IAULI UNIVERSITETAS

STATYBOS ININERIJOS KATEDRA

STATYBINS MEDIAGOS
MOKOMOJI KNYGEL LABORATORINIAMS DARBAMS ATLIKTI
(PROJEKTAS)

IAULIAI, 2008

TURINYS

VADAS ..............................................................................................................................................2 1. SVARBIAUSIOS STATYBINI MEDIAG SAVYBS...................................................3 2. UOLIENOS....................................................................................................................................9 3. MEDIENA IR JOS GAMINIAI ..............................................................................................14 4. METALAI.....................................................................................................................................20 5. MINERALINS RIAMOSIOS MEDIAGOS.......................................................................27 6. MRO GAMINIAI.....................................................................................................................34 7. BETONAI IR SKIEDINIAI.....................................................................................................40 8. TERMOIZOLIACINS MEDIAGOS ...............................................................................48

VADAS
Knygels sandara tokia, kad studentai pirmiausia supaindinami su kiekvienos tiriamos mediagos gamyba, panaudojimu, ymen sistema. Tik vliau paaikinamos ir pateikiamos parametr apskaiiavimo matematins iraikos; po to trumpai idstomi galiojani Lietuvoje ir ES bandymo norm reikalavimai; pagaliau studentui nurodomos konkrei laboratorini tyrim gairs, patiems studentams patariama teisingai interpretuoti gautas tiriamo parametro vertes; kiekvieno darbo pabaigoje pateikiamas literatros sraas, kuriame vyrauja naujos galiojanios darniosios Europos ir Lietuvos normos LST EN. Autoriai pirmenyb teikia ne fiziniams ir dideli snaud reikalaujantiems darbams laboratorijoje, kurie daniausiai gamyboje nepritaikomi, bet stengiasi studentus supaindinti su mediag bei dirbini asortimentu, normine literatra, techniniais reikalavimais, i reikalavim kontrols metodais, kurie tikrai pravers dirbant visose statybos verslo srityse. Tokia laboratorini darb sistema ypa aktuali dabartiniu metu, nes tinkamo iuolaikiko statybini mediag vadovlio lietuvi kalba nra, dauguma norm paraytos anglikai, be to student savarankikam darbui skirta palyginus maai valand. Metodiniuose nurodymuose autoriai pateik ne tik naujus terminus bei matavimo vienetus, bet skliausteliuose ra ir kitus ginytinus ar anksiau vartotus terminus. Tai padeda studentams geriau suvokti nagrinjam tem, ypa jei jis teturi galimyb skaityti tik seniau ileistus vadovlius ar kit literatr. Dert susitaikyti su mintimi, kad specialistui teks mokytis vis gyvenim, taigi ir iame leidinyje pateikta dabar galiojanti mediaga ateityje gali bti keistina. T slygoja stiprjanti Europos Sjunga bei bendr dokument visoms jos alims nenutrkstantis krimas. Knygel para U Statybos ininerijos katedros lektor Loreta Kelpien ir docentas Mykolas Pelika.

1. SVARBIAUSIOS STATYBINI MEDIAG SAVYBS 1.1. Tankis

Tankis yra mediagos trio vieneto mas. Kadangi tos paios mediagos, pavyzdiui medio plau plokts ar smlis gali bti vairi tanki, todl vieno odio tankis nepakanka. Be to pastaruoju laiku intensyviai keitsi ir dar vis keiiasi techniniai terminai, todl vartojami papildomi odiai, pavyzdiui: piltinis tankis, savitasis tankis, sausasis tankis, kondicionuotas tankis, trio mas, lyginamasis svoris, specifinis svoris, bruto tankis, neto tankis ir kt. Net normose yra keistin tankio termin. Siekdamas teisinti tinkamus terminus bei su jais supaindinti studentus, anksiau buvusius bei keistinus termin sinonimus pateikiu skliausteliuose. Statybos ininieriams labiausiai reikalingos ios tankio atmainos: natralusis tankis, absoliutusis tankis, piltinis tankis. Natralusis tankis (tankis, trio mas, trio tankis) yra natralaus bvio mediagos trio vieneto mas, t.y. parodo aptariamos mediagos esam tank. Jis apskaiiuojamas i iraikos: m = (1.1) V ia: mediagos natralusis tankis, g/cm3; m mediagos bandinio mas, g; V natralaus bvio mediagos bandinio (akivaizdusis, bruto) tris, cm3. Daugumoje galiojani standart angl ir lietuvi kalba natralusis tankis ireikiamas tik vieno odio terminu tankis, kai kuriuose dviem odiais: akivaizdusis (tariamasis) tankis. Taiau vokiei, prancz, rus kalbose aptariamos tankio atmainos terminas susideda i dviej odi, kuri teisingas lietuvikas vertinys autoriaus nuomone yra natralusis tankis. Pagal natraliojo tankio reikmes daug statybini mediag (pavyzdiui: lengvasis betonas, mediena, keraminiai gaminiai) yra grupuojamos tankio klases, kuri ymjime turt bti simbolis D ir arabiki skaiiai, nurodantis tankio reikm kg/dm3 arba Mg/m3. Bet koks gaminio ar mediagos parametras turi bti nustatomas grietai prisilaikant galiojani norm. Jau prie 15 met ms alyje pradti kurti Lietuvos standartai LST bei pradtos teisinti Europos Sjungos normos EN. Nors natralusis tankis yra visiems lengvai suvokiama savyb, taiau kiekybinei jo vertei nustatyti dert pasinaudoti daugybe norm, pavyzdiui [3-12]. Kai tiriamas dideli gabarit gaminys, tai i jo ipjaunami bandymo normose nurodyt matmen bandiniai, kitais atvejais bandinys yra visas dirbinys, pavyzdiui keramin plyta [6,7]. tai termoizoliacini ploki bandiniai [8] turt bti kuo didesni, nes padidt tankio verts tikslumas; medio droli, plau, ploki ir skyd tankiui tirti rekomenduojama ipjauti 5050t mm (t plokts storis) bandinius [4]; sukietjusio betono tankiui naudotini [10, 11] ne maesni kaip 0,785 dm3 trio bandiniai; autoklavinio akytojo betono tankiui naudotini [5] ne maesni kaip 0,5 dm3 trio bandiniai; betono miinio tankiui nustatyti naudotini ne maesnio kaip 5 dm3 talpos matavimo indai, o kontroliuojant betono miinio tank statybos aiktelje leistini ir maesns talpos indai [9]; apvaliajai medienai rsto skersmens 75 mm storio diskai [12] . Bandini mas m prastai nustatoma sveriant tiksliomis elektroninmis svarstyklmis: normose daniausiai tikslumas bna nurodomas arba gramo dalimis (pavyzdiui 0,1g), arba procentais nuo visos bandinio mass (pavyzdiui 0,5 %). Daniausiai nustatomas 105C 5C temperatroje idiovint (saus) bandini natralusis tankis, nors kai kuri mediag bandinius reikia kondicionuoti, t.y. kelias paras palaikyti madaug 20C temperatros ir 65% oro santykinio drgnio aplinkoje. Taisyklingos geometrins formos bandini triai V apskaiiuojami pagal bandini matmenis, kuriuos normose prastai rekomenduojama matuoti 0,1-1 mm tikslumu. Akmens, betono, keramikos gamini natraliajam tankiui nustatyti rekomenduojama bandinius sverti ne sausus, bet prisotintus vandeniu, ir ne tik ore, bet ir panardintus vanden [10,11]. Pastarasis veiksmas atliekamas sveriant hidrostatinmis svarstyklmis (1.1 pav.). Bandinio natraliojo trio ssaja su jo mase ore bei vandenyje pagrindiama Archimedo dsniu: panardintas skyst knas palengvja tiek, kiek sveria jo trio uimamas skystis. Todl iuo atveju bandinio tris apskaiiuojamas pagal iraik:

V =
ia:

m w m w.w

(1.2)

V bandinio tris, cm3; mw prisotinto vandeniu bandinio mas ore, g; mw.w prisotinto vandeniu ir panardinto vandenyje bandinio mas, g; w vandens tankis (20C vandens tank galima prilyginti 1 g/cm3). Kai norima nustatyti tank mediagos, kurios negalima prisotinti vandeniu bei bandinys yra netaisyklingos formos, tai bandinio paviri galima padengti ilydytu parafinu ir j tr galima nustatyti pagal iraik: mp m V = m p m p.w (1.3)

ia:

V netaisyklingos formos bandinio tris, cm3; mp parafinu padengto bandinio mas, g; mp.w parafinu padengto bandinio mas vandenyje, g; m neparafinuoto bandinio mas, g; p parafino tankis, 0,93g/cm3.

1.1 pav. Hidrostatins svarstykls Kai gaminys, pavyzdiui plytos, turi kiaurymes bei skyles gaminio viduje, imas ar spaudus paviriuje, tai natraliajam tankiui apibdinti silomi du terminai: neto tankis ir bruto tankis [6,7]. ia neto tris apskaiiuojamas atmetant vis kiaurymi bei im, kuri nenumatoma upildyti skiediniu, tr. Bruto tris apskaiiuojamas pagal iorinius matmenis ir neskaitomas tris tik t kiaurymi, skyli bei im, kurias numatoma upildyti skiediniu. Kitaip sakant, bruto tankis atitinka gaminio (iuo atveju plytos) natralj tank, o neto tankis atitinka anksiau vartot svok mediagos (iuo atveju keramins uks) natralusis tankis. Pastarosios svokos galt bti taikytinos visiems gaminiams, turintiems tutumas, skyles, imas ar kiaurymes. Absoliutusis tankis (savitasis tankis, tikrasis tankis, lyginamasis svoris) yra absoliuiai tankios mediagos (be por ir tutum) trio vieneto mas. Jis apskaiiuojamas i iraikos: m a = (1.4) Va ia: a mediagos absoliutusis tankis, kg/m3;

5 m mediagos bandinio mas, kg; Va absoliuiai tankios mediagos bandinio tris, m3. Tik nedaugelis mediag (stiklas, metalai, plastmass, kai kurios gilumins uolienos) neturi por, todl j absoliutusis tris prilygsta natraliajam triui. Tiriama mediaga sugrdama (galima ir sumalti) labai dispersikus miltelius ir daroma prielaida, kad juose por arba nelieka, arba jas upildys skystis. Milteli tr Va lengviausia nustatyti La atelje triamaiu pagal skal ant siauro kolbos kaklelio, nes supylus 10 g milteli kolb ir sudarius vakuum, por nebelieka, taigi ibalo kolboje tris padidja tiek, kiek uima milteliai [26]. Milteli (10 g) tr taip pat galima nustatyti sveriant piknometr du kartus: pirm kart upildius distiliuotu vandeniu piknometr iki brknelio ant jo kaklelio; antr kart subrus miltelius ir pylus distiliuoto vandens iki brknelio. Absoliutusis tankis skaiiuojamas i iraikos: m w (1.5) a = m w + m m w .m ia: m milteli mas, prastai m = 10 g; mw vandens piknometre mas, g; mw.m vandens su milteliais piknometre mas, g; w vandens tankis, normose rayta jo vert: v = 0,998 g/cm3, nors praktikuose darbuose galima skaii apvalinti ir naudoti v = 1 g/cm3. Piltinis tankis yra biri mediag, laisvai supilt normini tri matavimo indus, trio vieneto mas. Jis nustatomas pagal [27] ir apskaiiuojamas pagal 1-ojo laboratorinio darbo 1.1 iraik. Normini ind talpa V parenkama pagal granuli stambum ir gali bti 1 dm3 (1 litras) kai didiausias granuli matmuo iki 8 mm, 5 dm3 kai granuli stambumas iki 16 mm.

1.2. Drgnis
Gaminyje esanio laisvo vandens santykinis kiekis vadinamas drgniu (drgnumu, drgme). Masinis drgnis apskaiiuojamas i iraikos: m m W= w 100 (1.6) m ia: W bandinio drgnis (masinis drgnis), %; mw drkusio bandinio mas ore, g; m idiovinto (sauso) bandinio mas, g. Pagal daugum norm gaminio drgniui nustatyti tinka tokie patys bandiniai, kaip ir nustatant natralj tank. Pjautinei medienai drgnio nustatymo metodika pateikta [13-14]. Diovinimo krosnelje turi bti palaikoma madaug 105C temperatra (jei ji nekenkia mediagai), o bandiniai joje laikomi tol, kol mass pokytis per kelias valandas nevirija 0,1 g, t.y. diovinimas tsiamas tol, kol bandiniai tampa sausi.

1.3. Stipris
Mediag bei gamini stiprio patikr gali atlikti tik iai veiklai atestuotos laboratorijos bei atestuoti darbuotojai, nes nuo patikros rezultat priklauso ne tik pastato konstrukcij, bet ir moni sauga. Todl btina ne tik inoti, bet ir bandyti mediagas grietai laikantis EN reikalavim. vairioms statybinms mediagoms taikomos skirtingos j stiprio gniudant bandymo normos, pavyzdiui [15-21]. Jose nurodomos svarbiausios bandymo slygos: bandini pamimo vietos ir kiekis, bandini dydiai, j paviri ploktumo parametrai, bandinio centravimo btinyb, apkrovimo greitis, bandymo trukm ir kt. Iors apkrov veikiamame elemente sukeliami tempiai (tempimai), kuri dydis prilygsta jgai, veikianiai ploto vienet. Gniudomasis stipris (stipris gniudant, stiprumas gniudant) yra didiausi normaliniai tempiai centrikai gniudomame neklumpaniame bandinyje jo irimo metu. is stipris apskaiiuojamas i iraikos:

6
Fmax (1.7) A ia: fc gniudomasis stipris, MPa; c,max didiausi gniudymo tempiai irimo momentu, MPa; Fmax didiausia (suirimo) jga, MN; A bandinio skerspjvio plotas, m2. Kadangi bandinio matmenys daniausiai yra matuojami milimetrais, o bandymo pres skalse jga daniausiai ireikiama niutonais, todl stipri matavimo vienetas netgi normose daniausiai yra ne Pa ar MPa, bet niutonas kvadratiniam milimetrui (N/mm2). Pravartu atsiminti: 1 MPa = 1 N/mm2 = 10 kg/cm2. Ainio gniudymo schema pateikta 1.2 paveiksle. f c = c ,max =

F A=ab c b a 1.1 F

pav. Ainio gniudymo schema

Gniudomajam stipriui nustatyti naudojami tokie bandiniai: - tikri gaminiai tiriant plytas [16], blokus, keramines plyteles ir kitus maus gaminius; - 10 ir 15 cm briaunos kubeliai tiriant betonus [20]; - 50 50 t mm ar 100 100 t (t plokts storis) tiriant termoizoliacines ploktes [17]; - realaus skerspjvio cilindrai ar prizms, kuri auktis 6 kartus didesnis u maesnj skerspjvio matmen tiriant apvalij ir pjautin medien [20]. Apkrovos didjimo greiiai taip pat yra skirtingi, o mint mediag suirimas turt bti pasiektas per 20 300 s. Kai kurioms mediagoms labai svarbu inoti j stipr tempiant. Pastarojo bandymo metodika detaliau bus nagrinjama 4-ame laboratoriniame darbe. Dl gana sudting bandymo tempiant slyg, kartais reglamentuojamas tik mediag stipris lenkiant, nes tok bandym yra lengviau atlikti (toks bandymas bus 3-ame laboratoriniame darbe). Be to konstrukcini gamini technini reikalavim normose danai reglamentuojamos ne stiprio vidutins verts, bet charakteristiniai stipriai. Charakteristinis stipris yra maesnis u stiprio vidutin vert, apskaiiuojamas matematins statistikos metodais ir yra tokios verts, kad j ar didesn stipr turt 95% bandini. Kadangi studentai dar nra susipain su matematins statistikos pagrindais, todl charakteristini stipri apskaiiavimas neatliekamas.

1.4. ilumins savybs

Mediagos ilumos laidumo koeficientas (savitasis iluminis laidis) skaitine verte prilygsta ilumos srautui, pratekaniam per 1m2 paviriaus plot, kai temperatra per 1m mediagos stor pakinta 1C (1K). prastai is koeficientas ymimas simboliu , kai kuri mediag jo apytiksls verts pateiktos 1.1 lentelje, kit mediag - [24] . Kuo mediagos didesnis, tuo didesni ilumos srautai perduodami per vienod matmen gaminius. Parametrui nustatyti naudotina sudtinga aparatra, tyrimas reikalauja dideli laiko snaud, nes ildant bandin i vienos puss turi isivystyti stacionarus ilumos srautas per j [22]. Tik tada matuojamos bandinio paviriaus temperatros bei pratekanios ilumos srautas. Statybos ininierius galt visada inoti nors 1.1 lentelje pateikt mediag apytiksles ilumos laidumo koeficient vertes.

7 Gaminio ar atitvaros ilumin vara apibdina ne mediagos, bet dirbinio ar net visos atitvaros ilumos pralaidum. Vienalyio (homogeninio) gaminio ilumin vara apskaiiuojama i iraikos: t R= (1.8)
R gaminio ilumin vara, m2K/W; t gaminio storis (matmuo lygiagretus ilumos srauto krypiai), m; ilumos laidumo koeficientas, W/(mK). Danai nevienalytms (nehomogeninms) mediagoms bei gaminiams (mrui, langui, durims) bandymais nustatomos ilumins varos [23]. Tada pasinaudojant io darbo 1.8 iraika galima bt apskaiiuoti (danai tai nebtina) gaminio ilumos laidumo koeficient . Iki 1990 m. Lietuvoje statyt nam laukuj sien ilumin vara buvo madaug 0,8 m2K/W. Pagal iuo metu galiojant Statybos technin reglament [25] nam laukuj sien ilumin vara turt bti ne maesn kaip 5 m2K/W. Mediagos savitoji ilumin talpa (ilumins talpos koeficientas, specifin iluma) savo skaitine verte parodo ilumos kiek, suvartojam 1 kg mediagos temperatrai pakelti 1C. Gaminio ilumin talp galima apskaiiuoti i iraikos: Q = c m T (1.9) ia: Q ilumin talpa (suvartotos ar atiduotos ilumos kiekis), kWh; c savitoji ilumin talpa, Wh/(kgK); m mediagos mas, kg; T temperatros mediagoje pokytis, C ar K.

ia:

1.A lentel. Mediag iluminiai parametrai Mediaga Parametras Natralusis tankis , kg/m3 ilumos laidumo koeficientas , W/mK Savitoji ilumin talpa c, Wh/(kgK) ilumos imlumo koeficientas S, W/(m2K) Mineralin vata, putplastis 30 0,04 0,33 0,4 Mediena 500 0,13 0,44 4,1 Akytasis betonas 500 0,20 0,28 2,0 Keraminis mras 1400 0,60 0,28 9,0 Normalusis betonas 2400 2,00 0,28 18,0

Tiek metodinje, tiek norminje literatroje, taip pat ilumos skaitikliuose ilumos kiekis yra ireikiamas vairiais matavimo vienetais, todl pravartu atsiminti tokias j ssajas: 1 kWh = 3,6 MJ = 0,86 Mcal. 1.A lentels duomenys akivaizdiai rodo, kad nam vienalyts laukujs sienos neteiktinos, nes mro ar normalaus betono sien storiai bt dideli, o sienos vien i putplasio ar mineralins vatos sienos nesugebt atlaikyti jas veikiani apkrov. Todl iuolaikini nam laukujs sienos btinai turi bti daugiasluoksns: vienas sluoksnis turi sugebti atlaikyti apkrovas, antras sumainti ilumos srautus, treias nepraleisti garo, ketvirtas sumainti vjo skvarb, penktas apdailinti pavirius, visi kartu sumainti triukmo lyg patalpose. Atitvaros ilumin inercija D charakterizuoja elemento geb per trump laik sukaupti bei atiduoti ilumin energij. Kai patalpos atitvaros pasiymi didele ilumine inercija, tai bna lengviau patalpoje nuolatos palaikyti pastov mikroklimat: pavyzdiui iem per atvert orlaid ar duris tekjusio alto oro ilum greitai sugert atitvaros ir patalpos oro temperatra nedaug tepaemt. Daniausiai ilumin inercija apskaiiuojama kaip atitvaros ilumins varos ir ilumos imlumo koeficiento S sandauga: pageidautina, kad D vert bt ne maesn kaip 4. Taiau didele

8 koeficiento S verte pasiyminios mediagos neteiktinos grindims: gyvenamj patalp grind dangos ilumos imlumas turi bti ne didesnis kaip 12 W/(m2K).

