TEISS INSTITUTAS

Gedimino pr. 39/Anktoji g. 1, LT-01109 Vilnius, Tel./faks. (+370 5) 249 75 91

El. p.: info@teise.org, www.teise.org

LYTINIUS NUSIKALTIMUS PADARIUSIEMS ASMENIMS TAIKYTIN PREVENCINI PRIEMONI TYRIMO ATASKAITA

Tyrim atliko: dr. Mantas Liesis, Margarita Dobrynina

Vilnius, 2010

 Teiss institutas

TURINYS

anga .................................................................................................................................................................3 Lytinius nusikaltimus padariusi asmen elgesio korekcija...............................................................................4 Lytini nusikaltli charakteristikos...................................................................................................................6 Lytiniams nusikaltliams taikomos gydymo priemons ir j efektyvumas........................................................9 Gydymo priemons ........................................................................................................................................9 Somatinis gydymas.....................................................................................................................................9 Psichologinis gydymas..............................................................................................................................13 Gydymo efektyvumas...................................................................................................................................17 Gydymo efektyvumo tyrim patikimumo problemos..................................................................................21 Teisins chirurgins kastracijos u lytinius nusikaltimus taikymo galimybs Lietuvoje...................................23 Teisins chemins kastracijos u lytinius nusikaltimus taikymo galimybs Lietuvoje .....................................26 Asmen, padariusi lytinius nusikaltimus prie vaikus, reabilitacija Lietuvos kalinimo staigose ..................32 Specialus lytinius nusikaltimus padariusi asmen registras...........................................................................33 Kit Baudiamojo kodekso nuostat tobulinimas, siekiant efektyvesns lytini nusikaltim prie vaikus prevencijos .......................................................................................................................................................36 Nuosprendi u lytinius nusikaltimus prie vaikus pagrindins tendencijos .................................................37 Efektyvi lytini nusikaltim prie vaikus prevencija kompleksin prevencija...............................................39 Ivados..............................................................................................................................................................43 LITERATRA......................................................................................................................................................46

 Teiss institutas

anga
Europos mogaus Teisi Teismo jurisprudencijoje suformuluotos nuostatos, pareigojanios valstybes imtis efektyvi lytinius nusikaltimus prie vaikus padariusi asmen nubaudimo ir toki nusikaltim prevencijos priemoni. Europos mogaus Teisi Teismas teigia, kad ,,seksualiniai piktnaudiavimai nekvestionuojamai yra nepakeniami, paliekantys auk silpninanius padarinius. Vaikai ir kiti paeidiami asmenys turi bti saugomi valstybs. Ta apsauga turi apimti efektyvi atgrasani priemoni mimsi siekiant apsaugoti nuo toki sunki kiimosi asmens privat gyvenim form.1 Europos mogaus Teisi Teismas paymi, kad esant fundamentaliems mogaus vertybi paeidimams, tokiems kaip lytin prievarta, civilins teiss priemoni nepakanka. ,,Efektyvios atgrasanios priemons tokias atvejais yra neivengiamos, numatytos baudiamosios teiss nuostat.2 Valstyb turi imtis pozityvi priemoni, siekdama apsaugoti vaikus nuo pedofil. ,,Kai fizinei ir moralinei vaiko gerovei gresia pavojus, valstybei kyla didesns pareigos, siekiant apsaugoti maameius.3 Valstyb paeidia tarptautinius

sipareigojimus, konkreiai mogaus teis nebti kankinamam, jei valstybs institucijos, turdamos galimybi imtis priemoni, kad bt ukirstas kelias vaiko seksualiniam inaudojimui, toki priemoni nesiima4. Neseniai Lietuvoje vyko su pedofilija siejamas skandalas. Vienas i teisini io skandalo padarini silymas keisti galiojanius statymus, susijusius su lytine prievarta prie vaikus5. Kriminologijos mokslas tok reikin, kai statymai keiiami dl tam tikros visuomen sukrtusios problemos, vadinamas emocionalija kriminalizacija6. Konkreiai iuo atveju buvo siloma teisinti chemin kastracij kaip baudiamojo poveikio priemon, grietinti baudiamj atsakomyb u nepilnamei ir maamei iaginim, lytin prievartavim, tvirkinim, taip pat numatyti baudiamj atsakomyb u savanorik lytin santykiavim su jaunesniu nei eiolikos met asmeniu. Paprastai emocionalioji kriminalizacija yra skubota, nepagrsta detalesniais

kriminologiniais tyrimais. Tai tarsi atsakas atsitikusi nelaim, bandymas atstatyti paeist tvark. Tyrime apvelgtos galimos prevencijos priemons, taikomos lytinius nusikaltimus prie vaikus padariusiems asmenims, btent: chirurgin kastracija, chemin kastracija, kitos medikamentinio gydymo formos, specialus lytinius nusikaltimus padariusi asmen registras bei
Stubbings ir kiti v. Jungtin Karalyst, 64 punktas. X and Y v. Nyderlandai, 27 punktas. 3 K.U. v. Suomija, 45, 46 punktai. 4 E. Ir kiti v. Jungtin Karalyst, 91, 92, 97, 99 punktai. 5 statym projektai Nr. XIP-752, XIP-943-946, XIP-1210 6 Emocionalioji kriminalizacija yra visuotinio pasipiktinimo kokiu nors vykiu arba faktu iraika. r. Justickis V. Kriminologija I dalis. Vilnius, 2001. P. 109, 110.
2 1

 Teiss institutas

psichologinio gydymo (kognityvin elgesio terapija) formos. Tyrime ianalizuotos mintos priemons, pateiktas j teisinis vertinimas ir vertintos galimybs jas taikyti Lietuvoje. Apvelgiami baudiamieji teisiniai padariniai ir vertinamas j pakankamumas. Taip pat tyrime analizuojama, kokios specialios reabilitacijos programos taikomos asmenims, padariusiems lytinius nusikaltimus prie vaikus, vertintas i priemoni pakankamumas. Aptariamas lytini nusikaltli portretas, j darom nusikaltim prigimtis. Nemaas dmesys skiriamas lytiniams nusikaltliams taikom gydymo priemoni efektyvumui ir gydymo efektyvumo tyrim patikimumo problemoms.

Lytinius nusikaltimus padariusi asmen elgesio korekcija

Korekcins lytini nusikaltli sistemos moksliniame ir praktiniame diskursuose kelia vairi klausim: kokiam laikotarpiui tokie nusikaltliai turt bti kalinami, kokiu bdu jie turt bti stebimi juos paleidus laisv, ar psichologinio gydymo taikymas kalinimo staigoje paveikia nusikaltimo recidyvo rizik ir pan. Atsakymai iuos klausimus keitsi, o tai atitinkamai turjo takos ir politini strategij pokyiams. Pastebima, kad dabartiniu metu tokiose strategijose labiausia akcentuojami ilgesnis kalinimas ir grietesn asmens stebsena paleidus j laisv. Taiau daugelis ekspert (psicholog, teisinink, kriminolog, kt.), pavyzdiui, amerikiei teiss profesorius J. D. LaFondas, teigia, kad, taikant grietesn asmens stebsen paleidus lytin nusikaltl laisv, neatsivelgiama turim informacij apie lytini nusikaltli elgesio charakteristikas (statistiniai duomenys rodo, kad didiajai daliai nebdinga pakartotinai nusikalsti) ir gydymo metod efektyvumo didjim dl gana skmingai vystom moderni elgesio keitimo schem, kuriose akcentuojama recidyvo prevencija per kriminalini impuls painim ir eliminavim.7 Prie aptariant vairias pasaulyje lytiniams nusikaltliams taikomas prevencines priemones, reikt paymti, kad nuo to, kaip mes apibriame tam tikr socialin problem, priklauso, koki priemoni bus imamasi jai sprsti. Pavyzdiui, XX a. pradioje psichologai buvo link manyti, kad lytiniai nusikaltimai padaromi dl individo psichologini konflikt. Taigi lytinius nusikaltimus suvokus kaip psichologin problem, didioji dalis gydymo metodik tampa psichoanalitins prigimties. Tokios gydymo strategijos rmsi prielaida, kad seksualinio pobdio nusikaltimai vyksta, kai individas praranda kontrol. Pirmieji psichoanalitikai teig, kad siekiant efektyviai isprsti problem turt bti taikomas ilgalaikis gydymas.

Kersting K.. New hope for sex offender treatment. r. http://www.apa.org/monitor/julaug03/newhope.html

 Teiss institutas

XX a. etajame deimtmetyje psichologiniai gydymo metodai patyr tam tikr pokyi. Tuo laikotarpiu daugelis tyrj pradjo teigti, kad deviacinis seksualinis elgesys kyla i deviacinio seksualinio susijaudinimo. Siekiant pakeisti deviacines fantazijas, buvo ivystytos terapins praktikos. Labiausia paplito ios gydymo formos: operantinis poveikis, antipatijos terapija ir orgazmo subalansavimas. Kartu dmesys buvo skiriamas ne tik seksualini fantazij koregavimui (pavyzdiui, apie vaikus), bet ir homoseksualini trokim eliminavimui. Pastebtina, kad pirmosios elgesio korekcijos programos buvo gana ribotos ir i esms sutelktos atskirus deviacinio elgesio elementus. Vliau jos buvo iplstos traukiant naujas gydymo technikas, pavyzdiui, socialini gdi ugdym, kuriuo buvo stengiamasi paveikti vairiausius veiksnius, susijusius su asmens nusikalstamu elgesiu. Pripastama, kad lytiniams nusikaltliams neretai bdinga kognityvin distorsija arba mstymo procesai, kurie leidia jiems neutralizuoti kalts ir gdos jausm. Taigi lytini nusikaltli elgesio korekcijos programos toliau buvo keiiamos siekiant padaryti jas labiau kognityvinio bihevioristinio pobdio, kas leist priartti prie mint asmens distorsij. XX a. devintajame deimtmetyje programos toliau tobuljo. Buvo ivystytos naujos terapins recidyvo prevencijos technikos, kuriomis buvo siekiama palaikyti gydymo metu pasiektus pokyius naudojant savs valdym (angl. self-management). i strategija anksiau buvo naudojama siekiant kontroliuoti asmen piktnaudiavim tam tikromis mediagomis, taiau vliau buvo pritaikyta deviaciniam seksualiniam elgesiui gydyti. Recidyvo prevencija laikoma vienu svarbiausiu to deimtmeio pasiekim lytini nusikaltli tyrinjim srityje, kadangi paeidjas pagaliau imoko pripainti ir valdyti savo fantazijas bei elges. Kiti devintojo deimtmeio pasiekimai apm toki technik atsiradim, kaip antai: kognityvinis restruktravimas, empatijos jausmo aukai ugdymas, seksualinio susijaudinimo stebjimo praktikos tobulinimas ir falometrini test (seksualiniam susijaudinimui matuoti) validumo augimas. Viena pagrindini XX a. paskutinio deimtmeio naujovi tapo poligrafas, kur naudojant buvo galima geriau identifikuoti melagingos informacijos pateikimo atvejus, nustatyti lytini nusikaltli siningum gydymo metu ir buvo suteikta gilesni valg apie paeidj daromas veikas. Taigi poiris lytini nusikaltim prigimt keitsi, o tai nulemdavo gydymo metodik vystymo kryptis. Anot J. Q. LaFondo, JAV XX a. devintajame deimtmetyje prim sprendim, kad lytiniai nusikaltliai nra ligoniai, bet yra blogi i prigimties. Tai turjo takos tuo metu priimamiems sprendimas dl poveikio priemoni, taikytin iai paeidj grupei. Taiau iuo
5

 Teiss institutas

metu vl vis labiau populiarja sitikinimas, kad btent psichologai galt padti iems asmenims ir pasilyti alternatyvas pasikartojaniam kalinimui.8

Lytini nusikaltli charakteristikos

Siekiant sukurti veiksming prevencin atsak, svarbu painti pat teiss paeidj ir jo paeidim prigimt. Kitaip tariant, turtume orientuotis ne padarytos veikos padarinius, bet jos prieastis, paskatinusias asmen pasielgti tam tikru bdu. Baudiamosios teiss tyrjas A. Harris teigia, kad asmenims, darantiems lytinius nusikaltimus, daniausiai bdingos dvi savybs. Pirma, seksualin deviacija, pasireikianti susijaudinimu dl toki daikt arba idj, kuriuos daugelis visuomens nari vertina kaip nesveikus arba socialiniai nepriimtinus, pavyzdiui, lytiniai santykiai su vaikais, lytiniai santykiai prie kito asmens vali, ekshibicionizmas vieose vietose, lytinis pasitenkinimas sukeliant kitam asmeniui skausm ir pan. Antra, asocialus gyvenimo bdas ir orientacijos, kurie gali bti priskiriami tam tikriems psichiniams sutrikimams. iuo atveju toks asmuo apibriamas kaip turintis stipriai ireikt polink nepaisyti ir paeidinti kit teises. Taigi teigiama, kad lytiniai nusikaltliai neturi reikiam sugebjim priimti moralinius spendimus ir kad jiems trksta empatijos pamatini mogikj santyki element.9 Remiantis JAV Teisingumo departamento Lytini nusikaltli administravimo centro (angl. Center for Sex Offender Management)10, steigto 1997 metais, tyrim duomenimis, nemanoma pateikti apibendrinto toki paeidj portreto, kadangi iai grupei bdingos skirtingos charakteristikos pagal lyt, ami, tautyb, socialin klas ir pan. Taiau kartu pabriama, kad vis dlto egzistuoja tam tikros psichologins patirtys, kurios neretai bna bdingos asmenims, darantiems seksualinio pobdio nusikaltimus. Tai leidia iskirti tam tikrus modelius, kuriais aikinama lytini nusikaltli elgesio prigimtis. Dauguma modeli rodo, kad asmenys iaugo eimose, kuriose pasitaik prievartos atvej arba vyravo aplaidus poiris vaikus, ie asmenys turjo sunkum vystant prieraiumo jausm tvams, globjams arba draugams, jiems buvo bdingas gana tolerantikos nuostatos lytins prievartos atvilgiu. Kitas bendras lytini nusikaltli bruoas kognityvins distorsijos arba utertas mstymas, kurie daniausiai isivysto ankstyvojoje vaikystje, jeigu vaikas buvo paliktas,

Kersting K.. New hope for sex offender treatment. r. http://www.apa.org/monitor/julaug03/newhope.html Heller M. L.. Sex offender rehabilitation: educationg correctional cadre. r. http://www.thefreelibrary.com/Sex+offender+rehabilitation:+educating+correctional+cadre.-a0193145683 10 Center for Sex Offender Management. A Project of the Office of Justice Program, U.S. Department of Justice. Plaiau r. http://www.csom.org/
9

 Teiss institutas

emocikai atskirtas nuo tv, patyr lytin arba psichologin smurt. Kartu pastebima, kad iai paeidj grupei gali bti bdinga socialini gdi stoka, polinkis deviacin elges, depresij, sunkumai kontroliuojant emocinius ir fizinius impulsus. Taip pat pabriama, kad nemaa dalis prievartautoj vaikystje susiduria su mokymosi sunkumais arba sutrikimais.11 Kaip teigia J. Beckeris, nors yra nemaa dalis lytini nusikaltli, kurie vaikystje nebuvo patyr prievartos, jo atliktas tyrimas ir palyginimas su kontroline grupe taip pat parod, kad tarp lytini nusikaltli yra daug daugiau asmen, tam tikr prievartos r emocin, fizin ar seksualin, daniausiai patyrusi vaikystje. Panaius rezultatus savo tyrime gavo ir S. Smallboneas (2001 m.) 55 proc. lytini nusikaltli pripaino, kad vaikystje buvo patyr lytin prievart. Paymtina ir tai, kad kai kuri tyrim duomenimis, lytiniai nusikaltliai pradjo iuos nusikaltimus daryti dar nesulauk 18 met.12 Remiantis ved tyrintojo N. Langstromo ivadomis, seksualinis deviacinis elgesys pradeda formuotis vaikystje arba paauglystje madaug pus jo tyrime dalyvavusi suaugusi lytini nusikaltli pripaino, kad jau bdami paaugliais turjo ikrypusi seksualini fantazij ir savo pirmj nusikaltim padar paauglystje. Kartu savo studijoje (2000 m.) N. Langstromas parod, kad apie 50 proc. jaun lytini nusikaltli buvo patyr fizin prievart, nepriirimi arba buvo prievartos liudininkai. ved tyrjos C. Kjellgren pateikiami duomenys (2000 m.) irgi byloja apie panaias tendencijas apie tredal jaun lytini nusikaltli vyr patys buvo patyr lytin prievart.13 Pamintini ir norveg vaik psichologo T. Langfeldto pateikiami duomenys. Anot mokslininko, daugiau nei 50 proc. suaugusi lytini nusikaltli pirmj nusikaltim padaro paauglystje, 30 proc. asmen, padariusi lytinius nusikaltimus, yra jaunesni nei 18 met. domu pastebti, kad JAV statistikos duomenimis, 3050 proc. lytins prievartos prie vaikus nusikaltim padaro asmenys, nesulauk 18 met. Siekiant paskirti tinkam reabilitacin gydym ir gydytojams geriau suvokti esamas patologijas, lytiniai nusikaltliai skirstomi vairias kategorijas. Remiantis JAV Lytini nusikaltli administravimo centro duomenimis, daniausiai praktikoje taikomos N. Grotho pasilytos

11

Karmaza E. Seksualini prievartautoj psichologin charakteristika. r. http://docs.google.com/viewer?a=v&q=cache:fwYUSKcitIMJ:www.children.lt/%3F_nm_shot%3Dfiles.1.140%26_nm_nosession%3D1+E.+Karmaza.+Seksualini+prievartautoj+psichologin+charakteristika.+2001&hl=lt&gl =lt&pid=bl&srcid=ADGEEShpw7DCl1pPVHCdr1piB1Uvuia6U0OrmCzvEZOK5FPmDRof3Zuw2JqxarbotbiaXX4U V_78KV9I2avAIWpHTP8dpDsGT1CH0MYYSe5O1bxW5UR3gAqNEO9MFQr95_zmk0NW_TH&sig=AHIEtbR8TIu3MtMXPETsTqq_s2Ju1lnVrQ 12 Ten pat. 13 Ten pat.

