1 | Pirmas Pasaulinis Karas

Pirmas Pasaulinis Karas

(World War I, toliau WWI)
(1914 m. rugpjūčio 1 d. - 1918 m. lapkričio 11 d.)

Politinė situacija prieš prasidedant WWI

XIX a. pabaigoje - XX a. pradžioje Europa suskilo į du priešiškus blokus. Jų
susidarymą iniciavo Vokietija, sudariusi Trilypę sąjungą.

Trylypė sąjunga (Susikūrė: 1882 m.)

Susikūrė pirmoji, ankščiau už Antantę.

Iš pradžių Trylypę sąjungą sudarė tik Vokietija ir Austrija-Vengrija. O galutinai

sąjunga susiformavo 1882 m., kuomet prie šių dviejų valstybių prisijungė Italija.
Būtent tada ji ir įgauna Trilypės sąjungos pavadinimą.

Susikūrimo priežastys:
• dar prieš iškylant šiai sąjungai, 1873 m., norėdamas sustiprinti Vokietijos
imperijos pozicijas Europoje, Otas Bismarkas siekia izoliuoti Prancūziją, dėl to
minėtais metais buvo sudarytas Vokietijos, Rusijos ir Austrijos-Vengrijos
susitarimas.
• 1875 m. kilo pavojus, kad kils karas tarp Vokietiojos ir Prancūzijos, nes vokiečiai
siekė galutinai sutriuškinti Prancūziją. Tam itin prieštaravo Rusija ir D. Britanija.
Karas nekilo, bet šie nesutarimai liko opiausia XX a. problema.
• Itin sustiprėjo prieštaravimai dėl įsigalėjimo Balkanuose - tiek rusai, tiek austrai,
tiek britai siekė užimti naujas teritorijas.
• Po Berlyne įvykusio kongreso paaiškėjo, kad Rusija linksta į sąjungą su
Prancūzija. Todėl Vokietija nutraukė 1873 m. sutartį ir nutarė remti Austriją-
Vengriją. O 1879 m. sudarė su Austrija-Vengrija sąjungą.

Sąjungininkų įsipareigojimai:
• Pagrindinis sąjungos narių įsipareigojimas buvo - nesudarinėti separatinių
taikos sutarčių.
• Teikti viena kitai visokeriopą pagalbą, jei vieną iš jų užpultų priešininkės
(Prancūzija ar Rusija), arba laikytis neutraliteto, jei kuriai iš jų tektų kovoti su kita
valstybe.

Narės: Vokietija, Austrija-Vengrija, Italija (kuri vėliau perstojo į Antantę); vėliau

prisijungė Rumunija, Osmanų imperija ir Bulgarija.

Antantė (Susikūrė 1907 m.)

Susidarius Trilypei sąjungai, Rusija ir Prancūzija 1891-1893 m. sudarė sąjungą ir
įsipareigojo kartu kovoti su Vokietija ir Austrija-Vengrija, jei šios užpultų vieną iš
jų.
D. Britanija laikėsi “sėkmingos izoliacijos” principo. Ji nesidėjo nei prie vienos, nei
prie kitos sąjungos, nes valstybių prieštaravimus stengėsi panaudoti savo
interesams. Tačiau vėlesni įvykiai, ypač Vokietijos kėsinimasis į kolonijas, bei
bandymas įsigalėti vandenyse privertė ją ieškoti sąjungininkų. 1904 m. ji
pasirašė sutartį su Prancūzija, ir tik 1907m. su Rusija - taip ir susikuria
Antantės sąjunga. Ji tampa tarsi atsvara Trilypei sąjungai. Sąjungos
įsipareigojimai buvo tokie patys kaip ir Trilypėje.

Narės: Didžioji Britanija, Prancūzija, Rusija; vėliau prisijungė Italija, Serbija,

Rumunija, Japonija ir JAV (į karą įsitraukė 1917 m. balandį, po to, kuomet
vokiečiai nepaisydami įspėjimų sustiprino povandeninių laivų karą prieš Antantę.

ESK.Studio 1
 2 | Pirmas Pasaulinis Karas

Po, 1915 m. "Luisianos" paskandinimo, kuomet žuvo 128 amerikiečių JAV traktavo
tai kaip grėsmės kelimą jų interesams).