Literatra
1. Asta Kiait, Romualdas Maiulaitis, Ramun urauskien ir kt. Statybins mediagos. Laboratoriniai darbai. Vilnius: Technika, 2006, 111 p. 2. Arnas Aleksandras Navickas, Gintautas Skripkinas, Ramnas Geys. Mediagotyros ir statybini mediag laboratoriniai darbai. Mokomoji knyga. Kaunas: Technologija, 2001, 109 p. 3. Ramun urauskien, Digita Nagrockien, Romualdas Maiulaitis ir kt. Statybins mediagos. Laboratoriniai darbai. Vilnius: Technika, 2004. 106 p. 4. LST EN 323:1999 lt. Medienos skydai. Tankio nustatymas. 1999, 7 p. 5. LST EN 678:2000 lt. Autoklavinio akytojo betono tankio nustatymas. 2000, Vilnius, 5 p. 6. LST EN 772 4:2000 lt. Mro gamini bandymo metodai. 4 dalis. Gamtinio akmens mro gamini savitojo tankio, tankio bei tikrojo ir tariamojo poringumo nustatymas. 2000,Vilnius, 8 p. 7. LST EN 772 13:2003 lt. Mro gamini bandymo metodai. 13 dalis. Mro gamini (iskyrus gamtinio akmens) neto ir tariamojo (bruto) sausojo tankio nustatymas. 2003, Vilnius, 8 p. 8. LST EN 1602+AC:1998 lt. Statybins termoizoliacins mediagos. Tankio nustatymas. 1998, Vilnius, 5 p. 9. LST EN 12350-6:2003 lt. vieio betono bandymas. 6 dalis. Tankis. 2003, Vilnius, 8 p. 10. LST EN 12390 7:2003 lt. Betono bandymas. 7 dalis. Betono tankis. 2003, Vilnius, 9 p. 11. LST EN 12390 7:2003/AC : 2005 lt. Betono bandymas. 7 dalis. Betono tankis. 2005, V., 2 p. 12. LST EN 14251:2004 en. Apvalioji statybin mediena. Bandymo metodai. 2004, Vilnius, 12 p. 13. LST EN 13183-1:2003 lt. Pjautins medienos bandinio drgnis. 1 dalis. Drgnio nustatymas diovinimo metodu. 2003, Vilnius, 5 p. 14. LST EN 13183-1:2003/AC:2004 LT Pjautins medienos bandinio drgnis. 1 dalis. Drgnio nustatymas diovinimo metodu. 2004, Vilnius. 15. LST EN 679:2006 lt. Autoklavinio akytojo betono gniudomojo stiprio nustatymas. 2006, Vilnius, 7 p. 16. LST EN 772 1:2003 lt. Mro gamini bandymo metodai. 1 dalis. Stiprio gniudant nustatymas. 2002, Vilnius, 11 p. 17. LST EN 826:1998 lt. Statybins termoizoliacins mediagos. Stiprio gniudant nustatymas. 1998, Vilnius, 12 p. 18. LST EN 1015 11:2004 lt. Mro skiedinio bandymo metodai. 11 dalis. Sukietjusio skiedinio stiprio lenkiant ir gniudant nustatymas. 2004, Vilnius, 11 p. 19. LST EN 1052 1:2000 lt. Mro bandymo metodai. 1 dalis. Stiprio gniudant nustatymas. 2000, Vilnius, 10 p. 20. LST EN 12390 3:2003 lt. Betono bandymas. 3 dalis. Bandini stipris gniudant. 2003, Vilnius, 16 p. 21. LST EN 1745:2002 en. Mras ir jo gaminiai. Projektini ilumini veri nustatymo metodai. 2002, Vilnius, 65 p. 22. LST EN ISO 8990:1999 lt. Termoizoliacija. Nuostoviojo ilumos perdavimo savybi nustatymas. Saugiosios kartos ir kalibruotos ds metodai (ISO 8990:1994). 1999, Vilnius, 25 p. 23. LST EN 12667:2002 en. ilumins statybini mediag ir gamini savybs. ilumins varos nustatymas apsaugotos kartosios plokts ir ilumos srauto matuoklio metodais. Didels ir vidutins ilumins varos gaminiai. 2002, Vilnius, 53 p. 24. STR 2.01.03:2003. Statybini mediag ir gamini ilumini technini dydi deklaruojamosios ir projektins verts. Vilnius, 2003, 23 p. 25. STR 2.05.01:2005. Pastat aitvar ilumin technika. Vilnius, 2005, 105 p. 26. LST EN 1936:2000 en. Gamtinio akmens bandymo metodai. Savitojo tankio, tankio bei tikrojo ir tariamojo poringumo nustatymas. 2000, Vilnius, 9 p. 27. LST EN 1097-3:2002 lt. Upild mechanini ir fizikini savybi nustatymo metodai. 3 dalis. Piltinio tankio ir tutymtumo nustatymas. 2002, Vilnius, 14 p.

2. UOLIENOS 2.1. Kolekcij analiz

Statybini mediag laboratorijoje yra sukaupta daug uolien ir mineral kolekcij, pavieni uolien pavyzdi, daug dui su mineral kietumo pagal Mos rinkiniais. Laboratorinio darbo metu studentas privalo kruopiai perirti esamas kolekcijas, labiausiai kreipiant dmes ias uolien savybes: natralj tank, kietum pagal Mos, ivaizd, spalv, spindes, struktr, chemin atsparum druskos rgties tirpalui. Darbo gynimo metu studentas turi mokti identifikuoti dstytojo nurodytas uolienas, ypa greitai privalo atpainti naudojamas statyboje bei gaminant statybines mediagas, taip pat randamas Lietuvoje uolienas ir mineralus. Studentai laboratorini darb ssiuvinyje turi aprayti dstytojo pateiktas uolienas. Aprae turi bti isamiai apibdintos svarbiausios uolien savybs, j kilm, nurodyt uolien telkini vietos Lietuvoje, panaudojimas statyboje ir statybini mediag gamyboje, tikslinga paminti Lietuvoje veikianias ir uolienas kaip aliav naudojanias statybini mediag mones, aprayti i uolien perdirbimo technologinius ypatumus, a perspektyvines panaudojimo statyboje bei kitose srityse galimybes. Galima naudotis bet koki leidimo met statybini mediag, geologijos, ininerins geologijos vadovliais, kit universitet ar buvusi mokslo tiriamj institut metodine bei moksline mediaga. ems plutoje slgsanios mediagos vadinamos uolienomis. Kai kurios yra labai paprasti cheminiai junginiai (kvarcas SiO2, geleies rda Fe2O3, klintys CaCO3 ir kt.) bei grynuoliai (deimantas amorfin C, auksas, siera ir kt.), taiau daugiausiai paplit sudtingi mineraliniai junginiai (baltas molis kaolinitas Al2O32SiO2 2H2O, biotitas K(MgFe)3(AlSi3O10)(OHF)2 ir kt.). Statybos ininieriams labiausiai suprantama uolien klasifikacija pagal kilm (2.1 pav.) ir daniausiai tenka susidurti su nuosdinmis uolienomis, kadangi Lietuvoje kitos uolienos slgso gana giliai. Nuosdins uolienos susiformavo po globalinio ems atalimo periodo bei paskutini ledyn, palikusi ms respublikos teritorij prie 12-14 tkst. met. Joms priklauso ne tik masyvios pakankamai kietos uolienos, bet ir birios, pavyzdiui vairs gruntai, statyboje panaudojami kaip pastat pagrindai. I 2.1 paveikslo matyti, kad Lietuvos teritorijos paviriuje esanias nuosdines uolienas patogu skirstyti 3 grupes: a) mechanikai suardytos uolienos (rieduliai, vyras, smlis, molis); b) i anksiau tyvuliavusi jr vandens ikrit nuosdomis chemogenins uolienos (gipsas, anhidritas, dolomitas); c) i jros vandenyje gyvavusi organizm fitoplanktono, viagyvi, kriaukleli susidar organogenins nuosdos (klintys, kreida, diatomitas, opoka). I mint nuosdini uolien tik anhidritas galt tikti apdailos plytelms, bet jis Kauno Prien zonoje slgso 50-100 m. gylyje, todl gali bti panaudotas tik po keli deimtmei. Mineralinms riamosioms mediagoms gaminti panaudojamos ios uolienos: gamtinis gipsas statybiniam gipsui bei kitiems gipso riikliams; klintys orinms kalkms; klintys ir molis portlandcemeniui; opoka kaip aktyvs priedai visiems riikliams. Norint atskirti vizualiai panaias uolienas klintis ir gips, reikt jas paveikti 10% HCl tirpalu klintys putoja, o gipsas nereaguoja.

10

UOLIENOS
MAGMINS Masyvios
Gelmins (intruzins): granitas, sienitas, dioritas, gabras Isiliejusios (efuzins): porfyras, trachitas, andezitas, diobazas, bazaltas

NUOSDINS Mechanins
Birios: vyras, natrali skalda, smlis, molis Susicementavusios: smiltainiai, konglomeratai, brekija

METAMORFINS
Gneisas, molio skalnai, marmuras, kvarcitas

Chemogenins
Gipsas, anhidritas, dolomitas, magnetitas, klintys, limonitas

Vulkanins
Puriosios: vulkaniniai pelenai, vulkaniniai smliai, pemza Susicementavusios: tufai, vulkanin lava

Organogenins
Klintys, kriauklainis, mergeliai, kreida, diatomitas, trepelis, opoka, durps

2.1. pav. Uolien klasifikacijos pagal kilm schema Pastat apdailai panaudojamos ir magmini bei metamorfini uolien plytels, statybiniams metalams gaminti naudojamos metal rdos, todl studentai privalo identifikuoti ir iems tikslams naudotinas uolienas, susipainti su j apdorojimo bei perdirbimo ypatumais.

2.2. Uolien savybs

Absoliutusis tankis tiraimas sumalus uolien iki milteli [26] ir apskaiiuojamas pagal 1.5 iraik. O rezultatai suraomi 2.1 lentel. Natralusis tankis apskaiiuojamas pagal 1.1 skyrelyje pateikt metodik, t.y. primirkius bandin, [3, 5] ir apskaiiuojamas pagal 1.2 iraik. Portumas (poringumas, akytumas) yra por trio ir natralaus bvio mediagos trio santykis [3, 5]. Jis apskaiiuojamas i iraikos:

11

P = 1 (2.3) 100 a ia: P portumas, %; natralusis tankis, kg/m3; a natralusis tankis, kg/m3. Gniudomasis stipris nustatomas bandant gamtinio akmens 70 mm ar 50 mm briaunos kubus [4]; apkrova prese didinama 1 MPa/s greiiu; stipris apskaiiuojamas pagal 1.5 iraik. Bandymo rezultatai raomi 2.2 lentel.

2.3. Birij uolien savybs

Piltinis tankis yra biri mediag, laisvai supilt normini tri matavimo indus, trio vieneto mas. Jis nustatomas pagal [2] ir apskaiiuojamas pagal 1.1 iraik. Normini ind talpa V parenkama pagal granuli stambum ir gali bti 1 dm3 (1 litras) kai didiausias granuli matmuo iki 8 mm, 5 dm3 kai granuli stambumas iki 16 mm. Tutymtumas (tutumingumas) yra tutymi tarp granuli trio ir natralaus bvio mediagos trio santykis [2], kur paprasiau apskaiiuoti i iraikos: p 100 T = 1 (2.4) ia: T tutymtumas, %; p piltinis tankis, kg/m3; natralusis tankis, kg/m3. iame darbe upildo natralusis tankis normose [3] vardintas daleli tankis. Kadangi io darbo 2.2 skyrelyje buvo nagrinta ta pati, tik masyvi uoliena, todl upildo daleli tankio reikm i naujo nenustatinjama. Granuliometrin sudtis granuli pagal stambum santykinis kiekis, ireiktas ibir per apatinius sietus (nagrinjamo sieto atvilgiu) masi suma procentais. Upildai betonams ir skiediniams ymimi simboliais d/D. ia: d maiausios granuls matmuo, mm; D didiausios granuls matmuo, mm. Pavyzdiui, betono stambusis upilas gali bti paymtas, pavyzdiui 4/16 ar 2/8; smulkusis upilas 0/4 ar 0/2; mirusis (stambiojo ir smulkiojo miinys) 0/8 ar 0/16. vairioms reikmms skiriamo upildo granuliometrins sudties bandomoji dala (kiekis) pagal [7, 8] turt bti ne maesnis kaip: - 2,6 dm3 (litrai) kai upildo daleli stambumas iki 16 mm; - 0,6 dm3 (litrai) kai upildo granuli stambumas iki 8 mm; - 0,2 dm3 (litrai) kai upildo stambumas iki 4 mm. Tiriama pagal [1] pateikt metodik: - didjania akui matmen seka vienas ant kito udedami standartiniai sietai: 0,063; 0,125; 0,25; 0,5; 1; 2; 4; 8; 16; 32 mm; - upildo bandomoji dala sijojama per visus sietus; - pasveriamos upildo liekanos gramais ant atskir siet ir rezultatai raomi 2.3 lentel; - apskaiiuojamos dalins liekanos ant atskir siet procentais; - visos ibiros per bet kur siet apskaiiuojamos kaip liekan, esani ant smulkesni siet (u nagrinjam siet), suma procentais, rezultatai raomi 2.3 lentel. vairioms reikmms naudojamam upildui keliami skirtingi reikalavimai [7, 8]. tai betonui tinkamo miraus upildo (vyro) 0/8 granuliometrin sudties linija turt bti tarp nubrt 2.2 paveiksle lautini linij. Ibir i 2.3 lentels verts atidedamos 2.2 paveiksle ir konstatuojama upildo betonui gaminti kokyb. Jeigu esamo upildo kokyb pagal granuliometrin sudt netenkina [7,8] reikalavim, tai btina keisti granuli santykin kiek daniausiai imetant kuri nors vis frakcij ar jos dal. 2.3 lentels deinje pusje dert rayti pagerintos kokybs upildo parametrus, imetus studento nuoira pai parankiausi frakcij (upildo dal tarp dviej gretim siet). iuo atveju absoliutin liekana gramais ant imetamos frakcijos sieto prilyginama nuliui, o ant kit siet ilieka nepa-

12 kitusios. Santykins liekanos ant siet procentais bei ibiros pagerintame upilde lyginant su natraliuoju jau pasikeiia, nes 100% prilyginama ne pradin 1 kg mas, taiau tik likusioji be iimtos frakcijos upildo dalis.
100

80

60

40

20

0 0,063 0,125 0,25 0,5 1 2 4 8 16

Siet kvadratini akeli plotis, mm

2.2 pav. Betono miriojo upildo 0/8 granuliometrin sudtis: itisins linijos pagal normas [7], brknin pagal sijojimo duomenis. Pagal smulkeli (daleli ibyrani per 0,063 mm akeli siet) kiek betono upildai skirstomi ias kategorijas: - f3 kai ibir per 0,063 mm siet kiekis 3%; - f10 kai ibir per 0,063 mm siet kiekis 10%; - f16 kai ibir per 0,063 mm siet kiekis 16%; - fs kai ibir per 0,063 mm siet kiekis s > 16% ir deklaruojamas upildo tiekjo. Jei betono gamintojas turi galimyb gauti atskirai stamb ir smulk upild, tai j kokyb tikrinama pagal norm [7] reikalavimus. Dert inoti, kad EN reglamentuoja tik kelet parametr, susijusi su upild betonui granuliometrija. tai Vokietijos normos DIN 1045 yra gerokai grietesns: betonui upildai skirstomi pagal granuliometrin sudt grupes A, B, C (plaiau bus nagrinjama 7-ame laboratoriniame darbe). Ypa svarbi smulkaus bei dispersiko upildo atskir frakcij sudtis, kai jis naudojamas skiediniams [8]. Didiausias smulkeli kiekis skiedinio upilde bei upild skiediniams kategorijos pateiktos 2.A lentelje. 2.A lentel. Smulkeli kiekio ribos Didiausias ibir per 0,063 mm akeli siet kiekis mass % Upildo skiediniuose, kuri kategorija stambumas, mm 1 2 3 4 0/1 3 5 8 30 0/2 3 5 8 30 0/4 3 5 8 30 0/8 3 5 8 11

Ibir masi suma, %

5 > 30 -

13 1 kategorijos skiediniai naudotini ilyginti grindims, injektuoti kiaurymes, remontuoti vairius pavirius; su 2 kategorijos - vidaus ir iors tinkui; 3 kategorijos mrui; 4 kategorijos mrui i skaldyt uolien. Kontroliuojant pateikto smlio granuliometrin sudt, studentai privalo upildyti 2.4 lentel. Smlio granuliometrin sudt normos [8] leidia ireikti smulkumo moduliu, kuris apskaiiuojamas i iraikos: L4 + L2 + L1 + L0.5 + L0.125 FM = (2.5) 100 ia: Li liekan suma (ant i-ojo sieto ir aukiau esani siet), %.

Literatra
1. 2. 3. 4. 5. 6. 7. 8. LST EN 933-1:2002/A1:2005 en. Upild geometrini savybi nustatymo metodai. 1 dalis. Granuliometrins sudties nustatymas. Sijojimo metodas. 2005, Vilnius, 4 p. LST EN 1097-3:2002 lt. Upild mechanini ir fizikini savybi nustatymo metodai. 3 dalis. Piltinio tankio ir tutymtumo nustatymas. 2002, Vilnius, 14 p. LST EN 1097-6+AC:2003/A1:2005 en. Upild mechanini ir fizikini savybi nustatymo metodai. 6 dalis. Daleli tankio ir mirkio nustatymas. 2005, Vilnius, 5 p. LST EN 1926:2000 en. Gamtinio akmens bandymo metodai. Stiprio gniudant nustatymas. 2000, Vilnius, 14 p. LST EN 1936:2000 en. Gamtinio akmens bandymo metodai. Savitojo tankio, tankio bei tikrojo ir tariamojo poringumo nustatymas. 2000, Vilnius, 9 p. LST ISO 6782:1995 lt. Betono upildai. Piltinio tankio nustatymas. 1995, Vilnius, 4 p. LST EN 12620:2003/AC:2005 lt. Betono upildai. 2005, Vilnius, 49 p. LST EN 13139+AC:2004 lt. Skiedinio upildai. 2004, Vilnius, 33 p.

14

3. MEDIENA IR JOS GAMINIAI 3.1. Apvalioji mediena

Apvalioji mediena yra miko produkcija, kuras ir medienos pramons aliava, pagaminta i nupjaut medi stieb. Stiebas yra antemin medio dalis, be ak ir virns, tik nuo kelmo nupjautas ir nugentas kamienas. Apatin sustorjusi jo dalis vadinama kambliu. 3.A lentel. Lietuvoje auganios ir statybose naudojamos medienos rys bei ypatumai [1,2,12]. Apytikslis Stipris gniudant Medienos kodas Sausos medienos brandaus medio iilgai pluot, pagal [12] tankis, kg/m3 Medio ris amius, m MPa Apibdinimas PNSY 100 480 51 Puis
Gerai auga liesoje smlingoje emje. Mediena minkta, sakinga, mao akotumo, rausva balana, rievs rykios, gausu sakataki (todl atspari puvimui), nelanksti (todl nepatartina naudoti lenkiamiems elementams).

PCAB Egl

70

420

47

Smliuose ir pelkse skursta, neatspari utertam orui. Mediena kvepia terpentinu, nra branduolio, maiau sakinga u puies, rievs ne tokios rykios, balana gelsva, lankstesn nei puis.

