UZDAVINYNAS

Nijole Lomaniene

LOGIKA

DEDUKTYVAUS SAMPROTAVIMO ANALLZES PAGRINDAI

~u

I I~

r
•
~ •
.-- L..-
II....J
r- I
.~r- L.....- ~
-II .._ I •
.. ~
lit

·11

I,
•
I
•
~ !!A
n • ~
•
~~ ~
•
I C

11= ~ r-
~



• ..._ '- L..----

n
~r



r=~ D~

I

I
~ _U I'

L..
I·
"'1 Nijole Lomaniene

LOGIKA

DEDUKTYVAUS SAMPROTAVIMO ANALIZES PAGRINDAI

UZDAVINYNAS

&.Justitia

Vilnius 2001

TURINYS

Pratarme 7

1. Logikos objektas 9

2. Teiginiu logikos operatoriai, Teisingumo lenteles (matricos) 12

3. Natiiralios kalbos fonnalizacija 15

4. Teiginiu logikos taikymas samprotavimu analizei 24

4.1. Matricu metodas 25

4.2. Nepagristumo jrodymas bandymu ir klaidu metodu 26

4.3. Prielaidu suderinamumas 30

4.4. Fonnalios dedukcijos metodas (FO) 30

4.5. Salyginio [rodymo metodas (CP) 44

4.6. Netiesioginis [rodymas (IP) 46

5. Predikatu logika (PL) 48

5.1. Naturalios kalbos formalizacija PL 48

5.2. Kvantoriu neigimas (QN, CQN) 54

5.3. Nepagristumas predikatu logikoje:

dirbtinio universumo metodas 58

5.4. Pagristumas predikatu logikoje 61

6. Silogistika 66

6.1. Kategoriniu teiginiu analize 67

6.2. Kategoriniu teiginiu santykiai teisingumo reiksmiu pozittriu 70

6.3. Tiesiogines isvados is kategoriniq teiginiu 71

6.4. Veno diagramu metodas 73

6.5. Paprasto kategorinio silogizmo (PKS) analize

Veno diagram'! metodu 75

7. Klasiu teorija 82

7.1. Apibrezimas 85

Rekomenduojama literatiira 87

Egzamino uzduociu tipai 87

Zvaigzdute pazymetu uzduociu atsakymai, sprendimai 88

Logikos terminu zodynelis .. : 106

Priedai 109

Patarsiu, mielas drauge, if esmes= Gerai darai, jei logikos imies:

Valingai ifdresuosi prott! tu, Suuerli Iyg ispanisku batu -

Kai prbtas apgalvotai ismanldtintas, Tiesiausiq kelit! gali rinktys mintys, NeklaidZioja skersai ir ifilgai,

Kol smegeninije susipina bet kaip. limoksi neeikuodamas jigtt Elementus isskaidyt ir suderint,

Kad nereikitlf min/iai pastangtt,

Kaip jlf nereikia valgant arba geriant. Juk smegenys, tas fabrikas mincilf'

Yra Iyg manufaktiira audijo,

Kur uienas judesys, Iimtus nyCiIf Sujudines, saudyklei vikriai skriejant I smulklf finkl'! sumezga tas nytis

lr audinys iieina vienalytis.

o filosofo pasiklaus{s

Suprasti imsi kuo puikiausiai, Kaip tai ir kita, jei taip skirta, Virto i treda ir ketoirta,

o jei nebuuo to ir kito,

Nei trecia, nei ketvirta nepakito. Studentams velniSkai patinka sis clalykas, Nors retas jlf audeju tapti tikis. *

• Goethe J. W. Fausras. Vertimas A. A.}onyno. Vilnius: Tyro alba. 1999.

PRATARME

Logikos mokslas nuo seno laikomas neatsiejama gero issilavinimo dalimi, MUS4 kraste, del nelemru istoriniq aplinkybiq penkiasdesirnt rnetq iskentejusi nusenusios ir nevaisingos girninaites vaidmeny, formalioji logika pagaliau sugrjfo i Lietuvos universitetus. Sakyciau, labai laiku. I1gus metus bande isgristi kelius i garantuora tiesa, siandien filosofai pripazista, kad vienintelis kelias i j<l- kritiskas svarsryrnas, arvira ir argumentuota diskusija.

Logika nesiima pasverti rniisu argument4 teisingumo - tam visada reikes empiriri'i"oryiImoar-tiesiog gyvenirniskos patirties, taciau tik logine analize gali arskleisti miisu (ar oponentu) sarnproravimq nenuoseklurnq, rnfisu (ar oponentu) [sirikinimq tarpusavio priestaravirnus, Formalus loginis i§Vedimas'~y~:a tas instrumentas, kuris isskleidzia -mri~q turirnu iiniq turin] ir leidfia nurnaryti savo sprendimq padarinius. Logika daro visa tai pagal gelezin] -Iogini burinuma,

Zinia, nenoredami sutikri su isvada, galime suabejoti argumentq reisingumu, pagaliau galime apsispresti, kad svarbiau ne proto tvarka, 0 daugybe kirq, isties ne rnenkesniq imogaus siekiniu, rokiu kaip draugyste, istikimybe, solidarumas, teisingumas, groiis ir pan. Taciau visais tais arvejais, kai siekiame tiesos, biirent logika nustato svarbiausius ribozenklius,

Su malonumu prisimenu savo Iogikos mokytojo profesoriaus Romano Pleckaicio paskaitas, Tuo metu logika buvo destoma tik teisininkams ir psichologams, taigi buvome tarsi isrinktieji. Profesoriaus Pleckaicio .Logikos ivadas" (Vilnius: Minus, 1968. 1978) - ir siandien vienintelis lieruviskas logikos vadovelis, apzvelgianris daugel] siuolaikines logikos teoriju,

Logikos kursas, kurj skaito siq eiluciq autore, labiau orientuotas i pagrindiniq logikos teoriju taikyrna dedukryvaus sarnprotavirno analizei. Tokio kurso vadovelio Iieruviq kalba kol kas nera, todd rikiuosi, kad nors is dalies si<l spraS<! uipildys labai glaustas pagrindiniu S<lVOk4 (if. Logikos terminu iodynilis knygos pabaigoje) ir logikos raisykliq pristatyrnas, taip pat atskiru analizes metodu bei proceduru aptarimas sio Uzdauinyno kiekvieno skyriaus pradiioje.

Tais atvejais, kai uzduories sprendirnui pakanka vienos dviejq eiluCiq, palikome laisvos vietos arba nubraizeme langelius ir lenteles, kurias siiilorne srudijuojanciajam uzpildyti (suprantama, jeigu dirbate su savo, 0

8

LOGIKA

ne bibliotekos knyga). Tikiuosi, kad tai pades siam leidiniui tapti patrauklia ir veiksminga logikos studijq priemone. Savarankiskai studijuojanciarn pades daugelio uzdaviniq atsakymai ir sprendimai knygos pabaigoje.

5i'l knYM rengiau visq pirma noredama palengvinri mano rnylimu srudenru - teisininkq, filosofq, sociologu, ekonomistu, vadybininkq, tarptautininkq, filologu ir kitu - studijas. Jiems esu dekinga uz bendradarbiavimq, uz rai, kad logikos kursas netampa sausu ir nevaisingu uzsiemimu.

Ne viena humanitariskai nusireikus] skairytoja (kaip ir mano Studentus kurso pradzioje) galbiit isgasdins tekstas, pilnas forrnuliu ir specialiu simboliq, Taciau siuolaikine logika be rnarematikos nejsivaizduojarna, Todel skaitytojq, atejus] ne is mano auditorijos, galiu guosti rik labai paprasta ir gerai patikrinta zinia: studijuojanrysis nerrunka [sitikinti, kad sio kurso maternatinis aparatas nesunkiai jveikiamas vidurinio issilavinimo zmogui. Kaip kirur, taip ir logikoje, - simbolius [veikti - kaip daugybos lentele isrnokri, 0 didysis uzdavinys visada susijes su minties supratirnu ir su kiirybine kancia beieskanr ufdavinio sprendimo. Bet argi ne rai ir daro srudijas [dorniu bei pastangq vertu uzsiemimu?

Autore

Vilnius, 2001 m. sausis

Uidavinynas _

9

1. LOGIKOS OBJEKTAS

1-1. Nustatykite, kuriuose pavyzdZiuose zodis logika (ar jo vediniai) vartojami siaurll,ja - formaliosios logikos prasme, 0 kuriuose plaeill,ja - kasdlenes kalbos siam iodZiui priskiriama prasme, aplmaneta ir mineh~ turfn],

Kai kurie pavyzdiiai gali biai suprasti ir vienaip, ir kitaip. Tokiais atvejais, priklausomai nuo siam zodziui priskiriamos prasmes, gali skirtis jiisl{poziuris i nagrinejamo pavyzdzio teisingumo reiksme. Aptarkite su draugais tokius pavyzdiius.

l) "Matas neateis" yra, logiskai, pasakymo "Matas ateis" neigimas.

2) Jonas toks nelogiskas: is pradziu jis sakosi noris ateiti, po to persigalvoja ir tvirtina visiskai nenorjs dalyvauti tame vakarelyje.

3) Teiginio apie tai, kad Sokratas yra mirtingas, teisingumas logiskai isplaukia is fakto, kad Soleratas yra zmogus, ir to, kad visi zmones yra mirtingi.

4) Viduramziu logika reikalavo is zmogaus dideles rnoralines [tampos ir savojo egoizmo ribojimo.

5) Silpno zmogaus atzvilgiu laisvosios rinkos logika yra tikrai negailestinga.

6) Jeigu visi zmones yra mirtingi, tai nelogiska sakyti, kad kai kurie zmones yra nemirtingi.

7) Petraicio pasiulytos socialiniu darbuotoju ugdymo taktikos logika buvo visiskai nekonstruktyvi.

8) Adomaitis - nepaprastai nuoseklus, logiskas zmogus: kiekviena jo pasakyta mintis tiksli, aiski, argumentuota. Net susiguziu, kai sis zmogus ima kalbeti - is anksto zinau, kad turesiu sutikti su isvadomis, kurias isgirsiu, kadangi kiekviena seks is to, kas pasakyta, pagal gelezini bntinuma.

9) Elementari sveiko proto /ogika sako, kad kiekvienas zmogus siekia laimes,

10) Jei daznai nurodineji zmonems ju klaidas, jie [sizeidzia, pradeda nesamoningai gintis ir galu gale ima taves nemegti, Keista, esu tikras, kad tokiu atveju logiski zmones turetu jaustis dekingi ir dar labiau gerbti tave.

1-2. Sugalvokite (prisiminkite, nugirskite, raskite knygose ar laikrasciuose) tris sakinius, kuriuose zodis logika arba jo vediniai bfit~ pavartoti siaunua prasme, taip, kaip juos vartoja logikos mokslas, ir tris - kur tas zodis ar jo vediniai vartojami placill,ja prasme.

1-3. Kurie i~ ~i~ pavyzdzi~ yra samprotavimai, 0 kurie - ne?

I) Nera tokio dalyko, kaip Lochneso ezero pabaisa. Jei ji egzistuotu, jos paieskos seniai biitq davusios vaisiq.

2) Teismas - dviejq besigincijanciu pusiu susidurimas, todel jame taip svarbu argumentacijos taisyklingumas ir jega. Tik teisinga argumentacija gali uztikrinti, kad teismo sprendirnas bus teisingas ir galutinis.

3) Tai neitiketinal Ne vienas, biidamas sveiko proto, nesugalvotu sokti is lektuvo be parasiuto!

10

LOGlKA

4) Dievo egzistavimas gali biiti isvestas is to, kad niekam iki siol nepavyko [rodyti, kad jo nera.

5) Visai imanoma, kad Simas turi slaptu motyvu, Antraip, kam gi jis bntu atsaukes susirinkima?

6) IS to, kad abortas nuzudo gyvybe, darau isvada, kad abortas yra nemoralus aktas, juk pasakyta: "Nezudyk!"

7) Jei tu nepasakysi seifo kodo kol as suskaiciuosiu iki desimties, neteksi galvos. Pajudink atmintil

8) Jei oro temperatura pakyla iki patekant saulei, tai serksnas paskiausiai dingsta nuo automobilio stogo ir vii'S valytuvu,

9) Sioje nuotraukoje - vasara, siaures Grenlandija, nes vyras susikises dzinsus i kamikus - aulinius is elnio odos, nesiojamus Grenlandijoje.

to) Nenoreciau, kad imtum vartoti narkotikus, kuri gi mama noretu?

11) S tiprus kaltes jausmas, iracionali baime, nemiga, nepaj egumas spresti - tai tik keletas neurozes pozymiu.

12) Ja vadina "ponia Petraitiene", bet pagal tai negaliu biiti tikras, kadji istekejusi,

13) Tomas - uzkietejes pauksciu stebetojas, Tiesa sakant, jie vadina j i .Didziuo-

ju pauksciu", Jis aptiko siuose krastuose daugiau nei 300 paukseiu rusiu,

14) Jei visuomene neturi bendro moralinio kodekso, jstatymai ir tvarka nera gerbiami.

15) [statymas yra tvarka, geras [statymas yra gera tvarka (Aristotelis).

1-4. Siose argumentacijose (samprotavimuose) suraskite tez~ (ihadv, po to - argumentus (prielaidas), kuriais grindZiamas tezes (isvados) teisingumas. Suformuluokite teze (isvadv ir argumentus (prielatdas) tiesioginiais sakiniais, vengdami emoelskal nuspalvlntu fodiilf, nebiitinlf kalbos puosmenu, iterptinilf :l.odfilf, i~reiJkian~ilf kalbetojo poiiiiti ( teiginius.

I) Tu klausi, kaip as suzinojau, kad tai j is kaltas? Argi ne j i surado pasislepus] balkone ir is susijaudinimo pridususj, bandanti priristi paketa su brangenybemis anapus tureklu?'

2) Tik medziu bnna tokiu, kurie zaliuoja istisus metus. Kai kuriuos amzinai zaliuojancius zmones sudievino. Taigi dabar nesunkiai rastum medziu, kurie garbinami kaip dievai.

3) Kai kuriu visuomeniu, turinciq kraujornaisos tabu. kuhuroje nedominavo dvasininku kasta, taigi buvo tokiu senoves civilizaciju, ~.L.-i~s:e neegzistavo kraujomaisos tabu, kadangi kai kuriose is ju dvasu::l!!LU;:r.; sasta nedominavo.

4) Esu tikra, kad kai valstybe taiko mirties bacsme .... -:s~omeneje susidaro nuostata, jog gyvybe nera sventa ir negincytina verrybe. Tokia nuostata salygoja, kad lengviau pakyla ir nusikaltelio ranka, t:ig': mirties bausmes taikymas tampa palankia salyga dideti zmogzudysciu skaiciui.

5) Jei zmogaus likima lernia zvaigZdes, tai zmones, gime po ta pacia zvaigzde, turetu ta pati likima, Deja, po ta pacia zvaigide yra gime ir vergai, ir karaliai, ir ubagai, ir turciai,

Uzdavinynas ~ _

11

6) Gyvenimo patyres zmogus negali biiti netolerantiskas. 0 kur tu matei, kad tolerantiskas zmogus biitu uzsispyres? Diskutuoti su Jonu apie ka nors - tuscias reikalas: jis tiesiog uzsispyrusiai gina savo nuomone, Akivaizdu, kad Jonas - menkai gyvenimo patyres zmogus, gali sakyti - vaikas,

7) Kiekvienas, studijuojantis teise, turi gerai zinoti Administracines teises kodeksa, Taciau niekam ne paslaptis, kad ne vienas teises studentas yra nubaustas administracinemis baudomis uz keliu eismo taisykliu pazeidimus, Taigi, kai kurie, puikiai zinantys [statymus, juos vis delto pazeidzia.

8) Manau, kad pilietinis nepaklusnumas kartais yra priimtinas. Zinoma, negalirna nesutikti su nuomone, kad kiekvieno piliecio pareiga - paklusti savo salies [statymams, Abstrakciu pozitlriu tai teisinga. Taciau pasakyk man: ar turime paklusti kiekvienam [statymui - net nemoraliam? Juk kai kurie [statymai yra is tiesu amoralus: [statymai turi saugoti, ginti zmogu, tuo tarpu pasitaiko tokiu, kurie pazeidzia zmogaus teises! Tokiems [statymams neprivalu paklusti. Kaip tik tokiais atvejais pilietinis nepaklusnumas tampa teisinga ir priimtina kovos priemone.

9) Jei demokratija negali uztikrinti mazumu teisiu, tai ji negali uztikrinti teisingumo. 0 kaipgi ji gins kokios nors mazumos interesa, jei balsavima visuomet lemia dauguma? Taigi dernokratija, bent jau tokia, apie kokia svajojo Rousseau, tikrai nera teisinga santvarka.

10) Panteizmas - tai pazinra, pagal kuria Dievas esti vi same kame - visa visata esanti Dievas. Nesunku [rodyti, kad tai nekrikscioniskas pozinris. Krikscionybes Dievas yra absoliutus geris, 0 visata - ne vien geris, Joje surandame if gerio, ir blogio (katastrofos, stichines nelaimes ar net, tarkime, gyviinq agresyvumas). Tai dvi tiesos, is kuriu logiskai seka, kad panteizmas priestarauja krikscionybei,

11) Neprotinga drausti pornografinius leidinius. Draudimai kaip tik ypac didina zmoniu susidomejima tuo, ka jie liecia. Taip atsitiktu ir su pornografija. Prisiminkite prohibicijos Iaikus Amerikoje. Statistika rodo, kad niekada ten nebuvo tiek gerianciu, kaip tuo laiku, kai alkoholis buvo draudziarnas, Arba prisiminkite vaika, kurt labiausiai traukia draudziama veikla.

12) As sutinku, kad gemalas yra gyva zmogiska bntybe. Ir vis delto pasisakau uz tai, kad laisvanoriski abortai nebntu draudziami, kadangi joks sutverimas, vadinasi, ir joks zmogus, neturi teises naudotis kitu gyvu organizmu savosios gyvybes palaikymui.

13) Anksciau buvo manoma, kad smegenu dydis, palyginti su svoriu, salygoja zmogaus protinguma, kadangi ne vieno zinomo genijaus srnegenys, pasvertos po mirties, buvo zymiai didesnes, negu vidutines, Taciau istyrus Anatolio Franco smegenis po jo mirties, pasirode, kad, palyginti su knno svoriu, jos buvo ganetinai mazos. Bet patanatomai konstatavo, kad jo smegenyse rastos ypatingai gilios smegenu rieves, 0 jos, savo ruoztu, padidina smegenu Z:e .. -~" plota, Taigi. matyt, ne smegenu dydis, 0 zieves plotas yra zmogaus g~-.:. _mo priezastis.

12

LOGlKA

2. TEIGINIV LOGIKOS OPERATORIAI. TEISINGUMO LENTELES (MATRICOS)

K:JNTAMIJIV KONJUNKCIJA DISJUNKCIJA GRIEtTOJI IMPLIKACIJA EKVIVALENCIJA
REIKSMES DlSJUNKCIJA
P q p.q pvq pvq p~q p=q
T T T T K T T
T K K T T K K
K T K T T T K
K K K K K T T QPERATORIV TAISYKLES

Loginis neigimas (--p - .metiesa, kad p ") - operatorius, kuris teiginio logine reiksme pakeicia i priesingq reiksme:

Konjunkcijll ( .. ir") - jungtis, kuri teisinga tada ir tik tada, kat teisingi abujos nariai.

Nariai - konjunktai. Konjunkcijos prasme - "abu kartu".

Disjunkcija {" arba '} - jungtis, kuri klaidinga tada ir tik tada, kai klaidingi abu jos nariai.

Nariai - alternatyvos, disjunktai. Disjunkcijos prasme - "oors vienas",

Grieitoji disjunkcija ("arba "', arba ... ") - jungtis, kuri teisinga tada ir tik tada, kai teisingas vienas narys.

Grieztosios disjunkcijos prasme - altematyvos salina viena kita, is dvieju galima tik viena.

Implikacija (,,jei "', tal ... ':> - klaidinga tada ir tik tada, kai antecedentas teisingas, 0 konsekventas klaidingas.

Antecedentas - pinnas implikacijos narys, konsekventas - antras narys. Implikacijos prasme - salyginis teiginys (materialioji implikacija isrei~kia ~ logini, 0 De faktini salygini rysO.

Papildomos implikacijos taisykles (fr. matrica):

Is teisingo - tik teisingas.

Is klaidingo - bet kas. Teisinga - is bet leo. Klaidinga - tik is klaidingo.

Ekvivalencija ("jei ir tik jei ... , tai ... ':> - teisinga tada ir tik tada, kat abieju, nariu reiksmes vienodos (abu teisingi arba abu klaidingi).

Ekvivalencijos prasme - abipusis salygojimas (implikacija abiem kryptimis).

Uidavinynas __

13

1) _

2-1. Atpaiinkite operatorius pagal neformalq atitinkamq teiginill aprasyml:\.

- klaidinga tada ir tik tada, kai pinnas narys teisingas, 0 antras - klaidingas;

- teisinga tada ir tik tada,

kai abu nariai teisingi;

- teisinga tada ir tik tada, kai nors vienas is nariu yra teisingas;

- teisinga tada ir tik tada, kai abiejq nariq reiksmes vienodos;

- pakeicia teiginio teisingumo reiksme jai priesinga reiksme.

2-2. Duota, kad teiginys p - teisingas. Nustatykite q login~ reiksm~ (uibaikite sakinius).

I) Jei P: q - teisingas, tai q logine reiksme:

2) Jei p v q - teisingas, tai q logine reiksme:

3) Jei p v q - klaidingas, tai q logine reiksme:

4) Jei p ~ q - klaidingas, tai q logine reiksme:

5) Jei p:s: q - teisingas, tai q logine reiksme:

2) _

3) __

4) __

5) __

2-3. Uzbaikite sakinius.

I) Paneige priestaravima, gausime

2) Atsitiktinio teiginio if tautologijos disjunkcija yra

3) Implikacija, kurios antecedentas - priestaringas, o konsekventas - atsitiktinis teiginys, yra

4) Jeigu p ~ q - teisingas, -q v r - teisingas, o r - klaidingas, tai p -

5) Jeigu p == q - teisingas, q ~ r - teisingas, -s v r - klaidingas, 0 s - teisingas, tai p -

6) Implikacija, kurios antecedentas - tautologija,

o konsekventas - atsitiktine israiska, yra

7) Atsitiktinio teiginio ir tautologijos konjunkcija yra

8) Tautologijos ir kontradikcijos disjunkcija yra

9) Paneige atsitiktinio teiginio

ir kontradikcijos konjunkcija gausime

14

LOGIKA

2-4. Matricll metodu nustatykite israiskos tiP. (atsitiktine, tautologija, neispildoma).*

Matricos eiluciu - logiskai galimu pasauliu skaicius - apskaiciuojamas pagal formule 2n, kur 2 - dvireiksmes logikos naudojamu loginiu teiginio reiksmiu, skaicius, 0 n - kintamuju skaicius. Taisyklingai sudarytoje matricoje paskutinio kintamojo reiksmes isdestytos kas antra: t, k, t, k. ir t. t., 0 paskutineje matricos eiluteje visada las pasaulis, kuriame visl{ kintamuju reiksmes - "klaidinga ". Kiekviename matricos stulpelyje skaiciuojamas tik vieno operatoriaus "inaSas" i israiskos teisingumo reiksme.

1) [-p v (q ~ r)] ~ [-{p . -q) ~ (p ~ r)]

2) [(-p v q) . (-r ~ -q)] ~ -(p . -q)

3) (p . -p) ~ [p . (q v -r)]

4) p . (q v -r) . (-q ~ -r) . <p

5) [p . (-q v r)] ~ (-p' -r)

6) [(P ~ q) v (q ~ r)] ~ [-r ~ -(p . q)]

7) [p ~ (q ~ r)] ~ [(p ~ q) ~ (p ~ r)]

8) [p ~ (q ~ p)] ~ [(q ~ q) ~ -(r ~ r)] 9)(Cv R) ~-A

10) -[(A ~ P) . (R v Q)]

11) -{-[(-A v Q) ~ (R v Q)]}

12) [P ~ (R v Q)] . {A;: [-R v (A· -Q)]}

13) -[P ~ (B· A)] ~ {(C;: P) . [-(A v Q) ~ Bj}

14) [A· (B. C)] v {[Av(B· P) v(CvR)] ~ -A}

15) -[(A ~ B) == [-(P v Cj] v R

2-5. Nnstatyklte, ar sios ekvivalencijos yra logiskai bfitinos (tautolegiskos, vis ada teisingos). *

1) (p ~ q) == [(p v q) == -q ]

2) [(p ~ q) . r] == [ -(r ~ p) v (q . r)]

3) [(-p v q) ~ r] == [q ~ (p ~ r)]

4) [p ~ (q ~ r)] == [q ~ (p ~ r)]

5) (-p v q) == [(p v q) == q]

6) -( -p v -q) == (p . q)

7) -(B ~ A) == (-A ~ -B)

8) [(A v -B) . (A ~ C)] == -(B· -C)

9) (B· -C) == [(-A, B) v -(A ~ C)]

10) [(P v A) ~ (Q . R)] == (-B v C)

.

'" Zvaigtdute pazymetu utduo6q atsakymai arba sprendimai pateikiami p. 38-105.

Uidavinynas __

15

3. NATirRALIOS KALBOS FORMALIZACIJA

Natiiralios kalbos formalizacija - nelengva ir ne visada vienareiksmiska. Juk Cia svarbiausia - suprasti minti, 0 tai gali priklausyti nuo klausytojo ar skaitytojo patirties, issitavinimo, kartais - emociniu dalyku. Todel formalizuojant reikia ne tik susikaupti, bet ir patterns save nuolatos pasitikrinti.

NATiJRALIOS KALBOS FORMALIZACIJOS PROCEDORA

• Perskaitykite sakini, nuspreskite, kiek reikes kintamujq (kiek sakinyje minima paprastu, neskaidomu dalyku padeciu), pasizymekite kintamuju reiksmes,

• Pagal tai, kaip supratote mintj_ (kaip sujungti kintamieji), pasinlykite formule. I jfl Zvelkite kaip i darbine hipoteze (spejima).

• Isverskite formule atgal i natnralia kalba - ar isgirdote til pacia mint], kuria norejote formalizuoti (girdejote nagrinejamarne sakinyje)? Nekart aptiksite, kad • .nuvaziavote i lankas".

• Jei atsitiko kaip tik taip, procedure pakartokite.

• Jei atvejis sudetingas, gautaja formule isverskite [jai ekvivalentisk!l_ (n. EkvivalencijQs taisykles p. 33).

• Gautaja formule vel pabandykite isversti i natnralia kalba. Ar mintis, kuria dabar istarete, sako jums ta pat], ka ir pradinis naturalios kalbas sakinys? Ne karta aptiksite, kad jei su perskaityta mintimi buvote pasirenge sutikti, tai su tuo, kaip skamba sakinys pagal jusq_ hipotezei ekvivalentiska formule - niekaip (pagalvokite apie formalizacija teiginio "Laimesi loterijoje, tik jei turesi bilieta").

• Jei atsitiko kaip tik taip, visa procednra kartokite - kol formule reiks kaip tik tai, ka jums pranese anlizuojamas natiiralios kalbos sakinys.

3-1. Ufbaikite teigini'l formalizacijll'

1) Arba ne A, arba B.

2) Jei A ir ne B, tai E arba ne F.

3) Jei netiesa, kad A ir B, tai netiesa, kad E arba F.

4) Jei teisinga, kad jei P tai Q arba R_ tai S. *

5) Jei ir tik jei A, tai B, su salyga, kad C. nebent D. *

6) B, jei ir tik jei C; taciau D - ti.k kai C.

7) 8, tik jei A, kai duota, kad arba ne D. arba C. *

8) H ir D yra pakankama salyga tam, kad J arba G.

9) Is to, kad jei ne S, tai ne R, seka, kad A, nebent B. * --------oc-----

10) Jei ir tik jei H, tai netiesa, kad is A neseka L bei M. *

16

LOGIKA

3-2. Sugalvokite naturalios kalbos sakinius, kurie galetq buti formalizuoti kaip 3-1 pratimo pavyzdZiai (1-10).

3-3. Formalizuokite sakinius. Tarkime, kad visi pateiktieji teiginiai yra teisingi, taciau pastebesite, kad galimi du sill sakinill perskaitymai. Pataisykite juos pagal pateikiamus klausimus.

1) p._figele nuvyko i Kauna ir sutiko Jona arba paskambino Dariui,

Kaip suformuluoti, kad biuu, aisku, jog Angele biitinai nuvyko i Kaunq?

2) Adomas vesis kartu Ieva arba Katre ir Diana,

Kaip suformuluoti, kad biitu, aisku, jog Diana biitinai vaziuos su Adomu?

3) Angele yra Beno mama arba Dariaus mociute ir Mykolo teta.

Kaip suformuluoti, kad biitu, aisku,jog Angele tikrai yra Mykolo teta?

4) Jei Dovydas yra Angeles brolis, tai Saule yra jo teta arba Benas yra jo dede, Kaip pataisyti sakini, kad biau. aisku, jog Dovydo buvimas Angeles broliu yra sqlyga tik tam, kad Saule biitu jo teta?