WWI Pretekstas
Sosto įpedinio, princo Franco Ferdinando ir jo žmonos nužudymas 1914 m. birželio 28 d.,
Bosnijos sostinėje Sarajeve. Žmogžudystę įvykdė bosnis studentas Gavrilas Principas.

WWI Bendros priežastys

• Ekonominės raidos nelygumai tarp kapitalistinių valstybių.
• Didžiųjų valstybių kova dėl dominavimo Europoje.
• Kova dėl kolonijų
• Prieštaravimai tarp valstybių, dėl įtakos Balkanų pusiasalyje.
• Agresyvi didžiųjų valstybių užsienio politika
• Ginklavimosi varžybos.
• Išaugo Europos tautų nacionalizmas.
• Dviejų karinių blokų susidarymas.

Pagrindinių WWI Kariaujančių valstybių tikslai

Vokietija
Vokietijos tikslai buvo išdėstyti "Rugsėjo programoje". Programoje rašoma:

Pagrindinis karo tikslas:

Taikos Vokietijos imperijai garantija tiek Rytuose, tiek Vakaruose. Prancūziją reikia taip
susilpninti, kad ji daugiau nebebūtų didelė valstybė, Rusija turi būti kaip galima toliau
nustumta nuo Vokietijos sienų, jos viešpatavimas pavergtose nerusų žemėse turi būti
palaužtas.

Smulkesni karo tikslai:

1. Prancūzija. Po karo veiksmų nuspręsti, ar galima reikalauti Belforo, pakrantės nuo
Diunkerko iki pat Bulonės prijungimo prie Vokietijos ir tvirtovių sunaikinimo <...>.
2. Belgija. Prijungti Liežą ir Verjė prie Prūsijos <...>. Bet kuriuo atveju, jei Belgija ir liktų,
ją reikia paversti vasaline valstybe, kuri turėtų sutikti su tuo, kad Vokietijos kariuomenė
liks jos uostuose, visa pakrantė bus naudojama Vokietijos kariniams tikslams, o ji pati
taps ekonomiškai nuo Vokietijos priklausoma provincija
3. Atskirti vakarines Rusijos gubernijas, ir ten gyvenančias tautas paversti vasalinėmis
valstybėmis.

Austrija-Vengrija
• Įsivyrauti Balkanuose.

Prancūzija
Pagrindinis karo tikslas:
• Sutriuškinti Vokietijos imperiją bei susilpninti jos karinę ir politinę galią.

Smulkesni karo tikslai:

• Atsiimti Elzasą ir Lotaringiją,
• Šlezvigą ir Holšteiną prijungti prie Danijos,

Anglija
• Išlikti dominuojančia jūrų valstybe
• Vokietijos sąskaita praplėsti kolonijų valdas Afrikoje
• Hamburgą paversti laisvuoju miestu pavaldžiu Anglijai

Rusija
• Plėsti savo įtaką Azijoje, užkariauti Kiniją ir kitas Azijos tautas
• Įsivyrauti Rytų ir Vidurio Europoje
• Užimti Konstantinopolį (dabartinį Stambulą)
• Kontruoliuoti Juodosios jūros sąsiaurius
• Gauti priėjima prie Viduržemio jūros
Italija
• Pavergti Balkanų tautas, Prisijungti Rumuniją ir Graikiją

ESK.Studio 2
 3 | Pirmas Pasaulinis Karas

JAV
• Praturtėti iš karo (kas beje, jiems labai gerai sekėsi)
Japonija
• Užgrobti Vokietijos kolonijas Okeanijoje ir įgyti įtakos sričių Kinijoje

Chronologinė karo eiga:

1914 m.
Įvykiai Vakarų fronte
Rugpjūčio 03-04 d. Vokietija užima Belgiją ir Liuksemburgą, puldama
Prancūzijos ir Didžiosios Britanijos pajėgas juda link Paryžiaus;
Vokietijos puolimas prie Marnos buvo sustabdytas, nes įstojo Rusija.
Įvykiai Rytų fronte
Rusija puola Vokietiją, užima dalį Rytprūsių;
Rusija priverčia Vokietiją kariauti dviem frontais;
Rusija įsiveržia į Austrijos-Vengrijos teritoriją ir užima Galiciją.
Pokyčiai karinėse sąjungose
Į Trilypės sąjungos pusę stoja Osmanų imperija (Turkija)
Antantės pusėn stoja Japonija

