Professional Documents
Culture Documents
Dujų Referatas Mano
Dujų Referatas Mano
Dujų Referatas Mano
Turinys............................................................................................................................2
Gamtinės dujos...............................................................................................................3
Pagrindiniai dujų parametrai..........................................................................................3
Temperatūros laipsnį atitinka tam tikras šilumos kiekis. Kai kūnas neįšildytas, jis
neturi temperatūros, ir ši neįšildyto kūno temperatūra vadinama absoliutinio nulio
temperatūra. SI sistemoje temperatūrinės skalės nuliu laikoma absoliutinio nulio
temperatūra. Absoliutinės temperatūros skalė prasideda nuo absoliutinio nulio ir
graduojama Kelvino (K) laipsniais. Esant absoliutinio nulio temperatūrai molekulės
nebejuda, tai reiškia, kad kūną atšaldyti žemiau absoliutinio nulio neįmanoma.........4
Gamtinių dujų praktinis panaudojimas...........................................................................7
Dujų tiekimas.................................................................................................................. 9
Skirstomieji dujotiekiai. ............................................................................................10
Dujotiekių vamzdžiai:................................................................................................... 10
Dujų skirstyklos ir reguliavimo punktai.........................................................................11
Dujų reguliavimo punktai..........................................................................................11
Dujų skirstyklos.........................................................................................................12
2
Gamtinės dujos
Gamtinės dujos yra svarbi gamtinė žaliava, eksportuojama vamzdynais –
dujotiekiais.Jos naudojamos kaip ekonomiškas kuras, nes joms degant išsiskiria daug šilumos, labai
mažai suodžių. Naudojamos krosnyse, dujinėse viryklėse, katilinėse, įvairiose pramonės gamyklose.
Taip pat gamtinės dujos yra chemijos pramonės žaliava, iš jų galima gaminti etileną, acetileną,
vandenilį ir daug kitų chemijos produktų.
Gamtinės dujos yra kitas gamtinis cheminių produktų rezervas. Kartu su nafta šios
dujos randamos žemės plutoje. Nafta ir dujos susidaro yrant organinėms medžiagoms. Pagrindinė
gamtinių dujų sudedamoji dalis yra metanas(nuo 50 iki 94%), kiti komponentai- etanas, propanas,
butanas ir įvairūs lengvieji angliavandeniliai. Gamtinės dujos naudojamos kaip kuras tiek
pramonėje, tiek buityje bei įvairiems naftos produktams gaminti. Vykdant metano ir vandens garų
reakciją, gaminami anglies monoksidas ir vandenilis. Gamtinės dujos- žaliava chemijos pramonei,
iš jų gaminamas acetilenas, metilenas, vandenilis, suodžiai ir kiti produktai.
Lietuvoje (daugiausia metano) yra pelkių, ežerų, senvagių dumblingose nuosėduose, durpynuose;
giliau slūgsančiame požeminiame vandenyje jų aptikta 25-150cm3/l (vyrauja azotas).
Slėgis. Kai dujos uždarytos kokiame nors inde, jų molekulės, nuolat judėdamos, atsimuša į
indo sieneles. Molekulių smūgių į indo sienelės paviršiaus ploto vienetą jėga, statmena tam pa-
viršiui, yra fizinis dydis, vadinamas slėgiu.
