Darbo Kodeksas

statymas skelbtas: in., 2002, Nr.
64-2569
Neoficialus statymo tekstas
LIETUVOS RESPUBLIKOS
DARBO KODEKSO PATVIRTINIMO, SIGALIOJIMO IR GYVENDINIMO
STATYMAS
2002 m. birelio 4 d. Nr. IX-926
Vilnius
1 straipsnis. Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimas

iuo statymu Seimas patvirtina Lietuvos Respublikos darbo kodeks.
2 straipsnis. Darbo kodekso sigaliojimas
Darbo kodeksas sigalioja nuo 2003 m. sausio 1 d., iskyrus 47 straipsnio 6 dalies
nuostatas, kurios sigalioja Lietuvos Respublikai tapus Europos Sjungos nare, ir nuostatas dl
darbo taryb, kurios sigalioja primus darbo taryb status ir sudarymo tvark nustatant
statym.
3 straipsnis. Darbo kodekso taikymas darbo santykiams
Darbo santykiai, kurie atsirado iki Darbo kodekso sigaliojimo, tsiasi toliau ir jiems
taikomos Darbo kodekso nuostatos.
4 straipsnis. statym ir kit normini teiss akt galiojimas
statymai ir kiti norminiai teiss aktai, galioj Lietuvos Respublikoje iki Darbo kodekso
sigaliojimo, galioja tiek, kiek neprietarauja Darbo kodeksui, iskyrus atvejus, kai is Kodeksas
pirmenyb suteikia kit statym ar kit normini teiss akt nuostatoms.
5 straipsnis. Pasilymai Vyriausybei
Pasilymai Vyriausybei:
1) iki 2002 m. liepos 1 d. patvirtinti statym ir kit normini teiss akt, kurie btini
Darbo kodekso nuostatoms gyvendinti, projekt rengimo plan, iki 2002 m. spalio 1 d. pateikti
Seimui statym, kurie btini Darbo kodekso nuostatoms gyvendinti, projektus ir iki 2002 m.
gruodio 1 d. patvirtinti kitus norminius teiss aktus, kurie btini Darbo kodekso nuostatoms
gyvendinti;
2) iki 2002 m. liepos 1 d. patvirtinti statym ir kit normini teiss akt, kuriuos reikia
suderinti su Darbo kodeksu, projekt parengimo priemoni plan, iki 2002 m. spalio 1 d. pateikti
Seimui statym, kuriuos reikia suderinti su Darbo kodeksu, projektus ir iki 2002 m. gruodio 1
d. patvirtinti kitus norminius teiss aktus, kuriuos reikia suderinti su Darbo kodeksu.
6 straipsnis. Teiss akt pripainimas netekusiais galios
sigaliojus Darbo kodeksui, netenka galios ie teiss aktai:
1) Lietuvos Respublikos darbo statym kodeksas (in., 1972, Nr. 18-137; 1975, Nr. 645; 1976, Nr. 35-337; 1982, Nr. 34-367; 1983, Nr. 18-198, Nr. 26-266; 1988, Nr. 11-75; 1990,
Nr. 15-426, Nr. 22-540, Nr. 26-629, Nr. 36-863; 1991, Nr. 2-33, Nr. 22-568; 1992, Nr. 4-63;
1997, Nr. 67-1671; 1999, Nr. 13-313);
2) Lietuvos Respublikos darbo apmokjimo statymas (in., 1991, Nr. 4-104; 1996, Nr.
41-984; 1999, Nr. 30-858; 2001, Nr. 28-898);
3) Lietuvos Respublikos kolektyvini susitarim ir sutari statymas (in., 1991, Nr.
12-312, Nr. 34-935; 1994, Nr. 29-511; 1996, Nr. 41-985; 1997, Nr. 66-1592; 2001, Nr. 93-3256);
4) Lietuvos Respublikos darbo sutarties statymas (in., 1991, Nr. 36-973, 979; 1993,
Nr. 30-684; 1994, Nr. 42-759; 1995, Nr. 46-1119; 1996, Nr. 15-385, Nr. 41-983, Nr. 43-1043,
Nr. 101-2303, Nr. 106-2429; 1997, Nr. 6-88, Nr. 66-1593, Nr. 67-1653, Nr. 91-2273; 1998, Nr.
51-1394; 1999, Nr. 3-59, Nr. 45-1432, 1433; 2000, Nr. 61-1828; 2001, Nr. 28-897, Nr. 55-1945);
5) Lietuvos Respublikos atostog statymas (in., 1992, Nr. 2-18; 1996, Nr. 41-986;
1997, Nr. 63-1475, Nr. 67-1655; 2000, Nr. 44-1248, Nr. 111-3575; 2001, Nr. 28-899);
6) Lietuvos Respublikos kolektyvini gin reguliavimo statymas (in., 1992, Nr. 12307; 1993, Nr. 29-668; 1994, Nr. 29-512; 1999, Nr. 102-2920);
7) Lietuvos Respublikos darbo gin nagrinjimo statymas (in., 2000, Nr. 56-1640);
8) Lietuvos Respublikos veni dien statymas (in., 1990, Nr. 31-757; 1996, Nr. 37933; 1997, Nr. 67-1670; 2000, Nr. 57-1677; 2001, Nr. 43-1498).
Skelbiu Lietuvos Respublikos Seimo priimt statym.
RESPUBLIKOS PREZIDENTAS
VALDAS ADAMKUS
PATVIRTINTAS
2002 m. birelio 4 d.
statymu Nr. IX-926
LIETUVOS RESPUBLIKOS
DARBO KODEKSAS
I DALIS
BENDROSIOS NUOSTATOS
I SKYRIUS
DARBO STATYMAI IR J REGLAMENTUOJAMI SANTYKIAI
1 straipsnis. Lietuvos Respublikos darbo kodekso reglamentuojami santykiai
1. is Kodeksas reglamentuoja darbo santykius, susijusius su iame Kodekse ir kituose
norminiuose teiss aktuose nustatyt darbo teisi ir pareig gyvendinimu ir gynyba.
2. Atskir darbo santyki srii reglamentavimo ribas nustato is Kodeksas, taip pat
pagal io Kodekso nustatytas ribas kiti statymai ir Vyriausybs nutarimai.
2 straipsnis. Darbo santyki teisinio reglamentavimo principai
1. io Kodekso 1 straipsnyje nurodytiems santykiams reglamentuoti taikomi ie
principai:
1) asociacij laisv;
2) laisv pasirinkti darb;
3) valstybs pagalba asmenims, gyvendinant teis darb;
4) darbo teiss subjekt lygyb nepaisant j lyties, seksualins orientacijos, rass,
tautybs, kalbos, kilms, pilietybs ir socialins padties, tikjimo, ketinimo turti vaik (vaik),
santuokins ir eimins padties, amiaus, sitikinim ar pair, priklausomybs politinms
partijoms ir visuomeninms organizacijoms, aplinkybi, nesusijusi su darbuotoj dalykinmis
savybmis;
5) saugi ir sveikatai nekenksming darbo slyg sudarymas;
6) teisingas apmokjimas u darb;
7) vis form priverstinio ir privalomojo darbo draudimas;
8) darbo santyki stabilumas;
9) darbo statym bendrumas ir j diferenciacija pagal darbo slygas ir darbuotoj
psichofizines savybes;
10) kolektyvini deryb laisv siekiant suderinti darbuotoj, darbdavi ir valstybs
interesus;
11) kolektyvini sutari ali atsakomyb u sipareigojimus.
2. Valstyb privalo skatinti darbo teisi gyvendinim. Darbo teiss iimtiniais atvejais
gali bti apribotos tik statymu ar teismo sprendimu, jeigu tokie apribojimai yra btini siekiant
apsaugoti viej tvark, visuomens morals principus, visuomens nari sveikat, gyvyb,
turt, teises ir teistus interesus.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1315, 2011-04-12, in., 2011, Nr. 49-2370 (2011-04-28)
3 straipsnis. Darbo teiss altiniai

1. Darbo teiss altiniai yra Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos
tarptautins sutartys, darbo santykius reglamentuojanios Europos Sjungos teiss normos, is
Kodeksas, kiti statymai ir jiems neprietaraujantys norminiai teiss aktai, kolektyvini sutari
normatyvins nuostatos.
2. Vyriausybs nutarimai ir kiti norminiai teiss aktai darbo santykius gali reglamentuoti
tik io Kodekso ir kit statym nustatytais atvejais ir mastu.
Nr. X-188, 2005-05-12, in., 2005, Nr. 67-2400 (2005-05-28)
4 straipsnis. Darbo statymai ir kiti norminiai teiss aktai

1. Darbo statymai nustato:
1) darbo teiss taikymo srit, udavinius ir principus;
2) gyventoj uimtumo teisinius pagrindus;
3) kolektyvini sutari sudarymo ir vykdymo taisykles bei ali atsakomyb u
sipareigojimus;
4) darbo apmokjimo slygas i valstybs ir savivaldybi biudet finansuojamose
monse, staigose ir organizacijose;
5) maksimalij darbo laiko trukm ir minimalisias poilsio laiko normas;
6) minimalij lengvat, garantij, kompensacij dyd ir kit darbo teisi lyg;
7) pagrindines darbuotoj saugos ir sveikatos normas bei taisykles;
8) profesini sjung ir kit darbuotoj atstov teises darbo srityje;
9) pagrindines profesinio pasirengimo ir kvalifikacijos klimo nuostatas;
10) darbo drausms utikrinimo pagrindus;
11) materialins atsakomybs slygas ir dyd (ribas);
12) pagrindines darbo statym laikymosi prieiros ir kontrols nuostatas.
2. Vyriausyb, kitos valstybs ir savivaldybi institucijos turi teis pagal savo
kompetencij priimti norminius teiss aktus darbo santyki reglamentavimo klausimais.
Vyriausyb negali priimti normini teiss akt, pabloginani darbuotoj padt, palyginti su ta,
kuri nustato is Kodeksas ir kiti darbo statymai. Kit valstybs ir savivaldybi institucij
normini teiss akt nuostatos, pabloginanios darbuotoj padt, palyginti su ta, kuri nustato
is Kodeksas ir kiti darbo statymai, negalioja.
3. monse, staigose, organizacijose pagal j kompetencij statym nustatyta tvarka gali
bti priimami vietiniai (lokaliniai) norminiai teiss aktai, nustatantys io straipsnio 1 ir 2 dalyse
nurodytais darbo statymais ir kitais norminiais teiss aktais nereglamentuotas darbo slygas ir
papildomas, palyginti su nustatytomis statymuose bei kituose norminiuose teiss aktuose, darbo,
socialines ir buities lengvatas darbuotojams arba atskiroms j grupms.
4. Negalioja trialiai susitarimai, kolektyvins sutartys bei vietiniai (lokaliniai) norminiai
teiss aktai dl darbo slyg, pabloginantys darbuotoj padt, palyginti su ta, kuri nustato is
Kodeksas, statymai ir kiti norminiai teiss aktai. Tais atvejais, kai is Kodeksas ir kiti statymai
tiesiogiai nedraudia darbo teisini santyki subjektams patiems susitarimo bdu nustatyti
tarpusavio teises ir pareigas, ie subjektai turi vadovautis teisingumo, protingumo ir siningumo
principais.
Nr. X-188, 2005-05-12, in., 2005, Nr. 67-2400 (2005-05-28)
5 straipsnis. Darbo statym taikymo sritis

1. Darbo statymai ir kiti norminiai teiss aktai taikomi darbo santykiams Lietuvos
Respublikos teritorijoje, nepaisant to, ar darbuotojas dirba Lietuvoje, ar pagal darbdavio
pavedim usienyje.
2. Darbo santykiai, atsirandantys dirbant laivuose ar lktuvuose, reglamentuojami
Lietuvos Respublikos darbo statymais ir kitais norminiais teiss aktais, jei tie laivai ar lktuvai
plaukioja arba skraido su Lietuvos valstybs vliava ar yra paenklinti Lietuvos simboliais.
Lietuvos Respublikos darbo statymai, kiti norminiai teiss aktai taikomi dirbant kitose
transporto priemonse, jei darbdaviai, kuriems nuosavybs teise priklauso ios transporto
priemons, priklauso Lietuvos Respublikos jurisdikcijai.
3. Jei darbdavys yra usienio valstyb, vyriausyb ar administracijos vienetas arba
vienetas, veikiantis kaip diplomatin atstovyb, usienio organizacija ar asmuo, darbo
santykiams su Lietuvos Respublikos nuolatiniais gyventojais Lietuvos Respublikos statymai ir
kiti norminiai teiss aktai taikomi tiek, kiek nepaeidia diplomatinio imuniteto.
4. (neteko galios).
Nr. IX-2293, 2004-06-22, in., 2004, Nr. 103-3756 (2004-07-01)
6 straipsnis. Usienio teiss taikymas

1. Darbo santykiams usienio teis taikoma, kai tai nustato Lietuvos Respublikos
tarptautins sutartys, Lietuvos Respublikos statymai ar darbo sutarties ali susitarimai.
2. Usienio teis netaikoma, jeigu jos taikymas prietaraut Lietuvos Respublikos
Konstitucijos bei kit statym tvirtintai vieajai tvarkai. Tokiais atvejais yra taikomi Lietuvos
Respublikos darbo statymai.
3. Imperatyvios Lietuvos Respublikos darbo teiss normos taikomos nepaisant to, kad
alys yra pasirinkusios usienio teis.
7 straipsnis. Teis, taikytina tarptautinio pobdio darbo santykiams
1. Darbo sutarties alys gali pasirinkti taikytin teis tiek visai darbo sutariai, tiek ir jos
daliai. Pasirinkimas turi bti ireiktas tiesiogiai arba akivaizdiai numanomas i darbo sutarties
slyg ar kit aplinkybi. Dl to, kad alys pasirinko taikytin teis, darbuotojo apsaugos srityje
nenustoja galios imperatyvios teiss normos tos valstybs, kurios darbo statymai bt taikomi
nesant ali susitarimo dl taikytinos teiss.
2. Jei alys savo susitarimu nepasirenka taikytinos teiss, tai ji parenkama vadovaujantis
iais principais:
1) jei darbas nuolatos dirbamas vienoje valstybje, taikoma tos valstybs darbo teis,
nepaisant to, kad darbuotojas laikinai dirba kitoje valstybje;
2) jei darbuotojas nedirba nuolatinio darbo n vienoje valstybje, taikoma tos valstybs,
kurioje yra darbdavio verslo vieta (buvein), darbo teis;
3) jei i aplinkybi visumos galima daryti ivad, kad darbo santykiai yra labiau susij su
kita valstybe nei ta, kurios teis taikytina pagal io straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose ivardytus
principus, taikoma tos kitos valstybs, su kuria tie darbo santykiai labiausiai susij, darbo teis.
8 straipsnis. Tarptautins sutartys
1. Kai Lietuvos Respublikos tarptautinmis sutartimis yra nustatytos kitokios taisykls
negu tos, kurias nustato is Kodeksas ir kiti Lietuvos Respublikos darbo statymai, taikomos
Lietuvos Respublikos tarptautini sutari taisykls.
2. Lietuvos Respublikos tarptautins sutartys darbo santykiams taikomos tiesiogiai,
iskyrus atvejus, kai tarptautins sutartys nustato, jog joms taikyti yra btinas specialus Lietuvos
Respublikos norminis teiss aktas.
9 straipsnis. statymo ir teiss analogija
1. Tuo atveju, kai darbo teiss normose nra tiesiogins normos, reglamentuojanios tam
tikr santyk, taikomos darbo teiss normos, reglamentuojanios pana santyk.
2. Jeigu negalima pritaikyti normini darbo teiss akt analogijos, tai pagal darbo
statym pradmenis ir prasm taikomos kit teiss ak normos, reglamentuojanios panaius
santykius.
3. Neleidiama taikyti pagal analogij speciali teiss norm, nustatani iimtis i
bendrj taisykli.
4. Jeigu io Kodekso 1 straipsnyje nurodyti santykiai nra reglamentuoti norminiais
darbo teiss aktais ir jiems negalima pritaikyti kit teiss ak norm, reglamentuojani
panaius santykius, tai sprendiant kilusius ginus taikomi 2 straipsnio 1 dalyje ivardyti
principai.
10 straipsnis. Darbo kodekso norm aikinimo principai
1. io Kodekso normos turi bti aikinamos atsivelgiant Kodekso sistem bei jo
struktr siekiant utikrinti Kodekso vientisum ir atskir jo sudedamj dali suderinamum.
2. Kodekse vartojami odiai ir odi junginiai turi bti aikinami pagal j bendrin
reikm, iskyrus atvejus, kai i konteksto matyti, kad odis ar odi junginys vartojamas
specialia teisine, technine ar kitokia prasme. Jeigu yra prietaravimas tarp bendrins ir
specialios odio reikms, pirmenyb turi bti teikiama specialiai odio reikmei.
3. Nustatant tikrj normos reikm, turi bti atsivelgiama Kodekso bei aikinamos
normos tikslus ir udavinius.
11 straipsnis. Darbo statym gyvendinimas
1. Jeigu tarp io Kodekso normos ir kito statymo ar norminio teiss akto nuostat yra
prietaravim, taikoma io Kodekso norma.
2. Tuo atveju, kai tarp normini darbo teiss akt nuostat yra prietaravim, taikoma
darbuotojui naudingesn nuostata.
12 straipsnis. Darbo statym galiojimas
Darbo statymai ir kiti darbo santykius reglamentuojantys norminiai teiss aktai neturi
atgalinio veikimo galios.
II SKYRIUS
DARBO TEISS SUBJEKTAI
13 straipsnis. Fizini asmen darbinis teisnumas ir veiksnumas
1. Galjimas turti darbo teises ir pareigas (darbinis teisnumas) pripastamas lygus
visiems Lietuvos Respublikos pilieiams. Usienio pilieiai ir asmenys be pilietybs, nuolatiniai
Lietuvos Respublikos gyventojai, turi Lietuvos Respublikoje tok pat darbin teisnum kaip ir
Lietuvos pilieiai. Iimtis gali nustatyti statymai.
2. Visikas darbinis teisnumas ir galjimas savo veiksmais gyti darbo teises bei sukurti
darbo pareigas (darbinis veiksnumas) atsiranda asmeniui, sukakusiam eiolika met. Iimtis
nustato is Kodeksas ir kiti darbo statymai.
14 straipsnis. Darbdavi darbinis teisnumas ir veiksnumas
1. Darbdavi darbinis teisnumas ir veiksnumas atsiranda nuo j steigimo momento.
2. Darbdaviai gyja darbo teises ir prisiima darbo pareigas, taip pat jas gyvendina per
savo organus ir administracij. ie organai formuojami ir veikia pagal statymus ir darbdavi
veiklos dokumentus. Individuali (personalini) moni savininkai, kininkai ir darbdaviai
fiziniai asmenys darbo teises ir pareigas gali gyvendinti patys.
Nr. X-188, 2005-05-12, in., 2005, Nr. 67-2400 (2005-05-28)
15 straipsnis. Darbuotojas
Darbuotojas yra fizinis asmuo, pagal io Kodekso 13 straipsn turintis darbin teisnum ir
veiksnum, dirbantis pagal darbo sutart u atlyginim.
16 straipsnis. Darbdavys
1. Darbdavys gali bti mon, staiga, organizacija ar kita organizacin struktra,
nepaisant nuosavybs formos, teisins formos, ries bei veiklos pobdio, pagal io Kodekso 14
straipsn turinios darbin teisnum ir veiksnum.
2. Darbdavys taip pat gali bti kiekvienas fizinis asmuo. Darbdavio (fizinio asmens)
teisnum ir veiksnum reglamentuoja Civilinis kodeksas.
17 straipsnis. Darbuotoj kolektyvas
Darbuotoj kolektyv sudaro visi darbuotojai, darbo santykiais susij su darbdaviu.
III SKYRIUS
DARBO TEISS SUBJEKT ATSTOVAVIMAS
18 straipsnis. Atstovavimo pagrindai
1. Darbuotojai ir darbdaviai darbo teises ir pareigas gali gyti, pakeisti, j atsisakyti ar jas
apginti per jiems atstovaujanius subjektus. Darbuotojai ir darbdaviai gali bti atstovaujami esant
tiek kolektyviniams, tiek individualiems darbo santykiams. Atstovavim esant kolektyviniams

darbo santykiams reglamentuoja is Kodeksas, o atstovavim esant individualiems darbo
santykiams Civilinis kodeksas, jeigu toks reglamentavimas neprietarauja iam Kodeksui.
2. Atstovavimas esant kolektyviniams darbo santykiams, remiantis galiojaniais darbo
statymais, atsiranda be atskiro darbuotojo valios ireikimo, jeigu toks subjektas ar asmuo
atstovauja darbuotoj daugumos valiai. Tokio atstovavimo metu prisiimti bendri sipareigojimai
yra privalomi visiems darbuotojams, patenkantiems toki sipareigojim veikimo srit, nors
atskirai ir nesuteikusiems speciali galiojim kolektyvinio atstovavimo subjektui.
19 straipsnis. Darbuotoj atstovai
1. Atstovauti darbuotoj teisms ir interesams bei juos ginti esant darbo santykiams gali
profesins sjungos. Jeigu monje, staigoje ar organizacijoje nra veikianios profesins
sjungos ir jeigu darbuotoj kolektyvo susirinkimas darbuotoj atstovavimo ir gynimo funkcijos
neperdav atitinkamos ekonomins veiklos akos profesinei sjungai, darbuotojams atstovauja
darbo taryba, irinkta slaptu balsavimu visuotiniame darbuotoj kolektyvo susirinkime.
2. Darbuotoj ir darbdavi interesams negali atstovauti ir j ginti tas pats atstovas.
20 straipsnis. Profesins sjungos
Profesins sjungos, gindamos darbuotoj darbo, profesines, ekonomines ir socialines
teises bei interesus, vadovaujasi profesini sjung veikl reglamentuojaniais statymais, iuo
Kodeksu ir savo statais.
21 straipsnis. Darbo taryba
1. Darbo taryb status ir sudarymo tvark nustato statymas.
2. Darbo taryba turi visas kolektyvinio atstovavimo subjekt teises, jeigu monje,
staigoje ar organizacijoje nra veikianios profesins sjungos ir jeigu darbuotoj kolektyvo
susirinkimas darbuotoj atstovavimo ir gynimo funkcijos neperdav atitinkamos ekonomins
veiklos akos profesinei sjungai (Kodekso 19 straipsnio 1 dalis).
3. Darbo taryba negali atlikti funkcij, kurios pagal statymus yra pripaintos kaip
profesini sjung prerogatyva.
22 straipsnis. Darbuotoj atstov teiss
1. Darbuotoj atstovai turi ias pagrindines kolektyvinio atstovavimo teises:
1) sudaryti kolektyvines sutartis, kontroliuoti j vykdym;
2) teikti pasilymus darbdaviui dl darbo organizavimo monje;
3) organizuoti ir valdyti streikus bei kitas teistas priemones, kuri imtis darbuotojai turi
teis;
4) teikti pasilymus valstybs ir savivaldybi institucijoms;
5) vykdyti nevalstybin darbo statym laikymosi prieir ir kontrol;
6) saugoti darbuotoj teises ir interesus darbdaviui priimant sprendimus dl grups
darbuotoj atleidimo, mons, staigos ar organizacijos reorganizavimo ir kitus sprendimus,
galinius turti esmins takos darbuotoj teisinei padiai;
7) gauti informacij ir konsultuotis su darbdaviais dl dabartins ir bsimos mons
(struktrinio padalinio) veiklos, ekonomins padties bei darbo santyki bkls, taip pat prie
priimant sprendimus, galinius turti esmins takos darbo organizavimui monje ir darbuotoj
teisinei padiai;
8) sksti teismui darbdavio ir jo galiot asmen sprendimus bei veiksmus,
prietaraujanius teiss normoms, sutartims ar paeidianius atstovaujamo asmens teises.
2. Darbuotojams atstovaujantys subjektai atlieka ir kitus veiksmus, kuriais atstovaujami
darbuotoj interesai esant darbo santykiams ir kurie atitinka statymus, neprietarauja
siningiems santykiams tarp ali. Jeigu darbuotoj atstov kompetencija nra apibrta
statymuose, tai j kompetencijos ribas nustato darbuotoj kolektyvas kolektyvinje sutartyje.
Nr. X-188, 2005-05-12, in., 2005, Nr. 67-2400 (2005-05-28)
Nr. X-1534, 2008-05-13, in., 2008, Nr. 63-2375 (2008-06-03)
23 straipsnis. Darbdavi pareigos ir teiss, susijusios su darbuotoj atstovais

1. Darbdavys privalo:
1) gerbti darbuotoj atstov teises ir netrukdyti jiems veikti. Darbuotoj atstov veikla
negali bti nutraukiama darbdavio valia;
2) priimdamas sprendimus, galinius turti takos darbuotoj teisinei padiai,
konsultuotis su darbuotoj atstovais, o statym nustatytais atvejais gauti j sutikim;
3) nevilkinti kolektyvini deryb;
4) inagrinti darbuotoj atstov pasilymus per iame Kodekse nustatyt laikotarp, o
jeigu toks nenustatytas per vien mnes, ir motyvuotai ratu juos atsakyti;
5) nemokamai teikti btiniausi informacij darbo klausimais apie mons veikl;
6) sudaryti slygas darbuotoj atstovams atlikti savo funkcijas;
7) vykdyti kitus kolektyvini sutari nustatytus sipareigojimus;
8) utikrinti kitas statym nustatytas darbuotoj atstov teises.
2. Jeigu darbuotoj atstovai paeidia darbdavio teises, statymus ar sutartis, statym
nustatyta tvarka darbdavys turi teis kreiptis teism praydamas nutraukti veikl, paeidiani
jo teises, statymus ar sutartis.
24 straipsnis. Darbdavi atstovai
1. Darbdaviui atstovauja mons, staigos ar organizacijos vadovas esant tiek
kolektyviniams, tiek individualiems darbo santykiams. Darbdaviams monse pagal statym arba
galiojimus gali atstovauti ir kiti asmenys (administracija). Administracij sudaro pareignai. Jie
turi teis pagal savo kompetencij duoti privalomus vykdyti nurodymus sau pavaldiems
darbuotojams. Administracijos pareignai pagal statymus ir mons, staigos, organizacijos
steigimo dokumentus vykdo i moni, staig, organizacij operatyvin valdym.
2. mons, staigos ar organizacijos vadovas turi teis pagal kompetencij dal savo
galiojim darbo teiss srityje perduoti fiziniam arba juridiniam asmeniui.
3. Socialinje partnerystje nacionaliniu, akos (gamybos, paslaug, profesiniu),
teritoriniu (savivaldybs, apskrities) lygiu darbdaviams atstovauja darbdavi organizacijos (j
asociacijos, federacijos, konfederacijos ir kt.). Darbdavi organizacijomis laikomi pagal
Asociacij statym veikiantys vieieji juridiniai asmenys, pagal savo status (statutus)
atstovaujantys savo nari darbdavi teisms ir interesams socialinje partnerystje.
4. Socialinje partnerystje nacionaliniu, akos (gamybos, paslaug, profesiniu),
teritoriniu (savivaldybs, apskrities) lygiu darbdaviams i valstybs, savivaldybi ir
Valstybinio socialinio draudimo fondo biudet bei kit valstybs steigt fond l
ilaikomoms monms, staigoms, organizacijoms atstovauja i moni, staig, organizacij
steigjas ar jo galiota institucija, kuriai tenka iame Kodekse nustatytos darbdavi organizacijos
teiss ir pareigos.
Nr. X-1534, 2008-05-13, in., 2008, Nr. 63-2375 (2008-06-03)
IV SKYRIUS
TERMINAI
25 straipsnis. Termino apibrimas
1. Darbo statymu, sutartimi arba darbo gin (konflikt) nagrinjanio organo
sprendimu nustatytas terminas apibriamas kalendorine data arba tam tikru laikotarpiu.
2. Terminas taip pat gali bti apibriamas nurodant vyk, kuris neivengiamai turt
vykti.
26 straipsnis. Termin skaiiavimas
1. Terminas, apibrtas tam tikru laikotarpiu, prasideda kit dien po tos kalendorins
datos arba vykio, kuriais apibrta jo pradia.
2. Metais, mnesiais ar savaitmis skaiiuojami terminai baigiasi atitinkam met,

mnesio ar savaits dien. Jeigu mnesiais skaiiuojamas terminas baigiasi tok mnes, kur nra
atitinkamos dienos, tai terminas baigiasi to mnesio paskutin dien. Jeigu tiksliai negalima
nustatyti, kur mnes prasidjo terminas, skaiiuojamas metais, arba kuri dien prasidjo
terminas, skaiiuojamas mnesiais, tai termino paskutine diena atitinkamai laikoma birelio
trisdeimtoji ir mnesio penkioliktoji diena.
3. savaitmis ar kalendorinmis dienomis skaiiuojam termin eina ne darbo ir
veni dienos. Jei paskutin termino diena yra ne darbo diena, tai termino pabaigos diena
laikoma artimiausia po jos einanti darbo diena. Dienomis skaiiuojamas terminas yra
skaiiuojamas kalendorinmis dienomis, jeigu statym nenustatyta kitaip.
4. Jeigu yra nustatytas terminas atlikti kok nors veiksm, t veiksm galima atlikti iki
paskutins termino dienos dvideimt ketvirtos valandos. Taiau jeigu veiksmas turi bti atliktas
tam tikroje monje, staigoje, organizacijoje, tai terminas pasibaigia t valand, kuri joje
nutraukiamos atitinkamos operacijos.
5. Raytiniai praymai ir praneimai, teikti patui, telegrafui arba kitai ryio staigai iki
paskutins termino dienos dvideimt ketvirtos valandos, laikomi teiktais laiku.
27 straipsnis. Iekinio senatis
1. Iekinio senatis tai statym nustatytas laiko tarpas (terminas), per kur asmuo gali
apginti savo paeistas teises pareikdamas iekin.
2. Bendrasis iekinio senaties terminas io Kodekso reglamentuojamiems santykiams yra
treji metai, jeigu is Kodeksas ir kiti darbo statymai atskiriems reikalavimams nenustato
trumpesni iekinio senaties termin.
3. Iekinio senatis netaikoma reikalavimams ginti darbuotojo garb ir orum.
4. Darbo statymai gali nustatyti, kad iekinio senatis netaikoma ir kai kuriems kitiems
reikalavimams.
5. Iekinio senaiai taikomos Civilinio kodekso ir Civilinio proceso kodekso nuostatos,
jeigu iame Kodekse ir kituose darbo statymuose nra speciali iekinio senaties taikymo
nuostat.
28 straipsnis. Naikinamieji terminai
1. Darbo statymuose gali bti nustatyti tokie terminai, kuriems pasibaigus inyksta su
jais saistomos teiss ir pareigos (naikinamieji terminai).
2. Naikinamieji terminai, iskyrus darbo statym nustatytas iimtis, negali bti
sustabdomi, pratsiami ar atnaujinami.
29 straipsnis. Procedriniai ir procesiniai terminai
Darbo statymuose nustatytiems procedriniams ir procesiniams terminams taikomos
Civilinio proceso kodekso nuostatos dl toki termin taikymo ir skaiiavimo, iskyrus darbo
statym nustatytas iimtis.
Nr. X-188, 2005-05-12, in., 2005, Nr. 67-2400 (2005-05-28)
30 straipsnis. Darbo staas

1. Darbo staas tai laikas, per kur asmuo turjo io Kodekso reglamentuojamus darbo
santykius, taip pat kiti laikotarpiai, kurie pagal norminius teiss aktus ar kolektyvines sutartis gali
bti skaiiuojami darbo sta, su kuriuo darbo statymai, kiti norminiai teiss aktai ir
kolektyvins sutartys sieja tam tikras darbo teises ar papildomas garantijas bei lengvatas. Darbo
staas gali bti:
1) bendrasis, kur skaiiuojamas visas laikas, kai asmuo turjo darbo teisinius
santykius, taip pat kiti laikotarpiai, kuriuos leidiama skaiiuoti darbo sta;
2) specialusis, kur skaiiuojami laikotarpiai, kai buvo dirbta tam tikros profesijos,
specialybs darb arba eita tam tikras pareigas, arba dirbta tam tikromis darbo slygomis, ir
laikotarpiai, kuriuos leidiama skaiiuoti ios ries sta;
3) darbo staas tam tikroje monje, staigoje, organizacijoje, kur skaiiuojamas laikas,
dirbtas toje darbovietje, ir laikotarpiai, kuriuos leidiama skaiiuoti ios ries darbo sta.
mons, staigos, organizacijos savininko, j pavaldumo, steigjo ar pavadinimo pasikeitimas, j
sujungimas, padalijimas, idalijimas ar prijungimas prie kitos mons, staigos, organizacijos
darbo staui tam tikroje monje, staigoje, organizacijoje takos neturi;
4) nepertraukiamasis darbo staas tai laikas, dirbtas vienoje monje, staigoje,
organizacijoje arba keliose monse, staigose, organizacijose, jeigu i vienos darboviets kit
buvo perkelta darbdavi susitarimu ar kitais pagrindais, nenutraukianiais darbo stao, arba jeigu
darbo pertrauka nevirija nustatyt termin.
2. Darbo stao, nustatyto io straipsnio 1 dalies 2, 3 ir 4 punktuose, skaiiavimo tvark i
valstybs ar savivaldybi biudet finansuojamose monse, staigose ir organizacijose nustato
Vyriausyb, o kitose darbovietse kolektyvins sutartys.
V SKYRIUS
DARBO STATYM LAIKYMOSI KONTROL
31 straipsnis. Darbo statym laikymosi kontrols organai
Darbo statym, kit normini teiss akt ir kolektyvini sutari laikymosi kontrols
organai yra valstybiniai ir nevalstybiniai.
32 straipsnis. Valstybin darbo statym, kolektyvini sutari laikymosi kontrol
ir paeidim prevencija
Kaip darbdaviai laikosi io Kodekso, darbo statym, kit normini teiss akt bei
kolektyvini sutari normatyvini nuostat, pagal statym nustatyt kompetencij kontroliuoja
ir j paeidim prevencij vykdo Valstybin darbo inspekcija ir kitos institucijos.
33 straipsnis. Nevalstybin darbo statym, kolektyvini sutari laikymosi
kontrol
Nevalstybin darbo statym, kit normini teiss akt, kolektyvini sutari laikymosi
kontrol vykdo profesins sjungos, j inioje esanios inspekcijos ir kitos institucijos,
veikianios pagal statymus ir kitus norminius teiss aktus.
VI SKYRIUS
DARBO TEISI GYVENDINIMAS IR GYNIMAS
34 straipsnis. Darbo teisi ir pareig atsiradimo pagrindai
Darbo teiss ir pareigos gali atsirasti, pasikeisti ar pasibaigti:
1) pagal Kodeks ir kitus statymus, darbo sutartis, kolektyvines sutartis bei kitus
susitarimus, nors statym ir nenustatytus, bet jiems neprietaraujanius;
2) pagal teism sprendimus;
3) pagal administracinius aktus, sukelianius darbo teisines pasekmes;
4) dl alos padarymo;
5) dl juridini fakt.
35 straipsnis. Darbo teisi gyvendinimas ir pareig vykdymas
1. gyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, darbdaviai, darbuotojai ir j
atstovai turi laikytis statym, gerbti bendro gyvenimo taisykles bei veikti siningai, laikytis
protingumo, teisingumo ir siningumo princip. Draudiama piktnaudiauti savo teise.
2. Darbo teisi gyvendinimas ir pareig vykdymas neturi paeisti kit asmen teisi ir
statym saugom interes. Draudiama kliudyti darbuotojams jungtis profesines sjungas ir
trukdyti j teistai veiklai.
36 straipsnis. Darbo teisi gynimas
10
1. Darbo teises saugo statymai, iskyrus atvejus, kai jos gyvendinamos prietaraujant j
paskiriai, visuomens interesams, taikiam darbui, geriems paproiams ar visuomens morals
principams.
2. statym nustatyta tvarka teismas arba kiti darbo ginus nagrinjantys organai darbo
teises gina tokiais bdais:
1) tas teises pripaindami;
2) atkurdami buvusi iki teiss paeidimo padt ir ukirsdami keli teis
paeidiantiems veiksmams;
3) pareigodami atlikti pareig natra;
4) nutraukdami arba pakeisdami teisin santyk;
5) iiekodami i paeidusio teis asmens padaryt turtin ar neturtin al, o statym
nustatytais atvejais ir baudas ar delspinigius;
6) kitais statym nustatytais bdais.
3. Iimties tvarka tik teismai pagal statymus gina darbo teises tokiais bdais:
1) pripaindami negaliojaniais statymams prietaraujanius valstybs institucij ar
pareign aktus;
2) netaikydami statymams prietaraujanio valstybs institucijos, savivaldybs ar
pareigno akto.
4. Darbo teises gina profesins sjungos j veikl reglamentuojani statym nustatyta
tvarka.
5. Darbo statym specialiai nustatytais atvejais darbo teiss ginamos administracine
tvarka.
6. Asmuo, kurio teis paeista, gali reikalauti jam padaryt nuostoli atlyginimo, jeigu
darbo statymai nenustato kitaip.
7. Darbo garb ir verslo reputacija ginamos vadovaujantis Civiliniu kodeksu, iskyrus
atvejus, kai is Kodeksas arba kiti statymai nustato kit darbo garbs ir verslo reputacijos
gynimo tvark bei bdus.
Nr. X-188, 2005-05-12, in., 2005, Nr. 67-2400 (2005-05-28)
37 straipsnis. Darbo teisi savigyna