1915 m.
Įvykiai Vakarų fronte
Mūšiai Prancūzijos teritorijoje, pagrindinis - Ipro;
Vokietija panaudoja chloro dujas (pirmą kartą karų istorijoje).
Įvykiai Rytų fronte
Vokietija išstumia Rusiją iš Rytprūsių (kuriuos Rusija užėmė 1914 m., žr.
viršuj);
Rudenį Vokietija okupuoja Lietuvą ir ją laikys okupuotą iki 1918 m. pab.)
Austrija-Vengrija išstumia Rusiją iš Galicijos (kurią užėmė 1914 m., žr.
viršuj).
Pokyčiai karinėse sąjungose
Italija įstoja į Antantės sąjungą (pabėgo nuo Trilypės sąjungos)
Bulgarija paremia Vokietiją
Susidaro centrinių valstybių blokas

1916 m.
Įvykiai Vakarų fronte
Pozicinis karas Prancūzijos teritorijoje (iškasta apie 700 km apkasų);
Jūrų mūšis prie Jutlandijos;
Verdeno kautynės (kiekviena pusė turėjo po 300 000 aukų);
Somos mūšis, kuriame pirmą kartą panaudoti tankai (Didžiosios Britanijos).

1917 m.
Įvykiai Vakarų fronte
Tęsiasi pozicinis karas;
Vokietijos povandeninis karas.
Įvykiai Rytų fronte
Rusijoje įvyksta Vasario ir Spalio Revoliucijos;
Bolševikams atėjus į valdžią pradedamos separatinės taikos derybos.
Pokyčiai karinėse sąjungose
Į Antantės pusę stoja JAV.

1918 m.
Baigiasi Pirmas pasaulinis karas.
Baigtis Vakarų fronte
Karas baigiamas Kompjeno paliaubomis (1918 m. lapkričio 11 d.). Vokietija
prisipažino esanti nugalėta.
Baigtis Rytų fronte
Karas baigiamas separatine Bresto taika.

ESK.Studio 3
 4 | Pirmas Pasaulinis Karas

Bresto taika
1918 03 03 pasirašoma Bresto taika su Vokietija ir jos sąjungininkėmis:
• Rusija atsisakė Baltijos šalių, Lenkijos ir Besarabijos
• Rusija sutiko sumokėti didžiulę (6 mlrd. markių) kontribuciją Vokietijai

WWI Pasekmės:
WWI pirmą kartą buvo panaudotas cheminis ginklas, tankai, lektuvai, dirižabliai,
povandeniniai laivai.
• Karą pralaimėjusios tautos privalėjo sumokėti dideles reparacijas, perduoti
sąjungininkams didžiąją dalį savo karinės amunicijos, ženkliai sumažinti armijos
skaičių (pvz:. Vokietija galėjo pasilikti tik 100 000 kareivių), buvo uždrausta karo
pramonė). Taip pat sumažėjo pralaimėjusiųjų tautų teritorijos.
• Subyrėjo Vokietijos, Austrijos-Vengrijos, Osmanų, Rusijos imperijos
• Iš kitų šalių jungo išsivadovo daug tautų; iš Rusijos Suomija, Estija, Latvija,
Lietuva ir Lenkija. Taip pat bandė išsivaduoti, bet nepavyko Baltarusija, Ukraina,
Gruzija, Ažerbaidžianas ir Armėnija.
• Po Austrijos-Vengrijos imperijos subyrėjimo atsirado nepriklausoma
Čekoslovakijos valstybė. Vengrija ir Austrija tapo atskiromis valstybėmis.
• Karo metu žuvo per 8 mln. kareivių, 18 mln. buvo suluošinti.
• Daugelį Europos valstybių ištiko krizė ūkio, ekonomikos srityse.
• Išaugo JAV įtaka pasaulyje (pagrinde dėl to, kad karo metu sugebėjo teikti
pigiausias prekės, nes turėjo žaliavų, žemės, daug darbo jėgos (imigrantų), šalyje
buvo panaikinta vergija (po Pilietinio karo). Todėl kai kitos šalys po WWI
nuskurdo, JAV - iškilo)
• Turkija neteko Egėjo jūros salų, rytinės Trakijos, Sirijos, Irako, Palestinos, Kipro
salos ir Egipto. Atsisikyrė dalis Armėnijos (beje, WWI metu turkai, prisidengdami
karu vygdė armėnų genocidą)
• Dancigas tapo laisvuoju miestu, globojamu Tautų sąjungos.

