Negals fenomenas

Jonas Rukus

Socialin kontrol ir socialin lygyb Ami sandroje Lietuvos, kaip ir daugelio kit ali, visuomenei bdingos tam tikros socialins problemos. Visuomen diferencijuojs i pagal pajamas ir turt, daugja nedarbo ir nusikaltim, gausja narkoman, imaldos praanij ir vadinamj iuklyno moni", rykja negalij socialinio statuso ambivalentikumas - ios ir kitos socialins problemos tampa Lietuvos kasdienybe. Akivaizdu, jog perjimas i komunistins totalitarins visuomens demokratin irykino iki tol Lietuvoje nematytus sunkumus. Tokiai socialini vyki raidai nepasiruota, todl ir minti sunkumai igyvenami skaudiau. Be to, socialini problem turinys yra savitas kultriniu poiriu, jo esm nusako specifinis tautinis mentalitetas bei savita istorin raida. Socialini problem samprata laikui bgant kito. Nedarbas, visuomens diferenciacija, negalij padtis dar neseniai buvo vertinama ne kaip socialin, o kaip individuali problema, t.y. kaip mogaus nesugebjimas prisitaikyti prie kintani socialini slyg. Taiau konceptualus lis vyko XX a. 6-ajame deimtmetyje, kai amerikiei sociologas C. W.Millsas1 individualius sutrikimus atskyr nuo socialini problem. Kol tik keli mons teturi koki nors sunkum, pvz., bedarbis ar benamis tarybiniais laikais, tol problema yra individuali. Kai tik su tomis paiomis problemomis susiduria daugiau moni, pritraukiamas visuomens, iniasklaidos dmesys, problemos pasidaro socialins. Vieni teigia, kad socialini problem prieastis slypi paiuose monse. Esama tam tikr moni tip, kurie suvokiami kaip potenciali problema visai visuomenei. Pavyzdiui, bedarbis gali bti vertinamas kaip nepajgus, nesugebantis rasti darbo. Psichiniai ligoniai, proto negal turintys mons, triukmingi kaimynai, agresyvs paaugliai ir pan. gali bti apibriami kaip silpni, reikalaujantys globos ir specifins prieiros, priklausomi nuo kit ar net visuomenei pavojingi. io poirio alininkai argumentuoja, jog proto negal turinio mogaus socialins adaptacijos skm priklauso nuo intelekto sutrikimo laipsnio: kuo lengvesn negal, tuo labiau tiktina socialin integracija. I esms toks individo problemas orientuotas poiris reikia, kad visuomen turi imtis priemoni (izoliuotos institucijos) ukirsti keli grsmei, kuri gali sukelti minimi individai. Taip negalij socialins adaptacijos priemone tampa udara aukljimo/gydymo institucija, agresyvi paaugli aukljimo priemone-policija, kaljimai ir pan. Sveikieji" ir stiprieji" reguliuoja pagalb silpniesiems", j ugdym, siekia integruoti problemikus asmenis korekcinmis priemonmis, drauge patys prieindamiesi pokyiams. Kiti teigia prieingai, kad nedarbo, nusikaltim, gyvenimo gatvje, socialins negalij dezadaptacijos prieastis yra ta, kad ie individai patiria sunkum dl aplinkos takos. Sudtingos aplinkos slygos sukuria nestabili situacij, dl kurios kenia tam tikra moni grup ar atskiri mons. Remiantis iuo argumentu bt galima teigti, kad nedarbas yra socialini ir ekonomini krizi rezultatas. Socialiniu poiriu pagrindinis negalij integracijos veiksnys yra visuomens poiris juos bei integracij lemiani socialini struktr kokybs ir kiekybs stoka. ie du poiriai, i kuri vienas yra susijs su individu (kai kurie mons yra problema), o kitas - su socialine aplinka (kai kurie mons susiduria su problemomis), neivengiamai formuoja atitinkam socialin-edukacin politik. Pirmasis, t.y. socialins kontrols, poiris teigia, kad moni problemos atsiranda dl j pai. Socialine kontrole grsta socialin politika akcentuoja socialin tvark, kuri rodo, kad reikia suvaldyti, numalinti, kontroliuoti minim reikini prieastis: problem kelianius mones kurdinti izoliuotose institucijose, bausti, gydyti, kontroliuoti, koreguoti elges ir pan. Socialinei tvarkai pagrsti danai pateikiami tokie argumentai: Taip daroma j pai labui"; Jie patys negali suvokti, kad jiems to reikia", Jiems btina drausm, jei j nesuimsi kietai, jie tavs negerbs" ir pan. Kitais atvejais manoma, kad monms, turintiems sutrikim, reikia padtiapginkluoti" iniomis, gdiais, mokjimais, jog tokie mons galt skmingai integruotis visuomen. Pedagogai, kurie atlieka ginkl teikjo" vaidmen, danai lieka nusivyl tiek aukljimo ir mokymo rezultatais, tiek paiais ugdytiniais, nes pasirinkta didaktin-korekcin metodologija yra pasmerkta neskmei - sutrikusio intelekto vaikai, nepaisant dto pedagoginio darbo, niekada nepasieks neturini toki negali vaik mokslumo lygio. Taip formuojasi neigiamos specialij pedagog socialins nuostatos. Socialins teisybs ir lygybs alininkai laikosi kiek kitokios nuomons, teigdami, kad individuals sutrikimai yra daugiau ekonomini, politini, socialini pokyi rezultatas. Susiformuoja socialins neteisybs situacija. Socialin politika ir intervencija akcentuoja gyvenimo slyg, lemiani moni sunkumus, socialines prieastis, orientuojama gerinti socialin aplink, kurti socialin pagalb. Socialin apsauga yra vienas i socialins politikos prioritet, o socialinis teisingumas -esmin vertyb. Taip formuojamas visuomens sveikatos konceptas. alyse,

kuri ekonomika stipri, per pastaruosius dvideimt met buvo daug l skiriama kurti socialins apsaugos sistem, leisiani apsaugoti mones nuo ekonomini ar asmenini krizi, pagerinti j gyvenimo slygas. mogaus problem suvokimas daug priklauso nuo laikmeio. Asmeninms problemoms gavus masin pobd, jas atkreipiamas visuomens dmesys, jos tampa socialins. Pvz., kai vaik neratingumas pasidar masin problema, XX a. pr. buvo vestas privalomas mokyklos lankymas. Tarybiniais laikais nedarbas nebuvo socialin problema, o dabar ji tokia yra. Iskiriamos trys socialins problemos ir j aikinimo bdai2: 1. Natralios ir neivengiamos problemos. io poirio alininkai teigia, kad mons i prigimties nra lygs ir tai yra neivengiama; mons yra rezistentiki poveikiui; jei intelekto sutrikimai, delinkvencija, mokymosi motyvacijos stoka yra natrals, netaisytini, tai net negalima tiktis itaisyti, o edukacin intervencija yra beviltika. Toks poiris, be abejons, yra antipedagoginis. 2. Problemini individ neprisitaikymo prie socialini norm ir tradicij rezultatai. io poirio alininkai teigia, kad netinkamas kai kuri individ elgesys arba sutrikusios tam tikros individualios savybs lemia j socialin dezadaptacij. Taip sukuriamos normalios visuomens" ir anomali vaik", tingini" kategorijos. 3. Ekonomini, politini ir vertybini pokyi rezultatas. io poirio alininkai teigia, jog socialins slygos kuria negals situacijas, o neigiamas poiris negaliuosius ir atitinkamas elgesys suformuoja (negalij, bedarbi, delinkvent, neturtingj) socialins izoliacijos situacijas, sustiprina neigiamas socialines nuostatas. Anksiau negalij socialins dezadaptacijos prieastimi buvo laikomas vienoks ar kitoks individo sutrikimas, o socialins integracijos prielaida buvo negalij korekcinis ugdymas/gydymas. Naujosios ideologijos alininkai mano, kad negalij socialins dezadaptacijos prieastis yra neigiamas sveik visuomens nari poiris negaliuosius ir to poirio slygojamas elgesys, o socialins integracijos prielaida yra socialins aplinkos gebjimas toleruoti negaliuosius. Tokia poirio negalij socialins integracijos giluminius mechanizmus kaita Lietuvoje vyko atkrus Nepriklausomyb, kai, atsivrus valstybs sienoms, modernios socialins integracijos, normalizacijos idjos paplito visuomenje ir tarp specialist. Keiiama prielaida, kad socialins problemos yra reliatyvios ir i esms priklauso nuo moni subjektyvaus poirio, sitikinim, vertinim bei vertybi. Susiformavo netgi atskira psichosociologijos kryptis, vadinama simboliniu interakcionizmu. ios teorijos poiriu, realyb gali bti skiriama pirmin (objektyvi) ir antrin (subjektyvi). Kno, proto ar psichikos sutrikimai yra pirmin, o socialiniai vaizdiniai ir nuostatos - antrin subjektyvi realyb. Vaizdiniams ir nuostatoms tapus visuotiniais, jie tampa realios tikrovs atributais. Svarbiausia yra ne pats daiktas, objektas, o reikm, kuri objektui suteikia jo stebtojas,-teigia simbolinio interakcionizmo atstovai. Kaip, kuo remdamiesi mons apibria reikinius? Remiantis simbolinio interakcionizmo poiriu, specifinis elgesys (pvz., su negaliaisiais) remiasi tokia simboline mogaus, besielgianio tam tikroje situacijoje, apibrtimi. Socialins problemos (pvz., negalij socialin izoliacija) ir intervencins veiklos (pvz., negalij integracija ir ugdymas) modeliai yra socialiai sukonstruoti. mogus yra socialin btyb, tad ir reikini reikms bei prasms konstruojamos sveikaujant su kitais. Tiesa, simbolinio interakcionizmo poiriu, yra tik subjektyvi nuomoni konsensusas. Socialinis vaizdinys psichosociologinje literatroje apibriamas kaip dl kolektyvins interpretacijos takos besiformuojanti tam tikra pasaulio vizija, painimas, kurio emociniai, kognityviniai bei simboliniai elementai daro tak mstymo bdui, bendravimui, kasdienei veiklai, taigi kuria bendr tam tikros grups socialin realyb. Socialinis vaizdinys visada remiasi patirtimi, kultriniu ir socialiniu kontekstu, dominuojaniomis vertybmis. Socialinis vaizdinys i esms atspindi tai, k visuomens nariai ino ar mano in apie kai kuriuos socialinius objektus ir reikinius, situacijas ar moni grupes. Socialinis vaizdinys atspindi tam tikr socialini objekt (pvz., negals) psichologines ir logines struktras moni smonje. Socialinis vaizdinys remiasi asmeniniu patyrimu, emociniu santykiu su minimu objektu ir informacija apie j, subjektyviomis vertybmis ir vertinimais. Dl jo individas ar grup interpretuoja ir konstruoja realyb, suteikia jai prasm. Socialinis konstravimas yra toks socialinio pasaulio suvokimo procesas, kai atskiri socialins realybs faktai ar interpretacijos tampa visuotiniu inojimu (common sense), o inojimas - savaime suprantama tikrove"3.

Socialinis diskursas (discours), prancz sociologo M.Foucault pradtas vartoti terminas, pavadina susistemintas visuomens inias (knowledge) ir inojim (common sense), kurie atsispindi visuomens kalbjimu ir raymu". Diskurso institucionalizacija vadinamas jo tapsmas socialine politika, socialins intervencijos modeliu. Suprasti socialinio konstravimo mechanizm yra svarbu, nes rodyta, kad socialinis vaizdinys netiesiogiai veikia moni socialin elgsen. Manoma, jog moni ir j grupi elges lemia ne tiek objektyvios situacijos slygos, kiek tos situacijos socialinis vaizdinys. Remiantis socialinio konstravimo idja teigiama, kad objektyvios realybs nra: visa realyb atsispindi socialiniuose vaizdiniuose, kurie savo ruotu kuria nauj realyb. Socialinio konstravimo poiriu, socialin politika ir intervencija taip pat yra pagrstos dominuojaniais socialiniais vaizdiniais (r. 1 pav.), todl teiss tie, kurie tvirtina, kad poiris negaliuosius yra esmin socialins integracijos slyga.