LADC Maumedis uolas Uosis Beras Drebul Juodalksnis QCXE FXEX BTXX POTL ALGL

100 120 100 60 40 60

700 655 645 620 465 495

68 60 62 58 45 41

Kasmet ruden meta spyglius. Mediena kieta, sakinga, stipri, atspari drgmei, rykios rievs, sunkiai apdirbama, danai persimeta ir skilinja, atveama Lietuv. Mediena kieta, graios tekstros, balana baltai gelsva, rykiai matomi erdies spinduliai, branduolys rusvas, patvari ore, emje ir ypa vandenyje (nors ten bdama pajuoduoja). Mediena kieta, beveik nematomi erdies spinduliai, rykios metins rievs, balana balkva, branduolys viesiai rusvas, greitai pna keiiantis drgmei. Mediena minkta, sunkiai irimi spinduliai bei metins rievs, nra branduolio, balana balta, atspari smgiams, greitai pna. Minkta lengva mediena, nematomos metins rievs, silpna, lengvai mirkoma, dega be suodi (todl tinka degtukams). Mediena minkta ir lengva, silpna, greitai skyla.

Kamienas yra ta stiebo dalis, pagal kuri vertinamas dar nenukirstas medis. prastai kamienas supjaustomas tam tikro ilgio dalis rstus, kuri kodavimo sistema pateikta 3.2 lentelje. Pavyzdiui, perkant puinius 3 m ilgio ir 25 cm storio rstus, apskaitos dokumentuose reikt rayti: puis Lod2b. ia raid (enklas) L su skirtingais skaiiais reikia rst ilgi grup, o raid d su atitinkamais skaiiais skersmen grup. Pagal paaid ir yd tip (kirmgrauos, puviniai, drevs, vijumas, akotumas, nuoalo bei divimo plyiai ir kt.) bei j kiek mediena skirstoma klases: A (aukiausios kokybs), B, C, D. Rsto gale daugumoje medienos ri galima pamatyti ankstyvosios (auganios pavasar) bei vlyvosios medienos rieves, nuo kuri kiekio ir tarpusavio santykio priklauso daug savybi. Kuo daugiau yra vlyvosios medienos, tuo mediaga tankesn, stipresn, maiau brinksta, atsparesn puvimui. Mediena susideda i 50% anglies, 43% deguonies, 6% vandenilio, kurie sudaro junginius: celiulioz, lignin, hemiceliulioz, higroskopin (chemikai suritj) vanden ir kitus.

15 3.B lentel. Rst kodai Kodas pagal ilg Kodas Ilgis, m <3 L0 3,1 6 L1 6,1 13,5 L2 > 13,5 L3 Kodas pagal skersmen Kodas Vidutinis skersmuo, cm < 10 d0 10 19 d1 20 29 d2 30 39 d3 40 49 d4 50 59 d5 > 60 d6

Medienos laisvasis drgnis gali bti vairus, jis gali greitai kisti ir todl inotini tokie terminai: mirkusi mediena kai drgnis virija 100%; vieiai nukirsta 50-100%; orasaus 15-20%; sutartinio drgnio 12%, sausa 0%. Kai mediena ilg laik bna vienodo oro drgnio aplinkoje, tai joje susidaro pusiausvyrasis medienos drgnis, kurio verts bna: 8-10% - esant 40% santykiniam oro drgniui; 12-14% - esant 70% santykiniam oro drgniui. Rst drgniui bei tankiui nustatyti ipjaunami madaug 7,5 cm ilgio bandiniai-diskai. Lenkiamajam medienos stipriui nustatyti naudojami rstai, kuri ilgis yra madaug 20 kart didesnis u skersmen [11], taigi keli metr ilgio rstai. Bandymo schema pateikta 3.1 paveiksle. dnom / 2 6 dnom F/2 6 dnom dnom F/2

l = 18 dnom 3.1 pav. Bandymo schema apvaliosios medienos lenkiamajam stipriui nustatyti Apvaliosios medienos gniudomasis stipriui iilgai pluot nustatyti i rsto ipjaunami madaug 6 kartus u skersmen ilgesni bandiniai [11]. Akcentuoju: medienos bandymo europins normos ymiai skiriasi nuo tarybini (pagal pastarsias pakako 20x20x30 mm dydio bandini). Studentai privalo susipainti su laboratorijoje esania medienos pavyzdi kolekcija, turi sugebti identifikuoti dstytojo pateiktos ir Lietuvoje plaiai naudojamos medienos pavyzdius bei laisva forma aprayti pateiktos medienos savybes.

3.2. Statybini konstrukcij mediena

ios grups gaminiai yra taai, taeliai bei lentos, daniausiai staiakampio skerspjvio, skirti gaminti vientisosioms ir klijuotosioms laikanioms konstrukcijoms. Medienos fizins ir mechanins savybs tikrinamos pagal [8]. Bandini skerspjvis turi prilygti statybins konstrukcijos skerspjviui, o j ilgis priklauso nuo tiriamos savybs: - tankiui, drgniui, gniudomajam stipriui iilgai pluot nustatyti naudojami bandiniai 6 kartus ilgesni u maesnj skerspjvio matmen; - lenkiamajam stipriui nustatyti naudojami bandiniai 20 kart ilgesni u skerspjvio aukt. Gniudom bandini galai turi bti glotns, plokti ir statmeni bandinio vertikaliai aiai. Apkrova didinama taip, kad bandinys suirt per (300 120) sekundi. Gniudomasis stipris apskaiiuojamas pagal iraik:

16
Fmax (3.1) A ia: fc gniudomasis stipris, kg/cm2; Fmax suirimo jga, kg; A skerspjvio plotas, cm2. Statybinei medienai, kaip ir kitoms laikanij konstrukcij mediagoms, tikrinami ne vidutiniai, bet charakteristiniai parametrai. Pastarieji yra maesni u vidutinius ir daniausiai apskaiiuojami 95% pasikliovimo tikimybe. Medienos charakteristini stipri ir tanki kai kurios reikms [7] pateiktos 3.C lentelje. Silytina sidmti, kad 3.C lentelje pateiktos stipri reikms yra apie 2 kartus maesns u vidutines, pateiktas 3.A lentelje. Be to, medienos stipriai tempiant ir gniudant iilgai pluoto yra beveik vienodi, taiau tempiant skersai pluot mediena yra ymiai silpnesn nei gniudant skersai pluot. fc =

3.C lentel. Charakteristiniai vientisosios medienos parametrai Kai kurios stiprio klass Parametras spygliuoiams lapuoiams C14 C24 C50 D30 D50 Lenkiamasis stipris, MPa 14 24 50 30 50 Tempiamasis iilgai pluot 8 14 30 18 30 stipris, MPa Tempiamasis skersai pluot 0,4 0,5 0,6 0,6 0,6 stipris, MPa Gniudomasis iilgai pluot 16 21 29 23 29 stipris, MPa Gniudomasis skersai pluot 2,0 2,5 3,2 8,0 9,7 stipris, MPa Charakteristinis tankis, kg/m3 290 350 460 530 650 3 Vidutinis tankis, kg/m 350 420 550 640 780

D70 70 42 0,6 34 13,5 900 1080

3.3. OSB plokts

Pastaruoju metu statyboje labai paplito OSB plokts. Tai medio smulkini ploki atmaina, standarte [3] pavadinta orientuotosios skiedrant plokts. Yra siloma od skiedrantai keisti skiedreles. Skiedrels matmenys prastai bna apie 100 20 0,6 mm. Ioriniuose sluoksniuose jos daniausiai bna labiau prisotintos klijais ir orientuotos iilgai plokts, kituose sluoksniuose idstytos skersai plokts ar kitomis kryptimis. 3.D lentel. OSB ploki techniniai reikalavimai Ploki Savyb storis, mm OSB/1 Naudojimo aplinka 6 25
sausa, neveikiant apkrovoms

Ploki tipas OSB/2 OSB/3

sausa, neveikiant apkrovoms drgna, neveikiant apkrovoms

OSB/4
drgna, veikiant didelms apkrovoms

Ibrinkis, % 6 25 25 20 6 10 20 22 Lenkiamasis iilgai plokts 11 18 18 20 stipris, MPa 19 25 16 18 Pastaba: drgna aplinka ia suprantama iki 85% santykinis oro drgnis, galimas tik kelias savaites per metus.

15 12 22 30 20 28 18 26 o didesnis kaip 85% drgnis

17 Pagal naudojimo slygas gaminamos keturi tip OSB plokts, kuri svarbiausi parametrai pateikti 3.D lentelje. Gaminamos 6 25 mm storio plokts, leistina lifuot ploki storio nuokrypa 0,3 mm, nelifuot 0,8 mm. Atkreiptinas dmesys tai, kad auktesni tip OSB plokts pasiymi didesniu stipriu bei maesniu ibrinkiu. Be to dl iilgins skiedreli orientacijos lenkiamasis stipris iilgai plokts yra beveik 2 kartus didesnis u stipr lenkiant skersai plokts. OSB ploki tankiui nustatyti naudojami 50 50 t mm bandiniai (t plokts storis). Tankio nustatymo metodika idstyta 1.1 skyrelyje. Storio ibrinkis nustatomas pagal [6] pateikt metodik: i dideli matmen plokts ipjaunami 50 50 t mm bandiniai; imatuojamas saus bandini storis t; bandiniai panardinami vanden vertikalioje padtyje taip, kad vandens sluoksnis virum bandini bt ne maesnis kaip 25 mm; po 24 h mirkymo bandiniai iimami i vandens ir imatuojamas j storis t1. Bandini ibrinkis apskaiiuojamas pagal iraik: t t G= 1 (3.2) 100 t ia t sauso bandinio storis, mm; t1 imirkyto bandinio storis, mm; G ibrinkis per 24 valandas, %. Bandymo rezultatai suraomi 3.2 lentel.
Lenkiamasis stipris (stipris lenkiant) didiausi normaliniai tempiai skerspjvio krate sijos suirimo momentu. Veikiant lenkimo momentui sijoje sukeliami normaliniai tempiai, kurie skerspjvio auktyje pasiskirsto pagal tiesin funkcij (3.2 pav.) ir apskaiiuojami i iraikos: M b = y (3.3) I ia: b normaliniai tempiai bet kuriame pagal aukt skerspjvio take, MPa; M lenkimo momentas nagrinjamame sijos skerspjvyje, MNm; I skerspjvio inercijos momentas X aies atvilgiu, m4; y tako, kuriame skaiiuojami tempiai, nuotolis nuo skerspjvio svorio centro, m.

X y b

3.2 pav. Normalini tempi pasiskirstymas lenkiamos sijos skerspjvyje Kaip matyti i 3.2 paveikslo, normaliniai tempiai ties skerspjvio svorio centru yra lygs nuliui, o didiausi skerspjvio kratuose. OSB plokts lenkiamasis stipris nustatomas lenkiant bandinius, kuri matmenys: ilgis (20t 5), plotis 50 mm ir storis t [4]. Bandymo schema pateikta 3.3 paveiksle.

18 F

150,5

300,5

l1/2 l1 l2 3.3 pav. Medio ploki bandymo lenkiant schema Lenkiamasis stipris bandant OSB pagal 3.3 paveiksle pateikt schem apskaiiuojamas i iraikos:
3 Fmax l1 2bt2 ia: fb lenkiamasis stipris, kg/cm2; Fmax suirimo jga, kg; l1 tarpsnis (tarpatramis, anga), cm; b bandinio plotis, cm; t bandinio storis (skerspjvio auktis), cm. Bandymo rezultatai raomi 3.3 lentel. fb = (3.4)

3.4. Medio droli plokts

ios ries plokts priklauso smulkini ploktms, kurios gaminamos kartai presuojant speciali medienos droli, pjuven ir sintetini klij miin (anksiau buvo ymimos MDP). Pagal [5] reglamentuojami plokiojo presavimo ploki 7 tipai (3.E lentel), i j populiariausios P1 ir P2. Ploki matmenys nra grietai reglamentuojami, o j storis daniausiai yra apie 10 20 mm, nors numatyta galimyb gaminti net storesnes nei 40 mm ploktes. I 3.E lentels matyti, kad auktjant 13 20 mm storio plokts tipui, didja lenkiamasis stipris ir maja ibrinkis. Be to kuo storesns plokts, tuo maesnis bna j ibrinkis bei lenkiamasis stipris. i ploki lenkiamojo stiprio bei ibrinkio nustatymo metodikos tokio paios kaip ir OSB ploki, todl konkreius laboratorinius tyrimus galima bt atlikti, jei tokie tyrimai bt aktuals daugumai grups student.

3.E lentel. Medio droli ploki tipai, naudojimo slygos bei reikalavimai ploktms Naudojimo slygos Maiausias Plokts tipas lenkiamasis stipris, aplinka apkrovos MPa sausa negalimos 11,5 P1 sausa negalimos 13 P2 drgna negalimos 14 P3 sausa veikia 15 P4 drgna veikia 16 P5 sausa veikia didels 18 P6 drgna veikia didels 20 P7

13 20 mm storio Didiausias ibrinkis per 24 h, %

nereglamentuojamas nereglamentuojamas

14 15 10 14 8

19

3.5. Medio plau plokts

Plau plokt yra 1,5 mm ir storesn laktin mediaga, pagaminta i medienos pluoto, kuris kaitinamas ir plokiai presuojamas. Plauai daniausiai sulimpa dl klijuojani medienos komponent savybi, nors kartais gali bti naudojami ir sintetiniai riikliai. Gaminamos i tip plokts: - HB kietosios plokts, prastai j tankis didesnis kaip 900 kg/m3; - MB vidutinio kietumo ir 400 900 kg/m3 tankio plokts; - SB minktosios plokts, kuri tankis 230 400 kg/m3; - MDF sausosios gamybos plokts. Statyboje plaiausiai naudojam kietj plauo ploki (anksiau jas sutrumpintai ymdavo kietos MPP) parametrai pateikti 3.F lentelje [9,10]. Atkreiptinas dmesys didesn HB tipo ploki lenkiamj stipr lyginant su OSB bei P tipo ploktmis, nes plauai atlieka gerai inkaruotos armatros funkcij. 3.F lentel. Kietj 3,5 5,5 mm storio medio plau ploki kai kurie parametrai Didiausias storio Maiausias lenkiamasis Tipas Naudojimo aplinka ibrinkis, % stipris, MPa sausa 30 30 HB drgna 20 32 HB.H iorje 10 35 HB.E sausa, esant apkrovoms 30 32 HB.LA drgna, esant apkrovoms 15 36 HB.LA1 drgna, esant didelms apkrovoms 15 42 HB.LA2 Leistina HB ploki storio nuokrypa yra 0,3 mm, kiti j parametrai kontroliuojami pagal tas paias normas, kaip ir ms tirtos plokts OSB. Pravartu inoti, kad i medio plau, smulkini ir suklijuot taeli gaminama labai daug iame darbe neaptart gamini: medienos skydai SWP, melaminu padengti (taurinti) medienos skydai MFB, klijuotos medienos konstrukcijos, termoizoliaciniai gaminiai WF ir kiti.

Literatra
eslovas Jakimaviius. Medienotyra. Kaunas: Technologija, 2002, 271 p. Antanas Morkeviius, Bronislovas Papreckis. Mediena ir jos gaminiai. Vilnius: Senoja, 2004, 238 p. LST EN 300:1999 en. Orientuotosios skiedrant plokts (OSB). Apibrimai, klasifikacija ir techniniai reikalavimai. 1999, Vilnius, 19 p. 4. LST EN 310:1999 lt. Medienos skydai. Tamprumo modulio lenkiant ir stiprio lenkiant nustatymas. 1999, Vilnius, 7 p. 5. LST EN 312:2004 lt. Smulkini plokts. Techniniai reikalavimai. 2004, Vilnius, 18 p. 6. LST EN 317:1999 lt. Smulkini ir plau plokts. Plokts storio ibrinkio po mirkymo vandenyje nustatymas. 1999, Vilnius, 5 p. 7. LST EN 338:2004 lt. Statybin mediena. Stiprumo klass. 2004, Vilnius, 9 p. 8. LST EN 408:2006 lt. Medins konstrukcijos. Statybin mediena ir klijuotoji sluoksnin mediena. Kai kuri fizikini ir mechanini savybi nustatymas. 2006, Vilnius, 29 p. 9. LST EN 622-1:2005 lt. Plau plokts. Techniniai reikalavimai. 1 dalis. Bendrieji reikalavimai. 2005, Vilnius, 9 p. 10. LST EN 622-2:2005 lt. Plau plokts. Techniniai reikalavimai. 2 dalis. Reikalavimai kietosioms ploktms. 2006, Vilnius, 15 p. 11. LST EN 14251:2004 en. Apvalioji statybin mediena. Bandymo metodai. 2004, Vilnius, 12 p. 12. LST EN 13556:2004 en. Apvalioji ir pjautin mediena. Europoje naudojamos medienos nomenklatra. Vilnius, 2004, 103 p. 1. 2. 3.

20

4. METALAI 4.1. Plien ir gamini rys

Auktakrosnje lydant geleies rd akmens anglies (tiksliau kokso) aplinkoje, aizdre susidaro geleies ir anglies lydinys ketus, kuriame bna 2 6% anglies. Vliau lydant ket Marteno krosnyse, elektrinse voniose ar konverteriuose, anglies kiekis deguonies pagalba sumainamas iki 0,05 2%, t.y. pagaminamas plienas. Kai ketus auta ltai, anglies didioji dalis isiskiria grafito grdeliais, io ketaus lio spalva yra pilka, jis minktesnis, todl vadinamas pilkuoju arba grafitiniu ketumi; plaiausiai naudojamas statyboje. Kai i auktakrosns ileistas ketus atauta greitai, lydinyje vyrauja cementitas Fe3C kieiausias ir trapiausias junginys; io ketaus lio spalva yra balta, jis tinka tik plieno gamybai, todl pavadinimas turi sinonimus: baltasis, perdirbamasis, cementitinis, smulkiakristalinis ketus . Pagal chemin sudt plienai skirstomi: angliniai ir legiruoti. anglinius plienus nevedami legiruojantys metalai arba j kiekis nevirija 1%, be to maaangliniuose plienuose anglies kiekis nevirija 0,2%, o daugiaangliuose gali siekti net 1,5%. Legiruotj plien sudtyje gali bti iki keliolikos procent kitoki metal (chromo, nikelio, mangano), suteikiani plienams pageidaujam savybi. Legiruotiems plienams priklauso spyruokliniai, rankiniai, nerdijantys plienai, taip pat gelbetoniui armuoti naudojama temptoji armatra. Pagal panaudojim, termin ar mechanin plien apdorojimo bd plienai ymimi pradedant raidmis [15]: S konstrukcinis plienas (statybinis), P plienas slginiams indams, L plienas magistraliniams vamzdynams, E plienas grdinamoms main detalms, B armatrinis plienas, H altai valcuotas didelio stiprumo laktinis plienas, skirtas altajam tampavimui, D laktinis plienas, skirtas altajam tampavimui, C plienas altai valcuotiems gaminiams, X gaminiams, kuri valcavimo slygos nenurodytos, M elektrotechninis plienas. Nors standartai [1, 4] numato, kad gelbetonio armatra turt bti ymima simboliu H, taiau kol kas prastos armatros plienai ymimi su simboliu S. Statyboje naudojami plienai turi tenkinti [2, 3] reikalavimus, kai kurie i j pateikti 4.A lentelje. 4.A lentel. Konstrukcinio statybinio plieno (esant storiui 16 mm) mechanins savybs Maiausias takumo Tempiamasis stipris, Maiausia ribin Plieno ymuo stipris, MPa MPa itsa, % Nelegiruotasis plienas 185 290 540 16 S 185 235 360 510 24 S 235 275 410 580 21 S 275 355 470 680 20 S 355 450 550 720 17 S 450 Plienas su dideliu takumo stipriu 460 550 720 17 S 460 500 590 770 17 S 500 960 980 1150 10 S 960

21 4.A lentels duomenys rodo, kad statyboje naudojami plienai gali bti ir labai minkti, pavyzdiui, S 185 (atitikt Rusijoje gaminam plien CT 0), ir pakankamai stiprs S 360 (atitikt rusik BCT 5). Statybiniai rankiai (ments, plaktukai, lautuvai) gali bti gaminami i anglini grdint bei i legiruotj plien. Legiruoto plieno cheminiai ymenys, pavyzdiui, X20Cr13 reikia, kad jis gali bti panaudotas bet kaip valcuojamiems gaminiams, o jo sudtyje yra 0,20% anglies ir 13% chromo (atitikt rusik 20X13 plieno ymen). Plieno gaminiai ymimi simboliais: FL laktiniai valcuoti gaminiai, B riniai valcuoti gaminiai bei profiliuoiai, W viela, C liejiniai, TS besiliai vamzdiai, TW virintiniai vamzdiai. Po i simboli gali bti nurodytas terminio apdorojimo bdas iais simboliais: N normalizuotas, M termomechanikai apdorotas, Q termikai gerintas, L galintis dirbti, esant emai temperatrai. Konstrukciniai plienai daniausiai jungiami suvirinant vairiais elektrodais tam tikrose aplinkose (tik minktieji maaangliai plienai gerai virinasi oro aplinkoje, kitiems patartinos argono, anglies dvideginio aplinkos ir terminiai apdorojimai) bei suvirinant kontaktiniu bdu: jungiamieji elementai suspaudiami, per juos leidiama maos tampos, bet stipri elektros srov, kuri kontakto zonoje ilydo metal. Galimyb suvirinti plienus ireikiama ekvivalentiniu suvirinamumo koeficientu, kuris apskaiiuojamas i iraikos [3]: Mn Cr + Mo + V Ni + Cu C eq = C + + + (4.1) 6 5 15 ia lotynikomis raidmis nurodyt metal kiekis pliene, %. Esant Ceq > 0,5 plienai blogai virinami, kai Ceq 0,2 plienai labai gerai virinami elektrodais oro aplinkoje. Studentai turi iaikinti dstytojo pateikt plien sudt, suvirinamumo koeficient, o rezultatus rayti 4.1 lentel.

