KAUNAS

2011 M. SPALIO 28 D., PENKTADIENIS

pabaiga

Televizijai nebereikalingi / 12
TV3 parodij laidos Dar pairsim! nebeliko. i inia buvo netikta ne tik irovams, bet ir laid krusiems garsiems aktoriams.

staigmena

Po pusmeio kapinse nebeliks vietos / 2

priedas

Apie mero post anksiau svajojusi A.Ruien pasveikino A.Kupinsk.

E.Ovarenko nuotr.

ISSN 1822-5322

Nr. 118 (1095)

Laikraio viduje priedas 15 valand. kart kvieiame susipainti su kompozitoriumi Algirdu Martinaiiu

Tiraas 70000 egz. (audituojamas UAB Ernst & Young Baltic) |

dmesio!

Kitas 15min numeris ieis lapkriio 2 dien

Po pergals buini uuojautos puokts

Nauj Kauno valdanij koalicij pasveikin politikai jau reik ir uuojaut, nes merui Andriui Kupinskui teks vanyioti labai skirting keleivi usst valdios kariet.
Vakar Kauno meru vl irinktas konservatorius Andrius Kupinskas, jau laiks Kauno savivaldybs vair 20072011 m. U jo kandidatr balsavo 26 miesto tarybos nariai, prie 9. Savo kalboje A.Kupinskas nurod pagrindinius naujosios koalicijos prioritetus: i esms atnaujinti Laisvs alj, iekoti bd mainti katastro kai didjanias ildymo kainas. Kaip ir dauguma prie j buvusi Kauno vadov, 36 met A.Kupinskas adjo pasirpinti duobtomis miesto gatvmis. Lop jau neutenka, reiks pasitelkti ir privat kapital, aikino jis. Vicemer postus isaugojo socialdemokratas Kstutis Kriinas, ir toliau laikysiantis savo rankose miesto k. Vicemeru jau trei kart i eils tapo ir paskutin minut prie Vardan Kauno pavadintos koalicijos prisidjs jaunalietuvis Stanislovas Bukeviius. Treiuoju vicemeru irinktas 69 met Tvarkos ir teisingumo atstovas Vytautas Vasilenko, kuriam teks rpintis jaunimo reikalais. I pradi tvarkieiai vicemero post ketino silyti 48 met Loret Kekien, taiau i savait planai pasikeit: naujoji Kauno valdia, kaip ir buvusioji, tapo grynai vyrika. Nukelta 3 psl.

orai RYTOJ

PORYT

2011 SPALIO 28 D., PENKTADIENIS

2 / KAUNAS

Kapinse tuoj bus ankta

ARTRAS JANYS
a.jancys @15min.lt

Anapilio reikalai Kaune daugiau nei prasti: laidojimo viet kapinse liko madaug pusei met, Vainatrakio kapini projektas ilgam strigo teisme, kolumbariumas statomas irgi tik popieriuje.
Kauniei palaikai aminam poilsiui pastaruoju metu daniausiai guldomi Ledos (Kauno r.) kapinse, bet laisv sklyp laidoti ia liko madaug 500. Specialist teigimu, pagal kauniei mirtingumo rodiklius tiek utekt pusei met. Kur mirusiuosius laidoti vliau? Savivaldybs mons Kapini prieira vadovas Evaldas Stankeviius pripasta, kad problema rimta, bet ne beviltika. Jo teigimu, sumainus kapini sanitarins apsaugos zonas nuo 300 iki 200 metr, bus galima kiek iplsti Petrain kapines, taip pat laisv viet iekoma Seniavos kapinse.
Laidojimo viet Kaune spariai maja. E.Ovarenko nuotr.

Papildomi marrutai
Minint Vis ventj dien ir Vlines, Kaune kursuos papildomi autobusai, keisis eismas ties Romaini kapinmis, ilainiuose.
Spalio 2931 ir lapkriio 12 d. kursuos papildomi autobusai 1A marrutu Geleinkelio stotis Karmlavos kapins, 2A marrutu Geleinkelio stotisKauno tiekimas, 24A marrutu Kauno pilis Romaini kapins. Spalio 2931 d. ir lapkriio 1 d. 13A marrutu Kauno pilisKlebonikis, 20A marrutu Kauno pilisBitinink gatv, 24B marrutu Kauno pilisGiraitLedos kapins. Lapkriio 1 d. bus daugiau 6A marruto autobus reis. Spalio 31 d. ir lapkriio 1 d. keisis 24-ojo autobus marruto trasa. Kit marrut autobusai ir troleibusai spalio 29 d. vaiuos pagal etadieni, spalio 30, 31 d. ir lapkriio 1 d. pagal sekmadieni, lapkriio 2 d. pagal darbo dien eismo tvarkaraius. Isami informacija pateikiama Kau no v ieojo t ra nsporto interneto svetainje (www.kvt.lt) marrut ir tvarkarai skiltyje. Spalio 31 ir lapkriio 1 d. vis transporto ri eismas ilaini plentu ties Romaini kapinmis bus organizuotas viena kryptimi. Nuo Balt prospekto link Raudondvario plento eismas bus nukreiptas ilaini plentu, Romaini gatve.

Teism galo nematyti

Taiau tai laikina ieitis: viltis rasti erdvi pomirtins ramybs sal E.Stankeviius sieja su kolumbariumu, kuriame bt laidojami sudeginti mirusij pelenai. Kaip parod apklausos, net ir seny-

vo amiaus kaunieiai sutinka, kad jie ir artimieji po mirties bt sudeginti. Bet kol nra krematoriumo, laidojimo viet trkumas kaunieiams ilieka skausminga problema. Milijonai lit buvo ileista Vainatrakio kapini projektui, bet prireiks daug laiko, kol ia bus pradtos kasti duobs. Vy riausybei sumainus numatyt kapini plot, apvilti liko sklypus vieosioms reikmms norj brangiai parduoti savininkai. Jie su Kauno savivaldybe bylinjasi, o tokio pobdio teismai vyksta metus ir ilgiau. Beje, Ledos kapinse mirusieji laidojami tiesiog vanden: sovietiniais laikais ia plytjo nusausinti laukai, vliau drenao sistema buvo paeista. Miestas i esms sutvarkyti kapini, vystyti infrastruktros

ia negali, nes em yra Kauno rajono nuosavyb.

Naujov vertina atsargiai

Dar vienas galvoskis kapini priirtojams: kiek ilgai Kauno vara lauks savivaldybs skolos u iukli iveim i kapini? Neseniai Kauno miesto ir rajono savivaldybs gavo laidojimo verslu usiimani bendrovi asociacijos silym nemokamai perveti mirusiuosius, laikyti juos 20 viet turiniuose specialiuose aldytuvuose. Tai palengvint nat Kauno morgui, kuriam katastrokai trksta l ir viet ilgesn laik laikyti knus. Taiau Kapini prieiros direktorius E.Stankeviius tok pasilym vertina atsargiai. Vis pirma, nemokam paslaug nebna. Verslininkai turbt prays l i savivaldybi. Antra, ikils teisini keblum. Jei neaikiomis aplinkybmis mirusij knai bus laikomi privaioje teritorijoje, artimiesiems gali

Vietoj adt Vainatrakio kapini dykviet.

kilti abejoni dl tyrim patikimumo. Taip buvo, pavyzdiui, Drsiaus Kedio atveju. Jo knas laikytas valstybiniame morge, bet neiveng-

ta problem, o jei mslingai uvs mogus pateks privaias rankas, nesklandum bus dar daugiau, bgtavo E.Stankeviius.

gaisras

Padegta Kauno pilis

ARNAS BULOTA
s.bulota @15min.lt

Gaisras Kauno pilies boktelyje greitai ugesintas. Skaitytojo Aurimo nuotr.

Ketvirtadienio pavakar usiliepsnojo Kauno pilies boktelis. Skubiai atvaiav ugniagesiai gelbtojai liepsn netrukus ugesino. tariamas tyinis padegimas.
Liudininkai pasakoja pastebj i pilies boktelio virs-

tanius tirtus juodus dmus. Buvo skubiai ikviesti ugniagesiai. Jie labai greitai paalino ugnies altin senus skudurus, popierius, kitas degias mediagas. Netrukus apie gaisr buvo galima tarti tik i vis dar neisisklaidiusio degsi kvapo. Manoma, kad gaisr tyia galjo sukelti arba neturintis k veikti jaunimas, arba

pil sibrov benamiai. Vienas svarbiausi miesto istorini simboli ne kart kentjo nuo vandal. Senamiestyje mgsta lankytis agresyviai nusiteikusios jaunuoli grups, iekanios, k bt galima suniokoti. Kauno pilis seniausia mrin pilis Lietuvoje. Pirm kart raytiniuose altiniuose paminta 1361 m., pastatyta XIV a. viduryje.

orai
Lietuvoje
iandien Lietuvoje bus saulta, suils iki 911 C ilumos. Ateinani nakt bus 02 C, pajryje 7 C ilumos. Rytoj dien taip pat bus saulta, trumpai palyti gali tik iaurinje Lietuvos dalyje. Prognozuojama 811 C ilumos.

iandien Europoje
IAULIAI KLAIPDA

+10

+8

PANEVYS

Atnai Berlynas

+8 3-6 PIET

UTENA

+8
KAUNAS

Londonas Madridas Maskva Minskas

Artimiausiomis dienomis
10-29 NAKT 10-29 DIEN 10-30 NAKT 10-30 DIEN

+9
+2 +3 +8 +9 +10 +12

VILNIUS

Oslas

+18 +16 +13 +16 +6 +8 +10

Paryius Praha Ryga Roma Stokholmas Talinas Varuva

+19 +13 +8 +19 +10 +9 +12

Saul teka 08:11 Saul leidiasi 17:54 Dienos ilgumas 9:43 Mnulio faz Jaunatis

Vilnius Kaunas Klaipda

0 +2 +7

+9 +10 +11

+9
Interaktyvus or emlapis

www.15min.lt /orai

2011 SPALIO 28 D., PENKTADIENIS

KAUNAS / 3

Po pergals buini uuojautos puokts

ARTRAS JANYS
a.jancys @15min.lt

A.KUPINSKO KOMANDA
Antanas Nesteckis, administracijos direktorius (Socialdemokrat partija).

Prie savivaldybs piketavo jaunieji liberalai. E.Ovarenko nuotr.

Kstutis Kriinas, vicemeras (Socialdemokrat partija).

Atkelta i 1 psl. Koalicij Vardan Kauno sudaro 26 politikai: 12 konservatori, 4 socialdemokrat frakcijos atstovai (trys socialdemokratai ir prie j prisiliejs tvarkietis ydrnas Garva), 3 liberalcentristai, 3 tvarkieiai ir 4 jaunalietuviai. Administracijos direktoriumi irinktas socialdemokratas, buvs Kauno apskrities Mokesi inspekcijos virininkas Antanas Nesteckis. Vyriausybs atstov Kaune Rasa Noreikien spjo, jog renkant asmen tokias pareigas reikia gauti Specialij tyrim tarnybos (STT) paym. Taiau postus isidalyti skubjusi Kauno miesto tarybos naujoji dauguma spjimo nepais.

Vytautas Vasilenko, vicemeras (partija Tvarka ir teisingumas).

Stanislovas Bukeviius, vicemeras (Jaunoji Lietuva).

vusio mero Rimanto Mikaiio koalicij greitai idraskys skirtingi partij interesai. Pranayst isipild, taiau R.Mikaiio alininkai vakar jau i anksto tryn rankas pranaaudami, kad naujoji koalicija geriausiu atveju isilaikys iki vasario, kai mokesiai u ildym pasieks virn ir nir gyventojai luos nuo kelio bet koki valdi. Opozicijos nuomone, naujoji sjunga ir ideologiniu, ir interes poiriu dar labiau margaspalv nei buvusioji. i met baland, pirmj mero rinkim ivakarse, socialdemokratai Orinta Leiput ir Kstutis Kriinas man daug kalbjo, kad A.Kupinskas kaip meras yra labai blogas variantas, jo negalima rinkti jokiu bdu. Dabar jie puol naujai valdiai glb. Nesivaizduoju, kaip meras dirbs su tokiais monmis. Sveikinu jus, A.Kupinskai, su pergale, bet tuo paiu teikiu ir uuojautos puokt, vaizdingai kalbjo vienas nuverstosios koalicijos architekt Vieningo Kauno vadovas Visvaldas Matijoaitis.

Nirios pranaysts
A.Kupinskas, po savivaldos rinkim prarads mero post, pranaavo, kad netiktai susibrusi dabar jau bu-

Nemeils akcentai
Didiausi erzel naujajai daugumai neprijauiani politik tarpe sukl faktas, kad prajusi kadencij ariais konkurentais buv liberalcentristas, irgi buvs meras Arvydas Garbaraviius ir A.Kupinskas tapo politiniais partneriais. Prajusi met rugpjt A.Garbaraviius kreipsi teissaug, nes tar, jog tuo metu mero pareigas jusio A.Kupinsko nurodymu i savivaldybs kompiuteri internet raomi j meiiantys

komentarai. I kur toji mei- vs Kauno tiltai reikalavil? Kokia paslaptinga jungtis mui gauti papildom 1 mln. Lt jus sujung dabar? pasipik- dumblui i Nemuno iveti. tinimo kupinu balsu klaus li- Taip pat vicemeras sil iberal Ona Balekien. braukti i konkurso PanemuA.Kupinskas atr: Ne- ns tiltui statyti latvi bendroinau, k Arvydas jauia man, v, pasisiliusi darbus atlikti bet a nesu jo simyljs. Jokios vedyb sutarties mes nesudarme, tiesiog kartu dirbsime. Manau, ms priepriea pernelyg ilgai buvo kurstoma tyia. LaiSak V.Matijoaitis. kas tai pamirti. Opozicija sitikinusi, jog A.Garbaraviius 20 mln. Lt pigiau nei Kauno ir vicemero post isaugojs tiltai. inoma, bt lengviau K.Kriinas buvo pagrin- dirbti su artimesniais pagal padiniai ankstesns koalicijos sauliras, politines vertybes griovjai. monmis. Taiau tokia rinkj valia: didioji j dalis patiMitingavo liberalus kjo savo lkesius konservajaunimas toriams ir socialdemokratams, Me r o k d at k o v oj s kita dalis simpatij pasiskirsA.Kupinskas pats supranta, t tarp vairi partij, pastejog dirbti su dabartine val- bjo A.Kupinskas. dios komanda bus labai neBeje, vakarykiai mero rinlengva. Tarybos nariai vakar kimai parod, kaip per pastaplojo jo kalboje pasigirdus fra- ruosius 1015 met pasikeit zei: Dirbkime taip, kad po politinis klimatas Kaune. ms kojomis bt kuo maAnksiau prie savivaldyiau dumblo. bs mitinguodavo deiniuoDaugelis tai suprato kaip sius palaikantys kaunieiai, u uom i n K.K r ii n. o vakar aiktje prie saviR.Mikaiio alininkai tvirti- valdybs piketavo liberalus no, jog K.Kriinas idav remiantys jaunuoliai, laik buvusi koalicij todl, kad konservatorius paiepianius buvo pasiprieinta bendro- plakatus.

Sveikinu jus, A.Kupinskai, su pergale, bet tuo paiu teikiu ir uuojautos puokt.