Tam tikr moni grupi socialin atskirtis yra socialinio konstravimo rezultatas. Negalij, bedarbi, narkoman ir kit nuo pripaint socialini norm nukrypusi grupi marginalizacija* negali bti paaikinta vien tik specifine i moni charakteristika. Socialin atskirtis yra daugelio per istorijos raid tarpusavyje sveikaujani veiksni rezultatas: nepanaus didium mogus, socialins grups reakcijos ir vertinimai, atitinkam socialini institut krimasis4. Socialin integracija galima tik tada, kai proces traukiami visi ie kompleksiniai veiksniai. Todl socialini vaizdini analiz yra btina. Socialins integracijos procese vis dalyvi (tiek atskirtj, tiek ir integruojanij) vaidmuo yra vienodai svarbus. Kokius savs ir aplinkini socialinius vaizdinius susiformuoja atskirtasis? Kokie atskirtojo socialiniai vaizdiniai t, kurie siekia juos integruoti? Socialinis negals apibrties konstravimas Socialini negals vaizdini painimas leidia atskleisti socialins grups, kurioje yra negalusis, esmines vis priimtas psichosocialines gaires, kurios struktruoja ios grups veikl. Socialins realybs vertinimas

konstruktyvizmo aspektu leidia savaip pavelgti tai, kas vyksta integruojant negalj socialin ir edukacin aplink. Socialinio konstravimo idja suteikia metodologin pagrind modeliuoti ne tik negalij socialins integracijos ir ugdymo procesus, socialini nuostat negals atvilgiu formavimosi mechanizmus, taiau ir apskritai socialin negals samprat, atspindim politiniame ir moksliniame diskurse. Socialinio konstravimo procese skiriamos trys pagrindins ays, atspindinios socialin logik5: 1. Nuomons ir vertinimai, danai susiformuojantys jausm, emocij pagrindu. Socialin izoliacija lm tai, kad daugelis moni tiesiog negaljo kontaktuoti su negaliaisiais. Tad sutikus negal mog - keist, kitokios ivaizdos ir elgesio - pajuntamas gailestis, nerimas, net baim. Daniausiai baims jausmas yra atvirkiai proporcingas ankstesni kontakt kiekiui. Be to, irykjusias emocijas negaliesiems neivengiamai lydi vertinimas: koks jis yra. Vertinimas, lydintis negaliojo socialin vaizdin, danai yra neigiamos konotacijos: lidnas, nesavarankikas, agresyvus, bejgis ir pan. Ypa danai negalaus suaugusiojo socialinis vaizdinys yra siejamas su vaiku (infantilizuojamieji vertinimai). 2. Socialin politika ir intervencija (edukacin, psichologin ir pan.) priklauso nuo visuomenje vyraujanio negaliojo socialinio vaizdinio. Institucij, sukurt negaliesiems globoti ir ugdyti, pobdis tiesiogiai parodo, kaip negal buvo ir yra visuomens suvokiama. Dar neseniai, t.y. tarybiniais metais, sutrikusio intelekto vaikai buvo traktuojami kaip nepajgs integruotis socialin aplink, kaip korekcijos objektas, todl susiformavo ipltotas udar institucij, specialij mokykl ir psichoneurologijos internat tinklas. iandien, kai negal turintis mogus vertinamas humanikiau, mintos institucijos darosi atviresns. 3. Socialinis struktravimas - tai socialins realybs klasifikavimas. Sutrikusio intelekto mogus tampa ugdytiniu", globotiniu", klientu". Negalusis traktuojamas kaip pedagogins, socialins, medicinins veiklos pasyvusis objektas. Ar manoma, kad sutrikusio intelekto mogus atlikt aktyv socialin vaidmen, tapt subjektu, socialins veiklos krju? Socialinio vaizdinio konstruktas leidia analizuoti ne tik viej nuomon, socialines nuostatas, poirius vairius visuomens reikinius, bet ir atskleidia tai, kokiomis vertybmis, socialinmis normomis visuomens nariai vertina negal. Nuomoni ir vertinim, socialins politikos ir intervencijos, socialinio struktravimo pagrindu konstruojama negals apibrtis, koncepcija. Usienio alyse daug mokslinink teorikai nagrinja negals apibrim ir rodo, kad nuo dominuojanio socialinio negals vaizdinio priklauso konkreioje visuomenje priimta negals koncepcija bei negalij socialins integracijos metodai. Viena vertus, negals apibrties formavimasis priklaus nuo socialini ir kultrini reikini, antra vertus, nuo sociologini, politini, simbolini ir psichologini proces. Tyrimai rodo, kad kiekviena epocha ir kiekviena kultra skiria (konstruoja) specifin kitokio", svetimo" mogaus ar grups vaizdin, savaip pavadina nukrypim nuo socialins normos. Pastebta6, kad negal yra apibriama pagal dominuojanias visuomenje vertybes. iuolaikinje vakarietikoje visuomenje dominuoja trys vertybs: pajgumas, konkurencingumas bei gebjimas sveikauti, kurios galt apibrti negals socialin aspekt. Vakar Europoj e jau XX a. pradioje pradjo formuotis psichosociologinis poiris, kad negal vis pirma yra i visuomens kylanti problema7. Taip yra todl, kad btent dl visuomens nari masinje ir individualioje smonje esam neigiamo atspalvio socialini vaizdini negaliesiems sunku integruotis visuomen. tai G.Meyersonas8 teigia, jog sutrikimas yra tik fizins bsenos variacija, kuriai mes suteikiame neigiam vert". Si neigiama vert yra sudaryta i trij dimensij, kylani i: 1) visuomens; 2) paios asmenybs; 3) netipikos fizins ivaizdos. nra absoliuiai teisinga: medicinin ar edukacin klasifikacija kinta priklausomai nuo laiko ir erdvs. Vadinasi, negals apibrtis socialiai sukonstruota tam tikromis kultrinmis, socialinmis, politinmis slygomis ir yra laikina. iame kontekste negal suprantama ne kaip objektyvi individo ypatyb, o apibriama priklausomai nuo to, kaip konkreioje socialinje-kultrinje aplinkoje yra suvokiami socialiniai vaidmenys ir individ gebjimas atlikti tam tikras uduotis. M.Kalyanpur15 skiria keturias skirtingas negals interpretavimo tradicijas: 1. Negal - dvasinis fenomenas. Negal nra fizinio sutrikimo pasekm, nes yra inoma, kad mons, turintys anatomini ir fiziologini sutrikim, nevakarietikose kultrose atlieka pripaintus socialinius vaidmenis. Daugelis taut asmens raidos sutrikimus aikina oro kaita, netinkamu maistu ar vandeniu, igsiu, netinkamu tv elgesiu. Kaip viduramiais Europoje, nedidels tautels ir iandien negaliesiems priskiria ypatingas, t.y. teigiamas ir neigiamas, dvasines galias. Be to, anot Senojo Testamento ir Piet Azijos bei Indijos mentaliteto, kur tikima sielos reinkarnacija, negal yra netikusios" praeities rezultatas. Kitos tautos

tiki, kad negalusis yra Dievo dovana. Dar kitos tautos mano, jog negaliuoju atgimsta praeityje vienaip ar kitaip sualotas gimins protvis. 2. Negal - laiko ribojamas fenomenas. Daugelyje nevakarietikj kultr laikas nra linijinis, jis yra ciklikas. Negalaus mogaus situacija yra vertinama kaip laikina. Tose alyse, kur teigiama, kad negal yra vertinama kaip sielos sutrikimas, tikima, jog tokia siela vliau bus atkurta arba mogus tiesiog iaugs negals situacij. Tose alyse, kur tikima reinkarnacija, negal yra tik daugelio galim mogaus gyvenim segmentas, sutrikimas yra tik prajusio gyvenimo rezultatas. Toks negals vaizdinys lemia beslygik negals akceptacij arba net fatalizm. 3. Negal - grupinis fenomenas. Sutrikim ir negals aikinimas nematerialiomis prieastimis rodo ir tai, kad sutrikim turinio asmens artimiausia aplinka, ypa eima, nra atsieta nuo negals reikinio. tai kai kuriose gentyse tikima, jog dvasios siknija negaliuose monse, kuri tvai ar kiti protviai elgsi neteisingai. Negale dievai baudia tas gentis, kuriose buvo sulauyti ten vyraujantys tabu. Negal nra individuali problema, ji yra tik eimynini problem rezultatas. Toks poiris vertinamas prietaringai. Viena vertus, stigmatizuojama grup, eima. Kita vertus, holistinis poiris suvelnina stigm, ji danai net neturi neigiamos konotacijos. Kitas grupins negals atsakomybs teigiamas bruoas yra tas, jog tokia eima gauna kolektyvin param. Taip pat buvo atskirtos sutrikim (impairment kaip anatominis ir fiziologinis sutrikimas, disability -kaip veiklos funkcij apribojimas) ir negals (handicap -kaip socialinis ribotumas) svokos. Tai reik, kad mogus, turintis sutrikim, gali bti arba nebti negalus, o negalus mogus gali turti arba neturti sutrikim1. Taigi negals terminas leido atskirti fizin ir socialin sritis. Remiantis panaiais teoriniais svarstymais buvo priimta tarptautin negals klasifikacija. Visuotinai pripainti negals apibrimai tiesiogiai atspindi ne tik projektuojamus ateit negalij socialins integracijos bdus, bet ir socialinio vaizdinio, vyraujanio vienoje ar kitoje socialinje-kultrinje terpje, savitum. Negals socialinis vaizdinys parodo, koks yra individo santykis su negale10. Vaizdinys net provokuoja tam tikr subjekto reakcij negal. Negals svoka veikia kaip socialinis vaizdinys, sistemingai grupuojantis vairius reikinius, be to, j veikia vidiniai prietaravimai, kontroversijos. domu tai, kad negals vaizdinys yra sudarytas pagal tok pat model, kaip ir pati negal11. Laisvai interpretuojant iuos odius, galima bt hipotetikai teigti, kad individo negal yra negal tiek, kiek ji yra kit moni socialinis konstruktas - vaizdinys. Taigi negal vis pirma bt socialinio atsakymo sutrikimus rezultatas. Inyksta riba tarp negals vaizdinio moni smonje ir negals fakto. i teorin sumaitis paaikinama tuo, kad socialinis vaizdinys susidaro remdamasis realybe. Negal yra tik socialin sutrikim ir nekompetencij refleksija 12. Vadinasi, kiekvienas negals apibrimas, svoka yra tik negals vaizdinio rezultatas. Tad negal gali bti apibriama kaip negalumo situacija, arba, kitaip tariant, dezadaptacija13. Aikinant negal socialinio vaizdinio ir negals situacijos terminais, paaikja, kad negals apibrimas, besiremiantis individo anatomin ir fiziologin sutrikim, nebetenka prasms. Negals terminas eina socialin, t.y. moni tarpusavio santyki, kontekst. A.Giami14 neigia negals svokos objektyvumo prielaid. Negal yra tik vairi socialini vaizdini sambris. Negals svokos neapibrtumas neleidia atsakyti klausim, kas yra negal: visuomens socialiniai vaizdiniai, sveikatos koncepcija, kai kuri asmen bruoai ir pan. Kita vertus, negals apibrtis akivaizdiai liudija apie dominuojanius socialinius vaizdinius ir vertybes masinje smonje. Jokia negals apibrtis, kategorizacija 4. Negals akceptacija. Kai kurios gentys tiki, kad negal ateina i diev, ji yra u mogaus suvokimo rib, todl turi bti beslygikai priimama, akceptuojama. Pastebta, jog tose afrikiei gentyse, kuriose negals prieastys priskiriamos dievams, medicinin ir edukacin pagalba labiau laukiama nei tose, kur negals prieastys priskiriamos neigiamoms antgamtinms jgoms. Kokiu pagrindu remsims tirdami negals vaizdin? B.Beaufils16 nuomone, negali asmen socialiniai vaizdiniai turt bti tiriami remiantis bendru asmens socialiniu vaizdiniu. Tik painus asmens socialinio vaizdinio struktr, tampa manoma tirti ir negaliojo vaizdin. tai dar ir dabar vis pirma yra irykinamas, dmesio centru tampa protinis sutrikimas, psichin negal, baltoji lazdel, invalido veimlis, taiau ne pats asmuo su visais asmenybs atributais. Lietuvos visuomen nra iimtis: negalieji yra apibdinami vis pirma ne pagal asmens savybes, sugebjimus, bet pagal negales. Neivengiamai kyla negals apibrties klausimas. A.Giami irykina tam tikrus laukus, kuriuos eina negals apibrtis. Viena vertus, negals svoka nurodo asmenis, situacijas, bsenas ir lkesius. Kita vertus, parodo