4.2. Plieno bandymas tempiant

Bandymas tempiant plieno bandinius turi bti atliekamas laikantis [8] reikalavim. Bandiniai i stor plieno gamini turi bti su specialios formos iplatjusiais galais, skirtais bandiniui uinkaruoti preso griebtuose. Juost, lakt, profiliuoi bei armatros bandini formos pavaizduotos 4.1 paveiksle. ia pateiktiems bandiniams matavimo bazs l0 ilgis prastai bna 100 mm, o proporcingiems bandiniams jis priklauso nuo skerspjvio formos ir matmen [8]. Rumbuotos ar su spaudais armatros skerspjvio plot galima nustatyti i jau inomos tankio iraikos: m m = = ; (4.2) V Al ia: plieno tankis, 7850 kg/m3; m bandinio mas, kg; l bandinio ilgis, m; A bandinio skerspjvio plotas, m2. I 4.2 iraikos iskaiiuoto skerspjvio ploto nesunku apskaiiuoti slygin (nominalj) apvalaus strypo skersmen d. Centrikai tempiamame elemente veikiantys tempiai apskaiiuojami i formuls: F t = (4.3) A t tempimo tempiai, MPa; F ain jga bandinyje (lygi preso skalje rodomai jgai), MN; A bandinio skerspjvio plotas, m2.

ia:

22

l0 4.1 pav. Metal tempiamieji bandiniai Takumo stipris (takumo riba) fy yra tempiai, kuriems esant pasireikia didels plastins deformacijos (pasireikia takumo bvis: nekeiiant jgos ar tempi dydio, bandinys vis ilgja). Jis apskaiiuojamas pagal i (4.3) ivest iraik: Fy fy = y = (4.4) A Tempiamasis stipris (trkimo stipris, stiprumo riba) fu yra didiausi tempiai prie pat nutrkstant bandiniui. Jis apskaiiuojamas pagal iraik: F f u = u = max (4.5) A Santykin bandinio deformacija apskaiiuojama pagal iraik: l = (4.6) l0 ia: santykin deformacija (daniausiai bedimens vieneto dalimis, nors didels deformacijos gali bti ireikiamos %); l tempiamo strypo ruoo ilgio pokytis, mm; l0 pasirinkto matavimo ruoo ilgis, mm. Minktieji plienai turi akivaizdi takumo aiktel bandymo metu susidarant bv, kuriam esant bandinys ilgja, taiau jga ir tempimai ilieka tokie patys. Tikslus plieno deformacij tempiant pokytis reikalingas nubrti diagramai, tamprumo (Huko) moduliui bei kitiems parametrams nustatyti. Charakteringa minktj maaangli plien tempimo diagrama pateikta 4.2 paveiksle. Plieno kokyb pagal jo deformacijas gamyboje daniausiai nustatoma apskaiiuojant ribin its pagal formul: l l = 1 0 100 (4.7) l0 ia:

ribin itsa, %;
l0 matavimo bazs ilgis pradedant tempimo bandym, mm; l1 matavimo bazs ilgis nutraukus bandin ir suglaudus abi jo dalis, mm.

23 tempis , MPa

tempiamasis stipris fu takumo stipris fy

takumo deformacijos

tamprioji zona

takumo zona

tamprioji plastin zona

Deformacija (itsa) , mm

4.2 pav. Minktj plien tempimo diagrama Egzistuoja ssaja tarp plieno takumo stiprio ir ribins itsos: kuo plienas stipresnis, tuo itsa yra maesn (4.A lentel). Prie statant bandin tempimo pres, ant bandinio paviriaus, nepaeidiant jo skerspjvio, kas 10 mm uneamos yms, reikalingos nustatyti ribinei itisai. Po to bandinio galai patikimai uspaudiami preso griebtuose; apkrova didinama pastoviu apkrovos arba deformacijos greiiu, daniausiai 6 60 MPa/s. Takumo jgos vert nesunku pastebti pagal jgos rodykls preso skalje akivaizd judesio greiio sumajim ar net visik rodykls judesio nebuvim. Strypo nutrkimo metu jgos dydis skalje maja, taiau tempiamj stipr reikia apskaiiuoti pagal pai didiausi bandymo metu ufiksuot jgos vert. Nutrkusio bandinio galai suglaudiami, nuo trkio vietos beveik simetrikai abi puses parenkamos yms, tarp kuri yra 10 tarpeli. Pradinis i 10 tarpeli ilgis daniausiai yra 100 mm, o suglaudus nutrkusio bandinio galus l1. Laboratorini bandym rezultatai raomi 4.2 lentel.

4.3. Aliuminis ir jo lydiniai

Aliuminis gaminamas lydant aliuminio rd boksit. Statyboje grynas aliuminis nenaudojamas, o tik jo lydiniai. 4.B lentel. Aliuminio lydini apdorojimo ir gamini ymenys Lydiniai ymuo Apdorojimo apibdinimas ymuo be papildomo apdorojimo F EP atkaitintas ET kietintas deformavimu H PL kaitra (termikai) apdorotas tirpaluose W SEP kaitra (termikai) apdorotas pertempimu T ER/B DT FO SH ST

Gaminiai Asortimentas presuotieji profiliuoiai presuotieji vamzdiai plokt paprastai presuoti profiliuoiai presuotieji strypai/luitai trauktieji vamzdiai kaltiniai laktas juosta

24 Statyboje naudotin aliuminio lydini specifikacijoje taikomi ie ymenys: AW aliuminio lydinys, o po brknelio esantys arabiki skaiiai ireikia koduot lydinio sudt. Kai kurios lydini sudtys ir i j gaminami gaminiai pateikti 4.C lentelje. ia skaiiai po legiruojani metal simboli parodo j kiek procentais lydinyje. 4.C lentel. Aliuminio lydini ir gamini ymenys Lydinio ymuo skaiiais cheminiais simboliais EN AW-3103 EN AW-Al Mn1 EN AW-5083 EN AW-Al Mg4,5Mn0,7 EN AW-5052 EN AW-Al Mg2,5 EN AW-5454 EN AW-Al Mg3 Mn EN AW-5754 EN AW-Al Mg3 EN AW-6060 EN AW-Al Mg Si EN AW-6061 EN AW-Al Mg Si Cu EN AW-6063 EN AW-Al Mg0,7 Si EN AW-6082 EN AW-Al Si1 Mg Mn EN AW-7020 EN AW-Al Zn4,5 Mg Cu

Gaminio ymuo SH, ST, PL, ET SH, ST, PL, ET, SEP, ER/B, DT, FO SH, ST, PL SH, ST, PL SH, ST, PL, FO ET, EP, ER/B, DT SH, ST, PL, ET, EP, ER/B, DT ET, EP, ER/B, DT SH, ST, PL, ET, EP, ER/B, SH, ST, PL, ET, SEP, ER/B, DT

Plaiausiai statyboje laikanioms konstrukcijoms naudojam aliuminio lydini reikalavimai yra pateikti 4.D lentelje [11]. 4.D lentel.Aliuminio gamini (lakt, juost, ploki) kai kurios mechanins savybs Maiausias Storis, mm Tempiamasi slyginis Lydinys Grdinimas s stipris fu, takumo nuo iki MPa stipris f0,2, MPa H14 0,2 25 120 140-180 EN AW-3103 H16 0,2 4 145 160-200 H12 0,2 4 160 210-260 EN AW-5052 H14 0,2 2 180 230-280 O/H111 0,2 8 85 215-275 EN AW-5454 H24/H34 0,2 25 200 270-325 O/H111 0,2 100 80 190-240 EN AW-5754 H24/H34 0,2 25 160 240-280 O/H111 0,2 50 125 275-350 EN AW-5083 H24/H34 0,2 25 250 340-400 T4 0,4 12,5 110 205 EN AW-6061 T6 0,4 12 240 290 T4 0,4 12 110 205 EN AW-6082 0,4 6 260 310 T6 6 12,5 255 300 T6 0,4 12,5 350 EN AW-7020 280 T651 12,5 40 350

Ribin itsa , % 2 1-2 4-8 3-4 12-18 4-8 12-18 6-10 11-16 4-8 12-18 6-10 12-14 6-10 9 7-10 8-9

Maiausias slyginis takumo stipris f0,2 tai itempis, kuriam esant liekamoji plastin deformacija yra lygi 0,2%. Atkreiptinas dmesys 4.D lentelje pateiktus palyginti nemaus aliuminio lydini stiprius (nors pats aliuminis yra gana minktas), ribins itsos ssaj su gaminio apdorojimo bdu (atleist lydini ribin itsa gali viryti 10%, o grdint bei stiprint vos 2-4%).

25 Aliuminio kokybini mechanini parametr kontrol vykdoma pagal [10], bandini forma pateikta 4.3 paveiksle.
200 50 R 12,5 50 b = 12,5

20

t l0 =50

4.3 pav. Tempiamo bandinio i aliuminio lydini forma Laboratorini dstytojo pateikt aliuminio bandini tyrim rezultatai raomi 4.3 lentel.

4.4. Kiti metalai

Ketus tarpinis plieno gamybos produktas, turintis 26% anglies. Statyboje naudojamas pilkasis bei kalusis ketus. Pagal [12] pilkasis ketus (piius) ymimas raidmis GJL ir skaiiais, reikianiais tempiamj stipr MPa. Plaiausiai naudojamas ketus GJL-250 (atitinka rusik ket C 25). Kalusis ketus yra atleistas pilkasis ketus, bet j iploti kalant negalima, nes sutrupt. Populiari santechnikoje kaliojo ketaus mark GJMB-300-6 (rusikas atitikmuo K 30-6): paskutinis skaiius nurodo ribin its procentais. Varis ir jo lydiniai. Grynas varis daniausiai naudojamas elektrotechnikoje bei santechninje rangoje. Statyboje naudotinos dvi vario lydini atmainos: bronza ir alvaris [14, 15]. Populiarios bronzos lydiniai ymimi simboliais CuPb20Sn5 (rusikas atitikmuo 525). alvaris po keleri naudojimo met pradeda aliuoti, nors pirmin jo spalva yra gelsvai raudona. Populiaraus alvario ymenys CuZn31Sn1, skaiiai rodo cinko ir alavo kiek procentais (rusikas atitikmuo 62-1). Indams gaminti naudojamas vario ir aukso lydinys melchioras. Cinkas statyboje daniausiai naudojamas plienini vamzdi bei dtini gelbetonio detali antikorozinei apsaugai; daniausiai paviriai apipurkiami cinko milteliais, reiau naudojamas galvaninis dang rengimo metodas. Cinas yra lydmetalis, susidedantis i cinko ir alavo. Spalvotieji metalai yra brangesni u juoduosius (plien ir ket), taiau yra ir ymiai atsparesni agresyvioje aplinkoje. Todl dabartiniu metu kai kurios metalins konstrukcijos yra plakiruotos viduje prastas plienas, o paviriuje plonas atspari legiruot plien ar vairaus atspalvio spalvotj metal lydinio sluoksnis. Atsparios metal galvanins dangos statyboje bna tik ant dekoratyvini apdailos element, o buitiniuose prietaisuose tokios dangos labai paplit, metalizuojamos net ir plastmasins detals.

LITERATRA
1. LST EN 10020:2000 en. Plieno ri apibrimas ir klasifikavimas. 2000, Vilnius, 34 p. 2. LST EN 10025-2:2005 en. Kartai valcuoti konstrukcinio plieno gaminiai. 2 dalis. Nelegiruotojo konstrukcinio plieno technins tiekimo slygos. 2005, Vilnius, 34 p. 3. LST EN 10025-2:2005/AC:2005 de. Kartai valcuoti konstrukcinio plieno gaminiai. 2 dalis. Nelegiruotojo konstrukcinio plieno technins tiekimo slygos. 2005, Vilnius. 4. LST EN 10027-1:2005 lt. Plien ymjimo sistemos. 1 d. Plieno marks. 2005, Vilnius, 25 p. 5. LST EN 10027-2:1997 en. Plien ymjimo sistemos. 2 dalis. Skaitin sistema. 1997, Vilnius, 10 p.

26 6. LST EN 10080:2006 lt. Armatrinis plienas. Suvirinamasis armatrinis plienas. Bendrieji dalykai. 2006, Vilnius, 65 p. 7. LST EN ISO 377:2000 en. Plienas ir plieno gaminiai. Pavyzdi ir bandini atrinkimo vieta ir paruoimas mechaniniams bandymams (ISO 377:1997). 2000, Vilnius, 20 p. 8. LST EN 10002-1:2003 en. Metalai. Tempimo bandymas. 1 dalis. Bandymo metodas aplinkos temperatroje. 2003, Vilnius, 56 p. 9. LST EN 10025-1:2004 en. Kartai valcuoti konstrukcinio plieno gaminiai. 1 dalis. Bendrosios tiekimo slygos. 2004, Vilnius, 33 p. 10. LST EN 485-2:2004 en. Aliuminis ir aliuminio lydiniai. Laktai, juostos ir plokts. 2 dalis. Mechanins savybs. 2004, Vilnius, 49 p. 11. LST EN 15088:2006 en. Aliuminis ir aliuminio lydiniai. Konstrukciniai statini gaminiai. Technins kontrols ir tiekimo slygos. 2006, Vilnius, 29 p. 12. LST EN 1561:2001 lt. Liejininkyst. Pilkasis ketus. Vilnius, 20 p. 13. LST EN 1562:2003 lt. Liejininkyst. Kalusis ketus. Vilnius, 11 p. 14. LST EN 1057:2006 en. Varis ir vario lydiniai. Besiliai apskritojo skerspjvio variniai santechnikos ir ildymo rengini vandens ir duj vamzdiai. Vilnius,2006, 37 p. 15. LST EN 1172:2000 en. Varis ir jo lydiniai. Statybiniai laktai ir juostos. Varis ir jo lydiniai. Statybiniai laktai ir juostos. Vilnius, 2000, 12 p.

27

5. MINERALINS RIAMOSIOS MEDIAGOS 5.1. Portlandcementis

prastiniai cementai gaminami degant sukamosiose krosnyse 1400C temperatroje malt klini, molio ir vandens miin (lam) bei ia gautj klinker sumalant su nedideliu kiekiu gamtinio gipso. Degimo metu susidaro sudtingi junginiai (kalcio silikatai:alitas, belitas, celitas ir kiti), kurie reaguodami su vandeniu sudaro tvirtus ir vandenyje netirpius junginius hidrosilikatus. Panaudojant aliavas, panaias mintas, bei jas dedant pried, galima pagaminti specialiuosius cementus. prastini cement atmainos pagal chemin sudt bei panaudojim pateiktos 5.A lentelje, j svarbiausi parametrai 5.B lentelje [3]. Normaliai kietjantis 42,5 klass portlandcementis (portlandcementas) turi bti uraomas taip: CEM I 42,5 N. 5.A lentel. prastini cement atmainos Atmaina Pavadinimas CEM I portlandcementis CEM II sudtinis portlandcementis CEM III lakinis cementas CEM IV pucolaninils cementas CEM V sudtinis cementas Pagrindini komponent kiekis, % klinkeris 95, priedai 5 klinkeris 65-94, priedai 35-6 klinkeris 5-64, lakai 95-36, priedai iki 5 klinkeris 45-65, pucolanai 55-35, priedai iki 5 klinkeris 20-64, lakai 18-50, priedai iki 5

5.B lentel. Portlandcemenio klass, stipriai ir riimosi pradia Stipris gniudant, MPa Stiprumo ankstyvasis standartinis klas po 2 par po 7 par po 28 par 32,5 N 16 32,5 52,5 32,5 R 10,0 42,5 N 10,0 42,5 62,5 42,5 R 20,0 52,5 N 20,0 52,5 52,5 R 30,0 -

Riimosi pradia, min 75 60 45

Trio pastovumas (C-A), mm

10

Nors pagal 5.B lentel portlandcementis gali pradti ritis jau po 45 minui, taiau gamyboje jo miini tinkamumas naudoti gali siekti net iki keli valand. Riimosi pabaiga turi bti ne vliau kaip po 10 valand. Pasitaiko portlandcemeni, kurie pradeda stingti (tirtti) po keli minui. Tokiu atveju tereikia tel ar beton i naujo permaiyti ir miinio konsistencija atsistato, nes permaiant suardomas pradedanio kietti statybinio gipso karkasas. Toks nepageidautinas statybinis gipsas susidaro, jei su gamtiniu gipsu malamas per kartas klinkeris (jis turt atvsti iki 60C). iuo metu N.Akmens cemento gamykla yra nepajgi tenkinti paklaus, todl gali tekti importuoti portlandcement i NVS ali. Kai kuriose i j dar galioja seni tarybiniai standartai, o pagal juos portlandcemeniai skirstomi markes (ne klases). Marks ymuo M400 reikia, kad portlandcemenio vidutinis gniudomasis stipris yra 400 kg/cm2. Svarbiausi portlandcemenio parametrai - riimosi trukms, trio pastovumas (pltra), gniudomasis stipris tikrinami pagal [1, 2]. Portlandcemenio riimosi trukmei nustatyti naudojama normalaus tirtumo cemento tela. speciali maiykl pilama 125 g vandens ir 500 g cemento, tela maioma planetarikai judania besisukania mente, uraomas pagaminimo laikas. Viko prietaiso (5.1 paveikslas) iedas ir ploktel plonai itepami alyva bei upildomas sumaiyta tela. iedas turi bti gerai upildytas nevibruojant ir nenaudojant kit intensyvi tankinimo bd. Telos perteklius paalinamas velniais pjovimo judesiais lapiu peiliu ar metaline liniuote.