5) Onute istekes uz Jono, 0 Angele liks vienisa, jei Petras isvyks i Siaulius.

Kaip suformuluoti, kad but/{ aiiku, jog Petro e/gesys lems tiktai Angeles ateiti?

3-4. Pasiiilykite po dvi logines formules siems sakiniams (vadovaukites De Morgano taisyklemis),

I) Ana nemate nei Beno, nei Klaros.

2) Ana nemate Beno ir Klaros.

3) Fredas nera nei pagyrunas, nei isdidus.

4) Fredas nera pagyrunas ir isdidus.

5) Tokioje loterijoje negali laimeti ir garbes, ir pinigu,

6) Netiesa, kad tokioje loterijoje

laimesi nors ka nors - garbe ar pinigus.

3-5. FormaUzuokite teiginius - iherskite i TL kalba, I) Netiesa, kad Telsiai nera Zemaitijos sostine.

2) Mano drauge apgyne magistro diploma, nors studijavo gana pavirsutiniskai, >I<

Uidavinynas __

17

3) Ji yra matematikos daktare,

taciau tikrai giliai ismano senaja danu poezija,

4) Tu gali uzsisakyti torto gabaliuka arba ledu, bet ne abu kartu.

5) Per visa istorija religija ir humanizmas ejo ranka rankon. _

6) Jeigu keturkampio kampai status, tai jo [strizaines susikirsdamos dalija viena kita pusiau.

7) Garbingasis senolis nuolat biidavo piktas arba prisigeres, arba ir piktas, ir prisigeres,

8) Kai Menulis atsiduria tiesiojoje linijoje tarp Saules IT Zemes, [vyksta Menulio uztemimas.

9) Temistoklis kiekviena Atenu gyventoja pazinojo

ne tik is matymo, bet ir galejo pavadinti vardu. *

10) Jachta gali judeti tik puciant nors menkam vejeliui, *

11) Ilgai mylejus, sunku pamesti.

12) Seniams kalbant, jauni tyli.

13) Iskris is ranku bevalgant duona

ar saukstas, - zinok, svecias ate ina. *

14) Ne del taves vieno saule sviecia. *

15) Degtinei i troba einant, protas iseina laukan. *

16) Nuo vilko bego - ant meskos uzbego."

17) Ugnies, vandens ir meiles nepaslepsi, *

18) Ne laikas sunis lakinti, kad reikia eit medzioti."

19) Arba jis paveldejo dideli turta,

arba tiesiog gyvena ne pagal kisene.

20) V elu, 0 ir nuovargis prie zemes lenkia.

21) Nors Beatles - mano tevu jaunyste, man tai pats geriausias rokas.

22) Labiausiai megstu keliauti, vis delto kartais namu pasiilgstu beprotiskai.

23) BaudZiamojon atsakomyben traukiamas zmogus turi teise i valstybine gynyba,

o ATPK pazeidejams tokia galimybe nenumatyta.

24) Ten, kur baigiasi [statymas, prasideda tironija. *

18

LOCiIKA

3-6. Formalizuokite teiginius. Kai kurie is sill pavyzdiill tikrai nelengvi.

1) Mes privalome ismokti perdirbti atliekas, antraip, jei neapribosime savo gyvenimo standartu, papraseiausiai pritriiksime gamtiniu istekliq, '"

2) Tarkime, sitie debesys slinks toliau ta paeia kryptimi, tada Kaune sulauksime smarkaus lietaus; 0 jei jie pasuktu i pietus, tai oras iskart pasitaisytu, '"

3) Kai tik as nusiplaunu masina arba planuoju piknika gamtoje, pradeda lyti ar [vyksta dar kas nors,

kas butinai sugadina savaitgalj.

4) Jei ir tik jei prievarta laikysime vienintele priemooe mazinti nusikaltimu skaiciq, tai tuo paciu

pripazinsime, kad jei nusikalteliai bijos mirties bausmes, tai jie liausis fudl(_ ir plese zmones. '"

25) Menulio [centrinis pagreitis galetu biiti apskaiciuotas, tik jei zinotume menulio judejimo perioda ir atstuma nuo Zemes iki Menulio. '"

26) Riausems kelti kartais vartojama prievarta, o kartais - apgaule,

27) Kol pasibaigs energetine krize, visi turetume taupyti energija, *

28) Jei tarnautoju teises aprasytos detaliai,

tai pareigunu teises, sakoma, reglamentuojamos [statymu nustatyta tvarka. '"

29) Del nelygybes kyla neramumu, jei tik zmones, kurie nuo jos kencia, nera kompensuojami."

30) Kai tik meile perauga draugyste, ji gesta ir nyksta.

31) Jei netiesa, kad po mirties siela atsiskiria

nuo kiino, tai arba mirtis nepadeda j1! atsiskyrimui, arba siela nera pajegi isgyventi be kiino.

32) Tik jei [smeige degtuka i kepama pyraga istraukiame ii sausa, pyragas yra iskepes. *

33) Zmones neis dirbti tokio darbo,

jei bus taip Zymiai padidintos administracines baudos.

34) Galimos dvi bet kurios revoliucijos baigtys: pergale arba pralaimejimas.

35) Daugelis mokslininku rems branduolio tyrimus,

jei ir tik jei jie nebus naudojami kariniams tikslams, '"

";

Uidavinynas

19

5) 0 jei gadinu jaunuomene nenoromis, tai uz tokius neapgalvotus nusizengimus jstatymas neleidzia traukti zmogaus atsakomyben, bet paciam pasisaukus

pabarti ar pamokyti ("Sokrato apologija"), II<

6) Civilinis kodeksas nustato kontrakru laikymosi salygas ir zalos atlyginima, jei toji zala padaryta del asmens apsileidimo, neapdairumo ar kitokiq klaidu. II<

7) Aisku viena: jie nenutrauks baudziamuju operaciju Cecenijoje, nebent visu gyvenvieciu gyventojai pasirasytu lojalumo priesaikas ir isvarytu jose [sitvirtinusius Dudajevo salininkus. II<

8) lei a~ ismokciau, kaip ji sako, aiskiai mastyti

ir atlikciau visas uzduotis, tai galeciau gauti

visai nebloga pazym], bet jeigu as neatlikinesiu uzduociu, tai net ir ismokes mastyti aiskiai, gera baigiamaji pazymi matysiu kaip savo ausis be veidrodzio.

9) Tik teisinga argumentacija gali uztikrinti, kad teismo sprendimas bus teisingas ir galutinis, '"

1 0) lei tiesiog nevalgysi tu keistu patiekalu arba rnandagiai atsisakysi, tai jie neisizeis, zinoma,

jei ir tik jei jierns nepasirodys, kad negerbi jq tradiciju, *

11) lei "Zemaitijos pienas" padidins produkcijos kieki, bet kartu islaikys jau spejusia pagarseti savo

produkcijos kokybe ir isvaizda, tai net jei kainos laikysis tos pacios, jie tures tikrai gero pelno ir gales

toliau investuoti i naujas gamybos technologijas.

12) lei remtumemes prielaida, kad neverta pasitiketi niekuo, kas syki yra suklydes, pirmiausia turerume liautis

tikeje savo jutimo organais,

13) Kur ugnis - ten diimai, bet jeigu riiksta dilmai, tai dar neseka, kad turi buti ir ugnis, '"

14) Tik jei gausiu stipendija, eisiu i naktini kluba, zinoma, su salyga, kad kartu eis ROta, na,

nebent atsirastu nenumatytu kliiiciq. '"

15) Mokykla, neatsizvelgianti i tautos specifine kultnra, nebendraujanti su vaiku per tradiciskai [sitvirtinusias Zmoniskumo priedermes ir vertybiq sistema,

ugdo bedvase asmenybe.

20

LOGIKA

16) Petras turi [duoti sebra ir pabuti jauku, gaudant nusikalstama grupuote, - tokia yra salyga,

kad jis bntu paleistas is [kalinimo [staigos

arba sumazintas jo kalejimo laikas. *

17) Taivanio bombardavimas reiskia karo veiksmus pries Taivanj, *

18) Tu galesi eiti zaisti krepsinj,

tik jei pirma susitvarkysi kambarius.

19) Tu nubegsi distancija per 4 minutes, tik jei rimtai pasitreniruosi pries tai. *

20) Mums nepasiseks sumazinti psi chines depresijos, nebent padaugetu malonumu

arba sumazetu skausma teikianciu aplinkybiu,

21) Kiekvienas mokeseiq moketojas turi deklaruoti savo pajamas, antraip jis bus nubaustas lIZ pajamq_ slepima,

22) Klaidinga teigti, kad pinigu turejimas

yra pakankama laimingo gyvenimo salyga, *

23) Sakykim, laiskanesi nuzude ne ponas S, anksti ryta vedantis suni pasivaikscioti, tuomet aisku, kad ir

ne ilgai mieganti panele N, taigi lieka kiemsargis Rapolas, nebent vaistininko Zmona apie pastarajj pamelavo. *

24) IS to, kad jei Hitleris nebutu gimes, tai nebutu

II pasaulinio karo, seka, kad asmenybe gali lemti labai svarbius istorijos posfikius, nebent situacija

su Hitleriu bntu isskirtine. *

25) Kaltinamasis zmogfudyste paprastai ginamas pasiremiant kuriuo nors is siq argumentu:

a) nusikaltima padare ne jis;

b) nuzude, taciau turejo svariu priezasciu;

c) nuzude, taciau is anksto neapgalvojes;

d) nuzude, bet be isankstinio ketinimo - atsitiktinai.

3-7. Fermalfzuoktte pateiktus kodeksl! straipsnius (TL priemonemls), Paiymekite kintamuju reiksmes. Neuimirskite; kad kintamasis teiginiu logikoje iymi paprasta teigini, 0 ne jo dali (ne S arba P). Pirma pavyzdi formalizavome ui jus:

l)ATPK lOstr.

Administracinis teises pazeidimas laikomas padarytu tycia, jeigu ji padares asmuo suprato priesinga teisei savo veikimo arba neveikimo pobudi, numate

Uidavinynas __ ~ __

21

zalingas jo pasekmes ir jq_ norejo arba nors ir nenorejo siq pasekmiu, bet samoningai leido joms kilti,

T - "Atp laikomas padarytu tycia"

M- .Asmuo numate ZaJingas pasekmes"

N - ,,Asmuo norejo ~iq pasekmiu"

S - ,,Asmuo suprato priesinga teisei savo veikimo pobud]"

P - .Asmuo suprato priesingq teisei savo neveikimo pobud]"

L - .Asmuo samoningai leido ialingoms pasekmems kilti"

T~ [(S vP)· M]· [(Nv-N)· L]

2)ATPK 31 str.*

Atsakomybe uz administracini teises pazeidima lengvinanciomis aplinkybemis laikoma tai:

1. kad kaltininkas nuosirdziai gailisi;

2. kad kaltininkas uzkirto kelia zalingoms teises pazeidimo pasekmems, savo noru atlygino nuostoli arba pasalino padaryta ial<l;

3. kad teises pazeidimas padarytas didelio susijaudinimo [takoje arba del susidejusiu sunkiu asmeniniu ar seimyniniu aplinkybiu;

4. kad teises pazeidima padare nepilnametis;

5. kad teises pazeidimapadare nesi!ia moteris arba moteris, turinti vaika iki 3 metq, LR [statymai gali numatyti ir kitokias atsakomybe uz administracini teises pazeidimlllengvinancias aplinkybes. Organas (pareigunas), sprendzias administracinio teises pazeidimo byla, gali pripazinti lengvinanciomis ir [statymu nenurodytas aplinkybes.

Rekomenduojami kintamieji: L, G, U, A, P, S, K, E, D, N. M, L, O.

3) ATPK 45 str.*

Savavaliskas privacies arba valstybines femes, misko, vandens telkiniu uzemimas arba savavaliskas privaciu ar valstybiniu vandens telkiniu naudojimas - uztraukia bauda nuo penkiu simtu iki dvieju tnkstancn; lirq,

Rekomenduojami kintamieji: K, L, S, M, T, A, C, B

4) ATPK 451 str.*

Fiziniq ir juridiniu asmenu, savavaliskai uzemusiu privacia arba valstybine zeme, miska, vandens telkinius arba savavaliskai naudojanciu privacius arba valstybinius vandens telkinius, vengimas grazinti savavaliskai uzimta zem~ miska, vandens telkinius arba nutraukti savavaliska privaciu arba valstybiniu vandens telkiniu naudojima=-

uztraukia banda nuo penkiu simlq iki dvieju tiikstanCiq litu arba pataisos darbus iki dvieju menesiu, isskaitant dvidesimt procentq darbo uzmokescio.

Rekomenduojami kintamieji: F, J, K, L, S, M, T, G, A. C, N. B, D, L

22

LOGIKA

5) ATPK 11 str.*

Administracinis teises pazeidirnas laikomas padarytu del neatsargumo, jeigu ii padares asmuo numate, kad jo veikimas arba neveikimas gali sukelti zalingas pasekmes, bet lengvabudiskai tikejosi, kad ju bus isvengta, arba nenumate, kad gali kilti tokios pasekmes, nors turejo ir galejo jas numatyti.

Rekomenduojami kintamieji: R, V, G, U, M, N

6)ATPK32 str,*

Atsakomybe uz administracini teises pazeidima sunkinanciomis aplinkybemis laikoma tai:

1. kad tesiarnas priesingas teisei elgesys, nepaisant tam [galiotq asmenu reikalavimo Ji nutraukti;

2. kad pakartotinai per metus padarytas tokios pacios riisies teises pazeidimas, Ul; kurj asmeniui jau buvo paskirta administracine nuobauda; kad teises pazeidima padare asmuo, kuris pirmiau buvo padares nusikaltima;

3. kad i teises pazeidima [trauktas nepilnametis;

4. kad teises pazeidima padare grupe asmenu;

5. kad teises pazeidimas padarytas gaivalines nelaimes salygomis arba kitomis nepaprastomis aplinkybernis:

6. kad teises pazeidima padare neblaivus. Organas (pareigiinas), skirias administracine nuobauda, priklausomai nuo administracinio teises pazeidimo pobiidzio gali nepripazinti sios aplinkybes sunkinancia,

Rekomenduojami kintamieji: S, T, R, 1(, P, L, N, B, D, A, G, O.

7) ATPK SO str. *

Smulkus svetimo turto pagrobimas vagystes, sukciavimo, pasisavinimo arba issvaistymo budu, nesant LR baudziamojo kodekso 271,274 ir 275 straipsniuose numatytq sunkinanciu aplinkybiq,-

uztraukia bauda nuo vieno simto iki septyniu simtq litu arba pataisos darbus nuo vieno iki dvieju menesiu, isskaitant dvidesimt procentu darbo uzmokescio.

Rekomenduojami kintamieji: V, S, P, T, A, E, C, B, D, I.

8) ATPK SO'str.*

Asmens, pagal teismo nuosprendj ar nutarima privalancio atlyginti turtini nuostoli, nusikaltimu padaryta fiziniams asmenims ar [monems, istaigoms, organizacijoms, vengimas atlyginti toki nuostol], - uztraukia [spejima arba bauda iki vieno simto litu arba pataisos darbus iki dvieju menesiu, isskaitant dvidesimt procentq darbo uzmokescio.

Rekomenduojami kintamieji: F, M, S, 0, A, T, V, P, B, D, 1.

9) ATPK 502 str.*

Materialiai atsakingo asrnens, taip pat asmens, kuriam patiketas turto saugojimas, aplaidus valstybinio ar visuomeninio turto saugojimas, - uztraukia [spejima arba banda nuo vieno simto iki dviejq ~imht litu.

Rekomenduojami kintamieji; M, P, K, L, L, L B.

Uidavinynas __

23

10) ATPK 504 str.*

Tycinis valstybinio archyvu fondo dokumentu sugadinimas - uztraukia bauda pilieciams nuo vieno simto iki penkiq simtu lint ir pareigunams - nuo penkiu simtu iki vieno tiikstancio litq,

Tokia.pat veikla, padaryta asmens, bausto administracine nuobauda uz siame straipsnyje numatytus pazeidimus, - uztraukia bauda pilieciams nuo vieno tukstancio iki dvieju tiikstanciu litq ir pareigunams nuo dvieju iki trijq tnkstanciu litq, Tycinis valstybinio archyvu fondo dokumentu sunaikinimas - uztraukia bauda pilieciams nuo penkiu simtu iki vieno tiikstancio litu ir pareigunams - nuo vieno tukstancio iki triju tukstanciu litu,

Tokia pat veikla, padaryta asmens, bausto administracine nuobauda uZ siame straipsnyje numatytus pazeidimus, - uztraukia banda pilieciams nuo vieno tiikstancio iki triju tnkstanciu litu ir pareigiinams - nuo triju tiikstanciu iki penkiu tukstanciu litu,

Rekomenduojami kintamieji: G, N, P, R, 0, A, B, C, D, E, F

11) ATPK 189' straipsnio dati

Strateginiu prekiu ar technologiju importas, tranzitas ar eksportas neturint nustatyta tvarka isduotos licenzijos - uztraukia bauda fiziniams asmenims ir 000 subjektq vadovams DUO 5 000 iki 10 000 litu su strateginiu prekiu ir technologiju konfiskavimu, 0 valstybiniu instituciju vadovams - bauda nuo 5 000 iki 10000 litu.

Rekomenduojami kintamieji: S, T, 1, E, L, F, U, B, P, C, v.

12) BPK 137 str.

K votos organas arba tardytojas turi teise sulaikyti asmeni, [tariama padarius nusikaltima, uz kuri gali buti skiriama laisves atemimo bausme, tik esant vienam is siq pagrindu: I) kai sis asmuo uzkluptas bedaras nusikaltima arba tuoj po to, kai jis nusikaltima padare; 2) kai maciusieji, jq tarpe ir nukentejusieji, tiesiogiai nurodo iii asmeni, kaip padariusi nusikaltima; 3) kai ant [tariarnojo ar jo drabuziu, prie jo arba jo bute rasta aiskiu nusikaltimo pedsaku; 4) kai yra kitq duomenu, duodanciu pagrindo [tarti asmeni padarius nusikaltima, sis asmuo sulaikomas tik tuo atveju, jeigu jis pasikesino pabegti, arba kat jis neturi nuolatines gyvenamosios vietos, arba kai nenustatyta [tariamojo asmenybe. .

Rekomenduojami kintamieji: J, K, T, U, G, M, N, P, D, B, S, A.

13) 1964 m. eK 388 str. pirma dalis

Jeigu rangovas nukrypsta nuo sutarties salygu ir del to pablogeja darbas arba jeigu rangovas padaro darbe kitokiu trnkumu, uzsakovas turi teise, savo pasirinkimu, reikalauti: neatlygintinai istaisyti nurodytuosius trtikumus per atitinkama laika, arba atlyginti butinas islaidas, uzsakovo turetas, istaisant darbo triikumus savo priemonemis, jeigu tokia uzsakovo teise numato sutartis, arba atitinkamai sumazinti atlyginima uz darba,

Rekomenduojami kintamieji: N, B, T, G, U, S, A, M.

24

LOGIKA

4. TEIGINIV LOGIKOS TAIKYMAS SAMPROTAVIMQ ANALlZEI

SAMPROTAVIMAS

I

J

I

I NEDEDUKTYVUS I

I I I H INDUKClJAI

Pagristas I I Nepagristas I H ANALOGUAI

~--------~------~

) ymmuEI

1 1

1 Tinkamas 1 Ne tin kamas 1

I

I DEDUKTYVUS I

I

L I

I Patikimas I !Nepatikimasl

SAMPROTAVIMO ROSYS

Deduktytlus samprotavimas - samprotavimas, kuriame isvatia pateikiama kaip 10- giskai biitinas prielaidu sekmuo. Nededuktyvaus samprotavimo isvada visada tik tiketina .. Skyrimo kriterijus - rysio tarp prielaidq ir isvados pobiidis.

Pagrjstlls - tai deduktyvus samprotavimas, turintis tokia logine forma, pagal kuria, jei prielaidos teisingos, tai ir isvada biitinai teisinga. Tokiu atveju sakome: isvada logiskai bntina, logiskai pagrista (bet nebiitinai teisinga dalyku padeties atZvilgiu). Nepagr{stas samprotavimas - deduktyvus samprotavimas, kurio isvada bent viename i~ galimu pasauliu yra klaidinga, nors prielaidos - teisingos, Skyrimo kriterijus = logine forma (pagristas - tik tautologiskos formos samprotavimas). Tinkamas - tai samprotavimas, kurio prielaidos suderinamos (nepriestaringos), Netinkamu vadiname toki samprotavima, kurio prielaidos priestarinos, Toks samprotavimas bus netinkamas, nors jo logine forma - visada teisinga (pagal implikacijos taisykle "is klaidingo seka bet leas").

Potikimlls - tat pagristas deduktyvus samprotavimas, kurio prielaidos - iinomai teisingi teiginiai. Prielaidq teisingumo nustatymas nejeina i logikos kompetencija, tai reikalavimas, nukreiptas i minciu turin], 0 ne i forma,

Uidavinynas __

25

Jei samprotavimas deduktyvus ir ji formalizavote (ir. Samprotavimo vertinimas, I priedas), TL siiilo keleta formalios samprotavimo analizes metodu, Pati issamiausia samprotavimo analize - matricu metodu (2-4,2-5,4.1). Matrica leidzia ne tik atskirti pagrista samprotavima nuo nepagristo, bet ir [vertinti samprotavimo prielaidas iu suderinarnumo poziuriu. Taciau kai samprotavime dalyvauja, tarkime, 5 kintamieji, matricoje bus 32 eilutes, 0 jei 8 kintamieji - tai 256 eilutes ... Daug. Todel naudojami ir kiti metodai.

Deduktyvaus samprotavimo nepagristumas [rodomas tarsi "sutrumpinta matrica" - bandymu ir klaidu metodu (4.2). Analogiskas metodas taikomas norint [rodyti prielaidu suderinamuma (4.3).

Deduktyvaus samprotavimo pagristuma [rodinesime formaliosios dedukcijos (FD - 4.4), salyginio (CP - 4.5) ir netiesioginio jrodymo metodais (IP - 4.6). F ormaliosios dedukcijos isvedimai taikorni if prielaidu priestaringumui [rodyti (4.7).

Samprotavimai uzrasomi [vairiai - if eilute, if stulpeliu. Pastaruoju atveju isnyksta konjunkcijos zenklas, taciau jos funkcija islieka, tai tik uzrasymo konvencionalumq klausimas. Bet kurio samprotavimo bendroji struktiira - implikacija, kurios antecedentas - prielaidu konjunkcija, 0 konsekventas - isvada.

4.1. MATRICV l\tIETODAS

Jet analizuojamas samprotavimas teisingas visuose logiskai galimuose pasauliuose, - tai pagristas samprotavimas, jo iSvada logiskai biitinai seka is prielaidu. Atsitiktiniai ir neispildomi - nepagristi samprotavimai. Matricoje taip pat galima pastebeti, ar yra nors viena eilute, kurioje prielaidu konjunkcija teisinga. Jei toldos eilutes esama pagristo samprotavimo matricoje, - samprotavimas tinkamas. Jeigu prielaidu konjunkcija klaidinga visoje logineje erdveje - prielaidos priestaringos.

4.1-1. Ivernnklte samprotavimus matrfcu metodu.* (pagristas I nepagristas, tinkamas I netinkamas)

1) D =: PI:. -P v (0· E)

2) (R . Q) v (-R . -Q) I:. R =: Q

3) F =: R 1 (R ~ -E) . F I:. -E

4) P v AJ -(P . A)/-A ~ W/-W ~ PI -(A· W) I.'. P 5)(-A v B)· A I-B· (-C ~ B) I -(C· A) v A I:. A ~ A 6)[A v (B . P)] I:. -(P . Q) v (A . B)

7) R -7 -P 1 P v Q I:. Q =: R

8) K -7 LIM ~ N I K v M I:. L v N 9)-L ~ N I-K v LIM ~ N I:. LvM

10) (P ~ R)· (Q -7 S) I -R v -s I:.-P v-R

26

LOGIKA

4.2. NEPAGR(STUMO IRODYMAS BANDYMV IR KLAIDV METODU

Skiriamasis nepagristo samprotavimo bruoias yra las, kad tokio samprotavimo matricoje nors vienoje eiluteje, skaiciuojant isvedimo reiksme (implikacijq, kurios antecedentas - prielaidu konjunkcija, a konsekventas - isvada}, gaunama reiksme "klaidinga ", lmplikacija, kaip iinia, klaidinga tada ir tik tada, kai antecedentas teisingas, o konsekventas - klaidingas. Neuimirskite, kad login is pagristumas - tai samprotavimo charakteristika vist{ logiskai galimu pasauliu ativilgiu. Taigi irodinedami nepagristuma ieskome, ar nera tokio pasaulio (galimos dalyku padeties), kuriai esant miisu, isitikinimas "jei prielaidos teisingos, tai ir isvada teisinga " nebegalioja duotojo samprotavimo ativilgiu.

Todel noredami irodyt! samprotavimo nepagristumq, galime nedaryti matricos, 0 bandymu ir klaidu metodu ieskoti tokio kintamuju reiksmiu derinuko, kuris iSvadq darytu klaidinga, 0 kiekvienq prielaida - teisinga.

NEPAGRfSTUMO (RODYMO PROCEOiiRA

• Isvados kintamiesiems priskirkite tokias reiksmes, kurios isvada darn klaidingu teiginiu (pvz. jeigu isvada turi disjunkcij os forma, reiksme "klaidinga" priskiriame abiems disjunktams;jeigu isvada turi implikacijos forma, antecedentui priskiriame reiksme ,.teisinga", 0 konsekventui - "klaidinga" ir pan.).

• [sivestasias reiksmes perkelkite i prielaidu eilutes (prisiminkite matrica - toje pacioje eiluteje kintamasis islaiko ta pacia reiksme kiekvienoje prielaidoj e ir isvadoje). Taip perkeliarna kiekviena reiksme, kuriajau priskyrete kokiam nors kintamajam, dalyvaujanciam samprotavime,

• Ieskokite likusiu kintamuju reiksmiu, tokiu, kurios kiekviena prielaidq padarytu teisinga. Reiksmes pradedame parinkineti nuo tos prielaidos, kurioje kintamuju reiksmes (pagal jau uzduotas isvados kintamuju reiksmes, pagal nagrinejamu israiskq forma) apibreztos vienareiksmiskiausiai - tokios, kuria tenkina maziausiai kintamqju reiksmiu (pvz., pirmiausia ieskokite prielaidos - paprasto teiginio arba paprasrq teiginiu konjunkcijos).

• Kartais kuria nors prielaida tenkins ne vienintelis galimas kintamujq reiksmiu derinukas. Tai tik primena, kad dirbate bandymu ir klaidu metodu. Taigi, apziOrekite visas prielaidas ir, jeigu neizvelgiate jokiu uzuominu, tiesiog rinkites atsitiktinai - kuria nors prielaida tenkinanciu kintamqju reiksmiu,

• Jeigu pavyko surinkti nors viena toki kintamqjq reiksmiu derinuka, kuriam esant prielaidu konjunkcija teisinga, 0 isvada klaidinga, - samprotavimas yra nepagristas (jo matricos paskutiniame stulpelyje, kuriame skaiciuojama implikacijos reiksme.>-

nors viena reiksme .Jdaidinga'', t. y. samprotavimas nera tautologiskas). I

' • Nesekme [rodant nepagrjstuma nelaikoma pakankamu pagrindu tvirtinti, kad sam-

I protavimas pagristas, Samprotavimo pagristumui [rodyti neuztenka zinios apie vie- ' , nintele ar net kelias matricos eilutes. Pagristumas - tai prielaidu ir rysio charakte-

ristika ("teisinga") bet kuriame is galimu pasauliu, Todel samprotavimo pagristumas turi buti jrodytas issarnia matrica arba kitais metodais.

