susiPainK vErTinK vaiuoK

Gidas
studentams, savanoriams, praktikantams, darbuotojams

SUSIPAINK VERTINK VAIUOK

Gidas
studentams, savanoriams, praktikantams, darbuotojams
1

Pareng: vietimo main paramos fondas bendradarbiaudamas su Eurodesk, Jaunimo tarptautinio bendradarbiavimo agentra, Eures Herojus pie Justinas Rainskas Krybinis darbuotojas Marius Giedraitis Redagavo, maketavo ir spausdino UAB ARx Baltica Tiraas 2 000 vnt.

vietimo main paramos fondas, 2010 is leidinys finansuojamas remiant Europos Komisijai. Leidinys atspindi tik autoriaus poir, todl Komisija negali bti laikoma atsakinga u bet kok jame pateikiamos informacijos naudojim.

TURINyS
VAdAS .......................................................................................................4 HEROJAI .....................................................................................................5 VIETImO mAIN PARAmOS fONdAS ...................................................6 JAUNImO TARPTAUTINIO bENdRAdARbIAVImO AgENTRA (JTbA) ....................................................................................7 EURES .........................................................................................................8 EUROdESK ................................................................................................8 PASIRENgImAS IVyKTI: K TURI PAdARyTI LIETUVOJE? .....................9 PASIRENgImAS IVyKTI: K TURI INOTI APIE KIT AL? ................... 15 PASIRENgImAS IVyKTI: K PASIImTI KELION? ...............................19 USIENIO KALbOS gdIAI ...................................................................23 ILAId PLANAVImAS .............................................................................26 ISILAVINImO IR KVALIfIKAcIJOS PRIPAINImAS ...............................29 AdAPTAcIJOS KITOJE ALyJE ETAPAI ....................................................33 INTEgRAcIJA NUVyKUS...........................................................................37 STEREOTIPAI ..............................................................................................40 TU LIETUVOS AmbASAdORIUS ............................................................42 TARPKULTRINIS mOKymASIS ...............................................................45 AdAPTAcIJA gRUS NAmO ....................................................................49 SIVERTINImAS ..........................................................................................51 KAI TAISyKLS NEgALIOJA IR KEIIASI PLANAI ...................................55

NAUdINgOS NUOROdOS

TESTAI

VAdAS
Sveikas,
jei jauti ini trokul, sieki gyti pa tirties ir nori patobulti tiek profesin je, tiek asmeninje srityje, is leidinys skirtas tau. Jis supaindins su temomis, kurios aktualios vykstant kit al studi juoti, atlikti praktik, stauotis, dirbti ar bti savanoriu. Leidinyje rasi keturiolika atskir skyri. Pateikta informacija pads nepasimesti ruoiantis ivykti, bnant kitoje alyje ar sugrus. Teorinius skyri apraymus iliustruos ke turi jauni mons Lina, Kotryna, Ernestas ir Motiejus, kurie pasidalins savo praktine patirtimi, kartu patars, kaip ivengti neti ktum kitoje alyje. Be to, rasi ir vairi test, skirt jau apsisprendusiems ar dar tik svarstantiems apie kelion usien. Visi keturi leidinio herojai usienyje pa tirties gijo pagal vietimo main para mos fondo koordinuojamas programas ir projektus bei Mokymosi vis gyve nim program. Ivykdami jie taip pat bendradarbiavo su Jaunimo tarptautine bendradarbiavimo agentra (JTBA), EU RES ir Eurodesk. Kai kurios leidinyje pristatomos temos aktualesns monms, kurie vyksta usien ilgesniam pusmeio ar met laikotarpiui, taiau vienoje ar kitoje situ acijoje pravers daugelis iame leidinyje pateikiam tem. Tikims, kad i informacija kartu su patirties usienyje gijusi moni pasakojimais pads tau sivertinti, ar esi pasirengs ivykti tobulinimosi kelion.

Skms!

HEROJAI
Savanor Lina
Amius 26 metai. Vieta Magdeburgas (Vokietija). Veikla vairi stovykl organizavimas, projektai su jaunimu. Ivykos tikslas atrasti save, pajusti kitos alies aplink, susirasti nauj draug, patobulinti vo kiei kalb, pakeliauti. Laikotarpis 1 metai, ivyko pasinaudojusi Jau nimo tarptautinio bendradarbiavimo agentros teikiamomis galimybmis.

Studentas Motiejus

Amius 20 met. Vieta Bolonija (Italija). Veikla komunikacijos mokslai, III kursas. Ivykos tikslas pasisemti ini ir patobulinti ita l kalb, susipainti su Italijos kultra, susirasti nauj draug. Laikotarpis semestras, ivyko pasinaudodamas ERASMUS programa.

Amius 29 metai. Vieta Lisabona (Portugalija). Veikla grafinio dizaino specialistas, dirbs vienoje i reklamos agentr. Ivykos tikslas gyti patirties, patobulinti gdius, umegzti profesinius ryius. Laikotarpis 1 metai, ivyko tarpininkaujant EURES tarnybai.

Darbuotojas Ernestas

Praktikant Kotryna

Amius 22 metai. Vieta Briuselis (Belgija). Veikla prancz kalbos mokytoja. Ivykos tikslas pagilinti inias, pasidomti ir susi painti su mokymo ir darbo metodais. Laikotarpis 6 mnesiai, ivyko pasinaudodama Mokymosi vis gyvenim programos galimybmis.

VIETImO mAIN PARAmOS fONdAS

Skersin programa (paintiniai vizi tai) vietimo ir profesinio mokymo specialist bei politikos krj pa intiniai vizitai. Jean Monnet programa mokymai, moksliniai tyrimai ir svarstymai auk tojo mokslo srityje. Nordplus Baltijos ir iaurs ali ben dradarbiavimo projektai vietimo srityje. Europass dokumentai, padedantys standartizuotai ir isamiai pateikti infor macij apie savo isilavinim, profesinius gebjimus ir turimas kompetencijas. Euroguidance projektas, skirtas mobilu mui ir profesiniam orientavimui Lietuvoje ir Europos Sjungoje (ES) skatinti. Akademiniai mainai valstybins sti pendijos studijoms ir mokslinms sta uotms usienyje. Tempus auktojo mokslo moderniza vimas alyse ES kaimynse. Erasmus Mundus aukiausios koky bs jungtins studij programos ES alyse. Nacionalin Bolonijos ekspert grup ekspert grup informacijai apie Bolo nijos proces skleisti. Daugiau informacijos www.smpf.lt

Ms tikslas padti Lietuvos gyven tojams pasinaudoti tarptautinio ben dradarbiavimo teikiamomis galimyb mis, administruoti programas ir skleisti informacij apie veiklos rezultatus. Fondas administruoja 16 tarptautini vietimo program, dalyvauja vairiuo se tarptautiniuose projektuose ir nacio nalinse iniciatyvose. Ms administruojamos programos: mokymosi vis gyvenim pro grama: Comenius individualus mobilumas ir tarptautiniai bendradarbiavimo projektai ikimokyklinio ir bendrojo ugdymo srityje. Erasmus tarptautiniai mainai ir bendradarbiavimo projektai aukto jo mokslo srityje. Leonardo da Vinci mobilumo ir tarp tautiniai bendradarbiavimo projektai profesinio mokymo srityje. Grundtvig individualus mobilumas ir tarptautiniai bendradarbiavimo pro jektai suaugusij vietimo srityje.

JAUNImO TARPTAUTINIO bENdRAdARbIAVImO AgENTRA (JTbA)

sutelkiantis vietini, nacionalini ar tarptautini projekt idjas, patirt ir skirtas jaun moni aktyviam ir atsa kingam dalyvavimui skatinti. Europos savanori tarnyba (EST) tai jauniems monms skirti trumpa laikiai ir ilgalaikiai tarptautins sava norysts projektai, kuriais siekiama ugdyti j pilietikum, solidarum, skatinti painti kitas kultras, stiprinti tarpusavio supratim ir tolerancij. Pasaulio jaunimas is veiksmas remia ali partneri, kurios pagal Europos kaimynysts politik yra laikomos kaimyninmis alimis, pro jektus. Galima rengti jaunimo bei mokymo ir bendradarbiavimo tinkl projektus. Mokymo ir bendradarbiavimo tin klai i tinkl krimo projektai prisideda prie jaun darbuotoj patirties skleidimo, skatina bendra darbiavim ir partneryst, mokymo priemoni tobulinim ir keitimsi vertinga patirtimi jaunimo srityje. Jaunimo susitikimai svarbiausias dmesys skiriamas bendradarbia vimui, seminarams ir struktriniam jaun moni, jaunimo sektoriuje dirbani ir u jaunimo politik atsa king asmen dialogui. Daugiau informacijos www.jtba.lt

Jaunimo tarptautinio bendradarbia vimo agentra (JTBA) siekia utikrinti tarptautinio jaunimo bendradarbiavi mo pltr ir skming lietuvi dalyva vim jaunimui skirtose ES programose. JTBA administruoja ES program Veik lus jaunimas, kuri skirta visiems 13 30 met monms. Programa suteikia neformalaus ugdymo(si) galimybes ir finansines subsidijas j inicijuotiems bei gyvendinamiems projektams, ska tina Europos ali jaunimo bendradar biavim. ES programos Veiklus jaunimas veiksmai: Jaunimo mainai tai i vairi ali susirinkusi jaun moni grupi susitikimai, kuriuose jie usiima ben dra veikla. Jaunimo iniciatyva tai ilgalaikis projektas, kurio metu jauni mons tiesiogiai ir aktyviai dalyvauja pai sukurtoje ir suplanuotoje veikloje. Jaunimo demokratikumo projek tas tai bendromis keli partneri Europoje jgomis sukurtas projektas,

EURES
Teikia pirmin informacij apie galimy bes sidarbinti konkreioje ES/EEE a lyje, jose esanias laisvas darbo vietas, gyvenimo, mokymosi ir darbo slygas. Taip pat www.eures.europa.eu mobilu mo portale galima savarankikai ie koti laisv darbo viet. EURES portalas yra lankomiausia Europos Komisijos svetain. Daugiau informacijos www.ldb.lt/eures

Tai Europos uimtumo tarnyb tin klas, sukurtas siekiant pltoti laisv darbuotoj judjim Europos ekono minje erdvje (EEE).

EURoDESK
mobilum (studijas, savanoryst, dar b, stauotes, mainus) Europoje, taip pat finansavimo galimybes. Eurodesk patars, kur rasti vis norim informacij apie tavo galimybes ES. Tai 30 Europos ali veikiantis tin klas, jauniems monms teikiantis ne mokam informacij ir patarimus apie Daugiau informacijos www.eurodesk.lt

PASIRENgImAS IVyKTI: K TURI PAdARyTI LIETUVOJE?

Apsisprendus ivykti usien ilges niam laikotarpiui, pavyzdiui, dalinms studijoms, stauotei, darbui ar savano rikai veiklai, btina tinkamai pasireng ti kelionei. Vis pirma reikt isiaikinti visus tei sinius niuansus, kurie susij su ivyki mu ilgesniam laikotarpiui ir su laikinu apsigyvenimu usienio alyje. Nors pastaraisiais metais laikino usie niei apsigyvenimo ES alyse teisinis reglamentavimas tapo paprastesnis, taiau iliko kai kuri specifini reika lavim. Jei vyksti ES ir EEE nepriklausanias alis, reikalavim sraas gali gerokai pailgti. Todl patartina kuo anksiau susirinkti rei kiam informacij tiktina, kad tuomet kelionje ivengsi nenumatyt ir ne visa da maloni siurpriz.

Gyvenamoji vieta ir socialin apsauga

Prie ivykdamas i Lietuvos ilges niam laikotarpiui neivengiamai su sidursi su teisiniais reikalavimais, nu rodaniais, k turi atlikti. Tai neuims daug laiko, o susitvarks savo socialines garantijas suinosi savo teises ir galsi geriau planuoti kelion. Vienas i svarbiausi reikalavim ivyks tant i Lietuvos ilgesniam nei 6 mnesi lai kotarpiui deklaruoti gyvenamosios vietos pakeitim per 7 darbo dienas iki ivykimo. Jei gyvendamas usienyje norsi gauti laikino nedarbingumo imok, bedarbio paalp, negalumo imok ir t. t., kurios gali bti mokamos ir usienyje, pasido mk, kokias staigas reikia kreiptis ir ko kiais dokumentais pasirpinti.

Naudingos nuorodos:
Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikal ministerijos www. migracija.lt Usienio reikal ministerija www.urm.lt Ivykimas ilgesniam laikotarpiui i Lietuvos www.urm.lt Konsulin informacija Reikalavimai ir rekomendacijos, kurias reikia atsivelgti ivykstant ilgesniam laikotarpiui kit ES al, pateikiami ES interneto svetainje http://europa.eu/index_lt.htm Js gyvenimas ES skyrelisJs teiss ES Teis gyventi alyje Papildoma informacijaIvykimo i ES ali ir atvykimo jas formalumai Visa nuoroda http://ec.europa.eu/youreurope/nav/lt/citizens/living/beforemoving/index.html

Sveikatos prieira
inoma, ruoiantis vykti usien reko menduojama pasitikrinti sveikat ir pasido mti iais su sveikata susijusiais klausimais: ukreiamj lig profilaktika ke liaujant usienio alis; skiep btinybe (jeigu reikia); sveikatos ir gyvybs draudimu; vaistini preparat veimo per sien taisyklmis.

Naudingos nuorodos:

Ukreiamj lig profilaktika keliaujant usien www.urm.lt Konsulin informacija Sveikatos ir gyvybs draudimas www.urm.lt Konsulin informacija Vaistini preparat veimo per sien taisykls www.vvkt.lt Gyventojams; www.cust.lt Keleiviui

Reikalingi dokumentai
Prie ivykdamas kit al sitikink, ar visi kelionei reikalingi dokumentai jau paruoti. galiojantis pasas arba asmens tapa tybs kortel. Pasidomk, ar LR asmens tapatybs kortel pripastama toje a lyje, kuri vyksti, ar btinas pasas. Kai kurios usienio alys reikalauja, jog as mens, vaiuojanio al, paso galiojimo laikas baigtsi ne anksiau kaip po 3 ar 6 mnesi po kelions pabaigos. Viza (jeigu reikia). Sveikatos draudimo paymjimas. Vykstant usienio valstyb (tiek ES, tiek u jos rib) rekomenduojama savanorikai apsidrausti sveikat vi sam kelions laikotarpiui. Europos sveikatos draudimo kor tel. Ji praveria tada, kai keliaujama ES, EEE alis arba veicarijos Konfede racij. Jei viedamas kitoje alyje su sirgtum ar patirtum traum, kortel
10

garantuoja btinosios medicinos pa galbos paslaugas, kompensuojamas i Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudeto l. J gali gauti tik tuomet, jei esi Lietuvoje apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu. Notaro patvirtinti dokumentai, kuri gali prireikti nuvykus. Pavyz diui, isilavinim patvirtinantys doku mentai, rekomendacijos, kalb kurs baigimo paymjimai. Jie turi bti i versti angl arba alies, kuri vyksti, kalb. Kelions bilietai. Patikrink, ar tei singai raytas tavo vardas, pavard, skrydio data ir laikas, atvykimo vie ta, oro uostas ir terminalo numeris. Kiti kelionei reikalingi dokumen tai. Pavyzdiui, vairuotojo paymji mas, draudimo liudijimas ir kt. Patikrink, ar nepasibaigs reika ling dokument galiojimo laikas!

