Visas ms gyvenimas, ms kryba nuolatin

informacijos paieka, analiz, sintez, fiksavimas

laikmenose ir skleidimas kitiems monms.
Mes esame tarytum idinys, kuriame kaupiasi inios viesos spinduliai, atein
i tamsokos visatos. Mumyse susiduria ir susilieja informacija, kristalizuojasi
mintys, sumanymai, planai, nuolatos sijungia atmintys, prabyla smon ir tai,
kas slypi giliau. Savo ruotu perduodame informacij aplinkai - valdome,
gaminame daiktus, statome miestus, didiname pasaulio apibrtum.
Veiksmingai gyventi, - sako Norbertas Vyneris, - tai
reikia turti teising informacij.
Informacijos apibrim galime rasti daug. Informacij vairiais
aspektais nagrinja filosofija, semiotika, taikomoji lingvistika,
informacijos teorija, informatika, kuriose terminas patikslinamas,
akcentuojant vienas ar kitas informacijos savybes.
Filosofine prasme informacija (lot. informatio
iaikinu, pavaizduoju) apibriama kaip
materialiniame pasaulyje esanios vairovs
atspindys, kaip duomenys arba inios, perduodamos
vien asmen kitiems odi arba masins
komunikacijos priemonmis. Informacija simboli,
turini tam tikr prasm ir leidiani praplsti inias
apie dominant objekt, sistema.
Galima sakyti, kad informacija tai visuma ini apie
kokius nors faktinius duomenis (gamt, visuomen,
technik, reikinius, procesus, objektus) ir j
tarpusavio ryius.
K.enono statistin teorija paaikina informacij kaip

... praneimai, kurie sumaina arba paalina neaikumus,
kurie buvo iki j pateikimo. Mokslin informacijos samprata
abstrahuojasi nuo praneim turinio, jai svarbesnis yra
informacijos kiekybinis aspektas.

N.Vinerio sukurta informacijos sampratos koncepcija, apibdina
informacij per turin, gaut i iorinio pasaulio. Informacija
suprantama kaip ...duomenys apie supant mus pasaul, apie
sistemos vidin bkl ir aplinkos slygas, kuriuos valdymo
sistema naudoja valdymo proces gyvendinimui ... informacija
jungia savyje kaip tuos duomenis, kuriais disponuoja mons, taip
ir tuos, kurie egzistuoja nepriklausomai nuo moni smons.
enonas viename straipsnyje yra ras:
Dabar informacijos teorija, kaip svaiginantis
grimas, trenkia visiems galv Ms kiek
dirbtins gerovs pastatas gali per lengvai
sugriti, kai tik vien grai dien pasirodys,
kad keliais magikais odiais, tokiais, kaip
informacija, entropija, perteklingumas
nemanoma isprsti vis neisprst
problem. Bet, matyt, ir ateity i bei kitos
matematins teorijos tebebus taikomos
informacijai aikinti ir efektyviai su ja elgtis.
Pamginkime ir mes iek tiek jos pasimokyti.
Garsiausias informacijos teorijos darbas, enono "Matematin
ryio teorija" (Shannon, 1949), paskelbtas tik po antrojo pasaulinio
karo. enono darb takoje paplito ir ne vien deimtmet isilaik
gana siauras, technins ryi sistemos pagrindu atsirads
poiris informacij. Jis ir toliau ilieka ir gerai tinka kalbant apie
ryi klausimus. Taiau dabar net ir is, technologinis, aspektas
tapo gerokai platesnis, nes technologijos siskverb daugel
mogaus ir visuomens gyvenimo srii. Sparti informacijos
technologij pltra keiia poir daugel tradicini dalyk.
Informacijos svoka prapleiama ir imama sieti su mokymu,
painimu, supratimu, interpretacija ir kitais dalykais. Ji vartojama
daugelyje mokslo srii: lingvistikoje, psichologijoje, biologijoje.
Kartais netgi laikoma viena i pamatini tikrov apraani
svok. Ypating informacijos vaidmen visuomenje paymi
neseniai imtas vartoti informacins visuomens terminas.
enono informacijos teorija: struktrinis aspektas

