1

Švedijos socialdemokrat partijos teorija ir praktika: istorijos ir

perspektyv trajektorijos
Švedijos socialdemokratijos reikšm ir svarbiausi istorijos bruožai

Arvydas Guogis

Švedijos socialdemokrat jud jimas yra daugiausiai laim jim pasiek s

socialreformistinis jud jimas pasaulyje. Švedijos socialdemokratija išsiskiria pagal visus
standartinius kriterijus – buvimo valdžioje laik , organizacinius laim jimus, ekonomin s
ir socialin s politikos rezultatus šalies viduje, tarptautin s politikos vaisius, teigiam
visuomen s poži r j , ypa didel užsienio pripažinim ir m ginimus kopijuoti ar
k rybiškai taikyti jos patyrim . Socialdemokrat tradicija Švedijoje didži j 20-o
amžiaus dal pasižym jo tikra kult rine hegemonija. Nors dešiniosios demokratin s j gos
Švedijoje visada buvo gana reikšmingos, o dešiniosios politin s partijos (konservatoriai ir
liberalai) dažnai rinkimuose surinkdavo iki 50 proc. ar net daugiau bals (taip buvo,
pavyzdžiui, 1976, 1979 ir 1991 metais), socialdemokratams teko svarbiausias vaidmuo
kuriant stipr ekonomin ir socialin organizm , kuris išved Švedij tarp pirmaujan i
valstybi Teoriškai ir praktiškai iki 8-9 pra jusio amžiaus dešimtme i susiformavo
vadinamasis “švediškas modelis”, tre iasis, vidurio kelias su specifiškai švedišku
problem sprendimu. Švedijos socialdemokrat pavyzdžiu galima sitikinti, k gali ir ko
negali socialdemokratai iš viso, kitaip sakant, nustatyti socialreformistin s politikos ribas;
juk Švedijoje SDDP išbuvo prie valdžios vairo (ne epizodiškai, kaip daugelyje Vakar
šali ) su mažomis pertraukomis – apie 70 met .
Švedijos socialdemokrat darbo partija (Sveriges socialdemokratiska arbetarepartiet –
toliau ŠSDDP) buvo kurta 1889 metais. Socialist Internacionalo nare tapo 1931 metais.
Nari skai ius – apie 600 t kst. Iki 1988 met profs jung nariai ŠSDDP buvo
priimami kolektyviai. Valdžioje partija buvo 1920-1926, 1932-1976, 1982-1991, 1994-
2005 metais, o 1926-1932, 1976-1982 ir 1991-1994 metais – opozicijoje. Per rinkimus
dažniausiai gauna 42-50 proc. bals 1.
Aukš iausias partijos organas – suvažiavimas, šaukiamas kart per 3 metus (paprastai
likus metams iki eilini riksdago (parlamento) rinkim )). Suvažiavimas renka valdyb ,
Vykdom j Komitet , partijos pirminink ir sekretori . Didel svor suvažiavime turi
partijos frakcija parlamente. Ilg laik ŠSDDP buvo artimai susijusi su Centriniu
Švedijos profs jung susivienijimu (LO). Profs jungos iš dalies finansavo partijos veikl ,
taip pat ir jos rinkim program . LO vadovai užimdavo svarbius postus partijos
vadovyb je. Min tinos aktyvios partijos moter , jaunimo ir šviet jiškos organizacijos.
ŠSDDP neturi savo laikraš io: jos interesai išreiškiami reguliariuose profs jung
leidiniuose. Teoriniai žurnalai - “Aktuellt i politiken” ir “ Tiden”.
ŠSDDP susiformavo 19 amžiaus 9- j ir 10- j dešimtme iais, kai vyko id jin bei
politin kova tarp marksistin s (A. Palmas) ir revizionistin s (H. Brantingas) srov s.