Darbo teisi savigyna leidiama tik io Kodekso nustatytais atvejais.
38 straipsnis. Atsakomyb
Atsakomyb u Kodekse nustatyt teisi ir pareig paeidim nustato is Kodeksas,
statymai, kiti norminiai teiss aktai, kolektyvins sutartys ir kiti susitarimai.
II DALIS
KOLEKTYVINIAI DARBO SANTYKIAI
VII SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
39 straipsnis. Darbo santyki subjekt interes derinimas
is Kodeksas ir kiti statymai, siekiant tvirtinti socialin partneryst, nustato, kad ji
gyvendinama deryb ir susitarim bdu.
40 straipsnis. Socialins partnerysts svoka ir principai
1. Socialin partneryst tai darbuotoj ir darbdavi atstov bei j organizacij, o tam
tikrais io Kodekso bei kit statym nustatytais atvejais ir valstybs institucij tarpusavio
santyki sistema, kuria siekiama suderinti darbo santyki subjekt interesus.
2. Socialin partneryst grindiama iais principais:
1) laisv kolektyvini deryb;
2) savanorikumo ir savarankikumo priimant alis susaistanius sipareigojimus;
11
3) galiojanios teisins sistemos nepaeidiamumo;

4) realaus sipareigojim vykdymo;
5) objektyvios informacijos suteikimo;
6) tarpusavio kontrols ir atsakomybs;
7) ali lygiateisikumo, geranorikumo ir pagarbos teistiems savitarpio interesams.
41 straipsnis. Socialins partnerysts alys
Socialins partnerysts alimis socialiniais partneriais yra laikomi darbuotoj ir
darbdavi atstovai bei j organizacijos. Trials socialins partnerysts atveju lygiais pagrindais
ioje partnerystje kartu su darbuotoj ir darbdavi atstovais bei j organizacijomis dalyvauja ir
Vyriausyb bei savivaldybi institucijos.
42 straipsnis. Socialins partnerysts lygiai
Socialin partneryst gali bti vykdoma iais lygiais:
1) nacionaliniu;
2) akos (gamybos, paslaug, profesiniu);
3) teritoriniu (savivaldybs, apskrities);
4) moni, staig ar organizacij ir j struktrini padalini.
43 straipsnis. Socialins partnerysts formos
Socialin partneryst gyvendinama:
1) dalyvaujant dviali ar triali taryb (komisij, komitet) veikloje;
2) darbuotoj atstovams gyvendinant informavimo ir konsultavimo teises bei kitas
dalyvavimo darbdavio sprendim primime teises;
3) vedant kolektyvines derybas ir sudarant kolektyvines sutartis.
Nr. X-1534, 2008-05-13, in., 2008, Nr. 63-2375 (2008-06-03)
44 straipsnis. Socialins partnerysts sistema

Socialins partnerysts sistem sudaro:
1) Lietuvos Respublikos trial taryba;
2) kitos trials ir dvials tarybos (komisijos, komitetai), sudaromos statym ar
kolektyvini sutari nustatyta tvarka.
45 straipsnis. Lietuvos Respublikos trial taryba
1. Socialini partneri susitarimu Lietuvos Respublikos trial taryba (toliau Trial
taryba) yra sudaroma i vienodo skaiiaus lygiateisi nari: centrini (respublikini) profesini
sjung, darbdavi organizacij ir Vyriausybs atstov.
2. Trials tarybos funkcijas, teises, sudarymo, darbo organizavimo tvark nustato
Trials tarybos nuostatai. Juos tvirtina io straipsnio 1 dalyje nurodytos alys. Trials tarybos
nuostatai keiiami bei papildomi tokia paia tvarka. Trials tarybos nuostatai, j papildymai bei
pakeitimai sigalioja juose nustatyta tvarka.
3. Trials tarybos nuostatai, j papildymai ir pakeitimai skelbiami Valstybs iniose.
4. Profesini sjung bei darbdavi organizacij ir Vyriausybs atstovai turi suteikti
Trialei tarybai btin informacij svarstomais klausimais.
5. Trial taryba gali sudaryti trialius susitarimus dl darbo santyki ir su jais susijusi
socialini bei ekonomini slyg ir susitarimo ali tarpusavio santyki reglamentavimo.
6. Trials tarybos susitarimai Ministro Pirmininko potvarkiais skelbiami Valstybs
iniose ir sigalioja Vyriausybs nutarimams nustatyta tvarka.
46 straipsnis. Kitos trials ir dvials tarybos (komisijos, komitetai)
1. statym ar kolektyvini sutari nustatyta tvarka gali bti steigiamos kitos trials ar
dvials tarybos (komisijos, komitetai) darbo, uimtumo, darbuotoj saugos ir sveikatos bei
12
socialins politikos gyvendinimo klausimams nagrinti ir sprsti lygiateisio trialio ar dvialio

bendradarbiavimo pagrindu.
2. Toki triali ar dviali taryb (komisij, komitet) sudarymo tvark ir funkcijas
nustato atitinkam taryb (komisij, komitet) nuostatai. iuos nuostatus statym nustatytais
atvejais tvirtina statymuose nurodyti subjektai arba kolektyvini sutari subjektai.
Nr. XI-292, 2009-06-16, in., 2009, Nr. 77-3160 (2009-06-30)
47 straipsnis. Informavimas ir konsultavimas

1. Darbuotoj atstovai turi teis informavim ir teis konsultavim. Informavimas
informacijos (duomen) perdavimas darbuotoj atstovams, siekiant supaindinti su reikalo esme.
Konsultavimas pasikeitimas nuomonmis ir dialogo tarp darbuotoj atstov ir darbdavio
umezgimas bei pltojimas.
2. Darbdavys privalo reguliariai, ne reiau kaip kart per metus, informuoti darbuotoj
atstovus apie dabartin ir bsim mons (struktrinio padalinio) veikl, ekonomin padt bei
darbo santyki bkl ir konsultuotis su jais.
3. Prie priimdamas sprendim dl grups darbuotoj atleidimo i darbo, darbdavys
privalo informuoti darbuotoj atstovus ir su jais konsultuotis. Informavimas turi apimti
planuojam atleidim prieastis, bendr ir atleidiam darbuotoj skaii pagal j kategorijas,
laikotarp, per kur bus nutraukiamos darbo sutartys, atleidiam darbuotoj atrankos kriterijus,
darbo sutari nutraukimo slygas ir kit svarbi informacij. Konsultacijomis turi bti siekiama
ivengti grups darbuotoj atleidim ar sumainti j skaii arba suvelninti i atleidim
padarinius.
4. Prie priimdamas sprendim dl mons reorganizavimo ir kitus sprendimus, galinius
turti esmins takos darbo organizavimui monje ir darbuotoj teisinei padiai, darbdavys
privalo informuoti darbuotoj atstovus ir konsultuotis su jais dl tokio sprendimo prieasi bei
teisini, ekonomini ir socialini padarini darbuotojams ir dl numatyt priemoni galimiems
padariniams ivengti arba jiems suvelninti.
5. Kiti informavimo ir konsultavimo atvejai, slygos ir tvarka gali bti numatomi
statymuose, kolektyvinse sutartyse, darbdavio ir darbuotoj atstov susitarimuose.
6. Informavimo metu darbdavys privalo laiku nemokamai ratu teikti informacij
darbuotojams ir j atstovams ir atsako u ios informacijos teisingum. Darbuotojai ar j
atstovai, pateik raytin sipareigojim neatskleisti komercins (gamybins) ar profesins
paslapties, turi teis susipainti su informacija, kuri laikoma komercine (gamybine) ar profesine
paslaptimi, bet yra btina j pareigoms atlikti. Neatsivelgiant darbuotoj ir j atstov buvimo
viet ir darbo santyki ar atstovavimo galiojim pasibaigim, jiems draudiama inoma tapusi
informacij, kuri laikoma komercine (gamybine) ar profesine paslaptimi, naudoti ne pagal
paskirt ar j atskleisti tretiesiems asmenims. Supaindinim su valstybs, tarnybos paslaptimis ir
atsakomyb u j atskleidim ar neteist panaudojim reglamentuoja specials statymai.
7. Konsultacijos dl darbdavio perduotos informacijos (duomen) ir darbuotoj atstov
pateiktos nuomons turi vykti laiku, sudarant galimyb darbuotoj atstovams susitikti su
sprendimus priimaniais kompetentingais darbdavio atstovais ir gauti motyvuotus atsakymus.
Konsultavimu turi bti siekiama abi alis tenkinanio sprendimo. Konsultacij rezultatai
forminami protokolu.
8. Darbdavys gali ratu atsisakyti suteikti informacij, kuri laikoma komercine
(gamybine) ar profesine paslaptimi, arba konsultuotis su darbuotoj atstovais, jei tokia
informacija arba konsultavimasis dl savo pobdio pagal objektyvius kriterijus pakenkt ar
galt labai pakenkti monei arba jos veiklai. Nesutikdamas su darbdavio sprendimu, darbuotoj
atstovas per vien mnes gali kreiptis teism. Teismui nustaius, kad atsisakymas pateikti
informacij ar konsultuotis yra nepagrstas, atsisakym pateiks darbdavys pareigojamas per
protingumo kriterijus atitinkant laikotarp toki informacij suteikti arba pradti konsultacijas.
9. Informavimo ir konsultavimo tvarkos ypatumus Europos Bendrijos masto monse ir
moni grupse, Europos bendrovse ir Europos kooperatinse bendrovse nustato specials
statymai.
13
10. Kai monje nra darbuotoj atstov, io straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytais atvejais
apie priimam sprendim vykdymo dat, prieastis, teisinius, ekonominius ir socialinius
padarinius bei dl darbuotoj numatytas priemones darbdavys privalo darbuotojus informuoti i
anksto tiesiogiai arba visuotiniame darbuotoj susirinkime.
Nr. X-188, 2005-05-12, in., 2005, Nr. 67-2400 (2005-05-28)
Nr. X-1534, 2008-05-13, in., 2008, Nr. 63-2375 (2008-06-03)
48 straipsnis. Kolektyvins derybos

1. Kolektyvini darbo santyki subjektai ir j atstovai savo interesus derina ir ginus
sprendia deryb bdu. Pageidaujanti dertis alis privalo prisistatyti kitai deryb aliai.
Prisistatymas turi bti pateiktas ratu. Jame nurodoma, dl ko aukiamos derybos. Deryb
siekianti alis turi pateikti aikiai suformuluotus reikalavimus arba pasilymus.
2. alys susitaria dl deryb pradios ir tvarkos. Jei alys nesusitar dl deryb pradios,
derybos turi bti suaukiamos per dvi savaites po to, kai antroji alis gavo prisistatym
deryboms.
3. Kolektyvins derybos turi bti vedamos siningai ir nevilkinamos.
4. Kolektyvins sutarties alys ir j atstovai turi teis pareikalauti i kitos alies pateikti
informacij visais su derybomis susijusiais klausimais. Informacija turi bti pateikiama ne vliau
kaip per vien mnes nuo pareikalavimo dienos, jei alys ar j atstovai nesusitar kitaip.
5. alis, kuri privalo pateikti informacij, turi teis reikalauti, kad kita alis neskelbt
pateiktos informacijos kitais tikslais. Kita alis, atskleidusi neskelbtin informacij, atsako
statym nustatyta tvarka.
6. alys konsultuojasi dl gautos informacijos, teikt reikalavim patenkinimo ir j
vykdymo tvarkos, deryb eigos ir kitais klausimais.
7. Jei alys nra nusprendusios kitaip, derybos laikomos baigtomis, kai pasiraoma
kolektyvin sutartis, suraomas nesutarim protokolas arba kai viena i ali perduoda kitai aliai
ratu praneim apie tai, kad pasitraukia i deryb.
49 straipsnis. Kolektyvini sutari rys
Kolektyvins sutartys gali bti ios:
1) kolektyvin sutartis valstybs lygiu (nacionalin);
2) akos (gamybos, paslaug, profesiniu) ar teritoriniu (savivaldybs, apskrities) lygiu
sudaryta kolektyvin sutartis;
3) mons (staigos, organizacijos) ar jos struktrinio padalinio lygiu sudaryta mons
kolektyvin sutartis.
VIII SKYRIUS
NACIONALIN, AKOS IR TERITORIN KOLEKTYVIN SUTARTIS
50 straipsnis. Nacionalins, akos ir teritorins kolektyvins sutarties turinys
1. Nacionalin, akos ir teritorin kolektyvin sutartis yra raytinis susitarimas,
sudaromas tarp profesini sjung organizacij (susivienijimo, federacijos, centro ir kt.) ir
darbdavi organizacij (asociacijos, federacijos, konfederacijos ir kt.).
2. akos kolektyvin sutartis nustato atitinkamos akos socialins ir ekonomins pltros
kryptis, darbuotoj (profesini grupi) darbo organizavimo ir darbo apmokjimo slygas bei
socialines garantijas.
3. Teritorin kolektyvin sutartis nustato tam tikr darbo, socialini ir ekonomini
problem, kurios turi teritorini ypatum, sprendimo slygas.
4. Nacionalinje, akos ir teritorinje kolektyvinje sutartyje paprastai nustatoma:
1) darbo apmokjimo, darbo ir poilsio laiko, darbuotoj saugos ir sveikatos slygos;
2) darbo apmokjimo sistema kain, infliacijos didjimo atvejais;
3) specialybs gijimo, kvalifikacijos klimo, perkvalifikavimo slygos;
14
4) socialins partnerysts rmimo priemons, padedanios ivengti kolektyvini gin,

streik;
5) darbo norm, idirbto laiko, aptarnavimo, darbuotoj skaiiaus nustatymo, pakeitimo
ir perirjimo tvarka;
6) kitos alims svarbios darbo, socialins ir ekonomins slygos;
7) jos keitimo ir papildymo tvarka, galiojimo terminas, vykdymo kontrol, atsakomyb
u susitarimo paeidim ir kt.
51 straipsnis. Nacionalins, akos ir teritorins kolektyvins sutarties alys
1. Nacionalins kolektyvins sutarties alys yra centrins (respublikins) profesini
sjung organizacijos ir darbdavi organizacijos.
2. akos kolektyvins sutarties alys yra atitinkamos pramons (gamybos, paslaug,
profesijos) akos profesini sjung ir darbdavi organizacijos.
3. Teritorins kolektyvins sutarties alys yra toje teritorijoje (savivaldybje, apskrityje)
veikianios profesini sjung ir darbdavi organizacijos.
52 straipsnis. Nacionalins, akos ir teritorins kolektyvins sutarties taikymo sritis
1. Nacionalin, akos ir teritorin kolektyvin sutartis taikomos tiems darbdaviams,
kurie:
1) buvo sutart pasiraiusi darbdavi asociacij nariai;
2) prisijung prie i asociacij po sutarties pasiraymo;
3) io Kodekso 24 straipsnio 4 dalyje nustatytu atveju buvo traukti moni, staig,
organizacij, kurioms taikoma sudaryta kolektyvin sutartis, sra, pridt prie nacionalins,
akos ir teritorins kolektyvins sutarties.
2. Jeigu akos ar teritorins kolektyvins sutarties nuostatos yra svarbios atitinkamai
gamybos akai, profesijai, socialins apsaugos ir darbo ministras gali praplsti akos ir teritorins
kolektyvins sutarties ar atskir jos nuostat taikymo srit, nustatydamas, kad tas susitarimas
taikomas visai akai, profesijai, paslaug sriiai ar tam tikrai teritorijai, jeigu tok reikalavim
pateik viena ar keletas dalyvaujani akos ar teritorinje kolektyvinje sutartyje darbuotoj
arba darbdavi organizacij.
3. Jeigu monje galioja kelios kolektyvins sutartys, taikomos tos sutarties nuostatos,
kurios numato palankesnes slygas darbuotojams.
Nr. X-188, 2005-05-12, in., 2005, Nr. 67-2400 (2005-05-28)
Nr. X-1534, 2008-05-13, in., 2008, Nr. 63-2375 (2008-06-03)
53 straipsnis. Nacionalins, akos ir teritorins kolektyvins sutarties sudarymo

tvarka
1. Nacionalins, akos ir teritorins kolektyvins sutarties sudarym io Kodekso 48
straipsnyje nustatyta tvarka inicijuoja Kodekso 51 straipsnyje nurodytos alys.
2. Nacionalins, akos ir teritorins kolektyvins sutarties parengimo, pasiraymo,
papildymo ir pakeitimo tvark, terminus bei kitus su tuo susijusius klausimus nustato sutarties
alys.
54 straipsnis. Nacionalins, akos ir teritorins kolektyvins sutarties registracija
1. Nacionalins, akos ir teritorins kolektyvins sutartys registruojamos pareiktine
tvarka. J registravimo tvark nustato Vyriausyb. Nacionalin, akos ir teritorin kolektyvin
sutart registruoti per dvideimt dien nuo jo pasiraymo pateikia alis darbdavi organizacija.
2. Darbdavi organizacijai neregistravus nacionalins, akos ar teritorins kolektyvins
sutarties per io straipsnio 1 dalyje nustatyt termin, teis pateikti registruoti nacionalin, akos
ar teritorin kolektyvin sutart gyja kita sutarties alis profesin sjunga. Profesin sjunga
nacionalin, akos ir teritorin kolektyvin sutart pateikia registruoti per deimt dien nuo io
straipsnio 1 dalyje nurodyto termino pabaigos.
15
55 straipsnis. Nacionalins, akos ir teritorins kolektyvins sutarties galiojimas

Nacionalin, akos ir teritorin kolektyvin sutartis sigalioja nuo j registravimo dienos
ir galioja iki jose nurodytos dienos ar naujos nacionalins, akos ar teritorins kolektyvins
sutarties sudarymo.
56 straipsnis. Nacionalins, akos ir teritorins kolektyvins sutarties nutraukimas
Nacionalin, akos ir teritorin kolektyvin sutartis gali bti nutraukiamos jose
nustatytais atvejais ir tvarka.
57 straipsnis. Nacionalins, akos ir teritorins kolektyvins sutarties vykdymo
kontrol
Nacionalins, akos ir teritorins kolektyvins sutarties vykdym kontroliuoja sutarties
alys arba j tam galioti atstovai, taip pat darbo statym laikymosi kontrols institucijos.
58 straipsnis. Gin, kylani sudarant ir vykdant nacionalines, akos ir teritorines
kolektyvines sutartis, sprendimas
1. Ginai, kylantys dl nacionalins, akos ir teritorins kolektyvins sutarties sudarymo,
taip pat ginai dl kolektyvins sutarties nevykdymo ar netinkamo vykdymo, dl kurio yra
paeidiami kolektyviniai darbuotoj interesai ir (ar) teiss, sprendiami io Kodekso X skyriuje
nustatyta tvarka.
2. Ginai tarp atskir darbuotoj ir darbdavio dl nacionalins, akos ir teritorins
kolektyvins sutarties normatyvini nuostat nevykdymo ar netinkamo vykdymo sprendiami
individuali darbo gin nagrinjimo tvarka (Kodekso XIX skyrius).
Nr. X-1534, 2008-05-13, in., 2008, Nr. 63-2375 (2008-06-03)
IX SKYRIUS
MONS KOLEKTYVIN SUTARTIS
59 straipsnis. mons kolektyvin sutartis ir jos sudarymo sritis
1. mons kolektyvin sutartis yra raytinis susitarimas tarp darbdavio ir mons
darbuotoj kolektyvo dl darbo, darbo apmokjimo ir kit socialini bei ekonomini slyg.
mons kolektyvin sutartis sudaroma vis ri monse, staigose, organizacijose.
2. monje sudaryta kolektyvin sutartis taikoma visiems tos mons darbuotojams.
mons filialuose, atstovybse ir struktriniuose padaliniuose gali bti sudaromos kolektyvins
sutartys mons kolektyvins sutarties nustatyta tvarka ir nevirijant tos kolektyvins sutarties
apibrt rib.
3. mons kolektyvini sutari sudarymo krato apsaugos, policijos ir valstybs vieojo
administravimo tarnybose ypatumus nustato statymai, reglamentuojantys t tarnyb veikl.
60 straipsnis. mons kolektyvins sutarties alys
1. mons kolektyvins sutarties alys yra mons darbuotoj kolektyvas ir darbdavys,
kuriems, sudarant i sutart, atstovauja monje veikianti profesin sjunga ir mons vadovas
arba galioti administracijos pareignai.
2. Jeigu monje veikia kelios profesins sjungos, mons kolektyvin sutart sudaro
jungtin profesini sjung atstovyb ir darbdavys.
3. Jungtin profesini sjung atstovyb sudaroma profesini sjung susitarimu.
Profesinms sjungoms nesusitarus dl jungtins atstovybs sudarymo, sprendim dl
atstovavimo priima darbuotoj susirinkimas (konferencija).
4. Jeigu monje nra veikianios profesins sjungos ir jeigu darbuotoj kolektyvo
susirinkimas darbuotoj atstovavimo ir gynimo funkcijos neperdav atitinkamos ekonomins
veiklos akos profesinei sjungai, kolektyvin sutartis gali bti sudaroma tarp darbdavio ir darbo
tarybos vadovaujantis iame skyriuje nustatytomis kolektyvini sutari sudarymo nuostatomis.
16
61 straipsnis. mons kolektyvins sutarties turinys

1. mons kolektyvinje sutartyje alys nustato darbo, profesines, socialines ir
ekonomines slygas bei garantijas, kurios nra reglamentuotos statym, kit normini teiss
akt ar nacionalins, akos ir teritorins kolektyvins sutarties arba kurios jiems neprietarauja ir
neblogina darbuotoj padties.
2. mons kolektyvin sutart gali bti traukiamos ios slygos:
1) darbo sutari sudarymo, pakeitimo ir nutraukimo;
2) darbo apmokjimo organizavimo (tarifini atlygi, pareigini alg, pried, priemok,
kit lengvat ir kompensacij, darbo apmokjimo ir skatinimo sistem bei form, darbo norm
nustatymo, darbo umokesio indeksavimo, imokjimo bei atsiskaitym tvarkos ir kitos
nuostatos);
3) darbo ir poilsio laiko;
4) saugi ir sveikatai nekenksming darbo slyg sudarymo, kompensacij ir lengvat
suteikimo;
5) profesijos, specialybs gijimo, kvalifikacijos klimo, perkvalifikavimo bei su tuo
susijusi garantij ir lengvat, profesins reabilitacijos laikotarpiu taikom garantij;
6) mons kolektyvins sutarties vykdymo tvarkos;
7) ali tarpusavio informavimo ir konsultavimo;
8) kitos alims svarbios darbo, ekonomins ir socialins slygos bei nuostatos.
Nr. X-294, 2005-06-30, in., 2005, Nr. 85-3138 (2005-07-14)
62 straipsnis. mons kolektyvins sutarties projekto rengimas ir svarstymas

1. mons kolektyvins sutarties projektui rengti alys paritetiniais pagrindais sudaro
komisij. Komisijos sudtis nurodoma ali susitarimo protokole. Protokolo pasiraymo data
laikoma kolektyvini deryb pradia.
2. Praddamos derybas alys aptaria, koki jos pateiks informacij, jos pateikimo
terminus, mons kolektyvins sutarties projekto rengimo tvark bei jo parengimo terminus.
3. Jei nesusitariama dl privalomos pateikti informacijos, projekto rengimo tvarkos,
deryb termin, mons kolektyvins sutarties turinio, suraomas nesutarim protokolas. Jame
nurodomos ali silomos priemons, btinos nesutarim prieastims paalinti, ir nustatomas
deryb atnaujinimo terminas.
4. ali suderintas mons kolektyvins sutarties projektas pateikiamas svarstyti
darbuotoj susirinkimui (konferencijai). Jei is nepritaria pateiktam projektui, tai ali atstovai,
atsivelgdami nurodytas pastabas ir pasilymus, j pataiso bei papildo ir per penkiolika dien
pakartotinai pateikia darbuotoj susirinkimui (konferencijai) svarstyti. Jei darbuotoj
susirinkimas (konferencija) pritaria kolektyvins sutarties projektui, ali atstovai ne vliau kaip
per tris dienas kolektyvin sutart pasirao. Pakartotinio svarstymo metu nepritarus kolektyvins
sutarties projektui, darbuotoj susirinkimas (konferencija) priima sprendim pradti kolektyvines
derybas i naujo arba inicijuoti kolektyvin gin.
5. Darbuotoj susirinkimas yra teistas, jeigu jame dalyvauja ne maiau kaip pus
mons (struktrinio padalinio) darbuotoj, o konferencijoje ne maiau kaip du tredaliai
delegat. Jeigu susirinkim (konferencij) nesusirenka nurodytas darbuotoj (delegat)
skaiius, tai ne vliau kaip per penkias dienas turi bti suauktas pakartotinis darbuotoj
susirinkimas (konferencija). Susirinkimas laikomas teistu, jeigu jame dalyvavo ketvirtadalis
darbuotoj, o konferencija jeigu joje dalyvavo pus delegat.
6. mons kolektyvinje sutartyje nustatyta tvarka darbuotoj susirinkimas gali bti
aukiamas mons struktriniuose padaliniuose. Balsavim rezultatai nustatomi pagal iuose
susirinkimuose gaut bals skaii.
7. Sprendimai priimami darbuotoj susirinkimo (konferencijos delegat) nuoira slaptu
ar atviru balsavimu dalyvaujanij bals dauguma.
Nr. X-188, 2005-05-12, in., 2005, Nr. 67-2400 (2005-05-28)
17
63 straipsnis. mons kolektyvins sutarties sigaliojimas ir galiojimo trukm

1. mons kolektyvin sutartis sigalioja j pasiraius, jei kitaip nenustatyta paioje
sutartyje.
2. mons kolektyvin sutartis galioja iki naujos mons kolektyvins sutarties
pasiraymo arba iki sutartyje nustatyto termino. Jeigu yra sudaryta terminuota mons
kolektyvin sutartis, dl jos atnaujinimo alys pradeda derybas likus dviem mnesiams iki jos
galiojimo pabaigos.
3. Jeigu mon ar mons dalis pereina i vieno darbdavio, sudariusio mons kolektyvin
sutart, kitam darbdaviui, ios sutarties nuostatos galioja ir naujam darbdaviui.
4. monei iklus bankroto byl arba pradjus bankroto procedr ne teismo tvarka,
mons kolektyvins sutarties galiojimas ribojamas remiantis statymais.
64 straipsnis. mons kolektyvins sutarties pakeitimai ir papildymai
mons kolektyvins sutarties pakeitimo ar papildymo tvarka nustatoma mons
kolektyvinje sutartyje. Jeigu i tvarka nebuvo nustatyta, mons kolektyvins sutarties
pakeitimai ir papildymai daromi ta paia tvarka, kaip sudaroma pati sutartis.
65 straipsnis. mons kolektyvins sutarties nutraukimas
mons kolektyvin sutart joje nustatytais atvejais ir tvarka gali nutraukti bet kuri alis,
perspjusi kit al ne vliau kaip prie tris mnesius. mons kolektyvin sutart draudiama
nutraukti anksiau negu po ei mnesi nuo mons kolektyvins sutarties sigaliojimo.
66 straipsnis. mons kolektyvins sutarties vykdymo kontrol
1. mons kolektyvins sutarties sipareigojim vykdym kontroliuoja ali atstovai, taip
pat statym galiotos institucijos.
2. mons kolektyvins sutarties ali atstovai atsiskaito darbuotoj susirinkimui
(konferencijai), kaip vykdoma mons kolektyvin sutartis. Atsiskaitymo tvarka ir terminai
nustatomi sutartyje.
67 straipsnis. Gin, kylani sudarant ir vykdant mons kolektyvin sutart,
sprendimas
1. Ginai, kylantys per derybas dl mons kolektyvins sutarties sudarymo, taip pat
ginai dl kolektyvins sutarties nevykdymo ar netinkamo vykdymo, dl kurio yra paeidiami
kolektyviniai darbuotoj interesai ir (ar) teiss, sprendiami io Kodekso X skyriuje nustatyta
tvarka.
2. Ginai tarp atskir darbuotoj ir darbdavio dl mons kolektyvins sutarties
normatyvini nuostat nevykdymo ar netinkamo vykdymo sprendiami individuali darbo gin
nagrinjimo tvarka (Kodekso XIX skyrius).
Nr. X-188, 2005-05-12, in., 2005, Nr. 67-2400 (2005-05-28)
Nr. X-1534, 2008-05-13, in., 2008, Nr. 63-2375 (2008-06-03)
X SKYRIUS
KOLEKTYVINI DARBO GIN REGLAMENTAVIMAS
68 straipsnis. Kolektyvinis darbo ginas
Kolektyvinis darbo ginas tai nesutarimas tarp darbuotoj ir j atstov bei darbdavio ir
jo atstov dl kolektyvins sutarties sudarymo, kolektyvini sutari ir normini darbo teiss
akt nevykdymo ar netinkamo vykdymo, dl kurio yra paeidiami kolektyviniai darbuotoj
interesai ir teiss.
Nr. X-1534, 2008-05-13, in., 2008, Nr. 63-2375 (2008-06-03)
69 straipsnis. Reikalavim iklimas
18
1. Reikalavimus darbdaviui turi teis ikelti ir teikti monje veikianti profesin sjunga,
monje veikiani profesini sjung jungtin atstovyb, ekonomins veiklos akos profesini
sjung organizacija (tuo atveju, kai darbuotoj kolektyvo susirinkimas jai perdav darbuotoj
atstovavimo ir gynimo funkcijas) arba darbo taryba.
2. Reikalavimus darbdavi organizacijai turi teis ikelti nacionaliniu, akos ar teritoriniu
lygiu veikianios profesins sjungos ar j organizacijos (susivienijimai, federacijos, centrai ir
kt.).
3. Reikalavimai turi bti tiksliai apibrti, motyvuoti, idstyti ratu ir teikti darbdaviui
ar darbdavi organizacijai.
Nr. X-1534, 2008-05-13, in., 2008, Nr. 63-2375 (2008-06-03)
70 straipsnis. Reikalavim nagrinjimas

Darbdavys ar darbdavi organizacija gautus reikalavimus privalo inagrinti ir per
septynias dienas nuo j gavimo dienos apie savo sprendim ratu praneti reikalavimus
iklusiems darbuotoj atstovams. Jeigu is sprendimas darbuotoj atstov netenkina, jie gali
inicijuoti kolektyvinio darbo gino nagrinjim io Kodekso nustatyta tvarka.
Nr. X-1534, 2008-05-13, in., 2008, Nr. 63-2375 (2008-06-03)
71 straipsnis. Kolektyvinius darbo ginus nagrinjantys organai

Kolektyvinius darbo ginus nagrinja taikinimo komisija, darbo arbitraas ar treij
teismas arba, vienos i kolektyvinio darbo gino ali reikalavimu, kolektyvinis darbo ginas turi
bti nagrinjamas pasitelkiant tarpinink.
Nr. X-1534, 2008-05-13, in., 2008, Nr. 63-2375 (2008-06-03)
72 straipsnis. Taikinimo komisijos sudarymas

1. Taikinimo komisija sudaroma i reikalavimus iklusi ir gavusi subjekt vienodo
skaiiaus galiot atstov. Komisijos nari skaiius nustatomas remiantis ali susitarimu. Ji turi
bti sudaryta per septynias dienas nuo reikalavim gavusio subjekto atsisakymo patenkinti
reikalavimus arba jeigu per t laik atsakymas negautas.
2. alims nesutarus dl taikinimo komisijos nari skaiiaus, jos savo nuoira deleguoja
taikinimo komisij savo atstovus. Nuo kiekvienos alies negali bti daugiau kaip po penkis
atstovus.
3. Taikinimo komisija i nari irenka pirminink ir sekretori.
Nr. X-1534, 2008-05-13, in., 2008, Nr. 63-2375 (2008-06-03)
73 straipsnis. Kolektyvinio gino nagrinjimas taikinimo komisijoje

1. Gino nagrinjimas taikinimo komisijoje yra btina kolektyvinio gino nagrinjimo
stadija, jeigu viena i kolektyvinio darbo gino ali nepareikalavo, kad kolektyvinis darbo
ginas bt nagrinjamas pasitelkiant tarpinink.
2. Kolektyvin gin taikinimo komisija turi inagrinti per septynias dienas nuo
taikinimo komisijos sudarymo. ali susitarimu is terminas gali bti pratstas.
3. ali atstovai taikinimo komisijos posd kolektyviniam ginui nagrinti turi teis
pakviesti specialist (konsultant, ekspert ir kt.).
4. Darbdavys taikinimo komisijai turi sudaryti darbo slygas: suteikti patalpas ir btin
informacij.
Nr. X-1534, 2008-05-13, in., 2008, Nr. 63-2375 (2008-06-03)
74 straipsnis. Taikinimo komisijos sprendimas

1. Taikinimo komisijos sprendimas priimamas ali susitarimu, forminamas suraant
protokol ir alims privalomas vykdyti sprendime nustatytais terminais ir tvarka.
19
2. Jeigu taikinimo komisijoje dl vis ar dalies reikalavim susitarti nepavyksta, komisija

gali perduoti juos nagrinti darbo arbitraui, treij teismui arba ubaigti taikinimo procedr
protokolo dl nesutarimo suraymu.
3. Taikinimo komisijos sprendimas yra paskelbiamas darbuotojams.
75 straipsnis. Darbo arbitraas. Treij teismas
1. Darbo arbitraas sudaromas prie apylinks teismo, kurio aptarnaujamoje teritorijoje
yra mons arba kolektyvinio gino reikalavimus gavusio subjekto buvein. Darbo arbitrao
sudt, gino nagrinjimo ir priimto sprendimo vykdymo tvark nustato Vyriausybs patvirtinti
Darbo arbitrao nuostatai.
2. Treij teismo teisjus po vien ar po kelis skiria kolektyvinio gino alys ir formina
tai raytine sutartimi. Gino nagrinjimo ir priimto sprendimo vykdymo tvark nustato
Vyriausybs patvirtinti Treij teismo nuostatai.
3. Darbo arbitraas, treij teismas turi per keturiolika dien inagrinti jiems perduot
kolektyvin gin. Darbo arbitrao ir treij teismo sprendimai gino alims yra privalomi.
751 straipsnis. Kolektyvini darbo gin sprendimas pasitelkiant tarpinink
1. Kolektyvinio darbo gino sprendimo pasitelkus tarpinink uduotis suderinti ali
interesus ir pasiekti abi puses tenkinant susitarim.
2. Tarpinink pasirenka kolektyvinio darbo gino alys bendru sutarimu i socialins
apsaugos ir darbo ministro patvirtinto tarpinink srao per tris darbo dienas nuo darbdavio
praneimo apie sprendim dl gaut reikalavim gavimo dienos. alims nesusitarus dl
tarpininko paskyrimo, j burtais ne vliau kaip per dvi darbo dienas nuo vienos i kolektyvinio
darbo gino ali kreipimosi parenka trials tarybos sekretoriatas.
3. Kolektyvinis darbo ginas pasitelkiant tarpinink turi bti isprstas per deimt dien
nuo tarpininko paskyrimo (parinkimo) dienos. ali susitarimu is terminas gali bti pratstas.
Darbdavys ar darbdavi organizacija turi sudaryti tarpininkui darbo slygas.
4. Tarpininkavimo metu pasiektas susitarimas tarp gino ali yra forminamas ratu. Jis
yra gino alims privalomas vykdyti susitarime nustatytais terminais ir tvarka. Tuo atveju, jeigu
tarpininkavimo metu kolektyvinio darbo gino ali atstovams susitarimo priimti nepavyksta,
suraomas nesutarim protokolas. Susitarim ar nesutarim protokol pasirao gino ali
atstovai ir tarpininkas.
5. tarpinink sraus gali bti traukiami nepriekaitingos reputacijos ir turintys
speciali ini, reikaling kolektyviniams darbo ginams sprsti, fiziniai asmenys.
6. Tarpinink srao sudarymo, tarpinink parinkimo, tarpininkavimo, tarpinink darbo
apmokjimo tvark nustato vyriausyb.
Kodeksas papildytas straipsniu:
Nr. X-1534, 2008-05-13, in., 2008, Nr. 63-2375 (2008-06-03)
76 straipsnis. Streikas
Streikas tai vienos mons, keli moni ar akos darbuotoj arba j grups laikinas
darbo nutraukimas, kai kolektyvinis ginas neisprstas arba darbuotojus tenkinantis taikinimo
komisijos, darbo arbitrao ar treij teismo sprendimas nevykdomas ar netinkamai vykdomas,
arba kolektyvinio darbo gino nepavyko isprsti pasitelkus tarpinink ar kai tarpininkavimo
metu pasiektas susitarimas nevykdomas.
Nr. X-1534, 2008-05-13, in., 2008, Nr. 63-2375 (2008-06-03)
Nr. XI-927, 2010-06-22, in., 2010, Nr. 81-4221 (2010-07-10)
77 straipsnis. Streiko skelbimas

1. Priimti sprendim skelbti streik monje ar jos struktriniame padalinyje turi teis
monje veikianti profesin sjunga jos statuose nustatyta tvarka. Jeigu monje nra veikianios
profesins sjungos ir jeigu darbuotoj kolektyvo susirinkimas neperdav darbuotoj
atstovavimo ir gynimo funkcijos atitinkamos ekonomins veiklos profesini sjung
20
organizacijai, priimti sprendim skelbti streik monje arba jos struktriniame padalinyje turi
teis darbo taryba. Streikas monje skelbiamas, jeigu iam sprendimui slaptu balsavimu pritar:
1) skelbti mons streik daugiau kaip pus mons darbuotoj;
2) skelbti mons struktrinio padalinio streik daugiau kaip pus to padalinio
darbuotoj.
2. Priimti sprendim skelbti streik akos lygiu turi teis akos profesini sjung
organizacijos j statuose nustatyta tvarka, aptarus Lietuvos Respublikos trialje taryboje.
3. Apie bsimo streiko pradi darbdavys turi bti sptas ratu ne vliau kaip prie
septynias dienas nusiuniant jam iame straipsnyje nustatyta tvarka priimt sprendim. Skelbiant
streik galima kelti tik tuos reikalavimus, kurie nebuvo patenkinti taikinimo procedros metu
arba tarpininkavimo metu.
4. Prie streik gali bti organizuojamas spjamasis streikas. Jis negali trukti ilgiau kaip
dvi valandas. spjamasis streikas skelbiamas io straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytos profesins
sjungos galioto valdymo organo arba darbo tarybos raytiniu sprendimu be atskiro darbuotoj
pritarimo. Apie streik darbdavys turi bti sptas ratu ne vliau kaip prie septynias dienas.
5. Primus sprendim dl streiko (taip pat spjamojo) geleinkeli ir miesto
visuomeninio transporto, civilins aviacijos, medicinos, vandens, elektros energijos, ilumos ir
duj tiekimo, kanalizacijos ir atliek iveimo monse, apie jo pradi darbdavys turi bti
sptas ratu ne vliau kaip prie keturiolika dien.
6. Sprendime skelbti streik nurodoma:
1) reikalavimai, dl kuri skelbiamas streikas;
2) streiko pradia;
3) streikui vadovaujantis organas.
Nr. X-188, 2005-05-12, in., 2005, Nr. 67-2400 (2005-05-28)
Nr. X-1534, 2008-05-13, in., 2008, Nr. 63-2375 (2008-06-03)
Nr. XI-927, 2010-06-22, in., 2010, Nr. 81-4221 (2010-07-10)
78 straipsnis. Streik apribojimai

1. Draudiama skelbti streik greitosios medicinos pagalbos tarnybose dirbantiems
darbuotojams. i darbuotoj reikalavimus sprendia Vyriausyb, pasikonsultavusi su
kolektyvinio darbo gino alimis.
2. Streikai draudiami stichins nelaims zonose, taip pat regionuose, kuriuose nustatyta
tvarka paskelbta karo, nepaprastoji padtis, kol bus likviduojami stichins nelaims padariniai ar
ataukta karo, nepaprastoji padtis.
2 dalies redakcija nuo 2011 m. liepos 1 d.:
2. Streikai draudiami stichins nelaims zonose, taip pat regionuose, kuriuose nustatyta
tvarka paskelbta mobilizacija, karo, nepaprastoji padtis, kol bus likviduojami stichins nelaims
padariniai, paskelbta demobilizacija ar ataukta karo, nepaprastoji padtis.
3. Kolektyvins sutarties galiojimo metu draudiama skelbti streik, jeigu ios sutarties
laikomasi.
Nr. X-188, 2005-05-12, in., 2005, Nr. 67-2400 (2005-05-28)
Nr. X-1534, 2008-05-13, in., 2008, Nr. 63-2375 (2008-06-03)
Nr. XI-1419, 2011-05-26, in., 2011, Nr. 72-3470 (2011-06-14)
79 straipsnis. Vadovavimas streikui

Streikui vadovauja reikalavimus darbdaviui iklusio subjekto sudarytas streiko
komitetas.
Nr. X-188, 2005-05-12, in., 2005, Nr. 67-2400 (2005-05-28)
Nr. X-1534, 2008-05-13, in., 2008, Nr. 63-2375 (2008-06-03)
80 straipsnis. Streiko eiga
21
1. Streiko komitetas kartu su darbdaviu privalo utikrinti turto ir moni apsaug.