Informacijos klausim nagrinjim verta pradti nuo klasikine tapusios enono
informacijos teorijos (Shannon, 1949) apibdinimo.
enono teorijoje skaiiuojamas informacijos kiekis pagrstas atskir struktrini
element sistemos parametr (tikimybi) nustatymu. Elemento informacijos
kiekis skaiiuojamas per jo tikimyb, imam visos sistemos atvilgiu. Bendras
sistemos informacijos kiekis gaunamas skaiiuojant vis element informacijos
kieki vidurk. Paprasiausiu atveju vertinamos tik neslygins element
tikimybs, sudtingesniu atveju nustatomos slygins tikimybs ir taip
atsivelgiama element tarpusavio sryius.
Taigi, enono teorija slygota sudtini element iskyrimu, kiekvieno j
parametro vertinimu, o visos sistemos informacija apskaiiuojama
apibendrinant atskir element informacij.
Pagrsdamas tikimybin informacijos mat, enonas j siejo su ini svoka. Jis
teig, kad maiau tiktinas praneimas gavjui (suvokjui, subjektui) suteikia
daugiau ini. Subjekto santykio su informacija enono teorija nenagrinja. I
esms, informacija laikoma objektyviu reikiniu.
Informacijos teorija
tai mokslo aka, nagrinjanti informacijos
kiekio matavimo, jos gavimo, keitimo,
perdavimo, kaupimo, vaizdavimo metod
vertinim ir matematinius apraus.
1927 m. amerikiei mokslininkas R. Hartlis (R.V.L.Hartley) nustat kiekybin mat,
leidiant palyginti vairi sistem sugebjim sisti informacij
V.Kotelnikovas (.A.) 1933 m. apibendrino kai kurias elektros ryio teorijas
ivadas
1948 m. JAV matematiko ininieriaus C. enono (C.E.Shannon) darbas "Matematin
ryio teorija"
Beveik tuo pat metu publikuojamos N. Vinerio (N.Wiener) knygos. ia pirm kart
nagrinjamos signal, kuriuos veikia vairs trukdiai, problemos.
I. Informacijos siuntimo efektyvumas (kuo
didesne sparta ir kuo ekonomikiau)
II. Priimtosios informacijos patikimumas
(priimamojo ir siuniamojo praneim
atitikimo matas
) / 1 ( log
2 tr sig
P P F C + =
M F C
2
log 2 =
Dalyko sando tikslai ir numatomi gebjimai
Studentas turi susiformuoti vaizdius apie
pagrindines ryi sistemos charakteristikas,
apie informacini altini, signal ir trukdi
savybes, inoti kokie yra atsparumo trukdiams
padidinimo bdai perduodant informacij.


Iklaus kurs studentai gebs suvokti
informacijos perdavimo ryi kanalais efektyvumo ir
patikimumo padidinimo bdus, informacijos kodavimo
principus bei pai naujausi ryi technologij taikymo
perspektyvas perduodant informacij.
Dalyko sando turinys
1. Bendros inios apie informacijos teorij. Informacija ir signalas.
2. Trukdiai ir ikreipiai. Kodavimas ir moduliavimas.
Demoduliavimas ir dekodavimas. Tolydinio signalo
diskretizavimas.
3. Pagrindins ryi sistemos charakteristikos. Informacini altini,
signal ir trukdi savybs. Praneimai, signalai ir trukdiai kaip
atsitiktiniai vyksmai, pagrindins atsitiktini vyksm savybs.
4. Ryi kanalai, pagrindins j charakteristikos, kanal atskyrimas,
trukdi atsiradimo ryi kanaluose prieastys, atsparumo
trukdiams padidinimo bdai. Matematinis kanal modeliavimas.
5. Statistin informacijos teorija. Konkretaus praneimo
informacijos kiekis, entropija, jos savybs, informacijos
perteklius, slygin entropija bei sudting praneim entropija.
6. Signal diskretizavimas ir kodavimas. Atskait reguliarumas ir j
parinkimo kriterijai. Kod riavimas ir j charakteristikos.
7. Informacijos siuntimo efektyvumo ir patikimumo padidinimo
bdai. Signalo spda. Optimali kod sudarymo bdai, kanalo
pralaida, enono teorema.
8. Informacijos siuntimas diskretiniu kanalu esant trukdiams,
diskreij praneim primimo principai ir kokybs kriterijai.
9. Fundamentins ribos informacijos teorijoje. Informacijos
apsaugos bdai ir priemons. Duomen ifravimas.
Kriptografija ryio sistemose.
10.Tolydini praneim perdavimas. Informacijos siuntimas
tolydiniu kanalu: tolydinio praneimo informacijos kiekis,
entropija. Tolydinio kanalo pralaida. Signalo tris, kanalo talpa.
Tolydinio praneimo skaitmeniniai perdavimo metodai.
11. Informacijos pateikimo formos ir bdai. Informacijos perdavimo
technologij vystymosi kryptys. Pagrindiniai principai.
Aparatros ir technini priemoni klasifikavimas, ypatumai.
Informaciniai tinklai. Informacijos perdavimo sistem
sinchronizavimas.
Pasaulis, kaip informacin struktra.
1. Ar gali gyventi mogus be informacij teikiani poji?
Mediaga - energija - informacija
Geometrija - analiz - algebra
Element apraymas - kitimo tyrimai - dsningum paieka
Instrumentas - mechanizmas - kompiuteris
Ar treioji skiltis reikia painimo pabaig?
2. Kiekviena protinga sistema - ra ang. biologas Rosas Ebis (Ross Ashby) klauso
taisykls bet kuri sistema, galinti k nors tikslingai pasirinkti, veikia gautos
informacijos pagrindu.
3. Prancz filosofas Mielis de Montenis ra odis per pus priklauso tam, kuris kalba,
per pus tam, kuris klauso.
4. Nuolatinis entropijos didjimas nepalenkiamas dsnis. Mikalojaus Konstantino
iurlionio paveiksl ciklas Sauls sonata. Pirmasis paveiklas Allegro tkstaniai
judrios energijos kamuoli ri ydrame danguje. Paskutinysis paveikslas Finale
visata apsitraukia voratinkliu ir nutyla kaip varpas. Informacijos ir entropijos sryis.
5. Egzaminus galima perlaikyti iki vasario pradios signalo, ryio, informacijos ir
valdymo vienov. Ar ia yra grtamasis ryys?
6. monijos ir pasaulio sveika grtamoji sistema. Teorija stumia technik, i teorij.
7. Mik Pkuotukas (angl.Winnie-the-Pooh) vaik pasak herojus. J sukr britas Alan
Alexander Milne PRAAV SKAMBYTI JAGUKAS NORY PATA RYMO - informacijos
perteklingumas ir atsparumas ioriniams poveikiams.
8. Antano Vienuolio apsakymo herojus gavo telegram: Grazoi atvajoukite laba susirgau
paune Matikati, - ikoduokite informacij.
9. Ar gyvyb ir moni gyvenimas nra vien tik technologijos?