28 a) b)

Skal
1,130,0 5 3,3

iedas 2,5 40,0 0,2

0,5

6585 75 10

Ploktel

5.1 pav. Viko prietaisas a principin schema; b adata su ribotuvu riimosi pabaigai nustatyti Po to jis pastatomas po Viko prietaiso 10 mm strypeliu, pastarasis priglaudiamas prie telos paviriaus ir, po 4 minui atsukus verl, paleidiamas laisvai smigti tel. Po 30 sekundi fiksuojamas smigimo gylis. Cemento tela vadinama normalaus tirtumo, kai strypelis nesiekia dugno 4 8 mm. Bandymo rezultatai raomi 5.1 lentel. Riimosi pradia nustatoma Viko prietaisu [2], pakeiiant jame buvus 10 strypel 1,13mm adat bei panaudojant normalaus tirtumo cemento tel. Paymimas umaiymo laikas, kas 10 minui adata priglaudiama prie telos paviriaus ir paleidiama laisvai kristi. Riimosi pradia tai trukm nuo telos umaiymo iki momento kai adata nepasiekia iedo dugno ploktels per 3 9 mm. Nustaius riimosi pradi, iedas su tela apveriamas ir vl padedamas ant prietaiso. prietaiso slankikl statoma adata su smigimo ribotuvu (5.1 pav.). Bandoma kaip ir nustatant riimosi pradi, tik smeigimo intervalai pailginami iki 30 min. Riimosi pabaiga laikomas momentas, kai adata sminga tik 0,5 mm, t.y. kai ribotuvas bandinio paviriuje pirm kart nebepalieka pdsako. Trio pastovumas - savyb parodanti, kaip portlandcementis kietdamas gali nevienodai ir labai daug trauktis. Anksiau i savyb galima buvo nustatyti stebint nedideli cemento telos paplotli deformacijas jiems pagreitintai kietjant (utinant). Kai paplotli kratuose atsirasdavo plyiai, tai reikdavo, kad tris kinta netolygiai. Dabartins normos [2] reikalauja i savyb tirti panaudojant La atelj prietais (5.2 paveikslas).

0,5

Strypelis arba adata

301

6,4

29
iedas 150 2 30 plyys 0,5 sas

stiklo ploktel 30

stiklo ploktel

5.2 pav. La atelj prietaiso trio pastovumui tirti principin schema iedas ir stiklo ploktels plonai itepami tepalu. Paruoiama normalaus tirtumo cemento tela ir ja upildomas ant ploktels padtas iedas. Kad upildant tela iedas neprasiskst, galima j apjuosti gumine juosta. Tela sutankinama ploktele lengvai pastuksenant pagrind. Nulyginus paviri metaline liniuote, udedama virutin stiklo ploktel (gali bti su priesvoriu) ir laikoma par drgnoje aplinkoje. Po paros imatuojamas atstumas tarp s gal (A). Tada bandiniai dedami vonel su vandeniu, uverdama per 30 min ir virinama 3 valandas. Atauus bandiniams iki 20C temperatros, vl imatuojamas atstumas tarp s (C). Kai skirtumas C A yra maesnis u 5.B lentelje pateikt reikm (10 mm), tai cemento trio pastovumo slyga tenkinama. Tris kinta netolygiai bei kietjant atsiranda plyiai ar sutrupa gaminys, kai aliavoje yra dolomito. Pastarasis degant krosnyse virsta MgO, kuris sumaiytas su vandeniu hidratuojasi anksiau nei portlandcemenio junginiai, taigi cemento akmenyje vieni jau suformuoti karkasai gali bti suardyti vliau besiformuojani. Pati svarbiausia portlandcemenio savyb gniudomasis stipris. sidmtina: cement stipris nustatomas ne i cemento ir vandens telos (nes gali subyrti), bet btinai tel maiant kvarcinio smlio [1]. iam tikslui tinkama smlio 0/2 granuliometrin sudtis pateikta 5.C lentelje. Paruoto tinkamos sudties 1350 g smlio jau mintoje specialioje maiyklje sumaioma su 450g cemento (santykiu C:S = 1/3) bei su 225g vandens (V:C = 0,5). Skiedinys supilamas 3 bandini 4416 cm form ir sutankinamas specialiu kratytuvu. 5.C lentel. Smlio, naudotino cement stipriui nustatyti, granuliometrin sudtis Siet kvadratini akeli plotis, mm 2,00 1,60 1,00 0,50 Ibir masi suma, % 0 75 33 5 67 5 0,16 87 5 0,08 99 1

Cemento stipris tikrinamas btinai po 28 par kietjimo drgnoje aplinkoje (po polietileno plvele su nedideliu kiekiu vandens), o jei tiriamas ankstyvojo kietjimo cementas (pavyzdiui 42,5 R), tai stipris papildomai tikrinamas prajus 2 paroms po pagaminimo. Pirmiausia cemento bandiniai kaip sijels lenkiamos pagal schem, pateikt 5.3 paveiksle, a. Laboratorijoje sijels bandomos prietaisu M-100, kuriame lenkiamojo stiprio rezultatas pateikiamas io prietaiso skalje.

30 a) Fb 10,0 0,5 b) Fc

10,0 0,5 100,0 0,5 160 5.3 pav. Portlandcemenio bandymo schemos a nustatant lenkiamj stipr; b nustatant gniudomj stipr Perlaut sijeli 6 pusels gniudomos pagal schem, pateikt 5.3 paveiksle, b, btinai i abiej pusi udedant 4040 mm standias plienines plokteles. Gniudomasis stipris apskaiiuojamas pagal analogik 1.5 iraikai formul: F f c = c ,max = c (5.1) A ia gniudomas skerspjvio plotas A = 40 40 = 1600 mm2 = 1610-4 m2. Betono gamyklose privaloma cemento stiprio statistin patikra. Nesant galimybi statybos aiktelje bei mokymo laboratorijoje atlikti statistin patikr, tikrinamo cemento vidutinis stipris turt bti ne maesnis u pateikt 5.B lentelje. Portlandcementis turi bti saugomas sausoje aplinkoje, nes sugeba sugerti drgm i oro ir todl dalis milteli hidratuojasi. To paskoje maja cemento stipris, o ilgai sandliuojamas jis gali tapti emesns klass portlandcemeniu, nei yra urayta lydratyje ar maielio etiketje. Bekietjanius cemento skiedinius bei betonus btina laistyti vandeniu arba sudaryti slygas, apribojanias intensyv vandens garavim i pavirinio sluoksnio. Kai tas nedaroma, tai yra didel tikimyb, kad pavirinis betono sluoksnis suskelds. Betonuojant masyvias konstrukcijas tikslinga teisingai vertinti cemento hidratacijos metu isiskiriani ilum: masyvo viduje temperatra gali bti keliasdeimt laipsni auktesn nei paviriuje, todl vidinis betonas sukietja anksiau u pavirin. Pastarasis kietdamas turt susitraukti, bet suformuotas vidinis karkasas neleidia jam trauktis, taigi pavirius gali supleiti. Kad to neatsitikt, reikia stengtis palaikyti madaug vienod temperatr masyvo viduje ir paviriuje; betonuojant iem gali neprireikti papildomai ildyti viei beton konstrukcijoje, jei yra rengta tinkama ilumin izoliacija. Nedera manyti, kad cement galima maiyti su bet kokiu vandeniu. Be abejons, kokybikas geriamasis vanduo visada tinka, taiau utertas srutomis ar kitais teralais pavirinis bal ar gruntinis vanduo nedalyvauja hidratacijos reakcijose, cementinis akmuo gali nesusiformuoti. Mro cementas Lietuvoje kol kas negaminamas, taiau gali bti importuotas. Kad studentai ateityje nesupainiot jo su portlandcemeniu, mro cement kai kurie parametrai pateikiami 5.D lentelje. Atkreiptinas student dmesys gana ma mro cemento gniudomj stipr, nes jo sudtyje yra daug inertini pried (malto smlio, kukermito, opokos ir kit). Visi cementai bei betonai yra armins aplinkos mediagos (j rodiklis pH7), todl intensyviai reaguoja su rgtimis. Yra speciali atmaina sulfatams atsparus cementas tai ne sieros rgiai atsparus cementas, o atsparus tik gruntiniams bei mineraliniams vandenims, kuriuose yra daug sulfat. 30 10 40

40

31 Svetur gaminamos vairios specialij cement atmainos: labai greitai kietjantys, aliuminatiniai, lako arminiai, Sorelio, spalvotieji, romancementai ir kiti. 5.D lentel. Mro cement tipai ir gniudomasis stipris Po 7 par kietjimo Tipas Po 28 par kietjimo (standartinis) stipris, MPa (ankstyvasis) stipris, MPa MC 5 5 15 MC 12,5 7 12,5 32,5 MC 12,5 X MC 22,5 X 10 22,5 42,5 Neleistinas tiesioginis portlandcemenio kontaktas su mediena, drolmis, plauu, nes ia esantys sacharidai suardo kai kuriuos cementinio akmens hidrosilikatus. Norint ivengti tokios nepageidautinos sveikos, medienos pavirius pirmiau padengiamas arba kalkmis, arba tirpiuoju stiklu, arba vairiomis druskomis, pavyzdiui CaCl2. Vienas i toki kompozitini gamini yra arbolitas, plaiai naudojamas monolitinms sienoms bei j blokams, taip pat grindims, kitas gamyklins plokts OPC i portlandcemenio ir medienos smulkini, i ivaizdos ir pagal matmenis panaios 3.4 skyrelyje apraytas medio droli ploktes P1 P7.

5.2. Kalks
Kalcitins orins kalks gaminamos degant madaug 1200C temperatroje klintis CaCO3. Jos bna toki form: - gabalins kalks CaO tai kumio dydio idegt klini gabalai; - maltos kalks CaO tai sumaltos gabalins kalks; - gesint kalki tela Ca(OH)2 tai malt kalki ir H2O chemins reakcijos (gesinimosi) produktas; - hidratins kalks Ca(OH)2 tai gar aplinkoje dalinai gesintos maltos kalks (milteliai). Svarbiausia kalcitini kalki savyb aktyvumas tai riamosios mediagos (CaO+ MgO) kiekis procentais visoje riiklio masje. Aktyvumas nustatomas vadovaujantis [6], pagal jo kiek kalcitins kalks bna CL 70, CL 80 ir CL 90 tip (skaiiai nurodo aktyvum). Kita savyb kalki ieiga parodo, kok tr telos galima pagaminti, ugesinus 1 kg degt kalki. Ji turi bti didesn kaip 2,6 litrai. Kalki riiklio stipris nereglamentuojamas, nes kietdama tela suskeldja. Statybininkai mielai naudoja kalki skiedinius, nes j tinkamumas bna neribotas, jei neleidiama igaruoti laisvajam vandeniui. Todl kalkiniai skiediniai statybos aiktelse gali bti sandliuojami net kelis mnesius, jei jie periodikai laistomi ar yra udengti polietileno plvele. Plaiau apie kalki riiklio pagrindu gaminam mro bei tinko skiedini savybes ir reikalavimus bus kalbama 7ame laboratoriniame darbe. Svarbi i teigiam kalki savybi gera adhezija su mediena, drolmis; neigiama dl didelio j armingumo btina dirbti atsargiai, nes utikdamos kalks gali paeisti akis, o alergik darbinink net rank oda gali suskeldti. Kietdama normaliose slygose ore kalki tela virsta kristaliniu Ca(OH)2, kuris palaipsniui pereina CaCO3. Kai kalki tela kietinama 180C temperatroje gar aplinkoje autoklavuose, tai dl chemins reakcijos su upildu kvarciniu smliu susidaro vairs hidrosilikatai CaOSiO2nH2O. Tokie junginiai yra stipresni, atsparesni vandeniui, susidaro gaminant silikatines plytas, ARKO blokus, tank bei akyt autoklavin beton. Kai kalkse bna 30% MgO ir 85% riiklio (CaO+MgO), tai jos vadinamos dolomitins kalks DL 85, kai kalkse bna 5% MgO ir 80% riiklio (CaO+MgO), tai jos vadinamos dolomitins kalks DL 80. i tip kalks yra prastesns kokybs u kalcitines, nes gali susidaryti slygos pasireikti netolygiam trio kitimui ir tada nebt tenkinama trio pastovumo slyga. Lietuvoje negaminamos, bet usienyje yra gana paplit hidraulins kalks, pavyzdiui HL 2 (skaiius rodo maiausi gniudomj stipr 2 MPa) arba NHL 5 (gniudomasis stipris gali bti 5 15 MPa). Toks didelis stipris bna dl to, kad i kalki aliavoje bna truputis molio ir degimo metu susidaro nedidelis kiekis atspari silikatini jungini. Todl gesintas hidraulines kalkes btina suvartoti per par, jos turi kietti ore, o sukietjusios gali bti eksploatuojamos ir drgnoje aplinkoje.

32

5.3. Gipsiniai ir kiti riikliai

Daniausiai gipsini riikli aliava yra gamtinis gipsas CaSO42H2O. utinant i uolien 130-180C temperatroje dalis chemikai surito vandens igaruoja ir susidaro statybinis gipsas CaSO40,5H2O. Kai gamtinis gipsas degamas madaug 700C temperatroje pagaminama anhidritin riamoji mediaga, danai vadinama anhidritinis cementas, normose [8, 11] pavadintas gipsiniu riikliu kalcio sulfato (arba gipso) pagrindu. iaurinje Lietuvoje apie Birus apstu gamtinio gipso, taiau jis niekur nesudaro dideli telkini, tinkani gaminti gipso riiklius, todl pastarieji importuojami. Pietinje Lietuvoje apie Prienus yra nemai bevandenio gipso (anhidrito) telkiniai, taiau dl didelio (50-200 m.) gylio j eksploatacija artimiausiu metu nenumatoma. Gipso riikliai naudotini tinko skiediniams ir glaistams turi bti ymimi raide B ir skaiiumi, nurodaniu naudojimo srit (nuo B1 iki B7); specialiosios paskirties C (nuo C1 iki C6). Pati svarbiausia gipsini riikli savyb riimosi pradia bei riimosi pabaiga. Bandymas atliekamas pagal [10] reikalavimus Viko prietaisu (5.1 pav.). Riimosi pradia yra laikotarpio trukm nuo gipsins telos umaiymo iki momento, kai Viko prietaiso adata smigdama per gipso tel nepasiekia iedo dugno 3 9 mm. Riimosi pabaiga yra laikotarpio trukm nuo umaiymo iki momento, kai Viko prietaiso adata tesminga tel per maiau nei 1 mm. Ankstesniuose standartuose statybinis gipsas pagal gniudomj stipr buvo skirstomas klases. Dabartinse normose [9] tra raas, kad gipso klij (plono sluoksnio mro skiedini) gniudomasis stipris turt bti ne maesnis kaip 2 MPa. Beje bandiniai gaminami tik i gipso ir vandens telos (be upild), o bandymo gniudant metodika beveik tokia pati, kaip ir tikrinant cemento stipr. Laboratorijoje statybinio gipso sijels bandomos prietaisu M-100, kuriame lenkiamojo stiprio rezultatas pateikiamas io prietaiso skalje. Perlaut sijeli 6 pusels gniudomos pagal schem, pateikt 5.3 paveiksle, b. Bandymo rezultatai raomi 5.3 lentel. Atkreiptinas dmesys didesn gipso riiklio lenkiamojo ir gniudomojo stiprio santyk lyginant su portlandcemeniu. Todl gipso gaminiai prastai bna plonesni nei cementinio betono, taip pat manomi ploni ilyginamieji grind gipsiniai sluoksniai [11]. Gipsins mediagos yra rgtins (pH<7), todl joje esanti plienin armatra bei tvirtinimo vartai turi bti su antikorozine apsauga. Mediena neardo gipso jungini, todl apstu gipso gamini su medienos upildais. Dar viena teigiama gipso riikli savyb kietdama gipso tela nesitraukia. Todl i mediaga plaiai naudojama skulptroms, interjero apdailoje, taip pat liejant savaime isilyginanias grindis dideli plot patalpose. Prie Kdaini chemijos gamyklos sukaupti didiuliai kiekiai atliek fosfogipso. Tiktina, kad ateityje bus sukurta vari ir saugi technologija gaminti gipso riiklius i fosfogipso. Gipsatinkio plokts (gipskartonio plokts, sausasis tinkas) [7] gaminamos i portos gipso telos, privoluojant i vis pusi storoko popieriaus juost (1m2 popieriaus mas apie 220 g). Pastaroji atlieka armatros funkcij, todl daniausiai naudojamos 9,5 12,5 mm storio plokts yra pakankamai standios ir stiprios, jas kilnojant nereikalingi papildomi padklai ar tvarai. Pagal panaudojimo srit gipsatinkio plokts bna vairi tip ir ymimos raidmis: A dekoratyviosios; H drgnoms patalpoms (sumaintos absorbcijos); E iors apdailai; F esant auktesnei temperatrai, P perforuotos; D kontroliuojamo tankio; R stipriosios (naudotinos veikiant apkrovai); I sukietinto paviriaus. Taigi 12,5mm storio prastos plokts turi bti ymimos: A-12,5 EN 520. Leistinas gipsatinkio ploki storio nuokrypis (0,04t) mm, ia t plokts storis, mm; tankiui bei lenkiamajam stipriui nustatyti i plokts ipjaunami bandiniai 300400 mm; H1 tipo ploki absorbcija turi bti maesn nei 5%, H3 maesn nei 25% [7]. Magnezitiniai riikliai gaminami degant magnezit MgCO3. Kadangi magnezito Lietuvoje neaptinkama, todl veami riikliai: kaustinis (degtas) magnezitas ir magnio chloridas, taip pat j gaminiai. Pamintinos tokios svarbiausios gamini i degto magnezito savybs [12,13]: - didelis stipris (gniudomasis turi bti ne maesnis kaip 60 MPa, lenkiamasis daugiau kaip 9 MPa); - tinkamos gamybai riimosi trukms (0,5-2 h);

33 - gera ir ilgaam adhezija su medio drolmis bei plauu. Dka vis i savybi magnezitini riikli pagrindu ne tik gamyklose gaminamos dideli gabarit apdailos plokts (net ir fasadams), bet ir statybos aiktelse liejamos monolitins ksilolito grindys. Tirpusis stiklas (skystas stiklas, stiklo vanduo) gaminamas i kvarcinio smlio ir potao K2CO3 arba sodos Na2CO3 lydalo. J tirpinant vandens gar aplinkoje susidaro klampi koloidin mas, pasiyminti riamosiomis savybmis. Tirpiojo stiklo savybs yra panaios magnezitini riikli, kietja tik ore. Anksiau tirpj stikl naudodavo silikatiniams klijams bei daams gaminti, dabartiniu metu jis daniau naudojamas betonams, atspariems koncentruot rgi poveikiams, taip pat ugniai atspariam betonui gaminti. Abiej tip betonuose nei portlandcementis, nei kiti cementai nenaudojami, o riiklio funkcij atlieka tirpusis stiklas su priedais, pavyzdiui su 15% Na2SiF6. iuo metu tirpusis stiklas Lietuvoje negaminamas.

LITERATRA
1. LST EN 196-1:2007 lt. Cemento bandym metodai. 1 dalis. Stiprio nustatymas. 2007, Vilnius, 31 p. 2. LST EN 196-3:2007 lt. Cemento bandym metodai. 3 dalis. Riimosi trukmi ir trio pastovumo nustatymas. 2007, Vilnius, 13 p. 3. LST EN 197-1:2001/A1:2006 lt. Cementas. 1 dalis. prastini cement sudtis, techniniai reikalavimai ir atitikties kriterijai. 2006, Vilnius, 9 p. 4. LST EN 413-1:2004 en. Mro cementas. 1 dalis. Sudtis, techniniai reikalavimai ir atitikties kriterijai. 2004, Vilnius, 25p. 5. LST EN 459-1+AC:2003 lt. Statybins kalks. 1 dalis. Apibrimai, techniniai reikalavimai ir atitikties kriterijai. 2003, Vilnius, 26 p. 6. LST EN 459-2:2006 lt. Statybins kalks. 2 dalis. Bandym metodai. 2006, Vilnius, 40 p. 7. LST EN 520:2005 en. Gipsatinkio plokts. Apibrtys, reikalavimai ir bandymo metodai. 2005, Vilnius. 8. LST EN 12860+AC:2006 lt. Gipso blok riiklis gipso pagrindu. Apibrtys, reikalavimai ir bandym metodai. 2006, Vilnius, 16 p. 9. LST EN 13279-1:2005 en. Gipsiniai riikliai ir gipsatinkiai. 1 dalis. Apibrtys ir reikalavimai. 2005, Vilnius, 20 p. 10. LST EN 13279-2:2004 en. Gipsiniai riikliai ir gipsinis tinkas. 2 dalis. Bandymo metodai. 2004, Vilnius, 21 p. 11. LST EN 13454-1:2004 en. Ilyginamojo grind sluoksnio riikliai, kompoziciniai riikliai ir gamykliniai miiniai kalcio sulfato pagrindu. 1 dalis. Apibrtys ir reikalavimai. 2004, Vilnius, 27 p. 12. LST EN 14016-1:2004 en. Besili magnezito grind riikliai. Degtas magnezitas ir magnio chloridas. 1 dalis. Apibrtys, reikalavimai. 2004, Vilnius, 16 p. 13. LST EN 14016-2:2004 en. Besili magnezito grind riikliai. Degtas magnezitas ir magnio chloridas. 2 dalis. Bandymo metodai. 2004, Vilnius, 24 p.