 Teiss institutas

tipologijos.14 Vaik lytinius inaudotojus pagal j susidomjim ir motyvacij mokslininkas skirsto turinius kyri idj ir regresyvius. Pirmieji turi nesveik suinteresuotum seksualumu, kadangi nordami patirti seksualin pasitenkinim pasirenka vaikus. Tokie paeidjai stokoja savo ami atitinkani socialini interakcij ir yra emocionaliai nesubrend. Jie praleidia gana daug laiko stengdamiesi traukti vaik tam tikr seksualin veikl. Be to, palyginti su regresyvi paeidj grupe, iai grupei bdingi auktesni recidyvo rodikliai. Regresyvi paeidj grup prastai turi savo ami atitinkanius partnerius ir nusikalsta pasinaudodami vaikais vietoj normalaus partnerio. Tokiu socialiai nesveiku ir smerktinu bdu ie asmenys daniausiai bando susitvarkyti su gyvenime ikilusiomis stresinmis situacijomis. N. Grothas taip pat sukr prievartautoj tipologij, kurioje iskiriamos trys grups. Pirmajai grupei priskiriami asmenys, kurie lytinius nusikaltimus padaro apimti pykio, t. y. pykio ciklui pasiekus aukiausi tak. Pavyzdiui, tai gali bti tam tikra stresin situacija, sukelianti psichologinius ir biologinius pokyius, arba didel nerim kelianti situacija, dl kurios atsiranda susierzinimas ir frustracija. Visa tai sudaro puiki terp pykio proveriui, kuris gali pasireikti lytiniu nusikaltimu. Pykio apimtiems prievartautojams bdinga nusikaltimo metu eminti savo aukas. Antroji prievartautoj grup galios prievartautojai. i nusikaltli grup padaro lytinius nusikaltimus, siekdami patenkinti poreik jaustis galingais ir kontroliuojaniais padt. Toki prievartautoj aukomis daniausiai tampa silpnesni arba lengvai pasiduodantys fizinms manipuliacijoms asmenys. Paskutinioji grup sadistiniai prievartautojai. Manoma, kad tai pavojingiausia prievartautoj grup, kadangi jie patiria pasitenkinim sukeldami skausm savo aukoms. ie nusikaltliai daniausiai persekioja savo aukas ir kruopiai suplanuoja nusikaltim. Taigi lytini nusikaltim prigimtis rodo, kad j prevencijai reikalinga kompleksin prieiga. Kitaip tariant, svarbu ne tik orientuotis lytini nusikaltim recidyvo mainim, bet apskritai siekti ukirsti keli lytinio nusikaltimo pirminiam padarymui. iuo atveju turt bti tobulinamos metodikos, padsianios identifikuoti potencial lytin nusikaltl kuo ankstesnse fazse. Be to, kadangi tyrimai rodo ry tarp asmens ankstesns viktimizacijos ir lytinio nusikaltimo padarymo, didesnis dmesys turt bti skiriamas smurto auk, ypa nepilnamei, reabilitacijos programoms. Taip pat turt bti stiprinama smurto eimoje prevencija, darbas su socialins rizikos eimomis ir kitos sritys, susijusios su vaik interes ir teisi apsauga.
14

Sexual Offenders Subtypes and Typologies. Center for Sex Offender Management. http://www.csom.org/train/etiology/4/4_1.htm

 Teiss institutas

Lytini nusikaltli elgesio prigimtis leidia teigti, kad vienas esmini tokio deviacinio elgesio veiksni yra psichologinis, todl praktikoje didioji dalis lytini nusikaltli reabilitacijos program turt remtis kognityvine elgesio terapija. A. Becko sukurtos terapijos pagrindinis tikslas buvo pakeisti paeidj elges, padedant jiems ivystyti naujus mstymo modelius. Recidyvo prevencija iuo atveju yra viena plaiausiai taikom ios terapijos program. Ji moko paeidjus, kaip paruoti save recidyvo pasireikimo galimybei, identifikuoti rizikos situacijas, moko savikontrols metod ir ugdo efektyvaus problem sprendimo gdius, siekiant utikrinti geresn sveik su visuomene.15

Lytiniams nusikaltliams taikomos gydymo priemons ir j efektyvumas

Gydymo priemons
Lytiniams nusikaltliams taikom gydymo priemoni efektyvumo tema kelia daugyb diskusij. Viena vertus, nepakanka patikim duomen, rodani tam tikro gydymo efektyvum mainant recidyvo atvejus, taiau, kita vertus, nra rodym, bylojani apie toki asmen gydymo neveiksmingum. ioje tyrimo dalyje pristatysime pagrindinius iskiriamus lytini nusikaltli gydymo metodus ir aptarsime j poveikio rodiklius. Vliau aptarsime pai tyrim efektyvumo vertinimo problematikum.

Somatinis gydymas
Kalbant apie somatin gydym, bus aptartos tam tikros chirurgins ir medicinins poveikio priemons. Dmesys taip pat bus skirtas antiandrogeniniam gydymui, kuris iuo metu biologinio lytini nusikaltli gydymo srityje laikomas vienas skmingiausi, taip pat kitiems naujesniems ir perspektyviems hormoninio gydymo metodams bei serotonerginms priemonms. Lytinius nusikaltimus padariusi asmen chirurginis gydymas bna dviej ri: neurochirurgija ir kastracija. Neurochirurgin procedra (stereotaksin hipotalamotomija) apima tam tikros smegen gumburo dalies paalinim, siekiant suardyti vyrik hormon gamyb ir sumainti seksualin susijaudinim bei impulsyv elges. Taiau nelabai aikus yra iame procese svarb vaidmen atliekani neuroendokrinini mechanizm veikimas. Be to, ios procedros danai bdavo neskmingos ir sukeldavo neigiam pasekmi.16

Heller M. L. Sex offender rehabilitation: educationg correctional cadre. r. http://www.thefreelibrary.com/Sex+offender+rehabilitation:+educating+correctional+cadre.-a0193145683 16 Grossman L. S., Martis B., Fichtner C. G. Are Sex Offenders Treatable: A Research Overview. r. http://psychservices.psychiatryonline.org/cgi/content/full/50/3/349

15

 Teiss institutas

Chirurgin kastracija17 vis pirma dl etini prieasi nra aktyviai propaguojama lytinius nusikaltimus padariusi asmen gydymo priemon. Ji gali bti dviej form: 1. Sklidi puplektomija tam tikr sklidi dali paalinimas. ios intervencijos tikslas negrtamai sumainti testosterono kiek tam, kad sumat asmens lytinis potraukis. Operacija nesumaina testosterono kiekio iki nulio, nes liaukos, nepaveiktos operacijos, taip pat gamina testosteron. 2. Abipus orchiektomija visikas sklidi paalinimas. Vietoj j gali bti implantuoti protezai. Chirurgins kastracijos tikslas mainant lytin potrauk, formuoti priimtin lytin elges. Danija buvo pirmoji valstyb, 1929 metais legalizavusi kastracij kaip gydymo priemon. Kitos valstybs pasek Danijos pavyzdiu: Vokietija (1933 m., 1935 m., 1969 m.), Norvegija (1934 m.), Suomija (1935 m., 1950 m.), Estija (1937 m.), Islandija (1938 m.), Latvija (1938 m.), vedija (1944 m.)18. Dabar chirurgin kastracija statymikai galima tik ekijoje ir Vokietijoje19. Kai kuriose valstybse toks gydymo bdas yra nelegalus. Vis dlto kai kuri Europos mokslini altini duomenimis, ji apibdinama kaip veiksminga gydymo priemon. Pavyzdiui, F. Cornuo duomenimis, asmen, padariusi lytinius nusikaltimus, stebjimas po penkeri ir 30 met parod, kad asmen, kurie sutiko su kastracija, recidyvo rodiklis sudar 5,8 proc., o asmen, kurie jos atsisak 52 proc.20 Taiau panaaus pobdio tyrim rezultat patikimumo problemos bus aptartos kitoje io tyrimo dalyje. Medikamentinis gydymas (chemin kastracija) tam tikr medikament ir hormon, vadinamj antiandrogen, skyrimas (injekcijomis ar oraliniu bdu). Chemins kastracijos tikslas sumainti testosterono kiek kraujyje, dl ko sumaja ir lytinis potraukis, kompulsyvios erotins fantazijos. Asmenys, kuriems taikoma chemin kastracija, gali atlikti lytin akt (erekcija galima).

Kalbant apie chirurgins kastracijos taikymo praktik Europoje, pamintina, kad pagal statymus ji galima tik ekijoje ir Vokietijoje. Paymtina ir tai, kad tiek chirurgin, tiek chemin kastracija galima tik asmens sutikimu, iskyrus Lenkij, kur tam tikr nusikaltim atvejais numatoma priverstin medikamentin kastracija. Plaiau apie kai kuri Europos valstybi praktik r. Medicinini priemoni taikymas lytinius nusikaltimus padariusiems asmenims kai kuriose Europos valstybse // Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija Parlamentini tyrim departamentas, 2009-1207. 18 Peters K. A. Chemical Castration: an alternative to incarceration // Duquesne law review. Vol. 31:307. 1992-1993. P. 309. 19 Medicinini priemoni taikymas lytinius nusikaltimus padariusiems asmenims kai kuriose Europos valstybse // Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija Parlamentini tyrim departamentas, 2009 12 07 20 Grossman L. S., Martis B., Fichtner C. G. Are Sex Offenders Treatable: A Research Overview // Psychiatric Services, 1999, Nr. 50 (3). r. http://psychservices.psychiatryonline.org/cgi/content/full/50/3/349

17

10

 Teiss institutas

Chemin kastracija savo efektyvumu gali prilygti chirurginei kastracijai, jei vaistai skiriami reguliariais periodais ir nuolatos21. Medikamentiniame gydyme, prie plaiai paplintant antiandrogen naudojimui, medikai gydymui naudojo estrogenus, paskirdami vartoti juos oraliniu bdu arba implantuojant, bei estrogen analog dietilstilbesterol. Medikamentiniame gydyme taip pat buvo taikomi neuroleptikai (antipsichotikai), taiau i priemoni nauda buvo gana ribota ir vis tiek ilikdavo galima vlyvosios diskinezijos rizika. Kita vertus, antipsichotikai gali padti asmenims su komorbidikais psichiniais sutrikimais, ypa pacientams, kuriems taikoma hormonin terapija, galinti sukelti psichoz. Vienas svarbesni biologinio gydymo pasiekim gydant lytinius nusikaltlius

pripastamas antiandrogenini preparat naudojimas. Labiausiai paplitusios ios dvi rys: medroksiprogesterono acetatas (MPA) (pavadinimas Depo-provera), prieinamas JAV, ir ciproterono acetatas (CPA), prieinamas Kanadoje ir Europoje. Abu ie preparatai sumaina cirkuliuojanio testosterono serumo lyg, kartu slopindami lytini nusikaltli deviacines seksualines fantazijas ir elges. Testosterono kiekio organizme sumainimas maina lytin potrauk, erekcij, ejakuliacij ir spermatogenez. L. S. Grossmano, B. Martiso, C. G. Fichtnerio atlikta 20 met literatros analiz (XX a. atuntojo devintojo deimtmei) rodo, kad buvo rasta daugiau nei 30 publikacij, kuriose analizuojamas antiandrogeninio gydymo poveikis mainant testosterono kiek organizme, ir jo poveikis pacient praneim apie patiriamus deviacinius vidinius seksualinius impulsus, fantazijas bei elges majimui.22 vairs tyrimai fiksuoja tam tikrus skirtumus tarp pacient, kuriems buvo skirtas antiandrogeninis gydymas ir kuriems is gydymas skirtas nebuvo, recidyvo rodikliams varijuojant nuo 1 proc. besigydanioje grupje iki 68 proc. nesigydanioje grupje. Vis dlto pripastama, kad toki tyrim skaiius yra nedidelis, todl negalima daryti ivad apie io medikamento efektyvum. Taip pat pripastama, kad ie vaistai nra efektyvs ir tinkami visoms pacient grupms.23 Be to, atlikti kontroliniai placebo tyrimai dl antiandrogeninio gydymo taip pat pateik nevienodus rezultatus. Tyrimai parod, kad aktyvaus gydymo vaistais metu pacientai pranedavo apie tam tikr savo seksualinio elgesio aspekt sumajim (deviacins seksualins mintys, fantazijos, masturbacijos danumas). Taiau pletizmografijos rezultatai ne visada patvirtindavo pacient praneimus (angl. self-report). Kai kuriems pacientams vartojant antiandrogenus netgi
Russell S. Castration of repeat sexual offenders: an International comparative anglysis // Houston journal of International law. Vol. 19:425. 1996-1997. P.425-459. 22 Ten pat. 23 Ten pat.
21

11

 Teiss institutas

padidjo deviacinis susijaudinimas, o placebo fazje buvo ufiksuotas deviacinio susijaudinimo sumajimas.24 Lyginant dvi labiausiai paplitusias antiandrogeninio gydymo ris (MPA ir CPA), pastebtina, kad dideli skirtum tarp j ufiksuota nebuvo ir kad j poveikis slopinant seksualines fantazijas bei mintis, masturbacijos, erekcijos danum yra vienodas. Taiau antiandrogeninis gydymas turi tam tikr apribojim. ie vaistai turt bti skiriami itin atsargiai gydant pacientus, serganius migrena, astma, irdies sistemos disfunkcija ir yra kontraindikuotini pacientams, sergantiems ligomis, veikianiomis testosterono gamyb. Be to, jie gali sukelti svorio augim, depresij, hiperglikemij, gali pasireikti alto arba karto prakaito pylimas, galvos skausmai, snari spazmai, ven udegimas, padidjs kraujospdis, skrandio ir plonosios arnos udegimas, gali atsirasti tulies akmen, varpos ir sklidi skausmai bei cukrinis diabetas. CPA gali sukelti feminizacij. Be to, antiandrogeniniam gydymui bdingi aukti pasitraukimo i gydymo programos rodikliai. Paymtina ir tai, kad antiandrogeninis gydymas yra gana brangus, todl sumaja jo taikymo galimyb platesnei populiacijai. Galiausiai ilgalaiks i medikament vartojimo pasekms nra inomos, todl gydytojai rekomenduoja vartoti juos tik trump laikotarp. Egzistuoja ir naujesni hormoniniai medikamentai bei serotonerginiai preparatai. Kai kurie atvejai parod, kad preparatai, analogiki gonadotropin iskirianiam hormonui, gali bti naudingi vartojant juos atskirai arba kartu su antiandrogenais. J poveikis pasireikia testosterono lygio plazmoje sumajimu ir lytinio potraukio slopinimu. iuo atveju iskirtinos LHRH agonisto injekcijos, kurios gali bti taikomos pacientui, kenianiam nuo skirting parafilij (lytini nukrypim), kai MPA ir CPA vartojimas neduoda teigiam rezultat. R. Dickeyaus atliktas atvejo tyrimas parod, kad po vieno mnesio gydymo pacientas neberod joki deviacinio seksualinio elgesio poymi ir sumajo jo masturbacijos danumas. Be to, LHRH agonist naudojimas nesukelia nelaukt alutini pasekmi, kurias sukelia MPA ir CPA preparatai. Kitame tyrime, kur atliko A. Rosleris ir E. Witztumas, 30 vyr, turini rimt usitsusi parafilij, kas mnes nuo atuoni iki 42 mnesi buvo leidiamas ilgalaikio poveikio natralaus gonadotropino isiskyrim skatinanio hormono analogas triptorelinas, turjs sumainti testosterono koncentracij serume. Gydymo rezultatas buvo vis pacient deviacini seksualini fantazij, trokim ir nenormalaus seksualinio elgesio poymi sumajimas. ie pokyiai pasireik visiems 24 pacientams, kurie baig vienus metus trukus gydymo kurs. Taiau pripastama, kad atlikt tyrim nepakanka, norint rodyti tokio gydymo efektyvum, be to,

24

Ten pat.

12

 Teiss institutas

neiaikintos io preparato galimos neigiamos pasekms asmens sveikatai. Nepaisant to, manoma, kad ie naujesni medikamentai galt tapti alternatyvia hormonine terapija tais atvejais, kai antiandrogeninis gydymas nepasiteisina. Kituose tyrimuose pacient lytiniams nukrypimams gydyti gana skmingai buvo naudojami antidepresantai tricikliai antidepresantai arba litis. Taiau naujesni tyrimai, pasiek tam tikr teigiam rezultat, siejami su selektyviais serotonino reabsorbcijos inhibitoriais (SSRIs). iuo atveju gydymas buvo taikomas pacientams, kurie vienu metu patiria ir nuotaikos, ir nerimo sutrikim. Gydymas buspironu, daliniu 5-HT1A agonistu, taip pat parod teigiamus rezultatus mainant pacient seksualiai ikreiptas fantazijas. Pastebta, kad serotonerginiai preparatai (pvz., buspironas) turi specifin kyrias mintis slopinant poveik pacientams, keniantiems nuo parafilij ir kit susijusi kyri seksualini mini. Vis dlto turimi duomenys apie SSRIs, kit antidepresant arba serotonergini preparat poveik gydant lytinius nukrypimus kol kas, nors ir daug adantys, yra epizodiniai, todl reikalauja isamesnio tyrimo.