1901
G. Marconi pasiunia radijo signal per Atlanto vandenyn.
1902
Arthuras Kornas pasiunia fotoelektrikai nuskenuotus vaizdus dvilaide
linija.
Povandeninis telegrafo kabelis sujungia Kanad ir Australij.
1904
Irastas automatinis telefono atsakiklis. Jis buvo pagamintas Voldemaro
Paulseno (Danija) sukurto telegrafono pagrindu ir galjo rainti telefonu
perduodamas inutes bei automatikai atsakyti.
A. Flemingas iranda vakuumin diod.
Vokietijoje laidais perduota fotografija.
1905
G. Marconi upatentuoja kryptin horizontalij anten.
1906
Lee de Forestas iranda trij elektrod vakuumin lemp audion (dabar
vadinam triodu), galint stiprinti ir generuoti radijo signalus.
Bell Telephone Company instaliuoja Jungtinse Valstijose
automatines telefono stotis.
1907
Borisas Rosingas (Rusija) sukuria pirm pasaulyje veikiani televizijos
sistem, naudojani besisukant (Nipkowo) disk ir elektronin vamzdel.
1912
Kanadietis R. A. Fessendenas iranda heterodinin radijo imtuv.
E. Armstrongas (JAV) iranda grtamj ry.
1914
Pirmasis tarpkontinentinis telefono pokalbis.
1915
Radijo telefonu yra kalbamasi per Atlanto vandenyn.
Irastas garsiakalbis.
1917
Edward Howard Armstrong iranda superheterodino grandin.
1921
Irasti kvarco kristalai, stabilizuojantys radijo signal dan.
1923
Vladimiro Zvorykino (rus kilms amerikietis) ikonoskopo kamera ir
kineskopo vamzdis.
1925
JAV pradedamos komercikai teikti faksimilinio ryio paslaugos.
E. H. Armstrongas iranda danin moduliavim (FM).
1926
kotas J. Baird pademonstruoja elektromechanin televizijos sistem.
Bell Labs perduoda televizijos pagalba kino film.
1927
21 met amerikiei ininierius P.T. Farnsworthas sukuria pirmj
visikai elektronin televizijos sistem.
1929
Londone atidaryta pirmoji televizijos studija.
JAV irastas automobilinis radijas.
1931
Elektronins televizijos transliacijos Los Angeles ir Maskvoje.
1936
Bedrais kabelis sujungia Niujork su Filadelfija.
Alanas Turingas (Anglija) aprao pagrindinius kompiuteri principus.
1937
Stibitz i Bell Labs iranda elektronin kalkuliatori.
Pasilytas impulsinis kodo moduliavimas.
BBC pradeda reguliariai transliuoti elektronins televizijos programas.
1938
Kompanija Du Mont pradeda pardavinti pirmj buitin elektronin
televizori.
1940
R. Ohlis atranda silicio kristale p-n sandr.
1941
Mikrobang diapazono ryys.
1942
Pirmasis elektroninis skaitmeninis kompiuteris.
1943
Telefono linijose rengiami kartotuvai.
1945
Pasilyta geosinchronini dirbtini ems palydov koncepcija.
1946
Pirmasis iuolaikinis elektroninis kompiuteris ENIAC.
Automobili radijo telefonai prijungiami prie telefono tinkl.
1947
Bell Labs yra irandamas tranzistorius.
1948
C. Shannon pasilo informacijos teorij.
Lktuvas retransliuoja televizijos laid penkiose valstijose.
1949
Magnetin kompiuteri atmintis.
1950
Spalvotos televizijos transliacijos.
1951
JAV yra pusantro milijono televizori.
Pradedami pardavinti kompiuteriai.
1952
vedami telefono vietiniai kodai.
Sony sukuria tranzistorin radijo imtuv.
1955
Pirmieji skaidulinio optinio ryio bandymai.
1956
Pirmasis transatlantinis telefono pokalbis.
1958
Duomenys perduodami paprastomis telefono linijomis naudojant
modem.
D. Kilbis Texas instruments firmoje sukuria puslaidininkin lust.
Lazerio iradimas.
1959
Irasta integrin schema.
Pranczai veda SECAM spalvotosios televizijos sistem, o vokieiai - PAL
sistem.
Pirmasis automatinis kopijavimo aparatas Xerox 914.
1962
Pasirodo minikompiuteriai.
Telstar palydovas perduoda vaizdo signal per Atlant.
1963
Pirmasis geosinchroninis palydovas orbitoje.
1964
Tokijo olimpins aidyns transliuojamos vis pasaul per palydovus.
1965
Elektronin telefono stotis.
Ryio palydovas Intelsat I ikeltas orbit vir Atlanto.
1966
viesolaidinis optinis kabelis.
Xerox pradeda pardavinti faksimilinio ryio aparat Telecopier.
1967
Bevirvlaidis telefono aparatas.
Pasaulyje jau yra apie 200 mln. telefon - pus j Jungtinse Valstijose.
1968
Rinkoje pasirodo RAM kompiuterio atmintin.
JAV astronautai perduoda tiesioginius vaizdus i Mnulio.
Paketinis duomen perdavimas.
1970
Kompiuteri diskeliai ikart labai ipopuliarja.
1971
Kompanija Intel pagamina mikroprocesori - vienkristal kompiuter.
Wang 1200 yra pirmasis pasaulyje kompiuterinis tekst redaktorius.
1972
Laboratorijose sukuriama skaitmenin televizija.
1973
Pranczai sukuria pirmj mikrokompiuter.
Ethernetas.
1975
TCP/IP protokolas.
1976
Asmeninis kompiuteris Apple I.
Teleteksto sistema.
1978
Pirmasis lazerinis spausdintuvas Xerox 9700.
1979
Japonijoje - pirmoji korin telefono ryio sistema.
1980
Pradtos teikti tarptautins elektroninio faksimilinio ryio paslaugos.
Atlantoje (JAV) rengta pirmoji viesolaidinio optinio ryio sistema.
1981
IBM PC.
Pirmasis neiojamasis (laptop) kompiuteris.
Irasta kompiuterio pel.
Pirmasis NMT mobiliojo telefono ryio tinklas.
1983
urnalas Time irenka asmenin kompiuter Met mogumi.
JAV kuriamas pirmasis korinio ryio tinklas.
1984
Japonai sukuria auktos kokybs faksus.
Apple Macintosh, IBM PC AT.
Vieno megabaito atminties mikroschema.
1985
Palydovin televizija.
Sony 40x25 metr televizijos ekranas.
1986
Skaitmeniniai telefono tinklai.
1990
Tim Berners-Lee ir Robert Cailliau i Europos mokslins laboratorijos
CERN pasilo kompiuterinio Interneto tinklo idj ir sukuria
pirmj narykls program.
1992
Pirmasis GSM mobiliojo telefono ryio tinklas.
1998
Palydovin telefono ryio sistema Iridium.
Europieiai, mokslas ir technologijos
Pagal agentros TNS Gallup Lithuania rezultatus, Lietuvos pilieiai
yra tarp maiausiai besidomini ir blogiausiai informuojam apie
mokslo ir naujj technologij pasiekimus.
klausim ar domios naujienos apie naujus iradimus
ir naujas technologijas