2. Streiko io Kodekso 77 straipsnio 5 dalyje nurodytose monse, staigose,
organizacijose metu turi bti utikrintos neatidliotiniems (gyvybiniams) visuomens poreikiams
tenkinti btinos minimalios slygos (paslaugos). Jas savo susitarimu per tris dienas nuo spjimo
apie bsim streik teikimo darbdaviui dienos nustato kolektyvinio darbo gino alys ir apie tai
ratu informuoja atitinkamai Vyriausyb arba savivaldybs vykdomj institucij. i slyg
vykdym utikrina streiko komitetas, darbdavys ir j paskirti darbuotojai.
3. Kolektyvinio darbo gino alims nesusitarus, sprendim dl io straipsnio 2 dalyje
nurodyt slyg priima Vyriausyb arba savivaldybs vykdomoji institucija, pasikonsultavusi su
kolektyvinio darbo gino alimis.
4. Jei slygos, nurodytos io straipsnio 2 dalyje, nevykdomos, Vyriausyb arba
savivaldybs vykdomoji institucija joms utikrinti gali pasitelkti kitas tarnybas.
Nr. X-1534, 2008-05-13, in., 2008, Nr. 63-2375 (2008-06-03)
Nr. XI-927, 2010-06-22, in., 2010, Nr. 81-4221 (2010-07-10)
81 straipsnis. Streiko teistumas

1. Paskelbus streik darbdavys ar reikalavimus gavs subjektas gali kreiptis teism dl
streiko pripainimo neteistu. Teismas byl turi inagrinti per deimt dien.
2. Teismas pripasta streik neteistu, jeigu jo tikslai prietarauja Lietuvos Respublikos
Konstitucijai, kitiems statymams arba jeigu jis paskelbtas nesilaikant iame Kodekse nustatytos
tvarkos ir reikalavim.
3. siteisjus teismo sprendimui dl streiko pripainimo neteistu, streikas negali bti
pradtas, o jau vykstantis streikas turi bti nedelsiant nutrauktas.
4. Jei kyla tiesiogin grsm, kad gali bti neutikrintos neatidliotiniems (gyvybiniams)
visuomens poreikiams tenkinti btinos minimalios slygos (paslaugos), ir tai gali sukelti pavoj
moni gyvybei, sveikatai ir saugumui, teismas turi teis trisdeimiai dien atidti dar
neprasidjus streik, o prasidjus tokiam pat laikui sustabdyti.
82 straipsnis. Teisin streikuotoj padtis ir garantijos
1. Niekas negali bti veriamas dalyvauti arba atsisakyti dalyvauti streike. Streiko
laikotarpiu streike dalyvaujantiems darbuotojams darbo sutarties vykdymas sustabdomas
isaugant darbo sta, aprpinim pagal valstybin socialin draudim.
2. Streike dalyvaujantiems darbuotojams nemokamas atlyginimas, jie atleidiami nuo
sipareigojim atlikti savo darbo funkcijas. Derybose dl streiko ubaigimo gali bti susitarta,
kad streikuotojams bus imoktas visas darbo umokestis arba jo dalis.
3. Darbuotojams, nedalyvaujantiems streike, bet dl jo negalintiems dirbti savo darbo,
apmokama kaip u prastov ne dl j kalts arba jie gali bti j sutikimu perkelti kit darb.
83 straipsnis. Darbdaviui draudiami veiksmai paskelbus streik
1. Primus sprendim dl streiko ir jo metu darbdaviui draudiama:
1) priimti bet kok vienaalik sprendim visikai arba i dalies nutraukti mons
(staigos, organizacijos) ar struktrinio padalinio darb (veikl);
2) trukdyti visiems ar paskiriems darbuotojams ateiti darbo vietas;
3) atsisakyti suteikti darbuotojams darb ar darbo rankius;
4) sudaryti kitas slygas, kurios visikai ar i dalies gali sustabdyti visos mons, staigos,
organizacijos ar atskir jos grandi darb (veikl);
5) priimti kitus sprendimus, trikdanius normal mons, staigos, organizacijos darb
(veikl).
2. Streiko metu darbdaviui draudiama streikuotoj vietas priimti naujus darbuotojus,
iskyrus io Kodekso 80 straipsnio 4 dalyje nustatytus atvejus.
Nr. X-1534, 2008-05-13, in., 2008, Nr. 63-2375 (2008-06-03)
84 straipsnis. Streiko pasibaigimas
22
1. Streikas pasibaigia:
1) darbdaviui ar j organizacijai primus sprendim dl reikalavim patenkinimo;
2) alims susitarus nutraukti streik;
3) subjektui, primusiam sprendim skelbti streik, pripainus, kad toliau tsti streik
netikslinga.
2. Pasibaigus streikui darbai turi bti atnaujinti ne vliau kaip kit darbo dien
(pamain).
Nr. X-188, 2005-05-12, in., 2005, Nr. 67-2400 (2005-05-28)
Nr. X-1534, 2008-05-13, in., 2008, Nr. 63-2375 (2008-06-03)
85 straipsnis. Atsakomyb
1. Neteisto streiko atveju nuostolius darbdaviui savo lomis ir turtu privalo atlyginti
profesin sjunga, jeigu ji streik skelb.
2. Jeigu nuostoliams atlyginti profesins sjungos l nepakanka, darbdavys savo
sprendimu gali panaudoti las, skirtas pagal kolektyvin sutart darbuotoj atlyginim
priemokoms, kitoms papildomoms, statym nenustatytoms lengvatoms ir kompensacijoms.
3. Tuo atveju, kai neteist streik organizavo darbo taryba, tokio streiko metu
padarytiems nuostoliams atlyginti darbdavys savo sprendimu gali panaudoti las, skirtas pagal
kolektyvin sutart darbuotoj atlyginim priemokoms, kitoms papildomoms, statym
nenustatytoms lengvatoms ir kompensacijoms.
4. mons, struktrinio padalinio vadovai ir kiti pareignai, dl kuri kalts kilo streikas
arba kurie nevykd ar netinkamai vykd taikinimo komisijos (darbo arbitrao, treij teismo)
sprendim ar tarpininkavimo metu pasiekt susitarim, paeid io Kodekso 83 straipsnio
reikalavimus, statym nustatyta tvarka gali bti traukiami drausminn atsakomybn, taip pat
jiems gali bti taikoma materialin atsakomyb iki ei mnesi pareigins algos dydio, jeigu
dl j kalts darbdaviui buvo padaryta ala.
5. Streiko padaryta ala kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims atlyginama pagal
galiojanius statymus.
Nr. X-188, 2005-05-12, in., 2005, Nr. 67-2400 (2005-05-28)
Nr. X-1534, 2008-05-13, in., 2008, Nr. 63-2375 (2008-06-03)
III DALIS
INDIVIDUALS DARBO SANTYKIAI
XI SKYRIUS
DARBINIMAS
86 straipsnis. Teiss darb gyvendinimas
Asmenys teis darb gyvendina tiesiogiai sudarydami darbo sutartis su darbdaviais
arba tarpininkaujant darbinimo tarnyboms.
87 straipsnis. darbinimo svoka
darbinimas yra sistema teisini, ekonomini, socialini ir organizacini priemoni,
kurias teikia valstyb, savivaldyb arba Lietuvos Respublikoje steigtas juridinis asmuo,
valstybje narje steigtas juridinis asmuo ar kita organizacija, ar j filialai, steigti Lietuvos
Respublikoje ar kitoje valstybje narje, arba Lietuvos Respublikos ar kitos valstybs nars
pilietis, kitas fizinis asmuo, kuris naudojasi Europos Sjungos teiss aktuose jam suteiktomis
judjimo valstybse narse teismis, padedantys iekaniam darbo asmeniui sidarbinti. Valstyb
nar bet kuri Europos Sjungos valstyb nar ar Europos ekonomins erdvs valstyb.
Nr. XI-589, 2009-12-21, in., 2010, Nr. 1-4 (2010-01-05)
[Straipsnio redakcija iki 2011-12-01]
23
88 straipsnis. Tarpininkavimo darbinant paslaug teikimas

1. Tarpininkavimo darbinant paslaugas iekantiems darbo asmenims nemokamai teikia:
1) Lietuvos darbo bira prie Socialins apsaugos ir darbo ministerijos;
2) Lietuvos Respublikoje steigtas juridinis asmuo ar jo filialai, kuri steigimo
dokumentuose nurodytas veiklos tikslas tarpininkavimo darbinant paslaug teikimas;
3) valstybje narje steigtas juridinis asmuo ar kita organizacija, ar jo filialai, steigti
Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybje narje, kuriems tokia teis suteikta pagal tos valstybs
nars teiss aktus;
4) Lietuvos Respublikos ar kitos valstybs nars pilietis, kitas fizinis asmuo, kuris
naudojasi Europos Sjungos teiss aktuose jam suteiktomis judjimo valstybse narse teismis
ir veriasi ia veikla.
2. io straipsnio 1 dalies 2, 3 ir 4 punktuose nurodyti asmenys turi teikti Lietuvos darbo
birai prie Socialins apsaugos ir darbo ministerijos jos nustatyta tvarka ir terminais informacij
apie savo status ir veikl, fiziniams asmenims suteiktas tarpininkavimo darbinant paslaugas.
[Straipsnio redakcija nuo 2011-12-01]
88 straipsnis. Tarpininkavimo darbinant paslaug teikimas ir darbinimas per

laikinojo darbinimo mones
1. Tarpininkavimo darbinant paslaugas iekantiems darbo asmenims nemokamai teikia:
1) Lietuvos darbo bira prie Socialins apsaugos ir darbo ministerijos;
2) Lietuvos Respublikoje steigtas juridinis asmuo ar jo filialai, kuri steigimo
dokumentuose nurodytas veiklos tikslas tarpininkavimo darbinant paslaug teikimas;
3) valstybje narje steigtas juridinis asmuo ar kita organizacija, ar jo filialai, steigti
Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybje narje, kuriems tokia teis suteikta pagal tos valstybs
nars teiss aktus;
4) Lietuvos Respublikos ar kitos valstybs nars pilietis, kitas fizinis asmuo, kuris
naudojasi Europos Sjungos teiss aktuose jam suteiktomis judjimo valstybse narse teismis
ir veriasi ia veikla.
2. io straipsnio 1 dalies 2, 3 ir 4 punktuose nurodyti asmenys turi teikti Lietuvos darbo
birai prie Socialins apsaugos ir darbo ministerijos jos nustatyta tvarka ir terminais informacij
apie savo status ir veikl, fiziniams asmenims suteiktas tarpininkavimo darbinant paslaugas.
3. darbinimo per laikinojo darbinimo mones ypatumus nustato specialus Lietuvos
Respublikos statymas.
Nr. X-188, 2005-05-12, in., 2005, Nr. 67-2400 (2005-05-28)
Nr. XI-589, 2009-12-21, in., 2010, Nr. 1-4 (2010-01-05)
Nr. XI-1380, 2011-05-19, in., 2011, Nr. 69-3288 (2011-06-07)(papildyta 3 dalimi)
89 straipsnis. Informacija apie laisvas darbo vietas

1. Iekantys darbuotoj darbdaviai turi informuoti teritorines darbo biras apie laisvas
darbo vietas, darbo funkcijas ir darbo pobd, darbo apmokjimo ir kitas slygas bei
pretendentams sidarbinti keliamus kvalifikacinius reikalavimus.
2. Teritorins darbo biros registruoja laisvas darbo vietas, vieai jas skelbia ir silo
iekantiems darbo asmenims.
90 straipsnis. Neteko galios nuo 2010 m. sausio 5 d.
Nr. XI-589, 2009-12-21, in., 2010, Nr. 1-4 (2010-01-05)
91 straipsnis. Bedarbiai
Bedarbiais laikomi nedirbantys darbingo amiaus darbingi asmenys, kurie nesimoko
pagal dienin ar nuolatin mokymo form, taip pat individuali moni, kurioms Juridini
asmen registre yra suteiktas likviduojamos mons statusas, savininkai, statym nustatyta
tvarka siregistrav teritorinje darbo biroje kaip darbo iekantys asmenys ir pasireng
dalyvauti aktyvios darbo rinkos politikos priemonse.
24
Nr. X-695, 2006-06-15, in., 2006, Nr. 73-2763 (2006-06-30)

Nr. XI-880, 2010-06-04, in., 2010, Nr. 71-3553 (2010-06-19)
92 straipsnis. Iekani darbo asmen uimtumo rmimas

Iekani darbo asmen uimtumo rmimo sistemos teisinius pagrindus, jos tiksl,
udavinius, uimtumo rmim gyvendinani institucij funkcijas bei uimtumo rmimo
priemones ir j gyvendinimo organizavim bei finansavim nustato teiss aktai.
Nr. X-188, 2005-05-12, in., 2005, Nr. 67-2400 (2005-05-28)
Nr. X-294, 2005-06-30, in., 2005, Nr. 85-3138 (2005-07-14)
Nr. X-695, 2006-06-15, in., 2006, Nr. 73-2763 (2006-06-30)
XII SKYRIUS
DARBO SUTARTIS
PIRMASIS SKIRSNIS
DARBO SUTARTIES TURINYS IR JOS SUDARYMAS
93 straipsnis. Darbo sutarties svoka
Darbo sutartis yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas sipareigoja
dirbti tam tikros profesijos, specialybs, kvalifikacijos darb arba eiti tam tikras pareigas
paklusdamas darbovietje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys sipareigoja suteikti darbuotojui
sutartyje nustatyt darb, mokti darbuotojui sulygt darbo umokest ir utikrinti darbo slygas,
nustatytas darbo statymuose, kituose norminiuose teiss aktuose, kolektyvinje sutartyje ir ali
susitarimu.
94 straipsnis. Darbo sutarties turinys
1. Darbo sutarties turinys yra jos ali sulygtos sutarties slygos, apibrianios ali
teises ir pareigas.
2. alys negali nustatyti toki darbo slyg, kurios pablogina darbuotojo padt, palyginti
su ta, kuri nustato is Kodeksas, statymai, kiti norminiai teiss aktai ir kolektyvin sutartis. Jei
darbo sutarties slygos prietarauja iam Kodeksui, statymui arba kolektyvinei sutariai,
taikomos io Kodekso, statym, normini teiss akt arba kolektyvins sutarties nuostatos.
Gin dl darbo sutarties slyg taikymo sprendia darbo gin nagrinjimo organai.
95 straipsnis. Darbo sutarties slygos
1. Kiekvienoje darbo sutartyje alys privalo sulygti dl btinj sutarties slyg:
darbuotojo darboviets (mons, staigos, organizacijos, struktrinio padalinio ir kt.) ir darbo
funkcij, t. y. dl tam tikros profesijos, specialybs, kvalifikacijos darbo arba tam tikr pareig.
2. Atskiroms darbo sutari rims darbo statymuose ir kolektyvinse sutartyse gali bti
nustatomos ir kitos btinosios slygos, kurias alys sulygsta sudarydamos toki darbo sutart
(susitarimas dl sutarties termino, sezoninio darbo pobdio ir kt.).
3. Kiekvienoje darbo sutartyje alys sulygsta dl darbo apmokjimo slyg (darbo
umokesio sistemos, darbo umokesio dydio, mokjimo tvarkos ir kt.).
4. ali susitarimu gali bti sulygstama ir dl kit darbo sutarties slyg, jeigu darbo
statymai, kiti norminiai teiss aktai arba kolektyvin sutartis nedraudia jas nustatyti
(ibandymo, profesij jungimo ir kt.).
5. Darbo sutartyje gali bti sulygta: jeigu sutartis nutraukiama dl darbuotojo kalts arba
darbuotojo pareikimu be svarbios prieasties, tai darbuotojas sipareigoja atlyginti darbdaviui jo
turtas ilaidas per paskutinius vienerius darbo metus darbuotojo mokymui, kvalifikacijos
klimui, stauotms. Kolektyvinje sutartyje gali bti nustatyta ir kita kompensavimo tvarka bei
terminai.
Nr. X-188, 2005-05-12, in., 2005, Nr. 67-2400 (2005-05-28)
25
96 straipsnis. Garantijos priimant darb

1. Draudiama atsisakyti priimti darb:
1) io Kodekso 2 straipsnio 1 dalies 4 punkto nustatytais motyvais;
2) jeigu yra ratikas darbdavi susitarimas dl darbuotojo perklimo kit darboviet;
3) kitais statym nustatytais atvejais.
2. Atsisakymas priimti darb io straipsnio 1 dalyje nustatytais atvejais gali bti ne
vliau kaip per vien mnes ginijamas teisme.
3. Teismui nustaius, kad atsisakymas priimti darb yra neteistas, darbdavys teismo
sprendimu pareigojamas priimti asmen darb ir u laik nuo atsisakymo priimti darb
dienos iki teismo sprendimo vykdymo dienos sumokti jam minimaliojo darbo umokesio
dydio kompensacij.
97 straipsnis. Primimo darb apribojimai
1. Primimo darb apribojimus gali nustatyti tik statymai.
2. Draudiama eiti tarnautoj pareigas vienoje valstybs ir savivaldybs institucijoje bei
valstybs ar savivaldybs monje asmenims, kuriuos sieja artimi giminysts ar svainysts ryiai
(tvai, tviai, broliai, seserys ir j vaikai, seneliai, sutuoktiniai, vaikai, vaikiai, j sutuoktiniai ir
j vaikai, taip pat sutuoktini tvai, broliai, seserys ir j vaikai), jeigu j tarnyba kartu yra
susijusi su vieno i j tiesioginiu pavaldumu kitam arba su vieno teise kontroliuoti kit. Iimtis i
ios taisykls gali nustatyti Vyriausyb.
3. io straipsnio 2 dalies nuostatos netaikomos tarnautojams, kuri tarnyb
reglamentuoja valstybs tarnybos santykius reglamentuojantys statymai.
98 straipsnis. Nelegalus darbas
1. Nelegaliu darbu laikomas darbas:
1) esant io Kodekso 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties poymiams, dirbamas
nesudarius darbo sutarties ar teiss akt nustatyta tvarka nepraneus Valstybinio socialinio
draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmen primim darb;
2) dirbamas usienio valstybi piliei ir asmen be pilietybs, nesilaikant jiems
normini teiss akt nustatytos sidarbinimo tvarkos.
2. (Neteko galios nuo 2006 m. gruodio 5 d.)
3. Darbdaviai ar j galioti asmenys, leid dirbti nelegal darb, atsako statym
nustatyta tvarka.
Nr. X-188, 2005-05-12, in., 2005, Nr. 67-2400 (2005-05-28)
Nr. X-913, 2006-11-21, in., 2006, Nr. 132-4989 (2006-12-05)
Nr. XI-394, 2009-07-22, in., 2009, Nr. 91-3925 (2009-07-31)
99 straipsnis. Darbo sutarties sudarymas

1. Darbo sutartis laikoma sudaryta, kai alys susitar dl darbo sutarties slyg (Kodekso
95 straipsnis).
2. Darbo sutartis turi bti sudaroma ratu pagal pavyzdin form. Raytin darbo sutartis
sudaroma dviem egzemplioriais. Darbo sutart pasirao darbdavys arba jo galiotas asmuo ir
darbuotojas. Vienas pasiraytas darbo sutarties egzempliorius teikiamas darbuotojui, kitas lieka
darbdaviui. Darbo sutartis t pai dien registruojama darbo sutari registravimo urnale.
Toks urnalas neprivalomas, jei darbdavys yra fizinis asmuo, samdantis tris ir maiau darbuotoj.
Ne vliau kaip prie darbo pradi kartu su antruoju darbo sutarties egzemplioriumi darbdavys
teikia darbuotojui pastarojo tapatyb patvirtinant dokument (darbo paymjim). Darbo
sutarties pavyzdin form, registravimo taisykles, taip pat darbuotojo tapatyb patvirtinanio
dokumento form, jo idavimo, neiojimo bei pateikimo kontroliuojanioms institucijoms tvark
nustato Vyriausyb.
3. Darbdavys utikrina, kad darbuotojui bt leidiama dirbti tik pasiraius su juo darbo
sutart, teikus jam antr sutarties egzempliori ir idavus jo tapatyb patvirtinant dokument. U
tinkam darbo sutarties sudarym atsako darbdavys.
26
4. Sudarydamas darbo sutart, darbdavys privalo pasiraytinai supaindinti priimam

dirbti asmen su jo bsimo darbo slygomis, kolektyvine sutartimi, darbo tvarkos taisyklmis,
kitais darbovietje galiojaniais aktais, reglamentuojaniais jo darb.
5. Darbuotojas privalo pradti dirbti kit po darbo sutarties sudarymo dien, jeigu alys
nesutar kitaip.
Nr. X-188, 2005-05-12, in., 2005, Nr. 67-2400 (2005-05-28)
100 straipsnis. Darbo sutarties prielaidos

Darbo statymai, kiti norminiai teiss aktai ir kolektyvins sutartys gali nustatyti, kad
tam tikras pareigas skiriama konkurso, rinkim bdu arba ilaikius kvalifikacinius egzaminus.
101 straipsnis. Konkursas
1. Konkurso bdu gali bti skiriama vadovaujanij darbuotoj ir specialist pareigas,
taip pat tokias pareigas, kurias eiti gali asmenys, turintys tam tikr gebjim arba kuriems
keliami ypatingi intelekto, fiziniai, sveikatos ar kiti reikalavimai.
2. Konkursini pareig sra ir konkurs valstybs ir savivaldybi monse, i
valstybs, savivaldybi ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudet bei i kit valstybs
steigt fond l finansuojamose valstybs ir savivaldybi staigose ir vieosiose staigose,
kuri savinink yra valstyb ar savivaldyb, tvark nustato Vyriausyb, iskyrus staigas, kuriose
konkursines pareigas ir konkurs tvark nustato specials statymai. Kitose darbovietse
konkursini pareig sraus ir konkurs nuostatus tvirtina darbdavys arba jo galiotas asmuo,
atsivelgdamas darbuotoj atstov nuomon.
3. pareigas, trauktas konkursini pareig sra, konkurs nuostatuose nustatytais
atvejais iki konkurso asmuo gali bti priimamas pagal terminuot darbo sutart, bet ne ilgesniam
negu vieneri met laikui.
Nr. X-188, 2005-05-12, in., 2005, Nr. 67-2400 (2005-05-28)
Nr. X-761, 2006-07-13, in., 2006, Nr. 82-3258 (2006-07-27)
Nr. XI-1332, 2011-04-19, in., 2011, Nr. 52-2507 (2011-05-03)
102 straipsnis. Renkamosios pareigos

1. kokias pareigas turi bti paskiriama rinkim bdu ir rinkim tvark nustato
statymai, reglamentuojantys atitinkamos ries moni, staig ir organizacij veikl, ir t
moni, staig bei organizacij statai.
2. Kolektyvinse sutartyse gali bti nustatyta, kad rinkim bdu turi bti paskiriama ir
tokias pareigas, kurios io straipsnio 1 dalyje ivardytuose norminiuose teiss aktuose
nenustatytos.
103 straipsnis. Kvalifikaciniai egzaminai
1. Gali bti pareikalauta, kad kandidatai, pretenduojantys eiti pareigas arba dirbti darbus,
reikalaujanius speciali ini, ilaikyt kvalifikacinius egzaminus.
2. Kvalifikacinius reikalavimus ir egzamin tvark valstybs ir savivaldybi monse,
staigose ir organizacijose nustato Vyriausyb ar jos galiota institucija. Kitose darbovietse
kvalifikacinius reikalavimus nustato darbdavys, o kvalifikacini egzamin tvark nustato
darbdavys, atsivelgdamas darbuotoj atstov nuomon.
104 straipsnis. Priimant darb btini dokumentai
1. Darbdavys privalo pareikalauti, kad priimamasis dirbti pateikt asmens tapatyb
patvirtinant dokument ir valstybinio socialinio draudimo paymjim.
2. Jeigu darbo statymai sieja primim darb su tam tikru isimokslinimu ar profesiniu
pasirengimu, sveikatos bkle, darbdavys privalo pareikalauti, kad priimamasis pateikt
isimokslinim, profesin pasirengim, sveikatos bkl patvirtinanius dokumentus, o
priimdamas darb nepilnamet nuo keturiolikos iki eiolikos met, gimimo liudijim, vieno
i tv ar kito vaiko atstovo pagal statym ratik sutikim, vaiko sveikat priirinio
27
gydytojo leidim, o mokslo met laikotarpiu mokyklos, kurioje nepilnametis mokosi, ratik
sutikim. Darbdavys turi teis pareikalauti ir kit statym nustatyt dokument.
Nr. X-1610, 2008-06-17, in., 2008, Nr. 74-2860 (2008-06-30)
105 straipsnis. Ibandymas sudarant darbo sutart

1. Sudarant darbo sutart, ali susitarimu gali bti sulygstamas ibandymas. Jis gali bti
nustatomas norint patikrinti, ar darbuotojas tinka sulygtam darbui, taip pat stojaniojo dirbti
pageidavimu ar darbas tinka darbuotojui. Ibandymo slyga turi bti nustatoma darbo sutartyje.
2. Ibandymo laikotarpiu darbuotojui taikomi visi darbo statymai.
3. Ibandymas norint patikrinti, ar darbuotojas tinka sulygtam darbui, nenustatomas
priimant darb asmenis:
1) iki atuoniolikos met;
2) pareigoms konkurso arba rinkim bdu, taip pat ilaikiusius kvalifikacinius egzaminus
pareigoms eiti;
3) darbdavi susitarimu perkeliamus dirbti kit darboviet;
4) kitais darbo statym nustatytais atvejais.
106 straipsnis. Ibandymo terminas
1. Ibandymo terminas negali bti ilgesnis kaip trys mnesiai.
2. statym nustatytais atvejais norint patikrinti, ar darbuotojas tinka sulygtam darbui,
gali bti taikomi ilgesni ibandymo terminai, bet ne ilgesni kaip ei mnesiai.
3. ibandymo termin neskaitomi laikotarpiai, kai darbuotojas nebuvo darbe.
107 straipsnis. Ibandymo rezultatai
1. Jei darbdavys pripaino, kad ibandymo norint patikrinti, ar darbuotojas tinka
pavestam darbui, rezultatai nepatenkinami, jis iki ibandymo termino pabaigos gali atleisti
darbuotoj i darbo, apie tai ratu spjs darbuotoj prie tris darbo dienas, ir nemokti jam
ieitins imokos.
2. Jei ibandymas yra nustatytas norint patikrinti, ar darbas tinka darbuotojui, ibandymo
vertinimas priklauso nuo darbuotojo valios. Per ibandymo termin darbuotojas turi teis
nutraukti darbo sutart, apie tai ratu spjs darbdav prie tris darbo dienas.
3. Kai ibandymo terminas yra pasibaigs, o darbuotojas tebedirba, nutraukti darbo
sutart leidiama tik bendraisiais pagrindais, nustatytais io skyriaus ketvirtajame skirsnyje.
Nr. X-188, 2005-05-12, in., 2005, Nr. 67-2400 (2005-05-28)
Nr. XI-927, 2010-06-22, in., 2010, Nr. 81-4221 (2010-07-10)
ANTRASIS SKIRSNIS
DARBO SUTARI RYS
108 straipsnis. Darbo sutari rys
[1 dalies redakcija iki 2011-12-01]
1. Darbo sutartys gali bti:

1) neterminuotos;
2) terminuotos, laikinosios, sezonins;
3) dl antraeili pareig;
4) nuotolinio darbo;
5) patarnavimo darbams;
6) kitos.
[1 dalies redakcija nuo 2011-12-01]
1. Darbo sutartys gali bti:

1) neterminuotos;
2) terminuotos, trumpalaiks, sezonins;
3) dl antraeili pareig;
28
4) nuotolinio darbo;
5) patarnavimo darbams;
6) kitos.
2. Darbo sutartis paprastai sudaroma neapibrtam laikui (neterminuota).
Nr. X-188, 2005-05-12, in., 2005, Nr. 67-2400 (2005-05-28)
Nr. XI-927, 2010-06-22, in., 2010, Nr. 81-4221 (2010-07-10)
Nr. XI-1380, 2011-05-19, in., 2011, Nr. 69-3288 (2011-06-07)
109 straipsnis. Terminuota darbo sutartis

1. Terminuota darbo sutartis gali bti sudaroma tam tikram laikui arba tam tikr darb
atlikimo laikui, bet ne ilgiau kaip penkeriems metams.
2. Neleidiama sudaryti terminuotos darbo sutarties, jeigu darbas yra nuolatinio
pobdio, iskyrus atvejus, kai tai nustato statymai ar kolektyvins sutartys arba kai darbuotojas
priimamas naujai steigiam darbo viet.
2 dalies redakcija nuo 2012 m. rugpjio 1 d.:
2. Neleidiama sudaryti terminuotos darbo sutarties, jeigu darbas yra nuolatinio

pobdio, iskyrus atvejus, kai tai nustato statymai ar kolektyvins sutartys.
3. Su renkamaisiais darbuotojais terminuota darbo sutartis sudaroma laikui, kuriam jie
irinkti, o su darbuotojais, kuriuos pagal statymus arba pagal mons, staigos, organizacijos
status skiria darb renkamieji organai, iskyrus savivaldybi tarybas, terminuota darbo sutartis
sudaroma t renkamj organ galiojim laikui (kadencijai).
4. Darbdavys privalo informuoti darbuotojus, dirbanius pagal terminuot darbo sutart,
apie laisvas darbo vietas ir utikrinti, kad jie turt tokias pat galimybes sidarbinti nuolatiniam
darbui kaip ir kiti asmenys.
5. Pagal terminuotas darbo sutartis dirbantiems darbuotojams negali bti taikomos
maiau palankios darbo slygos, kvalifikacijos klimo ir skatinimo galimybs negu
darbuotojams, dirbantiems pagal neterminuotas darbo sutartis.
Nr. IX-2293, 2004-06-22, in., 2004, Nr. 103-3756 (2004-07-01)
Nr. X-188, 2005-05-12, in., 2005, Nr. 67-2400 (2005-05-28)
Nr. XI-404, 2009-07-23, in., 2009, Nr. 93-3993 (2009-08-04)
Nr. XI-927, 2010-06-22, in., 2010, Nr. 81-4221 (2010-07-10)
110 straipsnis. Darbo sutarties termino nustatymas

1. Darbo sutarties terminas gali bti nustatomas iki tam tikros kalendorins datos arba iki
tam tikr aplinkybi atsiradimo, pasikeitimo arba pasibaigimo.
2. Jeigu darbo sutartyje jos terminas nenurodytas arba netinkamai nustatytas, laikoma,
kad sudaryta neterminuota darbo sutartis.
111 straipsnis. Terminuotos darbo sutarties termino pasibaigimo pasekms
1. Jeigu darbo sutarties terminas pasibaig, o darbo santykiai faktikai tsiasi ir n viena
i ali iki pasibaigiant terminui nepareikalavo jos nutraukti (Kodekso 126 straipsnis), laikoma,
kad sutartis pratsta neapibrtam laikui.
2. Terminuota darbo sutartis tampa neterminuota, kai darbo santyki buvimo laikotarpiu
inyksta aplinkybs, dl kuri buvo apibrtas sutarties terminas (darbuotojas po atostog
negrta darb ir kt.).
3. Jeigu darbo sutartis, pasibaigus jos terminui, nepratsiama arba nutraukiama, bet
neprajus vienam mnesiui nuo jos nutraukimo dienos su atleistu i darbo darbuotoju vl
sudaroma terminuota darbo sutartis tam paiam darbui, tai darbuotojo reikalavimu tokia sutartis
pripastama sudaryta neapibrtam laikui, iskyrus io Kodekso 109 straipsnio 2 ir 3 dalyse
nustatytus atvejus. Ginus iuo klausimu sprendia darbo ginus nagrinjantys organai. Jeigu
darbo sutartis pripastama neterminuota, pertrauka darbe skaiiuojama darbuotojo
nepertraukiamj darbo sta toje darbovietje.
29
112 straipsnis. Sezonin darbo sutartis

1. Sezonin darbo sutartis sudaroma sezoniniams darbams atlikti. Sezoniniais vadinami
darbai, kurie dl gamtini ir klimato slyg dirbami ne visus metus, o tam tikrais periodais
(sezonais), ne ilgesniais kaip atuoni mnesiai (vienas po kito einani dvylikos mnesi
laikotarpiu), ir yra traukti sezonini darb sra.
2. Sezonini darb sra, sezonins darbo sutarties sudarymo, pakeitimo ir nutraukimo,
taip pat darbo ir poilsio laiko ir darbo apmokjimo ypatybes remdamasi iuo Kodeksu nustato
Vyriausyb.
[Straipsnio redakcija iki 2011-12-01]
113 straipsnis. Laikinoji darbo sutartis

1. Laikinoji darbo sutartis yra darbo sutartis, sudaryta ne ilgesniam kaip dviej mnesi
laikui.
2. Laikinosios darbo sutarties sudarymo pagrindus (aplinkybes, kurioms esant gali bti
sudaroma laikinoji darbo sutartis), tokios sutarties pakeitimo ir pasibaigimo, taip pat laikinj
darbuotoj darbo ir poilsio laiko ypatybes nustato Vyriausyb.
[Straipsnio redakcija nuo 2011-12-01]
113 straipsnis. Trumpalaik darbo sutartis

1. Trumpalaik darbo sutartis yra darbo sutartis, sudaryta ne ilgesniam kaip dviej
mnesi laikui.
2. Trumpalaiks darbo sutarties sudarymo pagrindus (aplinkybes, kurioms esant gali bti
sudaroma trumpalaik darbo sutartis), tokios sutarties pakeitimo ir pasibaigimo aplinkybes, taip
pat darbuotoj, dirbani pagal ias sutartis, darbo ir poilsio laiko ypatybes nustato Vyriausyb.
Nr. XI-1380, 2011-05-19, in., 2011, Nr. 69-3288 (2011-06-07)
114 straipsnis. Papildomas darbas ir antraeils pareigos