KAIRIEJI SUSKILO
Po konservatori gausiausia, 6 narius turjusi, socialdemokrat frakcija mero rinkim ivakarse sumajo.
Treiadien savo veikl partijoje sustabd buvs frakcijos seninas Gintautas Labanauskas ir Antanina Medvedevien. Artras Orlauskas susispendavo dar anksiau. ie politikai tvirtino neremsiantys A.Kupinsko koalicijos. Dar neseniai r priekaitus R.Mikaiiui, kairieji maitininkai teig apgailestaujantys, kad jis nuverstas nepateikus joki logik argument. Vakar Socialdemokrat partijos valdyba aibikai susirinko neeilin posd ir paskelb, jog veikl partijoje sustabds G.Labanauskas nebra partijos narys.

2011 SPALIO 28 D., PENKTADIENIS

4 / KAUNAS

Buvs vicemeras jau tik studentas

TOMAS GRIGALEVIIUS
t.grigalevicius @15min.lt

kainos

Jauniausiu vicemeru per vis Kauno istorij taps Povilas Maiulis po miesto valdioje vykusio perversmo priverstas uleisti savo kabinet j pakeisianiam vyriausiam vicemerui 69 met tvarkieiui Vytautui Vasilenko.
24 met garsaus chirurgo Alfredo Maiulio snaus paskyrimas antro pagal dyd alies miesto vicemeru prajus pavasar daug kam buvo staigmena. Judjimui Vieningas Kaunas priklausantis P.Maiulis ias pareigas jo kiek ilgiau nei pus met. Visi supranta, kad pus met yra labai maas laiko tarpas darbams, guodsi Kauno technologijos universitete ekonomikos magistro laipsnio siekiantis P.Maiulis. Turjote prog vis politin virtuv painti i arti. Sakykite, ar ji i ties tokia baisi, kaip sivaizduoja daugelis miestiei? 15min paklaus politiko. Reikia pripainti, kad ji tikrai nra gera. Turbt vienintelis faktas, kuris skatina toliau veikti ioje srityje, yra inojimas, kad tie mons nra nepakeiiami. Rinkimai vyksta pakankamai danai. Nesinort konkretizuoti, bet kalbant apie dabartinius kolegas kartais kyla abejoni dl j dar-

iluma Kaune brangsta 5,5 proc. E.Ovarenko nuotr.

Nuo lapkriio brangsta iluma

ARNAS BULOTA
s.bulota@15min.lt

Posto neteks P.Maiulis velg vien privalum: Nuo iol tursiu daugiau laisvo laiko. E.Ovarenko nuotr.

Brangstant rusikoms dujoms, brangsta ir ildymas. Nuo lapkriio 1 d. kilovatvaland Kaune, palyginti su spalio mnesiu, brangsta 1 ct, iki 30,5 ct u kilovatvaland.
Kita svarbi inia: ilumos kaina nebebus diferencijuojama pagal tai, ar ilumos punktas priklauso ilumos tiekjui, ar vartotojui, t.y. pagal naujas ilumos statymo pataisas, ilumos tiekjai nebegali rinkti pinig u jiems priklausani ilumos punkt prieir. Kauno energijos valdyba nauj centralizuotai tiekiamos ilumos kain padidino atsivelgdama tai, kad nuo i met lapkriio 1 d. 7,5 proc. didja i Kauno termo kacijos elektrins perkamos ilumos kaina, o slyginio kuro kaina rugsj buvo 5,5 proc. didesn nei rugpjio mnes. Kauno energijos skaiia-

bingumo. Pats buvote gana aktyvus politikas, daug reikts vieumoje. O k konkreiai spjote nuveikti per tuos 6 mnesius? Visi supranta, kad pus met yra labai maas laiko tarpas darbams. Bet yra taip, kaip yra. O per t pusmet srityse, kuriose man teko dirbti, turjome pagrindin darb mokykl tinklo optimizavim. Dabar jau turime mokykl tinklo pertvarkos plan, kuris gauna pagreit diskusijose su bendruomenmis. Pagal dirb ioje srityje mes esame viena i pirmaujani

savivaldybi visoje Lietuvoje. Tikrai daug laiko skyriau konsultacijoms tiek su profsjungomis, tiek su staig vadovais. vediau nauj susitikim format, kuomet prie vieno stalo sukvieiami ne kurios nors vienos mokyklos atstovai, o vis tam tikro rajono mokykl vadovai. Tapote jauniausiu vicemeru per vis Kauno istorij. Kada pajutote, jog kolegos jus pradjo irti rimtai? Politikoje taip jau prasta, kad kolegos velgia tavo trkumus ir stengiasi juos pabrti. Man pavyko patvirtinti, jog amius nra ta klitis,

kuri neleist efektyviai dirbti ioje srityje. I ties nesulaukdavau joki replik dl jauno amiaus. Bet kai vykdavo diskusijos ar ginai, labai danai pasigesdavau pagarbos, kuri turt bti jauiama bet kuriam tarybos nariui. Ko iandien Kaunui labiausiai trksta? Proting, darbi ir atsaking moni miesto taryboje. Jeigu tursime atstovus, kurie dirbs ne savo kienei ar interesams, o miestui, jeigu tursime mones, kurie nors nuoirdiai dirbti ir iekoti inovatyvi sprendim, tuomet viskas pasikeis.

vimu, palyginti su spaliu ir atsivelgiant tai, kad ilumos kaina nebediferencijuojama, vartotojams, kuriems iluma tiekiama i tiekjui priklausani ilumos punkt, ilumos kaina sumas 0,53 ct (2 proc.) u kilovatvaland. Vartotojams, kuriems iluma tiekiama i jiems patiems priklausani ilumos punkt, galutin ilumos kaina padidja 1,48 ct (5,5 proc.) u kilovatvaland. Kauno energijos teigimu, 78 proc. u ilum gaunam pajam sumokami Kauno termo kacijos elektrinei u perkam ilum ir duj bei kito kuro tiekjams u perkam kur.

2011 SPALIO 28 D., PENKTADIENIS

AKTUALIJOS / 5
prekyba
A.Sekmokas pagaliau pripaino, kad iluma iemet neatpigs. BFL nuotr.

Turgaus be kasos aparato nebus

Nuo 2012 m. gegus 1 d. Garin ir vis kit turgaviei prekybininkai, prekiaujantys dengtose patalpose, privals naudoti kasos aparatus. Vyriausyb vakar prim atitinkam sprendim.
is nutarimas bus gyvendintas iki kit met gegus 1 d. Iki to laiko visi prekiautojai, smulks verslininkai gali tam tinkamai pasiruoti, vakar po Vyriausybs posdio urnalistams sak premjeras Andrius Kubilius. Premjeras tikino, jog nepagrsti baiminimaisi, jog kasos aparat vedimas sulugdys prekeivius. Realus gyvenimas paneig ir kai kuri smulkij verslinink asociacij vadov teiginius, kad prekyba turguose yra visikai skaidri, kalbjo A.Kubilius. Pasak Finans ministerijos praneimo, kai kuriems prekiautojams bus leista nenaudoti kasos aparato, jei tai nemanoma dl objektyvi prieasi arba jei tai sukelia neproporcing administracin nat. Vietoj kasos aparato kvito tokie asmenys privals pirkjui iduoti kvit pakeiiant apskaitos dokument. BNS teigimu, kol kas neinoma, ar bus mokamos kompensacijos kasos aparatams sigyti, dl to bus sprendiama ateityje. Mes, kaip ir ankstesniais atvejais, svarstysime kompensavimo galimybes, tarsims su asociacij atstovais, vertinsime valstybs galimybes, kalbjo A.Kubilius. Dabar kasos aparatai privalomi tik dengtose prekyvietse, kur prekiaujama maisto produktais. Kasos aparatai turgaus prekeiviams, dengtuose paviljonuose prekiaujantiems maisto produktais, privalomi nuo i met gegus 1-osios. vesti kasos aparatus apsisprsta, siekiant sumainti elin prekyb. Finans ministerijos skaiiavimu, su kasos aparatu prekiaujantys mons valstybei sumoka vidutinikai keturis kartus daugiau mokesi. Protestuodami prie kasos aparat vedim, Smulkij verslinink ir prekybinink asociacijos atstovai prie Seimo buvo sureng bado akcij, bet nieko nepe.

iluma neatpigs
Energetikos ministras Arvydas Sekmokas, ne kart adjs dar iemet sumainti ilumos kain, vakar pripaino, kad jo paadai nieko verti.
A.Sekmokas pripaino: nebra vili, kad dar iemet pavyks susitarti dl maesns gamtini duj kainos ir atpiginti gyventojams tiekiam ilum. dymai sumainti ilumos kainas baigsi neskmingai. Pagal esanius teiss aktus mes negalime atlikti to eksperi-

Niekas nepavyko
i met duj kaina yra patvirtinta: kainos formul ir koecientai nustatyti. Kaina iais metais susijusi su naftos produkt pigimu arba brangimu. Dl duj kainos ildymas neatpigs, vakar po posdio Seimo Biudeto ir nans komitete urnalistams sak A.Sekmokas. Jo teigimu, visi valdios ban-

Visi valdios bandymai sumainti ilumos kainas baigsi neskmingai.

mento, kur planavome. Kain nustatymas yra Kain komisijos klausimas ir prerogatyva. Kaip nebt gaila, mes (ministerija BNS) negalime kitis tai ir nurodinti, sak A.Sekmokas. Spalio pradioje Energetikos ministerija pateik sily-

m termokacinse elektrinse naudoti perteklines Lietuvos elektrins gamtines dujas ir taip bent lapkriio ir gruodio mnesiais sumainti ilumos kain. Taiau tokiam silymui pasiprieino Kain komisija, kurios manymu, teisikai to negalima gyvendinti.

Gal kitais metais

Energetikos ministro teigimu, pigesni duj galima tiktis nebent kitais metais. Tam takos, pasak jo, gali turti Europos Sjungos (ES) pradtas Rusijos koncerno Gazprom veiklos tyrimas. Be abejo, tikims, kad Gazprom, atsivelgdamas tyrim, numatys kitus koecientus, kad kaina bt konkurencinga, nebt ikreipta, palyginti su Estija, Latvija ar Lenkija. Taip pat laukiame gruodio mne-

sio ES ir Rusijos virni susitikimo, kur taip pat gal bus tas klausimas aptariamas, sak A.Sekmokas. Anot jo, i savait bus baigiami rengti postatyminiai teiss aktai, reikalingi gyvendinti Seimo priimtas pataisas, kuriomis ardomos monopolijos ir nebeleidiama ilumos kain traukti ilumos punkt prieiros snaud. Pataisos taip pat draudia pastato ildymo ir karto vandens sistemos priirtoju bti ilumos tiekjams ir susijusiems su ilumos tiekju asmenimis. Tikimasi, kad tokios pataisos leis dar iemet sumainti ilumos kainas. ilumos mons yra savivaldos rankose ir ji turi utikrinti, kad t pataisym bt laikomasi, tvirtino A.Sekmokas.

Garin prekiautojams irgi teks sigyti kasos aparatus. Scanpix nuotr.

Elektra pabrangs 1 centu

Elektros kainos vartotojams turt didti apie 1 ct/kWh dl daugiau nei 100 mln. Lt iaugusios vieuosius interesus atitinkani paslaug sumos (VIAP).
Galutin VIAP taka konkretiems vartotojams ir j mokamiems tarifams paaiks vliau, kai bus paskelbti diferencijuoti tarifai, prane del.lt. Vakar Valstybin kain ir energetikos kontrols komisija (VKEKK) patvirtino Energetikos ministerijos pateikt VIAP biudet, kuris bus 723,634 mln. Lt. iemet VIAP suma yra 613 mln. Lt. Dl io sprendimo prie galutins elektros kainos vartotojams bus pridedami 7,04 ct/kWh, iuo metu VIAP kainoje sudaro 6,01 ct/kWh. Didiausia dalis VIAP l teks Lietuvos elektrinei per 400 mln. Lt. iemet jai skirta 1,74 TWh remtinos energijos, o 2012 m. planuojama skirti 1,53 TWh. VKEKK buvo siliusi Energetikos ministerijai dar labiau sumainti kvot Lietuvos elektrinei, taiau ministerija su tuo nesutiko.
Scanpix nuotr.

VIAP yra vartotoj remiama dalis elektros gamintojams, kurie yra palaikomi norint utikrinti Lietuvos energetikos sistemos patikimum arba paremti atsinaujinanius iteklius. VIAP yra tiesiogiai skaiiuojama elektros kain visiems vartotojams.

2011 SPALIO 28 D., PENKTADIENIS

6 / AKTUALIJOS

Po met televizoriai nieko neberodys

GEDIMINAS GASIULIS
g.gasiulis @15min.lt

ipuolis
Ant vieno antkapio nutepliota svastika. Policijos nuotr.

Absoliuti dauguma lietuvi ino, kad lygiai po met bus ijungtas analoginis signalas ir televizija bus transliuojama tik skaitmeniniu bdu. Taiau tyrimai rodo, kad imtai tkstani moni, iuo metu irini analogin antemin televizij, pereiti prie skaitmeninio signalo ketina paskutinmis dienomis.
Rinkos tyrim bendrovs SIC ruden atlikta apklausa parod, kad apie analoginio TV signalo ijungim ino per 95 proc. lietuvi. Nepaisant to, pereiti prie skaitmenins televizijos lietuviai neskuba. Tik nedidel dalis moni tuo ketina pasirpinti likus daugiau nei trims mnesiams iki ijungimo. Apie 40 proc. apklaustj, iuo metu irini analogin antemin TV, teig prie skaitmenins televizijos pereis likus vienam mnesiui iki ijungimo ar apskritai po jo. Dar madaug penktadalis teig neinantys, kaip elgsis. Tai nra neinojimo pasekm mons ino pat fakt. Taiau jie nesupranta,

trks rangos ir susidarys savaitins eils. A manau, kad reikt raginti mones pereiti prie skaitmeninio signalo jau dabar, kad bt ivengta paskutins minuts problem, sak N.Ivanauskas.

Valdia rami
Nesuspjusieji laiku analogin televizij ikeisti skaitmenin po met matys tik tok vaizd. BFL nuotr.

kad po 2012 met spalio 29 d. j televizoriai tiesiog nieko neberodys, teig SIC tyrim strategij vadov Rta Gaudieien. Manau, atjo laikas keisti komunikacijos turin i informavimo raginim imtis priemoni dabar.