Labai domios atsak 30 % vis europiei, Kipre 54%,
Maltoje 46%, Lietuvoje 14%

Visai nedomios 21 % vis europiei, Lietuvoje 37%.
Ar domits naujais moksliniais atradimais {30% ir 20% },
Lietuvoje {11% ir 42%}.
Mokslo akos: medicina 89%, fizika 83%, biologija 75%,
matematika 72%, istorija 34%, horoskopai 13% .

Lietuvoje: medicina, fizika, matematika vienodai, astrologija yra
mokslas - 45% gyventoj.

Teisingi atsakymai paprastus klausimus:
Vidutin ES piliei atsakym dalis 66%, vedijoje 79%, Lietuvoje
54%, Kipras paskutin vieta.

Ar esame pakankamai informuojami apie mokslo ir technologij
naujoves:
Lietuvoje 54% netenkina, vidutinikai ES alyse 35%, Pranczijoje
19%.

Lietuvi poiris moksl pats entuziastikiausias. Paios
naujausios technologijos pads padaryti alies k
konkurencingu, mokslas pads isprsti kiekvien problem.
Ar vyriausyb turi remti fundamentaliuosius mokslus - esame
priepaskutiniai.

Telekomunikacijos
JAV Federalin ryi komisija reguliuoja ekonomikos sektori, kurio
metin apyvarta yra daugiau kaip vienas trilijonas (1012) USD. Tai
beveik 10% JAV BVP, kuris 2006 m. buvo13,2 tril. USD (Lietuvos BVP
2006 m. buvo 29,8 mlrd. USD)
1. Ryi ir duomen perdavimo tinkl rangos pasaulin rinka 2005m. buvo apie 300 mlrd. USD,
2. rangos duomen perdavimo tinklams 25 mlrd. USD,
3. ranga bevielio ryio struktrai 40 mln. USD.
JAV moni ilaid telekomunikacij rangai po 2000 m. (taisai balsui bei
duomenims perduoti, bei marrutizavimui vieliniuose bei bevieliuose tinkluose.
Technologija ema
maiti-
nimo
tampa
Tiesi-
kumas
Naudin-
gumo
koefici-
entas
Vienas
maitinimo
altinis
Ramy-
bs
srov
GaAs MESFET
GaAs HBT
GaAs HEMT
SiGe HBT
InP SHBT
InP DHBT
InP HEMT
Tinkamumo vertinimas: puikiai vidutinikai prastai

