C.R.

RODERSAS
Vertinamas kaip vienas mokslikiausi humanizmo atstov. J igarsino klient nukreipta psichoterapija ir psichoterapijos proces tyrimai. Savo teorijas grind klinikiniais metodais. Struktriniai dariniai Neskyr jiems daug dmesio, daugiau asmenybs raidos procesams. Iskyr du asmenybs struktrinius darinius: organizmas ir a (self). Organizm Rodersas suprato kaip fizin subjekt su visomis jo atliekamomis tiek fizinmis tiek psichologinmis funkcijomis. Organizmas tai vieta kur kaupiamas visas mogaus patyrimas: kas vyksta mogaus viduje ir ioriniame pasaulyje. Smoning ir nesmoning patyrim visuma sudaro mogaus fenomenal lauk (tai kaip atskira asmenybs struktra). Painti kito mogaus lauk galima tik empatijos dka, nors visikai painti jo nemanoma. mogaus elgesys yra fenomenalaus lauko funkcija, arba subjektyvios realybs funkcija. Palaipsniui, nuo tam tikro asmenybs raidos etapo, dalis fenomenalaus lauko diferencijuojasi a. A-koncepcija organizuotas ir nuoseklus konceptualinis getaltas, kur sudaro vairi charakteristik suvokimas ir jiems teikiama reikm. Charakteristikos: a ir mano suvokimas, santyki tarp a-mano-kiti mons suvokimas, santyki tarp a-mano-vairs gyvenimo aspektai suvokimas bei suvokimams teikiama vert. Tai kintantis getaltas, kur sudaro sismoninti ir nesismoninti elementai. A-struktra a toks, koks jis yra dabar. Idealusis-a toks, koks a noriau bti. Jei tarp i dalyk didelis atotrkis, mogui labai sunku. Pagrindiniai Roderso asmenybs teorijos teiginiai: 1. kiekvienas individas egzistuoja nuolatos besikeiianiame patyrimo pasaulyje, kurio centre yra jisai pats. visumin pasaul jis vadina fenomenaliu patyrimo lauku. Tai yra viskas, k igyvena ir patiria organizmas. mogus sismonina tik dal to lauko; didioji dalis to lauko normaliu atveju turi bti prieinama sismoninimui. 2. organizmas reaguoja fenomenal lauk taip, kaip jis j suvokia ir igyvena. Betarpika realyb yra jo suvoktas laukas. mogus reaguoja ne objektyvi realyb, bet jos suvokim. mogaus suvokimas gali neatitikti objektyvios realybs, bet jo elges lemia suvokimas. Apie tai liudija psichoterapijos rys: mogus imoksta kitaip suvokti vairius dalykus, kas pakeiia jo elges. 3. organizmas reaguoja fenomenal lauk kaip organizuota visuma. Jei vyksta pokyiai atskiroje jo dalyje, kinta ir kitos dalys, atskir dali tyrim reikia pradti nuo visumins asmenybs organizacijos analizs. 4. organizmas turi vien pagrindin siek/tendencij: aktualizuoti, palaikyti ir sustiprinti igyvenant organizm. Visus poreikius galima palyginti kaip dalin io fundamentalaus poreikio aspekt. Tenkindamas poreik organizmas vystosi vis didesns nepriklausomybs ir atsakomybs kryptimi, didja savitvarda, autonomija ir pan. Roderso manymu i tendencija pasireikia ne tik ontogenezje, bet ir filogenezje. 5. elgesys yra tikslingi ir kryptingi bandymai patenkinti igyvenamus poreikius. Ne visuomet poreikius organizmas igyvena smoningai. Poreikiai igyvenami fenomenaliame lauke: dykumoje itroks mogus mato eer ir aktyviai ten eina, nors tai miraas. Normaliu atveju ms suvokimai daugma atitinka realyb. Poreiki tenkinim pagrinde lemia dabarties patyrimas. 6. tiksling organizmo elges tenkinant poreikius lydi ir skatina emociniai igyvenimai. Igyvenam emocij tip lemia pradiniai arba baigiamieji tenkinimo aspektai. Igyvenim intensyvumas priklauso nuo elgesio reikmingumo. Dvi pagrindins

emocij grups: a) nemalonios ir/arba skatinanios emocijos b) raminanios arba patenkinanios emocijos. Tiek teigiami, tiek neigiami emociniai igyvenimai labai reikmingi ir reikalingi, kol neperauga tam tikro intensyvumo lygio. 7. geriausia pozicija siekiant suprasti mogaus elges yra vidin to mogaus atskaitos sistema. Elges galim suprasti sigilin kit mog, pamat pasaul jo akimis. Net keist elges galim suprasti kaip prasming. Kuo labiau pavyksta pavelgti kito akimis, tuo labiau mes galime prognozuoti jo elges. Iki galo painti nemanoma. Neutenka remtis kito mogaus pasisakymais. 8. dalis visuminio fenomenalaus lauko palaipsniui ima diferencijuotis kaip a. i diferenciacija vyksta ankstyvoje vaikystje, kai vaikas sako a, pats. Kad patyrimo dalis bt priskirta savajam a, reikia imokti kontroliuoti t patirties dal. Ko negalime kontroliuoti, lieka u a rib. 9. dl sveikos su supania aplinka ir ypa dl vertinaniosios sveikos su kitais monmis formuojasi a struktra ir su ja susijusi vertybi sistema. Realus a (a struktra) organizuota, nuosekli ir judri a suvokim konfigracija, kurie priimtini paiam mogui. A struktr sudaro savybi, sugebjim, santyki, vertybi, tiksl suvokimai ir pan. i a struktra gali bti vairaus sismoninimo laipsnio. 10. a struktros vertybs kai kada igyvenamos betarpikai, autentikai, kai kada asimiliuojamos i kit, i aplinkos, taiau gali bti suvoktos klaidingai kaip igyventos autentikai. Svarbus tv vaidmuo: jie formuoja dal vaiko fenomenalaus lauko. Danai mogus perima aplinkini vertybes, vengdami bausms u savo igyvenimus. Dl sveikos su aplinka mogus gali asimiliuoti daug vertybi i kit moni. Kuo daugiau i iors asimiliuot vertybi, tuo didesn tikimyb, jog jis gali patirti adaptacini problem. A struktra susidaro dl a) tiesioginio mogaus patyrimo b) asimiliacijos i aplinkos. 11. mogus sveikaudamas su aplinka susiduria su vairia patirtimi, kuri gali bti asimiliuojama a struktr iais bdais: a) dalis patirties gali bti ignoruojama b) dalis patirties gali bti neigiama arba ikreipiama c) dalis patirties gali bti asimiliuojama a struktr. Daniausiai ignoruojama ta patirties dalis, kuri yra irelevantika (neutrali) a struktrai. Kai patirties dalis kelia grsm a, ji gali bti taip ikreipiama, jog mogus j suvokia kaip paremiani. Patirties dalis patenkinanti poreikius yra asimiliuojama a struktr. 12. dauguma organizmo panaudojam elgesio bd suderinami su mogaus a koncepcija. mogui priimtinas tas elgesys, kuris patenkina organizmo poreikius ir pasireikia a struktrai priimtinomis formomis. Kai kada i reguliacin a struktros funkcija gali bti nepastebima, bet akivaizdi kai elgesys prietarauja a struktrai. 13. elgesys gali atspindti tokius organizmo poreikius, kurie nra sismoninti ir netraukti a struktr. Dl to is elgesys nesuderinamas su a struktra ir mogus nepripasta tokio savo elgesio. A struktra neatlieka joki kontrols funkcij ir mogus nevertina elgesio kaip savo. Tokie atvejai gali pasireikti ekstremaliuose situacijose, gali neigti seksualumo poreik. 14. Bloga psichologin adaptacija pasireikia, kai mogus nesismonina reikmingos patirties, igyvenim ir jie netraukiami a struktr. Tokia situacija sudaro tampos igyvenim. Tai apsunkina elgesio reguliacij. Tokiais atvejais mogus igyvena tamp, nerim, ima nepasitikti savimi, praranda vidins integracijos jausm. 15. geras psichologinis prisitaikymas sutinkamas, kai a koncepcija gali asimiliuoti viso organizmo patyrim nuoseklius ir suderinamus tarpusavio santykius ( a struktr). Kuo daugiau igyvenim asimiliuojama, tuo geriau: nuo to priklauso vidin integracija, a struktros platumas, elgesio kontrol. 16. bet kuris igyvenimas, kuris nesuderinamas su a struktra, gali bti suvoktas kaip a grsm. Kuo daugiau toki igyvenim, tuo labiau a struktra tampa nejudri,