Prognozuoja pirkj antpld

iuo metu analogin televizij iri madaug tredalis lietuvi (apie 350 tkst. eim), kasmet is skaiius sumaja apie 15 proc. Jei tendencijos nesikeis, kitmet analogin antemin TV irs madaug ketvirtadalis Lietuvos gyventoj. Pereinant prie skaitmeninio signalo reikia sigyti special priedl (arba nauj te-

DIDIULS ILAIDOS
Informacin kampanija vykdoma naudojant visus iniasklaidos kanalus televizij, radij, internet, laikraius. I viso tam bus ileista 7,5 mln. Lt, ias las skyr Europos Sjunga. Dar kone 30 mln. Lt numatoma ileisti skaitmenini priedli kompensacijoms. Jas gals gauti tos eimos, kuri pajamos vienam asmeniui nesiekia 525 Lt, viena eima gals gauti 100 Lt kompensacij.

levizori, kuriame jis bt integruotas). Didelei daliai teks pakeisti ir anten, kadangi skaitmeninis signalas atokiose vietovse gali bti pernelyg silpnas, kad j priimt namin antena. Prognozuojama, kad spalio-lapkriio mnesiais skaitmenini priedli ir anten paklausa iaugs deimteriopai. Taigi paskutinmis dienomis iki analoginio signalo ijungimo skaitmenini priedli, anten, televizori parduotuves ar mokamos TV operatorius upls imtai tkstani moni. rangos ar TV paslaug tiekjams susidoroti su miliniku klient antpldiu gali utrukti daugiau nei kelet savaii. Kompanijos TEO Paslaug pltros ir rinkodaros tarnybos vadovas Nerijus Ivanauskas abejojo, kad rangos tiekjai prisiims rizik ir i anksto usakys imtus tkstani prietais, mat nesulauk pirkj rizikuot patirti milinik nuostoli. O smarkiai padidjus paklausai rangos pristatymas vluos. Tiekjams

TEO atstovas sil aikiau informuoti mones, kas nutiks 2012 met spalio 29 d., ar net vizualiai tai pademonstruoti, pvz., tam tikru metu laikinai ijungti analogin signal. Ekranuose pamat snieg mons supras, kas j laukia, ir susirpins perjimu prie skaitmenins TV. moni informavimo kampanija besirpinanti Susisiekimo ministerija artimiausiu metu ada pakeisti reklaminius praneimus. Informacija apie analogins antemins televizijos ijungimo fakt bus pakeista raginimu pasirpinti reikiama ranga. Mes negalime dvejus metus to paties rodyti ir apie t pat nekti, taigi paskirstme informavim temomis. Antrj informavimo etap norime pradti lapkriio mnes. Viskam yra pasiruota, 15min teig susisiekimo ministro patarjas ryiams su visuomene Martynas erkauskas. Paskutinis, treiasis, informavimo etapas prasids ateinant pavasar. Jo metu mons bus dar intensyviau raginami pasiruoti perjimui prie skaitmenins televizijos. Estijoje, Latvijoje viskas taip pat vyko paskutinmis dienomis, nes niekas niekur neskuba, pastebjo M.erkauskas.

Vandalams ukliuvo ir lenk kapai

Vyriausyb smerkia ipuolius prie lenk kari kapus venionyse ir tikisi, kad vykis bus greitai itirtas, o kaltininkai grietai nubausti, sako premjeras Andrius Kubilius.
Vyriausyb ir a asmenikai labai grieti smerkiame ir ateityje smerksime bet kokius vandalizmo aktus bet kuriuose kapuose: ar tai bt lenk, ar yd, ar rus, ar vokiei, ar lietuvi. Ir iuo atvilgiu tikrai noriau tiktis, kad ir pastarasis vandalizmo aktas venioni kapinse, lenk kari kapinse, bus teissaugos institucij nedelsiant iaikintas, ir kaltieji nubausti visu statymo grietumu, urnalistams vakar sak premjeras. Jis taip pat pabr, kad dl ipuoli kaltinti Vyriausyb neatsakinga. Lietuvos lenk sjungos (LLS) sekretorius Edvardas Truseviius vakar pareik, kad mintas ipuolis i dalies yra Vyriausybs politikos padarinys. Policija vakar prane, kad Ryt Lietuvoje esani venioni kapinse buvo ipaiyti lenk kari kap paminklai. Kap priirtojas juodos spalvos daais itepliotus 20 lenk kareivi kap paminkl aptiko treiadienio ryt, BNS sak rajono policijos vadovas Arvydas Sinis. Pasak jo, dauguma paminkl, esani katalikikose kapinse, tiesiog apteplioti, ant j nra joki ki ar raginim, tik ant vieno nupaiyta svastika. Ant 19 kap buvo tiesiog utepliojimai joki odi ar pieini, o ant vieno nupaiyta svastika, kaip atrodo, drebania vaikika ranka, sak A.Sinis. Anot venioni policijos vadovo, pradtas ikiteisminis tyrimas dl kapo iniekinimo. Seninijos darbuotojai kapus sutvark t pai dien.

Tomas Balekas Generalinis direktorius t.balzekas@15min.lt Raimundas Celenceviius Redaktorius r.celencevicius@15min.lt

Redakcija Vilniuje Tel. (8-5) 210 5896 Faks. (8-5) 210 58 97 redakcija@15min.lt A.Gotauto 40 B, 01112, Vilnius

Kauno biuras Tel. (8-37) 243 000 Faks. (8-37) 207 887 kaunas@15min.lt Kstuio g. 58, 44305, Kaunas

Klaipdos biuras Tel. (8-46) 257 900 Faks. (8-46) 257 800 klaipeda@15min.lt S.Daukanto g. 2, 92235, Klaipda

Reklama Tel. Vilniuje (8-5) 210 5895 Tel. Kaune (8-37) 207 886 Tel. Klaipdoje (8-46) 257 800 reklama@15min.lt skelbimai@15min.lt

Leidjas: UAB 15 minui, A.Gotauto 40 B, 01112 Vilnius. Tel. 210 58 94. Faks. 210 58 97. info@15min.lt www.15min.lt

TIRAAS 70 000. ISSN 1822-5322.

Platinamas Vilniuje, Kaune ir Klaipdoje. Redakcija neatsako u reklamos turin ir klaidas.

Taip laikratyje ymimi usakomieji straipsniai

Asta Cibien Dienos redaktor a.cibiene@15min.lt

15min pirmasis nemokamas laikratis Lietuvoje, kurio tira kas ketvirt audituoja UAB Ernst & Young Baltic.

215 100 nuolatini skaitytoj per dien

TNS LT, Nacionalinis skaitytoj tyrimas, 2011 m. vasara

J.KALINSKO NUOTR.

Nr. 3
2011 m. spalis
SPECIALUS LAIKRAIO 15MIN PRIEDAS

-j gegus 17 dien Raseini rajone, Paserbenio kaime, gims Algirdas Martinaitis baig dabartins Muzikos ir teatro akademijos Eduardo Balsio kompozicijos klas, dirbo teatruose, kr ir dabar kuria simfonin, kamerin, choro muzik, eksperimentuoja aplinkos garsais, ieko, kas muzikoje, garse yra ir ko nra, kokias papildomas prasmes galima sukurti pasitelkiant, pavyzdiui, pjkl, dalyvauja iuolaikins, elektronins, eksperimentins muzikos festivaliuose. Muzikos enciklopedijose is kompozitorius pristatomas kaip impulsyvios poetikos natros, o jo ankstyvieji kriniai kupini spontaniko painimo, minimalistinio skambesio taigos, juose skleidiasi meditacin gars kalba, kurioje vietos atranda ir ekspresija, ir ramyb. Vliau A.Martinaitis imamas vadinti provokuojaniu naujakalbs krju, prieinaniu rimt ir banal, ironizuojaniu techninio meistrikumo pastangas, o jo muzikoje susipina skirtingos pasauli kultros, skirtingi menai, kuri sintez atveria kalbos ir muzikos gro. 1989-aisiais is kompozitorius buvo tarp pirmj Lietuvos meninink, kuriems teiktos Nacionalins kultros ir meno premijos. Prajo du deimtmeiai ir prie savait A.Martinaitis tapo pirm kart Lietuvoje paskirtos Mikalojaus Konstantino iurlionio premijos laureatu. U ryki pastarj met krybin veikl. Susitikimo metu keliskart pabrs, kad vis premij minti tikrai nereikia, A.Martinaitis galbt nesupyks, jog vardysime dar bent kelias... 1997-aisiais u muzik spektakliams menininkas apdovanotas v. Kristoforo premija, 2009-aisiais Auksiniu scenos kryiumi. Taiau vaikiodamas pamike ir landiodamas tarp apleist statyb, kompozitorius ities leido pajusti, kad ne tai jam svarbiausia. domaus skaitymo ir klausymo.

d ir pat s ayti ka aliu par , kad redaktoriu rioje g vieta, ku griau bet tikti i, kai yra usi mamo, nes namuose . Gera ingia is m , stipri nereikm s, neitaisys. V saldi, silpn Martinaiiu du uk i, neibra arbat. Rg okalb su Algir kiau, kodl. i. P ini pasa m ne svara varain bet tik s taiau ja aini. Visoki, ypsodamasis, tos. Taip, svar ba u pradja rius pasil ar ito Kompoz iius astarav augas N Mind

visas duodasi , kaip ji ns ieina Girdiu i ma suvelta. ad ra labai ti ir pajuntu, k labai maai ay , ano kalb adedu kalb l, kad ites j nematau M t tod . Tik pr veltinis. Turb kelias sava puses eistas n Kartais k asakau kakoks su monmis. dl niekam nep bendravau tik o ju to bendrau iuoju sodyb, mog, su kuriu a us nes iv vliau, susitik i naujo. ti O odio. tarsi imu kalb timis, min itis Martina Algirdas

LEIDINIO PARTNERIAI

LIETUVOS RESPUBLIKOS KULTROS MINISTERIJA

Medio kalbjim igirs

Algirdo Martinaiio brolis, poetas Marcelijus Martinaitis, 2009-aisiais ileistoje biograni ura knygoje Mes gyvenome atsisuka vaikysts laik, Paserbenio kaim, i kurio broliai ijo krybos keliu vienas literatr, kitas muzik: Deja, tuo keliu daugiau niekas i Paserbenio paskui mus nepasek. Dabar jau nra kelio i ten ieiti.
Apie brol, jaunesn keturiolika met, poetas rao nedaug. Taiau prisimena, k atsakydavo tvai, igird jo praym nupirkti ma broliuk. Jie man vis aikindavo, kad dar ne laikas, kad dabar karas, nra pinig, vaikai brangs. <...> Daug kas man iki iolei liko neinoma, ypa jo potraukis muzikai. Juk ms eimoje, rodos, tokio potraukio nei a, nei mano tvai neturjome. A ir pats neinau, kaip ia abu, brolis ir a, i savo triobiks ijome krybos erdves, ko mums neadjo nei ms namai, nei tvai, nei paintys, nei turtai, nei ms gyvulliai... knygoje prisimena M.Martinaitis, kurio ne vienas eilratis, ne vienas poezijos motyvas ataidi ir brolio kryboje. Per pirmaprads, archajikos pasauljautos ir iuolaikinio mogaus savivokos sankirtas. Per pirmykt kalbos gaivalikum ir dabartin kalbos, kalbjimo fragmentikum. Per nuolank vilgsn bet koki gyvyb, sakralumo kupin vilgsn em, dang ir ironik ypsn velgiant save pat.

us aus, Marcelija jonos, Dzidori eima. Mari nuotr. rtinaii ir Algirdo Ma 60 m. Asmeninio archyvo
/ 19

mogikasis gyvulizmas
Poetas mini gyvullius, kompozitorius savo krini pavadinimuose vartoja termin gyvulizmas, todl nuo gyvuli pokalb ir pradjome. Ne nuo satyriko A.Martinaiio krinio Septyni gyvulizmo priesakai, 1995 m. sukurto pagal George' Orwell, o nuo tikr tikriausi gyvuli, kuriuos jis yra augins. Su mona Nijole turime kukli sodyb. Per dvideimt pastarj met ten teko ir kininkauti. Nepriklausomybs pradioje, kai viskas staiga nutrko, darbai ir idjos m blakytis, toje lnelje su dar labai mau snumi Karoliu turjome kakaip igyventi sjome mieius, auginome bulves, rme kiaules. Kaip tik tada buvau apdovanotas Nacionaline kultros ir meno premija. Man labai patiko toks gyvenimo susiliejimas premija ir kiauls. Ir garb, ir gyvulizmas yra toje paioje pusje. Jokio upelio pereiti nereikia, sddamas prie virtuvs stalo svarst kompozitorius, kartu vandeniu upildamas svaraini grieinlius. Dviej erdvi artumas... Tai suvoks, A.Martinaitis dar kart sugro prie ventojo Rato, rankas pam losofo Antano Maceinos Sauls giesm apie ventj Prancik Asyiet teologin kelio ir einaniojo tuo keliu samprat, kai vargas ir isigelbjimas yra tose paiose rankose, nes mogui duota ne tik gyventi, bet ir matyti, suprasti. Tas laikas buvo lyg patikrinimas, kiek mogus gali atitolti nuo pirmini savo egzistencijos slyg, nes ems dirbimas pradin mogaus erdv. Ir skurdas, ir galimyb igyventi alia. Pamenu, tvas man sakydavo, kad esu muzikantas, todl nuo kaimo darb galiu bti toliau. Taiau a visk matydavau kaip vaga eina arklys, kaip gaminamas kasdienis valgis. Ir visk labai greitai prisiminiau. Buvau nustebs, kad ir a moku sti, pjauti. Man tai buvo labai svarbu, nors dabar tai galima irti kaip smag gyvenimo nuotyk, prisimin kompozitorius.

Kompozitorius A.Martinaitis sako, kad mogui du

irdavo, i kur eina tas garsas, k ir kada muzikantas paspaudia. Akordeonas bdavo didesnis u mane, bet jeigu tik kas duodavo j patampyti, jausdavausi ypatingai. Vliau i dds Antano gavau dovan armonik. Einu atgal namo, prisdu pamikje, pagroju, o priartjs prie alia ms stovjusi keli sodyb, apsisuku ir takeliu imu ingsniuoti atbulas. Nes armonika juk udta ant nugaros... Norjau, kad visi matyt, jog a grtu. Muzikantas grta namo... Tai prisiminiau prajus keliasdeimiai met, kai muzikantams atliekant mano krinius, scenoje kartais pasirodydavau ir pats, kai muzik miau sieti su performansiniais elementais, netiktumais, svarst A.Martinaitis. O jo minimi netiktumai ia tikrai verti paminti. Pavyzdiui, prie deimtmet sukurtas Bii mogus krinys stygini kvartetui ir sutartini giedotojoms. K scenoje veikia kompozitorius? Vaikto persirengs bitininko apranga, smilko dmais, i fortepijono traukia medaus kor. Arba 1998-j birelio vakaras. Nacionalinje lharmonijoje vykstanio Vilniaus festivalio metu pristats nauj savo krin Pieta, A.Martinaitis paima rankas arf, usikelia j ant pei ir ieina lauk. Paskui j brys muzikant, ei vyrai, tarsi karst neantys instrumento dkl, ir minia klausytoj, senamiesio gatvmis lydini kompozitori Bernardin banyi, kurioje tuoj skambs sakraliniai jo kriniai. Muzikin auka. Taip panekovas pavadino performans. Arfos neimas vent viet buvo lyg menininko auka. Ant nugaros usikeli savo varg, savo hipertrofuot kani ir eini. Nes jeigu tau lemta kurti, ant savo pei visada nei ir varg. Be to, kryboje niekada nevengiau ventosios Kvailybs ar palaimintosios Beprotybs, kuri yra visai alia rimtj dalyk, aikino menininkas.

A .Martinaitis i muzikantas. yvo nuotr. vestuv jaunasis meninio arch / 1965 m. As

Ant pei arfa

Menininkas kelias akimirkas pamsto, pavelgia tutjant puodel ir mgina atsakyti nelengv klausim. Jis teigia, kad labai sunku apibdinti potrauk garsui.

