Jonas D U M I U S Kazimieras K U Z A V I N I S Riardas M I R O N A S

Ketvirtasis pataisytas ir papildytas leidimas

M O K S L O IR E N C I K L O P E D I J LEIDYBOS V i l n i u s 2010 CENTRAS

UDK 807.1(075.8) Du237

Turinys
vadas ( 1-5) 15
15 19 Lotyn kalba ir jos istorija. Lotyn-lietuvi kalb odynai (1) Lotyn kalbos vieta indoeuropiei kalb eimoje (2) Lotyn kalba ir Vakar Europos kalbos (3) Lotyn kalbos poveikis lietuvi kalbai (4) Latinum vivum (5) 26 22 24

Vadovlis apsvarstytas Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto tarybos 2009 m. rugsjo 27 d. posdyje (prot. Nr. 48) ir rekomenduotas humanitarini specialybi studentams Spaudai pareng Vilniaus universiteto Klasikins filologijos katedros dstytoja Irena tikonait

I dalis

GRAMATIKA
FONETIKA IR RATAS ( 6-18) Raidynas (6) Balsiai (7) 28 29 27 27

Dvibalsiai ir balsiniai dviraidiai (8) Priebalsiai (9) 29 30

i ir j ; u ir v santykis (10)

odio skirstymas skiemenimis (11) Skiemens kiekyb (12) Kiriavimo taisykls (13) 31 32

31

Kai kurie lotyn kalbos fonetikos raidos momentai

Kokybinis balsyno kitimas (14) Kiekybinis balsyno kitimas (15) Priebalsi asimiliacija (16) Priebalsi disimiliacija (17) Rotacizmas (18) 35 36 35 35 33 34

33

R O M N EILDAROS PRINCIPAI (19)

M O R F O L O G I J A ( 20-122)
DAIKTAVARDIS ( 21-37) 39

39

fonas Dumius, 2010 Kazimieras Kuzavinis, 2010 Riardas Mironas, 2010 Mokslo ir enciklopedij leidybos centras, 2010 ISBN 978-5-420-01669-5

Skaiiai (22) 40 Gimins (23) 40 Linksniuots (24) 41

Pirmoji linksniuot (25) Antroji linksniuot ( 26) Treioji linksniuot ( 27-33) 41 42 43

ELEMENT

LAT] NA 44 45 46 linksniavimo ypatybs ( 31) 47 48 VEIKSMAODIS ( 66-109) 71

Priebalsinis linksniavimo tipas (28) Balsinis linksniavimo tipas ( 29) Mirusis linksniavimo tipas (30) Treiosios linksniuots daiktavardi

Klausiamj bei santykini vardi vartojimas (62) Neapibriamieji vardiai (63) 68 vardiniai bdvardiai (64) 70 vardi koreliacija (65) 71

67

Treiosios linksniuots vienaskaitos vardininkas (32) Treiosios linksniuots daiktavardi gimin (33) Ketvirtoji linksniuot (34) Penktoji linksniuot (35) 50 51 51

Veiksmaodi laikai (67) Veiksmaodi asmenys (68)

72 72 73

Vis linksniuoi linksni galns (36)

Graikikos linksni formos lotyn linksniavimo sistemoje ( 3 7 ) . . . BDVARDIS ( 38-46) 53 53

Pagrindins veiksmaodio formos (69)

Infekto kamienas (70) Perfekto kamienas (71) Supyno kamienas (72) 74 74 76

Pirmosios-antrosios linksniuots bdvardiai (38) Treiosios linksniuots bdvardiai (39) 53

Verbum infinitum ( 73-75) Bdvardi laipsniavimas (40)

Supletyvini bdvardi laipsniavimas (41) Kai kuri bdvardi laipsniavimo ypatybs (42)

76

55
56 56

Dalyvis (73) Bendratis (74) Gerundijus (75) 57 58 5

76 77 78

Bdvardiai su dviem aukiausiojo laipsnio formomis ( 4 3 ) . . . Bdvardiai, neturintys nelyginamojo laipsnio ( 44) Bdvardiai, neturintys aukiausiojo laipsnio ( 45) Bdvardi laipsniai, reikiami odi samplaika ( 46) SKAITVARDIS ( 47-51) 58

Verbum finitum ( 76-95)

79
79

Asmenuojamj veiksmaodio form daryba (76)

Asmenuojamj veiksmaodio form daryba i infekto kamieno (77) Praesns indicativi activi et passivi (77) 80 80 81 81

Skaitvardi skyriai (47)

Daugybiniai skaitvardiai ( 49)

58
59 60

Praesns coninctivi activi et passivi (78) Imperfectum indicativi activi et passivi (79) Imperfectum coninctivi activi et passivi (80) Futrum I activi et passivi (81) 81 82 82

Kiekiniai, kelintiniai, dalybiniai skaitvardiai ( 48)

Skaitvardi linksniavimas (50) Skaitvardi vartojimas (51)

VARDIS ( 52-65) 62

61 62 Imperatyvas
( 82-85) Esamojo laiko veikiamosios ries ( 82) Esamojo laiko neveikiamosios ries (83) Bsimojo laiko veikiamosios ries (84) Bsimojo laiko neveikiamosios ries (85)

82 83 83

Asmeniniai vardiai. Sangrinis vardis (53) Savybiniai vardiai ( 54) 64 Parodomieji vardiai. Paymimasis vardis ( 5 5 ) . . . .
vardi hic, Ule, iste, ipse linksniavimas (56) vardi is, ea, id linksniavimas ( 57) 65 66 ( 5 9 ) . . . . 65

Asmenuojam veiksmaodio form daryba i perfekto kamieno ( 86-90) Perfectum indicativi activi (86) Perfectum coninctivi activi (87) Plsuamperfectum Plsuamperfectum indicativi activi (88) conintivi activi (89) 84 83 83 83 84

vardi idem, eadem, idem linksniavimas ( 58)

Klausiamieji vardiai. Santykiniai vardiai

Uter, utra, utrum linksniavimas ( 61) 67

vardi qui, uae, uod ir uis, uid linksniavimas ( 60)

Futrum II activi (90)

ELEMENT Priebalsinis

L AT I N A tipas ( 28) 45 46 linksniavimo ypatybs (32) 48 ( 3 1 ) . . . 47 V E I K S M A O D I S ( 6 6 - 1 0 9 ) 71 44

linksniavimo

Klausiamj bei santykini vardi vartojimas ( 6 2 ) Neapibriamieji vardiai ( 6 3 ) vardiniai bdvardiai ( 6 4 ) vardi koreliacija ( 6 5 ) 71 70 68

67

Balsinis linksniavimo Mirusis linksniavimo

tipas ( 29) tipas ( 30)

Treiosios linksniuots daiktavardi

Treiosios linksniuots vienaskaitos vardininkas Treiosios linksniuots daiktavardi K e t v i r t o j i linksniuot ( 3 4 ) P e n k t o j i linksniuot ( 3 5 ) gimin 50 51

(33)

Veiksmaodi laikai ( 6 7 ) Veiksmaodi asmenys ( 6 8 )

51 sistemoje ( 3 7 )

72 72 73

Vis linksniuoi linksni galns ( 3 6 ) Graikikos linksni formos lotyn linksniavimo B D V A R D I S ( 3 8 - 4 6 ) 53

Pagrindins veiksmaodio formos ( 6 9 )

I n f e k t o kamienas ( 70) Perfekto kamienas ( 7 1 ) 74 74 76 76

P i r m o s i o s - a n t r o s i o s linksniuots bdvardiai ( 3 8 ) Treiosios linksniuots bdvardiai ( 3 9 ) 53

53

Supyno kamienas ( 7 2 )

Bdvardi laipsniavimas ( 4 0 )
Supletyvini bdvardi laipsniavimas ( 4 1 )

55
56 56

Verbum i n f i n l t u m
Dalyvis ( 7 3 ) Bendratis ( 7 4 ) Gerundijus ( 7 5 ) 57 58 58

( 7 3 - 7 5 ) 76 77 78

K a i kuri bdvardi l a i p s n i a v i m o ypatybs ( 42)

Bdvardiai su d v i e m aukiausiojo laipsnio f o r m o m i s ( 4 3 ) Bdvardiai, n e t u r i n t y s n e l y g i n a m o j o l a i p s n i o ( 4 4 ) Bdvardiai, n e t u r i n t y s aukiausiojo laipsnio ( 45) Bdvardi laipsniai, reikiami odi samplaika ( 4 6 ) S K A I T V A R D I S ( 4 7 - 5 1 ) 58

Verbum f l n i t u m ( 76-95)

79
79

A s m e n u o j a m j veiksmaodio f o r m daryba ( 7 6 )

A s m e n u o j a m j veiksmaodio f o r m d a r y b a i i n f e k t o k a m i e n o ( 7 7 ) . . . . Praesens indicativi activi et passivi ( 7 7 ) Praesens coninctivi activi et passivi ( 7 8 ) 80 80 81 81

Skaitvardi skyriai ( 4 7 )
D a u g y b i n i a i skaitvardiai ( 49)

58
59 60

K i e k i n i a i , k e l i n t i n i a i , d a l y b i n i a i skaitvardiai ( 48)

Imperfectum

indicativi activi et passivi ( 7 9 ) activi et passivi ( 80) 81

Imperfectum coninctivi

Skaitvardi linksniavimas ( 5 0 ) Skaitvardi vartojimas ( 5 1 )

V A R D I S ( 5 2 - 6 5 ) 62

61 62

Futrum

I activi et passivi ( 8 1 )

Imperatyvas ( 8 2 - 8 5 )

82
82 82 83 83

Esamojo laiko veikiamosios ries ( 82)

Asmeniniai vardiai. Sangrinis vardis ( 5 3 ) Savybiniai vardiai ( 5 4 ) 64

65 65 66

63

Esamojo laiko neveikiamosios ries ( 83) Bsimojo laiko veikiamosios ries ( 8 4 ) Bsimojo laiko neveikiamosios ries ( 85)

Parodomieji vardiai. Paymimasis vardis ( 5 5 )

fvardi hic, Ule, iste, ipse l i n k s n i a v i m a s ( 5 6 ) vardi ;s, ea, id l i n k s n i a v i m a s ( 5 7 )

A s m e n u o j a m veiksmaodio form d a r y b a i p e r f e k t o k a m i e n o ( 8 6 - 9 0 ) Perfectum indicativi activi ( 8 6 ) Perfectum coninctivi Plsuamperfectum 67 Plsuamperfectum Futrum activi ( 8 7 ) indicativi activi ( 8 8 ) conintivi activi ( 8 9 ) 84 83 83 83 84

vardi idem, eadetn, idem l i n k s n i a v i m a s ( 5 8 )

Klausiamieji vardiai. Santykiniai vardiai ( 5 9 )

vardi qui, quae, uod i r uis, uid l i n k s n i a v i m a s ( 6 0 ) Uter, utra, utrum l i n k s n i a v i m a s ( 6 1 ) 67

II activi ( 9 0 )

ELEMENT

LAT I N A

Turinys

Sudtins samplaikins darybos veiksmaodi

formos ( 91-95) 84
84 84 84 84 Perfectum indicativi passivi ( 91) Perfectum coninctivi passivi ( 92) Plsuamperfectum Plsuamperfectum Futrum indicativi passivi ( 93) coninctivi passivi ( 9 4 ) 85 85 86 90 91 91 93 94 95 96 97 97 99 99 100 101

ODI

D A R Y B A ( 1 2 3 - 1 3 2 ) 113

113

Priedliniai vediniai ( 124)

Priedli apvalga 114

Priesaginiai vediniai ( 1 2 5 - 1 3 2 )
P i r m o s i o s linksniuots daiktavardiai ( 125) A n t r o s i o s linksniuots daiktavardiai ( 126) Treiosios linksniuots daiktavardiai ( 127) K e t v i r t o s i o s linksniuots daiktavardiai ( 128) Penktosios linksniuots daiktavardiai ( 129)

118 118 119 120 120 121 121

U passivi ( 9 5 )

Veiksmaodis sum,fui,

-, esse ( 96)

Keturi a s m e n u o i lentels ( 9 7 ) Mirioji a s m e n u o t ( 9 8 ) Apraomasis asmenavimas ( 99) D e p o n e n t i n i a i veiksmaodiai ( 100)

P i r m o s i o s i r antrosios linksniuots bdvardiai ( 1 3 0 ) Treiosios linksniuots bdvardiai ( 1 3 1 ) Veiksmaodiai ( 132) 122 122

Pusiau d e p o n e n t i n i a i veiksmaodiai ( 1 0 1 ) Veiksmaodis possum, potui, -,posse Veiksmaodis fero, tuli, latum,ferre Veiksmaodis eo, ii, itum, ire ( 104) Veiksmaodis fio,factus sum,fieri ( 105) ( 102) ( 103)

S I N T A KS

(133-219)

124 124

S A K I N I O D A L Y S ( 1 3 3 - 1 3 8 ) Veiksnys ( 133) Tarinys ( 134) Payminys Priedlis Papildinys Aplinkybs ( 135) 124 124 125 125 125 126 126

Veiksmaodiai volo, nolo, malo ( 106) Veiksmaodis edo, di, sum, esse ( 107) Veiksmaodis do, dedi, datum, dare ( 108) Trkstamieji veiksmaodiai ( 109) P R I E V E I K S M I S ( 110-115)

( 136) ( 137) ( 138)

Bdvardiniai prieveiksmiai ( u i ) Skaitvardiniai prieveiksmiai ( 113) vardiniai prieveiksmiai ( 114) Prieveiksmi laipsniavimas ( 115)
PRIELINKSNIS (116-119) 105

101 102 103 103 104

Prieveiksmiai i sustabarjusi linksni ( 112)

O D I T V A R K A ( 139)

S V A R B E S N S L I N K S N I R E I K M S I R V A R T O J I M A S ( 140-180)

126

Vardininkas
Subjekto vardininkas Predikatinis Dvejybinis

126
(140) 126 126 127

vardininkas ( 141) vardininkas ( 142)

Prielinksniai su galininku ( 116) Prielinksniai su abliatyvu ( 117) Polinksniai su k i l m i n i n k u

J U N G T U K A S ( 120) D A L E L Y T (121) J A U S T U K A S ( 122) (119) 108 109 111

105 107 108

108

Galininkas

127
127 129 129

Prielinksniai su dviem linksniais ( 118)

Objekto galininkas ( 143) Predikatinis galininkas ( 144) Dvejybinis galininkas ( 145)

Antrins akuzatyvo reikms

Galininkas krypiai reikti ( 146) reikti ( 147) Galininkas suukimui

129
129 129

ELEMENT

LAT I N A

Kilmininkas ( 148)
Subjekto kilmininkas Objekto kilmininkas Kilmininkas, Kilmininkas, Kilmininkas, Predikatinis ( 149) ( 150)

130
130 130 ( 151) 131 131 132 reikms 133 ( 1 5 5 ) . . . . 130

N o m i n a t i v u s c u m i n f i n i t i v o ( 184) Siekinys ( 185) D a l y v i a i ( 186) 143 143 144 144 144

142

nusakantis priklausym

A b l a t i v u s absoltus ( 187) G e r u n d i v u m ( 188) G e r u n d i u m ( 189)

reikiantis kokyb ( 152) reikiantis kiekyb ( 1 5 3 ) kilmininkas ( 154)

Verbum f i m t u m ( 190-199)
Veiksmaodio rys ( 190) 145 146 147 Tiesiogin nuosaka ( 195) L i e p i a m o j i nuosaka ( 197)

145

Veiksmaodi Kilmininkas

valdomo kilmininko

su interest ( 156)

Naudininkas
Objekto naudininkas

133
( 157) 133 ( 158) 134 134 134 135 135 134

Konjunktyvas ( 198)

147
148

Saudos (nenaudos) naudininkas Tikslo naudininkas Dvejybinis ( 159) ( 160) ( 161)

K o n j u n k t y v o v a r t o j i m a s p a g r i n d i n i u o s e sakiniuose ( 199) S U D T I N I A I S A K I N I A I ( 200-217) 149

naudininkas

Savybinis naudininkas Veikjo naudininkas Valios naudininkas

Konjunktyvo vartojimas alutiniuose sakiniuose ( alutiniai sakiniai, kuriuose bna visikas cdnsectio temporum ( 2 0 2 - 2 0 6 ) 151
N e t i e s i o g i n i o k l a u s i m o alutiniai s a k i n i a i ( 203) P a p i l d i n i o alutiniai s a k i n i a i su j u n g t u k u uin ( 204) Prieasties aplinkybs alutiniai s a k i n i a i ( 205) N u o l a i d o s alutiniai s a k i n i a i ( 206) 153 152 151

201)...

( 162) ( 163)

Abliatyvas ( 164-180)
Atskirties abliatyvas ( 165) Kilms abliatyvas ( 1 6 6 ) Veikjo abliatyvas ( 167) Palyginimo abliatyvas ( 168)

135
135 136 136 136 136 137 137 137 137_ 137 138 138 138 139

152

nagio abliatyvas ( 170) Prieasties abliatyvas ( 171) Bdo abliatyvas ( 1 7 2 ) Atvilgio abliatyvas ( 173) Kainos abliatyvas ( 174) Matmens, mato abliatyvas ( 175)

alutiniai sakiniai, kuriuose bna dalinis cdnsectio temporum ( 2 0 7 - 2 1 0 ) 154

T i k s l o aplinkybs alutiniai s a k i n i a i ( 208) P a p i l d i n i o alutiniai s a k i n i a i su j u n g t u k u ut ( 209) 154 154 . 155

L a i k o aplinkybs alutiniai s a k i n i a i su j u n g t u k u cum ( 2 1 0 ) . . .

alutiniai sakiniai, kuriuose nebna cdnsectio temporum ( 2 1 1 - 2 1 5 )

Ieities alutiniai s a k i n i a i ( 2 1 1 ) Slygos alutiniai s a k i n i a i ( 212) 156 157

156

Kokybs abliatyvas ( 176) Vietos abliatyvas ( 1 7 8 ) Kelio abliatyvas ( 1 7 9 ) Laiko abliatyvas ( 180)

Slygos alutiniai s a k i n i a i , reikiantys pageidavim ( 2 1 3 ) Slygos s a k i n i a i , reikiantys palyginim ( 214) 158

157

Verbum i n f i n i t u m ( 181-189)
Bendratis ( 181) Istorin b e n d r a t i s ( 182) Accsativus c u m i n f i n i t i v o ( 183) 139 139

139

N u o l a i d o s alutiniai s a k i n i a i , a r t i m i slygos sakiniams ( 2 1 5 ) . . K o n j u n k t y v a s kit n u o m o n e i reikti ( 216) A t t r a c t i o m o d i ( 217) 158 159 158

...

158

140

Tiesiogin i r netiesiogin kalba ( 218-219)

ELEMENT

LA T I N A

Turinys

13

S V A R B I A U S I O S K A L B O S F I G R O S I R T R O P A I ( 2 2 0 - 2 2 1 ) Figros ( 220) T r o p a i ( 221) 161 164

Lctio tricsima ( X X X ) Lctio tricsima p r i m a Lctio tricsima altera

200
(XXXI) (XXXII) 202 203

Romn kalendorius
I I dalis

165

Lctio tricsima tertia ( X X X I I I ) Lctio tricsima uarta Lctio tricsima uinta

(XXXIV) (XXXV) 208

204
206 207

CHRESTOMATIJA
LCTIONES (I-XXXV) 168

SKAITINIAI

D religione prisca R o m a n o r u m a n t i u o r u m In Circo M a x i m 6 D ldis O l y m p i c i s Gaudeamus 210 209 209

208

Lctio p r i m a (I) Lctio secunda (II) Lctio tertia ( I I I ) Lctio uarta ( I V ) Lctio uinta ( V ) Lctio sexta ( V I ) Lctio septima (vii) Lctio octava (viii) Lctio nona (IX) Lctio decima (x) Lctio undecima (XI)

168 169 170 171 172 173 174 175 177 178 179 180 182 183 184 185 186
187

LOTYN AUTORIAI

211

Gaius Ilius Caesar

C o m m e n t a r i i d bello G a l l i c o 211

Marcus Tullius Cicero

Oratio in Catilinam prima 221

Pblius Ovidius Naso

Metamorphoss 225

Lctio duodecima ( X I I ) Lctio tertia decima ( X I I I ) Lctio uarta decima ( X I V ) Lctio uinta decima ( X V ) Lctio sexta decima ( X V I ) Lctio septima decima ( X V I I ) Lctio duodvicsima Lctio vicsima ( X X ) Lctio vicsima altera Lctio vicsima tertia
(XVIII)

Pblius Vergilius Maro

Aenis 231

Gaius Valerius Catullus

Carmina 235

Quintus Horatius Flaccus

Carmina 237

Lctio ndvicsima ( X I X ) 190 Lctio vicsima p r i m a (xxi)

(XXII) (XXIII) (XXIV)

189 191
192 193 194

Marcus Valerius Martialis

Epigrammata 241

Phaedrus
Fabulae 242

Lctio vicsima uarta Lctio vicsima sexta

Lctio vicsima uinta ( X X V )

(XXVI) (XXVII)

195
196 197

ADDENDA LITUANICA

244

Lctio vicsima septima

Pblius Cornlius Tacitus. Germania"

D A e s t i o r u m gentibus 244

Lctio duodtricsima ( X X V I I I ) Lctio ndtricsima (xxix)

198 199

Iordans. D Getarum sive G o t h o r u m origine et rbus gestis"

AestI 245

ELEMENT

LAT I N A

vadas

17

ir iaurs Afrikoje (dab. Alyras, Marokas, Tunisas). Beveik per 500 met, i k i Romos imperijos lugimo (476 m . ) , i r germanai patiria nema lotyn kalbos tak. I I I V I amiai lotyn kalbos istorijoje vadinami vlyvosios lotyn kalbos laikais. I V a. Elijus Donatas parao garsij lotyn kalbos gramatik Grama tikos menas (Ars grammatica), turjusi didiul poveik vlesnei gramatins minties raidai Europoje. Romn imperijai ukariavus kitas tautas, lotyn liaudies kalboje atsira do i kalb element. Vakariniuose Romos imperijos pakraiuose susida r vadinamoji romanikoji kalba (lingua Roman). lugus Romos imperijai, romanikoji kalba kiekviename krate pradeda savaime pltotis. N u o V I I a. ima susidaryti naujos kalbos, vadinamos roman kalbomis (ital, ispan, por tugal, prancz, rumun, moldav i r k t . ) . Paplitus lotyn kilms kalboms (ispan, portugal, prancz) Amerikos emyne, Piet i r V i d u r i o A m e r i k a imama vadinti Lotyn Amerika. O literatrin lotyn kalba gyvuoja i r toliau. Ja tebekalba ne t i k Italijoje, bet ir kai kuriuose kituose Europos kratuose. Lotyn literatrin kalba tampa valstybs i r mokyklos kalba Frank karalystje, k u r i susikr V a. pabaigoje i r prisijung nema buvusios Vakar Romos imperijos dal. 843 m . Frank i m perija skyla tris savarankikas valstybes - Italij, Pranczij i r Vokietij, k u riose lotyn kalba vaidina tarptautin vaidmen. T krat literatra kuriama taip pat daugiausia lotyn kalba. N u o X I I I a. lotyn kalba pradta plaiai var t o t i ir Lietuvos valdov diplomatiniams susirainjimams su Vakar Europa. Renesanso laikais ( X I V - X V I a.) kilo didiulis susidomjimas antikine kultra bei literatra. Raytojai humanistai, m rayti graia literatrine loty n kalba, apval j nuo vidurami stilistikos ir sintakss ikraipym, grino ciceronik stili, toliau t u r t i n o gaus jos odyn. Lotyn kalba humanistai pasisakydavo prie katalik banyios sigaljim, feodal savival, kritikavo kitas bdingas ano meto ydas. ymiausi i toki raytoj buvo: anglas Tomas Moras (Thomas More, 1478-1535), olandas Erazmas Roterdamietis (Erasmus Roterodamus, 1469-1536), italas Tomazas Kampanela (Tommaso Campanella, 1568-1639). X V I a. Lietuvos humanistai, kaip savotik filosofin atram Lietuvos savarankikumui stiprinti, sukr teorij apie lietuvi romnik kilm. Jie sil lotyn kalb padaryti oficialia Lietuvos Didiosios Kunigaik tysts kalba. Lietuvos humanistas Mykolas Lietuvis (Michalo Lituanus) X V I a. para veikal Apie totori, lietuvi ir maskvn paproius (D moribus Tartardrum, Lituanorum et Moschorum...), k u r i o santrauka buvo ispausdinta 1615 m . Bazelyje. iame krinyje pateikiami p i r m i e j i lietuvi i r lotyn kalb odi lyginimai (74 pavyzdiai). Taigi lotyn kalba buvo p i r m o j i , su kuria

dar gerokai prie lyginamojo istorinio kalbotyros metodo atsiradim pradta lyginti lietuvi kalba. X V - X V I a. Lietuvos poetas Mikalojus Husovianas (Nicolaus Hussovianus), ilg laik gyvens Vilniuje, lotynikais dvieiliais para poe m Giesm apie stumbro ivaizd, iaurum ir mediokl (D statra, feritate ac vnatidne bisontis carmeri), pirm groins literatros krin, apdainuojant Lietuv. X V I a. Vilniaus poetas Jonas Radvanas (Ioannes Radvanus) sukr lotyn kalba poem Radviliada (Radivilias), kurioje poetine forma pateik Lietuvos istorijos apvalg nuo Gedimino i k i Radvilos Rudojo. Jis pirmasis i poet su dideliu kvpimu apdainavo Vilniaus miesto krimo legend. Popu liarus visoje ano meto Europoje poetas Motiejus Kazimieras Sarbievijus (Matheus Casimirus Sarbievus, 1595-1640), gyveno Lietuvoje i r j garsino savo lo tynikomis eilmis - apdainavo emaii krato gro, Lietuvos sostin Vilni ir j o apylinkes. Sarbievijus Romoje buvo vainikuotas laur vainiku, j o lyrini eilrai knyga (Lyricorum libri) pasirod net 60 leidim. Lotyn i r graik kalbas puikiai mokjo lietuvi ratijos pradininkai Abraomas Kulvietis, Sta nislovas Rapolionis i r Martynas Mavydas. Kulvietis ir Rapolionis i pradi jas dst savo steigtoje Vilniaus auktesniojoje mokykloje, vliau - Karaliau iaus universitete. Mavydas yra ne t i k pirmosios lietuvikos knygos autorius, bet i r ymus lotynikosios epistoliarins lietuvi literatros atstovas. Danielius Kleinas lotynikai para pirmj spausdint lietuvi kalbos gramatik (1653), kurioje lietuvi kalbos reikiniai jau lyginami su prs i r latvi kalb faktais. Lotyn i r graik kalbas bei literatr buvo gerai istudijavs groins lietuvi literatros pradininkas Kristijonas Donelaitis. Senajame Vilniaus universitete antikini kalb studijos buvo labai aukto lygio. Lotyn kalba buvo dstomoji kalba, ja raomos disertacijos, leidiami vairi srii mokslo veikalai. Vilniaus universiteto rektorius Albertas Kojalaviius lotyn kalba para plai Lietuvos istorij, i emaitijos kils lietuvis ygimantas Liauksminas (Sigismundus Lauxmin) garsjo savo retorikos veika l u Ikalbos praktika, arba retorikos meno taisykls (Praxis dratoria sive praecepta artis rhtoricae), kuris net 14 kart ileistas usienyje. Lotyn kalba Liauks minas para pirmj Lietuvoje muzikos vadovl Muzikos menas ir praktika (Ars et prdxis msicae), trump graik kalbos gramatik Graik kalbos taisyk li svadas (Epitom instittionum linguae Graecae) i r k t . Lietuvis Kazimieras Simonaviius lotynikai ileido veikal apie raketas i r j technologij. is dar bas buvo iverstas daugel Europos kalb. Pilypas Ruigys (Philippus Ruhigius) 1708 m . lotynikai para studij Lietuvi kalbos meletema (Meletma sistns linguam Litudnicam) apie lietuvi kalb i r liaudies dainas. Jos rankratis, igu ljs per 250 met vairiose angl bibliotekose, 1975 m . Londone parduotas

ELEMENT

L A T I N A

vadas

19

i varytyni. J nupirko JAV gyvenantis dailininkas Kazys Varnelis i r kopijas 1976 m . atsiunt kelioms Lietuvos bibliotekoms. X I X a. pradioje, profesoriaus Gotfrido Grodeko dka, lotyn i r graik kalb t y r i m u i r dstymu Vilniaus universitetas nenusileido ymiausiems ano meto Vakar Europos universitetams. Grodeko seminare dalyvavo Adomas Mickeviius, Simonas Daukantas, Silvestras Valinas i r k i t i kultros veikjai. Paymtina, k a d Grodeko mokinys Daukantas para pirmj lietuvik l o tyn kalbos gramatik (Prasma lotyn kalbos), ileist Peterburge 1837 m . , i r ja pradjo gretinamj lietuvi gramatik istorij. Jis vert lotyn autorius lietuvi kalb - ileido 95 Fedro pasakias i r Kornelijaus Nepoto Gyvat di dij karvedi senovs. iame vadovlyje pateikiami odynliai, kuri pakaks vadovlio kursui, taiau r i m t a m kalbos studijavimui reikalingi isamesni odynai. Lotyn kalbos odynai Lietuvoje leidiami nuo seno. Seniausias inomas yra Konstantino Sirvydo (1579?-1631) lenk-lotyn-lietuvi kalb odynas. io odyno p i r m o j o leidimo iliko vienintelis egzempliorius be pradios i r pa baigos, todl tiksli j o antrat i r leidimo metai neinomi. Mokslininkai spja, kad jis galjo vadintis Promptudrium dictionum Polonicarum, Latinarum 1620 m . Gerai iliko K. Sirvydo odyno treiasis pataisytas i r papildytas leidimas, ijs jau po autoriaus mirties - 1642 m . : Dictionarium trium lingudrum, In sum studiosae Iuventtis, Auctore Constantino Szyrwid Societate Is vydo i Jzaus draugijos [...]). Sirvydo odynas buvo leidiamas i r X V I I I amiuje. Lotyn-emaii odynl odrodys 1838 metais para Simonas Dau kantas (1793-1864). Jis buvo ispausdintas kartu su lotyn kalbos skaitini knyga Epitom Historiae Sacrae (ventosios istorijos santrauka, t. y. lotyniki skaitiniai apie Senojo Testamento istorij). odynlis buvo nedidelis, skirtas t i k iai knygai skaityti, taiau jis yra domus emaii tarms paminklas. Apie 1852 metus S. Daukantas ra i r lietuvi-lotyn kalb odyn, ta iau jis liko nebaigtas ( t i k i k i G raids) i r nebuvo ileistas. Apie 1825-1830 metus Dionyzas Poka (1757-1830) ra lietuvi-lenk-lotyn kalb odyn Slownik jzyka Litewskiego, Polskiego i Lacinskiego, taiau jis nebuvo ileistas. 1932 metais Vladas Kulieis (1882-1947) para Praktik lotynikai-lietuvik odyn, kuris i r dabar puikiai tikt lotyn kalbai mokytis. [...] (Trij kalb odynas, Studijuojanio jaunimo labui paraytas Konstantino Sir et Litudnicdrum {Lenkik, lotynik ir lietuvik odi aruodas) i r ileistas apie

Verting mokomj Lotynikai lietuvik odyn para Kazimieras Jo kantas (1880-1942). is odynas pasirod toks tinkamas lotyn kalbai stu dijuoti, kad vliau buvo ileistas antrasis fotografuotinis j o leidimas (Vilnius: Aidai, 1995). Didiausi i k i iol turim Lotyn-lietuvi Latino-Lituanicum) para kalb odyn (Dictionarium (Vilnius: Kazimieras Kuzavinis (1927-2006)

Mokslo i r enciklopedij leidykla, 1996; antrasis leidimas: Mokslo i r enciklo pedij leidybos institutas, 2007). K. Kuzavinio Lotyn-lietuvi kalb odynas io vadovlio leidimo metu yra isamiausias lotyn kalbos odynas, paraytas lietuvi kalba. 2009 m . pasirod elektroninis io odyno variantas, kur galima rasti internete adresu www.flf.vu.lt/zodynai. 2

Lotyni kalbos vieta indoeuropiei kalb eimoje

Lotyn kalba yra indoeuropiei (ide.) kalb eimos nar. i didiul kalb eima susideda i 12 pagrindini ak: graik, italik, kelt, german, tochar, hetit, ind, irann.balt, slav, armn, alban. Visos jos kilo i vienos kalbos, vadinamos indoeuropiei prokalbe. ios kalbos buvo sinte tins, vadinasi, gramatinius odi santykius sakinyje reikdavo galnmis, priesagomis i r pan. Dauguma j ilgainiui v i r t o analitinmis kalbomis, k u riose odi gramatiniai santykiai reikiami pagalbiniais odiais (artikeliais, prielinksniais i r kt.) i r grietai nustatyta odi tvarka sakinyje. Tokios yra i dien german, roman i r kitos kalbos. Lotyn kalba, kaip i r lietuvi, yra sintetin. J abiej gramatin sandara yra panai. Lotyn i r lietuvi kalbose randama nemaa ne t i k giminik, t. y. paveldt i ide. prokalbs, bet i r visai panaiai skambani odi, pvz.: rota - ratas, senex - senis, v i r - vyras, anguis - angis, l i n u m - linas, aro - a r i u , iungo - j u n g i u , d u o - d u , trs - trys, septem - septyni, gentes - gentys, mnsis - mnuo, dents - dantys, nocts naktys, sdi - sdau i r 1.1. K a i kurie giminiki lotyn kalbos odiai skamba panaiai kaip lietuviki, bet j reikm pasikeitusi, pvz.: lotyn smen reikia skl apskritai, o lietuvi smenys - t i k 'lin sklas', lotyn rte reikia tinkl, o lietuvi - rt, lotyn mater reikia motin, o lietuvi - moter i r 1.1. Kadangi i r lotyn, i r lietuvi kalbos rutuliojosi savarankikai, kiekviena pagal savo dsnius, tai per kelis tkstanius met iedvi viena nuo kitos n u tolo, pvz.: palatalinis k lietuvi kalboje v i r t o , o lotyn kalboje iliko nepa kits. Todl ide. *porkos lotyn kalboje skamba porcus, o lietuvi - paras; ide. * k m t o m lietuvi kalboje virto imtu, o lotyn - c e n t u m . . .

ELEMENT

L AT I N A

vadas

21

Lyginamoji fonetika nurodo lotyn i r lietuvi kalb k i t i m o dsnius. Jais remdamiesi, galime susekti giminikus i dviej kalb odius. Tie dsniai rodo, kuo v i r t o vienoje i r kitoje kalboje ide. prokalbs garsai. 1. Vocals (balsiai) ide. a i 6 a i o lot. a i 6 a e i 6 liet. a i a 6 y uo pavyzdiai axis - ais, acies - atruma, aro - ariu septem - septyni, senex - senis, decem - deimt is - jis, relictus - paliktas, ignis - ugnis musca - mus, iubeo - judinu ovis - avis, octo - atuoni, rota - ratas (ratai) mater - moteris, naus - nosis, stare - stoti sdi - sdau, edit - d, smen - smenys vivus - gyvas, linum - lynas, vldi - ivydau donum - duoti, potum - puota, octo - atuoni fmus - dmai, is - j, ps - pti

5. Smivocals (pusbalsiai) ide. i u lot. i [j] v liet. j v pavyzdiai iungo - jungiu, iubeo - judinu, iecur - jeknos ovis - avis, verto - veriu, verbum - vardas

6. Consonantes (priebalsiai) a) velars (veliariniai) ide. k g lot. c [k] g liet. k g pavyzdiai carpo - karpau, cruor - kraujas, pecus - pekus augeo - auginu, grs - gerv, gns - gentis

b) labiovlares (labioveliariniai) ide. k* g g gh

B w

lot. qu gu (po n) v f

liet. k g g v

pavyzdiai quod - kad, uattuor - keturi, seui - sekti anguis - angis, ninguit - sninga vivus - gyvas, venio - gimti facs - vak, ferus - vris

2. DiphthongI (dvibalsiai) ide. ai ei oi au ou lot. ae i au liet. ai (ie) ei (ie) ai au au pavyzdiai saeta - saitas (sietas), aestus - aistra, vae - vai, prae - prie divus - dievas (deiv), ite - eikite, vicit - veik commnis - mainyti augeo - auginu, taurus - tauras, auris - ausis clnis - launis, lcus - laukas

c) palatales (palataliniai) ide. k' g g'h lot. c g h liet.

pavyzdiai decem - deimt, centum - imtas, cans - unes gener - entas, granum - irnis, cognosco - inoti hiems - iema, hiare - ioti, veho - veu, (h)anser - sis

d) dentales (dantiniai) ide. t d dh lot. t d f, d, b liet. t d d pavyzdiai tres - trys, est - esti, t - tu duo - du, edo - du, sedre - sdti fmus - dmai, medius - medis, verbum - vardas

3. Skiemeniniai sonantai ide. r n m lot. or la en em liet. ir il in im pavyzdiai mors (mortis) - mirtis, cor (cordis)- irdis lana - vilna, glans - gil mens (mentis) - mintis, septem - septyni (< *septin-, plg. septintas) decem - deimt, centum - imtas

e) labiales (lpiniai) ide. p b bh lot. p b f, b liet. pavyzdiai p b b per - per, septem - septyni, potum - puota trabs - troba, barba - barzda fui -buvau, fugit-pabgo, fero -briu, frater-brolis (broterlis)

4. Nasals (nosiniai), liuidae (sklandieji) ide. n m 1 r lot. n m 1 r liet. n m 1 r pavyzdiai novus - naujas, n - ne, senex - senis mater - moteris, mors - mirtis liuit - liko, volo - valia, collis - kalnas rota - ratas, trs - trys, vir - vyras

f) spirantes (puiamieji) ide. s lot. s liet. s pavyzdiai septem - septyni, senex - senis, sedre - sdti, suus - savas, lupus - vilkas

Lotyn s, dl rotacizmo dsnio virts r, atitinka lietuvi s, pvz.: auris - ausis, aurum - auksas.

