Kompiuterinė Operacinė sistema

Operacinė sistema (OS) – tai speciali programinė įranga, abstrahuojanti naudotojo bei
programų darbą. Moderniausios operacinės sistemos sudaro galimybę dirbti daugeliui
vartotojų vienu metu daugialypėje aplinkoje, užtikrina bylų (failų) apsaugą, turi daug kitų
naudingų savybių. Dauguma operacinių sistemų yra pirma programinė įranga, kurią
pradeda vykdyti įjungtas kompiuteris.

Naudotojo aplinka

Kompiuterio naudotojo požiūriu, operacinė sistema veikia kaip aplinka, daugiau ar

mažiau supaprastinanti darbą su:

• Taikomosiomis programomis ar kita programine įranga – interneto naršyklėmis,

teksto redagavimo ar internetinių pokalbių programomis.
• Bylomis (failais) ir aplankais (katalogais)
• Įvairiais vidiniais bei išoriniais įrenginiais – spausdintuvu, monitoriumi, pele,
klaviatūra, skaitmeniniu fotoaparatu ir kitais.

Skirstymas naudotojo požiūriu

Operacinės sistemos neretai skirstomos pagal paskirtį:

Asmeniniams kompiuteriams skirtos OS

labai supaprastina vartotojo darbą su kompiuteriu, turi grafinę aplinką, leidžia
klausytis muzikos, žaisti žaidimus ir pan.
Darbo stotims skirtos OS
leidžia efektyviai panaudoti daugelį procesorių, itin didelius atminties kiekius ir
pan.
Serveriams skirtos OS
leidžia efektyviai dirbti šimtams ar tūkstančiams programų vienu metu, turi geras
darbo tinkle galimybes, vartotojų teisių valdymo priemones, efektyviai dirba su
daugeliu vieno kompiuterio procesorių ir pan.
Realaus laiko OS
suteikia programoms vykdymo uždelsimo bei kompiuterių resursų garantijas,
kurių dėka šios OS yra tinkamos automatinių įrenginių (palydovų, laivų, lėktuvų,
etc.) valdymui.
Prietaisams skirtos (angl. embeded) OS
gali dirbti labai ribotas galimybes turinčiuose kompiuteriuose
(mikrovaldikliuose), yra greitos, tačiau dažniausiai neturi išvystytų programų
valdymo ir pan. galimybių.
Minimalistinės OS
šios OS gali tilpti tiek paprastame CD, tiek lanksčiajame diskelyje.
Delniniams kompiuteriams bei mob. Telefonams skirtos OS
yra panašios į prietaisams skirtas, tačiau turi grafinę aplinką, pritaikytos eiliniam
naudotojui] Vaiko procesas

Vaiko raida yra kompiuterio raida, įtakota kitų procesų (tėvų raida).

Vaikas duomenis paveldi iš savo tėvų, kaip atvirus failus. Be UNIX vaiko duomenys iš
tikrųjų yra sukurti, kaip valdanti kopija. Vaiko procesas gali pakeisti kitą programą
(naudodami exec), kaip reikalaujama.

Kiekvienas procesas gali sukurti daug „vaiko procesų“, bet jie visi turės tuos pačius
tėvus; jeigu „duomenys neturi tėvų“, tai reiškia, kad jie yra pradinis branduolyje. Kai
kuriose sistemose, įskaitant Unix sistemą tokią kaip Linux, pirmieji procesai (vadinami
pirminio paleidimo) pradėti branduolyje ne paleidimo metu ir yra nenutraukiami. (žr.
„Linux“ paleisties procesas); kitų tėvų procesai gali vykdyti įvairias užduotis vartotojo
aplinkoje. Kitas kelias pabaigti procesą be tėvų, jeigu jo tėvai miršta, „palieka procesą
našlaitį“, bet šiuo atveju jis netrukus bus priimtas kaip pirminis procesas.

