silpnai ji
atrod, abejojo ar itvers. Kanios ikreiptas Emilijos veidas, pamlusios lpos, lyg priemirtinje
agonijoje suksti dantys, lp kampuiuose baltos putos, usimerkusi, visa kraujuojanti var
nevilt daktarus, bet kitos ieities nebuvo, teko rizikuoti. Pasitelks visas reikalingas priemones,
daktaras Emilij operavo. Kaip ir buvo manoma, kdik rado nebegyv. Visk sutvarkius, toliau
dmesys buvo sutelktas tik gimdyvei gelbti. Per dien ir per nakt daktaras nesitrauk nuo ligons.
Prijungtas aparatas palaik jos gyvyb, injekcijos stiprino organizm.
Kai pagaliau po dviej par Emilija atgavo smon, pirmas jos klausimas buvo: Ar jau gim? o
antras, ar berniukas, ar mergait? Kaip jai pasakysi, kad vaikas gim negyvas, kai ji yra tokios
bkls? Pasitarus su tvais, buvo nusprsta nutylti ties bent jau kuriam laikui, kol ligon sustiprs ir
nebebus toks pavojingas jos sveikatai sukrtimas, suinojus vis teisyb.
Viskas tvarkoje. Gim berniukas, bet jums negalima jaudintis, perspjo daktaras.
Kur jis? Noriu pamatyti, kaip reikjo tiktis, pareikalavo Emilija, bet ir tokiam klausimui buvo
pasiruota.
Kadangi pas jus nra pieno, tai ttuis, vaiuodamas namo, isive j kaim, kur bus maitinamas
karvs pienu. Ten jau juo pasirpins js mama.
Nors nieko tartino Emilija nepastebjo ir pilnai patikjo tuo, kas jai buvo sakoma, bet, kad negaljo
pamatyti savo vaikelio, matyt, susijaudino dl ko pakilo temperatra ir paoko kraujospdis. Ji tris

paras kariavo, skaudjo galv, nieko nenorjo valgyti, j pykino. Ir taip gana ilgai Emilijai teko
pagulti ligoninje. Ji niekaip negaljo atsistatyti, sustiprti tiek, kad bt galima j ileisti namo. Jau
pasidaro lyg ir geriau, pradeda valgyti, ima taisytis, lyg pavalja ir tik maa kas ne taip vl
temperatra, kraujospdis ir pykinimas.
Emilija toliau kankinosi ligoninje, o tvai, taip ilgai nesulaukdami dukros, jo i proto namuose.
Neapsakomai lauk, kad tik ji greiiau pasveikt ir grt, bet ir naktimis nemiegojo, rpinosi, kaip
reiks pasakyti, kad nra vaikelio.
Daug apie tai galvojusi, Maklickien atjo pas svoi Pajuodien pasitarti, kaip reiks gyventi toliau.
Pirmiausia, dl vis vykusi neskmi, abidvi apsikabinusios paverk, o paskui Maklickien i tolo
m dstyti, kaip galima bt igelbti dukr Emilij, Pajuodiens mari, nuo tos lemtingos inios,
kad nebra vaikelio.
Kas i to, kad mes verkiam? Reikia k nors daryti. inom, kad Milit jau taisosi, gal pagaliau j
irays i ligonins, bet, kai parvaiavus neras vaikelio ir suinos vis teisyb, bdama tokia silpna,
tikrai neiturs. Dieve, dieve kaip bijau, kad kas nors neatsitikt... Kad nenumirt i tos irdglos...
Tiek ikentjusi, tiek ivargusi, tiek netekusi kraujo, ji neperne... Jauia mano irdis... Tada geriau
man paiai su ja kartu numirti... Jeigu jos neteksim, mums visiems bus labai blogai. Neaiku, kaip bus
ir su tavo snumi Kajetonu. Jaunas vyras yra, be moters juk neigyvens viso gyvenimo, o mes gi
nenorsim, kad svetim moter parsivest ms namus ant viso gero. Pati gali suprast. Visiems bda,
tada visi bendrom jgom ir gelbkim ms Milit. Ar padsi ms Emilijai, o kartu ir savo snui
Kajetonui? Kaip sakai?
Tai inoma, kad padsim. Kiek tik galsim... Negali bti n kalbos, tik sakyk, ko reikia, nuo
irdies utikrino svoia Pajuodien.
Ir tada Maklickien pradjo dstyti savo plan.
Tai sakei, kad js Tekl laukiasi. Sakei, kad jau paskutins dienos. Jeigu gimt sveikas berniukas,
gal tada mes pasiimtumme j vietoj Milits mirusiojo?..
Bijok tu Dievo, moterike, net atsilo Pajuodien. Kaip gi taip padarysi?
Tik gimus vaikel parsineiau ms namus, o Teklei pasakytume, kad gim negyvas, n kiek
nesutriko Maklickien. Nesvarbu, kad bus maitinamas karvs pienu. A ir savo Milit taip
uauginau. Pieno pas mane pai tai nebuvo, skubjo nuraminti svoi.
Bet ar ne nuodm atimti i motinos vaik? neskubjo pritarti Pajuodien. Kaip reiks per
ipaint kunigui pasakyti?
Nebtinai sakyti. Juk ia tarp sav... Tikrai ne nuodm. Tai ne koks nuudymas ar mogudyst.
irk, moterys pasidaro abort. Juk ten tikrai gyvo vaikelio nuudymas. O daro... Ir kunigliui
nesisako, negalvok.
Bet, kaip i jos paimsi? Ji gi matys, kad gim. Ir pirmas kdikio verksmas... Juk igirs. Negyvas
vaikas nerks...

 Prie pat pabaig sugirdysime aguon galveli nuoviro su medumi. Tada ji umigs ir nieko nei
girds, nei matys... viskas numatyta ir apgalvota apsukrios moteriks.
O kurgi padt bobut, pakviest vaikui priimti? K jai pasakysi? vis nerimavo Pajuodien, bet tai
Maklickien tik ranka numojo.
Nereiks jokios bobuts, a pati moku. Jeigu viskas bt buv gerai, a ir Militei biau pati
primusi... Bet kad pas j ne viskas buvo tvarkoje... Nieko nepadarysi. Negyvo vaiko neitrauksi, kad
ir kaip moktum.
Bet gi js i karto atsivet akuer? Kam reikjo, jei pati taip gerai visk imanai?
ia jau tvo imislas. Manimi nepasitikjo, nors vis laik sakiau, kad nereikia, susitvarkysiu pati.
Bet kit vertus, gal ir labai gerai, kad buvo parveta akuer.
Jau nebeinau, n k pasakyti, vis dar abejojo Pajuodien, o Maklickien vl m raudoti.
Negi duosim numirti Militei? liedama aaras, kalbjo svoia Maklickien. Tu tik gerai
pagalvok, kas gi ia blogo? Gims Tekls vaikas ir i karto nalaitis. Augdamas be tvo, dievain
kokiais klystkeliais gali nueiti, o ia turs ir tv ir motin. Uaugs bus tokio kio eimininkas...
Nieko jam netrks. Visi sveiki, gyvi, visko pilnas gyvenimas. Dieve, Dieve kaip bt gerai... Juk jis ir
tavo ankas... O Tekl dar tokia jauna, iteks, turs dar ne vien vaik... Niekam nebus jokios
skriaudos...
O jeigu gims mergyt? Kas tada? vl susirpino Pajuodien.
Na, matysim... Reiks kaip nors suktis. Tarkim, kad Milit, bdama tokia silpna, gal nenugirdo
kaip reikiant, gal nesuprato, kas jai buvo sakoma, o gal gydytojai apsiriko, maa kas. Bet ia jau ne
bda. Svarbu, kad parvaiavus rast namuose vaikel ir pradt taisytis...
Ileidusi svoi, Pajuodien tuojau pat visk papasakojo vyrui. Vyras kaip vyras. Jam vienas ir tas pats
ar tas vaikas bus pas Tekl, ar pas Emilij, o, labiau tai pasigilins, velg netgi naudos.
Nors Tekl be Marcelino visai nereikalinga tuose namuose, bet su vaiku jos neivarysi. Maiysis ia
abu po kojomis, kol uaugs vaikas, o uaugs, aiku, pareikalaus dalies. Teklei vienai niekas
nepriklauso ir, likusi viena be vaiko, ji pati ieis. Nereiks n varyti. Viskas vienai dukrelei Magdutei
atiteks...

4.
Teklyt pagimd berniuk paiu laiku, prie pat Emilijos grim i ligonins.
Viskas vyko sklandiai. Ikart Tekl pajuto retus skausmus, paskui jie padanjo ir per tuos trumpus
atokvpius ji stengsi bti vali, net band ypsotis, kad anyta nepagalvot, jog ji yra kokia itia.
Kai skausmai virto itisiniais srmiais, anyta jai dav igerti kakokios tai skanios oleli arbatls

su vyni uogiene ir medumi. Igrus j, Teklytei i tikrj pasidar geriau. Kakaip viskas nutolo,
apm mieguistumas, susiliejo, pritilo garsai. Jau pro mieg Tekl silpnai girdjo, kaip kakas
ragino stumk, stumk ir ji stengsi i vis jg. Paskui pasidar taip lengva, taip gera, viskas nutilo
ir j uvald stiprus noras miegoti. Kaip gerai, kad galiu gulti, nieko nereikia dirbti, niekas
netrukdo, niekur neskauda, atjo tokia ramyb, ir Tekl, umirusi visk pasaulyje, pasinr gil
ir kiet mieg.
Moterik prabudo imiegojusi vis par. Per t laik svoios visk sutvark. Apvarino pirki,
apmazgojo pai gimdyv, pakeit patalyn, uvilko varius markinius, bet Teklyt viso to nei juto,
nei girdjo.
Kai Maklckien, susupusi paklod, vaikel isine savo vienkiem, likusi viena, anyta Pajuodien
net m rpintis:
Ar ne per ilgai Tekl miega? Ar ne per stipr padariau nuovir?
Maai miegojusi per nakt, ji snaud, pasidjusi pagalv ant kuparo, kai igirdo lovoje brazdant
mari. Pajuodien, tuoj pat paokusi ant koj, pribgo prie lovos ir, nutaisiusi sald bals, paklaus:
Kas tau, vaikeli? Ar jau nebemiegi?
Kakodl labai skauda galv ir pykina, pasiskund Teklyt, visai negaliu pajudti.
Tau ir negalima judti. Po tokio sunkaus gimdymo... Maiau judsi, maiau pykins.
Ar ilgai man dar teks gulti? silpnu, dusliu balsu paklaus marti.
Maiausia koki savait. Vaikelis tai gim negyvas. Dabar tik reikia irti, kad tau kas neatsitikt,
ikart iporino Pajuodien, bijodama, kad pati Tekl nepradt klausinti.
Kas gim? Kodl negyvas? aikiai matsi, kaip nusigando, nors dar apdujusi Teklyt.
Gim snelis... Tvas sukal grabel ir, nuves kapus, palaidojo prie Marcelino. Tegul dabar
abudu ilsisi ramybje...
Teklyt, atsisdusi lovoje, ilgai ir dmiai irjo anyt.
Aha, atrodo, kad pradjo po truput prisiminti, tai jau gim? Sakot negyvas? Bet kodl?
O kas ino? Ne tau vienai, daug kam pasitaiko... Bet gerai, kad nors tu gyva likai... Dievas ino, koks
jo maullio bt buvs gyvenimas. Nalaitis... Be tvo... O dabar nekaltas kdiklis tiesiai dang,
Dievui rankas... suok anyta, glostydama mari.
Geriau jau ir a biau kartu su juo numirusi, jau visai smoningai, su giliu sielvartu itar
Teklyt ir, usidengusi veid delnais, pravirko.
Paverk, paverk, vaikeli, palengvs, o paskui gal vl umigsi. Tau reikia gerai pailsti... O gal
valgysi k nors? susiprato pasilyti Pajuodien. O gal ko igersi? A tuojau atneiu arbatls.

 Nieko nereikia... Tik dar norisi miego, atsikalbinjo Tekl.

O gal jau geriau nebemik? Jau ir taip miegojai ir per dien, ir per nakt... Geriau jau pasdk,
pasijudink, o a vis tiek ko nors atneiu atsigerti. Igersi arbatos, atsigausi.
Jeigu tik tokios, kur su vyni uogiene... prisimin Teklyt, kokios skanios arbatos ji gr prie
gimdym.
Igrusi puodel, ji papra dar, o paskui panoro ir valgyti, bet, suvalgiusi ksnel srio su sviestu,
atstm lktel.
Uteks. Ai. Gal vliau... O dabar vis tiek atsigulsiu...
Atsigulusi atgal ant pagalvi, Tekl nebemiegojo, bet ilgai galvojo ir po truput pradjo visk
prisiminti: Prabudau nakt... Iki paast vandenyje... Nusigandau, bet anyta paaikino, kad taip reikia.
Paskui skausmai... Parpuoliau ant keli, liauiojau grindimis. Tada vl lova, kakoks silpnumas...
Atjo miegas ir n nepajutau, kai gim vaikas... Bet kodl negyvas?.. Gal dl to, kad labai verkiau
Marcelino? Nenorjau nieko nei valgyti, nei gerti. Nemiegojau per naktis... Tik grauiausi ir verkiau,
verkiau... Gerai mama sak, kad gali pakenkti vaikui. Turbt taip ir buvo... A pati kalta... Dieve,
Dieve, kodl atmei i mans abudu? U k mane taip baudi? Kuo a nusikaltau?
Apsipylusi aaromis, Tekl ir vl atsisdo lovoje.
A gi n nemaiau to vaikelio... Kodl man jo neparodt? su giliu priekaitu ji usipuol anyt.
Biau nors atsisveikinusi... Pabuiavusi...
K tu, vaikeli, geriau n nematyt... Vienas skausmas ir daugiau nieko. Ar dar maai prisikentjai? O
be to, juk taip kietai miegojai...
Reikjo paadinti. Turjau gi a j pamatyti. Kaip gi taip? Palaidojot nieko man neinant.
O ar gali j laikyt? Tegul ne vidurvasaris, bet orai dar ilti... Nebegyvas gi, pabgusi marios
atkaklumo aikinosi anyta, vis giliau klimpdama melo lin, slopindama pagaliau prabundant
sins priekait.
Teklyt m jau balsu raudoti, o Pajuodien jau nebeinojo, kaip toliau meluoti, kaip guosti mari.
Padarm, kad visiems bt geriau. Mums irgi nelengva. Tau snelis, o mums pirmas anklis. Visi
n kiek ne maiau pergyvenam dl tos nelaims, nekjo ji kas atjo galv, jau imdama nirti ant
svoios Maklickiens. Atjo, prinekjo toki dalyk, ukr pekl, kad tik jos Militei bt geriau.
Pasigrieb vaik ir irko... O dabar a viena turiu u visk atkentti, lyg biau pati kaliausia .
Nebeverk taip labai. Raminkis. Kitaip jau nebus, dar band raminti Tekl, tau negalima taip
pergyventi. Atmink, kad guli ligos patale. Gali ir visai neatsikelti, bet Teklyt piktai nublok nuo
savs antklod.
Ir gerai bt. Kam man gyventi, kai j abiej nebra? Man irgi vieta alia j.

5.
Berniukas Maklick vienkiemyje auga sveikas, bet Emilija nelabai taisosi. Kaip parvaiavo i
ligonins paliegusi, taip ir dabar maai tepagerjo, nors slygos puikios. vieias maistas, netrksta
nei vaisi, nei darovi ir vis vaiko prieir motina prisim ant savo pei. Emilijai nereikia nei
naktimis keltis prie jo, nei maitinti, nei spuoti, nei neioti. Visk padaro motina. Ji priiri ir pai
Emilij.
Maklickien gamina dukrai kuo skanesn valg, gamina visk, ko tik i pageidauja, ko usinori.
Taiau Emilija vis tiek valgo nedaug, valgo be apetito. Skundiasi ji, kad negyja ir skauda pjvis,
danai ueina pykinimas, tinsta kojos, svaigsta galva.
Bevaduodama dukr, moterik visai nusiplk. Jau liovsi laukti pagerjimo, tik irjo, kad nebt
blogiau. Nuolat lankosi daktaras, rao vaistus, bet ne visus Emilija gali gerti. Vienus dar nuryja, o
kitus, vos tik pamusi burn, ivemia.
Vienkiemyje prastos nuotaikos, taiau vaikelis sveikas, graiai auga ir vardas graus. Pati Emilija j
irinko Valdemaras. Valdas, Valdelis... Bet kas i to? Net vaikas Emilijos nediugina. Ji vis
paniurusi, suirzusi, pikta, nesukalbama, danai ir paverkia. Ukalbinta ar ko paklausta, kad uriks....
Motina net nebeino, kaip jai tikti. Maklickien pavargo ir nuleido rankas. Jai niekas nebemiela...
lunga taip gudriai sugalvotas jos planas. Ko gero gali jau nieko nebereikti.
Taip ir buvo. Tris metus igyvenusi tokioje bklje, vien ankstyv pavasar Emilija mir, palikdama
vienkiem didiausiame lidesyje ir neinioje.
K dabar daryti?
Artinosi pirmutiniai pavasario darbai, bet niekam nekilo rankos. Uovis nieko nesiima, o be jo
Kajetonas pats vienas neino, ko griebtis. mons jau seniai laukuose, o pas juos niekas nejuda.
K darysim? klausia uovio, nebeikents Kajetonas ir igirdo netikt, siaubing atsakym.
Nedarysim nieko. Parduosiu k ir ivaiuosiu i ia, kaip kju tvojo Kajetonui per galv.
Kaip ia dabar bus? i netiktumo vos pralemeno entas.
Taip ir bus, kaip pasakiau. Ilgai galvojom su motina ir pagaliau nutarme. Kam mums dviem tas
didelis kis? Kam dirbti, vargti, lieti prakait ne sau, o svetimiems? Mums su motina tiek daug visko
jau nebereikia. Nusipirksime mieste namuk... Gal pasitaikys arti banytls. irsim, kad bt su
dariuku prie nam. Agurkui, cibuliui pasisodinti... O likusius pinigus bank padsim ir gyvensim i
procent. Viskas buvo vaikams. Militei, ankliams... O dabar, kai jau jos nebra, kam mums tiek
turto?. Pinig, kur gausim u k, mums su motina iki gyvos galvos uteks
Ar a jau pasidariau svetimas? sieid ir isigando Kajetonas. Tiek met dirbau, ariau, tiek
pinig atsineiau, o dabar jau svetimas, nereikalingas? Dkis kur nori?
Kai parduosiu k, visk lyg cento atiduosiu, atsiskaitysime. Bet pats ir mus suprask. Kai buvo
dukt, buvai entas. O dabar kas? Kol dar esi neveds, nieko nesakau, bet vienas viso gyvenimo

nenugyvensi. Vesi ir ikart nebe ms mogus. Tu svetimas, svetima moteris, svetimas vaikas... Pats
pagalvok. Kam man dirbti, ant savo pei ilaikyti tok k svetimiems monms? Nedav Dievas
taip, gyvensim kitaip. Tu irgi neprasi. Jaunas vyras esi, atgausi i ms pinigus, susirasi ger viet...
O pagaliau tu dabar ir savo namuose reikalingas. Tvo kiui reikia paveldtojo. Metai, kiti ileisi u
vyro Magdut, atidalinsi j ir tu jau gaspadorius. Dieve padk, nepavydiu. Geras buvai vaikinas,
gerai sutarm...
O vaikas irgi ne mano. Patys inot, dar primin Kajetonas.
Bet tavo brolio. Tau teks j pasiimti. Nieko, usiauginsi. Pravers tokiame kyje. iaip ar taip jis jums
artimesnis, negu mums su motina.
Js turtas js valia, taikiai pritar Kajetonas, tiktai kain ar atsiras, kas pirkt tok didel k?
ia reikia dideli pinig.
Palauksim. Kaip girdt, ponai valdininkai i Kauno ieko toki sodyb prie eero. Nuperka,
inuomoja, o patys turi kur vasaras praleisti.

6.
Bgo laikas. Teklyt sustiprjo, pasveiko ir tutuojau isigabeno atgal pas tvus miestel.
Ji gro, bet buvo jau nebe taip, kaip anksiau. Tada ji buvo mergina, buvo draugs, bendravimas su
jaunimu. Dabar gi ji nepriklauso tam ratui. Jos visai kiti norai, rpesiai, visai kitas gyvenimas. Nuo
visko atsiribojusi, ji pasinr atsiskyrlik gyvenim.
Kapins, kur palaidotas Marcelinas ir snelis, visai ia pat prie miestelio. I vienkiemio buvo gana
toli vaikioti, o dabar ia pat, ranka pasiekiamai, utai ir lanko kap kasdien. Pasodina vis nauj
gli, laisto, ravi, luoja. Tekl valand valandas praleidia prie kapo, bet jau nebeverkia. Toks
bendravimas, su j palikusiais artimais monmis, ramina, guodia, jai gera, kad jie abu ia arti, kada
tik sugalvojus, gali ia ateiti ir pabti kartu su jais.
Kapus lanko ir miestelio vaistininkas, bet ne taip danai. Jau metai, kai jis palaidojo mon, bet ant
kapo nra gli. Ant kapo juodo granito plokts su igraviruotomis vardo ir pavards raidmis buvo
ir kuklus uraas Tu man gyva. Ateidamas vyrikis visada atnea gli, paalina nuvytusias.
mogus jau vyresns kartos, jam ko gero jau vir penkiasdeimties, bet atrodo gerai. Jis vidutinio
gio, graios laikysenos, truput ilsteljs, variai nusiskuts, pasitemps.
Kada tik ateina lankyti monos kapo, visada mato Teklyt. Jis j gerai prisimena, net nuo paauglysts
met.
Miestelyje vaistininkas Grybas gyvena jau seniai. Dar visai jaunuolis Kaune baig farmacij ir, tv
padedamas, atidar miestelyje vaistin. ia gyvendamas ir ved. Uaugino ir ileido mokslus vaikus,
kurie jau seniai paliko namus. Jau metai, kai palaidojo mon ir dabar yra vienias, besiilgintis
monos nalys.

Prisimena jis Teklyt ir paaugl, ir mergin. Grauol, koki reta... Vien dl savo kerinios ivaizdos,
bdama neturtingo deimtininko dukra, itekjo u stambaus kininko snaus. Bet neskmingai. Kiek
vaistininkas girdjo, vyras labai greitai po vedyb uvo ir tai ji jau nal pasirod miestelyje. N
kiek nepasikeitusi, tokia grai, avi, kad ir lidna, kad ir prabgo keletas met, kad ir mato verkiani
prie vyro kapo.
Kart, atjs aplankyti monos kapo, vaistininkas pamat Teklyt ir jam kilo noras j nuraminti ir
paguosti: Juk tiek met, kai mes pastami, turbt nieko netinkamo nebus, jeigu, prijs ariau
itarsiu nuo irdies kelet raminani odi, kaip tok pat skausm igyvens mogus?
Po galais... Jam jau seniai reikjo tai padaryti. Ir ivis nesuprantama, kodl iki iol jis to nepadar?
Kiek kart jis ia Teklyt mato, yra pastami, o ateina ir ieina kaip paskutinis nevyklis. Juk taip
paprasiausiai nemandagu. Pats laikas atitaisyti i klaid.
Padjs prie monos kapo paminklo gli, dar iek tiek pastovjo ir, atjs prie Teklyts, sustojo gale
kapo.
Atjau pareikti tau uuojautos, mergele, pasak vaistininkas, kai i, truput nustebusi, atsisuko j.
Patikk, kad ujauiu i visos irdies. Gerai inau k reikia netekti artimo mogaus. Pats t
patyriau... Bet yra viena tiesa, kuri padeda toki valand... Tai susitaikymas. Kitaip jau nebus, gyventi
reikia... O anksiau ar vliau n vienas to neivengsime. Ar seniai palaidojot vyr? dar paklaus.
Jau antri metai. Bet ne tik vyras ia guli. Visai neseniai prie jo palaidotas ir ms snelis, atsak
Teklyt ir pravirko, labai jau sunku su tuo susitaikyti.
Man atrodo, kad galiu tau padti. Ateik rytoj vaistin, duosiu toki nekalt raminani vaistuk.
Nepakenks. Pats retkariais pavartoju, matydamas, kaip ji graudinasi, pasil Grybas.
Labai ai. Btinai ateisiu, padkojo moteris, pati galvojau nueiti pasitarti. Visai nemiegu
naktimis.
Jie dar trumpai pasinekjo, jis palauk, kol Teklyt nune iukles ir kartu parjo namo.
Kit dien Tekl nujo vaist ir, gavusi nurodym, kaip juos vartoti, norjo usimokti, bet
vaistininkas pinig nem, o vietoj to dar pakviet kambar ir pavaiino arbata.
Laikui bgant, jie susidraugavo. Vaistinink Gryb trauk jos gaivus grois, vaistinink artino prie
jos panaus jdviej likimas. Bdamas vyresnis, imintingas, jis visada sugebdavo itarti raminant,
paguodiant od. Bendravimas su tokiu mogumi nedavo ramybs, vairovs jos lidn, vieni
gyvenim. Dabar Teklyt, lankydama savo artimj kap, visada kelis iedus padeda ir ant vaistininko
monos kapo juodo granito plokts.
Kart Tekl rado gli ant suoliuko, stovinio po jos kambarlio langu. Nesunku buvo suprasti, nuo
ko jos, bet k visa tai reikia? Ji jau pradjo abejoti ar tai tik nuoirdiai reikiama uuojauta? Nieko
nebus. Ji jau dav sau tvirt ir nekeiiam od u nieko daugiau netekti. Buvo Marcelinas, buvo
meil... Nra jo, nra ir meils. Ji jau niekada nieko taip nemyls, kaip myljo Marcelin, niekam
daugiau nesakys odi apie meil, niekam netars myliu.

Jei vasar vaistininko ir jaunos nals susitikimai bdavo atsitiktiniai, tai per iem Grybas m
lankyti Teklyt namuose, o atjus pavasariui, jai pasipiro.
Ne, rytingai pasak Tekl, negalvoju dar kart tekti, bet mogus nesieid.
inoma, a gal kiek per drsus. Toks met skirtumas... Galvojau panaus ms likimas, abu naliai...
Gyvenim buvau suplanavs ram... Visai nebetekti nepatariau. Gyvenimas trumpas ir reikia j
pragyventi kiek galima prasmingiau... Kam save laidoti be laiko? Kodl nesuteikti kitam mogui
laims? Kas i to, jeigu inyksi, nieko po savs nepaliks? kiek patyljs kalbjo vaistininkas
Grybas.
A pati nelaiminga, tai kaip padarysiu kit laimingu? paprietaravo Teklyt.
Tos netektys ir lidesys tai ne visas gyvenimas. Viskas po truput praeis, bet tada, irk, praeis ir
gyvenimas. Nespsi apsidairyti, jau ir vakaras. Ar neteks kada nors dl to gailtis?
Netikino Teklyts vaistininko Grybo pasakyti odiai ir ji, atsakydama besiperantiems vyrams,
gyveno pilk ir lidn nals gyvenim.

7.
Netiktai greitai buvo parduota Maklick sodyba ir Kajetonas su vaikuiu gro tv vienkiem.
Dabar jau ia padtis visai kitokia, negu buvo anksiau. Kai namuose buvo du sns, nori nenori
vienam katram teko ieiti ukuriom, o dabar Kajetonas jau paveldtojas ir k gro visam
gyvenimui. Siningas uovis grino jam visus atsinetus pinigus ir dabar abu su tvu m tartis,
kaip geriau juos panaudoti kyje.
Motina Pajuodien nuo pat pirm dien m rpintis vaiku. Po teisybei, vargo nra taip daug.
Berniukui jau ketvirti metukai. Jis sveikas, grautis ir su tokiu vaiku bti vienas domumas. Jis greitai
laksto, visk neka plonu balseliu, odelius taria itsdamas, tarsi dainuodamas. Pirm dien Valdelis
nelabai norjo su Pajuodiene bendrauti, vis klausinjo, kur mamyt, kur moiut, verkdamas vis
kartojo noriu mamyts, noriu moiuts, noriu namo. Matydamas, kad ttis vis laik bna ia, bna
prie jo, nuolat pakalbina, paneioja, vaikas nusiramino ir gana greitai prie vis priprato.
Labiausiai jam patiko Magdut. Ji netingjo su juo paaisti, pasikalbti, visada turjo saldumyn j
pavaiinti. Ar usigavs, ar pabartas, ar iaip dl ko nors susigraudins, verkdamas tuojau bgo prie
jos, visada gaudavo saldi paguod ir tuoj nusiramindavo.
Kai pas juos atjo Teklyt, jai buvo vos penkiolika. Dabar jau jai dvideimt vieneri ir, kaip paaugl
bdama pamilo Teklyt, taip dabar, nieko neinodama, prisirio prie jos vaiko.
Kol Valduko nebuvo vienkiemyje, tiek jo ir tereikjo, o dabar, jeigu kas sugalvot j atimti i i
nam, Magdut niekam jo neatiduot. Valdeliu ji rpinosi labiau, negu jo moiut, Magduts mama. Ji
tik aipsi:

 Laikas tau tekti, mergele, ir susilaukti sav...

O man jis vis tiek kaip savas. Kai teksiu, j su savimi pasiimsiu, jums nepaliksiu... N negalvokit,
juoksi Magdut.
Prajo kiek laiko. Nei i io, nei i to Magdut m negaluoti. Neteko apetito, ryte keldavosi
skaudania galva, suprakaitavusi, tai kreia drebulys, tai degina kartis, nuolat maudia po deiniu
onkauliu, o kartais skausmas bna toks stiprus, kad per nakt neleidia n aki sudti. Visada buvusi
linksma, dabar paniuro, nusilpo, daugiau guli negu vaikto.
Ikart motina dukr band atgauti olelmis, bet kai ir tai nepadjo, kviet daktar. Daktaras tar
akmenlig.
Tulies pslje akmenys. Niekas daugiau. Reikia veti ligonin ir ten padarys tyrimus. Jeigu
reiks, ten ir ioperuos. Bkit viskam pasiruo. ia jau nebe juokai. olelmis tokios ligos
neigydysit. Operacija sudtinga... irint kaip pavyks...
Negi laikysi ligon namuose, jei daktaras sako, kad be operacijos gali plyti psl ir tada jau niekas
nebepads? Nieko nelaukiant, Magdut buvo iveta ligonin ir, diagnozei pasitvirtinus, buvo tuoj
pat operuota. Im tul su visais akmenimis ir u trij savaii Magdut vl namuose.
Bet pasibaigusi tai, Dieve, Dieve, kaip... Gaila irt, o kas baisiausia, kad n kiek nesitaiso. K
bedaro motina, kaip besistengia viskas perniek. Jau du mnesiai, kai mergait namuose, o n kiek
ne geriau. Ji vos pavaikto, ranka prisilaikydama on, valgyti visai nenori tik atsigeria, guli ir guli
lovoj dejuodama, kaip kokia senut. Kartas nuo karto atveamas daktaras, bet jo vaistai n kiek
nepadeda.
ia ir atjo motinai Pajuodienei baisi mintis: Dievas baudia mane u tai, kad padjau svoiai
Maklickienei atimti i Teklyts vaik. Pirmiau nubaud svoi, atm i jos dukter, o dabar
nepagails ir mans.
Na, juk ar ne taip ir buvo su Emilija? Gro i ligonins, pasirgo kelis metus ir po Emilijos... Ar ne
tas pats ir su Magdute darosi? Kiek gyvens taip nieko nevalgydama? Kaip atgaus sveikat? Jau dabar
mog nepanai. Dar metai, kiti ir po visam... Nors geria visokius vaistus, bet apetito neatgauna ir
aizda iki iol nesugijo, raudonuoja, pliuoja... Gal ir visai nesugys? Reikia k nors daryt. Reikia
melsti Dievo atleidimo... Atgailaut, usakyt miias, pasiadt aplankyti iluv, keliais apeit aplink
banyi, prayt Dievo pasigailjimo, gelbti Magdut...
Pirmiausia Pajuodien prijo ipainties ir verkdama prisipaino kunigliui, k padariusi.
Prisipaino, kad ilgai slp nuodm, nedrsusi prisipainti per ipaint, kiek kart ventvagikai
primusi v. Komunij, kad nuoirdiai gailisi ir prao Dievo atleidimo.
Kunigas pasibaisjo. Skyr didiul atgail, bet iriimo nedav. Iriim ji gaus tik tada, kai vaik
grins motinai. Kol neatiduos vaiko, tegul nedrsta kelti kojos banyi. Kai vaikas bus sugrintas
ir bus gautas motinos atleidimas, po to vl prieiti ipainties ir tik tada bus suteiktas palaiminimas.
Kai bus atsiprayta motinos ir i tikrai atleis, tik tada atleis Dievas ir banyia.
Atgail atlikti Pajuodienei visai nieko nereikia. Kai tik parjo i banyios, t pai dien pradjo

maldas. Bet kaip atiduot vaik?

Kas i to, kad a meldiuosi? Kaip kuniglis pasak? Kol neatleis motina, neatleis ir Dievas.
Dar dien, kit galvojusi ir nieko geriau nesumsiusi, Pajuodien nutar nueiti miestel pas mari
ir visk jai prisipainti. Labai nesinori, bet jeigu jau prisipaino kunigui, teks prisipainti ir Teklei.
Be jos atleidimo nebus uskaityta atgaila ir ji negaus iriimo. Tada viskas perniek...
Tuojau po sekmadienio, paprast savaits dien, po pusryio Pajuodien isiruo miestel. Visk
dar patyliukais, slapta, kad nesuinot namikiai. Neaiku dar, k pasakyt Kajetonas ar tvas
suinoj. Kad neimt prietaraut ir nesugadint viso reikalo, o jai jau nebegalima trauktis. Reikia
visk daryt iki galo, kad jau kart pradjo.
Iki miestelio septyni kilometrai ir, kol ji atjo, saul jau auktai. Pajuodien gerai inojo, kur marti
gyvena, bet dar n karto nebuvo buvusi.
Namukas buvo nedidelis, neaukta tvorele aptvertas. Kiemas variai nuluotas, o po galiniais langais
esantis darelis ydjo vairiaspalviais iedais. jim nam puo graios gonkos.
Prijusi prie dur, Pajuodien persiegnojo ir pasibeld. Duris atidar ilas, stambus, pagyvens
vyrikis turbt tvas, o kai jo vid, pirkioje pamat ir Teklyt su motina.
Garb Jzui Kristui, pasisveikino Pajuodien, sustojusi prie dur, bet ia tuojau prie jos prijusi,
Teklyt pabuiavo anytai Pajuodienei rank ir maloniai nusiypsojusi, pakviet.
Praom ariau, praom sstis. Tokia ankstyva vienia... Pirm kart pas mus... Malonu matyt...
A pas tave, Tekyte, su labai dideliu reikalu, pasak moteris ir atsisdusi apsidair.
Pirkut jauki, viesi. Stalas balta staltiese utiestas. Per vis stal skersai, kampas nuo kampo, buvo
patiestas siuvintas takelis, o ant jo per pat vidur stovjo molin vaza su darelio glmis. Grindys,
suolai, palangs taip baltai nuveistos, kad atrod kaip daytos. Ant palangi, moliniuose vazonuose
augo pelargonijos, apsipylusios raudon ir roini ied kekmis. Pasieniais stovjo graiai suklotos
lovos. I po aust lovatiesi beveik iki grind ileisti veliu megzti balti dantyti mezginiai puo vis
lovos apdangal.
Grau, miela, bet Pajuodienei nra kada dairytis. Visk apvelgusi, anyta atsisuko Teklyt.
Tik noriau pasinekt su tavim, Teklyte, akis ak.
Tvas su motina susivalg.
Tai gal mes ieisim, pakilo motina, bet dukra j sulaik.
Gal geriau mes su vienia nueisim kltel. Bet pirmiau gal pasivaiinkim. Praom ariau stalo,
padjo ant stalo lkt su sausainiais Teklyt, praom ragauti. Atneiu skanios arbatos usigerti.
Ai, vaikeli, labai skubu. Tik pasineksime ir bgsiu atgal. Namuose turiu ligon.

 Ar kas susirgo? Gal ttuis? susirpinusi paklaus Teklyt.

Ne, serga Magdut.
Magdut? nustebo Teklyt. Kas gi jai nutiko?
Sunkiai sirgo, guljo ligoninje. Operavo, im tul su akmenimis. Dabar jau seniai namuose, bet
kain kodl iki iol negali atsigauti...
Jeigu jau operavo, tai pasveiks, svarbu, kad jau nebra akmen. ia ne juokai. Pirt sipjauni ir tai
kiek praeina laiko, kol ugyja, o ia turbt labai giliai reikjo pjauti, kol pasiek tuos akmenis. Ar
dabar js i nam? Ar psia?
Taip ir tuojau turiu lkti atgal. Tik pasineksime ir ieisiu. N paios ilgai negaiinsiu.
Tada einam kltel. Bet igerkit nors arbatos. Atsigaivinkit po tokios kelions, dar pasil
Pajuodienei marti, o iai atsisakius, abi ijo.
Tai kain kas ia j atvijo? palydjs akimis ieinanias moterikes, nepatenkintas burbteljo
tvas. Per tiek met nepainojo ms kiemo, o iandien ia nuo pat ankstaus ryto.
Maa kas, nelabai stebjosi motina, tris metus igyveno vienkiemyje, juk buvo visoki reikal.
Gal ko neranda, gal neatsimena kur padjo ir nori pasiklausti.
Bet kodl gi akis ak? Galjo gi ir prie ms paklausti, juk mes ne svetimi.
Eik, eik... Nebe pirma diena, kai svetimi. Jeigu vaikelis bt gims gyvas, tai dar dar, o dabar jau
niekas su tais namais Teklyts neberia.

8.
Kai tik usidar kltels durys, Pajuodien puol ant keli ir verkdama apkabino Teklyts kojas.
Atleisk man nusidjlei, m maldauti, buiuodama marios suknels padalkas, tu net neinai,
kaip a tau nusikaltau.
Teklyt net apstulbo i netiktumo.
K js darot? Stokits! Pasakykit monikai, kas nutiko? A nieko nesuprantu, paddama anytai
atsistoti, klaus Teklyt.
Nemir tavo vaikelis... Tik mes abi su Maklickiene j i tavs atmm...
Kaip? Kodl? teljo krtin karta banga. Baikit aaroti. Pasakykit aikiai, kad ir a visk
suprasiau. Ar tai netiesa, kad jis gim negyvas?
Taip. Tik mes su svoia tau melavom, taip jaudinosi anyta, kad net visa drebjo. Vaikutis gim

sveikas, didelis. Gyvas, sveikas ir po iai dienai.

Sskits va ia, prie stalelio, padav jai kdut marti, o a eisiu atneiu ko nors atsigerti. Sakot
gyvas? atneusi stiklin vandens, toliau klausinjo Teklyt. Tai kodl j i mans atmt? Kur
padjot? Kur jis dabar? Kas ia dedasi?
Tuojau visk pasakysiu, tik truput nusiraminsiu, igr vanden Pajuodien ir atsisdo. Kaip per
ipaint visk pasakysiu, dabar jau nebra ko slpti.
inoma, atsisdo ir Teklyt, nebeverkit, nebesijaudinkit, bet ramiai, graiai visk papasakokit.
Tai mano vaikelis, mano maullis gyvas?
Taip, taip, truput atsigavusi, ji taip kaip per ipaint kunigui, taip dabar mariai visk papasakojo.
Papasakojo netgi daugiau, su visom smulkmenom, net ir tai, k nutyljo kunigui. Kai mir Emilija,
jos tvas pardav k ir Kajetonas su vaiku gro namo. Vaikelis dabar pas mus vienkiemyje ir, kada
tik panorsi, galsi pasiimti. Tik labai praau, kad viskas neieit aiktn. Duosim pinig vaiko
ilaikymui, o kai sueis pilnametyst ar nors enytis, Valdeliui skirsime dal i kio. Juk jis mums
ankas, t pai pavard neioja. Tik labai praau, kad neieit aiktn, kad nepasklist kalbos...
baigusi pasakojim, Pajuodien atsiduso, o kartu ir nusigando, kad paadjo pinig ir vaiko dal,
nepasitarusi su namikiais, su gaspadoriumi. O dabar, kai jau visk inai, ar atleisi man, vaikeli?
idrso paprayti atleidimo.
Tai inoma. Bet tik vaikelis gyvas. Tik ar teisyb sakot? Ar ir dabar nemeluojat?
Kai melavau, tai tyljau, o dabar tik dl to ir atjau, kad vis teisyb pasakyiau.
Tai sakot, kad vaikelis pas jus ir a galiu j pamatyti? vis dar netikdama, klausinjo anytos
Teklyt.
Kada tik panorsi, tvirtino i, tai turbt dabar jau pas save pasiimsi?
Dieve, Dieve kokia laim, digavo Teklyt, k ia padarius, kad kaip greiiau j pamatyt?
Tai einam su manimi kartu vienkiem ir pamatysi, pasil Pajuodien, ko laukti? Puikiai
suprantu, kaip paiai rpi. Pagyvensi kelias dienas, kol prisipratinsi, o jei norsi, galsi visam laikui
pas mus pasilikti... Ikart vaikas ir ms nenorjo, vis verk Emilijos. Kaip ten bebuv, iki iol ji buvo
jam mamyt. Bet po kiek laiko prie ms vis priprato. Buvo labai prisiris prie Magduts, bet, kai ji
susirgo, nuo Kajetono neatsitraukia. Tte, tte... Prie mans kain kodl nelabai...
Tai a tuoj, su diaugsmu sutiko Teklyt, einu tik persirengsiu ir pasakysiu namikiams, kad
ieinu. Nieko a dabar jiems nesakysiu. Visk papasakosiu, kai sugriu. Ir ko gero ne viena...
Kol moteriks atjo, jau beveik pavakarys. Namikiai jau buvo susirpin dl motinos. Nieko
nepasakiusi, anksti ryte ijo miestel ir taip ilgai negrta. Kad tik nebt kas atsitik, bet, kai pamat
su Teklyte, visi labai nustebo.
Uteks slapukauti, radusi visus namuose, Pajuodien aikiai, tiesiai viesiai pasak, parvediau
vaikui motin. Teklyt yra tikra Valdelio mamyt, apie kuri jis nuolat klausia, kada mamyt
pareis?. Nuo iol jis jau nebe nalaitis. Mes kad ir kaip nordami, neatstosim Valdeliui mamos.

Tvui ir Kajetonui viskas inoma, neaiku tik kodl moterik nei i io, nei i to visk ikl? O
Magdutei naujiena... Kodl motina Teklyt vadina tikra Valdelio mama? jos klausim Kodl taip?
Kas ia vyksta? Pajuodien trumpai, drtai atsak:
Turk kantrybs. iandien pat visk suinosi. O kur Valdelis?
ia pat aidia u mrelio. Valdeli, ateik, paauk Magdut, bet vaiko ir aukti nereikjo. Girdjs
suaugusi pokalb apie mam, mamyt, berniukas pats atbgo. Pamats Teklyt, stabteljo, o kai i
ities j rankas, ir velniai pakviet ateik, sneli, vaikas pribgo, prigludo prie Teklyts krtins
ir tyliai sunibdjo: Mamyte, kur tu buvai taip ilgai? A tavs labai pasiilgau...
Kai po kurio laiko Teklyt su Valdeliu susiruo namus miestelyje, Pajuodien palydjo juos iki
varteli ir, dar ilgai irdama juos nueinanius, diaugsi: Kaip gerai viskas susidjo. Tekl
pinig vaikui net nepapra... Apie vaiko dal kyje n neusimin...

2013 m.

Dvaro klajnas

1.
Patekjus saulei, visi elvio dvaro gyventojai jau buvo po pusryio. Su pirmais gaidiais pakil ir
apj savo gyvullius, kumeiai, susirink dvariuko kiem, lauk nurodym kokius iandien reiks
dirbti darbus.
Dvariukas nedidelis, apie tris imtus hektar, bet, gerai tvarkomas ir priirimas, klesti ir duoda
nema peln. Kumetyne gyvena eios eimos. Atrodyt nedaug, bet eimos gausios, daug moni, o
dar pasisamdant padieni, rank utenka visiems kio darbams nudirbti.
Pats dvarininkas Dominykas elvys jau trys metai kai nalys. eiasdeimties met seniokas dar
nesugriuvs, tvirtas, sveikas, tiesus, viesus. Galt enytis, bet nesienija. Gyvena su dviem snumis
ir enytis n negalvoja.
Jam gerai ir taip. Vaikai jau suaug, o visus moterikus darbus namuose prie peiaus tvarko
senmerg monos giminait Barbora. Geresns eimininks elvys negaus, kad ir apsienys. Barbora
dvare jau daug met. Atjo dar jaunut nalait ir vis laik dirbo prie monos u pagalbinink.
elvys mokjo jai mergos alg, o ji, vis laik dirbdama su gaspadine, visko imoko ir dabar, kad ir
likusi viena, neblogiau tvarkosi u, amin atils, eiminink.
Bernai jau visi vyrai. I alies irint, gras, slauns vyrukai, bet po teisybei nelabai vyk. Jaunlis
Laurynas iek tiek protikai atsiliks, negalus, n pradios mokyklos nebaig, o vyresnysis Kstutis,
kur tvas djo daug vili, pasirod tinginys ir laidokas.
Tvas norjo j imokinti, leido gimnazij, bet is, vos baigs keturias klases, mokslus met, gro
namus ir po iai dienai veltdiauja. elvys, pats bdamas maamokslis, sunkiai gebdamas tvarkytis
su kio buhalterija, tikjosi snaus pagalbos ir kviet Kst jam padti. Gal i jo bus nors tiek naudos,
bet kad tas ivis nieko nenorjo dirbti. Tiesa, ikart jis lyg ir susidomjo, bet padirbjs savait, kit,
ranka numojo. Jam geriau nieko nedirbti tik gerai valgyti, ilgai miegoti ir su draugais liotis po
vienkiemius, kur yra mergaii. Jeigu tvas nori ko nors Ksto paklausti, pasitarti, tai iki piet jo
nepajudink. Jis, vlai grs namus, turi gerai isimiegoti ir tik tada, jeigu jo gera nuotaika,
pasineka su tvu, o jei ne, tai nusiprauss, pavalgs kinko lineik drigant irm ir, nei nieko
pasiklauss, nei pasaks kur ivaiuoja, dingsta i dvaro ir negrta iki pusiaunakio. Niekas neino
kur jis dedasi per dienas.
Bernas ivaizdus, dvarininko vaikas. Kur tik jis nepasisuka, visur laukiams, gerbiamas, tiesiog
grobstomas mergin. Kstas visai itvirko...
etadieni ir sekmadieni dienomis bei naktimis jo ivis nra namie ir neaiku, kur jis nakvoja.
Jeigu namuose vykt ar kokia nelaim, ar liga, Ksto neprisiauksi. Tvui i tokio snaus jokios
naudos, bet neino, k daryti. Kalbina sn, kad is vest, bet apie enatv Kstas n negalvoja.
Be trisdeimties met n nemanau vesti, atkerta jis, o tvo pagsdintas, kad visk urays

Laurynui, tik nusiypso.

Ar tam kvaileliui? Nieko nebus, a uprotestuosiu.
Kol a gyvas, jokie protestai nepads, grietai pareik pasipiktins tvas. O kas i tavs, kad esi
sveikas ir protingas? Elgiesi kaip paskutinis kvailys. Jis vaikinas nors darbuojasi po truput, o tu tik
laistaisi per dienas ir naktis. Niekuo neprisidedi prie nam, prie kio. Tik ir iri, kad bt ant visko
gatavo, kad tvas viskuo pasirpint. I tavs tik vieni nuostoliai.
Nekoks pelnas ir i Lauro, burbteljo Kstas.
Nei i vieno, nei i kito man nra jokio pelno... Bet niekas to ir nenori. Ir i tavs man nieko
nereikia, kad nors btum kaip visi mons. Bet jeigu nesiliausi, man reiks kitaip tvarkytis. Dabar dar
kol galiu, tempsiu vienas, o kai sulauksiu senatvs, susirasiu patikimus mones ir atiduosiu j glob
Lauryn su visu dvaru. U jo prieir iki pat jo gyvos galvos apeknas gals naudotis kiu, o jau
po Lauryno mirties, kis atiteks valstybei. Tik ne tau. Tok savo sprendim ir vali uraysiu
testament, utvirtinsiu pas notar ir pats, jeigu nekeisi charakterio, gali gana greitai visko netekti. A
ne juokauju, mano kantryb ne begalin. Padarysiu tikrai taip kaip sakau. Taip ir inok.
O k? Ar ir a turiu arti kartu su kumeiais? Ar duonos trksta tokiame kyje? Noriu dar iek tiek
pati, pasilinksminti kol dar neveds... A gi ne iaip sau kokio tai eilinio gaspadoriaus vaikas, o
dvarininko snus. itokios ems paveldtojas. Kad tu inotum, kaip smagu, kai visi tave gerbia,
siekia draugysts, vaiina, pataikauja... Mergos tirpsta mane pamaiusios. Tik nenoriu prasidt, o tai
galiau kiekvien pasiguldyti... Net koktu, kaip jos visos kabinasi... O pagaliau, kodl gi ne
pasismagint, jeigu taip nesunkiai gali gauti tai, ko nori...
Lauko darb dirbti niekas tavs neveria, bet kaip matau, kad pats jau visikai itvirkai,
pasibjaurjo tvas. Patariau kaip greiiau enytis. Bet vargu, ar tas be pads? Bijau, kad prats prie
tokio gyvenimo bdo, nebemoksi eimoje gyventi, nors gal dabar dar bt laikas. Jeigu sakai, kad
mergin netrksta, negi iki iol nesuradai tokios, kuri nortum paimti monas? Argi jau visos
tokios niekam tikusios? Pasiirk kad ir iaip sau i biednesni mergeli, kad ir be pasogos. Pas
mus paius, dkui Dievui, visko utenka, nieko netrksta. Kad tik bt padori ir tau prie irdies.
Tas ir yra. Atrodo viena, kita lyg ir patraukia, bet, kai tik permiegi, nebenori daugiau n t pus
pairt, atvirai prisipaino Kstas.
Kaip tau ne gda itaip nekti? kuo toliau, tuo labiau piktinosi tvas. Negalvojau, kad tu tiek
nusivaiavs. Netikiu, kad nra padori mergaii. Tik pats ko iekai t ir randi. Nesibaigs geruoju
tos tavo idaigos. Prisivirsi kos, o man u visk teks atsakyti. Sakai kad linksminiesi, o
paprasiausiai paleistuvauji. Gda monms prisipainti, kad tu mano snus.

2.
Neilgai teko laukti. Netrukus po j pokalbio, vienos savaits viduryje dvar graiu arkliu atvaiavo
nepastamas mogus. Vyrikis buvo padoriai apsirengs: blizgjo auliniai batai, juodo bostono
eiluts kelns buvo po kantu, ant languot ilygint markini buvo parita naktaiza. mogus buvo

pasirds lyg vaiuot banyi.

Priris prie karties arkl, jis eng priemens link ir viduryje kiemo susitiko su elviu. Pro lang
pamats nepastam mog kieme, jis ijo jo pasitikti ir pasisveikinimui ities rank.
Praom pro ia, atidar gonk duris elvys ir, mandagiai praleids pirma savs svei vies
dideliais langais kambar, pakviet vyrik sstis.
Ar pas mane su kokiu reikalu, ar pas sn? kai atsisdo mogus, pats ssdamasis kitoje stalo
pusje, pasiteiravo elvys.
Gerai bt pasikalbti su abiem, grietoku balsu itar mogus ir ant gretimai stovinios kds
pasidjo kepur. Su juo vienu niekaip neieina susinekt, dar pridr, nortsi igirsti k jis
kalbs prie tvo.
Barbute, pamats pro lang kieme vaikiojani Barbor, paauk elvys, pasakyk Kstui, kad
ateit didj kambar. Maiau, kad jau atsikls.
Tik pakils, dar nenusiprauss, umiegotom akim netrukus pasirod ir Kstas, bet, pamats u stalo
sdint svei, norjo ieiti.
Ko bijai, ente? netiktai pakils vyrikis pastojo jam keli. Gerai, kad visus radau namie. Ssk
va ia prie ms. Pasineksim rimtai, vyrikai. Ne iaip sau vaiavau tok keli.
Nei a paiam entas, nei ketinu juo bti, piktai atkirto Kstas ir vl norjo sprukti, bet staiga j
atsisuko tvas.
Ssk, piktai itar jis, paaikink, kas ia darosi?
Kaip ne entas, jeigu mano dukt nuo paties laukiasi? paprietaravo mogus. Jau ir ankas ant
nosies. Pats laikas sutvarkyti tuos reikalus. Nebegalima ilgiau laukti.
Kstas dar kart paband ieiti, bet duris ustojo uovis. I kitos puss atsistojo tvas.
Prispirtam Kstui nebuvo kur dingti ir jis pagaliau atsisdo, pasiruos kovoti.
Ar ties mogus sako? grietai paklaus tvas.
Tve, neklausyk, k jis sako. Kodl nutyli, kad jo dukt turi bern? Su juo turbt ir susigavo...
Ar tikrai taip yra? taip pat grietai tvas paklaus mogaus.
Buvo, turjo, vl atsisdo u stalo vyrikis, graiai draugavo nuo pat vaikysts. iandien gal jau
bt buv enoti, jeigu ne tamstos snus pasimais. Pradjo lankytis, glm, dovanom apipyl, pra
u jo tekti, visaip suko mergaitei galv. Nuo ano vaikino atviliojo ir suvediojo, o dabar, kai jau liko
nia, nebenori enytis. Mergait jauna, grai, padori... simyljo, pasitikjo, o ir mes tvai nelabai
draudm. Kas netrokta geresns laims savo vaikui? Galvojom, tegul draugauja. Jaunuolis i
garbing nam juk nepasielgs negraiai. sileidom savo namus kaip brang svei. Kaip mokdami
graiau primm, kuo turdami gardiau vaiinom... O jis visus apspjov, apmei namus, inaudojo

mergait.
Kai dl padorumo, tai galima ir suabejoti, atlgo tvas, kai turjo ne vien, tai ko gero visko
galjo bti. iuolaikins merginos pernelyg drsios.
Tik jau ne ms Alesia. A j gerai pastu, ustojo dukr mogus, turjo, draugavo ir nieko
nebuvo, o kai pradjo lankytis js snus, va kas atsitiko. Panau, kad jis visai nieko rimto n
negalvojo. Tik norjo pasismaginti... Bet, kad taip jau ijo, argi negalima bt visk graiai
sutvarkyti? Nesu koks plikis, o kininkas ant viso valsiaus. Ne dvarininkas, inoma, bet pasog
galiu skirti nema. Trisdeimt tkstani pinigais, pridsiu dar geros veisls galvij, por stipri
darbini arkli... Mergait ne varg. Su dideliais pinigais, nemau kraiiu... Kuo blogai? Nieko ne
gaila, kad tik viskas bt grau. K pasakysit? Per vis valsi nerasit geresns nuotakos. O vaikas
tikrai tavo, enteli. Alesia nemeluos, ne taip auginta... Verkia nabag kruvinom aarom, grauiasi.
Saugom, bijom, kad ko nepasidaryt.
Kaip sakiau, taip ir sakysiu. Vaikas ne mano ir a jos nesienysiu. Tegul enijasi tas, katras t vaik
jai padar, savo vis kartojo Kstas.
O k pasakysi tamsta? patyljs kreipsi mogus elv, ar taip pat nepritarsi mano pasilymui?
Sunku k nors pasakyti, giojo peiais elvys, iaip tai dl vestuvi a nesiprieiniau, bet ia
jau ne mano reikalas. Kstas geriau ino visas aplinkybes. Jeigu jis nenori, a jo nepriversiu.
Tai k gi? Bylinsims. Turiu i ko. Pritrksiu em parduosiu, bet teisyb rasiu. Negalvokit, kad
ponui dvarininko sneliui viskas galima. Yra sviete teisyb. Dar kart sakau enykits ir visiems
bus gerai. Esi nebe jauniklis, pats tas enikas... Juk neveds nebsi, bet jeigu paliksi nuskriaust
mergait, nepads tau Dievas. Netursi laims n su viena. Paminsi mano od, piktai palinkjo
neteks vilties mogus.
Kas, tamsta, per vienas, kad drsti taip linkti mano snui? uraudo elvys. Jeigu atvaiavai
tartis, tai ir kalbk apie reikal, o netaukk niek.
Tai kad neina susinekt, nenusileido vyrikis, galvojau, tvas garbingas mogus, i jo igirsiu
ger od, bet kad ir i jo tiek naudos. Ne dyvai... Koks tvas toks ir snus. Obuolys nuo obels toli
nekrenta.
Na, inai! pakilo nuo kds elvys, mes nekam, bet paties neugauliojam. Bk geras ir pats
skaitykis su odiais. Ir ivis manau, kad nra ko mums ia daugiau kalbtis. Pats pasakei k norjai,
mes pasakm savo nuomon ir galim baigti. Nemaloni buvo kalba, bet nesakau, kad paskutin. Mes
dar tarsims, aikinsims ir u dienos, kitos duosim ini. O dabar tam kartui uteks.
Kadangi elvys atsistojo, tai pakilo ir sveias. N neatsisveikins jis pasuko prie dur, bet, pams u
dur rankenos, dar pagrasino:
Gerai pagalvokit. Jeigu vaikai enytsi, tai a su visa dia, nieko nepagailiau, bet jeigu ne,
netylsiu. Nepigiai jums kainuos nekaltos mergaits suvediojimas.

3.
Tai tai prie ko prived tos tavo gastrols, usipuol tvas Kst, kai gaspadorius Galinis Alesios
tvas ivaiavo i kiemo. Ar grau dabar, kai kai koks muikas, atvaiavs moko kaip mums
gyventi? O jeigu i tikrj ties sako, tai dar teks atsistoti prie teim. Apsijuoksim ant viso valsiaus.
Nemanau, kad viskas ateit iki teismo. Jiems patiems negrau vieintis, abejojo Kstas, taip tik
gsdina senis.
Bet tvas elvys kitaip galvojo.
enykis vien kart ir viskas pasibaigs. Ar dar maai prisidkai? Netikiu, kad vaikas ne tavo. Pats
irgi gerai visk inai. Tai ko dar laukti? mogus neblogai silo, slygos visai priimtinos. Laurynas
irgi turi susirads mergin, nuolat kumetyne sdi. Atmatuosim jam kokius deimt ar dvideimt
hektar, pastatysim trobesius. Apvesdinsim ir tegul sau gyvena. Jis bus aprpintas, o tau lieka dvaras.
Parsivesi mon, susilauksi vaiko, baigsis kart ant visados visos tavo kvailysts. Pagaliau
nusiraminsi. Juk matai, kad tas tavo lakstymas nieko gero neduoda. Sulaukm to, ko ir galima buvo
tiktis. Laikas pradt nauj gyvenim. Jeigu i tikrj tos panos taip norjai kaip tvas sako, kas
atsitiko, kad dabar taip prieiniesi? kai liko vieni, ugniaus pykt band protinti sn elvys.
Na, nenoriu ir gana, patyljs lidnai itar Kstas, nors neinau kaip tau paaikinti. Kas tiesa,
tai tiesa ji man labai patiko. inojau ir maiau, kad turi vaikin, bet pasitikjau savimi, galvojau, kad
tai man ne klitis. Iki iol su panom man sekdavosi, maniau, kad ir ia turi pasisekti. Taip ir buvo,
pasiekiau savo... Bet gi ji?.. Dievas mato, kad mano ketinimai buvo rimti, bet kodl gi ji taip lengvai
pasidav? Jeigu bt atstmusi, pasiprieinusi, supykusi ar bent sieidusi, biau visai kitaip
pasielgs. Bet tas toks akivaizdus nuolankumas, toks susitaikymas, tv keliaklupsiavimas virto vien
pasibjaurjimu. Tuo labiau, kad turjo vaikin, su kuriuo daug met draugavo. Kiek teko matyt, tai ir
vyrukas visai neptnas. Tada ir kyla klausimas, kuo a geresnis? Nieko kito nevelgiau kaip tik
iskaiiavim. Kai norta tik mano padties ir akivaizdiai buvo siekiama naudos, ten jau nebra
vietos meilei.
Bet kalbant atvirai, kaip vyras su vyru, ar ji tikrai dar nebuvo liesta? atsargiai paklaus tvas.
Tai kas? Tuo labiau reikjo saugot ir apgint savo garb. Niekas jos neprievartavo, atkirto Kstas.
I mergaits reikalauji, o kur tavo garb? Esi kaltas i vis pusi. Su vaikinu iskyrei ir mergait
suviliojai... Tutuojau turi enytis. Senis, kaip pamaiau, usispyrs. Gims vaikas, gali pareikalauti
tyrimo... O ar inai, kiek visa tai kainuoja? O teismo ir visas kitas su teismais susijusias ilaidas kas
moka? Pralaimjusi pus. Ar sivaizduoji, kiek visa tai mums kainuos?
Net jeigu ir taip. Nenoriu ir viskas. Turiu gi a teis tikr, pirmutin povestuvin nakt ar ne?
pusiau juokais, pusiau rimtai ipykino Kstas.
O ar pagalvojai, kiek nukents kis dl tavo toki svaiiojim? Dar vienas, kitas toks nuotykis ir
griva dvaro pamatai. Nesame kakokie milijonieriai. Pelnoms i to, k em duoda. Teismas gali
nuneti vis met udarb. Ar a dirbu, vargstu tik dl to, kad padengiau tavo pridarytus nuostolius?
Bk vyras, baik vien kart durniuot ir imkis u darbo. A nebe jaunuolis ir mano sveikata ne
gelein. Jeigu krisiau kuri dien, be eimininko viskas nueis perniek. Taip gyvendamas, netruksi

visk pravilpti. Atmink, kad mes ir u kumeius esam atsakingi. mons su eimomis tiek met
atsidav mums dirba. Kur jiems tada eiti? Niekur kitur jie negaus toki slyg, kokias pas mane turi.
Antai Mockus, net rytasi mokint savo vaikus. Man gda ir skaudu, kad n vieno savo vaiko negaljau
ileisti auktus mokslus, nors buvo visos slygos. Lauras tai tas nabagas kvailelis gamtos
nuskriaustas, bet tu gi toks sveikas, puikus jaunuolis, toks vyras eini niekais. enykis suvediot
mergait ir pradk rimt gyvenim, kitaip a bsiu priverstas pasielgti taip, kaip sakiau. Laur
aprpinsiu, o dvar paaukosiu geresniems tikslams, nei kad palikiau prat palaidnui sneliui.
Pirm kart Kstas rimtai susimst. Jis ilgai sdjo nuleids galv, o kai praneko, tai lyg nebe tas
mogus.
Tte, atleisk man, pralemeno graudiu balsu, tik neversk enytis. kart gal kaip nors
isiversime. Juk tu man padsi? O nuo ios dienos a tikrai liausiuosi. Kiek visko patyriau per t laik
besiblakydamas, tegul bus pamoka visam gyvenimui. Yra laiko, mes dar atsigriebsim. Priadu
nepadaryt daugiau tau nemalonum. Nenoriu prarasti tviks. Noriu bti gaspadorius taip kaip tu.
Abudu dirbsim, tarsims. A daugiau prie dokument prissiu, jeigu reiks. Ir laukus ieisiu, matysi,
kaip bus gerai. Uteks t trumpalaiki smagum, gal ir a sulauksiu tikros meils...

4.
Nepaliko gaspadorius Galinis dvaro ramybje. Tik gimus vaikui, padav Kst teism. is ir toliau
gynsi, kad vaikas ne jo, nors pats teisme nedalyvavo. J atstovavo advokatas, bet tai nieko nenulm,
tik tiek, kad sudalyvavo teisme vietoje atsakovo. Kai iekov pareikalavo ekspertizs ir niekas tam
nesiprieino, teismas su tuo sutiko, atiddamas bylos nagrinjim, kol bus gautos ekspert ivados.
Itirti krauj ir nustatyti biologin tvyst tuo metu Lietuvoje dar nebuvo galimybi, teko kreiptis
usienio instancijas. Viskas labai ilgai usits ir gautas atsakymas patvirtino Alesios pretenzijas.
Kstas buvo pripaintas tvu ir visa i procedra su teismo ilaidomis, advokato paslaugomis ir
priteistais alimentais sudar trisdeimt tkstani lit sum. elvys skaudania irdimi u visk
sumokjo. Tas teismas ir tokios siaubingos ilaidos kainavo jam nemaai nerv, bet jis raminosi, kad
nors tokiu nelemtu bdu pavyko susigrinti normal ir aktyv dvaro gyvenim sn.
Bdamas dkingas tvui, Kstas pasinr darbus. Gavs i tvo galiojimus, vietoje jo sudarinjo
visus sandrius su valstybinmis ir privaiomis staigomis, su kuriomis tekdavo susidurti, tvarkant
pirkimus, pardavimus ar vykdant kitas finansines operacijas. Kstas nuolat vainjo valsi, Lietk
bei bank. Susidar snys kvit, paym, sskait ir tuos dokumentus reikjo neatidliojant
buhalterikai sutvarkyti. Kstas su viskuo nesunkiai susidorojo. Tokiam darbui jo isilavinimo pilnai
uteko.
Kai atsilaisvino nuo t darb, tvas galjo daugiau dmesio skirti kiui. Jo pastangos nenujo veltui,
o be to ir metai pasitaik geri. Orai buvo palanks, gausiai uderjo derlius. Sulauks rudens ir po
klimo ipardavs grdus, elvys veikiai susigrino prarastus pinigus ir usigyd kitas smulkesnes
finansines aizdas. Liko tik alimentai, bet k tai reikia i tokio kio pora imt lit per mnes?
Skandalas greitai pasimiro ir panau, kad Ksto prestiui jis n kiek nepakenk. Jis ir vl vis
gerbiamas kavalierius, dvarininko snus, tokios ems paveldtojas, slaunas enikas... Tik tiek, kad

nebedksta taip kaip anksiau.

Pakviestas draug kok nors vienkiem igerti alaus, dabar jau atsisako, nes puikiai ino, kuo viskas
baigsis.
Broliai supaindina ir pera savo seseris, tvai garbsto, stengiasi kuo skaniau pavaiinti, merginos i
kailio neriasi, kad tik jam patikt. Kstui viskas griso ir dabar jau pats stebisi, kad anksiau jam visa
tai patikdavo.
Dabar jau jam kur kas maloniau kartu su tvu ir jo pastamais garbingais vyrais pabendrauti,
pasinekti kad ir apie ems kio reikalus. Po pamald banyioje susitik gaspadoriai, sustoja
paventoryje ir pasineka apie paskutinius vykius arba iaip girdtus, ar laikratyje perskaitytus, puse
lp pakritikuoja valdi u per daug dideles tr kainas ir ukraunamas ant kinink pei vis
didesnes prievoles.
Aplank krautuves ar iaip pasisukioj miestelyje, Kstas su tvu grta namo. Per savo tas gastroles
maai buvodamas namuose, jis beveik nematydavo savo brolio Lauro. Visai juo nesidomjo, laik
perniek, o dabar daniau susidurdamas, m j visai kitaip vertinti.
Graktus, auktagis jaunuolis, pailgo veido tamsiaplaukis, graiai degs, taisyklingos laikysenos,
laibas, tiesus, jeigu tik nebt protikai atsiliks, bt tikrai u Kst pranaesnis. Pats bdamas
vidutinio gio, Kstas vis laik pavydjo auktiems vyrukams ir gimnazijos vakarliuose nebuvo
itin populiarus. Gimnazistms labiau patiko aukti vaikinai, kuri okius susirinkdavo nemaai, o
kad Kstas dvarininko vaikas, panelms nelabai rpjo. I berniuk gimnazijos oki sal uplsdavo
daug takingesni tv vaikai ir mergaits kaip tik jiems skirdavo daug dmesio.
Kstas stebjosi, kaip Lauras iki iol nepamirta laikytis, amin atils, motinos skiepyt manier.
Valgydamas jis sugebjo laisvai naudotis peiliu ir akute, kramt udara burna neepsdamas,
vakarais su epetliu ir dant milteliais val savo graius, baltus dantis. Pavalgs ir pakils nuo stalo,
Lauras niekada nepamirdavo padkoti tetai Barborai, o vakarais, eidamas savo kambar, palinkt
visiems labos nakties, taip kaip rytais atjs, itarti labas rytas.
Kas pasakys, kas jis negalus? Kiek kart Kstas su juo kalbjosi ir n karto nenugirdo, kad is
nusinekt. Lauras kalbdamas irjo tiesiai akis, nesidrovdamas paklausti dar ir dar kart, jeigu
ko nors nesuprasdavo. laukus padirbti Laurynas ieidavo, kada pats panordavo. Dirbti jo niekas
nevert taip kaip ir Ksto. Laisvalaik Lauras praleisdavo daniausia kumetyne, kur turjo draug. Su
jais vakarais palodavo kortomis, kai kada etadieniais ar sekmadieniais net paokdavo, jeigu
jaunimui pavykdavo prisiprayti muzikant, kad pagrot. Vienas vaikinas kumetyne turjo armonik,
taiau sunkiai buvo pripraomas pagroti. Ieiginmis dienomis norisi pailsti. Kam tampyti armonik
i peties, kai galima tuo metu valand ar kit pagulti nieko neveikiant.
Lauras kumetyne turjo siirjs mergait. Ji kumeio Mockaus dukra Katryt. Abu draugauja nuo
pat vaikysts. Katrytei Lauras tik draugas, o is j simyljs visa irdimi ir tiki, kad ji u jo iteks,
kai tik baigs savo mokslus.
Kart Kstas nekdamasis su broliu, lyg tarp kitko paklaus:
Tvas sak, kad ketini enytis. Ar tiesa?

 Taip, atvirai prisipaino Laurynas.

Ar jau greitai? toliau klausinjo Kstas.
Neuilgo. Nebedaug liko laukti, neslp brolis.
Tai kaip manai gyventi? Teks turbt dalintis dvar? dl visa ko pasidomjo Kstas, nordamas
igirsti, k galvoja apie tai Lauras, nors pats gerai inojo, kad dvaras liks jam.
Nereikia man to dvaro, papurt galv Laurynas. Ttis sak, kad skirs kelet hektar ems. I to
ir gyvensim. kininkausiu.
Galvoji greitai enytis, o neparodai nuotakos... Kas ji per viena? nepiktai aipsi Kstas
Kam rodyti? Js ir taip gerai j inot. Pastat abu su tvu.
I kur? A, pavyzdiui, tikrai nemaiau. Kumetyne tai nesilankau.
O i kur tu inai, kad i kumetyno? netiktai paklaus Lauras.
Tvas sak, kad i kumetyno, gynsi Kstas, a tikrai n neinau. Noriau pamatyti.
Kai baigsis mokslo metai, atvaiuos atostogauti, tada ir pamatysi.
Tai turbt Mock Katriut? prisimin Kstas. Ar ta, kuri dabar mokosi mieste? Medicinos seser
mokykloje?
Ta pati, patvirtino Lauras. Kai baigs mokslus, enysims. Liko dar pora meteli.
Ar nenusibos laukti?
Laukiau tiek, palauksiu ir ilgiau. K darysi, jeigu taip reikia.
Na, gerai. Tu kininkausi, o k ji ia veiks bdama mokinta?
irsim... Dar tarsiuosi su tvu. Jeigu ji ia nenors, gal tada tvas nupirks namuk miestelyje. Ji
dirbs ligoninje, o a eisiu fabrik. Taip ir gyvensim, neprasim...
O gal geriau vesti koki kininkait ir likti dvare? Fabrike dirbti nelengva.
Tai kad a j myliu. Nei a pats kit enysiuos, nei j kam kitam atiduosiu. Mes jau seniai susitarm.
A nors ir iandien galiu, bet jai reikia baigti mokslus, atvirai, rytingai idst broliui savo planus
Laurynas.

5.
iemet ne tiek alta, kiek drgna iema. Dvar ir vienkiemius uklojo storas sniego sluoksnis. Beveik

kasdien popietmis gausiai pasninga minktais ubago ksniais, atyla oras, darosi panau atlyd, bet,
per nakt, ypa rytais sustiprjs, vl patraukia altis, neleidia susidaryti atodrkiui.
N vienais metais nebuvo tiek erkno. Itisomis dienomis mik medi, sod obel ir apie sodus
isidriekusi krmokni akos kasryt i naujo pasipuoia balt ied vainikais. Bet neilgam. Traps
erkno iedeliai neatsilaiko prie popiets saul ir, netgi silpnam vjeliui paptus, nubyra ia pat ant
sniego pusni.
Toks lengvas oras isilaik iki pat Kald. Po nauj met, per vis saus ir vasar jau spaud iki
dvideimties ir daugiau laipsni altukas, bet per pus persiritus iema jau nieko nebegsdino.
Saulut buvo jau kaskart iltesn, pasikeldama vis aukiau, dienos m ilgti ir moni nuotaikos
buvo visai nebe tokios, kokios buvo ruden. Visi gamtos reikiniai siunt monms ini apie
ateinant pavasar. Visi jo lauk, ruosi tinkamai j sutikti ir spliojo, kokios po tokios prajusios
iemos tiktis vasaros.
Nors kartu su pavasariu ugriuvo marios nelengv darb, bet pavasaris gsdino tik tuos, kurie per
iem tinkamai nepasiruo jo sutikti.
Dvaras gerai susitvark jau i rudens. Buvo patikrinta, suremontuota ir sutepta technika, gerai eriami
pailsjo arkliai, atsigavo mons, lauk grdas grd aruodus supilta skla. Kad tik Dievas duot
palankius orus, kurie leist tuos grdus suberti em.
Per iem Kstas buvo ne kart prisimins t pokalb su Lauru ir jam labai parpo pamatyti t
mergait, kuri brolis ketino vesti. Iki iol jam buvo visai tas pats, kuri kumet jis ves, bet, kai
suinojo, kad mergait baig gimnazij ir mokosi toliau, jam buvo ingeidu suinoti kas ji per
mogus, suinoti ar i tikrj ji ketina tekti Lauro. Juk ji tikriausiai ino, kad jis nesveikas. Jau i
gimnazijoje dstom anatomijos moksl ji turt puikiai inoti, koki pasekmi galima tiktis
bsimiems palikuoniams, kai vienas i sutuoktini yra nepilnavertis. O dabar dar mokosi medicinos
srityje... Ji jau ne paprasta kaimo mergina, kuri gali toki dalyk ir neinoti, bet ji apsivietusi
medicinos seser mokyklos student. Negali bti, kad ji, nieko nepaisydama, tekt u Lauryno, esant
tokiai rizikai. Na, nieko. Nebe taip ilgai liko laukti. Jau ia pat pavasaris, nebetoli mokslo met
pabaiga ir ji btinai pasirodys, niekur nedings. Jeigu tik ji atvaiuos, per vis vasar, per tok
netrump laik tikrai atsiras proga su ja pasinekti.
Birelio viduryje Kstas kart turjo reikal valsiuje ir po piet vaiavo namo. Tik ivaiavs i
miestelio, pamat viekelio pakraiu einani moter ar mergait. Ji buvo basa, vienoje rankoje buvo
lagaminlis, kitoje bateliai ir balt skarel suritas nemaas pundas.
Nebe pirmas kartas, kai Kstas pavea t pai pus einant vyr ar moter. Kodl gi nepavti ir
kart? Jis paragino arkl ir, prisivijs psij, sustabd lineik.
Jeigu pakeliui, sskis pavsiu, pakviet Kstas ir pasitrauk ariau sdyns krato.
Kai atsisuko, j pavelg didelmis, tamsiai mlynomis akimis, jauna, grai mergait. Toki grai
aki Kstas dar nebuvo mats ir, suavtas tokio vilgsnio, nusiypsojo. Painusi Kst ir padrsinta
jo ypsenos, mergait linksmai suneko.

 Ne tik kad pakeliui, bet ir t pat kiem, nusijuok ji ir lipo lineik.

Atsisdusi mergait lagaminl ir batelius pasidjo prie koj ant lineikos dugno, o ryul pasidjo ant
keli ir apkabino rankomis.
Tai kad pasisek, nuoirdiai digavo mergait, nebereiks tok keli eiti psiomis. Tik
vakarop biau parjusi...
Kstas negreitai susigaud, kad i mergait ko gero gali bti ta pati Katryt, apie kuri pasakojo
Lauras.
Jeigu taip, tai netruksime parlkti. Tik laikykis tviriau, kad neikristum, perspjo linksmas Kstas
ir paragino arkl.
Ger kelio gal spariai vaiavs, Kstas pristabd irm.
Tai turbt po mokslo met pabaigos vyksti atostog pas mam, ukalbindamas dav suprasti
mergaitei, kad jis j irgi pasta. Ar namikiai ino, kad iandien atvaiuosi?
Nieko neino utai ir psia, atsak i. Bt inoj, tt i dvaro bt papras arklio ir bt
atvaiavs geleinkelio stot mans pasiimti.
Tai kodl nepraneei?
Raiau, kad birelio trisdeimt, bet egzaminai netiktai baigsi anksiau ir nebenorjau daugiau n
dienos laukti. Taip vis pasiilgau.
inoma, pritar Kstas, visada malonu grti namus. Ypa po ilgesnio laiko... Turbt seniai
nesimatt?
Kai taip toli namai, iemos ir pavasario atostogos per trumpos dl dan apsilankym. Geriau jau
vietoj to skirti kelias dienas poilsiui.
Poilsis poilsiui nelygu. domu kaip poilsiauji, jeigu ne paslaptis?
Pirmiausia tai isimiegu iki soties, nusijuok Katryt. Kai nereikia iki vlumos sdti prie
knyg, jau ir tai poilsis.
Tai taip ir miegi per dien?
Na, ne visai, bet pus dienos tai tikrai, prisipaino ji, kai miegi iki piet, tai kitas pusdienis
bematant prabga nieko neveikiant.
Bet juk tai labai nedomu ir nuobodu, prisimins, kaip audringai jis leisdavo savo laisvalaik,
paprietaravo Kstas, ar nebna koki linksmesni pramog?
Nelabai. Dauguma ivainja ventms namus. Itutja bendrabutis...
O ar nebna koki nors rengini veni proga? Juk ne visi ivaiuoja? K veikia likusieji?

 Nebent spdingesnis bna Naujj met sutikimas... O iaip tai joki linksmybi. Nepamatai, kaip
prabga laikas... Baigiasi atostogos ir vl prasideda darbai.
Bet utai dabar pailssi per vis vasar. Namuose jau seniai visi laukia nesulaukia. Nudiugs taip
netiktai pamat.
Kas tiesa, tai tiesa. Namuose visada yra, kas mans laukia... O labiausiai tai mama. Pasiilgstam mes
viena kitos, nra ko slpti.
Man atrodo, kad ne tik ttis su mama, bet yra ir daugiau, kas laukia parvaiuojant. Jauiu, kad laukia
labiau negu ttis ir mama...
Tai kad nra kam daugiau. Brolis ivaiavo karin stovykl. Ten praleis vis vasar, o namuose
tik ttis su mama.
O kodl paios taip laukia ms Laurynas? neikent Kstas. Kodl nepakalbt apie tai kad ir
dabar, tuoj pat, kas per iem jam nedav ramybs? Dabar, kai taip netiktai sutiko ir suprato, kad tai
Katryt, jam kilo daugyb klausim, kuriuos jis panoro kaip greiiau isiaikinti. Kodl Lauras toks
tikras, kad ji, baigusi mokslus, u jo iteks? Ar mergina yra jam k nors sakiusi? Ar yra
pasiadjusi? Ar ia tik paties Lauro sikalbjimas ir fantazijos? Kiek Kstas matydavo ar sutikdavo
kumetyno mergeli, jos nekl jokio susidomjimo. Viena kit panaios, pilkos pelyts, judanios jo
tvo laukuose. Tokios ne jam. Tokios tik ir tinka Laurynui. Bet kodl Katryt tokia grai ir dar
mokinta iki iol palaiko su Lauru, kaip matyt, artimus santykius? Ar tai tik draugyst? O gal net
meil? Gal ji net neino apie jo sveikat ir simyljo vaikin. Gal reikt perspti, kol dar laikas? Gal
jis privalo tutuojau visk papasakoti? Kstas visai sunerimo, kai jo pasakym, kad laukia ir Lauras,
Katryt abejingai atsak:
Gal bt. Mes su juo seni draugai. Tikriausiai ateis aplankyti, kai suinos, kad a jau namuose.
O man atrodo, kad js ne tik draugai, tiesiai viesiai pareik Kstas, kodl jis man ir tvui sako,
kad, kai tik tu baigsi mokslus, teksi u jo?
Ar jis taip sako? nustebo Katryt. Na ir kas? Tegul sau sako. Bet bkit rams, a u jo tikrai
nesiruoiu tekti, ji pajuto Ksto klausinjimuose lyg tai susirpinimo gaidel dl galim vedyb.
Kas ten ino kas jiems rpi? Ko gero i tikrj bijo, kad a tokiu bdu noriu sibrauti dvar? Ko
jie, aiku, nenort. Vaikinas graus, geras, mielas, bet eimos kurti jam negalima. Juk patys inot?
Tai i kur toks jo pasitikjimas? spaud Kstas.
Kai jis vis laik taip atkakliai perasi, gal ir pasakiau kok kart kad dar ne laikas, kai baigsiu
mokslus ar k nors panaaus... Man jo tiesiog gaila. Draugaujam nuo pat vaikysts, galim draugauti ir
toliau. Nesinort, kad nutrkt tas bendravimas. Su juo pasikalbti kit kart visai domu...
Bet mokslai vien kart baigsis. Kas tada?
Niekas neino, kiek ilgai gali tstis mokslai, nusiypsojo Katryt. Po met dar vieni metai, o po
t dar vieni... A vis mokysiuosi, jis vis lauks. Kol nusibos... Matys, kad nebeverta, susiras kit ir ves.
Kad atsiras dar ne viena norinti u jo tekti, n neabejoju.

6.
Po vis teism ir skandalo su Galiniu Kstas tikrai apsiramino, bet dabar, pamats toki mergait, vl
atgijo: Net ir iekoti niekur nereikia... ia pat nam namie... Ir dar tokia, kokios nebuvau sutiks...
Kad ji ir ranka pasiekiama, bet daniau pamatyti bus ne taip jau paprasta. kumetyn eiti nesinori, o
be to ten tikriausia nuolat Lauras sdi .
Prajo visa savait, kai Kstas niekur Katryts nemato. Padjo atsitiktinumas. Susirgo teta Barbora.
Kaip ir visada tokiais atvejais bdavo kvieiama eimininkauti moteris i kumetyno, bet kart,
paiai Barborai praant, buvo pakviesta Mockien Katryts motina.
Nebe pirmas kartas, kai ji eimininkauja dvare. Dar bdama gyva elvien kviesdavosi j
talkininkauti. Prie Kald ir Nauj met ventes ar atlaidus, kai dvaras laukdavo daugiau svei, dar
ruoiant pietus kalendavojant kunigams ar ruoiant stal klimo pabaigtuvms, visada paddavo
Mockien.
Pati elvien nesugebdavo taip skaniai pagaminti kiaulienos ir pauktienos kepsni ir ikepti toki
trapi saldumyn. Danai buvodama dvare, moterik gerai inojo visus padjimus ir ikart,
negaidama laiko, imdavosi darbo. Jai nereikjo iekoti to ar ano, ko svetimoje vietoje ne taip greitai
gali surasti.
dvar buvo pakviestos motina su dukra. Motin eimininkauti, o Katryts papra pasiirti, ar
negalima bt kuom nors padti ligonei. Namikius igsdino tetos Barboros gilus, sausas ir danas
kosulys, o ji pati skundsi, kad trksta oro ir labai skauda krtin.
Paklaususi Barboros, k turs pagaminti pietums, Mockien tutuojau nujo prie peiaus, o Katryt
pamatavo temperatr.
Ai Dievui, kario nra, apsidiaug ji, turbt nebus plaui udegimo, o tas skausmas ir
sunkumas tikriausiai nuo paatrjusio bronchito. Matyt sualot kur nors rankas ar kojas arba suilusi
papuolt skersvj. K gi a galiau padaryti? Pastatysiu taures, nusprend Katryt, gal bus
geriau, o jeigu ne, tada teks kviesti daktar.
Nuo tauri Barbut pasijuto ymiai geriau, o dar, kai pautino kojas, igr karto pieno su sviestu ir
medumi, gerai iprakaitavo, tai ir visai pavaljo. Bet keltis dar neskubjo. Paskutiniu metu tetai vis
daniau ueidavo tokie priepuoliai ir ji bijojo ilipti i lovos, kad per anksti atsiklus, i naujo
nepasikartot liga su dar sunkesnmis pasekmmis. Ne kart yra taip buv.
Mockienei kliuvo nemaai darbo. Artinosi atlaidai, baigsi duona. eimininkas daro al ir reikia ne
tik duon kepti, bet prikepti saldumyn, msos ukandi ir dar namus apvarinti. Ji viena nebespja.
Dabar rytais dvar ateina Mockien su Katryte dviese ir abiems netrksta darbo.
Katryt per dienas sukiojasi eimyninje ir Kstas j stebi. Kuo toliau, tuo labiau ji jam patinka. Visur
jos pilna: tai prie ligons, tai prie motinos. Ji skuta bulves, mazgoja auktus, maio tel, minko
duon, dengia stal.

Pietus dabar visi valgo kartu. Kai visi sdi u stalo, Kstas nenuleidia nuo Katryts aki ir stengiasi
jai patarnauti. Kai ji siekia duonos, jis pakelia lktel ariau jos, kai geria arbat, paduoda cukrin, o
kai visiems pavalgius nukraustinja stal, surinkinja lktes, Kstas padeda jas nuneti. Po vakariens
Kstas neleidia Katrytei ieiti kartu su motina, vis randa kaip pakalbinti ir motina, kiek palaukusi,
ieina viena, palikdama juos apie bei t nekuiuojanius, juokaujanius.
Kstas neriasi i kailio, o Laurynas nairuoja j ir tyliai nirta. Vien vakar neikents, kai is gro
iki kumetyno palydjs Katryt, Laurynas pastojo Kstui keli.
Brolis a tau ar ne brolis? piktai paklaus Lauras.
Na, brolis, atsak tas sustojs, o tai kas?
Tai ko lendi prie Katryts? Juk sakiau, kad a j vesiu.
A, tai kas? neva tik dabar susiprato Kstas, galsi sau vesti, jeigu taip nori. A nieko prie.
Tai ko sekioji? Ko lendi prie Katryts, jeigu inai, kad ji mano? Vis tiek nieko nebus.
Bus, nebus, o pabandyti galima, nusijuok Kstas, nekreipdamas dmesio, kad Laurynas vis labiau
kaista.
Pats esi priprats bandyti mergas, bet kas i to ieina? Galiniui jau moki alimentus, sugrie
dantimis Lauras.
O ia n aliment nereiks. Jeigu kaip, vesi Katryt ir vaik tu pats uauginsi, paerzindamas brol,
drb Kstas ir pasitrauk ger ingsn atgal, kai iki pat irdies gelmi sieids Lauras, sugniaus
kumius, prioko prie jo.
Kaip tu taip drsti? Apie Katryt? Kur tavo sin? Negana to, kad kiiesi ms gyvenim, dar
meii, bjauroji savo purvinais odiais j. Prie tave ji kaip angelas, tu jos maojo rankos pirtelio
nevertas. Tu neturi teiss prie jos net prisiliesti. Kovosiu kiek turdamas jg, bet tau jos neatiduosiu,
tiesiog irk Larynas.
O k tu man padarysi? Niekas neudraus man jos siekti, jei a noriu. Kaip tu man sutrukdysi?
Umuiu rup, bet neleisiu tau jos subjauroti.
Na, umui, atsissi kaljim... Manai, kad ji lauks tavs mogudio? Per t laik, kol tu sdsi, ji
iteks u kito. Ot tau ir po Katryts... Patariau pagalvoti, n kiek nenusigando Kstas.
inok, nebus jos man, bet ir ne tau tokiam paleistuviui. Kai mans nebus, tegul ji daro kaip nori, bet
dabar, pakol a gyvas ir laisvas, mano pareiga j apginti.
Be reikalo dksti. Nusiramink. Tu dedi galv u j, o ji kaip ir visos. N kiek neabejoju, kad
nordamas prisiviliosiu, tuo labiau, kad ji n negalvoja u tavs tekti.
I kur itraukei? staiga sukluso Lauras.

 Pati sak, patvirtino Kstas, atsipeikk, a nemeluoju.

Netikiu! sitemp brolis. K ia pats plepi, tai dar ne viskas. Kadangi paiam parpo Katryt, tai
visko isigalvoji, kad mus iskirtum. Kol neigirsiu i jos paios lp, niekam nepatiksiu.
Pasiklausk. Gal ir paiam pasakys.
A jau klausiau ir turiu od. Kai tik baigs mokslus, enysims. A palauksiu, bet paties graiuoju
praau. Nelsk tu prie jos, tu jos nevertas.
A sveikas, normalus vyras, o kas i tavs? Tau dar reikia gerai pagalvot ar ivis verta kurti eim.
O kodl ne? Ko man trksta? Niekas kitas jos taip nemyls, kaip a mylsiu. Gyvyb atiduoiau u
jos gerov.
Ko verta tavo gyvyb? Vargan deimt hektar? K tu jai gali duoti?
Tai tik tvo toks pasilymas. Nori, kad imokiau gyventi savarankikai, bet po jo mirties, a esu
lygiateisis paveldtojas kaip ir tu. Dvaras bus padalintas perpus.
Nepradk dalinti. Ms su tvu jau seniai sudaryti dokumentai. A esu vienas dvaro paveldtojas.
Ikart tik nordamas paerzinti savo negal brol, Kstas sileido visai rimt gin. Pats
nesuprasdamas kodl, vietoj to, kad nusileist ir pasitraukt nuo tusio brolio, specialiai iekojo
odi, kuriais galt kaip skaudiau gelti ir pasiaipyti.
Tas vis labiau siuto ir, igirds, kad ir dvaras atitenka vienam Kstui, Laurynas visai neteko
savitvardos. Pamats prieklt atremt ak, stvr j ir tvojo Kstui per galv.
Kstas nuo smgio krito auktielninkas. Lauras, matydamas kaip brolis sunkiai juddamas dar bando
keltis, nesivaldydamas nuo pykio ir tio, smeig ake atidengt Ksto krtin, ir, dar primyns
akes koja taip kaip kabinamas mlas tvarte, prismeig brol prie pat ems.
N kiek nesusimastydamas, Lauras paliko Ksto krtinje smeigtas akes ir n nesidairydamas nujo
savo kambar.

7.
Negyvlis kieme iguljo iki pat ryto. Nudurt Kst pamat tvas, kai anksti atsikls jo lauko
bdel. Pripuols prie snaus dar band itraukti akes, bet nepajg. Taip giliai buvo smigusios
Ksto krtin.
Neapsakomai isigands, tvas nesugalvojo n k daryti. Tik po minutls atsipeikjo ir, pasikinks
arkl, zovada ilk miestel. I ten gro ne vienas. Su juo kartu kituose ratuose atvaiavo daktaras ir
policininkas.
Daktaras apirjs nustat, kad mogus jau nebegyvas, o policininkas apklaus mones, kurie tuo

metu pasirod kieme. Igirds urmul ir pro lang pamats tiek daug svetim moni, atjo ir
Lauras.
Gal tu k nors inai? prioko prie jo tvas, ar nematei, kas ia buvo?
Tai a j vakar nudriau, vis nuostabai ramiai prisipaino jis.
Tvas griebsi u galvos, o policininkas tutuojau udjo antrankius.
Kodl? Kodl taip padarei? Juk jis tavo brolis, jau balsu raudojo tvas.
O kaip jis man padar? Negana to, kad jis norjo Katryt nuo mans nuvilioti, o dar ir vis dvar tu
jam vienam uraei! Js abu prie mane susimok!
Kas sak? K ia kalbi? pro aaras vos itar tvas, bet Lauras netyljo.
Kstas man vakar tiesiai, viesiai pasak. Dabar inos Nebus man, nereiks n jam. Nei dvaro, nei
Katryts
K po to pasakojo Lauras, nesunku buvo suprasti, koks tarp j kilo ginas. Nepatiko n tvui toks
atviras Ksto dmesys Katrytei. inojo, kad Lauras seniai su ja draugauja. Galjo Kstas bti
atsargesnis O pagaliau ir ta jdviej kalba, kad dvaras atiteks Kstui ia jau tikrai pats Kstas
lepteljo O gal dar pasak k nors pajuokianio ar eidianio? Vis laik mgo pasityiot i
negalaus brolio, dl ko buvo ne kart persptas. O iandien tai kas vyko. Vienas guli negyvas, o
kit, surakintom rankom, isive policininkas.
Tos baisios tragedijos labiausiai sukrstas tvas visai palo. Ikviets mog i kumetyno, paved
jam rpintis laidotuvmis. Papras be rimto reikalo jo netrukdyti, elvys usidar savo kambaryje ir
dav vali aaroms.
Ne taip seniai neteko monos, o dabar abiej vaik ir paliko vienas kaip pirtas. Kaip reiks toliau
gyventi? O reiks
elvys jau buvo vien kart atsidrs tokioje padtyje. Po tv mirties jis irgi buvo paliks vienas be
joki artimj. Ved mylim mergait, nors priglaust ir graiai auklt inteligent eimoje, bet taip
pat nalait. Santuokoje igyveno dvideimt penkis metus. Abu graiai sugyveno, nieko netrko,
veik visus sunkumus, bet buvo jaunas, pilnas jg ir ryto.
Tada jam seksi. Paveldt imt hektar k jis sugebjo padidinti dar dviem imtais ir iandien jau
pavyzdingu taps trij imt hektar centriukas, adjo paiam ir jo vaikams ger gyvenim ir
utikrint senatv. Bet kaip suktis dabar? Po tokios nelaims, kai i skausmo stoja irdis ir pakirstos
rankos Ar atlaikys irdis tok krv? Ar uteks sveikatos po viso to, kas vyko tempti ir toliau
nelengv dvaro ilaikymo nat? O pagaliau, kam viso to reikia?.. Jam jau visko gana, o palikuoni
jau nebeliko.
Kaltas Kstas Jeigu nebt veltui vaists savo gyvenimo, bt veds, iandien jau bt susilaukta
ank. Negi i tikrj viskas liks svetimiems? Arba valstybei? Taip kaip kart gsdinau Kst, kad
atvest prot iaip ar taip paskutiniu metu jis jau buvo surimtjs. Buvo aktyviai sijungs dvaro
veikl, darbavosi atsakingai. Kas jam sumai prot, kad leidosi gin su negaliu broliu?. Kodl

nepagalvojo, kad reikia duoti jam keli? Geriau nusileisti, neprietarauti, o tuo labiau erzinti. Kam
reikjo jam sakyti apie ketinimus dl dvaro? Suinojs apie tok mano ir Ksto susitarim, sieist ir
visai sveikas mogus Ar ne kaltas ir a pats, priimdamas tok Kstui palank sprendim? Tai buvo
tiktai nieko nereikiantis odinis paadas, kur itariau, daugiau nordamas paskatinti sn, kad tik jis
vl nesumanyt laidokauti , paskendo mintyse tvas.
elvys per dien ir per nakt nesumerk aki. Prie pat aur valandl numigs, vintant pabudo i
komariko sapno, atsisdo lovoje ir, visk prisimins, vl ulau rankas. Kiek pasdjs ant lovos,
sutramd aaras, sukaup visas jgas ir nujo didj kambar, kur guljo paarvotas Kstas.
Dvaras irgi nemiegojo. Kumetyno mons budjo prie karsto, giedojo giesmininkai, mirkiodamos
deg vaks. jus eimininkui, visi pasitrauk, padarydami laisv prajim prie karsto, bet elvys,
pamats karste gulint sn, sukniubo prie slenksio.
Visi sujudo, bet elvys guljo neilgai. Kol buvo pakinkytas arklys parveti daktarui, jis pravr akis.
Vyr padedamas tvas atsistojo ir papra privesti prie Ksto. Tik priartjus prie paarvoto snaus, j
vl apm silpnumas ir m linkti kojos.
Vyrai neleido elviui sugriti. Matydami kokia jo bkl, atsargiai, leisdami paiam kiek remtis
kojomis, kiek pavilkdami, nutemp eiminink atgal jo kambar ir pagul lov.
Parvetas daktaras suleido elviui koki tai vaist, liep jo nejudinti ir, kartas nuo karto
patikrindamas puls, pasiliko prie jo budti. Dvi paras taip iguljo elvys, kol pagaliau atsimerk ir
papra gerti. Vis t laik j stebjs, daktaras lengviau atsikvp. N valandls ligonis nebuvo
paliktas vienas. Kai daktaras n nenusirengs priguldavo pailsti, j pavaduodavo Katryt. Ir dabar, kai
jis, palauks iki vakaro, gerai apklauss ligon ir sitikins, kad is stabilios bkls, ruosi ivaiuoti,
paliko elv mergaits globai. Nurods Katrytei kada ir kokius vaistus duoti, k turt daryti, jeigu
ligonis vl pablogt, ivaiavo.

8.
Taip jau ijo, kad i artimj tik viena teta Barbora palydjo Kst kapus.
elvys snaus kap aplank tik po savaits. Prie kapo jis nusiluost paskutines aaras. Nebra kada
verkti. Gyvenimas reikalavo veiklos. Prajo tiek laiko, o jis nieko neino apie Laur. Reikia juo
pasirpinti.
Sulauks pirmadienio ir paliks kumeius vienus dirbti laukuose, i ankstaus ryto elvys ivaiavo
miest. Susirado advokat ir paved jam tvarkyti Lauro reikalus.
Advokatas pasirpino, kad kaltinamasis bt paguldytas psichiatrijos ligonin, kur bt itirta jo
sveikata. Kai buvo pateikta ekspert ivada, teismas Laur pripaino nepakaltinamu ir jis gro
namus.
Kai tik suinojo Katryt, kad dvar gro Lauras, n nesulaukusi mokslo met pradios, t pai
dien ivaiavo miest. Po to vykio ji tiesiog bijojo su juo susitikti. Nujaut, kad ko gero ji gali bti

ios nelaims prieastis. Mat, kokiomis akimis Lauras dbiojo Kst, kai jis akivaizdiai jai rod
dmes. Jeigu anksiau mergait Lauro tik gailjosi, tai dabar pasibaisjo ir pajuto pavoj. Ar
nesugalvos ir jai k nors bloga padaryti? Negali inoti, kas dedasi jo galvoje. Jeigu taip pasielg su
tikru savo broliu, Katrytei sunku patikti, kad toks pairti mielas, tik pasigailjim keliantis
jaunuolis gali bti toks agresyvus ir nenuspjamas. Geriau jau laiku pasitraukti, dingti jam i aki ir
daugiau niekada ia nepasirodyti.
Taip ir buvo. Tik grs dvar, Laurynas tuojau pat nujo kumetyn pas Mock, o nerads Katryts,
piktas ir paniurs gro namo ir usidar savo kambaryje. Kain ar jis suprato ar ne, kad Katryt jam
aminai dingo? Ar jis susigaudo, ar nutuokia kok nusikaltim dl jos vykd? Gal dabar gailisi
nuuds brol ir grauiasi abiej neteks? Bet tikriausiai ne: Teismas mane iteisino, a nekaltas,
viskas padaryta gerai. A nubaudiau Kst u jo patyias, u tai, kad norjo atviliot nuo mans
Katryt... Bet kodl ji nepalauk? Kada vl j pamatysiu? O gal niekada? Vis tie mokslai ir mokslai...
Kada jie pagaliau baigsis? Gal ivis nra lemta mums bti kartu?
Nelabai apsidiaug jo sugrimu ir tvas. Jeigu iki iol jis laik Lauryn nelaimingu, nekaltu
kvaileliu, tai dabar mat jame udik, i kurio gali visko tiktis. K gali inoti? Gal kada jam aus
galv ir pat tv nuudyti?
Po toki nelemt vyki, dvare buvo slogios nuotaikos. Kur nepasisuk, viskas primena Kst. Jei ta
vieta, kur jis buvo nuudytas, kruopiai ivalyta, igrandyta iki vyro, tai vis tiek tas baltas lopinys
kieme liudija, kad ia bta kraujo. Kai visi sda prie stalo valgyti, tai tuia kd, ant kurios sddavo
Kstas arba atsitiktinai atsivrusios klties durys, parodydamos lov, kurioje jis miegojo, vis primin
Kst.
Tai visai suprantama. Visada po laidotuvi kur laik viskas primena ijus Anapilin, bet, kai po
tokios nelaims elvys pajuto, kad palijo sveikata ir nebeaiku ar jis dar atsigaus, tai j labai
igsdino.
Rytais elvys klsi skaudania galva, jautsi nepailsjs, daugiau pajudjus, ird varst stiprs
skausmai, ilgiau pavaikiojus, tino kojos, mogus neteko apetito. O k gali inoti? Ras kok ryt
nebegyv ir po visam. Jeigu i tikrj taip atsitikt, kas tada laukia dvaro po mano mirties?
baiminosi elvys. Visikas pasimetimas... Kas bus su Laurynu? Vien svetimi mons aplinkui... Tik
viena Barbut... Bet kad ir ji nekokios sveikatos, dsta peralusi. Paveik ir j nabag ta baisi nelaim.
Paskutiniu metu ji visai nusibaig. Kada nepamatyk, vis aaromis apsipylusi, vis teberauda Ksto. Ir
prie peiaus nebeisiveria be pagalbininks. Kas jos laukia po mano mirties? Vis gyvenim
atidavus dvarui, kur ras glob senatvje? I tikrj, jau nebegalima ilgiau laukti. Reikia jiems abiems
su Lauru iekoti globjo, dalint turt, rayt testament. Bet i kur gauti tok mog, kuriuo bt
galima pasitikti?
elvys pirmiausia prisimin visus kumetyno vyrus. Vienas kitas gal ir tikt, bet klausimas kaip tas ar
anas, bdami beraiai, sugebs tvarkyti dvaro reikalus. elvys pats, kad ir buvo maamokslis, bet
jam i jaunysts seksi tvarkytis didelje emje, o dvaras pltsi ne i karto. Augo dvaras, augo
reikalavimai, augo ir jis kartu. Kai ateis kas nors i kumetyno ir j ugrius visa dvaro nata, tai
neatlaikys. elvys pats sugebjo iki iol atsakingai suktis. Daug k reikia i anksto numatyti,
apskaiiuoti, kai kur reikia vadovautis vien nuojauta. ems paruoimas, parinkimas didiulei sjai,
sjomaina, pagaliau pinig srauto tvarkymas. Reikia taip irti, kad be reikalo nenubyrt n vienas
centas. Ar pakels mogus tok krv, ar sugebs teisingai panaudoti vis i dvaro gaut naud?

Netinkamose rankose dvaras neisilaikys, bankrutuos, tada kokios globos gali tiktis Lauras ir
Barbut? Tokiam dvarui valdyti reikia stipraus, ems kyje nusimananio, nemaame kyje
dirbusio, patyrusio vyro.
O jeigu taip pakalbinus Galin? ilgai galvojus, netiktai elviui atjo iganinga mintis. Vyras u
mane daug jaunesnis, dirba keturiasdeimties hektar kyje ir, matyt, kininkauti moka, jeigu sil
trisdeimt tkstani pasogos, o be to augina tikr Ksto vaik, mano ank. Jeigu tik sutikt palikti
savo k ir atvaiuot gyventi dvar, tuojau pat visk uraau ankui su slyga, kad suteikt piln
aprpinim Laurui ir Barbutei iki j gyvos galvos. Tuo paiu ir man, jeigu susirgiau ir atsiduriau
ant ligos patalo. Kol bsiu gyvas, darbuosims kartu, o k ugyvensim, viskas atiteks ankui. Ar
negerai?
Dar ir dar visk gerai apsvarsts, elvys pasiunt mog pas Galin, kad atvet j dvar pasitarti.

9.
Sulauks pasiuntinio i dvaro, gaspadorius Galinis sunerimo: Turbt nori pasinekti dl anko?
Nieko daugiau. Kai dabar jau nebeliko tvo, tikriausiai nebenors mokti aliment?
Pradioje Galinis visai nenorjo vaiuoti, apsimet, kad serga, bet paskui apsigalvojo ir sutiko:
Nuvaiuoti reikia. Matysim, ko jis nori. iaip ar taip berniukui jau keturi metukai. Visus tuos metus
pinigus gaudavom ir joki nesusipratim nebuvo. Matysiu, gal pavyks isiderti, kad mokt ir
toliau? Pats darbymetis, nesinort gaiti, o ir iaip nelabai malonu, bet atsisakyti negalima. Tiek
man, tiek elviui abiem tas pats ankas. Abiems ir turi rpti...
Pavaiins svei ir pats ukands prie kelion, persirengs ieiginiais rbais, Galinis tuojau pat
ivaiavo.
Nra arti, bet irmas arklys greitai bga ir jie dar prie pietus pasiek dvar. Kadangi paruoti piets
jau buvo padti ant stalo, tai visi pirmiausia nujo eimynin, o kai pavalg, elvys svei nusived
didj kambar.
Neirint tai, kad vyrai prie kelis metus isiskyr piktuoju, buvo prieai, bylinjosi, dabar suneko
kaip seniai nesimat geri pastami.
Sskis, pakviet elvys, diaugiuosi, kad atvaiavai. Prisipainsiu, bijojau, kad neatsisakytum.
Kaip galjau atsisakyt? Juk gimins esam, pasitikiniai pabr Galinis. Tai kas, kad vaikai
nesusiviniavojo, bet ankas auga... Prie Diev mes abu to paties anko seneliai...
Tas ir yra, pritar elvys. Turt bti nemaas... Ar sveikas auga? Kok davt vard?
klausinjo rimtai susidomjs.
Jau greitai keturi metukai, o vardas Kstutis, atsak Galinis. Pagalvojom, pagalvojom ir
pakriktijom tvo vardu. Turbt nesupyksit, kad neatsiklausm?