1
Guogis A. Švedijos socialdemokrat ideologija. V., 2000. P.26.
 2

Pirmoji ŠSDDP programa buvo priimta 1897 metais. Ši “Princip programa” daug kuo
primin Vokietijos socialdemokrat partijos Erfurto program . Joje buvo numatyti tokie
svarbiausi uždaviniai: politiškai organizuoti darbinink klas , paimti valdži ,
suvisuomeninti gamybos priemones. Buvo iškelta nemažai socialini bei politini
reikalavim : vesti visuotin rinkim teis , aštuoni valand darbo dien ir kt. 20-o
amžiaus pradžioje partija žymiai sustiprino savo pozicijas: nuo 3 t kst. nari (1889 m.) ji
išaugo iki 44 t kst. 1900 metais. Nuo 1896 met ir 1902 met partija riksdage buvo
atstovaujama vieno deputato (H.Brantingo); 1911 metais ŠSDDP jau buvo iškovojusi 64
vietas (14,6 proc.). 1914 metais ji tapo stipriausia riksdago frakcija. Partija tur jo didel s
takos Švedijos vyriausybei, kuri m si dideli socialini reform (pavyzdžiui, vestos
senatv s pensijos, steigtas valstybinis arbitražas darbo konfliktams nagrin ti ir kt.)
Nuo 1917 met , kai socialdemokratai kartu su liberalais pirm kart jo vyriausyb ,
prasid jo retai pertraukiamas socialdemokrat buvimas valdžioje. Tarpukario laikotarpiu
partija formavo vienos partijos kabinetus: 1920 – 1926 m. (premjeras – H. Brantingas);
1932-1936 m. (premjeras – P. A. Hanssonas), 1936-1939 m. dalijosi valdžia su Valstie i
s junga. 1940 met . rinkimuose ŠSDDP surenka 53,8 proc. bals (geriausias rezultatas
per vis partijos istorij ). 1940 metais partijos nari skai ius pasiekia 487 t kst. 1920
metais ŠSDDP pri m antr j program . Tai – pati radikaliausia iš vis ŠSDDDP
program 2. Joje - daug marksistini teigini . Išskiriamas prieštaravimas tarp darbo ir
kapitalo. Išspr sti t prieštaravim galima tik klasi kova. Socialdemokrat tikslas –
sukurti neklasin visuomen . Tai atlikti galima tik nacionalizuojant gamybos priemones.
Neplanin kapitalistin gamyb ŠSDDP siek pakeisti socialistine. Programoje buvo
pripaž stama, kad šved visuomen je egzistavo išnaudojimas, buvo reikalaujama
sugriauti buržuazin visuomen . Ta iau šis dokumentas, socialdemokrat nuomone, buvo
nukreiptas ir prieš kapitalizm , ir prieš bolševikišk marksizmo traktavim . Ši programa
buvo paskutin , kurioje jau iama marksizmo taka.
1918-1919 metais Švedijoje buvo gyvendinta rinkim reforma, demokratiškesniu
padarytas parlamentas. 2-ojo ir 3-ojo dešimtme i sand roje vesta 8 val. darbo diena,
nuo nelaiming atsitikim imta drausti iš darbdavi l š . 4 –ajame dešimtmetyje dar
pagerinti darbo statymai, gyvendinti dirban i j moter socialin s apsaugos statymai ir
t.t. 4 –ajame dešimtmetyje ŠSDDP aktyviai steng si pasiekti darbdavi ir profs jung
kompromis . Šios pastangos buvo vainikuotos 1938 met Sal iobadeno susitarimu,
kuriuo buržuazijos ir darbinink atstovai susitar konfliktus spr sti derybomis.
II pasaulinio karo metais ŠSDDP vald kartu su Valstie i s junga ir Liaudies partija. Tai
atitiko “Liaudies nam ” (“folkhemmet”) id j , kuri išk l ŠSDDP vadovas P. A.
Hanssonas3. Šia id ja buvo siekiama vis šalies politini ir socialini j g vienyb s.
Nuo 1945 met iki 1976 met ŠSDDP dar labiau sustipr jo. 8 –ojo dešimtme io viduryje
partijos nari skai ius pasiek 1 mln. 100 t kst. ŠSDDP sudar visas savo vyriausybes,
tik 1951-1957 metais koalicin (su Valstie i s junga). Ministrai pirmininkai – P. A.
Hanssonas (1945-1946 m. ), T. Erlanderis (1946 – 1969 m.), O. Palme (1969-1976 m.).
Id jin -teorin partijos evoliucij galima pasekti remiantis 1944, 1960, 1975 ir 1990
metais priimtomis programomis. III – oji, “Pokarin dirban i j jud jimo programa”,
priimta 1944 metais, skiriasi nuo ankstesni program tuo, kad joje visiškai atsisakyta

2
Ten pat. P.27.
3
Guogis A. Draudimo nuo bet kokios socialin s rizikos visuomen . Ar jos link juda m s valstyb ? //
Kauno diena, 1999 rugs jo 2.
 3

marksizmo. Programoje konstatuojama, kad politin demokratija Švedijoje pasiekta.