Psichologinis gydymas
Paymtina, kad psichologinis gydymas nebuvo labai skmingas, kol neatsirado kognityvins elgesio technikos, kurios spariai itobuljo per pastaruosius tris deimtmeius. Taigi is asmen, padariusi lytinius nusikaltimus, gydymo metodas siekia pakeisti j vertybines sistemas, paalinti netinkamo elgesio apraikas ir paskatinti tinkam elges. Technikos, nukreiptos deviacinio susijaudinimo slopinim, apima antipatijos terapij, uslpt sujaudinim, vaizduots jautrumo mainim bei masturbacijos normalizavim. Lytini nusikaltli kognityvinis elgesio gydymas daniausiai remiasi kognityviniu restruktravimu, t. y. ikreipt suvokimo bd modifikavimu, naudojamu lytiniams ikrypimams pakeisti, socialini gdi lavinimu, empatijos aukai ugdymu, gyvensenos valdymu, lytiniu vietimu ir recidyvo prevencija. Toliau nortume trumpai aptarti praktikoje taikomas kognityvines elgesio technikas, kad geriau suvoktume io metodo silomas plaias galimybes asmenims, padariusiems lytinius nusikaltimus, gydyti. Antipatijos terapija ir uslptas sujaudinimas derina deviacines seksualines fantazijas su bausmmis. Taikant i terapij, atsaku deviacines paciento fantazijas tampa fizin bausm. ios fantazijos yra odine forma pateikiamos pacientui ir palydimos nemalon jausm sukelianiais veiksmais, pavyzdiui, nekenksmingu, bet skausmingu elektros smgiu, kur pacientas pats sau paskiria, arba labai nemaloniu kvapu. Paskui pakaitomis gydytojas rodo pacientui jo deviacins fantazijos vaizdus, pavyzdiui, vaik nuotraukas, ir pacientas, irdamas jas, yra veikiamas
13

 Teiss institutas

elektros srove arba kvapu. Kartu asmeniui pateikiami teigiami vizualiniai stimulai, pavyzdiui, suaugusi asmen vaizdai, kurie nra lydimi neigiamo atpildo. Uslpto sujaudinimo atveju deviacins seksualins fantazijos jungiamos su psichiniais stres sukelianiais vaizdiniais. iuo atveju paeidjas verbalizuoja konkrei deviacin fantazij. Kai tik i fantazija juos sujaudina, jie j nutraukia ir pakeiia kita fantazija, sukeliani itin nemalonius jausmus, pavyzdiui, areto scena. Taigi iuo atveju pacientas sutelkia dmes ties neigiamomis pasekmmis, kurios turt j slgti. Kartais paciento po nemaloni vaizdini praoma pakeisti i fantazij ir sivaizduoti neikryplik seksualin scen, pavyzdiui, suaugusi asmen lytinius santykius. Tokio gydymo metu paeidjai identifikuoja ir koncentruoja dmes vykius, vedanius prie lytinio nusikaltimo. Imoktos technikos leidia jiems sukelti sau nemalonias fantazijas vis ankstesnse netinkamo elgesio, paskatinanio lytinius nusikaltimus, stadijose. Kitaip tariant, paeidjams leidiama suprasti, kad j elgesys yra j pai kontroliuojamas ir gali bti pai nutrauktas bet kurioje stadijoje. Vaizduots jautrumo mainimo technika moko paeidjus gilaus raumen atpalaidavimo. Kai paeidjai imoksta atsipalaidavo technikos, jie sivaizduoja pirmj scen, kuri anksiau apibr kaip vedani prie lytinio nusikaltimo. sivaizduodami pirmj scen ir ilikdami atsipalaidav, jie toliau pereina per visas sumodeliuotos situacijos scenas. i technika turt imokyti paeidjus toleruoti jausmus, susietus su j deviaciniais seksualiniais potraukiais, nesistengiant juos atsakyti, patenkinti, kol tam tikras trokimas neatsitraukia. Masturbacijos normalizavimui daniausiai naudojamos dvi technikos odinis prisotinimas ir masturbacinis prisotinimas. odinio prisotinimo metu paeidjas verbalizuoja savo ikreiptas seksualines fantazijas tol, kol ios fantazijos nepradeda jo varginti. Masturbacijos prisotinimo metu paeidjai masturbuodamiesi pasiekia orgazm, taiau tuo paiu metu jie verbalizuoja neikreiptas seksualines fantazijas, o paskui toliau tsia masturbacij refrakcinio periodo metu verbalizuodami ikreiptas fantazijas. Taigi i technika susieja orgazmo malonum su tinkamomis fantazijomis, o pratstos masturbacijos be ejakuliacijos skausm arba nuovarg su ikreiptomis fantazijomis. Prisotinimo technikos parod esanios gana efektyvios, nors ir reikalauja tolesnio tyrimo. Manoma, kad norint efektyvaus gydymo, reikt madaug 20 valand masturbacijos prisotinimo kurso. Kognityvinio restruktravimo technika remiasi teorija, kad lytinius nusikaltimus darantys asmenys ivysto vairius ikreiptus sitikinimus, siekdami pateisinti savo liguist seksualin elges. Sukurta sitikinim sistema leidia jiems sumainti kalts ir gdos jausm, susijus su daromais
14

 Teiss institutas

nusikaltimais. Pavyzdiui, vaik seksualiniai inaudotojai gali tvirtinti, kad vaikams patinka sitraukti lytinius santykius su suaugusiaisiais ir kad tokie santykiai vaikui yra naudingi. Taigi reabilitacijos metu stengiamasi pakeisti iuos ikreiptus sitikinimus. Asmens praoma apibdinti jo sitikinim, supratim ir paskui aptarti bdus, kuriais jis naudoja iuos ikreiptus sitikinimus deviaciniam elgesiui racionalizuoti. iuo atveju gydytojas kvestionuoja jo sitikinimus ir silo naujas formuluotes. ios technikos metu danai naudojami vaidmen aidimai, kai gydytojas tampa lytin nusikaltim padariusiu asmeniu, o pats paeidjas policijos pareignu, nukentjusiu eimos nariu ir pan., tokiu bdu priveriant j prieintis savo paties sitikinimams. Socialini gdi ugdymo technika remiasi teorine prielaida, kad gdi, btin skmingai interakcijai socialinse ir seksualinse situacijose, stoka gali paskatinti seksualiai nenormal elges. Taigi reabilitacijos metu orientuojamasi gdi, reikaling socialinei komunikacijai (vaidmen aidimai, situacij modeliavimas), lavinim ir iracionali baimi, kylani i i pokalbi, identifikavim. Taip pat dmesys skiriamas socialinio nerimo problemoms, konflikt sprendimui, pykio valdymui ir pan. Kai kuri gydytoj nuomone, lytinis vietimas kartu su socialini gdi ugdymu gali suteikti teigiam rezultat gydant asmenis, padariusius lytinius nusikaltimus. Empatijos aukai ugdymo technika stengiasi padti asmenims suvokti savo veiksm padarinius aukai. Daugelis lytinius nusikaltimus padariusi asmen minimizuoja savo nusikaltimo pasekmes, ivystydami ikreipt aplinkos vertinim, kas leidia jiems manyti, jog j aukos nenukentjo arba netgi patyr malonum. ios terapijos metu daniausiai naudojami auk vaizdo raai apie j igyvenimus, vaidmen aidimai, gydytoj, kit paeidj pateikiami vertinimai ir kt. Esminis daugelio reabilitacijos, gydymo technik tikslas yra recidyvo prevencija, t. y. siekiama imokti numatyti ir pasiprieinti deviaciniam potraukiui. iuo atveju siekiama asmenis imokyti laiku identifikuoti galimas recidyvo situacijas ir jas nutraukti. Taigi pagrindiniai recidyvo prevencijos etapai apima asmens sugebjim identifikuoti situacijas, kurioms bdinga didel rizika, ir sprendimus, galinius priartinti j prie recidyvo. Apskritai kalbant apie kognityvin-bihevioristin asmen, padariusi lytinius nusikaltimus, gydymo organizavim, pastebtina, kad toks gydymas gali bti taikomas tiek kalinimo staigose arba psichiatrinse ligoninse, tiek ambulatorikai, taip pat tiek individualiai, tiek grupini usimim metu. Pavyzdiui, Skogome (vedija) veikia kaljimas, skirtas asmenims, nuteistiems u lytinius nusikaltimus. Nuteistiesiems taikoma ROS programa (angl. Relations and live together), o darbas vyksta pagal NaSTOP program (angl. National sex offenders treatment programmes). Programa
15

 Teiss institutas

skiriama laikotarpiu nuo laisvs atmimo iki grimo visuomen. Daniausiai ji trunka keturis arba penkis mnesius, usimimai vyksta su dviem psichologais (pageidautina skirting lyi, taiau jeigu nra galimybs, tada geriau dvi moterys negu vyrai) grupse po 68 nuteistuosius du kartus per savait po tris valandas. Pagrindiniai programoje naudojami metodai diskusijos ir vaidmen aidimai, kuri metu nuteistieji mokomi painti save, savo jausmus, ugdyti empatij aukai, umegzti normalius santykius ir kt. iuo atveju gydymo planas derinamas su psichoterapija, kadangi nuteistieji turi tam tikr individuali problem, kurios negali bti aptariamos vieai grupse.25 Anglijoje ir Velse lytinius nusikaltimus padariusi asmen gydym gali vykdyti ir Nacionalin probacijos tarnyba.26 Po to, kai teismas paskiria tam tikr gydymo program, vertinama, ar asmuo turs lankyti individualaus darbo su probacijos pareignu kurs, ar lankyti kursus grupje su kitais. Tokios programos tikslas imokyti individus savikontrols mechanizm, kas padt pakeisti poir bei elges ir ukardyt keli tolimesniems nusikaltimams. Programos turinys sudarytas atsivelgiant pripaintus tyrim rezultatus, kuriais remiantis nustatyti efektyviausi bdai pakeisti paeidjo mstymo modelius ir elges. Grups nariai yra asmenys, padar panaaus pobdio nusikaltimus ir dirbantys kartu, kad imokt, kaip veikti tam tikras situacijas ir jausmus. Siekdamas skmingai ubaigti gydymo kurs, paeidjas privalo lankyti visus usimimus ir taip pat reguliariai matytis su savo probacijos pareignu. Grupinio darbo metu, jeigu asmuo praleidia vien usimim, jis privalo u j atsiskaityti ir tik tada gali tsti kurs toliau. Jeigu asmuo praleidia daugiau kaip du usimimus, jis privalo vis kurso dal kartoti i naujo. Pamintina ir tai, kad, prie prasidedant grupinei terapijai, kaip ir jai pasibaigus, asmens praoma atlikti psichometrin test. Pavyzdiui, probacijos pareignas nerekomenduos taikyti

bendruomenins prieiros asmeniui, jeigu jo pirminis vertinimas rodys auktus pavojingumo rodiklius esant iai prieiros priemonei. Kitas kognityvini-bihevioristini program vykdymo lygmuo tai bendruomenins lytinius nusikaltimus padariusi asmen reabilitacijos programos, paplitusios JAV ir Kanadoje. io pobdio programos pripasta bendruomens traukimo reabilitacijos procesus svarb ir akcentuoja btinyb taikyti ilgalaikes programas lytinius nusikaltimus padariusiems

Vilniaus regiono pataisos inspekcija. vedijos reabilitacijos praktikos lytiniams nusikaltliams kaljimuose trumpa apvalga. r. www.vrpi.lt/getfile.aspx?dokid=24d7e470-f355-4d2a-ac04 26 Sex Offender Groupwork Programme // National Probation Service for England and Wales. r. http://www.probation.homeoffice.gov.uk/.../SexOffenderSentencerLeaflet1revised.pdf

25

16

 Teiss institutas

asmenims. Pavyzdiui, Kelounos (Kanada) gydymo programa yra bendruomenin privati veikla.27 Kurso metu gydoma 611 asmen, kurie turi ateiti kas savait. ios programos metu naudojamos technikos, kurios iuo metu vertinamos kaip vienos daugiausia adani gydant seksualinius nusikaltlius kognityvin-bihevioristin technika, empatijos aukai ugdymas ir daromos alos pripainimo ir suvokimo skatinimas. io gydymo metu taikomas tiek individualus, tiek grupinis gydymas. Individuals usimimas daniausiai vyksta kas dvi savaites neapibrt laikotarp. Grupiniai usimimai vyksta kart per savait ir trunka tris valandas. Pats gydymo kursas kiekvienam trunka vairiai nuo ei mnesi iki dvej met. Kita Kanados bendruomenin programa tai suaugusij teismo psichiatrijos paslaugos Nanaimo.28 ios ambulatorins programos tikslas yra ipltoti asmens gdius, kuri jis imoko besigydymas kalinimo staigoje. i programa daugiausia dmesio skiria psichodinaminei, kognityvinei-bihevioristinei, vietimo bei recidyvo prevencijos technikoms. Galiausiai pamintinas bendruomeninis reintegracijos projektas Palaikymo ratas. iuo projektu siekiama sumainti recidyvo rodiklius ir palengvinti paeidjo reintegracij visuomen. Projekte daugiausia dalyvauja savanoriai, kurie su buvusiais nuteistaisiais suformuoja palaikymo ratus. Projekte dalyvauja madaug 45 savanoriai, kurie padeda vykdant septyni paeidj reabilitacij. Grup vidutinikai sudaro vienas paeidjas ir ei savanoriai. Susitikimai vyksta su bent vienu savanoriu kas savait. Tokio pobdio projektai pripasta btinyb padti lytins prievartos aukoms, kaip ir prasmingo ir atskaitingo ryio tarp bendruomens ir buvusio paeidjo palaikymo svarb, taip pat svarb vengti asmens viktimizacijos ateityje ir priimti buvus nuteistj atgal bendruomen.29

Gydymo efektyvumas
Tyrimai, kurie nagrinja lytini nusikaltli gydymo efektyvum, skiriasi tiek pagal naudojam metodologij, tiek pagal vertinamas terapines procedras chirurginis gydymas, medikamentinis gydymas bei psichologinis gydymas. Chirurgini gydymo priemoni taikymas dabartiniu metu pasitaiko labai retai. Pagrindin io metodo problema yra klausimai (etiniai, teisiniai), kurie kyla dl sveiko audinio paalinimo ir alutinio poveikio (pykinimo, trombozs bei ginekomastijos) atsiradimo. Mokslininko G. K. Sturupo tyrimo duomenimis, nors i priemon rodo akivaizd poveik recidyvo sumajimui 900 nuteistj, prajus 30 met po chirurgins
Community Based Sex Offender Treatment Programs // John Howard Society of Alberta. r. http://www.johnhorward.ab.ca/PUB/C18.htm 28 Ten pat. 29 Ten pat.
27

17

 Teiss institutas

kastracijos, recidyvo lygis siek 1 proc. (1968 m., 1971 m.), vis dlto kitas jo tyrimas (1968 m.) parod gana domius rezultatus, kad 33 proc. chirurgikai kastruot paeidj padar pakartotinius nusikaltimus ne lytinius, taiau sunkaus pobdio.30 Kalbant apie medikamentin gydym, iuo atveju egzistuoja vairios vaist variacijos nuo antiantrogen iki serotonergini medikament. Organinis arba medicininis lytini nusikaltli gydymas atsirado madaug penktajame deimtmetyje. Pirmasis hormoninis gydymas tuo metu turjo estrogenin poveik ir buvo gana skmingas mainant ikryplik seksualin elges. Taiau nepaisant savo naudingumo, vis dlto jis nebuvo plaiai taikomas dl alutinio poveikio, kuris pasireik vmimu, pykinimu ir feminizacija (pavyzdiui, krt liauk augimas). Idjos, kad lytiniai nusikaltimai yra medicinin problema, tsa buvo pastebima ir etajame bei septintajame deimtmetyje, kartu atsirandant ir medicininiam gydymui medroksiyprogesterono acetatu (MPA), kuris iki iol taikomas kaip medikamentin kastracija.31 MPA tyrimai (J. P. Fedoroffas ir kiti, 1992 m.) parod, kad io vaisto vartotoj recidyvo lygis siek 15 proc. palyginti su 68 proc. jo nevartojusi. Kiti tyrintojai, pavyzdiui, E. Emoryis, C. Coleas ir W. J. Meyeris (1992 m.) atliko 10 met praktikos vertinimo tyrim dl DepoProvera medikamentinio gydymo. Duomenys parod, kad gydymas labai sumaino pacient lytin susidomjim ir palengvino psichologinio gydymo taikym. Taigi antilibidinis gydymas gali bti naudingas, taiau iuo atveju svarbu ne tik gauti paeidjo sutikim, bet ir informuoti j apie teigiam ir neigiam gydymo poveik bei suteikti jam galimyb pasitraukti i medikamentinio gydymo programos bet kurioje jos stadijoje. Be to, pabriama, kad kai kurie lytiniai nusikaltliai serga tam tikromis izofrenijos formomis, kurioms reikia specialaus medikamentinio gydymo ir kur kontraindikuotina derinti su hormoninio pobdio gydymu.32 Taip pat pastebtina, kad nemanoma, jog vien medikamentinis gydymas bt naudingas visais lytini paeidim atvejais. Daugelis lytini paeidj padaro nusikaltimus dl visai kitoki prieasi negu seksualinis pasitenkinimas, taigi libido slopinimas vargu ar padt kontroliuoti j nusikaltimus. Medikamentinis gydymas turt bti taikomas tada, kai nustatoma, kad viena i lytinio nusikaltimo prieasi yra tam tikras asmens fiziologinis (pavyzdiui, hormoninis) disbalansas. Taiau vlgi pabriama, kad net ir iuo atveju medikamentinis gydymas turt bti taikomas kaip kompleksinio gydymo dalis, pavyzdiui, farmakologinis nerimo ir

Perkins D., Hammond S., Coles D., Bishopp D. Review Of Sex Offender Treatment Programmes. r. http://www.ramas.co.uk/report4.pdf 31 Sex Offender Treatment. r. http://www.usccb.org/nrb/johnjaystudy/response4.pdf 32 Grossman L. S., Martis B., Fichtner C. G.. Are Sex Offenders Treatable // Psychiatric Services, 1999, Nr. 50 (3). r. http://psychservices.psychiatryonline.org/cgi/content/full/50/3/349

30

18

 Teiss institutas

seksualinio sujaudinimo mainimas siekiant geresnio asmens paruoimo psichologiniam gydymui (E. M. Colemanas ir kiti, 1992 m.; E. Emoryis ir kiti, 1992 m.). Taigi kalbant apie gydymo efektyvum, manoma, kad psichologinis gydymas (pavyzdiui, intervencija ugdant gdius: vaidmen aidimai, pykio valdymas, lytinis ugdymas; elgesio keitimas: antipatijos terapija, orgazmo valdymas, masturbacijos normalizavimas; supratim ir motyvacij nukreiptos terapija: grupin terapija, psichodinaminis darbas, krybikumo terapija) gali bti vienas efektyviausi, kadangi orientuojamas ilgalaikio rezultato siekim.33 iuo atveju medikamentinis gydymas galt bti taikomas kaip papildoma priemon (esant poreikiui, kur nustatyt specialist grup), siekiant geresnio psichologinio gydymo poveikio. Taiau iuo atveju taip pat pastebima, kad priklausomai nuo sutrikimo laipsnio atitinkamai turt bti derinama ir individo kompleksinio gydymo programa bei jos trukm (rekomenduotina orientuotis ilgalaikes programas). Psichologas R. K. Hansonas, atliks tyrim apie psichologini gydymo program poveik lytiniams nusikaltliams, nustat, kad seksualinis recidyvas paeidj, kuriems nebuvo taikomos gydymo programos, sudar 17,3 proc., o t, kuriems buvo taikytas gydymas, 9,9 proc. Nors kritikai gali teigti, kad tai nra labai didelis sumajimas, vis dlto manoma, kad, atsivelgiant gana didel tiriamj imt ir naudotus tyrimo metodus, ie skaiiai leidia kalbti apie statistikai patikimus ir praktikai naudingus duomenis.34 Kalbant apie kognityvinio-bihevioristinio gydymo efektyvum, tyrimai rodo, kad gydymo programos, silomos atitinkamose udaro pobdio staigose, vis dlto liudija apie teigiamus rezultatus recidyvo rodikliai siekia 331 proc. Ambulatorinio gydymo rezultatai taip pat gana teigiami nuo 6 iki 39 proc. Taip pat pamintinas tyrimas, kurio imt sudar 3000 ambulatorikai gydom heterogenik pedofil. Recidyvo rodiklis gana ilg laikotarp sudar 6 proc. Ambulatorikai gydom asmen recidyvo rodikliai buvo maesni negu asmen, kuriems gydymo kursas nebuvo taikomas.35 Nepaisant i rezultat, psichologai pripasta, kad jiems tenka susidurti su sunkumais, siekiant tikinti teissaugos atstovus rimtai apsvarstyti gydymo galimybes ir teigiamus rezultatus. R. K. Hansonas teigia, kad viena pagrindini klii yra klaidingas visuomens sivaizdavimas apie lytini nusikaltim recidyvo lyg. Pabriama, kad netgi kai kalbama apie teissaugos pareignus, j vertinamas recidyvo lygis siekia 7080 proc., todl danai nustembama igirdus apie oficialioje
Perkins D., Hammond S., Coles D., Bishopp D. Review Of Sex Offender Treatment Programmes. r. http://www.ramas.co.uk/report4.pdf 34 Ten pat. 35 Ten pat.
33

19

 Teiss institutas

statistikoje registruojam 1020 proc. lyg. Kartu teigiama, kad gana sunku parodyti didel gydymo efektyvum, kadangi apskritai pats seksualini nusikaltim recidyvo lygis nra auktas vidutinikai apie 15 proc. Pastebtina ir tai, kad daugelyje Vakar valstybi vis labiau akcentuojamas poiris, kad tas pats gydymas arba elgesio korekcijos priemon negali bti taikomi visiems lytiniams nusikaltliams, kadangi tai itin heterogenika populiacija ir ne visiems bdinga aukta recidyvo rizika. Asmenys padaro lytinius nusikaltimus dl vairiausi prieasi: vieni yra pakankamai agresyvs, turi psichopatini bruo ir buvo nusikalt ne kart, todl j recidyvo lygis gali bti didesnis, ir pan. Per pastarj deimtmet psichologai atliko nemaai tyrim, siekdami nustatyti veiksnius, kurie padidina paeidjo rizik pakartotinai padaryti nusikaltim po paleidimo. R. K. Hansonas vardija iuos veiksnius: paeidim skaiius, intymumo trkumas, seksualinis nerimas ir amius. Taip pat specialistai pastebi, kad, siekiant utikrinti poveikio priemons efektyvum, gydymas turt prasidti kuo greiiau po kalinimo (laisvs atmimo bausms metu), kadangi kaltininkas danai nesuvokia savo nusikaltimo sunkumo, o antagonistin kaljimo aplinka gali padidinti sitikinim savo teisumu ir kliudyti skmingam gydymui. Taigi gydymo kompleks reikt pradti taikyti asmeniui patekus kalinimo staig, o ne, pavyzdiui, po penkeri met laisvs atmimo, kai, kaip rodo tyrim rezultatai, skminga asmens reintegracija visuomen tampa beveik nemanoma. Kitaip tariant, didioji dalis lytini nusikaltli grta visuomen, todl svarbu igydyti juos dar iki io etapo.36 Ekspertai pripasta, kad, nors ir akivaizdu, jog nra priemons, galinios paaboti lytinius nusikaltlius, tam tikros gydymo programos tam tikriems seksualiniams nusikaltliams yra gana skmingos mainant recidyvo lyg. Deja, nemanoma pateikti tikslios statistikos apie gydymo efektyvum ir recidyvo majim dl metodologini problem, susijusi su lytini nusikaltli gydymu. Be to, siekiant efektyvesnio rezultato, daniausiai taikoma keletas priemoni vienu metu arba viena po kitos: specializuota programa lytiniams nusikaltliams, bendroji programa/gydymas, individualus psichologinis konsultavimas, psichoterapija, recidyvo prevencijos programa, vertinimas, dvasinis konsultavimas ir kt.

