VILNIUS

VILNIUS / 3 psl.

2011 M. GEGUS 4 D., TREIADIENIS

A.Zuokas skelbia nauj ipardavim

VILNIUS / 5 psl.

Turgaviei prekeiviai ne dirba, o mitinguoja

AKTUALIJOS / 6 psl.

Taksi verslas nr elin slptuv

Pagal dokumentus taksistai dirba po kelias valandas ir udirba vos po kelis imtus.
E.Ovarenko nuotr.

Paskui garsi teisj velkasi klastoi leifas

Tiraas 50000 egz. (audituojamas UAB Ernst & Young Baltic) |

Nr. 45 (1135)

ISSN 1882-5330

Ekonominis sunkmetis lietuvius imok vengti mokesi visur, kur tik manoma. Kai kurios taksi mons i pamok imoko pernelyg gerai, tad sulauk valdios institucij dmesio.
Kodl pana darbuotoj skaii turini moni apyvartos skiriasi deimt ar daugiau kart? Toks klausimas kyla valgantis po taksi moni nansinius dokumentus. Juose stulbinantys skaiiai, keliantys abejoni dl bendrovi veiklos skaidrumo.

OR PROGNOZ / 2 psl.
RYTOJ PORYT

Netiktini skaiiai

lt

www.ikrauk.lt

Apie imt darbuotoj turinios mons nurodo per visus 2009 metus turjusios vos kelis imtus tkstani lit apyvar-

tos. Pvz., 100 darbuotoj turjusi Merselita nurod 350 tkst. Lt apyvart; 137-is mones darbinusi Translota 650 tkst. Lt; 87 darbuotojus turjusi SDKE 400 tkst. Lt; 90-ties darbuotoj komand ilaikiusi Erelio akis 110 tkst. Lt ir t.t. Padalinus iuos skaiius i 12 mnesi ir darbuotoj skaiiaus, paaikja, kad vienas vairuotojas per mnes kas nea 100400 Lt. Reali suma turt bti dar maesn, mat pinig nej monse yra kiek maiau reikt atmesti vadovus, dispeerius ir kitus technin darb atliekanius, bet pinig neudirbanius mones. Mnesio na padalinus i darbo dien skaiiaus, ieina,

kad per dien taksistai udirba nuo keli lit iki 20 Lt. Kitaip sakant, vidutinis vairuotojas per dien pavea vien, geriausiu atveju, du keleivius. Maa to, kapeikas udirbantys taksistai dar turi ilaikyti savo automobilius, juos remontuoti, pilti degalus ir pan. Gal ioje mozaikoje nesuduria ir kovon su eline ekonomika stojusios valdios institucijos. Taiau tarimus dar reikia rodyti.

Taksi mones kuops VMI

15min iniomis, Valstybin mokesi inspekcija (VMI) atlieka patikrinimus kai kuriose taksi monse.

VMI virininko pavaduotojas Artras Klerauskas teigia, kad taksi moni veikla mokesi vengimo poiriu yra vertinama kaip rizikinga. iais metais inspekcija vykdo projekt Keleivi veimas ir taksi, kurio tikslas pajam slpimo prevencija, taip pat paeidim keleivi veimo ir taksi paslaug teikimo srityje nustatymas. VMI ne tik tikrins, ar verslas veikia legaliai ir moka mokesius, taiau ir aktyviai bendradarbiaus bei komunikuos su to sektoriaus verslo bendrovmis, siekiant, kad ios paios imtsi veiksm, skaidrint savo veikl, 15min teig A.Klerauskas. Nukelta 2 psl.

2011 GEGUS 4 D., TREIADIENIS

2 / VILNIUS

Taksi verslas nr el
GEDIMINAS GASIULIS
g.gasiulis @15min.lt

Atkelta i 1 psl. Tikrinti numatoma ne tik taksi, bet ir marrutinius mikroautobusus. Pastarieji bus stabdomi tiesiog gatvje ir tikrinama, ar klientai turi iduotus bilietus, taigi ar vejai neslepia pajam.

Apgaudinja klientus
Patikrinimus atlieka ir kitos staigos Valstybin darbo inspekcija, Metrologijos tarnyba, savivaldybi darbuotojai. Vilniaus miesto savivaldybs Eismo organizavimo skyriaus vedjo pavaduotojas Evaldas Matonis teig, jog sostinje iuo metu veikia 58 taksi mons, jose dirba iki 2 tkst. vairuotoj.

Tegul tie bijo, kurie lktuvus nusipirko, namus pasistat.

Sak J.Giedrikien.

Per pastarj patikrinim nustatyta atvej, kad taksistai ocialiai dirba 2 valandas per dien, o j atlyginimas tra 215 Lt per mnes. Anksiau buvo nustatytas atvejis, kai mon darbino vairuotoj pirmoms dviem mnesio dienoms, o likusiai mnesio daliai jis ieidavo nemokam atostog, nors turjo visus reikiamus dokumentus, licencijas, kelions kvitus, taksi automobil ir kt., taigi toliau dirbo atostogaudamas. Be to, nustatyta atvej, kai vairuotojai apgaudinjo klientus, dirbtinai didindami taksometro parodymus. Per paskutin patikrinim oro uoste nustatytas atvejis, kai automobilyje buvo montuota vadinamoji rel. Liaudikai sakant, tai tokia turbina, kuri koreguoja taksometro parodymus, sak E.Matonis. Kiti taksistai naudoja neplombuotus taksometrus, kurie rodo didesn sum, nei turt. Arba tiesiog uklijuoja tarifo langel lipnia juosta ir vietoje prasto tarifo nustato ymiai didesn.

Tikrintojai danai nustato, kad taksistai i klient paima daugiau nei priklauso. E.Ovarenko nuotr.

Dirba, kiek reikia

Vainjant taksi, galima igirsti domi istorij apie io

verslo ukulisius: vieni taksistai skundiasi nesulauksi pensij, mat jau kelerius metus dirba neforminti. Kiti ocialiai turt dirbti vos por valand per dien, todl ant popieriaus gauna vos kelis imtus lit atlyginimo, taiau to neutekt net duonai. Ocialioms darbo valandoms pasibaigus, racija toliau kuda, kur laukia klientai, ir kelions tsiasi. Ir nors popieriuje rodomi tik keli imtai lit, tikrasis atlyginimas siekia kelis tkstanius. Labiau patyr taksistai turi savo takus, kur klien-

t srautas garantuotas. Viena toki viet viebuiai. Tiesa, norint ia dirbti, reikia gerai sutarti su viebuio administracija ir, inoma, nepagailti arbatos, atsidkojant u klientus. Kad ir kit syk btent tau paskambint, kai usienietis susiruo oro uost, ar neivyt laukianio alia prieangio.

Lyg papildoma veikla

Viena VMI akirat pakliuvusi taksi bendrovi Ere-

lio akis. ioje monje dirba 90 moni, dauguma jos vairuotoj dirba 24 valandas per dien ir atitinkamai gauna 200400 Lt per mnes. Taiau atlyginimas priklauso nuo atlikto darbo: jei atliekama daug reis, alga gali bti didesn. Taksistai vainja nuosavais automobiliais, pa-

tys juos priiri, remontuoja ir pila degalus, o su mone yra pasira nuomos sutart. Bendrovs direktoriaus pavaduotoja Janina Giedrikien aikino, kad dauguma taksist yra pensininkai, negalieji, mokiniai, vaikus auginantys tvai. Ms firmoje mons dirba tik gatvje, be usakym. Tokie, kuriems sunku dirbti su usakymais, is darbas leidia jiems truput prisidurti, teig J.Giedrikien. Paklausta, kodl j mons apyvarta yra tokia maa, palyginti su kitomis bendrovmis, panekov teig, kad jie gauna maiau usakym, nes nepriima ikvietim telefonu, be to, neusiima kita veikla. Yra moni, kurios turi daug automobili, net po 500600. Kitos turi net savo remonto dirbtuves, taigi nra k lyginti. J ir pajamos milijonins. Be to, jie turi svarbius objektus: viebuius, oro uost, aptarnauja usienieius ir panaiai, sak J.Giedrikien.

tyrimas

Taksisto alga lyg diungls

SAULIUS CHADASEVIIUS
s.chadasevicius @15min.lt

Tirdami taksi verslo ukulisius, 15min urnalistai atliko eksperiment paband sidarbinti taksi vairuotoju ir ne i nuogird suinoti apie silomas darbo slygas.

Vairuotoj visiems reikia

Skambinu dl darbo, uteko pasakyti tiek, kad pirmoji atsiliepusi sekretor duot mobilj telefon asmens, su kuriuo reikia tartis. Atsilieps rmos vadovas (ar vienas i j) leido suprasti, kad darb priims net nepatyrus ir mainos neturint mog, bet pareikalavo taksisto atestacijos paymjimo. Kitu telefonu tikriausiai atsiliep taksi mons vadov. Igirdusi pageidavim dirbti rmos transportu, dalykika moteris draugikai m atkalbinti

Taksi bendrovs vadovo numeris ikalbingas.

save. ia bus tavo maina, utikrino panekovas. Jis sil vertinti ir tai, kad man nereiks rpintis mainos remontu: Pas mus yra du servisai. Paiam reikia tik lemputes pasikeist, skysius sipilt, degalus pasiirt. O kas moka u degalus? Degalai i savo nukirto jis.

S.Chadaseviiaus nuotr.

Atlyginimo abrakadabra
Atjo laikas aptarti, kaip bus formintas mano darbas, kiek pinig tursiu atiduoti rmai, o kiek galsiu usidirbti? Bus nuoma mainos. Duosim main, usakymai, viskas bus, aikino vadovas. Jis dar pridr: Kai tursit taksisto paymjim, nusprsim, kurioje monje dirbsit. Pas mus ne viena mon yra. Darbdavys aikino toliau: Kas savait turit atveti tam tikr su-

m pinig. Viskas, kas lieka visk sau pasiliekat. O koks planas? paklausiau. Pradiai 250 lit per savait padarysiu, pirmam mnesiui. Paskui po truput kils, neslp vadovas. Kai planas kyla, taksistui vis maiau lieka? Kai kils planas, js jau daugiau ir inosit, daugiau ir udirbsit! sil nesibaiminti panekovas. Paklaustas apie moktinus mokesius, jis sak: Tai mes

nuo toki umoj. Jums geriau turti savo main. Jei dirbsit su rmos maina tik vergausit, tikino panekov. Dar kitaip susiklost treiasis pokalbis: ragel paklusi administrator nedelsdama sujung su vyrikiu. is pakviet jau kitos dienos ryt

usukti rmos patalpas ir visk aptarti.

ia bus tavo maina

Gyvenu kitame mikrorajone nei js taksi parkas ar ilsdamasis galsiu main laikyti prie nam?" paklausiau bsimo dardavio. Laikysi pas

Atlyginimas kaip ir yra, bet jo kaip ir nra! Mes visus mokesius sumokam u tave. O visus pinigus usidirbi pats.

Sodrai mokam u tave ir u save! Ar bus kakokia minimali alga? Tu dirbsi ir tu udirbsi pinigus. Mes usakymus duodam, u kuriuos tau mons sumoks atlyginim. I t udirbt pinig atiduosi u mainos nuom, o visus likusius pasilieki sau. ia ir yra tavo alga! Variantas imam mnes: sakysim, per mnes udirbai 5000. Man per mnes atidavei 2000, 3000 pasilieki sau. Arba kitas variantas: pradirbai mnes, udirbtus 5000 atidavei man ir gavai 800 lit alg! Koks variantas tau patinka? Apie k a tau ir neku! Atlyginimas kaip ir yra, bet jo kaip ir nra! Mes visus mokesius sumokam u tave. O visus pinigus usidirbi pats.

Lietuvoje
iandien daugelyje pietini ir rytini rajon numatomi krituliai, daugiausia lietus. Bus 7-12 C ilumos. Ateinani nakt daug kur prognozuojamos alnos iki 1-6 C alio.Rytoj dien bus 8-13 C ilumos. Vietomis trumpi krituliai.

iandien Europoje
IAULIAI KLAIPDA

+8

+11

PANEVYS

Atnai Berlynas

+10

UTENA

3-5 IAURSVAKAR
KAUNAS
04-15 NAKT 04-15 DIEN

+9

Londonas Madridas Maskva Minskas

Artimiausiomis dienomis
04-14 NAKT 04-14 DIEN

+10

VILNIUS

Oslas

Vilnius Kaunas Klaipda

+1 0 +4

+12 +13 +8

-1 0 +4

+14 +15 +11

+9

+24 +11 +18 +22 +22 +16 +12

Paryius Praha Ryga Roma Stokholmas Talinas Varuva

+19 +13 +7 +20 +8 +9 +9

Saul teka 05:35 Saul leidiasi 20:58 Dienos ilgumas 15:23 Mnulio faz Delia.

vardadieniai
Antanina, Dargailas, Florijonas, Mintaut, Monika, Vitalija

2006
Gegus 4 dien Neringos nacionaliniame parke, Kuri nerijoje, sipliesk gaisras, niokojs gamt penkias dienas ir idegins apie 200 ha ploto.

Interaktyvus or emlapis

www.15min.lt /orai

2011 GEGUS 4 D.,TREIADIENIS

VILNIUS / 3
trumpai
Tragedija pensionate

Meras ada: pinig bus

VIOLETA GRIGALINAIT
v.grigaliunaite @15min.lt

Nepajgiama sutvarkyti net prie pat savivaldybs esanio iuklyno. J.Kalinsko nuotr.

Pirmadienio vakar kils gaisras Antavili pensionate nusine 81-eri senolio gyvyb, dar 7 nukentjusieji buvo iveti ligonin. Gaisras seneli globos namuose kilo btent uvusio vyro kambaryje, jame apdeg ir baldai, kiti nam apyvokos daiktai. Ugniagesiai i labiausiai udmint kambari ine ir ived 13 moni. Gelbtoj darb itin sunkino tai, kad beveik visi pensionato gyventojai yra garbaus amiaus arba negals ir sunkiai vaikto. Korpuse, kuriame kilo gaisras, jo metu buvo 37 gyventojai, o visame pensionate 212 moni. Gaisro prieastys tiriamos.

Naujosios sostins valdios ambicingi planai pareikalaus papildom biudeto ilaid, nors jau dabar Vilnius klimps skolas. Taiau meras Artras Zuokas tikina, kad pinig suras. Es tereikia perskirstyti prioritetus. Tada uteks ir miesto apvietimui, ir kultros leidini prenumeratai Vilniaus mokykloms.
Balandio 1-j Vilniaus miesto skolos siek 916 mln. Lt. i suma tik keliasdeimia milijon lit maesn, negu metinis sostins biudetas. Taiau meras A.Zuokas teigia esantis tikras gerai paiekojus manoma rasti pinig tiek smulkesniems, tiek didesniems projektams. Vis dlto jis neatmeta, jog miestui teks dar labiau prasiskolinti.

iuklynai neveikiami
JURGITA LAPIENYT
j.lapienyte@15min.lt

Nuo akcijos Darom prabgo daugiau nei dvi savaits per tiek laiko turjo bti ivetos visos iukls. Savo ruotu Vilniaus meras Artras Zuokas adjo miest ivaduoti nuo iuklyn iki ios savaits pradios. Taiau ne viename sostins rajone iukli krvos kaip ppsojo, taip ir tebeppso.
Kone kasdien naujas iniciatyvas skelbiantis A.Zuokas pinig joms gyvendinti iekos perskirstydamas prioritetus. E.Anisimenko/BFL nuotr.

Sujungs parkus
Vilniaus savivaldybje nusprsta sujungti sostins Autobus ir Troleibus parkus. Komunalinio kio departamentas privalo parengti dokumentus, kuriuos patvirtinus miesto taryboje abu parkai bus sujungti vien. Es tai vargu ar leis sutaupyti, taiau kurta viena mon gals dirbti efektyviau. Neketinama atleisti ir darbuotoj, atvirkiai atsivelgiant keleivi pageidavimus turt bti didinamas marrut ir jais vainjani autobus bei troleibus skaiius. Taip pat artimiausiu metu ketinama panaikinti laipinimo per priekines duris tvark.

