Arvydas Jonas Irþikevièius

Nijolë Bulovienë

BRAIÞYBOS
ÁVADAS
Metodiniai nurodymai su darbø uþduotimis

Vilnius, 1999

UDK 62 : 76 (075.8)
Ir34

Recenzentai:
Vilniaus Gedimino technikos universiteto Inþinerinës grafikos katedros
dr. doc. E. Ðeibokienë
Vilniaus pedagoginio universiteto Techniniø disciplinø katedros
dr. doc. J. Tiðkevièius

© Vilniaus pedagoginis universitetas

 Pratarmë
“Braiþybos ávadas” parengtas pagal inþinerinës grafikos programas ir pritaikytas Vil-
niaus pedagoginio universiteto technologijos bei technologijos ir dailës specialybës studen-
tams.
Inþinerinës grafikos programa susideda ið braiþybos ávado, projekcinës braiþybos, maði-
ninës braiþybos, statybinës braiþybos, schemø (kinematiniø, elektros, radijo) ir diagramø
braiþymo bei kompiuterinës grafikos.
Ðiame leidinyje pateikta braiþybos kurso dalis, apimanti braiþymo technikà ir taisyklin-
gà brëþiniø apiforminimà pagal tarptautinius (ISO) bei naujausius Lietuvos (LST) standartus.
Jame taip pat duotos individualios uþduotys savarankiðkam darbui, kurias studentai atlieka
pagal dëstytojo nurodytus variantus. Kiekvienos temos pabaigoje pateiktas namø darbo
atlikimo pavyzdys.
Ðia metodine priemone studentai galës pasinaudoti toliau studijuodami inþinerinæ gra-
fikà bei teisingai apiformindami kitø techniniø disciplinø grafinæ dalá.

!
 I. Braiþybos ðriftai
Brëþiniuose ir kituose techniniuose dokumentuose áraðai daromi pagal standarto LST
ISO 3098/1,2,3,4:1997 keliamus reikalavimus.
Pagrindiniai ðriftø parametrai (1.1 pav.) yra ðie: ðrifto dydis h - didþiøjø raidþiø aukðtis
mm, iðmatuotas statmenai pagrindui, nepriklausomai nuo to, ar ðriftas yra pasviras ar stat-
menas; maþøjø raidþiø aukðtis c - jø aukðtis be tø daliø, kurios iðsikiða ið eilutës; raidës plotis
g - didþiausias raidës plotis; ðrifto linijos storis d - jis priklauso nuo ðrifto aukðèio ir jo tipo;
a - atstumas tarp raidþiø; b - maþiausias eiluèiø þingsnis; e - minimalus atstumas tarp þodþiø.

a) b)
1.1 pav. Staèiojo (a) ir pasvirojo (b) ðriftø parametrai
Priklausomai nuo ðrifto linijos storio, yra du ðriftø tipai (1.2 pav.): A tipas (d = 1/14 h) ir
B tipas (d = 1/10 h).

A tipas B tipas
1.2 pav. A ir B tipø ðriftai

Abiejø tipø ðriftai gali bûti tiek statûs, tiek pasviræ 750 kampu. Maðinø brëþiniuose
naudojami tik pasviræ ðriftai. Ðriftø raðymui naudojamas pagalbinis tinklelis (1.3 pav.), á kurá
raðomos raidës.
"
 1.3 pav. Pagalbinis tinklelis

Pagrindiniai ðriftø parametrai pateikti 1.1 lentelëje.

Pagrindiniai ðriftø parametrai 1.1 lentelë

Ðrifto Þymë- A tipas B tipas

parametras jimas h atþv. d atþv. h atþv. d atþv.

Ðrifto dydis h 14/14 h 14 d 10/10 h 10 d

Linijos storis d 1/14 h d 1/10 h d
Raidës plotis g 7/14 h 7d 6/10 h 6d
Maþosios raidës aukðtis c 10/14 h 10 d 7/10 h 7d
Atstumas tarp raidþiø a 2/14 h 2 d 2/10 h 2 d
Maþiausias atstumas tarp þodþiø e 6/14 h 6d 6/10 h 6d
Maþiausias eiluèiø þingsnis b 22/14 h 22 d 17/10 h 17 d

Atstumas tarp raidþiø a, kuriø gretimos linijos nëra lygiagreèios viena kitai (pvz., AT,
AV, FA, VJ, TA ir t.t.), gali bûti sumaþinamas iki ðrifto linijos storio d. Minimaliu atstumu
tarp þodþiø e, atskirtø tarpusavyje skyrybos þenklais, yra atstumas tarp þenklo ir esanèio uþ
jo þodþio.
Ribinis raidþiø ir skaièiø matmens nuokrypis 0,5 mm.
Ðriftø aukðèiai yra tokie: 2,5; 3,5; 5; 7; 10; 14; 20.
Lietuviðkojo A tipo pasvirojo ðrifto raidþiø pavyzdys pateiktas 1.4 paveiksle.

#
 1.4 pav. Lietuviðko raidyno A tipo ðriftas
$
 Ið pateikto 1.4 pav. matome, kad atskirø raidþiø ploèiai yra skirtingi. 1.2 ir 1.3 lentelëse
pateikti A ir B tipo ðrifto raidþiø parametrai. Pasirinkæ ðrifto dydá h, kitus raidþiø parametrus
gausime, pasinaudojæ 1.1, 1.2, 1.3 lentelëmis.

Lotyniðko A tipo ðrifto raidþiø parametrai 1.2 lentelë

Ðrifto Santykinis matmuo Ðrifto Santykinis matmuo

parametrai h atþv. d atþv. parametrai h atþv. d atþv.

Didþiøjø raidþiø plotis, Maþøjø raidþiø

iðskyrus A,C,E,F,I,J,L,M, 7/14 h 7d plotis, iðskyrus c,f,i,j, 6/14 h 6d
V,W,X,Y l,m,r,t,w
Raidþiø A,V,X,Y plotis 8/14 h 8d Raidþiø c,r plotis 5/14 h 5d
Raidþiø C,E,F plotis 6/14 h 6d Raidþiø f,t plotis 4/14 h 4d
Raidës I plotis 1/14 h d Raidþiø i,j plotis 1/14 h d
Raidþiø J,L plotis 5/14 h 5d Raidës l plotis 3/14 h 3d
Raidës M plotis 9/14 h 9d Raidës m plotis 9/14 h 9d
Raidës W plotis 12/14 h 12d Raidës w plotis 10/14 h 10d

Lotyniðko B tipo ðrifto raidþiø parametrai 1.3 lentelë

Ðrifto Santykinis matmuo Ðrifto Santykinis matmuo

parametrai h atþv. d atþv. parametrai h atþv. d atþv.

Didþiøjø raidþiø plotis, Maþøjø raidþiø

iðskyrus A,C,E,F,I,J,L,M, 6/10 h 6d plotis, iðskyrus c,f,i, 5/10 h 5d
V,W,X,Y j,l,m,r,t,w
Raidþiø A,M,V,X,Y plotis 7/10 h 7d Raidþiø c,f,r,t plotis 4/10 h 4d
Raidþiø C,E,F plotis 5/10 h 5d Raidþiø i,j plotis 1/10 h d
Raidës I plotis 1/10 h d Raidës l plotis 2/10 h 2d
Raidþiø J,L plotis 4/10 h 4d Raidës m,w plotis 7/10 h 7d
Raidës W plotis 9/10 h 9d

Arabiðkø bei romënðkø skaitmenø ir pagrindiniø simboliø, naudojamø maðinø brëþi-

niuose, pavyzdþiai pateikti 1.5 paveiksle.
Kaip taisyklë, raðant raides ir skaièius visi vertikalûs ir pasvirieji elementai braiþomi ið
virðaus á apaèià, horizontalûs - ið kairës á deðinæ, o uþapvalinimai - á apaèià ir kairæ arba á
apaèià ir deðinæ.

%
 1.5 pav. Arabiðkø ir romëniðkø skaitmenø bei ávairiø raðybos bei matematiniø þenklø A tipo ðriftas

&
 Þenklø pavadinimai 1.4 lentelë

Þenklo numeris Þenklo numeris

Þenklo pavadinimas Þenklo pavadinimas
(1.5 pav.) (1.5 pav.)