nepaslanki ir gynybika. Jeigu a struktra negali savs apginti, gali pasireikti asmenybs dezintegracija: a. grsm pasireikia tuomet, kai tam tikros patirties elementai suvokiami kaip nesuderinami su a struktra b. kaip reakcija i grsm pasireikia nerimo jausmas c. kita reakcija grsm gynybikas elgesys, kurio tikslas apginti ir palaikyti a struktr d. gynybikais veiksmais siekiama paneigti tos patirties elementus ir taip sumainti neatitikim tarp patyrimo ir a struktros e. iuo gynybiku elgesiu ne sumainamas pats grsms altinis, bet jo sismoninimas f. toks gynybikas elgesys padidina mogaus jautrum grsms altiniams, nes tie patirties elementai, kurie istumiami ar ikraipomi, vl sutinkami g. egzistuoja tendencija: grsm ir gynybikumas elgesys nuolat kartojasi vienas po kito. is ciklas palaipsniui vis progresuoja ir mogus kiekvien patirties dal vis labiau suvokia kaip grsming h. gynybiko elgesio nuoseklum riboja poreikis priimti realyb toki, kokia ji yra 17. esant tam tikrom slygom, kai a struktrai nra jokios grsms, tie igyvenimai, kurie iki iol kl grsm, buvo nesuderinti, gali bti ityrinta, patikrinta ir asimiliuota a struktr. Kai kada a struktra gali pasikeisti ir asimiliuoti grsm klusi patirt kasdieniam gyvenime, bet daniausiai tik nukreiptos klient psichoterapijos metu: jos metu konsultantas turi priimti klient tokiu, koks jis yra ir sudaryti jam iltas slygas. ie pokyiai nra greiti, o kartais btini esminje a struktroje. ie pokyiai gali vykti tik tada kai: a. tam kad padt, konsultantas turi pats bti harmoninga asmenyb b. psichoterapeutas beslygikai turi gerbti klient, nepaisant vis jo klaid, silpnybi c. psichoterapeutas turi sugebti sijausti klient, suprasti jo igyvenim prasm, suprasti kiekvieno kliento fenomenal lauk 18. kai mogus visus pagrindinius elementus asimiliuoja nuosekli ir integruot sistem, tada daug geriau supranta kitus, suvokia juos kaip pilnavertes asmenybes. Gynybiko mogaus santykiai su kitais yra konfliktiki, nes kito mogaus elgesyje mato grsms sau elementus. Pagerja asmeniniai santykiai tarp moni, kai mogus asimiliuoja patirties elementus. 19. kai mogus suvokia ir asimiliuoja a struktr vis daugiau reikming patirties element, keiia ir savo vertybi sistem. Tokiu atveju mogus gali sukurti optimali vertybi sistem, kuri nuolatos reikia atnaujinti, keisti, kas padeda asmenybei efektyviai funkcionuoti ir prisitaikyti. Organizmas turi pagrindin savs aktualizavimo poreik. Kiti svarbs poreikiai: a) poreikis bti teigiamai vertintam b) teigiamo savs vertinimo poreikis c) verts slygos. Poreikis bti teigiamai vertintam yra universalus ir jis aktualizuojasi ankstyvaisiais asmenybs raidos etapais, kai mogus suvokia savj a. Pradjus jam aktualizuotis, atsiranda teigiamo savs vertinimo poreikis. Tenkinant iuos poreikius labai svarbios verts slygos: kartais aplinkiniai gali vertinti beslygikai teigiamai, bet daniausiai tai bna su jeigu... jeigu atitiksiu tam tikras verts slygas (duosi obuol draugausiu). Gaudami beslygin teigiam vertinim i aplinkos, mes beslygikai teigiamai vertinam save tai vienas i pilnai funkcionuojanios asmenybs poymi. Rodersas u tai buvo kritikuojamas. Kuo daugiau verts slyg gyja mogus, tuo didesn tikimyb, kad jis susidurs su problemom. Igyvenimai, kurie atitinka verts slygas, sisavinami tiksliai, o kurie paeidia

ikraipomi arba istumiami. Kuo j daugiau, tuo didesn dezadaptacijos tikimyb. Jei tarp organizmo ir a koncepcijos egzistuoja suderinamumas geros adaptacijos slygos. Kuo didesni konfliktai, tuo didesn tamp mogus igyvena, rigidika a koncepcija susiduria su vairiom problemom. Asmenyb psichologins tampos bsenoje

I a koncepcija sutampa su organizmu II ikreipta igyvenimo dalis, bet mogus suvokia kaip a koncepcijos dal III patirtis kuri nesismoninama, nes prietarauja a-koncepcijai Kuo maesn I dalis, tuo didesn tampa ir dezadaptacijos tikimyb. Po psichoterapijos asmenyb pasikeiia. Labai padidja I dalis, kai a koncepcija ir fenomenalus laukas kongruenciki. Idealiu atveju visai persidengia. Kongruencikumas pasireikia dviem pagrindiniais bdais: 1. klient nukreipta terapija sukuriama beslygika pagalba, iluma, tuomet mogus gali asimiliuoti nesismonintus dalykus a struktr. ia turintiems rimt problem. 2. susidrimo grups taikoma normaliems, santykinai gerai adaptuotiems monms. Sudaromos geresns slygos asmenybs tobuljimui. Rodersas apie savo indl kalba taip: man realyb, o ne iliuzija, kad mogus yra pats savo likimo architektas. Kiekvienas turi didiules savs supratimo, savo a koncepcijos, savo elgesio organizavimo galimybes, bet jos gali bti panaudotos tik tuo atveju, jei bus sukuriama palanki atmosfera. J gali sukurti tik spec. grups ar psichoterapijos (u tai Rodersas buvo kritikuojamas). Tyrimo metodai Vienas pirmj pradjo mokslins psichoterapijos konsultavimo tyrimus. Turjo drsos rainti. Pagrinde naudojo kontentin analiz, vertinimo skales, Q-technik. Kontentin analiz panaudojant ufiksuotus pasisakymus iskiriami, klasifikuojami ir analizuojami prasminiai vienetai. Naudoja tirdamas a koncepcij ir pokyius joje. Iskiriamos eios kategorijos, pagal kurias analizuojami pokyiai: 1. pozityvs pasisakymai arba tvirtinimai apie save 2. negatyvs pasisakymai arba tvirtinimai apie save 3. ambivalentiki pasisakymai arba tvirtinimai apie save 4. pasisakymai, turintys ry su ioriniais objektais ar monmis 5. klausimai susij su savuoju a 6. neaiks tvirtinimai Kiekviena j gali bti dalijama subkategorijas. Vertinimo skals tam tikri tvirtinimai 5-7-9 tak kontinuume leidia itirti tiriamos savybs ireikimo laipsn. Pvz psichoterapeuto vidinio suderinamumo skal: 1. neatitikimas tarp to, k jauia klientui ir k sako akivaizdus verbaliniame ir neverbaliniame lygyje. 2. stengiasi atsakyti kliento klausimus, bet tie atsakymai bna tik dalis teisybs, vengia atsakyti tiesiai 3. neteigia savo jausm klientui, bet ir nesistengia j atvirai parodyti 4. bendrauja su klientu spontanikai, bet pripasta, kad yra tam tikros sunkios sritys

5. bendraudamas su klientu kiekvienu konkreiu momentu ireikia tai, k galvoja Q-technika tiriamajam duodamas korteli paketas su vairiais teiginiais ir praoma suriuoti pagal vairius kriterijus, pvz nuo labiausiai tinkanio iki labiausiai netinkanio. Teiginiai gali bti sudaromi vairiai, priklausomai nuo tyrimo tiksl, atspindti teorines prielaidas, ar daniausiai terapijos metu sakomus teiginius, ar i asmenybs klausimyno. Silpna vieta socialinio pageidaujamumo efektas, taip pat duomen palyginimas. Tai individuali tyrimo metodika. vertinimas Teorijos pliusai: a. Vienas pagrindini humanistins psichologijos lyderi, mokslikiausias; b. Jo idjos paskatino a koncepcijos tyrimus c. Paskatino psichoterapijos proces tyrimus, asmenybs tyrimus psichoterapiniame procese d. Smulkiai aprao gynybiko elgesio formavimsi e. Akcentavo vertybi svarb Teorijos minusai: a. b. c. d. Pernelyg supaprastino mogaus prigimt Nepakankamai vertino nesismonint proces reikm Nieko naujo nepasak, tik panaudojo supaprastint Freudo schem Daug prielaid neturi empirinio pagrindo

George Kelly
Asmenybs konstrukt teorija Sukr originali asmenybs teorij ir psichoterapin sistem. Kurdamas savo teorij rmsi mogaus-mokslininko metafora. Pasak jo, mogus ne pasyvus iorinio pasaulio stebtojas, o aktyviai reaguoja aplinkos stimulus. Kiekvienas tam tikra prasme yra tyrintojas, mokslininkas. Siekdamas suvokti, nustatyti dsningumus, mogus sukuria ir nuolatos pertvarko vairias implicitines pasaulio, moni tarpusavio sveikos teorijas. Tos implicitins teorijos gali neatitikti tikrovs, bet jos lemia mogaus elges. Remdamasis jomis mogus bando numatyti vykius, vertina savo ir kit poelgius, pasekmes, interpretuoja vairius reikinius ir pan. Pagrindinis vienetas asmenybs konstruktas. Teorijos sudarytos i daugelio konstrukt, sudliot pagal tam tikrus dsningumus. Asmenybs konstruktas tai ypatinga subjektyvi priemon, kuri susikuria ir patikrina pats mogus ir kuri leidia jam suprasti ir paaikinti supani aplink, prognozuoti vykius, vertinti ir kontroliuoti j elges. Asmenybs konstruktas tai tam tikras vairi vyki ar objekt aikinimo bdas, kuomet keli objektai vertinami kaip panas ir tuo pat metu besiskiriantys nuo kit. mogus atlieka apibendrinim iskiria svarbius panaumus ir kartu priepastato juos kitiems. Konstruktai formuojami realios patirties pagrindu. mogus, atlikdamas veiksmus, stebdamas, iskiria panaumus ir skirtumus. Panaumai konstruojami remiantis: 1) stebim pasikartojim skaiius 2) pasikartojani vyki panaumo laipsnius. Konstruktas formuojamas remiantis bent 3 elementais, du i kuri suvokiami kaip panas, o vienas kaip skirtingas nuo j. Poymis, pagal kur du elementai vertinami kaip panas sukuria

