KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETAS ARCHITEKTROS IR KRATOTVARKOS KATEDRA

Lietuvos paveldosaugos teisini akt palyginamoji analiz paveldosaugos objekto ir veiklos sampratos kaitos atvilgiu
KONTROLINIS RATO DARBAS

Vadovas: Prof. Habil. dr. J. Buas Atliko: Sandra Valaviit SA-9/1

Kaunas 2011

Turinys Paveldosaugos raida Lietuvoje....................................................................................................3 Paveldosaugos objekto sampratos raida ....................................................................................6 Paveldosaugos objekto apibrties skirtinguose statymuose palyginamoji analiz .............6 Paveldosaugos veiklos sampratos kaita......................................................................................8 Paveldosaugos veikl kontroliuojanios institucijos ...............................................................9 Paveldosaugos objekto traukimo apskait veikla ..............................................................10 Paveldosaugos objekto saugojimo veikla..............................................................................12 Ivados ......................................................................................................................................14 Literatros sraas ....................................................................................................................15

Paveldosaugos raida Lietuvoje

XX a. pradia tai paveldotvarkos darb pradia Lietuvoje, pagrsta moksliniu restauravimu. Vienas pirmj objekt - v. Onos banyios restauravimas Vilniuje (1902-1909 m.). Tuo metu restauruojama ir Vilniaus v. Mykolo banyia bei 1903-1905 m. konservuojamas Trak salos pilies pietryi boktas. Lietuvai atgavus Nepriklausomyb, Lietuvos Respublikos 1919 m. rugpjio18 d. statymu steigiama Valstybin archeologijos komisija, jos pirmininku paskiriamas archeologas Tadas Daugirdas. Tai Lietuvos Valstybins paveldosaugos pradia. 1926 m. vietimo ministerijoje steigiama Referentra paminkl apsaugai. 1940 m. birelio mnes sovietams okupavus Lietuv, tuometin, vadinamoji Liaudies vyriausyb, o tiksliau - einantis Lietuvos viceprezidento pareigas prof. V.Krv-Mickeviius 1940 m. liepos 20 d. pasirao Lietuvos kultros paminkl apsaugos statym, kurio projektas parengtas dar 1939 m. Pagal statym vietimo ministerijos sistemoje steigiama Kultros paminkl apsaugos staiga (su keturiais skyriais ir 12 darbuotoj). i staiga sutelkia dmes kultros paminkl apskaitai ir pagal savo jgas dalyvauja inventorizuojant nacionalizuotus dvarus. Jos darbuotojams pavyksta nemaai meno vertybi perduoti muziejams. Kuriama sistema ir teisiniai aktai Lenkijos okupuotame Vilniaus krate nuo 1922 m. sigaljo Lenkijos valstybin paminklosaugos sistema, kuri reikt vertinti teigiamai. Tiriamos, konservuojamos Vilniaus Auktutins pilies liekanos, sutvirtinama avarins bkls Arkikatedra, i dalies restauruojami universiteto pastatai, rotu ir kiti objektai. Vilniaus krate paminklotvarkos darbai vykdomi remiantis moksliniais principais. Soviet okupacijos slygomis Lietuvoje paminklosaugos sistema kuriama i naujo, bet pagal sovietin sistem ir jos teisinius aktus. 1947 m. SSRS architektros reikal komiteto paskelbt 20 saugotin istorini miest sra raytas ir Vilnius bei 11 Lietuvos architektros objekt, paskelbt sjungins reikms paminklais, vliau j skaiius padidinamas iki 16 paminkl. Nuo 1949 m. Lietuvoje sigalioja 1948 m. SSRS Ministr Tarybos patvirtinti kultros paminkl apsaugos nuostatai ir tik nuo tada paminklosauga ms krate engia rykesnius ingsnius. I pradi valstybin paminklosauga decentralizuota: prie tuometins Vyriausybs veikianti Architektros reikal valdyba atsak u architektros paveld, Meno reikal valdyba - u dails paveld, o Kultros vietimo reikal komitetas u archeologijos ir istorijos paminkl apsaug. 1950 m. spalio 24 d. Vyriausybs nutarimu steigiama pirmoji Lietuvos istorijoje paminklotvarkos darb organizacija Mokslin restauracin gamybin dirbtuv ( MRGD), veikusi Architektros valdybos (vliau Valstybinis statybos ir architektros reikal komitetas) sistemoje.

