Mir Raudoname danguje kryk tauja vaikai J irdys virt pelenais O ypsen kerai jau bl sta.

Ak, tas nekaltumas, tas naivumas, ta dr sa Kur ji b gant metams pasilieka? Kur pradingsta? Po daugelio met , jau u gr dinti rimties, Prarad savo mogi kum , sunyk nuo vilties na tos Ir tik susprog kamuoliai, nulau tos akos, pasak l s Dar sugeba priminti, kad i m s lik tik e liai Kod l niekas mums neprane , kad negerai pamir ti laisv T jaunyst s d iaugsm , juok ir berib dr s Ar dar yra koks prie nodis nuo robot pasaulio, Tos traukian ios rutinos ir bejausm s dvasios?.. Pasmerkti? Prab ga juodas katinas pro e li kupin pasaul Sulys s uo jau skendi tarp gyvyb s ir mirties Juodos varnos sklando ner pestingoj vakaro padang j Ar vis dar kyla klausimas kod l mums reikia atsikv pt? Kod l negali katinas b t baltas, o uo jau nebebus mogaus draugu Kas dr sta teigt kad varnos mirties pauk iai, jei pats mogus atima kit namus? O kartais norisi viesios padang s, Ir kat mis privisusi kiem Kur nieks neprimena udyni lauko Kur mon s dar vadina viens kit draugu Tad kol dar nepraradom tos esyb s Kuri vis pra o g rio ir viesos. Tad kol dar galim saugoti gyvybes(tik) nebijok ir sieki tos gyvenimo tiesos.