Salomja Nris dramatik li poet, antrosios neoromantik kartos atstov. Jos lyrika daininga bei melodinga.

. Poets eilse isakoma tai, kas be galo asmenika, patirta ir igyventa, todl jos poezij galime sieti su biografija. Analizuojamasis eilratis Akmenlis turi alt ird itin jausmingas, dramatikas, veriantis susimstyti apie gyvenim, jo trumpalaikikum. is krinys pradedamas eilutmis: Leisk man prie ugnels pasiildyt, -/ Nevaryk viekelio audras!. iuose odiuose slypi lidesys ir baim likti vienai, nalaitlei, blakomai likimo vj. Akmenlio vaizdis simbolizuoja tvirtum, stipryb, taiau kartu ir dvasios alt: Akmenlis turi alt ird-/ Ir maos nalaits nesupras. Antroji strofa pradedama gervi vaizdiu. i pauki skrydis sutapatinamas su laiku, bganiomis jaunysts dienomis. Taigi, kaip ir gervi skrydis, taip ir laikas skuba, nestovi vietoje. Lyrinis subjektas veriasi dangaus platybes, siekia geresns lemties duodamas rank dangaus erdvje skrendantiems paukiams. Tai ireikiama eilutje: Kad galiau rank joms paduot!. Taiau dangaus geresns lemties- lyriniam a pasiekti nelemta, todl jo ird aplanko: Begalin irdgla ruduo. Ruduo gamtos apmirimo metas. Vadinasi, lyrinis subjektas keniantis, igyvenantis dvasin ssting. Eilratyje jauiama paralel tarp lyrinio herojaus ir gamtos (berelio). Vtra lankstanti medel tarsi likimo siuniami smgiai, skirti lyriniam subjektui. iuos smgius be galo sunku pakelti, jie tarsi iki ems lenkia eilraio mog. Kitose treiosios strofos eilutse kalbama apie neini, i ateinanios dienos tikimasi blogiausio: iandie dar minu a tavo slenkst,-/ O rytoj tamsioji neinia. Tai tarsi ikis lyriniam subjektui, galimas susidrimas akis ak su savo baimmis. Paskutinysis posmas skamba lyg praymas vidins ilumos, prieglobsio, monikojo supratimo ir atjautos. Lyrinis subjektas trokta jaustis reikalingas, nelikti vienias gyvenimo audr skuryje. Taiau panau, jog niekas io praymo negirdi, niekas nesupranta lyrinio herojaus skaudi igyvenim. Eilraio veiksmas vyksta gamtinje, rudeninje aplinkoje, kuri taip pat atliepia lyrinio subjekto dvasin ir emocin bsen: apmirtani vilt, skaudius likimo vingius. Blstani vilt palaiko tik ugnel vilties, gyvybs simbolis. Tai taip pat rodo ir retorinis klausimas: Kas t irdgl ruden besupras?. Taiau klausim niekas negali atsakyti. iedin krinio kompozicija sustiprina nalaits bejgikumo, nesugebjimo pasiprieinti likimui jausm. Rykiausieji poets krybos bruoai jausmingumas, dramatiki igyvenimai. Lyrinis subjektas danai tapatinamas su nelaiming meil igyvenani mogaus, nalaits personaais. Btent tai atsiskleidia analizuojamajame eilratyje. Krini lyriniai herojai jauia glaud ry su gamta, jos stichijomis. Glaudus ryys su gimtja eme, prabgusiomis jaunysts dienomis lyrinio subjekto irdyje kelia ilgesio, graudulio jausm.