socialini lkesi ir status ry. Gal gale negals svoka nurodo santyk tarp lkesi ir socialins aplinkos, kuri gali bti tiek socialins integracijos klitis, tiek pagalbinink. vairios klinikins, antropologins, socialins, psichologins negals interpretacijos rodo, kad negals terminas veikia kaip socialini vaizdini grup, i kuri, priklausomai nuo moni kategorijos, vieni ar kiti elementai yra abstrahuojami. A.Giami neigia negals svokos objektyvumo prielaid. Negal yra tik vairi socialini vaizdini visuma, todl siekis tirti bendr socialin negals vaizdin yra nemanomas. Negals svokos neapibrtumas neleidia atsakyti klausim, kas yra negal: visuomens socialiniai vaizdiniai, sveikatos koncepcija, kai kuri asmen bruoai ir pan. Nereikia manyti, kad simbolinis poiris negals apibrt neigia negali moni kno, elgesio, mokymosi sutrikimus. Taiau manoma, jog prasms, kurias mons suteikia negalei, yra svarbiausias negalij socialins situacijos elementas. Tai, kad negalei, drauge ir negaliesiems, priskiriamos neigiamos reikms, slygoja ir objektyvi negals kriterij - sutrikim - svarb. mogaus, turinio proto sutrikim, emociniai igyvenimai visuomens poiriu Ar galima sakyti, kad tai, k visi ino apie negal, pvz., sutrikusio intelekto, mog, atitinka faktus ir mokslines inias? Ar sutrikusio intelekto mogus yra tas, kuris nepasiymi mstymo ir atminties savybmis, ar tas, kuris neatitinka iuolaikins visuomens standart? Vadinasi, net ir sutikdamas su intelekto sutrikimo apibrimu kiekvienas j gali interpretuoti skirtingai. Vieni teigia, kad sutrikusio intelekto moni socialins nekompetencijos prieastys yra vidins, t.y. anatominio ir fiziologinio sutrikimo pasekm, kiti - kad iorins, t.y. aplinkini moni atskirties ir neigiam nuostat rezultatas. Prieasties ir pasekms ryiai tarp negals, kaip mokslins definicijos, ir negals, kaip socialinio konstrukto, nra aiks (vitos ir kiauinio pirmumo problema). Negals socialinius vaizdinius rodo konkrets tyrimai. Neseniai Lietuvoje atliktas tyrimas, kuriuo siekta isiaikinti, kaip mons sivaizduoja protin negal turini moni emocinius igyvenimus17. Tyrim inspiravo konfliktas vienoje socialinje tarnyboje. Buvo svarstoma, ar neymiai sutrikusio intelekto motina gebs toliau auginti savo kdik. , Ji juk neturi joki emocij, ji negali mylti", - teig psichiatrijos staigos socialin darbuotoja. Igirdusi nutarim, kad vaiko prieira paliekama socialinei darbuotojai, motina raudo, sumostagavo rankomis, itar kelet pykio ir nusivylimo kupin odi ir trenk durimis... Sveikoji visuomens dalis nesunkiai (bet nebtinai adekvaiai) velgia mogaus, turinio protin negal, intelektini galimybi ir su jomis susijusi gyvenimo srii susiaurjim. Nors visuomen ir menkai ino apie mones, turinius protin negal, bet galima daryti prielaid, kad esama tam tikr vaizdini (daniausiai stereotipini), susijusi su i moni emocijomis ir igyvenimais. Kok negalij emocin pasaul sivaizduoja sveiki visuomens nariai? Tyrimu buvo siekta ianalizuoti negalaus mogaus emocini igyvenim socialin vaizdin, jo turin struktros ir intensyvumo poiriu, lyginant su sveiko mogaus emocini igyvenim socialiniu vaizdiniu. Apklausus 241 respondent paaikjo, kad, viena vertus, sveiko ir mogaus, turinio protin negal, emocini igyvenim socialiniai vaizdiniai i dalies sutampa, kita vertus, skiriasi. Remiantis socialinio vaizdinio struktra, skiriamos keturios emocij grups: 1) lidesio ir kanios; 2) neapykantos; 3) palaimos; 4) atsakomybs. Jos bdingos tiek sveikam, tiek negaliam mogui. Visuomen labai perdtai suvokia proto negal turinio mogaus lides, kani. I esms tai reikia, kad toks mogus suvokiamas kaip labai lidintis, keniantis ir sielvartaujantis. Nors toks mogus apibdinamas kaip lidinti btyb, vis dlto manoma, kad i, kaip ir kit, igyvenim intensyvumu jis neprilygsta sveikam mogui. Sveikas mogus sivaizduojamas kaip taikus", patiriantis maiau neapykantos nei negalusis. Atlikus statistin analiz paaikjo sveiko ir protin negal turinio mogaus emocini igyvenim socialinio vaizdinio struktra. Pasirod, kad sveikojo ir mogaus, turinio protin negal, emocini igyvenim socialiniai vaizdiniai i dalies sutampa, bet ir skiriasi. Socialiniai vaizdiniai panas tuo, jog formuojasi tiek sveik, tiek negali moni keturios emocij grups: 1) lidesio ir kanios; 2) neapykantos; 3) palaimos; 4) atsakomybs. Respondentai labai rykiai suvokia protin negal turinio mogaus lidesio, kanios jausmus. Nors mogus, turintis protin negal, suvokiamas kaip lidinti btyb, paymtina tai, kad i ir kit igyvenim intensyvumu jis neprilygsta sveikajam. Atsakomybs jausm blokas interpretuotinas kaip moralini jausm sankaupa, besiformuojanti socializacijos procese. Tyrimo rezultatai leidia interpretuoti, kad sveikojo atsakomybs jausmas galt bti suprastas kaip vidinio sismoninimo produktas, o negaliojo - daugiau aplinkos ireikalautas rezultatas. Be to, sveikas mogus sivaizduojamas kaip maiau nei negalusis jauiantis neapykant, kaip taikus" mogus. Palaimos struktrinio bloko jausmai: pakili nuotaika, pasigrjimas, diugesys stebint gamt, meno krinius, atrandant ir pastant kak naujo, mylint ir esant laimingam. Palaimos igyvenimo intensyvumas, lyginant su kitais igyvenimais, tiek sveikojo, tiek ir negaliojo socialiniai vaizdiniai - aukiausi. Vadinasi, respondent

vaizdinys yra orientuotas turini protini sutrikim moni gebjimus pajausti gamtos, meno gro, patirti meil, bti laimingam. Kita vertus, palaimos igyvenim intensyvumas negaliojo socialinio vaizdinio struktroje (lyginant su sveikojo), kaip ir kit struktrini vaizdinio blok, yra emesnis. Turintys protini sutrikim mons sivaizduojami kaip daug silpniau patiriantys ir palaimos jausmus nei neturintieji negals. Pervelgus gautas sveikojo ir negaliojo emocini igyvenim socialinio vaizdinio struktras, galima konstatuoti, jog protins negals moni emociniai igyvenimai sivaizduojami kaip ne tokie stiprs, maiau intensyvs: rykesns pajautos siejamos su palaimos ir lidesio, kanios jausmais, iek tiek silpnesns - su neapykantos ir prieikumo jausmais, gana silpnos - su pareigos, atsakomybs jausmais. Interpretuojant socialinio vaizdinio struktr teigiama, kad protikai negals mons tiesiog neturi savarankikai veikiani bazini emocij. Bazins emocijos yra gimti igyvenimai, kuriuos mogus imoksta racionaliai reguliuoti socializacijos procese. Igyvenimai paprastai bna stiprs, intensyvs. Tokios yra sveiko mogaus bazins emocijos. mogaus, turinio protin negal, bazini emocij nebuvimas asocijuojasi su emocinio pagrindo nebuvimu ir tam tikra prasme - su vidinio emocinio chaoso tikimybe. Protikai negalaus asmens emocinis pasaulis suvokiamas kaip namas be pamat". Ufiksuotas sveikojo ir protikai negaliojo emocini igyvenim socialinio vaizdinio struktros nesutapimas leido j traktuoti kaip esmin semantin negals iskirtinum socialiniu (ne klinikiniu) aspektu. Nustatytas vaizdini skirtumas buvo interpretuotas kaip socialinis-semantinis inojimas apie protikai negalaus mogaus emocinius igyvenimus. Prasmingai interpretuotinas yra ir socialini-demografini kintamj poveikis negaliojo igyvenim socialiniam vaizdiniui. Irykjo paradoksali situacija: kuo socialin distancija su negaliuoju yra didesn, tuo jo igyvenimai suvokiami panaiau sveiko asmens igyvenimus. is ir minti faktai leidia daryti toki prielaid: daniau kontaktuojantys su negaliaisiais kritikiau vertina j emocinio pasaulio kokyb ir i vertinim pagrindu konstruoja savit socialin inojim. Tyrimas parod, kad amius turi didel tak asmens, turinio protin negal, emocini igyvenim socialinio vaizdinio intensyvumui. Jaunuoliai ir moterys, lyginant su vyresniaisiais ir vyrais, mano, jog protikai negals asmenys patiria emocini igyvenim. Kuo mons vyresni, tuo j socialinis vaizdinys apie negaliojo emocinius igyvenimus yra konservatyvesnis. Remiantis gautais duomenimis, galima prognozuoti, kad vyrai ir jaunuoliai, bendraudami su asmenimis, turiniais protin negal, j neatstums. Kaip minta, socialiniai vaizdiniai, pasireikiantys kalba, terminologija, yra diskurso ir socialins intervencijos pagrindas. Remiantis tyrimo rezultatais, galima kelti problemin klausim apie specialist profesini veiksm ir net mokslini ini pagrstum. Esm yra ta, jog socialiniai vaizdiniai ir inojimai nebtinai atspindi objektyvi realyb. Apraytas incidentas socialinje tarnyboje ir iliustruoja tok protikai negalios moters igyvenim socialinio vaizdinio ir realybs neatitikim. Jaunos moters pyktis dl jos, kaip motinos, laisvs apribojimo liudija, kad sutrikusio intelekto asmenims, kaip ir asmenims, neturintiems negali, bdingos bazins emocijos. Tyrimo rezultatai, remiantis socialinio konstravimo idja (socialin realyb atsispindi socialiniuose vaizdiniuose, kurie kuria nauj realyb), leidia daryti prielaid, kad mokslins inios apie negalij emocinio pasaulio skurdum yra tik subjektyvaus socialinio vaizdinio projekcija. Negals socialinio vaizdinio struktravimas Tiriant negals fenomen yra svarbu ne tik vaizdinio turinys, bet ir jo struktra. J.S.Morvano 18 atskleist negals socialinio vaizdinio teorin struktr sudaro penki struktriniai elementai, vaizdiniai. Negals socialinio vaizdinio teorin struktra yra tokia: Semiologinis vaizdinys. Antriniai vaizdiniai grupuojasi apie tai, kas yra materialu, matoma, vardijama: regim enkl sankaupa (amputacija, deformacija, elgesio sutrikimai ir pan.) bei klasifikaciniai konceptai (debilumas, autizmas ir pan.). Dominuojanios formos" vaizdinys. is elementas atspindi negalaus asmens vientis, kondensuot tiek fizinio, tiek intelekto socialinio-psichologinio vaizdinio jungin. Tas socialin negal turinio mogaus vaizdinys susijs su dominuojania vadinamja vaiko forma". Antrinis vaizdinys - tai negals fon atspindintis kognityvinis darinys. Fizinis sutrikimas susijs su technine pagalba, o socialin dezadaptacija atspindi tokius socialinius reikinius kaip atmetimas, nekomunikabilumas, vieniumas. Protinis sutrikimas yra susijs su udaro vidinio pasaulio vaizdu (segregacin tendencija). Emocinis vaizdas. Jis atspindi negaliojo emocin patirt. Fizin negal turintis mogus formuoja siekianio gyventi, adaptuotis bei savarankiko individo socialin vaizdin. Socialins dezadaptacijos vaizdinyje susipina prietaringi (pasiprieinimo ir nevilties) jausmai. Protinis sutrikimas sukelia tutumos, vidinio ar iorinio udarumo socialin vaizdin. Reakcij vaizdinys atspindi santyk su kitu". Fizin negal turintis mogus sukelia kalts jausm dl nepritaikytos tokio mogaus poreikiams visuomens. Socialin dezadaptacija suformuoja netolerancijos ir atstmimo vaizdinius. Intelekto sutrikimas skatina baims jausm.