 Ar jau pyksim? patenkintas elvys, vaikas be vardo nebus, o kad pavadinot tvo vardu, tai visai
grau. O kaip motina? Gal jau itekjusi? Gal gyvena atskirai?
Kas ims merg su vaiku? Neatsirado... Bet ne bda. Turi kur gyventi, k valgyti... Ne nabagai esam,
o dar ir i js prisiteism... Nei vaikui, nei mums nieko netrksta.
O pas mus tokia nelaim... atsiduso elvys, turbt girdjot?
O kaip gi? mons kalbjo ir laikratyje skaitm. Dar neteko girdt, kad brolis brol...
Taip, atsitikimas negirdtas... O man paiam, savo paties kailiu teko visk patirti... Nemaai man
atm sveikatos tas vykis... Ko tik nenumiriau... Ir po iai dienai negaliu atsigauti.
Aha, matosi, kad sublogs, pasidavs, bet dar pasitaisysi, taip paguod elv Galinis. Paiam
sirgti negalima. Kas valdys tok k? Mano tie keli hektarai... Ir tai turi gerai irt. Jei tik kur kas ne
taip, kaipmat pasijunta kienje.
Galiu pasitaisyt, o galiu ir pablogt... Kas ino? Dabar ir tai esu tik vaistais gyvas, o kai nepads n
vaistai, teks ikeliauti... Su irdimi ne juokas...
Nebus taip blogai, negalvok. Tam ir yra daktarai, yra ir vaistai visokie. Per kiek laiko pasimir
visos bdos, viskas palengvs, gr sveikata. Niekaip negalima tiek gero paleisti niekais.
Taigi ir pasikvieiau pat paprayt, kad man padtum, pagaliau ariau reikalo pakreip kalb
elvys. Jauiu, kad a jau nebebsiu toks, koks buvau anksiau. O ko labiausiai bijau, tai staigios,
netiktos mirties... Kad nerast vien kart kur nusigalavusio, kol dar niekas nesutvarkyta.
O prie ko ia a? stebjosi Galinis.
Kad nieko artimesni daugiau neturiu. Labai smagu girdt, kad pats mane laikai u gimin. Bet juk
taip ir yra i tikrj... Tas vaikas tikrai surio ms eimas... Nebra snaus, neliko ir paveldtojo, bet
yra ankas. tai kam turi atitekti dvaras po mano mirties.
Palauk, nesusigaud Galinis, taigi yra dar vienas snus.
Tai kad tas snus i prigimties nelabai sveikas. Jam paiam reikalinga globa, nenoriai paaikino
elvys.
Ale sakyk tu man, nuoirdiai stebjosi Galinis, toks vyras, o nesveikas... Kas gi jam yra?
Kaip ten bebt, bet jis vienas nesugebs valdyti dvaro. Globos reikia ne tik jam, neatsak
klausim elvys ir pasuko kalb. Yra dar vienia giminait, kuria irgi reikia pasirpinti.
Ar taip pat nesveika?
Sveika ir dar darbuojasi, bet jau sena. Kas ja pasirpins, kai mans neliks? Kai visai pasens ir bus
nedarbinga?.. Reikia k nors daryti, kad dvaras nesugrit, bet vienas a jau nepajgsiu visko tvarkyt
kaip anksiau. Reikia, kad kas man padt... Utai ir silau paiam bti mano pagalbininku. Kol gyvas
a dvaro eimininkas, o tu dvaro valdytojas. Taip bendrom jgom ir ilaikysim dvar ms abiej

ankui. Klausyk, jau tiesiai viesiai kreipsi elvys Galin, mesk visk ir atvaiuok gyvent pas
mane dvar... K pasakysi?
Tai k reiks man ia dirbti? susirpino Galinis.
Dirbsim abudu, linksmai m aikinti elvys. A tvarkysiu sskaityb, piniginius reikalus, o pats
rpinsiesi ems kio darbais, pradedant tromis, sja, derliaus numimu, baigiant klimu.
Susisieksi su valsiumi, banku, Lietkiu, kad man nereikt gaiti ir vainti. Pasitardami dirbsim
ivien, o k ugyvensim, bus mums ir ankui. ia bdamas tu tursi tikrai daugiau pelno nei i t
savo keturiasdeimties hektar. Ir dirbti su plgu nereiks... Priirsi, kad dirbt darbininkai. Ir
viskas... Gerai pagalvok.
Galiniui toks pasilymas labai jau maloniai paglost ird. Buvo pasiruos kovoti dl aliment, o
ia, ko n sapne nesapnavo, kvieiamas bendradarbiauti dvare. Kas to nenort? Galvoti, aiku, nra
ko, bet prie sutikdamas, lyg pasibrangindamas, dl visa ko patyljs, primin:
O kur reiks dti savo em?
Galsi parduoti, o dar geriau inuomoti, toliau tikinjo elvys. Pinigai u nuom visada
pravers. Nereikia i paties joki ems kio padarg nei kitokio inventoriaus. Visko utektinai turime
dvare. Arklius, galvijus galsi atsiveti, pravers, o daugiau nieko nereikia.
Dvaras ankui, o man kas? aliau pamsts, paklaus Galinis.
O pelnas, pajamos kam, jeigu ne mums abiems? paplojo per pet Galiniui elvys. Mano
tvarkomas kis iki iol kasmet atnedavo imt procent pelno... Neabejoju, kad taip bus ir toliau.
Prisipaink, tu i savo ems niekada neturjai tiek naudos?
Kas tiesa, tai tiesa, sutiko Galinis, didesn em, didesn ir peln duoda.
Na, matai. tai, tuojau pat sdam ir suraom rat, kokius prisiskiriam sau darbus, kokias prisiimam
pareigas, kaip dalinsims peln ir nuostolius... Paskui visk patvirtinam pas notar ir jau turim rimt
dokument. Kartu paraau ir testament. Po mano mirties dvaras ankui Kstuiui Galiniui. Iki
vaiko pilnametysts tu dvaro valdytojas, jis paveldtojas, o paskui kaip abu susitarsit. Dar noriau,
kad aprpintum mano sn Laur ir Barbor Sakalait, kuriuos privalsi globoti iki j gyvos galvos.
Ir viskas. Manau, kad reikalavimai i mano puss nra per dideli? Nuvaiuosim pas notar, pagal
visas mano idstytas slygas paraysim testament. Notaras patvirtins antspaudais testament ir kitus
susitarimo ratus ir nuo tos dienos tu jau dvarininkas.
Galinis daug nesvarst. Sumojs, kad toks susitarimas jam n kiek nepakenks, kad inuomota em ir
toliau liks jo nuosavybje, kuri jis kada tik panorjs gals sugrti, sutiko. Jokio pavojaus nra, jis
nieko nenustoja, slygos neblogos, tai kodl nepabandyti?
Dievas duos dar pagyvensim, patenkintas elvys. Pats esi vyras dar nesugriuvs, a paiu
pasitikiu. Utikrinu, kad nesigailsi, o a nors ir t pai dien galiu ramiai numirti, paliks dvar
patikimose rankose.

10.
Sutvark visus dokumentus pas notar, vyrai sutar palaukti pavasario. Tiek elviui, tiek Galiniui
reikjo nuimti iemet derli nuo lauk, susimokti visus mokesius, padengti visas susidariusias
ilaidas.
Galiniui dar reikjo nemaai pakloti samdiniams. Ipardavs grdus, jis su visais atsiskait, o peln
kaip ir visada pasidjo bank ir m ruotis dvar. Paskerd kiaules, susd ms, irk lainius,
deras ir kumpius. Su darovmis ir bulvmis nutar palaukti pavasario, kai atvaiuos gyventi k
nuomininkas. Gal susitars su juo? Tok didel kiek parduoti dabar beveik nemanoma, o ir
neapsimoka. Galinis gerai ino, kad gaspadoriai danai pritrksta pavasar bulvi ir perka netgi
didesnmis kainomis.
Po pokalbio su elviu Galinis visur klausinjo, iekojo nuomininko, kol pagaliau rado mog ir su
juo sutar. Didels nuomos neusipra, bijojo, kad, tam atsisakius, gali ne taip greitai surasti kit, o
pavasaris visai jau nebetoli.
Taip vykusiai sutvarks reikalus su Galiniu, elvys tiesiog atgijo. Jo jau nebegrau nerimas, kad
dvaras, jam mirus, gali nueiti niekais. Sandriu su Galiniu jis pasiek, kad tiek met kauptas turtas,
dtos pastangos, lietas prakaitas neatitekt svetimiems, o viskuo naudotsi uaugs ankas.
Kai elvys maiau pergyveno, pagerjo ir sveikata, o per iem seniokas ir visai atsigavo. Nebebuvo
kada galvoti apie pernykius skaudius vykius, reikjo gerai pasiruoti pavasario darbams.
Buitiniai rpesiai padjo elviui usimirti, atsikratyti po nelaims vis laik j slgusio
beprasmybs jausmo, visai kitos mintys sukosi jo galvoje. Kilo noras gyventi, dirbti, siekti ger
rezultat, pelno ir tuo visiems parodyti, kad jis atsities, nepabgo. elviui norjosi atgauti ger
vard, susigrinti moni pagarb.
Kai atsigabeno Galinis, elvio jau buvo viskas paruota sjai. Vyrai sugaio tik kelias dienas, kol
viskas, k Galinis atsive, buvo sudta viet. Po to vyrai pasiraitojo rankoves.
Kartu su kumeiais jie abu jo laukus, darbavosi nuo pat ankstaus ryto iki vlyvo vakaro. paruot
ipurent em jie br grdus bendram derliui. Sjamoji nutilo tik tada, kai paskutinis grdas
nukrito dirv.
elvys linksmas ir laimingas. Jam malonu, kai, grs i lauko, mato eimyninje bgiojant ankl.
Berniukas graus, viesiaplaukis, bet nelabai panaus Kst. Visas motin, kaip i akies trauktas, o
motina, pasirodo, visai maloni, grai i veidelio, jauna moterikut.
Penkiasdeimtmet Galinien vikri, nesugriuvus, greita storul. Ji elviui primin jo paties mon.
Moteris kartu su Barbora sukinjasi prie peiaus ir atrodo, kad abi sutaria. Marti Alesia (kitaip
nepavadinsi kaip marti) usimusi su vaiku, bet randa laiko apsitvarkyti po vid. Jos dka, kada tik
neueik, visada jauku, varu eimyninje.
Beveik iirusi, netiktai vl susidar eima ir panau, kad ji gali gyvuoti dar daug met. Duok, Dieve,
kad taip ir bt...

Dvaro gyvenimas vl gro ger, rami laik ves.

Nuo ankstaus ryto iki vlyvo vakaro gyvenvietje skardenasi artimi irdiai balsai. Nekuriam laikui
apmirs, vl verda gyvenimas. Kur nepavelk, visur juda tarp savs pasinekdami mons ir dvaro
gyvenimas tapo pilnaveriu.
Po sjos elvys daugiau laiko praleidia didiajame kambaryje, kur stovi popieriais uverstas
raomasis stalas. Kai atsirado daugiau laiko, elvys stengiasi juos sutvarkyti.
Per iem, nors elvys ir turjo marias laiko, kakodl jo netrauk prie tokio darbo. Jis gyveno visai
kitokiomis nuotaikomis. elvys geriau jau paskaitindavo laikrat arba priguldavo pamiegoti, bet
nori nenori reikia visk privesti prie tvarkos. Kai k palikti, kai k imesti, kad neuimt vietos.
Pams kok nors kvit ar paym, elvys j ilgai varto rankose, skaitinja, kol pagaliau nusprendia,
k su juo daryti. Senesnius popierius elvys nukia giliau, prie tai itutins stalius ir padarydamas
vietos, tada deda naujus.
Prasidjo kiti metai, atsiras ir nauji dokumentai.

11.
Per iem itnojs savo kambaryje, tarp nauj moni pagaliau pasirod ir Lauras. Jis ieina
padirbti laukus, o kai nedirba, nuolat sukinjasi eimyninje. Alesia jam primena Katryt ir jam
malonu j matyti. Alesiai su motina irgi patinka graus, mandagus, inteligentikas jaunuolis, bet nuo
jo abi laikosi atokiau.
Sunku patikti, kad jis mogudys. Jis gi umu savo brol, o kad dabar yra laisvas, tai dar nereikia,
kad yra nekaltas. Nenubaustas liko tik todl, kad yra protikai atsiliks, nors tok visai nepanaus.
Veikiausiai elvys nepagailjo pinig daktarams ir, pristats reikiam liudijim teismui, taip
igelbjo savo sn nuo kaljimo.
Laurynas dairosi Alesi, o irdyje laukia vasaros. Tada parvaiuos Katryt. Atjo birelis, bet
Katryt kakodl ilgai nesirodo. Birelis prajo, atjo liepa, o jos kaip nr, taip nr. Lauras kasdien
vaikto kumetyn ir kiekvien kart tikisi ten j pamatyti, kol pagaliau suinojo, kad Katryt visai
neparvaiuos. Paskutiniai mokslo metai, ji daug dirba, ruoiasi egzaminams ir negali sau leisti
atostogauti.
Laurynas ir vl usidar savo kambaryje. eimynin ateina tik pavalgyti ir pavalgs tuojau pat
dingsta.
Kai negro Katryt, kart vaikinas lidjo trumpai. Atlaid dien, graiai isipusts, ijo
miestel, o i ten gro su lauktuvmis moterims. Galinienei nupirko saldaini, Alesiai priedo dar
ioki toki blizgui, o vaikui aisliuk. Matydamas, kad jo dovanli moterys neatsisak, o
apsidiaug, jis dabar vis daniau nueina miestel ir, k nors nupirks, dovanoja.
Alesia, ikart primusi lauktuves kaip atlaid proga kermoav, dabar jau t dovan kratosi, bet,

matydama kaip Lauras nulista, jo pasigaili, paima, padkoja ir perspja, kad daugiau nebepirkt.
Lauras to n girdti nenori ir kaskart perka vis vertingesnes dovanas. Tai graias perliukais papuotas
ukas, tai glt, plono balto muslino su ilkiniais kutais skarel, o kai po klimo, gavs i tvo
kienpinigi nupirko net auksin iedel su raudono rubino akute ir laikroduk, Alesia priimti grietai
atsisak.
Kiek kart sakiau, kad nieko man nepirktum, pasak ji beveik piktai ir visk padjo eimyninje
ant stalo. Neinau, k js galvojat, ko norit, bet a i js daugiau nieko neimsiu. Be reikalo tik
darot tokias ilaidas.
O kas ia blogo? nustebo naivuolis Lauras, a gi visai rimtai galvoju apie tave. Be joki blog
mini... Noriu, kad u mans tektum ir tiek.
Alesia net atoko.
Jeigu dl to, tai inokit, kad a niekada u js neteksiu, bet pamaiusi, kaip Lauras pasikeit i
veido, isigandusi pasitais, ne tik u js, bet ir u nieko daugiau. Gyvensiu viena, auginsiu snel,
bsiu su juo vis gyvenim, kol mane sen nukarins.
Ikart lyg ir sieids, Lauras dabar nulido, nuleido emyn galv, akys prisipild aar. Kodl man
taip nesiseka? susimst vaikinas, tiek met laukiau Katryts, o ji taip negailestingai mane paliko.
Nei rao, nei pati atvaiuoja... irdis jauia, kad nei tie mokslai, nei tie egzaminai niekuo dti. Puikiai
inau, kad ji ia daugiau niekada nepasirodys ir jokiu vestuvi su ja nebus. Bet kad ir Alesia mans
nenori. Kaip dabar po viso to man j matyti? Kaip irti jai akis? Ir ivis, kaip ia gyventi toliau?
Nedrsdamas Alesi n pairti, daugiau susigds nei susikrimts, netars n odio, Lauras dar
pastovjo minutl ir pagaliau tyliai islinko i eimynins savo kambarl.
Ant stalo gulint ied ir laikroduk pirmiausiai pamat jusi Alesios motina, o vliau ir tvas,
engs paskui j eimynin.
Kieno ia tie daiktai? pamusi rankas ied, paklaus motina, o, tai ir laikrodukas...
Lauro, atsak Alesia ir nusiypsojo, norjo padovanoti. Jis k tik man pasipiro.
Tikrai? sukluso motina. O k tu jam pasakei?
Pasakiau, kad n negalvoju... purt galv mergina, o k kita galjau pasakyti?
O k jis sako? kamantinjo motina.
Atrodo, kad nusimin. Bet tuia jo. Jis jau man pradjo gristi su savo tomis dovanomis. Pasirodo
tai ko jis siekia.
Seniai buvo galima suprasti, kad tu jam patinki, bet jis tau ne jaunikis.
O kodl ne? nesutiko praktikas tvas, gal ir visai neblogai bt? Dabar dvaras priklauso tik
Kstuiui, o tada jau viskas bt ms rankose. Jeigu, Dieve gink, kas atsitikt su Kstuiu, tai
uaugt kiti ankai.

 Tai jau ne! grietai pasiprieino Alesia, negana to, kad mogudys, o dar ir pusprotis. Kokie
bt ms vaikai?
Kaip gali bti, kad toks vyras bt nepilno proto? Ar pastebjot kada, kad jis nusinekt? Visada
mandagus, pavalgs padkoja. nekdamas visada iri mogui tiesiai akis. Ne taip, kaip koks
netiklis, kuris kavoja akis, bijo mog pairti. ia jau yra tarp sav kokia tai paslaptis ar
irokavimas. Bet ia jau ne ms reikalas. O daiktai geri, galtum ir pasiimti. Vis tiek jie dabar
niekam nereikalingi.
K ia, tte, neki? net pasipiktino Alesia, kaip a galiu imti ir dar tokius brangius daiktus, jeigu
negalvoju teketi. Tegul deda kur nori, o man j nereikia.

12.
Kad ir usidar Laurynas savo kambarlyje, bet ramybs nerado. Norjosi verkti, bet nebuvo aar,
krtin lyg akmuo ugul sunkumas, trko oro. Tarp t keturi kambarlio sien su vieninteliu langu
darsi troku. Norjosi daugiau erdvs, gaivumo, trauk kakur eiti, bgti, kad greiiau itrkti i t
nevilties gniaut. Reikjo gelbtis nuo to iki irdies gelmi draskanio jausmo. Nesinorjo nieko nei
matyti, nei girdti.
Kieme Laurynas lyg lengviau atsikvp, bet ir ia, aplinkui aptvertos auktos tvoros, ribojo visik
laisv. Trumpai stabteljo, bet, nepajuts jokio palengvjimo, vaikinas atsidar vartelius ir, engs
kelet ingsni pieva, atsidr ant viekelio.
Prie Lauryn baltas, tiesus, begalinis kelias. Niekas neino, kur jo pradia ir kur pabaiga. Viekelis
jam pasirod kakur skubantis, bgantis, su savimi neantis laisvs ir pasitikjimo dvasi. Tik juo
galiu toli nueiti, pabgti nuo visko, kas slegia, galiu visk pasiekti. tai kur mano isigelbjimas... Tik
ten, kur tolumoje kelias susilieja su paslaptinga aluma, mans laukia tikra ramyb. Tik reikia eiti,
skubti... Kad tik greiiau... Kad jau iandien pasiekiau t rib... ir Lauras nujo.
Atsisagsts markini apykakl, atsilapojs vark, Laurynas dideliais ingsniais, spariai leidosi
viekeliu pirmyn, kol taip nujus kokius du kilometrus, j pasivijo dailioje brikutje vaiuojantis
kininkas. Prisivijs Laur, kininkas sustabd arkl ir maloniai pasil:
Galiu pavti. Matau, kad t pai pus eini.
Lauras mielai sutiko. Padkojs mogui, jis lipo veimait, bet daugiau nepasak n odio.
Vyrai vaiavo ilgai tyldami. Gaspadorius mat, kad jaunuolis buvo apsirengs ne kaimikais, namie
austais milo drabuiais. varkas ir kelns buvo pasiti i juodos gelumbs, o apsiavs jaunuolis buvo
blizganiais juchtchromio pusbaiais.
Gaspadorius, manydamas, kad ia tikriausiai koks nors valdininkas, nedrso kalbinti, o Lauras,
paskends savo mintyse, n neman kalbtis. Tiktai, kai mogus privaiavs savo sodybos keliuk
sustabd arkl, Lauras pakl galv.

 Toliau a jau nebevaiuosiu. Atvaiavau, pasak kininkas, o tamstai ar dar toli eiti? Gal
pavet?
O ne, ai. Nueisiu, nebedaug beliko, mandagiai padkojo Lauras ir nujo viekeliu.
mogus dar pasiirjo nueinant jaunuol ir patrauk peiais.
Ir kur gi jis eina? Nebetoli vakaras, o sodyb, kiek inau, arti nra. domu, kur jis keliauja?
Kiek js, kiek vaiavs, vis dien praleids kelyje, Lauras pagaliau pavargo ir jam kilo noras iek
tiek pailsti. Saul jau buvo arti laidos, kai jis atjo iki tos vietos, kur kelias pasuko nedidelio
eeriuko krantu. Isuks i viekelio, jis pieva nuingsniavo ariau eero, ketindamas nusimazgoti
kaitus veid, rankas, bet, pamats auktesn ols kupst ariau vandens, prisdo ant jo ir ities
kojas.
Nuo galvos iki koj Laur apm svaiginantis poilsio saldumas. Nors prisdo tik trumpam, jam
nebesinorjo ne tik kad atsikelti, bet netgi pajudti. Taip buvo gera... Ypa kai prie akis atsivr
nuostabus reginys.
Besileidianti raudona saul vandens paviriumi par paskutinius savo spindulius ir nuo vieno
kranto iki kito paties perlais ir auksu nubarstyt tak. Jis ilgai rjo, spinduliavo, neprisileisdamas
per arti gausybs smulki ant tamsaus vandens paviriaus raibuliuojani bangeli, nepasidav j
pastangoms i vis pusi slopinti jo vytjim, kol pagaliau, artjant sutemoms, neilaik. Taiau
spindintis takas trauksi ne i karto. Jis dilo dalimis, trupjo, lo, geso, kol pagaliau visas pasinr
eero gelmes.
Nusileidus saulei, ibluko ant pilko vakaro dangaus skliauto isidriek rausvi gaisai, vanduo pasidar
tamsus, tarsi bt usimets geduling yd. Nurimus vjui, dingo vis laik mirgjusios bangels ir
eeras tarsi prisndo. Vsi vakaro sutem prislgtas jis vos alsuoja, bet miegus nesileidia. Jis
budi, saugo nuskendusius lobius, kurie kas vakar panyra eero gelmes. Sunku net sivaizduoti,
kiek lobi susikaup, jeigu kasdien nugrimzta dugn vytinios aukso ir perl juostos. Koks grois
slypi po iuo juodu vakaro apdangalu ir kaip nortsi visa tai pamatyti i arti... mst susiavjs
Lauras.
O kodl ne? A juk galiu tai sau leisti. Niekas man nesutrukdys, niekas man neudraus tai padaryti...
Noriu savo rankomis prie visko prisiliesti. A pats sau eimininkas... Tik ia mans laukia visikas
nusiraminimas ir isvajota laisv...
Lauras pakilo ir eng prie eero, bet prie brisdamas apsigalvojo:
Kam man drabuiai? Jie gali tik trukdyti vandenyje. Visk paliksiu, kas mane var, slg, ribojo.
nauj gyvenim engsiu, lyg biau k tik gims...

13.
Dvare Lauro pasigedo tik ryte, kai jis neatjo prie pusryi stalo. Pietus, vakarien paskutiniu metu jis

danai praleisdavo, bet, kai jis neatjo ir pusryio, elvys papra Barboros, kad nueit pakviesti.
Tai kad jo nra, atjusi pasak susirpinusi Barbora.
Kaip tai nra? padjo aukt elvys.
Nra ir panau, kad per nakt nebta, isigandusi Barbora, lova nesugulta.
Ar kas nematt jo vakar? Gal kam nors k pasak? elvys paklaus u stalo sdini namiki.
Maiau, kai ijo i kiemo, prisimin Galinis.
Kada tai buvo?
Vakar ryte. Ijo i kiemo, nujo ant viekelio ir kakur nujo. nekt nieko nenekjom. Gal dar
pareis?
elviui, ko jau senokai nebuvo, pastamas skausmas nudr per ird: Kakur ijo i nam, ko
niekada nebuvo... Jeigu ijo vakar ir iki iol niekas jo nemat, tai dvare jo nra, nra ko n iekoti..
Tada kur iekoti, nuo ko pradti? Ko paklausti?..
Gal kas ir mat, bet kam galv kas eina ar vaiuoja viekeliu? Jeigu vaiuoja, tai nuvaiuos ten kur
jam reikia, jeigu eina, taip pat nueis kur panors... Kas kam rpi?..
Vis tiktai elvys n nevalgs pakilo nuo stalo ir pasikink arkl.
kuri pus nujo? dar paklaus Galinio ir ivaiavo i kiemo.
Tvas vaiavo pamau, apsidairydamas. Pravaiuodamas pakelje koki aliuojani girait, stabd
arkl, lipo per griov, vaikiojo, irinjo po krmais, iekojo ar neras koki nors pdsak, ar
nepamatys kur tabaluojanio. Kad galjo vykti tokia nelaim, tvas beveik neabejojo. Per vis vasar
Laurynas vaikiojo kakoks nusimins, danai neateidavo prie stalo, sdjo usidars savo
kambarlyje ir tvas, tok j matydamas, danai pagalvodavo, kad tik ko nors nepasidaryt.
Tiesa, vienu metu Laurynas buvo lyg ir pavaljs. Danai nueidavo miestel, grdavo linksmas,
nuolat sukinjosi eimyninj, bet tai dar nieko nereikia. Toks nuotaik kaitaliojimasis tik rod, kad
su juo kakas vyksta. Maa kas galjo jam auti galv, jeigu ijo i nam ir iki iol negrta. O kur
buvo jis, tvas, kad viso ito nemat?
Prajo diena ir naktis, juk nemaas laiko tarpas. Galjo jau sugrti, jeigu nieko nebt atsitik. Jeigu
vis tiktai dar nieko nevyko, tai laiku sikius, gal dar bt galima kai k padaryti? Ukirsti tai
nelaimei keli, igelbti nuo mirties... Niekas dar neino nei kur jis iuo metu, nei k jis veikia, nei k
galvoja. Gal kaip tik laukia, tikisi pagalbos, trokta, kad kas padt toki valand, pagelbt,
paguost... toki ir panai mini slegiamas, elvys vainjo po apylinkes, lanksi artimesnse
sodybose, klausinjo moni ar nebuvo uklyds nepastamas jaunuolis, kol pagaliau atvaiavo iki
eeriuko, prie kurio ilsjosi Laurynas.
Paliks arkl su brikute ant viekelio, pats per piev nujo iki eero. Paingsniavs galiuk eero
pakraiu, pamat lyg sumindyt auktos ols kupst. Intuityviai pasuko prie jo. Aikiai susdta ol

band atsitiesti, o kiek tolliau nuo kupsto elvys pamat boluojant kakok balt gniuull. Prijs
ariau, tvas j pakl nuo pievos ir ilankst.
Taip, be jokios abejons tai Lauro nosin, paino jis ir, dar itrauks i kiens savj, palygino.
inoma... Tais paiais raudono silo ickais pagrainta balto lino skepetait. Tai tai net iki kur buvo
atjs... Ir kaip i visko matyt, ia baig savo kelion Lauras.
elvio spjimas pasitvirtino. Laurynas ijo i nam, pasirys baigti savo gyvenim. Matyt dl ko
nors labai pergyveno, grausi, kad ryosi tokiam ingsniui. Gal pabudo sin, kad nuud savo
brol? Gal dl kit prieasi neturjo ramybs? Tik ar ne kaltas dl to ir a pats, kad nepasidomjau
jo igyvenimais, laiku nepadjau, nepalaikiau, nepadrsinau, palikau paiam vienam kapstytis savo
bdose, grausi tvas.
sidjs nosin kien, elvys gro ariau vandens, atsiklaup ant keli ir persiegnojo. Sukalbjo
Viepaties angel, nusiluost aaras ir, atjs iki viekelio, apgr arkl.
Vaiuodamas atgal, elvys atkreip dmes netolim sodyb deinje viekelio pusje. Atrodo, kad
ia dar nebuvo usuks. Kadangi saul dar buvo auktai, uvaiavo ir ia.
vaiavs keliuku sodybos kiem, elvys sutiko pat eiminink, gaspadori Alksn. Jie pasisveikino,
o kai nujo pirki ir susdo u stalo, isinekjo. Kai elvys prisistat, kas ess ir trumpai
papasakojo, kas vyko, mogus net atsilo.
Tai vakar ko gero a pats j pavjau, prisimin jis. Matau eina viekelio viduriu toks auktas
vyrukas, graiai apsirengs. Sakau sskis, pavsiu. Kai atvaiavom iki mano sodybos, jis ilipo,
padkojo ir nujo toliau. Prisipainsiu, pats stebjausi kur jis eina. Vakaras jau buvo netoli, o jis
nudro kakur. Dabar, kai pagalvoju, tai tikrai buvo kakoks tylus, lyg nusimins, kol vaiavom,
nepratar n odio. Kad taip inota, nebiau a jam leids eiti toliau. Biau pakviets ueiti ar kaip
kitaip sulaiks. Tikrai nebiau leids, kad vykt tokia nelaim...
Taip nieko ir nepasak? nenorjo patikti elvys.
Taigi taip... Jis tyli, o a ar kalbinsiu, bdamas toks prasiokas? Nedrsau...
Bet ar ne vis tiek dabar? Kitaip jau nebebus, nusimin elvys. Dabar jau reikia ruotis
laidotuvms.
Nenusimink taip labai. Ar visk gerai pats prie eero apirjai? Eime, pasitelksime vyrus ir, susd
valtis, su ilgomis kartimis imaiysim eeriuk skersai iilgai.
Susirink vyrai dar apjo ant kranto auganius krmus, igraib vandenyje susiraizgiusias medi
aknis, bet kai ir dabar nieko nerado, elviui beliko laukti.
Greitai nra ko tiktis, bet u keli dien eeras atiduos jo kn. mons anksiau ar vliau pamatys
ir prane. Js ia ne per toliausiai gyvenat, greiiau igirsit. Kai tik k suinosit, pranekit man.
Paliksiu adres. Noriau palaidoti prie savo artimj. U varg atsilyginsiu, kreipsi elvys
gaspadori Alksn.

14.
Isirengs iki nuogumo, Lauras gro prie eero ir brido vanden. engus ingsn kit gilyn, vanduo
j apsm iki puss, o kai vanduo pakilo iki kaklo, Lauras staiga tarsi pabudo. Jis lyg isiblaiv ir
nusigando. J supantis altas, juodas vanduo um kvap, atrod, kad jis tuoj udus ir, kiek galima
aukiau pakls galv, m trauktis atbulas. Ukliuvs u kakokio tai nelygumo, Lauras vos tik
nesugriuvo ir, burn trauks vandens, springdamas ir balansuodamas rankomis, vos isilaik
nepargriuvs.. ingsnelis po ingsnelio Lauras krant yrsi atbulas, o vanduo trauk priek, gilyn
eer, tarsi viliojo, tarsi kviet. Isigands Lauras nepasidav, jo atbulas, kol kaklo ir pei
nebesm vanduo. Atgavs am, pasijuto stipriau, atsisuko krant ir, jau engdamas tvirtesniais
ingsniais, po kojomis pajuto kranto sml.
Laur krt ne tiek alio, kiek baims drebulys. Vlyvo vakaro vsa apgaub jo kn ir ant rank bei
koj pasiiau plaukeliai. Gelbdamasis nuo alio, Laurynas suskato rengtis. Skubdamas apsivilko
ivirkius markinius, o ant lapi koj vos usitemp kelnes. Laurui sunkiai seksi utraukti kojines
ant smlt pd, taiau, lengvai sispyrs pusbaius, tvarkingai suvarst batraiius ir surio juos
viruje kilputmis. Pakls nuo ols vark, j usivilko, pirtais subrauk auktyn plaukus, usidjo
kepur ir nesidairydamas ijo viekel.
Nei k veiks, nei kur eis Lauras dar nieko neinojo. Bet dl to nesirpino. Svarbu, kad skmingai
itrko i klastingo eero gniaut ir liko gyvas. Jis jo paskends savo mintyse vakaro prieblandos
ibalintu viekeliu, kai i u poskio iniro graiu arkliu pakinkytas veimas ir spariai artjo prie jo.
Storai iaudais priklotose drabinose sdjo keli, aikiai igr, vyrukai. Jie smagiai ir garsiai
kiodami tarp savs nekjosi, band dainuoti ir Lauras, tarsi kieno tai pastmtas, ijo prie juos
vidur viekelio.
Nuo netiktai pasirodiusio mogaus pasibaid arklys, metsi on, bet, vanyiotojas tvirtomis
rankomis temps vadeles, j sulaik ir sustabd.
Ko kpsai kaip koks vaiduoklis viduryje viekelio? Matai, kad arklys baidosi? usipuol vyrukas
Laur, pagrasindamas botagu.
Bijojau, kad nepralktumt pro al ir nepaliktumt mans vieno, isigands teisinosi Lauras ir
pasitrauk al.
Jeigu taip, tai eik ia pas mus, paauk j vienas ir laimingas Lauras sispraud tarp vyr.
Visi draugikai j prim. Aplink linksmi veidai, blizganios akys, vieianios plaios ypsenos
Laur ikart nuramino ir jis atsipalaidavo. Niekas nieko jo neklausinjo, nekamantinjo. Neklaus,
kodl jis taip vlai vienas viekelyje, kur jam reikia vaiuoti. Ar ne vis tiek? Vaiavo keturiese, dabar
vaiuos penkiese. Vietos utenka... Visi ino, kur kuriam reiks ilipti. Dabar jie grta namus, baig
sezoninius darbus statybose ir vea namo sunkiai udirbtus pinigus. Vyrai vis iem ilssis, kol
sulauks kito pavasario ir vl ivaiuos udarbiauti. Kurie ved, t laukia eimos, vaikai, o kavalieri
laukia panos, armonika, vakarukos ir kiti kaimo pasilinksminimai.
kaim vyrai lk dainuodami, kad visi girdt, jog grta vyrai namo. Juoduose trob languose

kaipmat pasirod smalss veidai, prie stiklo prisiplojo vaik nosys, kiemuose sujudo loti unys.
Kol pasiek paskutin kaimo trob, ratuose liko tik Lauras su vadeliotoju. vaiavs savo kiem,
vyrukas ikink arkl, nuveds tvart, pririo ir padav ieno. Udars tvart ir u kampo atliks
ma gamtos reikal, jis nujo pirki. Lauras buvo laimingas, kad niekas jo netrukdo. Jis siraus
iaudus ir, ivargintas dienos spdi, umigo nekalto vaiko miegu. Niekam nerpjo, kad veiose
liko mogus... Tik vlyv ryt ijs kiem tas pats vyrukas j pastebjo ir prijs atsargiai pajudino
Laur u peties.
Klausyk, brolau? Kodl ia miegi? Ko neini namo?
Paadintas Laurynas i karto net nesusigaud: Kas ia dedasi? A guliu iauduose... Prie mans tas
pats piktas vanyiotojas... Vieta nematyta, nepastama... Nieko nesuprasdamas, Lauras atsisdo ir
apsidair. Pajut svetim mog, m loti unys. Kaip ir kada a ia atsidriau? Ko i mans nori tas
vyras?
Ko tyli? Ko nieko neneki? jau piktokai paklaus mogus. Kas tu toks esi? I kur? Koks tavo
vardas?
Ne jau! staiga isigando Lauras. dvar a jokiu bdu negaliu grti...
Kodl? susidomjo mogus.
Negaliu ir tiek. Man labai nemalonu.
O vis tiktai? Kokie nemalonumai? Gal galiau kuo nors padti? ar tikrai nordamas padti, ar i
smalsumo toliau kamantinjo Laur vyrukas.
Niekas negali man padti. Ir ivis man nra ko tiktis...
Negi tikrai taip blogai? neatlyo vaikinas.
Kad ir iauduotas, kad ir sulamdytas buvo Lauras, taiau galima buvo irti, kad jo kostiumas i
geros mediagos ir buvo galima sprsti, kad vakar sutiktas nepastamasis nra koks nors valkata. Jo
tokia neaiki neka kuo toliau, tuo labiau kl susidomjim.
Nei Katryt, nei Alesia n viena nenori u mans tekti. Negaliu a joms rodytis akyse. A ir taip
paemintas...
A... Tai ia pasirodo irdies reikalai, pagaliau visk suprats, nusiypsojo vaikinas, tokiuose
reikaluose tikrai nelabai galiu padti. Tik patariau, kad dl to nebtina taip labai pergyventi, nors
tiek paguod Laur. Yra t merg... Tik taip atrodo, kad ta, kuri sikliopijai, pati geriausia. O
irk, u kurio laiko sutinki dar geresn... Pats i savo patirties inau... O k pats dirbi dvare? dar
paklaus.
Na, visokius lauko darbus, gerai pagalvojs, prisimin Lauras.
Vadinasi lauko darbininkas, nusprend vyrukas. O dabar apsitvarkyk, nusivalyk iaudus, prie
ulinio nusiprausim ir eisim valgyti pusryio. A irgi dar nevalgs. Tavo vardas sakai Lauras, o

mano Balys, toliau kalbino jis Laur, kai nusipraus jo per kiem. O tie visi vyrukai, su kuriais
vakar vaiavom, darbo draugai. Grom, baig sezono darbus ir tave nutvrm. K veikei tokiu metu
prie eero?
Pabgau i dvaro ir iaip sau klaidiojau, pats neinodamas kur... prisipaino Lauras.
Taigi... Meils kanios... nepiktai pasiaip i jo Balys ir pagalvojo: Nieko nepadarysi...
Kiekvienam savi rpesiai... Vieniems rimtos bdos, o kiti eina i proto dl merg. Tai k manai
daryti toliau? Turbt trauksi namo? kreipsi Laur Balys.
Tik ne namo! net sustojo Lauras. Niekas mans ten nelaukia. Niekam a ten nereikalingas.
Balys kak tardamas j pasiirjo: dvar grti nenori, namus taip pat... K jis galvoja? Negi
dl merg galima taip durniuoti? Nepanau, kad bt nenormalus, bet k gali inot? Visoki
pasitaiko.
Klausyk, jeigu dvar tikrai negalvoji grti, tai a paiam galiu prirodyti ger viet, kai pavalg,
vl suneko Balys. Gyvena ia ms miestelyje tokia vienia nal. Ieko berno savo trij hektar
sklypui apdirbti. Turjo samdin, beveik trejus metus itarnavo, bet apsienijo ir ijo, o jai paliko
daug nepadaryt darb. Algel ne per didiausia, bet ir darb daug maiau negu pas kinink.
Nepersidirbsi... iaip moterik gera, neykti, valgyti gerai duoda. Jeigu patiks, tai galsi sau bti ir
bti. Tikrai nebus blogiau negu dvare.
Tik kain ar a moksiu? Ar sugebsiu? Ar inosiu, k reiks dirbti? ikart nudiugs, susirpino
Lauras. Kain kaip man seksis? Ivarys, jeigu k ne taip padarysiu...
Jeigu jau dirbai dvare, tai ir ia kitaip nebus. Prie ems visur vienodi darbai, o k reiks dirbti,
nal pati pasakys. Ant to ir eiminink.
Jeigu taip, tai gerai. Kad tik priimt. Dvare visk padarydavau, k liepdavo tvas, o ia dirbsiu, k
pasakys eiminink. Dirbti a netingiu, sutiko Laurynas.
Balys vl smalsiai j pasiirjo, bet nelabai gilinosi, k neka Lauras. Jis irgi apsidiaug, kad
vaikinas sutiko. Tokiu met laiku nelabai rasi mog, o nalel iaip ar taip tolima giminait. Jai
padti reikia.

15.
elvys nors ir stengiasi nusiraminti, bet negali negalvoti apie Laur. Kur eina, k dirba visus jo
ingsnius lydi viena ir ta pati mintis : Gal jau atsirado?
Jei ne iandien, tai rytoj jis gaus ini ir teks vaiuoti atsiveti. Reikia ruotis laidotuvms, atsiveti i
lentpjvs lent, pirkti kapes, vakes... Bet, kol nieko tikro dar neino, nieko negali daryti. Tvas
priverstas laukti. Tokia savijauta, lyg btum supaniotas: ir ino, kad visko reiks, ir turi sdti,
rankas sudjs. Kiekviena tokia praleista diena j vis labiau slg ir jam trko kantryb.

Ilauks savait ir, nesulauks joki ini, neikents elvys pats nuvaiavo pas gaspadori Alksn
teirautis, ar tikrai iki iol nieko nesigirdjo. Nieko nesuinojs ir susikrimts jis gro namo. Visa
savait prajo, galjo jau ir pasirodyti... Eeriukas nedidelis, krantas prie kranto... Ir dien vjuot
pasitaik... Net kelios... Kodl iki iol neiplukd, kodl taip ilgai slepia, neparodo? kankinosi
tvas.
Jeigu tai bt tik iaip koks buitinis rpestis. Prie to elvys priprats, bet ia toks vykis, kuris vis
labiau grauia ird ir atima paskutin sveikat. Kaskart tvas jauiasi vis blogiau, vis silpniau.
Nortsi, kol dar turi jg, kol dar yra gyvas, visk sutvarkyti. Atsiveti, palaidoti, kad kur nors
nesiblakyt snaus siela, kad nebt kur nors patvoryje ukastas kaip neatpaintas knas. Juk ia jo
vaikas, snus, kurio gyslomis tekjo tas pats kraujas.
Prajo dar ir dar savait. Joki ini.
elvys nors ir grauiasi, nors vis daniau jauia skausm krtinje, bet nepasiduoda. Abu su Galiniu
darbuojasi iki vlumos, kartu su kumeiais diovina, fukteliuoja grdus, ruoia juos pardavimui.
iemet derlius uderjo neblogas ypa kvieiai, o kad bt maiau vargo, su tam tikra nuolaida
sutar, kad Lietkis pats i vietos pasiims grdus. Nereiks n veti arkliais. Dvaras patyr iek tiek
nuostoli, bet utai kaip patogu. Atvaiavo su sunkveimiais, pam visus pardavimui skirtus grdus
ir ia pat vietoje atsiskait.
Galinis stebisi. Tiek lit jis kaip gyvas nebuvo mats. tai k reikia toks kis ir patyrs gaspadorius.
Jam atrod, kad ir jis sugebjo suktis, bet per tuos metus jam daug ko teko mokintis i elvio.
Galinis, bdamas nekvailas ir pastabus, kai k matydamas, daug k girddamas, djo visk galv ir
kiti metai jam turt bti ymiai lengvesni. Jis dkojo Dievui, kad susidjus tokioms aplinkybms,
pateko dvar ir tapo toki dideli pinig dalininkas.
elviui gi tokie pinigai ne naujiena. Gavo madaug tiek, kiek buvo numats. Taip kaip senais gerais
laikais gal ir pasidiaugt, bet dabar, kai irdyje tebra gyvi visi tie skauds prisiminimai, jo niekas
nediugina. Jis nebeturi monos, neteko abiej vaik, prasta sveikata. Laim dar, kad suskubo
sutvarkyti dvaro reikalus. Rado mog vietoj savs. Jo pasirinkimas pasiteisino, Galinis jo neapvyl,
o kas svarbiausia dvaras turi paveldtoj. Viskas atiteks ankui, kad tik jis augt sveikas, o uaugs,
su tokiu seneliu kaip Galinis nepraus nei pats, nei dvaras.
Vien kit savait elvys dar tikjosi, kad eeras atiduos sn, bet, kai prajo visas mnuo, jis
nebeteko vilties, kada nors pamatyti uvus Laur. Turbt skenduolis usikabino u kokio nors
akmens ar isikerojusi pakrants krm akn ir niekada nebeikils paviri. Liks aminai ten, kur
surado sau mirt ir kap kartu.
Atrodo dabar, kai jau visi darbai baigti ir pinigai rankose, galima tik ilstis ir pradti kaupti jgas
kitam pavasariui, bet elvys, per vis ruden i paskutinij jg dirbdamas, visai iseko. Jauia
mogus, kad nepadeda nei poilsis, nei vaistai, nebegali atgauti jg taip, kaip bdavo anksiau. Kad ir
kaip bdavo pavargsta, bet, sulauks iemos, visada atsigaudavo. O dabar dien geriau, dien blogiau,
vis guol traukia, o atsiguls negali umigti.
Kaip ten bebuv, bet iki Nauj met elvys dar temp, bet po veni kai atsigul, tai taip ir
nebeatsikl, o ankstyv pavasar dvare vl laidotuvs. Pasimir pats dvarininkas Dominykas elvys
ir dvaras liko naujojo eimininko rankose.

Nuoirdiai, graudiai apraudojo kumeiai elv. Geras, doras ir teisingas buvo mogus, vis j
vargdieni geradarys ir eimininkas. Nespaud labai prie darbo, neskriaud atsiskaitydamas.
Kiekvienais metais, gavs u derli pinigus, neumirdavo ir savo darbinink apdovanoti. Paremdavo
pinigais bdoje, visada galjai gauti arkl, jeigu reikjo, skolindavo jav, pinig ir teikdavo visoki
param.
Vyrai ir moterys verk prie karsto, pergyveno ir Galinis: Per anksti ijo... Galjo dar metelius, kitus
pagyventi, kol a biau visk gerai sisavins. O dabar, kas gi tie vieni metai? Nors nemaai
imokau, bet kaip bekalbk, iki savarankikumo dar toli.
Artinosi toks atsakingas metas kaip sja, o Galinis nesijaut visai tvirtas, kad galt pats vienas sprsti
tokius svarbius klausimus. Nra su kuo pasitarti, pasiklausti, igirsti suprantanio mogaus nuomon.
Juk galima sakyti, kad nuo sjos darb priklausys visas met derlius.
Danai buvodamas valsiuje, Galinis suinojo, kad miestel pas tvus gro, Dotnuvoje baigs
agronomijos ir veterinarijos mokslus, jaunuolis. Gaspadoriai patar su juo pasinekti.
Gal ir vertt pakalbinti? mst Galinis. Toks, baigs ems kio mokslus, mogus, specialistas
labai praverst dvare. Kai k dirbtume senovikai, kai kur ir naujovi bt galima diegti,
pasinaudojus jo iniomis. Biau ne vienas, galiau drsiau priimti lemiamus sprendimus... O be to
reikia mogaus, kuris tvarkyt dvaro dokumentus. Gaudamas tokias pajamas, dvaras bt visai
pajgus ilaikyti tok mog. elvio dal panaudoiau jo ilaikymui, o mano dalis net nenukentt.
tai ir bus kas dirba elvio vietoje. Taigi turti alia tok nusimanant specialist bt labai paranku.
Taip nusprends, vien sekmadien po pamald Galinis susirado sodyb, kurioje gyveno agronomas,
ir usuko j.
Nedaugiau nei dvideimt penkeri met jaunuolis atrod solidiai, patikimai, neka protingai, savo
vert ino. Pasirodo, pas j buvo atvaiav i lenkiko dvariuko ir kviet, bet nesulygo dl kainos.
Nelauks, kol Galinis pasilys savo kain, jaunuolis pirmas tuojau pat idst savo reikalavimus ir
viesiai tiesiai pareik, kad nenusileis ir Galiniui. Jeigu is sutiks su jo slygomis, tai yra pasirengs
nors nuo ios dienos pradti eiti savo pareigas. Jeigu ne, tai tegul Galinis n nebando dertis. Nieko
nebus.
Kas belieka Galiniui? Truput per brangu, negalvojo jis, kad tiek kainuos, bet nra k daryti. mogaus
verkiant reikia, o be to ir laikas spaudia.
ia pat pavasaris...

16.
nals namus Lauras buvo priimtas ikart kaip savas mogus. Moterik, matydama, kad jaunuolis
nelabai drsus, pasisteng bti maloni. Kuo turdama pavaiino, paklausinjo i kur kils, kas tvai, o
pastebjusi, kad jis apie save nelabai noriai neka, daug nekamantinjo.
Kai ijo Balys ir jie liko vienu du, nal aprod savo gyvenim. Pirmiausia nuved Laur

kambarl, kuriame jam reiks gyventi, nusivedusi tvart parod gyvulius, nuved darin su ienu
ir iaudais, klt su maiais grd ir vazauni su kiniais padargais.
Gyvuli nedaug. Arklys, karv, trys parai ir pora aveli. Bet gyvulliais rpinsis pati eiminink.
Laurui reiks tik irti, kad bt pagirdytas arklys, karv, avels, pairti, kad jie bt sausi ir gal
bt reiks kok kart imti ml prietvart, jei jo per daug susimint iki pavasario.
Pirmas darbas, kuris lauk Lauro, tai nefukteliuoti grdai. Pas visus jau seniai tas darbas padarytas, o
pas j, kai ijo bernas, po klimo taip ir liko stovti maiuose. Nal norjo kaip greiiau juos
ivalyti, idiovinti, kad galt dal parduoti, dal sumalti valgymui.
Taip ir prasidjo naujas Lauro gyvenimas. Rytais eiminink j adina anksti, bet pamaitina skaniais
pusryiais, pasako, k reiks dirbti ir ileidia. Apsiruousi po namus, nal ateina pairti, kaip
Laurui sekasi ir pati randa darbo, kad galt sukintis netoliese. Kai jai kas per sunku, ji kvieia
vaikin padti, o pamaiusi, kad Laurui kas sunku, pati skuba jam pagalb. Taip dviese, vienas kitam
paddami, jie po truput darbuojasi ir umesti darbai maja.
Tuos Lauro drabulius, su kuriais jis atjo, nal An graiai ival, iskalb, ilygino ir pakabino
spint prie savo ieigini, o kasdienai neioti dav jam savo mirusio vyro rbus, kuriais vilkjo prie
tai dirbs bernas.
Su tais truput anktokais rbais Laurui nelabai patogu judti, bet jis pradeda apsiprasti, o kai ateina
sekmadienis, jis atsigauna. Nusiprauss ir nusiskuts jis velkasi nals iskalbtais ir ilygintais
markiniais, ivalytu kostiumu, apsiauna minktais pusbaiais ir tampa visai kitu mogumi.
Kai jis taip pasirdo, nal negali juo atsigroti. Toks vaikinas... Ir i kur Balys j itrauk? Toks
graus, inteligentikas... Ar jam bernu bti? Neibus jis pas mane visus metus, nerimavo ji,
kaipmat susiras mergin, apsienys ir ieis, o a ir vl liksiu viena. Pilnas miestelis grai mergaii,
o sekmadieniais banyi i aplinkini kaim dar suvaiuoja n kiek neprastesni kininkaii...
Toks puikus vaikinas neliks nepastebtas. Ai Dievui, kol kas, atrodo, kad jis nelabai domisi
miestelio gyvenimu...
Banyioje pasibaigus pamaldoms, Lauras neieko prog, kad pasivaikiot gatve, taip kaip kiti
bernai ir merginos. Sugaita tik tiek, kiek reikia i banyios ateiti iki nam, o ia jau jo laukia visada
skaniai paruoti ventiniai piets.
Nal An i kailio neriasi, kad tik Laurui siteikt. Sekmadien keliasi net anksiau nei prast dien,
kuria pei, gamina pusryiams virtini ar pyragli su varke ir sviestu. Kartu su pusryiais kaiia ir
pietus, kad Laurui, parjus i banyios, viskas bt paruota ir nereikt ilgai laukti. Prie tradicins
kopst sriubos ir msos su raugintais agurkais, visada nal dar padeda ant stalo grieinliais
pjaustytos rkytos deros ir kumpio, o be to dar ir sekmadienio dienai pakept saldi piernik prie
arbatos.
Anei malonu matyti, kaip Laurynas graiai valgo. Grau irt, kaip jis laisvai darbuojasi peiliu ir
akut ir, niekam nematant, ji pati pabando pamgdioti. O kad taip biau jaunesn... Mokiau
apsisukti taip, kad jis visam laikui likt pas mane sodyboje, neatiduoiau jo kitas rankas. Pavydt
man tokio grauolio visos miestelio mergels... Bet dabar, kaip nenekk, a jau per sena... Jam ne
daugiau kaip kokie dvideimt penkeri, o man jau arti keturiasdeimties... Bet vis tiktai malonu, kad

galiu turti tok vyruk alia savs... Smagu su juo bendrauti per dienas, netgi jausti savo virenyb ir
nors kuriam laikui laikyti j savo nuosavybe...
Kai atjo ruduo ir iemos aliai, An dav Laurui visai dar nauj, gerai ulaikyt vyro ieigin ilt
skrand vaikioti banyi. Atidav aulinius batus ir ausin kepur, niekaip nesuprasdama, kodl
Lauras nieko neturi iemai. Per vasar galjo ir neturti kasdieni, bet rudeniui ir iemai turjo gi
parsiveti i nam, kad turt savo. Bet tiek to, ne gaila, tegul neioja, nieko neatsitiks, kad pravdins
ilgai spintoje kabjusius drabuius.
Atjus pavasariui ir prasidjus pavasariniams darbams, paaikjo, kad i Lauro visai prastas
darbininkas. Per iem viskas buvo gerai. Ml ive ir ikrat ant dirvos laiku, darb padar be
priekait, bet, kai reikjo aparti, tai nal, pamaiusi kaip jis aria, baisiausiai isigando. Nma
nevaldomas plgas, tai giliai sikirsdamas em, tai okindamas paviriumi, guld kreivai vagas,
vietomis palikdamas plgo nepaliestus, neuarto mlo plotus. Aikiai buvo matyt, kad artojas arba
nepatyrs, arba visai nemokantis to darbo.
Lauras stengsi i vis jg. Apsipyls prakaitu jis plksi kelet dien. Nal irgi nuolaidiavo,
tikdamasi, kad u kurio laiko viskas pasitaisys, bet, kai vien ryt po pusryio Lauras tiesiai viesiai
pasak : Nebebsiu daugiau, ieinu, ji visai pasimet.
Bijok tu Dievo, kone verkdama ji usipuol Laur, kaip dabar bus? A ir vl lieku viena per
paius pavasarinius darbus. K a dabar darysiu?
Bet Lauras nenusileido.
Tamsta pati matai, kad nieko man neieina. Per sunkus man tas darbas. Pasiimsi tok, kuris visk
padarys geriau u mane.
Bet kurgi a gausiu mog tokiu laiku? Ar dabar metas iekoti samdini? A paiam nemoksiu,
pagaliau pagrasino pasipiktinusi nal.
Ir nereikia, ramiai atsak Lauras, grtu dvar ir man nieko nereiks.
O dvare ar nereiks dirbti? baisiausiai nustebo nal, be darbo niekur nelaikys.
Norsiu dirbsiu, norsiu ne. ia jau mano reikalas, atkirto Lauras.
K jis ia dabar neka? tartinai pasiirjo j nal An. Jam turbt ne visi namie,
susirpinusi pagalvojo ji, bet Lauras jau ijo ir usidar savo kambarlyje.
Nal nebeino k jai daryti? Jeigu ji labai prayt, verkt, gal dar Laur ir sulaikyt, bet kas jai i
tokio darbininko, kuris nemoka ems arti? Tegul sau keliauja dvar, kur nereiks nieko dirbti.
Kaip mat ilks i ten toks apsimetlis...

17.

An u kurio laiko ujo kambarl, bet Lauro jau nebebuvo. Ji rado graiai suklot lov, o prie
lovos ant kduts tvarkingai sudtus kasdienius ir ventinius drabuius, kuriuos jis vilkjo.
Lauras ijo n neatsisveikins, nepadkojs nalei u tai, kad per t laik j maitino, skalb, leido
neioti vyro drapanas. Kita vertus, u k jai dkoti? Pinig Lauras nepra, o tiek kiek visko padar,
u pavalgym atidirbo. Lauras ijo apsirengs savo drabuius, su kuriais atjo, lyg tyia palauks,
kol suils tiek, kad lauke bt galima vaikioti su vienu kostiumu.
Jaunuolis, ijs i miestelio, atsidr krykelje. skirtingas puses akojosi trys keliai ir Lauras
susirpino, kuriuo gi pasukti, kad patekt dvar. Ujs ariau miestelio gatvs stovint nam ir
pasiklauss kuriuo keliu eiti, jau visai drsiai nudro viekeliu.
Jis jo neskubdamas, bet daug galvodamas. m visk po truput prisiminti. Jam keistokai pasirod,
kad jis, ijs i nam taip ilgai jo, kol pasiek eeriuk. Paskui su linksmais vaikinais atvaiavo
kakok nepastam miestel... Keliavo vis dien, o dvaras, kaip mons pasak, visai ia pat, u
keli kilometr ir jis jau greitai bus namie.
Prajo tiek laiko ir Laurynas visai nebesigdijo Alesios, Na, jis pasipiro, ji nesutiko... Kas ia tokio
gdingo? Laurynas n trupuio nesigrau. Jam ir dabar skauda ird dl Katryts... Jau prajo
nemaai laiko, gal jau ji ir baig tuos savo mokslus ir ko gero iuo metu yra atvaiavusi kumetyn?
Jam stipriau m plakti irdis nuo minties, kad neuilgo j pamatys...
Kai Laurynas pasiek dvar ir jo kiem, viskas pasirod kakaip ne taip. Ne tik kiemas, bet ir
pastatai visai ne tokie, kokius prisimena nuo vaikysts. Ten, kur stovjo kltis, dabar stovi kakoks
akmeninis pastatas, nra akmenimis grsto tako iki gonk, i kur patenki didj kambar. Dabar kieme
vaikioja nepastami mons, iiep nasrus ant jo loja pikti unys, vangindami grandinmis. tai
i namo ijo ilsteljs, solidiu pilvuku vyras. Reikia jo paklausti, k jis pasakys?
Ar nematt tvo? ariau engs ingsn, paklaus Lauras ir mogus sustojo.
Kokio tvo iekai? nustebs is pairjo vaikin.
Na, Dominyko elvio, dvaro eimininko, paaikino Laurynas ir sukluso.
Jokio Dominyko pas mus nra. O ko pats norjai? paklaus ir piktokai pridr, jeigu dl darbo,
tai dabar darbinink mums nereikia. Ateik per rugiapjt, ir, nekreipdamas dmesio pasimetus
Laur, nuingsniavo per kiem.
Lauras stovjo, neinodamas, k daryti toliau.
Na, ko stovi? Ko unis erzini? grdamas mogus dar apibar, svetim jie nemgsta...
Laurui nieko kito neliko, kaip tik ieiti. Prie j vl viekelis, bet jeigu anksiau jis viekeliu ijo i
nam, tai dabar tikjosi, kad juo btinai pareis namo. Tik reikia eiti, nepatingti. Kol dar tik rytas,
nra vlu, reikia pasistengti... Iki vakaro a turiu btinai pasiekti tvo dvar, nes jau norisi valgyti ir
ne pro al bt gerai pailsti, nusprend Lauras.
Vis keli vaikinas jo spariai, usukdamas ariau pasitaikanias sodybas. Visur klausinjo vieno ir
to paties ar kas neino Dominyko elvio, jo tvo dvaro. Nesuinojs vienoje vietoje, klaus kitoje.

O laikas bgo, artjo vakaras.

Laurui buvo keista. Pasirodo, kad sviete yra ne vienas mano tvo dvaras. Bet kodl mons nieko
apie j neino? Kaip reiks tada j surasti? Ir kaip tada jo iekoti? Na, iki vakaro dar toli, o a einu
viekeliu. Tik viekelis turi mane parvesti ten, i kur a ijau. Juk visi mons viekeliu eina ir
vaiuoja, pasiekia jais didelius miestus, maus miestelius, susisiekia vieni su kitais ir jais grta namo.
Be abejons ir a pasieksiu tai, ko man reikia. Vien tik viekelis man pads ir parves mane dvar.
U dvylikos kilometr nuo miestelio esantis Gudaiio vienkiemis jau skendo tamsoje, kai prie jo
varteli atjo Lauras. Kai eimyna po vakariens isivaikiojo miegoti, pats gaspadorius, prie
eidamas gulti, dar ijo kiem ir paleido nuo grandini unis. Jau vlus laikas, tokiu metu niekas
nebevaikto, tegul jie palaksto laisvi. Lakstydami geriau saugos namus, i tolo neprileis prie sodybos
vagi.
eimininkas tik spjo udaryti priemens duris, kai igirdo, kad unys, piktai lodami ir urgzdami,
kak upuol. Pradars duris, jis pamat prie varteli stovint mog. unys nirtingai puldami,
okindami vir, drask dantimis ir nagais mogaus drabuius ir, j parvert ant ems, puldinjo
jau gulint.
Gudaitis vos pajg sutramdyti sisiautjusius gyvnus, kurie buvo sismarkav, tapo sunkiai
suvaldomi ir visai nebeklaus eimininko. Gaspadorius vos sugebjo unis atginti nuo mogaus ir vl
pritvirtinti prie grandini. Priris unis, eimininkas pribgo prie gulinio mogaus ir band j kelti,
bet tas guljo be gyvybs enkl, lyg priaugs prie ems. Sudraskytais drabuiais, vis apsipylus
krauju mog, Gudaitis net nepajg paversti ant ono. Paliks gulint, jis bgte pasileido prie klties
adinti berno, kad jam padt, bet tas, igirds triukm, jau buvo ijs prieklt pasiirti, kas ia
dedasi.
Abu su bernu vyrai temp Laur pirki ir udeg ibur. Gaspadorius liep monai paildyti
vandens, berno padedamas nureng vaikin iki nuogumo, iltu vandeniu vis numazgojo ir, suvynioj
Laur saus paklod, paguld lov u mrelio.
Lauras, vis dien js psias, ivargs, alkanas, nusilps, upultas un labai isigando ir ne tiek i
skausmo, kiek nuo igsio neteks smons, pargriuvo knibsias ir tai j igelbjo nuo veido
sualojim. Labiausiai apkandiotos buvo Lauryno rankos ir blauzdos, ant kuri kraujavo gilios
aizdos. eiminink jas dar apmazgojo ramunli nuoviru ir, patepusi jas kikio taukais, aprio
variais lininiais skudurliais. Visas, kad ir negilias aizdas ir drskimus moterik ival, nuplov ir
patep ta paia mostimi. Apvilktas variais drobiniais markiniais, apklostytas lininmis paklodmis,
Lauras didelio skausmo nejuto ir, taip paliktas gulti, umigo.
Kietai imiegojs iki ryto, vaikinas atmerk akis. Ikart n nesusigaud kur jis yra, o kai pajudjo ir
m tvinkioti visa knas, visk prisimin. Pirma mintis buvo: Kur tie drabuiai, kuriais a vilkjau?
Juk be ito kostiumo a daugiau nieko neturiu? Kaip bus, kai ryte atsiklus reiks apsirengti? Jei
biau inojs, kad taip atsitiks, geriau jau biau t vienkiem neusuks. Bet man nebuvo kitos
ieities. Beeinat sutemo, artjo naktis, reikjo gi iekotis nakvyns.
Igirdusi Laur brazdant lovoje, atjo anksiau u visus atsiklusi eiminink.
Na, kaip gi tu jautiesi? maloniai paklaus ji.

 Atrodo, kad neprastai, atsak jai Lauras, galiau jau ir atsikelti, bet kuo a apsirengsiu? I
mano drabui turbt visai nieko neliko?
A jau apirjau. Nieko baisaus, nesirpink, neigsdino jo moteris. Labiausiai tai nukentjo
kelns, o varkas tik nubraiytas nagais. Bus galima sutvarkyti. Bet pats dar neskubk keltis. Matysim,
kaip viskas prie viesos atrodo. Geriau jau dien, kit palaukti, leisti, kad visai ugyt aizdos, o tai
per anksti prisilietusios prie drabui, gali vl atsivieinti.
Lauras tarp vari, minktai ikoiot linini paklodi iguljo dar tris paras, o ketvirt atsikl ir
papusryiavo kartu su visais. eiminink kartu su dukra graiai sutvark vark ir kelnes. Kur reikjo
susiuvo, kur reikjo ival, iskalb, ilygino markinius ir Lauras sdjo u stalo visai kaip
gerbiamas sveias.
eimininkas maloniai j kalbino, teiravosi, i kur ess, kur vaikioja, kad taip vlai uklydo
vienkiem... nekdamas jis atsargiai teisinosi, gal kiek per anksti t vakar paleido unis ir i tolo
klaussi, ar neims reikti koki nors pretenzij nukentjs mogus. Lauro atsakymas, kad jis eina
namo dvar pas tv, j stebino ir glumino. Apie jok dvarinink Dominyk elv gaspadorius
nebuvo girdjs ir Lauro tvirtinimas, kad jis neva yra jo snus, papiktino eiminink.
Ar i tikrj trenktas, ar tik apsimetlis vagiius norjo patekti sodyb? Tenka girdti visoki
atsitikim. Dabar daugyb visokio plauko perjn pasirodo ypa atokesnse vietose ir taikosi
apiplti ramius gyventojus. Gali bti, kad ia toks pat. Bet nepavyko... Upuol unys... O dabar
skiedia nebtus dalykus, nori apdumti akis, kad eimininkui nekilt tarimo ir neikviest policijos.
Jeigu be un pagalbos biau pats nutvrs taip vlai vakare savo sodyboje, taip ir biau padars.
Bet dabar, kaip nenekk, kai esu kaltas, kad unys apdrask mog, geriau jau nieko nevieinti.
Po pusryio eimininkas, palydjs Laur iki varteli, palinkjo jam laimingos kelions ir vaikinas
vl atsidr viekelyje.

18.
Pasisamds agronom, Galinis n kiek neapsigavo. Jis turjo puik pagalbinink lauk darbuose ir
mog, kuris tvark dvaro dokumentus. Per iem sirguliuodamas elvys visk buvo apleids. Ne tas
jam rpjo. Apimtas lidesio ir grauaties jis visai niekuo nesidomjo, buvo sitikins, kad jau
nepasveiks, lauk mirties ir tyliai tam ruosi. elvys daug meldsi, namuose danai lankydavosi
kunigas ir advokatas. elvys ne kart keit testament, net du kartus prijo ipainties, prim
komunij. Visk paliko taip, kaip buvo, bet testamente ra, kad po jo mirties maiausiai du kartus
per metus bt aukojamos ventos miios u j ir jo eim, o u patarnavim buvo paskirta tam
tikra suma banyiai.
Agronom Alg Galinis kurdino mirusio elvio kambarlyje u didiojo kambario sienos. Algis,
jeigu ne laukuose su Galiniu, tai didiajame kambaryje nuo ryto iki vakaro tvarko popierius. ia
baisus kratinys. Neaiku, kur pradia, kur pabaiga. Niekas nesutvarkyta, viskas imtyta po stalius.
Laim dar, kad niekas nepradanginta, kas leido Algiui, gerokai padirbjus, visk privesti prie tvarkos.
Visk sutvarks, agronomas tapo laisvesnis, turi daugiau laiko ir, jeigu nra koki darb laukuose, tai

eimyninje nuolatinis sveias.

Tik engs dvar, Algis pastebjo, kokia grai ir patraukli elvio marti Alesia. Jis nieko neino,
kad ji ir augina elvio snaus vaik, tebra netekjusi mergel, kaip ir to, kad Galinis nra dvaro
paveldtojas, o tik valdytojas. Ir nebtina jam inoti... iaip ar taip Galinis yra jo eimininkas, o dukt
Alesia yra jauna, grai nalel. Svarbu tik tai, kad, gyvenant tokiame nuoaliame vienkiemyje, kur
retai sutiksi nauj veid, tuose paiuose namuose gali matyti toki miel jaun moter. Algis tai
prim kaip Dievo dovan.
Artinosi vasara palankus metas meilei.
Dabar, kai jau sutvarkyti visi dokumentai, maiau darb laukuose, Algis gali skirti daugiau dmesio
nalei, tuo labiau, kad pastebjo Alesios palankum jam. Atsidrusi ariau ji rausta, neskuba
pasitraukti, maloniai neka, juokauja, kada tik Algis j pasiiri, Alesia visada jam ypsosi,
apdovanoja meiliu vilgsniu.
Ikart pradjs tik lengv flirt, Algis vis daniau pamstydavo: O k? Gal ir visai nebloga bt
partija? Viena dukt pas tvus... Dar nesenas, apsukrus vyras uovis... Trij imt hektar kis...
Dirbdami abu bendrom jgom, galtume daug ko pasiekti... Gal kaip tik iame dvare mano ateitis?
Vis gyvenim bti pavaldiniu ir gyventi tik i atlyginimo ne kokios perspektyvos... Ar ne geriau i
karto griebti jaut u rag? Nra ko laukti, kad ilgai atidliojant neprarasiau toki viliojani ir
palanki aplinkybi. Juk visai paprastai ji gali itekti u ko nors kito. Nalel visai puiki. K reikia
tas vienas vaikas? Uaugs kartu su savais... Duonos visiems uteks...
Vis tiktai viena mintis Algiui nedav ramybs. Jam rpjo, kokia i tikrj yra Galinio teisin padtis
iame dvare? Bet dar yra laiko... A visk suinosiu. Pagaliau kaip ten bebt, bet iuo metu Galinis
ia eimininkas, o a jam pavaldus. Ir tiek...
Viskas prasidjo nuo pirmo buinio. Alesia, atrodo, to tik ir lauk. Jeigu anksiau ukalbinta tik
rausdavo, tai dabar, patekusi Algio glb, simyljusi iki aus, apipyl j atsakomaisiais buiniais,
nuo ko Algiui ukaito kraujas. Nuo jos glamoni vyras tiesiog duso, bet tvardsi stebdamas, kiek
jam bus leidiama i jos puss.
Tai vyko Algio kambarlyje, kai Alesia atjo pakeisti patalyns ir rado j namie. Kaip visada kas
antr etadien dvare buvo krenama pirtis, o prie pirt reikia pakeisti patalyn.
Nesulauks i Alesios prietaravimo, Algis pasiguld j lov ir tai buvo pirmas kartas, kai ji
pasidav jausmams ir pereng proto rib.
is kartas buvo pirmas, bet ne paskutinis. Nuo iol Algio kambarlis tapo j meils guoliu. Nutaikiusi
moment popietmis, kai tvas su motina eidavo valandlei numigti, Alesia, niekam nematant,
smukdavo kambarl, o kai, atjs kambar Algis j rasdavo tai duris ant rakto ir abu lov.
Nebuvo kada apsikabinus glamontis, suokti apie meil. Reikjo skubti pasinaudoti tomis minutmis,
kurias leido susiklosiusios aplinkybs. Bet uteko ir tiek, kad ios akimirkos bt svaiginanios,
nepakartojamos, laukiamos.
Kart po vieno tokio pasimatymo jie ir ilgiau pasinekjo.

 O dvarininkas elvys ar koks nors artimas gimin jums buvo, tarp kitko paklaus Algis Alesios,
ar tik tiek, kad tavo uovis?
Visai ne gimin, keistas jam pasirod merginos atsakymas, netgi ne uovis, dar pridr.
O tai kokiu bdu tavo tvas eimininkauja dvare? susidomjo Algis.
Na, eimininkauja ir eimininkaus iki gyvos galvos, nelabai aikiai ir nenoriai atsak jam Alesia.
Koks gi tau skirtumas?
Vis tiktai... nenusileido Algis, o jeigu jis numirt, kas tada? Ir ivis kokios jo teiss dvar?
Ar a inau? gteljo peiais Alesia, atrodo, kad valdytojas. Bet ko jis mirs?..
Na, visaip gali bti. tai elvys... Buvo visai dar ne senas, bet m ir pasimir. Visaip pasitaiko.
Na, ttuis u j daug jaunesnis ir sveikata nesiskundia. Tikkims, kad dar paeimininkaus, kol
uaugs tikrasis paveldtojas.
Tai jis ne paveldtojas? Tai kas tada?
Paveldtojas mano Kstutis. Kai uaugs ir sulauks pilnametysts, jam atiteks ir dvaras ir visas kitas
palikimas. Viskas ia jo... Kad tik, Dievas duot, sveikas uaugt. Viskas jam priklauso.
tai kaip? netikta naujiena Algiui. Ar yra tai kaip nors teisinta, ar tik odinis susitarimas? Ar
yra kokie dokumentai, kurie galt tai patvirtinti?
O kaipgi? Pas notar paties elvio paraytas ir utvirtintas testamentas. Ten ir kiti visokie
dokumentai ir sipareigojimai.
Pasirodo, kad dar ir sipareigojimai? domu kokie? kuo toliau, tuo labiau domjosi Algis. Ar ne
per daug apsunkinantys dvar? sipareigojimas sipareigojimui nelygus...
Nieko baisaus, nuramino j Alesia, pilnu ilaikymu aprpinti iki gyvos galvos negal sn
Lauryn ir senmerg, buvusi dvaro eiminink, Barbor Sakalait.
Beje, o kur dabar tas snus? Girdjau, kad umu brol?
Taip, patvirtino Alesia, mano Kstuio tv. iuo metu dvare jo nra. Kakur dingo. Sako, kad
prigr...
Ir Algis susimst: Tai tai kokios tokels... Pasirodo, tas jos vaikas aukso verts... Nebus vaiko,
nebus nei dvaro. Galinis eimininkaus, kol uaugs vaikas, o is, sulauks pilnametysts, visai
paprastai gali atsisakyti senelio globos, nordamas pats savarankikai tvarkyti dvaro reikalus. Jeigu
Galinis bdamas seneliu dar visai neaiku ar bus pageidaujamas, tai kas tada laukt mans kaip
patvio, jeigu a dabar vesiau Alesi? Dabar jie visi iaip ar taip gimins, o a gi biau visai
svetimas, paalinis mogus. klimpsiu ir tiek. Jeigu Galinis bt paveldtojas, tai po jo mirties man
kaip entui galima bt kai ko tiktis, o dabar viskas Kstuio. Turbt, amin atils, elvys
smoningai taip padar, kad dvaras nepatekt svetimas rankas. Dabar jau aiku, kad Alesia

neatsisakyt u mans tekti, bet ar verta prie toki aplinkybi skubti su vedybomis? Reikia palaukti
ir pasiirti, kaip seksis toliau. Visa dokumentacija mano rankose ir gal pavyks pasipelnyti i dvaro
ir kitokiu bdu?

19.
Lauras pasisukinjo viekelio viduryje, neapsisprsdamas kur eiti. Nelabai orientuodamasis kur
esantis, jis vietoj to, kad eit priek, pasuko t pai pus, i kurios atkeliavo vakar.
Visai nesusivokdamas, kad grta atgal, jis ingsniavo pro tas paias sodybas, tik tiek, kad vakar jos
buvo i kairs, o iandien i deins puss. Bet Laurui buvo vis tiek. iandien jis nelabai drso kur
nors ueiti. Tik pabands prieiti ariau sodybos ir igirds un lojim, jis skubiai grdavo atgal.
Igsdintas ir apdraskytas un, bijojo vl pakliti j nasrus.
Tik pavakariais, nelaukdamas kol sutems, Lauras usuko netoli kelio pasitaikiusi ma sodybait ir
papra nakvyns. eiminink jam atne pieno su duona, o eimininkas leido permiegoti darinje
ant pernykio ieno, prie tai ikrats vaikino kienes ar is neturi papiros, degtuk, nors Lauras ir
pasak, kad nerko.
Vis dien nevalgs, jaunuolis pasistiprino, padkojo ir nujo gulti. Ryte Lauras vl gavo pieno su
duona, o vakare, vis dien js, atsidr prie to paties vienkiemio, kur j apdrask unys.
Saul buvo dar auktai, kai gaspadorius Gudaitis igirdo piktai lojant unis ir ijo pasiirti.
Pamats prie varteli Laur, jis net isiiojo.
Velnias ia j neioja? mintyse ukeik jis, prijs ariau, atidar vartelius ir, sutramds pykt,
paklaus.
Tai k dabar pasakysi, vyre? Ar dar nesuradai elvio dvaro?
Kad neinau kokiu keliu eiti... kaltai prisipaino Lauras.
Einam pirki, jeigu jau atjai, pakviet vaikin, i visko matyt, kad taip lengvai a tavs
neatsikratysiu... Rytoj vaiuoju valsi, galsim kartu nuvaiuoti. Ten pasiteirausime gal kas k ino
apie elvio dvar, jeigu nemeluoji.
Kam man meluoti? Ten a gimiau ir uaugau. Ten mano tvik... Kitokio dvaro a neinau...
Tai ko bastaisi, ko namie nesdi? Kaip atsitiko, kad pametei namus ir iki iol nerandi? Ar kas
ivar?
Niekas mans nevar. A pats ijau, teisinosi Laurynas.
Pats ijai ir negali rasti? Kaip taip gali bti?
Ijau, o dabar neinau kaip juos grti. Bet a vis tiek rasiu, pridr rytingai.

mogus, su jaunuoliu nekdamas, galutinai sitikino, kad vaikinas trenktas. Visai neaiku ar toks
dvaras yra, ar tik jo toks prasimanymas. Nuvaiuos valsi, ten visada pilna moni, gal kas tikrai
yra girdjs kak panaaus, o jeigu ir ne, tai nors atsikratys, kad nebeklaidiot aplink jo namus kaip
koks vaiduoklis. Kiek jis turjo vargo, kai unys vyriok upuol... Gali vl kas nors panaaus
atsitikti. Paliks miestelyje ir tesiino. I miestelio gal nebeateis, juk kelias tolimas...
Valsiaus kiemas pilnas padvad. ia ir prasti ratai, ia ir graesni veimaiiai, net graiu arkliu
pakinkyta juoda, blizganti, su spyruoklinmis sdynmis lineika stovi. Valsiaus bstinje buvo pilna
moni, atvaiavusi vairiais reikalais.
Gaspadorius Gudaitis, valsiuje sutvarks savo reikalus, pasisukinjo tarp vyr, papasakodamas
Lauro istorij.
Kelinta diena, kai mano vienkiem uklysta tai va tas vyrukas, rodo jis Laur, ieko savo
nam. Sako, kad tvas dvarininkas elvys. Gal ir teisyb vaikis sako? Gal kas girdjot apie tok, gal
inot kas, kur ta vieta? Neatsirado gi jis iaip i niekur nieko. Gyvas mogus ant viekelio... Turjo gi
jis i kakur ateiti...
Ne dyvai. Tiek ir tiek visoki benami ubag bastosi po apylinkes, abejingai, tariai vyrai
pavelg Laur. Tai apsimeta nalaiiais, tai tvai neberanda vaik. Pilna visoki... Durys
neusidaro ir visi nori pavalgyti... O tas tavo priklydlis, pasirodo, ne psias. Tvas mat
dvarininkas... Kodl ne koks ministras? O gal geriau pats prezidentas? Pats prezidento vaikas, o
aplinkui pavaldiniai, tarnai, pinigai, auksas... Geriau u bet kok dvarinink...
Prie besijuokiani vyr brelio sustojo ilsteljs, nedickas vyras ir pasidomjo:
Kokie ia juokai?
Va, vyriokas ieko tvo dvarininko elvio. Gal girdjai k nors apie tok? Vaiuodamas valsi
atsiveiau. ia visada daug moni ir sakau gal atsiras kas ino apie jo tv, pristat jam Gudaitis
Laur. Gal paiam teko k nors girdti? Kelinta diena, kai sukasi apie mano namus. griso...
Ne, nieko neinau, pagalvojs itar mogus, o tau tikrai jis nereikalingas? trumpai
pagalvojs, kreipsi jis Gudait. Ar sutinki man j atiduoti? Jeigu taip, tai pasiimiau j pas save.
Man kyje pravers linos rankos.
Bet tiktai nori. A ir taip ketinau j palikti miestelyje, jeigu neatsiras, kas pasta. O taip dar geriau.
Nebesitrins apie mano namus. Dieve jums padk. Gal, laikui bgant, i tikrj atsiras jo tvas.
Bet palauk. Reikia ir jo paties pasiklausti, k jis pats pasakys? prijo prie Lauro mogus. Matai,
vaikine, pakalbino jis Laur, ia tiek moni ir niekas neino apie tavo tv, nei apie namus. K
manai daryti toliau?
Iekosiu, rytingai atsak Lauras, juk negaljo jie dingti. Ijau i nam viekeliu, tai turi tas
pats viekelis ir parvesti. Tik visa bda, kad neinau, kuriuo viekeliu eiti. Kai rasiu keli, rasiu ir
dvar.
domu... O gal vaiuojam su manim? Vaiuoti mes visur greiiau pribsime. Kol kas pagyvensi

mano namuose, o paskui gal surasim ir tavuosius. Paadu tau padti, meluodamas kalbino Laur.
Jeigu padsite, tai labai ai. Dabar gi vaiktau vienas. Gal utai ir nesiseka. Dviese turt bti
geriau, mandagiai padkojo Laurynas.
Tada eime su manim, pakviet mogus, ssk tai va ia ant sdyns, parod Laurui viet
mogus, o a einu atriiu arkl.
Atris arkl, mogus atsisdo ant sdyns alia Lauro ir jie idardjo i valsiaus kiemo. Lik vyrai
palydjo akimis kinink ir spliodami apnekjo.
Kain, kam Vaitkui prireik to keistuolio? Aikiai matosi, kad darbininko i jo nebus. Kam tada
reikalingas toks namuose? I tokio jokios naudos.
Maa kam. Turi dukter, gal katrai tiks jaunikius, pajuokavo vienas, kad ir trenktas, bet ne
prastas. Dvarininko vaikas... ir, garsiai nusikvatoj, vyrai isiskirst.
Gudaitis diaugsi atsikrats slankiojanio vaiduoklio, o Vaitkus ne iaip sau Laur atsive. Kelinti
metai, kai vienkiemyje karinasi jo aklas tvas. iem, kai visi daugiausia namuose, yra kam senuk
pagloboti, o kai ateina vasara, visi ieina laukus, nra laiko juo pasirpinti ir tvas lieka vienas. Kai
eimyna pareina i lauk, neretai j randa apsilapinus, o neturdamas dant ir blogai sukramtydamas
maist, neretai ir suviduriuoja. Jeigu tik laiku nra kam nuvesti iki bdels, senukas visk padaro po
savimi. Reikia, kad prie jo nuolat bt mogus. Tokiam reikalui ir pravers toks benamis kvailelis.
Jis gali sau bti ir bti, kol tik tvukas bus gyvas, o paskui bus galima apie Laur pasiklausinti
moni ir plaiau. Gal i tikrj ijo i nam ir pasiklydo. I visko matosi, kad jaunuolis kakoks
nesusitupjs, nors neatrodo, kad bt agresyvus, nusprend gaspadorius Vaitkus.

20.
Nors Algis vesti negalvojo, bet simyljusi Alesia jam labai patogi. Po teisybei dvar dirbti jo
nelabai trauk. Truput bijojo dl atsakomybs, o be to galvojo, kad tokiame nuoaliame vienkiemyje
bus nuobodu... Bet dabar jam taip gerai, kad geriau n nereikia.
Algiui dirbti sekasi, jis siningai atlieka savo pareigas, daug kur pritaiko savo inias. Kas pavasar
buvo padaryta pagal jo patarimus, pasiteisino su kaupu. Orai palanks, laukai gras ir ruden galima
tiktis gero derliaus.
Galinis Algiu patenkintas ir juo pasitiki visais atvejais. Vaikinas nieko nedaro nepasitars su
eimininku, o io didelis pasitikjimas Algiui tik naud. Galima sakyti visai nekontroliuojamas,
dokumentuose jis randa bd padaryti taip, kad i dvaro ido nubyrt ir jam keletas lit, neskaitant
sutarto atlyginimo. Nors visur ir visada prie pinigini sandri dalyvauja ir pats Galinis, bet Algis
moka nedidelmis sumomis pasukiauti taip, kad nenukentt dvaras ir likt iek tiek naudos jam.
O kas ia blogo? Toks kis, tokie pinigai... K reikia tie keli litai? Ar jie tan, ar tan galan? Tai lyg
kienpinigiai, kuri Galinis nesusipranta duoti kaip paskatinimo, kad dirbiau dar geriau...

Kart Alesios motina, radusi Kstut vien prie sodo gale esanio tvenkinio ir parsivedusi vaik
eimynin, m aukti ant Alesios.
Tai tai kaip tu priiri vaik! Sdi namuose be jokio darbo, palikta, kad tik vaik saugotum, o
vaikas vienas be prieiros! Kur esi pati lindusi, kad niekur nra? Alesia, kur tu? Ar inai, kur tavo
vaikas? Laim, kad a jau pro al. O tai galjo prigerti! Tai tu taip iri vaiko? Pasakysiu tvui.
Nenutylsiu, tegu gerai ikar kail, kad ateity inotum!
Igird motin aukiant, Alesia ir Algis abu paoko i lovos, apsireng ir neino, k daryti toliau.
Algis greitai susizgribo, liep Alesiai pasilikti kambaryje, pats ijo, urakino duris ir lyg niekur
nieko, prijs prie motinos, paklaus.
Ar kas atsitiko?
Neklausk! Ta bjauryb visai nebeiri vaiko. Vienas paliktas ir radau j prie sodelkos. Gal matt
kur nors Alesi?
Neinau... Maiau prie kiek laiko j sode. Gal dar negro? atsak jai Algis. Taigi pareis...
Tai inoma, kad pareis, bet kur ji iki iol, kad nra prie vaiko? Ar ji neino, kad reikia saugoti
Kstut kaip savo ak? Tikra dukra negaliu pasitikti. Negana to, kad vaiko neiri, dar ir pati kakur
dingo. J pai reikia ganyti. Alesia! Ar girdi? kiojo motina, nujusi sod, ateik greiiau,
man nra kada.
Tik ijus motinai, Algis atrakino duris ir ileido Alesi. i i kambario nulk tiesiai klt, atidar
skryni ir, isklaidiusi kur papuola graiai sudtus drobs rietimus, kitus daiktus imiusi ant lovos
ir stalelio, kad bt panau, kad ji kako ieko, pasilenk per skrynios krat iki pat dugno.
Kai motina ir sode nerado Alesios, susiprato pasiirti kltyje. Dukra atsities ir neva nustebusi
atsisuko.
tai kur ji, o vaikas vienas paliktas Dievo valiai. Radau prie sodelkos. Ar girdi k sakau? Kur
buvai? Kam visk suvertei? Juk buvau taip graiai visk sudjusi. Ko verti? Ko iekai? Greiiau
sudk visk taip kaip buvo ir eik prie vaiko.
Pasigedau balt sil, pasiaikino Alesia, kai prieskrynyje neradau, pagalvojau, kad gal ikrito...
Galjai paiekoti, kai vaikas miega. Gerai inai, kad n minutei negali ileisti jo i aki. Kiek kart
reiks sakyti?
Gerai jau, gerai, nesiprieino Alesia, jau didesnis, greitesnis ir n nepamatai, kur dedasi. ia
yra, ia nra. Kas galjo pagalvot, kad taip toli nubgs. Tik k aid kieme. Sakau, pasiimsiu sil, o
kai neradau, pradjau iekoti...
Dar kart pamatysiu vaik vien, pasakysiu tvui. Jis tavs nepagails. Tas vaikas tai ms vis
gyvenimas. K darytume, jeigu j prarastume? Juk pati inai... Mes ia, kol Kstutis gyvas. Apsaugok
Dieve, kas nors atsitikt, nematytume mes to dvaro.
Alesia puikiai visk ino ir supranta, bet k daryti, kad vaikas ne visada umiega, kai reikia. Jeigu tuo

metu, kai tvas su motina po piet prigula valandlei, vaikas dar nemiega, tada Alesia patiesia
pirkioje ant grind mark, apkrauna aislais vaik ir taip palieka. Dabar, kai vaikas visk paliks
nusigavo net iki sodelkos, daugiau taip rizikuoti nebegalima. kart ji apsigyn, bet kit kart gali
ilsti yla i maio. Ir ivis teks turbt visko atsisakyti. Ir ne vien dl vaiko... Man jokiu bdu
negalima pastoti... K reikt daryti tada? Dkui Dievui, kad iki iol dar nesukliuvau, o dabar pats
laikas suimti save rankas... Tuo labiau, kad niekas neaiku, k Algis galvoja. I karto visko
prinekjo, o dabar jau kuris laikas kaip mes mylims, o apie enatv nebeneka. Vien kart jau
nudegiau, kad tik vl tas pats nepasikartot.
Jau nemaai prajo laiko, kai Algis, atjs savo kambarl, neberanda Alesios ir bando aikintis.
Kur prauvai, kad nebeateini? A taip laukiu... nutaiks patog moment, klausia jis.
Ar tau neatrodo, kad a labai rizikuoju? Ir visai neaiku dl ko, ryosi pasakyti Alesia, ikart
galvojau, kad ir tu mane myli kaip a tave, o dabar matau, kad nieko rimto pats negalvoji. Daugiau a
tavimi netikiu.
O kas pasikeit? stebisi Algis, juk tebemylim vienas kit. Iki iol myljoms, tai galime myltis
ir toliau. Abiems buvo gerai.
Ne! Tau geriau... paprietaravo Alesia, jokios atsakomybs. A tik viena u visk atsakinga. Per
daug rizikos dl netikros meils... Turiu dl ko gyventi. Nieko a neprarandu...
Bet gali prarasti mane. Ar apie tai nepagalvojai? Ar a tau jau nieko nebereikiu? neva pasipiktino
Algis.
Toks, koks dabar esi, tai tikrai taip, net nedvejodama atsak Alesia. A tave myliu ir galiu nors
dabar u tavs tekti. Tu sakai, kad myli ir matau kad nenori vesti. Argi ia meil?
Bet a to nepasakiau, aikinosi Algis, kaip galvojau, taip ir tebegalvoju, tik neaiku, k tavo
tvas pasakys? Nenors jis tokio pliko ento. K tik baigiau mokslus, nieko neturiu, tvai niekuo
negali padti... Gyvenu tik i algos. Puikiai suprantu, kad ne tokio ento Galinis tikisi...
Jeigu jau samdo ir pinigus moka, tai tu jam reikalingas, o gavs tok ent, tik apsidiaugt, jau
velniau kalbjo Alesia, dabar tik alga, o tada bt viskas per vien. Viena eima... Visas dvaras
vienose rankose. Nieko netrkt... A neabejoju, kad tvai nesiprieint ms vedyboms.
O jeigu nesutiks? Tada viskas iaiks. Kol dabar jie nieko netaria, galtumm ir toliau susitikinti.
Tada, kai suinos, kad tarp ms meil, nepaleis ms i aki ir sunku but slapstytis.
Jei manai, kad po to triukmo dl vaiko, a dar drsiu susitikinti su tavimi, tai labai klysti, Viskas
baigta nuo ios dienos. A dar sugebsiu veikti savo jausmus. Be reikalo patikjau, matyt meil ne
man skirta... su aaromis akyse Alesia eng prie dur, bet Algis pagavo j u rankos.
Neieik, nepalik. Negaliu tavs netekti, per daug jau tu man reikalinga, pats netikdamas, kad taip
skaudiai palies jo ird tas galimas isiskyrimas, m maldauti Algis. Nesipykim. Prisipainsiu,
kad buvo visoki mini, bet dabar tikrai sakau, jeigu tik tavo tvas leis, kelsim vestuves. Matyt taip
likimas lm, kad mes btume kartu. Kai tik pamaiau tave pirm kart, tuojau pat pagalvojau, kaip

bt gerai, jeigu galiau tave vesti...

21.
Vyrai vaiavo ilgai ir vis keli tyljo. Lauras diaugsi: Kaip gerai, kad atsirado mogus, kuris
ada man padti. Man pasisek, kad sdiu ratuose ir nebereikia eiti psiomis.
Kai Lauras su gaspadoriumi atvaiavo vienkiem, buvo jau gerokai po piet. eimyna jau buvo
pavalgiusi ir eiminink, atneusi abiems paildytus pietus, padjo ant stalo. Beveik nieko nevalgs
ryte, Lauras buvo jau gerokai ialks, nesivarydamas soiai pavalg, o pasisotins padkojo ir
apsidair.
Pirkia didel. Pasieniais buvo sustatytos net trys lovos. U stalo po langu stovjo suolas, o kitoje stalo
pusje buvo sustatytos net penkios tvirtai sukaltos kduts.
Papietavs eimininkas tuoj pat patvark taip, kad kamaraitje, kur guljo septyniasdeimtmetis jo
tvas, atsirast vietos dar vienam guoliui. bei t ine, kai k sukeit vietomis ir prie kitos sienos
pastat, atne i vazaunios, seniai imest lov.
eiminink su merga net kietai prikimo iuin ruginiais iaudais, usiuvo gal ir kl lov ant
skersai sudliot lent. Vliau eiminink, atneusi drobin paklod, uties iuin, atne nuo aukto
pagalv ir, taip paklojusi patal, dar padjo stor pakulin languot mark usikloti.
Kol dar buvo viesu, gaspadorius Vaitkus isived Laur lauk, neva aprodyti sodyb.
Va ia, kaip matai, kiniai pastatai, bet tau j nereiks, o va ia bdel, kur pats vaikiosi savais
reikalais ir atvesi ttu, jeigu paprays, parod gaspadorius u klties varnalomis, kieiais ir
dilgynmis apaugusi lauko bdel. Parod, kas svarbiausia. Jis senas ir aklas, nieko nemato, reikia
gi kad kas nors j pavediot. Pairk, kok minkt patal tau paklojo mano moterys, parod
Laurui, kai pasivaikioj gro kamarait. Tu ia gulsi, o va ten prie kitos sienos matai? Ten
tvukas guli. Pas mane tu neprapulsi. Bsi sotus, aprengtas, apautas, apskalbtas. Kas dvi savaites
krenam pirt isimaudysi. Reiks, inoma, iek tiek padti ttuiui. Gali jis kartais nakt prabuds
paprays atsigerti ar iaip ko usimanys, tai tu jam padsi. Jei usinort ant mao, tai nakt nebtinai
bdel, padarys ir viedr, o jeigu jau ant didelio, tada jau teks ir bdel nuvesti. iaip tai jis ramus.
Miega ar nemiega vis tiek guli, niekur nevaikto. Ir kur gi jis vaikios, jeigu nemato? Nebus tau su
juo vargo. Tu jam padsi, o a tau padsiu. Surasim tavo tv, nebijok. Bet dabar noriau, kad per
vasar, per darbymeius pas mane pabtum ir padabotum ttu.
Lauras pagaliau suprato, kam gaspadorius j parsive, bet neisigando.
Kada gals, tada mogus pads. Skubti nra ko. Ar iaip, ar taip a vienas dvaro nerasiu, Kiek
vaikiojau, jau ir batai suplyo, vos besilaiko ant koj, o ir unys ko tik nesudrask. ia irgi baisiai
loja unys, kai tik pamato mane kieme. Bet jie pririti, nepasiekia, o be to reiks ir pasisaugoti.
Maiau rodytis lauke vienam.
Pirm nakt Lauras isimiegojo gerai. Senukas buvo ar nebuvo pabuds, bet Lauras nieko negirdjo.

Ryte atsikls ir apsirengs, karinius m aukti, kad kas nors nuvest bdel. Lauras paoko,
usimet vark ant pei ir jie abu ijo kiem. Baisiausiai lodami Laur igsdino unys, bet
nebuvo kur dtis, nes mogelis pra kaip greiiau paskubti. Kai abu gro kamarait, Lauras
senuk perspjo:
Nebtina taip rkti. A dabar vis laik bsiu ia prie tamstos. Kai tik ko reiks, tik pasakysi ir a
igirsiu.
Ar bsi ia su manim kamaraitje? pasitikslino senukas.
Taip. Jau i nakt a ia miegojau, patvirtino Lauras, dabar jau nebebsi vienas, a vis laik
bsiu su tamsta.
Kaip gerai, diaugsi mogelis, o tai a labai vargstu paliktas vienas, kai visi ieina laukus.
Netrukus atjo eiminink ir atne ttuiui valgyti. Sudjusi visk ant stalelio prie lovos, ji atsisuko
Laur.
O dabar eikit abudu prie ulinio nusiprausti. Ten rasit rankluost, o ia viskas dar labai karta. Kol
nusiprausite, viskas pravs ir ttuis gals valgyti, o pats, atsisuko Laur, ateik pirki prie stalo.
Vakar pietus valg tik abu su eimininku, o iandien, kai prie pusryio susirinko tiek daug moni,
Laurui pasidar net smagu. Be eimininko ir eimininks u stalo sdjo dar vienas vyrukas ir net dvi
mergaits. Tiek mergaii Lauras seniai bebuvo mats. Matydavo tik tvo dvaro kumetyne, kai
susirinkdavo iemos vakarais kuri nors pirki vakaroti. O ia, reikia manyti, kad visada taip bus.
Lauras dar nieko nepasta, bet jau ino, kad dvi mergaits tai eimininko dukterys, o vyrukas
samdinys. Viena, ta kuri geltonom kasom, netgi labai panai Katryt. Gal ir dabar ji mans laukia...
Bet vargu, ia pat suabejojo Lauras, jai dar taip ilgai reikia mokintis...
Kai atjo piet metas vl visi prie stalo. Visi ino savo vietas ir sdasi ten, kur sdjo ryte, o Lauras
vis dar nedrsta sstis, kol eimininkas jam neparod kur. Pietums kaip paprastai, kopst sriuba su
msa. Suvalg sriub, visi akutmis paima po gabal msos i blido ir, usiguls kiekvienas ant
savo lkts, kanda tiesiai i gabalo ir epsdami kramto. O Laurui taip nepatogu. Jis neapioja viso
gabalo. Dal atkanda, kita dalis lieka kadaruoti burnoje, o kandant stipriau, msa atitrksta ir krenta i
burnos lkt. Namuose priprats kietesn patiekal susismulkinti, Lauras dabar papra peilio.
Gavs peil, jis, pams i blido gabal msos, dedasi savo lkt, prilaikydamas akute, pjausto j
maais gabaliukais ir tik tada ima burn ir valgo neskubdamas.
Visi suiuro, o eimininkas Vaitkus pagalvojo: Matyt ne prastuose namuose augintas, jeigu negali
apsieiti be peilio ir akuts. Gal ir tikrai i kokio dvaro atklyds. Maa kaip sviete nutinka. Na, bet
dabar tegu lieka taip kaip yra. O toliau matysim.
Pavalg visi isiskirst prie darb, o Laurui joki darb nra. Kai visi ijo i pirkios, jis nujo
kamarait pas senuk ir atsigul ant savo lovos. Senukas po piet irgi ilsjosi. Abu isinekjo.
Ar nemiegi? pirmas Laur ukalbino senukas, kaip ilgai galvoji ia su manimi bti? paklaus
ir atsisdo lovoje.

 eimininkas pasakys, atsak vaikinas, turbt per vasar, kad neliktum vienas, kai visi ieina
laukus darbuotis.
O i kur pat atsive? Ar i toli? teiravosi karinius.
I miestelio. I valsiaus kiemo, daug negalvodamas, trumpai atsak Lauras.
Kaip gi taip i kiemo, o ne i koki nam? stebjosi mogelis.
A jau seniai i nam, tik neinau, kaip juos pareiti, pasiguod Lauras.
Kaip ia dabar taip? susidomjo senukas. Pats gi ne abalas. Kaip gali nepareiti savo namus?
Negi neinai, kur tavo namai?
Namus tai a inau, tik neinau, kaip juos nueiti, kartojo Lauras. eimininkas adjo parveti.
Utai a ir ia, dar paaikino jaunuolis, bet mogus nieko nesuprato.
Mat kaip? Tai dabar turbt ia bus tavo namai? daug nesigilindamas diaugsi senukas, kaip
gerai, tu man labai reikalingas. Kaip man gera, kad po tiek met turiu su kuo pasinekti. O tai vienas
ir vienas... Kit kart galvoju, kad idurnsiu...
Ar seniai, tamsta, taip vargsti? nuoirdiai ujausdamas paklaus Lauras.
Anksiau dar kiek matydavau, bet dabar visai nebematau. Aplinkui tik juoda naktis. Neduok Dieve
niekam tokios nelaims. Kit kart galvoju, kad imsiu ir pasidarysiu sau gal. Bet kaip? Nieko
nematau. Jeigu ir rasiau kur nors virv, negaliau n kilpos pasidaryt, o jeigu ir pasidaryiau, tai
kaip tu j mogau ant balkio ukabinsi?..
Nenekk, tamsta, taip baisiai, i visos irdies ujaut Lauras senuk, jeigu jums gerai, tai a
vis laik bsiu ia prie js. Kiek tik galsiu, tiek ir padsiu. Kiek tik norsim, tiek neksim. Man ir
paiam norisi su kuo nors pasinekti. A dabar irgi toks pat vienias kaip tamsta. Pasipasakosim
vienas kita apie save, savo bdas... Tuia ir j, ir t nam. Niekur jie nepabgs. Man gerai ir ia.
Bsiu, kol eimininkas laikys, kad tik tamstai bt geriau.
Po tiek met ir man iauo linksma diena. Rodos, kad saul utekjo, susigraudino ir net
apsiverk mogelis. Ar tik nebus tau per sunku su manimi? Kiek gi tau, vaike met?
ia jau Laurynui teko ilgai pagalvoti. Vis laik inojo, o dabar kakaip neprisimena ir gana.
Keturiais metais vyresnis u Kst, pamsts pagaliau atsak vaikinas.
O kas tas Kstas?
Brolis, bet dabar jau jo nebra gyvo...
O daugiau broli ar seser turi?
Ne, it tai jau gerai inojo Laurynas.

 Tai dabar vienas likai pas tvus? O tvas su motina ar dar gyvi?
Mama irgi mir, bet tvas dar gyvas. O tamstos snus tai eimininkas, kuris mane atsive?
Taip. O koks tavo vardas?
Laurynas. Visi vadina Lauru.
Tai ir a tave taip vadinsiu. Dabar mes jau ne tik pastami, bet ir draugai, diaugsi senukas ir
kartu ramino vaikin. Netursi tu su manimi daug vargo, vaike. Nakt a tavs neadinsiu, duosiu
pamiegot. Pats susirandu viedr ir dangt. Tiek dar a susitvarkau, o ryte tai jau adinsiu anksti. Tik
pabuds, noriu bdel. Vienas taip greitai negaliu nueiti, o kai ilgai gaiti, tai ir nebespji...

22.
Jau du metai, kai Lauras pas kinink Vaitk. Apie namus jis jau nebegalvoja. Jam ir ia gerai. Jis
diaugiasi, kad gali padti maloniam senukui, o is laimingas, turdamas alia savs tok
pagalbinink.
Dabar jau jie nebna vis laik kamaraitje. Kai graus oras, abu ieina lauk pasivaikioti. Per
vasar arba iltesnmis rudens bei iemos dienomis, pavaikioja, pasdi ant suoliuko po pirkios
langu ar ant prieklio pavsyje, kai vasar kartais bna labai karta saul.
Ant Lauro jau seniai nebeloja unys, jis vienkiemyje jau savas mogus. Vaikiodamas po kiem jis
visai arti prieina prie j ir jie nebepuola, o pavadinti vardais vizgina uodegomis, bet Lauras glostyti
j dar nesiryta, vis dar bijo.
Jam patinka bti ia. Kartais eimininkas su juo pasineka kaip su sau lygiu, o eiminink, kai mua
sviest, jiems abiems su senuku, atpjovusi i kepalo po didel riek duonos ir storai aptepusi sviestu,
atnea kamarait. Gaspadoriaus mergaits kiekvien sekmadien, grusios i miestelio, palepina
juos abu saldainiais.
Jaunesnioji dukra Saliut Laurui labai patinka. Jis jau nort j vesti, bet, prisimins kaip atsisak u
jo tekti Alesia, vis dar nedrsta pirtis, kad neprasivaryt ir i. Lauras vis dar laukia, bet labai daug
apie Saliut galvoja.
Kai po piet umiega senukas arba jis nutyla vakarais prie mieg ir Laurui nereikia su niekuo
nektis, jokios kitos mintys vaikinui neateina galv kaip tik apie Saliut. Kaip bt gerai, jeigu ji
sutikt u mans tekti. A visam gyvenimui likiau ia gyventi, ia bt mano namai. ia taip gera,
visi man ypsosi, malons... Nieko nereikia dirbti, nieko netrksta. Tiktai monos ir jos meils...
Myliau mon, toliau globoiau senuk... Kaip gerai bt visada turti arti savs tiek daug ger,
maloni moni, usisvajojo Lauras.
Ilgai tyliai taip padsavs, jaunuolis neikent ir prisipaino senukui.
O tamsta kada nors myljai mergait? kart Laurynas atsargiai paklaus jo.

 O kaipgi? Juk vediau ir uauginau tris vaikus.

O kur jie dabar?
Na, vyresnysis snus ved anksiau ir ijo i nam, dukra itekjo ir liko tik tas vienas jaunlis
Prancikus. Atidalins brol ir seser, jis dabar to vienkiemio eimininkas. Jam ir priklauso mane
nukarinti...
O kai pasipirai, ar tuoj sutiko u tamstos itekti?
Nuvaiavom su pirliu ir t pat pirm vakar sutarm. O neuilgo ir vestuves iklm.
Labai jau man patinka js ank Saliut. Kain, ar ji tekt u mans? Bet turbt nieko nebus?..
Mat kaip? nusiypsojo senukas. Seniai bemaiau... Turbt grai mergait iaugo? Na, k gi, gali
pabandyt, padrsino Laur, galva nenutrks. Jeigu nenors tekti, tai taip ir pasakys. Jeigu tu jai
nepatiksi, tai susirasi kit. Kas ia tokio? Po teisybei a irgi vediau ne t, kurios norjau. Mano
mylima mergait itekjo u kito.
Kaip taip galjo bti? labai isigando Lauras.
Na, matyt kad anas jai labiau patiko. Susiradau toki, kuriai ir a patikau.
Bet turbt buvo nelengva? prisimin vaikinas kaip jis pergyveno, kai Alesia atsisak u jo itekti.
Tai jau taip... Bet k padarysi, gyventi reikia. Turiu pasakyti, kad tas vienkiemis nra mano gimtin,
sileido prisiminimus senukas. Gimiau ir uaugau miestelyje, kur tvas turjo nam ir kelet
hektar ems. Mokjo jis statybininko amato. Stat naujus namus, remontavo senus. Prasigyveno.
Miestelyje pardav, o ia nusipirko. Taip ir atsigabenom gyventi, kai man buvo dvideimt dveji. Nuo
sen laik miestelyje gyveno daktaras su mona. Matyt buvo bevaikiai, kad pasim auginti ir
sivaikino mano met nalait. Kartu uaugom, nuo pat ma dieneli draugavom. Dieve, kaip a j
myljau... Dien ir nakt a apie j galvojau. Danai susitikdavom, buvom laimingi, kol vien kart
klebonij pas klebon neatvaiavo kakoks jo giminaitis dvarininkas elvys.
Klebonas vaiino svei ir pakviet pietums daktar su eima. Kai tik jis pamat j mergait, ikart
pamilo... Ir kurgi ne? Tokia grai buvo. Viskas atsitiko taip greitai, kad mes n nepagalvojom, kad
teks isiskirti. Kai tas dvarininkas atvaiavo antr kart, klebonas juos suviniavojo ir jis isive j
savo dvar. Kakur toli, kelint valsi... Daugiau mums susitikti neteko. Po iai dienai a jos
nemaiau, o dabar, kad ir sutikiau, nepamatyiau...
elvys tai mano tvo pavard, o a ir pats kaip tik i to dvaro, paoko nuo lovos Lauras. Tai
klebonas ko gero gali inoti, kur mano namai? igirds toki senuko kalb, staiga prisimin savo
namus Lauras.
Seniai nebra ms parapijoje to klebono. Nebra n daktaro. Ivis dabar miestelyje nra jokio
daktaro. O ar atsimeni, koks buvo tavo mamos vardas? minutl pamsts, paklaus senukas.
Mums tai ji buvo mama, o tvas vadindavo j graiai... Maryt... Gerai prisimenu ir niekada
neumiriu.