36

Ten pat.

20

 Teiss institutas

Gydymo efektyvumo tyrim patikimumo problemos

Pripastama, kad sudtinga atlikti gerus lytini nusikaltli gydymo efektyvumo tyrimus, todl daugelis mokslinink link sutikti, kad iuo metu egzistuoja nedaug patikim rodym, bylojani apie vieno arba kito gydymo efektyvum mainant lytini nusikaltli recidyv, nors ir nra patikim duomen, rodani, kad toki asmen gydymas neveiksmingas. Taigi gydymo efektyvumo klausimas moksliniame diskurse sulaukia daug diskusij. Tokius tyrimus sunku ir brangu atlikti dl keli prieasi. Idealiai studijai prireikt didelio skaiiaus tiriamj, t. y. lytini nusikaltli, ijusi laisv, ilgalaikio tstinio tyrimo, lyginant recidyvo lyg asmen, kuriems buvo taikytas gydymo kursas (eksperimentin grup), su tais, kuriems gydymas nebuvo taikytas (kontrolin grup). Prieingu atveju sunku nustatyti, ar recidyvo lygio skirtumus tarp dviej grupi turtume priskirti gydymui, ar kitiems veiksniams. Paymtina, kad tyrimuose, kurie atliekami iuo metu, danai nra kontrolins grups, tiesiog procentais ireikiami skirting tip lytini nusikaltli, kuriems buvo taikomas tam tikras gydymas, recidyvo rodikliai. Toliau tyrjai gautus duomenis palygina su skelbiamais recidyvo rodikliais. Taiau problema ta, kad skelbiam recidyvo rodikli duomenys ities labai skirtingi. Tyrjai, kurie traukia kontrolines grupes, daniausiai naudoja asmenis, kurie atsisako dalyvauti gydyme, kurie pasitrauk i gydymo programos jai nepasibaigus arba kurie gydytoj nebuvo atrinkti dalyvauti gydymo programoje. Taiau tai nra palyginimui tinkamos grups. Tiktina, kad gydytojai (ypa tie, kurie teikia ambulatorin gydym) link pasirinkti maiau pavojingus nusikaltlius tuos, kurie, j manymu, maiausiai sudarys jiems problem pakartotinai nusikalsdami gydymo metu arba netrukus po jo. Gydytojai link pasirinkti tuos paeidjus, kurie pripasta tur problem, kad jie buvo neteiss, ir kurie yra motyvuoti gydytis. Tiktina, kad ie paeidjai ir taip maiausiai link pakartotinai nusikalsti, netgi jeigu j gydymas bt visikai neefektyvus. Kartu inomas faktas, kad paeidjai, kuriems buvo taikytas gydymo kursas, maiau link pakartotinai nusikalsti negu tie, kurie atmeta gydym arba nestengia jo ubaigti. Taiau iuo atveju takos turi atrankos veiksnys, taigi tik dl to, kad tie, kurie baigia gydymo kurs, pasiymi emesniu recidyvo lygiu negu tie, kurie atsisako gydymo arba kuriems nepavyksta jo ubaigti, nerodo, kad tam tikra intervencija yra efektyvi. Teigiama, kad tokie tyrimai tiesiog

21

 Teiss institutas

padeda atskirti labiau motyvuotus, socialiai orientuotus paeidjus, tokiu bdu greiiau vertinami poiri ir nuostat kintamieji, o ne gydymo poveikis.37 Egzistuoja ir kit aspekt, apsunkinani lytini nusikaltli gydymo efektyvumo tyrim. Akivaizdu, kad jeigu tam tikras gydymas veikia, jis turbt veikia tik tam tikrus, bet ne visus paeidj tipus (pavyzdiui, priemons, tinkanios vaik tvirkintojams, nebtinai bus efektyvios prievartautojams). Taiau daugelyje, tiksliau beveik visose studijose paeidjams skiriamas vienodas gydymas. Egzistuoja duomen, kurie rodo, kad gydymas faktikai gali padidinti asmen, turini rimt psichopatini sutrikim, recidyvo rizik. Tyrimai, kuri rezultatai rodydavo teigiam poveik gydant lytinius nusikaltlius, neretai buvo naudojami siekiant pagrsti, kad gydymas yra efektyvus mainant paeidj, priklausani auktesnei rizikos grupei, recidyvo rodiklius. Taiau jau buvo minta, kad, pavyzdiui, ambulatorinms programoms gydytojai link rinktis labiau motyvuotus ir maiau smurtauti linkusius paeidjus, kurie apskritai gali priklausyti maesns recidyvo rizikos grupei. Dl vis i veiksni maai yra inoma apie tai, kokie gydymo bdai yra efektyvs ir ar apskritai jie yra efektyvs. Kita su i kalinimo staig ileist lytini nusikaltli tstiniais tyrimais susijusi problema ta, kad, nors visuomen linkusi manyti prieingai, lytini nusikaltli recidyvo lygis yra gana emas, ir didioji dalis rodikli siekia maiau kaip 20 proc. R. K. Hansono ir M. T. Bussiereo 1998 met metaanaliz parod, kad lytini nusikaltli penkeri met pakartotin paeidim rodiklis siekia 13,4 proc., t. y. jis yra maesnis, negu mano daugelis visuomens nari, bei maesnis palyginti su bendruoju recidyvo rodikliu. Kitas tyrjas H. E. Barbaree vidutinikai 5,9 met stebjo 477 pilnameius lytinius nusikaltlius ir nustat, kad pakartotinai seksualinio pobdio nusikaltim padar 11,3 proc. asmen. Pastebima ir tai, kad ne apie visus lytinius nusikaltimus yra praneama arba ne visi jie gali bti identifikuoti. Taigi tikrasis recidyvo lygis, turbt, yra auktesnis. Taiau daugelis tyrj, skaiiuodami recidyvo rodiklius, apsiriboja panaudodami aret ir (arba) apkaltinamj nuosprendi statistika. Remiantis H. E. Barbaree apskaiiavimais, esant prastai nedideliems pakartotini paeidim rodikliams ir gana skmingam gydymui, kad galtume daryti patikimas ivadas apie gydymo efektyvum, reikt atlikti 1000 subjekt tstin tyrim, truksiant 10 met.38

37

Trowbridge B. Does Sex Offender Treatment Work? r. http://www.trowbridgefoundation.org/docs/does_sex_offender_treatment_work.pdf 38 Ten pat.

22

 Teiss institutas

Vis dlto reikt pripainti, kad yra tyrim, pavyzdiui, metaanalizs, kurie parod reikming, nors ir nedidel, gydymo poveik. Taiau kritikai ikl rimt toki tyrim metodologini problem. Netgi tyrjai, kurie i pradi pritar lytini nusikaltli gydymo efektyvumui, dabar prijo prie ivados, kad nra patikim rodym, bylojani, kad lytini nusikaltli gydymas maina recidyv. Netgi tyrimai, kuriuose buvo taikoma tikslesn metodologija, nesteng vienareikmikai rodyti teigiamo gydymo poveikio. Vienas didesnio masto tyrim buvo atliktas Kanadoje XX a. devintajame deimtmetyje. Kanados pataisos tarnyba ved kassavaitines bendruomenines gydymo sesijas visiems lytiniams nusikaltliams, kurie buvo ileisti Ramiojo vandenyno regione. is politinis pokytis suteik galimyb tyrjams palyginti kohortas paeidj, kuriems buvo taikomas gydymas, su tais, kurie buvo ileisti prie sprendim ir kuriems gydymo kursas taikomas nebuvo. Vidutinikai po 12 met trukusio tstinio tyrimo nebuvo nustatyta joki reikming skirtum tarp seksualinio, smurtinio arba bendrojo recidyvo rodikli.39 Taigi netgi mokslininkai, tikintys, kad lytini nusikaltli gydymas gali bti efektyvus (manoma, kad kognityviniai-bihevioristiniai gydymo metodai rod esantys efektyviausi), pripaino, kad gydymas ne visada pasiteisina taikant j lytiniams nusikaltliams.

Teisins chirurgins kastracijos u lytinius nusikaltimus taikymo galimybs Lietuvoje

1998 m. spalio 2 d. Lietuvos Respublikos Seimas ratifikavo Europos konvencij prie kankinim ir kitok iaur, nemonik ar eminant elges ir baudim. Konvencijos nuostatos Lietuvoje sigaliojo 1999 m. kovo 1 d. Remiantis mintos konvencijos 1 straipsniu, Europos komitetas prie kankinim ir kitok iaur, nemonik ar eminant elges ir baudim (toliau Komitetas) ,,turi inspektavimo pagrindais itirti asmen, i kuri atimta laisv, prieir, siekdamas, jei reikia, sustiprinti toki asmen apsaug nuo kankinimo ir kitokio iauraus, nemoniko ar eminanio elgesio ir baudimo.40 ekijoje yra teisinta chirurgin kastracija, ir Komitetas tyr chirurgins kastracijos taikymo praktik ekijoje, taip pat pasisak dl tokios priemons atitikimo mogaus fundamentinms teisms teisei nebti kankinamam, nepatirti iauraus, nemoniko ar eminanio elgesio ar baudimo. Komitetas 2006 m. kovo-balandio mnesiais periodini vizit ekijos
Ten pat. Europos konvencija prie kankinim ir kitok iaur, nemonik ar eminant elges ir baudim // Valstybs inios Nr. 86-2393, 1998. http://www.cpt.coe.int/en/documents/ecpt.htm
40 39

23

 Teiss institutas

Respublik metu ireik susirpinim dl chirurgins kastracijos taikymo lytinius nusikaltimus padariusiems asmenims. ekijos atsakas Komiteto ireiktas abejones, Komiteto nuomone, nebuvo tinkamas, todl Komitetas nusprend atlikti detalesn tyrim, kuris vyko 2008 m. kovobalandio mnesiais. Komitetas detaliai tyr chirurgins kastracijos taikym sklidi puplektomijos bdu ekijos Respublikoje. Baigs tyrim Komitetas prim vizito ekijos Respublik 2008 m. kovo 25 d. balandio 2 d. ataskait ekijos vyriausybei.41 Komitetas konstatavo, kad chirurgin kastracija reikia negrtam vaisingumo praradim. inomi kastracijos alutiniai padariniai: ilgainiui dl kastracijos gali isivystyti osteoporoz, depresija, pasikeitusi fizin ivaizda sumajs plaukuotumas, riebi oda, krtins audinio formavimasis. Paymtina, kad kastruoto mogaus testosterono kiek organizme galima atstatyti vartojant hormonin priemon testosteron.42 ekijoje u bet kok lytin nusikaltim nuteistam asmeniui, kuris yra nepakaltinamas ar ribotai pakaltinamas, teismas gali skirti apsaugin gydym hospitalizuojant psichiatrinje ligoninje. Asmens, kuriam skiriamas toks gydymas, sutikimo nereikia. Apsauginis gydymas hospitalizuojant psichiatrinje ligoninje paprastai skiriamas atlikus bausm (bausms vykdymo laikotarpiu laisvs atmimo vietose asmenys paprastai nra gydomi), nors gali bti skiriamas ir i karto. Apsauginis gydymas gali trukti iki dvej met. Teismo sprendimu apsauginis gydymas gali bti pratstas dar dvejiem metams. Jei teismas mano, kad ileistas laisv asmuo gali kelti pavoj visuomenei, pasibaigus apsauginio gydymo terminui, gali bti nustatyta prieira laisvje ne ilgiau kaip penkerius metus. 2009 m. sigaliojusiame Teismo sulaikymo akte numatoma, kad jei paskirtas apsauginis poveikis nepakankamai apsaugos visuomen, atsivelgiant asmens psichin bkl ir galimybes paveikti asmen, asmuo gali bti laikomas psichiatrinje ligoninje ir iki gyvos galvos. Psichiatrinse ligoninse paprastai asmenims taikoma chemin kastracija. Chirurgins kastracijos ekijoje reguliuojamos 1966 met moni sveikatos statymu. Chirurgins kastracijos taikymo slygos, atsivelgiant tai, kas tvirtina kastracij, yra grietai suformuluotos.43 Chirurgin kastracija ekijoje gali bti atliekama, jei yra ios slygos: 1. 2. Asmens praymas, kad jis bt kastruotas. Asmens, kuriam taikoma kastracija, konsultavimas, taip pat alutini reikini iaikinimas.
Report to the Czech Government on the visit to the Czech Republic carried out by the European Committee for the Prevention of Torture and Inhuman and Degrading Treatment or Punishment (CPT) http://www.cpt.coe.int/documents/cze/2009-08-inf-eng.htm 42 http://www.cpt.coe.int/documents/cze/2009-08-inf-eng.htm 43 Russell S. Castration of repeat sexual offenders: an International comparative anglysis // Houston journal of International law. Vol. 19:425. 1996-1997. P.425-459.
41

24

 Teiss institutas

3. Kastracija turi bti patvirtinta ekspert tarybos, susidedanios i teisininko ir maiausiai dviej gydytoj ios srities specialist, tai pat dar i dviej medik, kurie gali bti nesusij su medicinine intervencija. 4. Kastracija taikoma suaugusiam vyrui, kuris pavojingas visuomenei dl medicinikai patvirtinto polinkio daryti lytinius nusikaltimus44 arba kuris kenia nuo seksualini deviacij. Danai nurodoma, kad, taikant fizin kastracij, recidyvas yra labai nedidelis. Europos komitetas prie kankinim ir kitok iaur, nemonik ar eminant elges ir baudim pabr, kad nusikaltim ukardymo priemons niekada negali bti grindiamos tik efektyvumo kriterijumi.45 Europos komitetas prie kankinim ir kitok iaur, nemonik ar eminant elges ir baudim chirurgin kastracij laiko invazine negrtama luoinania priemone, atimania vyro reprodukcines galimybes bei sukeliania rimt fizini ir psichini padarini. Ji nesuderinama su tarptautiniais standartais, t. y. fundamentinmis mogaus teismis. Chirurgins kastracijos, kaip gydymo priemons, nepripasta Tarptautin lytini nusikaltim gydymo asociacija. Tokia kastracija tarptautinje bendruomenje nebra laikoma priimtinu gydymo metodu.46 Todl chirurgin kastracija paeist Jungtini Taut Organizacijos konvencij prie kankinim ir kitok iaur, nemonik ar eminant elges ar baudim47, taip pat Europos mogaus teisi ir pagrindini laisvi konvencijos 3 straipsn.48 Lietuvos Respublikos Konstitucijos49 21 straipsnio 3 dalyje suformuluotas draudimas mog kankinti, aloti, eminti jo orum, iauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes. Chirurgins kastracijos taikymas paeist i konstitucin nuostat. Be to, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra paymjs, kad kai susiduria du iaurumo atvejai nusikaltimo iaurumas ir bausms (iuo atveju, chirurgins kastracijos) iaurumas, nusikaltimo iaurumas savaime neatsveria taikomos bausms iaurumo. Be to, Konstitucinis Teismas akcentavo, kad ,,nuolatos kartojami iaurumo aktai negali nedaryti takos visos
Europos komitetas prie kankinim ir kitok nemonik ar eminant elges ar baudim paymjo, kad, nepaisant ekijos atstov teigini, kad chirurgin kastracija buvo iskirtin priemon, chirurgin kastracija buvo taikoma ir ne smurtinius seksualinius nusikaltimus padariusiems asmenims. 45 Report to the Czech Government on the visit to the Czech Republic carried out by the European Committee for the Prevention of Torture and Inhuman and Degrading Treatment or Punishment (CPT). 41 punktas. 46 Report to the Czech Government on the visit to the Czech Republic carried out by the European Committee for the Prevention of Torture and Inhuman and Degrading Treatment or Punishment (CPT). 43 punktas. 47 Konvencija prie kankinim ir kitok iaur, nemonik ar eminant elges ar baudim // Valstybs inios Nr. 803141, 2006. 48 Europos mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencija // Valstybs inios Nr. 40-987, 1995. 49 Lietuvos Respublikos Konstitucija // Valstybs inios Nr. 33-1014, 1992.
44

25

 Teiss institutas

visuomens socialinei psichologinei bsenai, taip pat ir pakantumo nuolatiniam iaurumui ugdymui.50