Uzdavinynas _

27

Kad geriau suprastumete metodq, paivelkite i 4.1-1 pratimo (9) uiduoties matrica. Jei jos dar nepadarete, dabar puiki proga. Tai atsitiktine israiska - nepagristo samprotavimo pavyzdys. Dabar pameginkite irodyti (9)-to nepagristumq aukSCiau aprasytu bandymu ir klaidu metodu. Pastebite - just{ surenkamas reikimiu, derinukas atitinka kaip tik tq matricos eilute, kuri jums ir leido nuspresti - "israiSka atsitiktine ",

4.2-1. Iredyklte ~ill sampretavlmu nepagrjstuma, l)A~B/C-7D/AvO/.·, BvC

2) A -7 BIG v C I:. (A· G) ~ (B ~ C)

3)H-7K/-H/:. -K

4)RvN/L~N/RI:. -N

5)( -R v M) ~ N / -N I:. -R

6) A -7 B 1 (C . B) v D /:. A

7) A -7 -B / (B . C) v A /:. -B

8) P -7 Q / R ~ S / R v Q /:. P v S

9)(A . B) ~ (C v D) 1 C ~ A / -C v -0/ B /:. A ~ D

lO)(-A v B) ~ (C ~ -D) / (0 v E) ~ (A . C) / :. -0

11) -(E· F) / (-E· -F) -7 (G· H) / H -7 G I:. G

12) 1 v -J /-( -K . L) / -(-I . -L) /:. -J -7 K

13) M -7 (N V 0) / N -7 (P v Q) 1 Q -7 R / -(R v P) /:. -M

14) S ~ (T ~ U) 1 V -7 (W ~ X) / T ~ (V· W) I-(T· X) I:. S == U

15) A == (B v C) / B == (C v A) 1 C == (A v B) t.: A I:. B v C

28

LOGIKA

16) (p , M) ~ (G ' E) I (M ' -P) ~ 1 II ~ E I -P v M I,', E

17) A ~ (B ' C) 1-0 v -E / D ~ (A v F) I F ~ (C ~ E) I:, F '1-0

4.2-2. Pankrmklte, ar tarp ~ill pavyzd:lill nera nepagr{st'l samprotavimll' * I) (P v Q) ~ R I A, 0 I:. D v R

2) D ~ (E v F) I G ~ (H v I) I-E ~ (I v J) I I ~ G I -J I:. D ~ (G v I)

3) (L ~ N) v -K I D ~ (P v -N) I (-P v Q) , -Q I (R v -P) v -M I:. K ~ R

4) -T ~ P / P ~ S /-R· -T I:. [(P' S) v R] ,-T

5) (A ~ B) v G I C ~ D /-(F v L) /-C ~ D I:. -B ~ (-A· -F)

6) K· (-G ~ -P) / D ~ (K v S) I D ' -0 I:. -P

7) S ~ PIS, (T --t C) I (p . C) --t B I:. S --t (T v C)

8) (A ~ B) , (R ~ -C) I C ~ -D I B ~ E I:. -A v -C

9) A ~ B IC v-B I-A~ (E' H) I:. {-A ~ [-A· (E· H)]} 'IE

10) P ~ A/(-M 'IN)· (P v M)/-P ~ -N 1M ~ -AI:. A ~-N

11) N, (T· S)/(N· T)~ [Av(BvK)]/-D' (-K· L)/:. B

12) H ~ 0 /-P I -D v 0 I (H ~ M) , (0 --t M) I P ~ (M ~ D) I:, H ~ G

13) (D . E) ~ -F / -(G . H) ~ FIE ~ -D I:. D ~ G

14) T· (U V V) I T ~ [U ~ (S . Z)] I (T· V) ~ -(S V Z) I:. S ~ Z

15) A ~ -(B V C) I-D ~ (-A --t -E) I-(-E V F) I-F ~ (A --t B) I :. D

16) -A v (B ~ C) I C ~ (D ~ E) I A ~ B I E ~ A I:. D --t E

17) -N· S IW ~ (PvQ) I R~ (PvT)1 S ~ (Q 'IN) I:.R ~ (-Q --t W)

4.2-3. Formalizuokite, irodykite samprotavimu nepagrjstuma,

1) Jei Jonas pakankamai protingas ir daug dirbs, tai per egaminus jo zinios bus jvertintos gerais pazymiais ir pavasari jis baigs tuos kursus. 0 jei Jonas if nera labai protingas, bet daug dirbs, tai jo pastangos vis tiek bus [vertintos teigiamais pazymiais ir jis baigs tuos kursus, Jei Jonas protingas, tai jis daug dirba. Todel ir sakau, kad Jonas vis tiek baigs tuos kursus.

2) Jei yra kokie nors vieningi kriterijai poezijos meniskumui, tai M ir G negali abu burl goo poetai. lei P arba D yra vertinami kaip geri poetai, tai V niekaip

Uidavinynas __

29

negali buti laikomas geru. Bet jei V nera geras poetas, tai nei K, nei S nera geri poetai, Matyt, nera vieningo kriterijaus nustatyti poezijos verte,

3) Jei liokajus sake tiesa, tai langas buvo uzdarytas, kai jis [ejo i kambari; 0 jei sodininkas sake tiesa, tai automatine purskimo sistema zmogzudystes vakara neveike. Jei ir liokajus, ir sodininkas meJuoja, tai cia esama samokslo apsaugoti kazks, namo viduje, ir ties langu ant grindu turetu bilti bala, Mes zinome, kad langas nebuvo uzdarytas, kai liokajus izenge i kambari. 0 balute ties langu isties telksojo, Taigi, jei esama samokslo apsaugoti kazka, buvusi namuose, tai sodininkas pasake netiesa,

4) Miisq salyje 19 m. jaunuoliai arba paimami i kariuomene, arba jiems leidziama tamauti saliai kitu biidu (alternatyvi tarnyba), Paimti i kariuomene, jie tamauja pries savo valia, Taeiau jei jie tamauja pries savo valia, tal pazeidziami esminiai mnsu nacijos interesai, Taigi, jei jaunuoliarns leisime tarnauti ne kariuomeneje, tai tik pildysime tikruosius nacijos interesus.

5) Jono veiksma pavadintume pilietinio nepaklusnumo aktu, tik jei jis bntu pasiryzes atsakyti uz savo veiksmo padarinius. Jeigu jis ta supranta ir yra pasiryz~s viskam, kas is jo veiksmo pagal [statymus plaukia, tai jis yra pasiryzes sesti kalejiman arba stoti pries teisma uZ [statymo pazeidima, Bet, kaip supratau is jo snekos, i kalejima sesti jis nera pasiryzes. Del to ir sakau, kad Jono elgesys negali biiti vadinamas pilietinio nepaklusnumo aktu,

6) Jei norime visiems uztikrinti lygias galimybes, vyriausybe turi padidinti islaidas salies vidaus reikalams arba didziosios privacies korporacijos turi padeti investicijomis i socialines programas, Bet neatrodo, kad privacies korporacijos yra pasirengusios tai padaryti. Vadinasi, nera ko ne svajoti apie lygias galimybes visiems pilieciams,

7) Jei zmogus pazeidzia [statymus ir yra psichiskai nesveikas, tai jis teisiskai nera atsakingas. Bet jis negali biiti nubaustas, biidamas teisiskai neatsakingu. Taigi, jei zmogus nera teisiskai atsakingas uz savo veiksmus, tai jis, matyt, psichiskai nesveikas.

8) 1 posedi rinkosi LDDP, konservatoriu ir socdemu atstovai, Is anksto zinojome, kad kai susieina konservatoriai ir darbieciai, vyksta karstos diskusijos arba biina prieita iki asmeniniu rietenq, nors visgi biita siokios tokios vilties pasirasyti Santarves deklaracija, Deja, dabar matome: Deklaracija nepasirasyta, net bendras komunikatas apie politine padeti nepaskelbtas. Taigi ir toliau tarp siq partiju vyks asmenines rietenos,

9) Apiplesta moteru nibine. Tai [vyko tarp 14 ir 17 val. Jei rnbine apiplese vyras, tai jis galejo i jll patekti tik per langa, Ant lango - grotos, Todel tenka manyti, kad jei [lista per langa, tai nusikaltelis turejo bfiti labai plonas. SekIys: jei nusikaltelis [lindo pro langa, tai ant palanges turejo likti pedsaku, Is tiesu, pedsakai rasti, Vadinasi, turime ieskoti vyro ir ne bet kokio, 0 plono,

: 0) Pasaulyje tiek blogio! Suprantama, blogis yra, jei ir tik jei Dievas negali arba nenori uZkirsti jam kelio. Bet jukjei Dievas yra, tal jis - visagalis ir mielasirdingas, Jei jis noretu uzkirsti kelia blogiui, bet negaletu to padaryti, - tai nebutq visagalis. 0 jei galetu, bet nenoretu, - tal nebiitu mielasirdingas, Vadinasi, Dievo nera

30

LOGIKA

4.3. PRIELAIDV SUDERINAMUMAS

PRIELAIDV SUDERINAMUMO TYRIMAS

Prielaidu suderinamumas tiriamas tuo paciu bandymu ir klaidq metodu (4.2), skirtumas tik tas, kad tirdarni prielaidas, neatsizvelgiame i isvados login€( reiksme, Prielaidos yra suderinamos, jeigu nors viename is logiskai galimq pasauliu jos visos kartu yra teisingos, Praktiskai, [rodinedami samprotavimo nepagristuma, kartu irodome ir prielaidu nepriestaringuma - surandame nors viena kintamujq reiksmiu derinuka, kuris tenkina visas prielaidas. Tai ir natiiralu: juk samprotavimas, kurio prielaidos nesuderinamos (priestaringos), biitinai priklauso pagristuju samprotavimu klasei (pagal implikacijos taisykle "is klaidingo bet kas").

Ar tai reiskia, kad tinkamu samprotavimq randame ir nepagrjstqjq samprotavimu klaseje? Tai klausimelis jums, laisvalaikiui.

4.3-1. lrodykite prielaidlf suderlnamuma,

1) B -7 A / C -7 B 1 ~C . A / :.A -7 C

2) A . ~B I B v -C / -(-C· B) I:. (C v A) -7 D

3) (A v B) -7 ~C I C -7 AID -7 C /:. (C v A) -7 D

4) A -7 (B. -C) I D -7 E I ~-D v F) I D -7 (A v C) I C ---7' (~F -7~) t.: A

5) P ~ (-D -7 Q) I -[(Q v -R) . (-P v D)] / -P v [-D -7 (Q -7 R)] /:. B

4.4. FORMALIDS DEDUKCIJOS METODAS (FD)

lrodyti samprotavimo pagristuma FD metodu - tai iSvadq nuosekliai, iingsnis po iingsnio isvesti is duotuju prielaidu pagal logikos taisykles. Kiekvienas tokio isvedimo zingsnis turi bUti pateisintas konkrecia isvedimo ar ekvivalencijos taisykle. Kiekvieno iingsnio rezultatas - turetu prielaidu loginio turinio issklaida. taigi - nauja prielaida tolesniems isvedimo zingsniams.

ISVEDlMO TAlSYKLES (LOGISKAI PAGRISTO SAMPROTAVIMO FORMOS)

Modus poneDs(MP) p...-?q pI:, q

Modus toUens(MT) p-7q

-q/:. -p

Hipotetinis silogizmas (BS) p~q

q ---7' r I:, p---7'T

Konstruktyvioji dilema (CD)

(p ...-?r) '(q ~ s)

(pvq) I.·.rvs

Absorbcija (Abs)

p ~ q I.'. P ~ (p. q)

Disjunktyvus sDogizmas (OS) pvq

-p I:. q

Adicija (Add) p I:. p v q

Simpliflkacija (Simp) p·ql:.p

Konjunkcija (Conj) p

q I:. p . q

Uidavinynas _

4.4-1. Kokia lsvada seka is duorq prlelaldu pagal nurodyta talsykle?

I) MP [(A v -D) ;;;; C]

[(A v ~D) ;;;; C] ~ [C ~ (B v D)] I:.

2) MT -(-B;;;; -C) ,

(B;;;; C) ~ (~B;;;; -C) I:.

3) CD ~A v (B ~ C)

~A ~(A~D)

(B ~ C) ~ C I:.

4) HS (A ~ B) ~ (D ~ F) (D ~ F) ~ (C ~ E) I:.

5) DS (-A == C) v (B ~ C) -(-A;;;;C) I:.

6) Abs C ~ (B v D) I:.

7) Simp (F ~ C) . (B v D) I:.

31

*

4.4-2. Kokios papildomos prielaidos reikehl, kad pagrjstumete isvadJt pagal siiilomll talsykle?

1) MT -[-B v (A ~ C)]

_______ I:. --(-A ~ B)

2) HS [B ~ (A ~ B)J ~ (-A ~ B)

_______ I:. (B ~ -A) ~ (-A ~ B) II<

3)CD (-B~-A)~-A

(-A ~ B) ~ (B ~ -A)

_______ / .'. (B ~ -A) v -A *

4) DS A v [(B· C) v --D]

_______ I:. (B. C) v-e-D

5) MP (B ~ C) ~ (C v -A)

_______ I:.C v-A

32

___________________________________________ LOGDCA

4.4-3. Kuriais atvejais isvedimas pafeidZia nuredytq taisykle (k), 0 kuriaisne (t)1*

1)(Av-B)~-C/ (Av-B)/:.-C

2) (B ~ C) v (A . 0) / B /:. C v (A . 0)

3) -(A v B) ~ C I-C /:. -(A v B)

4) A ~ (B ~ C) I B ~ (C ~ 0) /:. A ~ (C ~ 0)

5) -A ~ -(B v C) / (0 . E) ~ -A /:. (0 . E) ~ -(B v C)

6) [(A v B) ~ -C] . -0 /:. -0

7) -B /:. [-A· (0 ~ -C)] v -B

8) (A . -B) ~ (C . -0) /:. A ~ (C . -0)

9) -A v -B I -A /:. -B

10) (C v-D) ~ (A ~ B)/ (A ~ B) I:. C v -D 11)-(AvB)v(C~-D)1 -(C~-D)/:. -(AvB)

12) (A· B) ~ (C' D) /-(A . B) I:. -(C . D)

13) -(A v B) ~ (C v D) / -(C v D) /:. -(A v B) 14)(-A v B) ~ (-A v B) / -A v B I:. -A v B

15) -(A v -B) ~ -(-C v -D) / --(-C v -D) I:. ---{A v -B)

16) [A· (B v e)] v (B v e) I:. (B v C) v (B v C)

17) (B ~ C) v -A / [(B ~ C) ~ (C ~ D)] . [ -A ~ (C ~ D)] /

I:.(e ~ D) v(C ~ D)

18) A ~ (-B' C) I:. (A v D) ~ (-B' C)

19) (-B v -C) ~ -E / (-D v -C) ~ -F / -B v -D /:. -E v -F 20) -[A;:; (E . -F)] ~ -[F;:; (E . A)] / -[F == (E . A)] /

/:. -[A;:; (E . -F)}

MP t / k
MP tlk
MT t / k
HS t / k
HS tlk
Simp t / k
Add t f k
Simp t / k
DS t / k
MP tlk
DS t/k
MP t / k
MT t / k
MP t / k
MT tlk
Simp t / k
CD t / k
Add t / k
CD tlk
MT t / k 4.4-4. AtpaZinkite logikos desnf, pagal kuq padaryta isvada (pagrfsta teze), Pirmiausia raskite teze (isvadq) ir argumentus (prielaidas). Performuluokite teiginius taip, kad isrysketl{jl{ logine struktiira, atsikratykite sinonimisku israisku, kad taptu matomi pasikartojantys elementai.

1) Kalifas Omaras: Jei jnsu knygos sutinka su koranu, tai jos nereikalingos, 0 D jei jos nesutinka su koranu, tai jos zalingos; bet jos arba sutinka su koranu,

arba nesutinka su koranu; taigi jos arba nereikalingos, arba Zalingos. '"

2) Jau siandien aisku: [vedus mokesti uz vietinius telefono pokalbius, D isaugs visu prekiu kainos, Tai paprasta: jei [sigalios Telekomo pasiu-

lytas mokestis, padides [moniu islaikymo saskaitos. Kuris gi privati-

Uidavinynas _

33

ninkas ramiai priims tokius pasikeitimus? Netenka abejoti, kad jmoniu saskaitu isaugimas salygos didesnes gaminiu kainas. *

3) Fredericija galima pasiekti keltu arba lektuvu per Kopenhaga, Turiu D ten atsirasti ketvirtadieni. Taciau Lietuvos avialinijos skraidina i Kopenhaga tik neporinemis savaites dienomis, Taigi teks plaukti keltu.

4) Jeigu ateis Petras, tai galesim pazaisti golfa, 0 jeigu pasirodytu Jonas, tai D [domiausia bUtq pasiklausyti anekdotu - jis jq daug zmo. Kuris nors vis

tiek pasirodys. Taigi siandien vakaro programa aiski: zaisim krepsini arba klausysim anekdotq, *

5) Nematau kitokiu galimybiu: vertybiu klausimu teisus Platonas arba D sofistai. Pripazinti sofistu poziuri reikstu laikyti vertybes reliatyvio-

mis, Man toks poziuris visiskai nepriimtinas, Taigi, teisus Platonas.

EKVIVALENCIJOS TAISYKLES

De Morganas (OeM) -(p . q) 5 (-p v -q)

-(p v q) a; (-p '-q)

Komutacija (Com) (p' q) 5 (q . p) (PVq)5(qVp)

, Materiali

, impJikacija (MI) (p --7 q) 5 (-p v q)

Dvigubas neigimas (ON) --p5p

DupJikacija (Dup) (p'p)a;p

(p v p) = p

Asociacija (Asoe)

[(P' q)' r] = [p. (q . r)] [(p v q) v r] = [p v (q v r)J

Distribucija (Oist)

[p v (q . r)] = [(P v q) . (p v r)] [(P . (q v r)] = [(p . q) v (p . r)]

Kontrapozicija (Contr) (p --7 q) = (-q --7 -p)

Materiali ekvivalencija (ME)

(p = q) = [(P --7 q) . (q --7 p)]

Eksportacija (Eksp)

[(P . q) --7 r] 5 [p --7 (q --7 r)]

4.4-5. Kurios ekvivalencijos talsykles pateisina tokias isvadas?

1) --A --7 -B I:. -B --7 -A *

2) [A' (B' C)] --7 -0 I:. A --7 [B· C) --7 -0]

3) -A -? -B /:. -A --7 B

4) -A --7 -B I:. ---A --7 B

5) [A . (B . Cj] --7 -0 /:. [(A' B) . C] -?-o

6) --A v -B I:. -(-A' -B)

7) -(B . A) v (-B· -C) /:. [-(B' A) v -B] . [-(B . A) v -C] *

8) (-A' -B) --7 (--C . -0) I:. (-A' -B) --7 -(-C v D) *

9) (-A' -B) --7 (-e v --C) I:. (-A' -B) --7--C

10) -(e· -C) v -(A' -B) I:. (e· -C) --7 -(A' -B)

34

LOGIKA

4.4-6. FormaJizuokite teiginius, pafymekite teigini, ekvivalenti~k~ (I)-am. *

1) Jei klaidinga tai, kad Fondas remia bet kuriuos studentus ir mokslininkus, tai nei Adomui, nei Tomui neteks siemet isvykti i Danija,

2) Jei Adomas arba Tomas siemet isvyks i Danija, tai iseitlL kad Fondas remia studentus

ir mokslininkus be jokiu ribojimu.

3) Jei netiesa, kad abu ~ Adomas if Tomas - siemet isvyks i Danija, tai netiesa ir tai, kad Fondas remia bet kuriuos studentus ir mokslininkus.

4.4-7. Formalizueklte, i~braukite teiginl. neekvtvalentiska (l)-am.*

1) Jei grozis yra tiesa, tai pasaulis yra geris.

2) Jei pasaulis yra blogis, tai pasaulio buvimas blogiu salygoja tai, kad grozis nera tiesa.

3) Negaliu sutikti, kad grozis yra tiesa, o pasaulis nera geris,

4) Arba grozis nera tiesa, arba pasaulis yra geris.

5) Pasaulis yra geris, nebent klysciau teigdamas, kad grozis nera tie sa.

4.4-8. Formalizuokite, isbraukite teigini, neekvlvalennska (Ij-am, *

1) N ei meile, nei pinigai neitikins jo pakeisti projekta, nebent tektu pripazinti, kad jo visai nepazistu.

2) Jei gerai ji pazistu, galime biiti tikri, kad kuo ji begun-

dytume - meile ar pinigais - projekto jis nepakeis. _

3) Arba jo visai nepazistu, arba is to, kad del pinigu jis nesiims keisti projekto, dar neseka, kad ir meile neines savu pataisymu i tai, kas sumanyta.

4) Klysti, jei tikiesi, kad meile arba pinigai galetu priversti Ji pakeisti projekta, arba turesiu pripazinti, kad jo visai nepazistu,

4.4-9. Formalizuokite, raskite teigini. ekvlvalennska (I)-am.*

1) Jei ir tik jei sesija islaikysiu "desimtukais",

tai vaziuosiu i Kalifornija, suprantama, su salyga, kad kelione apmokes dedule is Amerikos,

nebent iskiltq nenumatytos klil1tys.

Uidavinynas __

35

2) Arba dedule is Amerikos apmokes kelione ir (jei tik islaikysiu sesija "desimtukais") vaziuosiu atostogauti i Kalifomija, arba kas nors nenumatyto tam sutrukdys.

3) Jei neiskils nenumatytos kliirtys ir jei dedule is Amerikos apmokes mane kelione, vaziuosiu atostogauti i Kali-

fornija, jei ir tik jei sesija islaikysiu "desimtukais". _

4.4-10. Formallzuekite, isbraukite teiginb neekvtvalentiska (I)-am.*

1) [keistam turtui zuvus, j eigu jis buvo apdraustas, [kaito turetojas turi pirmenybes teise patenkinti savo reikalavima is draudimo atlyginimo.

2) Jeigu [keistas turtas zuvo ir [kaito turetojui nebuvo atlyginta is draudimo pinigu, tai, matyt,

turtas tiesiog nebuvo apdraustas,

3) Jei [keisto turto Zuvimas netapo salyga [kaito turetojo kompensacijai is draudimo atlyginimo, tai turtui, apie

kuri kalbame, nebuvo sudaryta draudimo sutartis, _

4) Arba [keistas turtas nezuvo, arba jis

buvo apdraustas ir ikaite turetojui pirmenybes teise kompensuota is draudimo lesq.

4.4-11. Pagal koki logikos desn] padaryta isvada arba pagrjsta teze?*

1) Karlas Hempelis: Teoriniai terminai mokslui nereikalingi: juk jei teori- D niai terminai moksle atlieka tik patyrimo duomenu santrumpos funk-

cija, tai jie - nereikalingi, 0 jei jie sios funkcijos neatlieka, tai jie too labiau nereikalingi,

2) Jei vis~ ~m~nes yra mirtingi, ° visi graikai yra mones, tai visi graikai D yra mirtmgi,

3) Pavasario semestre is pasirenkamuju kursu noreciau studijuoti logi- D ka, taciau dar mokslo metu pradzioje dekanas sake, kad vienintelis, destantis logika, Adomaitis, pavasari isvyksta i Svedij<t. Taigi ir vel turesiu rinktis kazka is politiniu teorijq - kitokiq alternatyvu mums tiesiog nesiulo.

4) Paprastai, jeigu renginj organizuoja Adomas, tai svarbiausias progra- D mos punktas biina sportines varzybos, 0 jei atsakomybes uz laisva-

laikio programa imasi leva, tai pasiiilomos kultiirines priemones. 0 daugiau ten ir nera kas imtusi tokios atsakomybes - Adomas arba

leva. Taigi laisvalaikio programa gana aiski is anksto - sportas arba kulttiriniai renginiai.

36

LOGlKA

5) As cenznra vertinu tik neigiamai, kadangi ji varzo kiirybiskuma, 0 sis D yra viena labiausiai brangintinu ir skatintinu zmogaus savybiu,

6) Kiekviena tauta, kaip kiekvienas zmogus, turi savigarba, Mazosios tau- D tos siuo poziuriu nesiskiria nuo didziuju, Taigi ir mazosioms tautoms svarbu jausti savaja verte.

7) Sakoma, kad laisve - tai galimybe daryti tai, ka nori, Taciau daryda- D mas tai, ka nori, tampi savo aistrq vergu, stai ir iseina - pasirinkes laisve, tampi belaisvis,

8) Protagoras: Euatlas sumokes man bet kuriuo atveju: jei jis pralaimes D si:t_ byla (pirmaja savo byla), tai sumokes pagal teismo sprendima, 0 jei

jis islos, tai tures man sumoketi pagal musu susitarima.

9) Jei demokratija negali uztikrinti mazumu teisiu, tai ji negali uztikrinti D teisingumo. 0 kaipgi ji gins kokios nors mazumos interesa, jei balsa-

vima visuomet lemia dauguma? Vadinasi, demokratija, bent jau tokia,

apie kokia svajojo Rouseau, tikrai nera teisinga santvarka,

10) Jei elektrine liausis tiekusi elektros energija, tai gamyba sustos, 0 jei D gamyba sustos, tai [mone patirs nuostolius, vadinasi: jei elektrine liau-

sis tiekusi elektros energija, tai imone patirs nuostoliu,

4.4-12. Kokiu logikos desotu remiamasi siose entimemose?*

Pirmiausia rekonstruokite praleistus argumentus arba nutyletq teze. Remkites geranoriskumo principu (zr. Samprotavimo vertinimas, I priedas).

1) Ad~maitis neturi telefono, kadangi jo pavardes neradau telefonu kny- D goje.

2) Nera vadinamosios Lochneso ezero pabaisos, Jei ji egzistuotu, paies- D kos seniai bntu davusios vaisiu.

3) Mirtis yra tai, ko maziausiai reikia bijoti: jei siela mirsta kartu su kiinu, D tai mirtis panaikina galimybe jausti skausma, 0 jei siela nemirtinga, tai

mirtis tik atnesa jai tikraja jos bnti, D

4) Jis nepriims karunos, vadinasi, jis nera pakankamai ambicingas.

5) Ne vienam besimokanciajam nebus priimtinas naujas studiju [staty- D mas, taigi galima drasiai tvirtinti, kad universiteto studentai priims ji priesiskai.

6) Mes daugiau nebeturetume kariauti, kad ir kaip mus provokuotu, kadan- D gi kaina, kuria mokame kare, visada virsija nauda, kuria iskovojame,

7) Jonas atsiprase uz susidariusius nepatogumus, kadangi jis - gerai is- D aukletas Zmogus.

8) Jei zmogaus likima lemia ivaigZdes, tat Zmones, gime po ta pacia zvaigz- D de, turetu 4 pati Iikima, Deja, po ta pacia zvaigzde yra gime ir vergai,

ir karaliai, ir ubagai, ir turciai.

9) Gamalielis apastalu teisme: Jei sis susibtirimas ir si veikla is zmoniu - D jis zlugs savaime, 0 jei jis is Dievo, tai jus nepajegsite jo sunaikinti,

Uzdavinynas _

37

10) Kiekvienas, kuris sugebes [vertinti si samprotavima, yra puikus stu- D dentas, kadangi sio samprotavimo forma tikrai sudetinga,

4.4-13. Atlikite kiekvien~ formaliosios dedukcijos Zingsn! pagal nurodyta ptana,
Stebekite, kaip parengtasis planas artina jus prie isvados.
(I) (2)
1. (B v -0) -7 [(A v G) -7 F] 1. -A
2. Gv (AvR) 2. --(B v A) -7 R
3. (-B· E) -7-0 3.B=:0
4. - (-E v F) I:. R 4. - (D v E) I:. -R -7 C
5. OeM 4 5. Com 2

6. Simp 5 6. OeM 5

7. ON6 7. Eksp 6

8. Com3 8. MP 1,7

9. Exp 8 9. Contr 8

10. MP7,9 10. ON9

11. MIlO 11. ME3

12. ON 11 12. Simp 11

13. MP I, 12 13 HS 10, 12

14. Simp 5 14. MIl3

15. Mf 13,14 15. DeM4

16. DeM 15 16. Simp 15

17. Simp 16 17. OS 14, 15

18. DS 2, 17 18. Add 17

19. Simp 16 19 MI18

20. DS 18, 19
(3)
I. (A v D) -7 E 9. Simp 8
2. -(B vc) 10. DS9,6
3. R -7 (C· T) 11. ME4
4. -R =: A /:. -(E -7 C) 12. Simp 11
5. DeM2 13. MP 12,10
6. Simp 5 14. Add 13
7. MI3 15. MP 1, 14
8. Distr 7 16. Conj 15,6 38

________________________________________ LOGUKA

4.4-14. Raskite taisykles, patelsfnanclas kiekvlena silt irodymq .tingsni.

(I) (2)

l.P~ R 2.0~S

3. T ~ (~R v ~S)

4. (T' P)v V 5.-(UvZ)/ r. -0 6.-U '~Z

7.-U

8. T· P

9.T

10 ....... R v~s

11. -R ~-p

12. -5 ~-O

13. (~R ~ -P)· (-s ~-0) I4.-Pv~O

IS. p. T

16.P

17. ~P

18. ~O

1. (R = -s) ~ -R 2.-Rv~SI .', -R

3. [(R ~ -5) . (~S ~ R)] ~-R

4. ~[(R ~ -S) . (-s ~ R)J v -R

5. [-(R ~ +S) v -(-s ~ R)] v ~R __

6. [-(-R v -S) v -(-5 v R)] v -R

7. [-(-R v -5) v -(5 v R)] v -R

8. [(--R . --5) v (-S . ~R)] v ~R

9. [(R . 5) v (-S . -R)] v -R

10. (R' S) v [(-S . -R) v -R]

11. -(R . S)

12. (-S . -R) v -R

13. -R v (-S . - R)

14. (-R v -S) . (-R v -R)

15. -(R' S) . (-R v -R) 16.-Rv-R

17. -R

4.4-15. Jrodykite samprotavimlt pagr(stum~ formaliosios dednkcijos metodu.

(1)l.A~B

2. A· C / .: B

(2) 1. -(D v E)

2. F~D/ .: -F

(3) 1. (T v P) ~ (J. S) 2. T / .: J

(4) 1. G v (H ~ I)

2. -G. -II ... -H

(5) 1. -R v-s

2. A ~ (R· S) I ., -A

(6) 1. -A ~ (B . C)

2. -c I ... A *

(7) 1. ~M v N

2.-R~-N/ r. M~R

(8) 1. -(H v -K)

2. L~H/ .: L~M

(9) 1. S ~ (P ~ A) 2. -A· S I .', -P

(10) 1. M ~-R 2.RvV

3. M/ .: V

(11) 1. F ~ G

2. -(H· G) 3.H I ., -F

(12) 1. J ~ K

2. (K· L)~M 3.L/ r. J~M *

(13) 1. (P ~ Q) ~ (-R ~ 5) 2.-Q ~ S

3. P ~ ~s I ... Rv S

Uidavinynas __

39

DESIMT PATARIMTJ SAVARANKISKAI IESKANcIAMiIAI TIESIOGINIO [RODYMO - LOGINIO ISVEDIMO FD METODU

• Ziiirekite i isvados kintamuosius, ieskokite jq prielaidose, ziiirekite kaip jie susije, spreskite, kaip galetumete juos islaisvinti arba nustatyti isvadoje pranesam", jq rys].