, IR IR GARBMAS GYVULIZ YRA TOJE PAIOJE PUSJE. ELIO JOKIO UP PEREITI . NEREIKIA

s Kompozitoriu

ir katinas.

ii / 1995 m. A .

no nuotr.

Potrauk, pajaust ankstyvoje vaikystje, kai per vent kam nors ugrojus akordeonu, jis valand valandas

sti umirs savo kalb

Beje, apie poezij. A.Martinaitis nekart yra minjs, kad i jam ypatingai svarbi. Domisi, skaito, atranda. tai itrauka i Raytoj sjungos mnraio Metai, 2011-j gegus numerio, kuriame skaitome poeto Romo Daugirdo interviu su kompozitoriumi, pavadint Gyvenu su savo muzika vienuose markiniuose: Daugelis mano bendramoksli dabar prisimena, kad tada, kai mokiausi Konservatorijoje, mane daniau matydavo su poezijos knygele negu su natomis. Eiles pradjau rayti atsitiktinai, kaip ir groti diaz. Abiem atvejais pirmiausia ksuodavau pasmoninio srauto neam informacij. Vliau i toki laisvj ura atrinkdavau smoningesniuosius junginius ir taip po truput sudliodavau tekst. Tiesa, diazo surinkti nepavykdavo, bet tai, k improvizuodavau vandens, pauki, rojaus temomis, vliau gul vadinamj Gamtos cikl. <...> Skaitydamas vairi poezij, susidomjau ir jos padarymu. Lygindamas j su analizuojamais muzikos kriniais, rasdavau daug struktrini panaum. Atrod, abi ios meno akos tuoj tuoj neatskiriamai susijungs, kaip tai sugebjo padaryti senovs graikai. Tad odis man tapo pirmine reikme ir, lyginant su muzika, pateisino sen ties: Pradioje buvo odis.

rf i ka neant a Muzikin au Bernardin banyi. otr. nu Filharmonijos 98 m. Asmeninio archyvo

/ 19

vyy. iak. vi
Jei tikrai odis, nuo odio niekur nepabgame. Vyresni skaitytojai galbt yra mat ar girdj 1991-j Poezijos pavasario skaitymus v. Jon banyioje. S.Geda 18 minui skait savo Teisingojo odio mald. Daliai maiusi ar girdjusi odis skait neatrodo tinkamas. Poetas, kreipdamasis karalij, viesiasparn dvasi, skiemenavo, kkiojo, neaikiai artikuliavo. Kiti, klausydamiesi banyioje ar irdami per televizori, vliau pasakojo, ra, kaip poetas lojo, kliedjo, iprotjo. Prajus daugiau nei deimtmeiui, A.Martinaitis panaudojo skaitym savo krinyje ir 2004-aisiais pristat j festivalyje Jauna muzika. Lietuvos kompozitori sjunga i kompozicij paskelb geriausiu elektroakustiniu met kriniu. Labai gerai, kad ie js ivardyti S.Gedos pasirodymo vertinimai yra vienoje krvoje. Jie ir nusako krinio esm. T skiemenavim, apie kur buvau tik girdjs, prisiminiau perskaits 1994-aisiais ileist jo knyg Babilono atstatymas. i knyga mane labai paveik. Kaip sakoma, paveik vairiomis prasmmis. Pirmiausia, krybikai. Susiradau televizijos archyvuose t ra, pasiirjau, pasiklausiau ir tapo aiku, kad tai jau yra krinys. Tiesiog vediau j instrument, elektronikos ir sukriau visum. Kitas man svarbus dalykas, kad po io krinio raymo, po atidaus irjimo poeto balso ziologij ir garsin iraik, pradjau aktyviai domtis, kaip, beje, ir jaunystje, tam tikromis ornitologinmis subtilybmis. miau rayti bereikmius tekstus, kuriuose viskas ireikiama pauktikomis frazmis. vyy. iak. vi. yyy.... Tokia kalba, kuri vadinu naujja Europos pauki kalba, pradjau rayti ir muzikinius krinius, vien pastarojo deimtmeio kvpimo altini atskleid kompozitorius. Taiau vadinamasis kvpimas ateina ne tik i poezijos, ne tik i knyg. A.Martinaitis sako, kad kvpim pajunta tada, kuomet kelias savaites nebendrauja su monmis. Atsiveria ypatingas jautrumas augalui, mediui. Einu kaime keliuku ir medio aka vis braukia per akinius. Galvoju, reikia nupjauti t ak. Taiau vliau suprantu, kad visa tai kak sako. Ir t sakym igirsti umirs savo kalb. Igirsti, kad su tavimi kalbasi visa aplinka. tai vien ruden ijau sutemus pasivaikioti. Girdiu, kaip tolumoje verkia pelda. Pamginau tiksliai atkartoti jos tonacij, balso virpes. Ji pasako, a pasakau. Ji pasako, a dar kart atsakau. --... Ji vis artjo i miko, vis artjo ir po dar vieno mano atsakymo pamaiau, kad pelda jau skrenda tiesiai mane. Mes susikalbjome. Vadinasi, nra atskiros tik moni kalbos, gyvuli ir augal kalbos. Yra giluminiai kalbos ryiai, susiejantys visa, kas gyva, spdiais pasidalijo menininkas, pasiirdamas dar kart itutint arbatos puodel.

ota ne tik gyventi, bet ir suprasti. J.KALINSKO NUOTR.

Ibristi i alksnyno
Grtame prie jaunysts met. Paserbenio kaimo vestuvi ir kitoki veni muzikantas, sulauks tv palaiminimo klausytis ir kurti, girdti ir dalytis su kitais. Tvai man labai padjo. Pradjau vainti Raseini muzikos mokykl. Taip ibridau i vaikysts alksnyno... I savo tv Marijonos ir Dzidoriaus varg, su kuriais jie susitvarkydavo, nes buvo darbts valstieiai. Tvai mums su broliu stengsi sudaryti slygas, kad nekristumme purv, po kur jie vis gyvenim vaikiojo, ksdami kar, pokar, nepritekli. Brolis man buvo pavyzdys, kad reikia siekti moksl, ivaiuoti miest. Prisimenu, pate usisakiau Literatr ir men. Gal etoje ar septintoje klasje. Marcelijus grdavo atostog ir nustebdavo, kad a jau kak inau apie kultr, apie naujus muzikos krinius, klausinju jo apie renginius, ypteli kompozitorius. Taiau mokymosi Vilniuje metus jis prisimena kaip ypatingo vargo laik. Tvas vis taisydavo ir taisydavo plytanius batus, keli sils buvo persitos ne vien kart. Bet mes visi, i kaim suvaiav tuometin Juozo Tallat-Kelpos technikum, tada buvome panas grojome, jome pamokas. Tikrai buvome labai panas vaikai. I Dzkijos mik, emaitijos kalv... O miesto vaikai turjo ir k apsirengti, ir k pavalgyti. Jie vainjo motociklais, j panels jau visai kitos... Panaiai buvo ir stojus tuometin Konservatorij, prof. E.Balsio kompozicijos klas. Dabar galvoju, kad didioji dalis kartu besimokiusi miesto vaik i muzikos ir dingo. Matyt, j pateko atsitiktiniai. O tie varguoliai dirbo, stengsi ir kak pasiek, silydamas dar vien puodel svaraini arbatos pasakojo A.Martinaitis.

Kraujas
Vos pradjs rayti krinius, jis sulauk padrsinim, pagyrim, taiau jaun meninink nuolat kamavo abejon, ar tikrai kuria kak domaus, vertingo. Be to, profesional terpje pirmuosius ingsnius engianius kompozitorius sunkiai pasiekdavo raai ar partitros, kurie leist suvokti, kas vyksta ten, pasaulyje. inoma, gaudavome ra, lygindavome juos su savo kryba, taiau nepajgdavome suprasti, ar ir mes kakas esame. Kart atvaiavo atstovai i prancz ra studijos. Jiems dav pasiklausyti ms krini. Igirdome, kad viskas gerai, domu, galima leisti ir usienyje. Pamenu, su biiuliu kompozitoriumi Vidmantu Bartuliu nusipirkome stipraus vyno. Labai lijo... Atsisdome kakur po laiptais ir igrme. Aiku, tie pranczai dingo. Viskas nutilo. Bet vis tiek j odiai mus padrsino, nusijuok panekovas. A.Martinaitis prisimena, kad j nuolat supdavo ne tik muzikantai. Iekodavo bendros kalbos ir su raytojais, poetais, dailininkais, ypa vyresniais, stengsi bti ten, kur kuriama, kur aktyviai kalbama apie kryb. Man sunku iskirti kakokias kartas, taiau, pavyzdiui, poeto Sigito Gedos, kompozitoriaus Broniaus Kutaviiaus, grako Petro Repio karta buvo labai stipri. Jie sukr tvirtov, ant kurios, nebijau pasakyti, stovi Lietuvos kultra. O ms karta buvo kraujas, kraujo padavimas. Ir tas grynas, be joki priemai, kraujas sutekjo bendr jg, kuri kultroje, tikiu, palieka enklus, tampanius pagrindu ir kitoms kartoms, vylsi kompozitorius, diaugdamasis, kad dabartini jaunj muzik kryboje igirsta ir savo kompozicij ataid.

k. itas muzi literatr, k Vienas rcelijumi. sko nuotr. Su broliu Ma 96 m. A .Rakau

/ 19

1977 m.) ilniuje (1975 je armijoje V einje). Tarybin originu (d meninio archyvo nuotr su Kostu Sm / As

.MAEIKOS/BFL NUOTR.

.MAEIKOS/BFL NUOTR.

K.VANAGO/BFL NUOTR.

Poetas

v. Kristoforo kamerinio orkestro meno vadovas ir dirigentas

Kompozitorius

Reisierius

Marcelijus MARTINAITIS
Tarp ms su broliu nemaas amiaus skirtumas kai jis dar buvo vaikas, a ivaiavau i nam dirbti ir mokytis. Bet noriau prisiminti epizod, kuris man labai strigs. Bdamas dar trej ar ketveri, Algirdas per ventes ar vakarones atsissdavo prie muzikanto, grojanio armonika, akordeonu. Prisiglausdavo ir irdavo, kaip tie pirtai ten laksto. Ms dd Antanas turjo armonik ir kartais pagrodavo. Vien ryt, gal 5-eri, Algirdas ijo pas j sveius. Pavakare girdime, kad alksnyno keliuku kakas eina ir labai smagiai groja. Su tvais svarstme, kas ten gali bti. I alksnyno ilindo vos vos u armonik didesnis vaikas. Ten buvo Algirdas. Kada jis imoko? Kaip imoko? Visi diaugsmingai nustebome.

Donatas KATKUS
Su orkestru ir Lietuvoje, ir usienyje esame groj labai daug Algirdo krini. Ir dabar savs klausiu, k atrandu io kompozitoriaus muzikoje. Jis turi didel dovan, labai ret kalbos pajautimo dovan ir pasaul mato tarsi poetas. O k daro poetas? Gretindamas odius, j reikmes, asociacijas, jis atskleidia nauj, nematyt ir negirdt odi spalv. Algirdo muzika yra kontrastinga, turinti daugyb poetini sugretinim, kurie apvieia vienas kit. Nuo vienos nuotaikos, nuo vieno spdio tu staiga atsiduri kitame, nesivaizduotame, nesitiktame. Algirdo muzikin kalba gali bti ir rimta, ir jautri, ir ironika. Bet klausydamas beveik nepajauti, kaip keiiasi jo mstymo bdas, kada jo poetin kalb pakeiia racionali, tiksli kalba. Manau, kad tai yra labai rimto menininko poymis.

Vidmantas BARTULIS
Algirdas Europos nykstanios kultros pranaas, kurio kryba nepelnytai retai skamba pasaulyje. Jo muzika ir mstymai tai su meile iaugintos pasaulio kultros ateities gls, aknimis iulpianios praeities imint, ydinios paprastais, akies nerianiais gerumo ir meils iedais. iedai ie, kvepiantys inykusiais kaimais, nykstaniais paukiais ir blstaniais sins likuiais, savo paprastumu i tolo neprilygsta alia veintiems egzotikiems, greitai vystantiems augalams, kuriems lietuvika saul pernelyg prastai vieia. Taiau tokiais iedais, tikiu, grosis ms provaikaiiai, atgav mums prigimt paprastum, kuklum, siningum ir sutverto pasaulio groio pamatym. Ir bus prisiminta Algirdo muzika, kvieianti mylti, saugoti, grotis, kurti...

Jonas VAITKUS
Tai kompozitorius, kuris visuomet nustebina sumanytos idjos pateikimu garse. Manau, jis turi labai brangintin savyb skaitydamas od ar mint, Algirdas Martinaitis girdi jo vidin tamp, o spalvoje, linijoje ar kompozicijoje matomus dalykus jis sugeba prakalbinti garsais. Ir, kas svarbiausia, ne iliustratyviai, ne literatrikai. Muzikoje jis yra tikras tapytojas, o altinis, pagimds t garsin vizij, telieka gerai parinktu paveikslo rmu, nors ir be jo paveikslas nepraranda savo verts.

Prie alyv krmo su biiuliu kompozitoriumi Vidmantu Bartuliu.

/ 1985 m. R.Rakausko nuotr.

irint pro al
K.VANAGO/BFL NUOTR.

Deja, lygiai taip pat Algirdas per stiprus ir dabarties Lietuvai. Kuriai jau nebesvarbu, vienas ar kitas k... j valdo. Beveik nieko nauja, ar ne, Algi? Stipriems krjams visais laikais ir visur taip nutinka. Atsimeni, dar prie gerus 150 met Alexandre Dumas tvas sak: Reikia, kad i teatro ijs miesionis pasakyt: Puiks kostiumai! Puikios dekoracijos! Bet kokie kvaili autoriai! Daniausiai tokius odius igirsti kokioje sostinje. j i Paserbenio ir atsibast bsimasis autorius, beje, jau seniai vienas stipriausi visame pasaulyje savo krybos lietuvikumu. Ir man nesvarbu, kokiu: krikioniku, pagoniku ar velnioniku. Jo muzikoj girdiu visus tris. Ir gal net daugiau. Sakau, gal todl vien bjauri dien neapsikent su visu tuo (kuo?), emiau sdintys paskyr (dav, kio, piro...)

jam pirmajam i ms kartos Nacionalin premij. inot, u k? U tuometins Lietuvos apraudojim. Tas apraudojimas vadinosi Gamtos knyga. Algirdas reagavo aibikai: dingo i sostins piliei akiraio ir atsidr savo susikurtam Gyvuli kyje. Ten nusprend, kad ocialusis jo isilavinimas pasibaig, ir nuo 1993-ij laiko save savamoksliu. Kai po koki septyneri met vl iniro Vilniuje, visi miesionys stebjosi: vieni kraupo, kiti uost, treti geid. Kaip ne kaip, o jiems pasirod, jog ventykl sibrov kiaul. Naujosios Lietuvos (nuo naujasis rusas) metamorfoz: laureatas kiaul. O juk viskas buvo visai ne taip. Tiesiog prasidjo lyg ir dangun engimas. Kad ir su v. Prancikaus knyga. Ar su Nebaigtja simfonija, taip suavjusia japonus... Apie j ir dar daug k geriau nepasakysiu nei pats autorius, beje, labai stiprus

ir odio valdovas: Tai dar vienas mano krinys, raytas i rankos, be pasiruoimo, be tematikos, be nat, be nam, be orkestro...Galvota irint pasaul pro al, bereikmikai, be pasitikjimo, bet su meile...<...>Eita man matant ir girdint, neprisilieiant moni ir j tikrovs... altai, bet su jauduliu... Man atrodo, kad Algirdas eina gyvenime ir kryboje trimis keliais: pirmasis gamtos, antrasis miesto gyvuli, treiasis ventojo. Eidamas ventojo keliu, jis eng XXI ami. Jame ir mirs. Todl ir sakau mano Algirdui Martinaiiui Martynui, kaip j visi vadiname velgdamas akis: Liki sveikas, drauge, bki tvirtas, tu, o, mielas, mano irdyje, o isiskyrimas, mums paskirtas, ada mus suvest ateityje. Paskutin paskutinio Sergejaus Jesenino eilraio eilut. Ai. P. S. Net gaila, kad nebra k apraudot...

