Bendroji atmosferos cirkuliacija

TURINYS
TURINYS........................................................................................................................ 2 vadas........................................................................................................................... 3 Atmosferos cirkuliacijos ypatumai.................................................................................4 Bendra atmosferos cirkuliacijos schema........................................................................6 2.1. Cirkuliacij zonos................................................................................................ 6 Koriolio efektas ......................................................................................................... 7 Oro masi pakitimai ir vjo cirkuliacija.......................................................................8 Musonin cirkuliacija................................................................................................... 10 Atmosferos sraujyms.................................................................................................12 Literatros sraas......................................................................................................13

vadas
ems atmosfera yra nuolatiniame judjime, o jgos, sukelianios atmosferos judjim, atsiranda dl nevienodo ems paviriaus ilimo. i jg veikimas yra nukreiptas palaikyti atmosferos pusiausvyr. Taiau realioje atmosferoje tokios pusiausvyros nra, kadangi oro judjimas niekada nenutrksta, o tai sukelia or permainas. Or pasikeitimo analiz, sinoptini emlapi pagalba, leido iaikinti priklausomyb kiekviename ems geografiniame take ir fizini atmosferos proces. I sinoptini emlapi galima suinoti ne tik orus, kurie buvo stebimi tam tikr valand, bet ir numatyti dsningumus, or pasikeitimus keli valand ar net par bgyje. sudting darb atlieka meteorologai. I vis oro tkmi galima iskirti pagrindines, dsningesnes savo masteliais ir pastovesnes. Tokios oro tkms, apimanios didelius geografinius rajonus ir tam tikru atvilgiu pastovios, vadinamos bendrja atmosferos cirkuliacija.

Atmosferos cirkuliacijos ypatumai

Atmosferos cirkuliacija, tai oro judjimas visuose atmosferos lygmenyse, per visas planetos dalis. Varomoji jga yra sauls energija, kuri skirtingai ildo em ties pusiauju, vidurinse platumose bei ties poliais. (Science Clarified, 2006). Du pagrindiniai veiksniai, sukeliantys atmosferos cirkuliacij, yra pusiaujo ir aigali temperatr skirtumas bei planetos sukimasis. (Wikipedia, aplankyta 2011 m. sausio 7 d.) Atmosferos cirkuliacija ir ilgalaiks or anomalijos Europoje priklauso nuo bendrosios vandenyn ir atmosferos cirkuliacijos proces, jr led paplitimo, astronomini ir geofizini veiksni. Taiau betarpik ir stipriausi poveik orams Europoje daro gretim rajon iaurs Atlanto, Arkties ir Azijos procesai. i kaimyn poveikis ne visada malonus, bet gana neblogai pastamas (Veidas.lt, atnaujinta sausio 7d.) Dl nevienodo ilumos pasiskirstymo emje, susiformuoja aukto ir emo slgio sritys. Dl bendrosios atmosferos cirkuliacijos ties pusiauju ir vidutinmis platumomis susidaro emas slgis, o ties atogromis ir aigaliais - auktas slgis. emas slgis, j lemiantys auktyneigiai oro srautai, nuo kuri priklauso gauss krituliai ir aukta temperatra ties pusiauju, sudaro puikias slygas atogr mikams augti (pvz.: Amazons mikai). I auktesni troposferos sluoksni plstantys emyneigiai oro srautai lemia aukt slg ties atogromis. ia ikrinta maai krituli, susidaro dykumos (pvz.Saharos dykuma). (Rytas alna, Giedr Motiejuit, 2007) Atilus klimatui sumaja temperatr skirtumas tarp ekvatoriaus ir kit klimato juost. is temperatr skirtumas yra pagrindinis atmosferos cirkuliacijos variklis, dl jo iluma i ekvatoriaus perneama kit platum juostas. Jeigu temperatr skirtumas didja, tai ir atmosferos cirkuliacijos aktyvumas didja. Sumajus iam skirtumui atmosferos cirkuliacija tampa vangesn ir ilumos bei drgms perneimas sumaja. Vadinasi, sausos zonos atilimo atveju tampa dar sausesns, gauna maiau drgms, o tai neigiamai paveiks biotos produktyvum (Prof. Juozas Burneikis, 2003). Bendroji atmosferos cirkuliacija yra daugelio faktori rezultatas, i kuri esminiai yra ie:

Sauls energijos pritakos nevienodumai vairiose platumose ir vairiu met laiku; ems sukimasis apie savo a ir dl to kylanios inercins jgos poveikis; ems paviriaus nevienodumai; Vieni i pagrindini bendrosios atmosferos cirkuliacijos element:

Zonins cirkuliacijos tkms, turinius bendr judjimo krypt vir platumini rat. Troposferoje ir stratosferoje vyraujantys vakar vjai, iem vyrauja poliariniuose rajonuose, o itisus metus vidurio platumose. iaurs ryt vjai, pasatai, vyrauja prie ems paviriaus ir apatinje troposferoje, tropinse platumose.

Musonai vyrauja vir tropini srii, kyla dl nevienodo emyno ir vandenyno ilimo. Vasar puia i vandenyno emyn, iem atvirkiai. Ciklon ir anticiklon trajektorijos ir j tkms. Tai didiuliai skuriai su udara cirkuliacija. Bdinga vidutinms platumoms. Tropinse srityse vir vandenyno vlyv vasar ir ruden susidaro tropiniai ciklonai (taifnai, uraganai) (Mokslai.lt, aplankyta 2011 m. sausio 11 d.).

Taigi, atmosferos cirkuliacij Lietuvoje formuoja trys klimatologiniai slgio centrai: iaurs Atlanto Islandijos emo slgio sritis, Azor anticiklonas ir Azijos anticiklono vakarinis gbrys. Centr aktyvumo kitimui bdingas ne tik metinis ciklas, bet ir ilgalaikiai svyravimai, trunkantys keliolika met (Bukantis ir kt., 1998a, 2001; Portapas, 1990).

Bendra atmosferos cirkuliacijos schema

2.1. Cirkuliacij zonos
Yra iskiriamos trys vjo cirkuliacijos, arba dar kitaip vadinamos cirkuliacij juostos, tarp pusiaujo ir kiekvieno poliaus: pasatai (Hadley cirkuliacijos), vidutini platum vjai (Ferrel cirkuliacijos) bei poliariniai rytiniai vjai (poliarins Hadley cirkuliacijos) (2.1.1 pav.) (Science Clarified, 2006). Pasatai, arba Hadley cirkuliacijos, pavadintos Angl mokslininko George Hardley (1685 1768) garbei, kuris pirmasis iuos vjus apra 1753 metais. Kadangi oras yla ties pusiauju, jis i ia pakyla iki emiausios ems atmosferos dalies, troposferos, t.y. apie 16 km. Dl kylanio ilto oro, emas slgis susidaro ties pusiauju. Orui pasiekus aukiausi troposferos tak (orui patekus tropopauz), jis nebegali kilti aukiau, todl vsdamas pradeda judti link poli (Science Clarified, 2006). Apytiksliai ties 30 laipsni iaurs ar piet platuma (2.1.1 pav.), atvss oras leidiasi emyn, istumdamas emiau esant or pusiaujo kryptimi, kadangi oro srautai visada juda link emo slgio srii. Kai iaurs ir piet pasatai susitinka ties pusiauju ir vl pakyla, ramybs sritis iauga dl prieini vj nebuvimo. Pirmieji jreiviai tokias vietas vadindavo depresijomis (nuo senosios angl kalbos odio dull- vangus, nuobodus), mat sivyravus tiliui, jie baimindavosi, jog j buriniai laivai strigs (Science Clarified, 2006). Tuo metu, kai didioji dalis susilpnjusi pasat vj, ties 30 laipsni platuma, sugrta link pusiaujo, kita i vj dalis plsta link poli. Apytiksliai ties 60 laipsni iaurs ar piet platuma, i oro mas susitinka daug altesn poliarin or (sritys, kur tai nutinka, vadinamos poliariniais frontais). altesnis oras istumia iltesn or tropopauz, i kur didioji oro dalis grta atgal pusiaujo zon, susilpnja ties 30 laipsni platuma ir pradeda cikl i naujo. ios, antros cirkuliacijos juostos, einanios per vidurines platumas tarp 30 laipsni ir 60 laipsni yra vadinamos vidutini platum vjais arba Ferrellio cirkuliacijomis (2.1.1 pav.), taip pavadintomis po to, kai amerikiei meteorologas Williamas Ferrellis (18171891) jas atrado 1856 metais (Science Clarified, 2006). ia, ties 30 laipsni platuma, Hadley ir Ferrell cirkuliacij susitikimo vietoje taip pat sivyrauja bevjs zonos, tik iuo atveju taip nutinka dl oninio (lateral) vjo trkumo. Jreiviai, plukdantys arklius Amerik, ioms zonoms suteik pavadinim arkli platumos (2.1.1 pav.). Dl vjo stygiaus, strigus laivams ir isekus maisto atsargoms, jie suvalgydavo savo arklius (Science Clarified, 2006).