Senukas, vis laik atidiai klauss, staiga nutilo, lyg neteks ado. Lauras j kalbino, io to
klausinjo, o is tyljo, lyg negirdt n vieno Lauro odio. Tik sdi nejuddamas, tarsi
suakmenjs, rankomis parms galv, paskends savo mintyse.
Taip giliai susimsts, senukas sdjo iki pat vakaro, kol parjo i lauk mons. Kai pavakarieniavs
Lauras atjo kamarait, senukas pasiunt j, kad pakviest sn ir, papras palikti vienus, suneko su
juo.
Taip niekada ir nesinekjome, i kur tu mei t Lauryn? pradjo tvas.
O k? Ar kas negerai? sukluso snus.
Ne, viskas tvarkoj, nuramino j tvas, bet i kur tu j itraukei?
Na, buvau valsiuje, o ten kieme vyrai apstoj kakok vyruk. Juokiasi, aiposi i jo, kad sakosi
ess i dvaro, dvarininko snus, tik niekaip negali rasti savo nam. Pasiirjau, vaikinas dailus,
neatrodo koks valkata... Gal i tikrj koks paklydlis ne visai pilno protelio. Pagalvojau, gaila, kad
bastosi pakiemiais. Parsiveiu, turs pastog, bus pavalgs, na ir bus kam tave priirti. Ar negerai?
Taip tai taip, bet panau, kad vaikis gali bti i dvaro. Kai a jam papasakojau savo jaunysts
istorij, paaikjo, kad ir jo pavard elvys. Gal ir nemeluoja, kad yra dvarininko vaikas? Gal elvys
ir yra jo tvas? Gal vertt paiekoti?
Na jau ne, pasiprieino gaspadorius Vaitkus, koks jis tvas, kad neino kur jo vaikas? Kodl turim
mes jo iekot? Tegul pats ieko. A pagailjau, parsiveiau, priglaudiau ir i mans utenka. A jam
padjau, jis tau padeda, niekas jo neskriaudia, tai galim taip ir gyventi toliau. Juk tau jis nemaio? Ar
ne?
A jau maiys. A su juo dabar kaip ant kito svieto. Bt labai sunku priprasti, jeigu ir vl likiau
vienas. Kaip dabar gerai, kad geriau ir bti negali.
Tai ko daugiau reikia? Gyvenk, diaukis ir prayk Dievo, kad Lauro tvas greitai neatsirast. Kur
imtume kit tok? ia taip gerai pasitaik, kad n iekoti nereikjo. Galima sakyti, kad vaikis pats
rankas atjo.
Ir dar... Dsauja, kad simyljo Saliut.
K tu sakai? ne juokais susirpino Vaitkus. Ar jis tau k sak?
O kaip gi. Pats prisipaino, kad nori pirtis.
Mat kaip? Reiks perspti Saliut, kad bt atsargesn. Ji tokios geros irdies, jai vis gaila, ji
visiems maloni. Tokiems kaip Lauras negalima rodyti velnumo. Ko gero ims galvot, kad ir jai jo
reikia. sikals galv, o paskui gali sulaukt nemalonum.
Tai jau taip, pritar ir tvas, Saliutei jis ne jaunikis.
O be to, man atrodo, kad su kaimyn Adoliu Saliut draugauja, prisimin eimininkas, tas
vakarais nuolat ia sdi, aki nuo jos nenuleidia. Jeigu ir toliau taip draugaus, neisiskirs, tai i j

visai nebloga ieit pora.

O kaip Onut? Ar neatsiranda ir jai koks enikas? Ji gi vyresn, drsiau pasidomjo senukas, kai
jau ijo tokia kalba.
Buvau sutiks pirl, ir jai turi vaikin, bet is nori inoti, koki skirsiu pasog. Na, bet ia viskas
dar negreitai. Tik tada, kai prasids msiedas...

23.
Vien sekmadien, kai visi, sugr i banyios, pavalg pietus ir tvas jau ruosi eiti prigulti, o
motina baig nukraustyti stal, Alesia, sulaikiusi be ieinant tv, kreipsi motin:
Tte ir mama, niekur neieikit. Mes su Algiu norim jums kai k pasakyti.
Susidomjs Galinis atsisdo atgal ant kduts, o motina, baigusi sudti lentyn auktus ir
nusiluosiusi rankas rankluost, atjusi taip pat atsisdo prie vyro. Kai jie taip susdo prieais,
Alesia su Algiu, lyg vienas kit padrsindami, susivalg ir taip kaip pridera pirmas pradjo Algis.
Mes su Alesia nortume susituokti, jaudinosi vaikinas, ar sutiktumte u mans ileisti savo
dukr Alesi?
N negalvokit, lyg i anksto bt paruos atsakym, kaip kirviu nukirto Galinis. Joki enatvi
nebus. Kol kas Alesiai u nieko negalima tekti.
Kodl, tte? nesitikjo to igirsti mergina, ar nori, kad a visam gyvenimui likiau senmerge?
bet tvas taip pat grietai atsisuko dukter.
Ir dar klausi? tvas vaizdavo nustebus. Todl, kad dar ne laikas. Reikia dar paaugint Kstut. Dar
per anksti apsikrauti kitais vaikais. Reikia pirma t vien sveik uauginti iki pilnametysts.
Bet, tte, ar pagalvojai, kiek tada man bus met? Dabar jau arti trisdeimties, o kiek bus, kai Kstutis
sulauks atuoniolikos? A nebesusilauksiu daugiau vaik.
Ir nereikia. Turi vien. Ar neutenka? Pati inai, kad tas vaikas visas ms gyvenimas. Niekas
negali sutrukdyti jam iaugti vyrus. Be jo mes nieko verti.
Visi tik iri savo gyvenimo, o kodl niekam nerpi mano? A irgi mogus. Myliu Alg, o jis mane.
Mes irgi norim turti savo gyvenim.
Sakau gi, kad reikia uauginti vaik!
Ar mes apsienysim, ar ne Kstutis vis tiek uaugs. A kaip buvau, taip ir liksiu jo motina. Kaip
rpinausi dabar, taip rpinsiuosi kad ir itekjus.
Tu geriau jau patylk. Su savo meilmis usimusi, nematei, kaip vaikas prie sodelkos atsidr, o
kas bus, kai apsienysi? Atsiras vaikas, bsi per naktis be miego, per dienas irgi negalsi atsitraukti

nuo maiuko, o kada rpintis Kstuiu? Maa kas gali nutikti vaikui be reikiamos prieiros.
Tai a turbt jau eisiu, pakilo Algis, matydamas, kad pirlybos virto ginu tarp tvo ir dukters,
kuris, aiku, neprives prie vestuvi. Tvas ikart pareik savo nuomon, motina tyli. inoma, kad
jam pritaria. Vestuvi tikrai jau nebus, ko dar laukti, sdti kvailio vietoje? neinodamas, k jie
pasilik kalbsis ir kaip elgsis Alesia, jis eng prie dur ir jau priemenje igirdo, kaip j paauk
Alesia.
Algi, neieik, auk ji, bet Algis grti n negalvojo: Vis tiek nieko nebus, kam dar akis
blizginti?
Ijus Algiui, tvas jau visai kitaip pradjo kalb, pakeit net ton. Vietoj to, kad aukt ant dukters, jis
visai velniai kreipsi Alesi.
Ne pora tau, vaikeli, ms agronomas. Negi pati nesupranti? Dl to ir nenoriu tavs u jo leisti
O ko jam trksta? jau verk Alesia, jaunas, graus, mokintas, baigs auktus mokslus... Kiek
kart pats sakei koks jis puikus, brangus ir reikalingas mogus. Tai va, turtum j vis gyvenim prie
savs. Dvare btume visi savi mons, viena eima. Kodl negaltume visi graiai gyventi?
Koks bebt mokintas, bet jis plikas samdinys ir tiek. O tu dvarinink. Kai ateis laikas, bus t
jauniki. Net neatsiginsi. Jau dabar klausinja, bet sakau gi, kad reikia vaik paauginti. toki viet
kaip ms galima tiktis su dideliais pinigais... Jeigu tik gerai pasitaikyt, galima bt dar labiau
praplsti k. Galima bt pripirkti hektar, daugiau modernesns technikos, geresns veisl galvij.
Tu, dukra, net nenumanai, kokia ateitis ms laukia. kis ant viso valsiaus, snus dvarininkas, tu jo
motina, dvaro ponia... Nieko tau nereiks dirbti, vaikiosi isipusiusi. Pagaliau ne koks nuostolis,
kad ir visai neitektum. Bet jeigu jau tekt, tai reikia irti, kad i to bt nauda.
Jums vis kad tik bt daugiau naudos. Vien kart dl to, kad bt geriau, tvo patarimu paaukojau
savo gyvenim. Ir vl tas pats kartojasi... Kada bus gana? Argi maa to, k turime?
O k? Ar dl to blogiau? nenusileido tvas. Btum buvusi dvideimties hektar eiminink, o
iandien dvarinink. Negali skstis. Per tave sulaukm ger dien, sulauksim dar geresni... Tik reikia
gerai visk apgalvot. Atmink, kad viskas tavo labui, tavo vaikui, tavo gyvenimui.
Nebenordama daugiau ginytis, Alesia verkdama ijo i eimynins, o kai liko vieni, motina band
perkalbti tv.
O gal ir visai neblogai bt ileisti Alesi u agronomo, atsargiai ji kalbino vyr, taip kaip tu
galvoji gali ir nepasitaikyti, o ia vaikinas ne toks jau prastas. Mokintas, inteligentas... Grau ir
patogu bt turti tok ent. Nra ko taip labai lakamytis, kad vis daugiau ir daugiau. Reikia irt,
kad geriau sunaudoti tai, k turime... Kad neuspringtum per daug apiojs...
Niekas neklausys tavo plepal, pasipt tvas, jeigu nebiau irjs priek, ir dabar
sdtumm ant keli savo hektar. O iandien pati matai, kaip viskas pasikeit gerj pus. Juk matai
ar ne?
O man buvo gerai ir tada. Geriau jau bt nereikj tiek visko patirti, kai mergait liko su vaiku,

graudenosi motina. Kiek nerv, pergyvenim, kokia gda... Ir tas bylinjimasis, ir tie teismai...
monms lieuvi buvo ne vieniems metams. Ir dabar dar nenustoja kalbti.
Taip, dabar jau visai kitaip neka. Sprogsta i pavydo, matydami kaip mums sekasi.
O jeigu itekt, pavydt dar labiau, pritar motina, man matosi, kad nra ko laukti. Kada kas
bus, o iandien pasitaiko toks entas... Ir mergait bt laiminga.
iaip ar taip, bet su enatve reikia dar palaukti. Per maas vaikas. Tegul paaugina nors iki deimties
met.
Ijusi i eimynins, Alesia dar apsidair, o paskui nujo tiesiai Algio kambarl. Neapsiriko
galvodama, kad j ten ras. Algis sdjo ant kds prie stalo, o pamats Alesi, paoko nuo kds,
prijo prie jos ir apkabino.
Ar a nesakiau? Nenors tvas tokio pliko ento. I visko matyt, kad mums vestuvi nra ko tiktis,
pasiguod vaikinas. K darysim toliau?
Neinau, prisiglaud prie jo Alesia, teks turbt su tuo susitaikyti. Jeigu jis nenors, tai nieko
nepadarysi.
O kas bus su ms meile? nusimin Algis.
Teks, matyt, visk nutraukti, nemaiau buvo nulidusi ir Alesia.
Negi negalsim vl susitikint? nenurimo Algis. Vedybos nutrko, bet meil pasiliko. Jos taip
greitai neugesinsi.
O teks. Dabar jau taip, kaip darydavom anksiau, nebemanoma. Jau sakiau, kad a ir pati nebenoriu
rizikuoti. Tau paprasiau, o a negaliu atsidurti pavojuje. Tvas ties sako. Privalau uauginti vaik.
Sprendiasi ne tik mano, bet ir jo likimas. Tu laisvas pauktis, o a motina, man pakirpti sparnai...
Baigsi vasara ir visi daniau sukinjasi po namus. Neliksim nepastebti. Nei motinai, nei tvui neturi
kilti joki tarim. Neabejoju, kad bus stebimas kiekvienas ms ingsnis. Negalima leisti, kad ikilt
vieum ms santykiai, kad neusitraukti bdos ir negarbs. Jeigu per iem savaime nenutrks
ms meil, tai silau palaukti vasaros, netiktai Alesia pasil ieit. Vasar daugiau galimybi
pasislpti...
Kaip reiks itverti, buiavo Algis Alesi, mylti, matyti ir neprisiliesti? Man bus nepakeliama
kania.
Jei atvirai, tai ir a labai ilgsiuos... Bet turime susiimti... O gal bus atvirkiai? Tas laikotarpis gal
pads mums ne taip skausmingai atitolti vienas nuo kito? Juk gyvenom, net neinodami vienas apie
kit... Gyvensim ir toliau.
Nekalbk taip. A jau niekada neumiriu tavs... Per vis gyvenim... Ne tik per iem... vl m
buiuoti Alesi Algis ir kaip tik tuo metu atsidar durys ir kambar eng Galinis.
Tai tai kur jie burkuoja, trumpam jis sustojo prie dur, papraysiu pon agronom tutuojau
ateiti didj kambar. Reikia pasinekti, kreipsi jis Alg, o tu mar prie vaiko, atsisuko

Alesi ir ijo.
Susigdusi Alesia spruko laukan, o Algis, nieko nelauks, nusek paskui Galin.
Kai abu atjo kambar, gaspadorius mandagiai papra Alg prissti.
Nuo ios dienos, tamsta, man esi nebereikalingas, kai vaikinas atsisdo, pareik Galinis.
Atsisakau js paslaug ir noriu atsiskaityti. Paskaiiuosim, kiek tamstai priklauso, tuoj pat
atsilyginu, pasiraysit, kad pinigus gavot, o nuo ryt dienos galsit nebesirodyti dvare, pabrtinai
oficialiai pasak Galinis.
Algis pasijuto kaip mietu per galv gavs, bet neisidav.
Js valia, pasak jis, truput patyljs, jums vertinti mano darb. Jeigu a netinku, linkiu surasti
geresn, o a irgi neliksiu be darbo. Rasiu kur pritaikyti per tiek met gytas inias. Manau, kad atsiras
kas vertins mano darb.

24.
Lauras vl susirpins. Iki iol buvusi tokia gera ir maloni Saliut, staiga nusisuko nuo jo. Ji
nebekalbina, nebedovanoja saldaini... Kai jis nori prieiti prie jos, ji alinasi, kai nori k nors jai
pasakyti, visai jo neklauso, o jeigu pati k sako, tai vis piktai ir i visko matyt, kad nenori su juo
kalbtis.
Laurui skauda ird. Jam kakodl neramu, viskas nemiela, kankina lidesys, kako ilgu ir jam norisi
bgti i ia, i t nam, norisi iekoti tokios vietos, kur jis pagaliau rast ramyb. Sutikus Saliut, jam
atrod, kad rado nusiraminim. Apie j nuolat galvodavo, nebesijaut vienias... alia jos Lauras
jautsi visk pasieks gyvenime. Jis turjo namus ir glob, moni ilum, meil, bet dabar, sitikins,
kad Saliut jo nebemyli ir jis jai nereikalingas, baisiai susikrimto ir puol nevilt. Laurui jau
nebemalonu slaugyti senuk, neioti laukan ir plauti jo kibir, vedioti j bdel.
Viskas kvaila ir beprasmika. Ar a tik tiek vertas gyvenime? Juk yra kakur mano namai, kur man
buvo gera. Draugavau su Katryte... Kumetyno jaunimas ir mons vadino mane ponaiiu. Man
nereikjo plauti t dvokiani kibir, galjau, jeigu norjau dirbti arba visai nieko nedirbti. O ko
sulauksiu ia sddamas toje kamaraitje? Reikia kaip greiiau sprukti i ia. Bet dabar iema, atalo
oras... Reikia pakentti kol orai suils ir gr iltos dienos. Kai suils, gal ir eimininkas pads rasti
namus kaip adjo. Nors dabar jis nieko apie tai neneka, paskendo mintyse Laurynas.
Atjo pavasaris, atbudo gamta, artjo didiausia met vent Velykos. Per Velykas Vaitkaus
vienkiemyje vestuvs. Iteka Saliut. Namuose didiulis sujudimas. Pirkioje ir stancijoje sustatyti
stalai, apkrauti visokiais valgiais ir saldumynais. Alus ir vynas liejasi per kratus. Daugyb moni
vaikto i vieno namo galo kit, net durys neusidaro. Kas nori gali atsissti u stalo ar pirkioje, ar
stancijoje. Bet stancijoje domiau. Ten jaunieji ir pajauniai su pamergmis bei pirlys su svoia. Ten
muzika ir dainos. Daug dar norini patekti stancij, bet ten jau pilna ustal svei.
Susidar pilnas tarpdurys stovini, kuriems nebeliko viet kur sstis. eimininks, nedamos kartus

patiekalus, skubdamos, kad neatvst, nepiktai barasi, prao, kad padaryt vietos praeiti. Stovintys
vyrai ir moterys trumpam paklusta, bet, prajus eimininkms, vl ugula prajim.
moni pilna visur ir ne tik viduje, bet ir kieme. Vieni vaikto, skuba, kiti stoviniuoja, rko ar iaip
nekuiuojasi.
Per t urmul Lauras ir dingo. Niekas n nepastebjo, kada jis ijo i vienkiemio, niekas jo nemat.
Saul jau buvo pakilusi i u miko. Savo iltais spinduliais ji apibr pavasario laukus, nuviet
Vaitk vienkiem. I saulje suspindusiais langais pirkios ijo grai jaunuoli pora ir sdo
ankstyvais pavasario iedais ipuot, dviem arkliais pakinkyt lineik. I didiulio, por lydini
moni brio atsiskyr du vaikinai atkl vartus ir lineika ivaiavo viekel. Paskui juos iriedjo
dar septyni vairiaspalviais kaspinais ir gli iedais apkaiyti veimaiiai su pajauniais ir
pamergmis. Visi pasuko miestel. Be abejons vestuvs, nusiypsojo saul ir, nuo jos
siuniamos em ypsenos, viekelis ibalo, tarytum nuvito. Linkdama giedro naujo gyvenimo,
saul lydjo vestuvininkus vis keli, kol ie atvaiavo iki ventoriaus.
leidusi banyi jaunuosius, saul toliau riedjo dangaus skliautu, kol pamat kitu keliu einant
lidn, vieni keleiv. Nordama j pradiuginti, m glostyti iltais savo spinduliais. Jaunuoliui
pasidar karta, troku, svaigo galva ir linko kojos. Kaitri saul jo n kiek nediugino. Atsisegiojs
vark ir markini apykakl, visas suils, vaikinas ingsniavo pats neinodamas kur. Jis norjo tik
vieno atsidurti kuo toliau nuo to linksmo vestuvi urmulio, nuo tos vietos, kur buvo palaidota dar
viena jo meil.
Ger pusdien js vienas ir nesutiks nei psio, nei vaiuoto, Lauras m abejoti, ar tikrai jis eina
tuo keliu, kuris veda dvar. Gal tas kelias jau pasens, moni nebenaudojamas, niekam
nereikalingas, seniai vis umirtas? Kodl prie jo nesimato joki sodyb? Kodl nra alia jo
gyvenani moni? Gal neverta eiti toliau tokiu keliu? Gal geriau grti atgal kol nevlu, kol ne
naktis? Bet jeigu a griu, tai vl pateksiu Saliuts vestuves... Jokiu bdu to nenoriu... susirpino
Lauras. Minutl padvejojs, vaikinas vis tiktai nusprend: Kaip bus, taip bus, bet reikia eiti toliau,
jeigu jau kart pradjau. Jeigu kas, tai suspsiu grti atgal ir vliau. Baigsis vestuvs, Saliut
ivaiuos gyventi pas vyr, jos jau nebebus, o kai jos nematysiu, tai ir ird ne taip labai skauds,
svarst Lauras.
Nujs dar ger kelio gal, jis pagaliau prijo nedidel sodyb. Vaikinas labai apsidiaug. J jau
seniai trokino, diuvo gerkl, norjosi gerti, svaigo galva, speng ausyse. Pavargusios kojos trauk
prissti, o be to pasiilgo moni, su kuriais galt pabendrauti.
js kiem, jis pirmiausia pavelg ulin, paskui moterl, sdini ant suolelio po pirkios
langu. Prijs prie jos, Laurynas pasisveikino, o sveikindamasis pabuiavo jai rank.
Ar negaliau atsigerti?
Kodl gi ne? Praom, sveikat, suavta jo mandagumo maloniai atsak moterikut. Eik prie
ulinio, pasisemk vandens, o puodukas ant rentinio pakabintas. Ms vandenlis skanus.
Kol Lauras sm ir paskui godiai gr vanden, moterikut irjo j ir negaljo atsistebti, i kur
msi toks mandagus jaunuolis? K jis ia veikia ir i kur jis atjo? Parjusi i banyios ji ilsjosi

ant suolelio ir jau ruosi pirki persirengti kasdieniais, bet dabar liko sdti su tais paiais
ventiniais ir lauk, k pasakys jaunuolis.
Lauras ne tik gr, bet, pasms su puoduku alto vandens, pyl sau ant veido, ant apnuogintos
krtins. Nusivilks vark ir atsiraitojs rankoves, mazgojo aukiau alkni rankas ir praus veid
tol, kol, pagaliau gerai atsigaivins, atjo prie moteriks.
Sskis, pakviet ji, o kai Lauras atsisdo, m klausinti. Kur tu vaiktai, vaikeli? Ir dar Velyk
dien? Kaip ia atsiradai? I kur eini? Ar i toli? Ar dar toli tau eiti? Ar seniai i nam?
Lauras atsisdo.
Pabgau i vestuvi, atvirai prisipaino jis.
Kodl taip? jau visai domu moterikei. Kodl, vaikeli? Tokios vents ir dar vestuvs... Nieko
negali bti graiau jauniems... Kodl nenorjai pasilinksminti?
Kad man n kiek nelinksma, nuleido galv Lauras.
Tai kas gi atsitiko? Per vestuves visiems bna linksma. O tau tokiam graiam, jaunam berneliui ne.
Kas tau pagadino ird?
Itekjo mergait, kuri a norjau vesti, iki galo atsivr Lauras.
Mat kaip? patyljo moterl, jeigu jau taip, tai tikrai nelinksma, pritar ji ir paglost Lauro
peius. Bet tu toks puikus jaunikaitis sutiksi dar kit... Sviete visaip pasitaiko... Nei tu pirmas, nei tu
paskutinis. A irgi itekjau ne u to, u kurio norjau, bet nei susirgau nuo to, nei numiriau.
Igyvenau vis gyvenim, susilaukiau vaik, visus uauginau ir ileidau savo gyvenimus.
Nukarinau vyr ir dabar gyvenu viena ir kol galsiu, gyvensiu. Pas vaikus ieiti nenoriu. Gyvena jie
ne per toliausiai, danai mane aplanko, esu viskuo aprpinta. Kam maiytis mariom, entam po
kojomis. Kai jau visai nebegalsiu, tada tegul deda kur nori, o pats dar sulauksi savo vestuvi. Tikrai
gausi n kiek neprastesn, kokios dabar norjai, guod moterik Laur, nuoirdiai ujausdama.
Einam pirki, pairsiu ko nors uksti. Turbt jau atsigavai?
O man kakodl tai labai suskaudo galv, pasiskund vaikinas, net akyse raibuliuoja.
Bet gi tu visas degi! pridjusi deln prie Lauro kaktos, nusigando moteris. Kaip neskauds
galvos, jeigu tavo kakta tokia karta? Tau btinai reikia atsigulti. Gal negerai, kad suils ir pavargs
grei tiek alto vandens? Kad tik nebt zapalianija? Neduok, Dieve.
I tikrj kaip gerai bt dabar atsigulus, apsidiaug atsistodamas Lauras, galva ne tik skauda,
bet ir svaigsta, o kai dabar pakilau nuo suolelio, pajutau, kaip m linkti kojos per kelius.
Kai abu jo pirki, geroji moterik dar pasil valgyti, bet vaikinas nieko daugiau nenorjo, kaip
tik atsigulti. Kai tik buvo paklota lova, Lauras tuojau nusireng ir atsigul, o eiminink, tuojau pat
susiradusi diovint liepiedi ir ramunli, juos uplik verdaniu vandeniu. iek tiek atvsinusi
arbat, j dar pasaldino medumi ir atneusi liep Laurui gerti. Jam norjosi tik miegoti ir miegoti, bet
moteris nuolat adino ir gird Laur karta arbata, o ant galvos, kartas nuo karto pakeisdama, klojo
ramunli nuoviromis suvilgytus rankluosius.

Lauras kariavo, blaksi, kak murmdamas kliedjo, o umigdavo tik trumpam. Ipiltas prakaito,
jis pl nuo savs markinius arba rietsi kamuol, traukdamas antklod ant galvos, gindamasis nuo
j kreianio alio.
eiminink nepatingjo atsikelti ir nakt. Gird Laur arbata, luost prakait, klojo ant galvos
kompresus. Kiekvien kart j apkamydavo antklode, kad besiblakydamas ligonis neikrist i
lovos.
Ligos patale Lauras iguljo net tris paras. Atrod, kad nieko gero i jo nebebus, bet Lauras pasijuto
geriau. Ketvirt par jis pabudo dar su tamsa, atsisds lovoje jis apsidair ir, ilgai galvojs, pradjo
po truput visk prisiminti. Ijs i Vaitk vienkiemio, a atjau iki ia, radau ant suolelio moterl,
paskui labai skaudjo galv ir a atsiguliau. Kain kaip dabar? jis visas puses pasukiojo galv.
Ikart liau, paskui greiiau ir apsidiaug.
Atrodo, kad nebeskauda, tik iaip maudia silpnumas. Norisi valgyti
Kai autant atsikl eiminink, ji rado Laur jau apsirengus.
K tu vaikeli? nusigando pamaiusi, tau dar negalima lipti i lovos. Taip sunkiai sirgai, tiek
turjai kario.
Bet kad man jau visai gerai, nesutiko Lauras, turiu gi a ieiti laukan.
Tik neik be kepurs, perspjo eiminink, rytas vsus, kad neatkristum.
Pusryius ir pietus Lauras valg u stalo kartu su eimininke. Pusrytis buvo lengvas. eiminink
minktai ivir kiauini, uolo gileli kavos, ubalindama j pienu, padjo sviesto ir srio. Piets
jau buvo su stipresniais msikais valgiais.
Pirm dien Lauras dar buvo priguls valandlei pailsti, o antr jautsi visai stiprus ir pasisil
moiutei kuo nors padti.
Tai kad nieko nereikia, ypsojosi ji, tu tik taisykis, tau dar nieko negalima dirbti.
Lauras kasdien darosi vis stipresnis. Prajo diena, kita ir jis visai atgavo jgas. Bet kiek ia galiu
bti? Kiek galiu varginti t miel, ger moterl? Kai atjau, buvo Velykos, o rytoj eiminink sak,
kad jau Atvelykis. O a vis dar ia. Negi lauksi, kol pati eiminink paprays ieiti? Bet kur eiti? Ne
kitaip, kaip reiks grti pas dieduk kamarait Kaip gi jis gyvens vienas be mans? T laik gal
kaip nors itvr, o k darys vienas liks per vasar? ia a tik atsitiktinis pakeleivis, o ten
reikalingas mogus. Saliuts vis tiek jau netekau Nors tiek gerai, kad jos jau ten nebebus, o man vis
tiek kur nors dtis reikia. Juk gaspadorius adjo padti man surasti dvar., mst ir mst
Laurynas, o Atvelykio ryt atsikl anksti kartu su eimininke, tvirtai pasirys grti atgal.
Pavalg pusryius, abu ijo kiem. Kol eiminink urakino namo duris, Lauras atkl vartelius, o
ij ant viekelio, jie atsisveikino. Vaikinas, u visk padkojs, pabuiavs moterikei rank ir
kakt, o i, su aaromis akyse Laur peregnojusi, palinkjusi sveikatos, isiskyr.
Moiut nujo banyi, o Lauras pasuko atgal tuo paiu keliu, kuriuo atjo prie savait, ir, kiek

pajs, sustojo. Jis ilgai stovjo, svarst, galvojo, kol pagaliau nusprend: Eisiu tuo keliu, kur
daugiau medi. Ten bus daugiau pavsio ir nebus taip karta.
Buvo jau popiet, kai Lauras, prijs ariau, paino Vaitkaus sodyb. Pats gaspadorius Vaitkus,
ileids sveius po atlank ir ilydjs dukr su entu, ukeldinjo vartus, kai pamat keliuku ateinant
Laur ir labai apsidiaug. Ukls vartus jis njo pirki, bet pastovjo kieme, palauk kol Lauras
ateis ir sutiko j kaip brang svei.
Sveikas, Laurai, pasveikino gaspadorius, kai is jo kiem. Kaip gerai, kad atjai, o tai mes
galvojome, kad nebegri. Visi buvom labai nusimin. Kur buvai visa savait?
Sirgau. Guljau kelias dienas pas ger moiut. Kai pasveikau, tai ir atjau namo, atsak Lauras.
Tai dabar ir vl turbt bsi pas mus? Niekur nebeieisi?
inoma, patikino Lauras, ikart galvojau nebegrti, nors buvo gaila man palikti savo draug.
Kas juo pasirpins, kai mans nebus? Bet dabar, kai jau ia atsiradau, tai bsiu su juo. Js gi visi
ieinat laukus ir paliekat j vien Kaip jis ia buvo be mans?
Einam pirki, pakviet Vaitkus, bet pirmiausia ueik pas tvuk. Tegul jis kaip greiiau suino,
kad tu parjai. Jis tavs labiausiai lauk.
Kai Lauras eng kamarait, senukas sdjo ant lovos. Vaikinas dar neitar n odio, bet senukas
ikart paino Laur, lyg akimis j bt pamats.
Laurai, vaikeli, kur buvai prauvs? A taip tavs laukiau, Laurynas prijo prie senuko ir jie abu
apsikabino. Kaip gerai, kad tu parjai. Tik nebeieik daugiau, nepalik mans vieno. A vis laik
meldiausi, praiau Dievo, kad tu sugrtum. Iklausytos buvo mano maldos.
Niekur a neisiu, bsiu ia kol tik reiks, nuramino senuk. Laurui smagu, kad jis ia laukiamas,
kad visi diaugiasi j pamat. Jis jautsi lyg tikrai grs savo namus. O gal i tikrj ia yra mano
namai? Kam man dar kako iekoti? Geriau niekur nerasiu.
Igyveno Lauras pas Vaitk dar penkis metus, kol vien pavasario ryt senukas kakodl tai nesikl
i lovos. Per vis nakt iguljs ramiai, n karto nepaadino Lauro ir iauus nepra jo nuvesti
bdel. Kai ryte, atjusi eiminink ir atneusi valgyti, senuk pajudino, isigandusi pasak, kad
senukas pasimir. Lauras dar lauk, kada senukas paprays nuvesti j bdel, bet jis nebesikl. Kiek
vliau atjo eimininkas su bernu ir ine senuk i kamaraits. Jis dar dvi dienas guljo apstatytas
deganiomis vakmis, o paskui senuk ine i nam. Senukas kamarait pas Laur jau nebegro.
Vaikinas nesuprato kodl? Kodl visi namuose nusimin, lyg pikti, nebe tokie jam malons, su juo
nesineka. Kai senuko nra, Lauras nebeino k veikti, jis tik pavalgo ir guli kamaraitje. Kai nebra
senuko, nebra ir nam. Pasirodo, kad ia niekada nebuvo jo namai Jis jau buvo nusiramins, kad
rado savo namus, bet dabar teks turbt i naujo iekoti tikr nam.
Vien ryt po pusryio, Lauras sako eimininkui:
A turbt eisiu iekoti savo nam. Kad ir ilgai ia buvau, bet vis tiek ia ne mano namai. Man reikia
toki nam, kur vis laik galiau ten gyventi.

 Kaip sau nori. Pats matai, kad tu ia nebereikalingas, piktokai atsak gaspadorius Vaitkus ir
Lauras ijo.

25.
Pavasar agronomas Algis ijo dirbti lenkik dvar. Keturi imt hektar savininkas lenkas
Maceika toks pat maaratis kaip ir Galinis, bet buhalterijoje susigaudo gerai ir prie dokument
Algio neprileidia. Ir iaip vaizduoja didel pon. laukus jis beveik neieina, niekur nesikia ir visi
pavasariniai darbai gula ant vieno Algio pei. Kaip Algis nusprendia, taip ir gerai. Toks eimininko
elgesys veria Alg gerai apgalvoti savo veiksmus, atsakingai paruoti sj.
Su Galiniu buvo paprasiau. Ten jis buvo daugiau kaip patarjas, o ia Algiui vienam viskas patikta
ir be abejo bus pareikalauta atsakomyb, jeigu nepasiteisint agronomo sumanymai.
Maceikos eima nedidel. U stalo sda tik keturi mons: pats eimininkas, ligota mona, Algis,
kartu valgo ir virja. Stalas visada padengiamas valgomajame, maistas paduodamas graiuose
induose, nors tai bt paprasiausi blynai. Piets visada bna i keturi patiekal, o etadieniais ir
sekmadieniais visada atkemamas ir butelis vyno.
eimininko monos Algis beveik nemato. Ji tik pasirodo prie stalo valgyti, o per dien, usidariusi
savo kambaryje, daniausia guli.
Du dvarininko sns jau ved, gyvena Kaune ir uima auktus valdikus postus. Algiui dar neteko j
matyti.
Pats dvarininkas Maceika maai bna namuose. Jis vis vainja miestel, ten turi reikal, o
daniausiai sdi valsiuje. Su viraiiu jie geri draugai ir, jeigu Maceika neturi reikal kitas staigas,
tai sdi pas j kabinete, kartu praleisdami daug laiko.
Algis nuo ankstaus ryto iki vlyvo vakaro braido po laukus, ragina prie darbo kumeius, nori kaip
greiiau kol giedra baigti sjos darbus. Jis kumeiams ne tik agronomas, bet jie priima Alg ir u
dvaro kved. Kumeiams nerpi, kad Algio laukia didiul atsakomyb, jie tik mato, kaip jis
primygtinai i j reikalauja drausms, spaudia prie darbo ir tuo nepatenkinti.
Tas kuris dirbo pernai, buvo daug geresnis...
Algis djo daug darbo ir jo pastangos nenujo veltui. Dar n vienais metais nebuvo tokio derliaus
Maceikos dvare. Po klimo didiuliai kiekiai grd buvo pristatyti pirkliams. Lietk Maceika
nevea. Ten kad ir auktesns kainos, bet daug didesni reikalavimai. Parduodant ydams, pamaiius su
gerais grdais, galima atsikratyti ir antrariais beveik ta paia kaina. Taip daug patogiau.
Maceika Algiu patenkintas. Gale met jis agronom pamalonino nemaa premija ir sutar, kad Algis
liks ir kitiems metams. Taip agronomas Algis sitvirtino lenko dvare. Jis ten dirba jau tris metus ir
kuo toliau, tuo labiau jam sekasi.
Pirmieji metai Algiui buvo kaip savo jg ibandymas. Jis labai stengsi, pasiek tai, ko norjo, o jau

sekantys metai buvo vis geresni. Per tiek laiko jis jau spjo isiaikinti dirvoemio ypatumus, gerai
susipainti su dirvos struktra, todl dabar jam buvo ymiai lengviau susidoroti su sja, ypa kai per
iem jai gerai pasiruodavo. Sjai Algis atrinkdavo paius geriausius grdus, dl ko kildavo
nemaai gin su eimininku, es per daug nuostolinga suberti em tuos grdus, kurie ir duoda
didiausi peln parduodant. Ir dar vien argument pateik Maceika. Pasjus antrarius grdus,
visada bus maesnis nuostolis, pasitaikius blogiems metams. Algiui teko ilgai rodinti, kol pagaliau
tikino eiminink ir is daugiau nebesiprieino. Pagaliau ir pats pamat. Labai blog met nebuvo, o
pasta kokybika skla, visada atnedavo ger derli.
Treiuose Algio tarnysts metuose Maceikos mona visai susirgo. Jau nebeateina prie stalo valgyti, o
maist jai kambar nedavo virja. Moters ird veriantis dejavimas sklido po visus namus, po vis
dvar. Lanksi daktarai, moterik buvo iveta ligonin, bet, trumpai ten paguljusi, gro. Daktarai
j gydyti atsisak, teigdami, kad niekuo jai nebegali padti. Nepadjo n vaistai nuo skausmo ir tas jos
pilnas kanios vaitojimas visus labai slg. Maceikos mona gro i ligonins per Velykas, o mir
tuojau po veni, per pat pavasario darbymet. Laidotuvs sugaiino daug grai sjai tinkam
dien ir Algis nerimavo, kad nusivlins su sja, o dar labiau pergyveno, kad neaiku kada nustos
prasidj liets.
Kiekvienas apsiniauks rytas, jam kl susirpinim, bet, pagerjus orams, kad ir iek tiek pavluotai,
sj ubaig.
Prasidjo laisvesns dienos. Atokvpio valandlmis Algis danai susimstydavo: K daryti? Ar likti
dvare toliau, ar ne? is dvaras jau visai rimtai pradeda man gristi. Tokia atsakomyb ir viskas ant
mano vieno pei. A ir agronomas, ir kvedys. Kodl man reikia dirbti du darbus? Kodl pats
dvarininkas negali pareikalauti i savo kumei siningesnio darbo? A jau girdiu kalb, kad a per
grietas... O k a turiu daryti, jeigu i mans irgi reikalaujama, kad viskas bt atlikta gerai?
Mato Algis, kad tiek moni, kiek dabar turi dvaras, tokiam ems plotui apdirbti aikiai per maai.
Maceika j neparpina, nors kiek kart Algis apie tai kalbjo. Jei eimininkas nenori daugiau
samdyti padieni, tai tegul pats eina ir aikinasi su savo kumeiais. Kodl man reikia iklausyti j
priekaitus? buvo pasipiktins Algis.
Algis kaip ir kiti samdytas mogus, bet skirtumas tik toks, kad jis turi daugiau galimybi pareikalauti
i eimininko. Jiems nesusitarus, Algis bet kada gali pasitraukti i dvaro, ko kumetis padaryti negali.
Ilgai svarsts, agronomas pagaliau nusprend nelaukti n rudens. Palauks, kol nusistovjo
gyvenimas po laidotuvi, apie vasaros vidur, jis ukalbino Maceik.
Ponas eimininke, noriau, kad pakeltumt man alg, viesiai tiesiai pasak Algis, kai vien
etadienio popiet pavalg dar abu sdjo u stalo.
Nustebs dvarininkas suiuro Alg.
Kaip ia dabar? Juk susitarm, atrodo, visai neblogom slygom. Kodl iki iol buvo gerai?
Tarms, kad dirbsiu kaip agronomas. Neinojau, kad dar reiks dirbti su monmis. kvediauti
neeina mano pareigas. Man pakankamai daug darbo, vykdant tiesiogines pareigas. Pirmoje eilje a
turiu gerai atlikti t darb, u kur gaunu atlyginim.

 Negi turiau samdyti dar ir kved? stebisi Maceika, tas mogus, kuris buvo anksiau prie
tave, taip pat visk atlikdavo ir nesiskund.
Ar ne dl tos prieasties jis ir ijo? iaip ar taip, bet u vien atlyginim dviej darb a nedirbsiu.
Nelabai grau i tavo puss, brolau, nepatenkintas Maceika, kai ram sutart, nepaminjom
kokius konkreius reiks dirbti darbus. U tok ir tok atlyginim dirbsi pas mane visus metus ir tiek.
Netiesa, nesutiko Algis, a sakiau, kad dirbsiu pagal isilavinim. Tam tikslui pristaiau ir
atitinkamus dokumentus.
Vis tiktai, ginijosi Maceika, argi prie t darb, kuriuos atlieki, taip sunku priirt ir
darbininkus? Negi pas Galin buvo kitaip?
inoma, patvirtino Algis, Galinis nuo pat ankstaus ryto iki vlaus vakaro bdavo su savo
monmis, su darbininkais. Turdami ia pat prie akis pavyzd, mons kitaip dirba. Turiu pasakyt,
kad js kumeiai neklauso, pastebjau, kad smoningai tinginiauja. A j nesukontroliuosiu.
Neinau kaip Galinis, bet a tai tikrai negaliu ir nenoriu per dienas bti laukuose. Man tiek reikal
valsiuje, kiek uima laiko vien dokument tvarkymas. en bei ten tenka ir netiktai ivaiuoti. Visur
kvieia, visur laukia, nori susitikti, nesibaigia reikalai... Kaip taip gali bti? Turtum susitvarkyti pats.
A gi paiam gerai moku, negaltum skstis.
Jeigu padidintumt alg, dar dirbiau, bet u t pat atsisakau. iuos metus dar atvargsiu, bet
kitiems nepasiliksiu. I anksto perspju.
Tai kiek gi nortum? pasikas smilkin ne juokais susirpins Maceika. Jeigu neteksiu tokio
darbuotojo, ne taip lengva bus gauti tok kit. Vaikinas darb imano, iki iol viskas taip puikiai
seksi, juo galima pasitikti. Nieko nepadarysi, reikia tartis, vl pasikas smilkin Maceika. Tai
kiek pats norsi? patyljs paklaus dar kart.
Du darbai du atlyginimai, ilgai nelauks ipykino Algis, kitaip nesutinku. Pagalvokit gerai,
laiko dar yra.
Galvok k neki?! vl pasipt Maceika, du atlyginimai... Pridti kiek gal ir galiau, bet ne tiek,
kiek pats reikalauji.
U maiau a nedirbsiu. Atsiimkit kvediavim ir man uteks tiek, kiek a gaunu. Tamsta irgi
turtumt laikytis odio.
Ikart Maceika n neman Algiui tiek mokti. Iki pat Nauj met iekojo mogaus, bet kai nerado,
nieko kito neliko kaip su tuo susitaikyti. Jam paiam nra kada, nra noro po laukus braidyti, bus
mogus, kuris visk padarys ir jam niekas nerps. Nebe pirmi metai, mogus inomas... Vaikinas
dirba gerai, patarimai protingi... Tegul ir toliau tvarkosi. Be tokio mogaus a niekaip neisiversiu.
Moksiu tiek kiek prao, tik tegul lieka dvare, atlieka patiktus darbus, ilgai dliojs ir svarsts,
apsisprend Maceika.

26.
Prajus metams po monos mirties, Maceika pradjo pirliauti. Kad ir eiasdeimties met nalys,
bet ieko jaunos, graios ir turtingos paios.
Negali sakyti, lkta dar visai neblogai atrod: ilstelj juodi plaukai, suukuoti ant tiesaus skyrimo
ir sutepti briliantinu, susiraukljusi tik kakta, o variai nuskustas veidas dar tebeviet jaunatviku
rausvumu. viesiai pilko drapo galif kelns, juodo chromo bat aulais aptemptos tiesios blauzdos,
tamsiai mlyno aksomo varkas, ant galvos lenkiko fasono kampuota kiep sudar grieto ir
reiklaus dvarponio spd. Su vyrais Maceika sveikinosi karikai, per alkn sulenkta ranka ir
itiesta plataka, kilsteldamas j prie ausies, o moterims pabuiuodavo rank.
Nalys pirmiausia apsilank pas visas nuotakas lenkaites, o nerads tinkamos, dairsi po lietuvikus
dvarus, palivarkus ir stambius kius.
Kada ne kada kakas nurod Galinio dvar, kuriame kaip ro ydi lietuvait nuotaka Alesia, visiems
inoma kaip dvarininko elvio snaus nal ir dabartinio dvarininko Galinio dukra.
ia ir ukibo Maceika. Alesia j suavjo nuo pirmo pamatymo. Tiesa, jam nelabai lipo prie irdies
jos atuoneri met snelis Kstutis, bet, kai suinojo, kad jis dvaro paveldtojas, Maceikai joki
abejoni neliko. Jis niekur daugiau nesilank, nes puikiai inojo, kad geriau niekur neras: ia kelio
galas, nusprend nalys, sudjus abu dvarus vien viet, susidaro apie septynis imtus hektar...
Ar begali bti kas nors geriau?
mog savo dvarui vadovauti Maceika jau turi, kit dvar tvarkys uovis. Bendri darbai, bendras
derlius, bendros pajamos, bendras pelnas... Jam paiam nereiks nieko dirbti. Jis tik vains su jauna,
graia mona sveius, pas gimines, lankys pastamus, abu savo snus Kaune. O kur dar eimyniniai
malonumai namuose? Amin atils, pirmoji mona daug met sirgo, teko papasninkauti, bet utai
dabar atsigriebs...
Galinis irgi patenkintas.
K dabar pasakysi, Alesia? paklaus tvas dukros, ar a nesakiau, kad ms laukia viesi ateitis?
bet Alesia, atrodo, nelabai diaugsi.
Betgi tte? Jis perpus u mane vyresnis. Kas i to, kad jis dvarininkas, bet yra senas diedas, nalys...
Kaip reiks su juo gyventi? Kas i to, kad a ia kalbu? Vis tiek visi sprendimai tavo rankose,
apsiverk Alesia.
Betgi, vaikeli, ar negerai? tvas bando nuraminti dukr, sakai diedas... Bet tokio diedo dar
paiekoti reikia. Ne kiekvienas jaunuolis gali su juo lygintis. Viso labo jam tik eiasdeimt...
Kiekvienas vyras iki septyniasdeimties ar septyniasdeimt penki savo vietoje. Matysi, dar vaik
susilauksit.
Nenorjai, kad apsikrauiau vaikais, o dabar kitaip neki? Kam man vaikai, neuilgo uaugs ir
Kstutis...
ia jau taip kaip susitarsit. Jeigu jis nors, tai nieko nepadarysi. Jauna esi usiauginsi. Negi nenori

bti ponia ant viso valsiaus?

Dabar jau Maceika per dienas sdi dvare pas Galin. Abu i didiojo kambario beveik neieina.
Pavalgo, pasivaiina ir vl ten usidaro. Vis tariasi, kaip bt galima sujungti abu dvarus.
Gal vien kur parduot ir nusipirkt prie vienos vietos, o gal, abudu pardavus, pirkti i karto vienoje
vietoje? Bet taip gali ir nepasitaikyti, o be to jau labai ilgas kelias. Gali viskas ilgai utrukti, o
nortsi kaip galima greiiau visk sutvarkyti.
Vyrai daug kalbasi apie tai, bet ilieka svarbiausias klausimas vestuvs. Po teisybei tas dvar
sujungimas daugiau Maceikos imon. Galinis viskam pritaria, bet kartais ir suabejoja.
O k? Gal ir visai gerai bt? Viena sja, vienas derlius, vienas klimas, vienos pabaigtuvs. Juk
visa tai per dvi vietas brangiai kainuot, o iaip bt tik vienos ilaidos. Pagaliau nebereikt n
jokios pasogos skirti... Bet apie tai jau vliau...
Dabar Galinis, neva pritardamas Maceikai, jam tik nuolaidiauja, puikiai suprasdamas, kad pasogos
klausimas neisisprs taip veikiai. Bet per ilgesn laik gali bti ir visai umirtas... Galinis
diaugiasi, kad Alesiai atsirado tinkamas jaunikis. Dabar visas dmesys turi bti skiriamas
vestuvms, nusprend Galinis.
Pramatni vestuvi nori tik Maceika. Kam to reikia? Susituokt sau kukliai, graiai, tyliai... Visgi
jau nebe jaunuolis, nalys, jam vestuvs antros, kam taip garsintis? Utekt keleto por pajauni,
atvstume su paiais artimiausiais monmis, maiau bt ilaid... Kam tiek moni i viso
valsiaus? piktinasi Galinis, bet Maceika nesutinka. Jam reikia, kad bt ir viraitis su
sekretoriumi, ir klebonas su vikaru, ir daktaras su mona, ir brio gimini bei pastam. Atseit, tegul
pamato, koki puiki mon jis gauna. To gi negali jam udrausti...
Daugiau svei daugiau ger palinkjim. Geriau seksis naujas gyvenimas, taip aikina Maceika
ir Galiniui tenka nusileisti, nors labai gaila dideli pinig...
Paskutiniu metu Galinio dvaras patyr nema nuostoli. Pasjs kvieius emesn viet ir
pasitaikius lietingai vasarai, beveik visas derlius supuvo laukuose. Tuos grdus, kuriuos dar pavyko
nuimti ir idiovinti, pirmiausia paskyr sklai ir savo reikmms, o pardavimui visai nieko neliko.
Tiesa, rugiai ir kiti javai uderjo gerai, bet, pardavs rugius, negavo tokio pelno, kok gaudavo u
kvieius. Ir ivis, kai ivar i dvaro agronom Alg, kakodl tai Galiniui pradjo nesisekti. Vienais
metais prastai uderjo rugiai, kitais metais supd kvieius. Sunku buvo gaspadoriui tvarkytis ir su
dokumentais, bet su jais Galinis neilgai vargo. Labai greitai jam prirodijo vaikinuk i netolimo
vienkiemio, kuris pakviestas u nedidel alg, sutiko tvarkyti dvaro buhalterij.
Vaikinas buvo baigs keturias gimnazijos klases. Tvas i gimnazijos j atsim, nordamas, kad is
stot kunig seminarij, o kadangi snus bti kunigu nenorjo, tvas toliau mokytis neleido ir jis
liko namuose. Nesunku suprasti, kaip teko gyventi jaunuoliui, netekus tv malons. Nuolatiniai tvo
priekaitai, motinos aaros, utai, pasitaikius tokiai progai, jis su malonumu ijo dvar, kad tik
nesimaiyt tv akyse.
Maceika, atvaiuodamas Galinio dvar, visada atvea Alesiai saldumyn ir gli i savo dvaro

glyn. Tos jo dovanos Alesiai primena Kst. Prisiminimai nelabai malons. Patirta daug gdos,
irdies skausmo, ilieta nemaai aar. Taigi dl Ksto ji prarado nuo vaikysts tikrai j myljus
draug. Ji tikriausia bt u jo itekjusi, jeigu nepasimais Kstas. Didel tak jos apsisprendimui
turjo Ksto padtis. Kaip grau... Kokia garb... Dvarininko snus... suok tvas. Ji ir pati mat,
kaip jai pavydi draugs. Kstas visada atvaiuodavo graiu arkliu, bdavo dailiai pasirds, visada k
nors dovanojo. Gls, saldainiai, buiniai... Atsidav mergina jam ne dl to, kad bt neatsispyrusi
aistrai, bijojo j atstumti, kad jos nepalikt, baugu buvo jo netekti, j prarasti, norjo btinai j ilaikyti
prie savs, niekam neatiduoti, rodyti visiems, kad Kstas tik jai priklauso. Alesia iki iol nesupranta,
kodl jis taip iauriai su ja pasielg? Juk ji norjo jam tikti, rodyti, kad jis suprast ir n trupuio
neabejot, kaip labai j myli.
O agronomas Algis? Kodl tada jo pirmas prisilietimas sukl toki jausm audr? Gal kaip tik tokia
ir yra tikroji meil? Alesia Alg simyljo vos tik pamaiusi ir tikriausia jau nieko daugiau taip
nebemyls... Kas jos laukia dabar? Anksiau ar vliau pasenusio vyro slaugymas...
Kaip bebt, dabar dvaras jos namai. Visi savi, artimi mons: tvas, motina, vaikas. Ji seniai ia
apsiprato, o kaip ji gyvens itekjusi? Nauja vieta, kiti mons... Kaip prisitaikys, k veiks, su kuo
bendraus? Ir kam viso to reikia? Alesia nesupranta, kodl tvas taip nori, kad ji itekt u Maceikos?
Juk i to jam jokios naudos. Tegul Maceika ir numirt anksiau u j, vis tiek i jo dvaro jai nieko
nepriklauso. Yra vaikai, jie paveldtojai, o jai viso labo tekt grti pas tvus...
Kaip vliau Alesia suinojo, tvas pasirpino jos ateitimi. Maceika pasira dokument, kad po savo
mirties palieka monai imt hektar ems palikim, nepriklausomai nuo to, ar turs su ja vaik, ar
ne. tai kaip buvo simyljs lenk dvarininkas Alesi. Kol kas tas susitarimas lyg odinis, bet
vestuvi dien bus pakviestas notaras, kuris j patvirtins, teisins paraus antspaudais ir po to jau
dokumentas gys teisin gali.
iaip ar taip, bet su mirtimi sutarties nepasiraysi... Maceika kad ir daug vyresnis, bet gali gyventi ir
iki imto met, o pirmiau Anapilin ikeliauti jauna mona Alesia. Tuo atveju sutartis nustoja galioti
nuo pat pirmos jos mirties dienos.
Negalima sakyti, kad Maceika beslygikai ura imt hektar palikim monai. Jis i Galinio
gauna penkiasdeimt tkstani pasogos, kuri bus teikta taip pat vestuvi dien, pasiraant ir
patvirtinant kitus dokumentus.
Vestuvs buvo linksmos ir aunios. vent abudu dvarai. Pas Galin viskas buvo kukliau, o jau pas
Maceik n minutei nenutilo muzika. Visur gls, vestuviniai vainikai, girliandos ir net fejerverkas...
Svei nalys sukviet daugyb. Visi su palinkjimais skelb tostus, dovanojo dovanas, apsikabindami
buiavosi. Vyrai Alesiai buiavo rank, o isipusiusios ponios veid. Jaunoji su ilga, iki ems
balto ilko suknele, paskendusia mezginiuose, su permatomu kaip rkas lengvu ydu ant galvos ir
veido, su baltomis arinmis pirtinaitmis iki alkni, su Maceikos padovanotais iedais ant pirt
ir perl vriniu ant kaklo atrod tikrai spdingai. Kai, parvaiavusi i banyios, jaunj pora
atsisdo galustalje, buvo k pairti. Po teisybei Maceik maai kas teirjo, vis dmesys buvo
nukreiptas Alesi.
Kokia grauol... Ir i kur jis j itrauk? Sako, kad jaunikis ir pasog nema gavo. Pavyko naliui,
nieko nepasakysi... stebisi tie, kurie jos dar nebuvo mat.

Pati Alesia, sddama u stalo, jautsi lyg apsvaigusi. Jai buvo skiriama tiek pagarbos ir dmesio,
kokio ji niekada gyvenime nebuvo patyrusi. Viskas ia taip grau, puonu ir jai buvo malonu jausti,
kad tik jai vienai visa tai skirta. Nebe toks atgrasus atrod ir alia sdintis nalys... Tik jo dka ji taip
pagerbta ir iauktinta, tik jam turi bti dkinga u ias nuostabiai malonias akimirkas.
Netiktai sulaukusi tokio vis dmesio, Alesia jautsi nejaukiai. Ji raudonavo nuleidusi akis ir, kai
sveiai udainavo ir pareikalavo pasaldinti vaies, buiuodama nal visai usimerk.
Prajo nemaai laiko, kol Alesia nusiramino ir drsiau apsidair. U stalo sdjo visai nepastami
mons, jai ypsojosi nepastami veidai. Bet palauk? Ten toliau tarp svei ar tik ne Algis? Na
inoma jis, geriau siirjusi, sitikino ji, toks graus, isipusts... Su viena vienia ijo okti...
ir jaudulio banga teljo Alesiai ird. Nuo to laiko, kai tvas ivar j i dvaro, Alesia nebuvo jo
maiusi. Kaip jis ia atsirado? Na, nekviestas nebus... Matyt ir j pakviet Maceika. Bet kam jis jam
reikalingas? Geriau jau bt buv jo ia nematyti... O gal net geriau, kad jis ia? Tegul pamato,
kokias auktumas a ikilau, prasiver Alesios puikyb. Dabar net gda prisiminti, kaip a jam
tiesiog pirausi... Juk jis pats prisipaino, kad dl vedyb abejoja. Jeigu biau u jo itekjusi,
nebiau prauvusi, bet namuose a ir toliau biau dvarininko dukra, nam eiminink, o dabar
bsiu dvaro ponia, savo dvaro eiminink , ramino save Alesia.
O k sako irdis? Ji lyg ir nusiramino, smarkiai nebesiblako... Tiesa, Alesia kur laik su Algiu daug
sau leido... Jei ne pirlybos, tvo nepritarimas ir Algio ivykimas i dvaro, tai neaiku, kuo viskas
bt pasibaig... Dabar jau kas buvo prabuvo, laim, kad tada nesukliuvau ir iandien galiu tik
didiuotis prie j , apsisprend Alesia.

27.
Jau buvo piet metas, kai Lauras atjo iki krykels. Prie nedidelio krmokni plotelio kelias
netiktai susijung su kitu keliu. Kur laik jie vingiavo greta, taiau, lyg aplenkdami pievoje esani
lom, atsiskyr ir vienas kelias dingo mike. Eidamas i Vaitkaus vienkiemio, to keli atsiakojimo
Lauras n nepastebjo, o dabar, atsidrs krykelje, ne juokais susirpino. Kuriuo keliu eiti?
Vaikinas pastovjo, apsidair, paband eiti vienu keliu, bet pastebjs prie kito kelio juoduojant lyg
tai sodyb, nujo kitu keliu. Negreitai Lauras pasiek t viet, bet, kai atjo ariau, paaikjo, kad tai
visai ne jo sivaizduojami trobesiai, o alia kelio auganti tanki uol girait.
Pirm sodyb Lauras pasiek tik temstant. Jis buvo pavargs ir ialks, bet diaugsi pasieks viet,
kur gyveno mons. Prijs prie kiemo vart, vaikinas igirdo un lojim ir pasitrauk. Kiek
paklaidiojs aplinkui ir atjs prie upelio, Lauras, atsiklaups ant velkls, nusipraus veid,
nusimazgojo rankas, bet gerti, nors ir labai buvo itroks, nesiryo. Prisimin j slaugiusios
moterls odius ir pabijojo susirgti.
K daryti toliau? Pastoviniavo, pasidair visas puses ir, pamats ant auktesnio upelio kranto
stovini pirt, labai nudiugo: tai kur a pernakvosiu i nakt... sodyb negaliu eiti, ten unys, o
ia mans niekas nepasieks. ia miegoti man niekas netrukdys. Nors esu alkanas, bet nors gerai
isimiegosiu. Kad tik greiiau atsigulti .

etadien krenta pirtis dar tebekvepjo vantomis ir vandeniu upilt nuodguli smalkmis. Ant
emutini pal Lauras pasities vark, o kelnes, sulanksts kelias dalis, pasidjo vietoj pagalvs.
Jaunuolis, atsivarsts batus, juos nusiav, itrauk vir j lieuvius ir, apav pastats aukiau, kad
idit ir isivdint, ruosi prigulti. Prie guldamas jis dar ijo lauk ir, grs atgal pirt,
pastebjo kakieno palikt ant sienos kabant vark. Su tuo ir usiklojo.
Saul jau buvo auktai, kai Laur paadino piktas vyrikas balsas. Pramerks akis, keliauninkas prie
save pamat stovint jaun vyruk.
Klausyk, auk jis, i kur tu ia atsiradai? liauioja ia visokie per naktis, rko. Gali dar
numesti kur nors papiros ir sudeginti sodyb!
A ne visoks, man tik reikjo pernakvoti, gynsi atsisds Lauras. Va, apsivilksiu ir ieisiu.
Nebsiu ilgai. Niekas nieko nesudegins, a nerkau.
Atiduok vark! Kam pamei? Kas leido? Duok! itrauk Laurui i rank, dink greitai i ia,
kad tavo n kvapo nelikt!
Gerai jau, gerai, nesiprieino Lauras, tik a labai noriu valgyti. Vakar per dien nieko nevalgiau.
Nevalgs a negalsiu paeiti. Jau dabar darosi silpna.
Kai jis apsireng, vyrukas neprayt svei atidiai pairjo. Dabar jau Lauras nebe toks, koks
ijo i nam. I ankstesni drabui isilaik tik varkas ir tai net per kelias vietas susitas. Kelns
buvo pilko, gerokai aptrinto milo ir per trumpos. Tokios, kokias jam atidav Vaitkus. Ant koj taip
pat Vaitkaus padovanoti ikleipti, nuzulintais padais everykai, o ant galvos dar visai gerai atrodanti
an laik kepur.
Tai kur pats vaiktai? Ar nam neturi? nuvelgs Laur nuo galvos iki koj, jau velniau
pasiteiravo vyrukas.
Namus tai a turiu... Tik tiek, kad jau seniai j nerandu. Jeigu tik a rasiau, pasibaigt visi mano
vargai. Nebereikt niekur vaikioti ir bile kur nakvoti. Turiau kur gyventi, vl biau kaip ir
anksiau dvaro ponaitis...
Tai kaip ia buvo? Kodl pats ne namuose, jeigu juos turi? Nakvoti visi pareina namo, o paiam
reikia nakvyns iekotis. Kaip ia gali bti, kad pats nerandi savo nam? kamantinjo vyrukas.
Ar a inau? naiviai gteljo peiais Lauras. Bet namus a tikrai turiu, nemeluoju. Tik reikia
juos surast...
Jie toliau isikalbjo ir vyrukas sitikino, kad pirties sveias yra kakoks nepilno protelio ir jam jo
pagailo.
Na, gerai. Einam mano namus. Pavalgysi, pakviet, reikjo ueiti vakar, btum ir vakarien
gavs.
Buvau atjs net iki varteli, bet pabijojau un. Taip baisiai jie lojo, prisipaino Lauras.
K ia dabar atsivedei? kai abu jo pirki, piktokai paklaus tvas. I kur itraukei?

 Radau miegant pirtyje, atsak snus. Nujau pasiimti varko... etadien taip prisiparinau
pirtyje, kad net vark pamirau pasiimti eidamas namo. Taip buvo karta...
Kakoks valkatl... Dabar piln toki. Permiegojo ir tegul eina savais keliais, dar burbteljo
tvas.
Tai kad sakosi, jog yra alkanas, nuo vakar vis dien nevalgs. Negalima ileisti nepavalgydinus.
Nuodm.
Tegu pavalgo, negaila, sutiko tvas, pasiirk, motin, kas liko nuo pusryi, kreipsi is
mon, pavalgys ir tegul eina i kur atjo.
O gal sakau, tte, pasilikim j per vasar pas mus.? kol Lauras valg, pusgarsiu vyrukas paklaus
tvo. Dabar, kai apsienijo Anicetas, oi trks mums vyrik rank lauko darbams... Samdyti bern
visiems metams, aiku kad brangu. Utenka to, kad merg samdom, o ia bt toks pagalbininkas. Vis
ilgesn ranka...
Tai kas j ino, kas jis toks? Neinia kur vaikto, kur eina, abejojo tvas, tokie daniausiai dirbti
tingi, iri tik kad pavalgyti. Neinomas mogus namus... Gali dar apvogti.
I visko matosi, kad trenktas, nors sakosi, kad ieko nam. Tikriausiai jis j n neturi. Kakoks
benamis... Labai didelio darbininko i jo gal ir nebus, bet kiek dirbs, tiek uteks u pavalgym.
Apsimokt... Pabus per vasar, o toliau matysim.
Kai Lauras pavalg ir mandagiai padkojo, vyrukas ir sako jam:
Mes ia su tvu pasitarm, sakom gal lik pas mus gyventi. Ot ir bus tavo namai. Kam tau vaikiot ir
iekot kit nam? Geriau niekur nerasi, kalbino vyrukas, bet Lauras sujudo.
Jokiu bdu negaliu. Man pirmiausia reikia btinai grti namus, savo dvar, i kurio ijau ir
neberandu kelio atgal.
Pasirodo, kad ne benamis, nustebo tvas, yra vieta, kur tu gyveni. Kodl i ten ijai? Ko nebni
namie? Ko bastaisi?
Tai kad Katryt mans, tikriausiai, nebemyli... nuleido galv Lauras.
Tvas su snumi susivalg: Kakoks pusprotis... Su tokiu geriau neprasidt, tik bd ant nam
utrauksi. Pernakvojo, pavalg ir tegul eina kur toliau nuo ms nam. Svaiioja apie kakok dvar...
Geriau ivis toki nematyti.

28.
Dvaras vent vis savait. Nuo ryto iki vakaro buvo padengti stalai, kad bt kuo pavaiinti net
atsitiktin svei. Po darbo dienos usuka igerti alaus viraitis, apsilanko artimesni kaimynai
kininkai, o Maceikos pusbrolio snus studentas Vladislovas atostogauja ir dds vestuvs jam puiki

proga smagiai praleisti laik.

Tas tai jau kartas naujos ddiens gerbjas. Jis atvirai j liaupsina, buiuoja rankas, negaili
kompliment, o Alesia, lyg jam atsidkodama, vaiina jaunikait kartais patiekalais. Ne taip kaip
kitus usukanius sveius altais ukandiais...
Tik savaits pabaigoje baigsi balius pas Maceik ir jis su jauna mona atvaiavo uovij vsti
atlank. Vl ustal, vl dainos ir po dviej dien, grdama vyro namus, Alesia pasim paskutin
krait ir sn Kstut.
Savaits pradioje pirm kart po vis ikilmi svetainje u stalo susirinko tik sava eimyna.
Pusryiauti sdo Maceika su jauna mona, jos snumi Kstuiu ir didiausiai Alesios nuostabai,
truput pavlavs, atjo Algis. Per vis veni savait Alesia jo nemat.
Puikiai suprasdamas, kad ta veni savait nebus darbinga, Algis pasipra Maceikos, kad ileist j
namo, o dabar, prasidjus kitai savaitei, kaip ir buvo su eimininku sutar, gro darb.
Labas rytas, js pasisveikino Algis ir nekviestas atsisdo. Virja, padjusi ant stalo paskutin
patiekal, pasialino. Nuo to karto, kai mir eimininko mona, ji prie stalo nebesissdavo.
Labas, atsak pasveikinim Maceika, js turbt nereikia supaindinti?
Tai jau taip. Mes pastami, nusiypsojo Algis, o Alesia nuraudo, bet Maceika to nepastebjo.
Buvo pas jus, o dabar pas mane. Kartu darbuosims ir, reikia pasakyti, visai gerai mes sutariam,
paaikino. K galvoji dirbti iandien? eimininkas paklaus Algio.
mons jau dirba prie dobil, atsak Algis, t plot, kur u ganykl, reikia btinai nupjauti. Pats
metas.
Ar ne per anksti? Tik pradjo ydt, pakl galv nuo lkts Maceika.
N kiek, inovo tonu tvirtai pareik Algis, dienos graios, saultos, kartos. Tik leisk, tai
kaipmat peryds. Kiekviena tokia diena keliais procentais maina sultingum.
O a turiu nuvaiuoti valsi, dar yra reikal banke, baigs valgyti pakilo Maceika, gal reikia
k nors nupirkti? kreipsi Alg. Grdamas atveiau.
iai dienai dar nieko nereikia. Kai reiks, pasakysiu. Vaiuosit dar ne kart.
Pavalgs Algis ijo, o Maceika apkabino mon.
Iki piet palieku vienus. Tvarkykits kaip imanot. Jeigu reiks besitvarkant k sunkiau pakelti,
kvieskis eiminink ar virj. Pads.
Nieko nereiks. Tvarkysiu savo krait, kur vakar atsiveiau. Bus k veikti ne tik iki piet, bet iki
vakaro. Reikia viskam surasti viet.
Tai tada iki, pabuiavo jis Alesi, skms tau. K nors parveti lauktuvi?

 Nieko nereikia, visko turiu, nedaryk bereikaling ilaid. Ne mai vaikai esam. Uteks aisti...
Kad tu inotum, koks malonus man tas aidimas. Taip aisti su tavimi noriau vis gyvenim, dar
pasimeilino buiuodamas rank ir pridr, jeigu kartais laiku negriau, tai pietus valgykite be
mans. A pavalgysiu atvaiavs.
Bet Maceika gro paiu laiku, kai piets jau buvo ant stalo.
Jau galvojau, kad neatvaiuosi, diugiai sutiko j Alesia. Jai dar nesinorjo akis ak susitikti su
Algiu.
Negalima vluoti, kai namuose laukia mylima mona, negailjo maloni odi Alesiai Maceika.
U piet stalo vl sdi Algis, bet kitaip ir bti negali, kitaip ir nebus. Jis ia dirba, ia valgo... Jis
vienas i i nam gyventoj ir jiems neivengiamai teks dar daug kart susitikti. Ar kiekvien kart
a taip jaudinsiuosi? Ar tai buvo tik pirmo netikto susitikimo jaudulys? nerimavo Alesia.
Vis ryt uimta tvarkymosi darbais, Alesia apie Alg n negalvojo, bet, sutikusi j, vl susidrumst,
pasimet, jautsi lyg prasikaltusi. Jai neramu, baugu, kad apie buvusi jdviej paint gali suinoti
vyras. Nors, tik pamaiusi Alg prie pusryi stalo, dav sau paad niekada nebeatnaujinti buvusio
ryio, taiau pati neinojo, kiek ji bus tvirta, atsidrusi arti jo ar prisilietusi... Reikia itverti... Tegul
u seno, tegul u nemylimo, bet a jau itekjusi ir privalau gerbti ne tik vyr, bet ir save, jeigu noriu
bti kit gerbiama dvaro ponia, drsino save Alesia. Nemanomas ms bendravimas. Neduok
Dieve, iaikt ms ryys, tada laukt didiul negarb. Gal net didesn u t, kuri patyriau, kai
likau viena su vaiku. Bet gal a visai be reikalo nuogstauju? Dar gi visai neaiku, k Algis apie mane
galvoja? Jei jis i tikrj mane myljo, gal pasipiktins seniai mane pamiro, pasmerk ir pats
nenors mans matyti? Taip bt uvis geriausia, nusiramino Alesia.
Taiau viskas buvo ne taip. Kart, kai Maceika negro piet, o Kstutis, anksiau pavalgs, ibgo
lauk ir prie stalo liko tik Alesia ir Algis, tada jis pakilo ir, prijs prie Alesios, pam j u rankos.
Moteris band rank itraukti, bet Algis laik j tvirtai ir nepaleido.
Alesia, Alesia?.. Ar ne pats likimas lm, kad mes vl susitikom? Tai kas, kad daug met tavs
nemaiau, tai kas, kad itekjai u kito, a vis tiek tave myliu ir niekada nenustojau myljs,
jausmingai praneko Algis. O tu ar bent prisimeni mane kada nors? Ar pagalvoji apie mane?
Algi, paleisk, muistsi Alesia, bet jis jau buiavo jai kakl.
Tavo pasirodymas ia apvert auktyn kojom mano gyvenim. Maniau, kad jau viskas prajo, kad
a jau pamirau tave, galiu negalvoti apie tave. Dirbau darb, kriau planus ateiiai, bet pasirod, kad
viskas niekai. Truko tiktai tave pamatyti ir a vl tavo vergas... Ar tau neatrodo, kad pats likimas nori,
kad mes btume kartu? Juk inai, kad prie likim mes bejgiai.
Tau atrodo taip, o mano likimas lm kitaip. Buvo laikas, kai a norjau gyvenimo su tavimi. Abudu
buvom laisvi, tada galjom elgtis kaip tinkami, o dabar a turiu savo gyvenim ir privalau j
nugyventi prideramai. Turiu vaik, vyr ir privalau jais rpintis, isilaisvinusi i jo glbio, bet dar
pridususi ji skubiai isak k galvojo ir pasitrauk al.

 Nesuprantu, kaip gali taip kalbti? Juk tu jo nemyli. Negi neprisimeni, k anksiau kalbjai? Sakei,
kad mylsi mane vis gyvenim... Negi tikrai jau nebemyli mans?
Ir tada ir dabar sakau, k galvoju. Pats puikiai supranti, kokia dabar mano padtis. Ko tikiesi? Ar
manai, kad visk pakartosim tai kas buvo?
O kodl ne? sujudo Algis ir vl prijo prie Alesios, a viskam pasirengs ir, jeigu tik tu mane
tebemyli, niekas mums nesutrukdys... Algis band vl apkabinti Alesi, bet i rytingai j atstm.
N negalvok! Tarp ms viskas baigsi po to, kai nutrko pirlybos. Tada jau ms keliai isiskyr,
o dabar jau ivis atsivr bedugn. Myliu, nemyliu, o dabar turiu bti itikima, padori moteris... Ir
nebandyk niekada mans buiuoti, kai Algis apkabino ir siek jos lp, i vis jg j pastmjusi,
iveng buinio Alesia. Jeigu nesiliausi, pasisksiu vyrui.
Algis suglumo, bet nepasidav ir m graudenti:
Negi tu n kiek negaili mans? Tik pagalvok kokia man bus kania tave matyti ir inoti, kad tu
mans nebemyli.. Negi tai paskutiniai tavo odiai? Negi tikrai a tau nieko nebereikiu?
Galvok k nori, bet ateityje a su tavimi visai nekalbsiu. Ir dar, nedrsk niekada daugiau mans
vadinti vardu. Kaip visiems, taip ir tau a ponia. Dvaro ponia, dar pridr Alesia ir skubiai ijo i
valgomojo.
Po pokalbio su Algiu, Alesia visai nusiramino: Garb Dievui, ryausi, pasakiau, sugebjau. Tegul
negalvoja, kad nuo t jo meils prisipainim susigraudinsiu, itirpsiu ir pulsiu jam glb. Baisu ir
pagalvoti, ko jis siekia ir ko jis tikisi. Nori, kad biau jo meilu. Ir koks pasitikjimas savimi. I
karto puol buiuoti, matyt buvo tikras, kad mane palenks. Ai, bet nereikia tavo paslaug... Nebe tas
laikas, nebe tos aplinkybs. ia garbingi namai, turi bti gerbiama ir t nam eiminink. ia
gyvendama a niekada nesiryiau tokiam ingsniui, ne taip kaip buvo namuose. Dieve apsaugok, jei
paaikt, tada Maceika, tikriausiai, kaipmat ivaryt i t nam?
Daug galvojo ir Algis. Kas tiesa, tai tiesa. Jis nesitikjo, kad Alesia taip pasiprieins. Jam buvo ypa
skaudu girdti, kai ji udraud j kreiptis vardu. Algis pasijuto labai paemintas. Ji jau nebe mylima
Alesia, o ponia... Tarsi jis bt su visais dvaro darbininkais samdinys. Gal geriausia bt spjauti
visk ir ieiti i dvaro... Bet dabar, kai isiderjau i Maceikos toki ger alg, gaila bt prarasti tok
darb. Tuo labiau, kad kain ar pavykt greitai kur nors sidarbinti. Dideli dvar nra daug...
mst Algis. Pasvarsts, pasvarsts Algis nusiramino, liko vietoje ir darbavosi toliau, o prajus ne
kuriam laikui, viskas po truput usimiro. Tarp Alesios ir Algio dingo slogi tampa, viskas atsidr
savo vietose. Dabar, visi susirink pavalgyti, jautsi laisvai, pasinekdavo, pajuokaudavo,
pasitardavo.

29.
Vien dien per pietus Maceika pasak Alesiai:
i savait tursim svei. Susitikau sen draug. Ms vestuvse nedalyvavo, buvo ivyks

usienius darbo reikalais, o dabar gro. Nori usukti pas mus, susipainti su tavim taigi bk
pasiruousi.
Neinodama, kada jis atvaiuos, tinkamai nepasiruoiu, abejojo Alesia, kai sveias netiktas,
tenka vaiinti altais ukandiais.
Na, jau js su virja vis k nors sugalvosit, o grimais a pasirpinsiu. Sveias ne prastas. Uima
auktas pareigas, danai lankosi usienyje, visko mats, daug kur pabuvojs... Man garb priimti tok
svei savo namuose.
Jeigu taip, tai reikt ko nors ypatingo, rpinasi mona, kain ar sugebsim, ar tiksim, ar
spsim pagaliau? Kaimas ir palieka kaimu...
Neisigsk. Man atrodo, kad laiko uteks. Manau, kad draugas gali ir nakvoti. Atvaiuos savo
automobiliu tiesiai i Kauno. Jeigu neatsisakys su mumis igerti po stiklel, tai nenors ssti u vairo
igrs, ramino Alesi Maceika. Iki Kauno kelias tolimas.
inodamas, kad ios savaits bgyje gali pasirodyti draugas, Maceika niekur nei jo, nei vaiavo ir
pasisteng bti namuose, kad galt sutikti ir priimti svei.
Ilgai laukti nereikjo. Per vidur savaits, treiadienio popiet prie dvaro vart sustojo juodas
automobilis. Pasignalizavs ir palauks, kol bus atidaryti vartai, vyrikis vaiavo kiem ir, ijungs
varikl, ilipo i mainos. Auktas, apsivilks pilk apsiaust, usidjs pilk fetrin skrybl vyrikis
urakino automobilio dureles, po to atidar bagain ir pam nedidel lagaminl.
Vartus atkl pats Maceika ir juos udars, tuojau prijo prie sveio ir jie apsikabino.
Sveikas atvyks. Labai laukiau... Ar labai nuvargino kelion? maloniai klausinjo Maceika, kai
abu vyrai jo per kiem svetain, kur j jau lauk, spjusi truput pasipuoti, Alesia.
Gabalas kelio. Ne tiek pavargau, kiek nusibodo ir griso dulks. Ms viekeliai tik arkliams
vainti.
Pabandysim tas dulkes nuplauti. Niekas taip gerai nenuplaus dulki, kaip kaimikas alus. Turiu dar
pasiliks bakut nuo vestuvi. Kaip tik pravers.
Koridoriuje vyrus pasitiko Alesia. Pirmiausia ji pam i sveio rankos lagaminl ir, pastaiusi ant
grind, atrm j sien. Paskui eiminink padjo sveiui nusivilkti apsiaust ir pakabino j ant
kabyklos. Skrybl sveias pats padjo ant lentynls vir kabyklos ir, prie paduodamas rank
Alesiai, atsisuko Maceik.
Tik nesakyk, kad ia tavo mona. Nepatiksiu.
Tikrai taip, patenkintas Maceika, bkit pastami mano mona Alesia, pristat jis, o sveias
pats prisistat.
O a js vyro vaikysts draugas Meislavas, pabuiavo jis rank Alesiai ir pajuokavo. Na, ir
gudruolis tu, esiau. Kodl neparodei monos prie vestuves? Biau bands t grauol atvilioti nuo
tavs. A gi jaunesnis...

 Bet dabar jau auktai po piet, juoksi patenkintas Maceika, o gal norsi apsimazgot rankas?
Tada einam virtuv, pasil jis, bet sveias norjo ir gerai apsiprausti. Virtuvje pati Alesia pripyl
duben ilto vandens ir atne balt rankluost, o kai sveias nusipraus, ji palydjo svei svetain.
Kai vyrai susdo pasinekti, Alesia gro virtuv ir jos abi su virja netruko pagaminti iltus pietus.
Padengusi valgomajame piet stal, Alesia pakviet vyrus piet.
Dar turiu atiduoti dovan, sujudo sveias ir i koridoriaus atsine lagaminl.
ia jums, padav Alesiai juodo aksomo pailg dut, o ia jau mums su eslovu, kas liko.
Kol neigr, sveias buvo gana santrus, bet po stiklelio, kito ir po keli stiklini stipraus, ilgai
bakoje pastovjusio alaus, atsipalaidavo ir sismagino. Atvirai, n kiek nesivarydamas Maceikos,
jis reik Alesiai simpatij, negailjo jai kompliment, nenuleido nuo jos aki. Diaugsi, kad jam
malonu su jais bendrauti, silsi apsilankyti daniau, netgi pareik nor ia pas juos kaime praleisti
savo atostogas.
Maceikai buvo malonu matyti, kad sveias toks patenkintas. Jis n kiek nepavydjo perdto dmesio
savo monai, bet dar lyg ir skatino.
Alesia, pasirpink sveiu. Paduok jam ukandi, pakelk ariau, kad bt patogiau pasiekti... Atnek
dar kepsnio, atrodo, kad jam patiko...
Visa popiet prajo geroje nuotaikoje. Toks pat linksmas buvo ir vakaras. Vyrai prisimin daug
vaikystje ir jaunystje patirt nuotyki. Vieni buvo lidnesni, i kit buvo ko visiems pasijuokti. Tik
ryte po pusryio, prie ivaiuojant sveiui, vyrai truput rimiau pasinekjo.
Kaip ia pas jus? Pas mus i Kauno labai daug lenk ivaiuoja Lenkij.
Tikrai? susidomjo Maceika.
Tikrai taip, patvirtino Meius, parduoda namus, likviduoja mones, verslus ir ivaiuoja i
Lietuvos visam laikui.
O kodl taip?
Pastaruoju metu sovietai ivyst palusi prieik propagandin kampanij prie Lenkij ir
lenkus. Maskvos neapykanta Lenkijai prasidjo seniai, po bolevik armijos, vadovaujamos
Tuchaevskio, sutriukinim Varuvos prieigose 1920 metais. Lietuvos valdia neukerta kelio tokiai
propagandai, turint omenyje Vilniaus krat. ia ne kitaip, kaip sovietai ruoia sau koridori ygiui
vakarus. A manau, kad Lenkija ir vl duos bolevikams tinkam atkirt.
Kain i kur tokios kalbos? Ar galima jomis tikti?
Sprendiant i to kaip mons reaguoja, gal jie ino i patikim altini. Niekas nedarys toki
sprendim neinodami ir gerai visko neapskaiiav.
Bet kokia ia gali bti grsm? Ar vl karas?

 Na, karo, manau, nebus, bet sovietai ras bd kaip susidoroti su ms Lietuva.
Kam jiems ta Lietuva, ar dar maai savo turi? stebisi Maceika.
Ne vien Lietuva, jiems visas Pabaltijys rpi. Seniai jau sovietai j dairosi. Nepaliks ramybje...
Betgi Lietuva nepriklausoma valstyb, turi savo prezident, kariuomen. Gali prieintis, nesileist
savo em svetimos kariuomens...
K gali ms kariuomen prie toki galing Raudonj armij? Smetona pats pirmas ine muil
i Lietuvos, o kas tada laukia mans, tavs? Pats gali suprasti, juk jie tvarkysis ia kaip savo namuose,
o su gyventojais darys k nori. O mes dar ir lenkai...
O ar greitai gali taip vykti?
Niekas neino. Gal ir labai greitai, o gali dar praeiti koks destkas met.
O k pats manai daryti?
Dar kiek palauksiu, o paskui irsiu. Nenoriau pakliti sovietams nagus.
Ar negaila bus visk palikti? Juk taip gerai ia turi...
Ar geriau atsidurti Sibire? Ar taip, ar taip teks visk prarasti. Nepaliks jie valdinink savo postuose.
Auktiems valdininkams ir inteligentijai pirmai gresia tremtis. Tokius dvarininkus kaip tu ir
stambesnius kininkus irgi Sibir. emes nacionalizuos, o kitus smulkesnius kininkus
kolkius.
Neduok, Dieve, turbt neitveriau, jeigu visko netekiau.
Bet mons rizikuoja, visk palieka ir gelbjasi. K daryt?
Gal ia tik kalbos, gal nieko nebus? Neseniai buvau Kaune susitiks su savo vaikais. Jie nieko
nenekjo, o juk turt inot, raminosi Maceika.
Duok Dieve, kad tai bt tik kalbos. Pagyvensim, pamatysim. O pats teisingai pastebjai, kad
neblogai turime. Galtume gyventi ir gyventi, jeigu ne tie visokie neramumai.
Tu ia man bent msl uminei, draugui, ilyddamas svei, dar kart prisimin judviej pokalb
Maceika, tursiu apie k pagalvoti.
Neimk taip galv, brolau, bet dl visko domkis. Daniau susitik su vaikais, o gal a k nors
igirsiu. Dabar pas tave daniau apsilankysiu, jeigu tu nieko prie. mon tai pats puiki gavai, kad ir
litwinka, kad ir chamuvka, bet a tau jos pavydiu.

30.

Ivaiuodamas pareiks nor kaime praleisti atostogas, su kuo Maceika ir Alesia maloniai sutiko,
rugpjio mnes, net nespjs eiminink, Meius vl pasirod dvare. Taip kaip ir anksiau jis
atvaiavo savo automobiliu ir dabar vainjo su Maceika visur, kur tik jam prireikdavo. Kartu
vainjo miestel ar valsi, nereikjo n arklio kinkyti. Be to vyrai sugalvojo sau ir pramog.
Danai vainjo prie eero mekerioti, rytais eidavo mik grybauti.
Per visas sveio atostogas dvare vent. Ankstyvos vyr ikylos truput pakeit nusistovjusi
tvark. Pusrytis buvo patiekiamas daug anksiau, o piets nukeliami pavakar tada, kada jie grta
namo.
Kasdieniai piets buvo gaminami kaip paprastai, pusiaudien, nes pietaudavo agronomas, snus
Kstutis ir moterys, o kai grta vyrai, j laukia ventiniai piets. Tada jau kartu ir piets, ir vakarien.
Jei parsinea uvies, tai moterys ir uv tuojau pat paruoia, o jeigu ne, tai ir be uvies yra visko
pakankamai. Tada jau atkemami buteliai grim ir, visiems po truput gurknojant ir ukandiaujant,
prasideda ilgi pasinekjimai ir pasisdjimai iki vidurnakio. Agronomas Algis pakviestas kartais
prisda prie vyr, kartais ne, bet, jeigu ir prisda kada trumpam, igrs taurel iek tiek ukanda ir
padkojs bei atsipras ieina.
Kol vyrai sdi u stalo, Alesiai nepatogu ieiti ir ji, gerbdama svei, nori nenori palaiko jiems
kompanij. Tuo labiau, kad ir sveias to pageidauja. Alesiai dabar sunkus metas. Ji turi keltis ryte
anksti, o dar kai reikia sdti su vyrais iki vidurnakio, ji visai pavargsta. Bet to parodyti negalima. Ji
dedasi vali ir susidomjusi, kai vyrai sileidia kalbas apie politik.
Sveias ir dabar turi k papasakoti draugui eslovui. Maceika beveik neskaito laikrai, o jeigu kada
ir perskaito, tai tik apie tai, kas susij su ems kiu, j domino grd supirkimo kainos. Paskutiniu
metu Maceika nebeparduoda savo grd supirkjams ydams. Agronomo Algio dka Maceikos dvare
uauginti grdai atitinka visus Lietkio reikalavimus, didesn j dalis patenka pirmj r ir jis u
savo grdus gauna pinigus i pirm rank.
Vyrai kad ir vlai atsigul, dar gauna numigti iki auros, o Alesiai tenka keltis dar anksiau, kad abi
su virja spt paruoti pusryius ir ileisti kl vyrus. Tiesa, kol tarnait tvarko kambarius, Alesia,
ijus vyrams, prigula valandlei, bet to maa, kad jaustsi pailsjusi. Dl tokio j ugriuvusio
rpesio galima bt kaltinti svei, taiau tai atperka Meiaus jai rodomas ypatingas dmesys ir
susiavjimas. Nors dvare pilna gli, Meius, grdamas i ikilos, visada atvea puokt pievoje
suskint lauko gli, o rads eero vandens nugldint, domesns formos akmenl ar raustaniom
uog kekm pasipuousi ermuknio akel, vis dovanoja Alesiai. Kad ne taip, taip kitaip vis randa
bd kaip pamaloninti eiminink. Pirm kart atvaiuodamas sveias atve dovan brang vrin, o
dabar padovanojo Alesiai auksin su roins spalvos akute sag. Tai kas, kad ji truput pavargsta, juk
tiek ir tiek gals ilstis jam ivaiavus... Nebereiks taip anksti keltis, kasdienius pusryius pagamins
virja, o pietus kaip ir visada visi valgys pusiaudienyje.
Prie pat Meiaus atostog pabaig miestelyje parapijos salje vyko valsiaus Lietuvos kinink
sjungos suvaiavimas, kur kaip sjungos narys buvo pakviestas ir Maceika. Dar i vakaro jis
atsipra draugo, kad turs palikti j vien ir anksti ryte, pasikinks arkl, ivaiavo, kol Meius dar
miegojo.
inodamas, kad Maceikos nebus, jis vienas neketino ikylauti, miegojo ilgai ir atsikl, kai saul jau
buvo auktai. Nusiprauss jis dar pavaiktinjo po kiem ir tik tada, kai jis gro, Alesia atne

valgomj pusryt. Jie kartu papusryiavo.

Ai u pusryt, padkojo Meius, k dabar mes veiksim, kai nra eimininko?
Neinau k veiksit js, o a tai turiu darb, atsak Alesia.
O gal vaiuojam pasivainti? linksmai pasil jis.
Net neinau, nesitikjo tokio pasilymo, o Meius kalbinjo Alesi toliau.
Darbai nepabgs, visada juos rasite, o a jau greitai ivaiuosiu. Per visas atostogas mes tik su
eslovu vainjoms, o dabar galiu pasilyti ir jums t malonum.... Vaiuojam kur nors? Gal pas
kokius gimines? Gal iaip su kuo nors nortumt susitikti? Gal pas pastamus? Visur kaip bematant
nulksime. Tik sakykit, a pasiruos.
Gal ir bt gerai tvukus aplankyti, suskato Alesia, noriau juos pamatyti, save parodyti. Gal ir
miestel krautuv usukti pro al vaiuojant... Jeigu taip sakot, tai a kaipmat susiruoiu.
Alesia greitai persiav ieiginiais bateliais, ant pei usimet varkel, kien sidjo pinigus,
rankas pam krep.
tai a jau pasiruousi. Dl mans nors ir tuojau pat galime vaiuoti.
Dl mans irgi, pasiruos ir Meius.
Kol Alesia rengsi, Meius pasim mainos raktelius ir lagaminl. Dar minutl ir jie ivaiavo i
kiemo. Pirmiausia nuvaiavo miestel, o pakui Galinio dvar.
Tokiais netiktais sveiais labiausiai apsidiaug motina. Tvo namuose nebuvo, jis kakur
ivaiavs, bet Alesiai ir su motina buvo malonu pasimatyti. Jos abi ir eiminink netruko paruoti
vaies. Nors pietus dar per anksti valgyti, ivaiuodami valg vlyvus pusryius, bet, kai viskas taip
skaniai kvepia, sunku atsispirti pagundai io to paragauti.
Alesia su Meislovu iek tiek utruko kol pavalg, dar iek tiek pasinekuiavo su Galiniene ir
ivaiavo atgal.
Alesiai smagu, kad pasimat su mama, malonu, kai maina i lto juddama duobtu keliu
linguodama j supa. Ji laiminga ypsosi ir Meius, matydamas j toki patenkint, retkariais
atsisukdamas jai nusiypso.
Kai jie atvaiavo iki viekelio, lygiu keliu rieddama maina visai nebesupo, bet lk kaip vjas,
palikdama paskui save didiul stulp dulki. Dulks stengsi pro langus patekti mainos vid, bet
joms nepavyko. Maina kuo toliau, tuo greiiau skriejo o jos atsilikusios nurimo ir ramiai leidosi
atgal ant viekelio.
O gal usukime pairti, kur mes su eslovu gaudom uvis? staiga sumaino greit Meius.
tai u to mikelio yra eeras. Galtume pasukti miko keliuk.
Jeigu tik norit, neprietaravo Alesia, iki vakaro dar yra laiko.

Nelygus keliukas vl supo ant minktos sdyns sdini Alesi, o pro al lk miko mediai,
krmai, baltakamieniai svyruokliai berai, iki pat ems akomis apklojusios savo kamienus skarotos
egls, ant laibo kaklo pramatniomis ukuosenomis pasipuousios puys.
Pravaiavus mikel, prie akis isidriek plati pieva, o u jos, pakrantmis augani ali tanki
krmokni tarsi rmintas, blizgulivo eeras. Jie privaiavo prie tos vietos, kur su eslovu
mekeriodavo, ir Meius sustabd automobil. Nuo pievos iki vandens ar mogaus rankomis, ar
paios gamtos sukurtas buvo vyruotas prijimas, o netoli kranto vir vandens ikil didesni ir
maesni akmenys, leido patogiai sikurti vejui. Prie storos alksnio akos pririta lengvai suposi
valtis.
Gal nortum pasiirstyti valtimi? pasil Meius, kai jie ilipo i mainos.
Nenoriu, grietai atsisak Alesia, nemoku plaukti, bijau vandens... Tas malonumas ne man.
Tada prisskim va ia ant pievuts, paties ant pievos i bagains atsinet minkt, lengv
patiesal, tada iaip pasigrosime gamta. Nebedaug beliko. Paskutins vasaros dienos. Dar koks
mnuo ir nieko nebeliks, baigsis visos groybs.
Grau ia, atsisdusi apsidair Alesia, ne veltui js su eslovu ir pasirinkot i viet. Gera, miela,
ramu... Ar nesigailit atvaiavs ia praleisti atostogas? Ar gerai pailsjot? maloniai ypsodamasi,
klausinjo Alesia. Ar patenkintas?
Netgi labai, diaugsi Meius, js ir pati matot, kokia ia grai aplinka. Dienos pasitaik
graios, uvis kibo, buvo su kuo maloniai pabendrauti. Galima sakyti pirmos atostogos, kada a taip
gerai pailsjau.
O anksiau ar neatvaiuodavot? Juk su eslovu, pasirodo, esat seni draugai?
Dar jaunystje isiskyr ms keliai. Daug met nesusitikdavom, o paskutiniu metu nuolat sirgo jo
mona. Dabar jau jo dvare visai kitos nuotaikos.
Smagu, kad jums patiko. Kitais metais vl atvaiuokit. Su jumis ir mums buvo gera.
Ai, pabuiavo Meius rank Alesiai, btinai. A ia turiu su savimi io to pasims, atidar
lagaminl, gal igersim po gurknel po toki skani piet pas js mam. Gal neatsisakysit?
Turbt ne, nesutiko Alesia, kaip ia taip be ukandos? Kad biau inojusi, biau pasimusi ko
nors lengvo.
Turiu tai saldaini, padjo atidars dut, manau, kad tiks prie tokio grimo. tai, pripyls
taurel, mandagiai pasil Meius, o a igersiu paskui.
I karto atsisakiusi, Alesia pam taurel ir, prineusi prie lp, palai.
Skanu. T vien igersiu, bet nedaugiau, dar isiderjo ir, igrusi vyn, grino taurel Meiui.
O dabar dar saldain paimsiu, nusiypsojo ji. Tikrai ia grau. Ne veltui js su eslovu ir
pasirinkot t viet.

Alesia plaiau apsidair. ia taip ramu, taip gera. Aukt medi lapija ustojo kaitrius popiets
sauls spindulius, per vis pamik drieksi jaukus, drgme ir vsa kvepiantis pavsis. Ir toks domus
vyrikis alia... Meius gal kiek perdtai malonus ir dmesingas, taiau tai tik skaidrino nuotaik. Jis
paslaugiai padjo Alesiai nusivilkti varkel, kur paskui udjo jai ant pei, vaiina stiklelis po
stiklelio vynu, saldainiais ir neymiai linksta prie jos. Kas tai? Ar tik nebando apkabinti? Alesia
atsitrauk truput toliau, bet Meius, pams j u rankos, prisitrauk ariau. Ikart pabuiavs deln,
po to glausdamas prie savs, tuo paiu kartu buiniu m buiuoti vis rank nuo rieo iki alkns.
Alesiai buvo netikta ir nejauku. Ji paband atsistoti, bet prie veido jau pajuto kart Meiaus
alsavim ir j nutvilk pirmas galus Meiaus buinys. Alesia kiek pajgdama pastmjo j nuo savs,
bet jis sisiurb jos lpas, neleisdamas jai net atsikvpti. varkelis nukrito nuo pei. Alesia muistsi
Meiaus glbyje, jai trko oro ir jg j atstumti, o kit akimirk jis jau pasiguld j ant pievos.
Alesia pagaliau atsikvp. Atgavusi kvpavim, ji pasijuto tokia stipri, kad pasitelkusi visas jgas,
trenk kumiu Meiui veid, kai is pasilenks norjo vl j buiuoti. Smgis buvo toks stiprus, kad
Meius ikart atlijo. I netiktumo jis jautsi lyg i medio ivirts. Ko, ko, bet to tikrai nesitikjo.
Taip vis laik dievinamas, Meius buvo tvirtai sitikins, kad uteks jam parodyti savo iniciatyv, ir
Alesia puls jam glb. Dabar gi, gavus tok antaus, j uvald baisus pyktis, n kiek ne maesnis u
k tik buvus geism. Kaip ji idrso? Tokia chamuvka... Kaip ji galjo? Meius jautsi eistas
iki pat irdies gelmi. Nesistengdamas tvardyti nirio, pamirs savo aristokratikas manieras,
spyr koja, klpaniai ir besisegiojaniai sagutes, Alesiai sdmenis, spjov tiesiai jai veid ir tik
tada pasitrauk. Alesia pakilo nuo pievos, susitvark suknel ir usivilko varkel. Radusi kienje
nosin, ji nusiluost veid ir, n nepavelgusi Mei, nujo automobil. Jis, inoma, mielai bt
paliks Alesi mike, bet kaip visa tai tada reikt paaikinti eslovui? Chamuvka, nusispjov
Meius ir sdo u vairo.

31.
Jeigu prajusi nakt Lauras nakvojo pirtyje, tai sekani nakt gavo nakvyn vienkiemyje pas
malninink.
Saul dar buvo auktai, kai Lauras pamat tolumoje ant kalniuko vjin maln ir paskubjo j pasiekti
dar nesutemus. Kai vaikinas atjo iki malno, saul jau buvo arti laidos, bet malno sparnai dar
tebesisuko ir visas malnas dundjo.
js vid, Lauras pamat vis miltuot, baltais sais vyr ir prijo prie jo.
Gero vakaro, pasisveikino jis ir pridr, padk, Dieve.
Ai, atsak mogus ir gerai j nuirjo: Apneiotas varkas, aiku, kad ne jo paties trumpos
kelns, iklyp everykai. Nepanau, kad bt koks gaspadorius, atjs pasitarti dl malimo. iaip gal
koks pakeleivis, turbt prays nakvyns... K pasakysi? paklaus vyrikis uris milt mai.
Ar nepriimtumt nakvoti? nelabai drsiai papra Lauras.
Taip ir sakiau, ypteljo malnininkas. Na, k gi. Galsi sau miegoti ia malne. Tui mai
kiek tik nori. Tursi k pasiklot ir su kuo usiklot. Ar bus gerai?

 Bet kad a dar ir valgyti labai noriu, patyljs prisipaino Lauras, iandien tik kart valgiau, o
jau vis dien.
Tai kur eini, jeigu per vis dien nenujai? Ar dar toli eiti?
A jau ne pirma diena, kai einu ir neinau, kiek dar reiks eiti.
Tai ko pats taip vaiktai? Ar nam neturi?
Laurui jau nusibodo visiems kartot, kad jis turi namus, tuo labiau, kad niekas tuo netiki. O gal geriau
nesakyti teisybs?
Turjau, bet dabar nebeturiu, atsak jis, bet nuo to nebuvo n kiek geriau. Kaip visi, taip ir
malnininkas klausia tuo paties.
Tai kur jie pasidjo? Jeigu buvo namai, tai negaljo jie dingti, stebisi mogus.
Taigi ir a visiems sakau, kad negaljo jie dingti. A vis tiek vien kart juos susirasiu, nudiugo
Laurynas, jeigu rasiu keli, tai rasiu ir namus.
Malnininkas netruko suprasti, kad vyrukas ne viso protelio ir kaip visada tokie sveikiems monms
sukelia pasigailjim. Pasiirt toks graus, jaunas vaikinas, o nesveikas. Gal kokie negailestingi
artimieji j ivar ir taip atsikrat, kad dabar bastosi neinomais keliais ir ieko nam .
Na, gerai, pasak malnininkas Laurui, einam, padsi utraukti sklend ant sparn. Metas baigti
darb ir eiti namo. Ten gausi pavalgyti ir nakvyn. Galsi ir taip pabti koki dien. Pailssi,
pasistiprinsi, o namus, inoma, rasi. Dabar jau suilo oras, idiuvo keliai, pavaikiosi ir surasi.
Dieve tau padk.
Pirkioje juos sutiko storul eiminink malnininko mona. Ji nuvelg Laur, bet neisidav, kad
labai nustebo.
Paiu laiku, vakarien jau gatava, linksmai pasak moteris. Sskits u stalo, tuoj atneiu.
K ia tos kruopos, pastm nuo savs dubenl su pienu balintomis mieinmis kruopomis
malnininkas, mums pairk ko nors geresnio. Reikia pavaiinti mog. Jis per dien nevalgs...
Ikepsiu kiauiniens, ar bus gerai? neprietaravo eiminink.
Gerai, tik pasiskubink, o a turiu dar skaidriosios pusbonkiuk. Kaip tik tiks prie kiauiniens.
Igersim po stiklel su sveiu.
Tau kad ir su bile kuo, bet tik igerti, nepatenkinta burbteljo moteris, bet stiklelius atne ir
pastat ant stalo.
Negi gersi vienas? tai pasitaik mogus, kodl nepavaiinti? teisinosi malnininkas. Igersim
po vien prie valg, nepamaiys, pripyls stiklelius, vien pastat prie Laur.
Tai kad a nei geriu, nei rkau, aikinosi jis, valgyti tai labai noriu, bet gerti ne.

 Jeigu jau ia sdi, tai palaikysi man kompanij, neatstojo malnininkas. Daug negersime, bet po
vien stiklel nepakadys. Na, igeriam, o tai atau kiauinien.
Lauras, paragintas sribteljo, bet nuo pirmo gurknio uspringo ir usikosjo.
Paimk duonos, usiksk, pamok malnininkas, o dabar baik gerti ir daugiau nebegausi. Matosi,
kad tikrai esi negeriantis. Tokiam gaila ir arielk gadinti.
iaip ne taip susidorojs su degtine, Lauras msi ir kiauiniens. Nepra n peilio. Smeig akute
koks papuol gabalas, kimo burn ir, maai kramts, rijo. Taip buvo ialks.
Nakvyn vaikinas gavo virtuvje ant suolo, o pusryiams vl gavo kiauiniens. Vienkiemyje Lauras
ibuvo beveik savait. Kiekvien ryt, kai tik jis nordavo ieiti po pusryio, malnininkas jo pagaili
ir sulaiko.
Na, palauk dar. Ar ia tau blogai? Niekur tu nerasi geriau. Spsi ieiti.
Eidamas rytais maln, vyrikis nepalieka ir Lauro. Malne jam vienam nuobodu, o kai kur ir per
sunku. Tada Lauras jam padeda.
Per tas dienas jie abu visai artimai susidraugavo ir Lauras isipasakojo vis savo gyvenimo istorij.
Papasakojo, kad jis yra dvarininko elvio vaikas, kaip jis myljo Katryt, kaip umu brol Kst,
kaip susikrimts po nevykusi pirlyb ijo i nam, kad ko tik neprigr eere ir, liks gyvas, bet
atsidrs nepastamuose kratuose, toli nuo nam, neino, kaip juos sugrti.
Jeigu anksiau mogus svarst, ar nepasilikus Lauro pas save visam laikui u pagalbinink malne,
tai dabar, suinojs, kad ake nudr brol, ne juokais isigando: Pusprotis ir dar broludys...
Malnininkas jau gailjosi, ulaiks Laur sodyboje ir dabar tik lauk, kada is pareik nor ieiti.
Maa to, po to j panekesio malnininkas jau kelinta naktis be miego. Tik pagalvoja, kad ant suolo
virtuvje guli mogudys, taip ir ilaksto visi miegai: inoma, neklaidios viekeliais protingas,
doras mogus. Koks jis bebt, visi turi namus ir savo viet namuose. Kodl jis taip ilgai negali rasti
savo nam? Gal Dievas j baudia, kad padar tok iaur nusikaltim? mogudiui ne vieta
namuose, jo vieta kaljime. Bet kaip ia yra i tikrj, kad jis ne kaljime, o bastosi laisvas? Gal koks
pabgs kalinys, apsimets kvaileliu, slapstosi tarp patikli moni? Kad ne vienoje, tai kitoje
sodyboje gaudamas pavalgyti... Gal nereikia jo ileisti, o praneti policijai? Kita vertus, joks pabgs
kalinys nesisakys niekam, kad nuud mog. Ar galima tikti viskuo, k jis sako?
Vis tiktai, kai vien ryt Lauras susiruo ieiti, malnininkas jam netrukd: Tegul sau eina, dievai
nemat. Kodl btent a turiu j sksti? mogus atvr ird, pasipasakojo, patikjo paslapt, savo
bdas, o a imsiu ir iduosiu. Tegul ir toliau keliauja savais keliais, o man bus pamoka, kad nereikia
pasitikti visokiais apsilankaniais pakeleiviais.

32.
Galinis jau sitvirtino dvare. Niekas nebesako elvio dvaras, bet Galinio dvaras, o dvarininkas
Galinis. Jis garsus ant viso valsiaus, o ileids Alesi u Maceikos, dar labiau ipopuliarjo.