ELEMENT

LAT IN A

vadas

23

balsi b v i r t o v, tarp balsi c, p, t suskardjo, nekiriuot skiemen balsiai susilpnjo arba visai inyko i r pan. Susikrus roman kalboms, lotyn kalba nustojo bti gyva liaudies ben dravimo priemone, bet j i liko raomoji, nes jos literatrin forma buvo i r to liau vartojama kaip administracijos, tarptautini santyki, oficiali dokumen t, mokykl ir katalik banyios kalba. Jos vartojimo plotai viduramiais dar labiau isiplt, apimdami vis Vakar i r V i d u r i o Europ. Tuomet j i m plisti ir Pabaltijo kratuose. Britanij pirm kart romnai isikl Julijaus Cezario vadovaujami 55 m . pr. Kr., o imperatori Klaudijaus i r Domiciano laikais ( I a. po Kr.) B r i tanija tapo Romos provincija. Beveik 400 met valdydami Britanij, romnai nuties nemaai keli, pristat karini stovykl, kuri vietoje vliau sikr ne vienas angl miestas. Tad suprantama, kodl seniausius lotyn kalbos takos pdsakus Britanijoje rodo miest pavadinimai, turintys elementus: caster, cester, chester (i lotyn castrum) - Lancaster, Gloucester, Manchester; col, coln (i lotyn colonia) - Colchester, Lincoln; foss (i lotyn fossa) - Fossway, Fossbrock; port (i lotyn portus) - Portsmouth, Bridgeport; strat (i lotyn strata) - Stratford; wich (i lotyn vicus) - Greemvich, Hanvich i r kt. Seniau si skolini sluoksn sudaro materialins kultros daikt i r romn preki pa vadinimai: pepper (i lotyn piper), cheese (caseus), butter (btyrum), wine (vinum), copper (cuprum), pound (pondo), inch (uncia), pear (pirum) i r kt. kulinarij ir gydymo praktik jo beet (beta), eole (caulis), lily (lilium), mint (mentha), mallow (malva), parsley (petrosellnum), plant (planta) ir pan. Kultros i r vietimo srityje prigijo lotynikos kilms school (schola), verse (versus), circle (circulus) i r k t . Prancz kilms odiai angl kalboje labai stiprino lotynik element plitim. Angl veiksmaodio formantas -ate sie jasi su lotyn perfekto dalyvio formantu -atus (narrate - narratus, separate - separatus), o formantas -ute su lotyn -tum (constitute - constittum, attribute - attribtum). Nemaai angl veiksmaodi kil i lotyn I I I asme nuots bendraties kamieno (permit - permittere, compel - compellere, deduce - ddcere, conclude - concldere, ineur - ineurrere). Bendros aknys i r formantai -ant, -ent rodo, kad nemaai angl bdvardi yra susij su lotyn kalbos esamojo laiko dalyviais (arrogant, evident, obedient, patient). Yra i r lotynikos kilms bdvardi (superior, inferior, interior, senior, junior, minor), kai kuri daiktavardi formant: -tion i r kt. Didel poveik angl kalbai lotyn kalba turjo Renesanso laikais. N u o seno glauds romn ekonominiai ryiai su germanais vyko per romn legionus prie Reino i r Dunojaus. Apie tai byloja vokiei miest

Lotyn kalba ir Vakar Europos kalbos

I liaudies lotyn kalbos kilo r o m a n k a l b o s . iandien roman kalbos labai paplitusios; jomis kalba visuose emynuose apie 500 milijon moni (i j 35,5% - Europoje, apie 50% - Amerikoje). inoma 14 roman kalb (8 priklauso vakarini i r 6 rytini roman grupei). Vakarini roman grup sudaro 3 pogrupiai: iberikasis ( i s p a n , p o r t u g a l , k a t a l o n ) , galikasis ( p r a n c z , p r o v a n s a l ) , italikasis ( i t a l , r e t o r o m a n (ladin), s a r d i n ) , o rytini roman grup - 2 pogrupiai: iaurs Dunojaus ( r u m u n , m o l d a v ) , piet Dunojaus ( a r u m u n , m e g l e n , i s t r , d a l m a t tarmi, vadinamosios romanikosios kalbos (lingua Roman), (mirusi). pagrindu. Skirtingos roman kalbos susidar vietini lotyn nekamosios kalbos Lotyniki bruoai labai gerai matyti roman kalb leksikoje i r gramatikoje. Leksikos santyk galime nustatyti lygindami: lotyn mater, frater, filia, causa, natra, terra, patria, memoria, labor, amor, nomen, tempus, libertas, animal, aurum, longus, hmanus, grandis, brevis, tilis, mobilis, tantus, talis, centum, mille, vincere, sentire su tos paios aknies atitinkamais prancz mere, frre, fille, cause, nature, terre, patrie, mmoire, labeur, amour, nom, temps, libert, animal, or, long, humain, grand, bref, utile, mobile, tant, tel, cent, mille, vaincre, sentir. Aikus ryys matyti gramatikoje. I pagrindini lo tyn veiksmaodio form isirutuliojo pagrindins prancz veiksmaodio formos, plg. lotyn mittere, dicere su prancz mettre, dire, lotyn misi, dixi su prancz je mis, je dis, lotyn missum, dictum su prancz mis, dit. Ds ningai atitinka bendraties galns: lotyn I I asmenuots -ere virto prancz -oir (valre - valoir, debre - devoir, habere - avoir), I asmenuots -are virto prancz -er (parar - parer, portare - porter, crare - curer), I I I asmenuots -ere virto prancz -re (fundere - fondre, rumpere - rompre), I V asmenuo ts -ire v i r t o prancz -ir (dormire - dormir, finire - finir, sentire - sentir). Roman kalb (plg. prancz kalbos) laik derinimo i r sekos dsniai, dalyvi ir bendrai konstrukcijos i r daug kit sintaksini reikini krsi lotyn sin takss pagrindu. Taiau esama i r esmini skirtum, i kuri svarbiausias: l o tyn kalba buvo sintetinio, o roman kalbos jau analitinio tipo (r. 2). Antra vertus, roman kalbose pastebimos tolimesns gramatins raidos tendencijos, pradjusios reiktis jau liaudies lotyn kalboje. M a t klasikins lotyn kalbos sintetinis tipas liaudies lotyn kalboje pradjo pereiti analitin. Vietoj penki linksniuoi liko t i k trys, vietoj ei linksni - t i k d u , bdvardi laipsniai ir veiksmaodi asmenys pradti reikti apraomosiomis konstrukcijomis, analitinmis formomis. K i t o fonetin sistema: inyko h, odio galo -m, tarp

ELEMENT

LATINA

vadas

25

pavadinimai: K d l n (Colonia), Koblenz (Confluents), Regensburg (Regina castra), Viena (Vindobona) i r 1.1. Buitins leksikos skoliniai i r preki pavadini m a i rodo didel romn poveik germanams: vokiei kaufen i lotyn caupo, P f u n d - pondus, M i i n z e - moneta, Sack - saccus, K o r b - corbis, W e i n - v i n u m , Pfeffer - piper, K o h l - caulis, M i n z e - mentha, Pflaume - prnum, Trichter - tractarius, Becher - b i c a r i u m , Fenster - fenestra, Ziegel - tegula, Mauer - mrus, Kiste - cista, Tisch - discus, Strasse - strata i r daug kit. Vokikas Kaiser kilo i lotyn Caesar. German slyt su romnais rodo daug gyvuli, pauki pavadinim, mnesi, savaits dien vardai i r pan. 4

nas (terminus), formacija ( f o r m a t i o ) , radikalus (radicalis), liberalas (liberalis), depresija (depressio), kapitalizmas (capitalis), ministras (minister), konstitucija (constittio), reakcija (reactio), progresas (progressus), regre sas (regressus), kultra (cultra) i r kit. Finansininkai taip pat vartoja nemaai lotynik odi: dividendas ( d i v i d e n d u m ) , devalvacija (d i r valre), valiuta (valre), debetas (dbet), kreditas (crdit), depresija (depressio), kapitalas (capitalis) i r 1.1. Lotyn kalba dav daugyb odi i r gamtos mokslams: elementas (i lotynik raidi e l - e m - e n pavadinim), eksperimentas ( e x p e r l m e n t u m ) , difuzija (diftasio), emulsija (mulsio), generacija (generatio), fauna (i r o mn deivs Faunos, kaimeni globjos, vardo), flora (i gli i r pavasario deivs Floros vardo). Planet pavadinimai yra kil i senovs romn diev vard: M e r c u r i u s , Venus, M a r s , Iuppiter, Saturnus, Neptnus, Plto. Technikos i r pramonins gamybos srityje turime tokius skolinius: i n s t r u mentas ( i n s t r u m e n t a m ) , motoras ( m o t o r ) , aparatas (apparatus), k o n s t r u k torius (constrctor), transmisija (transmissio), fabrikas (fabrica), i n d u s t r i j a (industria), traktorius (tractor) i r daug kit. Visi mintieji odiai lietuvi kalb atjo naujaisiais laikais. Taiau lie tuvi kalba, bdama ide. kilms, t u r i labai sen odi, rodani bendras ak nis (r. 2). Tai yra ne skoliniai, o bendras ide. odyno turtas. J yra pasteb js dar Mykolas Lietuvis ir nurods per 74 lietuvi i r lotyn kalbose panaiai skambanius i r danai t pat reikianius odius. Lietuvi kalboje esama vadinamj kalki, arba vertini, kurie i l o tyn kalbos iversti atskiromis odi dalimis ar morfemomis; plg. lotyn conscientia i r lietuvi sin, i n f l u e n t i a - taka, Inferre - neti, appropinuare - p r i ( s i ) a r t i n t i , p a t r i a - tvyn, agricultra - emdirbyst, deliberare - svarstyti, dfinire - a p r i b o t i , i n v i d i a - pavydas, nire - v i e n y t i , louentia - ikalba, louns - ikalbingas, provocare - iaukti (sukursty t i , sukelti) i r nemaai kit. Visais laikais Europos kalbos danai kartojo tuos paius tropus (meta foras ir metonimijas), kuriuos kadaise vartojo romnai, kalbdami lotynikai. Palyginkime: flagrat cupidine - dega trokimu, altus somnus - gilus miegas, a l t a m s i l e n t i u m - g i l i tyla, flos aetatis - amiaus iedas, flos iuventtis j a u n i m o iedas, virs cadunt - jgos k r i n t a , i r a cadit - pyktis k r i n t a , fabula cadit - vaidinimas k r i n t a (t. y. neturi pasisekimo), plg. dar studentas k r i t o per egzamin, d i a l o g u m habre - turti pokalb, affert m o r t e m - nea mirt, affert spem - nea vilt, haec rs etiam t leviter tangit - itas dalykas truput i r t a u svarbus. Tok Antikos laik palikim brangina visos Europos tautos.

Lotyn kalbos poveikis lietuvi kalbai

Kaip i r bet kuriai kitai Europos kalbai, lotyn kalba nuo seno dar d i diul tiesiogin ar netiesiogin tak i r lietuvi kalbai. I lotyn pirmiausia turime daugyb tarptautini odi, vartojam vairiose mokslo, politikos, kio i r kultros srityse. M o k y m o i r vietimo srityse lotynikos kilms yra: egzaminas (examen), studentas (studns), a u d i t o r i j a ( a u d i t o r i u m ) , semestras (smstris), kons pektas (conspectus), konsultacija (consultatio), institutas (instittum), u n i versitetas (niversitas), klas (classis), daktaras (doctor), kandidatas (candidatus), profesorius (professor), docentas (docns), asistentas (assistns), klasifikacija (classificatio), diferenciacija (differentiatio), integracija (integratio), l i n g v i s t i k a (linguistica) i r daugyb kit. vairiose meno srityse randame odi: spektaklis (spectaculum), de koracijos (decorations), aktorius (actor), skulptra (sculptra), figra (figra), statula (statua), monumentalus (monumentalis), ornamentas (or n a m e n t a m ) , stilius (stilus), sonata (sonata), iliustracija (illstratio), koloritas (color), k o m p o z i c i j a (compositio), dirigentas (dirigns) i r kit. Lotyniki yra ir gaid pavadinimai, kil i lotynikos giesms strof pirmj skiemen i r sudar vadinamj solmizacij (do, re, m i , fa, sol, la, si). M e d i k a i paveldjo odius: receptas (receptam), m e d i k a m e n t a i (medicamenta), infekcija (infectio), pacientas (patins), inhaliacija ( i n h a l a t i o ) , operacija (operatio), apendicitas (appendix), sterilizacija (sterilisatio), stru m a (struma) i r daugyb kit. Visuomens bei politini moksl i r filosofijos terminijoje taip pat gau su lotynik skolini: revoliucija (revoltio), klas (classis), p a r t i j a (pars), proletarai (proltarii), socializmas (socialis), k o m u n i z m a s (commnis), materija (materis), konkretus (concrtus), abstraktus (abstractus), t e r m i -

ELEMENT

L A T I N A

Su lotyn kalbos pagalba Europos kalbose susidar daug odi hibrid, kuri atskiros dalys yra skirting kalb kilms. Daniausiai jie t u r i lotyni kus priedlius: ex- (eksempionas, ekskunigas), pro- (provokikas), super(supermandagus), extra- (ekstra svarbus), kartais i r priesagas, pvz.: -Akacija (dujofikacija, elektrifikacija, mistifikacija). Pagaliau raydami i r nekdami vartojame vairius sparnuotus loty nikus posakius ar sustabarjusius pasakymus, terpdami juos lietuvi kalb: mns sana in corpore sano; modus vivendi; mtatis mtandis; 6 tempora, 6 mors!; alma mater; ad rem; carpe diem; loco citato; moritri t saltant; per fas et nefas; v n vidi, vici; rara avis; nosce t ipsum; medice, cra t ipsum; magister dixit; cogito, ergo sum; in corpore; deus ex machina; ex officio; in vino vritas; festina lent; vae victis; in medias rs; honoris causa; (magna) cum laude; n i l admirari; status quo (ante); in extnso; ab ovo; ad libitum; de facto; d ire; dixl (et animam levavi); pro domo sua i r daugyb kit. Geras lotyn kalbos mokjimas daug padt studijuoti i r lietuvi kalb. Juk i r Jonas Jablonskis, literatrins lietuvi kalbos tvas, gramatikas, buvo ge ras lotyn kalbos mokovas i r mokytojas. Lotyn kalbos sintakss studijavimas pratina logikai galvoti, tiksliai reikti mintis. Be to, lotyn kalbos gramatika yra Europos gramatik prototipas. 5

i DALI:

Raidynas
Lotyn abcl yra gimininga su graik alfabetu. Tai rodo panai daugelio rai di (ypa didij) ivaizda. I lotyn abcls kilo lietuvi abcl. Lotyn abcl Raid Aa Bb Cc Dd Ee Ff Gg Hh Ii Kk Ll M m Nn Oo Pp Qq Rr Ss Tt Uu Vv Xx Yy Zz Pavadinimas a b c d ef ha i Tarimas a b c; k d e f h Graik alfabetas Raid Aa Bp Pavadinimas aXcpa (alpha) Pnra (beta) yaiiia (gamma) 8Xxa (delta) v|/iX6v (epsilon) (nta (zta) rpa (eta) 9nra (thta) irra (iota) Kccnria (kappa) X&nP6a (lambda) H (my) v (ny) Tarimas a b

r?
EE

AS

z<

Latinum vivum
Lotyn kalba tarptautiniam bendradarbiavimui svarbi i r iandien. Ji teb ra Europos mokslinink, ypa filolog, biolog i r medik, tarptautin kalba. Ir iomis dienomis lotyn kalba (kaip ir senovs graik), yra tarsi altinis, i k u r i o tebesemiama vis nauja mokslin i r technin terminija, o vairiais posa kiais, sparnuotais odiais j i ataidi i literatros, spaudos, radijo i r televizijos, interneto, i vairiausi moni lp. iuo metu daugelyje pasaulio ali skatinamas gyvosios lotyn kalbos (Latinum vivum) vartojimas vairiose mokslo srityse. Leidiamas specialus mokslo populiarinimo leidinys Vdx Latina. 1966 m . Romoje steigta tarptau tin Lotyn kalbos akademija (Acadmia Latinitati Fovendae) vairiose alyse i k i iol yra surengusi net 12 tarptautini kongres: I - Romoje (1966), I I Bukarete (1970), I I I - Maltoje (1973), I V - Dakare (1977), V - Tryre (Trier, 1981), V I - Darame ( D u r h a m , 1985), V I I - Erfurte i r Berlyne (1989), V I I I Antverpene i r Luvene (Louvain, 1993), I X - Juveskiulje (Jyvaskyla, 1997), X - Madride (2000), X I - Alkanjise (Alcaniz) i r Ampostoje (2006), X I I - Rgensburge (2009). Keliuose i j dalyvavo ir Lietuvos mokslininkai.

ka el em en o p k er es
t

i; j k 1 m n
0

Hr, 09 Ii
KK

AX Mu Nv Oo Pp S a, c;
TT

iks igrek z

P k r s; z t; c u; v v ks i; y z

Yu O< p

xx n co

d e dz th i k 1 m n ks S (xi) 6 |iiHpov (omikron) o m (pi) P p) (rho) r olyna (sigma) s t a (tau) t v \|nX6v (ypsilon) iu cpi (phi) f ch X ( ) \\iX (psl) ps d) ieya (omega) 0
[ cni

g;

Graik alfabetas t u r i 24 raides; e, o ymi trumpuosius balsius, , u) ilguosius, dviraidis ou tariamas kaip ; sigma c raoma odio gale, a - ne

ELEMENT

L AT 1 N A

I dalis G R A M A T I K A Fonetika ir ratas

N B ! L o t y n kalboje n r a m i n k t u m o enklo i . Taigi l o t y n i skiemens pa 5. z tariama kaip z: zona [zona], gaza [gaza]. Raid z skirta graikik odi Z (() transkripcijai ir r o m n buvo taria ma kaip afrikata dz; kaip z imta tarti nuo v i d u r a m i . 6. t i prie bals tariamas kaip ci: natio [nacijo], plg. nacija. N B ! Taiau t i tariamas kaip t i iais atvejais: a) k i r i u o t a m e skiemenyje: totius [totijus], b) po s, t, x: bestia [bestija], A t t i u s [attijus], m i x t i o [mikstijo], c) svetimuose odiuose: Boeotia [beotija]. 7. Priebalsi junginiai su h. o d i u o s e , skolintuose daniausiai i graik kalbos, pasitaiko j u n g i n i ch, p h , t h , r h : ch tariamas kaip ch: chorus [chorus], plg. choras, schola [scholia], plg. scholastika; p h tariamas kaip f: philologus [filioliogus], plg. filologas; t h tariamas kaip t: t h e a t r u m [teatrum], plg. teatras; r h tariamas kaip r: rhetorica [retorika], plg. retorika.
Pastaba. Ilgainiui dl graikik skolini takos atsirado priebalsi jungini su h ir viena me kitame lotynikame odyje: pulcher vietoj pulcer, Gracchus vietoj Graccus ir pan.

baigoje po priebalsio reikia tarti kaip bals i : f i l i - a [filija], o skiemens pradioje po priebalsio - kaip priebals j : ad-iungo [adjungo]. Balsis u tariamas dvejopai: junginiuose qu, ngu, sua, sue tariamas kaip v, visur kitur - kaip u: 1) q b n a t i k junginyje su u ir tariama kaip kv: aqua [akva], qualis [kvalis], 2) ngu prie bals tariamas kaip ngv: lingua [lingva], anguis [angvis], bet angulus [angulius], 3) sua, sue tame p a i a m e skiemenyje tariami kaip sva, sve: sua-vis [svavis], Sue-bi [svebi], bet su-a [sua], su-ere [suere]. 11

odio skirstymas skiemenimis

S k i e m u o (syllaba) gali b t i atviras ar u d a r a s . Skiemuo, kuris baigia si balsiu, yra atviras (ca-do, le-ge, fa-cite), o priebalsiu - u d a r a s (fes-tus, vic-tor, p e n - d u n - t u r ) . U d a r o skiemens riba o d i o viduryje gali eiti: 1) per geminatos v i d u r (ter-ra, vac-ca, sum-mus, quip-pe), 2) tarp dviej priebalsi (sil-va, for-ma, i s - t u s , lc-tus); taiau ch, p h , t h , q u i r sprogstamasis su sklandiuoju (mta cum liuida) neskaidomi , dl to prie juos einantis skiemuo lieka atviras (A-the-nae, a-qua, a-grum, pa-tri-a, de-cli-no), 3) tarp antro i r treio priebalsio, jei b n a trij priebalsi telkinys ( p n c - t u m , sanc-tus, temp-to, dex-ter); taiau j e i po priebalsio eina cum liuida junginys, skiemens riba b r i a m a po to priebalsio prie mta liuida neskaidomj j u n g i n (cas-tra, t e m - p l u m , ma-gis-tra). Priedliniai odiai skirstomi skiemenimis atsivelgiant j etimolo gines dalis: ne-scire, per-agrare, inter-esse. 12 mta cum
2 1

8. Mta cum

liuidd.

Sprogstamojo priebalsio (b, p, d, t, g, c) junginys su sklandiuoju (1, r ) vadinamas mta cum liuida. Skirstant od skiemenimis, tas junginys neskai domas ( p a - t r i s , t e m - p l u m ) . 9. Geminatos. Geminatos yra ilgieji (dvigubi) priebalsiai, y m i m i dviem r a i d m : annus, agger, passus, errare, addere. D a n a i geminatos yra atsiradusios po asimi liacijos (r. 16). 10

i ir j ; u ir v santykis
Klasikinje l o t y n kalboje raide i buvo y m i m a ir balsis i , ir priebalsis j . i o d i o pradioje prie bals ir skiemens pradioje prie bals tariama kaip j : i a m [jam], iungo [jungo], ad-iungo [adjungo], m a - i o r [major]. Visais kitais atvejais i tariama kaip i : ignis [ignis], I t a l i [itali]. Kai i eina skiemens pabaigoje, po j o prie kito skiemens bals sprau d i a m a s fakultatyvinis j : i m p e r i - u m [imperijum], plg. imperija, pi-us [pijus], plg. Pijus.

Skiemens kiekyb
L o t y n kalbos skiemuo gali b t i i l g a s {syllaba longa) ar t r u m p a s (syllaba brevis). Atviras skiemuo su t r u m p u balsiu visada trumpas.

x = ks, dl to dixit (dik-sit), senovje z = dz, dl to gaza (gad-za). Romn poetai kartais skiemens rib nubrdavo per mta cum liuida jungin: ag-rum, pat-rem, te-neb-rae.
2

ELEMENT

L AT 1 NA

I dalis G R A M A T I K A Fonetika ir r a t a s

Atviras skiemuo laikomas ilgu, kai j sudaro ilgas balsis, balsinis dviraidis (ae, oe) ar dvibalsis ( c - r o , v i - n u m , coe-pi, prae-da, cau-sae). Toks skiemuo vadinamas i l g u i p r i g i m t i e s (syllaba longa natra). U d a r a s skiemuo (ne o d i o gale) laikomas i l g u s k i e m e n i u i p a d t i e s (syllaba longa positidne). (*in-tek-sit), gaza (*gad-za).
Priepaskutinio skiemens ilgum suseksime dviem bdais. 1. I prigimties Ugi balsiai paymti (iame vadovlyje) ilgumo enklu: na-t-ra, a-ml-cus, 6-ra-tor. 2. Jei vir balss nra ilgumo enklo, reikia dar irti padties, t. y , kas eina po tos balss: a) jei po balss eina du ar daugiau priebalsi, x ar z, tai toks skiemuo ilgas (ma-gis-tra, Mi-ner-va); b) jei po balss eina tik vienas priebalsis, tai toks skiemuo trumpas (nes jis atviras): fa-bu-la, le-ge-re; c) jei po balss eina kita bals, tai toks skiemuo trumpas {vocalis ante vocakm brevis): ha-be-6, au-di-6.

Kai kurie lotyn kalbos fonetikos raidos momentai

14

Tuo atveju po balsio b n a d u ar daugiau

Kokybinis balsyno kitimas

I . o d i o vidurio skiemenyse svarbesni k i t i m a i tokie: 1. A t v i r o skiemens trumpieji balsiai v i r t o i , dvibalsis au pakito , digrafas ae v i r t o i : ago - exigo, facio - perficio [a > i] lego colligo, teneo -> abstineo > nomen -> nominis, miles - militis [e > i] homo - hominis (*homonis) [o > i] caput -> capitis (*caputis) [u > i] iaudo concldo, causa -> accso [au > ] > caedo -> concido, aestimo existimo [ae > i] >

priebalsi, x ar z: vic-tus, mis-sus, per-fer, po-tes-tas, ma-gis-tra, intexit

13

Kiriavimo taisykls
L o t y n kalbos odiai kiriuojami laikantis p r i e p a s k u t i n i o s k i e m e n s t a i s y k l s . Kirio viet lemia to skiemens ilgumas (trumpumas). 1. Daugiaskiemeniuose o d i u o s e kiriuojamas: a) priepaskutinis skiemuo (paenultima), jei jis ilgas: na-tu-ra, p o - t s - t a s , ma-gis-tra; b) treias skiemuo nuo o d i o galo (antepaenultima), j e i priepaskutinis skiemuo trumpas: fa-bu-la, ha-be-6, i-ta-que, r - l i - q u u s , phi-16-so-phus, in-te-gris, t - n e - b r a e . 2. Dviskiemeniuose odiuose visada kiriuojamas pirmasis odio skie muo: ma-ter, l-ge, pr-fer.
Pastaba. Kai kuriais atvejais, nutrupjus odio galo balsiui, kirtis, anksiau buvs prie paskutiniame skiemenyje, gali atsidurti paskutiniame odio skiemenyje: adhuc < *adhuce, adduc < *addce, tanton < *tant6ne, Arpinas < *Arpinatis.

2. A t v i r o skiemens trumpieji balsiai a, i prie r virto e: dare - tradere, paro impero [ar > er] pulvis -> pulveris (*pulviris) [ir > er] 3. U d a r o skiemens trumpasis a v i r t o e: iactus subiectus, factum -perfectum > princeps (*prlm-cap-s) [a > e] I I . o d i o galo skiemenyse svarbesni k i t i m a i tokie: 1. A t v i r o skiemens trumpasis i v i r t o e: mare (*mari), breve (*brevi) cape (*capi) [i > e] 2. U d a r o skiemens trumpasis o v i r t o u (t. y : -us, - u m , -unt): lupus ("lupos), lupum (*lupom)

Pridjus odio gale enklitines dalelytes -que, -ne, -ve, kirtis perkeliamas s k i e m e n prie t dalelyt (skiemens ilgumas iuo atveju nesvarbu); populus, bet p o p u l s q u e , vides, bet videsne, altera, bet alterave.

donum (Monom), corpus (*corpos) legunt (*legont) [o > u]

ELEMENT

L AT 1 N A

I dalis G R A M A T I K A Fonetika ir r a t a s

15

16

Kiekybinis balsyno kitimas

I. Ilgj balsi trumpjimas 1. Ilgasis balsis s u t r u m p j a , atsidrs prie bals: habeo (*habo, plg. habere), f i n i o , (*finio, plg. f i n i r e ) .
I i m t y s . Nesutrumpja penktosios linksniuots gen. ir dat. sg. (diel), (vardinio linksnia vimo gen. sg. (illhis), tam tikrose veiksmaodio neri formose (fio) ir graikikuose skoliniuose (aer, Meda).

Priebalsi asimiliacija
1. Skardieji b, g prie dusliuosius s, t suduslja: seripsi (*scrib-sl, plg. seri b o ) , seriptum (*scrib-tum), r x i (*reg-sl, plg. rego), r e c t u m (*reg-tum). 2. Dantiniai d, t prie s virsta s: cessl ( * c e d - s plg. cedo), possum (*pot-sum, plg. potest).
Pastaba. Jei geminata ss susidaro odio gale, j i naikinama (degeminacija): ps (*pss < *ped-s, plg. ped-is), dns (*denss < *dent-s, plg. dent-is).

2. Ilgasis balsis s u t r u m p j a o d i o galo u d a r a m e skiemenyje prie m , 1, r, t: f a m i l i a m (*familiam), legam (*legam), a n i m a l (*animali), orator (*6rat o r ) , leget (*leget).
I i m t i s . Prie 1, r ilgasis balsis nesutrumpja vienskiemeniuose odiuose: sol, ver.

3. Dantinis d visikai asimiliuojamas prie c, g, p, f, t, r, 1: accedo (*ad-cedo), aggredior (*ad-gredior), appono (*ad-pono), affui (*ad-fui), attraho (*ad-traho), arrideo (*ad-rideo), a l l d o ( * a d - l d o ) , sella (*sedla). 4. P u i a m a s i s s prie f virsta f: differo (*dis-fero). 5. Lpinis b visikai asimiliuojamas prie f, c, m : s u c e d o ( * s u b - c d o ) , offero (*ob-fero), summoveo (*sub-moveo). 6. Nosinis n visikai asimiliuojamas prie 1, r: c o l l o u i u m (*con-loquium), correxi (*con-rexI), i r r i g o (*in-rigo). 7. Nosinis n prie p, b, m virsta m : i m p o n o (*in-pono), imbellis (*in-bellis), i m m o r t a l i s (*in-mortalis). 8. Lpinis m prie d virsta n: septendecim (*septem i r decem), eundem (*eum-dem). 9. Sonantas r prie 1 virsta 1: puella (*puer-la, plg. puer). 10. Po progresyvins asimiliacijos ls virsta 11, o rs tampa rr: velle (*vel-se), ferre (*fer-se). 17

3. Ilgasis balsis s u t r u m p j a , atsidrs prie junginius n t , n d : laudant ("laudant), laudabant ("laudabant), habendus ( * h a b n d u s ) . 4. Ilgasis balsis a s u t r u m p j a vienaskaitos vardininko galnje: familia (*familia), sana (*sana), n a (*na). 5. Ilgasis balsis s u t r u m p j a dalies d v i s k i e m e n i o d i galnje veikiant vadinamajam j a m b i n i o d i t r u m p j i m o d s n i u i . Pagal dsn ~ virsta ~ ~ : bene (*bene), male (*mal), bet lat, vr ir 1.1, eito (*cito), bet sero, raro ir 1.1, ego (*ego), duo (*duo), bet ambo. Labai plaiai vartojamos naujesns m i h i , t i b i , sibi formos vietoj senj m i h i , t i b i , sibi. II. Trumpj balsi ilgjimas

Priebalsi disimiliacija
1. Po regresyvins tolimosios disimiliacijos 1 - 1 virsta r - 1: caeruleus (*cael-uleus, plg. caelum). 2. Po progresyvins tolimosios disimiliacijos 1 - 1 virsta 1 - r: m i l i t a r i s (*milit-alis), exemplar (*exempl-al). 18

1. Trumpasis balsis pailgja inykus s prie skardiuosius priebalsius. Toks pailgjimas vadinamas kompensaciniu balsio pailgjimu; i d e m (*isdem), d i m i t t o (*dismitto). 2. Trumpasis balsis pailgja prie priebalsi junginius nf, ns, nx, net: infero (*in+fer6), inseribo (*in + seribo), i n x i , i n e t u m (bet iungo, iungere), sanetus (bet sancio). 3. Trumpasis balsis pailgja tose v e i k s m a o d i o formose, k u r po j o ei nantis g, atsidrs prie t, suduslja: actum (*ag-tum, plg. ago), bet factum (*fac-tum, plg. facio).

Rotacizmas
Dalyje o d i p i r m y k t i s s, suskardjs tarp balsi, v i r t o r dl rotacizmo d s n i o veikimo (dsnio pavadinimas nuo graikiko raids r pavadinimo r h o ) : mos, m o r i s (*mos-is, plg. mos), ornare (*6rna-se, plg. es-se), eram (*es-am, plg. es-se), ero (*es-o, plg. es-se).

ELEMENT

L AT 1 N A

C e z r a (caesra 'perkirtimas') yra r i t m i n p a u z eiluts viduje. C e z r a y m i m a dviem vertikaliais b r k n i a i s ||. Daktiliniame hegzametre cezra da niausiai b n a treioje pdoje, pasibaigus odiui. M g s t a m i a u s i a cezra b n a po k i r i u o t o skiemens - j i vadinama v y r i k j a I n nova fert animus m t a t a s dicere formas
ovidius

MORFOLOGIJA
20
L o t y n kalba priklauso prie sintetini kalb, nes svarbiausios jos gra m a t i n s kategorijos (casus 'linksnis', numerus 'skaiius', tempus 'laikas', modus 'nuosaka', genus 'ris', gradus 'laipsnis', genus g r a m a t i n gimin') - ireikia mos afiksais. L o t y n kalbos gramatikoje skiriama d e i m t kalbos dali: nomen substantivum - daiktavardis nomen adiectivum - bdvardis - skaitvardis - vardis - veiksmaodis - prieveiksmis - prielinksnis - jungtukas - dalelyt - jaustukas

cezra:

Jei cezra pasitaiko po n e k i r i u o t o skiemens, j i vadinama m o t e r i k j a c e z r a . Moterikoji c e z r a nebuvo m g s t a m a ir jos vietoje darydavo dvi vy riksias cezras (antroje ir ketvirtoje pdoje): Quidve d o l n s regina d e u m tot volvere c a s s
7 I Vergilius

nomen numerale pronomen verbum adverbium praepositid coninctid particula interiectid

iame pavyzdyje moterikj cezra reikt daryti po o d i o regina. E l e g i n i s d v i e i l i s (distichas) susideda i dviej eilui: p i r m o j i eilut hegzametras, antroji - pentametras. P e n t a m e t r a s - eilut i ei daktili, t i k treiasis ir etasis nepilni, te t u r i po v i e n kiriuot skiemen, juose t r k s t a n e k i r i u o t o s dalies. Pentametro pavadinimas (pentameter 'penkiamatis') yra slygikas, formalus: 2,5 + 2,5 = 5. Pirmosios pentametro p u s s daktilius galima keisti spondjais. C e z r a visada b n a eiluts viduryje ir dalija j dvi simetrikas dalis. Eleginio dvieilio pavyzdys: C u m subit illius tristissima noctis imago Qua m i h i s u p r e m u m tempus i n Urbe fuit

I j eios pirmosios yra kaitomos arba linksniais (decllnatio), arba as menimis (coniugatid), arba laipsniais (comparatio), arba g i m i n m i s (motio). Likusios keturios kalbos dalys nekaitomos.
0 v i d i u s

-|^_|-||.^|-^|-i
dvieiliu p a r a y t a daug Marcialio e p i g r a m .

Eleginiu dvieiliu ra elegijas Ovidijus, Tibulas, Propercijus ir k i t i . iuo

21

N O M E N SUBSTANTIVUM Lotyn kalbos daiktavardis t u r i eis linksnius: nominativus (nom.) genitivus {gen.) datlvus {dat.) accsativus (acc.) ablativus (abi.) vocativus (voc.) - vardininkas kilmininkas

- naudininkas - galininkas - abliatyvas (atskirties linksnis) - auksmininkas

Nominativus romn gramatik buvo vadinamas t i e s i o g i n i u l i n k s n i u (casus rectus), kiti linksniai - n e t i e s i o g i n i a i s (cass obliui). abliatyv susiliejo trys senieji linksniai: atskir ties linksnis (ablativus), nagininkas (instrmentalis) ir vietininkas (locativus).

ELEMENT

L AT 1 N A

I dalis M O R F O L O G I J A Daiktavardis

M i e s t pavadinimuose l o t y n kalba ilaik sustabarjusi senovinio vie t i n i n k o (locativus) form: Romae 'Romoje', C o r i n t h i 'Korinte'. Yra daiktavardi, n e t u r i n i vis linksni: vis 'jga (nom.), v i m (acc), v i (abi), sua sponte (abi.) 'savu n o r u , savaime'. 22

vardai ( A u i l o 'iaurys'), m n e s i pavadinimai ( A p r i l i s 'balandis') i r u p i var dai ( S u a n a 'Sekvanos up'). Moterikosios g i m i n s pagal p r a s m b n a m o t e r asmens pavadinimai (mater 'motina'), m e d i pavadinimai (pinus 'puis', u e r c u s 'uolas'), m i e s t vardai (Corinthus 'Korintas'), sal vardai (Rhodus 'Rodo sala') i r kratovardiai (Aegyptus 'Egiptas'). N B ! Niekatrosios g i m i n s galininkas visada sutampa su vardininku; dau giskaitoje abu baigiasi -a: v e r b u m 'odis', v e r b u m 'od', verba 'odiai', verba 'odius'. 24

Skaiiai
L o t y n kalbos daiktavardis t u r i d u skaiius: numerus singularis (sg.) - vienaskaita numerus plralis (pl.) - daugiskaita

Seniausiais laikais lotyn kalboje turjo bti ir d v i s k a i t a (dualis); jos liekana aptinkama odiuose: duo 'du, ambo 'abu.

Linksniuots
L o t y n kalboje yra penkios daiktavardi linksniuots, nustatomos i viena skaitos k i l m i n i n k o (gen. sg.) galns. Linksniuot I -ae -i -is -s -ei||-i Nom. sg. lingua hortus nbs frctus rs, dis Gen. sg. lingu-ae hort-i nb-is frct-s rei, di-i odyninis modelis lingua, a e / kalba hortus, i m sodas nbs, is/debesis frctus, s m vaisius rs, rei/, dis, dii m,/diena

Daiktavardiai, turintys t i k vienaskait, vadinami 'viltis'. Daiktavardiai, turintys t i k daugiskait, vadinami (plralia tantum): arma ginklai', castra 'stovykla'.

vienaskaitiniais

(singularia tantum): i s t i t i a 'teisingumas', panis 'duona', f e r r u m 'geleis', spes daugiskaitiniais

II III IV V

Kartais o d i o daugiskaita t u r i kitoki r e i k m : littera 'raid', litterae 'mokslas', copia 'iteklius', copiae 'karo pajgos'. 23

Atmetus vienaskaitos k i l m i n i n k o galn, gaunamas odio kamienas; sakykim, o d i o hortus kamienas yra h o r t - (gautas atmetus galn - i ) . Viena skaitos vardininke daug treiosios l i n k s n i u o t s odi t u r i pakitus k a m i e n , dl to o d y n a i gen. sg. pateikia ne t i k galn, bet i r prie j einani priesag: h o m o , inis m ' m o g u s ' kamienas yra h o m i n - (gautas atmetus -is).
Kamienas, gaunamas atmetus kilmininko (gen. sg.) galn, danai nesutampa su pirminiu odio kamienu, nes kamiengalio garsas bna siliejs galns sudt ar kitaip pasikeits. Pagal kilm I linksniuot buvo a - k a m i e n i (silva-), I I linksniuot - 6 - k a m i e n i (lupo-), I I I links niuot - dvilyp: i - k a m i e n i (turri-) ir priebalsini kamien (soror-), I V linksniuot - u-kam i e n i (fructu-) ir V linksniuot - - k a m i e n i (r-).

Gimins
L o t y n daiktavardis yra vienos i trij g r a m a t i n i gimini: masculinum (m.) - vyrikoji gimin fmininum (f.) - moterikoji gimin - niekatroji gimin gimins (substantlvum commne neutrum (n.)

Yra vadinamosios b e n d r o s i o s Esama b e s i k e i i a n i o s 'nugaltoja'.

s. com.) daiktavardi: civis, is m, f 'pilietis, piliet'. gimins (substantlvum mobile - s. mob.) daiktavardi: amicus 'biiulis', amica 'biiul'; v i c t o r 'nugaltojas', v i c t r l x G i m i n nustatoma paprastai p a g a l g a l n : su-a daniausiai b n a m o terikosios g i m i n s (lingua 'kalba'), su galne -us - vyrikosios (focus 'idi nys'), o su galne - u m - niekatrosios g i m i n s ( f o r u m 'aikt'). Neretai g i m i n suvokiama p a g a l p r a s m . Vyrikosios g i m i n s pagal p r a s m (nepriklauso mai nuo galns) b n a : v y r asmens pavadinimai (nauta 'jrininkas'), vj

25

Pirmoji linksniuot (Declinatio prima)

Pirmja linksniuote linksniuojami daiktavardiai, kurie vienaskaitos vardi ninke (nom. sg.) t u r i galn -a, o kilmininke (gen. sg.) -ae. Dauguma j yra mo terikosios gimins: lingua, a e / 'kalba'; patria, a e / 'tvyn'; planta, a e / 'augalas'.
Tie pirmosios linksniuots daiktavardiai, kurie pagal prasm ymi vyr asmens pava dinimus, yra vyrikosios gimins: poet, ae m 'poetas'; nauta, ae m 'jrininkas'; agricola, ae m 'emdirbys'.

ELEMENT

L AT 1N A

I dalis M O R F O L O G I J A

Daiktavardis

Linksniavimas kamienas lingua, a e / Linksnis Nom., Voc. Gen. Dat. Acc. Abi. linguSinguldris lingu-a lingu-ae lingu-ae lingu-am lingu-a istorikai linguaPlralis lingu-ae lingu-arum lingu-is lingu-as lingu-is

1. Jei prie g a l n -us ar - u m yra balsis i , tai jis ilieka ir kituose links niuose: fili-us - fili-i, f i l i - o . . . ; consili-um - consili-i, consili-o... 2. Vardai su -ius (Livius, Horatius, Tullius...) ir filius vienaskaitos auks m i n i n k e baigiasi - i , t. y.: L i v i , H o r a t i , T u l l i , kamienas ager, agri m puer, pueri m vir, viri m Linksnis agrpuervirSingularis puer puer-I puer-6 puer-um puer-o vir vir-i vir-o vir-um vir-o istorikai agro- (*agro -s) puero- (*puero-s) viro- (*viro- s) Plralis agr-i agr-orum agr-is agr-6s agr-is puer-i puer-orum puer-is puer-6s puer-Is vir-I vir-orum vir-is vir-os vir-is fili.

1. Daiktavardiai dea, a e / ' d e i v e ir filia, a e / ' d u k t dat. ir abi. pl. t u r i galn -abus: deabus, filiabus. 2. Teisiniuose terminuose pater familias 'eimynos tvas', mater familias e i m y n o s motina' vartojama s e n o v i n gen. sg. galn -as, atitinkanti lietuvi -os (< -as). 3. Prielinksnis i n su abliatyvu atitinka lietuvi vietinink: i n lingua 'kal boje', i n linguis 'kalbose'. 4. L o t y n I l i n k s n i u o t isirutuliojo i ide. a kamieno ir atitinka lietuvi I I linksniuot. 26

Nom., Voc. ager Gen. Dat. Acc. Abi. agr-I agr-o agr-um agr-6

1. Dauguma daiktavardi su -er linksniuojami praranda -e-; is reikinys o d y n u o s e p a y m i m a s taip: ager, agri m laukas, liber, b r i m knyga, magister, t r i m mokytojas. Tie, kurie ilaiko -e-, o d y n u o s e p a y m t i taip: puer, eri m berniukas, vesper, eri m vakaras. 2. o d i s deus, dei m 'dievas' daugiskaitoje t u r i g r e t i m i n i nom. dei || d i i || d i , gen. d e o r u m || deum, dat. ir abi. deis || diis || dis. 3. o d i s locus, I m 'vieta' daugiskaitoje t u r i vyrikosios ir niekatrosios g i m i n s formas: loci, o r u m m 'vietos (knygoje)' ir loca, o r u m n 'vietos (gam toje), vietov'. 4. N e d i d e l dalis daiktavardi su g a l n m i s -us yra m o t e r i k o s i o s (hukamienas istorikai
amico- (*amico-s)

Antroji linksniuot (Declinatio secunda)

Antrja linksniuote linksniuojami daiktavardiai, kurie vienaskaitos k i l m i n i n k e {gen. sg.) t u r i galn - i . Dauguma j yra vyrikosios ir niekatrosios g i m i n s . Vyrikosios g i m i n s odiai vienaskaitos vardininke baigiasi -us (amlcus, I m 'biiulis') arba -er (puer, p u e r i m 'berniukas'), o vienas odis - i r (vir, v i r i m 'vyras'). Niekatrosios g i m i n s odiai vienaskaitos vardininke baigiasi - u m (verbum, i n 'odis'). Linksniavimas

form:

mus, i f 'em', alvus, i f 'pilvas') ar niekatrosios (vulgus, i n 'minia', virus, i n 'nuodai') g i m i n s . 5. Istorikai l o t y n I I l i n k s n i u o t yra kilusi i ide. 6 k a m i e n o ir atitinka lietuvi I linksniuot, plg. lotyn lupus < *lupos ir lietuvi v i l k a s (-as < *-os). verb-a verb-orum verb-is verb-a verb-is verb-a 27

amlcus, I m verbum, i n Linksnis Nom. Gen. Dat. Acc. Abi. Voc.

amicverbSingularis amic-us amic-i amic-6 amic-um amic-6 amic-e

verbo- (*verbc -m) Plralis verb-um verb-i verb-6 verbum verb-o verb-um amlc-I amic-orum amic-is amic-os amic-is amic-i

Treioji linksniuot (Declinatio tertia)

Treija linksniuote linksniuojami vyrikosios, m o t e r i k o s i o s ir niekatro sios g i m i n s daiktavardiai, kurie vienaskaitos k i l m i n i n k e {gen. sg.) t u r i galn -is; vienaskaitos vardininko (nom. sg.) galns vairios.