1 Taðkas 23 Laipsnis
2 Dvitaðkis 24 Minutë
3 Kablelis 25 Sekundë
4 Kabliataðkis 26 Lygiagretu
5 Ðauktukas 27 Statmena
6 Klaustukas 28 Kampas
7 Kabutës 29 Nuolydis
8 Paragrafas 30 Kûgiðkumas
9 Lygybë 31 Kvadratas
10 Asimptotiðkai lygu 32 Lankas
11 Apytikriai lygu 33 Sfera
12 Maþiau 34 Skersmuo
13 Daugiau 35 Radikalas
14, 14a Maþiau arba lygu 36 Integralas
15, 15a Daugiau arba lygu 37 Begalybë
16 Pliusas 38 Lauþtiniai skliaustai
17 Minusas 39 Lenktiniai skliaustai
18 Plius-minus 40 Trupmens brûkðnys
19 Daugyba 41 Numeris
20 Daugyba 42 Nuo... iki
21 Dalyba 43 Panaðumo þenklas
22 Procentas 44 Þvaigþdutë

Namø darbas Nr.1:

1. Darbas atliekamas pieðtuku A4 formate.
2. Naudojant pagalbiná tinklelá, paraðyti lietuviðko ðrifto didþiàsias ir maþàsias raides
bei arabiðkus skaièius. Ðrifto aukðtis h = 14 mm.
3. Tokià pat uþduotá, nenaudojant pagalbinio tinklelio, atlikti ðrifto aukðèiams h=10;
7; 5; 3,5.
4. Paraðyti laisvai pasirintà sakiná (h=7).
5. Studento pavardë, vardas (h=7) ir grupë (h=5) uþraðoma deðiniajame apatiniame
lapo kampe.
6. Namø darbo Nr.1 atlikimo pavyzdys duotas 1.6 paveiksle.
'
 1.6 pav. Namø darbo Nr.1 atlikimo pavyzdys

 II. Brëþiniø apiforminimas
Techniniø brëþiniø formatus, þymëjimà, orientavimà ir formà nustato standartas LST
ISO 5457:1995. Pagrindiniø formatø þymëjimas ir lapø matmenys pateikti 2.1 lentelëje.
Pagrindiniø formatø dydþiai, mm 2.1 lentelë

Þymëjimas Lapo matmenys Maþiausios rëmelio paraðtës

A0 841 x 1189 20
A1 594 x 841 20
A2 420 x 594 10
A3 297 x 420 10
A4 210 x 297 10

Matome, kad visi maþesni uþ A0 formatà, gaunami prieð tai einanèio formato ilgàjà
kraðtinæ maþinant du kartus. Mokomuosiuose brëþiniuose mes naudosime A3 ir A4 formato
lapus. Kiekvieno formato lape braiþomas ³ 0,5 mm storio linija rëmelis. Kadangi mûsø
brëþiniai bus segami á segtuvà, tai rëmelio kairiosios paraðtës plotis turi bûti 20 mm, o kiti
tarpai tarp lapo kraðto ir rëmelio - 10 mm (2.1 pav.).

2.1 pav. A3 ir A4 formato lapo rëmelio matmenys ir pagrindinio áraðo vieta

Pagrindinio áraðo konstrukciniuose dokumentuose forma bei uþpildymo tvarka standar-

te LST ISO 7200 [L1 24-30, L7 38-44]. Pagrindinis áraðas A4 formate iðdëstomas apatinëje dalyje
pagal trumpàjà kraðtinæ. A3 formate iðdëstomas apatiniame deðiniajame kraðte pagal ilgàjà
kraðtinæ. Mokomosiuose brëþiniuose mes naudosime supaprastintà pagrindinio áraðo formà,
kuri sudaryta minëtos lentelës pagrindu (2.2 pav.). Ji yra lengvai pabraiþoma ir informatyvi.

 2.2 pav. Pagrindinis áraðas
Raidë E þymi europinæ braiþymo sistemà. Deðiniau áraðø “Studentas” ir “Dëstytojas” áraðome
atitinkamas pavardes ir datà ðriftu h=3,5, paraðas su pieðtuku.
Q langelyje áraðome darbo arba detalës pavadinimus. Pvz., MATMENØ ÞYMËJIMAS,
KORPUSAS ir t.t.
R langelyje áraðome detalës medþiagos (pavadinimas), jos markë ir standartas. Pvz.,
Plienas, 45, VST 1050-74.
S langelyje áraðomas darbo temos numeris (01- braiþybos ávadas, 02 -projekcinë braiþy-
ba, 03 - maðininë braiþyba, 04 - eskizavimas ir t.t.), individualus variantas (01... 18) ir
darbo numeris toje temoje (braiþybos ávade tema 01 - ðriftas, 03 -linijos, 04 - matavimø
þymëjimas ir tt.) Pvz., 01.11.07 - tema 01 -braiþybos ávadas, 11 - varianto numeris, 07 -
lekalinës kreivës.
Brëþinio áraðø lentelës storosios linijos turi
bûti tokio pat storio kaip ir rëmelio linijos.
Visi atlikti per semestrà brëþiniai susegami á
segtuvà. Titulinis lapas sutapdinamas su áriðto
darbo virðeliu. Jo iðklotinë ir sulankstymo sche-
ma yra parodyta 2.3 paveiksle.
Brëþiniø kopijos lankstomos iki A4 forma-
to. Pirmiausia brëþinio lapas lankstomas pagal
linijas, statmenas brëþinio pagrindinio áraðo len-
telei, paskui - pagal linijas, lygiagreèias ðiai len-
telei. Brëþinys sulankstomas taip, kad pagrindi-
nis áraðas liktø neuþdengtas. Á segtuvà segamø
lapø lankstymo bûdai parodyti 2.4 paveiksle.
Kadangi brëþinyje atvaizduojamos detalës
realiai gali turëti tiek didelius (pvz., laivø kor-
pusai ir t.t.), tiek maþus (pvz., laikrodþiø mecha- 2.3 pav. Virðelio sulankstymo schema

nizmai) matmenis, tai jos braiþomos arba
sumaþintos, arba padidintos. Atvaizdo lini-
jiniø matmenø ir jø tikrøjø dydþiø santykis
vadinamas masteliu. Pagal LST ISO 5455:1995
nustatyti tokie brëþiniø masteliai (2.2 lente-
lë).
Brëþiniø masteliai 2.2 lentelë

Maþinimo masteliai 1:2; 1:2,5; 1:4; 1:5; 1:10;

1:20; 1:50; 1:100; 1:200;
1:500; 1:1000; 1:200; 1:5000;
1:10000
Tikrasis mastelis 1:1
Didinimo mastelis 2:1; 2,5:1; 4:1; 5:1; 10:1;
20:1; 5:1

Mastelis parenkamas pagal vaizdo sudë-

tingumà ir brëþinio paskirtá. Leidþiama smul-
kius elementus atvaizduoti stambesniu mas-
teliu atskirame vaizde kaip iðkeltinius ele-
mentus. Ðiuo atveju virð iðkeltinio elemen-
to vaizdo nurodomas mastelis, pvz., M2:1,
M5:1. Brëþinio pagrindinio áraðo lentelëje
mastelis áraðomas jam skirtoje vietoje be rai-
dës M, pvz., 1:1, 2:1 ir kt.

Namø darbas Nr.2:

1. Namø darbo uþduotys atliekamos
tuðu formate A4.
2. Pagal 2.5 paveiksle pateiktà pavyzdá
atliekami du titulinio lapo varian-
tai. Pirmame darbo pavadinime ra-
ðome - “Braiþybos darbai”, o antra-
jame - “Braiþomosios geometrijos
darbai”.
2.4 pav. Á segtuvà segamø brëþiniø lapø lankstymas
3. Namø darbo Nr.2 pavyzdys duotas
2.5 paveiksle.