Numatomas naujas etapas – socialin demokratija. Savo tikslus socialdemokratai numato
siekti remdamiesi solidarumu ir bendradarbiavimu, laisve ir lygybe. Pabr žiami trys
svarbiausi tikslai : 1) visiškas gyventoj užimtumas, 20 teisingas paskirstymas, 3) aukštas
pragyvenimo lygis.
Programoje numatytos taktin s priemon s, padedan ios siekti toki tiksl : valstybin
ekonomin parama, aktyvi darbo rinkos politika, d l solidarios darbdavi ir dirban i j
politikos augantis realusis darbo užmokestis, bedarbi apr pinimo, ligoni prieži ros,
pensinio apr pinimo ir vaik prieži ros pagerinimas, viešasis investicin s politikos
planavimas.
Programoje pripaž stamas visuomen je egzistav s klasinis susiskirstymas, ta iau
neigiama, kad dar lik išnaudojimo, atsisakoma klasi kovos. Socialdemokrat tikslas –
reformomis, evoliuciškai transformuoti visuomen iš kapitalizmo “ demokratin
socializm ”. Viena iš svarbiausi reformos r ši – tos pramon s dalies, kuri ekonomiškai
nepasiteisino, socializacija. Programoje jau iamos stipr jan ios “funkcinio socializmo”
tendencijos. Daug d mesio skiriama planavimui, ta iau – ne komandinio, o
rekomendacinio pob džio.
1960 metais priimtoje IV “M s laikotarpio programoje” buvo skelbiamas tikslas kurti “
demokratinio socializmo” form turin i “ Gerov s Valstyb ” Tokia valstyb tur jo
remtis “ mišri ja ekonomika”, nuosavyb s teisi demokratizavimu ir pla ia socialine
politika.
Pagrindin partijos tiksl , skelbiam “M s programoje”, kuris liko nepakit s ir 1975
met programoje, suformulavo E. Wigforssas4. ŠSDDP siekia taip pakeisti buržuazin s
visuomen s ekonomikos organizacij , kad sprendim pri mimo teis gamybos sferoje
priklausyt visai visuomenei, kad dauguma laisvint si nuo kapital valdan ios mažumos,
o susiformavus naujo ekonomikos tipo pagrindams, b t sukurta visuomen , kuri remt si
pilie i bendradarbiavimu, lygyb s ir laisv s principais.
1960 met dokumente, kaip ir 1944 met programoje, ŠSDDP atsisako klasi kovos ir
neigia visuomen je egzistuojant išnaudojim . Kovos už “demokratin socializm ”
strategija ir taktika – reformizmas. Programoje visai n ra radikali formuluo i .
D l ilgalaik s palankios ekonomin s konjunkt ros, leidusios pagerinti pilie i gerov ,
ŠSDDP pripažino visuomen s evoliucij teigiama kryptimi. Partija konstatavo, kad
dirban i j jud jimui ji labiausiai buvo nusipelniusi tvarkydama socialin apsaug .
Ta iau ŠSDDP pažym jo, kad visuomen je dar buvo lik daugelis pradinio kapitalizmo
bruož , pavyzdžiui, nelygus nuosavyb s ir pajam paskirstymas. Kad galutinai b t
panaikintos šios kapitalizmo ydos, socialdemokratai si l pilie iams vadovautis laisv s,
lygyb s, teisingumo, žmogiškojo orumo ir humanizmo principais. Remdamasi šiais
“etinio socializmo “ idealais, ŠSDDP siek gyvendinti visiško užimtumo politik ,
išpl sti gamyb , pagerinti socialin apr pinim ir ekonomin demokratij . Ši politika,
kaip buvo pažymima programoje, atitiko ir dirban i j , ir darbdavi interesus. ŠSDDP
poži r darbdavius l m ekonomikos efektyvumo kriterijai, ta iau ne mažiau svarb s ir
socialiniai kriterijai, darbdavi atsakomyb dirbantiesiems ir valstybei. Buvo
nesik sinama priva ios nuosavyb s teis , ta iau akcentai perkeliami “ ekonomin s
demokratijos” klausimus – kad visa visuomen tur t galimyb veikti ekonominius
sprendimus.
4
Wigforss E. Skrifter i urval. V. Idepolitikern. Falkoping, 1980. P. 146-150.
 4