konstrukto panaumo poli, o poymis, pagal kur jie skiriasi nuo treio sukuria konstrukto kontrasto poli. Konstruktas nebna vienpusis, jis visada dichotominis (du poliai). Pagrindin prielaida: mogaus psichologiniai procesai nukreipiami ta kryptimi, kokia mogus numato vykius. mogaus elgesys kinta priklausomai nuo to, kaip jis supranta vyki pasireikim supaniame pasaulyje. Logins ivados: 1. konstrukcin ivada mogus numato vykius konstruodamas j pasikartojamum 2. individualumo mons skiriasi tuo, kaip jie konstruoja ir interpretuoja vairius vykius 3. organizacin tam, kad bt patogu numatyti vykius, kiekvienas sukuria tam tikr konstravimo sistem 4. dichotomin kiekvieno mogaus konstravimo sistema susideda i riboto, apibrto dichotomini konstrukt skaiiaus 5. pasirinkimo mogus pasirenka t dichotomin konstrukto poli, kuris leidia geriau prognozuoti vykius ir labiau ivystyti savo konstravimo sistem. 6. veiksmo sferos kiekvienas konstruktas tinkamas tik riboto vyki kiekio numatymui 7. patirtis mogaus konstravimo sistemos kinta tada, kai nuosekliai inagrinja buvusi vyki reprodukcijas 8. moduliacijos mogaus konstravimo sistemos pokyius riboja konstrukt pralaidumas, o j apsprendia konstrukto tinkamumo diapazonas numatant vykius 9. susiskaidymo mogus gali vien po kitos naudoti konstravimo subsistemas, kurios gali bti nesuderinamos tarpusavyje 10. bendrumo kiek kiekvieno mogaus konstravimo sistema yra panai kito, tiek panas ir j psichologiniai procesai 11. socialumo tokiu laipsniu, kokiu vienas mogus pasta ir inagrinja kito konstravimo sistem, tiek gali prisidti traukdamas j socialinius procesus Konstrukt savybs: 1. konstrukto tinkamumo diapazonas j turi kiekvienas konstruktas. T konstrukt galima panaudoti aikinant vienus dalykus, bet jis gali visai netikti aikinti kitus dalykus. Pvz konstruktas auktas-emas tinka monms mediams, bet netinka apibdinant laik, or. 2. konstrukto pralaidumas kiekvienas konstruktas tiek pralaidus, kiek gali apimti nauj objekt ar vyki, su kuriais mogus iki tol nesusidr. Jei konstruktas visikai nepralaidus, jis tinka tik grietai fiksuotam vyki kiekiui. Pvz jei konstruktas valgomas-nevalgomas nepralaidus, tai tam mogui egzotikoje alyje kils maitinimosi problem. Su monm negali diskutuoti, nes jie tiki tik savo ties. 3. konstrukto bipoliarikumas konstruktas turi du polius. Konstrukt sismoninimo laipsnis Kelly paymi, kad asmenybs konstruktai nra tik verbaliniai prediktai. Tik nedidel konstrukt dal mogus gali verbalizuoti. Pirmieji mogaus konstruktai yra ikiverbaliniai ir jie tiesiogiai susij su organizmo bsenom, vaiko veiksmais ir pan. ie ankstyvieji konstruktai taip ir lieka ikiverbaliniai, bet lieka vienodai svarbs. Kai mogus valdo kalb, gyja galimyb sismoninti konstruktus. Apie nesismonintus konstruktus galim sprsti pagal mogaus elges. Konstruktai yra kognityviniai dariniai, atspindintys vairius painimo bdus, bet kiekviename konstrukte yra emocij, kurios yra vertinimo pagrindas. Kiekvienas konstruktas suteikia mogui tam tikr laisv, bet tuo pat metu ir apriboja. Leidia pamatyti vairius situacijos aspektus, bet neleidia pamatyti t aspekt, kurie neeina to konstrukto pritaikymo diapazon. Kai konstruktas atnaujinamas, leidia pastebti mogui tai, kas jam anksiau neegzistavo. mogus gali tuos paius vykius vertinti kitaip. mogus turi ne vien konstrukt ir jie nra izoliuoti, sveikauja tarpusavy,

nusistovi hierarchiniai ryiai. Konstrukto reikm mogui galima isiaikinti tik suinojus jo viet konstrukt hierarchijoje. Konstrukt tipai 1. superordinaciniai patys reikmingiausi, abstraktesni u kitus 2. subordinaciniai pavalds kitiems konstruktams Tas pats konstruktas vien konstrukt atvilgiu gali bti subordinacinis, kit superordinacinis. Konstrukt tipai pagal horizontalius ryius: 1. proporciniai tokie, kurie susij su to paties lygmens konstruktais silpnais ryiais 2. konsteliaciniai tampriai tarpusavyje susij konstruktai, kurie susij pastoviais ryiais nepriklausomai nuo konteksto. Gali bti ir visikai vieni konstruktai, nesusij su kitais. Didel konstrukt vairov lemia konstrukt sistem vairov. Pagrindiniai konstrukt sistemos tipai: 1. Ibalansuota konstrukt sistema ji gerai struktruota, atskiros posistems tarpusavyje gerai susijusios, bet ryiai nra rigidiki ir posistems nevaro viena kitos. Ji pati tinkamiausia adaptyviam mogaus elgesiui. mogus gali vairiais parametrais vertinti situacijas, lanksiai prisitaikyti prie aplinkybi. 2. Monolitin konstrukt sistema joje dominuoja viena posistem ir nusistovi grieti pavaldumo ryiai. Tai atsispindi rigidiku elgesiu: pranta kokiu nors bdu visk vertinti ir negali pasiirti visk kitu bdu. mogus nra lankstus ir negali atsivelgti vairius pokyius, pritempia juos prie to, k jau mat. 3. Fragmentika konstrukt sistema jos atskiros posistems maai tarpusavyje susijusios, kartais ryio apskritai nra. Tokiu atveju mogus gali gerai orientuotis kai kuriose srityse, bet neturi visaapimanio vaizdo. Patys reikmingiausi tie konstruktai, kuri diapazon kaip objektas patenka a. ie konstruktai palaiko mogaus identikumo pojt, takoja kitus konstruktus, bet sunkiausiai iaikinami. i konstrukt nereikia tapatinti su mogaus vaizdu, kur jis pats susikuria.

Konstrukt sistemos dinamika Konstrukt sistema normaliu atveju labai dinamika, kintanti , nes mogus nordamas veikti aplinkoj, turi pastoviai kak keisti konstrukt sistemoje. Konstrukt sistema kinta priklausomai nuo to, kaip jai sekasi prognozuoti vyki pasireikim. Kai mogaus prognozs nepasitvirtino, jos sukelia didelius pokyius konstrukt sistemoje. Kai mogus susiduria su pakitusiom slygom, seni konstruktai netinka prognozuoti, ir ryiai tarp konstrukt tampa laisvesni. Dl to atsiranda galimyb susidaryti naujiems ryiams, traukti naujus konstruktus. Kai prognozs pasitvirtina, ryiai tarp konstrukt tampa grietesni. Tamprumas ir laisvumas yra nuolatins konstrukt sistemos vystymosi fazs, kurios keiia viena kit ir sudaro nuolat besikartojant cikl. Bet kartais gali sutrikti perjimas i vienos fazs kit. Kai jis sutrinka, sitvirtina pirma faz. Pastoviai tampri konstrukt sistema neleidia mogui priimti naujos informacijos ir reaguoti pasikeitusias aplinkos slygas. Konstrukt sistem galima tobulinti taip: 1. ekstensyvi kryptis konstrukt sistema ipleiama, traukiami nauji konstruktai, todl mogus gali adekvaiai reaguoti pakitusias slygas. Ipleiamos konstrukt pritaikymo ribos.

2.

Definityvi kai konstrukt sistema yra siaurinama, siaurja konstrukt taikymo ribos, todl gali bti pasiektas tikslesnis, adekvatesnis vaizdas. Asmenybs raida ir tobuljimas

Asmenybs pasaulis nra sustingusi ties pasaulis tai nuolat atsinaujinani interpretacij pasaulis. Esminis asmenybs egzistavimo bruoas yra kaita. Asmenybs raida ir tobuljimas vyksta tada, kai mogus traukiamas naujas situacijas, kai veriamas daryti naujas prognozes, bet tobuljimui to neutenka. Tobuljimui ir raidai reikalingas nuolatinis konstrukt sistemos atnaujinimas. Jei mogus laikosi anksiau perimt pasaulio aikinimo bd, jis ukerta keli tobuljimui. mogus nesugebs realizuoti savo potencij. vien ir t pat vyk galima irti per vairi konstrukt prizm. (pav.)