!
 2.5 pav. Titulinio lapo uþpildymo pavyzdys
"
 III. Brëþiniø linijos
Linijø pavadinimai, braiþymo taisyklës ir jø paskirtis nustatyti standarto (VST 2.203-68).
Pagrindinës linijos storis s imamas ribose 0,5... 1.4 mm, priklausomai nuo matmenø ir
brëþinio sudëtingumo, o taip pat nuo brëþinio formato.
Linijø pavadinimai, storis ir kiti parametrai nurodyti 3.1 lentelëje.
Brëþiniø linijos 3.1 lentelë

Linijos
Grafinis vaizdas Storis Pagrindinë paskirtis
pavadinimas

A . Pagrindinë S=0,5...1,14 mm Matomojo kontûro linijos Matomosios perëjimo

iðtisinë linijos Skerspjûviø ir pjûviø kontûro linijos
B . Plonoji S/3...S/2 Áterptinio skerspjûvio kontûro linijos Matmenø
iðtisinë ir iðkeltinës linijos Brûkðniavimo linijos Iðnaðø
linijos Iðnaðø lentynëliø ir uþraðø pabraukimo
linijos Projekcinio ryðio linijos Besiribojanèiø
detaliø vaizdavimo linijos Iðkeltiniø elementø
apribojimo linijos Sklandaus perëjimo linijos
Plokðtumø pëdsakai, projekcinës aðys, bûdingø
taðkø projektavimo linijos
C. Banguotoji S/.3... S/2 Nutraukimo linijos Vaizdà ir pjûvá skirianèios
iðtisinë linijos
D. Plonoji iðtisi- S/3... S/2 Ilgos nutraukimo linijos
në su lûþiais
F. Brûkðninë S/3... S/2 Nematomo kontûro linijos Nematomos
perëjimo linijos
G . Plonoji S/3... S/2 Aðinës ir centrø linijos Skerspjûviø
brûkðninë linijos, esanèios áterptiniø arba iðkeltiniø
taðkinë kirtiniø simetrijos aðimis
H . Pertrauktoji S... 1S Pjûvio ir skerspjûvio plokðtumø pëdsakø linijos
J. Storesnë S/2...S Terminio apdirbimo bei apdailos pavirðiø
brûkðninë þymëjimo linijos
taðkinë
K. Plonoji S/3... S/2 Prieð kertanèià plokðtumà esanèiø elementø
brûkðninë vaizdavimo linijos Lenkimo linijos iðklotinëse
taðkinë su Gaminio detaliø kraðtutiniø arba tarpiniø
dviem taðkais padëèiø vaizdavimo linijos. Iðklotinës,
sutapdintos su vaizdu, vaizdavimo linijos

Maþesnio kaip 12 mm skesmens apskritimø centrø linijos brëþiamos plonos iðtisinës, ne

brûkðninës taðkinës. Brûkðninës taðkinës ir brûkðninës linijos turi susikirsti, prasidëti ir
baigtis brûkðneliais, o ne tarpais tarp jø.
#
3.1 pav. Ávairiø linijø (A,B,C,D,F,G) panaudojimo 3.2 pav. Terminio apdirbimo bei apdailos
brëþinyje pavyzdys pavirðiaus þymëjimas linija (J)

a) b)
3.3 pav. Elementø, esanèiø prieð kertamàjà plokðtumà, vaizdavimo linija (K) ir kirtimo linija (H) (a), ir
gaminio daliø kraðtinëse arba tarpinëse padëtyse vaizdavimo linija (K) (b)
Ávairiø linijø panaudojimo pavyzdþiai pateikti 3.1 - 3.3 paveiksluose. Juose linijos paþy-
mëtos raidëmis, duotomis 3.1 lentelëje.
Ðiuo metu pagal naujai ruoðiamà standartà LST ISO 128-20:1999 siûlomi linijø þymëjimo
numeriai ir tipai duoti 3.2 lentelëje.
Brëþiniø linijos 3.2 lentelë

Eil. Nr. Grafinis vaizdas Linijos pavadinimas

01 Iðtisinë linija
02 Brûkðninë linija
03 Brûkðninë praretinta linija
04 Ilgø brûkðniø su taðku linija
05 Ilgø brûkðniø su dviem taðkais linija
06 Ilgø brûkðniø su trim taðkais linija
07 Taðkinë linija
08 Ilgø ir trumpø brûkðniø linija
09 Ilgø brûkðniø su dviem trumpais brûkðniais linija
10 Brûkðninë-taðkinë linija
11 Dviejø brûkðniø su taðkais linija
12 Brûkðninë su dviem taðkais linija
13 Dviejø brûkðniø ir dviejø taðkø linija
14 Brûkðninë su trim taðkais linija
15 Dviejø brûkðniø ir trijø taðkø linija

$
 Be to, siûlomos linijos labai storos, storos ir plonos. Jø storiø santykis 4:2:1. Linijos
storis d imamas ið sekanèios eilutës d= 0.13; 0.18; 0.25; 0.35; 0.5; 0.7; 1; 1.4; 2 mm.
Priklausomai nuo linijos storio, brûkðniø ilgiai nustatyti 3.3 lentelëje.
Brûkðniø ilgiai 3.3 lentelë

Linijø elementai Linijø tipo Nr.

Taðkai nuo 04 iki 07 ir nuo 10 iki 15 £0,5 d

Tarpai 02 ir nuo 09 iki 15 3d
Trumpi brûkðniai 08, 09 6d
Brûkðniai 02, 03 ir nuo 10 iki 15 12d
Ilgi brûkðniai nuo 04 iki 06, 08, 09 24d
Atstumas tarp brûkðniø 03 18d

Norint parodyti detaliø vidaus formà, brëþiniuose atliekami kirtiniai arba pjûviai.
Kirtiniuose medþiagos ir kai kurie gaminiai þymimi pagal standartà VST 2306:68 ir LST
ISO 128-23. 3.4 lentelëje matome ðiø medþiagø grafiná þymëjimà.
Grafinis medþiagø bei dirbiniø þymëjimas kirtiniuose 3.4 lentelë

Medþiaga Þymëjimas Medþiaga Þymëjimas

Metalai ir Betonas
kietlydiniai
Nemetalinës Stiklas ir kitos skaidrios
medþiagos medþiagos
Medis Skysèiai

Gamtinis akmuo Gruntas

Keramika, sintetinës Tinklas

medþiagos Bet kokios
medþiagos uþpildas

Jei kirtiniuose reikia paþymëti medþiagas, nenurodytas 3.4 lentelëje, tai leidþiama varto-
ti papildomus paþymëjimus, kuriuos bûtina brëþinyje paaiðkinti atskirai.
Pagrindiniai kirtiniai brûkðniuojami lygiagreèiomis linijomis, pasvirusiomis 450 kampu
brëþinio rëmelio linijø atþvilgiu (3.4 pav.).
Jei brûkðniavimo linijø pasvirimo kampas sutampa su kontûro arba aðiniø linijø krypti-
mi (3.5 ir 3.6 pav.), tai jas reikia braiþyti ne 450 kampu, bet 300 arba 600 kampu.
Jeigu atvaizdo aðinës linijos sudaro 450 kampà su brëþinio rëmelio kontûru, tai brûkðnia-
vimo linijos brëþiamos horizontaliai.
Siauresnius, kaip 2 mm kirtinius rekomenduojama uþjuodinti, paliekant tarp gretimø
kirtiniø ne siauresnius kaip 0,8 mm tarpelius (3.7 pav.).
%
 3.4 pav. Kirtiniø brûkðniavimas 450 kampu 3.5 pav. Kirtiniø brûkðniavimas 300 kampu
brëþinio rëmelio linijø atþvilgiu

3.6 pav. Kirtiniø brûkðniavimas 600 kampu 3.7 pav. Kirtiniø, kuriø plotis maþesnis kaip 2
mm, vaizdavimas

Brûkðniuojant dviejø detaliø gretimus kirtinius, jie brûkðniuojami prieðprieðinëmis kryp-

timis. Atstumai tarp brûkðniavimo linijø gretimø detaliø gali bûti skirtingi (3.8 pav.).

a) b)
3.8 pav. Detaliø gretimø kirtiniø brûkðniavimas skirtingo tankumo linijomis (a) arba to paties tankumo
nesutampanèiomis su kito kirtinio linijomis (b)

Namø darbas Nr.3:

1. Darbas atliekamas pieðtuku A4 formate.
2. Pagal dëstytojo pateiktus variantus braiþomos uþduotys, pateiktos 3.3 lentelëje.
3. Uþduotyje nurodyti matmenys yra informaciniai ir jø uþraðyti nereikia.
4. Iðnaðose ant lentynëliø nurodyti linijø tipus pagal 3.1 lentelæ.
5. Namø darbo Nr.3 atlikimo pavyzdys duotas 3.9 paveiksle.
&
 Individualios uþduotys:

 !

