MYKOLO ROMERIO UNIVERSITETAS

Skirmantas Bikelis

TYIN KALT BAUDIAMOSIOS TEISS TEORIJOJE IR TEISM PRAKTIKOJE

Daktaro disertacija Socialiniai mokslai, teis (01S)

Vilnius, 2007

Disertacija rengta 2003 2007 metais Mykolo Romerio universiteto Teiss fakulteto Baudiamosios teiss katedroje Mokslinis vadovas: prof. habil. dr. Vytautas Piesliakas (Mykolo Romerio universitetas, socialiniai mokslai: teis 01S)

TURINYS

vadas Tyrim apvalga Darbo metodologija 1. Kalts samprata baudiamojoje teisje 1. 1. vadins pastabos 1. 2. Grynoji psichologin kalts teorija 1. 3. Grynosios psichologins kalts teorijos privalumai ir kritika 1. 3. 1. Grynosios psichologins kalts teorijos privalumai 1. 3. 2. Grynosios psichologins kalts teorijos kritika 1. 3. 2. 1. Kalts pagrindimo, esant asmens nusikalstamam nerpestingumui, problema 1. 3. 2. 2. Kaltininko baudiamosios atsakomybs pagrindimo subjektyviuoju aspektu (jo teisinio smerktinumo) problema 1. 3. 2. 3. Grynosios psichologins kalts teorijos metodologinio pagrindo problema 1. 4. Socialin - psichologin kalts teorija 1. 5 Socialins psichologins kalts teorijos privalumai ir kritika 1. 6. Normin kalts teorija 1. 7. Normins kalts teorijos privalumai ir kritika 1. 8. Vertinamoji kalts teorija 1. 9. Kalts samprata Lietuvos Respublikos BK kontekste 2. Tyins kalts intelektinis momentas 2. 1. Nusikalstamos veikos pavojingo pobdio suvokimas 2. 1. 1. Nusikalstamos veikos faktini aplinkybi suvokimas 2. 1. 1. 1. vadins pastabos 2. 1. 1. 2. Nusikalstamos veikos faktini aplinkybi suvokimo dalykas 2. 1. 1. 3. Nusikalstamos veikos faktini aplinkybi suvokimo turinys 2. 1. 1. 4. Nusikalstamos veikos faktini aplinkybi suvokimo nustatymas 2. 1. 1. 4. 1. Nusikalstamos veikos faktins aplinkybs iorinio pavidalo suvokimas 2. 1. 1. 4. 2. Kitos faktins aplinkybs suvokimo prielaidos 2. 1. 1. 5. Abejon kaip suvokimo forma 2. 1. 1. 6. Nusikalstam veik kvalifikuojani poymi suvokimas ir jo taka kalts formai

5 8 10 12 12 16 18 18 19 19 22 26 28 31 34 39 44 45 48 48 48 48 49 56 61 62 63 67 81

2. 1. 2. Nusikalstamos veikos faktini aplinkybi suvokimo, nusikalstamos veikos pavojingo pobdio suvokimo ir nusikalstamos veikos neteistumo suvokimo santykis 2. 1. 3. Nusikalstamos veikos socialins teisins reikms suvokimo ar tokio suvokimo galimybs vieta baudiamosios teiss sistemoje 2. 1. 4. Veikos neteistumo suvokimas 2. 2. Nusikalstamos veikos padarini numatymas 2. 2. 1. Nusikalstamos veikos padarini numatymas kaip btinas tyios poymis 2. 2. 2. Nusikalstamos veikos padarini numatymo laipsni samprata 2. 2. 3. Numatymo laipsnis atskirose tyios ryse 2. 2. 3. 1. Numatymo laipsnis tiesioginje tyioje 2. 2. 3. 2. Numatymo laipsnis netiesioginje tyioje 3. Tyins kalts valinis momentas 3. 1. Valinis momentas tiesioginje tyioje 3. 2. Valinis momentas netiesioginje tyioje 3. 2. 1. vadins pastabos 3. 2. 2. Netiesiogins tyios valinis momentas kaip emocin kaltininko nuostata 3. 2. 2. 1. Pritarimo (sutikimo) teorija 3. 2. 2. 2. Abejingumo teorija 3. 2. 3. Netiesiogins tyios valinis momentas kaip teisin fikcija 3. 2. 3. 1. Padarini nevengimo teorija 3. 2. 3. 2. Intelektin teorija Ivados Pasilymai Disertacijoje panaudoti altiniai Priedai

87 95 99 103 103 113 115 115 116 137 137 155 155 156 156 159 161 162 163 170 172 173 188

VADAS Tiriamoji problema. iame darbe tiriama tyins kalts, - vieno i btin daugelio nusikalstam veik poymio, - problematika. i problematika neapsiriboja atskir tyins kalts poymi, sudarani tyins kalts intelektin ir valin momentus, turinio analize. Tiriama ir i poymi pateisinimo kaip tyins kalts poymi problema. iame darbe tyins kalts poymius nevelgiama kaip nekvescionuojam duotyb. Keliami klausimai: ar tikrai visi statym leidjo suformuluoti tyins kalts poymiai yra reikalingi grindiant asmens baudiamj atsakomyb u tyin nusikalstam veik (pvz., nusikalstamos veikos pavojingo pobdio suvokimas, smoningas leidimas kilti nusikalstamos veikos padariniams ir pan.), o jei reikalingi ar tikrai j vieta turt bti tyins kalts institute. Keliant tokius klausimus neivengiamai tenka sigilinti baudiamosios atsakomybs pagrind sistemos (nusikalstamos veikos struktros), ir ypa kalts, kaip svarbios ios sistemos dalies, problematik. Kita vertus, nustaius btinus tyins kalts poymius, tenka sprsti problem, kaip ie poymiai turt bti formuluojami ir aikinami, kad jie, o kartu ir tyins kalts institutas apskritai, bt ne tik tinkamai pagrsti teorikai, bet ir bt funkcionals praktiniu poiriu, ir taip padt siekti baudiamajai teisei keliam tiksl. Darbo aktualumas, naujumas ir reikm. Profesorius V. Piesliakas, dar galiojant 1961 m. Lietuvos Respublikos baudiamajam kodeksui (toliau 1961 m. BK), yra ras: Kalts formos ir j konkreios formuluots yra tvirtintos galiojanio kodekso 9 ir 10 straipsniuose. domu, kad nuo pat 1961 m., t. y. galiojanio BK primimo, jos n karto nebuvo papildytos ar pakeistos. Dl tokio stabilumo galima bt daryti ivad, kad jos yra idealios. Taiau, mano nuomone, jose yra nemaai trkum. Tik paprasiausiai statymas buvo sau, o praktika sau1. Primus 2000 m. Lietuvos Respublikos baudiamj kodeks (toliau BK), kalts form definicijos praktikai nepakito. Baudiamasis statymas tik buvo papildytas tiesiogins tyios definicija, skirta formaliomis sudtimis apraytoms nusikalstamoms veikoms. Taigi naujajame BK numatytos tyios definicijos faktikai yra perimtos i XX a. vidurio tarybini statym, kartu su visais j trkumais, apie kuriuos usimena V. Piesliakas. Nuo XX a. vidurio iki i dien tyins kalts institutas ir statymins tyios formuluots Lietuvoje nebuvo gilaus, sisteminio, vis institut apimanio tyrimo objektu (k laikyiau viena pagrindini kalts form definicij ilgaamikumo ir atotrkio nuo praktikos poreiki prieastimi). Tyins kalts institut Lietuvos baudiamojoje teisje galima bt palyginti su praeities civilizacij statytu, apleistu ir diunglmis apaugusiu miestu, per kur Lietuvos teissaugos institucijoms vos ne
1

Piesliakas V. Baudiamj statym principins nuostatos ir j gyvendinimas naujame Lietuvos Respublikos baudiamajame kodekse : Habilitacinis darbas. Socialiniai mokslai: teis (6F). - Vilnius: Lietuvos policijos akademija, Vilniaus universitetas, 1995. P. 47.

kiekvienoje baudiamojoje byloje (ypa nuudym, sveikatos sutrikdym, seksualini nusikaltim, kontrabandos, nusikalstam veik, susijusi su neteistu disponavimu narkotinmis ar psichotropinmis mediagomis, taip pat grobim bylose ir kitose) tenka skintis keli i esms neturint jokio isamiai teorikai pagrsto orientyro. is disertacinis tyrimas yra pirmasis isamus tyins kalts instituto tyrimas Lietuvoje, kuriuo mginama padti pamatus naujam iuolaikiniam, tiek Vakar, tiek Ryt Europos ir kit valstybi baudiamosios teiss pasiekimais besiremianiam mokslui apie tyi bei kalt apskritai, ir kuriame, teikiant didel reikm baudiamosios teiss praktiniam funkcionalumui, siekiama pateikti teorikai pagrst ir praktikai gyvendinam tyins kalts nustatymo problem sprendim. Darbo tikslas ir udaviniai. Disertacinio darbo tikslas remiantis jau primirtais ir naujausiais baudiamosios teiss ir kit moksl pasiekimais, kompleksikai, atsivelgiant baudiamosios atsakomybs pagrind sistem, ianalizuoti tyins kalts struktr ir atskirus jos elementus, identifikuoti esminius probleminius teorinius klausimus bei tipikiausias praktines problemas, ir pateikti silymus, kaip naujos reglamentacijos ar (ir) statymo aikinimo keliu bt galima iuos klausimus ir problemas isprsti. Disertacinio darbo udaviniai: 1) Atlikti Lietuvoje vyraujani bei kit baudiamojoje teisje egzistuojani kalts samprat (teorij) analiz ir nustatyti tinkamiausij Lietuvos baudiamajai teisei; 2) Atskleisti aplinkybi, kurias turi suvokti tyins nusikalstamos veikos kaltininkas, rat ir jo suvokimo turin bei teism praktikoje bdingas io suvokimo nustatymo ir vertinimo problemas; 3) Atskleisti kaltininko nusikalstamos veikos pavojingo pobdio (neteistumo) suvokimo turin ir io suvokimo viet baudiamosios atsakomybs u tyin nusikalstam veik pagrind sistemoje; 4) Nustatyti kaltininko nusikalstamos veikos padarini numatymo ypatumus, bdingus atskiroms tyios rims bei teism praktikoje kylanias kaltininko numatymo pobdio nustatymo ir vertinimo problemas; 5) Atskleisti kaltininko noro (siekio) padaryti nusikalstam veik turin bei tipines tiesiogins tyios valinio momento nustatymo problemas teism praktikoje; 6) Visapusikai ianalizuoti baudiamojoje nusikalstamo pasitikjimo atribojimo kriterij. Ginamieji disertacijos teiginiai: 1. Psichologins kalts teorijos nepatenkina baudiamosios teiss poreiki. 2. Normin kalts teorija tiek savo turiniu, tiek vertinant jos suderinamum su galiojanio BK teisje pateikiamas netiesiogins tyios valinio momento aikinimo teorijas ir suformuluoti maksimaliai konkret netiesiogins tyios ir

nuostatomis, yra Lietuvos baudiamajai teisei visikai tinkama kalts teorija. 3. Tyins kalts intelektiniam momentui nustatyti btina ir pakanka, kad kaltininkas suvokt (inot ar laikyt tiktinomis) visas baudiamojo statymo specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje numatytas faktines aplinkybes, nepriklausomai nuo to, ar nusikalstama veika aprayta pagrindine, ar kvalifikuota sudtimi. 4. Kaltininko nusikalstamos veikos pavojingo pobdio suvokimas ir nusikalstamos veikos neteistumo suvokimas yra tapaios svokos. 5. Nusikalstamos veikos neteistumo suvokimas (ar tokio suvokimo galimyb) yra btina savarankika kalts slyga, neeinanti tyios intelektinio momento turin. 6. Nusikalstamos veikos padarini numatymo (ar kit faktini aplinkybi suvokimo) laipsnis yra vienintelis netiesiogins tyios ir nusikalstamo pasitikjimo atribojimo kriterijus. 7. Esminis tiesiogins tyios poymis yra kaltininko siekis padaryti jam inkriminuojam nusikalstam veik, o nusikalstamos veikos padarini numatymo (ar kit faktini aplinkybi suvokimo) laipsnis tiesioginje tyioje reikms neturi. 8. Netiesiogin tyia yra galima tiek materialiomis, tiek formaliomis sudtimis apraytose nusikalstamose veikose.

TYRIM APVALGA Tyins kalts institutas Lietuvos baudiamojoje teisje disertaciniu lygiu dar nebuvo tiriamas. Apskritai specialiai tyins kalts problematikai skirt lietuvik mokslini darb, iskyrus por G. Kikio bei vien V. Piesliako straipsn, kuriuose nagrinjami atskiri tyins kalts problematikos aspektai, nra. Ko gero, reikmingiausiu lietuviku mokslo apie tyin kalt altiniu yra V. Piesliako 2006 met vadovlis Lietuvos baudiamoji teis, kurio plaiame subjektyviesiems nusikalstamos veikos poymiams skirtame skyriuje pateikiama detali tyins kalts problematikos teorin analiz bei apraomi Lietuvos Aukiausiojo Teismo praktikos pavyzdiai. Kiti lietuviki vadovliai ar BK komentarai nagrindami tyins kalts klausim i esms apsiriboja komentavimu. Kitokia situacija yra Vokietijos baudiamosios teiss moksle, kuriame kalts ir tyios problemoms yra teikiamas (visikai pelnytai) ypatingas dmesys. Iskirtiniais altiniais, turjusiais tiesiog revoliucins reikms mokslo apie kalt raidai, laikytini R. Frank 1907 met veikalas ,,ber den Aufbau des Schuldbegriffs (,,Apie kalts svokos sandar), kuriame buvo pirm syk pristatyta normin kalts teorija, o taip pat H. Velcel (H. Welzel) darbai (1940 m. baudiamosios teiss vadovlis ir vlesni jo leidimai, taip pat veikalas Um die finale Handlungslehre - eine Auseinandersetzung mit ihren Kritikern (Apie finalin mokym apie veik diskusija su kritikais, 1949), Das neue Bild des Strafrechtssystems (Naujas baudiamosios teiss sistemos vaizdas, 1951) ir kiti, kuriuose alia finalins veikos sampratos buvo idstyta ir grynoji normins kalts teorija. Tyios tyrinjim srityje naujomis idjomis mokslui yra itin nusipeln: K. Engi (K. Engisch), ikls ir ipltojs Abejingumo netiesiogins tyios teorij veikale Untersuchungen ber Vorsatz und Fahrlssigkeit im Strafrecht (Tyios ir neatsargumo tyrinjimai baudiamojoje teisje, 1930); Armin Kaufman (A. Kaufmann) ipltojs negyvendintos ivengimo valios arba padarini nevengimo netiesiogins tyios teorij straipsnyje Der dolus eventualis im Deliktsaufbau. Die Auswirkungen der Handlungs- und Schuldlehre auf die Vorsatzgrenze (Netiesiogin tyia paeidimo struktroje. Veikos ir kalts mokym poveikis tyios riboms, 1958); taip pat V. Fri (W. Frisch, Vorsatz und Risiko, Tyia ir rizika, 1983), R. D. Hercberg (R. D. Herzberg, Das Wollen beim Vorsatzdelikt und dessen Unterscheidung vom bewusst fahrlssigen Verhalten, Valia tyiniuose paeidimuose ir j atskyrimas nuo elgesio esant nusikalstamam pasitikjimui, 1988 ir kituose darbuose) ir I. Pupe (I. Puppe, Der Vorstellungsinhalt des dolus eventualis Suvokimo turinys netiesioginje tyioje , , 1991), savo darbuose padj pagrindus Intelektinei netiesiogins tyios teorijai. glaustu teoriniu BK numatyt kalts form formuluoi

Daug dmesio kalts ir tyios problematikai taip pat skyr G. Arct (G. Arzt), J. Bachman (J. Bachmann), J. Bramsen (J. Brammsen), M. Fischer (M. Fier), V. Grop (W. Gropp), G. Jakobs, V. Jancarik (W. Janzarik), H. H. Jeek (H. H. Jescheck), M. Kioler (M. Khler), D. Kraus (D. Krauss), A. O. Krug, G. Kiuper (G. Kpper), F. fon List (F. von Liszt), S. Mal (S. Mahl), K. Roksin (C. Roxin), D. ternberg Lyben (D. Sternberg-Lieben), U. rot (U. Schroth), H. man (H. Schumann), T. Triuk (T. Trck), T. Ferel (T. Verrel), T. Vaigend (T. Weigend) ir kt. I angl, amerikiei, austral bei yd mokslinink, tyrinjusi tyins kalts problemas, pamintini K. Amirtalingam (K. Amirthalingam), A. Avort (A. Ashworth), A. M. Dilof (A. M. Dillof), D. P. Fleer (G. P. Fletcher), M. Gur-Arai (M. Gur-Arye), B. Hogan, D. Hol (J. Hall), V. O. Holms Jn. (W. O. Holmes Jr.), I. Kugler, V. V. Kuk (W. W. Cook), D. L. Markus (J. L. Marcus), D. Omerod, A. Pedain, R. M. Perkins, I. P. Robins (I. P. Robbins), D. S. Smit (J. C. Smith), G. Teilor (G. Taylor), M. L. Travers, G. Viljams (G. Williams). Tarp tarybinje bei Rusijos baudiamojoje teisje tyins kalts klausimais raiusi autori galima iskirti P. Dagel ( . .), J. Demidov ( .), I. Filanovskij ( .), V. Filimonov ( . .), I. Grevnova ( . .), D. Kotov ( . .), G. Kryger ( . .), N. Ivanov ( . .), V. Jakuyn ( . .), P. Jani ( . .), A. Kozlov ( . .), V. Kulygin ( . .), V. Lunejev ( . .), N. Lias ( . .), V. Lific ( .), G. Nazarenko ( . .), V. Nersesian ( . .), B. Nikiforov (o . .), P. Panenko ( . .), S. Poznyev ( . .), A. Rarog ( . .), V. Savinov ( . .), S. Skliarov ( . .), N. Tagancev ( . .), V. Tkaenko ( .), B. Utevskij ( . .), S. Veklenko ( .), B. Volkov ( . .), J. V. Voroylin ( . .) ir G. Zlobin ( . .).

10

DARBO METODOLOGIJA Vienas i plaiausiai iame darbe naudot metod sisteminis metodas. io metodo iskirtin reikm tyrime buvo apsprsta io darbo udavini atskleisti tyins kalts bei kalts struktr, j element tarpusavio santyk bei viet baudiamosios atsakomybs pagrind sistemoje. Sisteminio metodo pagalba buvo aikinamas tyins kalts element turinys, identifikuoti pertekliniai dabartins tyins kalts svokos elementai, nustatyta j tinkamesn vieta baudiamosios teiss sistemoje. Konstruojant mintas struktras, vertinant vairi autori argumentacij neapsieita be teigini ir argumentavimo logikos metod taikymo (pvz., simplifikacijos, privedimo iki absurdo metod taikymo bei vidinio prietaravimo, idem per idem, argument i neinojimo (netikrosios dilemos), slyg ir ivad sukeitimo ir kit argumentavimo klaid alinimo). Baudiamosios teiss nuostatos turi sudaryti ne tik nuosekli logik sistem. Ko gero yra dar svarbiau, kad jos bt humanikos ir kartu leist pasiekti baudiamajai teisei keliam tiksl utikrinti efektyvi konkreiai visuomenei svarbiausi vertybi apsaug. Tad darbe naudotas ir vertybinio (baudiamojo politinio) sprendimo metodas, kurio pagalba buvo parenkama viena i logikai - sistemikai galim ivad, atsivelgiant ivados potencial prisidti prie humanikos ir efektyvios baudiamosios teiss krimo. io metodo naudojimas betarpikai siejasi ir su prognozavimo metodo naudojimu. Tyrimo metu teko sitikinti, kad tyins kalts problematika praktikai nepavaldi laikui ar erdvei. Ji yra universali ir sena kaip pati baudiamoji teis. Ko gero nesuklysiu pasaks, kad visos tautos visais laikais velg btinyb diferencijuoti atsakomyb u alos padarym nukreipt ar itin riziking (tyin) mogaus elges ir elges, kuriuo keliama nedidel alos padarymo rizika ar i rizika yra nesuvokiama (neatsargus elgesys) ir, kas domiausia, kylanios problemos pernelyg nesiskyr ir nesiskiria. Dl to darbe itin daug dmesio skirta lyginamajam ir istoriniam metodams, autoriui suteikusiems ypatingai daug informacijos identifikuojant pagrindines darbo problemas, iekant j sprendim bei vertinant i sprendim gyvendinimo galimybes praktinje teissaugos institucij veikloje. Darbe ribotai naudotas lingvistinis teiss aikinimo metodas, kadangi teko sitikinti, kad nemaa dalis baudiamosios teiss svok pasiymi specifiniu teisiniu turiniu, kuris menkai siejasi su kasdiens kalbos ar kit moksl vartojam analogik svok reikmmis. Pagrindinis tyrime taikytas empirinis metodas yra dokument analiz. Tyrime nebuvo orientuojamasi teism praktikos analizs kiekybinius rodiklius (tolygi vis Lietuvos region teism reprezentacija, statistin byl analiz ir pan.). Siekta atlikti kokybin teism praktikos tyrim, i perirt 1998 2007 met Lietuvos Aukiausiojo Teismo, 2004 2006

11

met Vilniaus ir Kauno apygard teism ir Kauno miesto bei Vilniaus miesto pirmojo, antrojo ir treiojo apylinks teism baudiamj byl atrenkant ir detaliai analizuojant tas bylas, kurios geriausiai iliustruoja tam tikro disertacijos klausimo problematik (atrinktos atitinkamai 43 Lietuvos Aukiausiojo Teismo, 22 Vilniaus apygardos, 5 Kauno apygardos, 4 Kauno miesto apylinks, 6 Vilniaus miesto pirmojo ir 2 antrojo apylinks teism bylos). Tyrime analizuotos ne tik Lietuvos, bet ir usienio valstybi (Vokietijos, Australijos, JAV) aukiausij teismini instancij nagrintos reikmingiausios bylos, leidusios ikelti kai kuriuos Lietuvoje dar nepasitaikiusius probleminius tyins kalts aspektus bei vertinti, kaip praktikoje gali bti gyvendinti kai kurie ioje disertacijoje pateikiami silymai.

12

1. Kalts samprata baudiamojoje teisje 1. 1. vadins pastabos Lietuvos Respublikos baudiamojo kodekso (toliau BK) 14 straipsnyje tyia ir neatsargumas vardijami kaip kalts formos. Siekiant atskleisti vienos i kalts form tyins kalts samprat, manytina, tikslinga pirma isiaikinti bendresns kategorijos kalts samprat baudiamojoje teisje. Lietuvos Respublikos BK, kaip ir didel dalis kit valstybi BK, nepateikia kalts svokos. Jame nra ir tiesiogins nuorodos kuri nors i baudiamosios teiss teorijoje egzistuojani kalts samprat (teorij). Taigi baudiamosios teiss doktrina i esms yra laisva rinktis, kokia kalts samprata vadovautis. Renkantis, kuriai i kalts teorij galima bt suteikti pirmenyb, manau, yra btina atsivelgti du momentus: pirma, btina sitikinti, kad teorija yra nuosekli ir tenkina baudiamosios teiss poreikius (logikai pagrindia asmens kalt visais atvejais, kai egzistuoja socialiai pagrsta btinyb asmen traukti baudiamojon atsakomybn, ir riboja atsakomybs taikym, kai tokios btinybs nra), antra, kad jos teiginiai harmoningai dera su atskiromis BK nuostatomis. iuolaikinje baudiamojoje teisje iskiriamas kalts teorijas galima sugrupuoti dvi kalts samprat kryptis (paradigmas). Kalts teorijos priskyrim vienai ar kitai krypiai lemia tai, kokia principin nuostata (i dviej galim) yra akcentuojama apibriant kalt: 1) kalt tam tikras asmens psichinis santykis su baudiamojo statymo specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje apraytais (psichologin kalts samprat kryptis); 2) kalt tai tam tikras asmens psichinis santykis su teiss norm reikalavimais (tuo paiu ir su teiss norm ginamomis vertybmis) (normin kalts samprat kryptis). ios kryptys gryniausiu pavidalu pasireikia kratutinse grynojoje psichologinje ir grynojoje norminje kalts teorijoje. Link kalts samprat skals ,,vidurio nuo grynosios psichologins teorijos yra socialin psichologin kalts teorija, akcentuojanti kaltininko psichin santyk su objektyviaisiais nusikalstamos veikos poymiais, bet tam tikra apimtimi teikianti reikm ir asmens santykiui su teiss norm reikalavimais, j ginamomis vertybmis. Ne tokia radikali kaip grynoji normin kalts teorija yra taip vadinama ,,vyraujanti arba ,,vyraujanios nuomons (vok. herrschende Meinung (h. M.)) normin kalts teorija (iuo metu dominuojanti Vokietijos baudiamosios teiss sistemos alyse) bei jos tarybin - rusika variacija vertinamoji kalts teorija, kuriose akcentuojamas kaltininko nepakankamai pagarbus ar prieikas poiris teisinius reikalavimus ir visuomenje priimtas vertybes, bet jo psichiniam santykiui su objektyviaisiais nusikalstamos veikos poymiais taip pat teikiama nemaa reikm. objektyviaisiais nusikalstamos veikos poymiais

13

I karto reikia paymti, kad psichologins krypties kalts teorij pavadinimai baudiamosios teiss teorijoje nra nusistovj ir i esms yra slyginiai. Grynosios psichologins kalts teorijos (,,grynojo psichologizmo kalts moksle, vok. rein Psychologismus in der Schuldlehre) termin vartojo vienas ymiausi XIX a. antros puss, XX a. pradios Vokietijos baudiamosios teiss mokslinink F. fon List (F. v. Liszt)2. Tuo tarpu iuolaikini Vokietijos mokslinink darbuose grynoji psichologin ir socialin psichologin kalts teorijos vadinami bendru psichologins kalts teorijos pavadinimu3. Kadangi visa psichologins kalts kryptis Vokietijos baudiamosios teiss moksle buvo pripainta kaip negalinti padti isprsti baudiamajai teisei keliam udavini ir atmesta dar XX a. pirmojoje pusje, galima suprasti i mokslinink nenor iskirti atskiras atmestos krypties teorijas ir analizuoti j ypatumus. Lietuvos baudiamojoje teisje, apibdindamas grynj psichologin kalts teorij, ,,psichologins kalts teorijos termin vartoja G. vedas4. Kadangi toliau darbe sieksiu parodyti atskir psichologins krypties kalts teorij ypatumus, be to, siekdamas, kad atskiros teorijos pavadinimas nesidubliuot su visos kalts teorij krypties pavadinimu, toliau vartosiu grynosios psichologins kalts teorijos termin. Psichologin socialin kalts teorija (vyraujanti Lietuvoje, Rusijoje, Baltarusijoje ir kai kuriose kitose istorikai tarybins baudiamosios teiss sistemai priklausiusiose alyse), Lietuvos ir Rusijos mokslinink darbuose vadinama vairiai: psichologine5, socialine6, psichologine normine7, psichologine socialine8. Visuose iuose silymuose yra racionalus grdas, taiau, manyiau, priimtiniausias yra pastarasis rus profesoriaus A. Kozlov ( .) silomas terminas. Manau, netikslu bt vienai psichologins krypties teorij suteikti visos teorij krypties pavadinim ir j vadinti psichologine kalts teorija. Taip pat, mano nuomone, aptariamoje kalts teorijoje norminai aspektai nra taip ivystyti, kad sudaryt lygiavert atsvar grynosios psichologins teorijos teiginiams ir j bt galima vadinti psichologine normine.
2

6 7 8

von Liszt F., Schmidt E. Lehrbuch des Deutschen Strafrechts. 1. B. - 26. Aufl. Berlin; Leipzig: Walter de Gruyter. 1932. S. 228. r.: Gropp W. Strafrecht. Allgemeiner Teil. 2. Aufl. Berlin; New York; Barcelona; Hong Kong; London; Mailand; Paris; Singapur; Tokyo: Springer, 2001. S. 240; Roxin C. Strafrecht. Allgemeiner Teil. 1. Band 3. Aufl. Mnchen: C. H. Becksche Verlagsbuchhandlung, 1997. S. 728; Jescheck H. H. und Weigend T. Lehrbuch des Strafrechts. Allgemeiner Teil. 5. Aufl. Berlin: Duncker & Humbolt, 1996. S. 420; Wessels J. Baudiamoji teis. Bendroji dalis. Baudiamoji veika ir jos struktra. Vilnius: Eugrimas, 2003. P.130. Baudiamoji teis: bendroji dalis / A. Abramaviius, A. epas, A. Drakien ir kt.. - 3-asis leid., patais. ir papild.. - Vilnius: Eugrimas, 2001. P. 202. . . . - : . 2003. C. 64; . . . : . 2003. C. 7; . . - . // . . . 1993. C. 117; . . // . 1993. No. 11. C. 29 ir kt. Baudiamoji teis. Bendroji dalis. 2001.Baudiamoji teis. Bendroji dalis. 2001. P. 203. . . . : . 2000. C. 12. . . . - : , 2004. C. 564.

14

,,Socialins kalts teorijos pavadinimas pabria jos skirtum nuo tai paiai krypiai priklausanios grynosios psichologins teorijos, bet ,,psichologins socialins kalts pavadinimas parodo ne tik skirtum, bet ir nurodo, kokiai krypiai i kalts teorija priklauso. Todl toliau darbe bus vartojamas btent is terminas. Taip pat reikia paymti kelet pastab dl mokslinink priskyrimo prie vienos ar kitos kalts teorijos atstov. Analizuojant Rusijos ir tarybini mokslinink darbus, tenka gana danai susidurti su autori nenuoseklumu, neleidianiu vienareikmikai vertinti j pozicijos. Pavyzdiui, A. Rarog ( .) rao, kad nusikalstamos veikos neteistumo suvokimas yra btinas tyios poymis (t. y. alia santykio su nusikalstamos veikos objektyviaisiais poymiais, akcentuojamas ir asmens santykis su statymo reikalavimais)9. Atrodyt, kad A. Rarog yra tipikas socialins psichologins kalts teorijos atstovas. Taiau toliau, kalbdamas apie kaltininko klaidos reikm baudiamojoje teisje, jis teigia, kad asmens klaida dl daromos nusikalstamos veikos neteistumo jokios takos jo kaltei neturi10 (t. y. asmens santyk su statymo reikalavimais laiko nereikmingu, kaip teigia grynosios psichologins teorijos atstovai). Logika lyg ir reikalaut, kad poymio, kurio suvokim autorius laiko btinu tyins kalts poymiu, nesuvokimas turt alinti tyi. Bet A. Rarog pozicija iuo poiriu nra nuosekli. alia kai kuri autori teorinio nenuoseklumo, tenka susidurti ir su kitokio pobdio nenuoseklumu teorijos ir praktikos atskyrimu. Pavyzdiui, TSRS mokslininkai P. Dagel ir D. Kotov ( ., .), nuosekliai idst kalts samprat, kuri visikai atitinka socialin psichologin kalts teorij, reziumuoja, kad teisme nra jokio reikalo rodinti kalts socialinio turinio, nes ,,teismas ne mokslin staiga, o valstybs institucija, usiimanti praktine veikla11. Kadangi ia turima galvoje ne tai, kad rodinjimo nereikalauja preziumuojamas socialinis kalts turinys, kuris, kilus abejonei, turt bti rodinjamas, bet norima pasakyti, kad socialinis kalts aspektas apskritai negali bti teisminio nagrinjimo dalyku, belieka stebtis, kokia prasm silyti kalts samprat, kuri skirta ne praktinei teism ir kit teissaugos institucij veiklai, o vien mokslo staigoms. Dl i aplinkybi kai kuri autori priskyrimas prie vienos ar kitos teorijos atstov iame darbe yra kiek slygikas. Kriterijai, kuri visuma leidia iskirti savarankikas kalts teorijas, yra ie: 1) kalts svoka; 2) kalts turinys; 3) kalts struktra;
9 10 11

. . ..., 2003. C. 81. , C. 172. . ., . . . , 1974. C. 69.

15

4) kalts vieta nusikalstamos veikos struktroje. Nagrinjant kiekvien kalts teorij, jie bus nurodyta tvarka aptariami.

16

1. 2 Grynoji psichologin kalts teorija Grynoji psichologin kalts teorija baudiamosios teiss moksle susiformavo XIX a. pirmoje pusje kaip pirmoji mokslikai pagrsta (irint i dien akimis) kalts teorija. Tuo laikotarpiu suklestjus gamtos mokslams, baudiamojoje teisje taip pat buvo pamginta kalt apibrti gamtos moksl suformuluot svok pagalba, tokiu bdu jai suteikiant aikiai apibrt ir empirikai patikrinti (bei rodyti) galim turin, kokiu nepasiymjo ligi tol plaiai paplitusi dar i teologins baudiamosios teiss atjusi bei G. V. F. Hegel ir jo mokini propaguojama kalts kaip ,,piktos valios samprata12. Grynoji psichologin kalts teorija, kartu su socialine psichologine kalts teorija, ilaik vyraujanias pozicijas Vokietijos baudiamojoje teisje iki XX a. pradios. Ikitarybinje ir post-tarybinje Rusijoje, taip pat TSRS i teorija sulauk palankaus poirio ir turi alinink ligi i dien. Kaip nuoseklius jos atstovus galima paminti iuolaikinius rus mokslininkus P. Panenko ( .) ir L. Sirotkin ( .), taip pat ymius XX a. vidurio TSRS baudiamosios teiss specialistus M. argorodskij ( .), I. Filanovskij ( .) ir B. Volkov ( .).
Kiek dviprasmika yra G. vedo pozicija. Aikindamas baudiamojo statymo nuostatas, jis daro ivadas, kurios, mano manymu, visikai sutampa su kit grynosios psichologins kalts teorijos atstov mintimis. Dl to toliau G. vedo pavard bus minima alia ios kalts teorijos atstov pavardi. Kita vertus, G. vedo priskyrimas prie grynosios psichologins kalts teorijos alinink, mano nuomone, yra kiek slygikas. Reikalas tame, kad, aikindamas baudiamj statym ir darydamas grynajai psichologinei kalts teorijai bdingas ivadas, is mokslininkas kartu daro pastabas, kuriomis jis ireikia pritarim, jo nuomone, i statymo nesekanioms, bet baudiamosios teiss literatroje isakomoms alternatyvioms idjoms, bdingoms ne grynajai psichologinei, bet socialinei psichologinei kalts sampratai13. Be to, kalts teorij apvalgoje G. vedas pripasta esmin grynosios psichologins kalts teorijos (kaip nurodo psichologini kalts teorij) trkum negaljim pagrsti kalts nusikalstamo nerpestingumo atveju, jos nesugebjim atskleisti nusikaltimo socialinius bruous ir pripasta, kad XIX a. pabaigoje XX a. pradioje i kalts teorija dl mint prieasi patyr kriz14.
12

13

14

r.: Roxin C. Strafrecht.., 1997. S. 185 187, 728 730; Jescheck H. H. und Weigend T. Lehrbuch des Strafrechts.., 1996. S. 419 421; Rping H. Schuld, Verantwortung und Strafe in rechtsgeschichtlicher Sicht // Die Frage Nach Der Schuld. Mainzer Universittsgesprche Smmersemester 1987 Und Wintersemester 1987/88. Mainz: Johannes Gutenberg-Universitt, 1988. S. 118 120; . . . : . 1950. C. 110 112. Antai, G. vedas paymi, kad veikos draudiamumo suvokimas nra tyios turinio elementas, taiau kartu pabria, kad ,,mokslinje literatroje neretai akcentuojama, kad tyios atveju asmuo turi suvokti ne veikos pavojingum, o jos draudiamum. Tokia nuostata yra demokratikesn ir priimtinesn, nes leidia ivengti objektyvaus pakaltinimo galimybi, - Baudiamoji teis. Bendroji dalis. 2001. P. 206, 217. Ten pat, P. 203.

17

Grynosios psichologins kalts teorijos atstov poiriu, kalt tai (vien tik) asmens psichinis santykis su objektyviaisiais nusikalstamos veikos poymiais, apraytais baudiamojo statymo specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje.
Pai mokslinink pateikiami apibrimai i pirmo vilgsnio skiriasi nuo k tik pateiktojo. Pvz., G. vedas kalt apibria kaip asmens psichin santyk su daroma veika (veikimu ar neveikimu) ir pasekmmis15. I. Filanovskij kaip asmens psichin santyk su jo daromu nusikaltimu, pasireikus tyia ar neatsargumu16. Vis tik platesn mokslinink darb analiz parodo, kad i apibrim turinys visikai sutampa su anksiau pateiktu apibendrintu grynajai psichologinei kalts teorijai bdingu kalts apibrimu. ios teorijos atstov teigimu, kalt pasireikia tik tyia arba neatsargumu. Taigi i tyios ar neatsargumo turinio galima sprsti, k autoriai laiko kalts turiniu. Pvz., G. vedo teigimu, ,,tyiai bdingi trys poymiai: 1) pavojingos veikos suvokimas, 2) pavojing pasekmi numatymas, 3) i pasekmi siekimas arba smoningas leidimas joms kilti17. Pastarieji du poymiai apibdina asmens psichin santyk su padariniais. Taiau pirmasis poymis nereikia vien psichinio santykio su daroma pavojinga veika. G. vedas j aikina taip: ,,veikos pavojingumo suvokimas tai suvokimas t aplinkybi, kurios sudaro nusikaltimo dalyk ir objektyvij pus18. Taigi kalt, anot G. vedo, neapsiriboja vien asmens psichiniu santykiu su pavojinga veika ir pavojingais padariniais (kaip galima pamanyti, skaitant lakonik kalts apibrim), o apima visus objektyviuosius nusikalstamos veikos poymius, iskyrus objekt ir bendruosius subjekto poymius.

kalts (ir jos form) turin nuosekls grynosios psichologins kalts teorijos atstovai netraukia daromos nusikalstamos veikos socialini - normini poymi suvokimo, t. y. nusikalstamos veikos neteistumo (prietaravimo statym reikalavimams), jos pavojingumo (esminio alingumo statymo ginamoms vertybms), objekto (paeidiam statymo ginam vertybi) suvokimo. ie poymiai apibdina nusikalstam veik daranio asmens santyk su statymo reikalavimais ir j ginamomis vertybmis, kuris, kaip minta, pagal grynj psichologin kalts teorij nra reikmingas. Atitinkamai, klaida dl nusikalstamos veikos neteistumo (pavojingumo) jokios reikms sprendiant kalts klausim neturi19. Grynosios psichologins kalts teorijos atstovai grietai
15 16

17 18

19

Baudiamoji teis. Bendroji dalis. 2001. P. 201. . . 1. . o . . . . - : , 1968. C. 405. Baudiamoji teis. Bendroji dalis. 2001. P. 206. Ten pat. Kaip vadovlio autoriai nurodo, nusikalstamos veikos objektyviaj pus apibdina veika, pasekms, prieastinis ryys tarp veikos ir pasekmi, nusikaltimo padarymo laikas, vieta, bdas, rankiai, primons ir kitos aplinkybs. Objektas, vadovlio autori nuomone, nepriklauso nusikalstamos veikos objektyviajai pusei, r. ten pat, P. 150. Baudiamoji teis. Bendroji dalis. 2001. P. 206, 217 - 218; . . . // . . . 2003. . 53; . . o . . . . 1968. C. 450 - 451.

18

laikosi principo ignorantia iuris nocet (lot. statymo neinojimas eidia (t. y. nealina ir nelengvina atsakomybs)). Pagal aptariam teorij kalts struktra apsiriboja jos formomis tyia arba neatsargumu20. Kiti elementai (pvz., pakaltinamumas, nusikalstamos veikos neteistumo suvokimas) kaltei nepriskiriami. Galiausiai, grynoji psichologin kalts teorija pasiymi tuo, kad kalt suprantama kaip nusikalstamos veikos poymis, apraytas nusikalstamos veikos sudtyje21. 1. 3 Grynosios psichologins kalts teorijos privalumai ir kritika 1. 3. 1 Grynosios psichologins kalts teorijos privalumai Grynoji psichologin kalts teorija, kalt apibdinanti kaip asmens psichikos ir jo daromos nusikalstamos veikos objektyvij poymi ry, neleidia pripainti asmens kaltu, jei nenustatoma nors vieno i i element nusikalstamos veikos objektyvij poymi ar asmens baudiamosios teiss poiriu reikmingo psichinio santykio su jais. Taigi grynoji psichologin kalts teorija asmenims, kuri atvilgiu gali bti pritaikytas baudiamasis statymas, teikia dvejopo pobdio garantijas. Pirma, vadovaujantis ia teorija, asmuo negali bti pripaintas kaltu, jei jis nepadar baudiamajame statyme apraytos veikos. Neleidiama asmen pripainti kaltu vien dl jo mini, objektyviai nepradt realizuoti ketinim (=,,piktos valios)22 ar jo ,,pavojingos bkls (giminysts ar draugysts su nusikaltusiu asmeniu, teistumo, dan reikal su policija)23. Antra, i teorija neleidia pripainti kaltu asmens dl padarytos veikos ar kilusi padarini, jeigu j atvilgiu nebuvo jo psichinio santykio, kuris laikomas btinu baudiamajai atsakomybei kilti. Neleidiama atsakomyb u kazus (atsitiktin aling padarini suklim) bei veikos padarym nesuvokiant jos turinio (pavyzdiui, asmuo gabena siuntin su
20

21

22

23

r.: Baudiamoji teis. Bendroji dalis. 2001. P. 204; . . .., 2003. . 36; . . o . . . . 1968. C. 405. Baudiamoji teis. Bendroji dalis. 2001. P. 200; . . .., 2003. . 36; . . o . . . . 1968. C. 405. Plaiau apie kalts kaip ,,piktos valios samprat r.: . . . ... . . . . . 2001. C. 54; . . . . 1996. C. 6 7; . . // . 1993. No. 11. C. 30; . . . 1950. C. 107. Plaiau apie ,,pavojingos bkls kaip baudiamosios atsakomybs pagrind, egzistavus, pavyzdiui, XX a. pradios tarybinje baudiamojoje teisje, r.: . A. . - : , 2002. C. 10; . . ..., 2001. C. 91; . . . 2000. C. 10; . . . - ... . . . . . 1998. C. 15; . . . 1996. C. 15.

19

narkotinmis mediagomis, neinodamas kokios tai mediagos). 1. 3. 2 Grynosios psichologins kalts teorijos kritika 1. 3. 2. 1 Kalts pagrindimo, esant asmens nusikalstamam nerpestingumui, problema Visame pasaulyje, atsivelgiant iuolaikin technikos isivystymo lyg, kuris alia teikiamos didels naudos, neretai slygoja ir milinikos alos padarym, yra pripastama socialin btinyb baudiamojon atsakomybn traukti asmenis, kurie dl nerpestingumo sukelia sunkius, baudiamajame statyme apraytus, padarinius. Baudiamoji atsakomyb u nusikalstamos veikas, padarytas dl nusikalstamo nerpestingumo yra numatyta ir Lietuvos Respublikos BK. BK 16 str. 3 d. numato: ,,Nusikaltimas ar baudiamasis nusiengimas yra padarytas dl nusikalstamo nerpestingumo, jeigu j padars asmuo nenumat, kad dl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti iame kodekse numatyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galjo ir turjo tai numatyti. Kaip matome i io apibrimo24, darydamas veik nusikalstamai nerpestingai, asmuo nenumato galim savo veikos baudiamajame statyme aprayt padarini. Logika, kad j nenumatydamas, kaltininkas negali nusprsti, juos sukelti ar nesukelti. Taigi nusikalstamo nerpestingumo atveju, nra asmens psichinio santykio su pavojingais padariniais25. Kaip ne kart buvo minta, grynoji psichologin kalts teorija kalt apibria kaip asmens psichin santyk su visais objektyviaisiais nusikalstamos veikos poymiais, apraytais konkreioje nusikalstamos veikos sudtyje, iskyrus objekt ir bendruosius subjekto poymius. Taigi remiantis grynja psichologine kalts teorija, nusikalstamo nerpestingumo atveju kalts nra. Tez, kad nusikalstamo nerpestingumo atveju nra asmens psichinio santykio su pavojingais padariniais, vieningai pripasta ir Vokietijos baudiamosios teiss specialistai 26. Tai
24 25

26

Nusikalstamas nerpestingumas i principo taip pat aikinamas visame pasaulyje. Nemaa dalis Rusijos ir buvusios TSRS mokslinink pritaria iai miniai. r.: C. . . ... . . . . 2003; . A. . 2002. C. 102; . . ..., 2001. C. 120; . . . 1986. . 89 cit. pgl. . . . // No. 1 (7). . . . . 2003. C. 66; . . . . . - . 1987. C. 49, . . . Ka: . 1965. C. 40 ir kt. Stockholmo universiteto (vedija) docentas J. Zila taip pat nurodo, kad nusikalstamo nerpestingumo atveju yra beprasmika iekoti kaltininko psichinio santykio su reikmingomis nusikalstamos veikos aplinkybmis: Zila J. Strafrechtlicher Vorsatz: Die neuesten Entwicklungen in der schwedischen Wissenschaft und Praxis // Juridica international. 2003. VIII. S. 56. Gropp W. Strafrecht.., 2001. S. 241; Roxin C. Strafrecht.., 1997. S. 729, 943, 944; Jescheck H. H. und

20

buvo vienas pagrindini argument XX a. pradioje Vokietijos baudiamojoje teisje atsisakant visos psichologini kalts teorij krypties27. Carins Rusijos (iki 1917 m.) baudiamojoje teisje nemaa dalis mokslinink (pvz., N. Nekliudov (. , 1875), A. Kistiakovskij (. , 1882), E. Nemirovskij (. , 1917) taip pat pripaino, kad dl mintos prieasties psichologin kalts teorija negali isprsti kalts esant nusikalstamam nerpestingumui problemos 28, laik j savotiku baudiamosios teiss mokslo ,,Achilo kulnu. Kaip ra ymus ikirevoliucins Rusijos profesorius E. Nemirovskij, atsakomybs esant neatsargumui klausimas ,,tampa bandomuoju matu (rus. ,, ) visai viepataujaniai doktrinai, kalte grindianiai baudiamj atsakomyb29. Kartu profesorius pripaino, kad ,,tegu esant nesmoningam neatsargumui (t. y. nerpestingumui mano past.) nra kalts, bet represija jo atvilgiu yra naudinga ar netgi btina, saugant teisinius grius esant iuolaikiniam technikos vystymuisi, (...) iame garo ir elektros amiuje30. iuolaikinje baudiamojoje teisje yra deklaruojamas baudiamosios atsakomybs tik esant kaltei principas, tad silymas pripainti atsakomyb u nusikalstam nerpestingum kaip atsakomyb be kalts, pagrst vien socialine btinybe, suprantama, daugumai mokslinink negali bti priimtinas. Natraliai kyla klausimas kaip iuolaikiniai psichologins kalts teorij atstovai sprendia i problem? Dalis autori kalts pagrindimo paprasiausiai nekelia. Kiti i problem sprendia pasitelkdami originali login kombinacij jei nusikalstamas nerpestingumas neatitinka psichologins kalts teorijos keliam reikalavim, tai reikia ne pakoreguoti kalts teorijos nuostatas, bet nusikalstam nerpestingum aikinti taip, kad jis iuos reikalavimus atitikt31. Kaip raoma viename naujesni rusik baudiamosios teiss vadovli, ,,jeigu nusikalstamo nerpestingumo apibrime nebt galima iskirti intelektinio ir valinio elemento, tai tekt pripainti, kad jis neatitinka bendrojo kalts apibdinimo. Todl teisingesnis yra toks poiris, kad nusikalstamo nerpestingumo atveju yra
Weigend T. Lehrbuch des Strafrechts.., 1996. S. 420; von Liszt F., Schmidt E. Lehrbuch des Deutschen Strafrechts. 1932. S. 228. r. ibid. r.: . . . 2000. C. 45, 46. . . . 1917. C. 367 . . . . 1965. C. 36. ., . . . . 2000. C. 45. Skirtingai nuo Vokietijos, tik nedidel dalis tarybini ir Rusijos (po 1993 m.) autori mano, kad problema slypi ne nusikalstamo nerpestingumo sampratoje, bet psichologinje kalts teorijoje, kuri nesugeba jame pagrsti kalts. Gana atsargiai abejon dl psichologins kalts pagrstumo, susijusi su aptariama nusikalstamo nerpestingumo problema, kelia V. Lunejev ir I. Grevnova, r.: . . ..., 2001. C. 123. . . . 2000. C. 47.

nusikalstamo nerpestingumo atveju problemos

27 28 29

30 31

21

intelektinis momentas (...) . Taigi nematant kitos ieities (nerandant pakaitalo psichologinei kalts teorijai), tbt mginama velgti asmens psichin santyk su pavojingais padariniais nusikalstamo nerpestingumo atveju. Kaip tai yra daroma? Vienas i ios problemos sprendimo bd remiasi teiginiu, kad padarini nenumatymas irgi yra psichinis santykis su padariniais33, t. y. ,,psichinis santykis su enklu ,,minus34. Sunku sutikti su tokia interpretacija. Pritardami logikai, kad ,,jeigu tam tikro dalyko ar reikinio nra, tai nereikia, kad jo nra - jis yra, tik su ,,minus enklu, galime prieiti iki absurdo. Tuomet, asmeniui nesuklus pavojing padarini, bt galima teigti, kad jis juos sukl, tik pavojingi padariniai yra ,,su minuso enklu. Es, j nebuvimas irgi laikytinas tam tikrais padariniais. Kartais analogiku bdu mginama pagrsti ir kalts valinio momento egzistavim nusikalstamo nerpestingumo atveju. Nors pripastama, kad iuo atveju kaltininkas nebna prims jokio sprendimo dl padarini (nemanoma priimti sprendimo dl padarini, kurie nra numatomi), toks sprendimo nebuvimas laikomas pakankamu pagrindu iskirti valin nusikalstamo nerpestingumo moment35. Taiau valiniu santykiu su nusikalstamos veikos padariniais galime vadinti tik kok nors (palank ar nepalank) sprendim j atvilgiu. Nesant sprendimo nra ir valinio santykio. Kai kurie autoriai velgia kaltininko psichin santyk su nusikalstamos veikos padariniais motyvuodami tuo, kad kaltininkas nenumato nusikalstamos veikos padarini ir nepriima dl j sprendimo, (,,nesistengia tempti psichini jg) nors turjo ir galjo tai padaryti36. ie autoriai teiss tuo aspektu, kad psichinio santykio su nusikalstamos veikos padariniais nebuvimas (ar, kaip jie isireikia, jo pasireikimas nenumatant padarini ir nesistengiant tempti psichini jg) gali rodyti kaltininko abejingum statymo ir kit bendro gyvenimo taisykli reikalavimams, visuomenje priimtoms vertybms. Taiau statymo reikalavimai ir j ginamos vertybs tai ne nusikalstamos veikos padariniai. Asmens psichinis santykis su statymo reikalavimais ir j ginamomis vertybmis (iuo atveju abejingumas j atvilgiu) nra tas pats, kas asmens psichinis santykis su nusikalstamos veikos padariniais 37. Grynoji psichologin kalts
32

32

33

. . 1: . . . . . . . Moc: . 2002. C. 331. login paaikinim galima rasti ir V. Jakuyn bei P. Panenko darbuose, r.: . . . Ka: . 1988. C. 16 18; . . .., 2003. C. 47 48. . T. 1. . . . . : . 2003. C.189. . . . . . . . 2002. C. 331; . ., . . ... 1974. C. 40. . . . . . : . 2000. C. 240. . . . . .., 1987. C. 50. Baudiamoji teis. Bendroji dalis. 2001. P. 211; Lietuvos TSR baudiamojo kodekso komentaras. - Vilnius: Mintis, 1989. P. 21. Tarp padarini numatymo ir vertybi paeidimo suvokimo yra labai glaudus ryys, nes suvokiant padarinius,

34 35 36

37

22

teorija reikalauja kaltininko psichinio santykio btent su nusikalstamos veikos padariniais, jeigu jie aprayti nusikalstamos veikos sudtyje, o ne su statymo reikalavimais. Asmens santykis su statymo reikalavimais pagal i teorij, kaip buvo minta, nra reikmingas. Taigi trkstamo asmens psichinio santykio su nusikalstamos veikos padariniais negalima paprasiausiai pakeisti asmens abejingu santykiu su statymo reikalavimais, tuo paiu nepaeidiant esmini grynosios psichologins kalts teorijos nuostat. Literatroje sutinkamas ir dar vienas psichologins kalts pagrindimo nusikalstamo nerpestingumo atveju silymas. iuo atveju nra neigiamas asmens psichinio santykio su nusikalstamos veikos padariniais nebuvimas, bet mginama ignoruoti ,,neparank grynosios psichologins kalts teorijos teigin, kad esant kaltei turi bti nustatytas kaltininko psichinis santykis su visais nusikalstamos veikos sudtyje apraytais objektyviaisiais nusikalstamos veikos poymiais (iskyrus objekt ir bendruosius subjekto poymius). Teigiama, kad nusikalstamo nerpestingumo atveju pakanka, kad asmuo veik daryt smoningai ir valingai, kad ir nenumatydamas padarini38. Suprantama, toks poiris taip pat neatitinka taip teigiani autori atstovaujamos grynosios psichologins kalts teorijos pagrindini teigini. 1. 3. 2. 2 Kaltininko baudiamosios atsakomybs pagrindimo subjektyviuoju aspektu (jo teisinio smerktinumo) problema Baudiamojoje teisje, atrodo, niekas neginija, kad traukiamas baudiamojon atsakomybn asmuo yra teisikai pasmerkiamas39. Pasmerkimas valstybs vardu laikomas vienu i baudiamosios atsakomybs turinio element40. I i teigini logikai iplaukia, kad asmuo
danai nesunku (bet ne visada!) i j suprasti esant tam tikr vertybi paeidimui. Taiau i svok tapatinti negalima, nes nesunku rasti pavyzdi, kada smoningai sukeliant statyme numatytus padarinius, suvokiama, kad nra paeidiama baudiamojo statymo saugoma vertyb, tarkim, padarant al upuolikui btinosios ginties atveju. r.: . . .., 2003. C. 48. . . .., 1965. C. 40. Paprastai apie asmens neigiam vertinim, pasmerkim kalbama nagrinjant kalt subjektyvj baudiamosios atsakomybs pagrind. Vokietijos Aukiausiasis Teismas didiojo baudiamj byl senato 1952 m. kovo 18 d. sprendime vienareikmikai nurod: ,,kalt tai smerktinumas (vok. Schuld ist Vorwerfbarkeit) - Entscheidungen des Bundesgerichthofes in Strafsachen. 2. Band, S. 194. Berlin, Kln: Carl Heymanns Verlag KG, 1952; taip pat: www.oefre.unibe.ch/law/dfr/bs002194.html [apsilankyta 2007.06.22] (toliau - BGHSt 2, 194). i nuomon yra visuotinai priimta ir Vokietijos baudiamosios teiss teorijoje (apie tai plaiau bus kalbama nagrinjant normins kalts teorijos samprat). Dauguma Rusijos ir TSRS mokslinink kalt taip pat sieja su neigiamu asmens vertinimu, jo smerktinumu. r.: . . . 2004. C. 555, 558; C. . ..., 2003. C. 19; . . ..., 2003. C. 71. . . . . .., 1987. C. 9, 14; . ., . . ... 1974. C. 49, 63. Tiesa, ie autoriai asmens smerktinumui neteikia didesns reikms, apsiriboja jo konstatavimu. Iimt sudaro Rusijos ir TSRS mokslininkai, atstovaujantys vertinamj kalts teorij, asmens smerktinumui teikiantys esmin reikm (apie juos plaiau bus kalbama nagrinjant i kalts teorij). Lietuvos baudiamosios teiss specialistai taip pat mini smerktinum, kaip kalto elgesio poym, - r.: Nam advokatas. Vilnius: V Teisins informacijos centras. 2002. P. 368. r.: Baudiamoji teis. Bendroji dalis. 2001. P. 60; Piesliakas V. Baudiamj statym principins nuostatos..., 1995. P. 58; Lietuvos TSR baudiamojo kodekso komentaras. 1989. P. 7; Tarybin baudiamoji teis: bendroji dalis. aruo A. Klimka, M. Apanaviius, J. Misinas. Vilnius : Mintis, 1972. P. 82;

38 39

40

23

gali bti pagrstai patrauktas baudiamojon atsakomybn (ir pasmerktas) tik tuomet, kai jis laikomas vertu teisinio pasmerkimo, t. y. pripastamas teisikai smerktinu. Kas lemia asmens baudiamj teisin smerktinum? Koks ios svokos turinys? Tam, kad teismas galt kaltinamj apkaltinamajame nuosprendyje pripainti teisikai smerktinu (t. y. kaltu), nepakanka konstatuoti, kad btent kaltinamasis padar pavojing veik, atitinkani baudiamajame statyme apraytus poymius ir sukl BK apraytus padarinius. BK aprayti padariniai ar pavojus jiems kilti gali bti sukeltas ir dl pateisinam prieasi (pvz., kaltininko maametysts, nepakaltinamumo, dl kazuso, btinosios ginties ir pan.), todl tai yra btina, bet nepakankama slyga asmen pasmerkti. Smoningas ir valingas baudiamajame statyme aprayt objektyvij nusikalstamos veikos sudties poymi realizavimas taip pat dar nebtinai reikia, kad taip pasielgs asmuo yra vertas teisinio pasmerkimo. Pavyzdiui, btinojo reikalingumo situacijoje ala kitam asmeniui yra padaroma smoningai ir valingai, bet, suprantama, tokioje situacijoje BK specialiojoje dalyje aprayt veik padars asmuo negali bti teismo apkaltinamuoju nuosprendiu pripaintas kaltu, t. y. pasmerktas, nes tokia veika greiiau yra socialiai skatintina, nei smerktina, o, be to, btinasis reikalingumas BK apibriamas kaip baudiamj atsakomyb alinanti aplinkyb. Jeigu ala statym saugomoms vertybms ar pavojus jai atsirasti sukeliamas smoningai ir valingai, ir nra nustatoma baudiamj atsakomyb alinani aplinkybi, ar to pakanka, asmeniui pasmerkti? Manytina, ne. Baudiamosios teiss teorijoje iskiriama dar viena asmens patraukimo baudiamojon atsakomybn slyga. Asmuo gali bti pasmerktas tik tuomet, kai jo padaryta neteista veika yra jo nepagarbaus poirio statymo reikalavimus (ir j ginamas vertybes) rezultatas41. Nepagarbus poiris statymo reikalavimus (ir j ginamas vertybes) gali bti konstatuotas tuomet, kai nusikalstama veika padaroma suvokiant jos neteistum ar pavojingum visuomenei (taip pasireikia asmens prieikumas statym nustatytai tvarkai) arba nusikalstama veika padaroma klystant dl jos neteistumo, bet turint galimyb j suvokti (tai rodo asmens abejingum (nedmesingum) statym nustatytai tvarkai, pareigoms). Jeigu

41

. . . . 2003. C. 77; . . . . . . - : , 2002. C. 272. . . , . // . . 2000. No. 6. C. 6, 9; . ., . . ... 1974. C. 18, 20; . . . // : . . 1. . . . ., . . - : , 1968. Taip pat: . . . - : . 2004. . 186, 188. Wessels J. Baudiamoji teis, 2003. P. 128, 129; Jescheck H. H. und Weigend T. Lehrbuch des Strafrechts, 1996. S. 421, 422. Plaiau apie asmens teisin smerktinum raoma aptariant normin kalts

teorij.

24

asmuo gerbia statymus ir j ginamas vertybes (t. y. nra joms nei prieikas, nei nedmesingas), bet padaro jam objektyviai neivengiam klaid, kas yra saugoma statymu, o kas ne, ir taip klysdamas paeidia baudiamj statym (pvz., usienietis, trumpam atvyks Lietuv ir neinantis, kad teism praktika siaurinamai aikina statymo nuostatas dl btinosios ginties), manytina, j pasmerkti (ir traukti baudiamojon atsakomybn) nebt negalima. Kaip rao Miuncheno (Vokietija) universiteto profesorius U. rot (U. Schroth), ,,kiekvienoje baudiamosios teiss sistemoje, kurioje siekiama siningai (tinkamai) elgtis su individais, neivengiama klaida dl nusikalstamos veikos neteistumo turi slygoti asmens iteisinim42. G. Arct (G. Arzt, Vokietija) dar paymi, kad ,,jokia pagrsta baudimo teorija negalt paaikinti, kodl asmuo, kuris neino ir negali inoti, kad jo elgesys neteistas, turt bti nubaustas43. Nors idja, kad asmens nepagarbus poiris statym reikalavimus yra viena i btin baudiamosios atsakomybs slyg, praktikai nra sutinkama Lietuvos baudiamosios teiss doktrinoje44, ji ms baudiamosios teiss sistemai nra svetima. Lietuvos statym leidjas BK 2 str. 3 dalyje tvirtino, kad: ,,asmuo atsako pagal baudiamj statym tik tuo atveju, jeigu (...) veikos padarymo metu i jo galima buvo reikalauti statymus atitinkanio elgesio. Manytina, kad vienas i atvej, kada negalima i asmens reikalauti statymus atitinkanio elgesio (ir traukti atsakomybn u statym paeidim) kaip tik ir yra situacija, kai asmuo dl objektyvi (pateisinam) prieasi i reikalavim neino ar nesupranta. V. Piesliakas taip pat paymi, kad BK 2 str. 3 d. nuostata neleidia patraukti baudiamojon atsakomybn asmens, padariusio pateisinam teisin klaid45. Taigi nusikalstamos veikos neteistumo suvokimas ar asmeniui prieinama tokio suvokimo galimyb laikytina viena i btin kaltininko baudiamosios atsakomybs slyg. Grynoji psichologin kalts teorija ios tezs nepripasta. Ji neteikia reikms asmens poiriui visuomenje priimtas vertybes, statym reikalavimus, suabsoliutindama princip
42

43 44

45

Schroth U. Vorsatz als Aneignung der unrechtskonstituierenden Merkmale. Frankfurt am Main; Berlin; Bern; New York; Paris; Wien: Peter Lang, 1994. S. 46. Arzt G. The Problem of Mistake of Law // 1986 Brigham Young University Law Review, 1986. S. 728. i idja Vokietijos baudiamosios teiss mokslinink pasiekimas, dabar pripastamas daugumoje pasaulio valstybi, priklausani kontinentins teiss sistemos eimai. Be paios Vokietijos, tai bt Austrija, veicarija, Nyderlandai, Lenkija, Italija, Ispanija, Portugalija, Estija, Graikija, Japonija, P. Korja, praktikai visa Piet Amerika ir kai kurios kitos valstybs. Pranczijos BK 122-3 str. taip pat tvirtina taisykl, kad neivengiama klaida dl draudimo alina asmens baudiamj atsakomyb. r.: Jescheck H. H. und Weigend T. Lehrbuch des Strafrechts. 1996. S. 426; Fletcher G. P. Criminal Theory in the Twentieth Century // Theoretical Inquiries in Law. Vol. 2, Nr. 1, Art. 9, January 2001. Produced by The Berkeley Electronic Press, 2004, P. 9. http://www.bepress.com/til/default/vol2/iss1/art9/; Pikame P. Sootak J. Estonian Criminal Law: Reform as a Path to Independence // European Journal of Crime, Criminal Law & Criminal Justice. Feb2000, Vol. 8, Issue 1, p. 61, 18 p.; Marek A. Walto S. Podstawy prawa i procesu karnego. Warszawa: Wydawnictwa Prawnicze PWN. 1999. P. 74 76; Le Code pnal franais, http://www.legifrance.gouv.fr/html/codes_traduits/code_penal_textan.htm [apsilankyta 2007.07.14]. Piesliakas V. Lietuvos baudiamoji teis. Kn. 1: baudiamasis statymas ir baudiamosios atsakomybs pagrindai. - Vilnius: Justicija, 2006. P. 403.

25

ignorantia iuris nocet. Toks poiris leidia daryti ne visai priimtinas ivadas: leidia asmen laikyti kaltu tuomet, kai jis smoningai ir valingai padaro baudiamajame statyme aprayt veik, bet dl to nelaikytinas smerktinu, pvz., esant baudiamj atsakomyb alinani aplinkybi ar asmeniui padarius neivengiam teisin klaid.
(1) Esant baudiamj atsakomyb alinani aplinkybi (esant btinosios ginties, btinojo reikalingumo ir kt. situacijoms), asmens veika, gali turti visus baudiamajame statyme apraytus objektyviuosius poymius46. Paios baudiamj atsakomyb alinanios aplinkybs, kaip inia, nra nusikalstamos veikos sudties poymiai. Grynoji psichologin kalts teorija kalts sampratoje atsivelgia tik kaltininko psichin santyk su objektyviaisiais nusikalstamos veikos sudtyje apraytais poymiais (iskyrus objekt ir bendruosius subjekto poymius). Taigi i teorija nelaiko baudiamj atsakomyb alinani aplinkybi svarbiomis sprendiant kalts klausim. Vadovaujantis grynja psichologine kalts teorija, manoma situacija, kad asmuo, veiks iomis aplinkybmis ir nepaeids j teistumo slyg, teorikai bus laikomas kaltu. Pavyzdiui, asmuo, matydamas atvira ugnimi degant kaimyno kin pastat ir bijodamas, kad ugnis nepersimest jo gyvenamj nam, kartu su pagalbininkais nugriauna kaimynui priklausant kinio pastato priestat. Ir baudiamajame statyme aprayta veika, ir baudiamajame statyme aprayti padariniai (svetimo turto sunaikinimas, BK 187 str. 1 d.) iuo atveju yra. Asmens psichinis santykis su iais poymiais (pasireiks objektyvi aplinkybi suvokimu, savo veikos padarini numatymu ir sprendimu atitinkamai veikti bei sukelti mintus padarinius) taip pat yra. Taigi pagal grynj psichologin kalts teorij, nebt klii laikyti, kad asmuo yra kaltas dl svetimo turto sunaikinimo. (2) Dl objektyvi prieasi (neivengiam) juridin klaid padars asmuo taip pat daro veik bdamas psichiniame santykyje su visais objektyviaisiais nusikalstamos veikos poymiais (iskyrus, nebent objekt ir bendruosius subjekto poymius). Pvz., usienietis, pirmj trumpalaiks vienags Lietuvoje dien eistas chuligan, gindamasis smogia vienam j ir sulauo andikaul, manydamas, kad Lietuvos statymai, kaip ir jo tvyns statymai, leidia btinj gint nuo eidimo. Taiau, kaip inia, Lietuvos Aukiausiasis Teismas formuoja teism praktik tokia linkme, kad asmens (ar treij asmen) eidimas nesuteikia teiss btinj gint47. Mintas usienietis suvok visus objektyviuosius savo elgesio poymius ir prim sprendim juos realizuoti. Turint galvoje vykio situacij ir kitas aplinkybes (ypa tai, kad asmuo atvyko trumpam laikui, taip pat ir tai, kad Lietuvos Respublikos BK, nekalbant apie Lietuvos Aukiausiojo Teismo praktik, yra faktikai neprieinami usienieiams, ketinantiems apsilankyti Lietuvoje, kadangi ie teiss aktai nra iversti usienio kalbas), manytina, io asmens nebt galima smerkti dl nusikalstamos
46

47

Diskutuotina yra tik tai, ar tokiu atveju esama nusikalstamos veikos objekto paeidimo, bet is klausimas grynosios psichologins kalts teorijos poiriu neaktualus. r.: Lietuvos Aukiausiojo Teismo kasacins bylos Nr. 2K-486/2001, 2K 82/2003.

26

veikos padarymo. Usienietis veikos metu elgsi ne savavalikai, o vadovavosi statymais. Nepaisant to, kad jis suklydo, konkreiomis aplinkybmis jo klaida turt bti vertinama kaip neivengiama. Teisin visuomen negali tiktis (ir reikalauti), kad asmuo bt pasielgs kitaip, nesant tam galimybs. Teis, kaip yra visuotinai pripastama, negali i mogaus reikalauti nemanomo. Taiau grynoji psichologin kalts teorija nenumato pagrind, kurie ukirst keli asmens pripainimui kaltu neivengiamos teisins klaidos atveju.

Baudiamojoje teisje yra priimta, kad kalt yra pakankamas subjektyvus pakaltinamo asmens baudiamosios atsakomybs pagrindas48. Vadovaujantis grynja psichologine kalts teorija, kaip matome, taip nra, nes pagal j yra galimos situacijos, kai yra asmens kalt, bet j smerkti ir traukti baudiamojon atsakomybn nra pagrindo. Taigi grynoji psichologin kalts teorija, neteikdama reikms asmens smerktinumo aplinkybei, nepakankamai pagrindia (=nepagrindia) asmens baudiamosios atsakomybs subjektyviuoju aspektu.

1. 3. 2. 3 Grynosios psichologins kalts teorijos metodologinio pagrindo problema

Kaip jau buvo usiminta, XIX a. vidurio teisininkai, kaip priemon ivengti teismo savivals, plaiai reikusiosios remiantis nusikaltimo (ir kalts) kaip ,,piktos valios samprata, pasil atsisakyti vertinamj poymi baudiamojoje teisje. Juos turjo pakeisti objektyvs gamtos moksl apraomi poymiai ir svokos, galimi patikrinti empirikai. Rusijos baudiamojoje teisje toks empirinis poiris teis yra ligi iol gana plaiai paplits. Antai, A. Kozlov (A. , Rusija), rao: ,,nra nieko specialaus juridiko; teis tik vienokiu ar kitokiu patikimumo laipsniu atspindi real ir galim aplinkin pasaul ir kaip atspindys neturi nieko savo49. Manytina, kad toks poiris nra visikai pagrstas. iuolaikinje jurisprudencijoje paymima, kad teis, ir netgi atskiros teiss akos turi (ir turi turti) specifikai teisikai apibriam svok. Teiss mokslo formuluojam svok turin apsprendia teiss ir jos atskir ak paskirtis. J paskirtis, skirtingai nuo gamtos moksl, yra ne aprayti ir paaikinti svarbiausius teisinius santykius, bet juos tinkamai50 sureguliuoti. Tinkamas teisinis reguliavimas galimas tik vadovaujantis visuomenje priimtomis vertybmis. Taigi teisinio reguliavimo pagrindu esanios svokos neretai turi pasiymti vertinamuoju pobdiu. Vertinamasis pobdis reikia, kad svokos turinys aikinamas atsivelgiant socialinius vertybinius (baudiamuosius
48

49 50

Iskyrus atvejus, kai statymas numato fakultatyviuosius subjektyviuosius nusikalstamos veikos sudties poymius tiksl ir (ar) motyv. . . . 2004. C. 556. T. y. taip sureguliuoti, kad bt saugomos ir puoseljamos konkreioje valstybje pripastamos vertybs.

27

politinius, mogaus teisi ir pan.) aspektus. Vien empirinio objektyvaus pobdio svokos, bdingos gamtos mokslams, teisje gali bti nefunkcionalios51. Baudiamojoje teisje tai matyti nagrinjant neveikimo, prieastinio ryio, baudiamosios atsakomybs, o taip pat ir kalts sampratas. Kaip paymi J. Vesels (J. Wessels, Vokietija), tiesa, kalbdamas ne apie kalts, bet prieastinio ryio svok baudiamojoje teisje, ,,dabar vyrauja poiris, kad baudiamoji teis, kaip teiss mokslas, turi kurti savas, specifinio turinio svokas, padedanias vykdyti teisikai socialines baudiamosios teiss funkcijas. (...) Baudiamojoje teisje prieastingumo svoka yra teisin socialin svoka, turinti ontologini ir normini aspekt, todl ji negali bti sutapatinta su prieastingumo svoka nei gamtos moksluose, nei filosofijoje52. K. Roksin (C. Roxin, Vokietija) paymi, kad kalts svoka baudiamojoje teisje neturt bti formuluojama ignoruojant jos ir baudiamosios teiss socialins paskirties. Jis nurodo, kad ,,kalts svoka baudiamojoje teisje yra apibriama ios teiss srities udavini53. Manytina, kad panaios pozicijos laikosi ir G. vedas, paymdamas, kad remiantis iimtinai psichologiniu turiniu, objektyviai nemanoma atskleisti kalts sociali bruo54. Grynoji psichologin kalts teorija mgina kalt apibrti vien per asmens santyk su objektyviais (empirikai nustatomais) nusikalstamos veikos poymiais, nekreipdama dmesio kaltininko santyk su normine realybe, nepalikdama vietos kaltininko poelgio vertinimui i teisins tvarkos pozicij (ignoruoja socialin normin kalts aspekt). Tai, manau yra prieastis, kodl i teorija negali pateikti funkcionalios, baudiamosios teiss poreikius atitinkanios kalts svokos, galinios pagrsti kalt esant nusikalstamam nerpestingumui ir pagrsti asmens baudiamj atsakomyb subjektyviuoju aspektu.

51

52 53

54

Tarybiniai mokslininkai G. Zlobin ir B. Nikiforov ( . . o . .) yra teisingai pastebj, kad ,,teis apskritai betarpikai nesinaudoja specialiomis tikslij ir gamtos moksl ivadomis. To prieastis yra ne teiss mokslinis neisivystymas (kaip kartais galvojama), bet jos specifika, - r.: . . o . . . - : . 1972. C. 228. Wessels J. Baudiamoji teis..., 2003. P. 68, 69. Roxin C. Was Bleibt Von Der Schuld Im Strafrecht brig? // Die Frage Nach Der Schuld. Mainzer Universittsgesprche Smmersemester 1987 Und Wintersemester 1987/88. Mainz: Johannes GutenbergUniversitt, 1988. S. 110. r. Baudiamoji teis. Bendroji dalis. 2001. P. 203.

28

1. 4. Socialin - psichologin kalts teorija

XIX a. II pusje, greta grynosios psichologins kalts teorijos, susiformavo taip vadinama socialin - psichologin kalts teorija, kalts samprat tam tikra apimtimi traukusi asmens psichin santyk su statymo reikalavimais. Tuo metu Vokietijoje i teorij atstovavo E. Beling, K. Binding, A. Liofler (A. Lffler), F. fon List, G. Radbruch ir kiti mokslininkai, carinje Rusijoje N. Tagancev ( .), S. Poznyev ( .) ir kt. Iki XX a. vidurio ios teorijos alinink Vokietijoje praktikai neliko. Tuo tarpu TSRS ir daugumoje po jos lugimo atsiradusi ar nepriklausomyb atgavusi valstybi i teorija ilaik vyraujanias pozicijas. Kaip jos atstovus galima paminti V. Chomi ir A. Barkov (. . ),55 I. Grevnova ( .), V. Jakuyn ( .), A. Kozlov ( .), G. Kryger ir J. Voroylin ( ., .), V. Luneev ( .), A. Naumov ( .), A. Rarog ( .), N. Kuznecova ir I. Tiakova (. a . a), P. Dagel, D. Kotov ( ., .)56. Lietuvoje prie socialins - psichologins kalts teorijos alinink, galima priskirti G. Ivok, A. Klimk ir V. Piesliak. Socialins - psichologins kalts teorijos poiriu, kalt apima tiek asmens psichin santyk su objektyviaisiais nusikalstamos veikos poymiais, apraytais nusikalstamos veikos sudtyje (iskyrus bendruosius subjekto poymius), tiek jo psichin santyk su statym reikalavimais bei j ginamomis vertybmis. Pavyzdiui, A. Naumov kalt apibria kaip ,,asmens psichin santyk su jo daromu pavojingu veikimu ar neveikimu ir jo pasekoje kilusiais alingais padariniais, kuriame pasireikia jo neigiamas poiris interesus (vertybes), saugomus baudiamojo statymo nuo nusikalstam ksinimsi57. Tiesa, socialins - psichologins kalts teorijos atstovai paprastai pateikia kur kas lakonikesnius kalts apibrimus. Kalt tradicikai apibriama kaip asmens psichinis santykis su pavojinga veika ir pavojingais padariniais58. Apie antrj apibrimo dal (asmens psichin santyk su statymo reikalavimais ir j ginamomis vertybmis) arba nenurodoma (i apibrimo dalis atsiskleidia tik ianalizavus autori poir
55 56

57 58

ie autoriai Baltarusijos, visi kiti Rusijos ar TSRS pilieiai. N. Kuznecov, I. Tiakov, P. Dagel ir D. Kotov prie socialins psichologins teorijos atstov galima priskirti tik su ilyga, nes nuosekliai idst ios teorijos teorines nuostatas, jie paymi, kad esminiai jos teiginiai yra svarbs moksliniams tyrinjimams, bet ne teism praktikai. r.: . . . . . . . 2002. C. 309; . ., . . ... 1974. C. 69. . . . . 2000. C. 225. r.: Piesliakas V. Baudiamoji teis. // Lietuvos teiss pagrindai. Vilnius: Justitia, 2004. P. 475; Piesliakas V. Mokymas apie nusikaltim ir nusikaltimo sudt. - Vilnius, 1996. P. 124; Klimka A. Nusikaltimo sudtis: (svoka ir subjektyvin pus). - Vilnius: Vilniaus valstybinis V. Kapsuko universitetas. 1968. P. 11; . . . 2004. C. 574; .., . . . . 2002. C. 138; . . ..., 2001. C. 93; . . .., 2000. C. 12; . . . . .., 1987. C. 9.