MESFET (metal-semiconductor FET)
metalo-puslaidininkio lauko tranzistorius
HBT (heterojunction bipolar transistor)
vairiatarpis dvipolis tranzistorius
HEMT (high electron mobility transistor)
vairiatarpis lauko tranzistorius su kanalu, kuriame didelis elektron judris
SHBT (single HBT)
vairiatarpis dvipolis tranzistorius su viena vairiatarpe sandra
DHBT (double HBT) vairiatarpis dvipolis tranzistorius su dviem vairiatarpm sandromis
vairi technologij tranzistori tinkamumas mobiliojo ryio telefon
tiesini galios stiprintuv mikrograndynams.
I pirmos lentels gana
aikiai galime matyti,
kad btent korinio
(mobiliojo) ryio
telefon tiesini galios
stiprintuv
mikrograndynams
tinkamiausi yra
vairiatarpiai dvipoliai
tranzistoriai, kuriems
vairi tip lauko
tranzistoriai n i tolo
neprilygsta. Akivaizdu,
kad ateitis,
panaudojimui ioje
srityje, priklauso nauj
mediag pagrindu
(InP) pagamintiems
tranzistoriams.
vairi technologij tinkamumas tiesini mikrobang galios
stiprintuv mikrograndynams, skirtiems palydovinio ryio ir
duomen perdavimo sistemoms
max
, f f
T
Technologija Tiesikumas Pramuimo
tampa
GaAs MESFET
GaAs HBT
GaAs HEMT
SiGe HBT
InP SHBT
InP DHBT
InP HEMT
Palydovinio ryio ir duomen perdavimo sistemose InP pagrindu
pagaminti dvipoliai vairiatarpiai tranzistoriai lenkia HEMT tipo lauko
tranzistorius pagal tam tikrus parametrus. Nors btent HEMT
(didelio elektron judrio vairiatarpiai lauko tranzistoriai) dav
pradi palydovinio ir mobiliojo ryio technologijoms.
vairi technologij tinkamumas optoelektroniniams integriniams
grandynams (IG), skirtiems optinio ryio aparatrai, kai
informacijos perdavimo greitis per 20 Gb/s
Technologija Imtuv IG Moduliatori valdymo IG
GaAs MESFET
GaAs HBT
GaAs HEMT
SiGe HBT
InP SHBT
InP DHBT
InP HEMT
Optoelektroniniuose integriniuose grandynuose daniausiai yra
naudojami GaAs, InP vairiatarpiai dvipoliai tranzistoriai ir InP HEMT
tipo lauko tranzistoriai. ia j tinkamumas yra gana panaus, taiau
GaAsSb vairiatarps sandros vedimas dvipolius InP pagrindu
pagamintus tranzistorius ada geresnes ateities perspektyvas btent
iems tranzistoriams.
Informacija - vertingiausia i visko kas sukurta pasaulyje
Informacijos raidos etapai
monijos istorijoje galima iskirti penkis
rykius informacinius etapus
Informacijos klasifikavimas
Norint k nors klasifikuoti, btina nustatyti bdingus klasifikuojamojo
objekto poymius.
Informacija daniausiai klasifikuojama pagal j teikianius altinius ir jos
apdorojimo bdus.
Informacijos verts parametrai.
1. Vlinimo laikas,
2. Informacijos kiekis,
3. Informacijos kokyb,
4. Informacijos saugumas
Informacijos perdavimui ir isaugojimui naudojami vairs
enklai, kuriais gali bti odiai, paveikslai, virpesiai,
matematiniai simboliai ir t.t.
Visuma toki enkl, turini vienoki ar kitoki
informacij, vadinama praneimu. Pvz., kalbant telefonu
praneimu yra suprantamas tolygus garso slgio,
atitinkanio ne tik turinio, bet ir intonacijos, tembro, ritmo ir
kitas kalbos savybes, kitimas.
Radiotechnikoje praneimai (tuo paiu ir informacija)
perduodami tampa, srove arba elektromagnetiniu lauku,
kurie keiiasi laikui bgant pagal tam tikr dsn,
vaizduojant perduodam praneim, ir vadinami signalais.
Taigi, signalu vadinamas bet koks fizikinis tam tikros
informacijos (praneimo) neiklis.
Reguliarusis signalas tai tokia laiko funkcija, kuri apibrta
kokiame nors laiko intervale, vienareikmikai aprao funkcij
sekaniais laiko momentais; kitaip tariant, reguliarusis signalas
atitinka inom praneim. Nereguliariojo signalo atveju tokio
apibrtumo nra: yra tik didesn ar maesn tikimyb, kad
atsitiktin funkcija sekaniais laiko momentais turs vienas ar kitas
vertes.
signalai
reguliarieji nereguliarieji
periodiniai beveik periodiniai neperiodiniai
Danai, priimant signal, i anksto neinome perduodamo praneimo, todl
neinome ir analizins funkcijos, apraanios signal. Tada tok signal tenka
nagrinti kaip atsitiktin vyksm, kuris apraomas statistinmis (tikimybinmis)
charakteristikomis.Turi egzistuoti aib galim praneimo variant, i kuri
tiktiniausias tik vienas. Praneim altinis- renginys, isirenkantis tik vien
praneim i tam tikros j aibs.
Biologiniai signalai tai ritmiki biologini vyksm ir reikini parametr kitimai
gyvuosiuose organizmuose.