"
3.9a pav. Namø darbo uþduotys
'
 # %

$ &
3.9b pav. Namø darbo uþduotys

' 

 
3.9c pav. Namø darbo uþduotys

3.10 pav. Namø darbo Nr.3 atlikimo pavyzdys
 IV. Matmenø þymëjimas
Brëþiniuose matmenys nurodomi pagal standartà LST ISO 129:1997. Linijiniai matmenys nuro-
domi milimetrais, nenurodant matavimo vienetø.
Jei matmenys nurodomi ne milimetrais, juos rei-
kia paþymëti. Kiekvienas matmuo brëþinyje nu-
rodomas tik vienà kartà, t.y. atskirose projekcijose
tas pats matmuo negali bûti kartojamas.
Matmenys nurodomi iðkeltinëmis, matme-
nø linijomis ir skaièiais. Matmens linija brë-
þiama lygiagreèiai matuojamàjai atkarpai
(4.1 pav.), o iðkeltinës linijos - statmenai mat-
mens linijai.
Pirmoji matmens linija brëþiama ne ma- 4.1 pav. Iðkeltiniø ir matmens linijø iðdëstymas
þesniu kaip 10 mm atstumu nuo kontûrinës brëþinyje
linijos. Atstumai tarp matmenø linijø ne ma-
þesni kaip 7 mm. Iðkeltinës linijos ilgis nuo paskutinës matmens linijos rodyklës 1... 5 mm.
Matmenø linijø galuose brëþiamos rodyklës, kurios virðûnëmis turi remtis á kontûro,
iðkeltinës, aðinës ir kt. linijas (4.2 pav.).
Iðkeltines linijas atskirais atvejais (4.3 pav.) galima brëþti ir ne statmenas. Matmenø ir
iðkeltinës linijos su matuojamàja atkarpa gali sudaryti lygiagretainá.

4.2 pav. Rodyklës formos 4.3 pav. Sklandþiø pavirðiø detaliø matmenø
þymëjimas

a) b) a) b)
4.4 pav. Apskritimo lanko ilgio matmens 4.5 pav. Kampo didumo matmens þymëjimas
þymëjimas
!
 Kai reikia paþymëti apskritimo lanko ilgá, matmens linija brëþiama koncentriðkai lan-
kui, o iðkeltinës linijos - lygiagreèiai kampo pusiaukampinei (4.4 a pav.). Be to, lanko mat-
mens iðkeltines linijas galima brëþti spinduliais, o kai yra keli koncentriðki lankai, reikia
nurodyti, kurio lanko yra ðis matmuo (4.4 b pav.). Nurodant kampo didumà, matmens linija
brëþiama lanku, kurio centras yra ðio kampo virðûnë, o iðkeltinës linijos - spinduliai (4.5 pav.).
Jei trumpos matmenø linijos galuose nepakanka vietos rodyklëms, linija pratæsiama ir
rodyklës þymimos iðorinëje pusëje (4.6 pav.). Grandine iðdëstytose matmenø linijose rodyk-
les galima pakeisti 450 kampu á matmens linijà pasvirusiais 4...6 mm ilgio brûkðneliais arba
taðkais (4.7 pav.).
Matmens skaièius raðomas ties matmens linijos viduriu. Jei arti brëþiama keletas lygia-
greèiø arba koncentriðkø matmenø, tai matmens skaitmenys raðomi ðachmatine tvarka (4.8,
4.9 pav.).
Linijiniø matmenø skaitmenys, kai matmenø linijos ávairiai pasvirusios, raðomi taip,
kaip parodyta 4.10 paveiksle, o kampiniai matmenys - 4.11 paveiksle. Atkreipkime dëmesá á
uþbrûkðniuotas dalis abiejuose paveikslëliuose. Jei reikia nurodyti linijinius ar kampinius
matmenis esanèius tose dalyse, tai matmenø skaitmenis rekomenduojama raðyti virð iðnaðø
linijø horizontaliø lentynëliø.
Kai matmenø skaièiui nepakanka vietos, já reikia raðyti taip, kaip parodyta 4.12 paveiksle.
Prieð spindulio matmenis raðoma raidë R. Suapvalintø kampø spinduliø matmenø þymë-
jimas pateiktas 4.13 paveiksle.
Prieð sferos spindulio ar skersmens matmens skaièiø raðoma raidë S ir raidë R arba

a) b) a) b)
4.6 pav.Matmenø þymëjimas, kai matmenø linijø 4.7 pav. Grandine iðdëstytose matmenø linijose
galuose nepakanka vietos rodyklëms: a - pjûvyje, rodykliø pakeitimas; a - pasvirais brûkðneliais; b -
b - vaizde ryðkiais taðkais

4.8 pav. Matmenø skaièiø raðymas virð lygiagreèiø 4.9 pav. Matmenø skaièiø raðymas virð koncentrið-
matmenø linijø kø matmenø linijø
"
 4.10 pav. Matmenø
skaièiø raðymas, kai
matmenø linijos
pasvirusios 4.11 pav. Kampø matmenø raðymas

4.12 pav. Matmenø skaièiø raðymas, kai matmenø linijos trumpos

4.13 pav. Kampø suapvalinimo spinduliø þymëjimas

#
þenklas Ç (4.14 pav.). Jei dël arti esanèio kontûro arba iðkeltinës bei brûkðniavimo linijø
nëra vietos rodyklei, ðias linijas galima nutraukti (4.13 a ir b pav., 4.14 a pav.).
Kvadrato matmenys þymimi prieð matmens skaièiø raðant þenklà  (4.15 pav.). Jo krað-
tinës dydis lygus matmens skaièiaus aukðèiui. 450 nuoþula brëþinyje gali bûti þymima kaip
nurodyta 4.15 pav. arba virð iðnaðos lentynëlës.
Jei brëþinyje yra keletas vienodø elementø, tai jø matmenys brëþinyje þymimi tik vienà
kartà, o virð, arba þemiau, iðnaðø lentynëlës uþraðomas visas elementø skaièius. (4.16). Jei
gaminys yra simetriðkas, tai matmenys (iðskyrus skyles) þymimi tik vienà kartà ir jø skaièius
nenurodomas. Matmenys koncentruojami vienoje vietoje. Informacinis matmuo raðomas
skliaustuose.
Kai gaminio elementai (skylës, iðdroþos ir t.t.) iðdëstyti vienoje aðyje arba viename
apskritime, tai matmenis, rodanèius jø tarpusavio padëtá, galima þymëti nuo bendros bazës
(pav. 4.17) ar grandine tarp gretimø elementø (4.18 pav.).
Kiti matmenø grupavimo bei matmenø þymëjimo supaprastinimo atvejai bus nagrinëja-
mi maðinø braiþybos dalyje.

4.14 pav. Sferos matmens þymëjimas 4.15 pav. Kvadrato ir 450 nuoþulos matmenø
þymëjimas

4.16 pav. Detalës su simetriðkais elementais matmenø þymëjimo pavyzdys

$
 4.17 pav. Linijiniø ir kampiniø matmenø þymëjimas nuo bendros bazës

4.18 pav. Matmenø tarp skyliø centrø þymëjimas grandine

Namø darbo uþduotis Nr.4:

1. Darbas atliekamas pieðtuku formate A3.
2. Brëþinyje racionaliai iðdëstyti ir perbraiþyti 4.1; 4.2; 4.4; 4.6; 4.7; 4.8; 4.9; 4.12; 4.17 ir
4.18 paveikslai.
3. Pagal dëstytojo pateiktà pavyzdá nubraiþyti detales ir taisyklingai uþraðyti matme-
nis, pagal pateiktà mastelá.x
4. Namø darbo Nr.4 atlikimo pavyzdys duotas 4.19 paveiksle.

%
 Individualios uþduotys:

#

%
!

" &

&
' !

"


#


$


'
 4.19 pav. Namø darbo Nr.4 atlikimo pavyzdys
!
 V. Nuolydis ir kûgiðkumas
Nuolydis charakterizuoja vienos tiesës polinká kitos tiesës atþvilgiu. Norint nusta-
tyti nuolydá i tiesës AB, kuri sudaro kampà su horizontalia tiese BC, duotoje tiesëje
laisvai pasirenkame taðkà A ir ið jo nuleidþiame statmená h á tiesæ BC. Nuolydá i apskai-
èiuosime kaip dviejø statiniø santyká, t.y. AC:BC=tg==i
(5.1 pav.).
Nuolydis gali bûti uþraðomas procentais, dviejø skai-
èiø santykiu arba deðimtaine trupmena. Norint nubrëþti
uþduotu nuolydþiu tiesæ, pavyzdþiui 1:4, horizontalioje tie-
sëje atidedami 4 ilgio vienetai nuo taðko C keliame statme-
5.1 pav. Nuolydis
ná ir kuriame atidedame vienà ilgio vienetà. Tiesës AB
nuolydis tiesës BC atþvilgiu bus 1:4 (5.2 pav.).

a) b)
5.2 pav. Nuolydþio matmuo uþraðomas dviejø skaièiø santykiu (a) arba procentais (b)

Analogiðkai braiþoma ir 10% nuolydis (5.2b pav.).