Dirbti jam sekasi ir jis netingi. Nuo ankstaus ryto iki vlaus vakaro Galinis su kumeiais plua
laukuose, o mons dirba nuoirdiai atsidav, dirba atsakingai. Galinis jau gerai sisavino visas,
amin atils, elvio inias, patyrim, kurio reikia valdant tok didel k, bet mato, kad tiek moni,
kiek yra dabar, dvarui per maai. Ypa dabar, kai penkiasdeimia hektar padidino k.Tas didiulis,
pelktas, krmokniais, viriais ir gailiais uls plotas prie miko, kur buvo iki iol nenaudojamas,
djus darbo ir kapitalo, papild dirbamos ems hektarus. Ikirtus ir irovus krmus, po to dar
numelioravus, is gabalas enkliai padidino dvaro pajamas, bet tuo paiu pareikalavo ir daugiau
darbo rank. Nuolat reikjo samdyti padieni darbinink, kas sudar nemaai ilaid. Galinis, visk
gerai apgalvojs, prie kumetyno pastat keturi but nam ir apgyvendino keturias eimas.
Prie elvio kumeiams buvo sudarytos visai neblogos slygos, o Galinis dar jas pagerino. Prie to,
kas buvo skirta elvio, jis leido laikyti dar po por avi ir isiganyti iki puss met ver su slyga,
kad uaugint ver ar telyi parduot dvarui.
Kai jau daugiau moni dirba laukuose, Galinis leidia sau truput padykinti. Jis netgi gali skirti
laiko visuomeninei veiklai. Jis Lietuvos kinink sjungos narys, jis pieno bendrovs dalininkas, taip
pat aktyvus miestelyje sikrusio kooperatyvo veikjas. ias organizacijas jis atjo ne kokio pelno
siekdamas, bet grynai nordamas pasireikti. Jam malonu, kad j visur kvieia, su juo skaitosi, klauso
jo nuomons ir pritaria jo pasilymams.
Vieno susirinkimo metu pieno bendrovs nariai, kuri kiai buvo isidst kaimynystje, svarst
galimyb steigti savo pienin. Buvo daug kalbta, aikintasi, rodinta, kokia bt nauda savo
rankose turti toki pieno perdirbimo mon. Maa to, netgi buvo pasilyta statyti pienin Galinio
dvare, es i vieta yra beveik stambesni emvaldi ki centre.
Galinis ikart nesutiko.
Reikia pagalvoti, bet dar ir dar kart pasitars su bendrovs vyrais, pasikalbjs su entu, ryosi.
Tuo labiau, kad u ems sklyp pieninei statyti, Galinis bt atleistas nuo nao. Galinis, tiesa,
neprisidjo, bet pasiadjo, kad vis savo kio pien ateityje tieks tik i nauj pienin.
Naujos pienins statybos klausimas buvo svarstomas viraiio iniciatyva. Jis buvo valdybos
pirmininkas, jis pasil i idj ir, daugumai pritarus, buvo viskas uprotokoluota. Vyrams pasitarus,
buvo nusprsta skirti laiko apsigalvojimui tiems, kurie dar abejojo, o po to buvo nutarta aukti
susirinkim ir jau galutinai nusprsti.
Reikalo msi rimti vyrai, daugiausia stambi ki gaspadoriai ir nenuostabu, kad po met Galinio
dvare idygo pienin su didiule ledaine, sandliu ir kitais kiniais pastatais.
Sumanymas pasiteisino. Jau pirmi mnesiai parod, kad mon bus pelninga, o kuo toliau, tuo labiau
didjo pristatomo pieno srautas pienin. Ve ne tik stambs kiai, bet ir vidutiniai, maaemiai ir
net turintys po vien ar dvi karves deimtininkai. Pienas buvo perdirbamas sviest ir dideliais
kiekiais siuniamas Pieno centr Kaune.
Dvare pasirod pieninink jauna, grai panel Irut. Galinis jau nebe tas keturiasdeimties hektar
gaspadorius, o jau daug met kaip dvarininkas. Rpindamasis dvaro reikalais, jis susiduria su
emesnio ir auktesnio rango valdininkais, o ir iaip, bendraudamas su veikliais monmis, labai
ipruso. Kai dirba laukuose jis eilinis artojas emdirbys, bet, eidamas mones, pasirdo,

isiiustina, kinko visada gra arkl ir, imdamas su savimi pinig iri, kad j turt daugiau negu
maiau. odiu, kad nepritrkt, reikalui esant.
Auktas, viesus, nma neprails, nors ir bdamas valdingas, bet sugebantis bendrauti su
monmis, vis gerbiamas tai koks dabar Galinis.
Tai ne jo mona Daratl. Ji kaip buvo, taip ir paliko eilin kaimo bobel, nors buvo dvarininko
mona. Daratl daug meldsi, pasninkavo, nepraleisdavo n vieno sekmadienio nenuvaiavus
banyi. Ji bendravo tik su kumetyno moterimis, neiojo tik tuos drabuius, kuriuos atsive i kio.
Kol buvo neitekjusi Alesia, vaiku rpinosi Daratl daugiau nei pati motina, o dabar, kai itekjo ir
isive Kstut, ji labai jo ilgjosi ir danai praydavo vyr, kad nuvet pas dukr pamatyti Kstut.
Kartais, kai moterikei nusibosdavo sdti be darbo, ji ieidavo padirbti laukus. Neatsilikdama nuo
kumetyno moter, dirbdavo visus darbus, kol pasidarbavusi dien, kit, pavargdavo ir tada jau
ilsdavosi namuose. Gulindavo, poteriaudavo...
Prie peiaus kol dar galjo darbavosi Barbora, bet, prajus dviems metams po elvio mirties, j
itiko stiprus bronchito priepuolis ir, neilgai pasirgusi, Barbora mir. Galiniui net nereikjo jos
karinti, kaip buvo elviui sipareigojs. Barboros viet buvo pasamdyta penkiasdeimties met
moterik su patirtimi. Ji daug met tarnavo mieste pas ponus ir gerai iman virimo ir kepimo
darbus. Pas Galinien buvo tik raktai nuo svirno ir ji kaip eiminink atrakindavo svirn, kai
reikdavo paimti msos.
Kas mnes naujos pienins laboratorijos kambaryje vyksta pienins valdybos nari susirinkimas.
Tikrinama pienins veikla, apskaiiuojamos pajamos, ilaidos, valdyba vertina pienininks darb,
pateikia reikalavimus, o pieninink, savo ruotu, idsto nusiskundimus, dl ko kartais trukdosi
mons darbas. Vyrai, ia pat vietoje nutar, kad priekaitai pagrsti, skiria las kokiam nors
remontui ar inventoriui sigyti.
Irutei daniausiai klina u pieno varum. Tada ji pasiada itaisyti klaidas ir tuo viskas pasibaigia.
Ji kiekvien dien privalo tikrinti pristatomo pieno kokyb. is darbas uima nemaai laiko ir Irut
vos spja, o kit kart ir patingsta. Tikrina reiau ir ne visada viskas baigiasi gerai. Pieno centras
kartais turi priekait dl sviesto kokybs ir tada siunia spjimus, kad tai nepasikartot, o kartais net
grina pieninms vis siunt. Irutei dar to nepasitaik, bet spjim buvo, u k susirinkime valdybos
pirmininkas sil j nubausti, mainant atlyginim. Bet, daugumai nubalsavus prie, tokios grietos
bausms buvo atsisakyta.
Susirinkimai netrunka ilgai, bet vais po jo usitsia net iki vidurnakio. Pasibaigus posdiui,
viraitis susideda popierius portfel, o Irut, stal utiesusi balta staltiese, atnea orkaitje kept,
gardiai kvepiant kepsn. Kol Irut idlioja peilius, akutes ir lktes, kol sustato stiklelius, vyrai
ikrausto savo atsinetus butelius su grimais. ia ir degtin, ia ir vynas, ia ir alus bei limonadas.
Kartais kakas atsinea dar ir uvies konserv.
Vyrai geria, ukandiauja. Be karto patiekalo ia bna ir alt ukandi. Pieninink parpina
rkytos deros, kumpio, skilandio ir, inoma, sviesto bei srio.
Sr Irut moka padaryti tikrai labai skan. I riebaus saldaus ir rgtaus pieno, skoningai pasdytas,
su kmynais suslgtas sris vyr mgstamas ir giriamas. Igr vyrai negaili kompliment Irutei u

sr, dkoja u paruotas vaies, buiuoja rank, kvieia kartu igerti ir ivis skiria jai daug
dmesio. Bet Irut negeria. Ji tik juokiasi ir visiems maloniai ypsosi, randa bd kaip atsisakyti jai
silom grim, kad neeist paslaugaus sveio. Ji ino, kad toks dmesys ilgai netruks. Kai vyrai
daugiau igers, nebebus tokie lipns... Prasids tarp j garsios nekos, ginai, atsiras norini
dainuoti ir visi j umir. Nebe pirmas kartas... Irut ino ir moka kaip reikia elgtis pagyvenusi vyr
draugijoje.
Iki vidurnakio baigsis grimai, visi ivains savais keliais, o jai bus dar viena bemieg naktis. Kol
nukraustys stal, sumazgos indus, iluos ir iplaus kambar, nes jis rytoj bus reikalingas darbui ir
iau. Tik pravitus atvaiuoja pirmieji kininkai ir jai reiks stoti prie darbo.
Galinis, kuris gyvena ia pat, usibna ilgiau. Jis Irutei padeda atkelti stal, kad bt patogiau prieiti
ir iluoti i pastals iukles, sukilnoja vien ant kitos kdutes, nustumia jas kamp, atlaisvindamas
asl plovimui. Ieidamas Galinis dar kart padkoja Irutei u sr ir vyrikai paspaudia rank
atsisveikindamas.
Mergina jam dkinga. Nors vienas atsirado mogus, kuris mane supranta ir padeda, o tai per tas
kelias valandas, kurios liko iki darbo dienos pradios, a nespiau susitvarkyti. Bet ne tik... Jeigu tik
kokia bda pieninje, a visada aukiuosi jo pagalbos...
Galinis ir Irut susitinka ir matosi kiekvien dien. Kas beatsitikt, ji eina dvar jo iekoti, o jeigu jis
dirba laukuose, susiranda ir ten, drsiai praydama pagalbos.
Kart sugedo spyna nuo ledains, kur buvo laikomas sviestas ir kiti produktai, o dabar sugedo ir pats
separatorius.
Ponas, Galini, pieninje bda. Kakas atsitiko separatoriui, neskiria grietins nuo pieno, reikia k
nors daryti, atbgo udususi ir isigandusi Irut.
Kur gali, Galinis patvarko pats, bet kai jau toks gedimas, reikia skubiai iekoti meistr. Galinis met
savo darbus, pasikink arkl, nulk miestel, pakviet reikalingus mones, pats su jais gaio vis
dien kol visk sutvark. Nieko nepadarysi, ia visos bendrovs bendras reikalas. Jeigu neveikia
separatorius, stoja visos pienins darbas. Kad ir vienos dienos pienas likt neapdorotas, bendrov
bt didiulis nuostolis.
Kai Galinis vaiuoja miestel, niekada neumirta paklausti Iruts:
Jeigu turi koki nors reikal miestel, galiu nuveti. Ar taip, ar taip vaiuoju.
Irutei patogu, nes reikal visada atsiranda. Po piet ji kasdien laisva ir, kai tik pasitaiko tokia proga,
mielai ja pasinaudoja. Grusi namo, Irut, atsidkodama Galiniui, kvieiasi j pas save ir pavaiina
arbata su uogiene ir sriu.
Kartais Galinis usibna iki vlumos. Irut svetinga ir Galiniui malonu. Tokia jauna grai panel
nesibaido jo draugijos: K ia reikia nuveti j iki miestelio ir atgal? Man tik vienas malonumas...
Jeigu tik ko paprayt, a pasirengs visk padaryti, kad paskui galiau va itaip valand ar kit su ja
pasdti.

inodamas, kad po toki pasivainjim jis bus pakviestas arbatos, Galinis perka saldaini, vyno ir
jam smagu, kad Irut labiausiai diaugiasi ir dkoja. Ji neatsisako su juo igerti vien, kit taurel
vyno, pasivaiinti saldumynais. Galinis galt taip sdti ir per vis nakt, bet ino, kad Irutei reikia
labai anksti keltis prie darbo todl, pasdjs valand, kit, pakyla ir ieina. Na, o jeigu mergina
pakvieia j pasilikti, Galinis mielai pasilieka. Kodl nepasilikus, jeigu taip malonu? Dar liko
neigerto vyno, galima dar ir dar pakartoti po taurel, susidau taurelmis, vienas ukanda
saldainiais, kitas sriu.
Kaip tu, mergele, padarai tok skan sr? giria jis Irut, ar nepamokintum ir mano moter?
iaip a tai srio ne mgjas, bet ito negaliu atsisakyti. Paimsiu dar gaball, Galinis vl ima
srio, o Irut ypsosi.
Niekam nesakysiu, niekam neiduosiu paslapties... Matau, kad mano sris vyrams patinka. Su tuo
sriu bandysiu prisiviliot jaunik.
Kokio dar srio, stebisi Galinis, tokiai merginai kad ir be srio, kad ir be kraiio, kad ir vienais
markiniais, visada atsiras jaunikis. Tik nortsi, kad ne taip greitai... Iteksi ir paliksi mus. K mes
veiksim, netek pienininks?
Ai, juokiasi Irut, tik gyvenime yra ne visai taip. Be kraiio niekas nenori. Visi dairosi geros
pasogos. Pati ant savo kailio patyriau...
Tik nesakyk, kad atsirado toks kvailys, kuris tave pabrokijo? A pats savomis rankomis jam snuk
imaliau, pasipiktins net paoko Galinis, o Irut kvatojosi. Kaip grau matyti, kai ji taip
nuoirdiai kvatojasi... Galinis nesitikjo, kad jo toks pasakymas sukels merginai tiek juoko.
Matydamas, kaip Irut juoksi, jis pats atsipalaidavo ir nusijuok kartu su ja.
Kart, taip ilgai nesulaukusi vyro namuose, Galinien tar, kur jis leidia laik. Po piet su
pienininke ivaiavo miestel ir iki iol nra . Pritrkusi kantrybs, ji atsikl, apsireng ir atjo iki
pienins. Taip ir yra. viesa dega ir ne kitaip, kaip ia sdi, nusprend moteris.
Iki puss lango buvo utrauktos uuolaidls, bet, palipjus ant suolelio, viskas matosi, kas dedasi
viduje. dmiai pasiirjusi, Galinien nieko tartino nepamat: Sdi vienas vienoje, kitas kitoje
stalo pusje ir abudu linksmai juokiasi. Bet vis tiktai... Ant stalo butelis, du stikliukai, lktelje
saldainiai... Aiku, kad vaiinasi. Bet kiek galima taip vaiintis su mergina, kai namuose laukia
mona?
Dar kiek pastovjusi ant suolelio po langu, moterik sulauk kol pagaliau Galinis pakilo, bet nebuvo
kada irti, kaip jie atsisveikins. Reikjo laiku pasiekti namus ir atsigulti lov, kad vyras netart,
jog ji stovjo po pienins langais.
Tai kur buvai taip ilgai? paklaus Galinien, kai parjs vyras atsigul alia.
A, reikalai, trumpai mesteljo Galinis ir nusisuko ant ono.
Kokie reikalai iki vidurnakio? Ar neutenka dienos? pasirm ant alkni mona.
Ne tau suprasti, atkirto Galinis ir dar perspjo, netrukdyk miegoti. Ryt anksti keltis.

Galinienei neramu: Kas pasidar jos Adomui, kad taip pasikeit? Anksiau taip nebdavo. Mes tarp
savs pasinekdavom, pasitardavom. Man buvo inomi dvaro reikalai, planai. Visos skms ir
neskms... Adomas man pasiguosdavo, jei kas nepavykdavo, pasidiaugdavo pasisekus. Negi susuko
jam galv pieninink Irut? Senas kvailys. Negi galvoja, kad jis jai reikalingas? Tokia jauna, grai,
mokinta prasids mat su tokiu seniu? Negi jis nesupranta, kad nieko i to neieis? Bet dievai nemat,
tegul sau padurniuoja... Ilgai nekvailios... Tokia puiki mergina netruks susirasti jaunik. Iteks ir
viskas pasibaigs, o Adomas nusiramins ir viskas bus taip, kaip buvo.

33.
Galinien susitaik su esama padtimi, bet, kai reikalai nesitais, jai nabagei ird m grauti pavydo
kirminas. Atrodo kas gi ia tokio? Gyvenimas nugyventas, senatv aprpinta, niekas nerpi, dirbti
nereikia, bet ne. Ji kremtasi matydama, kad vyras visai nuo jos nutolo. Tarpusavio santykiai ne tik kad
nesitaiso, bet prieingai tik blogja. Prajo metai, gal ir daugiau, bet nra taip, kaip Galinien
galvojo. Pieninink n nemano tekti. Irut vis tebemergauja, o Galinis dl jos ir toliau klimpsta
meils nuotykius.
Jis su Irute vieai draugauja. mons daug kur juos mato drauge, apkalbinja, bet jie nieko nepaiso.
Abu nuolat vainja miestel, kitas parapijas atlaidus. Tai vienur, tai kitur mons mato vis abudu
kartu ir gaspadorius jau pradjo nebenakvoti namuose.
Galinis Irutei perka brangias dovanas, u jo pinigus ji sidinasi puonias sukneles, avi fabriko darbo
batelius ant aukt kulniuk... Ant pirt aukso iedai, ant kaklo vertingi vriniai... Diedas visai
padko, pinig turi, tai ir vaisto. Jis Irutei nieko negaili.
Seniokas kas dien ventikai pasipuos sukinjasi po namus, nuolat maiosi pieninje, nebeeina
dirbti laukus. Kumetyne Galinis susirado patikim mog, paskyr j vietoj savs, kad is priirt
darbininkus ir darbus. Ikart lyg ir baiminosi, kad be jo paties prieiros mons itvirks ir ims
tinginiauti, bet vliau sitikino, kad taip dar netgi geriau. Paskirtas mogus, gaudamas ger
atlyginim, nrsi i kailio, kad tikt eimininkui ir spaud visus prie darbo labiau nei pats Galinis.
mons piktinosi, bet kur jie dings? O eimininkas patenkintas.
Bendrovs vyrai m aipytis i Galinio. Per igertuves ar iaip susitik, nesivarydami trauk j per
dant, bet jis n kiek nesieisdavo, tik juokdavosi su visais kartu. Jis net didiavosi ir vyr poktus
priimdavo kaip pavyduliavim. Galinis inojo, kad Irut jiems visiems patinka, o ji tai atiteko jam.
Ir jis neyktdamas ilaidavo toliau.
Viskas prijo prie to, kad Adomas Galinis dav Irutei pinig puikiai praleisti atostogas Palangoje.
Pirmiausia mergina pasil vaiuoti ten jiems abiems, bet Galinis, ilgai svarsts, pabijojo ilgesniam
laikui ivaiuoti i nam, paliekant dvar ant svetim rank. Kai jis nesiryo, Irut labai nusimin.
inoma, Galiniui jos labai pagailo, patikjo jos nuoirdumu ir, atseikjs jai krv pinig, ileido
Irut vien.
Praleidusi dvi savaites Palangoje, Irut gro ne viena. Kartu su ja atvaiavo ir aunus jaunikaitis.
Galinis nieko nesuprasdamas kas ia vyksta, t pai dien nujo i pienin aplankyti Iruts, o pamats
kambaryje tok puik vyruk, net suglumo.

 ia vienas i mano darbdavi, lyg niekur nieko Irut pristat sveiui Galin, o ia mano
pastamas, pristat jaunikait. Susipainome Palangoje. Atvaiavome kartu, nes norjo pamatyti,
kaip gyvenu.
Pradioje Galinis dar vylsi, kad ia gali bti koks nors giminaitis, bet suinojs, kad vaikinas Iruts
pastamas, visai pasimet. Norjo apsisuks tutuojau ieiti, bet pakviestas sstis, klesteljo kaip
maias ant kds taip buvo pakirstos kojos. Tai tai kaip ji u mano pinigus leido laik Palangoje?
Parsive kavalieri...
Galiu pavaiinti. Turiu kuo. inoma, dar ir savo gamybos sriu, maloniai pakviet atsinedama
neatkimt butel likerio Irut. Juk liker a pats jai nupirkau prie ivaiuojant, su apmaudu
pagalvojo Galinis. Grimas saldokas, bet prie srio tiks, dar pastat ant stalo visiems po taurel.
Vyrukas pam nuo stalo butel, atkimo j ir paslaugiai pripyl taureles grimo.
Saldaus a nemgstu, atsisak Galinis ir pastm taurel toliau savs, taiau, nekreipdami tai
jokio dmesio, Irut ir jos naujasis pastamas pasiskanaudami igr ir paslaugus vyrukas vl
pripild stikliukus.
Na, kaip ia gyvenot be mans, linksma Irut kreipsi Galin, kokie ia buvo orai? Man tai
nelabai pasisek. Per tas dvi savaites gal tik kokios keturios dienos buvo saultos, o vis laik lijo.
Jeigu nestiprus lietus, tai iaip dulksna, apsiniauks dangus neleido nei suilti nei pasideginti.
Lijo ir ia, iek tiek atsigavs burbteljo Galinis ir toliau ia sddamas prie savo vali: Ir ko a
ia sdiu? pyko jis ant savs, kodl neatsikeliu ir neieinu? O geriausia tai bt buv i pat
pradi nesissti, o apsisukus ieiti. Bet kad nene kojos, prisimin jis. Man seniai laikas
nedintis tik klausimas ar atlaikys kojos ir dabar, jeigu atsistosiu?
Sukaups visas jgas Galinis vis tiktai pakilo.
Tai a jau eisiu, labanaktis, vos itar ir spruko laukan.
Atsidrs gryname ore, jis lyg ir atsigavo. Atjs iki dvaro, Galinis nejo vid, bet atsisdo ant
suoliuko po didiojo kambario langu ir ilgai sdjo lidnai galvodamas: Su Irute jau viskas baigta...
Bet negi i tikrj taip gali bti? Kodl kaip tik dabar, kai jau pasiekta meils virn? Kodl kaip tik
dabar lemta jos netekti? O pagaliau, ko galima buvo tiktis? Jauna, grai... Ar jai toks senas diedas
kaip a? tai su kokiu ji leido laik Palangoje... Galinis prisimin jaunuol Iruts kambaryje ir
toliau paskendo savo apmstymuose. Bet kodl tik dabar susipratau? Kur a buvau anksiau?
Itakiau tiek pinig... Vien Palanga kiek man kainavo... Kur buvo mano protas? Kodl taip
pasitikjau, kad ileidau vien? I kur toks pasitikjimas ne tik ja, bet ir savimi? Argi negirdjau
panai meils istorij, kai jaunos merginos inaudoja simyljusius senius? Galjau pagalvoti, kad ji
man ne pora, kad ir mans kaip ir kit vyr tas pats laukia... Kaip galjau bti toks sitikins, kad a ne
toks kaip kiti? Atrod, kad esu dar nesenas, kad man visur sekasi, kad mane visi gerbia, su manimi
skaitosi... Patikjau, kad ir ia pasisek... O i dalies gal taip ir geriau, band save raminti Adomas
Galinis, kiek dar galjo visa ta ms meil tstis? Ji jauna, o a jau senas... Be to a veds, turiu
mon. Kiek dar buvo galima leistis inaudojamam, kvailinamam? O kai geriau pagalvoji, ko ia
krimstis? iaip ar taip a pasiekiau savo. Ji man priklaus... Nenork, kad veltui gautum moterikas
paslaugas. Jos brangiai kainuoja... Kek ir tiek! drso net taip pagalvoti Galinis, kad tik save

nuramint. Na, pasismaginau, maloniai praleidau laik ir tegul tas malonumas nemaai kainavo, bet
dvaras dl to nesugrius. A turiu kas veikti. Nuo ryt dienos griu namus, dirbsiu pasiraitojs
rankoves, viskas gr normalias ves, o is nuklydimas tegul primins, ateityje, kad a meilei per
senas, kad toki dalyk reikia vengti ir bti savo vietoje.
U keli dien Adomas Galinis turjo reikal valsi. Tegul jie su viraiiu ir bendrauja, bet be
reikalo jo kabinet Galinis nedrsta ueiti, bet kart, pamats Galin bstinje, pats pakviet j
ueiti
Sveikas, padav rank viraitis ir, kai Galinis jo, pakviet sstis. Ms Irut ieina i darbo.
Gavau nuo jos praym atleisti. K dabar darysim?
Iekosim kito mogaus. O k daugiau? neisiduoda Galinis, nors i inia jam kaip peilis ird.
Ar pasak dl ko?
Iteka, atsak viraitis. Bet i kur gauti mog? visai kas kita rpi jam.
O ta pati, kuri j pavadavo ar negerai? beveik ramiai paklaus Galinis, nors irdis nenustojo
dauytis.
Tai kad ji tik pieno nugriebimo punkte gali dirbti. Neturi reikiamo paymjimo, neturi
kvalifikacijos. Tokiai negalima patikti pienins.
Niekis, nenusimin Galinis, reikia paskelbti laikraiuose, atsiras. O kol kas negalima jos
ileisti i darbo. Sps itekti.
Turbt reiks taip ir padaryti, pritar viraitis, kol negausim mogaus, nepasiraysiu praymo.
inia, kad Irut iteka smgis Galiniui, bet jis vyrikai visk itvr ir juda priek, o tuo metu
monai kur kas sunkiau visa tai umirti. Per vis t laik, kol vyras dko su pienininke, ji grausi,
verk, nemiegojo naktimis, beveik nevalg. Ji nuolat meldsi, pra Dievo, kad sugrint vyr
prot, igelbt eim nuo tokios negarbs. Tiek irdies skausmo patyrusi dl dukters nelovs, dabar
ne maiau pergyveno dl vyro kvailysi.
Galinien niekur neieidavo, su niekuo nebendravo, jai buvo gda moni, usidariusi namuose
moterik nepaliov verkusi ir nebuvo kam paguosti bei nuraminti. Ji dar nieko neinojo, kad tarp jos
vyro ir pienininks romanas baigsi, todl ir toliau skaudiai igyveno. Ji mat, kad Adomas jos
nekenia, reikia nereikia piktai ant jos kioja, su ja visai nebendrauja, nesikalba ir laiko paskutins
kvails vietoje.
Nenuostabu, kad taip ilgai trunkanti tampa pakirto sveikat ir Galinien pasiligojo. Kol dar
vaikiojo, tol pati savimi pasirpindavo, o kai atgul ir nepajg atsikelti, neturjo tinkamos
prieiros. Galinis visai mona nesirpino, dukrai neprane, o samdyta eiminink neturjo laiko.
Visuose namuose buvo tik du mons. Sskaitininko kaip ir nra, Galinis jei neivaiavs, tai
laukuose, o eimininkei vienai yra kas veikti, kad ir be ligons. Tik spk suktis, taiau, igirdusi
moterik aukiant, ateidavo pairti ir paddavo ilipti i lovos, kai reikia.
Be gydytoj, be vaist, be tinkamos prieiros Galinien neilgai tvr. Per iem dar iguljo, o

sulaukus pavasario, kovo pradioje mir.

34.
Ijs i sodybos, Lauras pastovjo ant viekelio, pasidair ir gro atgal.
_ Na, k pasakysi? net krpteljo j pamats malnininkas.
Ar tamsta neprisimenat, i kurios puss a atjau? paklaus jo Lauras.
Tai kad a pat pamaiau, kai jai maln, atsak mogus, o kas?
Neinau kuri pus eiti, kaltai prisipaino vaikinas.
Blogi tavo popieriai, vaike, palingavo galva vyrikis, o kad sugrai, tai gerai. Mtosi pas mane
malne kakieno palikti batai. Nueisim maln, pasimieruosi ir jeigu tiks, atiduosiu, galsi neioti.
Tie, su kuriais dabar vaiktai nebe ilgai laikys ir liksi basas. Norjau tai pasakyti, kol dar ia buvai,
bet prisiminiau tik tada, kada pats ijai.
Abu atjo iki malno.
Va, matuokis, itrauks i palps miltuotus aulinius, padav Laurui, man per mai.
Lauras mielai vien pasimieravo, o kadangi tiko, tai apsiav ir kit.
Kaip tik man. Ai, laimingas atsistojo Lauras ir padkojo.
Kai vaikinas atsities, malnininkas patenkintas j pasiirjo: Su batais visai kitas mogus...
varkas ir kepur dar visai neprasti, suleistos auktus aulus, nebe tokios striukos atrodo ir kelns.
Vyrukas visai panaus normal mog...
Neiok sveikas. Negaila... O ia man eiminink djo priepieius, itrauk i kiens sviestin
popieri suvyniot bryz laini ir gabal duonos. Kai pavargsi, ialksi, tada pasistiprinsi. Kain,
kiek dar laiko praeis, kol ateisi iki kitos sodybos?
Ijs i malno ir engs kelet ingsni, Lauras pamat arkliais vaiuojant mog. Paspartins
ingsn, vaikinas pasiek viekel anksiau, nei veimas atvaiavo iki keliuko, vedanio maln, ir
sustojo.
I tolo pamats prie keliuko stovint vyr, mogus paragino arkl ir, privaiavs prie Lauro, j
sustabd.
kuri pus ketini eiti? Gal pavet?
O man vis tiek, atsak jam Lauras ir, ujs i kitos puss, lipo veimait. mogus tai palaik u
pokt ir nusijuok, o kai Lauras atsisdo, vl paragino arkl.

 Tai kur vaiktinji i pat ryto? Malne buvai? paband kalbinti vaikin.
Taip, atsak Lauras.
ilas gerai mala, bet brangininkas, ts mogus, pas Sink pigiau. A visada ten veu malti.
Ar yra dar ir kitas malnas? pasidomjo Lauras. Kiek laiko, kai jis vaikiojo, jo kelyje pasitaik
tik vienas malnas.
O kaip gi? Karpuiuose pas Sink. Bet ten ne vjinis, o motoru varomas. I kur pats esi? ir toliau
kalbino keleiv, vis paragindamas arkl.
I elvio dvaro, kaip visiems, taip ir jam t pat klausim, t pat atsakym turi Lauras.
Kakaip nesigirdjo ia aplinkui tokio dvaro, stebjosi mogus, tai pats turbt i toli? Ar taip
psias ir galvoji pareiti? Kada pareisi?
Kaip pasiseks. Gal net iandien, jeigu tik ia tas kelias, kurio reikia eiti, atsak jaunuolis.
mogus atidiai j pasiirjo.
Eini ir neinai kelio? Kaip ia gali bti?
Taip ir yra, patvirtino Lauras, nevaikioiau tiek, jei inoiau...
mogus dar kart dmiai j pavelg ir pradjo kak tarti.
Tai k veikei malne pas il? m i tolo klausinti vanyiotojas. Pasipraiau nakvyns ir
nakvojau. mons geri. Dar gi kelias dienas leido pas juos pabti, pailsti.
O kur buvai prie tai?
Nakvojau pirtyje, atvirai pasakojo Lauras.
Tai taip ir vaiktai kaip aminas ydas? galutinai sitikins su kuo turi reikal, nusiaip kininkas.
O kodl dvaro iekai? Kam jis tau?
Dvarininkas elvys yra mano tvas, o a jo snus. Kai tik rasiu dvar, nebereiks man daugiau
vaikioti.
Kur laik vyrai vaiavo tyldami. Gaspadorius Lauro nebekalbino, o is mokjo kalbti tik tada, kai
jo ko nors paklausia. Vaikinas tik diaugiasi, kad gali vaiuoti, o mog upldo lidnos mintys:
Neinomi Viepaties keliai, kartas nuo karto, pavelgdamas Laur, msto jis. Vaikto po sviet
toks nelaimingas jaunikaitis. Auktas, tiesus, graus, su rankomis ir kojomis pairti nieko jam
netrksta. Visk Dievas dav protelio pagailjo... Kiek jis taip vaikios? Kur jo namai, kur tvas?
Augino maull gimus, uaugino iki tokio vyro.... Kas atsitiko, kad jis ne namuose, o klajoja
viekeliais, nam ieko ir neranda? Kiek dar jis klaidios? Kas jo laukia? Ir nra kaip jam padti...
Niekam jis nerpi, niekam nereikalingas svetimas mogus... Atjo, ijo... Nei jis pirmas, nei jis
paskutinis. Kiek toki visoki apsilanko vienkiemiuose, o ar gali visais pasirpinti? Viso labo, kad

duonos riek ir gaball laini gali paduoti... O kiek i to naudos? Tam kartui pavalgyti, o valgyti
kasdien reikia. Augini, augini vaikus ir neinai, kas j laukia. Maa kas gali atsitikti gyvenime... Baisu
ir pagalvot, kad tavo vaikai va taip klajot po sviet...
Kai atvaiavo iki sodybos, mogus su keleiviu vaiavo kiem.
Gali ilipti ir einam pirki, maloniai pakviet gaspadorius, prijs prie Lauro, eiminink duos
mums pavalgyti, bet vaikinas nelabai apsidiaug tokiu kvietimu.
Va, valgyti a turiu, man dav malnininkas, itrauks i kiens, parod Lauras suvyniotus
priepieius. Dkui, kad pavjot, o dabar eisiu toliau.
Paspsi, nueisi, o it kik atgal kien, suvalgysi vliau. Einam, einam, matydamas, kad vaikinas
kiek abejoja, paragino vyrikis, kartu pavalgysim gaspadorikus pietus su msa ir kartymu.
Nepamaiys. Kur eisi ant nakties? Vis tiek teks iekoti nakvyns. Geriau lik ia vietoje nakvoti.
Pabuvai pas il, o dabar gali ir pas mane pabti dien, kit. Sekmadien pas mus vestuvs, iteka
dukt. Galsi pasivaiinti veselios likuiais. Ko tau skubti? kalbino gaspadorius ir Lauras pasiliko.
Ir i tikro... Ko man skubti? Kelias niekur nepabgs... mons geri, malons, nori man gero... Kodl
atsisakyti?
Iki sekmadienio dar trys dienos ir Lauras kaip koks sveias sukinjasi kartu su visais, o kai
paskutinmis prie vestuvinmis dienomis vienkiemyje prasidjo didelis judjimas ir lakstymas, jis,
nenordamas niekam maiytis po kojomis, pavalgs tuojau pat ijo darin, kur alinje ant ieno
buvo paklotas jo guolis. Ten atsigul ir pt ak. etadien didysis paskutinis pasirengimas
eimininkas nusived Laur pirt ir jis kartu su visais vienkiemio vyrais gerai pasikaitino ir
isimaud.
Po teisybei, vestuvs buvo nelabai slaunios. Gaspadoriaus dukt jau penktas mnuo, kai lauksi, o
jaunikis nenorjo jos imti. Buvo daug padta pastang, kol pavyko prikalbinti, kad vest ir dabar kaip
tik toms vestuvms buvo atsakingai ruoiamasi.
Galima suprasti, kokios svarbios ios vestuvs merginai ir namikiams, utai nieko negailima, kad
pats vestuvi balius bt aunus. Jis turt nuplauti t kartl, kur patyr jaunosios eima, kol kalbino
jaunik.
Sekmadien jau renkasi pirmieji sveiai, jaunoji su balta suknele ir veliumu ant galvos vaiktinja
laukdama, nes nebetoli tas laikas, kai reiks visiems vaiuoti banyi.
Visi laukia atvaiuojant jaunikio, bet jo kaip nra, taip nra. Nerimauja tvas su motina, broliai, o
labiausiai pati nuotaka. Ji nusiminusi, vos laikosi nepravirkusi, o motina, pasislpusi kamaraitje,
laina ant cukraus gaballio sau kakokius vaistus, deda j burna ir usigeria vandeniu, kad vaistai
kuo greiiau pradt veikti.
Jau visai nebedaug laiko, kai reiks vaiuoti banyion libo, taiau jaunikis vis nesirodo, o
vestuvs t bt turi vykti. Kai jau visi nuleido rankas, jaunosios tvas staiga sujudo.
Jonai! nusived jis klt vyresnj sn ir sakmiai jam pasak, greitai suiekok vaikin, kur
an dien parsiveiau ir abudu ateikit ia. Dabar tutuojau nusivilk kai abu vyrukai atjo klt,

komandavo tvas. Nieko neklausinkit, nesidairykit, matydamas, kaip nustebo snus, dar perspjo,
va, tau atneiau prastesnius tuos, su kuriais vakarukas vaiktai, o jam atiduok tuos ventinius.
Tiktai greitai daryk kaip sakau ir baigta. Nors tvas buvo perspjs nieko neklausinti, bet,
persirengs Jonas, nepatenkintas neikent.
Kodl nuvilkai mane, o ne Jurg?
Tu gi auktesnis u j, trumpai atsak jam tvas ir, nuvelgs Laur, nusistebjo. Po imts, k
daro drabuiai? Nauju kostiumu, baltais markiniais, blizganiais pusbaiais pasipuos, prie j
stovjo toks puikus jaunikaitis, kad dar gerai reikt paiekoti tok rasti. Ko ne jaunikis?
Kam visa tai? paklaus nieko nesuprasdamas Lauras.
Nei pas malninink il, nei ia per vis savait nieko nedirbdamas, soiai pavalgs, isimiegojs,
vakar gerai pirtyje isimauds, Lauras tiesiog vytjo. Graaus veido vaikinas, tiesus, lieknas jis taip
graiai atrod, kad gaspadoriui Patockui tiesiog um kvap.
Paaikinsiu vliau, trumpai atsak Lauro klausim, o dabar banyi. Negalima vluoti.
Kai jie visi trys pasirod stancijoje, suiuro sveiai. Tie, kurie painojo jaunik, labiausiai nustebo, o
tie, kurie pamat j pirm kart, smalsiai, net isiioj spoksojo Laur. Ypa moterys...
banyi ivaiavo dvi lineikos. Vienoje sdjo jaunieji su vanyiotoju nuotakos broliu Jurgiu, o
kitoje liudininkai dd su ddiene ir patenkintas, laikydamas rankose vadeles, jaunosios tvas.
Banyioje jaunj jau lauk, bet jaunieji ir liudininkai ilgokai utruko pas vargoninink. Kai reikjo
surayti metrikus, nuotaka ir liudininkai padav jam savo pasus, o kai vargonininkas papra Lauro
paso, jaunosios tvas pakviet vargoninink nueiti su juo kit kambar, kur galt pasikalbti akis
ak.
Vargonininkas sutiko ir, kai jie kitame kambaryje buvo dviese, Patockas, pritilds bals, kreipsi
vargoninink.
Per t skubjim jaunikis paliko savo pas namuose. Ar negalima bt kaip nors apsieiti be jo?
Dabar kol parvaiuos namo, kol atsive pas, praeis daug laiko, o kunigas jau laukia. Jis nelauks taip
ilgai, o nortsi visk susitvarkyti iandien. Namuose suprayti sveiai, suvaiav gimins... Viskas
nueis perniek... Tamsta pats supranti?
Vargonininkas i pradi n kalbti nenorjo, bet kai Patockas prie j ant stalo paklojo tkstanio lit
verts banknot, vargonininkas skubiai j nubrauk stali, urakino ir abu patenkinti gro pas
jaunuosius.
Taigi a ir sakau, kaip niekur nieko lyg tsdamas prie tai buvus pokalb su vargonininku, ramiai
nekjo tvas, visi ia mes pastami, danai susitinkam, danai matoms ir atveim t pas kuri
nors dien po vestuvi...

35.
Mirus Galinienei, netrukus dvare pasirod Irut. Ji Galinio namuose nerado, bet ieiti i eimynins
neskubjo. Atsisdo ant suolo prie lango ir pasiliko laukti.
Samdyta eiminink gerai inojo apie jos ir Galinio meils istorij, mat, kaip dl to igyveno ir
kankinosi, amin atils, varg mona. Ji spjo, kad bene tai ir buvo jos ligos ir mirties prieastis ir
pienininks pasirodymas eiminink papiktino: Matai kokia kal. Nepalieka Galinio ramybje.
Suinojo, kad mir mona, turbt mgins sipirti jos viet? Bet gi neivarysi. Tegul sau sdi, tegul
laukia. Jis ne durnas bus, pats j ivarys. Dabar, kai jau jis nalys, jam tiek ir tiek merg ir be jos... Ir
ne bet koki, o su geromis pasogomis, i garbing nam, padori mergin. O ia kas gi? Kekel ir
daugiau nieko.
Irut band eiminink kalbinti, bet eiminink demonstratyviai kalbas nesileido, nepasil ne tik
uksti, bet neivir n arbatos.
Irut isdjo ilgai, beveik iki vakaro, bet Galinio sulauk. Jis gro linksmas, truput igrs, bet,
pamats Irut, apsiniauk. Nuo to laiko, kai ji gro su kavalieriumi i Palangos, prajo daugiau kaip
metai.
Tiesa, Galinis dl to labai pergyveno, sunkiai jam seksi visk umirti, taiau iki iol jis negali
dovanoti jai tokio paeminimo. Dabar, pamats j eimyninje, pasipiktino: Ko jai ia reikia? Jeigu
anksiau jis vis dar prisimindavo j meils aidimus, tai dabar, po monos mirties atsivrus visai
kitoms galimybms, Galinis apie Irut visai nebegalvojo.
Kas tiesa, tai tiesa... I jo santyki su Irute daug kas pasiaipydavo. Tai buvo anksiau, o iandien
Galinis vl vis gerbiamas, jam peramos turtingos nuotakos ir ne vienas didelio kio gaspadorius,
jei tik turi dukter, laiko u garb su juo pasinekti, puoselja vilt susigiminiuoti. Galinis enytis
kol kas negalvoja ir pats nepirliauja.
Neslpdamas nepasitenkinimo, jis nuo dur altai su Irute pasisveikino.
Sveika, burbteljo puse lp Galinis, i kur ia atsiradai? taiau prie Iruts n neprijo.
Irut pakilo nuo suolo, atjo prie jo, ities rank ir jie pasisveikino.
Buvau atvaiavusi pas draug. Sakau, ueisiu aplankyti. domu, kaip gyveni? Girdjau, kad mon
palaidojai. Ujauiu.
Galiniui kokt girdti, j kalbant apie mon.
Ai, burbteljo jis, o kadangi ji nesitrauk ir tebestovjo prieais, tai Galinis buvo priverstas kai
k kalbti. Daug ia pas mus visko atsitiko. N neivardysi...
Ar negaltume kur nors pasinekti dviese? atgal atsisdo Irut, turiu tau daug k pasakyti.
Tada teks palaukti, kol a papietausiu, Galinis atsisdo u stalo, igert su vyrais igrm bet a
dar be piet.

Kai jis atsisdo, eiminink skubiai atne valg. Nekreipdamas dmesio Irut, Galinis su apetitu
valg, o ji, stebdama j, neikent.
Pats valgai, o man net nepasilai? A irgi be piet. Beveik nuo ryto tavs laukiu.
ia jau ne mano valioje. Reikia klausti eiminink, ar turi?
Tai, aiku, kad ne. Nesitikjau svei ir gaminau tik eimininkui...
Galtum tuo paiu pasidalinti. Prie nakt daug valgyti nesveika, band juokauti Irut, bet, Galinis
baigs valgyti, nosine nusiluost lpas.
O dabar galim pasinekti, jei nori.
Ne prie irdies Irutei toks akibroktas, bet ji buvo viskam pasirengusi. inojo, kad Galinis ant jos
pyksta, kitaip ir bti negaljo, suprato, kad niekas jos ia nelaukia, bet giliai irdyje vylsi, kad po
tokio ilgo nesimatymo Galinis bus malonesnis, o gal net visai atleis. Juk seniokas buvo taip
simyljs... Dabar, kaip i visko matyti, jai bus nelengva... Ji ne iaip sau ia atjo, bet buvo
pasirengusi t bt susigrinti Galinio meil.
Po iai dienai Irut kaltino save, kad tada be jokio gailesio j prasivar. Reikjo dar kiek palaukti ir
po monos mirties jis tikriausiai bt j veds. O dabar, kai jis laisvas, btinai reikia j susigrinti.
Tas, Palangoje jos sutiktas frantas, nebuvo toks idealus, kaip pati sivaizdavo. Nors ijo i darbo ir
gro namo pas tvus sitikinusi tutuojau u jo itekti, bet is vedybas dl vairi prieasi
atidliojo, o pagaliau ir visai dingo.
Pavalgs pietus, Galinis pakviet Irut savo kambar.
Na, kaip gyveni? Kaip eimyninis gyvenimas? Ar laiminga itekjusi? kai abu susdo u stalo,
altai, abejingai paklaus Galinis, domu tai k norjai man pasakyti?
Neklausk. Vestuvi nebuvo. Laiku pamaiau, kas jis per mogus ir pasitraukiau kol laikas, kaip
mokdama maloniau nusiypsojo Irut. Bet kodl tu taip su manimi? graudiai paklaus ji, kaip
nesakyk, mes juk ne svetimi... Ar ne pasiilgai, kai taip ilgai nematei? prisitrauk su kde ariau ir
padjo rank ant jo rankos.
Galiniui buvo lyktus toks jos meilinimasis ir jis itrauk savo rank.
Tokie svetimi, kad svetimesni negalime bti, grietai pasak Galinis ir pasitrauk su kde.
Sakyk tiesiai viesiai ko atvaiavai? Jeigu tikiesi prie mans prisimeilinti, tai nieko nebus. A tau ne
piemuo.
Irut nesitikjo tokio pasiprieinimo ir i karto atvso. Po toki Galinio odi, ji net nebeinojo k
sakyti.
Mat kaip? A tau svetima, o a kaip myljau, taip ir tebemyliu. Negaliu umirti, ji vis dar
graudena, taip norjau susitikti, igirsti tavo bals, pamatyti tavo veid, prisiminti kartu praleist
nuostab laik. Ar negalima bt pakartoti visko, kas buvo? Tiktai sakyk a viskam pasiruousi.

 Nenoriu nieko prisiminti. Nemalonum buvo daugiau negu reikia. Niekada neturjau graesni
laik, kaip dabar turiu.
Bet vis tiktai? nesitrauk Irut, tada buvome suvaryti, o dabar abu laisvi. Gal vertt pabandyti?
Kas gali bti geriau u laisv, nevarom meil?
Vlu jau dabar kalbtis apie ms meil. Buvo laikas, o dabar jau po visam. Nenoriu daugiau
girdti n vieno tavo odio. Geriau baikim kart ant visados t kalb.
Ot ir tikk vyr meile, nulidusi nuleido galv Irut, labai jau greitai pamirai, k man
prinekjai. Jaut mano irdis, kad netikri tavo odiai ir dl to bandiau isigelbti...
A esu pavargs. Vis dien ant koj ir man metas pailsti. Jeigu nieko daugiau neturi pasakyti, tai
baikim. Pasakysiu eimininkei, kad tau paklot lov eimyninje, nes turbt norsi pernakvoti,
pakilo nordamas ieiti Galinis.
Neieik, nepalik, paoko Irut, tu neturi teiss bti toks man abejingas. A tau padovanojau tiek
maloni akimirk... Argi tas nieko nereikia? Na, padariau klaid, bet juk a norjau igelbti save
nuo tos beprotybs... Ko tada a galjau tiktis? Vyras veds, turi mon, eim... Anksiau ar vliau
mane paliks, o kas tada laukia mans? Pasitaik vaikinas, sakau, gal laikas atsikvoti ir pasirpinti
savo ateitimi? Visi padarome klaid. Pasirod, kad juo irgi nebuvo galima pasitikti. Dabar a esu
labai sunkioje padtyje... Biedni seni tvai, a neturiu darbo, nra i ko gyventi. Gal rastum man kokio
darbo dvare? Gal iaip galtum man padti?
Galinis susimst. Tas jos akivaizdus meilikavimas jam buvo koktus, bet kai ji nuolankiai pasiskund,
kad atsidr bdoje, jam jos pagailo. Jis tai gyvena tokiame rakayje, dvaras visko pilnas, pats
viskuo perteks, vis gerbiamas... Dukt itekjo ger gyvenim, ankas auga sveikas, jam paiam
sekasi, nieko netrksta, o tai mogus skursta ir prao jo pagalbos... Gal reikia padti?
U t paeminim kur patyr Galinis, panau, kad gavo atpild. Irut liko neitekjusi, neteko darbo,
skursta. Dabar tai turi emintis prie j, praydama, kad jis pagelbt. Pats likimas nubaud. Gal to
uteks?
Galinis susimst: eiminink seniai skundiasi, kad jai vienai per sunku. Kai buvo gyva mona, jai
iek tiek paddavo, o dabar galt padti Irut. Didels algos a jai nemoksiu, prasimaitins kartu su
mumis prie bendro stalo. Reiks apie tai dar gerai pagalvoti, pasitarti su eimininke. Jeigu kada a ir
apsienysiu, tai atjusi nauja mona, aiku, nenors prie peiaus stovti. Jai tik dvaro ponia bti, o
moterys pravers kaip patarnautojos...

36.
Tai a turbt jau ia nebereikalingas? kai sumajo svei, pasak Lauras eimininkui Patockui,
man jau nusibodo... Atiduokit man mano drabuius ir a eisiu ant ieno miegoti.
Dar pakentk koki dien, maloniai papra jo gaspadorius. Argi taip sunku pasdti u stalo su
jaunja? Gal kaip tik ir atsiras tikras jaunikis?

 O jeigu ir rytoj neatsiras? susirpino Laurynas.

Tada irgi ne bda. Galsi kad ir vis laik likti jo vietoje. Tursi mon, bsi mano entas,
gyvensime visi kartu ir nieko mums netrks. Nebereiks tau iekoti nam, ia bus tavo namai,
pusiau juokais, pusiau rimtai kalbinjo Laur Patockas.
Na jau ne, grietai pasiprieino vaikinas, nenoriu a tokios monos. Ji negrai, a jos nemyliu.
A myliu ir vesiu tik Katryt. Mes su ja nuo pat vaikysts, nuo ma dien draugaujam.
Patockui pasidar apmaudu: Toks skystaprotis ir tas nenori mano dukters Marcels... Bet nors tiek
gerai, kad pasitarnavo esant reikalui. Marcel iaip ar taip itekjo, turs vyro pavard, bus elvien,
bus moterik, o ne merga su vaiku... Visi mat, kad buvo vestuvs. Pats kunigas banyioje
suviniavojo, o kad kartu negyvena, tai maa kas...
Neirint visko, Patockas patenkintas: Kainavo tai kainavo... Bet ko tik nepadarysi dl savo vaiko?
Dl nam garbs...
Kit dien Lauras vl ustalje su jaunja. Po teisybei tai jam n kiek nesunku. Jam net pradeda patikti.
Jis dmesio centre. Taip kaip vakar, taip ir iandien visi nenuleidia nuo jo aki, ant stalo pilna valgi
ir grim. Jis po truput gurknoja, bet daug negeria. Nei alus, nei degtin Laurui nepatinka. Alus
kartus, degtin degina gomur, nebent vyno stiklel kit igeria. O jau valgyti, tai jo nereikia raginti.
Vaikinas nesivarydamas visko ragauja, viskas jam skanu, msa kvepia prieskoniais, saldumynai
vanile ir cinamonu. Lauras nebeprisimena, kada taip skaniai valg. Taip gamindavo mama, o vliau
teta Barbora. Savaitgaliais namuose buvo kepamos ne tik bandels su aguonomis, bet ir saldumynai,
kurie panaiai kaip dabar kvepjo.
Kai baigsi vestuvs ir ivainjo sveiai, eimyna dar kelias dienas lepinosi gardumynais ir tik tada,
kai baliaus likuiai baigsi ir prasidjo kasdieniai valgiai, Lauras susiruo ieiti.
Tai ia pasilikti nenori? dar paklaus jo Patockas, ir toliau iekosi nam?
inoma, patvirtino Laurynas, daug vaikiojau, daug kur buvau, bet dar ne visur. Reikia
paskubti kol ilta.
O kai ateis iema ir prasids aliai... K tada darysi?
Iki iemos dar daug laiko. Tikriausiai a jau bsiu namuose. Negali bti, kad per tiek laiko
nenueiiau iki nam.
Kaip inai. Bet gal dar neik iandien. Jau vlu, ia pat piets, kaipmat ir vakaras. Ir vl tau reiks
iekoti nakvyns. Rytoj atsikelsi anksiau, pavalgysi pusryt ir galsi sau eiti, vis dar band j
sulaikyti eimininkas Patockas ir Lauras, kiek pasvarsts, pasiliko.
Jis su visais pavalg pietus, sulauks vakariens, pavakarieniavo ir, nujs darin, atsigul. Kai
pabudo ryte, lietus pliaup kaip i kibiro ir nori, nenori Laurui teko pasilikti vienkiemyje.
Ne tik i diena, bet ir visa savait buvo lietinga. Jeigu nelijo stipriai, tai iaip krapnojo, nusistovjo
apniukusios pilkos dienos, pradjo stiprti vjas. Pakilus vjui, lyg ir liovsi lietus, bet
besiblakanios akos barst nuo lap vandens laus, lyg tsdamos lietaus pradt darb.

monms be sauls dienos nelinksmos, bet laukai, mikai ir darai nesitvr diaugsmu. Visa
augmenija pasideng sodria aluma. Kaitros ir sausros ivarginti iedai plaiai atvr jau
bevystanius iedlapius, kad ie sugert i dangaus platybi siuniam gaivinani palaim. Pievos ir
dareliai pasipuo rykiomis, ak verianiom spalvomis. Oras padvelk gaivia vsa, pakvipo
mtomis ir diemediu.
Pro praviras duris darin pateks vjas, sujudino ien alinje, kur guljo Lauras ir paskleid
gaiv pradalgi kvap. Jau daugiau kaip savait, kai jis ia miega naktimis, bet iki iol nejuto tokio
stipraus, primenanio alias pievas aromato. Tas gaivinantis ienapjts kvapas iki irdies gelmi
sujaudino Laur ir paadino prisiminimus.
Ir jis svajojo.
Per ienapjt jis su kumeiais kartu ieidavo pievas ienauti, o ten visada bdavo ir Katryt.
Kas vyko, kad a visko netekau? Ar ilgai dar man reiks vargti, klaidioti, kol susigrinsiu savo
meil, namus ir artimuosius? O jeigu atsitiks taip, kad a gyvenime j daugiau nepamatysiu? Kako
a nesuprantu... Kodl visi gyvena ten kur gim, uaugo, o a turiu klajoti neinomais keliais? O gal
viskas veltui? Gal a kaip neturiu, taip ir nieko neturjau? Gal tai tik vienas i sapn, kuriuos
sapnuoju miegodamas? Gal a ne toks kaip visi mons? Nakt sapnuoju miegodamas, o dien
vaikiodamas? Jeigu tik rasiau kur ram kampel prisiglausti, niekur daugiau nebeeiiau... Bet kur
surasti tok nusiraminim? Tik jau ne ia... Anksiau ar vliau atsiras jaunikis ir a vis tiek tursiu
ieiti. Reikia iekoti tokios vietos, kur visada bt ramyb... paskendo mintyse Laurynas.

37.
Kstutis buvo jau beveik paauglys, kai baig pradios mokykl. Mokytis jam nelabai seksi, kai
kuriose klasse sdjo po du metus ir utai, kai tik atsim mokyklos baigimo paymjim, tuojau
pareik nor ieiti gyventi pas senel Galin. Motina nesutiko jo ileisti i nam. Ji norjo Kstut
ilgiau palaikyti prie savs, kad pailst po t moksl, kad pasilepint, nes nujaut, kad senelis jo
neglostys. Alesia prisimin savo jaunyst, kaip namuose tvas visus spausdavo prie darbo.
Kstutis dar por met usibuvo Maceikos dvare. Kai motina dar ir dabar nenorjo jo ileisti, jis
grietai atsisak likti namuose ir, jau bdamas jaunas vyrukas, atjo Galinio dvar.
Senelis ank tvirtai sum rankas. I pirm dien Galinis trauk Kstut dvaro veikl, neleido
tinginiauti, ryte keldavo anksti ir abu aptardavo dienos darbus: Darysim t arba an, eisim en,
vaiuosim ten...
Senelis Kstuiui aprod dvaro ribas, parod, kur idstyti rubeiai, skyr jam nelengvas uduotis,
kurias t bt vaikis dvaro laukuose turjo atlikti.
Kstuiui viskas buvo nepaprastai domu. Bendraudamas su seneliu jis jautsi ess tikras vyras, jam
patiko, kad senelis su juo tariasi visais reikalais, pasineka kaip su sau lygiu.

Jaunuolis kasdien dvare pamato vis k nors naujo. Jam domu irti kaip didiuliame sode
darbuojasi prie avili baltu chalatu apsivilks bitininkas, kaip vyrai, pasiguld ant pievos suritomis
kojomis aveles kerpa nuo j vilnas, kaip paskerst kiaul kumetis iaud kliais svilina erius.
Kstut labai sudomino pienin. Rytais po pusryio jis eina pasiirti kaip apdorojamas pienas. Kai
jis ateina, vyrai, atve pien ir pienins darbininkai, sveikindamiesi su juo nukelia kepures. Jam tai
irgi kakas naujo... Pas mam to nebdavo. Ten dvaro mons j nekreipdavo dmesio, o ia
kakodl ir j, ir senel visi labai gerbia. Kas dar labai sudomino Kstut, tai arkli sukamos
akmenins girnos. Grdus duonai ir gyvuli paarui susimalti dvaras turjo savo girnas ir sumaldavo
vietoje. Tik pikliavot vedavo maln.
Jaunuoliui ne tik viskas domu, bet rpi ir paiam visk ibandyti. Jis pamgino ir av kirpti, ir par
svilinti, bet prie avili bitininkas neprileido, bijojo, kad nesugelt bits.
Kai ateina pusryi, piet ar vakariens metas, eimyninje u stalo susda jau didesn eimyna: jis,
senelis, sskaitininkas ir dvi moterys. Tai pagyvenusi moterik eiminink ir grai panel Irut. Ji ne
tiek pati valgo, kiek visiems patarnauja, o kai deda Kstuiui lkt msos, visada maloniai
nusiypso.
Kstuiui malonu. Jam dar niekada gyvenime nra nusiypsojusi suaugusi mergina. Mokytoja irgi
buvo grai Visi berniukai buvo j simylj, bet ji buvo grieta, reikli ir n vienam i j taip maloniai
nesiypsojo. berniukus ji velgdavo i aukto, ant j daugiau nei ant mergaii ji bardavosi ir ra
jiems maesnius paymius. Garb Dievui, kad jis baig mokykl ir daugiau nebereiks ksti tos
neteisybs...
Kai dabar dvare atsirado Kstutis, Galinis atidjo paskutiniu metu prasidjusias pirlybas: Su enatve
paspsiu, reikia ank kokius metus kitus paauklti. Nebedaug jau liko iki pilnametysts, reikia gerai
ank paruoti, kad ateityje mokt vadovauti dvarui. Dabar dar tik piemuo tebra, o u keleto
meteli bus visas vyras. iandien ir tai niekas nepagalvos, kad jam tik eiolika. Vyrukas vidutinio
gio, stambus, plai pei, i stuomens ir i liemens, graus, labai panaus tv ko ne
dvarininkas? Sujus atuoniolikai, gal net pats panors eimininkauti? Ir nepasiprieinsi... Testamente
taip parayta. Ir kodl gi ne? Dieve, jam padk. Kol a gyvas jam nebus sunku. Per tuos metus gijau
tiek ir tiek patyrimo, kur ir jam perduosiu. Dirbsim ivien pasitardami ir dvaras klests. O kai dl
enatvs?.. iaip tai nra reikalo enytis, kai ia pat, nam namie tokia patogi Irut... Jie jau seniai
susitaik ir naktis dabar leidia kartu Galinio miegamajame. Paslaugi Irut sugeba nal paguosti taip,
kaip jokia mona geriau nepaguos....
I pasigailjimo likusi dvare, Irut nesnaud. Kad ir djo didiules pastangas, bet jai pavyko
sisprausti tik lov. ird Galinis jos nesileido. Praleids su ja nakt, ryte jis vl rstus eimininkas,
niekam neparodo, kad jie su Irute artimi. Ji tarnait, eimininks padjja ir viskas.
Nors jie abu ir slepiasi, taiau eiminink seniai visk ino ir labiausiai piktinasi Iruts elgesiu. Savo
pavaldin eiminink negailestingai spaud prie darbo, skirdama Irutei vienai atlikti sunkesnius
darbus. Jai ir duon kepti, ir lugt skalbti, ir kambarius varinti, plauti grindis, veisti puodus. Gal
neitvers ir isinedins, tikisi moterik. Bet i nesiprieindama, kantriai tempia t nat, nes vis
dar nenustoja vilties galutinai prisivilioti Galin. Tiesa, kelet kart Irut skundsi jam, kad per sunku,
ar negalima bt sumainti darb, bet Galinis jos neujaut.

 eiminink tavo virinink. Ji ino, k daro. Jei negali, nedirbk, rasim kit mog.
Kas belieka Irutei? Ieit, bet tada neteks darbo, o dar, djus tiek pastang, nesinori trauktis. Gal vis
tiktai pavyks kada nors suminktinti jo ird? Gal vertins jos gerum, darbtum, nuolankum ir
apsigalvos? Gal isipildys Iruts svajon tapti dvaro ponia?
Negalima nieko sakyti. Irut jau io to pasiek. Ar ne dl jos Galinis nustojo pirliauti? O kad su ja
toks grietas, tai turbt tebepyksta u prajusius laikus ir taip kerija. Kaip bebt, bet pasiekta
nemaai. Galima dar palaukti kokius metelius, dar ne senatv, yra laiko. Yra dl ko... Negalima
nutraukti pradto darbo... Pradia padaryta gera, reikia visk iki galo privesti.
Taip svarst Irut, o kai atsirado Kstutis ir ji suinojo, kad tikrasis dvaro savininkas jis, mergina
ikart atvso.
Kam man reikalingas Galinis be dvaro? Jeigu ir pasisekt pagaliau u jo itekti, tai kas i to? A
jau niekada nebebsiu dvaro ponia... Jau nebeatiteks man dvaras po jo mirties... Tada kam man tas
plikas senis? Anksiau ar vliau Galinis bus karinius, o jam mirus, a biau dvaro ilaikytin...
Ne kain kokia laim... A verta kai ko geriau... Su Galiniu, aiku, reikia tutuojau visk baigti, bet i
dvaro jokiu bdu ieiti negalima. Kstutis tai apie k reikt apsisukti. Tegul iandien jis dar
vaikas, bet u poros met dvarininkas. Jam jau bus atuoniolika, o kiek bus man? Na, dvideimt ei.
Atuoni met skirtumas... Ar tai daug? Bna, kad iteka u dvideimt met jaunesnio ir gyvena. iaip
ar taip gyvenimas duotas vien kart, kodl nepabandyti susikurti j geresn? Bdama ia per tuos
por met, a prisipratiniau Kstut, o kai jam bus atuoniolika, jau galt vesti... Dabar patys
graiausi mano gyvenimo metai ir, tinkamai juos panaudojus, galima bt susikurti neblog ateit.
Kodl gi nepabandyt?
Kaip nekalbk, bet dl Galinio abejingumo paskutiniu metu Irut daug pergyveno, o dabar,
sugalvojusi nauj plan, tiesiog atgijo.
Dabar Irut nebesiskund, kad jai per daug darb, stengsi visk padaryti greitai ir gerai, kad
eiminink nesumanyt jos sksti Galiniui, o is nesugalvot j ivaryti. Jai dabar jokiu bdu
negalima ieiti i dvaro.
Irut visada su ypsena, visada linksma, ji daug juoksi, sukeldama visiems ger nuotaik, o ypa
Kstuiui. j Irut visada vilgiojo koketuodama, padrsindama, leisdama suprasti, kad juo domisi.
Vaikinas netruko tai pastebti. Jam patiko, kad tokia grai, suaugusi mergina su juo tokia maloni ir tai
sukl jaunuoliui smalsum bei nor jai patikti.
Kstutis anksiau rytais nusiprausdavo tik akis, bile kaip susiukuodavo, usimauklindavo kepur ant
galvos ir ieidavo. Nelabai jam buvo svarbu, kad prie mieg bet kaip numesdavo kelnes ir vark,
kurie ryte bdavo susiglam ir rauklti. Jis dabar vakare nusirengs graiai sulanksto kelnes, ant
kuparo paguldo ir itiesina vark, ilgai prausiasi atsikls, mazgoja kakl, ausis, dailiai susiukuoja
graius plaukus ir, jeigu tik lauke ilta, nra didelio vjo, nesideda kepurs.
Taip graiai susitvarks, Kstutis dar ilgai nesitraukia nuo veidrodio ir, tik gerai save apirjs,
bdamas savimi patenkintas, ateina prie stalo valgyti pusryio.
Tarp j po truput prasidjs toks nekaltas flirtas truko kokius metus. Tokie j pasimatymai prie stalo

tik jiems abiems buvo suprantami, laukiami ir tiktai jiems tai daug k reik. Apie kitokius
susitikimus nebuvo ko n galvoti. Kstutis visas dienas praleisdavo su seneliu, Irutei buvo daugyb
darbo, bet tie pasikeitimai vilgsniais, ypsenomis prie stalo juos artino vienas prie kito ir teik
malonumo.
Rudeniop Irut buvo pakviesta pienin, kad pavaduot atostog ieinant pieninink. Jos dvare
nebuvo beveik tris savaites ir Kstutis, taip ilgai jos nematydamas, labai nusimin. Jam trko Iruts
dmesio, trko jos linksmumo, juoko, dvare pasidar lidna, tylu ir nuobodu. Jaunuolis laukia,
nesulaukia, kada gr Irut, o i diaugiasi, kad pasitaik proga pailsti ir tuo paiu patikrinti ar paliko
kok spd Kstuiui jos rodomas dmesys. Grusi ji tuoj pastebs lauk Kstutis jos ar ne.
Ir kurgi ne... Kai tik Irut gro, t pat pirm ryt per pusryius ji pamat taip akivaizdiai vytint
Kstuio veid, kad neliko joki abejoni, jog ji buvo laukiama ir pergalingai jam nusiypsojo. Jis
atsak tuo paiu. Vaikinas dar nemokjo, o ir nemat reikalo slpti savo jausm. Ilgai Iruts nemats,
jis taip apsidiaug, kad kiekvienas, geriau j pasiirjs, lengvai galjo tai pamatyti. Bet niekam tai
nerpjo. Tik jiems abiems nepaprastai daug reik jdviej ypsena.

38.
Isigiedrinus orams, Lauras ir vl kelyje. Ijo po pusryi, buvo pavalgs, pailsjs, bet susimsts:
Kain, kaip pasiseks kart? Lauras jo susirpins, abejodamas ar tikrai pasuko t pus kur
reikia, o kai pusdien js prijo krykel, tai ir visai pasimet. Vaikinas ilgai stovjo, piktinosi, kam
tos krykels: Eitum sau mogus ramiai tuo keliu, kuriuo pradjai ir iki vakaro nueitum kur reikia,
o kai atsiranda kitas kelias, tai ir inok mogau kuriuo geriau eiti... Kiek kart pasuks pasirinktu
keliu Lauras apsigavo, tai k daryti dabar?
Eisiu toliau tiesiai, taip kaip pradjau, nusprend jis, bet, kai ilgiau pastovjo, pasidair,
pasisukiojo, jau nebeprisimin, kuriuo keliu atjo iki krykels. Na, tegul bus taip, kaip bus, kaip
Dievas duos. Eisiu tuo, i kurio puss saul vieia. Ne taip greitai ateis vakaras ir bus galima toliau
nueiti.
Lauro pasirinktas kelias jo pro mikingas vietoves. Vien kart mikas i vienos, kit kart i kitos
puss, kol pagaliau kelias pasuko per vidur miko.
Tokiu keliu eiti malonu. Beveik nepasiekia saul, kvepia puimis ir gailiais, visas kelias nuklotas pu
ir egli spygliais, vir galvos skraido pauktukai. Mikas pilnas vairiausi gars: aidi, traka,
gaudia, bet, kai viskas susilieja, tas oimas guodia, ramina, glosto ird.
Laurui labai gera, jis dairosi, valgosi ir tik vienas rpestis neduoda jam ramybs, mike nra
sodyb. Artinasi vakaras, kur reiks nakvoti? Jau ir temti pradjo, o miko galo nesimato. Valgyti
mike jis nieko negaus, bet pailsti galima.
alia kelio buvo neauktas kalniukas, o ant jo pilkos samanos ir didiulis kupstas viri. Ant j ir
prisdo Lauras. O kai prisdo, tai jau ir nebenorjo atsikelti.
Toliau jau nebeeisiu, pasiliksiu ia, msto jis. Kuo ia blogai? Sausa, ilta, minkta...

Kad po galva bt aukiau, vaikinas prisirov glb saman, o usiklojo varku ir, taip isitiess ant
viri, umigo.
Tai buvo pirmoji Lauro nakvyn po atviru dangumi, bet isimiegojo gerai. Kai jis prabudo, saul jau
spindjo vir miko medi, buvo ilta, bet Laur krt lengvas drebulys ir trauk silpnumas. O kodl
dar nepamiegoti? Pasiraivs jis pasivert ant kito ono ir vl umigo.
Taip miegant j ir rado eigulys, iveds ganyklon karv. Jeigu tik Lauras bt inojs, kad u
keliasdeimt ingsni baigiasi mikas ir ia pat u jo gyvena eigulys, nakvyn bt gavs jo
sodyboje. Lauras to n nenujaut, bet, kaip Dievas dav, jis ir ia neblogai isimiegojo.
Pamats ant kalniuko gulint mog, eigulys prijo ariau. Kaip tik tuo metu Lauras pravr akis ir,
pamats arti savs stovint vyr, paoko ant koj.
Ko isigandai? A nieko blogo tau nepadarysiu, matydamas, kad vaikinas visas net dreba,
paskubjo j nuraminti eigulys, ar moni bijai?
Ne, a tik taip i mieg, vis dar isigands Lauras, nesitikjau mike pamatyti mog...
mog visur gali pamatyti, visi ant tos ems gyvenam. Kodl neatjai iki mans? Btum gavs
nakvyn po stogu. Negi taip ant ems geriau?
Neinojau, kad ia arti kas nors gyvena, teisinosi Lauras, vis dien einu vis mikas ir mikas,
galvojau, kad jo n galo nra.
Kaip tik va u keli ingsni mikas ir baigiasi, o u miko ir mano gyvenimas. Einam, pats
pamatysi. Einam, einam, paragino, matydamas, kad Lauras vis dar stovi, papusryiausim. A pats
dar nevalgs. Atvediau anksiau karv, tegul ganosi.
Tai kur ia ji ganysis mike? stebisi Lauras.
Ne visur mediai, yra daug grai aikteli, kur grai ol. Pavaikios, susiras. Atsigert ino kur
upelis.
O vakare kur j rasit?
Kai ateis vakaras, pati pareis ir atne vieio ilto pieno, nusijuok eigulys.
Tai taip viena ir vaikios per dien? neatsistebjo Lauras, ar ne pasiklys mike?
Sena karv. Jau atuoneri metai, kai pas mane. Dar telyait vaikiodamas po mik visur kartu
vediojausi. Ji t mik pasta geriau u mane.
Ar negali upulti kokie vrys? Ar neapdraskys vilkai? Kaip nebijot vien palikti mike?
nerimavo Lauras.
Nra ia arti nei vri, nei vilk. Visi plrnai miko gilumoje, o jeigu ir upult, tai turi ragus,
atsigins, vl juoksi eigulys.

Kiek paj keliuku, jie ijo i miko, o dar u keli ingsni nedidel eigulio Trakio sodybl.
Trobel buvo nedidel, bet tvarkinga: nudayta geltonai, udengta raudonomis erpmis, langai ir
langins buvo balti, o statin alios spalvos tvora juos vis sodyb. alia aukt galing miko
medi ji atrod tokia menkut ir trapi kaip aisliukas skirtas vaik aidimams, o ne monms
gyventi.
Bet eigulys Trakys ia gyvena ir ne tik jis vienas. Motina, tvas, dvi seserys, jo paties mona visi
nugyveno ia savo gyvenimus. Tv seniai nebra, itekjo seserys, mir mona ir jis, liks su
maais vaikais, neved, pats vienas uaugino sn ir dukr ir ileido juos mones. Visi ia tilpo,
visiems uteko vietos, juos visus po savo stogu glaud ta, pairti tokia menkut, nedidel trobel.
Dabar jau daug met, kai Trakys ia gyvena vienas, turi karv, kelet vit, usiaugina par jam
visko per akis. Gyventi vienas seniai jau priprato tik paskutiniu metu jam skauda strnas, o vaikioti
tenka daug, taiau jis padaro visus eigulio darbus. Jam jau septyniasdeimt su virum, bet kol tik
gals, i eigulio pareig nesitrauks, o toliau matys...
Kaip visada, taip ir kart pusryiams kiauinien. Valgymas sotus ir greitai pagaminamas.
Kadangi pats per dien mike, tai pietums dedasi laini ar rkytos deros su duona ir butel namins
rgties. O vakarienei karvut parnea ilto pieno.
Laurui kiauinien labai patiko. Vyrai abu valg j tiesiog i keptuvs, usigerdami rugini milt
rgtimi. Pas eigul ant suolo kampe prie dur stovi medinis kibirlis su iuo grimu. Jos
pagaminimui Trakys ima tris, keturias riekuias rugini milt, upliko verdaniu vandeniu, o kai
is pravsta, dar pripila ilto vandens iki viraus ir taip laiko kol rgsta. Viena rgtis baigiasi,
upliko kit, kad niekada nepritrkt, kad visada bt vieia, panorjus atsigerti ar pargtinti
verdamus barius su msa.
Tai sakai, kad per dien jai miku? Tai turbt i toli eini? ukands klausia eigulys.
I gaspadoriaus Patocko vienkiemio, atsak Lauras.
Negirdta pavard, pagalvojo eigulys, o kur eini dabar?
Namo, vl trumpai pagalvojs atsak vaikinas ir valg toliau.
Ar toli tavo namai? Kur gyveni?
elvio dvare.
Ir tokio dvaro negirdjau, vl patyljs sako eigulys, o k veikei pas Patock?
Pabuvau u jaunik, pagaliau baig valgyti Lauras ir atsigr rgties.
Trakys irgi padjs akut, suiuro svei.
Kok jaunik?
Na, buvo vestuvs, o kai jaunikis neatvaiavo, tai papra mans, kad pabiau jo vietoje, kol jis

atvaiuos...
Tai kaip ia dabar?, nieko nesupranta eigulys. Tai pats vietoj jo apsienijai?
Visai neapsienijau, nesutinka Lauras, a tiktai vietoj jo pastovjau banyioje. Ar gaila?
Kodl pats sutikai? stebisi eigulys.
Sak, kad taip reikia. A ir pabuvau... Kas ia tokio?
Ei, vyruti, ia kakas ne taip, kraipo galv Trakys. O k veikt banyioj? Ar buvo kunigas, ar
suviniavojo?
Neinau... iedus umov ir pabuiuoti jaunj liep. Gal ir suviniavojo. K a inau?
Tik dabar eigulys Trakys pradjo suprasti, kad jo sveiui ne visi namie. Jis negaljo suprasti ar
tikrai taip galjo nutikti, ar jis, bdamas kvailas, taip tik svaiioja. Jie daugiau sinekjo ir eigulys
suinojo, kad vaikinas ieko tvo dvaro, vaikto seniai ir neranda nam. I j kalbos eigulys Trakys
suprato, kad jo sveias nusineka ir numojo ranka.
Et, paisto ir gana. Juk jokiu bdu taip negaljo vykti. Kad taip kas nors, bet ia banyia, kunigas,
suraomi metrikai ir visa kita. Tikrai to negaljo bti ir tikriausiai nebuvo.
Kaip kitiems, taip ir Trakiui jo pagailo. Gerai pagalvojs, jis nutar Laur priglausti ir pagloboti:
Ileisi, dievai ino kur jis atsidurs. Visko turiu, vienas nebeapvalgau. Priglausiau nabag, ger
darb prie mirt padaryiau. Gal dangaus karalyst pas Diev pelnyiau?
Klausyk, sako jis Laurui, dabar jau a turiu eiti mik kleimuoti sausuoli medi. Ar nenori
eiti kartu su manimi? Pavaikiosim per dien, atsigaivinsim. A visada ar pavargstu, ar kas
nepasiseka, ar iaip lidna ant irdies tuoj mik einu ir ten randu nusiraminim. Matydamas ir
stebdamas miko gyvenim, umirti visas bdas, visai kitokios mintys ateina galv, atsiranda
noras gyventi. Mikas, gamta tai kur ms namai, atilsis, ramyb diai ir knui. Geresni nam
niekur nerasi, geresni nam niekur nebus.
Lauras, kad ir nelabai patogiai mike isimiegojs, dabar soiai pavalgs, pavaljo. O kodl
nepasivaikioti?
Vyrai jo tankiu miku, kokiame Laurui neteko bti: domu pamatyti, kas miko gilumoje dedasi?
Vienam vaikioti baugu, galima paklysti, o su tokiu mogumi, kuris vis gyvenim praleido mike,
nra ko bijoti. Gal mikas ir man atne nusiraminim? susimst Lauras.

39.
Pirmieji metai senelio Galinio dvare Kstuiui prajo labai greitai, domiai, tuo labiau, kad visk
pavairino Irut ir jos reikiamas dmesys.
Kstutis nedrsus, o Irut neskuba: Yra dar laiko. Svarbu nepaleisti jo i aki ir kartas nuo karto

parodyti, kad juo domiuosi. Reikia vaikiui sukelti smalsum ir pasitikjim savimi. Be to nieko
nebus...
Atrodo, kad Kstuiui labiau rpi dvaro reikalai. Per dienas jis nesitraukia nuo senelio, jie vis laik
kartu, kiekvien dien Kstutis suino k nors naujo.
Kart, Galinio papraytas sskaitininkas, supaindino jaunuol kaip tvarkomi dvaro dokumentai. ia
Kstutis pamat, kokie pinigai ateina dvar, kokios susidaro pajamos ir ilaidos, suprato, kaip
protingai tvarkosi senelis, kad pajamos didt, o ilaidos mat. Kstutis pajuto dar didesn pagarb
seneliui Galiniui.
Vaikinas jau inojo, kad sulauks atuoniolikos, jis taps dvarininku, dvaro paveldtoju, bet vadovauti
dvarui neketino. Per daug sudtinga. Tegul viskas bna taip, kaip iki iol buvo. Senelis kol tik bus
gyvas, tegul bna valdytojas, o a tik mokysiuos ir mokysiuos i jo, kad jam mirus, jau turiau
patirt ir galiau pats vienas tvarkyti dvaro reikalus, nusprend Kstutis.
Kai vaikinas su seneliu, jam rpi darbas, kai ateina eimynin ir pamato Irut, negali nuo jos
atitraukti aki. Kuo toliau, tuo labiau Kstutis ja avisi, bet bdamas nedrsus, savimi nepasitiki.
Kas gi a? Piemuo... Biau vyresnis, tada gal ir galiau kai ko tiktis, o dabar? Ne mano nosiai...
Ko dar galv sukti?
Kiek jau kart Kstutis taip nusprend, bet kai pamato Irut, taip ir suspurda irdis: Ji tokia grai,
tokia linksma, tokia miela... Et, kodl a dar nesuaugs vyras? Juk ji, bdama tokia grai, kaipmat
iteks, tiek j ir tematysiu... O kaip bt gerai, kad a pats galiau j vesti... Tokios kaip Irut
tikriausiai nra visame pasaulyje? Ir ne a vienas, bet ir visi gali tai pasakyti. Kai nujau pienin
pasiirti kaip ji dirba, apsirengusi baltu chalatliu ji buvo dar graesn, o visi, tuo metu ten buv
vyrai, taip ir sekiojo j akimis...
Pirm kart Irut leido jam prisiliesti per v. Petro Povilo atlaidus. banyi ivaiavo visi ir liko tik
Kstutis. Irut nelauk, kada visi i banyios vaiuos namo, bet tuojau po mii paskubjo anksiau
pareiti, kad gaut nors trumpam pabti su Kstuiu vienu du. Kai Irut atjo, Kstuio niekur nebuvo.
Ji labiausiai nusimin, bet Kstutis, pats j pamats, atjo eimynin.
O, Kstutis, nudiugo Irut j pamaiusi ir maloniai, kaip tik ji moka, nusiypsojo. Kodl
nevaiavai miestel? iandien taip grau buvo banyioje... Didiulm gli puoktm apstatyti
maieji altoriai, o didysis vainikais apkabintas. Deg daugyb vaki. Per procesij aplink
banyi prieais baldakim net ei kunigai jo... O jau moni, moni... Netilpo banyion, pilnas
ventorius, tik prie pat banyios siauras takelis praeiti. Atrodo, kad niekada taip daug nebuvo,
diaugsmingai kalbino vaikin Irut.
Neinau kas man. Nuo pat ryto skauda galv, pasiskund Kstutis. Labai norjau ir a nuvaiuot,
bet paskui apsigalvojau. Sakau, gal geriau likti namuose, kai taip karta. Pabijojau, kad perkaitus
nepasidaryt blogiau.
Duok, pairsiu, prijusi Irut udjo deln Kstuiui ant kaktos, tikrai turi nemaai kario.
Gerai, kad nevaiavai. Ir dabar geriau nevaikiok. Atsigulk, o a ivirsiu liepiedi arbatos, kad
iprakaituotum.

Mielas, velnus buvo Iruts prisilietimas. Ji pati taip rpestingai palinkusi prie jo, malonus mergiko
kno lengvo prakaito su kvepalais susimais kvapas, suvirpino jaunuol. Kstutis pagavo jos rank
ir, kai Irut norjo j atitraukti, vaikinas band rank lyg pabuiuoti, bet susigdo, paleido j ir
nudr emyn akis.
Irut puikiai visk suprato ir nuo jo nesitrauk. Ta paia ranka ji paglost ir pakedeno Kstuio
velius plaukus, paskui prisiglaud taip arti, kad jo lpos siekt jos kakl. Taip iprovokavusi buin,
lyg niekur nieko Irut pasitrauk.
Buinys buvo stiprus ir aistringas. Irutei ant kaklo liko siurbta nedidel raudona dmel. Ikart
Kstutis pasimet ir isigando, bet uteko pamatyti, kad ji nepyksta, nusiramino. Irut tik pagrasino
jaunuoliui pirtu ir maloniai nusiypsojo.
Po to atsitikimo Kstutis gteljo savo akyse. Jis idrso, idrso... Tai kas kad jis dabar dar tik
pusbernis, bet u met bus pilnametis vyras. Jeigu jis taip ir toliau elgsis, tai ir Irut velgs j kitomis
akims... Kad tik daniau toki susitikim... Jis jau nebgt alin taip, kaip iki iol buvo. Jis jau inot
k veikti taip kaip dabar arti Iruts atsidrus.
Kstut ipyl prakaitas ir be liepiedi. iandien ryte jam i tikrj skaudjo galv, o dabar
prisidjo dar ir svaigimas. Jis visas svaigo nuo netikto pirmojo buinio.
I visko matyti, kad ir a jai t reikiu. Jei bt kitaip, tai ar bt leidusi buiuoti? Bet jeigu abiems
tai buvo netikta, tai negi viskas tuo ir baigsis? svarst Kstutis. To jis tikrai nenort... Geriau jau
galvoti, kad tai tik pradia, kuri ateityje ada dar ne vien toki maloni akimirk.
Irut atne Kstuiui pietus, bet jis nevalg, o nujs savo kambarl, o tiksliau buvus Lauro,
atsigul ir band umigti. Bet kur ten umigsi po toki spdi...
U kiek laiko atjo Irut su liepiediais. Kstutis nemaai igr arbatos su medumi, o ieidama Irut
j gerai apklost, su antklode apkam onus ir, palinkjus umigti, ijo.
Negreitai, bet Kstutis umigo. Dar girdjo, kada parvaiavo senelis su eimininke, girdjo kai jis
klaus, kur Kstutis, girdjo, kaip jis buvo atjs ir atidars duris kambar, bet vaikis apsimet
mieganiu, o netrukus ir tikrai umigo.
Kstutis imiegojo iki ryto. Nakt jis labai prakaitavo, o pabuds ryte buvo linksmas ir valus,
nebeskaudjo galva. Vakaryktis toks saldus nuotykis jam daugiau primin sapn negu tikrov.
Ruden pienininkas ijo i darbo ir bendrov vietoj jo dirbti pakviet Irut
Prabgo rami iema, o pavasar Kstuiui sujo atuoniolika met. Labai jau ikilmingai buvo
atvsta jo pilnametyst. Buvo padaryta alaus, pakviesta svei, inoma, atvaiavo ir Alesia su
Maceika. Visi Kstut sveikino, buiavo, linkjo daug laims, sveikatos, ilg gyvenimo met, jis gavo
daug dovan, bet Kstuiui nebuvo linksma.
vent Irut nebuvo pakviesta, dl to vaikinas jos ilgjosi ir lidjo. Ir ivis, kai tik Irut ijo
pienin, per t laik Kstutis jos n karto nemat. Dvare ji nesirod, o kur daugiau j pamatysi?
Galima bt pas j nueiti, Kstutis ino kur j rasti, bet k sakyti nujus? Ji dabar nebe samdin,

eimininks padjja, o pieninink, valdinink. Ir ivis neaiku, kodl ji, bdama mokinta panel,
dirbo pas senel u tarnait? Bet nieko, dabar jau Kstuiui atuoniolika, jis ijo vyrus ir pabandys
Irut aplankyti.
Irut irgi suko galv, k ia padarius, kad su juo susitikus. Jie per vis iem nesimat ir tai truput
per ilgai. Irut susirpinusi valgsi dvar, o Kstutis dsavo, irdamas pienins langus... Bet vis
tiktai tuoj po vents, po ilgos pertraukos jie susitiko miestelyje.
Savaits viduryje, paprast darbo dien Irut buvo atjusi io bei to nusipirkti, o Kstutis turjo
reikal valsiuje. Galinis vietoj savs sisdavo Kstut, taip pratindamas vaikin plaiau bendrauti su
monmis ir supaindindamas su tarnautojais, su kuriais teks daniau susidurti, tvarkant dvaro
reikalus.
Kstutis jau vaiavo namo, kai pamat i krautuvs ieinani Irut, ir tutuojau prie jos sustabd
arkl.
Laba dien, pirmasis pasisveikino Kstutis, jeigu jau eini namo, tai galiau parveti.
Tuo netiktu susitikimu abu labai apsidiaug.
Kaip gerai, laiminga Irut. Ji ir Kstut sutiko, ir nereiks t keli kilometr eiti psiomis. Kaip
tik jau norjau eiti namo.
Seniai nesimatm, kaip gyveni? linksmai paklaus Irut, kai sdo brikut. Girdjau, kad
atventei gimtadien. Sveikinu.
Buvo. ventm, bet linksma nebuvo, prisipaino Kstutis, vien tik seni kompanija. N vieno
jauno veido u stalo. Nebuvo n su kuo pasilinksminti. Kaip tau sekasi?
Neblogai. Nebe pirmi metai kai dirbu. Darb inau. Tik per iem buvo labai nuobodu. Kodl n
karto neatjai? A taip laukiau... Negi nebuvo domu pairti, kaip gyvenu?
Norjau, bet nedrsau. Juk tu jau ne bet kas, o panel pieninink, valdinink. Maniau, kad nebenorsi
kalbti su manimi.
Nesijuok i mans, staiga nulido Irut, a kaip buvau, taip ir palikau tarnaite. Pirmiau dvaro, o
dabar bendrovs. Tu gi dabar dvarininkas. Dl to matyt ir nenori nei aplankyti mans, nei prisiminti...
Koks i mans dvarininkas? Viskas kaip buvo, taip ir pasiliko senelio rankose. Gal kada nors... Dar
negreitai a galsiu bti toks kaip jis.
Vis tiek ia viskas tavo. Be tavs ir senelis nieko vertas. O be to ir ne jaunuolis. Numirs kada, nori,
nenori reiks paiam valdyti dvar.
Jam dar negalima mirti. Jam dar gyventi ir gyventi, o man i jo mokytis. Tai ko ia prisipirkai?
pakilnojs Iruts ta, nukreip kalb Kstutis.
Visai savaitei maisto, vl pralinksmjo Irut.

 Tokia didiul, sunki, pilna. Ar suvalgysi tiek per savait?

Ne vien maistas, aikinosi ji, druska, muilas, skalbimui prokai. Visko reikia, ne vien tik maisto.
Pati kaip pel ant grd aruodo. Neprapultum ir taip, juoksi Kstutis ir Irut nesigyn.
Pieno, sviesto, grietins neperku, bet vien su tuo neisiversi.
Abu neka, juokauja, bet n vienas nepasako, k galvoja. Irutei t bt rpi pasikviesti Kstut pas save
namus, o jam neina i galvos tas nuotykis, kai j pabuiavo.
Ai, kai atvaiavo iki pienins, padkojo Irut ir, ilipusi i brikuts, pasim savo pirkinius, o
Kstutis dar nespjo pasukti arkli atgal.
O gal dabar galtum ueiti minutlei? Kain kada vl pasimatysim? matydama, kad jis lyg delsia,
suskubo pakviesti Irut. Pamatysi kaip gyvenu. Turiu savo gamybos skanaus srio... Pavaiinsiu...
Vyrai mgsta mano sr.
Tikrai? nereikjo ilgai kalbinti Kstuio ir jis ilipo i brikuts. Paragausim, kalbjo jis,
priridamas arkl prie karties.
Irut atrakino pienins duris, o i ten, por laipteli palipjus, jau durys laboratorijos kambar.
Sskis, a tuoj. Tik nuneiu pirkinius virtuvl. itas tai laboratorijos kambarys, grusi aikino
Irut, bet, reikalui esant, a juo naudojuosi, o ia mano kambarys, mosteljo ranka praviras duris,
pro kurias matsi tvarkingai paklota lova ir dviej dur spinta drabuiams. Ten toliau virtuvl su
jimu i kiemo puss. tai ir viskas. Kambarliai nedideli, bet vienam mogui utenka. O dabar
atneiu srio, nors tokiam sveiui reikt ko nors geresnio. Deja iuo metu nieko geresnio neturiu.
O iem ar nebuvo alta? kikai paklaus Kstutis ir apsidair.
Kai nepatingdavau daugiau atsineti malk ir gerai prikrendavau ryte ir vakare, bdavo net labai
ilta. Vieno krenimo per dien neutenka. A ir dabar kai kada pakuriu, kai bna altesnis oras.
Tai k veikei per iem? Kodl per tiek laiko pati neatjai dvar pasiirti kaip mes gyvenam?
Juk patys artimiausi kaimynai esam.
Kas ten mans laukia? Kam a ten reikalinga? O pagaliau k sakyti nujus? Kokia gali bti kalba su
vyrais?
Ne vien vyrai, juk yra ir moter. Kad ir eiminink. Kartu dirbot, po vienu stogu gyvenot, negi
nebt apie k nors pasinekti?
Mes nelabai sutarme. Dirbom tai dirbom, bet nebendravome. Ji sau, o a sau.
Kaip taip galjo bti? stebisi Kstutis.
Ji mans nemgo, prisipaino Irut. visus sunkesnius darbus man sumesdavo, o a u tai pykau
ant jos. Dirbau ir pykau, o pasisksti nebuvo kam.

 Nesuprasi t moter... O kaip patekai pas senel, bdama mokinta panel? staiga paklaus Kstutis.
Ilga istorija, nenoriai aikinosi Irut, iais laikais sunku su darbais. ia dirbi, ia vl ne. Netekau
darbo, o gyventi reikjo. Dirbau ten, kur pakliuvo.
O sris tai tikrai skanus., patiko ir Kstuiui, kodl n karto nepadarei tokio, kai pas mus buvai?
Nenorjau iduoti paslapties. Sr laikau tik sau ir kokiam nors ypatingam sveiui pavaiinti,
juoksi Irut.
Turbt dl to ir tokia grai, kad t sr valgai, pajuokavo Kstutis.
Ar a tau grai? truput koketuodama pavelg j Irut.
inoma, patvirtino vaikinas. dabar graesn negu tada, kai pas mus buvai. Negi tas sris turi
toki gali? Ar kad seniai nemaiau...
O kaip tu manai? vl juoksi mergina, bet paskui surimtjo. Tu net nesivaizduoji, kaip man
malonu igirsti tokius odius i tavs. A pasirengusi visk padaryti, kad tik tau patikiau.
Kstutis greitai sureagavo tai, kas buvo pasakyta ir pagavo Irut u rankos.
Man tu ir taip seniai patinki. O a tau? Ar patinku tau nors kiek?
N neklausk. Nuo pat pirm dieneli, kai tik pamaiau... Bet tada tu buvai toks jaunas... iaip ar taip
a suaugusi mergina ir neinau ar pritinka man kad ir dabar taip su tavimi kalbtis?
Bet a jau vyras, pilnametis vyras. Man jau viskas galima, a jau galiu mylti... Visas mano rpestis
buvo suinoti, ar tu neniekini mans, kad a tau per jaunas? O kad tu u mane vyresn, tai tas visai
nesvarbu. Irute, mylk mane ir a vis gyvenim bsiu laimingas. Tu net neinai, kiek a kentjau per
iem. Norjau ateiti pas tave, bet nedrsau. Galvojau, kad puikuosiesi, nenorsi mans matyt,
ivarysi. Kas a toks, kad drsiau rodytis tau akyse? Neivaryk, neatstumk ir dabar, kai visk tau
prisipainau, pagailk mans...
Irut kaip devintame danguje.
K tu? A ir pati laiminga be galo, be krato. Jeigu tiktai tu nebrokiji, kad esu vyresn, a tau
rodysiu kaip myliu tave. Mes bsime labai, labai laimingi.

40.
Taip ir usiliko Laurynas pas eigul Trak. Igyveno ia jis keturis metus. Imoko visus buities
darbus: kaip melti karv, kaip kepti duon, ravti dar, skalbti savo virutinius ir apatinius baltinius,
autus.
Dirbo Lauras visk su senuku ir dirbti netingjo. Jam patiko savo paties ikepti bulviniai blynai,
kiauinien, bet visk valg taip, kaip vaikystje buvo imokintas: su peiliu ir akute. Tik sriub i

dubenlio, inoma, su auktu.

Vaikinui malonu vaikioti po mik. Kas anksiau buvo nematyta ir negirdta, dabar jau tapo prasta,
inoma, domu. Laurynas danai nueidavo prie miko upelio, kur bebrai buvo surent utvank, o ant
upelio krant ties ja rikiavosi tarsi vaks nugraut medi kamienai. Atjs prie upelio, jis
ssdavosi ant saman ir tyliai laukdavo valand, kit, kol mogaus igsdinti gyvnliai
nusiramindavo ir ilsdavo i savo urv. Jie drsiai nard, plaukiojo po upel, irstsi savo plaiomis
uodegomis, nebejausdami jokio pavojaus gaud uv, nors ia pat, u keli ingsni sdjo mogus ir
stebjo j darb.
Valand valandas Lauras praleisdavo ir prie skruzdlyno. Kas pasakys, kiek met jos dirbo, kol
pastat t milinik tvirtov? Jis stebi, kaip per itiestas jo kojas pirmyn ir atgal bgioja tie darbts
mayiai vaballiai, tempdami egli bei pu spyglius. Jos juda taip atsargiai, kad viena kitos
neukliudyt, kad neatsidurtu viena kitai skersai kelio. Laurui ypa grau, matyti, kaip jos viena kitai
padeda. Kai viena pavargusi sustoja, kita meta savo neul, ima jos nat u kito galo ir toliau jau abi
gabena krovin iki reikiamos vietos. Prie pat skruzdlyno j tiek daug, net juoda, bet ir toliau nuo jo,
visame mike j pilna. Visur j pilna. Jos ateina net iki sodybos ir lenda pirki. domu, ko jos ia
ieko? K veikia? O dar domiau, kaip jos randa keli atgal skruzdlyn? Laurui smalsu, kiek t
vaballi gali bti skruzdlyne? O visame mike? Kuo jos minta, kaip gyvena?
O kaip smagu, kai ateina ruduo ir prasideda grybai bei uogos... I senuko eigulio Lauras jau ino, kad
ne visur gali rasti gryb. Vienose vietose auga ilbaravykiai, baravykai, raudonviriai, o kitose
voveraits, pukuots, umds. Iki iol Lauras nei mat gryb, nei valg. Jis net neinojo j skonio, o
dabar, anksti ryte prisigrybav, abu su eiguliu kepa juos visus, kad utekt pusryiui ir dar likt
pietums. Nei umdi, nei pukuoi eigulys nerenka. Utenka baravyk, ilbaravyki, na ir
raudonviri. Tie tai patys geriausi ir skaniausi miko grybai, kuriais senuko eigulio eima, bdavo,
ir gyveno.
Uogaudavo daniausiai tik Lauras. Senukas nelabai gali lankstytis, jam skauda nugara ir strnos, bet
jis turi savo vaist. Kiekvien vakar, prie einant miegoti, tais vaistais Lauras jam gerai trina strnas
ir, kai ryte eigulys atsikelia, jauiasi daug geriau. I miko uog vyrai prisiverda uogiens ir per
iem jie dao j su blynais, usigerdami oleli arbata.
Jau metai, kai eigulys Trakys atsisak tarnybos. Jis vis labiau negaluoja, danai svaigsta galva, duria
kair on, nebe visk gali valgyti. Jam jau arti atuoniasdeimties ir jis vis daniau paneka apie
mirt.
Jeigu numiriau, tai nueik girininkij ir pasakyk girininkui. Jis inos k daryti. Gal bt geriau
kol a dar gyvas ieiti gyventi pas dukter? Bet kam turiu apsunkinti vaikus? Geriau jau numirsiu savo
namuose, mst senukas.
Bet kaip man inoti, kad tamsta numirei? klausia susirpins Lauras ir eigulys susimst: Ir i
tikrj? I kur jis inos? Mirusio mogaus jis dar nemat ir kaip jam paaikinti? Patikrinti
tvinkiojim prie rieo? Bet juk ne visada galima j uiuopti ir gyvam mogui esant... Reikia
imanyti kur jo iekoti... Jeigu ilgai neatsikeliau i nakties miego? Kai dabar nereikia eiti darb,
kiek kart ilgiau pamiegodavau i ryto... O pagaliau nebtinai a turiu mirti nakt... O gal reikia
pabandyti taip? susirpino eigulys Trakys.

 Klausyk! paauk jis Laur, ateik ia prie mans, o dabar pasilenk ir pridk aus va ia prie
mano krtins, va prie to ono, kai prijo Lauras, paliep eigulys, ir gerai paklausyk. Ar girdi,
kaip irdis mua?
Na, girdiu. Net labai mua, isigando Lauras, bet tamsta turbt dar gyvas? labai susirpino
jis.
Aiku, kad gyvas. Kodl klausi?
Tai kodl taip mua irdis?
Taip ir reikia. Kai irdis mua, tai a gyvas, o kai irdis sustos ir nebemu, tada jau baigta. A
numiriau. Jeigu a viduryje dienos gulsiu ar lovoje, ar taip kur nors, juk gali taip bti, kad a
nugrisiu prie mirt, tai tu, prijs va taip kaip dabar, paklausyk. Jeigu irdis mua, tai a dar gyvas.
Tada atnek man vandens arba rgties ir pamgink sugirdyti. O jeigu irdis nebemua, tai viskas
baigta, a jau numiriau ir tada kaip ir sakiau tiesiai girininkij. Ar supratai?
Supratau, ne visai tvirtai atsak Lauras, o paskui tamsta ar galsi nueit lov pats?
Ne, jau tada nebenueisiu, nuslp ypsn eigulys, o dabar dar kart gerai paklausyk. Jeigu taip
atsitikt, kad rastum mane kur nors gulint, pirmiausia paklausyk muimo, o paskui, jei irdis
nebemua, kaip nors atnek mane ir paguldyk lov. Na, o k reikia daryti po to? tikrino Lauryn
eigulys Trakys.
Tada sugirdyti vandens, o jei irdis nemua, tada pas girinink.
Tai kain kaip tu ia susigaudysi, jeigu i tikrj taip atsitikt? ne visai tikras Trakys, bet iaip ar
taip maumle apsidraud. Jeigu kas, tai girininkij jis pasieks, o daugiau nieko ir nereikia. Kiek
eigulys patyr, tai Lauras visk, k jam parodai, greitai imoksta ir padaro k liepi, tada gal ir ia, kai
reiks prisimins, k sakiau.
Per visa gyvenim eigul lydjo ta pati bda. Pavasariais jis visada pasijusdavo nestiprus. Suimdavo
silpnumas, imdavo svaigti galva, bet, kai suildavo oras, jis ieidavo mik ir atsigaudavo.
Paskutiniu metu Trakys maiau bdavo gamtoje, daugiau pagulindavo, tai ir ta sveikata nelabai
taissi.
is pavasaris pirmas, kai eigulys nebedirba. Atrodo turt bti geriau, niekur nereikia eiti, niekas
nerpi, o nra geriau ir gana. Ypa padanjo galvos svaigimas.
Po pokalbio su Lauru, prajo nemaai laiko, kai vien ryt, tuoj po pusryio, eiguliui pasidar
negera. m tirpti rankos, kojos ir jis band pasiekti lov, bet prijs prie jos, nepajg lipti ir
sukniubo ant ems.
Lauras, atjs i lauko ir pamats ant grind gulint senuk, pribgo ir iaip ne taip paguld j lov.
Paskui atsagst vark, markinius, kad bt geriau girdti, ir priglaud aus prie nuogos krtins.
Klaussi jis ilgai, atidiai, bet irdis plak taip silpnai, taip tyliai, kad Lauras nieko neigirdo. Dar
kiek palauks, dar kart pasiklauss, bet nieko neigirds, Lauras isiskubino girininkij.
Kai vaikinas parjo i girininkijos, rado senuk sdint lovoje.

 Tai tamsta dar nenumirei? baisiausiai nustebo Lauras, o a jau buvau girininkijoje ir pasakiau
girininkui.
Po piet atvaiavo ir dukt su vyru.
O, ttuis, pamaiusi tv sdint u stalo, apsidiaug dukt ir prijusi pabuiavo tv. O mums
prane, kad tu numirei. iaip ar taip, bet tavs ia jau nebepaliksime. Tau jau nebegalima vienam
bti. Liks vienas tu i tikrj numirsi. Tau reikia geros prieiros ir vaist. Kai bsi pas mus, bus
lengviau viskuo pasirpinti. Dabar gi neprilakstysim, kai u keli varst gyveni. Taip bus visiems
geriau.
Bet gi jums koks klapatas su manimi Ir ne toks jau a vienas. Yra mogus, kuris man daug
padeda, band dar prieintis senukas, bet dukt ir entas n girdti nenorjo.
N nenekk. Vaiuosi ir baigta. Ruokis. Kai k pasiimsi dabar, o kas liks, paimsim kit kart. Vis
tiek dar reiks atvaiuoti.
O kaip su gyvulliais? Kaip jie be mans?
Juk turi mog. Papraysi ir pabus dien, kit. Savaits pabaigoje visi laisvesni, papraysim
kaimyn, atvaiuosim su talka ir visk igabensim. Tui namuk paliksim, tegul sau stovi.
Urakinsim, lentom ukalsim langus. Per laik gal atsiras kas nuperka.
Net tris dienas Lauras gyvena vienas. Tyku, ramu, valgyti yra ko. Buvo neseniai kepta duona, liko
nemaai msos, vies kiauiniai. Pusryiams kiauinien, pietums bariai, vakarienei pienas.
Dienomis Lauras ieina mik, bet ten nra taip miela.
Dvelkia alta drgme, lomose bet kaip sukritusios lapios akos, oras dar trenkia puvsiais. Negreitai
mik ateis tikras pavasaris. Balandio saul nutirpd snieg tik laukuose, o mike dar vietomis
laikosi nemaos pusnys. Praeis visas mnuo, kol suyds ibuts, isprogs mediai, bet Lauras jau
nieko nebematys. U keli dien jam reiks i ia ieiti ir visk palikti... Ir toliau gaudys uvis bebrai,
plus skruzdlyts... Kas surinks grybus ir uogas, kai j abiej nebebus sodybaitje? Miela geltona,
raudonu stogu trobel, lentom ukaltais langais, lyg giedravalkiu aptrauktom akim liks stovti,
laukdama nauj eiminink.
O gaila. Laurui kaip niekur kitur buvo ia gera. O kas jo laukia dabar? Viena tik aiku, kad jis i
niekur nesulauks malons, jam paiam reiks susiiekoti savo namus. Dabar kaip niekada jie Laurui
reikalingi. Vl pavasaris, vl visa vasara prie akis ir pats laikas susirasti, jei ne namus, tai nors toki
viet, kur vl galt gyventi taip, kaip ia gyveno. Jis dar jaunas, pilnas jg. Per tuos su eiguliu
praleistus metus Lauras atsigavo, sustiprjo, pajuto nam ilum. Mikas, gamta j sustiprino
dvasikai ir dabar jis pilnas ryto ir pasitikjimo savimi. Jam turi pasisekti.
Kai atvaiavo Trakio entas su vyrais ir visk sukraust veimus, Laurui kilo noras dar nors kart
pasimatyti su senuku. Kai jis su vyrais atvaiavo nauj jo gyvenim, susitik jie apsikabino.
K dabar darysi, vaike? su aaromis akyse eigulys paklaus Lauro.
Iekosiu nam, rytingai atsak is.

 Dieve, tau padk, nusiluosts aaras, palinkjo senukas, kad tavo kelyje pasitaikyt tik geri
mons. Kad niekas tavs nenuskriaust, kad surastum savo namus. Buvai man geras, paklusnus
snus. Kad nebiau dabar sunegalavs, btume dar kartu pagyven kelis metelius... Bet taip gal net
geriau. Laikas tau turti tikrus savo namus.
Jie dar kart atsisveikindami pasibuiavo, Lauras jau buvo be ieins, kai j sulaik senuko dukra.
Niekur tu dar neik iandien. Va, jau ant stalo paruoti piets talkininkams pavaiinti. Pasdsi kartu
su visais, pavalgysi. Pabuvai su gyvulliais, tiek daug padjai vyrams, kai reikjo gabentis. Labai ai
tau u visk. Pernakvosi ir ieisi rytoj. A dar pavir dsiu kelion.

41.
Pas Maceik netiktai atvaiavo snus i Kauno. Pavalg pietus, jie tuojau nujo kabinet ir pasirod
valgomajame tik tada, kai Alesia pakviet juos vakariens.
K jie ten veik vis pusdien, k nekjo Alesia nei mat, nei girdjo, bet, kai abu atjo prie stalo,
atrod labai susirpin.
Ypa Maceika vyresnysis. Jis buvo ibals, pasimets, maai valg, usigalvojs dliojo i vienos
rankos kit stalo rankius, mai peil su akute, paskui apsiirjs juos keit, kol pagaliau igrs
vyno, po to arbatos, lyg ir nusiramino.
Pernakvojs snus ivaiavo, o Maceika j ileids, pasikviet kabinet Alesi.
Yra ini, kad sovietai ruoiasi uimti Pabaltij. mons, kurie pasituriniai gyvena, ypa ydai,
visk isiparduoda ir vaiuoja kitas valstybes gyventi. Mano sns su eimomis irgi ruoiasi
vaiuoti Lenkij. Jie jau pardav savo namus, atvaiavo mane perspti, kad pats laikas parduoti
dvar ir man. K darysime?
Tu kaip sau nori, o a niekur i ia nevaiuosiu, tiesiai, viesiai pareik Alesia.
Kaip gi taip? Juk mona esi, ia ms eima... Jeigu jau vaiuosim, tai tik abudu. Kitaip ir bti
negali.
Gali, kaip kirviu nukirto Alesia, dvaras tavo ir su juo gali daryti k nori, o mans nepriversi. K
a ten veiksiu? Man jau nebe jaunyst, kalbos nemoku ir net nesivaizduoju, kaip galiau ten gyventi.
U dvar turiau gauti nemaai pinigo, m aikinti Maceika, nuvaiavs pinigus tuojau pat
padiau bank ir gyventume i procent. Nieko mums netrks, pamatysi. Visi taip ada daryti
pradioje.
Tokia pradia jauniems gal ir gera. Pagyvens kiek, gaus darbus, sikurs ir gyvens, o mums ikart
apie pabaig reikia galvoti.
A irgi galsiu kur nors dirbti. Kaip visi darys, taip ir a darysiu.

 Atmink, kad tau jau arti septyniasdeimties. Jokio darbo tu niekur negausi, o kur a galsiu dirbti,
nemokdama kalbos? Ateis senatv, prasids negalavimai, ligos... Reiks daktar, vaist... Neuteks t
procent viskam.
Bet kur tu dsiesi, jei a parduoiau dvar? norjo pagsdinti Maceika.
Ne bda, rasiu kur pasidti. Turiu tv, vaiuosiu pas j gyventi. Vietos uteks.
Alesiai buvo net baisu pagalvoti apie ivykim: Kaip reikt gyventi su tokiais monmis kaip
lenkai? Kaip su manimi pasielg tas pats Maceikos garbinamas draugas? Vis mnes sveiavosi, kol
pataiks prog norjo mane iniekinti. Lietuviai lenkui chamai, o j moterys chamuvkos. Jie mus
iri i aukto, su panieka... Jie visi tokie...
Maceika paskutiniu metu labai susirpins. Vainja pas kaimynus lenkus, su jais tariasi. Lenkij
ivaiuoja ne visi. Ir suprantama, juk ne visi tokie turtingi kaip jis. Palyginus su Maceika, jie visi
maaemiai ir mano, kad didelio pavojaus nra. Maceika gi baiminasi, kad i jo tikrai atims dvar:
O gal vis tiktai parduoti ir ivaiuoti, kol dar laikas? Ar taip, ar taip dvaro netenku, o ivaiavs gal
ivengiau Sibiro?
Ilgai svarsts, Maceika pagaliau pasiskelb, kad parduoda dvar. Dienos bgo, o pirkj neatsirado.
K daryti, susirpins Maceika: Nepardavs dvaro, be pinig ar gali vaiuoti Lenkij? Kaip pradti
gyvenim nuo nulio? Solidus jau mano amius, ia pat senatv... Ir ivis, kol neparduotas dvaras
niekur negali judti, o vliau gal bt ir nordamas nebeivaiuosi?
Maceika, tikdamasis pirkjo, nieko nedar tik blaksi, ant vis niro arba pusdienius tyliai
prasdavo usidars savo kabinete.
Alesiai neramu ir ji laikas nuo laiko eina pasiirti, bet atjusi visada randa urakintas duris. Per
trump laik i Maceikos liko tik pus mogaus. Jis maai bevalg, naktimis nemiegojo. Kada tik
prabunda Alesia, vis girdi kaip vyras vaikto po miegamj, kosioja, dsauja, kak su savimi neka,
murma ir dejuoja. Vis gyvenim pragyveno be rpesi, o ugriuvus tokiai bdai, Maceika pasirod
ess silpnas, neusigrdins, nepasiruos ir pagaliau palo.
Vien ryt po pusryi Maceika pasijuto labai blogai.
Man labai negera, pasiskund jis, pakils i ustals, o kit akimirk j sukaust mlungis.
Alesia dar spjo pamatyti kaip jis ibalo, keistai sugargaliavo ir taip kaip stovjo, taip ir nukrito ant
grind prie stalo. Kai Alesia pribgo, jis guljo auktielninkas, isiiojs, atmerktomis akimis.
Palinkusi prie vyro, moteris pamat kaip tsteljo kojos, trkteljo galva, pro atvir burn isiver
gilus atodsis ir po to Maceika nurimo ir nutilo. Jokio judesio, jokio garso...
Algi, neieik, jau kieme Alesia prisivijo agronom, kakas su eimininku atsitiko. Tik tu ijai,
jis sugriuvo prie stalo. Gal reikia daktaro?
inoma, pamats Maceik ant grind be gyvybs enklo, pritar Algis.
Gal reikt paguldyti lov? Kaip sakai? paklaus dar Alesia. K pasakys daktaras, kai ras j ant

grind? Ar nesibars, kad nepasirpinom ligoniu?