1. Darbuotojas gali susitarti, jeigu to nedraudia statymai, kad jis toje paioje
darbovietje eis tam tikras papildomas pareigas arba dirbs tam tikr papildom (sutartyje
nesulygt) darb.
2. Darbuotojas gali eiti antraeiles pareigas arba dirbti darbus kitoje darbovietje, jeigu to
nedraudia statymai ar kiti norminiai teiss aktai. Darbo sutarties dl antraeili pareig (darbo)
ypatumus nustato Vyriausyb ir kolektyvins sutartys.
Nr. X-188, 2005-05-12, in., 2005, Nr. 67-2400 (2005-05-28)
115 straipsnis. Nuotolinio darbo sutartis

Nuotolinio darbo sutartyje gali bti nustatyta, kad sutartyje sulygt darbo funkcij arba
dal sulygt darbo funkcij darbuotojas atliks kitose negu darboviet darbuotojui priimtinose
vietose. Nuotolinio darbo sutarties ypatumus nustato Vyriausyb ir kolektyvins sutartys.
Nr. XI-927, 2010-06-22, in., 2010, Nr. 81-4221 (2010-07-10)
116 straipsnis. Patarnavimo sutartis

Patarnavimo sutartis yra darbo sutartis, kuria darbuotojas sipareigoja teikti darbdaviui
asmenines nam kio paslaugas. ios ries darbo sutarties ypatumus nustato Vyriausyb.
117 straipsnis. Kit darbo sutarties ri ypatumai
Darbo sutari su kinink ki ir kit ems kio subjekt darbuotojais, specialiosios
paskirties moni darbuotojais, kuri veikla gali sukelti i moni veiklos sutrikim, susijusi su
itin sunkiomis pasekmmis monms ir gamtai, taip pat sutari, sudarom kitais statym
nustatytais atvejais, ypatumus io Kodekso, kit statym nustatyta tvarka nustato kolektyvins
sutartys ir t ri darbo sutartis reglamentuojantys norminiai teiss aktai.
30
TREIASIS SKIRSNIS
DARBO SUTARTIES VYKDYMAS
118 straipsnis. Darbuotojo pareiga paiam atlikti jam pavest darb
Darbuotojas neturi teiss be darbdavio ar jo galioto asmens sutikimo savo darb pavesti
atlikti kitam asmeniui.
119 straipsnis. Draudimas reikalauti atlikti darb, nesulygt darbo sutartimi
Darbdavys neturi teiss reikalauti, iskyrus iame Kodekse nustatytus atvejus, kad
darbuotojas atlikt darb, nesulygt darbo sutartimi. Dl papildomo darbo ar pareig turi bti
sutarta ir tai turi bti aptarta darbo sutartyje.
120 straipsnis. Darbo sutarties slyg pakeitimas
1. Kai keiiama gamyba, jos mastas, technologija arba darbo organizavimas, taip pat
kitais gamybinio btinumo atvejais darbdavys turi teis pakeisti darbo sutarties slygas. Jei
darbuotojas nesutinka dirbti pakeistomis darbo slygomis, jis gali bti atleistas i darbo pagal io
Kodekso 129 straipsn laikantis nustatytos darbo sutarties nutraukimo tvarkos.
2. Darbo sutarties slygos, nustatytos io Kodekso 95 straipsnio 1 ir 2 dalyse, gali bti
keiiamos esant iankstiniam ratikam darbuotojo sutikimui, iskyrus io Kodekso 121
straipsnyje nustatytus atvejus.
3. Darbo apmokjimo slygas be darbuotojo ratiko sutikimo darbdavys gali keisti tik
tuo atveju, kai statymais, Vyriausybs nutarimais ar pagal kolektyvin sutart yra keiiamas tam
tikros kio akos, mons ar darbuotoj kategorijos darbo apmokjimas. Keiiant darbo
apmokjimo slygas, sumainti darbo umokest be darbuotojo ratiko sutikimo negalima.
4. Keiiant darbo sutarties slygas, pakeitimai forminami abiejuose darbo sutarties
egzemplioriuose.
Nr. X-188, 2005-05-12, in., 2005, Nr. 67-2400 (2005-05-28)
121 straipsnis. Laikinas darbo slyg pakeitimas ypatingais atvejais

1. Darbdavys turi teis perkelti darbuotoj iki vieno mnesio laikui darbo sutartimi
nesulygt darb toje paioje vietovje, taip pat pakeisti kitas io Kodekso 95 straipsnio 1 ir 2
dalyse nustatytas slygas, kai reikia ukirsti keli gaivalinei nelaimei ar gamybinei avarijai, j
likviduoti arba nedelsiant paalinti jos padarinius, ukirsti keli nelaimingiems atsitikimams,
gesinti gaisr ir kitais ypatingais i anksto nenumatytais atvejais.
2. Draudiama perkelti darbuotoj tok darb, kuris neleistinas dl jo sveikatos bkls.
3. io straipsnio 1 dalyje nustatytais atvejais darbuotojui darbo umokestis mokamas
pagal atliekam darb. Jeigu perklus darbuotoj kit darb sumaja darbo umokestis dl
nepriklausani nuo darbuotojo prieasi, jam paliekamas pirmesnio darbo vidutinis darbo
umokestis.
122 straipsnis. Perklimas kit darb prastovos atveju
1. Prastova ne dl darbuotojo kalts yra tokia padtis darbovietje, kai darbdavys
neduoda darbuotojui darbo sutartyje sulygto darbo dl tam tikr objektyvi prieasi
(gamybini ar kt.).
2. Prastovos laikui darbuotojai, atsivelgiant j profesij, specialyb, kvalifikacij ir
sveikatos bkl, j ratiku sutikimu perkeliami kit darb. Jeigu darbuotojai sutinka, jie gali
bti perkeliami kit darb neatsivelgiant profesij, specialyb, kvalifikacij.
3. Darbuotojams, perkeltiems kit darb dl prastovos, u darb mokama io Kodekso
195 straipsnio nustatyta tvarka.
123 straipsnis. Nualinimas nuo darbo
1. Jei darbuotojas pasirod darbe neblaivus, apsvaigs nuo narkotini ar toksini
mediag, darbdavys t dien (pamain) neleidia jam dirbti ir nemoka jam darbo umokesio.
31
Kitais atvejais nualinti darbuotoj nuo darbo (pareig) darbdavys gali tik statym nustatytais
pagrindais.
2. Darbdavys nualina darbuotoj nuo darbo, nemoka jam darbo umokesio pagal
pareign arba organ, kuriems statymas suteikia nualinimo teis, raytin reikalavim. Jame
turi bti nurodyta, kuriam laikui darbuotojas nualinamas, nualinimo prieastis ir teisinis
pagrindas.
3. Nualintas darbuotojas jo sutikimu perkeliamas kit darb, jei toks perklimas
neprietarauja nualinimo tikslui.
4. Nualinimo terminui pasibaigus, darbuotojas grinamas ankstesn darb, jei dl
nualinimo neatsirado pagrindas nutraukti darbo sutart.
5. Jeigu darbuotojas darbdavio arba tam galiot organ pareign reikalavimu buvo
nualintas nuo darbo (pareig) nepagrstai, jis turi teis reikalauti, kad statym nustatyta tvarka
jam bt atlyginta ala.
1231 straipsnis. Darbo sutarties vykdymo sustabdymas darbdaviui nevykdant savo
sipareigojim
1. Darbuotojas turi teis laikinai iki trij mnesi sustabdyti darbo sutarties vykdym,
apie tai ratu spjs darbdav prie tris darbo dienas, jeigu darbdavys ilgiau kaip du mnesius i
eils nevykdo savo sipareigojim, numatyt teiss aktuose, darbo ar kolektyvinje sutartyje,
darbuotojui arba ilgiau kaip du mnesius i eils nemoka viso priklausanio darbo umokesio.
iuo atveju darbuotojas atleidiamas nuo pareigos atlikti savo darbo funkcijas ir jam darbo
umokestis nemokamas.
2. Laikinas darbo sutarties vykdymo sustabdymas pasibaigia kit dien po to, kai
darbuotojas ratu ataukia laikin darbo sutarties vykdymo sustabdym arba kai darbdavys
visikai vykdo savo sipareigojimus darbuotojui ir j apie tai informuoja, arba kai pasibaigia trij
mnesi terminas.
3. Jeigu darbuotojas pagrstai sustabdo darbo sutarties vykdym, darbdavys sumoka jam
ne maesn kaip vienos minimaliosios mnesins algos dydio kompensacij u kiekvien
mnes.
4. Darbuotojas, nepagrstai sustabds darbo sutarties vykdym, statym nustatyta tvarka
atsako u darbdaviui padaryt al.
statymas papildytas straipsniu:
Nr. XI-927, 2010-06-22, in., 2010, Nr. 81-4221 (2010-07-10)
KETVIRTASIS SKIRSNIS
DARBO SUTARTIES PASIBAIGIMAS
124 straipsnis. Darbo sutarties pasibaigimo pagrindai
1. Darbo sutartis baigiasi:
1) j nutraukus io Kodekso ir kit statym nustatytais pagrindais;
2) likvidavus darbdav be teisi permjo;
3) darbuotojui mirus;
4) kai darbdavio (jeigu darbdavys yra fizinis asmuo) ar darbdavio atstov buvimo vietos
nustatyti nemanoma.
2. Darbo santyki pasibaigimo tvark, kai darbdavio (jeigu darbdavys yra fizinis asmuo)
ar darbdavio atstov buvimo vietos nustatyti nemanoma, nustato Vyriausyb.
Nr. XI-1203, 2010-12-02, in., 2010, Nr. 148-7568 (2010-12-18)
125 straipsnis. Darbo sutarties nutraukimas ali susitarimu

1. Viena darbo sutarties alis gali ratu pasilyti kitai aliai nutraukti darbo sutart ali
susitarimu. Jei i sutinka su pasilymu, per septynias dienas turi apie tai praneti aliai,
pateikusiai pasilym nutraukti darbo sutart. Sutarusios nutraukti sutart, alys sudaro ratik
32
susitarim dl sutarties nutraukimo. Susitarime numatoma, nuo kurio laiko sutartis nutraukiama,
ir kitos sutarties nutraukimo slygos (kompensacij, nepanaudot atostog suteikimo ir kt.).
2. Jei antroji alis per io straipsnio 1 dalyje nustatyt laik nepranea, kad sutinka
nutraukti sutart, laikoma, kad pasilymas nutraukti darbo sutart ali susitarimu yra atmestas.
126 straipsnis. Darbo sutarties nutraukimas sujus terminui
1. Sujus darbo sutarties terminui, darbdavys arba darbuotojas turi teis nutraukti darbo
sutart.
2. N vienai i ali darbo sutarties nenutraukus, laikoma, kad sutartis tapo neterminuota.
127 straipsnis. Darbo sutarties nutraukimas darbuotojo pareikimu
1. Darbuotojas turi teis nutraukti neterminuot, taip pat ir terminuot darbo sutart iki
jos termino pabaigos, apie tai ratu spjs darbdav ne vliau kaip prie keturiolika darbo dien.
Kolektyvinje sutartyje gali bti nustatytas ir kitoks spjimo terminas, bet jis negali viryti vieno
mnesio. spjimo terminui pasibaigus, darbuotojas turi teis nutraukti darb, o darbdavys
privalo forminti darbo sutarties nutraukim ir atsiskaityti su darbuotoju.
2. Darbuotojas turi teis nutraukti neterminuot, taip pat ir terminuot darbo sutart iki
jos termino pabaigos, apie tai ratu spjs darbdav ne vliau kaip prie tris darbo dienas nuo
praymo padavimo dienos, jeigu reikalavimas nutraukti darbo sutart pagrstas darbuotojo liga ar
negalumu, trukdaniu tinkamai atlikti darb, arba kitomis svarbiomis prieastimis, nustatytomis
kolektyvinje sutartyje, arba jeigu darbdavys nevykdo sipareigojim pagal darbo sutart,
paeidia statymus ar kolektyvin sutart. Darbuotojas turi teis nutraukti neterminuot darbo
sutart, apie tai ratu spjs darbdav ne vliau kaip prie keturiolika darbo dien, jeigu jis gijo
teis vis senatvs pensij dirbdamas toje monje, staigoje, organizacijoje. Darbo sutartis
tokiais atvejais turi bti nutraukiama nuo darbuotojo prayme nurodytos dienos.
3. (Neteko galios nuo 2005 gegus 28 d.)
4. Darbuotojas turi teis ataukti praym nutraukti darbo sutart ne vliau kaip per tris
darbo dienas nuo praymo padavimo dienos. Po to jis gali ataukti praym tik darbdavio
sutikimu.
Nr. X-188, 2005-05-12, in., 2005, Nr. 67-2400 (2005-05-28)
Nr. X-294, 2005-06-30, in., 2005, Nr. 85-3138 (2005-07-14)
Nr. XI-404, 2009-07-23, in., 2009, Nr. 93-3993 (2009-08-04)
Nr. XI-927, 2010-06-22, in., 2010, Nr. 81-4221 (2010-07-10)
128 straipsnis. Darbo sutarties nutraukimas dl nepriklausani nuo darbuotojo

aplinkybi
1. Darbuotojas turi teis nutraukti neterminuot darbo sutart, taip pat terminuot darbo
sutart, sudaryt ilgesniam kaip ei mnesi laikui, jeigu jo darbo vietoje darbo sutartyje
nustatytu darbo laiku prastova ne dl darbuotojo kalts tsiasi ilgiau kaip trisdeimt dien i eils
arba jeigu ji sudaro daugiau kaip eiasdeimt dien per paskutinius dvylika mnesi, taip pat
jeigu jam daugiau kaip du mnesius i eils nemokamas visas jam priklausantis darbo umokestis
(mnesin alga).
2. Darbo sutartis turi bti nutraukiama nuo darbuotojo prayme nurodytos datos. i data
turi bti ne ankstesn kaip trys dienos nuo praymo padavimo dienos.
129 straipsnis. Darbo sutarties nutraukimas darbdavio iniciatyva, kai nra
darbuotojo kalts
1. Darbdavys gali nutraukti neterminuot darbo sutart su darbuotoju tik dl svarbi
prieasi, apie tai spjs j io Kodekso 130 straipsnyje nustatyta tvarka. Atleisti darbuotoj i
darbo, kai nra darbuotojo kalts, leidiama, jei negalima darbuotojo perkelti jo sutikimu kit
darb.
2. Svarbiomis gali bti pripastamos tik tos aplinkybs, kurios yra susijusios su
darbuotojo kvalifikacija, profesiniais gebjimais, jo elgesiu darbe. Darbo sutartis taip pat gali bti
33
nutraukta dl ekonomini, technologini prieasi ar darboviets struktrini pertvarkym ir dl

panai svarbi prieasi.
3. Teista prieastis nutraukti darbo santykius negali bti:
1) naryst profesinje sjungoje arba dalyvavimas profesins sjungos veikloje ne darbo
metu, o darbdavio sutikimu ir darbo metu;
2) darbuotoj atstovo funkcij atlikimas dabartyje ar praeityje;
3) dalyvavimas byloje prie darbdav, kaltinam statym, kit normini teiss akt ar
kolektyvins sutarties paeidimais, taip pat kreipimasis administracinius organus;
4) lytis, seksualin orientacija, ras, tautyb, kalba, kilm, pilietyb ir socialin padtis,
tikjimas, santuokin ir eimin padtis, sitikinimai ar pairos, priklausomyb politinms
partijoms ir visuomeninms organizacijoms;
5) amius;
6) nebuvimas darbe, kai darbuotojas statym nustatytais atvejais atlieka karines ar
kitokias Lietuvos Respublikos pilieio pareigas ir prievoles.
4. Darbo sutartis su darbuotojais, kuriems iki teiss gauti vis senatvs pensij liko ne
daugiau kaip penkeri metai, asmenimis iki atuoniolikos met, negaliaisiais, darbuotojais,
auginaniais vaik iki keturiolikos met, gali bti nutraukta tik ypatingais atvejais, jeigu
darbuotojo palikimas darbe i esms paeist darbdavio interesus.
5. Darbdavys turi teis nutraukti terminuot darbo sutart iki jos termino pabaigos,
laikydamasis io ir 130 straipsnio nuostat, tik ypatingais atvejais, jei negalima darbuotojo
perkelti jo sutikimu kit darb, arba sumokjs darbuotojui u likus darbo sutarties galiojimo
laik vidutin darbo umokest.
Nr. X-188, 2005-05-12, in., 2005, Nr. 67-2400 (2005-05-28)
Nr. X-294, 2005-06-30, in., 2005, Nr. 85-3138 (2005-07-14)
Nr. XI-404, 2009-07-23, in., 2009, Nr. 93-3993 (2009-08-04),
130 straipsnis. spjimas apie darbo sutarties nutraukim

1. Darbdavys turi teis nutraukti darbo sutart ratu pasiraytinai spjs darbuotoj prie
du mnesius. Darbuotojai, nurodyti io Kodekso 129 straipsnio 4 dalyje, apie atleidim i darbo
turi bti spti ne vliau kaip prie keturis mnesius.
2. spjime apie darbo sutarties nutraukim turi bti nurodyta:
1) atleidimo i darbo prieastis ir aplinkybs, kuriomis motyvuojamas darbo sutarties
nutraukimas;
2) atleidimo i darbo data;
3) atsiskaitymo su atleidiamu darbuotoju tvarka.
3. Per spjimo laikotarp darbdavys turi duoti darbuotojui laisvo nuo darbo laiko naujo
darbo paiekoms. io laiko trukm negali bti maesn negu deimt procent darbo laiko
normos, tenkanios darbuotojui per spjimo termin. Laisvas nuo darbo laikas suteikiamas
darbuotojo ir darbdavio sutarta tvarka. U laik darbuotojui paliekamas jo vidutinis darbo
umokestis.
4. spjimo terminas pratsiamas darbuotojo ligos ar atostog laikui ar laikotarpiui nuo
bylos iklimo iki teismo sprendimo siteisjimo, kai statym nustatyta tvarka ginijamas
atsisakymas duoti iankstin sutikim atleisti darbuotoj i darbo.
5. Jeigu darbuotojas atleidiamas i darbo nepasibaigus spjimo terminui, jo atleidimo i
darbo data perkeliama iki to laiko, kada turjo pasibaigti spjimo terminas.
Nr. X-188, 2005-05-12, in., 2005, Nr. 67-2400 (2005-05-28)
Nr. X-1534, 2008-05-13, in., 2008, Nr. 63-2375 (2008-06-03)
Nr. XI-404, 2009-07-23, in., 2009, Nr. 93-3993 (2009-08-04)
1301 straipsnis. Grups darbuotoj atleidimas

1. Grups darbuotoj atleidimu laikomi darbo sutari nutraukimai, kai per trisdeimt
kalendorini dien dl ekonomini ar technologini prieasi, darboviets struktrini
pertvarkym ar dl kit prieasi, nesusijusi su atskiru darbuotoju, numatoma atleisti i darbo:
34
1) deimt ir daugiau darbuotoj monse, kuriose dirba nuo dvideimties iki

devyniasdeimt devyni darbuotoj;
2) ne maiau kaip deimt procent darbuotoj monse, kuriose dirba nuo imto iki
dviej imt devyniasdeimt devyni darbuotoj;
3) trisdeimt ir daugiau darbuotoj monse, kuriose dirba trys imtai ir daugiau
darbuotoj.
2. Grups darbuotoj atleidimais nelaikomi atvejai, kai darbuotojai atleidiami i darbo

sujus darbo sutarties (terminuotos, sezonins, laikinosios) terminui.
2. Grups darbuotoj atleidimais nelaikomi atvejai, kai darbuotojai atleidiami i darbo

sujus darbo sutarties (terminuotos, sezonins, trumpalaiks) terminui.
3. Apie numatom grups darbuotoj atleidim darbdavys privalo ratu praneti
teritorinei darbo birai Vyriausybs nustatyta tvarka pasibaigus konsultacijoms su darbuotoj
atstovais ir ne vliau kaip prie teikdamas spjimus apie darbo sutarties nutraukim.
4. Darbo sutartis negali bti nutraukiama paeidus pareig praneti teritorinei darbo
birai apie numatom grups darbuotoj atleidim ar pareig konsultuotis su darbuotoj
atstovais.
Nr. X-1534, 2008-05-13, in., 2008, Nr. 63-2375 (2008-06-03)
Nr. XI-1380, 2011-05-19, in., 2011, Nr. 69-3288 (2011-06-07)
131 straipsnis. Darbo sutarties nutraukimo apribojimai

1. Draudiama spti apie darbo sutarties nutraukim ir atleisti i darbo:
1) darbuotoj laikino nedarbingumo laikotarpiu (Kodekso 133 straipsnis), taip pat jo
atostog metu, iskyrus io Kodekso 136 straipsnio 1 dalyje nustatytus atvejus;
2) darbuotoj, paaukt atlikti tikrj krato apsaugos tarnyb arba kitas Lietuvos
Respublikos pilieio pareigas, iskyrus io Kodekso 136 straipsnio 1 dalyje nustatytus atvejus;
2. Jeigu darbuotojas, pasibaigus io straipsnio 1 dalyje nustatytiems laikotarpiams,
neatvyksta darb, darbo sutartis su juo gali bti nutraukiama iame skirsnyje nustatytais darbo
sutarties nutraukimo pagrindais.
132 straipsnis. Garantijos nioms moterims ir darbuotojams, auginantiems
vaikus
1. Darbo sutartis negali bti nutraukta su nia moterimi nuo tos dienos, kai darbdaviui
buvo pateikta medicinos payma apie ntum, ir dar vien mnes pasibaigus ntumo ir
gimdymo atostogoms, iskyrus io Kodekso 136 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytus atvejus, taip
pat laikinj darbo sutart pasibaigus jos terminui.
1. Darbo sutartis negali bti nutraukta su nia moterimi nuo tos dienos, kai darbdaviui
buvo pateikta medicinos payma apie ntum, ir dar vien mnes pasibaigus ntumo ir
gimdymo atostogoms, iskyrus io Kodekso 136 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytus atvejus, taip
pat trumpalaik darbo sutart pasibaigus jos terminui.
2. Su darbuotojais, auginaniais vaik (vaikus) iki trej met, darbo sutartis negali bti
nutraukta, jei nra darbuotojo kalts (Kodekso 129 straipsnis).
Nr. X-188, 2005-05-12, in., 2005, Nr. 67-2400 (2005-05-28)
Nr. XI-1380, 2011-05-19, in., 2011, Nr. 69-3288 (2011-06-07)
35
133 straipsnis. Garantijos sergantiems ir sualotiems darbe darbuotojams

1. Darbuotojams, netekusiems darbingumo dl sualojimo darbe arba profesins ligos,
darbo vieta ir pareigos paliekamos, kol bus atgautas darbingumas arba nustatytas negalumas. Su
darbuotoju, kuriam nustatytas negalumas, darbo sutartis gali bti nutraukiama laikantis io
skirsnio nuostat.
2. Darbuotojams, tapusiems laikinai nedarbingiems ne dl io straipsnio 1 dalyje
nustatyt prieasi, darbo vieta ir pareigos paliekamos, jeigu jie dl laikinojo nedarbingumo
neatvyksta darb ne daugiau kaip imt dvideimt dien i eils arba ne daugiau kaip imt
keturiasdeimt dien per paskutinius dvylika mnesi, jei statymai ir kiti norminiai teiss aktai
nenustato, kad tam tikros ligos atveju darbo vieta ir pareigos paliekamos ilgesn laik.
3. io straipsnio 2 dalyje nustatytus laikotarpius neskaitomas laikas, per kur
darbuotojas gavo valstybinio socialinio draudimo paalp eimos nariui slaugyti arba paalp
epidemini situacij atvejais.
Nr. X-294, 2005-06-30, in., 2005, Nr. 85-3138 (2005-07-14)
134 straipsnis. Garantijos darbuotoj atstovams

1. Darbuotojai, irinkti darbuotoj atstovaujamuosius organus (io Kodekso 19
straipsnis), laikotarpiu, kuriam jie irinkti, negali bti atleisti i darbo pagal io Kodekso 129
straipsn be iankstinio to organo sutikimo. Profesins sjungos ar darbo tarybos pirmininkas j
kadencijos laikotarpiu taip pat negali bti atleisti i darbo pagal Darbo kodekso 136 straipsnio 3
dalies 1 punkt be iankstinio profesins sjungos atstovaujamojo organo ar darbo tarybos
sutikimo.
2. Ar patenkinti darbdavio pareikim duoti sutikim atleisti darbuotoj atstov,
atstovaujamasis organas privalo nusprsti per keturiolika dien nuo pareikimo gavimo.
Darbuotojams atstovaujantis organas sutikim ar nesutikim atleisti darbuotoj i darbo turi
pateikti ratu. Jeigu per laikotarp darbuotojams atstovaujantis organas darbdaviui atsakymo
neduoda, darbdavys turi teis nutraukti darbo sutart.
3. Darbdavys turi teis teismo tvarka ginyti darbuotojams atstovaujanio organo
atsisakym duoti sutikim atleisti darbuotoj atstov. Teismas gali panaikinti tok sprendim, jei
darbdavys rodo, kad is sprendimas i esms paeidia jo interesus.
4. Kolektyvinje sutartyje gali bti nustatyta, kad io straipsnio 1 dalyje nustatyta
garantija taikoma ir kitiems darbuotojams. statymuose ar kolektyvinse sutartyse nustatytais
atvejais darbuotojai negali bti atleidiami i darbo negavus ir kit organ sutikimo.
5. Darbuotojams atstovaujanio organo sutikimas galioja, kol pasibaigia io Kodekso
130 straipsnyje nustatyti spjimo apie darbo sutarties nutraukim terminai. Darbuotojas, atleistas
i darbo paeidiant iame straipsnyje nustatytus reikalavimus, darbo ginus nagrinjanio
organo sprendimu turi bti grintas ankstesn darb.
Nr. X-188, 2005-05-12, in., 2005, Nr. 67-2400 (2005-05-28)
135 straipsnis. Pirmenybs teis bti paliktam dirbti, kai mainamas darbuotoj
skaiius
1. Kai dl ekonomini ar technologini prieasi arba dl darboviets struktrini
pertvarkym mainamas darbuotoj skaiius, pirmenybs teis bti palikti dirbti turi darbuotojai:
1) kurie toje darbovietje buvo sualoti arba susirgo profesine liga;
2) kurie vieni augina vaikus (vaikius) iki eiolikos met arba priiri kitus eimos
narius, kuriems nustatytas sunkaus ar vidutinio negalumo lygis arba maesnio negu 55 procentai
darbingumo lygis, arba eimos narius, sukakusius senatvs pensijos ami, kuriems teiss akt
nustatyta tvarka nustatytas dideli ar vidutini specialij poreiki lygis;
3) kurie turi ne maiau kaip deimties met nepertraukiamj darbo sta toje
darbovietje, iskyrus darbuotojus, gijusius teis vis senatvs pensij arba j gaunanius;
4) kuriems iki senatvs pensijos liko ne daugiau kaip treji metai;
5) kuriems tokia teis nustatyta kolektyvinje sutartyje;
36
6) kurie yra irinkti darbuotoj atstovaujamuosius organus (Kodekso 19 straipsnis).

2. io straipsnio 1 dalies 2, 3, 4 ir 5 punktuose nustatyta pirmenyb likti darbe taikoma
tik tiems darbuotojams, kuri kvalifikacija nra emesn u kit tos paios specialybs
darbuotoj, dirbani toje monje, staigoje, organizacijoje, kvalifikacij.
Nr. X-294, 2005-06-30, in., 2005, Nr. 85-3138 (2005-07-14)
136 straipsnis. Darbo sutarties nutraukimas be spjimo

1. Darbo sutartis be spjimo turi bti nutraukiama iais atvejais:
1) siteisjusiu teismo sprendimu arba kai siteisja teismo nuosprendis, pagal kur
darbuotojas nuteisiamas bausme, dl kurios jis negali tsti darbo;
2) kai darbuotojui statym nustatyta tvarka atimamos specialios teiss dirbti tam tikr
darb;
3) statym galiot organ ar pareign reikalavimu;
4) kai darbuotojas pagal medicinos ar Negalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie
Socialins apsaugos ir darbo ministerijos ivad negali eiti i pareig ar dirbti io darbo;
5) kai darbuotojas nuo keturiolikos iki eiolikos met, vienas i tv arba vaiko atstovas
pagal statym, arba vaiko sveikat priirintis gydytojas, arba mokslo met laikotarpiu mokykla,
kurioje vaikas mokosi, reikalauja nutraukti darbo sutart;
6) likvidavus darbdav, jeigu pagal statymus jo darbo prievoles nebuvo pareigotas
vykdyti kitas asmuo.
2. Darbdaviui mirus darbo sutartis pasibaigia, jeigu ji buvo sudaryta patarnavimo
darbams asmenikai jam atlikti, taip pat kai nra jo teisi permjo.
3. Darbdavys turi teis nutraukti darbo sutart apie tai i anksto nespjs darbuotojo:
1) kai darbuotojas nerpestingai atlieka darbo pareigas ar kitaip paeidia darbo
drausm, jei prie tai jam nors kart per paskutinius dvylika mnesi buvo taikytos drausmins
nuobaudos;
2) kai darbuotojas vien kart iurkiai paeidia darbo pareigas (Kodekso 235
straipsnis).
4. Darbdavys, nutraukdamas darbo sutart pagal io straipsnio 3 dal, privalo laikytis
drausmini nuobaud skyrimo taisykli (Kodekso XVI skyrius).
Nr. X-294, 2005-06-30, in., 2005, Nr. 85-3138 (2005-07-14)
Nr. X-1610, 2008-06-17, in., 2008, Nr. 74-2860 (2008-06-30)
137 straipsnis. Darbo sutarties nutraukimas darbdavio bankroto atveju

Pradjus darbdavio bankroto procedr, darbo sutartys gali bti nutraukiamos laikantis
bankroto statym nuostat. io skirsnio nuostatos tokiais atvejais taikomos tada, kai atitinkam
klausim nereglamentuoja bankroto statymai.
138 straipsnis. Apribojimai nutraukti darbo sutart reorganizuojant mon
mons, staigos, organizacijos savininko, j pavaldumo, steigjo ar pavadinimo
pasikeitimas, mons, staigos ar organizacijos sujungimas, padalijimas, idalijimas ar
prijungimas prie kitos mons, staigos ar organizacijos, verslo ar jo dalies perdavimas negali bti
teista prieastis nutraukti darbo santykius.
Nr. X-188, 2005-05-12, in., 2005, Nr. 67-2400 (2005-05-28)
139 straipsnis. Darbo sutarties prietaravim statymams paalinimas

1. Kai darbo sutarties sudtins dalys (dalis) prietarauja statym draudiamosioms
nuostatoms ir t prietaravim negalima paalinti, taip pat nra galimybs perkelti darbuotojo jo
sutikimu kit darb, darbo sutartis nutraukiama.
2. Darbo sutartis, sudaryta paeidiant statymus ar Lietuvos Respublikos tarptautinius
susitarimus, reglamentuojanius laikinai atvykusi Lietuvos Respublik asmen darbinim, turi
37
bti nutraukiama. Darbdaviui ar jo galiotam asmeniui, padariusiam tok paeidim, taikomos

statym nustatytos sankcijos.
3. Ginus dl darbo sutarties nutraukimo ar jos dali, prietaraujani statymams,
pripainimo negaliojaniomis sprendia darbo ginus nagrinjantis organas.
140 straipsnis. Ieitin imoka
1. Nutraukus darbo sutart pagal io Kodekso 129 straipsn ir 136 straipsnio 1 dalies 6
punkt, atleistam darbuotojui imokama jo vidutinio mnesinio darbo umokesio dydio ieitin
imoka atsivelgiant to darbuotojo nepertraukiamj sta toje darbovietje:
1) iki dvylikos mnesi vieno mnesio vidutinio darbo umokesio dydio;
2) nuo dvylikos iki trisdeimt ei mnesi dviej mnesi vidutinio darbo
umokesio dydio;
3) nuo trisdeimt ei iki eiasdeimties mnesi trij mnesi vidutinio darbo
umokesio dydio;
4) nuo eiasdeimties iki imto dvideimties mnesi keturi mnesi vidutinio darbo
umokesio dydio;
5) nuo imto dvideimties iki dviej imt keturiasdeimties mnesi penki mnesi
vidutinio darbo umokesio dydio;
6) daugiau kaip dviej imt keturiasdeimties mnesi ei mnesi vidutinio darbo
umokesio dydio.
2. Nutraukus darbo sutart kitais iame skirsnyje (iskyrus Kodekso 125 ir 126
straipsniuose bei 127 straipsnio 1 dalyje nustatytus atvejus) ir kituose statymuose nustatytais
atvejais, kai nra darbuotojo kalts, jam imokama jo dviej mnesi vidutinio darbo umokesio
dydio ieitin imoka, jeigu statymai ar kolektyvins sutartys nenustato kitaip.
Nr. X-188, 2005-05-12, in., 2005, Nr. 67-2400 (2005-05-28)
141 straipsnis. Atsiskaitymo su atleidiamu darbuotoju tvarka

1. Darbdavys privalo visikai atsiskaityti su atleidiamu i darbo darbuotoju jo atleidimo
dien, jeigu statymais ar darbdavio ir darbuotojo susitarimu nenustatyta kitokia atsiskaitymo
tvarka.
2. Darbdavys atsiskaitymo su darbuotoju dien privalo imokti visas jam priklausanias
pinig sumas, nustatyta tvarka upildyti darbuotojo darbo sutart.
3. Kai udelsiama atsiskaityti ne dl darbuotojo kalts, darbuotojui sumokamas jo
vidutinis darbo umokestis u udelsimo laik.
4. Jeigu darbuotojas pageidauja, darbdavys privalo iduoti jam paym apie darb,
nurodydamas darbo funkcijas (pareigas), jo pradios ir pabaigos datas, o darbuotojo praymu
darbo umokesio dyd ir darbo vertinim (charakteristik).
Nr. X-163, 2005-04-21, in., 2005, Nr. 58-2001 (2005-05-07)
Nr. X-188, 2005-05-12, in., 2005, Nr. 67-2400 (2005-05-28)
Nr. XI-404, 2009-07-23, in., 2009, Nr. 93-3993 (2009-08-04)
XIII SKYRIUS
DARBO LAIKAS
142 straipsnis. Darbo laiko svoka
Darbo laikas tai laikas, kur darbuotojas privalo dirbti jam pavest darb, ir kiti jam
prilyginti laikotarpiai.
143 straipsnis. Darbo laiko struktra
1. darbo laik eina:
1) faktikai dirbtas laikas, budjimas darbe ir namuose;
2) tarnybins komandiruots, tarnybins kelions kit vietov laikas;
38
3) laikas, reikalingas darbo vietai, darbo rankiams, saugos priemonms paruoti ir

sutvarkyti;
4) pertraukos darbe, pagal norminius teiss aktus skaitomos darbo laik;
5) privalom medicinini apir laikas;
6) stauot, kvalifikacijos klimas darbovietje ar mokymo centruose;
7) nualinimo nuo darbo laikas, jeigu nualintas darbuotojas privalo laikytis nustatytos
darbovietje tvarkos;
8) prastovos laikas;
9) kiti normini teiss akt nustatyti laikotarpiai.
2. darbo laik neeina:
1) pravaikta;
2) neatvykimas darb administracijos leidimu;
3) valstybini, visuomenini ar pilieio pareig atlikimas, karin tarnyba arba
mokomosios karins pratybos;
4) nedarbingumo laikas;
5) pertraukos pailsti ir pavalgyti, kasdieninis (tarp pamain), kassavaitinis poilsis,
vents, atostogos;
6) kiti normini teiss akt nustatyti laikotarpiai.
144 straipsnis. Darbo laiko trukm
1. Darbo laikas negali bti ilgesnis kaip keturiasdeimt valand per savait.
2. Kasdienin darbo laiko trukm neturi viryti atuoni darbo valand. Iimtis gali
nustatyti statymai, Vyriausybs nutarimai ir kolektyvins sutartys.
3. Maksimalus darbo laikas, skaitant virvalandius, per septynias dienas neturi viryti
keturiasdeimt atuoni valand.
4. Tam tikr kategorij (gydymo, globos (rpybos), vaik aukljimo staig, energetikos,
ryi specializuot tarnyb bei avarij likvidavimo specializuot tarnyb ir kit tarnyb,
dirbani nepertraukiamo budjimo reimu) darbuotojams, budtojams patalpose darbo laikas
gali bti iki dvideimt keturi valand per par. Toki darbuotoj vidutinis darbo laikas per
septyni dien laikotarp neturi viryti keturiasdeimt atuoni valand, o poilsio tarp darbo
dien laikas privalo bti ne trumpesnis kaip dvideimt keturios valandos. Toki darb sra
tvirtina Vyriausyb.
5. Darbuotoj, dirbani ne vienoje darbovietje arba vienoje darbovietje, bet pagal dvi
ar daugiau darbo sutari, darbo dienos trukm negali bti ilgesn kaip dvylika valand.
Nr. X-188, 2005-05-12, in., 2005, Nr. 67-2400 (2005-05-28)
145 straipsnis. Sutrumpintas darbo laikas