Nustatyta, kad skirtingos moni negals sukelia skirtingus socialinius vaizdinius19: Fizin moni negal formuoja pakankamai palank vaizdin, nes remiasi trokimo igyventi jausmu. Intelekto sutrikimo socialinis vaizdinys nra aikus. Intelekto sutrikimas formuoja mongolikojo" veido, elgesio sutrikimo, segregacijos, santyki problemikumo, emocinius vaizdinius (keista ypsena, fiksuotas vilgsnis). Socialin dezadaptacija formuoja neigiamus vaizdinius, nes ji atrodo be ieities. i negals ris monms sudaro sutrikimo, pykio ir destrukcijos vaizdinius. Neseniai atlikto Lietuvoje tyrimo duomenys20 patvirtina mint, jog negals vaizdinys yra ities sudtingas. 1-oje lentelje pateikta kokybin proto negals vaizdinio klasifikacija demonstruoja kompleksin negals vaizdinio struktr. 1 lentel Hipotetin proto negals socialinio vaizdinio struktra

Negals socialini vaizdini tyrimai prasmingi tuo, jog nustatyti vaizdini ypatumai leidia vertinti ne tik negals koncepcijos formavimosi principus, bet ir negalij socialins atskirties mastus, latentines elgesio prieastis, numatyti socialins politikos ingsnius ir net diskriminavimo tikimyb. Socialin negalij, kaip ir kai kuri kit moni grupi, atskirtis nepriklauso tik nuo specifins atstumtj charakteristikos. Socialin atskirtis, kai kuri grupi socialin izoliacija yra lemiama daugelio tarpusavyje susijusi veiksni. Be abejo, reikia pripainti, kad yra objektyvi" nukrypimo nuo normos faktori, pvz., intelektins ar psichins veiklos sutrikimas, kno deformacijos. Taiau tyrimai rodo23, kad socialinio atstmimo prieasi reikia iekoti ne dl negalaus mogaus kompetencijos sutrikim - reikia pradti nuo socialinio negals konstravimo proceso. Kno negals psichosemantin erdv Tai, kad skirtingos negals provokuoja skirtingus socialinius vaizdinius, yra akivaizdu. Tuo tikslu pasigilinta fizins negals psichosemantins erdvs ypatumus. Psichosemantikos terminas ymi tai, kok turin ir reikmes mons ir j grups priskiria vienam ar kitam reikiniui. Fizins negals psichosemantinje erdvje isidsiusios kategorijos atskleidia reikmi ir prasmi, priskiriam fizinei negalei, vairov22. Psichosemantins erdvs atskleidimas suteikia fizins negals socialiniam vaizdiniui konkrei struktr, kuria remiantis galima lengviau analizuoti socialini nuostat, visuomens poirio negal ypatumus, prognozuoti elgesio su negaliaisiais ypatumus, brti moni, turini fizines negales, socialins integracijos gaires. Lietuvoje atlikus kno negals psichosemantins erdvs tyrim23 paaikjo, kad kno negal socialiniame vaizdinyje pasiymi ambivalentikumu ir kompleksikumu (vaizdinys nra btinai teigiamas ar neigiamas, o sudarytas i viso komplekso sudtini dali). Kno negals socialinio vaizdinio struktra pateikta 2 lentelje. 2 lentel mogaus, turinio kno negal, socialinio vaizdinio struktra (pastaba: struktrins dalys surikiuotos svarbumo socialiniame vaizdinyje tvarka. Svarbumas nustatytas remiantis surinkt teigini skaiiumi)

IGYVENIM POLIARIZACIJA IR INTENSYVUMA S

NEGALUMO VERTINIMAS IR IGYVENIMAI

NEGALS SUKELIAMI SUVARYMAI IR PRIVALUMAI

Jie daug igyveno, labai daug... Dl savo nelaims nieko nekaltina, diaugiasi kit moni laime", piktokas... jis gailisi savs... nori kertauti u savo negal sveikiesiems". Emocionalus padaras, jautrus gamtai". Vis negalij padidjs jautrumas". Dar sugeba diaugtis". Nenusakoma bsena". Nepaisant linksmos, nerpestingos veido iraikos, jis yra susirpins, igyvenantis dl savo negals". ,Jam niru, nyku gyvenime, maai diaugsmo". vaizdis laimingo, patenkinto". Sveiki neturi tiek gyvenimo diaugsmo". Gyvenimo diaugsmo i jos veido nematyti". Negalieji turt psichologais dirbti, nes jie kitaip jauia, giliau, jautriau visk reaguoja". Ji jauiasi nelaiminga, gyvenimo nuskriausta". Jos rpesiai ne materialiniai, o dvasiniai". Geriau ti, nei veimlyje sdti". Nusiudyiau, nes sukeliau problem savo eimai, skausm". I pradi bt labai sunku, nes dabar esu laimingiausia, ir tai ukirst keli siekti ko nors". Beprasmika situacija". Depresija bt". Visais bdais kabiniausi, prievartauiau save nenatraliai". Stengiausi nepasiduoti, kita vertus, tai galimyb tapti dar stipresniam, kokius penkis kartus". Bt baisu, gailiausi savs, kaltiniau gyvenim, aplinkybes". Dl savo nelaims kaltina vis pasaul". ,Auginiau un". Buvo sunku, bet dabar apie negal stengiuosi negalvoti". Tai okas, reikia i naujo pavelgti gyvenim, isiugdyti savarankikum". Reikia prarasti drovum, moralikai nusiteikti". Bt daugiau materialini problem". Trkt laisvs, suvaryt". Su veimliu okis jau nebe toks". Riboja judjim". Sdjimas kausto mog". Draugai manimi avtsi". Vien dl negals jausiau moni palankum". Vaikams jis galt bti geriausias draugas".

moni, turini fizini negali, emocijos svyruoja nuo pai neigiamiausi (piktumo, kerto, lidesio) iki teigiamiausi (diaugsmo, laims), yra stiprios. Paymima, kad jie jautresni, j igyvenimai turiningesni nei sveikj, taiau igyvenimai sutapatinami su sveikj patiriamais igyvenimais.

Sprendiamos susidrimo su negale ir su ja susijusi igyvenim problemos. Pabriama pirmin oko bsena ir tolesnis prisitaikymas prie naujos padties, savs veikimas.

Skiriama daugiau suvarym nei privalum: mobilumo trkumas, judjimo suvarymas, priklausomyb nuo kit, ekonominiai sunkumai. Kita vertus, nurodomas ir kit moni avjimasis, galimyb prisidengti savo negale.

10

11

Fizinei negalei bei j turintiesiems visuomenje suteikiamos vairios reikms. Akivaizdu, jog fizin negal socialiniame vaizdinyje pasiymi specifikumu, skiriasi nuo kit negali socialini vaizdini. Tokios prasmingos ir reliatyviai teigiamos kategorijos kaip ikis valiai", igyvenim intensyvumas ir poliarizacija" dera su tokiomis reliatyviai neigiamomis kategorijomis kaip kitas, svetimas", segregacija". Beje, tas paias kategorijas iskiria tiek sveikieji, tiek ir tie, kurie patys turi fizini negali. Korekcij bei technines priemones sveikieji mini kiek daniau nei negalieji, o segregacines tendencijas daniau mini patys negalieji. Pastebta, kad mons, turintys geresn isilavinim, negaliesiems priskiria kito", svetimo" reikmes, gal todl paddami negaliesiems jauiasi nejaukiai, neino, kaip elgtis, dvejoja. Taiau vis dlto nepastebta ypa ryki isilavinimo ar amiaus veiksni takos. Tai leidia daryti prielaid apie fizins negals socialinio vaizdinio universalum. Panaios prielaidos keliamos ir aklumo situacijoje24. Socialini nuostat negalij atvilgiu ypatumai Nuo socialinio vaizdinio svokos neatsiejama socialins nuostatos (toliau -nuostatos) svoka. Atkreiptinas dmesys, kad socialinio vaizdinio ir nuostatos konceptai skirtingai vertinami Vakar Europoje ir iaurs Amerikoje. Kognityvistin psichologijos revoliucija Europoje nepakeit Amerikos bihevioristinio psichologinio mentaliteto. JAV, Kanadoje labiau nagrinjamas paios nuostatos (attitude) turinys ir struktra, o Europoje gilinamasi socialinio negals vaizdinio (soiai representation) problem. Europiei argumentas tas, jog socialinio vaizdinio svoka yra platesn, nes ji aprpia ne tik nuomones (oppinion - kaip verbalizuota nuostata), taiau ir vertybines sistemas, socialines normas, kultrinius modelius. Ko gero, nra prasms skirti i svok, nes socialinio vaizdinio ir nuostatos konceptai nra identiki. Socialinis vaizdinys yra stabilus, praktikai nekintamas konstruktas, egzistuojantis pasmons lygmeniu, susiformavs per istorijos raid ir veikiamas kultrini bei vertybini veiksni. Socialins nuostatos yra visumin smons bsena, labili, kintama - labiau nulemta iorini veiksni. Socialin nuostata yra mogaus pozicija objekto (asmens, grups, situacijos, vertybs) atvilgiu. Ji atviriau ar ne taip atvirai reikiama vairiais simptomais ar rodikliais (odiais, tonais, gestais, veiksmais arba j nebuvimu). Btent dl nuostat mogus usiima pozicij kit moni ar vyki atvilgiu. Priklausomai nuo nuostat mogus vienu ar kitu bdu jauia, vertina, pasirenka2'. Socialin nuostata reikia tam tikr laikysen objekto atvilgiu bei elges tam tikromis aplinkybmis. Nuostatos svoka26 socialinje psichologijoje yra viena svarbiausi dimensij tiriant asmenybs, grups nario santyk su vienais ar kitais socialiniais objektais, savireguliacijos mechanizmus, socializacijos proces, taip pat prognozuojant galimus asmenybs elgesio bdus tam tikrose situacijose. Nuostata i

12

anksto modeliuoja bsim elges. Akivaizdu, jog turinio prasme nuostatos ir socialinio vaizdinio konceptai yra labai artimi. Apibriant socialinio vaizdinio svok susiduriama su teorinio apibrtumo problema, o socialins nuostatos svoka yra labiau struktruota. Socialinje psichologijoje nuostatos svoka yra viena svarbiausi. Mokslinje literatroje, nagrinjanioje nuostatas negalij atvilgiu, pabriama nuostat valentingumo (t.y. vertinimo pasiskirstymo tarp neigiamo ir teigiamo poli) problema. Tyrim, atlikt vairiuose kratuose, duomenys rodo, kad ne tik vairi visuomens nari, bet ir pedagog nuostatos negalij atvilgiu danai bna neigiamos27. S.Ionescu ir Ch.Despins Kanadoje atlikto tyrimo rezultatai patvirtina, kad kai mons deklaruoja bendras nuostatas (negalij teiss, vieta visuomenje ir pan.), jos daniausiai bna teigiamos. Taiau respondent ireiktos nuostatos gerokai pasikeiia, t.y. pasidaro neigiamos, jei negalieji siterpia asmenin kito mogaus erdv. Be to, tyrim rezultatai rodo, kad protin negal (labiau nei kiti sutrikimai) sukelia nepalankiausias nuostatas. B.Altmanas28 teigia, jog populiacijos neigiamos reakcijos asmenis, turinius negal, yra daugelio tyrim objektas <...>. ie rezultatai nestebina, nes nenormalumas yra pats savaime grasinantis. Visikai normalu jausti neigiamas emocijas, bijoti, nemgti reikini, ribojani mogaus raidos potencial. Sunkumai prasideda tada, kai reakcijos iuos reikinius yra perkeliamos individus, turinius akivaizdius i reikini enklus arba simbolius ". Toki reakcij perklimas yra tiesiog nepadorus, nes jos yra nukreiptos mones. domu tai, jog senovs Graikijoje nepalankiausias nuostatas aplinkini smonje keldavo fizini sutrikim turintys mons, o XX a. nepalankiausiai vertinami asmenys, turintys intelekto sutrikim29. Tai, matyt, paaikinama vertybini socialini modeli istorine transformacija (nuo kno iki intelekto idealo). Kita nuostat negalij atvilgiu tyrimo sritis yra nuostatos struktros problema. Nuostatos struktravimas leidia vertinti: atribucin sociumo santykio su negaliuoju pobd; negal kaip skirtyb nuo socialins-kultrins normos; elgesio su negaliuoju latentines uuomazgas. ia tyrimo objektas yra jau nebe negal ar negalus mogus, o nuostatos turtojas" bei jo intrapsichins bei psichosocialins savybs. Moksliniuose tekstuose galima rasti vairi nuostatos negals atvilgiu struktrini modeli, sudaryt faktorins analizs bdu. R.F.Antonakas ir R.Harthas30 skiria tokius nuostatos negalij atvilgiu struktrinius komponentus: integracija-segregacija, socialin distancija, asmens teiss ir subtiliai reikiama menkinanti nuomon. 3-oje lentelje pateiktas vienas i domesni ir isamesni struktrini nuostat negalij atvilgiu modeli. 3 lentel Visuomens nuostat negalij atvilgiu struktrinis modelis31

