REFERATAS

KAZYS PAKTAS

Turinys
vadas.................................................................................................................................... 1. Kazio Pakto biografija.................................................................................................... 1.1. Gyvenimo viekeliu: nuo Upali iki Kauno................................................................ 1.2. Priverstin emigracija: tarp Ryt ir Vakar pakrants.................................................. 1.3. Geopolitika ir tautos likimas. 1.4. Jra civilizacijos viekelis.......................................................................................... 1.5. Antrosios Lietuvos vizija.. Ivados................................................................................................................................. Literatra..............................................................................................................................

vadas
Dsningumas tai ar atsitiktinumas, bet Lietuva tarpukario metais beveik neturjo didi mokslinink bei kultros veikj, galjusi pradti ir baigti darbus savo Tvynje, perduoti patirt ir inias ateinaniai kartai. Taip atsitiko ir daugeliui geograf. Utenka ia prisiminti Jon ersk, Ign Domeik, Stepon Kolupail, kaip ir daugel meninink, raytoj, politik. Savo gyvenimus jie padalijo tarp Tvyns ir svei ali. Toks likimas itiko ir vien ikiliausi nepriklausomos Lietuvos ir lietuvikosios emigracijos asmenybi Kaz Pakt (1893 1960 m.), savo gyvenim padalijus tarp Lietuvos ir Amerikos, bet visada gyvenus ir dirbus tik gimtjam kratui, jo laisvi ir demokratijai. Deja, gyvenimo slygos ugo io mogaus reikmingum, todl tenka atkurti dliojant po trupin i jo darb, spaudos, j painojusij pasakojim. Lietuvos mons iki iol maai ino apie jo darbus, nuveiktus iaurs Amerikoje, o ieivija turi menk supratim apie jo darbus Lietuvoje, nuopelnus mokslui, kultrai ir politikai.

1. Kazio Pakto biografija

1.1.

Gyvenimo viekeliu: nuo Upali iki Kauno

Kazys Paktas gim 1893 m. birelio 29 d. Alinaukos vienkiemyje, netoli Utenos. Tvai Adomas ir Ona Paktai kininkavo. Vliau tvas mesi dailids amato ir eima persikraust i Upali miestel. Upaliai ir tapo Kazio nelabai turtingos vaikysts pasauliu, kuriame formavosi pairos, pasaulio suvokimas, tiesos ir neteisybs suvokimas. ia jis moksi rusikoje pradios ir slaptoje lietuvikoje mokyklose. ioje, kaip ir tv namuose, formavosi svarbiausia nuostata mylti savo protvi kalba, gimtin, jos mones. ia verta prisiminti ir t fakt, kad Upaliai buvo gana revoliucingas miestelis, prieikai nusiteiks caro valdiai. Rusikoje mokykloje Kazys per pertraukas pradeda ir kitus vaikus mokyti lietuviko rato, todl vos nebuvo paalintas i jos. Mokslas Kaziui seksi gerai per visus penkerius metus. Tam, matyt, padjo ir noras isikapstyti i skurdios Upali aplinkos. Jaunj Paktuk trauk jra, ir didel svajon tuo metu buvo tapti jrininku. 1908 m. baigs Upali pradios mokykl Kazys Paktas patrauk i Kaun, ir pradjo jame dirbti Saliamono Banaiio spaustuvje. Kaune jis sitrauk kultrin ir vietjik veikl, tvirtjo noras siekti mokslo. 1912 m. ivyko i Petrapil ir Jekaterinos gimnazijoje eksternu ilaik ei gimnazijos klasi egzaminus ir gavo taip troktam atestat. Beje is diplomas vliau Amerikoje buvo prilygintas Junior High School diplomui. 1912 m. devyniolikmetis Kazys stojo emaii kunig seminarij. 1913 m., prie Velyk ventes jis palieka kunig seminarij. ejs i kunig seminarijos K. Paktas trumpia dirbo Birtone vaistininku. 1914 m. ivyko i Amerik, kienje spausdamas aukso rubl , kur turjo atiduoti caro pasienieiui, kad tas leist pasprukti i imperijos. Apsistojo lietuvi pamgtoje ikagoje ir ikart sijung lietuvik veikl: dalyvavo redakcij darbe, lietuvikuose renginiuose. 1915 m. stojo Valparaiso universitet. 1917 m. gavo pirmj gyvenime savo universiteto diplom. 1914 m. prasid4jus Pirmajam pasauliniam karui, Lietuvoje ir lietuvioje emigracijoje siieb viltis atkurti Lietuvos valstyb. 1914 m. rugsjo menes JAV lietuviai steig Tautos fond, kurio pagrindinis tikslas buvo ringti las Lietuvos laisvei atkurti. io fondo generaliniu sekretoriumi dirbti buvo pakviestas K. Paktas. Lietuvos nepriklausomybei jis surinko apie 6 milijonus lit. 1923 m. kovo mn. K. Paktas ilaik doktorantros odinius egzaminus i geografijos, geologijos ir geofizikos. Disertacija, parayta prancz kalba, buvo skirta Lietuvos klimatui. Taigi K. Pakt galima laikyti ir lietuvikosios klimatologijos pradininku. i disertacija vliau, 1926 m. buvo atspausdinta Klaipdoje lietuvikai. Baigs mokslus veicarijoje dr. K. Paktas gro Kaun ir prof. Stepono Kolupailos kvieiamas pradeda dirbti Vytauto Didiojo (Kauno) universitete. Pradjs 1925 m.

