Tekstų redaktorius

MS Word 200x

1. Paprastas formatavimas ir redagavimas

Turinys
1. Dokumento sukūrimas ir saugojimas.
2. Teksto rinkimas. Specialūs simboliai.
3. Šrifto formatavimas. Teksto efektai.
4. Pastraipos formatavimas.
5. Sąrašai. Žymės ir numeravimas.
6. Rečiau naudojamos formatavimo komandos.
7. Puslapio formatavimas
8. Spaudos ženklų apskaita.
9. Rūšiavimas.
10. Paieška ir teksto keitimas dokumente.
11. Praktinės užduotys
Dokumento sukūrimas
Word dokumentui sukurti naudojama įprasta File→New meniu komanda.
Ji dešinėje pusėje atveria užduočių langelį, kuriame galima pasirinkti:
•New – sukuriamas naujas tuščias dokumentas, tuščias Interneto
puslapis arba naujas dokumentas, su informacija, perkopijuota iš
nurodyto.
•New from existing document – sukuriamas naujas dokumentas, su
informacija, perkopijuota iš nurodyto dokumento.
•New from template – sukuriamas naujas dokumentas pagal nurodytą
šabloną.

Šablonas (Template) – tai specialus dokumentas, kurio formatavimas ir

jame esanti informacija automatiškai perkeliama kuriamam dokumentui.
Šablonas atpažįstamas pagal failo vardo išplėtimą .dot. Nenurodžius jokio
šablono, naudojamas failas Normal.dot. Nenurodžius kitaip, šablonai
saugomi specialiame kataloge, kurį galima pamatyti Tools→Options→
File locations
Dokumento saugojimas
Word dokumentas išsaugomas pasirinkus File→Save meniu komandą
arba klavišų derinį Ctrl+S.

Norint išsaugoti Word dokumentą kokiu nors kitu formatu, vykdoma

komanda File→Save As. Ši komanda atveria dialogo langą, kuriame
galima nurodyti kitą failo vietą, suteikti failui kitą vardą (File Name) arba/ir
išsaugoti jį kaip kito tipo dokumentą (Save as type).
Dokumento vardo išplėtimas rodomas automatiškai pagal pasirinktą tipą.
Word dokumentai turi išplėtimą .doc.

Dažnai naudojami tipai, į kuriuos konvertuojamas Word dokumentas:

•Interneto puslapis – failas išsaugomas kaip .htm failas, skirtas peržiūrai
Internete.
•Šablonas – išsaugomas kaip .dot failas, pavyzdžiui, firmos blankas.
•Kito tekstų redaktoriaus (WordPerfect, Works) arba ankstesnės Word
versijos formatai.
•RTF formatas apsikeitimui .rtf – tekstas su paprastu formatavimu.
•Tekstas be formatavimo – failas išsaugomas kaip .txt.
Teksto rinkimas. Nematomi simboliai
Klaviatūra renkant simbolius, jie matomi puslapio lauke. Užsipildžius
eilutei, ji automatiškai perkeliama.

Specialūs (formatavimo) simboliai

•Pastraipos ženklas. Jis gaunamas paspaudus Enter klavišą.
•Tabuliatoriaus žingsnis. Jis gaunamas paspaudus Tab klavišą.
Kursorius perkeliamas per tam tikrą atstumą, nustatomą Format→Tabs
meniu komanda.
•Puslapio lūžis (Page break) – specialiai įterpta žymė, rodanti, kad toje
vietoje baigiasi puslapio tekstas. Jos prireikia, kai norima pradėti naują
puslapį, neužpildžius prieš tai buvusio.
•Sekcijos lūžis (Section break) – specialiai įterpta žymė, rodanti, kad toje
vietoje baigiasi teksto blokas, kuriam galioja vienodas formatavimas.

Šiuos simbolius galima pamatyti įjungus peržiūros režimą ( ¶ mygtukas

standartinėje įrankių juostoje). Tada taip pat rodomi ir tarpo simboliai.
 Simbolių įterpimas
Ne visus simbolius galima rasti klaviatūroje, pavyzdžiui, graikiškas
raides. Tokiu atveju vykdoma Insert→Symbol meniu komanda, kuri
leidžia pasirinkti norimą simbolį nurodyto šrifto lentelėje. Daugelis
simbolių turi ir klavišų kodus, kurie matomi toje lentelėje, arba juos
galima specialiai priskirti.

Dažnai naudojami simboliai:

•Ilgi brūkšniai – ir —. Klavišų kodai Alt+0150 ir Alt+0151.
•Gražios kabutės ir apostrofas „ “ ” ’ . Klavišų kodai Alt+0132, Alt+0147
Alt+0148 ir Alt+0147.
•Copyright ©. Klavišų kodas Alt+0169.
•Laipsnis °. Klavišų kodas Alt+0176.
•Daugybos ženklas ×. Klavišų kodas Alt+0215.

UNICODE standarto simbolių lentelėse kodai sutampa.

 Šrifto formatavimas
Šriftas (Font) – tai teksto simbolių išvaizda.
Šrifto formatavimui naudojama Format→Font meniu komanda, o
paprastiems veiksmams – įrankių juostos mygtukai ar klavišų deriniai.

Šrifto pagrindinės savybės.

•Šrifto garnitūra (Font face), dažnai vadinama tiesiog šriftu (Font). Tai
simbolių piešiniai, saugomi atskirame failas ir turintys pavadinimą,
pavyzdžiui Arial Black, Times New Roman, Brushscript, Courier.
Garnitūra pasirenkama pagal vardą rodomame sąraše. Nesant norimo
šrifto, galima jį įdiegti atsinešus failą iš kitur.
•Šrifto stilius (Style). Dauguma šriftų turi šias stiliaus variacijas,
derinamas tarpusavyje: pusjuodis/riebus (Bold) ir kursyvas (Italic).
Tačiau yra šriftų, kurie neturi jokių variacijų. Pažymėtam tekstui stilius
nurodomas pasirenkant iš meniu, arba klavišų kombinacijomis Ctrl+b,
Ctrl+i atitinkamai.
•Šrifto dydis (Size). Dydis matuojamas punktais (1 pt = 0,3 mm).
 Teksto efektai
Tekstui formatuoti naudojama ir daugiau savybių, pasiekiamų per
Format→Font meniu komandą.

•Teksto spalva (Color). Nenurodžius nustatoma automatiškai,

dažniausiai juoda.
•Pabraukimas (Underline). Gali būti nurodomas klavišų kombinacija Ctrl+u.
•Viršutinis ir apatinis indeksai (Superscript ir Subscript).
•Perbraukimas (Strikethrough).
•Visos raidės didžiosios (All Caps). Dažnai naudojama antraštėms
formatuoti; galima bet kada atstatyti atgal.
•Tarpai tarp raidžių (Format→Font→character Spacing). Dažniausiai
naudojami išplėstas (Expanded) ir suspaustas (Condensed) variantai.
•Kiti efektai, matomi tik elektroniniame dokumente (Format→Font→Text
Effects) langas.
•Išryškinimas (Highlight). Įrankių juostos komanda, pažymėtam tekstui
keičianti fono spalvą.