Nuolydþio þenklo Ô dydþiai A tipo ðrifte yra tokie: jo
aukðtis 5/14 h ir plotis 8/14 h (1.5 pav.), ir þymimas prieð
matmens skaièiø, kuris rodo nuolydá. Þenklo Ô smailus
kampas visada nukreiptas á nuolydþio kampo = pusæ.
Nuolydþio þenklo linija, esanti arèiau lentynëlës, turi
bûti jai lygiagreti.
Kûgiðkumu vadinama stataus kûgio pagrindo skersmens
ir kûgio aukðtinës santykis, t.y. C = D/H, arba dviejø sta-
taus kûgio pjûviø skersmenø skirtumo santykis su atstumu
5.3 pav. Kûgiðkumas
tarp jø, t.y. C = (D - d)/L (5.3 pav.).
Prieð matmens skaièiø, þymintá kûgiðkumà, raðomas þenklas arba . Þenklo paramet-
rai A tipo ðrifte yra tokie: plotis - 8/14 h, o aukðtis - 6/14 h((1.5 pav.). Smailus þenklo kampas
visada nukreiptas kûgio virðûnës kryptimi.
!
 5.4 pav. Kûgiðkumo þymëjimas

Kûgiðkumo þenklas ir matmens skaitmuo raðomi virð iðnaðos lentynëlës, nubrëþtos

lygiagreèiai kûgio aðiai (5.4 a,d pav.) arba virð kûgio pavirðiaus simetrijos aðies (5.4 b, c pav.).
Rekomenduojamos kûgiðkumo bei nuolydþiø reikðmës pateiktos 5.1 lentelëje.

Standartiniai kûgiðkumai ir nuolydþiai (VST 8593-81) 5.1 lentelë

Kûgiðku- Kûgio Nuolydþio Kûgiðku- Kûgio Nuolydþio

mas K kampas 2= kampas = mas K kampas 2= kampas =

1:200 0017’11” 008’36” 1:1,866 300 150

1:100 0034’23” 0017’11” 1:1,207 450 22030’
1:50 108’45” 0034’23” 1:0,866 600 300
1:30 1054’35” 0054’17” 1:0,652 750 37030’
1:20 2051’51” 1025’26” 1:0,500 900 450
1:15 3049’6” 1054’33” 1:0,289 1200 600
1:12 4046’19” 2023’9”
1:10 5043’29” 2051’45”
1:8 709’10” 3034’35”
1:7 8010’16” 405’8”
1:5 11025’16” 5042’38”
1:3 18055’29” 9027’44”

Namø darbas Nr.5:

1. Atliekama pieðtuku A3 formate.
2. Pagal dëstytojo pateiktus variantus braiþom dvi detales: vienà - su nuolydþiu (det. 1,
2), o antra - kûginë detalë (det. 3,4).
3. Namø darbo Nr.3 atlikimo pavyzdys duotas 5.5 paveiksle.
Pastaba:Jeigu uþduotis masteliu 1:1 netelpa brëþinyje, tai atskirai detalei galima imti mastelá
M2:1.

!
 Individualios uþduotys:

1. Lovinis profilis.

5.2 lentelë

Var. Matmuo, mm
Nr. h b s f R R1

1 50 32 44 7 6 25
2 80 40 4,5 7,4 6,5 2,5
3 100 46 4,5 7,6 7 3
4 120 52 4,8 7,8 7,5 3
5 140 58 4,9 8,1 8 3
6 160 64 5 8,4 8,5 3,5
7 180 70 5,1 8,7 9 3,5
8 200 76 5,2 9,0 9,5 4
9 220 82 8,4 9,5 10 4
10 240 90 5,6 10,0 10,5 4

2. Dvitëjinë sija
5.3 lentelë

Var. Matmuo, mm
Nr. h b s f R R1

11 100 55 4,5 7,2 7 2,5

12 120 64 4,8 7,3 7,5 3
13 140 73 4,9 7,5 8 3
14 160 81 5 7,8 8,5 3,5
15 180 90 5,1 8,1 9 3,5
16 200 100 5,2 8,4 9,5 4
17 220 110 5,4 8,7 10 4
18 240 115 5,6 9,5 10,5 4
19 270 125 6 9,8 11 45
20 300 135 6 10,2 12 5

!!
3. Svambalas 5.4 lentelë

Var. Matmuo, mm
Nr. L D

1. 60 38
2 65 40
3 75 45
4 70 42
5 90 46
6 100 48
7 85 43
8 95 44
9 100 50
10 96 48

4. Krano paruoða

5.5 lentelë

Var. Matmuo, mm
Nr. L L1 L2 D D1 D2 D3

11 85 70 15 36 26 20 30
12 120 80 30 42 32 28 24
13 110 75 25 44 34 30 25
14 85 64 10 38 30 23 24
15 100 60 25 40 30 24 20
16 90 70 20 36 26 28 20
17 95 65 15 34 24 22 20
18 105 68 20 42 34 24 18
19 115 80 26 36 30 26 14
20 88 50 30 38 28 30 26

!"
5.5 pav. Namø darbo Nr. 5 atlikimo pavyzdys
!#
 VI. Geometrinë braiþyba
Techninëje braiþyboje daþnai tenka taikyti ávairius geometrinës braiþybos elementus.
Tai sudaro tiesës, kampo ir apskritimo daliji-
mas á lygias dalis, tiesës ir apskritimo, dviejø
apskritimø sklandus sujungimas. Taip pat skries-
tuviniø ir lekaliniø kreiviø braiþymas.
Norint padalinti tiesës atkarpà AB (6.1 pav.)
á bet koká skaièiø lygiø daliø, pavyzdþiui, á
penkias dalis, ið taðko A bet kokiu kampu brë-
þiama pagalbinë tiesë AC. Ðioje tiesëje ið taðko 6.1 pav. Teisës atkarpos AB dalijimas á lygias dalis
A atidedame pasirinkto ilgio lygias penkias at-
karpas. Taðkas 51 sujungiamas tiese su taðku B.
Ið pagalbinës tiesës taðkø 11, 21,... 41 brëþiamos
tiesës lygiagreèios B51. Sankirtos taðkai 1... 4 ir
bus atkarpos AB dalijimo taðkai.
Apskritimo dalijimas á tris lygias dalis at-
liekamas taip. Ið bet kurio apskritimo sker-
smens taðko, pavyzdþiui, taðko 4 (6.2 pav.)
brëþiamas apskritimo spinduliu R lankas. Ðis
lankas su apskritimu kertasi taðkuose 2 ir 3,
kurie ir bus ieðkomo trikampio pirmoji ir ant- 6.2 pav. Apskritimo dalijimas á tris lygias dalis
roji padala. Treèioji padala yra prieðingame
apskritimo skersmens gale - taðkas 1. Sujungus taðkus 1, 2 ir 3 tiesëmis, gaunamas lygiaðo-
nis trikampis.
Norint padalinti apskritimà á keturias lygias dalis (6.3 pav.), apskritime reikia iðbrëþti du
tarpusavyje statmenus skersmenis 1 - 3 ir 2 - 4.
Juos brëþiame taip. Ið taðkø A, C ir B brëþiame
vienodo dydþio spindulio lankus iki jø susikirti-
mo. Nubrëþæ per sankirtos taðkus ir apskritimo
centrà O tieses 1 - 3 ir 2 - 4, gausime du tarpusa-
vyje statmenus skersmenis. Sujungæ paeiliui ðiuos
taðkus tiesëmis, gaunamas kvadratas.
Apskritimo dalijimas á ðeðias lygias dalis
atliekamas taip.
Ið bet kurio skersmens galiniø taðkø, pa-
vyzdþiui, 1 ir 4, kaip ið centrø, spinduliu R 6.3 pav. Apskritimo dalijimas á keturias lygias
brëþiami du lankai (6.4 pav.). Ðiø lankø ir ap- dalis
!$
skritimo sankirtoje gaunami taðkai 2, 3, 5, 6
sujungus gretimus taðkus tiesëmis, gaunamas
taisyklingas ðeðiakampis.
Apskritimo dalijimas á penkias lygias dalis
brëþiamas taip (6.5 pav.). Apskritimo spindulys
OB dalijamas pusiau ir gaunamas taðkas C. Ið
ðio taðko, kaip ið centro, spinduliu C-1 brëþia-
mas lankas iki sankirtos su apskritimo sker-
smeniu AB - gaunamas taðkas E. Atkarpa E-1
yra lygi á apskritimà ábrëþto taisyklingo pen-
6.4 Apskritimo dalijimas á ðeðias lygias dalis
kiakampio kraðtinei. Ið taðko 1 spinduliu E-1
brëþiamas lankas iki sankirtos su apskritimu
taðkuose 2 ir 5. Tuo paèiu spinduliu nubrëþus
lankus ið taðkø 2 ir 5, gaunami taðkai 3 ir 4.
Sujungus paeiliui rastuosius gretimus taðkus,
gaunamas taisyklingas penkiakampis.
Apskritimo dalijimas á n lygiø daliø ir n-
daugiakampiø braiþymas atliekamas taip. Ap-
skritimo vertikalinis skersmuo padalijamas á
n lygiø daliø (aukðèiau apraðytu bûdu), pa-
vyzdþiui devynias (6.6 pav.). Ið taðko 90 spin-
duliu, lygiu duoto apskritimo skersmeniui, brë- 6.5 pav. Apskritimo dalijimas á penkias lygias dalis
þiamas lankas iki sankirtos su horizontaliojo
skersmens tàsa taðkuose A ir A1. Ið taðkø A ir A1 per nelyginius vertikaliojo skersmens
dalijimo taðkus brëþiami spinduliai iki sankirtos su apskritimu uþ vertikaliojo skersmens.
Gauti taðkai 1...9 ir yra apskritimo dalijimo taðkai. Sujungus juos eilës tvarka tiesëmis,
gaunamas taisyklingas devyniakampis. Jei brëðime ið taðkø A ir A1 spindulius per lyginius
vertikaliojo spindulio dalijimo taðkus, tai gautas devyniakampis bûtø pasuktas 1800 kam-
pu. Analogiðku bûdu galima nubraiþyti taisyklingà daugiakampá su bet kokiu kraðtiniø
skaièiumi.
Sklandus tiesës perëjimas á kreivæ arba vieno lanko perëjimas á kità vadinamas sklandþiu
sujungimu.
Taðkas, kuriame ið vienos linijos pereinama á kità, vadinamas sujungimo taðku.
Vienodai nutolæs nuo jungiamøjø linijø taðkas vadinamas sujungimo centru.
Skiriami ðie sujungimø bûdai:
1. Apskritimø lankø sujungimas liestine tiese;
2. Dviejø tiesiø sujungimas apskritimo lanku;
3. Apskritimo lanko ir tiesës sujungimas lanku;
4. Dviejø apskritimø lankø sujungimas treèiu lanku.
!%
 6.6 pav. Apskritimo dalijimas á n lygiø daliø ir n-daugiakampio braiþymas