Teisins chemins kastracijos u lytinius nusikaltimus taikymo galimybs Lietuvoje

Europos komitetas prie kankinim ir kitok iaur, nemonik ar eminant elges ir baudim suformulavo reikalavimus, kuri turi laikytis valstybs, taikydamos chemin kastracij: 1) chemin kastracija gali bti taikoma tik asmeniui sutikus; 2) asmuo turi bti informuotas apie chemins kastracijos poveik, nepageidaujam alutin poveik; 3) asmuo bet kada gali atsisakyti, kad jam bt taikoma chemin kastracija; 4) chemin kastracij galima skirti tik tokiam asmeniui, kuris individualiai psichiatrikai ir medicinikai itiriamas; 5) chemin kastracija turi bti taikoma su kitais gydymo metodais: psichoterapija, kitomis konsultavimo formomis, kurios padt ukirsti keli nusikaltim recidyvui; 6) chemins kastracijos taikymas neturi bti slyga paleidiant lytinius nusikaltimus padariusius asmenis laisv.51 Taigi Europos komitetas prie kankinim ir kitok iaur, nemonik ar eminant elges ir baudim numato, kad chemin kastracija paprastai gali bti taikoma tik asmeniui sutikus.52 Atkreiptinas dmesys, kad asmuo, visikai suvokiantis savo veiksmus ir galintis juos valdyti, padars lytinius nusikaltimus prie vaikus, priverstinai negydomas, o jam skiriama bausm (arba jis atleidiamas nuo baudiamosios atsakomybs ar bausms). mogus paprastai kontroliuoja savo lytin potrauk, o jei padaro lytin nusikaltim prie vaik, turi u j atsakyti, t. y. tokiam asmeniui paprastai turi bti skiriama bausm (arba jis atleidiamas nuo baudiamosios atsakomybs ar bausms). Jei asmeniui sunkiai sekasi kontroliuoti savo lytin potrauk, jis gali kreiptis psichiatr ir endokrinolog pagalbos ir jam pagalba turt bti suteikta.
Dl Lietuvos Respublikos Baudiamojo kodekso 105 straipsnio sankcijoje numatytos mirties bausms atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimas // Valstybs inios Nr. 1093004, 1998. 51 Report to the Czech Government on the visit to the Czech Republic carried out by the European Committee for the Prevention of Torture and Inhuman and Degrading Treatment or Punishment (CPT). 25 punktas. 52 Europos komitetas prie kankinim ir kitok iaur elges nurod, kad jis detaliai netyr antiandrogen skyrimo praktikos ekijos Respublikoje, vis dlto, apskritai, anot Komiteto, antiandrogen skyrimo praktika turi bti grindiama nurodytais principais.
50

26

 Teiss institutas

Pabrtina, kad chemins kastracijos taikymas yra efektyviausias tiems pedofilams, kurie pripasta, kad padar nusikaltim dl lytinio potraukio, kurio negaljo kontroliuoti, ir nori gydytis chemins kastracijos bdu.53 JAV praktikoje inomi atvejai, kai atliekantys laisvs atmimo bausm asmenys, padar lytinius nusikaltimus, patys pasipra bti kastruojami.54 Neatmetama, kad tokia galimyb gali pasitaikyti ir Lietuvoje. Paymtini tokie savanoriko gydymo chemins kastracijos bdu sunkumai Lietuvoje: 1. Literatroje paprastai minimas vaistas ,,Depo-Provera. is vaistas yra registruotas Lietuvos Respublikoje, taiau tarp terapini indikacij nra numatytas ikrypusio lytinio potraukio slopinimas.55 Taigi taikyti savanorik chemin kastracij naudojant vaist ,,Depo-Provera yra neteista. Norint ikrypus lytin potrauk gydyti ,,Depo-Provera, preparato charakteristikos (terapini indikacij) pakeitimus turi inicijuoti farmacin kompanija. 2. Lietuvoje inomi du vaistai, skirti ikrypusiam vyr lytiniam potraukiui mainti Androcur (ciproteronas)56 ir Cyproplex(ciproterono acetatas).57 Tai receptiniai vaistai, kuri bazin kaina yra 120,73 LT. ie vaistai nekompensuojami.58 Gydant vyrus iais vaistais maja lytinis potraukis ir pajgumas, slopinama lytini liauk veikla. Nutraukus vaisto vartojim ios funkcijos atsistato. Gydant reikia reguliariai tirti kepen ir antinksi veikl bei eritrocit skaii. Kaip ir gydant kitais antiandrogeniniais vaistais, ilgai trunkantis androgen slopinimas, gydant vaistu Androcur, vyrams gali sukelti osteoporoz. Taigi savanorikos chemins kastracijos atveju didesni teisini problem nekyla ir, manytume, koki nors teiss akt, i j ir sveikatos teiss akt, keisti nereikt. Ikryps vyro lytinis potraukis yra psichins sveikatos sutrikimas, kuriam esant, ir paiam asmeniui kreipiantis gydytojus, kaip ir esant bet kuriam kitam sveikatos sutrikimui, turt bti suteikta pagalba. Psichikos sveikatos prieiros statyme numatyta, kad ,,Pacientai turi teis priimtin, prieinam ir tinkam sveikatos prieir59. Sveikatos apsaugos ministro patvirtintoje gydymo normoje

Peters K. A. Chemical Castration: an alternative to incarceration // Duquesne law review. Vol. 31:307. 1992-1993. P. 312, 313. 54 Russell S. Castration of repeat sexual offenders: an International comparative analysis // Houston journal of International law. Vol. 19:425. 1996-1997. P.428, 431. 55 http://extranet.vvkt.lt/paieska/details.php?id=13944&thislanguage=lang_lt 56 http://extranet.vvkt.lt/paieska/details.php?id=10984&thislanguage=lang_lt 57 http://extranet.vvkt.lt/paieska/details.php?id=14280&thislanguage=lang_lt 58 http://www.vlk.lt/vlk/pag/files/kv/isak49_2009v06.pdf 59 Psichikos sveikatos prieiros statymas // Valstybs inios Nr. 53-1290, 1995. 10 straipsnis.

53

27

 Teiss institutas

Gydytojas psichiatras. Teiss, pareigos, kompetencija ir atsakomyb numatyta, kad gydytojas psichiatras turi mokti diagnozuoti ir gydyti seksualinio pasirinkimo sutrikimus60. Norint atsakyti klausim, ar Lietuvoje gali bti taikoma nesavanorika chemin kastracija, pirmiausia reikia pasigilinti lytini nusikaltim prie vaikus prigimt ir teisinius padarinius. Lytiniai nusikaltimai prie vaikus gali bti padaromi asmen, neturini psichikos sutrikim ar turini psichikos sutrikim, nesusijusi su galimybe kontroliuoti savo lytin potrauk, ir asmen, kurie yra pedofilai. Remiantis Tarptautine lig klasifikacija (TLK 10), pedofilija priskiriama prie psichikos sutrikim (kodas F 65.4).61 Taigi btina atskirti pedofil lytinius nusikaltimus, atliekamus prie vaikus, nuo kit asmen padarom lytini nusikaltim prie vaikus. Asmenys, padar lytinius nusikaltimus prie vaikus ir nesantys pedofilai, paprastai turi bti tik baudiami (arba atleidiami nuo baudiamosios atsakomybs ar bausms). Pedofilijos atveju, viena vertus, teis neteistus seksualinius veiksmus prie vaikus laiko nusikalstama veika, u kuri turi bti skiriama bausm. Kita vertus, medicininiu poiriu, pedofilija turi bti gydoma, nes tai yra liga.62 Pedofilai turt bti gydomi psichikos sutrikimus gydani gydytoj (psichiatr seksolog). Taigi, viena vertus, pedofilui turt bti skiriama bausm u lytins nusikalstamos veikos prie vaikus padarym, kartu jis turt bti gydomas nuo psichikos sutrikimo pedofilijos. Lietuvos teism praktikoje pedofilai nepripastami nepakaltinamais, nes manoma, kad jie gali kontroliuoti savo seksualin elges. Jie taip pat paprastai nepripastami ir ribotai pakaltinamais.63 Manoma, kad jei nenustatoma koki nors kit papildom psichikos sutrikim, asmuo yra pakaltinamas. Tok teism ir psichiatr poir64 pedofilus, kai neutenka vien pedofilijos psichikos sutrikimo (kodas F 65.4), o reikia nustatyti dar papildom psichikos sutrikim, kaip pripasta ir patys tyrimo autori kalbinti psichiatrai, lemia ir visuomens nuomon, kuri yra itin negatyvi toki asmen atvilgiu. Jei vis dlto pedofilas dl jam diagnozuotos pedofilijos bt pripaintas ribotai pakaltinamu, u maameio tvirkinim (Lietuvos Respublikos baudiamojo kodekso (toliau BK) 153 straipsnis), remiantis BK 18 straipsnio 2 dalimi, jis galt bti velniau baudiamas arba jis
60

Gydytojas psichiatras. Teiss, pareigos, kompetencija ir atsakomyb. Sveikatos apsaugos ministro sakymu patvirtinta Lietuvos medicinos norma MIN 53:2005. Valstybs inios Nr. 94-3514, 2005. 12.4.7.6. punktas. 61 Psichiatrija. Mokslinis redaktorius A. Dembinskas. Vilnius: 2003. P.255. 62 Peters K. A. Chemical Castration: an alternative to incarceration // Duquesne law review. Vol. 31:307. 1992-1993. P. 313. 63 Vilniaus apygardos teismo byloje maamets seksualin prievartavim ir iaginim padars nepilnametis teismo buvo pripaintas ribotai pakaltinamu ne todl, kad jis pedofilas (tai ir nebuvo aikinamasi), o dl konstatuoto organinio asmenybs sutrikimo. Baudiamoji byla Nr. 1-97-09 64 Medicinin nepakaltinamumo ir riboto pakaltinamumo kriterij konstatuoja psichiatrai.

28

 Teiss institutas

galt bti atleidiamas nuo baudiamosios atsakomybs, arba jam galt bti taikomos priveriamosios medicinos priemons. Taigi statymas numato alternatyv: pedofil velniau bausti arba atleisti nuo baudiamosios atsakomybs, arba priverstinai gydyti. Ribotai pakaltinamas pedofilas, kuris iagino maamet (BK 149 straipsnio 4 dalis) arba seksualiai prievartavo maamet (BK 150 straipsnio 4 dalis), remiantis BK 18 straipsnio 3 dalimi, gali bti tik velniau baudiamas. Taigi sunkius ir labai sunkius nusikaltimus prie vaikus padars pedofilas gali bti tik baudiamas, o ne gydomas. Kaip minta, lytini nusikaltim prie vaikus prevencijos poiriu vien baudimas yra neefektyvus. Baudimas turi bti derinamas su gydymu. Tokia logika ivada darytina ir dl jau minto pedofil padarom lytini nusikaltim prie vaikus pobdio psichinis sutrikimas ir neteista, baudiamj atsakomyb utraukianti veika. Manytume, tikslinga BK 18 straipsnio 3 dal papildyti ir numatyti, kad asmuo, padars sunk ar labai sunk nusikaltim ir teismo pripaintas ribotai pakaltinamu, atsako pagal baudiamj statym, taiau jam bausm gali bti velninama remiantis io kodekso 59 straipsniu ir jam gali bti taikomos priveriamosios medicinos priemons. Apibendrinus, pagal galiojanius teiss aktus pedofilui, pripaintam ribotai pakaltinamu, u nesunk nusikaltim maameio asmens tvirkinim gali bti taikoma nesavanorika chemin kastracija. U sunkiausius lytinius nusikaltimus prie vaikus iaginim ir seksualin prievartavim ribotai pakaltinamam asmeniui gali bti skiriama tik velnesn bausm. Kadangi ribotai pakaltinamas asmuo, padars sunk ir labai sunk nusikaltim, i esms yra pakaltinamas, tik jo gebjimas suvokti savo veiksm pavojingum ir juos valdyti yra sumajs, jam skirtina bausm. Taiau dl asmens riboto pakaltinamumo ji gali bti velninama. Nortume atkreipti dmes, kad ioje ataskaitoje silomuose BK 18 str. 3 dalies pakeitimuose siekiama nustatyti toki tvark, kai ribotai pakaltinamam asmeniui priveriamosios medicinos priemons gali bti skiriamos ir kartu su bausme. Paymtina, kad toks tyrimo autori silomas reglamentavimas yra inomas ir kit valstybi baudiamj statym. Antai, Rusijos Baudiamojo kodekso 22 straipsnis numato, kad ,,Pakaltinamas asmuo, kuris darydamas nusikaltim dl psichikos sutrikimo ne visikai galjo suprasti savo veiksm (neveikimo) faktin pobd ir visuomenin pavojingum arba ne visikai galjo valdyti savo veiksmus, traukiamas baudiamojon atsakomybn. psichin sutrikim, nealinant pakaltinamumo, teismas atsivelgia skirdamas bausm ir jis gali bti kaip

29

 Teiss institutas

pagrindas paskirti priveriamsias medicinos poveikio priemones65. Kokias priemones teismas taikys, - ar tik velnesn bausm ar ir velnesn bausm ir priveriamsias medicinos priemones, priklauso nuo nusikaltimo pavojingumo pobdio ir laipsnio, asmens, padariusio nusikaltim, psichikos sutrikimo sunkumo, ir vis kit bylos aplinkybi. Asmuo, kuris padar sunk ar labai sunk lytin nusikaltim prie vaik, ir kuris pripastamas ribotai pakaltinamu, pavyzdiui, dl asmenybs sutrikim, taiau nra pedofilas, galt bti tik velniau baudiamas. kalinimo staigoje jam galt bti taikoma terapijos programa asmenims, padariusiems lytinius nusikaltimus prie vaikus SeNAT66. Asmuo, padars sunk ir labai sunk lytin nusikaltim prie vaik, kuris pripaintas ribotai pakaltinamu ir kuriam diagnozuota pedofilija, atsivelgiant visas bylos aplinkybes, nusikaltimo pavojingum visuomenei, galt bti ir baudiamas ir gydomas. Jei baudimas skiriamas kartu su gydymu, gydymas turt bti taikomas kalinimo vietose esaniose psichiatrijos staigose67. Asmuo, padars sunk ir labai sunk lytin nusikaltim prie vaik ir pripaintas nepakaltinamu, bei kuriam diagnozuota pedofilija, turt bti priverstinai gydomas (taip pat ir vaistais, slopinaniais ikrypus lytin potrauk). Nors asmeniui taikoma chemin kastracija yra medicinin priemon, pagal mogaus teises varant pobd ji prilygsta bausmei.68 Todl tokios priemons taikymas yra itin opus mogaus teisi poiriu. Kaip minta, Europos komitetas prie kankinim ir kitok iaur, nemonik ar eminant elges ir baudim numato, kad paprastai chemin kastracija gali bti taikoma asmeniui sutikus, o priveriamosios medicinos priemons pagal BK taikomos neatsivelgus asmens, kuriam jos taikomos, vali. Kaip jau minta, remiantis galiojanio BK nuostatomis, chemin kastracija pedofilams galima u maameio asmens tvirkinim, tai yra u
65

i nuostat Rusijos Baudiamojo kodekso komentar autoriai aikina taip: ,,ribotas pakaltinamumas gali bti kaip pagrindas nustatant nuteistojo laisvs atmimo bausme laikymo kalinimo staigoje reim, paskyrus priveriamsias medicinos poveikio priemones, skiriamas su bausme; ,,teismas gali kartu su bausme, o taip pat atleids nuo baudiamosios atsakomyb, paskirti priveriamas medicinos poveikio priemones. Komentarij k ygolovnomu kodeksu Rosijskoj Federacii. Otvetstvenyj redaktor Naumov A.V. Moskva: Institut gosudarstva i prava RAN, 1999. P. 90. Komentarij k ygolovnomu kodeksu Rosijskoj Federacii. Pod redakcijei Skuratova J.I. Moskva: Generalnaja prokuratura Rosijskoj Federacii, 1999. P. 33. 66 Plaiau irti tyrimo skyriuje ,,Asmen, padariusi lytinius nusikaltimus prie vaikus, reabilitacija Lietuvos kalinimo staigose. 67 Psichiatrijos skyrius yra laisvs atmimo viet ligoninje, esanioje Vilniuje. Pasak tyrimo autori kalbint Kaljimo departamento darbuotoj, psichiatras turt bti kiekvienoje kalinimo staigoje, taiau dl l stygiaus ir specialist stokos dabartiniu metu Lietuvos kalinimo staigose yra tik trys psichiatrai du laisvs atmimo viet ligonins psichiatrijos skyriuje ir vienas Lukiki kaljime. 68 Europos komitetas prie kankinim ir kitok nemonik ar eminant elges ar baudim paymjo, kad asmenys be sutikimo hospitalizuojami psichiatrinje ligoninje. Preventyvus gydymas be asmens sutikimo laikomas kaip kriminalin priemon, taikoma asmeniui.

30

 Teiss institutas

nesunk nusikaltim, taiau dl chemins kastracijos ypatingo pobdio (tai ir gydymo priemon ir pagal mogaus teises varant pobd prilygstanti bausmei priemon) ji turt bti taikoma iimtiniais atvejais, tai yra tik u sunkius ir labai sunkius lytinius nusikaltimus. Taigi priveriamosios medicinos priemons pedofilams, kurios pasireikt chemins kastracijos taikymu, gali bti pateisinamos siekiant apsaugoti visuomen ir potencialias aukas tik nuo sunki ir labai sunki nusikaltim. Paymtina, kad kokias gydymui skirtas priemones taikyti, sprendia gydytojai psichiatrai ir endokrinologai. Taikyti chemin kastracij ar jos netaikyti konkreiam pacientui, turi sprsti gydytojas psichiatras ir endokrinologas. Manytume, kad Lietuvos Respublikos Psichikos sveikatos prieiros statyme turt bti tvirtinta nuostata, kad medikamentai, skirti ikrypusiam lytiniam potraukiui slopinti, gali bti skiriami tik paciento sutikimu, iskyrus atvejus, kai padarytas sunkus ar labai sunkus lytinis nusikaltimas ir asmeniui diagnozuota pedofilija ar kitoks psichikos sutrikimas, dl kurio asmuo negali ar ne visikai gali kontroliuoti savo lytinio potraukio. Lytinius nusikaltimus padariusi asmen nesavanorikas gydymas psichiatrinje ligoninje kaip kovos su lytiniais nusikaltimais sprendimo bdas yra numatytas ir JAV priimant vadinamuosius seksualiai smurtini paeidj statymus. ie statymai paprastai taikomi seksualiniams sadistams ir pedofilams. Gydymas psichiatrinje ligoninje taikomas atlikus bausm. Paprastai numatomos tokios priverstinio gydymo slygos69: 1. Asmuo turi bti padars seksualins prievartos nusikaltim. 2. Asmuo turi psichikos sutrikim ,,asmenybs sutrikim. Nustatyti visiko negaljimo kontroliuoti save nebtina, utenka, kad asmeniui sunku kontroliuoti savo lytin elges, dl ko jis gali daryti smurtinius lytinius nusikaltimus. 3. Asmens psichin bsena gali lemti tai, kad jis darys smurtinius lytinius nusikaltimus. Apibendrinus paymtina, kad priverstin chemin kastracija galt bti taikoma iimtiniais smurtini lytini nusikaltim atvejais, kurie nulemti patologinio negaljimo kontroliuoti savo lytin potrauk.