Pirmokai su kompiuteriais

Sostins Vyturio pradin mokykla tapo pirmja Lietuvoje vietimo staiga, kurioje gyvendinant bandomj pradinio ugdymo projekt pamok metu visi vienos klass mokiniai naudosis edukaciniais neiojamaisiais kompiuteriais. Pastarieji yra sukurti specialiai vietimo tikslams ir skirti pradini klasi mokiniams. i kompiuteri klaviatra atspari apliejimams, o korpusas smgiams. Kasdieni usimim metu, pasitelks kompiuter ir belaides technologijas, mokytojas gali stebti, kaip mokiniai naudojasi kompiuteriais, atsiranda ir nauj bd vertinti inias ir gebjimus bei mokini pasiekimus, pavyzdiui, trump nuotolini test rezultatai tikrinami i karto.

kykl vien dienrat, sak G.A.Petronis. Taiau dl naujojo projekto prenumeruoti daugiau leidini mokyklos papildom ilaid neturs tam bus Mokykloms skirta arba ta mokinio krepespaudos leidiniai lio dalis, kuri perskirstyti gaViskas yra pigu, k galima li pati savivaldyb, arba miesnupirkti u pinigus, jau pamg- to biudeto los. t posak pakartojo A.Zuokas. Vis dlto kai kurioms mo Turime rezerv, klausimas kykloms tokie nauji projektai nelabiau kyla dl planavimo ir atrodo reikalingi. Ms gimprioritet. Tarkim, usakyti nazijos mokiniams tikrai nelaikraius, urnalus mokyk- trksta spaudos leidini, preloms kainuoja tiknumeruojame rai nedaug, bet j jpakankamai duodama nauir vairi. Bet da yra ymiai dimes tai darodesn. Keista net me u savo pikalbti, kad XXI nigus, o jeigu amiuje sostins kuri mokykla mokyklos neprej neturi, tada numeruoja joki gal ir bda, leidini. dst irmTaiau savi- Kartoja A.Zuokas. n gimnazivaldybs vietimo departa- jos direktorius Edmundas Grimento direktorius Gintaras Al- galinas. fonsas Petronis mokykl vadoImsis privatizavimo v neskubjo smerkti. Es numatyta, kad 5 proc. mokinio Vilniaus biudet A.Zuokas krepelio l galima skirti vai- nusiteiks padidinti. Es tam riems leidiniams, taiau Vals- gali tekti papildomai skolintybs kontrol nustat grietas tis, taiau vis pirma bus stenribas ir leido iuos pinigus leis- giamasi susiderti su Finans ti tik vadovliams. ministerija, o vliau ir Seimu, Todl mokyklos gali pre- kad Vilniuje likt ne 40, kaip numeruoti spaud tik i t pi- dabar, o bent 60 proc. sostinnig, kuriuos skiria savivaldyb je surenkamo gyventoj pajaarba u savo las. Mes esame m mokesio. Taip pat tikimasi usak 40-iai didiausi mo- daugiau l gauti vykdant pri-

vatizavimo proces. Buvo numatyta iemet i privatizavimo gauti 18 mln. Lt, taiau po pasitarim esame prisim sipareigojimus t sum padidinti iki 37 mln. Lt. Yra labai daug objekt, kuriuos tiesiog privaloma traukti privatizavimo sraus, bet dl vienoki ar kitoki prieasi tas nepadaryta, teig A.Zuokas. Tiesa, kokius objektus btina skubiai privatizuoti, meras nevardijo.

Vilniaus ekins seninijoje 15min nesunkiai rado bent tris svartynus rajon puoia ak, sen spint ir sof, dur, dideli juod ir mlyn mai krvos. ekins seninas Liudvikas Lajauskas bdojosi, kad rajonui sutvarkyti prireiks dar keli dien. iuklynai ekinje yra tvarkomi, tikino jis. Tos vietos, kur guljo akcijos metu surinkti maiai iukli, jau sutvarkytos, taiau ia vis dar yra lik ak. Be to, mons meta ten naujas iukles, k tu jiems padarysi. Vilniaus Verki rajono seninas Vaclovas Gulbino-

viius antrino, kad iukles ne vietoje gyventojai krauna visus metus, o ypa pavasar. Gavau praneim i vienos sodinink bendrijos ten iukls yra veriamos nepriirimo sklypo teritorij. Bet ne ms reikalas yra i bendrij iukles veti. K jie sau galvoja? Kad jie iuklins, o Zuokas su Gulbinoviiumi ve? piktinosi seninas. iuklynai neaplenkia ir sostins centro. Lvovo gatvje, prie pat Vilniaus savivaldybs, atliekos jau nebetelpa konteinerius ir lipte lipa ant aligatvio. nipiki senino pavaduotojas Romas Kalcas sak, kad po akcijos surinktas atliekas tvarkytojai jau surinko, taiau mons toliau krauna iukles kur papuola. inome t problem. Bandme iveti iuklyn, penktadien net buvo technika atvaiavusi. Nepavyko, nes aplinkui buvo pristatyta daug automobili, tai bijojome kur nors ukabinti, aikino R.Kalcas.

Viskas yra pigu, k galima nupirkti u pinigus.

fotoakimirka

Mokykl pertvarka
Vilniaus savivaldybs taryba ios dienos posdyje numato svarstyti mokykl reorganizavimo klausimus. Naujais mokslo metais tsiant jau pradt pertvark Vilniaus Adomo Mickeviiaus gimnazijoje turt nelikti 5, Juventos gimnazijoje 8, Vasilijaus Kaialovo gimnazijoje 7, Baltupi vidurinje mokykloje 912, Martyno Mavydo vidurinje mokykloje taip pat 912, Pilaits vidurinje mokykloje 1, 2, 5 ir 6, Senvags vidurinje mokykloje 2 ir 5 klasi.

Vilniuje prasidjo naujas, jau septintasis, sveikatingumo mankt sezonas. Atuoniose sostins vietose rytais ir vakarais bus galima nemokamai sportuoti, o treniruotes ves kvalifikuoti instruktoriai. 2010 m. sveikatingumo manktose apsilank apie 8300 vilniei. Vidutinis sportavusij amius 4550 met, dauguma j moterys. Populiariausios sveikatingumo mankt vietos buvo prie Baltojo tilto, Lazdyn vidurins mokyklos stadione ir Vingio parke. J.Kalinsko nuotr.

www.15min.lt/s148940
Surink adres rasite i met sezono treniruoi tvarkarat

2011 GEGUS 4 D., TREIADIENIS

4 / MIESTO KULTRA
Organizatori nuotr.

PROGRAMA
Gegus 4 d., treiadienis 19 val. Lietuvos nacionalinis dramos teatras, Didioji sal. Compagnie Pal Frenak (Pranczija / Vengrija) Vyr paslaptys. (2060 Lt) 21 val. Men spaustuv, Juodoji sal. Garsai ir blyksniai (Lietuva) premjera Dykra, Nacionalins M.K.iurlionio men mokyklos Baleto skyrius (Lietuva) premjera Sapn emlapyje, Operomanija (Lietuva) NO AI DI trumpoji versija. (30 Lt) Gegus 5 d., ketvirtadienis 19 val. Men spaustuv, Kiemas. Olgos itluchinos okio trup (Latvija) Prarasties okiai. (jimas nemokamas)

Dizaino fiesta
AUDR DOMEIKAIT
a.domeikaite @15min.lt

Vengr kilms choreografas P.Frenakas pristatys savo krin Vyr paslaptys.

Nuo io savaitgalio Vilnius ada usikrsti originaliomis idjomis, dizainu ir inovacijomis jau et kart vyksianti Dizaino savait iemet pirm kart susijungs su tarptautiniu inovacij festivaliu IF ir pasilys miestieiams per imt rengini.
Prie pusantr met pradjome diskusij, kad tarptautinis inovacij festivalis IF ir Dizaino savait gali vykti kartu, vienas kit papildydami. Ms bendradarbiavimas padiktavo rengini tem Krybikumas ir partneryst, aikino Inovacij festivalio koordinator Egl Beinorien. Renginiai skirti ne tik profesionalams, bet ir plaiajai visuomenei siekiame paprastai ir suprantamai pristatyti dizaino ir inovacij naujienas.

okio festivalis gauna pagreit

KARINA ZIMINAIT
k.ziminaite @15min.lt

Night pranejai specialiu PechaKucha formatu (20 skaidri po 20 sekundi) pristatys savo idjas. Savaitgal pradedame nuo antivartotojiko judjimo Dizainas be dizaino parodos atidarymo Fluxus ministerijoje. Nuo etadienio Energetikos muziejuje prads veikti ilgalaiks ekspozicijos, pristatysianios Baltarusijos dizain, geriausius Lietuvos dizaino deimtmeio pasiekimus bei iaurs ali architekt, kuriani dizain, parod, anonsavo Lietuvos dizaino forumo direktorius Vytautas Gureviius.

Jau dvi dienas Vilniuje vyksta jubiliejinis 15-asis festivalis Naujasis Baltijos okis 11. iuolaikinio okio gerbjai stebinanius ir netiktus spektaklius kvieiami iki gegus 7-osios, etadienio.
vakar choreograf Agnija eiko drauge su kompozitoriumi Jonu Sakalausku ruoia projekt Dykra, kuriame kalbti ketina apie vyrus. Sunku apibdinti anr, vadiname j okio opera, nors tokio apibrimo nra. Tai nebus daina, kuriai pritariama okiu dirbame su okjais, kad jie galt parodyti balsus. Nors Dykra dykyn, joje visko tiek daug,

kad nemanoma gyventi. Mane kvp per Lotyn Amerikos kino festival rodytas lmas Vidin dykuma, kai vyras vis eim nuveda prat, pasakojo A.eiko. Paskutinij festivalio dien premjer Medjos pristatys Kauno okio teatro Aura vadov Birut Letukait. Antikoje buvo viena Medja. iame spektaklyje noriu kalbti apie iuolaikines medjas. Kodl spektakl taip pavadinau? Jis apie motinas, nuudiusias savo vaikus, pasakojo choreograf. Lietuvos okio informacijos centro direktoriaus Audronio Imbraso teigimu, iemet daugiau kaip po 10-ies met Lietuv vl usuks ir vengr kilms choreografas Palas Frenakas. Jis vengras, padars

baleto artisto karjer, prie du deimtmeius ivyks gyventi Pranczij. Jo spektaklyje daug erotikumo, intymumo tem. Pavadinim ivertme Vyr paslaptys, nors galima buvo vadinti ir Tamsija vyr puse. Manau, irovai priims krin prietaringai. Bus ir erotini vaizd, tik nesipiktinkit. Viskas grau, estetika, tikino jis. Kviss Bumm Bang pasivadinusi Islandijos trup spektaklyje Safaris pamgins surengti ou, kurio metu aikins, kaip reikia elgtis festivaliuose, k daryti norint susipainti dideli konferencij metu ir kitus nuotaikingus dalykus. A.Imbraso teigimu, Safario metu reikt nusiypsoti, mat tai bus viesi festivalio pabaiga.

Skirtingose Vilniaus erdvse bus pristatyta per imtas rengini.

Nauja kultrin erdv
Sekmadien vilnieiai gals pasidiaugti naujos sostins kultrins erdvs Prieplauka atidarymu prie Baltojo tilto. Prieplauk Vilni atitempme i Kauno. Ant jos sien visi norintys gals pamatyti fotomenininko Sauliaus Paukio ufiksuotas ios kelions akimirkas, pasakojo V.Gureviius. Vilniaus savivaldyb prie prieplauk nusprend rengti pirmsias 16 kdui irovams, o vliau silysime verslo sektoriui pirkti kdutes su mons logotipais ir taip plsti i Vilniaus lo.

Men spaustuv, Juodoji sal. Vyio Jankausko okio teatras (Lietuva) Liepsnos vir altojo kalno. (30 Lt) Gegus 6 d., penktadienis 18 val. Men spaustuv, Kienin sal. Men spaustuv (Lietuva) vent. (20 Lt) 20 val. Men spaustuv, Juodoji sal. Winter Guests (Norvegija) Ydingieji. (50 Lt) Gegus 7 d., etadienis 18 val. Lietuvos nacionalinis dramos teatras, Didioji sal. Kauno okio teatras AURA (Lietuva) premjera Medjos. (2050 Lt) 20 val. Men spaustuv, Juodoji sal. Kviss Bmm Bang (Islandija) Safaris. (50 Lt)

Dauguma rengini nemokami

Gegus 615 dienomis skirtingose Vilniaus erdvse vairioms auditorijoms bus pristatyta per imtas rengini parod, pristatym, konferencij, krybini dirbtuvi kuri dauguma bus nemokami. Ocialus udaras festivalio atidarymas vyks penktadien, gegus 6 dien, Nacionalinje dails galerijoje (NDG), o jau 21 val. durys atsivers ir visiems smalsuoliams renginyje PechaKucha

ivyka

Burbikio dvare isiskleid tulps

etadien visi kvieiami pasigroti spalvinga tulpi ied jra.

etadien, gegus 7-j, Burbikio dvaro sodyba jau vienuolikt kart kvieia lankytojus pasidiaugti ydiniomis tulpmis tradicins Tulpi ydjimo vents metu.
Atvykusieji kvieiami aplankyti restauruotus dvaro pastatus ir pasigroti ydiniomis tulpmis, kuri dvaro parke yra apie 300 ri. Pasak organizatori, lankytoj lauks ir unikali restauruot gramofon, patefon, klinkston, grafonol, ariston ir muzikini dui paroda, restauruoti senoviniai traktoriai ir automobiliai, kuriuos pristatys j eimininkai Klementas Sakalauskas, Gitautas ikus. Susirinkusius linksmins Violeta Miiulien-Stefut, iauli miesto puiamj orkestras, kamerinis ansamblis Vilniaus arsenalas su atlikjais Laima ulskute, Rolandu Ro-

moslausku, Sergejumi Okruko, solistai Joana Gedmintait ir Ignas Misira, dainininkas Romas Dambrauskas, grups 69 danguje, Vairas, Rondo ir Fata Morgana. vents dalyvi ir svei laukia liaudies meistr gamini mug, pramogos su irgais, vairs atrakcionai. Pernai vykusi jubiliejin Tulpi ydjimo vent sulauk rekordinio lankytoj skaiiaus. vents dien Burbikio dvare apsilank apie 30 tkst. moni, dar apie 10 tkst. atvyko sekmadien.

APIE RENGIN
vents pradia etadien, 11 val. Ikimokyklinio amiaus vaikai, negalieji leidiami nemokamai. Bilieto kaina: suaugusiems 15 Lt; vaikams 10 Lt. Iankstinius bilietus platina Biliet pasaulis.

t www.ikrauk.lt

S.iros/BFL nuotr.

2011 GEGUS 4 D., TREIADIENIS

VILNIUS / 5

Bda ne kasos aparatas, o PVM

LIEPA ELNIEN
l.zelniene @15min.lt

Vilniaus turgavietes vakar msos pirkti susiruo pirkjai rado tuius prekystalius. Turgaus prekeiviai nedirba, nes protestuoja prie kasos aparat vedim. Prekiautojai teigia, kad kasos aparat nesibaidyt, jei valdia triskart padidint Pridtins verts mokesio (PVM) rib. Bet Vyriausyb apie tai nenori net girdti.
Dengtose prek y vietse Kalvarij, Sostins bei Hals turguose besidarbuojantys vieios msos pardavjai nedirbti pasiov iki kitos savaits. Kitais maisto produktais prekiaujantys turgininkai vakar dirbo kaip prasta. Tiesa, retas j naudojosi kasos aparatais.

Veriasi perdirbimo mons

Hals turgaviet valdanios mons Tugva direktoriaus pavaduotojas Viktoras Konovalovas 15min sak, kad Hals turgavietje nebedirbti dl kasos aparat vedimo planuoja madaug tredalis pardavj. j viet, pasak V.Konovalovo, stoja mons. iandien jau man skambino Pieno vaigds, kita pie-

no perdirbimo mon. Jos pageidavo ateiti prekiauti. Taip pat domisi skerdienos mons, jos taip pat nori turg ateiti su savo darbuotojais, vardijo V.Konovalovas. Anot jo, kasos aparatai vesti pernelyg skubotai ir tinkamai neparuous kit teiss akt. Problema yra ne kasos aparatas, o 100 tkst. Lt Pridtins verts mokesio (PVM) riba. O Europoje tos ribos vidurkis yra 100 tkst. eur (apie 345 tkst. Lt). Tai yra didiulis skirtumas. Jei pas mus neapmokestinama PVM suma bt didesn, niekas t pajam neslpt ir tuos kasos aparatus bt nusipirk patys, be valdios priesako, aikino V.Konovalovas. Pasak jo, dabar pardavjas per dien vidutinikai parduoda produkt u 700 Lt, taiau po pusmeio, nordamas ivengti PVM mokesio, darbina savo eimos nar.

Taiau jau dabar, pasak Finans ministrs atstovs spaudai Giedrs Balytyts, 80 proc. prekybinink, kurie nepasiekia 100 tkst. Lt sumos, patys savanorikai registruojasi PVM moktojais. Siningiems prekybininkams bti PVM moktojais apsimoka, nes jais bdami jie gali atgauti PVM u savo legaliai Lietuvoje pirktas prekes, o ne padengti mokest i savo pelno, sak G.Balytyt.

V.Konovalovas yra informuotas, kad jo turgaus prekeiviai ketina jga prieintis, jei turgaviet uklyst inspektoriai.
Tiesa, turgaus prekeiviai, nors ir deklaruoja pardavinjantys lietuvik produkcij, neretai i ties j perka Lenkijoje, o tuomet PVM susigrinti negali.

Vietoje vieios msos pirkjai terado protestuojani turgaus prekeivi peticijas premjerui. I.Gelno nuotr.