Naudingos nuorodos:
Asmens tapatybs korteli galiojimas kitose alyse ir vizos www.urm.lt Konsulin in formacija Europos sveikatos draudimo kortel www.vlk.lt Informacija apie Europos sveikatos draudimo kortel Isamus kit kelionei reikaling dokument sraas yra EK interneto svetainje Js Euro pa http://europa.eu/index_lt.htm Js gyvenimas ES skyrelis Js teiss ES Teis gyventi alyje Papildoma informacijaIvykimo i ES ali ir atvykimo jas formalumai Visa nuoroda http://ec.europa.eu/youreurope/nav/lt/citizens/living/beforemoving/index.html

SPDIAI
Praktikant Kotryna: patartina pasitarti su patirties turiniais monmis
Iki ios praktikos nebu vau ilgesniam negu mne sio laikotarpiui ivykusi i Lietuvos, todl nepams iau apie vairius sveikatos draudimo ir kitus doku mentus, kurie reikalingi usienyje. Prie ivyk konsultavausi su panaios pa tirties turiniais kolegomis, ir jie patar pa sitikrinti, ar visi svarbiausi dokumentai, ypa pasas, galioja. inoma, akcentavo sveikatos draudim. Jei atsitikt nelaim, Europos sveikatos draudimo kortel nemokamai ga rantuoja tik btinsias medicinos pagalbos paslaugas. Ar turjau papildom problem dl doku ment? Ne, nes tiesiog visk buvau gerai ianalizavusi ir susirinkusi reikiamus doku mentus. Per praktik vienintel kart prireik svei katos draudimo, kai vaiuodama dviraiu patyriau ma avarij netiktai nukritau, neprasilenkusi su kitu dviratininku. Inci dento metu buvo stipriai sumutas deins rankos pirtas. Turdama sveikatos draudi m medicinos staigoje gavau vis reikia m pagalb. Beje, nenustebkite, kad kitose alyse medici nos staigos panaesns privaias klinikas, o ne ms lankomas poliklinikas.

11

Studentas motiejus: bk iniciatyvus

Ruodamiesi ivykti ioki toki proble m turjome tik dl mogikos klaidos. La bai ilgai negavome patvirtinimo i Bolonijos universiteto, kad galime vykti ten studijuoti. Nors ms universiteto koordinatorius ra mino, kad tikrai suspsime, taiau mes jau buvome bepraded abejoti. Nordami bti ramesni ir labiau utikrinti, pa tys mms iniciatyvos ir skambinome Boloni j. Pasirodo, dl tam tikr klii dokumentai i ties buvo isisti per vlai. Taiau Bolonijos universiteto koordinatorius patikino, kad dl to

mes nepatirsime joki nesklandum. Ivykstantiems studi juoti ar dirbti usien patariu daugiau do mtis, patiems iekoti informacijos, isiai kinti, kokie dokumen tai reikalingi, kokios laikinojo apsistojimo usienyje garantijos. Nereikt atsainiai vertinti pasiruoimo kelionei ir manyti, kad kakas kitas visk padarys. Patariau inoti dokument tvarkymo eig ir btinas datas, kada reikia visk nusisti ar susitvarkyti.

Ar tu sergi kelioni kartine? Pasimatuok temperatr!

Perskaityk pateiktus teiginius ir pa ymk tinkamiausi dal kelioni ter mometre. 1. iuo savo gyvenimo etapu galiau ikart vykti usien. 2. Usienio kalbos ir kultros visada mane avjo. 3. Greiiausiai rasiau darb usienyje. 4. Usienyje galiau daryti tokius daly kus, kuri negaliu padaryti Lietuvoje.

Visikai nesutinku

Neturiu nuomons

Visikai sutinku

12

Visikai nesutinku

Neturiu nuomons

Visikai sutinku

5. Man domu pairti, ar gebu tvar kytis usienio alyje. 6. Studijos ar darbas usienyje bt malonus pokytis. 7. Usienyje pakeisiau aplink ir gal iau pagalvoti apie ateit. 8. Man domu, k mons kitose alyse mano apie lietuvius. 9. Kultrini skirtum patyrimas pra turtina mano gyvenim. 10. Lankydamasis usienio alyje danai pagalvoju, kaip jausiausi joje gy vendamas. Jei daugiausiai punkt paymjai raudonoje zonoje, abejoni nekyla tau kelioni kartlig! Atlik kitus pratimus. Jei daugiausiai punkt paymjai mlynoje zonoje, tai iuo momentu tau ge riausia bt gyti tarptautins patirties Lietuvoje.

alies pasirinkimas
Atsakyk iuos trumpus klausimus apie alis, kurios tau patinka ir kuriomis domiesi. Ivardink tris alis, kuriose nortum trumpai pagyventi. __________________________________________________________________ Ivardink tris alis, kurias n u k nevaiuotum. __________________________________________________________________ Kodl pasirinkai ias alis? Kokie dalykai jose tave avi arba atstumia? K tu inai apie ias alis? Koki asociacij jos tau kelia? Suinok daugiau apie tas alis, kurios tavs nedomina.
Centre for International Mobility CIMO, Finland

13

Kas tavo gyvenime pasikeis?

Persiklimas gyventi usien, nepastam aplink su keista kalba ir kultra yra didiulis pokytis mogaus gyvenime. Kai kuriems vykiams nemanoma pasirengti i anksto. Taiau numatydamas galimus pokyius gali sivertinti, kaip esi jiems pasiren gs, ir pagalvoti, kaip juos reaguosi. Debesliai vaizduoja vairias tavo gyvenimo sritis, kurias gali paveikti persik limas usienio al. Paymk tuos debeslius, kuriuos, tavo nuomone, ivykimas labiausiai paveiks. eima Laisvalaikis Studijos draugyst

Debesliai

Pasaulira

gyvenimo slygos

prasta kasdien veikla Sveikata ir gerov

darbas

Karjeros pasirinkimai Vertybs

Saviina

Savos kultros suvokimas

Kita (vardink)__________________ ______________________________

Pokyi primimas
Prisimink, kaip praeityje reagavai ir prisitaikei prie gyvenimo pokyi. Tai galjo bti persiklimas gyventi nauj viet, ivykimas i nam studijuoti ar dirbti. Prisi mindamas patirtus pokyius pagalvok: Kokia buvo pirmoji mintis? K tu darei arba kaip reagavai? Kaip jauteisi dl io pokyio? Kaip tai paveik tavo artimuosius mones? Koks buvo geriausias ir blogiausias dalykas vykus iam pokyiui? Kaip tu prisitaikei prie pakitusi aplinkybi? Kiek laiko prireik prisitaikyti? K suinojai apie save dl io pokyio? Ar gali velgti koki nors tau bding elgsenos bruo, kuriuos vykstant poky iams greiiausiai atkartotum?
Centre for International Mobility CIMO, Finland

14

PASIRENgImAS IVyKTI: K TURI INOTI APIE KIT AL?

Daniausiai atvykus usienio al il giau nei trims mnesiams privalu per nustatyt laikotarp kreiptis tos alies ins titucijas dl leidimo gyventi. Reikalavimai ir laikotarpis gali skirtis priklausomai nuo alies, kuri vyksti, ir nuo kelions tikslo. Atvykus kit ES al per 30 dien lai kotarp nuo vaiavimo dienos reikia kreiptis atitinkam policijos komisaria t arba usieniei registracijos centr su praymu iduoti leidim gyventi toje alyje. Ne visos ES alys reikalauja j tu rti, taiau rekomenduojama leidim sigyti. J reiks pateikti atliekant papras tus formalumus, pavyzdiui, atidarant gyventojo sskait banke ir pan. Jei vyksti studijuoti pagal main progra m, dokument tvarkymu danai pasi rpina tave priimanti institucija (auk toji mokykla ar organizacija, kurioje atlieki praktik ar savanorik tarnyb). Jei vaiuoji dirbti konkrei staig ir jau suderintos darbo sutarties slygos, leidimais ir kitais dokumentais danai pasirpina darbdavys. Taiau geriau dar kart paklausti ir pasitikslinti. Jeigu vykstama dirbti, leidimai gyventi iduodami tiesiog pateikus pas arba ta patybs kortel ir rodym, kad dirbama ar usiimama individualia veikla. Krei piantis dl leidimo gyventi, daniausiai reikia rodyti, kad turima pakankamai finansini itekli studijuoti ar dirbti pasirinktoje alyje (pateikiant dekla racij arba kitu pasirinktu lygiaveriu bdu).

Naudingos nuorodos:

Informacijos dominaniais klausimais, susijusiais su bet kuria ES alimi, gali gauti Europe Direct tinklui priklausaniuose informacijos centruose. Europoje j yra 500. Vienas didiau si privalum informacij gali gauti skambindamas nemokamu telefonu, kur rasi Europe Direct interneto svetainje http://ec.europa.eu/europedirect/

Iankstins informacijos krepelis

Planuodamas vykti usienio al manai, kad apie j nemaai inai. Su

tvarks visus teisinius formalumus da nai atsikvepi ir likusias smulkmenas palieki vlesniam laikui. Nuvykus turim ini daniausiai u tenka daugeliui dalyk sutvarkyti,
15

taiau kartais lieka keletas netikt detali. Jeigu jomis pasidomtum anksiau, kelion palengvt ir pavyk t ivengti beprasmio bgiojimo, ner vinimosi ir laiko gaiimo. Be to, isiai kinus maiau inomus klausimus, bus paprasiau vertinti ne tik finansines galimybes, bet ir lengviau isisukti i nenumatyt situacij. Prie vykstant usienio al re komenduojama bent iek tiek ja pa sidomti. Perirk valstybi, kurias vykstant Lietuvos Respublikos pilieiams re komenduojama atkreipti dmes kelions saugum, sra. Pasidomk apie usienio alyje esan ias lietuvi organizacijas. Pasistenk kuo daugiau suinoti apie al, kuri vyksti: pasidomk jos

kultra, istorija, religija, ekonomika (isiaikink valiutos kurs, maisto kainas, pragyvenimo lyg: kiek kai nuoja duona, gaivieji grimai, bi lietas kin ir kt.). Informacijos rasi alies, kuri vyksti, turizmo infor macijos centruose. Suinok apie miesto ar vietovs, ku rioje apsistosi, gyvenimo slygas, pasidomk organizacija, kurioje mo kysiesi, dirbsi, bsi savanoris ar sta uosiesi. Pasidomk dalykais, kurie gali bti svarbs tavo kasdieniame gyvenime: nuo keleri met galima vairuoti, eiti diskotek, vartoti alkoholinius gri mus ir kt. Turk kontaktus, kuri gali prireikti nenumatytais atvejais: bendrosios pagalbos telefonas, policija, Lietu vos ambasada / konsulatas / diplo matin atstovyb, ligonin.

Naudingos nuorodos:

Valstybi saugumas www.urm.lt Konsulin informacija Usienyje studijuojantys lietuviai www.langas.net, interneto forumas www.lietuvauzsienyje.com, lietuvi bendruomens www.uzsienyje.lt Lietuviai usienyje Lietuvos atstovybi kontaktai www.urm.lt Lietuvos atstovybs

Svarbs kontaktai ir duomenys

Vykdamas usienio al privalai alia turti kelet svarbi kontakt ir duomen. Priimanios organizacijos ar darbo viets kontaktin informacija: tiks lus pavadinimas, adresas, telefonas,
16

faksas, elektroninis patas, atsakingo asmens vardas ir pavard bei kon taktai. Tavo gyvenamosios vietos usienyje adresas. Jei apsistosi bendrabutyje, motelyje ar svei namuose, inok j telefon, faks, elektronin pat ir mogaus, su kuriuo gali kontak tuoti, vard, pavard ir telefon

ar elektronin pat. Jei nuomojiesi bst, inok eiminink vardus ir pa vardes bei j kontaktinius duomenis. Kaip i oro ar jr uosto, traukini ar autobus stoties nuvykti priimani organizacij ar savo gyvenamj viet. Be abejo, dert artimiesiems pra neti apie kelions marrut ir susitarti, kada ir kokiu bdu jie bus informuoti

apie tai, kaip tau sekasi. Jiems reikt pasakyti ir tiksl tavo gyvenamosios vietos usienio alyje adres. Planuodamas bsim kelion kon sultuokis su kolegomis, draugais ar pastamais, kurie jau turi studij, sta avimosi, darbo ar savanorysts usie nyje patirties. Iekok informacijos visais prieinamais bdais.

Naudingos nuorodos:

Informacija apie Europos alis ir JAV ketinantiems vykti studijuoti: Euroguidance interakty vaus leidinio Profesijos vadovas 2010 studij usienyje skyriuje http://www.euroguidance.lt/ profesijosvadovas Informacija ketinantiems dirbti Europos alyse http://www.ldb.lt/eures Informacija ketinantiems bti savanoriais usienyje http://www.jtba.lt Informacija ketinantiems vykti kitas ES alis http://www.eurodesk.lt

Pasiruos? Dmesio! Startas!

Nordamas ivykti i Lietuvos neturi bti auktos kvalifikacijos specialistas ar kal b asas juk usien vaiuoji mokytis! Visgi reikt turti daugyb gdi, kurie pads veikti vairias situacijas naujojoje aplinkoje. Prie vykdamas gali pasitikrinti, kokius turi gdius ir kokiais pasiymi gebjimais. Tai turt padidinti tavo pasiti kjim savimi. vertink save ir savo gebjimus pasirinkdamas tinkamiausius atsakymus emiau pateiktus teiginius: 1 i esms ne; 2 kartais; 3 danai; 4 beveik visada. 1. 2. 3. A gerai suprantu neodin komunikacij, gestus. Man lengva kalbti su nepastamais monmis. A toleruoju kit nuomones ir valgas net tuomet, kai jos i esms skiriasi nuo manj. 1 1 1 2 2 2 3 3 3 4 4 4

17

4. 5. 6. 7. 8. 9.

A stengiuosi bti atviras vairiems dalykams. Man nesudtinga isakyti savo nuomon grupje. A galiu pasakyti tai, k noriu, usienio kalba. A realiai suvokiu savo stiprybes ir silpnybes. A greitai prisitaikau prie kintani aplinkybi. Galiu bti lankstus vairiose situacijose.