34

6. MRO GAMINIAI 6.1. Keraminiai mro gaminiai

Norminiai parametrai. Statybins keramikos gaminiams aliava daniausiai yra molis ir smlis. Degimo metu i molio mineral paalinamas net chemikai suritas vanduo ir madaug 1000C temperatroje susidaro tvirti ir atspars junginiai aliumosilikatai Al2O3nSiO2, taip pat nedidel dalis ilydytos mass suformuoja stipri keramin uk. iame darbe tirsime tik keramines plytas bei blokus, naudojamus sienoms ir pertvaroms mryti. Tokie gamininiai formuojami juostiniais presais, panaiais milinik msmal main. Plastinio formavimo bdas parankus dl to, kad leidia gaminti port keramik bei nesunkiai (djus kit mundtuk) keisti gamini form bei kiaurymi skaii ir dyd. Pagal EN [1] keraminiai mro gaminiai yra skirstomi dvi grupes: HD (kai gaminio natralusis (bruto) tankis didesnis kaip 1000 kg/m3) ir LD (kai mintas tankis maesnis u 1000 kg/m3). Jei gamintojas deklaruot gaminio tank ir jo tikslumo klas, tai leistinos tankio nuokrypos tikslumo klasei D1 bt iki 10%, klasei D2 iki 5%. Galiojanios normos [1] nereglamentuoja joki gamini matmen, form, kiaurymi, spaud kiekio ir dydio, bet pareigoja gaminio matmenis pateikti tokia seka: ilgis plotis auktis, taigi populiariausias Lietuvoje pastorintas keramines plytas dert ymti HD, 25012088 mm. Abiej HD ir LD grupi gaminiai skirstomi 2 kategorijas: I kategorija kai didesnis u deklaruojam (normalizuot gniudomj stipr) stipris garantuojamas 95% gamini, o 5% gamini galt bti silpnesni; II kategorija kai garantuojamas tik vidutinis stipris (ne maesnis u deklaruojamj). Kol kas Europos Komitetai nesutar dl keramini gamini viening deklaruojamo stiprio veri ar klasi. Todl laikinai keramini gamini kai kurios stiprio klass pateiktos nacionalinje statybinje dokumentacijoje SD 12:2007 (6.A lentel) 6.A lentel. I kategorijos keramini mro gamini klasifikacija pagal normalizuot gniudomj stipr Gniudomojo stiprio klas Normalizuotas gniudomasis stipris fb , MPa
5 7,5 10 12,5 15 17,5 20 22,5 25 27,5 30 5,0 7,5 10,0 12,5 15,0 17,5 20,0 22,5 25,0 27,5 30,0

Gamintojas privalo deklaruoti gaminio tikslumo (nuokrypi) klas: vidutini veri nuokrypiai nuo deklaruojam pateikti 6.B lentelje, o pavieni matavimo rezultat nuokrypiai nuo vidutini veri (intervalas) 6.C lentelje. Atkreiptinas dmesys, kad buvs Lietuvos standartas LST 1272-92 reglamentavo ymiai maesnes plyt storio nuokrypi vertes nei dabartins EN. 6.B lentel. Leistinos vidutins verts nuokrypos Nuokrypi klas Vert
HD gaminiams T1 T2 Tm T1

Pastaba
irint, kuri vert didesn irint, kuri vert didesn gali bti didesnis ar maesnis kaip T1 ar T2 klasi irint, kuri vert didesn

0,40 PM mm arba 3mm 0,25 PM mm arba 2mm

gamintojo deklaruojamas nuokrypis mm LD gaminiams

0,40 PM mm arba 3mm

35
T1+ T2 T2+ Tm

0,40 PM mm arba 3mm 0,05 PM mm arba 1mm 0,25 PM mm arba 2mm 0,25 PM mm arba 2mm 0,05 PM mm arba 1mm
gamintojo deklaruojamas nuokrypis mm

ilgiui ir ploiui, irint, kuri vert didesn aukiui, irint, kuri vert didesn irint, kuri vert didesn ilgiui ir ploiui, irint, kuri vert didesn aukiui, irint, kuri vert didesn gali bti didesnis ar maesnis kaip kit klasi

PM pagaminimo matmuo. 6.C lentel. Leistinos pavienio rezultato nuo vidutins verts nuokrypos (intervalas) Intervalo klas Vert Pastaba
HD gaminiams R1 R2 Rm R1 R1+ R2 R2+ Rm

0,6 PM mm 0,3 PM mm
gamintojo deklaruojamas matmen intervalas mm LD gaminiams gali bti didesnis ar maesnis kaip kit klasi

0,6 PM mm 0,6 PM mm
1mm ilgiui bei ploiui aukiui ilgiui bei ploiui aukiui gali bti didesnis ar maesnis kaip kit klasi

0,3 PM mm 0,3 PM mm
1mm gamintojo deklaruojamas matmen intervalas mm

HD gaminiams gali bti papildomai deklaruojami: vandens gertis, pradinis vandens gerties greitis, atsparumas aliui (tik ioriniams neapsaugotiems sien sluoksniams), aktyvi tirpij Na, K, Mg drusk kiekis, gar pralaidumas, sukibimo stipris. Kaip ir kit , taip ir keramini gamini CE atitikties enklinimo formos pavyzdys parodytas 6.1 paveiksle. Kol kas Lietuvoje plyt ymenys ilieka tokie patys, kaip ir seniau: pavyzdiui, KSP keramin skylta paprasta, KPA keramin pilnavidur apdailos; keraminiai blokai KB, taiau tiktina, kad ateityje teliks tik gaminio kodai, ireikti skaiiais. Mint gamini natralusis tankis yra didesnis kaip 1000 kg/m3, taigi jie priskirtini HD grupei; ilumos laidumo koeficientas yra apie 0,2 W/(mK), pagal atsparum aliui dauguma priskirtini klasei F0 (tinka neardanioje aplinkoje), apdailos plytos F1 (tinka vidutinikai ardanioje aplinkoje). Laboratoriniai bandymai. Pirmiausia studentai turt nustatyti saus idiovint keramini plyt natralj (bruto) tank. Plyt matmenys nustatomi pagal [8]; tankio [7] rezultatai raomi 6.1 lentel. Pavieni plyt matmen nuokrypiai raomi 6.2 lentel, jie sulyginami su leistinaisiais, apskaiiuojamais pagal 6.B ir 6.C lenteli duomenis, padaroma ivada apie atitikt pagal nuokrypi deklaruojamas klases T ir R. Gniudomasis stipris nustatomas centrikai gniudant vis plyt. Jei pakloto paviriaus ploktumas neviryt 0,1 mm/100mm, tai paviri nereikt nei glaistyti, nei lifuoti. Daniausiai i ploktumo slyga netenkinama ir paviriai ilyginami taip [6]: - paruoiamas cemento-smlio miinys, kurio stipris turt bti didesnis u plytos stipr; - ant alyva sutepto stiklo lakto paklojamas 5 mm storio miinys ir udedama plyta;

36 - po paros plyta nukeliama nuo stiklo, ant jo paklojama 5 mm storio miinio bei udedama apversta plyta; - po paros numus stikl btina sitikinti ar paviriai tapo plokti.

C
02134
(sertifikavimo staigos identifikavimo numeris)

AnyCo Ltd, PO Box 21, B-1050

(gamintojo pavadinimas ar identifikavimo enklas bei registracijos adresas)

07
(paskutinieji du enklinimo met skaitmenys)

01234-CPD-00234
(sertifikato numeris)

EN 771-1
(Europos standarto ymuo)

I kategorija, HD, xxx-yyy-zzz mm keraminis mro gaminys Matmenys: ilgis (mm), plotis (mm), auktis (mm)

Leistinos matmen nuokrypos:

Leidiamj nuokryp klas: T1 Matmen intervalo klas: NPD nenormuojama Ploktumas: NPD Ploktum lygiagretumas: NPD

Geometrin forma (konfigracija): Kaip pridedamame brinyje Stipris gniudant: vidutinis: xxx N/mm2 ( ), normalizuotas yyy N/mm2. (I kategorija) Matmen pastovumas: brinkimas: xxx mm/m Sukibimo stipris: Nustatyta vert xx (N/mm2) Aktyvi tirpij drusk kiekis: NPD (S0) Degumas: Euroklas A1 Vandens mirkis: xx% Vandens gar difuzijos koeficientas: xxx Ore sklindanio garso izoliacija Tariamasis (bruto) sausasis tankis xxxx (D1) kg/m3 Geometrin forma (konfigracija) Kaip pridedamame brinyje ilumos laidumo koeficientas: xxx W/(mK) (10,dry) Atsparumas aliui: F2 Pavojingos mediagos: Informacija apie pavojingas mediagas turi bti

pateikiama suprantama forma ir tada, kai ji yra btina. 6.1 pav. Plyt CE atitikties enklinimo pavyzdys (pastorintu riftu rayti sertifikato formoje esantys odiai) Stiprio apskaiiavimas bei bandymo gniudant slygos yra tokios paios kaip 1-ame laboratoriniame darbe, rezultatai raomi 6.3 lentel. Pavienio bandinio stipris turt bti ne maesnis kaip 80% nuo deklaruojamo stiprio. Plytos normalizuotas stipris apskaiiuojamas, kai gautoji vidutin gniudomojo stiprio vert padauginama i gaminio formos daugiklio , pateikto 6.D lentelje. Kitaip sakant, normalizuotas stipris tai bandinio, kurio matmenys: ilgis100100 mm, gniudomasis stipris. 6.D lentel. Mro gamini formos daugiklio verts Gaminio auktis, Gaminio plotis, mm mm 50 100 150
40 50 65 0,80 0,85 0,95 0,70 0,75 0,85 0,70 0,75 0,70

200
0,65

250

37
100 150 200 250 1,15 1,30 1,40 1,55 1,00 1,20 1,35 1,45 0,90 1,10 1,25 1,35 0,80 1,00 1,15 1,25 0,75 0,95 1,10 1,15

Pastaba: galima linijin interpoliacija tarp gretim formos koeficiento veri

Keramini plyt vandens mirkis nustatomas saus idiovint plyt 24 h pamerkiant vanden ir apskaiiuojamas pagal pirmo laboratorinio darbo 1.4 iraik [1]; vandens pradinio grio greitis nustatomas pagal merkto gaminio gert per 60 s. Kad nesusidaryt plyiai, plyt kratini sieneli storis (atstumas iki kratini kiaurymi) turi bti ne maesnis kaip 14 mm. Nesuprantama, kodl keraminio mro gaminiuose pagal [1]. nereglamentuojamas kalkini intarp CaO dydis ir kiekis (nebent j apskritai neturt bti). aliavose esantis karbonatas CaCO3 degimo metu virsta degtomis kalkmis CaO, kurios i oro, mro ar tinko skiedinio gav vandens gesinasi, didina tr ir gali paviriuje suformuoti kgikas skyles. Taip pat dabar nra reglamentuojami kamp ir briaun numuimai, plyi plotis ir kiekis.

6.2. Silikatiniai mro gaminiai

Norminiai parametrai. Silikatinis mro gaminys yra pagaminamas daniausiai i degt malt kalki ir smlio, bet turi ritis padidinto slgio gar aplinkoje, kurioje susidaro hidrosilikatai CaOnSiO2mH2O. ia netikslinga vartoti gesintas kalkes, nes gesinimosi metu iskiriama iluma padeda pakelti miinio temperatr, taigi sutaupoma ilumin energija. Didelio tankio gaminiai formuojami presuojant, o akyti autoklaviniai supjaustant sukietjus port masyv. Tankaus silikatinio betono gaminiams reikalavimai pateikti [2], akytojo - [4], bet juose yra daug bendr reglamentuojam parametr. ioje darbo dalyje aptariami tik esminiai skirtumai nuo keramikai skirt reikalavim. Pagal galimas matmen nuokrypas silikatiniai gaminiai skirstomi kategorijas: GPLM, TLM, TLMP, TLMA, TLMB (6.E lentel). 6.E lentel. Silikatini mro gamini tikslumo kategorijos ir leistinos matmen nuokrypos, mm
Matmenys Silikatiniai mro gaminiai, skirti mrui su sile i: bendrosios paskirties ir plonasluoksnio skiedinio lengvojo skiedinio GPLM kategorija TLM kategorija TLMP kategorija Tankusis silikatinis betonas gaminio ilgis 2 gaminio ilgis 2 gaminio ilgis 2 gaminio plotis 2 gaminio plotis 2 gaminio plotis 2 gaminio auktis 2 gaminio auktis 1,0 nerayta vert minio ilgi vidurkis 2 minio ilgi vidurkis 2 gaminio ilgis 3 minio ploi vidurkis 2 minio ploi vidurkis 2 gaminio plotis 3 minio auki vidurkis minio auki vidurkis gaminio auktis 1,0 2 1,0 Akytasis autoklavinis silikatinis betonas GPLM kategorija TLMA kategorija TLMB kategorija +3; -5 3 1,5 3 2 1,5 + 3; - 5 2 1,0

minio ilgi vidurkis minio ploi vidurkis minio auki vidurkis Pavienio bandinio ilgis Pavienio bandinio plotis Pavienio bandinio auktis

Pavienio bandinio ilgis Pavienio bandinio plotis Pavienio bandinio auktis

Silikatini gamini klass pagal tank ir stipr pateikiamos 6.F lentelje. Dert siminti, jog silikatini mro gamini klass pagal stipr reglamentuojamos ne nacionalinse (tik jose buvo klasifikuojami keramini gamini stipriai), bet Europos normose [2]. Tok kategorik reikalavim lyg lemia silikatini gamini privalumai: paprasiau utikrinama kokyb, dl galimo didelio stiprio geresnis tinkamumas laikanioms konstrukcijoms, didesnis atsparumas aliui, geresn orinio garso izoliacija, dl maesni ilumos snaud yra pigesn gamyba.

38 6.F lentel. Silikatini mro gamini klasifikacija pagal normalizuot gniudomj stipr ir natralj (bruto) sausj tank
Tariamojo (bruto) sausojo tankio klas 2,4 2,2 2,0 1,8 1,6 1,4 1,2 1,0 0,9 0,8 0,7 0,6 0,5 Tankio intervalas, kg/m3 > 2200 2010 2200 1810 2000 1610 1800 1410 1600 1210 1400 1010 1200 905 1000 805 900 705 800 605 700 505 600 500 Gniudomojo stiprio klas 5 7,5 10 15 20 25 30 35 40 45 50 60 75

pagal

Normalizuotas gniudomasis stipris fb, MPa 5,0 7,5 10,0 15,0 20,0 25,0 30,0 35,0 40,0 45,0 50,0 60,0 75,0

Akytojo autoklavinio betono stiprio klass nra reglamentuojamos [4,5], taiau gamintojas privalo deklaruoti nors normalizuot stipr, kuris turi bti ne maesnis kaip 1,5 MPa. Laboratoriniai silikatini dirbini tyrimai. Dstytojo pateikt gamini tankio, matmen nuokrypi matavimo rezultatai bei sulyginimai su deklaruojamomis bei leistinomis j vertmis raomi 6.5 lentel. Gniudomasis stipris daniausiai nustatomas bandant vis gamin. Kai gaminys bt ilgesnis kaip 500 mm ir platesnis kaip 300 mm, tekt i jo ipjauti reprezentacinius 100gaminio plotis100 mm bandinius, o i akytojo betono 100 mm briaunos kubus [6]. prastai tanki silikatini gamini paviriai tenkina ploktumo reikalavimus, todl j lifuoti ar ilyginti skiediniu nebtina. Bandymas gniudant vykdomas pagal t pai metodik, kaip ir keramini mro gamini, bandymo rezultatai raomi nauj lentel, analogik 6.7 lentelei. Normalizuotas stipris nustatomas pagal t pat gaminio formos daugikl , kaip ir keramikai (6,6 lentel). Vidutinis gniudomasis stipris visais atvejais turi bti didesnis u deklaruojam stipr. Pavienio gaminio stipris negali bti maesnis kaip 80% deklaruojamo stiprio, o reprezentacinio pavienio bandinio stipris kaip 90% deklaruojamo stiprio. Laikaniosioms konstrukcijoms skirtiems gaminiams gamintojas privalo deklaruoti ne normalizuot, bet charakteristin stipr (maesn u stipr gali turti tik 5% tirt bandini). Bandymo rezultatus patartina rayti analogik 6.3 lentel. Pabrtina, kad tanks silikatiniai gaminiai lyginant su keraminiais pasiymi gerokai didesniu atsparumu aliui [9], maesniu vandens mirkiu (jis nustatomas mirkant 48 h), prastai jiems nebdingas idruskjimas bei dmi paviriuje susidarymas, tokioje sienoje btinai turi bti termoizoliacinis sluoksnis. Lietuvoje be visiems inom balt silikatini plyt gaminamos ir spalvotos, taip pat su nuskeltais ir taytais paviriais plytos. Pastaruoju metu labai paplito silikatiniai blokai ARKO (anksiau buvo vadinami Silka). Dka kalibruot matmen, puntini gal, i blok vertikalios sils prastai skiediniu neupildomos, o horizontali sili storis gali bti ir 12mm, ir 2 mm. Blok ARKO ilgis yra 300 mm, plotis 8-24 cm, auktis apie 20cm. Akytojo autoklavinio silikatinio betono gaminiai Lietuvoje maiau populiars u jau aptartus, taiau j asortimentas gana vairus, gaminamos netgi U formos sramos su statybos aiktelje armuojamu ir ubetonuojamu vidumi. Gamintojas gali deklaruoti ne tik normalizuot vidutin (jis negali bti maesnis kaip 1,5 MPa), bet ir charakteristin stipr. Paprastai ie gaminiai priskirtini tik II kategorijai, j atviras pavirius fasade neleistinas (patartina aptinkuoti).

39

6.3. Keramzitbetonio ir kitokio mro gaminiai

Pas mus patys populiariausi yra blokai i betono su keramzito upildu [4], pavyzdiui Fibo (Leca) blokai, sramos, plokts. Blok matmenys 490(100-300)185 mm, natralusis (bruto) tankis 600-800 kg/m3, gniudomasis stipris apie 3-5 MPa, ilumos laidumo koeficientas apie 0,2 W/(mK), todl vienalyts gyvenamj nam sienos i i blok nenaudotinos reikia rengti papildom ilumins izoliacijos sluoksn. Panaiomis savybmis pasiymi gaminiai su medio drolmis Drisol, taiau naudojami ir efektyvesni blokai su putplasio dklais, taip pat polistireno blokai su kiaurymmis, kurios betonu upildomos statybos aiktelje. Dert suvokti, kad mro stipris [10] priklauso ne tik nuo mro gaminio stiprio, bet ir nuo horizontalios mro sils storio, sils skiedinio stiprio, taip pat armatros ries ir kiekio.