Muzikologas

Viktoras GERULAITIS
Algirdas Martinaitis yra labai stiprus krjas. Toks stiprus, kad jo turt bijoti, pavyzdiui, Europos Sjunga. Bet ji nebijo. Tiesiog, per kvaila, kad jo bijot.

K.VANAGO/BFL NUOTR.

2011 SPALIO 28 D., PENKTADIENIS

TEMA / 7

Lietuviai nemoka svajoti

JURGITA LAPIENYT
j.lapienyte @15min.lt

Versle sekasi tiems, kurie turi idj, o ne labiausiai trokta pelno. BFL nuotr.

tiems, bet idj turtingiems monms.

Myli A.Kubili
K.K.Mortensenas stebisi, kodl lietuviai taip nepasitiki valdia. Es Lietuvos, taip spdingai ilipusios i krizs duobs, gyventojai savo irinktaisiais turt pasitikti beveik beslygikai, o ne vertinti juos skeptikai. Kai a keliauju, save daniausiai pristatau i Lietuvos perspektyvos. mons yra suavti to, kaip Lietuva igyveno nans kriz. Jie mus lygina su Graikija ir Ispanija ir mato al, kur BVP krito smarkiai, vis ms atlyginimai krito, augo nedarbas. Visgi kakaip mes dirbome, kiekvienas buvo isigands devalvacijos, bet mums to neprireik. Tai yra netiktinos skms istorija Lietuvai, diaugsi K.K.Mortensenas. Jo manymu, Lietuvai pastarj deimtmet augti padjo itin darbts alies mons: Mes turime darbo jg, kuri yra labai sunkiai, kruopiai dirbanti ir isilavinusi. Nesakau, kad dan darbuotojai yra blogi, bet jei palygintume Danijos ir Lietuvos kompanijas, tai pamatytumme, kad danai daugiau atostogauja, jie daugiau serga, kartais jie sako a iandien nelabai gerai jauiuosi, todl neisiu darb ar man reikia iandien eiti apsipirkti, nes parduotuvs po darbo jau nebedirbs. Taiau Danijoje mons gyvena daug geriau nei Lietuvoje. K.K.Mortenseno teigimu, ten net varguoliai, gau-

Didel svajon ir nuolatinis kalbjimas apie j tai du dalykai, kurie, Bendrovi valdymo instituto Baltijos alyse prezidento Kristiano Kaaso Mortenseno teigimu, btini siekiant verslo auktum. Taiau retas lietuvis tiki savo svajone.
K.K.Mortensenas Lietuv atsikraust prie kelet met. Gims ir augs Danijoje, 11 met praleids Niujorke, dar kelerius Kipre ir vl Danijoje, jis galiausiai apsistojo Lietuvoje. Su lietuve mona du vaikus auginantis danas jau kalba apie save kaip apie tikr lietuv.

Trksta tikjimo
Statistika rodo, kad versl pradti nori dauguma tautiei, taiau pabando tik pus norinij, o skms atvejus apskritai galima ant pirt skaiiuoti. K.K.Mortensenas interviu 15 min teig, kad atsakymo i msl galbt reikt iekoti tyrinjant lietuvi charakter. Lietuviai kakodl mano, kad negalima svajoti, nes niekas neisipildys, ir sakyti niekam nieko negalima, nes tai geruoju nesibaigs. Kitaip tariant nieko nesvajokime, nes nra jokio rytojaus, nra joki spalv, joki galimybi, svarst moni valdymo ekspertas. Anot dan verslininko, tikjimas ir kalbjimas apie idj garsiai ir visiems yra btinas:

Privalai svajoti ir tos svajons turi bti didels, turi tikti savo svajone. Jei netiki, skm aplanko kur kas reiau. K.K.Mortensenas pripasta, kad retam kuriam pavyksta i pirmo karto tapti verslininku. Jei nori atidaryti restoran, galbt tik penktas bandymas bus skmingas. Taiau Lietuvoje klaidos yra netoleruojamos. Danijoje, jei tau nepasiseka, nuopuolis nra toks didelis. Itikus neskmei galima gauti valstybs param ir pakankamai gerai gyventi. Lietuvoje tokio saugumo nra. Jei man nepasisek sukurti verslo ia, Lietuvoje, a i kar-

to tampu labai neturtingas, neturiu antros galimybs, teig K.K.Mortensenas. Btent todl, jo teigimu, Lietuvoje mons kur kas daniau renkasi gal ne itin gerai apmokam, bet pastov darb, kuris garantuoja jiems saugum. Paklaustas, kada gi reikt pradti versl, K.K.Mortensenas nedvejodamas atsako, kad verslas yra kaip santuoka: Neturtum vesti moters, su kuria gali gyventi, turtum vesti t, be kurios negali gyventi. Ir neturtum kurti kompanijos, kuri gali kurti, bet turtum sukurti t, kurios nesukurti negali. Daniausiai, jo teigimu, pasiseka ne pelno troktan-

nantys paalp, gali leisti sau daug daugiau nei dauguma Lietuvoje dirbani moni. Taiau Danijos ekonomika, socialins gerovs sistema kuriama jau ne vien deimt met, o jaunai nepriklausomai Lietuvos valstybei dar nebuvo kada sukurti toki gyvenimo slyg monms. Per tuos du deimtmeius Lietuvoje gyvenimo standartai pagerjo labai ymiai, bet tai nereikia, kad turime sustoti. Tai reikia, kad turime kovoti dl geresnio gyvenimo. Mums reikia labai atviros ir skaidrios valdios, reikia kovoti su korupcija, turime skatinti pilietin visuomen, diegti ger valstybini ir privai bendrovi valdymo praktik, svarst K.K.Mortensenas. Paklaustas apie naujosios Visagino atomins elektrins projekt, moni valdymo ekspertas plaiai nusiypso: Mums reikia elektros? Reikia. Tai duos mums gal ne pigi, bet apskritai elektr ir nepriklausomyb nuo Rusijos. Vyriausyb sugebjo rasti investuotoj tai puiku. Nuostabu, k padar Andrius Kubilius. A myliu j.

K.K.MORTENSENAS
Reikia parodyti, kad esi dora mergait, einanti banyi ir pasiruousi santuokai. Taip gali isiskirti.

Trksta skaidrumo
Lietuvos ekonomikos augimui, Bendrovi valdymo instituto Baltijos alyse prezidento teigimu, yra btinas usienio kapitalas. Taiau Lietuvoje kapitalo i usienio pavyksta pritraukti nedaugeliui bendrovi. K.K.Mortenseno teigimu, didiausia klitis neskaidri ar tiesiog nevieinama ben-

drovi veikla. Es norint patraukti usieniei dmes, btina stengtis isiskirti i kit bendrovi, parodyti, pabrti, kad veikla yra legali, maksimaliai skaidri. Reikia parodyti, kad esi dora mergait, einanti banyi ir pasiruousi santuokai. Taip gali isiskirti. Btina labai skaidri informacija, tikino K.K.Mortensenas. Jo teigimu, svarbu kas dien dirbti taip, kad u t darb nebt gda: Svarbiausias dalykas yra, kad kompanijoje elgtumms taip, lyg kiekvienas dalykas, kur darome, atsidurs pirmajame 15min puslapyje rytoj. Ir tai yra labai gera taisykl. ia kaip, pavyzdiui, krepin aidia gerdami ir rkydami. Bet vienas staiga pradeda to nedaryti ir supranta, kad jis aidia geriau. Tokiu pavyzdiu paseka ir kiti aidjai. Taigi tokia praktika negeriu, nerkau ir sportuoju reikalinga ir bendrovms, dst Bendrovi valdymo instituto direktorius.

2011 SPALIO 28 D., PENKTADIENIS

8/ 12 SKELBIMAI
Gyvnai
Vis rugsjo, spalio mn. atliekame kai ir un vakcinacij prie pasiutlig tik u 5 Lt. Vakcinacijos atliekamos: V.Krvs pr. 97A, Tel. 8 37 460 002 ir Raudondvario pl. 184-7, Tel. 8 37 330 342.

Grois, sveikata
IBLAIVINIMAS VIS PAR. Priklausomybs lig gydymas. Tel. 8 606 91150. ISINUOMOK SVEIKAT SU BIOMAG+. TEL.: 8 698 37964, 837 200396. KARDIOLOGIN REABILITACIJA IR PROFILAKTIKA! LSMU Psichofiziologijos ir reabilitacijos instituto klinika kvieia gydytis ir ilstis PALANGOJE. Kardiologo konsultacija, gydymas, procedros, gyvenimas su maitinimu (3k./d.) tik 98 Lt. Poilsis - profilaktika (maitinimas 3k./d.) 79 Lt. Tel.: 8 460 30027 arba 8 618 41860, klinika@ktl.mii.lt, www.pri.kmu.lt. KARDIOLOGIN REABILITACIJA IR PROFILAKTIKA! LSMU Psichofiziologijos ir reabilitacijos instituto klinika kvieia gydytis ir ilstis PALANGOJE. Kardiologo konsultacija, gydymas, procedros, gyvenimas su maitinimu (3k./d.) tik 98 Lt. Poilsis - profilaktika (maitinimas 3k./d.) 79 Lt. Tel.: 8 460 30027 arba 8 618 41860, klinika@ktl.mii.lt, www.pri.kmu.lt. Kungfu arba taii usimimai. Pradedantiems-AKCIJA. Tel. 8698 13255 www.taichitao.lt PADEDAME TAPTI LAISVAIS NUO ALKOHOLIO PRIKLAUSOMYBS IR RKYMO. Efektyvumas 95-100 %. Vyksta registracija darbui grupse ir individualiai. Anonimikum garantuojame. Tel.: 8 670 97959, 8 678 79097, www.laisvi.lt Psicholog Lina Skromovait kvieia Individuali arba Grupin psichoterapij, skirt igyvenantiems nerimo priepuolius, depresij, baimes, norintiems labiau save painti ar gerinti tarpusavio santykius. Grupin psichoterapij registruotis iki gruodio 6d. Senamiesio eimos klinika v. Gertrdos g. 64 el. patas: lina.skromovaite@gmail.com tel. +37068942151. Daugiau informacijos rasite: www.senamiescioseimosklinika.lt Psichologin pagalba isiskyrusioms eimoms. Renkama terapijos grup monms, patyrusiems skyrybas. Registruotis tel.: 8 606 71749. Susitikimai vyks Kaune, Gedimino 28. VEN VARIKOZS gydymas dlmis. Natralaus gydymo centras, Savanori 284, tel.: 8 682 92 261, 71 06 02, www.ngc.lt

Statyba, remonto darbai

Atliekame visus statybos (pamat, sien, stog) griovimo, remonto ir vidaus apdailos darbus. Tel. 8 600 28653. www.evasta.lt. Atlieku greitai, kokybikai ir nebrangiai daymo darbus. Tel. 8 673 43994. GRIND BETONAVIMAS Kaune ir aplink Kaun. Konsultuojame, suteikiame garantij. Tel. 8 678 19899. Klojame trinkeles, lietaus drenao sistemas. Ekskavatoriaus, krautuvo, tralo, fiskaro paslaugos. tel. 8 600 22703. Santechnikos prietais montavimas ir remontas. Tel. 8 698 10886, el. patas arunas@voniosidejos.lt.

Paslaugos
"Universalus Lombardas" superka, parduoda ir skolina u auks, mobilius telefonus, kompiuterius, nekilnojamj turt. Adresas: A. Juozapaviiaus pr. 84A, Norfoje, Tel. 8690 63600. Snaigs servisas IURLIONIO G. 5 , vis aldytuv, skalbimo main, virykli remontas. Prekyba aldytuvais ir j atsarginmis dalimis. Tel. 8 37 341876. VELNIO ADVOKATAS mes laimime visas bylas, kurias apsiimame vesti?! Tel.: 8 687 40 002, Tel./fax: (8-5) 237 58 26. Atveame sunkveimiu GAZ 53: juodem, vyr, skald, atsijas, mlas. Iveame statybin lau, iukles. Veu krovinius. Tel. 8 671 70006. Atveame: atsijas, vyr, sml, juodem. Iveame statybin lau. Pasikrauname. Veame ir maais kiekiais. Tel. 8 618 87203. Automobilio 15 m keltuvo nuoma (kaina 60 Lt/val. + atvykimo mokestis). Medi genjimas. laitini stog dengimas, skardinimo darbai. Rolandas Tel.: 8 687 19660, 8 602 92845. Iveame senus baldus, iukles ir kt. Nemokamai - nereikaling metalo lau, buitine technik. Pjauname medius, tvarkome aplink. Tel.: 8 601 99230, 799 681 Patikimos perkraustymo paslaugos, maiausiomis kainomis visoje Lietuvoje. Tel.: 225024, 8 677 79888, www.kraustykislengvai.lt. Pigiausiai isiurbiame nuotek ulinius, pasikrauname ir iveame iukles, statybines atliekas, akas. Tel.: 380853, 8 685 30321. Pigus krovini ir bald perveimas. Krovj paslaugos. Tel. 8 606 53447. Pigus krovini perveimas. Valanda 40 Lt. Tel. 8 645 10445. Televizori taisymas kliento namuose. Ikvietimas nemokamas, suteikiama garantija. Tel.: 8 37 715991, 8 671 55064. Vis kompiuteri ir televizori taisymas Kaune Savanori pr. 192, tel. 8 601 93660 ir K. Donelaiio g. 33, tel. 8 679 66799. www.pc-help.lt.. ALUPLAS, AVANGARDE, VEKA plastikiniams langams nuolaidos iki 60 proc. arvuotos durys. Tel.: 8 37 403813, 8 684 10785. ABDONO kilim ir aliuzi valykla valome kilimus (kliento patalpose arba isiveame), minktuosius baldus, iuinius, Bauer ir kt. patalyn sausu ir lapiu giluminiu bdu amerikietika ranga. Lang valymas, grind dangos atnaujinimas, patalp tvarkymas po remonto ir visos kitos varos paslaugos. UAB ABDONAS (bet kada) Tel.: 77 09 44, 8 688 18946. emaii g. 31, www.abdonas.lt Kompiuteri remontas ir atnaujinimas, program raymas, virus valymas. Atvykstu namus. Tel. 8 684 01014. Nedideliame renovuotame viebutyje Klaipdoje kambariai poroms, verslo monms ir darbininkams. emos kainos. Dvivietis 3-4 valandom - 60 Lt. Kontaktinis numeris: 8 680 43184. Sien, grind apiltinimas oro tarpus. EKOvata, termoputa, polistireno granulmis. 1 kv.m nuo 7 Lt. Konsultuojame, dirbame visoje Lietuvoje. Tel. 8 689 68528.