1 1 1 1 1 1 1 1

2 2 2 2 2 2 2 2 2 2 2 2 2 2

3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3

4 4 4 4 4 4 4 4 4 4 4 4 4 4

10. Lengvai veikiu nesaugumo jausm. 11. Mane galima apibdinti kaip linkus rizikuoti.

12. Nepasiduodu, kai man nesiseka; prieingai a vl bandau ir 1 mokausi i savo klaid. 13. A atviras naujovms; esu pasirengs patirti ir imokti nauj dalyk. 14. inau, kaip igyventi stresinius laikotarpius. 15. Man patinka susipainti su naujais monmis ir a aktyviai stengiuosi tai daryti. 16. A nesidroviu paprayti patarimo moni, kuri nepastu. 17. A pasirengs tirti, apmstyti savo mstymo ir veiklos bdus. 1 1 1 1 1

Jei surinkai daugiausia 1: N vienas negim profesionalu! Viskas, ko man rei kia, tai entuziazmas ir tinkama nuostata gyti daugiau ini, gebjim ir gdi. Jei surinkai daugiausia 2: A jau turiu daug nauding gdi. Man tik reikia daugiau pasitikjimo savimi. Jei surinkai daugiausia 3: Esu pasirengs gyventi usienyje. Jei surinkai daugiausia 4: Ko a dar laukiu? Laikas krautis lagamin ir vaiuoti!
Centre for International Mobility CIMO, Finland

18

PASIRENgImAS IVyKTI: K PASIImTI KELION?

Bagao turinys danai kelia nema galvos skausm. Sunku nusprsti, k btina sidti ir ko visgi bt galima atsisakyti. tai keletas rekomendacij, kad laga mino pakavimas nevirst kania, o u sienyje turtum reikiamus daiktus. Lagamin pradk pakuotis i anksto. Visko lagamin nebtina sukrauti. Svarbiausius daiktus gali sidti ran kin krep, kur kelions metu tursi su savimi. Jei keliausi lktuvu, pasitikrink, koks lagamino ir rankinio bagao svoris, apimtys leidiamos vykstant pasi rinkt al. Informacij suteiks oro li nij bendrov, kurioje pirkai biliet. Tiek keliaujant autobusu ar trau kiniu, tiek skrendant lktuvu keli lagamin vetis nepatartina. Be to, didesn galimyb kak pamirti ar pamesti. Pasidomk, koki daikt ar produkt kiekis veant per sien yra ribojamas, kokios nustatytos didiausios galim veti produkt normos. Prie ivykdamas pasidomk, koks alies, kuri vyksti, klimatas, kokia temperatra bdinga konkretiems met laikams bus lengviau atsirinkti drabuius ir kai kuriuos kitus daiktus (kremas nuo sauls, sktis ir pan.). Apsisprsk, k btina sidti, o k galima sigyti nuvykus (drabui ir avalyns kitam sezonui galima nusi pirkti vietos parduotuvse, higienos priemoni taip pat galima vetis tik trumpam laikotarpiui). Pasiimk tik svarbiausius daiktus ir nepamirk, kad u bagao virsvor daniausiai tenka mokti!

Naudingos nuorodos:

Lagaminas ir rankinio bagao svoris www.vilniusairport.lt Informacija keleiviams Didiausios galim veti produkt normos www.cust.lt Keleiviui

19

Rekomenduojamas lagamino turinys:

paso arba asmens tapatybs kortels kopija, patvirtinta notaro (pravers, jei pamesi ar prarasi original); ne tik alies, kuri vyksti, klimatu tinkami, bet ir iltesni drabuiai; patogi avalyn (patariama neimti naujos ir neibandytos); apatinis trikotaas, markinliai, kojins; higienos priemons (ampnas, dezodorantas ir pan.); vaistai (nuo skausmo, alergijos, peralimo, virkinimo sutrikim ir pan.); veamos technikos prietaisams reikalingi priedai (pavyzdiui, mobiliojo telefono, fotoaparato, kompiuterio baterijos ir krovikliai, adapteris); adata ir silai; darbui, stauotei, studijoms ar savanorikai veiklai reikalinga literatra, kitos priemons.

rankin baga (nedidel rankin arba kuprin) sidk:

asmens dokumentus pas ar asmens tapatybs kortel; kelions dokumentus lktuvo, traukinio ar autobuso bilietus, sveikatos drau

dimo paymjim ar Europos sveikatos draudimo kortel, gyvenamosios vietos rezervacijos patvirtinim, priimanij organizacij ar asmen kontaktus ir pan. Taip pat dokumentus, kurie rodyt kelions tiksl. J gali prireikti kertant sien. ES alyse j greiiausiai neprays, bet vykstant kitas alis muitinje gali pasiteirauti vizito tiksl ir laikotarp patvirtinanio dokumento;

vaistus, kuri gali prireikti; pinigin, kurioje bt iek tiek grynj ir santaup kortelje. J gali prireikti nuvy kus arba nenumatytais atvejais; mobilj telefon; raikl ir ura knygel; neiojamj kompiuter (jeigu jo prireiks); fotoaparat, MP3 grotuv. Jeigu pagal nustatytas svorio ir apimi normas vis btin daikt nepavyksta sutalpinti baga, pasidomk, kas finansikai geriau mokti u virsvor atitinka mose oro linijose ar atsisisti daikt patu? Kai lagaminas ir rankinis bagaas bus supakuoti, pasirink kelionei patogius dra buius, avalyn ir skirk pakankamai laiko nuvykti oro uost.

20

SPDIAI
Savanor Lina: btinus daiktus susiraiau popieriaus lape
Mane primusi savanori organizacija juokavo, kad a turbt isiruoiau savaits kelion, o ne pusmeio savanoryst. La gaminas buvo vidutinio dydio, bet jame tilpo viskas, ko reikjo. Tuo tarpu nemaai savanori atvyko su didiuliais lagami nais ir pasiruo kone kelionei aplink pa saul skirtingais met laikais. Iki tol buvau nemaai keliavusi, todl inojau savo poreikius ir daikt svarb. Lagamin supakavau greitai, nes buvau popieriaus lape susiraiusi daiktus, kuri man tikrai prireiks patogios avalyns, basui, apatinio trikotao, reikiam dra bui, tiek trumpomis rankovmis, tiek iltesni, btiniausi vaist, technikai krauti reikaling krovikli ir pan. Kai kuriuos daiktus i pirminio svarbiausi daikt srao teko imesti, pavyzdiui, vien sportini bateli por. Be abejo, svarbiausi daiktai yra dokumen tai, kontaktiniai duomenys, telefonai ir t. t. Visa tai patariau laikyti ariau savs, vie noje vietoje, geriausia rankinje. Prie kelion isiaikinau, kad oras Mag deburge maai skiriasi nuo Lietuvos. Tik teko skaityti, kad iemos kiek velnesns nei Lietuvoje. Neapsikrauti daiktais man padjo ir kitos aplinkybs savanorysts vieta netoli nuo Vilniaus, todl maniau, kad laisvomis dienomis galsiu grti namo, aplankyti eim, draugus ir stores nius drabuius pasikeisti plonesnius. Ta iau taip susiklost, kad namo teko grti tik kart ir neplanuotai. Daikt trkumo tikrai nepajutau, o jeigu ko labai prireik davo pasiskolindavau i kit savanori arba nusipirkdavau Magdeburge. Prie kelion susirinkau nemaai informacijos apie kainas mintame mieste, lankytinas vie tas, konkretesn vaizd susidariau kalbda masi ir su anksiau ten buvusiais savanoriais. Kadangi kainos auk tesns negu Lietuvoje, avalyns, drabui ar kosmetikos priemoni geriausia buvo pasiim ti i nam. Pasirodys keista, bet grdama namo kartu su lagaminu parsiveiau jau ne vien, o dvi nedideles rankines. Namikiams buvau paadjusi bent simbolini lauktuvi.

21

darbuotojas Ernestas: pamirau kietj disk

Vienas pamir tas daiktas gali kiek apkartinti viena gs pradi, o jeigu ji darbin ir trukt tik savait arba dvi, tiktina, kad tai bt nedidel katastrofa. Diaugiuosi, kad man taip nenutiko, nes Lisabonoje buvau metus, o ne savait, ir mano problema netapo tokia svarbia. Pa sirodo, namuose, priekambaryje ant bat ds, palikau kietj disk su visu savo portfolio, nors jis buvo svarbiausi daikt srae. Nesidjau kietojo disko tik todl, kad labai skubjau. Matyt, skyriau per ma

ai laiko lagaminui pakuoti ir iki oro uosto nuvaiuoti. Darbdaviai apie mane inojo ir buvo mat darbus, todl i pirmo vilgsnio mano portfolio nebuvo itin reikalingas. Taiau buvau nutars apsisaugoti nuo netiktu m, kuri laukti ilgai nereikjo. Naujoji mon ra mane vieno konkur so paraik, todl mano portfolio prireik jau antrj savait. Teko kakaip suktis i situacijos skambinti draugui, kuriam metams inuomavau savo but, ir pra yti, kad atsist man t nelemt kietj disk. Laimei, iki paraik pateikimo konkursui buvo lik dar keletas savaii, todl mano portfolio suspjo atkeliauti laiku. Tai dar vienas rodymas, kaip kruopiai reikia visk susidlioti. Galima, aiku, atsi psti ir vaiuoti kaip vent, bet nesino rt prie naujuosius kolegas pasirodyti isiblakiusiu ar nepareigingu.

22

USIENIO KALbOS gdIAI

Svarbi rekomendacija ivykstant mokti alies, kuri vyksti, oficiali kalb tokiu lygiu, kad galtum susikalbti. i noma, jei vyksi usien pagal tarptautin program ar projekt, daniausiai tau rei ks mokti angl vis daniau vardijam kaip tarptautin usienio kalb. Visgi kitos alies oficialiosios kalbos pa grindus rekomenduojama turti (bent mokti pasisveikinti, padkoti, atsisveikinti ir pan.). Todl prie vykdamas pasidomk, kokia kalba yra gimtoji tave priimanioje alyje, ir skirk bent kelet ar keliolika valan d pagrindinms frazms mokytis. Usienio alyje taip pat gali susidurti su dar vienu kalbiniu kuriozu. Nenustebk, jei Lietuvoje kelerius metus siningai tobu lins usienio kalbos inias sveioje alyje kartais pasijusi taip, lyg pirm kart j gir dtum. Daugelis moni taip jauiasi, kai tenka diskutuoti ar nekuiuotis su gimt ja kalba bendraujaniais usienieiais. Kasdienje nekamojoje kalboje varto jama nemaai argono, danai juntamas skirtingas region akcentas, be to, kie kvienas mogus turi savo kalbjimo ma nier ir ypatum. Todl neretai nekamoji kalba gerokai skiriasi nuo mokykloje ar studij metu girdtos kalbos. Jei jauti, kad tau trksta nekamo sios kalbos gdi, usirayk kon kreios usienio kalbos tobulinimo kursus. Skaityk kuo daugiau usienio spau dos ir interneto portal iniasklai doje vartojama kalba yra labai arti ma gyvai kasdienei kalbai. Jei turi galimyb, irk filmus origi nalo kalba ir tos alies, kuri vyksi, TV kanalus tai labai gerai lavina kalbos supratim ir prapleia odyn. Auksin taisykl tobulinant kalbos gdius kuo daugiau praktikos. Stenkis daugiau bendrauti usienio kalba. Naudokis galimybe pasisakyti kalbos kursuose, bendrauk Skype, internetu, nevenk pokalbi su pas tamais usienieiais n pats nepa jusi, kaip greitai patobulinsi usienio kalbos gdius. Nuvykus kit al svarbiausia nebijoti nekti. Gramatikos ir kitos taisykls nra esminis dalykas norint susikalbti, suprasti kit ir perteikti savo mintis. Todl kai kuriose situaci jose reikt pamirti sudting grama tini konstrukcij schemas ir tiesiog bendrauti. Ypa tai aktualu bendraujant neforma liai. iuo atveju praveria ir tarptautini odi bagaas, ir kno kalba, ir visos kitos priemons, kurios padeda supras ti vienam kit. Jei abi puss labai nori susikalbti ir yra geranorikai nusitei kusios (o taip daniausiai ir bna), i pirmo vilgsnio sudtingos situacijos paprastai isisprendia.
23

nekamosios kalbos tobulinimas

Siekiant apsidrausti nuo galim ne tiktum, prie kelion patartina pato bulinti kalbinius gdius.

Taiau kai kuriais atvejais gali prireikti ir formalios kalbos. Taigi nuvyks usie nio al klausk, bendrauk, ten tebega lioja ta pati taisykl praktika. Nordamas greiiau perprasti vietins kalbos ypatumus, usirayk kursus. Usienyje kalbos kursus gali silyti

priimanti organizacija, darboviet. Pa sidomk, ar apylinkje nra mokymo institucijos, kurioje galtum mokytis kalbos. Nesvarbu, koks tavo kalbos mokji mo lygis, visada pravers kelioninis odynlis.