1. Sutrumpintas darbo laikas nustatomas:
1) asmenims iki atuoniolikos met pagal Darbuotoj saugos ir sveikatos statymo
nuostatas;
2) asmenims, dirbantiems darbo aplinkoje, kurioje vertinus rizik nustatyta, kad
sveikatai kenksming veiksni dydiai virija darbuotoj saugos ir sveikatos teiss akt leistinus
dydius (kiekius) ir kai techninmis ar kitomis priemonmis j kiekio darbo aplinkoje sumainti
iki sveikatai nekenksming dydi nemanoma, darbo laikas nustatomas atsivelgiant darbo
aplink, bet ne ilgesnis kaip trisdeimt eios valandos per savait. Konkreti darbuotoj,
dirbani tokioje darbo aplinkoje, kasdien ir savaits darbo laiko trukm nustatoma vertinant
darbo aplinkos tyrimo rezultatus, vadovaujantis Vyriausybs patvirtintais sutrumpinto darbo
laiko trukms nustatymo pagal darbo aplinkos veiksnius kriterijais ir tvarka;
3) asmenims, dirbantiems nakt.
2. Darbuotoj, kuri darbo pobdis yra susijs su didesne protine, emocine tampa, darbo
laiko sutrumpinimo tvark nustato Vyriausyb.
Nr. X-188, 2005-05-12, in., 2005, Nr. 67-2400 (2005-05-28)
39
146 straipsnis. Ne visas darbo laikas

1. Ne visas darbo dienos arba darbo savaits darbo laikas nustatomas:
1) darbuotojo ir darbdavio susitarimu;
2) darbuotojo reikalavimu dl jo sveikatos bkls pagal sveikatos staigos ivad;
3) pareikalavus niai moteriai, neseniai pagimdiusiai moteriai (motinos, pateikusios
darbdaviui sveikatos prieiros staigos paym apie gimdym ir auginanios vaik, kol jam
sukaks vieneri metai, toliau Kodekse neseniai pagimdiusios moterys), krtimi maitinaniai
moteriai (motinos, pateikusios darbdaviui sveikatos prieiros staigos paym, kad augina ir
maitina krtimi savo vaik, toliau Kodekse krtimi maitinanti moteris), darbuotojui,
auginaniam vaik iki trej met, bei darbuotojui, vienam auginaniam vaik iki keturiolikos
met arba negal vaik iki atuoniolikos met;
4) darbuotojo iki atuoniolikos met reikalavimu;
5) negaliojo reikalavimu pagal Negalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie
Socialins apsaugos ir darbo ministerijos iduot ivad;
6) darbuotojo, slauganio sergant eimos nar, reikalavimu pagal sveikatos staigos
ivad.
2. Jeigu kitaip nenustatyta sveikatos prieiros staigos ivadoje, susitarus ne visas darbo
laikas gali bti nustatomas sumainant savaits darbo dien skaii arba sutrumpinant darbo
dien (pamain), arba darant ir viena, ir kita. Ne visas darbo laikas darbo dien gali bti
suskaidomas dalimis. Kitas su ne viso darbo laiko nustatymo tvarka susijusias slygas nustato
Vyriausyb. Vyriausybs nustatytos slygos gali bti netaikomos, kai dl to susitariama
kolektyvinje sutartyje.
3. Darbas ne viso darbo laiko slygomis dirbantiems darbuotojams nesukelia joki
apribojim nustatant kasmetini atostog trukm, apskaiiuojant darbo sta, skiriant
auktesnes pareigas, keliant kvalifikacij, neapriboja kit darbuotojo darbo teisi, palyginti su
darbuotojais, kurie dirba tok pat ar lygiavert darb viso darbo laiko slygomis, atsivelgiant
darbo sta, kvalifikacij ir kitas aplinkybes. Darbas apmokamas proporcingai dirbtam laikui
arba atliktam darbui.
Nr. IX-2293, 2004-06-22, in., 2004, Nr. 103-3756 (2004-07-01)
Nr. X-188, 2005-05-12, in., 2005, Nr. 67-2400 (2005-05-28)
Nr. X-294, 2005-06-30, in., 2005, Nr. 85-3138 (2005-07-14)
Nr. XI-1332, 2011-04-19, in., 2011, Nr. 52-2507 (2011-05-03)
147 straipsnis. Darbo laiko reimas

1. Kiekvieno darbuotojo darbo ir poilsio laiko paskirstymas (kaita) per par, savait ar
apskaitin laikotarp, taip pat kasdieninio darbo (pamainos) pradia ir pabaiga nustatoma pagal
mons, staigos, organizacijos darbo tvarkos taisykles. Darbo (pamain) grafikus tvirtina
administracija, suderinusi su mons, staigos, organizacijos darbuotoj atstovais (Kodekso 19
straipsnis) arba kolektyvinje sutartyje nustatyta tvarka. Darbo laiko pradi ir pabaig valstybs
ir savivaldybi monse, staigose, organizacijose nustato Vyriausyb, vadovaudamasi io
skyriaus nuostatomis.
2. Darbuotojams nustatoma penki darbo dien savait su dviem poilsio dienomis.
monse, kuriose dl gamybos pobdio ar kit slyg penki darbo dien savait nemanoma,
nustatoma ei darbo dien savait su viena poilsio diena.
3. Darbuotojai privalo dirbti darbo (pamain) grafikuose nustatytu laiku. Darbo grafikai
paskelbiami vieai moni ir j padalini informaciniuose stenduose ne vliau kaip prie dvi
savaites iki i grafik sigaliojimo. Kolektyvinje sutartyje gali bti nurodyti atvejai, kai darbo
grafikai paskelbiami ne vliau kaip prie savait iki i grafik sigaliojimo. monse, staigose,
organizacijose, atskiruose cechuose, baruose, kuriuose taikoma sumin darbo laiko apskaita, ir
darbams, kuriems taikoma sumin darbo laiko apskaita, darbo grafikai paskelbiami vieai moni
ir j padalini informaciniuose stenduose ne vliau kaip prie savait iki i grafik sigaliojimo.
Darbdavys privalo utikrinti tolyg pamain keitimsi.
4. Draudiama skirti darbuotoj dirbti dvi pamainas i eils.
40
5. Darbuotojai, vieni auginantys vaik iki keturiolikos met, jeigu yra galimyb, turi
pirmumo teis pasirinkti darbo pamain.
6. Darbuotoj dirbtas darbo laikas ymimas Vyriausybs patvirtintos pavyzdins formos
darbo laiko apskaitos iniaraiuose.
7. Darbuotojams, kurie pagal atliekam darbo funkcij savo darbo laik visikai ar i
dalies tvarko savo nuoira, darbo laiko apskaitos taisykles nustato darbdavys.
Nr. X-188, 2005-05-12, in., 2005, Nr. 67-2400 (2005-05-28)
Nr. XI-927, 2010-06-22, in., 2010, Nr. 81-4221 (2010-07-10)
148 straipsnis. Darbo ir poilsio ypatumai ekonomins veiklos srityse

Transporto, pato, ems kio, energetikos monse, gydymo bei globos (rpybos)
staigose, taip pat jr ir upi laivyboje ir kitose ekonomins veiklos srityse darbo bei poilsio
laikas atsivelgiant darbo sezonikum bei kitas slygas gali skirtis nuo io Kodekso nustatyt
norm. Darbo laiko ir poilsio laiko ypatumus iose veiklos srityse nustato Vyriausyb.
149 straipsnis. Sumin darbo laiko apskaita
1. monse, staigose ir organizacijose, atskiruose cechuose, baruose ir darbams esant
btinumui ir atsivelgus darbuotoj atstov nuomon (Kodekso 19 straipsnis) ar kitais
kolektyvinje sutartyje nustatytais atvejais galima taikyti sumin darbo laiko apskait. Darbo
laiko trukm per apskaitin laikotarp neturi viryti tai darbuotoj kategorijai nustatyto darbo
valand skaiiaus. Jeigu taikoma sumin darbo laiko apskaita, negali bti dirbama daugiau kaip
keturiasdeimt atuonias valandas per savait ir dvylika valand per darbo dien (pamain).
Apskaitinio laikotarpio trukm negali bti ilgesn negu keturi mnesiai.
2. Jeigu taikoma sumin darbo laiko apskaita, privalo bti garantuota io Kodekso
nustatyta paros ir savaits nepertraukiamo poilsio trukm. Jeigu sumins darbo laiko apskaitos
laikotarpiu virijamas tai darbuotoj kategorijai nustatytas darbo valand skaiius, darbuotojams
j pageidavimu sutrumpinama darbo diena arba suteikiama poilsio diena (dienos) darbo,
kolektyvinje sutartyje arba darbo tvarkos taisyklse nustatyta tvarka, mokant u papildom
poilsio laik vidutin darbo umokest, ar papildomai apmokama kaip u virvalandin darb.
Jeigu sumins darbo laiko apskaitos laikotarpiu darbuotojas dl nuo darbdavio priklausani
prieasi dirba maiau, negu tai darbuotoj kategorijai nustatytas darbo valand skaiius, u
faktikai dirbto laiko ir nustatyto darbo laiko skirtum yra apmokama kaip u prastov (Kodekso
195 straipsnio 1 dalis).
3. Netenka galios nuo 2010 m. rugpjio 1 d.
Nr. X-188, 2005-05-12, in., 2005, Nr. 67-2400 (2005-05-28)
Nr. XI-927, 2010-06-22, in., 2010, Nr. 81-4221 (2010-07-10)
150 straipsnis. Virvalandini darb apribojimas

1. Virvalandiniais laikomi darbai, dirbami virijant io Kodekso 144 straipsnio 1 dalyje,
145, 146 straipsniuose ir 149 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyt darbo laiko trukm.
2. Darbdavys gali skirti dirbti virvalandinius darbus tik iimtiniais atvejais, kuriuos
nustato io Kodekso 151 straipsnis. Kitais atvejais virvalandiniai darbai gali bti organizuojami
tik gavus raytin darbuotojo sutikim arba raytin darbuotojo praym.
3. Dirbti virvalandinius darbus neleidiama skirti: jaunesnius kaip atuoniolikos met
asmenis; asmenis, kurie mokosi bendrojo lavinimo ir profesinse mokyklose nenutraukdami
darbo mokymosi dienomis; kai darbo aplinkos veiksniai virija leistinus dydius ir kitais
statym bei kolektyvins sutarties nustatytais atvejais.
4. Nios moterys, neseniai pagimdiusios moterys, krtimi maitinanios moterys,
darbuotojai, auginantys vaik iki trej met, darbuotojai, vieni auginantys vaik iki keturiolikos
met arba negal vaik iki atuoniolikos met, ir negalieji gali bti skiriami dirbti
virvalandinius darbus tik j sutikimu. Be to, negalieji gali bti skiriami dirbti virvalandinius
darbus, jeigu to jiems nedraudia Negalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialins
apsaugos ir darbo ministerijos ivada.
41
5. Virvalandiniu darbu nelaikomas administracijos pareign darbas, virijantis

nustatyt darbo trukm. Toki pareig sraas nustatomas kolektyvinse sutartyse, darbo tvarkos
taisyklse.
Nr. X-294, 2005-06-30, in., 2005, Nr. 85-3138 (2005-07-14)
Nr. XI-927, 2010-06-22, in., 2010, Nr. 81-4221 (2010-07-10)
151 straipsnis. Iimtiniai atvejai, kai darbdavys gali skirti dirbti virvalandinius
darbus
Virvalandinius darbus darbdavys gali skirti dirbti iais iimtiniais atvejais:
1) kai dirbami darbai, btini krato apsaugai, ir siekiant ukirsti keli nelaimms bei
pavojams;
2) kai dirbami visuomenei btini darbai, alinamos atsitiktins ar staiga atsiradusios
aplinkybs dl avarij, gaivalini nelaimi;
3) kai btina ubaigti pradt darb, kurio dl nenumatytos ar atsitiktins klities
esamomis techninmis gamybos slygomis nebuvo galima ubaigti per darbo valand skaii,
jeigu nutraukus pradt darb gali sugesti mediagos ar renginiai;
4) kai dirbami mechanizm arba rengini remonto ir atstatymo darbai, jeigu dl j
gedimo didelis darbuotoj skaiius turt nutraukti darb;
5) kai darbo tsti neatvyksta pamainininkas, jeigu dl to gali sutrikti darbo procesas; iais
atvejais administracija turi nedelsdama, ne vliau kaip po puss pamainos, pakeisti pamaininink
kitu darbuotoju;
6) pakrovimo ir ikrovimo operacijoms ir su jomis susijusiems transporto darbams
atlikti, kai btina itutinti transporto moni sandlius, taip pat transporto priemonms pakrauti
ir ikrauti, kad kroviniai nesusikaupt isiuntimo bei paskirties punktuose ir bt ivengta
transporto priemoni prastovos;
7) kai tai numatyta kolektyvinje sutartyje.
Nr. X-188, 2005-05-12, in., 2005, Nr. 67-2400 (2005-05-28)
Nr. XI-927, 2010-06-22, in., 2010, Nr. 81-4221 (2010-07-10)
152 straipsnis. Virvalandini darb trukm

1. Darbuotojo virvalandinis darbas per dvi dienas i eils neturi viryti keturi valand
ir imto dvideimties valand per metus. Kolektyvinje sutartyje gali bti nustatyta kitokia
metin virvalandini darb trukm, bet ne daugiau kaip imto atuoniasdeimties valand per
metus.
2. Darbdavys privalo ymti darbo laiko apskaitos iniaraiuose tiksli kiekvieno
darbuotojo dirbt virvalandi apskait.
Nr. X-188, 2005-05-12, in., 2005, Nr. 67-2400 (2005-05-28)
Nr. XI-404, 2009-07-23, in., 2009, Nr. 93-3993 (2009-08-04)
153 straipsnis. Darbo trukm veni ir poilsio dien ivakarse

1. veni dien ivakarse darbo dienos trukm sutrumpinama viena valanda, iskyrus
sutrumpint darbo laik dirbanius darbuotojus.
2. Esant ei dien darbo savaitei, prie poilsio dien darbas neturi trukti ilgiau kaip
penkias valandas.
154 straipsnis. Darbas nakt
1. Nakties laikas yra kalendorinis laikas nuo dvideimt antros valandos iki etos
valandos.
2. Naktiniu laikomas darbas, jeigu trys darbo valandos tenka nakiai. Naktinis darbo
laikas sutrumpinamas viena valanda.
3. Dirbti nakt draudiama skirti asmenis iki atuoniolikos met, taip pat darbuotojus,
kuriems dirbti nakt neleidia sveikatos prieiros staigos ivada.
42
4. Negalieji, jeigu jiems nedraudia Negalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie

Socialins apsaugos ir darbo ministerijos ivada, nios moterys, neseniai pagimdiusios
moterys, krtimi maitinanios moterys, darbuotojai, auginantys vaik iki trej met, darbuotojai,
vieni auginantys vaik iki keturiolikos met arba negal vaik iki atuoniolikos met, gali bti
skiriami dirbti nakt tik j sutikimu.
5. Nakties darbo trukm netrumpinama esant nepertraukiamai gamybai, taip pat kai pagal
darbo sutart darbuotojas yra priimtas darbui nakt.
6. Darbuotoj, dirbani nakt, sveikata nemokamai tikrinama Vyriausybs nustatyta
tvarka, taip pat darbuotojo pageidavimu (jei turi nusiskundim dl nakties darbo). Jeigu
nustatoma, kad darbas nakt pakenk arba gali pakenkti darbuotojo sveikatai, darbdavys,
vadovaudamasis sveikatos prieiros staigos ivada, privalo perkelti darbuotoj dirbti tik dien.
Nr. X-294, 2005-06-30, in., 2005, Nr. 85-3138 (2005-07-14)
155 straipsnis. Budjimas

1. Ypatingais atvejais, kai reikia utikrinti monje darbo tvark ar garantuoti, jog bus
atlikti neatidliotini darbai, darbdavys gali pavesti darbuotojui ne daniau kaip kart per mnes,
o darbuotojo sutikimu ne daniau kaip kart per savait budti monje arba namuose
pasibaigus darbo dienai arba poilsio ir veni dienomis.
2. Budjimo laikas monje kartu su darbo dienos (pamainos) trukme (kai budima darbo
dienai (pamainai) pasibaigus) negali viryti io Kodekso 144 straipsnyje nustatytos darbo dienos
(pamainos) trukms, o budjimo trukm monje poilsio ir veni dienomis, taip pat namuose
negali viryti atuoni valand per par. Budjimas monje prilyginamas darbo laikui, o
budjimas namuose ne maiau kaip pusei darbo laiko.
3. U budjim monje, kai virijama darbo laiko trukm (Kodekso 144 straipsnio 1 ir 2
dalys, 145, 146 straipsniai ir 149 straipsnio 1 dalis), ar namuose per artimiausi mnes privalo
bti suteikiamas poilsio laikas tokios pat trukms kaip budjimas monje ar darbo laikui
prilygintas budjimo laikas (budint namuose), arba darbuotojo pageidavimu is poilsio laikas gali
bti pridedamas prie kasmetini atostog, arba apmokama kaip u virvalandin darb.
4. Budti monje arba namuose negalima skirti asmen iki atuoniolikos met. Nios
moterys, neseniai pagimdiusios moterys ir krtimi maitinanios moterys, darbuotojai,
auginantys vaik iki trej met, bei darbuotojai, vieni auginantys vaik iki keturiolikos met arba
negal vaik iki atuoniolikos met, negalj slaugantys asmenys, negalieji, jeigu jiems
nedraudia Negalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialins apsaugos ir darbo
ministerijos ivada, budti monje arba namuose gali bti skiriami tik j sutikimu.
Nr. X-294, 2005-06-30, in., 2005, Nr. 85-3138 (2005-07-14)
XIV SKYRIUS
POILSIO LAIKAS
156 straipsnis. Poilsio laiko svoka
Poilsio laikas tai statymu, kolektyvine ar darbo sutartimi reglamentuotas laisvas nuo
darbo laikas.
157 straipsnis. Poilsio laiko rys
Poilsio laiko rys yra ios:
1) pertrauka pailsti ir pavalgyti;
2) papildomos ir specialios pertraukos pailsti darbo dienos (pamainos) laiku;
3) paros nepertraukiamasis poilsis tarp darbo dien (pamain);
4) savaits nepertraukiamasis poilsis;
5) kasmetinis poilsio laikas (veni dienos, atostogos).
158 straipsnis. Pertrauka pailsti ir pavalgyti
43
1. Darbuotojams suteikiama ne ilgesn kaip dviej valand ir ne trumpesn kaip puss

valandos pertrauka pailsti ir pavalgyti. i pertrauka paprastai suteikiama prajus pusei darbo
dienos (pamainos) laiko, bet ne vliau kaip po keturi darbo valand.
2. Darbuotojas pertrauk pailsti ir pavalgyti naudoja savo nuoira. Jis iuo laiku gali
palikti darbo viet. i pertrauka neskaitoma darbo laik.
3. Esant ei dien darbo savaitei, poilsio ir veni dien ivakarse gali bti dirbama
be pertraukos pailsti ir pavalgyti tik tada, jei tos darbo dienos trukm nevirija ei valand.
4. Darbdavys privalo pasirpinti, kad darbuotojams bt sudarytos tinkamos slygos per
pertrauk pailsti ir pavalgyti.
5. Tuose darbuose, kur dl gamybos slyg negalima daryti pertraukos pailsti ir
pavalgyti, darbuotojui turi bti suteikiama galimyb pavalgyti darbo laiku.
6. Pertraukos pailsti ir pavalgyti pradi, pabaig ir kitas slygas nustato darbo tvarkos
taisykls, darbo grafikas, kolektyvin ir darbo sutartis.
159 straipsnis. Papildomos ir specialios pertraukos
1. Atsivelgiant darbo slygas, darbuotojams darbo laiku suteikiamos papildomos
pertraukos pailsti.
2. Jaunesniems kaip atuoniolikos met darbuotojams, kuri darbo laiko trukm yra
ilgesn negu keturios valandos, privalo bti suteikta maiausiai trisdeimties minui papildoma
pertrauka pailsti darbo metu. Ji skaitoma darbo laik.
3. Dirbant lauke arba neildomose patalpose, kai aplinkos temperatra emesn kaip 10
C, taip pat dirbant sunk fizin ar didels protins tampos reikalaujant darb arba darb
veikiant kitiems nepalankiems sveikatai veiksniams, privalo bti suteikiamos specialios
pertraukos.
4. Papildomos ir specialios pertraukos skaitomos darbo laik, j nustatymo tvark
tvirtina Vyriausyb.
5. Papildom ir speciali pertrauk skaiius, trukm ir poilsio vieta atsivelgiant
konkreias darbo slygas nustatomi kolektyvinse sutartyse bei darbo tvarkos taisyklse.
160 straipsnis. Paros poilsis
1. Kasdieninio nepertraukiamojo poilsio tarp darbo dien (pamain) trukm negali bti
trumpesn kaip vienuolika valand i eils.
2. Kasdieninio nepertraukiamojo poilsio laikas darbuotojams iki eiolikos met privalo
bti ne trumpesnis kaip keturiolika valand, o asmenims nuo eiolikos iki atuoniolikos met
ne trumpesnis kaip dvylika valand ir apimti laik nuo dvideimt antros valandos iki etos
valandos.
161 straipsnis. Savaits nepertraukiamasis poilsis
1. Bendra poilsio diena yra sekmadienis, o esant penki dien darbo savaitei,
etadienis ir sekmadienis, iskyrus io straipsnio 2, 3, 4 dalyse ir kituose norminiuose teiss
aktuose nustatytus atvejus.
2. monms ir organizacijoms, kuriose bendr poilsio dien negalima nutraukti darbo dl
to, kad reikia aptarnauti gyventojus (miesto transportas, sveikatos prieiros staigos, energijos
tiekimo mons, teatrai, muziejai ir kt.), poilsio dienas nustato savivaldybs vykdomoji
institucija.
3. monse ir organizacijose, kuriose negalima sustabdyti darbo dl technini gamybos
slyg arba dl to, kad reikia nuolat nepertraukiamai aptarnauti gyventojus, taip pat kitose
nepertraukiamos gamybos monse poilsio dienos suteikiamos kitomis savaits dienomis i eils
kiekvienai darbuotoj grupei pagal darbo (pamain) grafikus. Jie sudaromi ir tvirtinami io
Kodekso 147 straipsnyje nustatyta tvarka.
4. Esant suminei darbo laiko apskaitai, darbuotojams suteikiamos poilsio dienos pagal
darbo (pamain) grafikus (tvarkaraius).
44
5. Savaits nepertraukiamasis poilsis turi trukti ne maiau kaip trisdeimt penkias

valandas. io straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse nustatytais atvejais abi poilsio dienos turi bti
suteikiamos i eils.
6. Skirti dirbti poilsio dienomis draudiama, iskyrus tokius darbus, kuri sustabdyti
negalima dl technini gamybos slyg (nepertraukiamai veikianios mons, organizacijos),
darbus, btinus gyventojams aptarnauti, taip pat neatidliotinus remonto ir krovos darbus.
Nias moteris, neseniai pagimdiusias moteris ir krtimi maitinanias moteris, darbuotojus,
auginanius vaik iki trej met, bei darbuotojus, vienus auginanius vaik iki keturiolikos met
arba negal vaik iki atuoniolikos met, asmenis iki atuoniolikos met dirbti poilsio dienomis
galima skirti tik j sutikimu.
7. Asmenims iki atuoniolikos met turi bti suteikiamos ne maiau kaip dvi poilsio
dienos per savait.
8. Derinant darbuotoj poilsio laik su veni dienomis, poilsio dienos i valstybs ir
savivaldybi biudet finansuojamose monse, staigose ir organizacijose gali bti perkeltos
Vyriausybs nutarimu, kuris kitoms monms, staigoms ir organizacijoms bt rekomendacinio
pobdio. Dl poilsio dien perklimo darbo laikas negali pailgti.
Nr. X-188, 2005-05-12, in., 2005, Nr. 67-2400 (2005-05-28)
Nr. X-294, 2005-06-30, in., 2005, Nr. 85-3138 (2005-07-14)
162 straipsnis. veni dienos

1. monse, staigose ir organizacijose nedirbama iomis veni dienomis:
1) sausio 1-j Naujj met dien;
2) vasario 16-j Lietuvos valstybs atkrimo dien;
3) kovo 11-j Lietuvos nepriklausomybs atkrimo dien;
4) sekmadien ir pirmadien krikioni Velyk (pagal vakarietikj tradicij)
dienomis;
5) gegus 1-j Tarptautin darbo dien;
6) pirmj gegus sekmadien Motinos dien;
7) pirmj birelio sekmadien Tvo dien;

8) birelio 24-j Rasos ir Jonini dien;
9) liepos 6-j Valstybs (Lietuvos karaliaus Mindaugo karnavimo) dien;
10) rugpjio 15-j olin (v. Mergels Marijos mimo dang dien);
11) lapkriio 1-j Vis ventj dien;
12) gruodio 24-tj Ki dien;
13) gruodio 25-j ir 26-j Kald dienomis.
2. Skirti dirbti veni dienomis draudiama, iskyrus tokius darbus, kuri sustabdyti
negalima dl technini gamybos slyg (nepertraukiamai veikianios mons, organizacijos),
darbus, btinus gyventojams aptarnauti, taip pat neatidliotinus remonto ir krovos darbus.
Nias moteris, neseniai pagimdiusias moteris ir krtimi maitinanias moteris, darbuotojus,
auginanius vaik iki trej met, bei darbuotojus, vienus auginanius vaik iki keturiolikos met
arba negal vaik iki atuoniolikos met, asmenis iki atuoniolikos met dirbti veni dienomis
galima skirti tik j sutikimu.
Nr. IX-1656, 2003-06-26, in., 2003, Nr. 70-3167 (2003-07-16)
Nr. X-294, 2005-06-30, in., 2005, Nr. 85-3138 (2005-07-14)
Nr. X-1538, 2008-05-13, in., 2008, Nr. 62-2336 (2008-05-31)
Nr. XI-1219, 2010-12-09, in., 2010, Nr. 153-7788 (2010-12-28)
1621 straipsnis. Neteko galios nuo 2008 m. gruodio 30 d.

Nr. X-458, 2005-12-20, in., 2005, Nr. 149-5422 (2005-12-22)
Nr. X-1713, 2008-07-15, in., 2008, Nr. 87-3470 (2008-07-31)
Nr. XI-86, 2008-12-19, in., 2008, Nr. 149-6012 (2008-12-30)
45
163 straipsnis. Atmintinos dienos

Dienos, statymu paskelbtos atmintinomis, yra darbo dienos.
164 straipsnis. Atostog rys
Atostogos yra kasmetins ir tikslins.
165 straipsnis. Kasmetins atostogos
1. Kasmetins atostogos tai kalendorinmis dienomis skaiiuojamas laikotarpis,
suteikiamas darbuotojui pailsti ir darbingumui susigrinti, paliekant darbo viet (pareigas) ir
mokant vidutin darbo umokest. io Kodekso 162 straipsnyje nurodytos veni dienos
atostog trukm neskaitomos.
2. Kasmetins atostogos yra minimaliosios, pailgintos ir papildomos.
166 straipsnis. Kasmetins minimaliosios atostogos
1. Kasmetini minimalij atostog trukm dvideimt atuonios kalendorins dienos.
2. Kasmetins minimaliosios trisdeimt penki kalendorini dien atostogos
suteikiamos:
1) darbuotojams iki atuoniolikos met;
2) darbuotojams, vieniems auginantiems vaik iki keturiolikos met arba negal vaik
iki atuoniolikos met;
3) negaliesiems;
4) kitiems statym nustatytiems asmenims.
3. Dirbantiems ne vis darbo laik kasmetins atostogos netrumpinamos.
Nr. X-188, 2005-05-12, in., 2005, Nr. 67-2400 (2005-05-28)
Nr. X-294, 2005-06-30, in., 2005, Nr. 85-3138 (2005-07-14)
167 straipsnis. Kasmetins pailgintos atostogos

Pailgintos iki penkiasdeimt atuoni kalendorini dien kasmetins atostogos
suteikiamos kai kuri kategorij darbuotojams, kuri darbas susijs su didesne nervine, emocine,
protine tampa bei profesine rizika, taip pat kuri darbo slygos yra specifins. Vyriausyb
tvirtina darbuotoj, turini teis ias atostogas, kategorij sra ir nustato jame konkrei
pailgint atostog trukm kiekvienai darbuotoj kategorijai.
168 straipsnis. Kasmetins papildomos atostogos
1. Kasmetins papildomos atostogos suteikiamos:
1) darbuotojams u darb slygomis, neatitinkaniomis normali darbo slyg;
2) u ilgalaik nepertraukiamj darb toje darbovietje;
3) u ypating darb pobd.
2. Kasmetini papildom atostog trukm, suteikimo slygas ir tvark nustato
Vyriausyb. Darbo, kolektyvinje sutartyje arba darbo tvarkos taisyklse gali bti nustatomos
didesns trukms ir kit ri negu iame straipsnyje kasmetins papildomos atostogos.
Nr. X-188, 2005-05-12, in., 2005, Nr. 67-2400 (2005-05-28)
169 straipsnis. Kasmetini atostog suteikimo tvarka

1. U kiekvienus darbo metus kasmetins atostogos suteikiamos tais paiais darbo
metais.
2. U pirmuosius darbo metus kasmetins atostogos paprastai suteikiamos po ei
mnesi nepertraukiamojo darbo toje monje. U antruosius ir paskesnius darbo metus
kasmetins atostogos suteikiamos bet kuriuo darbo met laiku pagal kasmetini atostog
suteikimo eil. Eils sudarymo tvarka nustatoma kolektyvinje sutartyje, o ten, kur tokia sutartis
nesudaroma, kasmetini atostog suteikimo eil nustatoma ali susitarimu.
46
3. Nesujus eiems nepertraukiamojo darbo mnesiams, darbuotojo praymu kasmetins

atostogos suteikiamos:
1) moterims prie ntumo ir gimdymo atostogas arba po j;
2) kitais statym arba kolektyvini sutari nustatytais atvejais.
4. Teis pasirinkti kasmetini atostog laik po ei mnesi nepertraukiamojo darbo
monje turi:
1) asmenys iki atuoniolikos met;
2) nios moterys ir darbuotojai, vieni auginantys vaik iki keturiolikos met arba
negal vaik iki atuoniolikos met.
5. Vyrams j pageidavimu kasmetins atostogos suteikiamos monos ntumo ir
gimdymo atostog metu.
6. Mokymo staig pedagogams pirmaisiais darbo metais kasmetins atostogos
suteikiamos moksleivi ir student vasaros atostog metu, nepaisant to, kada ie pedagogai
pradjo dirbti toje mokymo staigoje.
7. Asmenims, kurie mokosi nenutraukdami darbo, kasmetins atostogos j pageidavimu
derinamos prie egzamin, skait laikymo, diplominio darbo rengimo, laboratorini darb ir
konsultacij laiko.
8. Darbuotojams, namie slaugantiems ligonius ir negaliuosius, taip pat asmenims,
sergantiems chronikomis ligomis, kuri pamjimas priklauso nuo atmosferos slyg, esant
medicinos staigos rekomendacijai, kasmetins atostogos suteikiamos j pageidaujamu laiku.
Nr. X-294, 2005-06-30, in., 2005, Nr. 85-3138 (2005-07-14)
170 straipsnis. Darbo staas kasmetinms atostogoms gauti

1. darbo metus, u kuriuos suteikiamos kasmetins atostogos, skaitoma:
1) faktikai dirbtas laikas;
2) laikas, per kur pagal statymus darbuotojui isaugoma darbo vieta (pareigos) ir visas
darbo umokestis arba jo dalis;
3) laikas, per kur pagal statymus darbuotojui isaugoma darbo vieta (pareigos) ir
mokama stipendija arba kitos imokos, iskyrus laik, kai darbuotojas yra ijs vaiko prieiros
atostog, kol vaikui sueis treji metai;
4) laikas, kur darbuotojas gavo ligos, motinysts arba tvysts paalp;
5) mokamos kasmetins atostogos;
6) nemokamos atostogos iki keturiolikos kalendorini dien;
7) nemokamos atostogos iki trisdeimties kalendorini dien negaliesiems;
8) nemokamos atostogos iki trisdeimties kalendorini dien asmenims, slaugantiems
negalj;
9) priverstins pravaiktos laikas darbuotojui, grintam ankstesn darb;
10) teisto streiko laikas;
11) kiti statym nustatyti laikotarpiai.
2. Darbo metai, u kuriuos suteikiamos kasmetins atostogos, prasideda nuo darbuotojo
primimo darb dienos.
Nr. X-294, 2005-06-30, in., 2005, Nr. 85-3138 (2005-07-14)
Nr. X-660, 2006-06-08, in., 2006, Nr. 72-2677 (2006-06-28)
171 straipsnis. Kasmetini atostog trukms nustatymas

1. Kasmetins papildomos atostogos pridedamos prie kasmetini minimalij atostog ir
gali bti suteikiamos kartu arba atskirai.
2. Darbuotojams, turintiems teis gauti kasmetines pailgintas ir kasmetines papildomas
atostogas, j pasirinkimu suteikiamos arba tik kasmetins pailgintos atostogos, arba io straipsnio
1 dalyje nustatyta tvarka prie kasmetini minimalij atostog pridtos kasmetins papildomos
atostogos.
172 straipsnis. Kasmetini atostog suteikimas dalimis
47
Darbuotojo pageidavimu kasmetins atostogos gali bti suteikiamos dalimis. Viena i

kasmetini atostog dali negali bti trumpesn kaip keturiolika kalendorini dien.
173 straipsnis. Ataukimas i kasmetini atostog
Ataukti i kasmetini atostog leidiama tik darbuotojo sutikimu. Nepanaudota
kasmetini atostog dalis suteikiama io Kodekso 174 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta tvarka.
174 straipsnis. Kasmetini atostog perklimas ir pratsimas
1. Perkelti kasmetines atostogas leidiama tik darbuotojo praymu arba sutikimu.
Kasmetins atostogos taip pat perkeliamos, kai darbuotojas:
1) yra laikinai nedarbingas;
2) gyja teis tikslines atostogas, nurodytas io Kodekso 178 straipsnyje;
3) gyja teis nemokamas atostogas, nurodytas io Kodekso 184 straipsnio 1 dalyje;
4) atleidiamas nuo darbo valstybinms ar visuomeninms pareigoms atlikti io Kodekso
183 straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatytais atvejais;
5) dalyvauja likviduojant stichini nelaimi ir avarij pasekmes, nepaisant to, kokia
tvarka jis buvo paauktas iems darbams.
2. Jeigu io straipsnio 1 dalyje nustatytos arba kitos prieastys, dl kuri kasmetins
atostogos negali bti panaudotos, atsirado iki kasmetini atostog pradios, darbuotojui susitarus
su administracija kasmetins atostogos perkeliamos kitam laikui. Jei tokios prieastys atsirado
kasmetini atostog metu, kasmetins atostogos pratsiamos atitinkam dien skaii arba
darbuotojui susitarus su administracija nepanaudot kasmetini atostog dalis perkeliama kit
laik.
3. Perkeltos kasmetins atostogos paprastai suteikiamos tais paiais darbo metais.
Darbuotojo praymu arba sutikimu nepanaudot kasmetini atostog dalis gali bti perkeliama ir
pridedama prie kit darbo met kasmetini atostog.
175 straipsnis. Nepanaudot kasmetini atostog suteikimas atleidiant i darbo
Atleidiant darbuotoj i darbo (iskyrus atvejus, kai atleidiama dl jo paties kalts),
nepanaudotos kasmetins atostogos jo pageidavimu suteikiamos nukeliant atleidimo dat. Tokiu
atveju atleidimo i darbo diena yra laikoma kita diena po kasmetini atostog pabaigos dienos.
176 straipsnis. Kasmetini atostog apmokjimas
1. Kasmetini atostog laiku darbuotojui garantuojamas jo vidutinis darbo umokestis
visose darbovietse. Vidutinio darbo umokesio apskaiiavimo tvark nustato Vyriausyb.
2. Darbo umokestis u kasmetines atostogas mokamas ne vliau kaip prie tris
kalendorines dienas iki kasmetini atostog pradios. Jeigu darbuotojui priklausantis darbo
umokestis nustatytu laiku nesumokamas ne dl darbuotojo kalts, kasmetins atostogos
pratsiamos tiek dien, kiek buvo delsiama sumokti darbo umokest, ir u pratst laik
mokama kaip u kasmetines atostogas.
177 straipsnis. Pinigin kompensacija u nepanaudotas kasmetines atostogas
1. Kasmetines atostogas pakeisti pinigine kompensacija neleidiama. Jei dl darbo
santyki pabaigos darbuotojui negali bti suteikiamos kasmetins atostogos arba jei darbuotojas
j nepageidauja, jam imokama pinigin kompensacija.
2. Pinigin kompensacija u nepanaudotas kasmetines atostogas imokama nutraukiant
darbo sutart neatsivelgiant jos termin. Kompensacijos dydis nustatomas pagal nepanaudot
kasmetini atostog, tenkani tam darbo laikotarpiui, darbo dien skaii. Jei darbuotojui
kasmetins atostogos nebuvo suteiktos daugiau kaip u vienerius darbo metus, kompensacija
imokama u visas nepanaudotas kasmetines atostogas.
Nr. X-188, 2005-05-12, in., 2005, Nr. 67-2400 (2005-05-28)
178 straipsnis. Tikslini atostog rys
48
Tikslins atostogos yra:

1) ntumo ir gimdymo;
2) tvysts atostogos;
3) atostogos vaikui priirti, kol jam sueis treji metai;
4) mokymosi;
5) krybins;
6) valstybinms ar visuomeninms pareigoms atlikti;
7) nemokamos.
Nr. X-660, 2006-06-08, in., 2006, Nr. 72-2677 (2006-06-28)
179 straipsnis. Ntumo ir gimdymo atostogos