ELEMENT

L AT I N A

I dalis M O R F O L O G I J A

Daiktavardis

Treiosios l i n k s n i u o t s daiktavardiai b n a l y g i a s k i e m e n i a i (parisyllaba) ir n e l y g i a s k i e m e n i a i (imparisyllaba). Lygiaskiemeniai daiktavardiai yra tokie, kurie nom. ii gen. sg. t u r i vieno d s k i e m e n skaii: o-vis, o - v i s / avis', s - d e s , s e - d i s / 'buvein'. Nelygiaskiemeniai daiktavardiai yra tokie, k u r i nom. sg. t u r i m a i a u s k i e m e n negu gen. sg.: vic-tor, vic-to-ris m 'nugaltojas', pars, p a r - t i s / 'dalis', i-ter, i-ti-ne-ris n 'kelias'. Nelygiaskiemeniai o d y n u o s e u r a o m i nurodant ne t i k gen. sg. galn -is, bet ir prie j esani priesag: victor, oris m; h o m o , inis m; corpus, oris n. Treioji l i n k s n i u o t t u r i 3 linksniavimo tipus: p r i e b a l s i n , b a l s i n ir mirj. 28

29

Balsinis linksniavimo tipas

Bdingi p o y m i a i : - i m (acc. sg. m, f), -i (abi. sg.), - i u m (gen. pl), -ia (nom. ir acc. pl. n). Pagal balsin linksniavimo tip linksniuojami kai kurie vyrikosios ir m o t e r i k o s i o s g i m i n s daiktavardiai su galne -is. I j d a n i a u s i ie: turris, i s / 'boktas', russis, i s / 'kosulys', sitis, i s / 'trokulys', febris, i s / 'drugys, kartlig', secris, i s / 'kirvis', puppis, i s / 'laivo vairagalis, vairas', vis, - / 'jga, Albis, is m 'Elbe, Tiberis, is m 'Tiberis', Neapolis, i s / 'Neapolis'. Linksniavimas
Linksnis
Nom., Gen. Dat. Acc. Abi. Voc.

Priebalsinis linksniavimo tipas

B d i n g i p o y m i a i : -em (acc. sg.), -e (abi. sg.), - u m (gen. pi), -a (nom. ir acc. pl. n). Pagal priebalsin linksniavimo t i p linksniuojami vis trij g i m i n i nelygiaskiemeniai daiktavardiai, k u r i kamienas baigiasi vienu priebalsiu: orator, orator-is m 'kalbtojas', lectio, l c t i o n - i s / m i n - i s n 'vardas'. Linksniavimas
kamienas istorikai

Singularis
secris secr-is secr-I secr-im secr-I vis v-im v-I

Plralis
secr-s secr-ium secr-ibus secr-s secr-ibus vir-s vir-ium vir-ibus vir-s vir-ibus

'paskaita', nomen, no-

Trkstamus vis linksnius atstodavo lygiareikmiai violentia ar robur: gen. violentiae (roboris), dat. violentiae (robori).

orator, oris m lectio, onis/ nomen, inis n

Linksnis

oratorlectionnomin-

oratorlctionnomenPlralis

Pagal balsin linksniavimo tip linksniuojami niekatrosios g i m i n s daik tavardiai, kurie nom. sg. baigiasi -e, -al, -ar: mare, is n 'jra', animal, alis n g y v n a s , gyvulys', exemplar, aris n 'pavyzdys'. Linksniavimas
lction-s lction-um nomin a nomin um Linksnis

Singularis
lectio lection-is lction-I lection-em lection-e nomen

Nom., Voc. orator Gen. Dat. Acc. Abi.

6rator-is orator-I 6rator-em orator-e

6rat6r-s

Singularis
animal animal-is animal-i animal animal-i exemplar exemplar-is exemplar-I exemplar exemplar-i mar-is mar-I mare mar-i

Plralis
mar-ia mar-ium animal-ia exemplar-ia

nomin-is orator-um nomin-i nomen nomin-e orator-ibus orator-s orator-ibus

Nom., Voc. mare Gen. Dat. Acc. Abi.

lection-ibus nomin ibus lction-s nomin a

animal-ium exemplar-ium

mar-ibus animal-ibus exemplar-ibus mar-ia animal-ia exemplar-ia

lection-ibus nomin ibus

mar-ibus animal-ibus exemplar-ibus

Priebalsinis linksniavimo tipas atitinka lietuvi V linksniuot, plg. seser- ( r - k a m i e n i s ) , akmen- ( n - k a m i e n i s ) .

Balsinis linksniavimo tipas istorikai yra i - k a m i e n i s ir atitinka lietuvi kalbos I I I links niuot. Niekatrosios gimins nom. sg. animal < *animale, exemplar < *exemplare, vadinasi, seno vje visi io tipo odiai buvo lygiaskiemeniai (-e kils i -i).

ELEMENT

L AT I N A

I dalis M O R F O L O G I J A

Daiktavardis

30

4. Daiktavardis iecur n 'jeknos, kepenys' t u r i skirtingus kamienus: gen. iecoris (kamienas: iecor-), iecinis (kamienas: iecin-) ir iecinoris (iecinor- kon taminuotas kamienas i iecin- ir iecor-); nom. sg. senex m 'senis' (kamienas: senec-),gen. sg. senis m (kamienas: sen-). kad 5. Ypatingiau linksniuojami bos, bovis m, f 'jautis, karv' ir Iuppiter, I o vis m 'Jupiteris'. Linksniavimas Linksnis Nom., Voc. Gen. Dat. Acc. AU. Plralis avis av-is av-i av-em av-e nbs nb-is nb-I nb-em nb-e part-s part-ium part-ibus part-s part-ibus av-s av-ium av-ibus av-s av-ibus nb-s nb-ium nb-ibus nb-s nb-ibus 32 Singularis bos bovis bovt bovem bove Iuppiter Iovis lov Iovem Iove Plralis bovs boum bbus || bobus bovs bbus || bobus

Mirusis linksniavimo tipas

B d i n g i p o y m i a i : -em (acc. sg.), -e (abi. sg.), - i u m (gen. pl.), -a (nom. ir acc. pl. n). Mirusis linksniavimo tipas skiriasi nuo priebalsinio tiktai tuo, gen. pl. t u r i galn - i u m ( i - k a m i e n galn). Miriajam t i p u i priklauso: a) daiktavardiai, kurie prie vienaskaitos k i l m i n i n k o g a l n t u r i d u priebalsius: pars, p a r t - i s / 'dalis' nox, n o c t - i s / 'naktis' cor, cord-is n 'irdis', mons, mont-is m 'kalnas'; b) lygiaskiemeniai daiktavardiai su g a l n m i s -is, -es: clvis, civis m, f 'pilietis, -', avis, a v i s / 'pauktis', n b e s , n b i s / 'debesis'. Linksniavimas Linksnis Singularis

Nom., Voc. pars Gen. Dat. Acc. Abi. part-is part-i part-em part-e

Treiosios linksniuots vienaskaitos vardininkas

Vienaskaitos vardininkas, turintis -s, vadinamas s i g m a t i n i u vardinin k u (graikikai sigma vadinama raid s). Sigmatins darybos v a r d i n i n k gali turti vyrikosios ir m o t e r i k o s i o s g i m i n s daiktavardiai. Jei daiktavardio kamienas baigiasi gomuriniais c ar g, tai, p r i d j u s gal n -s, gaunami junginiai cs, gs, kurie r a o m i x:

Pastaba. Abi. sg. vietoj -e kartais pasitaiko - i : nave ir navi, igne ir igni. Tokios gretimins formos atsirado dl priebalsinio ir i kamieno miimo. I i m t i s . Pagal priebalsin linksniavimo tip (gen. pl. -um) linksniuojami: senex, senis m, f 'senis, -'; parns, entis m, f gimdytojas> -a';

vox (voc-s), voc-is/ 'balsas'; lx (lg-s), lg-is / 'statymas'. Jei daiktavardio kamienas baigiasi dantiniais t ar d, tai prie galn -s jie inyksta (po fonetini p a k i t i m , r. 16): civitas ("civitat-s), civitat-is/ 'valstyb'; ps (*ped-s), ped-is m 'koja! Vienaskaitos vardininkas, neturintis -s, vadinamas a s i g m a t i n i u var d i n i n k u (asigmatinis - be sigmos, be s). Tok v a r d i n i n k t u r i r ir 1 k a m i e n daiktavardiai: orator, 6rat6r-is m 'kalbtojas'; consul, consul-is m 'konsulas'; sol, sol-is m 'saul'. n - k a m i e n i a i daiktavardiai skyla dvi grupes: 1) niekatrosios g i m i n s daiktavardiai nom. sg. t u r i g r y n k a m i e n : nomen, n o m i n - i s n 'vardas'; flmen, f l m i n - i s n 'upe; 2) vyrikosios ir m o t e r i k o s i o s g i m i n s daiktavardiuose

pater, patris m 'tvas'; mater, m a t r i s / 'motina; canis, is m, f 'uo, kale; iuvenis is m,f 'jaunuolis, -e; frater, fratris m 'brolis! 31

Treiosios linksniuots daiktavardi linksniavimo ypatybs

1. Daiktavardis vas, vasis n 'indas' daugiskaitoje t u r i I I linksniuots ga lnes: vasa, vasorum, vasis, vasa, vasis. 2. Daiktavardiai su galne -ma (gr.) pl. dat. i r abi. t u r i galn -Is (vietoj -ibus): poema, atis n 'poema': pl. poemata, p o e m a t u m , poematis, poemata, poematis. 3. Daiktavardis ss, suis m, f ' k i a u l ' g e n . sg. greta suis t u r i sueris, dat. ir abi. pl. greta subus kartais pavartojama suibus.

ELEMENT

LATINA

I dalis M O R F O L O G I J A

Daiktavardis

nom. sg. kamiengalio n nukrinta: h o m o (*homon), h o m i n - i s m 'mogus'; lectio (*lection), l e c t i o n - i s / 'paskaita'; plg. lietuvi akmuo (*akmuon), a k m e n - . s - k a m i e n i a i daiktavardiai ilaiko kamiengalio s t i k vienaskaitos vardi ninke (s ia n r a g a l n ) , o kituose linksniuose keiia j r (rotacizmo dsnis, r. 18): mos, mor-is (*mos-is) m 'paprotys'; tempus (*tempos), tempor-is (*tempos-is) n 'laikas'; genus (*genos), gener-is (*genes-is) n 'gimin, kilm'. t-, d - k a m i e n i a i daiktavardiai netenka nom. sg. t, d: lac (*lact), lact-is n 'pienas'; cor (*cord), cord-is n 'irdis'. Po balsio t ilieka: caput, capit-is n 'galva'. 33

M o t e r i k a j a i g i m i n e i daniausiai priklauso tie daiktavardiai, k u r i nom. sg. baigiasi: -as, -s, -aus, -s (po priebalsio); -x, -is, -s (lygiaskiemeniai); -do, -go, -io.

Nom. sg. -as -s

Gen. sg. -at-is -t-is -d-is

Pavyzdiai civitas, civitat-is/ 'valstyb' virtus, virtt-is/ 'aunumas' palus, p a l d - i s / pelk' laus, laud-is/ 'garb' pars, part-is/ 'dalis' lx, l c - i s / 'viesa' ovis, ov-is/ 'avis' nbs, n b - i s / 'debesis' magnitdo, magnitdin-is/ 'didumas' ongo, origin-is/ kilm' ratio, ration-is/ 'protas'

Treiosios linksniuots daiktavardi gimin

Treiosios l i n k s n i u o t s v y r i k o s i o s daiktavardai, kurie nom. sg. baigiasi: -o, -or, -6s; -er, -ex, -s (nelygiaskiemeniai); -eis, -nis, -guis. gimins daniausiai b n a tie -aus -s
-x

-aud-is (po priebalsio) -is -is -is -is -in-is -in-is -on-is

-is -s -do

Nom. sg -6 -or -os -er

Gen. sg. -in-is -6n-is -6r-is -or-is -er-is -r-is -ic-is -g-is -it-is -et-is -d-is

Pavyzdiai homo, homin-is m 'mogus' leo, leon-is m litas vietor, vietor-is m 'nugaltojas' flos, flor-is m 'iedas' ar, aer-is, m oras' pater, patr-is m 'tvas' vertex, vertic-is m 'verpetas' rx, rg-is m 'karalius' miles, milit-is m 'kareivis' paries, pariet-is m 'siena' ps, ped-is m 'koja' piscis, pisc-is m 'uvis' finis, fm-is, m galas' unguis, ungu-is m 'nagas' sanguis, sanguin-is m 'kraujas'

-go -io

I i m t y s : mons, m o n t i s m 'kalnas', fons, fontis m 'altinis', pons, p o n tis m 'tiltas', dens, dentis m 'dantis', m n s i s , is m 'mnuo', collis, is m 'kalva', orbis, is m 'apskritimas', axis, is m 'ais' i r kt. Niekatrosios galnes: -men, -ur, -us, -ma (graik kilms); -e, -al, -ar. g i m i n s b n a tie daiktavardiai, kurie nom. sg. t u r i

-ex -s

Nom. sg. -men -ur -us

Gen. sg. -min-is -ur-is -or-is -er-is

Pavyzdiai nomen, nomin-is n Vardas' guttur, guttur-is n gerld' corpus, corpor-is n 'knas' opus, oper-is n 'krinys' gramma, grammat-is n 'raid' mare, mar-is n 'jra animal, animal-is n 'gyvnas' exemplar, exemplar-is n 'pavyzdys'

-eis -nis -guis

-c-is -n-is -gu-is -guin-is

Svarbesns

i i m t y s : m o t e r i k o s i o s g i m i n s - arbor, oris / ' m e d i s ' ,

-ma -e -al -ar

-mat-is -is -al-is -ar-is

quies, t i s / ' p o i l s i s ' , lex, l e g i s / ' s t a t y m a s ' ; niekatrosios g i m i n s - cor, cordis n 'irdis', 6s, oris n 'burna', os, ossis n 'kaulas', vr, veris n 'pavasaris', iter, itineris n 'kelias'.

E L E M E N TA L AT I N A

I dalis M O R F O L O G I J A

Daiktavardis

51

Be mintj, niekatrosios g i m i n s yra: i s , i r i s n 'teis', lac, lactis n 'pienas', mel, mellis n 'medus', caput, capitis n galva ir kt. I i m t y s : vyrikosios g i m i n s - sal, alis m 'druska, lepus, leporis m, f 'kikis' ir kt.; m o t e r i k o s i o s g i m i n s - tells, t e l l r i s / 'em' ir kt. 34

35

Penktoji linksniuot (Declinatio uinta)

Penktja linksniuote linksniuojami daiktavardiai, kurie vienaskaitos vardininke (nom. sg.) t u r i g a l n -es, o k i l m i n i n k e (gen. sg.) - -ei (po priebal sio) ar -ei (po balsio): rs, r e i / 'dalykas, daiktas'; rids, f i d e i / 'itikimyb', bet seris, seriei / eil'. Beveik visi yra m o t e r i k o s i o s g i m i n s , t i k d u daiktavar diai b n a vyrikosios g i m i n s , tai d i s , diei m 'diena' ir m e r i d i s , m e r i d i i m 'vidurdienis'. Taiau dis gali b t i ir m o t e r i k o s i o s g i m i n s , jei reikia tam tikr k o n k r e i d i e n arba t e r m i n : ad certam d i e m 'nustatytu laiku', dies annua 'metinis m o k j i m o terminas'. Linksniavimas kamienas res, e i / rdiSingularis r-s r-ei r-ei r-em r- di-s di-i di-i di-em di- dies, i m, f Linksnis Nom., Voc. Gen. corn ua corn uum corn ibus corn ua corn ibus Dat. Acc. Abi. istorikai rdiPlralis r-s r-rum r-bus r-s r-bus di-s di-rum di-bus di-s di-bus

Ketvirtoji linksniuot (Declinatio uarta)

Ketvirtja linksniuote linksniuojami daiktavardiai, kurie vienaskaitos vardininke (nom. sg.) t u r i galn -us (vyrikosios gimins) arba - (niekatro sios g i m i n s ) , o vienaskaitos k i l m i n i n k e (gen. sg.) - galn - s : f r c t u s , s m 'vaisius', c o r n , s n 'ragas'. Pasitaiko ir m o t e r i k o s i o s g i m i n s daiktavardi: manus, s / ranka', do mus, s / 'namas', u e r c u s , s / 'uolas'. Linksniavimas kamienas frctus, s m corn, s n Linksnis Nom., Voc. Gen. Dat. Acc. Abi. frctcornSingularis frct-us frct-s frct-ui frct-um frct- corn corn -s corn - corn - corn - istorikai frctucornuPlralis frct-s frct-uum frct-ibus frct-s frct-ibus

Dauguma V l i n k s n i u o t s daiktavardi yra v i e n a s k a i t i n i a i (singuldria tantum). Vykstant k a m i e n m i i m u i , V l i n k s n i u o t s daiktavardiai pereina I i n k s n i u o t : m a t e r i s , e i / v i r t o materia, a e / 'mediaga, daiktyb'. Istorikai l o t y n V l i n k s n i u o t yra ide. e k a m i e n o ir atitinka lietuvi I I linksniuots - k a m i e n i u s (em, gl), t i k lietuvi vienaskaitos vardinin kas yra asigmatins darybos (istorikai grynas kamienas: e m - ) , o l o t y n sigmatins darybos (istorikai: kamienas plius -s, plg. r - s ) . 36

Moterikosios g i m i n s daiktavardiai linksniuojami taip pat, kaip vyri kosios g i m i n s . 1. Daiktavardiai, kurie nom. sg. baigiasi -cus, yra ilaik s e n e s n ( u - k a m i e n ) galn -ubus dat. i r abi. pl: lacus, s m eeras' - lacubus; arcus, s m 'lankas' - arcubus; u e r c u s , s / ' u o l a s ' - u e r c u b u s ; p e c , s n 'gyvulys' pecubus. G a l n -ibus I V l i n k s n i u o t atjo i I I I l i n k s n i u o t s (veikiant ana logijos d s n i u i ) . 2. Vienas kitas I V l i n k s n i u o t s daiktavardis gali turti ir I I l i n k s n i u o t s g a l n i (veikiant analogijos dsniui): domus 'namas' - gen. d o m s (ir d o m i ) , dat. d o m u i (ir d o m o ) , abi. domo, gen. pl. d o m u u m (ir d o m o r u m ) , acc. d o m s (ir domos). Kai kurie sustabarj io daiktavardio linksniai v i r t o prieveiks miais: d o m i 'namie', d o m u m 'namo', d o m o 'i nam'. 3. Istorikai l o t y n kalbos I V linksniuots daiktavardiai yra ide. u k a m i e n o ir atitinka lietuvi I V linksniuot; dalyje l i n k s n i pasirodo ilgasis (pailgintas kamiengalio balsis).

Vis linksniuoi linksni galns

Singularis Nom. Gen. Dat. Acc. Abi. I -a -ae -ae -am -a II -us, -er, -um -I -o -um -o III vairios -is -i -em, -im -e, i IV -us, - -s -ui, - -um, - - V -s -ei, -i -ei, -i -em -

ELEMENT

LATINA

I dalis G R A M A T I K A Fonetika ir r a t a s

odio gale; y prie y, x, X> tariama kaip gomurinis n. G r a i k 9 lotynikai transkribuojama t h (9cnrpov - theatrum), cp - p h ((piArjaocpoc - philosophus),

X-

ch

(xopoc -

chorus). G r a i k u lotynikai transkribuojama y (yupvdatov -

gymnasium). G r a i k rate vartojami 2 kvpteljimo enklai ir 3 kiriai. L o t y n abcl t u r i 24 raides, taiau seniausiais laikais j s u d a r t i k 21 raid: ABC DEF G H I K L M NOP QRS T V X . Jau Cicerono laikais abcl buvo pa pildyta r a i d m i s y ir z, kurios vartotos i graik kalbos p a s k o l i n t o d i trans kripcijai, pvz., lyra, zona. Dar vliau vietoj vienos senovins v, pvz., OVIDIVS, imta vartoti dvi raides - u ir v - Ovidius. X V I a. greta i p a s i r o d dar j , taiau i k i iol lotynikuose tekstuose ir o d y n u o s e j i n r a visuotinai priimta. Seniausiais laikais r o m n a i ra t i k didiosiomis r a i d m i s (majuskulais), m a o s i o s raids (minuskulai) atsirado i didij respublikos gyvavimo pa baigoje. Lotynikuose tekstuose d i d i o s i o m i s r a i d m i s r a o m i ne t i k t i k r i n i a i daiktavardiai (Roma, Italia), bet ir tautovardiai bei gentivardiai (Romani, L a t i n i ) , m n e s i pavadinimai ( A p r i l i s , Maius), i didiosiomis r a i d m i s r a o m daiktavardi padaryti b d v a r d i a i (Romanus, R o m a n , R o m a n u m ; L a t i nus, Latina, L a t i n u m ) ir atitinkami b d v a r d i n i a i prieveiksmiai (Latin).

Dvibalsiai (diphthongi) ir balsiniai dviraidiai (digraphi)

1. Dvibalsiai au, eu. D a n i a u s i a i sutinkamas dvibalsis au tariamas kaip lietuvi au: a u r u m [au-rum], nauta [nau-ta]. Retai pasitaikantis dvibalsis eu tariamas k a i p l i e t u vi eu tarptautiniuose odiuose: Europa [euro-pa], n e u t r u m [neutrum] (plg. neutralus). N B ! D a n a i samplaika eu nesudaro dvibalsio, nes abu balsiai priklauso skirtingiems skiemenims: meus [me-us], deus [de-us].
Labai reti dvibalsiai ei, ui: ei!, dein, huic.

2. Balsiniai dviraidiai ae, oe. Dabar abu dviraidiai ae, oe t a r t i n i kaip : caedo [ce-do], coeptum [cep-tum].
Taiau senovje patys romnai ae tardavo kaip dvibals ai, pvz.: vae sakydavo vai (plg. lietu vi vai!), oe tardavo kaip dvibals oi: Oedips sakydavo Oidips (plg. graik Oidips).

N B ! Samplaikos ae, oe nesudaro dviraidio, jei j balsiai priklauso skir 7 tingiems skiemenims. Tada ant e r a o m a d u takai (vadinami trema, atis n 'perskyrimas'): aer [a-r], p o e t [ p o - - t a ] , arba ilgumo ( t r u m p u m o ) enklas: a r [a-er], aeris [a-e-ris].

Balsiai (Vocales)
Balsiai b n a ilgieji ir trumpieji. J ilgumas (trumpumas) padeda skirti v i e n od nuo kito ar to paties o d i o v i e n f o r m nuo kitos: i - i: e - : a-a: o-o: u - : pila 'sviedinys' - pila 'stulpas', videt 'mato' - vidit 'ivydo' levis 'lengvas' - lvis 'lygus', venit 'atvyksta' - venit 'atvyko' latus 'onas' - latus 'platus', stella 'vaigde (nom.) - stlla 'vaigde' (abi.) os, ossis 'kaulas' - os, oris 'burna', fodit 'kasa' (praes.) - fodit 'ikas' (perf.) lutum 'dumblas' - ltum geltlig', frctus 'vaisius' (nom. sg.) - frctus 'vaisiai' (nom. pl.)

Priebalsiai (Consonantes)
1. c tariamas dvejopai: 1) prie i , y, e, ae, oe tariamas kaip c: civis [civis], Cyprus [ciprus], cent u m [centum], caedo [cedo], coeptum [ceptum], 2) visais kitais atvejais c tariamas kaip k: dic [ d i k ] , c r a [kra], carus [ka rus], cor [kor], vacca [vakka], bet vaccae [vakce].
Patys romnai iki imperijos lugimo visais atvejais tardavo k: centum [kentum].

2. s tariamas dvejopai: 1) tarp balsi tariamas kaip z: m s a [ m z a ] , causa [kauza], 2) visais kitais atvejais s tariamas kaip s: sanus [sanus], singuli [singuli], esse [esse]. 3. x tariamas kaip ks: r x [reks], axis [aksis]. Kartais x tarp balsi tariamas kaip gz: examen [egzamen], plg. t a r p t a u t i n egzaminas. 4.1 tariamas m i n k t a i : lac [liak], lupus [liupus], locus [liokus].

Ilgj ir t r u m p j balsi skyrimas t u r i iek tiek p r a k t i n s reikms for minant lotynikos kilms odius lietuvi kalboje, plg. figra, s t r c t r a , activus, N e p t n u s ir lietuvi figra, s t r u k t r a , aktyvus, N e p t n a s . L o t y n kalbos balsiai tariami taip, kaip atitinkami lietuvi kalbos balsiai. Bals y esti graikikos k i l m s o d i u o s e ir tariama kaip lietuvi i (Pyramus 'Piramas').

ELEMENT

LA T 1 NA

I dalis M O R F O L O G I J A

Bdvardis

Plralis Nom. Gen. Dat. Acc. Abi. 37

II
-I, -a

III -s, -a, -ia -um, -ium -ibus -s, -a, -ia -ibus

IV -s, -ua -uum -ibus (-ubus) -s, -ua -ibus (-ubus)

V -s -rum -bus -s -bus NOMEN ADIECTIVUM Lotyn kalbos bdvardiai yra trij linksniuoi. 38

-ae -arum
-Is -as -is

-oram
-Is

-os, -a -is

Pirmosios-antrosios linksniuots bdvardiai

Dalis lotyn kalbos bdvardi linksniuojami pirmja (f) i r antrja (m i r n) linksniuote: kamienas bonus (II), bona (I), bonum (II) pulcher (II), pulchra (I), pulchrum (II) liber (II), libera (I), liberum (II) bonpulchrliber-

Graikikos linksni formos lotyn linksniavimo sistemoje

I graik kalbos p a i m t i odiai paprastai linksniuojami lotynikai, taiau kartais vienam k i t a m linksniui paliekamos graikikos galns. P i r m o j i linksniuot: moterikoji gimin A n t i g o n e , s f greta A n t i g o n a , ae/, acc. A n t i g o n e n , Creten greta A n t i g o n a m , Cretam; vyrikoji gimin sophists, ae m greta sophista, ae m , Atrides, ae m greta A t r i d a , ae m . Aenas, ae m 'Enjas' linksniuojamas taip: Nom. Gen. Dat. Acc. Abi. Voc. Aenas Aenae Aenae Aenan (greta Aenam) Aena Aena

P a s t a b a . Pagal kilm kamienai yra tokie: bonus, b o n u m (kamienas: *bono-), b o n a (ka mienas: *bona-), pulcher, p u l c h r u m (kamienas: *pulchro-), p u l c h r a (kamienas: * p u l c h r a ) , liber, l i b e r u m (kamienas: "llbero-), libera (kamienas: *libera-).

J linksniavimas nesiskiria nuo atitinkam daiktavardi linksniavimo: bonus kaip amicus; pulcher kaip ager; liber kaip puer; b o n u m kaip v e r b u m , o bona kaip lingua (r. 25-26). Pirmosios i r antrosios linksniuots bdvardiai odynuose raomi taip: bonus, a, um geras'; pulcher, chra, chrum 'graus'; liber, era, erum 'laisvas'. 39 Plion Plii Pelio Pelion Pelio Plion

A n t r o j i linksniuot: Delos, i / 'Delo sala', Orpheus , ei m , Plion, Pelii n. Nom. Gen. Dat. Acc. Abi. Voc. Dlos (greta Dlus) Deli Dlo Dlon (greta Dlum) Dlo Dle Orpheus Orpheos (greta Orphei) Orphei (greta Orpheo) Orpheon (greta Orphea ir Orpheum) Orpheo Orpheu

Treiosios linksniuots bdvardiai

Jie yra trejopi: 1) trij galni, turintys nom. sg. atskiras galnes vyrikajai, moterikajai ir niekatrajai giminei: acer, acris, acre 'atrus'; celer, celeris, celere 'greitas'. 2) dviej galni, turintys nom. sg. vien bendr galn (-is) vyrikajai i r moterikajai giminei, o kit (galn -e) niekatrajai giminei: fortis m, fortis/, forte n 'narsus'; odynuose: fortis, e;

Treiosios linksniuots graik kilms daiktavardiai greta lotynikos acc. sg. galns -em gali turti i r graikik galn -a: aerem i r aera (nuo aer, aeris m oras'), aetherem i r aethera (nuo aether, aetheris m eteris, dangus'), heroem i r hroa (nuo heros, herois m 'herojus').

gravis m, gravis/, grave n 'sunkus'; odynuose: gravis, e.

ELEMENT

LA T 1N A

I dalis M O R F O L O G I |A B d v a r d i s

3) vienos galns, turintys vien bendr nom. sg. galn visoms trims giminms: flixm, flix/,flixn
'laimingas;

40

Bdvardi laipsniavimas (Gradatio)

Bdvardi yra trys laipsniai: n e l y g i n a m a s i s (graduspositlvus), a u k t e s n y s i s (gradus comparativus) i r a u k i a u s i a s i s (gradus superlatlvus). Auktesnysis laipsnis yra padaromas i nelyginamojo laipsnio atmetus gen. sg. galn - I ( I I linksniuotei), -is ( I I I linksniuotei) i r pridjus - i o r ( m , / ) , -ius (n): altus, gen. sg. alt-I - alt-ior, alt-ius; acer,gen. sg. acr-is - acr-ior, acr-ius; flix, gen. sg. fllc-is - flic-ior, flic-ius. Auktesniojo laipsnio bdvardiai linksniuojami pagal treiosios links niuots priebalsin linksniavimo tip:
Linksnis Nom. Gen. Dat.

ingns m, ingns/, ingns n 'didiulis';

par m, par/, par n 'lygus'.

Vienos galns bdvardiai yra nelygiaskiemeniai, dl to odynuose p r i dedamas j vienaskaitos kilmininkas, k a d bt aikus bdvardio kamienas:
kamienas

flix, icis ingns, entis par, paris

flicingentpar-

P a s t a b a . Istorikai i bdvardi kamienai buvo tokie: *felici-, *ingenti-, * p a r i - , *acri-, *celeri-, *forti-, "gravi-; visi i - k a m i e n i a i .

Singuldris
altior altms altior-is altior-I altior-em altius

Plralis
altior-s altior-a altior-um altior-ibus altior-s altior-a

Treiosios linksniuots bdvardiai linksniuojami pagal balsin linksnia v i m o tip: abi. sg. iium, nom. i r acc. pl. n gen. pl. NB! acc
sg. m i r / t u r i -em. -ia

Acc. Abi.

altior-e

altior-ibus

Linksniavimas

Aukiausiasis laipsnis padaromas taip pat i nelyginamojo laipsnio, p r i dedant afiks -isimu m , -issima/, - i s s i m u m n su I - I I linksniuots galnmis:
acris acr-is acr-I acre fortis forte fort-is fort-i acr-e acr-I fort-em fort-e flix fllc-is flic-i flic-em felic-I fellx

Singuldris Nom. Gen. Dat. Acc. Abi. Plralis Nom. Gen. Dat. Acc. Abi.
acr-es acr-ibus acr-s acr-ium acr-ibus acr-ia acri-a fort-s for-tia felic-es felic-ia fort-ium fort-ibus fort-s fort-ia fllc i u m felic-ibus flic-s flic-ia acr-em acer

gen. sg.

alt-I - alt-issimus, alt-issima, alt-issimum; flic-is - flic-issimus, flic-issima, flic-issimum.

Jei bdvardis nelyginamajame laipsnyje t u r i galn -er, tai j o auk iausiasis laipsnis padaromas su afiksu - e r r i m u s m, - e r r i m a / , - e r r i m u m n: acer - acerrimus, acerrima, acerrimum; pulcher - pulcherrimus, pulcherrima, pulcherrimum.
P a s t a b a . Praktikai aukiausiasis laipsnis gaunamas prie vyrikosios gimins nom. sg. formos su -er pridjus - r i m u s : a c e r r i m u s , p u l c h e r r i m u s .

fort-I

ei bdvardiai su -ilis aukiausiajame laipsnyje t u r i afiks - i l l i m u s m , - i l l i m a / , - i l l i m u m n: facilis, e

lengvas'

fort-ibus

felic-ibus

I i m t y s . Treiosios linksniuots bdvardiai dives, itis 'turtingas', pauper, eris 'skurdius' princeps, cipis 'pirmasis', vetus, veteris 'senas' linksniuojami pagal priebalsin linksniavimo tip

- facillimus, facillima, facillimum;

difficilis, e s u n k u s ' - difficillimus, difficillima, dimcillimum; similis, e ' p a n a u s ' - simillimus, simillima, simillimum;

(abi. sg. -e, gen.pl. -um).

ELEMENT

LA T I N A

I dalis M O R F O L O G I J A

Bdvardis

dissimilis, e nepanaus' - dissimillimus, dissimillima, dissimillimum; gracilis, e 'graktus' - gracillimus, gracillima, gracillimum; humilis, e 'emas' - humillimus, humillima, humillimum.
P a s t a b a . Visi kiti bdvardiai su -ilis laipsniuojami taip: tilis, e 'naudingas' - tilissimus, a, u m ; nobilis, e 'kilmingas' - nobilissimus, a, u m ir pan.

4. Kokybiniai bdvardiai su priedliais per-, prae- reikia labai didel ypatybs kiek: magnus 'didelis', permagnus 'labai didelis', potns, entis galin gas', praepotns, entis 'labai galingas'. 43

Sudurtini bdvardi su -dicus, -ficus, -volus (plg. dico, facio, volo) auktesnysis i r aukiausiasis laipsniai gaunami, darybos pamatu pamus -dicns, -ficns, -volns: maledicus, a, um 'piktakalbis' - maledic-ent-ior, -ent-ius; - maledlc-ent-issimus, a, um; magnificus, a, um 'didingas' benevolus, a, um 'palankus' - magnific-ent-ior, -ent-ius; - magnific-ent-issimus, a, um; - benevol-ent-ior, -ent-ius; - benevol-ent-issimus, a, um.

Bdvardiai su dviem aukiausiojo laipsnio formomis

s u p e r u s , a, u m 'virutinis, auktas' i n f e r u s , a, u m 'emutinis' p o s t e r u s , a, u m 'sekantis, ateinantis' exterus, 'iorinis' a,um superior, superius 'auktesnis' inferior, inferius 'emesnis' posterior, posterius 'paskesnis, vlesnis' exterior, exterius 'iorinis' supremus ir s u m m u s 'aukiausias' I n f i m u s ir i m u s 'emiausias' p o s t r m u s ir p o s t u m u s 'paskutinis' e x t r m u s ir extimus 'kratutinis, paskiausias'

P a s t a b a . Sufiksas -ent- y r a veikiamosios ries esamojo laiko dalyvio poymis: dicns, gen. sg. dic-ent-is (plg. dico).

P a s t a b a . Nelyginamasis laipsnis bdvardi superus, inferus, posterus, exterus labai re tas. Greta exterus yra externus, a, u m 'iorinis'. T pai akn yra prielinksniai super, supra 'vir', i n f r a 'apaioj', post 'po, vliau', extra 'u'.

41

Supletyvini bdvardi laipsniavimas

Penki bdvardiai laipsniuojami keiiant akn (supletyvizmas): Comparativus
melior, pior, maior, minor, mlius pius maius minus pls plra

44

Bdvardiai, neturintys nelyginamojo laipsnio

Toki bdvardi prielinksniai. darybos pamat sudaro atitinkami prieveiksmiai ar

Positivus
b o n u s , a, u m geras' m a l u s , a, u m 'blogas' m a g n u s , a, u m ' d i d e l i s ' p a r v u s , a, u m ' m a a s ' m u i t u s , a, u m 'daug' pl. m u l t ae, a

Superlativus
optimus, a u m p e s s i m u s , a, u m m a x i m u s , a, u m m i n i m u s , a, u m p l r i m u s , a, u m p l r i m i , ae, a

Positivus
citra 'iapus' ultra 'anapus' intra

Comparativus
citerior, citerius siapusinis' ulterior, ulterius 'tolimesnis, anapusinis' interior, interius 'vidinis, vidujis' propior, propius 'artimesnis' dterior, dterius 'blogesnis' prior, prius 'pirmesnis' ocior, ocius greitesnis'

Superlativus
c i t i m u s , a, u m 'artimiausias' u l t i m u s , a, u m 'paskiausias, galiausias' i n t i m u s , a, u m 'giliausias, s l a p i a u s i a s ' p r o x i m u s , a, u m 'artimiausias' d t e r r i m u s , a, u m 'blogiausias' p r i m u , a, u m 'pirmasis, pirmiausias' o c i s s i m u s , a, u m greiiausias'

-,
piurs,

42

'viduj' prope 'arti' d 'nuo' prae 'pirma'

Kai kuri bdvardi laipsniavimo ypatybs

1. Nelinksniuojamas bdvardis nuam 'netiks' laipsniuojamas taip; nuior (comparatlvus), nuissimus (superlativus); nelinksniuojamas bd vardis frgi 'taupus' laipsniuojamas kaip frgalis, e 'taupus': frgalior (com paratlvus), frgalissimus (superlativus). 2. Bdvardio vetus, veteris 'senas' auktesnysis laipsnis bna vetustior, vetustius, o aukiausiasis - veterrimus, a, u m . 3. Bdvardis dives, divitis 'turtingas' t u r i po d v i gretimines formas: auktesniajame laipsnyje - d i v i t i o r i r d i t i o r ; aukiausiajame - divitissimus, a, u m ir dltissimus, a, u m .

P a s t a b a . Ocior, ocius etimologikai gretinamas su graik nelyginamojo laipsnio bd vardiu okys 'greitas'.

ELEMENT

L AT 1N A

I dalis

M O R F O L O G I J A

Skaitvardis

45

Bdvardiai, neturintys aukiausiojo laipsnio

Aukiausiojo laipsnio neturi: senex, senis senas', senior 'senesnis', [sinonimas: nat maior 'vyresnis', nat maximus 'vyriausias']; iuvenis, e 'jaunas', inior 'jaunesnis', [sinonimas: nat minor 'jaunesnis', nat minimus 'jauniausias']; adolscns, entis 'jaunas, paauglys', adolescentior 'jaunesnis'. 46

Kiekiniai, kelintiniai, dalybiniai skaitvardiai

Cardinalia
1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18 19 20 30 40 50 I II III IV V VI VII VIII IX X XI XII XIII XIV XV XVI XVII XVIII XIX XX XXX XL L LX LXX LXXX XC C CC CCC CD D DC DCC DCCC CM M n u s , a, u m duo, duae, d u o tres, tria uattuor qumque sex septem octo novem decem ndecim duodecim tredecim uattuordecim quindecim sedecim septendecim duodviginti ndeviginti vigintl trlginta uadraginta quinquaginta sexaginta septuaginta octoginta nonaginta centum ducenti, ae, a trecenti, ae, a q u a d r i n g e n t ae, a quingenti, ae, a sescenti, ae, a septingenti, ae, a octingenti, ae, a nongenti, ae, a mflle

48

Ordinalia
p r i m u , a, u m s e c u n d u s , a, u m alter, era, e r u m tertius, a, u m quartus, a, u m qulntus, a, u m sextus, a, u m septinius, a, u m octavus, a, u m n o n u s , a, u m d e c i m u s , a, u m n d e c i m u s , a, u m d u o d e c i m u s , a, u m tertius d e c i m u s quartus d e c i m u s quintus d e c i m u s sextus d e c i m u s septimus d e c i m u s d u o d e v i c e s i m u s , a, u m n d v i c e s i m u s , a, u m v i c e s i m u s , a, u m trlcesimus, a, u m quadragesimus, a, u m q u i n q u a g s i m u s , a, u m sexagesimus, a, u m septuagesimus, a, u m octogesimus, a, u m nonagesimus, a, u m centesimus, a, u m ducentesimus, a, u m trecentesimus, a, u m quadringentesimus, a, u m q u i n g e n t s i m u s , a, u m sescentesimus, a, u m septingentesimus, a, u m o c t i n g e n t s i m u s , a, u m nongentesimus, a, u m m i l l e s i m u s , a, u m

Distribtiva
singull, ae, a b i n i ae, a terni, ae, a t r i n i , ae, a q u a t e r n ae, a q u l n i , ae, a seni, ae, a septni, ae, a octoni, ae, a n o v e m , ae, a deni, ae, a n d m , ae, a d u o d e n i , ae, a terni deni quaterni d e n i quini deni seni d n l septem d e n i d u o d e v i c n i , ae, a n d v i c n i , ae, a v i c e n i , ae, a tricni, ae, a q u a d r a g n i , ae, a quinquageni, ae, a sexagni, ae, a s e p t u a g m , ae, a octogeni, ae, a n o n a g m , ae, a centeni, ae, a d u m , ae, a treceni, ae, a q u a d r i n g e n i , ae, a quingni, ae, a sescenl, ae, a septingem, ae, a o c t i n g n i , ae, a nongeni, ae, a m i l l e n i , ae, a

Bdvardi laipsniai, reikiami odi samplaika

Bdvardi su galne -eus, -ius, -uus auktesnysis laipsnis padaromas su prieveiksmiu magis 'labiau', o aukiausiasis - m a x i m e 'labiausiai': Positivus idoneus, a, um 'patogus' varius, a, um 'vairus' arduus, a, um 'status' Comparativus ir Superlativus magis idoneus, a, u m 'patogesnis', maxim idoneus, a, um 'patogiausias'; magis varius, a, um 'vairesnis', maxime varius, a, um 'vairiausias'; magis arduus, a, um statesnis', maxime arduus, a, um 'staiausias'.