2.1.1 pav. Vj cirkuliacijos Pasaulyje

Oro srovs ties aigaliais juda nebe link pusiaujo, bet vietoj to - link poli. Poliuose is oras atvsta, nusilpsta ir teka atgal link 60 laipsni iaurs ar piet platuma. ios, treios cirkuliacijos juostos, einanios per polius yra inomos kaip poliariniai rytiniai vjai, arba kaip poliarins Hadley cirkuliacijos (2.1.1 pav.), nes teka ta paia kryptimi kaip ir Hadley cirkuliacijos esanios netoli pusiaujo. Kaip bebt, kadangi joms stinga ties pusiauju bdingos sauls energijos, ios srovs nra tokios galingos (Science Clarified, 2006).

Koriolio efektas
Tai matomas objekt nukrypimas nuo tiesaus judjimo, stebint i besisukanio atskaitos tako. Koriolio efektas sukelia akivaizdius pokyius kno kelio, judanio tiesiaeigje besisukanioje koordinai sistemoje. I ties knas nuo tiesios linijos neatsijungia, taip atsitinka dl paviriaus judjimo (Elementy, 2006). Oro srautai, iose trijose cirkuliacij srityse, nejuda tiesiai iaur piets ar piets iaur marrutu. Vietoj to, oro srautai pajuda i ryt vakarus, ar i vakar rytus. is efektas pirm kart buvo ufiksuotas prancz matematiko Gaspard-Gusta Coriolio (17921843) dka, 1835 metais. Coriolis pastebjo, kad dl planetos sukimosi, bet koks vir ems paviriaus judantis objektas yra links dreifuoti onu nuo jo judjimo eigos (Science Clarified, 2006).

ems paviriaus vj nukrypimas: dein nuo pradins krypties iaurs pusrutulyje ir kair nuo pradins krypties piet pusrutulyje (Elementy, 2006).

2.2.1 pav. Koriolio efektas

To pasakoje, paviriniai vjai (surface winds) Hadley cirkuliacijose tiek ties pusiauju, tiek poliuose nukrypsta nuo iaurs ryt pietvakarius iauriniame pusrutulyje ir nuo pietryi iaurs vakarus Pietiniame pusrutulyje. Taiau, paviriniai vjai Ferrellio cirkuliacijoje, link psti prieinga kryptimi: nuo pietvakari iaurs rytus iauriniame pusrutulyje ir nuo iaurs vakar pietryius Piet Pusrutulyje (Science Clarified, 2006).

Oro masi pakitimai ir vjo cirkuliacija

Pasaulio vjo cirkuliacija (the global wind pattern) dar kitaip yra inomos kaip bendroji cirkuliacija, o paviriaus vjai abiejuose pusrutuliuose yra suskirstyti tris vjo juostas: (Department of Atmospheric Sciences, 2008)

Poliariniai rytiniai (polar easterlies) vjai, vyraujantys poliarinse platumose, puiantys nuo aukto slgio region aigaliuose ( pietus iauriniame pusrutulyje ir iaur pietiniame). Jie yra paprastai silpni ir nereguliars (Wikipedia, aplankyta 2011 m. sausio 7 d.).