29

tyios turin, taip pat kokia reikm teikiama kaltininko klaidai ir pan.), arba ji pateikiama u apibrimo rib. Pastaruoju atveju tam tikras asmens psichinis santykis su statym reikalavimais ir j ginamomis vertybmis apibdinamas ne kaip kalts svok sudarantis poymis, bet kaip, mano poiriu, iek tiek ,,mistin svoka - ,,kalts esm59. Kalts (ir jos atskir form) turinys pagal socialin psichologin kalts teorij apima ne tik kaltininko baudiamojo statymo specialiosios dalies straipsni dispozicijoje aprayt nusikalstamos veikos objektyvij poymi suvokim, bet ir asmens (negatyv ar abejing) poir statymo reikalavimus, j saugomas vertybes. Socialins psichologins kalts teorijos atstovai, atskleisdami kalts ir jos form turin, akcentuoja, kad asmuo, darydamas nusikalstam veik, turi suvokti ne tik faktines nusikalstamos veikos aplinkybes, bet ir bendr daromos nusikalstamos veikos socialin - teisin reikm, j apibdinanias nusikalstamos veikos savybes: nusikalstamos veikos neteistum ir (ar) jos pavojingum visuomenei60. Nusikalstamos veikos socialins - teisins reikms suvokim nurodant kaip btin kalts (taip pat tyios ar nusikalstamo pasitikjimo) poym, perasi login ivada, kad pagal socialin psichologin kalts teorij tokio suvokimo trkumas visuomet turt alinti tyin ar nusikalstamo pasitikjimo kalt. Taiau i ties yra ne visai taip. Aptariam kalts teorij atstovaujantys mokslininkai pabria, kad nusikalstamos veikos socialins teisins reikms nesuvokimas gali alinti kalt tik tuomet, kai toks nesuvokimas yra slygotas objektyvi aplinkybi ir kaltininkui buvo neivengiamas61. i tez laikytina visikai pagrsta, kadangi asmens poir statym saugomas
59

60

61

,,Mistine i svoka tampa, kai (1) lieka neaiki autori pozicija, ar ,,esmei priskiriami poymiai yra ir kalts poymiai ir (2) dar paymima, kad kalts esm nra aktuali praktinje veikloje, o reikminga tik teoriniu aspektu. Taigi apie kalt formuojamas savotikas esms ,,rkelis, kurio vieta ir paskirtis baudiamojoje teisje lieka neaiki. Tok kalts esms apibdinim galima rasti: . . . . . . . 2002. C. 194, 301, 309; . ., . . ... 1974. C. 43, 66. Piesliakas V. Lietuvos baudiamoji teis. 2006. P. 344; Lietuvos Respublikos baudiamojo kodekso komentaras. Bendroji dalis (1-98 straipsniai). Vilnius: TIC, 2004. P. 103 104, 106; Klimka A. Nusikaltimo sudtis.., 1968. P. 17; . . . 2004. C. 574; . . ..., 2003. C. 79 81; . . . . . . . 2002. C. 312; .., . . . . 2002. C. 143; . . ..., 2001. C. 115; . . .., 2000. C. 33; .., . . . 2000. C. 227; . ., . . ... 1974. C. 46, 85, 87; . . . . . 2-. - : i . . . 1912. C. 269; . . . . . . 1. - : . 1994. C. 235; Beling E. Die Lehre vom Verbrechen. Tbingen. 1906. S. 180; E. Beling poiris aptariamas: . . . - : , 1977. C. 28 ir Gropp W. Strafrecht.., 2001. S. 241; analogikos nuomons buvo ir K. Binding r.: Stankeviius V. Baudiamoji teis. Paskaitos. Kaunas: Lietuvos universiteto Teisi fakulteto leidinys. 1925. P. 55. r.: Piesliakas V. Lietuvos baudiamoji teis. 2006. P. 402; Klimka A. Nusikaltimo sudtis.., 1968. P. 17; . . .., 2003. C. 172; . . . . . . . 2002. C. 341, 353; .., . . . . 2002. C.160; . . ..., 2001. C. 129; .., . . . 2000. C. 252; . . .., 2000. C. 36; . . .., 1912. C. 269, 301; . . .., 1994. C. 237, 238. I kit

30

vertybes (pagal socialin psichologin kalts teorij laikom svarbiu kalts poymiu) kaip negatyv apibdina ne tik asmens prieikumas ioms vertybms (pasireikiantis nusikalstamos veikos sudty apraytos veikos realizavimu suvokiant jos prieingum teisei, jos pavojingum visuomenei), bet ir abejingumas statymo saugom vertybi atvilgiu (pasireikiantis nusikalstamos veikos sudty apraytos veikos realizavimu nesuvokiant jos socialins reikms dl savo nepakankamo domjimosi statym reikalavimais). Kita vertus, tarp socialins psichologins kalts teorijos atstov teigini susidaro loginis nenuoseklumas: apibdinant kalt ar jos formas, kaltininko daromos nusikalstamos veikos socialins reikms suvokimas vardijamas kaip btinas kalts poymis, taiau, kalbant apie asmens klaidos reikm jo baudiamajai atsakomybei, jau teigiama, kad tokio suvokimo trkumas gali ir nealinti kalts (jei jis nebuvo slygotas objektyvi aplinkybi ir asmeniui nebuvo neivengiamas). nenuoseklum, manyiau, galima itaisyti patikslinant socialins psichologins kalts teorijos atstov teiginius dl kalts turinio: kalts turinio elementu pagal socialin psichologin kalts teorij laikytinas asmens daromos nusikalstamos veikos socialins teisins reikms suvokimas arba jos nesuvokimas, turint galimyb nusikalstamos veikos socialin reikm suvokti. Kalts struktra pagal socialin - psichologin kalts teorij (kaip ir pagal grynj psichologin kalts teorij) apsiriboja jos formomis - tyia ir neatsargumu62.
Iimtis sudaro tik P. Dagel ir D. Kotov, kaltei priskiriantys ne tik tyi, neatsargum, bet ir motyv, tiksl63, bei A. Kozlov, kalts dalimi, be jos form, taip pat laikantis ir pakaltinamum64. Kitais klausimais i mokslinink poiriai kalts samprat yra analogiki kit socialins psichologins kalts teorijos atstov poiriams.

Nusikalstamos veikos struktroje, TSRS, Rusijos, Baltarusijos ir Lietuvos autori, atstovaujani aptariam kalts teorij, nuomone, kalt yra vienas i nusikalstamos veikos sudties subjektyvij poymi65 (is poiris sutampa su grynosios psichologins kalts teorijos atstov poiriu). Kiek kitaip klausim sprend XIX a. pabaigoje XX a. pradioje socialine psichologine kalts teorija besivadovav Vokietijos mokslininkai. Jie nusikalstamos veikos
autori isiskiria V. Jakuin, kurio nuomone, daromos nusikalstamos veikos neteistumo nesuvokimas, nepriklausomai nuo tokio nesuvokimo prieasi, gali alinti asmens atsakomyb u tyin nusikalstam veik arba net alinti jo baudiamj atsakomyb apskritai, - . . . 1988. C. 98, 107. Piesliakas V. Lietuvos baudiamoji teis. 2006. P. 336; Lietuvos Respublikos baudiamojo kodekso komentaras. 2004. P. 103; Klimka A. Nusikaltimo sudtis.., 1968. P. 12; . . . . . . . 2002. C. 301; .., . . . 2000. C. 223; .., . . . . 2002. C. 138; . . .., 2000. C. 13; . . . . .., 1987. C. 13. . ., . . ... 1974. C. 41. . . . 2004. C. 584. Piesliakas V. Lietuvos baudiamoji teis. 2006. P. 336; Lietuvos Respublikos baudiamojo kodekso komentaras. 2004. P. 104; .., . . . . 2002. C.137; .., . . . 2000. C. 146, 148, 149; . . . . .., 1987. C. 7 ir kt.

62

63 64 65

31

sudt suprato kaip objektyvij nusikalstamos veikos poymi (netraukiant objekto) visum, o kalt traktavo kaip savarankik baudiamosios atsakomybs pagrind, nepriklausant nusikalstamos veikos sudiai66. 1. 5 Socialins psichologins kalts teorijos privalumai ir kritika Socialin psichologin kalts teorija pasiymi privalumais, kurie bdingi ir grynajai psichologinei kalts teorijai. Ji utikrina, kad nepadarius baudiamajame statyme apraytos veikos, niekas nebus pripaintas kaltu vien dl jo ketinim (,,piktos valios). Kita vertus, ir kilus sunkiems padariniams ar faktikai padarius pavojing veik (pvz., per valstybs sien be leidimo perveus vaist, kuri sudt eina ir psichotropini mediag), asmuo nebus pripaintas kaltu, jeigu tai nebuvo padaryta smoningai (pvz., neinant apie kelionin krep kakieno kitus vaistus). Be i privalum galima iskirti ir kitus, kuriais grynoji psichologin kalts teorija nepasiymi. Vis pirma socialin psichologin kalts teorija turi metodologin pranaum. ios teorijos alininkai atsisako nepagrsto siekio teisje ir teiss moksle isiversti vien gamtos moksl formuluojam svok pagalba. kalts svok traukiami ir socialiniai norminiai elementai, tokie kaip nusikalstamos veikos neteistumo, pavojingumo suvokimas, nusikalstamos veikos socialin reikm. Be to, kalt, kaip ji suprantama pagal socialin psichologin kalts teorij, visikai pagrindia baudiamj atsakomyb subjektyviuoju aspektu. i teorija kreipia didel dmes asmens psichin santyk su statymo reikalavimais ir j ginamomis vertybmis. is santykis laikomas btinu kalts poymiu. Toks poiris padeda ukirsti keli situacijoms, kai statymus gerbiantis ir jais besivadovaujantis asmuo, smoningai ir valingai padars alos (pvz., btinosios ginties bklje), laikomas veikusiu kaltai67. Pagal i teorij bt pagrstas asmens nepripainimas kaltu ir tuomet, kai jis padaro neivengiam teisin klaid ar susiklosto kita situacija, kada asmuo, nepaisant smoningo ir valingo pavojingos veikos padarymo, remiantis teisins valstybs principais, nelaikytinas smerktinu. Kaip pagrindin socialins psichologins kalts teorijos kritik argument galima paminti kalts esant asmens nusikalstamam nerpestingumui pagrindimo problem.
66 67

galjimas suvokti

r. Gropp W. Strafrecht.., 2001. S. 241; . . .., 1977. C. 25. r.: Piesliakas V. Mokymas apie.., 1996. P. 133; . . // . 2004, No. 3, C. 70; . ., . . ... 1974. C. 85, 86; . . .., 1994. C. 194.

32

Socialin psichologin kalts teorija, kaip ir grynoji psichologin kalts teorija, btinu kalts poymiu laiko kaltininko psichin santyk su visais objektyviaisiais nusikalstamos veikos poymiais, apraytais baudiamajame statyme. Taigi i teorija susiduria su lygiai tokia paia problema, kaip ir anksiau nagrinta jai giminika kalts teorija negali pagrsti kalts, kai nenustatomas kaltininko psichinis santykis su nusikalstamos veikos padariniais nusikalstamo nerpestingumo atveju. Kaip gi socialins psichologins kalts teorijos atstovai sprendia nusikalstamo nerpestingumo problem? Kai kurie mokslininkai, analogikai kaip ir grynosios psichologins kalts teorijos atstovai, nusikalstamame nerpestingume mgina iskirti kaltininko psichin santyk su nusikalstamos veikos padariniais. Kiti, neatsivelgdami vien i esmini atstovaujamos teorijos teigini kad asmuo pripastamas padariusiu nusikalstam veik kaltai tik tuomet, kai yra nustatomas jo psichinis santykis su visais objektyviais nusikalstamos veikos poymiais (tame tarpe su padariniais), teigia, kad norint pagrsti kalt nusikalstamo nerpestingumo atveju, pakanka nustatyti kaltininko psichin santyk vien su pavojinga veika. ie argumentai jau buvo aptarti ir kritikuoti, raant apie grynj psichologin kalts teorij. Nemaa dalis socialins psichologins kalts teorijos atstov kalt nusikalstamo nerpestingumo atveju grindia kaltininko abejingu poiriu statymo reikalavimus, j ginamas vertybes, statym nustatyt pareig elgtis tokiu bdu, kad nebt sukeltas pavojus statym ginamoms vertybms68. Skirtingai nuo grynosios psichologins kalts teorijos, aptariamosios kalts teorijos atstovai turi piln teis remtis ia nuostata, nes, ios kalts teorijos poiriu, asmens psichinis santykis su statymo reikalavimais yra svarbus kalts elementas. Taiau esmin problema yra tame, kad socialin psichologin kalts teorija btinu kalts momentu laiko ne tik asmens psichin santyk su statym reikalavimais, j ginamomis vertybmis, bet ir su visais objektyviaisiais nusikalstamos veikos poymiais, apraytais baudiamajame statyme (iskyrus bendruosius subjekto poymius). Pastarasis aspektas, sprendiant i socialins psichologin kalts teorijos atstov pateikiam kalts apibrim, laikomas net svarbesniu. Dl ios prieasties, grsdami asmens kalt, ios kalts teorijos atstovai, mano manymu, neturi teiss apsiriboti vien asmens psichiniu santykiu su statym reikalavimais, arba, kaip silo kai kurie autoriai, alia io santykio, nusikalstamo nerpestingumo atveju, reikalauti tik asmens psichinio santykio su jo daroma pavojinga veika 69. Nusikalstamo
68

nerpestingumo

atveju,

nesant

asmens

psichinio

santykio

su

visais

Pvz., r.: Piesliakas V. Lietuvos baudiamoji teis. 2006. P. 393; Lietuvos Respublikos baudiamojo kodekso komentaras. 2004. P. 112; Klimka A. Nusikaltimo sudtis.., 1968. P. 26 28; C. . ..., 2003. C. 109; . . . . . . . 2002. C. 332; . . . . .., 1987. C. 49 ir kt. . . .., 2000. C. 48; . . . 1988. C. 16 18.

69

33

baudiamajame statyme apraytais objektyviaisiais nusikalstamos veikos poymiais (konkreiai padariniais), nra ir vieno i btin kalts, kaip ji suprantama socialinje psichologinje kalts teorijoje, poymi. Taigi, manau, vis tik yra teiss minti carins Rusijos baudiamosios teiss profesoriai, Vokietijos baudiamosios teiss mokslininkai ir kai kurie Rusijos ir tarybiniai baudiamosios teiss specialistai, teigdami, kad psichologins kalts teorijos negali pagrsti kalts nusikalstamo nerpestingumo atveju, neatsisakydamos kai kuri pagrindini savo teigini.

34

1. 6 Normin kalts teorija

70

XIX ir XX ami sandroje mokslas apie kalt Europoje igyveno didel kriz. Visame pasaulyje spariai vystsi pramon. Nerpestingas elgesys su vis sudtingjania technika m kelti vis didesn, ir didesn pavoj visuomenei. Baudiamoji atsakomyb u tok elges pasidar socialine btinybe, taiau psichologins kalts teorijos negaljo pagrsti nusikalstamo nerpestingumo kalts. Be to, baudiamosios teiss doktrinoje buvo keliamas klausimas, ar manoma apskritai surasti apibendrinani svok tokioms skirtingoms elgesio formoms kaip smoningas (t. y. tyinis ar lengvabdikas) pavojaus suklimas ir nesmoningas (t. y. nerpestingas) elgesys71. Nenuostabu, kad tokiomis aplinkybmis nemaa dalis baudiamosios teiss specialist m apskritai abejoti kalts sampratos perspektyvomis baudiamojoje teisje. Europoje vis labiau populiarjo antropologin baudiamosios teiss mokykla, valstybs prievartos priemoni taikymo pagrindu laikiusi ne asmens kalt, bet jo biologines ypatybes, neva lmusias nusikalstamos veikos padarym72, taip pat sociologin baudiamosios teiss mokykla, ,,socialins gynybos priemoni taikymo asmeniui pagrindu laikiusi ne asmens kalt, bet jo ,,pavojing bkl73. Tokiame kontekste 1907 m. Gysene (Vokietija) buvo ileista vokiei teisininko R. Frank knygel ,,ber den Aufbau des Schuldbegriffs (,,Apie kalts svokos sandar), kurioje buvo pasilytas naujas poiris kalt, gavs normins kalts teorijos pavadinim. Baudiamojo proceso teisje priimtos kalts sampratos pavyzdiu74, R. Frank pasil principin kalts formul: kalt - tai smerktinumas (vok. Schuld ist Vorwerfbarkeit). Laikui bgant, baudiamosios teiss teorijoje iek tiek kito supratimas, kas sudaro asmens smerktinumo turin (kokiu pagrindu galima asmen smerkti), bet pats principas iliko iki i dien. R. Franko pasilyta normin kalts teorija paplito ir tapo vyraujania ne tik Vokietijoje, bet ir kitose valstybse: Austrijoje, veicarijoje, Nyderlanduose, Lenkijoje, Italijoje, Ispanijoje, Portugalijoje, Estijoje, Graikijoje, Japonijoje, P. Korjoje ir praktikai visoje Piet Amerikoje75.
70

71

72

73

74

75

Grynoji ir vyraujanios nuomons normins kalts teorijos iame darbe bus nagrinjamos kartu, kadangi j skirtumai nra labai yms i esms apsiriboja skirtingu poiriu kalts struktr. Apie diskusij iuo klausimu plaiau r.: von Liszt F., Schmidt E. Lehrbuch des Deutschen Strafrechts. 1932. S. 228. i problem paymi ir kai kurie iuolaikiniai psichologins krypties kalts teorij atstovai. Kaip rao I. Tiakova ,,tyia ir neatsargumas apibdinami tokiu skirtingu psichiniu santykiu su teiss saugomais interesais (...), kad j suvienijimas vienoje ,,kalts turinio svokoje neleidia apibrti ios svokos kokiais nors konkreiais poymiais, - ..., . . . . . . 2002. C. 308. r. Baudiamoji teis. Bendroji dalis. 2001. P. 34 36; . . . . . 1996. C. 10; . . . 1950. C. 112. Plaiau r. . . .., 2000. C. 10; . . . 1996. C. 15; . . .., 1912. C. 267 268. aspekt paymi F. fon List, pats nepritars kalts samprat baudiamojoje teisje ir baudiamajame procese suartinimui r. von Liszt F., Schmidt E. Lehrbuch des Deutschen Strafrechts, 1932. S. 228. r.: Jescheck H. H. und Weigend T. Lehrbuch des Strafrechts.., 1996. S. 426; Fletcher G. P. Criminal Theory in the Twentieth Century // ibid. 2001. P. 9.; Pikame P. Sootak J. Estonian Criminal Law: Reform

35

Kaip ymesnius vyraujanios normins kalts teorijos atstovus galima bt iskirti Vokietijos mokslininkus H. H. Jeek (H. H. Jescheck), T. Vaigend (T. Weigend), J. Vesels (J. Wessels), V. Galas (W. Gallas), bei iai teorijai artim K. Roksin (C. Roxin). Grynosios normins kalts teorijos ymesni atstovai, taip pat vokieiai: H. Velcel (H. Welzel), R. Maurach, H. Cipf (H. Zipf), Artur ir Armin Kaufman (Arthur Kaufmann, Armin Kaufmann). Kaip jau minta, kalt pagal normin kalts teorij smerktinumas76. Kieno poiriu asmuo gali bti laikomas smerktinu? Kaltj asmen pasmerkia teismas (oficialiai paskelbdamas j kaltu apkaltinamojo nuosprendio rezoliucinje dalyje77), atstovaudamas valstyb, o kartu ir visuomen, kurios apsaugos ir gerovs utikrinimo tikslu valstybei yra suteikta teis taikyti neigiamo poveikio priemones jos pilieiams78. Taigi kaltininko smerkimo subjektas yra valstyb, o betarpikai teismas. Kokio pobdio yra pasmerkimas etinis-moralinis, politinis, teisinis? Normins kalts teorijos atstovai pabria, kad pasmerkimas (priekaitas) yra teisinio pobdio, bet jokiu bdu ne moralinio79. Teismas atstovauja visus visuomens narius. iuolaikinje pliuralistinje postmodernistinje demokratinje visuomenje vargu ar galima kalbti apie vien neginijam moral. Teismas kaltininko elges gali vertinti tik vadovaudamasis visiems bendrais kriterijais teisiniais kriterijais. Be to, iuolaikinje baudiamojoje teisje, kaip teisingai paymjo didysis Vokietijos Aukiausiojo Teismo baudiamj byl senatas dar 1952 m. kovo 18 d. sprendime, atsakomyb kyla ne tik u poelgius, kurie galt bti vertinami morals poiriu (taip vadinamos tradicins nusikalstamos veikos (lot. mala in se) pvz., plimas, nuudymas ir pan.), bet ir u moraliniu poiriu neutralias veikas, valstybs draudiamas vien dl socialinio ar grynai administracinio tikslingumo (lot. mala prohibita)80, pvz., neteistas valstybs sienos perjimas (LR BK 291 str.), savavaldiavimas (294 str.) ar narkotini ar psichotropini mediag sigijimas be tikslo jas platinti (259 str.). Visa tai leidia kalbti apie kalt tik kaip teisin81 asmens smerktinum, ne moralin. Kuo pasireikia kaltininko smerktinumas, kas btent yra smerkiama, Vokietijos baudiamosios teiss teorijoje galima rasti nemaai skirting nuomoni82. Labiausiai paplit yra
as a Path to Independence // ibid.; Marek A. Walto S. Podstawy prawa i procesu karnego. 1999. P. 74 76. BGHSt 2, 194; Jescheck H. H. und Weigend T. Lehrbuch des Strafrechts.., 1996. S. 420; Roxin C. Was Bleibt Von Der Schuld.., 1988. S. 91; Welzel H. Das Deutsche Strafrecht. 4. Aufl. 1954. S. 103. cit. pgl. Krauss D. Schuld im Strafrecht.., 1994. S. 5. Lietuvos Respublikos baudiamojo proceso kodekso (BPK) 297 str., 301 str. 1 d. 2 p. r. Roxin C. Was Bleibt Von Der Schuld.., 1988. S. 92. Wessels J. Baudiamoji teis..., 2003. P. 129; Jescheck H. H. und Weigend T. Lehrbuch des Strafrechts.., 1996. S. 418, 419; Roxin C. Was Bleibt Von Der Schuld.., 1988. S. 92. r. BGHSt 2, 194. Tiek kiek teis susijusi su politika ir politin. Apie nuomoni vairov iuo klausimu plaiau r. Roxin C. Strafrecht.., 1997. S. 732 745; Jescheck H. H. und Weigend T. Lehrbuch des Strafrechts.., 1996. S. 422.

76

77 78 79

80 81 82

36

du poiriai: taip vadinamos ,,teisikai peiktin pair (vok. Schuld als ,,rechtlich missbilligte Gesinnung) ir ,,galimybs elgtis kitaip (vok. Schuld als ,,Andershandelnknnen) kalts pagrindimo sampratos. Vyraujanios ,,teisikai peiktin pair krypties atstov (W. Gallas, H. H. Jescheck, T. Weigend, J. Wessels ir kt.) nuomone, kaltininkas yra smerkiamas dl ,,teisins smons trkumo83, lmusio nusikalstamos veikos padarym, arba, kitaip, ,,dl reikalaujamo dmesio neteikimo baudiamosios teiss norm saugomiems teisiniams griams84. Svarbu pabrti, kad smerkiamos ne vien kaltininko netinkamos pairos visuomenje priimtas vertybes, bet ir jo neteista veika, kuria ios pairos gavo objektyvi iraik (pasireik iorikai)85. Be objektyvij nusikalstamos veikos poymi, asmens pasmerkimas pagal kalts, kaip ,,teisikai peiktin pair samprat yra negalimas. Pasmerkimas pagal i kalts teorija negalimas ir tuomet, kai pavojinga veika padaroma ne dl netinkamo kaltininko poirio statymo saugomas vertybes, bet dl objektyvi aplinkybi, neleidiani asmeniui pasielgti pagal statym reikalavimus: neivengiamos teisins klaidos, psichikos sutrikimo, maametysts, pavojingos metu susiklosiusi ekstraordinarini aplinkybi (pvz., btinosios ginties rib perengimas dl didelio sumiimo ar igsio, kur sukl pavojingas ksinimasis). Kitos plaiai paplitusios ,,galimybs elgtis kitaip krypties alinink poiriu, asmuo pasmerkiamas, nes ,,jis apsisprend elgtis teisei prieingu bdu ir taip elgsi, nors jis galjo apsisprsti elgtis teistai ir taip elgtis86. Labai panai mintis yra tvirtinta ir Lietuvos Respublikos BK 2 str. 3 d., kur nustatyta, kad ,,asmuo atsako pagal baudiamj statym tik tuo atveju (...), jeigu nusikalstamos veikos padarymo metu i jo buvo galima reikalauti statymus atitinkanio elgesio (= jis galjo elgtis pagal statym reikalavimus mano past.). Kaltininko negaljimu elgtis kitaip taip pat paaikinamas draudimas smerkti pavojing veik padarius asmen jam padarius neivengiam teisin klaid, ar dl psichikos sutrikimo, psichins socialins nebrandos ar ypatingai sudting pavojingos veikos padarymo aplinkybi. velgti skirtum tarp ,,teisikai peiktin pair ir ,,galimybs elgtis kitaip poiri, galima tik pasiymint preciziniu teisiniu mstymu. Ir nors skirtumai yra labai nedideli, Vokietijos teisininkai juos velgia, matydami juose ne tik teorini, bet ir praktini problem. Skirtingai nuo ,,teisikai peiktin pair, ,,galimybs elgtis kitaip poiris sulaukia kritikos tuo aspektu, kad jo pagrindu esanti tez, kad traukiamas baudiamojon atsakomybn
83 84 85

86

Jescheck H. H. und Weigend T. Lehrbuch des Strafrechts.., 1996. S. 421. Ibid, S. 422. Jescheck H. H. und Weigend T. Lehrbuch des Strafrechts.., 1996. S. 426; Wessels J. Baudiamoji teis..., 2003. P. 128. BGHSt 2, 194; analogikai Krger R. Strafrecht. Allgemeiner Teil. 1. Band, 6. Aufl. Mnster: Alpmann und Schmidt Juristische Lehrgnge Verlagsgesellschaft mbH & Co. KG. 1994. S. 103; Welzel H. Das Deutsche Strafrecht. 4. Aufl. 1954. S. 103. cit. pgl. D. Krauss D. Schuld im Strafrecht.., 1994. S. 5. Taip pat r. ina: Roxin C. Strafrecht.., 1997. S. 732.

37

asmuo ,,nusikalstamos veikos metu galjo pasielgti kitaip tam tikrais atvejais negali bti rodoma. is momentas tampa ypa aktualus, kai asmuo traukiamas baudiamojon atsakomybn u nusikalstamos veikos padarym afekto bklje. ,,Galjim pasielgti kitaip io poirio alininkai paaikina taip: ,,pagal ms turim patyrim, analogikoje situacijoje kitas mogus, temps valios pastangas, ko, ko gero, pritrko kaltininkui, konkreiomis aplinkybmis bt pasielgs kitaip87. Taiau teisme sprendiamas konkretaus kaltininko, o ne kakieno kito galimybs elgtis kitaip ir kalts klausimas. Kaltinamasis, turdamas jam bdingas valines savybes, pasielg btent taip, o ne kitaip. Kok rodym bt galima pateikti, kad jis tikrai galjo pasielgti kitaip (ypa, jei kalba eina apie nusikalstamos veikos padarym afekto bsenoje)? Net ir pasitelkus kaip tam tikr mat kit mog, su tokiomis pat fizinmis, psichinmis savybmis, tokia paia patirtimi, kaip kaltinamojo (nors tok mog rasti bt daugiau nei sudtinga) ir palyginus, kaip jis bt elgsis analogikoje situacijoje (kas taip pat praktikai nemanoma, nes nusikalstamos veikos situacija yra unikali ir nepakartojama), viso labo turtume du lygiaverius prieingus ,,rodymus (kaltininkas nusikalto, jo matu buvs asmuo - ne), i kuri, pagal in dubio pro reo88 princip, tekt daryti ivad, kad kaltininkas konkreioje situacijoje negaljo kitaip pasielgti89. inoma, ,,teisikai peiktin pair poiris irgi yra ne be priekait (K. Roksin nuomone, jis nepateikia aikaus teisinio peiktinumo kriterijaus), taiau, mano nuomone, jis yra priimtinesnis. Klausimas, ar kaltininko pairos visuomens vertybes buvo teisikai priimtinos ar ne (t. y. ar tokios pairos yra pakankamos, kad bt manomas teisins valstybs piliei darnus gyvenimas kartu), mano nuomone, yra vertinamojo teisinio pobdio klausimas, kur galima palikti sprsti teismo kompetencijai. Tuo tarpu asmens galjimas ar negaljimas tam tikroje praeities situacijoje (nusikalstamos veikos padarymo metu) pasielgti kitaip yra fakto klausimas, kurio teismas, kaip buvo minta, pagrstai isprsti nepajgus. Skirtingai nuo prasto Lietuvos baudiamojoje teisje poirio kalt, kaip nusikalstamos veikos sudties poym, normins kalts teorijos atstovai, kaip tai prasta vokikosios baudiamosios teiss sistemos alyse, kalts nelaiko nusikalstamos veikos sudties dalimi. Kalt, j poiriu, yra alia nusikalstamos veikos sudties esanti papildoma asmens baudiamosios atsakomybs slyga90. Pagal Vokietijos baudiamojoje
87

teisje priimt trinar nusikalstamos

88 89

90

Taip aikina K. Engi (K. Engisch), T. Lenkner (T. Lenckner) ir kt. r. Jescheck H. H. und Weigend T. Lehrbuch des Strafrechts.., 1996. S. 411. Nepaalinamos abejons aikinamos kaltinamojo naudai. Apie ,,galjimo pasielgti kitaip tezs nerodomum taip pat r.: Roxin C. Strafrecht.., 1997. S. 732 734; Jescheck H. H. und Weigend T. Lehrbuch des Strafrechts.., 1996. S. 411, 427; Haddenbrock S. Kants Anthropologie Und Rechtslehre In Heutiger Sicht Eines Forensischen Psychiaters. Gedanken und Bedenken zur schuldstrafrechtlichen Praxis. // Die Frage Nach Der Schuld. Mainzer Universittsgesprche Smmersemester 1987 Und Wintersemester 1987/88. Mainz: Johannes Gutenberg-Universitt, 1988. S. 47 49, 61 66; Roxin C. Was Bleibt Von Der Schuld.., 1988. S. 90. Wessels J. Baudiamoji teis..., 2003. P. 45, 127, 268; Fletcher G. P. Criminal Theory in the Twentieth

38

veikos struktr, pagrindins asmens nubaudimo slygos sudaro toki sistem (ji tyrimo metu tikrinama atitinkama eils tvarka): (1) nusikalstamos veikos sudt atitinkanios veikos padarymas (skirtingai nuo Lietuvoje priimto poirio, nusikalstamos veikos sudt traukiami tik tie poymiai, kurie apibdina kaltininko elgesio alingum, bet ne pat kaltinink), (2) sudt atitinkanios veikos neteistum alinani aplinkybi nebuvimas (t. y. baudiamj atsakomyb alinani aplinkybi nebuvimas), (3) kalt (pasmerkim darani negalimu aplinkybi nebuvimas, t. y. kaltininko gebjim atsakyti u padaryt neteist veik patvirtinantys poymiai: asmens pakaltinamumas, galimyb inoti apie tokios veikos prieingum teisei ir kt.). Grynosios ir vyraujanios normins kalts teorijos atstov nuomons dl kalts struktros skiriasi. Pagal grynj normin kalts teorij yra grietai skiriama tyia su neatsargumu ir kalt. Yra laikoma, kad tyia ir neatsargumas priklauso nusikalstamos veikos sudiai, bet ne kaltei. Tyia ir neatsargumas apibdina elgesio alingum, bet ne kaltininko pairas statymo saugomas vertybes. Kalt, anot grynosios normins kalts teorijos atstov sudaro: 1) pakaltinamumas, 2) galimybs inoti statym reikalavimus buvimas, 3) veikos padarymo aplinkybi normalumas91, 4) specials kalts poymiai (i poymi analog Lietuvos BK nenumato, tai poymiai, apibdinantys didesn ar maesn kaltininko smerktinum, pvz., piktybikumas, emos paskatos)92. Tuo tarpu vyraujanios normins kalts teorijos atstov poiriu, tyia ir neatsargumas priklauso ne tik nusikalstamos veikos sudiai (kaip elgesio formos), bet ir kalts sriiai (kaip kalts formos), kadangi ne tik apibdina asmens elgesio pavojingum, bet ir ireikia didesn ar maesn kaltininko nusistatymo prie statymo reikalavimus ir jo ginamas vertybes laipsn. Taigi tyia ir neatsargumas vyraujanioje normins kalts teorijoje atlieka dvigub funkcij 93. Dl to, pagal vyraujani normins kalts teorij kalts struktra susideda i penki element: 1) pakaltinamumo, 2) tyins ar neatsargios kalts formos, 3) galimybs suvokti statym reikalavimus, 4) veikos padarymo aplinkybi normalumo, 5) speciali kalts poymi94.
Century // ibid. 2001. P. 6; Roxin C. Strafrecht.., 1997. S. 731; Jescheck H. H. und Weigend T. Lehrbuch des Strafrechts.., 1996. S. 404. Paymtina, kad, nepaisant lietuvikoje doktrinoje nusistovjusio poirio, Lietuvos Respublikos BK 2 str. yra ireiktas vokikasis poiris baudiamosios atsakomybs pagrindus kaltumas ir veikos atitikimas nusikalstamos veikos sudiai numatyti kaip atskiri baudiamosios atsakomybs pagrindai (2 str. 3, 4 d.). ,,Nenormalios situacijos pavyzdys btinosios ginties situacija, suklusi upultajam didel sumiim ar igst, dl kurio jis padaro nusikalstam veik perengdamas btinosios ginties ribas. domu, kad aplinkybi normalumas kaip kalts slyga (tiksliau j nenormalumas, kaip kalt alinanti aplinkyb) yra numatytas ir Rusijos Federacijos BK 28 str. 2 d. Plaiau r.: Gropp W. Strafrecht.., 2001. S. 243; Roxin C. Strafrecht.., 1997. S. 730; Jescheck H. H. und Weigend T. Lehrbuch des Strafrechts.., 1996. S. 421. Wessels J. Baudiamoji teis..., 2003. P. 135; Schroth U. Vorsatz als Aneignung..., 1994. S. 22 29; Jescheck H. H. und Weigend T. Lehrbuch des Strafrechts.., 1996. S. 430. Wessels J. Baudiamoji teis..., 2003. P. 130; Gropp W. Strafrecht.., 2001. S. 243; Jescheck H. H. und

91

92

93

94

39

1. 7. Normins kalts teorijos privalumai ir kritika Normin kalts teorija, kaip ir psichologins kalts teorijos, utikrina, kad niekas nebt pripaintas kaltu vien dl sitikinim ar ketinim (,,piktos valios), nes smerkimo dalyku yra ne tik kaltininko teisikai peiktinas psichinis santykis su statym ginamomis vertybmis, bet ir santyk atskleidianti neteista (= atitinkanti nusikalstamos veikos sudt bei padaryta nesant baudiamj atsakomyb alinani aplinkybi) veika. Dl tos paios prieasties, pagal normin kalts teorij niekas negalt bti pripaintas kaltu esant baudiamj atsakomyb alinani aplinkybi. Dar daugiau, i teorija paaikina ir tai, kodl neturi atsakyti asmuo, perengs btinosios ginties ribas dl pavojingo ksinimosi sukelto didelio sumiimo ar igsio.
i situacij numato Vokietijos BK 33, taip pat ji buvo numatyta 1961 m. Lietuvos Respublikos BK 141 str. 3 dalyje. 2000 m. BK 28 str. 3 d. ksinimosi sukelto didelio sumiimo ar igsio slygota aikiai neadekvati ksinimuisi gynyba yra prilyginta btinajai giniai leistinose ribose, kas, mano nuomone, nra pagrsta dl skirtingos asmens nebaudiamumo iose situacijose prigimties. Manyiau, kiek nelogika neadekvai gynyb (perengianti leistinas ribas) tapatinti gynybai leistinose ribose. Pritariau Vokietijos baudiamojoje teisje priimtam poiriui, kad dl didelio sumiimo ar igsio neadekvaiai besiginantis asmuo paeidia btinosios ginties teistumo slygas, kaip ir visi neadekvaiai besiginantys asmenys, taiau jis neatsako pagal baudiamuosius statymus tuo pagrindu, kad i jo, atsivelgiant situacij ir asmens psichines (emocines) galias, nebuvo galima tiktis ir reikalauti teisto elgesio, t. y. nebuvo kalts95, arba, kitaip tariant, jo elgesys nerodo, kad jo poiris statym ginamas vertybes bt prieikas ar abejingas. Taigi iuo atveju asmens baudiamoji atsakomyb alinama ne neteistumo lygmeny, bet laipteliu aukiau - (normins) kalts lygmenyje.

Kaip ir socialin psichologin kalts teorija, normin kalts teorija didel dmes skiria asmens pasmerkimo pagrindimui, tad visikai pagrindia kaltais pripastam asmen baudiamj atsakomyb subjektyviuoju aspektu ir alina asmen, nevert baudiamojo teisinio pasmerkimo (pvz., padariusi neivengiam teisin klaid), baudiamosios atsakomybs galimyb. Galiausiai vienas esmini normins kalts teorijos privalum yra tai, kad, skirtingai nuo psichologins krypties kalts teorij, i kalts teorija pagrindia kalt nusikalstamo nerpestingumo atveju, kadangi ji nelaiko btinu kalts poymiu asmens psichinio santykio su visais objektyviaisiais nusikalstamos veikos poymiais, apraytais baudiamajame statyme.
95

Weigend T. Lehrbuch des Strafrechts.., 1996. S. 429. r. BK 2 str. 3 d.

40

Nusikalstamo nerpestingumo kalt (smerktinumas, priekaitingumas) pasireikia tuo, kad asmuo, skirdamas, teisins tvarkos apsaugos poiriu, nepakankamai dmesio savo pareigai utikrinti, kad nebt paeistos statym ginamos vertybs, taiau turdamas galimyb tai padaryti, nors ir nesuvokdamas vis nusikalstamos veikos sudiai priskiriam nusikalstamos veikos poymi, faktikai juos realizuoja (pvz., sukelia paties nenumatytus, bet baudiamajame statyme apraytus, padarinius). Vokietijos baudiamojoje teisje galima aptikti palyginti nedaug kritini pastab normins kalts teorijos atvilgiu. Pavyzdiui, S. Hadenbrok (S. Haddenbrock, Vokietija) yra pasisaks prie i teorij, remdamasis ,,galimybs kitaip veikti tezs nerodomumu ir moralinio priekaito neleistinumu baudiamojoje teisje96. Taiau i kritika negali bti taikoma norminei kalts teorijai, jeigu remsims teisinio smerktinumo peiktin teisini pair pagrindu doktrina. Vokietijos baudiamojoje teisje daugiau diskusij kelia ne tiek normins kalts teorijos pajgumas pagrsti asmens baudiamj atsakomyb, kiek jos gebjimas apsprsti bausms dyd (Vokietijos BK 46 1 dalyje nustatyta, kad kaltininko kalt yra pagrindas sprendiant dl jo bausms)97. Taiau kalts ir bausms grietumo santykio klausimas iame darbe nebus nagrinjamas. Kitokia situacija susiklost Rusijoje. Praktikai nuo tada, kai po 1917 m. revoliucijos buvo priimtas pirmasis tarybinis dekretas ,,Dl teism (1917 m. lapkriio 22 d.), panaikins vis buruazini statym galiojim, ir tvirtins socialistins teisins smons princip, kaip ,,vienintel teisingo poirio vykius ir statymus priemon98, sivyravo nepalankus poiris Vakar Europos teisines idjas. Ne iimtis ir normin kalts teorija, sulaukusi labai atrios kritikos99. Ne bet kas, o rimti tarybiniai ir iuolaikiniai Rusijos mokslininkai yra apibdin normin (j odiais ,,vertinamj, rus. ) kalts teorij kaip ,,nemokslin ir

96 97

98 99

Haddenbrock S. Kants Anthropologie.., 1988. S. 49, 62, 64. Plaiau apie vietoj normins kalts silomas alternatyvas, r.: Roxin C. Was Bleibt Von Der Schuld.., 1988. S. 93, 101 106; Roxin C. Strafrecht.., 1997. S. 738 740. Paymtina, kad K. Roksin visikai pagrstai skeptikai vertina iuos pasilymus. . . . 1996. C. 14. Toliau, vengiant pasikartojim, bus pateikiama kritika ne tik dl normins kalts teorijos nuostat, bet ir dl tapai jos rusiko analogo - vertinamosios kalts teorijos - nuostat. Pati vertinamoji kalts teorija bus trumpai aptarta vliau. Tarp kitko, Rusijos baudiamosios teiss doktrinoje ir normin, ir vertinamoji kalts teorijos yra tapatinamos ir vartojamas vien ,,vertinamosios kalts teorijos pavadinimas. Taiau, mano nuomone, Rusijos vertinamosios kalts teorijos atstov poiris ne visikai sutampa su normins kalts teorijos pagrindinmis nuostatomis. Plaiau apie tai irkite 1. 8 skyriuje.

41

aling , ,,buruazin , ,,slepiania grobuonikus buruazinius interesus , ,,leidiani visik teismo savival103, kaip teorij, pagal kuri ,,nuteisiami nekalti, o kaltieji iteisinami104. Vis tik, kokius konkreius kritikuotinus normins kalts teorijos momentus iskiria tarybiniai ir post-tarybiniai moksininkai? 1) Vertinamasis kalts pobdis. Taip jau susiklost tarybiniame teiss moksle, kad svoka ,,vertinamasis pobdis suprantama kaip savavalikumo, subjektyvumo (neigiama prasme), neatitikimo faktinms aplinkybms sinonimas105. Dl to tarybiniame moksle visada akcentuojama objektyvumo, objektyvios tiesos (tame tarpe ir kalbant apie kalt) btinyb. Es, kalt visuomet yra objektyvi, baudiamosios atsakomybs pagrindu gali bti tik objektyvs faktai, o ne teismo vertinimas106. Vis pirma kalt pagal normin kalts teorij yra ne teismo vertinimas, o kaltininko teisini pair ypatyb (defektas). Antra, vertinamasis pobdis turi bti suprantamas ne kaip teismo savavalikumas, bet kultrinis vertybinis norminis slygotumas. Kaltininko pairas kaip tinkamas ar teisikai peiktinas teismas vertina pagal konkreioje visuomenje priimtus ir teisje vienokiu ar kitokiu bdu tvirtintus standartus (principus). Tai ir yra vertinamasis norminis kalts pobdis107. ie standartai skirtingais laikmeiais bei priklausomai nuo visuomens kultrini tradicij gali skirtis (ir skiriasi). Todl apie koki nors ,,objektyvi ties ar ,,objektyvi kalt negali bti ir kalbos. Normins kalts teorijos kritikai, matyt, pamirta, kad teis ne gamtos mokslas, kuriame galima remtis vien akivaizdiomis (empirikai galimomis patikrinti) svokomis. Tai socialinis mokslas, kurio svokos apibriamos atsivelgiant teisinio reguliavimo tikslus ir teiss principus. Tad kelti kalts svokai ,,gamtamokslinio objektyvumo reikalavim ir neigti jos normin (vertinamj) pobd visikai nra pagrindo.
. . .., 2000. C. 12; . . o . . . . 1968. C. 407. 101 Tok aptariamos teorijos apibdinim, kaip viepatavus tarybinio laikotarpio baudiamosios teiss teorijoje, nurodo S. Skliarov, r.: . . . // . 2003. No. 2. C. 71. 102 . . . 1950. C. 117.
100 103

100

101

102

104

105

106

107

. . ..., 2001. C. 107; . . . 1996. C. 19; . . .., 1977. C. 13. . . . 1996. C. 19; . ., . . ... 1974. C. 69. r. . . . 1960. . 99 taip pat: . . .., 1977. C. 24. r.: . . ..., 2001. C. 107; . . . 1996. C. 18, 19; . ., . . ... 1974. C. 70; . . .., 2004. . 189. S. Skliarov manymu, kalt yra vertinamojo pobdio, nes sprsdamas kalts klausim, teismas vertina rodymus. - . . . 2003. C. 11. Manyiau, toks poiris yra nepagrstas, nes rodym vertinimas yra procesin procedra, su kalts samprata neturinti nieko bendro. Pavyzdiui, sprendiant ar buvo padaryta veika, taip pat yra vertinami rodymai, bet teigti, kad veika yra vertinamojo pobdio svoka (tokia ivada logikai iplaukia i S. Skliarov teigini), a nedrsiau.

42

2) Galimyb pripainti asmen kaltu, nenustaius jo psichinio santykio su visais nusikalstamos veikos objektyviaisiais poymiais Vis pirma paymtina, kad tokia situacija pagal normin kalts teorij yra galima tik retais atvejais esant nusikalstamam nerpestingumui. Nustatant tyia ar dl nusikalstamo pasitikjimo veik padariusio asmens kalt, yra svarbus ir jo psichinis santykis su visais nusikalstamos veikos objektyviaisiais poymiais, apraytais baudiamajame statyme. Nusikalstamo nerpestingumo atveju kaltininko apsauga nuo nepagrsto nubaudimo i ties yra kiek susilpnjusi, taiau is trkumas mainamas iki minimumo visu komplektu priemoni: a) atsakomyb u nusikalstamai nerpesting nusikalstam veik galima tik atskirai BK specialiojoje dalyje numatytais atvejais108, b) atsakomyb u nusikalstamai nerpesting nusikalstam veik galima tik tuomet, kai teiss aktai nustato jo pareig rpestingai elgtis109. Kita vertus, galima kelti klausim, ar baudiamosios teiss teorijoje yra pateiktas geresnis pasilymas, kaip pagrsti kalt nusikalstamo nerpestingumo atveju? Aptariamu aspektu normin kalts teorij kritikuojantys mokslininkai110 tokio pasilymo nepateikia. 3) Kalts ir nusikalstamos veikos sudties atskyrimas Yra paymima, kad atsisakius pripainti nusikalstamos veikos sudt vieninteliu baudiamosios atsakomybs pagrindu, nebt utikrinamas teistumo ir asmen lygybs princip gyvendinimas111. Manytina, io argumento pagrindas yra kritik klaida, es vokikojoje baudiamosios teiss sistemoje kalt yra vienintelis baudiamosios atsakomybs pagrindas. Kaip minjau, be objektyviuosius ir subjektyviuosius nusikalstamos veikos sudties poymius atitinkanios veikos, normins kalts negali bti. Pagal normin kalts teorij, prieingai kritik nuogastavimams, kalt suteikia papildom (alia nusikalstamos veikos sudties) apsaugos nuo nepagrsto nuteisimo garantij. Net jei asmuo realizuoja visus nusikalstamos veikos sudties poymius, jeigu jis nra pripastamas smerktinu (kaltu), jo nuteisti negalima. Smerktinumo kriterijai taikomi visiems asmenims tie patys, tad ir asmen lygybs principas, taikant normin kalts teorij, nra paeidiamas. Taip pat tenka aptarti ir por literatroje pasikartojani priekait, mano manymu, slygot kakoki nesusipratim arba turini demagogin paskirt. Antai, teigiama, kad normin kalts teorija leidia pripainti asmen kaltu vien u pairas, neatsivelgiant faktines aplinkybes, vien vairi prezumpcij pagrindu112. Tai
108 109

110

111

112

Tai numato Vokietijos BK 15, taip pat Lietuvos BK 16 str. 4 d. Plaiau r.: Roxin C. Strafrecht.., 1997. S. 950 952. Analogikai: Piesliakas V. Lietuvos baudiamoji teis. 2006. P. 393 - 395; Baudiamoji teis. Bendroji dalis. 2001. P. 211 212. r. . . . 1996. C. 19, 33, 34; . . .., 1965. C. 33. . . // , C. 69; . . .., 1977. C. 13, 34; . . .., 2004. . 203, 204, ir kt. . . .., 2000. C. 4, 12; . . .

43

nepagrstas teiginys. Kaip jau buvo minta, negali bti normins kalts, kaltininkui nerealizavus objektyvij nusikalstamos veikos poymi. Taip pat paymima, kad kalt negali bti suprantama kaip pasmerkimas ar neigiamas vertinimas, nes smerkia teismas, o kalt turi bti kaltinamojo poymis113. Kaip jau buvo minta, normin kalt yra ne kaltininko pasmerkimas ar priekaitas jam (vok. Vorwurf), bet kaltininko smerktinumas (vok. Vorwerfbarkeit). Taigi kalt yra kaltininko ypatyb. Matyt, su ta paia klaida (smerktinumo ir pasmerkimo painiojimu) susijusi ir kita kritin pastaba, es normin kalt ne kaltininko ypatyb, bet procesas teisjo galvoje114. Ji taip pat yra nepagrsta.

113

114

1996. C. 33; . . , - : , 1963. C. 44, 75; . . .., 1965. C. 34; . . . 1950. C. 85. . . . 2004. C. 559; . . . . .., 1987. C. 8. . . .., 1965. C. 32; . . . 1950. C. 118.

44

1. 8 Vertinamoji kalts teorija

Klaidinga bt manyti, kad TSRS ir Rusijoje nebuvo ir nra mokslinink, velgusi esmini psichologini kalts teorij trkum ir atkreipusi dmes normin kalts teorij. Nepaisant didelio oficialiosios tarybins baudiamosios teiss doktrinos prieikumo normins kalts teorijai, keletas tarybini mokslinink savo darbuose msi ginti pagrindinius ios teorijos teiginius. Tai B. Utiovskij ( .)115, J. Demidov ( .)116, K. Tichonov ( .)117, G. Zlobin ( .), T. Daurova ( ), J. Noj ( .)118 ir kt. J atstovaujamas pairas Rusijos baudiamojoje teisje priimta vadinti vertinamja kalts teorija. i autori poiris kalt nevisikai sutampa su normins kalts teorijos atstov poiriui, jis nra identikas ir lyginant iuos autorius tarpusavyje, bet galima iskirti kelet principini nuostat, kurios juos vienija. i autori poiriu, kalt asmens neigiamam vertinimui pagrind duodanios aplinkybs, tame tarpe jo neigiamas poiris visuomenje priimtas vertybes. Asmens pripainimas kaltu jo pasmerkimas. Kalt, anot daugumos i autori, nepriklauso nusikalstamos veikos sudiai, tai savarankika baudiamosios atsakomybs slyga. Kalts turinys neapsiriboja vien jos formomis (tyia ir neatsargumu), motyvu ir tikslu. Taip pat teigiama, kad daromos nusikalstamos veikos neteistumo (pavojingumo) suvokimas btinas kalts elementas. Vertinamoji kalts teorija TSRS buvo tarsi ,,pogrindin, atstovaujama tik pavieni mokslinink, tad natralu, kad ji nebuvo taip ivystyta ir nepasiek tokio precizikumo, kaip Vokietijoje normin kalts teorija. Todl ios kalts teorijos nuostatos iame darbe nebus plaiau nagrinjamos.

115 116

117

118

r. . . . 1950. . . . 1975. J. Demidov pozicija aptariama: . . . 2004. C. 557 558; . . ..., 2003. C. 72 73. . . - . 1967; K. Tichonov pozicija aptariama: . ., . . ... 1974. C. 69 70. . e . // . . 1988; ., . - . // . . 1990, - r. taip pat . . e e . - ... . . . . . 1993. C. 23 24.

45

1. 9. Kalts samprata Lietuvos Respublikos BK kontekste Lietuvos baudiamosios teiss doktrinoje vyrauja psichologini kalts teorij nuostatos. Kita vertus, tiek grynosios psichologins, tiek socialins psichologins kalts teorij analiz, manau, leidia sprsti, kad ios teorijos nra nuoseklios. Normin kalts teorija, manyiau, ymi trkum neturi. Manau, visikai natralu, kad i kalts teorija vis plaiau sivyrauja kontinentins teiss sistemos valstybse. Kita vertus, norint pasilyti Lietuvos baudiamojoje teisje vadovautis normine kalts teorija, btina patikrinti, ar ios teorijos nuostatos yra suderinamos su galiojaniame Lietuvos Respublikos BK tvirtintomis nuostatomis. Vertinant normins kalts teorijos suderinamum su galiojaniu BK, aktualios yra BK 2 straipsnio 2 4 dalys, ir 14 - 15 straipsniai. BK 2 str. 2 d. nustato, kad statymo neinojimas nuo baudiamosios atsakomybs neatleidia119. Lotynikai is principas skamba ignorantia iuris nocet120. i nuostata, jei ji bt suabsoliutinama, nesiderint su normins kalts teorijos teiginiais, kadangi tuomet i io principo sekt, kad kaltininko santykis su statymo reikalavimais neturi baudiamosios teisins reikms. Tuo tarpu normin kalt vis pirma apibdinama kaip tam tikras (smerktinas) kaltininko poiris statym reikalavimus, j ginamas vertybes. Visgi aptariama BK nuostata nra nesuderinama su normins kalts teorijos teiginiais, kadangi BK 2 str. 2 dalyje tvirtinto principo suabsoliutinti neleidia to paties straipsnio 3 dalyje tvirtintas (normins) kalts principas, kuris nustato, kad asmuo atsako pagal baudiamj statym tik tuo atveju, jeigu veikos padarymo metu i jo buvo galima reikalauti statymus atitinkanio elgesio. Manau, visikai pagrstai, atsivelgdamas BK 2 straipsnio 3 dal, V. Piesliakas BK 2 straipsnio 2 dalies nuostat silo aikinti siaurai: statymo neinojimo (ar nesupratimo) atveju asmuo atsako pagal baudiamj statym tik tuomet, kai jis turjo galimyb suinoti (ir teisingai suprasti) statymo reikalavimus121. Toks BK 2 straipsnio 2 dalies aikinimas visikai dera su normins kalts teorijos nuostatomis. Kaip minta, btinas normins kalts poymis yra kaltininko prieikumas arba bent abejingumas statymo saugomoms vertybms. poym galima nustatyti tik tuomet, kai nustatoma, kad kaltininkas, paeisdamas statym reikalavimus, turjo galimyb juos inoti ir teisingai suprasti. Suprantama, asmens, objektyviai neturinio slyg susipainti su statym draudimais ir juos suvokti, negalima kaltinti prieikumu ar abejingumu statym nustatytai
119

120 121

Vargu ar ioje nuostatoje skmingai minimas ,,atleidimas nuo baudiamosios atsakomybs. Kaip ir ikilus asmens nepakaltinamumo klausimui, teisins klaidos atveju sprendiama, ar asmuo apskritai ,,atsako pagal baudiamj statym, o ne ,,ar yra pagrindas j atleisti nuo baudiamosios atsakomybs. Kaip inia, teisin situacijos, kai asmuo neturi atsakyti, ir situacijos, kai jis atleidiamas nuo baudiamosios atsakomybs, prigimtis i esms skiriasi. Paodiui: teiss neinojimas eidia. r.: Piesliakas V. Lietuvos baudiamoji teis. 2006. P. 403.

46

tvarkai. Toks asmuo nebt kaltas pagal normin kalts teorij. Jis neturt atsakyti ir remiantis BK 2 straipsnio 2 ir 3 dalimis. Pagal normin kalts teorij kalt nepriskiriama nusikalstamos veikos sudiai ir yra savarankika (papildoma) baudiamosios atsakomybs slyga. i nuostata nra prasta Lietuvos baudiamajai teisei, taiau ji puikiai dera su BK 2 straipsniu. io straipsnio 3 ir 4 dalyse kalt ir nusikalstamos veikos sudt atitinkanti veika yra iskirtos kaip atskiri baudiamosios atsakomybs pagrindai. Tradicinis Lietuvos baudiamajai teisei psichologini kalts teorij poiris, kad kalt yra nusikalstamos veikos sudties poymis, prieingai, manau, ne visai atitinka BK 2 straipsnio logik. Tam, kad BK 2 straipsnis atitikt mint psichologini kalts teorij teigin, jame visikai pakakt nuostatos, kad pagal baudiamj statym atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudiamojo statymo numatyt nusikaltimo ar baudiamojo nusiengimo sudt (kuri yra tvirtinta io straipsnio 4 dalyje). Dar kart treiojoje dalyje pabrti, kad kalt yra btina baudiamosios atsakomybs slyga, kai ji iaip ar taip, pagal psichologines kalts teorijas, yra nusikalstamos veikos sudties dalimi, bt visikai netikslinga. Vadovaujantis psichologini kalts teorij nuostatomis, aikinant BK 2 straipsn, reikt daryti ivad, kad statym leidjas yra neracionalus, tvirtindamas viena kit dubliuojanias nuostatas (BK 2 str. 3 ir 4 d.). Taiau teiss aikinimo teorijoje yra pripastama statym leidjo protingumo ir racionalumo prezumpcija122. J paneigti galima tik tuomet, kai niekaip nemanoma racionaliai paaikinti statymo nuostat. iuo atveju ios prezumpcijos neigti nra pagrindo, nes normin kalts teorija pateikia racional statymo aikinim. Taigi iuo atveju normin kats teorija netgi geriau paaikina baudiamj statym, nei tradicins psichologins kalts teorijos. Vertinant normins kalts teorijos suderinamum su BK, aktualus ir 14 straipsnis, kuris nustato: ,,asmuo pripastamas kaltu padars nusikaltim ar baudiamj nusiengim, jeigu jis i veik padar tyia ar dl neatsargumo. i statymo nuostat galima aikinti dvejopai. Psichologini kalts teorij atstovai galt j interpretuoti siaurai - kad kalt yra sutapatinama su jos formomis. Nusikalstamos veikos padarymas tyia ar neatsargiai reikia jos padarym kaltai. Toks aikinimas nesiderint su normine kalts teorija, pagal kuri kalt neapsiriboja

122

,,Preziumuojama, kad statym leidjas rpestingai parenka statyme vartojam terminij. Vadinasi, visi statymo odiai, visi jo teiginiai yra reikalingi ir prasmingi. Preziumuojama, kad statym leidjas yra racionalus, t. y. nesiekia absurdik rezultat, vengia teiss prietaravim (). Preziumuojama, kad statymo tekste nra nereikaling posaki ir odi (teiss kalbos ekonomijos principas). Nesant pakankamo pagrindo, statymo teksto negalima aikinti taip, lyg viena jo dalis neegzistuot ar bt atliekama. Mikelnien D., Mikelnas V. Teismo procesas: teiss aikinimo ir taikymo aspektai, - Vilnius: Justitia. 1999. P. 177.

47

kalts formomis . Taiau kiek platesnio BK 14 straipsnio turinio aikinimo pagalba galima ivengti io straipsnio ir normins kalts teorijos nuostat konflikto. Pagal normin kalts teorij, kaltu gali bti pripaintas tik tas, kas nusikalto tyia arba neatsargiai (tai ir nustato BK 14 straipsnis). Taiau tai neturt bti suprantama taip, kad asmens tyios ar neatsargumo pakanka kaltei konstatuoti. Nustatant kalt pagal normin kalts teorij, btina nustatyti, kad asmuo ne tik elgsi tyia ar neatsargiai, bet ir, pavyzdiui, buvo pakaltinamas, turjo galimyb suvokti daromos nusikalstamos veikos neteistum, pavojingum visuomenei ir pan.124 Normins kalts teorijos ir galiojanio BK suderinamumo problema kyla kalbant apie BK 15 straipsnio 2 ir 3 dalis. Jose numatyta, kad btina slyga, norint asmen pripainti nusikalstam veik padarius tyia, yra kaltininko savo daromos nusikalstamos veikos socialins teisins reikms (pavojingo pobdio) suvokimas. Pagal normin kalts teorij nusikalstamos veikos socialins teisins reikms (jos neteistumo ar pavojingumo visuomenei) suvokimas ar nesuvokimas, esant galimybei tai suvokti, taip pat yra reikmingas nustatant asmens kalt, kaip ir seka i BK nuostat. Taiau skiriasi io kalts elemento vieta pagal normin kalts teorij jis nepriskiriamas tyiai, laikomas savarankiku kalts elementu. Taigi galima apibendrinti, kad baudiamajame statyme nra klii normins kalts teorijos atjimui Lietuvos baudiamj teis, iskyrus, nebent, statyme tvirtint tyins kalts samprat. Neatitikimas tarp BK 15 straipsnio ir atitinkam normins kalts teorijos nuostat, mano manymu, nra esminis, tik struktrinio pobdio klausimas keliamas ne dl minto kalts elemento reikalingumo, bet tik dl jo vietos kalts struktroje. Kita vertus, toliau darbe atlikus tyins kalts intelektinio momento analiz, daroma ivada, kad nusikalstamos veikos socialins reikms suvokimas alintinas i tyios intelektinio momento125. Atitinkamai pakeitus Lietuvos BK 15 straipsnio nuostatas, inykt paskutin formali klitis Lietuvos baudiamojoje teisje remtis normine kalts teorija.
123

123

124

125

Pagal grynj normin kalts teorij tyia netgi nepriklauso kaltei, yra ne kalts, o nusikalstamos veikos sudties realizavimo forma. Skirtingai nuo Lietuvos baudiamosios teiss doktrinoje priimto socialine psichologine kalts teorija paremto mokymo, kad asmens pakaltinamumas yra tyios ar neatsargumo slyga, normins kalts teorijos poiriu tam tikrais atvejais nepakaltinamas asmuo arba nesuvokiantis daromos veikos socialins teisins reikms gali elgtis tyia (bet nekaltai). Be abejo, tai vis pirma susij su kiek kitokia tyios samprata. Laikoma, kad tyiai konstatuoti pakanka, kad asmuo suvokt savo elgesio aplinkybes ir siekt jas realizuoti. Savo poelgio socialins reikms suvokimas nesiejamas su tyia. Pvz., gali bti laikoma, kad seksualinis maniakas iagina auk tyia, jei jo suvokime atsispindi realios elgesio aplinkybs ir jis nori (siekia) prievarta patenkinti savo aistr su auka. Kitas dalykas, jei jis, taip elgdamasis, dl psichikos sutrikimo nesugeba suvokti savo elgesio socialins prasms (alingumo) arba pasirinkti teisto elgesio varianto (pvz., atsispirti lytiniam potraukiui), jis gali bti pripaintas nepakaltinimu, tuo paiu nekaltu dl tyinio poelgio. Nuomones, kad nepakaltinamas asmuo gali veikti tyia r.: Trck T. Die Problematik der Rechtsprechung des BGH zum bedingten Ttungsvorsatz // Neue Zeitschrift fr Strafrecht (NStZ), 2005, Heft 5, S. 237; Wessels J. Baudiamoji teis. Bendroji dalis. 2003. P. 64, 65; Gropp W. Strafrecht. Allgemeiner Teil. 2001. 241;; Jescheck H. H. und Weigend T. Lehrbuch des Strafrechts. 1996. S. 420; Schroth U. Vorsatz als Aneignung... 1994. S. 32-36; R. Frank ber den Aufbau des Schuldbegriffs, Giessen, 1907, S. 8 cit. pgl. Roxin C. Strafrecht. Allgemeiner Teil. 1997. S. 729. Plaiau r. io darbo 2. 1. 3. skyri.

48

2. Tyins kalts intelektinis momentas 2. 1. Nusikalstamos veikos pavojingo pobdio suvokimas 2. 1. 1. Nusikalstamos veikos faktini aplinkybi suvokimas 2. 1. 1. 1. vadins pastabos Baudiamojoje teisje i esms vieningai sutariama, kad nusikalstamos veikos objektyviuosius poymius apibdinani faktini aplinkybi suvokimas yra btina nusikalstamos veikos pavojingo pobdio suvokimo, kartu ir tyios intelektinio momento nustatymo, prielaida126. Norint k nors vertinti, pirma reikia painti vertinimo objekt. Taigi logika, kad asmuo gali vertinti savo elgesio konkret pavojingum tik tuomet, kai suvokia visus svarbiausius savo elgesio poymius, t. y. nusikalstamos veikos faktines aplinkybes. I btinybs suvokti nusikalstamos veikos faktines aplinkybes logikai seka, kad bent vienos reikmingos (t. y. baudiamajame statyme numatytos) faktins aplinkybs nesuvokimas alina galimyb kaltininkui suvokti konkret savo elgesio pavojingum, atitinkamai, alina ir jo tyin kalt dl nusikalstamos veikos, pasiyminios nesuvoktu poymiu. Remiantis ia logine seka, natraliai nelieka vietos klausimui kokios prieastys (pateisinamos ar nepateisinamos) lm tam tikros nusikalstamos veikos faktins aplinkybs nesuvokim. Pagal bendr taisykl, kaltininko tyia inyksta nepriklausomai nuo faktins aplinkybs nesuvokimo (t. y. faktins klaidos) prieasi127. Kita vertus, kai kuri kategorij bylose Lietuvos baudiamojoje teisje yra daromos iimtys, kurias, manytina, slygoja tam tikri baudiamosios politikos (konkreiai, nusikalstam veik prevencijos) ar baudiamieji procesiniai (susij su kalts rodinjimo problemomis) sumetimai. fiziologiniam Kaip iimtis i mintos taisykls galima paminti tyins kalts esant sunkiam apsvaigimui pagrindim, taip pat tyins kalts pagrindim kaltininkui

nesuvokiant toki faktini aplinkybi, kaip nukentjusiosios amius ar ntumas, kai ie

126

127

Piesliakas V. Lietuvos baudiamoji teis. 2006. P. 344; Tarybin baudiamoji teis. aruo A. Klimka, M. Apanaviius, J. Misinas. 1972. P. 158; Klimka A. Nusikaltimo sudtis: (svoka ir subjektyvin pus). 1968. P. 14; taip pat . . .., 2003. C. 79; ..., . . . . . . 2002. C. 312; . . . . . 1987. C. 23. . . o . . . 1972. C. 155. Nusikalstamos veikos faktini aplinkybi suvokimas laikomas btinu tyios poymiu ir t valstybi, kuriose nusikalstamos veikos pavojingo ar neteisto pobdio suvokimas nepriskiriamas tyios turiniui, baudiamojoje teisje (pvz., Vokietijos baudiamosios teiss sistema besivadovaujaniose valstybse), r.: Schnke A., Schrder H., Crammer P., Sternberg-Lieben D. Strafgesetzbuch. Kommentar. 27., neubearbeitete Auflage. Verlag C. H. Beck Mnchen 2006. 15, Rn. 39; Wessels J. Baudiamoji teis. Bendroji dalis. 2003. P. 89; Lenkijos BK 28 str. 1 d.: , - : , 2002. Anglijos teism praktikoje tai vadinama nepermaldaujamos logikos (ang. inexorable logic) argumentu. Remiantis tokia paia logine seka, nusikalstamos veikos faktini aplinkybi nesuvokimo prieastims reikms neteikiama ir Vokietijos baudiamojoje teisje. r.: Ashworth A. Principles Of Criminal Law. 4th ed. New York: Oxford University Press. 2003. P. 234, 235; Wessels J. Baudiamoji teis. Bendroji dalis. 2003. P. 91; Jescheck H. H. und Weigend T. Lehrbuch des Strafrechts. 1996. S. 310.

49

poymiai yra traukti nusikalstamos veikos kvalifikuot sudt.

Lietuvos teism praktikoje ir baudiamosios teiss doktrinoje pripastama, kad asmuo, nusikalstam veik padars savanoriko stipraus fiziologinio apsvaigimo bsenoje, gali bti nuteistas u tyins nusikalstamos veikos padarym net ir tuomet, kai yra akivaizdus juridinis nepakaltinamumo kriterijus, t. y. jis nusikalstamos veikos darymo metu nesuvokia tam tikr reikming faktini aplinkybi ir, atitinkamai, nesuvokia savo elgesio esms (pavojingumo). Tokiu atveju laikoma, kad nusikalstamos veikos faktini aplinkybi nesuvokimas nealina asmens tyios, nes tokio nesuvokimo prieastys vertinamos kaip nepateisinamos asmuo savo valia, smoningai sukelia sau toki bkl, kurioje inyksta jo adekvatus psichinis ryys su aplinka128. Pagal susiklosiusi teism praktik, nukentjusiosios amiaus ar ntumo nesuvokimas alina kaltininko tyi dl nusikalstam veik, BK aprayt kvalifikuotomis sudtimis (BK 129 str. 2 d. 1 ir 4 p., BK 149, 150 str. 3 ir 4 d.) tik tuomet, kai i aplinkybi nesuvokimo prieastys yra pripastamos pateisinamomis kai nustatoma, kad asmuo objektyviai neturjo galimybs suvokti i aplinkybi129.

2. 1. 1. 2. Nusikalstamos veikos faktini aplinkybi suvokimo dalykas

Kokius nusikalstamos veikos objektyviuosius poymius apibdinanias faktines aplinkybes turi suvokti asmuo, darantis tyin nusikalstam veik? is klausimas praktikoje paprastai nekelia didesni problem, taiau baudiamosios teiss doktrinoje dl kai kuri poymi suvokimo reikms isakomos skirtingos nuomons. Nekyla abejoni, kad tyins nusikalstamos veikos kaltininkas turi suvokti atsakomyb u inkriminuojam nusikalstam veik numatanio BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje aprayt pavojing veik ir apraytus fakultatyviuosius objektyviuosius nusikalstamos veikos poymius (dalyko, nukentjusiojo poymius, bd, rankius, specialaus subjekto poymius ir kt.). Ar kaltininkas turi suvokti inkriminuojamo BK straipsnio dispozicijoje nevardintus pagrindinius objektyviuosius nusikalstamos veikos poymius (pvz., objekt)? iuo klausimu baudiamosios teiss doktrinoje sutinkamos dvi skirtingos nuomons:
128

129

r.: Piesliakas V. Lietuvos baudiamoji teis. 2006. P. 333; Lietuvos Aukiausiojo Teismo kasacin byla Nr. 2K 666 / 2003; Lietuvos Aukiausiojo Teismo kasacin byla Nr. 2K 538 / 2001. r.: Piesliakas V. Lietuvos baudiamoji teis. 2006. P. 405; Baudiamoji teis: specialioji dalis . 1 kn. / A. Abramaviius, E. Bielinas, A. Drakien ir kt.. - Vilnius: Eugrimas, 2000. P. 226; Lietuvos Aukiausiojo Teismo senato 2004 m. birelio 18 d. nutarimas Nr. 46 Dl teism praktikos baudiamosiose bylose dl nusikaltim mogaus gyvybei. 12, 15 p. // Teism praktika. 2004. Nr. 21; Lietuvos Aukiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodio 30 d. nutarimas Nr. 49 Dl teism praktikos iaginimo ir seksualinio prievartavimo baudiamosiose bylose. 19 p. // Teism praktika. 2004. Nr. 22. Plaiau tyios nustatymo nusikalstamose veikose, apraytose kvalifikuotomis sudtimis, problema bus nagrinjama 2. 1. 1. 6. skyriuje.

50

vieni autoriai pasisako u objekto suvokimo traukim tyios turin , kiti nusikalstamos veikos objekto suvokimui teikia reikms tik tuomet, kai objektas tiesiogiai nurodomas BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje (pvz., BK 284 str.)131. U objekto, nenurodyto BK straipsnio dispozicijoje, suvokimo traukim tyios turin pasisakani autori pozicijoje galima velgti tam tikr vidin prietaravim. Nuosekliai laikantis nuomons, kad objekto suvokimas visuomet turi bti trauktas tyios turin, logikai turt sekti ivada, kad tyin kalt galt bti nustatyta tik tuomet, kai kaltininkas nusikalsta teisingai suprasdamas, koki vertyb jis ksinasi. Atitinkamai, nenustaius tokio supratimo, turt bti daroma ivada, kad tyia nenustatyta. Taiau n vienas objekto traukimo tyios turin alininkas nepasisako u tai, kad nusikalstamos veikos objekto nesuvokimas turt alinti tyi. Kaip bt galima paaikinti prietaravim? Manytina, autoriai i pozicij nelaiko prietaringomis dka j daromos prielaidos, kad asmuo negali nesuvokti nusikalstamos veikos objekto, jeigu jis suvokia kitus objektyviuosius nusikalstamos veikos poymius. Nusikalstamos veikos objekt apibdinani kit objektyvij poymi suvokimas yra sutapatinamas su paties objekto suvokimu (,,nusikalstamos veikos objektas suvokiamas per kitus objektyviuosius poymius132). Manau, tokia prielaida nra teisinga (atitinkamai, ji neleidia ivengti susidariusio prietaravimo). alia kiekvienam asmeniui lengvai suvokiam nusikalstamomis veikomis paeidiam objekt, toki kaip mogaus gyvyb, sveikata ar nuosavyb, baudiamuoju statymu yra ginamos ir tokios vertybs, kurias gali suvokti ir vardinti tik pakankamai plataus akiraio, socialiai vertybikai mstyti sugebantys asmenys (pavyzdiui, kokios vertybs paeidiamas valstybs tarnautojui atsilyginant u jo teist veiksm (BK 225 str. 1 d.), arba savo reikmms laikant kanapi (BK 259 str.), ar savavaldiaujant (BK 294 str. 1 d.) ir pan.). Konkretus nusikalstamos veikos objektas kartais nra aikus netgi teisin isilavinim turintiems asmenims, tad, manau, natralu, kad, pasitaiko atvej, kai kaltininkai, suvokdami kitas faktines aplinkybes, nesupranta, koki visuomens vertyb jie paeidia133. Ar taip klystantys kaltininkai
130

130

131

132 133

Piesliakas V. Lietuvos baudiamoji teis. 2006. P. 344; . . ..., 2003. C. 79; . . . . . : . 1987. C. 23; . ., . . ... 1974. C. 87, 88. Klimka A. Nusikaltimo sudtis: (svoka ir subjektyvin pus). 1968. P. 16; . . - . . . 1964. C. 8. Paymtina, kad Vokietijos ir angl amerikiei baudiamojoje teisje nusikalstamos veikos objekto suvokimas nepriskiriamas tyios turiniui. iose baudiamosios teiss sistemose nusikalstamos veikos objektas nra laikomas nusikalstamos veikos sudties poymiu, o tyios turin traukiamas tik nusikalstamos veikos sudiai priskiriam objektyvij poymi suvokimas. Plaiau apie statymo saugom vertybi viet nusikalstamos veikos struktroje Vokietijos ir angl amerikiei baudiamojoje teisje r.: Fletcher G. P. Criminal Theory in the Twentieth Century // ibid. 2001. P. 1 22; Jescheck H. H. und Weigend T. Lehrbuch des Strafrechts.., 1996. S. 256 258. r.: . ., . . ... 1974. C. 88. V. Piesliakas paymi, kad konkreiu atveju nustatyti kokias vertybes saugo baudiamasis statymas galima tik pasinaudojus visu teisini ini arsenalu ir, kad tai neprieinama nepasirengusiam mogui. Piesliakas V. Lietuvos baudiamoji teis. 2006. P. 213, 214.

51

turt bti iteisinami dl tyins nusikalstamos veikos padarymo? Labai tuo abejoiau. Taigi, manau, teorikai pagrstesn ir nuoseklesn yra pozicija, kad paties kaltininko suvokimas ar nesuvokimas, kok objekt paeidia jo daroma nusikalstama veika (jei objektas nra tiesiogiai nurodytas BK straipsnio dispozicijoje) neturi reikms nustatant jo kalts form, t. y. nra btinas tyios poymis. Paymtina, kad teism praktikoje nusikalstamos veikos objekto suvokimas nustatant tyi taip pat specialiai nenustatinjamas, o apsiribojama kit BK specialiosios dalies straipsnyje aprayt faktini aplinkybi suvokimo nustatymu134. Tiesa, kartais teism sprendimuose minimas nusikalstamos veikos objekto suvokimas. Taiau i formuluot neretai vartojama netiksliai. Ji paprastai ymi ne kaltininko teising supratim, koki vertyb jis ksinasi (t. y. objekto suvokim), bet kit nusikalstamos veikos poymi (paprastai dalyko) suvokim.
M. R. ir E. K. emesni instancij teism buvo nuteisti pagal BK 180 str. 1 d., 214 str. ir 302 str. 1 d. dl moters rankinuko pagrobimo plimo bdu, kartu pagrobiant, be kit daikt, ir kreditin kortel bei asmens dokumentus. Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2005 m. spalio 18 d. nutartyje paymjo, kad ,,daryti ivad, kad M. R. ir E. K. veikdami neapibrta tyia viena veika pasiksino keli atskir nusikaltim objektus, padarydami atskiras veikas, teismas galjo tik nustats, kad jie darydami veik suvok kokius baudiamojo statymo saugomus objektus (konkreiai dalyk) ksinasi, numat, kad dl to kils atitinkami padariniai ir kad vienodai siek bet kurio i t padarini135 (parykinta mano).

Kaip matyti, teismo manymu, kaltininko tyiai pagrsti buvo btina nustatyti, kad kaltininkas suvok nusikalstamos veikos dalyk (kad grobia banko kortel ir asmens dokumentus), taiau abejotina, kad teismas bt turjs galvoje, kad emesni teismai turjo nustatyti, kad kaltininkas suprato, koki vertyb jis pasiksino grobdamas banko kortel ir asmens dokumentus. Nagrinjant tyins nusikalstamos veikos kaltininko suvokimo dalyk, svarbu apsibrti ne tik btin ir pakankam suvokti nusikalstamos veikos poymi, bet ir btin ir pakankam suvokti iuos poymius apibdinani ypatybi rat. Kiekvienas konkreios nusikalstamos veikos objektyvusis poymis (pvz., nukentjusysis, rankis, dalykas ir pan.) gali turti daug individuali ypatybi. Sprendiant kaltininko kalts formos klausim, reikms gali turti tik baudiamajame statyme aprayt ypatybi suvokimas ar nesuvokimas136. Nors is teiginys gali atrodyti akivaizdus ir neprobleminis, vis dl to baudiamojoje teisje juo ne visuomet tinkamai vadovaujamasi. Turimos galvoje klaidos dl dalyko tapatybs ir ypa veikos nukrypimo
134

135 136

r.: Bikelis S. Nusikalstamos veikos pavojingo pobdio suvokimas tyioje // Jurisprudencija. 2004. T. 60(52). P. 70. Lietuvos Aukiausiojo Teismo kasacin byla Nr. 2k 7 554/2005. Schnke A., Schrder H., Crammer P., Sternberg-Lieben D. Strafgesetzbuch. Kommentar. 27., Auflage. 2006. 15, Rn. 59; Roxin C. Strafrecht. Allgemeiner Teil. 1997. S. 423.