13

Mokslinje literatroje pateikiami ir specialist (administratori, pedagog, medik, ypa psichiatr) nuostat modeliai (r. 2 pav.). Struktriniai nuostatos komponentai atspindi specialist profesines vertybes: santyk su autoritetu ir

14

Pateikti nuostat struktriniai komponentai i esms atspindi specialist ir nespecialist vertybines preferencijas. Pasak kai kuri autori, neigiamos mokytoj nuostatos negali mokini atvilgiu griauna pastarj socialins integracijos idj, turi takos negali vaik mokymosi galimybms, j asmenybei, savivaizdiui, elgesiui 33. ia prisimintinas L.Vygotskis, teigs, jog netinkama aplinka ir taka stumia vaik naujas negatyvias situacijas, kurios ne tik nepadeda [veikti jo atsilikimo, bet dar labiau didina, sunkina jo pirmin negal"34. Nuostatos negalij atvilgiu struktrini element painimas leidia paaikinti negalij integracijos visuomen klitis, ikylanias ne dl vienos ar kitos mogaus funkcijos sutrikimo fakto, bet dl moni nuostat specifikumo. Pavyzdiui, tokie nuostatos struktriniai elementai kaip autoritarizmas ir paternalizmas ireikia infantili negalioj o socialin pozicij kit moni atvilgiu, t.y. su negaliuoju elgiamasi kaip su vaiku. Integracijos ideologijos komponentas parodo, kokia svarbi yra informacija (iniasklaida, valstybins institucijos, nevyriausybins organizacijos, statym baz, specialiojo ugdymo mokslas ir pan.) apie negaliuosius. Tai, kas vieai skelbiama i autoriteting socialini institucij, siria eilini piliei smon. Nuostatos komponentas socialinis apribojimas ireikia poir negal kaip socialin negebjim, ribotum. Susitikusiam su negaliuoju akis krinta jo negebjimas atlikti koki nors veikl (turintis intelekto sutrikim nesuvoks abstrakios informacijos, kuriasis negirds muzikos, sdintis veimlyje negals kilti laiptais ir pan.). Tarpasmenins etiologijos komponentas ireikia asmenin kiekvieno mogaus bendravimo su negaliuoju patyrim. Tiesioginio ar netiesioginio bendravimo su negaliuoju patirtis (neigiama ar teigiama) nulems ir nuostatos valentingum. Vieoji nuomon apie negaliuosius pasireikia ir tuo, kad tai, k padaro sveikas mogus, atrodo nepaprasta, t pat padarius negaliajam. Kodl turi bti keista, kai fizini negali turintis mogus baigia universitet, pasiekia ger rezultat profesinje veikloje? Ar taip nra dl to, kad esama tam tikr mit apie negaliuosius, kad per maai tikimasi i toki moni? moni, turini negali, patirtis atskleidia aplinkini diskriminacini nuostat al negaliojo asmenybei. Atskiro dmesio verti Anglijoje publikuoti negaliosios J.Morris aprayti igyvenimai35: Nuo tada, kai tapau negali, tiek svetimi, tiek savi man sako, kokia a nuostabi, j manymu, esu. Taiau a sitikinau, kad u toki pastab slypi nuomon, jog bti negaliuoju yra baisus dalykas. mons iri mane ir mato manyje tai, ko jie tbt stengiasi ivengti". Remdamasi savo ir kir negalij patirtimi, J.Morris sudar grup iuolaikini stereotip, kuriais remiantis vertinami negalieji: negalieji gdijasi savo negals; negaliesiems gyvenimas yra baisi nata; negalieji trokta bti sveiki; negalij profesin veikl reikia velgti kaip terapij; negalieji niekada neturjo tokios turiningos patirties kaip sveikieji; negaliesiems kartais reikia umirti savo negal; negalieji jauia pagie sveikiesiems; negalij neigiamos emocijos atitinka negalum, o ne analogikus sveikj jausmus; negalumas psichologikai veikia asmen; nuostabu, jei negalieji juokiasi, diaugiasi; lytiniams santykiams netinkami; negaliojo neskmi prieastis yra negal; negaliojo gyvenimas yra beprasmis; negalieji yra ypa talentingi meno srityje; negalij teis privatum gali bti aukojama dl gydymo, ugdymo, socialins integracijos. Anot J.Morris, tragikiausia tai, jog patys negalieji perima, interiorizuoja tokias nuostatas, kurios pamau tampa pai negalij galvosenos dalimi. Negalij socialin atskirtis: sociologinis poiris Kiekviena visuomen, nesvarbu, kokia ji, apibriama pagal tai, kokie tarpusavio santykiai susiklosto tarp jos nari. mons buriasi grupes, organizuoja bendr veikl, vienaip ar kitaip bendrauja tarpusavyje. Kiekviena visuomen pasiymi universaliais ir specifiniais kultriniais socialini santyki dsningumais. Santykiams bdinga, jog mons yra link burtis artimas sau grupes, o kitus skirstyti kategorijas priklausomai nuo to, kaip tie kiti yra suvokiami. Taip formuojasi grups, vadinamos mes" ir, jie". Mes" grups narius, nepriklausomai nuo jos isipltimo (eima, draugai, baltieji, lietuviai, darbingi, normals, vyrai ir pan.), jungia tam tikras bendrumo, solidarumo jausmas. Mes" grups nariai gerai supranta, kas vyksta j grupje, jauiasi gerai, nesunkiai gali prognozuoti ateit. O jie" yra tie, kurie skirtingi, kitokie nei mes" grups nariai. Jie" - tai grup, kuriai mes" nariai nepriklauso ir nenort priklausyti. Jie" yra svetimi, kadangi apie juos maiau inoma, neaiku, kaip su jais elgtis ir ko i j tiktis. Svetimas - tai nra nepastamasis, tai individas, apie kur iek tiek inoma. Tai nei draugai, nei prieai, tad mes tiksliai neinome, kaip su jais elgtis, ko i j tiktis. Jie vienu metu gali bti ir ia, ir ten. tokius mones irima nepalankiai, su jais jauiamasi nejaukiai, nesmoningai i j tikimasi pavojing ir negrai poelgi. Tikima, kad jie turi mistini jg, kurias sunku vertinti, kurioms negalima pasiprieinti. Visuomenje nepalankiai, net paniekinamai irima perbglius (kurie keiia vien partij kit), isioklius (patekusius valdi i emiausio socialinio luomo), naujuosius" lietuvius (vakarykius vargus, iandieninius turtuolius),

15

mones, kuri socialinio statuso ribos yra neaikios. Kartais ,jie" pradeda siskverbti mes": moterys vis daniau renkasi anksiau vyrikomis laikytas profesijas, kitatauiai veda lietuvaites, grusieji i kaljimo iekosi darbo. J" siverimas mes" teritorij (feministiniai reikalavimai, skirting tautybi eimos, buvs kalinys darbo kolektyve) sugriauna prastus sitikinimus, ilaisvina labiau ar maiau umaskuot mes" agresij. Nepaaikinama baim, prieikumas, tarumas, individuali frustracija ir agresija svetimj grups nari atvilgiu veikia ir tarpusavio santykius36. Kito individo ribotas suvokimas, ablonikas vertinimas, vengimas, ksenofobija, segregacija, informacijos ribotumas bei suvokimo konservatyvumas sukelia skirstymo mes" ir, jie" socialinesmoralines pasekmes. iandien negalieji Lietuvoje taip pat yra svetimi". Pasikeitus negalij socialins integracijos ideologijai, negalij traukimas visuomen yra oficialiai deklaruojama siekiamyb. Anksiau negalij visuomenje lyg nebuvo: jie gyveno izoliuotose institucijose. Negalieji buvo tarsi u socialinio gyvenimo rib. Apie juos arba nieko nebuvo inoma, arba jiems buvo suteikiamas specifinis, grietai apibrtas socialinis statusas (pvz., invalidas, pagalbins mokyklos aukltinis ir pan.). Be to, ias socialiniu poiriu aikias kategorijas vardijo ir specifin terminologija, kuri negalius asmenis priskyr mintoms kategorijoms. Visikai legaliai buvo vartojami tokie negaliuosius apibdinantys terminai: debilas", daunas", imbecilas" ir pan. Taiau iandien, kai demokratini proces dka atsivr specialij institucij durys, kai susikr negalij teises ginani organizacij, negalij socialin padtis pradjo kisti. Jie vis daniau tampa iniasklaidos dmesio objektu, socialinio gyvenimo dalyviais. Terminija taip pat pasidar humanikesn. Paradoksalu, taiau sparios socialins permainos ir negalij emancipacijos procesai atskleid ir neigiamo, net diskriminacinio atspalvio nuostat apraik negals atvilgiu. Negalieji yra emesn monijos klas, man j gaila iri stiklinmis akimis ir nieko nesupranta"*. Negaliesiems tarsi buvo suteiktas svetimojo statusas. Dalies moni poiriu negalieji lyg ir yra visavert visuomens dalis {Protikai negals vaikai yra tokie kaip kiti, nors jie ir turi intelekto sutrikim"), taiau vis dlto jie nepanas kitus {Negalusis yra ne toks kaip kiti, galima sakyti, net originalus ir unikalus, dauguma sutrikusio intelekto mokini yra nevisaveriai"). Nors oficialioji socialins integracijos ideologija pakankamai skmingai propaguojama, taiau danai pro oficial poir prasiskverbia" ypa nepalankus negalij suvokimas ir vertinimas. Pavyzdiui, televizijos laidoje pateikiamas tamsus ir nirus negalij pasaulis i ties labiau atspindi paios filmo krjos nir negals spd. Savivaldybs virininkas, asmenikai bendraudamas su negali vaik tvais, teigia, kad nra prasms padti negaliesiems, nes i j nra jokios naudos. Specialioji pedagog klausia, kam juos mokyti, nes vis tiek jie nieko nesupranta". Nenuostabu, kad negalij integravimosi visuomen procesai paadino sveikj" archetipines kito" baimes. Svetimj grups gausjimas visada kelia grsm socialins grups nariams, svetimiesiems primetama nesama kalt (Bet kokia nauda i t debil? Nemaa dalimi per debilus mums toks sunkus gyvenimas " ) , prognozuojamas netinkamas j elgesys (Dauguma protikai negali vis tiek bus nusikaltliai, visuomens atmatos"). Tekste pateikiami negal apibdinantys leksiniai vienetai yra paimti i lietuvik altini (laikrai), neformali pasisakym, anonimini apklaus (1996-1997 m.). Apie tai, kokioje situacijoje atsiduria kai kurios socialins grups, tarp j ir negalieji, isamiai nagrinjo sociologija, analizuodama socialins atskirties fenomen. Socialine atskirtimi vadinamas toks reikinys, kai tam tikr moni grupi galimybs visavertikai dalyvauti socialiniame gyvenime dl socialini vaizdini nevienalytikumo ir sveikos ypatum yra ribojamos. Be to, tokioms grupms priskiriamas maiau vertingas socialinis statusas. Anot A.Tourraine37, socialin atskirtis gauna nauj form. Pastaruoju metu tradicin visuomens hierarchin srang aukiau - emiau" keiia horizontalioji viduje - iorje". Hierarchinje srangoje socialin atskirtis buvo visuomens normalumo dalis. iandien, esant horizontaliai visuomens srangai, atskirtis tampa dmesio reikalaujania socialine problema. Revoliucijos, siekdamos sugriauti hierarchines visuomens struktras ir j slygojam socialin nelygyb, sukr naujo tipo, t.y. horizontalij, socialin atskirt. Skiriamos trys socialins atskirties fazs: trapumas, priklausomyb, nutrkimas. iame kontekste santykis su negaliuoju gali bti suprastas kaip trapumo kategorija, lemianti negalij priklausomyb nuo aplinkini. Ryys tarp negalij ir kit nutrksta nusistovjus fizinms (udaros specialiosios staigos), socialinms (negaliojo statuso ir vaidmens nevertinimas), psichologinms (kito" ar netekties baim, emocinio prieraiumo stoka), simbolinms (socialiniai vaizdiniai) klitims. Anot G.Ferrol38, yra trys makrosociologins socialins atskirties sritys: identitetas ir tautin integracija (politinis ir kultrinis poiris), socialin-ekonomin integracija (darbo ir socialins apsaugos problemos) bei bendruomeninis solidarumas (arba socialin dezintegracija).