1975 metais ŠSDDP pri m penkt j – “Princip program ”. Skiriamasis naujosios

programos bruožas – ir kapitalistini , ir komunistini šali , kurioms b dinga
nedemokratin valdžios koncentracija, neteisingas paskirstymas, vienpusis ekonominio
augimo siekimas ir barbariškas elgesys su gamtiniais resursais, ekonomin s sistemos
kritika. ŠSDDP nuomone, tik tre iasis, vidurio kelias, yra teisingas. Jis veda “
demokratin socializm ”. Šioje programoje buvo pakartotas 1960 met teiginys, kad
visuomen je buvo išlikusi “pradinio kapitalizmo” bruož . Buvo nurodytos priežastys,
kurios trukd kurti “ Gerov s Valstyb ”, turin i “demokratinio socializmo “ form . Tai
– sprendimai, kurie kilo iš vienpusio kapitalist pelno siekimo, išlikusio klasinio
susiskirstymo, nelygios vyr ir moter pad ties ir egzistuojan ios hierarchijos darbo
procese. Programa skelb , kad socialdemokratai siek gyvendinti lygyb “ kaip visuotin
vertyb ”. Ta iau tai – ne vien lozungas. Jis tur jo ne tik etin , bet ir konkret socialin bei
ekonomin turin . ŠSDDP “ siek taip pakeisti visuomen , kad galutini sprendim teis
gaminant ir paskirstant priklausyt liaudžiai. Anks iau deklaruota “ ekonomin s
demokratijos” tez savo svarbumu dabar buvo lyginama su socialine bei politine
demokratija. Buvo teigiama, kad politin ir socialin demokratija jau pasiektos, dabar
ŠSDDP prival jo spr sti “ekonomin s demokratijos” klausimus. Darbininkai ir
tarnautojai tur jo ne tik gyti teises valdyti mones, ta iau prival jo b ti išpl stos j , kaip
moni kapitalo bendrasavininki , teis s.
1990 metais priimtoje ŠSDDP programoje nebuvo numatyta jokios ideologin s
perorientacijos. Ji, kaip ir trys ankstesn s programos, aptar kaip toliau pl toti “švedišk
model ”. Naujas programos punktas – siekti decentralizacijos; didesnis d mesys nei
ankstesn se programose skiriamas aplinkosaugai, socialdemokrat vietai poindustrin je
visuomen je, rinkos ekonomikos id jos pripažinimui ir priešinimuisi negatyviems jos
pasireiškimams. Buvo pla iai aptariamas pilie i , kaip vartotoj , vaidmuo. Šiuo atveju
gerokai išaugo valstyb s – arbitro tarp individo ir kapitalo – reikšm .
Iš esm s programa išlaik socialistin kryptingum . Didel reikšm ŠSDDP skyr viešojo
sektoriaus efektyvumui. Socialdemokratai siek išlyginti vairi gyventoj sluoksni
pragyvenimo lyg . To buvo siekiama žemutin rib pakeliant iki aukštesn s. Programa
skatino siekti dar didesnio visuomen s susitarimo. Buvo teigiama, kad tai pasiekti gali
pad ti ekologin s id jos. Kaip buvo pabr žiama programoje, konsensusas šved
visuomen je buvo manomas ir d l to, kad pasikeit klasin strukt ra, sumaž jo
darbinink , vis daugiau žmoni dirbo viešajame ir paslaug sektoriuose. J gerov
priklaus nuo kolektyvini sprendim ir pastang , tod l ŠSDDP siek išpl sti savo tak
šiose gyventoj grup se. Programoje buvo aiškiai atsiribojama ir nuo komunizmo, ir nuo
kapitalizmo. ŠSDDP kelias – “ demokratinis socializmas”.
Po II pasaulinio karo, kuris Švedij paliet mažai, ŠSDDP toliau reformavo socialines
sritis. Svarbiausi statymai buvo priimti 1945-1948 metais, pirmiausia draudimo ligos
atveju bei pensij didinimo statymai. Nuo 1946 met Švedijoje prad jo veikti gamybos
tarybos (1977 metais j teis s buvo labai išpl stos). 1947 metais priimta but statybos
programa, tais pa iais metais padidintas akcini bendrovi pajam mokestis ir vesti
nuosavyb s mokes iai. 1948 metais vykdyta mokykl reforma – vestas visuotinis
devyneri met mokymas. 6-ajame dešimtmetyje mokamos atostogos pailginamos nuo 2
iki 3 savai i , vykdoma pensij reforma, vedamas nemokamas dirban i j gydymas. 7
–ajame dešimtmetyje ŠSDDP pavyko pasiekti, kad darbo savait b t sutrumpinta iki 45
val.., kad b t padidintos pensijos ir pašalpos, iki 4 savai i pailginamos mokamos
 5

atostogos. 8 –ojo dešimtme io pradžioje pagerinti ankstesni statymai, reglamentuojantys