Naudingos nuorodos:

Kalbos mokjimo lyg galima sivertinti naudojantis Europass kalb pasu. Jame isamiai pa aikinta, kaip vertinti savo inias ir gdius pagal penkias kategorijas: kalbos supratimas klausant ir skaitant, gebjimas bendrauti ir pateikti informacij odiu, raymas. sivertinti galsi pagal eis kalbos mokjimo lygmenis: nuo emiausio A1 (pradedantis vartotojas) iki aukiausio C2 (guds vartotojas). Informacija www.europass.lt

SPDIAI
Studentas motiejus: didiausia blogyb bijoti kalbti
Mane ital kalba ir kultra avi jau se nokai, tad studijos Bolonijoje buvo tarytum svajons isipildymas. Taiau ir supratau, kad mokant tik paprastas frazes (Buon giorno! ar Buona sera!) gatvje vargu ar pavyks bent pavirutinikai susikalbti su vietiniais prekeiviais. Prie ivyk pusmet lankiau ital kalbos kur sus. Nors ir inojau, kad ios kalbos kursai bus ir Italijoje, taiau kiek lidino faktas, kad bet kokiu atveju studen tams i kit valstybi teks bendrauti anglikai. Tad ital kalb galsiu tvirtai imokti ir panaudoti ne bent bendraudamas su vietiniais, eidamas biblio tekas, kultros renginius, susirads draug i Italijos. Kursai Lietuvoje buvo nau dingi prasiplt odynas, suinojau sakini strukt r ir jauiausi gana pato giai kalbdamas italikai, taiau gimtoji kalba yra gimtoji ir ne visa da pavyksta pagauti vietinius akcentus,

24

argonus ir kitas nekamosios kalbos sub tilybes. Tuo sitikinau jau per pirmj ital kalbos kurs Bolonijos universitete. Nors inojau, k reikia konkretus odis, taiau tarimas buvo kiek kitoks. Gatvse kalbani moni kai kuri odi ar sakini visai ne suprasdavau. Kol vyko kalbinis lis, prajo trys ar keturi mnesiai. Turjau savo metodik, kaip pa siekti usibrt tiksl, bendrauti italikai. Kiekvien savait dvi dienas po kelet va land skirdavau pasivaikiojimui po par duotuves, turgelius, gatves, kultros rengi nius. Klausydavau, kaip italai kalba, pats

stengdavausi klausti gatvs prekeivi ne todl, kad man norjosi nusiderti ir prek sigyti pigiau, o kad lengviau sisaviniau j gyvj kalb. Nemaai sunkum sukl ir italiki darovi bei kit produkt pava dinimai. Bet juos sistemingai imokti taip pat buvo tik laiko klausimas. Kaip jau minjau, pastangos nenujo vel tui. Vienareikmikai galiu pasakyti, kad kalbin praktika gatvje buvo geriausias bdas sustiprinti ir tobulinti ital kalb. Di diausia blogyb bijoti kalbti. Daug ge riau klysti ir bendrauti negu didij laiko dal tylti. keliauti turg vienas ir permokti u pasi lytas prekes. Be abejo, i pradi man pagel bjo naujieji kolegos ir kolegs, kurie mane lyddavo savotikus minishopingus. Vliau supratau, kad kolegos visada man kompanijos nepalaikys, todl nutariau pats savarankikai mokytis portugal kalbos. Tai man seksi gana sunkiai. I pradi usiraiau vietins kalbos kursus, kurie vyko tris kartus per savait. Siekdamas greiiau suprasti, irdavau vietini TV programas, skaitydavau infor macij internete, net visas mobiliojo tele fono funkcijas nustaiau portugal kalba. Anksti ar vlai sprsti jums, bet prajus iek tiek daugiau nei pusmeiui jau pra djau pamau perksti gana sudting kalb. iek tiek gailjausi, kad daugiau portugal kalbos ini neatsiveiau i Lietuvos, kur ga ljau mokytis palaipsniui. Be abejo, kitokia aplinka leido kur kas greiiau mokytis kal bos, jos vartojimo. Po kiekvienos pamokos imoktas naujas frazes galjau eidamas pa sikartoti ia pat, gatvje.

darbuotojas Ernestas: naujai imoktas frazes karto davau gatvje

Lisabon vykau savo kalbos kuprinje turdamas kelet pasis veikinimo Bom dia!, Boa tarde! ir atsis veikinimo Adeus! frazi. Be to, mokjau atsiprayti, padkoti ir paklausti: Porque? Buvau sitikins, kad pasaulis yra visikai globalus ir susikalbti anglikai Portugalijo je sikrusioje monje, kuri ieko darbuotoj i usienio, neturt bti problem. J ir ne buvo, kol neieidavome kad ir vietin turg nusipirkti egzotini vaisi ar pasiderti dl viei jros skanumyn kainos. Derjimosi balagane jauiausi svetimas, nieko nesuprantantis, tad kiek prisibijojau

25

ILAId PLANAVImAS
Sveioje alyje tave pasitiks kita va liuta, kitoks pragyvenimo lygis ir, tikti na, auktesns kainos nei Lietuvoje. Ilaid planavimo ir sskait balanso lentelse greiiausiai atsiras keletas nauj eilui. Naujos gyvenimo s lygos ir gyvenimo bdas i pradi gali imuti i pusiausvyros. Pajusi, kad sunku vertinti, ar 1,75 euro u mineralinio vandens buteliuk yra daug ar maai? Nueiti kino film u 10 svar sterling yra prabanga ar kasdienyb? Usienyje gali pasitaikyti ir toki situ acij, kai reiks skambinti namikiams arba draugams ir prayti paskolinti pi nig, nes pusjus mnesiui kiense vilpaus vjai. Norint to ivengti, btina planuoti savo ilaidas. Pirmiausia reikia suskaiiuoti btinsias mnesio ar savaits ilaidas: bstas, maistas, transportas, reikalingas rezer vas nenumatytiems atvejams. I to, kas lieka, galima planuoti, kiek ne pirmos btinybs dalyk gali sau leisti (pramo g, kelioni, ekskursij ir t. t.).

Planuoti ilaidas tau gali padti tokia lentel.

data maistas transportas iLaidos nakvYn pramoGos kita i viso

Kaip galima sutaupyti?

gyvenamoji vieta. Rinkis ne viebu ius, o svei ar jaunimo nakvyns namus. Rezervuok i anksto internetu kainos bus palankesns, o pasirinkimas didesnis. Jei gu adi usienyje pabti ilgiau, patartina nuomotis kambar eimoje arba student bendrabutyje. Dl gyvenamosios vietos galima kreiptis ir toje alyje sikrusius lietuvi bendruomens atstovus.

maistas. Jeigu yra galimyb, maist gamink naujuose namuose taip pi giau. Jeigu gaminti nemgsti, nemoki ar neturi galimybi, susirask draug, kuriems maisto gaminimas teikia malo num. Galbt tu turi kit gabum (pa vyzdiui, graiai piei), todl tai gali bti ir savotiki mainai. Rekomenduojama nevalgyti restoranuose, ypa esaniuo se alia turist pamgt viet. Pajjs kelis imtus metr rasi gerokai pigesni,

26

taiau nebtinai prastesni maitinimo staig. Jeigu maist adi veti i nam, btinai oro bendrovi tinklalapiuose pasidomk, koki maisto produkt lei diama turti lagaminuose. Transportas. Geriausia rinktis vie j transport ir sigyti ilgesn laiko tarp galiojanius bilietus. Kai kuriose alyse, ypa Skandinavijoje, labai popu liaru vainti dviraiu, todl pasidomk galimybe j isinuomoti ar sigyti. Jei prireiks taksi paslaug, turk smulki pinig taksi vairuotojai danai tikina neturintys gros. Pramogos. Daugel muziej kasdien arba tam tikromis savaits dienomis gali aplankyti nemokamai informacijos

suteiks turizmo informacijos centrai. Paprastai didij miest lankytojams siloma sigyti vadinamsias miesto korteles. Jei planuoji aplankyti kelet muziej ar kit lankytin viet, sigijs mint kortel galsi tai padaryti u ge rokai maesn kain. Daniausiai su miesto kortele nereikia ilgai laukti prie biliet kasos ar norint patekti tam tikr objekt. Be to, su ja danai silomas nemokamas naudo jimasis vieuoju transportu, taikomos nuolaidos tam tikruose restoranuose. Tiesa, prie sigydamas miesto kortel detaliai isiaikink, kurias vietas lei diama nemokamai, kokios silomos nuolaidos ir t. t. Svarbiausia, kad ji tau bt naudinga.

SPDIAI
Savanor Lina: pinig pakako ir aliai painti, ir laisvalaikiui
Prie praddama pasakoti apie tai, kaip man pavyko paskirstyti gautas las, noriu atkreipti dmes, kad pirmj dien ar sa vaits ilaidoms reikia turti sav pinig. Tai aktualu ir savanoriams, ir kitiems ivykstan tiems. Kokio dydio suma tai turt bti, reikt at sivelgti pragyvenimo lyg, kainas ir tai, k veats lagamine. Kiekvienas pinig sum turt apsiskaiiuoti pagal savo poreikius. A apskaiiavau, kiek pinig apytiksliai pri reiks pirmj savait. Prie ivykdama susi siekiau su mane pri imania organizaci ja ir suinojau apie apmokjimo slygas, maistpinigius ir dien pinigius. inojau, kad pirmsias dienas teks verstis i savo l. Visus finansinius dalykus reikt i siaikinti prie vykstant: kokia forma bus atsiskaitoma maistpinigiai grynaisiais ar

27

pristatant ekius ir pan., kaip danai bus mo kami pinigai. Patiems bus ramiau, kai inosi te, ko laukti, ir nenutiks joki staigmen. Pragyvenimo lygis Magdeburge auktesnis nei Vilniuje, todl ilaidauti nebuvo nei ga limybi, nei didelio noro. Valg daniausiai gaminome namuose organizacijos i nuomotame bute, kuriame gyvenau dar su dviem kolegmis i kit ali. Retkariais su draugmis ieidavome mies t pasilinksminti, laisvomis savaitgalio die

nomis kelet kart traukiniais ar autobusais aplankme ir kitus Vokietijos miestus. Sai kingai leidiant pinigus, j pakako ir aliai painti, ir kai kurioms laisvalaikio pramo goms. Tiesa, rkantiems monms teko rim tai pasispausti cigarets ten kainavo kone dvigubai brangiau negu Lietuvoje. Biudeto paskirstymo lentels nepildiau. Jau iau pinig srautus, planavau, kiek l galiu skirti per dvi ar tris artimiausias dienas. Finan sinio saugumo suteik ir santaupos, kurias bu vau sukaupusi prie kelion.

28

ISILAVINImO IR KVALIfIKAcIJOS PRIPAINImAS

Kiekviena alis turi skirting vieti mo sistem, todl darbdaviai ir auktojo mokslo institucijos nebtinai ino, ar u sienyje gytas isilavinimas prilygsta j alyse silomoms studij programoms. Neretai pirmas svarbus ingsnis, kur turi padaryti nordamas tsti studijas ar dirbti usienyje, yra turimo isilavinimo ar kvali fikacij vertinimas, atliekamas atsaking valstybs institucij. Toks vertinimas u sienio organizacijoms padeda suprasti, koks yra tavo gyto ir j alyje suteikiamo isilavinimo ar kvalifikacij santykis. vertinanios institucijos yra sujungtos specialius tinklus: Europos nacionalini informacijos centr tinkl ir Nacionali nio akademinio pripainimo informa cijos centr tinkl. Jie kartu veikia kaip ENIC/NARIC tinklas ir atlieka tas paias funkcijas, kaip ir Studij kokybs vertini mo centras Lietuvoje. Tad jei bdamas usienio alyje nor tum, kad vertinim atlikt tos alies institucija, kreipkis ENIC/NARIC tinklo centrus. Jei pasirinktoje alyje nra tokio centro, kreipkis tos alies ministerij, kuri atsakinga u vietim.

Kas vertina Lietuvoje?

Studij kokybs vertinimo centras atsakingas u usienyje gyt kvalifika cij vertinim ir pripainim, jo darbuo tojai gals atsakyti, ar usienyje gytas isilavinimas pripastamas ir Lietuvoje. Studij kokybs vertinimo centras taip pat yra ta institucija, kuri reikia kreip tis, jei usienio auktojo mokslo staiga ar darbdavys paprao vertinti Lietuvoje gaut isilavinim. Centre parengtame specialiame dokumente usienio alies organizacijai paaikins, kam j alyje pri lygsta Lietuvoje gytas isilavinimas.

Dokument tvarkymas
Jei usien vyksti pagal programas, pagrstas tarpinstituciniu bendradarbia vimu (vietimo main programos, sa vanorysts, jaunimo main programos, darbuotoj stauots pagal institucij susitarimus ir pan.), tai bet kuriuo atveju gausi patirt patvirtinanius oficialius do kumentus. Jais pasirpins konkrei pro gram administruojanti organizacija. Jei usien pasimokyti ar padirbti vyksti asmenine iniciatyva, tai kvalifikacijos to bulinim ir isilavinim patvirtinaniais dokumentais tursi pasirpinti pats. Tau pads jau mintas Studij kokybs ver tinimo centras. Taip pat baigdamas vie nag usienio institucijoje nepamirk paprayti tavo gyt patirt patvirtinani dokument.

Kas vertina usienyje?

Europos ir kai kuriose kitose usie nio alyse isilavinim ir kvalifikacijas

29

Ketindamas vykti usien studijuoti pasidomk, ar organizacija, kuri nori vykti, yra oficialiai pripastama toje a lyje. Privalai bti sitikins, kad auktojo mokslo staigos ar darbdaviai (priklau somai nuo to, k planuoji daryti baigs

studijas) kitose alyse pripains tavo gyt isilavinim. Kitu atveju tik ivais tysi laik ir pinigus. Todl prie prad damas studijas kitoje alyje susisiek su Studij kokybs vertinimo centru Lietuvoje.

Naudingos nuorodos:

Studij kokybs vertinimo centras www.skvc.lt Europos ir kai kuriose kitose usienio alyse veikianios isilavinim ir kvalifikacijas verti nanios institucijos www.enicnaric.net

Youthpass paymjimas
Dalyvaujant jaunimo main, jau nimo iniciatyv, Europos savanori tarnybos ir mokymo kursuose pagal program Veiklus jaunimas suteikia ma galimyb gauti Youthpass paym jim. Jis rodo asmenin neformalaus ir savaiminio mokymosi patirt, rezul tatus ir bendruosius gebjimus (inias, gdius, poirius), gytus dalyvaujant mintose veiklose.

Youthpass tai: sertifikatas monms, dalyvaujan tiems programoje Veiklus jaunimas. J iduoda organizacijos, kurios gy vendina ios programos projektus; galimyb (si)vertinti ir aprayti vyk dyt veikl bei jos metu pasiektus mokymosi rezultatus; mokymosi koncepcija, kuria remiasi Europos Komisija jaunimo neforma laus ugdymo srityje; bdas pristatyti ir paaikinti programos veiklas monms, nesusijusiems su jau nimo sritimi (pvz., darbdaviams).

Naudingos nuorodos:

Oficialus Youthpass tinklalapis www.youthpass.eu Jaunimo tarptautinio bendradarbiavimo agentros (JTBA) tinklalapis www.jtba.lt/youthpass

30

Europass dokument aplankas

Europass dokumentai tai visoje ES naudojam bendr dokument aplan kas, padedantis standartizuotai ir isamiai pateikti asmenin informacij, duomenis apie isilavinim, profesin pasirengim, turimas kompetencijas ir gdius. Europass sudaro: Europass CV, Europass kalb pasas,

Europass diplomo priedlis, Europass paymjimo priedlis, Europass mobilumo dokumentas. Europass yra naudingas moksleiviams, studentams, iekantiems darbo Lie tuvoje, planuojantiems vaiuoti mo kytis ar dirbti ES alis, baigusiems profesinio rengimo ar auktsias mokyklas, karjeros konsultavimo ar personalo atrankos specialistams. Eu ropass dokumentai gali bti pildomi ir iduodami visomis oficialiomis ES kalbomis.