16

Tam tikr socialini grupi atskirtis visuomenje nra naujas reikinys. Negalij socialin atskirtis, priklausomai nuo laikmeio ir kultrinio konteksto, gaudavo vis kitoki, nauj form. Antikos laikais negalieji bdavo tiesiog naikinami (kno negals atveju) arba paliekami vergystei (proto negals atveju), viduramiais jiems buvo priskirtas skurdi ar net ragani vaidmuo, o XX amiaus prieauryje, mokslo ekspansijos metu negalieji bdavo udaromi specialisias institucijas. iandien nesunkiai galima identifikuoti tokias socialins atskirties formas kaip tarpasmenini kontakt ambivalentikumas, profesionalizmo dominavimas humanizmo atvilgiu, institucionalizacija ir bendruomenini tarnyb stoka. Tarpasmenini kontakt ambivalentikumas atsiranda, kai deklaruojamos visuotinai pripaintos elgesio normos nesutampa su socialiniais vaizdiniais ir nuostatomis, o tai demonstruojama kontakt pavirutinikumu, apsimestiniu rpinimusi, gailesiu ar net atviru kitokio mogaus nuvertinimu. Socialins atskirties reikinys sulauk didelio tyrintoj dmesio. Kodl atsiranda socialin atskirtis? Kas j slygoja? Socialins atskirties fenomenas, kaip ir tai, kaip sivaizduojamos socialins problemos, aikinamas priklausomai nuo to, kokiu - individo ar visuomens - poiriu vertinama. Tie, kurie socialins atskirties reikin vertina individo poiriu, teigia, kad socialin atskir" slygoja individuals veiksniai (raidos sutrikimai, kno, proto ar psichikos negal, mokymosi neskms, asocialumas ir pan.). Vertinanij sociologiniu aspektu nuomone, atskirtis atspindi visuomens nesugebjim / negal integruoti kai kuriuos savo narius. domu, kad iandien moderniosios politins ir socialins teorijos yra linkusios analizuoti socialin atskirt ne psichologiniu, individualiu, o sociologiniu, moni grupi sveikos poiriu. Socialins atskirties reikinys tapo atskira mokslini tyrim sritimi. iandien civilizuotos valstybs susiduria ne tik su tradicinmis socialins atskirties apraikomis, pvz., negale, gyvenimu gatvje, neratingumu, taiau ir su naujomis, ankstesniam laikotarpiui nebdingomis, pvz., nedarbu, delinkvencija, netradicinmis religijomis, pensiniu amiumi. mons, pakliuv vien ar kit socialins atskirties kategorij, turi daugiau galimybi bti nuskriausti nei tie, kurie nepakliva mintas kategorijas. Nereti ir skmingos mint socialini kategorij atstov socialins integracijos pavyzdiai. Taiau judjimas vid (socialin integracija) yra nepalyginti lengvesnis nei ior (socialin periferija). Klasikin sociologija (E.Durkheimas, G.Simmelis) atskirties raktu laiko socialin sanglaud, sudaryt i dviej kintamj: socialini santyki vienovs; kolektyvini vaizdini koherencijos. E.Durkheimo pasilytas kolektyvinio vaizdinio konceptas yra esminis nagrinjant negals socialin problematik. Kolektyvinio vaizdinio svoka reikia bendr visuomens smon, sudaryt i individuali vaizdini. Kolektyviniai vaizdiniai atsispindi visuomeninje mintyje (idjos, emocijos, vertybs). Tradicinse visuomense vyravo kolektyviniai vaizdiniai, o ne individualieji; mons paklusdavo bendroms visuotinai priimtoms vertybms, aukodami savsias. E.Durkheimas tai vadina mechaniniu solidarumu, pasireikianiu tuo, jog mons buriasi bendruomenes, formuoja bendruomeninius vaizdinius. moni tarpusavio ryiai yra glauds, ilti. Bendruomeninis solidarumas yra altruistinio pobdio. Taiau iuolaikinse visuomense individuals vaizdiniai pradeda vyrauti. I esms tai atspindi individualistin tendencij, kur solidarumas kuriamas ne paklusimo, o kooperacijos tarp skirting individ bdu. iuolaikinei visuomenei bdingesnis vadinamasis organinis solidarumas, kai kiekvienas, esant darbo pasidalijimui, uima aiki socialin viet ir suvokia esantis visumos dalis. Taiau tarpusavio ryiai yra altesni, ne tokie artimi. Problem kyla tada, kai visuomenje nra nei vieno, nei kito tipo socialinio solidarumo arba kai pereinama i mechaninio organin solidarum. Visuomense, kurioms bdingi socialiniai kataklizmai, vertybi kaita, ekonomini ryi pertvarka, politinis nestabilumas, nra bdingi struktriki moni tarpusavio ryiai. Socialins grups dezorganizuojasi, restruktrizuojasi, keiiasi socialins normos, bendrosios vertybs, idealai. E.Durkheimas toki situacij vadina anomija. Lietuva, kaip ir kitos pokomunistins valstybs, patenka btent toki situacij. Penkiasdeimt met totalitarinis reimas Lietuvoje atliko visuomens integratoriaus vaidmen ir suformavo tipin mechaniniu solidarumu pasiymini visuomen. Lietuvos socialinio gyvenimo destruktrizacija, totalitarinio bendruomeninio visuomens modelio gritis XX amiaus devintojo deimtmeio pabaigoje slygojo sudtingas socialines transformacijas visose gyvenimo srityse. Deja, organinio solidarumo apraik dar akivaizdiai maa. Anomija, o ji ypa ryki iandieninje Lietuvoje, pirmiausia daro tak silpniausiems visuomens nariams, tarp j ir negaliesiems. Kita vertus, anomija gali daryti ir teigiam poveik, pvz., atskirtosioms socialinms grupms. Vyksta vadinamoji resocializacija, kai negalieji ir kiti atskirtieji vienijasi ir kuria bendrijas, E.Durkheimo terminais kalbant, naujai inicijuodami mechaninio solidarumo tipo mikrosociumus.

17

G.Simmelio idjos turi ry su negalij socialine situacija Lietuvoje. Sveika ir santykis su svetimu" yra G.Simmelio sociologijos esm. Tirdamas svetimo" ir moni grupi sveikos istorin raid jis skiria tris etapus: 1) moni grups yra maos, udaros ir vieningos. Svetimas" yra iorje, grups santykiai su juo yra prieiki; 2) grups pamau atsiveria, svetimas" pasidaro kaip tarpininkas tarp vidaus ir iors; 3) svetimas" ir grups susimaio. Taiau ia vyksta paradoksas: svetimas", bdamas visur, vl provokuoja prieikum. Negalij socialin situacija yra analogika. iuo metu, kai socialin integracija deklaruojama kaip tikslas ir priemon, kai negalij teiss prilyginamos sveikj teisms, kai stengiamasi ugdyti humanik poir negaliuosius, visuomens prieikumas negalij atvilgiu tik padidjo. Anot G.Simmelio, santykis su svetimu", kitu, skirtingu, ikelia distancijos problem. Viena vertus, svetimas" yra grupje, yra jos dalis. Egzistuoja tam tikras artumas su svetimu", nes jis yra panaus grups narius. Kita vertus, nors svetimas" yra ia, taiau grup jo nepriima. Panaumas svetim" yra tolimas ir abstraktus, todl santykiai su juo yra alti ir taip pat abstrakts. Pasak G.Simmelio, kol svetimas" bus vertinamas dl jo skirtybi, specifini bruo, iskirtinumo, tol jis liks u socialins grups. Visuomen gali pasirinkti: arba ji ir toliau iekos kito", svetimo" skirtybi, todl is ir toliau liks u grups rib; arba visuomen bus linkusi iekoti panaum su kitu", svetimu", todl is bus trauktas kolektyvin grups veikl. Socialin integracija ir prasideda tada, kai atskirtuosius pradedama velgti ne kaip skirtingus, o kaip panaius. Yra keli panaum lygmenys: a) kai pabriami ypatingi panaumai, tada svetimas" traukiamas j panai individ grup (drauge susibr negalieji); tok reikin E.Durkheimas vadino mechaniniu solidarumu; b) kai pabriami tipiniai panaumai, tada svetimas" yra traukiamas specifin visuomens veikl (profesija, religija); tok reikin E.Durkheimas vadino organiniu solidarumu; c) kai pabriami visiems bendri panaumai, svetimieji tampa plaios moni bendrijos lygiaverte dalimi; keiiasi socialiniai vaizdiniai ir konstruojama, kaip tai vadino E.Durkheimas ir G.Simmelis, universalioji moral. mogikosios ekologijos ir simbolinio interakcionizmo teorijos, dar inomos nukrypim sociologijos (sociology of deviance) pavadinimu, teigia, kad, yrant tradicinms visuomens morals struktroms, dezintegruojamas socialinis tinklas, formuojama atskirtis bei socialin geto moral"39. Sveika tarp visuomens ir atskirtj kuria simbolin atskirt, pasireikiani stigmatizuojaniais vaizdiniais. mogikoji ekologija tiria, koki tak santykiams tarp moni erdvs ir laiko aspektu turi selekcijos veiksniai. Bendruomen iandien vienija, anot ikagos mokyklos atstov, nebe jausmai ir proiai kaip seniau, o interesai ir bendradarbiavimas. mons yra link burtis grupes pagal panaum ir naud. Tradicini mones jungiani solidarumo veiksni irimo ir nauj emocini veiksni atsiradimo poreiki slygomis formuojasi vadinamosios natralios susibrimo vietos", kuriose solidarizuojasi atskirtieji. Ir negalieji buriasi savas bendrijas, kuriose jie tarp panai save emocikai jauiasi gerai. Taiau, anot socialins ekologijos teorijos, tokios bendrijos potencialiai gali tapti savotikais socialiniais getais. Lietuvoje inoma atvej, kai negalij ugdymo ir globos bendrijoms skiriami pastatai blog vard turiniuose kvartaluose. sikr tokiose vietose, naujieji tokio kvartalo gyventojai dar kart stigmatizuojami: prie ir taip masinje smonje neigiam konotacij turinios negals pridedamas asocialumas, udarumas, pavojingumas. Brimasis bendrijas ir psichologinis, geografinis usisklendimas vertintinas dvejopai: kuriami nauji solidarumo ryiai, negalieji patys asimiliuoja savo iskirtinum. Simbolinio interakcionizmo teorija prats ikagos mokyklos darbus. Jos atstovai (S.H.Becker, E.Goffmanas, R.B.Edgertonas ir kt.) parod, jog visuomen, remdamasi socialiniais (kolektyviniais) vaizdiniais ir socialine sveika, sankcionuoja tam tikras moni grupes, taip pat ir negaliuosius. Toki socialini grupi sankcionavimas pasiymi etikei klijavimu. Visuomenje yra tam tikros normos, kurios ymi tam tikrus elgesio lkesius: vienoks elgesys yra apibdinamas kaip geras", o kitoks - kaip blogas". Neatitinkantys socialini norm individai stigmatizuojami ir etiketizuojami. Stigmatizacija pasireikia tada, kai mogus turi koki nors fizin, psichologin ar socialin, besiskiriani nuo kultrikai nusistovjusi norm ym40. Etiketizavimas (angl. labeling) yra toks procesas, kai socialins normos neatitinkaniai socialinei grupei yra priklijuojama" etiket, t.y. ji kategorizuojama ir jai priskiriamas neigiamos konotacijos enklas - stigma41. Stigma yra akis krintantis enklas, dl kurio kas nors yra iskiriamas (diskriminuojamas) i kit, jam priskiriami visuomenje neigiamai traktuojami bruoai42. Stigmatizacij ir pirmin etiketizavim lemia ne ypatingos individo savybs ar socialin aplinka, bet abiej veiksni, t.y. individo nukrypimo nuo normos laipsnis ir socialins aplinkos reakcijos, sveika. ymtieji mons yra istumiami i normalaus socialinio gyvenimo: buvusiam kaliniui sunku rasti darb, netradicins seksualins orientacijos mogui - siekti profesins karjeros, negaliems vaikams - mokytis bendrojo lavinimo mokyklose. E.Goffmanas43, tirdamas atskirties nuo visuomens problem ir tai, kaip visuomen suvokia negal, paaikina negals neatitikim priimtoms visuomenje normoms. Visuomen skirsto mones kategorijas pagal atributus, kuriuos mano esant normalius bei natralius kiekvienam atstovui. Kai sutinkame mog, pirmieji jo atribut enklai mums padeda nustatyti jo socialin identitet, status. Vis laik, kol nepastamasis yra su mumis, pasirodo enkl, rodani, kad jis turi atribut, skiriani j i kit visuomens nari. Taip paemintas jis paliauja ms akyse bti visavertis mogus, papildo atstumtj gretas. Tai ir yra stigma, silpnumas, nepakankamumas arba