draudim , pensijas, darbo s lygas ir kt.
Jeigu užsienio politikoje šved socialdemokratai II – ojo pasaulinio karo metais nukrypo
nuo griežto neutraliteto, leisdami per savo šalies teritorij fašistin s Vokietijos
kariuomen s tranzit , tai po karo jie v l gr žo prie griežto neutraliteto. Švedija nesijung
prie NATO ir ilg laik atsisak stoti Bendr j Rink . Reikšminga tai, kad Švedija siek
neutraliteto bet kokia kaina. Švedijos dalyvavimas Bendrojoje Rinkoje, žymaus šved
ekonomisto G. Myrdalio apskai iavimais, b t tikrai pasiteisin s ekonomiškai, ta iau
ŠSDDP bijojo netgi ekonomin s s jungos – kad ta ekonomin s junga neimt riboti
politinio neutraliteto. Kartu Švedija aktyviai tarpininkavo dialoguose tarp Ryt ir Vakar ,
tarp Šiaur s ir Piet . Ta iau 1995 metais d l ilgalaikio globalizacijos ir europeizacijos
poveikio bei ekonomini paskat Švedija tapo Europos S jungos nare.
1976-1982 metais, b dama opozicine partija, ŠSDDP aktyviai priešinosi buržuazini
partij bloko politikai, reikalaudama tolimesnio socialin s sferos pl tojimo.
1982 metais ŠSDDP v l stojo prie valstyb s vairo. Socialdemokratai gr žo valdži
ekonomin s kriz s metu. O . Palme vadovaujamai vyriausybei pasisek gana greitai
užkirsti keli negatyvioms kio tendencijoms, nors ekonominis vystymasis buvo l tas.
Vyriausyb pasirinko dideli investicij keli , pirmiausia m remti naujas technologijas.
ŠSDDP toliau priešinosi nedarbui5.
Švedijos socialdemokratai išpl tojo aktyvi ekologin veikl 6. Jie pasi l palaipsniui
atsisakyti atomin s energijos. I. Carlssono vadovaujama vyriausyb (1986-1991 metais)
vykd mokes i reform , kurios tikslas buvo labiau apmokestinti pasiturin ius
visuomen s sluoksnius. Svarbiausias 8-ojo ir 9-ojo dešimtme i vykis – priimtas
ŠSDDP pasi lytas “dirban i j (Meidnerio) fond ” statymas. Pagal j dirbantieji
galinami per ilg laik išsipirkti priva ias gamybos priemones. Ta iau vis savo
radikali sumanym ŠSDDP nesp jo gyvendinti. 1991 metais rinkimus ŠSDDP
pralaim jo. Nepasisekus dešini j partij politikai 1991-1993 metais, kai išaugo
nedarbas, infliacija ir smuko gamybos lygis, ŠSDDP autoritetas v l m spar iai kilti.
1994 metais socialdemokratai laim jo riksdago rinkimus, surinkdami 45,3 proc. bals ir
suformavo Ingvaro Carlssono vadovaujam vyriausyb . Socialdemokratams buvo iškil
du svarb s uždaviniai: 1) kaip sumažinti nedarb , kuris jau siek 10 proc., 2) kaip
sumažinti milžinišk valstyb s skol . Spr sti pirm j uždavin socialdemokratams sek si
tik iš dalies, bet antr j , sumažinus socialin s apsaugos sistemos išlaidas, ŠSDDP pavyko
išspr sti. Ta iau – ne be nuostoli . Daug šved , anks iau palaikiusi ŠSDDP, prad jo
palaikyti Kairi j partij (buvusius komunistus). Tai atsispind jo 1998 met riksdago
rinkimuose, kai jau tik 36,4 proc. šalies pilie i tebalsavo už socialdemokratus. Nepaisant
to, ŠSDDP pasisek ir po ši rinkim išlaikyti valdži savo rankose, nes ji sudar s jung
su kitomis kairiosios pakraipos partijomis – Kairi ja partija (12 proc. bals ) ir Žali j
partija (4,5 proc. bals ). Socialdemokratai sudar mažumos vyriausyb , kurios vadovu
tapo Goranas Perssonas. Goranas Perssonas ŠSDDP vadovauja nuo 1996 met . Jo
vadovaujamai partijai buvo s kmingi 2002 met rinkimai, kai ŠSDDP surinko 40 proc.
bals .

ŠSDDP ir “Gerov s valstyb s” k rimo uždaviniai

5
Palme O. Employment and Welfare. Cambridge, 1984. P. 8.
6
Vinterhed K. Nu skiftar tyngdpunkten inom. // Tiden, 1988, No 9. P.536.
 6

Galima teigti, kad ŠSDDP ideologija dideliu mastu paveik Švedijos politik ir socialin
bei ekonomin gyvenim . Svarbiausios ŠSDDP sritys b t šios: visiškas užimtumas,
universali visuotinio pob džio socialin politika, ekonomin demokratija, funkcin
socializacija, aktyvi darbo rinkos politika, kolektyvinis (per fondus) kapitalo kaupimo
b das ir solidari atlyginim formavimo politika. Socialdemokratin ideologija Švedijoje
paveik vairias gyvenimo sritis, ta iau daugiausia – socialin apsaug . Visaapiman ios
institucinio tipo socialin s politikos rezultatus galima vertinti remiantis skurdo
mažinimo, socialin s rizikos asmen pad ties gerinimo ir dekomodifikacijos (santykin s
socialin s apsaugos nepriklausomyb s nuo rinkos) rodikliais, kurie Švedijoje antr j 20-o
amžiaus dal buvo vieni geriausi pasaulyje.
ŠSDDP teoretikai ir praktikai patys dažnai vengdavo “švediško socializmo” apibr žimo.
Net O. Palme yra atsak s, kad neegzistuoja ir iš principo negali egzistuoti
socialdemokrat visuotinai priimtas socializmo apibr žimas, bet taip pat visuotinai
pripaž stama, kad iki 8-9 dešimtme i pra jusiame amžiuje susiformavo “švediško
socializmo” modelis institucin s Visuotin s Gerov s valstyb s formoje. Dar kitaip jis
buvo pavadintas “demokratiniu socializmu”, arba, pagal G. Adler- Karlson – “ funkciniu
socializmu”. “Funkcin socializacija” (“funkcinis socializmas”) ir “socializacija per
fondus” (“fond socializmas”) yra tie socialdemokrat teorin s bei praktin s veiklos
rezultatai, kuriais remiantis galima teigti, kad socialdemokrat veikla pasižymi
“socialistiniu pob džiu”, ir atsiribojama nuo klasikinio liberalaus kapitalizmo. “ Funkcine
socializacija” pažabojamos, sutramdomos atskiros kapitalo funkcijos, o “socializacija per
fondus” visiems dirbantiesiems suteikiamos teis s dalyvauti valdant kapital , ta iau abi
socializacijos formos nepakei ia priva ios nuosavyb s kaip tokios, n ra demontuojami
kapitalistiniai santykiai bei politin demokratija. Liberalizmas išlieka, tik ne klasikine fon
Hayeko forma, o socialinio liberalizmo forma, kai privati nuosavyb ir kapitalistiniai
santykiai yra nukreipiami socialinio teisingumo, vis pilie i gerov s siekimo kryptimi.
Socialdemokrat kuriamoje “ Visuotin s Gerov s valstyb je” yra vengiama kraštutinio
individualizmo, ir siekiama ekonomiškai, sociališkai ir kult riškai pažang
individualistin interes suderinti su visuomeniniu, atskir interes – su viešuoju interesu.
Socialdemokrat teorin s bei praktin s veiklos tikslas yra pašalinti galim
prieštaraujan i pusi socialinius konfliktus ir pasiekti savotišk socialin balans ,
socialin taik . Iš to, kad siekiama kompromisais suderinti visus socialinius, politinius bei
ekonominius interesus, galima padaryti išvad , kad ŠSDDP ideologijos ir praktikos
pob dis yra gana neproblemiškas ir neprovokuojantis, jau iama gal net savotiška
intelektualin stagnacija. Ši paviršutin išvada vis d lto neleidžia teigti, kad ŠSDDP
politika didži j 20-o amžiaus dal buvo nes kminga. Tik paskutiniajame pra jusio
amžiaus dešimtmetyje imta kalb ti apie šved visuomen s stagnacij ir depresin b kl ,
ta iau dešini j partij veiklai nepasisekus, 1994, 1998 ir 2002 met rinkimuose
socialdemokratai v l švent pergal .
ŠSDDP teorij ir praktik “Gerov s valstyb s” k rimo kelyje geriausiai galima analizuoti
remiantis šiomis penkiomis pagrindin mis ŠSDDP ideologijos temomis. Svarbiausi
ŠSDDP tem galima pavadinti “ integratyvi ja demokratija”7, tai – trij demokratij –
politin s, socialin s ir ekonomin s – visuma. Pirmasis demokratijos raidos etapas –
politin demokratija (visuotin balsavimo teis , teisin valstyb ir kt.) – Švedijoje buvo
7
Tilton T. The Political Theory of Swedish Socialdemocracy. Oxford, 1991. P.257.
 7