Mechaniniai virpesiai tai kn, pvz., main, statini, vairi mechanini rengini ar j
dali, atskir tak, ploktum ar geometrini parametr kitimas, laikui bgant.
Akustiniai signalai tai elastins mediagos daleli virpamasis judjimas, sukeltas
sklindani akustini bang.
Elektriniai signalai tai elektros srovs kitimas laidininkuose arba elektrinio lauko stiprio
kitimas apie laidinink, kai juo teka kintamoji elektros srov.
Magnetiniai virpesiai tai magnetinio lauko stiprio kitimai, kuriuos kuria kintamja srove
maitinamas elektromagnetas, arba judantis, pvz., besisukantis, magnetas.
Biologiniai
Signalai
optiniai elektromagnetiniai
magnetiniai
elektriniai akustiniai
Mechaniniai
Slopstantieji harmoniniai virpesiai
kuri amplitud laikui bgant
maja eksponentiniu dsniu.
Nuostovieji virpesiai kuri
amplitud laikui bgant nekinta.
Impulsiniai virpesiai tai vienas
impulsas arba periodikai
pasikartojani impuls seka.
Relaksaciniai virpesiai
kuriuose pasireikia uolinis
virpamojo dydio kitimas, o
prie kitim arba po jo ltas,
daniausiai eksponentinis
amplituds kitimas.
Nenuostovieji virpesiai kuri
akimirkins verts arba
virpesio amplitud laikui
bgant didja arba maeja.
Koks yra informacijos kelias nuo jos altinio iki vartotojo?
Siuntimo renginyje keitiklis praneim a, kuris gali turti bet koki fizikin form (vaizdas,
garso bangos ir t.t.) paveria pirminiu elektriniu signalu b(t). Pvz., telefonijoje i operacija
atitinka garsinio slgio pakeitim proporcingai kintania mikrofono elektros srove.
Telegrafijoje - pirmiausia vyksta kodavimas, kurio dka praneimo element seka (raids)
keiiama kodini simboli seka (0, 1 arba takas-brknys), kuri vliau telegrafo aparatu
keiiama nuolatins srovs elektros impuls sek. Sistuve pirminis signalas b(t)
(daniausiai emadanis) keiiamas antriniu (auktadaniu) signalu u(t), tinkamu sisti
tam tikru ryi kanalu. Tuo tikslu naudojama moduliacija. Reikia pabrti, kad praneimo
pakeitimas signalu turi bti grtamasis vyksmas, t.y. pagal ijimo signal galima atkurti
pirmin jimo signal - gauti vis informacij, esani perduotame praneime. Prieingu
atveju - dalis informacijos bus prarasta perduodant, net jeigu signalas patenka primimo
rengin be ikraipym.
Ryi linija - tai fizin aplinka, kuria sklinda siuniamasis
signalas. Linija gali bti laidin, optin, radijo ir kt. Perduodant
signal ryi linija, jis gali bti ikraipomas dl vairi alutini
iorini poveiki, t.y. prie signalo prisideda trukdiai n(t).
Primimo renginyje yra analizuojami priimti virpesiai (t.y.
virpesiai, sudaryti i atjusi ikraipyto signalo u(t) ir trukdi n(t)
ir pagal tai atkuriamas praneimas , kuris tam tikru tikslumu
atitinka perduot praneim.
Ryi sistema - visuma technini rengini, skirt praneim
perdavimui nuo altinio iki imtuvo.
Sistuvas, ryi linija ir imtuvas sudaro ryi kanal.
Taigi, ryi kanalas - tai visuma rengini, skirt signalo
perdavimui nuo tam tikro sistemos tako A iki B. Pagal
duomen apdorojimo, termin ir apibrim standart LST ISO
2328-16, ryi kanalas - tai ryi sistemos dalis, jungianti
praneim altin ir praneim imtuv.
Tolydusis ryio kanalas kaip ir signalas apibdinamas trimis parametrais:
1. Laikas T
k
laikas per kur kanalu siuniama informacija,
2. Dinaminio diapazono lygis D
k
, tai perduodamo signalo ir trukdi galingumo
santykio logaritmas,
3. Praleidiam dani juostos plotis F
k
(kanalo plotis)
Bendrieji ryio kanalo dsningumai:
1. Dauguma tolydij kanal yra tiesiniai. Tokiuose kanaluose ijimo
signalas yra suma jimo signalo ir trukdi,
2. Kanalo ijime net ir neesant naudingam signalui visada yra trukdiai,
3. Perduodant signal yra bdingas laikinis ulaikymas ir paio signalo
amplituds silpimas,
4. Realiuose kanaluose visada pasireikia signalo ikraipymai, kuriuos lemia
kanalo charakteristik netobulumas ir kanalo parametr kitimas nuo laiko.
Apibendrinta kanalo charakteristika yra kanalo talpa (tris)
V
k
=T
k
F
k
D
k
Telefono signalo spektro plotis 3 kHz. J btina perduoti ryi kanalu, kurio
praleidiam dani juostos plotis yra 300 Hz. Kaip tai realizuoti?
Uduotis
Reikia perduoti ryi kanalu praneim, kurio dinaminis diapazono lygis yra 60
dB, tuo tarpu kanale signalas virija trukdius tik 20 dB.
Daugiakanal ryio sistema
M1
M1
M1
D1
D1
D1
a
1
(t)
a
2
(t)
a
n
(t)
u
1
(t)
u
2
(t)
u
n
(t)
u