Gal geriau tegul taip palieka, kol atvaiuos daktaras. Gal jam koks nors irdies priepuolis ir negerai
judinti? Daktaras pasakys, k reikia daryti.
Algis tutuojau pakink arkl ir ivaiavo miestel, o Alesia su virja nukraust stal ir graiai
sutvark valgomj.
Dieve, Dieve negi numir mano eimininkas? Mano geradarys? Nuo pat jaunysts igyvenau tuose
namuose kaip savas mogus. Blogo odio negirdjau, kartu valgm prie vieno stalo, po vienu stogu
tiek met igyvenome, jau raudojo virja Agnieka, bet ir Alesia arti aar.
Geras mogus buvo, kad ir lenkas. Mane myljo, per j a dvaro poni ikilau. Gal ir a kalta, kad
tokioje neviltyje nesugebjau jo paguosti. Maiau, kad pergyveno, kai atsisakiau kartu vaiuoti, bet
Dievas mato, kad a kitaip negaljau. Po to kas vyko su jo draugu Meium, a niekuo nebepasitikiu.
Alesia verkia, o virja ramina.
Na, neraudok dar i anksto. Mes dar gi nieko neinom, kas su juo atsitiko. Gal tik apalpo?
Paskutiniu metu jis tiek nervavosi... Ne dyvai, kad sugadino ird.
Atvetas daktaras atidiai apklauss ligon, nustat mirt ir buvo ivetas atgal, o i kumetyno
pakviesti mons turjo visk paruoti laidotuvms.
Visiems grus i kapini, tuoj po geduling piet Maceikos sns pasikviet kabinet Galin
pasinekti. neka buvo trumpa. Jie pasil Galiniui pirkti dvar. Kadangi taip netiktai mirus tvui
dvaras liko neparduotas, tai sns patys msi to reikalo.
Dvaro a nepirksiu. Neturiu tiek pinig, bet man rpi, kaip dabar bus su tuo imto hektar palikimu,
kur Maceika ura monai po jo mirties?
Ar dar yra koks palikimas? nustebinti vyrai.
O kaip gi. Pas advokat jo paties ranka pasiraytas, notarikai patvirtintas dokumentas. Mes
pareikalausim. Dabar tik lieka susitarti, kaip jums patogiau. Ar pardavus grinsit pinigais, ar kviesit
matininkus, kad atmatuot priklausani ems dal.
Kai ikilo toks klausimas, dvaro pardavimas dar usits. Vyresnysis Maceikos snus lanksi ir pas
advokat, ir pas notar. Jie visur aikinosi, ir teko pripainti tok fakt, bet, jeigu bt atsirads rimtas
pirkjas, reikalas bt isprstas, imokant pinigus. Pirkj neatsirado, nors sns ir sumaino dvaro
kain. Dvaras neparduotas, o ivaiuoti reikia. Maceikos sns, palik galiojimus savo advokatui dl
dvaro pardavimo, ivaiavo Lenkij.
Galiniui irgi nebuvo lengva atsiimti Alesiai pagal Maceikos testament priklausani em. Ikilo
visoki klausim, teko atlikti daug formalum, atsirado nemaai ilaid, kainavo daug nerv, bet
Galinis nenusileido ir pasiek savo. em Alesiai buvo atmatuota ten, kur jis norjo. Buvo sukasti
kapiai ant nauj rubei ir Alesia gro gyventi pas tv.
Padaugjo ems. Trys imtai hektar, kuriuos paliko Kstuiui, amin atils, elvys, penkiasdeimt,

kuriuos pripirko Galinis ir imtas hektar Alesios Galiniui vienam per daug darbo. Kstutis dar
jaunas, maai kuo gali jam padti. Galiniui reikia stipresnio pagalbininko ir jis nutar pabandyti
parsikviesti anksiau ia dirbus agronom Alg.
Liks vienas, Galinis ne kart pasigesdavo Algio ir gailjosi j prarads. Kiek kart per savo
nemokikum jis padar klaid ir turjo nemaai nuostoli. Galinis seniai suprato, k reikia
mokintas mogus dideliame kyje ir, kai Algis sutiko, pareikalaudamas tokio pat atlygio, kok
gaudavo pas Maceik, Galinis nesiprieino ir jie sutar. Algis vl atjo Galinio dvar, t pat
kambarl, kuriame praleido tiek nepamirtam valand su Alesia. Kain kaip klostysis ms
santykiai dabar? Itekjusi u Maceikos, ji mans atsisak, bet dabar, kai liko nale, gal panors vl
atnaujinti draugyst? iaip ar taip ji jau nebe dvaro ponia... mst Algis.
Galinis patenkintas. Reikalus pavyko sutvarkyti iki rudens ir dabar jau laisvos rankos paskutiniams
i met darbams. Praeis bulviakasis, klimas, o paskui grd realizavimas ir pajam tvarkymas.
Sprendiant i visko, derlius turt bti neblogas. Taigi, nemaas turt bti ir pelnas, taiau ilaid
irgi buvo nemaai. Jeigu iais metais Galinis gaus ir maiau pelno, tai kitais metais atsigriebs.
Prisidjs toks ems gabalas, enkliai padidins pajamas.
O k darysim su sskaitininku? paklaus Galinis agronomo Algio. Ar laikysim ir toliau, ar pats
visk sutvarkysi kaip kad bdavo anksiau?
Jeigu moksi dar vien alg, n kiek nesikuklino Algis.
Tada jau geriau tegul lieka tas pats, trumpai pagalvojs, nusprend Galinis, paiam ir be to bus
kas veikti, kai dabar padaugjo ems.
Bet Algis j nuramino.
A tik taip, juokais, bet jeigu rimtai, tai susitvarkysiu pats. Kam laikyti mog ir mokti alg, jeigu
ir be to galima apsieiti. Darbas man inomas, susidorosiu, prisimin jis, kaip buvo paranku, dirbant
su dokumentais, pasidaryti lit, kit smulkioms ilaidoms.
Galinis ir dabar dar negali suprasti, kodl Maceika norjo ivaiuoti Lenkij. Kas jam susuko galv?
Kam parduoti tok tvarking k, palikti ram, visko piln gyvenim, mon ir senatvje trenktis
kakur kit sviet? Bet kad ne jis vienas... Ir abudu vaikai ten ivaiavo. Kodl taip? Ko trko ia?
Tvas dvar, vaikai geras tarnybas visk palieka, iparduoda turt ir sprunka i Lietuvos. Niekur
geriau neras... Gal ir Maceika nebt numirs, jeigu ne tas apsdimas. Toks dar buvo tvirtas vyras...
Sak Alesia, kad labai pergyveno, kad nesiseka parduoti dvaro, nerimavo, kad negals kartu su
vaikais ivaiuoti... Bet kam vaiuoti, kas vert?
Kaip ten bebt nei jam, nei Alesiai nuo to n kiek ne blogiau. I Maceikos sn Galiniui pavyko
ilupti imt hektar ems, kiek pats dav Alesiai pasogos, ji gro su kaupu, tai ko dar reikia?
Dukt, kad ir liko nal, bet dar nesena, bus galima dairytis turtingo jaunikio, o kol kas gals
eimininkauti motinos vietoje. Dvarui jau seniai reikia atsakanios eimininks.
Prasidjo naujas gyvenimas. Kad tik Dievas duot sveikatos ir tada jau jis visiems parodys, ko vertas
Galinis. Visi pamatys k jis gali, ne vienas dar pavyds jam skms.

42.
Kstutis dabar jau danas sveias pieninje. Kada benutverdamas laisvo laiko, jis nesivarydamas
ateina. Kiekvien kart ateidamas ar ieidamas, jis buiuoja Irut, o i kuo toliau, tuo labiau jam
malonesn. Vaiina ne tik sriu, bet visada turi vitienos kepsnio arba perka pas miestelio vejus uv
ir i jos gamina lengv ukand prie vyno. Pas j niekada netrksta nei saldi pyragaii, nei
saldaini.
Irut iki piet dirba, po to numinga valandl, atsiklusi isimaudo, persirengia ieiginiais rbais,
pasikvpina ir laukia pasirodant Kstuio. Ne kasdien jis ateina. Danai bna ivaiavs miestel ar
bna laukuose, priirdamas samdinius dirbanius kok nors atsaking darb, bet Irut kasdien
pasiruousi susitikimui su Kstuiu. Mergina stengiasi kaip manydama, kad tik greiiau pasiguldyti j
lov.
Kstutis kad ir ateina, kad ir buiuoja, bet ar nesuprasdamas, ar savimi nepasitikdamas daugiau
nieko nesiekia. Atrodo, kad j pilnai tenkina tas Iruts pataikavimas, meilinimasis, glamonjimas.
Bet kiek tai gali tstis? Labai paprastai Galinis, pastebjs tuos danus Kstuio apsilankymus
pieninje, gali tarti ir tai udrausti. Kstutis seneliui n kiek ne maiau reikalingas negu Irutei, o
pagaliau seniokas gali i pavydo, kad ji nutrauk su juo santykius, stoti jiems skersai kelio.
Bet kad taip i tikrj ir atsitiko. Galinis, matydamas, kad Kstutis danai popietmis kakur ilgam
dingsta, ieina i nam, ne visada pasirodo per vakarien, tar, ar tik ne Irut jis lanko? Paseks ir
sitikins ikart nelabai isigando.
Na, ir tegul. Ta kekel imokins vaik kaip bti tikru vyru, bet paskui susigrieb. O jeigu
smoningai vilioja, nori pasiguldyti lov, kad paskui reikalauti vedyb? Vaikis jaunas, nepatyrs
kaipmat gali apsigauti. I kur jam inoti, kad tai senas merg masalas susukti bernam galvas? O ypa
tokiems jauniems... Pradioj pakiti upakal, o paskui suvystyti, susidoroti. Tokia nebijos n pastoti.
Sakys: Vaikas tavo ir niekur tu nesidsi. enykis. O ia ne bet kas dvaras kvepia. Reikia k nors
daryti ir dar labai greitai. Jeigu ivis dar ne vlu.
Pamats, kaip Kstutis vien paprastos dienos popiet usivilko ieigin vark ir jau norjo ieiti,
senelis Galinis j grietai sulaik.
Niekur neik! Einam didj kambar, pasinekti reikia.
Kstutis nelabai patenkintas, kad senelis jam trukdo ir band atsikalbinti.
Gal kit kart? Dabar man reikia eiti.
Kur? Koks reikalas? prispyr j Galinis
Ar turiu atsakyti? Ar tavs atsiklausti reikia? netiktai pasiprieino Kstutis ir Galinis usideg.
Kaip su manimi neki, vaike? uraudo jis, turi, neturi, bet jeigu klausiu, bk malonus atsakyti.

 O jeigu ne?
Kuo pats save laikai, kad drsti su manimi taip nekti?
O k a tokio pasakiau? Kas ia blogo? Galiu a eiti kur noriu. Ar negaliu? A jau nebe piemuo, o
suaugs vyras.
Atuoniolikos met dar per anksti pas mergas vaikioti. Palauk dar kelet meteli... pasiaip i
jo Galinis.
Dabar jau uraudo Kstutis.
I kur inai, kad pas mergas? A nevaiktau pas mergas, o retkariais nueinu tik pas ms Irut. Pas
j man domu ir malonu praleisti laik. Ji netgi u mus abu daugiau iprususi, yra mokinta panel
pieninink...
Itvirkusi sena merga, jeigu nori inoti, piktai j pertrauk Galinis, ir ne tu jai rpi, bet tavo
dvaras. Ji tik suman tavimi pasinaudoti ir kariasi tau ant kaklo. Tik iri, kaip tokiam iopliui apsukti
galv. Ar a neinau kaip ji iprususi? Ikart lyg ir netyinis prisilietimas, paskui buiniai, sris,
vynas, kepsniai... Ji taip laiysis, kol gerai kaitins ir pasiguldys lov. Pamatysi, pasiguldys ir tave...
O gal jau guljot? Na, tada tai jau tikras vyras, k man benekt, o neuilgo, irk, jau ir tvas.
Uteks kad ir vieno karto, o paskui kad ir norsi, bus sunku pasitraukti. Prasids priekaitai,
verklenimai, graudenimai... Guljom, vaikas tavo, enykis. Kad tik t bt itekti, o paskui kaip
Dievas duos.
I kur visk taip gerai inai? nustebs ir pasipiktins Kstutis.
O todl, kad su ta tavo Irute visk pats savo kailiu patyriau... Nra ko slpti... anko labui atsivr
Galinis. Tai a senas vilkas ir tai buvai klimps, o k kalbti apie tok kaip tu? Ji neirjo nei kad
senas, nei kad veds, o siek naudos, kol pasiek. Grai, meili...Trynsi aplinkui, kol susuko man sen
galv. Pasinaudojo gerokai, bet tik tiek gerai, kad sugebjau ivengti vaiko, o pat nepatyrus kaipmat
suvystys.
Pasiklausius senelio, Kstuiui bematant dingo visa romantika ir jis rimtai susimst. Viskas kaip tik
taip ir vyksta, kaip senelis sako. Pasirodo, kad panaiais bdais ji ir senel buvo prisiviliojusi. Koks
siaubas... Buvo senelis, dabar ankas... iri i ko nauda didesn... Jai nesvarbu ar senas, ar jaunas, jai
vien tik nauda, o ne meil rpi.
Patariau kaip greiiau nutraukti t draugyst, toliau protino Kstut senelis Galinis. I to nieko
gero nebus. Ne tokios meils tau reikia. Kam tau ta vis iturkta merg? Dar tik prasideda
gyvenimas ir sutiksi dar tiek ir tiek mergeli, grai, jaun, padori, tavo met. Turi k veikti.
Rpinkis dvaru. Prabgs metai, kiti ir tu jau gaspadorius. Su tokia padtimi tau bus visos durys
atviros. Kam tokioje jaunystje susipanioti rankas ir kojas? Reikia dar pasidiaugti, pasimgauti
jaunomis dienelmis. Dar daug met gali pagyventi niekieno nevaromas.
Bet... A su ja dar neguljau... rausdamas gynsi Kstutis.
Jeigu ilgiau pavaikiosi pas j, neisisuksi, paminsi mano od. Ji tik to ir laukia, kad paskui

galt su tavimi daryti k nori. Utai ant tokio piemens ir kariasi. Ir kur gi ne. Iteks u dvarininko,
bus dvaro ponia... Puikiai permatau jos kslus.
Gal ir senelio teisyb? Gal i tikrj nra ko skubti su tomis meilmis? Kain ar i ties ta man
rodoma meil yra tikra? Negi ji, bdama suaugusi grai panel nerast savo met vaikino? Kodl a,
kaip nenekk, dar pusbernis jai taip patikau? Didelis klausimas, kaip ji manimi domtsi, jeigu
nebiau dvaro paveldtojas? susimst vaikinas.
Kstutis kad ir reiau, bet vis tiek lanko Irut ir dabar jau daugiau i smalsumo, nordamas sitikinti,
ar tikrai yra taip, kaip sak senelis. Jaunuolis nebe taip aklai ja pasitiki. Jam jau atrodo tartina, kad
Irut taip akivaizdiai jam pataikauja, meilikauja... Kstutis tuoj prisimena senelio odius trynsi
aplinkui... Vaikinui jau pradeda nebepatikti, kad Irut per daug j buiuoja... Jeigu anksiau Kstutis
jausdavosi pamalonintas, tai dabar piktinasi : Glosto ir buiuoja kaip kok mavaik... Jo manymu
tik jis turi j buiuoti, o Irut tik pritardama turt atsakyti tuo paiu. Maa to, jaunuoliui jau koktu,
kai ji sdasi jam ant keli, ne taip kaip anksiau toks Iruts prisiglaudimas j sujaudindavo.
dmiau stebdamas ir tyrindamas Iruts elges, Kstutis pradjo velgti daug netikrumo,
dirbtinumo ir kasdien vis tolo nuo jos.
Vaikinas buvo nusprends visk baigti, bet neitvr. Kart atjs daug anksiau nei paprastai, Kstutis
rado Irut dar tebegulini. J kaip koks magnetas bt pritrauks prie lovos. Visikai
nesusimstydamas jis prijo, atsisdo ant lovos krato ir nutrauk nuo jos antklod.
Irut guldama vilkjo vienais balto ilko laisvais markinliais, siauros petneos buvo nukritusios
beveik iki alkni, apnuogindamos krtis, o susibrukusios beveik iki juosmens markinli padalkos,
atideng iki sdmen plikas launis. Irut beveik nuoga atsisdo lovoje ir paband i Kstuio rank
itraukti antklod, kad galt prisidengti, bet jis nublok j al ir kit akimirk apkabino Irut.
Ji n nesiprieino. Truput pasimuist, vaizduodama, kad ginasi, taip sudarydama spd, jog viskas
vyksta Kstuio iniciatyva, bet irdyje netvr diaugsmu, sulaukusi tokios puikios progos. Irut
seniai suko galv, kaip sugundyti Kstut, bet taip netiktai susidarius tokioms aplinkybms, viskas
isisprend.
Pirmas suartjimas vyko, kaip Kstuiui atrod, jo iniciatyva, ir ateityje galjo ieiti Irutei naud.
Jeigu i karto po pokalbio su seneliu Kstutis ir buvo pradjs abejoti, tai dabar, nieko nebodamas, jis
kone kas vakar lakst pienin, nepaisydamas nei senelio perspjim, nei pagraudenim. Su
Kstuiu buvo kalbta dar ne kart, bet viskas buvo veltui. Nekreip jis dmesio ir motinos
verklenimus, perspjimus viskas kaip irniai sien.
Pagaliau Galinis liovsi persekioti Kstut ir ranka numojo; Kaip pasiklos taip isimiegos...

43.
Kol ia negyveno Alesia, ji nieko neinojo, kas dedasi su Kstuiu, bet kai atvaiavo ir tvas jai visk
papasakojo, ji labiausiai susirpino.

 Kodl nieko nesakei anksiau, kol dar ia mans nebuvo? Biau ikart k nors dariusi, pyko
Alesia ant tvo.
Na, atvaiavai, suinojai ir kas i to? Nei mans, nei tavs jis neklauso. Pati matai, gynsi Galinis.
Vis tiktai, jeigu biau inojusi, biau k nors dariusi, o dabar jau gali bti per vlu k nors
padaryti.
Negali sakyti, kad a nieko nedariau. Mginau ir a atvesti j prot. Patikk, turjau k jam
pasakyti, bet jeigu ir po to jis daro savo, tai vargu ar kas bepads. Dabar pati galsi vaik suimti savo
rankas. Gal tau geriau seksis.
inoma, kad kak darysiu. Nesdsiu rank sudjusi. Taip visk palikti jokiu bdu negalima.
Klausyk, staiga Alesia prijo ariau tvo, jeigu jau i tikrj atginti jo neieina, gal j pai reikia
i ia paalinti?
O kaip tu j paalinsi? ia jau ne mano valioje. Kol dirba ji ia sds ir nieko jai nepadarysi.
Ogi visai paprastai. Atleisti i darbo ir viskas. Nesds gi ia, kai ateis mogus jos viet.
Bet a vienas to nepadarysiu, ia visos bendrovs reikalas. Ne taip paprasta kaip pati galvoji,
abejojo Galinis.
Na, pasinekk su bendrovs vyrais, pakalbk su viraiiu. Jam gali viesiai tiesiai pasakyti kaip
yra: Sdi ia ir tvirkina jaun ank. Supras, pads. Ar jam ne vis tiek kas dirba pieninje?
Bet taip greitai neatleisi. Ne bet kas gali dirbti tokioje didelje pieninje. Reikia mogaus mokinto,
su diplomu, vis dar abejoja tvas.
Ar jau nebeatsiras kitas mogus? Ar ji tik tokia viena visoje Lietuvoje? Galima juk paiekoti ir per
laikraius.
Pirmiausia, ko gero, reikt tartis su viraiiu, svarsto Galinis, viraitis gi bendrovs
pirmininkas. Kaip jis pasakys, taip ir bus.
Matai, diaugsi Alesia, na ir panekk. Matysi k jis sakys.
Manau, kad pritars. Jis puikiai ino kas per pauktis ta Irut, lepteljo tvas, prisimins, kaip i jo
aipsi viraitis, bet tuoj pat usiiaup.
tai nuo to ir reikia pradti. Tiktai greitai, nra ko laukti. Tte iandien pat gali nuvaiuoti. Dar ne
vlu. Norint asmenikai pasinekti su virininku, visada geriau po piet. I ryto, kai ateina darb,
visi bna labai usim, apsikrov darbais, neturi laiko nekti ir pyksta, kai kas trukdo. Taip
sakydavo Maceika.
Galinis paklaus dukters ir, pasikinks arkl, tuojau pat ivaiavo valsi. Virait rado geros
nuotaikos ir jis ilgai ir nuoirdiai su juo pasinekjo. Iklauss Galin, jis neprietaravo, bet
neikent nepasiaips.

 Su ta Irute kakodl tau nesiseka, brolau. I Palangos parsive kavalieri, o dabar, irk, ankas
nukonkuruos, linksmai nusijuoks, viraitis paplojo per pet Galiniui. Bet nenusimink, padarysim
tvark. A pats inau, kur rasti mog. Apsidiaugs, kai pasakysiu, kad turim jam darbo.
Netiktai taip greitai ir vykusiai viskas isisprend, kad u keli dien jau buvo galima praneti Irutei,
jog ji atleidiama i darbo ir per dvi paras ji turi paruoti pienins perdavim naujam darbuotojui.
Irutei kaip perknas i giedro dangaus. Ji negali atsipeikti i netiktumo. Viskas taip gerai klostsi, o
dabar teks visk palikti ir grti pas tvus. Ji turi tik dvi dienas, o po to jau privalo atlaisvinti patalpas
ir kaip atjo, taip turi ir dingti i ia su visa savo manta. Ir lova, ir stalas ir, virtuvs baldeliai, visas
kitas inventorius priklaus bendrovei. Buvo taip patvarkyta, kad atjs pienin dirbti mogus, ikart
galt sikurti ir dirbti.
Dar dvi dienos. Irut griebsi u to kaip skstantis iaudo. Jai verkiant reikia pasimatyti su Kstuiu...
Bet kaip? Paskutiniu metu, kai po Maceikos mirties Kstuio motina Alesia atsikraust dvar, jis jau
daug reiau lankydavosi pas j. Gali taip bti, kad per tas dvi dienas Kstutis net neateis. I kur jam
inoti, kas ia dedasi? Tikriausiai jam niekas nieko apie tai nesako? A net neabejoju, kad ia Galinio
ir Kstuio motinos darbas... Jie abu pasisteng, kad mus iskirti. Bet nieko, a dar k nors
sugalvosiu, o dabar tuoj pat reikia ruotis pienins perdavimui , buvo visai pasimetusi Irut.
Tvarkydamasi pieninje, ji net nepamat, kaip prabgo diena, net naktis, bet Irut visk susitvark.
Kstuio ji taip ir nesulauk, todl kit dien tuojau po darbo pasiunt pienins darbinink dvar,
kad perduot ratel Kstuiui.
Tik Kstuiui ir niekam daugiau. Jeigu jo nerastum, niekam kitam neatiduok, o ratel atnek atgal,
papra Irut moteriks.
Kstutis, gavs ratel, tutuojau atjo pienin.
Kaip gerai, kad atjai, laiminga Irut, vis laukiau, gal pats pasirodysi, bet kai nesulaukiau, tai
nieko geriau nesugalvojau, kaip tik tokiu bdu duoti tau ini. Laim, kad pavyko tave prisiaukti.
Ar kas svarbaus? susirpino Kstutis.
inoma. Mane atleido i darbo. Man tik viena diena liko ia gyventi. Rytoj jau turiu perduoti
pienin.
Kstuiui tokia inia irgi buvo netikta ir jis loteljo i nuostabos
Kaip? Kodl? Kaip taip galjo bti? Patys pakviet, o dabar atleido. Kuo netikai? Lyg btum
prasikaltus... Ar nieko nenujauti? Ar i tikrj viskas pas tave darbe tvarkoj?
Nieko nepaaikino tik prane, kad duoda dvi dienas atsiskaitymui ir viskas. Bet j valia. Nori
samdo, nori atleidia ir niekur nepasisksi. Man atrodo, kad ia tavikiai pasisteng. Taip jie nori mus
iskirti.
Taip manai? Negi senelis turt tiek gali, kad tave atleist i darbo?
O kaip gi? Jis valdybos narys. Pasinekjo susirink, Galinis papra, visi pritar, nutar ir viskas.

Ne kitaip, kaip su jo inia viskas padaryta.

tai kaip? stebjosi Kstutis, tik gaila, kad a tau niekuo negaliu padti, apgailestavo jis, bet
ms jie neiskirs, tegul negalvoja. A visur tave rasiu.
Tikrai? Tu net nesivaizduoji, kaip mane paguodei, prisiglaud prie jo Irut. inoma, kodl gi
negalime ir toliau susitikinti. Ne Amerik gi ivaiuoju. Jeigu tik norsi, visada galsi mane
lankyti. A visada lauksiu. Rytoj perduosiu pienin, o poryt turbt galsi mane parveti namo?
Parvaiuosi, pamatysi kur gyvenu, supaindinsiu su savo tvukais. Jie labai apsidiaugs.
Pienin i Iruts perm keturiasdeimties met nal, tolima viraiio giminait, daug met dirbusi
t darb. Pienin, kurioje paskutiniu metu moterik dirbo, likvidavosi, ji liko be darbo, o dabar,
gavusi tok pasilym, labai apsidiaug. Ji kruopiai tikrino dokumentus, sandlius ir, visk radusi
tvarkoje, kartu su liudininkais, dalyvavusiais perdavime, pasira primimo akt. Moteriks
paspaud viena kitai rankas, o kai Irut papra, kad i leist dar i nakt pas j pernakvoti, ji mielai
sutiko. Kit dien i ankstaus ryto atvaiavo Kstutis ir jie ivaiavo.
Irut per vis nakt negaljo umigti. Jai buvo neramu: Turbt nepavyks sibrauti dvar? Visos
mano pastangos nueis niekais. is isiskyrimas gali visk nulemti. Jeigu ia gyveniau ir toliau, bt
daugiau ans laimti. O dabar? Man dar ia bebnant ir tai paskutiniu metu Kstutis reiau
lankydavosi, o kai atsidursiu u tiek kilometr, kur jis tiek privains? Apie vedybas jis kol kas nieko
neneka ir a nieko neinau, k jis apie tai galvoja. O gal reikt kaip nors atsargiai usiminti? Reikia
gi suinoti, k jis mano? Taip tik sako, kad niekas ms neiskirs, o kai ilgiau mans nematys, tai ir
umir. Ir sena patarl sako, kad i aki, tai ir i irdies. Jeigu taip bna gyvenime, tai tas pats laukia
ir mans... O dar toks spaudimas i motinos ir senelio puss.
Ir i ties. Dvare kilo nemaas ginas net dl to, kad Kstutis pareik, jog rytoj turi parveti Irut
namus.
Ar btinai tu turi j parveti? piktai paklaus nepatenkinta motina.
O kas daugiau? Nei tu, nei senelis nevaiuosit? ginijosi Kstutis.
Kaip rado keli atvaiuoti, taip inos ir kaip parvaiuoti. Koks ms reikalas? nenusileido motina,
bet Kstutis prieinosi.
Mes privalom j parveti. Tiek laiko dirbo js bendrovs pieninje, o ir pas mus dvare ne vienus
metus. Bt neteisinga ileisti j psi. k panau?
Na, galima bt paimti mog i kumetyno ir tegul jis parvea. Kodl btinai pats turi vaiuoti?
Nra reikalo, vis pyko motina, bet ia sikio Galinis.
Tegul tik vea, greiiau viskas pasibaigs. Kiek dar galima tempti t din virv? Ive ir bus ramu.
Nemaai ji mums visiems prigadino nerv.
Kelias tolimas, bet Irutei nortsi, kad jis niekada nesibaigt. Kol jie taip vaiuoja abu kartu, jie
vienas kitam artimi, bet, kai baigsis kelion, ar nesibaigs ir jos visos viltys?
Jie ir patyli, ir pasineka, bet kalbos nelinksmos.

 Kas galjo pagalvoti, kad viskas taip baigsis? Taip greitai viskas apsivert auktyn kojomis? Buvo
taip gera, taip miela... O dabar nebebus taip kaip buvo... apgailestavo Irut. Negi i tikrj mums
nelemta bti kartu vis gyvenim?
O kas neleis? nenusimin Kstutis, jeigu tik mes panorsime.
Jei ir vl kas nors nesutrukdys, abejojo Irut, ar galjome tiktis dabar, kad taip greitai teks
isiskirti? Juk tai buvo tik ms meils pradia. Kain ar turs ji pabaig?
Kam galvoti apie pabaig? Ms meilei galo nebus, utvirtino Kstutis.
Sakyk, ar ir tau taip pat sunku skirtis su manimi, kaip man su tavimi? velniai paklaus Irut,
padjusi galv ant Kstuio peties.
Ir dar klausi? Tiesiog neinau, kaip reiks itverti, prisipaino Kstutis.
Tai ar negaltume padaryti taip, kad daugiau jau niekada nebeisiskirtume gyvenime?
O kaip taip padaryti? Kad tik a inoiau...
Galtume susituokti ir viskas, drsiai pasil Irut, tada tai jau niekas ms neiskirt.
Kstutis negreitai atsiliep.
Betgi vestuvs taip greitai nevyksta, abejoja jis, reikia lankytis pas klebon poteri, paskui
skelbiami usakai. Viskas tsiasi ilgai. Nesivaizduoju ar greitai bt galima tai padaryti? Reikia
nemaai laiko...
Padaro mons... Panevyje yra viena banyia, kurioje suviniavoja tokias simyljli poras.
Reikia turti tiktai pasus ir daugiau nieko, tikinjo Irut.
Ar tikrai? I kur inai? susidomjo Kstutis.
Mano viena draug taip apsienijo slaptai nuo tv. J vestuvms labai prieinosi jaunikio tvai, bet
dabar, kai apsienijo, tai susitaik ir gyvena.
Gaila, kad neturiu dar paso, o tai galtume ir mes taip padaryti, usideg Kstutis, tada tai jau
tikrai niekas ms neiskirt.
Jeigu tik tu norsi, galsime ir vliau tai padaryti, linksma Irut. Atvaiuosi kuri dien su pasu
ir nuvaiav susituoksim. A visada bsiu pasiruousi.

44.
Lietuvos kinink sjunga i didesni ir maesni ki savinink sudaryt delegacij siunt Danij.
mones savo nuoira skyr valsius ir, daugiausia surink bals, buvo traukti delegacijos sra.

Tarp j buvo ir Galinis. Maa to, jam buvo leista nuo savs sra traukti dar vien mog ir
Galinis ura Kstut.
Namuose visiems buvo smagu igirsti toki naujien. Tuo ypa diaugsi Kstutis, jam buvo labai
smagu, kad senelis parod tok didel pasitikjim juo. Po isiskyrimo su Irute jis vis dar lidjo,
buvo prislgtas, bet i inia j ijudino ir privert pagalvoti apie linksmesnius dalykus.
Kaip gerai... Jis su seneliu vaiuos net kit valstyb, pamatys kaip ten gyvena mons, igirs j kalb,
pamatys kaip jie rengiasi, k valgo, k geria... Be abejones aplankys parodas, pamatys domius
renginius. Ir ivis... Jis dar traukiniu nra vaiavs, o ia ikart usien. domu be galo, be krato.
Kstutis su seneliu atvaiavo Kaun, o kai ems kio rmus susirinko visi delegatai, buvo
pristatytas vadovas, gerai mokantis dan kalb. Jis bus kartu ir vadovas, ir vertjas. Netrukus Kstutis
ir Galinis su visu briu vyr nujo geleinkelio stot, o i ten, susd specialiai jiems skirt
vagon, ivaiavo tolim kelion.
Dar niekada nebuvs mieste, jau Kaune Kstutis pamat daug domybi. Mieste buvo daug aukt
nam, grai banyi, parduotuvi vitrin, su stoviniomis u stikl mogaus dydio, visai kaip
gyvomis stovylomis. Danijos sostinje Kopenhagoje negaljo atitraukti aki nuo daugybs statul
miesto gatvse. Visur pilna klomb su su ydiniomis glmis, purkia fontanai, namai su bokteliais,
o prie jim guli visai kaip gyvi marmuriniai vrys.
Nebuvo kada daug dairytis, reikjo skubti paskui vadov, kad neatsiliktumei. Ir taip per vis
vienags laik visi tik paskubomis vaikiojo paskui vadov su rpesiu, kad neatsiliktum ir
neprisidarytum sau bdos. Tas skubjimas visk gadino. Nieko negaljai pamatyti, gerai apirti,
daug kas likdavo nepastebta, nesuprasta. Visi pasidairydavo plaiau tik ten, kur vadovas leisdavo
ilgiau pabti, kas jo manymu buvo verta pamatyti.
Ne viskas taip buvo, kaip Kstutis sivaizdavo, taiau daug pamat ir to, ko net nesitikjo. I ios
kelions Kstutis parsive daug ger spdi, jis turjo kuo didiuotis. Juk ne kiekvienas tokio
amiaus vyrukas galjo pasigirti pabuvojs usienyje ir mats tiek visoki groybi.
Kstuiui rpjo pamatyti daugiau miesto domybi, bet senelis Galinis j vediojosi po parod,
kurioje susidomjo danikais kvieiais. Parodoje buvo demonstruojami Danijos selekcinink ivesti
nauji vasarini kviei pavyzdiai, j sklos. Kaip buvo parodyta, toki kviei varpos buvo ilgesns
u prast kviei, jos buvo pilnos dideli grd. Storas ir trumpas varpos kotas lengvai atlaik
varpos svor ir saugojo nuo igulimo.
Per vadov Galinis susiinojo kaip bt galima sigyti toki skl ir jam buvo nurodyta, kur tokiu
klausimu reikia kreiptis. Kainavo labai brangiai, bet Galinis sigijo nemaai tokios sklos ir
parvaiavs tuojau pat pasjo, parinks ir gerai patrs sault lygumos plotel.
Po tos kelion Kstutis gyveno visai kitokiomis nuotaikomis. Taip kaip buvo adjs parvaiuoti,
pasiimti pas ir tuojau pat grti pas Irut ir su ja susituokti, dabar jau taip nebegalvojo.
Kam taip skubti? Tiek daug visko graaus ir nematyto yra pasaulyje... Reikia plaiau apsivalgyti,
daug k ivysti... Teisingai sako senelis reikia dar laisvam pasidiaugti gyvenimu. K duos enatv?
eima, vaikai... A dar net nesutikau grai, jaun mergaii. A dar n karto nebuvau jaunimo

susibrime, neokau, nedainavau... Neinau kuo gyvena mano amiaus vaikinai ir mergaits. Reikt
pabuvoti j draugijoje. Gal yra graesni u Irut?..
Dabar Irut Kstuiui atsidr lyg antrame plane. Jam jau labiau rpi, kaip augs j dirvoje pasta i
Danijos parveta skla. Abu su seneliu stebi pasl ir laukia lietaus. Prajus pirmam iltam ir gausiam
lietui, abu eina pairti ar dygsta kvieiai. eimyninje prie piet stalo vis dar kalbama apie
prajusi kelion, apie tai kas matyta, kas girdta. Nuolat kalbama apie Danijos ems kio
pasiekimus, kas taikytina Lietuvoje, ko nemanoma ia diegti.
Kstutis vis reiau prisimena Irut. Jis n nepamat, kaip prabgo visas mnuo nuo j isiskyrimo.
Kstutis jauiasi kaltas, kad taip ilgai neprisiruoia pas j nuvaiuoti. J grauia sin ir jis vien
etadienio ryt, tuoj po pusryio paklaus senelio:
Kur arkl leisi pasikinkyti?
Ar vaiuosi kur?
Noriu trumpam pavaiuot, turiu reikaliuk, nesako teisybs Kstutis.
Jeigu pas Irut, tai nepatariau, nepiktai perspjo Galinis.
Taip viskas buvo netikta... Isiskyrm neisiaikin... Turiu susitikti, prisipaino Kstutis, a jai
pasiadjau.
Dar kart tau sakau, vaike, gerai pagalvok, neikent Galinis, ji tau ne pora. Kad tik pamatytum
ms viraiio dukr. Saldainiukas, o ne mergait. Jei su tokia draugautum, tai nei a, nei motina
nieko nesakytume. Tau tik j pamatyti ir susipainti reikia. Ikart imtum kitaip galvoti, dar band
atkalbti senelis, bet tai nieko nepadjo.
Pasikinks lineik irm, Kstutis ivaiavo. Jis vis keli ragino arkl, nordamas nuvaiuoti kaip
galima greiiau, kad spt pasimatyti ir t pai dien grti atgal. Kstutis neinojo nei k nuvaiavs
sakys Irutei, nei apie k jie kalbs, kokia bus jos nuotaika, kai taip ilgai nesimat, bet buvo pasiilgs ir
labai norjo Irut pamatyti.
Nors buvo paadjs atvaiuoti su pasu, taiau paso tyia nesim, kad neapgalvotai sutikt susituokti.
Taip kaip sil Irut greitai ir slaptai, dabar Kstutis tikrai nebenorjo. Jeigu jau vestuvs, tai turi
bti linksmos, graios, ikilmingos, su pajauniais ir pamergmis, su muzikantais ir daugybe svei...
Kam tuoktis slaptai, ko bijoti? Ir skubti nra ko. Galima dar palaukti. Ateis laikas ir mama su seneliu
nusiramins, apsigalvos ir nebesiprieins. Tada tik bus laikas kelti aunias vestuves.
Sulaukusi Kstuio, Irut labai apsidiaug. Kai taip ilgai jis nesirod, ji jau buvo nustojusi vilties dar
kada nors Kstut pamatyti, o dabar j pamaiusi, tiesiog atgijo. Apie tai, kad Kstutis dar iandien turi
grti namus, Irut n girdti nenorjo.
Btinai turi nakvoti ir a tavs neileisiu. Tok keli atvaiavs, u valandos lksi atgal kaip
ivarytas. Arklio pagailk, duok jam pailsti.
Kai visi pavalg pietus, Irut nusived Kstut savo kambarl.

 Sakyk, kur buvai pradings? A taip laukiau, taip ilgjausi. Galvojau, kad mane jau pamirai.
Verkiau, pergyvenau... Kodl nori taip greitai grti? Negi nenori ilgiau pabti su manimi? Ar jau
nebeatmeni kaip tarms? dl visa ko dar paklaus Irut, nors puikiai suprato, kad ne dl slaptos
santuokos atvaiavo. Jeigu jis galvot tuoktis, neskubt taip greitai grti namus , nusiminusi
Irut.
Nors glosto, buiuoja, bet mergina irdyje nusivylusi: I visko matyti, kad nieko nebus.
Nieko a nepamirau, visk prisimenu, bet toki vestuvi a nenoriu, aikinosi Kstutis. Mano
vestuvs turi bti tokios, koki visame valsiuje dar nebuvo. Kai ateis laikas, tada pati pamatysi... O
negaljau atvaiuoti anksiau, kadangi su seneliu buvome ivaiav Danij. Ten utrukom ilgai, o
laikas greitai bga.
inia, kad Kstutis buvo ivyks, Iruts n kiek nepaguod. Matai, jie vainja po usienius, taip
plaiai bendrauja su monmis, linksmai ir domiai leidia laik, o a ia viena usidariusi lieju
aaras... Ir visai neaiku dl ko? Kad vien kart per mnes mane aplankyt? Kad ir dabar... Kam dar
nakvinti? Tegul sau vaiuoja namo, jei nori. Ta naktis nieko neisprs. Nei auni, nei koki kitoki
vestuvi nebus, aiku kaip dien. Motina su Galiniu per galv versis, bet neleis, o pagaliau ir nieko
daryti nereiks, jei Kstutis pats nenors... Tas ms isiskyrimas padar savo. A visa irdimi jauiu,
kad Kstutis nebe toks, koks buvo. Praeis dar mnuo, kitas ir jis visai mane paliks... O man jau
dvideimt septyni metai ir nebetoli senmergyst. Ko belieka laukti? Kol dar esu grai, jauna, reikia
susitvarkyti savo gyvenim. Nieko neatsitiko... Pabandiau nepavyko, bet tai ne svieto pabaiga. Dar
visas gyvenimas prie akis, mst Irut.

45.
Taip ir vaikiojo Lauras per vasar pirmyn, atgal po apylinkes, bet ilgiau niekur neusibuvo.
Nakvojo ir valg vienkiemiuose, o kai kuriose sodybose net po du kartus. Vienas nuo kito mons jau
inojo, kad viekeliais bastosi kakoks kvailelis, iekantis savo nam, utai, kai jis ujs
pasipraydavo nakvyns, mons drsiai sileisdavo j savo namus. Sodieiai pernakvina,
pavalgydina, o gailestingesns eimininks, ileisdamos jaunuol, dar ir duonos su msa deda
kelion.
js, js i vienos puss, pernakvojs umirta i kurios puss atjo ir vietoj to, kad eit toliau
pirmyn, pasuka atgal. Taip paklaidiojs per dien, irk ir vl pasiprao nakvyns toje paioje
sodyboje, kurioje jau nakvojo. Lauro pasirodymas jau nieko nestebindavo ir jis bdavo sutinkamas
kaip senas pastamas.
Tai vis dar neradai savo nam? klausia jo tlas gaspadorius ir kvieia vakariens.
Rudeniop j kelias atved Alksnio sodyb. Jau temo, kai eimininkas Alksnis, eidamas i klties,
kieme pamat nepastam vyr ir net krpteljo. Tokiu metu svetimo, nepastamo mogaus
pasirodymas sodyboje nieko gero neadjo.
Geriau jo ia visai nebt, pagalvojo Alksnis ir stabteljo.

 Labas vakaras, tik sustojus eimininkui, eng ariau jo Lauras, ar ne priimtumt pernakvoti?
Alksniui pasidar iek tiek ramiau. Kai mandagiai pasisveikino nepastamasis ir papra nakvyns,
jis tuoj prisimin moni kalbas.
Tai ia turbt tas, kur ieko savo nam? Gerai, galsi pernakvoti. Einam vid, ir jie abu atjo
pirki.
Va, atvediau mog, prao nakvyns, pasak gaspadorius monai, kur guldysim?
Gali pergulti darinje ant ieno. Dar nealta, daug negalvojusi atsak mona.
Girdjai, k eiminink pasak? Ant ieno ar bus gerai?
inoma, diugiai sutiko Lauras, per vis vasar naktimis a tik ant ieno ir miegojau. Niekur
nebuvo geriau.
Ssk, pavakarieniausim, o paskui parodysim kur galsi miegoti.
Kai atsisds u stalo sveias nusim kepur, Alksnis atkreip dmes jo graius plaukus. Jam
staiga atjo galv, kad kur tai tokius plaukus jis yra mats: Tikrai maiau, juk negaliu apsirikti .
Vaikino plaukai buvo juodi, tanks, gras, jau senokai kirpti. Jie buvo suukuoti auktyn, taisyklingu
keturkampiu dengiantys balt kakt. Alksnis per nakt, kai prabunda, tik apie tai ir tegalvoja kur a j
maiau? Paryiui jis prisimin.
Na, ar ne tokie patys kaip to jaunikaiio, kur kadaise pavjau... O paskui jis prigr eeriuke...
Kaip tik va taip nusim kepur, su graia, balta nosine nusiluost veid, kakt ir vl usidjo kepur
ant galvos... O a, pamats tokius graius jo plaukus net pavydjau. A jau tada buvau bepradeds
plikti.
Alksnis nerimauja. Jis jau seniai atsikl ir laukia, kaip greiiau nori pamatyti vakarykt svei. Kai
tik jis atsikels ir ateis pirki, Alksnis prie dienos viesos j gerai siirs. Jeigu nebt prigrs,
sakytum, kad tas pats ir gana. Bet palauk... Vis eer iiekojom, igraibm ir nieko neradom... Gal
visai net nenuskendo? svarst gaspadorius Alksnis. Kada gi jisai pagaliau atsikels? Kiek galima
miegoti? Jau visai isiviet diena ir pusrytis ant stalo. Negi teks eiti adinti? Jau tuoj ir laukus bus
pats metas...
Kaip tik tuo paiu metu pirki eng Lauras.
Labas rytas, pasisveikino jis ir Alksniui pasirod, kad net ir balsas girdtas.
Kai vakar gaspadorius nieko negalvojo, tai n bals neatkreip dmesio, o dabar viskas atrod taip
panau, kad kuo toliau, tuo labiau atrod tiktina. Alksnis prie dienos viesos atidiai, i vis pusi
nepastebimai Laur apirjo. Apsivilks kitais drabuiais, vaikinas buvo gerokai pasikeits, bet ne
ant tiek, kad bt neatpastamas. Dar ir dar kart apirjus, Alksniui neliko abejons, kad tai tas pats
mogus, kur jis kadaise pavjo ir kurio dvarininkas elvys iekojo eere.
Jau dabar Alksnis sitikins, kad neapsirinka, bet dl visa ko vaikin paklausinjo.

 Tai kur pats vaiktai? Kodl nakvoji vienkiemi darinse? Ko nebni namuose? klausinjo
gaspadorius ir dmiai lauk, k sveias atsakys.
Kad kol kas a neturiu nam, atsak Lauras, kai tik pareisiu namo, daugiau niekur
nebevaikiosiu.
Tai i kur eini? Ar gali pasakyti, kas tavo tvas ir motina? toliau kamantinjo Alksnis.
inoma, atsak Lauras, einu i dvaro, o mano tvas dvarininkas.
Ne vienas dvaras ir ne vienas dvarininkas sviete. Gal inai, kokia tavo tvo pavard? Juk tu irgi turi
pavard? Koks tavo vardas ir pavard?
Mano vardas Lauras, o pavard elvys, o mano namai tai elvio dvaras.
Pasirodo, kad neapsirikau, bet vis tiek labai keista. Kodl inodamas, kad turi tv, namus, vis ieko
nam. Koki dar nam jam reikia? stebisi Alksnis.
Turi tv, o tvas turi dvar, tai ko negyveni dvare?
Kad a kai ijau, tai ir nebeinau, kaip dvar sugrti, aikinosi Lauras.
Kaip gi taip? vis dar nesusigaudo Alksnis. Kaip neinot, kaip sugrti savo namus? Reikia bti
paskutiniam kvailiui, lepteljo Alksnis ir ia pat susigrieb: Juk gal taip ir yra? mons jau seniai
neka, kad klaidioja kvailelis, tik dabar susiprato Alksnis.
Ikart to jis n nepastebjo. Vaikinas neka visai protingai, ino savo vard ir pavard, mandagus ir
tik dabar, kai daugiau isinekjo, Alksnis pastebjo, kad lyg ir kvailioja. Ijo i nam ir nebeino
kaip sugrti. Pasiklydo kaip maas vaikas. Kai jau taip, tai ne dyvai, kad tiek met klaidioja be nam.
inoma, kad bt kas atsirads, nepatingjs usiimti tuo reikalu ir bt vaikinui padjs, gal seniai
jau jis bt namuose. Dabar jau, matyt, Alksniui teks tuo pasirpinti, tuo labiau, kad jis paadjo
elviui.
Na, jau dabar tikrai surasim tavo namus, vyruti, linksmai paplojo Laurui per pet gaspadorius.
iandien pat paraysiu laik tavo tvui ir jis atvaiuos tavs pasiimti. Pagaliau baigsis tavo vargai ir
klajons. Pasieksi t viet, kurioje seniai tau reikjo bti. Gyvensi savo namuose kaip visi mons.
Nusiypsojo ir tau vargdieniui laim.
Ar teisyb man, tamsta, sakai? ypsosi laimingas Lauras. Man daug kas adjo padti, bet
nepadjo. Ar greitai a jau bsiu namuose?
Praeis kelios dienos, kol nueis laikas, o tvas, gavs laik, t pai dien atlks tavs pasiimti.
Gali bti ramus.
Gerai pagalvok, tvai, prie raydamas laik, perspjo mona, ar ne apsirinki? Kad be reikalo
nesuvediotum mogaus ir neapgautum vargo vaikino.
Be jokios abejons tai jis, tikino Alksnis, savo pavard jis tai tikrai ino. Juk nesugalvos iaip
sau. Tvas, kuris jo iekojo, tikrai elvys. Va, yra adresas, kur jis paliko, kai pra praneti, jei

iplukdyt eeras skenduol. Viskas aiku kaip dien. Aikiau negali bti.

46.
Galiniui su Kstuiu ivaiavus Danij, eimininkauti dvare liko Alesia su Algiu, na ir eiminink.
Nors Alesia su Algiu gyvena viename dvare, bet matosi retai, susitinka jie tik valgydami u stalo.
Algis nuo ankstaus ryto darbuojasi laukuose, o Alesiai netrksta darb namuose. Ji ia dabar
vyriausia eiminink ir to dvaro ponia.
Alesia su Algiu dar neatnaujino senos draugysts. Algis sieids, kad Alesia j atstm, o Alesia
susirpinusi dl snaus Kstuio: Kain ar pavyks j visai iskirti su Irute? Tai dar ne viskas, kad jos
ia nra. J ives namus, Kstutis gro piktas, paniurs, nieko nenekjo... Panau, kad labai
pergyveno. Niekas neino, apie k jie kalbjo, k tarsi. Prisipratinusi vaik, nepaleis jo taip lengvai.
Neaiku ir kas Kstuio galvoje dedasi? Neinia dar, kok jis gali ikrsti pokt? Gerai, kad
pasimai ta kelion. Pakeliaus, isiblakys, gal greiiau umir, pavyks atsikratyti tos netikros
meils?
Paskendusi rpesiuose dl Kstuio, Alesia neumirta ir Algio. K besakytum, jis nra jai svetimas.
Alesia jau gailisi per iauriai su juo pasielgusi. Kai ji dabar liko laisva, galima bt atnaujinti j
draugyst, bet, atrodo, jis dar tebepyksta ir dl to Alesios privengia. Darbo dienomis Algis su
kumeiais, o ieiginmis ar iaip laisvo laiko turdamas, lekia miestel. etadieniais, truput
anksiau baigs darb, tuojau pat ieina ir, pasirods tik pirmadien tiesiai darb.
Dabar, kai jie liko vieni, galima bt ir artimiau pabendrauti, bet, matydama, kad jis to vengia, Alesia
nusprend pati j pakalbinti. Taip ir nesulaukusi i Algio puss iniciatyvos, etadien per pietus ji
ryosi j ukalbinti. Alesios nuostabai Algis pats pradjo kalb.
Noriu kai ko tavs paklausti, baigs valgyti, paklaus jis.
inoma, klausk, pasisteng bti maloni Alesia.
Turiu mergin, adu vesti, bet pirmiau noriau suinoti, k tu apie tai galvoji? paklaus Algis ir
sukluso.
Alesiai tai buvo taip netikta, kad ji nesteng paslpti susijaudinimo. Jai net rankos m drebti.
Kodl klausi mans? kada ne kada, ilgai tyljusi, paklaus ji.
Tik tada, kai suinosiu, kad nebemyli mans, drsiai galsiu engti t ingsn, viesiai, tiesiai
pasak Algis.
Ar tai reikia, kad nebepyksti, kad atleidi ir vis dar tebemyli mane? apsipyl aaromis Alesia.
Btent. Jeigu bt kitaip, tai argi a klausiau tavs tokio dalyko? Vis laik myljau ir nenustojau
vilties. Neinau kiek ilgai dar biau tvrs. Susiradau mergin, iekojau nusiraminimo. Biau
veds, bet, susiklosius tokioms aplinkybms, visgi ryausi isiaikinti.

 Kaip gerai padarei... O man trko drsos. Maiau, kad vengi mans, aliniesi, jauiausi kalta,
galvojau, kad niekada neatleisi. Kokia laim girdti, kad dar mane tebemyli., buiavo Alesia Alg.
Bet i tavs a dar nieko neigirdau. Buiuoji, bet nesakai, kad myli. Noriau igirsti i tavo lp,
apkabino j Algis, itark, nuramink, paguosk...
inoma, kad myliu. Jei tik inoiau kaip, bandyiau rodyti. Sakyk, k turiau padaryti, kad
patiktum?
Nereikia joki rodym. A ir taip laimingas. Tik tu negalvok, kad ia kokia apgaul, kurios
pagalba norjau igauti i tavs prisipainim. Tikrai lankiau mergin, bet jai adt nieko neadjau.
Taiau, jeigu tik biau igirds, kad nebemyli mans, ramia sine biau j veds. Paskutiniu metu
tokie buvo mano planai.
Kas ji? Ar a j pastu? Bt domu pamatyti, kakodl parpo Alesiai.
Ms miestelio pradios mokyklos mokytoja, prisipaino Algis.
Tikrai?
Jau subrendusi mergina, bet ir a nebe jaunuolis. Kaip atrodo? Nebloga bt buvusi pora?
Gerai j inau. Ji gi buvo ms Kstuio mokytoja. Danai kviesdavo mane mokykl dl jo. Turiu
pasakyti, kad Kstutis nebuvo pavyzdingas mokinys.
Kadangi tu nebe Maceikos dvaro ponia, gal galiu vl tave vadinti vardu?
Nelabai, juoksi Alesia, Maceikos dvaro neliko, bet snaus dvaras yra. A ir vl dvaro ponia...
Nejuokauk taip, o tai a vl supyksiu, perspjo j Algis. Jeigu dabar susipyktume, tai
nebeutekt laiko vl atnaujinti ms meil.
Laim, kad nors dabar spjome isiaikinti. Sena meil nerdija... dar pajuokavo Alesia.
Manau, kad neverta ilgai atidlioti vestuvi, visai rimtai suneko Algis. Abu esame solidaus
amiaus. Reikia suspti koki porel atal usiauginti. Lieka tik klausimas, k dabar pasakys tvas?
vis dar baiminosi Algis.
Niekas jo nebeirs, rytinga Alesia, a dabar jau savarankika ir nuo nieko nepriklausau. Jam
bus pasakyta, kad tuokiams ir viskas. Su juo galime nebent dl vestuvi datos pasitarti, kada jo
manymu bt patogiau, bet ir tai tarsims visi kartu. Parvaiuos i Danijos ir tursim jam naujien.
Jeigu taip, tai dar paprasiau, patenkintas Algis, atrodo, kad susituokti mums niekas jau
nesutrukdys.
Ir vestuvi labai pramatni, manau, nereikia, svarsto Alesia.
Ir a taip manau, pritar Algis. Kam tas puikavimasis. Tu jau patyrei t skon, kai tekjai u
Maceikos, o man to visai nereikia. Nra nei dl ko, nei prie k. To maskarado daugiau trokta

moterys.
Nors su vestuvmis ilgai laukti neadjo, bet Algis ir Alesia visk trumpai aptar, nusprend, kad vis
tiktai reikia palaukti rudens. Po vis vasaros darb, po bulviakasio ir po klimo, kai ateina atokvpio
metas, maloniau bus praleisti medaus mnes, kai nerps neatidliojami darbai.
Apie j sprendim Galinis suinojo tik po klimo, bet kart n trupuio tam nesiprieino.
Man jau ia pat septyniasdeimt. Niekas neino, kiek dar liko gyventi, msto jis jeigu ir
numiriau, tai bus kas globoja Kstut, kol jis ieis tikrus vyrus. Visi jauni jiems visas gyvenimas
prie akis. Ne blogiau gyvens ir be mans, o a savo jau padariau. Galiu ramia sine ir pasitraukti.
Padaryta nemaai, gerokai padidintas kis, o dabar jau bus tikrai vertas mogus tokiam kiui
vadovauti. Svarbiausia savas mogus... O kol kas darbuosims visi kartu.
Galiniui diugu, kad tas plotelis, kur usjo danikais kvieiais, dav nema derli. Jo svajon buvo
uauginti tiek sklos, kad galt vis sen skl pakeisti nauja ir ja usti kuo daugiau dvaro emi.
Toki kviei dar niekas neaugino ir, jais usjus laukus, galima tiktis dvigubo derliaus. Malonu
bt tokius grdus matyti aruoduose po klimo. Pajamos utikrintos.
Viskas dvare klostsi taip, kaip geriau n nereikia. Alesia diaugiasi, jai atrod, kad ir Kstutis
nusiramino. An dien, kai buvo pas Irut nuvaiavs, tai n nenakvojo, gro t pai dien namo.
Nepanau, kad labai dsaut dabar. Vis laik Kstutis bendrauja su vyrais, nekasi, aikinasi, domisi
dvaro reikalais. Alesiai malonu sn tok matyti, bet bt gerai, kad jis daugiau praleist laiko su
bendraamiais. Alesia jau svarsto kokia ia proga galt suruoti vent dvare, planuoja pakviesti
daug jaunuoli ir mergaii, kad Kstutis turt su kuo pasilinksminti ir pabendrauti.

47.
Kaip paprastai, kas i dvaro gyventoj bna miestelyje, visada usuka pato agentr pasiimti
laikrai. Kart ten ujs, Algis kartu su laikraiais gavo ir elviui adresuot laik.
domu, kas dar prisimin elv? nustebo Algis.
Jo jau seniai nebra, dvare eimininkauja visai kiti mons, dvar jau visi vadina Galinio vardu, bet
sena patinink dar gerai prisimin elv ir inojo, kur yra elvio dvaras.
Kaip ten bebuv, bet laikas pateko ten, kur reikia ir, kai buvo atnetas dvar, Kstutis kaip dvaro
paveldtojas j perskait.
Neinomas mogus ra: Praneu, kad atsirado js snus, kurio iekojote. Dabar jis gyvena pas
mane ir bet kada galite j parsiveti. Su pagarba Alksnis.
A, tai turbt atsirado Lauras, susiprato Galinis. elvys kiek kart vaiavo jo iekoti. Sak, kad
prigr... Bet, matyt, jis gyvas ir teks mums j parsiveti. Ir testamente parayta, kad a privalau
rpintis juo ir ilaikyti iki jo gyvos galvos, visiems paaikino Galinis.

 Viskas suprantama, bet niekur neparayta, kur tas Alksnis gyvena, atkreip vis dmes Algis,
atvaiuokit pasiimti ir tiek.
I ties, susirpino ir Galinis, laikas elviui, jis gal ir inojo, bet i kur mums inoti? Dabar
jau mums to mogaus reikia iekoti... O kaip j surasti?
O gal nieko nereikia iekoti? mogus turi adres, ino kur ir, kai nieko nesulauks, gal pats atve?
Jam paprasiau, pasil Algis.
Bet jis irgi gali neinoti, kur tas dvaras, abejojo Galinis. Na, paliko adres, susitar, kad prane
k suinojs ir viskas. Jis taip ir padar. Ko i jo daugiau nort? Jis gi neino, kad elvio seniai
nebra gyvo.
Vis tiktai jam paprasiau negu mums. Jis nors ino kur iekoti, o mes nieko neinom. Tik pavard...
O kas jam rpi? Prane ir inokits. Kam jam vaiuot, gait, iekot? ia jau nebe jo reikalas. Ai
jam, kad nors prane.
Ai tai ai, bet kas i to? Vis tiek nieko negalim padaryt.
O gal reikt kreiptis policij? vis dar rpinasi Galinis, mogus, labai paprastai gali ir
neatvaiuoti. Gali bti visai net ne kininkas, gal net arklio neturi. K mes inome, su kokiu mogum
turjo reikal elvys? Vis dlto mums patiems tenka viskuo pasirpinti.
Gal su policijos pagalba ir pavykt isiaikinti? sutiko Algis, policija, aiku, ino kaip
vykdomos vairios paiekos. Ji turi savo bdus, susisiekia viena nuovada su kita, o pagaliau privalo
padti mogui, nors u paslaug gali tekti susimokti.
O k padarysi? Reiks, tai ir sumoksiu. Niekas kitas tik a turiu visk sutvarkyti. A pareigotas,
turiu vykdyti, amin atils, elvio vali. A u tai atsakingas.
Bet palaukit, staiga prisimin Algis, ant voko turi bti tos vietovs, i kurios isistas laikas,
antspaudas su pato agentros pavadinimu. inant vietov, galima bt ir tokios pavards paiekoti.
Bet Galiniui atrod kitaip.
O kas iekos? Vaink neinomais keliais, gaik laik, klausink... Geriau jau patikti policijai ir
tegul ji tvarkosi. Kai inosim tikrai kur, nuvaiuosim, atsiveim ir viskas pasibaigs.
Bet policija neskubjo ir Alksnis, per savait nieko nesulauks, pats nuvaiavo savo valsiaus
policij, kad suinot, kur yra elvio dvaras.
Paiekos i abiej pusi ilgokai usits. Tik u poros savaii Galinis pagaliau suinojo, kur yra
Alksnio sodyba. O elvio dvaras taip ir nebuvo surastas. Iekomas dvaras seniai jau buvo vadinamas
Galinio vardu, todl tai ir suklaidino policij.
Bet nieko nebereikjo. Kai tik Galinis suinojo, kur gyvena kininkas Alksnis, tuojau pat nuvaiavo ir
parsive Lauryn dvar, o Algiui teko atlaisvinti anksiau Laurynui priklausius kambar. Kad ir
miegodavo tame kambaryje Algis, bet visi, jame buv Lauro daiktai, taip ir liko stovti savo vietose.

Kai Algiui buvo skirta kita vieta, kambarlis tuojau pat buvo paruotas Laurui gyventi.
Prie ivaiuodamas parsiveti Lauro, Galinis liep vienam kumeiui ikrenti pirt ir sugr jie abu
su Lauru gerai isikaitino, isipraus, o po vakariens Lauras nujo savo kambarl ir atsigul
varia patalyne paklot minkt lov.
Pirm kart po tiek met jis pagaliau savo namuose, savame kambaryje ir guli minktoje, baltoje
savo lovelje. Jis patogiai isities, usiklojo, bet greitai umigti vis tiek negaljo. Kad ir po kelions,
kad ir po pirties jo nem miegas, galvoje sukosi visi paskutini dien vykiai ir spdiai.
Lauras jau nebetikjo, kad kas nors atvaiuos jo pasiimti, kaip adjo gaspadorius Alksnis. Taip ilgai
teko laukti... Lauras galvojo, kad jam nepasak tiesos ir jau norjo ieiti, bet Alksnis j sulaik. Ir
gerai padar, kad neijo. Vis tiktai atvaiavo toks geras dd, atve j ia dvar ir ipraus j
pirtyje.
Kai Lauras paklaus, kodl neatvaiavo tvas, jam buvo pasakyta, kad tvas mir.
Turbt nebemu irdis, prisimin senuko eigulio pamokymus Lauras. Nra n tetos Barboros...
Visai nepastama moteris atne vakarien ant stalo... Gal ia visai ne mano tvo dvaras? Gal ia ne
tie namai, kuri a taip ilgai iekojau? Bet kambarlis tai tas, jis tikrai mano. Viskas kaip buvo, taip ir
tebra. Ir spinta su mano drabuiais, kuriais apsivilksiu atsikls, ir tas pat stalas, kds ir ta pati
miela, ilta, balta lovel, kurioje a dabar guliu... Tvo a jau turbt niekada nebepamatysiu, nes
mirusius ukasa emmis, bet Katryt a rytoj rasiu kumetyne. Tuojau po pusryio a ir nueisiu jos
aplankyti. Kakodl aplinkui vien tiktai svetimi mons. domu, kas tie nepastami vyrai, kurie
vakariens metu sdjo u stalo? Kas tas jaunikaitis, kur visi vadina Kstuiu? Kstutis tai mano
brolis... I kur atsirado ia kitas Kstutis? Tegul visai nebe tie mons, tegul visi svetimi, bet
kambarlis tai mano ir a i ia niekur neisiu. Gyvensiu kad ir tarp nepastam moni, nes jie man
malons. Niekas nebara, neklausinja nei i kur einu, nei koki nam iekau. Tikriausiai a jau radau
tai ko taip ilgai iekojau. O k a ia veiksiu? Iki iol vaikiojau viekeliais, o dabar vietoj to galsiu
ieiti padirbti laukus. Juk a dabar tiek visko moku. Senukas eigulys imokino. Nei karvi melti,
nei duonos minkyti, kaip kad buvo pas eigul, man turbt nereiks, nes yra eimininks, bet ienauti
pievas pamikje a labai noriau. Kaip galsti, pustyti dalg a jau gerai moku.
Daug galvojo, daug k prisimin Lauras, kol pagaliau umigo, bet kai umigo, tai miegojo iki piet.
Pusryiams jo niekas neadino, leido pamiegoti, bet pietums pati Alesia atjo kambarl jo adinti.
Uteks miegoti, metas pavalgyti, pajudino ji u peties Laur ir jis pabudo.
Pamats arti savs Alesios veid, jis suglumo, susigdo, pradjo lyg kai k prisiminti, bet nieko
nesuprats bei pasimets, usitrauk ant galvos antklod.
A tuoj, tik apsirengsiu...

48.
Ruduo iemet ilgas ir iltas. Ir bulves visi nukas sausai, ir klimas prajo su giedra. Visi didieji

darbai jau padaryti, o dienos vis dar saultos ir iltos tik jau gerokai trumpesns.
Kaip buvo sutar, tuojau po klimo Alesia su Algiu susituok. Nors neplanavo kelti didelio vestuvi
baliaus, bet svei susidar nemaai. Ypa, kai po Alesios sumanymo, buvo pakviesta daug jaunimo.
Kstuiui net akys apraibo. Jaunos, pasipuousios, viena u kit graesns mergaits... Bet kas i to?
Vaikinukai jas okdina, o Kstutis net okti nemoka. Jam nesmagu, nejauku, jis jauiasi niekam tiks
nevyklis ir tik laukia, kad greiiau pasibaigt tas vakaras. Kai jis toks nedrsus, koks gali bti
bendravimas su mergaitmis?
Daugiau u visus pasitikinti viraiio dukra Aldona, pasistengusi atsidurti ariau Kstuio, linksmai j
ukalbino.
Ko neoki? Negi neisirenki n vienos, su kuria nortum paokti?
Tai kad a nemoku, teko prisipainti Kstuiui.
Tik tiek? nusijuok Aldona, o a pamaniau, kad sivaizdini ir nenori su mumis bendrauti. Jei
nori, tai a galiu tau padti.
Dabar ne laikas... gynsi Kstutis
Kaip tik dabar gera proga, nesutiko Aldut, yra muzika ir gali pamatyti kaip oka kiti. Yra i ko
pasimokyti.
Nenoriu, purt galv vaikinas, visi pamatys ir juoksis i mans. Mokintis reikia, kai niekas
nemato.
Nieko i vent nedav, kaip galvojo motina. Viso labo tik tiek, kad Kstutis praleido valandl su
Aldute, bet Alesia ir tuo diaugsi. I visko atrod, kad Aldut j sudomino...
Bet taip nebuvo. Prieingai. Matydamas kaip kiti jaunuoliai turi sau poras, Kstutis tik dar labiau
pasigedo Iruts. Kam man dairytis kit? A jau turiu sau mergin. A jau pripratau prie jos. Ji man
sava ir artima. N viena i j man neduos tiek velnumo ir meils, kiek Irut dav. Tik gaila, kad an
kart mes taip trumpai pasimat, isiskyrme lyg susipyk, nieko neisiaikin. Ji tada nebuvo man
tokia maloni, o ir a pats neinau, kodl atsisakiau nakvoti... A nesutikau, ji nebekviet... Taip ir
ivaiavau. Negi jau bt nutrkusi ms meil? iaip ar taip, bet nuvaiuoti reikia, kad sitikiniau,
kaip yra i tikrj, usisvajojo vaikinas.
Kai tik Kstutis susiruo vaiuoti pas Irut, motina visokiais bdais stengsi sn atkalbti.
Verkdama meld, kad tik nevaiuot.
Kodl taip darai, vaikeli? Kodl udai savo gyvenim? Ji tau ne pora. Tu toks jaunas, o ji jau
pagyvenusi, visko maiusi, apsukri pana. Ji moka, ino ir stengiasi apsukti tau galvel. Ne tavs jai
reikia, jai rpi tavo dvaras. Tu jai ne pirmutinis ir ne paskutinis. Netursi tu, vaikeli, su ja gyvenimo.
Nepadorios moterys, tai eimos nelaim. Gailsiesi, bet bus vlu. Ne meil ia kaip tu galvoji, o
grynas apdujimas. Kai ia klimpsi, k darysi, kai sutiksi tikr meil? Paklausyk mans, nevaiuok.
Kuo greiiau nutrauksi su ja pasimatymus, tuo bus geriau visiems, kaip mokdama maldavo
motina, bet Kstutis, sulauks sekmadienio, vis tiek ivaiavo.

Ivaiavo jis anksti ryte ir taip kaip ir an syk pietums jau buvo vietoje. Kstut Irut sutiko maloniai,
bet neatrod, kad bt labai apsidiaugusi.
Kai visi pavalg pietus ir abu nujo Iruts kambarl, ji nepuol Kstuiui ant kaklo kaip an kart,
bet santriai pakviet j sstis ir pati atsisdo ant kds kitoje stalo pusje.
Galvojau, kad jau niekada nebepamatysiu tavs, itar lidnokai, taip ilgai nesirodei... Ar vl
buvai kur ivaiavs?
Truput per toli danai vainti, teisinosi Kstutis, bet neitvriau. Meiau visus darbus ir
atvaiavau. Pasiilgau tavs labiausiai, o tu, atrodo, nesidiaugi?
Per trumpas diaugsmas, kad pateisint tok ilg laukim, nudr emyn akis Irut, juk turbt
tuojau pat vaiuosi atgal?
Jeigu nekviesi pasilikti, ypsojosi Kstutis, man ir paiam gaila tokios kelions tokiam trumpam
pasimatymui.
Irut atgijo.
Tikrai adi pasilikti? Nesitikjau. Kaip gerai. Po tokio ilgo nesimatymo, tai abiems bus didiul
vent. A ir pati norjau kviesti tave pasilikti, bet kai an kart atsisakei, tai dabar tiesiog nedrsau.
Na, matai, kart sutampa ms norai. Ateik gi ariau, sskis tai ia ant mano keli. Mes dar n
nepasisveikinom kaip reikiant. Pasiilgau ir tavs, ir tavo artumo. Apkabink, buiuok juk a ir
atvaiavau dl to, kad tave galiau myluoti. Be tavs a niekada nebsiu laimingas...
Girdint taip kalbant Kstut, Irutei kaipmat sugro jau palaidotos viltys. Jei jis taip neka, gal
atvaiavo kart rimtai nusprends t reikal sutvarkyti iki galo? Gal ir pas turi atsives, kad
neskuba ivaiuoti? puoseljo vilt Irut.
Iruts nereikia mokinti, kaip padaryti vyrus laimingais... Jie abu vl vienas kito glbyje. Jau begstanti
j meil siliepsnojo karta ugnimi. Glamons, buiniai, pasiadjimai vienas kit mylti aminai,
niekada nebesiskirti ir t j meil sutvirtinti aminais saitais audrino jaunas irdis.
Prisipainsiu, iandien atvaiavau nordamas tikrai isiaikinti ar nenutrko ms meil per tuos
ilgesnius isiskyrimus? O dabar, kai pamaiau, kad mes vienas be kito negalime gyventi, silau kaip
greiiau susituokti. Vaiuosiu namo, pasiimsiu pas, u dienos, kitos griu ir vaiuosim Panevin.
Bk viskam pasiruous.
Kai anksti ryte atsisveikins Kstutis sdo lineik ir jau norjo ivaiuoti, kiem jo auktas,
stambus vyrukas ir staiga, prijs artyn, pam arkl u apynasrio.
Klausyk, brolau, jei nori likti gyvas, geriau jau ia nebesirodyk, grietai, pabrdamas kiekvien
od, pasak jis. Pamatysiu dar kart, nepasigailsiu. Taip ir inok, taip pasaks vyrikis
pasitrauk nuo arklio ir ltai ijo i kiemo.
Kstuiui nemalonu ir neramu. Vaiuodamas vis keli galvojo, k tai galt reikti? Kam jis gali bti

ia nepageidaujamas? Jis ia nieko nepasta, su niekuo joki reikal neturi ir atvaiuoja ia tik viso
labo antr kart... Kam jis ukliuvo? Vyrukas nepasak dl ko, bet griedamas dantimis spjo,
mirtimi grasino... Vyras stambus, auktas ir jeigu jis upult, Kstutis neapsigint. Bet u k? Negi
Irut per t laik susirado kit? Ir tas jos gerbjas bando tokiu bdu j atbaidyti? Bet negali taip bti...
Ji mane taip myli, taip mans laukia. Nepamirau jos a, negaljo ir ji pamirti. Tikriausiai Irut tam
patinka, jis pavyduliauja ir taip nori manimi atsikratyti? Nieko nebus. Tai tik dar kart parodo, kad
man i tikrj reikia paskubti su vedybomis. Jeigu ilgai lauksiu, Irut tikrai susiras kit ir mane
paliks. K a tada daryiau? Turbt neitveriau... paskendo mintyse Kstutis.
Kai snus negro t pai dien, Alesia visai nuleido rankas.
Baigta. Sudoros Kstut ta merg, nepavyks man jo apginti. Ar jam tokioje jaunystje palaidoti
save eimoje? Ir dar su tokia keke, turint tokias galimybes rinktis? pergyveno Alesia.
Algis j ramino.
Na, ir kas ia blogo? Tursi ne psi mari... Nesuprantu, ko pati taip pergyveni? Ar kad vyresn
u Kstut, ar kad neturtinga? Skaityk, kad toks jo pasirinkimas. Jeigu dl to, kad vyresn, nematau ia
nieko bloga. Vyresn mona stengsis taip mylti savo jaun vyr, kad tas nesidairyt kitas jaunesnes.
Ji jo nenuskriaus, o dl to, kad be pasogos, tai argi ms dvare ko nors trksta? Geriau gal netrukdyti
jiems? Jis j myli, su ja Kstutis jauiasi laimingas... Ko pavydt jiems laims? Anksiau ar vliau jis
sukurs eim. Ar kita marti btinai bus geresn? Nieko negali inot.
Bet ji itvirkusi vyr paklod. Argi tokios monos mano Kstuiui reikia? Ji ir itekjusi nesiliaus
darkytis. Kaip nors, taip vedios Kstut u nosies. Neturs su ja gyvenimo, praus jis su ja.
Ivaistys vis dvar ir ieis abudu ubagais.
Kol mes gyvi, neprieis iki to, o per tiek met tavo Kstutis ieis vyrus ir pats tvarkys visus dvaro
reikalus, o ne ji. Jau dabar vyrukas rimtai domisi dvaro reikalais, yra supratingas, turi i ko
pasimokyti. Na, truput per jaunas, simyljo, bet anksiau ar vliau to neivengsi. Man atrodo, kad
nereikia jiems trukdyti.
Prie ms jis, aiku, nepraus, bet mes gi negyvensim su jais vis laik. Jiems visas gyvenimas
prie akis. Man rpi, kas Kstuio laukia ateityje? Nemoks ji bti tokia eiminink, kokios reikia
dvarui. Be geros, imananios taupios eimininks n vienas kis nebus tvirtas. Jis jaunas, ji
nepatyrusi ir dar paleistuv. Kaip jie gyvens? Kas j laukia?
Alesiai labai neramu, kad snus t pai dien negro, o kai po poros dien jis vl susiruo pas
Irut, motina visai nusigando. Nujaut jos irdis kak negero.
Kstuti, vaikeli, niekur tu nevaiuok, paklausyk mans, pasigailk...
Kstut ypa sujaudino motinos maldavimas, bet jis stengsi apie tai negalvoti ir, paragins arkl,
ilk i kiemo.
kart Irut j sutiko ypa maloniai. Kstuiui gera ir jis pagaliau nusiramino. A niekur geriau
nerasiu. Ko i mans nori motina ir senelis? K a darau ne taip? Visi draugauja, mylisi, enijasi...
Visa mano kalt, kad esu per jaunas, bet laikas nestovi vietoje. Pavasar man jau devyniolika... Dar

metai, kiti ir man dvideimt su virum. Sulauksiu ir vyresnio amiaus. Bus ir trisdeimt, ir daugiau, o
ar kas nuo to pasikeis? inau tik viena, kiek met begyveniau, vis gyvenim mylsiu tik Irut ir tik
su ja bsiu laimingas, tvirtai nusprend Kstutis.
Po piet jie vl abu Iruts kambarlyje. Grai, miela Irut negaili vaikinui buini.
Ar atsiveei kart pas? Ar nepamirai? lyg tarp kitko paklaus Irut.
Va, itrauk i varko kienls pas Kstutis ir padjo ant stalelio, o kur tavo?
Yra ir mano, imusi i staliuko, padjo ant Kstuio paso viraus savj. Turbt nieko
nelauksime ir rytoj pat vaiuosime? A visk smulkiai suinojau, nereiks klaidioti ir iekoti. Tokia
tik viena banyia visame Panevyje.
inoma, ko gi laukti? sutiko Kstutis.
Vaikinas prie Iruts ono ramiai ir kietai miegojo, o Irut per nakt nesudjo bluosto: Jau visai
nebetoli iki mano svajons isipildymo, msto ji ir digauja, dar dienel, kita ir atvaiuosiu
dvar kaip to dvaro ponia... domu, k pasakys Galinis mane pamats? O Kstuio motina, kai visk
suinos? itas ms iskyrimas niekieno daugiau, kaip tik jos. Kai tik ji atvaiavo dvar, tai
bendrov tuoj pat mane atleido i darbo. Tiek Galinis, tiek Alesia kas jie tame dvare? Kstuio
ilaikytiniai ir tiek. A dabar bsiu Kstuio mona ir ant j vis ponia. O samdyta eiminink kaip
tada mane negailestingai eng? Nieko, gaus savo. Ji pirmoji ilks i dvaro. Ne a bsiu, jeigu jai
neatkerysiu.
Tokios ir panaios mintys neleido Irutei umigti ir ryte ji klsi tomis paiomis, n kiek
nepailsjusiomis akimis. Tik gerai nusipraususi altu vandeniu, mergina truput atsigavo, o
pagalvojusi, kas jos iandien laukia, nuovargio ir nemigos neliko n enklo.

49.
Kstutis pas Irut sveiuose gerai isimiegojo, atbuds pasir, apsiav batus ir vienmarkinis ijo
kiem. Dar nespjus nueiti iki lauko bdels, jam keli pastojo du vyrai. Vienas Kstut pastvr,
ulau rankas u nugaros, o antrasis taip smog kietu kumiu pairdius, kad vaikinas tik aikteljo
ir neteko smons. Tok leisgyv Kstut vyrai atitemp iki lineikos ir be jokio pasigailjimo m
dauyti kumiais ir spardyti kojomis. Liovsi tik tada, kai Kstuiui i burnos ir nosies pasipyl
kraujas. Tada iaip ne taip, dvilink sugrdo lineik, atrio arkl ir abu, susd ant sdyns, ivaiavo
i kiemo, o paskui ir i miestelio.
Vyrai, pavaiav apie por kilometr ta kryptimi, kuria Kstutis vaiuoja namo, sustabd arkl, ilipo
ir, pritvirtin vadeles prie sdyns, vl paragino arkl. Kai arklys lengva ristele nubgo viekeliu,
vyrai dar kiek pastovjo stebdami tolstant veimait, paskui usirk ir psti gro atgal.
Irutei pasirod, kad per ilgai negrta Kstutis. Dar kiek lukteljusi, ji pravr duris lauk ir
pavelg kiem. Lauke dar tamsoka, bet jau buvo galima irti, kad prie klties nebra veimaiio.
Pirma jos mintis buvo: Pabgo Kstutis... Bet kodl? Visk taip graiai buvome sutar, iandien

beliko tik papusryiauti ir vaiuoti Panev, o jo nebra. Kodl taip? K jis sugalvojo? Kodl taip
padar?
Ant stalelio guljo du pasai, paruotas ryullis kelionei, o Kstuio nra, jis ivaiavo. Pabgo,
paliko j ir jau niekada nebegr... Tai tai ko a sulaukiau. Kiek buvo vili, kiek dta pastang, tiek
laukta, tiek planuota... Ir tai viskas lugo. Tebna jie visi prakeikti!
Namuose visi sukilo ant koj. Motina, igirdusi verkiani dukr, atjo kambarl pasiirti, kas
dedasi, o tvas, tik igirds kas atsitiko, ijo pasiirti kiem.
Tikrai nra. N nesigirdjo, kada ivaiavo...
Pastoviniavs prijo dar ariau, o kai prijo iki tos vietos, kur stovjo arklys, pamat ant kiemo ols
pritakyt krauj.
Kakas ne taip... I kur tas kraujas? irinjo tvas. Kraujo buvo ir ne tik vienoje vietoje, bet
pajus net iki kiemo vart, matsi kruvini pdsakai. Gatvje jau nieko nebesimato, bet i kur jis
atsirado kieme? Ir kaip tik ten, kur stovjo priritas arklys? Ir kieno tas kraujas? stebjosi tvas.
Nepabgo tas tavo Kstutis, pasak tvas, grs i lauko pirki, j kakas umu, paskui
ive i kiemo ir kur nors paslp. tai kaip man atrodo. Tikriausiai jau jo nebra gyvo.
Dabar jau labiausiai isigando Irut.
K ia, tte, sakai? Kas galjo j umuti? negali patikti ji.
Pairk pati, pilnas kiemas kraujo, o ten kur stovjo arklys, tai jo daugiausia. Kstuio ia kraujas,
ne kitaip. Man taip atrodo, savo tvirtino tvas.
Bet kas gi galjo taip padaryti? Kodl? Nei jis ia nieko, nei jo niekas nepasta. Tik kelet kart
atvaiavo ir jau atsirado prie. I kur galjo suinoti, kad jis kaip tik dabar yra atvaiavs? Dieve,
dieve, kas dabar bus? susimusi rankomis u galvos, lakst po kambarl Irut.
Ar jau pamirai, kaip vien kart ieidamas Pranas tau pasak nevains ia daugiau tas
ponaiiukas. Pamatysi..., primin Irutei tvas.
K ia, tte, neki? A nieko negirdjau. Jokio Prano a neinau... gynsi Irut, bet tvas
nenusileido.
Ar jau nebeinai Krivick Prano? Kai Kstuio nebuvo, jis per naktis ia sddavo. Man atrodo, kad
jo ia darbas. Ne kieno kito.
Irut visai pasimet: Juk tvas teisyb sako... Kai Kstutis taip ilgai nesirod, ji buvo sitikinusi, kad
su juo viskas baigta ir, sutikusi miestelyje Pran, pakviet ueiti
. Vaikinas kad ir ne grauolis, kad ir ne dvarininkas, bet kaip ne kaip pasiturinio kininko snus. Jie
pastami nuo mokyklos laik. Kol Irut neivaiavo mokytis, jie netgi draugavo ir dabar kai j
sutiko, pakviet sveius kaip sen pastam.

Tikriausiai ji Pranui ne juokais rpjo, kad Kstuio pasirodymas j taip suerzino. Tiesa, kad jis kart
jau ieidamas taip isireik. Pasirodo kad net tvas girdjo. Kai Kstutis ir vl ilgai nesirod, Irut
dl toki Prano odi tik nusijuok ir toliau ts draugyst su juo.
O, kad ji bt inojusi, kad Kstutis jos nepamiro... Niekada nebt prasidjusi su Pranu.
K darysim? K sakysim?.. blaksi Irut. Juk namikiai ino, kad ivaiavo pas mus. Nesulauks,
atvaiuos iekoti, k sakysime?
O k daugiau? I kur mums inoti? Atvaiavo, ivaiavo... Nei matm, nei girdjom, ramino tvas
Irut. Gal kelyje kas upuol? Primu, apvog... Maa kas galjo atsitikti. Niekam nieko nesakysim.
Dingo i kiemo ir viskas.
Bet va, liko varkas ant kds ir pasas ant stalo. K su jais darysim? prisimin Irut.
Pas sudeginsim, o vark ukasim. Reikia visk taip pakavot, kad nelikt joki rodym. Gerai
visur apirk ar nra daugiau koki nors jo daikt. Gal kokia nosin ar ukos? Ir laikrod, atrodo,
turjo? Visk reikia sunaikinti.
Irut gerai apirjo lov, palov, i varko kiens im pinigus.
O k darysim su laikrodiu? paklaus ji tvo.
Laikrodio gaila, patyljo jis, gal taip kur nors padt, kad nebt matyti?
O jeigu policija mus kaltins, darys krat ir ras, tada mes prauv, sikio ir motina, bet tvas
nenorjo laikrodio prarasti.
Reikia laikrod gerai suvynioti koki skarel, dt srmai ir kiti giliai ien darinje,
sumst tvas, ten niekas neiekos, o jeigu iekos, tai neras.
O kaip pats rasi, kai reiks? Pilna alin ieno.
Na, pasiymsiu kaip nors t viet. Kai viskas nusiramins, tada be strioko ir surasiu.
O kaip paslpt t krauj, kur kieme pritakyta? staiga nusigando Irut.
Va, tuojau pat paimsiu dalg, nupjausiu ol ir, nunes tvart, suersiu karvei. O kiem reiks
gerai iluoti. Dangus niaukstosi, gal Dievas duos lietaus. Jeigu tik gerai palis, visk numazgos.

50.
Kaip perknas i giedro dangaus ugriuvo bda Iruts namus, bet ne maiau nerimavo ir Alesia. Kad
Kstutis t pai dien negro namus, ji su tuo jau susitaik, bet kodl ir iandien jis taip ilgai
nesirodo?
Jau ir piets, jau pavakarys, o Kstuio vis nra. Negi jis ir iandien ten nakvos? O gal visai paliko

namus? net toki mini atjo galv Alesiai, griso jam mano priekaitai, verklenimai, jam ia
nebemiela ir turbt jis pasirinko kit keli? Ijo i nam ir nutar gyventi pas j? pati save kaltino
Alesia, bet ne maiau ir piktinosi. tai kaip susuko galvel tam piemeniui. Jam tik jos reikia... Ji jam
reikalingesn ir u motin, ir u dvar , pyksta ant savs ir ant Kstuio motina, bet apsisukus, vl
kaltina save, nerimsta, blakosi ir kiek besistengia, negali nusiraminti. Alesia ir pati nesupranta, kas
su ja darosi. Na, nerimavo, lauk, bet iki to, kad kaltint save, dar nebuvo prijusi. Kodl btent dabar
j apniko tokios mintys? Kodl tokia nerami irdis, lyg jausdama artjani nelaim? Bet dkui
Dievui, viskas tvarkoje , lengviau atsikvp Alesia, igirdusi kaip arklys, vaiavs kiem ir
pamats prie ulinio pilnus lovius vandens, nusiprunkt.
Arklys protingas. Jis ino, kur namai, bet niekieno neraginamas, neskubjo. Jis vis keli ingsniavo
ingine, kol temstant vaiavo dvaro kiem.
Kai lineika pasirod kieme, Galinis ijo pasitikti Kstuio. Pamats j gulint ant grind, pripuols
band Kstut kelti, bet, matydamas, kad vienas nepajgs, tekinas pasileido atgal. Atbgs iki
eimynins, jis pravr duris ir kteljo: Algi, greiiau kiem! tuoj pat susisuko ir nubgo atgal
prie Kstuio.
Algis paoko, o paskui j ir Alesia. Atbgusi kartu su Algiu iki lineikos ir, pamaiusi vienmarkin ne
tai sdint, ne tai gulint, nei iaip, nei taip sispraudus tarp sdyni Kstut, susigrieb u krtins.
Viepatie, kas jam? suuko Alesia, bet tvas j subar.
Neklausink, bet greitai paklok lov jo kambarlyje, mes su Algliu tuoj neam j vid. O dabar kuo
greiiau daktaro! kai paguld Kstut lov, komandavo Galinis. Katras vaiuosim?
Vaiuosiu a, pasiov Algis ir, ijs kiem, aperg arkl.
Daktaras dar uiuop Kstuio silpn puls ir suleido vaistus, bet Kstutis, taip per nakt ir neatgavs
smons, autant mir.
Baisi diena iauo dvare. Visi namikiai, nemiegoj per nakt, isikankin dl neinios, sukrsti
jaunuolio mirties, buvo pasimet. Didiuliu irdies skausmu visus prislg ta netektis. Motina alpsta ir
alpsta, nuo jos nesitraukia daktaras, eiminink rauda balsu, o Galinis nespja luostytis aar.
i sunki valand i vis artimj tik vienas Algis dar stipriau laiksi. Jis sukviet mones i
kumetyno, kurie tvark, mazgojo, reng velion variais apatiniais ir graiais naujausiais virutiniais
drabuiais, apav kojas naujais lakiniais pusbaiais. Kol bus padarytas karstas, Kstut paguld auktai
ant baltais lininiais audeklais apdangstyt lent, apstat vakmis, papuo darelio glmis astrais ir
jurginais.
Kai buvo udegtos vaks, po didj kambar pasklido ermen kvapas. Pro atdaras duris taip netiktai
tuos namus aplankiusios mirties dvelksmas pasiek ir Kstuio kambarl, kuriame beveik be
smons guljo Alesia. Pravrusi akis ir uuodusi t kvap, Alesia vl apalpo. Susirpins daktaras
nuo jos nesitrauk. Jam sunkiai seksi j atgaivinti, o i, vos atsipeikjusi ir prisiminusi, kad mir
snus, vl alpsta.
Kiek tai gali tstis? Alesia taip ir nepamat Kstuio. Daktaras jos neleido didj kambar, kur

paarvotas Kstutis, bet motina, kai tik atsigauna, vis prao daktaro:
Daktare, leiskit man nors vien kart nueiti. Nors vien, vienintel, kol Kstutis dar tebra ia. Noriu
j pamatyti prie atsisveikinant... Kol jis dar netoli mans... Leiskit pabti nors minutl kartu... A
labai susiimsiu, bsiu stipri, nebeverksiu... Netruks prabgti tos kelios dienos, ive vaik i nam ir
a jo jau niekad, niekad nebepamatysiu. Dabar dar laikas su juo pasimatyti...
Daktaras susigraudino, dav Alesiai igerti vien popierl su milteliais ir paauk vyrus.
Na, gerai, eikit, bet irkit man, laikykits. Vyrai pads jums nueiti.
Alesia ilipo i lovos, apsitvark suknel, o Algis su Galiniu pam j u paast.
Gal nereikia? Nueisu pati... A gi ne ligonis, dar derjosi Alesia, bet daktaras nenusileido.
ia dl viso pikto... Tamsta iuo metu labai nusilpusi. Toks pergyvenimas, toks sukrtimas, alpote,
nieko nevalgte, gali neatlaikyti kojos. Tegul vyrai padeda, nuo to blogiau nebus.
Alesia nors ir galvojo, kad ji ne ligonis, bet be vyr pagalbos vargu ar bt nujusi prie karsto. Ji
visai neturjo jg eiti.
Didiojo kambario durys buvo plaiai atvertos, o kambaryje buvo pilna moni. Pamat, kad du vyrai
atveda motin, visi pasitrauk alis, padar prijim prie karsto, bet nieko nereikjo. Tik prijusi
prie dur ir pamaiusi tarp degani vaki karste gulint Kstut, Alesia ten pat ir susmuko. Jeigu ne
vyrai, motina bt nukritusi ant ems. Jie ir nune Alesi atgal Kstuio kambarl. Dar vien kart
ji prisipra daktaro, kad leist pamatyti kaip inea karst i nam, norjo ilydti sn kapines, bet
viskas baigsi lygiai taip pat, kaip ir pirm kart. Kai Alesi vyrai atved gonkas, ji, tik pamaiusi
kaip buvo neamas i kambario karstas, vl nualpo.
Viskas vyko taip, kaip ir visose laidotuvse.
Gr i kapini, mons susdo u gedulingo stalo, sukalbj mald, prisimin velion, pavalg, visi
isiskirst ir namuose liko tik savi. Dabar jau vis dmesys ir rpestis, kas bus su Alesia? Ji visai
nusibaigusi ir n nepanai mog. Kartais kai k girdi, bando suprasti kas ia dedasi, o kai tik visk
prisimena, vl nugrimzta nebt.
Turbt be ligonins nieko nebus? sako daktaras, a jau nebepajgiu jai padti. Blogiausia, kad ji
nieko nevalgo. Ligoninje gaus dirbtin maitinim, sustiprins ird. Toliau taip nebegali tstis.
Tik nereikia ligonins, kaip tik tuo metu atsipeikjusi igirdo daktaro odius Alesia, geriau jau
a pati k nors suvalgysiu namie. Duokit kai ko, a pabandysiu nuryti.
Ji suvalg por riekeli saldaus pyrago su spanguoli kisieliumi, iek tiek pasdjo ir j apm
pavargusio ir isikankinusio mogaus mieguistumas. Gal man pagaliau pavyks umigti?
pagalvojo Alesia, reikia kaip nors tvardytis, ir, taip nusprendusi, kreipsi namikius.
Ieikit visi, a pabandysiu umigti.
Bt labai gerai, nudiugo daktaras, bet man leiskit pasilikti. A turiu stebti js mieg.

inokit, kad labai ilgai miegoti a jums neleisiu, dar pajuokavo daktaras ir padjo Alesiai atsigulti.
Kai Alesia umigo, tai miegojo iki vakaro. Jau temo, kai ji atsisdo lovoje. Prie jos prijo daktaras.
Na, kaip jauiats dabar, kai pamiegojot?
Kaip jaustis? A gi su juo n neatsisveikinau, pravirko Alesia, sakykit, daktare, kas man yra?
Kas su manimi darosi? Kas man neleidia galvoti apie Kstut? Kai tik prisimenu, kad jo jau nebra
gyvo, tuoj utemsta akyse, suskamba ausyse ir viskas nutrksta. Nieko nebeinau... Mans lyg nelieka.
Nieko nematau, nieko negirdiu, nieko nejauiu, nieko negaliu galvoti. Kaip proto netekusi... Ar
praeis kada tie utemimai? Ar dabar jau vis gyvenim nebegalsiu prisiminti Kstuio?
Nra reikalo nerimauti, ramino j daktaras, tai tik pasekm netiktai patirto skaudaus vykio,
laikina streso bkl. Vieni lengviau, kiti sunkiau pakelia didelius sielvartus. Jums jau geriau, galjote
umigti. Taip palaipsniui viskas ir atsistatys. Laikui bgant viskas po truput prisimir. Nebebus taip
skaudu prisiminti ir galvoti apie t nelaim. Bus galima kur laik pavartoti raminani vaist. A
paraysiu, o dabar silau vl iek tiek uvalgyti. Tuias skrandis irgi turi nemaai takos nerv
sistemai. O dar bt labai gerai vl pamiegoti.
Alesia vl iek tiek uvalg, bet apie mieg nebuvo ko n galvoti. Imiegojusi vis popiet ji jautsi
stipresn. Ji ne tik verk, bet ir m piktintis.
Sud mano vaik t bjauryb. Bet ir tvas geras... Negana to, kad dko su ta merge prie gyvos
mamos, tai dar ir po jos mirties j sileido dvar. Jeigu jos ia nebt buvusios, ir su Kstuiu
nebt taip atsitik. Niekais nujo toks vaikinas. Nebepamatysiu a jo daugiau, nesugebjau jo
apsaugoti, praradau amiams, vl nuspeng Alesiai ausyse ir ji nusigando, kad ir vl neaptemt
akys, reikia kaip nors laikytis, kad vl neapalpiau, kad neieiiau i proto...

51.
Per vis t sambrzd Lauras beveik neijo i savo kambarlio. Tiesa, buvo jis kart atjs didj
kambar pasiirti, kas ia darosi. Mat, kaip tas jaunikaitis Kstuio vardu guljo auktai karste tarp
degani vaki. Lauras prisimin, kaip jo brolis Kstutis irgi taip pat guljo apstatytas vakmis ir
pagalvojo: Kodl jie abudu numir? Kst tai a nudriau akmis, o kas nudr t Kstut? Bet nors
tiek gerai, kad a gyvas. Netgi susiradau savo namus... Tik gaila, kad neradau Katryts. Bet nieko
nepadarysi. Mans labai ilgai nebuvo namuose. Kai Katryt baig mokslus ir parvaiavo, mans
nerado ir vl ivaiavo. K ji ia veiks, kai mans nra? O man ir taip gerai... Kad ir nepastami
mons, bet jie geri. Mans neskriaudia, duoda skaniai pavalgyti, man nereikia nieko dirbti. A kada
noriu guluosi, kada noriu keliuosi. Dar ir dien pamiegu... Tiktai dabar, kai didiajame kambaryje
tarp degani vaki guljo Kstutis, namuose buvo neramu. Kakas vis vaikiojo, trinksjo,
darinjo duris. Vyrai ir moterys ia pat u sienos giedojo giesmes ir neleido Laurui umigti. Dabar
jau, dkui Dievui, viskas nusiramino, bet kakodl visi pasikeit? Viskas nebe taip kaip buvo anksiau
ir gana, susirpino Lauras. Bdavo, kai visi susirinkdavo eimyninje u stalo valgyti, visi
linksmi, daug nekdavo, juokdavosi, o dabar visi kakokie pikti. Nei tarp savs nekasi, nei mans
kalbina. K ten... mane tiesiog nekreipia dmesio, visai mane pamiro lyg mans nebt u stalo.
Taip atrodo, kad visi pyksta ant mans. Tik kain kodl? Ar a k ne taip padariau? Ar pamirau

padkoti pavalgs? Ar nepalinkjau labos nakties ieidamas, ar nepasisveikinau ryte atjs? Tik kit
kart niekas net neatsako mano pasveikinim, krimtosi Laurynas. Jam neramu: Kodl staiga visi
nuo mans nusisuko? Gal nebenori, kad a ia biau? Gal man geriau ieiti i ia? Bet tada kur eiti
ijus? Gal dar palaukti? Kur a rasiu tok kambarl kaip ia? Dar nieko neinau, kaip yra i tikrj.
Gal pyksta, bet kol kas nieko nesako, o kai pasakys ieik, tada ir ieisiu. Dabar a pasistengsiu
maiau maiytis visiems po kojomis... mst Lauras.
Bdamas toks susirpins, vaikinas neatjo n vakariens: Gal reikia palaukti kol pakvies? Gal
nemandagu ateiti ir atsissti u stalo nekviestam?
Kit kart Laurynas, atjs eimynin, neranda moni ir ilgokai tenka pasdti vienam, kol pradeda
rinktis eimyna. Bet ar taip grau? Kaip a apie tai anksiau nepagalvojau? vis abejojo jis. Bet, kai
Laurynas neateina prie stalo, niekas jo nepasigenda ir jis lieka nevalgs.
Kart ryte jis, atsikls bei nusiprauss ir atjs eimynin, pasisukiojo prie stalo, bet, matydamas,
kad stalas dar nepadengtas, ijo atgal kambarl. Nepakviet Lauro niekas ir pusryiams. Tik prie
pietus atjo susirpinusi eiminink.
Kas yra? Kodl neateini valgyti? Ar sergi?
Kad niekas nepakviet, teisinosi Lauras.
Ar dar kviesti reikia? stebisi eiminink, juk anksiau ateidavai nekviestas.
Kad visi tokie pikti... Gal nepatinka, kad per anksti ateinu prie stalo? A galiu palaukti kol pakvies.
Man vis tiek.
eiminink nusiypsojo.
Niekas ant tavs nepyksta, vaikeli. Ne pikti visi, o nulid. Pas mus didel nelaim, palaidojom tok
jaun vaikin, dvaro paveldtoj. Visi dar ilgai lids, o tu nieko neirk. inai kada valgom ir ateik
kaip visada nekviestas. Jei bus per anksti, tada palauksi.
Lauras ir vl laimingas. Niekas ant jo nepyksta, jam nereikia niekur eiti, jis liks savo kambarlyje ir
ateis eimynin valgyti kaip ir anksiau nekviestas.
Prajus kelioms dienoms po laidotuvi, Galinis msi iekoti Kstuio ties kaltinink. Pirmiausia,
bendrovje suinojs Iruts adres, t pai dien nuvaiavo pas j namus. Atvaiavs miestel,
susirado sodyb ir, priris arkl prie tvoros, jo kiem.
Prie vart Galinis stabteljo ir apsidair. Kieme stovjo visai neblogas dviej gal namukas, darin,
tvartas, prie klties malkin, u kini pastat aliavo jaunas sodas, o jame stovjo keletas bii
avili.
Ne tokie ir vargai, pagalvojo Galinis, prisimins kaip Irut verkleno praydama darbo.
Melavo, nordama patekti dvar, o a kvailys ja patikjau. Patikjau ir norjau padti.
Kai pabeld, duris atidar visai valus seniokas.

 Praom vid, pakviet jis Galin, mogus nepastamas, pirm kart matau. Ar mans iekot?
paklaus praleisdamas pirki Galin.
Atvaiavau kai k suinoti, rsiai atsak, engdamas por ingsni nuo dur vidun, Galinis. Js
turite inoti, kaip ia buvo, kad i js Kstutis parvaiavo taip sumaitotas, kad, n ryto nesulauks,
mir. K js jam padart?
Tai js turbt Kstuio tvas? susiprato Iruts tvas Strolis. Kaip ia taip galjo atsitikti?
Viepatie, pasigailk... Kokia nelaim... Kas galjo pagalvot? Bet js sskits, ariau stalo patrauk
kdut jis, tai sakot, mir?
K js jam padart? nesisdo Galinis, kas js per mons? Juk js j umut?!
Nieko mes nepadarm, graudiu balsu m aikintis Strolis. Jis pats nieko nepasaks pabgo.
Gal kas kelyje atsitiko? Mes gi nieko neinome.
Kodl pabgo? susidomjs prisdo Galinis.
Na, buvo atvaiavs, nakvojo. Buvo susitar enytis. Mergait visk pasiruo, o jis kaip ijo
lauk ryte atsikls, taip ir negro. Laukm, laukm, o kai a ijau kiem pairti, tai jo n
paduj... Tik tuia vieta, kur arklys stovjo.
Matai, jau buvo sugalvota enytis, pagalvojo Galinis, ta kek buvo jau visai vaik suvysiusi.
Tai taip nieko ir neinot? Taip nieko ir nepasakysit? pakilo Galinis.
O i kur mums inot? Manm, kad apsigalvojo. Nebenorjo enytis ir pabgo. Gal taip ir buvo i
tikrj?
Kol vyrai kalbjosi, motina ir Irut sdjo u stalo susigusios taip, kaip jas ir pamat js pirki
Galinis. Jos nepratar n odio tik Irut, igirdusi, kad Kstutis mir, susim rankomis u galvos ir,
alknmis pasirmusi stal, lidnai rymojo.
Galinis dar minutl pastovjo, norjo kako paklausti, bet nusprend, kad neverta. Vis tiek i j
nieko nesuinosi. Jeigu ir jie kalti, juk neprisipains. Tam yra policija. Klausinjimas neaiku kiek
trukt, o reikt dar su viesa grti namo, ir jis, n neatsisveikins, trenks durimis, ijo.
Policijoje Galinis visk smulkiai papasakojo kaip buvo, bet gavo barti, kad taip ilgai nesikreip.
Dabar, kai prajo tiek laiko, kain ar bus galima rasti kali, bet, kai Galinis paadjo gerai
atsilyginti, tai policija patvirtino, visk padarysianti, kad kaltininkas bt surastas.
Paiekos ilgai usits. Kai buvo rastos ant kampinio prieklio stulpo kraujo dms ir atkastas
varkas, buvo apkaltintas Strolis. Jis net buvo suimtas ir sdjo aretinje, bet vliau, kai atsirado
liudinink, maiusi vien ankst ryt dar su tamsa Stroli kieme du vyrus, kurie paskui ivaiavo, j
laikinai paleido. Atsiradus kitiems tariamiesiems, policija msi j paiekos.
Kai Galinis i policijos nesulaukia joki ini, atvaiuoja pats, gerai patepa ir vl viskas pradeda
greiiau judti.

Pagaliau buvo suimtas Krivickas Pranas ir, kai buvo surinkta pakankamai rodym, byla buvo
atiduota teismui. Kstuio udikas gavo atuonerius metus sunkij darb kaljimo, o jo bendras
keturis metus. Neisisuko ir Strolis. Jis sdo u kali slpim.
Gerai nors tiek, kad udikai gavo ko nusipeln, bet kas i to? Artimj irdies skausmo ir aar
niekas nenuramins. uvus paveldtojui, elvio dvaras vl atsidr neinomybje.