Pradta paminklus skirstyti turinius respublikin ir vietin reikm, pirm kultros paminkl sra, skirt respublikins reikms paminklams (196 objektai, kompleksai), LTSR Ministr Taryba patvirtino 1961 08 21 d. nutarimu, o Kultros ministerija, gavusi tvirtinimo teis, 1963 m. patvirtino vietins reikms paminkl sra (476 objektai, kompleksai). Istorijos paminkl respublikins reikms pirmas sraas (272 objektai, kompleksai) patvirtintas 1969 m., archeologijos paminkl sraas (1515 objekt, kompleks) ir dails paminkl (1210 objekt ir kompleks) patvirtinti 1972 m. Urbanistikos paminkl sraas (61 kompleksinis objektas) patvirtintas 1969 m. 1961 m. Vyriausybs patvirtintas kultros paminkl sraas yra pirmas juridinis toki sra patvirtinimas Lietuvos paminklosaugos istorijoje. 1967 m. balandio 15 d. to meto Aukiausioji Taryba priima Kultros paminkl apsaugos statym. Tuo metu panaius statymus priima Estija ir Baltarusija, o Soviet Sjunga pana statym priima tik po 9 met. is statymas sudar slygas prie Kultros ministerijos steigti Mokslin metodin kultros paminkl apsaugos taryb su etatiniais darbuotojais. Tai buvo pirma tokio pobdio staiga to meto respublikose (tarybos vadovais buvo R. Batra, S. Pinkus, Z. emaityt, E. Rima ir I. Barauskait). Dabartinis tarybos analogas Kultros paveldo centras. i staiga skirta kultros paminkl apskaitai, inventorizavimui, dokumentacijos apie paminklus kaupimui bei metodiniam darbui. Soviet Sjungai tik 1976 m. primus Kultros paminkl apsaugos ir naudojimo statym, tuometin Lietuva turjo priimti irgi analogik statym, tiesa, papildydama j 15 nauj straipsni. Tok statym LTSR Aukiausioji Taryba prim 1977 12 22 ir jis savo esme galiojo iki 1995 m. Jau 1988 m. gims Sjdis aktyviai kl i umarties ir Lietuvos istorin praeit, jos palikimo apsaugos problematik, analizuojani paminklosaugos ir restauratori veikl. Vyriausyb, veikiama Sjdio, dar 1989 m. sudar komisij perirti paminklosaugos ir paminklotvarkos sistemas bei darbo kryptis. Komisija darb baig 1990 m. baland, Lietuvai atgavus Nepriklausomyb. Pagal komisijos pasilymus prie Aukiausios Tarybos Atkuriamojo Seimo kuriama Kultros paveldo apsaugos inspekcija (generaliniu direktoriumi paskiriamas istorikas-archeologas N.Puteikis), o prie Vyriausybs steigiamas Paminklotvarkos departamentas (generaliniu direktoriumi paskiriamas architektas V.Zubovas). 1990 07 30 priimamas Kultros paveldo apsaugos inspekcijos Laikinasis statymas, skirtas ios inspekcijos veiklos nuostatams. Abi institucijos energingai msi veiklos, nors ir i dalies dubliavo savo funkcijas, o tai suprieino ias institucijas. Naujas Nekilnojamj kultros vertybi apsaugos statymas (i pradi rengtas kaip Kilnojamj ir nekilnojamj vertybi bendras statymas) parengtas 1993 m. (darbo grups vadovas V. Kariauskas), o Seimo priimtas 1994 12 22. Pagal statym buvo reorganizuota paminklosaugos valstybinio valdymo sistema: steigta Valstybin paminklosaugos komisija (1995-1999 m. komisijos pirminink G. Drmait; nuo 1999 m. - P. Jakuionis) valstybins politikos paminklosaugoje nustatymui ir Valstybs (Prezidento, Seimo, ir Vyriausybs) eksperto funkcijai; Kultros paveldo inspekcija sujungiama su buvusiu Paminklotvarkos departamentu, steigiamas naujas Kultros vertybi apsaugos departamentas - KVAD (1995-1996 m. direktorius - J. Glema; nuo 1997 m. pradios N. Puteikis, o po jo D. Varnait) valstybiniam paminklosaugos valdymui. 4