52

vertinimo problemos. Teism praktikoje neretai sutinkamos kaltinink klaidos dl baudiamajame statyme nenumatyt nusikalstamos veikos dalyko (nukentjusiojo) ypatybi. Baudiamosios teiss doktrinoje tokia kaltininko klaida vardijama keletu termin: klaida ,,ne tas nukentjusysis137, klaida dl nukentjusiojo asmenybs138, klaida dl identiteto ir lotyniku terminu ,,error in persona vel obiecto139. Kadangi kalba eina ne tik apie klaid dl nukentjusiojo, bet apskritai dl dalyko tapatybs, manau tiksliausia bt vartoti klaidos dl dalyko tapatybs svok. Kaltininko akimis, t. y. buitins tyios svokos lygmeny, klaida dl dalyko tapatybs gali atrodyti esmine. Suklyds dl dalyko tapatybs asmuo, jo asmeniniu poiriu, sukelia neplanuotus, jam visikai nereikalingus ir nepageidaujamus padarinius. Taiau teisine prasme, tokia klaida neturi reikms ir kaltininko tyios nealina140. Laikantis kitokios pozicijos, kaltininko baudiamoji atsakomyb gaut subjektyv pobd (priklausyt nuo ne statym leidjo poiriu, bet kaltininko poiriu svarbi dalyko savybi suvokimo). Be to, bt paeistas asmen ar turto lygybs prie statym (vienodos statymins apsaugos, jos nesiejant su statyme nenumatytomis j ypatybmis) principas141. tai klaidos dl dalyko tapatybs pavyzdys i teism praktikos:
Kaltinamasis M, kartu su bendrininkais P ir T, nakt pasiksino sibrauti maisto preki parduotuv. Kiekvienas i j turjo po utaisyt pistolet. sibrovliai buvo pastebti A, tad pabgo. Sprukdamas M pastebjo, kad i paskos, vos u dviej trij metr, j seka mogus. Tai buvo bendrininkas P. Taiau M j palaik persekiotoju. Vengdamas tariamai galimo sulaikymo, M ov j sekus asmen142.

iuo atveju sekusiojo asmens asmenyb, M akimis, buvo esmin aplinkyb, nes inodamas, kas j seka, jis nebt ovs. Galima draugo (bendrininko) mirtis ar sualojimas M buvo visikai nepageidaujama, buitiniu lygmeniu bt galima sakyti, kad jis esmingai suklydo ir sualojo draug netyia. Taiau i baudiamosios teiss pozicij, M klaida yra nereikminga. statymas vienodai gina asmen gyvyb ir sveikat nepriklausomai nuo j santyki su kaltininku. M suvok visas inkriminuojamoje nusikalstamos veikos sudtyje numatytas
137 138 139 140

141 142

Piesliakas V. Lietuvos baudiamoji teis. 2006. P. 403. . . ..., 2003. C. 176. Gropp W. Strafrecht. Allgemeiner Teil. 2001. S. 474. Piesliakas V. Lietuvos baudiamoji teis. 2006. P. 404; Schnke A., Schrder H., Sternberg-Lieben D. Strafgesetzbuch. Kommentar. 27. Auflage. 2006. 15, Rn. 39; Jescheck H. H. und Weigend T. Lehrbuch des Strafrechts. 1996. S. 311; . . . - : . 2003. . 154; . . ..., 2003. C. 176; ... . . . 2000. C. 254; Ashworth A. Principles Of Criminal Law. 2003. P. 201; Dillof A. M. Transferred Intent: An Inquiry Into The Nature Of Criminal Culpubility. // Buffalo Criminal Law Review. 1998. Vol. 1. P. 501. P. 515; Smith J. C. Hogan B. Criminal Law. 4th ed. London: Butterworths. 1978; P. 61. r.: Roxin C. Strafrecht. Allgemeiner Teil. 1997. S. 450. Vokietijos Aukiausiojo Teismo 1958 m. sausio 23 d. baudiamosios bylos (Persekiotojo byla) fabula, skelbta BGHSt 11, 268 ir Neue Juristische Wochenschrift (NJW) 1958, S. 836. Taip pat r.: Gropp W. Strafrecht. Allgemeiner Teil. 2001. S. 474 475.

53

nukentjusiojo ypatybes (kad ksinasi ,,kit mog) ir to visikai pakanka, kad bt padaryta ivad, kad nusikalstamos veikos dalykas buvo suvoktas ir M tyia sualojo nukentjusj. Iorikai klaid dl dalyko tapatybs yra panai situacija, kai kaltininkas, ksindamasis individualizuot dalyk dl neskmingo techninio veikos atlikimo ar kaltininkui netikto dalyko padties erdvje pasikeitimo faktikai pasiksina kit (lygiavert arba nelygiavert baudiamosios teiss prasme) dalyk.
O. ir K. gatvje upuol ir sumu L. Vliau jie atjo prie L nam, kavo, kviet ieiti ,,isiaikinti, idau lango stikl. L. pagrieb autuv, utais ir, ibgs gatv, ov nubganius O. ir K. L. nei K., nei O. nepataik. Jo paleista kulka kliud , kurios jis audamas nepastebjo143.

Tokio tipo situacijos baudiamosios teiss teorijoje vadinamos ,,veikos nukrypimu 144. Skirtingai nuo ,,klaidos dl dalyko tapatybs atvej, dl kuri kvalifikavimo baudiamosios teiss teorijoje ir praktikoje laikomasi vieningos nuomons, nukrypimo kvalifikavimo variantus: 1) ksinimasis vertinamas kaip viena tyin nusikalstama veika; 2) ksinimasis faktikai paveikt dalyk vertinamas kaip neatsargus (arba, priklausomai nuo bylos aplinkybi, kaip padarytas netiesiogine tyia), sutapty su pasiksinimu dalyk, kur kaltininkas siek pasiksinti. Pirmojo varianto alininkai remiasi ios situacijos analogija su ,,klaida dl dalyko identiteto. J manymu, abiem atvejais galioja ta pati logika jei asmuo faktikai pasiksino dalyk, kuris nusikalstamos veikos sudties prasme yra tolygus dalykui, kur jis siek pasiksinti (ov mog (K.) ir nuov mog (.)), jis nepadar jokios baudiamosios teiss prasme reikmingos klaidos, galinios paalinti jo tyi faktikai realizuot objektyvij nusikalstamos veikos poymi atvilgiu. Es, dalyko identitetas (ir klaida dl jo) abiem atvejais yra nereikmingas. Tokios pozicijos laikosi kai kurie Vokietijos mokslininkai, ios alies doktrinoje sudarantys maumos nuomon (vadinamosios ,,lygiavertikumo teorijos (vok. Gleichwertigkeitstheorie) atstovai145), bei, Teksaso Vesljaus universiteto (JAV) docento A. M.
143

dl ,,veikos nukrypimo

kvalifikavimo baudiamosios teiss doktrinoje nesutariama. Galima iskirti du silomus ,,veikos

144

145

Baudiamosios bylos fabula i Rusijos Federacijos teism praktikos, r.: . . . 2003. C. 290. . . . 2003. C. 289; . . ..., 2003. C. 184; ..., . . . . . . 2002. C. 358; . . . 1988. C. 88. Vokietijos baudiamojoje teisje naudojamas lotynikas terminas aberratio ictus (paodiui V. Grop veria kaip ,,smgio nukrypimas, K. Roksin ,,strls nukrypimas), r.: Wessels J. Baudiamoji teis. Bendroji dalis. 2003. P. 93; Gropp W. Strafrecht. Allgemeiner Teil. 2001. S. 473; Roxin C. Strafrecht. Allgemeiner Teil. 1997. S. 437. Angl amerikiei baudiamojoje teisje nemaa dalis autori tokias situacijas nagrinja kaip ,,transferred intent (malice) (perkelto ketinimo (tyios)) atvej, r.: Dillof A. M. Transferred Intent: An Inquiry...// ibid., 1998. P. 502; Smith J. C. Hogan B. Criminal Law. 1978; P. 59. L. Klen (L. Kuhlen), I. Pupe (I. Puppe), H. Velcel (H. Welzel) r.: Herzberg R. D. Vollendeter Mord bei Ttung des falschen Opfers? // Neue Zeitschrift fr Strafrecht (NStZ). 1999. Heft 5. Rn. 217-212. S. 217.

54

Dilof (A. M. Diloff) teigimu, apie pus angl amerikiei baudiamosios teiss specialist, pasisakani u transferred malice doktrin146.
,,Transferred malice doktrina teigia, kad siekis nuudyti vien asmen, tuomet, kai faktikai dl netikto veikos nukrypimo atimama gyvyb visai kitam mogui, gali bti ,,perkeltas atsitiktins aukos atvilgiu. Kaltininkas, sieks nuudyti A, bet nepataiks ir mirtinai sueids B, baudiamas u vien nusikaltim tyin B nuudym.

Paymtina, kad i doktrina kai kuriose valstybse yra tvirtinta statyminiu lygiu: Izraelio 1996 m. Baudiamojo statymo 20 str. (c) (2) punkte, kai kuri JAV valstij (pvz., Ni Jorko, Ilinojaus) BK147. Antai, Ni Jorko BK 125.25 numato, kad asmuo yra kaltas dl antro laipsnio mogudysts, kai ... turdamas ketinim sukelti kito mogaus mirt, jis sukelia io asmens arba treiojo asmens mirt148. ,,Transferred malice doktrina yra tvirtinta ir 1962 m. JAV Pavyzdinio baudiamojo kodekso 2.03(2)(a) pastraipoj149. Vokietijos baudiamosios teiss doktrinoje vyraujaniajai nuomonei (konkretizavimo teorijai (vok. Konkretisierungstheorie) atstovaujani mokslinink150, taip pat vieningai Rusijos mokslinink151 bei nemaos dalies angl amerikiei baudiamosios teiss specialist nuomone152, ,,veikos nukrypimo atvejo negalima prilyginti ,,klaidai dl dalyko tapatybs. Jie pasisako u antrj kvalifikavimo variant sutapt tarp pasiksinimo dalyk, kur kaltininkas siek paveikti, ir paprastai neatsargios nusikalstamos veikos faktikai kliudyto dalyko atvilgiu. i pozicija, mano nuomone, yra pagrstesn. Daryti analogij tarp klaidos dl dalyko identiteto ir veikos nukrypimo, manyiau, nereikt dl to, kad pastaruoju atveju kaltininkas apskritai nedaro jokios nusikalstamos veikos aplinkybi suvokimo klaidos. sivaizduokime krepinink, metant baudos metim ir nepataikant. Manau, negalima bt sakyti, kad jis padar intelektin klaid. Jis tik technikai netiksliai atliko metim. Analogikai asmuo, veikos nukrypimo atveju, tiksliai ir teisingai suvokia, kok mog taikosi. Jis dl nieko neklysta. Jis tik dl fizini - technini veikos realizavimo nesklandum nesugeba iki galo realizuoti savo sumanymo ir sukelia neplanuotus padarinius.
146

147

148

150

151 152

Tai J. C. Smith, B. Hogan, C. Hall, D. N. Husak ir kiti mokslininkai - r.: Dillof A. M. Transferred Intent: An Inquiry... // ibid. 1998. P. 503, 516. U i doktrin pasisako ir A. Avort, r.: Ashworth A. Principles Of Criminal Law. 2003. P. 201. Penal Law of Israel (626/1996) // http://www.unhcr.org/cgi-bin/texis/vtx/rsd/rsddocview.html?tbl= RSDLEGAL&id=3ae6b60a4 [apsilankyta 2006.06.13]; Dillof A. M. Transferred Intent: An Inquiry... // ibid. 1998. P. 505, 506. http://wings.buffalo.edu/law/bclc/web/NewYork/ny3(a)(1)-.htm [apsilankyta 2006.06.13]. 149 http://www1.law.umkc.edu/suni/CrimLaw/MPC_Provisions/model_penal_code_default_rules.htm [apsilankyta 2006.04.04]. P. Kramer (P. Crammer), V. Fri (W. Frisch), V. Grop (W. Gropp), G. Jakobs, H. H. Jeek, T. Vaigend (H. H. Jescheck, T. Weigend), K. Roksin (C. Roxin), J. Vesels (J. Wessels) ir kt. ios pozicijos laikosi ir Vokietijos teism praktika r.: Herzberg R. D. Vollendeter Mord... // ibid. 1999. S. 217; Roxin C. Strafrecht. Allgemeiner Teil. 1997. S. 437. r. 144 ina. G. Viljams (G. Williams), V. Prose (W. L. Prosser), R. L. Pekins (R. L. Perkins), A. M. Dilof (A. M. Dillof) r.: Dillof A. M. Transferred Intent: An Inquiry... // ibid. 1998. P. 503.

55

Veikos nukrypimo atvejis beveik vis baudiamosios teiss specialist darbuose vardijamas kaip faktins klaidos ris. io atvejo klaidos rimi, manau, visikai teisingai nelaiko A. Rarog, bei, kaip nurodo V. Jakuin, kai kuri tarybini vadovli autoriai 153. Autorius, veikos nukrypim laikanius faktine klaida, manyiau, supainioja ,,klaidos svokos dviprasmyb. Bendrinje kalboje klaida vadinama ir intelektin klaida (klaidingas suvokimas) ir technin klaida (neskmingas veiksmo atlikimas). Tuo tarpu baudiamojoje teisje klaida suprantama tik kaip intelektin klaida, dl ko veikos nukrypimas neturt bti priskiriamas prie subjektyvi kaltininko klaid.

Grsdami veikos nukrypimo kvalifikacij esant lygiaveriams dalykams kaip neatsargaus nusikaltimo faktikai paveikto dalyko atvilgiu (sutapty su pasiksinimu dalyk, kur buvo siekiama ksintis), kai kurie autoriai, manau, visikai pagrstai daro analogij su tais atvejais, kai ksinantis tam tikr dalyk, dl veikos nukrypimo faktikai pasiksinama jam nelygiavert dalyk (priklausant kitai nusikalstamos veikos sudiai arba faktikai besinaudojant didesne statymine apsauga)154. Pvz., aunant auk, pataikoma paalinio asmens automobil. iuo atveju, atrodo, niekam nekyla abejoni, kad turt bti inkriminuojama sutaptis tarp pasiksinimo nuudyti mog ir baigto (neatsargaus) svetimo turto sugadinimo ar sunaikinimo. Taiau kaltininkui pataikius ne automobil, o atsitiktin praeiv, veikos nukrypimo ir klaidos dl dalyko tapatybs vienodo kvalifikavimo alininkai silo taikyti jau kitoki kvalifikavimo taisykl ir inkriminuoti tik pavien baigt tyin nusikaltim. Manyiau, tokia pozicija nra nuosekli. Ji keiiasi priklausomai nuo to, koks dalykas atsitiktinai kliudomas. Be to, tokia nenuosekli pozicija prietarauja subjektyvaus pakaltinimo (kalts) principui. I subjektyvaus pakaltinimo principo seka, kad atsitiktinumas neturt sunkinti asmens atsakomybs155. Taiau btent taip atsitikt, jei klausim, kaip kvalifikuoti nusikalstam veik, kaip pavien tyin nuudym ar kaip sutapt tarp pasiksinimo nuudyti ir neatsargaus svetimo turto sugadinimo, - sprstume priklausomai nuo to, ar paklydusi kulka pataikys svetim automobil, ar jos kelyje atsitiktinai pasitaikys praeivis. Paymtina, kad veikos nukrypimo atveju nusikalstama veika faktikai paveikto dalyko atvilgiu nebtinai visais atvejais turi bti kvalifikuojama tik kaip neatsargi. Jos kalts forma nustatintina kiekvienu atveju atskirai, pagal konkreias nusikalstamos veikos aplinkybes. Ji gali
153

154

155

. . ..., 2003. C. 184; . . ... 1988. C. 88. . . ..., 2003. C. 184; Gropp W. Strafrecht. Allgemeiner Teil. 2001. S. 474. Situacijos, kai tai paiai nusikalstamos veikos sudiai priklausantys dalykai naudojasi skirtinga baudiamja teisine apsauga, susidaro esant baudiamj atsakomyb alinani aplinkybi. Pavyzdiui, asmuo mgina sulaikyti nusikaltim padarius asmen, auna jam kojas, bet pataiko paaliniam asmeniui. iuo atveju sprunkanio ir paalinio asmens teisin apsauga yra skirtinga, nors jie, kaip nukentjusieji, (ir su jais tiesiogiai susijusios vertybs (sveikata)) aprayti tose paiose sudtyse. iuo atveju, nors kliudytas ne tas nukentjusysis, jo sualojimas nebt laikomas tyiniu, kadangi jis vyko dl veikos nukrypimo, o ne dl klaidos dl dalyko identiteto. r.: Gropp W. Strafrecht. Allgemeiner Teil. 2001. S. 474.

56

bti tiek neatsargi, tiek padaryta netiesiogine tyia (pvz., jei faktikai kliudyta auka buvo visikai netoli kaltininko taikinio ir kaltininkas suvok, kad, ksindamasis pasirinkt auk, jis kelia pakankamai didel pavoj alia jos esantiems monms). 2. 1. 1. 3. Nusikalstamos veikos faktini aplinkybi suvokimo turinys Ankstesniame skyriuje buvo prieita ivados, kad asmens, tyia daranio nusikalstam veik, suvokimo dalykas yra (vien tiktai) visi baudiamojo statymo specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje vardinti objektyvieji poymiai ir i statymo iplaukianios j ypatybes (visa tai apima svoka faktins aplinkybs). Apsibrus suvokimo dalyk (suvokimo ,,plot), galima pereiti prie kito klausimo suvokimo turinio, t. y. suvokimo ,,gylio. Lietuvos ir Rusijos (taip pat tarybinje) baudiamojoje teisje yra prasta paymti, kad tyia nusikalstam veik darantis asmuo turi suvokti daromos nusikalstamos veikos faktines aplinkybes ir jos (visos nusikalstamos veikos) socialin reikm (pavojingum visuomenei)156. Klausimas, k reikia ,,suvokti faktin nusikalstamos veikos aplinkyb paprastai doktrinoje nra nagrinjamas. Taiau jis anaiptol nra trivialus ir kelia teorini bei praktini problem. Nusikalstamos veikos objektyvieji poymiai (ir faktins aplinkybs) baudiamojoje teisje apibdinami kaip iorin nusikalstamos veikos dalis, prieinama mogaus painimui tiesiogiai regos, uosls ir kit poji pagalba. Taiau faktini aplinkybi suvokimo negalima tapatinti su j iorinio pavidalo, suvokiamo tiesiogiai pojiais, suvokimu. Iorinis pavidalas ne visuomet atskleidia faktins aplinkybs turin (esm). Nusikalstamos veikos faktini aplinkybi esm (j turinys) tai specifins savybs, kurios kartu su kitais nusikalstamos veikos poymiais, lemia visos nusikalstamos veikos pavojingum visuomenei, statym saugomoms vertybms ir yra pagrindas statym leidjui atitinkam poym traukti nusikalstamos veikos sudt. Btent ias esmines faktins aplinkybs savybes turi suvokti kaltininkas, kad bt galima (kartu esant ir kitoms prielaidoms) nustatyti jo tyios intelektin moment. Tik suvokus faktini aplinkybi turin asmen galima laikyti smoningai realizavusiu tam tikr nusikalstamos veikos sudt ir taip pagrsti griet teisini pasekmi, numatyt u tyin nusikalstamos veikos padarym, taikymo btinyb157. Pavyzdiui, vien tai, kad asmuo, rads mike, apiri jam (jo teigimu) neinomos mediagos briketus ir juos pasiima arba asmuo paima i pastamo asmens kuriam laikui pasaugoti kelis gaballius kietos jam (jo teigimu) neinomos tamsios mass, tuo atveju, kai
156

157

Piesliakas V. Lietuvos baudiamoji teis. 2006. P. 344; . . ..., 2003. C. 79; . . . . . 1987. C. 23; . . o . . . 1972. C. 149. r.: Bachmann J. Vorsatz und Rechtsirrtum im Allgemeinen Strafrecht und im Steurstrafrecht. Berlin: Duncker und Humblot, 1993. S. 35, 36.

57

paaikja, kad rastoji mediaga yra sprogstamoji mediaga trotilas , o paimta pasaugoti mas kanapi derva159, dar neleidia vienareikmikai sprsti, kad ie asmenys suvok nusikalstamos veikos, numatytos BK 253 ar 259 straipsniuose, dalyko turin, taigi ir pat dalyk. Norint pagrsti tyin kalt padaryti BK 253 ir 259 straipsniuose numatytas nusikalstamas veikas, nepakanka nustatyti, kad asmuo smoningai gijo ir laik mediagas, kurios faktikai (bet paiam asmeniui to nesuvokiant) buvo sprogstamoji ar narkotin mediaga. Asmuo turi padaryti atitinkamas veikas suvokdamas i mediag turin, t. y. kad jis gyja ir laiko btent toki mediag, kuri ,,veikiama smgio, kibirkties, liepsnos, trinties ar kito iorinio impulso geba sprogti160, arba mediag, kuri ,,dl kenksmingo poveikio ar piktnaudiavimo jomis sukelia sunk mogaus sveikatos sutrikim, pasireikiant asmens psichine ir fizine priklausomybe nuo j, ar pavoj mogaus sveikatai161, t. y. savybes, kurios paskatino statym leidj traukti ias mediagas atitinkamas nusikalstam veik sudtis. Nusikalstamos veikos faktini aplinkybi suvokimo nereikt tapatinti ir su baudiamajame statyme vartojam svok supratimu. Teism praktikoje kaltininkai neretai ginija tyi padaryti inkriminuojam nusikalstam veik tuo pagrindu, kad jie nesuprat tam tikro nusikalstamos veikos poymio baudiamosios teisins prasms. Taiau kaltininko padarytos statymo aikinimo klaidos negali alinti jo tyios, jeigu jis, nepaisant padarytos klaidos, teisingai suprato statyme apraytos faktins aplinkybs turin. Kaip rao J. Bachmann ,,faktini aplinkybi turinys gali bti apraytas svokomis, statym leidjo naudojamomis nusikalstamos veikos sudiai aprayti. Bet jis gali bti teisingai ireiktas ir kitokiomis (kasdiens kalbos mano past.) svokomis, jeigu abu apraymai turi toki pai reikm. Taigi kaltininkas suvokia aplinkyb, jei jo sivaizduojamas apibdinimas savo turiniu sutampa su statymins svokos turiniu162. ios nuostatos atsispindi ir Lietuvos teism praktikoje:
E. B. buvo nuteistas pagal BK 258 straipsnio 2 dal u tai, kad neteistai neiojo neaunamj ginkl kastet. Kasaciniame skunde kasatorius pra panaikinti nuosprend, kadangi nra BK 258 straipsnyje numatytai sudiai btinos tyios. Kasatoriaus teigimu, E. B. neinojo, ir, neturdamas speciali ini, negaljo inoti, kad jo turimas daiktas yra
158 159 160

158

161

162

Vilniaus m. pirmojo apylinks teismo baudiamoji byla Nr. 1-210-13/2003. Lietuvos Aukiausiojo Teismo kasacin byla Nr. 2K 653/2005. Lietuvos Respublikos sprogmen apyvartos kontrols statymas, 2 straipsnio 13 d. // Valstybs inios, 2003, Nr. 17-701. Lietuvos Respublikos narkotini ir psichotropini mediag kontrols statymas, 2 straipsnio 1 dalis // Valstybs inios, 1998, Nr. 8-161. Bachmann J. Vorsatz und Rechtsirrtum... 1993. S. 38. Toks statymo apibrimams adekvatus aplinkybs turinio kaltininko suvokimas Vokietijos baudiamosios teiss doktrinoje vadinamas ,,neprofesionaliu lygiagreiu vertinimu (vok. Parallelwertung (-beurteilung) in der Laiensphre). Taip pat apie tai r.: Schnke A., Schrder H., Sternberg-Lieben D. Strafgesetzbuch. Kommentar. 27. Auflage. 2006. 15 Rn. 43; Roxin C. Strafrecht. Allgemeiner Teil. 1997. S. 407; von Liszt F., Schmidt E. Lehrbuch des Deutschen Strafrechts, 1932. S. 256.

58

kastetas ir kad jis statyme priskiriamas (draudiam neioti) ginkl kategorijai .

163

Lietuvos Aukiausiasis Teismas, atmesdamas skund, paymjo, kad nuteistojo tyios turin aikiai atspindi (kartu su kitomis aplinkybmis) tokios jo neioto daikto savybs, kaip smogiamoji paskirtis, jo pritaikymas specialiai monms aloti. Kadangi E. B. klydo tik dl statym leidjo naudojam svok (kastetas, neaunamasis ginklas), bet ne dl i aplinkybi turinio, jo klaida pagrstai buvo pripainta nereikminga. Teismai, nustat, kad kaltininkas neteisingai teisikai vertino kur nors daromos nusikalstamos veikos poym (paprastai dalyk), kartais skubotai pripasta i klaid nereikminga sprendiant kaltininko tyios klausim, nesigilin, ar kaltininkas padar vien teisin klaid, suvokdamas esminius dalyko poymius, ar ios klaidos pagrindas buvo tam tikr esmini dalyko poymi nesuvokimas.
M. R. buvo nuteistas pagal BK 258 straipsnio 2 dal dl to, kad jis neturdamas leidimo prekybos kioske nusipirko neaunamj ginkl lenktin spyruoklin peil, kur neteistai neiojo su savimi, kol buvo sulaikytas policijos pareign. M. R. parod, kad jis peil nusipirko kioske u 8 Lt ir neman, kad is peilis yra neaunamasis ginklas, j gyjant jo niekas nepra jokio leidimo. I specialisto ivados matyti, kad peilis yra fabrikins gamybos, su spyruokliniu mechanizmu, jo gelet vienamen, 87 mm ilgio, o didiausias jos plotis 30 mm164.

Teismas sprend, kad nuteistasis veik tyia klydo dl teisinio svokos neaunamasis ginklas turinio, bet sigyjamo ir laikomo nusikalstamos veikos dalyko esminius poymius suvok tinkamai. Dl tokios ivados, manau, galima suabejoti. Kaip inia, nra draudimo gyti ir neioti peilius apskritai. Kaip matyti i Lietuvos Respublikos ginkl ir audmen kontrols statymo 2 str. 16 d., 7 str. 3 d. ir kit nuostat 165, BK 258 str. 2 d. numatytos nusikalstamos veikos dalyku gali bti tik tokie peiliai, kurie yra pritaikyti mogui aloti arba gali bti lengvai tam panaudoti. statymo 7 straipsnio 3 d. iaikinta, kad tokiomis savybmis pasiymi tokie peiliai, kurie turi automatikai iokani ar atsilenkiani gelet ir papildomai pasiymi bent viena i trij savybi: 1) iokanti gelet yra ilgesn kaip 8,5 cm; 2) per vidur gelet yra siauresn kaip 14 proc. jos ilgio; 3) gelet i abiej pusi paatrinta. Kuo daugiau i i kriterij peilis pasiymi ir kuo jie rykesni, tuo akivaizdesn jo savyb kelti pavoj monms. Ir prieingai, kaip seka i statymo, peilis su spyruokliniu mechanizmu, jeigu jo gelet yra 85 mm ilgio ar trumpesn ir ji nra siauresn kaip 14 proc. jos ilgio bei nra i abiej pusi igalsta, nelaikytinas kelianiu rimt pavoj visuomens saugumui ir, atitinkamai, jo laikymas ar kitoks disponavimas civilinje apyvartoje nra draudiamas.
163 164 165

Lietuvos Aukiausiojo Teismo kasacin byla Nr. 2K 334/2005. Vilniaus m. pirmojo apylinks teismo byla Nr. 1 234 01/2004. Lietuvos Respublikos ginkl ir audmen kontrols statymas // Valstybs inios. 2002, Nr. 13-467.

59

Aptariamoje byloje M. R. sigytas peilis vos 2 mm virijo leistin gelets ilg, o pagal kitus kriterijus jis buvo kur kas panaesnis buitins paskirties, o ne mogui aloti pritaikyt peil (iatrintas tik i vienos puss, o gelets plotis sudar ne 14, o net 34 proc. jos ilgio). Taigi negalima tvirtinti, kad peilio ivaizda kaltininkui akivaizdiai atskleid peilio baudiamajai teisei reikmingas ypatybes. Papildomai atsivelgus tai, kad peilis buvo fabrikins gamybos ir pirktas oficialioje prekybos vietoje, manau, galima daryti ivad, kad nra pagrindo teigti, kad M. R. suvok jam inkriminuotos nusikalstamos veikos dalyko esminius poymius ir kad buvo jo tyia sigyti neaunamj ginkl. Itin sudtingai tyiai nereikmingos klaidos dl dalyk apibriani svok ir tyiai reikmingos klaidos dl dalyko turinio persipina kontrabandos bylose. Taiau ir jose taikytina bendra taisykl norint pagrsti kaltininko tyi, btina kruopiai rodyti, kad jis suvok esmin daromos nusikalstamos veikos poymi turin.
Klaipdos apygardos teismo 2005 m. birelio 8 d. nuosprendiu J. P. buvo nuteistas pagal BK 260 straipsnio (turt bti 259 straipsnis) 1 dal ir pagal BK 199 straipsnio 2 dal u tai, kad Rusijos Federacijos Sovietsko mieste neteistai, neturdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, gijo, o po to, neturdamas leidimo, kontrabandos bdu per Lietuvos Respublikos valstybs sien Klaipdos teritorins muitins Panemuns kelio post gabeno psichotropines mediagas 100 tablei Fenazepam, kuri sudtyje yra 0,1 g minto pavadinimo psichotropins mediagos. Apklausiamas J. P. parod, kad dvi pakuotes po 50 tablei vaist ,,Fenazepam jis pirko Rusijos Federacijos Sovietsko miesto vaistinje be recepto, kurio pateikti ir nebuvo reikalaujama. Vaistus pirko, nes j parveti pra jo mona, kuri jam dav vaist sra. Jame buvo rayti ir vaistai Fenazepam (iuos parodymus patvirtino ir kiti bylos duomenys)166. Kad tai psichotropin, ribotos apyvartos mediaga, jis neinojs, tyios paeisti normini akt reikalavim neturjs.

Kaip inia, tiek BK 259 straipsnio 1 dalies, tiek 199 straipsnio 2 dalies dispozicijos yra blanketins. Jose numatytos nusikalstamos veikos sudties dalyko (psichotropins mediagos) poymius detalizuoja 2000 m. sausio 6 d. sveikatos apsaugos ministro sakymu patvirtinti narkotini ir psichotropini mediag sraai167. Treiajame psichotropini mediag, kurias leidiama naudoti medicinos tikslams, srae yra raytas ir fenazepamas. Taigi, skaitydami vis baudiamj teisin draudim (t. y. BK 199 str. 2 d., 259 str. 1 d. kartu su jas detalizuojaniu sveikatos apsaugos ministro sakymu), matome, kad fenazepamas yra apraytas iose nusikalstam veik sudtyse kaip j dalykas. Nuteistasis, gydamas ir gabendamas vaistus, mat j pavadinim, vaistinje pats papra btent Fenazepam pavadinimo vaist, taigi, nra abejoni, kad jis inojo baudiamajame
166 167

Lietuvos Aukiausiojo Teismo kasacin byla Nr. 2K 107/2006. Valstybs inios, 2000 01 14, Nr. 4-113.

60

draudime vartojam gyjamos mediagos pavadinim. Taiau ar tuo remiantis galima daryti vienareikm ivad, kad jis suvok nusikalstamos veikos dalyk? Manau, kad ne. Jei asmuo neino fenazepamo specifinio poveikio mogui (kad jis veikia psichik ir piktnaudiavimas juo gali sukelti sunk mogaus sveikatos sutrikim, pasireikiant asmens psichine ir fizine priklausomybe nuo j), ir neino, kad i mediaga yra traukta narkotini ir psichotropini mediag sraus (i ko netiesiogiai taip pat galt suvokti jos baudiamja teisine prasme reikmingas ypatybes), vien matomas vaist pavadinimas jam nesuteikia tokios informacijos apie veikos dalyk, kurios suvokimas yra btina slyga norint asmen pripainti tyia gabenus psichotropin mediag. Remiantis BK 2 str. 2 d. tvirtintu principu ,,statym neinojimas nuo baudiamosios atsakomybs neatleidia, bt galima paprietarauti iai ivadai. Kadangi sakymas, kuriuo patvirtinti narkotini ir psichotropini mediag sraai, yra oficialiai paskelbtas norminis teiss aktas, galima teigti, kad nuteistasis galjs ir turjs inoti, kad fenazepamas yra juos trauktas ir taip suprasti jo specifines savybes. Taiau reikia pabrti, kad tyins kalts slyga yra realus, o ne galimas faktini aplinkybi suvokimas. Jeigu asmuo nesuprato aplinkybs specifinio turinio, netgi jei jis galjo ir turjo j suprasti, tokio potencialaus suvokimo nepakanka jo tyiai pagrsti.

61

2. 1. 1. 4. Nusikalstamos veikos faktini aplinkybi suvokimo nustatymas Reikalavimas, kad asmuo suvokt faktins aplinkybs baudiamosios teiss poiriu reikming turin neatsiejamas nuo praktinio klausimo kaip suvokim galima rodyti konkreiose baudiamosiose bylose. Toks materialins teiss reikalavimas i esms netekt prasms, jei jis bt praktikai negyvendinamas baudiamojo proceso metu. Baudiamosios teiss specialistai paymi subjektyvij nusikalstamos veikos poymi rodinjimo specifik ir sudtingum, lyginant j su objektyvij poymi nustatymu168. Subjektyvij nusikalstamos veikos poymi, skirtingai nuo daugelio objektyvij poymi, nemanoma stebti ar fiksuoti tiesiogiai. Vienintelis teismui prieinamas vieno ar kito subjektyviojo poymio tiesioginis rodymas gali bti paties kaltininko parodymai, kurie, kaip rodo praktika, neretai nra patikimi duomenys. Faktins aplinkybs turinio suvokimo rodinjimas gali atrodyti juo labiau sudtingas, kadangi gali tekti rodinti, kad kaltinamasis nusikalstamos veikos metu suvok tam tikr specifin informacij apie tam tikr aplinkyb, kuri nebtinai gali inoti kiekvienas mogus analogikomis aplinkybmis. Kaip paymi J. C. Smith ir B. Hogan (Anglija), i pirmo vilgsnio gali atrodyti, kad kaltininko suvokimo rodinjimas kelia beveik neveikiam sunkum. Taiau, profesoriai priduria (ir su jais galima visikai sutikti), praktikoje ie sunkumai nra tokie dideli169. Kaltininko suvokimo rodinjimui taikomi tokie patys reikalavimai, kaip ir bet kurioms kitoms rodintinoms bylos aplinkybms. statymas pareigoja teism nuosprend grsti tik teisiamajame posdyje inagrintais rodymais, t. y. objektyviais duomenimis, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais (BPK 20, 301 str.). Neturint tiesiogini rodym, kaltininko tam tikros faktins aplinkybs suvokim, kaip ir bet kuri kit reikming bylos aplinkyb, galima (ir daniausiai tenka) rodinti netiesioginiais rodymais. Kaip yra paymjs Lietuvos Aukiausiasis Teismas, ne visada nusikaltimo aplinkybs ir veik padariusio asmens kalt yra nustatoma tiesioginiais rodymais. rodinjimas netiesioginiais rodymais yra sudtingesnis, taiau jais taip pat gali bti grindiama kalt, jei tais rodymais nustatyti tarpiniai faktai ir ivados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logika grandine. Tiesioginiai rodymai neturi pranaumo prie netiesioginius ir vieni, ir kiti yra rodinjimo proceso elementai170.
168

169 170

Piesliakas V. Lietuvos baudiamoji teis. 2006. P. 321; Piesliakas V. Kalt ir jos nustatymas // Socialistin teis, 1986, Nr. 4. P. 36, 37; Ling M. A. An der Grenzen rationaler Aufhellbarkeit // Juristenzeitung (JZ), 1999, No. 7, S. 335, 337; Puppe I. Der Vorstellungsinhalt des dolus eventualis // Zeitschrift fr die gesamte Strafrechtswissenschaft (ZStW) 103 (1991), Heft 1. S. 11; . ., o . . . 1972. C. 227, 243, 246, 247; . ., . . ... 1974. C. 226, 227. Smith J. C., Hogan B. Criminal Law. 4th ed. London: Butterworths. 1978. P. 71. Lietuvos Aukiausiojo Teismo kasacin byla Nr. 2K-597/2005.

62

Kokie objektyvs duomenys realiai gali bti rodymais, kad asmuo suvok faktins aplinkybs turin? Galima iskirti tokias j grupes: 1) duomenys, kad kaltininkas suvok nusikalstamos veikos faktins aplinkybs iorin pavidal, 2) duomenys apie tai, kad kaltininkui buvo suteikta reikiama odin ar raytin informacija (kaltinink informavo kiti asmenys, jis informacij perskait ir pan.), 3) duomenys apie kaltininko socialin patirt, 4) kaltininko elgesys nusikalstamos veikos metu, iki ir po jos padarymo, 5) kitos objektyvios veikos padarymo aplinkybs, leidianios vertinti faktins aplinkybs suvokimo galimyb kaip tikinam. 2. 1. 1. 4. 1. Nusikalstamos veikos faktins aplinkybs iorinio pavidalo suvokimas Tiesiogiai fiksuoti, ar kaltininkas suvok reikmingas iorines faktins aplinkybs (pvz., nusikalstamos veikos dalyko) ypatybes, suprantama, nemanoma. Taiau tai galima nustatyti inant mogaus aplinkos suvokimo mechanizm. Jutiminio suvokimo nustatymas remiasi tokia logika: kiekvienas pakaltinamas ir baudiamajai atsakomybei btino amiaus sulauks asmuo suvokia aplinkos objektus, jeigu tam yra tinkamos slygos ir nra esmini klii171. Remiantis teiss psichologijos, teiss psichiatrijos bei kriminalistikos mokslais, galima iskirti tokius jutiminio suvokimo faktorius172: a) suvokimo objekto poymi rykumas (pvz., objekto matmenys, svoris, kvapas, spalva ir pan.). Pavyzdiui, jei tariamasis teigia mans, kad per valstybs sien vairuoja tui mikroautobus, ir neinojs, kad jame buvo pakrauta 1600 l spirito, spirito kiekis ir skleidiamas kvapas (kur pajuto automobil apirj pareignai) leidia suabejoti, ar i ties jis neinojs apie gabenam kontrabandin krovin173, tuo tarpu tariamajam pateikus versij, kad skubdamas lktuv jis pamirs, kad kienje turs apie 0,192 g kanapi, dalyko ypatybs greiiau patvirtina, o ne paneigia tokios versijos tikimyb174); b) suvokimo proceso aplinkos slygos (apviestumas, atstumas, oro slygos, vairios vizualins, akustins ir kt. klitys). Pavyzdiui, kaltinamojo versij, kad jis nesuprats, kad jis draugo praymu gabena narkotines mediagas, gali paremti aplinkyb, kad jam perduotos mediagos buvo supakuotos nepermatom pakuot (vok, nepermatom spalvot polietilenin
171

172

173 174

r.: Schnke A., Schrder H., Sternberg-Lieben D. Strafgesetzbuch. Kommentar. 27. Auflage. 2006. 15 Rn. 51; . ., . . ... 1974. C. 46; Hall J. Ignorance And Mistake In Criminal Law. // Indiana Law Journal. 1957. Vol. 33. No. 1. P. 15. r.: Radaviius L. E. Teiss psichiatrija: istorija ir dabartis. - Vilnius: Mykolo Romerio universiteto Leidybos centras. 2004. P. 127, 128; . . . - : . 2001. . 57 61; Kazlauskas M., Rinkeviius J. Asmen parodymai baudiamajame procese. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 1991. P. 11, 12. Vilniaus apygardos teismo baudiamoji byla Nr. 1-37/2003. Vilniaus apygardos teismo baudiamoji byla Nr. 1-210/2005.

63

maiel ir pan.) , tuo tarpu versija, kad kaltinamasis neinojs, kad jis kartu su rankine ir joje buvusiais daiktais grobia asmens pas, kai byloje yra duomen, kad jis buvo atidars rankin ir apirjo jos turin, galima pagrstai suabejoti176. c) pakankamas jutimo organ funkcionavimo lygis; d) pakankamas kaltininko dmesys ir tinkamas jo atminties funkcionavimas (abu procesai gali bti enkliai susilpninti nuovargio, apsvaigimo nuo vairi psichik veikiani mediag, nervins tampos, nemigos, vairi dirgikli gausos ir pan.):
A. L. buvo kaltinamas pagal BK 199 str. 2 d. dl to, kad jis, neturdamas leidimo gabeno per Lietuvos Respublikos valstybs sien, Tarptautin Vilniaus oro uost, narkotines mediagas 0,192 g kanapi ir j dali. A. L. neig ketinim gabenti narkotin mediag per Lietuvos Respublikos sien. Jis paaikino, kad jis buvo atvyks Lietuv trumpam sudalyvauti R. K. vestuvse. Po vestuvi pobvio, t pat vakar nujo linksmintis Vilniaus Helios klub, kur, bdamas gerokai neblaivus, nusipirko kanapi ir dal j suvartojo, likusi dalis liko dins kienje. Po pasilinksminimo Vilniuje, apie 5 val. ryte sugro tv namus Elektrnuose, o t pat ryt vl vaiavo Vilni oro uost. oro uost atvyko telikus pusvalandiui iki skrydio. Krep atidav bagao skyri, o pats jo pro keleivi patikros post, pareign papraytas im i kieni su savim turtus daiktus ir tik tuomet paaikjo, jog dins kienje tebra degtuk duts dydio dut su kanapmis, kurios jis ivaiuodamas nepastebjo ir buvo pamirs177.

175

Teismas, vertins mintas aplinkybes, turjusias takos jo dmesio ir atminties susilpnjimui, taip pat ir kitas bylos aplinkybes (pvz., A. L. elges veikos metu (jis nemgino paslpti kanapi, jos buvo permatomos plastmass dutje) padar, manytina, visikai pagrst ivad, kad A. L. veikos metu nesuvok, kad gabena narkotines mediagas. 2. 1. 1. 4. 2. Kitos faktini aplinkybi suvokimo prielaidos Duomenys apie tai, kad kaltininkas jutimikai suvok faktins aplinkybs iorinius poymius yra vieni i pagrindini, sprendiant, ar asmuo suvok faktin aplinkyb (jos turin). Daugeliu atvej j vien gali pakakti, kad bt galima pagrstai nustatyti, kad nusikalstamos veikos faktin aplinkyb buvo suvokta. Tai pasakytina apie t aplinkybi suvokim, kurioms atpainti visikai pakanka minimalios socialins patirties, pavyzdiui, oviniai, pasas, banko kortel, nuudymo ar sveikatos sutrikdymo bdo iaurumas ir pan178. Taiau tuomet, kai
175

176 177 178

Lietuvos Aukiausiojo Teismo kasacin byla Nr. 2K 544/2001; Vilniaus apygardos teismo baudiamoji byla Nr. 1-196/2005. Lietuvos Aukiausiojo Teismo kasacin byla Nr. 2K 182/2005. Vilniaus apygardos teismo baudiamoji byla Nr. 1-210/2005. Reikia paymti, kad aplinkybi skirstymas ,,visiems suvokiamas ir tokias, kurioms suvokti reikia specialios patirties yra subtilus dalykas (pvz., ginytina, ar kanapi kvapas, arba cilindro formos povamzdinio granatsvaidio granat ivaizda leist kiekvienam mogui suprasti, su kokia mediaga (pirmu atveju narkotine,

64

faktini aplinkybi turinys iorikai nra akivaizdus, arba kai nusikalstamos veikos metu kaltininkui buvo ikil faktins aplinkybs iorini poymi tiesioginio (jutiminio) suvokimo klii, rodinjant faktins aplinkybs turinio suvokim, tenka remtis kitais byloje esaniais duomenimis. Tai gali bti duomenys apie tai, kad kaltininkas buvo gavs informacij apie tam tikr reikming aplinkyb. Pavyzdiui, narkotini mediag platinimo nepilnameiams (BK 261 str.), taip pat nepilnameio asmens iaginimo ar seksualinio prievartavimo (BK 149 str. 3 d., 150 str. 3 d.) bylose teismai, nustatydami aplinkyb, ar kaltininkas inojo nukentjusiojo ami, danai pasiremia duomenimis apie tai, kad painties metu nukentjusysis buvo pasaks kaltinamajam apie savo ami arba kaltininkas j suinojs i kit asmen (arba prieingai kad kaltininkas tokios informacijos nebuvo gavs)179. Nusikalstamos veikos bendrininkai taip pat neretai kai kurias nusikalstamos veikos aplinkybes suvokia ne tiesiogiai jutimikai, bet i pokalbi su kitais bendrininkais. Kita vertus, kaltininko gauta informacija gali ir neatitikti tikrovs ir tai jam gali trukdyti suvokti tam tikr faktin aplinkyb (pavyzdiui, nereti atvejai, kai psichotropini mediag kontrabandos organizatorius pasilo asocialiam asmeniui usidirbti perveant paket su psichotropine mediaga nurodyt miest (Minsk, Kaliningrad ar kt.), iam paaikindamas, kad pakete yra neribotos civilins apyvartos mediagos (paprastai minimi maisto papildai sportininkams180). Duomenys apie kaltininko socialin patirt (profesin patirt, isilavinim, ankstesn susidrim su analogika situacija ir aplinkybmis) taip pat gali paremti ivad, kad kaltinamasis suvok faktins aplinkybs turin.
N. V. buvo kaltinamas pagal 1961 m. BK 312 str. 3 d. (kontrabanda stambiu mastu) ir 310 str. 6 d. (didelio kiekio techninio etilo alkoholio gabenimas neturint leidimo) dl to, kad krovininiu automobiliu Volvo FH-12 su puspriekabe i anksto rengtoje slptuvje per Dieveniki seninijos Krakn kaime alinink rajone esant Vilniaus teritorins muitins Krakn kelio post gabeno privalom pateikti muitinei krovin, kurio vert virijo 250 minimali pragyvenimo lygi (MGL): 6358 l, 92282 Lt verts techninio spirito, ir jo nepateik muitins kontrolei, o paskui nuo io posto ve krovin 6,6 km link alinink, kur buvo sulaikytas VRM Varnos rinktins specialios paskirties brio pasieniei. N. V. paaikino, kad jis dirba vairuotoju transporto monje. Jo nuolatinis automobilis buvo remontuojamas, tad jis gavo kit, kuriuo turjo vaiuoti Panev paimti
antru - sprogstamja) jie susidr). Manytina, teismai, vengdami galimo nekaltumo prezumpcijos paeidimo, turt labai atsargiai faktines aplinkybes pripainti ,,visiems suvokiamomis, o kilus abejoni, kuriai kategorijai reikt priskirti tam tikr aplinkyb, turt bti pasiremta in dubio pro reo principu, ir aplinkybs suvokimas turt bti papildomai rodinjimas kitais bylos duomenimis. Pvz., Vilniaus apygardos teismo baudiamosios bylos Nr. 1-359/2003, Nr. 1-322/2003, Vilniaus m. pirmojo apylinks teismo baudiamoji byla Nr. 1 0180 376/2005. Pvz., r.: Vilniaus apygardos teismo baudiamoji byla Nr. 1-46/2005.

179

180

65

kabeli. Jis man, kad maina buvo tuia, buvo atidars puspriekabs duris, bet joje nieko nemat. Teismas, vertindamas byloje surinktus rodymus, paymjo, kad nors N. V. teigia slptuvs puspriekabje nepastebjs ir slptuv i ties apsunkino kontrabandinio krovinio aptikim, teismas daro ivad, kad vairuotojas negaljo neinoti (t. y. inojo aut. past.) apie krovin, atsivelgiant krovinio maskuot, gabaritus, svor (...), taip pat vertinant jo vairuotojo profesij ir gyvenimik patirt181.

rodinjant, kad kaltininkas suvok faktins aplinkybs turin, gali bti reikmingi duomenys apie jo elges nusikalstamos veikos metu, iki ir po jos padarymo. Kaip inia, asmens elgesys yra slygojamas proces, vykstani asmens psichikoje (suvokimo, mstymo, emocij). Taigi pagal asmens elges neretai galima sprsti (inoma, tik vis bylos aplinkybi kontekste) apie jo suvokimo turin182. Pavyzdiui, jei asmuo slepia i pastamo asmens gaut pasaugoti mediag slptuvje, tai, kartu su kitais bylos duomenimis, gali leisti kritikai vertinti asmens parodymus, kad jis neinojs, kad gautoji mediaga buvo narkotin ar psichotropin, o mans, kad tai neribotos apyvartos mediaga183. Ir prieingai, aplinkyb, kad asmuo su savimi po miest neiojasi rastus sprogmenis metaliniais korpusais, gali paremti jo versij, kad jis mans, kad rado nepavojingus, tik metalo lauui tinkamus, daiktus184. Vargu ar manoma pateikti baigtin objektyvi aplinkybi, leidiani vertinti faktins aplinkybs suvokim kaip galim ar negalim, sra. Be pamintj aplinkybi, tai gali bti ir kit asmen elgesys nusikalstamos veikos metu (pvz., nukentjusiosios elgesys seksualinio prievartavimo metu, rodantis jos seksualin nepatyrim, gali bti viena i aplinkybi padaryti ivad, kad kaltinamasis suvok, kad ji esanti nepilnamet185, taip pat tai, kad pardavjas oficialioje prekybos vietoje silo sigyti peil, gali leisti kaltinamajam manyti, kad silomas peilis nra udraustas civilinje apyvartoje186), teisinis reimas tam tikroje valstybje (pvz., aplinkyb, kad Nyderlanduose galima teistai sigyti nedidel kiek kanapi, i esms gali parodyti asmens, kontrabanda gabenanio kanapes i Vilniaus Amsterdam, elgesio beprasmikum, kas, kartu su kitomis bylos aplinkybmis, leist teismui padaryti ivad, kad kaltinamasis nesuvok, kad gabena narkotin mediag187) ir kt.
181 182 183 184 185 186 187

Vilniaus apygardos teismo baudiamoji byla Nr. 1-111/2003. r.: . ., o . . . 1972. C. 229. r.: Lietuvos Aukiausiojo Teismo kasacin byla Nr. 2K 653/2005. Vilniaus m. pirmojo apylinks teismo byla Nr. 1 210 13/2003. Vilniaus apygardos teismo baudiamoji byla Nr. 1-36/2004. Vilniaus m. pirmojo apylinks teismo baudiamoji byla Nr. 1 234 01/2004. Vilniaus apygardos teismas ia aplinkybe pasirm kaip vienu i pagrind padaryti ivadai, kad A. L. nesuvok, kad pamirs namie isiimti i kiens kanapes, jas gabena usien ir iteisinti j dl kanapi kontrabandos. Tiesa, A. L. skrido ne Amsterdam, o London. Teismas nuosprendyje klaidingai konstatavo, kad Didiojoje Britanijoje galima teistai sigyti kanapi ir dl to, neva j smoningas gabenimas kontrabanda i Lietuvos bt rizika, neturinti protingo paaikinimo. Vilniaus apygardos teismo baudiamoji byla Nr. 1210/2005.

66

Baigiant nagrinti faktini aplinkybi suvokimo nustatymo klausim, dar reikt pabrti, kad faktins aplinkybs suvokimo objektyvios prielaidos (nebtinai, kai nustatomos jos visos, taiau kai jos sudaro nuosekli ir tikinam sistem) nra tik duomenys, kad asmuo galjo ir turjo suvokti tam tikr aplinkyb. Jos net ir esant suvokim neigiantiems kaltinamojo parodymams gali leisti teismui padaryti pagrst ivad, kad kaltininkas suvok faktin aplinkyb. Tuo tarpu teismo teiginys, kad asmuo galjo ir turjo suvokti faktin aplinkyb, manau, nra pakankamas grindiant asmens tyin kalt. Toks teiginys gali reikti, kad nusikalstamos veikos metu buvo prielaid aplinkybei suvokti, bet i jo nra visikai aiku, ar konkretus asmuo j tikrai suvok. Be to, toks teiginys gali turti ir kitoki prasm kad asmuo realiai nesuvok faktins aplinkybs, nors galjo imtis priemoni, kad gaut papildomos informacijos ir aplinkyb suvokt. Abiem atvejais i ivada nra pakankama kaltininko tyiai pagrsti. Padarius toki ivad nra atmetama kaltininko nusikalstamo nerpestingumo galimyb.

67

2. 1. 1. 5. Abejon kaip suvokimo forma Kaip buvo paymta ankstesniame skyriuje, nusikalstamos veikos faktins aplinkybs suvokimas priklauso nuo daugelio vairi faktori (slyg). Esant palankioms slygoms, asmuo visikai aikiai suvokia faktin aplinkyb (j ino). Kai slygos yra visikai nepalankios, asmuo faktins aplinkybs nesuvokia (apie j neino). Kita vertus, kaip neretai praktikoje bna, asmuo apie faktin aplinkyb gali gauti neisami ir (arba) prietaring informacij. Tokiais atvejais kaltininko suvokimas nepatenka nei vien i mint kratutinum: asmuo nra tikras dl tam tikros aplinkybs, taiau taip pat negalima teigti, kad faktin aplinkyb yra jo visikai nesuvokta. Asmuo, darydamas nusikalstam veik abejoja dl aplinkybs, tik taria ar mano j egzistuojant, laiko j galima188.
Tokios situacijos ypa bdingos kontrabandos bylose, kai kontrabandinius krovinius veantiems vairuotojams pateikiama klaidinga ar neisami informacija apie krovin, krovinys maskuojamas, taiau jiems kyla tarim dl tikrj krovinio savybi; taip pat neteisto narkotini ar psichotropini mediag gabenimo per kurjerius bylose189; nepilnameio asmens iaginimo ar seksualinio prievartavimo (taip pat sveikatos sutrikdymo, nuudymo) bylose, kai kaltininkui apie aukos ami sunku vienareikmikai sprsti i jos ivaizdos; vagysts, plimo bylose, kai kaltininkas negali tiesiogiai matyti vis grobimo dalyk, bet, remdamasis gyvenimika patirtimi, gali numanyti apie j buvim (kai grobiamas automobilis, drabuis, rankin ar pinigin su juose esaniais daiktais, tarp kuri gali bti ir vagysts ar plimo dalyku negalini bti daikt, pvz., kreditin kortel, asmens dokumentai ir pan.).

Priklausomai

nuo

suvokimo

prielaid

teikiamos

informacijos

pilnumo

bei

prietaringumo laipsnio, asmens abejon gali bti labai vairaus laipsnio. Ji gali svyruoti nuo didelio laipsnio abejons, artimos visikam aplinkybs nesuvokimui, iki menko laipsnio abejons, artimos sitikinimui dl faktins aplinkybs.
G. Zlobin ir B. Nikiforov iskiria tris aplinkybs suvokimo, maiau tikro kaip inojimas, atspalvius (laipsnius): aplinkybs suvokimas kaip tiktinos, galimos ar Angl amerikiei laipsniai teisje teisje minimi panas aplinkybi suvokimo tikrumo neatmestinos (rus. a, a a)190. baudiamojoje
188

189

190

Visi ie teminai, mano manymu, visikai tiksliai apibdina aptariam situacij ir toliau jie bus vartojami kaip sinonimai. Kaip yra paymjs JAV Aukiausiasis Teismas byloje United States vs. Jewell, neteistoje narkotik apyvartoje yra bdinga praktika, kad asmenys (taip vadinamieji mulai), nepastam asmen paprayti u atlyg nurodyt viet pergabenti pakuot, krep ar pervaryti automobil, vengdami galimos atsakomybs u viduje galimai paslpt narkotini mediag gabenim, nordami likti nekaltais tarpininkais, stengiasi per daug neklausinti apie gabenamo daikto turin, o usakovai nra link jo atskleisti. r.: Marcus J. L. Model Penal Code Section 2.02(7) and Willful Blindness // The Yale Law Journal. 1993. Vol. 102. P. 2249. Kaip rodo teism praktika, Lietuva iuo atvilgiu taip pat nra iimtis, pvz., jau minta Vilniaus apygardos teismo baudiamoji byla Nr. 1-46/2005. . ., o . . . 1972. C. 181.

68

(analogiki padarini numatymo laipsniams): inojimas apie aplinkyb beveik utikrintai (ang. virtually (practically) certain), jos suvokimas kaip labai tiktinos ar tiktinos (ang. highly probable, probable), kaip galimos (ang. possible)191.

Kaip abejon vertintina i baudiamosios teiss pozicij? Ar j reikt prilyginti faktins aplinkybs suvokimui, ar nesuvokimui? Jeigu abejon prilygintume suvokimui, ar bet koks (jeigu ne, tai koks) jos laipsnis bt pakankama prielaida nustatant tyin kalt? Ar abejons laipsnis, pakankamas netiesioginei tyiai pagrsti, gali bti pakankamas tiesioginei tyiai? Lietuvos baudiamajame statyme abejons ar jai sinonimikos svokos nra vartojamos. BK 15 ir 16 straipsniuose minima tik bendra svoka ,,suvok. Lietuvos baudiamosios teiss doktrinoje suvokimo laipsnius apibdinanios svokos taip pat i esms neminimos ir j reikm nenagrinjama. Galima paminti nebent tai, kad V. Piesliakas faktini aplinkybi suvokim aikina kaip aik [aplinkybs] sivaizdavim192. I to galima daryti prielaid, kad profesorius suvokim sieja tik su sitikinimu (inojimu), taiau, kadangi autorius plaiau io klausimo nenagrinja, tvirt ivad dl jo pozicijos iuo klausimu daryti negalime. Lietuvos teism nuosprendiuose i vis galimus aplinkybs suvokimo laipsnius apibdinani svok sutinkamos tik jo kratutinumus yminios svokos: inojo (suprato), yminti maksimalaus tikrumo suvokim, ir neinojo (nesuprato), yminti visik aplinkybs nesuvokim. Tarpini svok (tar, man, abejojo) teismai beveik nevartoja. Ar tai reikia, kad kad absoliuioje daugumoje atvej kaltininkai arba tikrai ino apie nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, arba apie jas visai neino? Manyiau, kad ne. Kaip paymi JAV baudiamosios teiss specialistas D. L. Markus (J. L. Marcus), praktikoje rodymai kartais rodo real aplinkybs inojim arba nuoird (nekalt) neinojim, taiau danai bylos aplinkybs rodo kak labiau dviprasmiko193. Lietuvos teism nagrint baudiamj byl analiz taip pat leidia sprsti, kad, galbt ne daugumoje, bet tikrai nemaai atvej, kaltininkai nusikalstamos veikos darymo metu nra tikri, tik taria esant vien ar kit nusikalstamos veikos aplinkyb (ypa anksiau iskirt kategorij bylose). Taigi tai, kad abejon apibdinanios svokos nevartojamos teism praktikoje, manytina, paaikina tik ta aplinkyb, kad ios svokos neminimos nei BK, nei doktrinoje, tad j paprasiausiai nra teism vartojamame teisini termin odyne. Kaip teism praktikoje vertinami abejons atvejai? Kuriai i teism vartojam svok, ymini suvokimo kratutinumus inojimui ar nesuvokimui jie prilyginami? Daniausiai teismai faktins aplinkybs suvokim sieja tik su inojimu, kaltininko abejon ar tarim dl aplinkybs prilygindami jos nesuvokimui. Nemaai baudiamj byl
191

192 193

r.: Williams G. Oblique Intention. // Cambridge Law Journal, 46 (3), November 1987, P. 421; Smith J. C., Hogan B. Criminal Law. 4th ed. London: Butterworths. 1978. P. 49. Piesliakas V. Lietuvos baudiamoji teis. 2006. P. 344. Marcus J. L. Model Penal Code Section 2.02(7) and Willful Blindness // ibid. 1993. P. 2245.

69

teismai svokas inojo, suprato vartoja kaip suvokimo sinonim. Kartais net pabriama, kad faktins aplinkybs suvokimas gali bti nustatytas tik nustaius absoliut kaltininko sitikinim dl tam tikros aplinkybs. Pavyzdiui, priimant iteisinamuosius nuosprendius ar perkvalifikuojant nusikalstamas veikas, pavartojamos tokios formuluots kaip nra neginytin rodym, patvirtinani, jog teisiamasis beslygikai inojo, kad nukentjusioji nepilnamet194, nra pakankamo pagrindo teigti, kad kaltinamasis A. B. nusikaltimo darymo metu tvirtai inojo nukentjusiosios I. M. ami195 (abiejose citatose teksto iskyrimai autoriaus). Teism praktikoje galima rasti ir kitoki formuluoi, rodani suvokimo tapatinim inojimui. Pavyzdiui, Lietuvos Aukiausiasis Teismas 2001 m. birelio 5 d. nutartyje padar ivad, kad Inagrinti rodymai leidia tiktai padaryti prielaid apie tai, jog A. K. inojo, kad gyja, gabena ir platina narkotines mediagas, o A. . gyja ir gabena narkotines mediagas, turdamas tiksl jas platinti, taiau apkaltinamasis nuosprendis spjimais negali bti grindiamas196. Reikt paymti, kad tuomet, kai bylos duomenys yra nepakankami tam, kad bt galima padaryti ivad, kad kaltinamasis inojo apie nusikalstamos veikos aplinkyb ir leidia daryti tik toki prielaid, tie patys duomenys gali leisti padaryti visikai pagrst ivad, kad kaltininkas tars, mans, turjs abejoni dl tikrojo aplinkybs socialinio turinio. Kadangi kaltinamieji buvo iteisinti nenustaius j tyios neteistai gyti ir gabenti narkotines mediagas, tai dar kart parodo, kad teism praktikoje abejons ar kaltininko tarimo daniausiai nepakanka, kad teismas pripaint aplinkyb kaltininko suvokta. Kartu galima daryti ivad, kad asmens abejon, kaip ir apskritai nusikalstamos veikos faktins aplinkybs nesuvokimas, pagal Lietuvos teism praktikoje nusistovjus poir, paprastai alina kaltininko tyin kalt. Kaip itin ret atvej, kai teism praktikoje (tiesa, metodinio pobdio apvalgoje) kaltininko abejon buvo pripainta kaip pakankama jo tyins kalts prielaida, galima paminti Lietuvos Aukiausiojo Teismo senato nutarimu Nr. 46 patvirtint teism praktikos baudiamosiose bylose dl nusikaltim mogaus gyvybei apvalg, kurioje paymta: Jei kaltininkas (...) suvok, kad gyvyb nukentjusiajam bus neivengiamai ar galimai atimta itin iauriai, kankinaniai ir smoningai pasirenka tok gyvybs atmimo bd, veika kvalifikuojama pagal [BK 129 str. 2 d. 6 p. - aut. past.] punkt197. Suvokimas, kad nuudymo bdas yra ar
194

195 196

197

Vilniaus m. pirmojo apylinks teismo byla Nr. 1 557 14/2002, taip pat r.: Lietuvos Aukiausiojo Teismo senato Teism praktikos iaginimo ir seksualinio prievartavimo baudiamosiose bylose apvalga, patvirtinta 2004 m. gruodio 30 d. nutarimu Nr. 49. // Teism praktika. 2004. Nr. 22. Vilniaus m. pirmojo apylinks teismo byla Nr. 1 00180 376/2005. Lietuvos Aukiausiojo Teismo kasacin byla Nr. 2K 544/2001. ioje byloje A. K. perdav A. . i nenustatyto asmens gaut uklijuot vok, kuriame j iniomis buvo metano, vaist Achtifed ir kit daikt, kad is vok nugabent tuometin Alytaus grietojo reimo pataisos darb kolonij ir perduot nenustatytam asmeniui. Taiau vliau buvo nustatyta, kad iame voke bta narkotini mediag heroino hidrochlorido ir kanapi. Teism praktikos bylose dl nusikaltim mogaus gyvybei apvalga, patvirtinta Lietuvos Aukiausiojo Teismo senato 2004 m. birelio 18 d. nutarimu Nr. 46 // Teism praktika. 2004. Nr. 21.

70

bus neivengiamai iaurus, yra ios aplinkybs (bdo iaurumo) inojimas. Suvokimas, kad nuudymo bdas yra ar bus galimai iaurus yra tik tarimas ar manymas dl ios aplinkybs, bet ne jos tikras inojimas. Taigi, Lietuvos Aukiausiojo Teismo senato nuomone, atvejai, kai kaltininkas nra sitikins dl nuudymo bdo iaurumo, vis tik gali bti kvalifikuojami kaip tyinis (bent netiesiogine tyia) nuudymas itin iauriai. Skirtingai nuo Lietuvos, usienio ali baudiamojoje teisje abejons, tarimo dl aplinkybs egzistavimo svokos yra plaiai vartojamos baudiamojoje teisinje kalboje. Be to, j baudiamasis teisinis vertinimas (reikm nustatant kaltininko kalts form) gantinai skiriasi nuo to vertinimo, koks dominuoja Lietuvos teism praktikoje. Tiesa, tai labiau pasakytina apie angl amerikiei bei vokiei baudiamosios teiss mokykloms priklausanias valstybes. iuolaikins Rusijos, taip pat tarybinje baudiamojoje teisje padtis aptariamu klausimu yra panai Lietuvos. Rusijos BK, daugelyje monografij, vadovliuose vartojamos tik suvokim apskritai, piln suvokim arba nesuvokim apibdinanios svokos, neminint tarpinio pobdio suvokimo atvej. Tik pavieniai autoriai atkreipia dmes, kad asmens suvokimas, ne visuomet pasiekia inojimo lyg198, o i j tik keli (G. Zlobin, B. Nikiforov, S. Borodin) pateikia silymus kaip vertinti tokius atvejus. ie silymai atitinka bendr usienio valstybse vyraujani tendencij abejon laikyti suvokimo atveju, kartu darant ivad, kad abejon nebtinai alina asmens tyi. S. Borodin teigimu, tuomet, kai nra kaltininko visiko sitikinimo dl nusikalstamos veikos aplinkybs (konkreiai dl nukentjusiosios ntumo kvalifikuoto nuudymo atveju; aut. past.), tai vertintina kaip netiesiogin tyia (kaip abejingumas tos aplinkybs atvilgiu)199. Taip pat jis paymi, kad Rusijos BK 25 str. 3 dalyje tvirtintame netiesiogins tyios apibrime vartojama konstrukcija smoningai leisti reikia ne k kita, kaip laikyti galimu200, kas rodo, kad autorius nevisik suvokim, kuris gali bti apibdintas formuluote ,,laikyti aplinkyb galima, yra links sieti su netiesiogine tyia. Tokios paios ivados analogikai argumentuodami prieina ir G. Zlobin bei B. Nikiforov201. Abejon suvokimo atveju laik ir ikirevoliucins Rusijos baudiamosios teiss profesorius N. Tagancev. Jo nuomone, ir neinojimas, ir klydimas rodo tikrovs suvokimo nebuvim; dl to jiems negali bti prilyginamas abejons dl to, k asmuo daro, atvejis, kai tai, kas numanoma ir tai, kas realizuojama, pasirodo es vienas ir tas pats, bet veikiantysis veikimo
198

199 200 201

r.: . . . 2004. C. 576, 586; . . . 2003. C. 79 81, 135; . ., . . . 1987. C. 60, 61; . ., . . ... 1974. C. 46, 81, 94; . ., o . . . 1972. C. 181. . . . 2003. C. 135. , c. 79. . ., o . . . 1972. C. 181.

71

metu nebuvo tikras, abejojo dl savo prielaid tikrumo . Vokietijos baudiamojoje teisje abejon vieningai nelaikoma klaida dl faktins aplinkybs (jos nesuvokimu), bet suprantama kaip aplinkybs suvokimo atmaina203. Vertinant kaltininko abejon dl faktins nusikalstamos veikos aplinkybs, yra laikoma, kad jos pakanka grindiant netiesiogin tyi arba nusikalstam pasitikjim (priklausomai nuo abejons laipsnio), o taip pat ir grindiant ketinim (vok. Absicht, kitaip dar pirmojo laipsnio tiesiogin tyi, kurioje dominuoja valinis momentas (siekis realizuoti nusikalstamos veikos sudt), o intelektualinis momentas vaidina antraeil vaidmen ir jam yra pakankama kaltininko abejon).204 Taiau abejons nepakanka grindiant antrojo laipsnio tiesiogin tyi, taip vadinam ,,inojim (vok. Wissentlichkeit arba Sicheres Wissen, lot. dolus directus II205), kuriame dominuoja intelektinis momentas ir yra btinas utikrintas ar bent beveik utikrintas (kai aplinkybs tikimyb vertinama vir 90 proc.) suvokimas206. Angl baudiamosios teiss doktrinoje vartojama svoka reckless knowledge, kuri apibdina abejon, netvirt aplinkybs suvokim. Kaip rao A. Avort (A. Ashworth) tai, kas galt bti apibdinta reckless knowlege yra tuomet, kai kaltinamasis tiki, kad esama rizikos, kad sudties aplinkyb egzistuoja, ir veikia toliau, prisiimdamas i rizik207.
Nelengva surasti tinkam reckless knowlege termino vertim, kadangi svoka recklessness reikia tiek netiesiogin tyi, tiek nusikalstam pasitikjim (nusikaltim nuosavybei bylose net ir didelio nerpestingumo atvejus). Taigi negalima reckless knowlege versti paprasiausiai kaip ,,neatsargus inojimas. Manyiau, pagal prasm tiksliau bt galimybs suvokimas ar rizikos suvokimas.

202

Kaltininko aplinkybs buvimo rizikos suvokimas, kaip rodo pats jo anglikas terminas, daugeliu atvej pagrindia recklessness kalts form, t. y., kontinentins baudiamosios teiss
202 203

. . . 1994. C. 232. Schnke A., Schrder H., Sternberg-Lieben D. Strafgesetzbuch. Kommentar. 27. Auflage. 2006. 16 Rn. 4; Gropp W. Strafrecht. Allgemeiner Teil. 2001. S. 156; Jescheck H. H. und Weigend T. Lehrbuch des Strafrechts. 1996. S. 307; von Liszt F., Schmidt E. Lehrbuch des Deutschen Strafrechts, 1932. S. 257. Mahl S. Der strafrechtliche Absichtbegriff. Versuch einer Inhaltsbestimmung mit Hilfe psychologischer Erkenntnisse. Dissartation zur Erlangung des Grades der Rechte der Juristischen Fakultt der Universitt Augsburg. Mnchen: Herbert Utz Verlag. 2004. S. 22; Weber K. Betubungsmittelgesetz. Verordnungen zum BtMG. Kommentar. 2., neu bearbeitete Auflage. Verlag C. H. Beck Mnchen 2003. Rn. 276. // http://rsw.beck.de/bib/default.asp?vpath=%2Fbibdata%2Fkomm%2FWeberBtMGKO%2FBtMG%2Fcont%2F WeberBtMGKO%2EBtMG%2EU29%2ET111%2Ehtm [apsilankyta 2006.05.30]; Roxin C. Strafrecht. Allgemeiner Teil. 1997. S.372; Jescheck H. H. und Weigend T. Lehrbuch des Strafrechts. 1996. S. 307. Schroth U. Vorsatz als Aneignung der unrechtskonstituierenden Merkmale. 1994. S. 85; Gropp W. Strafrecht. Allgemeiner Teil. 2001. S. 152. Tiesa, daniau literatroje i tyios ris vadinama bendresniu pavadinimu - tiesiog tiesiogine tyia (vok. directer Vorsatz), taiau reikt atkreipti dmes tiksl jos pavadinim, kadangi jis leidia lengviau atpainti ios tyios ries analogus kit ali baudiamojoje teisje, pvz., angl ir amerikiei ,,inomai (ang. knowingly), o taip pat padeda Vokietijos baudiamojoje teisje skirti i antrojo laipsnio tiesiogin tyi nuo pirmojo laipsnio tiesiogins tyios - ketinimo. Roxin C. Strafrecht. Allgemeiner Teil. 1997. S. 372; Schroth U. Vorsatz als Aneignung der unrechtskonstituierenden Merkmale. 1994. S. 86-87. Ashworth A. Principles Of Criminal Law. 2003. P. 191, 192.

204

205

206

207

72

terminais tariant, netiesiogin tyi ir nusikalstam pasitikjim . Kiti angl baudiamosios teiss specialistai taip pat pripasta, kad ne tik padariniai, bet ir kitos bylos aplinkybs kaltininko gali bti vertinamos tik kaip galimos, ir kad tai paprastai vertintina kaip recklessness209. Analogika nuostata tvirtinta ir 1989 m. Teiss Komisijos210 parengto pavyzdinio baudiamojo kodekso Anglijai ir Velsui projekto 18 (c) patraipoj: Asmuo elgiasi ,,reckless i) aplinkybs atvilgiu, kai jis ino, kad yra galimyb (rizika), kad ji egzistuoja arba egzistuos; ii) padarini atvilgiu, kai jis ino, kad yra rizika, kad jie atsiras; ir, pagal kaltininkui inomas aplinkybes, yra neprotinga prisiimti i rizik211. JAV pavyzdinio baudiamojo kodekso 2.02(2)(c) punkte analogikai numatyta, kad ,,asmuo elgiasi recklessly objektyvaus nusikaltimo poymio atvilgiu (ang. with respect to a material element of an offense), kai jis smoningai neatsivelgia reikming ir nepateisinam rizik, kad objektyvus nusikaltimo poymis egzistuoja (...)212. Kita vertus, negalima bt teigti, kad kaltininko abejon dl faktins aplinkybs angl ir amerikiei baudiamojoje teisje visuomet vertinama tik kaip recklessness, t. y. visuomet alina kaltininko tiesiogin tyi. Jeigu abejon yra labai menka, t. y. aplinkyb suvokiama kaip labai tiktina (ang. highly probable), toks suvokimas pagal JAV pavyzdinio baudiamojo kodekso 2.02(7) dal prilyginamas inojimui, kuriuo gali bti pagrsta viena i tiesiogins tyios ri (ang. knowlingly). Anglijos baudiamojoje teisje, o danai ir JAV teism praktikoje, minimalios abejons vertinimo problema siekiant analogiko rezultato (tiesiogins tyios pagrindimo) sprendiama pasiremiant taip vadinama ,,smoningo aklumo (ang. willful blindness) doktrina. Tradicikai ,,smoningo aklumo doktrina buvo taikoma visiems atvejams, kai buvo nustatoma, kad kaltininkas veng suinoti savo veikos aplinkybes, tam kad ivengt galim kaltinim padarius nusikaltim tyia. Nepaisant to, kad faktikai tokie asmenys neinojo tam tikr reikming nusikalstamos veikos aplinkybi, remiantis willful blindness doktrina, j neinojimas (vien tarimas) buvo prilyginamas inojimui213. Tokia gantinai plati willful blindness doktrinos interpretacija ilgainiui susilauk kritikos dl savo dirbtinumo ir
208 209 210

208

211

213

Ibid., P. 192. Smith J. C., Hogan B. Criminal Law. 1978. P. 52, 53. Teiss Komisija autoritetinga nepriklausoma institucija, steigta 1965 m. Anglijos parlamento priimtu Teiss Komisijos aktu, kurios paskirtis teikti Anglijos ir Velso teiss tobulinimo ir reformavimo pasilymus. r.: http://www.lawcom.gov.uk/index.htm [apsilankyta 2006.08.16]. Omerod. D., Smith J. C., Hogan B. Criminal Law. Cases and Materials. 9th ed. - New York: Oxford University Press. 2006. P. 153. 212 http://www1.law.umkc.edu/suni/CrimLaw/MPC_Provisions/model_penal_code_default_rules.htm [apsilan-kyta 2006.04.04]. Tokia ios doktrinos interpretacija iuo metu yra tvirtinta Izraelio 1996 m. Baudiamojo statymo 20 str. (b)(1) punkte: laikoma, kad asmuo ino apie aplinkybs egzistavim, jeigu jis taria apie aplinkybs egzistavim, taiau susilaiko nuo reikalo isiaikinimo, - http://wings.buffalo.edu/law/bclc/israeli.htm [apsilankyta 2006.06.13]. Taip pat r.: Gur-Arye M. Reliance On A Lawyer's Mistaken Advice - Should It Be An Excuse From Criminal Liability? // American Journal of Criminal Law. Summer 2002. Vol. 29. P. 475. FN. 62.

73

pernelyg didelio grietumo kaltininko atvilgiu . iuo metu ir angl, ir amerikiei baudiamosios teiss doktrinoje ir teism praktikoje nusistovjo siauresn willful blindness doktrinos taikymo tradicija, pagal kuri inojimui prilyginami tik tie atvejai, kai kaltininkas veng isiaikinti veikos aplinkybes laikydamas jas labai galimomis, t. y. bdamas beveik tikras dl j215. Jeigu asmuo neturi daug pagrindo numanyti tikrsias veikos aplinkybes, bet nesiima (ar netgi vengia imtis) veiksm joms isiaikinti, laikoma, kad jis neinojo tam tikr aplinkybi ir jo kalts forma, kaip prasta abejons atveju, laikoma recklessness216. Taigi galima apibendrinti, kad angl ir amerikiei baudiamojoje teisje kaltininko abejon vertinama taip pat, kaip ir Vokietijos baudiamojoje teisje: minimali abejon, artima kaltininko sitikinimui, prilyginama inojimui, o didesnio laipsnio abejon, pagrindia rizikos suvokimo (recklessness) kalts form, kuri apima Vokietijos baudiamojoje teisje skiriamas netiesiogin tyi ir nusikalstam pasitikjim. Matome domi situacij, kai vienu i baudiamosios teiss klausim Lietuvos teism praktika laikosi visikai kitokios pozicijos, nei didij Vakar valstybi bei i dalies Rusijos baudiamosios teiss doktrina, teism praktika ir baudiamieji statymai. Kuri i i pozicij Lietuvos baudiamosios teiss kontekste laikytina priimtinesne? Panagrinkime tai i eils atsakydami skyriaus pradioje ikeltus klausimus. Atsakant pirmj klausim, - ar asmens abejon reikt prilyginti faktins aplinkybs suvokimui, ar nesuvokimui, - pritariau usienio autori nuomonei, kad abejon yra suvokimo atmaina (forma). Dalinis suvokimas vis dl to yra tam tikras suvokimas. Kitoks aikinimas, manau, prietaraut prastinei odio suvokimas reikmei. Kaip teigiama teiss teorijoje, bendrins kalbos odius reikia aikinti taip, kaip jie suprantami bendrinje kalboje (bendrins kalbos prasms pirmumo taisykl), iskyrus atvejus, kai svars argumentai leidia daryti prieing ivad217. iuo atveju, mano nuomone, toki argument nra. Kitas klausimas ar abejons gali pakakti netiesioginei tyiai pagrsti. Kaip matme anksiau, Lietuvos Aukiausiojo Teismo senatas cituotoje apvalgoje, cituoti Rusijos (taip pat tarybiniai) autoriai, vieningai Vokietijos ir i esms angl amerikiei baudiamoji teis
214

214

215

216 217

Itin isami willful blindness doktrinos kritika pateikiama I. Robins straipsnyje: Robbins I. P. Ostrich Instruction: Deliberate Ignorance as a Criminal Mens Rea // The Journal Of Criminal Law and Criminology. 1990 1991. Vol. 81. No. 2. P. 191. Marcus J. L. Model Penal Code Section 2.02(7) and Willful Blindness // ibid. 1993. P. 2234, 2243; Robbins I. P. Ostrich Instruction: Deliberate Ignorance as a Criminal Mens Rea // ibid. 1990 1991. P. 205, 207; Williams G. Textbook Of Criminal Law, - London: Stevens & Sons. 1978. P. 86. Willful blindness doktrina buvo labai apribota ir Pavyzdinio baudiamojo kodekso Anglijai ir Velsui projekte, kurio 18 (a) patraipoj atitinkamai nustatyta: ,,asmuo veikia inodamas aplinkyb ne tik tada, kai jis ino apie jos esam ar bsim egzistavim, bet ir tuomet, kai jis vengia engti ingsnius, kurie galt patvirtinti jo tikjim (t. y. labai didelio laipsnio tarim aut. past.), kad jos egzistuoja ar egzistuos - r.: Omerod. D., Smith J. C., Hogan B. Criminal Law. 2006. P. 167. Ashworth A. Principles Of Criminal Law. 2003. P. 193. Mikelnien D., Mikelnas V. Teismo procesas: teiss aikinimo ir taikymo aspektai. 1999. P. 174.