1. Moterims suteikiamos ntumo ir gimdymo atostogos septyniasdeimt kalendorini
dien iki gimdymo ir penkiasdeimt eios kalendorins dienos po gimdymo (komplikuoto
gimdymo atveju arba gimus dviem ir daugiau vaik septyniasdeimt kalendorini dien). ios
atostogos apskaiiuojamos bendrai ir suteikiamos moteriai visos, nepaisant faktikai iki gimdymo
panaudot dien skaiiaus.
2. Darbuotojams, vaikinusiems naujagimius ar paskirtiems j globjais, suteikiamos
atostogos u laik nuo vaikinimo ar globos nustatymo dienos, kol kdikiui sueis septyniasdeimt
dien.
3. U io straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyt atostog laik mokama Ligos ir motinysts
socialinio draudimo statymo nustatyta paalpa.
4. Darbdavys utikrina darbuotoj teis po i atostog grti t pai ar lygiavert
darbo viet (pareigas) ne maiau palankiomis slygomis, skaitant darbo umokest, ir naudotis
visomis geresnmis slygomis, skaitant darbo umokest, kurias jis bt turjs teis, jeigu
bt dirbs.
Nr. XI-335, 2009-07-14, in., 2009, Nr. 87-3664 (2009-07-23)( papildyta 4 dalimi)
179(1) straipsnis. Tvysts atostogos

1. Vyrams suteikiamos tvysts atostogos laikotarpiui nuo vaiko gimimo dienos iki tol,
kol vaikui sukaks vienas mnuo.
2. U io straipsnio 1 dalyje nustatyt atostog laik mokama Ligos ir motinysts
socialinio draudimo statymo nustatyta paalpa.
Nr. X-660, 2006-06-08, in., 2006, Nr. 72-2677 (2006-06-28)
Nr. X-1345, 2007-12-04, in., 2007, Nr. 132-5353 (2007-12-15)
180 straipsnis. Atostogos vaikui priirti, kol jam sueis treji metai
1. Pagal eimos pasirinkim motinai (motei), tvui (tviui), senelei, seneliui arba
kitiems giminaiiams, faktikai auginantiems vaik, taip pat darbuotojui, paskirtam vaiko
globju, suteikiamos atostogos vaikui priirti, kol jam sueis treji metai. Atostogas galima imti
visas i karto arba dalimis. Darbuotojai, turintys teis gauti ias atostogas, gali jas imti
pakaitomis.
2. Darbuotojas, ketinantis pasinaudoti iomis atostogomis ar grti darb joms
nepasibaigus, apie tai ratu privalo spti darbdav ne vliau kaip prie keturiolika dien.
Kolektyvinje sutartyje gali bti nustatytas ilgesnis spjimo terminas.
3. Per atostog laikotarp paliekama darbo vieta (pareigos), iskyrus atvejus, kai mon
visikai likviduojama.
Nr. IX-2293, 2004-06-22, in., 2004, Nr. 103-3756 (2004-07-01)
181 straipsnis. Mokymosi atostogos
49
1. Darbuotojams suteikiamos mokymosi atostogos stojamiesiems egzaminams

auktesnisias ir auktsias mokyklas pasirengti ir laikyti po tris dienas kiekvienam egzaminui.
2. Darbuotojams, kurie mokosi bendrojo lavinimo mokyklose ar nustatyta tvarka
registruotose auktesniosiose ir auktosiose mokyklose, pagal i mokykl paymas suteikiamos
mokymosi atostogos:
1) eiliniams egzaminams pasirengti ir laikyti po tris dienas kiekvienam egzaminui;
2) skaitoms pasirengti ir laikyti po dvi dienas kiekvienai skaitai;
3) laboratoriniams darbams atlikti ir konsultavimuisi tiek dien, kiek nustatyta
mokymo planuose ir tvarkaraiuose;
4) diplominiam (bakalauro, magistro) darbui baigti ir ginti trisdeimt kalendorini
dien;
5) valstybiniams (baigiamiesiems) egzaminams pasirengti ir laikyti po eias dienas
kiekvienam egzaminui.
3. mokymosi atostog laik neskaitomas kelionje sugaitas laikas.
182 straipsnis. Krybins atostogos
Krybins atostogos suteikiamos disertacijai ubaigti, vadovliams rayti ir kitais
statym nustatytais atvejais. Krybini atostog trukm, suteikimo ir apmokjimo tvark
reglamentuoja statymai, darbo ir kolektyvin sutartis.
183 straipsnis. Atleidimas nuo darbo valstybinms arba visuomeninms pareigoms
atlikti
1. Darbuotojai atleidiami nuo darbo: gyvendinti rinkim teiss; pakviesti ikiteisminio
tyrimo staigas, prokuratr ir teism liudytoju, nukentjusiuoju, specialistu, vertju ar
kviestiniu, visuomenins organizacijos arba darbuotoj kolektyvo atstovu; atlikti donoro pareig
ir kitais statym nustatytais atvejais.
2. Darbuotojams, atleistiems nuo darbo valstybinms arba visuomeninms pareigoms
atlikti, darbo umokest, ne maesn u vidutin, moka ar kompensuoja ta staiga ar organizacija,
kurios pareigojimus jie vykdo, jeigu ko kita nenustato statymas.
3. monje veikianios profesins sjungos renkami darbuotojai atleidiami nuo darbo iki
ei darbo dien per metus kvalifikacijai kelti, dalyvauti profesins sjungos renginiuose ir kt.
Atleidimo nuo darbo ir apmokjimo tvarka nustatoma kolektyvinje sutartyje.
Nr. X-188, 2005-05-12, in., 2005, Nr. 67-2400 (2005-05-28)
184 straipsnis. Nemokamos atostogos

1. Darbuotojo reikalavimu nemokamos atostogos suteikiamos:
1) darbuotojams, auginantiems vaik iki keturiolikos met iki keturiolikos kalendorini
dien;
2) darbuotojams, auginantiems negal vaik iki atuoniolikos met iki trisdeimties
kalendorini dien;
3) moters ntumo ir gimdymo atostog metu bei vaiko prieiros, kol jam sueis treji
metai, atostog metu tvui jo pageidavimu (motinai tvo atostog vaikui priirti, kol jam
sueis treji metai, metu); i atostog bendra trukm negali viryti trij mnesi;
4) negaliajam iki trisdeimties kalendorini dien per metus;
5) darbuotojui, vienam slauganiam negalj, kuriam Negalumo ir darbingumo
nustatymo tarnybos prie Socialins apsaugos ir darbo ministerijos sprendimu nustatytas
nuolatins slaugos btinumas iki 30 kalendorini dien per metus ali suderintu laiku;
6) darbuotojui, slauganiam sergant eimos nar tokiam laikui, kur rekomenduoja
gydymo staiga;
7) santuokai sudaryti ne maiau kaip trys kalendorins dienos;
8) mirusio eimos nario laidotuvms ne maiau kaip trys kalendorins dienos.
2. Nemokamos atostogos dl kit prieasi suteikiamos kolektyvinje sutartyje
nustatyta tvarka.
50
Nr. X-294, 2005-06-30, in., 2005, Nr. 85-3138 (2005-07-14)
185 straipsnis. Papildomos atostog lengvatos

Kolektyvinse arba darbo sutartyse gali bti nustatytos ilgesns trukms bei kit ri
atostogos, papildomos lengvatos pasirinkti kasmetini atostog laik, nustatyti didesni
mokjimai u kasmetines ir tikslines atostogas, negu garantuoja is Kodeksas. ios lengvatos,
iskyrus papildom lengvat pasirinkti kasmetini atostog laik, negali bti nustatytos
kolektyvinse ir darbo sutartyse, sudaromose staigose, organizacijose, kurios yra ilaikomos i
valstybs, savivaldybi ir valstybinio socialinio draudimo fondo biudet bei kit valstybs
steigt fond l, taip pat sutartyse, sudaromose Lietuvos banke.
XV SKYRIUS
DARBO UMOKESTIS. GARANTIJOS IR KOMPENSACIJOS
186 straipsnis. Darbo umokestis
1. Darbo umokestis yra atlyginimas u darb, darbuotojo atliekam pagal darbo sutart.
2. Darbo umokestis apima pagrindin darbo umokest ir visus papildomus udarbius,
bet kokiu bdu tiesiogiai darbdavio imokamus darbuotojui u jo atlikt darb.
3. Darbuotojo darbo umokestis priklauso nuo darbo kiekio ir kokybs, mons, staigos,
organizacijos veiklos rezultat bei darbo paklausos ir pasilos darbo rinkoje. Vyrams ir moterims
u tok pat ar lygiavert darb mokamas vienodas darbo umokestis.
4. Darbo umokestis mokamas pinigais.
187 straipsnis. Darbo umokesio minimumas
1. Vyriausyb Trials tarybos teikimu nustato minimalj valandin atlyg ir minimalij
mnesin alg. Atskiroms kio akoms, regionams ar darbuotoj grupms Vyriausyb Trials
tarybos teikimu gali nustatyti skirtingus minimaliojo valandinio atlygio ir minimaliosios
mnesins algos dydius.
2. Kolektyvinse sutartyse gali bti nustatyti didesni negu io straipsnio 1 dalyje
nustatyti minimaliojo darbo umokesio dydiai.
3. Darbuotojo valandinis atlygis arba mnesin alga negali bti maesni u io straipsnio
1 ir 2 dalyse nustatytus minimaliuosius dydius.
188 straipsnis. Darbo apmokjimo organizavimas
1. Darbo apmokjimo slygos, dydiai, profesij ir pareig tarifiniai ir kvalifikaciniai
reikalavimai, darbo normos, darb ir darbuotoj tarifikavimo tvarka nustatomi kolektyvinse
sutartyse.
2. Konkrets valandiniai tarifiniai atlygiai, mnesins algos, kitos darbo apmokjimo
formos ir slygos, darbo normos (idirbio, laiko, aptarnavimo ir kt.) nustatomos kolektyvinse ir
darbo sutartyse.
3. Taikant darb klasifikacijos sistem darbo umokesiui nustatyti, tie patys kriterijai
turi bti taikomi ir vyrams, ir moterims, ir i sistema turi bti parengta taip, kad bt ivengta bet
kokios diskriminacijos lyties pagrindu.
Nr. XI-404, 2009-07-23, in., 2009, Nr. 93-3993 (2009-08-04)
189 straipsnis. Valstybs ir savivaldybi moni, staig, organizacij darbuotoj

darbo apmokjimas
I valstybs, savivaldybi ir valstybinio socialinio draudimo biudet bei kit valstybs
steigt fond l finansuojam staig, moni, organizacij bei Lietuvos banko darbuotoj
darbo apmokjimo slygos nustatomos statym nustatyta tvarka.
190 straipsnis. Darbo umokesio indeksavimas
51
Darbo umokestis indeksuojamas statym nustatyta tvarka.

191 straipsnis. Normali darbo slyg utikrinimas
Darbdavys turi utikrinti normalias darbo slygas, kad darbuotojai galt vykdyti darbo
normas. Tokiomis slygomis laikoma:
1) tinkama main, stakli ir prietais bkl;
2) reikiamu laiku aprpinimas techniniais dokumentais;
3) darbui atlikti reikaling mediag ir ranki tinkama kokyb ir j pateikimas reikiamu
laiku;
4) gamybos aprpinimas elektros, duj ir kitokia energija;
5) saugios ir nekenksmingos sveikatai darbo slygos (saugumo technikos taisykli ir
norm laikymasis, reikiamas apvietimas, ildymas, ventiliacija, triukmo, spinduliavimo,
vibravimo ir kit aling veiksni, neigiamai veikiani darbuotoj sveikat, paalinimas ir kt.);
6) tinkam slyg normini teiss akt nustatyta tvarka kelti profesin kvalifikacij ir
tobulinti gdius sudarymas;
7) kitos slygos, reikalingos konkretiems darbams atlikti.
192 straipsnis. Darbo apmokjimas esant nukrypim nuo normali darbo slyg
1. Jeigu yra nukrypim nuo normali darbo slyg, u darb tokiomis slygomis
mokamas padidintas, palyginti su normaliomis slygomis, tarifinis atlygis. Konkrets
apmokjimo dydiai nustatomi kolektyvinse ir darbo sutartyse.
2. Darbo slyg klasifikacij ir sveikatai kenksming veiksni leistinas koncentracijas
bei lygius reglamentuoja statymai ir kiti norminiai teiss aktai.
193 straipsnis. Mokjimas u virvalandin ir nakties darb
U virvalandin darb ir darb nakt mokama ne maiau kaip pusantro darbuotojo darbo
umokesio, nurodyto Darbo kodekso 186 straipsnio 2 dalyje.
Nr. X-1534, 2008-05-13, in., 2008, Nr. 63-2375 (2008-06-03), atitaisymas skelbtas: in., 2008, Nr. 73
Nr. X-1712, 2008-07-15, in., 2008, Nr. 87-3469 (2008-07-31)
194 straipsnis. Mokjimas u darb poilsio ir veni dienomis

1. U darb poilsio arba veni dien, jeigu jis nenumatytas pagal grafik, mokama ne
maiau kaip dvigubai, skaiiuojant nuo darbuotojo darbo umokesio, nurodyto Darbo kodekso
186 straipsnio 2 dalyje, arba darbuotojo pageidavimu kompensuojama suteikiant darbuotojui per
mnes kit poilsio dien arba t dien pridedant prie kasmetini atostog ir mokant u tas dienas
darbuotojui jo vidutin darbo umokest.
2. U darb veni dien pagal grafik mokamas ne maesnis kaip dvigubas darbuotojo
darbo umokestis, nurodytas Darbo kodekso 186 straipsnio 2 dalyje.
Nr. X-1534, 2008-05-13, in., 2008, Nr. 63-2375 (2008-06-03), atitaisymas skelbtas: in., 2008, Nr. 73
Nr. X-1712, 2008-07-15, in., 2008, Nr. 87-3469 (2008-07-31)
195 straipsnis. Mokjimas u prastovos laik

1. Prastovos ne dl darbuotojo kalts laikas apmokamas ne maesniu nei Vyriausybs
nustatytu minimaliuoju valandiniu atlygiu u kiekvien prastovos valand.
2. Kai dl prastovos statym nustatyta tvarka perkelto kit darb darbuotojo darbo
umokestis sumaja dl nepriklausani nuo jo prieasi, jam mokamas iki perklimo buvs
vidutinis darbo umokestis.
3. Jeigu darbuotojui prastovos atveju nepasiloma monje esanio kito darbo pagal jo
profesij, specialyb, kvalifikacij, kur jis galt dirbti nepakenkdamas savo sveikatai, jam u
kiekvien prastovos valand mokamas jo dviej tredali vidutinio valandinio darbo umokesio
dydio, buvusio iki prastovos, atlygis, bet ne maesnis nei Vyriausybs patvirtintas minimalusis
valandinis atlygis u kiekvien prastovos valand.
52
4. Jeigu darbuotojas ratikai atsisako pasilyto darbo pagal savo profesij, specialyb,
kvalifikacij, kur jis galt dirbti nepakenkdamas savo sveikatai, jam mokama ne maiau kaip
trisdeimt procent Vyriausybs nustatyto minimaliojo valandinio atlygio u kiekvien prastovos
valand.
5. U buvim prastovos metu darbo vietoje darbdavio reikalavimu mokamas io
straipsnio 3 dalyje nustatyto dydio darbo umokestis.
6. Kolektyvinje ar darbo sutartyje gali bti numatyti visiko neatvykimo darb
prastovos metu atvejai.
7. Prastovos dl darbuotojo kalts laikas neapmokamas.
196 straipsnis. Mokjimas u ne vis darbo laik
Ne visas darbo laikas (ne visa darbo diena arba savait) apmokamas proporcingai
dirbtam laikui arba mokama u atlikt darb.
197 straipsnis. Darbo apmokjimas, kai padidinamas darb mastas
1. Kai padidinamas darbuotojo darbo mastas, palyginti su nustatyta norma, u darb jam
mokama proporcingai daugiau.
2. Konkrets darbo apmokjimo dydiai nustatomi kolektyvinse ar darbo sutartyse.
198 straipsnis. Darbo apmokjimas esant sutrumpintam darbo laikui
Darbuotoj, kuriems nustatytas sutrumpintas darbo laikas, darbo apmokjimo slygas
nustato Vyriausyb.
199 straipsnis. Darbo apmokjimas pagaminus produkcij, pripastam broku
1. Ne dl darbuotojo kalts pagaminus produkcij, pripastam broku, u jos
pagaminim apmokama kaip u tinkamos produkcijos pagaminim.
2. U gamini brok, atsiradus dl darbdavio kalts arba dl apdirbamos mediagos
nepastebto defekto, taip pat u brok, pastebt po to, kai gaminys buvo priimtas, darbuotojui
mokama kaip u tinkamus gaminius.
3. U gamini brok, atsiradus dl darbuotojo kalts, mokama pagal maesnius kainius,
atsivelgiant produkcijos tinkamumo laipsn.
200 straipsnis. Darbo apmokjimas nevykdius idirbio norm
1. Kai darbuotojas ne dl savo kalts nevykdo idirbio norm, mokama u faktikai
atlikt darb. iuo atveju mnesinis darbo umokestis negali bti maesnis kaip du tredaliai jam
nustatytos kategorijos tarifinio atlygio (algos) ir ne maesnis u Vyriausybs nustatyt
minimalj mnesin darbo umokest.
2. Nevykdius idirbio norm dl darbuotojo kalts, mokama u faktikai atlikt darb.
201 straipsnis. Darbo umokesio mokjimo terminai, vieta ir tvarka
1. Darbo umokestis mokamas ne reiau kaip du kartus per mnes, o jeigu yra
darbuotojo ratikas praymas, kart per mnes.
2. Konkrets darbo umokesio mokjimo terminai, vieta ir tvarka nustatomi
kolektyvinse arba darbo sutartyse.
202 straipsnis. Atsiskaitymo lapeliai
1. Visiems darbuotojams darbdavys turi teikti atsiskaitymo lapelius.
2. atsiskaitymo lapelius raoma informacija apie darbuotojui apskaiiuotas, imoktas
ir iskaiiuotas sumas ir apie dirbto laiko trukm, atskirai nurodant virvalandini darb trukm.
Nr. XI-927, 2010-06-22, in., 2010, Nr. 81-4221 (2010-07-10)
203 straipsnis. Praneimas apie naujas darbo apmokjimo slygas
53
Kad nustatomos naujos darbo apmokjimo slygos (Kodekso 120 straipsnio 3 dalis),
darbdavys turi ratu praneti darbuotojams ne vliau kaip prie vien mnes iki j sigaliojimo.
Nr. XI-404, 2009-07-23, in., 2009, Nr. 93-3993 (2009-08-04)
204 straipsnis. Vidutinis darbo umokestis

1. Vidutinis darbo umokestis darbuotojams garantuojamas statym, kolektyvini arba
darbo sutari nustatytais atvejais ir yra apskaiiuojamas Vyriausybs nustatyta tvarka.
2. Jeigu darbuotojas statym nustatytais atvejais yra atitraukiamas nuo darbo, jam darbo
umokest, ne maesn u vidutin, moka arba kompensuoja ta mon, staiga, organizacija,
kurios pareigojimus jis vykdo.
205 straipsnis. Darbuotoj reikalavim gynimas darbdaviui tapus nemokiam
1. Darbdavys laikomas nemokiu, kai jam taikomos bankroto procedros, ir kitais
statym nustatytais atvejais.
2. Darbdavio nemokumo atvejais statym nustatyta tvarka ir slygomis darbuotojo
reikalavimus, susijusius su darbo santykiais, tenkina garantin institucija.
206 straipsnis. Darbo umokesio mokjimas atleidiant i darbo ar darbuotojui
mirus
1. Darbuotoj atleidiant i darbo, visos jam priklausanios darbo umokesio sumos
imokamos:
1) kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, kuris dirba iki atleidimo i darbo dienos,
ne vliau kaip atleidimo i darbo dien;
2) kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, kuris atleidimo dien nebedirba (dl
laikino nedarbingumo, pravaiktos, laisvs atmimo ir kt.) per vien dien nuo tos dienos, kuri
atleistas i darbo darbuotojas pareikalavo atsiskaityti.
2. Darbuotojui mirus, jam priklausantis darbo umokestis ir kitos sumos imokamos
mirusiojo eimos nariams arba tiems asmenims, kurie j laidojo ne vliau kaip per tris darbo
dienas pristaius mirties fakt patvirtinant dokument.
Nr. XI-404, 2009-07-23, in., 2009, Nr. 93-3993 (2009-08-04)
207 straipsnis. Pavluotas darbo umokesio ir kit su darbo santykiais susijusi

imok mokjimas
1. Kai dl darbdavio kalts pavluotai imokamas darbo umokestis ar kitos su darbo
santykiais susijusios imokos, kartu su jomis darbuotojui imokami statym nustatyto dydio
delspinigiai.
2. monei iklus bankroto byl arba pradjus bankroto procedr ne teismo tvarka,
delspinigi skaiiavimas nutraukiamas nuo bankroto bylos iklimo (kreditori sprendimo taikyti
bankroto procedr ne teismo tvarka) dienos.
208 straipsnis. Duomenys apie darbo umokest
1. Duomenys apie darbuotojo darbo umokest teikiami ar skelbiami tik statym
nustatytais atvejais arba darbuotojo sutikimu.
2. Darbuotojo reikalavimu darbdavys privalo iduoti paym apie darb toje
darbovietje, nurodydamas darbuotojo pareigas, kiek laiko jis dirbo, darbo umokesio dyd ir
sumokt mokesi bei valstybinio socialinio draudimo mok dyd, atleidimo i darbo prieast.
Nr. X-163, 2005-04-21, in., 2005, Nr. 58-2001 (2005-05-07)
209 straipsnis. Lengvatos ir garantijos besimokantiems darbuotojams
54
1. Darbuotojams, kurie mokosi mokymo staigose, taikomos io Kodekso, kit statym

ir normini teiss akt nustatytos lengvatos ir garantijos. Papildomos lengvatos ir garantijos gali
bti nustatomos kolektyvinse sutartyse.
2. Darbuotoj, kurie mokosi mokymo staigose, mnesinis udarbis visais atvejais negali
bti maesnis u Vyriausybs nustatyt minimalij mnesin alg.
210 straipsnis. Mokymosi atostog apmokjimo slygos
1. io Kodekso 181 straipsnyje nurodytiems darbuotojams, kurie mokosi, laiko
stojamuosius egzaminus auktesnisias ir auktsias mokyklas turdami moni siuntimus, u
suteikiamas mokymosi atostogas ios mons moka ne maesn kaip vidutin darbo umokest.
2. Darbuotojams, kurie laiko stojamuosius egzaminus ar mokosi savo iniciatyva,
mokjimo u mokymosi laik klausimas sprendiamas kolektyvinse sutartyse arba ali
susitarimu.
211 straipsnis. Darbuotoj, spt apie atleidim i darbo, profesinis mokymas
Darbuotojai, spti apie atleidim i darbo, gali bti siuniami mokytis profesijos,
atitinkanios vietos darbo rinkos poreikius, arba kelti kvalifikacijos. J mokymo tvark nustato
statymai.
212 straipsnis. Darbo apmokjimas perklus darbuotoj dl sveikatos bkls kit
darb
1. Jeigu darbuotojo sveikata pablogjo dl darbo ioje monje (negali dirbti ankstesnio
darbo dl traumos, profesins ligos, kitokio sveikatos pakenkimo) ir nra galimybs j perkelti
kit darb, atitinkant jo sveikat ir esant galimybei kvalifikacij, nes monje nra darbo, kur
darbuotojas pagal savo sveikat galt dirbti, jam mokama statym nustatyto dydio ligos
paalpa, kol bus gauta Negalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialins apsaugos ir
darbo ministerijos ivada dl darbuotojo darbingumo. Nustaius netekto darbingumo procent,
jei darbuotojas nebuvo apdraustas nelaiming atsitikim darbe ir profesini lig socialiniu
draudimu, jam mokamas alos atlyginimas (Kodekso 249 straipsnis).
2. Jei darbuotojas esant io straipsnio 1 dalyje nurodytoms aplinkybms perkeliamas
kit, maiau apmokam darb, mokamas darbo umokesio skirtumas tarp ankstesnio vidutinio
darbo umokesio ir gaunamo udarbio pagal atliekam darb, kol bus gauta valstybins
socialins medicinins ekspertizs komisijos ivada dl darbuotojo darbingumo.
Nr. X-294, 2005-06-30, in., 2005, Nr. 85-3138 (2005-07-14)
213 straipsnis. Papildom ir speciali pertrauk apmokjimas

Papildomos ir specialios pertraukos skaitomos darbo laik ir u jas mokamas
darbuotojo vidutinis darbo umokestis.
214 straipsnis. Papildomos lengvatos asmenims, auginantiems vaikus
Darbuotojams, auginantiems negal vaik iki atuoniolikos met arba du vaikus iki
dvylikos met, suteikiama viena papildoma poilsio diena per mnes (arba sutrumpinamas darbo
laikas dviem valandomis per savait), o auginantiems tris ir daugiau vaik iki dvylikos met,
dvi dienos per mnes (arba atitinkamai sutrumpinamas darbo laikas keturiomis valandomis per
savait), mokant darbuotojui jo vidutin darbo umokest. Darbuotoj, dirbani ilgesnmis negu
atuonios darbo valandos pamainomis, praymu is papildomas poilsio laikas gali bti
sumuojamas kas trys mnesiai.
Nr. X-294, 2005-06-30, in., 2005, Nr. 85-3138 (2005-07-14)
Nr. XI-1332, 2011-04-19, in., 2011, Nr. 52-2507 (2011-05-03)
215 straipsnis. Garantijos darbuotojams, siuniamiems medicinos staigas

pasitikrinti sveikatos
55
Darbuotojams, kuriems dl darbo privaloma pasitikrinti sveikat, u darbo laik, sugait

tikrinant sveikat, darbovietje mokamas j vidutinis darbo umokestis.
216 straipsnis. Kompensacijos darbuotojams, kuri darbas yra kilnojamojo
pobdio arba susijs su kelionmis
Darbuotojams, kuri darbas yra atliekamas kelionje, lauko slygomis, susijs su
vaiavimais arba yra kilnojamojo pobdio, kompensuojamos su tuo susijusios padidjusios
ilaidos. i imok dyd ir mokjimo tvark nustato Vyriausyb.
217 straipsnis. Apmokjimas atsisakius dirbti
U laik, kur darbuotojas pagrstai atsisak dirbti (Kodekso 276 straipsnis), darbuotojui
mokamas jo vidutinis darbo umokestis. Jei darbuotojas atsisako dirbti nepagrstai, u nedirbt
laik jam nemokama ir dl to darbdaviui padaryt al darbuotojas atlygina statym nustatyta
tvarka.
218 straipsnis. Garantijos donorams
Kraujo ar kraujo sudtini dali davimo dien donoras turi bti atleistas nuo darbo. Apie
neatvykim darb donoras privalo praneti ne vliau kaip prie vien dien. moni, staig ar
organizacij administracija neturi kliudyti darbuotojui kraujo ar kraujo sudtini dali davimo
dien ivykti kraujo donorysts staig.
219 straipsnis. Kompensacija u darbuotojams priklausani ranki, darbo
drabui nusidvjim
1. mon garantuoja, kad darbuotojams bus nemokamai duodami darbui reikalingi
rankiai, prietaisai, specials drabuiai ir kitos individualios ir kolektyvins apsaugos priemons.
2. Kai mons reikalams naudojamas darbuotojams priklausantis io straipsnio 1 dalyje
nurodytas turtas, mon privalo kompensuoti darbuotojui to turto nusidvjimo sumas.
220 straipsnis. Garantijos ir kompensacijos tarnybini komandiruoi atveju
1. Darbuotojams, pasistiems tarnybines komandiruotes, garantuojama, kad per vis
komandiruots laik paliekama darbo vieta (pareigos) ir darbo umokestis. Be to, jiems mokami
dienpinigiai ir kompensuojamos su komandiruote susijusios ilaidos.
2. i imok dyd ir mokjimo tvark nustato Vyriausyb.
3. Asmen iki atuoniolikos met tarnybin komandiruot sisti negalima. Nios
moterys, neseniai pagimdiusios moterys ir krtimi maitinanios moterys, darbuotojai,
auginantys vaik iki trej met, bei darbuotojai, vieni auginantys vaik iki keturiolikos met arba
negal vaik iki atuoniolikos met, gali bti siuniami tarnybin komandiruot tik j
sutikimu.
4. Papildomas garantijas laikinai dirbti usienio valstybje komandiruojamiems
darbuotojams ir darbuotojams, usienio valstybi darbdavi komandiruotiems laikinai dirbti
Lietuvos Respublikos teritorij, nustato specialus Lietuvos Respublikos statymas. ios
garantijos taikomos nepriklausomai nuo j darbo santykiams taikytinos teiss.
Nr. IX-2293, 2004-06-22, in., 2004, Nr. 103-3756 (2004-07-01)
Nr. X-294, 2005-06-30, in., 2005, Nr. 85-3138 (2005-07-14)
221 straipsnis. Garantijos ir kompensacijos priimant arba perkeliant kitoje

vietovje esant darb
1. Visais atvejais, kai darbuotojas priimamas arba perkeliamas dirbti kit vietov
(iskyrus primim dirbti bei perklim jo paties praymu), jam mokama:
1) paties darbuotojo ir jo eimos nari kelionpinigiai;
2) turto perveimo ilaidos;
3) dienpinigiai u kelionje ibt laik;
56
4) darbo umokestis u isiruoimo kelion ir sikrimo naujoje vietovje laik, bet ne

daugiau kaip u eias dienas, taip pat u kelionje ibt laik.
2. Kolektyvinse ar darbo sutartyse gali bti nustatytas ir kit ilaid, susijusi su
persiklimu, apmokjimas (vienkartini paalp forma ir kt.).
3. Jei darbuotojas priimamas dirbti ar perkeliamas kitoje vietovje esant darb paties
praymu, io straipsnio 1 dalyje nurodytos imokos gali bti nustatomos ali susitarimu.
222 straipsnis. Sumokt kompensacij grinimo atvejai
1. Jeigu darbuotojas be svarbios prieasties neatvyko darb arba atsisak pradti dirbti,
arba savo noru be svarbi prieasi nutrauk darbo sutart nepasibaigus terminui, nustatytam
statymo arba sutartam priimant darb ar perkeliant j, o jei nustatyto termino nra nutrauk
darbo sutart nesibaigus vieneriems darbo metams, arba atliko veiksmus, kurie pagal statym yra
darbo sutarties nutraukimo pagrindas, jis privalo grinti monei visas las, jam imoktas dl
persiklimo dirbti kit vietov.
2. Darbuotojas, dl svarbios prieasties neatvyks darb arba atsisaks pradti dirbti,
privalo grinti jam imoktas sumas, iskaiiavus i j jau turtas kelions ilaidas.
223 straipsnis. Pinigini reikalavim tenkinimas
1. Darbuotoj piniginiai reikalavimai, atsirandantys i darbo santyki, reikalavimai
atlyginti al dl suluoinimo ar kitokio kno sualojimo, susirgimo profesine liga arba uvus dl
nelaimingo atsitikimo darbe yra tenkinami pirmja eile.
2. io straipsnio 1 dalyje nustatytiems reikalavimams tenkinti statym nustatyta tvarka
gali bti naudojamos Vyriausybs steigto specialaus fondo los.
224 straipsnis. Iskait i darbo umokesio pagrindai
1. Iskaitos i darbo umokesio gali bti daromos tik statym nustatytais atvejais.
2. Iskaitos i darbuotoj darbo umokesio padengti j siskolinim monei, staigai ar
organizacijai, kurioje jie dirba, gali bti daromos administracijos nurodymu:
1) grinti avans, kuris buvo duotas, skaitant j darbo umokest; grinti sumas,
permoktas dl skaiiavimo klaid; padengti neileist ir laiku negrint avans, kuris buvo
duotas tarnybins komandiruots ar perklimo kit vietov atveju, taip pat u kinius
patarnavimus; atlyginti al, kuri darbuotojas dl savo kalts padar monei. iais atvejais
administracija turi teis duoti nurodym padaryti iskait ne vliau kaip per vien mnes nuo tos
dienos, kuri baigsi avanso grinimo ar siskolinimo padengimo nustatytas terminas, buvo
imokta suma, permokta dl skaiiavimo klaid, arba paaikjo darbuotojo padaryta ala, jei
darbuotojo siskolinimas nevirija jo vieno mnesio vidutinio darbo umokesio;
2) darbuotoj atleidiant i darbo nepasibaigus tiems darbo metams, u kuriuos jis gavo
atostogas, iiekoti u neatidirbtas atostog dienas. Iskaita u ias dienas nedaroma, jei
darbuotojas atleidiamas i darbo nesant jo kalts.
3. Negalima i darbuotojo iiekoti permokto ir neteisingai pritaikius statym
apskaiiuoto darbo umokesio, iskyrus skaiiavimo klaidos atvejus.
225 straipsnis. Iskait i darbo umokesio dydio apribojimas
1. I darbo umokesio, nevirijanio Vyriausybs nustatytos minimalios mnesins
algos, iskait dydis negali viryti dvideimties procent, o iiekant ilaikym periodinmis
imokomis, alos, padarytos suluoinimu ar kitokiu sveikatos sualojimu, taip pat maitintojo
gyvybs atmimu, atlyginim ir alos, padarytos nusikalstama veika, atlyginim iki
penkiasdeimties procent darbuotojui imoktino darbo umokesio.
2. Darant iskaitas i darbo umokesio, nevirijanio Vyriausybs nustatytos minimalios
mnesins algos, pagal kelis vykdomuosius dokumentus, darbuotojui turi bti paliekama
penkiasdeimt procent imoktino darbo umokesio.
3. I darbo umokesio dalies, virijanios Vyriausybs nustatyt minimalios mnesins
algos dyd, iskaitoma septyniasdeimt procent imoktino darbo umokesio, jeigu teismas
nenustato maesnio iskait dydio.
57
Nr. X-188, 2005-05-12, in., 2005, Nr. 67-2400 (2005-05-28)
226 straipsnis. Draudimas daryti iskaitas i ieitins imokos, kompensacini ir kai

kuri kit imok
Neleidiama daryti iskait i ieitins imokos, kompensacini ir kit imok, i kuri
pagal statymus neiiekoma.
XVI SKYRIUS
DARBO DRAUSM
227 straipsnis. Darbo drausms utikrinimas
1. Darbo drausm darbovietje utikrinama sudarant organizacines ir ekonomines
slygas normaliam naiam darbui, taip pat skatinant u ger darb.
2. Darbuotojams, paeidusiems darbo drausm, gali bti taikomos drausminio poveikio
priemons.
228 straipsnis. Darbuotoj pareigos
Darbuotojai turi dirbti dorai ir siningai, laikytis darbo drausms, laiku ir tiksliai
vykdyti teistus darbdavio ir administracijos nurodymus, darbo normas, laikytis technologins
drausms, darbuotoj saugos ir sveikatos reikalavim, tausoti darbdavio turt.
229 straipsnis. Darbdavio pareigos
Darbdavys ir administracija privalo tinkamai organizuoti darbuotoj darb, laikytis darbo
statym, darbuotoj saug ir sveikat reglamentuojani bei kit teiss akt reikalavim,
rpintis darbuotoj poreikiais.
230 straipsnis. Darbo tvarkos taisykls
Darbo tvark darbovietje apibria darbo tvarkos taisykls. Jas tvirtina darbdavys,
suderins su darbuotoj atstovais.
231 straipsnis. Specials teiss aktai, reglamentuojantys darbo drausm
Kai kuriose alies kio akose ir srityse atskir darbuotoj kategorij darbo drausm
reglamentuoja statymai, drausms statutai ir nuostatai ar kiti specials teiss aktai.
232 straipsnis. Pareigybs apraymai ir nuostatai
Kai kuriose profesijose ir tarnybose, be darbo tvarkos taisykli, drausms statut ir
nuostat, darbuotoj pareigas taip pat gali nustatyti pareigybs apraymai ir nuostatai.
233 straipsnis. Darbdavio taikomi paskatinimai
U ger darbo pareig vykdym, na darb, geros kokybs produkcij, ilgalaik ir
nepriekaiting darb, taip pat u kitus darbo rezultatus darbdavys gali skatinti darbuotojus
(pareikti padk, apdovanoti dovana, premijuoti, suteikti papildom atostog, pirmumo teise
pasisti tobulintis ir kt.).
234 straipsnis. Darbo drausms paeidimas
Darbo drausms paeidimas yra darbo pareig nevykdymas arba netinkamas j
vykdymas dl darbuotojo kalts.
235 straipsnis. iurktus darbo pareig paeidimas
1. iurktus darbo pareig paeidimas yra darbo drausms paeidimas, kuriuo iurkiai
paeidiamos tiesiogiai darbuotojo darb reglamentuojani statym ir kit normini teiss akt
nuostatos arba kitaip iurkiai nusiengiama darbo pareigoms ar nustatytai darbo tvarkai.
2. iurkiu darbo pareig paeidimu laikoma:
58
1) neleistinas elgesys su lankytojais ar interesantais arba kiti veiksmai, tiesiogiai

paeidiantys moni konstitucines teises;
2) valstybs, tarnybos, komercini ar technologini paslapi atskleidimas arba j
praneimas konkuruojaniai monei;
3) dalyvavimas veikloje, kuri pagal statym, kit normini teiss akt, darbo tvarkos
taisykli, kolektyvini ar darbo sutari nuostatas nesuderinama su darbo funkcijomis;
4) pasinaudojimas pareigomis siekiant gauti neteist pajam sau ar kitiems asmenims
arba dl kitoki asmenini paskat, taip pat savavaliavimas ar biurokratizmas;
5) moter ir vyr lygi teisi paeidimas arba seksualinis priekabiavimas prie
bendradarbi, pavaldini ar interesant;
6) atsisakymas teikti informacij, kai statymai, kiti norminiai teiss aktai ar darbo
tvarkos taisykls pareigoja j teikti, arba iais atvejais inomai neteisingos informacijos
teikimas;
7) veikos, turinios vagysts, sukiavimo, turto pasisavinimo arba ivaistymo, neteisto
atlyginimo pamimo poymi, nors u ias veikas darbuotojas ir nebuvo traukiamas
baudiamojon ar administracinn atsakomybn;
8) tai, kad darbuotojas darbo metu darbe yra neblaivus, apsvaigs nuo narkotini ar
toksini mediag, iskyrus atvejus, kai apsvaigim sukl monje vykstantys gamybos
procesai;
9) neatvykimas darb be svarbi prieasi vis darbo dien (pamain);
10) atsisakymas tikrintis sveikat, kai tokie patikrinimai darbuotojui yra privalomi;
11) kiti nusiengimai, kuriais iurkiai paeidiama darbo tvarka.
Nr. X-188, 2005-05-12, in., 2005, Nr. 67-2400 (2005-05-28)
236 straipsnis. Drausmins atsakomybs pagrindai