1993 m. priimamas Saugom teritorij statymas, kur kultros paveldo apsauga pateikta per aplinkos apsaugos prizm, todl Saugom teritorij ir Nekilnojamj kultros vertybi apsaugos statymai yra kiek skirtingos juridins paveldo traktuots. 1996 m. priimamas ir Kilnojamj kultros vertybi apsaugos statymas. iais trimis statymais suteiktas pakankamas Lietuvos kultros paveldo apsaugos juridinis pagrindas, nors yra tam tikras statym atskir nuostat nesuderinamumas. Lietuvos Savivaldybse taip pat veikia paminklotvarkos ar paminklosaugos skyriai ar pareigybs, kuri darbuotojai rpinasi savo teritorijose esam vertybi apsauga, nors i Savivaldybi statymo dabar yra ibraukta paminklosaugos funkcija. Savivaldybs dar turi teis steigti vietin kultros vertybi registr, taiau iki 2000 m. tuo nepasinaudota. Seimui patvirtinus nauj Nekilnojamj kultros vertybi apsaugos statymo redakcij nuo 2005 04 19 pakeistas statymo pavadinimas Nekilnojamojo kultros paveldo apsaugos statymo pavadinim. statymo redakcijos 7 straipsnyje numatoma Valstybins kultros paveldo komisijos kaip Seimo, Respublikos Prezidento ir Vyriausybs eksperto ir patarjo valstybins nekilnojamojo kultros paveldo apsaugos politikos klausimais veikla. 2004 09 28 priimamas Lietuvos Respublikos valstybins kultros paveldo komisijos statymas, kurio 2 straipsnyje Valstybins paminklosaugos komisijos pavadinimas keiiamas Valstybins kultros paveldo komisijos pavadinim. 2005 m. Kultros vertybi apsaugos departamento pavadinimas pakeistas Kultros paveldo departamento pavadinim.

Paveldosaugos objekto sampratos raida

Paveldosaugos objekto apibrties skirtinguose statymuose palyginamoji analiz
1977 M. ISTORIJOS IR KULTROS PAMINKL APSAUGOS IR NAUDOJIMO STATYMAS 1994 m. NEKILNOJAMJ KULTROS VERTYBI APSAUGOS STATYMAS
2004 m. LIETUVOS RESPUBLIKOS NEKILNOJAMOJO KULTROS PAVELDO APSAUGOS STATYMAS

Kilnojamos ir nekilnojamos vertybs Istorijos paminklai ; Archeologijos paminklai; Miest statybos ir architektros paminklai; Meno paminklai; Dokumentiniai paminklai.

Paveldosaugos objektai Nekilnojamos vertybs Pagal pobd Piliakalniai, senoviniai pylimai, kiti senovs gynybiniai tvirtinimai, senovs gyvenamosios ir dirbtuvi vietos, senovs statini griuvsiai ir liekanos, alkos, alkakalniai ir kitos senovs religinio kulto vietos, aukurai, akmenys su dubenimis, pdomis, raais ir kitais enklais, emgrindos, klgrindos ir kiti senovs keliai, pilkapiai, kapinynai ir kitos senovs laidojimo vietos, neveikianios kapins ir kari kapins turi kultrin vert bei visuomenin reikm ir registruojami kaip nekilnojamosios kultros vertybs. Statiniai bei j kompleksai, ansambliai ir vietovs, registruoti kaip nekilnojamosios kultros vertybs, turi savo teritorijas, kurios saugomos kartu su iomis 6

Nekilnojamos vertybs

Archeologiniai, povandeniniai, mitologiniai, etnokultriniai, architektriniai, urbanistiniai, eldynai, inineriniai, istoriniai, memorialiniai, dails, sakraliniai, kultrins raikos.

vertybmis. Pagal sandar Neskirstoma (funkcikai, kompozicikai ar istorikai vientisos nekilnojamosios kultros vertybs apsaugos aspektu yra nedalomos) Pagal reikmingum Kultros paminklai, kultros vertybs, (savivaldybi lygmeniu reikmingos kultros vertybs), objektai, turintys kultrins verts poymi