SI sistemoje slėgio vienetas yra paskalis (Pa). Paskalis - slėgio jėga, lygi 1 niutonui (N),
tolygiai pasiskirstanti 1 m2 plote, t. y. 1 Pa = N/m2. Šis vienetas yra mažas (lygus 0,1 mm H2Osl ),
todėl praktikoje vartojami jo kartotiniai vienetai: kPa ir MPa. Slėgis, matuojamas nuo absoliutaus
nulio, vadinamas absoliutiniu slėgiu (Pabs), o nuo esančio atmosferinio (ba- rometrinio) slėgio
(Pa) - pertekliniu (manometriniu) slėgiu (Pm). Išmatavus atmosferinį ir perteklinį (manometrinį)
slėgius, absoliutinis slėgis apskaičiuojamas taip:
Turinys............................................................................................................................2
Gamtinės dujos...............................................................................................................3
Pagrindiniai dujų parametrai..........................................................................................3
Temperatūros laipsnį atitinka tam tikras šilumos kiekis. Kai kūnas neįšildytas, jis
neturi temperatūros, ir ši neįšildyto kūno temperatūra vadinama absoliutinio nulio
temperatūra. SI sistemoje temperatūrinės skalės nuliu laikoma absoliutinio nulio
temperatūra. Absoliutinės temperatūros skalė prasideda nuo absoliutinio nulio ir
3
graduojama Kelvino (K) laipsniais. Esant absoliutinio nulio temperatūrai molekulės
nebejuda, tai reiškia, kad kūną atšaldyti žemiau absoliutinio nulio neįmanoma.........4
Gamtinių dujų praktinis panaudojimas...........................................................................7
Dujų tiekimas.................................................................................................................. 9
Skirstomieji dujotiekiai. ............................................................................................10
Dujotiekių vamzdžiai:................................................................................................... 10
Dujų skirstyklos ir reguliavimo punktai.........................................................................11
Dujų reguliavimo punktai..........................................................................................11
Dujų skirstyklos.........................................................................................................12
Temperatūros laipsnį atitinka tam tikras šilumos kiekis. Kai kūnas neįšildytas, jis neturi
temperatūros, ir ši neįšildyto kūno temperatūra vadinama absoliutinio nulio temperatūra. SI
sistemoje temperatūrinės skalės nuliu laikoma absoliutinio nulio temperatūra. Absoliutinės
temperatūros skalė prasideda nuo absoliutinio nulio ir graduojama Kelvino (K) laipsniais. Esant
absoliutinio nulio temperatūrai molekulės nebejuda, tai reiškia, kad kūną atšaldyti žemiau
absoliutinio nulio neįmanoma.
Praktikoje temperatūra matuojama pagal praktiškąją tarptautinę skalę Celsijaus laipsniais
(°C). Ši skalė turi du pastovius atskaitos taškus: vandens užšalimo (ledo tirpimo) ir vandens vi- _
rimo, esanf normaliam atmosferiniam slėgiui, šis temperatūros intervalas dalijamas į 100 laipsnių
(°C). Nuliu °C yra laikoma vandens užšalimo (ledo tirpimo) temperatūra, 100°C - vandens virimo
temperatūra. Temperatūrinę skalę galima pratęsti į abi puses nuo minėto intervalo. Temperatūra
virš 0°C yra žymima su pliuso (+) ženklu, o žemiau 0°C - su minuso (-) ženklu.
Absoliutinė termodinaminė temperatūra (T) °K su praktiškąja temperatūra (t) °C siejasi to-
kia lygtimi:
T = t + 273,15" K; arba t = T-273,15° C.
Taigi absoliutinio nulio temperatūra pagal praktiškąją temperatūrinę skalę yra 273,15 °C.
Tūris. Dujų tūris V matuojamas m3. Kadangi dujų tūris ženkliai keičiasi jas šildant, šaldant ir
suslegiant, tūrio vienetu laikomas 1 m3 dujų normaliomis sąlygomis (temperatūra 0°C, slėgis 101.3
kPa). Šiomis sąlygomis nustatomos pagrindinės dujų charakteristikos ir atliekami šilumi- niai-
techniniai skaičiavimai. Komercinei dujų apskaitai dujų tūrio vienetas yra standartinis m3, kai dujų
temperatūra 20°C, slėgis 101,3 kPa. o jų drėgnumas lygus nuliui (sausos).
Kai dujų temperatūra t ir slėgis P skiriasi nuo normalių sąlygų, jų tūris normaliomis sąly-
gomis V„ (m) perskaičiuojamas pagal formulę:
K, = V[273/(273 + t)][(Pa + Pm)/101,3] = 2,695V(PaBS,JT),
čia: V-dujų tūris, išmatuotas skaitikliu, darbinėmis sąlygomis, m3; Pa
- atmosferinis (barometrinis) slėgis, kPa; Pm - manometrinis
(perteklinis) slėgis, kPa; t - dujų temperatūra, °C.
Kai absoliutinis dujų slėgis 101,3 kPa, o jų temperatūra 20°C (standartinėmis sąlygomis),
dujų tūris standartiniais mJ Vst nustatomas:
Vst = Vn (273 + 20)/273 = 1,073 Vn.