a) b)
6.7 pav. Apskritimø liestinës brëþimas: a) - dviejø apskritimø iðorinë liestinë; b) - dviejø apskritimø
vidinë liestinë

Panagrinëkime atskirai ðiuos atvejus.

Apskritimø lankø sujungimas tiese - tai liestinës brëþimas (iðorinës arba vidinës). Iðbrëþ-
kime iðorinæ liestinæ dviem apskritimams su spinduliais R ir R1 (6.7a pav.). Ið centro O
spinduliu R-R1 brëþiamas pagalbinis apskritimas. Padalijus centrø ryðio linijà OO1 pusiau,
gausime taðkà O2. Ið ðio taðko spinduliu O2O brëþiamas lankas iki sankirtos taðko E su
pagalbiniu apskritimu. Nubrëþus tiesæ per taðkà E ir centrà O gausime sujungimo taðkà C
ant apskritimo spinduliu R. Ið kito apskritimo centro O1 nubrëþus tiesæ lygiagreèià su tiese
OE gausime antrà sujungimo taðkà B. Sujungiame sujungimo taðkus B ir C tiese. Ðiame
uþdavinyje galime iðskirti dar vienà atvejá. Jei ant pagalbinio apskritimo gautà taðkà E
!&
 a) b) c)
6.8 pav. Dviejø tiesiø, susikertanèiø smailiu (a), buku (b) arba staèiu (c) kampu, sujungimas

sujungsime su centru O1, tai tiesë O1E bus liestinë, nubrëþta ið duoto taðko O1 apskritimui,
kurio spindulys R-R1.
Vidinë liestinë dviems apskritimams su spinduliais R ir R1 brëþiama analogiðkai anksèiau
apraðytu bûdu. Tik ðiuo atveju pagalbinio apskritimo spindulys yra lygus dviejø duotø
apskritimø spinduliø sumai, t.y. R+R1 (6.7b pav.).
Dviejø tiesiø AB ir BC, susikertanèiø smailiu, buku ar staèiu kampu, sujungimas duoto
spindulio lanku atliekamas taip (6.8 pav.).
Nuo duotø tiesiø atstumu R, lygiu duoto sujungimo lanko spinduliui nubrëþiamos joms
lygiagreèios tiesës ir randamas jø sankirtos taðkas O. Ið ðio taðko, nubrëþus statmenis á tieses
iki jø sankirtos su jomis, gaunami sujungimo taðkai K ir K1. Per ðiuos taðkus spinduliu R
brëþiamas sujungimo lankas. 6.8 c paveiksle pateiktas atvejis, kai þinomas sujungimo taðkas
K tiesëje AB.
Apskritimo ir tiesës sujungimo uþdavinyje skiriami trys atvejai. Pirmas - kai uþduotas
sujungimo lanko spindulys ir antras - kai uþduotas sujungimo taðkas ant apskritimo, tre-
èias - kai duotas sujungimo taðkas ant tiesës. Be to, ir apskritimo ir lanko lietimasis gali bûti
iðorinis ir vidinis.
Tegu tiesæ AB reikia sujungti su apskritimu, kurio spindulys R, duoto spindulio R1
apskritimo lanku (6.9a pav.). Ið apskritimo centro O spinduliu R+R1 brëþiamas pagalbinis
apskritimas, o atstumu R1 nuo tiesës AB - pagalbinë tiesë, lygiagreti su ja. Gautas pagalbinës
tiesës ir pagalbinio apskritimo sankirtos taðkas O1 ir bus ieðkomasis sujungimo centras.

a) b) c)
6.9 pav. Apskritimo ir tiesës sujungimas lanku, kai duotas sujungimo lanko spindulys R
!'
Sujungimo taðkus K1 ir K gausime sujungus centrus O1 ir O ir iðvedus ið taðko O1 statmená
á tiesæ AB. Tarp ðiø taðkø spinduliu R1 ið centro O1 brëþiamas sujungimo lankas.
Priklausomai nuo padëties, tiesë gali kirsti apskritimà arba praeiti ðalia jo. 6.9b paveiksle
parodytas sujungimas spindulio R apskritimo su tiese, kertanèia duotà apskritimà. Atstumu R1,
lygiu jungimo lanko spinduliui, brëþiame pagalbinæ tiesæ lygiagreèià duotajai ir pagalbiná
apskritimà spinduliu R-R1 ið centro O. Gautas pagalbinës tiesës ir pagalbinio apskritimo susikir-
timo taðkas O1 ir bus sujungimo centras. Sujungimo taðkus K1 ir K gausime ið centro O1 iðvedæ
statmená á tiesæ AB (taðkas K); nubrëþæ tiesæ per centrus O1 ir O iki susikirtimo su apskritimu
(taðkas K1). Ið centro O1 duotu spinduliu R1 nubrëþiame sujungimo lankà tarp taðkø K ir K1.
6.9c paveiksle parodytas vidinis sujungimas apskritimo lanko su tiese, kuri nekerta duoto
apskritimo. Ðis sujungimas braiþomas analogiðkai anksèiau apraðytam, tik pagalbinio apskriti-
mo spindulys lygus skirtumui tarp sujungimo lanko ir duoto apskritimo spinduliø, t.y. R1-R.