dirbti universitete Geografijos katedroje, 1926 m. gauna docento, o 1929 m. profesoriaus viet. Geografijos mokslo padtis tuo metu Lietuvoje buo ypa sunki, nes trko profesonali geograf, taip pat vadovli, emlapi. i sprag tada i dalies upild gal tik pedagogo A. Virelino vadovliai, sieninis Lietuvos fizinis emlapis. K. Paktas, atsives i usienio vadovli ir geografijos knyg, pradeda dstyti pagal Vakar Europos universitet programas. Studentams skaito paskaitas i gamtins ir visuomenins geografijos. domu tai, kad K. Paktas pradjo Lietuvos eer tyrimu, tapdamas lietuvikojo periodo eerotyros pradininku. Jis kartu su kitais imatavo Tauragn, Alauo, Avili ir kit eer gylius, sudar j batimetrinius emlapius. Iskirtin dmes skyr Baltijos jrai, Klaipdos uostui. Universitete i pat pradi rykjo pagrindin profesoriaus veiklos kryptis socialin ir politin geografija, geopolitika. Jo darbas Baltijos Respublik politin geografija (1929 m.) netrukus buvo iverstas i lenk ir latvi kalbas. Vliau pasirod vadovliai studentams Aplink Afrik (1936 m.), Abisinija (1936 m.), kiti darbai; iki 1940 m. j ispausdino apie 100. Daugelis darb, kaip ir darbai apie Afrik, pasirod po to, kai j autorius pabuvojo apraomuose kratuose. 1934 m. K. Paktas kartu su S. Kolupaila kr Lietuvos geograf draugij.

1.2.

Priverstin emigracija: tarp Ryt ir Vakar pakrants

1939 m. Los Andelo (JAV) universiteto kvietimu profesorius Kazys Paktas ivyko vieneriems metams dirbti jame. Liks tarsi tremtyje, K. Paktas su jam bdingu entuziazmu ir usispyrimu sijungia profesionalij veikl, profesoriaudamas universitetuose, dirbdamas JAV Kongreso bibliotekoje, kit mokslin ir kultrin darb. Los Andelo universitete jis skait Vidurio Europos politins geografijos ir gyventoj geografijos kursus. Vliau profesoriavo Monrealio, Monterjaus, Duquesne (Pitsburgo) universitetuose, Karletono kolegijoje. Kartu aktyviai dalyvauja ir lietuvikajame judjime, ypa Lietuvos ilaisvinimo klausimu. 1941 m. kartu su kitais bendraminiais jis steigia Amerikos lietuvi tarybos (ALT as) informacijos biur, dirba Bendrajame Amerikos lietuvi alpos fonde ( BALF), rao laikraiams. Aktyviai skaito paskaitas Amerikos ir Kanados visuomenei ir staig tarnautojams apie Ryt Europ ir Lietuv. Tais paiais, 1941 m. ikagoje krus Lietuvos kultros institut, K. Paktas tapo jo direktoriumi. 1950 m. kuriama Vidurio Europos krikioni demokrat sjunga. j i karto sijungia Lietuvos, Lenkijos, Latvijos, ekoslovakijos, Vengrijos, Jugoslavijos atstovai. Pirmasis kongresas vyko 1953 m. Jis nesulauk reikiamo dmesio paiose JAV, nes tais metais mir Stalinas, prasidjo N. Chruiovo atlydis, pradjo gerti JAV TSSR santykiai. Taiau tai nepaveik K. Pakto entuziazmo ir tikjimo viesesne Tvyns Lietuvos ateitimi. Mir K.Paktas 1960 m. rugsjo 11 d. atvyks i Los Andelo ikag. Geografijos profesoriaus karst uklojo trispalv, o vir kapo duobs ikagos v. Kazimiero kapinse nusviro ateitinik vliavos paskutin kart pagerbdamos vies savo vado atminim.