4
Visos dujos turi savybę plėstis. Todėl žinoti dujų tūri nepakanka siekiant rasti jų masę
(kiekį), kadangi bet kokio tūrio visiškai dujomis užpildytoje talpoje jų kiekis (masė) gali būti
skirtingas.
Masė (SI sistemos vienetas, kg) - tai bet kokio kūno (skysčio, dujų), esančio ramybės bū-
senos, matas, skaliarinis dydis, nusakantis kūno inercines ir gravitacines savybes. Masė žymima
raide m.
Tankis, arba tūrio vieneto masė, žymimas raide p, - tai kūno masės (kg) santykis su jo tūriu F
3
(m ):
p = m/V, kg/m3.
Žinant dujų molekulinę masę M (žr. 1.3 lentelę) ir molekulinį tūri Vm, dujų tanki galima
rasti:
p – M/Vm, kg/m3.
Praktikoje degiosios dujos susideda iš keleto komponentų, jos yra atskirų dujų mišiniai.
Žinant dujų mišinio sudėtį ir atskirų komponentų tankius, dujų mišinio tankis pm randamas:
Pm =(p,Vl+p2V2+... + pnVn)/m kg/m3,
čia: p1, p2 ..., pn - atskirų dujų komponentų tankiai, kg/m3;
V1, V2 ..., Vn - atskirų dujų komponentų mišinyje užimamas tūris, %.
Dujų kritiniai parametrai. Bet kurias dujas galima paversti skysčiu jas suslegiant, bet su
sąlyga, kad dujų temperatūra neviršys toms dujoms būdingos reikšmės. Temperatūra, virš kurios,
kad ir kiek slėgtume dujas, jos nesuskystėja, vadiname kritine temperatūra tkr. Slėgis, būtinas du-
joms paversti skysčiu, esant kritinei temperatūrai, vadinamas kritiniu slėgiu Pkr. Dujų tūris, esant
kritinei temperatūrai, vadinamas kritiniu Vkr, o dujų būkiė, kai jų temperatūra kritinė ir tūris kritinis,
vadinama kritine. Esant kritinei dujų būklei dujų tankis lygus skysčio tankiui. Sunkesniuosius
angliavandenilius paversti skysčiu galima nesunkiai, nes jų kritinė temperatūra gana aukšta. Tačiau
suskystinti gamtines dujas, kurių sudėtyje yra daugiau nei 90% metano, galima tik jas atšaldžius
žemiau kaip -82,5°C.
Sočiųjų garų tamprumas. Sunkesnieji angliavandeniliai, kurių kritinė temperatūra tkr yra
didesnė nei 0°C, uždarame inde įgauna dvifazę būklę: skystą ir sočiųjų garų. Didėjant temperatūrai
skystis garuoja, o mažėjant - garai kondensuojasi. Jei temperatūra nekinta, įsivyrauja pusiausvyra, t.
y.--skystis negaruoja ir garai nesikondensuoja. Garų slėgis, esant minėtai pusiausvyrai vadinamas
sočiųjų garų tamprumu. Šiai pusiausvyrai būtina, kad uždarame inde būtų. laisvas skysčio
paviršius. Jei temperatūra nekinta, o dujų fazė slegiama, tai dujų garai kondensuojasi, ir atvirkščiai,
jei garų užimamas tūris didinamas, skystis garuoja.
Keičiantis temperatūrai, kinta ir garų tamprumas (slėgis). Jis didėja, didėjant temperatūrai, ir
atvirkščiai. Šią priklausomybę pavaizdavus grafiškai, gaunamos slėgio (garų tamprumo) dydžio
kreivės atsižvelgiant į temperatūrą.
Dujų drėgnumas. Visų angliavandenilių dujose yra daugiau ar mažiau vandens garo. Jo
kiekis dujose priklauso nuo temperatūros ir slėgio. Vandens garas gali prisotinti dujas tik iki ribinio
slėgio, kuris lygus sočiųjų vandens garų tamprumui, esant tam tikrai temperatūrai. Jei vandens garo
yra daugiau negu ši riba, tai jo perteklius kondensuojasi, t. y. pereina į skystą būseną.