a) b) c)
6.10 pav. Apskritimo ir tiesës AB sujungimas lanku, kai duotas sujungimo taðkas K apskritimu: a) -
iðorinis sujungimas; b), c) - vidinis sujungimas
Norint sujungti tiesæ su duoto spindulio R apskritimo lanku, kai duotas sujungimo
taðkas K apskritime, reikia rasti sujungimo centrà, sujungimo lanko spindulá ir sujungimo
taðkà tiesëje (6.10a pav.).
Per centrà O ir sujungimo taðkà K nubrëþiame
tiesæ. Ið taðko K brëþiame liestinæ duotam apskritimo
lankui iki susikirtimo taðko M su tiese AB. Gautam
kampui AMK nubrëþiame pusiaukampinæ iki susikirti-
mo su normale OK. Ðiø tiesiø sankirtoje gauname ieð-
komo sujungimo lanko centrà O1, o atstumas O1K bus
ieðkomo lanko spindulys R1. Sujungimo su tiese AB
taðkà K1 gausime áprastu bûdu ið centro O1 nubrëþæ
statmená iki susikirtimo su tiese AB. Tarp sujungimo
taðkø nubrëþiame lankà spinduliu R1. Analogiðkai brë-
þiame vidinius sujungimus, kai tiesë kerta (6.10b pav.).
arba eina ðalia apskritimo (6.10 c pav.)
6.11 pav. Apskritimo ir tiesës sujungimas
Norint sujungti tiesæ su duoto spindulio R apskri- lanku, kai duotas sujungimo taðkas K
timo lanku, kai duotas sujungimo taðkas K ant jungia- tiesëje
"
mosios tiesës AB, reikia rasti sujungimo centrà O1, sujungimo lanko spindulá R1 ir sujungi-
mo taðkà K1 apskritime (6.11 pav.).
Per taðkà K brëþiame statmená tiesei AB ir jos prieðingame tæsinyje nei ieðkomas centras
O1 atidedame atkarpà KC, lygià apskritimo spinduliui (KC= R). Gautas taðkas C sujungiamas
su apskritimo centru O. Ið taðko K vedama tiesë lygiagreti OC iki susikirtimo su apskritimu
taðke K1. Ðis taðkas ir bus sujungimo taðkas apskritime. Sujungimo centrà gausime pratæsæ
tieses KC ir OK1 iki jø susikirtimo taðke O1. Sujungimo lanko spindulys R1 = O1K = O1K1.

a) b)
6.12 pav. Dviejø apskritimø lankø sujungimas: a) - iðorinis sujungimas; b) - vidinis sujungimas

Dviejø apskritimø lankø sujungimas treèio lanko pagalba gali bûti iðorinis, vidinis ir
miðrus.
Iðorinio sujungimo atveju ið centrø O1 ir O2 brëþiame pagalbinius lankus spinduliais
R+R1 ir R+R2 (6.12a pav.). Ðiø lankø sankirtos taðkas ir bus ieðkomo sujungimo centras.

a) b)
6.13 pav. Dviejø apskritimø lankø vidinis ir iðorinis sujungimas
"
Sujungimo taðkai K1 ir K yra ant centrø tiesiø OO1 ir OO2. Sujungimo lankà tarp taðkø K
ir K1 brëþiame ið centro O.
Vidinio sujungimo atveju (6.12 b pav.) brëþiame pagalbinius lankus spinduliais R-R1 ir R-
R2 ið centrø O1 ir O2 atitinkamai. Sujungimo taðkai K ir K1 gaunami ant tiesiø jungianèius
centrus OO1 ir OO2. Ðiuos taðkus jungiame lanku spinduliu R= OK = OK1.
Miðraus sujungimo atveju pagalbiniai lankai ið centrø O1 ir O2 brëþiami spinduliais R-R1
(vidinis sujungimas) ir R+R2 (iðorinis sujungimas) (6.13a pav.) arba spinduliais R2 - R (vidinis
sujungimas) ir R1 +R (iðorinis sujungimas) (6.13b pav.).

Namø darbas Nr.6:

1. Namø darbas atliekamas tuðu A3 formate.
2. Pagal dëstytojo pateiktus variantus atlikti uþduotis, susijusias su apskritimo dalijimu
bei ávairiais sujungimais. Atliekant uþduotis su sujungimais pagalbiniø linijø neiðtrinti.
3. Namø darbo Nr.6 atlikimo pavyzdys duotas 6.14 paveiksle

"
 Individualios uþduotys
1. Apskritimo dalijimas

 "

$
!

"!
 % 

&


'
!



"

""
 2. Verþliø raktas 6.1 lentelë

Eil.Nr. d d1 Eil.Nr. d d1

1 12 8 5 20 14
2 14 10 6 22 16
3 16 10 7 24 18
4 18 12 8 26 20

Pastaba: Matmenys S ir S1 gaunami braiþant

3. Verþlinis raktas (VST 2840 - 54) 6.2 lentelë

Eil. Þioèiø S Matmenys, mm

Nr. santykis L B B1 l1 a R R1 R2 R3 R4 l2 H

9 14-17 125 30-35 14-16 15-17 3-4 14-16 11-13 1-1 16-16 14-16 20 5
10 17-19 135 35-40 16-18 17-19 4-4 16-18 13-14 1-1 16-22 16-18 20 5
11 17-22 150 35-46 16-20 17-21 4-4 16-20 13-15 1-1 16-25 16-20 20 5
12 19-22 160 40-46 18-20 19-21 4-4 18-20 14-15 1-1 22-25 18-20 20 5
13 22-24 170 46-50 20-22 21-23 4-4 20-22 15-16 1-1 25-28 20-22 20 5
14 22-27 180 46-56 20-24 21-26 4-5 20-24 15-18 1-2 25-32 20-24 20 5
15 24-27 190 50-56 22-24 23-26 4-5 22-24 16-18 1-2 28-32 22-24 30 8
16 27-30 200 56-62 24-26 26-28 5-5 24-26 18-19 2-2 32-34 24-25 30 8

"#
 4. Detaliø kontûrai

 !

"

"$
# %

$ &

"%
 ' 

 

"&
" "

# $

"'
 6.14 pav. Namø darbo Nr.6 atlikimo pavyzdys
#
 VII. Skriestuvinës ir lekalinës kreivës
Kai kuriø maðinø detaliø (dangteliø, kumðteliø, flanðø ir kt.), o architektûroje - arkø,
langø bei durø kontûrus sudaro kreivës - ovalai, ovoidai, spiralës ir t.t Ðios kreivës, nubrai-
þytos skriestuvu, vadinamos skriestuvinëmis. Plokðèia uþdara kreivë su dviem simetrijos
aðimis vadinama ovalu, o su viena simetrijos aðimi - ovoidu.
Ovalo su dviem simetrijos aðimis forma panaði á elipsæ, bet braiþyti já daug paprasèiau,
todël mokomuosiuose brëþiniuose vietoje elipsës aksonometrinëse projekcijose braiþomas
ovalas.
Kai þinomos dvi ovalo aðys AB ir OC
(7.1 pav.), ið centro O brëþiamas spindulio OA
lankas iki maþosios aðies OC tæsinio taðko 5,
pusaðiø skirtumo spinduliu 5C uþkertamas at-
karpoje AC taðkas 6. Per atkarpos 6A vidurá
brëþiamas statmuo. Jis kerta ovalo aðis taðkuo-
se O1 ir O2, kurie ir bus ovalo sujungimo lan-
kø 12 ir 14 centras. Panaðiai randami ir sujun-
gimo lankø 43 ir 32 centrai O3 ir O4. Ið ðiø
centrø brëþiame lankus atitinkamai spindu- 7.1 pav. Ovalo brëþimas, kai þinomos abi aðys AB
ir DC
liais R ir R1 iki sujungimo taðkø 1, 2, 3, 4. Ðis
ovalo braiþymo bûdas yra universalus ir tinka
esant bet kokiam aðiø santykiui. Aksonomet-
rinëse projekcijose, kai apskritimai transfor-
muojami, aðiø santykis yra fiksuotas, galimi
dar paprastesni ovalo braiþymo bûdai. Staèia-
kampëje izometrinëje projekcijoje ovalo didi-
þioji aðis lygi 1,22d, o maþoji aðis 0,71 d, kur d -
apskritimo skersmuo. Supaprastintas ovalo brai-
þymas staèiakampëje izometrinëje projekcijoje
atliekamas taip (7.2 pav.).
7.2 pav. Ovalo braiþymas
Ið centro O spinduliu OA vedame lankà
iki susikirtimo su maþosios aðies OC tæsiniu taðko K ir L. Analogiðkai ið cenro O spinduliu
OC vedame lankà iki susikirtimo su didþiàja aðimi taðkuose M ir N. Gauti taðkai K, L, M, ir
N - sujungimo lankø centrai. Ið ðiø centrø vedame lankus spinduliais R1 ir R iki susikirtimo
su tiesëmis, iðvestomis per sujungimo lanko centrus, taðkuos 1, 2, 3 ir 4, kurie ir bus lankø
sujungimo taðkai.
Supaprastintas ovalø braiþymas staèiakampëje dimetrinëje bei praþulniojoje frontalinëje
dimetrinëje projekcijose yra duotas literatûroje [L7 195 - 206, L3 207, 212].
#
 Jeigu yra þinoma tiktai didþioji ovalo aðis AB, tai
uþdavinys nëra pilnai apibrëþtas ir gali turëti daug
sprendiniø. Vienas ið ðio uþdavinio sprendimo varian-
tø gali bûti toks (7.3 pav.).
Didiþiàjà ovalo aðá AB dalijame á keturias lygias
dalis ir randame sujungimo lankø centrus O1 ir O2.
Centrus O3 ir O4 rasime ið centrø O1 ir O2 iðvedæ lan-
kus spinduliu AO=AB/2 iki jø susikirtimo. Ið centrø
O1 ir O2 vedame sujungimo lankus spinduliu R2=AB/4
iki susikirtimo su tiesëmis, jungianèiomis centrus tað-
7.3 pav. Ovalo braiþymas, kai þinoma
kuose C, D, E, F. Ðie taðkai ir bus sujungimo taðkai. Ið tiktai didþioji aðis AB
centrø O3 ir O4 vedame lankus spinduliais Q=O4E iki
sujungimo taðkø C, D, E, F. Kitus ðio uþdavinio sprendimo bûdus galima rasti [L3, 105-106].
Kreivës, kuriø taðkai nëra apskritime, braiþomos pagal lekalà ir vadinamos lekalinëmis
kreivëmis. Kai kurias lekalines kreives galima apraðyti matematinëmis formulëmis. Tai elipsë,
parabolë, hiperbolë, evolventë, Archimedo spiralë, cikloidë, epicikloidë, hipocikloidë, sinu-
soidë ir kt. Kitos kreivës gali bûti uþduotos tik grafiniu bûdu.
Lekalai - tai plokðèios figûrinës liniuotës, kurios turi ávairaus kreivumo briaunø dydþius
atskirose dalyse tarpusavyje sklandþiai sujungtos (7.4 pav.). Kiekvienà lekalà naudojame
ávairiø kreiviø braiþymui. Visø pirma nustatome taðkus, priklausanèius lekalinei kreivei.
Prieð panaudojant lekalà, ið rankos plona linija sujungiame minëtus taðkus. Po to lekalà
parenkame taip, kad jis liestø keturis arba daugiau nuosekliai iðdëstytus kreivës taðkus.
Taèiau jungiamàjà linijà pravedame tik per pirmus tris taðkus.
Elipsë - tai uþdara plokðèia kreivë, gaunama statø apskrità kûgá arba statø apskrità