Formatuojant šriftą per meniu, peržiūros langelyje matome, koks bus

rezultatas.
 Pastraipos formatavimas
Pastraipai formatuoti naudojama Format→Paragraph meniu komanda, o
paprastiems veiksmams – įrankių juostos mygtukai.

Dažniausiai keičiamos pastraipos savybės.

•Teksto išlyginimas (Alignment). Tekstą galima lygiuoti į kairę, į dešinę,
centruoti, arba išlyginti abu kraštus.
•Tarpai tarp eilučių (Line Spacing). Dažnai naudojamas 1,5 eilutės arba
dvigubas intervalas; galima nurodyti tikslų atstumą (Exactly).
•Tarpai prieš ir po pastraipos (Before, After).
•Pastraipos papildomas atitraukimas nuo puslapio laukelių (Indentation).
•Pastraipos pirmosios eilutės (Special→First Line ) atitraukimas.
•Pastraipos visų eilučių, išskyrus pirmąją, (Special→Hanging)
atitraukimas.

Formatuojant pastraipą per meniu, peržiūros langelyje matome, koks bus

rezultatas.
Sąrašai. Žymės ir numeravimas
Pastraipos gali sudaryti sąrašą, kurio elementai turi būti žymimi ar
numeruojami. Tam naudojama Format→Bullets and Numbering meniu
komanda, o greitiems veiksmams – formatavimo įrankių juostos mygtukai.

•Žymė (Bullet) – tai ženklelis, kurių pasirinkimą matome pasirinkę Bulleted

komandų grupę. Galima kurią nors iš siūlomų žymių pakeisti kitu simboliu per
Customize komandą (mygtukas apačioje).

•Numeris (Number) – tai skaičius, automatiškai priskiriamas naujam sąrašo

elementui. Siūloma keletas vieno lygmens numeravimo variantų kurių
pasirinkimą matome pasirinkę Numbered komandų grupę.

Tabuliatoriaus žingsnis reiškia, kad sąrašo elementas perkeliamas į žemesnį

hierarchijos lygmenį. Skirtingi lygmenys žymimi ir numeruojami skirtingai,
naudojant pirmąsias 3 žymes arba pirmuosius 3 numeravimo stilius iš sąrašo.

•Hierarchinis numeravimas (Outline numbering) naudojamas numeruojant

dokumento antraštes. Taip iš karto parodoma, kad bus skirtingi lygmenys.
Rečiau naudojamos formatavimo
komandos
•Tekstas kolonėlėmis (Columns) – formatuojamas per Format→Columns
komandų grupę arba greitai – paspaudus mygtuką standartinėje įrankių
juostoje. Galima nurodyti kolonėlių skaičių, kiekvienos jų plotį ir tarpus tarp jų,
atskirti kolonėles vertikaliomis linijomis.
•Registro (Case) keitimas. Surinktas didžiąsias ir mažąsias raides galim
paversti vienas kitomis per Format→Change Case (nepainioti su šrifto
stiliumi All Caps).
•Puslapio fonas (Background). Format→Background komanda leidžia
nustatyti kitą puslapio fono spalvą (Color) ar tekstūrą (Fill Effects), įdėti
“vandens ženklą” (Printed Watermark).
•Puslapio tema. Format→Theme komanda leidžia pasirinkti dokumento
išvaizdą – puslapio foną, spalvas, šriftų ir žymių stilius - kartu.
•“Graži” pirmoji raidė. Format→Drop Cap komanda leidžia įterpti didelę
pirmą pastraipos raidę.
Puslapio formatavimas
Puslapio išvaizda nustatoma pasirinkus File→Page Setup meniu komandą.

Pagrindiniai nustatomi parametrai

Margins grupė
•Paraščių laukeliai – tai laukeliai keturiuose lapo kraštuose ir kartais
paliekamas kraštas įsegimui (Gutter).
•Lapo orientacija. Lapas gali būti vertikalus arba horizontalus.
•Puslapių išdėstymas. Pasirenkamas normalus, veidrodinis ir kitokie maketai.
Paper grupė
•Lapo dydis – pasirenkamas standartinis arba įvedamas.
Layout grupė
•Eilučių numeravimas (Line Numbers).

Puslapiui galima uždėti rėmelį: Format→Borders and Shading→ Page Border

meniu komanda.
Spaudos ženklų apskaita
Dokumento spaudos ženklus, žodžius, eilutes, pastraipas ir puslapius galima
suskaičiuoti panaudojus Tools→Word Count meniu komandą.

Ši statistika praverčia lyginant dokumentus.

1 spaudos lankas – 40 000 spaudos ženklų.

Rūšiavimas.
Dokumento pastraipas, o taip pat lentelės stulpelio elementus galima
išrūšiuoti panaudojus Table→Sort meniu komandą. Atveriamame lange
galima pasirinkti:
•rūšiavimo tipą (tekstas, skaičiai arba data)
•rūšiavimo tvarką: didėjanti (Ascending) arba mažėjanti (Descending).

Options mygtukas leidžia pasirinkti, pagal kokios kalbos abėcėlę rūšiuojamas

tekstas.
Teksto paieška dokumente
Norimą teksto fragmentą, formatavimo žymes galima rasti naudojant
Edit→Find meniu komandą. Atveriamas langas, kuriame galima įvesti
ieškomą žodį, raidžių derinį ar simbolį.

Mygtukas More išskleidžia paieškos pasirinkimų sąrašą, pavyzdžiui, galima

ieškoti atsižvelgiant į raidžių registrą (didžiosios ir mažosios), ieškoti
skirtingose dokumento dalyse, ieškoti tik sveikų žodžių, išryškinti rastus
objektus ir kt.

Šiame sąraše mygtukas Special leidžia pasirinkti specialius simbolius, kurie

šiaip nematomi, pavyzdžiui, pastraipos ženklą, puslapio lūžį ir pan.

Mygtukas Format leidžia ieškoti teksto su nurodytu formatavimu.

Formatavimo paieškos atsisakoma pasirinkus No Formatting.

Ieškant galima naudoti šablonus (wildcards) ir simbolių kodus.

Šablonas “ * ” reiškia “bet koks tekstas”
Teksto keitimas dokumente
Rastą teksto fragmentą galima pakeisti kitu, nurodytu vartotojo, pasirinkus
Edit→Find lango mygtuką Replace arba panaudojus Edit→Replace meniu
komandą. Atveriamas langas, kuriame galima įvesti ieškomą žodį, raidžių
derinį ar simbolį ir įvesti tekstą, į kurį jis bus keičiamas.

Replace All komanda be atskirų įspėjimų padarys pakeitimus visame

dokumente.