74

klausim atsako teigiamai. Manau, tokia nuostata galt bti visikai priimtina Lietuvos baudiamajai teisei. Lietuvos baudiamojoje teisje netiesiogin tyia vieningai apibdinama kaip asmens abejingumas218. Ne tik odi ,,abejon ir abejingumas sskambis, bet ir psichologinis asmens psichinio santykio su nusikalstamos veikos poymiais vertinimas, manau, leidia abejons atvejus sieti su netiesiogine tyia. Manau, galima teigti, kad asmuo, kuris abejoja dl tam tikr nusikalstamos veikos faktini aplinkybi, bet, nepaisydamas j egzistavimo didels galimybs (rizikos), vis tik realizuoja nusikalstamos veikos sudt, parodo savo abejingum konkreios nusikalstamos veikos atvilgiu. Lietuvos baudiamosios teiss doktrinoje netiesiogin tyia paprastai siejama su kaltininko abejingumu padarini atvilgiu219. Taiau, manau yra visikai pagrsta nuomon, kad situacija i esms nesiskiria, kai kaltininko abejingumas pasireikia ne padarini, bet kurio nors kito nusikalstamos veikos objektyviojo poymio atvilgiu220. Pavyzdiui, tuomet, kai neinformuotas tarpininkas, nepaisant tam tikr jam kilusi tarim, u atlyg gabena krep, nesidomdamas jo turiniu, vedamas vien siekio usidirbti, manau, yra akivaizdus jo abejingumas t vertybi, kurios yra saugomos BK 260 str., 199 str. 2 d. tvirtintomis sudtimis, atvilgiu. Jis neino, ar tikrai krepyje yra narkotik ir toli grau neturi noro, kad taip bt (tai tik apsunkint jo galimybes gauti udarb, kelt pavoj bti sulaikytam), taiau susitaiko su tokia rizika, kuri yra btina jo tiesioginio tikslo (udarbio) pasiekimui. Analogikai, jeigu agintojas, nebdamas tikras dl aukos amiaus, jo nesiaikina, jis parodo abejingum galimybei, kad bus iaginta ne subrendusi moteris, bet nepilnamet. Vagis, grobdamas rankin ar pinigin i kostium vilkinio praeivio Vilniaus miesto Gedimino prospekte, siekia pagrobti pinig, taiau, manau, galima pripainti, kad jam taip pat yra akivaizdi nemaa tikimyb, kad piniginje gali bti ne tik pinigai, bet ir banko kortel. Net jeigu kaltininkas nesiekia pagrobti kreditins kortels (apie k galima sprsti i to, kad j po vagysts imeta), grobdamas rankin jis smoningai realizuoja didel rizik, kad siekiant jo tiesioginio tikslo (pinig pagrobimo), bus pasiektas ir alutinis rezultatas (kortels pagrobimas), kurio jis galbt nenori, bet smoningai leidia jam atsirasti, kas parodo jo abejingum BK 214 straipsnyje numatytos sudties realizavimo atvilgiu. Visais iais atvejais, nors tai gali neprastai skambti Lietuvos baudiamosios teiss specialist ausiai (kas visai nenuostabu, kadangi ir nagrinjama problema teorijoje yra visikai nauja), manau, visos mintos nusikalstamos veikos
218

219 220

Piesliakas V. Lietuvos baudiamoji teis. 2006. P. 357; Lietuvos Respublikos baudiamojo kodekso komentaras. 2004. P. 107; Baudiamoji teis. Bendroji dalis. 2001. P. 207. r.: ten pat. Kaip jau buvo usiminta, angl amerikiei ir vokiei baudiamojoje teisje nedaromas skirtumas tarp kaltininko psichinio santykio su padariniais ir su atskira nusikalstamos veikos faktine aplinkybe: padarini numatymo laipsnis nusikalstamose veikose, apraytose materialiomis nusikalstamos veikos sudtimis turi toki pat reikm nustatant kalts form kaip ir bet kurios faktins aplinkybs suvokimo laipsnis formaliomis ar materialiomis sudtimis apraytose nusikalstamose veikose.

75

vertintinos kaip padarytos netiesiogine tyia. Tiesa, reikia atkreipti dmes, kad ne bet kokio laipsnio tarimas (abejon) gali rodyti kaltininko abejingum ir pagrsti jo netiesiogin tyi. I esms darydamas analogij su padarini numatymo laipsnio reikme nustatant kalts form, manau, asmens abejingum gali liudyti tik gana didelio laipsnio tarimas, kad tam tikra aplinkyb egzistuoja. Manau, io laipsnio vertinimas teismui nebt neisprendiama problema. tarimo laipsn teismas galt vertinti lygiai tokiu paiu metodu, kaip yra vertinamas padarini numatymo laipsnis materialiomis sudtimis apraytose nusikalstamose veikose objektyvi bylos duomen pagalba, vertinant atitinkamos aplinkybs suvokimo prielaid pilnum ir prietaringum ar neprietaringum221. Jei bt nustatyta, kad kaltininkui buvo kil tik menki, menkai pagrsti tarimai dl tam tikros aplinkybs egzistavimo, tokio laipsnio abejon, manytina, galt pagrsti tik pasitikjim, bet ne netiesiogin tyi. iame darbe keliama idja, kad kaltininkui abejojant dl tam tikr nusikalstamos veikos faktini aplinkybi, jo padaryta nusikalstama veika, nepriklausomai nuo to, ar ji baudiamajame statyme aprayta materialia, ar formalia sudtimi, gali bti vertinama kaip padaryta netiesiogine tyia. Tai, kaip minjau, nauja idja Lietuvos baudiamosios teiss kontekste, taiau pasauliniu mastu taip anaiptol nra. Angl - amerikiei baudiamojoje teisje, kaip minta, recklessness kalts forma, apimanti ir netiesiogins tyios atvejus, yra galima ir formaliomis sudtimis apraytose nusikalstamose veikose. Netiesiogin tyia tokiose nusikalstamose veikose vieningai pripastama ir Vokietijos baudiamojoje teisje. Pavyzdiui, yra laikoma, kad tiek nepilnameio asmens iaginimo, tiek neteisto disponavimo narkotinmis mediagomis nusikaltimams pakanka netiesiogins tyios222. Rusijos (ir tarybinje) baudiamojoje teisje, kur kaltininko abejons vertinimo problemai danai neskiriama dmesio, vyrauja nuomon, kad formaliomis sudtimis apraytos nusikalstamos veikos gali bti padaromos tik tiesiogine tyia223. Taiau kai kurie autoriai neatmeta ir netiesiogins tyios galimybs. Antai, B. Nikiforov yra nurods, kad tyi skirstyti tiesiogin ir netiesiogin galima ir formaliose nusikalstam veik sudtyse, atsivelgiant tai, ar aplinkybs, suteikianios veikas pavojing pobd, kaltininkui yra reikalingos ar nereikalingos (pvz., aukos nepilnametyst iaginimo atveju)224. V. Makavili (.
221

nusikalstam

222

223

224

Apie padarini numatymo laipsnio nustatymo problem irkite 2. 2. 3. 2. skyriuje Numatymo laipsnis netiesioginje tyioje. Schnke A., Schrder H., Sternberg-Lieben D. Strafgesetzbuch. Kommentar. 27. Auflage. 2006. 176 (Sexueller Missbrauch von Kindern), Rn. 10; Weber K. Betubungsmittelgesetz. Verordnungen zum BtMG. Kommentar. 2003. Rn. 276. . . ..., 2003. C. 87, 97, 98; ..., . . . . . . 2002. C. 318; ... . . . 2000. C. 232; . ., . . . 1987. C. 34; . ., . . ... 1974. C. 81. o . . // . 1965. No. 6. C. 35, .: . ., . . ... 1974.

76

) netiesiogin tyi formaliose sudtyse velgia tais atvejais, kai subjektas nra tikras, bet laiko galimu daiktu, kad veika pasiymi poymiais, apibdinaniais j kaip nusikalstam225. A. Kozlov taip pat laikosi nuomons, kad nra joki klii formaliose sudtyse nustatyti netiesiogin tyi. Anot jo, suvokim galima graduoti laipsniais kaip ir numatym (jis netgi silo atsisakyti suvokimo svokos ir vartoti vien numatymo svok), ir atitinkamai, teigia, kad veikos poymi numatymas (t. y. suvokimas) gali bti vairi apibrtumo laipsni, nepriklausomai nuo to, kokia sudtimi materialia ar formalia, jos apraytos. Be to, jis kelia klausim: jeigu noras yra galimas ne tik padarini, bet ir paios veikos atvilgiu, kodl analogikai veikos realizavimo atvilgiu negalimas smoningas leidimas, abejingumas, lengvabdikas pasitikjimas?226 Manau, psichologiniu aspektu, netiesiogins tyios pagrindimas formaliomis sudtimis apraytose nusikalstamose veikose neturt kelti abejoni. Kai kuri mokslinink teiginius, kad tai yra tiesiog nemanomas psichinio santykio variantas227, galima lengvai atremti pasitelkus gausius praktinius pavyzdius. Taiau ne maiau svarbus yra norminis aspektas ar Lietuvos Respublikos BK leidia daryti tok teisin vertinim? BK 15 straipsnio 3 dalyje pateikiama tik materialiomis sudtimis apraytoms nusikalstamoms veikoms pritaikyta netiesiogins tyios formuluot. Netiesiogins tyios formuluots formalioms sudtims statym leidjas nepateik. Susiduriame su baudiamojo statymo spraga. Ar tai reikia, kad netiesiogin tyia formaliomis sudtimis apraytose nusikalstamose veikose Lietuvos baudiamojoje teisje negalima? V. Piesliakas yra paymjs, kad kitokios psichinio santykio formos, neatitinkanios tyios ar neatsargumo definicij, negali sukelti kalts baudiamuoju teisiniu poiri228. Taigi profesorius lyg ir laikosi nuomons, kad tyios definicij sraas BK 15 straipsnyje yra baigtinis. Galima numanyti, kad tokia ivada tiesiogiai iplaukia i baudiamosios teiss principo nullum crimen sine lege (nra nusikaltimo be statymo). I tokios pozicijos atitinkamai turt sekti, kad asmenys, kuri tvirto vis nusikalstamos veikos, apraytos formalia sudtimi, aplinkybi inojimo teisme nepavyksta rodyti, ir nepavyksta rodyti j siekio realizuoti tik kaip galimas suvokiamas aplinkybes, turt bti iteisinami ar j nusikalstamos veikos perkvalifikuojamos pagal kitus BK straipsnius (tai rodo ir nemaai teism praktikos pavyzdi). Formaliai irint, i pozicija yra pagrsta nepriekaitingai. Taiau praktiniu, baudiamosios politikos poiriu, manau ji nra visikai priimtina.
C. 82. . // . 1966. No. 6. C. 81. .: . . . 2004. C. 586, 587. .: . . ..., 2003. C. 97. Piesliakas V. Lietuvos baudiamoji teis. 2006. P. 337.

225

226 227 228

77

Kaip paymi baudiamosios teiss specialistai, surinkti pakankamai tikinamus rodymus, kad kaltininkas buvo tikras dl vis aplinkybi (ypa tam tikrose bylose, pvz., nepilnamei iaginimo) kaltinimui yra labai sunkiai vykdoma uduotis229. Be to, danai tikro suvokimo kaltininkas i tikrj neturi (banko korteli grobimo, kontrabandos, iaginimo ir kt. bylos). I kitos puss, kaltininkai, inantys toki baudiamosios teiss nuostat, tarimo apie tam tikr aplinkyb atveju apskritai yra netiesiogiai skatinami susilaikyti nuo tartin aplinkybi aikinimosi, vengiant kaltinimo inojus aplinkyb. Tai yra smoningo aklumo taktikos, suteikianios narkokurjeriams ir panaiems asmenims vili daug nerizikuojant usidirbti, pagrindas.
Smoningo aklumo (ang. willful blindness) taktika plaiai paplito JAV neteistoje narkotik apyvartoje, kai 1970 m. buvo priimtas federalinis Piktnaudiavim narkotikais prevencijos ir kontrols statymas, numats atsakomyb u inom kontroliuojamos mediagos importavim ir inom kontroliuojamos mediagos laikym su tikslu platinti. Narkokurjeri taktika nesidomti krovinio turiniu, kartu su usakov taktika neatskleisti usakymo detali suteik jiems gantinai patikim apsaug nuo baudiamojo persekiojimo230.

Taigi, nepripastant netiesiogins tyios formaliomis sudtimis apraytose sudtimis praktikoje realiai galimos tik tokios pasekms: 1) arba Lietuvos baudiamoji politika tam tikr kategorij bylose tampa nepalyginamai velnesn, nei Vakar valstybi baudiamoji politika, kartu kyla pavojus Konstitucijos saugomoms vertybms, 2) arba teismai yra veriami laisviau interpretuoti rodymus, ir daryti ivadas, kad kaltininkas inojo apie tam tikr aplinkyb kartais net ir tuomet, kai jis jos neinojo, o tik dar netvirt prielaid, kad ji egzistuoja (tokia praktika taip pat akivaizdiai bt prieinga teisins valstybs ir kitiems konstituciniams principams). Siekiant, kad baudiamasis statymas ir jo aikinimas atitikt praktikos realijas ir nevest prie prietaring teisins tvarkos poiriu pasekmi, tinkamiausias sprendimas, manyiau, bt pakeisti baudiamajame statyme tvirtint netiesiogins tyios apibrim taip, kad jis apimt ir formaliomis sudtimis apraytas nusikalstamas veikas. Jis galt bti suformuluotas taip: Nusikaltimas ar baudiamasis nusiengimas yra padarytas netiesiogine tyia, jeigu j darydamas asmuo suvok pakankamai didel nusikalstamos veikos poymi, numatyt io kodekso specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje, realizavimo tikimyb231. Kol BK nra pakeistas, manau, tikslinga bt BK 15 straipsnyje pateikiamo tyios
229 230 231

Marcus J. L. Model Penal Code Section 2.02(7) and Willful Blindness // ibid. 1993. P. 2236. Robbins I. P. Ostrich Instruction: Deliberate Ignorance as a Criminal Mens Rea // ibid. P. 199 - 200. Kodl nusikalstamos veikos pavojingo pobdio (t. .y. neteistumo) suvokimo vieta turt bti u tyios apibrimo rib, argumentuojama io darbo 2. 1. 3. skyriuje. Pozicija, kad netiesioginje tyioje yra netikslinga iskirti valin moment, grindiama 3. 2. skyriuje.

78

definicij srao nelaikyti baigtiniu. inoma, teoriniu poiriu tai diskutuotinas sprendimas, kadangi iuo atveju kitiems teisins valstybs principams, kuriems kyla grsm dl esamos padties, suteikiamas prioritetas prie mint baudiamosios teiss princip nullum crimen sine lege. Taiau, mano manymu, jeigu jau esame priversti rinktis, tik toks pasirinkimas bt teisingas. I kitos puss, diskutuotina, ar nullum crimen sine lege principas i ties yra absoliutus ir ar silomas laikinas BK 15 straipsnio aikinimas j paeist. Lietuvos baudiamojoje nullum crimen sine lege paeidimu. Antai, 1961 m. BK 9 str. buvo pateikiami tik du tyios apibrimai, abu skirti materialioms sudtims. Taigi iki priimant 2000 m. BK, baudiamajame statyme apskritai nebuvo tyios definicijos, skirtos formalioms sudtims (nors toki sudi, kaip ir pagal galiojant BK, 1961 m. BK buvo nemaa dalis). Kaip buvo veikiama i spraga? Jas upildydavo doktrina. Antai, dar galiojant 1961 m. BK, V. Piesliakas ra:
Kalbant apie kalts samprat ir kalts form statym formuluotes, danai pamirtama, kad ir galiojaniame BK, ir naujajame LR BK bus nemaai formali nusikaltimo sudi, kurias rodinjant taip pat reiks nustatinti kalt. Bet domiausia yra tai, kad galiojantis kodeksas visikai ignoruoja tokias nusikaltim sudtis ir nei BK 9, nei 10 straipsniuose nepateikia formali nusikaltim sudi kalts formuluoi. Manau, kad tai didiul baudiamosios teiss spraga. Kalt yra pagrindinis nusikaltimo sudties poymis, taigi turi bti rodinjama tiriant visus nusikaltimus, tarp j ir tokius, kuri sudtys BK suformuluotos kaip formalios. Taiau paslaptimi lieka, kokio turinio tyi ar nusikalstam nerpestingum reikia rodinti, jei tiriamo nusikaltimo sudtis yra formali. Dabartinje situacijoje tokias spragas tenka alinti statym komentar autoriams savarankikai sukurti tyins bei neatsargios kalts formuluotes, tinkamas btent formalioms nusikaltim sudtims, ir po to jas komentuoti232.

teisje nesunkiai galima rasti pavyzdi, kai doktrininis ar

teisminis baudiamojo statymo bendrosios dalies sprag upildymas nebuvo laikomas principo

Kit, jau galiojanio BK sprag (statym leidjas pamiro 16 straipsnyje pateikti nusikalstamo nerpestingumo formuluot formalioje nusikalstamos veikos sudtyje) upild Lietuvos Aukiausiasis Teismas, savo nutartyje pateikdamas trkstam nusikalstamo nerpestingumo apibrim233. Reikia sutikti, kad pateiktuose pavyzdiuose statymo spragos buvo itin akivaizdios. Dl j baudiamasis statymas buvo taps prietaringu: specialioji BK dalis numat sudtis, kurioms bendroji dalis nenumat specialiojoje dalyje reikalaujamos kalts formos apibrim. Taigi, doktrinai ar teismams upildant statymo spragas, net nebuvo pagrindo kalbti apie pleiamj
232 233

Piesliakas V. Baudiamojo statymo principins nuostatos... 1995. P. 49. Lietuvos Aukiausiojo Teismo kasacin byla Nr. 2K 7 544/2005.

79

baudiamojo statymo aikinim, kuriuo galt bti paeistas principas nullum crimen sine lege234. Dl to, kad statymas nepateikia netiesiogins tyios apibrimo, galimo pritaikyti formalioms sudtims, jis netampa logikai ar sistemikai prietaringas - tik neefektyvus. Vis dl to io trkumo nelaikyiau maiau reikmingu, nei statymo prietaringumas. Gal gale, reikalavimas, kad baudiamoji teis bt efektyvi, gint mogaus ir pilieio teises bei laisves, visuomens ir valstybs interesus nuo nusikalstam veik yra tvirtintas paiame pirmajame BK straipsnyje ir galima bt velgti prietaravimus tarp io ir sprag turini BK straipsni. Kitas svarbus kaltininko abejons baudiamojo teisinio vertinimo klausimas ar ji gali bti tinkama slyga asmens tiesioginei tyia pagrsti. BK 15 straipsnio 2 dalyje statym leidjas vartoja suvokimo, o ne inojimo svok235. Suvokimas, kaip inia, apima ne tik inojim, bet ir nevisik suvokim, t. y. abejon. Taigi formali klii teigiamam atsakymui ikelt klausim lyg ir nra.
Suprantama, tam tikros BK specialiosios dalies straipsni dispozicij formuluots gali rodyti, kad nusikalstamos veikos kalts intelektinis momentas reikalauja utikrinto tam tikros faktins aplinkybs kaltininko inojimo ir abejons tokiais atvejais kaltei pagrsti neutenka. Pavyzdiui, kaltininko sitikinimo reikalauja formuluots inodamas, inomai (BK 189 str., 213 str. 3 d., 215, 216, 220, 235, 236, 238, 300, 301, str.,), taip pat melaginga, melagingai (BK 216, 235, 236, 285, 304, 313 str.), apgaulingai, apgaule (BK 165, 172, 182, 186, 205, 207, 222, 263, 293, 314, 316 str.), smoningai (BK 123, 209 str.).

Tuomet, kai konkreti straipsnio dispozicijos formuluot nenurodo btin utikrint kaltininko inojim, tiesioginei tyiai pagrsti pakanka ir kaltininko abejons. Konkreiose bylose tai, ar abejojs dl tam tikros aplinkybs asmuo gali bti pripaintas veiks tiesiogine tyia, turt lemti jo kalts valinis momentas. Jeigu kaltininkas, abejodamas dl faktins aplinkybs, nebdamas dl jos tikras, siekia padaryti nusikalstam veik, pasiymini galimai esania aplinkybe, bus galima nustatyti jo tiesiogin tyi. Pavyzdiui, asmuo, grobia rankin, neinodamas kas joje yra, bet tikdamasis pagrobti asmens dokument ir kreditin kortel. Tuo atveju, jei jo siekis iaikinamas, tai, kad kaltininkas tiksliai neinojo, ar rankinje yra asmens dokumentai ir kortel, netrukdo nustatyti jo tiesiogin tyi pagrobti mokjimo instrument
234

235

domu pastebti, kad Rusijos baudiamojoje teisje, kur BK 25 str. iki iol pateikia tik materialioms sudtims skirtas tyios formuluotes, gana daug autori netgi tiesiogins tyios apibrim formaliose sudtyse doktrinin formulavim laiko kalts ir teistumo princip ikreipimu, r.: . . . 2004. C. 15; C. . . 2003. C. 219; . . ... 2001. C. 145; . . // . 1999. No. 10. C. 54. iuo atveju, manau, esmins reikms neturi tai, kad statyme nra nieko tiesiogiai pasakyta apie faktini aplinkybi suvokim. A remiuosi teiginiu, kad tai, kas pasakyta apie nusikalstamos veikos pavojingo pobd (kad pakanka j suvokti), gali bti taikoma ir nusikalstamos veikos faktini aplinkybi atvilgiu, nes, kaip inia, pavojingo pobdio suvokimas tiesiogiai priklauso nuo faktini aplinkybi suvokimo.

80

arba asmens dokument (BK 214, 302 str.). Jeigu kaltininko siekis padaryti konkrei nusikalstam veik nenustatomas, daryti ivad, kad kaltininkas veik tiesiogine tyia, nebt negalima.

81

2. 1. 1. 6. Nusikalstam veik kvalifikuojani poymi suvokimas ir jo taka kalts formai Kaip jau buvo minta iame darbe, baudiamojoje teisje i esms vieningai sutariama, kad nustatant tyins kalts intelektin moment yra btina, kad kaltininkas suvokt visas nusikalstamos veikos faktines aplinkybes. Ar is teiginys galioja ir tuomet, kai asmuo kaltinamas kvalifikuota sudtimi apraytos nusikalstamos veikos padarymu? Ar galima miri kalt formaliomis sudtimis apraytose nusikalstamose veikose? BK tiesiogiai io klausimo nereglamentuoja. BK 15 straipsnyje yra tvirtinta bendra taisykl asmuo daro nusikalstam veik tyia, jei suvokia pavojing nusikalstamos veikos pobd (...). Apie tai, kad bt galima daryti iimi i ios taisykls, kai yra nusikalstamas veikas kvalifikuojani poymi, statym leidjas nenurodo. Kita vertus, galima diskutuoti, ar nra pakankamai suvokiamas inkriminuojamos kvalifikuotos nusikalstamos veikos pavojingumas ir nesuvokiant j kvalifikuojanio poymio. Lietuvos baudiamosios teiss doktrinoje aptariamu klausimu vieningos nuomons nra. G. vedas nurodo: Jei nusikaltimo sudiai bdingi kvalifikuojantys poymiai, kuriais apibdinamas dalykas (pavyzdiui, nia moteris ar maamet ir pan.) ar veika (pavyzdiui, itin iauriai ir pan.), tai kaltininkas privalo suvokti ir iuos poymius236. Taip pat jis pabria, kad miri kalt yra galima tik materialiose nusikaltim sudtyse237.
Tokios pozicijos buvo laikomasi ir tarpukario Lietuvos baudiamojoje teisje. Antai, V. Stankeviius ra: klaida dl kokio nors vieno nusikaltimo poymio trukdo tuo nusikaltimu pakaltinti mog. Taip pat nedidina atsakomybs ir ta aplinkyb, kurios nusikaltlis visikai neinojo (pav., neinojo, kad pavogti daiktai yra banyios)238.

Tuo tarpu V. Pavilonio ir J. Nociaus nuomone, nusikalstam veik kvalifikuojani poymi atvilgiu pakanka bet kokios kaltininko kalts, kitaip tariant pakanka ne tik suvokimo, bet ir galimybs suvokti poym (kai kaltininkas realiai jo nesuvokia)239. Toki pai pozicij iuo klausimu uima ir V. Piesliakas, kuris laiko galima miri kalt ir formaliomis sudtimis apraytose nusikalstamose veikose (pvz., BK 149 str. 3 d., 150 str. 3 d.)240. Teism praktikoje taip pat nra vienos pozicijos ir ji varijuoja priklausomai nuo nusikalstam veik ries bei konkrei kvalifikuojani aplinkybi. Pavyzdiui, nutarime dl teism praktikos vagysts ir plimo baudiamosiose bylose Lietuvos Aukiausiojo Teismo
236 237 238 239

240

Baudiamoji teis. Bendroji dalis. 2001. P. 206. Ten pat., P. 213. Stankeviius V. Baudiamoji teis. 1925. P. 54. r.: Baudiamoji teis: specialioji dalis . 1 kn. / A. Abramaviius, E. Bielinas, A. Drakien ir kt.. - Vilnius: Eugrimas, 2000. P. 226; Baudiamoji teis: specialioji dalis. 2 kn. / A. Abramaviius, E. Bielinas, A. Drakien ir kt.. - Vilnius: Eugrimas, 2000. P. 209. Piesliakas V. Lietuvos baudiamoji teis. 2006. P. 399, 400.

82

senatas vienareikmikai nurod: Kai yra veik kvalifikuojani poymi, btina nustatyti, kad kaltininkas iuos poymius suvok241. Kitokia pozicija buvo isakyta nutarime dl teism praktikos iaginimo ir seksualinio prievartavimo baudiamosiose bylose: Iaginimas kvalifikuojamas pagal BK 149 straipsnio 3 ar 4 dal, o seksualinis prievartavimas pagal 150 straipsnio 3 ar 4 dal ir tuo atveju, jei kaltininkas nesuvok, kad nukentjusysis yra nepilnametis ar maametis asmuo, taiau teismas pripasta, kad kaltininkas pagal bylos aplinkybes, ypa nukentjusiojo fizinius duomenis, taip pat savo asmenines savybes, turjo ir galjo suvokti, kad nukentjusysis yra nepilnametis ar maametis asmuo242. baudiamosiose bylose dl nusikaltim mogaus gyvybei kvalifikuot nuudym, vienus Nutarime dl teism praktikos Lietuvos Aukiausiojo Teismo

senatas skirtingai pasisak atskir kvalifikuojani poymi atvilgiu: inkriminuojant kvalifikuojanius poymius kaltininkas privalo suvokti (kad nukentjusysis buvo bejgikos bkls, itin iaur gyvybs atmimo bd, bdo pavojingum daugelio moni gyvybei), arba net inoti (kad nuudo savo motin, tv ar vaik, kurie tokie jam yra pagal kilm), o kit gali ir nesuvokti, su slyga, kad jis turjo galimyb poym suvokti (kad nukentjusysis dar neturi 14 met, kad nukentjusioji moteris buvo nia)243. Matant toki vairi teism praktik, natraliai kyla klausimas ar galimas (ir ar btinas) sisteminis, nuoseklus poiris nagrinjam problem? Kadangi Lietuvos baudiamoji teis yra kodifikuota teis ir turi ivystyt bendrj dal, manyiau, joje turt bti siekiama vengti kazuistikos ir btina iekoti bendr (kiek tai manoma) sprendim visoms nusikalstam veik kategorijoms ir visoms j aplinkybms. Btent tokiu keliu einama daugelyje usienio valstybi, kuriose, kaip ir Lietuvoje, yra kodifikuota baudiamoji teis. Vokietijos baudiamojoje teisje laikomasi vieningos nuomons, kad kaltininkui gali bti inkriminuojam tyia padaryti kvalifikuot nusikalstam veik tik tuomet, kai jis suvok visus, tame tarpe ir kvalifikuojanius, nusikalstamos veikos poymius (tai netaikoma tiems atvejams, kai nusikalstam veik kvalifikuoja padariniai)244. Tai tiesiogiai buvo tvirtinta senos redakcijos Vokietijos BK 59 str. 1 dalyje:
59 Klaida: (1) Jeigu kas, darydamas baudiam veik, neino apie veikos aplinkyb, kuri priklauso statyminei nusikalstamos veikos sudiai arba didina jo baustinum, jam i

241

242

243

Lietuvos Aukiausiojo Teismo senato 2005 m. birelio 23 d. nutarimas Nr. 52 Dl teism praktikos vagysts ir plimo baudiamosiose bylose. 14 p. // Teism praktika. 2005. Nr. 24. Lietuvos Aukiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodio 30 d. nutarimas Nr. 49 Dl teism praktikos iaginimo ir seksualinio prievartavimo baudiamosiose bylose. 11 p. // Teism praktika. 2004. Nr. 22. Lietuvos Aukiausiojo Teismo senato 2004 m. birelio 18 d. nutarimas Nr. 46 Dl teism praktikos baudiamosiose bylose dl nusikaltim mogaus gyvybei. 12 15, 17, 18 p. // Teism praktika. 2004. Nr. 21. Schnke A., Schrder H., Sternberg-Lieben D. Strafgesetzbuch. Kommentar. 27. Auflage. 2006. 15. Rn. 26; Wessels J. Baudiamoji teis. Bendroji dalis. 2003. P. 89, 90; Gropp W. Strafrecht. Allgemeiner Teil. 2001. S. 469; Roxin C. Strafrecht. Allgemeiner Teil. 1997. S. 424; Jescheck H. H. und Weigend T. Lehrbuch des Strafrechts. 1996. S. 309, 310.

244

83

aplinkyb negali bti inkriminuojama .

245

Dabartins redakcijos (po 1975 m. reformos) BK 16 str. 1 d. tvirtina tik bendr taisykl, kad ,,tas, kas darydamas veik neino apie aplinkyb, priklausani statyminei nusikalstamos veikos sudiai, neveikia tyia246. Taiau is pakeitimas neturjo jokios takos statymo doktrininiam ar teisminiam aikinimui. Laikoma, kad bendros taisykls visikai pakanka, kadangi kvalifikuojanios aplinkybs taip pat yra inkriminuojamai nusikalstamos veikos sudiai priklausanios (delikt tipizuojanios) aplinkybs, tad kas pasakytina apie pagrindins sudties poymius, lygiai galioja ir kvalifikuotos sudties poymi atvilgiu247. Pavyzdiui, maamei seksualinio prievartavimo bylose Vokietijos baudiamojoje teisje yra btina nustatyti, kad kaltininkas suvok, kad nukentjusysis yra jaunesnis nei 14 met248. Kartu paymima, kad is suvokimas neprivalo bti visiko tikrumo laipsnio (pakanka tarimo, abejons). Atitinkamai, iam nusikaltimui pakanka netiesiogins tyios249. Carins Rusijos 1903 m. Baudiamajame statute buvo analogika norma, kaip ir senosios redakcijos Vokietijos BK 59 straipsnyje. 43 statuto straipsnyje buvo numatyta, kad neinojimas aplinkybs, kuri slygoja veikos nusikalstamum ar didina atsakomyb, alina paios veikos ar atsakomyb didinanios aplinkybs inkriminavim250. Atitinkamai ikirevoliucins Rusijos profesoriai N. Tagancev ir S. Poznyev ( . .) kvalifikuojani poymi suvokim laik btina kvalifikuot sudi inkriminavimo slyga251. Anot S. Poznyev, skiriant bausm neturi bti atsivelgiama aplinkybes, didinanias atsakomyb, jeigu veikiantysis j nesuvok, nes ios aplinkybs ir pripastamos atsakomyb didinaniomis, kadangi jos objektyvizuoja tok kaltininko nusiteikim, kuris reikalauja palyginus energingesnio baudiamojo poveikio252, 253. Tarybinje baudiamojoje teisje aptariamu klausimu buvo susiklosiusi padtis, identika tai, kokia yra dabar Lietuvoje. Tarybiniuose BK speciali nuostat dl kvalifikuojani poymi suvokimo reikms nustatant tyin kalt nebuvo, o TSRS Aukiausiasis Teismas baudiamj statym aikino lygiai taip pat, kaip ir dabartinis Lietuvos
245 246

Gropp W. Strafrecht. Allgemeiner Teil. 2001. S. 459. German Criminal Code (Strafgesetzbuch, StGB) - as promulgated on 13 November 1998 (Federal Law Gazette I, p. 945, p. 3322); - http://www.iuscomp.org/gla/statutes/StGB.htm [apsilankyta 2006.08.22]. r.: Schnke A., Schrder H., Sternberg-Lieben D., ibid.; Gropp W., ibid. Schnke A., Schrder H., Sternberg-Lieben D. Strafgesetzbuch. Kommentar. 27. Auflage. 2006. 176 (Sexueller Missbrauch von Kindern), Rn. 10. Ibid. C. . . 2003. C. 42. . . . 1994. C. 233, 234; . . . 1912. C. 302. Kadangi S. Poznyev ra XX a. pradioje, susidaro kai kuri terminijos neatitikim. Termin ,,aplinkybes, didinanias atsakomyb reikia suprasti kaip kvalifikuojanius poymius, o ne atsakomyb sunkinanias aplinkybes. Tai rodo kontekstas profesorius analizuoja, koki aplinkybi suvokimas yra btinas tyiai nustatyti, o koki aplinkybi nesuvokimas j alina. . ., .

247 248

249 250 251

252

253

84

Aukiausiasis Teismas . Tokia teismo pozicija doktrinoje susilauk grietos kritikos. Pavyzdiui, P. Dagel ir D. Kotov pasisak prie mirios kalts galimyb formaliose sudtyse255. Jie pabr, kad ,,suvokimas tyioje nra pavojingumo apskritai suvokimas, bet konkretaus, konkreioje inkriminuojamoje nusikalstamos veikos sudtyje atsispindinio pavojingumo suvokimas256. Atitinkamai, tyios turin turi eiti visos aplinkybs, turinios reikms kaltininko veikos kvalifikacijai257. Grsdami analogik pozicij, E. Voroylin ir G. Kryger ( . ., . .) paymjo, kad tyini nusikaltim aplinkybi, kuri kaltininkas nesuvok, nors ir galjo bei turjo suvokti, inkriminavimas prietarauja subjektyvaus pakaltinimo principui. Tyiniuose nusikaltimuose kaltininkas turi suvokti savo veikos pavojing pobd, tad akivaizdu, kad visos aplinkybs, turinios takos veikos pavojingumo pobdiui, turi bti asmeniui inomos, jo suvokiamos258. Rusijai tapus savarankika valstybe, Rusijos Federacijos Aukiausiojo Teismo plenumas 1992 m. balandio 22 d. nutarimu Nr. 4 pakeit TSRS Aukiausiojo Teismo pozicij ir iaikino, kad veika gali bti kvalifikuojama kaip nepilnamets ar maamets iaginimas, kai kaltininkas inojo arba laik galimu, kad lytikai santykiauja su nepilnamete ar maamete259. Taigi buvo atsisakyta praktikos, kai kvalifikuota tyin nusikalstama veika (konkreiai, iaginimas) bdavo inkriminuojama kaltininkui nesuvokus vieno i jos poymi (vien turint ir galint j suvokti). Atkreiptinas dmesys, kad kaltininko abejon dl kvalifikuojanio poymio buvo pripainta tinkama slyga tyiai dl kvalifikuotos nusikalstamos veikos nustatyti. 1996 m. priimtame Rusijos Federacijos BK buvo i esms atsisakyta mirios kalts formaliose nusikalstam veik sudtyse. BK specialiojoje dalyje alia daugelio kvalifikuojani aplinkybi, kaip pavyzdiui, nukentjusiosios nepilnametysts, maametysts iaginimo sudtyje (131 str. 2, 3 d.), nukentjusiosios ntumo bei aukos bkls bejgikumo nuudymo sudtyje (105 str. 2 d.) buvo tvirtintas poymis inomai (rus. )260. BK 27 straipsnyje Miri kalt buvo pateikta mirios kalts formuluot, skirta tik materialiomis sudtimis apraytoms nusikalstamoms veikoms. Atitinkamai Rusijos Federacijos Aukiausiojo Teismo plenumas 2004 m. birelio 15 d. nutarimu Nr. 11 vl pakoregavo ankstesnio nutarimo nuostatas dar labiau sugrietindamas reikalavimus kaltininko suvokimui ir iaikino, kad atsakomyb u prievartinius seksualinio pobdio veiksmus inomai nepilnameio ar 14 met nesulaukusio asmens atvilgiu kyla tik tuomet, kai kaltininkas utikrintai inojo apie nukentjusiojo asmens
254 255 256 257 258 259

254

260

.: . ., o . . . 1972. C. 54, 55. . ., . . ... 1974. C. 167, 174. , . 86. , . 83. . ., . . . 1987. C. 60, 61. C N 4 22 1992 . . . 10 // http://www.supcourt.ru/vscourt_detale.php?id=897 [apsilankyta 2006.08.22]. C ( 25 2005 .). - : . 2005.

85

ami (bdamas giminaiiu, pastamu, kaimynu) arba kai nukentjusiojo ior aikiai liudijo apie jo ami261. U tok problemos sprendim seksualinio pobdio nusikaltim bylose, o taip pat ir apskritai prie miri kalt formaliose nusikaltim sudtyse pasisak ir Rusijos baudiamosios teiss doktrina262. Kaip matome i ios istorins lyginamosios analizs, tyins nusikalstamos veikos kvalifikuojani poymi suvokimo reikms problema, kurios iuolaikiniai statym leidjai paprastai tiesiogiai nesprendia (iskyrus 1996 m. Rusijos Federacijos BK263) baudiamojoje teisje yra (ar buvo) sprendiama trimis bdais: a) laikoma, kad kaltininkas privalo inoti apie nusikalstam veik kvalifikuojanias aplinkybes. Kartu tai reikia, kad kvalifikuotos tyins nusikalstamos veikos gali bti padaromos tik tiesiogine tyia (Rusijos baudiamoji teis nuo 1996 m.; Lietuvos Aukiausiasis Teismas (nuudymo bylose dl aplinkybs, kad gyvyb atimama savo tvui, motinai ar vaikui)); b) laikoma, kad kaltininkas privalo suvokti (inoti ar laikyti galimomis) nusikalstam veik kvalifikuojanias aplinkybes. Kvalifikuotos tyins nusikalstamos veikos gali bti padaromos tiek tiesiogine, tiek netiesiogine tyia (Vokietijos baudiamoji teis; carins Rusijos baudiamoji teis; Rusijos Aukiausiasis Teismas nuo 1992 iki 2004 m.); c) laikoma, kad kaltininkas gali ir nesuvokti nusikalstam veik kvalifikuojani aplinkybi, su slyga, kad jis turjo galimyb jas suvokti, t. y. pripastama miri kalt formaliose nusikalstam veik sudtyse (TSRS Aukiausiasis Teismas ir Lietuvos Aukiausiasis Teismas (dl toki aplinkybi kaip nukentjusio asmens nepilnametyst, maametyst, ntumas)). Kuris sprendimas bt tinkamiausias Lietuvos baudiamajai teisei? Pirmasis sprendimo bdas, kur galima laikyti siaurinamuoju statymo aikinimu (kaip inia, Lietuvos statym leidjas BK 15 straipsnyje vartoja platesn svok suvok) formaliai yra galimas. Jis neprietaraut baudiamajam statymui, nors ir nebt tikslus jo aikinimas. Kita vertus, manau, toks statymo aikinimas bt nevisai priimtinas praktiniu poiriu. Pirma, teissaugos institucijoms bt labai sunku j gyvendinti. Antra, jis paskatint kaltininkus laikytis smoningo aklumo taktikos vengiant aikintis reikmingas nusikalstamos veikos aplinkybes, kuri i ties efektyviai veikt j naudai. Visa tai turt lemti labai velni (manau,
261

262

263

C N 11 15 2004 . , 131 132 . . 14 // http://www.supcourt.ru/vscourt_detale.php?id=1547 [apsilankyta 2006.08.22]. . . ..., 2003. C. 167 169; . . // . C. 55. Paymtina kad i problema statyminiu lygiu yra sprendiama ir Gruzijos 2000 m. BK. 11 straipsnio Atsakomyb u tyin nusikaltim, kvalifikuojam pagal kilusius padarinius 2 dalyje yra tvirtinta, kad kitoks poymis [ne padariniai], kvalifikuojantis tyin nusikaltim, asmeniui inkriminuojamas tik tuomet, kai jis yra apimtas jo tyios - , - : , 2002.

86

per velni) valstybs baudiamj politik. Treiasis sprendimo bdas, mano manymu, ne visai atitinka baudiamj statym. Kaip minjau, BK 15 straipsnyje yra bendro pobdio taisykl, reikalaujanti, kad nusikalstama veika bt laikoma padaryta tyia tik tuomet, kai asmuo suvok jos pavojing pobd (...). Pritariau nuomonei, kad i taisykl taikytina ir kvalifikuojani poymi atvilgiu. Kvalifikuojantys poymiai nra kuo nors iskirtiniai jie lygiai kaip ir kiti poymiai atskleidia nusikalstamos veikos pavojing pobd. Taigi, inkriminuojant tyi, jie turi bti kaltininko suvokti. Taip pat paymtina, kad statymo aikinimas, kai daromos statyme nenumatytos iimtys i bendros taisykls, kurios, be to, yra kaltininko nenaudai, gali bti laikomas pleiamuoju. O toks aikinimas baudiamojoje teisje gali bti pripaintas leistinu tik iimtiniais atvejais, esant keli baudiamosios teiss ar net konstitucini princip kolizijai, kai jos isprsti kitais bdais nra galimybs. Taigi priimtiniausiu laikyiau antrj sprendimo bd, kuris neturi kitiems bdams bding trkum. Manau, reikalavimas, kad kaltininkas suvokt (inot ar laikytu realiai galimais) visus inkriminuojamos nusikalstamos veikos poymius (tame tarpe ir kvalifikuojanius) tiksliausiai atitinka baudiamj statym, o taip pat galt bti teigiamai vertinamas procesiniu (rodinjimo) bei baudiamosios politikos aspektais. Taiau pabrtina, kad sprendimo bd galima rinktis tik pripastant, kad netiesiogin tyia yra galima tiek materialiomis, tiek formaliomis sudtimis apraytose nusikalstamose veikose.

87

2. 1. 2. Nusikalstamos veikos faktini aplinkybi suvokimo, nusikalstamos veikos pavojingo pobdio suvokimo ir nusikalstamos veikos neteistumo suvokimo santykis

BK 15 straipsnyje nra minimas nusikalstamos veikos faktini aplinkybi suvokimas. Minimas nusikalstamos veikos pavojingo pobdio suvokimas. Ar galima dti lygybs enkl tarp i svok? Norint atsakyti klausim, reikia pirma aptarti santyk tarp panaiai skambani, bet skirting prasm turini svok veika ir nusikalstama veika bei veikos pavojingumas ir nusikalstamos veikos pavojingumas. Veika (veikimas ar neveikimas), kaip inia, yra vienas i objektyvij nusikalstamos veikos poymi. Veikos ir nusikalstamos veikos santykis kaip dalies ir visumos. Baudiamasis statymas draudia nusikalstam veik (objektyvi ir subjektyvi poymi visum, realizuot nesant baudiamj atsakomyb alinani aplinkybi), o ne vien veik (atskir nusikalstamos veikos dal). Asmuo atsako u nusikalstam veik, ne u veik. Tyia yra daroma nusikalstama veika (realizuojama objektyvij poymi visuma), o ne vien veika (vienas i objektyvij poymi). Svoka pavojingumas turi dvi reikmes: objektyvi ir vertybin (pavojingumas visuomenei). Objektyviu pavojingumu pasiymi vienas i nusikalstamos veikos objektyvi poymi veika. Veikos pavojingumas tai jos savyb sukurti kito objektyvaus poymio, padarini, atsiradimo tikimyb (rizik)264. Veikos pavojingumas yra objektyvaus pobdio savyb, paaikinama gamtos moksl pagalba (remiantis prieastingumo dsningumais), nepriklausanti nuo veikos padarymo laikmeio ir nuo to, kokios vertybins orientacijos visuomenje ji yra padaroma. Pavojingumas visuomenei tai nusikalstamos veikos keliama grsm visuomenje saugomoms vertybms. Pavojingumas visuomenei nra nuo laikmeio ar visuomens vertybins orientacijos nepriklausoma kategorija. Prieingai. Laikui bgant arba tuo paiu metu skirtingose kultrose, priklausomai nuo to, kokias vertybes visuomens dauguma laiko svarbiomis, to paties elgesio vertinimas gali skirtis jis gali bti laikomas pavojingu visuomenei ar nepavojingu.
264

Roxin C. Strafrecht. Allgemeiner Teil. 1997. S. 352; Jescheck H. H. und Weigend T. Lehrbuch des Strafrechts. 1996. S. 264; Fischer M. Wille und Wirksamkeit: Eine Untersuchung zum Problem des dolus alternativus. - Frankfurt am Main; Berlin; Bern; New York; Paris; Wien: Peter Lang, 1993. S. 58, 81; Kpper G. Zum Verhltnis von dolus eventualis, Gefhrdungsvorsatz und bewusster Fahrlssigkeit // Zeitschrift fr die gesamte Strafrechtswissenschaft (ZStW) 100 (1988). Heft 4. S. 770; Loewy A. H. Culpability, Dangerousness, and Harm: Balancing the Factors on which our Criminal Law is Predicated. A Criminal Law Anthology. Anderson Publishing Co. 1992. P. 69.

88

Galima pateikti daug jau chrestomatiniais tapusi tam tikro elgesio vertinimo kaitos pavyzdi: privaios komercins veiklos (tame tarpe spekuliacijos) neigiamas vertinimas tarybinje visuomenje ir draudimas tarybiniuose baudiamuosiuose statymuose (LTSR BK 161, 164 str.)265; homoseksualini santyki draudimas (LTSR BK 122 str., (panaikintas 1993 m.)266, Vokietijos BK 175 str. (iki 1973 m. pakeitim)) 267; kanapi laikymo asmeniniam vartojimui ir prekybos specializuotose kavinse faktinis legalizavimas (toleravimo politika) Nyderlanduose, bei legalizavimo debatai kitose valstybse)268. Pavojingumo visuomenei slygikumo, manau, nepaneigia tai, kad kai kurie poelgiai visais laikais ir visose kultrose buvo ir yra vertinami vienodai kaip pavojingi (pvz., plimas) ar nepavojingi (gyvybs atmimas btinosios ginties situacijoje).

Pavojingumas visuomenei tai nusikalstamos veikos, bet ne vieno i jos poymi veikos savyb. Visuomenje ar statym leidjo gali bti vertinamas tik elgesys kaip visuma, o ne vienas i io elgesio poymi (tai ypa akivaizdu vertinant moni elges esant baudiamj atsakomyb alinani aplinkybi). Usienio baudiamojoje teisje objektyvi ir vertybin pavojingumo prasms aikiai skiriamos terminologikai. Vokietijos baudiamojoje teisje objektyvus veikos pavojingumas apibdinamas svokomis Gefhrlichkeit der Tathandlung, arba objektiv usserst Gefhrlichkeit der Handlung269. Angl amerikiei baudiamojoje teisje jis ymimas svoka dangerousness270. Nusikalstamos veikos pavojingumas visuomenei vardijamas svokomis materialle Gehalt der Straftat (Vokietijoje)271, wrongfulness of a crime, public wrong (Anglijoje)272. Tam, kad kaltininkas suvokt veikos objektyv pavojingum, jam pakanka suvokti daromos nusikalstamos veikos faktines aplinkybes ir objektyvius prieastingumo dsningumus. Suvokiant nusikalstamos veikos pavojingum visuomenei, faktini aplinkybi suvokimo nepakanka. Reikia suvokti ir tai, kokios vertybs yra laikomos svarbiomis ir saugomos statym
265

266

267

268

269

270 271 272

Lietuvos TSR baudiamojo kodekso komentaras. 1989. P. 263; Piesliakas V. Mokymas apie nusikaltim ir nusikaltimo sudt. 1996. P. 21, 22. Lietuvos TSR baudiamojo kodekso komentaras. 1989. P. 216 217; Abramaviius A., Jarainas E. Konstitucin dimensija baudiamojoje teisje // VU mokslo darbai. Teis. 2004. Nr. 53. Als Homosexualitt noch strafbar war: "175 StGB - Unzucht zwischen Mnnern" // http://www.juraforum.de/jura/specials/special/id/15965/ [apsilankyta 2006.08.30]. Drug policy of the Netherlands // http://en.wikipedia.org/wiki/Drug_policy_of_the_Netherlands [apsilankyta 2006.08.30], taip pat r. Nyderland karalysts sveikatos apsaugos ministrs sakym dl iimi i 2002 m. Opiumo Akto taikymo: http://www.cannabisbureau.nl/pdf/Opiumwet_EN_29nov2004.pdf [apsilankyta 2006.08.30]. Doktrina: r. ina ankstesniame puslapyje; Vokietijos Aukiausiojo Teismo praktika: BGHSt Urteil vom 30. 3. 1995 - 4 StR 725/94 (LG Lneburg) // NJW 1995, 3131, taip pat: http://www.unibayreuth.de/departments/rep-web/315c-2.html [apsilankyta 2007.06.26]; BGH 4 StR 144/01 - Urteil v. 19. Juli 2001 (LG Kaiserslautern) // www.hrr-strafrecht.de/hrr/4/01/4-144-01.php3?suchwort=212& markieren=ja [apsilankyta 2007.06.26]; BGH 5 StR 290/04 - Urteil vom 26. Januar 2005 (LG Cottbus) // www.hrr-strafrecht.de/hrr/5/04/5-290-04.php?suchwort=212&markieren=ja [apsilankyta 2007.06.26]; BGH 5 StR 573/99 - Urteil v. 22. Februar 2000 (LG Neuruppin) // http://www.hrr-strafrecht.de/hrr/5/99/5-57399.php3?suchwort=212& markieren=ja [apsilankyta 2007.06.26]. Loewy A. H. Culpability, Dangerousness, and Harm... // ibid. Roxin C. Strafrecht. Allgemeiner Teil. 1997. S. 10, 11. Smith J. C., Hogan B. Criminal Law. 1978. P. 19 20.

89

konkreioje valstybje. BK 15 straipsnyje minimas nusikalstamos veikos, o ne veikos pavojingo pobdio suvokimas. Nusikalstama veika pasiymi pavojingumu visuomenei, ne tik objektyviu pavojingumu. Taigi, manau, BK 15 straipsnio formuluot aikintina taip, kad tyia nusikalstam veik darantis kaltininkas turt suvokti ne tik faktines aplinkybes, bet ir tai, kad jo elgesys valstybje vertinamas neigiamai (nusikalstamos veikos socialin reikm). Taip nusikalstamos veikos pavojingo pobdio suvokim aikina nuosekls socialins psichologins kalts teorijos atstovai ir kai kurie kiti autoriai. J tarpe yra V. Piesliakas, G. Ivoka, A. Klimka273. Baudiamosios teiss doktrinoje nesutariama dl nusikalstamos veikos socialins reikms (pavojingumo visuomenei) suvokimo sampratos ar suvokim galima tapatinti nusikalstamos veikos neteistumo suvokimui, ar tai savarankika svoka. Kitaip tariant, nesutariama, kas apsprendia nusikalstamos veikos socialin vertinim baudiamojoje teisje, kieno nuomone dl elgesio vertinimo kaip socialiai pavojingo ar nepavojingo turi vadovautis kaltininkas. Vieni autoriai teigia, kad remiantis principu nullum crimen sine lege, vienintelis autoritetas, kuris gali pateikti reikming nusikalstamos veikos socialin vertinim baudiamojoje teisje, yra statym leidjas. Tik jo, o ne visuomens daugumos, atskir

aktyvi visuomens grupi, iniasklaidos ar teissaugos pareign nuomon kas yra visuomenei pavojinga, o kas ne turi baudiamosios teisins reikms. J teigimu, nusikalstamos veikos socialins reikms suvokimas tyinje kaltje i esms yra statym leidjo pozicijos tam tikro elgesio atvilgiu suvokimas. Kitais odiais tariant, nusikalstamos veikos socialins reikms (pavojingumo) suvokimas tyinje kaltje turi bti aikinamas kaip nusikalstamos veikos neteistumo suvokimas274. domu, kad i nuostata buvo tvirtinta naujajame Gruzijos, kuri nuo seno isiskyr stipria baudiamosios teiss mokykla (pamintini tokie yms specialistai kaip V. Makavili, T. Cereteli, M. Ugrechelidze, B. Chornabudeli)275, baudiamajame statyme. 1999
273

274

275

r.: Piesliakas V. Lietuvos baudiamoji teis. 2006. P. 344; Lietuvos Respublikos baudiamojo kodekso komentaras. 2004. P. 103 104, 106; Klimka A. Nusikaltimo sudtis.., 1968. P. 17. U tok statymo aikinim yra pasisak Rusijos bei tarybiniai mokslininkai S. Skliarov ( . .), A. Marcev ( . .), V. Lunejev ( . .), B. Manjkovskij, A. Trainin ( . ., . .), V. Makavili ( .), M. Isajev ( . . ). r.: . . . 2004. C. 18, 25, 225; . . . - : , 2000. C. 39; . . . 2000. C. 33, 34; . . . 2004. C. 571; . . . 1950. C. 215, 220. B. Utevskij nelaik neteistumo ir pavojingumo visuomenei tapaiomis svokomis, bet paymjo, kad tok skirtum leidia daryti tik tai, kad tuometinje (1950 m.) TSRS baudiamojoje teisje buvo leidiama analogija, r.: . ., , C. 221 223. r.: . . : (. . ). - : - . -, 1982; . . . - : , 1981; .. . - : , 1957; T. B. . - : , 1963.

90

m. Gruzijos BK 9 straipsnyje, apibrianiame tyin kalt, buvo atsisakyta nusikalstamos veikos pavojingumo visuomenei suvokimo ir vartojama formuluot asmuo suprato savo veikos neteistum276. Vokietijos baudiamojoje teisje nuo seno nedaromas skirtumas tarp kaltininko nusikalstamos veikos socialins reikms suvokimo ir nusikalstamos veikos neteistumo suvokimo ir vartojamas vien pastarasis terminas (vok. Bewusstsein der Rechtswidrigkeit arba Unrechtsbewusstsein)277. Kit autori nuomone, nusikalstamos veikos neteistumo suvokimo negalima tapatinti nusikalstamos veikos pavojingumo visuomenei suvokimui278. Deja, ie autoriai neatskleidia, kas, jei ne statym leidjas, gali nustatyti, ar konkretus elgesys baudiamojoje teisje laikytinas pavojingu visuomenei ar ne. Apskritai sprsti apie tam tikro elgesio pavojingum ar neutralum, naudingum visuomenei gali vairs subjektai. Pavyzdiui, savo nuomon gali pareikti ekspertai, atlik isamius tyrimus. Bet ar j nuomon, pavyzdiui, kad tam tikra nusikalstama veika yra nepavojinga visuomenei ir be reikalo kriminalizuota, gali turti reikms konkreioje baudiamojoje byloje sprendiant kaltininko kalts klausim? Kain. Jeigu nusikalstamos veikos nelaiko pavojinga visuomenei pats kaltininkas, tai taip pat nesutrukdyt teismui padaryti ivados, kad jis suprato daromos nusikalstamos veikos pavojing pobd. Netgi paties teismo nuomon, ar nusikalstama veika yra i ties pavojinga ar nepavojinga, i esms neturi reikms. Pavyzdiui, jei teisjas bt sitikins, kad kanapi laikymo asmeniniam vartojimui draudimas yra nepagrstas279, teisdamas neteistu kanapi laikymu kaltinam asmen, jis vis tiek bt priverstas daryti ivad, kad kaltininkas suprato savo elgesio pavojing pobd (net jei nei teisjas, nei pats kaltinamasis nemanyt, kad inkriminuojamas elgesys yra pavojingas visuomenei). Kodl? Todl, kad baudiamojoje teisje reikminga tik statym leidjo pozicija, kas yra pavojinga ar nepavojinga visuomenei. Ir terminas nusikalstamos veikos pavojingo pobdio suvokimas reikia tik suvokim, kad statym leidjo poiriu tam tikras elgesys yra pavojingas visuomenei ir, atitinkamai, draudiamas. Taigi darytina ivada, kad baudiamojoje teisje nra prasms daryti skirtumo tarp nusikalstamos veikos pavojingo pobdio suvokimo ir
276 277

, - : , 2002. Roxin C. Strafrecht. Allgemeiner Teil. 1997. S. 798; Jescheck H. H. und Weigend T. Lehrbuch des Strafrechts. 1996. S. 452 456; Bachmann J. Vorsatz und Rechtsirrtum... 1993. S. 13, 36. . . . . 2003. C. 167; ..., . . . . . . 2002. C. 312; ... . . . 2000. C. 227, 228; . ., . . . 1987. C. 26, 71; . . o . . . ., 1968. C. 413, 414. Pavyzdiui, 2002 metais Anglijos ir Velso Lord Rm (aukiausios teismins institucijos) vyresnysis teisjas lordas T. Bingham pareik, kad dabartinis kanapi teisinis reimas yra kvailas. klausim, ar kanapi laikymas turt bti legalizuotas, jis atsak: be abejo. Law lord urges cannabis legalisation // http://news.bbc.co.uk/2/hi/uk_news/2004508.stm [apsilankyta 2006.08.31].

278

279

91

nusikalstamos veikos neteistumo suvokimo.

Idstyt argument nereikt suprasti kaip silym baudiamojoje teisje visikai atsisakyti materialinio nusikalstamos veikos apibrimo. is apibrimas turi teis gyvuoti ir yra reikalingas. Taiau reikia atkreipti dmes esmin skirtum tarp jo ir formaliojo nusikalstamos veikos apibrimo. Formalusis nusikalstamos veikos apibrimas parodo, kas yra nusikalstama. Materialusis kas turi bti nusikalstama280. Taigi materialusis nusikalstamos veikos apibrimas yra skirtas labiau statymo leidjui ir doktrinai. O teissaugos institucijos ir visi asmenys, kuri elges reguliuoja baudiamasis statymas, sprsdami kas yra nusikalstama, turi vadovautis formaliuoju nusikalstamos veikos apibrimu.

Mintis, kad nusikalstamos veikos pavojingo pobdio suvokimas yra i esms nusikalstamos veikos neteistumo suvokimas nra visikai nauja Lietuvos baudiamajai teisei. BK komentare G. Ivoka rao: ,,nusikalstamos veikos pavojingo pobdio suvokimas veikimo atveju reikia, kad nusikalstam veik darantis asmuo suvokia, jog yra statymo nustatytas draudimas sukelti padarinius arba liepimas nesukelti padarini281. V. Piesliakas, apibdindamas juridin klaid, mintas svokas taip pat yra paminjs kaip sinonimus: ,,[Juridini klaid] iskirtinis bruoas yra tas, kad klaidingai suvokiamas ne vienas atskirai paimtas nusikaltimo sudties poymis, o daromos veikos socialin reikm, jos teisinis vertinimas kaip pavojingos ar nepavojingos, prieingos ar neprieingos baudiamajai teisei282. Naujausiame savo darbe profesorius taip pat apie tai usimena: Veikdamas tyia kaltininkas suvokia, kad jo daroma veika yra labai socialiai alinga, i esms nusikalstama 283; daromos veikos pavojingumo suvokimas yra ir tai, kad asmuo suvok socialin daromos veikos reikm. i nuostata aikinama taip, kad asmuo i principo suvokia nusikalstam daromos veikos pobd284. Kita vertus, matome, kad profesorius nedaro kategorik ivad dl nusikalstamos veikos pavojingumo suvokimo ir jos neteistumo suvokimo tapatumo, jas suvelnindamas formuluotmis i esms, i principo. Dar daugiau, iekodamas atsakymo klausim ar galima rodinjant kalt dti lygybs enkl tarp daromos veikos pavojingo pobdio suvokimo ir jos prieingumo baudiamajai teisei suvokimo, jis, pasiremdamas BK 2 straipsnio 2 dalyje bei Konstitucijos 7 straipsnio 3 dalyje tvirtintu principu statymo neinojimas nuo

280

domu, kad skirtum mokslininkai paymi nepriklausomai nuo to, kokiam laikmeiui ir kokiai baudiamosios teiss mokyklai jie atstovauja: Roxin C. Strafrecht. Allgemeiner Teil. 1997. S. 11; Smith J. C., Hogan B. Criminal Law. 1978. P. 19 20; . . . 1912. C. 119. Lietuvos Respublikos baudiamojo kodekso komentaras. 2004. P. 106. Piesliakas V. Mokymas apie nusikaltim... 1996. P. 173. Piesliakas V. Lietuvos baudiamoji teis. 2006. P. 381. Ten pat, P. 344.

281 282 283 284

92

(baudiamosios) atsakomybs neatleidia, daro ivad, kad prieingumo teisei nesuvokimas (statym neinojimas) nra pateisinama gynyba nuo pateikto kaltinimo ir neeliminuoja nei tyins, nei kitokios kalts285. Taiau kartu ireikia abejon, ar mintas principas atitinka teisins valstybs model286. Manau, reikt sutikti, kad aikinant galiojanio BK nuostatas, vienareikmi ivad dl to, ar BK 15 straipsnyje minimas nusikalstamos veikos pavojingumo suvokimas tapatus nusikalstamos veikos neteistumo suvokimui, daryti nemanoma. Tai, mano nuomone, slygoja statym leidjo nenuoseklumas. I vienos puss, jis BK 15 straipsnyje tyios formuluot traukia nusikalstamos veikos pavojingo pobdio suvokim, kuris yra neatsiejamas nuo nusikalstamos veikos neteistumo suvokimo. Taiau BK 2 straipsnio 2 dalyje tvirtina princip statymo neinojimas nuo baudiamosios atsakomybs neatleidia. Turint galvoje, kad baudiamoji atsakomyb u daugel nusikalstam veik kyla tik nustaius kaltininko tyi (BK 16 str. 4 d.), sistemikai paaikinti ias dvi nuostatas yra beveik nemanoma.
Toks pat nenuoseklumas, tik dar akivaizdesnis, matyti rengiamame Lietuvos Respublikos administracini teiss paeidim kodekso projekte (toliau ATPK projektas)287, kurio bendrosios nuostatos dl administracins atsakomybs yra daug kuo panaios baudiamojo statymo nuostatas. Projekto 2 straipsnio 2 dalis tvirtina princip statymo neinojimas nuo administracins atsakomybs neatleidia. O 8 straipsnyje Administracinio teiss paeidimo padarymas tyia numatyta: Administracinis teiss paeidimas yra padarytas tiesiogine tyia, jeigu j darydamas asmuo suvok prieing teisei savo veikos pobd (...) (pajuodinimas autoriaus). Taigi lieka neaiku, ar savo elgesio neteistumo nesuvokusiam asmeniui (o tokia situacija administracinje teisje yra dar labiau tiktina, nei baudiamojoje teisje) gali kilti atsakomyb u tyin teiss paeidim ar ne.

Kai kurie autoriai (daugiausia grynosios psichologins kalts teorijos atstovai) nevelgia prietaravimo tarp principo statymo neinojimas nuo baudiamosios atsakomybs neatleidia ir nuostatos, kad asmuo veikia tyia tik tuomet, kai suvokia daromos nusikalstamos veikos pavojingum visuomenei (neteistum). Prietaravimo ivengiama vadovaujantis teze, kad kiekvienas pakaltinamas asmuo, suvokdamas faktines nusikalstamos veikos aplinkybes, visuomet suvokia ir nusikalstamos veikos neteistum (pavojing pobd)288. i tez, mano manymu, ne
285 286

Ten pat, P. 345, 346, 402. r. ten pat bei Piesliakas V. Teisins sistemos reforma Lietuvoje: problemos ir perspektyvos // Justitia. 1997. Nr. 5. P. 4. Administracini teiss paeidim kodekso projektas. Nr. IXP-3939 . Pateiktas 2004 lapkriio 3 d. // http://www3.lrs.lt/pls/inter2/dokpaieska.showdoc_l?p_id=244306&p_query=&p_tr2= [apsilankyta 2006.09.01]. LTSR baudiamojo kodekso komentaras. 1989. P. 14; . . . // . 2003. C. 60; . . o . .

287

288

93

visai atitinka realyb ir yra pagrstai kritikuojama didels dalies baudiamosios teiss specialist. Manau, yra akivaizdu, kad tyins nusikalstamos veikos kartais padaromos kaltininkui suvokiant j faktines aplinkybes, bet nesuvokiant j pavojingo pobdio, jam esant sitikinus savo teisumu (ir savo elgesio teistumu), pavyzdiui, savavaldiavimo (BK 294 str.), smurto prie savo vaikus (BK 163 str.), smurto panaudojimo paeidiant baudiamj atsakomyb alinani aplinkybi teistumo slygas, neteisto vaist, turini psichotropini mediag, disponavimo (BK 259 str.) ar netgi neteisto disponavimo audmenimis (BK 253 str.) bylose289. Literatroje pateikiami sociologini tyrim, kuriuose buvo mginama isiaikinti, kaip savo elges nusikalstamos veikos darymo metu vertino kaltininkai, rezultatai taip pat rodo, kad savo elgesio socialinio - teisinio vertinimo klaid pasitaiko, ir ne taip jau maai. Kaip rodo lenk mokslinink tyrimas, 55 proc. tirt jaun (18 25 m.) udik savo elges aikino kaip btinj gint (t. y. teist ir visuomenei nepavojing elges))290. A. Zelinskij ( . .) pateikiamais duomenimis, net 82 procent jo apklaust kaltinink neig savo elgesio pavojingumo visuomenei supratim291. A. alinskij ( . .) ir A. Gerasun ( . .) atlikto archyvini baudiamj byl mediagos tyrimo duomenimis, taipogi dauguma kaltinink nevertino savo elgesio kaip ,,visuomenei pavojingo, amoralaus, neleistino 292. inoma, iuos duomenis reikia vertinti labai atsargiai, atsivelgiant tiriamj pasisakymams bding ,,psichologins gynybos fenomen293. Taiau, manau, net ir labai kritikai vertinti tyrim rezultatai leidia paneigti tez, kad visi pakaltinami asmenys nusikalstamos veikos padarymo metu suvokia savo elgesio pavojing visuomenei (neteist) pobd. Prie tarybinje baudiamojoje teisje nusistovjusi nuostat, kad daromos nusikalstamos veikos pavojingum visuomenei (neteistum) suvokia visi psichikai sveiki asmenys, suvokiantys faktines nusikalstamos veikos aplinkybes, pasisako didel dalis iuolaikini
. ., 1968. C. 413. Beje, tezs ,,every sane man knows the criminal law ir ,,every man knows the law (kiekvienas psichikai sveikas mogus imano baudiamj teis ar kiekvienas mogus imano teis) ilgai buvo laikomos neginijamomis tradicinje angl ir amerikiei baudiamojoje teisje, taiau iuo metu poiris ias tezes keiiasi, r.: Arzt G. The Problem of Mistake of Law // ibid. 1986. P. 713; Gur-Arye M. Reliance On A Lawyer's Mistaken Advice... // ibid., P. 455; Travers M. L. Mistake Of Law In Mala Prohibita Crimes. // University of Chicago Law Review. Summer 1995. Vol. 62. P. 1301.
289

H. J. buvo nuteistas pagal BK 253 str. 1 d. u tai, kad jis neturdamas leidimo laik namie keturis medioklinius ovinius, rastus gatvje. Byloje buvo nustatyta, kad H. J. nesuvok, kad dar neteist, visuomenei pavojing nusikalstam veik, taiau ios aplinkybs teismas nelaik klitimi nuteisti j u tyin neteist audmen laikym. r.: Lietuvos Aukiausiojo Teismo kasacin byla Nr. 2K 362 / 2005. Gordon. M., Majchrzyk Z. Aggressive offenders ability to evaluate ones own deeds and experience guilt // Agresija ir smurtas psichin norma ir patalogija. Vilnius: Lietuvos teismo psichiatrijos asociacija. 2001. P. 62. . . . 2003. C. 17. C. . ..., 2003. C. 151. Plaiau apie fenomen r.: Psichiatrija / ats. red. A. Dembinskas Vilnius: UAB ,,Vaist inios, 2003. P. 669.

290

291 292 293

94

Rusijos baudiamosios teiss mokslinink, taip pat kai kurie tarybiniai mokslininkai . Vokietijos baudiamosios teiss doktrinoje kaltininko klaid dl nusikalstamos veikos neteistumo galimyb yra visuotinai pripaintas faktas. Juo remiasi plaiai ipltotas mokymas apie skirtumus tarp klaidos dl faktini nusikalstamos veikos aplinkybi (vok. Tatbestandsirrtum) ir draudimo klaidos (vok. Verbotsirrtum)295. Taigi nusikalstamos veikos faktini aplinkybi suvokimas nra tapatus nusikalstamos veikos socialins teisins reikms (nusikalstamos veikos pavojingumo, neteistumo) suvokimui. Kita vertus, galiojanio Lietuvos baudiamojo statymo nuostatos yra prietaringos ir nepateikia atsakymo, koks turi bti tyia nusikalstam veik daranio kaltininko suvokimo turinys ir kokia yra kaltininko nusikalstamos veikos neteistumo suvokimo baudiamoji teisin reikm.

294

294

. . . 2004. C. 572 574; C. . . . 2003. C. 153, 154; . . <<Ignorantia iuris nocet>> // XXI . - : . 2002. C. 234, 236; . . ... 2001. C. 99; . . . 2000. C. 34; . . e e . ... . . . . . 1993. C. 93, 94; . . - . // ibid. 1993. C. 120; . . o . . . 1972. C. 195. r.: Wessels J. Baudiamoji teis, 2003. P. 143, 149; Gropp W. Strafrecht. Allgemeiner Teil, 2001. S. 456; Roxin C. Strafrecht. Allgemeiner Teil. 1997. S. 407; Jescheck H. H. und Weigend T. Lehrbuch des Strafrechts. 1996. S. 293, 307, 452; Schroth U. Vorsatz als Aneignung..., 1994. S. 28; Bachmann J. Vorsatz und Rechtsirrtum..., 1993. S. 46; Arzt G. The Problem of Mistake of Law // ibid. 1986. P. 711.

295

95

2. 1. 3. Nusikalstamos veikos socialins teisins reikms suvokimo ar tokio suvokimo galimybs vieta baudiamosios teiss sistemoje iame darbe jau buvo prieita ivados, kad nusikalstamos veikos socialins teisins reikms suvokimas ar tokio suvokimo galimyb yra btina kaltininko kalts ir baudiamosios atsakomybs slyga296. Grynosios psichologins teorijos atstov pozicija, kad kaltininko nusikalstamos veikos neteistumo suvokimas ar nesuvokimas jokios reikms jo baudiamajai atsakomybei negali turti, laikytina nepriimtina. Kita vertus, reikia atsakyti klausim ar reikt nusikalstamos veikos socialins teisins reikms suvokim traukti tyios turin, ar tai turt bti atskirai nuo kalts form numatyta kaltininko baudiamosios atsakomybs slyga? klausim skirtingai sprendia socialins psichologins kalts teorijos ir normins kalts teorijos atstovai. Mano nuomone, pagrstesn yra pastarosios stovyklos pozicija, kad nusikalstamos veikos socialins teisins reikms suvokimas ar tokio suvokimo galimyb neturt bti traukiama tyios formuluot. i pozicija remiasi dviem argumentais: (1) remiantis prieinga pozicija, ikyla logini prietaravim tyios sampratoje, (2) remiantis prieinga pozicija, susilieja nusikalstamos veikos sudties ir baudiamj atsakomyb alinani aplinkybi institutai ir kyla vidini prietaravim baudiamosios teiss sistemoje. (1) Tyia, kaip inia, yra vienas i nusikalstamos veikos sudties poymi, sudtin kiekvienos tyins nusikalstamos veikos dalis. Tuo tarpu nusikalstamos veikos pavojingumas (ar neteistumas) yra ne nusikalstamos veikos sudtin dalis, bet jos, kaip visumos, savyb. Atitinkamai nusikalstamos veikos pavojingumo (neteistumo) ir tyios santykis yra kaip visumos ir dalies. Logikai teisingas teiginys, kad veika (plaija prasme) yra pavojinga, jei ji padaryta tyia ir yra kiti baudiamajame statyme aprayti jos poymiai ir nra baudiamj atsakomyb alinani aplinkybi. Taiau nebt teisinga teigin pradti nuo kito galo ir nusikalstamos veikos pavojingum, neteistum (ir jo suvokim) minti nustatinjant tyi. Logikai negalime suvokti visumos, kol nenustatme t visum sudarani dali. Tad kol nra isprstas tyios ar kito nusikalstamos veikos poymio klausimas, negalime sprsti, ar visa nusikalstama veika yra pavojinga ar nepavojinga, taip pat kelti i nusikalstamos veikos savybi suvokimo klausimo.
Pavyzdiui, neteistas ir visuomenei pavojingas yra tik tyinis alos padarymas perengiant btinosios ginties ribas (BK 28 str. 3 d.). Taigi ieit, kad nustatant, ar upuolimo metu besiginantysis veik tyia, reikia nustatyti, ar jis suprato savo elgesio neteistum. Kadangi nusikalstamos veikos neteistumo slyga yra kaltininko tyia, tai
296

r. pirmj io darbo dal, ypa 1. 3. 2. 2. skyri.

96

nustatant ar buvo besiginaniojo tyia, reikia nustatyti ir tai, ar jis suvok, kad veikia tyia. tyios turin traukiama pati tyia. Susidaro udaras ratas, kas yra, manau, nenuoseklu ir nelogika.

Tai, kad kalbant apie tyios ir nusikalstamos veikos neteistumo suvokimo santyk, negalima painioti visumos ir j sudarani dali, yra paymjs ir Vokietijos Aukiausiasis Teismas. Nagrindamas statymo draudimo suvokimo (t. y. nusikalstamos veikos neteistumo suvokimo) samprat 1964 m. gegus 5 d. sprendime, jis paymjo, kad statymo draudimas nra nusikalstamos veikos aplinkyb, kuri turt apimti tyia. Jis nepriklauso nusikalstamos veikos sudties turiniui (taigi ir vieno i jos poymi tyios turiniui, - aut. past.), bet sudtis yra draudimo turinys297. Manau, teigin pagrindia logikos dsniai, tad juo abejoti remiantis Lietuvos ir Vokietijos baudiamj statym skirtumais nra pagrindo. Atribojus tyin kalt ir nusikalstamos veikos socialins teisins reikms suvokim, gaunamas logikai nuoseklus ir aikus vaizdas: suvokimo tyioje turinys yra nusikalstamos veikos faktins aplinkybs. Nusikalstamos veikos neteistumo suvokimo turinys - nusikalstamos veikos kaip visumos teisinis vertinimas. Ydingas ratas nesusidaro. (2) Baudiamosios teiss sistemoje nusikalstamos veikos sudtis ir baudiamj atsakomyb alinanios aplinkybs yra savarankiki institutai. Laikoma, kad yra skirtumas tarp situacijos, kai asmens elgesys neatitinka nusikalstamos veikos sudties ir dl to nelaikomas nusikalstamu ir situacijos, kai asmens elgesio poymiai atitinka visus tam tikros nusikalstamos veikos sudties poymius, taiau, dka iimtini aplinkybi (baudiamj atsakomyb alinani aplinkybi), taip pat nra laikomas nusikalstamu. skirtum pabria ir baudiamojo proceso statymas. BPK 3 str. 1 dalyje io situacijos yra pamintos skirtinguose punktuose, kaip skirtingos aplinkybs, dl kuri baudiamasis procesas yra negalimas. Kai tyins kalts formuluot traukiamas nusikalstamos veikos socialins teisins reikms suvokimas, is skirtumas inyksta. Esant baudiamj atsakomyb alinani aplinkybi, asmens elgesys laikomas nepavojingu visuomenei. Taigi esant ioms aplinkybms, asmens suvokimo, kad jo elgesys yra visuomenei pavojingas, paprastai nra. Nesant suvokimo, kad elgesys yra visuomenei pavojingas, nra ir jo tyios. Taigi esant baudiamj atsakomyb alinani aplinkybi, kartu nebna ir nusikalstamos veikos sudties (nes nebna tyios), t. y. abi situacijos sutapatinamos. Tokiu bdu atsiranda ne tik neatitikimas baudiamojo proceso statymui, bet ir atsiranda vidiniai prietaravimai baudiamojoje teisje. Baudiamosios teiss teorijoje ir baudiamajame statyme (BK 28 str. 2 d.) paymima, kad apie baudiamj atsakomyb alinanias aplinkybes galima kalbti tik esant BK apraytam elgesiui, t. y. esant elgesiui, kuri pasiymi (visais)
297

Entscheidungen des Bundesgerichthofes in Strafsachen. 19. Band, Berlin, Kln: Carl Heymanns Verlag KG, 1964. S. 298. io sprendimo citat taip pat r.: Wessels J. Baudiamoji teis. 2003. P. 90.