(t)
z

(t)
n

(t)
Tankinimo
aparatra
Trukdiai ir ikreipiai ryi kanaluose
Trukdiais vadinami bet kurie informacijos siuntimo trakto
poveikiai, ikraipantys siuniamj praneim.
Impulsiniai trukdiai - tai vairios formos impuls seka; j amplituds, trukms ir
atsiradimo laikas yra atsitiktiniai dydiai. Pavyzdiui, aibo ilydi, perjungim ir kitoki
reikini sukurti trukdiai. Tarpai tarp impulsini trukdi daniausiai yra ilgi, ir j sukelti
pereinamieji vyksmai spja ugesti. Impulsiniai trukdiai daniausiai apibdinami
Puasono skirstiniu.
Fliuktuaciniai trukdiai - tai daugyb trumpalaiki nereguliari impuls, kuri parametrai
yra atsitiktiniai dydiai. Pavieni impuls sukelti pereinamieji vyksmai persikloja
sudarydami nenutrkstam atsitiktin vyksm. iems trukdiams bdinga tai, jog j
didiausi amplituds nuokrypiai nevirija trigubo-keturgubo vidutinio lygio. Tokie trukdiai
paprastai pasiskirsto pagal normalj skirstin. Prie fliuktuacini trukdi priskiriami
kosminiai trukdiai, iluminiai rezistori ir puslaidininkini prietais triukmai, trumpj
bang atmosferiniai trukdiai ir pan.
Sinusiniai trukdiai - tai sinusiniai virpesiai, kuri amplituds, fazs ir daniai yra
atsitiktiniai dydiai. J parametrai kinta ltai. i trukdi altiniai - kintamosios srovs
generatoriai, paalins radijo stotys ir pan.
Atsparumu trukdiams galima vadinti priimamojo ir siuniamojo
signal atitikimo laipsn, esant duotiems trukdiams.
Atitikimo laipsniui apibdinti vartojama tiktinumo svoka. Siuniant tolydiuosius
signalus, tiktinumo kriterijumi laikomas vidutinis kvadratinis priimamojo signalo
y(t) nuokrypis (standartinis nuokrypis) nuo siuniamojo x(t):




Vartojamas taip pat absoliuiojo nuokrypio kriterijus





bei didiausiojo nuokrypio kriterijus
( ) ( )
2
t y t x = o
( ) ( ) t y t x = A
( ) ( ) t y t x = A max
max
Informacini sistem atsparumo trukdiams kriterijumi
danai laikomas sistemos ilois, kuris ireikiamas itaip:
in
x
x
P
P
P
P
I
|
|
.
|

\
|
|
|
.
|

\
|
=

i
ia
in
x
i
x
P
P
P
P
|
|
.
|

\
|
|
|
.
|

\
|

ir
signalo ir trukdi vidutini gali santykis
sistemos ijime ir jime.
Kai ryi kanalais siuniami diskretieji praneimai, tiktinumo
kriterijumi laikoma teisingo primimo tikimyb
kl t
P P =1
ia P
kl
- klaidingo primimo tikimyb, kuri konkreiam kanalui danai yra
inoma. Kadangi P
kl
yra labai maa, todl atsparumas trukdiams danai
vertinamas logaritminiu dydiu
t kl
P P
S

= =
1
1
lg
1
lg
Norint vertinti vairi moduliacijos ri tak, danai vartojama
tokia atsparumo trukdiams formul:

o
P
P
x
=
ia P
x
ir P

- naudingo signalo ir trukdi vidutin galia, esant vairiems signalo

moduliavimo bdams
Kodavimas ir dekodavimas, moduliavimas ir demoduliavimas
bei tolydinio signalo diskretizavimas
Diskreiojo praneimo pakeitimas signalu paprastai atliekamas dviem
operacijomis - kodavimu ir moduliavimu
Kodavimas (pranczikai - code - taisykli rinkinys) - praneimo keitimas
kodini simboli seka. Kai koduojama, tai kiekvienas diskretusis praneimas
(signalas) pagal tam tikras taisykles paveriamas kokybikai besiskiriani
elementarij signal (kodini simboli) dsniu, t.y. tam tikra kodine
kombinacija (kodiniu odiu)
kodas - tai kodini kombinacij visuma, skirta duotam praneimui
ukoduoti.
moduliavimas - tai taip pat signalo keitimas, o kodins kombinacijos
elementai yra ne kas kita, kaip moduliuoti elementars signalai
Kodavimo ir moduliavimo dka praneim altinis yra suderinamas su ryi
kanalu, o koduota informacija paprastai yra ymiai atsparesn trukdiams
kodin kombinacij sudarantys elementars signalai (kodiniai simboliai) turi
kokiu nors parametru skirtis vienas nuo kito. Daniausiai jie skiriasi
amplitude, impulso arba pauzs trukme, poliarumu, daniu, faze. Kodo
parametrai parenkami atsivelgiant jo universalum, atsparum trukdiams,
juos sukuriani ir priimani grandini sudtingum.
Kodins kombinacijos ilgis - tai kodo simboli (skili) skaiius kodinje
kombinacijoje. Pagal tai kodai skirstomi vienaskilius ir daugiaskilius.
Vienaskiliai kodai beveik nevartojami, nes tokie kodai turi maai kodini
kombinacij, o j skaiiui padidinti reikia sudting kodavimo ir dekodavimo
mazg. Todl toliau bus kalbama tik apie daugiaskilius kodus.
Kodo pagrindas tai kode vartojam simboli skaiius. Pagal tai kodai skirstomi
dvejetainius (tai labiausiai paplit kodai) ir nedvejetainius (ketvertainius,
atuonetainius
ir t.t.).
Tolygiuoju, vadinamas toks kodas, kurio kodins kombinacijos yra vienodo
ilgio, pavyzdiui, paprastas dvejetainis, Bodo (teletaipo) kodai.
Netolygiuoju vadinamas toks kodas, kurio kodins kombinacijos nevienodo
ilgio, pavyzdiui, Morzs kodas
Dekodavimas
Perduotas praneimas imtuve daniausiai atkuriamas tokia tvarka. Pirmiausia
signalas demoduliuojamas, t.y. perduodant diskreiuosius praneimus
demoduliacijos dka signalo element seka transformuojama kodini simboli
sek, kuri vliau keiiama praneimo element sek
Taiau nereikt suprasti, kad demoduliacija ir dekodavimas yra tiesiog
atvirktins moduliacijos ir kodavimo operacijos.
Signalas, veikiamas vairi trukdi ir ikraipym, prajs vis trakt ir pasieks
imtuv, gana skiriasi nuo perduodamojo signalo. Todl, analizuojant priimamj
signal ir atsivelgiant naudot moduliacij, kod bei ryi kanalo savybes,
galima tik tikimybikai nustatyti, koks praneimas buvo perduotas. tai dl ko
primimo renginiui teikiamas toks didelis dmesys.
Informacija saugoma, siuniama bei apdorojama daniausiai
diskreiuoju pavidalu
Tolydinio signalo pavertimas diskreiuoju laiko atvilgiu vadinamas
diskretizavimu, o lygio atvilgiu - kvantavimu
Diskretizuojama tolydin funkcija x(t) pakeiiama funkcija, kurios argumentas
diskretusis. Daniausiai diskretizuojama, fiksuojant funkcijos ordinates tam
tikrais laikais t
k
, k=1, 2, 3,, ir tolydin funkcij x(t) pakeiiant akimirkini veri
x(t
k
) visuma. ios funkcijos verts vadinamos atskaitomis. Jos paprastai ir
siuniamos ryi kanalu, o primimo punkte i j tam tikru tikslumu atkuriama
pradin funkcija. Atkuriamj funkcij ymsime y(t).
Diskretizuojant btina pasirinkti diskretizavimo ingsn (interval)
1
= A
i i
t t t
Kuo maesnis At, tuo daugiau yra atskaitos tak ir tuo didesnis atkrimo
tikslumas ir atvirkiai. Optimaliu vadinamas toks diskretizavimas, kai pradin
funkcija atkuriama duotuoju tikslumu, esant minimaliam atskaitos tak skaiiui
Tolydini funkcij diskretizavimo metodus galima suskirstyti pagal
iuos poymius:
atskaitos tak reguliavim,
atskaitos tak parinkimo kriterijus,
pradins funkcijos atkrimo trukm,
atkuriamosios funkcijos tip
Diskreiojo praneimo perdavimo struktrin schema
Kodekas - tai renginys, keiiantis praneim kodais (koderis) ir
kodus praneimu (dekoderis)
Modemas - renginys, keiiantis kod signalu (moduliatorius) ir
signal kodu (demoduliatorius).
Diskreiojo praneimo keitimo etapai
Moduliacija
tai vieno arba keli informacijos neiklio parametr keitimas pagal
siuniamj informacij
Signal, kurio parametrai a
1
, a
2
,a
n
, galima urayti taip:
( ) t a a a f U
n n
, ,..., ,
2 1
=
o moduliuotj signal ( ) | | t a t a a a a f U
n i i x
, ,..., ,..., ,
2 1
A + =
ia Aa
i
(t) - signalo parametro kintamasis sandas, turintis informacij, arba
moduliuojanioji funkcija. Pastarasis su informacine funkcija x yra susijs
tiesine priklausomybe
kx a
i
= A
ia k - proporcingumo koeficientas
Jeigu nelys (moduliuojamasis aukto danio virpesys) yra harmoninis
signalas , tai galimos trys moduliacijos rys
amplituds (AM),
danio (DM) ir
fazs (FM)
Jeigu nelys yra periodini impuls seka ,
( ) ( )

=
=
i
t iT t f U t f
0 0 0
esant apibrtam impuls pavidalui
f
0
(t), daniausiai naudojamos ios
keturios moduliacijos rys:
impuls amplituds,
trukms,
tarpo bei
danio moduliavimas
Naudojant radijo impulsus,
daniausiai naudojamos ios
moduliacijos rys:
upildos aukto danio signalo
danio ir
fazs moduliacija bei kt
Kaip atrodo signalo forma
esant vairioms moduliacijos
rims naudojant dvejetain
kod.
AM
FM
DM
Pagrindins ryi sistemos charakteristikos
Pagrindins ryi sistemos charakteristikos - informacijos siuntimo
sparta ir patikimumas
Diskreij praneim informacijos perdavimo sparta yra ireikiama
perduodam dvejetaini simboli skaiiumi per vienetin laiko interval.
Informacijos kiekis, perduodamas dvejetainiais simboliais, yra ireikiamas
bitais.
Dar viena ryi sistemos charakteristika kanalo pralaida, - tai didiausia
informacijos perdavimo sparta nurodytuoju kanalu, ji ireikiama bitais per
sekund
Kanalo pralaid nereikt painioti su ryi sistemos pralaida, techniniu
parametru, apibdinaniu naudojam aparatr. Kanalo pralaida nusako
potencialias ryi sistemos galimybes, naudojant kanal
inoma, yra dar gerokai daugiau parametr, apibdinani ryi sistemos kokyb
tai ryi slaptumas, sistemos patikimumas, aparatros matmenys ir mas bei jos
kaina, eksploatavimo ilaidos ir t.t. Taiau ios charakteristikos galt bti
nagrinjamos atskirame kurse.