Jei mogaus konstruktai skiriasi vertinant t pat vyk, jie gali nesusikalbti. Skirtingi konstruktai turi vienodas egzistavimo teises, jeigu leidia akivaizdiai prisitaikyti prie aplinkos. Tiesa yra santykinis dalykas, nes tai pagrsta skirtinga konstrukt sistema. Ties lemia turima konstrukt sistema. Net akivaizdiausi dalykai vliau gali bti vertinami kitaip. Laisv, pasirinkimas, atsakomyb Kelly kalba apie mogaus laisv psichologine prasme. Laisv galimyb rinktis i vis galim alternatyv, laisv pasirinkti bet kok pasaulio aikinimo bd, konstrukt. mogus laisvas pasirinkti konstravimo bd, bet is pasirinkimas lemia, kaip mogus supras kitus mones, santykius, save. mogus atsakingas u visk, kas su juo atsitinka, nes jo gyvenime visk lemia tai, kaip jis supranta j supani tikrov. Kartais mogaus aikinimas gali neturti nieko bendro su objektyviu pasauliu. Dl savo klaid mogus turt kaltinti pats save, savo pasirinkt konstrukt sistem, kuri neleidia jam adekvaiai veikti. Todl mons neturi umigti su savo turima konstrukt sistema, bet nuolat klausti, ar mano turima tiesa yra tikra tiesa. Siekiant atskleisti asmens vidin pasaul, reikia remtis parametrais, bdingais tam mogui, o ne primesti juos i alies. Tam Kelly sukr special instrument repertuarini gardeli technik. Tyrimo metodai Kurdams savo asmenybs tyrimo bd rmsi prielaida, jog matematin priklausomyb tarp mogaus vertinim i esms atspindi procesus, kurie lemia tuos vertinimus. Galime atskleisti konstrukt sistemos turin, jos struktr, kurie vertinimo parametrai mogui yra patys reikmingiausi ir t.t. Repertuarin gardel tam tikra matrica, kuri upildo pats tiriamasis, nors speciali tyrim matu j gali pildyti ir psichoterapeutas. Eiluts vadinamos konstruktais, o stulpeliai elementais. Matrica upildoma vertinant kiekvien element kiekvieno konstrukto atvilgiu. Elementai vairiausi dalykai, kuriuos pasirenka tyrjas priklausomai nuo tiksl. Konstruktai yra iaikinami. Jiems aikinti yra vairios specialios procedros, pvz triados metodas: imami trys elementai ir tiriamojo praoma nurodyti du panaius elementus, kurie skiriasi nuo treio ir klausiama kodl. Naudojamos visos manomos triados. Taip iaikinami konstruktai. Gardels gali bti vairi tip (rangins, vertinanios). Kiekvieno mogaus konstrukt sistem geriausiai

atspindi iaikinti jo paties konstruktai, mogus tiriamas jo paties semantiniame lauke. Reikalavimai konstruktams: 1. iaikinti konstruktai turi bti skvarbs; pagal konstrukt turt bti galima vertinti visus elementus, o ne tris, kuriuos panaudojant buvo iaikintas. 2. reikia iaikinti jau egzistuojanius konstruktus, negalime tiriamiesiems primesti savo nuomons. 3. reikia isiaikinti tikrj to odio, kur vartoja tiriamasis prasm. 4. konstruktai turi atspindti subjektyv tiriamojo sivaizdavim, nesvarbu koks jis bebt: teisingas ar neteisingas 5. mogus turi sugebti vertinti save kiekvieno konstrukto atvilgiu 6. btina isiaikinti abu konstrukto polius Kai upildoma gardel, duomenys apdorojami kompiuteriu: faktorine, klasterine analize. Skaiiuojamas atskir konstrukt sryio balas, visos konstrukt sistemos intensyvumo balai ir pan. Auktas balas reikia, kad atskiri konstruktai labai susij, vertinimai nra diferencijuoti. emas balas rodo, kad sistema nra integruota, negali daryti apibendrint vertinim. Technika leidia tirti pasaulio suvokim paties tiriamojo semantiniame lauke. Galima sudaryti tiriamojo semantin emlap. Metodika labai jautri pokyiams, ypa taikoma prie ir po psichoterapijos, leidia atskleisti dinamik. Trkumai: sunku apdoroti duomenis; sunku interpretuoti kai indeksams ar rodikliams suteikiama psichologin prasm. Ikyla klausimai, kokiu bdu geriausiai isiaikinti konstruktus ir pan. vertinimas Teorijos pliusai a. Kelly terija yra radikaliai naujas poiris asmenyb; b. ji labai originali, akcentuojamas paio mogaus aktyvumas. c. Akcentuojami kognityviniai procesai. d. Unikalus repertuarini gardeli testas. e. Paskatino daug nauj asmenybs tyrim, kurie skyrsi nuo ankstesnij. f. Akcentavo nuolatins dinamikos svarb. g. Taip pat sukr psichoterapijos sistem. Teorijos minusai a. Per maai dmesio emocijoms ir motyvacijai, b. psichoterapija atlieka vien intelektualines funkcijas. c. Teorijai trksta visapusikos elgesio analizs (kaip formuojasi konstruktai, kaip jie panaudojami detaliai neanalizuojama). d. Kelly neapra mechanizm. e. Teorija udara (nesikreipiama kitus autorius, jie necituojami).

KURTAS LEVINAS
Jo teorija vadinama lauko teorija. Didel tak Levinui turjo tikslieji gamtos mokslai, kurie skatino nauj mastymo bd. 19 amiaus fizikai nagrinjo elektros laukus, kas netgi paskatino getalt psichologij. Levinas padjo grupins dinamikos pagrindus. Asmenybs struktriniai komponentai

Pagrindinis asmenybs komponentas gyvenimo erdv arba psichologinis laukas. Tai fakt ir vyki, kurie konkreiu momentu veikia mog, visuma. ia eina savs suvokimas, poreikiai, praeities vyki atsiminimai, bsim vyki sivaizdavimas/prognozs, emocins bsenos. Gyvenimo erdv mogaus suvoktos aplinkos psichologin reprezentacija. Ji kiekvienam konkreiu momentu yra padalinta tam tikras zonas. Gyvenimo erdv dalinama : 1) asmenyb 2) likusi psichologin erdv. (pav.1).

Asmenyb paprastai vaizduojama kaip udaras ratas, nes ji isiskiria i aplinkos ir yra unikali. Taiau kartu yra ir supanios aplinkos dalis. Asmenyb galima padalinti : 1) vidin srit 2) percepcin motorin srit (pav.2) Vidin sritis reprezentuoja motyvacinius asmenybs aspektus. Atskiras subsritis (pav.3) skiria skirtingo storio sienels (C ir D yra visikai atskirtos). Kai kurios sritys gali bti izoliuotos nuo vis kit (A pvz). A ia gali reprezentuoti aukio baim. Kita elipss dalis sudaro psichologin aplink, kuri dar yra dalinama atskiras subsritis. Tarp psichologins aplinkos subsrii irgi yra nevienodo storio sienels. Gyvenimo erdv yra viskas, k turt inoti psichologas, jei jis nori suprasti betarpik mogaus elges. mogaus elgesys yra gyvenimo erdvs funkcija; arba asmenybs ir psichologins erdvs funkcija. E=f(A+Ap); E=f(Gerdv) Pilnam supratimui dar reikia inoti santykius tarp gyvenimo erdvs ir likusio iorinio pasaulio, nes kartais tai gali pakeisti mogaus psichologin aplink. Ilgalaiks elgesio prognozs remiantis tik dabartins gyvenimo erdvs inojimu yra nemanoma. Gyvenimo erdv yra labai dinamika. Subsrii skaiius priklauso nuo to, k mogus igyvena. Pavyzdiui centre gali bti alkis, jeigu jis labai stiprus. Pokyiai gali bti tiek kokybiniai, tiek kiekybiniai. Kiekvien gyvenimo erdvs zon uima atskiri psichologiniai faktai. Faktu gali bti viskas, k mogus suvokia ar igyvena. Faktai gali bti emociniai, nustatyti logikos dsniais, hipotetiniai, sivaizduojami. Vidins asmenybs zonos faktai vadinami poreikiais, o psichologins aplinkos valentingais objektais. Sveika tarp dviej ar daugiau subsrii vadinama psichologiniu vykiu. Kai kalba apie sveik vidinje asmenybs zonoje, sakoma kad subsritys komunikuoja. O kada sveika vyksta psichologinje aplinkoje, tai vadinama lokomocija. Lokomocijos gali bti: a) fizins (judjimas) b) psichins (dmesio perklimas). Psichologini vyki atsiradim slygoja: 1. susietumo principas psichologin vyk sukelia dviej ar daugiau psichini fakt sveika 2. realumo principas tik tie faktai, kurie egzistuoja gyvenimo erdvje, gali sukelti psichologinius vykius. Potencials faktai negali nulemti dabartini vyki, kaip ir iorinio pasaulio faktai. 3. vienalaikikumo principas tiktai dabartiniai faktai gali slygoti psichologinius vykius Realybs lygi samprata skirtingos prigimties faktai nulemia, kad mogaus suvokiama realyb gali bti skirtingo realumo lygio. Asmenybs dinamika Struktrin gyvenimo erdvs reprezentacija leidia suprasti, kaip ji atrodo tam tikru laiko momentu. Norint suprasti pokyius, reikia aikintis asmenybs dinamik. Pirmiausia labai sudtinga energetin sistema. Kai padidja tampa kurioje nors zonoje likusios sistemos atvilgiu,

suardoma pusiausvyra. Sistema siekia atstatyti pusiausvyr, ir todl gaminama psichin energija. tamp galime vertinti kaip vienos srities bsen lyginant j su kit srii bsenomis. Pokyius lemia atsirad poreikiai. Jie gali bti susij su psichologinm bsenom, norais trokimais. Poreikis=draivas=motyvas=noras. Poreikiai tarp moni labai skiriasi. Siekiant suvokti asmenybs elges, reikia inoti, koks poreikis dabar yra svarbus. Vieni poreikiai negali pakeisti kit. tampa gali bti vairiai paskirstoma. tampos igyvenimas priklauso nuo to, kokioj srity atsirado poreikis ir kiek yra pralaidios tos srities sienels. Jei sienels laidios, poreikis (tampa) difunduoja kitas sritis. Kai sienels nelaidios, tampa prasiveria pati, pasiekusi labai didel jg. Tada mogus gali pasielgt labai neadaptyviai. Kvaziporeikis tai ivestinis poreikis, kurio pagrind sudaro vienas ar keli prastiniai poreikiai. Danai juos lemia kultrin aplinka. Kvaziporeikiai atitinka ketinimus, j motyvacin jga nra tokia stipri kaip poreiki. Asmenybs poelgiai ir veiksmai Norint susieti kylani motyvacij ir tiksling elges, reikalingos papildomos svokos: valentingumas ir vektorius. Valentingumas kurios nors psichologins aplinkos zonos vertingumas asmenybei. Sritis su pozityviu valentingumu turi savyje objekt, kuris galt sumainti tamp (pav.1).