Graeber A. C. McKune v. Lile and the constriction of constitutional protection for sexual offenders // The Review of litigation. Vol 23:1. 2004. P. 142,143. Alfano A. Massachusetts civil commitment statute and Megans law: is Massachusetts legislation protecting communities from violent sexual offenders or simply providing with a false sense of security // Criminal and civil confinement. Vol 33:577. 2007. P. 588.

69

31

 Teiss institutas

Asmen, padariusi lytinius nusikaltimus prie vaikus, reabilitacija Lietuvos kalinimo staigose
Remiantis Kaljim departamento 2006 m. pradioje surinktais duomenimis, pataisos staigose atlieka bausm 170 asmen, nuteist pagal BK 149 straipsnio 3 ir 4 dalis, 150 straipsnio 3 ir 4 dalis, 151 straipsnio 2 dal, 153 straipsn.70 Remiantis Bausmi vykdymo kodekso 3 skirsniu71 ir Pataisos staig vidaus tvarkos taisykli 25 skyriumi72, turi bti vykdomos nuteistj socialins reabilitacijos programos. Pataisos staigose vykdomos ir kitos su Kaljim departamentu suderintos programos. 2008 m. balandio 24 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybs nutarimu buvo patvirtinta Nacionalin smurto prie vaikus prevencijos ir pagalbos vaikams 20082010 met programa. Vadovaudamasis mintu Vyriausybs nutarimu, Kaljim departamentas usak sukurti speciali terapijos program asmenims, padariusiems lytinius nusikaltimus prie vaikus. Jai suteiktas pavadinimas SeNAT. i programa jau dvejus metus taikoma Alytaus ir Pravieniki 2-uosiuose pataisos namuose. Programa SeNAT remiasi kognityvins elgesio terapijos principais: siekiama keiiant mstymo schemas keisti nusikaltusi asmen elges. Program vykdo psichologai kalinimo staigoje. Apskritai reabilitacijos program vykdymas pataisos staigose grindiamas trimis principais: individualizavimo, savanorikumo ir vieumo (visuomens dalyvavimas). Kitaip tariant, vis pirma, programa turt bti skirta tam tikrai asmen kategorijai ir priklausomai nuo individuli poreiki vykdoma grupse arba individualiai. Pats dalyvavimas programose yra savanorikas, t. y. asmenys gali bti traukti ias programas tik jiems patiems pageidaujant. Vieumo principas utikrinamas kvieiant usimimuose dalyvauti vairi organizacij specialistus. Programose daniausiai numatyti 46 usimimai, kurie vyksta grupmis ir organizuojami diskusij, paskait, seminar, ivyk ir kt. forma. Taip pat, remiantis Kaljim departamento ir jam pavaldi staig bei valstybs moni 2008 met veiklos ataskaita, Kaljim departamentas pagal Nacionalins smurto prie vaikus prevencijos ir pagalbos vaikams program pareng metodins rekomendacijas dl lytinius nusikaltimus padariusi asmen terapijos laisvs atmimo staigose. Taip buvo sigytos seksualins rizikos vertinimo metodikos SVR-20 adaptavimo paslaugos bei organizuojami laisvs atmimo viet ir pataisos inspekcij psichologini tarnyb specialist mokymai. Be to, atliekamas asmen,
70

Dl nacionalins smurto prie vaikus prevencijos ir pagalbos vaikams 20052007 met programos priemoni vykdymo. Kaljim departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos. 71 Bausmi vykdymo kodeksas // Valstybs inios, Nr. 73-3084, 2002. 72 Pataisos staig vidaus tvarkos taisykls // Valstybs inios , Nr. 76-3498, 2003.

32

 Teiss institutas

nuteist u seksualins prievartos nusikaltimus prie vaikus, vertinimas pagal STATIC-99 metodik. Tai labiausiai taikoma seksualini nusikaltli elgesio rizikos vertinimo priemon pasaulyje ir yra plaiai naudojama JAV, Kanadoje, Didiojoje Britanijoje, Australijoje ir daugelyje Europos ali.73 Paymtina, kad kalinimo staigose trksta psicholog, ypa klinikini psicholog. I viso kalinimo staigose Lietuvoje dirba 33 psichologai, i j tik 3 klinikiniai psichologai. Lietuvos kalinimo staigose dirba tik 3 psichiatrai. Manytume, reikalinga stiprinti teikiam terapin psichologin pagalb nuteistiesiems, stiprinant psichologini tarnyb pltr kalinimo staigose, pritraukiant daugiau klinikini psicholog bei psichiatr, kurie dirbt prevencin darb su lytinius nusikaltimus prie vaikus padariusiais asmenimis. Apskritai, esamos sistemos efektyvumo ir pakankamumo vertinimas reikalauja isamesni tyrim, vienas kuri galt bti nukreiptas ekspertin situacijos analiz. iame kontekste reikt atlikti kokybinius interviu su specialistais, tiesiogiai dirbaniais su nuteistaisiais, kaliniais u lytinius nusikaltimus.

Specialus lytinius nusikaltimus padariusi asmen registras

1947 metais JAV Kalifornija tapo pirmja valstija, kuri iki gyvos galvos pradjo registruoti lytinius nusikaltimus padariusius asmenis. Lytiniai nusikaltliai turi registruotis bent kart per metus arba kai pasikeiia tam tikri j registracijos duomenys. Be to, 1996 m. primus Kalifornijos Megans statym pilieiai informacij apie lytinius nusikaltlius galjo gauti paskambin telefonu ar apsilank atitinkamoje institucijoje ir ten susipain su duomenimis. Nuo 2004 m. u kai kuriuos lytinius nusikaltimus nuteisti asmenys skelbiami vieai Teisingumo departamento interneto tinklalapyje http://www.meganslaw.ca.gov. Remiantis Kalifornijos baudiamojo kodekso 290.46 straipsniu, interneto tinklalapyje lytiniai nusikaltliai skiriami dvi grupes. Pirma, ,,tikslaus adreso grup: u sunkiausius lytinius nusikaltimus, tarp j ir u prievartinius seksualinius veiksmus, ir kai seksualiai inaudojamas asmuo iki 14 met amiaus, nuteisti asmenys. Pirmai grupei priklausani asmen adresas yra konkreiai nurodomas interneto tinklalapyje. Antra, ,,pato indekso grup: u lengvesnius nei pirmos grups lytinius nusikaltimus nuteisti asmenys. i klasifikacin grup patenkani lytini nusikaltli duomenys pateikiami nurodant pato indeks ar region, bet nenurodant konkretaus adreso. iame
73

Asmen, nuteist u lytins prievartos nusikaltimus, vertinimas: Static-99. http://www.static99.org

33

 Teiss institutas

interneto tinklalapyje lytini nusikaltli galima iekoti remiantis vairiais kriterijais: pagal vard, adres, miest, pato indeks, apygard, park, mokykl. Per 2008 metus is interneto tinklalap aplank 6,5 milijono vartotoj, buvo pateikta daugiau kaip 151 milijonas uklaus. Lytiniai nusikaltliai, kurie nepatenka nei pirmj ,,tikslaus adreso, nei antrj ,,pato indekso grup, nenurodomi mintame interneto tinklalapyje, taiau taip pat turi registruotis. Teissaugos institucijos naudojasi panaia kaip ir gyventojams prieinama lytini nusikaltli baze, taiau teissaugos institucijoms prieinamos ir papildomos paiekos galimybs (pavyzdiui, paeidjo gimimo data). Kalifornijos Teisingumo departamentas teikia ir mokam paslaug, kuria naudojasi darbdaviai, organizacijos, verslo mons j praymu patikrinami asmen sraai dl galim lytini nusikaltim. Literatroje nurodoma, kad per pastaruosius deimtmeius pastebta tendencija lytinius nusikaltimus padariusius asmenis iskirti i kit nusikalstamas veikas padariusi asmen. Greiiausiai tokio iskyrimo pagrindas yra kartu vartojama psichologin ir fizin prievarta prie auk. Mokslinje literatroje nurodomi sunks psichologiniai padariniai aukai. Toki statym, kokie priimti JAV, atsiradim pirmiausia lm prievarta prie vaikus74. Paymtina, kad lytini nusikaltim iskyrimas lm ir lytinius nusikaltimus padariusi asmen konstitucini teisi ribojimus.75 Nortume paymti galimo lytini nusikaltim padariusi asmen registro teisin prigimt. Asmens raymas tok registr bt teistumo u lytinius nusikaltimus, tiesiogiai nesusijusio su baudiamja teise, padarinys. Teistumas gali sukelti baudiamuosius teisinius padarinius (tai susij su nusikalstamos veikos recidyvu) ir kitus tiesiogiai su baudiamja teise nesusijusius teisinius padarinius.76 Galimas toks padarinys, reglamentuotas kituose nei baudiamasis statymas teiss akte, yra asmen, padariusi lytinius nusikaltimus, pareigojimas registruotis tam tikr laik, nurodyti savo gyvenamosios vietos pasikeitimus. Nortume pabrti, kad teistiems asmenims taikomi apribojimai, kuri vairiuose teiss aktuose ir taip yra nemaai, apsunkina teisto asmens reintegracij visuomen.77 Abejotina, ar privalomas lytinius nusikaltimus padariusi asmen registravimasis policijos komisariatuose duot kokios nors apiuopiamos prevencins naudos. Manytume, kad toks registravimasis pareikalaut nemaai papildom biudeto l, o prevencin nauda bt menka. JAV teisinje literatroje nurodoma, kad praktikoje lytini nusikaltli
Nortume atkreipti dmes, kad JAV, kur lytinius nusikaltimus padariusi asmen registrai yra populiars, registruojami ne tik lytinius nusikaltimus prie vaikus padar asmenys, bet visi lytinius nusikaltimus padar asmenys. 75 Graeber A. C. McKune v. Lile and the constriction of constitutional protection for sexual offenders // The Review of litigation. Vol 23:1. 2004. P. 139. 76 Piesliakas V. Lietuvos baudiamoji teis. Antroji knyga. Vilnius: Justitia, 2008. P. 434. 77 Piesliakas V. Lietuvos baudiamoji teis. Antroji knyga. Vilnius: Justitia, 2008. P. 439-444.
74

34

 Teiss institutas

registravimo statymai prastai veikia, nes policija paprasiausiai neturi galimybi sekti kiekvien asmen ir stebti, kaip jis laikosi registravimo reikalavim.78 Nepritariame, kad reikia vieai skelbti apie lytinius nusikaltimus padariusius asmenis. Nors toks skelbimas greiiausiai nepaeist teiss nebti baudiamam iauriomis bausmmis, teiss privataus gyvenimo gerbim ir lygiateisikumo teiss79, kyla abejoni, ar tokia priemon bt efektyvi. Vieas lytinius nusikaltimus padariusi asmen registras bt skirtas tam, kad informuot apie nepastamus galimai pavojingus asmenis, teistus u lytin nusikaltim. Taiau, kaip nurodoma literatroje, nepastami mons santykinai kelia menk grsm, o dauguma auk yra viktimizuotos asmen, kuriuos gerai pasta. Be to, vieas skelbimas nepakeiia asmens, teisto u lytinius nusikaltimus, elgesio ir neapsaugo kit potenciali auk kitose, nei seksualinio nusikaltlio gyvenamoji, vietose.80 Vieas lytini nusikaltli registras gali sukelti ir tokius neigiamus padarinius: lytinius nusikaltimus padar mons gali bti nuolat upuldinjami, ugauliojami visuomens, o tai bt didelis kriminogeninis veiksnys ir paskata tokiam asmeniui vl nusikalsti. Lytin nusikaltim padars ir bausm atliks asmuo bt ne tik nuolat stigmatizuojamas visuomens, bet ir pats pradt perimti jam visuomens teikiam status t. y. toks mogus pradt suvokti save taip, kaip j vertina visuomen, ir pradt vl atitinkamai nusikalstamai elgtis (antrin stigmatizacija). Todl lytini nusikaltli vieas skelbimas i esms prietarauja j reabilitacijos tikslams.81 Paymtina ir tai, kad BK XXI skyrius Nusikaltimai ir baudiamieji nusiengimai mogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir nelieiamumui numato ir labai skirtingas savo pobdiu veikas, antai maameio asmens iaginimas (BK 149 straipsnio 4 dalis) labai sunkus nusikaltimas, maameio asmens tvirkinimas (153 straipsnis) nesunkus nusikaltimas. Abejotina, ar vieas skelbimas bt proporcinga nesunk nusikaltim padariusio asmens poveikio priemon. Taip pat nemaai problem kelt ir skelbimas apie nepilnameius, padariusius lytinius nusikaltimus prie vaikus. Dabar Lietuvoje egzistuoja bendras tariamj, kaltinamj ir teist asmen inybinis registras, tvarkomas Informatikos ir ryi departamento prie Vidaus reikal ministerijos. iame
Alfano A. Massachusetts civil commitment statute and Megans law: is Massachusetts legislation protecting communities from violent sexual offenders or simply providing with a false sense of security // Criminal and civil confinement. Vol 33:577. 2007. P. 606. 79 Kunz C. L. Towards dispassionate, effective control of sexual offenders // The American university law review. Vol. 47:453. 1997-1998. P.467-470. Alfano A. Massachusetts civil commitment statute and Megans law: is Massachusetts legislation protecting communities from violent sexual offenders or simply providing with a false sense of security // Criminal and civil confinement. Vol 33:577. 2007. P. 602, 603. 80 Kunz C. L. Towards dispassionate, effective control of sexual offenders // The American university law review. Vol. 47:453. 1997-1998. P.474. 81 Kunz C. L. Towards dispassionate, effective control of sexual offenders // The American university law review. Vol. 47:453. 1997-1998. P. 474-477.
78

35

 Teiss institutas

registre laikomi duomenys apie asmenis nuo ikiteisminio tyrimo pradios iki teistumo inykimo. Jame nra informacijos apie asmens gyvenamj viet. Gyvenamj viet teissaugos institucijos gali suinoti Gyventoj registre, jei asmuo yra deklaravs gyvenamj viet. Apie asmens, atlikusio laisvs atmimo bausm, gyvenamj viet laisvje policij informuoja kalinimo staiga, raydama praneim apie asmens paleidim i laisvs atmimo vietos ir apie tai, kur jis ketina gyventi.82 Valstybin asmens duomen apsaugos inspekcija, atlikusi patikrinimus keliose kalinimo staigose, konstatavo, kad pataisos staigos nenurod pakankamo teisinio pagrindo, kodl policijai turi bti praneama apie asmens, visikai atlikusio laisvs atmimo bausm, gyvenamj viet. Kadangi mogaus teiss ir laisvs gali bti ribojamos statymu, svarstytina, ar nereikia statymuose tvirtinti nuostatos dl policijos informavimo apie asmen, visikai atlikusi laisvs atmimo bausm, gyvenamj viet. Tokia nuostata policijos pareignams sudaryt geresnes slygas kontroliuoti lytinius nusikaltimus, o konkreiai, - lytinius nusikaltimus prie vaikus, padariusius asmenis ir pasitarnaut efektyvesnei lytini nusikaltim prie vaikus prevencijai.

Kit Baudiamojo kodekso nuostat tobulinimas, siekiant efektyvesns lytini nusikaltim prie vaikus prevencijos
Lytinius nusikaltimus prie vaikus padariusi asmen registras ir vieas skelbimas bt priemon, kovojanti su ios problemos socialiniais padariniais, o ne prieastimis. Kovoti su lytinio smurto prie vaikus prieastimis, kaip buvo aptarta iame tyrime, galima pasitelkiant efektyvius psichologinius-terapinius metodus. 2008 m. birelio 12 d. Lietuvos Respublikos Seimas prim BK pataisas, kuriomis buvo tvirtinta nauja baudiamojo poveikio priemon dalyvavimas smurtin elges keiianiose programose (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas). ios poveikio priemons turinys teismo pareigojimas ,,dalyvauti smurtin elges keiianiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas artimajam giminaiiui ar eimos nariui (BK 722 straipsnis). Dalyvavimas smurtin elges keiianiose programose gali bti skiriamas ir kartu su bausme (BK 67 straipsnio 3 dalis). Manytume, btina iplsti mintos baudiamojo poveikio priemons turin ir numatyti, kad teismas gali pareigoti dalyvauti ne tik smurtin, bet ir lytin elges keiianiose programose. Taip pat btina iplsti auk, kurioms padaromi lytiniai ir smurtiniai nusikaltimai, rat, kitaip tariant, reikia atsisakyti nuostatos, kad pareigojimas dalyvauti mintose programose
82

Teisinis tokio praneimo pagrindas Nuteistj paleidimo i laisvs atmimo viet parengiamojo darbo instrukcija // Valstybs inios Nr. 36-1302, 2006.

36

 Teiss institutas

bt skiriamas tik asmenims, padariusiems nusikalstamas veikas artimajam giminaiiui ar eimos nariui. BK 75 ir 92 straipsniai suteikia teismui teis asmeniui, nuteistam u nesunkius ar apysunkius nusikaltimus ne daugiau kaip trejiems metams, o nepilnameiui, nuteistam u tyinius nusikaltimus ne daugiau kaip ketveriems metams, atidti bausms vykdym. Atiddamas bausms vykdym teismas gali paskirti tam tikr pareigojim. Pavyzdiui, narkomanui suteikiama alternatyva arba atlikti laisvs atmimo bausm, arba gydytis nuo narkomanijos (75 straipsnio 2 dalies 6 punktas). Lytin nusikaltim padariusiam asmeniui analogiko pareigojimo nra. Manytume, tikslinga papildyti pareigojim, skiriam atidedant laisvs atmimo bausm, sra, numatant papildom pareigojim dalyvavim smurtin ar lytin elges keiianiose programose. Paymtina, kad pareigojimai, skiriami atidedant laisvs atmimo bausms vykdym, skiriami ir asmenims, kurie lygtinai atleidiami nuo laisvs atmimo bausms prie termin. Dalyvavimas smurtin ir lytin elges keiianiose programose bt gera lytini nusikaltim prie vaikus prevencin priemon, taikoma lygtinio atleidimo nuo laisvs atmimo bausms prie termin laikotarpiu. Taip pat tikslinga Bausmi vykdymo kodekse tvirtint pareig, taikom lygtinai paleistam nuteistajam i pataisos staigos, sra (BVK 157 str. 5 d.) papildyti pareiga dalyvauti smurtin ar lytin elges keiianiose programose.