1.3.

Geopolitika ir tautos likimas

Paktas yra lietuvikosios politins geografijos ir geopolitikos krjas ir ugdytojas. Grs i veicarijos i Lietuv, netrukus gamtins geografijos prioritetus ikeit i socialin geografij. Tam takos, be abjo, turjo jo ankstesns politikos ir sociologijos studijos JAV, taip pat atkuriamos valstybs geopolitini problem sprendimo aktualumas. Geografin padtis gali daug lemti valstybi ir taut raid, turti takos netgi j ilikimui. Todl nekreipti dmesio geografin Lietuvos padt K.Paktas laik nedovanotinu abjingumu. Jis bene pirmasis pastebjo ne tik alies geografins padties palankum valstybs ugdymui, bet ir tos padties pavojingum. K. Paktas nepamirta ir mogikosios bei politins bendravimo kultros, vis Lietuvoje gyvenani taut, j religij taikaus sugyvenimo, pagarbos vieni kitiems btinumo. K.Paktas beveik visuose darbuose danai primena, kad laisv jungiama su rieta tvarka, o teisingumas ir teistumas gerokai pakelt Lietuvos presti pasaulyje. Ms statymai turt numatyti grietesn ir teisingesn bausm u statym nepildym ne vien paprastiems pilieiams, ir smulkiems valdininkams, ypa didiesiams ponams. Visapusikai ianalizavs Lietuvos geopolitin padt K. Paktas aikiai suvok, kokie nerams laikai artja ir kaip skaudiai jie gali pakeisti Tvyns likim. 1938 m. Ruden K.Paktas aplanko Respublikos prezident A. Smeton ir spja apie galimus pavojus. Silo prezidentui usien igabenti dal Lietuvos turto, aukso bei svetim valiut atsargas, vertingus meno krinius, bibliotek knygas. Kartu ragina pasisti dal jaunimo, kuris galt studijuoti usienio universitetuose, idant nenutrkt lietuanistikos darbai. Ragina kurti ieivijoje Antrj Lietuv, kuri bt atrama tikrjai Tvynei negand metais. Negana to, profesorius numato, kad toks pasitraukimas gali utrukti kelis deimtmeius, bet A. Smetonos rekcija buvo pasyvi. Kai kurie amininkai tikina, kad K. Pakto prognozs isipild beveik 100 procent.

1.4.

Jra civilizacijos viekelis

Pakto Lietuvos ateities vizija tvirtai buvo siejama su jra. Dar vienas 1928 m., kalbdamas apie svarbiausius darbus, kuriuos turi gyvendinti Lietuva, profesorius nepaprastai daug vietos ioje programoje skiria pajriui ir Baltijos jrai. K. Paktas skaudiai igyveno sostins valdios abejingum jros reikalams, Klaipdos uosto svarbos nesupratim. Kartais net piktokai usimena, kad daugelis valdios vyr jr prisimena tik tada, kai vasara usimano kojas joje pamirkyti. Matydamas kaimynini ali konkurencij nuolat primena, kad Klaipdos uosto vystymui valdia skiria nepakankamai dmesio, nors i to alis galt gauti dideles pajamas. K. Paktas, kad geopolitiniu poiriu Lietuva yra tranzito kratas, nuolat konkuruojantis su Latvija ir Estija. Norint skatinti Baltijos ali prekyb ir bendradarbiavim, K.Paktas silo kurti j sjung, pasirayti muit unij. Aukiausiu interesu turt tapti ali laisv ir nepriklausomyb. Ir iandien aktuali jo pastaba, kad nra ko diaugtis, jei Lietuva emesns kokybs savo prekes parduoda silpniau ivystytam kaimynui. Tokia prekyba tik didina Lietuvos pramons atsilikim, neskatina paangos, nestiprina ekonomikos.