Paryžiaus taikos konferencija

Paryžiaus taikos konferencijos tikslas - paruošti sutartis su karą pralaimėjusiomis
valstybėmis: Vokietija, Turkija, Bulgarija, Vengrija, Austrija

Versalio taikos sutartis su Vokietija (1919 m.)

• Pripažinta karo sukėlėja ir kaltininke.
• Turėjo mokėti reparacijas.
• Atimtos visos kolonijos (pasidalina Prancūzija ir Anglija).
• Atskirti Rytprūsiai.
• Negalėjo turėti didesnės nei 100 tūkst. kariuomenės.
• Draudžiama vystyti karinę pramonę.
• Kairysis Reino krantas buvo demilitarizuotas.
• Elzasas ir Lotaringija sugrąžinti Prancūzijai.
• Negali susijungti su Austrija.
• Saro anglies baseinas perduotas Prancūzijai 15-ai metų.
• Atskirtas Klaipėdos kraštas (1919 - 1923 m.)

Teritoriniai pokyčiai
• Suomija, Estija, Latvija, Lietuva, Lenkija - susikuria iš Rusijos.
• Čekoslovakija ir Jugoslavija - naujos valstybės susikūrusios iš Austrijos-
Vengrijos.
• Austrija, Vengrija tampa dviem atskirom valstybėm.
• Besarabija prijungta prie Rumunijos.
• Lenkija gauna priėjimą prie Baltijos jūros.

ESK.Studio 4
 5 | Pirmas Pasaulinis Karas

Kiti įvykiai
1919 m. - įkurta Tautų Sąjunga (inicijuoja JAV, bet pačiai sąjungai ji nepriklausė)
20 a. 3 dešimtmetis - Lietuva įstojo į Tautų Sąjungą (parlamentiniu laikotarpiu).
1919 m. - Vilsono 14 punktų programa - jos pagrindu pasirašytos visos taikos
sutartys.

Lietuva WWI metu

1915 m. pab - 1918 m. pab Lietuva buvo okupuota Vokietijos ir
vadinama Oberostu.

Krašto padėtis valdant vokiečiams:

• lietuviai neteko politinių teisių;
• buvo labai apribota asmens laisvė;
• uždrausti lietuviški laikraščiai, vis dėlto, buvo leidžiamas “Lietuvos Aidas”;
vėliau draudimas buvo panaikintas;
• uždėti mokesčiai (šunų, pagalvės, žemės mokestis);
• kilnojimosi apribojimai;
• negalima gaminti alaus, kepti pyragų;
• arklių, gyvulių rekvizicijos (nusavinimai);
• priverstiniai darbai Vokietijai;
• komendanto valanda.

Vilniaus Konferencija
Vokiečiai leido surengti Lietuvos konferenciją, nes išsigando, kad Rusija gali
suteikti Lietuvai autonomiją, t.y. Vokietija norėjo sukurti Lietuvos atstovybę tam,
kad galėtų ja manipuliuoti.
1917 m. rugsėjo 18-22d. įvyksta Vilniaus Konferencija.

Nutarimai
• atkurti Lietuvos valstybę su etnografinėmis sienomis (ten, kur gyvena lietuviai)
ir sostine Vilniuje
• ateitį (Konstituciją, santykius su kaimynais) numatys Steigiamasis Seimas
• išrinkta 20 žmonių Lietuvos Taryba nutarimams įgyvendinti
• tautinėms mažumoms suteiktos kultūrinės teisės

Lietuvos Taryba
Sukurta Vilniaus Konferencijos metu. Prieš Lietuvos Tarybą nebuvo organizacijos,
kuri paskelbtų nepriklausomybę.
Pirmasis pirmininkas - Antanas Smetona, po to buvo išrinktas Jonas Basanavičius.
Vokiečiai į Tarybą reagavo blogai, po Spalio revoliucijos pakeitė nuomonę.