Kita
I gr. negali moteris prao padovanoti sof-lov, spint, kilim, staliuk, kdes, veidrod, viestuv, televizori, rb kabykl. Tel. 8 645 13551.

Poilsis, turizmas
Mikroautobus Mercedes Benz nuoma vairioms progoms ir kelionms Lietuvoje ir usienyje. Tel. 8 612 19930, nuoma. litaksa@gmail.com.

Transportas
Atveame smlio, vyro, skaldos, juodemio, atsij iki 7 t. Bobcat nuoma. Tel. 8 657 68660. Daymas profesionalus mikroautobus ir lengvj automobili. Tel. 8 699 68600, el. patas info@autosparnai.lt Perkraustau, yra krovjai, mikroautobusu su liftu. Iveu baldus, buitin technik. Tel. 8 648 47176. Pigiai atveame iki 25 t.: vyro, smlio, skaldos, juodemio. Savikroviais atgabename trinkeli, blokeli (iki 12 palei) perdengimo ploki. Tel. 8 68812000. Savaitgaliais veame keleivius LietuvaLondonas-Lietuva. Galime paimti i nam ir pristatome viet. Tel.: 8 615 95185, Vilnius, Kaunas, Alytus. Meninis automobili lenkim lyginimas nepaeidiant da. Kauno automobili turguje. Tel. 8 683 55565, 8 682 10500.

Tapk kraujo donoru!

Praneimai
Antstolis Raimundas Stanislauskas skelbia Aidos Lilijos Krukoniens turto pirmsias varytynes. Varytynse parduodama: 1-o kambario butas, ketvirtame aukte, su rsiu, bendras plotas 28.18 kv.m., esantis v. Gertrdos g. 3-9, Kaunas. Dl turto apiros kreiptis : Aid Lilij Krukonien, adresu v. Gertrdos g. 3-9, Kaunas. Varytyns vyks Kstuio g. 67-2, Kaunas, 2011 m. gruodio 13 d. 11 val. Pradin turto pardavimo kaina: 72000.00 Lt. Varytyni dalyviai privalo mokti antstolio depozitin sskait Nr. LT74 4010 0425 0007 3073, esani AB banke DnB NORD, b.k. 40100 deimt procent parduodamo turto kainos, kuri yra atitinkamai 7200.00 Lt.Parduodamo turto nuosavybs apribojimai: hipoteka. Visi suinteresuoti asmenys, turintys teises parduodam turt iki varytyni privalo praneti antstoliui Raimundui Stanislauskui, adresu Kstuio g. 67-2, Kaunas, tel. 8 37 33 88 25 ir pateikti tai patvirtinanius dokumentus. Antstolis Raimundas Stanislauskas skelbia Aidos Lilijos Krukoniens turto pirmsias varytynes. Varytynse parduodama: negyvenamoji patalpa vaistin su rsiu, patalpos: 23-1/9,74 kv. m, 23-2/13,27 kv. m, 23-3/14,14 kv. m, 23-4/3,62 kv. m, 23-5/26,97 kv. m, pirmame aukte, bendras plotas 67.74 kv. m, esanti Kstuio g. 68-23 / Maironio g. 12-23, Kaunas. Dl turto apiros kreiptis : Aid Lilij Krukonien, adresu Kstuio g. 68-23 / Maironio g. 12-23, Kaunas, v. Gertrdos g. 3-9, Kaunas. Varytyns vyks Kstuio g. 67-2, Kaunas, 2011 m. gruodio 13 d. 10 val. Pradin turto pardavimo kaina: 188000.00 Lt. Varytyni dalyviai privalo mokti antstolio depozitin sskait Nr. LT74 4010 0425 0007 3073, esani AB banke DnB NORD, b.k. 40100 deimt procent parduodamo turto kainos, kuri yra atitinkamai 18800.00 Lt. Parduodamo turto nuosavybs apribojimai: hipoteka. Visi suinteresuoti asmenys, turintys teises parduodam turt iki varytyni privalo praneti antstoliui Raimundui Stanislauskui, adresu Kstuio g. 67-2, Kaunas, tel. 8 37 33 88 25 ir pateikti tai patvirtinanius dokumentus. Antstolis Raimundas Stanislauskas skelbia Arvydo Birtono ir Vitalijos Birtons turto antrsias varytynes. Varytynse parduodama: 0.0600 ha ems sklypasskl.nr.844, kadastrinis Nr. 1901/0262:179 Kauno m. k.v., esantis Naujadvario g. 52, Kaunas, gyvenamasis namas, vieno aukto, bendras plotas 190.79 kv.m, esantis Naujadvario g. 52, Kaunas. Dl turto apiros kreiptis : Arvyd Birton ir Vitalij Birton, adresu Naujadvario g. 52, Kaunas, tel.nr. +447737373291 arba Karklini k., Vilkavikio r., Musnink mstl., irvint r. Varytyns vyks Kstuio g. 67-2, Kaunas, 2011 m. gruodio 6 d. 10 val. Pradin turto pardavimo kaina: 244200.00 Lt. Varytyni dalyviai privalo mokti antstolio depozitin sskait Nr. LT74 4010 0425 0007 3073, esani AB banke DnB NORD, b.k. 40100 deimt procent parduodamo turto kainos, kuri yra atitinkamai 24420.00 Lt. Parduodamo turto nuosavybs apribojimai: hipoteka. Visi suinteresuoti asmenys, turintys teises parduodam turt iki varytyni privalo praneti antstoliui Raimundui Stanislauskui, adresu Kstuio g. 67-2, Kaunas, tel. 8 37 33 88 25 ir pateikti tai patvirtinanius dokumentus. Antstolis Raimundas Stanislauskas skelbia Indrs Rasimaviits turto pirmsias varytynes. Varytynse parduodama: 0.1266 ha ems sklypas, kadastrinis Nr. 5250/0016:378 Noreikiki k.v., esantis Sielos g. 7, Pypli k., Kauno r.; gyvenamasis namas, vieno aukto, bendras plotas 130.10 kv. m, esantis Sielos g. 7, Pypli k., Kauno r. Dl turto apiros kreiptis : Indr Rasimaviit, adresu Sielos g. 7, Pypli k., Kauno r. arba Perkno al. 63, Kaunas. Varytyns vyks Kstuio g. 67-2, Kaunas, 2011 m. gruodio 6 d. 11 val. Pradin turto pardavimo kaina: 320000.00 Lt. Varytyni dalyviai privalo mokti antstolio depozitin sskait Nr. LT74 4010 0425 0007 3073, esani AB banke DnB NORD, b.k. 40100 deimt procent parduodamo turto kainos, kuri yra atitinkamai 32000.00 Lt.Parduodamo turto nuosavybs apribojimai: hipoteka. Visi suinteresuoti asmenys, turintys teises parduodam turt iki varytyni privalo praneti antstoliui Raimundui Stanislauskui, adresu Kstuio g. 67-2, Kaunas, tel. 8 37 33 88 25 ir pateikti tai patvirtinanius dokumentus. Antstols Rimos Graiens kontorai vykdymui pateiktas Kauno apygardos teismo iduotas vykdomasis ratas Nr.2-2620260/2011, kuriame skolininkas UAB Rapslita, iiekotojas UAB Agrokoncernas. Vadovaudamasi iuo dokumentu ir CPK 659 str., antstol Rima Graien ragina UABRapslita, per deimt dien nuo io raginimo paskelbimo dienos geruoju sumokti 78407,50 Lt skol ir 799,00 Lt btinj vykdymo ilaid antstols kontoros depozitin sskait Nr.LT55 7044 0600 0302 3083, AB SEB banke. Nevykdius iame raginime nurodyt veiksm nustatytu terminu, bus pradta priverstinio vykdymo procedra, iiekant i Js Sprendim vykdymo instrukcijoje nustatytas vykdymo ilaidas. Js teiss ir pareigos nurodytos Civilinio proceso kodekso 643, 644 str. Skundas dl antstolio veiksm gali bti paduodamas ne vliau kaip per dvideimt dien nuo tos dienos, kuri skund pateikiantis asmuo suinojo arba turjo suinoti apie skundiamo veiksmo atlikim arba atsisakym j atlikti, bet ne vliau kaip per devyniasdeimt dien nuo skundiamo veiksmo. Jeigu skund teikiantis asmuo pageidauja, kad nagrinjant skund bt taikomos laikinosios apsaugos priemons, jis vien skundo egzempliori taip pat pateikia Kauno miesto apylinks teismui. Teismas laikinj apsaugos priemoni taikymo klausim isprendia Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Skund antstolis inagrinja per 5 darbo dienas nuo jo gavimo. Jeigu antstolis patenkina skund, jis priima patvarkym. Jeigu antstolis patvarkymu atsisako patenkinti skund, skundas kartu su vykdomja byla persiuniamas apylinks teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buvein.

Baldai
!!! Kokybiki, i aukiausi mediag, nestandartiniai kietieji baldai u prieinam kain. Atveame ir sumontuojame. Tel. 8 626 66665. Nestandartiniai baldai. www.vbaldai.lt, Tauro 15, Sargnai. Tel. 8 610 18228.

Nekilnojamasis turtas
Inuomoju 1.5 kambario but ( su daliniais patogumais) Hipodromo g. Kaina 200 Lt. Tel. 8 605 53752. Inuomoju 37kv. m patalp su visais patogumais ofisui prie Iki vidurinio eiolikaaukio pirmajame aukte. Iki iol 6 metus buvo plastikini lang ir dur ofisas, bet dl veiklos pltimo-isikrausto. Geras privaiavimas, vieta reklamai namo fasadinje pusje. Tel. 8 645 79691. Skambinti nuo 14 val. Norite parduoti arba inuomoti nekilnojamj turt? Mes Jums turime klient! Skambinkite jau dabar tel. 8 657 63600, UAB S. IMPERIJA. Parduodame statybin medien, vidaus lauko dailylentes, grindlentes, terasines lentas, pjuvenas, atraias. Tel.: 8 37 330071, 8 682 25858. AKCIJA! Plienin stogui danga RR32 (t.ruda) 19,70 Lt (su PVM). Suteikiama garantija. UAB SAB BALTIC. Tel.: 37 327477, 8 612 36100, 8 698 31771. Nuomoju Aleksote Veiveri g. nuosavoje valdoje 1 kambario but . Kaina 250 Lt. Tel. 8 612 33953. Nuomoju Kaune, ukausko g. 1- kambar studentei 2-j kambari bute. Laiptin rakinama, langai plastikiniai, durys arvins, balkonas stiklintas, su baldais ir buitine technika. Tel. 8 614 16047. Parduodamas 2 kambari butas Auktuosiuose aniuose, Prancz g., 115 000 Lt, sutvarkytas. Tel. 8 603 90909. Parduodamas 6,6 ha brandus mikas, Raseini rajone, apie 50 km nuo Kauno. Tel. 8 677 50119. Parduodu 21,42 kv.m. 1 kambario but aliakalnyje Sauls g. mriniame name 9/10. Kaina 42000 Lt, tel. 8 674 38466. Perkame nekilnojamj turt: butus namus, sklypus. Silyti vairius variantus. Tel. 8 650 84277. Perku 3, 4 kambari but arba dal namo Kaune (su miesto patogumais). Tel.: 8 600 27072, 8 609 96655. Pirksiu 1 arba 2 kambari but Dainavoje, Eiguliuose, ilainiuose. Tel.: 8 676 22262, 8 609 96653. Trumpalaik, rengt but apartament nuoma Kaune: valandai, dviem, dienai, nakiai. Tel. 8 604 95323. Parduodamas mrinis namas. Viekniai, Maeiki raj. Tel. 8 610 25943.

Parduoda
Balkon stiklinimas PVC ir aliuminio konstrukcijomis. Plastikiniai langai. aliuzs. Roletai. Plvels. UAB Vainita Tel. 8-652 33 999. Uklausoms: info@vainita.lt Berins skaldytos malkos. Tel. 8 686 26622. Berins, uosins, uolins skaldytos malkos. Tel. 8 613 23999. Parduodami ilkmediai baltieji ir juodieji 35 Lt. Kedrai sibiriniai - 35 Lt ir graikiniai rieutmediai Ideal - emagiai, greitai derantys, plonalukiai - 22 Lt. Tel. 8 655 38032. PREKYBA VISOMIS STOG DANGOMIS (AKCIJA RAL8017 TRAPECIJA 18,50LT/M KV SU PVM). Tel.: 8 671 91619, 8 600 28653. Roletai, aliuzs. Montavimas ir matavimas nemokamas. Tel. 8 616 29180. www.fajetonas.lt

Superka

2011 SPALIO 28 D., PENKTADIENIS

HORIZONTAI / 9
pinigai

Europa gelbs tik irinktuosius

JURGITA LAPIENYT
j.lapienyte @15min.lt

Europos vadovai po ilgo delsimo pagaliau sutar gelbti prasiskolinusi Graikij ir neleisti jai bankrutuoti. Analitikai spja, jog is ingsnis nereikia, kad tokios pagalbos sulaukt ir kitos alys, pavyzdiui, Lietuva.
Europos bankams priklauso didioji dalis Graikijos obligacij, todl ios valstybs bankroto atveju tikrai nukentt visa Europa.

Lietuva per maa

Dl ko graikus gelbja? Jie yra euro zonos nariai, valstyb yra labai didel, be to, Grai-

kijos obligacijas yra investav labai daug bank. Jei graikai bankrutuos, tai bus labiau ne Graikijos problema, o t ali, kurios skolino Graikijai. Todl dabar j ir bando tempti u paast, sak banko Nordea ekonomistas ygimantas Mauricas. Tuo metu Lietuva negali tiktis Europos Sjungos pagalbos, todl turi ir toliau vertis dirus pati. Tai yra aidimas su ugnimi. Jeigu mes didiname savo skolas tikdamiesi, kad kada nors jos bus nuraytos, tai galvojame gantinai naiviai. Mes esame per mai, kad mus gelbt. Negalime kaupti skol tikdamiesi, kad vien dien jos tiesiog bus nuraytos. Mes tursime kapstytis patys, pa-

br ekonomistas. Jo teigimu, jei Lietuva atsidurt itin sunkioje nansinje padtyje, jai paskolint nebent Tarptautinis valiutos fondas (TVF), taiau tuomet Lietuvai tekt ir gyventi pagal TVF nustatytas taisykles.