1.5.

Antrosios Lietuvos vizija

Lietuvos ateities K. Paktas nesivaizdavo ir be lietuvkj kolonij uzsieniuose. Tok jo poir galima suprasti - emigracija i Lietuvos XIX a antroje pusje XX a. Pradioje buvo labai didel. Be to, pats pabuvojs tarp ieivi JAV ir veicarijoje gerai suprato emigracijos problemas. Todl profesorius mato svarbius jos udavinius ir tikslus. Pirmasis ir svarbiausias ieivijos tikslas yra utikrinimas tautai daugiau erdvs jos dabartinei ir bsimai pltotei. Antrasis tikslas iugdymas sau tikro draugo ir bendradarbio visuose kultros, kio ir politikos reikaluose, remj nelaimse. K.Paktas remiasi tuo, kad Amerikos lietuviai istikrj ne kart Lietuv parm finansikai ir moraliai, j remia pastoviai. Be to, geografijos profesorius matydamas kaip lietuviai tirpsta Amerikoje, kai vaikais jau nebeaidia lietuvik aidim ir vis silpniau kalba lietuvkai, yra susirpins ieivijos nutautjimu.K.Paktas rao, kad lietuvi kalbai inykus, nutruks ir visi Amerikos lietuvi santykiai su Lietuva, nes kiti lietuviki paproiai Amerikoje daug greiiau inyksta negu pati kalba. Dar spartesnis lietuvi nutautjimas pastebimas Piet Amerikoje, kurioje lietuviai yra labiau isisklaid nei JAV. Todl K. Paktas silo lietuvi emigracij koncentruoti tam tikrose alyse ar teritorijose. Keliaudamas po Afrik profesorius valgosi lietuvi emigrantams tinkam gyventi viet. U tai profesorius yra susilauks ne vienos kandios replikos. Emigracijos neigiam pus K. Paktas mat ne tik ieivi nutautjime, bet ir gyventoj skaiaus majime paioje Lietuvoje. is majimas siejamas su ekonomins galios silpnjimu. Jo nuomone supramonintoje Respublikoje turt gyventi 6 8 milijonai moni. Emigracijos likimu K. Paktas i naujo susirpino po Antrojo pasaulinio karo, kai Lietuvos kultros ir ekonomikos branduolys, apie 80 tkst. moni, atsidr vakaruose. Vliau K. Paktas keliavo po Piet Amerik, iekodamas vietos lietuvi kolonijoms kurtis. Trejus metus atidiai studijavs Brit Hondr, btent jame numat kurti Antrj Lietuv, Dausuva j pavadindamas. Dausuvoje sil apgyvendinti apie 10 000 lietuvi, kurie ia kurt k, ilaikyt lietuvik dvasi ir bt efektyvus politinis veiksnys Lietuvos laisvinimo pagalbai. Beje, iai djai palaikyti 1958 m. buvo steigta Draugija, sikrusi Brit Hondre, ileistas biuletenis Dausuva. Dausuvos idja sukl gyv polemik lietuvikojoje ieivijoje.

Ivados
Nuo profesoriaus K. Pakto gyvenimo, darb ir mirties prajo nemaai met, bet jo darbai lieka aktuals ir iuolaikiki. Todl jie kelia susidomjim, kaip ir pati profesoriaus asmenyb. Lietuvos geograf draugija savo krjui 1992 m. Upaliuose pastat paminkl, o buvusio Alinaukos vienkiemio vietoje koplytstulp. 1989 m. atkurta Lietuvos geograf draugija steig K. Pakto medal, kuriuo bus apdovanojami asmenys labiausiai nusipeln geografijos mokslui. Kuo toliau slenka laikas nuo K. Pakto gyvento laikotarpio, tuo brandesni atrodo mokslininko vairiapuss veiklos vaisiai. Tie darbai aktualus ir dabar, lyg rayti siandienai.

Literatra
www.wikipedija.lt www.xxiamzius.lt/archyvas/xxiamzius/20030625/atmi_02.html

Darba atliko: Modestas Slapinskas