lengvai pasiektas jau prieš antr j pasaulin kar . V liau buvo pereita prie socialin s
demokratijos (paskirstymo reforma – už tok pat darb – toks pat atlyginimas,
progresyv s mokes iai) realizavimo. Galima teigti, kad 8 –ojo dešimtme io pradžioje,
vyriausybei vadovaujant O . Palme, socialin demokratija buvo Švedijoje irgi pasiekta, ir
socialdemokratams reik jo imtis spr sti radikaliausi ideologin ir sunkiausiai praktiškai
sprendžiam uždavin d l ekonomin s demokratijos (dirban i j dalyvavimas priimant
sprendimus bendro nuosavyb s valdymo pagrindu). R. Meidnerio “ dirban i j fondus”
galima laikyti ryškiausiu “ ekonomin s demokratijos” ir “ fond socializmo”
gyvendinimo pavyzdžiu. Toks visaapimantis demokratijos supratimas iš esm s skiriasi
nuo konservatori ir liberal , o iš dalies ir nuo kit socialreformistini partij pasaulyje.
Antroji ŠSDDP ideologijos tema yra visuomen s ir valstyb s, kaip “liaudies nam ”
(“folkhemmet”) supratimas. Klasikin šio idealo formuluot pateik P. A. Hanssonas8.
Lygyb , kuri formuoja universali socialin politika, progresyvus apmokestinimas,
solidari atlyginim formavimo politika ir ly i lygyb s siekimas, turi b ti lydimi
efektyvios gamybos. Tod l tre ioji ideologijos tema yra socialin s –ekonomin s lygyb s
ir ekonominio efektyvumo suderinimo problema. Šiai problemai spr sti labai pad jo
s moningai suprojektuotas konstruktyvus prieštaravimas tarp dviej j g – dirban i j ,
atstovaujam profs jung (LO ir TCO) ir darbdavi . Kolektyvin sutartis tarp darbdavi
ir dirban i j (“kollektiv avtal”) buvo sudaryta 1938 metais Sal iobadene. Ji nul m
kompromisin gin sprendim tarp darbdavi ir dirban i j d l tarif , darbo aplinkos
gerinimo ir kitus darbo konfliktus iki pat paskutinio 20-o amžiaus dešimtme io.
Ilg laik visos šved ideologin s ir politin s j gos pritar socialdemokrat id jai d l
socializuotos rinkos ekonomikos. Tai sudar ketvirt j svarbiausi ŠSDDP ideologijos
tem . Teorinis ir praktinis tokios ekonomikos pagrindas – socializacija be
nacionalizacijos, arba, kitais žodžiais tariant, - “ funkcinis socializmas”, reiškiantis, kad
esant priva iajai gamybos priemoni nuosavybei nuo kapitalo atskiriamos jo svarbios
funkcijos. Kapitalistas išlaiko formali nuosavyb s teis , ta iau yra vykdoma tam tikra
priva ios nuosavyb s visuomenin kontrol ir kapitalistas neturi teis s visai laisvai
disponuoti pajamomis. Taip buvo pasiektas balansas tarp stipraus valstybinio reguliavimo
ir rinkos stichijos, nors “ mišriojoje ekonomikoje” ir vyravo privatus sektorius. Visi
socializuotos rinkos ekonomikos organizacijos principai (“funkcin nuosavyb s teisi
socializacija”, planinga rinka ir kt.) – pasižym jo ryškiais socialiniais – politiniais bei
moraliniais – psichologiniais aspektais. Buvo siekiama sukurti savitai humanišk rinkos
ekonomikos model , kuris sudaryt s lygas realizuotis etin ms “ demokratinio
socializmo” vertyb ms – laisvei, lygybei ir solidarumui. Tradicines ŠSDDP ideologijos
temas 9-ojo dešimtme io pabaigoje papild ekologinio žmogaus saugumo ir feminizmo
temos.
Šved socialdemokratija antr j 20-o amžiaus dal vyst gana originali ideologij ir
praktik , kurios atskiri aspektai buvo pl tojami vairi veik j – E. Wigforsso, G.
Mollerio, A. Ir G. Myrdali , G. Adler- Karlssono, profs jung aktyvisto – R. Meidnerio
ir ŠSDDP pirminink bei valstyb s vadov P. A. Hanssono, T. Erlanderio, O . Palme, I.
Carlssono ir G. Perssono. Visi šved socialdemokratai “funkcinio socializmo” suk rim
siejo su valstyb s ir jos institucij vykdomomis pla iomis socialin mis programomis.
Socialin pilietyb ir socialin s teis s tokiu atveju gijo toki pat svarbi reikšm kaip ir
priva ios nuosavyb s teis s. Švedija buvo sukurta kaip valstyb , kurioje praktiškai
8
Isakson A. Per Albin. Vagen mot folkhemmet. Stockholm, 1985.
 8