Kartais patogiau atlikti paiešką žingsnis po žingsnio ir stebėti, ar pakeitimas

turi prasmę. Tada vykdomos komandos Find Next ir Replace.
Praktinės užduotys
 Surinkti duotus teksto fragmentus (patarles). Tvarkingai ir gražiai
suformatuoti tekstą ir puslapį, mokėti formatuoti ir numeruoti
pastraipas, išdėstyti tekstą 2 kolonėlėmis. Išmokti naudotis liniuote
(laukelių, atitraukimo žymėmis) formatuojant pastraipas.
 Išrūšiuoti pastraipas pagal abėcėlę. Rasti ir išmesti
pasikartojančias patarles. Išmesti pasitaikančius dvigubus tarpus,
mokėti pakeisti vieną žodį kitu.
 Sujungti visų studentų surinktus teksto fragmentus su duotu
pradiniu failu panaudojant kopijavimo ir failo įterpimo (Insert→File)
komandas.
 Suskaičiuoti eilutes, spaudos ženklus tekste. Panaudoti gautus
skaičius galutinių failų identiškumo kontrolei.
 Sukurti 10x15 cm voko su adresato ir siuntėjo adresais šabloną.
 Tekstų redaktorius
MS Word 200x

2. Dokumento struktūra
Turinys
1. Stiliai.
2. Stilių formatavimas ir kūrimas.
3. Dokumento struktūra. Antraštės.
4. Dokumento turinys.
5. Žymėti dokumento objektai.
6. Praktinės užduotys
 Stiliai
Teksto išvaizdą (formatą) nulemia daug įvairių parametrų, aprašančių
simbolių išvaizdą, eilučių ir pastraipų išdėstymą ir kt.

Dažniausiai viename dokumente tekstas formatuojamas vienodai, tik kai

kurios pastraipos išskiriamos, pavyzdžiui, kursyvu. Atkėlus tekstą iš
Interneto puslapių ar kitų failų, jis dažnai būna suformatuotas kitaip, nei
norėtume. O parametrų nustatymas iš naujo yra varginantis darbas.

Sprendimas – visada naudoti stilius.

Stilius – tai teksto formato parametrų rinkinys, turintis vardą, pavyzdžiui,

“Antraštė”, “Įprastas”, “Raudonas tekstas”. Nurodžius stilių pažymėtam
teksto blokui, tam blokui bus automatiškai pritaikyti visi atitinkamo stiliaus
parametrai. Taigi, stiliaus priskyrimas pakeičia aibę formatavimo
veiksmų.

Pažymėtam teksto blokui stilius priskiriamas langelyje Formatavimo įrankių

juostoje arba Format→Styles and Formatting lange pasirenkant jo pavadinimą.
 Stilių formatavimas
Clear formatting pasirinkimas teksto blokui priskiria standartinį stilių, kuris
vadinamas “Normal” (Įprastasis). Sistemoje yra ir daugiau standartinių stilių:
Body Text, Heading, Caption, Header, Footnote ir kt., skirtų pagal
nutylėjimą formatuoti skirtingoms dokumento struktūrinėms dalims. Jų
išvaizdą galima keisti.

Stilius formatuojamas atidarius Format→Styles and Formatting langą,

kuriame matomi visi dokumentui sukurti stiliai. Užvedus pelę (nespaudžiant
klavišo) ant stiliaus pavadinimo, dešinėje atsiranda iškrentančio sąrašo
mygtukas. Jį paspaudus, ir pasirinkus Modify komandą, atveriamas langas
su įprastomis formatavimo priemonėmis. Dar daugiau formatavimo
priemonių galima rasti per Format mygtuką lango apačioje.

Pakeitus stiliaus formatą, jį galima išsaugoti kaip naują stiliaus šabloną (Add
to Template). Taip pat galima nustatyti, kad performatavus to stiliaus
objektą tekste, stilius bus atitinkamai pakeistas automatiškai (Automatically
Update, nerekomenduojama).
Stilių kūrimas
Galima sukurti ir visai naują savo stilių, pavyzdžiui, rašyti citaoms
įprastojo stiliaus pagrindu, tik mažesnio dydžio kursyvu, mėlyna spalva,
atitraukus 2 cm iš kairės ir lygiuojant į dešinę.

Stilius kuriamas per Format→Styles and Formatting langą, kuriame

pasirenkamas New Style mygtukas. Atveriamas langas, kuriame įvedama
•Naujo stiliaus pavadinimas
•Stiliaus tipas (kokiems objektams naujas stilius bus taikomas, pavyzdžiui,
tekstui, lentelėms ir kt.)
•Stiliaus, kuris naudojamas kaip pagrindas, pavadinimas.
•Formatavimo priemonės.

Naują stilių galima išsaugoti kaip stiliaus šabloną. Taip pat galima
nustatyti, kad performatavus to stiliaus objektą tekste, stilius bus
atitinkamai pakeistas automatiškai.
Dokumento struktūra
Dokumentas – tai ne šiaip surinktas tekstas. Kiekvienas didesnis
dokumentas neišvengiamai turi loginę struktūrą:
•Skyrius, kurie gali būti dar skaidomi poskyrius, ar dar smulkesnius
vienetus. Iš programos tikimės, kad bus galima nesunkiai rasti norimą
skyrių, kad įvairaus lygmens skyrių antraštės atrodys vienodai, kad bus
automatiškai padaromas turinys ir kt.
•Specialius objektus – dažniausiai paveikslėlius, lenteles. Tokius
objektus taip pat norime vienodai žymėti, greitai rasti, sudaryti jų sąrašus
ir pan.
•Pagalbinius objektus – išnašas, komentarus, kolontitulus.

Word programa leidžia saugoti ir tvarkyti struktūrizuotą tekstą bei teikia

labai daug priemonių tvarkymui palengvinti. Tačiau, kad jomis būtų
galima naudotis, reikia nurodyti atitinkamus struktūrinius vienetus.

Pagrindinis dokumento struktūrinis vienetas yra skyrius, programos

atpažįstamas pagal antraštę (Heading). Antraštė – tai stilius, priskiriamas
pažymėtam teksto blokui Formatavimo įrankių juostoje.
Antraštės
Antraštė – tai pagrindinis dokumento struktūros elementas,
interpretuojamas, kaip naujo skyriaus pradžia ir pasižymintis išskirtiniu
stiliumi. Antraštės yra standartiniai stiliai, kurie yra keleto lygmenų.

•Pirmojo lygmens antraštė (Heading 1) – tai stambiausių dokumento

dalių antraščių stilius.
•Antrojo lygmens antraštė (Heading 2). Jei dokumento skyriai dar
skirstomi į poskyrius, tai kiekvieno poskyrio antraštė bus Heading 2
stiliaus (antro lygmens struktūrinis vienetas).
•Trečiojo lygmens antraštė (Heading 3). Jei poskyriai dar smulkiau
skirstomi, kiekvienos jų dalies antraštė bus Heading 3 stiliaus (trečiojo
lygmens struktūrinis vienetas).
•Sudėtinguose dokumentuose kartais naudojamos ir ketvirtojo lygmens
antraštės (Heading 4). Lygmenų gali būti ir daugiau, bet retai prireikia
daugiau kaip 4.

Rengiant dokumentą patartina iš anksto suplanuoti jo struktūrą.

Žemesnių lygmenų antraštės turi būti vizualiai mažiau išsiskiriančios.
Dar apie dokumento struktūrą
Antraštės turi būti numeruojamos tik automatiškai! Tam reikia antraštės
stiliui Heading 1 nurodyti, kad jis bus numeruojamas, ir pasirinkti
atitinkamą formatą iš Outline Numbering grupės, kuriame nurodytos
skirtingų lygmenų antraštės.