97

nusikalstamos veikos sudties poymiais . Tai logika, nes baudiamoji atsakomyb negali bti alinama, jeigu jai atsirasti net nra jokios dingsties nra nusikalstamos veikos sudt atitinkanio elgesio. Jeigu laikytume, kad esant baudiamj atsakomyb alinani aplinkybi nra tyios (kartu ir nusikalstamos veikos sudties), tapt neaiku, apie kok atsakomybs alinim eina kalba. Ieit, kad reikia alinti atsakomyb tokio asmens, kuris net nra realizavs nusikalstamos veikos sudties. Tai, manytina, ne visai logika.
Kai kurie autoriai ginija tez, kad baudiamj atsakomyb alinani aplinkybi klausimas gali kilti tik esant visiems nusikalstamos veikos sudties poymiams. P. Kujalis yra paymjs, kad baudiamj atsakomyb alinani aplinkybi institute veika atitinka (formaliai) baudiamajame statyme numatyt veika, kai ji atitinka vien objektyviuosius jos poymius299. Nenoriau sutikti su ia nuomone. Manau, kalbant apie asmens baudiamj atsakomyb, elgesio dalinis panaumas (pvz., vien objektyviaisiais poymiais) baudiamajame statyme aprayt nusikalstam veik yra tolygus visikam jo neatitikimui nusikalstamos veikos sudiai. Pavyzdiui, jei asmuo upuolikui neatsargiai neymiai sutrikdo sveikat, baudiamj atsakomyb alinani aplinkybi klausimas net negali kilti, nes elgesys neatitinka BK 140 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudties (iuo atveju, atitinka tik objektyviuosius jos poymius). Formalus atitikimas sudiai, manau, reikia ne dalin atitikim, bet tai, kad elgesiui visikai atitinkant nusikalstamos veikos sudt, jis neturi materialaus nusikalstamos veikos poymio nra pavojingas visuomenei. Analogikai formalaus veikos atitikimo baudiamajame statyme apraytiems poymiams samprat aikino ir Lietuvos Aukiausiasis Teismas, tiesa, kalbdamas ne apie baudiamj atsakomyb alinanias aplinkybes, bet apie maareikms nusikalstamos veikos samprat: ,,Formalus veikimo ar neveikimo atitikimas baudiamojo statymo numatytos veikos poymiams reikia, kad kaltininko veikoje yra visi tam tikrame BK ypatingosios dalies straipsnyje numatytos nusikaltimo sudties poymiai, taiau dl kai kuri i j konkretaus turinio veika (dl maareikmikumo) yra nepavojinga300.

298

Atribojus tyi ir nusikalstamos veikos neteistumo (pavojingumo) suvokim, situacija tampa kur kas aikesn (pavyksta atriboti nusikalstamos veikos sudties ir baudiamj atsakomyb alinani aplinkybi institutus) ir atitinkanti tiek baudiamojo, tiek baudiamojo proceso statym nuostatas. Tuomet, esant baudiamj atsakomyb alinani aplinkybi, asmens veika turi visus nusikalstamos veikos sudties poymius (skaitant tyi), kaip ir nustato

298

Lietuvos Respublikos baudiamojo kodekso komentaras. 2004. P. 180; Piesliakas V. Baudiamoji teis. // Lietuvos teiss pagrindai. Vilnius: Justitia, 2004. P. 481; Baudiamoji teis. Bendroji dalis. 2003. P. 221; Wessels J. Baudiamoji teis. . P. 98. Kujalis P. Btinasis reikalingumas, kaip aplinkyb, alinanti baudiamj atsakomyb: daktaro disertacija: socialiniai mokslai, teis (01 S). - Vilnius, 2004. P. 12, 13. Lietuvos Aukiausiojo Teismo teisj senato 2000 m. gruodio 21 d. nutarimas Nr. 29 Dl teism praktikos veikas pripastant maareikmmis (BK 8 str. 2 d.) // Teism praktika, 2000, Nr. 14, P. 413.

299

300

98

BK 28 str. 2 d., o baudiamoji atsakomyb asmeniui nekyla ne dl to, kad jo elgesys neturi nusikaltimo ar baudiamojo nusiengimo poymi (BPK 3 str. 1 d. 1 p.), bet dl veikos metu egzistavusi aplinkybi, alinani jo baudiamj atsakomyb (BPK 3 str. 1 d. 9 p.).

99

2. 1. 4. Veikos neteistumo suvokimas Ankstesniuose dviejuose skyriuose buvo analizuojama nusikalstamos veikos neteistumo (pavojingumo visuomenei) suvokimo samprata ir jo reikm nustatant tyin kalt. BK straipsni dispozicijose neretai iskiriamas neteistumo poymis, kuriuo pasiymi ne visa nusikalstama veika, bet tik veika (vienas i nusikalstamos veikos objektyvij poymi).
BK Specialiosios dalies straipsni dispozicijose poymis ,,neteistai ireikiamas vairiais terminais, neretai sukonkretinaniais neteistumo pobd. Juos galima suskirstyti tris grupes. Veikos neteistumas gali pasireikti 1) licencijos, leidimo nebuvimu (202, 253, 275 str.), 2) speciali teiss normini akt reikalavim paeidimu, pvz., Lietuvos Respublikoje gyvendinam tarptautini sankcij paeidimas (1231 str.), darb saugos statymuose ar kituose teiss aktuose nustatyt darb saugos ar sveikatos apsaugos darbe reikalavim paeidimas (176 str.), mediojimas udraustu laiku (272 str., iame straipsnyje netiesiogiai nurodoma Mediokls Lietuvos Respublikos teritorijoje taisykli paeidim), ir pan., 3) neteistumo poymis gali bti nurodomas ir netiesiogiai, jis gali bti neatsiejamu BK straipsnio dispozicijoje minim veik apibdinani svok elementu (pvz., pagrobimas (156, 178 str.), sibrovimas (165 str., 178 str. 2 d.), vengimas (186, 199, 220 str.), gijimas apgaule (184, 207 str.), apgaulingas apskaitos tvarkymas (222 str.), piknaudiavimas (228 str.) ir pan.).

2. 1. 1. 1. skyriuje buvo padaryta ivada, kad tyia nusikalstantis kaltininkas turi suvokti visas statyme minimas faktini aplinkybi ypatybes. Ar tai galioja ir veikos neteistumo poymiui? O gal veikos neteistumo suvokimui turt bti teikiama tokia pati reikm, kaip visos nusikalstamos veikos neteistumo suvokimui (jis neturt priklausyti tyios turiniui)? Vienareikmikai atsakyti iuos klausimus, ko gero, nemanoma. Panagrinkime kiekvien veikos neteistumo vardijimo BK straipsnio dispozicijoje atvej grup atskirai. Maiausiai probleminis atvejis yra tuomet, kai veikos neteistumas yra neatsiejamas BK straipsnio dispozicijoje minim veik apibdinani svok elementas. Baudiamojoje teisje visikai vieningai sutariama, kad tokiu atveju tyios turin eina veikos neteistumo suvokimas, o jo nesuvokimas alina tyi padaryti atitinkam nusikalstam veik301.
301

Fedosiuk O. Turto prievartavimas ir jo kvalifikavimas. - Vilnius: Lietuvos teiss universiteto Leidybos centras. 2002. P. 149; Baudiamoji teis. Bendroji dalis. 2001. P. 217. Analogikai veikos neteistumo suvokimo reikm nustatant tyi vagysts bei kontrabandos bylose yra iaikins Lietuvos Aukiausiasis Teismas: r.: Lietuvos Aukiausiojo Teismo kasacin byla Nr. 2K 473/2005; Teism praktikos, nagrinjant baudiamsias bylas dl kontrabandos, apvalga, patvirtinta Lietuvos Aukiausiojo Teismo senato 2003 m. gruodio 29 d. nutarimu Nr. 43 // Teism praktika. 2003. Nr. 20. Vokietijos baudiamojoje teisje taip pat pabriama, kad daromos veikos neteistumo suvokimas yra btinas tyios prievartauti turt ar vengti sumokti mokesius poymis (tiesa, skirtingai nuo Vokietijos statym, Lietuvos BK 219 straipsnyje nra mokesi vengimo poymio (yra nesumokjimas), taiau veika kaip vengimas minima BK 186, 199, 220 straipsniuose), r.: Jescheck H. H. und Weigend T. Lehrbuch des Strafrechts. 1996. S. 460; Bachmann J. Vorsatz und Rechtsirrtum im Allgemeinen Strafrecht und im Steurstrafrecht. 1993. S. 180, 181. Anglijos baudiamojoje teisje taip pat toki nusikaltim kaip svetimo turto pagrobimas ar apgaul tyios poymiu

100

Kiek painesn situacija yra tuomet, kai veikos neteistum ireikia aplinkyb neturint leidimo. Teism praktikoje nra vieningos pozicijos dl io poymio suvokimo reikms nustatant tyin kalt.
Lietuvos Aukiausiojo Teismo teisj kolegija 2006 m. sausio 31 d. nutartyje paymjo: Neteistas aunamojo ginklo, audmen laikymas tai faktinis j turjimas savo inioje (su savimi, paslpt ar pan.), jei tam neturima reikiamo leidimo. ios nusikalstamos veikos subjektyviosios puss poymis kalt pasireikia tiesiogine tyia, t. y. kaltininkas suvokia, kad neteistai laiko aunamj ginkl ir ovinius ir to nori302. 2001 m. sausio 23 d. to paties teismo nutartyje buvo konstatuota: Nusikalstamos veikos, u kuri nuteistas J. M. (BK 234 str.), subjektyvioji pus - kalt yra tiesiogin tyia. iuo atveju tai reikt, kad kaltininkas suvokia, jog neteistai laiko ginkl ir to nori (BK 9 str. 1 d.)303(iskirta autoriaus). Prieing pozicij Lietuvos Aukiausiasis Teismas isak 2005 m. gegus 10 d. nutartyje. Nagrintoje byloje H. J. buvo nuteistas dl 4 medioklini ovini laikymo neturint leidimo. Nors byloje buvo nustatyta, kad nuteistasis neinojo, kad 4 gatvje rast ovini laikymui reikia leidimo ir j laikymas be leidimo utraukia baudiamj atsakomyb, kolegija konstatavo, kad i aplinkyb reikms sprendiant jo tyins kalts klausim neturi304. 2000 m. balandio 4 d. nutartyje teismo kolegija taip pat paymjo: Ta aplinkyb, jog A. B. galjo tiksliai neinoti, kad prekursorius draudiama veti Lietuvos Respublik be specialaus leidimo, jo veikos teisiniam vertinimui takos neturi, nes statymo neinojimas neatleidia nuo atsakomybs (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 str. 3 d.).305

Sprendiant, ar nustatant tyin kalt, yra btinas suvokimas, kad veika daroma be reikiamo leidimo, manytina, vis pirma reikia atriboti dvi situacijas: a) kaltininkas suvokia, kad leidimas reikalingas, bet nesuvokia, kad veika daroma jo neturint (pavyzdiui, taip klysti gali bendrininkas); b) kaltininkas nesuvokia, kad leidimas yra reikalingas. Aplinkyb, kad veika daroma be leidimo yra BK straipsnio dispozicijoje numatyta faktin aplinkyb (taip vadinama negatyvi aplinkyb). Kaip paymima baudiamosios teiss teorijoje, negatyvios aplinkybs (kako nebuvimas), kai jos yra minimos BK straipsnio dispozicijoje, yra lygiaverts kitoms dispozicijoje apraytoms faktinms aplinkybs ir, remiantis bendra taisykle, jos turi bti kaltininko suvoktos, kad bt galima nustatyti jo tyi306. Kitaip vertintinas kaltininko manymas, kad jo veikai leidimas nereikalingas. Asmuo
laikomas veikos prieingumo civilinei teisei suvokimas, r.: Ashworh A. Principles Of Criminal Law. 2003. P. 237; Smith J. C., Hogan B. Criminal Law. 1978. P. 68, 69. Lietuvos Aukiausiojo Teismo kasacin byla Nr. 2K 52/2006. Lietuvos Aukiausiojo Teismo kasacin byla Nr. 2K 77/2001. Lietuvos Aukiausiojo Teismo kasacin byla Nr. 2K 362/2005. Lietuvos Aukiausiojo Teismo kasacin byla Nr. 2K 204/2000. Roxin C. Strafrecht. Allgemeiner Teil. 1997. S. 423.

302 303 304 305 306

101

suvokia visas BK straipsnio dispozicijoje apraytas faktines aplinkybes. Jis klysta tik dl to, kaip statym leidjas vertina jo elges. Jis mano, kad daryti jo veik be leidimo nra draudiama. Taigi nesuvokimas, kad veikai yra btinas leidimas yra tas pat, kas ir nusikalstamos veikos teisinio draudimo (neteistumo) nesuvokimas. Kaip jau buvo aptarta anksiau, elgesio teisinio draudimo (nusikalstamos veikos neteistumo) suvokimas ar nesuvokimas neturt priklausyti tyios turiniui. Tyinei kaltei turt pakakti vis nusikalstamos veikos faktini aplinkybi suvokimo. Ar gali bti nustatyta tyin kalt, jei kaltininkas nesuvok speciali taisykli, minim BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje? Lietuvos baudiamojoje teisje vienareikms nuomons iuo klausimu nra. G. vedas rao: jei veik sudaro koki nors taisykli, su kuriomis asmuo turjo bti supaindintas, paeidimas, tai toki taisykli neinojimas gali bti pagrindas atleidiant nuo baudiamosios atsakomybs307. Sunku sprsti apie autoriaus pozicij aptariamu klausimu. I pirmo vilgsnio atrodyt, kad, jo nuomone, speciali taisykli nesuvokimas turt alinti tyi (citata paimta i pastraipos, kurioje aptariamas tyios turinys). Taiau autorius mini atleidim nuo baudiamosios atsakomybs, bet ne iteisinim nenustaius nusikalstamos veikos sudties (konkreiai tyios). Be to, minimas tik toki taisykli nesuvokimas, su kuriomis asmuo turjo bti supaindintas. Taigi, matyt, G. vedo nuomone, jeigu asmuo paeidia taisykles, su kuriomis jis turjo pats susipainti (pvz., su Mediokls Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklmis308, BK 272 str.), klaida dl taisykli reikalavim takos jo kalts formai neturt. V. Piesliako nuomone, speciali taisykli nesuvokimas turt alinti kaltininko tyi. Antai, aptardamas 1961 m. BK 329 straipsnyje numatyto nusikaltimo (Operacij su pinigais ar vertybiniais popieriais paeidimas) kalts turin, jis yra paymjs: tyin kalts forma bus tuo atveju, jei asmuo ino operacij su usienio valiuta ar vertybiniais popieriais taisykles, supranta, jog savo veika paeidia jas ir nori taip elgtis. Neatsargi kalt bus tuo atveju, jei asmuo, neinodamas normini akt reikalavim, imasi veiklos, dl ko paeidia statym309. Nuomons, kad speciali taisykli nesuvokimas turt alinti kaltininko tyi, laikomasi ir Rusijos baudiamojoje teisje310. Vokietijoje analogikai aptariam klausim (jis vardijamas kaip blanketini norm turinio suvokimo reikms problema) silo sprsti Tyios teorijos atstovai, pasisakantys tiek u paios veikos, tiek u visos nusikalstamos veikos neteistumo suvokimo traukim tyios turin.
307 308 309

310

Baudiamoji teis. Bendroji dalis. 2001. P. 206. Valstybs inios, 2002 10 09, Nr. 97-4308. Piesliakas V. Nusikaltimai finansams. Administraciniai teiss paeidimai finans srityje // Teiss problemos. 1994. Nr. 4. P. 49. . . <<Ignorantia iuris nocet>>... // . C. 234 238; ..., . . . . . . 2002. C. 313; ... . . . 2000. C. 228.

102

Taiau doktrinoje vyraujanti nuomon bei teism praktika eina kitu keliu. Laikoma, kad kaltininko klaida dl tam tikr taisykli reikalavimo (draudimo) egzistavimo (pvz., asmuo neino, kad bebr mediokl tam tikru metu yra draudiama) yra tolygi klaidai dl nusikalstamos veikos neteistumo ir takos tyios nustatymui neturi. Taiau klaida dl suvokiamo draudimo rib (asmuo ino, kad bebr mediokl yra ribojama laike, bet mano, kad jis medioja bebr mediokls sezono metu) turt alinti asmens tyi311. Koks poiris bt tinkamiausias Lietuvos baudiamajai teisei? Mano manymu, aplinkyb, kad kaltininkas neino apie tam tikr norminio akto reikalavim ar akte tvirtint draudim, turt bti vertinama analogikai, kaip anksiau aptarta aplinkyb, kad asmuo neino, kad jo veikai yra reikalingas leidimas. Tokios klaidos neturt takoti asmens kalts formos. Taip klystantis asmuo neklysta dl nusikalstamos veikos faktini aplinkybi, bet tik dl elgesio teisinio vertinimo. Be to, nemanau, kad bt tikslinga skirtingai vertinti klaid dl draudimo egzistavimo ir draudimo rib. Ar asmuo nesuvokia, kad yra draudimas daryti veik, ar jis per siaurai draudim aikina, mano nuomone, yra viena ir ta pati klaida dl draudimo (nusikalstamos veikos neteistumo) asmuo, suvokdamas visas faktines aplinkybes, mano, kad jo elgesys yra leistinas, kai i ties taip nra. Suprantama, tokia pozicija nereikia, kad asmens klaida dl specialiuose teiss norminiuose aktuose nustatyt reikalavim (draudim) visikai neturi baudiamosios teisins reikms. Jeigu asmens klaida buvo jam objektyviai neivengiama, ji turt alinti jo kalt (BK 2 straipsnio 3 d.), o kartu ir baudiamj atsakomyb.

311

Schnke A., Schrder H., Sternberg-Lieben D. Strafgesetzbuch. Kommentar. 27. Auflage. 2006. 15, Rn. 99; Roxin C. Strafrecht. Allgemeiner Teil. 1997. S. 412, 413; Jescheck H. H. und Weigend T. Lehrbuch des Strafrechts. 1996. S. 309, 310; Bachmann J. Vorsatz und Rechtsirrtum... 1993. S. 70.

103

2. 2. Nusikalstamos veikos padarini numatymas 2. 2. 1. Nusikalstamos veikos padarini numatymas kaip btinas tyios poymis BK 15 straipsnio antros dalies 2 punkte bei treioje dalyje nustatyta, kad materialiomis sudtims apraytose nusikalstamose veikose btinu tyios poymiu yra kaltininko numatymas, kad dl jo veikimo ar neveikimo gali kilti iame kodekse numatyti padariniai. Taigi kaltininkui inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarini numatymo reikm nustatant kaltininko tyi yra visikai aiki: jeigu nenustatoma, kad kaltininkas inkriminuojamus padarinius numat, jis negali bti pripastamas kaltu dl inkriminuojamos tyins nusikalstamos veikos. Nenumatymo prieastys reikms neturi. Dl tokios vienareikms baudiamojo statymo nuostatos, atrodyt, net negalt kilti koki nors diskusij dl inkriminuojam padarini numatymo nustatymo btinybs. Taiau taip nra. Tiek baudiamosios teiss doktrinoje, tiek Lietuvos teism praktikoje galima sutikti formuluoi, kuriomis apeinamas statymo reikalavimas nustatyti, kad kaltininkas numat jam inkriminuojamos tyins nusikalstamos veikos padarinius. Vienose formuluotse padarini numatymas tiesiog ignoruojamas, kitose tiesiogiai nurodoma, kad kaltininko tyia gali bti nustatyta ir tuomet, kai kaltininkas nenumato jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarini. Viena toki formuluoi nevisai pagrsta neapibrtos tyios interpretacija, neva neapibrtos tyios atveju asmuo nenumato padarini, taiau padaro tyia. A. Rarog teigimu, neapibrtos tyios esm sudaro tai, kad kaltininko smonje konkreiai neatsispindi jokie, tame tarpe ir sunkiausi, objektyviai galimi pavojingos veikos padariniai. Todl kaltininkui, kuris stipriais smgiais spardo aukai galv, krtin ar pilv, turi bti inkriminuojami kaip tyiniai ne jo numatyti (kadangi jis nieko konkreiai nenumato), bet objektyviai kil padariniai312. Tuo tarpu palikim nuoaly diskutuotin aspekt, ar kaltininkas nurodytoje situacijoje tikrai nenumato joki padarini. Problemos esm yra paioje formuluotje situacijose, kai manoma, kad padariniai kaltininko yra (konkreiai) nenumatyti, vis tik siloma juos inkriminuoti kaip tyins nusikalstamos veikos padarinius. Reikia paymti, kad autoriaus pabrtinai vartojamas odelytis konkreiai, mano nuomone, nepaalina ios formuluots prietaravimo baudiamajam statymui. Asmeniui inkriminuojami konkreios nusikalstamos veikos baudiamajame statyme aprayti konkrets padariniai, tad ir vis tiek nusikalstam veik

312

.: . . ..., 2003. C. 104.

104

numatymas privalo bti detalizuojamas iki atitinkamo konkretumo . Jei kaltininkas konkreiai nenumato, kad jo veika sukels mirt (jei inkriminuojamas BK 129 straipsnis) ar tam tikr sveikatos sutrikdym (jei inkriminuojamas BK 135 ar 138 str.), reikia, jis baudiamja teisine prasme inkriminuojam padarini nenumato ir inkriminuojamos nusikalstamos veikos negalima kvalifikuoti kaip tyins. Mano nuomone, tokiose situacijose, kokias turi galvoje A. Rarog, galima kalbti ne apie nieko konkreiai nenumatym, bet prieingai vairi padarini numatym. Toki situacij vertinimo problema bus aptarta vliau. Labai panaios A. Rarog nuomons laiksi lietuviko tarybinio baudiamosios teiss vadovlio autoriai. Anot j, norint kaltininkui inkriminuoti tyin nusikalstam veik, pakanka, kad jis numatyt, kad dl jo veikos gali atsirasti kain kokios pavojingos visuomenei pasekms ir savo smonje j nekonkretizuot314. iuo atveju pasinaudojant itin neapibrt svok aismu, sudaroma regimyb, kad kaltininko numatymas nra ignoruojamas. Taiau, mano manymu, tarp teigini pakanka, kad jis numatyt kain kokius padarinius ir nebtina nustatyti, ar asmuo numat inkriminuojamus padarinius esminio skirtumo nra. Kartoju, baudiamojoje teisje numatymas turi bti konkretus, o ne kain koki padarini. Taigi vlgi, prisidengiant neapibrtos tyios svoka, buvo siloma tyines nusikalstamas veikas inkriminuoti nepaisant to, ar nustatyta, kad kaltininkas numat statyme apraytus padarinius. iomis, mano nuomone, ydingomis teorinmis nuostatomis kartais pasiremiama ir teism praktikoje:
Vilniaus apygardos 2005 m. rugsjo 8 d. nuosprendiu J. J. buvo nuteista pagal BK 129 str. 1 d. dl savo vyro M. J. nuudymo. Kaip byloje nustatyta, J. J. vakare namie irjo serial Libertada. Jos girtas vyras M. J., su kuriuo J. J. igyveno 29 metus ir su kuriuo niekad nebuvo kil mutyni, tik barni, pradjo priekaitauti, kad i irinti tokias nesmones. Vyras kelet kart buvo umigs, prabuds vl kabindavosi, koliodavosi. Galiausiai M. J. atsistojo ir pastm sdini J. J., trenk ranka jai per pakau ir atsisdo ant sofos. J. J. labai susinervino, atsistojo, pagrieb nuo stalo peil ir su juo vien kart dr vyrui on, padarydama durtin pjautin kiaurymin aizd krtins lstos kairiajame one su kairiojo plauio sualojimu. Vyrui pradjo bgti kraujas. J. J. labai isigando, pradjo verkti, buiuoti jam rankas. J. J. sil vyrui vaiuoti ligonin, bet jis atsisaks. Nakt J. J. kelis kartus klsi pairti, kaip vyras jauiasi, is saks, kad neblogai. Ryte, prie vyro lovos palikusi mobil telefon, J. J. ijo darb. Grusi namo piet, ji rado vyr nebegyv. Kaip nustatyta, M. J. mir dl J. J. padaryto plaui sualojimo komplikacijos vidinio ir iorinio nukraujavimo. vertins nustatytas aplinkybes, teismas padar ivad: bylos aplinkybs rodo J. J. veikus neapibrta tyia. Ji apie savo veiksm pasekmes
313

313

314

r.: Piesliakas V. Lietuvos baudiamoji teis. 2006. P. 361; Schnke A., Schrder H., SternbergLieben D. Strafgesetzbuch. Kommentar. 27. Auflage. 2006. 15, Rn. 200. Tarybin baudiamoji teis. 1972. P. 164.

105

negalvojo. Esant neapibrtai tyiai, veika kvalifikuojama pagal kilusias pasekmes, iuo atveju pagal BK 129 str. 1 d.315

Bylos aplinkybs i ties leidia iek tiek suabejoti, ar nusikalstamos veikos metu momentu nuteistoji galvojo apie (=numat) tokius sunkius savo poelgio padarinius, kokie faktikai kilo316. Ji buvo veikiama sutuoktinio eidinjim sukelto streso, kur dar uatrino suduotas smgis pakau, veik impulsyviai. Veiksm pobdis, t. y. tik vienas smgis peiliu on, nors ir yra objektyviai pavojingas gyvybei, taiau nra toks, kuris neivengiamai visuomet sukelia mirt. Mirties buvo galima ivengti, jei kaltinink ir nukentjusysis nebt elgsi taip neatsakingai ir bt ikviet greitj pagalb. Be to, konflikto prieastis (girto vyro eidinjimai dl irimo serialo) yra aikiai neadekvati tam, kad protingas asmuo smoningai atimt gyvyb sutuoktiniui, su kuriuo daugiau maiau darniai igyveno 29 metus ir rizikuot ilgam ssti kaljim. Taigi teismo ivada, kad J. J. veik negalvodama apie galimus savo poelgio padarinius (nenumat nukentjusiojo mirties) nra visikai nelogika317. Taiau tai, kad padars toki ivad, teismas J. J. nuteis dl tyinio gyvybs atmimo, manau, yra akivaizdus BK 15 straipsnio esms ikreipimas. I kur baudiamojoje teisje galjo atsirasti taip objektyv pakaltinim primenanti formuluot: kaltininko nusikalstama veika kvalifikuojama kaip tyin pagal kilusius padarinius, nepaisant to, kad teismas daro ivad, kad kaltininkas nenumat kilusi padarini? Mano nuomone, minti autoriai ir kartais teismai i abejotin neapibrtos tyios interpretacij pasitelkia mgindami isprsti praktin problem: kaip grietai nubausti smurtinio nusikaltimo kaltinink, jeigu bylos aplinkybs, teismo manymu, rodo, kad jis smurtaudamas nieko negalvojs, negalvojs apie padarinius ir pan. I ties, jeigu kaltininkas nenumato padarini, t. y. nieko negalvojo nusikalstamos veikos metu, jis nepadaro tyins nusikalstamos veikos. Ar tikrai BK 15 straipsnyje esama spragos, kuri tenka upildyti pasitelkiant mint formuluot? Bet pirmiau reikia atsakyti ar tikrai galima situacija, kai normalios psichikos asmuo veikdamas (smurtaudamas) visikai negalvoja apie savo elgesio padarinius? Baudiamojoje teisje iuo klausimu yra vairi nuomoni. Pavyzdiui, A. Avort (A. Ashworth) manymu, tokia situacija, kai asmuo smurtauja ar gadina daiktus nieko negalvodamas yra reali dviem atvejais 1) kai asmuo veikia impulsyviai, susijaudins (Anglijos Apeliacinis teismas svarst ir atmet toki galimyb Parker (1977) byloje), 2) kai kaltininkas nekreipia dmesio galimus padarinius, nes j atvilgiu jis yra visikai abejingas 318. Vokiei
315 316

317 318

Vilniaus apygardos teismo baudiamoji byla Nr. 1 - 183 / 2005. Manau, teismo pavartot formuluot kaltininkas negalvojo apie padarinius kalts formos nustatymo kontekste galima suprasti tik kaip kaltininkas nenumat padarini. Kitokie ios formuluots aikinimai, pvz., kaltininkas nebuvo gerai apgalvojs savo elgesio padarini iame kontekste, manau, bt beprasmiai. Mano asmeniniu vertinimu, kaltinamoji vis tik numat nedidelio laipsnio mirties galimyb. Ashworh A. Principles Of Criminal Law. 2003. P. 182, 183.

106

profesoriaus G. Jakobs nuomone, kaltininkas gali i abejingumo visikai nekreipti dmesio (nenumatyti) akivaizdi veikos padarini, pvz., teroristui mginant automobiliu dideliu greiiu pramuti keli blokuojani policinink utvar, jis gali galvoti tik apie tai, kaip prasprsti pro utvar su nepaeistu (vaiuoti galiniu) automobiliu, net nesusimstydamas apie policininkus, kurie dl jo veiksm gali ti319. Vokietijos Aukiausiasis Teismas viename savo sprendim pripaino, kad kaltinamasis negalvodamas apie padarinius met 20 kg sveriant kanalizacijos ulinio dangt prieais j ant ems gulinio mogaus galvos link ir atmet tyinio nuudymo inkriminavimo galimyb320. Baudiamojoje teisje labiau yra paplitusi nuomon, kad kaltininkas, jei jo psichikos sutrikimai neperengia normos rib, negali veikti nieko negalvodamas apie savo pavojingos veikos padarinius, netgi kai jis elgiasi impulsyviai, ar yra visikai interesams321. i pozicija, manau, yra labiau pagrsta. I ko gali bti sprendiama, kad kaltininkas, darydamas akivaizdiai pavojing veik, nieko nenumat, negalvojo? Paprastai tokios ivados pagrindu bna paties kaltininko parodymai, kurie gali bti tiek melagingi, tiek siningi. Melagingais parodymais apie savo psichin santyk su nusikalstamos veikos padariniais gana danai mginama ivengti atsakomybs u tyin nusikalstam veik, nes kaltininkas, nekalbant apie jo advokat, puikiai ino apie tai, kad padarini numatymas yra btina tyios slyga. Juo labiau, kad neigdamas inkriminuojam padarini numatym, kaltininkas visikai nieko nepraranda Lietuvos baudiamojoje teisje tai, kad kaltininkas neigia nusikalstamos veikos subjektyviuosius poymius, netgi nelaikoma neprisipainimu ir neukerta kelio taikyti BK 59 str. 1 d. 2 p. numatyt atsakomyb lengvinani aplinkyb322. Teism praktikoje galima rasti normalios psichikos kaltinamj parodym, es jie apie pasekmes negalvojo ar negaljo numatyti aukos mirties, pavyzdiui, suduodami mogui 70 smgi, i j 15 smgi mediniu plaktuku, ir taip padarydami daugybinius kairs puss kaukols skliauto ir pamato lius ir kitus sualojimus323, suduodami ne maiau 6 smgi kirviu nukentjusiajai galv324, smogdami peiliu mogui kakl, o po to krtin325, kurie, atsivelgiant objektyvias bylos aplinkybes, teism buvo, manau, visikai
319

abejingas kit moni

Jakobs G. Gleichgltigkeit als dolus indirectus // Zeitschrift fr die gesamte Strafrechtswissenschaft (ZStW) 114 (2002), Heft 3. S. 586. 320 Trck T. Die Problematik der Rechtsprechung des BGH zum bedingten Ttungsvorsatz // ibid., S. 235. 321 r.: Piesliakas V. Lietuvos baudiamoji teis. 2006. P. 320, 367; Trck T. Die Problematik der Rechtsprechung des BGH... // ibid, S. 238; Puppe I. Der Vorstellungsinhalt des dolus eventualis // ibid., S. 21; Williams G. Textbook Of Criminal Law. 1978. P. 62, 63; Krug A. O. ber dolus und culpa und insbesondere ber den Begriff der unbestimmten Absicht, - Leipzig: Tauchnitz 1854. [Faks.-T., Frankfurt am Main 1968]. S. 5 6 // http://dlib-pr.mpier.mpg.de/m/kleioc/0010/exec/bigpage/%22162613_000000 31%22 [apsilankyta 2007.02.11]. 322 Lietuvos Aukiausiojo Teismo kasacins bylos Nr. 2K 264/2005, 2k 276 /2006. 323 Lietuvos Aukiausiojo Teismo kasacin byla Nr. 2K 700/2004. 324 Lietuvos Aukiausiojo Teismo kasacin byla Nr. 2K 135/2006. 325 Lietuvos Aukiausiojo Teismo kasacin byla Nr. 2K 551/2005.

107

pagrstai vertinti kaip neteisingi, duoti siekiant ivengti baudiamosios atsakomybs. Tarybiniai baudiamosios teiss specialistai G. Zlobin ir B. Nikiforov netgi yra pasil praktikoje nustatant subjektyviuosius nusikalstamos veikos poymius vadovautis prezumpcija, kad paties kaltininko paaikinimai apie jo nusikalstamos veikos subjektyviuosius poymius laikytini nepatikimais, nebent kiti byloje surinkti duomenys leist daryti prieing ivad326. Suprantama, teisinje valstybje preziumuoti kaltininko parodym nepatikimum nra jokio pagrindo (tuomet, kai kiti bylos duomenys neleidia daryti vienareikmi ivad, tokia prezumpcija faktikai reikt kaltinamojo kaltumo prezumpcij, kuri prietaraut Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje tvirtintai nekaltumo prezumpcijai), taiau io silymo pamatin idja, kad kaltinamojo parodymai turi bti vertinami itin atidiai (kritikai) ir tik vis bylos Nors faktikai kaltinamojo parodymai apie jo paties psichin santyk su nusikalstamos veikos padariniais neretai bna melagingi, kaltinamasis gali ir visikai siningai teigti, kad jis smurtavimo momentu nenumats padarini (apie juos negalvojs). Taiau psichologikai galima paaikinti, kodl tai visai nereikia, kad jis nieko negalvojo ir nieko nenumat. Vis pirma atkreiptinas dmesys tai, kad parodymuose asmuo parodo ne tai, kaip buvo nusikalstamos veikos momentu, o kaip jis tai atsimena. Prisiminim kokyb yra takojama suvokiam ir simenam vyki prastumo ar neprastumo, trukms, asmens psichins bkls (susijaudinimas, nuovargis ir pan.) ir kit faktori. siminimui reikmingas ir asmens dmesys327. Visa tai, manau, paaikina, kodl staiga susidariusioje trumpalaikje, paprastai netiktoje, stresinje situacijoje, kurioje tam tikri dirgikliai prikausto asmens dmes, asmens atminty neilieka tokia aplinkyb, kad jis bt numats savo elgesio padarinius. Be to, psichologijoje yra inomas toks reikinys kaip nesmoningas atminties koregavimas, kai asmuo suvoktus faktus (netgi tokius aikius kaip aplinkyb kas turjo ginkl) gali prisiminti ikreiptai, priderintai prie jo turim stereotip328. is reikinys gali suveikti ir tuomet, kai asmuo kaltinamas toki padarini suklimu, kuri, jo manymu, normaliomis slygomis jis niekad nebt sukls. Angl profesoriaus G. Viljams (G. Williams) bei vokiei mokslininko praktiko (prokuroro) T. Triuk (T. Trck) teigimu, stresas labiau takoja asmens gebjim valdytis, nei aplinkos suvokim329. Tokiu atveju asmuo pasielgia smoningai, bet neracionaliai, nelogikai. Paiam kaltininkui toki situacij yra sunku pripainti. Asmens smon ir, kartu, objektyvi aplinkybi kontekste, nekelia abejoni.

326 327

328 329

. ., o . . . 1972. C. 242. r.: Kazlauskas M., Rinkeviius J. Asmen parodymai baudiamajame procese. 1991. P. 11-13; . . . 2001. C. 60, 69. Justickis V. Bendroji ir teiss psichologija, - Vilnius: MRU Leidybos centras, 2004. P. 172. Williams G. Textbook Of Criminal Law. 1978. P. 62; Trck T. Die Problematik der Rechtsprechung des BGH... // ibid, S. 238.

108

atmintis, veikia logikos pagrindu (atmintis msto ) ir nelogikas ivadas yra linkusi atmesti331. Paiam asmeniui yra kur kas tikinamesn prielaida, kad jis veik nenumatydamas padarini, nei prielaida, kad jis numatydamas alingus padarinius vis tik elgsi kitiems ir, gal gale, sau alingu bdu. Jis gali siningai paliudyti, kad veikos metu nieko negalvojo bdamas visikai tuo sitikins ir pats nepastebdamas, kad atmintyje nesmoningai pakoregavo suvoktus reikinius, paalindamas, jo poiriu, nelogikus aspektus. Manau, galima reziumuoti, kad labiau tikinama yra tai, kad situacija, kai normalios psichikos asmuo smurtaudamas nenumato savo elgesio padarini, yra negalima. Kartu nra jokio pagrindo nuogstauti, kad BK 15 straipsnyje pateikiami tyios apibrimai gali neleisti nustatyti tyios smurtinink, veikiani impulsyviai arba visikai abejingai padarini atvilgiu, nusikalstamose veikose. Kita baudiamojoje teisje sutinkama formuluot, kurioje kaltininko tyia pagrindiama neatsivelgiant tai, ar jis numat inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarinius, yra teiginys, kad jei kaltininko veika yra tyin, tai ir visa jo nusikalstama veika yra tyin.
Lietuvos Aukiausiojo Teismo teisj kolegija 2005 m. rugsjo 6 d. nutartyje konstatavo: konstatavus, kad sunkus sveikatos sutrikdymas nukentjusiajam padarytas tyiniais veiksmais, nusikaltimo kvalifikavimas ne pagal BK 135 straipsnio 1 dal, bet pagal BK 137 straipsnio 1 dal, numatani atsakomyb u sunk sveikatos sutrikdym dl neatsargumo, nra galimas332. 2006 m. vasario 8 d. nutartyje Lietuvos Aukiausiasis Teismas panaiai pagrind kaltininko tyi nuudyti suduodant vien smg kumiu krtin: Smgis buvo suduotas tyia, didele jga krtins pilvo srit. (...) S. U., vertinant mintas aplinkybes pagal tipin suvokim, suprato, kad veikia pavojingai, rizikuodamas padaryti al A. P. sveikatai (gyvybei? - aut. past.), taiau buvo abejingas galimoms pasekmms. Atsivelgiant mintas aplinkybes ir baudiamajame kodekse apibrt tyinio nusikaltimo samprat, teismai teisingai S. U. veiksmus kvalifikavo pagal BK 129 straipsnio 1 dal kaip tyin nuudym, padaryt veikiant netiesiogine tyia333.

330

Formuluot tyin veika (pvz., smgis) rodo esant tyin nusikalstam veik, pasitaiko ne tik Lietuvos baudiamojoje teisje. Ji yra nuo seno atriai kritikuojama baudiamosios teiss specialist.
Istorikai ios formuluots itakos yra i kanon teiss baudiamj teis atjusioje
330 331

332 333

Justickis V. Bendroji ir teiss psichologija, - Vilnius: MRU Leidybos centras, 2004. P. 60, 91. Bsimasis liudytojas, ilaikydamas atmintyje su nusikalimu susijus fakt, atgamina j, smoningai ar nesmoningai rekonstruoja, panaudodamas tam vairias mstymo operacijas ir loginius bdus Kazlauskas M., Rinkeviius J. Asmen parodymai baudiamajame procese. 1991. P. 12. Lietuvos Aukiausiojo Teismo kasacin byla Nr. 2K 524/2005. Lietuvos Aukiausiojo Teismo kasacin byla Nr. 2K 158/2006.

109

formulje versanti in re illicita imputantur omnia quae sequuntur ex delicto, trumpiau versari in re illicita334. io principo esm sudaro nuostata, kad kaltininkui galima inkriminuoti kaip tyia sukeltus visus jo piktos (tyins) veikos padarinius, nepriklausomai nuo to, ar kaltininkas juos numat ir, netgi, nepriklausomai nuo to, ar jis galjo juos numatyti. i formul buvo visuotinai pripastama Europoje XII XVII amiais, kol j pakeit progresyvesn, maiau objektyvaus pakaltinimo element turinti dolus indirectus svoka335.

Tyinis veiksmas rodo esant tyin nusikalstam veik formuluot kritikuotina trimis aspektais formaliu, baudiamuoju - politiniu ir metodiniu. 1) Kaip vienas i aptariamos formuluots trkum nurodomas jos formalus prietaravimas baudiamajam statymui. Ir ne tik tuo aspektu, kad ji nereikalauja nustatyti statymo reikalaujamo padarini numatymo fakto. BK 15 straipsnyje kalbama tik apie tyin nusikaltim ar nusiengim. Atitinkamai atskiri nusikalstamos veikos poymiai tyiniais ar neatsargiais negali bti336. Kaip yra konstatavs Lietuvos Aukiausiasis Teismas, tiriant kiekvien nusikalstam veik turi bti konstatuojama konkreti kalts forma tyia ar neatsargumas viso nusikaltimo ar baudiamojo nusiengimo, o ne atskir jo element, atvilgiu. (...) tyin ar neatsargi kalt sunkaus sveikatos sutrikdymo atveju tai vientisas psichinis santykis (intelektinio ir valinio proces visuma) su daroma veika ir tos veikos padariniais337. Kaip paymi U. rot (U. Schroth), baudiamojoje teisje yra nesvarbu, ar kaltininko veika yra tyin kaipo tokia, taiau tik ar kaltininkas veik su nuudymo tyia, ar sveikatos sutrikdymo tyia ir pan.338. Kaip jau ne kart iame darbe buvo pabrta, nra kalts ir tyios apskritai. Yra tik tyia padaryti konkrei nusikalstam veik. 2) Remiantis prielaida, kad tyinis (t. y. smoningas) veiksmas galimas tik tyinje nusikalstamoje veikoje, susidaro situacija, kai tyini nusikalstam veik sritis smarkiai ipleiama nusikalstamos veik, padaryt nusikalstamu pasitikjimui, sskaita, kas nepriimtina baudiamuoju - politiniu aspektu. Tokiu bdu dalis asmen, kurie tinkamai taikant baudiamj statym turt bti baudiami velniau, kaip u neatsarg gyvybs atmim, yra nuteisiami u nuudym. Pavyzdiui, asmuo smoningai (tyia) konflikto metu kumiu suduoda vien vidutinio stiprumo smg kitam asmeniui veid, nedideliu laipsniu numatydamas, kad is gali mirti, bet, objektyviai irint, gana pamatuotai tikdamasis, kad taip neatsitiks. Nukentjusysis
334 335

336

337 338

Prasminis vertimas: asmuo turi atsakyti u visus padarinius, kylanius i jo piktavalio veiksmo. Apie versari in re illicita plaiau r.: Rping H. Schuld, Verantwortung und Strafe... 1988, S. 120 122; Schubart M. Das Problem der erfolgsqualifizierten Delikte // Zeitschrift fr die gesamte Strafrechtswissenschaft (ZStW) 85 (1973). S. 757 758; . . . 1950. C. 204; . . . 1912. C. 282. Tokios paios ivados, remdamasis Rusijos Federacijos BK 25, 26 straipsni analize, prieina ir V. Nersesian, . A. . 2002. C. 47. Lietuvos Aukiausiojo Teismo kasacin byla Nr. 2K 558/2005. Schroth U. Vorsatz als Aneignung... 1994. S. 8.

110

mirta dl io tiesioginio smgio arba smgio nuvirtus galva kiet paviri trkus galvos kraujagyslei ir vykus kraujo isiliejimui smegenis339. Teismui remiantis kritikuojama formuluote, iuo ir panaiais atvejais (kai nuo vieno smgio kumiu pilv, krtin, veid nukentjusysis mirta) kaltininkas bt nuteisiamas pagal BK 129 straipsn su atitinkamomis teisinmis pasekmmis ir tai, mano nuomone, bt neadekvaiai grietas sprendimas. 3) Terminas tyinis veiksmas yra ne teisins, bet buitins kalbos kategorija, rodanti, kad veiksmas atliktas smoningai, neatsitiktinai, kryptingai. Tai, kad teisinje apyvartoje naudojami buitins kalbos terminai, i dalies besidubliuojantys su teisinmis svokomis, manau yra nepriimtina metodiniu poiriu. Siekiant ivengti buitins ir teisins terminijos painiojimo (kas kartais atveda prie neteising teisini sprendim), literatroje rekomenduojama teismams naudoti mintus terminus (smoningai, neatsitiktinai, kryptingai), o ne prieveiksm tyia (tyia smog).340. Kai kurie lietuvi kalbos veiksmaodiai savaime rodo veiksmo kryptingum (smog, spyr), tad jiems apibdinti apskritai nereikia joki prieveiksmi. Labai panai aptartj yra treioji teism kartais vartojama abejotino pagrstumo tyios formuluot: tyia padaryti nusikalstam veik yra tuomet, kai kaltininko veiksmai yra tyiniai, o tarp j bei kilusi padarini yra prieastinis ryys.
Vilniaus apygardos teismas 2005 m. gegus 20 d. nuosprendyje taip motyvavo sprendim nuteisti S. F. pagal BK 129 straipsnio 1 dal: S. F. padar tyinius veiksmus, kurie yra tiesioginiame prieastiniame ryyje su nukentjusiojo mirtimi, todl u ias pasekmes jis turi atsakyti341. Kitoje byloje tas pats teismas i esms analogikai pagrind O. J. nuteisim pagal BK 135 str. 1 dal: O. J. privalo atsakyti u atsiradusias pasekmes, nes jos kilo ne atsitiktinai, o buvo neivengiamai slygotos kaltinamojo tyini veiksm342.

odi junginio tyiniai veiksmai, kai jis vartojamas apibdinant materialiomis sudtimis apraytas nusikalstamas veikas, ydingumas jau buvo aptartas anksiau. Bet ios formuluots palieia ir kit problem - ar galima statymo reikalavim nustatyti padarini numatymo fakt pakeisti reikalavimu nustatyti prieastin ry tarp veikos ir padarini? Ar toks pakeitimas tra formaliai terminologinio pobdio neatitikimas BK 15 straipsnio reikalavimams, ar jis gali esmingai takoti teismo ivadas? Prieastinio ryio ir padarini numatymo svokos baudiamojoje teisje yra itin glaudiai susijusios. Jas sieja dsningumo, tikimybs ir atsitiktinumo kategorijos. Ivad, kokie veikos padariniai laikytini dsningais, o kokie atsitiktiniais, sprsdamas prieastinio ryio klausim, teismas daro vertindamas visas nusikalstamos veikos situacijos ypatybes, remdamasis
339 340 341 342

Tai gana tipika baudiamj byl fabula, r. lentel Nr. 1 (priede Nr. 1), punktus nuo 1.1.1 iki 2.4.3. . ., o . . . 1972. C. 177, 178. Vilniaus apygardos teismo baudiamoji byla Nr. 1 137/2005. Vilniaus apygardos teismo baudiamoji byla Nr. 1 80/2004.

111

turimomis iniomis ir gyvenimika patirtimi. Analogika informacija remiasi ir kaltininkas, nusikalstamos veikos momentu prognozuodamas daromos veikos padarinius (juos numatydamas). Ar galima pagrstai teigti, kad kaltininkas visuomet numato padarinius, su kuriais jo veika yra susijusi prieastiniu ryiu? Jeigu tokia prielaida pasitvirtint, tuomet i ties baudiamosiose bylose nustatant kaltininko numatym pakakt nustatyti ar buvo prieastinis ryys tarp jo veikos ir kilusi padarini. Atskleidiant prieastinio ryio ir padarini numatymo santyk, svarbu pabrti, kad padarini numatymas baudiamojoje teisje yra ne vien psichologin, bet psichologin baudiamoji teisin svoka. Psichologija numatymo reikin velgia deskriptyviai - tik kaip vien i mus supanios realybs reikini, kur reikia aprayti ir paaikinti. Baudiamojoje teisje, kuri yra ne apraomasis mokslas, bet norminis fenomenas, padarini numatymas yra ne vien realybs reikinys, bet ir viena i asmens baudiamosios atsakomybs prielaid. Tad ios svokos turinys (jo ribos) turi bti aikinamas pamatini baudiamosios teiss princip, konkreiai - subjektyvaus pakaltinimo principo kontekste343. I subjektyvaus pakaltinimo principo seka, kad asmuo negali atsakyti u atsitiktinius savo veikos padarinius. Atitinkamai, baudiamoji teisin numatymo svoka, skirtingai nuo psichologins, negali apimti atsitiktini padarini atsiradimo numatymo. Taigi baudiamojoje teisje vyrauja poiris, kad asmuo nenumato toki padarini, kurie nra susij su jo veika dsningu prieastiniu ryiu, yra atsitiktiniai344. Jei asmuo, darydamas veik sivaizduoja nerealius, atsitiktinumo tikimybs lygio padarinius, galima sakyti, kad jis spjo ar fantazavo apie padarinius, bet ne juos numat baudiamja teisine prasme345. Kartu paymima, kad asmuo gali numatyti tik dsningus (realius) savo veikos padarinius346. Btina atkreipti dmes labai svarb skirtum atsitiktini padarini asmuo nenumato, o dsningus padarinius tik gali numatyti gali, bet nebtinai numato. Manau, reikia pritarti teiginiams, kad ir dsningo prieastinio ryio asmuo dl savo gyvenimo patyrimo ypatum gali nenumatyti347, ne viskas, k galima numatyti (ang. foreseeable) yra konkreiu atveju
343

344

345

346

347

Apie baudiamosios teiss ir psichologijos moksl bei j svok santyk plaiau r.: Mahl S. Der strafrechtliche Absichtbegriff. 2004. S. 24 28; Krol Bogomilska M. Formy winy w prawe karnym w swiete psycholoogii, - Warszawa: Wydawnictwa uniwersytetu Warszawskiego, 1991. S. 159 164. Clarkson C. M. V. Context and Culpability in Involuntary Manslaughter: Principle or Instinct? Rethinking English Homicide Law. Oxford University Press. 2000. P. 162; . . // . 1956. No. 7. C. 48, - . . . . : . 2000. . 109; . ., o . . . 1972. C. 91, 242. r.: Schumann H. Zur Wiederbelebung des voluntativen Vorsatzelements durch den BGH // Juristenzeitung (JZ), 1989, No. 9, S. 432; Schroth U. Vorsatz als Aneignung... 1994. S. 84. r.: Piesliakas V. Lietuvos baudiamoji teis. 2006. P. 348; . ., . . ... 1974. C. 92; . ., o . . . 1972. C. 90, 242. Piesliakas V. Prieastinis ryys tarp pavojingos veikos ir baudiamajame statyme numatyt padarini ir jo

112

numatoma . Ivad apie dsning prieastin ry tarp konkreios veikos ir kilusi padarini (kartu apie galimyb padarinius numatyti) teismas daro ramioje aplinkoje, remdamasis isamia situacijos analize ir miliniku mokslo ini bei kasdienio gyvenimo patirties bagau. Tuo tarpu kaltininkas daromos veikos padarinius danai prognozuoja temptoje ir netiktoje nusikalstamos veikos situacijoje, neretai bdamas stresinje bklje ar apsvaigs, jis gali nepastebti tam tikr reikming padarini kilimui aplinkybi, gal gale jam gali trkti tam tikr speciali ini ir patirties, ir vis i faktori takoje jis gali (ypa nevienareikmse situacijose, pavyzdiui, tokiose, kai vienas smgis kumiu paon ar dris peiliu laun sukelia nukentjusiojo mirt) neteisingai prognozuoti daromos pavojingos veikos padarinius. Taigi prieastinis ryys tarp veikos ir padarini yra btina, bet ne pakankama padarini numatymo slyga. Formuluot padarinius dsningai sukl kaltininko smoningi (tyiniai) veiksmai yra aikiai nepakankama grindiant kaltininko tyi. Ja galima apibdinti ne tik tyin, bet ir dl nusikalstamo nerpestingumo, ir dl nusikalstamo pasitikjimo padaryt nusikalstam veik.

348

348

nustatymas teism praktikoje // Jurisprudencija. 2006. T. 7 (85). P. 10. Irwin W. Intention and Foresight in the British Law of Murder // SORITES, Issue #09. April 1998. Pp. 615. Taip pat: http://www.ifs.csic.es/sorites/Issue_09/item2.htm [apsilankyta 2006.05.13].

113

2. 2. 2. Nusikalstamos veikos padarini numatymo laipsni samprata iame darbe jau buvo minta, kad nusikalstamos veikos padarini numatymas yra itin glaudiai susijs su tikimybs svoka. Galima sakyti, kad tikimyb numatymo svokai yra esmin kategorija. Pavyzdiui, psichologijoje numatymas (psichologinje literatroje iam reikiniui apibdinti vartojama ir tikimybinio prognozavimo svoka349) apibdinamas kaip tam tikro tikimybs laipsnio hipotezi apie bsimus vykius klimas, daromas gretinant turim informacij apie esam situacij su atmintyje saugomomis iniomis (tame tarpe, patirtimi), vertinant suvoktus padarini atsiradimo tikimyb didinanius ir mainanius faktorius350. Padariniai visuomet numatomi kaip daugiau ar maiau tiktini, t. y. tam tikro tikimybs laipsnio. Pagal numatom padarini atsiradimo tikimybs laipsn galima skirti numatymo laipsnius351. Baudiamajame statyme apibdinant tyi bei nusikalstam pasitikjim yra minimas tik pats numatymas, o jo laipsnis (jo pobdis) nra detalizuojamas. Atskleisti kiekvienai i kalts form ir j ri bding numatymo laipsn yra palikta doktrinai ir teism praktikai. Baudiamojoje teisje i esms niekas neginija, kad numatymo laipsnis yra vienas i tyios ri bei kalts form atskyrimo kriterij. Praktikai visi autoriai paymi, kad numatymo laipsnis tyioje ir neatsargume, tiesioginje ir netiesioginje tyioje skiriasi. Ne visi autoriai mini numatymo laipsnio svok, bet, kaip teisingai pastebi A. Kazlov, btent ji paprastai turima galvoje atribojant realios ir abstrakios, realios ir neivengiamos padarini tikimybs suvokim352. Man pavyko rasti tik kelet autori, kurie manyt, kad kaltininko numatymas tiek tyioje, tiek neatsargume yra toks pat353. Juos, manytina, suklaidino statymin kalts form ir ri formuluot, tiesiogiai neparodanti numatymo pobdio skirtum. Atskleidiant padarini numatymo laipsni samprat, vienas esmini klausim yra kokius numatymo laipsnius reikt iskirti baudiamojoje teisje. Apskritai matematikai tikimyb (taigi ir numatym) galima graduoti imt ar daugiau (i esms neribotai) laipsni, intervale nuo imtaprocentins iki artimos nuliui tikimybs. Bet reikia nepamirti, kad nagrinjame ne gamtos moksl, bet teisines svokas. Jas apibriant reikia turti galvoje j paskirt baudiamojoje teisje ir pritaikymo praktikoje galimyb. Suprantama, teismai nebt
349 350 351

352 353

. . . - : . 2001. . 53 - 54. .: . ., ; Puppe I. Der Vorstellungsinhalt des dolus eventualis // ibid. S. 19. Baudiamosios teiss doktrinoje neretai vietoj numatymo laipsnio vartojama numatymo pobdio svoka. Manau, kad tai yra sinonimins svokos. A pirmenyb teikiu numatymo laipsnio svokai, kadangi ji be joki papildom aikinim parodo, kuo skiriasi skirtingo pobdio numatymas kaltininko prognozuojamos (numatomos) padarini atsiradimo tikimybs laipsniu. . . . 2004. . 609. . . ..., 2003, c. 206, 210; .., . . . . 2002. . 140; Tarybin baudiamoji teis. 1972. P. 165.

114

pajgs tiksliai nustatyti konkretaus numatymo laipsnio, jeigu ie laipsniai bt pernelyg smulkiai diferencijuoti. Juos reikia iskirti maksimaliai stambiai. Kiek stambiai? Baudiamosios teiss teorijoje siloma skirti tris keturis numatymo laipsnius. Pavyzdiui, 4 laipsnius iskiria anglai J. S. Smit ir B. Hogan (J. C. Smith, B. Hogan): 1) utikrint padarini numatym, 2) padarini kilimo numatym kaip labai tiktin, 3) kaip tiktin, 4) galim, bet netiktin354. I esms analogikus numatymo laipsnius skiria ir tarybiniai mokslininkai G. Zlobin bei B. Nikiforov: 1) padarini kilimo btinumas, 2) tikimyb, 3) galimyb, 4) neatmestinumas355. Tuo tarpu Vokietijos baudiamojoje teisje labiau prasta skirti tris numatymo laipsnius. Pavyzdiui, Tikimybs tyios ir neatsargumo atskyrimo teorijos (vok. Wahrscheinlichkeitstheorie) atstovai (H. Mayer, H. Welzel, F. C. Schroeder ir kt.) skiria tokius laipsnius: 1) dominuojanti padarini atsiradimo tikimyb, 2) tikimyb, 3) teorin galimyb356. Mano nuomone, atsivelgiant numatymo laipsnio svokos paskirt baudiamojoje teisje, visikai pakakt trij numatymo laipsni iskyrimo. Numatymo laipsnis yra vienas i tyios ri bei tyios ir nusikalstamo pasitikjimo atribojimo kriterij. Jis turi padti atriboti tris kalts form ris, kurios turi numatymo poym tiesiogin tyi, netiesiogin tyi ir nusikalstam pasitikjim. Atitinkamai, manau, tikslinga skirti tris numatymo laipsnius: 1) kaltininkas numato padarinius kaip praktikai neivengiamus (madaug atitikt nuo 90 iki 99, 9 proc. padarini tikimyb), 2) jis numato padarinius kaip gana tiktinus, 3) padariniai numatomi kaip nelabai tiktini357.

354

355

356

357

1) Certain, 2) highly probable, 3) probable, 4) possible but improbable, - Smith J. C., Hogan B. Criminal Law. 1978. P. 48. 1) , 2) , 3) , 4) , - . ., o . . . 1972. C. 89. 1) berwiegende Wahrscheinlichkeit, 2) Wahrscheinlichkeit, 3) bloe Mglichkeit, - r.: Roxin C. Strafrecht. Allgemeiner Teil. 1997. S. 382; Kpper G. Zum Verhltnis von dolus eventualis... // ibid., S. 763. Ribos tarp padarini numatymo kaip gana tiktin ir nelabai tiktin problema yra itin komplikuota. Vieni autoriai silo rib brti ties 50 proc. riba, kiti kelia klausim, kodl i riba negalt bti maesn (pvz., 33 ar 16 proc.). Detaliai i problema bus nagrinjama kitame io darbo skyriuje.

115

2. 2. 3. Numatymo laipsnis atskirose tyios ryse 2. 2. 3. 1. Numatymo laipsnis tiesioginje tyioje Lietuvos baudiamajame statyme pateikiamame tiesiogins tyios apibrime nra apibdinamas kaltininko nusikalstamos veikos padarini numatymo laipsnis. Baudiamosios teiss doktrinoje isakomi trys skirtingi poiriai, koks jis turt bti. Juos bt galima vardinti kaip itin siaur, siaur ir adekvat tiesiogins tyios aikinim. Pirmoji nuomon tiesioginje tyioje kaltininkas numato padarinius tik kaip (praktikai) neivengiamus358, es, tiesioginje tyioje numatymo laipsnis turi bti maksimalus359. Pagrindinis (i esms vienintelis) ios pozicijos argumentas yra toks: asmuo gali siekti, norti padarini tik veikdamas tokiu bdu, kuris utikrina maksimali rezultato tikimyb. Atitinkamai, su tiesiogins tyios valiniu momentu (padarini siekis, noras) derinasi tik padarini neivengiamumo numatymas360. Jeigu sutiktume su prielaida, kad visi rezultatai, kuri mogus nori ir imasi siekti yra jo numatomi kaip neivengiami, tai tekt pripainti, kad visi mons yra naivs optimistai. Manyiau, kad toks poiris neatitinka tikrovs. Manau, gyvenime yra apskritai retas atvejis, kad imdamasis veiklos asmuo numatyt troktam rezultat kaip neivengiam ar beveik neivengiam. Kur kas daniau siekiamas rezultatas yra suvokiamas tik kaip tiktinas, bet ne neivengiamas. Tas pats galioja ir nusikalstamos veikos darymo atveju. Taigi tiesiogins tyios valinis momentas yra visikai suderinamas ir su maesniu numatymo laipsniu nei padarini numatymas kaip neivengiam. Antroji nuomon - tiesioginje tyioje kaltininkas numato padarinius kaip (praktikai) neivengiamus arba labai tiktinus361. Deja, ios nuomons atstovai j pateikia be platesni argument, tad nra pakankamai aiku, kuo jie remiasi atmesdami nedidelio laipsnio numatym tiesiogins tyios atveju. Kaip inia, mons kartais imasi desperatik veiksm, veikdami vedami emocij (ar usispyrimo), suvokdami menk siekiam padarini tikimyb ir jos nepaisydami. Tokios veikos prasme tampa nebe rezultato pasiekimas, kurio tikimyb akivaizdiai menka, bet emocij iliejimas. Tokiu bdu kartais padaromos ir nusikalstamos
358

359

360 361

Lietuvos Respublikos baudiamojo kodekso komentaras. 2004. P. 107; . . . 2004. C. 35, 36; . ., . . . 1987. C. 30. . . . 2004. C. 610, 620. domu, kad 609 puslapyje paymjs, kad tiesioginei tyiai gali bti bdingas bet koks numatymo laipsnis, toliau knygoje autorius rodinja, kad tiesiogin tyia sietina tik su ,,maksimaliu numatymo patikimumu, k a suprantu kaip maksimalaus numatymo laipnio sinonim. .: . ., , c. 35; . ., , c. 610. Piesliakas V. Lietuvos baudiamoji teis. 2006. P. 352; . . ..., 2003. C. 95, 96; ... . . . 2000. C. 228.

116

veikos. Pavyzdiui, varyb sirgalius i tolimos tribn eils met iebtuvl teisjui galv siekdamas j sualoti, puikiai suprasdamas, kad tikimyb pataikyti teisjui yra itin menka, ir sueidia teisj362. Suprantama, tokia nusikalstama veika negali bti vertinama kaip padaryta neatsargiai ar netiesiogine tyia. Kaltininko siekis, kad kilt padariniai, vienareikmikai rodo jo tiesiogin tyi. Laikantis nuomons, kad tiesiogin tyia yra galima tik esant didelei padarini kilimo tikimybei, pateiktame pavyzdyje likt neaiku, kokia kalts forma buvo padaryta nusikalstama veika. Atsivelgdamas ankstesni pozicij trkumus, manau, kad teisingiausia yra treioji pozicija, kad tiesioginje tyioje yra galimas bet kokio laipsnio padarini numatymas, kitaip tariant, esant kaltininko padarini siekiui, padarini numatymo laipsnis i esms neturi reikms. Toki pozicij galima aptikti kai kuri tarybini363, carins Rusijos364, taip pat ir angl amerikiei baudiamosios teiss mokyklos mokslinink365 darbuose. Vokietijos baudiamojoje teisje yra visikai vieningai pripastama, kad ketinimo atveju (t. y. tuomet, kai kaltininkas siekia nusikalstamos veikos padarini, taip vadinama pirmo laipsnio tiesiogin tyia, vok. Absicht, dolus directus I) pakanka ir visai menko numatymo laipsnio366. 3. 2. 3. 2. Numatymo laipsnis netiesioginje tyioje Kalbant apie netiesioginei tyia bding padarini numatymo laipsn, baudiamojoje teisje kelia diskusij tiek maksimalaus, tiek minimalaus laipsnio klausimas. Pradkime nuo klausimo ar galima netiesiogin tyia, jeigu kaltininkas numato maksimali padarini atsiradimo galimyb, t. y. suvokia juos kaip praktikai neivengiamus? Baudiamasis statymas nedetalizuoja numatymo laipsnio netiesioginje tyioje. Kokiu kriterijumi remiantis galima mginti atsakyti ikelt klausim? Vienas i galim kriterij yra psichologinis. Jo esm sudaro tai, kad yra patikrinama, ar maksimalus padarini numatymo laipsnis derinasi su netiesiogins tyios valiniu momentu, kuriam bdinga tai, kad kaltininkas nesiekia (nenori) daromos nusikalstamos veikos padarini.
362 363

364 365

366

r.: Tau Ceramica aistruoliai praliejo teisjo krauj // Lietuvos Rytas, 2005 01 14. Klimka A. Nusikaltimo sudtis: (svoka ir subjektyvin pus). 1968. P. 16; . ., . . ... 1974. C. 97; . ., o . . . 1972. C. 179; . . . 1950. C. 202. . . . 1912. C. 279. Kugler I. Conditional Oblique Intention. // Criminal Law Review. 2004. Vol. 4. P. 284; Williams G. Textbook Of Criminal Law. 1978. P. 59; Smith J. C., Hogan B. Criminal Law. 1978. P. 50. Schnke A., Schrder H., Sternberg-Lieben D. Strafgesetzbuch. Kommentar. 27. Auflage. 2006. 15, Rn. 67; Mahl S. Der strafrechtliche Absichtbegriff. 2004. S. 9; Gropp W. Strafrecht. Allgemeiner Teil. 2001. S. 158; Roxin C. Strafrecht. Allgemeiner Teil. 1997. S. 364, 367, 381; Jescheck H. H. und Weigend T. Lehrbuch des Strafrechts. 1996. S. 297; Kaufmann Arm. Der dolus eventualis im Deliktsaufbau. Die Auswirkungen der Handlungs- und Schuldlehre auf die Vorsatzgrenze // Zeitschrift fr die gesamte Strafrechtswissenschaft (ZStW) 70 (1958), Heft 1. S. 72.

117

Remiantis iuo kriterijumi sprendiama tokia problema ar gali asmuo, numatydamas veikos padarinius kaip neivengiamus, daryti toki nusikalstam veik ir j nenorti? Vertinant mokslinink pateikiamus atsakymus klausim, vis pirma btina isiaikinti, kuria prasme suprantama svoka nusikalstamos veikos padarini noras. Autoriai, kurie norjim tyinje kaltje supranta kaip teigiamas emocijas, lydinias padarini suklim, nemato klii ivadai, kad visikai manoma daryti veik ir nenorti neivengiam savo veikos padarini. V. Irvin (W. Irwin) teigimu, klasikinis kontrpavyzdys teiginiui, kad padarini numatymas rodo padarini norjim, yra tas, kad igerdamas viskio butel a galiu numatyti, kad kit ryt mane kankins sunkios pagirios, ir visai nenorti pagiri367. P. Dagel ir D. Kotov pabria, kad negalima kalbti apie padarini norjim, jei ie padariniai kaltininkui nereikalingi nei kaip tikslas, nei kaip priemon, nei kaip galutinio tikslo pasiekimo etapas, netgi jei ie padariniai yra numatomi kaip neivengiami368. Jeigu nor tyinje kaltje suprantame ne kaip pozityv emocin elgesio atspalv, bet elgesio tikslingum (o btent iai prasmei yra teiktina pirmenyb369), tuomet darytinos kitokios ivados. Jeigu nusikalstama veika neivengiamai sukelia tam tikrus padarinius, j galima laikyti faktikai nukreipt i padarini suklim. Galbt kaltininkui bus malons tik vieni i galim nusikalstamos veikos padarini, taiau laikysime, kad kaltininkas norjo (siek) abiej padarini (ir jo troktam, ir netroktam, bet neivengiam). Netroktam, bet neivengiam padarini suklimas faktikai tampa kaina, kuri kaltininkas turi sumokti u troktamo rezultato pasiekim. ia prasme netroktami padariniai tampa kaltininkui reikalingi, taigi ir siekiami (norimi). Pavyzdiui, motina suleidia nepakeliamus skausmus kenianiam snui didel nuskausminanij vaist doz, suprasdama, kad maesn doz realiai jam negali padti, bet kartu ir suvokdama, kad toks skausmo palengvinimas neivengiamai veda prie snaus mirties. Suprantama, motinai jos vaiko mirtis nekelia maloni emocij. I kitos puss matome, kad jos veika yra akivaizdiai nukreipta ne tik kanios palengvinim, bet ir gyvybs atmim, kuris faktikai tampa kanios palengvinimo kaina. Kitas pavyzdys asmuo padeda galingus sprogmenis po prieo automobiliu siekdamas j nuudyti, ir susprogdina utais iam sdus automobil kartu su draugu. Vlgi, neivengiama prieo draugo mirtis galbt nra emocikai patraukli kaltininkui (jis galbt apgailestauja dl jos arba jai yra abejingas), taiau ji yra btina slyga pagrindiniam tikslui pasiekti (nuudyti prie), tad galima sakyti, kad jos taip pat buvo siekiama padarant nusikalstam veik. Taigi esu links pritarti autoriams, kurie teigia, kad padarini numatymas kaip neivengiam derinasi tik su j siekimu370. I ios ivados seka kita kad maksimalus numatymo laipsnis negali bti
367 368 369 370

Irwin W. Intention and Foresight in the British Law of Murder // ibid., Pp. 6-15. . ., . . ... 1974. C. 100. Plaiau apie noro prasm tiesioginje tyioje r. 3. 1. skyri. . . . 2004. C. 35, 36; . .

118

netiesiogins tyios poymiu. Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos teism praktikoje. Kaip yra iaikins Lietuvos Aukiausiojo Teismo Senatas 2004 m. birelio 18 d. nutarime Nr. 46 Dl teism praktikos baudiamosiose bylose dl nusikaltim mogaus gyvybei, tais atvejais, kai kaltininkas veikia suvokdamas, kad mogui gyvyb bus atimta neivengiamai, tai toks asmuo veikia tiesiogine tyia371. Koks yra minimalus galimas padarini numatymo laipsnis netiesioginje tyioje? klausim, mano manymu, galima drsiai pavadinti vienu komplikuoiausi klausim visoje kontinentinje (tame tarpe ir Lietuvos) baudiamojoje teisje. Vis pirma jis labai nevienareikmikai, miglotai sprendiamas teoriniame lygmenyje. Antra, net ir suradus daugma patenkinam teorin apibdinim, konkreiose bylose praktikoje kyla dideli sunkum objektyviai vertinant konkrei padarini atsiradimo tikimybs laipsn (ar jis virija teorijos rekomenduojam minimal laipsn ar ne) ir tai, ar konkretus kaltininkas subjektyviai numat padarinius bent tokiu laipsniu, kuris siekia ar virija netiesioginei tyiai btin numatymo laipsn. Turint galvoje, kad padarini numatymo laipsnis yra vienas pagrindini kriterij atskiriant netiesiogin tyi nuo nusikalstamo pasitikjimo, nepaisant io klausimo teorinio ir praktinio sprendimo sudtingumo, yra btina surasti manomai tiksliausi jo sprendim.
Angl baudiamojoje teisje padarini numatymo laipsni klausimas taip pat yra keliamas, kaip ir kontinentinje baudiamojoje teisje, taiau domu tai, kad jis kyla ne atribojant tyi nuo neatsargumo (angl amerikiei baudiamojoje teisje neiskiriama netiesiogin tyia ir nusikalstamas pasitikjimas, o tai, k ios dvi svokos apima kontinentinje baudiamojoje teisje, angl amerikiei baudiamojoje teisje apima viena svoka recklessness (rizikingas elgesys)372,373), bet atribojant riziking elges nuo vienos i tiesiogins tyios ri (oblique intention, knowlingly). Diskusijos esm sudaro du klausimai. Pirmas: ar padarini numatymas kaip tiktin (ang. probable), yra pakankamas,
..., 2003. C. 94, 95; ..., . . . . . . 2002. C. 315; . . , , 1961. C. 364. Tez, kad neivengiamas padarini numatymas sietinas su t padarini noru (teisine noro prasme), palaiko ir K. Roksin, bei G. Viljams: Roxin C. Strafrecht. Allgemeiner Teil. 1997. S. 372; Williams G. Textbook Of Criminal Law. 1978. P. 65, 66. Lietuvos Aukiausiojo Teismo senato 2004 m. birelio 18 d. nutarimas Nr. 46 Dl teism praktikos baudiamosiose bylose dl nusikaltim mogaus gyvybei. 5 p. // Teism praktika. 2004. Nr. 21. r.: Australijos 1995 m. baudiamojo kodekso aktas, straipsniai 5.2 - 5.5, - Australian Criminal Code Act 1995. Incorporating Amendments to: Act No. 170 of 2006 // http://www.comlaw.gov.au/ComLaw/Legislation/ActCompilation1.nsf/0/AFD92804D38F9EA0CA25725C0 08384B7/$file/CriminalCode1995_WD02.pdf [apsilankyta 2007.01.30]; JAV pavyzdinio baudiamojo kodekso (U. S. Model Penal Code), straipsnis 2.02; Kugler I. Conditional Oblique Intention. // ibid., 2004. P. 284 286; Ashworh A. Principles Of Criminal Law. 2003. P. 173 -195. Atkreiptinas dmesys, kad kai kuriuose angl lietuvi kalb odynuose, taip pat kartais baudiamosios teiss literatroje recklessness neteisingai veriamas kaip neatsargumas. Aikinantis ios svokos turin, jos viet anglikj kalts form sistemoje, lyginant jos turin su Lietuvoje iskiriam kalts form ri turiniu, tampa akivaizdu, kad toks vertimas yra netikslus (jis per siauras, sudaro neteising spd, kad i svoka neapima atvej, kurie Lietuvoje priskiriami netiesioginei tyiai).

371

372

373

119

norint kaltinink nuteisti u tiesiogins tyios reikalaujant nusikaltim (pvz., kvalifikuot gyvybs atmim, ang. murder), ar toks padarini numatymas yra rizikingo elgesio poymis ir gali pagrsti atsakomyb tik u tokias nusikalstamas veikas, kurioms pakanka recklessness (pvz., nekvalifikuotas gyvybs atmimas, ang. manslaughter arba reckless murder). Jei daroma ivada, kad padarini numatymas kaip tiktin yra pakankamas tiesioginei tyiai, tada kyla antras klausimas: kur yra riba tarp padarini numatymo kaip tiktin ir numatymo kaip galim, bet ne tiktin, (ang. probable vs. possible but not likely)374.

Baudiamosios teiss teorijoje, apibdinant minimal netiesioginei tyia bding numatymo laipsn, kuris yra vienas i kriterij atribojant i tyios r nuo nusikalstamo pasitikjimo, pastebima didel terminijos vairov. Netiesioginei tyiai bdingas numatymas apibdinamas kaip konkretus375, konkreiai apibrtas376, adekvatus377, arba kaip rimtai vertinamo378, (dsningo)
382

kvalifikuoto

(didelio)379,

netolimo380,

nepridengto381,

realaus

padarini kilimo pavojaus (rizikos, galimybs) suvokimas. Jam priepastatomas

nusikalstamam pasitikjimui bdingas abstraktus (nekonkretus, neapibrtas, apskritai, i

374

375

376 377 378

379 380

381

382

r.: Kugler I. Conditional Oblique Intention. // ibid., P. 285; Pedain A. Intention and the Terrorist Example. // Criminal Law Review. 2003. Vol. 9. P. 589; Williams G. Intention and recklessness again // Legal Studies, Volume 2, Issue 2, Jul 1982. P. 192; taip pat: http://www.blackwellsynergy.com/doi/pdf/10.1111/j.1748-121X.1982.tb00288.x [apsilankyta 2006.05.15]; Smith J. C., Hogan B. Criminal Law. 1978. P. 48; taip pat r.: Australijos Viktorijos valstijos Aukiausiojo Teismo 1999 m. rugsjo 24 d. sprendim byloje R v Faure ([1999] VSCA 166, taip pat http://www.austlii.edu.au/au/cases/vic/VSCA/1999/166.html [apsilankyta 2007.02.09]) ir Australijos Aukiausiojo Teismo 1985 m. kovo 26 d. sprendim byloje R v Crabbe ([1985] 156 CLR 464, taip pat http://www.thomson.com.au/catalogue/getFile.asp?downloadId=20 [apsilankyta 2007.02. 09]). Baudiamoji teis. Bendroji dalis. 2001. P. 211; ... . . . 2000. C. 238; Brammsen J. Inhalt und Elemente des Eventualvorsatzes Neue Wege in der Vorsatzdogmatik? // Juristenzeitung (JZ), 1989, No. 2, S. 80; Schmidhuser E. Die Grenze zwischen vorstzlicher und fahrlssiger Straftat (dolus eventualis und Fahrlssigkeit) // Juristische Schulung (JuS), 1980, S. 250; Kaufmann Arm. Der dolus eventualis im Deliktsaufbau. // ibid., S. 73. . ., . . . 1987. C. 46. . . . 2000. C. 42. Tai Vokietijos baudiamosios teiss teorijoje vyraujantis apibdinimas: Gropp W. Strafrecht. Allgemeiner Teil. 2001. S. 163; Roxin C. Strafrecht. Allgemeiner Teil. 1997. S. 375; Jescheck H. H. und Weigend T. Lehrbuch des Strafrechts. 1996. S. 299, 300; Schumann H. Zur Wiederbelebung des voluntativen Vorsatzelements durch den BGH // ibid., S. 428; Puppe I. Der Vorstellungsinhalt des dolus eventualis // ibid., S. 38, 42. Tai Vokietijos Aukiausiojo Teismo praktikoje prastas terminas: Altvater G. Rechtsprechung des BGH zu den Ttungsdelikten // Neue Zeitschrift fr Strafrecht (NStZ), 2006, Heft 1, S. 86; Trck T. Die Problematik der Rechtsprechung des BGH zum bedingten Ttungsvorsatz // ibid, S. 233; Schumann H. Zur Wiederbelebung des voluntativen Vorsatzelements durch den BGH // ibid., S. 428; Kpper G. Zum Verhltnis von dolus eventualis... // ibid., S. 773. Herzberg R. D. Aids: Herausforderung und Prfstein des Strafrechts // Juristenzeitung (JZ), 1989, No. 10, S. 476; Herzberg R. D. Das Wollen beim Vorsatzdelikt und dessen Unterscheidung vom bewusst fahrlssigen Verhalten Teil 2 // Juristenzeitung (JZ), 1988, No. 13, S. 639, 640. . . ..., 2003. C. 95; . ., . . . 1987. C. 28, 29; . . , - , 1949. . 86 (taip pat r.: . . . 1950. C. 203).