P a s t a b a . Bdvardiai su galne -quus laipsniuojami reguliariai: aequus 'lygus' - aeuior, aequissimus; antiuus 'senovinis' - antiuior, antiquissimus.

NOMEN NUMERALE 47

60 70 80 90 100 200 300 400 500 600 700 800 900 1000

Skaitvardi skyriai
1) k i e k i n i a i s k a i t v a r d i a i (cardinalia) - d u o 'du', decem 'deimt', cent u m 'imtas'; 2) k e l i n t i n i a i s k a i t v a r d i a i (ordinalia) - primu 'pirmas', sextus 'e tas', octavus 'atuntas'; 3) d a l y b i n i a i s k a i t v a r d i a i (distribtiva) - singuli 'po vien, b i n i 'po du', deni 'po deimt'; 4) d a u g y b i n i a i s k a i t v a r d i a i (multiplicativa) - duplex 'dvigubas', t r i plex 'trigubas'.

ELEMENT

LATINA

I dalis

M O R F O L O G I J A

Skaitvardis

1. Kiekiniai skaitvardiai 11-17 baigiasi -decim ( n d e c i m . . . ) , deimtys (30-90) - -ginta ( t r l g i n t a . . . ) , imtai (200-900) - -centi, ae, a (ducenti, ae, a...) ar -genti, ae, a (uadringenti, ae, a...). 2. Jei skaiius baigiasi 8 ar 9, tai toks skaitvardis padaromas, atimant i po j o einanios deimties 2 ar 1: 28 = 2 nuo 30 - duodtriginta; 69 = 1 nuo 70 - ndeseptuaginta. Bet 98 i r 99 - nonaginta octo, nonaginta novem. 3. Kelintini skaitvardi deimtys baigiasi -csimus, a, u m (vicesimus, a, u m . . . ) ar -gesimus, a, u m (uadragesimus, a, u m . . . ) , o imtai - -centesimus, a, u m (ducentesimus, a, u m . . . ) ar -gentesimus, a, u m (uadringentesimus, a, u m . . . ) . 4. Dauguma dalybini skaitvardi baigiasi - e n ae, a (seni, ae, a; septn i , ae, a; v l c e m , ae, a; uadringni, ae, a; m i l l e n i , ae, a...), bet - singuli, ae, a; b i n i , ae, a; t e r n i , ae, a; uaterni, ae, a; q u i n i , ae, a; octoni, ae, a. 5. Sudtini samplaikini skaitvardi (21-99) dmenys reikiami dvejo pai: i pradi deimtys, o po to vienetai (kaip lietuvi kalboje): v i g i n t i nus 'dvideimt vienas', vicesimus primu 'dvideimt pirmas', vicesimus alter 'dvi deimt antras', vicni singuli 'po dvideimt vien', arba atvirkiai - i pradi vienetai, o po to j u n g t u k u et prijungiamos deimtys: nus et v i g i n t i 'dvideimt vienas', nus et vicesimus 'dvideimt pirmas', alter et vicesimus 'dvideimt an tras', singuli et vicni 'po dvideimt vien'... 49

50

Skaitvardi linksniavimas
1. Kiekiniai skaitvardiai nuo uattuor 'keturi' i k i centum 'imtas' yra nelinksniuoj ami. 2. Skaitvardis m i l l e 'tkstantis' nelinksniuojamas vienaskaitoje. 3. Kiekiniai skaitvardiai nuo nus (1) i k i trs (3), reikiantys imtus nuo ducenti (200) i k i n o n g e n t i (900) i r tkstanius nuo d u o m i l i a (2000) bna linksniuojami:
n u s , n a, n u m ' v i e n a s , v i e n a ' Linksnis

Singularis
nus na nius ni num uno nam una num uno num

Plralis
ni norum nae narum nis nos nas nis na una norum

Nom. Gen. Dat. Acc. Abi. Plralis:

u n i ex omnibus SuanI (Caesar) 'sekvanai i vis vieni'; ex nis geminas m i h i

conficis nptias (Terentius) 'i vien dvejas m a n padarysi vestuves'.

d u o , d u a e , d u o ' d u , d v i ' ; t r s , t r i a 'trys'; m i l i a ' t k s t a n i a i ' Linksnis

Dualis
duo, duae, d u o duorum, duarum, duorum duobus, duabus, duobus duos (duo), duas, duo duobus, duabus, duobus

Plralis
trs,tria trium tribus trs, tria tribus milia milium milibus milia milibus

Nom. Gen. Dat. Acc. Abi

Daugybiniai skaitvardiai
Daugybiniai skaitvardiai yra bdvardiki, sudaryti i skaitvardio i r dmens -plex, -plicis, atitinkanio lietuvi '-gubas, -linkas':
s i m p l e x , s i m p l i c i s 'vientisas, paprastas'; d u p l e x , d u p l i c i s 'dvigubas, dvilinkas'; triplex, t r i p l i c i s 'trigubas, trilinkas'; q u a d r u p l e x , u a d r u p l i c i s 'keturgubas, keturlinkas'; quintuplex, uintuplicis 'penkiagubas'; septemplex, septemplicis 'septyngubas, septynlinkas'; decemplex, decemplicis 'deimteriopas'; c n t u p l e x , c e n t u p l i c i s 'imteriopas'.

P a s t a b a . Kaip duo linksniuojamas ambo, ambae, ambo 'abu, abi'. Kartais vietoj d u o r u m , d u a r u m vartojama d u u m .

D u c e n t i m, ducentae/, ducenta n ... linksniuojami I - I I linksniuote ( t u r i t i k daugiskait). Visai taip pat linksniuojami dalybiniai skaitvardiai, turintys t i k daugiskaitos formas singuli m , singulae/, singula . . . 4. Visi kelintiniai skaitvardiai linksniuojami I - I I linksniuote ( t u r i vie naskait i r daugiskait); samplaikini linksniuojami visi samplaikos nariai: trlcesimus primu, tricsimi p r i m i . . . 5. Daugybiniai skaitvardiai (simplex, icis...) linksniuojami pagal I I I linksniuots bdvardi linksniavimo tip (r. 39,3): abi. sg. sirrvAicl, gen. pl. s i m p l i c i u m , nom. i r acc.pl. n simplicia.

ELEMENT

LATINA

I dalis

M O R F O L O G I J A

vardis

54

Savybiniai vardiai (Pronomina possessiva)

I asmenini i r sangrinio vardio yra ivesti savybiniai vardiai, t u r i n tys I - I I linksniuots galnes:
m e u s , m e a , m e u m ' m a n o , m a n a s ' ; n o s t e r , n o s t r a , n o s t r u m 'ms', t u u s , t u a , t u u m 'tavo, tavas'; v e s t e r , v e s t r a , v e s t r u m 'js', s u u s , s u a , s u u m 'savo, savas'.

vardi hic, Ule, iste, ipse linksniavimas

Singularis Nom. Gen. Dat. Acc. Abi. Nom. Gen. Dat. Acc. Abi.
hos hune hoc hic haec hius huic hanc hac hoc hoc illum illo hoc ille illa illius illi illam illa illud illo illud

56

Plralis
hi horum hae harum his has his haec illos haec horum illi illorum illae illarum illis illas illis illa illa illorum

1. Savybinis vardis suus, a, u m nurodo t i k treiuosius asmenis (kaip san grinis sui): dfendit p a t r i a m suam 'jis gina savo tvyn', dfendunt p a t r i a m suam 'jie gina savo tvyn'. Bet sakoma:
d f e n d o p a t r i a m m e a m ' g i n u s a v o ( p a o d i u i : m a n o ) tvyn', dfendis p a t r i a m t u a m gini savo (paodiui: tavo) tvyn d f e n d i m u s p a t r i a m n o s t r a m ' g i n a m e s a v o ( p a o d i u i : m s ) tvyn', d f e n d i t i s p a t r i a m v e s t r a m 'ginate s a v o ( p a o d i u i : j s ) tvyn'. Taip savybiniai vardiai vartojami prancz, vokiei, angl kalbose. P a s t a b a . Nordami pasakyti jo, jos", vartojame parodomojo vardio is, ea, i d 'jis' genityv: 'skaitau jo laik lego epistolam eius.

Kaip ille, illa, i l l u d linksniuojami iste, ista, istud ir ipse, ipsa, ipsum. 1. vardio hic, haec, hoc vienskiemens vienaskaitos lytys i r niekatrosios gimins nom. i r acc. pl. yra iplstos dalels -c < -ce (plg. dar eece 'tai'), k u r i klausiant pasirodo - c i - pavidalu: hieine? 'ar itas?'.
P a s t a b a . Kartais dalel -ce pridedama ir prie kit linksni: hiusce, hosce; su -c pasitaiko istic (kaip h i c ) , istaec (kaip haec), istuc (*istud-ce), illic, illaec (kaip istaec, haec), ilhic (*illud-ce, plg. istuc).

2. Savybinis vardis meus t u r i auksminink m i : m i f i l i 'mano snau'. 55

Parodomieji vardiai (Pronomina demonstrativa). Paymimasis vardis (Pronomen determinativum)

Parodomieji vardiai:
h i c , h a e c , h o c 'itas, is ( a r t i m a n s ) ' , iste, i s t a , i s t u d 'tas (arti tavs)', U l e , i l l a , i l l u d 'anas ( a r t i jo)', i s , e a , i d 'jis, tas', i d e m , a d e m , i d e m 'tas pats'. Pastaba. 'tiek nuomoni'. Daikt ypatybes nurodo parodomieji vardiai: talis, e 'toks' ( I I I linksniuot),

Forma haec (nom. sg. f) sutampa su nom. ir acc. pl. n haec, kilusia i *ha-i-ce (pridtos d v i rodomosios dalels: - i - i r -ce). Forma hoc (nom. i r acc. sg. n) kilusi i hocc, o toji i *hod-ce ( * h o d - plg. su i s t u d , i l l u d , i d ) . 2. Acc. sg. hune (< * h u m - c ) , hanc (< *ham-c) dl asimiliacijos. 57

vardi is, ea, id linksniavimas

Singuldris Nom. Gen. Dat. Acc. Abi.
eum eo is ea eius ei eam ea id eo eos id

Plralis
ei ( i i ) eorum eae earum eis ( s ) eas eis ( i l s ) ea ea eorum

tantus, a, u m 'toks didelis, tiek' ( I - I I linksniuots), tot 'tiek' (nelinksniuojamas): tot sententiae

Paymimasis vardis:
i p s e , i p s a , i p s u m 'pats'.

vardis is, ea, i d turi du aknies balsi kaitos laipsnius: e- (i ei-) / i - . Lotyn is atitinka lietuvi j i s (*is), o id slypi lietuvi kalbos odyje idant.

ELEMENT

LATINA

I dalis M O R F O L O G I J A

vardis

58

60

vardi idem, eadem, idem linksniavimas

vardis i d e m , eadem, i d e m yra sudarytas i parodomojo vardio is, ea, i d ir dalels -dem: i d e m (*is-dem), ea-dem, i d e m (*id-dem). Singularis Nom. Gen. Dat. Acc. AM.
eundem eodem idem eadem idem

vardi ui, uae, uod ir quis, uid linksniavimas

Singularis Pronomen interrogat.
quod quis quid

Plralis
qui quorum quae quarum quibus quae quorum

Plralis
eidem eorundem eaedem earundem eisdem idem eodem eosdem easdem eisdem adem adem eorundem

Nom. Gen. Dat. Acc. Abi.

qul

quae

cius cui
quem quo quam qua quod quo quo

cius cui
quem quid quo

eiusdem eidem
eandem eadem

quos

quas quibus

quae

Pastaba.

Be pagrindini form vartojamos ir senesns formos: greta cius (gen. sg.) -

quoius, o greta c u i (dat. sg.) - quoi.

P a s t a b a . Greta eidem {nom. pl) vartojama iidem ir i d e m , greta eisdem (dat. ir abi. pl.) iisdem ir isdem.

1. Klausiamasis vardis quis? quid? daugiskaitos form neturi. 2. Forma q u i (nom. sg. m) sutampa su ndm.pl. m q u i (plg. h i 'ie, 56), o forma quae (nom. sg.f) sutampa su nom. pl.faae dta dalel - i , plg. hae-c, 56). 4. Treiosios linksniuots galnes t u r i vyrikosios gimins acc. sg. - q u e m , vis gimini dat. i r abi. pl. - quibus, taiau greta quibus vartojama ir senesn t linksni f o r m a quis.
P a s t a b a . Prielinksnis e u m su klausiamaisiais bei santykiniais vardiais vartojamas postpozicikai; q u o c u m 'su kuo', q u i b u s c u m 'su kuriais' . . . , plg. m e c u m , r. 53 pastab.

Vienaskaitos galininko ir daugiskaitos k i l m i n i n k o galni - m dl asi miliacijos (prie d) v i r t o - n : eundem (*eum-dem), eandem (r. 56). 59 (*eam-dem), e o r u n d e m ( * e o r u m - d e m ) , earundem (*earum-dem), plg. dar hune, hanc

(plg. hae 'ios', 56).

3. Niekatrosios gimins nom. i r acc. pl. quae yra atsiradusi i * q u a - i ( p r i

Klausiamieji vardiai (Pronomina interrogativa). Santykiniai vardiai (Pronomina relativa)

Klausiamieji vardiai: quis? quid? 'kas?', qui? quae? quod? 'kuris?', uter? utra? utrum? 'katras?'. Santykiniai vardiai: qui, quae, quod 'kuris, koks', uter, utra, utrum 'katras'.
P a s t a b a . Daikt ypatybes nurodo klausiamieji bei santykiniai vardiai: qualis, e 'koks' (III linksn.), u o t u s , a, u m 'kelintas' ( I - I I linksn.), quantus, a, u m 'koks didelis, kiek' ( I - I I linksn.), quot 'kiek' (nelinksniuojamas): quot sententiae 'kiek nuomoni'.

61

Uter, utra, utrum linksniavimas

Singularis Nom. Gen. Dat. Acc. Abi. 62
utrum utro uter utra utrum

Plralis
utri utrorum utrae utrarum utris utrum utro utros utras utris utra utra utrorum

utrius utri
utram utra

Klausiamj bei santykini vardi vartojimas

1. Klausiamasis vardis quis? quid? daniausiai vartojamas daiktavardikai: quis venit? 'kas ateina?'; q u i d nautas dleetat? 'kas diugina jri ninkus?'; quis q u i d legit? 'kas k skaito?'

ELEMENT

L ATI NA

I dalis M O R F O L O G I J A

vardis

Taiau quis? gali bti pavartotas i r bdvardikai, kai klausiama vardo: quis magister venit? 'kuris mokytojas ateina?' - Fabius v e n i t 'Fabijus ateina; quis civis loctus est? 'kuris pilietis kalbjo?' - Marcus Tullius Cicero loctus est 'kalbjo Markas Tulijus Ciceronas'. 2. vardiai q u i , quae, q u o d i r uter, utra, u t r u m gali bti vartojami i r daiktavardikai, i r bdvardikai: uter n o s t r u m : tne an ego? 'katras i ms: ar t u , ar a?'; q u l is d i c i t , idex d i c i t u r 'kas teisia, vadinasi teisjas'; q u i v i r venit? 'kuris vyras ateina?'; quae m u l i e r venit? ' k u r i moteris ateina?'; q u o d a n i m a l currit? 'kuris gyvnas bga?'; u t r u m m a l u m placet, smite 'katras obuolys patinka, imkite'. 3. Jei santykinis q u i , quae, q u o d eina savarankiko sakinio pradioje, lietuvi kalb j veriame parodomuoju vardiu: qua d causa reliuos v i r t u t e praecdunt 'dl tos prieasties kitus pralenkia narsumu'; q u o d erat dmons t r a n d u m 'tai i r reikjo rodyti'. 63

uidam, uaedam, uoddam

'kakoks, vienas'

(adiect.); (subst.);

uispiam, uaepiam; uidpiam (uippiam) uispiam, uaepiam, uodpiam

'koks nors'

'kas nors'

(adiect);

uisuam, - , uiduam (uicuam)

' k a s nors'.

Jei niekatrosios gimins f o r m a sudaryta su q u i d , tai toks vardis varto jamas daiktavardikai, o jei su q u o d - bdvardikai. 6. Neapibriamj vardi linksniuojama t i k pamatin forma (dalels nekinta): Singularis Nom. aliuis aliuid (aliuod) uidam uaedam uoddam
tojamas neapibriamasis quis (qui).

Gen. alicius ciusdam

Dat. alicui

Acc. aliuem aliuid (aliuod) uendam uandam uoddam

Abi. aliuo

cuidam
"

uodam uadam uodam

Neapibriamieji vardiai (Pronomina indefinita)

1. Neapibriamuoju vardiu (kaip i r lietuvi kalboje) eina klausiamasis bei santykinis nekiriuotas quis, q u i d 'kas': si quis q u i d d f i n l t i m i s rmore ac fama accperit Caesar 'jei kas k suinos i kaimyn per gandus ir kalbas'; taip pat q u i , quae, q u o d 'bet kas, bet kuris'. 2. Neapibriamasis vardis quisquis, q u i d q u i d 'bet kas', sudarytas pa kartojant quis, q u i d ( r e d u p l i k a c i j a ) , vartojamas t i k nom. sg., retkariais abi. sg.: quoquo. 3. Neapibriamieji vardiai aliquis, aliuid 'kas nors' ir a l i q u i , aliqua, aliuod 'koks nors' sudaryti i dalels a l i - (vardio alius kilms) ir quis, q u i d ar q u i , quae, quod. 4. Neapibriamasis vardis quisque, quaeque, q u i d q u e (quodque) 'kiek vienas' po vardinio pamato t u r i dalel -que. 5. Pridjus neapibriamsias postpozicines daleles: -libet (i veiksma odio libet 'patinka'), -vis (i veiksmaodio vis 'nori'), - d a m , - p i a m , - q u a m , padaromi ie neapibriamieji vardiai: uilibet, uaelibet, uidlibet 'bet uilibet, uaelibet, uodlibet 'bet uivis, uaevis, uidvis ulvis, uaevis, uodvis
'kas nors' kuris, koks'

P a s t a b a . Po si, n i s i , n, n u m , quo, quanto, quando, ubi, c u m vietoj aliquis (aliqui) var

7. Neigiamieji neapibriamieji vardiai nmo 'niekas' (kalbant apie as men, nes nmo kils i *ne-hemo, k u r *hemo yra senovika odio h o m o 'mogus' forma), n i h i l 'niekas' (kalbant apie daikt, kils i * n e - h i l u m 'n plauelio'). Nemo i r nihil linksniavimas Singularis Nom. Gen. Dat. Acc. Abi.
nmo nlllus ( n m i n i s ) n e m i n i (nlli) nminem nllo (nemin)

Plralis
nihil (nil) nlllus rel ( n i h i l i ) nlli r e i nihil (nil, nihilum) nlla r (nihilo)

Nmo vartojimas: nemo Romanus 'n vienas romnas', nmo venit 'nie kas neatjo'. N i h i l gali bti ir nelinksniuojamas, taiau sakoma: argmentum n i h i l i (gen.) 'niekam tiks argumentas', ad n i h i l u m venire (acc.) 'nueiti niekais', ex n i h i l o n i h i l fit (abi.) 'i nieko niekas neatsiranda'. N i l yra kontrahuota lytis i n i h i l : n i l dsprandum Horatius 'niekuomet nenusimink', n i l a d m i r a r i Horatius 'niekuo nesistebti', d m o r t u i s n i l nisi bene Diogens Laertius 'apie mirusius nieko, nebent gerai'.

bet

kas'

(subst.);

(adiect.);

(subst.); (adiect.); (subst.);

'koks nors'

uidam, uaedam, uiddam

'kakas'

ELEMENT

LATINA

I dalis

M O R F O L O G I J A

Veiksmaodis

64

65

{vardiniai bdvardiai (Adiectiva pronominalia)

Atskir neapibriamj vardi grup sudaro vadinamieji vardiniai bdvardiai: nus, a, um 'vienas', solus, a, um 'tiktai vienas', totus, a, u m 'visas', llus, a, um 'kakoks', alter, era, erum 'kitas, antras', uter, utra, utrum 'katras', neuter, tra, trum 'niekatras', nulius, a, um 'joks',

vardi koreliacija
Sakinyje vienais vardiais klausiame, kitais atsakome t klausim. klausim: Q u e m l i b r u m legs? 'Koki knyg skaitysi?' galima atsakyti: Hune librum 'it knyg (parodomasis); Librum, quem mihi dedisti 'Knyg, kuri man davei' (santykinis); Quemvis librum 'Koki nors knyg (neapibriamasis). Sudtiniame sakinyje iuo pagrindu susidaro santykini atliepiamj vardi poros: qualis, e - talis, e 'koks' 'toks' uantus, a, u m - tantus, a, u m 'koks' 'toks' 'kokio dydio' 'tokio dydio' uotus, a, um - totus, a, um 'kelintas' 'tas i eils' quot - tot 'kiek' 'tiek'

alius, alia, aliud 'kitas'.

Kilm: neuter < *ne-uter, nllus< *ne-llus. I uter yra utrque, t r a q u e , u t r m q u e 'ir vienas, ir kitas, abudu'.

nus linksniavim r. 50. Taip pat linksniuojami solus, totus, llus, nulius. Alter linksniavimas Singularis Nom. Gen. Dat. Acc. Abi. altero, alter, altera, alterius alteri alterum, alteram, alterum altera, altero alteros, alterum Plralis alteri, alterae, alteris alteras, alteris altera altera alterorum alterorum, alterarum,

Pavyzdiai: Qualis v i r , talis oratio 'Koks vyras, tokia ir kalba ar 'Kokia galva, tokia i r kalba; Q u o t capita, t o t sententiae nuomoni'. 66
v Terentius

'Kiek galv, tiek

VERBUM Lotyn kalbos veiksmaodis t u r i ias gramatines kategorijas: a s m e n {persona), s k a i i (numerus), (modus). Nuosakos yra trys: l a i k (tempus), r (genus) i r n u o s a k

P a s t a b a . Gen. sg. kartais kiriuojama alterius. Uter linksniavim r. 61. Taip pat linksniuojamas neuter.

Alius linksniavimas Singularis Nom Gen. Dat. Acc. Abi. alio, alius, alia, alius al alium, aliam, alia, aliud alio alios, aliud Plralis al, aliorum, aliae, aliarum, als alias, aliis alia alia aliorum

indicativusI t i e s i o g i n : laudo 'giriu', eoninetivus I t a r i a m o j i : laudem 'giriau', imperdtivus Iliepiamoji: lauda 'girk'.

Lotyn kalboje yra dvi veiksmaodi rys: activum I v e i k i a m o j i : laudo 'giriu', passivum Ineveikiamoji: laudor 'esu giriamas'.

P a s t a b a . A l i u s gen. sg. turi dvi formas a l i u s (retai vartojama nuo alius) ir alterius (nuo alter), kuri pakeiia alius.

P a s t a b a . Lietuvi kalbos sangrinius veiksmaodius atitinka arba veikiamoji ris su vardiu (defendo m 'ginuosi', dfendis t 'giniesi', dfendit se '(jis) g i n a s i ' . . . ) , arba (reiau) ne veikiamoji ris (lavor 'prausiuosi').

ELEMENT

LAT 1N A

I dalis M O R F O L O G I J A

Veiksmaodis

67

n e a s m e n u o j a m o s f o r m o s , neturinios asmens kategorijos, - verbum infinitum: a) infinitivus 'bendratis', b) supinum siekinys', c) participium 'dalyvis', d) gerundium gerundijus' (veiksmaodinis daiktavardis). 69

Veiksmaodi laikai
Lotyn kalbos veiksmaodis gali turti eis laikus: praesens/esamasis: imperfectum/btasis laudo giriu, n e a t l i k t i n i s (imperfektas): laudabam 'gyriau, girdavau',

futrum I (primum) I b s i m a s i s : laudabo 'girsiu', perfectum/btasis a t l i k t i n i s (perfektas): laudavi pagyriau', plsuamperfectum I p l i u s k v a m p e r f e k t a s (reikia btj veiksm, vykus anksiau u kit veiksm): laudaveram 'buvau pagyrs', futrum II (secundum) I bsimasis a t l i k t i n i s (exactum): laudavero 'bsiu pagyrs'.
P a s t a b a . Plsuamperfectum reikia tok btj atliktin veiksm, kuris yra vyks anks iau u kit btj veiksm. Daniausiai vartojamas alutiniuose sakiniuose. Vnit amicus, q u e m heri v i d e r a m Atvyko draugas, kur vakar buvau mats'. Futrum II (exdctum) yra toks bsimasis laikas, kuris reikia veiksm, vyksiant anksiau u kit bsimj veiksm. Vartojamas alutiniuose sakiniuose. Venient a m i c i , quos invitavero 'Atvyks biiuliai, kuriuos bsiu pakviets'.

Pagrindins veiksmaodio formos

Lotyn kalbos veiksmaodis paprastai t u r i keturias pagrindines formas, i kuri padaromos visos kitos (asmenuojamos i r neasmenuojamos) veiksma odins formos: laudo, laudavi, laudatum, laudare scribo, scripsi, scriptum, scribere
'girti', 'rayti',

ago, gi, actum, agere ' v a r y t i ; veikti'.

I pagrindin forma - praesens indicdtivi activi (sg. I ) : laudo 'giriu', scribo 'raau', ago 'varau; veikiu'; I I pagrindin f o r m a - perfectum indicdtivi activi (sg. I ) : laudavi 'pagyriau', scripsi 'paraiau', gi 'nuvariau; padariau'; I I I pagrindin forma - supinum 'siekinys': l a u d a t u m 'girt', s c r i p t u m 'ra yt', actum 'varyt; veikt'; I V pagrindin forma - infinitivus 'bendratis': laudare 'girti', scribere 'ra yti', agere 'varyti; veikti'. I pagrindini form gaunami trys veiksmaodio kamienai: 1) i n f e k t o (praesens) kamienas, 2) p e r f e k t o kamienas, 3) s u p y n o kamienas. P i r m o j i i r ketvirtoji forma t u r i t pat (infekto) kamien. Pagrindins veiksmaodio formos pateikiamos odynuose. Jos raomos sutrumpintai: laudo, avi, atum, are girti', finio, Ivi, itum, ire
'baigti',

Visi laikai grupuojami dvi klases: 1) i n f e k t o laik klas - eigos neatliktiniai laikai (infectus 'neatliktas, ne ubaigtas'): praesens, imperfectum, futrum baigtas'): perfectum, plsuamperfectum, 68 I; II. 2) p e r f e k t o laik klas - vykio, atliktiniai laikai (perfectus atliktas, u futrum

Veiksmaodi asmenys
Veiksmaodiai t u r i tris asmenis: prima persona 'pirmasis asmuo', secunda persona 'antrasis asmuo', tertia persona 'treiasis asmuo'.
P a s t a b a . Vadinamieji b e a s m e n i a i v e i k s m a o d i a i lcet 'vinta', fulget 'aibuoja. Yra veiksmaodi, kurie gali turti asmenin ir beasmen vartosen; bdami beasmeniai, jie turi kitoki reikm: beasmenis constat 'inoma, suprantama', asmeninis constat (nuo consto, constiti, - , constare) 'susideda (i dali), kainuoja. (verba impersonalia) turi tik vie naskaitos I I I asmens form: decet 'tinka', decuit 'tiko', tonat 'griaudia' pluit lyja', ningit 'sninga',

dleo, v tum, re 'naikinti'.

P a s t a b a . Kartais raoma dar trumpiau: laudo, 1; finio, 4; dleo, 2. Skaitmuo reikia asmenuot.

Pagal asmens kategorij visos veiksmaodio formos skirstomos d v i grupes: a s m e n u o j a m o s f o r m o s , turinios asmens kategorij, - verbum finitum (laikai);

odynuose priedlini veiksmaodi ilgoji forma pateikiama t i k esa majame laike; kitos pagrindins formos trumpinamos atmetant priedl:

ELEMENT

LATI NA

I dalis

M O R F O L O G I J A

Veiksmaodis

describo, scripsi, scriptum, scribere

skaitome:

aprayti';

laudo, lauda-v-i, laudatum, laudare finio, fini-v- finltum, finire

'baigti',

'girti',

describo, dscripsi, dscriptum, dscribere.

P a s t a b a . Kartais gali trkti kurios nors pagrindins formos: s u m , fui, - , esse 'bti' (neturi supyno); sileo, u i , - , ere 'tylti'; silsco, - , - , silscere 'nutilti'.

dleo, dl-v-i, dltum, dlre

'naikinti'.

Beasmeni veiksmaodi pagrindins formos pateikiamos taip: decet, uit, - , ere 'tinka' (skaityk: decet, decuit, decre). 70

2. Perfekto kamien su priesaga - u - daniausiai t u r i I I asmenuots veiks maodiai: habeo, hab-u-i, habitum, habre doceo, doc-u-i, doctum, docre
'turti',

Infekto kamienas
Infekto, arba esamojo laiko, kamienas gaunamas i esamojo laiko ben draties (ketvirtoji pagrindin veiksmaodio forma) atmetus jos galn -re (arba -se), I I I asmenuots - -e-re. I to kamieno nustatomos 4 asmenuots:
E s a m o j o laiko bendratis laudare vidre legere audire esse Kamienas laudavidlegaudiesAsmenuot I II III IV netaisyklingas veiksmaodis

'mokyti'.

3. Perfekto kamien su priesaga -s- daniausiai t u r i I I I asmenuots veiks maodiai: scribo, scrip-s-1, scriptum, scribere dico,
dbd, 'rayti',

dictum, dicere

'sakyti', 'traukti'.

traho, traxi, tractum, trahere

Priesaga -s- sen. graik i r sen. ind kalbose buvo vartojama aoristo (aki mirkos) btajam laikui sudaryti. I I . Perfekto kamienas be priesagos. 1. N u o infekto kamieno skiriasi a k n i e s b a l s i k a i t a ( I I , I I I , IV, reiau I asmenuots veiksmaodiuose): lego, lgi, lctum, legere ' r i n k t i ; skaityti', video, vidi, visum, vidre
'matyti',

Infekto kamienas gali gauti intarp n (prie lpinius priebalsius virs tant m ) . Tokie veiksmaodiai vadinami intarpiniais veiksmao d i a i s : vinc-ere 'nugalti', r u m p - e r e 'sulauyti', plg. lietuvi k.: tenka - teko, l i m p a - lipo. 71

venio, vni, ventum, venire 'atvykti',

ago, gi, actum, agere ' v a r y t i ; veikti',

Perfekto kamienas
Perfekto kamienas gaunamas i antros pagrindins veiksmaodio for mos atmetus jos galn - I : laudavi scripsi
'pagyriau', k a m i e n a s

iuvo, ivi, itum, iuvare 'padti, palaikyti'.

Panai kuriu-kriau. balsi kaita yra lietuvi kalbos btajame kartiniame laike: keliu-kliau,

laudav-,

2. Perfekto kamienas, turintis r e d u p l i k a c i j (daniau pasitaiko I I I asme nuots veiksmaodiuose, kit asmenuoi viename kitame veiksmaodyje): disco, didici, - , discere 'mokytis', tango, tetigi, tactum, tangere 'liesti', curro, cucurri, cursum, currere do, dedi, datum, dare
perfektui sudaryti. 'duoti'. 'bgti',

habui 'turjau', k a m i e n a s habu-,

'paraiau', k a m i e n a s

scrips-,

fui 'buvau', k a m i e n a s fu-.

Perfekto kamienai yra vairs. I . Perfekto kamienas su priesaga. 1. Perfekto kamien su priesaga - v - t u r i beveik visi I bei I V asmenuots veiksmaodiai ir dalis I I asmenuots veiksmaodi:

Reduplikacija sen. graik, sanskrito, got kalbose buvo vartojama kaip nuolatin priemon

ELEMENT

LAT I N A

1 dalis

M O R F O L O G I J A

Veiksmaodis

3. Perfekto kamienas, nesiskiriantis nuo infekto kamieno: verto, verti, versum, vertere 'versti', defendo, dfendi, dfnsum, dfendere 'ginti', statuo, tatui, stattum, statuere 'nustatyti'. 4. Perfekto forma t u r i visai kit akn ( s u p l e t y v i z m a s ) : sum, fui, - , esse
'bti',

Esamojo laiko veikiamosios ries dalyvis linksniuojamas kaip I I I links niuots vienos galns bdvardis, taiau abi. sg. daniausiai baigiasi -e. V i r ts bdvardiu, gali bti laipsniuojamas: g. positiv. sapins, entis 'protingas, imintingas'; g. compar. sapientior, sapientius 'protingesnis, imintingesnis'; g. superlat. sapientissimus, a, u m 'protingiausias, imintingiausias'. 2. Participium perfectipassivi (btojo l a i k o neveikiamosios ries d a l y v i s ) daromas prie supyno kamieno pridedant galnes -us, -a, - u m : laudat-: laudat-us, laudat-a, laudat-um 'pagirtas', script-: script-us, script-a, script-um 'paraytas'.

fero, tul latum, ferre 'neti'. 72

Supyno kamienas

Btojo laiko neveikiamosios ries dalyvis linksniuojamas kaip I - I I links niuots bdvardis. Suvokiamas kaip bdvardis, jis gali bti laipsniuojamas: g. positiv. doctus, a, u m 'mokytas'; g. compar. doctior, doctius 'mokytesnis'; g. superlat. doctissimus, a, u m 'mokyiausias'. 3. Participium jutri activi ( b s i m o j o l a i k o v e i k i a m o s i o s ries d a l y v i s ) daromas prie supyno kamieno pridedant priesag -r- i r I - I I links niuots galnes -us, -a, - u m : laudat-: laudat-r-us, laudat-r-a, laudat-r-um 'girsis', script-: script-r-us, script-r-a, script-r-um 'raysis'. 4. Participium futri passivi arba gerundivum ( r e i k i a m y b s d a l y v i s ) daromas prie infekto kamieno pridedant priesag - n d - ( I - I I asmenuotei), -end- ( I I I - I V asmenuotei) i r I - I I linksniuots galnes -us, -a, - u m : lauda-: lauda-nd-us, lauda-nd-a, lauda-nd-um girtinas', leg-: leg-end-us, leg-end-a, leg-end-um 'skaitytinas', fini-: fini-end-us, fini-end-a, flni-end-um 'baigtinas'. 74

Supyno kamienas gaunamas i treiosios pagrindins veiksmaodio for mos atmetus jos galn - u m : laudatum, kamienas: laudat-, auditum, kamienas: audit-, missum, kamienas: miss-.
Pastabos. 1. Jei perfekto forma baigiasi -avi, -evi, - i v i , tai supynas - -atum, - t u m , -itum: laud -avi - laud-atum, del-evi - del-etum, aud-ivi - aud-itum. 2. Jei perfekto forma baigiasi - u i , supynas turi - i t u m ar - t u m : h a b - u i - hab-itum, d o c - u i - doc-tum. 3. Jei perfekto kamienas baigiasi dantiniu priebalsiu, supynas turi - s u m : v i - d - i - v i - s u m , ver-t-i - v e r s u m .

Verbum Infinitum
73

Dalyvis (Participium)
Lotyn kalboje yra 4 dalyviai. 1. Participiumpraesentis activi ( e s a m o j o l a i k o v e i k i a m o s i o s r i e s

d a l y v i s ) daromas prie infekto kamieno pridedant -ns, gen. sg. -ntis ( I - I I as menuotei) arba -ns, gen. sg. -entis ( I I I - I V asmenuotei): lauda-: lauda-ns, lauda-ntis girias', hab-: hab-ns, habe-ntis 'turs', leg-: leg-ns, leg-entis 'renks, skaits', fini-: fini-ns, fini-entis 'baigis'.
P a s t a b a . Istorikai is dalyvis sudarytas su ide. formantu -nt-, nom. sg. - n s , kuris yra kils i *-nt-s, r. 16, 2.

Bendratis (Infinitivus)
Lotyn kalboje yra eios bendratys. 1. Infinitivus praesentis activi ( e s a m o j o l a i k o v e i k i a m o s i o s r i e s b e n d r a t i s ) yra ketvirtoji pagrindin veiksmaodio forma: lauda-re 'girti', vid-re 'matyti', leg-e-re ' r i n k t i , skaityti', audi-re 'klausyti', es-se 'bti', fer-re 'neti', vel-le 'norti'.
P a s t a b a . Seniausia galn -se (plg. es-se), i Jos kilo -re dl rotacizmo, r. 18, taip pat -le po visikos asimiliacijos, r. 16, 10. Treiosios asmenuots bendratis prie galn turi j u n giamj bals -e-.

ELEMENT

L AT I N A

I dalis M O R F O L O G I J A

Veiksmaodis

98

Mirija asmenuote asmenuojami: capio 'imu', cupio geidiu', facio 'darau', fodio 'kasu', fugio 'bgu', iacio 'metu', pario gimdau', rapio griebiu', sapio 'suprantu', uatio 'kratau, d e p o n e n t i n i a i : patior'keniu', progredior'engiu priek', morior 'mirtu' ..., r. 100. Passivum Coniunctivus capiam capias capiat capiamus capiatis capiant Indicatlvus capior caperis capitur capimur capiminl capiuntur capiar capiris capitur capiemur capiemini capientur caperem caperes caperet caperemus capertis caperent 2. cape, capito 3. capito 2. capite, capitote 3. capiunto capere capiendi capins, entis capiebar capiebaris capiebatur capiebamur capiebamini capiebantur 2. capere, capitor 3. capitor 2. capimini 3. capiuntor Inf. praes. Gerundivum capi capiendus, a, um caperer capereris caperetur caperemur caperminl caperentur 100 Coniunctivus capiar capiaris capiatur capiamur capiaminl capiantur 99

Mirioji asmenuot
Miriajam asmenavimo t i p u i priklauso tie I I I a s m e n u o t s v e i k s m a o diai, k u r i esamojo laiko vienaskaitos I asmuo baigiasi -io (kaip I V asmenuo ts), o bentratis -ere. F o r m daryba i infekto kamieno cap-i- 'imti'. Specifiniai sutapimai su I V asmenuote iskirti riftu. Activum Indicatlvus Praesens capio capis capit capimus capitis capiunt Futrum I capiam capies capiet capimus capietis capient Imperfectum capibam capibas capiebat capibamus capibatis capiebant Imperattvus Singularis Plralis Inf. praes. Gerundium Partic. praes.

Apraomasis asmenavimas (Coniugatio periphrastica)

A p r a o m a s i s asmenavimas yra veikiamosios ries b s i m o j o laiko daly vio {partic. fut. act.) ar gerundyvo ir v e i k s m a o d i o esse a s m e n u o j a m f o r m samplaika. Pagal dalyvio r skiriama: 1. V e i k i a m o s i o s r i e s a p r a o m a s i s a s m e n a v i m a s riphrastica dctiva), reikiantis r u o i m s i , k e t i n i m : {coniugdtiope

scriptrus sum 'ketinu rayti', scriptrus eram 'ketinau rayti', scriptrus ero 'ketinsiu rayti' ir 1.1. 2. N e v e i k i a m o s i o s r i e s a p r a o m a s i s a s m e n a v i m a s periphrastica passiva), reikiantis reikiamyb: {coniugdtio

liber scribendus est 'reikia rayti knyg', epistola scribenda erat 'reikjo rayti laik', scribendum erit 'reiks rayti' ir t.t.