• Zifuekite i isvados forma, klauskite: kokia taisykle leidzia pereiti prie tokios fonnos? Kokios taisykles leidzia pereiti prie konjunkcijos? Disjunkcijos? Implikacijos? Ekvivalencijos?

• Spreskite, ko ttiiksta, kad gautumete norima rezultata (kokius loginius teiginiu rysius nustate galetumete eiti toliau). AI galite reikalinga israislat gauti is turimos infonnacijos? Susirasykite "svajonill kampeli" ir pradekite isvedima nuo tos .,svajones", kuri yra paskutine sudarytoje eileje - kuria turint "traukinys pajudetu", Kartais tokiu "svajonill eiliu" susidarys ne viena,

• Ieskokite atitinkamu pagristo samprotavimo formu (kaip 4.4-1, 4.4-2 pratimuose - formules sudetingos, taciau pazvelgus i auksciausiai [statytus operatorius, ryskeja bendroji teiginiu struktiira).

• Atsikratykite nereikalingu kintamuju, Kokios taisykles leidzia atsikratyti kintamqjq? Distribucija - varginanti, bet labai daznai naudinga taisykle, .Atsikratymo" pozinriu ypae vertingas Distribucijos ir Simplifikacijos derinukas (pvz., jeigu A yra altematyva B . C, tai paskirste A kiekvienam konjunkcijos nariui, gaunate skliaustu konjunkcija, kuria simplifikuodami isvedate viena is skliaustu), Hipotetinis silogizmas leidzia atsikratyti dvi prielaidas jungiancio nario.

• Neuzmirskite naudoti Add! Jei isvadoje matote kintamajj, kurio nebuvo prielaidose, jis galejo atsirasti tik taikant Add.

• Nesupainiokite neigimo zenklo srities!

• Neuzmirskite: eilutes daliai taikomos tik ekvivalencijos taisykles, jokiu bildu ne isvedimol

• Nera vienintelio formalaus isvedimo bndo, kuri galetumete ismokti kaip taisykle, Uzdavinio issprendimas (tezes [rodymas) visada priklauso nuo paties I pacios isradingumo it pastangu. Todel - galvokite apie isvados struktnra ir tada spreskite kaip jll [rodyti,

4.4-15. (trsinys)

(14) I. (R -7 P) . (T -7 L)

2. P -7-L

3. RvT I:. PvL

(16)1. F=-D

2. D -7 C

3. -(B v C) v-(A vD)

4. A I:. Fv G *

(IS)I.FsR

2. R -7-E 3.F/ ... -E

(17) I. (N -7 0)· (P -7 Q) 2. -N -7 (-P -7 R) 3.-RI:. QvO

40

_______________________________________ LOG~

(l8)I.S~W

2. W~-L

3. S· D

4. D ~-I

5. L v (I v C)

6. C --:l' BI:. B

(19)1. J ~ E 2.E~T 3.-T·D 4.R~H

5. D ~-H

6. -J ~ (R v S) I... S

(20)1. 0 ~-M 2.B~-N 3.0

4. (-M . -N) ~ F

5. B

6. (B . F) ~ 0 I:. G

(21) 1. (A ~ B)

2. (A . B) ~ (0 v D)

3. (OvD) ~-O

4. (A ~ -0) ~ S I:. S '"

(22) I.-A

2. (Av B)= C

3. -B I:. -(C· D)

(23) l. A v (8· C) 2.-Bv(C·A)/:. A *

(24) l. (A v B) ~ C I:. A ~ C

(25) I. (A . B) v (C . D) 2. -AI:. C

(26) I. A . (B . C)

2. (A . B) . (E v F)

3. A~ (F ~-B)

4. (-G v -B) v -E I:. -0

(27) I. R ~ (-A . T)

2. B v-s

3. R v S I:. A -+ B

(28)1.-TvP

2. -K~-P

3. (K ~ A) . (A ~ I)

4. -I

5. (D ~ T)

6. (-p. -I) ~ D I:. K *

(29)1. (A . B) ~ (C· D)

2. (E ~ A) . (F ~ G)

3. (F ~ B) . (D ~ G)

4. -c I:. E ~-F

(30) 1. (-A· C) v B

2. (C· D)~A

3. A ~ -B I:. D --+ [(-A· C) v-C]

(31) 1. M ~ (I = P)

2. K ~ (1= B)

3. L ~ (I =V) 4.P~T

5. V~T

6. (-B·-T)· II:. -[(MvK)vL] '"

Uidavinynas __

41

4.4-16. Formalizuokite, [redyklte sampretavimu pagrjstuma FD metodu.

1) Jei Adomas [stos i kluba, klubo socialinis prestizas tikrai pakils. 0 jei Barbora [stotq i kluba, sustipreru klubo finansine padetis, Esu tikra, kad nors vienas is jl! artimiausiu laiku [sijungs i klubo veikla, Jeigu klubas pasidarytq prestiziniu, Barbora nedvejodama l ii uzsirasytu, 0 jeigu klubas taptq turtingesniu, tai i kluba nores patekti Vilius. Taigi, veikiai turesime nauju nariqBarbera arba Viliu.

2) Jeigu lalanuso popierelis parausta, tai tirpale esama rugsties. Stai lalanuso popierelis rausta. Vadinasi, jei jokios klaidos nepadareme, tai siame tirpale esama rugsties,

3) Nuzudyta siekiant apiplesti arba is kersto. Jei pas nukentejusiaja rasta pinigu, tai nusikaltimo motyvas buvo ne apiplesimas, B tiesu jos rankinuke rasta keletas simtu litu, Matyt, nusikaltimas padarytas is kersto.

4) Napoleonas, jei jis uzgrobe jam nepriklausancia valdzia, turi bnti pasmerktas. Arba Napoleonas buvo teisetas monarchas, arbajis uzgrobe valdzia, Teisetu monarchu biiti Napoleonas neturejo gal imybiq, Vadinasi, Napoleonas turi buti pasmerktas.

5) Jei [statymai yra geri, 0 ju vykdymas tikslus, tai nusikaltimu turi sumazeti, Jei tikslus [statymu vykdymas taps pakankama salyga mazeti nusikaltimu skaiciui, tai iskils kitos praktines problemos. [statymai musu kraste geri. Taigi, turime spresti kitas - praktines problemas.

6) Jeigu Jonas gavo telegrama, jis skrido lektuvu, 0 jei bnn; skrides lektuvu, tai nebutu velaves i posed], Jeigu telegrama nuejo ne tuo adresu, tai Jonas ve- 1uos i posed]. Kol kas galime tik spelioti - arba Jonas gavo telegrama, arba ji buvo issiusta netiksliu adresu. IS viso to aisku viena - Jonas sino metu skrenda lektuvu, antraip jis labai paveluos i posedi,

7) Jeigu sklypa salia mnsu nupirks Naglis, jame iskils grazus vasarnamis, 0 jei Petras [sigys 14 sklypa, tai veikiausiai po poros metq ji parduos. Jeigu sklypa nupirks Romas, tai statys parduotuve, 0 jei tokioje patogioje vietoje atsiras patalpos parduotuvei, tai jas nores issinuomoti Tomas. Veikiausiai sklypa [sigys arba Naglis, arba Romas. Taigi, salia miisq sodybos arba atsiras dar vienas vasamamis, arba bus pastatyta parduotuve,

8) Jeigu politikas, suprantantis savo ankstesniu paziiirq_ klaidinguma, nepakeicia savo elgesio, j i galima apkaltinti melagyste, 0 jei jis pakeicia savo elgesj, Ji galima apkaltinti nenuoseklumu. Viena is dvieju - arba toks politikas pakeicia savo elgesi, arba ne. Taigi, tokia politiko, pakeitusio poziuri, dalia: ji galima apkaltinti nenuoseklumu arba melagyste.

9) Jeigu romenai biitu tureje visas pilietines teises, tai batu naudojesi ir religijos laisve. Taciau jei romenai bGtq pripazine religijos laisve, tai ankstyvuju krikscioniu niekas nebiitq persekiojes, Deja, pirmujq krikscioniu persekiojimo istorijos gerai zinomos. Vadinasi, rornenai, priesingai entuziastingoms legendorns, neturejo visu pilietiniu teisiu,

42

LQGIKA

10) Jeigu !ietus tesis, upe kils. Jei lietus tesis ir upe kils, tai tiltas bus apsemtas.

Jei uzsireses lietus salygos tai, kad tilta apsems, tai paaiskes, jog vieno tilto miestui neuztenka, Aisku, kad arba miestui pakanka vieno kelio, arba keliu inzinieriu skaiciavimai pasirode klaidingi, Taigi, atrodo, kad keliu inzinieriai suklydo.

11) Adomas - daugybes talentu zmogus, todel galejo rinktis sekme arba garbe, Jis zinojo, kad pasirinkes sekme, taps turtingu, taciau vargu ar nors vienas turtuolis yra laimingas; pasirink ... s garb ... , jis bntu gal pinnas pagal populiaruma Lietuvoje, taciau populiarieji keliauja vienisi, Adomas garbes arsisake, tad ko stebetis, kad siandien, turedamas milijonus, Adomas nelaimingas,

12) Jeigu Mozes kosmogonija teisinga, tai saule nebuvo sukurta iki ketvirtos dienos. Jei Saule nebuvo sukurta iki ketvirtos dienos, tai ji negalejo lemti dienos ir nakties kaitos pasaulio pradzioje. Arba zodis "diena" Biblijoje vartojamas kitaip, negu mes vartojame siandien, arba Saule turejo salygoti dienos ir nakties kaita pasaulio pradzioje, Taigi, arba Mozes kosmoginija neteisinga, arba zodis "diena" Biblijoje vartojamas kitaip, negu mes jt vartojame siandien.

13) Jei lingvistai teisus ir jei senoves Graikijoje buta keliq dialektu, tai, matyt, i pietin ... Balkanu pusiasalio dali slinko [vairios gentys is siaures, Jei jos atejo is siaures, tai veikiausiai - i~ Dunojaus slenio. Taciau archeologai turetu rasti atitinkamq pedsaku, jei biisirnos Graikijos zemese apsigyveno gentys is siauresniu plotu, Deja, archeologai ten nerado jokiu tu gencii; pedsaku, Taigi, jei senoves Graikijoje biita keliu dialektu, tai lingvistai neteisiis.

14) Jei teisus monetaristai, tai infliacija dideja tada it tik tada, kai pemelyg greitai didinamas pinigq kiekis rinkoje. 0 jei tikesime Keyneso pasekejais, tai biitina ir pakankama infliacijos salyga yea bedarbystes mazejimas, Taciau jet teisiis libertarai, tai infliacija dideja, jei it tik jei vyriausybe isleidzia daugiau, negu surenka. Jei pinigu kieki tenka sparciai padidinti, reiskia mokesciai yra pemelyg mati. Ta pati rodo ir situacija, kai vyriausybe eikvoja daugiau negu turi. Dabar gi matome: nera bedarbystes mazejimo, mokesciu tikrai nepavadinsi per mazais, taciau infliacija dideja. Taigi, klysta visi mineti ekspertai.

15) Jei esama [prastiniu persisaldymo simptomq_ it ligonio temperatura auksta, tai, jet pastebime dar viena papildoma salyga - ligonio kiinas isbertas raudonomis demelemis, ligonis serga tymais. Suprantama, ligonis negali sirgti ty~ mais, j eigu jis jau yea jais persirges vaikysteje, Sio ligonio temperatura auksta ir jis turi [prastiniu persisaldymo simptomu, Be to, jo kiinas isbertas raudonomis demelemis, taciau ligonis vaikysteje jau persirgo tymais. Darau isvada, kad ii kankina virusine infekcija.

Uiidavinynas _

43

4.4-17.lrodykite samprotavimq pagrjstama, Kai knrie is sill uZdaviniq tikrai nelengvi.

(1) 1. (0 v -S)· (R v S) 2.R~(-H·T)I:.H~0

(2) 1. 0 ~ (W ~ S)

2. O~(O~W)

3. D ~ 0 I:.D ~ S

(3) I. -(lI . 0) == ~Z

2. (D v E) ~ Z I:. E ~ H "

(4) 1. K~ [(L v M) ~ R]

2. (R v S) -7 T

I:.K ~ (M -7 T) "

(5) L (U· R) -7 (V ~ W)

2. -rep ~ S) ~ -(S ~ W)]

3. (P v R) . (P v U) I:. V ~ S

(6) I. H ~ (G ~ Z) I:.(-Z· D) ~ (0 ~ -H)

(7) 1. P -7 [(U . R) v S]

2. (U. R) -7-P

3. T ~ -S I:. P -7 - T

(8) 1. H ~ G

2. Z ~ D I:. (H v Z) -7 (G v D) >I<

(9) 1. -(H . -R) -7 (H· S)

2. H == G I:. -(G . S) ~ -(H . R)

(10) 1. -[D· -(E v G)]

2. -(E v F)

3. Z ~ (E vH)

I :.-(-H . -0) v -(Z v D) "

4.4-18.lrodykite, kad siq samprotavimq prielaidos yra pridtaringos.

(1) I. (A . ~B) . (B ~ A) (7) l. (A v B) . (A v C)

2. A ~ B I:. B 2. -[(A -7 F) ~ -(F ~ E)]

(2) I. A ~ (B v C) 2.-(-AvC)·~B I:. C

(3) I. -(-A v -E)

2. (E -7 -C) . B

3. (A, B) ~ (-D v C)

4. D I:. C -7 D

(4) 1. A ~ (B ~ C)

2. -[-C v (A v -D)]

3. -{-A v [C ~ (B . Dm I:. (AvC) -7 D

(5) 1. (A v B) ~ C

2. (B. D)· -C I:. A ~ D

(6) 1. (A ~ B) . (A -7 -B)

2. (D· E) -7 A

3. -(D ~ -E) I:. E v F

3. (C . B) -7 (D -7 E)

4. -(E v -D) I.'. D -7 F

(8) 1. A ~ (C ~ B)

2. (B· C) v A

3. Cv(B· A)

4. B -7-C

5. (D v B) . (B . -A) I:. B v (A ~ D)

(9) I. A ~ B 2. (C -7 A) 3.-B

4. (B. D)vCI:.B

(10)1. K ~ L

2. L -7 M

3. K-7-M 4.M-7K

5. MvL I:.~K· -M >I<

44

LOGIKA

4.5. SJ\LYGINIO (RODYMO METODAS (CP - angl. conditional proof) Sq/ygini irodyma verta taikyti tada, kai irodinejama teze yra sqlyginis teiginys (implikacija) arba disjunkcija, kuri MI taisykles pagalba lengvai isverciama i implikacijq. Sqlyginis irodymas taip pat gali sudaryti tik dali ilgesnio isvedimo pagal formaliqjq dedukcijq. Tik svarbu paisyti CP taisykles taikymo apribojimu.

Jei, [vede laikina prielaida (AP - angl. assumed premis) p, galime jrodyti, kad q, tai galime, nurode visus AP galiojimo srities zingsnius, daryti isvada; p ~ q

,AP

St\LYGINIO JRODYMO TAISYKLE

I:.p -7 q ,CP

APRIBOJIMAI TAIKANT CP TAISYKLIj;

• Neuzmirskite ,,atsisveikinti" su AP - uzdaryti jos galiojimo sriti,

• Nil viena prielaida is AP gaHojimo srities negali biiti naudojama uz sios srities ribu,

• Jei Iaikinujq prielaidu priimama daugiau negu viena, su jomis turi biiti atsisveikinama nesukryziuojant jq srities zymeklill: su APj atsisveikinama AP2 remuose, su APz atsisveikinama API remuose.

4.5-1. Kokias AP lsivestumete noredami pagal CP taisyklf (rodyti tokias i~vadas?

I) /:. [(A v B) -7 C] -7 (A v C)

2) I:. (A -7 B) -7 [(A -7 C) -7 A]

3) I:. {[A -7 (C -7 A)] ~ (B -7 C)} ~ (A -7 C)

4) '" I:. (A -7 B) -7 {A -7 [(B ~ C) -7 (A ~ C»)}

5) I:. [(A ~ B) -7 A] ~ A

6) I:. (A -7 A) ~ {[B -7 (C ~ B)] -7 (B -? C)}

7) I:.A ~ {B -7 {C ~ [(A -7 B) -7 (B -7 C)])}

8) I:. {[(A -7 B) -7 C] -7 (A v B)} -7 (8 v C)

9) /:. {(A -7 A) -7 [A -7 (A -7 B)]} -7 [A -7 (B -7 A)]

10) I:. {[(A -7 (B -7A)] -7 B} -7 {(B -7 A) -7 [(C -7B) -7 (B v A)]}

4.5-2. lrodykite samprotavimo pagristum'_ S4_lyginio irodymo metodu.

(I) l.(AvB)-7CI:.A~C (4) 1.(AvB)-7(C·D)

(2) 1. A -78 I:. A -7 (A . B) (3) 1. A -7 B

2. Cv -AI:. A -7 (B· C)

2. (D v E) -7 F /:. A ~ F (5) 1. A -7 (B -7 C)

2. B -7 (C -7 D) I:. A -7 (-D -7 - B)

Uzdavinynas ~ _

45

(6) 1. (A v B) ~ C I:. C ~ (A ~ C) (7) 1. A ~ (B . C) I:. A ~ C

(8) I.B~CI:.(A~B)~(A~C) (9) 1. A ~ (B ~ C)

2. -c I:. A ~ -B

(10)1. C I:.A ~ (B ~ C) (l1)1.(A·B)~C

2. (B . C) ~ D I:. (A . B) ~ D

(12) 1. A ~ (8 ~ C)

2. C ~ D I:. A ~ (B ~ D)

(13)1. R ~ (-A· T)

2. B v-s

3. R v S I:. A ~ B

(14)1. A ~ (B ~ C) I:. (-C. D) ~ (B ~ ~A) (15)1. (Z ~ Y) ~ X

2. TvS

3. -(Z· T) 4.-Y~-SI:.X

(16) I. (M v N)

2. (P v Q) ~ R I:. [(P v Q) ~ R] ~ (M ~ R)

(17) I. (A ~ B) . (B ~ C)

2.D~A

3.C~DI:. (-Av-C)~(-A· -C)

(18) l. (P . Q) v -S

2. E ~ (S· M)

3. E ~ (M ~ P) I:.P v [-E· (-E v -M)]

(19) 1. -(D = E) ~ -G

2. G v -H I:. (H . E) ~ D

(20) 1. P ~ (--Q. R)

2. (S· Z) ~ Q

3. (S v -R) I:. (R . Z) ~ -P *

46

LOGIKA

4.6. NETIESIOGINIS IRODYMAS (lP - anglo indirect proof)

Netiesioginis irodymas kitaip dar vadinamas "reductio ad absurdum" - suvedimas i absurdq: laikinai priimame savo tezes neigima ir pademonstruojame, kad t« prieme priestarautume kitiems teiginiams, kuriuos ir mes, ir pasnekovas laikytume teisingais. Smagu, tokio .isuvedimo i absurda " pavyzdi teikia A. Cechovo herojus Vasilijus SemiBulatovas .Laiike mokytam kaimynui":

"JUs rasote, kad ... menulyje gyvena ir turi savo namus zmones ir gimines. Sito negali biiti niekados, nes jeigu imones gyvenfl{ menulyje, tai mums uistotu]o magiika, ir zavingq Sviesq savo namais ir trQSiomis ganyklomis. Be lietucio zmones gyventi negali, 0 Iietus juk krinta iemyn i iemf, 0 ne aukStyn t menesi. Zmomis, gyvenq menulyje, kristu zemyn i iemf, 0 sito niekados nebiina. Nesvarumai ir pamazgos pultu, i miisu, iemynq is gyvenamo menulio. Ar galt gyventi menulyje imones, jei jis egzistuoja lik nakti, 0 dienq isnyksta? f. .. J Jus truputeli apsirikote. "

Jei, priem I(. laikina prielaida p, galime isvesti priestaravima (q. -q), tai galima, nurodzius visus AP galiojimo srities zingsnius, daryti isvada: -po

c-

l.: -p , IP

, AP

NETIESIOGINIO IRODYMO TAISYKLE

APRIBOJlMAI TAIKANT IP TAISYKLF{ - TIE PATYS, KAIP IR TAIKANT CP

• NeufmirSkite "atsisveikinti" su AP - uzdaryti jos galiojimo srit].

• Ne viena prielaida is AP galiojimo srities negali burl naudojama uZ sios srities ribu,

• Jei laikinqju prielaidu priimama daugiau negu viena, su jomis turi biiti atsisveikinama nesukryziuojant jq srities markeriq: su AP 3 atsisveikinama AP 2 remuose, su AP2 atsisveikinama API remuose.

4.6-1.lrodykite samprotavimo pagrjstuma netiesioginio p-odymo metodu.

(l)I.AvB

2. Av~B I:. A

(2) I. -A --7 B

2. -(-A· B) I,'. A

(3) I. A -7 (8 . C)

2. - B I,'. ~A

(5) 1. A -7 ~B

2. (B v C) . (A v C) I,'. C

(6) 1. (A v B) -7 (C· D)

2. ~ (~A v+-C]

3. ~(A -7 ~D) -7 E I,'. E

(7) 1. A -7 X

2. (C v -X) -7 A 1.-. X

(8) I. (A . B) -7 C

2. ~A -7 C

3. B I,'. C

(4)I.Av(-B·C)

2. B -7 -A I ... ~B

Uzdavinynas _

47

(9) 1. A ~B 2.C~D

3. (B v D) --7 E

4. -E I:. -(A v C)

(lO)I.A~(B~C) 2.A~B

3. -C ~ (A v D) /:. C v D

(11) 1. A ~ B

2.C~A

3. C v (B . D) I:. B

(15) 1. A ~ -(B v C)

2. ~D ~ (-A ~ -E)

3. -(-E v F) 4.-F~(A~B) I:.D

(16) 1. C --7 [D v - (A vB)] 2.-A~BI:. -D~-C '"

(12) 1. H ~ (A ~ B)

2. -C ~ (HvB)

3. H ~ AI:. C vB

(17) 1. A ~ B 2.C~A

3. C v (B . D) I:. B

(18)1.H~(A~B)

2. -C ~ (HvB)

3. H ~ AI:. C vB

(13)1.PvQ

2. Q ~ (R· S)

3. (R v P) ~ T /:. T

(14) I. (A v B) ~ (C ~ -D)

2. (D v E) ~ (A· C) I:. -D

(19) 1. -A

2. (A vB) == C

3. -B I:. -(C· D)

(20) 1. (A v B) --7 -(F . D)

2. -(A· -D)

3. -F ~ -(C· D) I:. -(A . C)

48

LOGIKA

5. PREDIKATV LOGIKA (PL)'

5.1. NATURALIOS KALBOS FORMALIZACIJA PL

Propozicine funkcija Iogine reiksme igyja dviem biidais:

• Savybe priskiriant konkreciam individui - [vedant simboli, zyminti individualu objekta (a, b, c, d ... ). Taip gaunamas singuliarinis teiginys.

• Savybe priskiriant klasei (visai arba jos daliai - nors vienam jos nariui) - propozicine funkcija (-as) susiejant kvantoriumi (levantifikuojant teiginj). Taip gaunamas kvantifikuotas teiginys. Kai i tok] teigini zvelgiame subjekto-predikatines struktaros poziuriu, ji vadiname kategoriniu (dvieju klasiu - S ir P santyki nustataneiu) teiginiu.

SINGULlARlNIS TEIGINYS

SINGULIARINIS TEIGlNYS

Aristotelis gime Stagiroje Sa

Benas netapo

slidinejimo cempionu -Cb

temes rutulys juda Jr

Domas troksta laimes Td

Bilas noretl{, kad merginos

paliktu j] ramybeje Nb

Kate Mara gailiai

miauksi rytais ant stogo Mm

Analogiskai - sudetiniai teiginiai apie individualu objekta, Predikatu logikoje galioja visi teiginiu logikos operatoriai.

1) y yra net banginis, nei iuvis, nei varliagyvis -By -Zy ._Vy

Pritaikome si savybiu s~si "mano krabui" (k): -Bk . =Zk . ~Vk

2} Jei x pasipirso ir Barborai, ir Marytei,

tal x tureh{ dingti is miesto arba gerai pasislepti,

taciau is tikruju x nesipirso Marytei [(Bx· Mx) --? Dx] . =Mx

~i savybiu s<\.rysi priskiriame .Adomui" (a): [(Sa· Ma) --? Da] . -Ma

PROPozlCINE FUNKCIJA

x gime Stagiroje Sx

x tapo slidinejimo cempionu Cx

x yrajudantis Jx

x troksta laimes Tx

y noretl{, kad merginos

palik:ttIJi ramybeje Ny

z gailiai miauksi rytais ant stogo Mz

1 Sioje knygoje pateikiami tik monadines - vienvieciu predikatu (savybiu) teorijos uzdeviniai.

Uidavinynas _

49

KVANTIFlKUOTAS TEIGINYS

Susiejimas bendrumo kvantoriumi: 'Vx arba (x)

PROPOZICINE FUNKCIJA

x gime Stagiroje Sx

X tapo slidinejimo cempionu ex

x yra judantis Jx

x yra zmogus Zx

x trokSta laimes Tx

y yra vaikinas Vy

y noretu, kad merginos

pa/iktl{ji ramybeje Ny

z yra kate Kz

z gailiai miauksi rytais ant stogo Mz

Susiejimas egzistavimo kvantoriumi (3x)

KVANTJFIKUOTAS TEIGINYS

VlSi gime Stagiroje (x)Sx

Ne vienas netapo

slidinejimo cempionu ". (xj-Cx

Viskas juda (x)Jx

Kiekvienas Zmogus

troksta laimes (x)(Zx -* Tx)

Ne vienas vaikinas nenoretu, kad merginos

pa/ikll{ji ramybeje (y)(Vy -r-Ny)

VISOS kates gailiai miauksi

rytais ant stogu, (z)(Kz ~ Mz)

PROPOZICINE FUNKCIJA KVANTIFlKUOTAS TEiGINYS

x gime Stagiroje Sx Yra tokiu,

kurie gime Stagiroje 3x Sx

x tapo slidinejtmo cempionu Cx Kai kurie netapo

slidinejimo cempionais 3x -Cx

x yra judantis Jx Dalis objektu juda 3x Jx

x yra zmogus Zx Dauguma zmonil{

x trokSta laimes Tx troksta laimes 3x (Zx . Tx)

y yra vaikinas Vy Kai kurie vaikinai nenoretu,

y noretu, kad merginos kad merginos paliksu,

paJiktl{ji ramybeje Ny juos ramybeje 3y (Vy . ~Ny)

z yra kate Kz Pasitaiko, kad kates gailiai

z gailiai miauksi rytais ant stogo Mz miauksi rytais ant stogu, ... 3z (Kz . Mz)

50

LOGIK.A.

5.1-1. Formalizuokite - isverskite naturalios kalbos sakinius i predlkatu loglkos kalb~.

Prisiminkite Natiiralios kalhos formaliZllcijos procediirq, p. /5.

I) Ne viskas juda. '"

2) Niekas nejuda. *

3) Netiesa, kad kiekvienas yra nejudrus. '"

4) Visa kazkada baigiasi.

5) Niekas nepades.

6) Silvija pades,

7) Antanas nera angelas,

8) Visi studentai, islaike egzaminus desirntukais, gauna padidinta stipendija, '"

9) Bet kuris vaikinas yra buves

"Makse" arba .Biksuose". *

10) Nors vienas manim patikes, '" II) Vienaragiu nera. '"

12) Yra filmu, kurie veda mane i~ proto."

13) Dalis zmoniu nemegsta dirbti, bet nod biiti turtingi, '"

14) Pasitaiko, kad sflziningi zmones lieka nesuprasti. *

15) Visi lyginiai skaiciai dalijasi

is dvieju be trupmenos.

16) Kaip tik prancOzas, taip - zaismingas.

17) Visa turi kaina, bet ne visa turi verte. '"

18) Kai kurie dalykai isspaudzia man asara,

19) Netiesa, kad joks grupiokas nemoka logiskai mastyti,

20) Mazai yra keliautojq,

kurie keliauja be aiskaus plano.

21) Beveik visos Ezopo pasakecios

yra daugiareiksmes ir daugiaprasmes,

22) Pasitaiko, kad studentai mokosi vien desimtukais.

Uidavinynas __

23) Suns balsas dangun neina."

24) Biednam visos durys uzdarytos.

25) Zalias linksta, sausas luna.

26) Nera namu be dflmu,

27) Nera tokios pirkios,

kurios nereiketu issluoti, '"

28) Kas iesko, tas randa, *

29) Ne kiekvienai kojai tos pacios kurpes.

30) Visi nori rnoketi, bet ne visi mokytis.