52.
Tada, kai po vis nelemt vyki, lidn rpesi, iliet aar dvare viskas lyg ir apsiramino,
Galinis isiruo miest pas advokat. Dabar jau dvar ugriuvo kiti rpesiai. Kaip dabar bus, kai,
mirus Kstuiui, nebeliko paveldtojo?
Galinis ivaiavo, o namuose visi nekantriai laukia, k jis pasakys sugrs?
Na, k gero, tte, suinojai? tik pasirodius Galiniui, paklaus Alesia.
Nieko gero, nelinksmas tvas, dabar jau ia mums niekas nebepriklauso. Dabar dvaro
paveldtojas tikras elvio snus Laurynas.
Tai kas dabar bus? nusimin Alesia, ar mums reiks i ia ieiti?
Gal ir reiks kada, bet dar ne dabar, ramino tvas. Kadangi pagal testament esu paskirtas dvaro
valdytoju ir kartu pareigotas globoti negal paveldtoj, tai tomis paiomis teismis galiu ir toliau
likti dvare, kol pats paveldtojas Laurynas nepareik savo teisi dvar arba neatsiras kit
pretendent i artimj puss.
Tai nieko baisaus, nenusimin Algis, iki iol nebuvo joki artimj ir nemanau, kad kas nors
atsiras ateityje. O Laurui vargu ar kils toki nor paiam valdyti dvar.
Kas ia ino? ne toks tikras tvas, kol kas, inoma, gyvensim, valdysim, o paskui matysim. Kol
ms rankose tebra visos dvaro pajamos, nra ko laukti. Statysim naujus trobesius ant Alesios
ems, kad turtume kur ieiti, jeigu i tikrj ikilt toks reikalas. imtas hektar tokios geros
Alesios ems tegul ne dvaras, bet jau is tas. Gerai j priirint, galima tiktis nemaai naudos.
Neprasim...
Pasinekjus, visk isiaikinus, visiems pasidar ramiau. I dvaro niekas dar nevaro, niekas
nesikeiia, viskas lieka taip kaip ir buvo. Dkui Dievui, nors vienas rimtas rpestis baigsi palankiai.
Dvare jau visai kitos nuotaikos. Alesia jau maiau verkia. Ji kartu su eimininke, padedant tarnaitei,
sitrauk kasdienius darbus. Bepigu ir eimininkms, kai visko pilna, nieko netrksta. Nereikia sukti
galvos, k taisyti eimynai valgyti. Kai yra i ko, galima greitai ir skaniai paruoti pusryius ar
pietus, kad pavalg visi bt sots ir patenkinti.
Vyrams, aiku, netrksta darb laukuose. Pirmiausia i rudens paruo em kvieiams, o atjus
pavasariui, jau buvo usti nemai plotai danika skla. Nors sjo tiek, kiek uteko sklos, bet buvo

usta beveik visa kvieiams skirta em. Ruden kvieiai dav netiktinai gaus derli. Po klimo
dalis grd buvo iveta Lietk, o kit dal, pasiskelb per laikraius, pasil pirkti kininkams.
Dvaras pasiliko sklos tiek, kad pilnai utekt kit met sjai.
Parduoti skl kininkams buvo Algio imon, kuri labai pasiteisino ir dav kiui nema peln.
Grdai sklai, suprantama, ymiai brangesni, bet pirkj atsirado nemaai.
I karto pirko artimesni kininkai, bet kitais metais, vieni pas kitus pamat i tos sklos uaugint
derli ir suinoj, kur galima tokios sklos nusipirkti, atvaiavo mons ir i tolimesni vienkiemi.
Pamats pas kaimyn i danikos sklos uaugint derli, nors ir i labai toli, pasiek dvar ir
Patockas. Nusipirks por mai sklini kviei, jis jau rengsi ivaiuoti, kai pamat vyruk,
ieinant i dvaro kiem. Pastebjs ivaiuojant mog, jis stabteljo pasiirti ir, tuo paiu metu
atsisuks, Patockas paino Laur.
Trrrrrr... sustabd jis arkl, Laurai! dar paauk jis, nordamas sitikinti ar neapsirinka ir
vyrukas atjo prie jo.
Ar tamsta mane aukei? prijs paklaus is.
Po imts I tikrj Lauras, linksmai nusistebjo Patockas, k tu ia veiki?
A ia gyvenu, ia mano namai, atsak jam Lauras.
Tai tas dvaras tavo namai? i dyv neieina Patockas. Juk Lauras vis laik visiems kartojo, kad
jis i dvaro, dvarininko vaikas, bet kaip visi, taip ir a tuo netikjau. O dabar e, kad nori Pasirodo,
kad teisyb. Ir pairt jau visai kitaip atrodo. Nauja eilute apsivilks, balti markiniai. Matosi, kad
geros, minktos odos pusbaiai. Pats graus, tiesus, viesus Tikras dvaro ponaitis ir gana , i
nuostabos Patockui net andikauliai nutso.
Tai va, pagaliau susiradai savo namus. Taip ilgai iekojai ir kaip ia tau pavyko?
Nakvojau vienoje sodyboje, kai atvaiavo toks geras dd ir atsive mane ia, paaikino Lauras.
O kodl dd? Kodl ne tvas?
Tai kad tvas jau numir. Kai atvaiavau, tai jo jau neberadau.
Tai dabar jau tau visai gerai. Turi namus, nebereikia niekur vaikioti, iekoti. irk, niekur neik
i ia, kad vl nepaklystum.
O i kur, tamsta, mane pasti? nedrsiai pasidomjo Lauras. Kai prajo tiek laiko, jis jau
nebeprisimin Patocko.
e tau, kad nori, neva nusistebjo Patockas, tiek laiko pas mus gyvenai, su Marceliute
apsienijai Negi nebeprisimeni? Tu gi dabar mano entas. Ijai, palikai ir vaikas jau ne maas.
Uaugo ir vis klausinja, kur ttis?
O k? Ar jaunikis taip ir neatsirado? gerai pagalvojs, pagaliau kak prisimin Lauras.

 Kam jis jai reikalingas, jei Marceliut kunigas su tavim suviiavojo? Negali bti ikart du
jaunikiai
Tai kaip atsirado vaikas, jeigu jaunikis nepasirod? paklaus susirpins Lauras.
Kieno gi daugiau, jeigu ne tavo? Jeigu jau mona tavo, tai ir vaikas tavo. Kitaip ir bti negali.
Kai a i js ijau, tai jokio vaiko dar nebuvo. I kur jis atsirado? A gi i karto pasakiau, kad su
ja negyvensiu, kad a turiu Katryt.
Bet banyioje tu Marcel pabuiavai? Pabuiavai. O vaikas taip ikart neatsiranda. Vaikas gim, kai
tavs jau nebebuvo, o tu jo nematei, nes ijs nebeatjai.
Tai tai kaip? msto Lauras, pasirodo, kad a jau veds ir turiu vaik O taip vyko tik dl to,
kad neatvaiavo tikras jaunikis .
Bet man nieko nereikia. Nei monos, nei vaiko, staiga nusprend Lauras, iki iol gyvenau
vienas, taip gyvensiu ir toliau. Man ia gera ir a i ia daugiau niekur kojos nekelsiu.
Ir gyvenk sau sveikas. Niekas nieko i tavs nereikalauja. Usiauginsim mes t vaik ir be tavo
pagalbos. Tiktai, kai ijo tokia kalba, tai ir pasakiau taip, kaip yra, truput nusivyl Patockas. Na,
k gi, smagu, kad pats, taip ilgai klajojs, pagaliau susiradai savo namus. Kaip i visko atrodo, gyveni
neblogai. Skms tau, o a jau vaiuosiu. Kelias tolimas, o nortsi dar su viesa pasiekti namus.
Sudiev, ir Patockas ivaiavo i kiemo.
Jam ivaiavus, Lauras dar ilgai stovjo kieme ir galvojo: Pasirodo tai kaip atsiranda vaikai...
Utenka tik pabuiuoti ir jau vaikas. Betgi a ir buiavau tik dl to, kad taip liep kunigas. iaip tai a
niekada nebiau jos buiavs...

53.
Per metus laiko netoli buvusio Maceikos dvaro idygo nauja sodyba: raudon plyt dideliais langais
dviej aukt gyvenamas namas, iki puss i akmen sumrytas tvartas, dvi darins, kltis, svirnas,
rsys darovms laikyti, vazaunia kiniams padargams ir ems kio technikai. Visi pastat stogai
dengti raudonomis erpmis kaip dvare.
Kiek buvo anksiau dta bank dvaro pinig ir dar paskutinij met pajamos viskas buvo mesta
statybas. Teko dar nemaai skolintis i banko, bet kai viskas buvo rengta tiek, kad galima buvo
naujoje sodyboje gyventi, tik tada visi lengviau atsikvp.
Negalima sakyti, kad senasis dvaras bt labai juts statyb nat. Gyvenimas ten jo sena vaga, bet
buvo atsisakyta kai kuri sprendim, reikalavusi didesni ilaid.
Pasibaigus statyboms, Galinis tiesiog digavo. Statyboms reikjo didelio kapitalo, bet utai jis
deramai apsidraud nuo visiko bankroto, jeigu kartais tekt ieiti i senojo dvaro. Po Kstuio
mirties Galinis inojo, kad dvaras nebe jo, jis tik, susidjus palankioms aplinkybms, ia pateks

paalietis. Tik tiek gerai, kad bdamas apsukrus sugebjau inaudoti padt ir apsirpinau savo
senatv. Taip pat Alesios vaik ir savo ank ateit. Kad nors por met pavykt ia pagyventi, kol
ramiai atiduoiau bankui skol, tada jau be jokios irdies grauaties galima bt apleisti dvar,
kuris nemaai dav man naudos, diaugsi Galinis.
Laurui niekas neaikino dabartins jo padties. Jis neinojo, kad dabar yra dvaro paveldtojas ir
savininkas, bet jam tai ir nerpjo. Jis tik diaugsi, kad jam ia taip gera, su juo visi malons. U
stalo visi jau nebe tokie pikti, nenulid, kaip buvo anksiau, skiria jam daug dmesio ir jis tokiu
bendravimu buvo visikai patenkintas.
Kad Laurui nebt nuobodu, Galinis sugalvoja ir skiria jam kok nors lengv darb ir vaikinas po
pusryio kartu su vyrais ieina padirbti laukus. Sekmadieniais, kada darbo savait baigta, Lauras
eina kumetyn, kur susirenka vyrai paloti kortomis.
ia jis ir suinojo, kad yra paveldtojas, viso dvaro savininkas, taigi dvarininkas. Kumetyne visi jau
seniai inojo tikr Galinio padt dvare, kad jis ia laikosi tik kaip Lauryno globjas ir lauk
permain. mons nujaut, kad nebe ilgai jis ia gyvens, kad jis dabar tik laikinas eimininkas ir bet
kada gali jo nelikti dvare. mons vis tiek dirbo darbus taip, kaip buvo i j reikalaujama,
apgailestaudami, kad gali tekti su juo isiskirti.
Galinis kad ir reiklus, bet buvo doras, siningas, n vieno nenuskriaud, neeid. Reikalui esant
visada paddavo, daug k kumeiams buityje pagerino.
Ar tiesa, kad a dabar dvaro paveldtojas? kart Lauras paklaus Galinio, kai gro i kumetyno.
Taip, vaike, neslp Galinis, dvaras dabar tavo. Tu jo eimininkas.
Tai kodl tada tamsta ia gyveni ir eimininkauji?
Kai tavs nebuvo namie, tai tavo tvas prie mirt papra, kad a po jo mirties valdyiau dvar ir
kartu globoiau tave, aikino Galinis.
O kodl reikia mane globoti? A jau didelis vyras, nebe maas vaikas.
Kad ir didelis, bet dar jaunas, nepatyrs. Pats vienas nesugebsi tvarkyti dvaro reikal. Tam reikia
patyrusio, gerai imananio mogaus, kad vadovaut darbams.
O kodl? stebjosi Lauras. Ir a jau daug k moku, prisimin jis kiek daug visko imoko,
bdamas pas eigul, jeigu tik noriau, galiau ir pats susitvarkyti. Bet kam man to reikia, staiga
persigalvojo, man ir taip gerai. Tamsta man kaip tvas. Susiradai mane, parsiveei dvar. Dabar
gyvenu viskuo aprpintas. Jeigu bt gyvas tvas, tai t pat padaryt. Jis valdyt dvar, o a biau tik
jo snus, bet nebiau paveldtojas. Kstas sak, kad dvaras buvo tik jam vienam uraytas.
Na, o dabar, kai nra nei Ksto, nei tvo, tai pats ir likai paveldtoju. Kaip pats norsi, taip ir darysi,
dabar tavo valia, jautsi pamalonintas Galinis. Po teisybei, tai kam paiam tas vargas? A jau daug
met dirbu, man viskas inoma, o tau gali bti per sunku. Gyvensi ir toliau kaip iki iol gyvenom ir
visiems bus gerai.
Kai Lauras pradjo toki kalb, Galinis pagalvojo, kad viskam jau atjo galas, bet, kai is baig

nekti, jis visai nusiramino. iaip ar taip Galinis dar ia pagyvens, nors suprato, kad ne taip ilgai.
Maa kas gali auti Laurynui galv... Kad pats nesugalvos, tai atsiras kas pakurstys, siekdamas sau
naudos. O jis toks patiklus ir gali dar visaip persigalvoti...
Kad ir dabar. Nors i visko matyti, kad kalba jau baigsi, bet Lauras kakodl stoviniuoja, neieina ir
Galinis aikiai mato, kad jis nori k tai pasakyti ar paklausti.
Na, ko dar norjai? Sakyk, nebijok, padrsino j Galinis.
Noriau turti iek tiek pinig. Tvas man duodavo, pagaliau idrso Lauras.
Duosiu ir a, nenusimink, nusiypsojo Galinis, tai ko anksiau nesakei? Ar atsimeni, kiek tau
tvas duodavo?
Nedaug, po kelet lit, bet a juos visada turdavau su savimi. Kai po klimo parduodavo grdus,
gaudavau net imt lit. Man j ilgam utekdavo.
Gerai, tegul bus taip ir toliau. O kam tau pinigai reikalingi? Pats nei geri, nei girtuokliauji kaip kiti
bernai. Kur juos padedi?
Nusiperku miestelyje saldaini.
Atrodo, kad ir ms eimininks ikepa sekmadieniais saldumyn. Ar tau j kepiniai nepatinka?
Ne, a noriu saldaini, man skaniau. Na, o kart praloiau penkiolika lit skol kumetyne,
prisipaino Lauras, priadjau grinti. Sak, kad jeigu neatiduosiu, tai primu.
Tai igirds, Galinis rimtai susirpino.
Ei, vyruti, ia jau nebegerai. Kortomis pralointi pinigus, a tau neleisiu. ia negeras usimimas.
Taip ir savo paveldt dvar praloi, jeigu ir toliau taip darysi. Pasirodo loi nebe pirm kart, kad
net penkiolika lit praloei. Sakyk teisyb ar pasitaik kada iloti?
Ne, a moku tik praloti.
Tai kam tau loti, jeigu nemoki iloti? Kam atiduoti savo pinigus tiems sukiams? Matai, susitais
tokia gauja ir apgaudinja tave. Tokiu bdu ivilioja i tavs pinigus. Taigi, kas i to? Kiek a tau
beduoiau, tu vis tiek praloi, jeigu loi ir toliau. Susitarkim taip, vaike. Priadk man dabar, kad
nebeloi i pinig, gerai? O tuos penkiolika lit a pats jiems grinsiu. Nesirpink, neliksi skolingas
ir niekas tavs neprimu. A pats t reikal sutvarkysiu.
O be pinig loti kortomis ar galima? paklaus gerai pagalvojs Lauras.
O k loiat, kai aidiat be pinig? pasiteiravo Galinis
Karus, greitai atsak Lauras, a j gerai moku.
Na, karus galit sau lot, bet tik ne i pinig. Kitaip a tau pinig nebeduosiu. Taip ir inok.

Galiniui galvoskis, kaip apsaugoti Laur nuo kortinink ir sukiautoj. Jis puikiai inojo, kad jokie
spjimai niekuo nepads. Loikai nesiliaus ir nepaliks Lauro ramybje, o neukirtus tam kelio, visai
neaiku prie ko viskas gali prieiti. Nusprends veikti rytingai, jis t pai dien nujo kumetyn.
Suinojs, kurioje pirkioje vyrai renkasi loti i pinig, Galinis atjs viesiai tiesiai paklaus:
Ar pas tave renkasi ta loik utv?
Na, ateina pas sn berniokai vakarais. Kas ia blogo? nesijaut kaltas mogus. Kiekvienoje
gryioje susirenka vyrai paloti kortomis, kai tik turi laiko. Ne pas mane vien...
Bet ne i pinig! uriko Galinis. Tai va, rytoj pat susikrauk daiktus ir dink i kumetyno. Kad iki
vakaro tavs ia n kvapo nelikt. Prie ivaiuodamas ateik dvar, atsiskaitysim.
Tai kaip ia dabar? Kur a dsiuosi? Kaip ia dabar bus? nusigando vyrikis
Taip ir bus, kaip pasakiau. O dkis kur nori. Rytoj darb jau nebeateik, tu atleistas.
Per dien kumetis, aiku, nespjo isikraustyti. Prajo gal kokia savait, kol jis rado kur prisiglausti,
bet kaip ir buvo liepta, pirki ir darbo viet paliko laisv, o Galinis jau iekojo mogaus jo viet.
Pasielg gal kiek ir per grietai, bet jautsi pasielgs teisingai. Reikjo gi kak daryti. Negalima
buvo su tuo taikstytis, leisti, kad siaknyt ir paplist dvare tokie dalykai. Juk inojo, kokia Lauro
negalia, bet smoningai trauk j savo gauj, nordami pasinaudoti juo net grasindami. Po to kas
vyko, niekas nenors, kad jo pirkioje rinktsi sukiai loikai.

54.
Prajus porai met po to, kai Patockas dvare buvo sutiks Laur, jo vienkiemyje vyko didel
nelaim. Po v. Petro ir Povilo atlaid, ujus didelms litims su perknija, aibas trenk jo sodyb,
sudegino visk iki pamat ir nieko nepavyko igelbti. K ten... Niekas nieko n negelbjo. Paiame
vidurnaktyje vos spjo patys ibgti i deganio namo netgi be virutini drabui. Kiek pastvr
bgdami laukan, tiek ir uteko apsirengti ibgus. Iki ryto i visko liko tik kaminas, pelenai ir
rkstantys nuodguliai. Nei pastat, nei gyvuli, nei tam kartui pavalgyti duonos... Liko tik javai ant
lauko ir luba kumelait, palikta nakiai ganykloje.
Sunku ir sivaizduoti, kaip jautsi mons per nakt netek viso gyvenimo. I kur imti l ir jg, kad
pradti kurtis i naujo? Apie tai dabar nra ko galvoti, kai i pirmos dienos nra k valgyti, nei
monikai apsirengti.
Dien, kit Patocko eima glaudsi pas kaimynus. Ten valg, nakvojo, bet kiek tai gali tstis? Reikia
k nors daryti. Bet k daryti?
mons kiek galjo, tiek padjo. Buvo surinkta iek tiek pinig, skyr paalp ir valsius, bet tai tik
laas jroje. Kiek gali igyventi keturi moni eima i tos paramos, bdama be pastogs ir joki
maisto atsarg?
Moterys tik verkia ir verkia, o Patockas, ilgai galvojs, surado ieit. Vien ryt anksti atsikls, nujo

 miestel.
Pirmiausia Patockas ujo pas vargoninink, isim Marcs su Lauru sutuoktuvi ir vaiko gimimo
metrik nuoraus, paskui i valsiaus padeglio liudijim, pasiskolino i kaimyno veias ir i
vakaro paruo jas didelei kelionei. Kiek manoma jas apvarino, degutu itep stebules, net storai
priklojo jas iaud, o ryte, pasikinks lub kumelait, susisodins vis eimyn, ivaiavo pas
Laur dvar.
Toks buvo jo sumanymas. Kaip ne kaip Marcel Lauro mona ir dar vaikas... Yra metrikai, o kad
iki iol negyveno, tai jau Lauro valia. Kai jis nenorjo, tai niekas jo nei vert, nei iekojo. Augo
vaikas be jo iki iol, bt ir toliau auginamas, jeigu ne ta nelaim. Tai paliudys i valsiaus gautas
paymjimas. Itikus tokiai bdai, sudegus visai sodybai, atvaiavom iekoti pagalbos. Gal atsiras
Lauro monai, jo vaikui na ir uoviams vietos tokiame dideliame dvare? numats taip ir panaiai
nekti Patockas, atvaiavo jis pavakariais Galinio dvar.
eimyninje dar visi sdjo u stalo po vakariens, kai kiem dardjo pilnas veimas moni.
Kas ia galt bti? nustebo Galinis, pavelgs pro lang.
I vei ilips mogus, pririo arkl ir, paliks ratuose sdinias moteris ir vaik, patrauk link
eimynins dur.
Na, dabar tai jau suinosim, k visa tai reikia, pagalvojo Galinis.
vid js mogus, stabteljo prie dur.
Gero vakaro, pasisveikino jis ir, prijs ariau Galinio, prisistat. A pats tai Lauro elvio
uovis, o ratuose liko jo mona su vaiku na, ir mano mona Lauryno uov.
ia tai bent, ipt akis Galinis, tai sakai Lauras yra tavo entas? Netiktina. Ar gali kaip nors
tai rodyti?, pasak jis, netikdamas savo ausimis.
O kaip gi, yra metrikai, atkio Galiniui tiesiai prie veid popierius Patockas. Va, kad apsienijo
banyioje, o ia vaiko gimimo metrikai ir dar paliudijimas i ms valsiaus, kad aibas sudegino
vis ms sodyb. Likom be pastogs, be duonos ir tik tiek, kiek dabar apsivilk.
Galinis atidiai perskait visus dokumentus, grino juos mogui ir dmiai nuvelg stovint prie
save nelaiming padegl. mogus stovjo be kepurs, per savait po gaisro visikai prails,
apsirengs nutrintu varku, apsimovs lopytomis naminio milo kelnmis, buvo basas. Tikrai vertas
pasigailjimo ir dar, pasirodo, Lauro uovis.
Keista, bet atrodo, kad Lauras tikrai veds... Bet kaip ia galjo bti, kad per tiek laiko jis n karto
nebuvo usimins apie savo vedybas. Kad ilgai gyveno pas eigul, vediojo bdel senuk, kad kart
j apkandiojo unys, Lauras yra pasakojs, bet kad ved, niekada neusimin. Bet ko i jo nort?
Lauras tik vienas ino, kas jo galvelje dedasi... O kita vertus, apie tai, k jis veik per t laik, kol
nebuvo dvare, mes niekada daug nenekjom. A nesidomjau, neklausinjau, nebent pats Lauras,
prisimins kokias nuotrupas, bandydavo pasakoti... Ir tai be jokio ryio, trumpais neaikiais odiais
mst Galinis ir inojo tik viena, kad yra sipareigojs Laur globoti ir savo pareig siningai

vykd. Visa kita jam maai rpjo. Dabar, suinojs, kad Lauras veds, Galiniui buvo labai netikta
staigmana. Bet kaip ten bebt, prie j stovjo nuo gaisro nukentjs ir visk prarads mogus.
Neduok, Dieve, tokios nelaims, baisu net pagalvoti... Turbt neitveriau, o prie mane tai mogus,
t vis siaub savo kailiu patyrs. mogus priverstas su viskuo susitaikyti ir gyventi toliau. Ieko
ieities, prao pagalbos, su uuojauta galvojo Galinis.
Pirmiausia tai ateikit visi pavalgyti, o kai pernakvosit, pailssit, rytoj pasineksim. Gal k nors
sugalvosim. Uovis, ne uovis, bet a tau padsiu atsistoti ant koj. Nenusimink.
Moterys ir vaikas sikr kltyje, o Patockas pasipra pergulti darinje.
Man ten bus geriau, ten daugiau oro ir platesn vieta. Po to gaisro pirkioje a nebegaliu umigti.
Tik sumerkiu akis, pradedu snausti, staiga akyse pasivaidena gaisras, oku i guolio, bgu pro duris
laukan, kad nesudegiau, aikinosi Patockas ir Galinis pagalvojo: tai k padar i mogaus ta
nelaim. Ir niekas neino, kada jis atgaus ramyb.
Kai ryte visi susirinko prie pusryi, Galinis lauk, k pasakys Lauras, pamats mon su vaiku ir
uoviais u stalo. Bet buvo keista. Lauras juos visai nekreip dmesio. Tik js, visiems pasak
labas rytas ir atsisdo savo viet, beveik nepavelgs sdinius u stalo nepastamus mones.
Galiniui pasidar tartina. Kai visi pavalg, jis dar kart papra Patocko, kad parodyt metrikus.
Atrodo, viskas tvarkoje. Tiek santuokos, tiek vaiko gimimo nuoraai tuo paiu parau patvirtinti, tos
paios parapijos banyios antspaudu uantspauduoti. Ko daugiau reikia? Bet vis tiktai ir Patock su
eima, ir Laur Galinis papra su juo nueiti didj kambar.
Kai tik visi sujo, Patockas tuojau pat prijo prie Lauro ir ities jam rank.
Sveikas, Laurai. Kaip gyveni? Senokai nesimatm. K? Ar nebepasti mans? paklaus, kai is su
nuostaba nenoriai pasisveikino.
Ar, tamsta, pasti mane? paklaus susidomjs Lauras.
Tai kaip gi? Juk tu mano entas. A gi tavo uovis, Marceliuts tvas. O pas mane vienkiemyje
atsitiko didiul nelaim. Iki pamat sudeg visa mano sodyba. Likom be nieko, taip kaip stovime.
Atvaiavom pas tave, gal prie tavs galsime prisiglausti? Va tavo mona ir vaikas, ir mes abudu su
motina. Gal galsi kaip nors mums padti tokioje bdoje? guodsi Laurui Patockas.
O i kur inai, kad a ia gyvenu? taip pat nepatikliai vl paklaus Lauras.
Prie por met buvome susitik. Ar pamirai? Buvau atvaiavs nusipirkti kviei sklos.
nekjoms kieme.
Apie koki mon ir vaik tamsta neki? atsisuko moteris Lauras.
Taigi apie tavo. Koki daugiau? vaizdavo labai nustebus Patockas, va, mona Marcel.
Pasiirk i ariau, painsi. Ir berniukas... Matai koks jau didelis uaugo. Ateik ia, Petriukai,
pabuiuok ttei rank, paauk jis vaik.
Nereikia, pasitrauk Lauras, kai, prijs vaikas, norjo jam pabuiuoti rank. Nei monos, nei

vaiko a neturiu ir niekada neturjau. Vis laik gyvenau vienas.

Tai kaip gi taip? Kodl taip sakai? Negana to, kad ijai paliks mon ni ir tiek met vieni
auginom tavo vaik, tai dar ir tokioje bdoje ms atsiadi. Kaip tau lieuvis apsiveria? jau su
piktumu graudino Patockas Laur.
Tai kad a nieko neinau, nieko neprisimenu, jau velniau itar Lauras.
Na, pagalvok geriau, gal prisiminsi? pralinksmjo Patockas. Buvo gi libas banyioje.
Stovjot abudu prie kunig toje Dievo stalo pusje, kur yra altorius. Deg daug vaki... Ir ant
altoriaus, ir ant stalelio, u kurio stovjo kunigai ir jus palaimino... Buvo daug gli... Paskui kunigas
umov iedus ant pirt abiems ir liep pabuiuoti mon Marcel.
Lauras ilgai irjo savo rankas.
O paskui kakas man t ied numov, kai grom i banyios... ilgokai patyljs, lidnai pasak
Lauras.
Na matai, jau ir prisiminei. Juk buvo viskas taip kaip sakiau? Ar ne? Ar ir dabar sakysi, kad neturi
monos?
Tai kas. Bet a myljau tik Katryt, staiga Lauras pakl galv, bet kai taip ilgai nebuvau
namuose, tai grs neberadau jos kumetyne.
Galiniui teko pripainti Patocko teisyb.
Kai dl Lauro, tai ko i jo nort? ia ino, ia pamirta, o dabar, kai prajo tiek met, ne dyvai, kad
visk umiro. Bet kur gi buvo jie, namikiai, kad nemat koks yra Lauras? susimst Galinis.
Viskas aiku, pasak Galinis, moterys ir Lauras galite ieiti, o mes pasiliksime ir aptarsime
visus reikalus.
Kai liko vienu du, Galinis neikent nepagraudens Patocko.
Kur buvo tavo protas ileisti dukr u tokio silpnaproio kaip Lauras? Ikart buvo galima suprasti,
kad gyvenimo nebus. Ir kur tu j radai?
Na, pavjau kart, pagyveno pas mus kiek laiko, neaikiai numyk Patockas, bet kad nelabai
galjai ir suprasti apie jo negali. Jaunuolis ramus, mandagus, graus... simyljo mergiot, o man
reikjo ukurio. Tegul sau enijasi, pagalvojau, Dieve jiems padk.
Taigi, kaip ir sakiau, padsim mes tau, gro prie reikal Galinis, gyventi tursi kur, nes k tik
ijo mogus i kumetyno. Gali nors ir iandien kraustytis jo viet. Pradiai gyvenimo duosiu karv,
paskersiu par, pridsiu dar po mai rugini milt duonai ir kvietini pyragui. A padsiu tau, tu
padsi man. Darbuosiesi dvaro laukuose su kumetyno vyrais. Man vis tiek reikia mogaus, o
moterims atsiras darbo dvare. eiminink pasakys, k reikia dirbti. Dabar ji ir vl liko viena su
tarnaite. Dukt sirguliuoja ir niekuo negali jai padti. Liepsiu dukrai, kad pairt koki drabui, na
ir apavo visiems. Kiek galima vaikioti basomis kojomis?

 Ai, siek buiuoti rankos susigraudins mogus, yra dar sviete ger moni. inoma, kad
dirbsiu. U toki param a visk padarysiu, k tik pats liepsi. A taip ir pagalvojau, toks dvaras, toks
kis... Gal ia atsiras ir man vargui padegliui vietos. Ir neapsirikau.

55.
Taip ir sikr dvare padeglis Patockas su visa savo eimyna, o Galinis j ir toliau globoja.
Kas tik yra atliekamo dvare, viskas gabenama kumetyn Patockui, o iam viskas praveria. Ar tai
koks nereikalingas baldas, ar virtuvje nebenaudojamas, bet tinkamas virimui puodas, ar koks
paneiotas drabuis, ar avalyn viskas ten.
Nepagailjo Galinis jam k tik atsivedusios pieningos karvs ir lainins kiauls. Pieno ir msos visai
Patocko eimynai per akis, o ruden, po klimo gavs nemaai grd ir umokest u vasaros darb,
Patockas pirko por pariuk ir jau augino savo, kad bt msos ir tauk kitiems metams.
Kumetyno pirkioje jau panau, kad gyvena mons. Yra ir stalas, su aplink j stoviniomis kdutmis
eimynai atsissti, ir lovos visiems gulti, o moterys sugebjo net ir kambarini gli uflensuoti.
Ant vis palangi stovjo po pora puodyni duen su baltomis, roinmis ir raudonomis
pelargonijomis.
Moterys ne tingins. Kas antr savait etadieniais su luotraiu, pabarstydamos smliu, nuveiia
suolus, grindis, numazgoja visk iki baltumo ir prikloja egliaki. Moterys, padedant dvarui, jau turi
net kuo lovas ukloti, todl taip sutvarkytoje pirkioje viesu ir jauku.
Padegliams visai nebloga pradia. Patockas javus pigiai, brangiai pardav ydui, o u tuos pinigus
sidinosi miestelyje pas kriaui ieiginius vasarinius ir ieminius drabuius sau ir eimynai, o pas
iaui usak visiems apav, kad bt kuo apsirengti ir apsiauti sekmadieniais einant banyi.
Kart, kit pas juos ujs Lauras, pamgo ir daniau ia lankytis. J ia priima kaip brang svei,
vaiina, garbsto ir Laurui malonu toks jam rodomas dmesys. Laurui ia patinka, ia gera ir jauku.
Visas bendravimas dvare tai tik u stalo valgant, o daugiau per dienas Lauras nieko neveikia ir su
niekuo nebendrauja. Visi savo reikalais usim. O ia, kada neueik, visada randi moni. Visi bna
toje paioje pirkioje, noriai su juo nekasi, kiekvien kart kuo turdami vaiina, kaip mokdami
reikia dkingum u visk, k jie dabar turi. J supratimu, kad tik Lauro dka Galinis toks dosnus.
Kain, kaip jis bt pasielgs, jeigu Lauras nebt buvs j entas?
Iki iol Patockas nieko neinojo kas yra Galinis. Tik tiek, kad ne Lauro tvas... Laik j u dvarinink,
kuris savo dvare globoja Laur. Taip pat ir kumeiai nieko neinojo apie Patock. Jiems is mogus
buvo eilinis darbininkas, atjs gyventi pravaryto kumeio viet. Jie dar inojo ir tai, kad Patockas
buvs, per gaisr visko neteks, kininkas. Kai po kiek laiko visi suinojo, kad is mogus yra ir
Lauro uovis, viskas pasirod kitoje viesoje.
Pirmiausia visiems krito akis naujoko stropumas. Anksiau to lyg ir nepastebj, dabar velg
Patocko pastangas siteikti Galiniui. mogus buvo dkingas u Galinio suteikt jam visokeriop

pagalb ir stengsi nors darbtumu jam atsidkoti. Kai pavasar visi ieina laukus, Patockas dirba
taip atsidavs, kad tie, kurie mgsta patinginiauti, piktinasi.
Nebt gimin... Taip neriasi i kailio, visiems lipa ant kuln... Pikiau u pat Galin. Tyia taip
daro, kad nori nenori negali atsilikti.
Vien dien, kai Galinio nebuvo laukuose, vienas neikents mesteljo Patockui.
Ko plaisi? Ar kas tau u tai daugiau moks? Bdamas paveldtojo uovis, galtum ir visai nieko
nedirbti. Ir ivis neaiku, ko pats kumetyne, o ne dvare sdi? Ar dl to, kad darbininkus gainiotum?
Kokio paveldtojo, sukluso Patockas.
Tai k? Ar neinai, kad Lauras dvaro paveldtojas? Ne koks entas, kad nepriima uovio savo
dvar, aipsi kumeiai.
Tai kas tada Galinis? nesuprato Patockas ar rimtai kalbama, ar tik poktaujama, norint jam gelti.
Gi visikas niekas. Jeigu tik Lauras panort, tai Galinis kaipmat ilkt i dvaro. Kol buvo gyvas
jo ankas, tai jau taip, tada Galinis buvo ia ponas, o dabar bet kuri dien jis gali ieiti ubagais.
Tai kaip jis ia eimininkauja? niekaip nesupranta Patockas.
Na, kol neatsiranda kas pajudina. Kai dl Lauro, tai jam vienodai rodo. Ne jo proteliui tok dvar
valdyt, bet jei atsirast kas u jo stovi, gerai dar paokdint Galin.
Kumeiams kas? Kol nekjosi, nereikjo dirbti. Vyrai mauml atsikvp, bet Patockui ne juokais
susidrumst galva. Tai tai kaip? Lauras paveldtojas... Dvaras tai jo, o Galinis niekas... O jei Galinis
niekas, tai a Patockas Lauro uovis. Paveldtojo uovis... Taigi, paveldtojas mano tikros dukters
vyras, vaiko tvas. ia tai bent... Jei Lauras atsiimt dvar, tai a uovis sugebiau n kiek ne blogiau
visk valdyti negu kakoks tai Galinis , jau tokios ir panaios mintys m suktis Patocko galvoje.
Tik pirmiausia reikia suinoti ar teisyb kumetys sako, ar tik taip sau pliurpia? Bet i kur? Gal reikia
paties Lauro paklausti? Bet kad su juo nei rads, nei pamets. Gal jis visk umiro ir nieko
nebeprisimena? Jeigu jau iekoti teisybs, tai reikia surasti k nors patikimesnio. Bet ne taip
paprasta... A ia visiems neinomas, laikomas svetimu mogumi. A svetimas ir visi man svetimi...
Kaip dabar imsi klausinti? O gal vis tik pirmiau reikia pasikalbti su Lauru? Pasiklausiu, pairsiu,
k jis sako. Ir taip po truput, kai domsiuosi, tai ir suinosiu. Strioko nra. Visk tikrai inant, gerai
apgalvojus, galima bt pajudinti t reikal, knieti Patockui ir jis nusprend kaip greiiau
panekinti Laur.
Kaip tyia, Lauras kumetyne nebesirodo. Per iem jis ia nuolatos sdjo, bet dabar kakodl reiau
besilanko. Bet vis tiktai vien sekmadien, grs i miestelio, Lauras atjo ir atne saldaini
Petriukui.
Paskutiniu metu Lauras kakodl tai susidomjo vaiku. Berniukas jau nemaas, atunti metukai.
Vaikas graus, viesiaplaukis, apskrito veidelio ir labai panaus motin. Bet man visai nesvarbu k
jis panaus, bet jis vis tiek mano vaikas , j irdamas msto Lauras.
Ikart Petriukas jam nelabai rpjo, bet dabar, vis daniau apsilankydamas, labai priprato prie jo,

galima sakyti prie jo prisirio. Laurui smagu, kad tik jam jus Patocko pirki, berniukas pribga
prie jo ir apkabina. Lauras irgi nelieka skolingas. Jis vaik pakilnoja u paastli, pabuiuoja
kaktyt ir kiekvien kart pagalvoja: Kaip malonu turti savo vaik . Kai Lauras klajojo,
iekodamas savo nam, jis net neinojo, kad kakur tai auga jo vaikas, o dabar e tau koks puikus
vyrukas uaugs. Labai gerai, kad jis atsirado tokiu laiku, kai jis pats rado savo namus. Lauras dabar
ne vargas, turi pinig ir gali nupirkti vaikui saldaini, kuriuos jis labai mgsta. Laurui paiam irgi
labai patinka saldainiai, bet dabar jis j nevalgo, o atnea Petriukui. Ir ivis, kada tik Lauras ateina, vis
k nors vaikui atnea. Jei kartais neturi saldaini, tai nors kok obuol ar kriau atnea, kurie dvaro
rsyje puikiai isilaiko. Kart Laurynas vaikui atne nema puodel medaus, kuris Petriukui patiko
labiau net u saldainius.
Kai tik Lauras vl m rodytis kumetyne pas Patock, is ilgai nelauk. Kart, kai vaikas su Lauro
atnetais saldainiais nubgo, Patockas pakviet Laur sstis ir, pats prie jo prisds, ukalbino.
Senokai buvai atjs. K veiki? Mes visi tavs pasiilgom, o ypa Petriukas, ikart dar nepuol
klausti, kas jam labiausiai rpjo. Pasps. Svarbu, kad Lauras jau ia ir jie kalbasi.
Gal ir nerasiau, kad ir ateiiau. Ar a neinau, kad dabar visi kumetyno mons laukuose
darbuojasi?
Tas tiesa. Dabar mes per dienas visi dirbame, o darb netrksta. Vieni baigiasi, kiti prasideda, bet
Marcel visada lieka namuose. Negalima palikti vaiko vieno.
inoma, pritar Lauras, kai iri, tai vaikas atrodo jau didelis vyras, bet vieno palikti namuose
negalima. Dar per maas. Gali ieiti i nam ir paklysti. Taip kaip su manimi buvo. Gerai, kad dd
Galinis mane rado ir parsive namus.
Klausyk, o kas paiam tas Galinis? Ar tikrai dd, ar iaip gimin, ar visai svetimas mogus? kai
taip pakrypo kalba, paklaus Patockas.
A ir pats neinau, patrauk peiais Laurynas, turbt gimin, kad manimi taip rpinasi.
O tas dvaras jam priklauso? i tolo paklaus Patockas ir sukluso, k pasakys Laurynas.
Dvaras tai mano. Sak, kad a paveldtojas ir viskas ia man priklauso. Jeigu tik panoriau, biau
dvarininkas taip kaip Galinis. Bet a nenoriu. Tegul jis sau bna dvarininkas, o a bsiu tik to dvaro
paveldtojas.
O ar ne geriau paiam bti dvarininku? Kam atiduot savo turt svetimiems monms? atsargiai
pakio jam mint Patockas.
Jeigu a bsiu dvarininkas, tai kas tada bt paveldtojas?
Na, jeigu tu paveldtojas, tai esi ir dvarininkas kartu. Jei dvaras tavo, tai kodl tada j turi valdyti
Galinis? Visai paprastai ir pats gali j valdyti.
Ar nuo to bus geriau? Ar ne vis tas pats kas valdo? A gyvenu savo kambarlyje, esu viskuo
aprpintas ir man gerai. Man daugiau nieko nereikia.

 inoma, kad bus geriau, tikinjo Laur Patockas. Visas dvaro pelnas bt tavo. Tik juokas, k
jis ia tau trupina po lit, kit. Tik Petriukui saldainiams... Toki saldaini veimais galtum veti.
Reiks paprayti, kad daugiau duot pinig, pamsts pasak Lauras. Tiek kiek duoda dabar, tai
tikrai per maa. Bdavo saldainius perku tik sau, o dabar ir Petriukui reikia.
Na, matai. Dabar turi prayti, o tada visi dvaro pinigai bt tavo rankose. K norsi, t pirksi. Vaikas
auga ir jam daug ko reiks, kai prads lankyti mokykl. O paskui, jeigu gerai mokinsis, galima ir
auktus mokslus ileisti. Turint pinig, i tokio vaiko galima didel mog padaryti. O kai tu numirsi,
jis taip pat pavelds tavo dvar kaip tu paveldjai i tvo.
Uovis neka ir neka, o Lauras kai k girdi, kai ko ne, kai k supranta, kai ko ne. Kam man tie
dvaro pinigai? K a su jais veiksiu? viena tik jam strigo galvoje, kad galt veim saldaini
nusipirkti. Jis nieko daugiau nevalgyt, tik saldainius. Ir Petriukui j niekada netrkt. Dar Laurui
labai keista, kodl didel mog i Petriuko gali padaryti tik pinigai? Juk jis uaugs ir taip. Jau dabar
jis nebe toks maas, o u kiek met bus visai didelis vyras. Visi mai vaikai uauga ir bna dideli
mons, uaugs ir Petriukas.
Dar Laurui buvo labai baugu girdti, kad uovis nori, jog Lauras numirt: Kam man mirti? A dar
galiu gyventi ir gyventi, o reikia mirti dl to, kad Petriukas paveldt dvar... Ne jau... Geriau tegul
lieka viskas taip kaip buvo. Dd Galinis nelaukia mano mirties, o rpinasi manimi... Bet pinig
daugiau reiks paprayti...

56.
Ar negali, tamsta, duoti man daugiau pinig? vien sekmadienio ryt, susiruos eiti miestel,
Lauras papra Galinio.
Ar jau tuos ileidai, kur an sekmadien daviau? nepiktai paklaus Galinis.
Taip. Nebeturiu. Miestelyje vl noriu nusipirkti saldaini.
Anksiau tiek daug neileisdavai. Gal vl praloei kortomis? Gal vl kokia utv atsirado
kumetyne? susirpino Galinis.
Ne, nepraloiau. Bet anksiau a pirkdavau tik sau, o dabar perku ir Petriukui. Jis gi mano snus,
prisipaino Lauras.
Tai tai kodl jis nuolat sdi kumetyne... Pasirodo, kad sn lanko, perka jam saldainius... To gi jam
neudrausi, bet svarbu, kad jis neloia kortomis. Kas reikia, tai reikia , nusiramino Galinis.
Jeigu jau taip, tai gerai. Kiek gi tau reikia?
Duokit daugiau, kad nereikt danai prainti, netiktai drsiai pareik Lauras.
Kodl taip? Ar sunku paprayti? nustebo tokiu pareikalavimu Galinis.

 Uovis sak, kad jeigu a pats valdyiau dvar, tai man ivis nereikt i js prayti pinig. Savo
turiau kiek tik reikia.
ia Galiniui ir cinkteljo galvon: Matai, kokios ten kalbos. Ar tik netaiko dvar atsissti padeglis,
ukaito Galinis, bet paskui pagalvojo aliau, o k? Jis teisus. entas paveldtojas visada turi teis
dvar, o Patockas, bdamas uoviu, puikiausia gali valdyti taip, kaip a valdiau. Kam jam
kumeiauti? Juk visai paprastai jis gali bti eimininkas. Gal jis taip ruoiasi padaryti, gal taip ir
padarys, bet man tai maa bda. Po Kstuio mirties anksiau ar vliau buvo galima to tiktis.
inoma, jeigu ne ta nelaim gal biau eimininkavs ia ir toliau, gal net iki gyvos galvos, bet dabar
jau turbt teks pasitraukti...
Galinis diaugsi, kad labai laiku suskubo su statybomis. O gal ir i met derli pasiseks sudoroti?
Jeigu tik pavykt paimti savo rankas i met dvaro pajamas, tai jam daugiau nieko ir nereikia.
Atsiskaityt su paskutine skola banke ir ieit nauj gyvenim be jokios skol natos. Labai gerai,
kad suinojau Patocko ketinimus ir jau drsiai galiu ruotis su kuo maesniais sau nuostoliais apleisti
dvar , visai nusiramino Galinis.
Po truput jis jau gabena Alesios k technik, naujesnius padargus ir iaip inventori, be kurio bus
galima ia isiversti ruden. Ive i tvart ml, sukrov didiul bokt Alesios ems pakratyje
ir paliko iemoti lauke. Niekas pakol kas Galinio nevaro, nekontroliuoja ir tik jis pats dvaro
laukuose spaudia prie darbo kumeius.
Patockas dabar jau taip labai nebesistengia dirbti. Dabar jis jau sitikino, kad Lauras yra dvaro
paveldtojas ir kad ne kain koks ponas Galinis. Ne i jo loskos ir ta padovanota karv, ir visa kita.
ia dvaro turtas ir viskas priklauso Laurui. Patockas tik laukia rudens, kad, gavs umokest u darb,
turt u k nuvaiuoti miest pas advokat ir gerai isiaikint padt. Jis buvo sitikins, kad per
iem sutvarkys dokumentus ir, atjus pavasariui, jau gals pats eimininkauti dvare.
Kada tik beateit Lauras, Patockas jam kala ir kala galv, kad reikia btinai igyvendinti Galin ir
dvar valdyti jiems patiems. O Laurui vis tiek kas valdys dvar. Ar valdys Galinis, ar uovis, bet kai
apie tai Galinis nieko neneka, o uovis vis sako ir sako, kad bus geriau, tai kodl gi ne? Tegul taip ir
bna, kaip jis sako. Tik Laurui labai baugu, kad reiks ivaiuoti i nam miest pas notar.
Jeigu uovis mane norsi pasiimti, o dd Galinis nenors mans atiduoti, tai notaras gali mane
pasilikti sau ir tada a visai nebegriau namo, sunerimo Lauras, bet Patockas j ramina.
Nieko tokio baisaus ten nebus. Viso labo tik gali tekti kur nors pasirayti. O savo vard ir pavard
pasirayti ar moksi? staiga susirpino uovis.
Kadaise mokjau, bet dabar kain... abejojo Lauras.
Tai pabandyk, jau spyr Patockas, labai gali bti, kad prireiks tavo parao. Kaip tada bus, jeigu
nemoksi?
Uovis greitai surado balto popieriaus lapel ir pietuk. Lauras ilgai laik pietuk rankoje, o kai
paband rayti, jam m drebti ranka.
Ne, nebeatsimenu, padjo jis al pietuk, gal geriau jau visai nevaiuot pas t notar? Kam to

reikia? atsisuko neramus uov.

Vaiuoti reiks ir niekur tu nesidsi, nepaguod Patockas Lauro. O tu pabandyk dar kart, gal
prisiminsi?
Sakau gi, kad neprisimenu. Kam dar bandyt? beveik piktai atkirto Lauras. Geriau jau a niekur
nevaiuosiu.
Tegul taip ir palieka tam kartui, skubiai nusileido Patockas, pamats besinervinant Laur. Gal
kit kart geriau seksis. ia dar negreitai reiks... Gal kada iem... Yra dar laiko, palauksim.
Po klimo Galinis paskubjo parduoti grdus, atsiskait su kumeiais, su banku, o Patockas, gavs
udarb, ivaiavo pas advokat.
Grs i miesto, jis jau drsiai, net kiek ididiai kalbina Galin.
K darysim? klausia Galinio Patockas, atjs dvar. Lauras sugalvojo pats valdyti dvar. Buvau
pas advokat, teiravausi ir joki klii nra. Jis kaip paveldtojas turi teis.
Ar jis sugebs? ugniaus pykt, paklaus Galinis. Tiek hektar valdyti reikia turti galv, o
pats gerai inai, kokia jo galvel.
Ne bda. Tegul tik atgauna dvar, o visa kita a paimsiu savo rankas. Moksiu neblogiau tvarkytis
u pat.
Ar n trupuio nejauti sins grauaties, kad brauniesi ms normal gyvenim? neikent
Galinis. Ar uteks paiam patirties? Ar ne per gerai apie save galvoji? Ar nebijai prisiimti tokios
atsakomybs? Pats gi svetimas, paalinis mogus, atsitiktinai uklyds dvar. Esi n kiek
nesusipains su tokios didels ems valdymu. Gali visk sulugdyti...
A ne svetimas, a Lauro uovis. Pats tai svetimas tiek met ia eimininkavai. Paeimininkausiu ir
a.
A pagal testament esu valdytojas ir Lauryno globjas. Man priklauso ir jo gyvenimas, a u j
atsakingas. Man patikta juo rpintis. A atjau dvar, amin atils, tuometinio dvarininko elvio
pakviestas. Ne taip kaip tu priglaustas benamis. Prikurstei Laur ir, juo pasinaudodamas, lendi dvar.
A irgi vyresniojo Lauro brolio uovis.
Pasirpinsiu a juo n kiek ne blogiau u pat, nenusileido Patockas.
Pats gerai pagalvok ar ne geriau palikti visk taip kaip yra? nekreipdamas dmesio kand
Patocko ton, dar band tartis Galinis. Ar nemanai, kad maai patyrusiam gali bti per sunku? A
jau ia tiek met gyvenu, dirbu, prapliau emes, sutariu su darbininkais, man artimi valsiaus
mons, turiu pastam banke, moku su visais sugyventi. Kartais paintys daug k nulemia. Reikia
mokti suktis. Turiu ent diplomuot agronom ir su ems kio inovu visada pravartu pasitarti.
Bendrom jgom dirbant dvaras klesti. Pats tik k klei koj dvar. Nenork, kad i karto bt
lengva. Padirbsi kur laik darbininku, o vliau gal atsiras ir kitoki pareig. Kartu dirbant, galima
bt ir toliau ilaikyti klestint k. Visiems nieko netrkt. Kam lugdyti tai, kas per daugel met
pasiekta? kantriai aikindamas, dar band atkalbti Patock Galinis, bet tas nesileido kalbas.

 Kodl turt lugti? Klests ir toliau, tik tiek, kad pelnas pateks kitas rankas. Uteks! Pats tiek ir
tiek pasipelnei, tegul dabar pelnysis tas, kuriam ir priklauso.
Kai jau tokia kalba, tai kas belieka Galiniui? Gal pasistengus dar bt galima kai ko pasiekti. Pagal
testament Galiniui patiktas dvaras ir negalaus elvio snaus globa. Bet kai jau dabar pats
globotinis paveldtojas ir reikia savo teises dvar, jau visai kita padtis. Pagaliau, kam tos
pastangos, nusprend Galinis.
Po teisybei, tai tas dvaras Galiniui nemaai dav. Jis gijo patirties, turjo nemaai pelno. Gerai viskas
apsimokjo u dt varg ir Patock jis kalbinjo ne dl to, kad labai nort likti dvare, o daugiau
nordamas apsidrausti nuo galim sins priekait ateityje. Kaip kad dabar, prajus tiek laiko, j
tebegrauia sin ir jis negali sau atleisti, kad ne visk padar, kad igelbt Kstut. Taip ir Patock
band protinti, kad nesigailt, jog nieko nedar, kad gelbt dvar, o paliko j visai nepatikimose
rankose. Kad nesigailt, jog nepasikalbjo ir neperspjo Patocko, kas jo laukia eimininkaujant
dvare.
Bet dabar Galiniui ramu. Jis padar visk k galjo, o dabar visas likusias jgas panaudos naujam
gyvenimui. Bus k veikti naujoje vietoje. iaip ar taip Galinis jauiasi tai ugyvens. Per savo
apsukrum dar ir dukrai irpino i buvusio ento Maceikos imt hektar ems. Neblogas kraitis
Alesiai ar ne? Uteks jiems ir j vaikams, o man nebedaug ko reikia. Ne kain kiek liko gyventi. Kiek
tik galsiu, darbuosiuosi ir toliau, bet senatv susikriau ne skurdi. O daugiau nieko ir nereikia...
su viskuo susitaik Galinis.

57.
Pavasaris iemet buvo ankstyvas ir sausas. Jau nuo vidurio kovo sidienojus, orai buvo gana ilti. Kai
toks oras ir dar be lietaus, Galiniui buvo labai palanku kraustytis i dvaro. Jis isived gyvulius,
ive likusius padargus, i aruod grdus, i svirno lainius, deras ir kumpius. Kai Galinis visai
isigabeno, liko tuti tvartai, aruoduose neliko msos, o svirne grd.
Patockas band protestuoti.
Bijok tu Dievo. Neivek vis grd, palik man nors sklai, bet niekas jo neirjo.
Kodl turiau palikti? stebisi Galinis, ar a paiam auginau? K usiauginau, tai t ir
pasimiau. Viskas ia mano, o svetimo man nereikia.
Gerokai prie vent Jurg, atvaiavs kumetyn, Galinis pasirinko por eim ir pakviet pas save
gyventi. nauj viet buvo norini ir daugiau, bet Galiniui daugiau moni nereikjo. Kai stat
trobesius, Galinis pastat dviej gal nam kumeiams, apskaiiavs, kad dl tiek ems uteks ir tiek.
Gal bt galima apsieiti ir visai be kumei, bet samdytais padieniais Galinis nelabai pasitikjo.
Geriau jau turti inomus mones, kad iem ar vasar visada juos turtum po ranka.
Kai dvare vyko tokios permainos, lik kumeiai buvo nerams, neinojo, kas j laukia, jiems buvo
neaiku, kaip tvarkysis padeglis. Kol kas juo niekas nepasitikjo, nes aikiai mat, kaip jis blaksi

pasimets.
Toks graus pavasaris, bt laikas ruotis sjai, bet trksta arkli, technikos, nra sklos. Kiekviena
aukso verts darbo diena jo perniek. mons, matydami kas ia dedasi ir nesitikdami sulaukti ko
nors gero, kol dar metas suskato iekoti kit viet. Beveik visi i kumetyno isilakst.
Patockas, matydamas kaip vienas po kito isikrausto mons, lakst po savo pirki, susims u
galvos.
Iki vento Jurgio dvare neliko n vieno kumeio. Apmir visada judrus, pilnas linksm gars,
gyvybingas, teikiantis ger vili, dvaras. Tik dabar Patockas pamat, koks jis bejgis. Pamat, kad
artinasi jam galas. Jis jau nieko nebegali padaryti, nebent jam pavykt susirasti nuominink. U toki
em jis gaut didelius pinigus ir i to gyvent. Nors tiek bt gerai. Jam nereikt dirbti dvaro
laukuose, bet tokiai didelei emei nei nuominink, nei pusinink neatsirado. Pagaliau ne dabar laikas
j iekoti. Dl toki dalyk tariamasi iem, kad, atjus pavasariui, galima bt imtis darb.
Taip ir liko dirvonuoti trys imtai penkiasdeimt hektar ems.
Patockas, sugraibs tvarte iek tiek mlo, patr gaball ems ariau kumetyno, kiek dar turjo
sklos pasodino bulvi ir dar itaik galiuk pasodinti darovms. Tuo ir baigsi pas Patock
pavasarin sja.
Patockui visai riesta. Laim dar, kad netrukus turi veriuotis karv. Bus nors pieno, nes ruden
skerstos kiauls msa visai jau baigiasi. Naujiems eimininkams tenka labai taupyti. Kai barius
dedi ma gaball msos, tai nenork, kad jie bt skans. O pagardinti nra kuo... Kol neatsived
karv, nra i ko padaryti grietins. Tokie liesi ir neriebs bariai nepatinka Laurui, jam per maa
msos. Priprats pas Galin valgyti daug ir skaniai, dabar taip maitinamas sdi nepatenkintas,
nusimins.
Kada bus geriau? klausia jis uovio, o tas nieko negali jam atsakyti.
Laurui labai keista, kad kumetyne nebra moni, niekas nedirba laukuose, kakur dingo i dvaro visi
mons. Nra nei vyr, nei moter, nebesimato dds Galinio. Visame dvare tik jis vienas miega savo
kambarlyje, o pavalgyti ateina kumetyn pas uov, nes jis dar nespjo persikraustyti dvar, kai
ugriuvo visos tos bdos.
Lauras jau nebeturi pinig, u k galt nusipirkti saldaini nei sau, nei Petriukui. Kada tik jis
nepaprao dds uovio, tas visada atsako, kad dabar neturi.
Netiesa, kad dabar geriau, kai a dvarininkas, susirpino Lauras, kai buvau paveldtoju, man
buvo geriau.
Jis jau nort, kad viskas bt taip kaip anksiau.
Kada gr dd Galinis? Kai jis ia buvo, man buvo geriau, klausia ir klausia Lauras Patocko, a
vl noriau skaniai valgyti ir turti pinig.
Kai dabar taip striuka namuose su maistu, Patockui bt geriau, kad Lauro visai ia nebt. Jis jau
buvo sugalvojs kaip Lauru atsikratyti. Reikia man j nuveti pas Galin ir ten palikti. Sakyti, kad esi

pareigotas juo rpintis iki gyvos galvos, na ir rpinkis sumst Patockas. Bet Patockui dar labai
reikia Lauro. Jis turi dar vien sumanym: Kai vis neatsiranda norini dirbti dvaro em, reikia
paprasiausiai parduoti dvar ir baigta .
Sukrapts paskutinius litus, Patockas djo laikrat skelbim, kad parduodamas trij imt
penkiasdeimties hektar dvaras ir su viltimi lauk pasirodant pirkj.
Kol Patockas lauk pirkj, per t laik Lauras netiktai susitiko su Galiniu.
Kart, jis atvaiavs dvar ir nujs didj kambar, kako ilgai iekojo raomojo stalo staliuose.
Rads ar nerads ko iekojo, Galinis jau ruosi ivaiuoti, kai pro savo kambarlio lang j pamat
Lauras. Visk mets jis ibgo kiem, kai tas, jau atris arkl, norjo sstis brikut.
Dde Galini, pribgs apkabino j Lauras, neivaiuok, tamsta, i ia, nepalik mans vieno. A
taip ilgai tamstos laukiau.
O kam a tau reikalingas? neva stebjosi Galinis, tu dabar pats dvarininkas, pats sau ponas.
Puikiausiai gali gyventi ir be mans.
Ne, negaliu. Man labai blogai be js. Man daug geriau buvo, kai js buvote dvare. A nebenoriu
bti dvarininku, a ir vl noriu bti paveldtoju... Kad tik vl galiau gyventi su jumis. Bkit, tamsta,
toks geras, nepalikit mans... Kiek kart a norjau js iekot, bet bijojau ieiti i nam, kad vl
nepaklysiau. Jeigu js ivaiuosit, a pats niekaip neinosiu, kur js iekot.
Negi i tikrj tau jau taip blogai? Ar tave kas skriaudia? teiravosi Galinis.
Skriaust neskriaudia, bet labai maai duoda valgyti. Ir labai neskaniai... Ir ivis man labai lidna.
A vienas ir vienas, danai verkiu... A labai pasiilgau js...
Galinis susigraudino. Jis ir pats pamat, kad vaikinas sublogs, visai nebe toks, kok paliko. Jeigu jis
liks ia ir toliau, tai padeglis j visai numarins. iaip ar taip a pareigotas Lauru rpintis, nors ir
negyvenam katu. Vienias, vargas, nelaimingas, Dievo nuskriaustas jaunuolis... Tiek met klajojo po
apylinkes... Be nam, be artimj, be stogo vir galvos... Nieko gero nemats, nepatyrs n trupuio
laims, dabar vl pateks bd, aukiasi mano pagalbos. Bt nuodm j tok atstumti, palikti Dievo
valiai. Ar jis kaltas, kad gobus uovis j panaudojo, nordamas pasipelnyti?.. Kaip i visko matau, tai
Patockui nelabai pasisek.. Dvaras dirvonuoja, o, sprendiant i Lauro kalbos, atrodo kad ir valgyti
nelabai turi ko. Dievai su juo, jam taip ir reikia, o Lauryn a turiu priglausti , susimst Galinis.
Eik kambar, susirink savo daiktus, pasiimk tai, kas tau atrodo reikalingiausia, pasak jis,
vaiuosim pas mane. Bet palauk. Geriau einam abu, a tau padsiu.
Galiniui geriau inot, ko Laurui reikia. Jis pam i spintos ieigin kostium, vari markini,
pusbaius vasarai, batus rudeniui, ilt puspalt ir kepur iemai. Visk atnes, Galinis daiktus graiai
sudjo brikut, o visa kita palik kambarlyje, ieidami urakino duris.
Na, sskis ia prie mans, kaip nors isiteksime. Vaiuosim pas mane kit dvar. Neduosiu a tau
prat, pasisodino alia savs Laur ir jie ivaiavo i kiemo.
Kai Lauras neatjo pas Patock valgyti piet, nepasirod nei per vakarien, visi labai susirpino.

 Kas ia dedasi? Kur jis dingo? susirpino Patockas ir, atjs dvar m Lauryno iekoti. Gal
vl ijo i nam? nerimavo jis.
Patockas Lauro kambarlio duris rado urakintas. Pasiirjo pro lang viduje taip pat nieko nra.
Pavaikiojo po kiem, dl visko atjo net iki pienins.
Laurai, Laurynai, kur tu? Atsiliepk, kiojo vaikiodamas tarp trobesi, po sod, bet niekas
neatsiliep.
Ryte pusryiauti pas uov Lauras ir vl neatjo, o prie pietus, atvaiavo dvaro pirkjai ir papra
aprodyti dvar. Kai vyrai pavaikiojo po visas dvaro valdas, apirjo rubeius, panoro pamatyti ir
dokumentus. Kai buvo patikrinti dokumentai, vyrai susivalg.
Tai pats ia ne savininkas? O kur pats dvarininkas?
Jo tuo tarpu nra namuose, bet a galiotas tvarkyti visus reikalus. Galime tartis galutinai, o kai
reiks visk patvirtinti pas notar, jis pats jau bus grs.
Dl kainos buvo sutarta labai greitai. Patockui rpjo kaip greiiau parduoti ir jis papra nedidels
kainos, o pirkjams dar gerokai nusiderjus, Patockas kain dar nuleido. Vyrai sukirto rankomis ir
sutar, kad u keli dien atvaiuos su pinigais ir jau tada vaiuos pas notar.

58.
Pirkjai ivaiavo, bet Patockui nelabai ramu ant irdies... Atrodo, kad reikalai klostosi neblogai,
dvaras jau beveik parduotas, tegul ir ne didele kaina, bet atstatyt nauj sodyb vietoj sudegusios ir
sikurti pradiai gyvenimo, pinig uteks.
Diena, kita ir viskas bus sutvarkyta, bet kaip tik dabar, kai labiausiai Lauro reikia, jis dingo. Jeigu
greitai neatsiras, tada viskas lunga. Kai jau jo nra iki iol, vargu ar jis pasirodys ir per tas kelias
dienas. Reikia jo iekoti. Bet kur? Vis laik jis nekjo apie Galin. Gal kokiu nors bdu pas j
pateko? O gal uteko protelio ir paiam j susirasti? iaip ar taip, bet pirmiausia reikia ten
pasiirti, vis svarst Patockas.
Kit dien tuoj po pusryi Patockas ir ijo pas Galin.
Tai jau taip... Galinio nepaimsi. Jis ir ia susikr nauj dvar, js kiem ir apsidairs aplinkui,
supavydjo Patockas.
Trobesiai buvo nauji, dideli, visi dengti raudonomis erpmis. Gyvenamas namas pastatytas dviej
aukt, matsi uveistas didelis sodas. Visa sodyba tvarkingai neaukta tinkline tvora aptverta, o prie
tvoros susodinti jau sprogsta juod ir raudon serbent sodinukai. Kur tik nepavelk, viskas nauja,
visur varu, grau, tvarkinga. Moka gyvent, nieko nepasakysi, turjo pripainti Patockas, o tai ir
jis pats ijo i namo .

 Sveikas, pamats kieme Patock, i tolo pasisveikino Galinis, toks ankstyvas. K pasakysi?
Iekau Lauro. Jau antra diena, kai jo nra namuose ir man neramu. N neinau, kas galjo atsitikti.
Sakau, gal ia kaip nors pateko?
Atspjai. Lauras pas mane. O kam jis tau reikalingas?
Igirdus, kad Laurynas ia, Patockui lyg akmuo nuo irdies nusirito. Nebereiks daugiau niekur jo
iekoti. Dabar tik vienas rpestis kaip reiks j prisivilioti pas save namus? susirpino uovis.
Tai kaip ia? Jis gi ms eimos mogus. Tiek laiko nra namuose, reikia inoti, kur jis yra.
Tai dabar jau suinojai ir gali nebesirpinti. Pas mane jam nieko nenutiks.
Na jau ne. ia a jo nepaliksiu. Jo vieta pas mus, kur mona, kur vaikas. Dabar a u j atsakingas.
A turiu juo rpintis.
Matau kaip tu rpiniesi. Kas i jo beliko? Ir per tok trump laik... Jeigu ir toliau taip rpinsiesi, tai
j ir grab nuvarysi.
Tai tik dabar iek tiek sunkiau buvo, teisinosi Patockas, atsives karv, paskersiu kiaul ir vl
visko tursim.
Tok dvar valdai, o neturi ko eimynai valgyt paduoti. Nieko sau gaspadorius, aipsi i Patocko
Galinis.
Tai kad visk isiveei ir nieko man nepalikai. K a galjau padaryti plikomis rankomis?
Tai kaip tau atrodo? A ieisiu ir visk tau paliksiu? Juk ten viskas buvo mano rankomis udirbta.
Tau reikjo dvaro, dabar j turi. Ko dar nori? Dirbk ir sukis dabar kaip imanai. Ar a turjau dar ir
em idirbt tau ir laukus apsti? Reikjo anksiau pagalvot, kad taip bus. Ir ivis, kaip galvojai
valdyti dvar pats nieko neturdamas? Kur buvo tavo protas? A gi siliau darbuotis bendrai...
iaip ar taip, bet be Lauro a neisiu i ia. Turi man j atiduoti.
Ar jis koks daiktas, kad mes j dalinsims? Eina kalba apie gyv mog. Paklausk jo paties ar nors
pas tave eiti? Jis pats pasakys, kur jam geriau bti.
Tik duok man su juo panekti ir pats pamatysi kaip apsidiaugs. Galvoji, kad jau parsiveei, tai ir
viskas, jis jau tavo? Nieko nebus ir per prievart nieko nelaimsi.
Na ir tavo lumas, mogau, jau m pykti Galinis, eime gi greiiau. Pairsim kaip jis
apsidiaugs tave pamats.
Kai abu vyrai jo vid, Lauro nerado. Jis jau buvo viruje, kur Galinis, pasitars su Alesia, skyr
jam erdv, su dideliu langu kiemo pus kambar io didelio namo palpje. Galinis tarnaitei liep j
surasti ir pasakyti, kad ateit eimynin.
Kad ir niro irdyje ant Patocko Galinis, bet pakviet sstis ir prisdo pats. Abu nieko nekalbjo,

sdjo tyldami ir lauk pasirodanio Lauro.

Vaikinas, tik pravrs duris ir pamats uov, metsi atgal, bet Galinis j sulaik.
Palauk, nebk. Ateik vid. Reikia visk isiaikinti iki galo. tai yra atjs tavo uovis. Jis nori, kad
tu grtum pas j gyventi, kai Lauras atjo ariau, pasak Galinis, ar tu eisi su juo?
A nenoriu niekur eiti i ia, a noriu ia gyventi. Man ia labai gera.
Kaip gi taip, vaike? Turi gi savo eim, mon, vaik. Visi savi mons. Negi tau geriau su
svetimais? graudiu balsu Patockas kalbino Laur.
Dd Galinis man ne svetimas. Jis man kaip tvas. A pas j gyvensiu, kol tik mane laikys. Pas
tamst kumetyn niekada nebegriu, Lauras prijo ariau Galinio.
Tavs laukia Petriukas. Jis vis klausia, kur pasidjo tt? Kodl neateina? Negi tu jo nepasiilgai?
A negaliu dabar pas j eiti. Kai dd Galinis duos man pinig, a nupirksiu saldaini ir tada ateisiu.
Jam nereikia saldaini, jam reikia tavs. Jis dar maas, jam reikia tvo. Jis verkia, nesupranta, kodl
j palikai? Einam su manim ir pamatysi kaip jis apsidiaugs.
Kai a dabar neturiu saldaini, tai gal nesidiaugs... susimst Lauras.
O tu tik pairk kok vaikas i medio ipjaust arkliuk ir liep tau padovanoti. Petriukas sak, jei
tu nenorsi eiti psias, tai va, bus arklys, kuris gals tave atveti. Berniukas mgsta drointi ir jis
netingi. Vis pjausto ir pjausto k nors. Kai tik randa koki tinkam lentel, vis mgina kai k idroti.
Kai jam nepasiseka, tai t meta ir ima kit. Pilna pirkia skiedr, paaikino Patockas, kad visi inot.
Tu tik pasiirk, itrauk i kiens ir padav Laurui grubiai idroint medio gabal, tikrai
primenant arkl. Jis buvo didele kampuota galva su kariais, ilga uodega ir su dviem kojom. Ilgai
vargo vaikas, bet arklys ijo visai panaus, ar ne? Vaiuojam, Laurai, dabar jau turim arkl,
linksmai kalbino Patockas. Na, nenori gyventi, tai nors aplankyk sn. Pagyvensi kiek pas mus,
panorsi, vl galsi grti pas dd Galin. Jis visada tave priims, atsisuko Galin uovis, tegul
aplanko vaik. K? ia ne taip toli. Va, pareisim, pains keli, inos kaip ateiti. Jeigu jau moka nueiti
miestel ir ino kaip grti, tai ia gi daug ariau.
Lauras stovjo kakoks pasimets, iupinjo, vart rankose arkliuk, grojosi, stebjosi, kad toks
maas Petriukas, jo vaikas, nudro tok gra arkliuk ir padovanojo jam. Jis jau krimtosi, kad pats
nieko negali vaikui padovanoti ir aikiai matsi, kad svarst eiti ar ne, o uovis vis kalbina.
Dar ne vlu. Pareisim iki piet. Pamatysi, ia visai netoli. Kol kas grau, saulta, bet po truput
niaukstosi, gali pradti lyti... Keli ingsniai iki upelio, per upel lieptas, o tada nebetoli ir ms dvaras.
I klevo, kuris auga gale sodo, prileidau uzbon sulos, atsigersi. Jeigu a dabar ieisiu ir tave
paliksiu, tu vienas, kad ir labai norsi, neinosi kaip ateiti pas Petriuk.
Kad a neturiu k jam padovanoti, apgailestavo Lauras, gal kit kart, kai tursiu saldaini.
Na, gali nueiti su uoviu, jei nori. Tik gerai sidmk keli, kad inotum kaip sugrti, matydamas,
kad Lauras nori eiti, bet nesiryta, padrsino Galinis. Kai inosi keli, galsi daniau aplankyti savo

sn.
A duosiu tau saldaini, galsi nuneti vaikui. U tok gra arkliuk, inoma, kad padkoti reikia,
maloniai ypsojosi ir, ujusi kambar, Alesia.
Kai vyrai jau buvo u varteli, ijs kiem, Galinis paauk Laur.
Pasiimk rakt. Kai ateis vakaras ir norsi miegoti, be jo neeisi dvare savo kambarl.

59.
Patockas pasiek savo. Jis parsived kumetyn Laur, o kit dien atvaiavo ir pirkjai. Ilgai masts
ir galvojs, Lauras grietai atsisak vaiuoti pas notar.
Pas notar a nevaiuosiu, jau buvau kart. Man nepatiko.
Na, dar iandien, dar t vien kart, paskutin ir daugiau jau niekada nebereiks, nrsi i kailio
Patockas, bk geras. Kai parduosim dvar, a tau duosiu daug pinig. Vis laik j tursi ir niekada
netrks, bet Lauras ne tik kad atsisak vaiuoti, bet, trumpam pasialins, jis ir visai dingo.
Patockas puol jo iekoti. Pirmiausia jis ivaikiojo visas tuias kumetyno trobas : Gal kur
pasislp? Gal kakur toli nujo? Tik k buvo... Visk apirjs, Patockas tekinas nubgo dvar.
Lauro kambarlis buvo urakintas. O gal ijo atgal pas Galin? , ir Patockas pabgjo galiuk,
paauk ir vl gro atgal. O gal jau atsirado, kol a ia laksiau? Negalima ilgai utrukti, juk
namuose laukia mons... K jiems reiks pasakyti? blaksi Patockas.
Kai uovis taip kyriai kalbinjo Laur vaiuoti pas notar, jam buvo nemalonu tai klausyti. Pirkioje
sdjo kain kokie nepastami vyrai ir jis j bijojo. Ar ne geriau visai i ia ieiti ir grti pas dd
Galin? kilo Laurui mintis ir jis, nieko nelaukdamas, ijo i kumetyno. Jis dar gerai prisimin
kur eiti. Tik vakar su uoviu i Galinio sodybos jie ia atjo. Kol uovis lakst po dvar jo
iekodamas, Lauras jau spjo nueiti kelio galiuk, bet jam buvo neramu: Kodl vis nra upelio su
lieptu? Atrodo, jau taip ilgai einu, o upelio su lieptu vis nra...
Lauras paeina, pastovi, pasidairo. Panau, kad jis eina tuo paiu keliu, kuriuo vakar atjo. Ir tie
mediai pakelje lyg matyti, tai ta pati krva akmen, suverst alikelje. Gal vis tiktai grti atgal,
kol nepasiklydau? jau isigando Lauras, bet vis dlto pasidrsins, nusiramins, jis eng priek
ir tai pagaliau pamat upelio ving pievoje.
Kol neatjo iki upelio, Lauras vis laik baiminosi, bet, kai lieptu perjo kit upelio pus, visai
nusiramino.
Taip ir buvo. Lauras nepasiklydo. Jau i ia matyti, kaip raudonuoja trobesi stogai: Ten dds
Galinio dvaras, ten rasiu ir j pat.
Kai Lauras atjo eimynin, visi sdjo u stalo ir valg pietus.

 Va ir Lauras, j pamats, truput nustebo Galinis, ar vienas atjai? Ssk, pavalgysi. Kodl ten taip
trumpai viejai?
Ten atvaiavo kakokie nepastami vyrai ir uovis norjo, kad a su jais vaiuoiau pas notar. Bet
a vaiuoti nenorjau ir atjau ia.
Ar tu neinai, ko uoviui reikjo pas notar? rimtai susidomjo Galinis.
Neinau. Sak, kad notarui parduos dvar, o man duos daug pinig, Bet a vis tiek nenorjau
vaiuoti.
Tai tai kam Patockui taip buvo reikalingas Lauras. Jis tiesiog meld, kas is eit su juo. Matyt jau
buvo susirads pirkjus, o be Lauro juk neparduosi. Ne jo galioje. Turi bti ir savininkas. Jeigu tik
Patockas galt, tai Lauro n nesiklaust , visk suprato Galinis.
Gerai padarei, vaike, kad nevaiavai. Jei tik btum sutiks, btum prarads savo dvar. Nematytum
tu nei dvaro, nei pinig. Su Patocku reikia nutraukti bet kokius santykius. Daugiau nei tu ten, nei jis
ia kojos nekelsit. Negeras mogus tas tavo uovis, jeigu nori i tavs visk atimti. Ir ivis bt buv
geriau, jeigu btum neapsienijs.
Tai kad jis labai pra, teisinosi Lauras, kai tikras jaunikis neatvaiavo, tai ir pra, kad
nuvaiuoiau banyi vietoj jo.
Pra, kad enytumeisi?, sukluso Galinis.
Taip. Buvo vestuvs, buvo daug moni, bet nebuvo jaunikio, pradjo prisiminti Lauras, o be
jaunikio kunigas nebt davs libo... Taip man sak uovis.
Tai taip ir suenijo kunigas tave banyioje? po truput Galiniui pradjo aikti tikra padtis.
Taip. Jeigu ne lietus, tai biau tuoj po libo ijs. Kai labai pradjo lyti, tai pasilikau ir nakvojau
darinje, kol nustojo lyti. Tada ir ijau.
Galiniui kuo toliau, tuo domiau.
Kodl darinje? Kodl ne su jaunja vienoje lovoje?
Darinje buvo mano guolis. A ten ir guljau vis laik kol buvau vienkiemyje. Man niekas nedav
lovos gulti.
Ei, vyruti! Tu arba neprisimeni, ar nenori prisiminti, ar tiesiog meluoji. Nebijok, sakyk teisyb kaip
buvo? Man visk reikia inoti, grietai klausinjo Laur Galinis.
A ir sakau taip kaip buvo, gynsi Lauras, kam man meluoti?
Tai i kur tada vaikas? jau beveik piktai usipuol Galinis.
Na, po libo kunigas liep pabuiuoti Marcel ir a j pabuiavau, nors labai nenorjau. Ji
negrai Ar a inojau, kad nuo to atsiranda vaikai? arti aar Lauras.

Po tokios kalbos Galinis ilgai sddamas mst. Jis stengsi suprasti, kaip yra i tikrj.
Apenijo vietoj tikro jaunikio O kodl nesirod tikras jaunikis? inoma, galjo kas nors
atsitikti Ar susirgti, ar net numirti, bet kodl tada nepalaukti, neisiaikinti, o t bt itekinti dukr?
Gal buvo koki nors prieasi? Ar negaljo bti taip, kad nuotaka nia, jaunikis nesirodo, o gal ir
visai neatvaiuos? U stalo suprayti sveiai, banyioje laukia kunigas, o ia sukiojasi Lauras ir
visai sukalbamas Panau, kad jis ten nebe pirma diena, kai maisi. Jie kalbjo, o tas sutiko Ir
vedybos netikros ir vaikas ne Lauro Klausimas dar, kaip vyko tos vedybos? Kas galjo sutuokti su
tokiu niekam neinomu mogumi be dokument? domu, kas sudarinjo, pasirainjo ir
uantspaudavo tokius metrikus ir idavinjo j nuoraus?
Bet tas Galiniui ne tiek svarbu. Reikia tik diaugtis, kad, susidjus tokioms aplinkybms, liko
neapgrobtas Lauras. I Patocko reikia tutuojau susigrinti visus dokumentus. Maa k jis dar gali
sugalvoti. Nepavykus vienaip, gali bandyti kitaip. Jis ne iaip sau sukius, bet dar ir labai pavojingas.
Susitars su kokiu unadvokaiu, gali rytis net dar vienam suklastojimui. I tokio galima visko
tiktis.
Kai Galinis su Lauru nuvaiav dvaro kumetyn pas Patock pareikalavo dokument, jis ikart
nenorjo j atiduoti.
ia ms eima, mes kartu gyvename tai ir dokumentai turi bti pas mus
Tau jie jau nebereikalingi, pertrauk j Galinis, nuo iol Lauras jau ia nebegyvena. Pas pat a
jau jo nebepaliksiu. ia jam nesaugu. Tu sieki j inaudoti, ksiniesi jo nuosavyb. Ir ivis a
isiaikinau, kad ir vaikas ne jo. Tursi atsakyti, kad apgauls bdu apvesdinai j su savo dukra ir
bandei primesti Laurui svetim vaik. Kad nori, gali iekoti savo teisybs, o mes paiekosim savo
Jeigu bus reikalas, paduosim tave teism, itirsim Lauro tvyst ir rodysim tavo mel.
Patockui teko nusileisti. Ar jam su Galiniu bylintis? Vis tiek teisyb jo pusje. Dabar kaip ten bebt,
jis turi stog vir galvos ir pavalgyti, o jeigu urstinsi j, imes i kumetyno, paduos teism ir ten
pralous, tekt sumokti krv pinig u teismo ilaidas. iaip ar taip Patockas pripaino savo
pralaimjim..
Parvaiavs namo, Galinis pasiauk ent Alg ir jie ilgai tarsi, k toliau daryti su dvaru dabar, kai
isiaikino Patocko umaias. Ikart atrod, kad padtis siaubinga. Nebra ten nei gyvuli, nei
technikos, dvaras tuias, em dirvonuoja, bet, geriau visk apmsius, ne taip jau ir baisu. Kad ir
pastovs dar kokius metus em nedirbama, nieko baisaus neatsitiks. Ruden visus plotus suars
traktoriais, pavasar ipurens ir vl gals usti laukus. Vietoj mlo pirks ir tr mineralinmis
tromis. Sklos uteks.
Pirmi metai bus nelengvi, bet praeis vieni, kiti ir viskas gr senas ves.
Tai va, ente, Sako Galinis agronomui Algiui, jeigu nori, netingi, tai gali grti didj dvar.
Na, o a liksiu darbuotis ia. Man jau per sunku valdyti tok didel k. Man ir ia darb per akis, o
pats jaunas, veiksi visus sunkumus ir dar geriau valdysi dvar negu a.
Tik reikia iekoti kumei, neprietaravo Algis, turint moni, bus galima atgaivinti visk i
naujo. Ten man darbas inomas, dirbti netingiu, susidorosiu. Tik kaip bus su technika?

 Padarg ir technikos uteks tos paios abiems laukams idirbti. Pasidalinsim. O k darysim su
padegliu? Privir jis ia kos toks nedkingas padaras. Ar laikysi tu j kumetyne? Jis nesiningas
ir tokiu darbininku negalima pasitikti.
Tegul sau bna. moni vis tiek reikia. Jei gerai dirbs, tai gyvens, o nenors dirbti, turs apleisti
kumetyn. Maa bda. Nors ir sukius, bet vis tiek mogus iauriai nukentjs.
Betgi ir lumas nesivaizduojamas. Dar suprasiau, jeigu Lauras i tikrj bt jo entas, bet tos
vedybos ir vaikas pakriktytas ir metrikai Lauro vardu viskas apgaul. domu, kaip kunigas sutuok
be dokument?
O kaip bus su Lauru? paklaus Algis, su kuo jis gyvens?
Manau, kad mes abu liksime ia. Jis prie mans prisiris, panau, kad nenors su manimi skirtis.
Pagaliau matysim, kaip jis panors.
Taip pasinekj, vyrai baig kalb ir pakilo. Galinis ities rank Algiui, is padav savj Galiniui
ir jie apsikabino.
Dar tuos metus pagyvensime kartu, o kit pavasar skirsims. Kad tik bsim sveiki, neblogai
gyvensim ir toliau. N kiek neabejoju, kad tau seksis ir ramia irdimi perleidiu tau didj dvar tavo
rankas. pasak Galinis ir vyrai isiskyr.
2014 m.

Miestas paviliojo

1.
Vienmets Simona ir Pranut buvo draugs nuo pat ma dieneli. Kartu lank ir baig pradios
mokykl, abi prijo prie pirmos komunijos. Mokyklos patalpose sikrusiuose trij mnesi
kursuose abi mergaits moksi siuvinti, megzti, austi juostas, o vliau iemos vakarais, susibgusios
vien viet, daniausiai pas Simon, dirbdavo k imokusios. Mergaits megzdavo graias ratuotas
pirtines, rieines, siuvinjo tiesiamus ant stalo takuius, servetles, ant indaujos lentyn kampuius ir
ant lov graias pagalvles.
Simonos tvas Simonas Indrinas pats turtingiausias miestelio gyventojas. Jo dviej valak laukai
buvo isidriek ia pat u miestelio, o naujos, graios trobos buvo miestelio puomena. Gyvenamas
namas su didiule veranda piet pus ir dviem vienalangmis mansardomis atrod kaip koks dvaras,
kurio raudonos skardos stogas buvo matomas i tolo, vos tik keleiviui pasukus viekeliu miestelio
link.
Viename gyvenamojo namo gale esantys kambariai buvo skirti samdiniams, o kitoje namo pusje
gyveno gaspadoriaus eima. Indrino eima ne taip ir didel. Pats su mona, snus Valentinas ir
paaugl Simut.
Kai mergait baig pradios mokykl, tvai neinojo, k su ja daryti. Su snumi viskas buvo aiku
jam atiteks kis, o Simon buvo nutarta leisti mokintis, bet kai ji taip nenorjo, verkdama prasi, kad
nevet gimnazij, tai negi per prievart vaik varysi?
Po teisybei, tai kam mergaitei mokslai? Ji gaus didel pasog, ieis ger viet, bus kokio nors
stambaus kio gaspadin, ar to negana? O tam, kad gerai mokt eimininkauti dideliame kyje,
reikia leisti kokiems metams pas vienuoles Panev, kininkaii mokykll, kad pasimokyt
virimo, kepimo, konservavimo ir vis kit kio tvarkymo subtilybi. Taip sugalvojo tvas: Pats
laikas... Rimtiems kio darbams mergait dar per menka. Praeis kiek laiko, kol baigs kursus, paskui
savarankikai pasipraktikuos namuose, dar metus, kitus pabus pagalbininke motinai prie peiaus, o
tada bus galima jau pratinti prie kio darb. Bet kain ko reikalauti irgi negali, juk savas vaikas.
Visiems sunkiems darbams yra samdiniai, o Simutei uteks padirbti nors ir iki piet. Nebtinai gi jai
kepti per vidurdienio karius, geriau jau pailsti, parjus namo. Ir taip diena po dienos, metai po
met, sueis mergaitei ir dvideimt... O kai jau dvideimt meteli sulauks, galima bus ir u vyro
ileisti.
Mergaits savo tv namuose tai kaip vienios. Visas gyvenimas j laukia svetimuose vyro
namuose, kurie ilgainiui tampa savais ir daug brangesniais nei tvik.
Kai jau buvo rimtai nusprsta Simon nuveti Panev, i m kalbinti ir Pranut.
Vaiuojam kartu su manimi. Ttis jau buvo nuvaiavs, surado man kambar. U t pai nuom
galsime gyventi abi, tau nieko nekainuos. Maisto kiek gals ds tavo mama, o a papraysiu savo
mamos, kad dt iek tiek visko daugiau, kad utekt mums abiems. Kad tik tavikiai stengt u

moksl susimokti, o daugiau nieko ir nereikia...

Pranut deimtininko dukt. Pas juos visai kitas gyvenimas. Pas Indrin daug ems ir tik du vaikai,
o pas deimtinink Dauk prie keli hektar pulkas vaik. Ir vyriausia i j Pranut. eima
nebadauja, inoma, duonos utenka, bet, kai tik reikia kam nors pinig, tai j nra i ko pasidaryti ir
gana. Supranta tvas, kad ia bt puiki proga Pranutei pasimokyti, tai gyvenime praverst... Kad ir ne
tokie dideli pinigai, bet ir t nra i kur paimti...
Bet vis tiktai, kai Kaldom gro pas kinink u piemen metus itarnavs deimties met broliukas
Juozukas, visi nusprend, kad vaiko atnet alg reikia panaudoti Pranuts mokslams. Namuose
pailsjs Juozukas vl ijo tarnauti, o po Trij Karali abi mergaites Indrinas ive Panevin
deimties mnesi kursus pas vienuoles.
Vienuols mok ne vien tiktai virti ar kepti, bet dar mok kaip graiai ir skaniai paruoti kiaulien,
jautien, pauktien ir uv. Daug dmesio buvo skiriama skerdienos konservavimui, aikinama,
kokie reikalingi prieskoniai. kininkaits buvo mokomos kaip paruoti kump, skilandius, onin
bei deras rkymui, kaip ir ko reikia dti, kad gaminiai ilaikyt grai rausv spalv juos prapjovus.
Vienuols nemaai djo pastang, kad imokyt mergaites graiai padengti stal didesniam ar
maesniam svei skaiiui, kaip sudti indus ir stalo rankius, kaip patarnauti sveiams. Didel dmes
kursuose vienuols skyr perteikdamos inias apie taup ir racional kio tvarkym, kurios turt
praversti tvarkantis savuose kiuose ar dirbant ekonommis dideliuose dvaruose.
Kiekvien dien buvo gaminamas naujas patiekalas, stal deng vis kita mergait, o pagamint valg
ia pat visos susdusios ir suvalgydavo, laikydamosios gero elgesio prie stalo taisykli ir, inoma,
naudodamosios peiliu, akute bei kitais stalo rankiais. Vienuols perteik ypa daug silks
paruoimo recept. Kiekvien kart skirtingai paruota, ji buvo tokia skani, kad mergaits nekantriai
laukdavo treiadieni ir penktadieni. Tos pasninko dienos ir buvo skiriamos vieios uvies ir silks
patiekal gaminimui.
Mokins ne tik kad pratinosi gaminti valgius, bet dar visus receptus smulkiai ir stropiai usiraydavo
ssiuvinius, kad reikalui esant, galima bt paskaityti, jei kas pasimiro. Toki recept vairov
vargu ar bt galima siminti visam gyvenimui, tuo labiau, kad visi tie skanstai juk nebus gaminami
kasdien. Nebent metini veni proga arba pasitaikius kokiam nors ypatingam sveiui.
Spalio viduryje baigsi mokslas ir Indrinas mergaites parsive miestel. Jau Kald ventm jos
abi paruo tok ventin stal ir prigamino tiek skanst, kokio dar niekas niekada dar nebuvo mats
tuose namuose.
Kios prajo kiek kukliau, kad ir i dvylikos patiekal, nepaeidiant pasninko reikalavim,
prisilaikant nuo sen laik liaudyje inom, tam vakarui skirt tradicini recept. Bet jau Kald
stalas lo nuo pagamint patiekal vairovs. Neirint to, kad ant balta staltiese udengto stalo ir
taip jau viskas atrod graiai, bet dar prie kiekvienos lktels buvo padta po alumyno akel.
alios mirtos puo stal, o sodria petraoli aluma buvo papuotos lkts su altiena ir kitais
msos ukandiais.
Anksti ryt, ileidusi vis savo gausi eimyn berneli miias, Pranut, taip kaip buvo susitarusios,
atjo pas Simon, kad abi paruot pusryius. Simona irgi njo banyi, liko namuose ir, sulaukusi
draugs, ukr virykl. Pranut kr pei, kad ivirt i vakaro paruotos bulvs kiaulms. Kai po

pamald gro Simonos tvai ir brolis Valentinas, j lauk maloni staigmena. Kol eima meldsi
banyioje, mergaits spjo graiai padengti stal, paruoti pusryius ir, tik namikiams pasirodius,
jau ne kart raudonj burokli sriub su derelmis stal.
I netiktumo visi net stabteljo prie dur. Pirmas atsitokjo Valentas. Jis, nusivilks kailinukus,
pasigavo nuo suolo pavot kibir ir nuskubjo rs leisti alaus, o tvas ir motina dar vis
stoviniavo, negaldami atsigroti.
Na, ko gi laukiat? paragino Simona, sriuba atau. Pagalvojom, kad kaip tik tiks, kai sual
grite i banyios.
Motina, nusivilkusi ilt palt, nusirio skar ir nuneusi padjo u mrelio. Tvas, pakabins
kailinius ir kepur ant kabyklos prie dur, susiglost delnais ilus plaukus ir sdosi u stalo. Atjusi
motina atsisdo prie jo.
Tai tai k reikia jaunos, mokintos gaspadins... neikent nepagyrs mergaii tvas. Grau
irt. Ne veltui vis vasar praleidot pas vienuoles. U tokio stalo ne gda bt ir klebon pasodinti.
Nors tvai ir susdo u stalo, bet nevalg. Palauk kol ateis Valentas ir tik tada, kai jis atjs pripyl
visiems po stiklin alaus ir atsisdo u stalo, prisdo ir mergaits.
Soiai papusryiav, visi ilgokai usibuvo prie stalo nekuiuodamiesi, juokaudami, o kai Pranut
susiruo namo, Simonos motina pridjo piln pintin vaii ir liep nuneti tvams.

2.
Dar ne kart mergaits pradiugino namikius savo sugebjimais. Velykom jau daug graiau galima
buvo papuoti stal. Nutirpus sniegui, miko aiktelse pasirod pataisai, dareliuose praydo
ankstyvos gls. Nuskynus kelet ied ir prie j pridjus karklo kaiuk ir kadagi akeli, buvo
galima sudaryti nors ir kukli, bet pakankamai grai pavasarin puokt.
Kiauinius da ir vairiais ratais margino vaku i anksto, gal prie savait. To meno mergaits irgi
imoko pas vienuoles. Anksiau to niekas nemokjo. Daydavo tik svogn luktais, paskutindavo
to ir utekdavo. O dabar, pastatyta viduryje stalo prie pavasarins puokts, kraitel su marguiais
taip graiai atrod, kad niekas neidrso j dauyti ir valgyti.
O kiek dar buvo atvsta kit veni prie graiai papuoto stalo... Kiek praleista vakar mezgant ir
siuvinjant drauge, bet, kai abi mergaits sulauk atuoniolikos, j keliai isiskyr.
Simona, aiku, ir toliau liko gyventi pas tvus miestelyje, o Pranut ijo tarnauti pas kininkus. Jos
nebesimato itisus metus ir susitinka bei pabendrauja tik per t laik, kai Pranut po tarnysts grta
namus pailsti. Bet tai trunka neilgai. Atventusi Kaldas namuose, po Trij karali ji vl ivaiuoja ir
Simona lieka viena. I pradi ji labai ilgjosi draugs, paskui pradjo viskas pasimirti, ypa kai j
namuose pradjo lankytis dailus, dar nematytas jaunikaitis.
Kai mir senas girininkas, jo viet dirbti girininkijoje atvaiavo, k tik auktuosius mikininkysts

mokslus baigs, naujas girininkas jaunas, graus, inteligentikas jaunuolis. Pirmiausia su juo
susipaino Valentas. Jaunasis girininkas Justinas taip kaip ir Valentas aulys ir pirm kart jie
susitiko auli sueigoje. Abu suneko, patiko vienas kitam ir greitai susidraugavo. Kai jau tapo
draugais, Valentas pasikviet girinink savo namus, supaindino su sese. Po pirmo apsilankymo
girininkas Justinas prisirio prie t nam. Jam buvo malonu, kad draugo tvas, bdamas solidus
kininkas, noriai su juo nekasi, domisi jo darbu, teiraujasi, kaip jam sekasi, mato, kaip nudiunga
ses Simona j pamaiusi. Vaikinas pastebjo, kaip mergina stengiasi jam tikti, visada kuo nors
pavaiina, palydi per kiem ir atkelia vartelius, kai jis vaiuoja namo. Justinas pastebjo, kaip
mergait nuleidia akis, kai jis spaudia rank atsisveikindamas. I pradi Justinas nedrsdavo ateiti
vienas. Laukdavo ar etadienio, ar sekmadienio, kad galt ateiti su Valentu, o paskui, kad ir viduryje
savaits, sda ant dviraio ir atvaiuoja neva draugo aplankyti. Justinui jau nebesvarbu ar ras Valent
namuose, ar ne, svarbu kad tik bt Simona. Jam malonu matyti kaip mergait urausta j pamaiusi ir
gera jausti, kad ir jam paiam, j matant, ima tankiau plakti irdis.
Kas tai? Negi a simyljau? Justinas nedrsiai bando analizuoti savo jausmus. Malonu ir tiek,
nors nieko blogo, jeigu ir i tikrj taip vykt. Mergait jaunut, puiki, grai... Gal kiek per jauna
rimtiems ketinimams, bet galima bt ir palaukti metelius, kitus... Na, o a pats? Man jau dvideimt
eeri, baigiau mokslus, turiu darb, neblog atlyginim. Atrodo, kad ateitis nusimato nebloga. Ko
dar laukti? Bet skubti irgi nra ko. Nors mergait labai miela ir man labai patinka, bet tai tik pirmos
painties dienos, pirmi spdiai. Mes k tik susipainome, nespjome dar pabendrauti, dar nebuvome
susitik jaunimo susibrime... domu bt j pamatyti okiuose... Gal ji jau turi vaikin ir man neverta
ia lankytis? Bet vis tiktai kaip bt malonu j apkabinti ir ariau savs priglausti nors okio metu.
Simona apie jaun girinink irgi daug galvoja, bet jos mintys daug kuklesns. Jai rpi tik viena ar
atvaiuos iandien, ar ne? O jeigu neatvaiavo iandien, tai ar atvaiuos rytoj? Apie nauj pastam
Justin Simona jau daugiau galvoja negu apie Pranut. Ji kuo toliau, tuo maiau jos ilgisi, o jeigu jau
atvirai, tai ji draug ir visai umiro. Jai tik domu, k pasakys Pranut, pamaiusi Justin? Ar
girininkas patiks Pranutei taip pat kaip jai patinka? Jeigu taip, tai Simonai bus smagu pasigirti prie
draug, kad j lanko toks vaikinas. Na, inoma, nortsi suinoti kaip sekasi Pranutei? Ar nesusirado
ir ji kokio bernelio svetimuose kratuose? odiu, turs k pasipasakoti viena kitai susitikusios.
Uteko vienos geguins, kad girininkas Justinas sitikint, jog Simona laisva. Ji oko ne su kuriuo
nors vienu, bet su visais, kurie j kviet. Mergait neatsisak paokti ir su juo. Tam pirmam
pasilinksminimui vaikinas ypatingai ruosi. Pasipuo aulio uniforma, gerai inodamas, kad su
jokiu kostiumu jis taip graiai neatrodys. Kiti bernaiiai geguinje buvo apsireng daug kukliau. Net
ir Valentas nesugalvojo apsivilkti uniformos okiams. Justinas buvo tik vienas toks visoje geguinje.
Toks aunus, graus, auktas, tiesus, dar nematytas naujas mogus neliko mergaii nepastebtas.
Kain i kur jis atsirado? Visom buvo domu suinoti, kas jis toks? Mergaits klausinjo viena kitos
ir slapia kiekviena tikjosi ar nepakvies jos okti?
Pasirodo, Justinas ne tik graus, bet ir linksmas vyrukas, nesipuikuoja, kad ir su uniforma. Lyg
nordamas susipainti, paokdino visas mergaites, o kai paoko su Simona, nebesitrauk nuo jos iki
pat geguins pabaigos. Vis likus vakar jie praleido kartu. Ir oko, ir pasddavo ilsdamiesi, o kai
baigsi vakaras, Justinas parlydjo Simon namus.
Vedinas dviraiu, jis su Simute atjo iki sodo ir jie dar ilgai sdjo ant suolelio po obelimi ir, kai
autant parjo Valentas ir rado juos tebesdinius, pats prisdo prie j.

 Na, kaip tau ms jaunimas? linksmai paklaus Justino, ar gerai pasilinksminai? Ar neteko
nuobodiauti?
Ar galima nuobodiauti, kai tiek mergaii ir viena u kit graesn. Tikrai nebuvo nuobodu,
prisipaino Justinas. Ar danai ia pas jus rengiamos tokios geguins? Kada galima tiktis vl
tokios vents?
ia jau priklausys nuo ms auli, rimtai atsak Valentas. i geguin sureng pavasarininkai,
o dabar jau ms eil. Paprastai rengiame por geguini per vasar.
Truput per maai. Kodl negalima bt surengti daniau? susidomjo Justinas, kiek pastebjau,
tai jaunimo ia daug. Kur dtis per vasar jauniems, kai ateina sekmadienis? Juk norisi kultringai
praleisti laisvadien, pasilinksminti, atsipalaiduoti... Renginys prajo graiai, nesimat girt, niekas
nesukl bereikalingo triukmo, mutyni. Js jaunimas linksmintis moka.
Jaunimo daug, bet jis neorganizuotas, apgailestavo Valentas, viso labo tik auliai ir
pavasarininkai. Nepasakyiau kad tos organizacijos labai gausios.
Ne tiesa, nusijuok Simut, yra dar viena, tai tretininki davatk sjunga.
Na, i tokios partijos geguini nesitikk, kartu su ja nusijuok Valentas, joms rpi kiti reikalai.
domu, kokie tos partijos reikalai ir veikla? taip pat juokais paklaus Justinas.
Na, joms reikia inoti kas eina banyi, kas ne. Reikia girdti, kas negraiai neka apie kunigus,
matyti, kada jaunimas grta i pasilinksminim, kokia mergait su kokiu vaikinu draugauja ir kaip
ilgai jis ibna pas j usuks? aikino Valentas. Labiausiai tai jos stebi, k veikia vikaras, jaunas
kuniglis k tik naujai atkeltas. Rpi joms ar ne per daug bendrauja su jaunimu, kad Dieve gink
nesimylt kokios mergaits. Tik k nors tartino pastebjusios, tuoj pat pranea klebonui ir tada is
imasi atitinkam priemoni.
domu, kokiomis priemonmis klebonas auklja savo vikarus? juoksi Justinas.
Daniausiai ivaro i savo parapijos. Miestelyje kakodl labai danai keiiasi jauni kunigai. Tuo
turbt ir pasireikia tretininki organizacijos veikla. Buvo ia ne taip seniai toks nuotykis su vienu
jaunu kunigliu. Atvaiavo jis klebonij ir atsive patefon. Per vis vasar, grs i banyios po
vakarini mii, jaunas kuniglis atkeldavo vartus klebonijos kiem, atidarydavo savo kambario
langus ir per vis miestel nuskambdavo pup dds armonika ir linksmi kupletai. Niekas toki
dalyk dar nebuvo mats ir girdjs, kad i tokios nedidels medins duts, pastatytos ant palangs,
sklido tokie garsai. Nenuostabu, kad etadieni ir sekmadieni pavakariais susirinkdavo miestelio
gyventojai prie ventoriaus pasiklausyti toki dyv. Drsesni net kiem ueidavo, na o kiemas su
gli klombomis ia pat po klebono langais. Paprastom dienom moni susirinkdavo maiau, bet jau
ieigini dien pavakariais jaun, sen ir vaik pilnas kiemas. Kuniglis jaunas, graus, linksmas,
visiems maloniai ypsojosi, vaikus apdalindavo saldainiais, kalbindavo vaikinus ir mergaites ir
kartas nuo karto pakeisdavo ploktel.
O k sak klebonas? domu Justinui.

 Klebonui labai nepatiko, bet kuniglis nepais jo perspjim ir toliau viliojo miestelnus
klebonijos kiem. Iki iol, bdavo, klebonijos kiem iaip sau nepateksi. Klebonija kartu su
ventoriumi atitverta nuo miestelio gatvs aukta akmenine tvora. Galima buvo ueiti tik su labai
rimtu reikalu ir tai tik per kik kiem, pro eimynin. Per paradin jim pro stiklines gonkas
vaikto tik pats klebonas, kunigai per atlaidus ir tie mons, kuriuos klebonas pasikvieia. O dabar
didiuliai vartai plaiai atidaryti, klebonijos kieme paaliniai mons, laksto vaikai. Kakokia
netvarka... Klebonas siunta, bet: Kuniglis taip bendrauja su parapijieiais ir u tai bausti jo juk
negali... Dabar jau nebe tie laikai kaip anksiau... Kai miestelyje prisiveis visoki ateist ir
laisvamani judjim... Dabar ir seminarijose skatina bsimus kunigus daugiau bendrauti su
monmis, o ypa su jaunimu, kad abejingesnius patraukti prie banyios vertybi, sudominti
banytinink veikla. Klebonas vos pakenia, o davatkos tam ir yra, kad stebt ar neprasiengs kur
kuniglis, ar nepasiiuklins taip, kad galima bt juo atsikratyti.
Na kaip? Ar klebonui pavyko?
inoma, kai atjo iema ir nutrko toks bendravimas su parapijieiais klebonijos kieme, kuniglis
taip sidrsino, kad vien sekmadienio vakar su visu patefonu atjo miestelio vakarukas. Pastats
patefon ant stalo, udjo ploktel su linksma polkute ir jaunimas iki pat vidurnakio oko prie
patefono muzikos. Kuniglis vos spjo keisti plokteles.
Na ir kas? Ar ia blogai? Visai grau i kuniglio puss. Negi tai ukliuvo klebonui?
Ir dar kaip, ts pasakojim Valentas, nepatiksi, kokia kilo audra. Pasipiktino ne tik davatkos ir
klebonas, bet visa tikinij bendruomen. Plaiai pasklido kalbos smerkianios kunigl. Pasigavo t
nuotyk ir satyrinis laikratukas Kuntaplis. Kaipmat jame pasirod pajuokianti kunigus inut su
karikatra. Ten buvo raoma, kad vienas vikaras ne tik dalyvavo jaunimo vakarukose su savo
muzika, bet, pasikais sutan, pats oko su mergaitmis.
Betgi taip nebuvo, pasipiktino Simut, juk jis tikrai neoko, bet Valentas j nutrauk.
Tai tik mes inome, kad taip nebuvo, bet tokiam laikraiui, kad tik i ko pasiaipyti, sudominti ir
pralinksminti skaitytoj.
Bet kaip taip galima? Kaip gali taip rayti? piktinosi Simona.
Tas Kuntaplis dar ne toki dalyk yra priras, kak prisimins, staiga prapliupo juoktis
Valentas. Pernai a pats perskaiiau trump inut kaip urnalistas prane redakcijai : Apskrities
kaimuose ir vienkiemiuose jau baigti visi rudeniniai darbai. Vyrai nusipjov, o moterys nusirov.
Valentui ir Justinui juoko iki aar, o Simut santresn. Ji net nelabai tiki, k Valentas sako. Jis pats
gal prasiman. Negi galt taip rayti laikratis?
Na, ir kuo viskas baigsi? Kaip tas kuniglis buvo nubaustas? Gal paalino i kunig? surimtjs
paklaus Justinas Valento.
Nemanau, kad bt sulauks tokios grietos bausms. Perkl kit parapij ir tiek. Kiek kunigai
daro klaid ir jeigu visus alint, nebelikt kunig parapijose.

 O nauj ar atkl. Ar yra naujas vikaras klebonijoje? pasidomjo Justinas.

Tai inoma. Bet mes dabar savo kunigo nematom. Nebent banyioje per pamaldas. auli kunigai
irgi nemgsta. Pavasarininkai j pasididiavimas.

3.
Justinas ir toliau lank Simon. Jie jau draugai ir kuo toliau darsi artimesni, bet apie meil dar
neneka.
Simona tai jau seniai vaikin simyljusi, bet jai neaiku, k galvoja Justinas. I visko atrodo, kad ji
jam patinka, kad jam jos reikia, bet tai prisipainti Justinas kakodl tai vengia. Simut kantriai
laukia, kada jis pagaliau pasipir.
Po teisybei, tai skubti nra ko. Per Mykolines jai sujo tik devyniolika, ji dar gali tiek ir tiek
mergauti, bet kai myli, tai nenuostabu, kad ir pats nori inoti, k apie tave galvoja mylimasis. Kodl
jis vis ateina? Kodl buiuoja, o kad myli nesako? Simonos manymu, jeigu vaikinas myli ir rimtai
apie j galvoja, negali taip ilgai slpti savo jausm. Jau visi metai, kai jie bendrauja. Turjo gi laiko
prisipainti pats ir suinoti, k apie j galvoja Simona. Kai Justinas vis tyli, mergaitei neramu ir gana.
galv vis ateina daug visoki mini, kyla nepasitikjimas ne tik juo, bet ir savimi. O gal ne pas
mane vien vaikto? danai pamsto Simut, visai paprastai gali bti, kad ir kit yra nusiirjs...
Vaikinas graus, valdininkas... Aiku kad patinka ne man vienai. Tiek ir tiek aplinkui grai, turting,
net mokint mergaii... O kas i mans? Piemens met kaimo mergel? Kol ia netoliese gyvena ir
nuobodiauja, ateina praleisti laisvo laiko... O kai ilgai nesirodo, tai turbt ivaiuoja pas ne tokias
kaip a paneles? Bet kodl buiuoja? Na, to irgi daugiau nebus. Kam buiuoti, jeigu nemyli? To neturi
bti, taip nusprendia Simona. Nuo toki mini mergaitei pasidaro graudu, stengiasi tokias mintis
vyti i galvos ir bando taip save raminti: Na ir kas? Argi negerai ir taip? Svarbu, kad ateina. Kodl
btinai tuoj meil ir pirlybos? Malonu man j matyti, malonu bendrauti... Ar to neutenka? Visiems
smagu, kai Justinas pasirodo, visi jo laukia. Ne a viena... Ir tvas, ir Valentas, ir net mama. Nors
neaiku, k jis galvoja, bet gerai, kad lankosi. Pagaliau yra daug graaus laiko. Prajo metai, praeis
dar kiti... Bus matyt, kaip viskas klostysis toliau. Turbt visom porom taip bna. Metai, kol gerai
susipasta, metus kitus padraugauja ir tik tada arba enijasi, arba isiskiria. Reikia tik kantriai
palaukti.
Pas Indrinus danas sveias dar ir miestelio vaistininkas Stasys Puzinas, bet jis jau tvo draugas. Abu
vyrai draugauja nuo pat jaunysts laik. Taip kaip dabar Justinas su Valentu. Vyrai draugauja nuo t
laik, kai dar buvo kavalieriai. Susitikdavo reiau tik per tuos metus, kai Stasys moksi. Kur laik jie
net t pai mergait buvo simylj. Mergait buvo grai, stambaus kininko dukra. Kol nebdavo
Stasio, j uoliai lank Indrinas. Nors ir mat, kad ji labiau linko prie Stasio, taiau nenustojo vilties
ir kai is, baigs mokslus, ved savo kurso draug, mergina atiteko jam.
Nemaai nerv kainavo Simonui Indrinui ta jo meil, bet jis pasiek savo. Ilgai lauks, sulauk,
mergin ved ir su visa didiule pasoga parsive j savo namus. Bet tai vyr draugystei n kiek
nepakenk.
Kai Puzinas sikr miestelyje, jie taip kaip ir anksiau ts draugyst, bet dabar draugavo eimomis.