Deponentiniai veiksmaodiai (Verba dponentia)

Verba dponentia yra tokie veiksmaodiai, kurie t u r i neveikiamosios r ies formas, bet yra veikiamosios ries reikms. Deponentiniai v e i k s m a o d i a i t u r i t i k tris pagrindines formas: praesens indicativi passivi, perfectum indicdtivi passivi ir infinitivus praesentis passivi: hortor, hortatus sum, h o r t a r i 'raginti'. Supyno kamienas gaunamas i antro sios p a g r i n d i n s formos atmetus dalyvio galn -us: hortat-us (kamienas: hortat-).

Pastaba. Form daryba i perfekto ir supyno kamien prastin, pagal bendrsias tai sykles: cpi, ceperam, cpero, captus, a, um sum...

ELEMENT

L AT 1 N A

I dalis M O R F O L O G I J A

Veiksmaodis

Deponentiniai v e i k s m a o d i a i gali b t i vis a s m e n u o i : I a s m e n u o t s (bendratis -ari): hortor, hortatus sum, hortarl 'raginti', arbitror, arbitratus sum, arbitrari 'manyti', imitor, imitatus sum, imitari 'pamgdioti', I I a s m e n u o t s (bendratis -eri): vereor, veritus sum, verri 'bijoti, gerbti', fateor, fassus sum, fatri 'prisipainti', I I I a s m e n u o t s (bendratis - i ) : louor, loctus sum, loui 'kalbti', seuor, sectus sum, seui 'sekti', tor, sus sum, ti 'naudotis', I V a s m e n u o t s (bendratis - i r i ) : orior, ortus sum, oriri 'kilti', partior, partitus sum, partiri 'dalyti'.

3) infinitivus futri

activi: h o r t a t r u s , a, u m esse. Gerundyvas t u r i pasy

v i n r e i k m : hortandus 'ragintinas'. D e p o n e n t i n i v e i k s m a o d i liepiamoji nuosaka padaroma prie infek to (praesens) kamieno pridedant galn -re (vns. I I asmeniui), - m i n i (dgs. I I asmeniui): horta-re 'ragink', h o r t a - m i n i 'raginkite'. I I I a s m e n u o t s liep. n. formos t u r i jungiamuosius balsius: -e- (loqu-e-re 'kalbk'), - i - ( l o q u - i - m i n i 'kalbkite'). Verbum finitum f o r m darybos pavyzdys: l o u o r , l o c t u s sum, l o u i 'kalbti'. Infekto kamienas loquPraes. ind. Imperf. ind. Fut. I ind. Praes. coni. louor loubar louar louar Supyno kamienas loctPerf. ind. Plsuamperf. ind. Fut. II ind. Perf. coni. Plsuamperf. coni. louere! louimini! loctus, a, um sum eram ero sim essem

Imperf. coni. louerer Imperativus praesentis Verbum infinitum formos:

Miriajai asmenuotei priklauso tie I I I a s m e n u o t s veiksmaodiai, k u r i esamojo laiko vienaskaitos I asmuo baigiasi -ior: patior, passus sum, pati 'ksti', morior, mortuus sum, mori 'mirti', progredior, gressus sum, gredi 'engti priek'. Jie asmenuojami kaip capior, r. 98. o d y n u o s e d e p o n e n t i n i v e i k s m a o d i p a g r i n d i n s formos r a o m o s taip: I a s m e n u o t s - hortor, atus sum, ari (arba h o r t o r , 1), I I a s m e n u o t s fateor, fassus sum, eri (arba fateor, fassus sum, 2), I I I a s m e n u o t s - l o u o r , l o c t u s sum, l o q u i (arba l o u o r , l o c t u s sum, 3), I V a s m e n u o t s - orior, or tus sum, i r i (arba orior, ortus sum, 4); priedlini v e i k s m a o d i priedlis r a o m a s t i k pirmojoje formoje: regredior, gressus sum, gredi (skaityti: regredior, regressus sum, regredi) 'engti atgal'. Deponentiniai v e i k s m a o d i a i t u r i kelias veikiamsias formas: 1) participium 2) participium 'gimsis', praesentis activi: hortans, antis 'ragins', futri activi: h o r t a t r u s , a, u m 'raginsis'; pasitaiko ne

inf. praes. loui, inf. perf. loctus, a, um esse, inf. fut. loctrus, a, um esse, part. praes. louns, entis, part. perf. loctus, a, um, part.fut. loctrus, a, um, gerundivum louendus, a, um, gerundium louendi. 101

Pusiau deponentiniai veiksmaodiai (Verba smideponentia)

Kai kurie v e i k s m a o d i a i yra p u s i a u d e p o n e n t i n i a i (semi 'pusiau'), t. y. infekto kamieno formos b n a veikiamosios ries, o perfekto kamieno neveikiamosios ries (reikm - veikiamosios ries): audeo, ausus sum, audere '(i)drsti', gaudeo, gavisus sum, gaudre 'diaugtis', soleo, solitus sum, solre 'turti papratim, bti papratusiam', fldo, fisus sum, fidere 'pasitikti'.

taisyklingos darybos form: m o r i t r u s , a, u m 'mirsis', n a s c i t r u s , a, u m

ELEMENT

L AT 1 N A

I dalis M O R F O L O G I J A

Veiksmaodis

Esama ir t o k i v e i k s m a o d i , kurie, b d a m i d e p o n e n t i n i a i , t u r i ne veikiamosios ries infekto kamieno formas ir veikiamosios ries perfekto kamieno formas: revertor, revert reverti 'grti', dvertor, deverti, dverti usukti, uvaiuoti', praevertor, praeverti, praeverti 'perspti', assentior, assnsi (ir assnsus sum), assentiri 'sutikti, pritarti! Veriame: revertor 'grtu', reverteris 'grti', revertitur, 'jis grta, revertim u r 'grtame', r e v e r t i m i n i 'grtate', r e v e r t u n t u r 'jie grta, imperf. ind. fut. I ind. perf. ind. revertbar 'grau, grdavau', revertar 'griu', reverteris gri', reverti 'sugrau', revertisti 'sugrai',

103

Veiksmaodis fero, t u l i , l a t u m , ferre

'neti'

Veiksmaodis fero t u r i dvejopos darybos formas: 1) a t e m a t i n s darybos (be jungiamojo balsio): fer-s, fer-t, fer-tis {praes. ind. act.), fer, fer-te (imperat. praes.), fer-to, fer-tote (imperat. fut.), {praes. ind. pass.), fer-ris, fer-tur pass.); fer-rem, fer-res... (imperf. coni. act.), fer-rer, fer-reris...

(imperf. coni. pass.), fer-re (infinit. praes. act.), fer-ri (infinit. praes. Infekto sistemos formos (kamienas: fer-) Activum Praes. ind. fer-6 fer-s fer-t Imperf. ind. fer-ba-m, fer-ba-s... Fut.I fer-a-m, fer--s... Praes. coni. fer-i-mus fer-tis fer-u-nt fer-a-m, fer-a-s... Imperf. coni. fer-re-m, fer-r-s... 2. fer, fer-to 3. fer-to 2. fer-te, fer-tote 3. fer-u-nto Infinit. praes. Gerundium fer-re ferendi fer-i-mur fer-i-mini fer-u-ntur 2. fer-re, fer-tor 3. fer-tor 2. feri-i-mini 3. fer-u-ntor Infinit. praes. Gerundivum fer-n Passivum Praes. ind. fer-or fer-ris fer-tur

Imperf. ind. fer-ba-r... Fut.I fer-a-r, fer--ris... Praes. coni. fer-a-r, fer-a-ris... Imperf. coni. fer-re-r, fer-r-ris...

plsuamperf. ind. reverteram 'buvau sugrs', fut. II ind. 102 revertero 'bsiu sugrs'.

Veiksmaodis possum, p o t u i ,
v e i k s m a o d i o esse 'bti'. Praes. ind. pos-sum pot-es pot-est pos-sumus pot-estis pos-sunt Imperf. ind. pot-eram pot-eras... Futrum I pot-ero pot-eris...

posse 'galti'

Imperativus Singularis Plralis

is v e i k s m a o d i s yra padarytas i b d v a r d i o potis, pote 'galingas' ir

Praes. coni. pos-sim pos-sis... Imperf. coni. pos-sem pos-ss...

ferendus, a, um

Particip. praes. ferns, entis 2) t e m a t i n s darybos (su jungiamuoju balsiu, kaip I I I a s m e n u o t s v e i k s m a o d i ) : fer-i-mus, fer-u-nt (praes. ind. act.), fer-i-mur, fer-u-ntur (praes. ind. pass.) ir t.t. fer-i-mini,

1. Pot- ilieka tose formose, kurios prasideda balsiu -e-: pot-es, pot-est...; pot-eram...; pot-ero... 2. Pot- prie s virsta pos- (asimiliacija, r. 16, 2): pos-sum, pos-sumus, pos-sunt; pos-sim... 3. Bendratyje vietoj pot-esse susidar s u t r a u k t i n forma posse. Palygink imperfectum coni. possem, posses, posset... 4. Perfekto formoje po pot- garsas/pranyksta: p o t - f u i > p o t u i ; i jo da roma: plsuamperfectum ind. p o t u e r a m , potueras...; futrum II: potuero, coni. popotueris...;perfectum coni. p o t u e r i m , potueris,plsuamperfectum tuissem, p o t u i s s s . . . ; infinitivus perf. potuisse.

Perfekto sistemos formos (kamienas t u l - ) : perf. ind. act. t u l i , t u l i s t i , . . . ; perf. coni. act. t u l e r i m , t u l e r i s . . . ; plsuamperf. plsuamperf. ind. act. t u l e r a m , tuleras...; I I act. tulero, t u l e r i s . . . ; perf. pass. latus, a, sum...;perf. latus, a, u m , coni. act. tulissem, t u l i s s s . . . ; fut.

infinit. perf. act. tulisse; supyno kamienas lat-: particip. um,particip. fut. act. l a t r u s , a, u m ; perf. ind.pass. plsuamperf.

coni. pass. latus, a, u m , sim...;plsuamperf. ind. pass. latus, a, u m , eram...; coni. pass. latus, a, u m essem;/w(. IIpass. latus, a, u m , ero...; infinit. perf. pass. latus, a, u m esse; infinit. fut. act. l a t r u s , a, u m esse; infinit. fut. pass. l a t u m i r i .

ELEMENT 104

L AT I NA 105 eo, ii, itum, Ire eiti'

I dalis M O R F O L O G I J A

Veiksmaodis

Veiksmaodis

Veiksmaodis
Veiksmaodis

fio, factus sum, neri 'tapti, darytis' facio, feci,

E 6 - atematinis v e i k s m a o d i s (ide. aknis ei- / i-). Infekto sistemos formos (kamienas e- ar i-) Indicatlvus Praesens e-6 i-s i-t i-mus i-tis e-unt Imperfectum i-ba-m i-ba-s i-ba-t I-ba-mus i-ba-tis i-ba-nt Futrum I I-b-o I-b-i-s i-b-i-t i-b-i-mus i-b-i-tis i-b-u-nt Imperat. praes. fut. i, ite ito, Ito Itote, eunto Infinit. praes. Ire Infinit. perf. fut. Particip. praes. Gerundivum Gerundium iens, euntis eundus, a, u m eundi Particip. fut. Isse, iisse itrus, a, u m esse itrus, a, u m i-re-m I-r-s i-re-t i-r-mus i-r-tis i-re-nt e-a-m e-a-s e-a-t e-a-mus e-a-tis e-a-nt Coniunctivus Perfekto sistemos formos (kamienas i-) Indicatlvus Perfectum i-I I-sti, iisti i-it i-imus I-stis, iistis i-erunt Plsuamperfectum i-era-m i-era-s i-era-t i-era-mus i-era-tis i-era-nt Futrum II i-er-o i-eri-s i-eri-t i-eri-mus i-eri-tis i-eri-nt I-ssem, iissem I-sses, iisses I-sse-t I-ss-mus I-sse-tis I-sse-nt i-eri-m i-eri-s i-eri-t i-eri-mus i-eri-tis i-eri-nt Coniunctivus

fio, factus sum, neri atstoja v e i k s m a o d i o r. Perfekto sistemos formos (supyno kamienas fact-) Indicatlvus Perfectum fi-a-m fi-a-s fi-a-t fi-a-mus fi-a-tis fi-a-nt Plsuamperfectum fi-ere-m fi-er-s fi-ere-t fi-ere-mus fi-ere-tis fi-ere-nt Futrum II factus, a, u m ero... factus, a, u m eram... factus, a, u m sum...

factum, facere 'daryti' n e v e i k i a m j Infekto sistemos formos (infekto kamienas Indicatlvus Praesens fi-o fi-s fi-t fi-mus fi-tis fl-unt Imperfectum fi-eba-m fi-eba-s fi-ba-t fi-eba-mus fi-eba-tis fi-eba-nt Futrum I fi-a-m fi-e-s fi-e-t fi-e-mus fi--tis fi-e-nt

fi-)

Coniunctivus

Coniunctivus

factus, a, u m sim...

factus, a, u m essem...

Imperat. praes.fi,fi-te;Infinit. praes. fi-er-i; perf. factus, a, um esse; infinit. fut. futinfinit. rus, a, um esse arba fore; Infinit. fut. pass. factum partic. perf. pass. factus, a, um. iri; 106

Veiksmaodiai
volo, volui, velle 'norti',

volo, nolo, malo

1. Perfekto forma Isti < iisti, istis < iistis. 2. B e a s m e n i k a i vartojama: itur einama; itum est 'eita, nueita; eundum est 'eitina, reikia eiti'.

nolo, nolui, nolle 'nenorti', malo, m a l u malle 'labiau norti'. Nolo kils i ne-volo, malo - i magis volo.

ELEMENT

LATINA

I dalis M O R F O L O G I J A

Veiksmaodis

Infekto sistemos formos Indicatlvus Praesens

vol-o vi-s vul-t vol-u-mus vul-tis vol-u-nt nol-o non vis non vult nol-u-mus non vultis nol-u-nt mal-6 ma-vis ma-vult mal-u-mus ma-vultis mal-u-nt noli, nolito nolito nolite, nolitote nolunto Volo ir malo imperatyvo neturi

107 Imperativus

Veiksmaodis

edo, edi, esum, esse (edere) Valgyti, sti'

Sis v e i k s m a o d i s kadaise buvo atematinis (aknis -ed, plg. liet. da), v liau v i r t o tematiniu, taiau a t e m a t i n s infekto sistemos formos i r vliau buvo vartojamos greta t e m a t i n i . Indicatlvus Praes. Fut. I. Coniunctivus Praes. Imperat. Infinit. praes. ed-o, s, st, ed-i-mus, stis, ed-u-nt ed-a-m, ed- -s... ed-a-m, ed- a-s... s, sto sto esse pl. II este, stote

Imperf. ed-ba-m, ed-ba-s...

Imperfectum
vol-ba-m vol-ba-s ir t.t. nol-ba-m nol-ba-s ir t.t. mal-ba-m mal-ba-s ir t.t.

Imperf. ssem, sses, sset, essmus, sstis, ssent sg-II sg. III pl. III edunto

Futrum I
vol-a-m vol--s ir t.t. nol-a-m nol--s ir t.t. mal-a-m mal--s ir t.t.

Pasitaiko atematins darybos praesens ind. pass. estur 'yra d a m a , imper Verbum infinitum
f velle

fectum coni. pass. esstur ' b t d a m a ' i r pan.

Pastaba. Vlesniuose tekstuose vietoj aukiau pateiktj (tamsesniu riftu) atematini form randame tematins darybos pakait: praes. ind. imperf. coni. edo, edis, edit, dimus, editis, edunt; ederem, eders, ederet; edere.

Coniunctivus Praesens
vel-i-m vel-I-s vel-i-t vel-i-mus vel-i-tis vel-i-nt nol-i-m nol-I-s nol-i-t nol-I-mus nol-I-tis nol-i-nt mal-i-m mal-i-s mal-i-t mal-I-mus mal-I-tis mal-i-nt

infinit. praes. \ nolle

[ malle

partic. praes. r volns, entis

1 nolens, entis

infinit. praes.

Perfekto sistemos formos daromos reguliariai. 108

gerundium

f volendi
nolendi [ malendi

Veiksmaodis

do, dedi, datum, dare 'duoti'

Imperfectum
vel-le-m vel-l-s vel-le-t vel-l-mus vel-l-tis vel-le-nt nol-le-m nol-l-s nol-le-t nol-l-mus nol-l-tis nol-le-nt mal-le-m mal-le-s mal-le-t mal-l-mus mal-le-tis mal-le-nt

Sis v e i k s m a o d i s isiskiria i vis I a s m e n u o t s v e i k s m a o d i savo ka miengalio t r u m p u o j u balsiu -a-. Lytyse das 'duodi', da 'duok', dans ' d u o d s ' ilgasis balsis yra a n t r i n s kilms, atsirads dl to, kad l o t y n kalba veng t r u m pj balsi vienskiemeniuose k i r i u o t u o s e odiuose. Praes. ind. act. Sg. do
da-s da-t Pl. da-mus da-tis da-nt da-re dans, antis

Perfekto sistemos formos daromos reguliariai: volu-i, -eram, -ero, -erim, -issem, nolu i , -eram, -ero, -erim, -issem, malu-i, -eram, -ero, -erim, -issem. Infinitivus r volu-isse, nolu-isse, l malu-isse.

Infinit. Partic. praes.

Praes. coni.: dem, des, det, dmus, dtis, dent, greta j vartojamos archajins formos duim, duis, duit, duint ir duam, duas, duat, duant.

100

ELEMENT

L AT I N A

I dalis M O R F O L O G I J A

Prieveiksmis

109

Trkstamieji veiksmaodiai (Verba dfectiva)

iai grupei priklauso tie veiksmaodiai, kurie neturi visos asmenavimo sistemos. B d i n g e s n i i j yra: 1) perfektiniai v e i k s m a o d i a i coepi, m e m i n i , o d i , turintys t i k perfekto sistemos laikus (j perfektas gali b t i vartojamas esamojo laiko reikme): coepi, coepisse 'pradedu, pradjau, memini, meminisse 'atsimenu, atsiminiau', odi, odisse 'ne(ap)keniu'. Indicatlvus Perfectum Plsuamperfectum Futrum II Coniunctivus Perfectum Plsuamperfectum coeperim... coepissem... coepisse meminerim... meminissem... Infinitivus perfecti meminisse odisse oderim... odissem... coepi... coeperam... coepero... memini... memineram... meminero... odi... oderam... odero...

ADVERBIUM 110 Prieveiksmiai skirstomi s e n y b i n i u s (pirminius) ir n a u j y b i n i u s (ve dinius i daiktavardi, b d v a r d i ar dalyvi, skaitvardi, vardi). S e n y b i n i a i prieveiksmiai: i a m 'jau', semper 'visada', s i m u l 'kartu', fere 'beveik', eras 'rytoj', c r 'kodl', n i m i s 'per daug' ir kt. Naujybiniai prieveiksmiai, susidar vykstant prieveiksmjimo (adverbializacijos) procesui, pagal k i l m skirstomi : 1) d a i k t a v a r d i n i u s : m e r i t o 'pelnytai', i r e 'teistai', c a s 'atsitiktinai, 2) b d v a r d i n i u s : 'greitai', 3) s k a i t v a r d i n i u s : bis 'dukart', p r i m u m 'pirma, p r i m o 'pirmiausia, i m p r i m i s 'pirmiausia', 4 ) v a r d i n t u s : hie 'ia, i b i 'ten, tot 'tiek'. S u d u r t i n i a i prieveiksmiai yra atsirad i odi samplaik: hodie 'ian dien' (i hoc die), p r i d i 'dien anksiau, ivakarse' (i priore die), antea 'prie tai' (i ante ea), postea 'po to' (i post ea), interea 'tuo tarpu' (i inter ea), a d h c 'dar vis' (i ad h c ) , magnopere 'labai' (i magno opere). 111 multum 'daug', facile 'lengvai', bene 'gerai', eito

Pastaba. Be to, nuo veiksmaodio coepi aptinkamas participium perfecti passivi coeptus, a, um; nuo odi - participium futri: osrus, a, um; nuo memini - imperativus futri: memento, mementote.

Bdvardiniai prieveiksmiai
Dariausia g r u p - b d v a r d i n i a i prieveiksmiai. Jie daromi prie b d v a r d i o kamieno pridedant tokias galnes: 1) galn - darant i I - I I l i n k s n i u o i b d v a r d i : longus long-i: long- 'ilgai, toli', inuam, inuis, inuit, inuit.

2) v e i k s m a o d i a i aio, i n u a m , turintys t i k kai kurias formas. I n u a m 'sakau, tariu' vartojamas spraustas tiesiogin kalb. D a n i a u pasitaikanios formos: praes. ind. act. perf. ind. act.

latus -> lat-I: lat- 'plaiai', T r k s t a m a s i s v e i k s m a o d i s aio 'sakau, t v i r t i n u ' t u r i : praes. ind. act. perf. ind. act. praes. coni. partic. praes. aio, ais, ait, - , ait, - , aias, aiat, - , - , aiant, ains, entis. brevis brev-is: brev-iter 'trumpai', >
Pastaba. Prie trkstamj veiksmaodi priklauso: av, avte (imperat.) 'sveikas, svei ki'; fari 'kalbti' - fatur, fantur (praes. ind. pass.), fabor, fabitur (fut. I ind. pass.), fatus (partic. perf. pass.), fare (imperat), fandus (gerundivum), fandi (gerundium); quaeso 'praau', quaesumus 'praome'.

liber liber-i: liber- 'laisvai', pulcher - pulchr-i: pulchr- 'graiai'; 2) galn -iter darant i I I I linksniuots b d v a r d i : fortis -> fort-is: fort-iter 'narsiai',

aiunt,

imperf. ind. act. aibam, aibas ir t.t.,

acer aer-is: aer-iter 'atriai', felix flic-is: flic-iter 'laimingai';

102

ELEMENT

LAT1NA

I dalis M O R F O L O G I J A

Prieveiksmis

103

3) galn -er darant i t I I I linksniuots b d v a r d i (ar dalyvi), k u r i kamienas baigiasi nt-: sapins, sapient-is: sapient-er 'imintingai', diligns, diligent-is: diligent-er stropiai'.
Pastaba. Istorikai prie III linksniuots bdvardi (ar dalyvi) buvo pridtas formantas -ter, plg. audax, audac-is 'drsus' - audac-ter 'drsiai': 1) prie i - k a m i e n i : acri-ter, gravi-ter, forti-ter, flici-ter; 2) prie n t - k a m i e n i : sapient-ter > sapienter, diligent-ter > diligenter.

113

Skaitvardiniai prieveiksmiai (Adverbia numeralia)

Semel Vien kart, viensyk'; bis 'dukart, dusyk'; ter 'triskart'; uater 'ke turis kartus'; quinquies 'penkis kartus'; sexies 'eis kartus'; septies 'septynis kartus'; octis 'atuonis kartus'; novies 'devynis kartus'; decies 'deimt kart'; vicis 'dvideimt kart'; tricies 'trisdeimt kart'; uadragis ' k e t u r i a s d e i m t kart'; quinquagies ' p e n k i a s d e i m t kart'; sexagis 'eiasdeimt kart'; septuagies 'septyniasdeimt kart'; o c t o g i s 'atuoniasdeimt kart'; n o n a g i s 'devyniasdeimt kart'; centies 'imt kart'; ducenties 'du imtus kart'; trecentis 'tris imtus kart'; uadringenties 'keturis imtus kart'; quingentis 'penkis i m t u s kart'; sescentis 'eis imtus kart'; septingenties 'septynis imtus kart'; octingenties atuonis imtus kart'; nongentis 'devynis imtus kart'; milies 'tkstant kart'. Skaitvardiniai prieveiksmiai (pradedant quinquies) padaromi pridedant prie skaitvardio aknies afiks -ies, kartais -iens. 114

112

Prieveiksmiai i sustabarjusi linksni

Prieveiksmiai gali b t i vairi linksni kilms: 1) i sustabarjusiu niekatrosios g i m i n s vienaskaitos galininko: multum 'daug', parum 'maai', primum 'pirma', paulum 'maai', nimium 'per daug', iterum 'vl', facile 'lengvai', impn 'nebaudiamai', saepe 'danai'. 2) su galne -6 (i vienaskaitos abliatyvo): sero 'vlai', crbro 'danai', subito 'staiga', raro 'retai', primo 'pirmiausia.
Pastaba. Dalis prieveiksmi turi dvejopas formas: cert ir certo 'tikrai', vr ir vro 'i tikrj'.

{vardiniai prieveiksmiai (Adverbia pronominalia)

{vardiniai prieveiksmiai yra sustabarjusios vardi formos. 1. I p a r o d o m j vardi hic, iste, ille, is, idem yra kil vardiniai prieveiksmiai: hic 'ia'; hc ' ia, en'; hinc 'i ia'; hac 'ioj pusj, iuo keliu', istic 'ten'; istc ' ten'; istinc 'i ten'; istac 'ten, tuo keliu'. illic 'ana kur, ten; illc 'ten link'; illinc 'i ten; illac 'ten, anoj pusj, anuo keliu', ibi 'ten'; eo '() ten; inde 'i ten; eadem 'tuo paiu keliu, toj paioj pusj, ten pat'; ibidem 'ten pat'; eodem 'ten pat, () ten'; indidem 'i ten pat'.
Su parodomaisiais vardiais susij prieveiksmiai: nunc 'dabar, nnai', tum, tune 'tada, tuo met', tam 'taip', tot 'tiek', ita 'taip, tuo bdu', item 'taip pat', itidem 'ir taip pat', sic 'taip, tuo bdu'.

3) su galne - i m (i i - k a m i e n i vienaskaitos galininko): partim 'i dalies', passim 'visur', sparatim 'atskirai', praesertim 'ypa, statini 'tuojau'. ios ries prieveiksmiai d a n a i t u r i skirstomj reikm: nominatim 'vardais, pavardiui', generatim giminmis, pagiminiui', tribtim 'tribomis', viritim 'po vyr'. 4) su galne -tus (i senovinio abliatyvo): intus 'viduj', penitus 'viduj', funditus 'i pat pamat', radicitus 'i akn, i paakns', antiuitus 'i seno, nuo sen laik'. 5) i senovinio liokatyvo: domi 'namie', humi 'emai', vesperi 'vakare', di 'ilgai', interdi 'dien, dienos metu', noct 'nakia, nakties metu'.

2. I klausiamj bei s a n t y k i n i vardi yra kil prieveiksmiai: quo '() kur', qua 'kur, kuriuo keliu', uando 'kada, u o m o d o 'kokiu bdu, kaip, quot 'kiek', uotins 'kiek kart', quam 'kaip', ubi 'kur', unde 'i kur'.

ELEMENT

L AT I N A

I dalis M O R F O L O G 1 I A P r i e l i n k s n i s

105

3. I neapibriamj vardi susidar neapibriamieji prieveiksmiai: 1) quo 'kur nors', quoquo ' bet kur', quaqua 'bet kur, bet kuriuo keliu, nusquam ' niekur'; 2) quando 'kada nors', quandoque 'kakada', quondam 'kitados', unquam 'bet kada', nunquam 'niekada'; 3) uspiam, u s u a m 'kur nors', ubique, ubivis, ubilibet 'bet kur', sque 'visur kur', nusquam 'niekur'; 4) quamvis, quamlibet 'kaip nors, k o k i u nors bdu', utcunque 'kaip nors', utique 'visaip'; 5) alicubi 'kur nors', alicunde 'i kur nors', aliquo '() kur nors', aliqua 'kuriuo nors b d u , kaip nors', aliquando 'kada nors', aliquotiens 'kelet syki', aliter 'kitaip'; 6) ubicunque 'bet kur', quacunque 'kuriuo nors keliu', quocunque ' bet kur', undecunque 'i bet kur', quandocunque 'kada nors', quotienscunque 'kada ir kiek k a r t b t , kiekvien k a r t kai', quomodocunque 'kad ir k a i n kaip bt'. Sudtiniuose sakiniuose vardiniai prieveiksmiai gali sudaryti santykini bei atliepiamj poras: ubi 'kur' unde 'i kur' quo ' kur' quantum 'kiek' quam 'kaip' - ibi 'ten',

Positivus long 'ilgai' pulchre graiai' fortiter 'narsiai' acriter 'atriai' facile 'lengvai' sapienter 'imintingai'

Comparativus longius 'ilgiau' pulchrius 'graiau' fortius 'narsiau' acrius 'atriau' facilius lengviau' sapientius 'imintingiau'

Superldtivus longissim 'ilgiausiai, labai ilgai' pulcherrime graiausiai, labai graiai' fortissime 'narsiausiai, labai narsiai' acerrim 'atriausiai, labai atriai' facillime 'lengviausiai, labai lengvai' sapientissime 'imintin giausiai, labai imintingai'

I supletyvini b d v a r d i gaunamos supletyvins p r i e v e i k s m i laipsni formos: Positivus bene 'gerai' male 'blogai' magnopere 'labai' Comparativus mlius 'geriau' peius 'blogiau' magis 'labiau' minus 'maiau' pls 'daugiau' Superldtivus optime geriausiai, labai gerai' pessim 'blogiausiai, labai blogai' maxime 'labiausiai, labai daug' minime 'maiausiai, labai maai' plurimum 'daugiausia, labai daug'

- inde 'i ten, parum 'maai' - eo ' ten, - tantum 'tiek', - tam 'taip', multum 'daug'

uotiens 'kiek kart' - totiens 'tiek kart'. Pavyzdiai: Ibi semper est victoria, ubi concordia est 'Ten visada b n a pergal, kur yra santarv'. Quot servi, tot hosts 'Kiek verg, tiek prie'. 115

PRIELINKSNIS
PRAEPOSITIO 116

Prielinksniai su galininku
Dauguma l o t y n kalbos p r i e l i n k s n i valdo galinink (acc): ante 'prie' (laiko ir vietos reikme): ante Christum 'prie Krist', ante ianuam stare 'stovti prie duris'; apud 'pas, prie': apud Romanos 'pas romnus', pugna apud Cannas 'mis prie Kan'; yra toks pat, kaip niekatrosios g i

Prieveiksmi laipsniavimas
Prieveiksmiai, kaip ir bdvardiai, gali b t i laipsniuojami. Prieveiksmi a u k t e s n y s i s l a i p s n i s (g. comparativus) nio niekatrosios g i m i n s acc. sg.). Prieveiksmi a u k i a u s i a s i s l a i p s n i s (g. superldtivus) l n e -e. daromas b d vardio aukiausiojo laipsnio formos galn -us pakeiiant prieveiksmio ga m i n s b d v a r d i auktesnysis laipsnis (prieveiksmiu eina auktesniojo laips

106

ELEMENT

L ATI NA

I dalis M O R F O L O G I J A

Prielinksnis

107

ad prie, pas, i k i , f: urbs sita ad mare 'miestas prie jros', ad parentes redire 'grti pas tvus', ad Kalendas Graecas 'iki graikik Kalend' (niekada), ad astr ' vaigdes', ad omnia pararus 'viskam pasirengs'; per 'per': per provinciam iter facere 'keliauti per provincij', per totam vitam 'per vis gyvenim', per multos annos 'daug met', per litteras certiorem facere 'ratu praneti'; post 'po, u' (laiko ir vietos reikme): post negotium icundum otium 'po darbo malonu pailsti', post longum tempus po ilgo laiko', post m erat Aegina, ante m Megara 'u mans buvo Aigina, prie mane Megara'; c i r c u m , circa 'aplink, apie': terra circum axem s convertit 'em sukasi apie a', circa eandem horam 'apie (madaug) t pai valand; contra 'prie': contra tyrannum 'prie tiron'; inter 'tarp': inter lnam et terram 'tarp mnulio ir ems', inter homins 'tarp moni'; trans 'per, kit pus, u, kitoje pusje': misit eum trans Rhodanum 'pasiunt j u Rodano (= Ronos)', Germani trans Rhnum incolunt germanai gyvena anapus Reino'.

117

Prielinksniai su abliatyvu
Abliatyvo reikalauja ie prielinksniai: a (ab, abs) 'nuo, i': a principio 'nuo pradios', ab urbe condita 'nuo miesto krimo', abs t 'nuo tavs'; eum 'su': eum patre ambulare vaikioti su tvu', eum hostibus pugnare 'kovoti su prieais', mcum 'su manim'; e (ex) 'i': ex libris 'i knyg', haec rs r publica vidtur esse sis dalykas atrodo naudingas valstybei'; de 'nuo, i, apie': d tcto dscendere 'nulipti nuo stogo', d finibus exire 'ieiti i krato', d lupo narrare 'apie vilk pasakoti'; p r o 'dl, u': pro forma 'dl formos, formaliai', pro memoria 'dl atminimo, atminimui', pro patria pugnare 'kovoti dl tvyns'; sine 'be, iskyrus': sine cra 'be rpesio', sine causa 'be prieasties', sine ira et studio 'be pykio ir alikumo'; prae 'prieais, dl':

Su galininku eina: adversus 'prie, prieais', citra, eis 'iapus', erga 'prie', extra 'u', infra 'po, emiau, apaioj', intra 'viduje, vid', i x t a salia, arti, pa gal', ob 'dl'; p e n s 'pas, prie', praeter 'be, iskyrus', prope 'arti, beveik', propter 'dl', secundum 'pagal, palei, tuoj po', supra 'vir, ant', ultra 'u, anapus, vir', versus 'link, linkui'.

prae s agere 'prieais save varyti', prae lacrimis seribere non potest 'dl aar nebegali rayti'. Su abliatyvu eina: coram 'akivaizdoje, prie', clam 'slapta nuo', tenus 'iki', palam 'prie'.

ELEMENT

L AT I N A

I dalis M O R F O L O G I J A

Veiksmaodis

2. Infinitivus praesentis passivi ( e s a m o j o l a i k o n e v e i k i a m o s i o s r i e s b e n d r a t i s ) daroma prie infekto kamieno pridedant g a l n - r i ( I I I asme nuotei - i ) : lauda-: lauda-ri 'bti giriamam, doce-: doce-ri 'bti mokomam', mitt-: mitt-i 'bti siuniamam.
Pastaba. I, II, IV asmenuots esamojo laiko abi bendratys skiriasi viena nuo kitos tik ga lns balsiu: laudare - laudari, docre - docri, audire - audiri. Treiosios asmenuots skirtumas didesnis: mitt-ere 'sisti', mitt-i 'bti siuniamam'.

arandus, aranda, a r a n d u m artinas' - gerundivum; arando gerundium.

arandi, arando, a r a n d u m ,

Gerundijus daromas prie infekto kamieno pridedant priesag - n d - ( I - I I asmenuotei), -end- ( I I I - I V asmenuotei): lauda-re: lauda-nd-i gyrimo', haber-re: habe-nd-i 'turjimo', leg-ere: leg-end-i 'rinlcimo, skaitymo', audi-re: audi-end-i 'klausymo'. Gerundijus yra niekatrosios g i m i n s I I l i n k s n i u o t s v e i k s m a o d i n i s daik

3. Infinitivusperfecti

activi ( b t o j o l a i k o v e i k i a m o s i o s r i e s b e n

tavardis, turintis t i k keturis netiesioginius vienaskaitos linksnius; v a r d i n i n k atstoja bendratis (inf. praes. act.): legere t i l e est 'skaityti naudinga'. Nom. Gen. Dat. legendi 'skaitymo', legendo 'skaitymui', legendum 'skaityti', ad legendum 'skaitymui, skaityti', legendo 'skaitymu, skaitydami', docendo discimus 'mokydami mokoms'.

d r a t i s ) daroma prie perfekto kamieno pridedant -isse: laudav-i: laudav-isse, habu-I: habu-isse, fu-i: fu-isse. 4. Infinitivus perfecti passivi (btojo laiko neveikiamosios esse: ries

Acc. Abi.

b e n d r a t i s ) daroma i participium perfecti passiviir laudatus, a, um esse, lctus, a, um esse. 5. Infinitivus futri activi (bsimojo futri

Pastaba. Istorikai gerundijus atsirado i gerundyvo, jo reikiamybs reikmei susilpnjus.

laiko veikiamosios

ries

Verbum finitum
76

b e n d r a t i s ) daroma i participium laudatrus, a, um esse, lctrus, a, u m esse. 6. Infinitivus futri

activi i r esse:

Asmenuojamj veiksmaodio form daryba

Asmenuojamosios v e i k s m a o d i o formos padaromos dviem bdais: 1) prie infekto ar perfekto kamieno pridedamos a s m e n galns i r prie ries sagos; 2) sudaromos s u d t i n s s a m p l a i k i n s formos: laudatus sum 'esu pagirtas', laudatus eram 'buvau pagirtas', laudatus ero ' b s i u pagirtas'. A s m e n galns Sg. Activum Passivum I asmuo -6, -m -or, -r II -s -ris III -t -tur Pl. I asmuo -mus -mur II -tis -mini III -nt -ntur for

passivi ( b s i m o j o l a i k o n e v e i k i a m o s i o s

b e n d r a t i s ) daroma i supyno i r i r i : laudatum i r i , lctum i r i .

Pastaba. Sudtini samplaikini bendrai esse yra pagalbinio veiksmaodio bti" esa mojo laiko bendratis, iri - veiksmaodio ire 'eiti' infinitivus praesentis passivi.

75

Gerundijus (Gerundium)
Gerundijus - v e i k s m a o d i n i s d a i k t a v a r d i s , reikiantis veiksmo eig: tempus a r a n d i arimo laikas', ars d i c e n d i 'kalbjimo menas', modus v i v e n d i 'gyvenimo bdas'. Savo forma gerundijus niekuo nesiskiria nuo niekatro sios g i m i n s vienaskaitos gerundyvo - r e i k i a m y b s d a l y v i o (r. 73, 4):

Perfectum indicativi activi yra vienintelis laikas visoje verbum finitum m sistemoje, turintis ypatingas galnes: Sg. I asmuo -i II -isti III -it Pl. I asmuo -imus II -istis III

-runt

ELEMENT

L AT I N A

I dalis M O R F O L O G I J A

Veiksmaodis

77.

2) antrosios, treiosios ir ketvirtosios a s m e n u o i v e i k s m a o d i a m s prie kamieno dedama priesaga -a- ir galns: vide-re: vide-a-m 'matyiau', vide-a-r 'biau matomas', 79 Imperfectum'indicativi dedant priesagas: 1) -ba- - I - I I asmenuotei, 2) -eba- - I I I - I V asmenuotei ir galnes: lauda-re: lauda-ba-m 'gyriau, girdavau', landa-ba-mus 'gyrme, girdavome', lauda-ba-r 'buvau (bdavau) giriamas', lauda-ba-mur 'buvome (bdavome) giriami', audi-re: audi-ba-m 'klausiau, klausydavau', audi-ba-mus 'klausme, klausydavome', audi-ba-r 'buvau (bdavau) girdimas', audi-ba-mur 'buvome (bdavome) girdimi'. 80 Imperfectum coninctivi activi et passivi daroma prie infekto kamieno pridedant priesag -re- ir galnes ( I I I a s m e n u o t s visuose asmenyse b n a j u n activi et passivi daroma prie infekto kamieno p r i vide-a-nt 'jie matyt', vide-a-ntur 'jie bt matomi'.

Asmenuojamj veiksmaodi form daryba i infekto kamieno

Praesens indicativi activi et passivi daroma prie infekto kamieno pride dant veikiamosios ar neveikiamosios ries galnes.
Pastaba. Veikiamosios ries vienaskaitos I asmens galn -o, neveikiamosios ries -or.

Vienaskaitos I asmenyje I a s m e n u o t s v e i k s m a o d i kamiengalio balsis -a- susilieja su galne: *lauda-o > laudo 'giriu' *lauda-or > laudor 'esu giriamas'. I I I a s m e n u o t j e tarp kamieno ir galns s p r a u d i a m i jungiamieji balsiai. Daugumoje a s m e n b n a jungiamasis balsis - i - : leg-ere: leg-6 'skaitau', leg-i-s 'skaitai', leg-i-t 'skaito', Prie r jungiamasis balsis b n a -e-: leg-or 'esu renkamas', leg-e-ris esi renkamas'. Prie n t jungiamasis balsis b n a -u-: leg-u-nt 'jie skaito', leg-un-tur 'jie yra renkami'. Jungiamasis balsis - u - yra s p r a u d i a m a s ir I V a s m e n u o t s daugiskaitos I I I asmenyje: audi-u-nt 'jie klauso', audi-u-ntur 'jie yra klausomi'. 78 Praesens coninctivi pridedant galnes: lauda-re: laude-m 'giriau', laude-r 'biau giriamas'.
Pastaba. Po balsini priesag sg. I visada turi galn -m (neveik, r. - -r), po priebalsini priesag bna galn -o (neveik, r. - -or).

leg-i-mus 'skaitome', leg-i-tis 'skaitote',

giamasis balsis -e-): lauda-re: lauda-re-m giriau', lauda-re-r 'biau giriamas', 81 Futrum priesagas: 1) -b- I - I I asmenuotei: activi et passivi daroma i infekto kamieno: lauda-re: lauda-b-o 'girsiu', lauda-b-i-s girsi', lauda-b-u-nt 'jie girs', lauda-b-or 'bsiu giriamas', lauda-b-e-ris 'bsi giriamas'.
Pastaba. Prie asmen galnes atsiranda tie patys jungiamieji balsiai -i-, -e-, -u-, vartoja mi pagal tas paias taisykles kaip esamajame laike (praesens indicativi), r. 77.

lege-re: leg-e-re- m 'skaityiau', leg-e-re r 'biau renkamas'.