Naudingos nuorodos:

www.europass.lt http://europass.cedefop.europa.eu/

SPDIAI
Praktikant Kotryna: pagelbjo mobilumo dokumentas
Norint atlikti praktik Briuselyje pagal Mokymosi vis gyvenim program teko parengti ne tik savo gyvenimo apraym, bet ir pateikti kitokios informaci jos. Baigusi praktik nor jau turti dokument, patvirtinant mano dalyvavim tarptautiniame projekte. iuo atveju ypa pagelbjo Europass mobilumo dokumentas. Prie ivykstant usien dl jo geriausia kreiptis Europass projekto koor dinatorius Lietuvoje. Lietuvoje Europass projekt koordinuoja vietimo main paramos fondas, kur ir kreipiausi. Fondo darbuotojai isamiai paaikino, k turiu daryti, nordama gau ti Europass mobilumo dokument, kuris yra asmeninis ir jame pateikiama visa

31

informacija apie patirt mokantis, studi Vliau atstovai Briuselyje gavo nuorod juojant ar stauojantis usienyje. mano upildyt dal. Jie taip pat upild savo dal, ispausdino, pasira ir paprastu Pateikiau paraik mobilumo dokumentui patu atsiunt Lietuv. gauti. Per 10 dien vietimo main paramos fondas prane, kad paraika patvirtinta, Visas procesas truko apie mnes ir vyko ir man elektroniniu patu atsiunt prisijun labai sklandiai. Kur kas sklandiau ir gimo vard bei slaptaod. Prisijungusi prie trumpiau negu mano apsisprendimas, Europass mobilumo dokument bazs ra kuri al ir kok miest vykti. Ach, tos iau kai kuriuos asmeninius duomenis. moterys.

32

AdAPTAcIJOS KITOJE ALyJE ETAPAI

euforija pasimetimas

nam iLGesYs

pYktis depresija primimas

kit kultrin aplink pateks mo gus neivengiamai turi joje adaptuotis. Adaptacija tam tikrais etapais vykstantis psichologinis ir socialinis procesas, kuris pagal teorij vidutinikai trunka vienerius metus. Skiriami ei adaptacijos etapai, taiau jie kiekvienu atveju vyksta individualiai, taip pat nevienoda j seka ir trukm. Tai da niausiai priklauso nuo to, ar kita kultra labai skiriasi nuo gimtosios. Ne maiau svarbu ir asmenins savybs bei turima patirtis: asmenyb, nuostatos, charakteris, veikimo bdai ir pan. Susipaink su vis etap ypatumais. Gyve nant kitoje alyje tai pads susivokti, kas vyksta.

Pasimetimas
Kitaip dar vadinamas atvykimo eta pu, kuris gali trukti nuo keli dien iki 12 mnesi. Tai priklauso nuo to, ar labai skirtingos kultros, ar mogus yra anks iau lanksis toje alyje, ar daug keliavs, taip pat nuo to, kaip jis sutinkamas pri imanioje organizacijoje ar monje. ypatumai: mogus neino elemen tari dalyk: kaip gyventi kitoje alyje, kaip naudotis vieuoju trans portu, kuri pus vaiuoti, k pirkti parduotuvje, kaip elgtis ir t. t. Trikdo ir neinojimas ar neapsisprendimas, ko turi klausti, o k be kit pagalbos turtum isiaikinti pats.

33

 Rekomendacijos: nusipirk mies to, vietovs emlap, plan, turk moni, kuriuos gali kreiptis, kon taktus, nebijok klausti. sidmk, kad neinoti daugelio dalyk nau joje aplinkoje yra normalu. Nesiner vink, jeigu suklydai ar darb atlikai per keturias ar penkias valandas, nors kitomis aplinkybmis pakakt ir vienos. Patikk, iame etape iki lusias problemas sugrs prisimin si kaip domius nuotykius, kuriuos galsi papasakoti draugams.

ypatumai: gali uplsti lidesys; danai pradedamas kritikuoti alia gyvenani moni elgesys; susi telkiama save; pradedamos lyginti kultros, daug kalbti apie savo al ir joje likusius gimines ir draugus. Rekomendacijos: bus lengviau, jei tursi su kuo atvirai pasikalbti ir pasidalyti savo jausmais.

Pyktis
is etapas prasideda tada, kai u sitsia nam ilgesys ir mogus negali patenkinti noro tuoj pat juos sugrti. Pyktis kyla i bejgikumo ir gali bti nukreiptas tiek save, tiek aplink. ypatumai: mogus danai bna susierzins, nepatenkintas uduo timis, savo veikla, elgiasi emocingai ar net kartakoikai, visk reaguo ja labai jautriai. Rekomendacijos: pasistenk suvok ti, kas vyksta; labai gerai, jei turi su kuo pasikalbti apie iame etape tau svarbius ir nerim kelianius dalykus. etap reiks tiesiog igyventi, kaip ir visus kitus.

Euforija
Ji apima tada, kai pradjs suvokti pir minius dalykus apie organizacij, vietov, al mogus igyvena didiul diaugsm. ypatumai: adaptacijos etap i gyvenaniam mogui atrodo, kad jis gali netiktinai daug, o naujoje alyje viskas daug geriau nei gimtojoje. Eu forijos metu uplsta energija, nusi teikimas kurti planus, veikti, mogus entuziastingai atlieka darbus ir visose veiklose jauiasi lyg uvis vandenyje.

Nam ilgesys
Paprastai uklumpa netiktai. Nam ilgesys daniausiai pajuntamas pus jus gyvenimo usienyje laikotarpiui (jei ivaiavai metams, nam ilgesys gali prasidti madaug et, jei pusme iui apie treij mnes). Nam ilges staiga gali sukelti daiktai, kvapai, laikai, mons, kurie suadina prisiminimus. i stadija gali trukti labai trumpai, bet gana stipriai igyvenama.

Depresija
Nesibaiminkite, nes tai ne liga, kuria susergama ir gali prireikti vaist. Tai tie siog bsena, kuri sunku pastebti, nes mogus yra nepatenkintas savimi ir visk laiko ugniaus savyje. ypatumai: mogus daniausiai apa tikas, nenori nieko daryti, netiki gerais savo darbo rezultatais. Tiktina, kad

34

ioje stadijoje atsidrs mogus gali tiesiog susirgti, pavyzdiui, peralti. Rekomendacijos: svarbu nenu traukti bendravimo su kitais mo nmis, nepamirti savo pareig ir darb.

tumais organizacij, bendruomen nea savo indl. ypatumai: paprastai jau laisvai ne kama vietine kalba, aiks veiklos prin cipai, perimtos taisykls pritaikomos savo veikloje. mogus tampa koman dos nariu, prisiima vis daugiau atsako mybs, apima noras gyvendinti savo idjas. Primimas kitaip dar vadinamas produktyvumo etapu. iame adaptaci jos etape mogus jauiasi laimingas, o j primusi organizacija gali diaugtis jo efektyviu darbu.

Primimas
Tai reikia naujos kultrins aplin kos pripainim, jos gerbim ir ly giavert santyk su ja. mogus priima situacij toki, kokia ji yra, ir savo skir

SPDIAI
Savanor Lina: adaptacija prasidjo dar neivykus
Mano nuomone, pirmoji adaptacijos faz prasideda dar savoje alyje, kai turi suvokti ir sveikai visk apmstyti kodl a tai darau, ar tai tikrai skirta man ir, be abejo, kaip a susitvarkysiu su kilsianiomis problemomis. Nereikt pernelyg usisvajoti tai nra atos togos. Labai svarbu suprasti, kad bus iki ir situacij, kurios imu i vi, kartais nor sis grti pas mam iltos sriubos pasrbti ar susibgti su draugais, jiems pasiguosti, jog esi vienias ir tavs niekas nesupranta. Dar prie pateikdama savo kandidatr a aktyviai bendravau su priimanija orga nizacija, bandiau isiaikinti visas slygas: finansai, apgyvendinimas, su kuo gyvensiu, su kuo dirbsiu, mano veikla ir kasdienyb tar nybos vietoje. Kai mane isirinko ir pakviet bti savanore, palaikiau ry ius su bsimja kolege i Suomijos. Netgi nepa bijojau prisipainti, jog nerimauju. Tai padjo man dar prie tarnyb painti bsimus kole gas, savo uduotis ir aplink. Vos atvykus apm keis tas jausmas ryte dar buvau Vilniuje su draugais, o vakarieniauju ia, kur vienerius metus kursiu savo namus. Tokie jausmai stiprs kelias savaites. mons, su ku riais gyveni ir dirbi, tave priima kaip pirmok. O k jau kalbti apie kalb! Gatvse visi kak burbuliuoja (neduokdie, kas nors ukalbins!), parduotuvje pamirti, kaip pasakyti Ai ir

35

Viso gero, darbo vietoje bandai suprasti, kas ir kodl daroma, taiau ir tai nesiseka. Visa tai yra natralus prisitaikymo procesas. Tarnybos pradioje kiekvienas savanoris da lyvauja vadiniame seminare, kur susitinka savo europietikj eim. is seminaras itin svarbus tuo, kad savanoriui viskas paai kja, susidlioja savo vietas jo lkesiai ir tikslai, jis pasidalina savo nuogstavimais ir baimmis. Po kiek laiko apima diaugsmas ir stiprja motyvacija tu jau integravaisi, atsirado draug, darbas einasi vis lengviau. Mano atveju pagaliau supratau, ko i mans nori darbo vadovas! Patariau kiekvienam ivyks taniajam bendraujant su priimania orga nizacija siekti tarpusavio supratimo.

Tu esi savo tarnybos virnje viskas ei nasi kaip i pypks! Atrodyt, kur ia gali tykoti grsm? Pasirodo, gali. Vien dien atsikeli ir supranti, kad tavo laikas ia senka. O norisi dar tiek daug padaryti, aplankyti, pamatyti. Pasitaiko ir atvirkiai viskas tampa rutina, darbas nebeteikia tiek malonumo ir pasiten kinimo, nebematai savo tarnybos prasms. Ir vienu, ir kitu atveju nra itin lengva, taiau ir ia gali padti pasiruoimas ivykstant rei kt prisiminti savo isikeltus tikslus, vertin ti, k pasiekei, kur dar nortum pasistengti, diaugtis likusiu laiku su draugais, kurie yra tavo naujoji eima usienyje. Visada tokiais atvejais prisimink, kad laikas senka, tad ne vaistyk jo nereikalingam stresui.

36

INTEgRAcIJA NUVyKUS
Kad gyvendamas usienyje ga ltum vykdyti numatytus planus, pajustum vietos gyvenimo skon ir ivengtum vieniumo nuotaik, nu vykus svarbu integruotis naujj aplink.

Svarbiausia iniciatyvumas
Priimanios organizacijos, nesvar bu, ar tai bt stauot, ar studijos, ar darbas, ar savanoryst, atvykstantiems darbuotojams paprastai skiria labai daug dmesio, kad atvyklis kuo grei iau siliet organizacij, pajust darbo ritm ir jaustsi visavertis komandos narys. Atsiliepk j rodom dmes ir kvietimus, bk aktyvus, iniciatyvus ir geranorikas. Integruotis pads emiau ivardytos rekomendacijos. Jos bus naudingos ir siliejant vietos bendruomens gyvenim. is procesas kur kas sudtingesnis ir daugiausiai pri klauso nuo tavo paties iniciatyvos. Prie ivykstant rekomenduojama: umegzk kontakt su priimanija organizacija; pasidomk bsima gyvenamja vieta; kuo daugiau suinok apie priiman iosios alies teisin ir sveikatos sis temas bei kultr skirtumus; mokykis alies, kuri vyksti, kalbos; parenk prezentacij apie Lietuv, pa siimk kuo daugiau atributikos: suve nyr, emlapi ir pan. bendrosios rekomendacijos, ku rios padeda integruojantis: visur, kur manoma, stenkis kalbti vietine kalba; rodyk iniciatyv; kilusias problemas pirmiausia aptark su asmenimis, atsakingais u tave;
37

organizacija ir vietos bendruomen

Integracija usienyje susideda i dviej dali: organizacijos, ku ri atvykai, ir vietos bendruomens, kurioje gyveni. Tavo gyvenimo u sienyje patyrimai, programos, darbo tiksl gyvendinimas, paintis su kul trinio gyvenimo ypatumais priklau sys nuo to, kaip pavyks integruotis tiek organizacij, tiek vietos bendruo men. Juk tikrai yra esminis skirtumas, ar pa sibaigus darbo, studij, savanorikos veiklos ar stauots valandoms sdsi savo kambaryje vienas, nes neumez gei joki kontakt su kitais monmis, ar po darb ubgsi tik pasidti daikt ir persirengti, kad galtum iki vlyvo vakaro leisti laik su draugais aptarin damas svarbius klausimus ar linksmin damasis. Itin svarbu tinkamai integruotis ir savo organizacij, nes jaustis visaveriu ko lektyvo nariu yra visai kas kita, nei bti tik laikinai atvykusiu usienieiu, kuris vengia prisijungti prie organizacijos iniciatyv ir kasdieninio kolegiko bendravimo.

 bk pozityvus, drsus ir pareigingas; nebijok prayti pagalbos; nesistenk bti pernelyg formalus, bet usitikrink pagarb; kruopiai planuok savo kasdien veikl; suprask, kad u tave atsakingi mo ns kartais bna labai usim. bdai, kurie gali padti integruotis: pasidomk apie netoliese rengiamus kalb kursus ir kitas mokymo ar veiklos programas, kurias galtum sitraukti;

dalyvauk vietini klub, organizacij (jaunimo centrai ar kt.) veikloje; prisistatyk organizacijos darbuotojams; pasilyk savo pagalb organizuojant renginius bendruomenje. dvi rekomendacijos, kurios pra vers visais atvejais: turk informacijos apie kultros bei religijos skirtumus ir juos gerbk; inok, kad politika ir religija yra te mos, kuri bendraujant su kit ali asmenimis geriau neliesti.

SPDIAI
darbuotojas Ernestas: nesistengiau bti pilka pele
Usienio mons darbuotojai sutiko mane gana iltai. Jie inojo, kad bsiu vienintelis mogus i kakokios alies, va dinamos Lietuva, kuris silies kompanijos gretas visiems metams. Todl siekdami kokybik ir krybik rezultat kolegos stengsi, kad greitai pritapiau prie ko mandos vos tik i lktuvo engiau ant Lisabonos ems, mans su plakatu lauk du mons darbuotojai. Jau antrj savait kolegos supaindino su netoliese mano naujj nam esaniomis graiomis vietovmis, patar eiti valgyti pinigins neplanius restoranlius, kai kuriuose ir apsilankme. Be to, man pa sisek, kad vienas i mano bendradarbi gyveno vos u puss kilometro nuo mans. Todl man buvo pa togu grti namo, tuo paiu igirsti daug vai ri pasakojim apie mon, kurioje dirbau, ir pai Lisabon. Prisipainsiu, nesisten giau bti pilka pele ir klausiau visko, kas man neaiku, nebijojau prisipainti, kad pamir au ar nesupratau. Ne retai klausimai bdavo gantinai kvaili ir patikrindavo mano koleg kantryb. Pa vyzdiui, ketvirtj darbo dien pamirau, kuriame kabinete yra kavos aparatas, o antrj savait nesugebjau atsiminti savo kolegos vardo. Jie reagavo gal kiek ironikai i mans pasijuokdami, taiau svetingai.