Nuosprendi u lytinius nusikaltimus prie vaikus pagrindins tendencijos

Atliekant tyrim buvo ianalizuota 30 atsitiktiniu bdu parinkt apylinks ir apygardos teism nuosprendi, kuriuose asmenys buvo nuteisti pagal BK 149 straipsnio 4 dal (maameio iaginimas), 150 straipsnio 4 dal (maameio seksualinis prievartavimas), 153 straipsn (maameio asmens tvirkinimas). Paymtinos tokios bendros tendencijos ianalizuotose bylose: 1. Daugumoje byl seksualin nusikaltim padars asmuo ir maametis buvo pastami: a) kaltininkas ir auka buvo draugai, bendramoksliai, pastami, paprastai bendraamiai; b) kaltininkas ir auka buvo eimos nariai (patvis ir podukra, tvas ir snus ir pan.); c) kaltininkas ir auka nebuvo eimos nariai, bet painojo vienas kit, pavyzdiui, kaltininkas buvo eimos draugas ir pan. 2. Daugumoje byl lytinio nusikaltimo padarymas buvo susijs su alkoholini grim ar kit psichik veikiani mediag vartojimu (pavyzdiui, klij uostymas). 3. Teismai paprastai atsivelgia bendruosius bausms skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis):
37

 Teiss institutas

a) minimali laisvs atmimo bausm skiria, kai yra velninani aplinkybi, nevartojamas smurtas, kaltininkas ir auka buvo pastami ir panaaus amiaus; b) grietesn bausm skiriama, kai kaltininkas neigia padaryt nusikaltim, nusikaltimas yra smurtinis, susidedantis ne i vieno epizodo. ios tendencijos leidia daryti tam tikras ivadas, susijusias su lytini nusikaltim prie vaikus prevencija: 1. Kadangi dauguma lytins prievartos auk buvo pastami, tai i esms nebt efektyvus specialus lytinius nusikaltimus padariusi asmen registras, nes jis nukreiptas informuoti apie asmenis, nesanius tarp aukos pastam, kurie gali padaryti lytinius nusikaltimus prie vaikus. 2. Kadangi lytini nusikaltim prie vaikus padarym danai lemia alkoholini grim ar kit psichik veikiani mediag vartojimas, efektyvesn nei chemin kastracija prevencijos priemon bt susijusi su alkoholini grim ar kit psichik veikiani mediag vartojimo mainimu, gydymu nuo alkoholizmo, narkomanijos, toksikomanijos. 3. Bausms, skiriamos u lytinius nusikaltimus prie vaikus, individualizavimas tiesiogiai priklauso nuo statymo leidjo nustatyt sankcij u lytinius nusikaltimus prie vaikus. Minimali laisvs atmimo termin didinimas u lytinius nusikaltimus prie vaikus nra tinkama priemon. Ja varoma teisjo laisv geriau individualizuoti ir paskirti teising bausm lytin nusikaltim padariusiam asmeniui. Paymtina, kad 2000 met BK buvo laikomasi pozicijos, kad lytinis prievartavimas yra maiau pavojingas u iaginim dl iaginimo padarini galimo ntumo. 2004 m. liepos 5 d. statyme, kuriuo buvo pakeistas BK, iaginimo ir seksualinio prievartavimo pagrindini sudi sankcijos buvo sulygintos numatytas laisvs atmimas iki septyneri met, tuo tarsi konstatuojant, kad paprastas iaginimas ir paprastas seksualinis prievartavimas savo pavojingumu vienodi. Primus baudiamj politin sprendim, kad seksualinio prievartavimo pavojingumas prilygsta iaginimo pavojingumui, svarstytina galimyb sulyginti iaginimo ir seksualinio prievartavimo sankcijas. Kartu atkreiptinas dmesys ketinimus grietinti sankcij u tvirkinamuosius veiksmus. Nortume pabrti, kad buitin tvirkinamj veiksm samprata skiriasi nuo teisins tvirkinamj veiksm sampratos. Teisikai, remiantis BK, tvirkinamiesiems veiksmams nepriskiriamas lytinis santykiavimas, oralinis, analinis ar kitoks vaginaliniam,
38

 Teiss institutas

oraliniam, analiniam santykiavimui prilyginamas fizinis kontaktas. Tvirkinamieji veiksmai paprastai pasireikia intelektualiai. Fizinis tvirkinamj veiksm pobdis negali pasireikti fiziniu kontaktu, savo intensyvumu atitinkaniu vaginalin, oralin ar analin santykiavim.83 Todl manytume, sankcija u tvirkinamuosius veiksmus yra tinkama, leidianti, priklausomai nuo tvirkinamj veiksm pobdio, teisjui paskirti tinkam bausm.

Efektyvi lytini nusikaltim prie vaikus prevencija kompleksin prevencija

Kadangi lytiniai nusikaltimai yra daugiadimensin problema, siekiant vykdyti efektyvi j prevencij btina taikyti kompleksines priemones. Todl nortume pabrti btinum vienodai stiprinti tiek pirmin prevencij, nukreipt vis visuomen, siekiant apskritai sustabdyti lytini nusikaltim pasireikimo tikimyb; tiek antrin, nukreipt didesns rizikos grupes (potencialios aukos ir potencials paeidjai) ir siekiani ukirsti keli plisti problemai bei sumainti nusikaltimo arba viktiminio vykio rizik; tiek tretin, orientuot lytinius nusikaltimus padariusius asmenis bei j aukas ir siekiani ukirsti keli nusikaltim recidyvui arba pakartotinai viktimizacijai. Viena btin prevencijos priemoni yra pirmin (bendroji) prevencija (pavyzdiui, visuomens vietimas), kadangi ji nukreipta ilgalaiki rezultat siekim ir palieia asmenybs vertybi, nuostat ir poiri formavimosi lygmen. iuo atveju pirmins prevencijos priemons turt bti nukreiptos vaikus, tvus, specialistus bei plaij visuomen. Jos turt padti ugdyti visuomens supratim apie lytini nusikaltim problem, jos prieastis ir pasekmes; padti utikrinti sveik vaik vystymsi; imokyti savisaugos gdi ir pan. Taigi svarbu utikrinti priemoni, padsiani panaikinti normas, skatinanias toki nusikaltim pasireikim visuomenje ir privaioje erdvje (pavyzdiui, eimoje), gyvendinim. Kartu ypatingas dmesys turt bti skiriamas smurto eimoje problematikai, kaip vienam esmini lytini nusikaltim rizik didinani veiksni. I pirmo vilgsnio i prevencijos ris i karto neduoda teigiam rezultat, taiau teigiama, kad ji daugiausia prisideda prie harmoning visuomenini santyki vystymo.84

Plaiau r. Lietuvos Respublikos baudiamojo kodekso komentaras. Specialioji dalis. Vilnius, 2009. Plaiau apie vykdomo vaik, tv, visuomens vietimo smurto prie vaikus prevenciniais klausimais vertinim r. Nacionalins smurto prie vaikus prevencijos ir pagalbos vaikams 2005-2007 met programos vertinimo ataskaita. Vilnius, 2007. P. 7-16.
84

83

39

 Teiss institutas

Kaip nurodo R. E. Freeman-Longo, dvideimt met pradirbs gydytoju konsultantu seksualins prievartos srityje, lytinis vietimas (angl. sex education) yra pamatinis fenomenas, leidiantis utikrinti lytini nusikaltim, ypa lytini nusikaltim prie vaikus, prevencij85. Mintas autorius teigia, kad visuomen nepagalvoja, jog lytinis vietimas yra priemon, skirta ukardyti lytinius nusikaltimus prie vaikus. Btent ia ir irykja emocionalios kriminalizacijos, siekianios skuboto ir greito atsako seksualins prievartos problem, ir profesionalios kriminologins nuomons, paremtos ilgamete praktika ir tyrimais, lytini nusikaltim sprendimo srityje skirtumai. R. E. Freeman-Longo nurodo, kad, dirbant su nepilnameiais asmenimis, padariusiais lytinius nusikaltimus, paaikja, kad dauguma j neturi tinkamos ir adekvaios informacijos apie mogaus seksualum. Beje, pats faktas, kad 85 proc. program, skirt vairaus amiaus asmenims, padariusiems lytinius nusikaltimus, gydyti, lytin vietim numato kaip sudedamj terapinio proceso dal. Lietuvoje 2007 m. vasario 7 d. Lietuvos Respublikos vietimo ir mokslo ministro sakymu patvirtinta Rengimo eimai ir lytikumo ugdymo programa86. ios programos prevencinje dalyje numatyta, kad lytinis inaudojimas yra viena i prevencini srii, diegiam ikimokykliniame, priemokykliniame, pradiniame ir viduriniame ugdyme (20 punktas). Atkreiptinas dmesys, kad tokia seksualinio smurto prevencija maai efektyvi dl toki prieasi: 1. Nors Rengimo eimai ir lytikumo ugdymo programoje vartojamos svokos

,,seksualinis vaik inaudojimas, ,,seksualin prievarta, ,,seksualinis priekabiavimas ir smurtas, ,,seksualinis inaudojimas, iai problemai neskirta pakankamai dmesio. Seksualins prievartos problemos neiskiriamos i kit problem. Manytume, mokini vietimas, susijs su seksualine prievarta, turt bti prioritetinis udavinys. Mintoje programoje seksualin prievarta turt bti iskiriama atskirais punktais, akcentuojant jos skaudius padarinius tolimesniam vaiko vystymuisi. Rengimo eimai ir lytikumo ugdymo programos pagrindu parengtoje metodinje priemonje ,,Vaik ir jaunimo rengimo eimai program rengimas yra skyrius, skirtas seksualinei prievartai prie vaikus87. Taiau seksualins prievartos problema nagrinjama tarp daugybs kit tem ir jos prioritetinis pobdis gali ,,pasimesti. Manytume, tikslinga tobulinant Rengimo eimai ir lytikumo ugdymo program ir metodin priemon ,,Vaik ir jaunimo rengimo eimai program rengimas traukti teisininkus, kriminologus, kurie galt suteikti papildom ini, siekiant ukardyti seksualin nepilnamei smurt.
Freeman-Longo R. E. Reducing sexual abuse in America: legislating tougher laws or public education and Preventon // New England journal on criminal and civil confinement. 1997. Summer. 86 Rengimo eimai ir lytikumo ugdymo programa // vietimo ir mokslo ministro sakymas. Valstybs inios Nr. 19740, 2007. 87 Ustilait S., Gudinskien V., Jakuinien D. Vaik ir jaunimo rengimo eimai program rengimas. Mokomoji metodin priemon. Vilnius, 2007. P. 102-104. http://www.smm.lt/ugdymas/docs/programos/SPPC.pdf
85

40

 Teiss institutas

2.

Rengimo eimai ir lytikumo ugdymo programoje nurodoma, kad programa

,,integruojama atskirus mokomuosius dalykus, nedidinant Bendruosiuose ugdymo planuose nustatyt dalykui skirt pamok skaiiaus (31 punktas). Didiojoje Britanijoje atlikti moksliniai tyrimai dl lytikumo ugdymo efektyvumo rodo, kad efektyviausios tos programos, kurioms skiriama atskira pamoka ir akcentuojama pedagog kompetencijos svarba. Vilniaus

pedagoginiame universitete 2008 metais atliktame tyrime ,,Rengimo eimai ir lytikumo ugdymo programos gyvendinimo galimybs kaip viena rekomendacij Lietuvos Respublikos vietimo ir mokslo ministerijai nurodoma, kad bendruosius ugdymo planus bt traukta privaloma sveikatos ugdymo pamoka, kuri apimt visas iuo metu esanias prevencines ir sveikatinimo programas88. Tyrime taip pat nurodoma, kad pus apklaust mokyklose dirbani asmen atskiros pamokos nebuvim nurod kaip problem, su kuria susiduriama gyvendinant lytinio ugdymo program. i rekomendacij ministerija neatsivelg, kas, ms manymu, laikytina dideliu trkumu kartu ir lytini nusikaltim prie vaikus prevencijos srityje. 3. Paymtina, kad metodins priemons ,,Vaik ir jaunimo rengimo eimai program

rengimas nemaa dalis autori ireikia katalik banyios mokym lytin vaik ugdym (santykiai su katalikikomis institucijomis net nurodomi alia autori pavardi). Katalikikas poiris neretai nesutampa su moderniu pasaulietiniu lytinio ugdymo traktavimu (poiris lytinio potraukio valdym, santuok ir eimos modelius, vyrikumo ir moterikumo samprat, homoseksualum). Todl manytume, kad btina utikrinti, jog metodinje priemonje apie vaik lytin ugdym bt ireikta modern moksl atitinkanti pozicija lytikumo ugdymo klausimu, nesaistoma vienos religijos mokymo. Be to, metodinje priemonje bei ,,Rengimo eimai ir lytikumo ugdymo programos gyvendinimo galimybi ataskaitoje dirbtinai suprieinamas lytikumo ugdymas su lytiniu vietimu. Neva ikeliamas vertybinis lytikumo ugdymo aspektas, o i tikro jo priedanga nuvertinamas vaik lytinis vietimas. Siekiant ukardyti lytinius nusikaltimus ne maiau svarbi yra antrin prevencija. iuo atveju didesnis dmesys, socialin kontrol ir pagalba turt bti nukreipti socialins rizikos eimas; vaikus i iirusi eim, globos nam, specialij mokykl aukltinius; vaikus i eim, kuriose silpnas emocinis kontaktas su tvais, danai konfliktuojama; vaikus, kuri tvai ivyk dirbti usien; vaikus, kurie tvai yra padar vairius nusikaltimus; vaikus, bganius i nam, nelankani mokyklos; vaikus, turinius elgesio, intelekto vystymosi sutrikim; vaikus, kurie jau

Rengimo eimai ir lytikumo ugdymo programos gyvendinimo galimybs. Tyrimo ataskaita. Vilniaus pedagoginio universiteto tyrimo grup. Vilnius, 2008. http://www.smm.lt/svietimo_bukle/docs/tyrimai/kiti/Tyrimo_RSLUprorgama_ataskaita.pdf

88

41

 Teiss institutas

buvo tam tikros smurto ries aukomis; vaikus, kurie jau buvo padar nusikaltim (ypa smurtinio pobdio); vaikus, turinius problem dl svaigij mediag vartojimo ir kt. Taip pat daugiau dmesio turt bti skiriama rengiant specialistus, apmokant tvus ir kartu kitus visuomens narius atpainti lytinius nusikaltimus ir juos tinkamai reaguoti. Svarbu motyvuoti vaikus, eimos narius ir kitus asmenis praneti atitinkamoms institucijoms (policijai, Vaiki teisi apsaugos tarnybai, medikams, kt.) apie lytini nusikaltim atvejus arba j tikimyb.89 Tretins prevencijos atveju svarbu stiprinti institucij, teikiani pagalb nuo seksualinio smurto nukentjusioms aukoms, bendradarbiavim. Didesnis dmesys turt bti skiriamas auk reabilitacijos programoms, akcentuojant ilgalaiks pagalbos btinum. Taiau siekiant ivengti recidyvo, labai svarbu suteikti atitinkam reabilitacij ne tik nusikaltim aukoms, bet ir nusikaltimus darantiems asmenims.90 Be abejo, kaip jau buvo minta ankstesnse tyrimo ataskaitos dalyse, ne visos gydymo ir elgesio korekcijos priemons, netgi nepaisant j auktos kokybs, vienodai skmingai veikia lytinius nusikaltimus padariusius asmenis, todl btina taikyti toki priemoni individualizavimo princip. Taigi, kalbant apie skirting prevencijos tip efektyvum, reikt pabrti, kad efektyvumas didja, kai taikomos skirtingo pobdio prevencijos rys, orientuotos skirtingus problemos lygmenis, ir utikrinamas tstinis priemoni taikymas. Kitaip tariant, efektyvi lytini nusikaltim prevencija visapusika prevencija, apimanti tiek aktyv darb su rizikos grupmis, tiek ir su lytini nusikaltim aukomis ir esamais paeidjais. iame kontekste pamintina Nacionalin smurto prie vaikus prevencijos ir pagalbos vaikams 20082010 met programa, pratsusi 20052007 met programos tiksl gyvendinim, kuri apm tris pagrindines lytini nusikaltim prie vaikus prevencijos kryptis vietim, teisins sistemos tobulinim ir socialins, psichologins, medicinins pagalbos priemoni tobulinim. i programa gana kompleksikai apm lytini nusikaltim prie vaikus problem. Todl iuo atveju silytina ne tik kalbti apie nauj prevencijos priemoni krim, bet ir utikrinti esamos nacionalins smurto prie vaikus prevencijos programos gyvendinim, sistemingai vykdant jos stebsen ir atliekant efektyvumo vertinimus.91

Plaiau apie lytini nusikaltim antrins prevencijos srityje vykdom veikl vertinim r. Nacionalins smurto prie vaikus prevencijos ir pagalbos vaikams 2005-2007 met programos vertinimo ataskaita. Vilnius, 2007. P. 17-38. 90 Plaiau apie lytini nusikaltim auk ir lytini nusikaltli reabilitacijos sistemos vertinim r. Nacionalins smurto prie vaikus prevencijos ir pagalbos vaikams 2005-2007 met programos vertinimo ataskaita. Vilnius, 2007. P. 39-53. 91 Plaiau r. Nacionalins smurto prie vaikus prevencijos ir pagalbos vaikams 2005-2007 met programos vertinimo ataskaita. Vilnius, 2007. P. 54-55.

89

42

 Teiss institutas

Atsivelgiant pirmiau nurodytus argumentus, ms nuomone, reikt kalbti ne apie atsakomybs grietinim, nes, kaip rodo kriminologiniai tyrimai, grietesns bausms nesulaiko asmen nuo nusikaltim darymo, be to, ilgesnis nei penkeri met kalinimas gali negrtamai paveikti asmens galimyb reintegruotis visuomen, arba apie trumpalaikio poveikio priemoni taikym, kuris nukreiptas vien i galim lytin nusikaltim paskatinusi veiksni (pvz., medikamentinis gydymas, kuris nukreiptas fiziologines individo deviacijas), svarbu kalbti apie kompleksin prevencini bei intervencini poveikio priemoni taikym ir j

individualizavim. Kartu paymtina, kad, priimant sprendim, statym leidjui svarbu turti visapusik situacijos vaizd, t. y. matyti ne vien statymo projekte silomos priemons teigiamus rezultatus, bet ir atsivelgti jos neigiamas pasekmes, kurios neretai gali nusverti teigiamus spendimo rezultatus.