I activi

et passivi

daroma prie infekto kamieno pridedant

1) pirmosios a s m e n u o t s kamiengalio bals a- pakeiiant priesaga --ir

ELEMENT

LATINA

I dalis M O R F O L O G I J A

Veiksmaodis

2) I I I - I V asmenuotei vienaskaitos I asmenyje dedama priesaga -a-, visuo se kituose - priesaga -e- i r galns: leg-ere: leg-a-m skaitysiu', leg-e-s 'skaitysi', leg-e-nt 'jie skaitys', leg-a-r 'bsiu renkamas', leg-e-ris 'bsi renkamas', leg-e-ntur 'jie bus renkami'.

lauda-re 'bk giriamas', lauda-mini 'bkite giriami', leg-e-re 'bk renkamas' (prie r - -e-), leg-i-mini 'bkite renkami' (-i-). 84 Imperativus futri activi (bsimojo laiko veikiamosios ries liepiamoji nuosaka) daroma prie infekto kamieno pridedant galnes: sg. I I -to: lauda-td, leg-i-to (-i-), lauda-to, leg-i-to (-i),

Imperativus
82 Imperativus praesentis activi (esamojo laiko veikiamosios ries liepia m o j i nuosaka) sg. I I asmuo yra grynas infekto kamienas, gaunamas i esamojo laiko bendraties atmetus jos g a l n ( I I I a s m e n u o t j e pridedama -e): lauda-re: lauda girk', vide-re: vide 'irk', leg-e-re: leg-e 'rink, skaityk', audi-re: audi 'klausyk'. Daugiskaitos I I asmuo daromas prie infekto kamieno pridedant g a l n -te (plg. lietuvi k.). I I I a s m e n u o t j e dar s p r a u d i a m a s jungiamasis balsis - i - : lauda-te 'girkite', vid-te 'irkite', leg-i-te 'rinkite, skaitykite', audi-te 'klausykite'.
Pastaba. Penki veiksmaodi (dico, dco, facio, fero, sum) liepiamosios nuosakos sg. II turi gryn akn: dic, dc, fac, fer, es; pl. II - be jungiamojo balsio, tik fer-te, es-te, bet: dic-i-te, dc-i-te, fac-i-te.

sg. I I I -to: pl. I I

-tote: lauda-tote, leg-i-tote (-i-),

pl. I I I -nto: lauda-nto, leg-u-nto, audi-u-nto (-u-). 85 Imperativus futri passivi (bsimojo laiko neveikiamosios ries liepia m o j i nuosaka) daroma prie infekto kamieno pridedant galnes: -tor (sg. II): lauda-tor, leg-i-tor ( - i - ) ; -ntor (pl. II): lauda-ntor, leg-u-ntor, audi-u-ntor (-u-).

Asmenuojam veiksmaodio form daryba i perfekto kamieno

86 Perfectum indicativi activi daromas prie perfekto kamieno pridedant per fekto galnes: laudav-i 'pagyriau', laudav-isti, laudav-it, 87 Perfectum coninctivi activi daromas prie perfekto kamieno pridedant priesag - e r i - ir galnes: laudav-eri-m 'biau pagyrs', laudav-eri-s ir t.t. 88 laudav-imus, laudav-istis, laudav-runt.

Kategoriko draudimo formos daromos i nori 'nenork', nolite 'ne norkite' i r pamatinio v e i k s m a o d i o bendraties: noli laudare 'negirk', nolite laudare 'negirkite'. 83 Imperativus praesentis passivi (esamojo laiko neveikiamosios ries lie piamoji nuosaka) daroma prie infekto kamieno pridedant: sg. II - g a l n -re, pl. II - g a l n - m i n i :

Plsuamperfectum

indicativi activi daromas prie perfekto kamieno p r i

dedant priesag -era- i r galnes: laudav-era-m 'buvau pagyrs', laudav-era-s ir t.t.

ELEMENT

LATINA

dalis M O R F O L O G I J A

v eiksmaodis

89 Plsuamperfectum coninctivi pridedant priesag -iss- i r galnes: laudav-isse-m 'biau pagyrs', laudav-iss-s ir t.t. 90 Futrum I I activi

95 activi daromas prie perfekto kamieno Futrum I I passivi daromas i participium perfecti passivi ir esse futurm I: laudatus, a, um ero 'bsiu pagirtas', laudatus, a, um eris ir t.t. Veiksmaodi asmenavimo s c h e m r. 96-97. 96

daromas prie perfekto kamieno pridedant priesag

Veiksmaodis
Indicdtivus Praesens
sum es es-t s-u-mus es-tis s-u-nt

sum, fui, - , esse 'bti'

Perfekto sistemos formos (kamienas fu-)

-er- (sg. I), -eri- (visiems kitiems asmenims) i r galnes: laudav-er-o 'bsiu pagyrs', laudav-eri-s ir t.t.

Infekto sistemos formos (kamienas es- / s-)

Coniunctivus
s-i-m s-i-s s-i-t s-I-mus s-I-tis s-i-nt es-se-m es-se-s es-se-t es-s-mus es-se-tis es-se-nt

Indicdtivus Perfectum
fu-i fu-isti fu-it fu-imus fu-istis fu-erunt
1

Coniunctivus
fu-eri-m fu-eri-s fu-eri-t fu-eri-mus fu-eri-tis fu-eri-nt fu-isse-m fu-isse-s fu-isse-t fu-isse-mus fu-iss-tis fu-isse-nt

Sudtins samplaikins darybos veiksmaodi formos

91 Perfectum indicativi passivi daroma i participium binio v e i k s m a o d i o esse esamojo laiko: laudatus, a, um sum esu pagirtas', laudatus, a, um es ir t.t. 92 Perfectum esse praesens coninctivi coninctivi: passivi daromas i participium perfecti passivi i r perfecti passivi ir pagal

Imperfectum
er-a-m er-a-s er-a-t er-a-mus er-a-tis er-a-nt

Plsuamperfectum
fu-era-m fu-era-s fu-era-t fu-era-mus fu-era-tis fu-era-nt

Futrum I
er-6 er-i-s er-i-t er-i-mus er-i-tis er-u-nt

Futrum II
fu-er-o fu-eri-s fu-eri-t fu-eri-mus fu-eri-tis fu-eri-nt

laudatus, a, um sim 'biau pagirtas', laudatus, a, um sis ir t.t. 93 Plsuamperfectum passivi ir esse imperfectum indicativi passivi daromas i participium perfecti indicativi:

Imperat. praes. es, este Imperat. fut. esto, esto

estote, sunto

laudatus, a, um eram 'buvau pagirtas', laudatus, a, um eras ir t.t. 94 Plsuamperfectum passivi ir esse imperfectum coninctivi passivi daromas i participium perfecti coninctivi:

Infinit. praes. es-se

Infinit. perfecti fu-isse Infinit. futri futrus, a, um esse

arba fore

' Greta furunt vartojama fuere ir fuerunt.

Dalyviai (participia):

esamojo laiko veikiamasis dalyvis (partic.

praesen

tis act.) vartojamas t i k priedliniu vediniu: praesens, praesentis 'dalyvaujs'; absens, absentis 'nedalyvaujs'. Participium futri - futrus, a, u m 'bsimas'. Kamienas er- yra kils i es- dl rotacizmo dsnio, r. 18.

laudatus, a, um essem 'biau buvs pagirtas', laudatus, a, um esss ir t.t.

ELEMENT

LAT 1N A

dalis

M O R F O L O G I J A

Veiksmaodis

Coninctivi
I asmenuot

activi
II asmenuot vide-a-m vide-a-s vide-a-t vide-a-mus vide-a-tis vide-a-nt III asmenuot leg-a-m leg-a-s leg-a-t leg-a-mus leg-a-tis leg-a-nt I V asmenuot audi-a-m audi-a-s audi-a-t audi-a-mus audi-a-tis audi-a-nt

Coninctivi
I asmenuot

passivi
II asmenuot vide-a- r III asmenuot leg-a-r
1

I V asmenuot audi-a-r

Praesens
laude-m laude-s laude-t laud-mus laud-tis laude-nt

Praesens
laude-r laude-ris
1

vide-a- ris

leg-a-ris

audi-a-ris audi-a-tur audi-a-mur audi-a-mini audi-a-ntur

laud-tur laud-mur laud-mini laude-ntur

vide-a-tur vide-a- mur vide-a- mini vide-a-ntur

leg-a-tur leg-a-mur leg-a-mini leg-a-ntur

Imperfectum
lauda-re-m lauda-r-s lauda-re-t lauda-r-mus lauda-r-tis lauda-re-nt vid-re-m vid-r-s vid-re-t vid-r-mus vid-r-tis vid-re-nt leg-e-re-m leg-e-r-s leg-e-re-t leg-e-r-mus leg-e-r-tis leg-e-re-nt audi-re-m audi-re-s audi-re-t audi-re-mus audi-r-tis audi-re-nt

Imperfectum
lauda-re-r lauda-re-ris
1

vid-re -r vid-r -ris

1

leg-e-re-r leg-e-r-ris
1

audi-re-r audi-r-ris
1

lauda-r-tur lauda-re-mur lauda-r-mini lauda-re-ntur

vid-re-tur vide-r -mur vid-r -mini vid-re-ntur

leg-e-r-tur leg-e-r-mur leg-e-r-mini leg-e-re-ntur

audi-r-tur audi-re-mur audi-r-mini audi-re-ntur

Perfectum
laudav-eri-m laudav-eri-s laudav-eri-t laudav-eri-mus laudav-eri-tis laudav-eri-nt vld-eri-m vid-eri-s vid-eri-t vid-eri-mus vid-eri-tis vid-eri-nt lg-eri-m lg-eri-s lg-eri-t leg-eri-mus lg-eri-tis lg-eri-nt audiv-eri-m audiv-eri-s audiv-eri-t audiv-eri-mus audiv-eri-tis audiv-eri-nt

Perfectum
laudat-us a, um sim sis sit laudat-I ae,a simus sitis sint vid-isse-m vid-iss-s vid-isse-t vid-iss-mus vid-iss-tis vid-isse-nt leg-isse-m lg-iss-s lg-isse-t lg-iss-mus lg-iss-tis lg-isse-nt audiv-isse-m audiv-isse-s audiv-isse-t audiv-isse-mus audiv-iss-tis audiv-isse-nt laudat-I ae, a vis-i ae, a vis-us a, um sim sis sit simus sitis sint lct-I ae, a lect-us a, um sim sis sit simus sitis sint audit-i ae, a audit-us a, um sim sis sit simus sitis sint

Plsuamperfectum
laudav-isse-m laudav-iss-s laudav-isse-t laudav-isse-mus laudav-iss-tis laudav-isse-nt

Plsuamperfectum
laudat-us a, um essem esss esset essmus esstis essent
1

vis-us a, um

essem esss esset

lect-us a, um

essem esss esset

audit-us a, um

essem esss esset

vis-i ae, a

essmus esstis essent

lct-I ae, a

essmus esstis essent

audit-i ae, a

essmus esstis essent

Greta galns -ris kartais vartojama galn -re.

Imperativus
I asmenuot

activi
II asmenuot vide vid-te vid-to vid-to vid-tote vide-nto III asmenuot leg-e leg-i-te leg-i-to leg-i-to leg-i-tote leg-u-nto I V asmenuot audi audi-te audi-to audi-to audi-tote audi-u-nto

Imperativus
I asmenuot

passivi
II asmenuot III asmenuot I V asmenuot

Praesens
lauda lauda-te

Praesens
lauda-re lauda-mini vide-re vide-mini leg-e-re leg-i-mini audi-re audi-mini

Futrum
lauda-to lauda-to lauda-tote lauda-nto

Futrum
lauda-tor lauda-ntor vid-tor vide-ntor leg-i-tor leg-u-ntor audi-tor audi-u-ntor

114

ELEMENT

LATINA

I dalis

ODI

DARYBA

Priedliniai

vediniai

115

Priedlio balsis kartais gali susilieti su aknies balsiu: *co-agitare > cogitare 'mstyti'. Priebalsis s, atsidrs tarp balsi, gali virsti r (rotacizmas, r. 18): *dis-emere > dirimere 'nutraukti'. Pridjus priedl, gali pakisti pamatinio odio aknies pradios bal siai, atsidr odio vidurio atvirame (r. 14, 1, 2) ar udarame skiemenyje (r. 14, 3).

com- / con- (plg. cum) (col-, cor-, co-) reikia telkim vien viet, vienoj vietoj, buvim kartu: com-ponere 'sudti', con-dcere 'suvesti', con-fero, con-tuli, col-latum, con-ferre 'suneti', cor-rigere: *con-regere 'pataisyti', co-ercre 'sulaikyti', cogitare: *co-agitare galvoti'; contra- reikia buvim prie, prieikum: contra-dicere 'prietarauti';

Priedli apvalga
Dl mintj kitim gali atsirasti priedli variant, kurie toliau patei kiami skliausteliuose. ab-, a-, abs- (as-, au-) reikia nutolim, atskyrim: ab-sum, a-fu ab-esse 'bti atstu, nedalyvauti', au-fero, abs-tuli, ab-latum, au-ferre 'nugabenti'; ad- (a-, ac-, af-, ag-, al-, an-, ap-, ar-, as-, at-) reikia priartjim, buvim prie ko: ad-sum, ad-fui, ad-esse 'bti prie ko, pagelbti', af-fero, at-tuli, al-latum, af-ferre 'atneti', a-scribere 'prirayti' ac-cedere 'prieiti', an-nuere 'pritarti', ag-gregare 'prijungti', ap-propinquare 'priartti, prisiartinti', ar-ridre 'juoktis pritariamai, drauge', as-suescere 'priprasti', at-tingere: *ad-tangere 'paliesti'; amb- (am-) 'aplink, apie': amb-ire 'apeiti', amb-rere 'apdeginti' am-plector, am-plexus sum, am-plecti 'apimti, apglbti'; ante- 'prie, priekyje: ante-cdere eiti priekyje, pralenkti', ante-ponere 'dti prie, labiau vertinti'; circum- 'aplink': circum-ire 'apeiti, eiti aplink', circum-dcere 'apvesti aplink';

de- reikia atidalijirh, atitolinim, jim emyn nuo ko nors: de-dcere 'nuvesti', de-trahere nutraukti', de-sum, de-fui, -, d-esse 'trkti, stokoti'; dis- (di-, dif-, dir-) reikia atskyrim, perskyrim, neigim, suteikia prie ing reikm: dis-cedere 'isivaikioti', dif-fero, dis-tuli, di-latum, dif-ferre 'atidti, nukelti', dir-imere 'nutraukti', dis-similis 'nepanaus', dif-ficilis: *dis-facilis 'sunkus'; ex-, - (ec-, ef-) 'i': ex-trahere 'itraukti', -dcere 'ivesti', ex-ire 'ieiti' ef-fero, ex-tuli, e-latum, ef-ferre 'ineti'; in- (im-, il-, ir-) reikia judjim k ar buvim kame: in-dcere 'vesti', im-portare' gabenti', ir-rumpere 'silauti', in-fero, in-tuli, il-latum, In-ferre 'neti', Tn-sum, Tn-fui, - , in-esse 'bti kame, tnoti'; \

116

ELEMENT

LATINA

I dalis

ODI

DARYBA

Priedliniai

vediniai

117

in- (im-, il-, ir-, i-) kils i neigiamos dalelyts ir reikia pamatinio odio reikms neigim: in-numerabilis 'nesuskaiiuojamas', im-mortalis 'nemirtingas', il-legalis 'neleistinas, nelegalus', ir-reparabilis 'nesugrinamas', i-gnotus: *in-gnotus (notus) 'neinomas'; inter- (intel-) 'tarp': inter-sum, inter-fu - , inter-esse 'bti tarp, dalyvauti', inter-Ire 'patekti tarp, ti', inter-vallum 'tarpas, protarpis', inter-regnum 'tarpuvaldis', intel-legere 'suprasti';

post- (pos-, po-) 'po':

post-meridianus (pos-meridianus, po-meridianus) 'popietinis', post-scribere 'prirayti po ko', post-ponere 'maiau vertinti'; prae- 'prieaky, priekyje, priek': prae-sum, prae-fui, - , prae-esse 'bti priekyje, vadovauti, prae-fero, prae-tuli, prae-latum, prae-ferre 'ikelti priek, laikyti vertesniu', prae-sidre: *prae-sedere 'sdti priekyje, vadovauti'; praeter- 'pro al, be': praeter-Ire 'praeiti pro al', praeter-itus 'prajs, btasis'; pro- (prod-) reikia judjim priek, atstojim ko, buvim vietoj ko, u k:

intra- (intro-) reikia viduj, vid: intra-mranus gyvenantis tarp miesto sien', intro-ductio 'vedimas'; ne- (nec-, neg-) reikia neigim, ko nebuvim: ne-scire 'neinoti', nec-opinatus nelauktas, netiktas', neg-legere - 'nekreipti dmesio'; ob- (oc-, of-, op-, os-, obs-, o-) reikia prie, prieais: ob-sum, ob-fui, - , ob-esse 'bti prie, kliudyti, kenkti', of-fero, ob-tuli, ob-latum, of-ferre 'neti prie akis, silyti', oc-currere 'ibgti prieais', op-pdnere 'dti prieais, prieintis', os-tendere 'suteikti, parodyti', o-mittere 'paleisti, mesti';

pro-sum, pro-fui, - , prod-esse 'bti u, padti, paremti', prod-Ire 'ieiti priek, pasirodyti', pro-nomen 'vardis'; re- (red-) kils i dalelyts ir reikia judjim atgal, veiksmo atnaujinim ar pasikartojim: re-dcere 'vesti atgal', re-vocare 'ataukti' re-gredior, re-gressus sum, re-gredi 'engti atgal', re-fero, re-tuli, re-latum, re-ferre 'neti atgal, praneti', red-ire 'grti, eiti atgal'; se- (sed-) kils i dalelyts ir reikia nutolim, buvim atstu: se-parare 'atskirti', sd-itio 'maitas'; sub- (suc-, suf-, sug-, sum-, sup-, sur-, sus- i subs-, su-) reikia buvim

per- (pel-) 'per, kiaurai, iki galo': per-dcere 'pervesti', per-ficere: *per-facere 'padaryti, ubaigti', per-fero, per-tuli, per-latum, per-ferre 'atneti, praneti, iksti', per-legere 'perskaityti';

po ko, priklausym kam: sub-ire 'paeiti po kuo, eiti', suc-cedere 'eiti po ko, bti pdiniu', suf-fugium 'priebga, prieglobstis', sug-gredior, sug-gressus sum, sug-gredi 'prieiti',

ELEMENT

LATINA

I dalis O D I

DARYBA

Priesaginiai

vediniai

119

sup-ponere 'padti po kuo', sus-cipere: *sub-capere 'paimti', su-spicere 'tarti'; super- reikia buvim viruje, ant ko: super-stare 'stovti ant ko', super-sum, super-fu - , super-esse 'bti atliekamam, ilikti';

126

Antrosios linksniuots daiktavardiai

a) mascuhna

Priesaga -arius -ulus

Darybos pamatas daiktavardis daiktavardis

Priesagos reikm veikiantis asmuo maybin, malonin

Pavyzdiai montarius 'pinig kaljas' (: moneta 'pinigas') adolscentulus 'jaunuollis' (: adolscens, entis 'jaunuolis') tlosculus 'iedelis' (: flos 'iedas') filiolus snelis' (: filius 'snus') Hbellus 'knygel' (: liber 'knyga') lapillus 'akmenlis' (: lapis 'akmuo')

trans- (tran-, tra-) reikia judjim per k, buvim kitoj pusj: trans-portare 'pergabenti', tran-scribere 'perrayti', tra-dcere 'pervesti', trans-fero, trans-tuli, trans-latum, trans-ferre 'perneti, perkelti', trans-alpinus: trans Alps 'ualpinis, esantis anapus Alpi'.
b) neutra

-culus -olus -ellus -illus

Priesaga

Priesaginiai vediniai
125

Darybos pamatas veiksmaodis

Priesagos reikm bsenos ar veiksmo pa vadinimas, veiksmo re zultatas veiksmo re zultatas veiksmo vieta saugykla

Pavyzdiai studium 'mokymasis' (: studere 'stengtis, mokytis') gaudium 'diaugsmas' (: gaudre 'diaugtis') aedificium 'pastatas' (: aedificare 'statyti') ornamentam puomena' (: omare 'puoti') atramentum 'raalas' (: ater 'juodas') laboratorium 'darbo vieta, laboratorija' (: laboratum, laborare 'dirbti') granarium 'kltis, grd sandlis' (: granum grdas')

-ium

Pirmosios linksniuots daiktavardiai

Priesaga -ia -entia -antia -itia -Ina -t-ra -s-ra -ula -cula -ola -ella daiktavardis bdvardis daiktavardis
supinum

Darybos pamatas bdvardis

partic. praes.

Priesagos reikm kokybs ar b senos pavadi nimas

Pavyzdiai -mentum superbia 'ididumas' (: superbus 'ididus') scientia 'inojimas, mokslas' (: sciens, entis 'inantis') constantia 'pastovumas' (: constans, antis 'pastovus')
-t-6rium -s-6rium

veiksmaodis (kartais bdvardis)

supinum

-arium -etum

daiktavardis daiktavardis

ypatybs pava dinimas usimimas ir darbo vieta veiksmo pa vadinimas ar rezultatas maybin, malonin

laetitia 'linksmumas' (: laetus 'linksmas') medicina gydymas' officijia 'dirbtuv' strctra sustatymas, sudtis' (: strctum, struere sustatyti') mnsra 'matavimas' (: mensus, metiri 'matuoti') virgula 'akel' (: virga saka') particula 'dalelyt' (: pars, partis 'dalis') filiola 'dukrel' (: ftlia 'dukt') capella 'okel' (: capra 'oka')

vieta, kurioje querctum 'uolynas' gausu pama (: uercus 'uolas') tiniu odiu pasakom daikt priemon ar veiksmo vieta iaculum 'ietis' (: iacere 'sviesti') gubernaculum 'vairas' (: gubernare 'vairuoti') vocabulum 'odis' (: vocare 'itarti, osti') simulacrum 'atvaizdas' (: simulare 'daryti pana') cribrum 'sietas' (: cernere 'atskirti, sijoti') aratrum 'arklas' (: arare 'arti')

-ulum -culum -bulum -crum -brum -trum

veiksmaodis

120

ELEMENT

LATINA

I dalis

ODI

DARYBA

Priesaginiai vediniai

121

127

129

Treiosios linksniuots daiktavardiai

a) mascuhna Darybos pamatas -or -t-or veiksmaodis supinum Priesagos reikm bsena veikiantis asmuo -s-or a m o r ' m e i l ' (: a m a r e ' m y l t i ' ) i m p e r a t o r 'valdytojas' (: i m p e r a t u m , i m p e r a r e 'sakyti, valdyti') d f e n s o r g y n j a s ' (: d f n s u m , d - f e n d e r e ginti') Pavyzdiai Priesaga

Penktosios linksniuots daiktavardiai

Priesaga Darybos pamatas -is bdvardis Priesagos reikm k o k y b s pava dinimas -itis p a u p e r i s 'nuskurdimas' (: p a u p e r 'nuskurds') a m a r i t i e s 'kartumas' (: a m a r u s 'kartus') Pavyzdiai

130

Pirmosios ir antrosios linksniuots bdvardiai

Priesaga Darybos pamatas Priesagos reikm mediaga l i g n e u s , a, u m 'medinis' (: l i g n u m 'medis') Pavyzdiai

b)feminina Priesaga Darybos pamatas -io veiksmaodis Priesagos reikm veiksmo rezultatas -t-io -s-io supinum veiksmo pa vadinimas actio 'veikimas' (: a c t u m , agere 'veikti') p o s s e s s i o ' n u o s a v y b ' (: p o s s e s s u m , p o s s i d r e 'turti n u o s a v , valdyti') -t-rix supinum veikiantis asmuo -tas -ts -tdo bdvardis daiktavardis bdvardis k o k y b s ar b s e n o s pa vadinimas m a g n i t d o 'didumas' (: m a g n u s 'didelis') v i c t r i x ' n u g a l t o j a ' (: v i c t u m , v i n c e r e 'nugalti') sanitas 'sveikata' (: s a n u s 'sveikas') legio 'dalinys, legionas' (: legere 'rinkti') Pavyzdiai

-eus

daiktavardis

-osus

daiktavardis

gausumas

p e r i c u l o s u s , a, u m 'pavojingas' (: p e r i c u l u m 'pavojus') o p u l e n t u s , a, u m 'turtingas' (: o p s 'turtas')

-lentus

-s-ivus

supinum

veiksmao diu ymima ypatyb

a c t i v u s , a, u m 'veiklus' (: a c t u m , agere 'veikti') p a s s i v u s , a, u m 'patiriantis, pasyvus' (: p a s s u s , p a t i 'patirti, ksti')

-s-ivus

-atus v i r t u s ' v y r i k u m a s ' (: v i r 'vyras') -itus -tus

daiktavardis

pridtin p a v i r i a u s ar vidaus y p a tyb

b a r b a t u s , a, u m 'barzdotas' (: b a r b a 'barzda') a u r i t u s , a, u m 'ausylas' (: a u r i s 'ausis') c o r n t u s , a, u m 'raguotas' (: c o r n 'ragas')

c) neutra Priesaga -men D a r y b o s pamatas veiksmaodis Priesagos r e i k m v e i k s m o rezultatas Pavyzdys v o l m e n 'ritinys, tomas' (: volvere 'ritinti, sukti') -ius daiktavardis priklausy mas k a m -icus -idus veiksmaodis veiksmao diu ymima -cundus ypatyb

v a l i d u s , a, u m 'sveikas' (: v a l r e 'bti sveikam) i c u n d u s , a, u m 'malonus' (: i u v a r e 'daryti m a l o n ' ) p a t r i u s , a, u m ' t v o , t v i k a s ' (: pater 'tvas') r s t i c u s , a, u m 'kaimo, k a i m i k a s ' (: r s 'kaimas')

128

Ketvirtosios linksniuots daiktavardiai

Priesaga Darybos pamatas -t-us supinum Priesagos reikm Pavyzdiai

-icius

t r i b n i c i u s , a, u m ' t r i b n o ' (: t r i b n u s 'tribnas')

-arius veiksmo pa vadinimas -s-us -atus daiktavardis pareigos a u d i t u s ' g i r d j i m a s , klausa' (: a u d i t u m , a u d i r e 'klausyti') -Inus v i s u s ' r e g j i m a s ' (: v i s u m , v i d r e 'matyti') c o n s u l a t u s 'konsulo pareigos' (: c o n s u l 'konsulas') -anus

a g r a r i u s , a, u m ' l a u k , e m s ' (: ager 'dirva, e m ' ) L a t i n u s , a, u m ' l o t y n , l o t y n i k a s ' (: L a t i u m 'Lacijus') R o m a n u s , a, u m ' r o m n , r o m n i k a s ' (: R o m a )

122

ELEMENT

LATINA Lentels tsinys

I dalis

ODI

DARYBA

Priesaginiai

vediniai

123

Priesaga

Darybos pamatas

Priesagos reikm m a y b su maloniniu atspalviu

Pavyzdiai

-ellus

vardaodis

m i s e l l u s , a, u m ' v a r g e l i s ' (: m i s e r 'vargas') p a r v u l u s , a, u m ' m a y t i s , m a u l l i s ' (: p a r v u s ' m a a s ' )

-ulus

-bundus

veiksmaodis

sustiprinta partic. reikm praes.

v a g a b u n d u s , a, u m 'klajojantis (: v a g a r i 'klajoti')

131

Treiosios linksniuots bdvardiai

Priesaga Darybos pamatas -ilis -bilis -ilis vardaodis priklausy mas k a m -alis -aris veiksmaodis Priesagos reikm polinkis fragilis, e 'trapus' (: frangere 'lauyti') a m a b i l i s , e 'meilus' (: a m a r e ' m y l t i ' ) c i v i l i s , e ' p i l i e i , pilietinis' (: c i v i s 'pilietis') natalis, e 'gimimo, gimtas' (: n a t u s ' g i m s ' ) p o p u l a r i s , e ' l i a u d i k a s ' (: p o p u l u s 'liaudis, tauta') -nsis -iensis -stis daiktavardis apibdina pagal v i e t C a n n n s i s , e ' K a n ' (: C a n n a e 'Kanai') A t h n i n s i s , e 'Atn' (: A t h e n a e 'Atnai') caelestis, e 'dangaus, d a n g i k a s ' (: c a e l u m 'dangus') -ester daiktavardis priklausy mas k a m pedester, t r i s , tre ' p s t i n i n k , p s t i n i n k i kas' (: pedes, itis ' p s t i n i n k a s ' ) e u e s t e r , t r i s , tre 'raiteli, r a i t e l i k a s ' (: eques, itis 'raitelis') -ax veiksmaodis polinkis a u d a x , acis 'drsus' (: a u d r e 'drsti') Pavyzdiai

coronare 'vainikuoti' (: corona 'vainikas'), sanare 'igydyti (: sanus 'sveikas'), finire 'baigti' (: finis 'baigm'). 2. Deverbatyviniai veiksmaodiai yra padaryti i kit veiksmaodi pridedant priesagas. Pagal j suteikiam reikm bna: a) inchoativa I veiksmo p r a d i o s ; daromi su priesagomis -asco, -esco, -isco: inveterasco, inveterascere 'senti'; silesco, silscere 'nutilti'; revivisco, reviviscere 'atsigauti'; b) iterativa I k a r t o t i n i a i ; daromi su priesagomis: -tare, -sare, -itare: captare 'gaudyti' (: capere 'imti'); cursare 'bgioti' (: currere 'bgti'); agitare 'judinti' (: agere 'veikti'); c) deslderatlva / r e i k i a n t y s n o r , t r o k i m v e i k t i ; daromi su prie sagomis: -trio, -srio, -esso: empturio, empturire 'norti pirkti' (: emptum, emere 'pirkti'); cenaturio, cnaturire 'norti pietauti' (: cenatum, cenare 'pie tauti'); capesso, capessere 'mginti suimti' (: capio, capere 'imti').

132

Veiksmaodiai
Pagal darybos pamat ivestiniai veiksmaodiai skirstomi vardaodinius, arba d e n o m i n a t y v i n i u s (denominativa), ir veiksmaodinius, arba deverbatyvinius (deverbativa). 1. Denominatyviniai veiksmaodiai yra padaryti i atitinkam bendraakni vardaodi ir turi pamatinio odio suteikt reikm. Daug toki veiksmaodi priklauso I ir IV asmenuotei: crare 'rpintis' (: cra 'rpestis'),

128

ELEMENT

LATINA

I dalis

SINTAKSE

Svarbesns

linksni

reikms

ir v a r t o j i m a s

129

fugio aliuem 'vengiu ko', seuor aliuem seku kuo', adlor aliuem 'pataikauju kam', ulciscor aliuem 'keriju kam'. Kartais tranzityviniai bna caveo 'saugausi' (cav canem saugokis uns'), disco 'mokausi' (disce linguam Latinam 'mokykis lotyn kalbos') ir pan. Tranzityviniai esti treiuoju asmeniu vartojami veiksmaodiai: me decet 'man tinka, m ddecet 'man netinka', m iuvat, m dlectat 'man malonu', me fugit, me fallit, m praeterit 'man neinoma'. Te toga pieta decet 'Tau tinka puoni toga'. Decet modestum esse 'Pride ra bti kukliam'. Su beasmeniais veiksmaodiais piget, pudet, paenitet, taedet, miseret asmuo, patiriantis t jausm, reikiamas akuzatyvu: me piget 'man apmaudu', me pudet 'man gda', m paenitet 'a gailiuosi', m taedet 'man bjauru (kyru)', me miseret 'man gaila'. Akuzatyv valdo verba affectuum (stiprius jausmus reikiantys veiksma odiai): spro pacem 'tikiuosi taikos', dspro saltem 'nustoju vilties isigel bti', horreo crdelitatem 'bjauriuosi iaurumu'. Daug intranzityvini veiksmaodi, gav priedlius circum-, praeter-, trans-, virsta tranzityviniais, valdaniais akuzatyv: transire flmen 'pereiti up', praeterire rem 'apeiti dalyk', cireumsedre urbem 'apsupti miest'. Danai valdo akuzatyv veiksmaodiai su kitais priedliais (ad-, per-, in-, sub-, ob-). Tuo atveju veiksmaodiai paprastai vartojami perkeltine reik me (tiesiogine reikme jie bna intranzityviniai, ir priedlis pakartojamas dar kaip prielinksnis): adire amicum 'kreiptis draug', bet adire ad amicum 'pri eiti prie draugo'; subir laborem 'nuveikti darb, bet subir sub tcta 'ateiti pastog'; inire consilium 'nusprsti k, bet inire in urbem 'eiti miest'.
Pastaba. Kartais tokie priedliniai v e i k s m a o d i a i , valdantys akuzatyv, turi t i e s i o g i n reikm: ascendo Capitolium 'kopiu j Kapitolij', obeo a l i n a s t e r r s 'lankau svetimus kratus'.

Yra ir nepriedlini veiksmaodi, kurie gali turti du tiesioginio pa pildinio galininkus (asmens ir daikto): doceo 'mokau', clo 'slepiu', posco, postulo, flagito 'reikalauju', oro, rogo 'praau': Cato senex ipse filium l i t t e ras docuit 'Katonas, bdamas senas, pats mok sn rato'. Pacem te poscimus 'Praome tave taikos'. Aedui Caesarem a u x i l i u m rogabant 'Edujai pra Cezar pagalbos'.
;

P a s t a b a . Vietoj daikto galininko gali bti bendratis: D o c e o t legere 'Mokau tave skaityti'.

Su veiksmaodiais veto 'draudiu', iubeo 'liepiu, sino 'leidiu' asmuo, ku riam draudia, liepia ar leidia, reikiamas akuzatyvu: Magister discipulos eurrere vetat (iubet, sinit) 'Mokytojas draudia (liepia, leidia) mokiniams bgioti'.
144

Accsativus praedicatl I predikatinis galininkas. Juo reikiamas antra sis papildinys, valdomas veiksmaodi: appellare, dicere, vocare, nominare 'vadinti', creare, eligere 'irinkti', facere, reddere 'daryti', habre, putare, dcere, exlstimare, idicare, censre 'vertinti'. Predikatinis galininkas veriamas lietuvi kalb nagininku: Romulus urbem Romam (acc. praedicatl) vocavit 'Romulas miest Roma pavadino'.
145

Accsativus duplex I dvejybinis galininkas. Susideda i objekto gali ninko ir predikatinio galininko: Ciceronem (acc. obiecti) populus Romanus consulem {acc. praedicatl) creavit 'Romn tauta irinko Ciceron konsulu'.
P a s t a b a . Veriant pasyvu, abu galininkai tampa vardininkais, - gaunamas dvejybinis var dininkas, r. 142. Cicero a populo R o m a n o consul c r e t u s est 'Ciceronas r o m n tautos buvo irinktas konsulu'.

Dvejybinio galininko sintaksinis variantas yra accsativus eum inflnltlvo konstrukcija, r. 183.

Antrins akuzatyvo reikms

146

Jei priedliai pridedami prie tranzityvini veiksmaodi, tai ie gali valdyti net du tiesioginius papildinius (vienas galininkas priklauso nuo veiks maodio, kitas - nuo priedlio): copias flmen tradxit 'karines pajgas perkl per up'.
P a s t a b a . Pasyviniame posakyje toks galininkas n e v e r i a m a s vardininku: copiae traduetae sunt 'karins pajgos buvo perkeltos per up'. flmen

Galininkas k r y p i a i reikti (eina vietos aplinkybe): domum, rus venire 'parvykti namo, kaim'. Toks galininkas vartojamas miest ir ma sal pavadinimuose: Romam, Athnas venire 'Atvykti Rom, Atnus'. Dlum proficisci 'Vykti Delo sal.
P a s t a b a . D i d e l i sal pavadinimuose ir kitais atvejais kryptis reikiama galininku su prie linksniu in: I n S k i l i a m , i n C r t a m proficiscuntur 'Jie vyksta Sicilij, Kret'.

147

Galininkas s u u k i m u i reikti (accsativus exclamatidnis): O te felicem! 'O tu laimingasis!' O cras hominum! 'O moni rpesiai'!

130

ELEMENT

LATINA

I dalis

SINTAKSE

Svarbesns

linksni

reikms

ir

vartojimas

Kilmininkas (Genitivus)
148

152

Kilmininkas gali sudaryti odi junginius su v a r d a o d i a i s (genitivus adnominalis) ir su v e i k s m a o d i a i s (genitivus adverbalis). Genityvo funkcij nulemia veiksmaodins sintagmos transpozicija vardaodin sintagm. Dl to kilmininkas su vardaodiais bna dviej pagrin dini tip: genitivus subiecti 'subjekto kilmininkas' ir genitivus obiecti 'objekto kilmininkas'.
149

Kilmininkas, reikiantis kokyb, vadinamasis genitivus udlitdtis I koky bs k i l m i n i n k a s . Kokybs kilmininkas pasiymi tuo, kad odi jungin eina su savo payminiu: homo magnae louentiae 'didels ikalbos mogus', vir acris ingenii 'skvarbaus proto vyras'. I pradi kokybs kilmininko vartojimas buvo ribotas, nes vartotas tik t odi, kurie reik: 1) k i l m : homo generis Graeci graik kilms mogus'; 2) m a t , a m i : corona magni ponderis 'didelio svorio karna', puer novem annorum 'devyneri met berniukas'. Kitais atvejais kokybei reikti buvo vartojamas abldtivus udlitdtis, r. 176. Ilgainiui kokybs kilmininkas m stumti kokybs abliatyv: vir acri ingenio (abi. udlitdtis) buvo pakeistas vir acris ingenii (gen. udlitdtis), iskyrus tuos specialius atvejus, kur liko vartojamas tik kokybs abliatyvas, r. 176.
153

Subjekto k i l m i n i n k a s gaunamas transponavus vardaodin jungin intranzityvin veiksmaod su vardininku (nbm. subiecti):
consul advenit 'konsulas atvyksta' -* adventus consulis 'konsulo atvykimas'; puella ridet 'mergait juokiasi' -+ risus puellae 'mergaits juokas'; sol oritur 'saul teka -> ortus solis sauls tekjimas.
P a s t a b a . Taip transponuoti galima ir tranzityvin v e i k s m a o d su vardininku: pater amat 'tvas myli' - amor patris 'tvo meil',- patris - gen. subiecti.

150

Kilmininkas, reikiantis kiekyb, vadinamasis genitivus uantitdtis / kie kybs, arba k i e k i o , k i l m i n i n k a s . Gali bti: 1) kiekybs kilmininkas vartojamas: a) su kiek ar mat reikianiais daiktavardiais: modius alis 'saikas druskos', grex ovium 'banda avi'; b) su kiekybins reikms prieveiksmiais: satis louentiae 'utenka ikalbingumo', parum sapientiae 'maa supratimo', multum pecniae 'daug pinigo'; c) su kil minink valdaniais skaitvardiais: duo milia hominum 'du tkstaniai mo ni', mille passuum 'tkstantis ingsni'; 2) neapibrto kiekio kilmininkas, vadinamas genitivus partitivus /dalies k i l m i n i n k a s , paymi visum, i kurios iskiriama dalis. Toks kilmininkas vartojamas: a) su daiktavardiais, reikianiais dal: pars exercits 'dalis ka riuomens'; b) su aukiausiojo (kartais su auktesniojo) laipsnio bdvardi formomis: optimus amlcorum 'geriausias i draug', pessimus omnium pota 'blogiausias i vis poetas', maior fratrum 'vyresnysis i broli'; c) su bdvardikais skaitvardiais: nus nostrum 'vienas i ms', primu euitum 'pirmas i raiteli', septimus rgum 'septintas i karali'; d) su vardiais: quis nostrum 'kas i ms', nemo vestrum 'niekas i js', aliuid temporis siek tiek laiko'; e) su prieveiksmiais: ubinam gentium sumu? 'kurioje alyje esame?'
P a s t a b a . N e a p i b r t a s kiekis kartais gali bti r e i k i a m a s linksniais su prielinksniais (ex), d , i n , inter: acerrimus ex omnibus nostris s n s i b u s est s n s u s videndi 'stipriausias i v i s m s p o j i yra regjimas'.