Jei kurioj nors srity yra objektai, didinantys tamp, ta sritis turi neigiam valentingum (pav.2). Atskir srii valentingum nulemia poreikiai (maisto vert nuo alkio). Valentingum gali takoti kai kurie papildomi faktoriai (nemgiamas maistas). mogus atlieka tam tikrus veiksmus, kai kokia nors jga daro jam spaudim t.y. vektorius. Vektorius tai jga, veikianti mog versdama j judti kokia nors kryptimi. Vektoriaus kryptis ir jga priklauso nuo psichologins aplinkos atskir srii pozityvaus ar negatyvaus valentingumo (pav.3). Paprastai mog veikia keletas vektori. Pavyzdiui mogus yra alkanas ir pavargs, ir jis derina iuos abu dalykus. Vektoriai gali bti skirtingo kryptingumo. mogaus elgesys bus vis veikiani vektori sveikos rezultatas.

Kurto Levino konflikt samprata Konfliktai kyla psichologini jg lauke. Jgos (vektoriai) reprezentuoja skirtingas kryptis, skatina mog veikti skirtingom kryptim. Didiausi konfliktai prieing krypi ir stipri vektori poveikis. Jgos iskirtos nevienodu pagrindu: 1. varomosios jgos, verianios atlikti tam tikras lokomocijas 2. slopinanios jgos reprezentuoja vairius barjerus, pvz socialinius. Jos paios savaime lokomocij nesukelia, bet takoja varomj jg pasireikim 3. jgos reprezentuojanios paios asmenybs poreikius 4. iorikai sukeltos jgos, kurios reprezentuoja kit ireiktus norus

5. beasmens jgos, neturinios ryio nei su asmenybe, nei su kit poreikiais, reprezentuoja daugumos lkesius, normas Jgos nra vienodo lygmens. Levinas pagal jas skirsto konflikt tipus. Konfliktin situacija kai asmenyb veikia prieingos krypties ir madaug vienodo stiprumo jgos. Egzistuoja keletas konfliktini situacij tip: I. konfliktas tarp varomj jg. Pavyzdiui mogus atsiduria tarp labai pozityvi valentingum, nesusiet tarpusavyje (2 alternatyvos ir reikia pasirinkti). Tokio tipo konfliktai nra stiprs. Pirmoji elgesio tendencija juos susieti. Kitas variantas tarp dviej neigiam valentingum, kurie yra udari. Pvz nemaloni uduotis ir bausm, jeigu jos negyvendins. mogaus reakcija stengiasi pabgti i tokios situacijos, kad nieko nereikt atlikti (pvz vaikas bga i nam). Treias variantas mogus atsiduria tarp pozityvi ir negatyvi jg. mogus gali ilgai svyruoti, negaldamas isirinkti. Pvz vaikas su tvais prie jros. Jis gauna dovan laivel, kur nusinea jra. konflikt padeda isprsti papildomi vektoriai (laivel upila banga ir jo jau nebereikia). II. Susiduria varomosios ir slopinanios jgos. Asmenybei pasiekti norim tiksl trukdo vairios klitys. Pirmin mogaus reakcija susidrus su ia klitimi, pasireikia pastangos jas veikti. Jei jos neatnea skms, pati klitis mogui gyja neigiam valentingum, veriant trauktis. Bet jei objektas patrauklus, mogus ireikia pakartotinius bandymus. Jei ir tai nepadeda, mogus gali ilgam pasitraukti i to psichologinio lauko. Gali negalti pasitraukti i io lauko dl vair kit klii: kyla didel tampa ir tampa tiktinos neprognozuojamos reakcijos. pasireikia paio mogaus ir iorins jgos. Dana situacija eimoje. Nors vaikai sugeba pasiprieinti, tvai priveria juos nusileisti. Kai atsiranda daug slopinani jg ir nelieka pasitraukimo, kyla didel tampa, o tai nra gerai. Ji kaupiasi, gali pratrkti ir sukelti problem kitiems. Pokyiai psichologinje aplinkoje Asmenyb ir elgesys labai dinamiki. Pokyiai psichologinje aplinkoje paskatina daug kit pokyi. Kyla poreikiai, kurie sukelia kitus dalykus: ilaisvinama energija, todl zonoje atsiranda tampa, psichologinje aplinkoje atsiranda nauja subsritis: atsiranda jga, verianti patekti srit, kurioje yra objektai. Laisvos lokomocijos nesunkus patekimas srit, kurioje yra objektai. Sienel iuo atveju pralaidi (pav 1).

III.

Jei vaikas neturi pinig, atsiranda kvaziporeikis (prao pinig, kad duot nusipirkti saldaini) (pav 2). Pakeista lokomocija (pav 3) kai tvo sienel nepralaidi, neduoda pinig, tada vaikas eina pas draug.

Asmenybs psichologin aplinka yra labai nepastovi. Kurtas Levinas iskiria faktorius, slygojanius psichologins aplinkos pokyius: 1. atskiros psichologins aplinkos zonos gali keistis kiekybikai, kai padidja j teigiamas arba neigiamas valentingumas. Atskiros zonos gali keistis kokybikai: ta pati sritis turjo teigiam, o po to gijo neigiam valentingum. 2. gali keistis vektori kryptis ir stiprumas. Pokyiai priklauso nuo atskir subsrii valentingumo. 3. gali keistis atskir srii sieneli pralaidumas. 4. psichologiniame lauke gali susiformuoti naujos zonos. Kurtas Levinas akcentavo tai, kad asmenyb labai dinamika sistema. Todl sunku pateikti ilgalaikes mogaus elgesio prognozes. Pusiausvyros palaikymas Psichologini jg lauke vienas esmini tiksl ilaikyti asmenyb santykinje pusiausvyros bsenoje. Efektyviausias metodas tokios lokomocijos, kurios leidia patekti srit, kur yra objektai galintys patenkinti poreikius. Bet mogui ne visuomet pavyksta tuo pasinaudoti, nes yra klii, ilieka tampa. Kai nra bd patekti, tamp galima sumainti pavaduojaniom lokomocijom: tenkina poreik, artim pirmam. Taip sumainama tampa pirmojo poreikio sistemoje ( jei negalime ireikti pykio, galime tai pakeisti plaukiojimu baseine). Bet ir is bdas ne visada manomas. Dar vienas bdas sivaizduojamos lokomocijos, kai mogus nieko nedaro, tik vaizduotj kalba arba daro veiksmus. Apie visik pusiausvyr kalbti yra nerealu. Asmenybs raida Levinas akcentavo kitus dalykus nei dauguma psicholog. Nesidomjo paveldimumo faktoriumi. Kiti pernelyg susikoncentravo panaum paiek ir m ignoruoti individualum. Bendr stadij iskyrimas nenaudingas, nes kartais netinka konkreiam mogui. Levinas sutelk dmes kitur. Asmenybs raidoje vyksta gyvenimo erdvs diferenciacija. Vystantis asmenybei, sudtingja veikla, diferencijuojasi tarpasmeniniai santykiai, emociniai igyvenimai. Diferencijuojasi laikas. Vaikas gyvena dabartyje plius minus 2 minuts. Kuo daugiau vaikas vystosi, tuo labiau tas laikas pleiasi. Ontogenezs eigoje vyksta labai svarbs organizaciniai pokyiai: pradeda atsirasti hierarchikai struktruoto elgesio pokyiai. Kuo toliau, tuo labiau mes galime bendrauti su skirtingais monmis vienu metu. Vaikas ima suprasti, jog atliks k nors nemalonaus, gali atlikti tai, kas jam patrauklu. Kdikio elgesys nediferencijuotas difuzins organizmo reakcijos. Visos sistemos labai artimai tarpusavyje susijusios: bet kokiu atveju rkia (alkanas, lapias, itroks). Ontogenezs eigoje elementari tarpusavio priklausomyb keiia sudtingesns ir ima hierarchizuotis. Poreiki sistemos skirstosi. Kai vaikas pasiekia tam tikr vystymosi tak, atsiranda realizmas tarpusavio santykiuose (iki to vaikai savo motyvus priskiria kitiems). Polinkis ekonomizuoti veiksmus, sugebjimas minimaliom pastangom pasiekti maksimali rezultat. Kad mogus pritaikyt t strategij, reikia kad gyvenimo erdv atitikt realias fizins ir socialins aplinkos charakteristikas. Atsiranda elgesio niuans. Su amiumi atskir subsrii sienels stiprja. Dl to labai sumaja mogaus trikdymo tikimyb. Tarp srii tampa plinta viena kryptimi. Dl to suaugs mogus tampa maiau priklausomas nuo atsitiktinio aplinkos poveikio. Integracija. Atsiradus naujoms elgesio sritims, subsritys organizuojamos vienetus. Kai susiformuoja tokia hierarchin struktra, asmenybs struktriniai pokyiai ikyla. mogus gali atlikti nepageidautin veikl, kad patekt pozityvaus valentingumo srit. Tyrimo metodai