Ivados
1. Chirurgin kastracija yra asmen luoinanti priemon, nesuderinama su fundamentinmis mogaus teismis. Be to, abejotinas ios priemons efektyvumas, kadangi ji gali paskatinti asmenis sitraukti pakartotinius, ne seksualinio, taiau sunkaus pobdio nusikaltimus. 2. Europos komitetas prie kankinim ir kitok iaur, nemonik ar eminant elges ir

baudim teigia, kad chemin kastracija paprastai gali bti taikoma asmeniui sutikus. Vis dlto manytume, visuomens saugumo ir potencial auk apsaugos interesais nesavanorikos priveriamosios medicinos priemons (BK 98 straipsnis), kurios pasireikt chemins kastracijos taikymu asmenims, kuriems diagnozuota pedofilija, galt bti pateisinamos tik sunki ir labai sunki lytini nusikaltim atvejais, nulemt patologinio negaljimo kontroliuoti savo lytin potrauk. Tikslinga BK 18 straipsnio 3 dalies nuostatas pakeisti taip, kad asmeniui, padariusiam sunk ar labai sunk nusikaltim ir teismo pripaintam ribotai pakaltinamu, kartu su bausme bt galima taikyti priveriamsias medicinos priemones. Psichikos sveikatos prieiros statyme turt bti tvirtinta nuostata, kad medikamentai, skirti ikrypusiam lytiniam potraukiui slopinti, gali bti skiriami tik paciento sutikimu, iskyrus, kai padarytas lytinis nusikaltimas ir asmeniui diagnozuota pedofilija ar kitoks psichikos sutrikimas dl kurio asmuo negali ar ne visikai gali kontroliuoti savo lytinio potraukio. 3. Vaistai, slopinantys ikrypus vyr lytin potrauk, Lietuvoje nra kompensuojami. Tai

apsunkina chemins kastracijos, kaip savanorikos terapins priemons, taikymo galimybes.

43

 Teiss institutas

4.

Nepritariame lytinius nusikaltimus padariusi asmen specialiam vieam registrui.

Vietoj to reikalinga statymuose tvirtinti nuostat dl policijos informavimo apie asmen, visikai atlikusi laisvs atmimo bausm, gyvenamj viet. 5. Btina iplsti baudiamojo poveikio priemons, numatytos BK 67 straipsnio 2 dalies

7 punkte, turin, tvirtinant, kad teismas gali pareigoti dalyvauti ne tik smurtin, bet ir lytin elges keiianiose programose. Tikslinga papildyti pareigojim, skiriam atidedant laisvs atmimo bausm, sra (BK 75 ir 92 straipsniai), numatant papildom pareigojim dalyvavim smurtin ar lytin elges keiianiose programose. Kadangi pareigojimai, skiriami pilnameiams asmenims atidedant laisvs atmimo bausms vykdym, skiriami ir asmenims, kurie lygtinai atleidiami nuo laisvs atmimo bausms prie termin, tai pareigojimas dalyvauti smurtin ir lytin elges keiianiose programose bt gera prevencin priemon, taikoma lygtinio atleidimo nuo laisvs atmimo bausms prie termin laikotarpiu. Taip pat tikslinga Bausmi vykdymo kodekse tvirtint pareig, taikom lygtinai paleistam nuteistajam i pataisos staigos, sra (BVK 157 str. 5 d.) papildyti pareiga dalyvauti smurtin ar lytin elges keiianiose programose. 6. Vertinant reabilitacini priemoni lytiniams nusikaltliams efektyvum, paymtina,

kad nra patikim rodym, vienareikmikai pagrindiani, kad lytini nusikaltli gydymas maina recidyv. Dl tyrim metodologini problem nemanoma pateikti patikimos ir tikslios statistikos, vienareikmikai pagrindianios gydymo efektyvum ir parodanios recidyvo majimo tendencijas. Sunku nustatyti, ar elgsenoje vykusius pokyius reikt priskirti gydymo poveikiui ar kitiems su gydymu nesusijusiems veiksniams. Taiau pripastama, kad psichologinis gydymas (kognityvin elgesio terapija) yra viena efektyviausi priemoni koreguojant lytini nusikaltli elgsen. iuo atveju medikamentinis gydymas galt bti taikomas kaip papildoma priemon (esant poreikiui, kur nustatyt specialist grup), siekiant geresnio psichologinio gydymo poveikio. Be to, siekiant efektyvesnio rezultato, daniausiai praktikoje yra taikoma keletas priemoni vienu metu arba viena po kitos: specializuota programa lytiniams nusikaltliams, bendroji programa, individualus psichologinis konsultavimas, psichoterapija, recidyvo prevencijos programa, vertinimas, dvasinis konsultavimas bei kt. 7. Vien medikamentini priemoni vartojimas nra tinkama priemon siekiant pakeisti

lytini nusikaltli elges, kadangi daugelis toki paeidj nusikaltimus padaro dl prieasi, nesusijusi su seksualiniu pasitenkinimu, taigi libido slopinimas vargu ar padt kontroliuoti j elges. 8. Svarbu utikrinti elgesio korekcijos priemoni individualizavim, kadangi lytiniai
44

nusikaltliai yra itin heterogonika populiacija, be to, ne visiems j bdinga aukta recidyvo rizika.

 Teiss institutas

Netinkamai parinktas gydymas (pavyzdiui, medikamentinis) gali padidinti asmen, turini rimt asmenybs sutrikim, recidyvo rizik. 9. Siekiant utikrinti reabilitacijos priemoni efektyvum, svarbu, kad gydymas

prasidt kuo greiiau po kalinimo (laisvs atmimo bausms metu), kadangi neretai kaltininkas nesuvokia padaryto nusikaltimo sunkumo, o antagonistin kaljimo aplinka gali padidinti sitikinim savo teisumu ir apsunkinti gydymo proces. 10. Reikalinga stiprinti teikiam terapin psichologin pagalb nuteistiesiems, stiprinant psichologini tarnyb pltr kalinimo staigose, pritraukiant daugiau klinikini psicholog bei psichiatr, kurie dirbt prevencin darb su lytinius nusikaltimus prie vaikus padariusiais asmenimis. 11. Esamos lytini nusikaltli reabilitacijos sistemos pakankamumo ir efektyvumo vertinimas reikalauja isamesni tyrim, vienas kuri galt bti nukreiptas ekspertin situacijos analiz. iuo atveju silytume atlikti kokybinius interviu su specialistais, tiesiogiai dirbaniais su kaliniais u lytinius nusikaltimus nuteistaisiais. 12. Prevencijos priemoni efektyvumas didja, kai taikomos skirtingo pobdio prevencijos rys, orientuotos skirtingus problemos lygmenis, ir utikrinamas tstinis priemoni taikymas. Efektyvi lytini nusikaltim prevencija visapusika prevencija, apimanti tiek visuomens vietim ir savisaugos gdi lavinim, tiek aktyv darb su rizikos grupmis, tiek ir su lytini nusikaltim aukomis bei esamais paeidjais. 13. Svarbi lytini nusikaltim prie vaikus prevencijos priemon tinkamas lytinis vietimas. Lytiniam vietimui turt bti skiriama atskira pamoka. Mokini vietimas, susijs su seksualine prievarta, turt bti prioritetinis udavinys. Tobulinant Rengimo eimai ir lytikumo ugdymo program ir metodin priemon ,,Vaik ir jaunimo rengimo eimai program rengimas, tikslinga traukti teisininkus, kriminologus, kurie galt suteikti papildom ini, siekiant ukardyti seksualin smurt prie nepilnameius. Metodinje priemonje apie vaik lytin ugdym turt bt ireikta modern moksl atitinkanti pozicija lytikumo ugdymo klausimu, nesaistoma kurios nors vienos religijos mokymo. 14. Tyrimai rodo ry tarp asmens ankstesns viktimizacijos ir lytinio nusikaltimo padarymo, todl, manytume, didesnis dmesys turt bti skiriamas smurto auk reabilitacijos programoms, ypa nepilnamei, ir smurto eimoje prevencijai. iame kontekste silytina utikrinti esamos nacionalins smurto prie vaikus prevencijos programos gyvendinim, sistemingai vykdant jos stebsen ir atliekant efektyvumo vertinimus.
45

 Teiss institutas

LITERATRA
Teiss aktai 1. Lietuvos Respublikos Konstitucija // Valstybs inios Nr. 33-1014, 1992. 2. Europos Konvencija prie kankinim ir kitok iaur, nemonik ar eminant elges ir baudim // Valstybs inios Nr. 86-2393, 1998. http://www.cpt.coe.int/en/documents/ecpt.htm 3. Europos mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencija // Valstybs inios Nr. 40987, 1995. 4. Konvencija prie kankinim ir kitok iaur, nemonik ar eminant elges ar baudim // Valstybs inios Nr. 80-3141, 2006. 5. Bausmi vykdymo kodeksas // Valstybs inios Nr. 73-3084, 2002. 6. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimas dl Lietuvos Respublikos baudiamojo kodekso 105 straipsnio sankcijoje numatytos mirties bausms atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai // Valstybs inios Nr. 109-3004, 1998. 7. Psichikos sveikatos prieiros statymas // Valstybs inios Nr. 53-1290, 1995. 8. Gydytojas psichiatras. Teiss, pareigos, kompetencija ir atsakomyb // Sveikatos apsaugos ministro sakymu patvirtinta Lietuvos medicinos norma MIN 53:2005. Valstybs inios Nr. 943514, 2005 9. Sveikatos apsaugos ministro sakymas Dl kompensuojamj vaist sra patvirtinimo // Valstybs inios Nr. 10-253, 2000. http://www.vlk.lt/vlk/pag/files/kv/isak49_2009v06.pdf 10. Nuteistj paleidimo i laisvs atmimo viet parengiamojo darbo instrukcija, patvirtinta Kaljim departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus sakymu // Valstybs inios Nr. 36-1302, 2006. 11. Pataisos staig vidaus tvarkos taisykls, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro sakymu // Valstybs inios Nr. 76-3498, 2003. 12. Rengimo eimai ir lytikumo ugdymo programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos vietimo ir mokslo ministro sakymu // Valstybs inios Nr. 19-740, 2007.

Specialioji literatra 13. Alfano A. Massachusetts civil commitment statute and Megans law: is Massachusetts legislation protecting communities from violent sexual offenders or simply providing with a false sense of security // Criminal and civil confinement. Vol. 33:577. 2007.
46

 Teiss institutas

14. Dobryninas A., Sakalauskas G., ilinskien L. Kriminologijos teorijos // Vilnius: Eugrimas, 2008. 15. Fortney T., Levenson J., Brannon Y., Baker J. N. Myths and Facts about Sexual Offenders: Implications for Treatment and Public Policy // Sexual Offender Treatment, Vol. 2 (1), 2007. http://www.sexual-ofender-treatment.org/55.html 16. Freeman-Longo R.E. Reducing sexual abuse in America: legislating tougher laws or public education and Preventon // New England journal on criminal and civil confinement. 1997. Summer 17. Graeber A.C. McKune v. Lile and the constriction of constitutional protection for sexual offenders // The Review of litigation. Vol 23:1. 2004. 18. Grossman L. S, Martis B., Fichtner C. G. Are Sex Offenders Treatable: A Research Overview // Psychiatric Services, Vol.50 (3), 1999. http://psychservices.psychiatryonline.org/cgi/content/full/50/3/349 19. Heller M. L.. Sex offender rehabilitation: educationg correctional cadre. http://www.thefreelibrary.com/Sex+offender+rehabilitation:+educating+correctional+cadre.a0193145683 20. Justickis V. Kriminologija I dalis. Vilnius, 2001. 21. Karmaza E. Seksualini prievartautoj psichologin charakteristika. http://docs.google.com/viewer?a=v&q=cache:fwYUSKcitIMJ:www.children.lt/%3F_nm_shot %3Dfiles.1.140%26_nm_nosession%3D1+E.+Karmaza.+Seksualini+prievartautoj+psichologin+charakt eristika.+2001&hl=lt&gl=lt&pid=bl&srcid=ADGEEShpw7DCl1pPVHCdr1piB1Uvuia6U0Or mCzvEZOK5FPmDRof3Zuw2JqxarbotbiaXX4UV_78KV9I2avAIWpHTP8dpDsGT1CH0MYYSe5O1bxW5UR3gAqNEO9MFQr95_zmk0NW_TH&sig=AHIEtbR8TIu3MtM XPETsTqq_s2Ju1lnVrQ 22. Kersting K. New hope for sex offender treatment // American Psychological Association, Vol 34 (7), 2003. http://www.apa.org/monitor/julaug03/newhope.html 23. Komentarij k ygolovnomu kodeksu Rosijskoj Federacii. Otvetstvenyj redaktor Naumov A.V. Moskva: Institut gosudarstva i prava RAN, 1999. 24. Komentarij k ygolovnomu kodeksu Rosijskoj Federacii. Pod redakcijei Skuratova J.I. Moskva: Generalnaja prokuratura Rosijskoj Federacii, 1999. 25. Kunz C. L. Towards dispassionate, effective control of sexual offenders // The American university law review. Vol. 47:453. 1997-1998. P.467-470.
47

 Teiss institutas

26. Lietuvos Respublikos baudiamojo kodekso komentaras. Specialioji dalis. Vilnius, 2009. 27. Lundstrom F. The Development of a New Multi-Disciplinary Sex Offender Rehabilitation Programme for the Irish Prison Service // Irish Prison Service, 2002. http://www.irishprisons.ie/documents/sex_offerder_programme.pdf 28. Marshall W. L. Treatment of Sexual Offenders and its Effects. http://www.unafei.or.jp/english/pdf/PDF_rms/no72/11_P71-81.pdf 29. Perkins D., Hammond S., Coles D., Bishopp D. Review Of Sex Offender Treatment Programmes. http://www.ramas.co.uk/report4.pdf 30. Peters K. A. Chemical Castration: an alternative to incarceration // Duquesne law review. Vol. 31:307. 1992-1993. 31. Piesliakas V. Lietuvos baudiamoji teis. Antroji knyga. Vilnius: Justitia, 2008. P. 434. 32. Preventing Sexual Violence through Effective Sexual Offender Treatment and Public Policy. Dosio D., Pfaefflin F., Eher R. (Eds.) // 10th Conference of the International Association for the Treatment of Sexual Offenders (IATSO), 2008. http://www.iatso.org/08capetown/AbstractBook_CapeTown2008.pdf 33. Psichiatrija. Mokslinis redaktorius. Dembinskas A. Vilnius: 2003. P. 255. 34. Russell S. Castration of repeat sexual offenders: an International comparative analysis // Houston journal of International law. Vol. 19:425. 1996-1997. 35. Rylyk C. Lest we regress to the dark ages: holdingo voluntary surgical castration cruel and unusual, even for child molesters // William & Mary Bill of rights journal. Vol. 16:1305. 20072008. 36. Trowbridge B. Does Sex Offender Treatment Work? http://www.trowbridgefoundation.org/docs/does_sex_offender_treatment_work.pdf 37. Ustilait S., Gudinskien V., Jakuinien D. Vaik ir jaunimo rengimo eimai program rengimas. Mokomoji metodin priemon. Vilnius, 2007. http://www.smm.lt/ugdymas/docs/programos/SPPC.pdf 38. Wakefield H., Underwager R. Sex Offender Treatment // IPT Journal, Vol.3, 1991. http://www.ipt-forensics.com/journal/volume3/j3_1_2.htm

Bylos 39. Vilniaus apygardos teismo nuosprendis. Baudiamoji byla Nr. 1-97-09.

48

 Teiss institutas

40. E. ir kiti v. Jungtin Karalyst http://cmiskp.echr.coe.int/tkp197/view.asp?item=2&portal=hbkm&action=html&highlight=E. %20%7C%20OTHERS&sessionid=42075986&skin=hudoc-en 41. K. U. v. Suomija. http://cmiskp.echr.coe.int/tkp197/view.asp?item=1&portal=hbkm&action=html&highlight=K. U.&sessionid=42075918&skin=hudoc-en 42. Stubbings ir kiti v. Jungtin Karalyst. http://cmiskp.echr.coe.int/tkp197/view.asp?item=1&portal=hbkm&action=html&highlight=Stu bbings%20%7C%20Others&sessionid=42075811&skin=hudoc-en 43. X and Y v. Nyderlandai. http://cmiskp.echr.coe.int/tkp197/view.asp?item=4&portal=hbkm&action=html&highlight=X %20%7C%20Y&sessionid=42075986&skin=hudoc-en

Kita literatra 44. Asmen, nuteist u lytins prievartos nusikaltimus, vertinimas: Static-99. http://www.static99.org 45. Center for Sex Offender Management. A Project of the Office of Justice Program, U.S. Department of Justice. http://www.csom.org/ 46. Community Based Sex Offender Treatment Programs. John Howard Society of Alberta. http://www.johnhorward.ab.ca/PUB/C18.htm 47. JAV Kalifornijos valstijos Teisingumo departamento interneto tinklalapis. http://www.meganslaw.ca.gov 48. Kaljim departamento bei jam pavaldi staig ir valstybs moni 2008 met veiklos pagrindiniai duomenys // Kaljim departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos. http://www.kalejimudepartamentas.lt/default.aspx?item=vkl_at_mt&id=2977 49. Lietuvos Respublikos statym projektai Nr. XIP-752, XIP-943-946, XIP-1210. 50. Medicinini priemoni taikymas lytinius nusikaltimus padariusiems asmenims kai kuriose Europos valstybse. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija. Parlamentini tyrim departamentas. 2009 12 07. 51. Nacionalins smurto prie vaikus prevencijos ir pagalbos vaikams 2005-2007 met programos vertinimo ataskaita. Vilnius, 2007. 52. Preparato ,,Androcur charakteristik santrauka. http://extranet.vvkt.lt/paieska/details.php?id=10984&thislanguage=lang_lt
49

 Teiss institutas

53. Preparato ,,Cyproplex charakteristik santrauka. http://extranet.vvkt.lt/paieska/details.php?id=14280&thislanguage=lang_lt 54. Preparato ,,Depo-provera charakteristik santrauka. http://extranet.vvkt.lt/paieska/details.php?id=13944&thislanguage=lang_lt 55. Recidivism of Sex Offenders //CSOM Documents, 2001. http://www.csom.org/pubs/recidsexof.html 56. Rengimo eimai ir lytikumo ugdymo programos gyvendinimo galimybs. Tyrimo ataskaita. Vilniaus pedagoginio universiteto tyrimo grup. Vilnius, 2008. http://www.smm.lt/svietimo_bukle/docs/tyrimai/kiti/Tyrimo_RSLUprorgama_ataskaita.pdf 57. Report to the Czech Government on the visit to the Czech Republic carried out by the European Committee for the Prevention of Torture and Inhuman and Degrading Treatment or Punishment (CPT) http://www.cpt.coe.int/documents/cze/2009-08-inf-eng.htm 58. Sex Offender Groupwork Programme // National Probation Service for England and Wales. http://www.probation.homeoffice.gov.uk/.../SexOffenderSentencerLeaflet1revised.pdf 59. Sex Offender Treatment. John Jay Collage of Criminal Justice http://www.usccb.org/nrb/johnjaystudy/response4.pdf 60. Sexual Offenders Subtypes and Typologies. Center for Sex Offender Management. http://www.csom.org/train/etiology/4/4_1.htm 61. Vilniaus regiono pataisos inspekcija. vedijos reabilitacijos praktikos lytiniams nusikaltliams kaljimuose trumpa apvalga. www.vrpi.lt/getfile.aspx?dokid=24d7e470-f355-4d2a-ac04

50