18

negal. Neigiamo statuso, stigmos priskyrimas kuriam nors mogui j pasmerkia bti atstumtam bei niekinamam. Etiketizuotasis asmuo praranda visas teises ir privilegijas ir yra imetamas" i socialini ryi tinklo. Taip tarsi kuriama paralelin monija. Beje, negali asmen socialin atskirtis irykja ir per daug juos saugant nuo socialins realybs - taip i j atimamas atsakomybs jausmas. Mes jiems sutvarkome" laik, gyvenim, pinigus, socialin veikl, pirkinius, valg, poils. Mes juos saugome nuo io pasaulio pavoj, neleidiame patiems nugalti sunkumus. Toks elgesys su negaliais asmenimis juos dar labiau atstumia nuo socialins realybs ir dar labiau padidina socialin negal. Atkirstas nuo kit, negalus asmuo nebeturi jokio pasirinkimo. Jis gali tik susitelkti savo negal ir daryti visk, kad patvirtint savo, kaip negalaus asmens, identitet. Kaip pabria E.Goffmanas, bti normaliam ir bti stigmatizuotam reikia ne mones, o poirius. Anot E.Goffmano, negal (arba stigma) nra kno ar socialinis atributas, taiau yra socialin situacija, kai socialinis individo identitetas sutapatinamas su individ diskredituojaniu atributu ir taip net formuojamas specifinis sveikos tipas. Pasak E.Goffmano, i sveika ypatinga tuo, kad, viena vertus, visuomen negalj tikinja", jog jis yra didesns grups narys (t.y. jis - normalus mogus), antra vertus, negalusis visada yra kitoks, skirtingas. Nors stigmatizuotas asmuo siekia perengti j skiriant atribut, stigm, taiau to padaryti jam nesiseka. Vyksta net prieingi procesai: stigmatizuotasis prisiima atsakomyb u neskm ir gal gale interiorizuoja specifin, linkus menkavertikum identitet. Vadinamoji antrin etiketizacija vyksta tada, kai kit etiketizuojamas mogus (vadinamas tinginiu, linkusiu nusikalsti, debilu ar pan.) susitaiko su jam priskiriamu neigiamos reikms vaidmeniu. ymtasis pradeda ir elgtis atitinkamai. vyksta vadinamasis pranaysts isipildymas". Etiketizuodama individ aplinka jam priskiria neigiam savybi, suformuoja j nuvertinanius lkesius ir pradeda su juo atitinkamai elgtis. Vyksta vadinamoji ymtojo individo karjera, kai jis vis labiau perimajam priskiriamas savybes, socialin vaidmen. Kitaip tariant, pati aplinka suformuoja deviantin (neatitinkant norm) elges. ymus amerikiei psichologas K.Lewinas paymjo, kad maos grups yra linkusios priimti dominuojanios grups vertinim net ir tuo atveju, kai is vertinimas yra nukreiptas prie juos paius44. R.B.Edgertonas45 atliko tyrimus pensionatuose, kurie skirti monms, turintiems protini sutrikim. Be to, jis tyr buvusius pensionato klientus, siekdamas atskleisti j poir save ir kasdiens adaptacijos aspektus. Vienas i svarbiausi socialini santyki asimetrijos poymi, R.B.Edgertono nuomone, yra negalaus mogaus kompetencijos sutrikimas. Individas, kurio tradicins gyvenimikos kompetencijos (raymo, skaitymo ir pan.) yra sutrikusios, priverstas naudotis priedangomis", kad j diskredituojantys atributai tapt nematomi (pvz., nenordamas parodyti, kad nemoka skaityti, individas teisinasi pamirs akinius). ios priedangos" mogui suteikia iliuzij, kad jis gyvena normaliai. Nekompetencijos akivaizdumas yra dar skaudesnis nei protikai atsilikusiojo etiket, nes tai tiesiogiai veikia individo savs vertinim ir nurodo jo socialin nevertingum. Taigi kiekviena sunkesn gyvenimo situacija jam gali bti pavojinga. Daugelis R.B.Edgertono tirt pensionato gyventoj susirado vadinamj geradari. Btent ie geradariai padeda ligoniams slpti savo nekompetencij ir isaugoti ger savs vertinim - taip mogus nesijauia paemintas. R.B.Edgertono nurodyti geradariai padeda sukurti toki socialin aplink aplink asmenis, turinius protini sutrikim, jog pastarieji apsisaugo nuo stigmatizacijos ir nuo pagarbos sau praradimo. R.B.Edgertonas teigia, kad kiekviena visuomen susiduria su situacijomis, kurios gali atskleisti negalaus asmens nekompetencij, ir kiekviena visuomen, priklausomai nuo socialins tvarkos, pateikia skirtingus ios problemos sprendimus. Tad ir tokio individo nekompetencij gali bti suprantama tik gerai painus individo socialin ir kultrin aplink. O nekompetencijos utuavimo" svoka autorius pabria, kad stigmatizuoti individai stengiasi gyventi pagal visuomens nustatytas normas ir ubgti u aki stigmos pasireikimams. ymtieji asmenys, kaip minta, atsiduria visuomens periferijoje. Tokia socialin padtis apibriama kaip marginali*. Tam tikr socialini grupi (ir negalij) marginalumas pasiymi tuo, kad j ekonominis indlis yra nulinis (jei ne neigiamas ta prasme, jog jie, itekli poiriu, yra labiau vartotojai nei gamintojai). Paribio situacijoje atsidrusi moni socialiniai vaizdiniai yra ypa kontroversiki, nevienodi ir daugiaprasmiai, todl j dalyvavimas socialinje veikloje problematikas. Be to, apie negaliuosius istorikai susiformavo vairi mit, kurie atitinkamai formuoja iankstines nuostatas, lemia elges. Sociologijos atradim dka susiformavo poiris, kad socialinius nukrypimus kuria pati visuomen, nustatydama ir pritaikydama tam tikras socialines taisykles. Keturi esminiai postulatai apibendrina iuolaikins visuomens sociologin poir negals problematik: 1. Protinis atsilikimas yra socialinis-kultrinis konstruktas46. Be abejons, skirtumai tarp moni intelektini gebjim yra neginytini. Taiau objektyvaus protinio atsilikimo konstrukto nra, tad nra prasms mones skirstyti protikai negalius ir normalius". Tiesiog visuomenje, priklausomai nuo istorinio-kultrinio konteksto, socialini vaizdini ir sveikos ypatum, taip susiklost, kad individai, vertinami socialini norm poiriu, suskirstomi klasifikacinmis procedromis. Protinio sutrikimo

19

pranc. marge - parat, socialinis marginalumas - buvimas visuomens paratse, paribiuose. konstruktas yra tik t moni, etiketizuojani kitus, mintyse. Taiau pai negalij vaizdiniuose toki konstrukt paprasiausiai nra47. 2. Protinio atsilikimo etiket yra glaudiai susijusi su etikete arba stigma (E.Goffmanas). Negalieji, ypa turintys protini sutrikim, sudaro visuomens maum, tradicikai diskriminuojam kitos visuomens dalies. Neigiama protins negals etiket visuomenje konstruoja naujas neigiamas prasmes, mitus, stereotipus, elges. Gerai inomas visuomenje paplits mitas, kad vaiko protin negal yra asocialios eimos aplinkos rezultatas. 3. Negals asmenys atlieka tok sociumo lkesius atitinkant vaidmen, u kur jiems yra atlyginama, o u elges, perengiant i lkesi ribas, -baudiami (isipildanti pranayst) 48. Visuomen negaliesiems primeta savo stereotipikas nuostatas, demonstruoja tam tikrus lkesius, laukia atitinkamo elgesio. Ir pati socialin aplinka sudaro tokias slygas, dl kuri stigmatizuotieji negali pasielgti kitaip, nei tiktasi, todl visuomens kelta hipotez apie stigmatizuoto individo elges pasitvirtina, o vliau negalusis ir pats ima elgtis taip, kaip buvo laukta (E.Goffmanas). Negaliojo laimjimai vertinami su pernelyg akivaizdia nuostaba ir perdtu pasigrjimu. 4. Neigiam etikei tak elgesiui atskleidia specialij totalitarini institucij paplitimas tose kultrinse terpse, kur vyrauja klinikinis poiris negal. Ten negalieji atskiriami nuo eim ir apgyvendinami specialiuose internatuose ar pensionuose. Tokiose staigose sukuriamos rutinins vidaus taisykls, daranios gyvenimo slygas antimogikas. Negaliesiems formuojama vadinamoji, L.Vygotskio terminais tariant, antrin negal. Tad institucijos, kuri paskirtis yra gydyti ar globoti negalius asmenis, kuria arba net pastiprina elges, kuris tik padidina nuotol tarp negalaus asmens ir visuomens (E.Goffmanas). Negalij socialin atskirtis yra kompleksinis, ypa sudtingas reikinys, priklausantis nuo labai vairi veiksni: Socialiniai veiksniai. Beveik visose visuomense negalieji neatitiko prast, visuotinai pripaint socialini norm ir vertybi. Sutrikimai slygodavo vienok ar kitok mogaus nukrypim nuo to, kas visuomenje buvo laikoma norma (fizins ivaizdos, protinio pajgumo, elgesio taisykli, psichins sveikatos). Negalieji buvo normalij'' visuomenje izoliuoti. Visuotiniai kultriniai veiksniai. Negalij socialinis atstmimas yra bdingas graik ir romn, t.y. vakarietikai, kultrai. Dar antikos laikais, kai vyravo kno groio idealas, fizini trukum turintys vaikai buvo atskiriami nuo socialins grups. Specifiniai kultriniai veiksniai. Kiekviena socialin-kultrin aplinka kr savit negals reikmi, nebtinai neigiam, tinkl. Pavyzdiui, indn bendruomense negaliesiems bdavo skiriamas ypatingas dievikj gali turinio individo vaidmuo. Istoriniai veiksniai. Neatitinkaniojo visuomens norm atskirtis nuo antikos laik nepasikeit ir vlesniais laikais. Pakitus socialinms vertybms, atitinkamai susiformavo kitoks svetimojo supratimas. Vyraujant kno idealui, atstmimo sulaukdavo fizikai negals individai, o deklaruojant proto vertyb, nepalanki vertinim ir veiksm sulaukia intelekto sutrikim turintys individai. Psichologiniai veiksniai. Kiekvienas mogus jauia vadinamj kito" baim. Susitikdami su kitu mogumi daugiau ar maiau atpastame save. Sis atpainimas, kai, irdami kit, matome savo neigiamas savybes, gali bti psichologikai skausmingas. Susitikdami su negaliuoju pasmons plotmje pamatome" savo paties negales (archajins baims). Psichosocialiniai veiksniai. Negals stereotipai atspindi visuomens nari sitikinimus, kad negaliesiems bdingi vairs elgesio, ivaizdos ar bdo bruoai. Danai stereotipai neatitinka realybs, negalus mogus suvokiamas pernelyg ribotai. Neigiami negals stereotipai formuoja nepalankias nuostatas, kurios gali turti takos ir faktiniam elgesiui. Ekonominiai veiksniai. Negalieji dl turim sutrikim sunkiau adaptuojasi industrinje aplinkoje, nes manoma, kad j gamybinis rentabilumas neatitinka keliam reikalavim. Mitiniai veiksniai. Negals irykjimas gentyje signalizavo jai diev rstyb, psichin negal buvo siejama su antgamtiniu pasauliu. Religiniai veiksniai. Dl Senojo ir Naujojo Testamento takos susiformavo negals samprata, susijusi su kalte ir gailestingumu. Negals archajins baims: psichoanalitinis poiris vairiai aikinamos negalij socialinio atstmimo prieastys ir bdai. Pavyzdiui, dilemikas socialinis santykis su negaliaisiais aikinamas remiantis skirtingumo/panaumo konfliktu. Antropologai R.Girardas ir H.J.Stikeris49 fundamentalij monijos raid skatinania jga vadina pamgdiojim, nor bti panaiam kit. moguje slypi