Pagrindinis tyrimo metodas buvo eksperimentas. Jo darbai padar didel poveik tiems psichologams, kurie vliau jo psichologijos klasik. Jo programa eksperimentikai patikrinti asmenybs tamp sistem. Programa truko 10 met, sukl perversm asmenybs eksperimentinje psichologijoje. Pirm kart panaudojant elementarius dalykus sugebjo atskleisti asmenybs dinamik. Uduoi keitimo strategija tiriant asmenyb. Esm: sivaizduokim, kad tiriamasis atlieka uduot (vaikas i detali stato nam). Sukeliama tampos sistema, atsiranda poreikis ubaigti uduot. Kai vaikas pastato pus namo, tyrjas silo atlikti kit uduot (pvz nupieti nam). Pateikus nauj uduot, sukeliama naujos tampos sistema. K darys eksperimento metu tiriamasis. Jei abi tampos nekomunikuoja, tai tiriamasis btinai prays pabaigti pirm uduot. Dabar tai taikoma psichoterapijoje. Buvo atlikta daug eksperimentini darb. Lissner darbai skirti isiaikinti atskir asmenybs vidini srii faktori sieneli pralaidum. Kuo panaesni buvo pateikiami udaviniai, tuo j pakeitimas buvo efektyvesnis. it pakeitimo efektyvum pakeit instrukcij, padaugjo atvej, kad isprendus 2 udavin gro prie pirmojo. Skm\neskm priklauso nuo udavinio sunkumo. Kai pirmas udavinys buvo lengvesnis, o antras sunkesnis, tiriamasis visada grdavo prie pirmo. Jei pirmas udavinys lengvas, o antras sunkus, tiriamasis negrta baigti pirmojo udavinio. Kopke tikrino Levino hipotez apie protikai atsilikusius vaikus. Pas juos daug pralaidesns sienos tarp vidins asmenybs srii. Protikai atsilik vaikai turt daniau grti prie neisprst udavini, negu normals vaikai. i hipotez pasitvirtino. Teorijos vertinimas Teorijos pliusai: 1. didiul taka ne tik asmenybs psichologijos teorijoje, bet ir socialinje psichologijoje. 2. grupins dinamikos analiz 3. aspiracij lygio koncepcijos taka Attkinson teorijoje 4. konflikt teorijos taka (Mileris ir Dolardas). 5. lauko teorija takojo naujos psichologins akos aplinkos (ekologins) psichologijos atsiradim. 6. skirting asmenybs psichologijos ak raidai 7. aikindamas asmenybs vidinius dsningumus naudojo daug kintamj 8. amiaus pradioje grino psichologijai mokslinio objekto status 9. pasil unikali asmenybs tyrimo metod Teorijos minusai 1. gyvenimo erdvs diagramas gali nupieti tada, kai jau inai kelis faktus teorija yra apraomoji, o ne prognostin 2. tiksliai ir detaliai neapibdino santykio tarp iorins psichologins aplinkos ir gyvenimo erdvs. iems klausimams skyr daug dmesio 3. kritikavo dl vienalaikikumo principo mogaus elgesiui turi takos dabartiniai vykiai.

A.Bandura

Bandura atstovauja socialinei kognityvinei teorijai. Teig, kad mokymosi princip pakanka norint paaikinti ir prognozuoti mogaus elges. Reikia atsivelgti 2 momentus, kuriuos ignoravo kiti teoretikai: 1. mogus nra marionet, kurios elges nulemia iorin aplinka. mogus gali galvoti apie savo elges ir j reguliuoti. Tiek elgesys takoja aplink, tiek aplinka takoja elges. 2. dauguma asmenybs funkcionavimo aspekt susij su moni tarpusavio sveika, todl adekvati asmenybs teorija turi atsivelgti socialin kontekst, kuriame vyksta mokymasis. Socialin-kognityvin teorija yra organikas socialins-mokymosi teorijos tsinys. Pastarojoj buvo akcentuojama mogaus elgesio socialin kilm, o ia mini ir kognityvini konstrukt socialin kilm. Asmenybs teorija grindiama teigimu, kad mogaus elges nulemia nuolatin reciprokin (abipus) sveika tarp kognityvini, elgesio ir aplinkos determinani. veda trikomponentin reciprokin determinizmo model (pav 1).

Mes darom tak elgesiui kognityvikos dka (nuostatos), aplinka daro poveik kognityvikai, elgesys keiia aplink. is determinizmo modelis taikomas analizuojant vairius psichologinius fenomenus. is modelis duoda nemaai privalum: 1. leidia iplsti elgesio modifikacijos galimybes 2. visi trys faktoriai veikia vienas kit, todl norint sukelti elgesio pokyius, reikalinga vis faktori sveika. Nei vienas faktorius negali bti absoliuiai determinuojaniu, nes j riboja kiti faktoriai. Nei vienas faktorius neturi valdios. Tai skiriasi nuo Froido, Roderso, Skinerio teorij. 3. kognityvinio faktoriaus vedimas model geriausiai atspindi mogaus prigimt, jo galimybes (jo gebjim mstyti simboliais, numatyti, prognozuoti, gebjimas imokti stebint). mogui bdingas auktesnis savireguliacijos lygis. Kuo geriau ivystytos ios galimybs, tuo esant tom paiom slygom mogus gali daryti didesn poveik savo elgesiui. Kuo labiau ivystytos kognityvins funkcijos, tuo mogus laisvesnis, nes yra maiau priklausomas nuo aplinkos. A sistema Kalbant apie reciprokin determinizmo model, kyla klausimas, kas yra io modelio centras. Tai a sistema tai kognityvinis konstruktas, kuris atlieka elgesio suvokimo, vertinimo ir reguliacijos funkcijas. Skirtingai nuo kit teoretik (Skinerio) Bandura teig kad mogaus elgesio nemanoma pilnai paaikinti neatsivelgiant a sistemos poveik. Pastaroji atlieka elgesio reguliacijos funkcij remdamasi savistaba, sprendim primimu, savirealizacijomis. Stebdami save mes remiams t.t. kriterijais, kurie susij su veiksm atlikimo kokybe (pvz mini originalumas). ie kriterijai yra btini kad galtume sprsti apie savo elges. iuos kriterijus perimam stebdami kit moni elges taip suformuojami elgesio standartai. Svarbiausia a sistemos dalis yra a-efektyvumas (self-efficasy) tai suvokimas kiek gerai ir veiksmingai jis gali veikti konkreioje situacijoje siekdamas tam tikr tiksl. A-efektyvumo suvokimas daro didel tak mintims, veiksmams ir pan. inios (gdiai) tai btina bet nepakankama slyga skmingai veiklai. mogus ino kaip reikia elgtis, bet danai elgiasi neefektyviai. Esant btiniems sugebjimams, gdiams ir suvokimui, suvoktas a-efektyvumas yra pagrindin veiksm determinant. Jis lemia elges dviem kryptim: 1) nulemia ar bus panaudoti gdiai ir inios, padeda jas tobulinti 2) motyvuoja nauj gdi ir ini gijim. Palankiausias veiklai a-efektyvumas yra iek tiek didesnis u esamas galimybes. Kai jis per didelis, galimi sureikminimas arba nuvertinimas, kas sukelia negatyvias elgesio pasekmes.

Suvoktas a-efektyvumas nulemia socialins aplinkos, kurioj funkcionuoja mogus, pasirinkim. Pasirinkdamas socialin aplink, mogus j iek tiek kontroliuoja. Pasirinkdamas socialin aplink mogus gali apriboti ar iplsti savo vystymosi galimybes. A-efektyvumo vertinimas priklauso nuo to, kiek mogus yra atkaklus, veikdamas klitis: jis takoja skms ir neskms prieasi atribucij. A-veiksmingumo vertinimas grindiamas 4 pagrindiniais informacijos altiniais: 1. paties mogaus kokybikais veiksmais ir gytu meistrikumu. Pirmasis ingsnis yra pats svarbiausias, turi didiausi poveik a-efektyvumui kuo daugiau veiksm atliekama skmingai, tuo labiau kyla a-efektyvumo lygis. Ypa svarbi skm ir neskm pirmuosiuose mokymosi etapuose, kur neskms negalime paaikinti nepalankiom iorinm aplinkybm. Kai mogus gyja aukt a-efektyvum vienoje veiklos srityje, tai turi galimyb generalizuotis kitas veiklos sritis, ypa jei veiklos sritys yra panaios. Suvoktas a-efektyvumas tai mogaus prognoz kiek skmingai jis atliks tam tikr veikl. Tai pritaikoma ir grupi efektyvumo lygmenyje. 2. papildomu patyrimu, kuris gyjamas stebint kit moni veiksmus. Kit moni atliekam veiksm stebjimas (vikarin patirtis), taip pat lemia a-efektyvumo vertinim. Ypa tai efektyvu, kai mums trksta tiesiogins patirties toje veikloje. Jei stebimiems monms nepasiseka, tai ir to mogaus a-efektyvumas nukrenta. 3. kit moni sitikinimas, kad mes galim atlikti t veikl. takoja kit moni nuomon apie tai, ar mes galim padaryti t darb. tikinjimai gali pakelti a-efektyvumo lyg, ypa jei mus vertina ekspertas, kuris turi didel patirt toje srityje. Tai reikmingieji kiti. Jei ekspert nuomons virija mogaus galimybes, tai mogus suvoks neatitikim, ir a-efektyvumo vertinimas nepasikeis. 4. fiziologin asmenybs bsena, pagal kuri mons sprendia apie savo galimybes atlikti veikl. Remiasi fiziologiniais sujaudinimo poymiais. mogaus ivadoms apie jo a-efektyvum turi takos dabar suvokiamas fiziologinis susijaudinimo lygis ir palyginimas kiek tas sujaudinimas anksiau takojo jo veiksm rezultatus. tampos jausmas, drebulys gali bti traktuojami kaip poymiai dl nesugebjimo kontroliuoti situacijos. Jei visi informacijos altiniai efektyviai veikia viena kryptimi, susiformuos labai stiprus aefektyvumas. Kuo daugiau informacijos altini, tuo adekvatesn a-efektyvum suformuoja mogus. Bet jei informacijos altiniai pernelyg vairs, ilieka vidin tampa. Ms elgesio pokyio pagrindas yra ms lkesiai apie asmenin efektyvum siekiant t.t. tiksl. Yra du pagrindiniai lkesi tipai: veiksmingumo (efekto) ir rezultato lkesiai. Efektyvumo lkesiai tai ms sitikinimas, kad mes skmingai galsim atlikti veiksmus. Rezultato lkesiai tai ms vertinimas, kad konkrets veiksmai leis mums pasiekti konkrei rezultat. Jei veiksmingumo ir rezultato lkesiai aukti, mogus deda labai daug pastang siekdamas tikslo. Lkesiai yra mogaus veiklos ir aktyvumo determinant ir nulemia, kiek pastang bus dta siekiant tikslo.