Praktikoje taikomi du dujų drėgnumo matai: absoliutinis - tai vandens garo kiekis dujų tūrio
ar masės vienete, g/m3 ar g/kg, ir santykinis, žymimas raide φ - tai dujų prisotinimo vandens garais
laipsnis, vieneto dalimis arba %. Santykinis drėgnumas išreiškiamas santykiu faktiškai esančio
5
vandens garo kiekio dujose su maksimaliai galimu kiekiu esant tam tikrai temperatūrai ir slėgiui.
Taip pat santykinį drėgnumą galima išreikšti parcialiniu vandens garo slėgių santykiu, t. y. faktinio
garo parciaiinio slėgio su sotaus garo slėgiu esant tai pačiai temperatūrai. Suskystinus dujas, jose
buvęs vandens garas virsta skysčiu ir susimaišo su skystų dujų mase. Kuo daugiau vandens buvo
dujose, tuo aukštesnė gauto dujų skysčio temperatūra. Reikia pažymėti, kad vandens garo kiekis
viename kilograme angliavandenilių garų yra ženkliai didesnis negu šiose skystos fazės dujose.
Todėl vanduo, susimaišęs su skystos fazės dujomis, intensyviai garuoja ir pereina į dujų fazę. Iš jos
matyti, kad esant mažesnei skysčio temperatūrai garų fazėje yra ženkliai daugiau vandens. Minėtus
ypatumus svarbu įvertinti eksploatuojant skystų angliavandenilių dujų tiekimo sistemas, kurios vis
dažniau naudojamos kaimo vietovėse, kur nėra gamtinių dujų tiekimo tinklų. Praktikoje, esant
aplinkos temperatūrai nuo -5°C iki +2°C, kai kurių slėgio reguliatorių ir kitų prietaisų reguliavimo
vožtuvai užšąla, jei dujose yra daug drėgmės (vandens). Tas procesas paaiškinamas taip: mažinant
slėgį, t. y. leidžiant dujas iš vienos ertmės į kitą per nedidelę angą („droseliuojant" - dujoms tekant
per reguliatorių vožtuvus), mažėja dujų temperatūra, vandens garai kondensuojasi ir skystis užšąla,
užkimšdamas droselio angą. Atšaldant skystųjų dujų fazę (pvz., įvairiose laiptinėse), dujose esantis
vandens garas kondensuojasi ir užšąla, užkimšdamas įvado skerspjūvį. Šiuo atveju patartina dujų
įvado vamzdyną apšiltinti.
Esant tam tikram slėgiui ir temperatūrai, angliavandeniliai gali jungtis su juose esančiu van-
deniu, sudarydami naują, jau kieto kūno, kristalinę (sniego, ledo) struktūrą, vadinamą hidratų kris-
talais. Pažymėtina, kad hidratų kristalai susidaro, kai temperatūra yra gerokai aukštesnė už vandens
užšalimo temperatūrą. Tačiau atskiriems angliavandeniliams būdinga maksimali temperatūra, virš
kurios, kad ir kiek didintume slėgį, hidratų kristalai nesusidaro. Ši temperatūra vadinama kritine
hidratų kristalų susidarymo temperatūra.
7
Gamtinių dujų naudojimas buityje taip pat lengvai pritaikomas:
• būstui šildyti;
• maistui gaminti;
• šaldymo įrenginiuose;
• kondicionieriuose;
• drabužių džiovintuvuose;
• židiniuose;
• saunose;
• baseinams šildyti;
8
Dujų tiekimas
• vidaus dujotiekis paskirsto dujas gyvenamųjų namų, pramoninių pastatų ir kitų pastatų
viduje.
Magistraliniai dujotiekiai.