LITERATRA
1. LST EN 771-1+A1:2005 lt. Mro gamini techniniai reikalavimai. 1 dalis. Keraminiai mro gaminiai. 2005, Vilnius, 44 p. 2. LST EN 771-2+A1:2005 lt. Mro gamini techniniai reikalavimai. 2 dalis. Silikatiniai mro gaminiai. 2005, Vilnius, 35 p. 3. LST EN 771-3:2003 en. Mro gamini techniniai reikalavimai. 3 dalis. Betoniniai mro gaminiai (su tankiaisiais ir lengvaisiais upildais). 2003, Vilnius, 32 p. 4. LST EN 771-4:2003 en. Mro gamini techniniai reikalavimai. 4 dalis. Autoklavinio akytojo betono mro gaminiai. 2003, Vilnius, 28 p. 5. LST EN 771-4:2003/A1:2005 en. Mro gamini techniniai reikalavimai. 4 dalis. Autoklavinio akytojo betono mro gaminiai. 2005, Vilnius, 7 p. 6. LST EN 772-1:2003 lt. Mro gamini bandymo metodai. 1 dalis. Stiprio gniudant nustatymas. 2003, Vilnius, 11 p. 7. LST EN 772-13:2003 lt. Mro gamini bandymo metodai. 13 dalis. Mro gamini (iskyrus gamtinio akmens) neto ir tariamojo (bruto) sausojo tankio nustatymas. 2003, Vilnius, 8 p. 8. LST EN 772-16:2003/A2:2006 lt. Mro gamini bandymo metodai. 16 dalis. Matmen nustatymas. 2003, Vilnius, 8 p. 9. LST EN 772-18:2002 lt. Mro gamini bandymo metodai. 18 dalis. Silikatini mro gamini atsparumo aliui nustatymas. 2002, Vilnius, 6 p. 10. LST EN 1052-1:2000 lt. Mro bandymo darbai. 1 dalis. Stiprio gniudant nustatymas. 2000, Vilnius, 10 p.

40

7. BETONAI IR SKIEDINIAI 7.1. Betonai

Betono norminiai parametrai. Atkreiptinas student dmesys pasikeitusius betono pagal tank pavadinimus: - sunkusis betonas kai sauso sukietjusio betono tankis didesnis kaip 2600 kg/m3; - normalusis betonas kai tankis yra 2000 2600 kg/m3 (anksiau buvo vadinamas sunkiuoju); - lengvasis betonas kai tankis maesnis kaip 2000 kg/m3. iame darbe susipainsime su plaiausiai naudojamo normaliojo betono parametrais. Pagal gniudomj stipr betonai skirstomi klases, pateiktas 7.A lentelje [1]. 7.A lentel. Normaliojo ir sunkiojo betono stiprio gniudant klass Stiprio klas fck cyl; N/mm2
C 8/10 C 12/15 C 16/20 C 20/25 C 25/30 C 30/37 C 35/45 C 40/50 C 45/55 C 50/60 C 55/67 C 60/75 C 70/85 C 80/95 C 90/105 C 100/115 8 12 16 20 25 30 35 40 45 50 55 60 70 80 90 100

fck cube; N/mm2 (MPa)

10 15 20 25 30 37 45 50 55 60 67 75 85 95 105 115

7.A lentelje gniudomasis charakteristinis stipris fck,cyl yra gautas bandant 15 cm skersmens ir 30 cm aukio cilindrus, o fck cube bandant 15 cm briaunos kubus. Betono miiniai pagal konsistencij skirstomi klases, pateiktas 7.B lentelje. 7.B lentel. Betono miinio konsistencijos klass Kgio nuoslgis Slankumo klas (slankumas), cm
S1 S2 S3 S4 S5 nuo 1 iki 4 nuo 5 iki 9 nuo 10 iki 15 nuo 16 iki 21 22

Sklidumo klas
F1 F2 F3 F4 F5 F6

Pasklidimo skersmuo (sklidumas), cm

34 nuo 35 iki 41 nuo 42 iki 48 nuo 49 iki 55 nuo 56 iki 62 63

Betono miinio sudtis turt bti parenkama pagal projektin betono stiprio klas, miinio konsistencij, upild granuliometrin sudt, vyraujani granuli form, cemento stipr, betono maias, priedus ir kitus parametrus. Daugumoje vairi autori silomose matematinse iraikose lemiam tak betono stipriui turi vandens ir cemento santykis V/C: kuo is santykis maesnis, tuo betonas stipresnis. Taiau lengvai sutankinamuose betono miiniuose prastai santykis V/C negali bti maesnis kaip 0,5, nes gautsi portas ir silpnas betonas. Betono upild granuliometrins sudties tyrimai jau buvo atlikti 2-ame laboratoriniame darbe, ten pat buvo supaindinama su Europos normose raytais gana negrietais reikalavimais [11]. Vokietijoje pagal normas DIN 1045 upildai betonui yra grieiau reglamentuoti (7.1 pav.):

41 - normuojamos ibiros pro visus sietus; - iskiriamos dvi tinkam betonui upild sudties zonos A-B ir B-C; - rekomenduojama dar optimalesn upild sudtis, kai jame nra vidurini upildo granuli (7.1 paveiksle linija N pavaizduotame upilde nra 2-8 mm dydio grdeli).
100 Ibiros pro siet, mass %

80
B C A N

60

40

20

0 0 0,125 0,25 0,5 1 2 4 8 16 Siet akeli matmenys, mm

7.1 pav. Granulometrin betono upild 0/16 sudtis 7.C lentelje pagal Vokietijoje galiojanias rekomendacijas [20] pateiktos kai kuri plaiai naudojam betono miini su vyru 0/16 sudtys, kurias patartina panaudoti, jei tekt betono miinius ruoti statybos aiktelje. 7.C lentel. Apytiksls 1 m3 betono miinio sudtys Upildo Miinio Cemento PortlandgranuliokonsisBetono kiekis C, cemenio metrins klas tencijos klas sudties kg klas sritis AB 297 S2 BC 330 32,5 AB 330 S3 BC 363 C 12/15 AB 270 S2 BC 300 42,5 AB 300 S3 BC 330 AB 352 S2 BC 385 32,5 AB 385 S3 BC 418 C 20/25 AB 320 S2 BC 350 42,5 AB 350 S3 BC 380

Vandens kiekis V, kg 182 224 202 233 182 220 196 233 182 223 202 234 182 214 202 233

Upildo kiekis U, kg 1821 1712 1740 1632 1844 1748 1756 1651 1774 1666 1683 1585 1800 1694 1722 1617

V C

0,61 0,68 0,61 0,64 0,67 0,73 0,65 0,71 0,52 0,58 0,52 0,56 0,57 0,61 0,56 0,61

42 ios lentels duomenys rodo, kad portlandcemenio klass 32,5 pakeitimas 42,5 leidia sumainti cemento ieig tik apie 30 kg/m3. Madaug tik pat sumaja cemento snaudos, kai vietoj S3 konsistencijos klass panaudojamas neymiai standesnis, bet lengvai sutankinamas vibruojant betono miinys S2. Dert siminti, kad armatros korozija net ir gelbetoniniuose pamatuose ar fasadiniuose elementuose nevyksta, kai cemento ieiga yra didesn kaip 300 kg/m3 betono. Dar geriau sidmti betono stiprio ssaj su santykiu V/C: nestipriuose tik 15 MPa stiprio betonuose is santykis yra arti 0,7, o 25 MPa stiprio betonuose V/C = 0,5-0,6. Kad betono miiniai bt plastikesni, galima dti superplastikli [3]. prastai j ieiga bna apie 0,2% nuo cemento kiekio arba apie 0,6 kg 1 m3 betono miinio. Uduotis: laboratorijoje pagaminti bei ibandyti beton, kurio projektin klas C20/25, miinio slankumo klas S3, naudojamas upildas 0/16, jo granuliometrin sudtis atitinka zon B-C, naudojamas portlandcementis CEM I 42,5. I 7.C lentels parenkama betono 1 m3 sudtis. Laboratoriniams bandymams pakanka 12 litr miinio. Betono miinio slankumas. Betono miinys trimis sluoksniais kraunamas kg ant lygaus metalinio lakto, kiekvien sluoksn pabadant 25 kartus smaigu [4]. Po to kgio virus mentele nulyginamas ir kgis atsargiai nukeliamas. Udjus metalin liniuot briauna ant alia pastatytos kgio formos, imatuojamas miinio kgio nuoslgis h (7.2 pav.). Miinio konsistencij galima matuoti ir kitais metodais (pagal sklidum, Vebe prietaisu), bet statybos aiktelje pats patogiausias yra kgio nuoslgio matavimas. Betono miinio tankis nustatomas pagal [8]: betono miinys sutankinamas 5 litr talpos matavimo inde ir pasveriamas. Kadangi pastarasis skaiius gali skirtis nuo projektinio miinio tankio, todl patikslinta betono faktikoji sudtis. 100 2

300 2

200 2 7.2 pav. Betono miinio slankumo matavimas Betono stipris gniudant. Betono stipriui gniudant nustatyti trij kubeli (10 10 10) cm metalin forma pripildoma betono miinio ir miinys sutankinamas ant specialaus kratytuvo (vibracins aiktels). Forma iardoma po 24 h, o bandiniai laikomi 28 paras 18 22C temperatroje ne maesnje kaip 95% santykins drgms aplinkoje. prastai kubeli paviri nulifuoti ar ilyginti skiediniu nebtina. Bandiniai prese turi bti centruojami, apkrov didinti pastoviu 0,2-1 MPa/s greiiu [5]. Beje skaitomi tik tie bandymai, kuriuose betono kubeli suirimo pobdis yra analogikas pavaizduotiems 7.3 paveiksle. Bandymo rezultatai raomi 7.1 lentel.

43

7.3 pav. Tinkamas kubini bandini suirimas Pateikt 10 cm briaunos kubeli vidutinis gniudomasis stipris .................. MPa. Tada etalonini 15 cm briaunos kubeli vidutinis gniudomasis stipris: f cm = 0,95 f cm.10 = ....................... MPa. Gniudomojo stiprio atitikt pradins bei nenuolatins gamybos atveju galima tikrinti pagal ias iraikas [1]: - trij rezultat vidurkis turi tenkinti slyg: fcm fck + 4 (N/mm2); - pavienio bandymo rezultatas: fci fck 4 (N/mm2). Galima nustatyti betono stipr ir ipjaunant kernus (bandinius) i masyvios konstrukcijos [2,9], taip pat panaudojant vairius neardanius metodus: ultragarsinius, rezonansinius, paviri kietumo, smginius ir kitus.

7.2.

Skiediniai

Skiedini norminiai parametrai. Skiedini, beton, mastik, glaist bei ilyginamj sluoksni svokos net ir normose yra supainiotos, todl iuo metu kategorikai apibrti i svok nebtina. prastai skiedinys yra toks miinys, kuriame didiausios upildo granuls matmuo nevirija 4 mm. Daugumoje sausj skiedini daleli dydis yra maesnis kaip 1 mm. Riamoji mediaga skiediniuose gali bti bet kokia, nors nesant skiedinio pavadinime jos ries dert suprasti, jog panaudotas mineralinis riiklis (orins kalks, statybinis gipsas, kiti gipso ir magnezitiniai riikliai, cementai, tirpusis stiklas, sudtiniai riikliai). Sunkieji skiediniai (vir 1500kg/m3) gaminami naudojant tankios struktros upildus, o lengvieji (tankis iki 1500 kg/m3) portus upildus arba sunkij ir lengvj upild miinius. Pagal panaudojimo srit statybiniai skiediniai skirstomi prastinius mro, tinko, konstrukcij montavimo ir specialiuosius izoliacinius, akustinius, rgtims ir/ar kaitrai atsparius, klijuojanius, ilyginamuosius ir kt. Mro skiedini ymenys pagal [12] turt bti tokie: G bendrosios paskirties mro skiedinys; T plonasluoksnis mro skiedinys; L lengvasis mro skiedinys. Tinko skiedini ymenys pagal [11] turt bti ie: GP bendrosios paskirties tinko skiedinys; LW lengvasis tinko skiedinys; CR spalvotasis tinko skiedinys; OC vienasluoksnis skiedinys; R renovacinis tinko skiedinys; T termoizoliacinis tinko skiedinys; FP suirimo linijos. Lietuvoje skiediniams kol kas dar galioja respublikinis standartas [16]. Pagal j ir pagal riamosios mediagos r statybini skiediniai grups ir ymenys pateikti 7.D lentelje.

44 7.D lentel. Skiedini grups ir ymenys Skiedinio grup Panaudotos riamosios mediagos a Orini gesint kalki tela arba milteliai b Orins ar silpnai hidraulins negesintos ar dalinai gesintos maltos kalks SI c Maltos hidraulins kalks d Kalks ir organins riamosios mediagos a Kalks ir cementas SII b Cementas, kalks ir/ar kitos riamosios mediagos a Portlandcementis SIII b Cementas (vairus) a Gipsins riamosios mediagos SIV b Gipsins ir kitos riamosios mediagos a Anhidritins riamosios mediagos SV b Anhidritins ir kitos riamosios mediagos Skiedinio miinio konsistencija rodikliais (7.E lentel). pagal [16] gali bti ireikta sklidumo arba slankumo

7.E lentel. Skiedinio miinio konsistencijos marks Miinys Standusis miinys Plastikasis miinys Slankusis miinys Mark Sp 1 Sp 2 Sp 3 Konsistencijos rodiklis Sklidumas, cm Mark Kgio smigimo gylis, cm Iki 14 Sk 1 Iki 5 Per 14 iki 20 Sk 2 Per 5 iki 10 imtinai Daugiau kaip 20 Sk 3 Daugiau kaip 10

Mro skiediniai pagal gniudomj stipr Europos normose [12] skirstomi ias klases: M1; M2,5; M5; M10; M15; M20; Md ia: arabiki skaiiai parodo gniudomj stipr MPa (N/mm2), d stiprio vert, kai ji didesn u 25 MPa ir kai to pageidauja projektuotojas bei deklaruoja gamintojas. Lietuvos standartas [14] laikinai numato ias mro ir tinko skiedini klases pagal stipr: S0,4; S1; S2,5; S5; S7,5; S10; S12,5; S15; S20. Tinko skiediniai pagal gniudomj stipr, kapiliarin vandens gr, ilumos laid pagal [11] pateikti 7.F lentelje. 7.F lentel. Sukietjusio tinko skiedinio savybi klasifikacija Savybs Kategorija Stipris gniudant po 28 par CS I CS II CS III CS IV Kapiliarinis vandens gris W0 W1 W2 ilumos laidumo koeficientas T1 T2

Verts Nuo 0,4 iki 2,5 N/mm2 Nuo 1,5 iki 5,0 N/mm2 Nuo 3,5 iki 7,5 N/mm2 6 N/mm2 Neapibrta C 0,40 kg/(m2min0,5) C 0,20 kg/(m2min0,5) 0,1 W/(mK) 0,2 W/(mK)

Grind ilyginamieji skiediniai [18,19] pagal gniudomj stipr bna klasi nuo C5 iki C80, o pagal lenkiamj stipr nuo F1 iki F50. Skiedinio miinio sudtis. Dl labai didels skiedini vairovs bna labai skirtingos miini sudtys. Be to dabartiniu metu paplito sausieji miiniai i riikli, upild bei pried, gamintoj tiekiami maiais, ant kuri etikei bna nurodyta, kokiu santykiu duot sausj miin reikt sumaiyti su

45 vandeniu. Pravartu siminti, kad kalkiniuose tinko skiediniuose kalki telos: smlio santykis K:S gali kisti nuo 1:2 iki 1:4, o sudtiniuose mro 5 MPa stiprio skiediniuose santykis C:K:S gali bti madaug 1:1:6. Miinio konsistencijos tyrimas. Skiedinio miinio konsistencijai apibdinti gali bti naudojami parametrai: sklidumas arba slankumas. Skiedinio miinio sklidumui [13] nustatyti naudojama: kratytuvas (7.4 pav.); nupjauto kgio formos formel be dugno su antdklu, kad bt patogu supilti miin; plktuvas (20 20 250 mm medinis strypelis); metalin liniuot, medin mentel. Kratytuvo stiklin ploktel ir formels vidus nuluostomi drgnu skuduru. Formel statoma ploktels centre ir upildoma skiediniu dviem sluoksniais. Kiekvienas sluoksnis sutankinamas plktuvu paspaudiant j 5 kartus. Numus antdkl, pavirius nulyginamas. Formel vertikaliu judesiu nukeliama. Bandinys su staliuku kratomas 15 kart sukant kratytuvo ranken. Susidariusio paplotlio skersmuo imatuojamas 2 statmenomis kryptimis 1 mm tikslumu ir apskaiiuojamas vidurkis.
70 antdklas formel be dugno 60 100 stiklinis diskas 10 staliukas

paklimo strypas

kumtelis

1.4 pav. Kratytuvas sklidumui nustatyti Skiedinio miinio slankumo rodikliui [14] nustatyti paruoiama 3 l skiedinio, kuris dviem sluoksniais sukraunamas drgn prietaiso apatin ind, kad nesiekt indo viraus. Kiekvienas sluoksnis sutankinamas plktuvu paspaudiant j 10 kart. Po to indas su skiediniu 5-6 kartus lengvai sukreiamas pabeldus stal. Prietaiso (7.5 pav.) kgio virn priglaudiama prie skiedinio paviriaus, ymeklis nustatomas ties skals nuline yma, ir kgis paleidiamas laisvai smigti. Nustatomas kgio smigimo gylis centimetrais. Jei kgio smigimo gylis yra maesnis kaip 2 cm arba didesnis kaip 11 cm, is metodas konsistencijai apibdinti yra nenaudotinas.

46
skal

stovas

760

slankiojantis strypelis kgis kgikas indas

30 180

120 220

7.4 pav. Slankumo rodiklio nustatymo prietaisas Skiedinio stiprio lenkiant ir gniudant nustatymas. Bandymas atliekamas pagal [15] ir esmje yra labai panaus cemento stipriui taikytin metodik. Esminis skirtumas yra suformuojant 3 bandinius 4416 cm: daugumai mro skiedini surinkti formos onai dedami ne ant metalinio pagrindo, bet ant stiklo su dviguba marle; forma upildoma skiediniu dviem sluoksniais, kiekvien j 25 kartus paplojant 121244 mm plktuvu; skiedinio pavirius nulyginamas ir ant jo udedami 2 marls sluoksniai bei 6 sugeriamojo popieriaus lapai ir stiklo laktas; forma su stiklu apveriama; numus virutin stikl su marle, udedami nauji 2 marls sluoksniai bei 6 sugeriamojo popieriaus lapai ir stiklo laktas; po 3 h marl ir sugeriamasis popierius nuimami, forma kiama polietilenin mai; po 2 par forma iardoma; bandiniai iki bandymo laikomi normalioje aplinkoje (temperatra 202, oro drgnis 655%). Bandymo lenkiant ir gniudant schema pateikta 5.3 pav. Perlaut sijeli 6 pusels gniudomos pagal schem, pateikt 5.3 paveiksle, b, btinai i abiej pusi udedant 4040 mm standias plienines plokteles (skerspjvio plotas 16 cm2). Bandymo rezultatai raomi 7.2 lentel Skiedini asortimentas. Statybininkai Lietuvoje naudoja keli firm gaminamus statybinius skiedinius. Studentai privalo kruopiai ianalizuoti laboratorijoje esani bei interneto svetainse patalpint mediag, susijusi su statybini skiedini asortimentu, savybmis, rengimo technologija bei 7.3 lentel rayti rekomenduojam miini markes (ymenis).

LITERATRA
1. LST EN 206-1:2002/A2:2005 lt. Betonas. 1 dalis. Techniniai reikalavimai, savybs, gamyba ir atitiktis. 2005, Vilnius, 3 p. 2. LST EN 679:2006 lt. Autoklavinio akytojo betono gniudomojo stiprio nustatymas. 2006, Vilnius, 7 p. 3. LST EN 934-2:2003/A2:2006 en. Betono, statybinio ir injekcinio skiedinio maiiniai priedai. 2 dalis. Betono maios. Apibrtys, reikalavimai, atitiktis, enklinimas ir etikei tvirtinimas. 2006, Vilnius, 5 p.