Modeliavimas (mokymasis stebint) Mokymasis stebint viena pagrindini mokymosi form, bding mogui. Jei negaltume mokytis stebint, negaltume prisitaikyti prie aplinkos. Mokymasis stebint galina gyti nauj elgesio form: jis sutrumpina gijimo proces tiek veiksm, tiek gdi. Svarbus vystymosi poiriu (kartais klaidos, pasekms gali bti fatalikos). Kuo brangiau kainuoja klaida, tuo reikmingesnis tampa mokymasis stebint kompetenting model. Modeliavimas ir identifikacija turi daug panaum (Froido naas). Bandura ra, jog svokos identifikacija, modeliavimas ir imitacija i esms apibdina panaius procesus arba bent jau j panaius efektus. Vlesniuose darbuose paymi, kad svoka modeliavimas aprao tokius psichologinius procesus, kuri efektai

daug platesni nei identifikacijos ir imitacijos. Modeliavimo metu visa informacija turi bti reprezentuojama simbolikai, nes vliau gali bti labai sudtingai transformuojama. Be to modeliavimas turi empirin pagrind. Modeliavim apsprendia 4 subprocesai (stadijos):
Modeliuojamas vykis (realus ar simbolinis) dmesio stadija 1 ilaikymo atmintyje stadija 2 atgaminimo stadija 3 motyvacin stadija 4 modeliuojamas veiksmas

1.

2.

3.

4.

dmesio stadija tai pirma modeliavimo slyga. Turim dmesingai stebti modelio elges. Dmesio procesas determinuoja tai, kokie modelio veiksmai pasirenkami stebjimui ir kokia informacija pasirenkama i modeliuojamo proceso. Svarbiausi 3 faktoriai: a) stebtojo savybs: gdiai, sugebjimas paskirstyti ir ilaikyti dmes, lkesiai. b) Modelio savybs ne kiekvien model pasirenka stebtojas. Modeliavimo tikimyb padidja, jei modelio elgesys yra pastiprinamas, t.y. matomos teigiamos modelio elgesio pasekms (nebtinai tos pasekms matomos betarpikai). Daniau modeliuojamas aukto statuso moni elgesys. Modeliavimui turi takos lytis: labiau modeliuojami savos lyties modeliai. c) Modeliuojamos veiklos ypatybs ar modeliuojama veikla paprasta, ar sudtinga. ilaikymo atmintyje stadija. mogaus negali paveikti modeliuojamo elgesio stebjimas, jei jis nesimena situacijos. mogus vaizdini, odini form pagalba modeliuojam poveik transformuoja atliekamos veiklos taisykls. Galimyb imokti stebint labiausiai ireikta pas mones, nes jis naudoja simbolines reprezentacijos priemones, kurios yra paios abstrakiausios, visapusikiausios. Modeliavimo efektyvumui didel reikm turi pakartojimas (mintyse). Jei modeliuojami vykiai nepakartojami, tai jie greitai umirtami. Kartojimo metu modeliuojami vykiai transformuojami prasmingus elgesio kodus. Pagrindin stadijos funkcija simbolin modeliuojam vyki reprezentacija (ji tuo geresn, kuo labiau transformuojami vykiai kodus). Atgaminimo stadija. ia simboliniai veiksm kodai (saugomi atmintyje) reguliuoja naujo elgesio faktik gyvendinim. Realiame gyvenime vien modelio stebjimo ir veiksm atsiminimo nepakanka, kad modeliuojama veikla bt atliekama be klaid. Tai nepakankama stebtojo modeliuojamos veiklos reprezentacija, t.y. nepakankamai ufiksuoja, stebtojui gali nepakakti motorini gdi. ie netikslumai atsiranda dl sudtingos modeliuojamos veiklos. Tam, kad mogus galt tiksliai atlikti veiksmus, vien tik veiksmo kognityvins reprezentacijos nepakanka. Tam reikalingas informatyvus grtamasis ryys. Geriausiai modeliuojami veiksmai atliekami tada, kai yra gera to veiksmo vidin reprezentacija. O j galime susikurti. Kai mogus veiksm atlieka praktikai tuomet yra informatyvus grtamasis ryys. Mechanizmas, kuris utikrina ini transformacij veiksmus vadinamas suvienodinimo mechanizmu. Jam veikiant formuojasi generatyvins koncepcijos, kurios apima tiek veiksmo atlikimo taisykles, tiek standartus, kaip reikia tobulinti veiksm. Vadinasi egzistuoja reciprokinis mechanizmas: inios reciprokikai sveikauja su veiksmais: inios vadovauja veiksmams, bet veiksmai grtamuoju ryiu veikia inias, tobulina kognityvin veiksm reprezentacij. Motyvacin stadija. Imoktas elgesys nra gyvendinamas, kai mogui turi ma funkcin vert ar kai yra didel tikimyb, kad mogus bus nubaustas (nors funkcikai jam svarbus elgesys). Pvz mogus gali imokti vairi agresijos

form, bet jis j nedemonstruoja, nes ino, kad gali susilaukti vairi neigiam pasekmi. Vliau imokta agresija gali bti skmingai gyvendinta, kai bus palankios slygos. i stadija nulemia tai, ar pasireik veiksmai tai priklauso nuo stebtojo prognozuojam pasekmi. Modeliavimo efektai Kaip modeliavimas takoja asmenybs elges? Modeliavimo efektas tas pats, ar buvo stebimas realus, ar simbolinis (filme) modelis. Dabar vienas i pagrindini asmenybs socializacijos veiksni masins informavimo priemons, kaip teigia Bandura. Modeliavimo efektai: 1. stebdama modelio elges, asmenyb gali imokti nauj elgesio form ir organizavimo bd. Tai gali bti iaip gdiai, atskiri j komponentai, vertinimo standartai, elgesio formavimo taisykls, kognityviniai sugebjimai, informacijos perdavimo strategijos. Realiam gyvenime stebtojas susiduria su vairiais elgesio modeliais. Jis retai formuoja elges remdamasis vienu modeliavimo altiniu. Jis gali vien element imokti i vieno modelio, kit, i kito, ir taip sintezuoja nauj elgesio form, kurios nra nei pas vien model. 2. stebint model gali bti aktualizuojamas jau anksiau imoktas elgesys. Naujas modelis gali paskatinti jau anksiau imokt reakcij pasireikim ir ilaisvinti tuos veiksmus, kurie buvo nuslopinti. Pvz tai aktualu, kai stebtojas mato model atliekant negatyvius veiksmu, kurie gauna teigiam pasekmi. Tai paskatina turimus nuslopintus veiksmus. 3. anksiau imoktos elgesio formos gali bti prislopinamos. Pvz stebdamas model, kurio veiksmai sukelia nepageidaujamas pasekmes, mogus nuslopina savo veiksmus. Prognozuojama bausm daro slopinant poveik. Vadinasi mogui nereikia paiam atlikti veiksmo, jis pasekmes prognozuoja mintyse. 4. modeli veiksmai gali pasikartoti kaip socialiniai sufleriai ir skatina tok elges, kur stebtojas mokjo anksiau, bet nebuvo tam atitinkam stimul. 5. modeli elgesys gali atkreipti stebtojo dmes t.t. objektus, kuriuos mgsta kiti. Dl to patys stebtojai gali savo veiksmuose daniau panaudoti tuos objektus. Vadinasi modeliavimas ipleia stebtojo gyvenimik erdv, nes jis stebi, kam pirmenyb teikia modeliai ir traukia tuos objektus. 6. modeli ireikiamos emocins reakcijos gali sukelti panaius emocinius igyvenimus ir stebtojams. Emocinis suadinimas gali nulemti vlesnius stebtojo veiksmus. Modeliavimo efektai realiam gyvenime gali pasireikti atskirai, nors daniausiai veikia kartu. Kai naujas modeliuojamas elgesys baudiamas, kartu vyksta ir imokimas, ir slopinimas. Slygos nepalankios modeliavimo mechanizmo funkcionavimui. Galima iskirti vidines ir iorines modeliavimo funkcionavimo slygas. Vidins modeliavimo mechanizmas pagrstas kognityvinm funkcijom (dmesys, atmintis ir pan), vadinasi mogaus kognityviniai sugebjimai pradiniais etapais neivystyti, todl modeliavimas nra pagrindinis mechanizmas. T atlieka kiti mechanizmai pvz klasikinis, operantinis slygojimas. Vliau modeliavimo vaidmuo vis didja formuojantis asmenybei. Egzistuoja reciprokin sveika tarp modeliavimo ir kognityvini funkcij. Modeliavimas skatina kognityvini funkcij lavinim. Kuo labiau ivystytos kognityvins, tuo didesns modeliavimo galimybs. Kuo daugiau kognityvini disfunkcij, tuo labiau ribojama asmenybs socializacija ir fragmentikesns modeliavimo pasekms. Iorins trys pagrindiniai modeliavimo altiniai, darantys didel tak asmenybs socializacijai: 1. eima tai elgesio modeliavimas. Tvai yra pirmieji modeliai vaiko gyvenime. Jie pastoviausi modeliai, su kuriais sveikauja vaikai, tvai yra galingiausi: nes