Jei struktūra sukurta tvarkingai, patogu didelį dokumentą peržiūrėti

Document Map lange (View→Document Map).
Dokumento turinio kūrimas
Kai taisyklingai nurodytos visų skyrių ir poskyrių antraštės, dokumento
turinys gali būti įterpiamas automatiškai.

Turinys – tai hierarchinis antraščių sąrašas, kuriame nurodoma antraščių

vieta puslapiais.
Turinys įterpiamas per Insert→Reference→Index and Tables meniu
komandą, pasirinkus Table of Contents (TOC) grupę, kuri atveria turinio
lentelės formatavimo langą. Šiame lange galima nurodyti turinio
parametrus ir pakeisti jo išvaizdą, dažniausiai pasirenkant norimą
šabloną Formats laukelyje.

Turinys – tai taip vadinamas automatinis laukas (Field). Jį galima bet

kada automatiškai atnaujinti, jei buvo pakeitimai dokumente. Tai, kaip ir
kiekvienam tokio tipo laukui, daroma pasirinkus Update Field komandą iš
iškrentančio pelės meniu, arba pažymėjus visą lauką ir paspaudus F9
klavišą.

Turinio lauke galima iš karto “nušokti” į norimą skyrių.

 Žymėti dokumento objektai
Jei dokumente yra daug paveikslėlių, lentelių, ar kito tipo objektų, kurie turi
būti sužymėti atskirai, ir tokiems objektams galima suteikti pavadinimų
žymes (Caption), pavyzdžiui, paveikslėlio žymė bus “pav”,
Lentelės žymė – “lentelė” ir pan.

Caption žymė – tai automatinis laukas, įterpiamas per

Insert→Reference→Caption meniu komandą, kuri atveria pasirinkimų
langą.
Jame galima pasirinkti jau esančią žymę, arba sukurti naują (New Label
mygtukas), tai pat nurodyti, kaip žymės bus numeruojamos (Numbering
mygtukas).

Galima sudaryti automatinius žymėtų objektų sąrašus, kurie įterpiami per

Insert→Reference→Index and Tables meniu komandą, pasirinkus Table
of Figures (pavadinimas klaidina, nes gali būti bet kokių objektų sąrašas)
grupę, kuri atveria sąrašo formatavimo langą. Žymėtų objektų sąrašas, taip
pat, kaip turinys, yra automatinis laukas ir atnaujinamas lygiai taip pat.
Praktinės užduotys
1. Išsamiai išnagrinėti, kaip naudojami, formatuojami ir
kuriami stiliai.
2. Taisyklingai suformatuoti duotus arba iš Interneto
puslapių surinktus tekstus išskiriant struktūrines jų
dalis, nurodant antraštes. Sukurti dokumento turinį.
Mokėti jį atnaujinti. Mokėti atnaujinti visus automatinius
laukus iš karto (F9 klavišas)
3. Parinkti tekstams iliustracijų, jas įkelti ir sunumeruoti.
Sudaryti dokumento iliustracijų sąrašą. Sudaryti
dokumento lentelių sąrašą.
 Tekstų redaktorius
MS Word 200x

4. Lentelės, paveikslėliai, įterpiami objektai

Turinys
1. Lentelės
2. Lentelės tvarkymas
3. Rėmeliai ir spalvinimas.
4. Paveikslėliai ir jų bendras redagavimas.
5. Word grafikos galimybės.
6. Diagramos.
7. Word Art grafika.
8. Formulės.
9. Praktinės užduotys
 Lentelė
Lentelė – tai struktūra, sudaryta iš stulpelių ir eilučių, kuriuose gali būti
tekstas, kitos lentelės ar įterpti objektai. Jos naudojamos kaip įprastos
lentelės arba norint sukurti sudėtingą puslapio maketą.

Lentelė įterpiama naudojant Table→Insert→Table meniu komandą. Nurodomas:

•Norimas stulpelių ir eilučių skaičius (eilučių skaičius gali būti mažesnis,
nes renkant tekstą, naujos eilutės sukuriamos automatiškai)
•Stulpelių plotis (fiksuotas arba prisitaikantis prie teksto ilgio)
•Lentelės stilius (Table grid – paprasta lentelė)

Tarp ląstelių pereinama Tab klavišu; galima pažymėti visą ląstelę, eilutę, stulpelį.
Formatavimas taikomas tuo metu pažymėtam objektui.

Lentelės ląstelių dydžiai ir lygiuotė gali būti keičiami įvairiais būdais:

•Tampant už rėmelio
• Per Table Properties komandą iš Table arba dešiniojo pelės klavišo
meniu nurodant dydžio ir lygiuotės parametrus.
•Lygiuotė – per dešiniojo pelės klavišo meniu Cell Alignment komandą.
 Lentelės tvarkymas
Tvarkant lenteles dažniausiai atliekami veiksmai:
•Išmesti eilutę arba stulpelį. Tam naudojama Delete komanda iš Table arba
Delete cells komanda iš dešiniojo pelės klavišo meniu.
•Įterpti eilutę arba stulpelį. Tam naudojama Insert komanda iš Table arba
meniu, nurodant, kur nuo pažymėtos vietos bus įterptos naujos ląstelės.
•Suvienodinti keleto pažymėtų stulpelių plotį. Tai daroma mygtuku Tables and
Borders įrankių juostoje.
•Sulieti keletą ląstelių (pavyzdžiui, antraštei). Tam naudojama Merge cells
komanda iš Table arba dešiniojo pelės klavišo meniu.
•Padalinti ląsteles. Tam naudojama Split cells komanda iš Table arba
dešiniojo pelės klavišo (vienai ląstelei) meniu. Nurodoma, į kiek eilučių ir stulpelių
padalinamos pažymėtos ląstelės.
•Pakeisti teksto rašymo kryptį ląstelėse. Tam naudojama Text Direction
komanda iš Format arba dešiniojo pelės klavišo meniu.
•Perskelti lentelę į dvi. Tam naudojama Split table komanda iš Table meniu.
•Numeruoti stupelius ar eilutes. Tam naudojama Bullets and Numbering
komanda iš Format meniu.

Tables and Borders įrankių juosta leidžia greitai atlikti įprastas operacijas.
Lentelės pavyzdys
R E S P U B L I K A
1
2
3
4
5
6
7
8
9
10
 Rėmeliai
Rėmelis, jo linijos fono spalva ir tekstūra dažniausiai taikomas lentelės
ląstelėms, taip pat kitiems objektams (tekstui, paveikslėliams). Šie
parametrai pažymėtam objektui nustatomi per Format→Borders and
Shading meniu komandą. Ši komanda atveria langą su rėmelių (Borders,
Page Border) ir spalvinimo (Shading) pasirinkimo grupėmis.

Rėmeliai.
•Norimas rėmelio arba lentelės tipas pasirenkamas lango kairėje. Lentelei pasirinkus
None, linijos bus pilka spalva rodomos dokumente, tačiau nespausdinamos.