31) Ne visada giriamas geras,

o skalbiamas baltas,

32) Ne viskas gardu, leas akims gram.

33) Liezuviu mala, kas darbo dirbti nemoka. _

34) Ne vienas i savo ranka nekanda.

35) Nedoras zmogus kitu neismokys dorybes." _

36) Pasitaiko, kad advokatai

naudojasi sofistiniais argumentais.

37) Dauguma advokatu nuosirdziai gina savo kliento teises,

38) [statymas yra tvarka, geras [statymas yra gera tvarka (Aristotelis).

39) Jei visi studentai mokytusi desimtukais, dalis besimokanciu desimtukais negautu stipendijos.

40) Arba kiekvienas imsis atsakomybes, arba Tomas liausis lyderiaves. >I<

51

52

LOGIKA

5.1-2. FormaUzuokite teiginius.

1) Man atrodo, kad tie, kurie studijuoja logika, neisvengiamai tampa logiski."

2) Deja deja, mano patirtis rode, kad logikos studijos nepadaro Zmoniqlogiskais.

3) Na gerai, De visi, studijave logika, yra logiski.

4) Bet kuriuo atveju, labai nuoseklus, logiskas Zmogus paprastai nera populiarus.

5) Iseitu, jei studijavusieji logika pasidarytu logiski, De vienas is jq nebiitq populiarus?

6) Taigi, bet jei ne visi studijavusieji logika tampa logiskais, tai ne visi - nepopuliariis.

7) Antra vertus, negali sakyti, kad tie,

kurie nepopuliariis, visi biitinai nelogiski,

8) Taigi, jei nuspresime, kad populiarieji nestudijavo logikos, tai turesime padaryti isvada, kad jei Jonas yra nelogiskas,

tai jis, matyt, studijavo logika,

9) Ir jei jis nelogiskas, tai klaidinga sakyti, karl arba visi iki vieno logikos studentai yra logiski, arba kad visi nepopuliarieji yra logiski, '"

10) Jei tareme, kad Jonas yra ir nepopuliarus,

ir nelogiskas, tai logikos studentai nera

nei visi populiariis, nei visi logiski. '"

Uzdavinynas _

53

S.1~3. Si teksq, paraiybt predikatq logikos kalb~ iiverskite i natiiralli! kalblt. Pasistenkite teiginius sufonnuluoti kuo natiiralesniu, grakitesniu stiliumi.

Tx -.,x yra televizijos ziniq vedejas"; Px - "x yra maloni persona";

Ex - "x yra politikos ekspertas";

a - Aigis Juraitis

b - Birute Vanagaite h - Henrikas Kuraitis

1) 3x(Tx . Px)

2) 3x(Tx . -Ex)

3) -3x(Tx . -Ex)

4) (x)(Tx ~ -Ex)

5) -(x)(Tx ~ Ex)

6) (x)[(Ex +-Px) ~ -Tx1 _

7) 3x[Tx . -(Px . Ex)1

8) 3x[Tx . (Px v Ex)]

9) (x)[(Tx ~ Ex) ~ -Tb]

10) Ta ~ (x)[(Tx . Px) ~ -Ex]

11) (x)(Tx ~ Px) ~ +Th

12) (x)[Tx ~ (Px . Ex)] ~ -(Ta v Th)

54

LOGIKA

5.2. KVANTORIV NEIGlMAS (QN, CQN)

KVANTORIl) ISREISKIMAS SINGULIARINIAIS TEIGINIAIS BAIGTINEs PREDIKAVIMO SFEROS ATVEJU

Bendrumo kvantoriaus prasme teisingurno salygu pozitiriu isreiskiama konjunkcija.

Baigtines predikavimo srities, pavyzdziui - [a, b] atzvilgiu israiska .Kiekvienam x teisinga, kad x turi savybe P" reiskia: "Savybl( F turi individas a ir savybe F turi individas b":

(x)Fx == (Fa, Fb)

Analogiskai kategorinis teiginys: (x) (Fx ~ Gx) == (Fa ~ Ga) . (Fb ~ Gb)]

Egzis/Qvimo kvantoriaus prasme isreiskiama disjunkcija.

Baigtines predikavimo srities, pavyzdZiui - [a, b] atzvilgiu israiska "Y ra nors vienas x, kuris turi savybe F" reiskia .Savybe F turi individas a arbs savybe F turi individas b".

3x Fx = (Fa v Fb)

Analogiskai kategorinis teiginys: 3x (Fx . Gx) == r(Fa . Ga) v (Fb . Gb)1

QN -(x)Fx == Bx-Fx CQN -(x)(Fx ~ Gx) == 3x(Fx . -Ox) -A==O
-3x Fx == (xj-Fx -3x (Fx . Gx) == (x)(Fx ~ -Gx) -I ==E
-(x)-Fx = 3xFx -(x)(Fx ~ +Gx) == 3x(Fx . Gx) ..... E =1
-3x-Fx ~ (x)Fx -3x(Fx . -Gx) = (x)(Fx ~ GK) -O=A S.2-1.lrodykite QN formules 2 individq predikavimo sferai (a, bJ.*

1) -(x)Fx - _

2)-3xFx - __

3) -(X)-FK == _

4)-3x-Fx == _

S.2-2.lrodykite CQN formules 2 individq predikavimo sferai [a, bl.

1) -(x)(Fx ~ Gx) -
2) -Bx (Fx . Gx) -
3) -(x)(Fx ~ -Gx) *
:2
4) -3x(Fx . -Gx) - U£davmynas __

5.2-3. Formalizuokite ir isverskite i ekvivalentiskus teiginius (bendrumo kvantoriq pakeiskite egzistavimo kvantoriumi ir atvirkSciai).

1) Visa yra grazu.

2) Ne viskas yra vien blogis. *

3) Kai kurie dalykai yra blogi.

4) Nera nieko, kas nebntu geris, *

5) Yra dalyku, kuriu rnaloniais nepavadinsi. ~

6) Cukrus yra saldus,

7) Visa yra saldu arba rugstu. *

8) Kiekvienas bijo mirties.

9) Kiekvienas zmogus bijo mirties.

10) Ne kiekvienas bijo mirties,

11) Kiekvienas mogus, kuris sau nemeluoja, bijo mirties.

12) Kiekvienas, kuris nebijo mirties, yra sau nenuosirdus.

13) Ne visi nuosirdus zmones bijo mirties.

14) Nors visi nuosirdus zmones bijo mirties, Jonas jos nebijo.

15) Kiekvienas arba yra nenuosirdus, arba bijo mirties.

16) Netiesa, kad ne vienas

nuosirdus zmogus nebijo rnirties.

17) Studentai nori savarankiskumo,

18) Netiesa, kad visi vaikinai drasns,

19) Bet kuriame moksle esama

neissprestu probiemq_.*

20) Kai kurios kalbos yra melodingos,

21) Nemokamu priespieciu nebuna. *

22) Ne visa turi prasme,

23) Ne visa neturi prasmes. *

24) Kiekvieno medzio sakos i virSq_ stiebias,

25) Ne tas sotus, kuris laizos. *

26) Nakties pauksciai diena miega.

55

56

LOGIKA

5.2-4. FormaUzuoldte, raskite teigin(, ekvivalenti~1ot (I)-am.*

1) Dalis studijuojanciu teise

is tikruju, noretu tapti aktoriais.

2) Ne kiekvienas patenka i viena is dvieju klasiu: nenoreje

btiti aktoriais arba neteisininkai.

3) Netiesa, lead tarp visq, nenorejusiu btiti aktoriais, nera TF studentu,

4) Klysta sakantys, kad ne visi teises studentai nenori bilti aktoriais.

S.2-S. ISverskite i PL kalb,!, paiymekite teigini, ekvivalenti~1ut (I)-am. *

1) Yra maloniu dalyku, kurie ikiinija blogi.

2) Netiesa, kad dalykai yra arba malomis, arba ikiinija blogi.

3) Esama nernaloniu dalyku, kurie neikiinija blogio,

4) Teigiantis, kad bet kuris malonumas yra geris, klysta.

5.2-6. Formalizuokite, raskite teigini, ekvivalenti~1ut (I)-am. *

1) Dalis masu magistrantu studijavo logikq. _

2) Klysta sakantys, kad ne visi magistrantai nestudijavo logikos.

3) Netiesa, kad tarp visu musu studentu, nesimokiusiu logikos, nera magistranru,

4) Netiesa, kad visi patenka i viena

is dvieju klasiu: nestudijavusieji logikos arba nemagistrantai.

27) Kas tevu neklauso, valgo duona sausa,

28) Ne vienas greblys negrebia nuo saves,

29) Niekas niekada nesvaisto kitiems savo pinigq, 0 ~tai laiJat i~svaisto kiekvienas.

30) Kai Imrie biurokratai, priimdami i darba pareignnus, tikrina vien tik ju mokslo zinias.

Uzdavinynas _

57

5.2-7. Formalizuokite, pabraukite teigin(, ekvivalenmlG! (I)-am.·

I. VISi studentai teisininkai gali dalyvauti Asociacijos veikloje.

2. Visi studentai patenka i viena is dvieju sarasu: nepriimtini i Asociacija arba teisininkai.

3. Niekas, isskyrus studentus teisininkus, negales dalyvauti Asociacijos veikloje.

4. Gandai, kad esama teises studentu, kurie negali dalyvauti Asociacijoje, yra klaidinantys.

5.2-81• Formalizuoldte teigini, pasifilykite du jam ekvlvalenti~kus teiginius (PL ir natfiralia kalba).

I) Niekas, isskyrus pedantus, neiesko slieku po asfaltu. _

2) _

3) ___

5.2-9. Formalizuokite, pasiOlykite du teiginius, ekvivalentilkus (I)-am (PL ir natoralia kalba).

I) Tik iioplys gaIetq_ atsisakyti tokio pasiiilymo arba suprasti ji paiodziui.

2) _

3) _

5.2-10. Formalizuokite, pasiiilykite du teiginiu~ ekvivalentiJkus (I)-am (PL ir natiiralia kalba).

I) Niekas, isskyrus politikus, nedeklaravo savo pajamu. _

2) __

3) __

1 5.2-8-5.2-10 - tikrai nelengvi, Zr. Nlltiiralios kalbos fonnllliZRCijos procedura, p. 15, taip pat Zr. KeletllS sudetingesni" vertimo i sttmdaninf formq ldVej't, p, 68.

58

LOGlKA

5.3. NEPAGRlSTUMAS PREDlKATV LOGIKOJE:

DIRBTINIO UNIVERSUMO METODAS

[deja ta pati kaip ir irodinejant samprotavimo nepagristumq TL:jeigu pavyks surasti loki prielaidu ir isvados teiginiu reiksmiu derinukq, kuris prielaidas padarytu teisingomis, 0 isvada - klaidinga, tal samprotavimo logine lonna nera tautologiska - samprotavimas nepagristas. Vienintelis keblumas - kvantifikuoti teiginiai turi biiti isversti i teiginius apie individualius objektus. Kaip tik tam ir susikuriamas "dirbtinis universumas" - dirbtinai apribota, baigtine predikavimo sfera (ir. Kvantoriq isreiskimas singuliariniais teiginiais baigtines predikavlmo sferos atveju, p. 54).

DIRBTINIO UNIVERSUMO METODAS. PROCEDiJRA.

• Pasirinkite predikavirno srit] - susikurkite "dirbtini universuma". Jei samprotavimas nepagristas nors viename universume, tai jis nepagristas visuose. • Kai kuriems samprotavimams uztenka jsivaizduoti universuma is 1 nario (jei samprotavime dalyvauja tik bendrieji teiginiai, tai nepagristuma galite pademonstruoti analizuodami vien propoziciniu funkciju sarysi). Taciau tuo atveju, kai samprotavime dalyvauja ir bendras, if dalinis teiginys, tall nario universume isnyks ju skirtumas - abieju tipu teiginiai lies ta pati vienintel] universumo nar]. Tokiems samprotavimams maziausias tyrinejamas universumas - [a, bJ - is 2 nariu, Tais atvejais, kai samprotavimo nepagrisrumas neirodomas 2 nariq universumui, jis kartais gali biiti [rodytas didesniam universumui, Maksimalus tyrinejamas universumas - 2n, kur n - predikatiniu raidziu skaicius samprotavime, Jei nepagristuma [rodancio reiksmiu derinuko nera didesniame universume, tai jo nebus ir mazesniame.

• Perrasykite kvantifikuotus teiginius: bendrumo kvantoriumi apribotus teiginius - kaip konjunkcija, 0 egzistavimo teiginius - kaip disjunkcija,

• Priskirkite logines reiksmes kiekvienam atominiam teiginiui. Pradekite kaip ir teiginiu logikoje, ieskodami tq reiksmiu, kurios isvada padarytu klaidinga. Visa tolesne procediira - kaip bandymu ir klaidu metodo TL (Zr. p. 26). Ieskokite to reiksmiu derinuko, kuris prielaidas padarytu teisingomis, 0 isvada - klaidinga. • Neskubekite priskirti reiksmiu paprastiesiems teiginiams, jeigu sudetinio teiginio reiksme aiski, tarkime, priskyrus viena ar kelias reiksmes.

5.3-1. Perrasykite kvantifikuotus teiginius universumui [a.b].

1) (x) (Fx -7 Gx) _

2)3x(Fx·Gx) __

3) 3x (Fx v=Gx)

4) (x) [(Fx v -Gx) -7 Hx]

5) 3x [Sx . (-Px v Rx)]

Uidavinynas _

59

6) 3x (Fx . ~(Ox v Hx)] _

7) (x)(Fx v (Ox· Hx)] _

8) (x)Ox ~ 3x Gx _

9) (x)(Fx v Gx) ) ~ 3x (Hx . Ix) _

10) 3x (Ax· -Bx) ~ 3xGx _

5.3-2. Iredyklte samprotavlmq nepagristuml.!.

(1) L (x) (Mx ~ -vo

2. 3x (Ux . Mx)

3. Va 1:.3x (Ux . -Mx) *

(2) I. (x) [(Gx e -Mx) ~ (Ox ~ Mx)] 2. Ga· ~Ma I.'. Ox

(3) 1. 3x (Ax . -Bx)

2. 3x (Ax- ......ex)

3. 3x (~Bx . Ox)

I:. 3x [(Ax· (-Bx . Ox)]

(4) 1. (x) [(Mx ~ (Nx ~ Px)]

2. (x) (--Qx ~ -Px]

t: (x) [r-Qx ~(Mx v Nx)J

(5) I. 3x (Ux· Mx)

2. Wa

3. (x)(Mx ~ -Wx) I.'. 3x (Ux . -Mx)

(6) L (x) (Fx ~ Hx)

2. Fa t.: (x)Gx

(7) I. 3x (Px . Nx)

2. 3x (Ax· Nx) I.'. 3x (Px Ax)

(8) 1. (x) (Fx ~ Ox)

2. (x) (-Fx --? Ex)

I ... (x) (r-Gx --? +Ex)

(9) I. (x) (Cx Ex) ~ -(Hx v Ix)]

2. (x) [Ex ~ «Px v Rx) ~ Hx)] I.'. (x)(Cx ~ -Rx) *

(10) 1. (x) [(Px . Qx) ~Rx]

2. 3x (Qx . -Rx)

3. 3x (Px . -Rx)

t.: 3x (~Px . -Qx)

(11) 1. (x)(Px ~ Qx)

2. (x) (Qx ~ Rx) I:. 3x (Px· Rx)

(12) I. -(x)(Ox ~ -Rx) 2.0a

3. (x) (Rx ~ -Px) I.'. (x)(-0x v -Px)

(13) 1. 3x (Ax v -Bx)

2. (x) [(Ax· -Bx) --? ex] I.'. 3x ex

(14) L (x) [(Ax· Gx) ~ Hx]

2. -3x-(Hx . -Fx) I.'.(x)(-Ax v Fx)

(15) I. -3x -(Ax· Bx)

2. Fa

3. 3x (Ax· Fx) I.'. -Fa v-Ba

(16) L 3x (Ax- Bx)

2. (x) (-Bx v -Cx)

I.'. -3x (Ax - ex) *

(17) 1. (x) [(Ax v Bx) ) ~ ~ Cx]

2. (x) [(Ox· Ex) ~ ex] I.'. (x) (Ox ~ -Ax)

60

LOGIKA

(18) 1. (x) {(Nx . -Gx) ~ -Vxj]

2. (x) {(Gx . -Nxj] ~ -Mx

3. 3x [Bx ~ (-Nx v -Gx)]

4.Ba

5. (x) (Dx ~ (Vx . Mx)] /:. 3x-Dx *

(19) 1. (x) [(Sx v Tx) ~ -(Ux v Vx)]

2. 3x (Sx . -Wx)

3. 3x (Tx . -xo

4. (x) (-Wx ~ Xx)

/ :.-(x) (Ux ~ Vx)

5.3-3. FormaHzuoklte, irodykite semprctavtmq nepagristum~.

1) Visos kates yra zinduoliai. Kai kurios kates - keturkojes. Vadinasi, visi keturkojai - zinduoliai.

2) Ne viena kate nera suo. Ne vienas virejas nera saziningas. Taigi ne vienas advokatas nera virejas.

3) Ne visi kvarkai turi savybe Y, ir ne visi neutrinai turi §i~ savybe, Taigi, kai kurie kvarkai yra neutrinai.

4) Visi komunistai smerke kara Vietname. Kiekvieno komunisto tikslas - panaikinti privaeia nuosavybe, Taigi, kiekvienas, smerkes kant Vietname, siekia panaikinti privacia nuosavybe, [uzteks a]

5) Bet kas, turintis laiko ir kantrybes, galetu pasitaisyti savo masina, Deja, daugybe zmoniu skundziasi, kad negali patys pasitaisyti masinos. Tai reiskia - daugybe zmoniu tiesiog neturi ksntrybes,

6) Ne vienas baptistas netiki evoliucija. Ne vienas mormonas netiki evoliucija.

Taigi, kai kurie mormonai tikrumoje yra baptistai,

7) Niekas, isskyrus apsaugos darbuotojus, nezinojo pagrindines spynos kodo. Dalis zinojusiqfq koda taip pat turejo raktus nuo seifo. Tie nedaugelis, kurie turejo raktus nuo seifo, visi buvo pasirase specialius pasizadejimo rastus. Vadinasi, tarp pasirasiusiujq pasizadejimus buvo tokiu, kurie nepriklause apsauginiu s:vaSui.

8) Visi anarchistai yra jegos ir prievartos salininkai. Militaristai taip pat pasizymi jegos ir prievartos garbinimu, Oalis anarchistu, tiesa, palaiko Zaliqjq judejimo idejas. 0 kadangi is pirmuju prielaidu iseina, lead visi militaristai yra anarchistai, tai tenka daryti isvada, kad kat kuriems militaristams nesvetimos zaIiqjq judejimo idejos, *

9) Revoliucionieriai yra aistringos prigimties zmones. Ne vienas aistringos prigimties Zmogus negali islikti nesaliskas. Visi nesaliski zmones verti pasitikejimo, Taigi, ne vienas revoiiucionierius nera patikimas Zmogus.

10) Zinau, kad tik Marpsiai yra droviis, 0 jaueiasnapiai - ne vienas nera grazuolis. Kai kurie jauciasnapiai, tiesa, nera utopistai. 0 bet kuris Marpsis aiskiai linkes i utopijas, Oatis utopistu yra Ototonai. Ne vienas grazuolis nera utopistas. Taigi, visi Ototonai yra jauciasnapiai, *

Uidavinynas _

61

5.4. PAGJqSTUMAS PREDlKATV LOGIKOJE

Samprotavimo pagristumui irodyu predikatu logikoje naudojami tie patys metodai (FD, CP, IP), kurie naudojami teiginiu logikoje. Skirtumas tik las, kad taisykliu sarasas prapleciamas kvantoriu neigimo taisyklemis (QN, CQN) be; kvantoriu pasalinimo ir ivedimo taisyklemis.

(x)(Fx --7 Ox) 1:.Fa --t Ga

KVANTORIV PASALINIMO IR IVEDIMO TAlSYKLEs

• Universalios instanciacijos taisykle - VI - bendrumo kvantoriaus pasalinimas: (x) Fx I ., Fa, kur a - laisvai pasirinkto individualaus objekto simbolis. UI gali biiti uZra~yta ir kitaip:

• Universalios generalizacijos taisykle - UG - bendrumo kvantoriaus jvedimas: (x) Fx I r, Fa, su sqlyga, kad: a - individo simbolis, ivestas taikant UI UO gali buti uzrasyta ir kitaip:

Fa --t Ga r:.(x)(Fx --t Ox)

• Egzistencine instanciacija - EI- egzistavimo kvantoriaus pasalinimas:

3x Fx I:. Fa, su sqlyga, kad: a - individualaus objekto simbolis, dar nevartotas duotame kontekste

EI gali buti uZraAyta ir kitaip:

3x (Fx . Ox) r .: Fa . Ga

• Egzistencine generalizacija - EG - egzistavirno kvantoriaus [vedimas:

Fa I:. 3x Fx, kur a - bet kurio individualaus objekto simbolis

EO gali biiti uzrasyta ir kitaip:

Fa . Ga I:. 3x (Fx . Ox)

62

LOGIKA

PENKI PATARIMAI TAIKANTIEMS EI IR UI

• Instanciacijos ir generalizacijos taisykles taikomos operatoriams [(X), 3x], bet ne j4. neiginiams [-(x), -3x]! Todel, [rodinedami pagristuma predikatu logikoje, nedirbkite su paneigtais kvantoriais. Pirmiausia israiska isverskite i jai ekvivalentiska formule be neigimo zenklo (pagal QN arba CQN). Tik tada galesite taikyti UI, EI.

• Jeigu isvada, kuria reikia [rodyti, apribota paneigtais operatoriais [-(x), -3x], [rodykite jai ekvivalentiska formule be neigimo zenklo, 0 tada jau isversite i norima isvados pavidala pagal kvantoriu neigimo taisykles.

• Taisykles taip pat negalioja israiskoms, kuriose kvantoriaus galiojimo sritis neapima visos eilutes,

• Siekdami isvengti taisykliu taikymo pazeidimu, individualaus objekto simbolj, kuri [sivedate taikydami EI, pazymekite .veliavele". Y ra priimta tokiu atveju naudoti angliska israisk<tflag (veliava):flag a. Tai reiskia, kad su tokiu simbotiu reikia elgtis apdairiai: raide "su veliavele" tori biiti nauja [rodyme, t. y. jos nebuvo ankseiau nei kaip individualaus objekto simbolio prielaidose, nei ji buvo [vesta anksciau, taikant EI. Be to, formulei, kurioje dalyvauja tokia pazymeta a, negalesite taikyti UO taisykles,

• Primygtinai patariame: pirmiausia, jei reikia, taikote QN (CQN), tada, jei reikia, - EI, tik po to - .nekaprizingaja" UI, kuriai tinka bet kurio laisvai pasirinkto individo simbolis, taigi - ir "a su veliavele",

S.4-1. Iredyklte samprotavimq pagrjstumq,

(l) 1. (x) (Fx --? Gx)

2. (x) (Ax --? Fx)

3. 3x -Gx I:. (3x) - Ax

(2) 1. (x) (Mx --? Sx)

2. (x) (-Bx v Mx)

I:. (x) (-Sx --? -Bx)

(3) 1. 3x Rx

2. (x) (-G-x --? -Rx)

3. (x) Mx I:. 3x Gx . 3x Mx

(4) 1. 3x (Ax· Bx)

2. (x) (Ax --? ex)

I:. 3x (Bx· ex)

(5) 1. (x) [Ax --? (-Bx --? Cxj] 2. -Ba I:. Aa --? Ca

(6) 1. (x) [(Fx v Rx) --? -Gx1

2. 3x -(-Fx . -Rx) I:. 3x-Gx

(7) 1. (x) (Kx --? -Lx)

2. 3x (Mx . Lx) I.'. 3x (Mx . -Kx)

(8) 1. (x) [(Rx . Ax) --? Tx]

2. Ab· (x)Rx I:. Tb . Rb *

(9) 1. (x) (Fx --? -Gx)

2. 3x (Hx . Gx) 1 :. -ex) (Hx --? Fx)

(10) 1. (x) (Kx --? Lx)

2. (x) [(Kx . Lx) -7 Mx] I:. (x) (Kx --? Mx)

(11) 1. (x) [(Sx -7 (Tx -7 Ix)] 2. (x) [Ix --? (Vx . Wx)]

I:. (x) [(Sx . Tx)--? Vx]

Uidavinynas _

(12) 1. (x) [Tx ~ (Fx . Ox)] 2. --(x) (Tx ~ -Bx)

I:. -tx) (Ox ~ -Bx)

(13) 1. (x) [(Ax v Bx) ~ (Cx . Ox)] 2. (x) [(Cx v Ox)~ (Ax· Bx)] I:.(x) (Ax ==Cx)

(14) 1. --:Ix ( Fx . Gx)

2. (x) (Zx ~ (Gx v Hx)]

3. 3x (Fx . Zx)

I:. --(x)(Fx ~ -Hx) *

(15) 1. (x) [Cx ~ (Fx v Nx)]

2. (x) (Fx ~ Bx)

3. --(x) (Cx ~ Bx) I:.--(x) (Cx ~ -Nx)

(16) 1. (x) [Fx ~ (Hx v Ix)]

2. --(x)(Fx ~ Hx)

3. (x) [Ix ~ (-Zx == Hx)] I:.--(x) (Fx ~ -Zx)

(17) 1. 3x (Fx v Gx) 2. (x) -Fx 1.·.3x Gx

(18) 1. --(x) Ax

1:.3x (Ax ~ Bx)

(19) 1. (x) [(Fx v Hx) ~ (Gx . Ax)] 2. 3x -Ax

1:.3x -Hx

(20) 1. (x) (Hx ~ Kx)

2. --(x)[(~Kx v Lx) ~ MxJ I:.--(x) Hx

(21) 1. (x)[(Ax v Bx) ~ Cx] 2. -3x (Cx v Ox)

1:.3x Ax

63

(22) 1. (x) (Gx ~ Hx)

2. 3x (Ix . ~Hx)

3. (x) (-Fx v Gx) I :.3x (Ix. -Fx)

(23) 1. (x) [(Ax· Bx) ~ Cx]

2. Aa Ba

3. -Cb I:. --(Ab . Bb)

(24) 1. (x) [(Rx v Qx) ~ Sx]

2. 3x (-Qx v ~Rx)

3. 3x --(Px v -Qx) 1:.3x Sx

(25) 1. (x) [(Bx . Ax) ~ Ox]

2. 3x (Qx . Ax)

3. (x) (-Bx ~ -Qx) I :.3x (Ox· Qx)

(26) 1. (x) [Px ~ (Ax v Bx)] 2. (x) [(Bx v Cx) ~ Qx] I:. (x) [(Px . ~Ax) ~ Qx]

(27) 1. 3x [Cx . (~Sx ~ (Vx v Wx)))

2. (x) (Vx ~ -Cx)

3. ~3x (Wx . Cx) 1:.3x (Sx . -Wx)

(28) 1. ~3x [(Fx . --(Gx . Hx)]

2. (x) [(Gx v Sx) ~ Zx]

3. -3x (Zx . Ax)

I:. (x) (Fx ~ -Ax) *

(29) 1. (x) [Fx ~ (Bx =: -Tx)]

2. --(x) [Fx ~ (Bx v Cx)]

3. -dx [Tx . --(Ox ~ Cxj] I :.3x [Fx . - (Cx v Ox)] *

(30) 1. -3x [(Ax· Bx) . -Cx]

2. ex) [Cx ~ --(Sx v Tx)]

3. ~3x (Ax . -Bx) 1:.~3x (Ax . Tx) *

64

LOGlKA

5.4-2. Formalizuoldte.irodyldte samprotavimq pagrjstumq,

1) Isradejais tampa tie, kurie sugeba izvelgti nauju pavidalq seniai pazistamuose daiktuose, todel isradejai ir laikorni keistuoliais, juk keistuoliarns priskiriami visi, kurie mato daiktus ne taip kaip [prasta,

2) Pramonininku asociacijos nariai tautininkq ir jaunalietuviu neparems, kadangi i sill asociacija susibnre visu pinna zmones, turintys ekonomini interesa, 0 ne vienas, turintis ekonomini interesa zmogus nesiims remti nepragmatiskos politikos, Gi tautininkai ir jaunalietuviai kaip tik pagarseje kaip nepragmatiskos, vien graziais lietuvybes lozungais viliojancios politines jegos.

3) Ekstremizmas, ka jis begintu - laisve, dorybe ar 4 kita, visada smerktinas, kadangi ekstremizmas - tai tik fanatizmo sinonimas, 0 fanatizmas yra blogis pagal apibrezima,

4) Niekas, isskyrus politikus, siemet nedeklaravo savo pajamu, Dalis deklaravusiu pridare klaidu, Visi, klaidingai uzpilde deklaracijas, smarkiai rizikuoja papulti i ketvirtos valdzios nemalone, Suprantama, rizikuoji - netenki ramaus miego.Vadinasi, ne visi politikai siandien ramiai rniega.

5) Inzinieriu nedomina iracionaliis skaiciai, kadangi inzinieriai savo darbe vadovaujasi aproksimacijomis, 0 sios, kaip zinia, prikJauso racionaliesiems skaiciams.