Magistraliniai dujotiekiai
projektuojami taip, kad dujų transportavimas būtų
saugus žmonių gyvybės ir sveikatos išsaugojimo
aspektais. Magistraliniuose dujotiekiuose yra nuo
16 iki 100 bar slėgis, jais transportuojamos
degiosios gamtinės dujos, dujotiekio
sudedamosios dalys pagamintos iš paprastojo
arba konstrukcinio anglinio plieno; sujungtos
suvirinant, jungėmis (flanšais) arba
mechaninėmis movomis; projektinė temperatūra
lygi arba didesnė kaip -40 °C ir mažesnė kaip 120
°C. Magistralinį dujotiekį dažniausiai sudaro
didelio skersmens (iki 1420 mm) plieniniai vamzdžiai, jungiamosios detalės (gamyklinės alkūnės,
trišakiai), uždarymo įtaisai, izoliacinės jungtys, slėgio reguliatoriai, vožtuvai, dujų skaitikliai, srauto
lygintojai, filtrai, dujų šildytuvai, siurbliai, kompresoriai, slėginiai indai. Magistralinis dujotiekis
priskiriamas potencialiai pavojingiems įrenginiams, parinkdami dujotiekio trasą turim įvertinti daug
aplinkos faktorių, atlikti daug tyrimų. Visi požeminio dujotiekio vamzdynai korozijos: įrengta
elektrocheminė apsauga, vamzdžiai padengti polimerine izoliacija. Antžeminės dujotiekio
vamzdyno dalys turi būti apsaugotos nuo atmosferinės korozijos, jas du kartus nugruntuojant ir
nudažant korozijai atspariais dažais. Patalpa, kurioje įrengta dujų slėgio reguliavimo įranga, turi
būti vėdinama tiesiog į lauką per sienose įrengtas angas. Dujų skirstymo stotyse prieš dujų slėgio
reguliavimo mazgą turi būti įrengti: filtrai - separatoriai, kad į dujas nepatektų dulkių, mechaninių
priemaišų ir drėgmės. Išvalytą, išbandytą ir išdžiovintą naujai pakloto dujotiekio vamzdį reikia
prijungti prie veikiančio dujotiekio, prapūsti ir pripildyti dujų.
9
Skirstomieji dujotiekiai.
Skirstomasis dujotiekis būna didelio (0,3-1,2 MPa), vidutinio (0,005-0,3 MPa) ir mažo
(<0,005 MPa) slėgio. Dujų slėgį sumažina ir palaiko jį pastovų dujų slėgio reguliavimo punktas. Iš
mažo slėgio skirstomojo dujotiekio dujos tiekiamos į gyvenamųjų namų, visuomeninių pastatų,
mažų įmonių vidaus dujotiekių tinklus, iš vidutinio ir didelio (papr. iki 0,6 MPa) slėgio - į pramonės
įmonių, katilinių, elektrinių vidaus tinklus.
Skirstomojo dujotiekio tinklas būna šakotinis, kai dujos vartotojams tiekiamos tik iš vienos pusės, ir
žiedinis, kai jos tiekiamos iš abiejų pusių uždaru žiediniu tinklu. Šiuo atveju dujų slėgis būna
vienodesnis, be to, patogiau tikrinti, remontuoti.
Dujotiekių vamzdžiai:
Skirstomiesiems dujotiekiams naudojami dviejų tipų vamzdžiai:
• Plieniniai
• Polietileniniai
10
korozijai atspariais geltonos spalvos dažais, laku arba emaliu. Antžeminiai dujotiekiai, nutiesti
pastatų sienomis arba tarp pastatų, gali būti dažomi tokia pačia spalva kaip sienos. Dujotiekių
mechaninis atsparumas ir sandarumas bandomas inertinėmis dujomis arba sausu oru.
• čiaupas;
• dujų filtras;
• dujinis čiaupas;
11
• manometrinis čiaupas;
• flanšinė sklendė;
• taip pat, jeigu reikia, apylankiniai dujotiekiai, skaitiklis ir nuotolinio duomenų perdavimo
priemonės.
Prapūtimo ir išmetimo vamzdynai turi būti išvedami į lauką tose vietose, kur dujos išsiskirsto
saugiai, bet ne žemiau kaip 1 m virš pastato
karnizo.
Dujų skirstyklos
Dujų skirstyklų paskirtis (DSS)
sumažinti dujų slėgį, kad dujas būtų galima tiekti
nepavojingai ir pateikti jas pagal vartotojų pateiktas
sąlygas. Dujų skirstymo stotyse atliekamas dujų
filtravimas, šildymas, kiekio ir slėgio matavimas bei
odorizacija. DSS gali būti įrengiamos bet kurioje
vietoje, kur tik reikia.
13
Naudota literatūra:
1. http://www.dujos.lt/index.php/dujos-verslui/kur-naudojamos-dujos/1489
2. Paskaitų konspektai
3. Asmeninis foto archyvas
4. http://lt.wikipedia.org/wiki/Dujotiekis
14