Drausmins nuobaudos gali bti taikomos tik darbo drausms paeidim padariusiam
darbuotojui. statymuose ir kituose darbo drausm reglamentuojaniuose norminiuose darbo
teiss aktuose tokia atsakomyb gali bti nustatyta ir u kitas praangas.
237 straipsnis. Drausmins nuobaudos
1. U darbo drausms paeidim gali bti skiriamos ios drausmins nuobaudos:
1) pastaba;
2) papeikimas;
3) atleidimas i darbo (Kodekso 136 straipsnio 3 dalis).
2. Kai kurioms darbuotoj kategorijoms statymuose ir kituose darbo drausm
reglamentuojaniuose norminiuose teiss aktuose gali bti nustatytos ir kitos drausmins
nuobaudos.
238 straipsnis. Drausmins nuobaudos parinkimas
Skiriant drausmin nuobaud, turi bti atsivelgiama darbo drausms paeidimo
sunkum ir sukeltas pasekmes, darbuotojo kalt, aplinkybes, kuriomis is paeidimas buvo
padarytas, tai, kaip darbuotojas dirbo anksiau.
239 straipsnis. Draudimas skirti kelias drausmines nuobaudas u vien darbo
drausms paeidim
U kiekvien darbo drausms paeidim galima skirti tik vien drausmin nuobaud. Jei
paskyrus drausmin nuobaud darbuotojas toliau paeidia darbo drausm, drausmin nuobauda
gali bti skiriama pakartotinai.
240 straipsnis. Drausmins nuobaudos skyrimo tvarka
1. Prie skirdamas drausmin nuobaud, darbdavys turi ratu pareikalauti, kad
darbuotojas ratu pasiaikint dl darbo drausms paeidimo. Jei per darbdavio arba
59
administracijos nustatyt termin be svarbi prieasi darbuotojas nepateikia pasiaikinimo,

drausmin nuobaud galima skirti ir be pasiaikinimo.
2. statym nustatytais atvejais prie skiriant drausmin nuobaud reikia gauti iankstin
atitinkamo organo sutikim.
3. Drausmin nuobauda skiriama darbdavio arba administracijos sakymu (nurodymu) ir
darbuotojui apie tai praneama pasiraytinai.
241 straipsnis. Drausmins nuobaudos skyrimo terminas
1. Drausmin nuobauda skiriama tuoj pat, paaikjus darbo drausms paeidimui, bet ne
vliau kaip per vien mnes nuo tos dienos, kai paeidimas paaikjo, neskaitant laiko, kur
darbuotojas darbe nebuvo dl ligos, buvo komandiruotje arba atostogavo, o iklus baudiamj
byl, ne vliau kaip per du mnesius nuo baudiamosios bylos nutraukimo arba teismo
nuosprendio siteisjimo dienos.
2. Negalima skirti drausmins nuobaudos prajus eiems mnesiams nuo tos dienos, kai
paeidimas buvo padarytas. Jei darbo drausms paeidimas nustatomas atliekant audit, pinigini
ar kitoki vertybi revizij (inventorizacij), drausmin nuobauda gali bti skiriama ne vliau
kaip per dvejus metus nuo paeidimo padarymo dienos.
242 straipsnis. Drausmins nuobaudos apskundimas
1. Drausmin nuobaud galima apsksti darbo gin nagrinjimo tvarka.
2. Darbo gin nagrinjantis organas turi teis nuobaud panaikinti atsivelgdamas
padaryto darbo drausms paeidimo sunkum, aplinkybes, kuriomis jis padarytas, darbuotojo
ankstesn darb ir elges, tai, ar drausmin nuobauda atitinka padaryto paeidimo sunkum, ar
buvo laikytasi nuobaudai skirti nustatytos tvarkos.
243 straipsnis. Drausmins nuobaudos galiojimo terminas
Jei per vienerius metus nuo tos dienos, kai buvo skirta drausmin nuobauda, darbuotojui
nebuvo skiriama nauja nuobauda, laikoma, kad jis nra turjs nuobaud.
244 straipsnis. Drausmins nuobaudos panaikinimas
Jei darbuotojas gerai ir siningai dirba, jam skirt drausmin nuobaud galima
panaikinti nepasibaigus drausmins nuobaudos galiojimo terminui.
XVII SKYRIUS
MATERIALIN ATSAKOMYB
245 straipsnis. Materialins atsakomybs atsiradimo pagrindas
Materialin atsakomyb atsiranda dl teiss paeidimo, kuriuo vienas darbo santykio
subjektas padaro al kitam subjektui, neatlikdamas savo darbo pareig arba netinkamai jas
atlikdamas.
246 straipsnis. Materialins atsakomybs atsiradimo slygos
Materialin atsakomyb atsiranda, kai yra visos ios slygos:
1) padaroma ala;
2) ala padaroma neteista veika;
3) yra prieastinis ryys tarp neteistos veikos ir alos atsiradimo;
4) yra paeidjo kalt;
5) paeidjas ir nukentjusioji alis teiss paeidimo metu buvo susij darbo santykiais;
6) alos atsiradimas yra susijs su darbo veikla.
247 straipsnis. Atsivelgimas nukentjusiojo kalt
Jeigu alai atsirasti sudar slygas nukentjusiojo kalt (sualojimo ir mirties atvejais
sualotojo (mirusiojo) asmens didelis neatsargumas), alos atlyginimas yra mainamas
atsivelgiant kalts laipsn arba reikalavimas atlyginti al atmetamas.
60
248 straipsnis. Darbdavio materialins atsakomybs atsiradimo atvejai

Darbdavio materialin atsakomyb atsiranda, kai:
1) darbuotojas sualojamas ar mirta arba suserga profesine liga, jeigu jis nebuvo
apdraustas nelaiming atsitikim darbe ir profesini lig socialiniu draudimu (Kodekso 249
straipsnis);
2) ala padaroma sugadinant, sunaikinant arba prarandant darbuotojo turt (Kodekso 249
straipsnis);
3) kitokiu bdu paeidiami darbuotojo ar kit asmen turtiniai interesai (Kodekso 249
straipsnis);
4) darbuotojui padaroma neturtin ala.
249 straipsnis. alos, padarytos dl darbuotojo sualojimo, mirties, darbuotojo ar
kit asmen turtini interes paeidimo, atlyginimas
Darbdavys pagal Civilinio kodekso normas privalo atlyginti al, padaryt dl
darbuotojo suluoinimo ar kitokio jo sveikatos sualojimo, ar jo mirties atveju arba dl jo
susirgimo profesine liga, jeigu jis nebuvo apdraustas nelaiming atsitikim darbe ir profesini
lig socialiniu draudimu, taip pat dl darbuotojo turto sugadinimo, sunaikinimo arba praradimo
bei jo ar kit asmen turtini interes paeidimo.
250 straipsnis. Neturtins alos atlyginimas
Darbo sutarties alys privalo atlyginti viena kitai padaryt neturtin al. Jos dyd
kiekvienu atveju nustato teismas, vadovaudamasis Civiliniu kodeksu.
251 straipsnis. alos atlyginimas reorganizavus mon, staig ar organizacij
Jeigu mon, staiga ar organizacija (darbdavys), pareigota atlyginti nukentjusiajam
al, reorganizuojama, reikalavimai atlyginti al pereina tos mons, staigos ar organizacijos
teisi permjui.
252 straipsnis. alos atlyginimas likvidavus mon
1. Po valstybs ar savivaldybs mons, staigos ar organizacijos likvidavimo pareiga
atlyginti al pereina valstybei ar savivaldybei.
2. Jeigu mon, staiga ar organizacija likviduojama neatlyginus nukentjusiems
asmenims padarytos alos dl nelaimingo atsitikimo darbe ar susirgim profesine liga, alos
atlyginimo sumos kaupiamos ir iiekomos Civilinio kodekso nustatyta tvarka.
253 straipsnis. Darbuotoj materialins atsakomybs atvejai
Darbuotojas privalo atlyginti materialin al, atsiradusi dl:
1) turto netekimo ar jo verts sumajimo, sugadinimo (sualojimo);
2) mediag pereikvojimo;
3) baud ir kompensacini imok, kurias darbdavys turjo sumokti dl darbuotojo
kalts;
4) ilaid, susidariusi dl sugadint daikt;
5) netinkamo materialini vertybi saugojimo;
6) netinkamos materialini ar pinigini vertybi apskaitos;
7) to, kad nesiimta priemoni ukirsti keli blogai produkcijai ileisti, materialinms ar
piniginms vertybms grobti;
8) kitoki darbo tvarkos taisykli, pareigini ar kit instrukcij paeidimo.
254 straipsnis. Darbuotoj materialins atsakomybs ribos
Darbuotojas privalo atlyginti vis padaryt al, bet ne daugiau kaip jo trij vidutini
mnesini darbo umokesi dydio, iskyrus atvejus, nustatytus io Kodekso 255 straipsnyje.
255 straipsnis. Atvejai, kai darbuotojai privalo atlyginti vis al
61
Darbuotojas privalo atlyginti vis al, jei:

1) ala padaryta tyia;
2) ala padaryta jo nusikalstama veika, kuri yra konstatuota Baudiamojo proceso
kodekso nustatyta tvarka;
3) ala padaryta darbuotojo, su kuriuo sudaryta visikos materialins atsakomybs
sutartis;
4) ala padaryta prarandant rankius, drabuius, apsaugos priemones, perduotas
darbuotojui naudotis darbe, taip pat prarandant mediagas, pusgaminius ar gaminius gamybos
procese;
5) ala padaryta kitokiu bdu ar kitokiam turtui, kai u j visika materialin atsakomyb
nustatyta specialiuose statymuose;
6) ala padaryta neblaivaus arba apsvaigusio nuo narkotini ar toksini mediag
darbuotojo;
7) tai nustatyta kolektyvinje sutartyje.
256 straipsnis. Visikos materialins atsakomybs sutartis
1. Visikos materialins atsakomybs sutartis gali bti sudaroma su darbuotojais, kuri
darbas yra tiesiogiai susijs su materialini vertybi saugojimu, primimu, idavimu, pardavimu,
pirkimu, gabenimu, ir dl priemoni, perduot darbuotojui naudotis darbe. Konkrei darb ir
pareig sraas nustatomas kolektyvinje sutartyje. i sutartis forminama ratu. Joje turi bti
nustatyta, u kokias materialines vertybes darbuotojas prisiima visik materialin atsakomyb ir
kokius sipareigojimus prisiima darbdavys, utikrindamas slygas, kad ala neatsirast.
2. Tais atvejais, kai dl kartu dirbamo darbo nemanoma atriboti atskir darbuotoj
atsakomybs, gali bti sudaroma visikos materialins atsakomybs sutartis su darbuotoj grupe.
iuo atveju al atlygina visi sutart pasira darbuotojai. Kiekvieno j dalis atlyginant al
nustatoma proporcingai j dirbtam laikui, per kur susidar ala, jei sutartyje nenustatyta kitaip.
3. Visikos materialins atsakomybs sutartys negali bti sudaromos su darbuotojais iki
atuoniolikos met.
Nr. XI-404, 2009-07-23, in., 2009, Nr. 93-3993 (2009-08-04)
257 straipsnis. Atlygintinos alos dydio nustatymas

1. Atlygintinos alos dyd sudaro tiesioginiai nuostoliai bei negautos pajamos.
2. Kai ala padaroma tyia, turi bti atlyginama visa ala.
3. ala apskaiiuojama atsivelgiant turto vert atskaiiavus nusidvjim ir natral
sumajim bei turtas ilaidas (tiesioginius nuostolius).
4. Atlygintina ala nustatoma tokio dydio, kur darbdavys regreso teise gijo dl
darbuotojo padarytos alos atlyginimo.
5. Darbo gin nagrinjantis organas gali sumainti atlygintinos alos dyd
atsivelgdamas aplinkybes, lmusias alos atsiradim, taip pat atsakovo turtin padt, iskyrus
atvejus, kai ala padaroma tyia. Kai tam tikram darbuotojui alos atlyginimas sumainamas dl
jo turtins padties, tai negali bti pagrindas padidinti atlygintin al kitiems grupins
atsakomybs dalyviams.
258 straipsnis. Darbuotojo padarytos alos iiekojimo tvarka
1. Darbuotojo padaryta ir jo gera valia ali susitarimu natra arba pinigais neatlyginta
ala nevirijant jo vidutinio mnesinio darbo umokesio gali bti iskaitoma i darbuotojui
priklausanio darbo umokesio darbdavio raytiniu nurodymu.
2. Darbdavio nurodymas iiekoti i al gali bti priimamas ne vliau kaip per vien
mnes nuo alos paaikjimo dienos.
3. Darbuotojas, nesutikdamas su darbdavio nurodymu, turi teis kreiptis darbo ginus
nagrinjanius organus. Kreipimasis darbo ginus nagrinjant organ sustabdo iiekojim.
XVIII SKYRIUS
62
DARBUOTOJ SAUGA IR SVEIKATA

259 straipsnis. Darbuotoj sauga ir sveikata
Darbuotoj sauga ir sveikata tai visos darbuotoj darbingumui, sveikatai ir gyvybei
darbe isaugoti skirtos prevencins priemons, kurios naudojamos ar planuojamos visuose
mons veiklos etapuose, kad darbuotojai bt apsaugoti nuo profesins rizikos arba ji bt kiek
manoma sumainta.
260 straipsnis. Darbuotoj teis saugiai dirbti
1. Kiekvienam darbuotojui turi bti sudarytos tinkamos, saugios ir sveikatai
nekenksmingos darbo slygos, nustatytos Darbuotoj saugos ir sveikatos statyme.
2. Utikrinti darbuotoj saug ir sveikat privalo darbdavys. Atsivelgdamas mons
dyd, pavojus darbuotojams, darbdavys steigia monje arba samdo darbuotoj saugos ir
sveikatos atestuot tarnyb, arba ias funkcijas atlieka pats.
261 straipsnis. Darbo viet rengimas
1. Kiekvieno darbuotojo darbo vieta ir aplinka turi bti saugi, patogi ir nekenksminga
sveikatai, rengta pagal darbuotoj saugos ir sveikatos normini teiss akt reikalavimus.
2. Naujos ir rekonstruotos mons, j padaliniai priimami eksploatuoti Vyriausybs
nustatyta tvarka.
262 straipsnis. Darbo priemons
1. Leidiama naudoti tik technikai tvarkingas darbo priemones, atitinkanias darbuotoj
saugos ir sveikatos normini teiss akt reikalavimus.
2. Minimaliuosius darbuotoj saugos ir sveikatos reikalavimus darbo priemonms
nustato atitinkami darbuotoj saugos ir sveikatos norminiai teiss aktai.
3. Privalomuosius saugos ir sveikatos reikalavimus atskir darbo priemoni ar j grupi
gamybai bei j atitikties vertinimo procedroms nustato techniniai reglamentai ar kiti darbuotoj
saugos ir sveikatos norminiai teiss aktai.
4. Konkreios darbo priemons saugaus naudojimo reikalavimai nustatomi darbo
priemons dokumentuose. Juos kartu su darbo priemone privalo pateikti gamintojas.
5. Potencialiai pavojing rengini nuolatin privalom prieir atlieka j savininkai.
263 straipsnis. Apsauga nuo pavojing chemini mediag poveikio
1. monse, kuri gamybos procesuose naudojamos, gaminamos, gabenamos ar laikomos
moni sveikatai pavojingos chemins mediagos, darbdaviai nustato ir gyvendina priemones
darbuotoj sveikatai, aplinkos apsaugai utikrinti.
2. Pavojing chemini mediag pakuot privalo bti paenklinta pavojing chemini
mediag enklais, spjaniais apie j kenksmingum ar pavojingum.
3. Darbuotojai privalo bti apmokyti ir instruktuoti saugiai dirbti su konkreiomis
pavojingomis cheminmis mediagomis. Darbo vietose privalo bti rengtos kolektyvins
apsaugos priemons, nustatytos specialios i mediag kiekio darbo aplinkoje registravimo,
darbuotoj spjimo apie pavoj sistemos, darbuotojai privalo bti aprpinti asmenins apsaugos
priemonmis.
264 straipsnis. Saugaus darbo organizavimas ir vykdymas
1. Darbas turi bti organizuojamas vadovaujantis darbuotoj saugos ir sveikatos
normini teiss akt reikalavimais.
2. Darbdavys, vadovaudamasis darbuotoj saugos ir sveikatos utikrinimo principais,
darbuotoj saugos ir sveikatos norminiais teiss aktais, technologini proces bei darbo
priemoni techniniais dokumentais:
1) vertina galim rizik darbuotoj saugai ir sveikatai;
2) upildo mons darbuotoj saugos ir sveikatos bkls pas. Jame nustatoma, kurios
darbo vietos, darbo priemons, darbo ir poilsio laikas atitinka darbuotoj saugos ir sveikatos
63
normini teiss akt reikalavimus, taip pat nustatomos darbuotoj saugos ir sveikatos gerinimo
priemons, jei darbuotoj saugos ir sveikatos bkl neatitinka reikalavim;
3) pagal moni darbuotoj saugos ir sveikatos tarnyb nuostatus nustato darbuotoj
saugos ir sveikatos reikalavim laikymosi kontrols tvark monje, tvirtindamas mons
darbuotoj saugos ir sveikatos tarnybos nuostatus arba mons darbuotoj saugos specialist
pareigines instrukcijas, duodamas pareigojimus padalini vadovams gyvendinti darbuotoj
saugos ir sveikatos priemones ir kontroliuoti, kaip laikomasi darbuotoj saugos ir sveikatos
reikalavim;
4) rengia mons darbuotoj saugos ir sveikatos vietinius (lokalinius) norminius teiss
aktus (darbuotoj saugos ir sveikatos instrukcijas, saugaus darb atlikimo taisykles ir kitus
reikiamus mons vietinius (lokalinius) norminius teiss aktus).
3. Darbdavio sakymu, potvarkiu ar kitu dokumentu patvirtinti mons darbuotoj saugos
ir sveikatos vietiniai (lokaliniai) norminiai teiss aktai, darbuotoj saugos ir sveikatos norminiai
teiss aktai yra privalomi. Su jais darbuotojai supaindinami pasiraytinai.
4. Darbuotoj saugos ir sveikatos normini teiss akt, darb organizavimo ir vykdymo
taisykli, instrukcij reikalavim nesilaikymas yra darbo drausms paeidimas.
265 straipsnis. Privalomi sveikatos patikrinimai
1. Darbuotojai iki atuoniolikos met privalo tikrintis sveikat sidarbindami ir
kiekvienais metais, kol sukaks atuoniolika met.
2. Darbuotojai, kurie darbe gali bti veikiami profesins rizikos veiksni, privalo
pasitikrinti sveikat prie sidarbindami, o dirbdami tikrintis periodikai, pagal monje
patvirtint darbuotoj sveikatos pasitikrinim grafik. Darbuotoj, kuri darbas susijs su
profesine rizika, pavojing kancerogenini mediag naudojimu darbo procese, sveikata
tikrinama priimant darb; dirbant ir pakeitus darb ar darboviet, tikrinama periodikai.
3. Siekiant apsaugoti gyventoj sveikat, turi bti atliekamas maisto pramons, vieojo
maitinimo ir prekybos moni, vandentiekio rengini, gydymo bei profilaktikos ir vaik staig,
taip pat kai kuri kit moni, staig, organizacij darbuotoj sveikatos tikrinimas (medicinins
apiros).
4. Nakt dirbantys ir pamaininiai darbuotojai privalo pasitikrinti sveikat prie
sidarbindami, o dirbdami tikrintis periodikai, pagal monje, staigoje, organizacijoje
patvirtint darbuotoj sveikatos pasitikrinim grafik.
5. Darbdavys tvirtina darbuotoj, kuriems privaloma pasitikrinti sveikat, sra ir su
sveikatos prieiros staiga suderint sveikatos pasitikrinim grafik; su juo pasiraytinai
supaindina darbuotojus.
6. Privalomi sveikatos patikrinimai atliekami darbo laiku. U privalomus sidarbinani
asmen bei darbuotoj sveikatos patikrinimus sveikatos prieiros staigoms mokama
Vyriausybs nustatyta tvarka. Vidutin darbo umokest darbuotojams u darbo laik, kurio metu
darbuotojas tikrinasi sveikat, moka darbdavys.
7. Darbuotojas, atsisaks nustatytu laiku pasitikrinti sveikat, nualinamas nuo darbo ir
jam nemokamas darbo umokestis. Toks atsisakymas laikomas iurkiu darbo pareig
paeidimu.
8. Profesij, darb, kuriuos dirbantys asmenys sidarbindami ir vliau privalo periodikai
tikrintis sveikat, sra, sveikatos pasitikrinim tvark nustato Vyriausyb.
266 straipsnis. Darb sustabdymas
1. Darbai sustabdomi normini teiss akt nustatyta tvarka:
1) kai darbuotojas (darbuotojai) neapmokytas saugiai dirbti;
2) sugedus darbo priemonei ar susidarius avarinei situacijai pavojui;
3) kai dirbama paeidiant nustatytus technologinius reglamentus;
4) kai dirbama nerengus reikiam kolektyvins apsaugos priemoni arba kai darbuotojai
neaprpinti reikiamomis kolektyvinmis ir (ar) asmeninmis apsaugos priemonmis;
5) kitais atvejais, kai darbo aplinka kenksminga ir (ar) pavojinga sveikatai, gyvybei.
2. Ikilus pavojui monje ar mons padalinyje, darbdavys privalo:
64
1) apie gresiant pavoj kaip galima greiiau praneti visiems darbuotojams bei tiems,
kuriems gali kilti pavojus, taip pat praneti, kokios priemons bus panaudotos darbuotoj saugai
ir sveikatos apsaugai utikrinti, koki veiksm privalo imtis patys darbuotojai;
2) imtis veiksm, kad bt sustabdyti darbai ir darbuotojams bt duoti nurodymai
palikti darbo patalpas ir pereiti saugi viet;
3) organizuoti pirmosios medicinos pagalbos suteikim nukentjusiesiems, taip pat
darbuotoj evakuacij;
4) kaip galima greiiau informuoti atitinkamas vidaus ir iors tarnybas (civilins saugos,
priegaisrins saugos, sveikatos prieiros, policijos) apie pavoj ir nukentjusius darbuotojus;
5) kol monei bus suteikta specializuot tarnyb pagalba, pavojui likviduoti pasitelkti i
anksto apmokytus darbuotojus, mons darbuotoj saugos ir sveikatos tarnybos darbuotojus bei
darbuotoj atstovus.
3. io straipsnio 1 dalyje nustatytais atvejais, kai darbdavys ar jo galiotas asmuo nesiima
darbuotoj apsaugos nuo galimo pavojaus priemoni, darbai sustabdomi ia tvarka:
1) pareikalauti sustabdyti darbus turi teis mons darbuotoj saugos ir sveikatos
komitetas, darbuotoj atstovai;
2) jei darbdavys ar jo galiotas asmuo atsisako vykdyti mons darbuotoj saugos ir
sveikatos komiteto ar darbuotoj atstov reikalavim, komitetas, darbuotoj atstovai apie tai
pranea Valstybinei darbo inspekcijai;
3) darbo inspektorius, vertins darbuotoj saugos ir sveikatos bkl, gali priimti
sprendim pareigoti darbdav sustabdyti darbus;
4) jei darbdavys ar padalinio vadovas atsisako vykdyti darbo inspektori reikalavimus,
pastarieji turi teis kreiptis policij pagalbos, kad bt vykdytas reikalavimas sustabdyti darbus
ir i pavojing darbo viet ar zon bt ivesti darbuotojai.
4. Darbuotojai, esant galimybei, turi nedelsdami praneti darbdaviui arba padalinio
vadovui apie sugedusias darbo priemones ar susidariusi avarin situacij pavoj.
5. Kiekviena mon, staiga, organizacija ir visi j padaliniai privalo turti darbuotoj
evakuacijos planus.
6. mons, kuriose gaminamos, naudojamos, laikomos pavojingos mediagos, privalo
turti galimos avarijos prevencijos ir likvidavimo planus. Toki moni sraas tvirtinamas
Vyriausybs nustatyta tvarka.
7. Darbuotoj evakuacijos planai turi bti mons ir jos padalini informaciniuose
stenduose pastebimose vietose. mons darbuotoj saugos ir sveikatos tarnybos darbuotojai,
darbuotoj atstovai privalo bti gerai susipain su evakuacijos planais bei mons avarij
prevencijos ir likvidavimo planais.
8. U laik, kur darbai sustabdyti io straipsnio 1 dalyje nustatytais atvejais,
darbuotojams darbdavys moka vidutin darbo umokest.
9. Darbai taip pat privalo bti sustabdyti, kai gamtins slygos kliudo saugiai juos atlikti.
Pavojaus atvejais darbdavys, siekdamas ukirsti keli nelaimingiems atsitikimams darbe,
vadovaudamasis statymais, turi teis perkelti darbuotojus darbo sutartimi nesulygt darb toje
paioje monje arba kit toje paioje vietovje esani mon. Draudiama perkelti darbuotoj
tok darb, kuris neleistinas dl sveikatos bkls. Nesant darbo kitose darbo vietose, kur
darbuotojai gali saugiai dirbti, statym nustatyta tvarka skelbiama prastova. Sustabdius darbus
pavojaus dl gamtini slyg atveju, darbuotojams mokama kaip u prastov.
267 straipsnis. mons buities, sanitarins ir higienos patalpos
1. monse darbuotoj saugos ir sveikatos normini teiss akt nustatyta tvarka
rengiamos poilsio, persirengimo, drabui, avalyns, asmenini apsaugos priemoni laikymo
patalpos arba vietos, sanitarins bei asmens higienos patalpos su prausyklomis, duais, tualetais.
2. mons, kuriose naudojamos pavojingos mediagos, sanitarins bei asmens higienos
patalpos rengiamos laikantis speciali reikalavim tokioms patalpoms rengti. Reikalavimai
tokioms sanitarinms bei asmens higienos patalpoms rengti privalo bti nustatyti darbuotoj
saugos ir sveikatos norminiuose teiss aktuose, atsivelgiant darbo pobd, naudojamas
mediagas, darbuotoj skaii.
65
3. mons darbo medicinos punktai, maitinimo patalpos monje rengiamos atsivelgiant

darbuotoj skaii pagal toki patalp rengimo reikalavimus.
4. Buities, sanitarini ir higienos patalp rengimo reikalavimus nustato Vyriausyb.
268 straipsnis. Darbdavi ir j atstov atestavimas
1. Kiekvieno darbdavio ar jo galioto asmens inios i darbuotoj saugos ir sveikatos
srities privalomai tikrinamos prie jam pradedant eksploatuoti mon ar teikti paslaugas ir vliau
ne reiau kaip kas penkeri metai Vyriausybs nustatyta tvarka.
2. Darbdavi, kurie atleidiami nuo darbuotoj saugos ir sveikatos srities ini
patikrinimo (atestavimo), sra tvirtina Vyriausyb.
269 straipsnis. Darbuotoj dalyvavimas gyvendinant darbuotoj saugos ir
sveikatos priemones
1. Darbdavys privalo informuoti darbuotojus ir su jais konsultuotis visais darbuotoj
saugos ir sveikatos bkls analizs, planavimo, priemoni organizavimo ir kontrols klausimais.
Darbdavys sudaro slygas darbuotojams ir j atstovams dalyvauti diskusijose svarstant
darbuotoj saugos ir sveikatos klausimus. iuo tikslu steigiami mons darbuotoj saugos ir
sveikatos komitetai arba renkami darbuotoj atstovai. Jie veikia pagal Darbuotoj saugos ir
sveikatos komisijos patvirtintus moni darbuotoj saugos ir sveikatos komiteto bendruosius
nuostatus. mons darbuotoj saugos ir sveikatos komiteto nuostatus tvirtina darbdavys,
suderins su mons darbuotoj atstovais (Kodekso 19 straipsnis).
2. Komiteto nariams (galiotiniams) ir darbuotoj atstovams, vykdantiems komiteto
pavestus pareigojimus, mokamas j vidutinis darbo umokestis.
270 straipsnis. Darbuotoj instruktavimas, mokymas ir atestavimas darbuotoj
saugos ir sveikatos klausimais
1. Darbdavys negali reikalauti, kad darbuotojas pradt darb monje, jeigu jis
neapmokytas ir (ar) neinstruktuotas saugiai dirbti.
2. Darbdavys utikrina, kad darbuotojas, pasistas mon i bet kurios kitos mons,
nepradt darbo tol, kol nra informuotas apie esamus ir galimus rizikos veiksnius monje,
neinstruktuotas saugiai dirbti konkreioje darbo vietoje, nepaisant to, kad monje, kurioje jis
nuolat dirba, buvo nustatyta tvarka instruktuotas ir apmokytas saugiai dirbti.
271 straipsnis. Darbuotoj aprpinimas apsaugos priemonmis
1. Darbdavys, vadovaudamasis darbuotoj saugos ir sveikatos norminiais teiss aktais ir
vertins darbuotoj saugos ir sveikatos bkl monje, rengia kolektyvines apsaugos priemones,
nemokamai iduoda darbuotojams asmenines apsaugos priemones.
2. Jei kolektyvins apsaugos priemons neutikrina darbuotoj apsaugos nuo rizikos
veiksni, darbuotojams privalo bti iduodamos asmenins apsaugos priemons. Asmenins
apsaugos priemons turi bti pritaikytos darbui, patogios naudoti ir neturi sudaryti papildom
pavoj darbuotoj saugai. Asmenini apsaugos priemoni projektavimo, gamybos, atitikties
vertinimo reikalavimus nustato darbuotoj saugos ir sveikatos norminiai teiss aktai.
272 straipsnis. Sveikatos prieiros paslaug organizavimas
1. Darbdavys privalo utikrinti darbuotojams pirmj medicinos pagalb: ikviesti
greitj medicinos pagalb nelaiming atsitikim ir mini susirgim darbe atvejais.
2. Darbuotoj, susirgusi darbo vietoje arba nukentjusi nuo traum, kai nebtina
kviesti greitosios medicinos pagalbos, gabenim sveikatos prieiros staigas organizuoja
darbdavys ar padalinio vadovas.
3. Darbdavys kolektyvinje sutartyje nustatyta tvarka sudaro slygas teikti kitas
sveikatos prieiros paslaugas.
273 straipsnis. Darbdavio pareiga perkelti darbuotoj dl sveikatos bkls kit
darb
66
1. Darbuotojas, kuris pagal Negalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialins

apsaugos ir darbo ministerijos ar sveikatos prieiros staigos ivad dl sveikatos bkls negali
dirbti sutarto darbo (eiti pareig), nes tai pavojinga jo sveikatai arba jo darbas gali bti
pavojingas kitiems, jo sutikimu turi bti perkeltas jo sveikat ir esant galimybei kvalifikacij
atitinkant darb.
2. Jeigu darbuotojas nesutinka bti perkeltas silom darb arba monje nra darbo,
kur jis galt bti perkeltas, darbdavys io Kodekso nustatyta tvarka atleidia darbuotoj i
darbo, iskyrus atvej, nustatyt Kodekso 212 straipsnyje.
Nr. X-294, 2005-06-30, in., 2005, Nr. 85-3138 (2005-07-14)
274 straipsnis. Darbuotoj pareigos

1. Darbuotojai privalo vykdyti mons darbuotoj saugos ir sveikatos normini teiss
akt reikalavimus ir kaip galima labiau rpintis kit darbuotoj sauga ir sveikata.
2. Bendrosios darbuotoj pareigos utikrinant darbuotoj saug ir sveikat nustatomos
darbo tvarkos taisyklse. Konkreios darbuotoj pareigos saugant savo ir kit darbuotoj
sveikat bei gyvyb nustatomos darbuotoj saugos ir sveikatos instrukcijose, pareigybs
apraymuose ir nuostatuose. Juose privalo bti nurodyti esami ir galimi rizikos darbuotoj saugai
ir sveikatai veiksniai, darbo priemoni saugaus naudojimo reikalavimai.
275 straipsnis. Darbuotoj teiss
Darbuotojai turi teis:
1) reikalauti, kad darbdavys utikrint darbuotoj saug ir sveikat, rengt kolektyvins
apsaugos priemones, aprpint asmenins apsaugos priemonmis;
2) suinoti i padalinio vadovo, darbdavio apie j darbo aplinkoje esanius sveikatai
kenksmingus ir (ar) pavojingus veiksnius;
3) susipainti su iankstini ir periodini sveikatos tikrinim rezultatais; nesutikus su
patikrinimo rezultatais, sveikat pasitikrinti pakartotinai;
4) galioti darbuotoj atstov (atstovus) ar paiam tartis su darbdaviu dl darbuotoj
saugos ir sveikatos gerinimo;
5) atsisakyti dirbti, jeigu yra pavojus darbuotoj saugai ir sveikatai, taip pat dirbti tuos
darbus, kuriuos saugiai atlikti nra apmokytas, jei nerengtos kolektyvins apsaugos priemons ar
pats neaprpintas reikiamomis asmenins apsaugos priemonmis;
6) statym nustatyta tvarka reikalauti, kad bt atlyginta ala, padaryta sveikatai dl
nesaugi darbo slyg;
7) ikilus klausim dl saugos ir sveikatos, kreiptis darbuotoj atstov, padalinio
vadov, darbdav, mons darbuotoj saugos ir sveikatos tarnyb, mons darbuotoj saugos ir
sveikatos komitet, Valstybin darbo inspekcij ar kit valstybs institucij.
276 straipsnis. Darbuotojo atsisakymas dirbti
1. io Kodekso 275 straipsnio 5 punkte nustatytais atvejais darbuotojas nutraukia darb
ir nedelsdamas pranea ratu darbdaviui atsisakymo dirbti prieastis.
2. Jei darbdavys nesutinka su darbuotojo pateiktais darbuotoj saugos ir sveikatos
neutikrinimo motyvais, ginai dl darbuotojo atsisakymo dirbti nagrinjami statym nustatyta
tvarka.
3. U laik, kur darbuotojas pagrstai atsisak dirbti, darbuotojui mokamas vidutinis
darbo umokestis.
4. Nepagrstas atsisakymas dirbti yra darbo drausms paeidimas ir u nedirbt laik
nemokama.
277 straipsnis. Asmen iki atuoniolikos met darbas
1. Asmenys iki atuoniolikos met negali bti skiriami dirbti:
1) darbo, kuris fizikai ir psichologikai per sunkus;
67
2) darbo, kuriame naudojamos toksins, kancerogenins, mutagenins ar kitos sveikat

veikianios mediagos;
3) darbo, kur galimas jonizuojaniosios radiacijos poveikis, kit sveikatai kenksming ir
(ar) pavojing veiksni poveikis;
4) darbo, kur yra didesn nelaiming atsitikim ar susirgim profesinmis ligomis
tikimyb, taip pat darbo, kurio dl nepakankamo atsargumo jausmo ar patirties asmuo saugiai
dirbti gali nesugebti.
2. Vyriausyb tvirtina asmen iki atuoniolikos met darbinimo, sveikatos patikrinimo
ir j galimybi dirbti konkret darb nustatymo tvark, darbo laik, jiems draudiam dirbti
darb, sveikatai kenksming, pavojing veiksni sra.
3. Vyriausyb nustato asmen iki atuoniolikos met profesinio pasirengimo slygas ir
tvark.
4. Asmenys iki atuoniolikos met negali vienu metu dirbti daugiau negu vienoje
darbovietje, jei bendra darbo trukm virija Darbuotoj saugos ir sveikatos statyme nustatyt
darbo trukm.
5. monje, staigoje, organizacijoje privalo bti sudarytas darbuotoj iki atuoniolikos
met sraas.
278 straipsnis. Motinysts sauga
1. Nias, neseniai pagimdiusias moteris ar krtimi maitinanias moteris negalima
pareigoti dirbti esant tokioms darbo slygoms ir veiksniams, kurie gali turti neigiam poveik
moters ar kdikio sveikatai. Nioms, neseniai pagimdiusioms moterims ar krtimi
maitinanioms moterims kenksming darbo slyg ir pavojing veiksni sra (toliau iame
straipsnyje kenksming darbo slyg sraas) tvirtina Vyriausyb.
2. Darbdavys, vadovaudamasis kenksming darbo slyg srau bei darbo aplinkos
vertinimo rezultatais, privalo nustatyti galimo poveikio pobd ir trukm nios, neseniai
pagimdiusios moters ar krtimi maitinanios moters saugai ir sveikatai. Nustats galim
poveik, darbdavys privalo imtis laikin priemoni tokiai rizikai paalinti.
3. Jeigu pavojing veiksni nemanoma paalinti, darbdavys gyvendina darbo slyg
gerinimo priemones, kad nia, neseniai pagimdiusi moteris ar krtimi maitinanti moteris
nebepatirt toki veiksni poveikio. Jeigu pakeitus darbo slygas tokio poveikio nemanoma
paalinti, darbdavys privalo perkelti toki moter (jos sutikimu) kit darb (darbo viet) toje
paioje monje, staigoje, organizacijoje.
4. Perkeltai kit darb (darbo viet) toje paioje monje, staigoje, organizacijoje
niai, neseniai pagimdiusiai moteriai ar krtimi maitinaniai moteriai mokamas ne maesnis
kaip iki perklimo kit darb (darbo viet) gautas vidutinis darbo umokestis.
5. Nesant galimybs ni moter perkelti kit darb (darbo viet), neturint neigiamo
poveikio jos ar bsimo kdikio sveikatai, niai moteriai jos sutikimu suteikiamos atostogos iki
ntumo ir gimdymo atostog ir j metu mokamas jai priklausantis vidutinis mnesinis darbo
umokestis.
6. Nesant galimybs neseniai pagimdiusi moter ar krtimi maitinani moter po
ntumo ir gimdymo atostog perkelti kit darb (darbo viet), neturint neigiamo poveikio jos
ar kdikio sveikatai, tokiai moteriai jos sutikimu suteikiamos vaiko prieiros atostogos, kol
vaikui sueis vieneri metai, ir jai per t laikotarp mokamos statym nustatytos motinysts
socialinio draudimo paalpos.
7. Kai niai, neseniai pagimdiusiai moteriai ar krtimi maitinaniai moteriai reikia
pasitikrinti sveikat, ji privalo bti atleidiama nuo darbo ir u t laik paliekamas vidutinis
darbo umokestis, jeigu pasitikrinti sveikat reikia darbo metu.
8. Krtimi maitinaniai moteriai, be bendros pertraukos pailsti ir pavalgyti, ne reiau
kaip kas trys valandos suteikiamos ne trumpesns kaip puss valandos pertraukos kdikiui
maitinti. Moters pageidavimu pertraukas kdikiui maitinti galima sujungti ar pridti prie
pertraukos pailsti ir pavalgyti arba perkelti darbo dienos pabaig atitinkamai sutrumpinant
darbo dien. Pertraukos kdikiui maitinti apmokamos pagal darbuotojos vidutin darbo
umokest.
68
9. Nias, neseniai pagimdiusias moteris ar krtimi maitinanias moteris skirti

virvalandiniams darbams be j sutikimo draudiama.
10. Nios, neseniai pagimdiusios moterys ir krtimi maitinanios moterys gali bti
skiriamos dirbti nakt, poilsio ir veni dienomis bei siuniamos komandiruotes tik j
sutikimu. Jei tokios darbuotojos nesutinka dirbti nakt ir pateikia paym, kad toks darbas
pakenkt j saugai ir sveikatai, jos perkeliamos dirbti dien. Jei dl objektyvi prieasi toki
darbuotoj nemanoma perkelti dienin darb, joms suteikiamos atostogos iki ntumo ir
gimdymo atostog pradios arba vaiko prieiros atostogos, kol vaikui sueis vieneri metai.
Atostog iki ntumo ir gimdymo atostog pradios metu mokamas darbuotojai priklausantis
vidutinis mnesinis darbo umokestis.
279 straipsnis. Dirbani negalij saugos ir sveikatos garantijos
Dirbani negalij saug ir sveikatos apsaug garantuoja is Kodeksas ir kiti statymai,
darbuotoj saugos ir sveikatos norminiai teiss aktai.
Nr. X-294, 2005-06-30, in., 2005, Nr. 85-3138 (2005-07-14)
280 straipsnis. Darbuotoj saugos ir sveikatos bkls vertinimas