6) Kiekvienas zmogus pats atsako uz tai, ka yra nuveikes, Juk zmogus is prigimties turi laisva valia, 0 tie, kurie yra laisvos valios subjektai, patys sprendzia apie savo veiksmus. Suprantama, kas pats pasirinko, tas pats ir atsako uZ savo veiksmus. Manau, isdesciau pakankamus argumentus uz tavo atsakomybe?

7) Hedonistas siekia vien tik malonumu. Zmogus, kuriam vienintelis tikslas yra malonumai, i kita zmogu ziiiri kaip i priemone, Ne vienas, sitaip ziiirintis i kita, negali tiketis pagarbos. Taigi natiiralu, kad hedonistai nelaikomi labiausiai nusipelniusiais pagarbos,

8) Del menko atlyginimo nemaza dalis policininku priversti ieskoti papildomo naktinio darbo. Praktiskai nebiina tokiu, kurie galetu dirbti dviejuose darbuose ir kartu ishkti pakankamai zvaliis savo pirmaeiliame darbe. Nepakankamai zvalus policininkas tikrai padarys klaidu. Taigi, dalis policininku neisvengiamai klys savo tiesioginiame darbe.

9) Visiems, isskyrus gaidzius, giedoti tenka mokytis, Besimokantys giedoti pirmiausia turi ismokti taisyklingai kvepuori, Taciau tas, kas nori ismokti tikro giesmininko kvepavimo, turi atlikineti daugybe specialiu pratimu, Kai kurie turi ir talenta, it uzsidegima ismokti giedoti, deja, pratimams pristinga valios stiprybes. Taip atsitiko it Adomui - tq nuobodziu pratimu jis neatlikinejo. Natiiralu, kad giedoti jis taip ir neismoko,

10) As tikiu, kad D padare nusikaltima, kuris jam inkriminuojamas, Taciau nesutinku, kad j is turi biiti baudziamas mirties bausme, Ka besakytu mirties bausmes salininkai, net it didziausi nusikalteliai turi teise gyventi. Juk visi zmo-

Uidawnynas _

65

nes yra Ktirejo apdovanoti neatimamomis prigimtinemis teisemis. Tureti prigimtiniu teisiq - tai visu pinna rureti teise i gyvybe, 0 nusikalteliai - irgi zmones.

II) Yra jaunuoliu, kurie uz nesunkius nusikaltimus patenka i kalejirna, Ir tada jau jie susiduria su paciais [vairiausiais ir uzkietejusiais nusikalteliais. Jaunas zmogus, susidilres su tokia publika, darosi vis ciniskesnis ir ismoksta naujq nusikaltimo techniku, Kiekvienas, ismokes nusikaltimo technikq, 0 dar ciniskai nusiteikes, - gresmes saltinis visuomenei. Taigi kai kurie jaunuoliai, padare nesunkius nusikaltimus, taps rimtos gresmes saltiniu visuomenei,

12) Kazkas apiplese Jono namus. Tas, kas apiplese, arba turejo bendrininka tarp Jono tarnq, arba jam teko [silauzti, [silauzelis turejo arba islauzti duris, arba is anksto parinkti rakta, Rakta parinkti galejo tik zmogus, ismanantis spynas. Kiekvienas, belauziantis duris, bull!. sukeles triuksma, Triuksmo nebuvo. Jeigu zmogus, apipleses Jono namus, sugebejo apkvailinti sarga, tai turejo biiti labai talentingas artistas. Niekas negalejo apiplesti Jono namu, nebent tai butq buves labai talentingas apsimetelis. Ne vienas nusikaltelis negali buti kartu ir spynu ekspertas, if talentingas artistas. Taigi, plesikas turejo tureti bendrininka tarp tarnu.

66

LOGIKA

6. SILOGISTIKA

Silogistika nagrineja teigini subjekto-predikatines struktiiros poziiiriu - kaip pranesima apie dvieju klasiu - kategoriju (S ir P) santyki. Klasiu santykiai is esmes yra du: iskyrimo (ijungimo) ir isskyrimo (isjungimo) san tykia i. Klase i klase iskiriama ! isskiriama (teiginio kokybes skirtumas) visa savo apimtimi arba is dalies. Pagal tai gauname keturis klasiu santykius, kuriuos analizuoja klasiu teorija: ijungimo - visisko (subordinacija) ir dalinio (persikirtimo), isskyrimo - visisko (nuosales) ir dalinio (sis santykis specialiaus pavadinimo neturi). IS viso gauname 4 kategoriniu teiginiu rUSis.

KATEGORINH} TEIGINIV R(JSYS

A - bendras teigiamas Visa S [skiriama i P: VisiSyro P (x)(Sx ~ Px)
E - bendras neigiamas Visa S isskiriama i~ P; Ne vienas S nero P (x)(Sx ~ -Px)
I -'- dalinis teigiamas Dalis S jskiriama i P: Ka; kurie S yr« P 3x(Sx' Px)
o - dalinis neigiamas Dalis S isskiriama is P: Kai kurie S nero P 3x(Sx' -Px) Klasiu teorijoje dar analizuojamas tapatybes santykis tarp klasiu - tai visiskas klasiu ijungimas vienos i kitq_ (taip kaip ekvivalencija - implikacija abiem kryptimis teiginiu logikoje). Sio santykio nematome tarp paprastu kategoriniu teiginiu, kadangi ekvivalencija - tai dvieju. teiginiu. konjunkcija, taigi - ne paprastas kategorinis teiginys.

TERMINV SUSKIRSTYMAS KATEGORlNIUOSE TEIGINIUOSE

Teiginys suskirsto tq_ termin4 kuris nurodo i visus savo klases objektus - jeigu terminas dalyvauja teiginyje visa savo apimtimi (teigiama - savybes priskyrimo arba neigiama - isskyrimo is klases prasme). Subjektas suskirstytas bendruosiuose teiginiuose (A, E - S+), 0 predikatas suskirstytas neigiamuose teiginiuose (E, 0 - P+).

®

BENDRIEJI

~

::;;

~t A ~ E 151

« ;:; « +

0§ KlfKYB~S '" SKIRTLIMAS § 0

~ I '" 0 ~

~ ~ Z

~

DALlNIAI

®

Uidavinynas __

67

6.1. KATEGORINIV TEIGINIV ANALIZE

6.1~1. ISanalizuokite kategoriuius teiginius: a) nustatykite kategorinio teiginio riiij, suformuluokite ji standartine forma, aiskiai [vardykfte klases (S ir P), apie kuril! santylq teiginys pranesa; b) pakeiskite kiekvieno teiginio kiekybe, nekeisdami kokybes; c) pakeiskite kiekvieno teiginio kokybe, nekeisdami klekybes; d) [vertmkite termlnq susklrstyma (paZymekite pliusais suskirstytus, minusais - nesuskirstytus).

Viena pavyzd] padareme uz jus:

1) Visi gyvi padarai nori gyventi.

a) A teiginys - Visi gyvi padarai yra norintys gyventi;

b) Kai kurie gyvi padarai yra norintys gyventi;

c) Ne vienas gyvas padaras nera norintis gyventi;

d) Visi G+ yra N-.

2) Studentas - ne piemuo.

3) Tarp pasiturinciu zmoniq rastume ir Seimo nariu,

4) Be galo daug zmoniu ejo i mitingus 1988 metu vasara,

5) Bet koks vaikinas pakels toki svori,

6) Visi nevalgomi grybai yra nuodingi,

7) Jokia zuvis neturi koju.

8) Pasitaiko, kad nejkainojami meno kiiriniai parduodami uz grasius,

9) Pilietis visada turi pareigu valstybei.

10) Buvo tokiu Romos imperatoriu, kuriuos drasiai galima vadinti pabaisomis.

11) Dalis kareiviu po karo liko invalidais.

12) Keletas Seimo nariu atsisake tarnybiniu automobiliu,

13) Yra tarakonq, gyvenanciu karaliskuose butuose.

14) Oatis respublikos pilieciu vis dar neturi pasu,

15) Saule yra mnsu galaktikos centras,

16) Joks grobikiskas karas negali biiti pateisintas.

17) Zmones megsta biiti giriami.

18) Daugybe zmoniu neturi humoro jausmo,

19) Religija g principo nepriklauso mokslo sriciai.

20) Niekas is gyvqju negyvens amzinai.

21) IS esmes kiekvienas Vudi Aleno filmas yra apie Vudi Alena,

22) Kai kurie vandens gyviinai nepriklauso ruVQ kategorijai,

23) Planetos - ne kometos.

24) Ne viena planeta nesviecia sava sviesa.

25) Tarp studentq tikrai rasi ir prezidentu,

68

LOGlKA

26) Ne vienas mineralas nera organinis kunas.

27) Joks citrusinis augalas neisrvers dideliu salciu,

28) Trikampiai yra geometrines figuros, turineios tris krastines.

29) Yra tokiu pjesiu, kurios, parasytos pries du tukstancius metq, dar ir siandien turi didziulj pasisekima,

30) Kai kurie zmones, patys nedirbe ne dienos tikro darbo, sekmingai vadovauja darbininku profsajungoms,

KELETAS SVDETINGESNIV VERTIMO J STANDARTINF; FORMi\ ATVEJV

1. Tik pau~ciaj gall patys skraidyti.

Kit pranesa sis teiginys? Kad visi pauksciai skraido'l Vargu.

Teiginys, turintis forma "Tik X yra Y", reiskia: "Y -us gali sutikti tile X klaseje", 1. y.: "Visi Y yra X".

Taigi: "Vis;, galintys patys skraidyti, yra paukSCiai. "

2. Niekos, isskyrus trenerlus, neturl sales raktu,

Ar noreta pasakyti, kad "Visi treneriai turi sales raktus"? Ne, to nebuvo pranesta, Taciau aisku, kad jei kas turejo raktus, tai tikrai buvo is treneriu klases:

"Visi, turintys sales raktus, yra treneriai. "

3. Jlieninteliai. su kuriais man idomu kalbetis, yra Zmones, ilmanantys kompiuterius.

Ar noreta pasakyti, kad .,Visi, ismanantys kompiuterius, yra man [domns pasnekovai"? Gal taip ir yra, bet siame sakinyje tokios informacijos nebuvo. Pasakyta tik tiek, kad

" VlSi, su kuriais man idomu sneketis, yra Zmones, ismanantys kompiuterius. "

4. Visiems, i~skyrus gaidfius, giedoti tenka mokytis.

Paprasciausia bntu tarti, kad pasakyta: .Visi gaidziai neturi mokytis giedoti, o visi kiti turi mokytis giedoti", Keblumas tas, kad "kiti" irgi yra apibreziamas per "gaidZius". Ta ir isreiksime standartizuodami:

" Visi negaidiiai yra turintys mokytis giedoti. Ne vienas gaidys nera turintis mokytis giedoti ."

Teiginiu su israiska visi, isskyrus logine struktiira:

"Visi ne X yra Y. Ne vienas X nera Y."

S. MetaHstai, Ir tik jie, pakencia tokio garso muzikll.

6. Staciakampis, turintis Iygias kra~tines, yra kvadratas.

Abu sie pavyzdziai slepia po du kategorinius teiginius ir isreiskia tapatybes (ekvivalencijos) santyki tarp X ir Y klasiu: "Visi X yra Y" ir "Visi Y yra X" ~ konjunkcija dviejq kategoriniq teiginiu:

(5) Visi metalistai yra pakenciantys tokio garso muzikq: Visi, pakenciantys tokio garso muzikq, yra metalistai.

(6) Visi lygiakrasciai staciakampiai yra kvadratai. Vis; kvadratai yra staciakamptat.

Uzdavinynas __

69

6.1-2. Isversklte ~iuos sakinius ; standarttne kategorinio teiginio forma.

I) Visi studentai, isskyrus nerasiusius kontrolinio, isejo namo.

2) Tik medziu biina amzinai zaliuojanciu,

3) Logikai, ir tik logikai, megsta logika,

4) Tik sunys loja.

5) Niekas, isskyrus mano drauges, dar nezino sios naujienos,

6) Vieninteliai gyvunai, kuriuos galeciau globoti savo namuose, yra sunys,

7) Niekas, isskyrus lakiinus, nemate musq Zemes is paukscio skrydzio.

8) I tokius kalnus gali ropstis tik alpinizmo entuziastai.

9) Politikai, ir tik jie, turi deklaruoti pajamas.

10) Niekas, isskyrus pedantus, neiesko slieku po asfaltu.

6.1-3. Kategorinius teiginius, kuriuos analizavote 6.1-1 pratime, isverskite i PL kalbll. Ureikskite juos ekvlvalentlskals teiginiais (CQN).

Neusmirskite, kad tokius teiginius kaip "Sokratas yra imogus" silogistika interpretuoja kaip A rUiies teiginius, 0 predikatu logika - kaip singuliarinius. Pastariesiems CQN formules nepritaikomos.

6.1-4. Gr~kite prie 6.1-2 pratimo pavyzcUiq. Isversklte j uos i predikatu logikos kalbll·

70

6.2. KATEGORINIV TEIGINIV SANTYKIAI TEISINGUMO REIKSMIV POZIORIu

LOGINIS KVADRATAS ~
A K 0 N T R A R I N I A I E
Kontradiktoriniai (pries- ® '" + '" ®
taraujantys) - neigia vie- "
c::: 0 '?'- C
nas kita: + -,
-A=O ~I=E tI:l l' ~ 1:1;1
~O=A ~E=I 0 l' " 0
'1 ~
Kontrariniai (prieSingi)- '" 0 o :>:I
negali btlti kartu teisingi. t::;I / '" '='
++
Subkontrarimai (poprie- "l'
z <;) 0 z
singi) - negali bnti kartu ;I> ~ 1- >
klaidingi, ~ I'
() '" -0/ o
Subordinacijos santykis: ~ /
jei bendrieji teiginiai ..... o -r ....
teisingi, tai ir daliniai tei- CD> + / >0
singi;jei daliniai klaidin- I 0
gi, tai ir bendrieji klai- SUBKONTRARINIAI
dingi. ~ 6.2-1. Uzpildykite lenteles. [rasykfte teiginill relksmes, jei pradinio teiginio reikSme duota.

1)

2)

Pradinis teiginys A E I 0
A (teisingas)
E (teisingas)
I (teisingas)
o (teisingas) Pradinis teiginys A E I 0
A (klaidingas)
E (klaidingas)
I (klaidingas)
o (klaidingas) 6.2-2. Grizkite prie 6.1-1 pratimo pavyzdiill: a) suformuluokite teiginius, kontradiktorinius duotiesiems; b) suformuluokite teiginius, kontrarinius duotlesiems; c) suformuluokite teiginius, kurie butll subordinacijos santykyje su duotaisiais.

LOGIKA

Uidavinynas __

71

6.3. TIESIOGINES ISVADOS IS KATEGORINH) TEIGINIV

OOVERSIJA. (S - De P)
EKVIVALENCIJOS:
A: Visi S yra P =: Ne vienas S nera ne P
E: Ne vienas S nera P =: Visi S yra ne P
I: Kai kurie S yra P =: Kai kurie S nera ne P
0: Kai kurie S nera P =: Kai kurie S yra De P
Keiciasi kokybe, kiekybe isliekal
KONVERSlJA. (P - S)
A: Visi S yra P --7 Kai kurie P yra S
E: Ne vienas S nera P =: Ne vienas P nera S I su salyga: jeigu S klase nera tu§Cia I
I: Kai kurie S yra P =: Kai kurie P yra S
0: NEKONVERTUOJAMAS
KONTRAPOZICIJA (ne P - De S)
Tai kelios jau zinomos operacijos paeiliui: obversija, konversija, obversija.
A: Visi S yra P =: Visi ne P yra De S
E: Ne vienas S nera P --7 Kai kurie ne P nera ne S I su sqlyga: jeigu s: lQase nero tW~ia I
I: NEATLIEKAMA
0: Kai kurie S nera P =: Kai kurie ne P nera ne S 6.3-1. Konvertuekite teiginius (P - S).

1. Kai kurie zmones, visai nemokeje rnatematikos, tapo puikiais mokslininkais.

2. Ne vienas svecias uzsibuvelis nera mielas,

3. Visi rinkimai, kuriuose kandidatams suteiktos Iygios savo pazinru pristatymo galimybes, yra sltZiningos varzybos.

4. Joks zmogus, kuris yra abejingas kitu likimams, negali vadovauti kolektyvui,

5. Kai kurios knygos, patekusios i perkamiausiu s<tra~% yra gana menko rneninio lygio kiiriniai.

6.3-2. Obvertuokite teiginius (S - De Pl. l. Visos rugstys sukelia korozija.

2. Dalis studentu visai nelanko paskaitu.

3. Daugelis zoliu yra valgomos.

72

LOGIKA

4. Ne vienas bambeklis nemegsta buti tildomas.

5. Ne viena mergina, dalyvaujanti grozio konkurse, nera Zemesne nei 175 em.

6.3-3. Atlikite kontrapozicij21 (ne P - ne S).

1. Visi istorikai yra optimistai,

2. Bet kuris cheminis elementas yra nejunginys.

3. Kai kurie zmones, sulaikyti pritaikius prevencijos [statyma, kaip paaiskejo, nebuvo nusikalteliai.

4. Laisvamaniai nelanko baznycios,

5. Ne vienas, studijaves logika, nepazeis Modus ponens.

6.3-4. Nustatykite tiesioginill isvadll teisingumo reiksme, kai duota pradinio teiginio teisingumo reildme. Savo sprendlma argumentuokite. *

I) Vzsi studentai yra protingi.

2) Ne vienas studentas nera neprotingas.

3) Visi neprotingi yra ne studentai,

4) Ne vienas neprotingas nera studentas.

5) Kai kurie protingi yra studentai.

6) Kai kurie studentai yra protingi.

7) Kai kurie protingi nera nestudentai.

8) Kai kurie studentai nera neprotingi,

9) Kai kurie studentai nera protingi.

10) Kai kurie neprotingi nera nestudentai.

11) Kai kurie studentai yra neprotingi.

12) Kai kurie neprotingi yra studentai.

13) Ne vienas protingas nera studentas.

14) Ne vienas studentas nera protingas,

15) Visi studentai yra neprotingi.

teisingas

6.3-5. K=t galite pasakyti apie si., teigini., teisingumo reildm~, jeigu duota, kad (1) teiginys yra teisingas? Savo sprendim~ argumcotuokite.*

1) Vzsi mokslininkai yra filosofai.

2) Ne vienas mokslininkas nera filosofas.

3) Kai kurie mokslininkai yra filosofai.

4) Kai kurie mokslininkai nera filosofai,

5) Kai kurie nefilosofai yra mokslininkai.

6) Ne vienas mokslininkas nera nefilosofas.

teisingas

Uidavmynas __

73

7) Kai kurie nefilosofai nera nemokslininkai,

8) Visi nemokslininkai yra nefilosofai.

9) Ne vienas nemokslininkas nera nefilosofas. _

10) Visi filosofai yra mokslininkai.

11) Visi nefilosofai yra nemokslininkai,

12) Kai kurie mokslininkai yra nefilosofai.

13) Ne vienas filosofas nera nemokslininkas.

14) Kai kurie nemokslininkai nera filosofai,

15) Ne vienas nefilosofas nera nemokslininkas, _

6.4. VENO DIAGRAMV METODAS

Pagrindine prielaida, kuria remiasi Veno diagramu technika, yra ta, kad kiekvienas teiginys mums pranesa viena is dvieju: bendrieji teiginiai - kad kurt nors klase yra tusCia arba, priesingai, kad kuri nors klase yra netuscia (turi bent vienq nari) - ta pranesa daliniai teiginiai. Kiekvienas kategorinis teiginys pranesa apie santyki tarp dvieju klasiu, todel diagramuojant teigini, reikes dvieju, skrituliu.

D~ tei~ diagramos I: Kai kurie S yra P

r7:\\ Sp~o s~p

BendnUl! teiginil! diagramos E: Ne vienas S nera P

(7i;\ SP=O

S~P

sif)':ap SP~O

KATEGORINIO TEIGINIO DIAGRA.'\IA

KA.TEGORINIO TEIGINIO DlAGRAl\IOS PAGRlNDAS:

~ ~ 1 - individai, tur~ntys savybe 8 if neturintys

~4 @SP savybes P: SP;

2 - individai, priklausantys abiem klasems - ir 8, ir P (turintys savybes 8 ir P): SP;

3 - individai, nepriklausantys klasei S, bet priklausantys klasei P: SP.

8 = 0 (S klase neturi ne vieno nario - yra tuscia)

8 ;t 0 (8 klase nera tuseia - ji turi nors viena nari)

0: Kai kurie S nera P

~ SP~O

s'\.Y_)P

74

LOGlKA

6.4- 1. Nustatykite teiginill tip.!!. subjekto ir predfkato klases, tada diagramuokite teiginius.

I) Anksciau at veliau bet kuris zmogus mirs.

2) Kas rnko ,.zolyttt", yra kvailys.

3) Tustybes turi visi,

4) Niekas nemegsta buti baramas.

5) Ne visi katinai megsta zuv].

6) Zmogus nera is prigimties melagis.

7) Smaragdu nepavadinsi pigiais akmenimis.

8) Pasitaiko, kad policininkai ima kysius.

9) Yra nenuodingq gyvaciu,

10) Be galo daug zmoniu neturi jumoro jausmo. II) Buvo grupioku, kurie is viso nesimoke,

12) Keletas prizininku pelne kelione i I talija,

13) Sokratas - senoves graikq filosofas.

14) Tarp atsiustuju knygq trys pasitaike japoniskos,

15) Puse miisu fakulteto merginu niekada nesutiktu dalyvauti grozio konkurse.

16) Joks save gerbiantis zmogus nesutiks verstis sitokiu verslu.

17) Zinoma, varis - puikus laidininkas.

18) Rinkimai, kuriuose kandidatams suteiktos lygios galimybes isdestyti savo paziuras ir programa, yra sl:iZiningos varzybos,

19) Joks zmogus, zinomas kaip abejingas kitu likimams, netaps geru kompanijos vadovu.

20) Trecdalis apklaustu Rusijos dvylikameciu nezinojo, kokioje salyje gyvena.

6.4-2.lsiziiirej~ i diagramas atsakykite i klausimus.

L

s

T

K

z

v

A

M

1) Ar visos lekstes (L) yra skraidancios (S)?

2) Ar yra tarakonu (T), kurie gyvena karaliskuose butuose (K)? Koks santykis tarp T ir K klasiu?

3) Ka sako trecia diagrama apie zmoniq (Z) if vabzdziu (V) klasiu santyki?

4) Ka sako ketvirta diagrama apie astronomu (A) ir mokanciu matematika (M) klasiu santyki?

Uidavinynas __

6.5. PAPRASTO KATEGORINIO SILOGIZMO (PKS) ANALIZE VENO DIAGRAMV METODU

Deduktyvaus samprotavimo isvada pateikia tq informacijq, kuri implicitiskai gliidejo prielaidose, tik lauke to mqstytojo, kuris "istrauks jq i dienos sviesq ", Taigi, jei taisyklingai diagramuosite triju silogizme minimu klasiu rysius, liks tik paklausti sav€s: or IUD paem tapo diagramuota isvada - ar galime jq isskaityti dvieju prielaidu diagramoje? PKS diagramos pagrindas - trys persikertantys skrituliai.

M

SILOGIZMO PAGIqSTUMO VERTI~nIO PROCEDORA

-------------------

• Suformuluokite silogizma standartine forma, kad paaisketu isvada ir biitent trys jame susietos klases: S, P, M,

• Desineje uzrasykite "skaitin~" kiekvieno teiginio israiska,

• Diagramuokite prielaidas:

nubraiiykite pagrinda - tris persikertancius skritulius;

pazymekite prielaidos teikiama informacija: jei prielaida - bendrasis teiginys, uibriiksniuokite atitinkama tusci<t sriti, 0 jei prielaida - dalinis teiginys, parasykile x toje srityje, kurioje yra bent vienas objektas.

• Pinniausia diagramuokite bendraja prielaida!

• Nediagramuokite isvados!

• Nustatykite, ar prielaidu diagramoje rnatomas S ir P santykis yra biltent toks, kok] pranesa jusu analizuojamo silogizmo isvada?

Jeigu silogizmo diagramoje, grafiskal pavaizdavus prielaidas, matoma ir isvados diagrama, tai silogizmas yra pagrjstas, 0 jei ne, - tai nepagrjstas.

• Jeigu silogizmo prielaidos - bendrieji teiginiai, 0 isvada - daline, tai reikes [sivesti egz;stencinr prie/aidt{: ,jeigu Y klase nera tuscia". Tai nereiskia, kad galime parasyti x ten, kur mums jo .Jabai reiki a" , Egzistencine prielaida galime [vesti tik atzvilgiu tos klases, kurioje pagal diagrama Iiko vienintele neuzbriiksniuota sritis. Tada logiska tarti, kad jeigu Y klaseje esama nors vieno nario (Y"" 0), tai jis gali pasirodyti tiktai likusioje vieninteleje laisvoje srityje.

• "MarginaJinis x' - tai x, atsirades "ant ribos" tarp dvieju srieiu, kadangi pagal prielaidu teikiama informacija x galetu buti ir vienoje, ir kitoje ribos puseje.

75

76

LOGIKA

6.5-1. NubraiZykite Veno diagramas liems silogizmams, jvertinkite, ar logis.. kat pagrjstos jll iivados. Mes jau performulavome natOralios kalbos sakinius i standartine forma ir u1:raleme skaitines iJraiskas uz jus.*

ljKai kurios papiigos (M) yra mokancios kalbeti (S).

Visos papiigos (M) yra pauksciai (P).

Taigi, kai kurie pauksciai yra mokantys kalbeti.

Silogizmas yra: _

2) Visi nugaletojai (N) yra vaziuojantys i Roma (R).

Ne vienas vaikinas (V) nera nugaletojas (N). Taigi, ne vienas vaikinas nera vaziuojantis i Roma,

Silogizmas yra: _

3) Ne vienas liberalas (L) nera cenziiros salininkasrC).

Kai kurie sio [statymo rengejai (R) yra liberalai (L).

Taigi, kai kurie sio [statymo rengejai nera cenziiros salininkai.

Silogizmas yra: _

4) Ne vienas tikras pankas (G) nera pirmilnas (P).

Visi pirmiinai (P) yra karjeristai (K).

Taigi, ne vienas save gerbiantis pankas nera karjeristas.

Silogizmas yra: _

5) Visi bambukai (B) yra zydintys viena karta gyvenime (Z).

Visi bambukai (B) yra daugiameciai augalai (D).

Taigi, kai kurie daugiameciai augalai yra zydintys viena karta,

Silogizmas yra: _

6) Kai kurie, lankesi Afrikoje (A), suserga maliarija (M).

Kai kurie lietuviai (L) yra lankesi Afrikoje (A). Vadinasi, kai kurie lietuviai yra susirge maliarija.

Silogizmas yra: _

MS#O MP=O

SP#O

NR=O VN=O VR=O

LC=O RL;t:.O RC#O

GP=O PK=O GK=O

B2=0 BO=O DZ#O

AM#O LA;t:.O LM;t:.O

6.5-2. Veno diagram If metodu nustatykite, kurie kategoriniai silogizmai yra pagrlsti, 0 kurie - De. Pirmiausia raskite teze ir argumentus. *

I) Visi studentai megsta alu, vadinasi, kai kurie alaus megejai nera siaip dykaduoniai, nes studentq tikrai btina darbseiu,

2) Visi ktmai, kuriu tankis mazesnis nei vandens, jame neskesta. Kai kuriq metalu tankis - mazesnis Ul; vandens tank], Taigi, kai kurie metalai neskesta vandenyje.

3) Visi vabzdziai turi tris poras koju, Ne vienas voras neturi triju porq koju, Taigi, ne vienas voras nera vabzdys.

Uzdavinynas

77

4) Visi, gyvenantys uz poliarinio rato, megsta riebu maista, Visi eskimai megsta riebu maista, Taigi, visi eskimai gyvena uz poliarinio rato.

5) Kai kurie zmones nernko, kai kurie lietuviai nernko, vadinasi, kai kurie lietuviai nera zmones.

6) Ne vieno politiko nesutiksiu laikyti kankiniu, kadangi ne vienas politikas nera idealistas, 0 kankiniai - tik idealistai.

7) Visi anarchistai yra jegos ir prievartos gynejai, vadinasi, visi militaristai yra anarchistai, nes visi jie yra jegos ir prievartos salininkai.

8) Ne vienas netalentingas artistas nemoka buti geru sukeiumi, tuo tarpu visi tikrieji pokerio losejai yra sukciai, taigi ne vienas netalentingas artistas netaps geru pokerio loseju,

9) Noras laimeti ka nors kito saskaita priestarauja Dievo [sakymams, tai savo ruoztu reiskia, kad kiekviena loterija priestarauja Dievo [sakymams, nes cia kaip tik ir norima islosti kitu saskaita.

10) Pagristu vadiname ta ir tik II! samprotavima, kuris atitinka kuri nors logikos desni, Patikimas samprotavimas taip pat yra sukonstruotas pagallogikos desnius, Taigi, ne vienas patikimas samprotavimas nera logiskai nepagrjstas,

11) Nuo Sovietu Sajungos laiku mones nepasitiki visais, kurie turi daug pinigu.