nebuvo su socialin mis programomis nesusijusi pilie i , t. y. toki asmen , kurie

vienaip ar kitaip neb t palaikomi per savo pa i mokam mokes i perskirstym .
ŠSDDP ideologai socialines garantijas laik labai svarbiu laisv s reiškimosi šaltiniu. Taip
jie suderino iš paži ros nesuderinamus svarbiausius savo ideologijos principus – laisv ir
lygyb .

ŠSDDP ir globalizacijos bei liberalizacijos išš kiai

Paskutiniajame pra jusio amžiaus dešimtmetyje Švedijos socialdemokrat partija

susid r su stipriais globalizacijos ir liberalizacijos išš kiais9. Padid jusios globalizacijos
takos Švedijoje sutapo su rimta ekonomine krize. Daugiausia d l ši priežas i Švedijos
socialdemokratai apribojo savo kairuoliškum ir už m kairi j centro arba centro
pozicijas. Ekonominiai sunkumai Švedijoje tiesiog vert ši anks iau labiausiai socialiai
angažuot Gerov s valstyb mažinti socialin s apsaugos išlaidas ir griebtis Naujosios
viešosios vadybos praktikos10. Nors svarbiausi Švedijos Gerov s valstyb s socialin s
apsaugos dali nebuvo atsisakyta, ta iau atskiri privatizacijos ir liberalizacijos elementai
tapo vis svarbesni. Pvz. šalis k rybiškai pasir m vienoje iš Baltijos šali – Latvijoje
išbandyta priva i pensij fond steigimo reformos patirtimi.
1994 metais sugr ž valdži socialdemokratai m si reform , tik dabar - jau
liberalizacijos kryptimi. pasi l orientuota politika buvo derinama su fiskalin s
konsolidacijos pastangomis, tai pastebimai sumažino socialines pašalpas, ypa mokamas
iš savivaldybi biudžet , bet kartu sumažino ir pasiskolint kredit kiek . Mokes i
sistemoje buvo atsisakyta didel s perskirstymo dalies, d l to pajam skirtumai tarp
gyventoj per devint j ir dešimt j dešimtme ius pastebimai padid jo. Pabr ždami
b tinyb sumažinti vieš sias išlaidas ir siekdami sumažinti nedarb , socialdemokratai
m si griežtos fiskalin s politikos, kurios rezultatus netrukus pajuto visi11.
Aktyvi darbo rinkos politika iki šiol teb ra išskirtinis Švedijos gerov s valstyb s
užimtumo politikos bruožas, ta iau aukštas moter užimtumo lygis sumaž jo, maž jo ir
darbo rinkos reguliavimas.
1994 met reformos sumažino Švedijos gerov s valstyb s universalum :
buvo nuosaikiai mažinamos vairios socialin s mokos (dažniausiai 5 proc.)
kad b t išvengta ligos simuliavimo, vedamos laukimo dienos
mažinamos valstybin s pensijos
pensij finansavim traukiamos ir darbuotoj mokos; sukurti priva iai finansuojam
pensij fondai.
Min ti suvaržymai daugiausiai buvo susij su pinigin mis mokomis – taip
buvo siekiama padidinti darbuotoj atsakomyb ir neleisti piktnaudžiauti gerov s
sistema. Taip pat buvo gyvendintos mokes i reformos, kai d l didesnio