Bausti neturi kaip

Hals turgaviets direktoriaus pavaduotojas V.Konovalovas sak, kad su policija ir Valstybine mokesi inspekcija yra susitarta prekeivi, dirbani be kasos aparat, 10 die-

Ministerija problemos nemato

Finans ministerija nuo kit met iki 150 tkst. Lt planuoja padidinti rib, nuo kurios tampama PVM moktojais.

n nebausti. V.Konovalovas yra informuotas, kad jo turgaus prekeiviai ketina jga prieintis, jei turg uklyst inspektoriai. mogaus teis yra prieintis, ar nesiprieinti, nes statymin baz nra paruota. Netgi baudjai neturi Administraciniame teiss paeidim kodekse straipsnio, pa-

gal kur galt juos nubausti. Bandoma bus taikyti straipsn, kuriame kalbama apie mones, bet ne apie zinius asmenis. Pasiprieins, baudos nemokjs mogus gals kreiptis teism ir, neabejoju, byl laimti, sitikins V.Konovalovas. Nuo sekmadienio kasos aparatus privalo naudoti visi

asmenys, prekiaujantys maisto produktais udarose patalpose turguose, kioskuose, vagonliuose, kilnojamuosiuose nameliuose. Taiau turgaviei eimininkai Vilniuje stojo prekybinink pus, leisdami iems toliau dirbti be kasos aparat bei ketindami jiems praneti, jei turguje pasirodys inspektoriai.

TURGUS VERIAMAS PREKYBOS CENTRU

jai, ir teisininkai, ir tiekjai patys sau. J sumokam PVM galima fiksuoti pagal produkt ir preki sigijim, o visa j apskaita nesunkiai patikrinama, jei turgaviets administracija vykdo normali apskait. PVM jie sumoka nusipirkdami i tiekj produkcij ir pakartotinai jo mokti tikrai neturt. Landa piktnaudiavimams turguose jau udaryta 2009-j liep, kai udrausta pirkti prekes verslo liudijim turiniam asmeniui i kito verslo liudijim turinio asmens. irdis plyta irint tas tuias lentynas iandien. Turgus veriamas prekybos centru, kur nepasidersi, kur dabar kasos aparatai vedami maistui dengtose prekyvietse, o paskui ir gls gatvje be kasos aparato neparduosi.

Rta Vainien, Lietuvos laisvosios rinkos instituto vadov Vyriausyb turt nedelsdama ataukti kasos aparatus turguose. Tai buvo kartakoikas ir nepamatuotas sprendimas. Nepamirkime to, kad turgaus prekeiviai patys susikuria darbo vietas, jie yra ir darbdaviai, ir darbuotojai, ir reklamos kr-

PROTESTAI TAI ANTAAS

ma turgaus prekeivi sako visk apskaitantys, nes dirba pagal verslo liudijimus. Darbo dienos pabaigoje jie vis tiek turi surayti, ko ir kiek pardav ir tie ranka raomi skaiiai danai prasilenkia su tikrove, siekiant neviryti 100 tkst. Lt ribos ir netapti PVM moktojais. Galvojant apie tai, kad dabar tas suraymas rankomis yra sudtingas, kasos aparatai siningiems turgaus prekeiviams darb tik palengvint. Dabar galiojanti 100 tkst. Lt riba tapti PVM moktoju yra adekvati Lietuvos ekonominei situacijai. Turginink kreipimasis Europos Komisij ir ketinimai prie jos badauti tai didelis farsas. A jau dabar galiu pasakyti, kok atsakym pateiks Europos Komisija ji nusistebs, kodl iki iol Lietuvos turguose nebuvo kasos aparat. Todl dabartins bado akcijos, protestai tai tik apgaul, siekiant paveikti Lietuvos Vyriausyb. Jai silyiau nereaguoti ir, garantuoju, savaitgal turgs veiks, kaip prasta. Tai tik antaas.
$

Nerijus Maiulis, Swedbank vyriausiasis ekonomistas Tai buvo btinas ir labai svarbus sprendimas ne tik kovojant su eline ekonomika, bet ir suvienodinant slygas smulkiesiems verslininkams. vedus kasos aparatus turguose inyks nelygyb tarp individualia veikla usiimanio mogaus parduotuvlje, kur kasos aparatai privalomi, ir turgininko, usiimanio ta paia individualia veikla turguje, kur jokios apskaitos nra. I ties dabar turgavietse yra didiulis kiekis neapskaitom preki, nepaisant to, kad daugu-

2011 GEGUS 4 D., TREIADIENIS

6 / AKTUALIJOS

Teisja paliko tikr bomb arsenal

SAULIUS CHADASEVIIUS
s.chadasevicius @15min.lt

Teisj taryba nutar informuoti prezident Dali Grybauskait apie buvusios sostins teisjos Anelikos imaitiens teisins veiklos patikrinimo rezultatus. Visi susim u galv, 15min prisipaino su revizijos mediaga susipains asmuo. 15min.lt altinis dar pridr: ia gali bti blogai daug kam, ne tik jai...
Balandio 29 d. Vilniuje vyko Teisj tarybos posdis. Vie-

nas paskutinij i 22-j darbotvarks klausim buvo suformuluotas itin nykiai: Dl informacijos pateikimo. Posdyje dalyvavusiam 15min.lt urnalistui susidar spdis, jog buvo netgi vengiama garsiai minti A.imaitiens kadencij baigusio prezidento Valdo Adamkaus nualintos, teistos, bet nenuteistos teisjos pavard.

Susim u galv
Su skandal ivarginta teisja susij naujausi, iomis dienomis tvarkomi reikalai nemalons visai Temids tarn ben-

TEISM MARATONAS
Teisja A.imaitien ir teismo sekretor J.Rutkauskien pareig neteko po to, kai 2006 m. pradioje buvo apkaltintos suklastojusios dokumentus 2002 m. nagrintoje civilinje byloje. Joje Vilniaus miesto savivaldyb bylinjosi su pensininke, kuriai teisjos sprendimu u 210 lit leista privatizuoti but nipikse. STT agentai isiaikino, kad teismo posd neatvykusi Vilniaus miesto savivaldybs valdinink protokole buvo paymta kaip dalyvavusi bylos nagrinjime. Po ilgo teism proces Kauno apygardos teismo kolegija 2009 m. gegu nusprend teisjos A.imaitiens ir sekretors J.Rutkauskiens baudiamj byl nutraukti sujus baudiamosios atsakomybs senaties terminui. Lietuvos apeliacinis teismas 2010 met birelio 18 d. atmet Vilniaus apygardos prokuratros prokuroro apeliacin skund. A.imaitienei priteista 295 tkst. Lt kompensacija. Galiausiai, teisjos byla pasiek Lietuvos Aukiausij Teism (LAT). is 2011 m. kovo 29 d. konstatavo, jog apeliacins instancijos teismas neinagrinjo vis prokuroro skundo esmini argument ir grino byl Lietuvos apeliaciniam teismui nagrinti i naujo.

druomenei: vieum kyla naujos skandalo detals. Paslaptingj klausim Dl informacijos pateikimo kolegoms pristat Vilniaus miesto 3-iojo apylinks teismo pirmininkas Pavelas Borkovskis. Btent io teismo Civilini byl skyriuje 41 met A.imaitien dirbo 19952003 m. 2006-j pradioje, ugriuvus tarimams dl suklastotos bylos, V.Adamkus sustabd A.imaitiens galiojimus (faktikai nualino nuo pareig). Neseniai pavieintas naujas Specialij tyrim tarnybos (STT) tyrimas dl galimos ems sklypo aferos prestiinje Vilniaus vietoje privert nupsti dulkes nuo vis byl, kurias 20002003 m. nagrinjo teisja A.imaitien. Visi susim u galv, naujien portalui prisipaino su revizijos mediaga susipains asmuo. 15min.lt altinis dar pridr: ia gali bti blogai daug kam, ne tik jai... 15min.lt iniomis, tikrintoja ms teko peri rt i 500600 civilini byl, kuriuose A.imaitien yra primusi sprendimus. Keliolikoje byl plika akimi nustatyti tam tikri paeidimai. Kokio jie pobdio ir kam buvo naudingi, kol kas yra paslaptis. Nors

A.imaitienei gresia naujos bylos. 15min archyvo nuotr.

teismo vadovas P.Borkovskis Teisj tarybos posdyje apie A.imaitien buvo priverstas kalbti vieai pasak nedaug. Patikrinimo ivad js turite, susipain. Paeidim fakt aib, atsiduso P.Borkovskis, taiau j nedetalizavo. Tarybos nariams jis prane, kad patikrinimo metu surinktos informacijos pagrindu yra parengta payma Lietuvos prezidentei Daliai Grybauskaitei. Dokument alies vadovei ketinama pateikti kartu su paios A.imaitiens paaikinimais.

Sklypas alia Draugysts viebuio

pavasar spauda ra, kad verslinink planus sostins M.K.iurlionio gatvje statyti 6 aukt verslo ir pramog centr stabdo prokurorai. Dl 13 ar buvusios automobili stovjimo aiktels alia Draugysts viebuio Vilniaus apygardos prokuratra pradjo ikiteismin tyrim, kur patikjo STT tyrjams. Sklypas aretuotas, tariama, kad nuosavybs teiss ems sklyp ioje vie-

toje atkurtos neteistai, suklastojus dokumentus ir net teismo sprendimus. Sprendim dl io sklypo grinimo paveldtojams prim btent Vilniaus miesto 3-iojo apylinks teismo teisja A.Tarvainyt-imaitien, posdiui sekretoriavo Jolanta Rutkauskien, o posdyje dalyvavo ir tuomets Vilniaus apskrities virininko administracijos emtvarkos skyriaus atstovas Germanas Stagys. Jis dar 2004 m. buvo nuteistas dl machinacij su ems sklypais.

V.evaldinui Prie Vilniaus Akropolio plaks didiausia Lietuvos krepinio irdis parodytos durys
Ilgametis Ignalinos atomins elektrins (AE) vadovas 63 met Viktoras evaldinas, daugiau nei metus dirbs jgains generalinio direktoriaus patarju, nuo iandien ali susitarimu atleidiamas i pareig.
Jo mona Rasa evaldina, anksiau jusi Ignalinos AE Informacijos centro vadovs pareigas, taip pat atleidiama, prane IAE komunikacijos vadov Daiva Rimaauskait. Pasak jos, V.evaldinui, kuriam birelio pabaigoje sukanka pensijos amius, sumokta ieitin kompensacija, taiau jos dydio IAE atstov nekomentuoja. Pasak BNS, V.evaldinas atleistas, nepaisant vie energetikos ministro Arvydo Sekmoko aikinim, kad, jis, kaip specialistas, gerai imanantis branduolins energetikos ir paios jgains speci k, kol kas yra reikalingas monei. Kiek daugiau nei metus monei vadovavs Osvaldas iukys prajusi savait paskirtas Ignalinos AE korporatyvini reikal direktoriumi, o jgainei vadovauja nuo 2010 m. pabaigos joje ekspertu dirbs 50-metis ilvinas Jurkus. Jis iki tol dirbo telekomunikacij bendrovse. Valstybs kontrol iemet nustat, kad Ignalinos AE turtas 20052009 m. buvo valdomas netaupiai ir neefektyviai. Buvs jgains vadovas O.iukys yra saks, kad atsakomyb u trejus metus vluojanius udarymo projektus tenka tiek generaliniam projekt rangovui Vokietijos Nukem Technologies, tiek Lietuvos institucijoms, taip pat buvusiam atomins elektrins generaliniam direktoriui V.evaldinui.

Gegus 8 d., sekmadien, 12 val., aiktje prie sostins Akropolio, krepinio gerbjai i visos Lietuvos kvies usienio krepinio aistruolius atvykti Lietuv Europos krepinio ird. ia, didiausios krepinio gerbj bendruomens Krepinio irdis krjas, Lietuvos krepinio rinktins fotografas Tomas Tumaloviius inicijuoja analog ms alyje neturjus vyk apie 1000 moni sustos gyv Krepinio ird, simbolizuojani lietuvi meil krepiniui. Lietuvos rekord registravimo agentra Factum ksuos daugiausiai vienoje vietoje susirinkusi moni, pasipuousi krepinio atributika. Dalyvi registracija vyksta http://www.krepsiniosirdis.lt/rekordas Pasipuousi Lietuvos krepinio sirgali simbolika, irdies forma stovinti moni minia, visomis Europos krepinio empionate dalyvausiani ali kalbomis kvies krepinio gerbjus atvykti Lietuv Europos krepinio ird. Fraz Laukiame Js Lietuvoje Europos krepinio irdyje bus per-

skaityta 21-a kalba. Milinik ird i sraigtasparnio ir nuo Akropolio stogo lmuos profesionals operatoriai. Unikalus vaizdo klipas bus iplatintas Europos iniasklaidai. Krepinio aistruoliai yra didel jga, sitikins T. Tumaloviius, o visi kartu, vienijami meils krepiniui, mes galime parodyti pasauliui savo alies unikalum. Esu sitikins, jog idja suburti sirgalius gyv, pulsuojani ird pasiteisins, ir ia krybinga akcija, neleisdami milijon, geriausiai ireklamuosime Lietuv bei padsime upildyti alies sporto arenas Europos krepinio empionato metu.

Borjomi nusprend prisidti matydami, kokias emocijas Lietuvoje kelia krepinis. Esu suavtas niekur Europoje nemaiau tokio pamiimo dl ios sporto akos, tik Lietuvoje. Galiu paadti, jog pats asmenikai pasirpinsiu, kad inia apie rekord kuo plaiau pasklist ir Gruzijoje, kur krepinio populiarumas dar tik auga teigia , I.Bokuchava.

Ms vis irdys i vasar ir ruden plaks krepinio ritmu, tad tai ir parodykime pasauliui. Todl kvieiame vilnieius ir miesto sveius prisijungti prie ios spdingos akcijos ir sustoti vien didel krepinio ird, sako Vilniaus Akropolio valdytojas T.Tumaloviius sako, kad krepinio trene- eslovas Urbonaviius. ris Kstutis Kemzra taip pat buvo ireiks Bendruomen Krepinio irdis vienija nor dalyvauti renginyje, taiau paaikjo, jog tdien bus ivyks, todl paadjo su 69 tkst. krepinio gerbj, kurie bendrauaikt susirinkusiais krepinio sirgaliais bti ja socialinio tinklo Facebook svetainje, adresu www.facebook.com/krepsiniosirdis. nors mintimis. ia jie gali rasti ne tik unikali kadr ir rePasak Lietuvoje sikrusios bendrovs porta i rungtyni, bet ir garsiausi LieIDS Borjomi Europe generalinio direkto- tuvos krepinink asmeninio gyvenimo akiriaus Irakli Bokuchava, prie tokio rekordo mirk, kuriomis jie patys dalinasi.
$

V.evaldino karjera Ignalinoje baigsi lidnai. .Maeikos/BFL nuotr.

Tomas Balekas Generalinis direktorius t.balzekas@15min.lt Raimundas Celenceviius Redaktorius r.celencevicius@15min.lt

Redakcija Vilniuje Tel. (8-5) 210 5896 Faks. (8-5) 210 58 97 redakcija@15min.lt A.Gotauto 40 B, 01112, Vilnius

Kauno biuras Tel. (8-37) 243 000 Faks. (8-37) 207 887 kaunas@15min.lt Kstuio g. 58, 44305, Kaunas

Klaipdos biuras Tel. (8-46) 257 900 Faks. (8-46) 257 800 klaipeda@15min.lt S.Daukanto g. 2, 92235, Klaipda

Reklama Tel. Vilniuje (8-5) 210 5895 Tel. Kaune (8-37) 207 886 Tel. Klaipdoje (8-46) 257 900 reklama@15min.lt skelbimai@15min.lt

Leidjas: UAB 15 minui, A.Gotauto 40 B, 01112 Vilnius. Tel. 210 58 94. Faks. 210 58 97. info@15min.lt www.15min.lt

Tiraas 50 000. ISSN 1822-2749. Laikratis platinamas Vilniuje, Kaune ir Klaipdoje. Redakcija neatsako u reklamos turin ir klaidas.

Taip laikratyje ymimi usakomieji straipsniai

Asta Cibien Dienos redaktor a.cibiene@15min.lt

15min pirmasis nemokamas laikratis Lietuvoje, kurio tira kas ketvirt audituoja UAB Ernst & Young Baltic.

229 600 nuolatini skaitytoj per dien Vilniuje, Kaune ir Klaipdoje.

TNS LT, Nacionalinis skaitytoj tyrimas, 2011 m. iema

2011 GEGUS 4 D., TREIADIENIS

PASAULIS / 7

Euforij keiia kerto baim

LINA BALSYT

FAKTAI
O.bin Ladenas gim 1957 m. Saudo Arabijoje, milijardieriaus Mohamedo bin Ladeno eimoje. Osama buvo 17-as i 52 M.bin Ladeno vaik. Po tvo ties 1968 m. Osama paveldjo daugyb milijon JAV doleri, taiau i suma buvo ymiai maesn, nei iniasklaidoje danai minti 250 mln. JAV doleri. Studijuodamas Karaliaus Abdulos Azizo universitete Didoje, Saudo Arabijoje, Osama suartjo su radikaliais musulmon dvasininkais ir netrukus m smarkiai kritikuoti Vakar politik arab alyse. Milinik tak Osamos pasaulirai turjo 1979 m. soviet invazija Afganistan. Jis rm prie sovietus kovojusius mudahedinus, parpindamas jiems pinig ir ginkl. ia jis kr al-Qaed. Nuo 1996 m. iki 2001 m. jis negailjo pinig Afganistan tuo metu valdiusiam Talibanui. Kaltinamas daugybs ipuoli prie JAV ir kitas Vakar valstybes organizavimu. Tarp j 2001 m. rugsjo 11-osios ipuoliai Jungtinse Valstijose, 2004 m. kovo 11 d. ipuoliai Madrido traukini stotyje, 2003 m. gegus 16 d. ipuoliai Maroke ir kt. Po 2001 m. teroristini ipuoli apie save O.bin Ladenas primindavo garso ir vaizdo raais. I viso per deimtmet buvo pavieinti 24 raai, kuriuose al-Qaedos lyderis smerk Vakarus, jiems grasino ir kviet viso pasaulio musulmonus skelbti dihad amerikieiams ir j sjungininkams. Po O.bin Ladeno mirties paskelbta, kad netrukus internete bus iplatintas prie mirt raytas jo kreipimasis bendraygius.