Neskirstoma

Pavieniai objektai, kompleksiniai objektai, vietovs

bendrasjungins, respublikins arba vietins reikms

Kultros paminklai, kultros vertybs, (savivaldybi lygmeniu reikmingos kultros vertybs), objektai, turintys kultrins verts poymi

Kaip matyti i lentels, kultros paveldosaugos objekto samprata nuo 1977 m. iki i dien kito, taiau labia nedaug. Ianalizavus trijuose skirting laikotarpi paveldosaug reglamentuojaniuose dokumentuose pateikt paveldosaugos objekto samprat, galima teigti, jog paveldosaugos statymin baz (objekto apibrimo atvilgiu) patobuljo. 2004 m. priimtame LR nekilnojamojo kultros paveldo apsaugos statyme paveldosaugos objektas apibriamas daug konkreiau, nei ankstesniuose dokumentuose, klasifikacija aikesn, todl ir neteisingos interpretacijos tikimyb yra maesn, nei, sakykim, 1977 m. arba 1994 m. paveldosaugos statymuose. Dar vienas skirtumas tarp 1977 m. priimto Lietuvos TSR istorijos ir kultros paminkl apsaugos ir naudojimo statymo bei vlesni paveldosaug reglamentuojani statym yra paveldosaugos objekt imties plotis vlesniuose dokumentuose reglamentuojamas jau tik nekilnojamasis kultros paveldas, o pirminje versijoje (1977 m.) paveldosaugos objekto samprat buvo traukiami tiek nekilnojamieji, tiek ir kilnojamieji objektai.

Paveldosaugos veiklos sampratos kaita

Analizuojant paveldosaugos veiklos sampratos kait 3 paveldosaug Lietuvoje reglamentuojaniuose dokumentuose (1977 m. Lietuvos TSR istorijos ir kultros paminkl apsaugos ir naudojimo statyme, 1994 m. LR nekilnojamj kultros vertybi apsaugos statyme ir 2004 m. LR nekilnojamojo kultros
paveldo apsaugos statyme), tikslinga yra skirstyti analiz iuos etapus:

paveldosaugos veikl kontroliuojanios institucijos; paveldosaugos objekto traukimo apskait veikla; paveldosaugos objekto saugojimo veikla.

Paveldosaugos veikl kontroliuojanios institucijos

1977 M. ISTORIJOS IR KULTROS PAMINKL APSAUGOS IR NAUDOJIMO STATYMAS TSRS Ministr Taryba, Lietuvos TSR Ministr Taryba; rajon, miest, apylinki ir gyvenviei Liaudies deputat taryb vykdomieji komitetai Specialiai galioti valstybiniai paminkl apsaugos organai: Lietuvos TSR Kultros ministerija ir jos organai vietose Archyv valdyba prie Lietuvos TSR Ministru Tarybos (dokument saugojimui). Lietuvos TSR Paminkl apsaugos ir kratotyros draugija 1994 m. NEKILNOJAMJ KULTROS VERTYBI APSAUGOS STATYMAS
2004 m. LIETUVOS RESPUBLIKOS NEKILNOJAMOJO KULTROS PAVELDO APSAUGOS STATYMAS

Valstybin paminklosaugos komisija (Valstybin paminklosaugos komisija yra Lietuvos Respublikos Seimui atskaitinga kultros vertybi apsaugos valstybin politik formuojanti ir ios politikos gyvendinim kontroliuojanti institucija); Lietuvos Respublikos kultros ministerijos Kultros vertybi apsaugos departamentas; Savivaldybs io statymo nustatytoms funkcijoms vykdyti steigia atitinkamas tarnybas arba pareigybes

Nekilnojamojo kultros paveldo apsaugos nacionalin politik formuoja Seimas, Vyriausyb, Kultros ministerija
Savivaldybs atlieka Vietos savivaldos, io ir kit statym savivaldybms nustatytas funkcijas Kultros paveldas departamento prie Kultros ministerijos apskaitos, paveldotvarkos ir kontrols tarnybos ir teritoriniai padaliniai Valstybin kultros paveldo komisija