7.4 pav. Lekalai ir jø panaudojimo bûdai

#
cilindrà kertant pasvirusia plokðtuma per visas
sudaromàsias. Elipsës braiþomos tiksliuose brëþi-
niuose, vaizduojant apskritimus ávairiose aksono-
metrinëse projekcijose.
Kai þinomos abi elipsës aðys AB ir CD, ji
braiþoma taip (7.5 pav.).
Ið centro O brëþiami du apskritimai, kuriø
skersmenys lygûs didþiajai AB ir maþajai CD elip-
sës aðims. Didysis apskritimas dalijamas á kelias
lygias dalis, pavyzdþiui, 12. Kiekvienà dalijimo
taðkà 1... 12 sujungus su centru O, á toká pat daliø
skaièiø padalijame ir maþàjá apskritimà. Per di-
dþiojo apskritimo dalijimo taðkus brëþiame tieses 7.5 pav. Elipsës braiþymas, kai þinomos abi
lygiagreèiai maþajai elipsës aðiai, o per maþojo aðys AB ir CD
apskritimo dalijimo taðkus - tieses, lygiagreèias
didþiajai elipsës aðiai iki susikirtimo su vertikaliai nubrëþtomis tiesëmis. Susikirtimo vietoje
gaunami taðkai priklausantys elipsei. Juos reikia nuosekliai sujungti sklandþia kreive pagal
lekalà.
Kitø lekaliniø kreiviø braiþymo bûdus galima rasti [L1 156-165, L7 109-133].

Namø darbas Nr.7:

1. Darbas atliekamas pieðtuku A3 formate.
2. Pagal dëstytojo pateiktus variantus braiþomi ovalai visais trimis apraðytais bûdais.
3. Pagal uþduotas þinomas aðis braiþome elipsæ.
4. Pagal dëstytojo pateiktà variantà braiþoma pasirinktinai viena ið lekaliniø kreiviø.
5. Namø darbo Nr.7 atlikimo pavyzdys duotas 7.6 paveiksle.

Individualios uþduotys
1. Ovalo braiþymas pagal dvi þinomas aðis 7.1 lentelë

Eil.Nr. AB DC d Eil.Nr. AB DC d

1 60 40 68 9 68 44 84
2 64 42 72 10 70 50 76
3 74 50 60 11 72 52 74
4 68 48 82 12 82 58 66
5 72 52 62 13 80 60 63
6 66 44 70 14 78 88 65
7 82 58 64 15 84 62 73
8 62 42 78 16 76 50 58

#!
 2. Ovalo braiþymas pagal þinomà didþiàjà aðá AB 7.2 lentelë

Eil.Nr. AB Eil.Nr. AB Eil.Nr. AB Eil.Nr. AB

1 80 5 60 9 76 13 62
2 78 6 84 10 74 14 60
3 76 7 64 11 88 15 68
4 82 8 86 12 66 16 70

3. Elipsë 7.3 lentelë

Eil.Nr. AB DC Eil.Nr. AB DC

1 70 50 9 76 56
2 75 48 10 80 68
3 90 60 11 86 66
4 85 64 12 76 58
5 74 56 13 78 56
6 74 48 14 88 68
7 68 40 15 92 70
8 72 62 16 82 62

4. Lekalinës kreivës

a) parabolë [L3 67-68, L7 112-116]. 7.4 lentelë

Eil.Nr. l l1

1 92 70
2 82 62
3 78 56
4 68 40

#"
 b) hiperbolë [L3 68-69, L7 116-118]. 7.5 lentelë

Matmenys mm
Eil.
Taðko N koordinatës
Nr. AA 1 AF=A1F 1
z y

5 12 8 16 10
6 20 12 24 20
7 13 10 20 28
8 16 10 18 16

c) sinusoidë [ L3 70-71, L7 130-131] 7.6 lentelë

Eil. Nr. D = 2R

9 40
10 36

##
 d) Archimedo spiralë [L3 70, L7 129 - 130]. 7.7 lentelë

Eil. Matmuo mm
Nr. D

11 72
12 84

e) cikloidë [L3 71-72, L7 119-121] 7.8 lentelë

Eil. Matmuo mm
Nr. D1

13 44
14 38

f) apskritimo evolventë [ L3 69 - 70] 7.9 lentelë

Eil. Matmuo mm
Nr. D

15 20
16 16

#$
7.6 pav. Namø darbo Nr.7 atlikimo pavyzdys
#%
 Literatûra
1. Baltrimas A. Inþinerinës grafikos þinynas. - V., 1997.
2. Sliesoriûnas V. Maðinø braiþyba. - V., 1987.
3. Sliesoriûnas V., Jurgaitis J., Èiuprinas V. Inþinerinë grafika. - V., 1998.
4. Baltrimas A. Inþinerinë grafika. - V., 1995.
5. Baltrimas A. Inþinerinës grafikos uþdavinynas. - V., 1995.
6. Ryvesas J. Standartinis ðriftas. - V., 1987.
7. Áîãäàíîâ Â.Í., Ìàëåæèê È.Ô., Âåðõîëü À.Ï. è äð. Ñïðàâî÷íîå
ðóêîâîäñòâî ïî ÷åð÷åíèþ. - Ì., 1988.
8. Ãîðäîí Â.Î., Ñòàðîæèëåö Å.Ã. Ïî÷åìó òàê ÷åðòÿò. - Ì. 1988.
9. Ôåäîðåíêî Â.À., Øîøèí À.È. Ñïðàâî÷íèê ïî ìàøèíîñòðîèòåëü-
íîìó ÷åð÷åíèþ. - Ë., 1976..

#&
 Turinys

Pratarmë ............................................................................................... 3
I. Braiþybos ðriftai ...................................................................................... 4
II. Brëþiniø apiforminimas ...................................................................... 11
III. Brëþiniø linijos..................................................................................... 15
IV. Matmenø þymëjimas ........................................................................... 23
V. Nuolydis ir kûgiðkumas ........................................................................ 31
VI. Geometrinë braiþyba ............................................................................ 36
VII. Skriestuvinës ir lekalinës kreivës ........................................................... 51
Literatûra ............................................................................................. 58

#'
 Arvydas Jonas Irþikevièius
Nijolë Bulovienë
BRAIÞYBOS ÁVADAS
Metodiniai nurodymai su darbø uþduotimis

Tir. 150 egz. 3,75 sp. l. Uþsak. Nr. 63

Iðleido Vilniaus pedagoginis universitetas
Maketavo ir spausdino VPU leidykla
Kaina sutartinë
$