47 4. LST EN 12350-2:2003 lt. vieio betono bandymas. 2 dalis. Slankumo bandymas. 2003, Vilnius, 7 p. 5. LST EN 12390-3:2003-12 lt. Betono bandymas. 3 dalis. Bandini stipris gniudant. 2003, Vilnius, 16 p. 6. LST EN 12350-4:2003 lt. vieio betono bandymas. 4 dalis. Sutankinamumo laipsnis. 2003, Vilnius, 6 p. 7. LST EN 12350-6:2003 lt. vieio betono bandymas. 6 dalis. Tankis. 2003, Vilnius, 8 p. 8. LST EN 12390-7:2003/AC:2005 lt. Betono bandymas. 7 dalis. Betono tankis. 2005, Vilnius. 9. LST EN 12504-1:2003-12 lt. Betono bandymas konstrukcijose. 1 dalis. Kernai. Pamimas, apirjimas ir bandymas gniudant. 2003, Vilnius, 8 p. 10. LST EN 12620:2003/AC:2005 lt. Betono upildai. 2005, Vilnius, 49 p. 11. LST EN 998-1:2004 lt. Techniniai mro skiedinio reikalavimai. 1 dalis. Iors ir vidaus tinko skiedinys. 2004, Vilnius, 22 p. 12. LST EN 998-2:2004 lt. Techniniai mro skiedinio reikalavimai. 2 dalis. Mro skiedinys. 2004, Vilnius, 24 p. 13. LST EN 1015-3:2004 lt. Mro skiedinio bandymo metodai. 11 dalis. vieio skiedinio konsistencijos nustatymas (sklidumo metodu). 2004, Vilnius, 11 p. 14. LST EN 1015-4:2004 lt. Mro skiedinio bandymo metodai. 4 dalis. vieio skiedinio konsistencijos nustatymas (strypo smigimo metodu) 2004, Vilnius, 11 p. 15. LST EN 1015-11:2004 lt. Mro skiedinio bandymo metodai. 11 dalis. Sukietjusio skiedinio stiprio lenkiant ir gniudant nustatymas. 2004, Vilnius, 11 p. 16. LST L 1346:2005. Statybinis skiedinys. Klasifikacija ir techniniai reikalavimai. 2005, Vilnius, 10 p. 17. LST EN 13139+AC:2004 lt. Skiedinio upildai. 2004, Vilnius, 33 p. 18. LST EN 13454-1:2004 en. Ilyginamojo grind sluoksnio riikliai, kompoziciniai riikliai ir gamykliniai miiniai kalcio sulfato pagrindu. 1 dalis. Apibrtys ir reikalavimai. 2004, Vilnius, 27 p. 19. LST EN 13454-2:2004 en. Ilyginamojo grind sluoksnio riikliai, kompoziciniai riikliai ir gamykliniai miiniai kalcio sulfato pagrindu. 2 dalis. Bandymo metodai. 2004, Vilnius, 20 p. 20. Weber R., Tegelaar R., Schwara H., Soller R. Guter beton. Ratschlge fr die richtige Betonherstellung. Dsseldorf: Beton-Verlag, 1991, 131 st.

48

8. TERMOIZOLIACINS MEDIAGOS 8.1. Mineralin vata

Norminiai parametrai. Mineralin vata tai efektyvi ilumos izoliacin pluotin mediaga, sudaryta i 1-15 m skersmens stiklik plaueli. Pagrindins aliavos bazaltas, andezitas, dolomitas, kvarcinis smlis, metalurginiai lakai. Uolienos ilydomos ir lydalas itakomas greitai autanius plauelius. Statybinje reklamoje yra paplits mineralins vatos skirstymas pagal aliavas akmens, stiklo ir lako vat. Pagrindiniai mineralins vatos gaminiai: plokt, ritinys, juostinis demblys, palaida vata. Vis tip mineralinei vatos ploktms gaminti naudojami sintetiniai riikliai. Paroc firmos gaminam mineralins (akmens) vatos gamini savybs pateiktos 8.A lentelje, Rockwool gamini 8.B lentelje, Isover gamini 8.C lentelje. 8.A lentel. Paroc mineralins (akmens) vatos gamini savybs
Gaminio ymuo Tankis, kg/m3 Storis min-max, mm 50-150 42-150 50-100 30-70 50-150 13 50-140 50-200 20-30 60-180 40-120 20 30-120 20-50 50-120 50-200 50-200 80-150 80-150 ilumos Gniudolaidumo masis koeficientas stipris m, dec, kPa W/mK 0,035 0,037 0,037 0,042 0,034 0,036 0,039 0,039 0,041 0,039 0,037 0,039 0,039 0,037 0,039 0,037 0,041 0,045 0,041 0,045 40 50 50 30 60 80 20 15 60 120 60 120 Panaudojimas

PAROC UNS 35 PAROC UNS 37 PAROC UNM 37 PAROC PUH PAROC WAS 25t PAROC WAS 50 PAROC WAB 5t PAROC FAS 4 PAROC FAL 1 PAROC FAB 3 PAROC ROS 30 PAROC ROS 60 PAROC ROB 80t PAROC GRS 20 PAROC SSB 1 PAROC FPS 14 PAROC CEL 50C PAROC CEL 75F PAROC CES 50C PAROC CES 75F

35 26-32 26-33 35 65-110 40-55 200 135-145 70-80 155-170 95-120 145-180 200-230 90-105 100 140 85 115-120 85 115-120

visoms pastato atitvaroms, kai ilumos izoliacija neveikiama apkrov horizontalioms atitvaroms, kai ilumos izoliacija neveikiama apkrov ventiliuojamoms pastato atitvaroms fasadams, kai apdailai naudojamas tinkas fasad angokraiams sutapdintiems stogams grunte ir uliejamoms grindims izoliuoti smginiam garsui (perdenginyje) priegaisrin apsauga trisluoksniams metalo elementams blokai konstrukcini akmens vatos lameli gamybai

Dert labiau siminti Paroc gamini savybes, nes jie gaminami Vilniuje ir dl maesni transporto ilaid tiktina maesn j pardavimo kaina. Plaiausiai naudojamos minktos, jokios papildomos apkrovos neperimanios plokts UNS ir dedamos kaitiniame stoge tarp gegni, grindyse tarp gulekni, pertvarose ir sienose tarp taeli ar metalini profiliuoi. Ploktes FAS geriausia projektuoti po fasadinio tinko sluoksniu, nes yra kietesns ir sugeba perimti vertikalias lyties jgas; ploktes ROB ir ROS sutapdintuose plokiuose stoguose po hidroizoliacine danga.

49 8.A 8.C lentelse pateikti tik svarbiausi praktiki gamini parametrai bei ymenys. Pagal [5,6] mineralins vatos gamini su CE enklu informacijoje (bendra forma bt analogika parodytai 6.1 paveiksle) galt bti ymenys, pavyzdiui: MW - EN 13162 Ti DS(T+) CS(10)i CPi APi AFi, ia: i klass ar ribinio lygio skaiius (tai nebtinai deklaruojama parametro vert); T storio nuokrypio klass ymuo; DS(T+) matmen stabilumas T temperatroje, C; CS(10) gniudomasis stipris esant 10% deformacijai, kPa; CP spdumas, mm; AP garso sugerties koeficientas; AF orin vara. Kurio i urayt parametr galima netraukti informacij, ar tikslinga rayti nemintus parametrus, lemia mineralins vatos gaminio paskirtis. 8.B lentel. Rockwool mineralins (akmens) vatos gamini savybs
Gaminio pavadinimas Rockton Rock-Batts Super Rock-Batts Rollbatts Rock-Roll Floor-Batts Floor Renovation Slab Wentirock Fasrock Max Fasrock Fasrock L TF Board Dachrock 185 Dachrock Max Monrock Max Spodrock Tankis , kg/m3 ~ 50 ~ 45 ~ 32 ~ 30 ~ 20 ~ 161 ~ 130 ~70 120 ~90 160 ~ 135 ~ 90 ~ 185 ~ 185 ~130 210 ~115 200 ~ 120 Storis min-max, mm 50 150 50 200 50 200 45 145 100 200 20 120 15 75 20 120 80 180 50 200 50 200 20 20 40 80 200 50 180 ilumos laidumo koeficientas dec, W/mK 0,036 0,034 0,039 0,037 0,045 0,041 0,038 0,037 0,038 0,039 0,042 0,039 0,042 0,040 0,039 0,039 Gniudomasis stipris m, kPa 0,5 50 30 10 10 40 40 90 80 50 40 30 Panaudojimas

lengvoms konstrukcijoms (pastogi, sien, grind), kuri neveikia apkrovos grind ant grunto ar betonini grind konstrukcijose vdinamiems fasadams prievjin izoliacija tinkuojam iors sien bei cokolio iltinimui, kaip pagrindas tinkavimui

Sutapdint stog konstrukcijoms

8.C lentel. Isover mineralins (stiklo) vatos gamini savybs

Gaminio pavadinimas Tankis, kg/m3 Storis min-max, mm 50 100 50 150 42 200 50 150 50 150 20 45 30 13 50 100 20 50 ilumos Gniudolaidumo masis stipris koeficientas m, d, kPa W/mK 0,04 0,037 0,037 0,035 0,033 0,031 0,031 0,032 0,034 0,032 0,037 10 15 Panaudojimas

ISOVER KT 40 ISOVER KT 37 ISOVER KL 37 ISOVER KL 35 ISOVER KL 33 ISOVER RKL ISOVER SKL ISOVER VKL ISOVER SKL-M ISOVER OL-A

lengvoms konstrukcijoms (pastogi, sien, grind), kuri neveikia apkrovos

prievjin izoliacija ventiliuojamiems fasadams grind ant grunto ar

50
ISOVER OL-P ORSIL N ISOVER OL-E FASOTERM PF FASOTERM NF DACHOTERM G DACHOTERM SL ISOVER OL-TOP ISOVER OL-P 30 50 20 50 50 150 40 150 20 150 40 100 60 180 30 120 70 170 0,037 0,036 0,037 0,04 0,042 0,042 0,038 0,037 0,037 30 15 10 40 40 50 30 60 70 40 betonini grind konstrukcijose tinkuojamiems fasadams

sutapdintiems stogams

Laboratoriniai bandymai. Visi gamintojo deklaruojami parametrai ar klass turi bti tikrinami pagal galiojanias Europos normas ir privalo tenkinti leistinus nuokrypius. Ploki ilgio leistinoji nuokrypa 2% nuo ilgio, ploio - 1,5% nuo ploio. Pagal ploki storio nuokrypas skiriamos tikslumo klass nuo T1 (netiksliausia) iki T7, pagal kurias maesn storio pus leistinasis nuokrypis neturt viryti atitinkamai nuo 5% iki 0%, o didesn pus nuo bet kiek% iki 5% storio [5]. Apskritai gaminio storio matavimas yra problemikas, nes minkt ploki pavirius prastai yra nelygus. Kiet ploki stor t galima imatuoti slankmaiu, vidutinio kietumo persmeigiant plokt iki padto kieto pagrindo nusmailintu 3 mm skersmens smeigtuku [1]. Minkt ploki storio matavimo renginys parodytas 8.1 paveiksle, o matavimo seka tokia: - ant stovo pagrindo udedamas ipjautas 300300t mm bandinys; - iki virutinio bandinio paviriaus nuleidiama prietaiso kvadratin 200200 mm matavimo plokt, kuri kartu su matuokliu vatoje sukelia 250 Pa tempius; - prietaiso skalje nuskaitomas bandinio ar visos plokts storis t.
Matuoklis su skale Standus rmas

Kvadratin matavimo plokt Bandinys Lygus, standus pagrindas

8.1 pav. Storio matavimo rangos pavyzdys Natraliojo tankio patikra nra privaloma, nebent pats gamintojas tai numatyt. Standartas [3] nereglamentuoja bandinio dydio, o natralj tank pareigoja ireikti trij reikmini skaii tikslumu. Po plokiojo sutapdinto stogo bei uliejam grind danga esanioms ploktms labai svarbus parametras yra j spdumas bei gniudomasis stipris. Pagal spdum yra skiriami 4 ribiniai lygiai nuo CP2 iki CP5, ia arabikas skaiius parodo didiausi plokts storio sumajim milimetrais, veikiant grind apkrovai atitinkamai nuo 500 iki 200 kg/m2. rodyta, kad ploki spdumas yra tiesiogiai susijs su j gniudomuoju stipriu, todl laboratoriniame darbe bus nustatomas tik pastarasis parametras. Pagal gniudomj stipr normos [3] leidia deklaruoti 27 ribinius lygius (nuo CS(10)0,5 iki CS(10)500, ia pirmas arabikas skaiius skliausteliuose parodo, kad gniudomasis stipris prilyginamas

51 tempiams vykus 10% bandinio deformacijai, antri skaitmenys parodo gniudomojo stiprio vert kilopaskaliais). Bandymas gniudant atliekamas tokia seka: - i plokts ipjaunami 100100 mm (leidiami ir kitokie matmenys) bandiniai ir padedami ant apatins preso plokts; - bandinyje sukeliami 250 Pa tempiai ir imatuojamas pradinis storis t; - bandinys gniudomas tol, kol suyra arba kol bandinys suplonja dydiu 0,1t. Pati svarbiausia mineralins vatos gamini savyb ilumos laidumo koeficientas (savitasis iluminis laidis) turt bti nustatomas pagal [4], apie tai studentams btina paskaityti io leidinio 1.5 skyrel. Nereikt manyti, kad gaminio tip privaloma pasirinkti pagal maiausi vert: tip nulemia gaminio naudojimo paskirtis.

8.2. Putplasiai
Put polistirenas (anksiau vartotas terminas put polistirolas) gaunamas polimerizuojant stiren, o pastarasis sintetinamas i benzeno ir metileno. Polistirenas yra kietas, skaidrus, amorfinis, termoplastinis polimeras. Polistireno granuls veikiamos slgio isipleia nuo 10 iki 20 kart. Dabartiniu metu gaminamo polistireno ploki asortimentas bei svarbiausios savybs pateiktos 8.D lentelje [7,8]. Beje mintos normos numato papildomus gaminius, pavyzdiui EPS S (kai stipris nereglamentuojamas) ar labai kietas EPS 500 (gniudomasis stipris 500 kPa arba 5kg/cm2) . Ekstruzinio polistireno parametrai nepateikiami, nes jie panas 8.D lentelje pateiktuosius, o pagal gniudomj stipr bna tipai nuo XPS100 iki XPS1000. 8.D lentel. Polistireninis putplastis Gaminio tipo ymuo EPS 30 EPS 50 EPS 60 EPS 70 EPS 80 EPS 100 EPS 150 EPS 200 Tankis, kg/m3 [9 40] Storis min-max, mm 20 150 20 150 20 150 20 150 20 150 20 150 ilumos Gniudolaidumo masis stipris koeficientas m, d, kPa W/mK 0,045 30 0,043 50 0,042 60 0,040 70 0,038 80 0,037 0,035 0,034 0,034 0,037 0,034 100 150 200 300 300

Panaudojimas

Pastat tarpsluoksniniam apildymui Grindims su nedidele apkrova Pastat apildymui i iors ildomoms grindims Horizontaliems stogams, aldymo kameroms Pramons objekt grindims, keliams cokoliui ir uliejamoms grindims

Melsvojo put polistireno plokts

FLOORMATE 300-SL-A SOLIMATE IB-A

50 100 20 30

Polistireninio putplasio gaminamo su CE enklu pirmi ymenys turi bti EPS, ekstruzinio XPS. Kiti ymenys yra analogiki kaip ir mineralins vatos gaminiams, skiriasi tik parametro verts. Pagal storio matmen nuokrypas skiriamos klass T1 (leistinoji nuokrypa iki 2 mm) ir T2 (leistinoji nuokrypa iki 1 mm); skirtingai nuo MW gamini ia skiriamos ilgio nuokrypio klass L1 ir L2 bei ploio nuokrypio klass W1 ir W2; vestos ploktumo klass P1-P4; pagal ilgalaik mirk skiriami ribiniai lygiai WL1-WL5 (ia arabiki skaiiai parodo didiausi leistinj mirk procentais). Putplasi gniudomasis stipris nustatomas pagal tas paias, kaip ir mineralinei vatai, normas [3]. Statyboje maesniais kiekiais naudojami ir kiti putplasiai: aminoplastai (pavyzdiui termoputa - labai minkta, todl tinkama injektuoti esamus oro tarpus sienose), putintas PVC, jo atmaina porolonas, putintas polietilenas, putinti poliuretanai, pavyzdiui aerozolinis Macroflex, sandarinimo

52 putos. Dert sidmti, jog pastarieji putplasiai yra su nuodingais ciano junginiais, todl galima dirbti tik gerai vdinamoje patalpoje.

8.3. Ekovata ir kitos termoizoliacins mediagos

Ekovata biri, smulki lakteli, efektyvi termoizoliacin mediaga, Lietuvoje gaminama i makulatros su antiseptikais bei antipirenais. Jos svarbiausi parametrai: tankis apie 80 kg/m3; ilumos laidumo koeficientas = 0,05 W/(mK); netinkama perimti apkrovas, sunkiai degi. Individualioje statyboje, ypa ankstesniais metais labai plaiai buvo naudojamos pjuvenos, arbolitas, durps, pramonins gamybos durpi plokts, iaudai, iaudainis, nendri plokts, birus pstas perlitas, birus keramzitas, minktos medio plauo plokts, net idiovinti medi lapai. Tiktina, kad ateityje termoizoliacini gamini asortiment papildys putinti ir koriuoti sintetiniai gaminiai, taip pat medio plau plokts WF [10]. Studentai laboratorini ir praktini usimim metu turi gerai sisavinti iuose nurodymuose pateikt mediag, paanalizuoti laboratorijoje bei bibliotekoje esani nagrinjama tema mediag, taip pat panaryti po interneto svetaines ir upildyti 8.1 lentel. Studentai, pageidaujantys gauti per uskait aukt bal, galt papildomai ant klij darb ssiuvinyje pateikti iuolaikiko namo sluoksniuot atitvar schemas, nurodant ne apskritai ilumins izoliacijos sluoksnio padt, bet konkret gaminio tip bei stor.

LITERATRA
1. LST EN 823:1997 lt. Statybins ilumos izoliacins mediagos. Storio nustatymas. 1997, Vilnius, 10 p. 2. LST EN 826:1998 lt. Statybins termoizoliacins mediagos. Stiprio gniudant nustatymas. 1998, Vilnius, 12 p. 3. LST EN 1602+AC:1998 lt. Statybins termoizoliacins mediagos. Tankio nustatymas. 1998, Vilnius, 5 p. 4. LST EN 12667:2002 en. ilumins statybini mediag ir gamini savybs. ilumins varos nustatymas apsaugotos kartosios plokts ir ilumos srauto matuoklio metodais. Didels ir vidutins ilumins varos gaminiai. 2002, Vilnius, 53 p. 5. LST EN 13162:2003 lt. Statybiniai termoizoliaciniai gaminiai. Gamykliniai mineralins vatos (MW) gaminiai. Techniniai reikalavimai. 2003, Vilnius, 31 p. 6. LST EN 13162:2003/AC:2006 en. Statybiniai termoizoliaciniai gaminiai. Gamykliniai mineralins vatos (MW) gaminiai. Techniniai reikalavimai. 2006, Vilnius, 4 p. 7. LST EN 13163:2003/AC:2006 en. Statybiniai termoizoliaciniai gaminiai. Gamykliniai polistireninio putplasio (EPS) gaminiai. Techniniai reikalavimai. 2006, Vilnius. 8. LST EN 13164:2004 lt. Statybiniai termoizoliaciniai gaminiai. Gamykliniai ekstruzinio polistireninio putplasio (XPS) gaminiai. Techniniai reikalavimai. 2004, Vilnius, 35 p. 9. LST EN 13164:2002/AC:2006 en. Statybiniai termoizoliaciniai gaminiai. Gamykliniai ekstruzinio polistireninio putplasio (XPS) gaminiai. Techniniai reikalavimai. 2006, Vilnius. 10. LST EN 13171+A1+AC:2006 lt. Statybiniai termoizoliaciniai gaminiai. Gamykliniai medienos plau (WF) gaminiai. Techniniai reikalavimai. 2006, Vilnius, 34 p.