Ianalizavus trijuose paveldosaug reglamentuojaniuose statymuose numatytas paveldosaugos veikl kontroliuojanias institucijas, galima iskirti iuos ypatumus: 1977 m. Lietuvos TSR istorijos ir kultros paminkl apsaugos ir naudojimo statyme paveldosaugos veiklos kontrols funkcijos padalintos vairioms institucijoms, atvirkiai nei vlesniuose (1994 ir 2004 m. statymuose); 1994 m. ir 2004 m. paveldosaugos statymuose numatytos kontroliuojanios institucijos daugma atitinka, skiriasi tik j pavadinimai; 1994 m. ir 2004 m. statymuose paveldosaugos veikl kontroliavimo veikla decentralizuota, gana aikiai apibrti ios veiklos valdymo organai ir j hierarchin struktra; 9

1994 m. LR nekilnojamj kultros vertybi apsaugos statyme kaip kultros vertybi apsaugos valstybin politik formuojanti ir ios politikos gyvendinim kontroliuojanti institucija yra numatyta paminklosaugos komisija, o 2004 m. LR nekilnojamojo kultros paveldo apsaugos statyme i funkcija priskiriama Seimui, Vyriausybei ir Kultros ministerijai, o Valstybin kultros paveldo komisija savo ruotu yra tik patarjas ioms institucijoms.

Paveldosaugos objekto traukimo apskait veikla

1977 m. Lietuvos TSR istorijos ir kultros paminkl apsaugos ir naudojimo statyme objekt traukimo paveldosaugos apskaiton tvarka nereglamentuojama.

1994 m. LR nekilnojamj kultros vertybi apsaugos statyme numatomos ios paveldosaugos objekto traukimo apskait sudedamosios dalys: vertybi paieka (informacijos surinkimas apie objektus, kurie gali turti kultrin vert ir visuomenin reikm. Tokias paiekas atlieka, j kaupia ir saugo Kultros vertybi apsaugos departamentas), nustatymas ir vertinimas (nustatoma objekt sudtis ir apimtis, pagrindiniai kultrins verts poymiai, visuomenin reikm bei teritorijos), inventorizavimas ir registravimas (nustatytos ir vertintos nekilnojamosios kultros vertybs registruojamos raant jas Lietuvos Respublikos nekilnojamj kultros vertybi registr; nekilnojamj kultros vertybi pagrindiniai duomenys fiksuojami Kultros vertybi apsaugos departamento nustatytuose apskaitos dokumentuose ir kompiuterizuotos informacins sistemos duomen banke). 2004 m. LR nekilnojamojo kultros paveldo apsaugos statyme nurodoma, jog nekilnojamojo kultros
paveldo apskait sudaro: Inventorizavimas (paveldas inventorizuojamas suraant visus galimus jam priskirti krinius ir kitus daiktus), konkrei nekilnojamj kultros vertybi iaikinimas (reikia atlikti istorinius ir fizinius tyrimus. Remiantis i tyrim duomenimis, nustatomas kultros paveldo objekt ar vietovi ir j vertingj savybi reikmingumas); Registravimas (nekilnojamosios kultros vertybs registruojamos vertinimo tarybai nusprendus, kad vertybei reikalinga teisin apsauga. Tokios vertybs registruojamos kaip kultros paveldo pavieniai ar kompleksiniai objektai ar vietovs).

Atsivelgiant aukiau ivardintus duomenis, galima teigti, jog 1977 m. Lietuvos TSR istorijos ir kultros paminkl apsaugos ir naudojimo statymas buvo neibaigtas (ir padjo tik paveldosaugos statymins bazs pradmenis), kadangi nereglamentavo vienos i svarbiausi paveldosaugos veiklos dali paveldo objekt traukimo apskait veiklos.

10

Lyginant du vlesnius dokumentus (1994 ir 2004 met statymus), akivaizdu, jog paveldosaugos objekt apskaitos veikla yra apibrta ir aiki, nuosekliai ivardinti ios veiklos etapai. Taip pat galima pastebti, jog 2004 m. LR nekilnojamojo kultros paveldo apsaugos statyme nekilnojam kultros vertybi traukimo apskait veikla supaprastinta, atskir proces veiklos nesidubliuoja, todl pati apskaitos sistema yra aikesn ir konkretesn.