Objekto k i l m i n i n k a s gaunamas transponavus vardaodin jungin tranzityvin veiksmaod su galininku (acc. obiecti):
tolerare frigus 'pakelti alt' tolerans frigoris (gen. obi.) 'pakeliantis alt' -> tolerantia frigoris (gen. obi.) 'alio paklimas'; pati dolorem 'kentti skausm' - patins doloris (gen. obi.) 'keniantis skaus m' - patientia doloris (gen. obi) 'skausmo kentjimas'.
P a s t a b a . Kartais tokie junginiai gali turti abejop reikm: a m o r patris 'tvo meil': a) gen. subi. 'tvas myli' (pater amat); b) gen. obi. - 'tv myli' (patrem amat); timor hostium 'prie baime: a) gen. subi. 'prieai bijo'; b) gen. obi. 'prie bijo'. D v i p r a s m y b gaunama dl to, kad v a r d a o d i n j u n g i n su k i l m i n i n k u galima transponuoti dvejopus junginius: tranzityvin v e i k s m a o d su vardininku (pater amat amor patris) ir tranzityvin v e i k s m a o d su galininku > (patrem amat - a m o r patris). Tokiais atvejais p r a s m suvokti padeda kontekstas. Su intranzityviniais v e i k s m a o d i a i s taip n e b n a .

Su vardaodiais susijusio kilmininko (gen. adnominalis) skiriama kelios reikms, kurios i esms yra pagrindini genityvo tip poklasiai (151-154).
151

Kilmininkas, nusakantis priklausym, vadinamasis genitivus possessivus I savybinis, arba nusakomasis, k i l m i n i n k a s : domus patris 'tvo namas', nomen Ciceronis 'Cicerono vardas', louentia hominis 'mogaus ikalba.

132

ELEMENT

LAT I NA

I dalis

SINTAKSE

Svarbesns

linksni

reikms

ir v a r t o j i m a s

133

154 Predikatinis k i l m i n i n k a s (genitivus praedicatl) gali bti vardaodins sintagmos kilminink sintaksinis vedinys su veiksmaodiu esse: domus patris haec domus patris est sis namas yra tvo'; homo generis Graeci -> iste homo generis Graeci est 'tas mogus yra graik kilms'. Predikatinis kilmininkas turi vairi semantini reikmi: 1) kilmininkas, reikiantis bding savyb, pareig, vartojamas su veiks maodiu esse: idicis est 'teisjo pareiga, teisjas privalo; hominis est errare 'mogui bdinga klysti'; 2) kilmininkas, reikiantis vert, vadinamasis genitivus pretii. Jis var tojamas su veiksmaodiais esse, neri, habre, aestimare, dcere, facere, putare. Pati vert ireikiama kiekybini bdvardi kilmininku: magni 'didiai, labai'; plris 'daugiau, labiau'; plrimi 'daugiausia, labiausiai'; parvi 'maai, menkai'; minoris 'maiau, prasiau'; minimi 'maiausiai, prasiausiai'; nihili 'niekam vertu, niekam tikusiu'; tanti 'tiek'; uanti 'kiek': Ciceronem magni facio 'Ciceron labai vertinu'. Mea mihi conscientia plris est quam omnium sermo Cicero 'Mano sin man daugiau reikia negu vis kalbos'. Te tanti facio, uanti es dignus 'Tave vertinu tiek, kiek esi vertas'. Magni erunt mihi litterae tuae 'Man bus brangus tavo laikas'. 3) kilmininkas, reikiantis ketinim, siekim, tiksl: Aegyptum proficiscitur cognoscendae antiuitatis 'Jis vyksta Egipt painti senovs'. 155 Veiksmaodi valdomas kilmininkas danai pasako veiksmo objek t , atlieka papildinio funkcijas. Toks kilmininkas turi vairi semantini reikmi, kaip antai: 1) kilmininkas, reikiantis atminim, vadinamasis genitivus memoriae; jis nurodo netiesiogin papildin, kai veiksmaodio veiksmas tik i dalies susijs su objektu. Vartojamas su veiksmaodiais memini 'atsimenu, obliviscor 'u mirtu, pamirtu', admoneo, commoneo 'primenu' ir kt. Toks kilmininkas lie ka ir su bdvardiais memor 'atsimenantis', immemor 'neatsimenantis', peritus 'patyrs', particeps 'dalyvaujantis' ir pan.: Vivorum memini, nec tamen Epicri licet oblivisci 'Atsimenu gyvuosius, taiau negalima umirti ir Epikro'. Non oblitus sum tui 'A nesu tavs pamirs'. Vrus amicus amici n u n u a m obliviscitur 'Tikras draugas draugo niekada nepamirta'. Vnit mihi Platonis in mentm 'Staiga prisiminiau apie Platon. Memor pristinarum virttum Atmenantis ankstesni met aunum'. Immemor uitis 'Neinantis poilsio'. 2) kilmininkas, reikiantis kalt, vadinamasis genitivus criminis varto jamas su veiksmaodiais accso 'kaltinu', damno 'smerkiu', absolvo 'iteisinu' ir pan.: Sceleris damnatus est 'Buvo pasmerktas u nusikaltim'. Themistocls proditionis accsatus est 'Temistoklis buvo apkaltintas idavyste'.

3) kilmininkas, vartojamas su beasmeniais veiksmaodiais, reikianiais stipr jausm (verba affectuum): piget, pudet, paenitet, taedet, miseret. Kil mininku reikiamas objektas, sukeliantis t jausm; asmuo, t jausm patirian tis, pasakomas akuzatyvu, r. 143, 2: M pudet erroris 'Man gda klaidos'. Nos miseret pauperum 'Mums gaila varg'. 156 Kilmininkas kartais gali reikti subjekt su veiksmaodiu interest 'svar bu, rpi': Interest omnium rct facere 'Visiems svarbu dorai elgtis'.

Naudininkas (Dativus)
157 Naudininkas gali bti valdomas veiksmaodi ar vardaodi (ypa bdvardi). Dativus obiectiI objekto naudininkas danai eina su veiksmaodiais, kurie (kaip ir lietuvi kalboje) reikalauja naudininko: dare 'duoti', tradere 'per duoti', donare 'dovanoti', cdere 'nusileisti', servire 'tarnauti', parre 'paklusti', placere patikti', nocere 'kenkti', gratias agere 'dkoti' ir t.t. alicui 'kam': Mercs mihi gloria dtur Ovidius 'lov tebnie man duodama kaip atpildas'. Cdant arma togae 'Tenusileidia ginklai togai (karas taikai)'. Imperat aut servit collcta pecnia cuiue Hordtius 'Surinkti pinigai kiekvienam arba sakinja, arba tarnauja'. Naudinink valdo daugelis veiksmaodi, turini priedlius ad-, ante-, com- / con-, in-, inter-, ob-, post-, prae-, pro-, sub-, super- ir pan.: aspirare 'pritarti', promittere 'paadti', prodesse 'padti' ir t.t.: Aspirate meis coeptis Ovidius 'Pritarkite maniems umojams'. Naudininkas gali bti vartojamas su tokiais intranzityviniais veiksma odiais, kurie lietuvi kalboje reikalauja kito linksnio:
persuadre amico ' t i k i n t i draug', studre agricultrae 'verstis e m d i r b y s t e ' , parcere valetdini 'tausoti s v e i k a t ,

nbere viro ' i t e k t i appropinuare urbi

u vyro', lig',

mederi morbo 'gydyti

' p r i s i a r t i n t i p r i e miesto',

inesse capiti ' b t i ant galvos' i r t.t.

Kartais toks naudininkas, y p a poezijoje, gali reikti krypt (dativus dirctivus): nus alicui 'tiesti rankas k'; it clamor caelo Vergilius 'auksmas kyla padanges'. P a s t a b a . V e i k s m a o d i s timere 'bijoti' su dat. reikia bijoti dl" (comiti timet 'jis n u o g s tauja dl palydovo'), o su acc. reikia bijoti ko" (olim t i m b a n t l u p u m 'seniau bijodavo vilko'). tendere m a

ELEMENT

LAT I NA

I dalis

SINTAKS

Svarbesns

linksni

reikms

ir v a r t o j i m a s

135

Objekto naudininkas gali bti valdomas bdvardi, kuri reikm be naudininko bt neisami: propinuus, proximus 'artimas', vicinus 'kaimy ninis', similis 'panaus', aptus 'patogus', benignus 'palankus', tilis 'naudingas', gratus 'malonus', noxius 'kenksmingas', idoneus 'tinkamas' ir k t : Canis lupo similis 'uo panaus j vilk'. Belgae proximi Germanis 'Belgai labai artimi ger manams'. Locus castris aptus 'Vieta patogi stovyklai'. 158 Naudininkas, reikiantis asmen ar daikt, kurio naudai (ar nenaudai) kas daroma, vadinamas dativus commodi(incommodi) I naudos (ar nenaudos) n a u d i n i n k a s : Tibi aras, tibi occas 'Tu sau ari, sau akji'. Non scholae, sed vitae discimus 'Ne mokyklai, bet gyvenimui mokoms'. 159 Svarbiausia predikatinio naudininko reikm yra dativus finalis I tiks lo naudininkas; jis vartojamas su veiksmaodiais ir rodo, kuriam tikslui kas daroma, atsitinka. Sakinyje tikslo naudininkas atlieka tikslo aplinkybs funkcijas: Caesar signum dabat receptui 'Cezaris dav enkl atsitrauki mui (atsitraukti)'. Professor diem dicit collouio 'Profesorius paskiria dien pokalbiui'. 160 Dativus duplex I dvejybinis naudininkas susideda i objektinio nau dos naudininko ir predikatinio tikslo naudininko: Caesar qulnque cohorts castris (dat. commodi) praesidio (dat. finalis) reliquit 'Cezaris paliko penkias kohortas stovyklos apsaugai'. Hoc matri (dat. commodi) crae (dat. finalis) est 'Tai suteikia motinai rpesi'.
P a s t a b a . Su beasmeniu v e i k s m a o d i u licet vartojama dativus cum infinitivo (naudininko su bendratimi) konstrukcija: E i s ingratls esse n o n licet 'Jiems n e l e i d i a m a bti n e d k i n g i e m s , jie negali bti nedkingi'.

162. Artimas savo reikme yra dativus auctoris Iveikjo naudininkas. Da niausiai jis vartojamas su gerundyvu: M i h i liber legendus est 'Man reikia skaityti knyg'. Ut tibi ambulandum, sic m i h i dormiendum est Cicero 'Kaip tau reikia pasivaikioti, taip man pamiegoti'. Caesari multa facienda erant 'Cezariui reikjo daug k padaryti'. 163 Familiarios nekamosios kalbos stiliui bdingas dativus ethicus I valios naudininkas, reikiantis kalbaniojo emocin suinteresuotum pokalbio tu riniu. Jis reikiamas asmenini vardi naudininku: Quid m i h i Celsus agit? 'K mano Celsas veikia? K tas mano Celsas daro?' Ecce t i b i orat Lepidus, ut veniam 'tai tau prao Lepidas, kad ateiiau'. Quid hoc s i b i vult? 'K visa tai reikia?'

Abliatyvas (Ablativus)
164 Lotyn kalbos abliatyvas atstoja tris linksnius: tikrj a b l i a t y v (atskirties linksn), n a g i n i n k (instrmentalis) ir v i e t i n i n k (locativus). I senojo abliatyvo kilo tokios reikms: 1) ablativus separdtidnis / a t s k i r t i e s abliatyvas, 2) ablativus originis/kilms abliatyvas, 3) ablativus auctoris/veikjo abliatyvas, 4) ablativus comparatidnis Ipalyginimo abliatyvas. 165 Ablativus separdtidnis I atskirties abliatyvas vartojamas su veiksma odiais ir bdvardiais, reikianiais atitolim, atskyrim, netekim:
liberare cra
'ivaduoti nuo rpesi', i stovyklos',

161 Loginio subjekto n a u d i n i n k u i atstovauja dativuspossessivus ir dati vus auctoris. Dativus possessivus I savybinis naudininkas, arba esanio kam da lyko naudininkas, reikia asmen ar daikt, kuriam kas yra, reikia ko nors tu rjim. Tokios reikms naudininkas daniausiai vartojamas su veiksmaodiu esse: Suus cuique mos est 'Kiekvienam yra savas protis; kiekvienas turi savo prot'. M i h i sunt multi libri 'A turiu daug knyg'. M i h i tempus dest'Nra man laiko; man trksta laiko'. A g r i c o l a e multi liberi sunt 'emdirbys turi daug vaik'.

liber cra

'laisvas n u o r p e s i ' ,

dcere castris ' i v e s t i vacuus cra

vacare cra

'neturti rpesi', 'stokoti p i n i g ' ,

'neturintis rpesi',

egere pecnia

domo, rre proficisci

' v y k t i i n a m , i kaimo'.

Toks abliatyvas vartojamas miest ir ma sal pavadinimuose: Dlo, Athnis proficlscuntur 'jie vyksta i Delo, i Atn'.
Pastaba. Kartais vartojama s i n o n i m i n p r i e l i n k s n i n konstrukcija: a b s t i n r e i n i r i a ir abstinere ab i n i r i a 'sulaikyti nuo skriaudos'; arcre p e r l c u l u m urbe ir arcre p e r i c u h i m ab urbe 'sulaikyti pavoj nuo miesto'.

136

ELEMENT

LATINA

I dalis

SINTAKS

Svarbesns linksni

reikms

ir v a r t o j i m a s

137

166 Ablativus originis I k i l m s abliatyvas daniausiai vartojamas su o diais natus, genitus gims', ortus 'kils': humili loco natus 'emos kilms', nobili genere natus 'kilmingos gimins', Cicero euestri genere ortus 'Cicero nas kils i raiteli luomo'. 167 Ablativus auctoris I veikjo abliatyvas vartojamas pasyvo sakinyje veikjui reikti; atitinka lietuvi kalbos veikjo kilminink. is abliatyvas var tojamas su prielinksniu a (ab): Roma a R o m u l o condita est 'Roma buvo Romulo kurta'. Troia a Graecis capta est 'Troja buvo graik paimta'. 168 Ablativus comparatidnis I palyginimo abliatyvas vartojamas su auk tesniuoju bdvardi ar prieveiksmi laipsniu ir reikia palyginim. Palygini mo abliatyvas vartojamas tada, kai nra dalelyts quam 'kaip, negu': Pax melior bello 'Taika geresn u kar'. Corvo rarior albo 'Retesnis u balt varn. Fama nihil est celerius 'Nieko nra greitesnio u gand'.
Su a u k t e s n i u o j u laipsniu palyginimas reikiamas sinonimine q u a m su nominatyvu kons trukcija: Pax melior est q u a m b e l l u m 'Taika yra g e r e s n negu karas'.

171 Ablativus causae I p r i e a s t i e s abliatyvas vartojamas prieasiai reik ti: Multa fcit gloriae c u p i d i t a t e 'Daug jis nuveik trokdamas garbs'. Achills ira commotus proelio abstinuit 'Achilas, pykio apimtas, nedalyva vo myje'. 172 Ablativus modil'bdo abliatyvas reikia veiksmo atlikimo bd: Hosts m a g n o c l a m o r e concurrunt 'Prieai subga su dideliu triukmu'. Stellae circos suos orbsue conficiunt c e l e r i t a t e m i r a b i l l 'vaigds savo apskritimus ir apsisukimus atlieka nuostabiu greiiu'.
D a n a i is abliatyvas eina su prielinksniu c u m 'su': m a g n a c u m c r a 'su dideliu rpesiu', c u m voluptate 'su noru'.

173 Ablativus limitatidnis I atvilgio abliatyvas reikia pasakymo apriboji m kuria nors sritimi: natione Gailus 'gal tautybs'; genere Romanus 'ro mn kilms': Gaili l i n g u a , i n s t i t t i s , l g i b u s inter s differunt'Galai vieni nuo kit skiriasi kalba, paproiais, statymais'.
Vietoj atvilgio abliatyvo poetai pavartoja graikikj g a l i n i n k (acc. m e r o s u e deo similis 'i veido ir p e i p a n a u s diev. Graecus): 6s hu-

169 I senojo n a g i n i n k o (jnstrmentalis) kilo tokios reikms: 1) ablativus instrumentu n a g i o abliatyvas, 2) ablativus causae /prieasties abliatyvas, 3) ablativus modi/bdo abliatyvas, 4) ablativus limitatidnis/ atvilgio abliatyvas, 5) ablativuspretii/kainos abliatyvas, 6) ablativus mensrae I matmens abliatyvas, 7) ablativus udlitdtis Ikokybs abliatyvas. 170 Ablativus instrmenti I n a g i o abliatyvas reikia priemon, kuria kas daroma; is abliatyvas atitinka lietuvi kalbos naginink: Romanus s t i l o scribit 'Romnas rao stiliumi (raikliu)'. O c u l i s vidmus, a u r i b u s audi mus 'Akimis matome, ausimis girdime'. Kartais lotyn abi. instrmenti neatitinka lietuvi nagininko: Villa lacte, caseo, m e i l e abundat'Namai lta nuo pieno, srio, medaus'. M e m o r i a tente! 'Atsiminkite!'

Atvilgio abliatyvui savo reikme yra artimas supinum II, r. 185. 174 Ablativus pretii I kainos abliatyvas vartojamas su veiksmaodiais emere 'pirkti', vndere 'parduoti', stare 'kainuoti', vnire 'bti parduodamam', solvere 'atlyginti' ir prieveiksmiais magno, permagno, plrimo, parvo, mini mo ir pan.: magno pretio vndidit 'brangiai pardav (u didel kain)', muito sanguine victoria stetit 'pergal kainavo daug kraujo', viginti talentis mit 'nu pirko u dvideimt talent'. Ablativus pretii plg. su genitivus pretii, r. 154, 2. 175 Ablativus mensrae I matmens, mato abliatyvas yra vartojamas pa lyginimui, kiek vienas daiktas skiriasi nuo kito: muito maior 'daug didesnis', muito minor 'daug maesnis', uattuor annis inior 'ketveriais metais jaunes nis', quo maior..., eo melior 'kuo didesnis..., tuo geresnis': Hibernia d i m i d i o m i n o r est quam Britannia 'Hibernija (= Airija) perpus maesn negu Britanija'.

138

ELEMENT

LA T I N A

I dalis

SINTAKS

Svarbesns

linksni

reikms

ir v a r t o j i m a s

139

176 Ablativus udlitdtis Ikokybs abliatyvas reikia daikto ypatyb ar ko kyb; susideda i daiktavardio ir bdvardio: vir magna prdentia 'didels iminties vyras', homo summo ingenio 'labai dideli gabum mogus'. Kokybei reikti vietoj abliatyvo galjo bti vartojamas kokybs kilmi ninkas (gen. ualitatis), r. 152. Vien kokybs abliatyvas vartojamas iais atvejais: 1) nusakant iors detales: Britanni capillo sunt p r o m i s s o 'Britai ne ioja ilgus plaukus (yra ilgais plaukais)'; 2) nusakant dvasin nuotaik: bono animo esse 'bti geros nuotaikos'. 177 I senojo v i e t i n i n k o (locativus) isirutuliojo tokios reikms: 1) ablativus loci/vietos abliatyvas, 2) ablativus temporis/laiko abliatyvas. 178 Ablativus loci I vietos abliatyvas reikia vietos aplinkyb ir atsako klausim kame? kur? Danai vieta nusakoma abliatyvu su prielinksniu in: in urbe 'mieste' i n campo 'lauke', in Italia 'Italijoje'. Tam tikrais atvejais vietai reikti vartojamas vietos abliatyvas be prie linksnio (archajikesnis atvejis): 1) odio locus 'vieta' su jo derinamuoju payminiu: loco idoneo 'pato gioje vietoje', loco citato 'mintoje vietoje', hoc loco 'itoje vietoje'; 2) vietos aplinkybs odi su j payminiu totus 'visas': tota urbe 'visa me mieste', tota Italia 'visoje Italijoje', totis castris 'visoje stovykloje'; 3) odi junginyje terra marlue 'sausumoje ir jroje'; 4) daugiskaitini I ir I I linksniuots vietovardi: Athenis 'Atnuose'.
Pastaba. Be prielinksnio vietai reikti vartojamos ir s e n o j o v i e t i n i n k o (locativus) s u s t a b a r j u s i o s formos: 1) I ir I I l i n k s n i u o t s m i e s t ir n e d i d e l i sal vardai: R o m a e 'Romo je, C o r c y r a e 'Korkyros saloje', C o r i n t h i 'Korinte'; 2) keli bendriniai daiktavardiai, virt vietos prieveiksmiais: d o m i 'namie', r r i 'kaime', h u m i 'emje' vesperi 'vakare', belli 'kare', militiae 'karo lauke'.

180 Ablativus temporis I laiko abliatyvas reikia laiko aplinkyb, atsako j klausim uando? 'kada?', taip pat paymi, kiek laiko tssi veiksmas. Laiko abliatyvas vartojamas be prielinksnio: 1) odi, reikiani laiko svok: di 'dien', nocte 'nakt', anno 'metais'; 2) odi, turini savo paymin: bello Pnico 'pn kare', tertia vigilia 'treios sargybos metu', multis annis 'daug met', temporibus imperatoris Augusti 'imperatoriaus Augusto laikais'. Kitais atvejais laiko abliatyvas vartojamas su prielinksniu in: in bello 'karo metu', in pace 'taikos metu', in pueritia 'vaikystje'.
P a s t a b a . Laiko a p l i n k y b reikia vietininko (locativus) k i l m s sustabarjusios formos: d i ilgai', i n t e r d i 'dienos metu', n o c t 'nakia.

Verbum Infinitum
Bendratis (Infinitivus)
181 Infinitivus / bendratis sakinyje gali eiti veiksniu, papildiniu ir tariniu: Legere m dlectat 'Skaityti man patinka (= skaitymas mane diugina)'. Lege re amat 'Jis mgsta skaityti (= jis mgsta skaitym)'. Vincere scis, Hannibal, victoria ti nescis 'Moki nugalti, Hanibalai, bet nesugebi pasinaudoti pergale'. Qu6s omns eadem cupere, eadem odisse, eadem metuere i n n u m cogit Sallustius 'Juos visus sujung vien tas pats noras, ta pati neapykanta, ta pati baim'. Docto homini et erudito vivere est cogitare Cicero 'Mokytam ir isi lavinusiam mogui gyventi yra mstyti'. Nihil est aliud bene et beat vivere nisi honest et rct vivere 'Gerai ir laimingai gyventi yra ne kas kita, kaip garbingai ir dorai gyventi'. Papildiniui reikti vartojama bendratis gali turti tikslo atspalv: Est paratus audire 'Yra pasirengs klausyti'. Proteus pecus git altos visere montes Horatius 'Protjas nuvar band pamatyti aukt kaln'. 182 Vadinamoji i s t o r i n bendratis / infinitivus historicus yra esamojo lai ko bendratis, vartojama btojo laiko (imperfectum ar perfectum ind.) prasme: Catilina i n prima acie v e r s a r i , omnia providere, multum ipse pugnare, saepe hostem f e r i r e Cicero 'Katilina veik pirmose mio gretose: jis visk stebjo, daug pats kovojo, danai prieui smogdavo'. Repente omnis tristitia invasit: festinare, t r e p i d a r e , neque loco neque homini cuique satis

179 Artimas vietos abliatyvui yra kelio abliatyvas, nusakantis veiksmo ruo; jis atsako klausim qua via? 'kuriuo keliu?' Vartojamas be prielinks nio: Appia via proficisci 'Vykti Apijaus keliu'. Erant omnino itinera duo, q u i bus i t i n e r i b u s Helvtii domo exire possent T viso buvo du keliai, kuriais helvetai galjo ieiti i gimtj viet'.
Kelio abliatyvas yra kils ne i vietininko, o i senojo n a g i n i n k o (instrmentalis), v i kalbos kelio n a g i n i n k . plg. lietu

140

ELEMENT

LAT 1 N A

I dalis

SINTAKS

Svarbesns

linksni

reikms

ir vartojimas

141

c r d e r e , neque bellum gerere, neque pacem h a b r e , suo quisque metu pericula m e t i r i Sallustius 'Staiga visus apm lidesys: skubjo, drebjo, ne pasitikjo nei vieta, nei mogumi, nekariavo, bet ir taikos neturjo, savo baime kiekvienas matavo pavojus!
P a s t a b a . Toks bendraties vartojimas yra tam tikras stilistinis atvejis vietoj coepi m i a u , pradjau su bendratimi, plg.: C a t i l i n a coepit versari 'Katilina m veikti' i r C a t i l i n a versari ' K a tilina (tuoj) veikti'.

Kartu su tiesioginio papildinio galininku bendratis gali sudaryti dve jybin papildin: Doceo t legere 'Mokau tave skaityti'. Bendratis legere ia yra antras, netiesioginis papildinys. I tokio vartojimo atsirado accsativus cum infinitivo I galininkas su b e n d r a t i m i konstrukcija. 183

Galininkas su bendratimi (Accsativus cum infinitivo)

Lietuvi kalbos sakinyje 'A matau mokin raant' veiksmaodis 'matau' turi iplstin papildin 'mokin raant'. Taiau tame iplstiniame papildinyje slypi itisas sakinys, susidedantis i veiksnio, reikiamo galininku, ir tarinio, reikiamo padalyviu. Tai paaikja pakeitus A matau mokin raant' sakiniu 'A matau, kad mokinys rao'. Vietoj iplstinio papildinio jau turime alutin sakin. Tokie iplstiniai papildiniai labai dani lotyn kalboje, tik vietoj pada lyvio vartojama bendratis: Video discipulum scribere. Tai ir yra accsativus cum infinitivo (galininko su b e n d r a t i m i ) konstrukcija. Joje gali bti varto jamos visos eios bendratys: Video discipulum scripsisse 'Matau mokin ra ius (= kad mokinys ra)'. Video discipulum scriptrum esse 'Matau mokin raysiant (= kad mokinys rays)'. Gali bti vartojamos ir neveikiamosios ries bendratys: Vidmus libros scribi 'Matome knygas esant raomas (= kad knygos yra raomos)'. Vidmus libros scriptos esse 'Matome knygas esant paraytas (= kad knygos yra para ytos)'. Vidmus libros scriptum i r i 'Matome knygas bsiant paraytas (= kad knygos bus paraytos)'. Sudtini bendrai dalyviai derinami su tais veiksn reikianiais akuzatyvais: Audio amicum ventrum esse. Audio amicam ventram esse. Audio tempora ventra esse. Video discipulos scriptros esse.
P a s t a b a . Infinitivus futripassivi d m u s libros scriptum i r i . vietoj dalyvio turi supinum, kuris nra derinamas: V i

Veiksmaodis, nuo kurio priklauso acc. cum inf, vadinamas verbum r mens / valdantysis v e i k s m a o d i s ; juo gali bti: 1) veiksmaodis, reikis: a) k a l b j i m (v. dicendi): dico, narro, respondeo, nntio, affirmo, nego...; b) j u t i m , s u v o k i m , m a n y m (v. sentiendi): sentio, video, audio, intellego, scio, puto...; c) vali, l i e p i m , s t e n g i m s i ir pan. (v. voluntatis): volo, nolo, malo, cupio, studeo, iubeo, veto... - Cupio m esse bonum 'Noriu bti geras'. Po ios grups veiksmaodi vartojamas tik infinitivus praesentis. Ver iant lietuvi kalb alutiniu sakiniu, vartojama tariamoji nuosaka: Caesar iussit lgatos mitti 'Cezaris liep, kad pasiuntiniai bt siuniami'; d) s t i p r j a u s m (v. affectuum): gaudeo, doleo, miror... - Gaudeo hosts vietos esse 'Diaugiuosi, kad prieai buvo nugalti'. 2) beasmeniai v e i k s m a o d i a i : oportet, decet, constat, placet... Oportet lgem brevem esse 'Reikia, kad statymas bt trumpas'. 3) d a i k t a v a r d i a i i r niekatrosios g i m i n s b d v a r d i a i su est: tempus est, fama est, notum est... - Notum est Romanos forts fuisse 'Yra inoma, kad romnai buvo narss'. Acc. cum inf. konstrukcijos bendratis gali turti savo tiesiogin papildin: Audio poetam librum scripsisse 'Girdiu, kad poetas para knyg'. Tuo atve ju turime du akuzatyvus, bet acc. cum inf. konstrukcij eina tik vienas i j, btent tas, kuriame slypi veiksnys: audio p o e t a m scripsisse. Kartais gali bti neaiku, kuris i dviej akuzatyvu eina acc. cum inf. konstrukcij (gali bti suvokiamas kaip veiksnys): Scio Germanus Romanos vicisse gali reikti Scio Germanus vicisse arba Scio Romanos vicisse. Tuo atveju aikumo dlei reikia vartoti pasyv: Scio Germanos a Romams vietos esse 'inau, kad germanai romn buvo nugalti'. Kai akuzatyvu reikiamas veiksnys bna tas pats, kaip ir valdaniojo veiksmaodio veiksnys, jis reikiamas sangriniu s: Pater dicit s ventrum esse 'Tvas sako, kad jis (t. y. tvas) ateis'. Bet Pater dicit eum ventrum esse 'Tvas sako, kad jis (t. y. kas nors kitas) ateis'. Panaiai vartojamas ir savybinis vardis suus, a, um: Pater filio dixit sibi eius donum gratum fore 'Tvas pasak snui, kad jam (t. y. tvui) jo (t. y. s naus) dovana bus maloni'. Filius sentit patri suum donum gratum fore 'Snus jauia, kad tvui jo (t. y. snaus) dovana bus maloni'.

Sudtini bendrai esse gali bti praleidiamas: Scio discipulam scriptram 'inau mokin raysiant'.

144

ELEMENT

LATINA

I dalis

SINTAKS

Svarbesns

linksni

reikms

ir v a r t o j i m a s

145

gyvenama e m ' terra, q u a m G a i l i incolunt; n e s a m veikiamosios ries perfekto dalyv pava duoja taip pat santykinis sakinys: 'puos' qui ornavit. Santykinis sakinys pavaduoja t r k s t a m v e i k s m a o d i o esse participium 'Visi ia esantieji dainuoja' O m n s , qui adsunt, cantant. praesentis dctivi:

187

Ablativus absoltus
Tai i s k i r t i n sakinio dalis, susidedanti i daiktavardio ar vardio abliatyvo ir su juo suderinto esamojo ar btojo laiko dalyvio: Caesare proficiscente 'Cezariui vykstant', urbe capta 'miest pamus'. lietuvi kalb ablativus absoltus gali bti veriamas: 1) alutiniu sakiniu, kurio veiksn sudaro daiktavardio (ar vardio) abliatyvas, o tarin - atitinkamo laiko ir ries dalyvis: hostibus victis 'kai prie ai buvo nugalti', hostibus fugientibus 'kai prieai bga'; 2) padalyviniu posakiu (dalyvis veriamas to laiko padalyviu, o daik tavardio abliatyvas veriamas naudininku, jei dalyvis esamojo laiko, ir gali ninku, jei dalyvis btojo laiko): hostibus fugientibus 'prieams bgant', hosti bus victis 'prieus nugaljus'. Kartais vietoj dalyvio bna kitas daiktavardis ar bdvardis: Cicerone consule 'Ciceronui esant konsulu (konsulaujant)', bona salte 'esant gerai sveika tai', natra due gamtai esant vadovu (vadovaujant)'. Ablativus absoltus yra gramatinis alutinio sakinio pakaitas: D u e i u b e n t e , milites pontem faciunt 'Kadangi vadas liepia, kareiviai stato tilt. Ponte facto, dux copias suas tradxit 'Kai tiltas buvo pastatytas, vadas perkl savo pajgas'. 188

Nuo gerundijaus danai priklauso bdo aplinkyb, ireikta prieveiks miu: studium honest vivendi 'siekimas garbingai gyventi'; bene merendo d r pblica gerai pasitarnaujant valstybei'. Prielinksnis ad su gerundijaus galininku ymi tiksl: aptus ad legendum 'pritaikytas skaityti' (kuriam tikslui?) Gerundijus gali turti savo papildin, ireikt galininku: ars legendi poe tas 'menas skaityti poetus'; cupiditas legendi libros 'noras skaityti knygas'.
P a s t a b a . G e r u n d i j su papildinio galininku paprastai atstoja gerundyvas: Caesar pontem faciendum crat 'Cezaris rpinasi pastatyti tilt'. Gerundyvas m g s t a m a s vartoti y p a po veiks m a o d i c r o , do, trado. Kaip supyno gramatinis sinonimas taip pat danai b n a vartojamas gerundyvas: A d pacem petendam v e n r u n t Livius 'Jie atvyko prayti taikos'.

Verbum finitum
190 Veiksmaodio rys. Lotyn kalbos veiksmaodis turi dvi ris: dctivum (veikiamj r) irpassivum ( n e v e i k i a m j r). 191 Kai kurie lotyn veiksmaodiai aktyve turi dvejop reikm: aktyvo ir s a n g r i n , pvz.: verto 'veriu ir veriuosi' (terram vertere 'em iversti, irausti'; quod bene vertat 'teieina tai gera'); augeo 'stiprinu ir stiprju' (rs auxit 'dalykas sustiprjo'; rem auxit 'dalyk sustiprino'); praecipitare 'numes ti ir nukristi' (praecipitavit eum 'numet j'; nox praecipitat 'naktis baigiasi') ir kt. Danai sangrin reikm nurodoma vardiu: s praecipitat 'metasi'; s vertit 'sukasi' ir pan. 192 Kartais intranzityviniai veiksmaodiai atstoja pasyv: pereo ab aliuo 'stu nuo kieno nors (rankos), esu udomas'; ab hoste cadere 'ti nuo prieo'. 193 Kai aktyvo posakis veriamas pasyviniu, tiesioginis papildinys tampa nominatyvu, o buvs veiksnys - abliatyvu (jei veiksnys bna mogus, tai prie abliatyvo pridedama a, ab): Filius patrem amat 'Snus myli tv' virsta Pater a filio amatur 'Tvas yra mylimas snaus'; Scientiae animum firmant 'Mokslai stiprina siel' virsta Animus scientiis firmatur 'Siela yra stiprinama mokslais'. 194 Lotyn pasyvas kilo i vadinamojo medijumo (medium), reikianio san grin veiksm. Senojo medijumo liekan pasitaiko ir klasikinje lotyn kal boje, nes kai kuri veiksmaodi pasyvo formos kartais vartojamos pasyvo,

Reikiamybs dalyvis (Gerundivum)

Gerundivumym r e i k i a m y b s dalyvis, vartojamas: 1) payminiui reikti: mos laudandus 'girtinas paprotys (= paprotys, kur reikia girti)'; liber legendus 'skaitytina knyga (= knyga, kuri reikia skaityti)'; 2) sudurtinio tarinio vardinei daliai reikti: pacta sunt servanda 'sutar i reikia laikytis'; tibi crandum est 'tu privalai pasirpinti'; Caesari multa facienda erant 'Cezaris daug k turjo daryti'.
P a s t a b a . Veikjas su gerundyvu reikiamas naudininku ( 162).

189

Veiksmaodinis daiktavardis (Gerundium)

Gerundium yra v e i k s m a o d i n i s d a i k t a v a r d i s , reikiantis veiksmo eig: tempus arandi 'arimo laikas'.

146

ELEMENT

LA T I NA

I dalis

SINTAKSE

Svarbesns

linksni

reikms

ir v a r t o j i m a s

147

o kartais sangrine prasme: Milites a due congregantur 'Kareiviai yra vado surenkami' (passivum) ir Pares cum paribus facillim congregantur 'Lygs su lygiais labai lengvai susibiiuliauja (medium); Praeda occultatur 'Grobis yra slepiamas' ir Stellae occultantur 'vaigds pasislepia. Vietoj sangrinio pasyvo danai vartojamas aktyvas su vardiu: Stellae s occultant 'vaigds pasislepia'. Senovin medijumo reikm iliko deponentiniuose veiksmaodiuose, r. 100. 195

Derinant laikus pagal consectio temporum, praesens historicum gali bti laikomas tiek pagrindiniu, tiek istoriniu laiku. Perfectum praesens yra btasis laikas, reikiantis pabaigt veiksm, kurio padariniai tebra ir esamuoju (dabartiniu) momentu: novi 'inau (= esu sui nojs)', oblitus sum esu pamirs'. Pagal consectio temporum taisykl laiko mas pagrindiniu laiku. 197

Liepiamoji nuosaka (Imperativus)

Lotyn kalbos imperatyvas i esms atitinka lietuvi liepiamj nuosak: lege! 'skaityk!', dicite! 'sakykite!' Taiau lotyn imperatyvas turi laikus. Esamojo laiko imperatyvas rodo konkret liepim tuoj pat atlikti veiksm: affer! 'atnek!' (tuojau, dabar). Bsi mojo laiko imperatyvas rodo liepim atlikti veiksm ateityje arba apibendrin t liepim: Virgins Vestals custodiunto ignem 'Vestals tegu saugoja (vis laik) ugn'. Quod in buccam vnerit, scribito Cicero 'Kas ateis ant lieuvio, parayk (ateityje)'. Bsimojo laiko imperatyvas vartojamas statymuose, sutartyse, po tvarkiuose: Regio imperio duo sunto, iique consuls appellantor Cicero 'Te bnie du valstybs valdytojai, tebnie vadinami jie konsulais'. Hominem mortuum, inquit lx, i n urbe n sepelito nve rito! 'Mirusio mogaus (sako statymas) niekas negali laidoti ar deginti mieste'. Imperatyvu reikiamas liepimas bna grietas, kategorikas; manda gesniam, velnesniam liepimui reikti vartojamas konjunktyvas (r. coni. iussivus, 199, 4). Neigiamoji liepiamosios nuosakos dalelyt bna n (aptinkama poezi joje): N cde! 'Nesitrauk!' Equ6 ne crdite, Teucri! Vergilius 'Arkliu netikkite, teukrai! (= trojnai)'. Prozoje jos vietoje vartojama apraomoji konstrukcija n o l i (nolite) su bendratimi: Noli tangere circulos meos! 'Neliesk mano apskritim!' Nolite id velle quod neri non potest Cicero 'Nenorkite to, ko negali bti'. Abi neigiamosios formos reikia kategorik draudim, tuo jos skiriasi nuo konjunktyvu reikiamo draudimo (r. coni. prohibitivus, 199, 5). 198

Tiesiogin nuosaka (Indicativus)

Indikatyvas atitinka lietuvi kalbos tiesiogin nuosak: librum lego, legbam, legam 'knyg skaitau, skaiiau, skaitysiu'. Taiau yra atvej, kai lotyn kalbos indikatyv atitinka lietuvi tariamoji nuosaka. Taip paprastai bna: 1) po odi possum 'galti', dbeo 'privalti', oportet 'reikti', licet 'leisti', decet 'tikti', po bdvardi su est (aeuum est 'yra teisinga; longum est 'ilgai trunka ir kt); pareikiant nusistebjim vykiu (puto, audio): Multos possum viros numerare 'Galiau ivardyti daug vyr (bet neivardiju)'; Longum est omnia numerare 'Per ilgai utrukt visk iskaiiuoti'; Ad mortem t, Catili na, dci iam pridem oportbat 'Jau seniai, Katilina, bt reikj tave vesti mirt'; Volumnia dbuit in t officiosior esse 'Volumnija bt turjusi bti tau palankesne; Licet mihi praefari 'Drsiau pasisakyti i pat pradi'; Nunuam putavi 'Niekad nebiau patikjs'; Quis putavit? 'Kas bt pagalvojs'? 2) po odi paene ir prope su perfektu: Paene in foveam dcidi, ni hic adesss Terentius 'Biau beveik duob krits, jei tavs ia nebt buv'; Est prope circumventus Llvius 'Beveik bt buvs apsuptas'; 3) po apibendrinamj santykini vardi: Quidquid id est, timeo Danaos et dona ferents Vergilius 'Kad ir kas bt, bijau danaj ir dovanas neanij'; 4) slygos sakiniuose, kur indikatyvas kartais vartojamas vietoj konjunktyvo: Si mens non laeva fuisset, impulerat ferro Argolicas foedare latebras 'Jei bt protas veiks, jis bt priverts ginklu sugadinti argiei slpyn'. 196 Panaiai kaip lietuvi kalboje, kartais gali bti pakeistas veiksm laiko planas. Tada bna praesens historicum ir perfectum praesens. Praesens historicum reikia tok esamj laik, kurio veiksmas vyksta praeityje: Caesar Labino mandat 'Cezaris galioja Labien (vietoj: galiojo). Caesar militibus imperat 'Cezaris sako kareiviams' (vietoj: sak).

Konjunktyvas (Coninctivus)
Konjunktyvas yra nuosaka, yminti veiksm, kuris suvokiamas kaip ta riamas, galimas arba pageidaujamas. I dalies jis atitinka lietuvi tariamj nuosak. Lotyn konjunktyve susiliejo senovinis konjunktyvas (tariamoji nuosaka) su senoviniu optatyvu (geidiamja nuosaka).