Grsms atitolo
Europos lyderiams pagaliau susitarus dl Graikijos skol problemos sprendimo bdo, nans analitikai prognozuoja, kaip is sprendimas atsilieps ir kitoms alims. Pagal susitarim investuotojai sutiko nurayti iki 50 proc. Graikijos skolos, vietoje planuot 30 proc., kuri akivaizdiai buvo per maai. Pranczijos prezidentas Nicolas Sarkozy prane, kad pasiektas susitarimas leis nurayti 100 mlrd. eur i 210 mlrd. eur, kuriuos dabar Graikija skolinga privatiems bankams. Bendra ios alies skola siekia 350 mlrd. eur. Tarptautinis valiutos fondas ir euro zona Graikijai skolins papildomus 100 mlrd. eur. Toma s A nd rejau sk a s, Swedbank Markets tarnybos vadovas Lietuvoje, teigia, kad iuo sprendimu dedamas takas Atn skolos istorijoje jis eliminuoja domino efekt kitoms problemins euro zonos alims. Analitiko teigimu, kitas svarbus sprendimas dl Europos skol valdymo yra Europos nansinio stabilizavimo fondo nansins galios padidinimas iki 1 trln. eur. is fondas turs euro zonos ali garantijas ir gals papildomai skolintis nans

Gelbdama Graikij Europos Sjunga drauge gelbsti ir savo valiut eur. BFL nuotr.

.MAURICAS
Negalime kaupti skol tikdamiesi, kad vien dien jos tiesiog bus nuraytos. Mes tursime kapstytis patys.

PASIGENDA GREIIO
Po neeilinio ES vadov susitikimo Lietuvos prezident Dalia Grybauskait (nuotr.) pareik:
ES per ltai priima sprendimus, skol veikimo priemons vluoja, todl kriz tik gilja. Europai reikia operatyviau veikianio sprendim primimo mechanizmo. Anot jos, norint ukirsti keli aplaidiam finans valdymui btina ne tik grieiau naudoti turimus instrumentus fiskalinei drausmei utikrinti, bet ir sukurti naujus. Pasak D.Grybauskaits, visos priemons, kaip veikti Europai ikilusius ekonominius sunkumus, yra aikios, reikia tik ES valstybi politins valios jas gyvendinti. Lietuvos vadovs teigimu, jeigu pasiekti susitarimai bus greitai gyvendinti, kriz neiplis. alies vadovs nuomone, euro zonoje vykstantys procesai ir usitsusi skol kriz turs takos ir Lietuvos ekonomikai, todl privalome laikytis fiskalins drausms sipareigojim.

rinkose tokiu bdu iplsdamas savo nansin pajgum 45 kartus. Tokio kalibro nansins patrankos daugiau nei pakanka valdyti problemini ali skolas (pvz., Italijos vieojo sektoriaus skola sudaro beveik 2 trln. eur). Treias svarbus krizs valdymo aspektas yra Europos bankinio sektoriaus rekapitalizavimas. Europos bank nuostoliai dl beviltik Atn skol sudarys apie 100120 mlrd. eur. Europos nansinio stabilizavimo fondo los bus naudojamos sustiprinti Europos bankinio sektoriaus kapital. Taip bus siekiama ivengti sistemins nans krizs Europoje.

Lengviau skolinsims
Anot eksperto, Lietuvai is krizs sprendimas turs daug trumpalaiks ir ilgalaiks naudos.

Gali bti, kad majanti nans rink rizika leis Lietuvai pagaliau patekti tarptautines rinkas, tai leist priimtinomis slygomis ileisti skolos vertybinius popierius. Kit met Lietuvos skolinimosi poreikis yra apie 10 mlrd. Lt. Gerjanios slygos nans rinkose leist pasiskolinti 34 proc. pigiau, nei iuo metu galiojanios rinkos palkan normos. Tai leist aliai per metus sutaupyti iki 400 mln. Lt, sak T.Andrejauskas.

15min.lt /s176957 t
Nesutrumpint straipsn rasite nuskait kod

skelbimai
Perka
Metrampa brangiai perka juodj ir spalvotj metal lau. Moka i karto, isivea. venioni g. 8, Betygalos g. 2 Tel.: 740405, 8 687 90575. Brangiai ir greitai superkame vairius automobilius nuo 1980 iki 2010 met. Daugiau informacijos tel. 8 644 96466. mon perka automobilius nuo 200 iki 1500 Lt. Atsiskaitome i karto, pasiimame patys. Tel. 8 610 00287. Juodj spalvot metal, akumuliatori supirktuv. Demontuojam. iveam maus kiekius be poilsio dien. Atsiskaitome i karto. Tel.: 8 600 60674, 8 37 260840. Perkame automobilius metalo lau, nevaiuojanius, su defektais ir t.t. Pasiimame patys, iraome paymas. Tel.: 8 673 31752, 8 607 97663. Perkame dirbama em ir pievas visoje Lietuvoje, brand mik. Gali bti inuomota. Tel.: 8 670 23652, 8 676 41155. Perkame mik su eme arba ikirtimui visoje Lietuvoje. Tel. 8 698 55325, www.dzukijosmediena.lt. Perku mik, em, grinimo dokumentus ivadas.Tel. 8 699 32443. Perku ems grinimo dokumentus. Atsiskaitau i karto. Tel. 8 603 86900. Superkame EPS put polistirolio atliekas, atraias, pakuotes, gamybines atliekas. vairiais kiekiais visoje Lietuvoje. Kvieiame bendradarbiauti mones ir organizacijas. Tel. 8 615 78780, www.rrideas.lt Superkame juodj ir spalvotj metalo lau. Didesn kiek iveime patys. Raudondvario pl. 112, tel.: 267424, 8 650 50353. Perku natralius plaukus nuo 35 cm (ili netinka). Tel. 8 650 44416. UABTORLINA brangiai perka juodj ir spalvotj METAL LAU,buitin technik,senus automobulius, elektros variklius, akumuliatorius. Galime iveti savo transportu. Iraome utilizavimo paymas. Ateities pl. 34, Kaunas, tel.: juodieji metalai 8 37 44 14 14, 8 698 08 051; spalvotieji metalai 8 37 44 14 14, 8 611 44 404. darbo laikas I-V 8-17 val., VI 8-13 val. Brangiai perkame juodj ir spalvotj METAL LAU, elektros variklius, akumuliatorius. Isiveame patys. Iveame senus automobilius. S.Lozoraiio g. 19, Garliava, tel. 8 611 39500. Brangiai perka juodj ir spalvotj METAL LAU, elektros variklius, akumuliatorius .Isivea patys. Ivea senus automobilius. Vandiogalos pl. 106, Domeikava, tel.: 8 682 69307, 8 37 478989. Superkame senus automobilius, isiveame patys. Iraome utilizavimo paymas. Tel. 8 600 00292, autominute@ gmail.com. UABBaltic metal auktomis kainomis neribotais kiekiais perka juodj ir spalvotj metal lau. Atsiskaitome i karto. Kreiptis: R.Kalantos g. 49, Kaunas, telefonais 8 37 215092, 8 698 55553.

Silo darb
AB Kauno baldai kvieia pastoviai dirbti siuvjus. Nemokanius apmokysime. Kreiptis: Drobs g. 66, Kaunas. Tel. 8 37 34 17 68. Bald moneiErelita furniture reikalingi: SIUVJOS; SUKIRPJOS; BALD APMUJAI. Darbas Rokuose, Kauno rajone. Kreiptis: Ernestas , Tel. 8 686 38766, ernestas@erelita.lt PC SAVAME savanori pr. naujai atidaromoje KEPYKLLEI reikalingi konditeriai, kepjai, formuotojai. Tel. 8 672 09096. Reikalingi automobili plovjai (-os) plovykloje ilainiuose. Darbo patirtis - bt privalumas. Tel. 8 652 67042. Pleiame transporto park ir priimsime nuolatiniam darbui autovei vairuotojus. Darbas Vakar Europoje. Darbo su autoveiu patirtis - privalumas. Tel.: 8 686 79004, 8 687 52681. El.p. egidijus088@ gmail.com. Reikalingas ekskavatoriaus-krautuvo (raioko) mechanizatorius su patirtimi. Tel. 8 600 22703. Valymo paslaug mon priims darb valytoj/-us turinius 35-55 proc. darbingum. Kreiptis Tel. 8 618 00837. Baldus gaminaniai monei pastoviam darbui reikalingi vyrai ir moterys pagalbiniams darbams. Tel. 8 693 05467, info@ impexhouse.com Pramons pr. autoplovyklai reikalingi plovjai (-jos), salon valytojai (-jos). Pageidautina su patirtimi. Geras atlygimas. Tel. 8 608 99298. REIKALINGAS AUTOMOBILI ELEKTRINS DALIES REMONTININKAS - SAUGOS SISTEM MONTUOTOJAS KAUNE. TEL. 8 620 32767, WWW.MDG.LT

Automobili plovyklai reikalingi: plovjai (-os), salon valytojai (-os). Atlyginimas 12001400 Lt. Apmokome. Tel.: 8 683 12123, 8 690 40190.

www.ikrauk.lt

lt

2011 SPALIO 28 D., PENKTADIENIS

10 / SPORTAS
sugrimas
T.Lukio/BFL nuotr.

Teniso desertas
Riardas Berankis ir Laurynas Grigelis ruoia iskirtin dovan Lietuvos teniso gerbjams. Geriausi Lietuvos tenisininkai planuoja ipildyti slapt aistruoli svajon suremti raketes vienas prie vien.
Lietuvos vard viso pasaulio turnyruose jau ne vienerius metus garsinantys tenisininkai gimtinje yra reti sveiai. Daniausiai tik per Daviso taurs kovas. Itaisyti i neteisyb ir padkoti sirgaliams u nuoird palaikym R.Berankis ir L.Grigelis planuoja pirm kart istorijoje stodami vie ma tarpusavyje. Mes tiesiog norime atsidkoti teniso aistruoliams, kurie visus metus seka ms kovas, diaugiasi pergalmis ir kartu su mumis igyvena pralaimjimus. Vis laik jauiame juos, kad ir kaip toli btume nuo Lietuvos. iuo susitikimu Riardas, a, Laurynas ir Giuseppe Menga (L.Grigelio treneris, aut. past.) norime pasakyti didel ir nuoird ai aistruoliams, teniso portalui Deuce.lt prisipaino R.Berankio treneris Remigijus Balekas.

R.utautas i vyriausiojo futbolo rinktins trenerio posto atsistatydino spalio pradioje.

Treniruos R.utautas
AURIMAS TAMULIONIS
a.tamulionis @15min.lt

Paskutins 2012 met atrankos Europos futbolo empionat rungtyns su ekija nebuvo paskutins Raimondui utautui prie Lietuvos rinktins vairo.
Nors po rinktins asko treneris vieai atsistatydino, o jo sutartis su Lietuvos futbolo federacija (LFF) baigiasi io mnesio pabaigoje, lapkriio 12 dien Grozne btent jis vadovaus rezervinei Lietuvos komandai draugikoje dvikovoje prie rezervin Rusijos vienuolik. Taip, sutartis baig-

sis. Taiau R.utautas sutiko padirbti dar iose rungtynse, 15min vakar sak LFF rinktini direktorius Robertas Tautkus. inia, jog LFF jau beveik dvi savaites vykdo vie rinktins vyriausiojo trenerio konkurs, taiau rasti specialist post iki draugiko mao Rusijoje nesitiki. Jeigu rasime, tada svarstysime, kas vadovaut komandai. Taiau, vargu ar per itas ventines dienas mums pavyks rasti nauj vyriausij trener, pridr R.Tautkus. Planuojama, jog draugikos rinktini rungtyns lapkriio 12 dien vyks Grozno Achmat Arena stadione, talpinaniame 30 tkst. irov.

kaitina Lietuvos teniso aistruoli krauj. Deuce.lt atliktoje apklausoje, kurioje dalyvavo 2235 teniso sirgaliai, dauguma neabejojo Maas nemokamas laimt R.Berankis. Jo perDiskusijos, kuris nugal- gal prognozavo net 69 proc. t, jei R.Berankis ir L.Grigelis apklaustj. 14 proc. negaljo susitikt kortuose, jau seniai apsisprsti, o u L.Grigel balsavo 17 proc. sirgali. 21-eri R.BERANKIS L.GRIGELIS R.Berankis u L.Grigel yra mePROC. PROC. tais vyresnis. R.Berankis taip pat uima auktesn viet geriausi pasaulio tenisinink reitinge 114- prie 205-. Taigi kuris pajgesnis? Tai suinosime gruodio 9 dien. Teniso portalo Planuojama, jog geriausi SUNKU PASAKYTI Lietuvos tenisinink dvikova vyks SEB arenoje PROC. apklausoje dalyvavo Vilniuje, ma transliuos televizija, o irovams jis bus nemokamas. sirgaliai.

KAS LAIMS?

L.Grigelis ir R.Berankis vieai vienas prie kit dar niekada nra aid. Scanpix, BFL nuotr.

I.Gelno nuotr.

lkesiai
Lietuva pagrindin pretendent surengti Londono olimpini aidyni krepinio atrankos turnyr, neabejoja Lietuvos krepinio federacijos (LKF) vadovai.
Pasak LKF generalinio sekretoriaus Mindaugo Balino, lietuviams pavyko tikinti didiausi konkurent Rusij nedalyvauti konkurse. Jau anksiau paadus nekonkuruoti LKF igirdo i likusi dviej atrankoje dalyvausiani Europos valstybi Graikijos ir Makedonijos. M.Balinas neslp, jog konkurentmis ilieka Puerto Rikas ir Piet Korja, taiau pabr, jog Lietuva turi didiul pranaum. FIBA nuomone, atrankos turnyras turi vykti tame emyne, kur vyks ir aidyns, Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) vykdomojo komiteto posdyje vakar diaugsi M.Balinas. 2012 metais vasaros olimpins aidyns vyks Londone Europoje, o lietuviams susitarus su rusais, graikais ir makedonais msikiai lieka vieninteliai pretendentai organizuoti atrankos turnyr iame emyne.
E.Ovarenko nuotr. Jei Lietuva laimt konkurs, olimpinis krepinio atrankos turnyras vykt Kaune. Surengti Europos papldimio tinklinio U-20 empionat kainuot apie 300 tkst. lit

LKF tiki pergale atrankos konkurse

Po empionat kiekvienais metais

Po skmingai organizuoto Europos U-18 empionato Lietuvos tinklinio federacija (LTF) Vilni ketina kasmet atveti aukto lygio papldimio tinklinio varybas.
Pasak LTF prezidento Mariaus Vasiliausko, 2012 metais Lietuvoje vyks arba Europos U-20 empionatas, arba vienas i Europos moter pirmenybi atrankos etap. Tok paad i tarptautins federacijos jau esame gav, taiau kurias i i varyb bus pavesta organizuoti mums paaiks gruod, teig M.Vasiliauskas. Bet kurio turnyro organizacija kainuot apie 200300 tkst. Lt. Madaug tiek kainavo ir vasar Vilniuje prie Baltojo tilto vyks emyno U-18 empionatas. Jame aukso medalius ikovojo perspektyviausia Lietuvos papldimio tinklinio pora Ieva Dumbauskait ir Monika Povilaityt. Mes labiau nortume organizuoti U-20 empionat, nes norime augti kartu su ms jaunimu. Planuojame, jog sistemingai dirbdamos, po 23 met Ieva ir Monika jau pateks Europos moter penkioliktuk, taiau kol kas suaugusij empionatui jos per jaunos, stinga patirties. Norime, kad ir tarptautini varyb Lietuvoje lygis augt kartu su j meistrikumu. Jei kitmet surengtume Europos U-20 pirmenybes, 2013 metais pretenduotume organizuoti pasaulio U-21 empionat, kalbjo M.Vasiliauskas.