B.OBAMOS TRIUMFAS
Niekas neabejoja, kad skmingas O.bin Ladeno likvidavimas leis gerokai vir oktelti JAV prezidento B.Obamos reitingams ir ymiai padidins jo galimybes 2012 m. bti perrinktam antrai kadencijai. Ne syk respublikon kaltintas neveiksminga kova su terorizmu ir net vadintas musulmonu, B.Obama savo nuveikt darb krepel jau gali sidti bent du amerikieiams svarbius vykius: prajusi met rugpjt oficialiai ubaigtas karines operacijas Irake ir O.bin Ladeno paalinim. Jei B.Obamai pavyks gyvendinti savo paad po dviej mnesi pradti Jungtini Valstij pajg ivedim i Afganistano jo populiarumas alyje neabejotinai dar sustiprt.

l.balsyte @15min.lt

Amerikieiams veniant iekomiausio pasaulyje teroristo, Osamos bin Ladeno, nuudym, ekspertai ragina neatsipalaiduoti. Taikinio paalinimas nereikia karo su terorizmu pabaigos. Neabejojama, kad du deimtmeius terorizmo simboliu laikyto O.bin Ladeno mirtis paskatins dihadist grupes keryti.
al-Qaeda visame pasaulyje turi rmj, kurie nors atkeryti u O.bin Ladeno mirt ir tai darys vykdydami saviudi ipuolius. Nemanau, kad svarbiausio al-Qaedos simbolio paalinimas lems visuotin dihadist sukilim, taiau tikiu, kad susidursime su noriniais keryti ir tai daraniais, 15min teig pripaintas Pakistano raytojas ir urnalistas, ilgametis Pakistano bei Afganistano ekspertas Ahmedas Rashidas.

Pasitrauks pogrind
Taiau pagrindinio didiausio teroristinio tinklo al-Qaeda ideologo paalinimas neabejotinai suduos smg iai organizacijai. O.bin Ladenas buvo labai svarbus io judjimo simbolis ir kvpimo altinis, todl jo mirtis turs labai didel tak organizacijai. Jis suduos skaud psichologin smg viso pasaulio islamistams kovotojams. Tai labai svarbi akimirka, kuri tiek Vakar valstybi, tiek musulmonik ali vadovai turi inaudoti daug grieiau pasisakydami prie ekstremizm ir viesdami savo mones apie jo pavojus, kalbjo A.Rashidas. Pakistanieio sitikinimu, netrukus al-Qaedos vidu-

je prasids kova dl valdios, mat antrasis pagal svarb teroristinio tinklo mogus, egiptietis Aymanas al-Zawahiris, danai vadinamas judjimo smegenimis, nra taip mgstamas daugybs organizacijos nari ir jos rmj. Taigi neabejotinai vyks kova dl valdios. Antra, manau, kad dabar al-Qaeda pasitrauks pogrind ir kaip organizacija taps nebe tokia efektyvi, sitikins A.Rashidas.

Vienu viu
Pastarj deimtmet iekomiausi pasaulyje asmen mediojusios Jungtins Valstijos isvajot skm patyr nakt i sekmadienio pirmadien vietos laiku. Galiu praneti Amerikos monms ir pasauliui, kad JAV vykd operacij, per kuri nukautas O.bin Ladenas, kuris atsakingas u tkstani nekalt vyr, moter ir vaik nuudym, kreipdamasis pasaul sak JAV prezidentas Barackas Obama, pridurdamas, kad taip buvo vykdytas teisingumas. Galingiausios pasaulio valstybs lyderis pripaino, kad JAV O.bin Laden sek jau kur laik. Teigiama, kad pirmoji infor-

macija apie jo buvimo viet pasirod dar prajusi met rugpjt es informacij suteik Gvantanamo kaljime tardyti kaliniai. Pirmiausiai amerikieiams pavyko isiaikinti O.bin Ladeno ryininko pavard. Susek j, JAV valgai uiuop ir islamist kovotoj didvyriu laikyto O.bin Ladeno pdsakus. Paaikjo, kad skirtingai nei manyta, jis slapstsi ne Afganistane ar Afganistano ir Pakistano pasienyje stksaniuose kalnuose ar urvuose, bet vos 50 km nuo Pakistano sostins Islamabado nutolusioje atokioje kaln vietovje, Abotabade. ia, kartu su savo eima, itikimais pasekjais ir gausiu apsauginink briu garsiausias pasaulio teroristas buvo sikrs prabangiame pastat komplekse, kuriame nebuvo nei telefono, nei interneto ryio. Per maiau nei valand trukusi operacij, kuri vykd JAV karinio jr laivyno specialusis brys SEAL, uvo O.bin Ladeno apsaugininkai, viena i jo mon ir snus. Galiausiai, vienam karikiui paleidus taikl v galv, u kuri buvo paskelbta 50 mln. JAV doleri premija, uvo ir pavojingiausiu mogumi pasaulyje vadin-

Beveik neabejojama, kad O.bin Ladeno alininkai kerys u savo lyderio t. AFP nuotr.

tas O.bin Ladenas. Praneama, kad amerikieiai per operacij nenukentjo.

Palaidotas jroje
O.bin Ladenas palaidotas Arabijos jroje. Amerikos pareignai patvirtino, kad, laidojant garsiausi pasaulyje terorist, buvo laikomasi vis musulmonik tradicij: uvusiojo knas buvo numazgotas, vyniotas balt audekl ir vliau dtas balt drobin mai. Vienas i karinink perskait parengt religin kalb, kuri arab kalb vert arab tautybs asmuo. Po kalbos perskaitymo O.bin Ladeno knas buvo padtas ant lentos ir nuleistas jr. Pasak JAV pareign, jroje buvus al-Qaedos ly-

der nusprsta laidoti todl, kad, laikantis musulmonik tradicij, nurodani mirusj palaidoti per 24 valandas, kito pasirinkimo nebuvo. Apvalgininkai paymi, kad tokiu bdu taip pat buvo utikrinta, kad islamist iaurine vaigde vadinto O.bin Ladeno aminojo atilsio vieta netaps ventove ir piligrimysts vieta jo pasekjams.

Klausimai Pakistanui
Apie JAV planuojam slapt operacij inojo tik nedidelis ratas ios alies pareign. Teigiama, kad iki paskutini operacijos akimirk apie j nebuvo informuota net Pakistano valdia, taiau vliau prezidentas Asifas Ali Zardari nesiprieino JAV vadovaujamai operacijai.

Taiau tai, kad iekomiausias pasaulyje asmuo neaiku kiek laiko slpsi Abotabade, kur dislokuoti trys Pakistano armijos pulkai ir gyvena tkstaniai kariki, ikl daug klausim Pakistanui. ios alies saugumas jau kur laik kaltinamas al-Qaedos lyderio palaikymu.

2011 GEGUS 4 D., TREIADIENIS

8 / METAS RINKTIS

Kiekvienas skirtingas:
ar galima studijas pritaikyti individualiems poreikiams?
Nuolat kylant diskusijoms dl studij kokybs, svarstant kur geriau studijuoti Lietuvoje ar usienyje turbt svarbiausia atsiminti, kad kiekvienam studijos reikia individualius siekius, kurie siejami su skirtingais lkesiais. Ir nenuostabu: augant profesinei konkurencijai darbo rinkoje, greitai keiiantis technologijoms bei tobuljant priemonms, reikia naujausi ini ir bd, kad studentas, baigs auktj mokykl, bt konkurencingas darbuotojas.
Kiekvienas skirtingas: vieni greiiau, kiti liau sisavina tam tikras inias, net ir studijuodami t pai specialyb; ne visi gali suplanuoti savo gyvenim trejiems ketveriems metams priek, todl labai svarbu, kad auktoji mokykla galt savo studentui pasilyti visas priemones ne tik gyti studijuojamo dalyko kompetencij, bet t padaryti iuolaikiniais ir studentui priimtinais bdais. Nors taip susiklost aplinkybs, kad pusmeiui turjau ivykti usien, labai diaugiuosi, kad neteko stabdyti ar mesti moksl: Tarptautinje teiss ir verslo auktojoje mokykloje (TTVAM) sudarytos visos galimybs studijuoti ir atsiskaityti nuotoliniu bdu, pasakoja TTVAM reklamos vadyb studijuojanti Agn. Sistema labai patogi ir suprantama, o man didiausias privalumas, kad auktoji mokykla atsivelgia mano poreikius. Nors savo ateit ir karjer planuoju Lietuvoje, tikrai pasinaudosiu galimybe gyti patirties usienyje: iuo metu renkuosi, kurioje i TTVAM auktj mokykl partneri usienyje tsiu savo studijas. Ir Agn nra vienintel TTVAM student, turinti galimyb studijuoti pagal individual studij plan: apklaus duomenimis, pagrindiniai motyvai, dl kuri bsimieji studentai pasirenka btent TTVAM galimyb studijuoti norim specialyb bei patogus ir lankstus studij organizavimas.

Kodl verta studijuoti Tarptautinje teiss ir verslo auktojoje mokykloje?

2009 ir 2010 metais TTVAM buvo pripainta Veido reitingo lydere tarp privai kolegij. 2011 met kovo 28 dien paskelbto Veido tyrimo duomenimis, TTVAM abselventai yra tarp skmingiausiai sidarbinanij. Jaunuosius specialistus labai palankiai vertina darbdaviai. Prajusi met pabaigoje TTVAM absolventams, kuriems studijuojant jau buvo taikoma individualizuot studij tvarka, buvo pateikta tik du klausimai: Jeigu galtumte atsukti atgal, ar pakartotumte t pai studij program? Kodl? Atsakymai auktosios mokyklos administracij maloniai nustebino. Absolventai atsak: Taip, pakartotume. Dl pagarbos studentams, j poreikiams ir lankstaus studij proceso organizavimo.

TTVAM STUDIJ PROGRAMOS:

Vizualin komunikacija Turizmo ir viebui administravimas* Rinkodaros vadyba* Tarptautinio verslo teis* Buhalterin apskaita Finansai Reklamos vadyba Teis Transporto vadyba Verslo vadyba* * - ias studij programas galima studijuoti ir angl kalba

Profesionalumas kasdien tobulinant gdius

Anot TTVAM direktors doc. dr. Gitanos Jurgelaitiens, ypa svarbu siklausyti kiekvieno studento poreikius bei sudaryti visas slygas studentui tobulti ne tik kaip tam tikros srities inovui, bet ir pltoti savo bendrsias kompetencijas, kurios, labiausiai vertinamos darbo rinkoje. Lyderyst, krybikumas, atsakingumas, verslumas, iniciatyvumas neatsiejama gero specialisto kompetencij dalis. TTVAM kartu su dideliu partneri tinklu Lietuvoje ir usienyje rpinasi, kad studentai ne tik paskait, bet ir vairi seminar, konkurs, kon-

ferencij metu gaut patirties ir ini, bendraut ir semtsi patirties i savo srities profesional, patirtimi dalijosi TTVAM direktor. Kaip pavyzd galima paminti ir skmingai antrus metus TTVAM gyvuojani Teiss klinik: io mnesio pradioje jos veikla buvo iplsta, o klinikoje praktik atliekantys studentai, padedami dstytoj ir specialist, pirmieji Lietuvoje msi nemokamai konsultuoti ir verslo klausimais. Anot specialist, darbas Teiss ir verslo klinikoje, kuri kreipiasi daugyb moni puiki erdv ugdyti student verslum, tobulinti j teorines bei praktines inias, suteikti visapusik auktj isilavinim. iuo metu TTVAM Teiss ir verslo klinikoje nemokamas konsultacijas teikia dvylika teiss, verslo vadybos, nans studij program student. Jiems vadovauja vairi srii ekspertai: advokatai, verslo konsultantai, nans analitikai, bankini produkt ekspertai, aktuarai, o konsultuoja TTVAM dstytojai. Visi TTVAM absolventai, siekiantys gilinti savo inias pasirinktoje studij kryptyje arba plsti jas pasirenkant nauj studij krypt magistrantroje, gali tai skmingai daryti ne tik didiausiuose Lietuvos universitetuose, bet ir usienyje: TTVAM turi 25 usienio auktj mokykl partneri, pasirengusi priimti auktosios mokyklos absolventus tolimesnms studijoms. I viso TTVAM bendradarbiauja su daugiau nei 70 partneri 24 pasaulio alyse.

TARPTAUTINS TEISS IR VERSLO AUKTOSIOS MOKYKLOS STUDIJ PROGRAMOS

Vizualin komunikacija TTVAM Nauja studij programa, skirta stipriems ir mgstantiems bendrauti bei bti matomiems monms. Vizualins komunikacijos specialistai tai mons, gebantys susieti skirtingas raikos priemones bei komunikacinius elementus, kurti ir gyvendinti vairius kultrinius, pramoginius, verslo ir sporto projektus, dirbti rengini vadovais, organizuoti teikiam paslaug reklam ir sklaid, krybikai taikyti labai vairiapus isilavinim iuolaikins komunikacijos veiklos srityse. Komunikacijos specialist laukia didels ir maos verslo, reklamos mons, iniasklaidos priemons. Turizmo ir viebui administravimas TTVAM Norite keliauti ir rengti keliones, imanyti viebui administravim, j darbo organizavim? Tuomet i studij programa kaip tik Jums. Turizmas ir viebui administravimas puiki studij programa, kuri studijuodami gysite labai perspektyvi profesij, leidiani atsiskleisti Js organizaciniams gebjimams. Galima studijuoti ir angl kalba. Rinkodaros vadyba TTVAM Pasaulio ekonomikos analitikai teigia, jog sudtingos ir vis atrjanios konkurencijos slygomis iliks tie, kas savo veikl pastatys ant teisingos rinkodaros bgi. Studijuodami unikali savo turiniu rinkodaros vadyb, mokysits analizuoti ir vertinti verslo aplink, sisteminti informacij, gyvendinti ir kontruoliuoti moni rinkadaros proramas. O kartu gij SPACE Europos verslo kompetencij EUROBUSINESS diplom, tapsite tarptautinius standartus atitinkaniu rinkodaros specialistu. Galima studijuoti ir angl kalba. Buhalterin apskaita TTVAM moni finansin apskaita ir analiz, finans valdymo projektai ir j gyvendinimas, mokesi administravimas, deklaravimas ir mokjim principai, mons steigimo dokument parengimas ir jos veiklos vertinimas, apskaitos ir mokesi politika ir rinkos pokyiai. ie dalykai, i pirmo vilgsnio atrodantys sudtingi, tampa prasti ir suprantami buhalterins apskaitos specialistams. Be j n dienos negali apsieiti nei didels, nei maos mons. TTVAM buhalterins apskaitos studij programos absolventams skaitoma dalis Tarptautins diplomuot buhalterij asociacijos (ACCA) kvalifikacini egzamin, taip pat sudaromos slygos gyti Atestuoto tarptautini investicij analitiko (CIIA) sertifikat. Tarptautinio verslo teis TTVAM i studij programa leidia sigilinti tarptautinio verslo teiss principus, tarptautinius finans ir mokesi, intelektins nuosavybs ir kitus teisinius standartus bei painti teisin praktik. Tarptautinio verslo teiss specialistai utikrina Europos Sjungos ir Lietuvos Respublikos teiss akt taikymo versle suderinamum, padeda atstovauti verslinink interesams tarptautiniuose sandoriuose. Galima studijuoti angl kalba. Finansai TTVAM iuolaikinje rinkoje vyrauja privatus verslas, finansinio tarpininkavimo mons, atsiranda vis nauj finans staig ir paslaug. Finans specialistai laukiami apskaitos ir audito kompanijose, bankuose, draudimo, tarptautinse verslo ir finans tarpininkavimo monse. ios studij programos absolventams suteikiamas finans profesinio bakalauro laipsnis ir sudaromos slygos gyti CIIA sertifikat bei skaitoma dalis ACCA kvalifikacijos egzamin. Reklamos vadyba TTVAM Tikriausiai teko girdti posak apie visagal reklam. Kaip pristatyti prekes ir paslaugas, kad begaliniame informacijos sraute vartotojai jas atkreipt dmes? Kaip i gausybs technologij isirinti pai tinkamiausi, efektingiausi mons ar preks enklui, kaip organizuoti reklamines kompanijas, kad jos paveikt vartotojus, pagaliau, kaip kurti ir administruoti reklamos mon? Visus iuos klausimus krimsite kaip rieutus, jeigu pasirinksite reklamos vadybos studijas populiariausi 2010 met studij program. Teis TTVAM Su teismis ir pareigomis susipastate dar vaikystje, santykius tarp moni ir vairi visuomens institucij reguliuoja gausyb teiss akt, Teisininko profesija viena populiariausi, o teisininko diplomas yra beveik taps skmingos karjeros simboliu. Baigs teiss studij program ir tap tess bakalauru, js gebsite gilintis Lietuvos ir tarptautin teiss sistem, analizuoti ir sprsti konkreias teiss problemas, priimti argumentuotus teisinius sprendimus. Absolventai gali pasirinti: dirbti vieojo administravimo, savivaldybi, teissaugos institucijose, verslo monse, advokat, anstoli, notar kontorose arba tsti studijas magistrantroje. Transporto vadyba TTVAM Kaip organizuoti logistikos krovini veimo versl? Kaip valdyti transporto logistikos centr arba autotransporto mon? Kaip tvarkyti usakymus transporto monje, sudaryti transporto priemoni marrutus, organizuoti tarptautini krovini ir keleivi veim, vairuotoj darb? Toki ini ir patirties sukaupsite, studijuodami transporto vadybos studij program, sukurt ir gyvendinam kartu su Lietuvos nacionaline vej asociacija Linava ir su Lietuvos nacionaline ekspeditori asociacijaLineka bei kitomis monmis, kuriose atliksite net dvideimt savaii mokomj praktik. Verslo vadyba TTVAM Ilikti konkurencingam spariai kintanios rinkos slygomis tai vienas svarbiausi kiekvieno verslo sieki. J gyvendinti sekasi tiems, kurie geba tirti rinkas ir analizuoti situacij, prognozuoti pokyius ir juos kontroliuoti, kurie geba perprasti naujoves spariau nei konkurentai. Tai atveria puikias karjeros Lietuvoje bei usienyje perspektyvas. Galima studijuoti angl kalba. Verslo vadybos studij programos absolventai turi ypating galimyb per 3 studij metus gauti du auktojo mokslo diplomus: TTVAM verslo administravimo profesinio bakalauro diplom ir Olandijos NHL taikomj moksl universiteto bakalauro diplom.