Indrinas su mona pakriktijo pirm Puzin dukr, o Puzinai Valento kriktatviai.

Dabar jau vyrai ne tik draugai, bet ir kmai. Kada tik turdamas laisvo laiko, Simonas Indrinas
mgsta pasdti pas draug jo graioje vaistinje, o is, kai tik ilgesn laik nesulaukia draugo, ateina
pairti, kaip laikosi Simonas, tuo labiau kad abi eimos gyvena netoliese.
Paskutiniu metu vyrai ilgokai nesimat. Kada tik neueina vaistin Indrinas, Stasio vis neranda.
Ivaiavo su mona pas pusbrol Kaun, tiek tik tepasak tarnait, o kada gr, niekas neino, bet,
kai tik parvaiavo, pats Puzinas tuojau pat atjo pas draug.
Kur prauvai, kad vis savait neradau namuose? pamats Stas, apsidiaug Indrinas. Ssk,
papasakok, kokie reikalai. Turbt kas nors svarbaus atsitiko? iaip sau juk nepaliktum taip ilgai vien
nam?
Pusbrolis Anicetas pakviet monos mirties metini paminjim. Usibuvom... atsak atsisds
Puzinas. Pagal, amin atils, jos vali tik po met po jos mirties turjo bti skaitomas testamentas.
Pusbrolis norjo, kad ir a su mona dalyvauiau. Kelias dienas buvo ivyks advokatas ir teko
palaukti. Nors mano mona buvo tolima, amin atils, giminait, bet kaip paaikjo ir jai buvo skirta
keletas tkstani lit, nepasak tikslios sumos Stasys, o iaip, tai kaip ir galima buvo tiktis,
viskas atiteko naliui mano pusbroliui. Namas, vasarnamis, vila Palangoje buvo palikta vyrui su
slyga, kad sugalvojs vesti, nalys pasiiekot kur nors kaime padorios, rimtos merginos. Varg ir
mirdama baiminosi, kad ltas, ramaus bdo vyras nepatekt kokios nors vaistns rankas. Toki
blizgani, isipusiusi panenk pilna ypa didmiesiuose, kurios medioja turtingus vyrus. Kaip
tenka girdti, dar gyvom monom esant, bando atvilioti nuo mon, o apjutusios tok turting nal,
nepaliks jo ramybje.
Ar jai ne vis tiek, kas naudosis jos paliktu turtu? stebjosi Indrinas, juk jai jau nieko
nebereikia...
Puzinas galvojo kitaip ir pritar, amin atils, broliens sprendimui.
O jeigu i tikrj, atjusi kokia aferist, apgrobs, ilks apvogusi su meiluiu, paliks nal be
nieko... Kas j priirs susirgus arba sulaukus senatvs? Vaik tai nra.
Tai jau taip, pagalvojs pritar Indrinas, juk ne aminai bsi jaunas. O kad ir sulaukus senatvs,
gali visko atsitikti. Su liga sutarties nepadarysi... Gaila bt prarasti tiek turto. Ir kaip gi jam pavyko
susirasti toki turting nuotak?
Pusbrolis buvo pasimoks gimnazijoje, gavo darb pas atsargos generol u ratinink, susipaino
su jo dukra ir ved, nors nebejauna panel buvo. Kai tik jis tapo entu, generolas irpino aukt
tarnyb, o kai pats mir, visk paliko dukters vardu. Viskas ten buvo jos. Kad ir mano pusbrolis, kad
ir mano monos tolima giminait, bet tol kol buvo gyva mona, nelabai bendravom. Tik kai liko
nalys, daniau susitikdavom. Nors mano mona, amin atils, ponios tolima giminait, devintas
vanduo nuo kisieliaus, bet ai, neumiro.
Na, o jis pats k sako? Ar galvoja taip daryti kaip mona reikalauja? Ar iekos kokios nors
kaimiets mergels? O gal jau turi koki isirinks ir nieko neirs? Visgi jau ieli metai prajo.

 Pasirengs ventai vykdyti paskutin monos vali. Aiku, neveds neliks, jis dar tik eiasdeimties
met vyras. Jis ir pats supranta, kad tik provincijoje galima susirasti padori mergin. Miesto pifos
jo nedomina, bet ilgai nalauti neada. Dar iais metais galvoja pirliautis.
Pasiseks kuriai, nusiypsos laim. Toks enikas, gal n viena sapne nesapnavo, koks jaunikis gali
jai atitekti? ia tai bent loterija!
Pra mans, kad patarpininkauiau. Reiks pasidairyti, prisimin Puzinas, gal pats koki inai?
Sakyk, reikia padti vyrui. Dabar jis jau ant viso gero eimininkas. Tik trksta monos... Apsienyt,
tai dar gra amel pagyvent.
Indrinas kaipmat prisimin pastamus, kurie turjo dukras, bet n prie vienos ilgiau neapsistojs,
kreipsi Puzin:
inau kelet mergeli, bet dar reikt gerai pagalvoti, kuri nors perant. ia ne juokai, kad paskui
nebt nemalonum.
O tu inai k? staiga linksmai mirkteljo Indrinui Puzinas, kam dar kur iekoti? Ar negaltume
jo supirti su tavo Simona? Gaut mergait kaip uog, o jai bt laim ieiti tok gyvenim...
Ar rimtai neki? sujudo Indrinas, bet tuoj pat atlgo, nenors, per jauna. Bt nors iek tiek
vyresn... Per bulviakas jai sujo vos devyniolika.
Kai dl jaunumo, tai visi pagyven vyrai nori jaun, bet gali pati Simut nenorti. Tada jau nieko
nepadarysi. Bene tokios supranta, k reikia turti ger gyvenim? ituo j nesuviliosi.
Kad tik patikt jaunikiui, o visa kita niekai, vl usideg Indrinas, bus pasakyta ir niekur
nesids... Kad tik tikt jaunikiui...
Tikrai, pritar Puzinas, nei ji pirmutin, nei paskutin, kuri iteka nelabai nordama. Bet, kai
pagyvens, tai pamatys, k reikia bti ponia vis gyvenim. Bus dkinga...
O kas i mano puss, tai a nieko prie, suskubo pareikti aiki savo nuomon Indrinas. Jeigu
paiam atrodo, kad verta, tai gali pirti. A irgi ne nabagas. Ileisdamas toki viet, skiriau nema
pasog. Kadangi kis lieka snui, tai negaliu ir jos skriausti. Nors ir iandien galiau imokti.
Na ir puiku, patenkintas Puzinas, bus kas, nebus, o pabandyti galima. Paraysiu laik, pakviesiu.
Atvaiuos, supaindinsiu, o toliau pagyvensim, pamatysim. iaip tai vyras kad ir metuose, bet atrodo
gerai. Turjo visko piln gyvenim, yra gerai isilaiks. Inteligentikas, solidus, simpatikas
pairjus, moka graiai apsieiti, pakalbti. Gali taip patikti Simutei, kad nereiks n versti. Gal tik
tiek ir trksta, kad pamatyt vienas kit?
Neapsigaut. Mergait jauna, padori, graiai auklta, moksi pas vienuoles eimininkauti,
nepasidav ir Indrinas. Atiduosiu kas priklauso, aunias vestuves ikelsiu...
Jeigu jau taip manai, tai reikia pradti, sismagino ir Puzinas, ypa igirds apie pasog. Kam
atidlioti? iandien pat parjs paraau laik ir rytoj isisiu. Mums vis vien kada atvaiuos. Mes
visada jo lauksim, o jis tegul susiderina kaip jam patogu, tada tegul ir atvaiuoja.

Kai jau taip vyrai sutar, tai daugiau lyg ir nebeliko apie k nekti. Jie atsisveikino.
Indrinas, parjo namo ir, kai po vakariens abu su mona nujo gulti, visk papasakojo ir jai. Labai
jau rpjo, k pasakys mona, kai suinos kiek jaunikiui met.

4.
mona n kiek neisigando, kad jaunikis eiasdeimties met nalys. Ji nelabai tikjosi, kad kas nors
i to ieis.
Tikriausiai mogus pabijos, kad nuotaka tokia jauna, pareik ji savo nuomon, bet sumanymui
pritar ir irdyje linkjo dukrai tokios laims.
Tiesa, jaunikio amius Indrinien truput baugino, bet, prisiminusi, kad vyrikis toks turtuolis,
diaugsi ir raminosi: Argi nepasitaiko, kad jaunos mergaits iteka u daug vyresni nali? Dar ir
vaik pulk randa atjusios. Juos turi uauginti... O ia vyras vienias, nei vaikai, nei niekas... Senas
kavalierius ir gana. Svarbu tik kad jam patikt Simut. Jeigu patiks ir jis nepasibaidys jos jaunysts,
tai ko gero ir dl vestuvi bus galima tartis. Dabar belieka tik laukti, kada jaunikis pats pasirodys ir
igirsti k jis pasakys pamats Simon.
Tvai tarp savs pasineka, bet Simutei nieko nesako. Ji nieko nenujausdama vis laukia Justino:
Kakodl jis jau labai seniai bebuvo. Jau dvi savaits, kai nebuvo atjs. Kodl dingo? Turbt jau
visai nebeateis. Ne kitaip kaip lanko kit... Ir niekas jam to neudraus, o man reikia nusiraminti ir
pasistengti apie j daugiau nebegalvoti.
Simona puikiai suprato, kad anksiau ar vliau turjo taip vykti. Argi ji Justinui pora? Graus,
mokintas, kam jam reikalinga tokia prastuol? Mergait kaltino ir save: Nenorjau mokintis tai ir
pasekms. Bet tiek ir to. Yra berneli ir be Justino. Nelemta man valdininko mona, ponia
girininkiene bti. Man tik kyje eimininkauti, prie peiaus stovti...
Jau trys savaits, kai nesilanko Justinas. Simutei graudu, bet netiktai vaistininkas Puzinas pakviet
tvus sveius ir primygtinai pra Simonos, kad ateit kartu su jais.
Ir gerai, net apsidiaug Simut, vis iokia tokia pramoga. Bus proga apsivilkti nauj suknel,
kuri pasisidinau atlaidams. Tegul ia ne koks pasilinksminimas, bet vis tiek pamonys. Praleisiu
laik malonioje vyresni moni draugijoje, prasiblakysiu. Teta Puzinien visada vaiina savo
paios keptu ypatingu vaisiniu tortu ir skaniais pyragliais.
Motina neprietaravo, kad Simona apsivilkt nauja melsvo ilko suknele, o pamaiusi, kaip ji dukrai
tinka, kaip i graiai atrodo, apsidiaug. Mergait tikrai puiki. Toki ne gda ir monms parodyti.
Negali bti, kad ji nepatikt jaunikiui: Tik visas brokas, kad labai jauna, nors kaip ten bebt ji jau
pilnamet. Iteka dar jaunesns... Kad taip leisti u paprasto, eilinio kininkaiio, tai nebt n kalbos.
Bet dabar tokios progos negalima praleisti. Jei ne Simona, tai atsiras ne viena, kuri nepabijos nei kad
senas, nei kad nalys. U tokio itekjusi, vis gyvenim gals bti ponia.
Simona tikjosi, kad pas Puzinus bus ir daugiau svei, bet kai atjo, pamat tik eimininkus ir

kakok solid pon, sdint u stalo. Mergait truput nusivyl. Norjosi, kad kas daugiau pamatyt
jos nauj, toki grai suknel, bet kai tas ponas j dmiai nuvelg, ikart pasidar smagiau. iaip ar
taip vis tiek bus prie k pasirodyti: Tegul mato, kad ir kaimo mergaits turi kuo graiai pasipuoti.
Pasirodius Indrinams, eiminink pakilo j sutikti, o Puzinas liko sdti su sveiu. Ttis ir mama
susdo u stalo ir, kai Simut norjo sstis alia j, ponia Puzinien pam j u rankos, atved ir
pasodino visai prieais svei kitoje stalo pusje.
Simonai buvo truput nejauku. Ji pati ketino i toliau siirti t, kaip jai pasirod, simpatik pon,
bet, atsisdusi taip arti, nedrso n aki pakelti. Tuo metu sveias n kiek nesivarydamas, smalsiai
vilgiojo vieni.
Pradioje jautsi iokia tokia tampa. Simonai buvo nedrsu, bet ir tvas su motina nesijaut laisvai,
nes jie inojo kas ia per sveias ir ko ia atvaiavo. Visi varsi, bet, kai igr po vien, kit stiklel
vyno, ukando, truput atsipalaidavo ir drsiau suneko.
Kai jau taip, tai ir Simutei drsiau. Ji vis daniau pasiiri svei, o matydama, kaip jis maloniai jai
ypsosi, visai nusiramino: Toks geras, linksmas dd. Turbt koks Puzin giminaitis, panaus
amerikon. O gal i tikrj grs i Amerikos apsilank? Puzinai j taip garbingai prim, net mus
pasikviet, kad bt smagiau didesnje kompanijoje.
Malonu ia pas jus. Graiai gyvenate, ypsojosi sveias. Graus, alias, varus miestelis. Prie
kiekvienos sodybos ydintis sodas. Retai tenka ivykti i Kauno provincij. O gaila. Pavasar kaime
graiau negu dideliame mieste, lyg apgailestavo sveias.
Gerai, kad pataikt tuo metu, kai pats obel ydjimas. Jeigu per mlave, visai kiti kvapai,
nusijuok Indrinas, kaimas kaimu palieka.
Kiek ia trunka tas mlaveis, nepritar Puzinas, miestelyje per vis vasar netrksta ied.
Peryds sodai, suyds alyvos. J taip pat gausu prie sodyb. Apsodinti visi patvoriai nuo gatvs. O
po alyv yds jazminai. Kur dar mergaii dareliai po pirki langais? Razetos, pinavijos... Nebaigs
ydti dareliai suyds liepos. Kaimas ydi per vis vasar. Apsilankyk, brolau, daniau.
Nepasigailsi. O kokios graios ms mergaits...
Taip. Matau, kad ties sakai. Mergaits graios tik turbt ne man. O kad taip jaunesnis biau,
kaipmat apsisukiau. Dabar jau tikriausiai per vlu. Nebe laikas apie tokias mergaites galvoti.
O kas sak, kad ne laikas? Ar pats ne kavalierius? Kaip tik dabar pats metas. Esi laisvas, viskuo
apsirpins ir trksta tik monos, drsino pusbrol Puzinas.
Negsdinkit mergaits, kad nepabgt, toliau kuklinosi ponas Anicetas, nenuleisdamas nuo
Simonos aki. Nortsi kaip ilgiau j ia matyti.
Visi juoksi. Juoksi ir Simut. Ji dar nieko nenujaut, bet kai, besinekant toliau, paaikjo kas
vyksta, ji susidrumst, uraudo ir, nuleidusi akis, nutilo. Bet gal man tik taip pasirod? nenori ji
tikti, negi i tikrj pirt man t amerikon? Kaip tik dabar, kai a taip laukiu Justino? Dabar, kai
jis taip ilgai nesirod, tikrai ateis. A turiu btinai isiaikinti, suinoti ar i tikro esu jam
nereikalinga. Kol nesuinojau i jo paties, kol tikrai nesitikinau, kad nra ko tiktis, apie jokias ten

pirlybas negali bti n kalbos. O be to jaunikis kad ir isipusts, kad ir graiai pasirds, visas
kvepiantis ir nors pairti visai simpatikas, bet vis tiek dd ir gana. Ar man reikia tokio vyro? Ir
ivis kas jis per vienas? I kur atsirado? A matau j pirm kart. Labai domu, kodl Puzinai reikia
jam toki pagarb?
Kai pasisveiav iki vidurnakio, Indrinai gro namo, tik tada Simona visk smulkiau suinojo ir
susimst: Jeigu ne Justinas, ko gero dar pagalvoiau. U tokio vyro ikart ponia. Ivaiuoiau
Kaun, itrkiau i kaimo, gyveniau dideliame mieste, niekada nebereikt dirbti sunki lauk
darb. Jeigu praleisiau toki prog ir likiau ia, kas mans laukia? Na, iteksiu, tegul didel k,
lauko darb gal man dirbti ir nereiks, bet vis tiek reiks keltis anksti, kaisti bulves kiaulms, gaminti
pusryius, pietus, vakarien... Ir taip kiekvien miel dien. Kiauli rimas, karvi melimas ir taip
vis gyveniml. Ne kokia laim... Bet vis tik kol nepasikalbsiu su Justinu, a negaliu nieko spsti. Bet
kiek dar reiks laukti? Laikas bga, tvai priguldami neka ir neka, o Puzinas pera. Neduoda
ramybs... O gal reikia pasikalbti su Valentu? Gal jis k nors ino apie Justin? Jie gi draugai. Mes gi
su Pranute tai visk viena apie kit inome, pasipasakojame. Bt gerai ir dabar su ja pasitarti. K ji
pasakyt? Bet pasimatysiu su ja tik iem, kai Kaldoms parvaiuos namus. O patarimo reikia
dabar.
Dien, kit palaukus, Simona kalbina brol, bet jis apie Justin irgi nieko daug negali pasakyti.
Turi kakoki tai pinigini problem. Dabar ivaiavs tvik. Bet kas tau rpi? Pasitaiko tokia
proga ir tu dar apie Justin galvoji? i tv visk jau ino Valentas. Pasirodo Justinas deimtininko
vaikas, nalaitis. A pats j irgi seniai maiau, o tau patariu nebegalvoti apie j daugiau. iaip tai
maiau, kad tu jam patinki ir pagalvojau, kad nebloga i js ieit pora. Bet kai dabar atsirado toks
jaunikis, tai tik beprot galt jo atsisakyti.
Betgi tu jo nematei, paprietaravo Simona, senis, beveik nesiskiria nuo ttuio. Tik graiau
pasirds.
Na ir kas? Kol gyvens, gyvensit. Tau nieko netrks, o pamirs, viskas tau paliks. Kam ileisti i
rank toki laim? Nedaug kam taip pasitaiko. Pagaliau juk tai pirmas js susitikimas, pirmas
pasimatymas. Mes ia nekam, derams, o dar nieko tikrai neinome, k jis pats apie tai galvoja? Gal
jis n nenors paios tokios piemens? Manai, kad tik tave vien jam pera? Toks turtuolis... Atsiras
tiek ir tiek norini u jo itekti.
Pasikalbjus su broliu, Simutei ramiau. Ji m abejoti ir jau kitaip galvoti: Gal ir teisingai brolis
sako? Vien kart gyveni iame pasaulyje, tai kodl nepagyventi geriau? Kad ir itekiau u Justino,
k a matyiau? Gyveniau toli nuo moni girininkijoje. Aiku, kad be gyvuli neisiverstume.
Laikytume karv, augintume parus... Gal darbo ir maiau negu dideliame kyje, bet vis tiek priritas
prie nam. Nei tu kur ieisi, nei kur ivaiuosi. Dabar gyvenu kad ir ne mieste, bet graiame
miestelyje. ia pat banyia, krautuvs, kaimynai. Sekmadieniais ivaiuoja gaspadoriai i kaim ir
vienkiemi, ateina daug jaunimo, po pamald pilna gatv moni. Miestelyje ir tai jau graiau, o
dideliame mieste kiekvien dien verda gyvenimas. Jau vien matyti, kaip gatvje juda mons, ir tai
smagu. O jeigu ir pats gali bti tarp j? Nereikia nei kasdieni drabui tvart, nei sunki mediok
ant koj. Ten visada varus, pasirds, isimiegojs, pavalgs... Sekmadien gali eiti kuri nori
banyi, o vakarui atjus kin.
Taip Simona sivaizdavo miesto gyvenim. Iki iol ji apie tai galjo tik pasvajoti, o dabar atsivr

galimyb jai paiai tai patirti. Negi ji atsisakys tokios laims?

5.
Simona jau apsisprend. Beliko laukti koki nors ini i Kauno. Ilgai laukti neteko.
Kitos savaits pabaigoje ponas Anicetas ir vl pasirod miestelyje pas pusbrol Puzin. kart
atvyko su glmis ir dovanomis, pasiruos rimtoms pirlyboms.
Per vis savait ponas Anicetas svarst, galvojo, bet negaljo savs veikti. J taip trauk mergaits
grois ir nekalta jos jaunyst. Kiek vyrikis neband siklausyti sveiko proto bals, bet niekas
nepadjo.
iaip ar taip a jau nebejaunas, nusprend pagaliau, bet kokios nors sens nesinori. Jeigu
pasiimiau koki nors vyresn, tai irgi negalsiu bti tikras, kad ji mane myls. Tad kodl likus
gyvenim nepagyventi savo malonumui? Nesvarbu, kad mans nemyls, visa esm kad a mylsiu.
Mergait padori tv tad galima tiktis ir i jos padorumo. Kad ir nemyls, bet uteks ir tiek, kad bus
tvarkinga, padori, mane paks, gerbs, pasirpins susirgus. Nebsiu vienias, sulauks senatvs. Jeigu
tik sutiks u mans tekti, a pasirys visk pakloti jai po kojomis. Turi gi kas nors naudotis tuo visu
sukauptu griu po mano mirties. Tai tegul viskas atiteks mylimai moteriai. Suteiksiu tok gyvenim,
kokio ji n nesivaizdavo. Negali bti, kad u tai likt man visai abejinga, nejaust dkingumo. O
pagaliau kaip bus, taip, bet darysiu taip, kaip trokta irdis.
Kad ketina atvaiuoti etadien, ponas Anicetas prane Puzinams, o i j suinojo ir Indrinai. Abu
kiemai pasiruo sveio sutikimui.
kart daugiau ruosi Indrin eimininks. Simona pasitelk visas vienuoli mokykloje gytas
inias. Kiek tik sugebjo i turim produkt pagamino skani valgi ir stal stancijoje padeng
graiai, miesionikai, papuodama j glmis. Kadangi visa vent turjo vykti bsimos nuotakos
namuose, tai teta Puzinien, ikepusi savo nuostab tort, atne ir pastat j viduryje stalo. Vyrai
pasirpino grimais.
Traukinys i Kauno turjo atvaiuoti antr valand po piet, todl tuoj po dvyliktos Indrinas pakink
arkl ir ileido Puzin geleinkelio stot parsiveti sveio.
Ponas Anicetas su pusbroliu pirmiausia usuko pas Puzinus. ia sveias trumpai pailsjo po kelions,
apsitvark ir vyrai kartu atjo pas Indrinus.
Nors js miestelyje daug grai gli, taiau nemaiau roi, pasak sveias, teikdamas
raudon roi puoktes motinai ir Simonai, o jai dar padav priedo raudono aksomo del. O ia
dar lauktuvi, pridr Anicetas, drstu tiktis, kad buvau laukiamas.
Kurgi ne? Laukm labai, maloniai nekjo motina, padkojusi u gles. Ai, kad neumirot,
prisimint mus ir teikts aplankyti. O toki grai gli ms dareliuose tikrai dar nra. Pamerk,
Simute, neleisk glms nuvysti. Tegul jos iandien papuo ms stal.

Simona, primusi gles ir dovan, suglumo, uraudo, bet mandagiai padkojo ir pasisteng
nusiypsoti. akis pavelgti sveiui ji nedrso ir diaugsi, galdama pasitraukti. Suradusi nema
molin vaz, mergait sumerk roes ir, padariusi vietos ant stalo, pastat ariau tetos torto.
Kol Simona pamerk gles, visi susdo u stalo, o jai viet kaip ir an vakar pas Puzinus, vl buvo
palikta prieais pon Anicet. Mergait diaugsi, kad jai nereikjo sdti alia sveio, ko ji vis laik
bijojo. Sdint kaip dabar, patogu pon Anicet stebti, drsiau ir daniau pavelgti j, galima geriau
siirti ir vertinti. Kai jis toks elegantikas, tai neatrodo kad senis. Nei storas, nei pilvotas,
normaliai apknus, truput ilsteljs... Kruopiai nuskustas rausvas veidas beveik be raukli... Kai
juokiasi, vieia balti gras dantys ir suaibuoja keli krminiai apvilkti auksu... Rankos baltos. Ant
kairs rankos bevardio pirto masyvus auksinis segnetas...
Kai ponas Anicetas atsisegiojo vark, platus, tamsiai mlynas su baltais takuiais kaklaraitis buvo
iki pat juosmens, o liemens kienlje matsi laikrodis ir auksin, per vis krtin besidriekianti,
grandinl. Nebuvo Anicetas koks nors paniurs piktas diedas. Linksmas, pilnas kalbos ponas
valdininkas buvo panaus tuos, kuri nuotraukas tekdavo matyti laikraiuose.
Kuo toliau, tuo labiau jis m patikti Simonai ir ji jautsi beveik laiminga, matydama kok dmes
sveias jai skyr. Simona kartas nuo karto pavelgia brol ir jai domu, k pasakys Valentas. Apie
vidurnakt, kai visi gerokai silinksmino, Simona pagavo brol u rankos ir nusived pirki.
Na, k dabar pasakysi, kai jau pamatei jaunik? paklaus ses ir sukluso.
Nr odiui vietos. A tiesiog suavtas, nuoirdiai prisipaino sesei, tau tiesiog nusiypsojo
laim. Toks vyras ir dar toks turtuolis... Kol nemaiau, tai n nesivaizdavau, kad gali bti toks aunus.
Galvojau gal tikrai koks senis, o ia vyras, kuris gali kiekvienai patikti. Smagu bt turti tok svain.
Tikrai taip sakai? Simonai diugu girdti taip kalbant brol. Ar tikrai taip galvoji, kaip sakai?
dar pasitikslino.
Tai inoma, negi meluoiau? Kas man i to? tvirtai pareik Valentas. Maa to, a tau net
pavydiu. Iteksi, ivaiuosi miest, o mes, ia pasilik, ir toliau braidysim po ml. Ir taip vis
gyvenim... Patariu i visos irdies. Jeigu tik pasipir, tai n trupuio neabejok. I visko panau, kad
iandien jis atvaiavo ne iaip sau.
Taip ir buvo. Miestelyje ponas Anicetas praleido dvi dienas. Pirm dien pas Indrinus visi isdjo
iki auros. Ponas Anicetas nakvojo pas Puzinus, atsikls ryte nusipraus, nusiskuto ir, pasidabins
naujais ilkiniais markiniais, pasiris nauj kaklarait, atjo su savo pusbroliu ir jo mona pas
Indrinus. T dien vis akivaizdoje Anicetas pasipiro Simonai.
Vakar padovanojo grandinl su pakabuku, o iandien, pasipirs ir igirds Simonos sutikim u jo
tekti, umov jai ant kairs rankos pirto taip pat auksin su raudona akute ied.
Kai visi valg pietus, Simona dabar jau sdjo u stalo alia jaunikio, o is, lyg demonstruodamas
savo glob, rpestingai jai patarnavo. Pasiteiravs, ko ji nort, jis pirmiau paskubdavo dti valgio
Simonos lktel ir tik paskui siddavo sau.
i diena prajo ne tik linksmai, bet ir dalykikai. Buvo daug kalbama apie vestuves, numatyta diena,

kada jas reikt kelti. Visi pasitar nusprend, kad jaunieji tuoksis per v. Petro ir Povilo atlaidus
miestelyje, o po vestuvi tutuojau vaiuos savo vil Palangoje ir ten praleis medaus mnes.
Ivaiuodamas ponas Anicetas pakviet Simon su tvais ir Valentu apsilankyti pas j.
Atvaiuokit bet kuri dien, kada tik jums bus patogu, o a visada pasiruos jus priimti. Kai tik
nusprsit, paraykit, o a stotyje lauksiu su veiku.

6.
Mnes atostogavs tvikje, gro Justinas. Neturjo jis joki rpesi, kaip Simonai pasakojo
Valentas. Justino broliai, susipain su, amin atils, tvo paliktu testamentu, ikart pareik
nepasitenkinim, kodl ir Justinui palikta dalis turto. Justinas niek net nepretendavo. Kodl
turiau pyktis su paiais artimiausiais monmis? Artimesni a juk neturiu. Igyvenau su broliais
po mamos mirties itiek met po vienu stogu... Kartu uaugom visai kaip tikri broliai. Mai
dalinoms aislais, uaug darbais, patirtimi, patikdavom vienas kitam visas paslaptis. Jie visai
teisingai reikalauja kas jiems priklauso. A ir pats visk puikiai suprantu, kad em ar kit ugyvent
turt joki teisi neturiu. Man ir paiam nelabai suprantama, kodl patvis skyr man dar ir dal
ems? Turbt mogus norjo parodyti, kad a jam buvau lygiavertis snus. Ar to neutenka, kad
ileido mokslus, aprpino gyvenim? A iandien turiu specialyb, tvirtai stoviu ant koj...
Taikiai isiskyrs su broliais, Justinas neprarado nam, kuriuos, kada tik panorjs, gals sugrti.
Bet vaikinas kr kitus planus. Svajojo, ar ne metas turti savus namus? Taip ilgai nematydamas,
Justinas labai ilgjosi Simuts. Jis buvo tikras, kad j myli, o mergait irgi jam neabejinga. Tai ko dar
laukti? Grs btinai sitikins, kiek jie artimi vienas kitam ir, jei tik jos tvai neprietaraus, pasipir ir
abu su Simute sukurs savo eimos idin.
Kol kas Justinui atrod, kad ir tvai nesibaido. Jie maloniai priima, vaiina. Kodl gi turt prieintis?
Tegul jis ir ne kininkas, bet vyras su padtimi, turi gerai apmokam valdik darb ir sugebs ne
blogiau pasirpinti eima nei koks eilinis valstietis. monse Justinas vertinamas labiau u kinink.
Jis juk valdininkas.
Vaikinas parvaiavo girininkij galutinai apsisprends, savimi pasitikintis, linksmas ir tik lauk
dienos, kada gals pasimatyti su Simona, bet kai i Valento suinojo, kas pas juos namuose dedasi,
visai pasimet ir nuleido rankas. Pats netikjo, kad gali bti tokia skausminga pirmos meils netektis.
Justinas pasijuto atstumtas, niekam tiks, niekam nereikalingas. lugo visos jo svajons, puoseltos
viltys dar i vasar sukurti eim. Viskas lyg apsivert auktyn kojomis, tarsi nutrko gija, jungusi
jo ateit su Simona. Nebe toks mielas liko ir jo draugas Valentas. Visi j idav. Ikart krimtosi,
graudenosi, paskui pyko ant vis, bet galiausiai apsiramino ir m galvoti aliau. Ar turiu teis
kaltinti Simut? I kur a toks tikras, kad ji mane myljo? Atsirado toks, kuris jai labiau patiko ir tiek.
Net keista, kad a kriau tokius planus, su ja net nepasinekjs? tai ir gavau antaus... Nelsk, kur tau
nereikia.
iaip ar taip tas vykis Justin skaudiai paveik. Vaikino irdyje atsivr kakokia tai tutuma, lyg
tolimesnis gyvenimas bt neteks prasms. Jis netveria savame bute girininkijoje. Apsivilks darbui
skirtais drabuiais, Justinas nuo ryto iki vakaro braido po mik, o ivargs krinta ant sausos pu ir

egli spygliais nuklotos aiktels pailsti. Numigs valand, kit, atgavs jgas, toliau tsia savo
beprasmik kelion po mik. namus grta tik vlai vakare, kai pasigaminti k nors valgyti jau
bna per vlu, tingisi ir taip nevalgs, tik igrs puodel vandens, krinta lov, o ryte anksti pabuds,
keliasi ir vl ieina mik.
I Valento Simona ino, kad gro Justinas, bet, kai jis ir dabar nesirod, ji nusprend, kad taip net
geriau. Iki iol, kad ir sutarus su Anicetu, vis galvojo, kad tai dar ne viskas. Lauk ir spliojo, koks
bus tas susitikimas su Justinu po tokio ilgo nesimatymo. Jeigu kaip, tai visas tas pirlybas bus galima
nutraukti, bet dabar, kai jo nesulauk, Simona visai nusiramino ir ramia irdimi ruosi kelion pas
suadtin: Viskas gerai, a nieko neprarandu. Justinas mans niekada nemyljo, a jam nereikalinga.
O kad buvau simyljusi, tai reiks pasistengti visk kaip greiiau umirti ir kaip bus, taip.
Dabar jau Simona daug maiau apie Justin galvoja. Jai domu, kaip ponas Anicetas gyvena ir
sitikinti ar i tikrj taip yra, kaip Puzinas tvirtina ir tvai kartoja. Simona jau sivaizduoja, kaip
atrodo tas namas, kuriame jai teks gyventi vis gyvenim po vestuvi, kaip ji jausis, susitikus su t
nam eimininku jo paties namuose? Nebedaug liko laukti. Laikas paraytas, atjo ir atsakymas, kad
laikas gautas, o etadien Valentas nuve juos visus tris geleinkelio stot ir u keli valand jie
jau buvo Kaune.
Sveiavosi neilgai, tik por dien, bet uteko laiko pamatyti ir sitikinti, kad visk rado taip, kaip
buvo kalbta. Nusivilti neteko.
Paia pirm dien buvo suskubta usakyti pas juvelyr vestuvinius iedus pagal pirt imatavimus,
paskui buvo apirtas namas, sodas prie nam. Sveiai nakvojo kambariuose viruje, sekmadien
praleido vasarnamyje, o pirmadien, ikviestas veikas, atvaiavo prie nam. Ponas Anicetas sveius
palydjo geleinkelio stot ir Simona su tvais ivaiavo namo.
Po apsilankymo pas bsim ent beliko daryti al ir ruotis vestuvms. Tvas, nuvaiavs maln,
susimal salyklo, o Simona su motina ruo krait ir tarsi, k kviesti poras palydai prie altoriaus.
Vyresnysis pajaunys tai aiku Valentas. Simona nort, kad vyresnioji pajaun bt jos draug
Pranut, bet kad jos nra namuose. Ji kakur toli tarnauja, jos nepasieksi ir tenka susitaikyti su tuo,
kad Valentas pats susiras sau por.
Simona susitiko su Pranute tik vestuvi dien. Pranutes gaspadorius ir gaspadin vaiavo atlaidus ir
i kartu su jais atvaiavo aplankyti tv. Suinojusi, kad kaip tik iandien Simonos vestuvs, njo
banyi, o atjo pas j namus pasimatyti ir palinkti laims.
Pas Indrinus urmulys, pilna pirkia moni, svei ir vieni, pamergs ruoia jaunj lib.
Pamaiusi Pranut, jaunoji atsiskyr nuo mergaii brio, pribgo prie draugs, apsikabino ir, j
buiuodama, apsiverk.
Ko nesitikjau, tai nesitikjau, luostydama nosinle nuo aki diaugsmo aaras, digavo
Simona. Taip diaugiuosi tave matydama, kad apsakyt negaliu. Vis laik man tavs trko. Taip
norjau, kad btum pamerg mano vestuvse, bet nebuvo kaip su tavimi susisiekti. Dabar kai jau
pasirodei, a tavs jau nebepaleisiu. Tursi dalyvauti mano vestuvse.
Ir a labai diaugiuosi, bet ilgai usibti negaliu. Po pamald, kai vaiuos eimininkai namo,
vaiuosiu ir a kartu su jais.

 Negi negalima kaip nors susitarti, kad tave palikt? Na, kokiom dviem dienom. Mes ia irgi ilgai
nebsim. Atvsim ir ivaiuosim Kaun. Kada gi daugiau pasimatysim? O taip daug turiu tau ko
pasakyti... Kaip nortsi pasinekti.
Ir a labai noriau. Bet pas jus tokia vent, tiek svei... Po libo tau reiks su jaunikiu u stalo
sdti. Kada neksims? O be to man paskui teks tiek kilometr eiti psiai, kol pasieksiu vienkiem.
Labai pavargsiu, o pailsti nebus kada.
Tai tik iandien, pirm dien, o rytoj rastume valandl laiko, vis dar kviet Simona draug,
parve Valentas, nereiks psiai eiti.
Pas jus toks sujudimas, visi uimti, pavarg. Kam gaiinti Valent? Ir varyti arkl tok keli? Kaip
atvaiavau, taip ir parvaiuosiu su savo eimininkais.
Kaip gaila, apgailestavo Simona, bet tiek gerai, kad nors trumpam susitikom. Taip norjau
matyti tave savo vestuvse ir mano noras isipild.
O a laiminga, kad galiu pasveikinti tave toki ypating tavo gyvenimo dien, mergaits dar kart
apsikabino, skms tau, Simute. Linkiu, kad Dievas duot ilg ir laiming gyvenim, linkiu
sutarimo eimoje, geros sveikatos. Linkiu, kad visada btum tokia grai, kaip dabar. O mes
susitiksim. Niekada nepamirk mans.
Ai. O tu mans, susigraudinusi pabuiavo draug Simona. O tu inai k? staiga ji
pralinksmjo, paadk, kad Kald ventm atvaiuosi pas mus Kaun. Baigsis tavo tarnyst, bsi
laisva, galsi pas mane ilgiau pavieti. Tada tai ir pasineksim, jau juoksi Simona. Tikriausiai
kas nors i ms vaiuos mans aplankyti veni proga, tada su jais kartu ir atvaiuosi. Ar priadi?
inoma, btinai atvaiuosiu, apsidiaug Pranut, kad net umiro padkoti u kvietim. Bus
labai domu pamatyti kaip tu gyveni.
Jos lyg ir atsisveikino. Palikusi draug, Simona gro pas pamerges, o Pranut trumpam nujo namo
pasimatyti su namikiais. Taip isiskyrusios, draugs daugiau nesusitiko.
Pranut dar mat Simon banyioje per lib, o po libo Simona su visa atuoni por palyda,
parjusi namo, atsisdo su jaunikiu u pilno vaii stalo.
Pranut po visam i banyios su eimininkais ivaiavo savo dabartinius laikinus namus.

7.
Nors Valentas ir kviet sesers vestuves girinink Justin, is aiku jose nedalyvavo. Paskutiniu metu
girininkas nesilank Indrin namuose. Nutrko ir draugyst su Valentu.
Per vis ilg keli Pranutei neijo i galvos, kodl Simona itekjo ne u Justino, nors j labai
myljo? Kai Pranut pernai po tarnysts buvo parvaiavusi namo, Simona taip daug apie j nekjo.
Kai tik abi susitiko, tai pirmi odiai buvo tik apie Justin. Tada ji atrod tokia laiminga. Simona

pasipasakojo apie j susitikimus, niekam nematant, apie kartus buinius ir glamones. Pranut mat ir
vaikin. Jaunuolis tikrai dailus, graus, dirba atsaking darb, yra valdininkas. Kiekviena mergait
tokio nort. I visko buvo matyti, kad ir Simona Justinui patinka. Tai kas gi ia atsitiko, kad prie
altoriaus stovjo ne su juo, o su pagyvenusiu, ilsteljusiu, daug u j vyresniu ponu, kuris daugiau
tikt jai tvus, nei vyrus? Ir neatrod ji labai nusiminusi. Kodl taip greitai umiro savo meil ir
itekjo u kito? paskendo mintyse Pranut. Ir tiktai, kai Kald ventms atvaiavo pas draug
sveius ir pamat jos gyvenim, visk suprato. Imain meil prabang miesto gyvenim... Nei
koks, kad ir stambaus kininko snus, nei toks valdininklis kaip girininkas Justinas, niekas jai
negalt duoti to, k ji dabar turi, ikart lyg pasmerkusi draug, turjo pripainti Pranut. Na, k
gi. Nei ji pirmutin, nei paskutin. Daug yra toki, kurie aukoja savo jausmus dl geresnio, sotesnio
gyvenimo. Ne iimtis ir Simona. Jeigu jai taip gerai, jeigu ji taip gali, tegul Dievas jai padeda, nors a
pati niekada taip nepadaryiau...
Kai tik susipaino su Simonos vyru, Pranut pajuto jam didiul simpatij. Toks emas, minktas
balsas, malonus vilgsnis, lpose gerairdika ypsena atrod, kad is mogus niekada niekam
nepadaryt blogo, nieko niekada nenuskriaust. Kai jis su tokia meile ir atsidavimu velg Simon,
Pranut buvo rami dl draugs ir patikjo, kad Simonos pasirinkimas buvo teisingas. Niekas kitas
nebt jos myljs taip, kaip dabar myli ponas Anicetas. Mielas, geras mogus, tik labai gaila, kad
maai tenka su juo bendrauti, apgailestavo Pranut.
Tuoj po veni ponui Anicetui prasidjo darbai. Jis i ankstaus ryto ivaiuoja tarnyb ir grta tik
vakarienei, o pietus valgo restorane. Tos valandos, kuri skirta pietums, neutenka, kad spt
parvaiuoti ir papietauti namuose, taiau likusios vienos, draugs nenuobodiauja.
Pirmiausia Simona drauguei aprod vis nam i lauko ir i vidaus. Senos statybos dviauktis, pilk
tayt akmen Aniceto buvusio uovio namas su daugybe itaiging kambari, tik i lauko puss
atrod nirokas. Tos viesos, kuri saultomis dienomis patekdavo vid pro didelius langus, pilnai
pakako, kad suteikt kambariams jaukumo.
Ant vis lang kabojo lengvos kaip rkas uuolaidos, aprmintos bordo spalvos aksominmis
portjeromis su kutais, kiekviename kambaryje buvo sustatyti skirtingi poliruoti baldai: sofos, kds,
stalai, spintos virutiniams drabuiams, komodos patalynei ir baltiniams. Ant grind buvo patiesti
puiks kilimai. Visuose kambariuose stovjo balt, glazruot kokli krosnys, papuotos graiais
karnizais, skirtos kambari apildymui. Ant lub kabojo vienas u kit graesni kritoliniai
viestuvai, spindjo veidrodiai, o prie j stovjo staleliai parfumerijai. Kambarius puo gli
vazonai. Salono centre gelsvas parketas buvo inkrustuotas raudonai ir geltonai ydini roi
pieiniu, ant kurio stovjo stalas ir dvylika minkt kdi prie jo. Masyvios stalo kojos buvo
grakiai ilenktos, o kds taip ir kviet prissti.
eiminink miegamajame kambaryje stovjo keturi dur spinta, veidrodis su staleliu, lova su
baldakimu, utiesta geltono ilko apdangalu, ant kurio labai aismingai atrod sudtos vairiaspalvs
pagalvls.
Valgomajame kambaryje stovjo kiek maesnis stalas, paprastesns kds ir nuo grind iki lub
specialioje, mantriais raiiniais puotoje spintelje buvo laikrodis, kuris maloniais diais kas
pusvaland eimininkams pranedavo laik.
Tokios patalpos, tiek kambari ir visur taip varu, grau net blizga, stebisi Pranut, kaip tu juos

ir sutvarkai?
Kur jau ten? Ateina tarnait, tokia senyva moteris. Kaip Anicetas sak, kad ji daug met aptarnauja
tuos namus, paaikino Simona. Ji ne tik tvarko, bet ir valg gamina. Man niekas nerpi. Nebuvo tik
dabar prie ventes. Buvo atjusi jos dukra, atsipra ir prane, kad mama susirgo.
Dabar, kai a ia, ne bda. Susitvarkysim be jos. A tau padsiu, pasisil Pranut.
Ne, taip negalima, uprotestavo Simona, tu gi mano vienia ir neleisiu tau vargintis. Viskas gali
pabti ir taip kelias dienas. Kai moterik pasveiks, ateis ir sutvarkys. O valgyti paios pasidarysime.
Juk mokam? Daug ko imokom pas vienuoles. Einam, pairsim koki maisto produkt yra ir k
nors sugalvosime vakarienei. Parvaiuos i darbo Anicetas j pavaiinsim.
Kaip tau gerai, kai nieko nereikia dirbti. Kambari tvarkyti nereikia, virti, kepti nereikia, vyras per
dienas darbe, k gi tu veiki, likusi viena namuose? pasidomjo Pranut.
Na, vartausi kaip inkstas taukuose, juoksi Simona, ileidusi vyr, dar gerokai pamiegu,
atsiklusi isimaudau, pavalgau, kuo nors graiau apsirengiu ir klausiu tarnaits, k reikia nupirkti?
Tada einu miest. Perku ne tik maisto, bet usuku ir pramonini preki parduotuves. Einu ne tiek
pirkti, kiek taip sau pasiirti. Ko ten tik nepamatysi... Tiesiog akys raibsta. Kaba suknels, sijonai,
bliuzels, skarels, sudlioti bateliai. O jau apatinis trikotaas toks graus, kad negali n aki
atitraukti. Turiu ir nusipirkusi io bei to.
Matau, kad pati graiai apsirengusi. O jau per ventes kaip tu graiai atrodei, prisimin Pranut.
Grai suknel ir ta, kuri dabar neioji.
Tai ia tik medvilnin, kasdien, nebrangi, bet tos suknels, kurias per ventes vilkjau, tai nepigios.
Abu su Anicetu pirkome. A isirinkau, o jis sumokjo.
Turbt tu po laiminga vaigde esi gimusi? U tokio vyro pasisek itekti. Ikart ponia. O jeigu
taip atvirai? Kodl isiskyrte su girininku Justinu? Juk taip jo norjai, taip myljai...
Tikrai ne dl mano kalts. Pradjo vis reiau lankytis, paskui ilg laik ir visai nesirod, staiga
nulido Simona. Na, pasimai Puzinas su savo pusbroliu.... Labai norjo tvai, patar Valentas, o
kai atvaiavau ir pamaiau kaip jis gyvena, susiavjau ir a. iaip ar taip, galvojau, Justinas
tikriausiai susirado kit, koki mokint panel, o a nieko geriau nesulauksiu. Gyvensiu mieste, bsiu
viskuo aprpinta, nereiks sunkiai dirbti, o kad jis vyresnis, kad a jo nemyliu, tai priprasiu ir bus
gerai. Ikart atrod, kad viskas tvarkoj, a laiminga, bet kai vis laik viena namuose, nieko neveikiu,
tai danai, prisiminusi Justin, pagalvoju, kad visk atiduoiau, kad jis mane mylt.
Tik jau susimildama taip negalvok, net nusigando Pranut, nei Justinas, nei koks kitas tavs taip
nemyls, kaip myli Anicetas, suskubo raminti draug, turi tok gyvenim, taip tave mylint vyr...
Jis toks geras ir mielas mogus, jis tavs niekada neiduos. O kaip bna kaimuose? Ar maai
mergaii iteka nemyldamos? Nutekjusios kius, dar ir sunkiai turi dirbti vis gyvenim. Gerai,
kad dar mogus pasitaiko neblogas, o jeigu koks nugeriantis, iaurus, tai dar ir lupt gauna.
Nesigrauk dl to, ko jau niekada nesusigrinsi. Diaukis tuo k turi ir brangink mog, kuris tau
tiek padovanojo.

 Gal ir neateit tokios mintys, jeigu maiau biau viena. Pati suprantu, kad nra ko svaiioti. Ne a,
o Justinas mane paliko ir tikrai neverta apie j galvoti, ypa kai tu esi alia ir taip moki paguosti. Bet
tu ivaiuosi ir a vl liksiu viena...
Betgi bna sekmadieniai. K veikiat ieiginmis dienomis? pasidomjo Pranut.
A tai einu banyi, o Anicetas banyios nemgsta, nenori. Kai kada nueinam kin, usukam
kavin igerti po puodel kavos, bet daugiausia prasdim namuose. Jis per savait pavargsta, nori
pailsti, o a, kai dabar iema, nenoriu niekur vaikioti. alta, slidu, dienos juodos, nemalonu. Ateis
vasara, yra vasarnamis priemiestyje, o ten grau ir gera vasaros metu.
Taip besinekdamos, draugs virtuvje ruo vakarien, kai staiga kakas pabeld duris.
Praom, pakviet Simona ir abi atsisuko.
Laba diena, jusi moteris tarsteljo nuo dur, atjau pasakyti, kad mama ir rytoj neateis. Ir ivis
neaiku ar begals kada ateiti. Pablogjo sveikata, j suparalyiavo. Nevaldo nei koj, nei rank,
negali n odio itarti. Paguldm ligonin.
O k sako daktarai? susirpinusi pasiteiravo Simona.
Daktarai perspjo, kad btume viskam pasiruo. Labai sunkus atvejis.
Tai nelinksmos jums iemet vents, apgailestavo ji, tokia nelaim. Bet vis tiktai ligoninje gal
pagelbs. Gal dar atsigaus.
Tikims, bet bus kaip Dievas duos, vos laiksi nepravirkusi moterik, ir dar norjau paprayti
pinig. Jeigu galima u vis t mnes. inau, dar savait iki Nauj met, bet a ateisiu jos vietoje ir
visk padarysiu.
Gerai, tik ateikit vliau. et valand ateis vyras i darbo, atsiskaitysime. O jums dirbti tikrai
nereiks. Isiversim.
Ai, padkojo apsidiaugusi moterik, kaip pasakysit.
ia tvarkytojos dukt Ol, paaikino Simona, kai moterik ijo. Tai bent naujiena,
susirpinusi prisdo ant kds, k a dabar darysiu be jos?
Na, susirasit kit, ramino Pranut, ar ia taip svarbu?
inoma. Taip tik atrodo, bet bile kokios negali sileisti namus. Ne visomis gali pasitikti. Iki iol
neturjome vargo. Nieko nei slpm, nei rakinom... Nieko nereikjo, o jeigu dabar ateis kokia
ilgapirt, tai juk nenuirsi. Sining mog sunku rasti.
Turi tiek graaus laiko ir pati susitvarkysi, juoksi Pranut, kai daugiau dirbsi, maiau galvosi
apie bereikalingus dalykus.
Anicetas neleis, kad ir noriau. O pagaliau, kam dirbti, jeigu nereikia? Jeigu nenors, kad dirbiau,
tai tegul ir tarnaite pasirpina. Pasiklausins pastam ir gal kas pasilys. O gal ir ta pati pasveiks?

Nors maai tiktina. Moteris nebejauna, o ir liga tokia sunki. Gerai, kad nors gyva ilikt.
Ir kiek gi js mokat tokiai ateinaniai tvarkytojai? pasmalsavo Pranut. Sakei, kad ji ne tik
tvarko kambarius, bet ir valg gamina. K gaminti, jeigu eimininkas namuose nepietauja?
O kur pusryiai ir vakarien?
Betgi ji ia nenakvoja. Sakei, kad ateina.
Turi raktus. Anksti atjusi paruoia pusryt ir tada mes keliams. Ir vakarien taip pat. Visk
paruoia, sutvarko kambarius ir ieina, o sekmadieniais ir ieiginmis dienomis ji vis dien
virtuvje. Tomis dienomis kambari tvarkyti nereikia.
Vis tiek vis dien pririta. Kiek gi js jai mokate? pakartojo klausim Pranut.
Umokestis neblogas. imtas lit per mnes.
Juk tai puss met alga, koki a gaunu tarnaudama pas kinink, negali patikti Pranut.
Viepatie, kaip tok atlyginim gaudama tarnait, gali dar vogti?
O tu inai k? staiga Simona linksmai apkabino draug, niekur tu nevaiuok i ia. Kam tau
tarnauti pas kininkus? Ar negali likti pas mus? iaip ar taip mums reikia mogaus. Dieve, kaip bt
gerai. Geras, mielas, savas mogus namuose. Gyventume vl kartu taip kaip vaikystje. Darbuosims
abidvi, skaniai gaminsim valgyti, lepinsim eiminink. Matysi, koks jis bus patenkintas.
Susitvarkiusios, apsiruousios galsim ir miest ieiti. Kaip malonu pasivaikioti po parduotuves ir
iaip miesto gatvmis. Nueisim kin, juk yra dieniniai seansai ne tik vakariniai. Dabar iema ne taip
domu, bet ateis vasara ir mes visur pabsim. Aplankysime muziejus, parodas, renginius parkuose.
Mieste pilna visoki pramog. Man vienai nesmagu vaikioti, o Anicetui viskas matyta, nedomu. Jis
links geriau namuose pailsti, laikrat paskaityti. Kai jis namuose, palaikysim jam kompanij,
gaminsime ventikus pietus, bendrausime, o paprastos dienos bt ms. Moksim ir tau kaip tai
tvarkytojai po imt lit ir nereiks lieti prakaito gaspadori laukuose. Kaip gerai, kad taip susidjo
aplinkybs. A tavs jau niekur neileisiu. Bsim abi ia iki gyvenimo galo.
Simona su usidegimu neka ir neka, o Pranut, lyg uklupta jos odi srauto, negali susikaupti ir
apgalvoti tokio netikto pasilymo.
Tai kain k pasakys tavo Anicetas? bando ji siterpti, bet Simona nieko nenori girdti. Ji net
spinduliuoja i diaugsmo, radusi toki ieit.
Sutiks, n neabejoju. Ar jam ne vis tiek kam mokti pinigus? Tikrai inau, kad nesiprieins, jeigu a
papraysiu. Jis man tik gero nori. Ar sutinki, Pranute, brangioji? Ar nepaliksi mans? iandien pat,
kai tik gr i darbo Anicetas, susitarsim. Jeigu tik tu gyvensi ia, tada jau nieko nebetruks mano
gyvenime.
Kas begali bti geriau Pranutei? Ji dkinga ir Dievui, ir draugei u toki laim. Isiskyrusios, galima
sakyti, aminai, jos vl drauge. Jai suteikta galimyb prisiliesti prie draugs skms. Simona tarsi
pasidalino su ja savo laime.

8.
Girininkas Justinas ir Valentas jau seniai nebedraugauja. Susitinka ir pasisveikina tik auli
susirinkimuose, bet netikta kelion Kaun juos vl lyg ir suartino.
U met po Simonos vestuvi, kitos vasaros liepos mnes sostinje vyko Lietuvos auli sskrydis.
I miestelio i vent vaiavo keturi mons: brio vadas, Valentas, Justinas ir viena aul mergait.
geleinkelio stot juos nuve Indrinas. Kelion buvo ilga ir nuobodi. Sddami kup vienas alia
kito vaikinai suneko. Pirmas prakalbo Valentas.
Retai susitinkam, maai matoms... Kaip gyveni, kaip sekasi? taip pradjo kalb.
Dirbam ir tiek, atsak Justinas, vasar niekur netrksta darb. Tiek laukuose, tiek mikuose.
Laukuose tai jau taip, bet kokie darbai mikuose? Kiekvienais metais tie patys mediai, tie patys
krmai auga. Nei arti, nei sti, nei ravti... pajuokavo Valentas, bet Justinas su tuo nesutiko.
Ir ariam, ir sjam, kiekvien pavasar apeldinam vis naujus plotus. Reikia kovoti su kenkjais,
naikinti pvanius medius, o kuriuos dar galima gelbjam, gydom serganius. Kiek spjam,
kirtimus apsodinam naujais sodinukais. Mikuose vyksta valymai ir kiti pavasariniai darbai. Panas
darbai vyksta iki pat rudens. dedant daug darbo ir kantrybs, kvartalas po kvartalo atsinaujina mikas.
Kas tiesa, tai tiesa. Darb daug, nesiginysiu, bet nors tiek gerai, kad mikas maiau nukenia nuo
gamtos stichijos. Niekas nesunaikina dto sunkaus darbo, kai tuo metu pasliams laukuose gresia
daugyb pavoj. Naikina derli ir sausros, ir liets, audros iguldo jav plotus, alnos nualdo
bulves, cukrinius runkelius ir viskas nueina niekais.
Nuo sausros kenia ir mikas, o kvalas nulauo ir su aknimis irauna medius. Gaisrai tai dar
viena didiul miko bda. Sunaikina ne tik medius, bet ir miko paklot su visa smulkia gyvnija.
Nuo stichini nelaimi niekas nra apsaugotas.
Klausyk, o kaip tau pavyko susitvarkyti su palikimu? nukreip kalb Valentas, kaip sakei, kad
kviet dl testamento. Ar kas buvo neaiku?
Susitarm. Buvo skirta ir man dalis, bet kai broliai paprietaravo, a su viskuo sutikau. Tikrai
nesijauiu nuskriaustas.
Tau geriau inot. O kai dl palikimo, tai neretai tarp artimj kyla ginai. Nra jokia paslaptis,
pritar Valentas.
auli suvaiavimas truko tris dienas. Atidaryme dalyvavo pats prezidentas Antanas Smetona,
generolas Stasys Ratikis ir kiti garbingi valdios vyrai. Grojant kariniam dd orkestrui, buvo
pakelta Lietuvos trispalv, o per vliavos paklim visi stovdami sugiedojo tautos himn. Pirmasis
kalbjo prezidentas Smetona, o po jo visus pasveikino kariuomens vadas Stasys Ratikis. Pasibaigus
kalboms, sveikinimams ir linkjimams, prasidjo menin dalis. Susirink prie aikts, miesto
smalsuoliai stebjo renginius, pasirodymus, galjo stebti audymo varybas, bgimo krosus. Ant

specialiai iai ventei pastatytos pakylos, dainavo operos solistai, mirus choras, duetai, kuri
linksmi, karika tema atliekami kupletai sukeldavo urmul ir juok.
Tokia buvo pirmoji sskrydio diena. Kitomis dienomis vyko karinio parengimo usimimai,
audymo treniruots, pirmosios medicinins pagalbos suteikimo pratybos. Viskas prasiddavo
devint valand ryto ir tsdavosi iki treios valandos po piet, o tada jau visi laisvi iki kitos dienos
ryto.
Pasibaigus pirmai sskrydio dienai, visi, i tolimiausi Lietuvos kampeli suvaiav dalyviai,
pasipyl po miesto gatves, upldo kavines, restoranus, ledaines, valgyklas. Nusits didiuls eils
prie kino teatr ir kiosk, prekiaujani pyragaiiais.
K pats veiksi? paklaus Valentas Justino, kai ij i aikts, kur vyko pasirodymas, jie sustojo
ant aligatvio.
Neinau, atsak is, gal eisiu kok nors restoran ar valgykl ukrimsti.
O a einu pas ses. Ji jau laukia. ino, kad a ia... O gal einam kartu? Pamatysi kaip gyvena. Ten ir
papietausim, pakviet Valentas.
Ikart Justinas lyg ir suabejojo: Eiti ar ne? Ar nebus skaudu j pamatyti? Bet, kai jau prajo tiek daug
laiko, gal surizikuoti? Pamatysiu jos vyr... domu, kaip ji jausis mane pamaiusi? Ir ivis koks bus
susitikimas taip ilgai nesimaius?
Einam, nugaljo smalsumas, gal neivarys? pajuokavo Justinas ir vaikinai nujo gatve.
Buvo savaits vidurys. Mieste darbo diena tik sskrydio dalyviai auliai vent. Anicetas kaip
paprastai buvo darbe, o namuose Simona ir Pranut ruo pietus ir lauk ateinanio Valento. Pranut
samiu mai sriub, ragavo ar pakanka prieskoni ir druskos, o Simona nujo atidaryti dur.
O Dieve! Justinas! pamaiusi priekambaryje du vyrus, Simona uraudo kaip arija, i nuostabos
ir netiktumo sukryiuodama rankas ant krtins. Praom toliau, vos itar ji, mes jau seniai
laukiam, kiek begaldama tvardsi ji. Pasibuiavusi su broliu, Simona padav rank Justinui.
Tikrai nesitikjau... Kaip gerai, kad atjote.
Valentas pakviet, lyg teisinosi Justinas. Pamats kaip uraudo Simona, jam irgi suvirpjo irdis.
Neivarysi?
Ir gerai brolis padar. Kaip malonu jus matyti. Diaugiuosi i visos irdies jus matydama, iek
tiek apsiramino Simona. Eime, nusiplausite rankas ir tada jau prie stalo.
Kol vyrai utruko vonioje, Simona nune valgomj duon, idliojo ant stalo lktes ir lkteles,
peilius su akutmis, o Pranut padjo ant stalo didel sriubin su karta, kvepiania sriuba.
Praom, dar kart pakviet Simona, viskas jau paruota. Turbt labai ialkot, kai toks vlyvas
metas. Seniai buvo laikas pietauti.
Kai visi susdo u stalo, laikrodis imu pus keturi. Justinas dmiai pasiirjo laikrod. Jis savo
groiu ir skambesiu tarsi bylojo apie i nam ramyb, pilnatv ir jame gyvenani moni santarv.

Ne vien tik laikrodis, bet ir tas viesus kambarys, ovalinis stalas vilganiu paviriumi, kilimas,
minktos kds, viestuvas vir stalo, kuris, saulei vieiant, spindjo visomis vaivorykts spalvomis
viskas dvelk prabanga ir didybe.
Ai, buvo labai skanu, padkojo pavalgs Justinas, grau ia pas jus, dar plaiau apsidair,
nieko nepasakysi.
Tai tik valgomasis, o vliau, jeigu domu, parodysiu vis bst, smagu pasidar Simonai, kad
Justinas pamatys, kaip ji gyvena. Apaioje tik miegamasis, valgomasis, salionas ir virtuv. ia
daugiausia ir leidiame laik, o viruje kambariai tai tiesiog stovi nenaudojami. Jie skirti sveiams,
jeigu jie atvaiuoja. Paruoiu kuriuos nors ir jums su Valentu. Galsite nakvoti.
Dl mans tai nereikia vargintis, i mandagumo atsikalbinjo Justinas, visiems sskrydio
dalyviams parpinta nakvyn. Jau supaindino, parod kur. Mums su Valentu paskyr vietas vienos
mokyklos patalpose. Visai ia pat, paiame miesto centre.
Nebus blogiau ir pas mus. Tikrai inau, kad ia geriau pailssit, nenusileido Simona. Netrukus
gr vyras i darbo, eimynikai pabendrausim. Susidarys nemaa kompanija... Gal k nors
sugalvosim, kaip smagiau praleisti vakar.
inau a tas nakvynes. Nebe pirmas kartas, sikio Valentas, pakreikta ant grind po sauj
iaud, umesta paklod, kakokios iurkios vilnos dekis usikloti. Atsiklus ryte, pus dienos visi
onai skauda kol isivaiktai. O dar kas darosi, kai susirenka itiek moni vienoje vietoje... Toks
alasas, kad neina nutildyti. Vieni neka ir neka, kiti juokiasi ir vengia, kvatoja, prunkia, krizena,
kosti, iaudo, perdia... Tik paryiais, kai visi nutyla, valand kit gauni pamiegot. Tik diaugtis
reikia, kad sesut priima. Isimiegosi karalikai, o gerai pailsjus, visai kita nuotaika.
Teisyb Valentas sako, linksma Simona, pasiirsit, pamatysit kuris kambarys patiks, ten ir
paklosim. Ar bus gerai?
Dar ir pasirinkimas... Tik neinau ar stengsiu atsilyginti u toki maloni paslaug? kuklinosi
Justinas.
Nesibaimink, juk seni pastami esam, savi mons. Pagaliau kol nepamatei, negalima dertis. Gal
dar nepatiks? Einam, pairsim, Simona pam Justin u rankos, ateik ir tu Valentai, eisim visi
kartu, o tuo paiu ir antr aukt apirsim, vl atsisuko Justin Simona.
A jau maiau, tegul Justinas apiri. Po toki soi piet tingisi vaikioti.
Per visus tuos ilgus pietus Justinas nekjo pats savs negirddamas. Djosi linksmas ir abejingas,
kiek manoma slpdamas nuo vis savo jaudul, kur kl Simonos avesys ir grois. Jis vediojo j
akimis, negaldamas patikti, kad ji, tiek laiko nematyta ir prarasta, vl arti, ia pat. Jis girdi Simon
nekant, mato juokiantis, net jauia jos prisilietim, kai i prieina arti ir deda jo lkt gaball
kepsnio, Juk buvo laikas, kai jis galvojo, kad tik jam ji priklauso, kad jis j rado, kad tik ji jam skirta.
Kaip ia ijo, kad jis gali ja grtis tik i tolo? Kad nors ir arti bdama, vis tiek nepasiekiama. Kaip
nortsi j apkabinti, buiuoti nors ir vis aminyb...
Justinui buvo nelengva tvardytis ir neisiduoti. Neinia ar kas pastebjo, ar suprato, kas djosi

vaikino irdyje, bet, kai liko su Simona vieni, nebeitvr. Nesusimstydamas, kad gali bti iauriai
atstumtas, patirti iurkt pasiprieinim ar net antaus, Justinas pastvr Simon glb, prisitrauk
prie krtins ir kartai alsuodamas, m j buiuoti. Buiavo lpas, veid, akis, plaukus, nuog kakl.
Simona n neman prieintis. Ji pati udjo rankas Justinui ant kaklo ir, dar ariau prisiglaudusi,
buiavo pati.
Kokia laim! Pasirodo, kad tu ir dabar mane tebemyli.
Visai negalvodama apie savo padt, kad yra itekjusi, jautsi kaip ir anksiau, kai abu buiavosi ir
glamonjosi ydiniame tvo sode. Bet i tikrj, ar kas pasikeit? Ar ne toks pat jaudinantis ir saldus
meils skonis? Juk ji myli kaip ir anksiau, visada myljo, dabar diaugiasi susitikus ir neino ar
kada nors jie vl susitiks. Labai gali bti, kad tas j susitikimas yra paskutinis ir jie daugiau niekada
nebepasimatys. Simona ino tik tiek, kad is jdviej pasimatymas irdyje iliks aminai, diugins
lidnas dienas, pads gyventi...
Kai Simona band pasitraukti, Justinas jos nepaleido, bet ji pam j u rankos ir atved prie sofos.
Sskims, taip bus geriau, nepaleisdama rankos, atsisdo Simut. Daug laiko neturime, bet
pasinekti reikia. Kokia laim vl tave matyti. Prisipainsiu nors dabar, kad labai tave myliu. Nra
tos dienos kad neprisiminiau, kad negalvoiau apie tave. Vis bandau suprasti, kodl isiskyrme?
Bkim atviri. Tu turbt nemyljai mans taip, kaip a tave myljau? Man visada trko vienintelio tavo
pasakyto odio. Lankei, buiavai, o niekada nepasakei, kad myli.
Tai tai kokia padaryta mano klaida? susim u smilkini Justinas, bet juk tai tik odiai? Meil
ventas dalykas, j reikia rodyti, k ir ruoiausi padaryti grs po atostog i tviks. Vis laik
piktinausi tokiais saldialieuviais, kurie neatsakingai vaistosi tokiais odiais, kurie neturi nieko
bendro su meile. Gali labai mylti, bet od reikia pasakyti atsakingai. Pernai, grs po atostog,
ketinau tau isakyti savo jausmus ir pasipirti, bet tu itekjai u kito, nors kaip dabar sakai, kad
myljai mane.
Kai ilgai nesirodei, pamaniau, kad susiradai kit, juk apie meil man niekada nekalbjai. Nors kart
btum prisipains, biau laukus nors vis gyvenim.
Ir i kur man inoti? Juk ta meil man pirmutin. T od ruoiausi itarti tik tau, kart gyvenime,
kad jis niekada neprarast savo verts.
Tai va, kada tik mes isiaikinome... Bet kas i to? atsiduso Simona, mylime, bet kartu bti
negalime.
Dl savs buvau tikras, bet, kai tu tokia jauna, daviau tau laiko sitikinti, ar tavo jausmai man yra
tikri. Nenorjau tavs skubinti, varyti sipareigojimais, o pasirodo klydau.
K dabar darysime?
Viena tik inau, kad negalima leisti ms meilei prati, patyljo Justinas, silau rytoj susitikti.
Kaip supratau, tu dien laisva, a irgi nusialinsiu nuo usimim. Ar mieste neatsirast koks
nuoalus kampelis, kur galtume niekieno netrukdomi pasdti, pasinekti, pasitarti? Gal k

sumstysime? Kol a ia bsiu, nors taip pabendrausime. Ar sutinki?

Mielai, laiminga Simona, tik sakyk kur ir koki valand.
Na, kad ir deimt. Ar nebus per anksti?
Ne, gerai. O kur?
Maiau ia netoli js, gatvs gale yra kavin. A nueisiu truput anksiau, usakysiu stalel, o kai tu
ateisi, tai ir nusprsime, k darysime toliau.
Kol vyko auli sskrydis, Justinas su Valentu nakvojo Simonos namuose, i nam ieidavo kartu, bet
paskui pasukdavo kiekvienas savo usimimus. Vliau Simona, susitikusi su Justinu, laik leido
miesto parke kuo toliau nuo nam. Susitiko jie viso labo tik du kartus, bet tie drauge praleisti
pusdieniai juos vl suartino. Parkas buvo labai patogi j susitikimo vieta, nes Justinas, apsirengs
uniforma, veng rodytis gatvje. Nenorjo, kad kas nors i organizatori j pamatyt ir
nepasidomt, kodl jis ne usimimuose. Tik po treios valandos jis galjo drsiai rodytis gatvje,
bet tada Simonai reikjo skubti, kad grs vyras rast j namuose.
Justinas su Valentu ateidavo vliau, panaiai tuo laiku, kai i darbo grdavo ponas Anicetas. Tada visi
kartu pavalgydavo vakarien ir vaikinai eidavo savo kambar viruje.
Klausyk, kur tu dingsti rytais? Ir vis dien nedalyvauji usimimuose? paskutin vakar paklaus
Valentas Justino. Nebijai nemalonum?
Susipainau su aunia panele. Nenoriu praleisti pasimatym. Ar iaip, ar taip jau ivaiuojame,
atsak Justinas ir usitrauk antklod ant galvos.

9.
Per tuos susitikimus Simona ir Justinas dar nieko nenusprend. Per daug trumpas laikas, kad bt
galima rasti rimt sprendim. Abu nutar tik susirainti, kad nenutrkt taip netiktai atsinaujins
ryys.
Kad laikai nepatekt ponui Anicetui rankas, iam sumanymui gyvendinti, jie sugalvojo pasitelkti
Pranut. Laikus Simonai Justinas rays Pranuts vardu.
Nenustebk, Pranute, jei, nujusi laikrai, pato dutje rasi sau adresuot laik. Tavo vardu
Justinas siuntins man laikus. Susitarm susirainti. Nenoriau, kad tuos laikus kada nors skaityt
Anicetas.
Betgi man irgi kartais parao i nam. Kaip juos atskirsi? susirpino Pranut.
I rato painsi. Be to jis uklijuot laik man su visu voku ds t vok, ant kurio bus tavo
pavard. Jeigu jau taip atsitikt, kad tu j atpltum, tai viduje rastum uklijuot mano laik.
Tai vl atnaujini savo meil? nepritarianiai mesteljo draug. Tik kain ar verta?

 Pasirodo, kad jis mane vis laik myljo, nieko neslp Simona nuo Pranuts, Dieve, Dieve ir
kodl gi a sutikau tekti u Aniceto? Kad biau kiek palaukusi, Justinas bt veds mane,
verkdama apgailestavo Simona.
iaip ar taip dabar jau ne laikas sukti galv apie kitus vyrus. Esi itekjusi, turi tok gyvenim, tok
mog... Tik mylk j, gerbk ir viskas bus gerai.
Bet nemyliu a jo ir kaip tu to nesupranti? Galvojau, kad priprasiu, pamilsiu, stengiausi prisiversti,
bet kuo toliau, tuo sunkiau darsi j paksti. Betgi ir jo kur protas? Kodl jis taip norjo mans? Argi
nemat, kad a jam ne pora? Bt pasiiekojs kokios nors vyresns, pagal save... Ta gal bt j
myljusi, o a negaliu. Kad ir anksiau, kol dar nebuvome susitik su Justinu, danai pagalvodavau, o
Viepatie, ar itversiu vis gyvenim? O dabar ivis negali bti n kalbos. Mesiu a Anicet, kaip
mane gyv matai. Ieisiu visk palikusi.
Ir kurgi pasidsi ijusi? rimtai paprietaravo Pranut. Esi enota, itekti u Justino vis tiek
negalsi. Ar gyvensite susimet kaip kokie paleistuviai? K mons pasakys? Nebsit laimingi taip
gyvendami, nepalaimins Dievas js nam. Grauiesi labiau negu dabar grauiesi. Norsi grti, bet
bus per vlu. Anicetas tau neatleis.
Mes k nors sugalvosim. Mums dar visas gyvenimas prie akis. Svarbu, kad jis mane myli, savo
kartojo Simona, Dieve, Dieve, ir kodl a jo nepalaukiau? krimtosi ji ir nedaug trko, kad imt
raudoti balsu. Bergdias darbas dabar j atkalbinti, mintyse nusileido Pranut, savo nuomon
pasakiau, o daugiau k a galiu? Dabar jie tik k isiskyr, jai sunku ant irdies, bet praeis kiek laiko
ir ji apsigalvos, nusiramins. Baisu ir pagalvoti, k ji dabar neka. Nesveiko mogaus kliedesiai.
Mesiu, ieisiu... O gal i tikrj neteko proto i tos meils? Viskas ia atrod ramu, grau, gera, nieko
netrksta, eimyniniai santykiai normals, o pasirodo vis laik ji buvo nusivylusi, nelaiminga,
pergyveno Pranut.
Justinas Simon tiesiog apipyl laikais, o Simonai buvo neapsakomai malonu juos gauti. Ji kelis
kartus per dien bgdavo tikrinti pato dut lauke: Gal jau buvo laikaneys? Gal nepamaiau?
o kai tik randa laik, tuojau pat bga vir, usidaro kambaryje ir skaito tiek kart, kol imoksta
mintinai. Nors laikai ateidavo Pranuts vardu, bet ji dar n vieno nemat. Visus laikus susirinkdavo
Simona.
Justinas laikuose Simonai nieko nesilo, bet rao, kad labai daug galvoja apie jdviej meil ir ateit.
O Simonai ir to utenka. Perskaiiusi laik, ji jauiasi lyg bt su Justinu pasimaiusi, susitikusi,
pasikalbjusi.
Viename laike Justinas vis tiktai usimin, kad yra kai k sugalvojs dl j ateities. Ra, kad turi
ger mokslo draug. Visus studij metus auditorijoje sddavo vienas alia kito. Baig studijas, jie
isiskyr ir n kart nebuvo susitik, nors iki iol susirainjo. Draugas gyveno ir dirbo toli, Lietuvos
ir Latvijos pasienyje. Kol kas Justinas dar nenori atskleisti savo sumanymo, bet yra numats su
draugu susitikti asmenikai. Ra, kad kai tik gaus atostogas, btinai j aplankys, bet dabar apie tai dar
anksti kalbti. Vliau laikuose Justinas apie tai niekada neusimindavo, o ijs atostog, para
Simonai, kad nori btinai su ja susitikti. Pasimatymo viet jis parinko t pat parko suolel, kur jie
susitikindavo auli sskrydio metu. Ra, kad Kaune jis bus deimt minui po dvyliktos ir atjs
park, jis lauks, sddamas ant to suolelio. Gali praeiti kokia valanda, kol a pasieksiu park, bet

koki pirm ar pus antros turtume susitikti. Jei atjusi dar mans nerastum, lauk, btinai ateisiu.
Atvaiuosiu treiadien, dar patikslino Justinas.
Simona laik gavo pirmadien, o kai j perskait ir suinojo, kad atvaiuos Justinas, labiausiai
apsidiaug: Kokia laim! Mes ir vl pasimatysime... Kaip reiks ilaukti net dvi dienas? Simona
neinojo k veikti, kad tik prastumti laik. Ji jo miest, vaikiojo po parduotuves, nusipirko nauj
suknel. Vien ir kit naujas Justinas jau mat per ankstesnius susitikimus, o i buvo dar jam nematyta
ir jai labai tiko. Simonai norjosi kaip galima graiau atrodyti, norjosi patikti Justinui ir, parjusi
namo, tuojau pat pasipuo ir pasirod Pranutei.
Na, k pasakysi paklaus draugs.
Ir vl nauja suknel? Ar dar maai j turi? vilgteljusi abejingai pasak i.
Ne iaip sau nusipirkau. Treiadien atvaiuoja Justinas, pasigyr Simona, tu tik gerai pairk.
Ar ji grai, ar man tinka? Taip brangiai sumokjau...
A, tai kas? tik dabar suinojo Pranut, na, tada ateik ariau, geriau pasiirsiu, ji nusiluost
rankluost rankas. I priekio puiku, grai apykakl, o dabar apsisuk. I vis pusi grai, nieko
neprikii. Jeigu jau po teisybei, tai tau viskas grau ir viskas tau tinka. Galtum nueiti su kasdiene ir
ne prasiau atrodytum. Kad ir visai be suknels, vis tiek Justinui patiktum, nusijuok draug.
Tu nesijuok. Ar tikrai? patenkinta Simona, tik ar ne per ilga? Galima bt patrumpinti, laiko dar
yra.
N kiek. Atmink, kad jau nebe piemen, o itekjusi moteris, ponia, patikino Pranut. Bet man
vis tiek neramu. Ir tie laikai, ir tie pasimatymai neprives prie gero, bgtavo ji.
N nebandyk mans perkalbti, nieko nenori girdti Simona, ir kart a jau nebepadarysiu
klaidos. Justino lauksiu iki gyvenimo galo. Gal net rytoj visk nutarsim. Ir kaip bus, taip bus... Viena
tik inau, kad noriu bti su juo vis gyvenim.
Nelinkiu a tau blogo, tik bijau, kad netekt gailtis, negali tylti Pranut. Ar ne ia tavo
gyvenimas? Gali gyventi ir gyventi, o visk praradus, neinia kas laukia.
Na, pairsiu, k Justinas sako. Nebedaug jau liko. Matysiu, k jis sugalvojo. Veltui juk nevaiuos.
Tikriausiai turi k pasakyti, kad nori susitikti.
Nepasitikk juo visai aklai, o pasiklausyk ir savo proto balso, jeigu jo visai nepraradai. Atmink, kad
daug dar met reiks gyventi. irk, kad nesusigadintum sau ateities.
Simona nieko nesiklaus, jai rpjo tik viena, kad tik greiiau ateit treiadienio rytas. Per nakt ji
beveik nemiegojo, kankino neramios mintys ir slg rpestis. Kad tik viskas bt gerai, kad nevykt
kas nors tokio, kas sutrukdyt jam atvykti, kad bt skminga kelion traukiniu, kad neimt lyti
lietus... Baisu ir pagalvoti, jeigu taip atsitikt, Simona net nusipurt, pagalvojusi, kaip jie sds ant
suolelio lyjant lietui, kaip atrodys jos nauja suknel... Ar ne per daug rizikinga buvo skirti
pasimatym po atviru dangumi? Reikjo kur nors po stogu, kad ir t pai kavin ms gatvs
gale? vis rpinosi Simona, bet, ai Dievui, niekas nesutrukd jiems susitikti.

Simona jau lauk, kai pamat ateinant Justin. Ji pakilo nuo suolelio, o kit akimirksn jie apsikabino.
Minutl jie tyljo, glausdamiesi vienas prie kito, bdami apsvaig nuo susitikimo jaudulio, vliau
prisdo ant suolelio, o tik paskui suneko.
Pagaliau mes kartu, itar Justinas, kaip Simonai pasirod, su neslepiamu palengvjimu, kokia
laim tave matyti. Turiu prisipainti, kad buvo abejoni. Vaiavau, nes btinai reikia susitikti, o
neinojau ar teks pasimatyti. Gal tu net neateisi, gal tu pasirinkai kitok sprendim. Tu net
nesivaizduoji kaip apsidiaugiau tave pamats.
Ir tu dar abejojai? net pasipiktino Simona, kai tik gavau laik, tai iki iol degu nekantrumu
igirsti k man pasakysi? Ar jau ijai atostog?
Taip. iandien pirma diena. is atostog mnuo mums turt bti lemtingas. Turiu didel sumanym.
Jeigu tik tu pritarsi ir sutiksi, tada a i pirm dien imsiuosi ygi.
A taip ir pagalvojau, kad tu jau k nors sumstei. Na, pasakok.
Visk smulkiai papasakosiu, tik tu dmiai klausyk, Justinas dar ariau prie savs prisitrauk
Simon. Pameni, raiau laike apie mokslo draug, gyvenant emaitijoje prie Latvijos sienos? Jis
irgi dirba girininkijoje kaip ir a. Tuojau pat vaiuoju pas j. Praysiu, kad padt man kur nors
sidarbinti pagal mano specialyb. Gal net toje paioje kaip ir jis girininkijoje. Jeigu tik pasiseks gauti
darbo, tada ir pradsim tvarkyti ms reikalus. Turiu pasakyti, kad tas mano draugas ne katalik
tikjimo, kaip mes. Jis, jo mona ir tvai, visa eima evangelikai, koki tame krate yra labai daug.
Pagal vis Latvijos pasien ir giliau Lietuv... Tuose kratuose yra didel i bendruomen. Tikrai
neinau, bet gerai isiaikinsiu ar negaltume ir mes pereiti tikjim. Jei tik priimtume tikjim,
tai automatikai nustoja galioti tavo santuoka ir mes laisvai galtume tuoktis j banyioje. Be abejo
dar susidaryt ioki toki keblum su tavo pasu, bet su juo susitvarkysim neskubdami, be vargo,
bet kiek vliau. Bus galima pasakyti, kad pas pametei, o susituok, mes jau galtume gyventi kartu.
Na k? Ar labai igsdinau? Ar tau priimtinas toks pasilymas? Kiek galvojau nieko geriau
nesugalvojau. Tai bene vienintelis bdas, leidiantis pasislpti Lietuvoje. Gyventume toli nuo gimini
ir pastam, tarp svetim moni. Nei mes apie juos, nei jie apie mus nieko neinos. Atvaiavo
naujas darbuotojas su suadtine, sikr, susituok. Niekam nekils joki tarim.
Ar tai to paties tikjimo mons, kuriuos bambizais vadina? truput patyljusi, paklaus Simona.
Tai jau taip, teko prisipainti Justinui, ms katalikai juos taip pravardiuoja, bet reikia pasakyti,
kad j tikjimas labai maai skiriasi nuo ms. Pagaliau kiek pasaulyje skirting religij, o dievas
vienas. Visi garbina t pat Diev.
O ar a, bdama evangelik, galsiu lankytis katalik banyioje ir ten melstis? paklaus
sunerimusi Simona.
Tai turbt ne, nelabai ino Justinas, bet bando aikinti, pati pagalvok, jeigu koks bambizas
ateit melstis ms banyi? Bet, priimant savo bendruomen nauj mog, tikriausiai bus
paaikintos visos taisykls.
O ar tai nebus nuodm? Ar nenubaus ms Dievas? Juk tai panau idavyst, visai nusimin
Simona.

 Nieko mes neiduodame. Mes gi Dievo neisiadame, nes gyvensime toliau taip, kaip Dievas
prisak. Laikysims jo deimties sakym, garbinsime j taip kaip ir anksiau tik truput kitokiomis
apeigomis. Bet tu nenusimink ir jeigu tu nenori, tai niekas tavs neveria. Jeigu toks variantas tau
kelia nerim, nra priimtinas, tai dabar pats laikas apsigalvoti. Tik tiek, kad tai vienintel ieitis,
norint ilikti padoriems prie save ir prie mones. A esu viskam pasirys, o tu daryk taip, kaip tau
atrodo geriau. A jau visk pasakiau ir dl to norjau susitikti, kad isiaikintume. Dabar dar laikas
pasakyti taip arba ne. Manau, kad nereikia daugiau rodym, kad suprastum kaip tave myliu, kad visk
darau ms bendro gyvenimo labui.
Simona pirm kart rimiau susimst. Ji, nuleidusi galv, tyljo uklupta daugybs prietaring
mini. Ivaiuoti kakur neinom krat, gyventi tarp svetim moni, bti toli nuosavo gimtins,
nuo tv ir artimj, atsisakyti savo tikjimo tai jos nelabai trauk, j baugino. Kita vertus, jeigu ji
nesutinka, praranda mylim Justin. Viepatie, ar ne per daug didel kaina u mano meil? K
pasakys tvai, kai visk suinos? Jie baisiausiai pergyvens, rpinsis, o gal net iekos? O kaip bus su
Anicetu? Jis gi niekuo nekaltas. Visa jo kalt, kad taip labai mane myli, o a jo ne. Bet tada man
reikjo ikart atsisakyti tekti u jo. Kodl itekjau? Bus sugriautas jo gyvenimas. Tai dar viena
nuodm. Ir su tokia sins nata a pasirengusi pradti nauj gyvenim? Ar pavyks visk umirti,
itrinti i atminties ir gyventi toliau lyg nieko nebt vyk. Bet jeigu Justinas mane taip myli, kad
atsisako ramaus, nerpestingo, viengungiko gyvenimo, ieko bd, ieii, deda tiek pastang dl
mans ir viskam rytasi, tai ar dera man dar svarstyti ir abejoti? Jeigu a dabar nesutiksiu eiti su juo,
mes neivengiamai isiskirsime ir kart jau amiams. Ar to a noriu? Tiek laukta, tiek svajota,
ilgtasi, o dabar, kai jau esu netoli tikslo, savo paios rankomis galiu visk sugriauti. Ir kaip a
galsiu gyventi toliau su nemylimu vyru inodama, kad vis gyvenim galjau turti alia savs
mylim mog? Vien kart j praradusi, negi noriu ir vl pakartoti t pai klaid? srautas toki
ir panai mini upldo Simonos galvel. Jai buvo sunku savo jausmuose susigaudyti, bet nugaljo
jaunyst ir atgimusi meil.
Viskas gerai. Su viskuo sutinku, kad tik galiau bti su tavimi, pasistengusi atsikratyti blog
mini ir baimi, po ilgos tylos rytingai itar Simona. Daryk visk, k esi sumans, o a lauksiu
ir bsiu viskam pasiruousi.

10.
Pranut, suinojusi k jie ruoiasi daryti, susigrieb u galvos.
Ieiti taip kaip stovi, palikti tok gyvenim, nieko tikrai neinant kas tavs laukia tikra kvailyst ir
neatsakingumas. Ir dar priimti kit tikjim? Atsikvok, kol dar laikas. Nueik banyi kol dar esi
katalik. Prieik ipainties, pasimelsk, paprayk Dievo, kad tau apviest prot, atitolint nuo
nelaims. Prasi tu, nujauia mano irdis. Pati sau neri kilp ant kaklo. K pasakys mons? Tvas,
motina? Koks bus jiems irdies skausmas ir gda nuo moni... Juk gali taip bti, kad niekada daugiau
j nepamatysi, jau net su piktumu draug usipuol Simon, bet i, nors ir pati daug apie tai
galvojo, dabar prie draug nenorjo pasirodyti, kad abejoja ir yra pasimetusi.
Geriau neprimink. Ne su tvu ir motina gyvensiu vis gyvenim... O be to kiek a juos matau dabar?
Kart metus? O kai dl moni kalb, tai niekas nieko n neinos. Dingsim tyliai, ramiai ir per

gyvenim niekam nesirodysime. N kiek neabejoju, kad bsime laimingi. A Justinu pasitikiu.
Duok, Dieve, bet ir pati turbt supranti, kaip visa tai rizikinga?
Vienas tik svarbiausias klausimas ar gaus Justinas darbo? Jeigu negaus, tai viskas subyra, o jeigu
sidarbins, tada jau ne bda. Jo atlyginimo uteks pragyvenimui. Jis dar sak, kad turi iek tiek
pasitaups tai ir bus gyvenimo pradiai. O toliau gyvensime i algos. Visos valdinink eimos taip
gyvena. I vyro algos. Nereiks man sunkiai dirbti, nebijok. Bsiu nam eiminink, irsiu, kad
namuose bt visada varu, grau, tvarkinga. Skaniai gaminsiu valg ir kaip tai daryti juk moku.
Laiku paruoiu pusryt, pietus, vakarien. Ar bt buv geriau itekti u kininko? Tarnavai pas
kininkus, matei kaip dirba ir kaip atrodo vienkiemi gaspadins. Ne tik samdiniams, bet ir sau gaili
geresnio ksnelio. Plkiasi vis gyvenim ir viesios dienos nemato. Itekjusi u Justino, a vis tiek
geriau gyvensiu, negu biau nutekjusi k.
Bet ne geriau negu dabar turi. Be to u jokio kininko tau tekti nereiks tu jau itekjusi,
primin Pranut. Matau, kad negerai darai, noriau tau padti, igelbti nuo bdos, bet deja ne
mano galioje k nors padaryti, apgailestavo ji toliau. Net tvas su motina tau nerpi, o k a
galiu? Esu svetimas, paalinis mogus.
Ne tiesa, uginijo Simona, tu man labai brangi, tu man kaip tikra sesuo. Tau vienai a atveriu
ird, tik tau visk pasipasakoju.
Bet kas i to? Juk tu mans neklausai. Jeigu ia bt tikra sesuo, tai gal ir paklausytum?
Jeigu jau visai atvirai, tai tavimi a pasitikiu labiau nei tvu ar motina. Kodl jie taip primygtinai
man piro Anicet? Argi jie nemat, kaip a nenoriu, kad jo nemyliu, kad mes ne pora? Negi
nesuprato, kad man bus sunku taip gyventi? Kas i to viso turto, kai niekas mans nediugina, kad
niekais eina mano jaunos dienos, svajons? Juk inojo, kad a myliu Justin. Kodl udar mane
kaljim, gyv palaidojo? Apie ms planus dar niekas neino. T paslapt tik tau vienai patikjau.
Neinau, k daryiau be tavs?
Be reikalo pyksti ant tv. Ir tvai, ir brolis tau tik gero norjo. Ne visada ir i meils susituok
bna laimingi. Nepritekliai gyvenime irgi iskiria mones.
Turiu prisipainti, kad ir man nelabai ramu. Ypa dl to tikjimo, bet Justinas sako, kad Dievas
visiems vienas. Nesvarbu, kokioje banyioje bsime susituok, svarbu, kad myltume vienas kit,
kad gyventume santarvje, vienas kito pagarboje. Jeigu taip bus niekuo nenusidsime Dievui.
O k a darysiu, kai tavs ia nebebus? Turbt teks grti miestel namo? Kaip gaila, viskas buvo
taip ramu ir gera... Taip graiai visi sutarm, taip linksmai praleisdavome tuos ilgus iemos vakarus.
Kas galjo pagalvoti, kad taip staiga viskas pasikeis?
Tau niekur negalima i ia ivaiuoti, kartai uginijo Simona, kas pasirpins Anicetu, kai jis
liks vienas? Kas jam pagamins pusryt ir vakarien? Kas tvarkys ir priirs kambarius ir gles?
Dirbsi ir toliau patarnautojos vietoje. Tu dabar jam bsi labiau reikalinga nei bet kada. Anksiau tu
buvai labiau reikalinga man, o dabar bsi jo tarnait. inau, kad atsakingai juo pasirpinsi ir man bus
ramesn sin, kai inosiu, kad Anicetas lieka patikimose rankose.

 Matai kokia gera. Pranekai ir apie sin, piktokai mesteljo Pranut, ar bent pagalvojai, kok
smg jis patirs, kai suinos, kad j palikai? Net neinau k reiks sakyti, kai parjs i darbo, neras
tavs namuose? Kaip man reiks praneti toki ini, kad kuo maiau j skaudinti? Jeigu pasakysiu
vis ties, kad pabgai su kavalieriumi, Anicetui gali irdis plyti. Ar a nematau, kaip jis tave myli?
Tu gera, tu tokia protinga, tu tikrai k nors sugalvosi. Padk man, pagelbk man t paskutin kart.
Gali bti, kad niekada daugiau nebepasimatysime. Jeigu liksi ia, Anicetas tavs nenuskriaus. Moks
t pat atlyginim, o tu dirbsi t pat darb ir niekas nepasikeis.
O gal jis mans nenors? Toks dar aunus vyras, toks turtingas gal susiras toki, kuri sutiks su juo
gyventi, kad ir be libo?
Jeigu jau taip atsitikt, tai tada ir ivaiuosi. O dabar dar nra reikalo skubti. Matysi kaip klostysis
reikalai vliau, bet ivis gal dar anksti apie visa tai galvoti. Gal nieko nereiks? Jeigu Justinas negaus
darbo, ko gero ir man paiai teks ia pasilikti. Lauksiu i jo ini ir tada matysiu.
Prajo pora savaii nuo Simonos ir Justino susitikimo. Moteris nerimavo, kai pagaliau pato
dutje rado ilgai laukt laik. Su laiku rankoje ji skubiai nubgo vir, usidar kambaryje ir,
atplusi vok, m godiai skaityti. Perskait pati, o paskui ir Pranutei.
inia gera. Pasirodo, Justino draugas eina urdo pareigas ir jam pavaldios visos valsiaus
girininkijos. vien i j draugas ir paskyr Justin dirbti girininku. Taip jau palankiai susidjo
aplinkybs, kad vienai girininkijai reikjo vadovo. Mirus ankstesniam vadovui, urdas neturjo
mogaus jo viet. Taigi Justinas gavo darbo.
Toks svarbus Simonos ir Justino gyvenimo klausimas isisprend daug paprasiau nei galima buvo
tiktis. Kartu isisprend ne maiau svarbus ir bsto klausimas. Kiek ilgiau viskas utruko, kai
Justinas gro savo girininkij ir padav praym ieiti i darbo. Ilgokai teko palaukti atsakymo. Jis
kruopiai pasiruo dokument perdavimui ir, sulauks rato i urdijos, kad praymas patenkintas,
para Simonai.
kart jdviej susitikimui Justinas pasil geleinkelio stot, patar nieko daug su savimi neimti, tik
tiek, kiek paimt rankas. Ra, kad atvaiuoja ketvirtadien, t. y. rytoj, bus Kaune deimt minui po
dvylikos ir Simonos lauks stoties restorane. Justinas dar paaikino, kad bus piet metas, tai abu
papietav, ts kelion autobusu. Nieko daugiau netroktu, kaip tik greiiau pamatyti tave, dar
prira Justinas ir laikas baigsi.
Na, matai, perskaiiusi laik, Simona pasak Pranutei, viskas taip gerai gavosi, kaip Justinas ir
buvo sugalvojs. Darbas yra, tarnybinis butas taip pat. Tik eik ir gyvenk. Ko man bijoti? Bus kas
manimi pasirpina ir a nieko neprarandu.
Jeigu kartais Simona ir suabejodavo, bdavo valandli, kai ir rimtai susimstydavo ar verta
rizikuoti, tai dabar, gavusi laik, visai nusiramino.
Iki rytdienos dar visa para laiko. Simona visk graiai susipakavo. vien lagamin sudjo sukneles,
apsiaust, vasarin palt, kit ieminius drabuius ir avalyn ir, tik ileidusi darb Anicet,
ikviet veik. Pranut draug palydjo, jos apsikabino ir pasibuiavo.

 Pranute, tu visk inai, bet bk gera ir neiduok ms. Niekam nepasakok, neprasitark, kad a tau
visk pasipasakojau. Niekas neturi inoti, kur mes sikrme, dar papra Simona ir, nusiluosiusi
aaras, lipo kariet.
I mans niekas nieko nesuinos. Bk rami. A i paslapt nusineiu kap, beveik prisiek
verkdama Pranut. O dabar sudiev. Laimingos tau kelions ir laimingo naujo gyvenimo.
Pranut dar kiek pastovjo prie varteli, peregnojo tolstani kariet, gro virtuv ir prisdo ant
kduts prie stalelio.
Tai tai kokia ta meil... Visko atsisak, visk paliko... Kad tik Dievas jai duot iki gyvenimo galo
diaugtis ta laime, kad tik netekt nusivilti...

11.
Nebuvo kada Pranutei krimstis ir rymoti, rankomis parmus galv. Lauk kasdien ruoa. Namo
viruje Simona, besiruodama kelion, paliko betvark. Ten Petrut ilgiau utruko, o apaioje tik
priekambaris, virtuv, valgomasis ir eiminink miegamasis. Salionas, kai namuose nra svei,
visada tvarkingas.
iandien, truput anksiau baigusi ruo, Pranut ilav kiem, irov drsusi gli klomboje
idygti vien kit baland, nuneusi prie iukli ds ipurt takus ir gro virtuv. Apirjusi,
koki namuose yra produkt, jau planavo koki galt pagaminti vakarien. Na, bet vakaras dar toli.
Gal dl to, kad anksiau klsi, gal dl to jaudulio ir aar, kai Simona ruosi ivykti, Pranut jautsi
pavargusi. Ne pro al bt truput pailsti. Urakinusi i vidaus lauko duris, nujo savo kambarl ir
prigul ant lovos. Galvojo, kad truput pailss, gal net usns minutl, bet kur tau. Vos tik umerk
akis, j upldo tos paios mintys, kurios, ivaiavus Simonai, nedav ramybs vis ryt.
K reiks pasakyti ponui Anicetui, kai vakare gr i darbo? Kaip reiks pairti jam akis? Dieve,
Dieve, kam man reikia to rpesio? Jie ipt su savo meilmis, o a turiu meluoti, kad nieko
neinau, ibinti akis prie daug vyresn gerbiam mog. Ir ivis kaip reiks jam apie tai pasakyti?
Kai, valandl paguljusi, atsikl, nusipraus, mauml atsigaivino ir m ruoti valg. Vakarien
pagamino skaniai, graiai, stal pateik viei, ilt, bet deja kart niekas jos nevalg.
Grs i darbo ponas Anicetas, kaip visada isim i pato duts laikraius, paskui, atjs
priekambar, nusivilko vark ir pakeit apav. Vietoje pusbai sispyr lengvas minktas lepetes,
atlaisvins mazg, per galv nusim kaklarait, atsisagst markini apykakl ir iki alkni
atsiraitojo rankoves. Nujs prausykl nusiplov rankas ir grdamas pasisveikino su Pranute.
Labas vakaras.
Nujs valgomj ponas Anicetas atsisdo u padengto stalo ir, iskleids laikrat, atsilo minkt
kds atkalt.
Kur ponia? kai Pranut atne vaisius, paklaus jis, nesulauks pasirodant Simonos.

 Neinau, stabteljo Pranut, ryte kakur ivaiavo.

Kaip ivaiavo? Kur ivaiavo? Su kuo ivaiavo? padjo al laikrat ponas Anicetas.
Isikviet veik.
Kokiu laiku?
Tuoj po to, kai js ijote darb.
Ar turjo k su savimi?
Su dviem lagaminais. Pra mans, kad padiau nuneti iki veiko.
Taip nieko ir nepasak tau? Negali bti. Tokios artimos draugs... Ivaiavo n draugei nieko
nepasakiusi. Netikiu.
A irgi labai stebjausi. Klausiau, bet nieko nesak. Turbt nenorjo, kad ir a inoiau.
O man nieko nepaliko? Jokio ratelio?
Anicetas staiga pakilo, skubiai nujo salion ir ilgokai ten utruko. Patikrino visus nerakinamus ir
atrakino bald stalius, o paskui ulipo vir. Ten atrakino slptuv, kur laik visas nam
brangenybes.
Nors apie i slptuv Simona inojo, pats Anicetas jai parod, bet raktai nuo vis rakinam stali
buvo pas j.
Visk rads tvarkoje, atjo miegamj ir atidar spint.
Taip, nra jos drabui. Akivaizdu, kad ji mane paliko, galutinai sitikino Anicetas ir susmuko ant
lovos. I miegamojo jis jau nebegro valgomj ir Pranut jo nemat iki ryto.
Ryte net nenusiprauss ir n nepavalgs pusryio, netars n odio Pranutei, ponas Anicetas ijo
darb, o grs vakare vl usidar miegamajame. Ir taip dvi dienas nei valg, nei gr, o sekmadien
jau nebesikl i lovos. Guldamas paauk Pranut ir papra pakviesti daktar. Pasak adres ir
paaikino kaip j surasti.
Visai netoli. Toje paioje gatvje baltas mrinis dviej aukt namas, aptvertas geleini virb
tvora. Namo numeris trisdeimt antras. Prie maj varteli yra skambutis. Paspausk mygtuk ir
palauk kol kas nors ateis. Pasakysi, kad kvieia Puzinas ir jis inos.
K sak? igirds grusi Pranut, vl paauk ponas Anicetas.
Sak, kad tuoj ateis tik baigs pusryiauti, atsak Pranut ir jau norjo ieiti, bet eimininkas j
sulaik.
Pairk man vari apatini ir pakeisk patalyn. Dar paduok chalat. A pasdsiu prie stalelio,
palauksiu kol tu visk sutvarkysi.

 Gal, ponas, k nors valgysit? idrso pasilyti Pranut, kai visk padariusi, k eimininkas liep,
jau norjo ieiti.
Ne dabar. Gal vliau, po gydytojo apsilankymo. Dabar veriau jo palauksiu.
Bt gerai ivdinti kambar. Jei leisite, atidarysiu lang, dar paklaus Pranut prie ieidama.
Btinai, bet atidarysiu a pats. Tu gali sau eiti.
Atidars lang, ponas Anicetas dar ilgai irjo sod, lyg pirm kart j matydamas. Sodas jau buvo
senas. Medi kamienai buvo pajuod, stora, gumbuota, suskilinjusia ieve aptraukti, bet pavasar
ydjo gausiai ir dabar jau matyti ant ak umegzt obuoli keks.
Mediai seni, bet kasmet kartoja jaun gyvenim. Nenori nusileisti senatvei, stengiasi bti naudingi.
Gyvas pavyzdys, kaip gamta skatina nepasiduoti. K a padariau ne taip? A irgi siekiau pakartoti
jaunyst, susimst ponas Anicetas. Daug sunkum gyvenime patyrusi, pavargusi jo irdis, tarsi
praydo meile jaunai kaimo mergaitei, su kuria tikjosi susilaukti ir savo gyvenimo vaisi. Svajojo
usiauginti sn ar dukr, savo turto paveldtoj. O kas i to ijo? Kaip sapnas prabgo vos tik vieni
tikrai laimingi, jaunatviki metai ir vl jis vienas. Anicetas jautsi senas ir niekam nereikalingas.
irdyje buvo gili aizda ir kain ar uteks laiko tai aizdai ugyti? Ko jam dabar tiktis? Ar ilaikys
jis tok skausm ir nevilt? Anicetas jautsi labai prastai. Spaud smilkinius, nuo greitai bganio
pulso tirpo ir tvinkiojo pirt galiukai, temo akyse, gaud ausyse, trko oro ir buvo sunku kvpuoti.
Ar to dar maai, kad liko vienias, paemintas, iduotas? lugo antra jaunyst, suduo viltys turti
ilg, laiming gyvenim. Negi is praradimas pareikalaus jo gyvybs? Ne, jokiu bdu negalima
pasiduoti. A privalau toliau gyventi. Negaliu palti, nors inau, kad bus labai sunku visk umirti.
Uteks krimstis, pasiduoti blogoms mintims. Kam grautis ir pergyventi dl to, ko jau niekada
nebesusigrinsiu. Juk nieko neatsitiko, tik pasikartojo sena tiesa. Galiu tik pasidiaugti, kad likau
neapvogtas , paskendo mintyse Anicetas. Ateis daktaras ir jis man pads atsistoti ant koj.
Klausysiu jo patarim, gersiu vaistus. Jeigu tik liksiu gyvas, dabar jau moksiu save tausoti.
Nuvaiuosiu prie jros, Birtono sanatorijas... Tutuojau pasiimsiu atostogas. O gal geriau visai
mesti darb? Bet ne. Nedaug liko ir reikia sulaukti pensijos. Darbas nesunkus, inomas. Darbe a
daugiau atsipalaiduoju negu pavargstu. Bus geriau, jeigu garbingai ieisiu utarnaut poils taip
nusprend ir iek tiek nusiramino ponas Anicetas.
Ileidusi gydytoj, Pranut atjo miegamj pasiteirauti apie eimininko sveikat.
Kaip jauiats, pone? atsistojo gale lovos mergait. Gal jau valgysite dabar? O k pasak
daktaras?
Norjo guldyti ligonin, bet susitarm, kad gydysiuosi namuose. tai tau pinigai ir receptai. Nueisi
vaistin ir nupirksi man vaist. Ar inai kur vaistin?
Taip. Ne kart teko bti, atsak Pranut, tuojau pat einu.
Grusi i vaistins, Pranut pripyl grafin vandens, i indaujos pam stiklin ir, visk atneusi,
padjo ant stalelio prie lovos.