120

principo) numatymas , tolimo, pridengto , tik teorinio

383

384

385

padarini kilimo pavojaus

suvokimas. alia i gana abstraki termin isiskiria kiek konkretesni netiesioginei tyiai bdingo numatymo apibdinimai, kuriuose matyti objektyvus kriterijus padarini tikimybs laipsnis: kad kaltininkas suvokia pakankamai didel padarini tiktinum,386 numato juos kaip labai tiktinus387, labiau galimus, nei negalimus388. Atitinkamai, nusikalstamam pasitikjimui bdingas padarini numatymas apibdinamas kaip labai maai tiktin389 ar labiau netiktin, nei tiktin padarini numatymas. Kuris i i apibdinim yra priimtiniausias baudiamajai teisei, t. y. tiksliausias ir informatyviausias? Atrank reikt pradti atmetant loginiu sisteminiu poiriu netinkamus ar kitoki netikslum turinius pasilymus. Manau, visai pagrstai baudiamosios teiss teorijoje yra kritikuojami tokie numatymo apibdinimai kaip konkretus ir abstraktus numatymas. Antai A. Naumov konkret numatym, bding tyiai, apibdina taip: kaltininkas numato, kad galimas rezultatas kils btent nuo jo veikos, atliktos konkreiu momentu, apibrtoj situacijoj ir prie apibrt aplinkybi390. Kaip taikliai paymi P. Dagel ir D. Kotov, visuomet, ne tik netiesiogins tyios, bet ir nusikalstamo pasitikjimo atveju kaltininkas numato savo, o ne kito asmens daromos pavojingos veikos padarinius ir juos numato, suprantama, atsivelgdamas konkreios, o ne kokios nors kitos, ne nusikalstamos veikos metu susiklosiusios situacijos, aplinkybes391. Juolab, kad ir BK 16 straipsnio 2 dalyje, lygiai kaip ir 15 straipsnio 3 dalyje, yra pabriama, kad nusikalstamo pasitikjimo atveju asmuo numato, kad dl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti iame kodekse numatyti padariniai (iskirta autoriaus). Konkretaus numatymo antonimas abstraktus numatymas apibriamas taip: asmuo padarini kilimo galimyb numato panaiais atvejais, bet ne duotu konkreiu atveju392. I io abstraktaus numatymo apibdinimo iplaukia, kad asmuo konkreiu atveju padarini nenumato. Tai, manau, akivaizdiai prietarauja BK 16 straipsnio antrai daliai, kurioje numatyta, kad nusikalstamo pasitikjimo atveju asmuo numato savo veikos padarinius. Abstraktaus numatymo
383

384 385 386 387 388 389

390 391 392

Baudiamoji teis. Bendroji dalis. 2001. P. 211; . . ..., 2003. C. 95, 113; . . . 2002. C. 82, 89; . . . 2000. C. 42; ... . . . 2000. C. 238; . ., . . . 1987. C. 46; . . . 1994. C. 259; Schmidhuser E., ibid. r. Herzberg R. D., ibid. Schumann H., ibid. Piesliakas V. Lietuvos baudiamoji teis. 2006. P. 352, 385. Lietuvos Respublikos baudiamojo kodekso komentaras. 2004. P. 107. . . . 1912. C. 279, 280. Piesliakas V. Lietuvos baudiamoji teis. 2006. P. 385; ..., . . . . . . 2002. C. 328. ... . . . 2000. C. 238. r.: . ., . . ... 1974. C. 132. . . . 2002. C. 82.

121

svok vartojantys autoriai, kaip matyti i j pateikiam pavyzdi, turi galvoje situacijas, kai asmuo, nedideliu laipsniu numatydamas savo veikos padarinius (pvz., greit virijantis ir (ar) neblaivus vairuotojas) raminasi ar ramina kitus keleivius teigdamas, kad nieko neatsitiks (potekstje nors tai kartais atsitinka kitiems panaiose situacijose). Taiau buitin kalba, kurioje nieko neatsitiks reikia ne tik padarini nenumatym, bet ir nedidelio laipsnio numatym, anaiptol nra pakankami tiksli, kad j bt galima vartoti aikinant statym. iuo atveju ji veda prie statymui prietaraujani ivad, neva nusikalstamo pasitikjimo atveju kaltininkas nenumato nusikalstamos veikos padarini. Kitas, mano nuomone, baudiamojoje teisje nevartotinas numatymo netiesioginje tyioje apibdinimas yra dsningos (realios) padarini kilimo galimybs numatymas. Toks apibdinimas laikytinas per plaiu. Padarini atsiradimas yra dsningas visuomet, kaip egzistuoja prieastinis ryys tarp pavojingos veikos ir jos padarini. Padarini atsiradimo galimyb yra dsninga ne tik netiesiogins tyios, bet ir nusikalstamo pasitikjimo, ir net nusikalstamo nerpestingumo atveju. apibdinim vartojantys autoriai, dsning padarini atsiradim laiko sinonimu labai tiktinam padarini atsiradimui (tai buitinei kalbai bdinga interpretacija), taiau, manau, akivaizdu, kad baudiamojoje netiksli ir netgi klaidinanti. Apibdinant numatym netiesioginje tyioje, manytina, netikslu vartoti ir dsningumo antonim - atsitiktinumo svok. Mindami atsitiktinumo svok (kaltininkas numato, kad padariniai gali neatsirasti tik dl atsitiktinumo), vairs autoriai j vartoja net trimis prasmmis: 1) padarini ivengimo tikimyb artima nuliui, nes nra joki objektyvi padarini atsiradimo rizik mainani faktori, 2) prieastinio ryio eiga yra nevaldoma kaltininko ar kit asmen (nepridengtas padarini kilimo pavojus), 3) padarini ivengimo tikimyb yra gana nedidel. Mano nuomone, atsitiktinumo svoka netiksliai arba neinformatyviai apibdina numatym netiesioginje tyioje remiantis bet kuriuo i i paaikinim. (1) Lietuvos ir Rusijos baudiamosios teiss doktrinoje gana danas atsitiktinumo, suprantamo pirmja prasme, vartojimas. Yra teigiama, kad netiesioginei tyiai (skirtingai nuo nusikalstamo pasitikjimo) yra bdinga, kad kaltininkas nesuvokia joki objektyvi (reali, konkrei) aplinkybi, galini ukirsti keli padarini atsiradimui, kad jis remiasi vien savo skme (rus. )393 arba vien mistiniais dalykais (prietarais, burtais)394.
393

teisje tokia interpretacija yra

394

. . . 2004. C. 618, 628; ..., . . . . . . 2002. C. 330; ... . . . 2000. C. 231; . . . 1912. C. 295. Lietuvos Respublikos baudiamojo kodekso komentaras. 2004. P. 107, 108, 111; Baudiamoji teis. Bendroji dalis. 2001. P. 211.

122

Mano nuomone, teisingesnis yra poiris, kad jeigu kaltininkas nesuvokia joki objektyvi padarini rizik mainani aplinkybi (atitinkamai numatom padarini atsiradimo tikimyb priartja prie 100 proc.), turime kalbti apie tiesioginei tyiai bding numatym, o ne apie netiesiogin tyi. (2) Vokiei profesorius R. D. Hercberg (R. D. Herzberg), apibdindamas netiesioginei tyiai bding numatym, atsitiktinumo svok vartoja antrja prasme. Anot jo, netiesioginje tyioje asmuo suvokia padarini atsiradimo pavoj kaip nepridengt, skirtingai nuo nusikalstamo pasitikjimo, kur pavojus pridengtas (vok. unabgeschirmt / abgeschirmt Gefhr). Nusikalstamos veikos sudties realizavimo rizika yra nepridengta, kai veikos metu ar po jos vien arba didija dalimi kaltininko laim ar atsitiktinumas gali nulemti, kad nusikalstamos veikos sudtis nebt realizuota, kai kaltininkas neturi pagrindo manyti, kad jo pavojingos veikos sukeltas pavojus gali bti suvaldytas jo paties ar kit asmen veiksmais395. Darant ivad apie pavojaus pridengtum ar nepridengtum, anot R. D. Hercberg, padarini kilimo tikimyb nevaidina lemiamo vaidmens. Netgi esant minimaliai padarini atsiradimo tikimybei, jei padarini atsiradimo pavojus (tiksliau prieastinio ryio eiga) nra kontroliuojama mogaus veiksm, padarini kilimo pavojus gali bti laikomas nepridengtu. Kad ir koks statistikai maas bt pavojus, (...) tai negali pakeisti jo kokybs (tik kiekyb aut. past.). Nesant pavojaus kontrols, kaltininkas remiasi vien savo laime, bet ne gebjimu pavoj suvaldyti savo atsargumu ar atidumu396. Pavyzdiui, R. D. Hercberg nuomone, jei IV apsikrts (ir apie tai inantis) asmuo lytikai santykiauja nenaudodamas prezervatyvo, jis veikia su (maiausiai) netiesiogine tyia sunkiai sutrikdyti partnerio sveikat, nepaisant to, kad tokiu bdu santykiaujant ukrtimo IV rizika yra tik 1 procentas ar net maesn397. Profesoriaus poiriu pasirm ir Vokietijos Aukiausiasis Teismas (vok. Bundesgerichthof, BGH) viename labiausiai doktrinoje diskutuojam Vokietijos teism sprendim - IV byloje:
A., kuris buvo pasidars AIDS test ir inojo, kad yra apsikrts mogaus imuno deficito virusu (IV) bei buvo gydytojo sptas apie seksualini partneri apkrtimo iuo virusu pavoj, neinformavs apie savo infekcij partneri, 1986 m. rugpjt dukart lytikai santykiavo su I, vliau (1986 gruod 1987 saus) maiausiai dukart su D. Santykiaujant lytinis aktas (oralinis ar analinis) bdavo pradedamas nenaudojant prezervatyvo, o vliau
395 396 397

Herzberg R. D. Das Wollen beim Vorsatzdelikt...// ibid., S. 639. r.: Herzberg R. D. Aids: Herausforderung und Prfstein des Strafrechts // ibid., S. 476. vairiuose altiniuose nurodoma, kad ukrtimo IV rizika lytikai santykiaujant be apsisaugojimo priemoni yra tarp 0,1 1 proc. r.: Roxin C. Strafrecht. Allgemeiner Teil. 1997. S. 400; Herzberg R. D. Aids: Herausforderung und Prfstein des Strafrechts // ibid., S. 474; Newmayer J. Consequences of Partial Compliance With Safer HIV Practices, - http://www.newmeyer.com/essay_template.php?id=115 [apsilankyta 2007.02.16]; Postexposure Prophylaxis for HIV Infection // http://www.medscape.com/viewarticle/ 41040912 [apsilankyta 2007.02.16]; http://library.med.utah.edu/WebPath/TUTORIAL/AIDS/HIV.html [apsilankyta 2007.02.16].

123

arba ubaigiamas naudojant prezervatyv, arba prie pat ejakuliacij nutraukiamas. Bylos nagrinjimo metu buvo gauti mokslini tyrim duomenys, kad pavojus tokiu bdu apkrsti partner yra minimalus. Ar partneriai buvo ukrsti IV virusu, byloje nenustatyta. ems teismas (t. y. emesns instancijos teismas, vok. Landgericht) A. nuteis dl trij pasiksinim netiesiogine tyia sunkiai sutrikdyti partneri sveikat (Vokietijos BK 22, 23, 223 1 d.). BGH svarst tris galimas ios veikos kvalifikacijas pasiksinimas netiesiogine tyia nuudyti, pasiksinimas netiesiogine tyia sunkiai sutrikdyti sveikat, nebaudiamas neatsargus pasiksinimas sunkiai sutrikdyti sveikat arba atimti gyvyb. BGH sutiko su ems teismo kvalifikacija, taiau byl grino nagrinti i naujo dl netinkamai paskirtos bausms398.

BGH, grsdamas sprendim pripainti A. veikus su sunkaus sveikatos sutrikdymo netiesiogine tyia ir paneigdamas neatsargumo galimyb, argumentavo tuo, kas iuo atveju ukrtimo IV pavojus buvo nepridengtas, t. y. kaltininkas buvo paliks atsitiktinumui lemti, ar ukrtimo pavojus bus realizuotas ar ne399. Pagrindinis iai pozicijai baudiamosios teiss doktrinoje isakomas kritinis argumentas jos vienpusikumas. Asmuo, prognozuodamas (numatydamas) padarinius, remiasi jam inom padarini kilimo tikimyb takojani faktori visuma. ios aplinkybs gali bti paios vairiausios tiek gamtos dsningumai ir jgos, technikos veikimo ypatumai, paties kaltininko ar kit asmen elgesys, sugebjimai400. Netiesioginei tyiai bding padarini numatym apibdinant kaip nepridengto pavojaus suvokim, atsivelgiama tik tai, ar kaltininkas rmsi savo ar kit asmen sugebjimais, o kitos objektyvios aplinkybs diskriminuojamos. Kodl asmuo negali pagrstai remtis, pavyzdiui, gamtos dsningumais, iuo atveju, pagrstai tiktis ivengti padarini remdamasis biologinmis apkrtimo IV mechanizmo ypatybmis, objektyviai menka apkrtimo rizika? Kodl tok tikjimsi teismas turt pripainti objektyviai nepagrstu, bdingu ne nusikalstamam pasitikjimui, o netiesioginei tyiai? Juk kaltininkas savo tikjimsi ivengti padarini grindia visikai objektyviomis aplinkybmis. Kodl turt bti skirtingai vertinami asmenys, kurie veikia esant vienodai maai padarini kilimo tikimybei, tik vienu atveju toki tikimyb labiau lemia paties kaltininko sugebjimai (kvalifikacija), o kitu kaltininko pasirinktas veikos atlikimo bdas (t. y. ne jo ar kit asmen sugebjimai, o kitos objektyvios aplinkybs)? Kodl, kilus padariniams, pirmu atveju teismas turt daryti ivad, kad asmuo lengvabdikai tikjosi ivengti padarini, o antruoju - jis smoningai leido padariniams kilti? Manau, negalima rasti tikinam atsakym ikeltus klausimus. Todl a
398

399 400

BGH 1988 m. lapkriio 4 d. sprendimas Nr. 1 StR 262/88, - Entscheidungen des Bundesgerichthofes in Strafsachen. 36. Band, S. 1 - 20. Berlin, Kln: Carl Heymanns Verlag KG, 1990 (=BGHSt 36, 1). BGHSt 36, 1; S. 11. Piesliakas V. Lietuvos baudiamoji teis. 2006. P. 387, 388; . . . 2002. C. 83, 84.

124

pritariau autoriams, kurie mano, kad objektyvi aplinkybi skirstymas ne pagal j tak padarini kilimo tikimybei, bet pagal j kilm (ar tai mogaus sugebjimai, ar kitokios objektyvios jgos ar dsningumai) neturt turti reikms vertinant kaltininko numatymo pobd, ir atitinkamai, sprendiant dl jo kalts formos401. K. Roksin nuomone, laikantis kitokios nuomons (t. y. remiantis R. D. Hercberg ir BGH argumentacija), kaltinamj IV byloje buvo galima nuteisti ne tik dl pasiksinimo sunkiai sutrikdyti sveikat, bet ir dl pasiksinimo nuudyti, nes kaltinamasis neatliko joki veiksm ne tik ukirsti keli partnerio apkrtimui IV, bet ir ukirsti keli jo galimai miriai nuo AIDS, kas bt akivaizdiai neteisinga402. V. Fri (W. Frisch), G. Froind (G. Freund), taip pat H. man (H. Schumann), G. Kiuper (G. Kpper) ir kiti autoriai pabria, kad btent padarini tikimyb (o ne j lemiani faktori pobdis aut. past.) turi esmin reikm, sprendiant, ar kaltininko poiris savo elges, jo padarinius turi bti vertinamas kaip (lengvabdikas) tikjimasis ivengti padarini ar susitaikymas su j kilimu (=smoningas leidimas padariniams kilti)403. Taigi galima reziumuoti, kad teiginys, kad netiesioginei tyiai bdingas padarini numatymas, kai asmuo padarini ivengimo tikisi remdamasis vien atsitiktinumu (t. y. ne savo ar kit asmen sugebjimais, bet kitomis objektyviomis aplinkybmis), laikytinas nepagrstu ir jo baudiamojoje teisje reikt atsisakyti. (3) Gana danai baudiamosios teiss doktrinoje ir teism praktikoje (ypa BGH) apibdinant numatym netiesioginje tyioje vartojamas atsitiktinumo terminas treija prasme. ia svoka nenorima pasakyti nei kad padarini atsiradimo tikimyb yra artima nuliui, nei kad j atsiradimas nepriklauso nuo asmen veiksm, o tiesiog formul padarini ivengimas priklauso nuo atsitiktinumo aikinama kaip didels padarini kilimo tikimybs ar padarini kilimo pavojaus rimtumo, netolimumo suvokimo sinonimas404. ia prasme vartojant atsitiktinumo svok, kyl painiavos tarp baudiamosios teiss svok pavojus. Atsitiktinumas yra viena i prieastinio ryio baudiamosios teisins svokos pagrindini
401

Pvz., r.: Taylor G. The Intention Debate in German Criminal Law // Ratio Juris, 2004, Sept., Vol. 17, Iss. 3, P. 365, taip pat: www.blackwell-synergy.com/links/ doi/10.1111/j.1467-9337.2004.00273.x/pdf; Puppe I. Der Vorstellungsinhalt des dolus eventualis // ibid. S. 19, 20; Hassemer W. Kennzeichen des Vorsatzes. // Gedchtnisschrift fr Armin Kaufmann. Kln: Heymann Verlag. 1989. S. 309. Analogikos pozicijos laikosi ir toliau ioje pastraipoje nurodomi autoriai. Roxin C. Strafrecht. Allgemeiner Teil. 1997. S. 399, 400. Ling M. A. An der Grenzen rationaler Aufhellbarkeit // ibid., S. 340; Schumann H. Zur Wiederbelebung des voluntativen Vorsatzelements durch den BGH // ibid, S. 428; Kpper G. Zum Verhltnis von dolus eventualis, Gefhrdungsvorsatz und bewusster Fahrlssigkeit // ibid., S. 760; Freund G. Normative Probleme der Tatsachenfestellung. Heidelberg, 1987, S. 533, 563. Altvater G. Rechtsprechung des BGH zu den Ttungsdelikten // Neue Zeitschrift fr Strafrecht (NStZ), 2006, Heft 1, S. 86; Brammsen J. Inhalt und Elemente des Eventualvorsatzes Neue Wege in der Vorsatzdogmatik? // Juristenzeitung (JZ), 1989, No. 2, S. 80; Kpper G. Zum Verhltnis von dolus eventualis, Gefhrdungsvorsatz und bewusster Fahrlssigkeit // ibid, S. 772; Kaufmann Arm. Der dolus eventualis im Deliktsaufbau. // ibid., S. 77.

402 403

404

125

kategorij. Prieastinio ryio kontekste atsitiktinumas reikia minimali, beveik artim nuliui, tam tikro vykio (padarini atsiradimo) tikimyb. vedus dar vien atsitiktinumo svokos prasm, reikiani didel padarini tikimyb, baudiamojoje teisje gautsi io termino dviprasmyb, kuri kelt visikai nereikaling maiat. Taigi galima daryti ivad, kad atsitiktinumo svoka, nesvarbu kuria i trij baudiamojoje teisje sutinkam reikmi ji suprantama, yra nevartotina apibdinant padarini numatym netiesioginje tyioje. I abstrakij numatymo netiesioginje tyioje apibdinim, liko neaptartas netolimo ir rimto (rimtai vertintino) padarini kilimo pavojaus suvokimas. ios svokos neturi sistemini logini trkum. Taiau, mano manymu, jos turi kit trkum abstraktum. Kuo remdamiesi galtume padarini kilimo pavoj vertinti kaip rimt ir netolim, arba prieingai tolim? Apie kok kriterij eina kalba? H. Jeek ir T. Vaigend (H. H. Jescheck, T. Weigend) nurodo, kad rimtas pavojaus vertinimas reikia, kad kaltininkas suvokia slyginai aukt nusikalstamos veikos sudties realizavimo rizik405. K. Roksin paymi, kad nepaisant didels netiesiogins tyios apibdinim vairovs, praktikai j vis (tame tarpe ir besiremiani netolimo ar rimtai vertintino pavojaus svokomis) intelektinio momento esm yra suvokto pavojaus dydis406. Taigi netolimo ir rimto (rimtai vertintino) padarini kilimo pavojaus suvokimo aikinimas atskleidiamas per numatymo laipsn. Ar ne geriau bt kriterij i karto nurodyti apibdinant numatym netiesioginje tyioje, kad niekam nekilt abejoni, kas skiria numatym tyioje ir neatsargume ir kad baudiamosios teiss neapsunkint nebtinos ir papildomo aikinimo reikalaujanios svokos? Manau, kad taip daryti bt tikslingiau. Todl laikausi nuomons, kad tinkamiausi numatymo netiesioginje tyioje apibdinimai yra tie, kurie i karto nurodo objektyv numatymo vertinimo kriterij kaltininko suvokiamos tikimybs dyd: kaltininkas suvokia pakankamai didel padarini atsiradimo tikimyb, numato padarinius kaip labai tiktinus. Taigi riba, skirianti netiesioginei tyiai bding ir nusikalstamam pasitikjimui nebding padarini numatym yra tam tikras padarini numatymo laipsnis. Koks jis? Kas slypi po odiais pakankamai didel padarini atsiradimo tikimyb, labai tiktini padariniai? Kur yra riba tarp pakankamai didels ir nepakankamai didels nusikalstamos veikos padarini tikimybs? is klausimas baudiamosios teiss specialistams neretai sukelia dideli keblum jie atsisako pateikti atsakym arba pateikia abstrakt, beveik nieko nesakant apibdinim (jie buvo aptarti anksiau). Pavyzdiui, P. Dagel ir D. Kotov tiktai retorikai klausia kas gi gali pasakyti, kokia padarini tikimyb gali pagrsti netiesiogin tyi, o kokia nusikalstam
405 406

Jescheck H. H. und Weigend T. Lehrbuch des Strafrechts. 1996. S. 300. Roxin C. Strafrecht. Allgemeiner Teil. 1997. S. 393, 394.

126

pasitikjim ? Retorikai klausia ir australas G. Teilor (G. Taylor): kada gi numatymas perengia padarini numatymo kaip galim (ang. possible) rib ir tampa tiktin (ang. probable) padarini numatymu?408. Pernelyg miglotu ir dl to nepraktiku klausim laiko ir vokiei profesor I. Pup409. Kaip paymi ved baudiamosios teiss specialistas J. Zila, ekspert komisija, 1996 m. parengusi rekomendacijas dl kalts form formuluoi vedijos BK, smoningai apsiribojo kvalifikuotos tikimybs tyios svoka (vok. qualifizierter Wahrscheinlichkeitsvorsatz), vengdama tiksliau (pvz., procentikai) nurodyti tyi ir neatsargum skiriani tikimybs rib410. Nors aikaus atsakymo ikelt klausim pateikti vengiama (dar daniau vengiama kelti pat klausim), mano nuomone, io klausimo palikti be jokio konkretesnio atsakymo negalima. Jau minjau, kad numatymo pobdis (laipsnis) yra vienas i pagrindini netiesiogins tyios ir nusikalstamo pasitikjimo atribojimo kriterij. Netgi laikantis plaiai paplitusios nuomons, kad esminis tyios ir neatsargumo atribojimo kriterijus yra valinis, o ne intelektinis, netiesioginei tyiai bding numatymo laipsn btina inoti, nes padarini numatymo laipsnis (pobdis) yra pagrindinis valinio momento rodymas411. Jeigu nepateiktume svokos pakankamai didel tikimyb iaikinimo, i svoka, likt tik tuiais odiais. Kartu tekt konstatuoti, kad nesugebame dorai paaikinti, kuo skiriasi tyia nuo neatsargumo. Taigi btina mginti kiek manoma konkreiau atsakyti, kokia padarini tikimyb netiesiogins tyios kontekste laikytina pakankamai didele. Briant teorinius netiesioginei tyiai btino minimalaus numatymo laipsnio orientyrus, ieities takais gali bti situacijos, kuriose padarini atsiradimo tikimyb yra gana tiksliai inoma: a) minta Vokietijos Aukiausiojo Teismo IV byla: yra inoma, kad nesaugaus lytinio santykiavimo metu tikimyb, kad IV neiotojas apkrs partner (-) yra iki 1 proc.; b) Australijos Viktorijos valstijos Aukiausiojo Teismo 1999 m. byla R v Faure412: aidiant rusik rulet, kai 6 viet revolverio bgnas utaisomas vienu oviniu ir kiekvienam aidj suteikiami du bandymai auti partneriui galv (prie kiekvien v isukant revolverio

407

407 408 409 410 411 412

. ., . . ... 1974. C. 136. Taylor G. The Intention Debate in German Criminal Law // ibid. P. 350. Puppe I. Der Vorstellungsinhalt des dolus eventualis // ibid. S. 19, 21. Zila J. Strafrechtlicher Vorsatz...// ibid., S. 58. Plaiau apie tyios valin moment ir jo santyk su intelektiniu momentu raoma treioje io darbo dalyje. Fabula: L. F. leido nakt su savo drauge. Jis buvo t dien daug igrs, parks kanapi. L. F. ir draug por kart pasimyljo, tuomet nusprend paaisti rusik rulet, sutar, kad kiekvienas turs du bandymus. L. F. dar pasaks draugei tu ia gali mirti. Ji atsakius kada nors turime mirti. Pirma, gaiduk spaud draug, tuomet jis, tada vl draug, tada vl jis ir is bandymas baigsi viu. Po vio L. F. labai isigando. Kadangi jis dar uiuop draugs puls, tuoj pat nuvyko netoliese buvusi policijos nuovad. Teismas pripaino L. F. kaltu dl nuudymo rizikingai veikiant (ang. reckless murder). r.: R v Faure [1999] VSCA 166; taip pat http://www.austlii.edu.au/au/cases/vic/VSCA/1999/ 166.html [apsilankyta 2007.02.09].

127

bgn), turint galvoje, kad apie 90 proc. autini galvos traum baigiasi mirtimi , tikimyb, kad vienas aidjas nuaus kit yra (2/6*0,9) 30 proc.; c) modifikuota R v Faure fabula: kai rusikos rulets aidjai apsiriboja tik vienu bandymu, tikimyb (pavojus, rizika), kad vienas aidjas nuaus kit yra (1/6*0,9) 15 proc.; d) kitaip modifikuota R v Faure fabula: kai rusikos rulets aidjai susitaria aisti iki trij bandym (arba sutaria dl vieno bandymo, bet revolverio bgn utaiso trimis oviniais), tikimyb, kad vienas aidjas nuaus kit yra (3/6*0,9) 45 proc. Visose iose situacijose kaltininkas smoningai sukelia pavoj kilti baudiamajame statyme numatytiems padariniams ( a) atveju sunkiam sveikatos sutrikdymui, kitais atvejais gyvybs atmimui). Kuri padarini tikimyb mes galtume apibdinti kaip gana tiktin ar labai tiktin padarini atsiradim (bding netiesioginei tyiai), o kuri reikt laikyti nelabai tiktina, t. y. bdinga nusikalstamam pasitikjimui? Tarp baudiamosios teiss specialist, kurie rytasi konkretinti netiesioginei tyiai bding padarini atsiradimo tikimyb, neretai sutinkama nuomon, kad netiesiogin tyi nuo nusikalstamo pasitikjimo skiria 50 proc. padarini kilimo riba. Es, jei kaltininkas veikia, suvokdamas, kad yra didesn tikimyb, kad statyme numatyti padariniai kils, negu nekils (suvokia vir 50 proc. tikimyb), tai reikia, kad jis veikia bdamas abejingas padarini atsiradimui, atitinkamai, paprastai veikia su netiesiogine tyia. I kitos puss, jei kaltininkas veikia manydamas, kad labiau tiktina, kad padariniai neatsiras, tai yra tiesioginis rodymas, kad jis veikia lengvabdikai tikdamasis ivengti padarini (t. y. veikia su nusikalstamu pasitikjimu). Tokios nuomons laiksi rus profesorius S. Poznyev, vokiei profesoriai V. Lakman (W. Lacmann), A. Eser ir B. Burkhardt414. Prie pradedant diskutuoti, ar 50 procent tikimybs riba yra tinkama ar ne, reikt apsibrti ios ribos vertinimo kriterijus. Kokiu pagrindu galima bt teigti, kad viena ar kita netiesiogin tyi ir nusikalstam pasitikjim skirianti numatomos padarini kilimo tikimybs riba (50, 30, 15, 1 proc. ir t. t.) yra tinkama, arba per maa, arba per didel? Galima iskirti dvi atsakymo klausim ieities pozicijas: 1) psichologin - kriterijus yra tai, kokia padarini tikimyb derinasi su valiniu i kalts
413

413

414

Duomenys pagal: Centers for Disease Control and Prevention (CDC), National Center for Injury Prevention and Control. Traumatic brain injury in the United StatesA report to Congress. Atlanta (GA): Centers for Disease Control and Prevention; 1999 (http://www.cdc.gov/ncipc/factsheets/tbi.htm [apsilankyta 2007.02.01]); i esms analogikus duomenis pateikia ir Vilniaus universitetins greitosios pagalbos ligonins Neurochirurgijos skyriaus internetinis puslapis : http://www.neurosurgery.lt/sta/pen/9is.htm [apsilankyta 2007.02.01]. . . . 1912. C. 279, Lacmann W. ber die Abgrenzung der Vorsatzbegriffes // Goltdammers Archiv fr Strafrecht (GA), 58, 1911, S. 121 (cit. pagal Schroth U. Vorsatz als Aneignung... 1994. S. 105, 106); Eser A., Burkhardt B. Strafrecht. Teil 1, Aufl. 4, Munchen: Beck, 1992. S. 88 (cit. pagal Taylor G. The Intention Debate in German Criminal Law // ibid., P. 351).

128

form momentu (kokiai padarini tikimybei esant asmens elgesys laikytinas smoningu leidimu kilti padariniams, o kokiai veikimu lengvabdikai tikintis, kad padarini nekils); 2) normin - kriterijus yra tai, kokio lygio pavojus (padarini tikimyb) vertintinas kaip teisins tvarkos poiriu visikai netoleruotinas ir vertas grieiausios valstybs reakcijos, bdingos reakcijai tyines nusikalstamas veikas, o kokio lygio pavojaus klimas vertas velnesns valstybs reakcijos, kokia bdinga neatsargi nusikalstam veik teisinms pasekmms. Psichologin pozicija turi kelet esmini trkum. Vis pirma i pozicija veda idem per idem (lot. tas pats apibriamas tuo paiu) logikos klaid. Numatymo laipsnis yra vienas pagrindini valinio momento rodym. Jeigu sakysime, kad valinis momentas, savo ruotu, yra pagrindas sprsti apie intelektin moment, gausis, kad A rodo B, o B apibria A. Akivaizdus idem per idem. Jeigu is argumentas pasirodyt nepakankamai tikinamas, galima nurodyti ir kitus. Psichologins svokos abejingumas padariniams, smoningas leidimas padariniams kilti, lengvabdikas tikjimasis padarini ivengti neturi aikios ribos, jos persidengia. Tame paiame elgesyje, pvz., IV infekuoto asmens lytiniame santykiavime be apsisaugojimo priemoni ar rusikos rulets aidime, galima nesunkiai velgti tiek lengvabdikumo, tiek abejingumo kito mogaus sveikatai ar gyvybei. Be to, tokie psichiniai reikiniai (jeigu juos taip galima pavadinti), kaip lengvabdikumas ar abejingumas gali bti stipriai takoti kaltininko psichik veikiani faktori kaip inia, net nuo nedidelio alkoholio kiekio asmens aplinkos vertinimas keiiasi, jo poiris aplink ir elgesys darosi lengvabdikesnis 415. Taigi, manau, psichologinis - valinis kriterijus yra pernelyg neapibrtas ir kintamas, kad juo remiantis bt galima apibrti vien pagrindini netiesiogins tyios ir neatsargumo atribojimo kriterij padarini numatymo laipsnio dyd416. Taiau, net jei valinis netiesiogins tyios momentas neturt i trkum, mginant per valin moment apibrti intelektin, reikt prisiminti, kad baudiamojoje teisje intelektinis momentas yra pagrindas sprsti apie valin, bet ne atvirkiai. Vengdami i psichologins valins pozicijos trkum, nemaai baudiamosios teiss specialist vadovaujasi norminiu kriterijumi. A. Avort (A. Ashworth) nurodo, kad ginas dl to, kokio laipsnio padarini kilimo tikimyb (ir jos numatymas) bdingas vienai ar kitai kalts formai yra ne kas kita, kaip ginas dl atsakomybs rib ir jos grietumo u tam tikro pavojingumo (rizikingumo) elges417. Kad is ginas yra ne psichologins, o normins prigimties nurodo ir vokiei profesorius V. Fri (W. Frisch). Anot jo, tyiai bdinga, kad kaltininko suvokiama rizika (jos dydis) yra teisikai nebetoleruotinas. Atitinkamai, veikiama neatsargiai, kai
415 416

417

r.: Piesliakas V. Lietuvos baudiamoji teis. 2006. P. 332. Plaiau apie valinio momento, kaip kriterijaus atribojant netiesiogin tyi nuo nusikalstamo pasitikjimo, kritik, r. 3. 2. 3. skyriuje. Ashworh A. Principles Of Criminal Law. 2003. P. 180.

129

kaltininkas suvokia rizik, kuri, normikai (t. y. i teisins tvarkos pozicij) vertinant, dar priskirtina toleruotino pavojaus sriiai418. Labai panaiai tyios intelektin moment apibria R. D. Hercberg: asmuo suvokia, kad kelia rimtai vertintin (i teisins tvarkos pozicij) padarini kilimo pavoj419. I. Pupe ne tik paymi normin klausimo prigimt, bet ir nurodo, kas turi sprsti, kokia padarini kilimo tikimyb skiria tyios ir neatsargumo intelektinius momentus. Pasak jos, teisjas (i teisins tvarkos pozicij) turi nusprsti, ar padarini kilimo tikimyb (pavojus), kur smoningai sukelia kaltininkas, yra bdingas tyiai ar neatsargumui (vok. eine Vorsatzgefahr oder Fahrlssigkeitsgefahr ist)420. iai nuomonei galima pritarti jeigu statym leidjas pateikia nepakankamai detalius tyios ir neatsargumo atribojimo kriterijus, juos nustatyti gali tik teismas ir niekas kitas. Uuomin normin pozicij galima aptikti ir V. Piesliako darbuose. Jis nurodo, kad neatsargi nusikalstam veik darantis asmuo (pvz., policininkas, aunantis sprunkanio paeidjo automobil ir pataikantis paeidj ar jo keleiv), skirtingai nuo tyia j daranio, suvokia, kad jis nedaro baudiamojo statymo netoleruojamos veikos421. Psichinio santykio su veika skirtumus dl tyios ir nusikalstamo pasitikjimo lemia objektyvus paios daromos veikos pavojingumas ir teisinis vertinimas (...)422. Normin pozicija, manau, neturi joki akivaizdi trkum ir pateikia, ko gero, vienintel galim problemos sprendimo bd. Remiantis ia pozicija, sprendiant, kokia kaltininko suvokiama padarini kilimo tikimyb vir 50, apie 45, 30, 15 ar 1 proc. skiria numatym netiesioginje tyioje nuo numatymo nusikalstamame pasitikjime, ginas turt vykti dl to, kokio lygio padarini kilimo rizika (pavojus) pagal susiklosiusi praktik (teisin tvark) yra laikytinas visikai netoleruotinu (rimtu) pavojumi, reikalaujaniu pai grieiausi teisini pasekmi, o koks yra slyginai toleruotinas, kuriam pakakt velnesni teisini priemoni, taikom u neatsargias nusikalstamas veikas. Iekant atsakymo klausim (t. y. iekant ribos, kuri skiria, V. Piesliako vartojamais terminais tariant, pavojing (tyin) elges nuo rizikingo (neatsargaus)), kaip apytiksliais orientyrais galima pasiremti tipikais neatsargaus ar tyinio elgesio pavyzdiais. Paimkime gan tipin tyinio gyvybs atmimo atvej vienas smgis peiliu mogui pilv ar krtin (tebnie slyga, kad irdis nepaeista). Kokia yra mirties tikimyb io tipinio nuudymo atveju?
Apibendrinti JAV, Jungtins Karalysts ir Vokietijos mokslinink tyrimai parod, kad tarp
418

419 420 421 422

Frisch W. Vorsatz und Risiko, 1983, S. 101, 119, 138, cit. pagal Kpper G. Zum Verhltnis von dolus eventualis, Gefhrdungsvorsatz und bewusster Fahrlssigkeit // ibid., S. 777. Herzberg R. D. Aids: Herausforderung und Prfstein des Strafrechts // ibid., S. 476. Puppe I. Der Vorstellungsinhalt des dolus eventualis // ibid., S. 34. Piesliakas V. Lietuvos baudiamoji teis. 2006. P. 382, 383. Ten pat, P. 384.

130

ligoninje gydyt asmen, patyrusi 1 ar kelis durtinius kiauryminius sualojimus pilv ar krtin, kai nra sueidiama irdis, mirtingumas buvo 1,1 proc. (mir 29 i 2663 pacient)423. i duomen pagrindu vertinant drio peiliu pavojingum mogaus gyvybei, btina atsivelgti tai, kad tyrimo duomenys apima ne tik nuo vieno, bet ir nuo keli dri nukentjusius asmenis. Kita vertus, duomenys apima tik ligoninse gydytus pacientus ir neapima pakeliui ligonin mirusi asmen. Tad vieno smgio peiliu mogui pilvo ar krtins srit pavojingumas mogaus gyvybei yra, suprantama, didesnis nei 1,1 proc., taiau labai menkai tiktina, kad jis bt itin didelis, siekiantis keliasdeimt procent.

I kitos puss, apytiksliai kokio lygio pavojus atimti gyvyb egzistuoja tipinio neatsargaus elgesio atveju? Orientacin rezultat galime sivaizduoti, palygin, kiek asmen virija greit (ar kitaip grubiai paeidia Keli eismo taisykles) Lietuvos keliuose ir kiek moni dl ios prieasties na. Manau, galima drsiai teigti, kad tikimyb, kad tipikai kaip neatsargus elgesys vertinama veika sukels baudiamajame statyme apraytus padarinius yra vienas kitas procentas ar net procento dalys. Be abejo, tai tik orientaciniai pasvarstymai, nepretenduojantys tiksli statistin analiz, kuri iuo klausimu, manau, apskritai vargiai manoma. Taiau ir turimas vaizdas leidia daryti tam tikras ivadas. Manau, yra akivaizdu, kad minimali netiesioginei tyiai bdinga padarini kilimo tikimyb tikrai nra 50 proc., 45 ar 30 proc. Jeigu asmuo veikia suvokdamas 1/3, padarini kilimo pavoj, toks pavojus yra aikiai nebdingas neatsargioms nusikalstamoms veikoms. Ribiniu atveju bt galima laikyti aidim viena i ei kulk rusikoje ruletje. Mano nuomone, 15 procent padarini tikimyb vis tik vertintina kaip didelis (visikai netoleruotinas) pavojus statymo saugomoms vertybms, kuris bdingas tyinms nusikalstamoms veikoms. Kita vertus, elgesys, kurio statymo draudiami padariniai yra galimi tik vienu atveju i imto, manau, aling padarini kilimo laipsniu yra artimas kasdieniam rizikingam elgesiui (tokiam, kaip automobilio vairavimas, sudting konstrukcij projektavimas ir statyba ir pan.), ar tipikiems neleistiniems rizikingiems veiksmams (toki, kaip transporto priemons vairavimas paeidiant keli eismo taisykles), tad mes neturtume jo vertinti kaip tyinio, t. y. itin netoleruotino ir verto teisini priemoni, grietumu nedaug besiskiriani nuo t, kurios taikomos asmenims, draudiam nusikalstam veik padariusiems tiesiogine tyia. Taigi, mano manymu, ribin padarini kilimo tikimyb, skirianti numatym netiesioginje tyioje nuo numatymo nusikalstamame pasitikjime, svyruoja apie 10 procent. Toks galt bti orientacinis pakankamai didels (netoleruotinos) padarini kilimo tikimybs, bdingos netiesiogins tyios intelektiniam momentui, apibdinimas. Praktikoje, situacijos, kuriose bt galima nors kiek tiksliau nustatyti padarini kilimo tikimyb yra greiiau iimtis, nei taisykl. Norint nustatyti padarini kilimo tikimyb, btina
423

r.: lentel Nr. 2 priede Nr. 2.

131

turti duomen apie daugelio analogik vyki baigm, o tai teismui paprastai neprieinama informacija (neretas vykis apskritai yra unikalus ir apie jo baigms statistin tikimyb kalbti yra nemanoma). Tokiais atvejais teismui nelieka nieko kito, kaip ivad, ar padarini kilimas konkreioje situacijoje buvo pakankamai tiktinas, daryti remiantis savo gyvenimika patirtimi, vykio situacijos ir kit aplinkybi ypatumais, specialist ar ekspert paaikinimais. Kitas klausimas, kiek tokia ivada bt patikima. Taiau, mano nuomone, tam tikra teism praktikos vairov (nenuoseklumas) vertinant ribinius atvejus yra praktikai neivengiamas, ir j sumainti galt tik nuosekli Lietuvos Aukiausiojo Teismo praktika. Analizuojant Lietuvos teism praktik, galima pastebti, kad kaltininko numatymo pobdio klausimas daniausiai yra visikai nenagrinjamas. Kaip jau minjau ankstesniame skyriuje, praktikoje nereti atvejai, kai apskritai nra nustatinjamas padarini numatymas (vartojant ydingas formuluotes jei asmuo tyia veik, tai visa jo nusikalstama veika yra tyin ir pan.), tad netenka stebtis, kad teismai yra dar maiau link nustatinti kaltininko numatymo laipsn. Panagrinkime gana danas teisminje praktikoje situacijas, kuriose yra itin ryki kaltininko numatymo laipsnio nustatymo problema: kaltininkas suduoda nukentjusiajam vien du smgius kumiu veid, arba vien tris smgius kumiu pilv ar krtin, arba spiria vien spyr pilv arba j stumia, ir nukentjusiajam nuo smgio (tiesioginio kaltininko smgio arba smgio kiet paviri nugriuvus) trksta vidaus organas ir (arba) kraujagysl, isivysto komplikacijos ir jis patiria sunk sveikatos sutrikdym arba numirta. Tokiose situacijose, 41 i 43 mano analizuot teism sprendim, teismai sprend tik tok klausim ar kaltininkas numat nukentjusiojo mirt (sunk sveikatos sutrikdym) ar ne424. Padarius ivad, kad padarinius kaltininkas numat, beveik visais atvejais (22/24) buvo daroma ivada, kad padariniai sukelti tyia (netiesiogine). Padar ivad, kad padariniai buvo nenumatyti, teismai konstatuodavo, kad kil padariniai sukelti neatsargiai (dl nusikalstamo nerpestingumo). domu, kad iskyrus 2 sprendimus i 43, iose ribinse situacijose n karto nebuvo prieita ivados, kad padariniai sukelti dl nusikalstamo pasitikjimo, t. y., kad kaltininkas numat kilsianius padarinius, bet juos numat nedideliu laipsniu - kaip nelabai tiktinus. Teismai itin retai motyvuoja, kodl jie nusprend, kad konkreioje situacijoje kaltininkas numat arba nenumat kilsianius padarinius. Tuomet kai nurodomi motyvai, tipinis argumentas, kad kaltininkas numat nukentjusiojo mirt yra tai, kad buvo (stipriai) suduota gyvybikai svarbi viet, organ (galv, pilv ir (ar) krtin). Su tokiu motyvu esu links sutikti. Kartu laikau abejotinais teism sprendimus, kuriuose analogikose situacijose
424

r. lentel Nr. 1 priede Nr. 1.

132

daroma ivada, kad kaltininkas nenumat pavojingos veikos padarini ir konstatuojamas nusikalstamas nerpestingumas. Pavyzdiui:
A. R. buvo nuteistas pagal 1961 m. BK 109 str. 1 dal (neatsargus nuudymas) dl to, kad konflikto su S. Z. K. metu, sudav jam vien stipr smg kair skruost, dl ko vyko galvos rotacija, kraujo isiliejimas po kietuoju smegen dangalu deiniajame pusrutulyje, nuo ko, prajus 27 dienoms, nukentjusysis mir. Lietuvos Aukiausiojo Teismo teisj kolegija konstatavo, kad emesni instancij teismai padar teising ivad, kad A. R. suduodamas smg nenumat, kad tokia veika kelia pavoj nukentjusiojo gyvybei425. G. M. nusikalstama veika buvo perkvalifikuota i 1961 m. BK 104 str. (Tyinis nuudymas) 1961 m. BK 109 str. 1 dal. G. M. nuteistas u tai, kad kilusi mutyni tarp dviej jaunuoli grupi metu, sudav nepastamam A. O. vien smg kumiu galv, padarydamas galvos kaklo sumuim, dl ko plyo kair slankstelin arterija, kas sukl galvos ir nugaros smegen pabrinkim ir A. O. mirt. Teismas padar ivad, kad G. M., suduodamas gyvybikai svarbi mogaus viet galv, turjo numatyti nukentjusiojo mirt, taiau jos
426

nenumat

ir,

atitinkamai,

atm

gyvyb

dl

nusikalstamo

nerpestingumo .

Mano manymu, abejose bylose nusikalstamos veikos buvo tinkamai kvalifikuotos, tik vietoj ivad dl nusikalstamo nerpestingumo, turjo bti padarytos ivados, kad gyvyb buvo atimta dl nusikalstamo pasitikjimo. Mano manymu, kaltininkai, suduodami stipr smg mogui galv, kaip ir visi normaliai protikai isivyst mons, numat, kad nukentjusysis gali mirti, tik j numatymo laipsnis buvo menkas, padariniai buvo numatomi kaip nelabai tiktini (teismus galjo kiek suklaidinti ta aplinkyb, kad, patys kaltininkai menk numatymo laipsn paprastai apibdina svokomis nenumaiau, nepagalvojau). Tuomet, kai teismai dar ivad, kad kaltininkas numat savo veikos padarinius (24 sprendimai), jie beveik visais atvejais (22/24) konstatavo, kad kaltinamasis smoningai leido inkriminuojamiems sunkiems padariniams atsirasti ir veik su netiesiogine tyia. Daugeliu atvej byl aplinkybs veria labai suabejoti dl toki ivad pagrstumo. Esm tame, kad paprastai tokie sprendimai remiasi prielaida, kad jeigu suduodama gyvybikai svarb organ, kaltininko numatymas, kad kils sunks padariniai (sunkus sveikatos sutrikdymas, o ypa mirtis) visuomet pasiekia tok laipsn, koks yra pakankamas netiesioginei tyiai. Tuomet, kai smg suduoda specialaus pasiruoimo neturintis mogus (ne boksininkas ar pan.), manau, tai labai abejotina prielaida.
V. P. buvo nuteistas pagal BK 129 str. 1 dal dl to, kad buitinio konflikto su
425 426

Lietuvos Aukiausiojo Teismo kasacin byla Nr. 2K 1088/2001. Vilniaus apygardos teismo baudiamoji byla Nr. 1 -138/2005.

133

sugyventine I. L. metu, bdamas apsvaigs nuo alkoholio, sugyventinei pagriebus j u plauk, sudav jai vien smg kumiu pilv, dl ko nukentjusiajai plyo dein klubin vena ir nukraujavusi nukentjusioji sekani nakt mir. Teismas savo ivad, kad kaltinamasis numat sugyventins mirt ir veik su netiesiogine tyia nuudyti mog pagrind tuo, kad jis smog moteriai kumiu pilv, svarbi gyvybinms funkcijoms viet427. R. G. buvo nuteistas pagal BK 129 str. 2 dalies 3 punkt u tai, kad buitinio konflikto su tvu metu, bdamas apsvaigs nuo alkoholio, bdamas nugara tv, iam netiktai j sugriebus u pei, basa atbula koja vien kart spyr tvui pilv, dl ko jam plyo tuioji arna, isivyst komplikacijos ir tvas mir. Byloje ekspertas paaikino, kad tuiosios arnos sienels plyimas, net ir stipraus pilvo sumuimo atveju, yra retas atvejis medicinos praktikoje. Lietuvos Aukiausiojo Teismo teisj kolegija, atmesdama R. G. kasacin skund, kuriame jis neig tyi nuudyti tv ir pra perkvalifikuoti jo nusikaltim sunkaus sveikatos sutrikdymo bei neatsargaus gyvybs atmimo sutapt, savo sprendim argumentavo tuo, kad R. G. smoningai spyr gyvybikai svarb organ pilv. Es gyvybikai svarbi organ alojimu neivengiamai keliamas pavojus mogaus gyvybei428.

Mano manymu, abiejose bylose teismai teisingai nustat, kad kaltinamieji numat galim nukentjusij mirt, taiau, atsivelgdamas bylos aplinkybes (smgi skaii, tai, kad smogta neapauta koja, smogta nenaudojant joki ranki), nesutikiau, kad mirtis buvo numatyta kaip labai tiktina. Mano manymu, abiem atvejais pavojus nukentjusij gyvybei grs, bet buvo slyginai nedidelis (mons statistikai itin retai mirta patyr tokius smgius) ir kur kas realiau yra tai, kad kaltinink numatymas, kad nukentjusysis mirs, buvo tokio laipsnio, kuris labiau bdingas nusikalstamam pasitikjimui, o ne netiesioginei tyiai. I esms analogik argumentacij viename sprendim yra pavartojs Lietuvos Apeliacinis teismas, ir jai buvo pritarta Lietuvos Aukiausiajame Teisme:
I. B. pirmos instancijos teisme buvo nuteistas dl nuudymo (1961 m. BK 104 str.), o apeliacins instancijos teismas jo nusikalstam veik vertino kaip neatsarg gyvybs atmim (1961 m. BK 109 str.). I. B. buvo nuteistas u tai, kad tarpusavio konflikto metu sudav vien smg kumiu T. R. skruost, dl ko iam, trkus parasagitalinei venai (ji buvo paeista ankstesns traumos, bet, kadangi I. B. apie tai neinojo, i aplinkyb neturjo reikms jo kalts formai), isiliejo kraujas po kietuoju galvos smegen dangalu, kas slygojo smegen suspaudim ir nukentjusiojo mirt. Lietuvos Apeliacinis teismas, vertins bylos aplinkybes, nusprend, kad I. B., suduodamas vien vidutinio stiprumo smg ranka veid, net ir neinodamas apie nukentjusiojo buvusi traum, numat, kad T. R. gali mirti. Taiau, kartu padar ivad, kad I. B. veik ne su netiesiogine tyia
427 428

Vilniaus apygardos teismo baudiamoji byla Nr. 1 -151/2005. Lietuvos Aukiausiojo Teismo kasacin byla Nr. 2K 701/2005.

134

nuudyti, bet lengvabdikai tikdamasis, kad nukentjusysis nemirs, t. y. atm gyvyb dl nusikalstamo pasitikjimo. Lietuvos Aukiausiojo Teismo teisj kolegija pripaino tokias ivadas teisingomis429.

Tikimyb, kad alojamam mogui bus padarytas sunkus ar nesunkus sveikatos sutrikdymas, be abejo, visuomet yra kur kas didesn nei tikimyb, kad nukentjusysis mirs. Taigi toje paioje situacijoje, teismas, padars ivad, kad kaltininkas tik nedideliu laipsniu numat nukentjusiojo mirt, gali padaryti ivad, kad kitokie padariniai sunkus arba bent nesunkus sveikatos sutrikdymas buvo numatyti kaip pakankamai tiktini ir konstatuoti tyi (maiausiai netiesiogin) i nusikalstam veik atvilgiu. Tokiu atveju kaltininko elgesys turt bti kvalifikuotas kaip neatsargaus gyvybs atmimo ir tyinio sunkaus (arba nesunkaus) sveikatos sutrikdymo sutaptis. U toki kvalifikacij yra pasisaks ir Lietuvos Aukiausiojo Teismo senatas 2004 m. birelio 18 d. nutarime Nr. 46 Dl teism praktikos baudiamosiose bylose dl nusikaltim mogaus gyvybei:
Jei asmuo nesuprato savo veikos pavojingumo kito mogaus gyvybei ir nenumat (ar tik menku laipsniu numat autoriaus patikslinimas), kad dl jo veikos bus atimta gyvyb kitam mogui, taiau suprato ir numat (kaip pakankamai tiktinus padarinius autoriaus patikslinimas), kad dl jo veikos gali bti sutrikdyta kito mogaus sveikata, ir taip veikdamas padar sveikatos sutrikdymus, suklusius nukentjusiojo mirt, veika kvalifikuojama pagal BK 132 ir 135 ar 138 straipsniuose numatyt nusikaltim sutapt, jeigu dl mogaus gyvybs atmimo yra neatsargi kalt430.

V. Piesliakas taip pat nurodo, kad nenustaius kaltininko tyios atimti gyvyb, visuomet reikt patyrinti galimyb rodyti tyi dl t padarini, kuriuos kaltininkas numat kaip btinus (t. y. pakankamai tiktinus aut. past.) pavojingos veikos padarinius, pavyzdiui, sunkaus ar nesunkaus sveikatos sutrikdymo431. Nepaisant i silym, teism praktikoje, kiek leidia sprsti mano turima mediaga, tokia kvalifikacija vis dar yra reta. Kaip minjau, tokiose situacijose, kai kaltininkas suduoda vien ar kelis smgius kumiu ir nukentjusysis mirta, teismai neretai nustato kaltininko tyi nuudyti. Jeigu vis tik padaroma ivada, kad gyvyb atimta neatsargiai - nusikalstama veika kvalifikuojama tik kaip neatsargus gyvybs atmimas. Teismai neapsvarsto, ar suduodamas smg (ar kelis) nukentjusiajam, kaltininkas neturjo tyios j sualoti. Kadangi sunkaus ir nesunkaus sveikatos sutrikdymo teisins pasekms yra kur kas sunkesns, nei neatsargaus gyvybs atmimo, nusikalstamos veikos kvalifikacija tik kaip neatsargaus gyvybs atmimo, mano manymu, daugeliu atvej yra nepagrstai velni. Taigi nusikalstamos veikos neretai
429 430

431

Lietuvos Aukiausiojo Teismo kasacin byla Nr. 2K 7/2004. Lietuvos Aukiausiojo Teismo senato 2004 m. birelio 18 d. nutarimas Nr. 46 Dl teism praktikos baudiamosiose bylose dl nusikaltim mogaus gyvybei // Teism praktika. 2004. Nr. 21. Piesliakas V. Lietuvos baudiamoji teis. 2006. P. 350.

135

kvalifikuojamos arba per grietai, arba per velniai. Prie tokios praktikos susiformavimo yra prisidjs ir pats Lietuvos Aukiausiasis Teismas, keliose savo nutartyse atmets neatsargaus gyvybs atmimo ir sunkaus sveikatos sutrikdymo sutapties galimyb:
R. G. buvo nuteistas dl to, kad konflikto su M. A. metu mu j, be kit smgi sudav kumiu tris smgius on blunies projekcijoje, dl ko nukentjusiajam trko blunis, isivyst vidinis nukraujavimas ir jis kit dien mir. Tiek pirmos, tiek apeliacins instancijos teismai padar ivad, kad R. G., mudamas M. A. ir suduodamas jam smgius pilvo krtins srit, nenumat M. A. mirties, taiau numat, kad gali jam padaryti sunk sveikatos sutrikdym. Atitinkamai, R. G. nusikalstama veika buvo kvalifikuota pagal pagal BK 135 str. 1 dalies ir 1961 m. BK 109 str. 1 dalies sutapt. Lietuvos Aukiausiojo Teismo teisj kolegija suabejojo dl emesni teism ivados, kad taip alodamas A. M. nuteistasis nenumat galimos jo mirties. Kolegija kasacinje byloje nustat nauj faktin aplinkyb, kurios nebuvo nustats nei pirmos, nei apeliacins instancijos teismas kad R. G. numat nukentjusiojo mirt. Ir perkvalifikavo R. G. nusikalstam veik i sunkaus sveikatos sutrikdymo ir neatsargaus gyvybs atmimo sutapties nuudym (1961 m. BK 104 str.)432.

Su Lietuvos Aukiausiojo Teismo teisj kolegija bt galima visikai sutikti, kad emesni teism ivada dl mirties nenumatymo yra labai abejotina. Kitas klausimas, ar baudiamojo proceso kodeksas (toliau BPK) suteikia kasaciniam teismui teis vertinti faktines bylos aplinkybes kitaip, nei tai padar apeliacins instancijos teismas. BPK 376 straipsnio 1 dalis nustato, kad kasacinje byloje teismas priimtus nuosprendius ir nutartis tikrina tik teiss taikymo aspektu. Ar kalts formos klausimas yra fakto, ar teiss klausimas? Bent jau aplinkyb, ar kaltininkas numat, ar nenumat padarinius, o jei numat kokiu laipsniu juos numat, manau, vis tik yra fakto klausimas. Kita vertus, pabrtina, kad padarini numatymas toli grau dar nereikia, kad padariniai yra sukeliami tyia, nes numatymas gali bti gana menko laipsnio, o tai gali bti nusikalstamo pasitikjimo poymis. Taigi vien tuo pagrindu, kad faktikai kaltininkas numat padarinius, dar, manau, negalima bt sprsti, kad emesni teism pateikta nusikalstamos veikos kvalifikacija kaip neatsargaus gyvybs atmimo buvo neteisinga. Kitoje, jau mintoje, byloje, kurioje nuteistasis basa koja spyr vien kart j netiktai sugriebusiam tvui pilv, dl ko iam plyo tuioji arna ir is dl isivysiusi komplikacij mir, Lietuvos Aukiausiojo Teismo teisj kolegija atmet nuteistojo praym perkvalifikuoti jo nusikalstam veik i nuudymo sunkaus sveikatos sutrikdymo ir neatsargaus gyvybs atmimo sutapt, nors, pagal bylos aplinkybes tikrai galima suabejoti, ar nuteistasis numat tvo mirt kaip pakankamai tiktin ir veik su netiesiogine tyia atimti tvo gyvyb433. Kita vertus, manau, galima teigti, kad situacija teism praktikoje po truput keiiasi ir
432 433

Lietuvos Aukiausiojo Teismo kasacin byla Nr. 2K 629/2004. Lietuvos Aukiausiojo Teismo kasacin byla Nr. 2K 701/2005.

136

naujausiose Lietuvos Aukiausiojo Teismo bylose jau ima pasitaikyti nusikalstamos veikos kvalifikacijos kaip sunkaus sveikatos sutrikdymo ir neatsargaus gyvybs atmimo sutapties atvej:
. . buvo nuteistas u tai, kad konflikto su 60 met moterike metu, sudav ranka vien smg jai kair skruost, dl ko, vykus rotaciniam galvos judesiui, po kietuoju galvos smegen dangalu isiliejo kraujas, kas komplikavosi galvos smegen suspaudimu ir pabrinkimu ir po keturi dien nukentjusioji mir. Tiek pirmos, tiek apeliacins instancijos teismai padar ivad, kad . . veik su netiesiogine tyia nuudyti nukentjusij (BK 129 str. 1 d.). Lietuvos Aukiausiasis Teismas pakeit emesni teism sprendimus. Teismas nusprend, kad ioje situacijoje . . nenumat galimos nukentjusiosios mirties, taiau numat bet kokio laipsnio (tame tarpe ir sunkaus) nukentjusiosios sveikatos sutrikdym ir perkvalifikavo . . nusikalstam veik sunkaus sveikatos sutrikdymo ir neatsargaus gyvybs atmimo sutapt434.

434

Lietuvos Aukiausiojo Teismo kasacin byla Nr. 2K 354/2007.

137

3. Tyins kalts valinis momentas 3. 1. Valinis momentas tiesioginje tyioje Galiojanio BK 15 straipsnio 2 dalyje pateikiamuose formuluotse statym leidjas tiesiogins tyios valin moment apibria noro svoka. Formalia sudtimi aprayta nusikalstama veika yra laikoma padaryta tiesiogine tyia tuomet, kai asmuo suvokia pavojing nusikalstamos veikos pobd ir nori taip veikti (BK 15 str. 2 d. 1 p.). Materialia sudtimi aprayta nusikalstama veika yra laikoma padaryta tiesiogine tyia tuomet, kai asmuo suvokia pavojing nusikalstamos veikos pobd, numato, kad dl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti BK numatyti padariniai ir j nori (BK 15 str. 2 d. 2 p.). Nusikalstamos veikos padarini ir (ar) kit objektyvij poymi realizavimo noras yra bdingas tik tiesioginei tyiai. Turint galvoje, kad numatymo laipsnis tiesioginje tyioje gali bti labai vairaus laipsnio, galima daryti ivad, kad nusikalstamos veikos objektyvij poymi realizavimo noras yra svarbiausias poymis, skiriantis tiesiogin tyi nuo netiesiogins bei neatsargumo. K baudiamojoje teisje reikia norti nusikalstamos veikos padarini? Kas skiria norjim ir nenorjim, bet smoning leidim padariniams atsirasti? Noras apibdina tiesiogins tyios valin moment. Nordami tiksliau suvokti noro teisin psichologin prigimt (esm), vis pirma turime isiaikinti valios samprat. Valios svoka yra plaiai vartojama tiek kasdienje kalboje, tiek baudiamosios teiss doktrinoje ir yra kaip reta daugiareikm. Antai, kasdienje kalboje visiems suprantami yra tokie pasakymai kaip jis turi vali (t. y. sugeba atsispirti potraukiams, trukdantiems siekti usibrt tiksl), jis pareik savo vali (savo nor, sprendim), jis turi vali veikti (turi veikimo laisv), netgi jis nukreip savo vali tam tikra linkme (veik tokiu bdu, kad pasiekt reikiam rezultat). Baudiamojoje teisje vali velgiama maiausiai dviem aspektais psichiatriniu ir psichologiniu. Pirmasis (psichiatrinis) sudaro pavojingos veikos valinio poymio (payminio asmens judesio ar susilaikymo nuo jo priklausomyb nuo asmens smons) ir pakaltinamumo valinio momento (payminio asmens gebjim kontroliuoti savo elges) pagrind. Antrasis (psichologinis) valios aspektas sudaro kalts form valinio momento pagrind ir yra sietinas ne su psichiatrijos nagrinjamais asmens elgesio psichomotorikos ypatumais, bet kitais elges lemianiais psichologiniais (emociniais, motyvaciniais) veiksniais. Btent psichologin valios samprata yra aktualiausia aikinantis tyios valin moment. Mokslininkui, baudiamojoje teisje danai susidurianiam su svoka valia, valinis momentas, gali bti netikta tai, kad psichologijoje valia yra viena labiausiai ginytin kategorij. Mokslinink pozicijos skiriasi dl paties pamatinio klausimo ar egzistuoja toks

138

psichologinis fenomenas kaip valia? Mokslininkai, mginantys pagrsti valios, kaip savarankiko psichologinio reikinio egzistavim (kaip egzistuojant alia kit asmens elges lemiani psichologini fenomen triados - mstymo, poreiki (motyv) ir emocij), apibdina j kaip specifin mechanizm (nejuntam impuls, fizin prieast), kurio pagalba mintos psichini elgesio reguliatori triados rezultatas perduodamas mogaus raumenis, inicijuojama, palaikoma bei kontroliuojama rezultat atitinkanti mogaus judesi motorika. Valios rezultatas mstymo ir kit psichini reguliatori slygotas asmens aktyvumas. Pati valia jungtis, tarp i reguliatori ir asmens judesi (veiklos)435. Autoriai, manantys, kad tarp mogaus elgesio reguliatori ir judesi yra reikalingas specifinis tarpininkas valia iuolaikinje psichologijoje sudaro maum. Dar XIX ir XX ami sandroj vienas psichologijos mokslo klasik H. Miunsterberg (H. Mnsterberg) ikl mint, kad valia yra daugiau iliuzija, nei realyb. Es, valia yra svarbi filosofijos, kasdiens psichologijos (folk psychology) svoka, taiau tai nra psichologinis fenomenas436. iuolaikinje psichologijoje, ypa angl amerikiei mokykloje, dauguma autori pritaria iam poiriui ir laiko, kad mogaus elgesiui paaikinti visikai pakanka smons, motyv (motyvacijos) ir emocij triados437. Danai valios svoka psichologijos darbuose net neminima438. i pozicija vis plaiau skverbiasi ir baudiamj teisin psichologij. Vokiei baudiamosios teiss profesorius U. rot, darydamas nuorodas L. Vitgentain (L. Wittgenstein), U. Kindhoizer (U. Kindhuser), G. Ryle darbus, kategorikai tvirtina, kad naujausia analitin filosofija labai aikiai parod, kad spekuliacijos, kad esama valios, ijudinanios ir valdanios judesius, yra nepagrstos439. Rus profesoriaus A. Kozlov, est baudiamosios teiss specialisto P. Pikamje (P. Pikame), austral mokslininko G. Teilor (G. Taylor) darbuose taip pat reikiama mintis, kad
435

remiantis iuolaikine psichologija tenka

436

437

438

Kaip ios valios sampratos psichologijoje atstovus galima paminti vokieius psichologus K. Levin (K. Lewin), J. Klj (J. Kuhl), H. Hekhauzen (H. Heckhausen), P. M. Golvicer (P. M. Gollwitzer), rusus psichologus L.Vygockij (. . ) ir E. Iljin (. . ). ia samprata rmsi ir XIX a. angl teiss filosofijos klasikai D. Ostin (J. Austin) ir E. Holand (E. Holland). r.: Mahl S. Der strafrechtliche Absichtbegriff... 2004. S. 41 - 60; . . . - : . 2002. . 27, 42; Gollwitzer P. M. Volition // in Encyclopedia of Psychology, ed. by Kazdin A. E., - Oxford university Press. 2000. P. 210 214; Janzarik W. Vorrechtliche Aspekte des Vorsatzes // Zeitschrift fr die gesamte Strafrechtswissenschaft (ZStW) 104 (1992). Heft 1. S. 65 81; Cook W. W. Act, Intention, And Motive In The Criminal Law // 26 The Yale Law Journal (1916-1917). P. 653. Leahey Th. H. A History of Psychology. Main Currents in Psychological Thought. - 6th ed., New Jersey: Pearson Prentice Hall, 2004. P. 337. i aplinkyb paymi praktikai visi valios problem nagrinjantys autoriai, pvz., Lap. J., Navikas G. Psichologijos vadas. - Vilnius: LTU Leidybos centras, 2003, P. 214, 215; Pikame P. Der Begriff des Vorsatzes im Strafrecht und die psychologische Behandlung des Willens // Juridica international. 2003. VII. S. 82, 83; . . . 2002. . 22. Pavyzdiui, r.: Mayers D. G. Psichologija. - Kaunas: Poligrafija ir informatika. 2000; Davidoff L. L. Introduction to Psychology. - New York, Toronto..: McGraw-Hill Book Company. 1987. Schroth U. Vorsatz als Aneignung... 1994. S. 14, 18.

439

139

konstatuoti, kad valios, kaip savarankiko psichologinio reikinio, nra ir tuo pagrindu btina naujai pavelgti nusistovjusias baudiamosios teiss psichologines svokas, kurios daugiausiai yra atjusios dar i XIX amiaus ir remiasi tuometiniais psichologijos pasiekimais440. iame darbe neketinu sprsti io jau imtmeius trunkanio psicholog gino egzistuoja valia kaip savarankikas psichologinis fenomenas, ar ne. Atsakymui neturiu pakankamai duomen, kita vertus atsakymas nra toks svarbus atskleidiant tiesiogins tyios valinio momento samprat. Kur kas svarbiau yra suvokti diskusijos dalyk. Kaip matome, diskutuojama dl psichomotorinio veikos mechanizmo, dl judesius ijudinanio psichinio impulso egzistavimo, dl tarpininko tarp asmens smons ir jo judesi buvimo. Tai, manau, labiau psichiatrinio pobdio problema, aktuali pavojingos veikos, pakaltinamumo, bet ne tyios institutui. Tyins kalts turin sudaro ne psichomotorinis mechanizmas, bet psichiniai reguliatoriai, kurie io mechanizmo pagalba (t. y. tarpininko (valios), o gal ir be jokio tarpininko pagalbos) slygoja tai, kad mogus pasielgia nusikalstamu bdu. Niekas neginija, kad psichiniai asmens elgesio reguliatoriai yra mstymas, poreikiai (motyvai) ir emocijos. Kuris (kurie) i j sudaro tiesiogins tyios valin moment? Intelektin kaltininko veikla struktrikai patenka tyios intelektin moment. Taigi klausimas lieia du likusius reguliatorius poreikius (motyvus) ir emocijas (jausmus). Tiesiogins tyios valinio momento kontekste keliam klausim reikt sukonkretinti taip ar (1) norjim tiesioginje tyioje reikt sieti su daromos nusikalstamos veikos poymi kaltininkui teikiamu malonumu, kaltininkui keliamomis teigiamomis emocijomis, ar (2) i svok reikt velgti be jokio emocinio atspalvio ir nusikalstamos veikos sudties realizavim vertinti kaip norim tuomet, kai nusikalstamos veikos padarymas, nesvarbu, kokias emocijas jis kelt kaltininkui (teigiamas, neigiamas, ar apskritai joki), jam yra reikalingas kaip galutinis tikslas arba priemon tikslui pasiekti, t. y. tenkina tam tikr kaltininko poreik (yra motyvuotas)? Nors noras buitinje kalboje (taigi ir kaltinamj parodymuose) daniausiai yra suprantamas kaip teigiama emocija, baudiamosios teiss doktrinoje aiki daugum sudaro mokslininkai, pasisakantys u antrj alternatyv, nor tyioje siejantys ne su kaltininko emocijomis, bet motyvacija, tikslais. Norti, tai nereikia pageidauti, trokti441. Norti tai siekti tikslo (rezultato), kuris sutampa su nusikalstamos veikos sudtyje apraytais

440

441

. . . 2004. C. 554, 604; Taylor G. Concepts Of Intention In German Criminal Law // Oxford Journal of Legal Studies, Vol. 24, No. 1 (2004), P. 104, 105, 123; Pikame P. Der Begriff des Vorsatzes... // ibid. S. 87, 88. Schnke A., Schrder H., Sternberg-Lieben D. Strafgesetzbuch. Kommentar. 27. Auflage. 2006. 15, Rn. 66; Mahl S. Der strafrechtliche Absichtbegriff. 2004. S. 7, 8; . . ..., 2003. C. 85.

140

objektyviaisiais poymiais (padariniais ar kt.) . Reikt pritarti iai pozicijai. Ir iskirtinis pavojingumas, ir numatytos atsakomybs grietumas, kuriuo isiskiria tiesiogine tyia padarytos nusikalstamos veikos, manytina, negali bti paaikinamas ir grindiamas kaltininko emocij ypatybmis. Pavojingumo ir grieto baudimo pagrindas nra tai, kad baudiamajame statyme apraytos sudties realizavimas yra malonus kaltininkui. Tiesiogine tyia padarom nusikalstam veik pavojingumo esm yra tame, kad kaltininkas veikia kryptingai, savo tikslu laikydamas toki padarini suklim, koki suklimui statym leidjas mgina ukirsti keli apraydamas juos nusikalstam veik sudtyse. Tai, kad kaltininkas siekia padarini, kurie jam nra malons, bet yra reikalingi tam tikrais sumetimais, nemaina jo poelgio pavojingumo. Emocinis nusikalstamos veikos darymo atspalvis greiiau yra duomenys apie kaltininko asmenyb, bet ne pai nusikalstam veik. iuos duomenis galbt galima atsivelgti skiriant bausm, taiau reikms nusikalstamos veikos kvalifikacijai (ir kalts formai) jie, manytina, neturt turti443. A. Rarog nurodo ir baudiamj politin argument. Anot jo, norimo interpretavimas kaip malonum teikianio pernelyg susiaurint baudiamosios atsakomybs ribas, nes tokiu atveju padarytais tiesiogine tyia bt pripastami tik nedidel dalis aikiai baudiamajame statyme aprayt poymi realizavim nukreipt poelgi, t. y. tik tie, kuriuos kaltininkas padaryt savo malonumui444.
Mano manymu, bt tikslinga tiek baudiamajame statyme, tiek doktrinoje, apibdinant tiesiogins tyios valin moment, atsisakyti svokos norjo... ir j pakeisti svoka siek..., kuri yra, manau, konkretesn ir ne tokia dviprasmika (neturi tokio rykaus emocinio atspalvio). Toks pakeitimas, manyiau, tiesiogins tyios formuluotei suteikt daugiau aikumo ir konkretumo. Doktrinoje bt galima ivengti bereikaling diskusij dl noro svokos emocinio turinio ir teorij apkraunani noro ir siekio santykio aikinim. Atitinkamai, tiesiogins tyios valin moment bt lengviau aikinti ir praktiniams darbuotojams. Paymtina, kad toks svok pakeitimas nesukelt painiavos
442

442

443

444

r.: Schnke A., Schrder H., Sternberg-Lieben D. Strafgesetzbuch. Kommentar. 27. Auflage. 2006. 15, Rn. 66; Roxin C. Strafrecht. Allgemeiner Teil. 1997. S. 366; Jescheck H. H. und Weigend T. Lehrbuch des Strafrechts. 1996. S. 297; . ., . . ... 1974. C. 98. Nor kaip siek apibria ir daugelis kit autori, pvz.: Piesliakas V. Lietuvos baudiamoji teis. 2006. P. 353; . . ..., 2003. C. 85; ..., . . . . . . 2002. C. 314; . ., . . . 1987. C. 31. Analogikai mano K. Roksin, r.: Roxin C. Strafrecht. Allgemeiner Teil. 1997. S. 379. Kita vertus, dmesio vertas U. rot (U. Schroth) pastebjimas, kad elges lydini emocij pobdis nra asmens subjektyvioje dispozicijoje (Schroth U. Vorsatz als Aneignung... 1994. S. 83). Taigi, jeigu laikoms kalts principo i vienos puss, o i kitos - principo, kad asmenis teisiame u j poelgius, o ne u charakterio ypatybes, perasi mintis, kad apskritai kaltininko emocijos neturt bti baudiamojo teisinio vertinimo dalyku. Kitas dalykas, jeigu kalbame ne apie kaltininkui kylani emocij r, bet apie j stiprum, vis pirma, afekt. Nekelia abejoni, kad afektin bsena maina kaltininko gebjim kontroliuoti savo elges, tad maina ir jo kalts laipsn (ribotas pakaltinamumas) arba gali apskritai paalinti kalt (pataloginio afekto atveju). r.: . . ..., 2003. C. 85.

141

teorijoje ar praktikoje (tokia grsm lydi dan silym naujai aikinti teisines svokas ar jas keisti), nes juo bt tvirtintas doktrinoje jau nusistovjs noro (siekio) svokos tiesioginje tyioje aikinimas445.

Taigi siekiami (pagal galiojant BK - norimi) padariniai (ar kiti nusikalstamos veikos poymiai) yra tokie, kurie kaltininkui yra jam reikalingi (tenkina jo poreik)446. Nusikalstamos veikos poymiai gali bti reikalingi kaltininkui trimis atvejais: kai j realizavimas yra 1) galutinis kaltininko tikslas, 2) tarpinis tikslas, kuris, kaltininko poiriu, yra btina slyga tolimesnio tikslo pasiekimui, 3) lygiagretus tikslas, t. y. tokie padariniai ar kiti poymiai, kurie neivengiamai realizuojami kartu su tiesioginiu (galutiniu arba tarpiniu) tikslu esaniais padariniais (ar kitais poymiais). Nusikalstamos veikos poymiai nra siekiami, kai jie yra kaltininkui nereikalingi, t. y. kaltininko poelgio tikslas nesutampa su jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudties objektyviaisiais poymiais. Kaltininkui nereikalingi padariniai baudiamosios teiss doktrinoje vadinami alutiniais poelgio padariniais (vok. Nebenfolge, rus. )447. Galutiniu nusikalstamos veikos tikslu laikytini tokie padariniai, kuri pasiekimas sudaro kaltininko elgesio prasm ir patenkina pagrindin kaltininko poelgio motyv (j suklus poreik)448. Tipinis pavyzdys teism praktikoje sveikatos sutrikdymas reaguojant netinkam nukentjusiojo elges kaltininko atvilgiu (motyvas kertas, atpildas). Teismams kartais kyla problem vertinant tokias situacijas, ypa tuomet, kai kaltininko poelgis, racionalaus asmens akimis vertinant elgesio motyv ir kitas vykio aplinkybes (tai, kad nukentjusysis artimas kaltininkui asmuo, taip pat grietos atsakomybs neivengiamum, kai smurtaujama matant liudininkams), atrodo visikai nepamatuotas.
R. D., bdamas apsvaigs nuo alkoholio, upyks dl to, kad brolis nepasak, kiek gauna udarbio ir dar sudav per veid, labai susinervino ir pams peil vien kart dr broliui pilv, tuo padarydamas pilvo srities durtin pjautin aizd, deins, apatins skrandins arterijos paeidim, tokiu bdu padarydamas sunk sveikatos sutrikdym, pavojing gyvybei. Po to R. D. ijo i nam. Teismas padar ivad, kad R. D. nenorjo
445

446

Lietuvos baudiamojoje teisje nesu pirmasis, silantis tiesiogins tyios valinio momento formuluotje noro svok pakeisti siekio svoka. U tok svok pakeitim savo disertacijoje yra pasisakiusi R. Aliukonien: Aliukonien R. Sunkus sveikatos sutrikdymas: teorins ir praktins kvalifikavimo problemos : daktaro disertacija : socialiniai mokslai, teis (01 S). - Vilnius: Vilniaus universitetas, 2007. . . ..., 2003. C. 85; . ., . . ... 1974. C. 100; . ., o . . . 1972. C. 92. Schnke A., Schrder H., Sternberg-Lieben D. Strafgesetzbuch. Kommentar. 27. Auflage. 2006. 15, Rn. 68; Mahl S. Der strafrechtliche Absichtbegriff. 2004. S. 10 16; . ., . . ... 1974. C. 100; . ., . . . 1987. C. 32. Mahl S. Der strafrechtliche Absichtbegriff. 2004. S. 5; . ., . . ... 1974. C. 99.

447

448

142

broliui sukelti sunkaus sveikatos sutrikdymo, bet smoningai leido tokiems padariniams kilti (padar nusikaltim netiesiogine tyia)449.