15min komerciniai puslapiai apie studijas

Tekst autor Kristina Aksamitait redakcija@15min.lt

Privalumas ne usienio diplomas, o kalb kraitis

Studijomis usienyje jauni lietuviai susiavi ne tik dl, j nuomone, geresnio isilavinimo, galimybs greiiau pradti savarankik gyvenim, bet ir dl savotikos mados. Tokios nuomons laikosi dalis specialist, pastebini, kad daugiau galimybi darbo rinkoje turi ne baigusieji kur nors usienio universitet, o mokantys ne tik angl, bet ir kit Vakar Europos kalb. Ypa auga skandinav kalb poreikis.
Dalis jaunimo sivaizduoja, kad usienyje gali gyti kokybikesn isilavinim, daugiau patirties. Taip pat po studij tikimasi udirbti daugiau pinig ir greiiau sitvirtinti gyvenime, kas lemia pasirinkim studijuoti usienyje svarst Vilniaus licjaus direktorius Saulius Jurkeviius. Pasak jo, dalis pasiduoda ir bendrai tendencijai, kai a priori galvojama, jog mokytis usienyje yra tarsi auktesnis savs prasminimo lygis. Be to, anot S.Jurkeviiaus, kaip argument studijuoti usienyje dalis mokini pateikia ir galimyb pradti gyventi savarankikai. prigimtinius gebjimus ir galimyb juos realizuoti. Reikia nepasiduoti vieosios nuomons spaudimui ir turti savo argumentuot nuomon. Taip pat reikia susirinkti kiek manoma daugiau informacijos i vairiausi altini apie studijas. Gerai bt pabandyti pamstyti ir apie savo gyvenim po studij, patarimus r S.Jurkeviius. Jo manymu, Lietuvoje yra puiki studij program, nuostabi dstytoj ir i esms atnaujint auditorij bei laboratorij. Tiesiog reikia domtis pasikeitimais Lietuvos universitetuose, patar Vilniaus licjaus direktorius. tis M.Pakeviius ypa akcentavo augant skandinav ved, norveg, dan kalb poreik. Turimas kalb bagaas nebtinai tiesiogiai lemia atlyginim, bet akivaizdiai stiprina galimybes sidarbinti. Viskas priklauso nuo rinkos poreiki. Pavyzdiui, iuo metu darbo patirties neturintis studentas, mokantis kuri nors vien i skandinav kalb, gali nesunkiai rasti darb, kuris garantuos jam atlyg bent 30 proc. didesn u vidutin Lietuvos alg, teig M.Pakeviius. Taip pat, pasak jo, daugja darbo viet, kurioje reikalingi mons, kalbantys tokiomis Vakar Europos kalbomis kaip vokiei, ispan, prancz ir ital. Panekovas pastebjo, kad Lietuvoje pernelyg daug diskutuojama apie tai, koki privalum suteikia usienyje gytas diplomas, taiau i ties ne jis lemia sukaupt ini kiek. Turimas ini bagaas daniausiai priklauso nuo studento. Aktyvus studentas tiek Lietuvoje, tiek usienyje stengiasi pasiimti kuo daugiau, mano M.Pakeviius.

Svarbu iniciatyvumas
Anot personalo atrankos bendrovs Strategic Sta ng Solutions projekt vadovo Mantauto Pakeviiaus, dabartinje darbo rinkoje geriausiai jauiasi tie, kas yra savo srities specialistai bei ekspertai. Dl j mons konkuruoja tarptautiniu lygiu, o atlyginimai beveik nenukentjo net per kriz. Tai ypa aktualu IT sektoriuje: programuotojai, tinkl specialistai, projekt vadovai ir konsultantai yra ypa paklauss. Bsimam studentui patariau labai rimtai irti studijas, daug bendrauti su dstytojais, rodyti iniciatyv. Rekomendacijos pabaigus studijas suteiks daug privalum tarp darbo rinkos naujok, teig M.Pakeviius. Anot jo, iandien, kai globalizacija ir skaitmeninis amius vis spariau naikina geogranes ribas, taip pat labai svarbus kalb mokjimas. Lietuva maa valstyb, todl neivengiamai tenka mokytis usienio kalb, kad galtume bendrauti su likusia pasaulio dalimi. Kalb mokjimas jau nebe privalumas, o btinyb. Kartais net vienos usienio kalbos gali nepakakti. Pavyzdiui, jeigu mon eksportuoja produkcij tiek Ryt rinkas, tiek Europos Sjungos alis, sunku bus sidarbinti neturint ger angl ir rus kalb ini, teig specialistas. Daugiausia su stambiais investuotojais Lietuvoje dirban-

Svarstant apie studijas usienyje reikt gerai pasverti visus argumentus ir priimti sprendim nuoirdiai pasikalbjus su savimi. 123rf.com nuotr.

Nevertina pokyi ms universitetuose

Studijos usienyje tampa lyg ir savotika mada, kuri yra postsovietins visuomens nepasitenkinimo esama realybe iraika. Vis dar nekritikai tikima, kad usienyje viskas yra neva geriau, nei Lietuvoje. Be to, nesugebama vertinti vykusi pasikeitim Lietuvos auktosiose mokyklose. Danai mstoma praeities stereotipais ir nepagrstai nuvertinamos mokymosi galimybs Lietuvoje, 15min teig S.Jurkeviius. Nuo 2004 met apie 40 proc. S.Jurkeviiaus vadovaujamo licjaus absolvent renkasi studijas usienyje. Didioji dalis vyksta Jungtin Karalyst. Tok pasirinkim lemia tai, kad dauguma mokini usienyje gali mokytis tik angl kalba, teig panekovas. S.Jurkeviiaus nuomone, renkantis studijas usienyje, pirmiausia reikia pabandyti bti nuoirdiam su paiu savimi, gerai pagalvoti apie savo

Reikia suformuluoti savo tikslus

Lietuvos moksleivi sjungos (LMS) prezidentas Vygintas Eidnas teig, kad iuo metu daugiau moksleivi galvoja, jog geriau studijuoti usienyje dl keli prieasi. Kai kur mokslas yra visikai nemokamas arba pigesnis negu Lietuvoje, kiti galvoja, kad usienio universitetuose jie gali gyti kokybikesn isilavinim ir ten sudarytos geresns slygos studentams, tai yra jie turi galimyb dirbti ir mokytis vienu metu, treias, pagrindinis argumentas, usienyje jie randa patrauklesnes ir vairesnes studij programas, vardijo V.Eidnas. Panekovas taip pat pastebjo, kad yra moksleivi, turini tvirt argument, kodl veriau rinktis studijas Lietuvoje, o usien ketinani vaiuoti tik pagal main programas. Tokie moksleiviai mano, kad trumpas laikas usienio universitete ir grimas atgal Lietuv yra labai naudingas. Jie galvoja, kad ir Lietuvos universitetai silo kokybikas studijas, taip pat yra sitikin, kad gali pretenduoti valstybs apmokam viet. Treioji prieastis yra ta, kad jie Lietuvoje turi ger socialin kapital ir nenori jo palikti, j eina eima, draugai, vertingos paintys, teig LMS prezidentas. Taiau jis taip pat sutiko su nuomone, kad neivengiamai yra moni, kurie usien vaiuoja, nes mada aukia.

VILNIAUS VERSLO TEISS AKADEMIJA

universitetin auktoji mokykla, vykdanti vientissias magistrantros studijas, suteikianti teiss magistro kvalikacin laipsn
Akademijoje gytas auktasis universitetinis teisinis isilavinimas suteiks galimyb dirbti visose teisinse institucijose, verslo, nans ir draudimo monse, atstovauti joms teismuose. Pasirinkus teiss studijas kolegijose arba auktosiose neuniversitetinse mokyklose, reiks papildomai studijuoti universitetinje auktojoje mokykloje.

Joki profesini bakalaur, ilyginamj ar papildom studij! MS STUDIJOS TEISINGAI MSTANTIEMS!

Informacija teikiama Vilniuje, Kauno g. 34 Tel.: (8 5) 213 5172, (8 5) 213 6713 El. p. vvta@vvtakademija.lt Klaipdoje, Bijn g. 17 Tel. (8 655) 68 151

iuo metu darbo patirties neturintis studentas, mokantis kuri nors vien i skandinav kalb, gali nesunkiai rasti darb, kuris garantuos jam atlyg bent 30 proc. didesn u vidutin Lietuvos alg.
Teig M.Pakeviius.

www.vvtakademija.lt

2011 GEGUS 4 D., TREIADIENIS

10 / METAS RINKTIS
finansai

Paskolos: svarbiausia disciplina

Studentai, negalintys savo lomis sumokti u moksl ar pritrk pinig gyvenimo ilaidoms, gali kreiptis Valstybs studij fond (VSF) praydami suteikti valstybs remiam paskol. Tuomet, kai VSF paskelbia sraus student, kuriems siloma sudaryti valstybs remiam paskol sutartis, viskas atrodo labai paprasta: telieka padti para po sutartimi, o pinigai, priklausomai nuo to, kokios paskolos prayta, netrukus pervedami studento ar auktosios mokyklos sskait. Vis dlto prie imant paskol reikt apgalvoti kelet dalyk, o pirmiausia susirinkti pakankamai informacijos apie paskolas teikianias institucijas.
su sutarties slygomis, prireikus, paklausti institucij darbuotoj apie studentui neaikias sutarties slygas ir numatytas prievoles.

Paskola konkreiai studij krypiai

Studentams suteikiamos iskirtins slygos: paskola pradedama grinti po met nuo studij baigimo arba j nutraukimo. O studij laikotarpiu ir 12 mnesi po j baigimo ar nutraukimo mokamos tik palkanos ir tik nuo panaudotos dalies. Valstyb gali nusprsti kompensuoti dal ar visas mokamas palkanas. Galimi keli mechanizmai: studentas moka vis palkan norm, valstyb kompensuoja palkan dal, virijani 5 proc. arba valstyb kompensuoja visas palkanas. Kiekvieno studento atveju priimamas individualus sprendimas, teig O.Bloien. Taip pat, pasak jos, reikt nepamirti, kad paskola suteikiama konkreioms studijoms, tad studij krypties pakeitimas tolygus studij, kurioms buvo suteikta paskola, pabaigai. Tad po 12 mn. nuo io sprendimo primimo, reiks pradti grinti paskol. Ana-

logika situacija ir su studento ibraukimu i sra, paaikino panekov. Anot asmenini nans valdymo eksperts, analizuojant banko duomenis nuo i met pradios, vidutin moktin palkan suma u suteiktas paskolas su valstybs garantija litais siekia 4,39 Lt/mn., eurais 16,71 Lt/mn.

Pritrksta atsakomybs
O.Bloien apgailestavo, kad pasitaiko vluojani dengti savo prisiimtus nansinius sipareigojimus. 70 proc. vis pradelsim prieastis nansins disciplinos stoka. VSF, remdamasis kredito staig, teikiani valstybs remiamas paskolas, duomenimis, suskaiiavo, jog 2010 m. pabaigoje buvo beveik 10 proc. i paskol, pagal kuri sutartis nebuvo laiku atliktos mokos. Taip pat i institucija pasidalino patirtimi, jog bendraujant su studentais susidaro spdis, jog jie nepakankamai rimtai vertina btinyb mokas mokti laiku ir, jog keliolikos ar keli deimi lit mokos udelsimas jokios takos neturs. Ir jie ities apsirinka, teig asmenini nans valdymo ekspert. Anot jos, toks neatsakingas elgesys gali sutrukdyti kitais metais gauti vis dar reikaling paskol studijoms. Praktikoje yra u ksuota atvej, kai ir poros cent udelstas mokjimas sutrukd gauti paskol, tikino O.Bloien. Ji taip pat atkreip dmes, kad vlavimas vykdyti si-

Finansin disciplina svarbi visiems, taiau ji ypa btina tiems, kas turi finansini sipareigojim skolinanioms institucijoms. 123rf.com nuotr.

Studij paskolos su valstybs garantija sutartis pasiraoma su nansine institucija, taiau teis tokias paskolas teikti turi ne viena institucija. Taigi pirmas patarimas prie vykstant pasirayti sutarties gerai ianalizuoti ir palyginti vis nans institucij, turini teis teikti ias paskolas, slygas ir, inoma, pasirinkti t, kurios slygos priimtiniausios, patar Odeta Bloien, Swedbank Asmenini nans instituto vadov Lietuvoje, pridurdama, kad is patarimas galioja ir jau ne pirm kart toki paskol imantiems studentams, mat i paskol teikianios nans institucijos ir j slygos gali keistis kasmet. Taip pat, pasak specialists, jau apsisprendus dl nansins institucijos, prie pasiraant sutart btina susipainti

pareigojimus atsispindi kredito istorijoje. Taigi dabar neatsakingai mokantis palkanas studentas ateity nordamas gauti banko paskol bstui ar kitam svarbiam pirkiniui, gali igirsti neigiam banko atsakym arba gauti paskol ne tokiomis palankiomis slygomis, kaip atsakingai savo nansus tvarkantys klientai.

Ilaidos pagal prioritetus

Norintys neturti problem dl io sipareigojimo bankui, turi siminti kelet dalyk. iuo atveju patarimas studentams tas pats kaip ir kitiems: asmeninius nansus btina valdyti, o ilaidoms suteikti prioritetus. Prisimus nansinius sipareigojimus, j dengimui pajam dalis turt bti atidedama pirmiausia, o tada

50 050
Bendras gaut valstybs remiam paskol dydis litais per visus studij metus negali bti didesnis kaip i suma.

planuojamos kitos ilaidos. Taip pat primenu, kad imokant papildomas paskolos dalis dids ir mokam palkan suma, todl tai btina atsivelgti planuojant savo biudet, pata- Teig O.Bloien. r specialist. vienais metais vieneriems stuPasak eksperts, jei vykdy- dij metams, tad kitmet stuti nansini sipareigojim ne- dentas vl gali jos prayti. Vis pavyksta dl tam tikr pagrs- dlto nereikt pamirti, kad t prieasi, btina nedelsti didjant bendrai paskolos suir kreiptis nans institucij. mai, didja ir moktinos paKartu bus rastas sprendimas. lkanos. Be to, baigus ar nuTaiau svarbiausia nepalikti traukus studijas reiks mokvisko savieigai, nes pasekms ti didesnes paskolos mokas gali bti sunkiai itaisomos, dl pradtos grinti paskolos teig O.Bloien. dalies. Bendra gaut valstybs Valstybs remiamos pasko- remiam paskol suma per vilos studij kainai bei gyveni- sus studij metus negals bti mo ilaidoms teikiamos kiek- didesn nei 50 050 Lt.

Praktikoje yra uksuota atvej, kai ir poros cent udelstas mokjimas sutrukd gauti paskol.