Vakariniai (westerlies) vidutini platum vjai, susij su Ferelo cirkuliacijos modeliu (Ferrel cell) ir puiantys link aigali: i pietvakari iaurs pusrutulyje ir iaurs ryt pietiniame pusrutulyje. ie vjai gali bti labai stiprs, ypatingai pietiniame pusrutulyje (40 50 laipsni platumose), kur yra maiau vjams kliudanios sausumos (Wikipedia, aplankyta 2011 m. sausio 7 d.).

Pasatai (trade winds) neskaitant tam tikr vj Antarktikos bei Grenlandijos ledynuose, ie pusiaujo regiono vjai yra patys pastoviausi planetoje. iais vjais vadovaudavosi laivai,

ankstyvosiose kelionse i Europos iaurs ir Piet Amerik. Jie siejasi su Hedlio cirkuliacijos modeliu (Hadley cell). ie vjai puia i iaurs ryt link pusiaujo iaurs pusrutulyje ir i pietryi piet pusrutulyje (Wikipedia, aplankyta 2011 m. sausio 7 d.). Vjo cirkuliacij slygos, apraytos ankstesniuose skyriuose tinka tik bendriems modeliams. Realiame pasaulyje, tikrojo vjo cirkuliacijos yra daug sudtingesns. Daugelis element prisideda prie ios cirkuliacijos nukrypimo nuo paprastai jam bdingos eigos, taip kaip apra Hadley ir Ferrellis. Kadangi Saul ne visada vieia tiesiai vir pusiaujo, oro mass tame rajone kaista nevienodai. Tuo metu, kai kai kurios oro mass gardelje kaista greiiau, suformuodamos stiprias oro tkmes auktyn, kitos, gaudamos maesn sauls energijos kiek, suformuoja silpnesnes oro tkmes (Science Clarified, 2006). Planetos paviriaus nelygumai taip pat turi takos oro masi judjimui gardelje. Mas, judanti skersai nekintaniu regionu, tokiu kaip vandenynas, turt ilikti nepakitusi. O kai tik pajuda vir teritorijos su skirtingu landaftu (kalnuota teritorija), oro mass stipriai pakinta (Science Clarified, 2006).

Musonin cirkuliacija
Musonai yra vienas i vjo cirkuliacijos pavyzdi, kurie keiiasi su sezonu (odis monsoon yra ivestas i arabiko odio mausim, kuris reikia sezonas). Teritorijose, kur bdinga musonin cirkuliacija, paprastai, vyrauja drgnos vasaros ir sausos iemos. (Tom S. Garrison, 2009.) Musonai sezoniniai vjai, kurie iem puia i emyno centrins dalies link vandenyn ir prieinga kryptimi vasar. Rykiausiai ie vjai jauiami vir Indijos (3.4.1 pav.).

3.4.1 pav. iaurs ryt musonai (Sausio mnes)

Musoniniai vjai yra nevienodo sausumos bei vandens paviri ilimo bei atvsimo prieastis. iem stambus alto bei aukto slgio rajonas isivysto vir Azijos. Aukto slgio vir Azijos ir emo slgio vir Pusiaujo kombinacija sudaro slgio gradient, kurio kryptis yra i iaurs pietus. Dl tkms aplink didj Azijos anticiklon, iaurs ryt vjai daro tak regionams tarp Indijos ir Filipin ( Tpub.com, aplankyta 2011 m. sausio 11 d.). iemos mnesiais, vir beveik vis teritorij, vyrauja giedras dangus. Tai sukelia oro mass judjimas i aukto slgio srities vir sausumos, emo slgio srit vir vandenyno (3.4.1 pav.). Kai tik oro mas vir sausumos palieka aukto slgio srit, ia sivyrauja alti bei sausi orai. Kadangi oro mas keliauja per sausum link vandenyno, ia nra drgms altini, kurie galt skatinti krituli susidarym. Taip pat, oras keliauja ir i auktesns vietos emesn. Toks nuoulnus leidimasis priveria or adiabatikai ilti, o tai irgi slygoja giedr dang (Tpub.com, aplankyta 2011 m. sausio 11 d.).