Mano manymu, teismas be pagrindo sunk sveikatos sutrikdym pripaino alutiniais, t. y. nenorimais, poelgio padariniais ir nevelg tiesiogins tyios i padarini atvilgiu. Kaltininkas konflikto metu jaut poreik atsilyginti broliui dl jo netinkamo elgesio ir poreik patenkino j sunkiai sualodamas. Nors toks poelgis i alies (o ir paiam kaltininkui, atslgus pykiui) atrodo visikai neracionalus, akivaizdu, kad tokia veika kaip smgis peiliu mogui pilv yra vienareikmikai nukreipta ma maiausiai sunk sveikatos sutrikdym. Veikos kryptingumas yra lemiamas kriterijus nustatant, ar nusikalstamos veikos momentu kaltininkui buvo reikalingi kil (ar galj kilti) padariniai, t. y. nustatant jo tiksl, siek, taigi ir padarini norjim baudiamja teisine prasme. Manyiau, kad kitos bylos aplinkybs gali bti reikmingos tik tuomet, kai veikos pobdis (kryptingumas) nra visikai aikus. Taiau cituotos bylos aplinkybi kontekste, manyiau, R. B. veika buvo vienareikmikai nukreipta sunk sveikatos sutrikdym (kad ir koks neracionalus is tikslas bylos kontekste mums atrodyt) ir teismas neturjo pagrindo gilintis alutines bylos aplinkybes, iekoti racionalaus R. B. poelgio paaikinimo ir netgi ioms aplinkybms suteikti lemiamos reikms. Tarpiniu tikslu yra tokie padariniai, kuri suklim kaltininkas laiko btina tolimesnio (galutinio) kaltininko tikslo (tiksl) pasiekimo slyga. Tipins situacijos asmens neutralizavimas padarant jam sunk sveikatos sutrikdym ar gyvybs atmim, siekiant atremti jo puolim arba uvaldyti jo turt. Susidarius btinosios ginties situacijai, teismo ivada, ar kaltininkas norjo ar nenorjo sukelti sunkius padarinius turi esmin reikm kaltininko atsakomybei pagal BK 28 straipsnio 3 dal, btinosios ginties rib perengimas galimas tik tiesiogine tyia sunkiai sutrikdius sveikat ar atmus gyvyb. Deja, teismai kartais tarpinio kaltininko tikslo nepripasta kaip siekiam ir norim padarini ir, atitinkamai, netinkamai motyvuoja iteisinamuosius nuosprendius arba netgi nepagrstai iteisina kaltinamuosius.
N. P., besigindamas nuo j muti musio V. P., maiausiai 9 kartus dr jam peiliu, padarydamas, be kit aizd, dvi durtines pjautines aizdas krtinje, tris pilve, padar kiaurymin kepen ir didiosios taukins paeidim su kraujo isiliejimu pilvaplvs ertm. Nors, sakyiau, yra akivaizdu, kad N. P. veika buvo vienareikmikai nukreipta maiausiai sunk sveikatos sutrikdym (kaip N. P. pasirinkt bd apsiginti), teismas nenustat N. P. tiesiogins tyios sunkiai sualoti V. P., nes N. P. tik norjo isivaduoti i nukentjusiojo ir tuo pagrind sprendim iteisinti N. P. kaip veikus btinosios ginties situacijoje ir

449

Kauno apygardos teismo baudiamoji byla Nr. 1 157/2004. Ivada, kad kaltininkas suduodamas peiliu pilv artimam mogui nenorjo jo sunkiai sualoti, nra retenyb teism praktikoje, pvz., r.: Vilniaus miesto pirmojo apylinks teismo baudiamj byl Nr. 1-957-05/2004; Kauno miesto apylinks teismo baudiamj byl Nr. 1-1660-240/2006.

143

neperengus btinosios ginties rib . Kitoje byloje A. Jo., utiks namo pusrs sibrovus A. Jn., mgindamas j sulaikyti ir atremdamas A. Jn. pasiprieinim, sudav jam 15 smgi mediniu plaktuku, 13 smgi dviem peiliais, 42 smgius kojomis ir rankomis, padarydamas daugybinius kaukols skliauto ir pamato lius, durtines pjautines aizdas krtins kairiojoje pusje ir daug kit sualojim ir taip nuud A. Jn. Tiek pirmos, tiek apeliacins instancij teismai padar ivad, kad kaltinamasis atm nukentjusiojo gyvyb netiesiogine tyia. Apeliacins instancijos teismas tuo pagrindu netgi nutrauk byl, laikydamas, kad gyvyb atimta neperengiant btinosios ginties rib. Lietuvos Aukiausiasis Teismas itais ias teism klaidas, konstatuodamas, kad nustatytos faktins aplinkybs (panaudoti rankiai, sualojim kiekis ir pobdis) rodo, kad A. Jo. nukentjusj nuud tiesiogine tyia, perengdamas btinosios ginties ribas451.

450

Lygiagretus kaltininko tikslas apibdinamas panaiai kaip tarpinis tikslas. Tai nra galutinis kaltininko tikslas, taiau jis btinai sukeliamas siekiant galutinio tikslo. Lygiagretus tikslas skiriasi nuo tarpinio laiko atvilgiu. Tarpinis tikslas, kaltininko sivaizdavimu, turt bti visuomet pasiekiamas iki galutinio tikslo pasiekimo. Lygiagretus tikslas pasiekiamas kartu su galutiniu tikslu (lygiagreiai galutiniam tikslui) ar netgi vliau, nei galutinis tikslas. iame darbe analizuojant maksimalaus numatymo netiesioginje tyioje laipsnio problem, jau buvo paminti padarini, kurie kaltininkui buvo lygiagretus tikslas, pavyzdiai: 1) motinai, suleidianiai nepakeliamus skausmus kenianiam snui didel nuskausminanij vaist doz, kuri kartu neivengiamai veda prie snaus mirties, snaus mirtis yra lygiagretus veikos tikslas alia tiesioginio snaus kani nutraukimo (turima galvoje situacija, kai kanias nutraukia ne mirtis, bet vaistai, kurie sukelia snui palengvjim, po kurio snus nebeatsigauna), 2) asmeniui, kuris deda sprogmen po prieo automobiliu ir sprogdina j automobil sdus prieui su savo draugu, prieo draugo mirtis taip pat yra lygiagretus veikos tikslas. Kai kurie autoriai nepripasta, kad neivengiami lygiagreiai tiesioginiam tikslui kylantys padariniai gali bti laikomi reikalingais kaltininkui, taigi ir jo siekiamais (norimais). P. Dagel ir D. Kotov pabria, kad kaltininkui reikalingais ir norimais laikytini tik tokie padariniai, kurie yra galutinis ar tarpinis kaltininko tikslas452. Analogik idj ireikia R. A. Daf (R. A. Duff) pasilytas neskms testas (ang. test of failure): norint nustatyti, ar kil padariniai buvo kaltininko tikslas, reikia ikelti klausim ar kaltininkas laikyt savo poelg nepavykusiu, jeigu ie padariniai nebt kil453. Remdamiesi iuo testu turtume sutikti, kad
450 451 452 453

Vilniaus miesto antrojo apylinks teismo baudiamoji byla Nr. 1-708-468/05. Lietuvos Aukiausiojo Teismo kasacin byla Nr. 2K 700/2004. . ., . . ... 1974. C. 100. r.: Ashworh A. Principles Of Criminal Law. 2003. P. 176; Pedain A. Intention and the Terrorist Example. // ibid., P. 590.

144

kaltininkas nelaikyt savo poelgio nepavykusiu, jei lygiagrets padariniai nekilt. Taiau is testas turi sprag jis kelia nereal klausim. Lygiagrets padariniai yra neivengiami, tad negalima modeliuoti situacijos kaip bt, jei tiesioginis tikslas bt pasiektas, o lygiagretus ne. Jei kaltininkas atsisako sukelti lygiagreius padarinius, jis kartu nesukels tiesiogiai siekiam padarini. Taigi lygiagrei padarini suklimas kaltininkui yra reikalingas kaip tiesioginio tikslo pasiekimo slyga. Atitinkamai, lygiagrets padariniai laikytini siekiamais. Emocikai kaltininkui ie padariniai paprastai bna nepriimtini arba neutrals, taiau, kaip minta apibriant kalts form poymius, emociniai atspalviai negali turti kokios nors reikms. Kaltininkui nereikalingais ir jo nesiekiamais laikytini tokie padariniai, kurie kaltininkui nra nei galutinis, nei tarpinis, nei lygiagretus tikslas. Praktikoje bna itin sudtinga pagrstai vertinti kilusius padarinius kaip kaltininkui reikalingus ar nereikalingus (vartojant galiojanio BK svokas, norimus nenorimus), kai nusikalstamos veikos padariniais yra nukentjusiojo mirtis. Paprastai tai bna situacijos, kai smurtaujama i savanaudik paskat, arba smurtaujama asmeninio konflikto metu. Tokiais atvejais nukentjusiojo mirtis gali bti tiek galutiniu tikslu, tenkinaniu kaltininko mirtino kerto motyv (konflikto atveju), tiek tarpiniu tikslu (plimo atveju), bet abiem atvejais gali bti ir jam visikai nereikalinga alutin jo nusikalstamos veikos pasekm454. Mirtin padarini vertinim komplikuoja du dalykai, neretai byloje pasitaikantys kartu. Pirma, mirt suklusias veikas danai sunku vienareikmikai vertinti kaip nukreiptas btent mirties suklim. Antra, neretai veik, kurios objektyviai vertintinos kaip nukreiptos nukentjusiojo gyvybs atmim, kryptingumas racionalaus vertintojo (pvz., teismo) poiriu yra logikai nepaaikinamas, neracionalus ir dl to j teismui sunku pripainti. Racionaliai mstant, tiek siekiant pagrobti nukentjusiojo turt, tiek atsilyginti konflikto oponentui u jo nepriimtin elges (pvz., eidim), yra visikai nebtina atimti jam gyvyb, paprastai pakankam efekt duoda ir sunkus sveikatos sutrikdymas, ir net maesnis smurtas. Tuo tarpu kaltinink veikos neretai bna nukreiptos btent gyvybs atmim, nors vertinant ne tik mirtino smurto btinybs kaltininko galutiniam tikslui pasiekti nebuvim, bet ir palyginus menkavert nusikaltimo motyv, kaltininko artimus ryius su nukentjusiuoju, akivaizdi grsm bti iaikintam ir kitas aplinkybes, logikai mstanio asmens i alies akimis, ar net paties kaltininko, kai is isiblaivo ar (ir) atslgsta pyktis ar smurtavimo kartis, poiriu, sukelti itin sunks padariniai jam regis niekam nereikalingi. Tokiomis aplinkybmis teismai paprastai teikia prioritet loginiam kaltininko veiksm aikinimui bei nor atimti gyvyb neigiantiems ir atgail reikiantiems kaltinamojo parodymams, o ne objektyviam veiksm kryptingumui ir vengia
454

Paymtina, kad nukentjusiojo mirtis plimo atveju gali bti ir tarpinis tikslas (siekiant netrukdomai pagrobti turt, ukirsti keli galimam persekiojimui, iaikinimui), ir tuo pat metu galutinis (siekiant patenkinti plikui kilus smurtavimo kart).

145

pripainti kaltinink siekus nukentjusiojo mirties. Apsiribojama ivada, kad kaltininkas nenorjs, bet smoningai leids miriai kilti. Mano manymu, sprendiant apie kaltininko tikslus nusikalstamos veikos momentu, daugiau reikms reikt teikti jo veiksm kryptingumui, bet ne situacijos aikinimui i ramiai ir racionaliai visk apgalvojanio mogaus (kokiu nusikalstamos veikos momentu kaltininkas paprastai nebna) pozicij.
K. M. buvo nuteistas u tai, kad neikents senels V. M. barimosi ir usipuolimo necenzriniais odiais, sumu j, o paskui suspaud jos kakl rankomis, parvert ant grind ir toliau smaug virve, kol pamat, kad senel nebegyva. Tuomet K. M. nujo pas sugyventin, atsisveikino su ja ir nujo policij, kur para nuoird prisipainim. Teismas padar ivad, kad bylos aplinkybs rodo, kad K. M. nesiek senels mirties, bet smoningai leido tokioms pasekmms atsirasti455. V. E. A. nuteistas u tai, kad supyks, kad A. K. pagrob jo aliuminin bidon, keturis kartus smog metaliniu strypu A. K. galv, tuo padarydamas momenkaulio ir pleikaulio lius, galvos smegen sumuim su kraujo isiliejimu po kietuoju ir minktuoju galvos smegen dangalais, dl ko A. K. mir. Teismas nusprend, kad V. E. A. nenorjo A. K. mirties, bet smoningai leido tokioms pasekmms atsirasti456.

I ties, socialiai subrendusiam mogui gali bti sunku sivaizduoti, kad kai kurie mons, kaip kad minti kaltinamieji, galt taip menkai branginti savo laisv, kit moni gyvyb, taip lengvai pasiduoti savo emocijoms (ir K. M., ir V. E. A. netgi nebuvo igr), ir dl to galbt teismams sunku daryti ivad, kad kaltinamieji galjo siekti toki sunki padarini. Taiau objektyviai irint, tiek ilgas mogaus smaugimas, tiek keturi stiprs smgiai metaliniu strypu galv laikytini vienareikmikai nukreiptomis gyvybs atmim veikomis, tad, nors abu kaltinamieji po nusikaltimo padarymo labai gailjosi, bylos aplinkybs, manytina, rodo, kad prieingai, negu nusprend teismai, nukentjusij mirtys nusikalstamos veikos momentu buvo kaltinamj galutinis tikslas, turjs patenkinti smurtavimo metu jiems kilus kart. Neretai teismai teikia didel reikm kaltinamj paaikinimui, kad jie norjo tik pamokyti nukentjusj ir nusikalstamos veikos metu persisteng, atimdami jam gyvyb.
E. K., E. G. ir G. . buvo sukurstyti A. T., kad jie pamokyt A. T. vyr J. T. taip, kad po to is bent mnes pagult ligoninje. Atj pas kurstytoj ir jos vyr namus, vienam i j laikant nukentjusj u rank, apvynioj jo galv ir burn lipnia juosta, kaltinamieji stipriai sudav 15 smgi galv, 1 smg kakl. 4 smgius krtin ir vien pilv, sulauydami VI-X onkaulius, padarydami kit sualojim, tame tarpe ir kraujo isiliejim po galvos smegen kietaisiais ir minktaisiais dangalais, nuo kuri visumos J. T. mir. Po smurtavimo E. K. pasak A. T., kad jie persisteng, ir kad ji, palaukusi, kol jie bus u Vilniaus, ikviest greitj pagalb. Vis instancij teismai padar ivad, kad
455 456

Vilniaus apygardos teismo baudiamoji byla Nr. 1-218/2005. Kauno apygardos teismo baudiamoji byla Nr. 1-66-383/05.

146

kaltinamieji nenorjo atimti J. T. gyvybs . E. B., M. Z., ir T. L., nordami pamokyti E. K. dl jo ankstesnio elgesio, metaliniais strypais ir mediniais pagaliais sudav E. K. 92 smgius (i j 30 galv), nuo kuri visumos E. K., ksdamas dideles kanias, mir. Teismas vlgi konstatavo, kad kaltinamieji nesiek E. K. mirties, o smoningai leido tokiems padariniams kilti458.

457

iose bylose abejoni kelia termino pamokyti interpretacija - teismai net nesvarst, ar jis kartais nereikia mirtino kerto (tai ypa tiktina antrojoje byloje). Kita vertus, abiejose bylose matyti, kad teismai daug dmesio skyr nustatyti, k i anksto planavo kaltininkai, ir visai menkai ko jie siek nusikalstamos veikos momentu. Iankstiniai kaltininko planai gali pasikeisti, ypa j uvaldius smurtavimo kariui. BK 15 straipsnyje, apibrianiame tyin kalt, kalbama btent apie nusikalstamos veikos darymo moment. Taigi teism pagrindinis dmesys turt bti sutelktas kaltininko psichin santyk su nusikalstamos veikos poymiais btent iuo momentu. Kiek sudtingiau vertinti situacijas, kai kaltininkai nusikalstamos veikos metu pradioje siekia nukentjusiojo mirties (apie k galima sprsti i j intensyvaus smurto), o paskui, prajus pykio kariui ir nukentjusiajam dar esant gyvam, nebesiekia (smurtas nutraukiamas ir nukentjusiajam teikiama pagalba). Manyiau, teisingesn ir humanikesn pozicija bt esant tokiam kaltinink nor (sieki) pasikeitimui nusikalstamos veikos metu vadovautis vlesniu kaltininko poiriu galim nukentjusiojo mirt ir nepripainti tiesiogins kaltininko tyios nuudyti nukentjusj. Kita vertus, ivada, kad kaltininko siekis pasikeit, turt turti tvirt faktin pagrind. Manytina, neturtu bti pripastama, kad pasikeit (inyko) kaltininko siekis atimti aukai gyvyb tuomet, kai kaltininkas po aikiai nukentjusiojo mirties suklim nukreiptos veikos (pvz., keliolikos stipri smgi galv) nesiima aktyvi prieing, gyvybs isaugojim nukreipt, - veiksm. Pavyzdiui, jei po intensyvaus smurto kaltininkas pasialina ir palieka auk dar gyv, manau nra klii vis kaltininko veik (aukos palikim ir prie tai buvusius smurto veiksmus) vertinti kaip nukreipt aukos mirt. Pavojus aukos gyvybei j palikus be pagalbos kritinje bklje praktikai nesumaja. Veikos kryptingum, manytina, gali pakeisti tik aktyvs efektyvs veiksmai, galintys stabdyti gyvybs ugesimo procesus (tokie, kaip kraujavimo stabdymas, greitosios pagalbos ikvietimas). Teism praktikoje yra neretai laikomasi kitokios pozicijos ir laikoma, kad aukos palikimas (nepribaigimas) yra pakankamas pagrindas ivadai, kad kaltininkai dar nusikalstamos veikos metu atsisak nukentjusiojo mirties siekio ir mirt sukl tik netiesiogine tyia.
R. G. ir O. R., girtavimo metu kilus konfliktui, sumu V. K., kumiais ir kojomis suduodami ne maiau kaip 14 smgi galv bei padarydami maiausiai 10 traumini
457 458

Lietuvos Aukiausiojo Teismo kasacin byla Nr. 2K 629/2005. Lietuvos Aukiausiojo Teismo kasacin byla Nr. 2K 31/2006.

147

poveiki kitas kno dalis, kas sukl, be kit sualojim, pakaukaulio linijin l, kraujo isiliejim po kietuoju galvos smegen dangalu abiej pusrutuli sferiniame paviriuje, smegen pabrinkim ir suspaudim, idinin plaui pabrinkim, mi plaui emfizem, nuo ko V. K. po 11 valand mir. Byloje nustatyta, kad po sumuimo R. G. ir O. R. paguld V. K. lov, toliau gr ir paskui isiskirst. Teismas padar ivad, kad sprendiant i to, kad po smurto protrkio kaltinamieji paliko nukentjusj V. K. ramybje, nukentjusiojo mirties jie nenorjo459.

Nelengva vienareikmikai vertinti atvejus, kai kaltininkai po smurto protrkio teikia nukentjusiajam pagalb, taiau i pagalba, atsivelgiant aukos sualojim pobd, yra labai abejotino efektyvumo. Tipinis atvejis - alto vandens upylimas smarkiai sualotam asmeniui ant galvos ir palikimas ramybje. Tai, kad kaltinamieji, sudav 10 smgi lazdomis arba 13 smgi kumiais ir kojomis nukentjusiajam galv, upyl jam ant galvos vandens ir paliko, Vilniaus apygardos teismas, manau, ne visai pagrstai, dviejose bylose vertino kaip pagrind sprsti, kad kaltinamieji pakeit savo ketinimus, ir padar ivad, kad kaltinamieji gyvyb atm netiesiogine tyia460. Mano manymu, kaltininko siekio pasikeitimas nusikalstamos veikos metu gali turti reikms tik tuomet, kai vlesnis siekis yra realizuojamas jau atlikt veiksm pavojingumui proporcingais gelbjimo veiksmais. alto vandens pylimas ant galvos, manau, nra proporcinga gelbjimo priemon daugybinius stiprius smgius galv patyrusiam nukentjusiajam ir, lygiai kaip aukos palikimas ramybje, nra pakankamas pagrindas sprsti, kad nusikalstamos veikos metu kaltininkai neturjo siekio atimti nukentjusiojo gyvyb. Kaltininko siekio nustatymas teismams kelia nema problem ir tuomet, kai kaltininkui nepavyksta savo siekio realizuoti. I subjektyvaus pakaltinimo principo seka, kad kaltininko tikslu esantys nusikalstamos veikos padariniai yra jam inkriminuojami, nesvarbu, ar jie pasiekiami realiai, ar faktikai nekyla, o lieka tik kaltininko mintyse461. is teiginys yra baudiamosios atsakomybs u parengtin nusikalstam veik pagrindas. Jei kaltininko veika yra nukreipta nukentjusiojo gyvybs atmim, kaltininkui turi kilti baudiamoji atsakomyb pagal BK 129 straipsn, o ne pagal faktikai kilusius (ar visai nekilusius) padarinius, jei nukentjusysis liko gyvas dl nuo kaltininko nepriklausani aplinkybi. Tuo tarpu teism praktikoje galima rasti nemaai pavyzdi, kai teismas kaltininko siekio buvim ar nebuvim nustatinja tik faktikai kilusi padarini atvilgiu. Antai, teismai nuteis kaltinamuosius dl sunkaus sveikatos sutrikdymo u tai, kad

459 460 461

Vilniaus apygardos teismo baudiamoji byla Nr. 1-160/2005. Vilniaus apygardos teismo baudiamosios bylos Nr. 1-156/2005 ir 1-118/2005. r.: Piesliakas V. Lietuvos baudiamoji teis. 2006. P. 321; Herzberg R. D. Strafverzicht bei bedingt vorstzlichem Versuch? - Zugleich ein Beitrag zur Entlastung des 24 StGB // Neue Zeitschrift fr Strafrecht (NStZ), 1990, Heft 7, S. 314.

148

kaltinamasis du kartus smog peiliu nukentjusiajam krtins kairij pus , smog peiliu du kartus kair krtins pus ir du kartus dein463, kaltinamasis smog nukentjusiajam 11 smgi peiliu, padarydamas, be kit sualojim, po durtin pjautin aizd pilve ir kairioje krtins pusje464, kaltinamasis dukart smog butelio uke nukentjusiajam kakl, padarydamas pjautines aizdas, ir dar penkis kartus smog peiliu, padarydamas po durtin pjautin aizd krtins kairje pusje, pilve, galvoje ir dvi aizdas kairiojoje rankoje465. Klausimas, ar kaltininkas nesiek sunkesni padarini, nei faktikai kilo, iose bylose net nebuvo nekeliamas. Teismai bylos aplinkybmis isamiai motyvavo kaltinink tiesiogin tyi sunkiai sutrikdyti nukentjusiojo sveikat, pritaikydami, manau, aikiai per veln baudiamj statym. Kaltininkai i ties veik su tiesiogine tyia, bet tai buvo tyia nuudyti mog, o ne sutrikdyti jam sveikat. J tikrj siek, manau, akivaizdiai rodo i veik kryptingumas. Aptarme praktines kaltininko noro (siekio) nustatymo problemas, kai kaltininko veika yra vienareikmikai nukreipta nusikalstamos veikos sudtyje apraytus padarinius. Kur kas sudtingiau yra vertinti atvejus, kai i veikos pobdio negalima vienareikmikai sprsti apie jos kryptingum, taip pat ir apie kaltininko siek nusikalstamos veikos metu. Turimi galvoje atvejai, kai, objektyviai vertinant, veika yra maiau pavojinga gyvybei nei iki iol aptarti pavyzdiai, bet vis tik jos pavojingumas gyvybei yra didelis: vienas smgis peiliu krtins kairi pus, kakl, du smgiai peiliu pilv, 2 4 stiprs smgiai kumiu ar koja galv. Tokias veikas gali padaryti kaltininkas, kuris siekia nukentjusiojo mirties, bet taip gali pasielgti ir siekiantis sunkiai sutrikdyti aukos sveikat asmuo. Gali bti, kad kaltininkui yra reikalingi bet kurie i i padarini: kaltininkas gali tiek aukos mirt, tiek sunk sualojim laikyti tinkama priemone siekiant pagrobti svetim turt, atkeryti aukai u jos netinkam elges ar apsiginti nuo upuolimo. Teismui, sprendianiam, kuris i i variant slypjo kaltininko galvoje nusikalstamos veikos momentu, reikms turi nebe tik veikos pobdis (kuris iuo atveju nra labai informatyvus), bet ir kitos bylos aplinkybs. Sprendimas tokiose bylose nra vienareikmis, tad teoriniu poiriu nra pagrindo vertinti vienokias ar kitokias teism ivadas kaip tinkamas arba klaidingas. Moksliniu aspektu dmesio vertos nusikalstamos veikos kvalifikacijos taisykls, kurios yra taikomos isprendus rodym vertinimo klausim ir padarius vien i mint galim ivad dl kaltininko siekio. Tuomet, kai padaroma ivada, kad kaltininkas siek nukentjusiojo mirties, jam inkriminuojamas nuudymas: baigtas, jei auka mirta, arba pasiksinimas nuudyti, jei auka
462

462

463 464 465

Lietuvos Aukiausiojo Teismo kasacin byla Nr. 2K 92/2006; Vilniaus m. pirmojo apylinks teismo baudiamoji byla Nr. 1-00893-270/2005. Kauno apygardos teismo baudiamoji byla Nr. 1-169/04. Kauno m. apylinks teismo baudiamoji byla Nr. 1-1335/2004. Vilniaus apygardos teismo baudiamoji byla Nr. 11-50/2004.

149

lieka gyva. iuo klausimu visa baudiamosios teiss doktrina ir teism praktika yra vieninga. Tuomet, kai siekio nuudyti nenustatoma, galimos ivados, kad gyvybs atmimo atvilgiu buvo (1) netiesiogin tyia arba, reiau, (2) neatsargumas. Jeigu auka mirta, kaltininko nusikalstama veika kvalifikuojama kaip (pirmu atveju) nuudymas netiesiogine tyia, arba, (antru atveju) sunkaus sveikatos sutrikdymo bei neatsargus gyvybs atmimo sutaptis466. Problematikesn kvalifikacija tuomet, kai auka, nepriklausomai nuo kaltininko valios, lieka gyva. Baudiamojoje teisje iuo klausimu esama dviej poiri. Pirmasis, kuris dominuoja Vokietijos ir jos baudiamosios teiss mokykla besiremiani valstybi baudiamojoje teisje, yra toks gyvybei pavojingo smurto aukos mirtis ar igyvenimas (kas danai priklauso nuo atsitiktinumo) neturi esmins reikms ksinimosi gyvyb kvalifikacijai. Nustaius kaltininko netiesiogin tyi nuudyti, taikomos tokios paios taisykls, kaip ir tiesiogins tyios atimti gyvyb atveju: mirties atveju baigtas nuudymas netiesiogine tyia, aukos igyvenimo atveju pasiksinimas atimti gyvyb netiesiogine tyia467. Kita pozicija (bdinga Lietuvos ir Rusijos (anksiau tarybinei) baudiamosios teiss doktrinai ir teism praktikai) kaltininkas neturi atsakyti u pasiksinim padaryti nusikalstam veik (pvz., nuudyti) netiesiogine tyia. Kaltininkas atsako tik u baigt nusikalstam veik. Paprastai tai bna baigtas sunkus sveikatos sutrikdymas. Teism praktikoje i mintis danai ireikiama formuluote: esant netiesioginei tyiai, nusikalstama veika kvalifikuojama pagal atsiradusius padarinius468. i formuluot teoriniu poiriu nra tiksli. Negali bti kalts ar tyios apskritai. Yra tik tyia nuudyti, sunkiai sutrikdyti sveikat ir panaiai. I formuluots nematyti, esant kokiai netiesioginei tyiai nusikalstama veika kvalifikuojama pagal faktikai kilusius padarinius. Ar turima galvoje netiesiogin tyia nuudyti ar netiesiogin tyia sunkiai sutrikdyti sveikat? Panau, kad mintas teiginys galioja nepriklausomai nuo to, koks nustatomas kaltininko tyios turinys. Kvalifikacijos rezultatai bna tokie gyvybei pavojing smurt pavartojs, bet aukos mirties nesieks (ksinsis netiesiogine tyia gyvyb) asmuo u ksinimsi gyvyb neatsako (jeigu auka nemirta), o atsako tik u ksinimsi faktikai kilusius padarinius. Manau, iuo atveju nukrypstama nuo subjektyvaus pakaltinimo principo ir objektyviam, danai nuo atsitiktinumo priklausaniam, kriterijui (kilusiems padariniams) teikiama pirmenyb prie subjektyvj (kaltininko tyios turin).
466

467

468

Kaip jau minjau iame darbe aptardamas padarini numatymo problemas, BK 132 ir 135 straipsnio sutapties kvalifikacija, nors teorijoje ir pripastama, gana sunkiai skinasi keli teism praktik. Wessels J. Baudiamoji teis. Bendroji dalis. 2003. P. 189; Herzberg R. D. Strafverzicht bei bedingt vorstzlichem Versuch?... // ibid., S. 311 318; Khler M. Zur Frage der Billigung des tatbestandlichen Erfolgs beim Totschlagsversuch // Juristenzeitung (JZ), 1981, No. 1, S. 35 37. Lietuvos Aukiausiojo Teismo senato 2004 m. birelio 18 d. nutarimas Nr. 46 Dl teism praktikos baudiamosiose bylose dl nusikaltim mogaus gyvybei. 6 p. // Teism praktika. 2004. Nr. 21; Lietuvos Aukiausiojo Teismo kasacin byla Nr. 2K 92/2006; Lietuvos Aukiausiojo Teismo kasacin byla Nr. 2K 219/2006.

150

Kuri pozicija Lietuvos baudiamajai teisei tinkamesn grietesn vokikoji, ar velnesn tradicin lietuvikoji (tarybin)? klausim galima velgti vairiais aspektais. velgiant formaliai, svarbi BK 22 straipsnio nuostata, apibrianti pasiksinim padaryti nusikalstam veik. BK 22 straipsnis nurodo, kad pasiksinimas gali bti tik tyinis veikimas ar neveikimas. Taiau jame nra nurodyta, kad pasiksinimas galimas tik tiesiogine tyia. Praktikai visi straipsn (ar, atitinkamai, analogik Rusijos Federacijos BK 30 str. 3 dalies nuostat) komentuojantys autoriai siaurinamai aikina pasiksinimo svok, apsiribodami tik tiesiogine tyia469. Bdingas argumentas pasiksinti netiesiogine tyia tiesiog nemanoma470. Pritariau Vokietijos mokslininkams ir praktikams, praktikai vieningai manantiems, kad yra prieingai471. Galima rasti daug praktini pavyzdi, kada kaltininkas nesiekdamas padarini, veikia keldamas didel pavoj jiems kilti ir taip smoningai leidia jiems atsirasti, bet padariniai neatsiranda i esms dl atsitiktinumo (supykus dl menkaverts prieasties duriama geram draugui peiliu kakl, kair krtins pus ir pan., ir draugas igyvena 472). Tokie atvejai, manytina, visikai atitinka tiek pasiksinimo, tiek netiesiogins tyios poymius, taigi galt bti vertinami kaip pasiksinimas netiesiogine tyia. Pasiksinimas netiesiogine tyia psichologikai yra manomas, tik galima kelti klausim, ar kaltininkas turt atsakyti u tok pasiksinim. Remiantis BK 22 straipsniu, tokia galimyb yra. Kuo grindiama pozicija, kad kaltininkas neturt atsakyti u pasiksinim netiesiogine tyia? Man nra tek sutikti pagrsto mokslinio atsakymo klausim. Lietuvos (ir Rusijos) baudiamosios teiss doktrinoje i pozicija priimama kaip savaime suprantama, tad jai pagrsti i esms joki argument nepateikiama. Taigi tenka paiam iekoti galim argument prie atsakomyb u pasiksinim netiesiogine tyia. Ar ksinimasis netiesiogine tyia nra pakankamai pavojingas, kad bt taikoma baudiamoji atsakomyb u tokio pobdio pasiksinim? Manyiau, taip nra. Tyinis ksinimasis, skirtingai nuo neatsargaus, net ir nekilus tyios turin einantiems padariniams, yra, manau, pakankamai didelio pavojingumo laipsnio, kad valstyb u j visais atvejais taikyt baudiamj atsakomyb, nesvarbu, ar toks nusikaltimas baigtas, ar ne, ar jis padarytas tiesiogine tyia, ar netiesiogine. Kaip teisingai
469

470

471

472

Lietuvos Respublikos baudiamojo kodekso komentaras. 2004. P. 141; Baudiamoji teis. Bendroji dalis. 2001. P. 250; .... . . . 2003. C. 240; ..., . . . . . . 2002. C. 371 373. Baudiamoji teis. Bendroji dalis. 2001. P. 250; .... . . . 2003. C. 240. Kaip elementari vadovlin tiesa vokiei autori darbuose yra nurodoma, kad pasiksinimas ir baigtas tyinis nusikaltimas skiriasi vien objektyviaisiais poymiais, o subjektyvieji yra identiki. Teigiama, kad tose sudtyse, kuriose baigtam nusikaltimui utenka netiesiogins tyios, jos pakanka ir pasiksinimo padaryti toki sudt atveju. r.: Gropp W. Strafrecht. Allgemeiner Teil. 2001. S. 287; Jescheck H. H. und Weigend T. Lehrbuch des Strafrechts. 1996. S. 513, 515. Vokietijos Aukiausiojo Teismo praktikos pavyzdiai, kuriose konstatuota neteisogin tyia pasiksinimo atveju nurodyti sekanio puslapio inaoje. r. Vilniaus apygardos teismo baudiamosios bylos Nr. 1-125/2005, 1-203/2005, Kauno apygardos teismo baudiamosios bylos Nr. 1-199/04, 1-249/2004.

151

paymi P. Dagel ir D. Kotov, atsakomyb pagal padarinius tai atsakomybs u neatsargias, bet ne u tyines nusikalstamas veikas modelis473. Ko gero, tikrasis pagrindas, kuriuo remiasi pozicija, pasisakanti prie atsakomyb u pasiksinim netiesiogine tyia, yra atsargus praktinis poiris i problem, siekis vengti baudiamosios atsakomybs subjektyvizacijos (atsakomybs pagal kalts turin), siekis kuo labiau objektyvizuoti baudiamj atsakomyb (taikyti atsakomyb pagal kilusius padarinius). Objektyvizuot atsakomyb, be abejo, lengviau taikyti praktikoje. Taiau, mano manymu, subjektyvaus pakaltinimo principu besiremianti baudiamoji atsakomyb turi tvirtesn teorin pagrind. Be to, manau, nereikt baimintis, kad atsakomybs u pasiksinim netiesiogine tyia taikymas bt neisprendiamas praktinis udavinys. Tokia atsakomyb yra nuo seno taikoma Vokietijos, jai giminik baudiamosios teiss prasme valstybi ir kit valstybi (pvz., vedijos) teism praktikoje 474. Taigi, manau, Lietuvos teism praktika taip pat galt atsisakyti atsakomybs pagal padarinius tyinse nusikalstamose veikose ir pereiti prie labiau teorikai pagrstos atsakomybs pagal tyios turin. Pastaroji ivada sujungia padaryt nedidel ekskurs netiesiogins tyios srit su tiesiogins tyios problematika. Lietuvos teism praktikoje atsakomyb pagal padarinius tyinse nusikalstamose veikose yra taikoma ne tik netiesiogins tyios, bet ir taip vadinamos neapibrtos (tiksliau alternatyvios) tyios atveju. Kaip minta, alternatyvi (neapibrta) tyia yra treias galimas subjektyvij poymi variantas, kuris gali bti nustatytas kaltininko veikai nepasiymint vienareikmiu kryptingumu (jei nenustatoma (1) apibrta tiesiogin tyia bei (2) netiesiogin tyia ar nusikalstamas pasitikjimas).
Kad vliau nekilt painiava, reikia ikarto isiaikinti termin neapibrta tyia ir alternatyvi tyia santyk. Kadangi tyia negali bti abstrakti, o tik konkreti, a pritariu mokslininkams, kurie nepripasta neapibrtos tyios475. Tyios neapibrtumo svokos
473 474

475

. ., . . ... 1974. C. 114. r.: pasiksinimo netiesiogine tyia (NT) sunkiai sutrikdyti sveikat (ukrsti IV) atvejis (jau mintas Vokietijos Aukiausiojo Teismo (BGH) 1988 m. lapkriio 4 d. sprendimas, BGHSt 36, 1); pasiksinimo NT nuudyti turk parduotuvs savinink, parduotuv metant butel degaus skysio, su tikslu kad isinedint i Vokietijos, butel metant netoli paties savininko ir deganio dujinio degiklio: BGH 2000 m. vasario 22 d. sprendimas Nr. 5 StR 573/99 // http://www.hrr-strafrecht.de/hrr/5/99/5-573-99.php3?suchwort=212& markieren=ja [apsilankyta 2007.05.02]; pasiksinimo NT nuudyti visa jga metant kirv u stiklini dur stovinio policininko galv atvejis: BGH 1980 m. liepos 16 sprendimas Nr. 2 StR 127/80 // Juristenzeitung (JZ), 1981, No. 1, S. 35 37; pasiksinimo NT nuudyti KET paeidj automobiliu persekiojant policinink, policijos automobil sunkveimiu taranuojant esant 100 km/h greiiui, atvejis: BGH 1968 m. vasario 9 d. sprendimas 4 StR582/67 // Neue Juristische Wochenschrift (NJW), 1968, Heft 14, S. 660 662; pasiksinimas NT sunkiai sutrikdyti KET paeidj stabdanio policininko sveikat, paeidjui dideliu greiiu pasukant automobil policinink, kuris sualojim ivengia tik staiga okdamas al: vedijos Aukiausiojo Teismo 2002 m. spalio 28 d. sprendimas Nr. Az. B 329/02, r.: Zila. J. Stafrechtlicher Vorsatz...//ibid., S. 60. Piesliakas V. Lietuvos baudiamoji teis. 2006. P. 366; . . . // . 2002. No. 12. C. 48; . ., o . . . 1972. C. 97. ie autoriai kategorikai nepasisako prie pat termin neapibrta tyia, bet paymi, kad tyia neapibrta negali bti, ji gali bti alternatyvi. Tik alternatyvi tyi pripaino ir carins Rusijos profesorius S. Poznyev, . . . 1912. C. 284 -285. Vokietijos baudiamojoje teisje dar 1810 metais Gnner (Gioner) ra, kad tai, kas vadinama neapibrta tyia, yra anaiptol neapibrta, bet alternatyvi tyia (r.: Krug, A. O. ber dolus und culpa...

152

baudiamosios teiss terminijoje atsiradim, manau, slygojo tai, kad kaltininkai danai nesugeba paaikinti, ko jie siek darydami nusikalstam veik. Taiau baudiamajame statyme visos nusikalstam veik sudtys yra aikiai apibrtos, ir kaltinink tyios turin visuomet galima sutalpinti vienos ar keli sudi aikiai apibrtus rmus. Kaip jau ne kart buvo nurodyta baudiamosios teiss doktrinoje, kaltininko parodymai yra labai abejotinas duomen apie subjektyviuosius nusikalstamos veikos poymius altinis (netgi kaltininkui stengiantis bti nuoirdiu)476. Jei kaltininkas smogia peiliu mogui kairi krtins pus ir paskui apklausiamas parodo, kad jis joki konkrei padarini nesiek ir i viso negalvojo apie padarinius, tai dar toli grau nereikia, kad mes turime priimti tokius parodymus paodiui. Kalbant baudiamosios teiss terminais, tokioje situacijoje galima alternatyvi tyia gali bti, kad kaltininkui buvo reikalingi bet kurie i keli konkrei, skirtingose nusikalstam veik sudtyse aprayt, padarini.

Kaip kvalifikuoti nusikalstam veik, jeigu padaroma ivada, kad kaltininkas veik su alternatyvia tyia, t. y. siekdamas keli panaaus pobdio padarini? Kurie i siekiam padarini (sunkiausi ar lengviausi) turt atsispindti kvalifikacijoje? Baudiamosios teiss teorijoje nemaai autori pasisako u pirmenyb sunkiausiems i siekiam padarini 477, kai kurie u pirmenyb lengviausiems478. Pasisakani u lengviausius padarinius nukreipto siekio inkriminavim autori manymu, ioje diskusijoje reikia vadovautis in dubio pro reo (lot. (nepaalinami) neaikumai aikinami kaltinamojo naudai) principu479. Nenoriau sutikti su iuo silymu. Manau, tokiais atvejais, kai kaltininko veika atitinka dvi sudtis, kuri negalima inkriminuoti kartu ir kuri viena yra baudiama grieiau nei kita, taikytina kitokia norm konkurencijos taisykl sunkesnis nusikaltimas apima lengvesn480. Kitokia ivada, manau, bt
1854/1968. S. 58 59). Su ia pozicija XIX a. konkuravo dolus generalis (lot. bendroji tyia) svoka, i esms atitinkanti termin neapibrta tyia. Dolus generalis tuo metu reik, kad kaltininko veika nukreipta ne sveikatos sutrikdym, ne nuudym, bet neapibrt ir nedetalizuot sualojim apskritai, apimant bet kokius sualojimus ir gyvybs atmim (Krug. A. O., ibid., S. 75). Taiau madaug nuo XX a. pradios (vis pirma K. Binding) buvo praktikai visuotinai pripaintas tyios konkretumo reikalavimas ir liko tik alternatyvios tyios svoka. Plaiau apie alternatyvi tyi ir jos istorin vystymsi r.: Jakobs G. Gleichgltigkeit als dolus indirectus // ibid., S. 584 599; Fischer M. Wille und Wirksamkeit. 1993; Puppe I. Der Vorstellungsinhalt des dolus eventualis // ibid., S. 23-28. Paymima, kad danai kaltininkai elgiasi vedami ne tiek racionali apsvarstym, bet emocionaliai, danai vedami tik daugiau maiau suvokt (ar nesuvokt) potrauki, kuriuos suvokti paiam kaltininkui, nekalbant apie j ireikim odiais prajus kiek laiko, yra pakankamai sudtinga. r.: Trck T. Die Problematik der Rechtsprechung des BGH zum bedingten Ttungsvorsatz // ibid, S. 236; Schiemann A. Kann es einen freien Willen geben? - Risiken und Nebenwirkungen der Hirnforschung fr das deutsche Strafrecht // Neue Juristische Wochenschrift (NJW), 2004, No. 29, S. 2057; Roxin C. Strafrecht. Allgemeiner Teil. 1997. S. 375, 418. Piesliakas V. Lietuvos baudiamoji teis. 2006. P. 367; . . . // , C. 48; . . // . 1997. No. 3. . 11 12; . ., . . ... 1974. C. 114; . ., o . . . 1972. C. 103. Pvz., vokiei profesorius E. J. Lampe, r.: Fischer M. Wille und Wirksamkeit... 1993. S. 23. Ibid. r. Baudiamoji teis. Bendroji dalis. 2001. P. 340.

476

477

478 479 480

153

kelias kaltinink nebaudiamum u sunkesnj nusikaltim. Tuo tarpu baudiant u sunkesnj, kaltininkas kartu faktikai atsako ir u lengvesnj nusikaltim. Lietuvos teism praktika ir kai kurie Lietuvos ir Rusijos mokslininkai nepalaiko n vienos i i nuomoni ir suka dar kitu keliu vadovaujasi ne kaltininko tyios turiniu, bet faktikai kilusiais padariniais: kai yra tiesiogin neapibrta tyia, veika kvalifikuojama pagal atsiradusius padarinius481. Manau, vertinant toki pozicij, esminis klausimas bt toks jei teismas nustat, kad kaltininkas veik su siekiu nuudyti (tegu kartu nustatytas ir siekis sutrikdyti sveikat), kodl kaltininkui neturt kilti atsakomyb u nuudym (baigt arba pasiksinim nuudyti)? Jeigu nustatoma, kad kaltininkas turjo tik siek nuudyti, dl jo nusikalstamos veikos kvalifikavimo kaip nuudymo niekam abejoni nekyla. Jei alia io siekio nustatoma dar papildomas siekis sutrikdyti sveikat, atsitiktinai nekilus mirtiniems padariniams, atsakomyb u nuudym, pagal Lietuvoje susiklosiusi teism praktik, nekyla. Kaltininkas atsako vien u sunk sveikatos sutrikdym. Kokiais pagrindais kaltininkui inyksta atsakomyb u pasiksinim nuudyti, jei teismas yra nustats, kad kaltininkas siek aukos mirties? Manau, pagrstesn nuomon, kad jokio pagrindo inykti atsakomybei u pasiksinim nuudyti nra. Kvalifikacijos pagal faktinius padarinius, o ne pagal sunkiausios tyios turin ydingumas rykiai pasimato tuomet, kai kaltininkui nepavyksta sukelti joki sunki padarini. Tokiu atveju, kaltininkas, kuris veik su tyia nuudyti, bet turjo ir maesns alos sieki, i viso neatsakyt (jei alos nepadaro) arba atsakyt tik u nesunk sveikatos sutrikdym (jei tik tiek jam pavyksta padaryti), kas manytina, bt aikiai neteisinga482.
J. R. buvo nuteista u tai, kad, tikdamasi utikti darb einani V. ., automobiliu vaiavo netoli V. . nam, ir, pamaiusi j einant kelkraiu, ivaiavo prieing kelio pus ir smoningai partrenk V. . Nukentjusiajai parkritus, J. R. ilipo i automobilio ir peiliu sudav smg V. . kaklo kair pus, j sualodama. V. . aktyviai pasiprieinus ir nulus peilio geletei, J. R. i vykio vietos pabgo. V. . padaryti sualojimai vertinti kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Apeliacins instancijos teismas, kvalifikuodamas J. R. nusikalstam veik pagal BK 138 straipsnio 1 dal, konstatavo, kad ji veik neapibrta tyia, kuri apm tiek kno sualojimo padarym, tiek ir gyvybs atmim, todl veika kvalifikuojama pagal kilusius padarinius.
481

482

Lietuvos Aukiausiojo Teismo senato 2004 m. birelio 18 d. nutarimas Nr. 46 Dl teism praktikos baudiamosiose bylose dl nusikaltim mogaus gyvybei. 6 p. // Teism praktika. 2004. Nr. 21; Lietuvos Aukiausiojo Teismo kasacins bylos Nr. 2K 535/2004, 2k-378/2004. Taip pat Lietuvos Respublikos baudiamojo kodekso komentaras. 2004. P. 109; . . ..., 2003. C. 104; . . . 2000. C. 39; . ., . . . 1987. C. 40. Taip pat teigia P. Dagel, D. Kotov bei G. Zlobin, B. Nikiforov, r.: . ., . . ... 1974. C. 114; . ., o . . . 1972. C. 103.

154

Lietuvos Aukiausiasis Teismas panaikino apeliacins instancijos sprendim ir paliko galioti pirmos instancijos nuosprend, kuriuo J. R. buvo nuteista u pasiksinim nuudyti, t. y. pagal sunkiausius padarinius nukreipt siek483.

Kaip matome, susidrus su aikiai nelogiko sprendimo grsme, Lietuvos Aukiausiasis Teismas nukrypo nuo taisykls, kad esant alternatyviai tyiai nusikalstama veika kvalifikuojama pagal faktikai kilusius padarinius, o ne pagal sunkiausius padarinius nukreipt siek. Manau, teoriniu poiriu tai visikai teisingas sprendimas ir belieka viltis, kad tokia kvalifikacija teism praktikoje su laiku bus nebe iimtis, bet taps taisykle.

483

Lietuvos Aukiausiojo Teismo kasacin byla Nr. 2K 586/2004.

155

3. 2. Valinis momentas netiesioginje tyioje 3. 2. 1. vadins pastabos BK 15 straipsnio 3 dalyje statym leidjas alia intelektinio netiesiogins tyios momento iskiria valin moment, j formuluodamas taip: asmuo kodekse numatyt padarini nenorjo, bet smoningai leido jiems atsirasti. i formuluot susideda i dviej dali: negatyvios, kuria paneigiamas padarini noro (siekio) buvimas ir pozityvios, kuria formuluojama specifin, tik netiesioginei tyiai bdinga kaltininko nuostata sukelt padarini atvilgiu. Negatyvioji netiesiogins tyios valinio momento dalis pabria io momento skirtum nuo tiesiogins tyios valinio momento. Kaip ankstesniame skyriuje buvo aptarta, tiesiogins tyios valin moment galima nustatyti tuomet, kai kaltininkui jo realizuoti kodekse aprayti padariniai (ar kiti objektyvs nusikalstamos veikos poymiai) yra reikalingi (jo siekiami). Netiesiogin tyia gali bti nustatyta tik tuomet, kai sukelti padariniai kaltininkui nra reikalingi, t. y. nra nei galutinis, nei tarpinis tikslas, jie nra ir su galutiniu ar tarpiniu tikslu neivengiamai kylantys lygiagrets padariniai. Pozityvioji netiesiogins tyios valinio momento dalis (smoningas leidimas padariniams atsirasti) tradicikai yra laikoma pagrindiniu netiesiogins tyios ir nusikalstamo pasitikjimo atribojimo kriterijumi. Jeigu asmuo smoningai leidia padariniams atsirasti, jis nusikalstam veik padaro netiesiogine tyia, jeigu jis lengvabdikai tikisi BK numatyt padarini ivengti (BK 16 straipsnio 2 dalis), nusikalstam veik padaro dl nusikalstamo pasitikjimo. Abi ios formuluots turi griet (bet nebtinai aiki) rib, jos nepersidengia ir viena kit alina. I karto btina pabrti, kad formuluot smoningai leisti padariniams kilti (kaip ir lengvabdikai tiktis padarini ivengti) yra grynai baudiamoji teisin formuluot. Savaime, be specialaus teisinio aikinimo, ji neatskleidia savo turinio. Asmeniui, neturiniam teisinio pasiruoimo, ji visikai nieko tikro nesako. Tokio termino neturi kiti mokslai (psichologija, psichiatrija). Savo turiniu jis neturi tikslaus atitikmens ir kasdienje kalboje. Kaip baudiamojoje teisje aikinamas netiesiogins tyios valinio momento turinys? iuo klausimu galima iskirti tris principines autori pozicijas. Pirmoji netiesiogins tyios valinis momentas aikinamas kaip savarankikas netiesiogins tyios poymis, jam suteikiamas konkretus psichinis (emocinis) turinys. Valinis momentas laikomas pagrindiniu kriterijumi atribojant netiesiogin tyi ir nusikalstam pasitikjim. Antroji netiesiogins tyios valinis momentas laikomas teisine fikcija, kuri neturi jokio specifinio psichinio turinio. Netiesiogin tyia nuo nusikalstamo pasitikjimo atribojama per intelektin moment

156

(suvokimo (numatymo) laipsn), o valinio momento, kaip tuios ir jokios praktins reikms neturinios svokos, siloma atsisakyti. Treiosios pozicijos atstovai deklaruoja, kad valinis momentas yra pagrindinis netiesiogins tyios ir nusikalstamo pasitikjimo atribojimo kriterijus. Laikydamiesi tradicijos (arba net statymo reikalavimo) netiesioginje tyioje iskirti valin moment, ios grups autoriai pasisako prie silymus jo atsisakyti. Kartu jie kritikuoja bandymus netiesiogins tyios valin moment aikinti i kaltininko emocij perspektyvos. Deja, jie patys nepateikia jokio logiko ir turiningo io netiesiogins tyios valinio momento paaikinimo. Pastarosios pozicijos alinink kritikai teigia, kad ie autoriai valin moment apibdina tuiomis teisinmis svokomis484. 3. 2. 2. Netiesiogins tyios valinis momentas kaip emocin kaltininko nuostata Autoriai, netiesiogins tyios valinio momentui suteikiantys specifin psichologin turin, aikina j kaip tam tikr kaltininko emocin nuostat nusikalstamos veikos metu realizuojam objektyvij poymi (padarini ar kt.) atvilgiu. Kaip buvo minta atskleidiant tiesiogins tyios valin moment, iuolaikinje psichologijoje vyrauja nuomon, kad asmens elgesio psichin reguliacij galima paaikinti per intelekto, poreiki (motyv) ir emocij triad. Taigi baudiamosios teiss mokslininkai netiesiogins tyios valin moment danai sieja su vienu i ios triados element, o btent - emocijomis. Kiti triados nariai atkrenta savaime: intelektas, suprantama, sietinas su intelektiniu, o ne valiniu netiesiogins tyios momentu, o motyvacijos sieti su netiesiogins tyios valiniu momentu negalima dl to, kad pasireikia tik tiesioginje tyioje. Baudiamojoje teisje sutinkamos dvi teorijos, aikinanios netiesiogins tyios valin moment per kaltininko emocij prizm pritarimo (sutikimo) teorija ir abejingumo teorija. 3. 2. 2.1. Pritarimo (sutikimo) teorija Pritarimo (sutikimo) teorija (vok. Billigungs- (Einwilligungs-) theorie) teigia, kad netiesiogins tyios atveju kaltininkas palankiai iri numatom padarini kilim, jiems pritaria ir su jais sutinka. Kitaip tariant, galimi padariniai kaltininkui kelia teigiamas emocijas, jam yra priimtini. Kaltininko pritarimui galimiems padariniams atskleisti ios teorijos atstovai paprastai naudoja taip vadinam pirmj Franko formul: jeigu padaroma ivada, kad kaltininkas bt veiks ir tuomet, jei suvokt galimus padarinius kaip tikrai kilsianius, tuomet
484

nusikalstamos veikos

aplinkybi realizavimas kaip kaltininko elgesio motyvas ir tikslas (aplinkybi realizavimo siekis)

Puppe I. Der Vorstellungsinhalt des dolus eventualis // ibid., S. 6, 8, 9, 11; Herzberg R. D. Aids: Herausforderung und Prfstein des Strafrechts // ibid., S. 475.

157

jis veikia tyia, o jei manoma, kad jis, bdamas tikras dl padarini kilimo, susilaikyt nuo veikos, jo tyios nra485. Pritarimo (sutikimo) teorija buvo plaiai remiamasi XX a. pradios Vokietijos teism praktikoje ir doktrinoje486. Tarpukario Lietuvoje Franko formule kaip tyios testu vadovavosi V. Stankeviius487. ved baudiamosios teiss specialistas J. Zila nurodo, kad, ia formule neretai pasiremiama ir dabartinje vedijos Aukiausiojo Teismo praktikoje488. Netiesiogins tyios valin moment kaip kaltininko sutikim ar pritarim padariniams aikino kai kurie tarybiniai mokslininkai (B. Utiovskij, G. Kryger, J. Voroylyn) 489. Dabartinje Rusijos baudiamojoje teisje prie aptariamos teorijos atstov i dalies galima priskirti A. Rarog, N. Kuznecov, I. Tiakov, V. Nersesian490. Sutikimas su galimais padariniais kaip alternatyvus (su abejingumu) netiesiogins tyios poymis yra minimas ir Vilniaus universiteto ileistame baudiamosios teiss vadovlyje491. Baudiamosios teiss teorijoje pritarimo (sutikimo) teorija kritikuojama maiausiai trimis aspektais. Vis pirma, kaip paymi K. Roksin, kaltininko pritarimas (sutikimas) galimiems padariniams yra greiiau bdingas tiesiogins, o ne netiesiogins tyios atveju492. Tiesiogin tyia galima netgi tuomet, kai kaltininkui jo veikos padariniai reikalingi, nors ir emocikai nemalons (pvz., jo tiksl neivengiamai lydintys lygiagrets padariniai). Tokie padariniai vis tiek yra kaltininko siekiami. Situacija, kad kaltininkui nereikalingi (jo nesiekiami) padariniai bt jam pageidautini ir jis pritart toki padarini atsiradimui, ypa turint galvoje, kad tai ne bet kokie, o itin alingi padariniai, manytina, yra vargiai manoma ar bent galima tik iimtinai retais atvejais. Taigi toks netiesiogins tyios valinio momento aikinimas praktikai sutapatina
485

486

487 488 489

490

491 492

io kaltininko tyios testo autorius vienas ymiausi XIX a. pab. - XX a. pradios vokiei profesori R. Frank (1860 - 1934), normins kalts teorijos tvas. Pats R. Frank nebuvo pritarimo teorijos atstovas. Jis pasisak u tai, kad netiesioginei tyiai apibdinti utenka intelektinio momento (intelektin teorija). Plaiau r. 3. 2. 3. 2. skyriuje. Roxin C. Strafrecht. Allgemeiner Teil. 1997. S. 378; Schroth U. Vorsatz als Aneignung... 1994. S. 97. Nuo XX a. vidurio Vokietijos teism praktikoje (Odinio diro byla, BGHSt 7, 363, ji bus aptarta vliau) pritarimo svoka imta aikinti platesne teisine prasme, es, pritarimas padariniams gali bti ir tuomet, kai kaltininkui galimi padariniai yra nemalons. Taiau, mano nuomone, toks aikinimas yra ne pritarimo teorijos patobulinimas, bet pritarimo teorijos atsisakymas. Kitaip mano V. Grop, r.: Gropp W. Strafrecht. Allgemeiner Teil. 2001. S. 163, 164. Stankeviius V. Baudiamoji teis. 1925. P. 51, 52. Zila J. Strafrechtlicher Vorsatz...// ibid. 2003. S. 56. . . . 1950. C. 261, 262; . ., . . . 1987. C. 32. Pastarieji autoriai autoriai netiesiogins tyios valin moment apibria alternatyviai kaip pritariani vidin pozicij padarini atvilgiu (=pritarimo teorija) arba abejingum padarini atvilgiu (=abejingumo teorija). ie autoriai (iskyrus V. Nersesian) netiesiogins tyios valin moment taip pat apibria alternatyviai kaip pritariani vidin pozicij padarini atvilgiu (=pritarimo teorija) arba abejingum padarini atvilgiu (=abejingumo teorija). r.: . . ..., 2003. C. 96, 97; ..., . . . . . . 2002. C. 316; . . . 2002. C. 98. Baudiamoji teis. Bendroji dalis. 2001. P. 207. Roxin C. Strafrecht. Allgemeiner Teil. 1997. S. 378, 379.

158

netiesiogin tyi su tiesiogine tyia. Juo vadovaujantis bt itin susiaurinta ar net inykt netiesiogins tyios taikymo sritis, nepagrstai ipleiant nusikalstamo pasitikjimo ribas. Pavyzdiui, remiantis pritarimo teorija nebt galima nuteisti u tyin nusikaltim asmen, kurie, siekdami sav tiksl, elgiasi nepapratai rizikingai, keldami aikiai netoleruotin pavoj kito mogaus gyvybei ar sveikatai. Chrestomatiniu kritiniu pritarimo teorijai pavyzdiu yra tapusi Vokietijos Aukiausiojo Teismo (BGH) Odinio diro byla (vok. Lederrimmen-Fall):
K ir J nusprend apiplti j pastam M. Pradioje jie planavo M jo bute prismaugti diru iki smons netekimo, ir tuomet pagrobti daikt. Taiau, kadangi jie suprato, kad smaugimas gali baigtis M mirtimi, kurios kaltininkai norjo ivengti, J pasil M neutralizuoti kitu bdu smogti jam smlio maiu galv, ir taip apsvaiginti j nepadarant joki rimt sualojim. K sutiko su J pasilymu. Plimo metu kaltininkams nepavyko M apsvaiginti smogiant smlio maiu, kilo mutyns, tad K ir J umet jam ant kaklo i diro padaryt kilp ir smaug iki tol, kol M nustojo judti. Pam M daikt jie prijo pairti, ar M kvpuoja. Nepastebj M gyvybs enkl, kaltininkai puol gaivinti nukentjusj, taiau j pastangos buvo bevaiss. K ir J buvo nuteisti dl nuudymo netiesiogine tyia. Teismas nurod, kad netiesiogin tyia gali bti ir tuomet, kai nusikalstamos veikos padariniai kaltininkams nra malons (kaip ir iuo atveju), taiau didelis veikos pavojingumas neleidia jiems pagrstai tiktis geros veikos baigties493.

ioje byloje i ties vargu ar galima velgti kaltinink emocin (vidin) pritarim, sutikim su j pastamo nukentjusiojo mirtimi, lygiai, kaip jo nebt galima velgti jau mintoje rusikos rulets byloje, kurioje apsvaig mylimieji dl pramogos po du kartus ov vienas kitam smilkin i viena kulka utaisyto revolverio ir paskutinis vis tapo lemtingu 494, arba dar viename chrestomatiniame dar 1911 m. Lacmann pateikto Layb audykloje pavyzdyje (vok. Lacmannsche Schiessbudenfall), kuriame jaunuolis mugje susilaino, ar jis sugebs audamas imuti merginai i rankos jos laikom ma stiklo rutuliuk ir kliud merginos rank495. Remiantis pritarimo (sutikimo) teorija, visuose iuose atvejuose nebt galima nustatyti kaltinink netiesiogins tyios dl nuudymo ar (paskutiniame pavyzdyje) dl sveikatos sutrikdymo . Tokia pozicija, manau, bt nepagrstai velni kaltinink atvilgiu. Pritarimo (sutikimo) teorija yra kritikuojama ne tik dl i jos sekani ivad, kurios yra nepriimtinos tiek baudiamuoju politiniu (dl pernelyg velnaus itin pavojing veik kaltinink teisinio vertinimo), tiek sisteminiu (dl netiesiogins tyios faktinio ibraukimo i kalts form
493

494

495

Vokietijos Aukiausiojo Teismo 1955 m. balandio 22 d. sprendimas Nr. 5 StR 35/55, skelbtas BGHSt 7, 363 ir NJW 1955, 1688. Taip pat r.: Gropp W. Strafrecht. Allgemeiner Teil. 2001. S. 160, 161, 164; Roxin C. Strafrecht. Allgemeiner Teil. 1997. S. 373; Kpper G. Zum Verhltnis von dolus eventualis...// ibid., S. 764. Australijos Viktorijos valstijos Aukiausiojo Teismo 1999 m. byla R v Faure, // http://www.austlii.edu.au/au/cases/vic/VSCA/1999/ 166.html [apsilankyta 2007.02.09]. Roxin C. Strafrecht. Allgemeiner Teil. 1997. S. 385; Schroth U. Vorsatz als Aneignung... 1994. S. 99.

159

sistemos) aspektu. Netinkamos teorijos ivados paprastai leidia numanyti apie teorijos ir jos ivad ieities tako (pamato) ydingum. Baudiamosios teiss doktrinoje kritika pritarimo Kaip jau minjau, pritarimo (sutikimo) teorijos ieities takas yra kaltininko emocin nuostata nusikalstamos veikos metu realizuojam objektyvij poymi (padarini ar kt.) atvilgiu. Baudiamojoje teisje isakoma nuomon (jau minta aptariant tiesiogins tyios valin moment), kad asmens emocij atspalviai tai ne nusikalstam veik, jos pavojingum, bet kaltininko asmenyb apibdinantis poymis ir jie neturt bti reikmingi nustatant nusikalstamos veikos poymius (jos kalts form)496. kaltininko nusikalstam elges lydinias jo emocijas galbt galima atsivelgti tik skiriant bausm kaip kaltininko asmenyb apibdinant poym (BK 54 str. 2 d. 5 p.). Kaip paymi I. Pupe, dana klaida baudiamojoje teisje yra tai, kad tarp tyios ir neatsargumo poymi traukiami psichiniai reikiniai, kurie apskritai egzistuoja, lydi nusikalstamos veikos padarym, taiau neturi didesns reikms vertinant nusikalstamos veikos pavojingum497. Nemaos dalies autori nuomone, emocijos kaip tik ir yra vienas toki psichini reikini498. Kaltininko jausmai, pritarimai/nepritarimai, vairios vidins nuostatos priklauso visai kitam pasauliui. Visa tai leidia daryti kaltininko pair etinius vertinimus, bet negali padti atriboti tyins nusikalstamos veikos nuo neatsargios499. Kaltinink smerkiame ne dl to, k jis jauia, bet dl to, k jis smoningai daro500. Svarbiausia yra kam asmuo apsisprendia, o ne su kokiais jausmais ir viltimis jis tai daro501. 3. 2. 2. 2. Abejingumo teorija Kita netiesiogins tyios valin moment aikinanti teorija, stovinti ant t pai pamat, kaip ir pritarimo (sutikimo) teorija, yra abejingumo teorija (vok. Gleichgltigkeitstheorie). Pagal i, 1930 metais pasirodiusiame vokiei profesoriaus K. Engi (K. Engisch) veikale Untersuchungen ber Vorsatz und Fahrlssigkeit im Strafrecht (Tyios ir neatsargumo tyrinjimai baudiamojoje teisje) ivystyt teorij, netiesiogins tyios valiniam momentui bdinga, kad kaltininko nejaudina galimi padariniai (nesukelia jam koki nors jausm,
496

(sutikimo) teorijai yra nukreipta ir jos pamatus.

497 498

Schroth U. Vorsatz als Aneignung... 1994. S. 102; Kpper G. Zum Verhltnis von dolus eventualis, Gefhrdungsvorsatz und bewusster Fahrlssigkeit // ibid. S. 764; Schumann H. Zur Wiederbelebung des voluntativen Vorsatzelements durch den BGH // ibid., S. 430. Tokios pat nuomons laikosi ir sekaniose inaose nurodyti autoriai. Puppe I. Der Vorstellungsinhalt des dolus eventualis // ibid., S. 40. Schnke A., Schrder H., Sternberg-Lieben D. Strafgesetzbuch. Kommentar. 27. Auflage. 2006. 15. Rn. 11; Brammsen J. Inhalt und Elemente des Eventualvorsatzes... // ibid., S. 77. Kaufmann Arm. Der dolus eventualis im Deliktsaufbau. // ibid., S. 78 79. Analogikai Schroth U. Vorsatz als Aneignung... 1994. S. 102. Puppe I. Der Vorstellungsinhalt des dolus eventualis // ibid. S. 32. Roxin C. Strafrecht. Allgemeiner Teil. 1997. S. 380.

499

500 501

160

emocij), jis galimiems padariniams yra absoliuiai abejingas . Vokietijoje ia teorija iuo metu remiasi tik pavieniai autoriai. Taiau j galima pavadinti vyraujania Rusijos ir Lietuvos baudiamojoje teisje. Rusijos baudiamojoje teisje situacija domi tuo, kad abejingumas, kaip alternatyvus netiesiogins tyios poymis, buvo trauktas naujj baudiamj statym (RF BK 25 str. 3 d.)503. Lietuvoje nuo antrosios XX a. puss (1972 met baudiamosios teiss vadovlio) iki dabartini laik (2006 m. V. Piesliako vadovlio) smoningas leidimas kilti padariniams taip pat aikinamas kaip abejinga kaltininko paira toki pasekmi atsiradim, indiferentikumas504, absoliutus abejingumas galim padarini atvilgiu505. Toks aikinimas sutinkamas ir teism praktikoje506. Viena i abejingumo teorijai isakom kritini pastab yra tai, kad abejingumas nra toks poymis, kuris bt bdingas tik netiesioginei tyiai ir atribot j nuo nusikalstamo pasitikjimo ar tiesiogins tyios507. I ties, tuomet kai tam tikri padariniai nra galutinis kaltininko tikslas, o tik priemon jam pasiekti arba jie yra alutiniai, taiau neivengiami padariniai, visikai natralu, kad ir tiesiogine tyia veikianiam kaltininkui jie gali nekelti jokiu emocij. I kitos puss, neatsargiai besielgianiam asmeniui (pvz., savo pykt noriniam ilieti asmeniui, suduodaniam vien smg kumiu oponentui skruost ar koja pilv) galima mogaus mirtis nuo io smgio nusikalstamos veikos metu taip pat gali n kiek nerpti ir nejaudinti, jei jo visos emocijos tuo momentu sukasi vien apie vykus konflikt (jis jauia pykt, nuoskaud, apmaud, baim dl galimo garbs praradimo aplinkini akyse ir pan). K. Roksin pastebi, kad abejingumo teorija veda prie ne visai logik ivad ir tuomet, kai yra prieinga situacija - asmuo nra emocikai indeferentikas galim padarini atvilgiu, taiau vis tik elgiasi labai pavojingai508 (tokios situacijos, manytina, visikai realios bylose dl nuudymo turto grobimo ar smurtavimo siekiant pamokyti metu). Manytina, kad i ties, sprendiant ar kaltininko nusikalstama veika vertintina kaip tyin ar neatsargi, aplinkybi, kad kaltininkas veik itin pavojingai ir tai suvok, neturt (neatsargumo naudai) nusverti
502

502

503

504 505 506

507

r. Roxin C. Strafrecht. Allgemeiner Teil. 1997. S. 380; Schroth U. Vorsatz als Aneignung... 1994. S. 100; Kpper G., ibid., S. 767. << , (), , , .>> - C ( 25 2005 .). : . 2005. Tarybin baudiamoji teis. 1972. P. 165. Piesliakas V. Lietuvos baudiamoji teis. 2006. P. 358, 359, 387. Lietuvos Aukiausiojo Teismo kasacin byla Nr. 2K 354/2007; Lietuvos Aukiausiojo Teismo senato 2004 m. birelio 18 d. nutarimas Nr. 46 Dl teism praktikos baudiamosiose bylose dl nusikaltim mogaus gyvybei. 5 p.// Teism praktika. 2004. Nr. 21. . . . 2004, C. 37, 38, 44; . ., . . ... 1974. C. 103; . . . 1950. C. 268. Roxin C. Strafrecht. Allgemeiner Teil. 1997. S. 380.

508

161

aplinkyb, kad jis baiminosi, kad nekilt realiai gresiantys padariniai (kaip teisingai ir buvo nusprsta odinio diro byloje). Baudiamosios teiss doktrinoje atkreipiamas dmesys ir asmens emocins bsenos (pvz., abejingumo) rodinjimo sunkumus. Teismas gali daugiau maiau patikimai nustatyti tokius psichinius reikinius, kurie analogikose situacijose pasireikia daugma visiems asmenims. Pavyzdiui, teismas, remdamasis socialiai subrendusio protingo mogaus kriterijumi ir kaltininko veikos pobdiu bei kitomis objektyviomis aplinkybmis, gali palyginus patikimai nustatyti, ar kaltininkas suvok nusikalstamos veikos aplinkybes, ar numat ir kokiu laipsniu numat nusikalstamos veikos padarinius. Taiau patikimai nustatyti individualius psichinius fenomenus, pavyzdiui, emocijas, teismui danai bt neveikiama uduotis (ypa turint galvoje, kad teismas negalt tiktis paties kaltininko nuoirdios pagalbos nustatant atsakomybei esmin reikm turinias aplinkybes, taip pat turint galvoje fiziologikai apsvaigusio asmens emocij aikinimosi sunkumus, atskir bendrinink emocij nustatinjimo ir kitus sunkumus)509. Taigi, manau, yra visikai pagrsta mintis, kad ir rodinjimo aspektu baudiamajame statyme kaltininko painimo psichologizacijos)510. alia i sisteminio, procesinio ir baudiamj politinio pobdio pastab, abejingumo teorijai, kaip ir giminikai pritarimo (sutikimo) teorijai, taikytina ta pati jos ieities tak nukreipta pastaba kaltininko emocij sritis (tam tikros emocijos arba emocinis altumas galim padarini atvilgiu) apibdina ne nusikalstam veik, o kaltininko asmenyb, tad emocijos nra tinkamas kalts form ir j ri atribojimo kriterijus ir juo nereikt remtis aikinant netiesiogins tyios (kaip ir kit kalts form ri) turin. 3. 2. 3. Netiesiogins tyios valinis momentas kaip teisin fikcija Kritikai vertinus netiesiogins tyios valinio momento aikinim per kaltininko emocij prizm, kyla klausimas kuo remiantis aikinti moment? I mogaus elgesio psichini reguliatori triados atmetus intelekt, poreikius (su motyvacija) ir, galiausiai, emocijas, nebelieka psichini reikini, kuriuos galtume susieti su netiesiogins tyios valiniu momentu. Perasi ivada, kad iam momentui negalima suteikti jokio psichinio turinio, kad tai
509

reikt kiek manoma vengti gilaus ir individualaus psichologinio reikalaujani svok (perteklins baudiamosios teiss

510

Atkreiptinas dmesys, kad kalba eina ne apie iskirtin emocij stiprum (afekt), bet emocij, nepasiekusi afekto intensyvumo, pobd. Morselli E. Die subjektiven Elemente der Straftat aus kriminologischer Sicht // Zeitschrift fr die gesamte Strafrechtswissenschaft (ZStW) 107 (1995), Heft 2. S. 356; . ., o . . . 1972. C. 252.

162

tuia, fiktyvi ir perteklin svoka. Kitas klausimas kaip tuomet atriboti netiesiogin tyi nuo nusikalstamo pasitikjimo? 3. 2. 3. 1. Padarini nevengimo teorija Kaip galim problemos sprendim XX a. pradios vokiei mokslininkas Finger pasil, o vliau ymus vokiei profesorius Armin Kaufman (A. Kaufmann) 1958 m. ipltojo negyvendintos ivengimo valios arba padarini nevengimo teorij (vok. Theorie des nicht bettigten Vermeidenswillens). Pasak A. Kaufman, asmuo veikia netiesiogine tyia, kai jis alia savo veikos tiesioginio tikslo numato galimus alutinius padarinius ir nieko nedaro (nekoreguoja priemoni pasirinkimo, nekeiia veikos eigos), kad i alutini padarini ivengt 511. Nieko nedarymo padariniams ivengti kriterij, kaip papildom netiesiogins tyios valin moment apibdinant poym (alia sutikimo arba (ir) abejingumo), nurodo visi lietuvi ir didel dalis rus autori512. Originaliame teorijos pavadinime matome valios svok (be to, i teorija, ja besiremiani autori teigimu, aikina valin moment), taiau i jos aikinimo tampa akivaizdu, kad galvoje turimas ne specifinis psichologinis reikinys (juolab, kad psichologija valios kaip specifinio psichinio reikinio nepripasta), o konkrei kaltininko veiksm pobdis, j pavojingumo dinamika. Taigi padarini vengimo teorija silo kalts formas atriboti ne nustatinjant specifinius kaltininko psichinius reikinius (valin moment), bet remiantis objektyviais poymiais (pagal veikos ypatumus). Padarini nevengimo teorij galima laikyti dideliu ingsniu teisinga kryptimi link netiesiogins tyios valinio momento, kaip fiktyvaus netiesiogin tyi ir nusikalstam pasitikjim skirianio poymio, atsisakymo. Taiau ji nra be priekait. Kaip teisingai nurodoma baudiamosios teiss doktrinoje, jos pateikiamas netiesiogins tyios ir nusikalstamo pasitikjimo atribojimo kriterijus yra i dalies per siauras, i dalies per platus513. Per platus jis dl to, kad tai, kad kaltininkas neatliko joki konkrei veiksm, kuriais bt siekiama ivengti numatom padarini, dar nebtinai reikia, kad jis padar nusikalstam veik netiesiogine tyia. Jis gali remtis kit asmen sugebjimais (pvz., vairuotojas, nemaindamas greiio, gali
511 512

Kaufmann Arm. Der dolus eventualis im Deliktsaufbau. // ibid., S. 74 75. Piesliakas V. Lietuvos baudiamoji teis. 2006. P. 358; Baudiamoji teis. Bendroji dalis. 2001. P. 207; Tarybin baudiamoji teis. 1972. P. 165; . . ..., 2003. C. 113; ... . . . 2000. C. 239; . ., . . . 1987. C. 46. Paymtina, kad neretai minimas ne nieko nedarymas padariniams ivengti kaip specifinis netiesiogins tyios poymis, bet veiksmai (valia), nukreipti padarini ivengim kaip nusikalstamo pasitikjimo poymis, skiriantis nuo j nuo netiesiogins tyios. Bet, manau, abi konstrukcijos reikia vien ir t pat. Roxin C. Strafrecht. Allgemeiner Teil. 1997. S. 384, 385; Jescheck H. H. und Weigend T. Lehrbuch des Strafrechts. 1996. S. 303; Schroth U. Vorsatz als Aneignung... 1994. S. 95, 96.

513

163

lengvabdikai tiktis, kad pstysis paspartins ingsn ir susps pereiti gatv), arba remtis kitomis aplinkybmis. Pavyzdiui, konflikto metu asmuo suduoda vidutinio stiprumo smg kumi nukentjusiajam galv ir ieina. Po poros dien nukentjusysis mirta ir nustatoma, kad mirties prieastis smgio galv slygotas kraujo isiliejimas po smegen dangalais, ir jo nulemtas smegen pabrinkimas. Tokioje situacijoje visikai pagrstais laikyiau teism ivadas, kad nors kaltininkas ir numat (nedideliu laipsniu) galim nukentjusiojo mirt, bet veik ne su netiesiogine tyia, bet lengvabdikai tikdamasis, kad nukentjusysis nemirs, t. y. atm gyvyb neatsargiai, dl nusikalstamo pasitikjimo514. Per siauras padarini nevengimo kriterijus yra dl to, kad aplinkyb, kad kaltininkas msi veiksm ivengti galim padarini, ne visuomet alina netiesiogin tyi ir ne visuomet leidia daryti ivad apie nusikalstam pasitikjim. Pavyzdiui, aptariant tiesiogins tyios valin moment jau mintos byl fabulos, kai kaltininkai, stipriai sumu nukentjusj, gaivina j pildami alt vanden ant galvos, ikvieia greitj pagalb. Jeigu smurto intensyvumas buvo labai didelis, manau, toki kaltinink nusikalstamos veikos, nepaisant j pastang ivengti padarini, negali bti vertinamos kaip neatsargios. Taigi veiksm, nukreipt padarini ivengim, nebuvimas laikytinas tik vienu i galim netiesiogins tyios rodym, aplinkybe, apibdinania daromos veikos pavojingum, bet ne iskirtiniu netiesiogins tyios poymiu, atribojaniu j nuo nusikalstamo pasitikjimo. 3. 2. 3. 2. Intelektin teorija Padarini nevengimo teorijos trkumai gana skmingai paalinami, kai atribojant netiesiogin tyi nuo nusikalstamo pasitikjimo yra vertinami ne atskiri kaltininko veiksmai, bet jo veika kaip visuma, jos visos pavojingumo laipsnis, suvoktas kaltininko. Pagal baudiamojoje teisje gana plaiai paplitusi nuomon, kuri apibendrintai galima pavadinti intelektine teorija515 (iai teorijai pritaria ir io darbo autorius), netiesiogin tyia yra tuomet, kai kaltininkas daro nusikalstam veik suvokdamas pakankamai didel (netoleruotin, rimt, kvalifikuot ir pan.) jos realizavimo pavoj. Atitinkamai, nusikalstamas pasitikjimas yra tuomet, kai kaltininkas daro nusikalstam veik suvokdamas, kad baudiamajame statyme apraytos nusikalstamos veikos sudties realizavimo tikimyb (rizika) yra pakankamai menka. Svoka pakankamai didel, kuri iame darbe jau buvo nagrinjama, reikia, kad pavojus, kad nusikalstamos veikos poymiai bus realizuoti, yra (teismui vertinant j i teisins tvarkos
514 515

Lietuvos Aukiausiojo Teismo kasacin byla Nr. 2K 7/2004. Vokietijos baudiamojoje teisje teorija, kuriai priskiriami autoriai, pasisakantys prie valinio momento iskyrim netiesioginje tyioje, vadinama kitokiu pavadinimu - sivaizdavimo teorija (vok. Vorstellungstheorie). J oponentai priskiriami valios teorijai (vok. Willenstheorie). Mano nuomone, aptariamai teorijai pavadinimas intelektin bt tinkamesnis (aikesnis) nei sivaizdavimo, nes pastarasis norom nenorom asocijuojasi su fantazij sritimi.