•Galima rinktis rėmelio linijos stilių, spalvą ir storį.

Visi šie atributai pritaikomi dešinėje pusėje pasirenkamiems rėmelio elementams,
kurių yra 8 – 4 išorinės, 2 vidinės statmenos ir 2 vidinės įstrižos linijos. Įvairiai
derinant jų matomumą ir formatus, galima sukurti pakankamai sudėtingą grafinę
struktūrą.

Puslapio rėmelis formatuojamas analogiškai – taip įrėminamas kiekvienas lapas.

Geras tonas reikalauja skirtingai formatuoti lentelės išorinį ir vidinį rėmelį.

 Spalvinimas
Spalvinimas.
Spalvinimas ar tekstūra dažnai naudojami išryškinti įvairiems teksto ar lentelės
elementams.

Spalva gai būti pasirenkama iš 64 spalvų paletės lange, arba iš pilno spalvų modelio
(More Colors).

Dar pasirinkus Patterns grupę gali būti nustatomas spalvos intensyvumas arba
šablonas (pavyzdžiui, štrichuota).

Nereikia painioti spalvinimo (Shading) su teksto išryškinimu (Highlight). Išryškinimas

apima tik teksto fragmentą, jis skirtas dėmesiui atkreipti, dažnai laikinai. Spalvinimas
apima pilną eilutę, jis kuriamas kaip pastovi dokumento savybė.

Lentelė yra tik vienas iš objektų, kuriuos galima sukurti MS Word. Be to, į Word
dokumentą naudojant komandą Insert→Picture gali būti įterpti įvairūs OLE objektai
– reikia tik, kad juos kurianti programa būtų instaliuota kompiuteryje.
Paveikslėliai
Dokumente galima naudoti paveikslėlius, įkeltus iš kito failo, arba sukurtus
naudojantis Word grafikos priemonėmis.

Paveikslėlis įkeliamas naudojant Insert→Picture→From File meniu komandą.

Dažnai galima tiesiog kopijuoti paveikslėlį iš Interneto puslapio ar kito failo, taip
pat greitai įterpti naudojant Drawing įrankių juostos mygtukus.

Word palaiko įvairius paveikslėlių formatus.

Rastriniai formatai (negalima redaguoti pavaizduotų objektų). Populiariausi

rastrinio vaizdo formatai yra:
•BMP (bitų žemėlapis) – vaizdas saugomas kaip spalvotų taškų masyvas.
•JPEG (taikomas suspaudimo algoritmas, leidžiantis išsaugoti atspalvius)
•GIF (taikomas labai efektyvus suspaudimo algoritmas, bet spalvų skaičius
ribotas)
•TIFF

Vektoriniai formatai (Drawing objects) – tai paveikslėliai, kuriuos galima

redaguoti. Kaip taisyklė, tai yra Word sukurti vaizdai:
•Word grafikos objektai (automatinės formos, linijos, diagramos)
•Word Art meninio teksto objektai
 Paveikslėlių redagavimas
Paveikslėlio parametrus galima redaguoti naudojant Format→Picture meniu
komandą arba Format Picture komandą iš dešiniojo pelės klavišo meniu. Ši
komanda atveria langą su formatavimo parametrų grupėmis. Jie skirti ir
rastriniams, ir vektoriniams vaizdams, bet priklausomai nuo redaguojamo
paveikslėlio tipo kai kurie pasirinkimai neleistini (tada atitinkamos priemonės
neaktyvios).

Pagrindinės pasirinkimų grupės:

•Spalvos ir linijos (Colors and Lines). Tai grupė parametrų, aprašančių paveikslo
fono, rėmelio, arba grafikos objekto fono ir linijos ypatybes.
•Dydis (Size). Galima keisti įkelto objekto dydį, o vektorinį objektą – ir pasukti.
•Išdėstymas (Layout). Ši grupė pasirinkimų leidžia nustatyti, kaip tekstas
išdėstomas paveikslėlio atžvilgiu.
•Paveikslėlio savybės (Picture). Šiame lange galima apkarpyti (Crop) paveikslėlį,
pakeisti jo spalvų schemą, šviesumą, kontrastą, taip pat pritaikyti suspaudimo
algoritmą.

Kartais iš failo įkeltas paveikslėlis Word aplinkoje nerodomas. Taip gali būti,
pavyzdžiui, jei jis yra kitos, nei RGB, spalvų schemos.
Word grafikos galimybės
Vektorinius objektus patogiausia kurti (piešti) naudojant Drawing įrankių juostos,
paprastai atidaromos lango apačioje, priemones.
pirmas
Pagrindinės šios juostos komandų grupės:
Automatiniai objektai (Auto Shapes) – įvairūs brėžinio elementai:
•Pagrindinės geometrinės formos (kuriose galima rašyti tekstą) !
•Linijos
•Jungtys (linijos, prikabintos prie tam tikrų objektų taškų ir judančios su jais)
•Rodyklės
•Kitos formos
Šių objektų užtenka gana sudėtingam brėžiniui ar schemai sukurti. antras
Piešimas (Draw) – objektų pasukimo, išlyginimo, grupavimo operacijos.
Tekstas – priemonė tekstyi įrašyti objekto viduje.
Spalvos – objekto fono, kontūro, jame esančio teksto spalvos ir efektai. ?
Linijos – linijos storiai ir punktyro tipai.
Šešėliai ir 3D transformacijos – papildomi objektų efektai.

Kai kuriuos automatinius objektus galima įterpti per Insert→Picture→Auto

Shapes meniu komandą arba papildomus Drawing įrankių juostos mygtukus.
Automatinių objektų savybės
Sukurtą pažymėtą objektą galima papildomai formatuoti per Format→Auto
Shapes meniu komandą arba analogišką dešiniojo pelės klavišo meniu komandą.

Pagrindinės komandų grupės:

Spalvos ir linijos – objekto fono, kontūro, jame esančio teksto spalvos ir efektai.
Išdėstymas (Layout) – objekto ir teksto tarpusavio išdėstymas.
Dydis – objekto mastelio keitimas ir pasukimas norimu kampu.
Teksto rėmelis (Text Box) – parametrai, aprašantys, kaip objekto atžvilgiu
išdėstytas jame įrašytas tekstas.
 Diagramos
Nors grafikos priemonių pakanka kurti sudėtingoms diagramoms, Word yra
galimybė greitai įterpti dažniausiai naudojamų tipų iš anksto parengtas
diagramas.

Tai daroma per Drawing įrankių juostos mygtuką arba Insert→Diagram meniu
komandą. Pasirinkus norimą tipą, įterpiamas diagramos šablonas ir atveriama
diagramos įrankių juosta, kuri leidžia automatiškai įterpti naują elementą arba
išmesti jau esamą.

Kiekvieną diagramos elementą galima papildomai formatuoti kaip automatinį

objektą.
H

1.1 1.2 1.3

OH C H

1.1.1 1.1.2 1.2.1 1.2.2 1.2.3

H
Word Art grafika
Word Art – tai programa, leidžianti kurti meninio teksto objektus. Tokį tekstą
galima sukurti įterpus Word Art objektą naudojant Drawing įrankių juostos
mygtuką arba Insert→Picture→Word Art meniu komandą.

