Vilnius 2011.05.

02

Laba diena gerbiami seminaro dalyviai ir sveciai.

As esu Remigijus Butenas, 54 metu amziaus, gyvenantis Vokietijoje Hombergo mieste.

Noriu pasidalinti mintimis kaip as atsiduriau Vokietijoje ir kaip man sekasi ten gyventi ir dirbti.

1991 metu kovo menesi, del politiniu motyvu, as isvykau su seima gyventi i Vokietija. Pradzia buvo labai
sunki. Mus ten laike kaip atvykelius is treciosios salies, bet nuo pat pirmos dienos mums mokejo pasalpas,
kad galetume pragyventi. Nuolat bandeme ieskotis darbo, bet jo nebuvo imanoma susirasti, nes
nemokejome kalbos ir neturejome darbo leidimo, kurio paprasciausiai jo negaudavome. Todel buvom
priversti kuo skubiau ismokti Vokieciu kalba. Is Lietuvos mums atsiunte visus mokyklinius vokieciu kalbos
vadovelius lietuviu kalba. As per trys menesius juos visus perskaiciau ir ismokau kalba. Valstybe taip pat
nemokomai skyre kalbos kursus. Po to prasidejo ieskojimas darbo. Susirasdavau darba, o darbo leidimo
negaudavau. Tai pasikartojo daugeli kartu , todel valstybes tarnautojams as pareiskiau , kad as atvaziavau
gyventi ne is ju mokesciu moketoju pinigu, o juos as pats galiu uzsidirbti, todel atsisakiau valstybines
paramos ir pradejau neoficialiai dirbti. Tai zinojo visos valstybines institucijos. Mane net baude, kad
atsisakiau paramos, aiskino, kad yra tokie istatymai ir ju apeiti negali. Jie ir toliau pravedinejo pinigus. Tada
as pakeiciau savo saskaitas banke, kad jie man daugiau pinigu nebepervestu. Del to taip pat turejau
problemu. Taip as pradirbau apie metus laiko. Po to kai mums leidima gyventi Vokietijoje isdave 5 metams
( priestai isduodavo tik metams), gavau darbo leidima, bet tik metams. Taip pradejau dirbti oficialiai. Dirbti
teko visko, ir tuoletus valyti, ir masinas remontuoti, ir statybos darbus dirbti. Visose darbo srityse
sakydavau, kad esu labai geras specialistas, todel i darbus ir priimdavo, nors dirbti tikrai nieko
nemokedavau, tiesiog darbdavius apgaudavau, bet as viska taip greitai ismokdavau, kad jie net
nepastebedavo, kad nesu specialistas. Tiesiog naktimis mokindavaus dirbti. Dirbau labai daug ir kruopsciai,
bei labai atsakingai, todel kuo toliau tuo daugiau as turejau pasiulos darbui. Atlyginimas taip pat vis augo,
be to Vokieciai pradejo pripazinti Lietuva, bei jos piliecius tai ir gyventi vis daresi lengvesnis. Pradziai
mums mokedavo atlyginimo po dvi markes i valanda, o i pabaiga pakilo iki 12 markiu valandai. As dariausi
vis geresnis specialistas ir vis reikalingesnis vokieciams. Bet man to buvo negana, as nusprendziau dirbti
savistoviai. Uzsiregistravau savo imone ir pradejau prekiauti lietuviskais baldais, sekesi neblogai. Po to
rinkau devetus rubus ir jais prekiavau, net iki 22 vilkiku per menesi, issiusdavau ju i Lietuva. Taip pat
prekiavau ir automobiliais, nes tuo laiku Lietuvoje buvo diziule paklausa.