 O dabar papraysiu pinig maisto produktams. Baigsi duona, kiauiniai, o ir iaip dar daug ko
reikia nupirkti.
Gerai, atidar pinigin eimininkas, o dabar a igersiu vaistus ir truput pagulsiu. Gal net
pasiseks umigti? Per nakt beveik nemiegojau.
K man dabar daryti? svarsto Pranut parjusi i miesto, sak, kad valgys vliau, o kada tas bus?
Galima bt po truput k nors ruoti, tik kain ko ponas nort? Reikia pasiklausti.
Apsiavusi minktas lepetes, ji tyliai nujo prie miegamojo dur ir pasiklaus.
Turbt umigo, igirdusi silpn knarkim, taip pat tyliai pasitrauk nuo dur Pranut. Palauksiu
kol isimiegos, gro ji virtuv. Net susirgo nabagas, prisdo ant kduts, bet kitaip ir bti
negaljo. Toks irdies skausmas... mona pabgo... Ir gda ir bda. Ikart pamaiau, kaip ponas
Anicetas persimain i veido, kai tik suprato kas vyko. Jis visas ibalo, suspaud lpas ir, atsirms
peiu tuios spintos duris, nuleido rankas. Minutl pastovjs, svyruodamas kaip girtas nujo ir
usidar miegamajame. Krimtosi mogus labiausiai. Nei valg, nei gr, per naktis degino vies.
Aiku, kad nemiegojo, bet darb vis tiek jo, kol visai nusikamavo. Gerai bt, kad tik to utekt,
kad jam nepasidaryt dar blogiau. Nebus lengva visk umirti, o jie abu turbt tik diaugiasi nauju
gyvenimu n nesusimstydami, kad paliktas mogus taip kenia.
Gerai isimiegojs, tik po piet ponas Anicetas pakilo i lovos ir nujo prausykl nusiprausti.
Labas rytas, pamats virtuvje Pranut, pasisveikino jis.
Labas rytas, pone, atsak ji pralinksmjusi, kaip isimiegojote?
Pirmas kartas po ketvirtadienio, kai a galjau umigti. Kai pamiegojau, tai visai kita savijauta.
Dabar jau bt gerai ir uvalgyti. Padaryk alt bari su apkeptom bulvytm ir kiauiniens su
kumpiu, trumpai pagalvojs, pasak ponas Anicetas. Maiau valgomajame ant stalo laikraius.
Ai, nereiks man eiti pasiimti.
ia vis t dien laikraiai. Laik nebuvo. Per tas dienas js n laikrai neskaitt, dar primin
Pranut.
O dabar paskaitinsiu, susipainsiu su paskutinmis naujienomis kol tu pagaminsi pusryius.
Tikiuosi ilgai netruks?
Truput pakentkit kol ivirs bulvs. Kad palauksit, tai nuo to tik bus geresnis apetitas, drso
pajuokauti Pranut, matydama, kad ponas geros nuotaikos.
Pavalg eimininkas su didiuliu apetitu ir, servetle luostydamasis lpas, atsilo kds atkalt.
Ai, buvo labai skanu, padkojo, atrodo tik bariai, bet jie paruoti daug skaniau negu
buvusios tvarkytojos.
Tai turbt dl to, kad tas dienas nieko nevalgt ir gerokai ialkot? nusijuok Pranut. iaip tai
jau teko mokintis pas vienuoles. Jos imok vairi gudrybi, vos neisprdo Pranutei, kad jos
moksi abi su Simona. Ne kokia ia paslaptis, bet gal geriau iuo metu neminti jos vardo,

susilaik Pranut.
Kol tavs nebuvo, Simona mane irgi retkariais palepindavo skaniais patiekalais. Sak, kad irgi
moksi pas vienuoles. Ar ne pas tas paias vienuoles mokeisi ir tu?
Mokms kartu, nenorjo meluoti mergait.
Kaip matau, js draugs nuo sen laik. Kartu net iki dabar. Kaip tokiai draugei nepasak kur
ivaiuoja ir su kuo ivaiuoja? Kaip nesipasakojo, nesidalino savo sumanymais? Neabejoju, kad
visk inai, bet slepi, nenori iduoti draugs. Bet, itar gerokai patyljs, man ir nereikia inoti.
Neketinu jos iekoti, nesieksiu susigrinti. Nebebus jau taip kaip buvo, jeigu ji ir sugrt. Iki iol a
nors tikjau, bet dabar a ja nebegaliu tikti. Blogo nelinkiu, bet niekada neatleisiu. Atjo neveriama,
ijo nevaryta... Toks jos pasirinkimas. Ne pasaulio galas. Gyvensiu ir be jos. Juk tu mans nepaliksi?
nusiypsojo ponas Anicetas Pranutei.
Jeigu tik neivarysit, laiminga Pranut, geriau a niekur nerasiu...
Toks ir buvo j susitarimas. Kai neliko Simonos, Pranut vis laik slg neinia, kas jos laukia. Bet
dabar po tokios eimininko kalbos ji jau neabejoja, kad pasiliks ia u tvarkytoj visam laikui. Kaip
gerai. Tokio gyvenimo, kok ia turiu a n sapne nesapnavau. Kad inot, tai pavydt man visos
miestelio mergaits, kurioms tenka tik tarnauti pas kininkus diaugsi Pranut.
Tiesa, netrksta darb ir ia, bet ji jau spjo prie visko priprasti. Mergait visk padaro, visur suspja
ir, atrodo, ponui tinka. Likusi ia ir toliau ji stengsis i vis jg, kad tik ponas Anicetas bt
patenkintas. Na, kai jis dabar susirgo ir ada gydytis namuose, tai padaugs darb. eimininkas kad
ir serga, taiau slaugyti jo nereikia, jis lovoje dar neguli, pats vaikto, o toliau, reikia manyti, bus dar
geriau. Praeis kiek laiko, mogus pasveiks ir vl viskas gr senas ves, diaugsi Pranut.

12.
Sirgo ponas Anicetas tris savaites, kol pagaliau gydytojas, gerai patikrins sveikatos bkl, ileido
darb. Likusius du metus iki pensijos Anicetas Puzinas skmingai dirbo, niekuo nesiskund, bet vos
tik ijo utarnaut poils, prasidjo negalavimai.
Nuo aukto kraujospdio ausyse, skaudjo galv, danai pykindavo, dingo apetitas. Daktaras
sunerimo.
Nebeklausydamas paciento atsikalbinjim, liep gultis ligonin isamiems tyrimams ir rimtam
gydymui. Daktaras lank pon Anicet ligoninje, konsultavosi su kolegomis, iekojo ligos
prieasi, iband vairius vaistus. Ligoninje ponas Anicetas iguljo vis mnes. Padtis aiki,
prieinsultin bkl, bet viena bda, kad kokius tik taiko vaistus, niekas nepadeda.
Vienu metu ligonis pasijuto lyg ir geriau. Sunormaljo kraujospdis, atsirado apetitas, dingo nemiga,
prajo galvos skausmas. Ponui Anicetui primygtinai praant, pasitar gydytojai ileido j namo su
slyga, kad pasijuts blogiau, vl grt ligonin. Daktarai nebuvo prie, kad pacientas pakeist
aplink, pailst, bet, neprajus n porai savaii, Anicet itiko stiprus insulto priepuolis.

Radusi miegamajame ant grind sukniubus eiminink, Pranut nubgo pas gydytoj. Grusi
Pranut su gydytojo pagalba nuvilko virutinius drabuius, abu kl lov ir daktaras suleido vaistus.
Ponas Anicetas atmerk akis, bet pajudinti galjo tik dein rank ir koj. Kita kno pus liko
nevalinga. eimininkas band kalbti, bet, pro mlungio perkreiptas lpas, negaljo itarti n odio.
Nei gydytojas, nei Pranut nieko nesuprato, k jis norjo pasakyti.
Geriau pasiklausius, Pranut visgi susigaud, kad ligonis prao gerti ir skubiai atne i virtuvs
stiklin vandens. Sums u pei, daktaras Anicet pasodino, o Pranut padav jam stiklin. Nors
stiklin ligonis ir pam, taiau neturjo jg j prineti prie lp. Sulenktos per alkn rankos
eimininkas niekaip negaljo pakelti aukiau, stiklin buvo sunku ilaikyti ir ji su visu vandeniu
ikrito jam i rankos.
Pranut, pastvrusi rankluost, greitai paluost lapi antklod ir paskubjo vl atneti vandens.
Daktaras ir toliau ligon prilaik ir dabar jau Pranut po truput sugird vanden. Ligon daktaras
paguld, o Pranut prideng j antklode.
Prie ieidamas daktaras dar suleido ligoniui vaistus, para receptus, paaikino k ir kaip vartoti ir
dar pakalbino ligon. Bet, taip jo ir neigirds, atsisveikins ijo.
Po piet prie nakt ateisiu dar kart, pasak jis ilydjusiai Pranutei ir perspjo, btinai
nusipirkit bason, tikrai prireiks. T gausit be recepto.
Ponas Anicetas taip ir neatsikl. Tiesa, prajus mnesiui, jis truput pagerjo, bet tik tiek, kad galjo
geriau kalbti. Ir tai jau labai daug. Dabar ponas Anicetas pasako ko nori, ko jam reikia, pasiskundia
kur skauda, kas negerai, kas malonu, pasako ar jam nealta. Pranutei pasidar ymiai lengviau j
slaugyti.
Kai atsistat kalba, daktaras pilnas vilties, kad toliau bus dar geriau, kad, laikui bgant, ligonis taisysis
spariau. Diena po dienos, mnuo po mnesio ateis ir visikas pagerjimas, diaugsi gydytojas,
bet deja taip neatsitiko. Matyt tai buvo ta riba, ties kuria organizmas sustojo, nebepajg kovoti.
Jau eeri metai, kai ponas Anicetas sugriuvo miegamajame ir iki iol nesikelia i lovos. Tiek met j
nepriekaitingai slaugo ir juo rpinasi Pranut. Jos dka eimininkas vis laik varus, priirtas,
iveng pragul, nuo kuri gulintiems ligoniams gresia n kiek ne maesni pavojai nei pati liga.
Kiekvien ryt ir vakar, paversdama nuo vieno ono ant kito, trina spiritu, didesniu odos
paraudimus barsto milteliais, keiia kad ir maiausiai sudrkusias paklodes, o patiesusi naujas, jas
taip ilygina, itampo, kad ant jos nelikt n rauklels. Rytais mergait ivalo ir ivdina miegamj,
skaniai pagamina valgyti ir, atneusi maist, apkamo ligon pagalvmis taip, kad jis net pasdi kol
bna valgydinamas.
Tik Pranuts dka ponas Anicetas vis dar gyvas, nors jis pats dl to nelabai diaugsi. Danai pasako,
kad bt geriau numirti, negu taip beprasmikai gyventi. Pranut tokiomis minutmis nepalieka jo
neviltyje. Ieko bd kaip nuraminti, randa odi kaip paguosti, sugalvoja kuo nors pradiuginti. Ji
eiminink ujauia, padrsina, stengiasi tikinti, kad jis btent t ar kit dien jau daug geriau atrodo,
jos manymu yra daug stipresnis negu buvo vakar, kad dar kiek ir ateis toks laikas, kai jis visai
pasveiks.

Ponas Anicetas, aiku, tuo netiki, bet matydamas mergaits pastangas jam padti, dkingai nusiypso
ir pasidaro linksmesnis. Pranutei viskas patikta. Ji ino, kur laikomos santaupos ir vertingi daiktai.
eimininkas paaikino, kur yra slptuv su brangenybmis, dav visus raktus ir paaikino, kaip prie
jos prieiti. Ponui Anicetui leidus, i kiekvienos jo pensijos ji kas mnes pasiima sau imt lit
atlyginim. Pranut perka maisto produktus, vaistus, moka daktarui u jo danus apsilankymus. Su
mogumi, kuris ateina ia mieste tvarkyti sodo ir aplinkos, su darininku, priiriniu vasarnam, taip
pat atsiskaito Pranut. Mergait sumoka visus mokesius, prenumeruoja dienraius, o vakare po
vakariens, sddama ant kduts prie eimininko lovos, juos perskaito.
pusjus septintiems metams, ponas Anicetas pasijuto ymiai blogiau. Pajuts taip staiga j apmus
silpnum, jis isikviet savo advokat ir notar. Jiems abiems dalyvaujant, ponas Anicetas padiktavo
testament, kur dar spjo patvirtinti savo parau, na ir inoma, notaras tai patvirtino savo antspaudu.
Ir paiu laiku. Kas dien ligonis jo vis blogyn. Nustojo valgyti, nebenorjo gerti ir, taip dar kelet
dien pabadavs ir prasikankins, mir.
Pranut pasimet, ji neinojo kam praneti apie eimininko mirt. Per visus tuos ligos metus jo niekas
nelank. Tikriausiai neturjo artimj. Kartas nuo karto ueidavo tik buv bendradarbiai, por kart
metus atvaiuodavo pusbrolis Stasys Puzinas i miestelio. Jam Pranut ir pasiunt telegram, kad
mir pusbrolis Anicetas Puzinas.
Gavs toki ini, pusbrolis tuojau pat atvaiavo ir padjo Pranutei suruoti laidotuves. Kol
pakviestos vienuols numazgojo, graiai apreng, suukavo velion, pusbrolis Stasys parve karst.
Padjs moterims paarvoti mirusj, jis nuvaiavo pas kapinink, kunig, grdamas usak
gedulingus pietus, o parvaiavs rado pusbrol Anicet paguldyt tarp degani vaki ir daugybs
gli. Velionis dabar atrod graiau nei ligos ikankintas bdamas gyvas. Veidas buvo lygus, rimtas
tarsi susikaups klausytsi vienuoli, kurios, susdusios u balta staltiese utiesto stalo, giedojo
laidotuvi giesmes.
Laidotuvi dien atvaiavo ir pusbrolio Stasio mona Puzinien. kapus lydjo negausus brelis
moni: artimesni gatvs kaimynai, daug met igyven su velioniu Anicetu greta, daktaras su
mona, buvusios ilgamets tvarkytojos eima, sodininkas, darininkas ir Pranut. Ji jo priekyje su
Puzinais ir pirmoji ubr tris saujas emi ant nuleisto duob karsto.
Tarp atlydjusi sukiojosi ir advokatas. Kai Pranut pasitrauk nuo kapo, jis prijo, mandagiai
pasisveikino, norjo pareikti uuojaut, bet, tikrai neinodamas ar tinka ujausti tarnait, mirus jos
eimininkui, susilaik.
Ai, kad pranet, vietoj uuojautos padkojo jis, atvykau, kai tik suinojau. Pagal, amin
atils, velionio vali privalau iandien pat perskaityti, patikt man saugoti, testament.
Pranut pakviet j ir visus, dalyvavusius laidotuvse, geduling piet, o po to Puzinas su mona,
Pranut ir advokatas gro pono Aniceto namus.
Advokatas truput stebjosi. Paprastai prie testamento skaitymo dalyvauja didelis brys giminaii, o
ia, kaip atrodo, j bus tik keturi mons.
Testament skait salione, ramioje aplinkoje prie degani vaki ir raudon roi puokts, kurios

primin k tik ikeliavus Anapilin eiminink. Perskaits testament, prie ieidamas advokatas dar
palinkjo Pranutei skms ir pasil: Ikilus bet kokiems juridiniams klausimams, kreipkits mane.
Taip kaip buvau pono Aniceto Puzino advokatas, taip ir jums esu pasirengs su malonumu suteikti
savo paslaugas.
Pusbrolis Stasys Puzinas tiesiog pribloktas. Kadangi daugiau gimini, amin atils, pusbrolis
Anicetas neturjo, tai jis buvo tikras, kad viskas atiteks jam, o dabar, suinojs jog visas kilnojamas ir
nekilnojamas turtas, santaupos banke, brangenybs namuose priklauso Pranutei, net nepajg nuslpti
savo nepasitenkinimo, nors nebuvo pamirtas ir jis.
Vil Palangoje Anicetas skyr pusbroliui Stasiui Puzinui su slyga, kad reikalui esant, ten atsirast
vietos ir Pranutei, jei ji sugalvot vasaros metu kur laik praleisti prie jros. Pasirodo, kad ir tos
padovanotos vilos pusbrolis Stasys nra vienintelis eimininkas. Ja turi dalintis su Pranute.
Ne tik Puzinams, bet ir paiai Pranutei toks velionio sprendimas buvo labai netiktas. Pernakvoj
Puzinai anksti ryte ivaiavo ir Pranut liko viena.
Tik dabar ji atsikvp, atsipalaidavo ir galjo niekieno netrukdoma geriau apgalvoti apie tai kas
vyko. Iki iol ji buvo lyg apdujusi, negaljo iki galo suvokti ir patikti ia tikrove. Atrod, kad tuoj,
tuoj kakas atsitiks, viskas sublik ir vl viskas bus taip kaip buvo. Ji ir pati galvojo, kad ponas
Anicetas savo turt paliks artimam giminaiiui pusbroliui, o jis tai kaip nusprend. tai kaip vertino
jos atsidavim, rpest ir slaugym. Ji maiausiai to tikjosi, ko nors panaaus siek ar tikjosi. Jai
pakankamai uteko ir to atlyginimo, kur gaudavo kas mnes, u kur ji jaut dkingum, pareig ir
stengsi prideramai j atlikti.
Pranut mat, kokie nepatenkinti ivaiavo Puzinai. Bet ar a dl to kalta? Tai pono Aniceto
paskutin valia. Tas visas turtas priklaus tik jam, su kuriuo pasielg kaip tinkamas. Jis paskyr man,
o ne jiems ir noriu ar nenoriu turiu su tuo susitaikyti ir vertinti, mst Pranut ir jai buvo neramu
ant irdies, jautsi lyg bt apsivogusi, lyg sibrovusi svetim eim. Gal bt ji atm Puzinams kaip
artimiems giminaiiams labiau priklausant palikim? Bet yra kaip yra ir kitaip jau nebebus. O dabar
reikia irti kaip gyventi toliau. Bet, gerai pagalvojus, gal ir nra ko nerimauti? Per tiek met a jau
pratau bti atsakinga u iuos namus... Niekas nesikeis ir toliau. Darysiu visk, k darydavau iki iol
ir viskas bus gerai , pagaliau nusiramino Pranut.
Per laidotuves susidar daug netvarkos. Pirmiausia reikia sutvarkyti namus. Tik antras auktas iliko
tvarkingas, o apaioje lanksi daug moni. Visi, aiku, vaikiojo su batais, prisine smlio, emi,
ant bald nusdo daug dulki. Per laidotuves Pranut tik truput paluodavo grindis, o dabar jos laukia
didelis darbas.
Kai viskas buvo kruopiai sutvarkyta, kad neliko n pdsako, jog namuose buvo apsilankiusi mirtis,
tik dabar mergait lyg atsigavo, o prajus dar kelioms dienoms, per kurias pailsjo, Pranut ir visai
atsigavo. Jau galjo ramiai galvoti apie pasikeitusi savo materialin padt ir kr planus ateiiai.
Prisiminusi para laik savo tvams ir papra, kad abu atvaiuot pas j Kaun. Bt gerai, kad
atvaiuot ir Juozukas. Bet tikriausia jo nra namie, kur nors tarnauja. Jeigu ne, tai atvaiuokit visi
trys, ra Pranut, nes pas mane daug naujien. Pasimatysim, pasineksim, pasitarsim... Man tik
pranekit, kada atvaiuosit ir a js lauksiu geleinkelio stotyje.

13.
Neilgai teko laukti. Taip kaip ji pra, atvaiavo visi trys dl ko Pranut labai apsidiaug. Pasirodo
brolelis iemet niekur netarnavo. Jam dar tik dvideimt. U bern dirbti per jaunas, o u pusbern
neapsimoka. Umokestis perpus maesnis, o darbus tenka dirbti tuos paius kaip ir bernui. Pernai jis
paband ir visa tai savo kailiu patyr. Pabus namuose por meteli, sustiprs, usiaugins raumenis, o
tada jau pas kininkus u bern.
Seniai nesimat, pasiilg vieni kit, yra ko pasidiaugti susitikus, o kai suinojo, kad Pranut to
namo, kur dabar pamat ir viso turto paveldtoja ir savinink, visiems net kvap um.
Tai kai dabar pasidarei tokia didel ponia, tai su mumis n nekti nebenorsi, pusiau juokais,
pusiau rimtai pasak motina, bet Pranut j greitai nuramino.
Taigi ir pasikvieiau kaip tik dl to, kad noriu pasinekti, nusijuok ji. Likau viena. Patys matot
kiek ia vietos. Ar nenortumt kartu su manimi gyventi? Prisipainsiu, kad man net baugu, kai ateina
naktis. Gyventumt js apaioje, a viruje, btume vl visi kartu visa eima kaip anksiau kad buvo.
Ar negerai?
Tai kad ne, trumpai pagalvojs, nesutiko tvas, vietos gyventi tai utekt, bet k a ia dirbsiu?
Reiks gi i ko nors pragyventi, ilaikyti eim. O eima didel. Juozukas, dkui Dievui, jau
usidirba, apie tave nra ko n kalbti, bet dar trys mergels auga. Turiu gi a jomis pasirpinti kol
ateis laikas, kai paios gals usidirbti.
Na, gal sidarbintum kok fabrik ar iaip kur nors. Svarbu, kad tursit kur gyventi, o laikui bgant,
vis tiek atsiras darbo tokiame dideliame mieste. Pagaliau a padsiu, kalbino toliau Pranut, bet
tvukas nenorjo sutikti.
Tu ms vis neilaikysi, tau paiai reiks kaip nors gyventi. Algos tau dabar niekas nebemoks. A
niekur nevaiuosiu i miestelio. Ten gimiau, uaugau, vediau... Ten mano gimins ir artimieji, ten
kaimynai. Niekur geriau a nerasiu. Priprats arti, a daugiau niekur neprisitaikysiu.
O mama, k sakai? dar ir motinos pasiklaus Pranut.
A irgi pritariu tvui. Mums geriau likti vietoje. Mes jau seni kokioms nors permainoms. Ten tiek
met igyventa, visi artimi, su visais gerai sutariam, geri mons gyvena aplinkui. Yra kam
pasiguosti, visada inai, kad pads bdoje. inok, kad a irgi turiu draugi, su kuriomis draugauju
nuo pat jaunysts iki i dien. Susitinkam, pasinekam, pasijuokiam, prisiminusios jaunas dienas.
Yra toki, su kuriomis draugauju nuo pat ma dieneli taip kaip tu su Simute. Bet kaip ia atsitiko,
staiga ji prisimin, tu turbt visk inai? Oi daug buvo apie j kalb miestelyje. nekjo, kai tokia
jauna tekjo u seno, tai paskui pabgo nuo vyro su girininku. Ar tai teisyb?
Nieko neinau, nieko man nesak, net motinai neidav paslapties Pranut. Ivaiavo vien ryt
su dviem lagaminais ir tiek.
Tikrai? Tokios draugs, gyvenot po vienu stogu... Negi nieko nepasisak, neprasitar? Taip slaptai

visk padar, kad net tu neinojai? stebjosi motina. Draugs esat nuo ma dieneli... Kaip gi
taip?
Mama, pati pagalvok. Ruosi palikti vyr ir pasakos tok dalyk paaliniams? Slp, nes buvo k
slpti.
Na, o k sak Indrinas? Ar nebuvo atvaiavs, ar nekamantinjo? I kur jis suinojo, kad taip
atsitiko?
Kai ilgai nesulauk i Simonos laiko, atvaiavo pasiirti, kas atsitiko. Atvaiavs buvo ne tvas,
o Valentas. Taip ir suinojo, kad ia jos nebra. Aiku, kad klaus, reikalavo, kad pasakyiau, net
grasino, bet k a galjau jam pasakyti, jei nieko neinojau.
Bet kodl tada visi taip plaiai nekjo, kad su girininku? I kur tos kalbos?
Tai ia tikriausiai i j pai nam ijo. Valentas turbt nujaut, kad gali taip atsitikti. Kur nors jis
neatsargiai isitar. O gal i girininkijos kas nors lepteljo? Daug kas inojo, kad jie draugauja, o ia
staiga nei i io, nei i to girininkas ir dingo. Kalbos greitai sklinda.
O daugiau ar niekas nebuvo atvaiavs iekoti Simonos?
Tik vien kart Valentas, kaip sakiau. Po to i Indrin kiemo niekas nepasirod.
Tai va u kokio turiaus buvo itekjusi. Ne dyvai, kad pasilakamijo turto ir gero gyvenimo... Bet
kodl negyveno? Ne veltui mons sako rakais subin drasko. O tada kodl tas ponas mir?
Galjo sau gyventi ir gyventi. Kas gi jam buvo?
Insultas, suparalyiavo. Bet man atrodo, kad ta liga prasidjo nuo Simonos pabgimo. Kad mama
btum maius, kaip mogus persimain i veido, kai, grs i darbo, nerado jos namie. Kelias dienas
nei valg, nei gr kol susirgo. Tokia tai ir buvo jo tos baisios ligos pradia. Buvo pagerjs, bet u
dviej met, kai atkrito, tai eis metus ant patalo iguljo. Visus tuos metus kaip mokjau, taip
slaugiau. Kuopiau, mazgojau... Turjau pasitaisiusi guol ia valgomajame, kad girdiau kai jis
paaukia mane naktimis. Praydavo, kad paversiau ant ono, paduoiau vaist, pagirdyiau, ineiau
bason. Labai privargau a su juo, bet geras mogus atsilygino man imteriopai. Tiek kiek jis man
paliko, uteks visam gyvenimui.
Duok, Dieve, jam dangaus karalyst, atsiduso motina, o tau, vaikeli, po tokio vargo reikia gerai
pailsti. Ilgiau pamiegok, skaniau, soiau pavalgyk. irk savo sveikatos, kad nesusirgtum. Tau
reikia atsigauti, sustiprti. Matau kokia tu ibalus, irk, kad kokia liga neprisikabint. Jei susirgsi,
tai nebus kam tavs priirti. Juk viena gyveni...
Taigi ir norjau, kad atvaiuotumt pas mane gyventi. Btume visi vienoje vietoje. Ar susirgus, ar
iaip kokioje bdoje vienas kitam padtume. ia mieste ir daktaras, ir vaistai, ir ligonin. Viskas
vietoje. Greiiau prisiauksi pagalbos negu ten miestelyje, kai daktarai ir ligonin u trisdeimties
kilometr.
Ne jau, dukryte, jau visai grietai atsisak motina, nebe mums pradti nauj gyvenim. Gerai
tvas sako. Mums dar mergaites uauginti reikia. Kam tau, vaikeli, ms bdos? Tu tik irk savs.

Kad jau taip Dievas dav, nors tu pagyvenk geresn gyvenim.

Bet Juozuko a jums neatiduosiu, nusileido Pranut, lik nors tu pas mane gyventi, kreipsi ji
brol, kam tarnauti pas kininkus? Pas mane atsiras tau tiek ir tiek darbo. Du kartus per savait
ateina sodininkas. O inai, kiek eimininkas jam mokjo? imt lit. Gyvensi pas mane, priirsi
sod, tvarkysi aplink ir tokius paius pinigus tau sumoksiu. Tokiuose dideliuose namuose
neutenka vien moterik rank. Daug kur reikalinga ir vyrika jga, drsa, sumanumas. Yra toki
darb, kuri a viena nepajgiu padaryti. Tada samdau mog. Gyvensim, dirbsim ir valgysim kartu.
Bsim namuose jau du mons. Vienas kitam paddami, pasitardami mes patys visk pasidarysim. Ar
ne taip? O kas svarbiausia, tai kad namuose bus vyras.
ia jau visai kas kita, linksmas tvas, tau, Juozai, sakyiau, kad visai gerai nusimato. Gyvensi su
sese, bsi pavalgs, isimiegojs ir dar usidirbsi lit, kit. Darbai neatrodo, kad bt sunks, kaip tik
pagal tavo sveikat... Ar geriau pas kinink rikti nuo sauls tekjimo iki tamsos?
Tai inoma, diaugsi ir vaikinas, a mielu noru. Visk padarysiu k tik reiks. Dirbti netingiu,
pati pamatysi. N kiek nepasigailsi, kad mane primei.

14.
Gyveno Juozas pas ses iki pat kariuomens. Gavs aukim, jis pavasar ijo ir Pranut vl liko
viena. Bet neilgam. U pusmeio, kai ileido brol, ji gavo laik i Simonos.
Po tiek laiko, po dvylikos met, ji pagaliau drso praneti apie save. Laikas, aiku, be atgalinio
adreso ir Pranut net nesuprato, kas jai rao. Su didiausiu susidomjimu ji pavart laik rankose ir,
atsineusi virtuv, padjo ant stalo. Jeigu adresas buvo uraytas visai nepastama raysena, tai,
atplusi vok, ikart paino Simonos rat. Ji ra: Jeigu esi gyva ir sveika, tai atsiliepk. Noriu
btinai su tavimi susitikti, buvo pirmi io laiko odiai, ir, kai gausi nuo mans i inut, skirk
man dien, parayk man kada ir a atvaiuosiu. Kaune biau antr valand po piet ir atjusi laukiau
kavinje ms gatvs gale. Pasirao Simona ir apaioje nurodytas adresas.
tai tau ir laikas. Juk tokio laiko ir laiku nepavadinsi. Kakokia skpa inut ir tiek.
Pranut buvo nusivylusi. Jai taip rpjo suinoti, kas rao, tikjosi k nors svarbaus igirsti... Gal i
nam, gal brolelis i kariuomens para? O ia tik keli reikalaujantys odiai. Skamba jie daugiau
sakmiai nei praaniai. Ir nuo ko? Nuo Simonos. Nieko nerao apie save, tiesiog reikalauja susitikti
ir gana, nusivylusi Pranut. Bet kita vertus, kam daug rayti? Kvieia susitikti ir jeigu susitiks, tai
pasineks ir visk suinos. Nra jokio reikalo, kad kas nors apie j inot. Juk ji rao nieko
neinodama apie mane. Per tiek met visko galjo atsitikti. Gal jau seniai ia nebegyvenu, gal vl
grau miestel. Juk galjau susirgti ir numirti... tuoj pat rado pateisinim Pranut, o jeigu ji taip
nori, tai galime ir susitikti, nes man tai nieko nereikia, a galiu bet kada rasti tam laiko, pagaliau
nusprend ji.
iandien antradienis ir jeigu Pranut isist laikel tuojau, tai sekmadien Simona turt j gauti.
Vien, kit dien utrukt jai pasiruoti ir kok treiadien Simona galt atvaiuoti. Ko laukti? Tegul
vaiuoja. I dalies man irgi domu po tiek met susitikti, pasimatyti. Norisi igirsti, kaip jai sekasi,

kaip jie gyvena? nekantravo Pranut.

Bematant prajo savait. Treiadien Pranut jau kavinukje. Ji sdjo u stalelio, gurknojo kav,
lauk pasirodant Simonos ir truput jaudinosi.
O gal a per maai daviau jai laiko? Gal nesps iai dienai? Kodl sugalvojau btent treiadien?
Juk galjau skirti ir kit kuri dien. Pavyzdiui sekmadien. Iki sekmadienio tai jau tikrai bt
spjusi. O dabar dar visko gali bti. Jau valanda, kai laukiu, gal praeis ir dvi... Bet viskas puiku tai
pagaliau ir ji.
Pamaiusi Simon, Pranut pakilo, nujo susitikti ir viduryje laukimo sals jos apsikabino,
pasibuiavo ir gro prie stalelio. N kiek nepasikeitusi. Tokia pat grai, kokia buvo, tik gal kiek
sublogusi, spjo pastebti Pranut, o Simona tiesiog digavo.
Kaip diaugiuosi, kad susitikome. Pagalvojau, gal neateisi, nenorsi mans matyti. Isiskyrme
nelabai draugikai, maiau, kad man nepritarei, prisimin Simona. Kad tik tu inotum, kaip
laukiau i tavs laikelio.
Kaip galiau neateiti? Man ir paiai buvo labai domu tave pamatyti. Turiu pasakyti, kad labai tavs
pasiilgau ir danai apie tave pagalvodavau. Iki iol nesupratau, kodl taip lengvabdikai visko
atsisakei, bet niekada nepykau ir nesmerkiau. Ar bent pasiteisino tavo viltys? Ar tikrai gavai tai, ko
tikjaisi? Ar neteko gailtis? klausinjo Pranut, kai jos atjusios atsisdo prie stalelio.
Apie visk pasineksime, tik pirmiau noriau igerti puodel kavos. A nuo anksiausio ryto
kelionje. Ketvirt valand ryto ivaiavo autobusas, kuriuo a atvaiavau iki geleinkelio stoties.
Gerokai teko palaukti, kol atjo traukinys. Buvau net usndusi, bet, kai jau sdau vagon, tai
miegojau iki pat Kauno. Dabar, kai jau baigsi kelion, galima ir atsipalaiduoti.
Geriau jau einam namo ir isivirsim kavos paios, kaip vienuols mok. N vienoje kavinje tokios
skanios nepadaro, pakilo Pranut.
Jokiu bdu negalima, uprotestavo Simona, a dar nesu pasiruousi susitikti su Anicetu. Norjau
pirmiau su tavimi pasinekti, pasitarti k tu pasakysi. Ar verta atsiprayti, ar galiu tiktis jo
atleidimo?
Nesirpink, neteks tau su juo susitikti. Jau keturi metai, kai jis mir.
tai kaip? aikiai pasimet Simona, a apie tai net nepagalvojau...
O k tu manei? Prajo tiek met, daug kas pasikeit... O be to pati inai kiek jam buvo met, kai tu j
palikai?
Na, ne toks jau senas, dar nebuvo pensininkas. Dargi dirbo ir ketino dirbti iki pensijos.
Ir dirbo, bet, sulauks pensijos, susirgo ir mir.
Tai kas dabar tuose namuose gyvena?
Kol neijo kariuomen, gyvenom mes su broliu, o dabar a viena, atsak Pranut. Bet einam,

 pam ji Simon u rankos, ia ne vieta tokiom didelm kalbom. Igersim kavos, pavalgysim,
tada tai jau galsim kalbtis nors iki ryto... O gal nori pailsti po kelions? pasil Pranut, kai
pavalgiusios iplov indus ir Pranute drgna luoste ival grindis.
O ne, grietai atsisak Simona, sakau gi, kad a isimiegojau traukinyje. Ne ilstis atvaiavau,
ne tai rpi Simonai. Tai sakai, kad keturi metai, kai mir? Kokiu tad bdu tu iki iol ia gyveni su
broliu? Kam Anicetas visk paliko mirdamas? Turbt kokiems nors artimiems giminms? O gal
pusbroliui vaistininkui Puzinui? Kam dabar priklauso is namas?
Visk pasakysiu vliau, visk tu suinosi, bet pirmiau tu papasakok apie save. Kaip gyvenat? Ar
tikrai patekai dang, kur taip vereisi?
Na, k galiu pasakyti? nusijuok Simona, pirmi metai tikrai buvo laimingi. Atrod kad patekom
tegul ir ne dang, bet jau roj tai tikrai. U met gim pirmas vaikas, mergyt. Augo sveikut,
nebuvo su ja jokio vargo. Dabar jau didel, vienuolikos met. Baig pradios mokykl, o kai u trij
met gim berniukas, tai ir prasidjo vargai. Nuo pat gimimo buvo toks silpnutis ir galvojom, kad
tuoj, tuoj numirs, neigyvens. Kreipms gydytojus. Negi leisi numirti? Taip ir prasidjo. Daktarai,
vaistai, ligonins, nemigo naktys prie lopio. Justinas labai diaugsi, kai susilaukm berniuko. Jis
buvo toks laimingas, utai labai stengsi, kad vaikas gyvent. Negailjo pinig nei daktarams, nei
vaistams. Kai pinig trukdavo, skolindavoms i draugo urdo. Kentjo ir vaikas ir mes, bet
stengms j gelbti. Po teisybei, tai nuo pat pirm ms bendro gyvenimo met jautsi pinig
stygius, bet, kol dar gyvenome rojuje, nelabai kreipdavome dmesio. Kaip yra, taip gerai. Kad ir
sunkiai, bet isiversdavome. Pati gali suprasti, juk pradjome nuo nulio. Teko pirkti baldus, indus,
patalyn. Prisidarm skol, ikilo rimt problem, prasidjo nesutarimai. Kiek besistengm, kiek
ileidom pinig, o berniukas vis tiek mir, atsiduso Simona. Buvo jau keturi metuk... Toks
graus, protingas, taip aikiai nekjo... Buvo viesiaplaukis, plaukuiai lengvai garbanojosi...
Veidelis smulkutis, akys didels, mlynos labai panaus Justin. Visas tas daineles, kurias Auryt
imokdavo mokykloje, jis nusiklauss pats idainuodavo savo laibu balseliu n kiek nesuklysdamas,
ia jau Simona nebeikent ir apsipyl aaromis.
Pravirko ir Pranut, o kai apsiramino, Simona ts toliau.
Po vaiko mirties Justinas labai pasikeit. Kaip nebe tas mogus. Pasidar piktas, irzlus, kaltino
mane, kad vaiko nepriirjau. Pyko ant daktar, pyko ant viso pasaulio... Pradjo igerinti.
Pradioje tik kartais, paskui vis daniau pareidavo girtas ir kuo toliau, tuo daugiau gr. Apleido
darb. Sulugom, nuskurdom... Draugas urdas kiek kart grasino atleisti i darbo, bet vis
pasigaildavo, palikdavo. Kain kiek mogus bt j pakents, bet iem jau bus metai, kai eidamas
per upel girtas krito eket ir prigr. Likau be nieko viena su mergaite ir neinojau ko stvertis.
Dkui urdui, po laidotuvi imokjo viso mnesio atlyginim, neirint tai, kad buvo tik sausio
vidurys. Taip ir veriausi nuo iemos. Ruden buvome pjov par, taigi turjau dar msos, po Velyk
pardaviau karv, o vliau urdas pareikalavo, kad atlaisviniau gyvenamas patalpas naujam
darbuotojui. Nieko geriau nesugalvojau, kaip parayti tau. Ikart maniau vaiuoti, pulti po koj
Anicetui, atsiprayti, maldauti, kad atleist... Gal pasigails, priims nors gyventi, o paskui
apsigalvojau. Nutariau pirmiau su tavimi pasikalbti. Norjau suinoti, kokios gi jo nuotaikos, gal su
kita moterimi gyvena... Tada jau ivis nra ko tiktis.
O pas tvus miestel nenori grti?

 K tu? Tvams jau geriau akyse nesirodyti. Tvas piktas, o i nam man jau niekas nebepriklauso.
A jau atidalinta. Gerai inau, kad nei tvas, nei motina man neatleis. Juk taip nusikaltau... namus
daugiau jau niekada nebegriu. Jeigu ten pasirodyiau, o dar su vaiku, mane pirtais ubadyt. Dabar
kas ino, kas ne... Pakalbjo, nutilo tuo viskas ir baigsi. Viskas pasimiro, bet jei tik mane
pamatyt, tai viskas prasidt i naujo. Man gda, tvams negarb... Tv namuose man nebra vietos.
Bet dabar, kai jau Aniceto nebra, tai a kaip teista mona lieku t nam eiminink. Ar ne taip?
Neinau, suglumo Pranut, a gi tau dar nieko nepapasakojau...
Tai sakyk, pasakok. K jis sak, kai a ivaiavau? Ar labai pyko? staiga susidomjo Simona,
turbt keik prakeiktinai. Utai gal mums taip ir nesisek.
Labai pergyveno, net susirgo, bet nei keik, nei kaip kitaip bjaurojo. Kai pasveiko, papra, kad a
jo nepalikiau. A, inoma, ia pasilikau ir taip kaip anksiau dirbau visus darbus, o Anicetas man
mokjo. Po tos ligos atsigavo ir dar dirbo dvejus metus, bet tik spjo ieiti pensij ir vl susirgo. Bet
kart sunkiai. Radau pargriuvus ant ems miegamajame ir nuo to karto jau nebesikl i lovos.
eis metus a j slaugiau, o kai po laidotuvi buvo perskaitytas testamentas, pasirod, kad nam ir
kit turt, amin atils, Anicetas paliko man.
Simona sukluso, bet i karto nelabai suprato.
Tai sakai para testament? Bet kaip galjo parayti, jeigu buvo paralyiuotas?
Ar a inau? patrauk peiais Pranut. Ne kart pas eiminink lanksi advokatas, notaras, kak
su jais tarsi, nekjosi. iaip ar taip, bet testamentas buvo paraytas ir paliktas saugoti advokatui. Kai
po pono Aniceto mirties perskait, tai taip ir suinojau apie eimininko paskutin vali.
Tai taip visk, visk tau paliko? Tai dabar ia viskas tavo? Kokia staigmena, nemaloni ypsena
perkreip Simonos lpas.
Prisipainsiu, kad ir a buvau labai nustebinta. O pusbroliui vaistininkui buvo paskirta vila
Palangoje.
Tai taip ieina, kad tu ia dabar eiminink?
inoma. Nebe iandien, ne dabar, bet jau keturi metai, kai a paveldtoja ir savinink. Advokatui
padedant, susitvarkiau visus nuosavybs dokumentus ir viskas ia perrayta mano vardu. Bet niekas
nuo to nesikeiia. Atvaiuok pas mane ir gyvenk kiek tau reiks. Bus viskas kaip ir anksiau buvo.
Mes vl bsime kartu.
Nebebus taip kaip buvo, lidnai nuleido galv Simona, tada a ia buvau eiminink, o dabar tu.
Viskas auktyn kojomis apsivert.
Koks gi skirtumas? guod draug Pranut. Juk tau reikia kur nors gyventi? Kaip supratau, tas
klausimas tau labiausiai rpi? tai tau ir ieitis. Argi tai blogai?
Klausyk, staiga pakl galv Simona, o banke Aniceto pinigai irgi tau priklauso?
inoma. Bet a ir juos susitvarkiau. Atidariau banke sskait ir visus pinigus persiraiau savo vardu.

 Anicetas sak, kad yra atuoniasdeimt tkstani su visa mano pasoga. Kiek yra dabar?
Madaug tiek ir yra dabar, ramiai atsak Pranut. Kai eimininkas dirbo, gyveno i algos, o kai
susirgo, tada i pensijos. Pensij gaudavo nema.
Betgi ten ne jo vieno pinigai. Kartu buvo padta ir mano dvideimties tkstani pasoga. Su savo
pinigais jis galjo daryti k nori, bet pasogos pinigai man priklauso. A tau j neatiduosiu. Turi man
juos grinti, beveik piktai Pranutei met Simona.
Tu nesikariuok, pasikalbkime ramiai, nemalonu Pranutei, bet ne dl t pinig, o dl tokio
Simonos tono. A gi nieko neinau, niekada tu man apie tai nesi sakiusi. Kiek buvo, tai pagal
testament juos visus ir persiraiau. O jeigu i tikrj taip yra kaip sakai, tai kodl gi ne? Galsi
pasiimti. Man uteks tiek kiek liks. Pakviesim advokat, jis parays atitinkam dokument, kad bt
aiku juodu ant balto...A atidaviau, o tu gavai. Abi pasiraysim, uantspauduos. Tikr dokument
paliksiu advokatui saugoti, o mes pasiimsim po nuora ir bus tvarka. Atsidarysi banke sskait savo
vardu, pasidsi pinigus ir tursi pradioje gyvenimo. Ar negerai?
Simona nesitikjo, kad Pranut taip lengvai sutiks atiduoti jai pinigus ir jau gailjosi taip grubiai
isiokusi. Ji buvo susierzinusi ir nepajg nuslopinti staiga j apmusio pavydo jausmo. Kai tik
Simona suinojo, kaip Pranutei pasisek, ji jau nebegaljo bti tokia nuoirdi, kokia buvo anksiau.
Net ir tai, kad galima buvo sakyti atgavo pinigus, taiau jai atrod, kad tai buvo per maa i Pranuts.
Simona buvo sitikinusi, kad Pranut vis tiek jai yra skolinga u tai, kad iandien ji tokia turtuol. Juk
anksiau ia viskas buvo jos... Simona negaljo nusiraminti, kad tik per j Pranut, pasinaudojusi
palankiomis aplinkybmis, sugebjo taip siteikti Anicetui, kad tas visk jai ura. Jeigu a nebiau
pasikvietusi Pranuts sveius, nebiau pasilikusi pas save u tarnait, nieko panaaus nebt vyk,
nenurimo ji.
Ko gero Simonai nebt taip skaudu, kad viskas bt atitek kokiems nors giminaiiams, kad ir visai
svetimiems monms, bet tik ne Pranutei. Simon emino ir tai, kad ji bdama garbingo kininko
dukt, buvusi teista velionio mona ir galjusi tapti to viso turto paveldtoja, iandien priklauso nuo
savo tarnaits malons. Dkui jai, kad grino pinigus, ai, kad leidia pas save gyventi, guodsi
nors tiek Simona, isireikalavau i jos vietoj deimties tkstani, kuriuos atsineiau ateidama pas
Anicet, dvideimt. N nemirkteljusi pamelavau, o Pranut manimi ventai patikjo.
Galima sakyti, kad viskas isisprend puikiai. Simona dabar turi kur gyventi, gali nors ir dabar
atlaisvinti but girininkijoje. Gaus dvideimt tkstani ir turs i ko gyventi kol kur nors gaus darbo.
Gerai apmokamo darbo Simonai nra ko tiktis. Isilavinimas menkas, specialybs jokios... Nebent
kok nors fabrik u darbinink ar valytoj. O gal tiesiog pas Pranut u tarnait? Gal ir ji man
mokt po imt lit per mnes?

15.
Ugniauus visas savo ambicijas, Simona jau gyvena pas Pranut. Slygos puikios. Vienas kambarys
jai, kitas dukrytei Aurytei. Kiekviename kambaryje sofa, ant kurios gali miegoti, pasiklojus savo
kraitiniais patalais. Kai, atvaiavusi pas Anicet, Simona atsive krait ir susidjo komodos stalius,
taip ir dabar visk rado net nepajudint. Pranuts dka tiek met vdinami ir priirimi iki iol

iguljo n nepatiesti.
Simona, kad ir susitaik su esama padtimi, bet vis dar giliai irdyje pavydjo draugei, nors stengsi
neisiduoti. O Pranut visada buvo maloni ir nuolaidi.
Taip viena prie kitos prisitaikydamos, gyveno, galima sakyti, draugikai, bet valg gaminosi atskirai.
Taip panorjo Pranut.
A esu viena ir maisto nesirenku. Kartais vis savait neverdu sriubos. Perkandu sausai kas papuola,
kad ir alt ukand, kad ir vakarykt. Man utenka usigerti arbata ir a jau pavalgius. O pas tave
eima. Tu turi mergaite rpintis. Virkit, gaminkit kada tik norit, o a spsiu tada, kai bus laisva
virykl.
Tvarkyti bst buvo susitarta taip pat. Kadangi Simona gyvena viruje, tai savaime suprantama,
tvarkys antr aukt, o Pranut susitvarkys apaioje. Taip pasiskirsiusios darbus, jos iveng galim
barni ir nepasitenkinimo.
Pranut atsikelia anksiau, pavalgo pusryt ir imasi darb, o Simona pavalgiusi skaito laikraiuose
skelbimus ir ieina iekoti darbo. Likusi su Pranute, Aurel iplauna indus, inea iukles, ipurto
priekambario takus ir atnea vandens. Toks jai skirtas darbas. Kai visi darbai padaryti, Pranut
atsinea dut su silais, abi sda prie stalo ir prasideda pamokos. Ji moko Auryt nerti veliu,
megzti virbalais, o kai imoks, bus galima parodyti, kaip reikia siuvinti.
Pranut ir Simona toki met jau daug k mokjo, taiau Aurels mama kakodl iki iol dukros
nieko nemok. Pranut ir mergait daug laiko praleidia kartu. Jos ir patyli megzdamos, ir pasineka.
Daniausiai Pranut Auryts io to paklausinja.
Kaip tau seksi mokykloje, kart paklaus Pranut, ar gerus gaudavai paymius? Ar nesunku
buvo mokytis?
Seksi gerai, mokytis man n kiek nesunku, man patinka. Noriau mokytis ir toliau.
Galsi mokytis, svarbu, kad nori. ia Kaune yra ne viena gimnazija.
Jeigu tik mama leis. Sako, kad mokslas brangiai kainuoja, nuo mezginio pakl galvel mergait.
Manau, kad leis, nuramino Aurel Pranut, ia, vietoje gyvenant, ne taip ir brangu. Butas
nekainuoja, o u moksl sumokti mama kaip nors stengs. Kad tik ji gaut darbo.
K ji pasakys parjusi, pavelg tet Aurel, kaip noriau, kad jai pasisekt.
Dabar labai blogas metas, apgailestavo Pranut, bedarbyst visoje Lietuvoje. Sunku ko nors
tiktis, bet anksiau ar vliau btinai susiras.
O jeigu ne? nerami Aurel.
Kai k sugalvosime, bet gimnazij btinai ileisim. Nesirpink. O kas tau irinko tok gra vard?
Mama ar ttis.?

 Mamyt sak, kad ji, o ttis neprietaravo.

Graus ir dar negirdtas. Aura... ir sugalvok man taip, stebjosi Pranut, o kriktijo turbt
evangelik banyioje?
Mama sako, kad a visai nekriktyta.
Negali bti. Juk lankei mokykl. Ar ten nereikalavo metrik?
Neinau, klauskit mamos. Mans niekas nieko neklaus. Lankiau mokykl ir tiek.
Btinai pasiklausiu. Norint stoti gimnazij, gali pareikalauti metrik. T reikal reikia btinai
sutvarkyti.
Kai duryse pasirod Simona, abi padjo darbus al.
Na kaip? paklaus Pranut, nors, tik j pamaius, galima buvo suprasti, kad nieko gero.
Neklausk, atjo ir Simona prie stalo, kur tik a nebuvau. Ir pagal paskelbtus adresus, ir iaip
ueidinjau staigas, valgyklas, restoranus, kavines. Visur tas pats atsakymas. Arba jau gavo mog,
arba nereikia. Niekur net nepasil, kad ateiiau ar u dienos, ar u savaits. Niekur nesuteik n
maiausios vilties.
O a tai k pasakysiu. Gal taip net geriau? lyg paguod Pranut. Kol dar nedirbi, esi laisva, tai
susitvarkyk savo reikalus. Ar tiesa, kad mergait nekriktyta?
Tai jau taip, teko prisipainti Simonai.
Tai ko lauki?
Nenorjau kriktyti evangelik banyioje. Noriau, kad Aurel bt katalik.
Bet paiai irgi metas grti katalik tikjim. Ar nemanai?
Danai pagalvoju, bet kaip?
Ogi visai paprastai. Prieik ipainties, visk prisipaink kunigui, jis ir patars k daryti. Pasakyk, kad
labai gailiesi, nori vl grti katalik banyi. Pamatysi, k kunigas pasakys.
Gal i tikrj reiks taip padaryti, nelabai rytingai, bet sutiko Simona. Man irgi ne maiau rpi
tas mano persikriktijimas. Guli kaip akmuo ant krtins. Bet galvoju gal vliau, gal pirmiau reikia
susirasti darbo.
Kai dl darbo, tai a danai pagalvoju, ar nereikt mudviem imtis kokio nuosavo verslo? A irgi
negaliu taip nieko neveikdama sdti vis gyvenim. Man irgi reikalingos kokios nors pajamos. Jeigu
taip vis laik imsi i banko, tai ten irgi vien kart viskas baigsis, tik dabar prakalbo Pranut, apie
k danai pagalvodavo. Tik pairk, kiek mieste yra visoki arbatini, kavini, ukandini,
ledaini... Ir visos dirba, neusidaro. Turbt gauna kokio tai pelno? Jeigu neapsimokt, tai nedirbt.
Abi mokam kepti ir virti. Tokios kavos, kaip mus mok vienuols, visam Kaune nerasi. Jei ne kavin,

tai valgykl tikrai galtume atidaryti... Kai ateina ruduo, tai ir ia, ir vasarnamyje u miesto pilni
sodai vaisi ir uog. Virtume sriubas, keptume bandeles su msos ir uog daru. Arba tiesiog virtume
uogienes pardavimui. Spaustume sultis, gamintume gaiviuosius grimus. mons mieste visk perka.
Kad tik bt skanu, vieia ir graiai atrodyt. Ms vieta gera, pats centras. Ir ms, ir artimose
gatvse visad pilna moni. Ikart bt galima visk gaminti pigiai, kol tursime nuolatini lankytoj,
o paskui bt galima iek tiek pakelti kainas, kad pasidengt savikaina, na ir mums truputis likt.
Svarbu gerai usirekomenduoti.
Palauk, pertrauk sismarkavusi Pranut Simona, o kur visa tai manai daryti? Na, virti, kepti...
Juk tam reikia patalp.
Na, o tas didiulis rst pastatas kieme? Kur laikom rakandus. Ar ne gerai?
Bet gi be lang... Daugiau panaus tvart gyvuliams laikyti. O kepimui ir virimui reikia dar ir
specialios virykls su didele orkaite, kakas nesuprantamo Simonai.
Svarbu, kad yra sienos ir stogas, o langus galima bet kur ipjauti. Ne koki ten virykl statysim, o
mrysim tok pei, kuriame bus galima dideliais kiekiais kepti bandeles, pyragus... Pagaliau duon.
Prie peiaus vietoje priedos primrytume ir virykl su orkaite. Galtume virti ir sriubas, ir msas, ir
uogienes bandelms, ir kompotus bei vanden gaivinantiems grimams.
O kur laikysi malkas?
Malkoms galima pastatyti lengv pastat. Nebtinai malkas laikyti tokiame dideliame pastate.
Bet visa tai kainuos nemaus pinigus. A savo pinig negaliu ileisti tokiems niekams. A
neprisidsiu. Bus kada kas nors ar nebus, o man gyventi reikia. Niekas neino, kada a pagaliau
gausiu darbo.
Nereiks tau jokio darbo. Pamatysi kaip mes usidirbsime, sitikinusi Pranut, bet man reikia,
kad tu padtum. Vienai man visa tai sukurti bus per sunku.
inoma, kad padsiu. Dirbsim abi, bet pati suprask, kad a negaliu ileisti paskutini pinig. Labai
jau rizikinga.
Pranut ir ia nusileido. Pinig visai tai pertvarkai uteks ir mano, o Simona bus mano pagalbinink,
nusprend ji, neabejoju, kad seksis gerai. mons visai i nieko pradeda, o a turiu i ko. Pinigai
tirpsta, kasmet vis maja. Kol buvo nemaa suma, nemai susidar ir procentai. I t procent,
kuriuos dabar gaunu, vis sunkiau darosi pragyventi. Btinai reikia kaip nors usidirbti. Simonos
pavyzdys aikiai parod, kaip iuo metu sunku gauti kokio nors darbo.
Simona jau niekur nebevaikto, nordama sidarbinti. Ji padeda Pranutei, o reikal atsirado daug. Kai
buvo pastatyta gale sodo malkin, reikjo ir malkas, ir visus kitus rakandus, kuriais buvo
ugriozdintas kinis pastatas, igabenti, kad bt galima pradti remont. Kai prasidjo statybos, tai
nebuvo nei kada atsipsti., bet darbas namuose tai ne tarnyst. Vien dien padarai daugiau, kit
maiau, o kai kada gali ir visai nedirbti.
Iki rudens Simona susitvark savo asmeninius reikalus. Pasikriktijo pati, pakriktijo mergait. Ji vl

tapo katalike, o Aurel per krikt gavo kit vard Magdelen, taiau tai netrukd j ir toliau
vadinti Aurele.
Statybos ir remontas vyko sklandiai. Per mnes buvo ipjauti ir stiklinti langai, sudtos grindys,
nutinkuotos ir nudaytos sienos. Dar u mnesio buvo sumryta didiul krosnis su virykle. Pastato
vidus buvo idaytas gelsvais, o langai baltais daais.
Kai darbai buvo baigti, gavosi didel, erdvi ir viesi patalpa. Pranut net nesivaizdavo, kad bus taip
grau. Ji patenkinta, tik nerimavo dl krosnies. Kai krosnis idiuvo ir meistrai j ukr, kakodl
nelabai trauk. Dm patalpoje nebuvo, bet liepsna maai plazddama stovjo vietoje ir atrod, kad
tuoj, tuoj uges. Meistrai tikino, kad viskas susitvarkys, nes dabar visi traukos takai dar drgni.
Kelias dienas patalpa buvo laikoma atvira, krosn laik atidarytomis jukomis, o paskui paband dar
kart ukurti. Dkui Dievui, viskas buvo tvarkoje. Krosnis trauk gerai ir ilo, prie krosnies
primryta, gelsv kokli sienel, skirta patalpos apildymui.
Na, k dabar pasakysi? digavo Pranut. tai tau ir patalpa. Ar a nesakiau?
Tikrai puiku, turjo pripainti Simona, bet pinig ileidai nemaai. Kiek gi tau kainavo?
Et, nenorjo sakyti Pranut, dabar tik reiks gerai susipainti su itos krosnies charakteriu.
Reiks ibandyti, kaip ji kepa, kur daugiau laikosi iluma. Ar viruje, ar apaioje, ar visur vienodai?
iandien pat einu miest, pirksiu milt, sviesto, kiauini ir kepsime obuoli pyrag.

16.
Likimas taip lm, kad Pranuts sumanymas pasiteisino. Jos valgykl pamgo miestieiai. ia visada
galjai gauti viei bandeli, ypatingai paruotos kavos pusryiams, darovi sriubos su vitiena
pietums, saldi, trapi pyragaii su raudonj serbent kisieliumi ir putojanio grimo atsigaivinti
per karius.
Soduose prinokus vaisiams, ant kiekvieno stalelio stovjo kraitel su obuoliais, kriaumis,
slyvomis, kuriuos buvo galima valgyti nemokamai. Pranuts ir Simonos virtos vyni, braki,
juodj serbent uogienes pirko restoranai, kavins ir nam eimininks.
Pelnas vis didjo, o Pranut su Simona vis sugalvodavo kaip pavairinti bandeli ir patiekal
asortiment. Joms jau nebereikia iekoti darbo. Pilnai utenka to udarbio, kur gauna i valgyklos.
Jeigu taip eisis ir toliau, tai per kelis metus Pranut susigrins ileistus tkstanius, o verslas vis
augs. Visiems bus gerai.
Rugsjo pirmj Auryt ijo mokykl, o spal gro i kariuomens Juozas. Pranut, jo sulaukusi,
labai apsidiaug. Prie tokio verslo labai reikalingos vyrikos rankos. Nesidiaug tik Simona.
Dar vienas ilaikytinis, su kuriuo reiks dalintis pelnu.
Ir ivis, kuo geriau seksi Pranutei, tuo labiau jai pavydjo Simona. Nesidiaug, kad Pranuts dka ji

turi kur gyventi nemokamai ir usidirba pragyvenimui. Simonai nereikia ileisti n lito i savo
tkstani, bet j nuolatos grauia pavydas, kad viskas, kas buvo jos, dabar priklauso Pranutei. Jai vis
knieti ir knieti suinoti ar dar yra brangenybs, kurios buvo laikomos slptuvje? Ar ino Pranut
apie t lob? Ar pasak Anicetas jai, kur yra paslpta i dalis viso turto? Nepanau. Tegul jis ja ir
labai pasitikjo, ir buvo labai dkingas u slaugym, bet negi sakyt tarnaitei, svetimam mogui apie
savo eimos brangenybes? Gali bti, kad per visus tuos metus apie tai Anicetas net neusimin dl
savo saugumo. Jeigu pasakysi, tai pamaiusi tiek grybi, gali susigundyti ir, j palikusi, pabgti,
visk susilavusi. Kam jai vargti, slaugyti, kad gali be jokio vargo gauti vis gyvenim? O testament
jis tikriausia para, kai pasijuto visai prastai. Negi toki valand mogui dar ateit galv pasakoti
Pranutei, kur yra slptuv? Labai gali bti, kad Pranut apie tai nieko neino, negaljo nurimti
Simona.
Simona daug kart visk apirjo, bet k pamatysi? Slptuv urakinta ir tiek, o kur raktas, k gali
inoti? Miegamojo spintoje dar ir dabar kaba virutiniai Aniceto drabuiai. Kiek kart Simona ikrat
visas kelni, vark ir palt kienes, liemeni kienles, iekodama rakto. Vienoje liemens
kienlje ji rado auksin laikrod su stora aukso grandinle, norjo pasiimti, bet susilaik. Juk apie
t laikrod tikriausiai ino ir Pranut? Jeigu pasigest, ikart tarimai, nemalonumai... Dabar dar
negalima prarasti pasitikjimo, nusitaikiusi didesn grob, nusprend Simona.
Kaip ir tikjosi Pranut, iem dar padaugjo lankytoj. Patalpa jauki, ilta, malonu ia pasdti,
praleisti piet valand, suvalgyti lkt sriubos, ilt kepsn, o be to gali sukrimsti gerai isilaikius
obuol ar kriau. Priemiesio sode i plyt sumrytame, su ventiliacija rsyje iki pat pavasario
isilaiko ant lentyn idlioti vaisiai ir darovs. Obuoli ir kriaui Pranut negaili savo sveiams
kad ir iem. iemet visko tiek daug uderjo, kad drsiai uteks iki pavasario. Kiek spjo diovino,
vir, raugino, slg srius, o kas liko, tegul bna sveiams pavaiinti. Kas ino, gal kaip tik dl to
Pranutei pavyko sulaukti tiek daug lankytoj?
Jos jau dvi nebespja. Pranut pagalb pasikviet buvusios Aniceto nam tvarkytojos dukter Ol.
Motina jau seniai mirusi. Kai susirgo tuo metu, kai Pranut pas Simon sveiavosi, taip ir
nebepasveiko.
Nal Ol, gavusi tok pasilym, labai apsidiaug. Atlyginimas jai tiko, o be to ji gyveno ia pat
netoliese. Itaikiusi valandl laisvo laiko, gals parbgti namo ir pasirpinti, i mokyklos grusia,
dukra. et valand grta i darbo senelis. Jis paglobos mergait, kai Olei danai teks vlai grti i
darbo.
Prie paias Kaldas Pranut gavo laik i miestelio. Prane, kad sunkiai susirgo motina. Ji kartu su
broliu skubiai ivaiavo, o Simona pagaliau sulauk to, kam taip ilgai ruosi. Ivaiuoja pas
sergani motin ir aiku, kad greitai negr. Geresns progos nebus. Dabar tursiu tiek ir tiek laiko
dar visk gerai patikrinti, apsidiaug ji. Jei anksiau krt Aniceto drabuius, tai dabar gerai
ivart Pranuts kasdienius, ieigines sukneles, bliuzeles, kurios tik buvo su kienmis. varkelius,
vasarinius paltus, net avalyn iiupinjo, ipurt pagalves, patalus, bet rakto niekur nerado. Simona
dar gerai ikilnojo visk, kas tik buvo komodos staliuose ir, atsineusi visus nam raktus, band kur
nors pritaikyti. Bet nieko nesigavo. Viena diena nujo niekais.
Simona per nakt nemiegojo, nes galvoje sukosi tik vienas klausimas: K daryti, kur iekoti?
Pagaliau ji prisimin, kad vienoje gatvelje mat prie modernios ukandins prisiliejusias, iki puss
stiklinmis durimis su kuklia ikaba Darau naujus, taisau sulusius, dubliuoju vairaus dydio

raktus dirbtuvles.
Kit ryt, kai po pusryio isiskirst lankytojai, palikusi Ol ruotis pietums, Simona ijo miest ir
paband susiiekoti t gatvel. Gerai neprisimin kur, vis irjo kavines puoniomis ikabomis ir,
ne taip ilgai vaikiojusi, rado ko iekojo.
Simona ikart pajuto palengvjim ir su viltimi eng dirbtuvl. J sutiko jaunas, linksmas
vyrukas.
Labas rytas, mandagiai atsak jis Simonos pasveikinim ir pasiteiravo, kuo galiu padti?
Nuo vieno komodos staliaus pameiau rakt. Ar negalima bt padaryti naujo, kad galiau
atrakinti?
Gal galtumte pasakyti, kokio madaug dydio?
Na, panaiai toks, parod Simona nedidel, tarp kit ant stalo gulint raktel.
Toki turiu vis pund. Pamginsim, gal kuris tiks. Jeigu ne, pabandysim padaryti nauj. Ateikit po
etos valandos, baigsiu darb, bsiu laisvas tada ir pairsime.
Simona neikent ir atjo anksiau, bet vaikinas jau buvo pasiruos. Jis pam nuo kds nedidel
lagaminl, ileido pirma savs Simon ir urakino dirbtuvs duris. Kai atjo iki nam, abu ulipo
namo antr aukt ir Simona jam parod slptuvs dureles.
Pirmiausia meistras iband visus atsinetus raktus, bet i tokios daugybs rakt n vienas netiko.
Tada, tarp deln suilds gaball vako, spraud j rakto land ir paliko, kad vakas atalt. Prajus
kokiam pusvalandiui, jis atsargiai su pincet im vak ir, palauks kol is visai sukietjo,
atsargiai suvyniojo sugeriamo popieriaus skiaut. popieri suvyniot formel meistras atsargiai
djo special flanelin maiel ir tik tada pasidjo lagaminl. U dienos, nujusi dirbtuvl,
Simona gavo rakt.
Virpania irdimi ji atidar slptuvs dureles. Viskas tebra, niekas nepaliesta. Gal ir inojo Pranut,
gal ir turjo rakt, bet nieko nepam. Na, aiku. Jai ir nebuvo reikalo. Kol slaug Anicet, abu
gyveno i jo pensijos, o paskui uteko procent i banko. Atuoniasdeimt tkstani... Nieko sau. Kad
ir nedideli procentai, bet nuo tokios sumos, apvali sumel... Bet dabar jau viskas, niekas nebeturi
reikms. Svarbu, kad a laiku spjau prieiti... Bet gana grotis, laikas grti prie darbo, nutar
Simona ir, pamusi rank por masyvesni ied, grandinl su pakabuku, auskarus, visk susidjo
iursto kien ir urakino slptuv. Paimtus papuoalus tam kartui paslp sofoje po pagalve, o rytoj
po pusryi nutar nueiti miest ir parodyti juos juvelyrui: Pairsim kiek silo?

17.
Gro Pranut tik po Kald. Motinai buvo infarktas, bet pagelbjo vietinis daktaras. Jis dvi dienas ir
naktis budjo prie ligons, nesitrauk nuo jos ir kartas nuo karto, kol neprajo skausmai kairiame
one, leido vaistus. Prajus dar porai dien, kai moterik jau galjo atsissti, pradjo valgyti ir

nebegrs jos gyvybei pavojus, palikusi tvui pinig, Pranut su broliu gro Kaun.
Na, kaip js ia be mans? Turbt labai pavargot? inojau, kad bus nelengva, bet anksiau grti
negaljau. Laukiau kol pagers mamos sveikata, lyg teisinosi Pranut Simonai.
Kas gi jai buvo? pasidomjo i.
Infarktas. Bet, ai daktarui, igelbjo. Sak, kad laiku j pakvietm.
Na, apsilankei, pabuvai, pasimatei, mama pasveiko ir, dkui Dievui, viskas baigsi laimingai. O mes
ia visai nesunkiai isivertm. Nuo ketvirtadienio beveik visai nebuvo moni. Tas prieventines
dienas prie Kias visi stengsi praleisti su eimomis namuose. Manau, kad ir per i savait svei
daug netursim. Didysis tarpuventis, ia pat Nauji metai. Tik po Trij karali prasids prastas
judjimas.
Ir gerai. Truput atsipsim, nenusimin Pranut, mums irgi reikia vsti. Ar ne? Sakau, i
savait gal ivis neatsidaryti?
inoma, pritar Simona, pasiimsim ventini atostog. O kas girdti ms namuose?
prisimin ji, gal girdjai k nekant? Neinau ar sveikas ttis, Valentas?
Ne, nieko neinau. Per tas dienas kojos ir gryios nebuvau iklusi, bet jeigu kas nors bt ten
atsitik, tai tvai bt papasakoj. Turbt pas juos viskas tvarkoje.
Tiek jau to. Blogai, gerai, bet ten jau nebe mano namai, lidnai itar Simona. O kai gerai
pagalvoji, tai turiu pripainti, kad a ivis neturiu nam.
O ko ia tau ne namai? suskubo paguosti draug Pranut. Gyvenk sau nors ir iki gyvenimo galo.
T nam uteks mums abiems.
A nieko nesakau. Man gerai, bet auga mergait. K a jai duosiu? Man tvai sugebjo skirti itoki
pasog. O koki a skirsiu pasog, kai reiks ileisti u vyro?
Na, tu j ileidai gimnazij. Mergait gabi, mokytis netingi. Baigs gimnazij, jei nors baigs ir
auktuosius mokslus. Bus ar gydytoja, ar mokytoja. Ar prasta pasoga? Slygas mokintis turi. Ir
gimnazija ir universitetas viskas vietoje. Ji i tavs gaus daugiau negu tu gavai i savo tv,
ramino draug Pranut.
Mane irgi norjo mokinti, bet a kvail pati nenorjau, prisimin Simona.
Ne visi gali bti mokinti. Kaip ten bebuv, mes su tavimi turim savo gyvenimus. Mums neblogai
sekasi, nieko netrksta, dar ne senatv. Ko dar norti?
Kai tu nieko niekada neturjai, buvai tarnait, o dabar pasidarei ponia, tai tau nesuprasti. A i toki
nam, uaugau garbingoje tv eimoje, itekjau tok gyvenim, o iandien a nieko neturiu,
gyvenu i tavo malons... Kaip tik neatsitinka gyvenime, neikent neglusi Pranutei Simona. Isak
tai, kas j labiausiai slg.
Betgi tu patyrei tok meils roj, kokio a n sapne nesapnavau, vietoj to, kad sieisti, nusijuok

Pranut. Nra ko man pavydti. Tu ir dabar bagotesn u mane. Uauginai toki dukr. Mergait
grai, gabi, o a po iai dienai vienia. Man jau trisdeimt, gal jau nebesukursiu eimos... Vietoj to
susikriau versl, turiu k veikti. Per dienas bendrauju su monmis. Man sekasi ir a patenkinta...
inoma, buvo daug abejoni, ileidau daug pinig, rizikavau, bet a pati susikriau neblog
gyvenim. O tu visk turjai, bet nemokjai vertinti, branginti, savo noru visko atsisakei. A vis
laik pergyvenau dl tavs, bijojau, kad tau nereikt gailtis.
Po to pokalbio su Simona Pranut daug galvojo. Simona teisyb sako. A uaugau visai kitoje
aplinkoje. Niekada neturjau toki slyg kaip ji. Nuo pat maums namuose buvo nepritekliai, jauna
ijau pas kininkus tarnauti... Argi a ne tarnait? Simonai niekada nieko netrko, bet ji dalinosi su
manimi viskuo, k turjo. Maos aisdavome su jos aislais, o kai motina atnedavo Simonai
pusdienius, gabal deros ar riek pyrago, aptepto su vyni uogiene, ji pus atiduodavo man, jei tik
bdavome kartu. Kai paaugom, netgi duodavo pasipuoti sava kokia graesne suknele ar bliuzele
nueiti banyi ir po pamald pasivaikioti po miestel. O kad ir itie kursai pas vienuoles? Jei ne
ji, a niekada nebiau to pasiekusi, k iandien turiu. Kaip nesakyk, tie kursai labai pravert.
Pagaliau, jei nebt pakvietusi pasisveiuoti... Ir pas save u tarnait pasiliko tik gero nordama.
inoma, jai skaudu, kad buvusi t nam eiminink, dabar gyvena kaip kokia nuominink. Betgi
namo a juk negaliu jai atiduoti? iaip ar taip a nusipelniau palikim. Taip vertino ir atsimokjo
mogus u tok per visus tuos metus atlikt sunk darb ir a privalau gerbti jo paskutin vali. Bet
dl t brangenybi slptuvje reikt pagalvoti. Jos, aiku, man taip pat priklauso kartu su visu
palikimu... Negi a turiau jas atiduoti? Pasog atidaviau, gyvena kaip savo namuose, dalijams
verslo pelnu, nors ji n centu neprisidjo prie statyb ir remonto. Ir vis jauiasi nuskriausta... Ne, to
turto a jai neatiduosiu, nors pasidalinti bt galima, staiga ov mintis Pranutei, ar man neuteks?
Kad ir pus jo pardavus, a susigriniau dal pinig. Ileista nemaai, bet praeis keli metai, kol
viskas sugr, o pardavus susidaryt nemaa sumel, kuri pasidiau bank. Malonu, kai inai, kad
yra iokia tokia atsarga juodai dienai. Artinasi Naujieji metai ir sutiksim juos, aiku, namuose, sav
moni rate, pasikeisim dovanlmis. Tegul nuo mans jai bus naujametin dovana... Turt
apsidiaugti. Tegul ino, kad nesu gobuol, savanaud, kad nepamirau viso to, k ji dl mans yra
padariusi. Dalinuosi su ja taip, kaip ji su manimi dalijosi. Gal pasijus laimingesn, gavusi toki
dovanl nuo mans, nusprend Pranut.
Naujus metus visi namikiai sutiko pirmame namo aukte valgomajame. Prie stalo buvo keturi
mons: Pranut, Juozas, Simona ir Auryt. Vais ventei buvo paruotos taip, kad atitikt tokio
vakaro nuotaik.
Kambarys buvo iltai prikrentas, buvo udegtos vakuts ant egls ir didels vaks ant stalo.
Pasird ieiginiais drabuiais, visi susdo u stalo.
Suaugusieji igr po taur vyno, visi ukandiavo, nekjosi ir juokavo. Kai laikrodis imu
dvylikt, visi pasikeit dovanlmis, palinkjo vienas kitam laiming, diaugsming met,
pasibuiavo.
O a turiu tau dovan viruje. Einam, parodysiu, pakviet Pranut ir jos abi su Simona ulipo
vir. Mes ilgai netruksim. Noriu Simonai vienai parodyti staigmen, Juoz ir Auryt dar
perspjo Pranut prie ieinant.
Pranut Simon atved prie komodos ir, atidariusi stali, visk ikraust. Kai stalius buvo tuias,
tada, imusi i jo maskuojani pertvar prie sienos, kio rakt slptuvs dureles.

 Tau ta slptuv turbt ne paslaptis? O man buvo didiul staigmena, atsisuko Pranut Simon.
Prie pat mirt ponas Anicetas man atidav rakt. Kai atidariusi pamaiau kas ia slepiama, netekau
ado. Pati supranti, kad ir ios vertybs man priklauso, bet a niekuo nepasinaudojau. Nepamiau sau
n daiktelio. Tik pasiirjau, pasigrojau ir vl urakinau, o rakt pasidjau saugioje vietoje. Laikui
bgant, aiku kad biau panaudojusi, bet, kai tu sugrai ir esi ia, nutariau su tavimi pasidalinti. Pus
tau, pus man. Tai tai koki dovan a tau paruoiau. Ar bus gerai? i naujametin nakt mes ir
pasidalinsime.
Simona stovjo alia ir pasimetusi, lyg per migl stebjo, o kai Pranut pasuko rakt ir atidar
dureles, ibalo ir vos isilaik nesugriuvusi. Ibalo ir Pranut. Raktas jai ikrito i rankos ir
vangdamas nuriedjo po komoda.
Slptuv buvo tuia kaip paluota.
Nepajgdama itarti n odio, Pranut griebsi u krtins. Galvoje kaip aibas pralk mintys viena
paskui kit: Vagys?.. Juozas?.. Na inoma, Simona. Ji visk inojo. O gal ir rakt turjo? Kaip kvaila
buvo pasitikti!
Tu pavogei! atsisuko Pranut j, kai jau galjo prakalbti, tavo ia darbas? Kaip tau ne gda?
Simona staiga isitemp. Jeigu anksiau ji su nerimu stebjo galvodama kas bus, kai Pranut pamatys,
jog nieko nebra, tai dabar, pavadinta vagile, sieid ir n neman gintis. Prieingai ji pati
usipuol Pranut.
Nieko a nevogiau, o savo pasimiau. is auksas nei tavo, nei mano. Jis Aniceto, o Anicetas mano
vyras. Ar jau pamirai? uraudusi auk Simona. Atsirado mat, svetimo turto savininke dedasi.
Mes dar pamatysim, kas ia savininkas, kam viskas priklauso? Tai dar ne viskas, kad para
testament. mogus paralyiuotas, nevalingas... Tiek met iguljo ant patalo. Nusilpo organizmas, o
taip pat ir protas. Prisiplakei, pasinaudojai tokia mogaus negalia, o iandien mielairding vaizduoji.
Baik! paoko nuo sofos Pranut, palikai mog, ilkei, svetimo vyro vaik augini. Ar tokia
vyro mona privaljai bti? atgal atsisdo ji. Jeigu kas kitas bt mano vietoje, nieko nebtum
gavusi. O a ar maai tau daviau, ar nepadjau? Ne dabar laikas galvoti apie tai kas buvo, reikjo
nepamesti proto dl berno. Bet gana. Nebebsiu daugiau kvails vietoje, nebesileisiu inaudojama.
Baigsi seni metai, baigsi ir malons. Nuo ios dienos, nuo ios minuts bus kitaip. A irgi turiu
savigarb, kad ir tarnait. Nuo rytdienos nebenoriu matyti tavs savo namuose. Dkis kur nori, bet
nesimaiyk man po kojomis. Draudiu eiti virtuv, kad nematyiau k nors verdant ant virykls.
Niekur a i ia neisiu. ia mano namai, piktai pertrauk j Simona, greiiau tu pati ilksi i ia
negu a ieisiu..
Galsi sdt, bet malk apsikrenimui a neduosiu n negalvok. Taip mons ialdo i savo nam
usiveisusius tarakonus. Ir dar a atleidiu tave i darbo. Nuo ryt dienos nesirodyk mano
valgykloje!
Kai taip ilgai negro motina su teta, Auryt atjo j iekoti.
K ia veikiat taip ilgai? Mums su dde Juozu nusibodo laukti, apsidair jusi mergait. Kodl

ia tokia baisi betvark? j stebino itrauktas komodos stalius ir netvarkingai sumesti daiktai ant
sofos, ryte atsiklusi taip graiai visk sutvarkiau. Parodyk gi, mama, koki dovan gavai nuo
tetos?
Tokios dovanos niekam nelinkiau, pravirko Simona, teta nebeleidia ia mums gyventi.
Neinau kur reiks pasidti, verkdama ji pasiskund dukrai. Meta laukan per pat vidur iemos,
per tokius alius. Nebegalim n valgyti isivirti virtuvje. Neinau kaip reiks toliau gyventi?
Kodl taip, tetute? Kas atsitiko? paklaus isigandusi, pilnomis aar akimis Aurel.
Pranutei pagailo mergaits. Ji atlgo, susigraudino, bet, prisiminusi, kaip k tik jos motina,
nepasakiusi vaikui tiesos, apkaltino j iaurumu, susitvard.
Todl, kad tavo mama nesininga. Ji mane apvog. Negaliu daugiau leisti jai gyventi mano
namuose. Ji visk ivogs.
Negali bti, verk Aurel, mano mama to nepadaryt. Gal kas nors kitas, o ne mama jus
apvog? Kodl taip manot, kad mama?
Pati prisipaino. Jeigu ji ia gyvens, tai ir toliau mane apvagins.
Mama, sakyk gi, ko tyli? Juk tai netiesa? Jeigu taip, tai kam prisipainai? Kokia gda, usideng
rankomis veid mergait.
Nusiramink, neverk. Tavo mama niekada nevog ir nevogs. A tik pasimiau, kas buvo mano,
apkabino Simona dukr, tu dar daug ko neinai, vaikeli. A tau visk paaikinsiu tik kada nors
vliau. Leisk man nors kiek atsigauti.

18.
Pranut sunerimo. Kodl ji man grasina? Gal yra k sugalvojusi? Gal seniai k nors rezga u mano
nugaros? Gal seniai suplanavo kaip visk susigrinti ir tik dabar pykusi isitar? Kodl ji vis laik
tokia pasitikinti savimi, su manimi visai nesiskaito, neparodo dkingumo, nors a taip jai
nuolaidiauju? Nebuvo atidaryta valgykla vis savait, pabus ir dar kelias dienas, o man reikia btinai
pasikalbti su savo advokatu, nusprend ji.
Tuojau po Nauj met, pai pirm darbo dien Pranut ir susitiko su juo. Visk jam papasakojo, kas
vyko per tuos metus, kai Simona apsigyveno tuose namuose, papasakojo ir apie naujametin nakt.
Praom pasakyti, ponas advokate, ar i tikrj testamentas nieko nereikia? baigusi pasakoti,
paklaus Pranut to, kas jai labiausiai rpjo.
Jeigu testamentas nieko nereikt, tai nebtumte nieko paveldjusi, nuramino j advokatas, bet
pasitaiko atvej, kai ir testamentas bna uginijamas. Be to, turiu pabrti, kad brangenybs
testamente neufiksuotos, neapraytos, taigi teismas traktuos, kad j n nebuvo.

 Tai taip ieina, kad ir man parayt testament ji gali uginyti?

Jeigu jai pavykt rodyti, kad vaikas Puzino.
Bet vaikas tikrai ne jo. Pati sak, kad tik u met, kai su kavalieriumi pabgo nuo vyro, susilauk
dukters.
Ji gali remtis ir kitais kaltinimais. Pavyzdiui ji gali skstis, kad vyras buvo neitikimas su jumis,
kai buvote j namuose tarnait. Gali sakyti, kad vyras smurtavo, neduodavo pinig pragyvenimui,
skriaud, emino ir ji, bdama nia, buvo priversta pasitraukti, ieiti i nam, gelbdama savo ir
bsimo kdikio gyvyb. Daug met pati viena augino vaik, nesulaukusi i vyro jokios paramos, o
suinojusi, kad mirdamas vis turt vyras paliko meiluei, bdama teista Puzino mona, prao
teismo atsivelgti ias aplinkybes ir perirti testamento teistum.
Betgi nieko panaaus nebuvo, net paiurpo Pranut, buvo viskas kaip tik taip, kaip a pasakojau.
Dar kart kartoju. Jeigu tai rodyt, nes neabejoju, kad btent tok variant jai galjo pasilyti
advokatas, kur ji kreipsi. Bet tai ilgas ir brangiai kainuojantis kelias ir advokatas pareikalaus
atitinkamo honoraro. Be to jai teks pirkti liudininkus. Tokiai bylai laimti reikia turti nemaai
pinigo.
Pinig jai uteks. Vien t brangenybi didiul vert. O a dar atidaviau dvideimt tkstani,
kuriuos ji kaip pasog atsine tekdama u pono Aniceto. Ji tikrai susidoros su manimi, jai uteks
sins, visai nusimin Pranut. Kaip a rodysiu, kad tai neteisyb? Ar galite man k nors patarti,
ponas advokate?
Turint tok pasiturint ir nesining prieinink, bus be abejo sunku kovoti teisme, patyljs
pasak advokatas, ne visada ir teismas pajgus apginti teisij pus. Teismas labiau remiasi
liudinink parodymais ir rodymais. Prasids bylinjimasis, o kartu ir nervai, nemigo naktys, kainuos
nemaai sveikatos, pareikalaus dideli ilaid. Ir viskas gali nueiti niekais. Neabejoju, kad u pinigus,
didelius pinigus ji gaus ir advokat, ir liudininkus... Bet jeigu klausiate patarimo, tai tai k pasakysiu.
Parduokit t nam ir vis nekilnojam turt tol, kol jis js. Dabar, kaip girdti, vl pakilo kainos.
Gausite nemaus pinigus, pasidsit bank ir gyvensite i procent. Kam jums toks didelis namas?
Juk daug kainuoja jo ilaikymas. Nusipirksit vietoj jo maesn savo eimai ir gyvensite vis
gyvenim be vargo ir rpesi. Taip atsikratysit ia nesininga prieininke.
Gal i tikrj reikia taip padaryti? nudiugo Pranut, ai tamstai. Man paiai niekada nebt
atjusi tokia mintis. Tiesa, mokjau tokius pinigus u sodo ir aplinkos tvarkym, o kur dar elektra,
malkos tokio namo apildymui... Kai turjau pinig, tai nelabai skaiiavau, o dabar, kai tiek ileidau
valgyklos rengimui, tai danai pagalvodavau, kiek daug viskas kainuoja. Umiesio vasarnam
pasiliksiu. Tursiu vaisi, usiauginsiu darovi... Nebent bt gaila valgyklos, trumpam susimst
Pranut. Dabar jau susidar klient ratas ir iaip netrksta lankytoj, gaunu pelno... Bet namo tai
tikrai negaila.
Na, toks tvarkingas pastatas irgi eit pardavimo kain. Pirkjas tai vertins, ypsojosi advokatas.
Kain, o kiek a galiau gauti u tok nam miesto centre? parpo Pranutei. Kiek a turiau u
j prayti?

 Aiku, kad nemaai, bet konkreiai negaliau pasakyti. Geriau a jums duosiu adres agento, kuris
usiima nekilnojamo turto prekyba. Js j pasikviesite, jis apirs statin, vertins ir pasakys, koki
galit prayti kain. Ir dar jis gali parekomenduoti pirkj.
Pranut dar t pai dien susirado agent ir susitar su juo, kad ryt i ryto jis apsilankys, apirs ir
vertins parduodam nam.
Agentas sutart valand pribuvo, nesumelavo. Jis pats buvo suinteresuotas kaip greiiau pamatyti
objekt. Pasinekjs su Pranute, jis ikart suprato, kad pardavja nelabai susigaudo kainose ir
tikjosi gerokai pasipelnyti i io tarpininkavimo. Apirjs nam ir valgykl, sod ir vis aplink,
jis pasil nema kain, suprantama, maesn, negu nekilnojamas turtas buvo vertas. Pranut ir
tokios nesitikjo. Ji nedvejodama sutiko, netgi buvo pasiruousi ir iek tiek mainti, jeigu pirkjas
dertsi. Tik papra agento, kad kaip galima greiiau is surast pirkj.
Niekas tikrai neinojo, k planavo Simona, bet dviej savaii bgyje Pranut nam pardav ir, kaip
jai atrod, u gana aukt kain. Ji dar isiderjo, kad naujas eimininkas leist jai su broliu pagyventi
kok mnes, kol ji susiras sau tinkam namuk.
Simona ir toliau gyvena viruje. Nors Pranut ir buvo sakiusi, kad neduos malk, bet Juozas kaip
anksiau, taip ir dabar apaioje ir viruje ikrena krosnis, o pataikiusi moment, kai nra virtuvje
Pranuts, Simona pasigamina valg. Draugs tarpusavyje nekalba ir stengiasi nesusidurti viena su kita.
Pranut atleido ir pagalbinink Ol, ir udar valgykl. Ji po truput pakavo daiktus, nutar kokius
pasiims reikalingus baldus, o likusius nupirks naujasis eimininkas. Taip buvo sutar.
Namo pirkjas buvo viengungis, neseniai i Amerikos parvaiavs kininko snus. Kai tik buvo i
varytini parduotas tv kis, keistas u banko skolas, jis, bdamas jaunas vyrukas, ivaiavo
Amerik ir iki iol ten gyveno. Kiti amerikonai gr i ujrio pirkdavo emes, o jis kaim grti
nenorjo. Buvo nutars sikurti mieste ir imtis kokio nors verslo. Iki iol vaikinas gyveno viebutyje
ir kiek per agentus, kiek per skelbimus laikraiuose iekojo tinkamo gyventi bsto. Kiek amerikonas
j mat, n vienas nepatiko taip kaip is.
Dviauktis, tvirtas, tayt akmen senovinis namas ikart patrauk jo dmes. Toks akmeninis namas
saugesnis nuo gaisro ir nuo visoki ten grybeli. Ir vieta gera, tinkama salinui. Tokie salinai
miest centre Amerikoje labai klesti. Ar nevertt ir ia pabandyt susikurt pana versl? mst
amerikonas.
Kai tik susitvark pas notar pirkimo dokumentus, ponas Benediktas, taps savininku, tutuojau su
keliais lagaminais ivaiavo i viebuio ir apsigyveno jau nuosavame name. Pranut atlaisvino
miegamj, kur po pono Aniceto mirties ji miegojo, ir gro tarnaits kambarl. Broliui Juozui
nakiai ji paklodavo laikin guol ant grind. Naujam eimininkui miegamj Pranut graiai
sutvark. Ji nuluost dulkes, iplov grindis, paties nauj patalyn, atidariusi langus, kambar
ivdino, o Juozas ikreno krosn.
Didelje keturi dur poliruotoje spintoje vietos daug. Pranut pono Aniceto drabuius sustm
vien spintos pus, savus isine kambarl ir Benediktas turjo vietos, kur sukabinti savo
garderob.

Pirm dien naujojo eimininko beveik niekas nemat. Jis, tik atvaiavs i viebuio, skubiai
ikraust lagaminus ir vl ivaiavo. Nebuvo jis vis dien, gro vlai ir tuojau pat atsigul. Kai is
ryte atsikl, Pranut atne jam pusryt valgomj. Pavalgs jis padkojo, pagyr, kad buvo labai
skanu ir dalykikai paklaus.
Kiek a skolingas?
Mokti nereikia, maloniai atsak Pranut, lai bna u tai, kad leidiate pagyventi. Kiek ia bsiu,
tai nors tiek atsilyginsiu.
Tai man labai pasisek. Nusipirkau bst kartu su eimininke... nusijuok Benediktas. Galit
gyventi kiek tiktai reiks. Man netrukdot, o dabar noriau dar kart apirti valgyklos patalpas. O
kodl j udart? Ar bankrutavot?
Ne. Kadangi sugalvojau parduoti nam, tai udariau kol vyko tas pirkimas pardavimas. O dabar, kai
jau pardaviau, tai vis tiek tursiu i ia ieiti...
Ir kaip seksi?
Neblogai. Dirbom trise. Visos usidirbdavo neblogus atlyginimus ir dar likdavo pelno.
Ir a taip pagalvojau, kad turjo bti neblogai. Pasiutikai tinkama vieta ne tik tokiai valgykllei.
Noriau ueiti ir geriau pasivalgyti po vid.
Tuoj parodysiu kuris raktas.
Benediktas ilgai vaikiojo po vid, paskui, ijs pro duris, vaikiojo po kiem. Jis kak matavo
ingsniais, vaikiojo pirmyn, atgal vienoje ir kitoje valgyklos pusje. Paskui naujasis eimininkas
nujo sod ir ten iek tiek utruko. Vien ir kit kart perskaiiavo medius, apjo visas tvoras.
Ileidusi Aurel mokykl, Simona sdjo viruje iltame, prikrentame kambaryje, bet pro langus
mat, stebjo, kai namus kartas nuo karto ueidavo svetimi mons. Ji niekaip negaljo suprasti, kas
ia vyksta. Ir kart, pamaiusi kaip nepastamas vyrikis vaikto po sod, ji nusileido apai ir,
radusi virtuvje Pranut, ukalbino.
Nebebsiu a ia ilgiau. Susiradau butel ir tik laukiu, kol isikraustys senieji nuomininkai.
A irgi, pasak Pranut, kai tik pasitaikys tinkamas, patogioj vietoj namukas, pirksiu ir ieisiu i
ia.
O tu kodl iekai kur gyventi? Ar ia jau nebenori? domu k sugalvojai?
Ir nordama negaliau. Namas jau nebe mano. Pardaviau.
Kaip galjai parduoti mano nam? ipt akis Simona. K ia paistai?
Galjau, todl ir pardaviau. O naujas eimininkas tavs ilgai nelaikys. Jei pati neieisi, tada
ikeldins. Bet, jeigu esi susiradusi but, tada ne bda. Tursi kur gyventi.

Simona i karto persimain. Nors ji pradioje stengsi atrodyti rami ir kalbjo maloniai, dabar gi
nuo pykio net gyslos ioko jai ant smilkini.
Nieko nebus, negalvok! Kad ir pardavei, vis tiek jis man priklauso. Anksiau ar vliau a j atgausiu.
A teista Aniceto mona, o tu kaip buvai, taip ir likai tarnaite, meilue...
Kol Pranut iekojo pirkjo, Simona irgi nesnaud. Lanksi pas advokatus, tarsi su jais, bet n
vienas nenorjo imtis tokios bylos, kol pagaliau susirado tok, kuris u nema atlyg, sutiko jai
padti. Ir netgi utikrino, kad visai nesunkiai t byl bus galima laimti. Jis pasil madaug tok
plan, apie kok pasakojo Pranuts advokatas. Neva Pranut, pasamdyta patarnauti, tapo vyro meilue.
Ji suard eimynin gyvenim, o mona, bdama nia, buvo priversta palikti smurtaujant vyr.
Prie mirt, pasinaudodama savo taka negaliam vyrikiui, isireikalavo palank sau testament ir
paveldjo vis turt.
Buvo jau pradta kurpti mediaga bylai, bet viskas susitrukd dl to, kad bsim liudinink, kuriuos
irgi rekomendavo advokatas, negalima buvo nurodyti byloje. Vienas buvo kakur ivyks, o antras
sirgo.
Teko laukti, kol jie parsiras, kad galima bt su jais tartis ir, u tam tikr atlyg jiems sutikus, tsti
pradt darb.

19.
Kai Benediktas, pavaikiojs po kiem, gro namus, Pranut atne jam valgomj pietus. Visk
padjusi ant stalo jau norjo ieiti, bet ponas Benediktas pakviet j prissti.
Klausyk, mergule, suneko jis, baigs valgyti sriub, tai sakai, kad su ta valgykla tau neblogai
seksi?
Visai neblogai. Tik tiek, kad neilgai teko dirbti.
O kodl sugalvojai visk isiparduoti? Kai jau taip gerai buvai sikrusi?
Buvo tam prieasi, o be to ir advokatas taip patar. Sak, kad dabar ir vl pakilo nekilnojamo
turto kainos.
Na, ia ne mano reikalas, nesigilino Benediktas, bet a galvoju ar nevertt ir vl atnaujinti t
versl? Tu niekur neskubk i ia, palauk, gal vl nukris kainos, pajuokavo jis. Gyvenk ia ir
toliau, vietos utenka. Silau vl i naujo atidaryti valgykl. Noriu savo akimis pamatyti kaip vyksta
prekyba. O jeigu atvirai, tai ir a noriau prisidti prie to verslo. Ar priimsi mane u kompanjon?
Kodl gi ne? juoksi Pranut, bet is mano verslas daugiau moterikas. Man, pavyzdiui,
utenka ir tokio pelno, o vyrams gali pasirodyti per menkas. J didesni reikalavimai.
Kiekvienas didelis biznis prasideda nuo kuklios pradios. Tai k? Sutariam? ities jis rank
kitoje stalo pusje sdiniai Pranutei. Vakar pavaikiojau, gerai visk apirjau. Kiemas didelis

yra kur plstis. Kai tik sulauksim pavasario, ardysim vien valgyklos sien ir plsim pastat iki pat
sodo. Paliksim tik pravaiavim iki malkins ir iukliads. T patalp, kuri dabar yra, dalinsime
pusiau lengva pertvara. Vien pus jungsim su nauju pastatu, o antroje liks krosnis, virykl ir
lentynos su indais. Tokiu bdu pasidarys pakankamai vietos, kad laikui bgant, galima bt atidaryti
restoran.
Oho kokie planai, neikent nesiterpusi Pranut, ar a nesakiau, kad vyrams per menkas verslas
tokia valgykll.
Pravers. monms mieste vis tiek reikia kur nors pavalgyti. Kas ueis valgykl, kas restoran.
Vieta ia gera, centras, visada pilna moni. A ir pirkdamas nam apie tai pagalvojau, kadangi vis
laik ketinau imtis verslo. Ta tavo valgykla kaip tik ir bus mano rimto biznio pradia. Beje, kas ta
moteris su mergaite? Maiau ryte, kai nulipo nuo viraus ir ijo gatv?
Tai sena mano draug. Kai buvau viena tame name, tai primiau pagyventi, kol susiras butel.
Nenoriu, kad ia maiytsi paaliniai mons. Manau, kad netursime dl to koki nemalonum?
Benediktas grietai pavelg Pranut.
Ji visk ino ir jau susirado viet kur gyventi. Tik laukia kol atlaisvins but senas nuomininkas,
nelabai tvirtai atsak Pranut.
Tai gerai, o mes pabandysim kartu atgaivinti paios valgykl.
O k man daryti su broliu? nedrsiai paklaus Pranut, jis irgi ia paalinis. Kai likau viena, tai
pasikvieiau, kad man padt. Galiu j isisti namo. A jam niekuo nesipareigojusi.
Gali likti ir brolis, trumpai pagalvojs, pasak Benediktas. Per iem, kaip ir pridera vyrams,
apsirpinsime malkomis. Pirksiu i girininkijos tiesiog rstus, o mes abudu supjausim, sukaposim ir
paruoim krenimui. Taip bus ymiai pigiau, o kai ateis pavasaris ir prasids statybos, atsiras tiek ir
tiek darb ir jam
Rytoj nekrenk krosni viruje, i vakaro perspjo Juoz Pranut.
Kodl? nustebo is.
Taip reikia, nieko nepaaikino Pranut broliui, tik daryk kaip sakau. Kur laik virus pabus
nekrentas.
Suinojusi, kad namas parduotas, Simona kaip mat nulk pas savo advokat, bet kart ir jis
pripaino, kad reikalas komplikavosi. Advokatas, matydamas kaip Simona susinervino, paskubjo j
nuraminti.
Kai byl laimsime, tapsite paveldtoja ir tada galsite per teism ikeldinti nauj savinink, taip
kalbdamas, advokatas nenorjo prarasti klients, i kurios dar ir ateityje tikjosi pasipelnyti. Iki iol
bdama sitikinusi, kad byl laims, dabar Simona pradjo abejoti. Viskas usits. Namas parduotas.
Naujas savininkas mans ia nelaikys ir teks i ia ieiti. Kiek a ileidau pinig, kiekvien kart
mokdama advokatui, mokdama liudininkams. Ir galo nematyti. Tuo labiau, kad jau kelinta diena
niekas viruje nekrena krosni, nusimin Simona.

Nekrenamuose kambariuose alta kaip ledainje. Nualo ant palangi gls, didiuli lang stiklai
apsitrauk erknu taip storai, kad nors rogmis vaiuok. Per nakt, usiklojus iltais patalais suyli,
bet kol atsikeli, apsirengi iltais drabuiais, tai kreia drebulys taip, kad net dantys barka. Juk taip
galima ir susirgti. Tenka sprukti i ia, kol dar laikas, nutar Simona.
Ikentusi altyje dar vien nakt ir ileidusi Auryt gimnazij, Simona susikrov savo daiktus
lagaminus ir antr kart paliko tuos namus, jau nebesitikdama kada nors juos sugrti. Netiki ji, kad
byl pavyks laimti. Niekas nevyksta taip greitai, kaip adjo advokatas. Pirmas teismas dar net
neprasidjo, jau bus reikalingas ir antras. Nepavyks taip paprastai ikeldinti naujo savininko. ia jau
nepads jokie samdyti liudininkai. mogus, sumokjs tokius pinigus, kovos u savo teises turt iki
paskutinij. Simonai tekt susidurti su daug stipresniu prieininku nei Pranut.
Po susitarimo su Benediktu Pranut su Juozu liko gyventi tuose paiuose namuose. Kai nebeliko
Simonos, Juozas vl gro prie savo darb. Rytais ir vakarais krena visas krosnis ir vl ilta, jauku
namuose. Gaila, kad nualo gls, taiau naujam eimininkui jos maai rpi. Juozas su visais
vazonliais jas ine iukliad, o Pranut variai nuval palanges. Surinkusi ir ivdinusi
Simonos sugultus patalus, sudjo juos komod, iplov grindis ir kambariai viruje vl atgavo
savo jaukum. Ponui Benediktui leidus, Pranut pasiklojo viename kambaryje sau patalus, o savo
kambarl vl uleido Juozui.
Padariusi tvark namuose, Pranut pasikviet Ol ir jos abi m tvarkyti valgykl. Kai visur
kruopiai buvo nuvalytos dulks, iplautos grindys, baltomis staltiesmis udengti stalai, Pranut,
nupirkusi mieste, atne viei produkt ir abi su Ole ukr virykl. Jau pietums moterys spjo
paruoti valgius. Po trij savaii pertraukos valgykla ir vl atvr duris ir vartus lankytojams.
Pirmomis dienomis moni buvo nedaug, bet greitai sugro buv nuolatiniai lankytojai, atsirado
nauj ir verslas atgijo. Savaitgaliais Juozas vaiuoja vasarnam, patikrina, perrenka obuolius ir
kriaues. Sugedusius imeta kompostin, o sveikus, gerai isilaikiusius vea namo. Vaisi utenka
visai savaitei, o kai savaits pabaig pritrksta, Juozas ir vl atvea.
Pusryt, pietus ir vakarien visi trys namo gyventojai valgo valgykloje, o po vakariens isiskirsto
kas sau. Juozas eina savo kambarl, o Benediktas su Pranute ateina valgomj. Benediktas atsinea
du didelius aplankus. Vienas skirtas pajamoms urayti, kitas ilaidoms. Benediktas tvarko apskait,
kad mnesio gale, visk susumavus, bt galima matyti koks io verslo pelnas. i visa buhalterija
Pranutei maai rpi, ji tik stengiasi kaip galima skaniau pagaminti valg ir daugiau pritraukti svei.
Ji nenori nuvilti eimininko, kad jis nesigailt pakviets j bendram darbui.
Baig apskait, jie isiskirsto savo kambarius, bet kit kart ir ilgiau pasdi, pasineka.
I kur pas tave, mergele, tiek turto? kart lyg tarp kitko paklaus Benediktas, sakyiau mir ir
paliko vyras. Bet esi ne nal. Pavard mergautin. Tai gal tvas buvo koks turtuolis valdininkas ir
mirdamas paliko? Negaljai gi tiek visko prigyventi tokia jauna. A dvideimt met plkiausi
Amerikoje kol pasidariau iek tiek kapitalo, o ia? Ir toks namas, ir tokie baldai, ir kilimai, liustrai,
aksomins sofos... Ir dar vasarnamis. domu bt j pamatyti.
Ateis vasara ir pamatysit. Grau ten ypa pavasar, kai suydi vaismediai, vaiskrmiai. Yra ten
didelis rsys, pritaikytas vaisiams ir darovms laikyti, stikliniai iltnamiai ankstyvoms darovms

auginti. Nuo pat pavasario ankstyvos darovs, o per vis vasar netrksta vaisi ir uog. Ir paliko
man visa tai nei vyras, nei tvas, o visai svetimas mogus.
tai kaip? Benediktas smalsiai ir kartu tariai j pasiirjo. Ir u k jis toks geras buvo?
paklaus iek tiek paaipiai, nepaliks gi iaip sau u dyk. Reikjo kakaip usipelnyti.
Ir usipelniau, pareik Pranut. mogus buvo veds dar caro laik generolo dukter ir visas tas
turtas jai priklaus. Igyveno su ja keturiasdeimt met. O kai vaik nesusilauk, tai mirdama, aiku,
kad visk paliko vyrui. Bdamas nalys, ved u save keturiasdeimia met jaunesn mergait i
ms miestelio, bet su ja igyveno vos vienerius metus. Ji prie tekdama jau turjo mylim vaikin,
su kuriuo ir pabgo, palikusi vyr. Tuo metu a ia buvau tarnait ir kai po viso to sukrtimo mogus
susirgo insultu ir paralyiuotas eis metus guljo ant patalo, a j slaugiau. Buvo labai sunku, bet jis
pra, kad a jo nepalikiau. Mokjo man imt lit per mnes. Biau slaugius ir ilgiau, bet mogus
mir visk man palikdamas. tai koks jis buvo man dkingas. Atrodo, kad nieko ypatingo nepadariau,
tik dirbau darb, o jis man mokjo.
Dabar jau Benediktas pavelg Pranut visai kitomis akimis. Tokia simpatika, nuoirdi mergina,
nieko nesitikdama, aukojo graiausias savo jaunysts dienas ligonio slaugymui. U imt lit?.. Bet
jai pasisek. mogus, reikia manyti, buvo padorus, kad vertino jos auk ir nors tokiu bdu sugebjo
atsidkoti. Ji tikrai to verta. Ir ivis, i kur tiek energijos, kad nordama pati apsirpinti savo
gyvenim, rizikavo santaupomis ir sukr versliuk? O kaip skaniai gamina valgyti... Moka visk
graiai pateikti... Gyvendamas Amerikoje maitinausi pigiose valgyklose, kur gaudavau tradicin
maist, o dabar, valgydamas ios merginos paruotus valgius, kad ir nebrangius, bet skaniai
paruotus, patyriau didiul malonum. tai k reikia gera eiminink. Kain, kiek galt bti jai
met? paskendo apmstymuose Benediktas.
Per iem valgykloje vis didjo pelnas, o Benediktas kruopiai ved pajam ir ilaid apskait.
Ilaid susidar tikrai nemaai. Buvo visiems metams nupirktos malkos, su meistrais pasitars,
Benediktas lentpjvje pirko sausos medienos statyboms, o kai atjo pavasaris, ilaid susidar dar
daugiau.
Kad nesitrukdyt valgyklos darbas, priestat stat ir renginjo, neiard valgyklos sienos. Ir tik tada,
kai viskas buvo baigta, stiklinti langai, viskas nutinkuota ir idayta, igriovus sien, valgykla buvo
sujungta su nauju priestatu. Krosnis ir virykl nuo bendr patalp buvo atskirtos ir taip susidar tris
kartus didesn svei sal. Iki rudens priestatas buvo pilnai rengtas ir Benediktas jau vaikiojo pas
prekybininkus, iekodamas tinkam bald.
Dar praeis kiek laiko, kol susipirksiu rang ir baldus, o jau po Nauj met imsiu leidim ir
atidarysiu restoran, diaugsi Benediktas, tada ir pamatysim katras gauna daugiau pelno,
linksmai aipsi i Pranuts, tu ar a? Dar prie restorano labai tikt ir viebutis, jau rimtai kalbjo
Benediktas, bet Pranut tik nusijuok.
Viebuiui nebeuteks kiemo. Nebent sodo vietoje. Reikt ipjauti medius ir pastatyti viebut.
Daugiau nra kur.
O kambariai viruje? Kam juos tuius laikyti? Kaip ne kaip, bet mons jau galt nakvoti.
O kur a tada dsiuosi, kai kambarius atiduosite sveiams? ne juokais susirpino Pranut, bet

Benediktas, elmikai j pasiirjs, plaiai nusiypsojo ir linksmai pasil ieit.

Tekk u mans ir galsime gulti vienoje lovoje...
Pranut nors ir suprato, kad tai buvo pasakyta juokais, vis tik trumpam pasimet ir uraudo.
Na, jeigu jau kitaip neieina... band ji juokauti, bet Benediktas staiga surimtjo.
Juokas juokais, bet i tikrj kuo bloga bt i ms pora? Man jau greitai keturiasdeimt, o tu
turbt neturi trisdeimties? Jaun dvideimtmei pan man nereikia. Ne pirmas toks nutikimas sviete
kaip su tavo eimininku buvo. Danai pasitaiko, kad jaunos monos palieka savo senus vyrus.
Nenoriu, kad ir man panaiai atsitikt. Noriu tokios, su kuria galiau kartu pasenti. Ko gero abu
patekom taip vadinam antrj jaunyst, bet por vaikui dar sptume usiauginti, kad nereikt
ugyvento turto palikti svetimiems... Girdjau, kad vyresni tv uauga protingi vaikai, nusijuok
Benediktas. Ir i Amerikos paskubjau grti, kad spiau investuoti udirbtus pinigus ir sukuriau
eim. Jeigu tik tu sutiktum u mans tekti, sakyiau, kad man pasisek. Per t laik kol mes
bendraujam, i vis pusi prisiirjau tave. Nieko netrksta. Ir grai, ir darbti, tvarkinga... O kokia
gaspadin! Toki a labai myliau, gerbiau, enavoiau iki pat gyvenimo galo... Bet jeigu nenori,
tai sakyk tiesiai, nesivaryk. Abu esam ne piemenys ir suprasim vienas kit. Gal tu ivis negalvoji
tekti, o gal lauksi jaunesnio? Kad jau pradjom toki nek, tai baikim iki galo.
Kodl ne pagaliau atgavo ad Pranut, iki iol mergauju tik todl, kad nebuvo kada n
pagalvoti apie vedybas. Prie ligonio buvau pririta kaip uo prie lencigo. Nei a k maiau, nei mane
kas mat. Danai pagalvodavau, kad taip susidjus aplinkybms, turbt liksiu netekjusi. Bet kaip ir
visi eimos, vaik norjau ir a... itas tamstos pasilymas mane labai nudiugino. N nepagalvojau,
kad toks aunus vyrikis, amerikonas manimi susidoms. Nei painau, nei bendravau, nei turjau
kokio vyro. Tamsta man pirmas, kuris mane pamat ir vertino. Jeigu tik imsit, tai a su didiausiu
diaugsmu teksiu u js.

***
Sault vasaros rytmet, Benediktas sdjo terasoje ir skait i pato duts atsinetus laikraius.
Pranut, atneusi kavinuk kvapnios, garuojanios kavos, prisdo alia.
Tu tik paklausyk, k rao laikratis, Benediktas kreipsi mon, kokia keista inut. Vakar
Laisvs aljoje prie juvelyrins parduotuvs buvo upulta moteris. Plikai, pagrob moters rankin,
pasialino. Kaip teig nukentjusioji, rankinje buvo vertingi antikvariniai juvelyriniai dirbiniai.
Policija pradjo nusikaltli paiek ir kvieia, vyk maiusius liudininkus, atsiliepti. Nieko sau
Kas neiojasi rankinje tokius vertingus daiktus? J vieta seife, po keliais uraktais. I kur pas moter
tokios vertybs? ia kakas tartina, gal tarnait kokius eimininkus apvarino?
Negi tai bt Simona? Pritrkusi pinig, gal jo pas juvelyr? Bet ne, tai ne ji. Noriu tikti, kad tai ne
ji... vijo tokias mintis Pranut, o a jos ilgiuosi, ilgiuosi kaimo vaikysts Simonos.

2014 m.

PABAIGA.

Daugiau knyg iekokite
www.naujasvardas.lt/knygos