Operacijų aplinka

Programuotojo ar administratoriaus požiūriu, operacinė sistema yra tam tikra programinė

aplinka, abstrahuojanti kompiuterio aparatūrą ir vykdanti sistemines procesų/programų
aptarnavimo funkcijas:

• Programų/procesų paleidimo posistemė (angl. loader, liet neįsitvirtinę pakaitalai:

kėlyklė, vykdyklė), užtikrinanti programų ar bibliotekų kodo perkėlimą į operacinę
atmintį bei su tuo susijusius pagalbinius veiksmus (pvz., kodo išpakavimą).
• Operacinės atminties adresų transliavimo posistemė (angl. linker, liet. neįsitvirtinę
pakaitalai: saistyklė, siejyklė, rišyklė), užtikrinanti simbolinių objektinio kodo
adresų transliaciją į fizinius.
• Procesų valdymo posistemė (angl. process manager), užtikrinanti procesoriaus,
atminties ir pan. resursų paskirstymą, procesų valdymą ir pan.
• Pagalbinės bibliotekos (angl. libraries, liet. neįsitvirtinę pakaitalai: tvarkyklė,
rinkmena), suteikiančios programoms standartinę aplinką darbui su OS
funkcijomis.
• Draiveriai (angl. drivers, liet. neįsitvirtinę pakaitalai: tvarkyklė, vedyklė, varyklė,
valdyklė, vertyklė, rinkmena), suteikiantys programoms standartizuotą interfeisą
darbui su aparatine įranga.
• Pagalbinės posistemės, pvz., virtuali atmintis, failų sistema ir pan..
Skirstymas architektūros požiūriu

Tradiciškai OS skirstomos pagal branduolio struktūrą:

• Monolitinės turi vientisą, visas funkcijas atliekantį branduolį, kurį, keičiant

aparatūrą, reikia perkompiliuoti.
• Generatyvinės turi branduolį, veikiantį, kaip monolitinis, tačiau branduolys
generuojamas jo pakrovimo metu.
• Modulinės artimos generatyvinėms, tačiau turi branduolius, susidedančius iš
modulių, kuriuos galima keisti OS darbo metu.
• Mikrobranduolius turinčios veikia, kaip minimalūs branduoliai, atiduodantys OS
funkcijas įprastiems procesams.

Taip pat, OS neretai skirstomos pagal daugelį kitų parametrų, pvz., procesų valdymo
metodus (pranešimų eile ar procesų perjungimu pagrįstos), aparatūros abstrakciją
(virtualizuojančios ir nevirtualizuojančios), sistemines funkcijas (pvz., Monitorius (OS)),
galimybes dirbti tinkle, istoriškai susiklosčiusias savybes (pvz., UNIX, Windows) ir pan.

Plačiau naudojamos OS

Jau minėta, kad pirmosios OS pradėtos kurti 6-tojo dešimtmečio pabaigoje. Tuo metu
pagrindinis OS uždavinys buvo automatizuoti paketu vadinamojo užduočių srauto
vykdymą. Didelę įtaką paketinio apdorojimo principų populiarinimui turėjo 1965m.
firmos IBM sukurta OS/360. Ši OS ne tik palengvino operatorių darbą, bet ir leido iškart,
lygiagrečiai vykdyti keletą užduočių.

Pradėjus vartoti ryšiams su kompiuteriais dialogines priemones, tapo aktuali darbo laiko
paskirstymo iš karto keliems vartotojams problema. Tokie principai realizuoti OS THE
(1967m.) ir Multics (1964-70m.). Pastarosios sistemos pagrindu firmoje Bell Telephone
1969m. pradėta kurti OS Unix, kuri 8-ajame dešimtmetyje tapo populiariausia mažųjų
kompiuterių OS.

Laiko paskirstymo keliems vartotojams metodai, sudarant kiekvienam įspūdį, kad jis
dirba prie atskiros virtualios mašinos, buvo parengti ir įgyvendinti OS VAX/VMS ir
VM/370 (firma IBM).

Viena pirmųjų (1975m.) specialiai personaliniams kompiuteriams sukurtų OS buvo

CP/M. Dabar ji naudojama tik žaidimams skirtuose kompiuteriuose. 1981m. pasirodžius
profesionaliam darbui skirtiems kompiuteriams, sukurta nauja operacinė sistema – PC
DOS. Jos pagrindu išvystyta labai populiari OS šeima MS DOS. Apie 1985m. ji tapo
mikrokompiuterių OS standartu. Tai vienprogramė, vieno vartotojo OS su komandų
eilutės sąsaja. Grafinės sąsajos priemonės pirmiausia įdiegtos firmos Apple Macintosh
serijos personaliniuose kompiuteriuose. Jie ilgą laiką buvo geriausiai pritaikyti mokymo
tikslams ir grafiniams duomenims apdoroti.

