FEMINIZMAS Feminizmas visuomeninis-politinis judjimas, kurio tikslas yra pasiekti, kad moterys turt visas politines, socialines ir ekonomines

s teises bei galimybes, lygias vyr turimoms. Dauguma feminisi yra ypa susirpin socialine, politine ir ekonomine nelygybe tarp vyr ir moter (moter nenaudai); kai kurios teigia, kad lytins tapatybs, tokios kaip vyras ir moteris, yra sugalvotos socialiai. Feminists skiriasi nelygybs altini supratimu, poiriais, kaip t lygyb pasiekti, nuomonmis, iki kokio lygio turt bti abejojama ir kritikuojama lytis ir lytins tapatybs. Dauguma moderni feminizmo politini aktyvisi bendrai agituoja tokiais klausimais, kaip reprodukcins teiss (skaitant teis saug, legal ntumo nutraukim, galimyb gauti kontracepcij ir kokybik niosios prieir), smurtas eimyninje partnerystje, motinysts atostogos, vienodas darbo umokestis, seksualinis priekabiavimas, priekabiavimas gatvje, diskriminacija ir iprievartavimas. Feminizmo nagrinjamos temos - tai patriarchatas, stereotipikumas, seksualini objekt krimas bei moter priespauda. Pirmoji feminizmo banga kova dl balsavimo teiss (XIX a. XX a. pradia). Antroji banga kilo XX amiaus septintojo deimtmeio pabaigoje - tada pradta kovoti u lyi socialini santyki, eimos struktros bei kultros nuostat keitim.

Istorija Klausimas, kiek laiko egzistuoja feminizmas, skiriasi nuo klausimo, kada istorikai ufiksuota jo pradia. Tiktina, kad feminizmas egzistavo tiek pat, kiek ir moterys, nepaisant to, kad pats odis neeng angl kalb i pranczikojo fminisme net iki XIX amiaus pabaigos. Feminizmas kaip organizuotas judjimas atsirado XIX a. pabaigoje keliose alyse, o XX a. su agitavimu u moter balsavimo teise jis tapo dar pastebimesnis ir labiau girdimas. Suteikus balsavimo teis moter judjimai pasuko link socialins reformos ir lygybs. Du pasauliniai karai pakeit didel dal pasaulio ir kartu moter darbo ne namuose suvokim. Po Antrojo pasaulinio karo feminizmas eng antrj savo faz ar bang su kampanijomis u reprodukcines teises bei diskriminacijos panaikinim, Jungins Tautos kr tarnyb, ginani moter teises. Nuo tada feminizmas ir toliau evoliucionavo ir kr naujus savo apibrimus bandydamas prisitaikyti prie besikeiianio pasaulio ir kultrini skirtum. Feminizmo formos Ankstyvosios feminists ir pagrindiniai feministiniai judjimai danai yra vadinami pirmja feminisi banga, o feminists po 1960 antrja feminisi banga. Neseniai, kai kurios jaunesns

feminists laiko save su treija feminisi banga, nors antrosios bangos feminists tebra aktyvios. Kai kurios radikaliosios feminists, tokios kaip Mary Daly, Charlotte Bunch ir Marilyn Frye, propagavo separatizm visik vyr ir moter atskyrim visuomenje ir kultroje taiau kitos abejoja ne tik ryiu tarp moter ir vyr, taiau taip pat ir paia vyro ir moters reikme (Queer teorija). Kai kurios teigia, kad lyi vaidmenys, lyi tapatyb ir seksualumas patys savaime yra socialiniai konstruktai (heteronormatyvikumas). ioms feministms feminizmas yra pagrindin monijos isilaisvinimo priemon (t. y., vyr ir moter isilaisvinimo).

Modernusis feminizmas Dauguma feminisi sitikin, kad moter diskriminacija vis dar egzistuoja visame pasaulyje. Taiau judjime yra nesutarim dl esam problem sunkumo, dl to, kokios yra problemos, kaip su jomis kovoti.

Feminizmo poveikis Vakaruose Kol dalis feminisi teigia, jog dar reikia nugalti daug kov dl lygybs, kitos nesutinka ir pastebi, jog daug sunkum jau yra nugalti. Pavyzdiui, isivysiusiose tautose, moter baigiani vidurines mokyklas ir stojanij universitetus yra daugiau nei vyr.

Poveikis politinms teisms Feminizmas pasiek daug pokyi Vakarietikoje visuomenje, skaitant moter balsavimo teis, platus moter darbinimas teisingesniais atlyginimais, teis inicijuoti skyryb proces ir skyryb vedimas, teis gauti kontraceptines priemones ir saugius abortus, bei teis universitetin isilavinim. Poveikis religijai Feminizmas turjo didel poveik vairiems religijos aspektams. Liberaliose protestantikos krikionybs atakose moterys ventinamos kaip dvasininks, ir reformaciniame, konservatyviame ir rekonstruotame judaizme moterys ventinamos rabinus ir kantorius. iose krikionikose ir yd grupse moterys palaipsniui gavo lygius postus su vyrais.