LSAS prezident: Nra pasyvi student, yra tik aplinkybs, neleidianios pasireikti aktyvumui
Kovo pabaigoje naujja Lietuvos student atstovybi sjungos (LSAS) prezidente tapo Ieva Dimonait. Prajus mnesiui nuo tada, kai ji msi nauj pareig, kalbjoms apie naujosios sjungos vadovs kadencijos tikslus, studij reform ir student aktyvum.
Prajo mnuo, kai tapai naujja LSAS vadove. K planuoji nuveikti per i kadencij? Studij proceso organizavim atjo laikas i esms keisti. Daugumoje usienio universitet jau anksiau pereita prie studentus orientuot studij modelio. Lietuvos auktosiose mokyklose is procesas dar tik prasideda. Btent studij proceso kaitai ir bus skiriamas didelis dmesys, siekiama, kad studentams bt sudaromos slygos gyti ne tik ini, bet ir gebjim, suteikiamos studij lankstumo galimybs. Studentai yra jauni mons, kuriems reikalingos socialins garantijos, finansinio stabilumo utikrinimas, galimybs derinti studijas ir eimos sipareigojimus ir t.t. Socialinis aspektas bei veikla ioje srityje vienas i pagrindini prioritet. Prakalbome apie studij proceso kait. DaugyAnot I.Dimonaits, pokyiai Lietuvos auktosiose mokyklose dar tik prasideda. I.Gelno nuotr.

b student nepatenkinti studij reforma. Kokia tavo nuomon? Pagrindo bti nepatenkintiems yra: vienos aukiausi studij kain Europoje, viena prasiausi paskol sistem, nansavmo pobd studij metu daugumai student nulemia brandos egzamin rezultatai, kokybini esmini pokyi studij procese neatsirado, galimybi studentams taip pat nepadaugjo... Ir tai tik keli neigiami, student danai vardijami aspektai reformos atvilgiu. Akivaizdu, jog norai reformos atvilgiu buvo dideli, taiau j gyvendinimas nra toks, koks turjo ir galjo bti. Neigiam aspekt labai daug, apie juos kalba ne tik studentai, bet ir kitos akademins bendruomens grups. Taiau

situacij blogina tai, jog net ir akivaizdias problemas taisyti delsiama, dl to kenia studentai bei auktasis mokslas apskritai. Tokia situacija rodo tik vien auktasis mokslas nra valstybs prioritetas. Grkime prie student atstov rinkim klausimo. K manai apie reformos poreik juose? Pirmiausia reikt kalbti ne tik apie student atstov rinkim kokyb, bet apie atstovavim apskritai, kuris negali bti kokybikas tuomet, kai trksta vienos i detali. Student atstovybs spariai keiiasi jau kelet met atstovybi narius, atstovus auktj mokykl Senatuose (Akademinse tarybose), kituose sprendimus priimaniuose organuose, be abejo, ir student atstovybs preziden-

t renka seninai studentai, kurie, atstovaudami savo akademins grups nariams, sprendia svarbiausius student atstovybs klausimus, priima esminius sprendimus, nurodo atstovybs veiklos kryptis. Seninas nebra tik formaliai grupje irinktas mogus, kuris turi utikrinti tinkam komunikacij tarp grups ir dstytoj. Seninas yra studentas, gavs savo grups nari pasitikjim ir teis atstovauti jiems, taip pat turintis pareig utikrinti, jog grups pozicija atitinkamu klausimu bus isakyta ir igirsta. Reformos prastai vykdomos tuomet, kai btina keisti esam situacij i esms, siekiant ivengti dar didesni problem. Student atstovavime vykstantys bei jau vyk pokyiai susiformavo savaime, todl tai pavadinti reforma bt sudtinga.Dalyvaujamosios demokratijos modelio atsiradimas nebuvo kakas staigaus ir netikto, lygiai taip pat ir tolimesni ingsniai, galbt ir elektroninis balsavimas, ateis savaime. Idealiu atveju kiekvienoje auktojoje mokykloje turt bti daugyb vairiais tikslais susibrusi (ne)formali student bendrij, ne tik palaikani studentikos dvasios gyvast, bet ir suvokian-

i savo pareig aktyviai dalyvauti student savivaldoje, sprendiant bendrus universiteto reikalus. Kokia yra realyb? Auktosiose mokyklose studentai gali dalyvauti ne tik student atstovybi veikloje, bet ir jungtis prie student klub, meno kolektyv ir pan. Galimybi aktyviai veiklai pagal

kiekvieno poreikius yra. Be to, didel dalis student tam, kad galt igyventi studij metu, yra priversti dirbti. Kiekvienas studentas renkasi, taiau student atstovybi veikloje dalyvauja kiekvienas studentas, isakydamas nuomon, poreikius, lkesius, formuodamas student atstovybi pozicijas atitinkamais klausimais.

www.15min.lt/s148908
Surink adres savo kompiuteryje arba telefone, rasite vis straipsn

2011 GEGUS 4 D., TREIADIENIS

12 / METAS RINKTIS

Stres prie egzaminus gimdo neracionalios mintys

Pasiruoimas egzaminams ir j laikymas tampa sudtingu ibandymu daugeliui mokini ar student. Dalis abiturient baigiamuosius egzaminus taip sureikmina, jog ima juos prilyginti savotikam lemiamam gyvenimo momentui. Neretai laikotarp lydi nerimas, negaljimas susikaupti, nuovargis, mieguistumas ar nemiga.
Visus iuos igyvenimus paskatina ne artjantis egzaminas, bet neracionalios mintys. Pavyzdiui, a privalau ilaikyti egzamin ir gauti tok paym, kokio noriu. Jei egzamino paymys nebus toks, kokio noriu, bus siaubinga, a neitversiu. Tai parodys, kad esu nevyklis ir ateityje man daugiau nesiseks. ios mintys neturi jokio racionalaus pagrindo, teig Vytauto Didiojo universiteto (VDU) Psichologijos katedros lektorius dr. Aidas Perminas. Anot panekovo, tokias mintis galima steRagino A.Perminas. bti ir pamginti sau paiam jas uginyti, pakeis- ir padt prasiblakyti bei pati racionales-nmis.Tarkime, ilsti, pavyzdiui, nueiti kijei neilaikysiu egzamino to- n, paaisti krepin, patakiu paymiu, kokio man nori- r specialistas. si, bus nemalonu, bet tai neRuoiantis bus pasaulio pabaiga. Paskusvarbus balansas tin dien ar bent pus dienos prie egzamin reikt padti Ne tik mstydami pozytyknygas al ir usiimti kakuo, viau studentai bei abiturienkas sukelt teigiamas emocijas tai ruodamiesi egzaminams
Anot psicholog, prie egzaminus btina ilaikyti mokymosi ir poilsio balans. 123rf.com nuotr.

Egzaminas yra tik mayt didelio gyvenimo dalis. Nepamirkite galvoti apie likusi dal.

gali sau padti ivengti streso. Tikriausiai labiausiai abiturientai ar studentai nerimauja dl to, kad turi nepakankam ini baga gerai ilaikyti egzamin. Todl viena i A.Permino rekomendacij bt labai paprasta sistemingas mokymasis. Be to, svarbu nepamirti, kad mogus negali bti susikoncentravs vis laik ir nuolat priimti informacij, todl panekovas akcentavo mokymosi ir poilsio balsans. A.Perminas par ir daugiau patarim, kaip veikti stres mokantis: Sportuoti, racionaliai maitintis, saikingai gerti kav, vdinti patalp, kurioje mokomasi, pakankamai isimiegoti, skirti laiko maloniems dalykams. Specialistas pridr, kad atsipalaiduoti padeda relaksacijos, pavyzdiui, autogenin (pagrsta savitaiga aut. past.) treniruot ar vizualizacija, taiau jas mogus turi bti bent minimaliai valds.

Ir abiturientai, ir studentai turt sismoninti, kad egzaminas tik mayt gyvenimo dalis, o ne pats lemtingiausias vykis. 123rf.com nuotr.

Svarbu neperlenkti su kartojimusi

Prie egzamin VDU lektorius pataria vis pirma gerai isimiegoti, be to, nesistengti kartotis egzamino mediagos ryte. Paprastai bereikalingas nerimas praeina gavus egzamino uduotis ir pasinrus darb, nuramina A.Perminas. Ij i egzamino mokiniai ar studen-

tai danai ima aptarinti atsakymus ir tikrintis juos su kitais. Tokia jau ms prigimtis, kad norisi kiek galima greiiau sumainti tamp, todl nemanau, kad verta save tramdyti ir nepasitikrinti, ar gerai atsakei, jei to norisi, teigia VDU lektorius. Vis dlto tai, kas igirstama nebtinai yra tiesa, bet gali sukelti bereikaling nerim. Jei pastebi, kad atsakei neteisingai, igyveni lides ir tai natralu, nes tau egzamino paymys yra svarbus. Taiau padaryti lides pagrindine savo gyvenimo tema nra racionalu, ypa kai nei-

nai tikr atsakym. Nuo blogos emocins bsenos egzamino rezultatai nepasikeis, sako A.Perminas.

Neilaikytas egzaminas ne pasaulio pabaiga

Jei pavyko gerai ilaikyti egzamin puiku, taiau jei ir nepavyko tai ne pasaulio pabaiga. Gyvenimas nesibaigia iandien, jis kupinas kitoki iki, kuriuos verta sileisti savo gyvenim. Egzaminas yra tik mayt didelio gyvenimo dalis. Nepamirkite galvoti apie likusi dal, ragina panekovas.

2011 GEGUS 4 D.,TREIADIENIS

SKELBIMAI / 13
Nemokama pirmin psichologo pagalba kiekvien darbo dien nuo 16 iki 20 val.

KRIZI VEIKIMO CENTRAS

Baldai
Nebrangiai, kokybikai ir greitai projektuojame ir gaminame virtuvs bei priekambario spintas su stumdomosiomis sistemomis ir kt. Tel. 8 606 19706. Nestandartini bald projektavimas ir gamyba. Geriausios kokybs ir kainos santykis. www.guobosbaldai.lt. Tel. 8 656 69099. Restauruojame minktuosius baldus, suteikiame garantij. Vilnius, Buivydiski g. 15. Tel.: 8 5 241 1193, 8 671 05921.

Grois, sveikata
Dmesio! Unikali metodika padedanti tapti blaiviu ir nerkaniu. Metodas negydomasis. Tel.: 8 608 14853, 8 679 76185. IBLAIVINIMAS VIS PAR. Priklausomybs lig gydymas. Tel. 8 606 91150.

Nekilnojamasis turtas
1,11 ha Elektrn rajone, Kietavikse, buvusi sodyba. Kaina 12 000 Lt. Tel. 8 686 33893. Parduodamas 2 k. butas Karolinikse (48,1 kv.m., du balkonai, III a., 149 000 Lt), Vilnius. Tel.: 8 645 22370, 8 5 279 0428. SUINOKITE SAVO NAMO, BUTO KAIN NEMOKAMAI!" www.NTkonsultacija.lt Parduodamas butas vryne, Vytauto g. (33 kv.m., autonominis ildymas, patogumai, 110 000 Lt), Vilnius. Tel.: 8 5 279 0428, 8 655 00583. Parduodamas 2 k. butas Santarikse, M. Marcinkeviiaus g. Nauja statyba, rengtas, su baldais, puiki vieta. 214000 lt. Tel. 8 657 50512. Sodo sklyp su nameliu Salininkuose, s/b. Birelis (64 kv.m., kratinis, 75 000 Lt), Vilnius. Tel. 8 600 15 444.

www.krizesiveikimas.lt
Tel. 8 640 51555

Silo darb
Atliekas tvarkanti mon silo darb autoaltkalviui Vilniuje (netoli Garin turgaviets). Tel. 8 698 47975 Atliekas tvarkanti mon silo darb vairuotojui, turiniam C kategorij ir darbo patirties su sunkiasvoriais automobiliais (hidromanipuliatoriaus paymjimas privalumas), bei krovjui Vilniuje. Silomas darbo umokestis vairuotojui - nuo 2200 Lt, krovjui nuo 1200 Lt. Darbas nuo 5.00 val. ryto, todl reikalingas nuosavas transportas atvykti darbo viet (netoli Garin turgaviets). Tel. 8 698 47975 Autoservisui reikalingas meistras-administratorius. Tel. 8 647 16557, CV sisti el.p. lidema@lidema.lt. Autoservisui reikalingas patyrs autoaltkalvis, geras atlyginimas. Tel. 8 647 16557. darbintume vadybinink - ekspeditori su patirtimi, atlyginimas sutartinis, CV sisti el.p. info@hameda.lt. Iekomas ilumveio mainistas darbui Vilniuje, amius nesvarbu. Kontaktinis telefonas 8 685 62922, kontaktinis el.p natalija@refitas.lt mon ieko patyrusi aplinkotvarkos darbinink: trinkeli klojj, kelinink, pagalbini darbinink. Tel. 8 610 37368. mon ieko trinkeli klojimo, kelininko meistro pozicijai. Reikalinga vadovavimo patirtis. Tel. 8 610 37368. mon, turinti socialins mons status, UAB Socialin integracija ieko valytoj. Pirmenyb teikiama kandidatams, turintiems dalin darbingum. Tel. 8 5 249 0987. Kavinei Lazdynuose reikalinga konditer. Tel. 8 659 57724. Perspektyvus darbas jaunimui vakarais. Prekiaujama nam prieiros sistemomis. Apmokome. Tel.: 8 5 240 2957, 8 680 26559. Reikalingas barmenas 0,5 etato, virjas (-a) 0,5 etato, ind plovja italikame restorane - picerijoje Pomodoro. CV sisti el. p. info@pomodoro.lt, arba teirautis darbo dienomis nuo 9.00 val. iki 18.00 val., tel. 8 652 10001. ANGLIJA! . kis, pakavimai, pato kurjeriai. STUDENTAMS darbai Anglijoje ir Kipre. Darbas Olandijoje, Vokietijoje. www.aulina.lt. Tel. 8 699 27086. Reikalingas autoelektrikas pastoviam darbui Vilniuje. Darbo sritis - automobili apsaugos ir garso sistemos. Tel. 8 612 33333, UAB BCE SAUGA, Vilnius. Reikalingas vertjas greitai ir nebrangiai iversti internetin puslap i lietuvi angl kalb. Tel.: 8 655 34284 Reikalingi vyrai nuo 40 m. be aling proi dirbti dvirai nuomos punkte. Tel. 8 687 79304. Silome darbus ANGLIJOJE, OLANDIJOJE, NORVEGIJOJE. Studentams vasaros darbai! UAB Eurostaff. Tel. 8 699 88135. Skubiai reikalingi gerai anglikai kalbantys padavjai (-os), kambarins ir fotografai darbui kruiziniuose laivuose. Amius nuo 18 met. Atrankos vyks gegues 19 ir 27 d. Vilniuje, 31d. Taline. CV angl kalba sisti el.p. cv@ismira.lt. UAB ISMIRA, www. ismira.lt. Tel. 8 4 634 5 009. Skubiai reikalingi laikinam ir pastoviam darbui kurjeriai Vilniuje. Galima dirbti pagal panaudos sutart savo automobiliu, degalais aprpiname. Kreiptis irmn 70-517 nuo 11.00 val iki 13.00 val arba registruotis Tel. 8 5 2712943. Stabiliai dirbaniai monei reikalingi patyr vairuotojai (CE), vainti aldytuvinmis ir didiakbmis puspriekabmis (ES, RUS). Geras, laiku mokamas atlyginimas. Tel. 8 616 99010. Sunkveimi plovykla Vilniuje ieko: pareigingos moters galinios daryti automobili chemin salono plovim (darbo patirtis pageidautina), darbo umokestis, nuo darbo rezultat. Tel. 8 655 50553. Taksi monei reikalingi taksi vairuotojai dirbti su mons ir nuosavais automobiliais, geros darbo slygos. Tel. 8 679 00296. Tent gamybos monei reikalingi darbuotojai, vyrai nuo 20 iki 35 met, sezoniam darbui. CV siusti el.p. dizainas@everex.lt. Tel. 8 616 45321. Siuvimo mon UABTUMA darbui Vilniuje kvieia kvalifikuotas siuvjas. Darbas viena pamaina, darbas operacijomis. Atlyginimas nuo idirbio visada laiku, silome geras darbo slygas, socialines garantijas. Tel. 8 5 265 3517, Savanori pr. 139, LT-03150, Vilnius. Reikalingi vairavimo mokymo instruktoriai, turintys instruktoriaus paymj (B, C, CE, D kat.), Vilnius. Tel. 8 612 54600. UAB Arginta, esanti adresu Molt pl. 71, Vilnius, usiimanti nestandartini metalo gamini gamyba, ieko patyrusi suvirintoj. Privalumas: brini skaitymas, sertifikatas pagal standarta EN 287-1. Darbas ceche. Tel. 8 5 271 5273. UABVAROS GARANTAS ieko nuolatiniam darbui Vilniuje: valytoj darbui biuruose pilnai ir nepilnai darbo dienai (rytin, dienin arba vakarin pamaina). Tel. 8 655 92266. Kambarini darbui viebutyje. Tel. 8 5 205 1055, 8 662 20807. Valymo bendroveiCorpus A reikalingos VALYTOJOS (-AI) ne pilnai darbo dienai Vilniuje. Kreiptis: Gabijos g. 30, Vilnius. Tel. 8 5 249 0987. Valymo mon ieko valytoj ir pagalbinio darbuotojo (atsakingo u preki iveim ir smulki valymo darb atlikim). Tel. 8 606 80503. Valymo monei reikalingi lauko darbuotojai ir valytojos dirbti rytais. Pilnas etatas. Tel. 8 655 28514. Vienam didiausi Lietuvoje vieojo maitinimo moni tinklui skubiai reikalingi PADAVJAI, BARMENAI, IND PLOVJAI Vilniuje, Kaune ir Klaipdoje. Darbo patirtis nebtina. Gyvenimo apraym siskite: el.p. darbas@starjobs.lt, nurodydami miest, kuriame norite dirbti, bei pareigyb, dl kurios kreipiats, arba registruokits tel. 8 653 57520, 8 650 44431. Vienam didiausi Lietuvoje vieojo maitinimo moni tinklui skubiai reikalingi VIRJAI, VYR.VIRJAI, VIRJO PADJJAI, KEPJAI, VYR. KEPJAI, KEPJO PADJJAI Vilniuje, Kaune ir Klaipdoje. Darbo patirtis nebtina. Gyvenimo apraym siskite el.p. darbas@starjobs.lt , nurodydami miest, kuriame norite dirbti, bei pareigyb, dl kurios kreipiats, arba registruokits tel.: 8 653 57520, 8 650 44431. Sunkveimi servisui reikalingi autoaltkalviai ir autoelektrikai. Patirtis bt privalumas.Tel.: 8 620 88850, 8 620 88851. Socialin negalij mon mielai priims darb valytojas bei kiemsargius su 35-55 proc. darbingumu. Tel. 8 672 97280. DARBAS NORVEGIJOJE, DANIJOJE, VEDIJOJE. www.skandi.lt. Tel. 8 655 51185. Siuvimo monei reikalingos siuvjos, Vilnius. Tel.: 8 698 02144, 8 615 83079, 8 615 35058. Taksi mon priima darb geromis slygomis patyrusius taksi vairuotojus dirbti su mons ir nuosavais automobiliais. Tel. 8 698 11028.