1. Darbuotoj saugos ir sveikatos bkl vertinama pagal tai, kaip darbo priemons, darbo
slygos monje, jos padaliniuose atitinka darbuotoj saugos ir sveikatos norminiuose teiss
aktuose nustatytus darbuotoj saugos ir sveikatos reikalavimus.
2. Darbo slygos vertinamos pagal tai, kaip darbo aplinka darbo vietose, darbo pobdis,
darbo ir poilsio reimas atitinka io Kodekso, kit darbuotoj saugos ir sveikatos normini teiss
akt nustatytus reikalavimus.
3. Vertinim, ar darbo vietos atitinka darbuotoj saugos ir sveikatos reikalavimus,
organizuoja darbdavys, vadovaudamasis darbuotoj saugos ir sveikatos norminiais teiss aktais.
281 straipsnis. Praneimai apie nelaimingus atsitikimus darbe, profesines ligas
1. Darbuotojas, nukentjs dl nelaimingo atsitikimo darbe, mios profesins ligos, jeigu
pajgia, taip pat asmuo, mats vyk arba jo pasekmes, privalo nedelsdami apie tai praneti
padalinio vadovui, darbdaviui, mons darbuotoj saugos ir sveikatos tarnybai.
2. Nelaiming atsitikim darbe, dl kuri nukentjs asmuo mir, sunki nelaiming
atsitikim darbe atvejais, taip pat kai darbuotojas mir darbovietje dl ligos, nesusijusios su
darbu, darbdavys nedelsdamas privalo praneti apylinks prokuratrai, Valstybinei darbo
inspekcijai.
3. mi profesini lig, dl kuri nukentjs asmuo mir, atvejais darbdavys
nedelsdamas privalo praneti atitinkamos apylinks prokuratrai, Valstybinei darbo inspekcijai ir
Visuomens sveikatos prieiros tarnybos teritorinei staigai.
282 straipsnis. Nelaiming atsitikim, profesini lig tyrimas
1. Visoms monms, staigoms, organizacijoms privaloma vienoda nelaiming atsitikim
darbe, profesini lig tyrimo ir apskaitos tvarka. Nelaiming atsitikim darbe ir profesini lig
tyrimo bei apskaitos nuostatus tvirtina Vyriausyb.
2. Nukentjs asmuo arba jo atstovas nustatyta tvarka gali dalyvauti tiriant nelaiming
atsitikim darbe, turi teis susipainti su nelaimingo atsitikimo darbe ar profesins ligos tyrimo
mediaga, privalo gauti nelaimingo atsitikimo darbe ar profesins ligos tyrimo akt, tyrimo
rezultatus ir ivadas gali apsksti vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui ir teismui.
283 straipsnis. Atlyginimas u sualot sveikat
1. Darbuotojui, kuris dl nelaimingo atsitikimo darbe, profesins ligos neteko
darbingumo ir dl to prarado pajamas, j kompensavimo tvark nustato Nelaiming atsitikim
darbe ir profesini lig socialinio draudimo statymas bei kiti statymai.
2. Jeigu nukentjs darbuotojas nebuvo apdraustas nelaiming atsitikim darbe ir
profesini lig socialiniu draudimu, prarastas pajamas dl darbingumo netekimo ir ilaidas,
69
susijusias su medicinos pagalba ir gydymu, taip pat su nukentjusiojo socialine, medicinine ir

profesine reabilitacija, Civilinio kodekso nustatyta tvarka atlygina darbdavys.
284 straipsnis. Darbuotoj saugos ir sveikatos valdymas ir kontrol
1. Socialins apsaugos ir darbo ministerija, Sveikatos apsaugos ministerija,
vadovaudamosi Lietuvos Respublikos Konstitucija, iuo Kodeksu, kitais statymais, Vyriausybs
nutarimais ir kitais norminiais teiss aktais, pagal savo kompetencij gyvendina valstybs
politik darbuotoj saugos ir sveikatos srityje.
2. Kaip monse laikomasi darbuotoj saugos ir sveikatos reikalavim, kontroliuoja
Valstybin darbo inspekcija. Valstybins darbo inspekcijos funkcijas, teises ir atsakomyb
nustato Valstybins darbo inspekcijos statymas.
XIX SKYRIUS
INDIVIDUALUS DARBO GINAS
Skyriaus pavadinimas keistas:
Nr. X-188, 2005-05-12, in., 2005, Nr. 67-2400 (2005-05-28)
285 straipsnis. Individualus darbo ginas

Individualus darbo ginas yra nesutarimas tarp darbuotojo ir darbdavio dl darbo
statymuose, kituose norminiuose teiss aktuose, darbo ar kolektyvinje sutartyje nustatyt teisi
ir pareig gyvendinimo, kuris nagrinjamas iame skyriuje nustatyta tvarka.
Nr. X-188, 2005-05-12, in., 2005, Nr. 67-2400 (2005-05-28)
286 straipsnis. Individualius darbo ginus nagrinjantys organai

Individualius darbo ginus, jeigu is Kodeksas arba kiti statymai nenustato kitokios
nagrinjimo tvarkos, nagrinja:
1) darbo gin komisija;
2) teismas.
Nr. X-188, 2005-05-12, in., 2005, Nr. 67-2400 (2005-05-28)
287 straipsnis. Darbo gin komisijos ratvedys

Darbo gin komisijai technikai aptarnauti darbdavys skiria darbo gin komisijos
ratved. Jis priima ir registruoja praymus, ireikalauja i atitinkam tarnyb praymui
inagrinti reikalingus dokumentus, ekspert ivadas, pranea apie paskirt bylos nagrinjimo
laik ir viet, rao darbo gin komisijos protokol, siunia iraus ir sprendimus, persiunia byl
teismui ir atlieka kitus darbo gin komisijos pavedimus.
288 straipsnis. Darbo gin komisijos sudarymas
1. Darbo gin komisijos sudaromos i vienodo skaiiaus darbuotoj ir darbdavio
atstov. Darbuotoj atstovus renka darbuotoj susirinkimas (konferencija). Darbdavio atstovus
savo sakymu (potvarkiu) skiria darbdavys.
2. Jeigu monje, staigoje, organizacijoje nebuvo sudaryta darbo gin komisija,
darbdavys, gavs darbo gin komisijai adresuot praym, nepaeisdamas io Kodekso 291
straipsnio 1 dalyje nustatyt termin, privalo paskirti darbo gin komisijos ratved ir inicijuoti
darbo gin komisijos sudarym.
3. Komisija sudaroma ne ilgesniam kaip dvej met laikotarpiui.
4. Komisijos pirmininko pareigas kiekviename posdyje paeiliui eina darbuotoj ir
darbdavio atstovai.
Nr. X-188, 2005-05-12, in., 2005, Nr. 67-2400 (2005-05-28)
289 straipsnis. Darbo gin komisijos galiojimai
70
Darbo gin komisija yra privalomas pirminis organas, nagrinjantis darbo ginus, jeigu
is Kodeksas ar kiti statymai nenustato kitos gino sprendimo tvarkos.
290 straipsnis. Darbo bylos parengimas nagrinti darbo gin komisijoje
1. Prayme darbo gin komisijai turi bti nurodoma iekovo, atsakovo, kit byloje
dalyvaujani asmen vardai, pavards, darbdavio pavadinimas ir adresai, aplinkybs, pagrindai
ir rodymai, kuriais iekovas grindia savo reikalavimus, aikiai suformuluotas reikalavimas,
pridedam dokument sraas.
2. Praymas paduodamas darbo gin komisijos ratvediui, o jeigu jo nra, darbdaviui
(Kodekso 288 straipsnio 2 dalis). Ratvedys praym uregistruoja, pranea darbo gin
komisijai, parengia byl nagrinti, ireikalauja reikiamus dokumentus, skaiiavimus, ivadas,
pranea dalyvaujantiems byloje asmenims apie bylos nagrinjimo laik ir viet, teikia atsakovui
praymo kopij.
291 straipsnis. Darbo gin komisijos posdiai
1. Darbo gin komisijos posdis turi bti suauktas ne vliau kaip per septynias dienas
nuo praymo padavimo dienos. Praymas turi bti inagrintas ne vliau kaip per keturiolika
dien nuo padavimo dienos.
2. Darbo gin komisijos posdis laikomas teistu, jeigu jame dalyvauja vienodas
skaiius darbdavio ir darbuotoj atstov.
292 straipsnis. Bylos nagrinjimas, sprendimo primimas
1. Darbo gin komisijos sprendimai priimami darbuotoj ir darbdavio atstov darbo
gin komisijos nari susitarimu.
2. Jei darbo gin komisijos nariai nesusitar, darbo gin komisijos protokole raoma,
kad alys nesusitar ir sprendimas nepriimtas.
3. Darbo gin komisijos sprendimas raomas darbo gin komisijos protokol. Jo
form tvirtina Vyriausyb. Protokol pasirao darbo gin komisijos pirmininkas, nariai ir
ratvedys. Sprendimuose dl pinigini reikalavim patenkinimo turi bti nurodyta priteisiama
suma. Ji su delspinigiais turi bti imokta iki sprendimo vykdymo dienos. Darbo gin
komisijos ratvedys darbo gin komisijos sprendimo nuora, o alims nesutarus, ira i
protokolo per penkias dienas pasiraytinai teikia dalyvaujantiems byloje asmenims.
293 straipsnis. Darbo gin komisijos sprendimo apskundimas
1. Darbuotojas, nepatenkintas darbo gin komisijos sprendimu, taip pat tais atvejais, kai
darbo ginas darbo gin komisijoje nebuvo isprstas per io Kodekso 291 straipsnio 1 dalyje
numatytus terminus, ir tais atvejais, kai darbo gin komisijoje alys nesusitar, per vien mnes
gali kreiptis su iekiniu teism.
2. Darbo gin komisijos sprendimo darbdavys apsksti negali.
Nr. X-188, 2005-05-12, in., 2005, Nr. 67-2400 (2005-05-28)
Nr. XI-927, 2010-06-22, in., 2010, Nr. 81-4221 (2010-07-10)
294 straipsnis. Darbo gin komisijos sprendimo vykdymas

1. Darbo gin komisijos sprendim atsakovas turi vykdyti per deimt dien nuo
sprendimo nuorao gavimo dienos, jei sprendime nenustatytas kitas jo vykdymo terminas.
2. Kai atsakovas nevykdo darbo gin komisijos sprendimo per io straipsnio 1 dalyje
nustatyt termin, darbuotojas ratu kreipiasi teism, kad is sprendimas bt vykdytas
priverstinai pagal nustatyt teismo sprendim vykdymo tvark.
3. Darbo gin komisijos sprendimas nevykdomas, jeigu jis io Kodekso 293 straipsnio 1
dalyje nustatyta tvarka yra apskundiamas teismui ir apie tai yra ratu informuotas atsakovas.
Nr. XI-927, 2010-06-22, in., 2010, Nr. 81-4221 (2010-07-10)
71
295 straipsnis. Darbo gin nagrinjimas teismuose

1. Teismuose nagrinjami:
1) io Kodekso 293 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka apsksti darbo gin komisijos
sprendimai;
2) darbo ginai, kai darbo gin komisijoje alys nesusitar (Kodekso 292 straipsnio 2
dalis);
3) darbo ginai, kai io Kodekso 291 straipsnio 1 dalyje nustatytais terminais nebuvo
sudaryta darbo gin komisija arba ginas nebuvo isprstas.
2. Nesikreipiant darbo gin komisij, tiesiogiai teismuose nagrinjami ginai:
1) kil dl darbo sutarties io Kodekso 297 straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatytais atvejais;
2) dl atleidimo i darbo formuluots pakeitimo;
3) tarp profesini sjung ar kit darbuotoj atstov ir darbdavio dl statymuose ar
sutartyje nustatyt pareig ir prievoli nevykdymo;
4) pagal profesini sjung iekinius, kai darbdavys laiku neinagrinja ar nepatenkina
profesins sjungos reikalavimo panaikinti darbdavio sprendimus, kurie paeid statym
nustatytas darbo, ekonomines ir socialines profesini sjung nari teises;
5) kai darbo santykiai tarp darbdavio ir darbuotojo yra nutrk;
Nr. X-188, 2005-05-12, in., 2005, Nr. 67-2400 (2005-05-28)
296 straipsnis. Kreipimosi darbo gin komisij terminai

Darbuotojas gali kreiptis darbo gin komisij per tris mnesius nuo tos dienos, kai
suinojo ar turjo suinoti, kad paeistos jo teiss.
297 straipsnis. Ginai dl darbo sutarties
1. Jei darbuotojas, nesutinka su btinj darbo sutarties slyg pakeitimu, nualinimu
nuo darbo darbdavio iniciatyva, atleidimu i darbo, per vien mnes nuo atitinkamo nurodymo
(dokumento) gavimo dienos jis turi teis kreiptis teism. Jeigu nustatoma, kad btinosios darbo
sutarties slygos buvo pakeistos, darbuotojas buvo nualintas nuo darbo be teisto pagrindo ar
paeidiant statymus, tai paeistos darbuotojo teiss turi bti atkurtos ir jam iiekotas vidutinis
darbo umokestis u vis priverstins pravaiktos laik arba darbo umokesio skirtumas u
laik, kur darbuotojas dirbo maiau apmokam darb.
2. Pareign arba organ, kuriems statymai suteikia nualinimo nuo darbo teis,
reikalavimus darbdavys ir darbuotojas gali sksti statym nustatyta tvarka.
3. Jeigu darbuotojas buvo atleistas i darbo be teisto pagrindo ar paeidiant statym
nustatyt tvark, teismas grina j pirmesn darb ir priteisia vidutin darbo umokest u vis
priverstins pravaiktos laik nuo atleidimo i darbo dienos iki teismo sprendimo vykdymo
dienos.
4. Jeigu teismas nustato, kad darbuotojas pirmesn darb negali bti grinamas dl
ekonomini, technologini, organizacini ar panai prieasi arba dl to, kad jam gali bti
sudarytos nepalankios slygos dirbti, tai priima sprendim pripainti darbo sutarties nutraukim
neteistu ir priteisia jam io Kodekso 140 straipsnio 1 dalyje nustatyto dydio ieitin imok ir
vidutin darbo umokest u priverstins pravaiktos laik nuo atleidimo i darbo iki teismo
sprendimo sigaliojimo dienos. iuo atveju laikoma, kad darbo sutartis yra nutraukta teismo
sprendimu nuo jo sigaliojimo dienos.
Nr. X-188, 2005-05-12, in., 2005, Nr. 67-2400 (2005-05-28)
298 straipsnis. Pinigini reikalavim tenkinimas

Darbuotojui priklausanios darbo umokesio ir kitos su darbo santykiais susijusios
sumos priteisiamos ne daugiau kaip u trejus metus.
299 straipsnis. Skubus sprendim ir nutari vykdymas
72
1. Darbo gin komisija arba teismas nurodo skubiai vykdyti iuos sprendimus ar
nutartis:
1) dl darbo umokesio priteisimo sprendimo dalis nevirijant vieno mnesio
vidutinio darbo umokesio;
2) dl neteistai atleisto, perkelto ar nualinto darbuotojo grinimo ankstesn darb.
2. Teismas iekovo praymu arba savo iniciatyva gali leisti skubiai vykdyti sprendim
arba jo dal:
1) dl atleidimo i darbo formuluots;
2) dl imok atlyginti al, padaryt dl nelaimingo atsitikimo darbe, kitokio sveikatos
sualojimo ar susirgimo profesine liga, priteisimo;
3) kitais atvejais, jeigu dl ypating aplinkybi gali pasidaryti nemanoma ar labai sunku
sprendim vykdyti.
300 straipsnis. Sprendim darbo byloje nevykdymo pasekms
Tais atvejais, kai darbdavys nevykdo teismo arba darbo gin komisijos sprendimo ar
nutarties arba nevykdo sprendimo pakeisti atleidimo i darbo formuluot, darbuotojo praymu
teismas priima nutart iiekoti darbuotojui darbo umokest u vis laik nuo sprendimo
(nutarties) primimo dienos iki jo vykdymo dienos.
301 straipsnis. Sprendimo ar nutarties vykdymo atgrimas
Jeigu panaikinamas jau vykdytas darbo gin komisijos sprendimas arba teismo
sprendimas ar nutartis, sprendimo ar nutarties vykdymo atgrimas vykdomas pagal Civilinio
proceso kodekso nuostatas.
302 straipsnis. Darbo gin komisijos ir bylinjimosi ilaidos
1. Visas darbo gin komisijos ilaidas padengia darbdavys.
2. Bylinjimosi ilaidos padengiamos Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.
3. Darbuotojai darbo bylose dl vis reikalavim, kylani i darbo teisini santyki, yra
atleidiami nuo yminio mokesio.
Nr. X-188, 2005-05-12, in., 2005, Nr. 67-2400 (2005-05-28)
303 straipsnis. Darbo gin komisijos nari darbo garantijos

1. Darbuotoj irinkti darbo gin komisijos nariai darbdavio iniciatyva negali bti
atleidiami i darbo, jei nra j kalts pagal io Kodekso 129 straipsn, iskyrus atvej, kai
darboviet yra likviduojama.
2. Darbo gin komisijos nariams u laik, sugait nagrinjant darbo ginus, paliekamas
vidutinis darbo umokestis.
Lietuvos Respublikos
darbo kodekso
priedas
GYVENDINAMI EUROPOS SJUNGOS TEISS AKTAI
1. 1996 m. birelio 3 d. Tarybos direktyva 96/34/EEB dl Bendrojo susitarimo dl
tvysts atostog, sudaryto tarp UNICE, CEEP ir ETUC (OL 2004 m. specialusis leidimas, 5
skyrius, 2 tomas, p. 285).
2. 1996 m. gruodio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 96/71/EB dl
darbuotoj komandiravimo paslaug teikimo sistemoje (OL 2004 m. specialusis leidimas, 5
skyrius 2 tomas, p. 431436).
3. 1997 m. gruodio 15 d. Europos Tarybos direktyva 97/81/EB dl Bendrojo susitarimo
dl darbo ne vis darbo dien, kur sudar Europos pramons ir darbdavi konfederacij sjunga
73
(UNICE), Europos moni, kuriose dalyvauja valstyb, centras (CEEP) ir Europos profesini
sjung konfederacija (ETUC) (OL 2004 m. specialusis leidimas, 5 skyrius, 3 tomas, p. 267).
4. 1998 m. liepos 20 d. Tarybos direktyva 98/59/EB dl valstybi nari statym,
susijusi su kolektyviniu atleidimu i darbo, suderinimo (OL 2004 m. specialusis leidimas, 5
skyrius, 3 tomas, p. 327).
5. 2001 m. kovo 12 d. Tarybos direktyva 2001/23/EB dl valstybi nari statym, skirt
darbuotoj teisi apsaugai moni, verslo arba moni ar verslo dali perdavimo atveju,
suderinimo (OL 2004 m. specialusis leidimas, 5 skyrius, 4 tomas, p. 98).
6. 2002 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/14/EB dl bendros
darbuotoj informavimo ir konsultavimosi su jais sistemos sukrimo Europos bendrijoje (OL
2004 m. specialusis leidimas, 5 skyrius, 4 tomas, p. 219).
7. 2002 m. rugsjo 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/73/EB, i dalies
pakeiianti Tarybos direktyv 76/207/EEB dl vienodo poirio vyrus ir moteris principo
taikymo sidarbinimo, profesinio mokymo, pareig paauktinimo ir darbo slyg atvilgiu (OL
2004 m. specialusis leidimas, 5 skyrius, 4 tomas, p. 255).
8. 2006 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/54/EB dl moter
ir vyr lygi galimybi ir vienodo poirio moteris ir vyrus uimtumo bei profesins veiklos
srityje principo gyvendinimo (nauja redakcija) (OL 2006 L 204, p. 23).
9. 2006 m. gruodio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/123/EB dl
paslaug vidaus rinkoje (OL 2006 L 376, p. 36).
Kodeksas papildytas priedu:
Nr. IX-2293, 2004-06-22, in., 2004, Nr. 103-3756 (2004-07-01)
Priedo pakeitimai:
Nr. X-1534, 2008-05-13, in., 2008, Nr. 63-2375 (2008-06-03)
Nr. XI-335, 2009-07-14, in., 2009, Nr. 87-3664 (2009-07-23)
Nr. XI-589, 2009-12-21, in., 2010, Nr. 1-4 (2010-01-05)
____________________
Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos Seimas, statymas
Nr. IX-1656, 2003-06-26, in., 2003, Nr. 70-3167 (2003-07-16)
DARBO KODEKSO 162 STRAIPSNIO PAPILDYMO IR PAKEITIMO STATYMAS
2.
Nr. IX-2293, 2004-06-22, in., 2004, Nr. 103-3756 (2004-07-01)
DARBO KODEKSO 5, 109, 146, 180, 220 STRAIPSNI PAKEITIMO IR PAPILDYMO STATYMAS
3.
Nr. X-163, 2005-04-21, in., 2005, Nr. 58-2001 (2005-05-07)
DARBO KODEKSO, ADMINISTRACINI TEISS PAEIDIM KODEKSO, BAUSMI VYKDYMO
KODEKSO, SEIMO NARI DARBO SLYG STATYMO, VIDAUS TARNYBOS STATUTO,
7SVEIKATOS DRAUDIMO STATYMO PAKEITIMO IR PAPILDYMO STATYMAS
4.
Nr. X-188, 2005-05-12, in., 2005, Nr. 67-2400 (2005-05-28)
DARBO KODEKSO 3, 4, 14, 22, 29, 36, 47, 52, 62, 67, 77, 78, 79, 84, 85, 88, 92, 95, 98, 99, 101, 107,
108, 109, 114, 120, 127, 129, 130, 132, 134, 138, 140, 141, 144, 145, 146, 147, 149, 151, 152, 161, 166,
168, 177, 183, 225, 235, 285, 286, 288, 293, 295, 297, 302 STRAIPSNI PAKEITIMO IR PAPILDYMO
BEI XIX SKYRIAUS PAVADINIMO PAKEITIMO STATYMAS
5.
74
Nr. X-294, 2005-06-30, in., 2005, Nr. 85-3138 (2005-07-14)

DARBO KODEKSO 61, 92, 127, 129, 133, 135, 136, 146, 150, 154, 155, 161, 162, 166, 169, 170, 184,
212, 214, 220, 273 IR 279 STRAIPSNI PAKEITIMO STATYMAS
6.
Nr. X-458, 2005-12-20, in., 2005, Nr. 149-5422 (2005-12-22)
DARBO KODEKSO PAPILDYMO 162(1) STRAIPSNIU STATYMAS
7.
Nr. X-660, 2006-06-08, in., 2006, Nr. 72-2677 (2006-06-28)
DARBO KODEKSO 170 IR 178 STRAIPSNI PAKEITIMO IR KODEKSO PAPILDYMO 179(1)
STRAIPSNIU STATYMAS
is statymas sigalioja nuo 2006 m. liepos 1 d.
8.
Nr. X-695, 2006-06-15, in., 2006, Nr. 73-2763 (2006-06-30)
DARBO KODEKSO 91 IR 92 STRAIPSNI PAKEITIMO STATYMAS
is statymas sigalioja nuo 2006 m. rugpjio 1 d.
9.
Nr. X-761, 2006-07-13, in., 2006, Nr. 82-3258 (2006-07-27)
DARBO KODEKSO 101 STRAIPSNIO PAKEITIMO STATYMAS
10.
Nr. X-913, 2006-11-21, in., 2006, Nr. 132-4989 (2006-12-05)
11.
Nr. X-1345, 2007-12-04, in., 2007, Nr. 132-5353 (2007-12-15)
DARBO KODEKSO 179(1) STRAIPSNIO PAKEITIMO STATYMAS
is statymas sigalioja 2008 m. sausio 1 d.
12.
Nr. X-1538, 2008-05-13, in., 2008, Nr. 62-2336 (2008-05-31)
13.
Nr. X-1534, 2008-05-13, in., 2008, Nr. 63-2375 (2008-06-03)
DARBO KODEKSO 22, 24, 43, 47, 52, 58, 67, 68, 69, 70, 71, 72, 73, 76, 77, 78, 79, 80, 83, 84, 85, 130,
193, 194 STRAIPSNI PAKEITIMO IR PAPILDYMO, KODEKSO PAPILDYMO 75(1), 130(1)
STRAIPSNIAIS BEI KODEKSO PRIEDO PAPILDYMO STATYMAS
is statymas sigalioja 2008 m. liepos 1 d.
io statymo atitaisymas skelbtas: in., 2008, Nr. 73 (2008-06-27)
14.
Nr. X-1610, 2008-06-17, in., 2008, Nr. 74-2860 (2008-06-30)
15.
75

Nr. X-1712, 2008-07-15, in., 2008, Nr. 87-3469 (2008-07-31)
is statymas sigalioja 2008 m. rugpjio 1 d.
16.
Nr. X-1713, 2008-07-15, in., 2008, Nr. 87-3470 (2008-07-31)
DARBO KODEKSO 162(1) STRAIPSNIO PAKEITIMO STATYMAS
17.
Nr. XI-86, 2008-12-19, in., 2008, Nr. 149-6012 (2008-12-30)
DARBO KODEKSO 162(1) STRAIPSNIO PRIPAINIMO NETEKUSIU GALIOS STATYMAS
18.
Nr. XI-292, 2009-06-16, in., 2009, Nr. 77-3160 (2009-06-30)
is statymas sigalioja 2009 m. rugpjio 1 d
19.
Nr. XI-335, 2009-07-14, in., 2009, Nr. 87-3664 (2009-07-23)
DARBO KODEKSO 179 STRAIPSNIO IR PRIEDO PAPILDYMO STATYMAS
20.
Nr. XI-394, 2009-07-22, in., 2009, Nr. 91-3925 (2009-07-31)
21.
Nr. XI-404, 2009-07-23, in., 2009, Nr. 93-3993 (2009-08-04)
DARBO KODEKSO 109, 127, 129, 130, 141, 152, 188, 203, 206, 256 STRAIPSNI PAPILDYMO IR
PAKEITIMO STATYMAS
is statymas, iskyrus 1 ir 2 straipsnius, ir kolektyvini sutari nuostatos, sulygtos pagal statym,
galioja iki 2010 m. gruodio 31 d.
Nuo 2011 m. sausio 1 d. galioja iki io statymo sigaliojimo buvusios io statymo 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10
straipsniuose idstyt Darbo kodekso 129 straipsnio 4 ir 5 dali, 130 straipsnio 1 ir 3 dali, 141 straipsnio
1 dalies, 152 straipsnio 1 dalies, 188 straipsnio 1 dalies, 203 straipsnio, 206 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir
256 straipsnio 1 dalies redakcijos.
22.
Nr. XI-589, 2009-12-21, in., 2010, Nr. 1-4 (2010-01-05)
DARBO KODEKSO 87, 88 STRAIPSNI PAKEITIMO, 90 STRAIPSNIO PRIPAINIMO
NETEKUSIU GALIOS IR KODEKSO PRIEDO PAPILDYMO STATYMAS
23.
Nr. XI-880, 2010-06-04, in., 2010, Nr. 71-3553 (2010-06-19)
24.
Nr. XI-927, 2010-06-22, in., 2010, Nr. 81-4221 (2010-07-10)
76
DARBO KODEKSO 76, 77, 80, 107, 108, 109, 115, 127, 147, 149, 150, 151, 202, 293, 294 STRAIPSNI
PAKEITIMO IR PAPILDYMO BEI KODEKSO PAPILDYMO 123(1) STRAIPSNIU STATYMAS
is statymas, iskyrus 6 straipsnio 2 dal ir 18 straipsn, sigalioja 2010 m. rugpjio 1 d.
io statymo 6 straipsnio 1 dalis galioja iki 2012 m. liepos 31 d.
io statymo 6 straipsnio 2 dalis sigalioja 2012 m. rugpjio 1 d.
25.
Nr. XI-1203, 2010-12-02, in., 2010, Nr. 148-7568 (2010-12-18)
is statymas, iskyrus 3 straipsn, sigalioja 2011 m. kovo 1 d.
26.
Nr. XI-1219, 2010-12-09, in., 2010, Nr. 153-7788 (2010-12-28)
DARBO KODEKSO 162 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR PAPILDYMO STATYMAS
27.
Nr. XI-1315, 2011-04-12, in., 2011, Nr. 49-2370 (2011-04-28)
28.
Nr. XI-1332, 2011-04-19, in., 2011, Nr. 52-2507 (2011-05-03)
DARBO KODEKSO 101, 146 IR 214 STRAIPSNI PAKEITIMO STATYMAS
io statymo 1 straipsnis sigalioja 2011 m. birelio 1 d.
29.
Nr. XI-1380, 2011-05-19, in., 2011, Nr. 69-3288 (2011-06-07)
DARBO KODEKSO 88, 108, 113, 130(1), 132 STRAIPSNI PAKEITIMO IR PAPILDYMO
STATYMAS
is statymas sigalioja 2011 m. gruodio 1 d.
Pastaba: Laikinosios darbo sutartys, sudarytos iki io statymo sigaliojimo, tsiasi iki j termino pabaigos
ir joms taikomos trumpalaiks darbo sutarties nuostatos.
30.
Nr. XI-1419, 2011-05-26, in., 2011, Nr. 72-3470 (2011-06-14)
*** Pabaiga ***
Redagavo Aurin Trapinskien (2011-06-14)

ausrine.trapinskiene@lrs.lt
77

Darbo Kodeksas

Uploaded by

Copyright:

Available Formats

You might also like

Darbo Kodeksas

Uploaded by

Document Information

Original Title

Copyright

Available Formats

Share this document

Share or Embed Document

Sharing Options

Did you find this document useful?

Is this content inappropriate?

Copyright:

Available Formats

Darbo Kodeksas

Uploaded by

Copyright:

Available Formats

statymas skelbtas: in., 2002, Nr.

1 straipsnis. Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimas

3 straipsnis. Darbo teiss altiniai

Nr. X-188, 2005-05-12, in., 2005, Nr. 67-2400 (2005-05-28)

4 straipsnis. Darbo statymai ir kiti norminiai teiss aktai

5 straipsnis. Darbo statym taikymo sritis

6 straipsnis. Usienio teiss taikymas

tiek kolektyviniams, tiek individualiems darbo santykiams. Atstovavim esant kolektyviniams

Nr. X-1534, 2008-05-13, in., 2008, Nr. 63-2375 (2008-06-03)

23 straipsnis. Darbdavi pareigos ir teiss, susijusios su darbuotoj atstovais

2. Metais, mnesiais ar savaitmis skaiiuojami terminai baigiasi atitinkam met,

30 straipsnis. Darbo staas

37 straipsnis. Darbo teisi savigyna

3) galiojanios teisins sistemos nepaeidiamumo;

44 straipsnis. Socialins partnerysts sistema

socialins politikos gyvendinimo klausimams nagrinti ir sprsti lygiateisio trialio ar dvialio

47 straipsnis. Informavimas ir konsultavimas

48 straipsnis. Kolektyvins derybos

4) socialins partnerysts rmimo priemons, padedanios ivengti kolektyvini gin,

53 straipsnis. Nacionalins, akos ir teritorins kolektyvins sutarties sudarymo

55 straipsnis. Nacionalins, akos ir teritorins kolektyvins sutarties galiojimas

61 straipsnis. mons kolektyvins sutarties turinys

62 straipsnis. mons kolektyvins sutarties projekto rengimas ir svarstymas

63 straipsnis. mons kolektyvins sutarties sigaliojimas ir galiojimo trukm

69 straipsnis. Reikalavim iklimas

70 straipsnis. Reikalavim nagrinjimas

71 straipsnis. Kolektyvinius darbo ginus nagrinjantys organai

72 straipsnis. Taikinimo komisijos sudarymas

73 straipsnis. Kolektyvinio gino nagrinjimas taikinimo komisijoje

74 straipsnis. Taikinimo komisijos sprendimas

2. Jeigu taikinimo komisijoje dl vis ar dalies reikalavim susitarti nepavyksta, komisija

77 straipsnis. Streiko skelbimas

78 straipsnis. Streik apribojimai

79 straipsnis. Vadovavimas streikui

80 straipsnis. Streiko eiga

1. Streiko komitetas kartu su darbdaviu privalo utikrinti turto ir moni apsaug.

81 straipsnis. Streiko teistumas

84 straipsnis. Streiko pasibaigimas

88 straipsnis. Tarpininkavimo darbinant paslaug teikimas

88 straipsnis. Tarpininkavimo darbinant paslaug teikimas ir darbinimas per

89 straipsnis. Informacija apie laisvas darbo vietas

Nr. X-695, 2006-06-15, in., 2006, Nr. 73-2763 (2006-06-30)

92 straipsnis. Iekani darbo asmen uimtumo rmimas

96 straipsnis. Garantijos priimant darb

99 straipsnis. Darbo sutarties sudarymas

4. Sudarydamas darbo sutart, darbdavys privalo pasiraytinai supaindinti priimam

100 straipsnis. Darbo sutarties prielaidos

102 straipsnis. Renkamosios pareigos

105 straipsnis. Ibandymas sudarant darbo sutart

1. Darbo sutartys gali bti:

1. Darbo sutartys gali bti:

109 straipsnis. Terminuota darbo sutartis

2. Neleidiama sudaryti terminuotos darbo sutarties, jeigu darbas yra nuolatinio

110 straipsnis. Darbo sutarties termino nustatymas

112 straipsnis. Sezonin darbo sutartis

113 straipsnis. Laikinoji darbo sutartis

113 straipsnis. Trumpalaik darbo sutartis

114 straipsnis. Papildomas darbas ir antraeils pareigos