Ši komanda atveria langą su pagrindiniais pasirinkimais. Pasirinkus norimą stilių

ir įrašius tekstą, galima toliau keisti jo išvaizdą naudojant Word Art įrankių juostą.

Pagrindinės galimybės:
•Teksto šrifto, dydžio ir stiliaus keitimas (Edit Text).
•Spalvų, linijų, paveikslėlio dydžio ir išdėstymo tekste keitimas (Format Word Art).
•Objekto formos keitimas (Word Art Shape).
•Kiti, rečiau naudojami, teksto parametrai.
 Formulės
Dažnai tekste pasitaiko matematinių formulių, kurias nors ir galima surinkti
naudojant tekstą, įterpiamus simbolius ir grafiką, tai nėra racionalu.

Microsoft Equation – tai speciali programa (formulių redaktorius), leidžianti kurti

sudėtingas formules ir pateikianti tam komandų, išdėstymo šablonų ir simbolių
rinkinius.

Microsoft Equation objektas įterpiamas į Word naudojant Insert→Object meniu

komandą (kad jis būtų sąraše, programa Microsoft Equation turi būti instaliuota
kartu su Word). Įterpus objektą atveriama speciali įrankių juosta, kurios pagalba
kuriama formulė.
Praktinės užduotys
1. Sukurti laivų mūšio žaidimo lentelę su 1x1 cm langeliais, kaip
parodyta pavyzdyje.
2. Sukurti 3 dalių reklaminio lankstinuko arba kvietimo į konferenciją
maketą panaudojant Word Art grafiką ir įterpiamus paveikslėlius.
3. Padaryti abėcėlinį grupės sąrašą su laukeliu pratybų grupei
nurodyti, 4 laukeliais pratybų įvertinimams, 2 laukeliais kolokviumų
įvertinimams, bei po vieną laukelį papildomam balui, galutiniam
egzamino pažymiui ir pastaboms.
4. Naudojant Word grafiką nubraižyti savo grupės tarpusavio
santykių diagramą.
5. Užrašyti lygtį:

0 8 9 14
det 2 3 5 7
5 9 8 11
 Tekstų redaktorius
MS Word 200x

3. Dokumento sritys, sekcijos, nuorodos

Turinys
 Kolontitulai.
 Automatiniai laukai kolontituluose.
 Puslapių numeravimas.
 Dokumento sekcijos ir lūžiai.
 Žymelės. Go to komanda.
 Išnašos.
 Kryžminės nuorodos.
 Hipertekstinės nuorodos.
 Indeksai.
 Praktinės užduotys.
 Kolontitulai
Kolontitulai – tai sritys puslapio viršuje ir apačioje, kuriose talpinama
pasikartojanti per daugelį puslapių informacija.
Labai dažnai ten būna knygos arba skyriaus pavadinimas ir puslapio
numeris.

Kolontitulus galima redaguoti per View→Header and Footer komandą

viršutiniame meniu. Tada jie išskiriami rėmeliais ir atidaroma speciali
įrankių juosta. Kolontitulo pagalbinė informacija normaliame redagavimo
režime nematoma, o tekstas rodomas šviesesne spalva (spausdinama
tokia spalva, kokia nustatyta).

Kolontitulo laukelyje surinktas tekstas kartojamas kiekviename puslapyje,

kol specialiai nenurodoma nutraukti tęstinumą (įterpiamas sekcijos lūžis).

Be klaviatūra įvedamo ar kopijuojamo teksto, kolontituluose dažnai

įterpiami automatiniai laukai, kurių dažniausias yra puslapio numeris.
 Automatiniai laukai kolontituluose
Galimi automatiniai laukai kuriami per įrankių juostą arba Insert→Auto text
meniu.
•Puslapio informacija: numeris, kiek yra puslapių iš viso
•Data ir laikas
•Informacija apie dokumentą:
•Informacija apie autorių.

Insert→Field meniu
leidžia pasirinkti ir
kitokius tekstus
(automatinius laukus),
įterpiamus bet kokioje
dokumento vietoje.
 Puslapių numeravimas
Puslapiams visada priskiriami numeriai iš eilės, tačiau ne visada jie yra
matomi norimu formatu.
Puslapiai numeruojami per Insert→Page Numbers meniu. Atveriamas langas,
kuriame galima nurodyti puslapio numerio vietą, lygiuotę, nurodyti numerių stilių ir
eiliškumą, jei jis kuo nors ypatingas, pavyzdžiui, jei numeravimas įtraukia skyrių
numerius arba pradedamas ne nuo 1.

Greitai puslapio numerį galima įterpti ir redaguoti kolontitulų įrankių juostoje.

 Dokumento sekcijos ir lūžiai.
Dokumento sekcija – tai sritis, kuriai galioja vienodas puslapio (laukeliai,
orientacija ir pan.) ir kolontitulų formatavimas bei tolydi puslapių
numeracija.

Sekciją galima pertraukti, įterpus sekcijos lūžį per Insert→Break komandą

viršutiniame meniu ir pasirinkus norimą sekcijos lūžio tipą: nauja sekcija
pradedama tame pačiame puslapyje; naujame puslapyje; artimiausiame
lyginiame arba nelyginiame puslapiuose. Lūžis, kaip ir puslapio lūžis, yra
nematomas simbolis.

Formatuojant naują sekciją kitaip, negu visą dokumentą, puslapio

formatavimo lange pažymima, kad formatavimas taikomas šiai sekcijai.

Norint pakeisti sekcijos kolontitulą, reikia įrankių juostoje nutraukti jo sąsają

(“Same As Previous”) su prieš tai buvusia sekcija. Sąsajos nėra
Žymelės. Go to komanda
Žymelė – tai nematomas objektas, kurį sistema gali rasti pagal vardą ir
nueiti į dokumento vietą, kurioje žymelė yra. Dideliame dokumente tai
labai patogu.

Žymelės įterpiamos naudojant Insert→Bookmark komandą ir suteikiant

žymelei vardą.

Perėjimo (Edit→Go to) komanda naudojama rasti įvairioms vietoms

dokumente:
•Puslapiui, sekcijai, eilutei pagal nurodytą eilės numerį
•Žymelei pagal vardą
•Komentarui pagal įterpusio vartotojo vardą
•Išnašai pagal nurodytą eilės numerį
•Automatiniam laukui pagal lauko vardą
•Lentelei pagal nurodytą eilės numerį
•Grafikos objektui pagal nurodytą eilės numerį
•Lygčiai pagal nurodytą eilės numerį
•Kitam įterptam objektui pagal vardą
•Antraštei pagal numerį
Išnašos
Išnaša – tai numeriu ar kitu ženkleliu pažymėtos teksto vietos
paaiškinimas puslapio apačioje (Footnote) arba viso dokumento
(sekcijos) gale (Endnote).

Išnaša įterpiama per Insert→Reference→Footnote komandą

viršutiniame meniu. Reikia nurodyti jos tipą ir kokių ženkleliu ar numeriu
ji bus žymima.