1987m. IBM firmoje pradėta kurti naujos kartos personaliniams kompiuteriams skirta
operacinė sistema OS/2. Ji turi grafinę sąsają, efektyviau valdo kompiuterį. Tai
multiprograminė OS su virtualia atmintimi. Joje taip pat yra kompiuterių tinklų
organizavimo ir valdymo priemonės. Gali vykdyti daugumą taikomųjų programų,
parašytų MS DOS aplinkai.

Kartu su OS/2 pradėta kurti ir operacinės sistemos MS DOS grafinė aplinka Windows
(“Windows” angliškai reiškia “langai”). Ji papildė šią OS ir išplėtė galimybes. Tai įgalino
naudotis moderniomis grafinės sąsajos priemonėmis. Vėliau (1992m.) sukurta OS
Windows for Workgroups (Windows versija darbo grupėms). Tai tinklinė OS
kompiuterių tinklams su Ethernet technologija. Veikia taip pat MS DOS pagrindu.

Siekiant standartizuoti įvairių tipų mikrokompiuterių OS, yra suprojektuota ir naudojama

nauja OS-Windows NT (New Technology), kurios savybės analogiškos OS/2 savybėms,
tačiau jai reikia daugiau kompiuterio resursų. Lietuvoje populiarus supaprastintas
Windows NT variantas Windows 95. Šioms OS jau nereikia MS DOS, kadangi jos yra
pilnos 32 bitų OS su grafine vartotojo sąsaja, multiprogramavimu, tinklo palaikymo
priemonėmis, daugelio gijų (srautų) apdorojimu ir duomenų apsauga.

Labai universali OS UNIX. Ji gali aptarnauti visų klasių kompiuterius – nuo

mikrokompiuterių iki supergalingų didžiųjų kompiuterių. Ši OS pasižymi ne tik
universalumu ir mobilumu, bet ir didele vartotojams teikiamų paslaugų įvairove. Tai
daugelio vartotojų multiprograminė OS. Šios OS programos parašytos C kalba, todėl ji
mažiau priklausoma nuo kompiuterio tipo. UNIX vartotojai labiau prisirišę prie
komandinės sąsajos. UNIX yra pagrindinė globalių kompiuterių tinklų, pvz., Interneto,
organizavimo priemonė. Modernios šios OS modifikacijos turi efektyvias grafines
vartotojo sąsajas.
Populiariausios OS
Asmeniniams kompiuteriams skirtos sistemos

• Amiga OS
• BeOS
• Mac OS
• Mac OS X
• OS/2
• SkyOS
• Windows
• Linux
o Debian
o Baltix
o Ubuntu
o Ulteo
o Fedora Core
o Gentoo Linux
o Mandrake Linux (Dabar Mandriva)
o Red Hat
o Slax
o Suse
• Minix
• BSD

Delniniams kompiuteriams skirtos sistemos

• Palm OS
• PocketPC (Windows CE)
• Symbian OS
• Linux
• Android

Serveriams bei darbo stotims skirtos sistemos

• Linux
o Archlinux
o Debian

 Ubuntu
 Knoppix
 Morphix
o Fedora Core
o Gentoo Linux
o Mandrake Linux
o Red Hat
 o Slax
o Suse
• Unix
o BSD
 FreeBSD
 Mac OS X
 NetBSD
 OpenBSD
o System V
 AIX
 HP-UX
 IRIX
 Solaris
• GNU Hurd
• NetWare
• Microsoft Windows
• OpenVMS
• Plan 9
• z/OS (OS/390)

] Realaus laiko sistemos

• Lynx OS
• QNX
• VxWorks

Kitos sistemos

• DOS
o DR-DOS (Open DOS)
o FreeDOS
o MS-DOS
o PC-DOS
o PTS-DOS