Atejo laikas kai rubai nebebuvo tokie paklausus, nes Rusija uzdejo muita apie 800 procentu, todel
uzsidarius rinkai I Rusija, sia veikla pristabdziau. Masinu lietuviai taip pat apsipirko, o vokieciai senomis
masinomis apsivale, todel nusprendziau kurti nauja, solidesne imone. Musu seima vis daugiau integravos
i vokieciu tauta, mus vis daugiau pradejo pripazinti, gerbti, todel ir ikureme imone, kuria iki siol ir turime
bei labai sekmingai dirbame. Jau penkiolika metu Lietuvoje mums dirba apie 200 zmoniu, o Vokietijoje
mano firmoje apie 15 zmoniu, o didziaja darbo dali darbu atlieka vokieciu firmos, kurias as samdau. Jie
stato musu namus. Be to Vokietijoje, ir kitose Vakaru Europos salyse siuo metu turime apie 50 pardavimo
tasku, kuriuose prekiaujama musu gaminiais. Ten juk taip pat daugybe darbuotoju . As esu naudingas tiek
lietuviams tiek ir vokieciams, todel tas biznis ir sekasi.
 Dabar noriu papasakoti kaip pavykdavo Vokietijoje ikurti ir vel uzdaryti imones, kurias as turejau iki tol
kol as apsistojau prie sios galutines imones. Ogi buvo labai paprasta. Nueini i savivaldybe ir jau po 5
minuciu firma uzregistruota, galima pradeti dirbti. Per pora savaiciu sueina is ivairiu valstybiniu instituciju
dokumentacija reikalinga darbui ir tu toliau sekmingai dirbi. Nuregistruojant imones, taip pat uztekdavo
poros minuciu laiko. Jokiu problemu niekas nesudarydavo. Gal kas neakyvaizdziai mus ir patikrinavo, mums
tai nezinant, bet mes to nezinodavome. Gal koki 10-12 metu musu imoniu tiesiog niekas nera tikrine,
man net jau nejauku budavo, galvodavau gal kur nors nesame registruoti. Ar tai nemalonu dirbti. Tiesiog
norisi daug ir gerai dirbti, nes valstybe ne tik netrukdo dirbti, bet ir labai dar skatina. O Lietuvoje dar
nespeji imones atsidaryti, o jau turi patikrinima. Ir taip istisus metus. Neduosi dovanu, tave greit
“suvalgys”. Nori imone uzsidaryti, neduok dieve koks vargas ir kaip baisu, gal ka nors ne taip padariau. Todel
daugelis cia noredami atsidaryti imones, ju net nedaro, nes zino, kad jei nepasiseks, bus problema
uzsidaryti.

Vokietijoje be valstybes pagalbos as taip pat buciau negalejes padaryti mano didziojo verslo. As, dar
neturedamas pastovaus leidimo gyventi Vokietijoje, budamas Lietuvos pilieciu, is banko gavau labai
geromis salygomis tiek pinigu, kiek tik reikejo, nors siuo metu nebera taip lengva kreditus gauti. Todel
galejau isikurti firma kokia tik norejau. Zinojau, kad kuriant imone dar galima Vokietijoje ir negrazinamas
pasalpas gauti, bei kitokias lengvatas, tuom as ir pasinaudojau. Parasiau paraiska. Auditorius padejo sukurti
perspektyvinius darbo planus ir as gavau simtus tukstanciu markiu firmos ikurimui. Todel nupirkau didziuli
sklypa, labai geroje vietoje, prie 7 autobano. Jame pastateme sale gamybai ir sandeliavimui. Isstateme
daugybe pavizdiniu namuku ir pirciu. Aikstele ispuoseme gelynais ir fontanais. Mano aikstele kartu yra ir
musu miestelio gyventoju lankomiausias objektas. Zmones tiesiog eina pasivaikscioti, pasigrozeti musu
gaminiais . O beveik visi gaminiai yra atvezti is Lietuvos, nes man pagrindines prekes gamina firma Tyla
Birzuose, kur gamybos direktorius ir vienas is firmos savininku yra mano brolis Egidijus. Siauliuose Beconio
imone ir kitos smulkmesnes imones. Man visais laikais Vokietijoje buvo lengviau prekiauti, nes as visiems
sakydavau, kad visus gaminius gamina mano brolis Egidijus, ir visiems as duodavau simta procentine
garantija 5 metams. Prekes yra labai aukstos kokybes, pripazintos Vokietijoje ir kitose Vakaru Europos
salyse, nes mes jau 15 metu tuos gaminius statome, ir matome kas reikalinga padaryti, kad preke butu
geresne, kokybiskesne, todel jei kas netaip tuojau skambiname i Lietuvos firmas ir reikalaujame klaidas
istaisyti. Kartais net prasome isgalasti peilius, nes matome, kad medis netaip paruostas.

As jau su savo imone Butenas Holzbauten Vokietijoje dirbu jau 15 metu ir reikalai tik gereja, o daugybe
sios srities, Vokisku firmu per ta laika bankrutavo, net tokios vedancios kaip firma Salzberg, Finewood ir
kitos, o mes vis liekame ir liekame, nes kaip minejau kokybe ir saziningas darbas pimoje eileje. Be to be
naujoviu ir rizikos taip pat neapsieiname. Turi buti visada priesakyje, negali sustoti nei sekundei, kitaip greit
gali nusiristi i bedugne. Taip pat turiu didele seimos parama, be jos butu man sudetinga. Dukte Laura
vadovauja biurui Vokietijoje.

Visi Lietuviai gali Vokietijoje isikurti su savo firmomis tik reikia pirmiausiai moketi gerai kalba, dirbti labai
saziningai, pateikti labai geras paslaugas arba labai gera gamini ar produkta. Lietuva yra nebe ta salis kuri
gali labai pigiai gamini gaminti ir ji parduoti, todel tik turint gera varda ir kokybiska preke gali puikiai ten
gyvuoti ir duoti darbo vietas Vokieciams, o nuo siol ir Rytu Europos saliu pilieciams, tame tarpe ir Lietuvos
pilieciams.