Keičiant dokumentą išnašos tekstas visada automatiškai nukeliamas į

reikiamą vietą. Ženklelis formatuojamas pakeltu smulkesniu šrifu, o
užvedus ant jo pelės klavišą, galima iš karto pamatyti išnašos tekstą,
taip pat greitai pereiti į išnašą.

Išnaša - tai vienas galimų nuorodų (Reference) tipų, kaip ir automatinis

objektų žymėjimas (Caption), su kuriuo jau susipažinome. Yra ir daugiau
nuorodų tipų.
Kryžminės nuorodos
Kryžminė nuoroda – tai automatinis laukas, susietas su kokiu nors
dokumento objektu ar lauku. Susieto lauko tekstas į jį patenka
automatiškai ir pakeičiamas atnaujinus informaciją.

Kryžminė nuoroda įterpiama per Insert→Reference→Cross-reference

komandą viršutiniame meniu. Galimos sąsajos su šiais objektais:
•Antraštė
•Žymelė
•Bet koks numeruoto sąrašo elementas (labai dažnai literatūros sąrašo)
•Išnaša
•Lygtis
•Lentelė
•Visi žymėti objektai (Captions)

Sukuriant sąsają gali būti panaudoti šie siejamo objekto atributai:

•Puslapio numeris
•Tekstas (dažnai antraštės arba literatūros sąrašo elemento)
•Pastraipos numeris
 Hipertekstinės nuorodos

Dar vienas nuorodos tipas yra hipertekstinė nuoroda. Tai teksto

fragmentui priskirtas failų sistemos ar Interneto objekto adresas.

Hipertekstinė nuoroda pažymėtam teksto blokui įterpiama per

Insert→Hyperlink komandą viršutiniame meniu. Galimi nuorodų objektai:
•Žymelė tame pačiame arba kitame nurodytame dokumente
•Interneto adresas
•Failo adresas
•Elektroninio pašto adresas

Hipertekstinei nuorodai galima dar nurodyti:

•Nuorodos tekstą (jei niekas nebuvo pasirinkta dokumente)
•Suflerio tekstą (Screen Tip)
 Indeksai

Indeksas (rodyklė) – tai sistema žymių tekste ir atitinkamų objektų

sąrašas, nurodant jų vietą.

Indeksas kuriamas per Insert→Reference→Index and Tables komandą

viršutiniame meniu ir pasirinkus Index grupę. Atvertame lange galima
nurodyti rodyklės formatą, tačiau, kad ji būtų įterpta, visų pirma reikia
sužymėti tekste esančius reikšminius žodžius (Index Entry).

Paspaudus Mark Entry mygtuką atveriamas langelis, kurį galima

naudoti, kol bus sužymėti visi reikšminiai žodžiai. Vieną kartą nurodžius
žodį, galima sužymėti visas vietas dokumente, kur tik jis atsiranda.

Deja, lietuvių kalboje tas pats žodis gali turėti skirtingas galūnes, todėl
rodyklę sukurti sunkiau, negu angliškam tekstui.
Praktinės užduotys
1. Padaryti turimo referato maketą spaudai. Nustatyti 2 cm
laukelius ir 1 cm įrišimo lauką.
2. Padaryti viršutinius kolontitulus su referato pavadinimu ir
atitinkamo skyriaus pavadinimu, apatinį kolontitulą su vardu,
pavarde, data ir puslapio numeriu.
3. Nenumeruotą titulinį puslapį padaryti horizontalų.
4. Sudaryti literatūros sąrašą ir sudėti tekste nuorodas į literatūros
šaltinius, paveikslus, lenteles.
5. Paaiškinti numeruotose išnašose puslapio apačioje ir
dokumento gale kai kuriuos terminus. Sudaryti terminų rodyklę.
 Tekstų redaktorius
MS Word 200x

5. Profesionalus redagavimas
Turinys
1. Rašybos ir gramatikos tikrinimas.
2. Automatinis koregavimas.
3. Komentarai.
4. Pakeitimų fiksavimas ir peržiūra.
5. Dokumentų palyginimas ir suliejimas.
6. Makrokomandos.
7. Praktinės užduotys
 Rašybos ir gramatikos tikrinimas (I)
Kartu su Word programa paprastai įdiegiami tam tikrų kalbų rašybos
tikrinimo priemonių rinkiniai su žodynais. Todėl galima automatiškai aptikti
dažnai pasitaikančius spausdinimo apsirikimus, gramatines ir net stiliaus
klaidas.

Prieš tikrinant rašybą ir gramatiką reikia nurodyti, kokia kalba surinktas

tekstas.
Tai daroma per Tools→Language→Set Language meniu komandą.
Nenurodžius kalbos, programa bando ją atpažinti automatiškai ir kartais
apsirinka.

Tools→Spelling and Grammar meniu komanda automatiškai pradedamas

pažymėto fragmento arba viso dokumento tikrinimas. Atvertame lange
rodomi užduotos kalbos taisyklių neatitinkantys žodžiai ar teksto
fragmentai.

Lange taip pat siūlomi galimi taisymo variantai bei matoma teksto kalba.
 Rašybos ir gramatikos tikrinimas (II)
Galimi pasirinkimai taisant klaidas:
•Nekreipti dėmesio į šį atvejį (Ignore Once), jei jis nelaikomas klaida.
•Nekreipti dėmesio į visus tokius atvejus (Ignore All)
•Įtraukti naują žodį į žodyną (Add to Dictionary)
•Priimti pasirinktą iš sąrašo taisymą (Change)
•Keisti visus tokius žodžius automatiškai (Change All) – bus taikomas
pirmasis variantas taisymų sąraše
•Keisti automatiškai (AutoCorect)
•Tęsti pertrauktą darbą (Resume).

Darbą galima pertraukti, grįžti į dokumento tekstą ir jį pakeisti neuždarant

tikrinimo langelio, tada pratęsti rašybos tikrinima komanda Resume.
 Rašybos ir gramatikos tikrinimas (III)
Options mygtukas rašybos tikrinimo lange atveria pasirinkčių langą, taip
pat prieinamą per Tools→Options→Spelling and Grammar viršutinį meniu.
Jame galima nustatyti, ar rašyba ir gramatika bus tikrinama automatiškai,
renkant tekstą; ar bus siūlomi taisymų variantai, kokie žodžiai netikrinami
(el. pašto, Interneto adresai, santrumpos ir pan.)

Settings mygtukas atveria langą, kuriame nustatomos gramatikos ir

stiliaus taisymo ypatybės.
 Automatinis taisymas
Dažnai laikomas įjungtas automatinio taisymo režimas, kai be specialių
įspėjimų ar išryškinimų ištaisomos tikėtinos klaidos, pavyzdžiui, mažosios
raidės sakinio pradžioje.

Automatinio teksto taisymo ypatybės nustatomos per Tools→AutoCorrect

Options meniu komandą pasirinkus AutoCorrect grupę.