Civilizuotame pasaulyje - priesingai: turtas vertinamas kaip zmogaus gabumu, 0 tuo paeiu ir patikimumo liudijimas. Siuo aspektu buvusiu sovietiniu krastu civilizuotais nepavadinsi.

12) Liudvikas neturi paso. Taip sprendziu, kadangi visi Lietuvos pilieciai turi pasus, 0 Liudvikas nera Lietuvos pilietis.

13) Kai kurie vaikai labai megsta taskytis vandenyje. Yra nemazai suaugusiu, kurie megsta maudytis. Taigi kai kurie suaugusieji yra vaikai.

14) Tik medziu biina tokiu, kurie amzinai zaliuoja. Zmones kai kuriuos amzinai zaliuojancius sudievino, tad dabar nesunkiai rastum medziu, kurie garbinami kaip dievai.

15) Visi zmones, padare greita karjera, rode tikra interesa tam, kit jie dare. Ne vienas, rimtai besidomintis savo verslu, nezaidzia kompiuteriniu zaidimu darbo metu. Taigi, darai karjera, - atsisakyk zaidirnu,

16) Visi pauksciai yra stuburiniai, visi pauksciai deda kiausinius, Vadinasi, kai kurie stuburiniai deda kiausinius,

17) Kai kuriu visuomeniu, turinciu kraujomaisos tabu, kultiiroje nedominavo dvasininku kasta, taigi buvo tokiu senoves civilizaciju, kuriose neegzistavo kraujomaisos tabu, kadangi kai kuriose is jq dvasininku kasta nedominavo.

18) Zmogus, linkes aktyviai veikti, niekada netaps filosofu. Taigi, naivu tiketis rasti filosofa tarp kariu, Jais tampa tik veiklos zmones.

19) Yra metodistu, nejeinanciu i kataliku klase, kadangi ne vienas protestantas nera katalikas, 0 visi metodistai - protestantai.

20) Yra ne vienas muzikantas, kuris saves nelaiko krepsinio sirgaliu. Lietuviai, kaip zinia, - visi yra didesni ar mazesni krepsinio gerbejai. Taigi, dalis muzikantu, iseitu, nera lietuviai.

78

LOGlKA

SILOGIZMO TAlSYKLES

TERMINQ TAISYKLtS

• Silogizme turi biiti trys ir tik trys terminai. Terminu suketverinimo klaida dazniausiai padaroma tada, kai vidurinysis terminas prielaidose vartojamas skirtingomis prasmemis,

• Vidurinis terminas turi biiti suskirstytas bent vienoje is prielaidu (n. Terminil: suskirstymas kategoriniuose teiginiuose. p. 66).

• Terminas, nesuskirstytas prielaidose, negali bud suskirstytas isvadoje.

PRIELAIDV TAlSYKLts

• IS dvieju daliniu prielaidu negalima padaryti logiskai butinos isvados.

• Jei viena prielaida daline, tai it isvada daline,

• H dviejq neigiamq prielaidq negalima padaryti teigiamos isvados.

• Jeigu viena prielaida neigiama, tai ir isvada neigiama,

• Jeigu abi prielaidos teigiamos, tai negalima padaryti neigiamos isvados.

6.5-3. Remdamiesi silogizmo talsyklemts arba Veno diagramu metodu nustatykite, kurie kategoriniai silogizmai yra pagrlstl, 0 kurie - ne.

1) Ne vienas povandeninis laivas netinka maloniam pasiplaukiojimui, kadangi povandeniniai laivai skirti kariniams tikslams, 0 kariniu uzduociu neatliktu ne vienas is tu, kuriais zmones plaukioja del malonumo.

2) Tarp politiku yra zinomq socialistq, taigi yra darbininku lyderiu, kurie reiskiasi kaip aktyvus politikai, kadangi visi darbininku vadai yra zmomi socialistai.

3) Amerikos indenai nyksta. Bilas - Amerikos indenas, Taigi, jis nyksta. '"

4) Dalis zinomu socialistu gyvena net labai turtingai. Todel it tvirtinu, kad dalis darbininku lyderiu tikrai neskursta, juk visi zinoilli socialistai - darbininkq lyderiai.

5) Visi zino, kad sportas - sveikata, taip pat visi pripazista, kad sportas - tai energijos iskrova. Taigi iseina, kad sveikata yra energijos iskrova. '"

6) Kiekvienas, studijuojantis teise, turi gerai zinoti Administraciniu teises pazeidimu kodeksa, Taciau niekam ne paslaptis, kad ne vienas teises studentas yra nubaustas administracinemis baudomis ui keliu eismo taisykliu pazeidimus. Taigi, kai kurie, puikiai Zinantys [statymus, juos vis delto pazeidzia,

7) Visi gerimai, turintys alkoholio, yea svaiginantys, bet kartu visi gerimai, torintys alkoholio, yea stimuliuojantys. Vadinasi, kai kurie svaiginantys gerimai yra stimuliatoriai,

8) Kai kurie studentai yra tinginiai. Visi tinginiai yra bevaliai. Vadinasi, kai kurie bevaliai yra studentai.

Uidavinynas ~~~~~~~~~~~~~~~~ _

79

9) Kai kurios suverenios valstybes sudaro ekonomines ir politines sajungas su kaimyninemis valstybemis, Ne viena tokioje sajungoje dalyvaujanti valstybe neturi absoliucios ekonominio ir politinio veikimo laisves, Taigi, kai kurios ekonomiskai ir politiskai apribotos valstybes vis delto yra nepriklausomos.

10) Kai kurie mokslininkai yra nuoboduoliai. Ne vienas nuoboduolis nera laukiamas svecias, Taigi kai kurie nelaukiami sveciai yra mokslininkai.

11) Ne viena muse nera paukstis, 0 visi pauksciai deda kiausinius, Vadinasi, ne viena muse nededa kiausiniu. *

12) Kai kurie studentai taps gerais destytojais, 0 visi geri destytojai nukeliaus i dangu, todel ir sakau, kad kai kuriems studentams dangus pazadetas,

13) Seime yra socialdemokratul Juk socialdemokratai yra visuomenines medicinos salininkai, 0 pameni, per paskutinj posedi - ne vienas Seimo narys balsavo of visuomenine sveikatos apsaugos sistema, *

14) Yra fumalistq, kurie turi astrq liezuvj. Kiekvienas astrialiezuvis rizikuoja uzgauti zmogu, Vadinasi, kai kurie zumalistai rizikuoja [zeisti zmogu,

15) Kas daug skaito, tas daug uzmirsta. Kas daug uzmirsta, tas mazai zino. Tai kam mokytis?*

16) Kad ir kaip bntu keista, visuorneniskai gyvena ir kai kurie bestuburiai. Visi zino, kokia damia bendruomene gyvena skruzdes, 0 jos kaip tik ir [eina i bestuburiq giminel

17) Ne vienas zmogus nera vabzdys. Ne viena muse nera nevabzdys. Vadinasi, kai kudos muses nera zmones,

18) Visi romanai yra meno kuriniai. Kai kurie romanai yra istorines knygos. Taigi dalis istoriniu knygu yra rneno kuriniai,

19) Zinoma, kiekvienas kino operatorius moka fotografuoti. Yra fotografuojanciq, kuriu niekaip nepavadinsi menininkais. Stai ir iseina, kad yra kino operatoriu, kurie nepriklauso menininku kastai. *

20) Visi universiteto studentai anksciau ar veliau susiduria su ta nemalonia procediira = laikyti egzaminus. J urgis nesimoko jokiame universitete. Iseitu, jam neteks susidurti su sia nemalonia procediira - laikyti egzamina. Laimingas zmogus!"

80

LOGIKA

6.5-4. Nubraifykite Veno diagramas ir nuspreskite, ar galima daryti logi~kai pagrist~ ihad~ ~ tokiq prielaidq:

I) Liberalai visi pasisako uz mokesciu mazinima, 0 Antanaitis nera liberalas.

Vadinasi,

2) Ne vienas NBA zaidejas negyvena ramaus seimyninio gyvenimo. Kai kurie NBA zaidejai yra vede.

Taigi, ___

3) Visi futbolo sirgaliai yra fanatikai. Kai kurie fanatikai yra kvailiai.

Vadinasi, _

4) Kadangi visi siaures pramonininkai yra respublikonai ir ne vienas respublikonas neremia valstybes teisiu idejos,

tai

-----------------------------------------------------

5) Visi, piktnaudziaujantys sauIe, gali susirgti odos veziu, Ne vienas siaurietis neturi progos piktnaudziauti saule.

Vadinasi,

6) Visi pauksciai yra stuburiniai, visi pauksciai deda kiausinius.

Vadinasi, _

7) Idejos neretai naudojamos kaip ginklai, 0 ginklai yra sprogstami daiktai.

Vadinasi, _

8) Visi zmones yra mirtingi, kai kurie zmones yra poetai.

Vadinasi,

9) Ne vienas studentas nekandidatavo i savivaldybes, 0 visi, kandidatave i savivaldybes, yra paprasciausiai valdzios siekiantys zmones,

Vadinasi,

10) Visi alkoloidai yra tonizuojantys, kai kurie alkoloidai pasizymi tikrai nemaloDiu kvapu.

Taigi, ___

Uidawnynas ~ __

81

SORITAS

Soritas (gr. sorites -laiivos pavidalo) - tai keleto paprastq kategoriniu silogizmu grandine: is dviejq prielaidu darome isvada, gautajj teigini panaudojarne kaip prielaida sekanciam silogizmui, kuris sudaromas pasitelkus kitq sorite dalyvaujaneia prielaida, - vel darome isvada if 1. t. Analizuojant sorita, Veno diagrama braizoma kiekvienai tokios silogizmq grandines grandziai - kiekvienam tarpiniam PKS. Sorito loginis [vertinimas remiasi prielaida:

Soritas yra pagristas, jeigu pagristas kiekvienas ji sudarantls kategorinis silogizmas

6.5-5. Veno diagramq metodu [verttakfte siuos sorftus. *

I) Ne vienas Z nera P. Visi H yra Z. Visi Myra P. Visi K yra H. Taigi, ne vienas M nera K.

2) Visi S yra R. Visi 0 yra T. Ne vienas T nera R. Taigi, ne vienas S nera O.

3) Tik M yra D. Ne viena J nera G. Kai kurie 1 nera U. Visi M yra U. Kai kurie U yra O. Ne vienas G nera U. Taigi, visi 0 yra J.

4) Visi V yra K. Ne vienas L nera R. Visi K yra L. Visi J yra R. Taigi, ne vienas

J nera V.

5) Visi D yra A. Visi A yra M. Kai kurie D yra K. Taigi, kai kurie K yra M.

6) Visi Z yra V. Visi V yra R. Visi R yra A. Visi Z yra A.

7) Visi R yra A. Ne vienas A nera B. Visi B yra P. Taigi, ne vienas R nera P.

8) Visi vyriausybes nariai gyvena viesa gyvenima. Dalis vyriausybes nariu turi diplomato statusa. Visi diplomatai - taktiski zmones, Vadinasi, kai kurie viesajame gyvenime besireiskiantys zmones yra taktiski.

9) Visi patyr zmones yra tolerantiski. Jonas nuolatos uzsispyrusiai teigia savo

nuomon Ne vienas tolerantiskas zmogus nera uzsispyres. Matyt, Jonas yra

menkai gyvenimo patyres zmogus.

10) Kiekvienas sveiko proto zmogus gali isspresti logikos uzdavinius. Ne vienas beprotis netinka bUti prisiekusiuoju teisme. Ne vienas is tavo sum.J. nesusidorotu su loginiais uzdaviniais. Taigi ne vienas is tavo sunu negali bilti prisiekusiuoju teisme (L. Kerol pavyzdys).

11) Hedonistas siekia vien tik malonumu, Zmogus, kuriam vienintelis tikslas yra malonumai, i kita zmogq :liuri kaip i priemone, Ne vienas, sitaip ziiirintis i kita, negali tiketis pagarbos. Taigi naturalu, kad hedonistai nera gerbiami.