38

Jau po kokio mnesio jauiausi taip, lyg ia dirbiau ilgiau nei metus. Diaugiuosi, kad patekau btent tok ko lektyv, nes tiek profesiniu, tiek asmeniniu poiriu kolegos buvo paslaugs. Spju, kad gal mane ir apkalbdavo. Tai natra

lu. Taiau tai neikilo paviri ir a gerai jauiausi. Itin spdingas buvo mano gimtadienis, kai kolegos urio akis, nuve pakrant, kur lauk vietin muzik gyvai grojanti grup. Nerealu.

Studentas motiejus: integruotis eras musinink gretas buvo linksma

Pirmosiomis dieno mis jauiausi lyg nesavas. Nors buvau nusiteiks, kad teks gyventi su kit ali atstovais, kaip vliau paaikjo su danu, vedu ir ispanu, bet pirmosiomis dienomis bendraujant jautsi ioks toks susivarymas. Taiau tai truko neilgai. Integruojantis erasmusinink gretas dideli problem nekilo. Visi susirink mons atvyksta siekdami panai tiksl tobulti, smagiai praleisti laik ir umegzti nauj paini. Be to, visus studentus i

kit ali vienija tai, kad jie yra kitatauiai toje alyje. Ne iimtis buvo ir Italijos mies tas Bolonija. Danai rengiami vakariniai pasisdjimai, informacijos ir konspekt dalybos ruoiantis atsiskaitymams buvo normalus reikinys, tad integruotis, dar kart paymsiu, buvo labai paprasta. Su vietos bendruomene, aiku, taip pat turjome vairi kontakt. ia ne visada buvo lengva, nes italai yra gana udari ir kitatauius labai atsargiai priimantys mons. T pastebjau ne tik gatvse, bet ir tarp student. Aiku, vliau, pramokus kalbos ir keliskart einant pas t pat pardavj ar t pai pasilinksminimo viet, italai tampa at laidesni ir pradeda priimti bei maloniau bendrauti. Apibendrindamas galiu pasa kyti, kad integracija buvo labai skminga ir tai puikiai rodo vis dar ilik draugiki santykiai su kitais erasmusininkais.

39

STEREOTIPAI
mogui bdinga klijuoti etiketes, dar kitaip vadinamas stereotipais. Turbt ir tu ne iimtis. Stereotipai gali bti vairs po zityvs, negatyvs, ironiki, teisingi, klai dingi, paiepiantys ar iauktinantys. Bet kokiu atveju j negalima pritaikyti visai moni grupei ar tautybei. usien gali susidurti tiek su teigiama, tiek su neigiama nuomone apie Lietuv ir lietuvius. tai kai kurie usienieiai mano, kad mes esame labai draugiki ir svetingi. Kiti teigia, kad Lietuvoje labai grai gam ta, varios gatvs ir skanus maistas (k jau kalbti apie al). Tiesa, yra ir nemaai manani, kad lie tuviai yra nemandags ir net agresyvs vairuotojai. Taip pat galima igirsti, kad Lietuva yra Rusijos dalis ar kad mes nei prus ar technologikai atsilik. Pastarj nuomon, tiktina, formuoja pai mo ni neiprusimas. Taiau mes visi apie tuos paius dalykus neretai turime skir tingas nuomones, kurios priklauso nuo kiekvieno asmenins patirties, o kartais ir nuo igirst pasakojim. Nemaai stereotip suformuoja inia sklaidoje pasirodantys praneimai apie kriminalinius lietuvi ygius, ypa Skan dinavijoje ir Anglijoje, o kartais ir kino film epizodai. Jei turjai nemalonios patirties susid rs su kitos tautos atstovu, greiiausiai manysi, kad visa tauta tokia ir i nuo mon turbt paversi stereotipu. Kad taip nenutikt, ivyks usien ben drauk ir paink kitos alies mones be iankstins nuostatos ar nusistovjusi stereotip.

Kiekvienas mogus unikalus

Stereotipai turi didel tak ms suvo kimui ir padeda susidaryti nuomon ne tik apie mus supani aplink, bet ir apie kit al bei jos gyventojus. Turbt girdjai sakant: Rusas yra atviros irdies, Latvis lietuvi braliukas, Italai temperamentingi. Stereo tipai padeda lengviau orientuotis pasaulyje, nes inodami vien ar kit stereotip mano me puikiai pastantys kit al ar taut. Taiau stereotip negalima taikyti visiems tos tautybs monms, nes kiekvienas as muo yra individualus ir unikalus. Juk tikrai ne visi rusai yra atviros irdies ir ne visi italai gali pasigirti iskirtiniu temperamentu. Taigi vykstant usien nereikt tvirtai vadovau tis nusistovjusiais stereotipais apie kitas alis ir kultras. Net jeigu pasitaikys atvej, kad du sutikti kitos alies atstovai visikai atitinka moni suformuot stereotip, tre iasis gali bti visikai kitoks.

Bendravimas ir moni painimas

Apie kiekvien al sukurta vairi ste reotip, ne iimtis ir Lietuva. Todl ivyks
40

Taigi vykdamas usien atmink: Joki stereotip! O jeigu pats sukur si stereotip apie Lietuv ir lietuvius, tegu jie bna teisingi ir teigiami.

SPDIAI
Stauotoja Kotryna: siuntinys ikeliavo Latvij, o ne Lietuv
Latviai ms braliukai, ir is posakis daug kur varto jamas. Galbt todl kai kurios alys neskiria ms nuo latvi ir dl to kyla vairi nesusipra tim. Vienas toks kuriozas nutiko ir man. Mokykla, kurioje staavausi, paadjo at sisti kelet vadovli, verting dstant prancz kalb. Elektroniniu laiku primi

niau buvusiems kolegoms i Briuselio apie paad ir papraiau, kad siuntin atsist Klaipd. Pamirau paminti apie Lietuvos pato kod, o jie m ir isiunt vadovlius ...Latvijos miest Jelgav. Savait nesulaukusi siuntinio, vl paraiau jiems elektronin laik. Jie patikino, kad isiunt Latvijos miest. Gavusi atsakym juokiausi su bendradarbmis. Atsakydama paaikinau, kad gyvenu Lietuvoje, o Latvija yra ms kaimyn. Buv kolegos tik tuomet prisimin, kad sta uots metu jiems t pat aikinau, bet, ma tyt, pavadinim panaumai ir per menkas j pastabumas lm neteising siuntinio adre s. Klaida buvo itaisyta, o mes su bendra darbmis diskutavome, kad brolikai sietis prie kaimynini valstybi ne visada reikia.

Studentas motiejus: pietieiai mano, kad Lietuva Rusijos dalis

Turbt nieko nenuste binsiu, jeigu pasakysiu, kad susidriau su labai danu Piet Europos valstybse stereotipu, jog Lietuva Ru sijos dalis. Daugelis mano, kad mes ir savo kalbos neturime, o bendraujame rusikai. Mane tai piktino ir kiekvienam tai pasakiu siam pasilydavau bent iek tiek panaryti internete ir susipainti su ms valstybe bei jos teritorija. Mintas stereotipas bdingas italams, pranczams, portugalams. Bent jau taip supratau i student, kurie gyveno tame paiame bendrabutyje ar moksi uni versitete, klausim.

Nustebau suinojs ne itin palanki stereo tip apie ms al. Nema tak turi ir nei giamos asociacijos su Ryt Europos regiono alimis. Svarbiausia, daugelis visai nenutuok, kokie mons yra lietuviai ir kuo garsi Lietuva. inoma, ir a inojau nemaai stereotip. Buvau prisiklauss vairiausi pasakojim apie ital arogancij ir tai, kad jie labai nenoriai bendrauja su kitatauiais. Tai per iuos metus teko patirti savo kailiu. Nustebino estai ir ved, kurie, nors ir pa brtinai buvo individualistai, paneig ste reotipus apie savo ltum ir altum. Po paskait jie bendravo labai draugikai ir, netgi sakyiau, eimynikai. ie mano pastebjimai labai subjektyvs, nes remiuosi tik savo patirtimi ir spdiais. Teko girdti ir visai kitoki nuomoni ar ste reotip apie mint ali mones. Kitoje aly je ar aplinkoje, manau, nuomon bt visai kitokia.
41

TU LIETUVOS AmbASAdORIUS
Ivyks kit al neivengiamai su tiksi daugyb moni. Vieniems kon taktas su tavimi lietuviu bus pir masis (o gal ir vienintelis) gyvenime, kiti galbt bus girdj apie Lietuv, prikaup ini apie ms al i enci klopedij, inyn ir interneto, susikr tam tikr vaizd, bet niekada nesutik lietuvio. Greiiausiai sutiksi ir usieniei, ku rie jau yra bendrav su lietuviais, ir j pirmasis spdis apie ms al remsis gyta patirtimi. Nepaisant vis pamint situacij, su sitikimuose ir vairiuose pokalbiuose tu bsi prilyginamas Lietuvai. Natralu, kad stebdami, kaip tu bendrauji, k pasakoji ar parodai apie savo al, ko legos susiformuos spd apie Lietuv: kokia tai alis, kuo ji ypatinga, kokie yra lietuviai, kas jiems patinka, koks j cha rakteris, k jie dirba, valgo, kaip ben drauja ir t. t. Taigi usienio alyje tu visada bsi Lie tuvos ambasadorius. ir jas veti maiau tikslinga lagami nas ir taip bna perpildytas. Be to, gyvendamas usienyje sutiksi tiek moni, kad visiems lietuvik suve nyr nepakaks. Todl geriausia naudo tis kitomis priemonmis. Kokios jos, kiek j ir kaip panaudosi, priklausys nuo tavo entuziazmo, pajgum ir krybikumo. Pateikiame savo rekomendacijas, k atkreipti dmes ir kas gali praversti. Pasirenk diskutuoti vairiausiomis temomis. Usienyje gali sulaukti tiek tradicini, tiek ypa netikt klausi m apie Lietuv. Kaip tam pasiruo ti? Pirmiausia vertt inoti svarbiau sius faktus apie Lietuv (gyventojai, didiausi miestai, geografin padtis, ekonomin situacija ir pan.). inoma, naudinga pasikartoti svarbiausius istorijos faktus, prisiminti, kokie y miausi Lietuvos veikjai. Bk pasi rengs papasakoti ir apie Lietuvos sport bei garsiausius jo atstovus, politik, kultr, men ir kt. Pabandyk vietinius gyventojus imo kyti keleto lietuvik odi (tokiu bdu sugriausi vis dar gaj stereotip, kad gimtoji lietuvi kalba yra rus). kelion gali pasiimti vaizdins me diagos, kuri yra ir informatyvi, ir uima nedaug vietos. Tai gali bti: emlapiai; turistins broiros ar atvirukai; nedidel Lietuvos vliava ir pinigai;

Rekomendacijos
Ruoiantis kelionei reikia pagalvoti, kokie daiktai praverst pristatant Lietuv. Vaiuojant keli dien ar savaits tikslin susitikim su usieniei grupmis, da niausiai tinka vairs suvenyrai, albumai ar kitokios reprezentacins priemons. Ivykstant ilgesniam laikotarpiui ios priemons tampa ne itin patrauklios
42

 ymi moni nuotraukos; muzikos raai; filmai ir / ar plakatai. Pristatyti savo al padeda ir va karliai su tradiciniais lietuvikais patiekalais (nesvarbu, kad i kito je alyje auginam ar gaminam produkt). Jeigu daugelis tavo

koleg i skirting ali, galima surengti tarptautin popiet, ku rioje visi pristatyt savo ali ypa tumus. Tavo krybikumas Lietuvos kozi ris, todl manomos ir visos kitos re prezentacins priemons ir bdai, kurie tau priimtini.

SPDIAI
darbuotojas Ernestas: nebijojau pasigirti ar pasijuokti
Iki pasymatymo, Ernestai! Tokie odiai parayti kitoje rmin tos nuotraukos, kuri man ileistuvi proga padovanojo kolegos i Lisabonos, pusje. Nuotraukoje stovjau laimingas alia vie no i didiausi pasaulio okeanarium, kur a prisiminsiu vis gyvenim. Matyt, toks ir buvo j tikslas. Kad nepamiriau Lisabonos. Mano ird, be abejo, glost ir tie trys o diai. Nesvarbu, kad vienas paraytas su klaida. Bet monms, kurie iki iol nebuvo susidr su lietuviais, tai nauji atradimai. Jeigu atvirai, ivykdamas i Lietuvos ne msiau, k tokio tautiko nuveti ir tikrai nesistengiau bti kyriu pasakotoju apie Lietuv. Kalbdavau tik tada, kai ko nors apie ms al teiraudavosi. Pirmas rimtas egzaminas buvo antrj savait, per priraymo vakarl. Tuomet kolegos apibr mane klausimais, kur tiks liai yra Lietuva, kokiais pasiekimais galime didiuotis, ar technologikai tai isivysiusi alis, ar daug emigrant gali bti Portuga lijoje, ar merginos Lietuvoje graesns negu j alyje. Nebuvau paruos atsakym, bet patirtis leido kalbti tai, kas reikalinga. Vietomis atsakymus terpiau ironijos apie Portugalijoje pardavinjamus man darinus, kuriuos skina Ispanij emigrav lietuviai. Kolegos visk reagavo ypsodamiesi ir gaud kiekvien mano anglikai itart od apie jiems iki tol maai girdt kra t. inoma, jau per pirmj vakarl jie suinojo, k lietuvikai reikia sveikat! ar Ai. Tiesa, nirokai reagavo tai, kad pas juos dievinamas futbolas Lietuvoje yra kur kas maiau populiari sporto aka, apie kuri mons danai prisimena tik pasaulio ar Europos empionat metu. O apie krepin patys portugalai beveik nieko

43

neiman didioji dalis neinojo taisykli, kai kurie nesugebjo pasakyti, kokios spal vos paprastai bna krepinio kamuolys. Vliau klausim apie Lietuv kolegoms kildavo tik retkariais, daniausiai laisva laikiu, pavyzdiui, apie maist ar pasilinks minimo vietas Vilniuje. Per Portugalijoje praleistus metus supra tau, kad savo al puikiai reprezentuoti gali ir vienas mogus. Svarbiausia nebijoti

pasigirti savo alies pasiekimais ar pasi juokti i trkum ar kuriozini nutikim. Viena maa detal be keli lietuvik o di ir kitos informacijos, kuri jie igirdo i mans, kolegos i Portugalijos puikiai inos ir apie Lietuvos trispalv. Jiems labai strigo vienas mano bluzonas, kurio rankov puo sita vliavl geltona, alia, raudona. Por tugalams ms trispalv primin regi daini nink Bob Marley ir rastafari judjim, kurio vliavos spalvos alia, geltona ir raudona. dalindamiesi perirjo apie 1520 moni. Kiek inau, jis iuo metu yra mane primusios moky klos bibliotekoje. Kolegos apie Lietuv buvo iek tiek girdj, daug k tikslinosi. Do mjosi, kokios ms a lyje mokslo galimybs, ar lietuviai isilavin, koks pragyvenimo lygis. Ivaiuodama nema niau, kad reikia kruop iau pasiruoti, pasikartoti svarbiausius faktus apie Lietuv. Juk tu j reprezen tuoji, vadinasi, turi inoti bent pagrindi nius dalykus. inoma, yra ir kit vairi prezentacijos bd. Viena draug staavosi Ispanijo je, kur pradinukus imok dainuoti lie tuvikai ir anglikai tarptautin dainel Diaugsming vent Kald. Po io vykio vaik tvai taip pat pradjo dom tis Lietuva.