Šioje grupėje galima dar papildyti sąrašą simbolių derinių, kurie turėtų būti
keičiami automatiškai. Esamas sąrašas priklauso nuo pasirinktos diegiant
kalbos, bet dažnai keičiami ir tokio tipo deriniai : (C)  ©; (R)  ®;
:-)  

Exceptions mygtukas leidžia įvesti sąrašą atvejų, kuriems taisymai

netaikomi, pavyzdžiui, atvejai, kai po taško raidė nepaverčiama į didžiąją:
pav., m.
 Automatinis formatavimas
Taip pat naudinga automatiškai pakeisti kai kuriuos formatavimo elementus ir
simbolius. Tai nustatoma per Tools→AutoCorrect Options meniu komandą
pasirinkus AutoFormat grupę. AutoFormat As You Type pasirinkimai nustato
automatinio taisymo renkant tekstą ypatybes.

Automatiškai dažnai keičiami skyrybos ženklai – klaviatūra surinkti apostrofai

ir kabutės į figūrines kabutes, brūkšneliai į ilgesnius brūkšnius, taip pat
trupmenos.

Interneto ir elektroninio pašto adresai gali būti atpažįstami ir automatiškai

formatuojami kaip hipertekstinės nuorodos.

AutoFormat As You Type pasirinkimų grupėje galima nurodyti, ar renkant

tekstą bus automatiškai tęsiami sąrašai, pridedamos naujos lentelių eilutės ir
kt.

AutoText pasirinkimų grupėje galima nurodyti, koks dažnai besikartojantis

tekstas bus Insert→Autotext pasirinkimų sąraše.
 Komentarai (I)
Sudėtingi tekstai dažnai yra derinami su daugeliu žmonių, todėl turi būti
galimybė papildyti dokumentą įvairiomis pastabomis, taisyti jį taip, kad būtų
galima vėliau atsekti padarytus pakeitimus ir jų autorius.

Paprasčiausia galimybė yra komentarų įterpimas. Komentaras bet kurioje

teksto vietoje įterpiamas per Insert→Comment meniu komandą. Jis
matomas dokumento paraštėje.

Išsaugomas komentaro tekstas ir

jį sukūrusio vartotojo vardas,
koks nurodytas dokumento
informacijoje. Komentaras
ištrinamas pasirinkus Delete
Comment komandą dešiniojo
pelės klavišo meniu.
 Komentarai (II)
Įterpiant komentarą atveriama įrankių juosta, skirta dokumento
korektūroms ir peržiūrai. Ja naudojantis greitai atliekamos įprastos
komandos: peržiūrėti, priimti ar atmesti pakeitimus bei įterpti komentarus
ar juos skaityti. Show mygtukas juostoje leidžia rodyti komentarus arba jų
nerodyti; Reviewing Pane mygtukas – skaityti komentarus kaip sąrašą.
 Pakeitimų fiksavimas ir peržiūra
Norint matyti, kokie pakeitimai daromi dokumente, įjungiamas pakeitimų
sekimo (Track Changes) režimas. Tai gali būti padaryta per Tools→Track
Changes meniu komandą arba įrankių juostos mygtuką.

Pakeitimai išryškinami spalvomis ir sužymimi paraštėse taip, kaip nurodyta

pasirinkčių lange (Show→Options įrankių juostoje)

Show mygtukas įrankių juostoje leidžia rodyti turinio ir formatavimo pakeitimus arba
jų nerodyti; Reviewing Pane mygtukas – skaityti pakeitimus kaip sąrašą, kur jie
sugrupuoti pagal dokumento sritis. Taip pat galima pasirinkti žiūrėti tik kai kurių
recenzentų pakeitimus ir pastabas (Show→Reviewers).

Šiame langelyje pasirenkama, kurį dokumento variantą rodyti su sužymėtais arba

nesužymėtais pakeitimais.
 Pakeitimų peržiūra
Norint nuosekliai peržiūrėti pakeitimus, galima prie jų pereiti vienas po kito
naudojant įrankių juostos navigacijos mygtukus.

Pakeitimus vienas po kito galima priimti paspaudus atitinkamą mygtuką.

Analogiškai pakeitimus galima atmesti.

Išskleidus sąrašus ties mygtukais, galima pasirinkti priimti arba atmesti:

•visus rodomus pakeitimus
•apskritai visus pakeitimus dokumente.
 Dokumentų palyginimas ir suliejimas
Jei padaryti nedideli pakeitimai neįjungus jų sekimo režimo arba
abejojama dėl dviejų dokumentų identiškumo, galim adokumentus
palyginti, o skirtumus pažymėti kaip pakeitimus viename iš dokumentų.

Tai daroma per Tools→Compare and Merge Documents meniu komandą

atidarius vieną dokumentą ir failų sąraše nurodžius antrąjį. Galima
pasirinkti, ar reikia įtraukti ir formatavimo nesutapimus (Find Formatting
pasirinkimas tame pačiame lange).

Šios komandos nerekomenduojama naudoti, jei dokumentai yra

pakankamai skirtingi – su daug skirtumų programa gali nesusitvarkyti.
 Makrokomandos
Makrokomanda – tai Word komandų serija, atliekama kartu ir įrašoma kaip
programėlė (Visual Basic kodas). Makrokomandos naudojamos:
•Pagreitinti įprastam redagavimui ir formatavimui
•Apjungti komandoms, pavyzdžiui, įterpti lenteles su nustatytu eilučių ir stulpelių
skaičiumi, rėmeliais, nustatytais ląstelių dydžiais.
•Pakeisti simboliams, pavyzdžiui, į lietuviškas raides, kurių kartais nerodo
tekstuose, perkeltuose iš senų Word dokumentų.

Makrokomandos įterpiamos per Tools→Macro→Record New Macro meniu

komandą, o paleidžiamos veikti (Run) per Tools→Macro→Macros meniu
komandą.

Sukuriant makrokomandą, jai duodamas vardas ir galima priskirti mygtuką įrankių

juostoje. Įrašinėjant makrokomandą galima pasinaudoti pauzės mygtuku, kol
atliekami pašaliniai veiksmai. Pelės veiksmai į makrokomandą neįrašomi, reikia
naudoti klaviatūrą.

Prieš įrašant makrokomandą, reikia gerai apgalvoti veiksmus, stengtis išvengti

galimų Word pranešimų komandos vykdymo metu.
Praktinės užduotys
1. Išnagrinėti, kaip veikia automatinis teksto koregavimas.
2. Poromis pasikeisti referatais. Išsaugoti jų kopijas.
3. Patikrinti, ar teisingai svetimuose referatuose padarytas turinys,
terminų rodyklė, lentelių sąrašas, iliustracijų sąrašas.
4. Patikrinti rašybą.
5. Įjungus pakeitimų sekimo režimą atlikti kitus (stiliaus,
formatavimo, dalykinius pataisymus).
6. Įterpti komentarus.
7. Nuosekliai peržiūrėti gautus savo referato komentarus kopijoje,
palyginti kopiją ir originalą. Atsižvelgti į pastabas, įrašyti
komentarus, jei nesutinkate.
8. Vėl poromis pasikeisti referatais su kitais recenzentais dar vienai
peržiūrai ir po jos galutinai sutvarkyti dokumentą.
9. Sukurti ir panaudoti makrokomandas.