11

Paveldosaugos objekto saugojimo veikla

1977 M. ISTORIJOS IR KULTROS PAMINKL APSAUGOS IR NAUDOJIMO STATYMAS 1994 m. NEKILNOJAMJ KULTROS VERTYBI APSAUGOS STATYMAS
2004 m. LIETUVOS RESPUBLIKOS NEKILNOJAMOJO KULTROS PAVELDO APSAUGOS STATYMAS Rezervinis (taikomas tiems kultros paveldo objektams, kuriuos tikslinga isaugoti, kad ateityje bt galima juos itirti panaudojant didesnes mokslo galimybes. iuose objektuose draudiama mokslinius duomenis galinti sunaikinti veikla ardomieji tyrimai, tvarkybos darbai, kin veikla), autentikos paskirties (tiems kultros paveldo objektams, kuri naudojimas pirminiu ar istorikai susiklosiusiu bdu utikrint j prieir ir geriau nei kitoks naudojimas atskleist saugomo objekto vertingsias savybes) tausojamo naudojimo (nustatomas tiems kultros paveldo objektams, kuriems isaugoti tikslinga parinkti tok naudojimo bd ir pritaikym, kad maiausiai bt sualotos objekto vertingosios savybs, o valdytojas bt suinteresuotas j priirti).

Naudojimo reimai

mokslo, liaudies vietimo ir kultros vystymo, patriotinio idjinio dorovinio, internacionalinio ir estetinio aukljimo tikslams

rezervacinis kinis naudojimas draudiamas; riboto naudojimo; universalus naudojimas neribojamas.

*Respublikins arba vietins reikms istorijos ir kultros paminklus, Lietuvos TSR Kultros ministerijai leidus, respublikos pavaldumo miest ir rajon Liaudies deputat taryb vykdomieji komitetai gali perduoti staigoms, monms ir organizacijoms naudoti juos kultros ir kio tikslams.

Saugojimo reimai

konservavimo isaugantis esam vertybs sudt ir apimt; konservavimorestauravimo isaugantis esam vertybs sudt ir apimt restauruojant atskirus jos elementus; restauravimo vertybs restauravimas ir pritaikymas; restauravimoatkrimo - vertybs restauravimas ir pritaikymas, prarast element atkrimas.

12

Akivaizdu, jog 1977 m. Lietuvos TSR istorijos ir kultros paminkl apsaugos ir naudojimo statyme apskait traukt paveldosaugos objekt saugojimo veikla grietai nereglamentuojama, visika j *objekt+ saugojimo, naudojimo ir tvarkymo laisv paliekama valstybinms institucijoms. Apskritai iame dokumente nustatoma paveldosaugos objekt saugojimo veikla yra labiau orientuota i objekt panaudos galimybes, o ne isaugojim. 1994 m. LR nekilnojamj kultros vertybi apsaugos statyme jau apibriami tiek paveldosaugos objekt naudojimo, tiek tvarkymo (saugojimo) reimai, taiau nekonkretizuojama, kokiu principu ie reimai turt bti taikomi. 2004 m. LR nekilnojamojo kultros paveldo apsaugos statyme iskiriami trys paveldosaugos objekto saugojimo reimai bei j taikymo slygos.

13

Ivados
Atlikus palyginamj trij Lietuvos paveldosaugos veikl 1977 2004 m. reglamentuojani dokument analiz, galima tvirtinti, jog nuo 1977 m. iki i dien paveldosaugos samprata stipriai pakito. Gerindama kultros paveldo dabartin bkl, panaudojim ir isaugojim, valstyb privalo
daugiau dmesio skirti paveldosaugos teisiniam reglamentavimui ir paveldo tvarkymui bei realiai vykdyti strategini dokument nuostatas.

14

Literatros sraas
1. 2. 3. 4. Lietuvos TSR istorijos ir kultros paminkl apsaugos ir naudojimo statymas (1977) Lietuvos Respublikos nekilnojamj kultros vertybi apsaugos statymas (1994) Lietuvos Respublikos kultros paveldo apsaugos statymas (2004) http://www3.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=6817&p_k=1

15