Vasaros mnesiais oro mas vir regiono visikai pasikeiia - didel Azijos centrin sritis yra ildoma iki tokio lygio, kai emynas tampa daug iltesnis nei pieiau esantis vandenynas. Dl to susidaro palyginti mao slgio sritys vir Azijos ir didelio slgio sritys vir Pusiaujo region. Tokia situacija sukelia pietvakari srautus (3.4.2 pav.).

3.4.2 pav. Pietvakarinis musonas (Liepos mnes)

Vasar, puiant musoniniams vjams, vyrauja perknijos, beveik pastovi litis, stiprs vjai. ias slygas sukl oro mass atslinkimas nuo santykinai aukto slgio srities vir vandenyno emo slgio srit vir sausumos. Kai oro mas pasitraukia nuo vandenyno, sivyrauja ilti ir drgni orai. Kai oras keliauja vir sausumos link emo slgio srities, jis taip pat keliauja i emesns vietos auktesn. Oras yra pakeliamas mechanins jgos ir pseudoadiabatikai atvsinimas iki jo kondensacijos lygio ( Tpub.com, aplankyta 2011 m. sausio 11 d.)

Atmosferos sraujyms
Atmosferos sraujyms (jet stream) tai palyginus siauros, vingiuojanios formos, nutrkstanios oro srovs, greitai judanios atmosferoje madaug 11 km auktyje, daniausiai i vakar rytus abiejuose pusrutuliuose. (Wikipedia, aplankyta 2011 m. sausio 7 d.). ios sraujyms buvo atrastos 1944 metais. J bendras judjimo greitis vyrauja nuo 55 iki 120 km/val, taiau pasitaiko, jog jis okteli iki 320 km/val. Atmosferos sraujyms susidaro dl dideli temperatros ir slgio skirtum tarp oro masi. Jos yra keturios po dvi kiekviename ems pusrutulyje. Poliarins atmosferos sraujyms, susiformavusios palei poliarin front, tarp Ferrelio ir poliarins Hadley cirkuliacijos, juda tarp 30 70 laipsni platumos. Kitos dvi tarp 20 50 laipsni platumomis (Science Clarified, 2006).

3.1. pav. Atmosferos sraujyms

Atmosferos sraujyms judjimas nra tiesiaeigis, jis labiau primena bangavim. Sraujyms gali atsiskirti dvi atskiras, o po to vl susijungti vien, arba ne. iem, dl dideli temperatros skirtum, atmosferos sraujyms yra stipresns ir juda link pusiaujo. Vasar, kai vyrauja panai temperatra, jos susilpnja ir juda link poli. itoks sraujymi judjimas yra svarbus faktorius turintis takos vidutini platum orams (Science Clarified, 2006).

Literatros sraas
Atmospheric circulation. 2006. http://www.scienceclarified.com/As-Bi/AtmosphericCirculation.html (paskutin kart irta 2011 01 11) Aviacin meteorologija. http://www.mokslai.lt/referatai/referatas/aviacine-meteorologijapuslapis23.html (paskutin kart irta 2011 01 11) Chapter 3. Atmospheric circulation. http://www.tpub.com/content/aerographer/14312/css/14312_57.htm (paskutin kart irta 2011 01 11) Effekt Koriolica. 2006. http://elementy.ru/trefil/21119 (paskutin kart irta 2011 01 07) Global Wind Patterns. 2009. http://ww2010.atmos.uiuc.edu/28Gh29/wwhlpr/global_winds.html (paskutin kart irta 2011 01 07) K mums ada klimato atilimas? 2003. http://www.lms.lt/ML/200302/20030215.htm (paskutin kart irta 2011 01 06) Klimatas meta ik mogui. 2011. http://www.veidas.lt/aktualijos/klimatas-meta-issuki-zmogui (paskutin kart irta 2011 01 07) alna R., Motiejuit G. 2007. Gamtin geografija. Trumpai ir aikiai. Tom S. Garrison. 2009. Essentials of Oceanography, 5th Edition Vjas. http://lt.wikipedia.org/wiki/V%C4%97jas (paskutin kart atnaujintas 2010 12 13)