20

didiulis poreikis mgdioti kit, taip pat ir noras, kad kiti j pamgdiot. mogui tiesiog gimta siekti bti panaiam kims, bti kaip kiti, pasisavinti, pasiglemti" suvalgyti" kit, jo trokimus, jo grybes, pajungti j sau. is archajinis, per imtmeius formavsis poreikis yra nukreiptas tik vieno tikslo link-tvirtinti asmenin tapatyb, savj a". Asmens tapatyb yra tam tikras giluminis jausmas priklausyti grupei, uimti viet ir atlikti joje reikming vaidmen. Btent nenordamas prarasti savojo tapatumo, kiekvienas mogus bijo to, kas yra skirtinga. I ia kyla ir kitokio mogaus baim. ie archajiniai moguje gldintys pamgdiojimo mechanizmai ikyla kaip klitys bendraujant su kitokiu mogumi, negaliu, neatitinkaniu normos, trukdo negalj priimti tok, koks jis yra. Kito mogaus somatin ar proto yda, trkumas mums neleidia siekti taip troktamo konformizmo, ms polinkio bti tokiam paiam, vienodam. Pamgdiojimas ir i jo kylanti svetimo" baim neivengiamai lemia prievart. Tam, kad visuomen isaugot stabilum, t.y. neleist kilti prievartai ir ukirst keli socialinei krizei, randamas atpirkimo oys", auka. is mechanizmas veikia kaip votuvas: atpirkimo oio" paaukojimas leidia paalinti prievart ir ilaikyti socialin status quo, pusiausvyr. Todl dl nedarbo, pavyzdiui, kalti usienieiai, dl kit nelaimi-ydai ir pan. Taiau, pasak R.Girardo, aukojimo mechanizmas ne tiek sunaikina prievart, kiek j umaskuoja. Bdinga, kad socialin grup umirta, jog jos keitimsi lemia aukos, atpirkimo oiai", kad joje gldi prievarta. iuose procesuose esmin vaidmen vaidina socialiniai draudimai, vadinamieji tabu: jie apriboja mogaus trokimus ir leidia ivengti masins prievartos, galinios suardyti visuomen i vidaus. Tenka pripainti, kad turintis negal mogus atlieka skirtingojo vaidmen. Kaip vaikas suaugusiajam, taip negalusis sveikajam yra ydos enklas, trkumas to, k mes nortume vadinti norma. Negalusis yra lyg pleitas, atveriantis ms pai netobulum. Dl tokio nepanaumo mus, ms sukurtas normas negalusis gali mums tapti atpirkimo oiu". Visuomenei aiku": btent jis, negalusis, trukdo mgdioti, bti panaiems, kurti visuotin sveik" visuomen, tobul prot, jg. Btent negalusis yra ta raktis visuomens kne, kuri trukdo jai bet kuria kaina siekti tobulumo ir susitapatinimo su vieninteliu sveikos visuomens modeliu. Sveikiems nereikia vaiko, turinio Dauno sindrom, moters be rankos, darbininko invalido veimlyje... i antropologin skirtingumo/panaumo dilem, aprayt R.Girardo ir H.J.Stikerio darbuose, patvirtina psicholog S.Freudo, C.Jungo bei RFustier50 psichoanalitins interpretacijos. S.Freudas, psichoanalizs aspektu tirdamas pirmyktes kultras bei religij, apibria atpirkimo oio" fenomen, kai vienas genties narys turi kentti u visus - taip jis ilaisvina vis gent nuo kalts jausmo. R.Fustier, analizuodamas specialj ugdym psichoanalizs poiriu, teigia, kad iekant santykio su negaliuoju sudtinga apibrti tai, kas yra kitas mogus man paiam. Kitas pasirodo vienu metu kaip panaus mane ir man svetimas. Panaus mane, nes jis yra mano Alter Ego, antrasis mano a", vien dl ms kn panaumo. Bet kitas mogus nra a", jis man svetimas, turintis savitas reakcijas, skon, kultr, ami, lyt ir visa, kas rodo ms skirtumus. Susitikimo procesas yra labai sudtingas: sutinkame pana save, savo paties atspind ir drauge nepana, skirting. is dvilypumas kelia tapatumo problem: negaliu tiksliai atsakyti klausim Kas a esu?". Vienu metu a esu panaus kit, bet kitoks. Sunku kurti tvirt identitet todl, kad kitas man demonstruoja mano vidin dvilypum {Ego ir Alter Ego, a" ir kitas"). A niekada nesu tikras savimi, kaip skirtybe nuo kito. Antrasis a" literatroje vadintas intymiuoju", kitu, kuris mane veda, mane pasta ir kur a pats blogai pastu", kitu manyje", imbecilu manyje". Taigi manyje tno kakas svetimas", kurio a nepastu, kurio atsitiktiniai pasireikimai mane stebina. C.Jungo asmenybs tyrimai papildo mint mint. Jis teig, kad asmenyb sudaro personos ir elio tapatumo archetipai. Terminu persona C.Jungas vadina kauk, kuri mogus usideda" bendraudamas su kitais monmis. elis, arba Alter Ego, yra tai, kas mumyse blogiausia ir ko nenortume turti. Kuo save labiau tapatiname su persona, tuo labiau slepiame savo el. Neatpaintas elis yra pavojingas, nes tuomet ne tik priskiriame kitiems nepageidautinas savo ypatybes, bet ir leidiame jam uvaldyti save. Tai reikia, kad susitikimas su kitu gali bti psichologikai skausmingas, kai svetimasis paadina manyje tai, kas yra uslpta, mano el, neinomj Alter Ego, sudrebina mano paties identitet. P.Fustier nuomone, ie pasmoniniai procesai akivaizds, kai tas kitas" yra vaikas, paauglys, negalusis. is daniausiai yra kitoks, nepanaus man. Tokiu atveju a j perkeliu kit, t.y. ne mano, socialin klas. Vaikas, esantis prie mane, primena mano paties vaikyst ir jos metu patirtas problemas, kurias a tariausi ess umirs ar veiks. Taip vaikas tampa grsme suaugusiojo identitetui. Suaugs mogus, bijodamas atsidurti vaiko padtyje ir siekdamas apsaugoti savo, t.y. suaugusiojo, identitet, atstumia vaik. P.Fustier nuomone, i problema dar labiau irykja specialiajam pedagogui susitikus su negaliu, ypa turiniu delinkventini problem vaiku ar paaugliu: toks dviej moni panaum ir skirtum susidrimas kelia grsm suaugusiojo identitetui. Specialiojo pedagogo pasmonje aktualizavimas jo paties vaikysts problemos. Psichoanalizs teorija teigia, kad tarpusavio sveikos procesas primena vaikysts patirt. Mokslininkai, tyrinj specialij pedagog profesines motyvacijas, paymi, kad pastarieji, nordami dirbti su negaliais vaikais, siekia, padedami savo klient", atsakyti vaikystje ikilusius klausimus. Taigi specialusis pedagogas, kiekvien dien bendraudamas su negaliu vaiku - panaiu j pat ir

21

skirtingu, - susiduria su savo identiteto problema. Dar daugiau - pedagogas sunkiai igyvena pedagogins situacijos ambivalentikum, nes tai jam pasmons lygmeniu primena t kit, Alter Ego, esant jo paties viduje. Kyla paradoksas: suaugs mogus, siekdamas kurti savo identitet, pasirenka profesij, kuri, jo manymu, pads jam suvokti, kas jis toks yra, taiau palieia silpniausi jo viet. Susidrs su agresyviu vaiko elgesiu, asmuo siekia sumainti nesaugumo jausm. Nuo to momento vaikas bus apibriamas kaip nenormalus. Dl to yra kuriamos specialios vietos, institucijos negaliems vaikams - parodoma, kad nieko bendro tarp specialiojo pedagogo ir negalaus vaiko nra. is procesas gali bti vadinamas kito mogaus atskirtimi: atstumdamas kit- silpn, agresyv ar negal - a atstumiu tai, kas yra silpna, agresyvu ar konfliktika manyje. Taiau institucionalizacijos prieastis paaikja tik suvokus ir kit aspekt: siekimas udaryti negal vaik specialisias staigas yra ne tik socialins, bet ir asmenins reintegracijos bandymas, siekimas vaik padaryti kiek manom panaesn save ir taip priartinti kito skirtingumus prie esani panaum. Du prietaringi jausmai vyrauja specialiojo pedagogo pasmonje negalaus vaiko atvilgiu: A nenoriu, kad tu btum su manimi" ir Tave ugdysiu dl tavs paties". Be to, susidaro ambivalentika situacija ta prasme, kad specialiojo pedagogo misija yra vaik ugdymas, bet jis turi bendrauti su jaunais monmis, su kuriais dirba. O atstovavimas visuomenei jam suteikia suaugusiojo status, tai, kas j skiria nuo t, kuriuos ugdo. Taiau ugdymas i principo reikalauja, kad ugdytojas bendraut su vaiku, umegzt kontakt, bt empatikas. O bti empatikam tai sijausti kito bsen, tapti iek tiek kitu mogumi. ia pedagogas praranda suaugusiojo status, jo identitetas susvyruoja, paadinus nuvertinimo, nesugebjimo, silpnumo jausmus. Pedagogo jautrumas vaikui (btina bendravimo slyga) tampa jo silpnja vieta. Bendraudamas su negaliu vaiku pedagogas, pajuts nesaugumo asmeniniam identitetui jausm, susikuria tam tikr gynybini priemoni. R.Fustier iskiria du pedagogo psichologins gynybos tipus: Psichologinio tarpasmeninio atstumo sukrimas. Pedagogas, bijodamas savyje rasti blogj kito mogaus savybi, siekia parykinti savo skirtumus nuo negalaus vaiko, sukuria didel psichologin atstum tarp savs ir vaiko. Kitas yra tik kitas, o a esu tik a. Tokia pozicija suformuoja tai, kad specialioji pedagogika tampa negals korekcijos arba ligos gydymo rankiu. Pedagoginiai santykiai darosi asimetriki, neabipusiki, nes vienas i bendravimo dalyvi duoda daugiau nei gauna (tokie santykiai dar vadinami eimininkas-vergas", gydytojas-ligonis"). Psichologinei distancijai parykinti naudojamas intelekto testas: IQ tampa didels psichologins distancijos enklu. Reikt abejoti tokio pasirinkto kelio teisingumu, nes tai, pirma, veikia specialiojo pedagogo identitet, antra, pedagogas praranda vaiko pagalbininko vaidmen. Tarpasmenini skirtum neigimas. Pedagogas, vengdamas bet kokios agresijos ar psichologins tampos, suartja su ugdytiniu, tarsi susilieja su juo. Manydamas, kad ugdymas yra svetim vaikui vertybi primetimas, pedagogas, nesutikdamas su tuo, neigia savo ir vaiko skirtumus, atranda panaum tarp jo ir savs, solidarizuojasi arba identifikuojasi su negaliuoju. Tai reikia, kad pedagogas nebra su vaiku", bet tampa vaiku". Taiau ir tokie santykiai neada skms - pedagogas nebeatlieka ugdytojo funkcijos: jis

neskatina nuomoni raikos ir j gynimo, jis nebra lygiavertis sveikos partneris, o tik jos alininkas. Panaiai sveik su negaliuoju iliustruoja J.Vanier, Arkos" bendruomeni negaliems asmenims krjas: Mano patyrimas man parod, kad negalij pyktis, j depresija, j keistas elgesys yra kvietimas juos pripainti, norjimas autentik ir tstini santyki. Sis auksmas labai danai neigirstamas. Mes nepriimame kitokio nei kiti vaiko. <...> Asmuo jau paeistu protu ir psichika sueidiamas ir savo irdyje. Jis praranda pasitikjim savimi, kuria negatyv savs vaizd: A esu niekam tiks, beprotis". J apima lidesys, jis bando patvirtinti savj a" prievarta savo ar kit atvilgiu ir dl to jis dar labiau atstumiamas. <...> Prievartos naudojimas taip pat yra kalba. i kalba ireikia frustracij, kani, bet ji taip pat yra kvietimas bendrauti. Sis kvietimas yra dviprasmikas: vaikas trokta santyki, bet kartu ir bijo j. <...> Tas, kurio savs vaizdis yra paeistas, trokta bti mylimas ir teisingai pripaintas. <....> Bet, igird j auksm ir kanias, normals" mons sutrinka, neino, kaip reaguoti".

22

ssssss

23