Praktikant Kotryna: pasimiau reprezentacini priemoni

Save pavadiniau Lietuvos patriote, tad prie vykdama msiau, kaip prista tyti savo al. nedidel krep sidjau ma butelait lietuviko midaus, lietu vikos rugins duonos ir pasimiau Lietu vos spaudos fotograf metin album. Tikjausi, kad bus kokia nors vakarien ar prisistatymas, kurio metu galsiu teikti dovanas ir papasakoti apie Lietuv. Taip ir vyko. Pirmosios vakariens metu ko lektyvas papra mans prisistatyti ir trumpai papasakoti apie savo al. Visus susirinkusius, apie deimt moni, vaii nau ms tauriuoju grimu, gardia ru gine duona, o rodydama Lietuvos spau dos fotografij album pasakojau apie profesionalius ms fotografus. Albumas paliko itin ger spd susirin kusiesiems visi grojosi nuotrauko mis, klausinjo apie jas. Palikau album vienam kolegai, o per vis stauot j

44

TARPKULTRINIS mOKymASIS
Kitos alies kultr galima palygin ti su ledkalniu: mes matome tik ma dal virn, o esm slypi giliau, po vandeniu, ir i pirmo vilgsnio yra ne pastebima. Ledkalnio virn, arba i karto atpas tamus kultrinius ypatumus, atspindi daugiausia ioriniai veiksniai: kaip kitos kultros mons atrodo, rengiasi, kaip jie kalba, kokie j valgymo proiai, mu zika, architektra, menas ir pan. Iorikai nematomi dalykai suvokiami kur kas vliau. Taiau btent i dalis yra svarbiausia ir turi didiausios ta kos kasdieniam moni gyvenimui ir bendravimui. Ji atsiskleidia ilgliau pagyvenus kitoje kultrinje aplin koje. emiau pateikiamas Ledkalnio mo delis iliustruoja, koki sunkum gali kilti norint suprasti kit kultr mo nes kokie dalykai yra matomi i kar to, o kam painti reikia daugiau laiko. Nematoma pus apima labai daug srii: nuo bendros istorins patirties, religijos ir tradicij iki grio ir blogio sampratos ar darbo tempo.

Ledkalnio kultros samprata

Vaizduojamieji menai. Literatra. Teatras. Klasikin muzika. Populiari muzika. Liaudies okiai. aidimai. Valgio gamyba. Drabuiai.

ikart atpastama

ikart neatpastama

Drovumo supratimas. Groio samprata. Santyki su viresniais / subordinacijos modeliai. Teisingumo samprata. Stimulas dirbti. Darbo tempas. varos samprata. Poiriai nuosavyb. Problem sprendimo nuostatos. Aki kontaktas. Vaidmenys, susij su amiumi, lytimi, klase, uimtumu, giminyste ir t. t. Nenormalumo apibrimas. Draugysts esm. Kno kalba. Veido iraikos. nekjimo modeliai vairiuose socialiniuose kontekstuose. Laiko tvarkymas. Pirmenyb konkuravimui ar bendradarbiavimui. Socialini santyki normos. Fizins erdvs idstymas ir t. t.

Pritaikyta pagal Tarpkultrinis mokymasis. T-kit Nr 4. Iversta i originalaus leidinio T-Kit on Intercultural Learning, Europos Taryba ir Europos Komisija, 2000 m. lapkritis. Lietuvikj knygos leidim, Europos Tarybos ir Europos Komisijos Partnerysts programai sutikus, 2004 m. finansavo Jaunimo tarptautinio bendradarbiavimo agentra, administruojanti ES program Jaunimas Lietuvoje. Agentra atsako u vertimo tikslum ir teisingum.

45

Skirtumai gali nustebinti

Pradjus paint su nauja kultra, kai kurie jos bruoai ar gyventoj proiai gali nustebinti, pralinksminti ar supykdyti. Pa vyzdiui, jei esi iaurietikai punktualus, tave gali atpalaiduoti arba erzinti tradici nis pietiei maana [manjana] rytoj. Piet Europoje laiko samprata yra visikai kitokia nei iaurje, pietieiai net skubiau sius darbus daro neskubdami ir danai nesijaudina, jei ir vluoja. Skirtum galima pastebti ir maisto var tojimo kultroje. Pranczai gali kelias va landas pietauti, nes vienu metu suderina mgavimsi maistu, bendravim ir dalyki n pokalb. O mums atrodo, kad pasisotinti piet metu galima ir per pusvaland. Taigi kultr skirtumai gyvenant usienyje gali irykti kiekviename ingsnyje ir ne tikiausiomis formomis.

mis, bdingomis nuostatomis, charakterio bruoais ir t. t. Tarpkultrinis mokymasis tai ne tik pain tis su kita kultra, bet ir savos kultros ypa tum atskleidimas naujoje viesoje.

Galimi konfliktai
inoma, neretai susitikus dviej gan tinai skirting kultr atstovams tiktini ir tarpkultriniai konfliktai. J gali kilti ne pastebimai. Pagrindin to prieastis esa m skirtum netoleravimas.
Kiekvienas i ms turime savo asmenin kultros suvokim, kuris susiklosto atsi velgiant individuali patirt, isilavinim, tradicijas, ami ir lyt. Kultriniai skirtumai gali kelti nemaai bendravimo problem. Mes galime susidurti su elgesiu, kuris atro dys keistas ir nepriimtinas, nes neatitinka ms vertybi ir tradicij. Skirting kul tr atstovai gali kitaip suvokti ir traktuo ti reikinius arba vadovautis kitokiomis taisyklmis.

Kitos kultros painimas

Kiekvienoje situacijoje reiks rasti sprendim, kaip elgtis, k sakyti, kaip re aguoti ir nepasimesti. Ypa tai svarbu tais atvejais, kai aplinkini elgesys prietarauja prastiems sitikinimams, sampratai, kas yra gerai ir kas blogai, kas leistina, o kas ne. ia ir prasideda tarpkultrinis mokymasis. Tarpkultrinis mokymasis apima kitos kultros painim, panaum ir skirtum suvokim, j toleravim ir vairi bd paiek, kaip sutarti tarpusavyje. Sprendim rasti daug lengviau, kai i anksto turima iek tiek teorini ini. To dl prie vykdamas kit al pasistenk kuo daugiau apie j suinoti. Domkis viskuo: gyvenimo bdu, religija, tradicijomis, elg sena, identitetu, istorija, gyvenimo slygo
46

Gebjimas siekti kompromiso

Kiekviena konfliktin situacija yra unikali, kaip ir mes patys, turdami indi vidual reakcijos ar elgesio stili. Kitoje a lyje, kaip ir Lietuvoje, kilus konfliktui teks vairiai reaguoti ir pakovoti, ir patylti, ir apsimesti, kad nieko blogo nenutiko. Todl pagalvok, kokia esi asmenyb, kokias konfliktines situacijas daniausiai papuoli, kokiais bdais esi links konflikt sprsti ginytis, atsiriboti, kelti bals, paty lti, diskutuoti ir iekoti abiem pusms pri imtino sprendimo, pasitelkti humor. vai rs sprendimo bdai turi savo privalum

ir trkum. Visi jie yra vertingi ir naudotini tam tikromis aplinkybmis. sidmk, kad konfliktinje situacijoje svarbus sveikas poiris esam padt, t. y. gebti pripainti problem, siekti kom promiso ir tikti, kad sprendimas naudin gas abiem pusms. Nesvarbu, kokioje si tuacijoje atsidrei, prisimink, kad priimant sprendim svarbiausia yra geranorikas

nusiteikimas, atvirumas, pasirengimas bendrauti ir bendradarbiauti, skirting kultr tolerancija, humoro jausmas. Svarbu suvokti, kad kiekviena konfliktin situacija turi savo sprendimo bd. Jeigu negali isprsti konflikto vienas, visada atsiras moni ar institucij, pasirengusi tau padti, tik nebijok kreiptis savo kura tori ar primusij organizacij.

SPDIAI
Studentas motiejus: susipainau su vairiomis kultromis
Jau po vieno se mestro galiu drsiai teigti, kad geriausia tiek daug skirting ali atstov galima painti pagal Erasmus program. Tai tarpkul trins pamokos, kurias teko mokytis vis Bolonijoje praleist laik. Pradedant iauriei ir pietiei skirtu mais Erasmus komandoje, j laiko suvoki mu, gyvenimo bdu, poiriu gyvenim, baigiant paiais italais, j temperamen tu, kalba ir atsipalaidavimu. Man viename kambaryje teko gyventi su ispanu, kurio gyvenimo bdas yra vienas i labiausiai mane stebinusi. Esu ganti nai laisvas mogus, neretai pavluoju, bet mano naujasis kambario draugas buvo dar labiau atsipalaidavs. Ispanui pav luoti pusvaland tai normalu, jis visikai dl to nesukdavo galvos. Kadangi jis tapo vienu i geriausi mano draug, teko prisitaikyti prie jo vlavim, bet tuo paiu metu pasitaikius progai mesteldavau dl to vien kit draugik replik. domi patirtis buvo ir su vienu bendrabuio kaimynu marokieiu, praktikuojaniu mu sulmonu. Per musulmon pasninko mne s Ramadan jis ne tik nevalg, bet neretai nebdavo ir paskaitose. Kart ms papra tyliau klausytis muzikos, kai jis meldiasi namuose. I pradi man visa tai atrod keista, bet vliau, plaiau pasidomj apie Rama dano subtilybes, su kambario draugais supratome, kad bent kelet dien reikt ir mums pabti ramesniems.

47

Ar inai, kas esi?

Saviina yra savo trokim, emocij, mini ir elgesio suvokimas. Tai sudaro pagrind savo vaizdiui kurti, be to, juo remdamiesi mstome apie supant pasaul. Savs supratimas gali padti prisitaiky ti prie nepastamos aplinkos usienio alyje, kur savs painimui metamas i kis. Dl ios prieasties gali pagerti ms saviina arba galime pradti apie save mstyti kitaip. Naujoje aplinkoje kartais pastebime, kad tos ms savy bs, kurias norjome tobulinti, i ties yra ms stiprybs, arba atvirkiai.

emiau pateiktas paveiksllis pads geriau suvokti, kas yra saviina.

Kaip manai, kokius tavo charakterio ypatumus slygojo ioriniai veiksniai ir nulm aplinkybs?

Vieasis A ta mano dalis, kuri pastu ir a, ir aplinkiniai, mano mstymo ir veiklos bdas bei mano sitikinimai.

Ar yra toki dalyk, kuri nortum atsikratyti arba, kad kelion usien juos pakeist?

Pasmoningas A ta mano dalis, kurios dar neatradau nei a pats, nei kiti aplink mane esantys mons.

Aklasis A ta mano dalis, kurios a pats nematau, bet j mato kiti.

Ar dl koki nors dalyk jautiesi nesaugus kalbdamas apie vaiavim usien?

Paslptas A ta mano dalis, apie kuri a pats inau, bet kiti neino: emocijos, lkesiai ir mintys.
Centre for International Mobility CIMO, Finland

Kas tave padrsina ir motyvuoja vaiuoti, nepaisant vis abejoni?

48

AdAPTAcIJA gRUS NAmO

Po pusmeio ar met grus namo ne vien itinka atvirktinis kultrinis okas. Tai lemia vairios prieastys. Grtant po ilgesns pertraukos namo danai nevertinama, kad gy venimas gimtojoje alyje pasikeit. Kinta aplinka, ekonomin situacija, aplinkybs, moni poiris. Tai pa jusi tiek visos alies mastu, tiek susi tiks su eimos nariais ar draugais. Taigi prie grdamas nusiteik, kad gyvenimas nestovjo vietoje ir tu pateksi pakitusi aplink. Kitas aspektas tavs laukiantys ar timieji ir draugai danai nevertina, kad tu gri taip pat pasikeits, gijs naujos patirties, pasikeitusiu poi riu. Jie gali elgtis su tavimi taip, lyg niekur nebtum ivaiavs. Tai rei kia, kad nekreipdami dmesio tavo patirt jie gali sprausti tave senus rmus, tikdamiesi, kad atliksi bu vusius vaidmenis ir pateisinsi anks tesnius lkesius. Tiktina, kad sugrs pasiilgsi gy venimo usienyje: juk ten buvai ma iausiai pusmet, per kur formavosi savitas gyvenimo bdas, nauji santy kiai, dalyvaudamas naujose veiklose gijai nauj draug ir patirties. Gyve nimo usienyje ilges gali sustiprinti ir tai, kad tuo pat metu teks adap tuotis Lietuvoje integruoti nauj patirt ir prisitaikyti prie pasikeitusios aplinkos.

Naujas ar senas vaizdis

Sugrus neretai kyla klausimas k pasirinkti? Keisti savo ankstesn vaizd, t. y. pa rodyti, kad mano poiris dabar yra kitoks? Tai slygot tam tikrus konf liktus su eima ar draugais. sisprausti senuosius rmus ir pa mirti naujj save? Vadinasi, grti prie ankstesniojo a, kok mane pa inojo prie kelion usien. Nesvarbu, kur variant pasirinktum, svarbiausia, kad pavykt greiiau adap tuotis ir gerai jaustis Lietuvoje. Grs iekok galimybi, kur galtum reali zuoti savo naujus gdius ir patenkinti savo poreikius (gal tai bus usimimai, veikla kokioje nors organizacijoje, kur sai ir pan.). Idealu, jei tursi galimyb pabendrauti ir susitikti su monmis, kurie turi pa naios patirties. Dalijimasis patirtimi, kalbjimasis apie igyvenimus ir sa vijaut tai viena geriausi pagalbos priemoni. Bet kuriuo atveju prisimink, kad gr imas tai ne tik pabaiga, bet ir pradia. O gyta patirtis bus nekai nojama, jeigu j pritaikysi darbe, b simoje veikloje ar tiesiog kasdieniame gyvenime.