Praneimai
Diplom ir diplomo pried VK Nr. 006539, iduot Dianai Jasiukaitytei, laikyti negaliojaniu. Informuojame, kad .m gegus 16 d. 10.00 val. SB Vaivorykt, Antakalnio seninijoje, Vilniaus mieste bus atliekami ems sklypo Nr. 12 (kad.Nr. 0101-0036:342) kadastriniai matavimai. 0rganizator Elvyra Petknien. Praome gretimo sklypo Nr.13 (kad.Nr. 0101-0036:350) savinink Valentin ukevii atvykti savo ems sklyp dl rib suderinimo. Rengjas UAB Geodeziniai ir topografiniai darbai matininkas Valdas Januis, adresas algirio g. 88-507, Vilnius. Tel. 8 659 55157, el.p. gtdarbai@ gmail.com. Sofijos Gaidukiens mons registravimo paymjim (kodas 122861792), laikyti negaliojaniu.

Kita
PRIVATS SENELI NAMAI PRIIMS GYVENTOJUS, KURIEMS REIKALINGA GLOBA IR SLAUGA. KAINA SUTARTIN. TEL. 8 656 81050. www.seneliunamai.info. SENDAIKI MUG SENAMIESTYJE, Arkli g. Kiekvien etadien ir sekmadien nuo 10 val. Senoviniai ir naudoti daiktai, amatinink bei dekupao darbai, stiklo ir porceliano dirbiniai, knygos ir t.t. Nuo gegus 1d. gyva muzika su patrepsjimais. Tel. 8 678 61436.

DINGUSI MONI

PAIEKA
Tel.: +370 653 32237
www.inspectorsoce.eu

Mokslas
Vairavimo mokykla DRAIVERIS A1, A, B, C, CE, D kat. C ir CE kat. vairuotoj profesinis mokymas. Kalvarij g. 143 313, tel.: 8 5 2700105, 8 640 26689. vitrigailos g. 3, tel.: 8 5 2127394, 8 652 84426. Vilnius. El.p. info@draiveris.lt, www.draiveris.lt. TAIKOME NUOLAIDAS! ANGL, RUS, ISPAN, VOKIEI k. kursai. Language instructions: English, Russian. Tel. 8 687 30299, el.p. info@ lispcenter.com. VilniausRasos specialioji mokykla priima mokytis 7-21 met vaikus, turinius protin negali. Mokykla suteikia specialj pagrindin isilavinim. Mokiniams skiriamas bendrabutis ir nemokamas maitinimas 4 kartus per dien. Vilnius, Vitebsko g. 19, tel. 8 5 2610980.

Paslaugos
NAM IR SODO NAMELI PRIDAVIMAS VALSTYBINEI KOMISIJAI, PASTAT KADASTRINIAI MATAVIMAI (INVENTORIZACIJA), TECHNIN PRIEIRA. TEL. 8 600 20022. Remontuoju skalbimo mainas, indaploves, el.virykles. Vaiuoju rajonus. Suteikiu garantij. Tel. 8 674 66855. Siuntiniai ir kroviniai. Airija - Lietuva - Airija. Patirtis. Tel. +353 8 57055100, 8 686 81182. www.mvtransport.lt. Vidaus durys: puins, faneruotos, laminuotos. Pigiai. Montavimas ir pristatymas per 3 dienas. www.duryspigiau. lt. Tel. 8 652 92016. Vis kompiuteri servisas, dalys geriausiomis kainomis. algirio g. 131, Tel. 8 601 93669, www.pc-help.lt Mokesi grinimas i 16 ali.Tel.: 8 656 96668 , 8 5 2728844, www.darbintera.lt Konstitucijos pr.12-219, 5 jimas, Vilnius. Televizori remontas LCD kineskopini, kliento namuose. Ikvietimas nemokamas. Suteikiame garantij. Tel.: 8 634 69625, 8 683 70648. Sien, grind apiltinimas oro tarpus. EKOvata, termoputa, polistireno granulmis. 1kv.m nuo 7Lt. Konsultuojame, dirbame visoje Lietuvoje. Tel. 8 689 68528. IPARDAVIMAS: Dulki siurbliai, viestuvai, virtuvin, buitin technika, elektronika. Kainos: http://elektronikas.eu. Tel. 8 683 52204. Neiojamj kompiuter, pagrindini ploki remontas, instaliacija, prieira, virus valymas. Tel.: 8 663 64408, 8 608 23220. WWW.LAPTOP.LT. Kompiuteri taisymas! Garantija net pus met! Jei nepataisysime - sumoksime Jums 100 Lit!!! Adresas: S. ukausko 43, Vilnius. Tel. 8 676 42707. Opraus kompiuteri ir mobilij telefon taisykla. Sugedo ar ltai veikia kompiuteris? Kreipkits, mes padsime. Pavasario proga suteikiame 35 proc. nuolaid auinimo sistemos valymui ir operacins sistemos raymui! Kalvarij g. 125, 4 a., 402 kabinetas. Tel. 8 616 18 999.

Transportas
AUTOMOBILI SUPIRKIMAS. Gali bti su defektais. Atsiskaitome i karto. Tel. 8 675 71801. Nebrangiai perveame baldus, pianinus ir kitus. Krovjai. Iveame iukles. Tel.: 8 5 261 9780, 8 650 16240, 8 601 34981. Superkame automobilius, motociklus, mikroautobusus. Gali bti su defektais. Atsiskaitome i karto. Tel. 8 605 11996. SUPERKAME VAIRI MARKI AUTOMOBILIUS. ATSISKAITOME I KARTO, DIRBAME BE POILSIO DIEN. Tel. 8 600 08276. SUPERKAME VAIRI MARKI AUTOMOBILIUS. TVARKINGUS IR SU DEFEKTAIS. SUTVARKOME DOKUMENTUS, ATSISKAITOME I KARTO. Tel. 8 676 71261.

Statyba, remonto darbai

Geromis kainomis veame: sml, vyr, skald, akmens dulkes, lauko akmenis, juodem, augalin sluoksn. ems kasimo darbai. Iveame statybines atliekas.Vilnius, tel. 8 677 67677. NAUJA VONIA SENOJE VONIOJE (Vonios restauravimas kliento namuose). Dirbame visoje Lietuvoje. Daugiau info: www.vannavanna.lt. Tel.: 8 5 265 39 70, 8 614 21410. Dengiame stogus bitumine prilydomja danga. Dirbame visoje Lietuvoje. Suteikiame garantij. Tel. 8 606 73000. Projektuojame gyvenamuosius namus, ruoiame rekonstrukcij projektus, juos deriname ir gauname leidimus statybai. Padedame teisinti jau pastatytus statinius. Darome detaliuosius planus. Tel. 8 610 10340. ALUPLAST,VEKAplastikiniai langai. Nuolaida iki 60 proc. Mediniai langai. arvuotos durys. www.bogone.lt, tel.: 8 5 235 0088, 8 678 58877. UAB Langius, remontuojame ir reguliuojame plastikinius langus. Keiiame stiklo paketus. Langai su vertikaliomis orlaidmis. arvuotos durys. Didels nuolaidos. www.langius.lt. Tel.: 8 5 2310303, 8 650 47129.

Reikalingas logistas
iveioti spaud rytais, su nuosavu automobiliu. Tel. 8 655 34 250. (skambinti tik 8.00-12.00 val.)

VILNIUJE

CV siskite j.ceponis@15min.lt.

Tapk kraujo donoru!

2011 GEGUS 4 D., TREIADIENIS

14 / SPORTAS

Karas dl aukso prasideda

JULIUS BLIDIUS ASTA UKAIT
redakcija@15min.lt

Lietuvos krepinio lygoje (LKL) nieko naujo. Kauno algiris ir Vilniaus Lietuvos rytas vl veik keli iki finalo ir rytoj, trylikt sezon i eils, prads kov dl alies empion titulo.
Komandos kovos iki 4 pergali, o serija prasids, ir jei prireiks vis septyneri rungtyni, baigsis Kaune, mat reguliariajame LKL sezone nepralaimjs n karto algiris gijo aikts pranaum. Tris kartus sezon susikirto algirio ir Lietuvos ryto keliai. Visas tris pergales vent algiris, kaskart laimdamas vidutiniu 18,0 tak skirtumu. Tai vienintelis kartas per pastaruosius tris sezonus, kai vienai i ekip tarpusavio mauose pavyko ikovoti tris pergales i eils. Lietuvos rytas gins LKL empion titul, kur pernai ikovojo penkt kart klubo istorijoje. algiris LKL aukso iedais puosi 12 kart, bet pastarj tik 2009-aisiais.

Dl nugaros traumos algiris finale turs verstis be M.Pociaus (d.). Taiau, anot S.Jasaiio, vieno i lyderi netektis varovus gali tik dar labiau mobilizuoti. .Maeikos/BFL nuotr.

AKIS AK

ALGIRIS

KAUNAS

VILNIUS

LIETUVOS RYTAS
EMPIONAI: 5 FINALININKAI: 13

EMPIONAI: 12 FINALININKAI: 18 PERGALS TAKAI (VID.)

TAKAI (VID.) PERGALS

3 80,0

IAME SEZONE

62,0 0

Treneri gausa
Darius Maskolinas prie metus LKL nalo serij eng bdamas vyriausiuoju al-

girio treneriu. Taiau po trij ma buvo atleistas ir serij baig irovo kailyje. kart LKL nale D.Maskolinas bandys nulaikyti Lietuvos ryto ekipos vair. D.Maskolinas baland pakeit atleist serb Aleksandr Trifunovii, kuris Vilni atvyko spal, atsisakius Draeno Anzuloviiaus paslaug. Pokyi treneri tabe sezon neiveng ir algiris. Aco Petroviius buvo atleistas, j mnes pavadavo

Rimantas Grigas, o jo viet saus stojo Elias Zouros. Btent su iuo graiku algiris sezon ikovojo jau du trofjus LKF taur ir BBL empion titul.

Neteko lyderio
Paprastai algirio ir Lietuvos ryto kovos vadinamos nenuspjamomis, o abiej komand galimybs laimti serij daniausiai vertinamos vienodai. Vis dlto iemet viskas kiek kitaip kur kas stabiliau

rungtyniaujantis algiris laikomas serijos favoritu. Pergali skaiius tarpusavio mauose ir minti trofjai tai tik patvirtina. Tiesa, algir nalo ivakarse pasiek lidnos inios lemiamose kovose algirieiams teks verstis be vieno rezultatyviausi krepinink Martyno Pociaus. aidjui dl nugaros traumos is sezonas jau baigtas. Maa to, M.Pociui teks gultis ant operacinio stalo. Kad negalsiu aisti na-

luose suinojau tik antradien. Skausmai prasidjo reguliariojo sezono pabaigoje, praleidau ketverias rungtynes. Man reiks operacijos, nes kuo greiiau igysiu, tuo greiiau galsiu ruotis Lietuvos krepinio rinktinei, laikraiui 15min sak M.Pocius. sezon M.Pocius LKL pirmenybse vidutinikai rinko po 10,7 tako, atkovojo po 2,1 kamuolio bei atliko po 2,1 rezultatyvaus perdavimo. Panaius rodiklius krepininkas pasiekdavo ir Eurolygoje.

Tikisi atkaklios kovos

Lietuvos ryto snaiperis Simas Jasaitis teig, jog, nepaisant to, kad sezon Lietuvos rytas kauniei dar neveik, sostins klubas pasiruos paneigti iankstines prognozes. Be to, S.Jasaitis neslp, kad

inia apie M.Pociaus traum j nulidino. Labai gaila Martyno. Jis puikus mogus ir labai geras aidjas. Apmaudu, kad jam teks praleisti svarbiausias sezono varybas, taiau kartais sportas bna negailestingas. Neinau, koki tak jo netektis turs algirio aidimui, taiau paprastai tokiais atvejais, kai komanda netenka vieno lyderi, dar geriau pavyksta susikaupti ir susikoncentruoti varyboms. Pats S.Jasaitis iki iol gydosi blauzdos traum, taiau gali treniruotis ir aisti. Man leidiami vaistai, bet aisti a tikrai galsiu. Laukia sezono kulminacija ir ms komanda pasiryusi apginti trofj. Rimtai ruoiams ir laukiame atkaklios nalo akistatos, 15min pasakojo S.Jasaitis.

patriotai

Tenisininkai rinktinei nugaros nesuka

AURIMAS TAMULIONIS
a.tamulionis @15min.lt

Bankrotas netrukdo
Lietuvos futbolo federacij (LFF) vakar pasiek ratas apie Klaipdos Atlanto klubui ikelt bankroto byl. Taiau garsi komanda ir toliau gals aisti aukiausiame Lietuvos futbolo empionate.
Jeigu su aidjais bus atsiskaitoma, o klubas dalyvaus varybose net ir per vis bankroto procedr Atlantas gals pabaigti empionat, 15min vakar sak LFF prezidentas Liutauras Varanaviius. Apribojimo, kad klubas negali aisti, esant bankroto administratoriui nra. Nesenas pavyzdys kotijos aukiausioje lygoje aid net septyni tokie klubai, ts LFF prezidentas. Yra vienintel taisykl. Jeigu aidjams skolos yra didesns nei du mnesiai, aidjai turi teis kreiptis federacij, kad bt nutraukti kontraktai su jais. Kol kas dar n vienas aidjas nesikreip. Bankroto procedra Atlantui buvo pradta kovo 17 d. prajus vos savaitei po to, kai klubui buvo suteikta A lygos licencija. Skaiiuojama, kad bendros skolos siekia 200 tkst. Lt. i savait Atlanto dubleriai nepasirod Maeikiuose, kur turjo aisti dubleri lygos varybas. Kalbama, jog klubas nerado pinig autobusui. Situacijai pasikartojus, Atlantui grs paalinimas i empionato. Anot L.Varanaviiaus, bt labai gaila, jeigu vienas garsiausi alies klub inykt i Lietuvos futbolo emlapio. Atlantas savo istorija yra panaaus lygio Vilniaus algir. Manau, kad Atlanto vardas yra pakankamai vertingas ir tikrai atsiras, kas nors perimti klub, vylsi L.Varanaviius.