Lietuvos nepriklausomybės deklaracija

1917 m. gruodžio 11 d. Lietuvos Taryba pasirašė Lietuvos nepriklausomybės
deklaraciją, kurioje buvo skelbiama:
• atkuriama nepriklausoma Lietuvos valstybė su sostine Vilniuje
• nutraukiami ryšiai su kitomis valstybėmis, kurie kada nors buvo užmegzti
su kitomis valstybėmis
• pasisakoma už amžiną sąjungos ryšį su Vokietijos valstybe
Dėl “amžino sąjungos ryšio” kilo nesutarimų ir ir Tarybos pasitraukė Biržiška,
Kairys, Narutavičius ir Vileišis (bet vasario 16-ąją vis tiek atėjo pasirašyti).

Lietuvos nepriklausomybės aktas

ESK.Studio 5
 6 | Pirmas Pasaulinis Karas

1918 m. vasario 16 d. pasirašytas Lietuvos nepriklausomybės aktas. Jį pasirašė

Lietuvos taryba, pirmininkas - J. Basanavičius)
• atkuriama nepriklausoma ir demokratiniais pamatais sutvarkyta Lietuvos
valstybė su sostine Vilniuje
• valstybės santykius su kitomis valstybėmis nustatys demokratiniu būdu
išrinktas Steigiamasis Seimas
Po šio akto buvo sukurta Lietuvos valstybė, kuri gyvavo 1918 - 1940 m. Lietuvos
Taryba buvo pervadinta į Valstybės Tarybą.

Rusija WWI laikotarpiu:

Vasario revoliucija (1917 m.)

Vasario revoliucijos metu valdžia (caras Nikolajus II) buvo nuverstas dėl
nepasitikėjimo (nevykusios karinės operacijos Pirmojo pasaulinio karo metu,
kuomet rėmesi ne strategijomis ir taktikomis, o Rasputino aiškiariagystėmis).

Po Vasario revoliucijos valdžia skilo į dvi dalis:

• laikinąją vyriausybę, kurią sudarė valstybės dūmos deputatai (atstovavo
aristokratijai ir buržuazijai)
• tarybas, kurias sudarė kareiviai ir darbininkai (atstovavo savo interesus)

Kadangi naujoji valdžia nesiryžo daryti reformų, ja taip pat buvo pradėta
nepasitikėti. Tuo metu iškyla Vladimiras Leninas.

Spalio revoliucija
Spalį įvyksta dar vienas perversmas (Spalio revoliucija) - užimami Žiemos rūmai,
išvaikoma laikinoji vyriausybė, bolševikai užima valdžią.

Po Spalio revoliucijos įvedama bolševikų diktatūra:

• uždraustos politinės partijos;
• nacionalizacija;
• represijos;
• persekiojami ir žudomi intelektualai;
• bažnyčia atskirta nuo valstybės;
• diegiamas ateizmas.