49

SPDIAI
Savanor Lina: grimas Lietuv reintegracija
Laikausi nuomons, jog sunki ne in tegracija sveioje alyje, o reintegraci ja jau grius atgal gimtin. Dauguma gal net nesusimsto, kad reikt pasi ruoti grimui, todl patiria nelaukt netiktum. Isiskirti su monmis, su kuriais buvai kie kvien dien, gyvendinai bendras idjas ar tiesiog pietavai, nra vienas lengviau si udavini. Pamenu savanor i Suomi jos. Kartu dirbome ir gyvenome pusmet. Paskutinmis savaitmis beveik kasdien sakydavo, jog nori likti ia, Magdeburge. Netgi ivykusi atgal Suomij isidav: Negaliu susivaldyti dien dienomis sdiu ir iekau vairiausi galimybi, kaip grti atgal, bent aplankyti. Sugrus bna labai keistas laikas, nes da nai nuskrendi mintimis, kur praleidai prajusius metus. Kartais atrodo, kad t met net nebuvo, nes visi, kurie buvo lik Lietuvoje, net nenutuokia, kas ir kaip i ties buvo. K daryti, kad grimas namo nebt toks sunkus? Mano receptas gana paprastas diaugtis tuo, k padarei, ko imokai ir k atradai, o ne gailtis. Be abejo, palikti gaila, bet juk isivei daug daugiau, negu palieki! Likus vos keturiems mnesiams iki tarnybos pabaigos neplanuotai grau Lietuv. Tai padariau profilaktikai, kad pasiruoiau didiajam grimui. Ir vi sikai ne be reikalo. Grusi i draug ir i eimos suinojau daug priblokiani naujien. Pasirodo, niekas man nieko ne pasakojo, nes nenorjo, kad rpiniausi. Pabandiau sivaizduoti, kaip visa tai biau reagavusi, jei naujien lavina bt ugriuvusi vos tik sugrus. Dar gyvendama Magdeburge turjau pasirpinti daugybe dalyk Lietuvoje. Tu rjau susirasti ir isinuomoti but, iekoti darbo. Visa tai organizavau dar bdama savanore. Tai taip pat padjo iek tiek nu siteikti, kad tarnyba baigta, o Lietuvoje yra kit pareig. Grus reikt nepamirti, kad aplink yra draug, artimieji ir naujoji savanori ei ma, kuri taip pat visada pasiruousi pa gelbti ar tiesiog iklausyti.

50

SIVERTINImAS
Kiekviena kelion dirbti, studi juoti ar bti savanoriu turi tikslus ir udavinius, kuriuos keliame ivykdami. Vieni nori keliauti ir painti kit ali kultras, kiti pasisemti ini ar pato bulinti profesinius gdius. Suvokti, ar pasiekme visus numatytus tikslus, o gal kai kuriuos nustmme antr plan, bet sisavinome kak naujo, pads sivertinimas. Daniausiai skiriami du sivertinimo lygme nys formali ir gyvenimika patirtis. Juos ianalizavus lengviau suprasti, ar kelion pateisino lkesius, o gal pasikeit ms pasaulira, gijome naujos patirties.

Formali patirtis
Tai apima su oficialija programos, darbo, projekto ar stauots dalimi su sijusius lkesius. Prie ivaiuodamas tikriausiai aikiai suvokei, ko vaiuoji: ar iklausyti atitinkamos programos usienio mokymo institucijoje, ar gyti tam tikr profesini gdi ir patobulinti kvalifikacij konkreioje monje, ar pasisemti patirties dirbant kon kreioje monje ar institucijoje, ar gyvendinti pagal savanori pro gram ikeltus tikslus. sivertinti, ar lkesiai pasiteisino ly ginant su gyta patirtimi, galima tiesiog juos vardijant ir suraant popieriaus lape. vardyti gyt patirt gali utrukti, taiau rezultatai paprastai atperka pastangas.

Pabandyk sivertinti naudodamasis tokia forma: 1. usien vykau pagal i program / projekt / darbo pasilym, nes mano tikslas buvo ______________________________________________________________________. 2. Ivykdamas tikjausi, kad ioje programoje / projekte / darbe a: gysiu __________________________; patobulinsiu _________________________; atrasiu _________________________; imoksiu ____________________________; suinosiu_______________________. 1a. Dabar, kai grau, galiu pasakyti, kad pasiekiau / nepasiekiau savo tikslo, nes ___________________________________________________________________.

51

2a. Dabar, kai grau, galiu pasakyti, kad mano lkesiai gyti, patobulinti, atrasti, imokti, suinoti tam tikrus dalykus pasiteisino / nepasiteisino, nes ___________________________________________________________________. 3. Dalyvavimas pasirinktoje programoje / projekte / darbinje veikloje suteik dau giau patirties, gdi ir ini, nei galjau sivaizduoti ivykdamas. Patyriau ir su inojau visikai netikt dalyk: (ivardyk juos) ______________________________________________________________________. Jie man padjo / trukd, nes _____________________________________________ ______________________________________________________________________. Apraydamas savo patirt ir lygindamas j su pirminiais lkesiais visk rayk kuo konkreiau. Jei pavyzdiniuose teiginiuose trksta dalyk, kurie apibdint tavo patirt ir lkesius, papildyk teiginius. Savo patirt gali vertinti remdamasis ir ki tokia schema, pavyzdiui: 1. Kokius gdius patobulinai? (Kalbinius, socialinius, IT, tarpkultrinio bendravimo, profesins srities ir pan.) 2. K naujo suinojai savo specializacijos / profesinje srityje? 3. Kodl ir kaip usienio institucijoje gyta patirtis pravers ateityje? 4. ______________________________________________________________________.

Gyvenimika patirtis
sivertins pagal formalij patirt gali imtis gyvenimikos patirties. Tai apima vis asmenin ir profesin usie nyje gyt patirt. Atsivelgiant progra m, projekt ar darb ir keliant konkre ius tikslus, galima gana aikiai vardyti motyvus, prieastis ir norus, nuspti galimas patirtis.

Taiau usienyje, inoma, vyksta ir ne tikt vyki, patiriama nelaukt sp di, prireikia nestandartini spren dim. Visa tai didina patirties baga keliais skyriais, kuri iki tol galbt net neturjai. sivertinti pagal gyvenimik patirt gana sudtinga, taiau yra gairs, ku rios gali padti. Pateikiamas vienas i silom gytos patirties vertinimo vadov.

52

Kelions urnalas
Pabaik iuos sakinius: Mano kelions tikslas buvo __________________________________________________. Ivykdamas nesitikjau, kad patirsiu _________________________________________. A gijau _________________________________________________________________. Jauiu, kad pasikeiiau, nes ________________________________________________. alyje, kurioje gyvenau, man labiausiai patiko ________________________________. Man nepatiko_________________________. Man trko ________________________. Mano ankstesns nuostatos, kurios pasirod netinkamos, neteisingos, buvo __________________________________________________________________________. Nepamirtamas dalykas visos patirties kontekste buvo __________________________. Mano didiausios silpnybs akimirka buvo ____________________________________. Jei biau laikotarp gyvens Lietuvoje, greiiausiai nebiau suinojs, kad __________________________________________________________________________. Buvimas usienyje man suteik ______________________________________________. Mano nuostat, sitikinim pokyiai imok mane _____________________________. Jei vl vykiau usien, iuos dalykus daryiau kitaip _____________________________. Mano patarimas vykstantiems usien _______________________________________. Mano patirtis, apie kuri man labiausiai patinka pasakoti draugams, yra __________________________________________________________________________. Noriau papasakoti bsimiems darbdaviams, kad ypa gerai imokau __________________________________________________________________________. Mano santykis su gimtja alimi yra __________________________________________. Dalykai, kuri man trks gimtinje lyginant su usienio alimi, yra __________________________________________________________________________. Mano kitas tarptautinis tikslas yra ____________________________________________. Taip pat verta pagalvoti apie teigiamus dalykus, kuriuos patyrei ar suinojai. Ar gali juos pritaikyti gyvendamas namuose, panaudoti Lietuvoje? Reikia atsivelgti ir neigiamus patyrimus. Ko jie tave imok ir k naudingo suteik?
Centre for International Mobility CIMO, Finland

sivertinim galima atlikti ir kelions metu visai nebtina laukti, kol pasiek si namus. Jis praveria bet kuriuo mo mentu, nes padeda suvokti, kas vyks ta, kokie pokyiai prasidjo ar vyko.

sivertinimo rezultatai visada praveria vardijant, kur esi, koks esi, kas tau pa deda ir kas trukdo, k reikt daryti, kad kuo geriau jaustumeisi, ir kuriuo keliu geriausia eiti toliau.
53

SPDIAI
Praktikant Kotryna: didiausias mano gyvenimo pasiekimas
Grusi i kelions jau iausi tarsi tai bt pats didiausias mano gyve nimo pasiekimas, kur vertiniau deimia bal. Manau, daugelis jauiasi panaiai, kai gyvendina ne tik visus isi keltus tikslus, bet ir prapleia pasaulir, pakeliauja, suvokia, kad pasaulis nra tik tas miestas, kuriame nuolat sukiesi ir gyve ni. Gal gale suranda nauj pastam. Profesiniu poiriu grusi i Briuselio jau iausi gteljusi ne kelis, o kelias deimtis kart. A dirbau mokytojos padjja, o v liau por mnesi ir pati bandiau dstyti prancz kalb pradini klasi vaikams. Vis pirma patobulinau savo prancz kalbos inias, pamaiau, kaip vyksta pa mokos pradinse mokyklose, kaip mo kytojai bendrauja su mokiniais, kokias uduotis skiria tokios patirties niekur Lietuvoje negysi. Mokytojas pirmiausia turi bti mokini draugas. Kaip mokiniai tavs klausys ir pasitiks, priklauso ne tik nuo ini, bet ir nuo taikomos mokymo metodikos, ir kartu nuo toki, rodos, pa prast dalyk, kaip kalbjimo tonas, veido iraika ir t. t. Mane suavjo aismingas ini perteikimas pamokose, kuriose mo kiniai lyg ir nejuia imokdavo svarbiau sius dalykus. inoma, be profesins patirties turjau prog laisvomis valandomis ar savaitga liais aplankyti ir Briuselio ymybes Di dij aikt alia miesto Rotus ir pirk li gildijos nam, Karalikuosius rmus, miesto simboliu tapusi besilapinanio berniuko (Manneken Pis) skulptr, nu sifotografavau ir prie Europos Parlamen to, Europos Komisijos pastat. Grusi dar ilgai savo prisiminim lentynles dlio jausi spdius. Dkinga savo mokytojams dalyvauda ma j pamokose pasismiau ini, kurias pritaikysiu ia, Lietuvoje. I koleg gavau vertingos literatros, garso mediagos, kit nauding mokymosi ir informacijos altini. Pasikeitme kontaktais, todl ir dabar kartais dalinams naudingomis in terneto nuorodomis, straipsniais ar iaip domiomis naujienomis ne tik i profesi nio, bet ir i asmeninio gyvenimo.

54

KAI TAISyKLS NEgALIOJA IR KEIIASI PLANAI

Tu planuoji, o gyvenimas i to juo kiasi ir pateikia netiktum. Turbt kiekvienam kelionje ar ivykoje yra nutik taip, kad iki smulkmen supla nuot veikl tenka koreguoti ar viskas bna i viso kitaip nei planuota. Nenumatyt vyki nutinka beveik kiekvienam i ms ir tai normalu. Svar bu inoti, jog ne visk gali suplanuoti, taiau i kiekvienos netiktos situacijos yra ieitis. Jeigu nutiko kas nors netikto: neskubk daryti neapgalvot spren dim, nusiramink, apsvarstyk susidariusi situacij, jei yra galimyb pasitark su alia esaniu mogumi arba paskambink artimam draugui / giminaiiui; prisimink, jog kiekvien problem galima isprsti ir i kiekvienos situacijos galima rasti ieit. Tereikia nepanikuoti! Jeigu vis dlto nepavyko rasti spren dimo, neprisiskambinai nei draugams, nei tvams arba patekai labai nepa vydtin situacij, pavyzdiui, apvog, pirmiausiai turtum kreiptis: tave primusi organizacij arba vietos policij, alies, kurioje esi, Lietuvos Res publikos diplomatin tarnyb, kurios kontaktus gali rasti internete adresu http://www.urm.lt/?445372118. Taip pat vos atvykus kit al, kai prisijun giama prie vietinio mobiliojo ryio operatoriaus tinklo, diplomatins at stovybs kontaktai atsiuniami trum pja inute (tai prasta, jei naudojiesi lietuvika mobiliojo ryio operatoriaus SIM kortele).

SPDIAI
darbuotojas Ernestas: i kiekvienos patirties gali pasimokyti
Kelionje daniausiai nepavyksta visko gyvendinti taip, kaip suplanavai. Man irgi taip buvo. Pasitaik situacij, kai reikjo keisti numatyt veiksm plan, kak i braukti ar pridti. Galbt pasitelkti nuojau t ar stengtis isisukti tik su priemonmis, kurias turi po ranka. Neplanuotos aplinkybs gali susidaryti bet kada. Pavyzdiui, ruodamasis vykti ke

55

lion savo merginai turjau praneti, kad metams ivykstu Portugalij. Jos reak cija mane priblok, todl teko raminti, kad ivykstu neilgam ir galsime bet kada komunikuoti. I pra di buvo altasis karas, todl teko kar t neplanuotai grti

Lietuv. Vliau viskas isisprend ir mes iki iol esame kartu. Nuvyks neigyvenau joki adaptacijos etap, nors apie juos daug girdjau i pa stam. O gal tie emociniai igyvenimai nebuvo tokie stiprs kaip kit. Negalime inoti, k atne kita diena, todl kartais taisykls ar patarimai lieka tik teori nio lygmens, o praktikai tenka priimti kitus sprendimus. Diugu, kai i kiekvienos patir ties galima pasimokyti.

Leidinyje naudoti informacijos altiniai

Lietuvos Respublikos usienio reikal ministerijos interneto svetain www.urm.lt Interneto svetain Verslo naujienos: http://vz.lt/Default2.aspx?ArticleID=818a4e0613354d618ee1 7b73f12f3086&amp%3Bref=rss Tatjanos Gurovos ir Neringos Kurapkaitiens parengta mokomoji mediaga savanoriams Tarpkultrinis mokymasis. Tkit Nr. 4. Iversta i originalaus leidinio TKit on Inter cultural Learning, Europos Taryba ir Europos Komisija, 2000 m. lapkritis. Lietuvikj knygos leidim, Europos Tarybos ir Europos Komisijos Partnerysts programai suti kus, 2004 m. finansavo Jaunimo tarptautinio bendradarbiavimo agentra, adminis truojanti ES program Jaunimas Lietuvoje. Agentra atsako u vertimo tikslum ir teisingum.

56

MuMs svarbi js nuoMon! Komentarus ir pastabas apie leidin praome sisti elektroniniu patu info@smpf.lt

vietimo main paramos fondas Geleinio Vilko g 12, 01112 Vilnius Tel. (8 5) 2610592, faksas (8 5) 2497137 El. patas info@smpf.lt www.smpf.lt

vietimo main paramos fondas, 2010 Visos teiss saugomos. Naudojant btina nurodyti altin.