Greta Naujokait

Turinys

EVOLIUCIJA . DARVINO EVOLIUCIJOS TEORIJA PAVELDIMAS KINTAMUMAS KOVA DL BVIO

Evoliucija
Evoliucija (i lotyniko odio evolutio ivyniojimas, isirutuliojimas,
kuris kils i odio evolvo ivynioju risdamas, lietuvi kalboje - raida) moksl apie gyvyb kontekste yra gyv organizm bruo pokyiai per kartas, apimant ir nauj ri atsiradim. Susiformavus moderniajai genetikai (1940-ieji), evoliucija buvo apibrta konkreiau aleli dani pasikeitimas populiacijoje nuo vienos kartos kit. Visi iuolaikiniai organizmai yra siejami bendros kilms, o j vairov atsirado dl milijardus met trunkanios evoliucijos.

Visi iuolaikiniai organizmai yra siejami bendros kilms, o j vairov atsirado dl milijardus met trunkanios evoliucijos. iuolaikin evoliucijos samprata pradjo formuotis 1858 m. arlzui Darvinui paskelbus straipsn apie natralij atrank ir 1859 m. ileidus i teorij ipopuliarinusi . Darvino knyg Ri atsiradimas. XX a. ketvirtajame deimtmetyje Darvino natraliosios atrankos teorija buvo sujungta su Mendelio paveldimumu modernij evoliucijos sintez, taip pat inom kaip neodarvinizmas. Moderni evoliucijos sintez plaiai pripastama mokslins bendruomens ir pakeit ankstesnes ri kilms teorijas, pvz., lamarkizm. J paremiantys rodymai randami anatomijoje, morfologijoje, homologijoje, vystymosi fiziologijoje, paleontologijoje, elgesio biologijoje, parazitologijoje, citologijoje ir biochemijoje.

. DARVINO EVOLIUCIJOS TEORIJA

Darvinas teig, kad visos btybs yra kilusios i anksiau egzistavusi form ir vardijo evoliucijos prieastis. Darvinas pastebjo daug ri, rinko fosilijas, apie kuri egzistavim nebuvo inoma. Jis lygino inykusi gyvn liekanas su tuomet gyvenusiais ir m manyti, kad jie yra giminingi. Remdamasis fosilij tyrinjimais, padar ivad, kad emje vyksta paveldjimas su pokyiais, kad esamos gyvybs formos yra kilusios i inykusi form. Darvino atrankos teorija pagrsta stebjimais. Gyvos btybs turi daugiau palikuoni, negu reikia riai ilikti. Todl, nepaisant slyg pokyi, populiacij dydis ilieka stabilus. Dl palikuoni pertekliaus tarp populiacijos individ vyksta kova dl bvio. Natraliai konkuruojant dl maisto, erdvs gyvenamojoje vietoje ir lytinio partnerio, ilieka tik labiausiai atitinkantys aplinkos slygas. Ries individai nra identiki, jiems bdingas tam tikras variacij spektras. Dl gamtins atrankos per daugel kart ris pakinta.

arlsas Darvinas sukr evoliucijos mokym, nurod jos varomsias jgas paveldim kintamum, kov dl bvio ir gamtin atrank. Genetikos mokslas parod, kad kintamumas populiacijoje vyksta dl genomo pokyi, gen mutacij ir rekombinacij. Darvino mokymas papildytas ir kitais evoliucijos veiksniais. Jais laikomi: populiacij izoliacijos, gen mutacijos, nauji gen deriniai, kurie susidaro dl kryminimosi lytikai dauginantis organizmams.

PAVELDIMAS KINTAMUMAS
Paveldimumas ir kintamumas yra skirtingos organizmo savybs, dl kuri palikuonys bna panas arba nepanas tvus. Paveldimumas atspindi gyv btybi pastovum, iliekant per daugel kart, kintamumas apibdina j sugebjim keistis kintamumo rys rekombinacinis kintamumas ir mutacinis kintamumas. Rekombinacinis kintamumas populiacijose atsiranda dl kryminimosi lytikai dauginantis organizmams. Susikuria naujos aleli ir chromosom rekombinacijos Dl mejozs metu vykusio krosingoverio susidaro netapaios gametos, kurios apvaisinant susilieja atsitiktinai ir atsiranda nepanas tv genotipai. Paveldimi pakitimai plinta ir kaupiasi populiacijoje.

Mutacijos yra genetinio kintamumo pagrindas. Susidaro nauji pakitusi gen deriniai, nauji fenotipai, kurie toliau dalyvauja biologinje evoliucijoje. Mutacinis kintamumas palaiko heterogenikum, didina genetin variantikum ir organizm adaptyvum. is procesas yra nekryptingas.

KOVA DL BVIO
Populiacijoje atsiranda daugiau individ negu j gali igyventi uimamoje teritorijoje. Vyksta nuolatin kova dl bvio, nes igyvena ir gali daugintis tik nedidel individ dalis. Skiriamos trys kovos u bv formos: vidurin, tarprin ir kova su nepalankiomis aplinkos slygomis.

Vidurin kova dl bvio vyksta tarp ries vienos populiacijos individ. i kova atkakliausia, nes visiems reikia tokio pat maisto, vienod gyvenimo slyg ir gresia tokie patys pavojai. Tarprin kova dl bvio vyksta tarp atskir ri populiacij. Ji bna labai atkakli, kai rims reikia panai slyg ir kai jos priklauso tai paiai geniai. Kova su nepalankiomis aplinkos slygomis vyksta tuomet, kai aplinkos slygos pablogja.