110

ELEMENT

LATINA

I dalis

M O R F O L O G I J A

Jaustukas

num 'nejaugi, negi'; vartojama, kai klausiantysis tikisi neigiamo at sakymo: num barbarorum Romulus rx fuit? 'negi Romulas buvo barbar karalius?' nonne 'argi ne'; vartojama, kai klausiantysis tikisi teigiamo atsakymo: nonne digitos numerare potes? 'argi negali suskaiiuoti pirt?'; Croesus ex Solone uaesivit, nonne s beatissimum putaret 'Kroisas paklaus Solon, argi tas nelaiko jo laimingiausiu'; necne 'ar ne': sunt haec tua verba, necne?
Cicero

Stiprinamosios d a l e l y t s didina kalbos ekspresyvum: etiam, quoque 'ir': etiam vobls rosae placent 'ir jums ros patinka'; qua d causa Helvtii quoque reliuos Gailos virtute praecdunt 'dl tos prieas ties ir helvetai likusius galus narsumu pralenkia'; quidem, equidem 'juk, btent; kaip tik; i tikrj': absurdum id quidem est 'juk tai nesmon'; trs epistolae et quidem no die 'trys laikai ir btent vien dien'; equidem natus non eram Phaedrus 'juk nebuvau gims'; vro, profecto 'ities, o, dargi'; immo 'net, netgi, ne, prieingai': immo si scias Terentius 'net jei inotum; vivit? immo vro etiam in senatum venit Cicero 'gyvena? netgi ir senat ateina; immo contra Seneca 'ne, prieingai'; scilicet, vidlicet 'inoma, suprantama, btent': ridet scilicet nostram amentiam
Cicero

'tai tavo odiai, ar ne?';

sintne di, necne? Cicero ar yra dievai, ar ne?' si 'ar'; vartojama netiesioginiuose klausimuose: hostes expectabant, si Caesar flmen transiret 'prieai lauk, ar Cezaris neban dys pereiti per up'; utrum..., an ar..., ar', vartojama dvigubuose klausimuose: utrum hoc vrum, an falsum? 'ar tai tiesa, ar melas?' Neigiamosios dalelyts: non 'ne'; prastinis neiginys, neigiantis od ar vis sakin: non omnis moriar Hordtius 'ne visas mirsiu'; aibat num versum inveniri non posse meliorem Seneca 'sakydavo, kad negali ma rasti n vienos geresns eiluts'; haud 'ne'; neigia tik atskir od: haud mirabile Terentius 'nenuostabu'; haud pauci Livius 'nemaai'; haud dubito Cicero 'neabejoju'; n 'ne'; vartojama draudimuose: equo n credite, Teucri! 'arkliu netikkite, teukrai' (= trojnai); t n uaesieris Horatius 'tu nesiteirauk'; neretai po n eina dalelyt uidem 'net': n patrem uidem venerabatur 'net n tvo negerb'.
P a s t a b a . Jei viename sakinyje vartojami du neiginiai, tai gaunamas sustiprintas teigimas: n i h i l n o n fecit 'jis visk padar'; n o n n i h i l fecit jis daug padar'.

'jis ijuokia, inoma, ms beprotyb';

tuus vidlicet saltaris consulatus, perniciosus meus Cicero 'tavo, suprantama, konsulavimas buvo iganingas, o mano - pragaitingas'. Dalelyts gali bti: g e i d i a m o s i o s : utinam'o kad': utinam vivas multos annos 'o kad tu gyventum daug met'; parodomosios: ecce 'tai': ecce homo 'tai mogus'; t v i r t i n a m o s i o s : ita 'taip': non ita vald 'ne taip labai' irkt.

JAUSTUKAS
INTERIECTIO
122

Jaustukai, arba jausmaodiai, yra emocin ekspresin kalbos dalis, tie siogiai susijusi su mimika ir gestais; jos reikm danai padeda suprasti into nacija. Lotyn kalbos jaustukai reikia: 1) diaugsm - at! attat! euan! euax! euhan! euhoe! van! voe! io! vah! 2) pasigrjim, pasitenkinim - a! ah! aha! euax! eu! euge! eugae! eugepae! edepol! hahahae! hahae! ha! hercle! 3) patvirtinim, sutikim - ecce! eccer! cer! ehem! hem! nae!

150

ELEMENT

L AT I N A

I dalis S I N T A K S

Sudtiniai

sakiniai

4) netiesioginio klausimo alutiniuose sakiniuose; 5) papildinio alutiniuose sakiniuose su jungtuku quin 'kad' ir kt. Lietu vi kalba visais iais atvejais vartoja tiesiogin nuosak.
Pastaba. Ir lotyn kalba ne visuomet mgo konjunktyv: senuosiuose lotyn kalbos pa minkluose (III a. pr. Kr.) konjunktyvo vartojimas alutiniuose sakiniuose yra gana ribotas, bet v liau jis tolydio didja, ir Antikos pabaigoje beveik kiekviename alutiniame sakinyje buvo galima pavartoti konjunktyv.

Laik derinimo lentel

Pagrindiniame sakinyje tuo paiu metu kaip pagrindiniame Pagrindiniai laikai praesens futrum futrum I II praesens coni. perfectum coni. -rus sim anksiau negu pagrindiniame vliau negu pagrindiniame alutinio sakinio veiksmas vyksta

201

Konjunktyvo vartojimas alutiniuose sakiniuose

alutini sakini su konjunktyvu laikas priklauso: 1) nuo to, koks yra pagrindinio ir alutinio sakinio veiksm santykis, t. y , ar alutinio sakinio veiksmas vyksta tuo paiu metu kaip pagrindiniame saki nyje, ar vyko anksiau, ar vyks vliau negu pagrindiniame sakinyje; 2) nuo pagrindinio sakinio tarinio laiko; iuo atvilgiu visi pagrindinio sakinio tarinio laikai skirstomi dvi grupes: p a g r i n d i n i a i laikai (prae sens, futrum I, futrum II) ir i s t o r i n i a i laikai {imperfectum, perfectum, plsuamperfectum). Po p a g r i n d i n i laik alutiniame sakinyje gali bti vartojama: prae sens coni. (jei veiksmas vyksta tuo paiu metu su pagrindinio sakinio veiksmu); perfectum coni. (jei veiksmas vyko anksiau negu pagrindinio sakinio veiks mas); apraomojo asmenavimo (coniugdtidnis periphrasticae) praesens coni. (susidedantis i participium futri activi ir veiksmaodio esse praesens coni., trumpiau: -rus sim), jei veiksmas vyks vliau negu pagrindiniame sakinyje. Po i s t o r i n i l a i k alutiniame sakinyje bna kiti konjunktyvo laikai: imperfectum coni. (veiksmams vykstant tuo paiu metu), plsuamperfectum coni. (alutinio sakinio veiksmui vykus anksiau negu pagrindinio sakinio veiksmas), apraomojo asmenavimo imperfectum coni. -rus essem (veiksmui vyksiant vliau negu pagrindinio sakinio veiksmas). itoks alutinio sakinio laik priklausymas nuo pagrindinio sakinio laik vadinamas consectio temporum I laik derinimas. Cdnsectid temporum atvilgiu visi alutiniai sakiniai gali bti skirstomi tris grupes: 1) alutiniai sakiniai, kuriuose bna v i s i k a s consectio temporum; 2) alutiniai sakiniai, kuriuose bna d a l i n i s consectio temporum; 3) alutiniai sakiniai, kuriuose n e b n a consectio temporum.

Istoriniai laikai imperfectum perfectum plsuamperfectum Pastaba, -rus {participium futuri activi) gali turti bet kurios gimins form (-rus, -ura, -rum), tai priklauso nuo derinimo. imperfectum coni. plsuamperfectum coni. -rus essem

202

alutiniai sakiniai, kuriuose bna visikas consectio temporum

1) netiesioginio klausimo alutiniai sakiniai (uaestiones indirectae); 2) papildinio alutiniai sakiniai su jungtuku quin 'kad' (uin dubitativum); 3) prieasties aplinkybs alutiniai sakiniai su jungtuku cum 'kadangi, nes' (cum causale) ir i dalies su jungtuku quod 'kadangi, nes' (uod causale); 4) nuolaidos alutiniai sakiniai su jungtukais cum 'nors', ut 'kad ir' {cum, ut concessivum). 203

Netiesioginio klausimo alutiniai sakiniai uaestio indlrecta

Tiesioginis ir netiesioginis klausimas. Tiesioginiai klausimai (uaes tiones dirctae) yra vientisiniai klausiamieji sakiniai, prasidedantys klausia maisiais vardiais (Quid agis? 'K veiki?'), prieveiksmiais (Ubi fuisti? 'Kur bu vai?'), dalelytmis (Videsne lnam? 'Ar matai mnul?') ar turintys klausiamj intonacij (Hoc dicis? 'Tu tai sakai?'). J tarinys gali bti reikiamas ir konjunk tyvu: Quid faciam? 'K turiau daryti?' Qu6 me vertam? 'Kur man pasidti?'
Kokios gali bti vartojamos klausiamosios dalelyts, r. 121.

152

ELEMENT

L AT I N A

I dalis S I N T A K S

Sudtiniai sakiniai

153

Kai tiesioginis klausimas virsta alutiniu sakiniu (papildinio), turime ne tiesioginio klausimo alutin sakin (vadinamj uaestio indirecta, arba uaes tio obliua). Netiesioginio klausimo alutinio sakinio tarinys reikiamas konjunktyvu pagal consectio temporum (r. 201):
1. Seimus 'inome' S c i m u s , sciverimus 'inosime, b s i m e suinoj' 2. S c i b a m u s 'inojome, inodavome' S d v i m u s , sciveramus 'suinojome, buvome suinoj' quid agers 'k darai' gisss 'darei' actrus esses 'darysi' quid agas 'k darai' geris 'darei' actrus sis 'darysi'

Pastaba. Treiojo asmens vardiai, nurodantys veiksnio asmen, yra keiiami sangri niais vardiais: Amicus uaesivit, cr sibi (= amico) suum librum (= librum amici) non redderem 'Draugas paklaus, kodl jam (= draugui) negrinu jo knygos'. Bet: Amicus uaesivit, cr ei librum eius non redderem 'Draugas paklaus, kodl jam (= kam kitam) negrinu jo (= kieno kito) knygos'.

204

Papildinio alutiniai sakiniai uln dubitdtivum

Jungtuku quin 'kad' prasideda tokie papildinio alutiniai sakiniai, kurie eina po veiksmaodi, reikiani abejojim (dubitare 'abejoti'). Pagrindi niame sakinyje visuomet yra paneigiamas abejojimas (non dubito 'neabejoju', dubium non est 'nra abejons', quis dubitet 'kas galt abejoti'). alutinio sakinio tarinys reikiamas konjunktyvu pagal consectio temporum, r. 201. Non dubito, quln verss scrlbas, seripseris, seriptrus sis 'Neabejoju, kad eiles raai, raei, raysi'. Non dubitabam quin verss seribers, seripsisses, seriptrus esses 'Neabejojau, kad eiles raai, raei, raysi'. Quin pagrindiniuose sakiniuose bna vartojamas su indikatyvu ir reikia 'kodl ne': Quin loqueris? 'Kodl nekalbi?' 205

1. Cum causale vartojamas su konj u n k t y v u pagal consectio temporum (r. 201): H a e d u cum s ab hostibus defendere non possint, lgatos ad Caesarem mittunt 'Hedujai siunia pasiuntinius pas Cezar, kadangi (nes) ne gali apsiginti nuo prie. Haedu, cum se ab hostibus defendere non possent, lgatos ad Caesarem miserunt 'Hedujai pasiunt pasiuntinius pas Cezar, ka dangi (nes) nebegaljo apsiginti nuo prie'. 2. Quod causale vartojamas su i n d i k a t y v u ir k o n j u n k t y v u . Indikatyvas vartojamas tada, kai prieast nurodo pats pasakotojas (auto rius): Helvtii reliquos Galios virtute praecdunt, quod fere cotidianis proeliis cum Germanis contendunt 'Helvetai pralenkia kitus galus narsumu, nes beveik kasdien kaunasi su germanais'. Konjunktyvas vartojamas (pagal consectio temporum) tada, kai pasa kotojas (autorius) pasako kit nurodom prieast (lietuvi kalboje tai irei kiama dalyviais): Haeduorum legati veniebant questum, quod Harfids fins ipsoram popularentur 'Heduj pasiuntiniai atvyko pasisksti, kad harudai j krat niokoja'. Socrats acesatus est, quod corrumperet iuventtem 'Sokra tas buvo apkaltintas, kad tvirkins jaunim'. Kitokiais jungtukais prasidedantys prieasties alutiniai sakiniai bna su indikatyvu: Adsunt propterea, quod officium sequuntur; tacent, quia periculum metuunt Cicero 'Jie dalyvauja dl to, kad laikosi pareigos; jie tyli, kadangi bijo pavojaus'. 206

Nuolaidos alutiniai sakiniai cum, ut concessivum

Nuolaidos alutiniai sakiniai pradedami tokiais prijungiamaisiais jung tukais: cum (su coni.) 'nors', ut (su coni.) 'kad ir', etsi (su ind., coni.), tametsi (su ind., coni.), etiamsi (su ind., coni), quamquam (su ind., retai coni), quamvis (su coni), licet (su coni.) 'nors'. Vartojant konjunktyv su cum ir ut, laikai derinami pagal consectio tem porum, r. 201. Cum concessivum: Litterae, cum sint paucae, tamen innumerabilia ver ba efficiunt 'Nors raidi nedaug, taiau jos sudaro be galo daug odi'. Ut concessivum: Ut dsint virs, tamen est laudanda voluntas 'Kad ir trksta jg, bet yra pagirtinas noras'.

Prieasties aplinkybs alutiniai sakiniai cum causale, uod causale

Prieasties aplinkybs alutiniai sakiniai pradedami tokiais prijungiamai siais jungtukais: cum (su coni.), quod (su coni., ind.), quia (su ind.), quoniam (su ind.) 'kadangi, nes'.

154

ELEMENT

LATINA

I dalis S I N T A K S

Sudtiniai sakiniai

155

207

alutiniai sakiniai, kuriuose bna dalinis consectio temporum

1) tikslo aplinkybs alutiniai sakiniai ut (ne) finale; 2) papildinio aluti niai sakiniai ut (ne) obiecttvum; 3) laiko aplinkybs alutiniai sakiniai cum historicum. 208

itokie papildinio alutiniai sakiniai priklauso nuo veiksmaodi, rei kiani praym (orare, rogare, petere), pageidavim (optare), reikalavim (postulare, imperare), raginim (hortari, persuadere), draudim (interdlcere), rpinimsi, stengimsi (crare, studre, cavre), bijojim (timre), trukdym, kliudym (impedire, prohibere, recsare) ir pan.: Cra, ut valeas 'Rpinkis, kad btum sveikas'. Pater crabat, ut sanus esses 'Tvas rpinosi, kad btum sveikas'. Caesar postulavit, ut lgati venlrent 'Cezaris pareikalavo, kad pasiuntiniai atvykt'. Papildinio alutiniuose sakiniuose, priklausaniuose nuo veiksmaodi, reikiani bijojim (verba timendi), vartojamas jungtukas n, kai nenorima, kad kas vykt (Timeo, n quis veniat 'Bijau, kad kas neateit'), o jungtukas ut (arba n non), kai norima, kad vykt (Timeo, ut (n non) venias 'Bijau, kad imsi ir neatvyksi'). alutiniuose sakiniuose, priklausaniuose nuo veiksmaodi, reikiani trukdym, kliudym (verba impediendt), vartojami jungtukai n ir quominus (= ut eo minus): Recso, n eam 'Atsisakau eiti'. Plra n scribam, dolore impedior Cicero 'Daugiau rayti man kliudo sielvartas'. Qu6minus daniausiai vartojamas tada, kai valdantysis veiksmaodis turi neigin: Non recsabo, quominus ad t veniam 'Neatsisakysiu pas tave atvykti'. Kartais papildinio alutiniai sakiniai gali bti bejungtukiai: Moneo t venias 'Perspju tave, kad ateitum'. Cav venias 'irk, kad neateitum'.
Pastaba. Po veiksmaodio cavre 'saugotis' danai vartojamas jungtukas n 'kad ne'.

Tikslo aplinkybs alutiniai sakiniai ut (n) finale

alutiniai tikslo aplinkybs sakiniai prasideda prijungiamaisiais jung tukais: ut (uti) 'kad'; n 'kad ne'; nve 'ir kad ne'. alutini tikslo aplinkybs sakini tarinys reikiamas konjunktyvu, ta iau bna vartojami tik du laikai: 1. Praesens coni., kada pagrindiniame sakinyje yra pagrindinis laikas: dimus, ut vivamus 'Valgome, kad gyventume'. 2. Imperfectum coni., kada pagrindiniame sakinyje yra istorinis laikas: Lgati missi sunt, ut pacem peterent 'Pasiuntiniai buvo pasisti prayti taikos (kad prayt taikos)'. Pasitaiko, kad didesniam aikumui vietoj n vartojama ut n 'kad ne', ta iau ir vien n reikia versti 'kad ne'. Nolo esse laudator, ne videar adlator 'Nenoriu bti gyrjas, kad nepasirodyiau pataiknas'.
Pastaba. Vietoj ut (liet. kad su neigiamos reikms odiu) vartojamas ne su atitinkamu vardiu ar prieveiksmiu: ne quis 'kad niekas', n llus 'kad joks', n usuam 'kad niekur', n unquam 'kad niekada, n aut..., aut 'kad nei..., nei'.

210

Tikslo sakiniuose vietoj ut is, ut ea, ut id bna vartojami santykiniai var diai qui, quae, quod: Hostes lgatos ad Caesarem miserunt, qui (= ut ei) pacem peterent 'Prieai pasiunt pas Cezar pasiuntinius prayti taikos (kad jie prayt taikos)'. Vietoj ut eo vartojamas quo: Lgem brevem esse oportet, quo facilius teneatur 'statymas turi bti trumpas, kad tuo lengviau bt simenamas'. 209

Laiko aplinkybs alutiniai sakiniai cum historicum

Laiko aplinkybs alutiniai sakiniai gali prasidti vairiais jungtukais (r. laiko jungtukus 120, 4). alutini sakini tarinys vienais atvejais reikia mas indikatyvu, kitais - konjunktyvu. Danai laiko aplinkybs alutiniai sakiniai prijungiami jungtukais cum 'kai, kada': 1. Cum tempordle vartojamas su i n d i k a t y v u , kai alutinis sakinys pa sako tik veiksmo laik, tiksliai apibrdamas pagrindinio sakinio veiksmo moment: Cum Caesar i n Gailiam vnit, alterius factionis princips erant Aedui, alterius Squanl 'Kai Cezaris atvyko Galij, vienos grupuots vadai buvo edujai, kitos - sekvanai'. 2. Cum historicum vartojamas su k o n j u n k t y v u , kai kalbama apie praei ties vykius, pasakant tarp j esant vidin ry.

Papildinio alutiniai sakiniai ut (ne) obiecttvum

Dalis papildinio alutini sakini prasideda prijungiamaisiais jungtukais ut 'kad', n 'kad ne': ut (ne) obiecttvum; j tarinys reikiamas arba praesens coni., arba imperfectum coni. pagal t pai taisykl, kaip tikslo alutiniuose sakiniuose, r. 208.

156

ELEMENT

L AT I N A

I dalis S I N T A K S

Sudtiniai sakiniai

157

Pagrindiniame sakinyje tuo atveju visada bna istoriniai laikai. alutinio sakinio tarinys reikiamas arba imperfectum coni., arba plsuamperfectum coni. pagal toki dalinio consectio temporum taisykl: a) imperfectum coni., kada alutinio sakinio veiksmas vyksta kartu su pa grindinio sakinio veiksmu: Cum Priamus regnaret, Troia cecidit 'Kai Priamas karaliavo, Troja lugo'. b) plsuamperfectum coni., kada alutinio sakinio veiksmas vyko anks iau u pagrindinio sakinio veiksm: Cum Troia deleta esset, Graeci discesserunt 'Kai Troja buvo sunaikinta, graikai atsitrauk'.
Pastaba. Cum historicum alutiniai sakiniai gali virsti ablativus absoltus konstrukcija: Priamo regnante, Troia cecidit 'Priamui karaliaujant, Troja lugo'. Troia deleta, Graeci discessrunt 'Troj sunaikin, graikai atsitrauk'.

212

Slygos alutiniai sakiniai si reale, potentiale, irreale

Slygos sakiniai susideda i dviej dali: i s l y g o s , reikiamos aluti niu sakiniu (protasis), ir i v a d o s , reikiamos pagrindiniu sakiniu (apodosis). alutinis sakinys daniausiai prasideda jungtukais si 'jei, jeigu', nisi 'jei ne, jei gu ne'. Jie bna trij tip: 1. Si reale (casus realis). Slyga ir ivada vaizduojama kaip tikri faktai, j santykio tikrumu neabejojama. Tariniai reikiami indikatyvo laikais: Si vals, bene est 'Jei esi sveikas, gerai'. Si id crdis (crdbas, crdidistl, crds), erras (errabas, erravistl, errabis) 'Jei tuo tiki (tikjai, patikjai, tiksi), klysti (klydai, suklydai, klysi)'. 2. Si potentiale (casus potentialis). Slyga ir ivada vaizduojamos netikro mis, kalbantysis pareikia, ko tikrovje nra, bet galt bti. Galimumui reikti pagrindiniame ir alutiniame sakinyje vartojama praesens coni. arba perfectum coni.: Si id crdas, errs 'Jei tuo tiktum, klystum'. SI id crdideris, erraveris 'Jei tuo patiktum, suklystum'. 3. Si irreale (casus irrealis). Slyga ir ivada vaizduojamos netikromis, kal bantysis pareikia, ko tikrovje nra ar nebuvo. Jei kalbama apie tai, ko tikrovje nra, vartojamas imperfectum coni.: SI id crders, errars 'Jei tuo tiktum, klystum' (bet tu dabar tuo netiki, vadinasi, neklysti). Jei kalbama apie tai, ko tikrovje nebuvo, vartojamas plsuamperfectum coni.: SI id crdidisss, erravisss 'Jei tuo btum patikjs, btum suklyds' (bet tu nepatikjai, vadinasi, nesuklydai). Achills non pugnavisset contra Hectorem, nisi Patroclus occidisset 'Achilas nebt kovojs prie Hektor, jei nebt uvs Patroklas'.
Pastaba. Neigiant vien od, vartojama si non 'jei ne': Si fceris id, magnam habbo gratiam; si non fceris, ignoscam Cicero 'Jei tai padarysi, bsiu labai dkingas; jei nepadarysi, atleisiu'.

alutiniai sakiniai, kuriuose nebna consectio temporum

1) ieities alutiniai sakiniai ut cdnsectivum; 2) slygos alutiniai saki niai (si, nisi). 211

Ieities alutiniai sakiniai ut (ut non) cdnsectivum

Jungtuku ut 'kad', ut non 'kad ne' prasideda ieities (padarinio) alutiniai sakiniai, kuriuose nurodomas pagrindinio sakinio veiksmo rezultatas. alutiniame sakinyje bna konjunktyvo laikai. Paprastai vartojamas toks laikas, koks bt, jei tas alutinis sakinys virst pagrindiniu, nepriklausomu sakiniu. Danai ut cdnsectivum vartojamas po parodomj vardi (is, talis, tan ius 'tas, toks'), prieveiksmi (ita, sic, tam, adeo, tot 'taip, tiek') ar beasmeni veiksmaodi (accidit, venit 'atsitinka' ir t . t ) . Verrs Siciliam per triennium ita vexavit, ut in antiuum statum restitui non possit Cicero 'Per trejus metus Veris taip nusiaub Sicilij, kad nebegalima jos senosios bkls atstatyti'. Non is es, Catilina, ut t pudor a turpitdine revocaverit Cicero 'Tu ne toks esi, Katilina, kad gda nuo bjauri darb tave atitraukt'. Illa nocte accidit, ut esset lna plna Caesar 'Pasitaik t nakt, kad buvo pilnatis'.
Pastaba. Ut cdnsectivum kartais gali slypti alutiniame sakinyje, prasidedaniame san tykiniu vardiu qui, quae, quod, jei pagrindiniame sakinyje bna atitinkamas parodomasis var dis ar prieveiksmis: Nihil est tam dimcile, quod non vincat mns hmana 'Nieko nra tokio sunkaus, kad jo negalt veikti mogaus protas'. Non is sum, qui mortis periculo terrear 'Ne toks esu, kad bijoiau mirties pavojaus'.

Pasitaiko ir b e j u n g t u k i slygos alutini sakini: Vincis - gauds; perdis - ploras 'Iloi - diaugies (diaugsies); praloi - verki (verksi)'. 213

Slygos alutiniai sakiniai, reikiantys pageidavim

Jie prasideda jungtukais dum, modo, dummodo 'jei tik', dum n, modo n, dummodo n 'jei tik ne', vartojamais su konjunktyvu (danai bna imper fectum coni. ir plsuamperfectum coni.): Summas lauds merentur Athninss, dummodo n tam levs fuissent Cicero 'Atnieiai nusipelno di diausio pagyrimo, jei tik nebt buv tokie lengvabdiai'.

162

ELEMENT

L AT 1 N A

I dalis S I N T A K S

S v a r b i a u s i o s kalbos f i g r o s ir t r o p a i

163

7. Pakartojimas (lot. iteratid) - kai tas pats odis kartojamas kelis kar tus. Pakartojimas bna keli ri: a) anafora (gr. anaphora) - kai tas pats odis kartojamas keli sakini ar keli sakinio dali pradioje: T ut n u m u a m t corrigs, t ut llam fugam meditre, t ut llum exsilium cogits? 'Ar tu kada pasitaisytum, ar tu pagalvotum apie pabgim, ar tu pamstytum apie itrmim?' b) epifora (gr. epiphora) - kai kelios sakinio dalys baigiasi tuo pa iu odiu: Poenos populus Romanus istitia vicit, armis vicit, liberalitate vicit 'Romn tauta nugaljo pnus teistumu, nugaljo ginklais, nugaljo kilnumu.' c) s i m p l o k (gr. symploke 'supynimas') - kai pasitaiko kartu ir anafora, ir epifora: Quem senatus damnarit, quem populus Romanus damnarit, quem omnium existimatio damnarit, eum vos absolvtis? 'Kur pasmerk senatas, kur pasmerk romn tauta, kur pasmerk vis ger moni nusistatymas, ar js t iteisinsite?' d) geminacija (lot. gemindtio 'dvigubinimas') - kai ia pat kartojamas tas pats odis: Excitate, excitate ipsum ab inferis! 'Prikelkite, prikelkite j i numirusi!' 8. Aliteracij a (lot. alliteratid) - kai i eils keli odiai prasideda tuo pa iu garsu: O Tite, tte, Tati, tibi tanta, tyranne, tulisti! 'O tirone Titai Tacijau, kokius baisius dalykus tu pats padarei!' Ennius (odiai prasideda priebalsiu t). 9. Oksimoronas (gr. oxymdron 'smojingai kvaila) - kai sugretinami prieingos prasms odiai, prietaraujantys vienas kitam: Concordia discors 'Neharmoninga harmonija. Cum tacent, clamant 'Kai (jie) tyli, aukia.' 10. Chiazmas (gr. chiasmos 'idstymas graikikos raids X pavidalu') kai i dviej odi por antroje poroje sukeiiama odi vieta: Superavi dignitate Catilinam, Galbam gratia (be chiazmo bt: dignitate Catilinam, gratia Galbam) 'Virijau Katilin orumu, o taka - Galb.' 11. Paralelizmas (gr. parallelismos) - kai kartojasi ta pati odi eil (prieingas reikinys chiazmui): Ausi sunt latissimum flmen transire, ascendere latissimas ripas, subir iniuissimum locum 'Jie idrso pereiti plaiau si up, ukopti plaiausius krantus, ulipti nepatogiausi viet.' 12. A n t i t e z (gr. antithesis 'priepriea') - kai sugretinami prieingos reikms odiai spdiui sustiprinti: Ex hac parte pudor pugnat, illinc petulantia; hinc pudicitia, illinc stuprum; hinc pietas, illinc scelus Cicero 'ioje pusje kovoja drovumas, anoje - lumas; ioje - padorumas, anoje - paleis tuvyst; ioje - pamaldumas, anoje - nusikaltimas.'

13. Gradacija (lot.gradatid 'laipsnikas kilimas', gr. climax) - kai sugre tinami vis stiprjanios reikms odiai: Vincula, carcerem, verbera, secrim, crucem 'Grandines, kaljim, plakim, kapojim kirviu, nukryiavim.' 14. Dzeugma (gr. dzeugma 'jungas') - kai keli daiktavardiai jungiami su vienu veiksmaodiu, tinkaniu tik vienam i t daiktavardi: Nec vro supra terram, sed etiam in intimis eius tenebris plrimarum rrum latet tilitas (latet netinka supra terram) 'Ne tik ant ems, bet ir giliausiose jos gelmi tamsybse slypi daugumos daikt naudingumas.' 15. Histerologija, arba hysteron proteron (gr.) - kai vlesnis faktas pa sakomas anksiau: Nocts et dis 'Naktys ir dienos' (= dienos ir naktys). 16. Hendiadis (gr. hen dia dyoin 'vienas dviem') - kai payminys pa veriamas paymimuoju odiu ir sujungiamas su jo buvusiu paymimuoju odiu: Poena metusue aberant Ovidius 'Nebuvo bausms ir baims' (uuot sakius: nebuvo bausms baims). Iuvents ac virs 'Jaunyst ir jgos' (jaunys ts stipryb). 17. E n a l a g (gr. enallage 'perstatymas') - kai payminys priskiriamas ne tam odiui, kuriam jis priklauso: Non tuba dirctl, non aeris cornua flexi erant 'Nebuvo tiesi trimit, nei lenkt rag' (uuot: tuba dircta, cornua flexa). 18. P r o l e p s (gr. prolpsis 'ubgimas u aki, paankstinimas') - kai payminys jau i anksto nusako paymimojo odio bsen, dar veiksmui ne vykus: Submersas obruere pupps 'Paskandintus laivus apversk' (uuot: apversk, kad jie nuskst). 19. Apostrofa (gr. apostrophe,lot. vert. - alloctid 'retorinis kreipinys') kai kreipiamasi ia nesant asmen kaip esant arba negyv daikt - kaip gyv: O, patria, 6 divum domus Ilion! 'O tvyne, o diev buveine Ilionai!' T regere imperio populos, Romane, memento! 'Tu, romne, atsimink, kad tau skirta valdyti tautas!' 20. Pleonazmas (gr. pleonasmos 'nesaikingumas, daugiaodikumas') kai pridedamas tarsi nereikalingas beveik tokios pat reikms odis: Sic ore locta est 'Taip burna kalbjo' (uuot: 'taip kalbjo'). 21. Anakolutas (gr. anakolthon 'nenuosekliai') - kai paeidiamos odi ryio gramatins normos sakinyje: Graeci dicunt, omns aut G r a i o s esse a u t b a r b a r o s , vereor, n Romulus barbarorum rx fuerit 'Graikai sako visus esant arba graikus, arba barbarus, bijau, kad Romulas nebt buvs barbar karalius' (uuot: Si, ut G r a e c i d i c u n t , omns aut Graeci sunt aut barbari, vereor, n etc. 'Jei, anot graik, visi yra arba graikai, arba barbarai, bijau, kad ir t.t.').

166

ELEMENT

LAT1NA

I dalis

ROMN

KALENDORIUS

167

Dienos, kurios jo tuoj po Kalend, Non ar Id, kartais bdavo pay mimos odiu postridi su akuzatyvu, pvz.:
Postridi Postridi Kalendas Ids Ianuarias sausio 2 dien; lapkriio 14 dien. Novembres

Met dienos pagal ms ir romn skaiiavim

Mus mn. diena 1. Kovas, gegu, liepa ir spa is (31 Sausis, rugpjtis, gruodis (31 d.) Balandis, birelis, rugsjis, lapkritis (30 d.) Kai. April. etc. Non. Ian. etc. a. a. Vasaris (28 d.)

d.)
Kai. Ian. etc. a. a.

Kai. Mart. etc. a. a. a. a.

Kai. Februarils J Nona April. a. a.

Kale ndas (kilto mnesio), t. y. Kai. Aprils (lnias, Augustas, N ovembres)

20. 21. 22. 23. 24. 25. 26. 27. 28. 29. 30. 31.

a. d. X I I I a. a.

a. d. X I I I a. a.

a. a.

d.

lesio), t. "s, Dece

Visos kitos dienos bdavo skaiiuojamos pasakant, kiek dien liko iki to paties mnesio Non ar Id ir kito mnesio Kalend. Skaiiuojant dienas, rei kdavo skaityti ir t dien, iki kurios skaiiuojama, ir t, kuri norima pasaky ti. Atsakant klausim 'kada?', senesniais laikais bdavo vartojamas abldtivus temporis (di uarto 'ketvirt dien, die octdvo 'atunt dien'), po kurio jo: ante Nonas (Martias, Aprils...) 'prie (kovo, balandio...) Nonas', ante Ids (Maias...) 'prie (gegus...) Idas', ante Kalendas (Aprils...) 'prie (balan dio. ..) Kalendas'. Taiau vliau tokie odi junginiai buvo pakeisti junginiu ante su galininku: ante diem uartum Nonas Martias 'ketvirtj dien prie kovo Nonas', t. y. kovo 4 dien, ante diem septimum Kalendas Septembrs 'septintj dien prie rugsjo Kalendas', t. y. rugpjio 26 dien. Keliamaisiais metais vasario mnes po etosios dienos prie kovo Ka lendas (ante diem sextum Kalendas Martias) bdavo terpiama dar viena die na (dis bis sextus 'antr kart etoji diena) ir sakoma: ante diem bis sextum Kalendas Martias. Dl to keliamieji metai bdavo vadinami annus bis sextus arba annus bissextilis. Romn savait turjo 8 dienas. Atuntj dien mons rinkdavosi mies to prekyvietje. Laikas tarp dviej prekymei ( t skaii jo ir abi prekyme i dienos) vadinosi internndinum tempus, o prekymei diena - nndinae. Prekymei dienos nebuvo ventadieniai ir sausio pirmoji.

2. 3. 4. 5. 6. 7. 8. 9. 10. 11. 12. 13. 14. 15. 16. 17. 18. 19.

d. d. d.

VI V

d. d.

IV III

d. I V d.
III

d. d.

IV III Nona Febr J \

irt
1-1 irt

d. I V
III j

s Martia ias etc.

pridie

pridie

pridie Nonis Febr. a. d. V I I I ' a.

oi

s
^

Nonis Ian. etc. a. d. V I I I rias etc. a. a. a.

Nonis April. etc. a. d. V I I I a. a. a. a. a. ^

pridie

z;

'O

Nonis Mart. etc. a. d. V I I I ^ a. a. a. a. a.

d. d. d. d.

VII

d. d. d. d.

VII Idus Ap:rilS; lnias etc.

d. d. d.

VII is Febr. J

d. V I
V IV III J

d. V I
V IV III J

a. a. a. a.

d. V I
V

d. d. d. d.

VII s Marti
0> w5 irt

V rt Ids Ia

d. V I
V IV III

a. a.

d. I V
III

pridie

pridie

pridie

Idibus Ian. etc. a.

Idibus April. etc. a. d. X V I I I ^ a. d. X V I I a. a. a.

Idibus Febr. a. a. a.

pridie Idibus Mart. etc. a. d. X V I I ^ a. a. a.

d. X I X

d. X V I d. X V d. X I V d.
XII

a. d. X V I I I a. d. X V I I a. a. a.

d. X V I d.
XV
i-, U. -

d. d.

XVI XV

d. X V I d.
XV Kai. rias~ . 'rt >- 3

a. d. X I I I

d. X I V
XII

rt

. ^

a. a.

d. X I V d.
XII

d. X I V d.
XII

a. d. X I I I

d. X I d. I X d. d. d. d. d.
VII VI V IV III

a. d.X a.

"o*

d. X I
l

d. X I d. I X d. d. d.
VII

d. X I d. I X d. d. d. d.
VII

a. d.X a.

a. d.X a.

\1E / e s
i(ki1 LS (S( s . e a ju
^

a. d.X a.

d. I X d. V I I d. d. d. d.
VI V IV III /

-S -e s % a o
las (] lia; c ^r. K/

a. d. V I I I a. a. a. a. a.

a. d. VIII a. a. a. a. a.

a. d. V I I I a.

a. d. V I I I a. a. a. a. a.

:s ,!a 'S g
r?

rt irt --j

a. d. V I a. a. a. V

d. V I
V IV III /

pridie

d. I V
III )

pridie

pridie

pridie

148

ELEMENT

LATINA

I dalis S I N T A K S

Sudtiniai sakiniai

149

199

Konjunktyvo vartojimas pagrindiniuose sakiniuose

Pagrindiniuose sakiniuose konjunktyvas vartojamas tam tikromis reik mmis, kurios lotyn gramatikoje turi specialius pavadinimus: 1. Coninctivus potentialis reikia galimum dabartyje (vartojamas prae sens coni. eigos veikslui: hoc non dlcam 'ito nesakyiau'; perfectum coni. vy kio veikslui: dixerit aliuis? gal kas pasakyt?') ar galimum praeityje (varto jamas imperfectum coni.: quis putaret 'kas bt galjs pamanyti'). 2. Coninctivus irrealis reikia nereal veiksm; vartojamas slygos saki niuose, r. 212. 3. Coninctivus hortativus reikia raginim (vartojamas praesens coni. pi. I): Vivamus, mea Lesbia, atque ammus Catullus 'Gyvenkim, mano Lesbija, ir mylkim'. Gaudeamus igitur! 'Taigi diaukims!' 4. Coninctivus iussivus reikia liepim (vartojamaspraesens coni.): Quidquid agis, prdenter agas 'K darai, daryk protingai'. Suum quisque noscat ingenium 'Kiekvienas tegu pasta savo gabumus'. Audiatur et altera pars 'Te bnie iklausoma ir antroji pus'. Coninctivus iussivus yra mandagesn liepimo forma negu modus imperativus, plg. scribas gal raytum, gal malontum rayti' ir scribe! 'rayk!' 5. Coninctivus prohibitivus reikia draudim (vartojamapraesens coni. ir perfectum coni. su neiginiu n): Hoc n dicas 'ito galtum nesakyti'. Hoc n dixeris 'ito nepasakyk'. Senatus hoc n concdat 'Tegu senatas ito neleidia'. Coninctivus prohibitivus nra tokia grieta draudimo forma, kaip noli (norite) su b e n d r a t i m i , r. 197. 6. Coninctivus optdtivus reikia pageidavim: a) vykdom (vartojama praesens coni., retkariais perfectum coni.): Utinam dicat! 'O kad jis pasakyt!' Utinam n sero venias! 'O kad tik ne pavluotum!' b) nevykdom dabar (vartojama imperfectum coni.: Utinam hoc mihi dicers! 'O kad tai man pasakytum!'); nevykus praeityje, vartojama plsuam perfectum coni: Utinam hoc mihi dixisss! 'O kad tai man btum pasaks!' Su coninctivus optdtivus danai vartojama dalelyt utinam 'o kad'; nei giamuose pageidavimuose utinam n 'o kad ne'. 7. Coninctivus concessivus reikia nuolaid (vartojama praesens coni. ir perfectum coni.). Sit hoc vrum 'Sakykim, kad tai tiesa'. Fuerit hoc vrum 'Sakykim, kad tai buvo tiesa'. Neigiamais atvejais vartojama dalelyt n: N sit summum malum dolor, malum cert est 'Nors skausmas nra didiausia

blogyb, vis dlto tai yra blogyb'. Kartais vartojamas nuolaidai pabrti licet: Fremant omns l i c e t , dicam, quod sentio 'Nors visi murmt, vis tiek pa sakysiu, k manau'. 8. Coninctivus dubitdtivus reikia abejojim (vartojama praesens coni. dabariai, imperfectum coni. - praeiiai reikti; neiginys - non): Quid faciam? 'Kas man daryti? K turiau daryti?' Rogm te? Non rogm? 'Ar turiau pra yti tave, ar neprayti?' Quid facermus? 'K turjome daryti?' Konjunktyvo laik ir reikmi svadas
Praesens Hortativus, Iussivus Prohibitivus, Concessivus Potentialis Dubitativus Optativus Dubitativus Optativus Irrealis coni. Perfectum coni. Imperfectum coni. Plsuamperfectum coni.

200 Sakini jungimas bna dviej pagrindini form: sujungimas [parataxis) ir prijungimas (hypotaxis). Lotyn kalbos alutiniuose sakiniuose gali bti vartojama indikatyvas ir konjunktyvas. Tiesiogins nuosakos (indicativus) laik vartojimas i esms ati tinka lietuvi kalbos laik vartojim. Konjunktyvas vartojamas iuose alutiniuose sakiniuose: 1) laiko aplinkybs alutiniuose sakiniuose, kurie prasideda jungtuku cum 'kai'; 2) kai kuriuose prieasties aplinkybs sakiniuose, prasidedaniuose jung tukais cum, quod 'kadangi, nes'; 3) nuolaidos aplinkybs sakiniuose su jungtukais cum 'nors', ut 'kad ir';