Riardo Berankio ir Lauryno Grigelio nepaleidia traumos bei ligos. Taiau geriausi Lietuvos tenisininkai neatsisako padti alies rinktinei, kovosianiai dl ilikimo Daviso taurs Europos-Afrikos zonos II grupje.
Neramu, paklaustas apie tenisinink sveikatos problemas 15min vakar prisipaino Lietuvos teniso sjungos (LTS) prezidentas Ramnas Gruas. Jis pridr pats bendraujantis ir su R.Berankiu, ir su L.Grigeliu. Anot R.Gruo, tenisininkai kol kas ada ginti Lietuvos garb lemiamame Daviso taurs Europos-Afrikos zonos II grups mae su Maroku, kuris liepos 810 dienomis vyks Vilniuje, Sereikiki parke. Ma laimjusi rinktin isaugos viet II grupje, o pralaimjusi kitais metais turs

L.Grigelis (k.) ir R.Berankis liep ada padti Lietuvos teniso rinktinei ilikti Daviso taurs Europos-Afrikos zonos II grupje. .Maeikos/BFL nuotr.

aisti laipteliu emesnje III grupje. Rinktinei ir toliau vadovauti turt R.Berankio treneris Remigijus Balekas. Laiko dar daug, taiau kol kas niekas nesikeiia. Rinktinje turt aisti ir R.Berankis, ir L.Grigelis, o treniruoti

R.Balekas, kalbjo R.Gruas. Visgi LTS prezidentas usimin, jog visada aisti Lietuvos rinktinje R.Berankis negals. Tenisininko karjera ne taip ilgai ir trunka. Matome, kad ji gali labai greitai baigtis. Tam tikri sprendimai turi bti padaryti, nes asmenin

karjera yra asmenin, sak R.Gruas. Sv e i k a t o s p r o b l e m o s R.Berank kamuoja nuo paskutinio pasirodymo Daviso taurje, kovo pradioje Taline 2:3 patirto apmaudaus pralaimjimo Estijai. Balandio pabaigoje skaudani tenisininko nugar ir kirkn apirjs Lietuvos olimpins rinktins vyriausiasis gydytojas Dalius Barkauskas rekomendavo padaryti mnesio pertrauk, gydyti sisenjusias traumas ir stiprinti imunin sistem. Taip pat kov Taline kel susieids L.Grigelis i traum isigyd. Taiau tenisininkas susirgo arnyno infekcija, dl kurios i savait buvo priverstas pasitraukti i turnyro Italijoje. L.Grigel upuol arnyno infekcija. Pykina, vemia. Ai Dievui, nieko rimto su kojomis ar rankomis nenutiko. i savait L.Grigelis gydysis, ilssis, o kit jau planuoja aisti, pridr R.Gruas.

skelbimai
Perka
Superkame AUKS, SIDABR, MONETAS. VCUP (III auk.) Aukso centras, Konstitucijos pr. 16, Vilnius. Tel.: 8 5 210 1744, 8 600 88806. Superkame EPS put polistirolio atliekas, atraias, pakuotes, gamybines atliekas. vairiais kiekiais visoje Lietuvoje. Kvieiame bendradarbiauti mones ir organizacijas. Tel. 8 615 78780, www.rrideas.lt Perka em visoje Lietuvoje, tinka apleista, inuomota, su bendrasavininkiais. Greitai sutvarko dokumentus, atsiskaito i karto. Tel. 8 670 28006. Perkame mik su eme arba ikirtimui visoje Lietuvoje. Tel. 8 698 55325, www. dzukijosmediena.lt.

Parduoda
Dur ipardavimas. Plastikiniai langai geromis kainomis. algirio g. 106, Vilnius. Tel. 8 5 278 8680. ParduodamasIveco 65C15 furgonas, 2007 m. dyzelinas, baltos spalvos. Tel. 8 674 88888. Parduodamas polietilenini maieli gamybos verslas. Tel. 8 674 88888. Langai. Balkon stiklinimas. aliuzs. Markizs. Roletai. Plvel langams. Apsaugines grotos ir aliuzs UAB "Vainita" Tel. 8 652 33999, Uklausoms info@vainita.lt

. skelbkites
Biuruose Vilniuje
A.Gotauto g. 40B, (11 auktas). Tel.: 8 5 2336535, 8 685 77038 El. patas: skelbimai@15min.lt Laisvs pr. 60, 1211 kab. (Spaudos rmai) Tel./Faks.: 8 5 2428065, 8 5 2460563. Mob. 8 682 18824 El.patas: slavija777@gmail.com

2011 GEGUS 4 D., TREIADIENIS

VAIRENYBS / 15
skaitmeninis kodas
J.Kalinsko nuotr.

horoskopai gegus 4 d.
AVINAS. Palanku vykti tolimas keliones, sudarinti sandorius, tartis. Jeigu ilg laik neradote reikiamos informacijos, dabar ji bus nesunkiai prieinama. JAUTIS. Stebkite visk i alies, kaupkite informacij, aplinkini patirt, inias. Bkite dmesingi kolegoms, draugams. Geriausiai jausis tie, kurie imsis energingos veiklos. DVYNIAI. Ilgos kalbos, debatai atskleis js silpnybes. Skmingai klostysis nekilnojamojo turto reikalai. Galite iekoti naujo bsto ar silyti parduoti, nuomoti savj. VYS. Bkite labai atsargs ir imintingi bendraudami su vadovais. J pasitikjim pelnyti bus daug sunkiau, negu prarasti. Jei turite puiki idj, saugokite jas iki kitos savaits.
R.Naujikas demonstruoja superkompiuterio paradin pus... ...ir gausybe jungi, laid bei kabeli sujungtus vidurius.

LITAS. Neapsiribokite vienadieniais interesais, stenkits ilaikyti plai perspektyv, umegzti draugikesnius ryius su tais, kurie anksiau jums buvo prieiki, neteisingi. MERGEL. Visuomenininkams, aktyviems ir krybingiems dert nesnausti ir naudotis progomis sitvirtinti tarp lyderi. Tinkama diena rpintis karjeros reikalais.
15 kg

Galingiausiu Lietuvoje kompiuteriu nepaaisi

GEDIMINAS GASIULIS
g.gasiulis @15min.lt

SVARSTYKLS. Usiimkite malonia veikla, sigykite gra daikt, ilgiau pasivaikiokite gryname ore. Jei trksta pinig, pasistenkite ivengti lengvabdik skol. SKORPIONAS. Nepasiduokite emocijoms ir impulsams. siklausykite savo vid, isivaduokite nuo grauaties. Profesinius sprendimus grskite logika, o ne aplinkini patarimais. AULYS. Nedrumskite meils tarinjimais, beprasmiais ginais. Jei visk darysite truputl racionaliau, santykiuose kuo puikiausiai ders nuoirds jausmai ir abipus nauda. OIARAGIS. eimos reikalai gali pakrypti nei iaip, nei taip. Nepradkite blakytis, nepridarykite ir neprinekkite to, dl ko rytoj gali tekti gdytis. Skmingas metas keliautojams. VANDENIS. Daugiau laiko skirkite emikiems darbams, nam problemoms. Gera diena sudaryti nekilnojamojo turto sandorius. Situacij kontroliuosite js patys. UVYS. Nesistebkite niekuo, kas vyksta meils srityje. Tai netiktum, maloni staigmen metas. Mgaukits akimirkos malonumais, neplanuokite toli ateit.

Galingiausiu Lietuvoje tituluojamas superkompiuteris, rengtas Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakultete (VU MIF), prie por savaii buvo pristatytas visuomenei. Jis skirtas ne tik mokslui, bet ir verslui, taiau tik rimtiems darbams aidimams is aparatas netinka.
Vidutinio dydio kambaryje, kurio dal skiria siena, stovi penkios didiuls ds, prigrstos laid, procesori, atminties disk ir kitos technikos. Kitoje sienos pusje nedidel patalpa, kurioje matoma paradin superkompiuterio pus. ios patalpos lubose rengti kondicionieriai puia alt or, jis nuolat koia pro superkom-

piuterio vidurius, vsindamas kaitusius procesorius ir kitas detales. pst vs or, atlikus pareig, sutraukia ventiliatoriai pagrindiniame kambaryje. Temperatra ia nuolat bna 18 laipsni ilumos. Taiau net kart vasaros dien ilgai ia nepabsi, mat gali paskausti galv nuo superkompiuterio imo. Bnant alia jo, norint girdti panekov, tenka kalbti pakeltu tonu.

900

tkst.

Tiek superkompiuter galima sutalpinti standartini kompaktini disk (CD) turin.

600 terabait atminties

Apie superkompiuterio galimybes 15min papasakojo VU MIF Skaitmenini tyrim ir skaiiavim centro Virtuali skaiiavim laboratorijos vedjas Rolandas Naujikas. iame aparate diegta daugiau nei 1,7 tkst. skaiiavimo branduoli ir daugiau nei 600 terabait atminties. Grubiai skaiiuojant, j galima sutalpinti

900 tkst. standartini kompaktini disk (CD) turin. is superkompiuteris yra prijungtas prie interneto, bet kol kas jo atmintis nra aktyviai naudojama tik nedidel dal uima universiteto fakultet kelta informacija. Superkompiuteris yra jungtas bendr LitGrid tinkl, teikiant mokslininkams kompiuterinius resursus, kuri jiems reikia siekiant susidoroti su mokslo ikiais.

Skirtas skaiiavimams
Numatoma, kad ranga taps bsimo Informacini technologij atviros prieigos centro pa-

grindu. Per j bus suteikta prieiga mokslininkams ir verslo monms, kurioms reikalingi nas skaiiavimai biochemijos, biomedicinos, optinje spektroskopijos bei kitose srityse. Superkompiuteris taip pat gali bti naudojamas debes kompiuterijai, juo gali bti atliekami nuotoliniai skaiiavimai. Jis neturi grans plokts, taigi kad ir koks galingas bt, aidimams is renginys nra pritaikytas. Apskritai, superkompiuteris yra naudojamas kitaip nei prasti nam kompiuteriai. Prie jo galima prisijungti naudojant prast kompiuter net internetu ir duoti uduotis nuotoliniu bdu. Taigi dirbti galima tiek bnant namuose, tiek kur nors gamtoje tereikia interneto prieigos. iuo metu atliekami baigiamieji superkompiuterio diegimo darbai.

www.15min.lt/horoskopai
Surink adres, rasite horoskop visiems enklams

anekdotai
Dukra ginijasi su tvu: Ir visai a ne stora! Mindaugas sako, kad mano figra tobula... Maute, juk jis matematikas, jam tobula figra yra rutulys! Noriu pristatyti jums savo iradim skutimosi automat. Klientas meta monetas, kia galv ir du peiliukai automatikai pradeda j skusti. Bet juk kiekvienas turime individuali veido struktr! Pirm kart taip. Vyr knarkim Dievas sukr tam, kad moteris pernelyg nenusimint, kai vyras nakt negrta namo. Chuckas Norrisas gali dviem paukiais umuti vien akmen.

XXI amiaus pianinas be klavi

Muzikos instrumentas pianinas pagaliau turi XXI amiaus konkurent: tai jo versija be klavi Airpiano (liet. oro pianinas), kuriuo grojama vir renginio mojuojant rankomis.
Airpiano turi atuonis sensorius, reaguojanius rankos (ar bet kokio daikto) judesius. Kitaip nei prastu pianinu, io instrumento grojamos natos priklauso nuo rankos padties vir sensori: kuo ji aukiau, tuo nata auktesn. Sensoriai reaguoja tris skirtingas rankos padtis (emai, per vidur ir auktai), taigi vienas j gali sugroti tris skirtinAirpiano.de nuotr.

gas natas. Taiau instrumento nustatymus galima koreguoti pagal poreikius. Pavyzdiui, eis sensorius naudoti natoms, vien garsumui reguliuoti, dar vien skirti garso efektams ir pan. Pats oro pianinas kolonli neturi ir gars neskleidia. Norint juo pagroti, rengin reikia prijungti prie kompiuterio, kuriame turi bti diegta speciali programin ranga. Tai lyg kompiuterin klaviatra, kuri be paties kompiuterio yra menkavert. Norint imokti groti iuo renginiu, teks daug treniruotis, net jei ir mokate groti prastu

pianinu. Mat tai visikai kitoks instrumentas. produkt galima usisakyti Airpiano.de svetainje, jo kaina 1,1 tkst. eur (3,8 tkst. Lt).

Kitaip nei prastu pianinu, Airpiano grojama nelieiant paties renginio.

AIRPIANO

2011 GEGUS 4 D., TREIADIENIS

16 / GARSENYBS
interviu

Pjklo reisieri baugina klounai

KARINA ZIMINAIT
k.ziminaite @15min.lt

Jameso Wano vardas pasaulyje igarsjo po to, kai jis su bsimu verslo partneriu Leighu Whannelliu sukr film Pjklas (angl. Saw), o vliau ir vis io filmo franiz. 34-eri legendinio pirmojo Pjklo reisierius ir scenarijaus autorius penktadien Lietuvos publikai pristato naujausi savo film Tns tamsoje (angl. Insidious) su garsiais aktoriais Patricku Wilsonu ir Rose Byrne.
Artjant lietuvikajai lmo Tns tamsoje premjerai 15min gavo iskirtin prog pasikalbinti pat lmo reisieri J.Wan. 2007-aisiais jis taip pat yra sukrs lm Mirties nuosprendis, kuriame vaidino aktorius Kevinas Baconas. syk Malaizijoje gims, taiau Australijoje uaugs kino krjas papasakojo, koks jis yra tikrame gyvenime ir kaip kyla mintys iurpiausioms jo siaubo lm scenoms. Nuo vaikysts svajojote bti kino reisieriumi, visada norjote kurti siaubo lmus? Norjau tapti reisieriumi nuo tada, kai supratau, kad kino lmus kuria mons, o ne jie patys magikai atsiranda. Tada man buvo 11 met. Mgstu kuo vairiausi anr lmus. O ar esate siaubo film gerbjas?

Taip, esu didiulis io anro aistruolis. Ypa dievinu atrasti paslptus io anro brangakmenius. Kokius lmus sudtumte savo geriausij trejetuk? O Dieve, turiu tiek daug mgstam lm ir visi jie skirtingi. Nuo siaubo iki mokslins fantastikos ir veiksmo. Labai mgstu irti romantines komedijas, nes jos labai skiriasi nuo to, k darau pats. I nuotrauk atrodote linksmas ir laimingas mogus, taiau js filmai visuomet pains ir tamss. Kaip jumyse sugyvena ie dalykai? Man patinka keisti ir makabriki, siaubingi dalykai, bet kasdieniame gyvenime esu, kaip sakoma, labai normalus mogus. Ties sakant, beveik nuobodus. Todl ir gyvenu netiesiogiai per savo lmus. Egzistuoja stereotipas, kad siaubo lm reisierius turi bti iek tiek pamis kaip kitaip jis sugalvot visus moni udymus, j kn bjaurojim. K manote apie tai? Siaubo lm reisieriai, scenarijaus autoriai ir aktoriai yra patys malo-

J.Wanas prisipaino savo filmus sudedantis visa tai, ko labiausiai bijo pats.

J.Wanas ne tik sukr pirmj Pjkl, bet ir yra baisiojo visos franizs siaubuoklio Bilio tvas.

niausi mons, kokius tik esu sutiks! Sudedame visus baisius dalykus kino juost tam, kad galtume nebti baiss realiame gyvenime. Kaip kyla idjos js lmams? Kas kvp Pjkl, kas Tnant tamsoje? Idjos ir kvpimas pas mane ateina labai lengvai. Tiesiog film sudedu tuos dalykus, kurie mane gsdina. Naudoju save tarsi siaubo matuokl. Jei man baisu, labai didel tikimyb, kad tai baugins ir kitus. Ar kurdamas lm laikots koki nors taisykli? Joki taisykli. Taisykls pasakojim paveria labai for-

maliu dalyku, o juk tai nuobodu. A tiesiog stengiuosi pasirinkti iek tiek kitokias istorijas. Net jei jos kakuo atrodo pastamos, visuomet mginu pridti netikt poski. Kokie yra svarbiausi gero siaubo lmo elementai? Jis privalo bti baisus. inau, tai labai neapibrtas dalykas, nes kyla klausimas, kas yra baisus? K gi, kiekvienam tai turi skirting reikm mons bijo vairiausi dalyk. Pagrindinis blogietis js lmuose visada turi nemogik veid, kino juostuo-

Siaubo lm reisieriai, scenarijaus autoriai ir aktoriai yra patys maloniausi mons, kokius tik esu sutiks!
se bna vaizduojami klounai arba kauks, aislai. Net raudonakis monstras i Tnanio tamsoje yra tarsi blogojo Bilio i Pjklo antrininkas. Tai darote smoningai, kodl? Man atrodo, a bijau vis t teatrik dalyk, susijusi su vairiausiais juokdariais-klounais-arlekinais. Viskas, kas yra priverstinai lai-

minga, mano nuomone, yra nyku, klaiku ir kelia didiul nerim. Ar aktoriai kada nors jauia tikr baim js lmavimo aiktelje? Ne, stengiuosi sukurti diugi atmosfer. Filme Tns tamsoje ities maai kraujo, bet viso lmo metu juntama didiul tampa. Ar tai nauja siaubo lm tendencija mainti kraujo lyg ir didinti psichologin spaudim? Kraujo balos siaubo lmo nepadaro baisesniu. Tai j paveria bjauresniu ir lyktesniu. Reikia naudoti lygiai tiek kraujo, kiek reikia, kad atskleistum istorij. Filmo, apie nam, kuriame vaidenasi, prigimtis nereikalauja kraujo. Kuriant siaubo lmus, veikiausiai, labai svarbi muzika. Koki renkats? Kurdamas Tnant tamsoje norjau, kad muzika ir garsai bt labai atonals kad skambesys bt avangardikas, nenorjau jokio melodingumo. Tokiu atveju irovas vis laik yra ant ribos, o muzika priveria nervintis ir sukuria nuolatinio nerimo jausm. Kokie js artimiausi krybiniai planai? iuo metu nesivaizduoju, kokia bus kita mano juosta. Ar kada svarstte filmuoti kito anro filmus? Kokius? Esu krs veiksmo juost. Mirties nuosprendis buvo btent toks veiksmo, kerto trileris. Kai kuriu, veiksmo anras yra mano mgstamiausias.