164

pozicij) visikai netoleruotinai didelis, vertas pai grieiausi teisini valstybs reagavimo priemoni, bding toms, kurios taikomos u tyines nusikalstamas veikas516. Apie valin (motyvacin) moment prasminga kalbti tik tiesioginje tyioje ir atribojant j nuo netiesiogins. Jeigu kaltininko siekio realizuoti nusikalstamos veikos sudt nra, tai jo kalts form apibrti galima tik pagal jo suvokt padarini (ar kit objektyvij nusikalstamos veikos poymi) atsiradimo (realizavimo) tikimybs laipsn. Valinis momentas netiesioginje tyioje laikomas nereikalinga tuia fikcija, dl vairi prieasi atsiradusi ir stipriai leidusi aknis baudiamojoje teisje. Kokios tai prieastys? Kartu, kokias kritines pastabas galima isakyti intelektinei teorijai? Vienas argument prie intelektin teorij ir, kartu, viena prieasi, skatinanti iskirti valin moment netiesioginje tyioje, yra tai, kad kai kuri ali statym leidjai baudiamajame statyme iskiria moment netiesioginje tyioje517. Lietuvos BK 15 straipsnio 3 dalyje pateikiamame netiesiogins tyios apibrime taip pat, alia intelektinio, iskiriamas ir valinis momentas. Teiss aikinimo teorijoje teigiama, kad egzistuoja prezumpcija, kad statym leidjas yra racionalus ir nenaudoja bereikaling, tui frazi. I jos seka taisykl, kad statymo teksto negalima aikinti taip, lyg viena jos dalis bt atliekama518. tai galima atsakyti, kad tez apie statym leidjo racionalum ir jo darbo nepriekaitingum kiekvienu atveju nra absoliuti, ji tik preziumuojama. i prezumpcija argumentuotai gali bti paneigta. sitikinus, kad kuris nors odis statymo tekste i ties nieko nereikia ir yra atliekamas, j paprasiausiai nereikt kreipti dmesio519. Taigi rodius, kad formuluot smoningai leisti kilti padariniams neturi pagrsto paaikinimo ir yra nereikalinga (k ir buvo pamginta padaryti iame darbe), BK 15 straipsnyje statym leidjo pateikiamas netiesiogins tyios apibrimas neukerta kelio remtis intelektine teorija. Kita valinio momento netiesioginje tyioje gyvavimo prieastis tradicija. Kaip pastebi australas G. Teilor (G. Taylor), tez, kad visas kalts formas sudaro intelektinio ir valinio moment pora, daugelio ali teisininkai imoksta pirmaisiais savo teisini studij metais kaip neginijam ties ir vliau jiems net minties nekyla j kvescionuoti520. I kitos puss, klaidinga bt manyti, kad valinio momento netiesioginje tyioje reikalingumas nuo seno buvo laikomas aksioma. Tiek valios, tiek intelektin teorija susiformavo dar XIX a. ir nuo to laiko tarp j alinink nuolatos vyko ari diskusija. Intelektin teorija dominavo XIX a. pabaigoje
516 517

518 519 520

Detaliau r. io darbo 3. 2. 3. 2. poskyr Numatymo laipsnis netiesioginje tyioje. Pavyzdiui, Austrijos BK 5, Baltarusijos BK 22 str., Estijos BK 16, Gruzijos BK 9 str., Lenkijos BK 9 str., Rusijos BK 25 str. Mikelnien D., Mikelnas V. Teismo procesas: teiss aikinimo ir taikymo aspektai. 1999. P. 173, 177. Ten pat, P. 174. Taylor G. Concepts Of Intention In German Criminal Law // Oxford Journal of Legal Studies, Vol. 24, No. 1 (2004), P. 110.

165

XX a. pradioje (R. Frank, F. fon List) , vliau, XX a. vidury, ji sulauk faktinio palaikymo i vieno ymiausi Vokietijos baudiamosios teiss profesori, finalins baudiamosios teiss mokyklos tvo H. Velcel (H. Welzel) ir jo pasekj (tame tarpe Arm. Kaufman, kurio neivengimo teorij galima laikyti tam tikra intelektins teorijos variacija) 522. Nuo XX a. 9 deimtmeio intelektin teorija intensyviai pltojama profesori I. Pupe, R. D. Hercberg, V. Fri (W. Frisch)523 ir kit. Rusijoje u intelektin teorij savo 1993 m. disertacijoje pasisak V. Kulygin ( ., iuo metu Rusijos teiss moksl akedemijos narys, profesorius), taip pat A. Kozlov, S. Skliarov, N. Ivanov ( .)524. I ankstesni rus autori iai teorijai priskirtini S. Poznyev, V. Lific ( .), M. Grinberg ( .)525. Kaip nurodo M. I. R. Tapija (M. I. R. Tapia), Ispanijos baudiamosios teiss doktrinoje paskutiniu metu itin intensyviai daugja intelektins teorijos alinink, o teism praktikoje netiesiogin tyia ir nusikalstamas pasitikjimas daniausiai atribojamas vien pagal intelektin kriterij526. Kaip minjau, vedijoje BK pakeitimo projekt rengusi komisija 1996 m. taip pat pasil netiesiogin tyi nuo nusikalstamo pasitikjimo atriboti vien per intelektin moment527. Galiausiai, angl amerikiei baudiamojoje teisje visais laikais ir be maiausi diskusij valin moment (siek) turjo tik tiesiogin tyia, o recklessness buvo ir yra aikinamas vien per kaltininko suvokim, kaip veikimas suvokiant padarini ar kit nusikalstamos veikos aplinkybi realizavimo rizik528. Kitas, metodinio pobdio valinio momento netiesioginje tyioje egzistavimo paaikinimas bt toks, kad nemaa dalis baudiamosios teiss specialist nenagrinja intelektinio momento kaip galimo netiesiogins tyios ir nusikalstamo pasitikjimo atribojimo

521

521

522

523 524

r.: von Liszt F., Schmidt E. Lehrbuch des Deutschen Strafrechts, 1932; . . . 1912. C. 273 274. r.:Janzarik W. Vorrechtliche Aspekte des Vorsatzes // ibid., S. 68; Puppe I. Der Vorstellungsinhalt des dolus eventualis // ibid., S. 19; Kaufmann Arm. Der dolus eventualis im Deliktsaufbau. // ibid. Frisch W. Vorsatz und Risiko. Kln. 1983. . . e e . 1993; . . .., 2004; . . . 2004; . . . // . C. 16 - 18. Cm.: . . . 1912; . . // . 1947. No. 7. C. 41 ( . . . 1950. C. 236); . . . - , 1963, . . // . 1962. No. 2. C. 102 ( . ., . . ... 1974. . 135). Tapia M. I. R. Die Entwicklung des Vorsatzbegriffs in der spanischen Strafrechtswissenschaft // Zeitschrift fr die gesamte Strafrechtswissenschaft (ZStW) 113 (2001) Heft 2. S. 402, 407, 408, 414. Zila J. Strafrechtlicher Vorsatz... //ibid. S. 56. r.: JAV pavyzdinio baudiamojo kodekso (U. S. Model Penal Code), straipsnis 2.02 (c); taip pat Omerod. D., Smith J. C., Hogan B. Criminal Law. 2006. P. 120-168; Ashworh A. Principles Of Criminal Law. 2003. P. 173 193; Williams G. Intention and recklessness again // ibid.

525

526

527 528

166

kriterijaus, visas atribojimo viltis suddami valin moment . Kartais netgi isakoma nuomon, kad intelektinis netiesiogins tyios ir nusikalstamo pasitikjimo momentas sutampa530. Taip pat nurodoma, kad intelektinis momentas nepateikia aikaus atribojimo kriterijaus531. pastarj priekait galima atsakyti, kad valinis momentas, savo ruotu, apskritai nepateikia jokio atribojimo kriterijaus, nes j pat sistemikai - logikai paaikinti praktikai nemanoma. Visikai sutinku su nuomone, kad danai neva atribojimas pagal valin moment, jeigu jis nra daromas kaltininko emocij pagrindu, yra ne kas kita, kaip atribojimas remiantis perfrazuotu intelektiniu momentu532. Apie tai, kad asmuo smoningai leido padariniams atsirasti ar su jais susitaik, sprendiama vien i to, kad jis suvok, kad kelia didel pavoj padariniams kilti ir vis tiek veik. I kitos puss keistai skamba mokslinink viltis rasti aik netiesiogins tyios ir nusikalstamo pasitikjimo atribojimo kriterij. Baudiamojoje teisje vis dar yra plaiai paplits mitas, kad yra esminis (kokybinis) skirtumas tarp tyins ir neatsargios nusikalstamos veikos533. Taip i ties gali pasirodyti, jei lyginsime elementarius pavyzdius, tokius kaip nuudym tiesiogine tyia (keliais peilio smgiais krtin) ir gyvybs atmim dl nusikalstamo nerpestingumo (paeidus keli eismo taisykles). Bet utenka panagrinti tokius ribinius atvejus, kuriuose suartja netiesiogin tyia ir nusikalstamas pasitikjimas, kaip antai: 1) mirt suklus rusikos rulets aidim, 2) mirt suklus vien ar kelis smgius kumiu ar koja mogui pilv, krtin ar galv, siekiant j pamokyti ar apiplti, 3) atvej, kai asmuo u nema umokest nepastamojo praymu gabena neinomo turinio nepermatom paket, dl kurio jis tik taria (galbt labai taria), kad tai paketas su narkotinmis mediagomis ir pan., ir atkreipti dmes teism sprendim vairov nustatant kalts form esant analogikoms byl aplinkybms534, kad pastebtume, kad i ties aikios ribos tarp tyins ir neatsargios nusikalstamos veikos nra ir, ko gero, negali bti. Atriboti tyi ir neatsargum intelektinio momento pagalba i ties yra nelengvas udavinys535, taiau lengvesnio kelio iuolaikin baudiamoji teis, neieidama u subjektyvaus pakaltinimo principo rm, manytina, pasilyti
529

529

530 531

532

533

534 535

Baudiamoji teis. Bendroji dalis. 2001. P. 206; . . ..., 2003. C. 95, 96; ... . . . 2000. C. 230 ir kt. . ., o . . . 1972. C. 39. Wessels J. Baudiamoji teis. Bendroji dalis. 2003. P. 85; Roxin C. Strafrecht. Allgemeiner Teil. 1997. S. 394; Jescheck H. H. und Weigend T. Lehrbuch des Strafrechts. 1996. S. 302; Schroth U. Vorsatz als Aneignung... 1994. S. 105; . ., . . ... 1974. C. 136. Puppe I. Der Vorstellungsinhalt des dolus eventualis // ibid., S. 6; Herzberg R. D. Aids: Herausforderung und Prfstein des Strafrechts // ibid., S. 475; Schumann H. Zur Wiederbelebung des voluntativen Vorsatzelements durch den BGH // ibid., S. 428. . . . . . . . 2002. C. 308; Puppe I. Der Vorstellungsinhalt des dolus eventualis // ibid., S. 30; Kaufmann Arm. Der dolus eventualis im Deliktsaufbau... // ibid., S. 81, 82. Pavyzdiui, r. lentel Nr. 1 pirmajame io darbo priede. Plaiau apie i problem r. io darbo 3. 2. 3. 2. poskyr Numatymo laipsnis netiesioginje tyioje.

167

negali. Galiausiai, intelektinei teorijai yra isakomas priekaitas, kad es vien intelektinis momentas yra nepakankamas ivadai dl netiesiogins tyios. Es, alia pavojaus suvokimo, dar btinas veiksmingas kaltininko sprendimas pavoj realizuoti536. Taiau dar F. fon List, atsakydamas analogik savo aminink kritik, pabr, kad pagal intelektin teorij ivada apie netiesiogin tyi daroma ne vien kaltininko mini pagrindu, bet tuo pagrindu, kad kaltininkas elgsi pasirinktu bdu suvokdamas didel nusikalstamos veikos padarymo pavoj537. Pats faktas, kad kaltininkas daro veik (suvokdamas jos pobd), akcentuoti tyios apibrime paprasiausiai nra reikalo. I kitos puss, intelektinis momentas kartais laikomas nepakankamu ivadai dl netiesiogins tyios dl to, kad neva didelio veikos pavojingumo suvokimas nors ir yra svarus rodymas, dar nebtinai reikia, kad kaltininkas nesitiki ivengti kaip labai tiktin numatom padarini. Es, priklausomai nuo kaltininko asmenybs ir vykio aplinkybi, analogiko pavojingumo situacijose, analogikai suvokdami savo veikos pavojingum, vieni kaltininkai gali veikti netiesiogine tyia (bti susitaik su padariniais), o kiti neatsargiai (tiktis, kad padariniai nekils)538. i argumentacija neretai minima Vokietijos Aukiausiojo Teismo sprendimuose539. Ji buvo pasitelkta ir baudiamosios teiss teorijoje plaiai diskutuojamoje taip vadinamoje Karat byloje (vok. Karate-fall)540:
kaltinamasis K., aukto lygio karat kovotojas, apibdinamas kaip rpestingas savo dviej vaik tvas, nenaudojantis fizini bausmi vaik aukljime, papraytas kelion isiruousios draugs, kelet dien priirjo jos vieneri met ir 2 mnesi sn S. vykio vakare K. bananu maitino S, o is m rkti. Neapsikents kdikio klyksmo, K sudav jam kelis kartus kakt. S. ir toliau klykiant, K. delno kratu stipriai smog S. galv, srit tarp smilkinio ir pakauio. Nuo smgio lo kdikio kaukol, buvo paeistos smegenys (jose esantys kvpavim ir kraujo apytak reguliuojantys centrai) ir S. madaug po pusantros valandos mir.
536 537 538

jau rodo jo sprendim

realizuoti nusikalstamos veikos padarymo pavoj (rizik), tad dar kart atskirai moment

Brammsen J. Inhalt und Elemente des Eventualvorsatzes...// ibid., S. 79. von Liszt F., Schmidt E. Lehrbuch des Deutschen Strafrechts, 1932. S. 256. Schnke A., Schrder H., Sternberg-Lieben D. Strafgesetzbuch. Kommentar. 27. Auflage. 2006. 15, Rn.11; Roxin C. Strafrecht. Allgemeiner Teil. 1997. S. 381; Jescheck H. H. und Weigend T. Lehrbuch des Strafrechts. 1996. S. 301; Schroth U. Vorsatz als Aneignung... 1994. S. 94; Fischer M. Wille und Wirksamkeit: Eine Untersuchung zum Problem des dolus alternativus. 1993. S. 211, 212; Kpper G. Zum Verhltnis von dolus eventualis... // ibid. S. 761, 774; . . . 2004. C. 43. r.: Trck T. Die Problematik der Rechtsprechung des BGH zum bedingten Ttungsvorsatz // ibid., S. 233 240; Altvater G. Rechtsprechung des BGH zu den Ttungsdelikten // Neue Zeitschrift fr Strafrecht (NStZ), 2004, Heft 1, S. 23 30. Vokietijos Aukiausiojo Teismo 1987 m. lapkriio 15 d. sprendimas Nr. 3 StR 449/87, skelbtas Juristenzeitung (JZ), 1989, No. 9, S. 449-450.

539

540

168

Pirmos instancijos teismas K. nuteis dl nuudymo netiesiogine tyia, motyvuodamas tuo, kad K., stipriai smogdamas S., suvok, kad toks stiprus smgis gali sulauyti kdikio kaukol ir atimti jam gyvyb. Kartu teismas padar ivad, kad taip veikdamas K. buvo susitaiks su galima S. mirtimi. BGH panaikino pirmos instancijos teismo sprendim. BGH nurod, kad vien i kaltininko suvokimo nusikalstamos veikos metu negalima sprsti apie tai, kad jis susitaik su galimais padariniais ir nesitikjo j ivengti, kad veik netiesiogine tyia. Es, vertinus bylos aplinkybi visum (kaltininko, kaip gero tvo ir vaiko motinos draugo, asmenyb, veikos spontanikum, tai, kad jis iki nusikalstamos veikos kelias dienas rpestingai priirjo S.) galima daryti ivad, kad nors ir veikdamas labai pavojingu kdikio gyvybei bdu ir tai suvokdamas, K. vis tik tikjosi geros vykio baigties, nebuvo susitaiks su galima S. mirtimi, ir dl to gyvyb S. atm dl neatsargumo.

Intelektins teorijos alininkai laikosi nuomons, kad analogiko pavojingumo situacijose, kai kaltininkai suvokia j keliam pavoj, j kalts formos klausimas turi bti sprendiamas vienodai541. G. Teilor, analizuodamas i byl, teigia, kad kaltinamojo asmenybs kaip kalts formos kriterijaus panaudojimas tiesiog okiruot bendrosios teiss (common law) sistemos teisininkus, kurie, kaip minjau, remiasi vien intelektine teorija542. ios teorijos atstov manymu, didels padarini tikimybs suvokimas, prieingai, nei nurod BGH Karat byloje, visuomet paneigia tikjimsi padarini ivengti, ir atvirkiai veikimas suvokiant ma padarini tikimyb yra tas pats, k valinio momento alininkai kitais odiais vadina veikimu lengvabdikai tikintis padarini ivengti. Atitinkamai, joks papildomas (valinis) momentas atskiriant netiesiogin tyi ir nusikalstam pasitikjim nra reikalingas543. kitas bylos aplinkybes, tokias kaip kaltininko asmenyb, jo stresas (jeigu jis nepasiekia afekto stadijos), vykio spontanikumas, vykio prieastys, gali bti atsivelgiama tik skiriant bausm. T. Ferel (T. Verrel) gana dan BGH praktik nuorodomis neapibrto turinio netiesiogins tyios valin moment naikinti grietus emesni teism nuosprendius vertina
541 542 543

Puppe I. Der Vorstellungsinhalt des dolus eventualis // ibid., S. 15; Kaufmann Arm., ibid., S. 76. Taylor G. Concepts Of Intention In German Criminal Law // ibid., P. 115. Taylor G. Concepts Of Intention In German Criminal Law // ibid., P. 110, 116; Tapia M. I. R. Die Entwicklung des Vorsatzbegriffs in der spanischen Strafrechtswissenschaft // ibid., S. 408; Puppe I. Der Vorstellungsinhalt des dolus eventualis // ibid., S. 6, 37; Schumann H. Zur Wiederbelebung des voluntativen Vorsatzelements durch den BGH // ibid., S. 428; Herzberg R. D. Das Wollen beim Vorsatzdelikt... // ibid., S. 575; Frisch W. Vorsatz und Risiko. 1983. (pgl. Roxin C. Strafrecht. Allgemeiner Teil. 1997. S. 387). Analogikai mano ir kai kurie rus (tarybiniai) autoriai, r.: . . . 2004. C. 566, 616; . . . 2004. C. 37, 38; . . . // . C. 16 18; . . e e . 1993, C. 164, 168; . . . - , 1963, . . // . 1962. No. 2. C. 102 ( . ., . . ... 1974. . 135); . . // . 1947. No. 7. C. 41 (. . . . 1950. C. 236).

169

kaip teismo bandym griet sankcij ir nelanksi bausms skyrimo taisykli

544

keliamas

problemas isprsti per kvalifikacij, paneigiant kaltininko tyi . I. Pupe taip pat paymjo, kad fiktyvus netiesiogins tyios valinis momentas teismams yra patogi, taiau teisinje valstybje neleistina, priemon nepageidaujamai griet sprendim ivengti545. Skirtingai nuo Vokietijos BK, Lietuvos BK numatytos sankcijos ir bausmi skyrimo taisykls laikytinos pakankamai lanksiomis, suteikianiomis teismui nemaai laisvs bausms velninimo linkme, tad Lietuvos baudiamojoje teisje, manyiau, nra pavojaus, kad intelektin teorija verst teismus priimti pernelyg grietus nuosprendius.

544

545

Verrel T. (Noch kein) Ende der Hemmschwellentheorie? // Neue Zeitschrift fr Strafrecht (NStZ), 2004, Heft 6, S. 309 312. Puppe I. Der Vorstellungsinhalt des dolus eventualis // ibid., S. 7 11.

170

IVADOS 1. Grynoji psichologin kalts teorija negali pagrsti kalts nusikalstamo nerpestingumo atveju bei pagrsti baudiamosios atsakomybs subjektyviuoju aspektu (asmens elgesio teisinio smerktinumo). Dl to ji laikytina nepakankamai funkcionali, kad patenkint baudiamosios teiss poreikius. 2. Socialin psichologin kalts teorija negali pagrsti kalts nusikalstamo nerpestingumo atveju ir dl to taip pat negali patenkinti baudiamosios teiss poreiki. 3. Normin kalts teorija neturi kitoms kalts teorijoms bding trkum ir yra suderinama su galiojanio BK nuostatomis. Ji yra tinkama kalts teorija Lietuvos baudiamajai teisei. 4. Nusikalstamos veikos faktini aplinkybi suvokimas nra tapatus nusikalstamos veikos socialins teisins reikms suvokimui, o yra tik pastarojo prielaida. 5. Nusikalstamos veikos pavojingo pobdio suvokimas ir nusikalstamos veikos neteistumo suvokimas baudiamojoje teisje yra tapaios svokos. 6. Nusikalstamos veikos neteistumo suvokimas (ar tokio suvokimo galimyb) yra btina savarankika kalts slyga, taiau jis neeina tyios intelektinio momento turin. Nusikalstamos veikos neteistumo suvokim traukus tyios turin, susidaro vidinis loginis prietaravimas tyios svokoje bei susilieja nusikalstamos veikos sudties ir baudiamj atsakomyb alinani aplinkybi institutai. 7. Baudiamajame statyme numatytas veikos, kaip vieno i nusikalstamos veikos objektyvij poymi, neteistumo poymis tyins nusikalstamos veikos kaltininko turi bti suvoktas tik tuomet, kai is poymis yra neatsiejamas BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje minim svok (vengimas, pagrobimas ir pan.) turinio elementas. 8. Nusikalstamos veikos faktini aplinkybi suvokimo dalyku yra tik baudiamojo statymo specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje numatytos faktins aplinkybs. 9. Tyins nusikalstamos veikos kaltininkas turi suvokti visas baudiamojo statymo specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje numatytas faktines aplinkybes, nepriklausomai nuo to, ar nusikalstama veika baudiamajame statyme aprayta pagrindine, ar kvalifikuota sudtimi. 10. Nusikalstamos veikos faktini aplinkybi suvokimas turi apimti vis reikming faktins aplinkybs turin, t. y. faktins aplinkybs savybes, paskatinusias statym leidj traukti atitinkam aplinkyb nusikalstamos veikos sudt. 11. Nusikalstamos veikos faktini aplinkybi suvokimas apima tiek j inojim, tiek j laikym tiktinomis, lygiai kaip ir nusikalstamos veikos padarini numatymas apima tiek kaltininko sitikinim, kad padariniai kils, tiek ir padarini prognozavim kaip tiktin. 12. Netiesioginei tyiai btinas pakankamai didelio laipsnio padarini kilimo numatymas ar

171

pakankamai didelio laipsnio faktins aplinkybs buvimo suvokimas. 13. Klausimas, koks numatymo ar suvokimo laipsnis laikytinas pakankamai dideliu yra vertinamojo norminio pobdio klausimas. Jis sprendiamas atsivelgiant nusistovjusi teismin praktik ir baudiamosios politikos poreikius. 14. Nusikalstama veika, padaryta kaltininkui suvokiant nusikalstamos veikos faktines aplinkybes kaip pakankamai tiktinas, gali bti vertinama kaip padaryta netiesiogine tyia nepriklausomai nuo to, ar nusikalstama veika baudiamajame statyme aprayta materialia, ar formalia sudtimi. 15. Teism praktikoje vartojamos kaltininko tyi apibdinanios formuluots kaltininkas veik tyia, tad jo padaryta nusikalstama veika yra tyin, kaltininkas veik tyia, tarp jo veikos ir kilusi padarini yra prieastinis ryys, tad jo padaryta nusikalstama veika yra tyin ir neapibrtos tyios atveju kaltininkas nenumato konkrei padarini, bet vis tik nusikalstam veik padaro tyia ignoruoja nusikalstamos veikos padarini numatym kaip btin tyins kalts poym ir yra nesuderinamos nei su teorine tyios samprata, nei su BK 15 straipsnyje numatytomis tyins kalts formuluotmis. 16. Apibdinant tiesiogins tyios valin moment, svoka siekti laikytina tinkamesne nei svoka norti, kadangi pastaroji sietina su kaltininko emociniu santykiu su daroma nusikalstama veika. Kaltininko emocinis santykis su daroma nusikalstama veika laikytinas nereikmingu sprendiant jo kalts formos klausim ir gali turti reikms nebent skiriant bausm kaip kaltininko asmenyb apibdinantis poymis. 17. Kaltininko siekis padaryti nusikalstam veik yra tuomet, kai nusikalstamos veikos padarymas jam yra reikalingas kaip galutinis arba tarpinis tikslas, taip pat kai nusikalstamos veikos padarymas yra lygiagretus (neivengiamas) rezultatas, siekiant kito kaltininko tikslo. 18. Nusikalstamos veikos padarini numatymo (ar kit faktini aplinkybi suvokimo) laipsnis tiesioginje tyioje reikms neturi. 19. Kaltininkas gali vienu metu padaryti kelias nusikalstamas veikas skirtingomis kalts formomis, kurios gali bti kvalifikuojamos kaip idealioji sutaptis. 20. Nusikalstama veika turt bti kvalifikuojama pagal tyios padaryti sunkiausi nusikalstam veik turin, o ne pagal kilusius padarinius. i taisykl taikytina nepriklausomai nuo to, ar tyia yra tiesiogin ar netiesiogin, taip pat ar nusikalstama veika yra baigta ar nebaigta. 21. Netiesiogins tyios valinis momentas neturi savarankiko psichologinio turinio ir laikytinas teisine fikcija, pertekline kategorija, kurios vertt atsisakyti.

172

Pasilymai Siekdamas paalinti disertacinio tyrimo metu nustatytus galiojanio BK 15 straipsnyje numatyt tyins kalts definicij trkumus (loginius prietaravimus ir perteklines svokas), siekdamas ias definicijas padaryti kuo paprastesnes, aikesnes, ir, atitinkamai, lengviau taikomas praktikoje, silau naujai suformuluoti BK 15 straipsn: 15 straipsnis. Tyinis nusikaltimas ar baudiamasis nusiengimas 1. Nusikaltimas ar baudiamasis nusiengimas yra tyinis, jeigu jis padarytas tiesiogine ar netiesiogine tyia. 2. Nusikaltimas ar baudiamasis nusiengimas yra padarytas tiesiogine tyia, jeigu j darydamas asmuo siek realizuoti nusikalstamos veikos poymius, numatytus io kodekso specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje. 3. Nusikaltimas ar baudiamasis nusiengimas yra padarytas netiesiogine tyia, jeigu j darydamas asmuo suvok pakankamai didel nusikalstamos veikos poymi, numatyt io kodekso specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje, realizavimo tikimyb. Komentaras: tiesiogins tyios formuluotje nra minimas nusikalstamos veikos poymi, numatyt io kodekso specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje, suvokimas (ar numatymas). Tai nereikia, kad tiesioginje tyioje siloma atsisakyti intelektinio momento. Tiesiog, mano nuomone, intelektinio momento nurodymas tiesiogins tyios statyminje definicijoje, kuri, skirtingai nuo mokslini apibrim, turi bti maksimaliai lakonika, bt perteklinis nemanoma siekti realizuoti nusikalstamos veikos poymius j nesuvokiant ar nenumatant. Netiesiogins tyios formuluotje neiskiriu negatyvaus poymio asmuo nesiek realizuoti..., kuris taip pat bt perteklinis. Visi atvejai, kai asmuo siekia realizuoti nusikalstamos veikos poymius, numatytus io kodekso specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje, turt bti vertinami kaip tiesiogin tyia. Tad, manau, yra savaime suprantama, kad netiesioginei tyiai bdinga, kad asmuo nesiekia realizuoti atitinkamus poymius.

173

DISERTACIJOJE PANAUDOTI ALTINIAI I. Lietuvos Respublikos norminiai teiss aktai 1. Lietuvos Respublikos Konstitucija // Valstybs inios, 1992, Nr. 33-1014. 2. Lietuvos Respublikos administracins teiss paeidim kodeksas // Valstybs inios. 1985, Nr. 1-1. 3. Lietuvos Respublikos baudiamasis kodeksas // Valstybs inios. 2000. Nr. 89 2741. 4. Lietuvos Respublikos baudiamojo proceso kodeksas // Valstybs inios. 2002. Nr. 37 1341. 5. Lietuvos Respublikos ginkl ir audmen kontrols statymas // Valstybs inios. 2002, Nr. 13-467. 6. Lietuvos Respublikos narkotini ir psichotropini mediag kontrols statymas // Valstybs inios. 1998, Nr. 8-161. 7. Lietuvos Respublikos sprogmen apyvartos kontrols statymas // Valstybs inios, 2003, Nr. 17-701. 8. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. rugsjo 30 d. sakymas Nr. 511 Dl Mediokls Lietuvos Respublikos teritorijoje taisykli, patvirtint aplinkos ministro 2000 m. birelio 27 d. sakymu Nr. 258 Dl Mediokls Lietuvos Respublikos teritorijoje taisykli patvirtinimo, naujos redakcijos// Valstybs inios, 2002 10 09, Nr. 97-4308. 9. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. sakymas Nr. 5 Dl narkotini ir psichotropini mediag sra patvirtinimo // Valstybs inios, 2000 01 14, Nr. 4-113. II. Ankstesni redakcij Lietuvos Respublikos norminiai teiss aktai bei Lietuvos Respublikos normini teiss akt projektai 10. Administracini teiss paeidim kodekso projektas Nr. IXP-3939. Pateiktas 2004 lapkriio 3 d. // http://www3.lrs.lt/pls/inter2/dokpaieska.showdoc_l?p_id=244306&p_query=&p_tr2= [apsilankyta 2006.09.01]. 11. Lietuvos Respublikos baudiamasis kodeksas: oficialus tekstas su pakeitimais ir papildymais iki 1999 m. kovo mn. 3 d., - Vilnius : V Teisins informacijos centras, 1999. III. Usienio valstybi norminiai teiss aktai bei pavyzdiniai kodeksai 12. Australian Criminal Code Act 1995. Incorporating Amendments to: Act No. 170 of 2006 // http://www.comlaw.gov.au/ComLaw/Legislation/ActCompilation1.nsf/0/AFD92804D 38F9EA0CA25725C008384B7/$file/CriminalCode1995_WD02.pdf [apsilankyta 2007.01.30]. 13. Estonian Penal Code // http://www.legaltext.ee/en/andmebaas/ava.asp?tyyp=SITE_ ALL&ptyyp=I&m=000&query=%20Penal+code&nups.x=%2034&nups.y=16 [apsilankyta 2007. 07. 13]. 14. German Criminal Code (Strafgesetzbuch, StGB) - as promulgated on 13 November 1998 // Federal Law Gazette I, p. 945, p. 3322); http://www.iuscomp.org/gla/statutes/StGB.htm [apsilankyta 2006.08.22]. 15. New York Penal Code // http://wings.buffalo.edu/law/bclc/web/NewYork/ny3(a)(1)-. htm [apsilankyta 2006.06.13]. 16. Penal Law of Israel (626/1996) // http://www.unhcr.org/cgi-bin/texis/vtx/rsd/ rsddocview.html?tbl= RSDLEGAL&id=3ae6b60a4 [apsilankyta 2006.06.13].

174

17. The Penal Code of Finland, (39/1889; amendments up to 650/2003 included) // http://www.finlex.fi/pdf/saadkaan/E8890039.PDF [apsilankyta 2007.07.13]. 18. U. S. Model Penal Code (1962) // http://www1.law.umkc.edu/suni/CrimLaw/ MPC_Provisions/ model_penal_code_ default_ rules.htm [apsilankyta 2006.04.04]. 19. Dutch Opium Act, as after enforcement of the Act of 13 July, 2002, to amend the Opium Act (Staatsblad [Bulletin of Acts and Decrees] 2002, 520), and the Decree to actualise the Lists I and II of the Opium Act (Staatsblad 2002, 623) // http://www.cannabisbureau.nl/pdf/Opiumwet_EN_29nov2004.pdf [apsilankyta 2007.07.13]. 20. Strafgesetzbuch fr die Bundesrepublik Deutschland in der Fassung der Bekanntmachung vom 13. November 1998 (BGBl. I S. 3322), zuletzt gendert durch Artikel 1 des Gesetzes vom 13. April 2007 (BGBl. I S. 513) // http://www.gesetze-iminternet.de/stgb/ [apsilankyta 2007.07.13]. 21. Strafgesetzbuch fr die Republik sterreich, Bundesgesetz vom 23. Jnner 1974, Stand 1. Mai 2004 // http://www.sbg.ac.at/ssk/docs/stgb/stgb_index.htm [apsilankyta 2007.07.13]. 22. Strafgesetzbuch fr die Schweizerische Eidgenossenschaft // http://www.admin.ch/ch/d/sr/311_0/index1.html [apsilankyta 2007.07.13] 23. French Penal Code (Le Code pnal franais) // http://www.legifrance.gouv.fr/html/codes_traduits/code_penal_textan.htm [apsilankyta 2007.07.14]. 24. , 9 1999 . N 275-. - 19 2005 . // http://www.pravo.by/webnpa/text_txt.asp?RN=HK9900275 [apsilankyta 2007.07.13]. 25. , - : , 2002. 25. , - Moc, , 1998. 26. , - : , 2002. 27. ( 25 2005 .). : . 2005. IV. Specialioji literatra 28. Abramaviius A., Jarainas E. Konstitucin dimensija baudiamojoje teisje // VU mokslo darbai. Teis. 2004. Nr. 53. 29. Baudiamoji teis: bendroji dalis / A. Abramaviius, A. epas, A. Drakien ir kt.. - 3asis leid., patais. ir papild.. - Vilnius: Eugrimas, 2001. 30. Baudiamoji teis: specialioji dalis . 1 kn. / A. Abramaviius, E. Bielinas, A. Drakien ir kt.. - Vilnius: Eugrimas, 2000. 31. Baudiamoji teis: specialioji dalis. 2 kn. / A. Abramaviius, E. Bielinas, A. Drakien ir kt.. - Vilnius: Eugrimas, 2000. 32. Bikelis S. Nusikalstamos veikos pavojingo pobdio suvokimas tyioje // Jurisprudencija. 2004. T. 60(52). P. 63-73. 33. Dabartins lietuvi kalbos odynas. 4 leid. Vilnius: Mokslo ir enciklopedij leidybos institutas. 2000. 34. Fedosiuk O. Turto prievartavimas ir jo kvalifikavimas. - Vilnius: Lietuvos teiss universiteto Leidybos centras. 2002. 35. Justickis V. Bendroji ir teiss psichologija, - Vilnius: MRU Leidybos centras, 2004. 36. Kavolis M. Bieliackinas S. Baudiamasis Statutas. Su papildomaisiais baudiamaisiais

175

statymais ir komentarais. Kaunas: D. Gutmano knygynas. 1934. 37. Kazlauskas M., Rinkeviius J. Asmen parodymai baudiamajame procese. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 1991. 38. Kikis G. Nusikaltim prie mog subjektyvins puss nustatymas // Teiss apvalga. 1992. Nr. 2. P. 10 14. 39. Kikis G. Subjektyvins nusikaltimo puss reikm grobim ir vagysi kvalifikavimui // Socialistin teis. 1987. Nr. 2. P. 12- 17. 40. Klimka A. Kas yra nusikaltimas pagal tarybin baudiamj teis. - Vilnius : Mintis, 1964. 41. Klimka A. Nusikaltimo sudtis: (svoka ir subjektyvin pus). - Vilnius: Vilniaus valstybinis V. Kapsuko universitetas. 1968. 42. Kujalis P. Baudiamj atsakomyb alinani aplinkybi samprata // Jurisprudencija. 2002. T. 34(26). P. 58-72. 43. Lap. J., Navikas G. Psichologijos vadas. - Vilnius: LTU Leidybos centras, 2003. 44. Lietuvos Respublikos baudiamojo kodekso komentaras. Bendroji dalis (1-98 straipsniai). / A. Abramaviius, A. Baranskait, A. epas ir kt.. Vilnius: TIC, 2004. 45. Lietuvos Respublikos baudiamojo proceso kodekso komentaras. 1 kn. (1-220 straipsniai). / red. G. Goda. - Vilnius : V Teisins informacijos centras, 2001. 46. Lietuvos Respublikos baudiamojo proceso kodekso komentaras. 2 kn. (221-461 straipsniai). / red. G. Goda. - Vilnius : V Teisins informacijos centras, 2003. 47. Lietuvos TSR baudiamojo kodekso komentaras / red. kol. : V. Pavilionis ir kt.. - Vilnius : Mintis, 1989. 48. Lietuvos TSR baudiamojo kodekso komentaras / red. F. Archipovas. - Vilnius : Mintis, 1974. 49. Lyberis A. Sinonim odynas. 2-asis leidimas. Vilnius: Lietuvi kalbos institutas. 2002. 50. Mayers D. G. Psichologija, - Kaunas: Poligrafija ir informatika. 2000. 51. Mikelnien D., Mikelnas V. Teismo procesas: teiss aikinimo ir taikymo aspektai. Vilnius: Justitia, 1999. 52. Nam advokatas. Vilnius: V Teisins informacijos centras. 2002. 53. Piesliakas V. Baudiamoji teis. // Lietuvos teiss pagrindai. Vilnius: Justitia, 2004. 54. Piesliakas V. Kalt ir jos nustatymas // Socialistin teis, 1986, Nr. 4. 55. Piesliakas V. Lietuvos baudiamoji teis. Kn. 1: baudiamasis statymas ir baudiamosios atsakomybs pagrindai. - Vilnius: Justicija, 2006. 56. Piesliakas V. Mokymas apie nusikaltim ir nusikaltimo sudt. - Vilnius: Lietuvos policijos akademija, 1996. 57. Piesliakas V. Nusikaltimai ekonomikai (4) // Teiss problemos. 1994. Nr. 2. 58. Piesliakas V. Nusikaltimai finansams. Administraciniai teiss paeidimai finans srityje // Teiss problemos. 1994. Nr. 4. 59. Piesliakas V. Prieastinis ryys tarp pavojingos veikos ir baudiamajame statyme numatyt padarini ir jo nustatymas teism praktikoje // Jurisprudencija. 2006. T. 7 (85). P. 7 15. 60. Piesliakas V. Teisins sistemos reforma Lietuvoje: problemos ir perspektyvos // Justitia. 1997. Nr. 5. 61. Pradel J. Lyginamoji baudiamoji teis. Vilnius: Eugrimas, 2001. 62. Psichiatrija / ats. red. A. Dembinskas Vilnius: UAB ,,Vaist inios, 2003. 63. Psichologijos odynas. Vilnius: Mokslo ir enciklopedij leidybos institutas. 1993.

176

64. Radaviius L. E. vadas teiss psichiatrij (bendroji psichopatalogija). Vilnius: LTU, 2001. 65. Radaviius L. E. Teiss psichiatrija: istorija ir dabartis. - Vilnius: Mykolo Romerio universiteto Leidybos centras. 2004. 66. Stankeviius V. Baudiamoji teis. Paskaitos. Kaunas: Lietuvos universiteto Teisi fakulteto leidinys. 1925. 67. Tarybin baudiamoji teis : bendroji dalis. aruo A. Klimka, M. Apanaviius, J. Misinas. Vilnius : Mintis, 1972. 68. Wessels J. Baudiamoji teis. Bendroji dalis. Baudiamoji veika ir jos struktra. Vilnius: Eugrimas, 2003. 69. Altvater G. Rechtsprechung des BGH zu den Ttungsdelikten // Neue Zeitschrift fr Strafrecht (NStZ), 1999, Heft 1, S. 17 23. 70. Altvater G. Rechtsprechung des BGH zu den Ttungsdelikten // Neue Zeitschrift fr Strafrecht (NStZ), 2000, Heft 1, S. 18 24. 71. Altvater G. Rechtsprechung des BGH zu den Ttungsdelikten // Neue Zeitschrift fr Strafrecht (NStZ), 2001, Heft 1, S. 19 26. 72. Altvater G. Rechtsprechung des BGH zu den Ttungsdelikten // Neue Zeitschrift fr Strafrecht (NStZ), 2002, Heft 1, S. 20 27. 73. Altvater G. Rechtsprechung des BGH zu den Ttungsdelikten // Neue Zeitschrift fr Strafrecht (NStZ), 2003, Heft 1, S. 21 27. 74. Altvater G. Rechtsprechung des BGH zu den Ttungsdelikten // Neue Zeitschrift fr Strafrecht (NStZ), 2004, Heft 1, S. 23 30. 75. Altvater G. Rechtsprechung des BGH zu den Ttungsdelikten // Neue Zeitschrift fr Strafrecht (NStZ), 2005, Heft 1, S. 22 29. 76. Altvater G. Rechtsprechung des BGH zu den Ttungsdelikten // Neue Zeitschrift fr Strafrecht (NStZ), 2006, Heft 1, S. 86 93. 77. Brammsen J. Inhalt und Elemente des Eventualvorsatzes Neue Wege in der Vorsatzdogmatik? // Juristenzeitung (JZ), 1989, No. 2, S. 71 82. 78. Fischer M. Wille und Wirksamkeit: Eine Untersuchung zum Problem des dolus alternativus. - Frankfurt am Main; Berlin; Bern; New York; Paris; Wien: Peter Lang, 1993. 79. Gropp W Strafrecht. Allgemeiner Teil. 2. Aufl. Berlin; New York; Barcelona; Hong . Kong; London; Mailand; Paris; Singapur; Tokyo: Springer, 2001. 80. Haddenbrock S. Kants Anthropologie Und Rechtslehre In Heutiger Sicht Eines Forensischen Psychiaters. Gedanken und Bedenken zur schuldstrafrechtlichen Praxis. // Die Frage Nach Der Schuld. Mainzer Universittsgesprche Smmersemester 1987 Und Wintersemester 1987/88. Mainz: Johannes Gutenberg-Universitt, 1988. 81. Herzberg R. D. Aids: Herausforderung und Prfstein des Strafrechts // Juristenzeitung (JZ), 1989, No. 10, S. 470 482. 82. Herzberg R. D. Das Wollen beim Vorsatzdelikt und dessen Unterscheidung vom bewusst fahrlssigen Verhalten Teil 1 // Juristenzeitung (JZ), 1988, No. 12, S. 573 579. 83. Herzberg R. D. Das Wollen beim Vorsatzdelikt und dessen Unterscheidung vom bewusst fahrlssigen Verhalten Teil 2 // Juristenzeitung (JZ), 1988, No. 13, S. 635 643. 84. Herzberg R. D. Strafverzicht bei bedingt vorstzlichem Versuch? - Zugleich ein Beitrag zur Entlastung des 24 StGB // Neue Zeitschrift fr Strafrecht (NStZ), 1990, Heft 7, S. 311 318. 85. Herzberg R. D. Vollendeter Mord bei Ttung des falschen Opfers? // Neue Zeitschrift fr Strafrecht (NStZ). 1999. Heft 5. S. 217-212.

177

86. Jakobs G. Gleichgltigkeit als dolus indirectus // Zeitschrift fr die gesamte Strafrechtswissenschaft (ZStW) 114 (2002) Heft 3. S. 584 599. 87. Janzarik W Vorrechtliche Aspekte des Vorsatzes // Zeitschrift fr die gesamte . Strafrechtswissenschaft (ZStW) 104 (1992). Heft 1. S. 65 81. 88. Jescheck H. H. The General Principles Of International Criminal Law Set Out In Nuremberg, As Mirrored In The ICC Statute // Journal of International Criminal Justice. 2004. March. P. 38 and f.f. 89. Jescheck H. H. und Weigend T. Lehrbuch des Strafrechts. Allgemeiner Teil. 5. Aufl. Berlin: Duncker & Humbolt, 1996. 90. Joerden J. C. Anmerkung zum BGH Urteil von 14. 12. 2000 4 StR 327/00 (LG Essen) // Juristenzeitung (JZ), 2002, No. 8, S. 413 416. 91. Kaufmann Arm. Der dolus eventualis im Deliktsaufbau. Die Auswirkungen der Handlungs- und Schuldlehre auf die Vorsatzgrenze // Zeitschrift fr die gesamte Strafrechtswissenschaft (ZStW) 70 (1958), Heft 1. S. 64 86. 92. Khler M. Zur Frage der Billigung des tatbestandlichen Erfolgs beim Totschlagsversuch // Juristenzeitung (JZ), 1981, No. 1, S. 35 37. 93. Krauss D. Schuld im Strafrecht. Zurechnung der Tat oder Abrechnung mit dem Tter? Berlin: Humboldt-Universitt zu Berlin, 1994. Taip pat: http://dochost.rz.huberlin.de/humboldt-vl/krauss-detlef/PDF/Krauss.pdf 94. Krug, A. O. ber dolus und culpa und insbesondere ber den Begriff der unbestimmten Absicht, Leipzig: Tauchnitz 1854. [Faks.-T.] , [Frankfurt am Main] 1968. // http://dlibpr.mpier.mpg.de/m/kleioc/0010/exec/bigpage/%22162613_00000031%22 [apsilankyta 2007.02.11]. 95. Krger R. Strafrecht. Allgemeiner Teil. 1. Band, 6. Aufl. Mnster: Alpmann und Schmidt Juristische Lehrgnge Verlagsgesellschaft mbH & Co. KG. 1994. 96. Kpper G. Zum Verhltnis von dolus eventualis, Gefhrdungsvorsatz und bewusster Fahrlssigkeit // Zeitschrift fr die gesamte Strafrechtswissenschaft (ZStW) 100 (1988). Heft 4. S. 758 785. 97. Ling M. A. An der Grenzen rationaler Aufhellbarkeit // Juristenzeitung (JZ), 1999, No. 7, S. 335 342. 98. von Liszt F., Schmidt E. Lehrbuch des Deutschen Strafrechts. 1. B. - 26. Aufl. Berlin; Leipzig: Walter de Gruyter. 1932. 99. Morselli E. Die subjektiven Elemente der Straftat aus kriminologischer Sicht // Zeitschrift fr die gesamte Strafrechtswissenschaft (ZStW) 107 (1995), Heft 2. S. 324 339. 100. Pikame P Der Begriff des Vorsatzes im Strafrecht und die psychologische Behandlung . des Willens // Iuridica International, 2003, VIII, S. 80 88. 101. Puppe I. Der Vorstellungsinhalt des dolus eventualis // Zeitschrift fr die gesamte Strafrechtswissenschaft (ZStW) 103 (1991), Heft 1. S. 1 42. 102. Roxin C. Strafrecht. Allgemeiner Teil. 1. Band 3. Aufl. Mnchen: C. H. Becksche Verlagsbuchhandlung, 1997. 103. Roxin C. Was Bleibt Von Der Schuld Im Strafrecht brig? // Die Frage Nach Der Schuld. Mainzer Universittsgesprche Smmersemester 1987 Und Wintersemester 1987/88. Mainz: Johannes Gutenberg-Universitt, 1988. 104. Rping H. Schuld, Verantwortung und Strafe in rechtsgeschichtlicher Sicht // Die Frage Nach Der Schuld. Mainzer Universittsgesprche Smmersemester 1987 Und Wintersemester 1987/88. Mainz: Johannes Gutenberg-Universitt, 1988. 105. Schiemann A. Kann es einen freien Willen geben? - Risiken und Nebenwirkungen der Hirnforschung fr das deutsche Strafrecht // Neue Juristische Wochenschrift (NJW), 2004, No. 29, S. 2056 2059.

178

106. Schnke A., Schrder H., Crammer P Sternberg-Lieben D. Strafgesetzbuch. ., Kommentar. 27., neubearbeitete Auflage. Mnchen: Verlag C. H. Beck, 2006. 107. Schroth U. Vorsatz als Aneignung der unrechtskonstituierenden Merkmale. Frankfurt am Main; Berlin; Bern; New York; Paris; Wien: Peter Lang, 1994. 108. Schubart M. Das Problem der erfolgsqualifizierten Delikte // Zeitschrift fr die gesamte Strafrechtswissenschaft (ZStW) 85 (1973). S. 754 781. 109. Schumann H. Zur Wiederbelebung des voluntativen Vorsatzelements durch den BGH // Juristenzeitung (JZ), 1989, No. 9, S. 427 434. 110. Tapia M. I. R. Die Entwicklung des Vorsatzbegriffs in der spanischen Strafrechtswissenschaft // Zeitschrift fr die gesamte Strafrechtswissenschaft (ZStW) 113 (2001) Heft 2. S. 401 418. 111. Trck T. Die Problematik der Rechtsprechung des BGH zum bedingten Ttungsvorsatz // Neue Zeitschrift fr Strafrecht (NStZ), 2005, Heft 5, S. 233 240. 112. Verrel T. (Noch kein) Ende der Hemmschwellentheorie? // Neue Zeitschrift fr Strafrecht (NStZ), 2004, Heft 6, S. 309 312. 113. Weber K. Betubungsmittelgesetz. Verordnungen zum BtMG. Kommentar. 2., neu bearbeitete Auflage. Mnchen: Verlag C. H. Beck 2003. 114. Zila J. Strafrechtlicher Vorsatz: Die neuesten Entwicklungen in der schwedischen Wissenschaft und Praxis // Iuridica International, 2003, VIII, S. 55 61. 115. Arzt. G. Ignorance or Mistake Of Law // The American Journal Of Comparative Law. 1976. Vol. 24. P. 646. 116. Arzt G. The Problem of Mistake of Law // Brigham Young University Law Review. 1986. P. 711. 117. Amirthalingam K. Caldwell Recklessness is Dead, Long Live Mens Rea's Fecklessness. // The Modern Law Review. 2004. May. Volume 67. Issue 3. P. 491. 118. Ashraf S. S., Volans A. P., Sharif H., Chaudhry I., Akhtar K., Siddiqi T., Odam N. J., Grotte G. J. The management of stab wounds to the chest: sixteen years' experience // The Surgeon, Journal Of The Royal College of Surgeons of Edinburgh And Ireland, 1996 Dec., 41(6), P. 379 381, taip pat: http://www.ncbi.nlm.nih.gov/entrez/query.fcgi?itool=abstractplus&db=pubmed&cmd=Ret rieve&dopt=abstractplus&list_uids=8997023 [apsilankyta 2007.02.10]. 119. Ashworth A. Principles Of Criminal Law. 4th ed. New York: Oxford University Press. 2003. 120. Clarkson C. M. V. Context and Culpability in Involuntary Manslaughter: Principle or Instinct? - Rethinking English Homicide Law. Oxford University Press. 2000. P. 133. 121. Cook W. W. Act, Intention, And Motive In The Criminal Law // 26 The Yale Law Journal (1916-1917). P. 653. 122. Davidoff L. L. Introduction to Psychology, - New York, Toronto..: McGraw-Hill Book Company. 1987. 123. Dawidson I., E. Miller E., Litwin M. S. Gunshot wounds of the abdomen. A review of 277 cases // Archives Of Surgery, Vol. 111 No. 8, August 1976, taip pat: http://archsurg.ama-assn.org/cgi/content/abstract/111/8/862 [apsilankyta 2007.02.10]. 124. Dillof A. M. Transferred Intent: An Inquiry Into The Nature Of Criminal Culpubility. // Buffalo Criminal Law Review. 1998. Vol. 1. P. 501. 125. Fletcher G. P. Criminal Theory in the Twentieth Century // Theoretical Inquiries in Law. Vol. 2, Nr. 1, Art. 9, January 2001. http://www.bepress.com/til/default/vol2/iss1/art9 [apsilankyta 2007.07.15]. 126. Gollwitzer P. M. Volition // in Encyclopedia of Psychology, ed. by Kazdin A. E., -

179

Oxford university Press. 2000. P. 210 214. 127. Gordon. M., Majchrzyk Z. Aggressive offenders ability to evaluate ones own deeds and experience guilt // Agresija ir smurtas psichin norma ir patalogija. Vilnius: Lietuvos teismo psichiatrijos asociacija. 2001. P. 57 63. 128. Gur-Arye M. Reliance On A Lawyer's Mistaken Advice - Should It Be An Excuse From Criminal Liability? // American Journal of Criminal Law. Summer 2002. Vol. 29. P. 455. 126. Hall J. Ignorance And Mistake In Criminal Law. // Indiana Law Journal. 1957. Vol. 33. No. 1. 129. Holmes W. O. Jr. The Common Law. - Boston: Little, Brown and Co. 1881; taip pat: http://biotech.law.lsu.edu/Books/Holmes/claw_c.htm [apsilankyta 2007.01.18]. 130. Irwin W. Intention and Foresight in the British Law of Murder // SORITES, Issue #09. April 1998. Pp. 6-15. Taip pat: http://www.ifs.csic.es/sorites/Issue_09/item2.htm 131. Kugler I. Conditional Oblique Intention. // Criminal Law Review. 2004. Vol. 4. P. 284. 132. Loewy A. H. Culpability, Dangerousness, and Harm: Balancing the Factors on which our Criminal Law is Predicated. A Criminal Law Anthology. Anderson Publishing Co. 1992. P. 69. 133. Lord Irvine Of Lairg Intention, Recklessness and Moral Blameworthness: Reflections On English And Australian Law Of Criminal Culpability // Sydney Law Review. 2001. Vol. 23. P. 5. 134. Leahey Th. H. A History of Psychology. Main Currents in Psychological Thought. - 6th ed., New Jersey: Pearson Prentice Hall, 2004. 135. Mandal A.K., Oparah S. S. Unusually low mortality of penetrating wounds of the chest. Twelve years' experience // The Journal of Thoracic and Cardiovascular Surgery 1989 Jan. 97(1), P. 119 - 25, taip pat: http://www.ncbi.nlm.nih.gov/entrez/query.fcgi?itool=abstractplus&db=pubmed&cmd=Ret rieve&dopt=abstractplus&list_uids=2911188 [apsilankyta 2007.02.10]. 136. Mandal A. K., Sanusi M. Penetrating chest wounds: 24 years experience // World Journal of Surgery 2001 Sep., 25(9), P. 1145 9, taip pat: http://www.ncbi.nlm.nih.gov/entrez/query.fcgi?itool=abstractplus&db=pubmed&cmd= Retrieve&dopt=abstractplus&list_uids=11571950 [apsilankyta 2007.02.10]. 137. Marcus J. L. Model Penal Code Section 2.02(7) and Willful Blindness // The Yale Law Journal. 1993. Vol. 102. P. 2231. 138. Nance F. C., Wennar M. H., Johnson L. W., Ingram J. C., Jr., Cohn I., Jr. Surgical judgment in the management of penetrating wounds of the abdomen: experience with 2212 patients // Annals Of Surgery, 1974 May, 179 (5), P. 639 646, taip pat: www.pubmedcentral.nih.gov/picrender.fcgi?artid=1356042&blobtype=pdf [apsilankyta 2007.02.17]. 139. Newmayer J. Consequences of Partial Compliance With Safer HIV Practices, http://www.newmeyer.com/essay_template.php?id=115 [apsilankyta 2007.02.16]. 140. Omerod. D., Smith J. C., Hogan B. Criminal Law. Cases and Materials. 9th ed. - New York: Oxford University Press. 2006. 141. Pedain A. Intention and the Terrorist Example. // Criminal Law Review. 2003. Vol. 9. P. 579. 142. Perkins R. M. Ignorance And Mistake In Criminal Law // University Of Pennsylvania Law Review. 1939-1940. Vol. 88. P. 35. 143. Pikame P. Sootak J. Estonian Criminal Law: Reform as a Path to Independence // European Journal of Crime, Criminal Law & Criminal Justice. Feb2000, Vol. 8, Issue 1, p. 61, 18 p.

180

144. Robbins I. P. Ostrich Instruction: Deliberate Ignorance as a Criminal Mens Rea // The Journal Of Criminal Law and Criminology. 1990 1991. Vol. 81. No. 2. P. 191. 145. Smith J. C., Hogan B. Criminal Law. 4th ed. London: Butterworths. 1978. 146. Taylor G. Concepts Of Intention In German Criminal Law // Oxford Journal of Legal Studies, Vol. 24, No. 1 (2004), pp. 99 127. 147. Taylor G. The Intention Debate in German Criminal Law // Ratio Juris, 2004, Sept., Vol. 17, Iss. 3, P. 346.; taip pat: www.blackwell-synergy.com/links/ doi/10.1111/j.14679337.2004.00273.x/pdf 148. Travers M. L. Mistake Of Law In Mala Prohibita Crimes // University of Chicago Law Review. Summer 1995. Vol. 62. P. 1301. 149. Wilder J. R., Kudchadkar A. Stab wounds of the abdomen. Observe or explore? // The Journal of the American Medical Association Vol. 243 No. 24, June 27, 1980, P. 2503 2505, taip pat: http://jama.ama-assn.org/cgi/content/abstract/243/24/2503 [apsilankyta 2007.02.10]. 150. Williams G. Textbook Of Criminal Law, - London: Stevens & Sons. 1978. 151. Williams G. Intention and recklessness again // Legal Studies, Volume 2, Issue 2, Page 189-197, Jul 1982; taip pat: http://www.blackwell-synergy.com/doi/pdf/10.1111/j.1748121X.1982.tb00288.x [apsilankyta 2006.05.15]. 152. Williams G. Oblique Intention. // Cambridge Law Journal, 46 (3), November 1987, p. p. 417 438. 153. Marek A. Walto S. Podstawy prawa i procesu karnego. Warszawa: Wydawnictwa Prawnicze PWN. 1999. 154. Krol Bogomilska M. Formy winy w prawe karnym w swiete psycholoogii, - Warszawa: Wydawnictwa uniwersytetu Warszawskiego, 1991. 155. . . . - : . 2003. 156. . . . - : . 2001. 157. . // . 2003. No. 1. C. 15 17. 158. C. // . 2001. No. 4. C. 15 20. 159. . . . Ka: . 1965. 160. . ., . . . - : . 1987. 161. . ., . . . : , 1974. 162. . ., o . . . - : . 1972. 163. . . // . 1999. No. 10. C. 52-58. 164. . . . // . 1995. No. 12. . 16 - 18. 165. . . . - : . 2002. 166. . . . - : , 2004. 167. . . 1. . .

181

. . . - : , 1968.

168. . . 1: . . . . . . . Moc: 2002. . 169. . . . : . 2000. 170. . . . // : . . 1994. 171. . . , : , 1963. 172. . . . - : , 1977. 173. . . . : . 2000. 174. . . // . 1993. No. 11. . 29 31. 175. . . . - : , 2000. 176. . . . . 1996. 177. . . : . // . 2000. No. 4. . 63. 178. . . . - : , 2002. 179. . . . // . 2002. No. 2. C. 67 82. 180. . . . // . . . 2003. C. 35 59. 181. . . 1996 . // . . . 1998. . 111 115. 182. . . . . . 2-. - : i . . . 1912. 183. . . . : , 1986. 184. . . . - : . 2003. 185. . . . 1. - : . 2000. 186. . T. 1. . . . . : . 2003. 187. . . . . . : . 2000. 188. . . - . // . . . 1993. C. 117 124. 189. . . // . 1997. No. 3. . 11 12. 190. . . . // No. 1 (7). . . . . 2003. 191. . . . - :

182

. 2004. 192. . . . // . 2003. No. 2. C. 71 74. 193. . . . . . . 1. - : . 1994. 194. . . 22 1903 . : . 1922. 195. . . , . // . . 2000. No. 6. C. 3 19. 196. . : , // Teis, 1989. Nr. 22, p. 20 25. 197. . . . . . . - : , 2002. 198. . . . : . 1950. 199. . . . // . 2005. No. 2. C. 36-43. 200. . . // . 2004, No. 3, C. 69 71. 201. . . . - : . 1998. 202. . . // . 1968. No. 2. Taip pat: . . . - : . 2004. . 508-521. 203. . . . // : . . 1. . . . ., . . - : , 1968. Taip pat: . . . - : . 2004. . 186-221. 204. . . . Ka: . 1988. 205. . . <<Ignorantia iuris nocet>> // XXI . - : . 2002. . 234 - 238. 206. . . . // . 2002. No. 12. C. 47 - 49. V. Disertacijos 207. Aliukonien R. Sunkus sveikatos sutrikdymas: teorins ir praktins kvalifikavimo problemos: daktaro disertacija: socialiniai mokslai, teis (01 S). - Vilnius: Vilniaus universitetas, 2007. 208. Kujalis P. Btinasis reikalingumas, kaip aplinkyb, alinanti baudiamj atsakomyb : daktaro disertacija. Socialiniai mokslai: teis (01 S). - Vilnius: Lietuvos teiss universitetas, 2004. 209. Piesliakas V. Baudiamj statym principins nuostatos ir j gyvendinimas naujame Lietuvos Respublikos baudiamajame kodekse : Habilitacinis darbas. Socialiniai mokslai: teis (6F). - Vilnius: Lietuvos policijos akademija, Vilniaus universitetas, 1995. 210. Bachmann J. Vorsatz und Rechtsirrtum im Allgemeinen Strafrecht und im Steurstrafrecht. Dissartation zur Erlangung des Grades der Rechte der Juristischen Fakultt der Christian-Albrechts-Universitt Kiel. Berlin: Duncker und Humblot, 1993. 211. Freff M. Behandlung penetrierender Abdominal- und Thoraxtraumen, - Dissertation zur

183

Erlangung des Doktorgrades der Medizin des Fachbereiches Medizin, Frankfurt am Main, 2004. Taip pat: http://deposit.ddb.de/cgi-bin/dokserv?idn=974441899&dok_var= d1&dok_ext=pdf&filename=974441899.pdf [apsilankyta 2007.02.10] 212. Mahl S. Der strafrechtliche Absichtbegriff. Versuch einer Inhaltsbestimmung mit Hilfe psychologischer Erkenntnisse. Dissartation zur Erlangung des Grades der Rechte der Juristischen Fakultt der Universitt Augsburg. Mnchen: Herbert Utz Verlag. 2004. 213. . . . . ... . . . . 2003. 214. . . . . ... . . . . . 2001. 215. . . e e . - ... . . . . . 1993. 216. . . . - ... . . . . . 1998. VI. Lietuvos teism praktika 217. Lietuvos Aukiausiojo Teismo senato 2005 m. birelio 23 d. nutarimas Nr. 52 Dl teism praktikos vagysts ir plimo baudiamosiose bylose. // Teism praktika. 2005. Nr. 24. 218. Lietuvos Aukiausiojo Teismo senato Teism praktikos vagysts ir plimo baudiamosiose bylose apvalga, patvirtinta 2005 m. birelio 23 d. nutarimu Nr. 52. // Teism praktika. 2005. Nr. 24. 219. Lietuvos Aukiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodio 30 d. nutarimas Nr. 49 Dl teism praktikos iaginimo ir seksualinio prievartavimo baudiamosiose bylose. // Teism praktika. 2004. Nr. 22. 220. Lietuvos Aukiausiojo Teismo senato Teism praktikos iaginimo ir seksualinio prievartavimo baudiamosiose bylose apvalga, patvirtinta 2004 m. gruodio 30 d. nutarimu Nr. 49. // Teism praktika. 2004. Nr. 22. 221. Lietuvos Aukiausiojo Teismo senato 2004 m. birelio 18 d. nutarimas Nr. 46 Dl teism praktikos baudiamosiose bylose dl nusikaltim mogaus gyvybei. // Teism praktika. 2004. Nr. 21. 222. Lietuvos Aukiausiojo Teismo senato Teism praktikos nusikaltim mogaus gyvybei baudiamosiose bylose apvalga, patvirtinta 2004 m. birelio 18 d. nutarimu Nr. 49. // Teism praktika. 2004. Nr. 21. 223. Lietuvos Aukiausiojo Teismo senato 2003 m. gruodio 29 d. nutarimas Nr. 43 Dl teism praktikos kontrabandos bylose. // Teism praktika. 2003. Nr. 20. 224. Teism praktikos, nagrinjant baudiamsias bylas dl kontrabandos, apvalga, patvirtinta Lietuvos Aukiausiojo Teismo senato 2003 m. gruodio 29 d. nutarimu Nr. 43 // Teism praktika. 2003. Nr. 20. 225. Lietuvos Aukiausiojo Teismo teisj senato 2000 m. gruodio 21 d. nutarimas Nr. 29 Dl teism praktikos veikas pripastant maareikmmis (BK 8 str. 2 d.) // Teism praktika, 2000, Nr. 14. 226. Lietuvos Aukiausiojo Teismo kasacin byla Nr. 2k 354/2007. 227. Lietuvos Aukiausiojo Teismo kasacin byla Nr. 2k 276 /2006. 228. Lietuvos Aukiausiojo Teismo kasacin byla Nr. 2k 219/2006. 229. Lietuvos Aukiausiojo Teismo kasacin byla Nr. 2k 158/2006. 230. Lietuvos Aukiausiojo Teismo kasacin byla Nr. 2k 135/2006.

184

231. Lietuvos Aukiausiojo Teismo kasacin byla Nr. 2k 107/2006. 232. Lietuvos Aukiausiojo Teismo kasacin byla Nr. 2k 92/2006. 233. Lietuvos Aukiausiojo Teismo kasacin byla Nr. 2k 52/2006. 234. Lietuvos Aukiausiojo Teismo kasacin byla Nr. 2k 31/2006. 235. Lietuvos Aukiausiojo Teismo kasacin byla Nr. 2k 7 554/2005. 236. Lietuvos Aukiausiojo Teismo kasacin byla Nr. 2k 701/2005. 237. Lietuvos Aukiausiojo Teismo kasacin byla Nr. 2k 653/2005. 238. Lietuvos Aukiausiojo Teismo kasacin byla Nr. 2k 629/2005. 239. Lietuvos Aukiausiojo Teismo kasacin byla Nr. 2k 597/2005. 240. Lietuvos Aukiausiojo Teismo kasacin byla Nr. 2k 558/2005. 241. Lietuvos Aukiausiojo Teismo kasacin byla Nr. 2k 551/2005. 242. Lietuvos Aukiausiojo Teismo kasacin byla Nr. 2k 524/2005. 243. Lietuvos Aukiausiojo Teismo kasacin byla Nr. 2k 473/2005. 244. Lietuvos Aukiausiojo Teismo kasacin byla Nr. 2k 362 / 2005. 245. Lietuvos Aukiausiojo Teismo kasacin byla Nr. 2k 334/2005. 246. Lietuvos Aukiausiojo Teismo kasacin byla Nr. 2k 264/2005. 247. Lietuvos Aukiausiojo Teismo kasacin byla Nr. 2k 182/2005. 248. Lietuvos Aukiausiojo Teismo kasacin byla Nr. 2k 700/2004. 249. Lietuvos Aukiausiojo Teismo kasacin byla Nr. 2k 629/2004. 250. Lietuvos Aukiausiojo Teismo kasacin byla Nr. 2k 586/2004. 251. Lietuvos Aukiausiojo Teismo kasacin byla Nr. 2k 536/2004. 252. Lietuvos Aukiausiojo Teismo kasacin byla Nr. 2k 535/2004. 253. Lietuvos Aukiausiojo Teismo kasacin byla Nr. 2k 378/2004. 254. Lietuvos Aukiausiojo Teismo kasacin byla Nr. 2k 348/2004. 255. Lietuvos Aukiausiojo Teismo kasacin byla Nr. 2k 299/2004. 256. Lietuvos Aukiausiojo Teismo kasacin byla Nr. 2k 7/2004. 257. Lietuvos Aukiausiojo Teismo kasacin byla Nr. 2k 666/2003. 258. Lietuvos Aukiausiojo Teismo kasacin byla Nr. 2k 567/2003. 259. Lietuvos Aukiausiojo Teismo kasacin byla Nr. 2k 82/2003. 260. Lietuvos Aukiausiojo Teismo kasacin byla Nr. 2k 373/2002. 261. Lietuvos Aukiausiojo Teismo kasacin byla Nr. 2k 300/2002. 262. Lietuvos Aukiausiojo Teismo kasacin byla Nr. 2k 1088/2001. 264. Lietuvos Aukiausiojo Teismo kasacin byla Nr. 2k 544/2001. 265. Lietuvos Aukiausiojo Teismo kasacin byla Nr. 2k 538/2001. 266. Lietuvos Aukiausiojo Teismo kasacin byla Nr. 2k 486/2001. 267. Lietuvos Aukiausiojo Teismo kasacin byla Nr. 2k 77/2001. 268. Lietuvos Aukiausiojo Teismo kasacin byla Nr. 2k 204/2000. 269. Vilniaus apygardos teismo baudiamoji byla Nr. 1A-697 2005. 270. Vilniaus apygardos teismo baudiamoji byla Nr. 1 218/2005. 271. Vilniaus apygardos teismo baudiamoji byla Nr. 1 210/2005. 272. Vilniaus apygardos teismo baudiamoji byla Nr. 1 203/2005. 273. Vilniaus apygardos teismo baudiamoji byla Nr. 1 196/2005. 274. Vilniaus apygardos teismo baudiamoji byla Nr. 1 183/2005.

185

275. Vilniaus apygardos teismo baudiamoji byla Nr. 1 160/2005. 276. Vilniaus apygardos teismo baudiamoji byla Nr. 1 156/2005. 277. Vilniaus apygardos teismo baudiamoji byla Nr. 1 153 / 2005. 278. Vilniaus apygardos teismo baudiamoji byla Nr. 1 151 / 2005. 279. Vilniaus apygardos teismo baudiamoji byla Nr. 1 138/2005. 280. Vilniaus apygardos teismo baudiamoji byla Nr. 1 137/2005. 281. Vilniaus apygardos teismo baudiamoji byla Nr. 1 125/2005. 282. Vilniaus apygardos teismo baudiamoji byla Nr. 1 118/2005. 283. Vilniaus apygardos teismo baudiamoji byla Nr. 1 46/2005. 284. Vilniaus apygardos teismo baudiamoji byla Nr. 1 80/2004. 285. Vilniaus apygardos teismo baudiamoji byla Nr. 11 50/2004. 286. Vilniaus apygardos teismo baudiamoji byla Nr. 1 36/2004. 287. Vilniaus apygardos teismo baudiamoji byla Nr. 1 359/2003. 288. Vilniaus apygardos teismo baudiamoji byla Nr. 1 322/2003. 289. Vilniaus apygardos teismo baudiamoji byla Nr. 1 111/2003. 290. Vilniaus apygardos teismo baudiamoji byla Nr. 1 37/2003. 291. Kauno apygardos teismo baudiamoji byla Nr. 1 66 383/2005. 292. Kauno apygardos teismo baudiamoji byla Nr. 1 249/2004. 293. Kauno apygardos teismo baudiamoji byla Nr. 1 199/2004. 294. Kauno apygardos teismo baudiamoji byla Nr. 1 169/2004. 295. Kauno apygardos teismo baudiamoji byla Nr. 1 157/2004. 296. Vilniaus m. pirmojo apylinks teismo baudiamoji byla Nr. 1 00893 270/2005. 297. Vilniaus m. pirmojo apylinks teismo baudiamoji byla Nr. 1 0180 376/2005. 298. Vilniaus m. pirmojo apylinks teismo baudiamoji byla Nr. 1 957 05/2004 299. Vilniaus m. pirmojo apylinks teismo baudiamoji byla Nr. 1 234 01/2004. 300. Vilniaus m. pirmojo apylinks teismo baudiamoji byla Nr. 1 210 13/2003. 301. Vilniaus m. pirmojo apylinks teismo byla Nr. 1 557 14/2002. 302. Vilniaus m. antrojo apylinks teismo baudiamoji byla Nr. 1 0118 497/05. 303. Vilniaus m. antrojo apylinks teismo baudiamoji byla Nr. 1 708 468/05. 304. Kauno m. apylinks teismo baudiamoji byla Nr. 1 1660 240/2006. 305. Kauno m. apylinks teismo baudiamoji byla Nr. 1 27/2005. 306. Kauno m. apylinks teismo baudiamoji byla Nr. 1 1470/2004. 307. Kauno m. apylinks teismo baudiamoji byla Nr. 1 1335/2004. VII. Usienio valstybi teism praktika 308. Australijos Viktorijos valstijos Aukiausiojo Teismo 1999 m. sprendimas byloje R v Faure, // http://www.austlii.edu.au/au/cases/vic/VSCA/1999/166.html [apsilankyta 2007.02.09]. 309. Australijos Aukiausiojo Teismo 1985 m. kovo 26 d. sprendimas byloje R v Crabbe // [1985] 156 CLR 464 //http://www.thomson.com.au/catalogue/getFile.asp?downloadId=20 [apsilankyta 2007.02. 09]. 310. Vokietijos Aukiausiojo Teismo didiojo baudiamj byl senato 1952 m. kovo 18 d. sprendimas Nr. GSSt 2/51 // Entscheidungen des Bundesgerichthofes in Strafsachen. 2. Band, S. 194. Berlin, Kln: Carl Heymanns Verlag KG, 1952 (=BGHSt 2, 194) // www.oefre.unibe.ch/law/dfr/bs002194.html [apsilankyta 2007.06.22]

186

311. Vokietijos Aukiausiojo Teismo 2005 m. sausio 26 d. sprendimas Nr. 5 StR 290/04 // www.hrr-strafrecht.de/hrr/5/04/5-290-04.php?suchwort=212&markieren=ja [apsilankyta 2007.06.26]. 312. Vokietijos Aukiausiojo Teismo 2001 m. liepos 19 d. sprendimas Nr. 4 StR 144/01 // www.hrr-strafrecht.de/hrr/4/01/4-144-01.php3?suchwort=212&markieren=ja [apsilankyta 2007.06.26]. 313. Vokietijos Aukiausiojo Teismo 2000 m. vasario 22 d. sprendimas Nr. 5 StR 573/99 // http://www.hrr-strafrecht.de/hrr/5/99/5-573-99.php3?suchwort=212&markieren=ja [apsilankyta 2007.05.02]. 314. Vokietijos Aukiausiojo Teismo 1995 m. kovo 30 d. sprendimas Nr. 4 StR 725/94 // Neue Juristische Wochenschrift (NJW), 1995, S. 3131, // http://www.unibayreuth.de/departments/rep-web/315c-2.html [apsilankyta 2007.06.26]. 315. Vokietijos Aukiausiojo Teismo 1988 m. lapkriio 4 d. sprendimas Nr. 1 StR 262/88, Entscheidungen des Bundesgerichthofes in Strafsachen. 36. Band, S. 1 - 20. Berlin, Kln: Carl Heymanns Verlag KG, 1990 (=BGHSt 36, 1). 316. Vokietijos Aukiausiojo Teismo 1987 m. lapkriio 15 d. sprendimas Nr. 3 StR 449/87 // Juristenzeitung (JZ), 1989, No. 9, S. 449-450. 317. Vokietijos Aukiausiojo Teismo 1980 m. liepos 16 sprendimas Nr. 2 StR 127/80 // Juristenzeitung (JZ), 1981, No. 1, S. 35 37. 318. Vokietijos Aukiausiojo Teismo 1968 m. vasario 9 d. sprendimas 4 StR582/67 // Neue Juristische Wochenschrift (NJW), 1968, Heft 14, S. 660 662. 319. Vokietijos Aukiausiojo Teismo 1964 m. gegus 5 d. sprendimas Nr. 1 StR 26/64 // Entscheidungen des Bundesgerichthofes in Strafsachen. 19. Band, Berlin, Kln: Carl Heymanns Verlag KG, 1964. S. 295 - 299 (=BGHSt 19, 295). 320. Vokietijos Aukiausiojo Teismo 1958 m. sausio 23 d. sprendimas // Entscheidungen des Bundesgerichthofes in Strafsachen. 11. Band, S. 268 (=BGHSt 11, 268) // Neue Juristische Wochenschrift (NJW) 1958, S. 836. 321. Vokietijos Aukiausiojo Teismo 1955 m. balandio 22 d. sprendimas Nr. 5 StR 35/55 // Entscheidungen des Bundesgerichthofes in Strafsachen. 7. Band, S. 363 (=BGHSt 7, 363) // Neue Juristische Wochenschrift (NJW), 1955, S. 1688. 322. C N 11 15 2004 . , 131 132 . // http://www.supcourt.ru/vscourt_detale.php?id=1547 [apsilankyta 2006.08.22]. 323. C N 4 22 1992 . . // http://www.supcourt.ru/vscourt_detale.php?id=897 [apsilankyta 2006.08.22]. VIII. Kiti altiniai 324. Tau Ceramica aistruoliai praliejo teisjo krauj // Lietuvos Rytas, 2005 01 14. 325. Vilniaus universitetins greitosios pagalbos ligonins Neurochirurgijos skyriaus internetinis puslapis : http://www.neurosurgery.lt/sta/pen/9is.htm [apsilankyta 2007.02.01]. 326. Als Homosexualitt noch strafbar war: "175 StGB - Unzucht zwischen Mnnern" // http://www.juraforum.de/jura/specials/special/id/15965/ [apsilankyta 2006.08.30]. 327. Centers for Disease Control and Prevention (CDC), National Center for Injury Prevention and Control. Traumatic brain injury in the United StatesA report to Congress. Atlanta (GA): Centers for Disease Control and Prevention; 1999 // http://www.cdc.gov/ncipc/factsheets/tbi.htm [apsilankyta 2007.02.01]. 328. Drug policy of the Netherlands //

187

http://en.wikipedia.org/wiki/Drug_policy_of_the_Netherlands [apsilankyta 2006.08.30]. 329. Human immunodeficiency virus (HIV) // Web Path Internet Patologhy Labarotory, http://library.med.utah.edu/WebPath/TUTORIAL/AIDS/HIV.html [apsilankyta 2007.02.16]. 330. Law Commition site: http://www.lawcom.gov.uk/index.htm [apsilankyta 2006.08.16]. 331. Law lord urges cannabis legalisation // http://news.bbc.co.uk/2/hi/uk_news/2004508.stm [apsilankyta 2006.08.31]. 332. Postexposure Prophylaxis for HIV Infection // http://www.medscape.com/viewarticle/410409_12 [apsilankyta 2007.02.16].