ESK.Studio 6
 7 | Pirmas Pasaulinis Karas

Žinotinos asmenybės:
Nikolajus II - Rusijos imperijos caras,
Leninas - Bolševikų idėjinis vadas
Rasputinas - Aiškiaregys, kurio aiškiariagystėmis besiremdamas bandė laimėti
karą caras Nikolajus II.
Francas Ferdinandas - Austrijos-Vengrijos sosto įpedinis, kurio nužudymas tapo
pretekstu WWI.
Gavrilas Principas - Serbų studentas, priklausęs žudikų nušovęs
Otas Bismarkas - vokietijos kancleris iki 1890 m.
Kaprivi - Vokietijos kancleris pakeitęs O. Bismarką, jo valdymo metu Vokietija
pradėjo agresyviau keisti užsienio politiką.
Alfredas fon Šlyfenas - Vokiečių generalinio štabo vadas, kurio parengtu planu
buvo vadovaujamasi ir kovojama karo metu.
Tripicas - Vokietijos vandens armijos admirolas.
Paulis fon Hinderburgas - Vokiečių kariuomenės vadas Rytuose. Vėliau, dėl
sekmingų strateginių ėjimų buvo paskirtas pagrindiniu vokiečių generolu.
Vudras Vilsonas - JAV WWI metais prezidentas, Nobelio taikos premijos
laureatas. 1918 m. JAV Kongrese paskelbė garsiąją Taikos programą.
Vilhelmas II - Vokietijos imperijos imperatorius....
G. Lvovas - Laikinosios vyriausybės vadovas Rusijoje. Jam nepavykus įvesti
tvarkos šalyje jo pareigas perėmė A. Karenskis
A. Kerenskis - Laikinosios vyriausybės Rusijoje vadas. Atsilaikė prieš L. Kornilovo
puolimą, bet vistiek negalėjo sukontroliuoti šalies padeties.
Lavras Kornilovas - Generolas nuo fronto pasiuntęs karinius dalinius ir bandęs
nuversti laikinąją vyriausybę bei Kerenskį.
Levas Trockis, Levas Lamenevas - Bolševikų vadai bandę 1917 m. liepą
organizuoti, bet jiems nepavyko ir laikinoji vyriausybė juos uždarė į kalėjimą.
Antanas Smetona - Lietuvos tarybos pirmininkas, vėliau, dėl nepasitikėjimo
buvo pakeistas Jonu Basanavičiumi.
S. Kairys, M. Biržiška, J. Vileišis, S. Narutavičius - Lietuvos tarybos nariai nesutikę
su 1917 gruodžio 11 Lietuvos valstybes deklaracijos sąlygomis. Jie reikalavo
visiškos Lietuvos nepriklausomybės, todėl pasitraukė iš tarybos.
Jonas Basanavičius - Lietuvos tarybos pirmininkas nuo 1918 m., kuomet dėl
pataikavimo vokiečiams buvo nušalintas A. Smetona. Jis pirmininkavo ir priemant
1918 m. vasario 16 Lietuvos nepriklausomybės aktą.

JAV prezidento Vudro Vilsono 1918 m. sausio 8 d. JAV Kongrese paskelbta

Taikos programa:
1. Atsisakyti slaptosios diplomatijos. Tarptautiniai susitarimai ir sutartys turi būti
visiems žinomi.
2. Laisvai leidžiama plaukioti jūromis ir vandenynais.
3. Sumažinti muitinių barjerus.
4. Mažinti ginklavimąsi.
5. Teisingai išspręsti kolonijų problemas.
6. Rusija: išvedus užsienio kariuomenę, rusų tauta pati laisvai apsispręs.
7. Visiškai atkurti Belgijos nepriklausomybę.
8. Elzasą-Lotaringiją reikia sugrąžinti Prancūzijai.
9. Italijos sienas nustatyti nacionaliniu principu.
10. Austrijos-Vengrijos tautoms suteikti autonomiją.
11. Išspręsti Balkanų problemas: Rumunija, Serbija ir Juodkalnija turi būti
nepriklausomos.

ESK.Studio 7
 8 | Pirmas Pasaulinis Karas

12. Osmanų imperijoje turkų ir neturkų gyvenamos sritys turi gauti

nepriklausomybę.
13. Lenkija sudarys nepriklausomą, lenkiškai kalbančius gyventojus jungiančią
valstybę.
14. Sukurti Tautų Sąjungą.

WWI įvykiai chronologine seka:

1882 m. - susikuria Trilypė sąjunga
1907 m. - susikuria Antantės sąjunga
1914 m. birželio 28 d. - Sarajeve nužudomas, Austrijos-Vengrijos sosto įpedinis
Francas Ferdinandas
1914 m. liepos 23 d. - Austrija-Vengrija jausdamasi saugi, su Vokietija
užnugaryje, įteikia Belgradui ultimatiumą
1914 m. liepos 28 d. - Austrija-Vengrija nutraukia diplomatinius sąntykius su
Serbija
1914 m. rugsėjo 5-9 d. - Mūšiai prie Marnos. Sąjungininkams pavyksta
sustabdyti vokiečių kariuomenę.
1914 m. rugpjūčio 01 d. - Pirmo pasaulinio karo pradžia
1914 m. rugpjūčio 03-04 d. - Vokietija užima Belgiją ir Liuksemburgą, puldama
Prancūzijos ir Didžiosios Britanijos pajėgas juda link Paryžiaus;
1914 m. rugpjūčio pabaiga - Vokiečiai, vadovaujami Paulio fon Hinderburgo,
apsupa rusų antrąją armiją ir ją sutriuškina. Paima į nelaivę per 140 tūks. rūsų
karių.
1914 m. rugsėjo 6-15 d. - Vokiečiai prie Mozūrų ežerų apsupa ir sutriuškina
pirmąją rusų kariuomenę.
1915 m. - Vokietija okupuoja Lietuvą.
1915 m. - Caras Nikolajus II nutraukia Dūmos veiklą, auga valstiečių
nepasitenkinimas valdžia.
1915 m. balandis - Italija įstoja į karą Antantės pusėje
1915 m. gegužė - Vokiečių karinis laivas nuskandina keleivinį laivą "Lusitania"
su 1198 keleiviais. 128 iš jų buvo amerikiečiai.
1916 m. vasaris-lapkritis - Mūsis prie Verdeno.
1916 m. liepa-lapkritis - Pirmasis Somos mūšis. Debiutuoja anglų tankai.
1916 vasara - išryškėja anglų ir prancūzų oro pajegų pranašumas.
1917 m. vasario 22 d. (kovo pradžia) - Vasario revoliucija Rusijoje
1917 m. balandžio - JAV paskelbia karą prieš Vokietiją.
1917 m. spalio 24-25 d. - Ginkluotas bolševikų perversmas Rusijoje, žinomas
kaip "spalio".
1917 m. rugsėjo 18-22 d. - lietuvių konferencija Vilniuje, gavusi vokietijos
leidimą, nutaria atkurti nepriklausomą Lietuvos valstybę
1917 m. gruodžio 11 d. - paskelbiama Lietuvos valstybės Nepriklausomybės
deklaracija
1918 m. sausio 8 d. - JAV prezidentas, Nobelio taikos premijos laureatas, Vudru
Vilsonas paskelbia garsųjį taikos planą.
1918 m. vasario 16 d. - "Lietuvos aide" paskelbiamas Lietuvos
nepriklausomybės aktas
1918 m. kovo 03 d. - pasirašoma Bresto taika su Vokietija ir jos sąjungininkėmis
1918 m. kovo 23 d. - Vokietija remdamasi 1917 m. gruodžio 11 d. deklaracija,
pripažįsta Lietuvą kaip nepriklausomą valstybę.
1918 m. liepos 17 d. - Jekaterinburge, sumelavus, kad norima nufotografuoti
šeimos nuotrauką, sušaudant, nužudoma visa caro Nikolajaus II šeima.
1918 m. liepos 13 d. - Viutenbergo hercogas Vilhelmas fon Urachas išrenkamas
Lietuvos karaliumi ir yra pavadinamas Mindaugu II.
1918 m. lapkričio 03 d. - revoliucija Vokietijoje

ESK.Studio 8
 9 | Pirmas Pasaulinis Karas

1918 m. lapkričio 11 d. - pasirašytas Vokietijos kapituliacijos aktas

1918 m. lapkričio 11 d. - sudaryta pirmoji Lietuvos Vyriausybė.
1919 m. - įkurta Tautų Sąjunga (inicijuoja JAV, bet pačiai sąjungai ji nepriklausė)
1919 m. sausio 18 d. - 1920 m. sausio 21 d. - Paryžiaus taikos konferencija.
Konferencijos metu buvo parengtos šios sutartys:
1919 m. birželio 28 d. - Versalio taikos sutartis su Vokietija,
1919 m. rugsėjo 10 d. - Sen Žermeno sutartis su Austrija,
1919 m. lapkričio 4 d. - Neji sutartis su Bulgarija,
1920 m. birželio 4 d. - Trianono sutartis su Vengrija,
1920 m. rugpjūčio 10 d. - Sevro sutartis su Osmanų imperija (Turkija).
1919 m. - už savo "Taikos planą" Vudro Vilsonas apdovanotas Nobelio taikos
premija.

ESK.Studio 9