Eksportuotojams lygiai tas pats. Pateikite tik gera kokybiska preke ir Jus busite pripazinti ir sekmingai
dirbsite.
 Nuo geguzes pirmos dienos i darba Vokietijoje gali isidarbinti visi norintis Lietuviai . Bet is karto noriu
pabrezti, kad tai nebus aukso kalnai, kad nebus taip lengva kaip daugelis isivaizduoja. Cia reikes daug ir
saziningai dirbti, kad uzdirbti tuos pinigelius. Turesit irodyti savo darbu, kad esat ju verti. Darbdavys
ivertins jusu darba ir atitinkamai mokes . Nereikia is karto uzsiprasyti didelio atlyginimo, neparodzius ka
sugebat. Cia Lietuvoje labai ispusta, kad labai ten paprasta isidarbinti, bus mokami didziuliai atlyginimai.
Reikia neuzmirsti ir tai, kad ten rodomas atlygis yra bruto, “ant popieriaus”, o” i rankas” gaunama zymiai
maziau, cia Lietuvoje iprate visi girdeti atlyginima i rankas. Pas mus Vokietijoje ” i rankas” uzdirba nuo 1000
iki 1600 Euru, taip, kad daugiau uzdirbti nelabai yra ko tiketis. Be to Vokieciai tikrai tuom pasinaudos ir
idarbins Lietuvius uz mazesni atlyginima, negu moka vokieciams. Juk Lietuvoje taip pat imame pvz.
Baltarusus, kad galetume maziau moketi. Dar labai priklausys kaip tu moki Vokieciu kalba. Ten rusu ar
anglu kalbos niekas nevertina. Dar reikia nepamirsti, kad mes lietuviai, priimdami zemiecius i darba,
suteikiame ir gyvenama plota nemokamai. Vokieciai tikrai to nedarys, o paciam issinuomuoti buta bus
labai sudetinga, nes visi nuomuotojai nori sutarties 3-5 metamsbe to turi parodyti darbo sutarti, paskutiniu
triju menesiu atlyginimus. Be to beveik visi butai yra be baldu. Taip, kad isidarbinti bus labai sudetinga ir
nepigu. Aukstai kvalifikuotiems darbuotojams isidarbinti bus lengviau.

Lietuvoje placiai skelbia, kad labai daug gydytoju gales isidarbinti Vokietijoje. Tai netiesa, Vokietija
perpildyta gydytojais. Pavyzdziui musu kraste neseniai uzsidare dvi ligonines, simtai gydytoju ir kito
personalo liko be darbo, ka jiems daryti? Ar tikite, kad jie uzleis vietas Lietuviams. Zinau is praktikos, kad
dauguma Lietuviu gydytoju nueis ten dirbti i slauga, ko tikrai ten tikrai truksta, nes niekas nenori to darbo
dirbti. Idarbinimo agenturos ir visi kiti tarpininkai tik tuom pasinaudos, nuples is gydytoju didziulius pinigus .
Bet as garantuoju, kad daugelis gydytoju gris atgal, nes slaugais ten dirbti nenores.

Jau 17 metu as idarbinu lietuvius i darba, nes ir anksciau rasdavau visokiu galimybiu kaip juos idarbinti.
Anksciau is desimt priimtu darbuotoju vienas budavo blogas darbuotojas. Siuo metu atvirksciai, is desimt
idarbintu darbuotuoju tik vienas buna geras. Tiesiog dauguma, besidominciu darbu Vokietijoje, tiki, kad ten
beveik nedirbant galima uzdirbti diziulius pinigus. O taip juk nera. As manau, kad visi gerai dirbantis jau
seniai isvyke, o labai gerai dirbantis turi darbo ir Lietuvoje, todel ir ieskosi Vokietijoje darbo tie kurie nori
lengvai pinigus uzdirbti. Cia Lietuvoje pastebejau, kad visi labai norintis dirbti, turi darba, susiranda darba, o
didzioji dalis bedarbiu nenori dirbti, nes gauna pasalpas, truputi juodai uzdarbiauja ir jiems to uztenka. As
jau trys metai sodyboje Zarasu rajone negaunu zmoniu, beveik visi darbuotojai padirba tik iki pirmo
atlyginimo. Ar tokie padirbtu Vokietijoje? As lankausi ir darbo birzoje ir pas seniunus ir savivaldybeje ir
tiesiog gatvese, bet nesurandu nei vieno darbuotojo kas pastoviai noretu dirbti, nors siulau tikrai nemaza
atlyginima. Daugiausiai pas mane siulosi dirbti zmones is didziuju miestu.

Tai gal ir tiek trumpai apie mane. Jei kas turite klausimu, prasau klauskite.