82

7. KLASH) TEORIJA

LOGlKA

KLASIV SANTYKIAI

K LAS E S

L

I

I

I NESULYGINAMOS I

I SULYGINAMOS I 1

I SUDERINAMOS

8

Tapatybes santykis

Persikirtimo santykis

NESUDERINAMOSJ I

Subordinacijos santykis

t-----..~ ffi

Priestaravimo santykis (kontradikcijos)

~~~~

Priesingumo (kontrarinis) santykis

--......__

/ '\

108)

-. c /

-_/

Nuosales santykis (A, B)4

Sioje schemoje klasiu santykiai pavaizduoti Leonardo Olerio skrituliais.

J Nesuderinamos - neturineios ne vieno bendro nario,

4 C, A, B - kosubordinacijos santykis. C - klase, kurios atzvilgiu A ir B lyginamos.

Uidavinynas _

Susiaurinimas Pradlne klase Apibendrinimas
1) Skaitymas
2) Automobilis
3) Keleivis
4) Potvynis
5) Ranka
6) Fakultetas
7) Baime
8) Paveikslas
9) Konservatorius
10) Nugaletojas 7-1. Apibendrinkite ir susiaurinkite logines klases.

83

7-2. Pasifilykite savokas, persikertaneias su tokiomis savokonns:

I) Krokodilas-

2) Senelis-

3) Socialdemokratq partija - _

4) Europos valstybe >-

5) Sostine=-

6) Fakultetas -

7) Advokatas -

8) Gruodis-

9) Seimo narys=-

10) Mama-

7-3. Nustatykite s~vokl! (klaslu] santykius.

1) Zmones - nezmones

2) Medziaga - riigstis

3) Metalinis stalas - medinis stalas

4) Parlamentarai - pilieciai

5) Didvyriskumas - bailumas

6) Mokytojai - dainininkai

84

LOGIKA

/

7) Universitetas - istorijos fakultetas

8) Draugas - biciulis

9) Miestas - sostine

10) Pomidoras - pareiga

I

I J) Jupiteris - Jupiterio palydovas

12) Ranka - koja

13) Zaibas - griaustinis

14) Senelis - aniikas

7-4. Perraiykite sias savokas didejancio bendrumo tvarka.

1) Gyviinas, kaciu rasis, lusis, Zinduolis, stuburinis, nusenusi liiSis, laukine kate. *

2) Alkoholiniai gerimai, gerimai, sampanas, baltas vynas, vynas.

3) Sportininkas, Zaidejas kamuoliu, krepsininkas, izaidejas.

4) Siiris, dietinis produktas, .Liliputas'', pieno produktas, fennentinis siiris.

5) Sveikas skaicius, skaieius, teigiamas skaicius, naturinis skaicius, racionalus skaicius, realus skaicius.

6) Sakinys, kalbine israiska, jungiamasis sakinys, veiksnys, jungtukinis sakinys.

7) Monarchija, valdymo forma, autoritarinis valdymas, tradicine monarchija.

8) Informacine kalba, paskaita, kalba, akademine kalba, paskaita studentu auditorijai, "paskutine" paskaita,

9) Mokslas, gamtamokslis, fizika, kvantine fizika, pazinimo forma, siuolaikine fizika.

10) Patikimas samprotavimas, pagrjstas samprotavimas, samprotavimas, deduktyvus samprotavimas, tinkamas samprotavimas. *

Uidavinynas __

85

7.1. APIBRE1IMAS

Savokos turinys atskleidiiamas apibreiimu. Sqvokos turinys - empirinio paiinimo klausimas. Logika si klausimq paliecia tik formaliuoju aspektu - kaip klasiu tapatumo iiraiskq:

Dfd= oro

Dfd - apibreziamoj i klase (lot. definiendum) Dfn - apibreziancioji klase (lot. definiens)

Apibri!imas - tai loginis veiksmas, kuriuo pranesama apie apibreiianciosios klases tapatumq su apibreiiamqja klase. Sio veiksmo paskirtis - savokos turini nusakyti taip, kad igalintu, nuspresti, konkretus objektas patenka i savokos apimIi ar ne.

Apibreiimo riiiys:

1) Per gimine (klase) ir rosini skirtuma (poklasi).

2) Operacinis.

3) Genetinis.

4) Deskripcinis.

5) Ostensinis.

APIBRtZIMO TAlSYKLES

• Pakeichzmumo taisykle: teksre apibreZiam~t:l israiskl! pakeitus apibrezian~UUa, teksto reiksme turi islikti ta pari.

Klaidos:

a) per platus - i apibrezianCi:ti<l klase jeina daugiau objektu, negu] apibreziamaj t:t.

b) per siauras - i apibreziancuut:t klase nepatenka tie objektai, kuriuos mes priskiriame apibreziamajai klasei.

/'

• JIlenareikf",iSkumo taisykle: vieno konteksto ribose apibreziantiji turi ati-

tikti vienas ir tik vienas apibreziamasis, bet ne atvirksciai (pazeidus sit:t taisykle, susidaro atskiras per plataus apibrezimo atvejis).

• Apibrezime netur; buti rato - circulus vitiosus - apibrezianeiojoje israiskoje neturi bOti savoku, nurodanciu i apibreZiam~t:l israiSkI!.

• Negalima apibrezti neiinomo per nezinomq, - juk: jei apibreziancio]! klase nera geriau pazistama, negu apibreziamoji, tai apibrezimas neatlieka savo funkcijos,

• Apibrezime nevartotinos netikslios sqvokos, metaforines israiskos.

• Apibrezimas neturi buti neigiamas - apibrezdami nurodome tai, ka wills reiskia, 0 ne ko jis nereiskia. Isimtis daroma tokiems zodziams, kurie negali buti apibrezti kitaip, pavyzdziui, .naslaitis - zmogus, neturintis tevu",

86

LOGIKA

7.1-1. Nustatykite ~iq apibrei:imq rii~b [vertinkite ar jie yra taisyklingi. Jei ne, pasakykite, koki21 taisyklt pmidiia.

I) Melas yra klaidingas teiginys. *

2) Narsumas yra narsaus zmogaus elgesio savybe. *

3) Kiskis nera zveris, priklausas plesriinams.

4) Telefonas yra komunikacijos priemone, israsta A.G. Bello. *

5) Geometrija yra mokslas, nagrinejantis trikampius ir ju savybes.

6) Zuvys nera gyviinai, priklausantieji vienalasciams. *

7) Parlamentaras yra renkamo valstybes organo narys.

8) Musonai - tai sezoniniai vejai, susidarantys ties dideliu sausumos masyvu ir vandens telkiniu riba, kai sausuma ir vanduo isyla nevienodai. '"

9) Architektiira - tai sustingusi muzika.

10) Sportininkai yra zmones, megstanrys sportuoti.

11) Trikampiai yra geometrines figures, turincios tris krastines ir tris Iygius kampus.

12) Biologija yra mokslas apie gyvybe, jos raida ir desningumus, *

13) Sviesa yra sviesos spinduliujudejimas.

14) Mokytojas yra specialistas, mokantis ir auklejantis bendrojo lavinimo mokyklu

mokinius.

15) Poliglotas yra zmogus, mokantis daug pasaulio kalbu,

16) Tulpe yra svoguninis augalas.

17) Materialistas yra zmogus, kuris laikosi materialistiniu paziaru. 1 S) Meteoritai yra kosminiai kiinai,

19) Lektuvas yra transporto priem one, skirta keleiviu ir kroviniu pervezimui oru.

20) Kilometras yra ilgio vienetas, Iygus tiikstanciui metru,

21) Fizika yra mokslas, tyrinejantis mechanini judejima ir j 0 desningumus, *

22) Roze yra gele, pasizyminti jai bndingu rozii; kvapu.

23) Viesulas - stiprus, nedidelj plota apimantis oro sukurys su vertikalia asimi,

atsirandantis po perktinijos debesimis.

24) Simfonija yra muzikinis kurinys,

25) Simbioze - tai tiesiogine parazitizmo priesybe,

26) Lyriniai kiiriniai - tai eilerasciai, isreisktantys vidinius poeto pergyvenimus.

27) Spygliuociai - tai medziai, neturintys lapu,

28) Satelitas yra kilnas, besisukantis apie dangaus kiina.

29) Jachta - tai laivas, kuris juda, veikiamas tik vejo jegos,

30) Mulas - tai arklio ir asiles palikuonis.

31) Destiliuotas vanduo - tai vanduo, kuris uzverda esant 100 C ir I atm. slegiui,

32) Fosforas - tai medziaga, kuria inesus i tamsa, ji ima svyteti ialsva spalva.

33) Zirgq lenktyniu nugaletojas yea tas zirgas, kurio ausys pirmos perkerta finiso linija,

34) Glicerinas - tai tokia medziaga, kuriai reaguojant su CU(OH)2 Hsiskiria melynos nuosedos."

35) Filosofija - tai spindintis debesis, ant kurio atsistojo Kristus, zengdamas i dangu, *

Uidavinynas __

87

REKOMENDUOJAMA LlTERATiJRA

l. Pleckaitis R. Logikos ivadas. Vilnius: Mintis, 1968, 1978.

2. Copi I. M., Cohen C.Introduction to Logic. Prentice Hall, Inc., 1994.

3. Guttenplan S. The Languages of Logic. Oxford: Blackwell, 1994.

4. Hodges W. Logic: an Introduction to Elementary Logic. Penquin books, 1991.

5. Johnson R. M. A Logic Book. Belmont. 1992.

6. Kahane H. Logic and Philosophy. Belmont, 1990.

7. Klenk V. Understanding Symbolic Logic. Prentice Hall, Inc.1994.

8. ilium A. Jl. Jlozuxa: yte6nuK OM eyuanumapuux pal<yJlbmem08. MOCKBa: <l>AHP-IIPECC,2000.

9. IIaBl.fJleHHC P. fl3blK U JlOZUKa: Y'le6HUK OM 3aO'lHUKOB. BlY, 1976.

10. KHPHJIJIOB B. M., CTapqeHKO A. A. Jloeusa: Y'1e6HUK OM roPUOU'lecKUX 6)'306.

MOCKBa: BIll, 1995.

EGZAMINO UZDUoCIV TIPAI

• Teorinis klausimas.

• Naturaliame samprotavirne atpazinti logikos desni, kuriuo remiantis argumentuojama.

• Nustatyti israiskos tipa matricu metodu.

• Formalizuoti teiginius (isversti i TL arba PL kalba) arba formules isversti i naturalia kalba,

• Ivertinti samprotavima (TL ir PL) - [rodyti pagrjstuma (metodai: matrica, FD, CP, IP) arba nepagrjstuma (bandymu ir klaidu metodu, PL - dirbtinio universumo metodu).

• [vertinti prielaidas (suderinamos ar priestaringos) - nustatyti samprotavimo tinkamuma,

• [vertinti silogizma (Veno diagramq metodu arba pagal silogizmo taisykles).

• Nustatyti, ar is duotq silogizmo prielaidu galima padaryti logiskai btitina isvada,

• Suformuluoti teiginius, kontrarinius arba kontradiktorinius, arba subordinuotus duotiesiems, nustatyti teiginiureiksme, kai pradinio teiginio reiksme duota.

• Nustatyti, kurie teiginiai yra ekvivalentiski, kurie - kontrariniai, 0 kurie - kontradiktoriniai.

• Padaryti tiesiogine isvada - konvertuoti, obvertuoti kategorini teigini, nustatyti tiesioginiu isvadu reiksme, kai prielaidos reiksme duota.

• Sufonnuluoti teiginius, ekvivalentiskus duotam teiginiui (naturalia ir simboline kalba).

• Nustatyti savoku (klasiq) santykius, pasiulyti savoka, persikertancia su duotaja, apibendrinti if susiaurinti klase.

• [vertinti apibrezimo if skirstymo taisyklinguma, nustatyti jo rfiSi.

88

LOGIKA

iNAIGZDUTE PAZYMETV UZDUoCHJ ATSAKYMAI, SPRENDIMAI

2-4.

Tautologijos: 1),2),3), 7).

Atsitiktines israiskos: 5),6),9), 10), 11), 12), 13), 14), 15). Neispildomos: 4),8).

2-5.

Logiskai bfltinos ekvivalencijos: 2), 4), 5), 6).

3-1.

4) [P ~ (Q v R)] ~ S

5) [C ~ (A;:; B)] v D

7) (-D vC) ~ (-A ~ -B)

9) (-s ~ -R) ~ (A v B)

10) H ;:; --[A ~ (L . M)]

3-5.

2) A· P

A - "Mano drauge apgyne magistro diploma", P - "Mano drauge studijavo gana pavirsutiniskai",

9)M· P

M - "Temistoklis kiekviena Atenq gyventoja pazinojo is matymo",

P -" Temistoklis kiekviena Atenu gyventoja galejo pavadinti vardu". 10)-P ~-J

P - .Pucia nors menkas vejelis" , I - " Jachta gali judeti ",

13) (D v 8) ~ A

D - "I~kris i~ ranku beva1gant duona", S - .Jskris is ranku bevalgant saukstas", A - "Sveeias ateina".

14) -8

S - "Del raves vieno saule sviecia".

15) D ~ P

D - .Degtine i troba eina", P - .Protas iseina laukan".

16) V· M

V - ,,Nuo vilko bego",

M - "Ant meskos uzbego",

17) -U . -V . -M

U - .Paslepsi ugnj", V - .Paslepsi vandeni", M - .Paslepsi meile".

18) M ~L

M - .Yra laikas eiti medzioti", L - .Yra laikas ~unis lakinti".

24) I ~ T

1- .Baigiasi [statymas", T - .Prasideda tironija".

25) -(P . A) ~ -G

P - ,,Zinome menulio judejimo perioda", A - "Zinome atstuma tarp zemes ir menulio", G - "Galime paskaiciuoti menulio [centrini pagreiti".

27)-B ~ T

B - .Baigesi energetine krize", T - "Visi turime taupyti energijq".

Uidavtnynas

89

28) T· P

T - "Tamautojq teises aprasytos detaliai", P - .Pareigunu teises reglamentuojamos [statymu nustatyta tvarka".

29) (K . -P) ~ N

K - ,.zmones kencia del nelygybes", P - ,,2mones yra kompensuojami", N - ,,Kyla neramumu".

32) Ks(S· T)

K - .Pyragas yra iskepes", S - ,..lsmeigiame degtuka", T - .Degtuka istraukiame sausa",

35) -NsR

N - ,,Branduoliniai tyrimai bus naudojami kariniams tikslams", R - .Daugelis mokslininku rems branduolinius tyrimus".

3-6.

1) Iv (-R ~ T)

I - "Mes ism oks tame perdirbti atliekas", R - "Apribojame savo gyvenimo standartus", T - .Pritrukstame gamtiniu istekliu".

2) (T ~ L) . (P ~ 0)

T - .Debesys slenka toliau ta pacia kryptimi", L - .Kaune sulaukiame smarleaus lietaus", P - .Debesys pasuka i pietus", 0 - "Oras iskart pasitaiso",

4) V == [B ~ (Z . P)]

v - .Prievarta laikome vienintele priemone mazinti nusikaltimu skaiciq",

B - "N usikalteliai bijo mirties bausmes", Z - "Nusikalteliai liaujasi fud(( zmones", P - ,,NusikalteIiai liaujasi ples(( zmones".

5) G ---? [-L . (B v M)]

G - "Gadinu jaunuomene nenoromis", L - "Ui neapgalvotus nusizengimus [statymas leidzia traukti Zmogq atsakomyben", B - "lstatymas [pareigoja pabarti", M - "lstatymas [pareigoja pamokyti".

6) S . [(A v N v K) ---? Z]

S - "Civilinis kodeksas nustato kontraktq laikymosi salygas", A - ,,:lala padaryta del asmens apsileidimo", N - ,,:lala padaryta del asmens neapdairumo", K - ,,:lala padaryta del kitokiu klaidu", Z - "Civilinis kodeksas nustato zalos atlyginima".

7) -(P . V) ---? - T

P - ,,vislf. gyvenvieciu gyventojai pasiraso lojalumo priesaikas", V - "Gyventojai isvaro gyvenvietese [sitvirtinusius Dudajevo salininkus", T - "lie nutraukia baudziamasias operacijas Cecenijoje".

9) -A ---? -(T . G)

A - .Argumentacija yra teisinga", T - "Teismo sprendimas yra teisingas", G - "Teismo sprendimas yra galutinis".

10) (-V v A) ~ (-R == -I)

V - "Valgai tuos keistus patiekalus", A - "Mandagiai atsisakai", R - "Ii ems pasirodo, kad negerbi jq tradiciju", 1- .Jie [sizeidzia".

13) (U ---? D) . -(D ---? U)

U - .Dega ugnis", R - "Riiksta diimai".

14) [R ---? (S == N)] v K

R - .Rflta eina", S - "Gaunu stipendija", N - .Einu i naktin] kluba", K - .Atsiranda nenumatytu kliiiciu".

90

LOGIKA

16) (D . J) ---* (P v T)

P - "Petras paleidziamas is jkalinimo [staigos", T - "Sutrumpinamas Petro kalejimo laikas", D - "Petras [duoda sebra", J - "Petras pabuna jauku".

17) B ---* K

B - "Taivanis yra bombarduojamas", "Taivanyje prasidejo karo veiksmai",

19) -T ---*-B

T - .Rimtai treniruojiesi pries tai", B - "Nubegi distancija per 4 min."

22) -(P ~L)

P - "Turi pinigq", L - "Gyveni laiminga gyvenirna",

23) -S ---* [-N ---* (R v M)]

S - .Laiskanesi nuzude ponas S, anksti l)1IJ. vedantis sun] pasivaikscioti",

N - .Laiskanesi nuzude ilgai mieganti panele N", R - .Laiskanesi nuzude kiemsargis Rapolas", M - "Vaistininko zmona apie Rapola pamelavo".

24) [(-H ---* -K) ---* A] v I

H - "Hitleris bfitu gimes", K - "Biitq ivykes II pasaulinis karas", A - "Asmenybe gali lemti labai svarbius istorijos posukius", I -"Situacija su Hitleriu yra isskirtine".

3-7.

2)ATPK 31 str.

L - .Atsakomybe uz Atp yra lengvinama aplinkybemis"; G - .Kaltininkas nuosirdziai gailisi";

U - .Kaltininkas uzkirto kelia zalingoms teises pazeidimo pasekmems":

A - .Kaltininkas savo noru atlygino nuostol]"; P - .Kaltininkas pasalino padaryta zal.}";

S - ,,Atp padarytas didelio susijaudinimo [takoje";

K - .Atp padarytas del sunkiu asmeniniu aplinkybiu"; E - .Atp padarytas del sunkiu seirnyniniu aplinkybiu"; D - .Atp padare nepilnametis";

N - ,,Atp padare nescia moteris";

M - .Atp padare moteris, turinti vaika iki 3 m.";

L - "LR istatymai gali numatyti kitokias atsakomybe ui: Atp lengvinancias aplinkybes";

0- "Organas. sprendzias Atp byla, gali pripazinti lengvinanciomis aplinkybemis ir kitokias aplinkybes",

L :: {[G v (U v A v P)] v [(S v K v E) v D} v (N v M)} / L . °

3) ATPK 45 str,

K - "Uzimtoji nuosavybe buvo privati";

L - .. Uzirntoji nuosavybe buvo valstybine"; S - .Asmuo savavaliskai uzeme zeme";

M - .. Asrnuo savavaliskai uzeme miska";

T - .. Asmuo savavaliskai uzeme vandens telkin]";

A - ,,Asmuo savavaliskai naudojo privatu vandens telkinj";

C - .Asmuo savavaliskai naudojo valstybini vandens telkin]"; B - .Asmeniui skiriama 500-2 000 Lt bauda";

{[(K v L)· (8 v M v T)] v (A v C)} ---* B

4)ATPK 451

F - .Kaltinamas asmuo asmuo yra fizinis"; J - ,,Kaltinamamas asmuo yra juridinis";

Uzdavtnynas

91

K - "Uzimtoji nuosavybe yra privati";

L - "Uzimtoji nuosavybe yra valstybine"; S - .Asmuo savavaliskai uzeme zeme"; M - .Asmuo savavaliskai uzeme rniska";

T - .Asmuo savavaliskai uzeme vandens telkini";

G - .Asmuo grazina savavaliskai uzimra nuosavybe";

A - .Asmuo savavaliskai naudojo privatq vandens telkinj";

C - "Asmuo savavaliskai naudojo valstybinj vandens telkin]";

N - .Asmuo nutraukia savavaliska vandens telkinio naudojima"; B - .Asmeniui skiriama 500-2 000 Lt bauda";

D - "Asmeniui skiriama pataisos darbu iki 2 menesiu";

I - "B asmens darbo uzmokescio yra isskaitoma 20 procentu",

{(F v J) . {[(K v L) . (8 v M v T) . -<1] v [(A v C) . -N]}} ~ [B II (0 . I)]

5) ATPK 11 str,

R - .Atp laikomas padarytu del neatsargumo";

V - "Asmuo lengvabudiskai tikejosi, kad pasekmiu bus isvengta"; G - .Asrnuo galejo numatyti pasekmes";

U - .Asmuo turejo numatyti pasekmes";

M - ,,Asmuo numate zalingas savo veikimo arba neveikimo pasekmes. R;;; {(M . V) v [-M· (G· Um

6) ATPK 32 str,

8 - ,,Aplinkybe yra laikoma sunkinancia atsakomybe uz administracinj teises pazeidima";

T - .Buvo tesiamas priesingas teisei elgesys";

R - .Buvo paisoma [galiotu asmenu reikalavimo ji nutraukti";

K - .Pakartotinai per metus padarytas tokios pacios riiSies teises pazeidimas";

P - ,,Asmeniui jau buvo paskirta administracine nuobauda uz tokios pacios riisies Atp";

L - .Atp padare asmuo, kuris pirmiau buvo padares nusikaltima"; N -,,1 teises pazeidimq buvo [trauktas nepilnametis";

B - ,,Atp padare grupe asmenq";

0- "Atp padarytas gaivalines nelaimes salygomis";

A - "Atp padarytas kitomis nepaprastomis aplinkybemis"; G - ,,Alp padare neblaivus";

o - "Organas (pareignnas) ... gali nepripazinti neblaivumo aplinkybes sunkinancia" .

8 ;;; {[(T . -R) v (K . P) v L] v [(N v B) v (D v A)] v (G . O)}

7) ATPK 50 str,

V - "lvykdytas smulkusis svetimo turto grobimas vagystes bildu":

8 - "Ivykdytas smulkusis svetimo turto grobimas sukciavimo budu"; P - "lvykdytas smulkusis svetimo turto grobimas pasisavinimo budu"; T - ,Jvykdytas smulkusis svetimo turto grobimas issvaistymo bildu"; A - .Esama LR BK 271 str, numatytq sunkinanciu aplinkybiu";

E - .Esama LR BK 274 str, numatytq sunkinanciu aplinkybiu";

C - ,,Esama LR BK 275 str, numatytq sunkinanciu aplinkybiu";

B - ,,Asmeniui skiriama 100-700 Lt bauda";

92

D - .Asmeniui skiriama pataisos darbu 1-2 men.";

1- "Is asmens darbo uzmokescio yra isskaitoma 20 procentu", {[(V v S)J v (P v T)J . -(A v E v C)} ~ [B 9 (D . I»)

8) ATPK 50lstr.

F - .Asmuo padare nuostoli fiziniams asmenims"; M - "Asmuo padare nuostoli [monei":

S - ,,Asmuo padare nuostolj [staigai";

0- "Asmuo padare nuostol] organizacijai";

A - "Teismo nuosprendziu asmuo privalo atlyginti nuostol]"; T - "Teismo nutarimu asmuo privalo atlyginti nuostol]";

V - ,,Asmuo vengia atlyginti padarytq nuostol]";

P - ,,Asmuo yra [spejamas";

B - .Asmeniui skiriama bauda iki 100 Lt";

D - ,,Asmeniui skiriama pataisos darbu iki 2 men.";

1 -"IS asmens darbo uzmokeseio yra isskaitoma 20 procentu", {[(F v M)] v (S v 0)] . [(A v T) . V]} ~ [(P v B) 9 (D . I)J

9) ATPK 502 str.

M - "Asmuo yra materialiai atsakingas";

P - .Asmuo yra tas, kuriam patiketas turto saugojimas"; K - "Asmuo aplaidziai saugo valstybini turta";

L - ,,Asmuo aplaidziai saugo visuomenini turta"; 1- .Asmeniui skiriamas [spejimas";

B - ,,Asmeniui yra skiriama 100-200 Lt bauda", [(M v N) . (K v L)] ~ (19 B)

10) ATPK 50" str,

G - "TyCia sugadinami valstybinio archyvq fondo dokumentai"; N - "Tycia sunaikinami valstybinio archyvq fondo dokumentai"; P - ,,Asmuo yra pilietis";

R - ,,Asmuo yra pareignnas";

0- ,,Asmuo yra baustas uz siame str, numatytus pazeidimus"; A - "Asmuo baudziamas 100-500 Lt bauda";

B - ,,Asmuo baudziamas 500-1 000 Lt bauda";

C - .Asmuo baudziamas 1000-2000 Lt bauda";

D - .Asmuo baudziamas 2 000-3 000 Lt banda";

E - .Asmuo baudziamas 1000-3000 Lt bauda";

F - ,,Asmuo yra baudziamas 3 000-5 000 Lt bauda". [(0· P) ~ AJ . [(0 . R) ~ BJ

[(0 . P . 0) ~ C] . [(0 . R . 0) ~ D) [(N . P) ~ B] . [(N . R) ~ E]

(N . P . 0) ~ E] . [(N. R . 0) ~ F1

4.1-1.

Nepagrjsti samprotavimai: 1),6), 7), 9), 10. ,Pagristi ir tinkami: 2),3),4),8).

'Wagristas, bet netinkamas: 5).

LOGlKA

Uidavinynas _~ ~

4.2-2.

(1), (4), (6), (9), (14), (15) - nepagristumas neirodomas, Visi kiti samprotavimai nepagristi.

4.4-1.

6) C ~ (B v D) I.'. C ~ [C . (B v D)}

4.4-2.

2) (B ~ -A) ~ [B ~ (A ~ B)}

3) (-A ~ B) v (-B ~ -A)

4.4-3.

1) T; 2) K; 3) K; 4) K; 5) T; 6) T; 7) T; 8) K; 9) K; 10) K; 11) T; 12) K; 13) K; 14) K; 15) T; 16) K; 17) T; 18) K; 19) K; 20) K.

4.4-4.

I) CD, 2) HS, 4) OS

4.4-5.

I) Contr; 7) Oist; 8) OeM

4.4-6. (2)

4.4-7. (5)

4.4-8. (3)

4.4-9. (3)

4.4-10. (4)

4.4-11.5) CD; 6) MP; 7) HS; 8) CD; 9) MP. 4.4-12.1) MT; 3) OS; 4) CD; 5) HS; 7) MP; 10) HS.

4.4-15. (6)

1. -A ~(B· C) 2.-C/.·. A

3. A v (B· C)

4. (A v B) . (A v C)Dist 3

5.AvC Simp 4

A DS 5, 2, QED (lot. Quad erat demonstrandum - kit if reikejo [rodyti)

(12) l.J--7K

2. (K· L)~M

3. L I:. J --7 M

4. (L· K)--7M

5. L --7 (K --7 M) 6.K--7M

7. J --7 M

(16)

I. F:=-D

2. D --7 C

3. -(B v C) v -(A v D)

MIl

Com 2 Eksp4 MP 5, 3

HS 1,6, QED

93

94 LOGlKA

5. AvO, Add 4

6. -(AvO) ON 5

7.-(BvC) OS3,6

8. -B . -C OeM 7

9. -B Simp 8

10. -C Simp 8

11.-0 MT2,10

12. (F ~ -0)· (-0 ~ F) ME 1

13. -0 ~ F Simp 12

14. F MP 13, 10

15. F v G Add 14, QED

(21)

I.A~B

2. (A . B) ~ (0 v 0)

3. (OvO)~-G

4.(A~-G)~SI:. S

5. A ~ (A· B)

6. A ~ (0 v D)

7. A~-G

8. S

(23)

I. A v (B· C)

2. -B v (C· A) I:. A

3. (A v B) . (A v C)

4. AvB

5. -A~B

6. B ~ (C· A)

7. -A ~(C· A)

8. A v (C· A)

9. (A v C) . (A v A)

10. A v A

11. A (28)

I. -T v P 2.P~K

3. (K ~ A) . (A ~ I) 4.-1

5. (-p. -I) ~ D

6.D~T I:. K 7.(-P·-I)~T, 8.T~P,

9. (-p. -I) ~ P

10. (-I . -P) ~ P, II. -I ~ (-P ~ P),

12. -P ~ P,

13. P v P

4. A I:. FvG

Abs 1 HS5,2 HS6,3

MP 4, 7, QED

Dist I

Simp 3 MI4 MI2 HS 5,6 MI7

Dist 8

Simp 9

Dup 10, QED

HS 5,6 MIl HS7,8 Com 9 Eksp 10 MP 11,4 MI12

Uzdavinynas 95
14. P, Dup 13
15. K, MP 2,14, QED
(31)
I. M --7 (I = P)
2. K --7 (I = B)
3. L --7 (I =V)
4. P --7 T
5. V --7 T
6. (-B·-T)·I/.·. -[(MvK)vL]
7. M --7 [(I --7 P) . (P --7 I)] MEl
8. -M v [(I --7 P) . (P --7 I)] MI7
9. [-M v (I --7 P)] . [-M v (P --7 I)] Dist 8
10. -M v (I --7 P) Simp 9
11.-Mv(-lvP) MIlO
12. -B·-T Simp 6
13.-B Simp 12
14.-T Simp 12
15. 1 Simp 6
16. -p MT 4,14
17. (-M v -I) v P Asoc 17
18. -M v-I DS 17,16
19.-M DS 18, 15
20. K --7 [(I --7 B) . (B --7 I)] ME2
21. -K v [(I --7 B) . (B --7 I)] MI20
22. [-K v (I --7 B)] . [-K v (B --7 I)] Dist 21
23. -K v (I --7 B) Simp 22
24. -K v (-I v B) MI23
25. I·-B Conj 15, 13
26. -(-I v B) DeM 25
27.-K DS 24,26
28. L --7 [(I --7 V) . (V --7 I)] ME3
29. -L v [(I --7 V) . (V --7 I)] MI28
30. [-L v (I --7 V)] . [-L v (V --7 I)] Dist 29
31. -r.v (I --7 V) Simp 30
32. -L v (-I v V) MI 31
33. (-L v -I) v V Asoc 32
34.-V MT 5,14
35. -L v-I DS 33,34
36.-L DS 35, 15
37. -M·-K Conj 19,27
38. -(MvK) DeM 38
39. -(M v K) . -L Conj 38,36
40. -[(M v K) v L] DeM39, QED 96

_________________________________________ LOGllCA

4.4-17. (3)

1. -(H . G) =: -Z

2. (D v E) --7 Z /:,E --7 H

3. [-(H· G) --7 -Z]· (-Z --7 -(H· G)] ME I

4. -(H . G) --7 -Z Simp 3

S. -Z --7 -(D v E) Contr 2

6. -(H· G) --7 (-D· -E) HS 4, S

7. (H· G) v (-D· -E) MI6

8. [(H· G)v-D]· [(H· G)v-E] Dist7

9. (H· G) v -E Simp 8

10. (H v -E) . (G v -E) Dist 9

11. H v -E Simp 10

12. -E v H Com 11

13. E --7 H MI 12, QED

(4)

I. K--7 [(L v M) --7 R]

2. (R v S) --7 T / ,·.K --7 (M --7 T)

3. [K . (L v M)] --7 R

4. -(R v S) v T S. (-R' -S) v T

6. (-RvT)·(-SvT)

7. -R v T

8. R --7 T

9. [K . (L v M)] --7 T

10. -[K· (L v M)] vT II. [-K v -(L v M)] v T

12. (-K v T) v -(L v M)

13. (-K v T) v (-L . -M)

14. [(-K v T) v- L]· [(-K vT) v -M] IS. (-KvT)v-M

16. -K v (-M v T)

17. K --7 (-M v T)

18. K .....,.(M --7 T)

(8)

I.H--7G

2. Z --7 D / ,',(H v Z) --7 (G v D)

3. -HvG

4. (-H v G) v D S. -H v (G v D)

6. (G v D) v-H

7. -ZvD

8. (-Z v D) v G

9. -Z v (D v G)

10. (G vD) v-Z

11. [(G v D) v -H]· [(G v D) v -Z]

Eksp 1 MI2

DeM4

Dist S Simp 6 MI7 HS 3, 8 MI9

DeM 10

Asoc II DeM 12

Dist 14 Simp 14 Asoc IS MI16

MI 17, QED

MI I Add 3

Asoc 4 Com S MI2 Add 7

Asoc 8 Com 9 Conj 6, 10

Uidavinynas _

97

12. (G v 0) v (-H· -Z)

13. (-H· -Z) v (G v 0)

14. -(H v Z) v (G v 0)

15. (H v Z) ---* (G v 0) (10)

I. -[0 . -(E v G)]

2. -(E v F)

3. Z ~ (E v H) /.·.-(-H· -G) v -(Z v 0)

4. -E . -F OeM 2

5. -E Simp 4

6. Z ---* (-E ---* H) MI3

7. (Z . -E) ---* H Eksp 6

8. (-E· Z) ---* H Com 7

9.-E~(Z~H) Eksp8

10.Z~H MP9,S

II. -Z v H MI 10

12. (-ZvH)vG Add 11

13. -Z v (H v G) Asoc 12

14. (HvG)v-Z Com 13

IS.-Ov-(EvG) OeM 1

16.-0v(EvG) ON 15

17. (-0 v G) v E Asoc 16

18.-0vG, OS17,5

19. (-OvG) vH Add 18

20. -0 v (H v G) Asoc 19

21.(HvG)v-0 Com 20

22. [(H v G) v -Z] . [(H v G) v - OJ Conj 14,21

23. (H v G) v (-Z· -0) Oist 22

24. -(-H· -G) v (-Z . -0) OeM 23

25. -(-H· -G) v-rz v 0) OeM 24, QED

4.4-18. (10)

l. K ---* L 2.L~M 3.K~-M 4.M~K

5.MvL /.·.-K·-M 6.K~M

7. K ---* (K . M) 8.-Kv-M

9. -(K· M)

10. -K II. -M 12. L 13.M

14. M·-M

Dist 11

Com 12 OeM 13

MI 14, QED

HS 1,2 Abs I MI3 OeM 8 MT7,9 MT4,10 OS5,1I MP 2, 12

Conj 13, II, QED - Prielaidos priestaringos

98

4.5-2. (20)

1. P ~ (-Q. R)

2. (S· Z) ~ Q

3. S v -R /:. (R· Z) -7-P 4.R·Z

5.R

6. S

7. Z

8. S· Z 9.Q

10. Qv-R II. -(-Q. R) 12.-P

AP

Simp 4 OS3,5 Simp 4 Conj 6, 7 MP2,8 Add 9 OeM 10 MT I, 11

13. (R· Z) -7-P 4.6-1.

(16)

I. C -7 [0 V - (A vB)]

2. -A ~B I:. -0 ~-C

3. -(-0 -7 -C)

4. -(--0 v -C)

5. -(0 v-ci

6. -O·--C 7.-0·C

8. C

9.0 v -(A v B)

10. -0

11. -(A v B)

12. -A· -B 13.-A

14. -B

15. B

16. B·-B

AP

MI3

ON4

OeM 5 ON6

Simp 7

MP 1,8 Simp 7

OS 9, 10 OeM 11 Simp 12 Simp 12 MP 2, 13 Conj 15, 14

CP 4 - 12, QED

17. -0 --7-C 5.1-1.

IP 3 - 16, QED

I) Jx - "x yra judantis"

2) Jx -"x yrajudantis"

3) Jx -"x yrajudantis"

8) Sx - "x yra studentas"; Ox -"x islaike egzaminus desimtukais";

Tx - "x gauna padidinta stipendija" (x)[(Sx . Ox) -7 Tx] 9) Vx -"X yra vaikinas";

Mx - .x yra buves Makse"; Bx - "X yra buves Biksuose"

10) Tx - "x manimi patikes" II) Vx -"X yra vienaragis"

-(x)Ix (x)-Ix -(x)-Ix

(x)[Vx -7 (Mx v Bx)1 3xTx

-3x Vx

LOGIKA

Uzdavinynas _

99

12) Fx - "x yra filmas";

Px - "x veda mane i~ proto"

13) Zx -"x yra zmogus"; Ox -"x megsta dirbti"

Nx - "x non btiti turtingas"

14) Zx - "x yra zmogus"; Sx - "x yra sazmingas" Lx - "x lieka suprastas"

17) Kx - "x turi kaina"; Vx - "x turi verte"

23) Sx - "x yra suo";

Ox - "x balsas dangun eina"

27) Px - "x yra pirkia";

Lx - .x yra is~luotinas"

28) Ix - "x yra ieskantis"; Rx - "x yra randantis"

35) Zx -"x yra zmogus"; Ox - "x yra doras";

Mx - "x ismokys kita dorybes"

40) Ix - "x imasi atsakomybes"; Lx - "x liaujasi Iyderiaves"; t - Tomas

3x (Fx· Px)

3x [Zx· (-Ox· Nx)]

3x [(Zx· Sx) . -Lx]

(x) Kx . -(x)Vx

(x) (Sx ~ -Dx)

-3x (Px . -Lx)

-(x) (Kx ~ Tx)

(x) [(Zx . -Dx) ~ -Mx]

(x) Ix v Lt

5.1~2.

Lx - "x yra logiskas"; Sx - "x studijavo logikq"; Px - "x yra populiarus"; j - Jonas 1) (x) (Sx ~ Lx)

9) -Lj ~ -[(x) (Sx ~ Lx) v (x) (-Px ~ Lx)]

10) (-Pj . -Lj) ~ [-(x)(Sx ~ Px) . -(x) (Sx ~ Lx)]

5.2-1.

Jeigu predikavimo sfera [a, b], tai:

(x)Fx::=: (Fa' Fb) 3xFx::=: (Fa v Fb)

Remiames OeM taisyklemis:

1) -(x)Fx "" -(Fa' Fb) = (-Fa v -Fb) > 3x-Fx

2) -3xFx "" -(Fa v Fb) = (-Fa' -Fb)::=: (xj-Fx

3) -(x)-Fx = -(-Fa' -Fb) = (--Fa v --Fb) = (Fa v Fb) = 3xFx

4) -Bx-Fx = -(-Fa v -Fb) = (--Fa' --Fb) = (Fa' Fb) = (x)Fx

5.2-2.

3) Jei predikavimo sfera [a, b], tai:

-(x)(Fx ~ -Ox) = -[(Fa ~ -Ga) . (Fb ~ -Gb)] OeM: [-(Fa ~ -Ga) v -(Fb ~ -Gbj]

MI: [-(-Fa v -Ga) v -(-Fb v -Gb)]

OeM: [--(Fa' Ga) v --(Fb . Gb)]

ON: [(Fa' Ga) v (Fb- Gb)];:; 3x(Fx . Gx)

5.2-3.

2) Bx - "x yra vien blogis" 4) Gx -"x yra geris"

-(x)Bx ;:; 3x -Bx

(x)--Gx :: (x)Gx ;:; -3x -Gx

:00 _

LOGlKA

7) Sx - "x yra saldu"; Rx - "x yra rugstu"

19) Mx - "x yra mokslas";

Px - "x tori neissprestu problemu"

21) Px - "x yra priespieciai"; Mx - "x yra mokami"

23) Px - "x turi prasme"

25) Lx -,0- laizosi"; Sx - "x yra sotus"

(x) (Sx v Rx) =:; -Bx -(Sx v Rx)

(x) (Mx ~ Px) E -3x (Mx . -Px)

-3x (Px . =Mx) =: (x) (Px ~ Mx)

-(x)-Px =: 3x Px

-(x) (Lx ~ Sx) =:; 3x (Lx· -Sx)

5.2-4. (I)

5.2-5. (4)

5.2-6. (4)

5.2-7. (4)

5.3-2.

1) Samprotavimo nepagristumas jrodornas 2 individu universurnui.

Vienas is logiskai galirnu pasauliu, kuriame prie laidos tei si ngos, 0 isvada klaidinga, yra toks:

Ma - k, Va - t, Ua - k; Mb - t, Vb - k, Ub - t.

9) Samprotavimo nepagrjstumas [rodomas vienos reiksmes universume.

Pakanka priskirti keleta reiksmiu: Ca - t, Ra - t, Ea - k.

16) Samprotavimo nepagristumas [rodomas 2 individu universumui.

Vienas is logiskai galimu pasauliu, kuriame prielaidos teisingos, 0 isvada klaidinga, yra toks:

Aa - t, Ba - k, Ca - t; Ab - t, Bb - t, Cb - k.

18) Samprotavimo nepagristumas [rodomas 2 individu universumui.

Vienas is logiskai galimupasauliu, kuriame prielaidos teisingos, 0 isvada klaidinga, yra toks:

Na - k, Ga- k, Va - t, Ma -t, Ba - t, Da - t; Nb - k, Gb - k, Vb -t, Mb - t, Bb - t, Db - t.

5.3-3.

(8)

1. (x) (Ax ~ Sx)

2. (x)(Mx ~ Sx)

3. 3x (Ax· Zx)

4. (x) (Mx ~ Ax) 1.·.3x (Mx . Zx)

Samprotavimo nepagrjstumas jrodomas 2 individu universumui.

Vienas is logiskai galimu pasauliu, kuriame prielaidos teisingos, 0 isvada klaidinga, yra toks:

Aa - t, Ga - t, Ma - k, Za - t; Ab - t, Gb - t, Mb -t, Zb - k.

(10)

1. (x) [(Dx ~ Mx) . (x)(Jx ~ -Gx)

2. 3x (Jx . -Ux)

3. (x)(Mx ~ Ux)

Uzdavinynas _

4. 3x (UX . Ox)

5. (x) (Gx ...-7 -UX)] J:. (X)(OX ...-7 Ax)

Samprotavimo nepagristumas irodomas 2 individu universumui.

Vienas is logiskai galimq pasauliu, kuriame prielaidos teisingos, 0 isvada klaidinga, yra toks:

Da - t, Ma - t, Ja- t, Ga - k, Ua- t, Oa - t: Db - k, Mb - k, Jb- t, Gb, - k, Ub - k, Ob - k.

5.4-1.

(8)

I. (x) [(Rx . Ax) ...-7 Tx]

2. Ab . (x)R.x J:. Tb- Rb

3. Ab

4. (x) Rx

5. Rb

6. Rb· Ab

7. (Rb· Ab)...-7 Tb

8. Tb

9. Tb· Rb

(14)

1. -3x ( Fx . Gx)

2. (x) [Zx ...-7 (Gx v Hx)]

3. 3x (Fx . Zx) / :.-(x)(Fx ...-7 -Hx)

4. (x) (Fx ...-7 =Gx) CQN I

5. Fa . Za EI 3, flag a

6. Za ...-7 (Ga v Ha)] VI2

7. Fa...-7--Ga VI4

8. Fa Simp 5

9.-Ga MP7,8

10. Za Simp 5

11. Ga v Ha MP 6, 10

12. Ha OS 11,9

13. Fa· Ha Conj 8, 12

14. 3x (Fx . Hx) EG 13

15. -(x)(Fx...-7 -Hx) CQN 14, QED

(28)

l. -3x r(Fx . -(Gx . Hx)]

2. (x) r(Gx v Sx) ...-7 Zx]

3. -3x (Zx . Ax) J :.(x) (Fx ...-7 -Ax)

4. (x) [Fx ...-7- (Gx . Hx)] CQN I

5. (x) (Zx ...-7- -Ax) CQN 3

6. Fa ...-7 (Ga· Ha) VI 4

7.Za...-7-Aa Ul5

8. (Ga v Sa) ...-7- Za Ul 2

9. (Ga v Sa) ...-7 -Aa HS 8, 7

10. -(Ga v Sa) v -Aa MI 9

II. (-Ga· -Sa) v -Aa OeM 10

Simp 2 Simp 2 Ul4

Conj 5,3 UI I MP7,6

Conj 8, 5, QED

101

102 ---,- LOGIKA

12. (~Ga v -Aa) . (-Sa v ~Aa) 13, -Ga v -Aa

14, Ga ~ -Aa

15, -Fa v (Ga' Ha)

16, (-Fa v Ga)' (-Fa v Ha) 17, -Fa v Ga

18.Fa~Ga

Dist 11 Simp 12 MI13 MI6 Oist 15 Simp 16 MI17

HS 18, 14 VG 19, QED

19. Fa ~~Aa

20. (x) (Fx ~ -Ax)

(29)

1. (x) [Fx ~ (Bx := ~Tx)] 2, ~(x) [Fx ~ (Bx v Cx)]

3. -Bx [Tx ' -(Ox ~ Cx)] /.'.3x [Fx . - (Cx v Dxj]

4. 3x [Fx . -(Bx v Cx)] CQN 2

5. (x) [Tx ~ (Dx ~ Cx)] CQN 3

6. Fa- -(Ba v Ca) E14, flag a

7. Ta ~ (Da ~ Cal VI 5

8. Fa ~ (Ba '= - Ta) VI I

9. Fa Simp 6

10. -(Ba v Cal Simp 6

I J. -Ba . - Ca OeM 10

12. -Ba

13. -Ca

14. Ba =~Ta

15. (Ba ~ -Ta) . (-Ta ~ Ba)

16. ~Ta ~ Ba

17. ~Ta

18. Ta

19. Da ~ Ca

20. ~Da

21. -cs -Da

22. ~(Ca v Da)

23. Fa . -(Ca v Oa)

24. 3x [Fx . -(Cx v Dx)]

(30) Uzdavinys issprestas dviem bGdais Pinnas biidas:

I. ~ 3x [(Ax· Bx)· -Cx]

2. (x) [Cx ~ -(Sx v Tx)]

3. -3x (Ax -Bx) I ,',-3x (Ax· Tx)

4. (x)[( Ax . Bx) ~Cx]

5. (x)(Ax ~ Bx)

6. Ca ~ -(Sa v Ta)

7. (Aa· Bb) ~ Ca 8.Aa~Ba

9. (Aa . Ba) ~ -(Sa v Ta)

10. -(Aa . Ba) v -(Sa v Ta)

Simp 11 Simp 11 MP8,9

ME 14

Simp 15

MT 16, 12 ON 17

MP 7, 18 MT 19,13 Conj 13,20 OeM 21 Conj 9,22 EG 23, QED

CQNI CQNI UI2 UI4 VIS HS 7,6 MI9