RINKTINS
Olimpins atrankos dalyvs
Lietuva Rusija Makedonija Graikija Puerto Rikas Venesuela Dominika Piet Korja Naujoji Zelandija Jordanija Nigerija Angola

Pinig pra ir LTOK

LKF vakar jau isiunt paraik Tarptautinei krepinio asociacij federacijai (FIBA). Lietuvos varovs konkurse galutinai paaiks spalio 31-j, kai baigsis paraik pateikimo FIBA terminas. Nuga-

ltoj FIBA paskelbs i met gruodio 12 dien. M.Balinas patvirtino, jog jau isprsti ir didiausi nansavimo klausimai. Rasta bendrov, kuri sutiko paskolinti 10 mln. Lt mokest u turnyro organizavim. Pinigus jai tikimsi grinti pardavus bilietus. Anot praneim, beprocent paskol skirs moni grup Kauno grdai, vadovaujama verslininko Tautvydo Bario.

Tiesa, dar lieka organizavimo ilaidos apie 3 mln. Lt. Dalies 1 mln. Lt LKF vakar papra LTOK. Olimpinis krepinio atrankos turnyras vyks 2012 met liepos 28 dienomis. I 12-os rinktini Lietuvos, Rusijos, Makedonijos, Graikijos, Puerto Riko, Venesuelos, Piet Korjos, Naujosios Zelandijos, Jordanijos, Nigerijos, Angolos ir Dominikos Respublikos kelialapius laims trys rinktins.

2011 SPALIO 28 D., PENKTADIENIS

VAIRENYBS / 11

ikrauk.lt interviu

Politinis rokas
RTA JUOZAPAITYT
ikrauk.lt reporter

horoskopai spalio 28 d.
AVINAS. Gali tekti laviruoti tarp skirting nuomoni ir nuotaik. Venkite krymins ugnies. bandymai suprasti kai kuri alia vykstani gin esm gali bti bevaisiai, nes tai greiiausiai bus emocij, o ne prot karai. JAUTIS. Jei pavyks nepasiduoti kai kurioms provokacijoms, nesivelsite intrigas, galsite diaugtis i dien sausi ilip i balos. Nes toki provokacij ir intrig,ypa antroje dienos pusje, gali bti ne viena. DVYNIAI. i dien maloniu dmesiu gali nustebinti ir nudiuginti artimieji, vaikai. Nedert varytis savo jausm, tai metas, kuomet galite labiau atsiverti to paties tikdamiesi ir i kit. VYS. Tai imlaus mstymo ir miklaus veikimo laikas, taiau daug kas priklausys ir nuo js nuotaik. Jei prisisiurbsite aplinkini moni neigiam emocij, nieko gero nedert tiktis i ios dienos. LITAS. i dien dert atsargiau elgtis, ypa jei tekt imtis nansini reikal. Ne viskas gali klostytis taip, kaip tikits, o kai kuri vyki bus nemanoma prognozuoti. Santykius eimoje taip pat gali sudrumsti nesusipratimai. MERGEL. Galbt be reikalo slepiate savo simpatijas kai kuriems monms. Rytas ypa palankus dalintis dmesiu, maloniomis smulkmenomis su jums patinkaniais monmis. Taiau neperlenkite lazdos koketuodami. SVARSTYKLS. Net jei bt labai rimtos prieastys, lemianios js tio protrkius, suvaldykite savo agresij, neleiskite pykiui uvaldyti js proto, nes tokia nevaldoma elgsena atsisuks pirmiausia prie jus paius. SKORPIONAS. Bandykite atsispirti kyriems kalbinjimams ar juo labiau liam spaudimui. i dien svarbu apsiginti, duoti deram atkirt, jei matote, kad kakas nori siekti sav tiksl js rankomis. AULYS. i dien gali gerokai erzinti bandomos primesti jums taisykls arba tvarka, kuriai visai nepritariate. Taiau iuo atveju gali tekti sverti savo jgas ir gerai apskaiiuoti galimybes, prie imantis bet koki veiksm. OIARAGIS. Galite sulaukti kvietimo pasimatym. Nors parodytas dmesys glostys js savimeil, taiau nedert prarasti budrumo ir atsargumo. Jei klausysits tik puikybs balso, galite neivengti nemalonum. VANDENIS. Jei tekt patirti rimt neskmi, galbt pats laikas pamstyti apie j prieastis. Galbt viena esmini nenoras pripainti klaid. Galbt esate pasiklyd ir tarp sjunginink ir oponent. UVYS. Jei negalite pasakyti visos tiesos, geriau n neprasiiokite, taip tik kurstysite kit nevaldom smalsum, sukursite intrig, kurios kaitais patys vliau galite tapti. Jei siekiate supratimo rinkits atvir bendravim.

Visai jaunos, taiau spariai populiarjanios patriotiko roko grups idinys nariai vokalistas Tomas Bedulskis, bgnininkas Modestas ernas, gitaristai Edmundas Girskis ir Mindaugas Valaitis bei bosistas Andrius Sinkeviius prisipasta, kad muzika jiems antroje vietoje.
Pagrindinis muzikant tikslas priversti visuomen tautikum pavelgti naujomis akimis. Esate jauna grup, taiau jau subrte nemenk gerbj ir peikj br. Gal galite plaiau papasakoti, kaip susikrte? Edmundas Girskis (E.G.): Pirmiausia sugalvojom, kad reikia kurti grup, tik po to pradjome pirkti instrumentus ir mokytis jais groti. Ne paslaptis yra ms politin ideologija. Patys lankydamiesi koncertuose pastebjom, jog trksta toki pair grupi. Kartu su Andriumi pradjome kurti idj, paskui prisijung Mindaugas, iekojome bgnininko ir vokalisto. Visi nariai yra i ms draug tautinink judjimo. Reikia, kad mogus tikt tuo, k mes darome. Gal ir nepopuliaru taip sakyti, bet muzika mums yra antroje vietoje, o pirmj ikeliame ideologij. Tos minties laikosi ir ms gerbjai nors

ikrauk.lt t
Nesutrumpint straipsn rasite nuskait kod

Grups idinys nariams svarbiausia ne groti, o skleisti tautikumo idjas.

gitaros u 15 tkst. Lt neturime, publika vis tiek bna euforijoje. Koki ini savo veikla siekiate perduoti monms? E.G.: Norime parodyti kitok poir tautin judjim. iniasklaida formuoja negatyvi nuomon apie mus.

Taip, kartais tai bna ne be pagrindo. Prisigrs, besiraitantis ant ems mogus gali bti prisisiuvs kiek tik nori trispalvi, bet jis bus vertas tik paniekos. Mindaugas Valaitis (M.V.): Mes nenorime pirti savo nuomons, bet reikia, kad mogus

KAIP PATEKTI LAIKRAT

Pilietins urnalistikos portalas www.ikrauk.lt skelbia naujov.
Nuo iol patys geriausi, aktualiausi ir labiausiai intriguojantys ikrauk.lt skaitytoj bei reporteri paruoti tekstai, paskelbti skaitytoj kuriamame portale, bus publikuojami ir 15min laikratyje! Nortum, kad ir tavo tekstas bt ispausdintas? Prisijunk prie ikrauk.lt komandos, rayk, fotografuok ir krauk naujienas www.ikrauk.lt. O galbt svarstai, kaip domiai praleisti laisvalaik, domiesi urnalistika ir nori bti igirstas? Susisiek su redakcija ikrauk@15min.lt ir tapk ikrauk.lt reporteriu!

sustot, atsimerkt, pasiirt pasaul truput kitaip ir suprast, kas ia vyksta. Modestas ernas (M..): Dalis moni yra susikr burbul, kuriame gyvena ir nemato nieko u jo rib. Mes norime, kad tas burbulas sprogt, mogus pamatyt iuo metu pasaulyje vykstani realyb ir pamstyt apie savo vertybes. Js dain tekstuose netrksta radikalizmo ir kritikos politikams. Ar patys irgi sulaukiate kritikos? E.G.: inoma, kad sulaukiame. j reaguojame puikiai. Kodl prie dvideimt met visi metalistai degindavo kryius, plydavo Biblijas? Nes tai okiruoja. Dabar mes turime kit sistem multikultrin ir esame lygiai tose paiose viose kaip tie metalistai, kurie trypdavo Kristaus paveikslus. Mes okiruojame mones nepopuliariais tekstais. Mus kaltina skleidiama neapykanta, taiau danai dain odius n nesiklausoma. Ms prieas nra tam tikra moni grup. Didiausias prieas yra visa i sistema. Btent prie j mes ir pasisakome.

15 kg

anekdotai
iandien man teko savo akimis stebti pat greiiausi duomen perdavim 2GB per sekund. Tokiu greiiu siurblys trauk USB laikmen. Pariukas iukas nenorjo tapti alyku, todl imoko duoti pieno ir dti kiauinius. Kuo skiriasi moter ir vyr laim? Moter laimje nra vietos futbolui, vejybai bei... moterims. anekdotai@15min.lt

2011 SPALIO 28 D., PENKTADIENIS

12 16 / GARSENYBS
pabaiga

Televizijai nebereikalingi
AUDR DOMEIKAIT
a.domeikaite @15min.lt

ti... Kiekviena pabaiga yra kako pradia.

Prasti reitingai
TV3 program direktorius Jurgis Jefremovas tikino, kad nuo prajusi met pavasario laidos Dar pairsim! reitingai krito apie tai, anot jo, nuolat bdavo diskutuojama su krybine grupe. Populiarumo majimas buvo pastebtas nuo prajusi met pavasario, nuolat kalbjome su jais, kad ms nebetenkina rezultatai. Nenoriu ant buvusi partneri ir koleg varyti, bet rezultatai buvo vieni prasiausi, lyginant su ms kitomis io sezono laidomis. irov atsiliepimai taip pat rod, kad reikia iekoti kako naujo, aikino J.Jefremovas, tikindamas, kad

D.Bileviit savo kalts niekada nepripaino. I.Gelno nuotr.

Nuteista, bet u grot ness

Tyrimo metu iaikinta, SAULIUS CHADASEVIIUS kad D.Bileviit, neturdama tiek pinig, su darbus sodybos.chadasevicius je atliekania statyb bendro@15min.lt ve susitar, kad u darb apDaininink ir kinink Daina Bi- moks vliau, kai jai suteiks leviit pripainta kalta dl suk- kredit. Nustatyta, kad moiavimo pasisavinant milijonines teris bankui pateik suklasEuropos Sjungos las. Nors mo- totus kasos pajam orderius. teriai grs iki 8 met nelaisvs, Juose rayta, neva ji statyb teismas vakar j nubaud tik bendrovei u atliktus darbus 16 900 Lt bauda. kas ne 928 417 Lt. Patikjs iais suklastoSodyb Varnos rajone, tais buhalterins apskaitos doMiguiioni kaime, turinti kumentais, komercinis banD.Bileviit madaug prie kas perved kininkei kreeerius metus nusprend im- dit ir moteris apgaule gijo tis kaimo turizmo. Ji pareng 1 927 948 Lt. D.Bileviit savo kalts projekt ir kreipsi dl paramos Nacionalin mokjimo niekada nepripaino, o FNTT agentr. 2006 m. birelio m- pareignus kaltino ikiteisminio nes su dainininke pasirayta tyrimo metu prie j naudojus paramos sutartis. psichologin smurt. Projektui gyvendinti moteVakar po paskelbto teismo ris siek gauti 2 mln. Lt kredit nuosprendio D.Bileviit aiir su vienu komerciniu banku kino, kad neturi pinig sumopasira kreditavimo sutart. kti jai skirt baud. Moteris Kad bt imoktas kreditas, kartojo esanti nekalta ir adjo D.Bileviit turjo projek- su advokatu svarstyti galimyt investuoti ne maiau kaip b sksti nuosprend auktes925 412 Lt savo l. ns instancijos teismui.

Bloga inia Dar pairsim! gerbjams prajus treiadien per TV3 parodyta paskutin laida. Naujiena, kad daugiau laidos nebebus, buvo netikta ir patiems aktoriams. Jie tikina nuo iol tikrai maiau irsiantys televizori.
Socialinio tinklalapio Facebook Dar pairsim! paskyroje pasirod inut: iandien paskutin Dar pairsim... laida... Nepraleiskite... Per TV3, o po jos ipublikuota kita: Na k, liko nepilnos keturios valandos, kada galima bus pasakyti: Baigs jau, Tvai.... Gero vakaro visiems!!!

Naujiena, kad daugiau laidos nebebus, buvo netikta ir patiems aktoriams. TV3 nuotr.

Kit treiadien Dar pairsim! laiku TV3, anot J.Jefremovo, rodys laid Nuodmi deimtukas.

Lyg perknas i giedro dangaus

kelias deimtis gerbj Kodl?! niekas neatsak. Pasirodo, ir patiems aktoriams TV3 praneimas, kad laidos nebereikia, buvo lyg perknas i giedro dangaus. Tai buvo netikta dirbi, dirbi ir staiga pasako, kad nebedarytume. Tokios naujienos tikrai nelaukme. Prieasi tiksliai neinau, ia reikia kalbti su TV3 vadovybe mums tiesiog pasak, kad nebelmuotume ir mes nebelmuojame. Viskas, situacij komentavo aktorius Ramnas Cicnas. Jauiams normaliai, k padarysi: buvo, baigsi, kakas naujo turi prasid-

Serialams neprilygsi
R.Cicnas, paklaustas, ar patys laidos krjai jaut gerbj ir populiarumo majim, band ilikti diplomatikas. Mes niekada nebuvome tokie populiars ir geri kaip kokie lietuviki serialai, bet paskutini laid reitingai nebuvo tokie blogi geriausi i vis Lietuvos televizij tuo laiku rodom laid. Bet a nesu kompetentingas apie tai kalbti, nes yra kas geriau ino, tikino artistas, nesutikdamas su gerbj komentarais, kad Dar pairsim! televizijoje pakeis kokia kvaila laida. Jeigu yra irovas, tu negali sakyti, kad laida ar spektaklis

Nuolat kalbjome, kad ms nebetenkina laidos rezultatai.

Aikino J.Jefremovas. galbt senoji komanda eter sugr. Pasilme kelet format, kuriuos galbt jie nort daryti. Taip pat laukiame i j pasilym gal jie k nors sugalvos. Tikrai nesusipykome ir nenutraukme ryi.

yra blogas. Jeigu yra kam patinka, tai kuo tavo skonis geresnis u kit skon? Absoliuti nesmon. Aktori komanda tikino bent kur laik pailssianti nuo televizoriaus, o gerbjus kviet ateiti teatr. Pastaruoju metu nelabai irjome televizoriaus, daugiau prikurdavome... O dabar jau visai televizijos nereiks irti... diaugsi R.Cicnas, ragindamas ir itikimus laidos irovus nesigraudinti. Praome eiti teatr, ten mes nieko nebaigme, bus premjer, spektakli ten mes visada bsime, tai yra ms pagrindinis darbas. Televizija ms hobis, mes smagiai pakvailiojome ir, jeigu bus nauj mini, tai labai smagiai pakvailiosime ir ateityje. Bet kol kas konkrei plan su televizija neturime.