9
Huber E., Stephens J. D. Globalisation, Competitiveness, and the Social Democratic Model.// Social
Policy and Society, 2002, No 1 . P.47-57.
10
Liudvinovi ien A., Guogis A. Lietuvos ir Švedijos socialin s politikos lyginamoji analiz .// Viešoji
politika ir administravimas, 2004, Nr. 8. P.79.
11
Nordlund A. Resilient Welfare States – Nordic Welfare State Development in the Late 20-th Century.
Doctoral theses at the Department of Sociology. Umea University, No 27, 2002. P.24-25.
 9

konkurencingumo buvo mažinami moni mokes iai, mažinamas pajam mokestis ir

kartu didinami netiesioginiai mokes iai12.
Jeigu ankstyvaisiais ir v lesniaisiais pokariniais dešimtme iais socialdemokratinis
švediškas modelis r m si atviromis prekybos rinkomis ir uždaromis finansin mis
rinkomis, tai paskutiniame pra jusio amžiaus dešimtmetyje prekyba išaugo labai
nežymiai, o kapitalo srautai išaugo dramatiškai. Kapitalo kontrol Švedijoje labai
sumaž jo, pvz. skolinimasis tarptautin se kapitalo rinkose 1990-1994 metais išaugo 8
kartus. Globalizacijos takota užimtumo strukt ra – pramon s darbuotoj sumaž jimas,
paslaug darbuotoj padid jimas, išaug s užimtumas viešajame sektoriuje, post-
fordistin s, aukšta kvalifikacija paremtos gamybos augimas apsunkino kolektyvini
deryb eig Švedijoje, ir centralizuota darbdavi bei profs jung organizacij
kolektyvini deryb sistema visiškai subyr jo. Socialdemokrat partija nesipriešino
tokiai vyki eigai, kartais j skatindavo.
Nepaisant didesnio konkurencingumo paiešk ekonomikoje Švedijos socialdemokrat
partija amži sand roje, remdamasi griežtos fiskalin s politikos pasiekimais ir
ekonominiu augimu, kuris siekdavo 3-4 proc. per metus ir atitiko JAV augimo tempus,
gr žo prie socialini reform politikos, sustiprindama tiek “pasyviosios”, tiek
“aktyviosios” socialin s apsaugos priemones. Pirmaisiais 21-o amžiaus metais tapo
akivaizdu, kad Švedijos gerov s sistema nebuvo likviduota, o tik šiek tiek apkarpyta.
Maža to, pastaraisiais metais Švedija padar bene didžiausi pasaulyje šuol socialinio ir
žmogiškojo kapitalo vystymo kryptimi13. Palanki ekonomin konjunkt ra ir plati
gyventoj parama leido manyti, kad ir 2006 met riksdago rinkimuose ŠSDDP, jeigu ne
viena, tai bent s jungoje su Kairi j partija ir žaliaisiais, gali v l išeiti nugal toja.

Literat ra
1) Guogis A. Švedijos socialdemokrat ideologija. Vilnius, 2000.
2) Guogis A. Draudimo nuo bet kokios socialin s rizikos visuomen . Ar jos link juda m s valstyb ? //
Kauno diena, 1999 rugs jo 2.
3) Huber E., Stephens J. D. Globalisation, Competitiveness, and the Social Democratic Model.// Social
Policy and Society, 2002, No 1.
4) Isakson A. Per Albin. Vagen mot folkhemmet. Stockholm, 1985.
5) Liudvinovi ien A., Guogis A. Lietuvos ir Švedijos socialin s politikos lyginamoji analiz .// Viešoji
politika ir administravimas, 2004, Nr. 8.
6) Merkel W. Europos socialdemokratija XX a. pab.: tre iojo kelio paieškos.// Politologija, 2001, Nr. 1.
7) Nordlund A. Resilient Welfare States – Nordic Welfare State Development in the Late 20-th Century.
Doctoral theses at the Department of Sociology. Umea University, No 27, 2002. P.24-25.
8) Palme O. Employment and Welfare. Cambridge, 1984.

12
Merkel W. Europos socialdemokratija XX a. pab.: tre iojo kelio paieškos.// Politologija, 2001, Nr. 1. P.
22-23.
13
Rothstein B. Social Capital in the Social Democratic Welfare State. // Politics and Society, Vol. 29, No 2,
June 2001.
 10

9) Rothstein B. Social Capital in the Social Democratic Welfare State. // Politics and Society, Vol. 29, No
2, June 2001.
10) Tilton T. The Political Theory of Swedish Socialdemocracy. Oxford, 1991.
11) Vinterhed K. Nu skiftar tyngdpunkten inom. // Tiden, 1988, No 9.
12) Wigforss E. Skrifter i urval. V. Idepolitikern. Falkoping, 1980.