patenkina visus vaiko poreikius. Jei pradiniais etapais tvai demonstruoja nepageidautinas elgesio formas, asmenybs socializacija ikraipoma 2. subkultra eima yra didesnio socialinio vieneto dalis. Asmenyb takoja subkultroje dominuojanios elgesio formos. Pvz jei kieme vaikas susiduria su grupe vaik, kur agresyvus elgesys yra skatinamas, tai didel tikimyb, kad jisai labai greitai imoks to elgesio. 3. pats pagrindinis masins informavimo priemons (iniasklaida). Didiausias vizualini priemoni efektas arba derini: vizualika su akustika (televizija). Apibendrinant: visais atvejais labai svarbu, kad besiformuojanti asmenyb kuo daniau matyt profesionalaus elgesio modelius. Sukurti tokias slygas, kur nra nepageidautin elgesio form praktikai nemanoma, nerealu. Ikyla efekt kompensacijos klausimas. Pagrindiniai motyvacijos altiniai Bandura paskutiniuose savo darbuose (kurie smarkiai evoliucionavo) sako, kad egzistuoja trys pagrindiniai mogaus elgesio motyvacijos altiniai: 1. biologins prigimties skatuli grup. Tai vidin stimuliacija, kuri kyla dl organizme esamo deficito (pvz maistas), ir ioriniai neigiamos stimuliacijos altiniai, kurie aktyvuoja gynybin elges. Biologiniai skatuliai yra vidiniai ir ioriniai (turi takos mogaus ilikimui). 2. socialiniai paskatinimai kit moni pritarimas, nepritarimas ir pan. 3. kognityviniai altiniai. Vienas kognityvin pagrind turintis paskat altinis tai mogaus sugebjimas mintyse prognozuoti veiksm pasekmes (motyvacijos stadija). Kitas siejamas su save vertinaniom reakcijom arba vidinmis pasekmmis. Jos susijusios su veiklos standartais ir tikslais, kuriuos kelia sau mogus. Savipastiprinimas jei k padarai, leidi sau nusipirkti t daikt ir pan. mogaus elges reguliuoja jo pasekms tai patvirtina tyrimai. Manipuliuojant paskatomis galima nuslopinti bet kurias elgesio formas. Pati aplinka suteikia organizmui grtamojo ryio kontrols sistem, kad jo elgesys priklauso nuo pasekmi. Pati gamta manipuliuoja paskatomis. Tradicins mokymosi teorijos daugiausia kalba apie iorines elgesio pasekmes. To paneigti nemanoma aplinka be abejons kontroliuoja elges. Bet ji nra vienintelis pasekmi ryys. Tai iliustruoja mogaus galimyb paiam kontroliuoti elges. Jis gali atlikti toki veikl, u kuri gauna daug bausmi. Negalim neatsivelgti tok kintamj, kaip kognityviniai procesai. Iorins pasekms elges takoja ne tiesiogiai, bet sukurdamos atitinkamus lkesius (tuo isiskiria mogaus elgesys). mogaus elges takoja ir pavaduojanios pasekms, kada pats mogus tiesiogiai nieko negauna, bet stebi modelio elgesio pasekmes. Tai pavaduojanios pasekms. mogaus elges daniausiai takoja j pai susikurtos pasekms savipaskatinimai. Vidiniai savipaskatinimai labiausiai takoja mogaus elges. Danai veikia vis ri pastiprinim sveika. Ontogenezs eiga Ankstyvosiose stadijose kdikiai reaguoja tiesioginius fizinius poreikius. Todl efektyviausi klasikinis ir operantinis slygojimas. Tai prielaida antriniams paskatinimams (kaip ir Skinneris). Taiau pasekms elges takoja ne tik betarpikai, bet ir tarpikai. Tiesiog elgesio pasekms reikmingos tik tada, kai vaikui sunku susieti pasekmes su veiksmais, kai tarp j yra kakokia veikla (pvz bausm neefektyvi po kurio laiko), kai isivysto sugebjimas operuoti simboliais ir asmenyb gali susieti kognityvin veiksm su bsimom pasekmm, betarpikos pasekms netenka reikms. mogaus elgesys efektyviai takojamas nemaloni veikl susiejant su maloniom bsimom pasekmm (tarpiki paskatinimai). Pvz atlyginimas mnesio pabaigoje. Vadinasi asmenybs brendimo proces galim apibdinti kaip progresyviai didjant isivadavim nuo tiesiog pastiprinim, kuriuos gauna i aplinkos. Asmenybs ontogenezje vyksta isivadavimas nuo bet koki aplinkos pastiprinim: stiprja vidini pastiprinim reikm,

kurie mogaus elgesio reguliacijoj tampa pagrindiniai. I kur atsiranda vidiniai paskatinimai? Savipastiprinimo reakcijos yra slygojamos diferencijuot pastiprinim, kuriuos asmenyb gauna i socialins aplinkos. Tvai nustato elgesio kriterijus ir suteikia pastiprinim, jei vaiko elgesys atitinka kriterijus. Kai asmenyb pati kontroliuoja elges, ji naudojasi jau imoktais kriterijai arba sintezuoja naujas pastiprinimo formas i modeli. Save vertinanios reakcijos bt nemanomos be reali ar simbolini modeli reakcijos pagrindo. Savipaskatinim kiekis priklauso nuo modeli elgesio ir jo pastiprinimo. Galim teigti, kad savipastiprinim reakcijos yra modeliavimo produktas. Elgesys yra vis trij pastiprinim sveikos rezultatas, bet mogus pirmenyb teikia savipastiprinimams. Formuojant savipastiprinimus labai svarbs palyginimo procesai. Ar mogus savo veiksmus irs kaip baustinus ar skatintinus nepriklauso nuo standart su kuriais lygina ar referentini grupi, nes dauguma veiklos ri neturi absoliutaus standarto. Savipastiprinim pobdis priklauso ir nuo veiklos rezultat prieasi priskyrimo. mogus pasistiprina teigiamai, jei mano, kad skms prieastis yra jis pats, o nebaudia savs, kai neskm iorin prieastis. Kaip pasirenkami elgesio standartai? Pirminis altinis vairios socialinje aplinkoje egzistuojanios taisykls kaip ir k daryti, pateiktos vairia forma (baudiamajame kodekse ir iaip prietaruose). Kiti altiniai modeli vertinimai ir modeli veiklos pasekms. Formuojant standartus labai naudingas modeliavimas, nes tuomet informacij galima perduoti ne tik apie veiklos atlikimo niuansus, bet ir iuos naujus vertinimo standartus ir kaip juos reikia panaudoti. Modeliuojamo elgesio standart perdavim skatina tokie pagrindiniai faktoriai: 1. sutampantys vairi modeli vertinimai to paties objekto ar veiksmo atvilgiu 2. modeli vidini elgesio standart verbalinis pateikimas. 3. modelio ir stebtojo panaumas kokio nors parametro atvilgiu. 4. iorinis modelio paskatinimas arba skm 5. modelio savipastiprinimas u savo elgesio standart laikymsi 6. verbalini ir reali veiksm atitikimas. Kuo didesnis neatitikimas tarp realaus elgesio ir ekspektacij, tuo labiau nuvertinami elgesio standartai. Kai susiformuoja individuali elgesio standart sistema, kiekvienas mogus susikuria ir savo pastiprinim sistem, kuriais remdamasis valdo elges. ios sistemos turi savo hierarchij. Individualios asmenybs elgesio standart ir pastiprinimo sistemos atitikimo laipsnis prosocialinj aplinkoje priimtiniems standartams svarbiausias faktorius lemiantis mogaus elgesio adaptyvum. Nepageidautino elgesio modifikacija Jei elgesys gali bti gyjamas ne tik tiesioginiu bdu, bet ir stebint model, tai sukrus specialias slygas nepageidautinas elgesys taip pat gali bti nuslopintas ne tik tiesioginiu, bet ir netiesioginiu bdu. Pvz fobij atvej gali padti t.t. elgesio modelio stebjimas. Eksperimentas su gyvai fobijom: suaug ir paaugliai. 1. desensibilizacijos grup sukeliama gili relaksacijos bkl; eksperimentatorius prao sivaizduoti vairias scenas su gyvatmis (pvz i pradi aislin gyvat, o po to tikr). 2. simbolinio modeliavimo grup po atsipalaidavimo rod film, kur kiti mons atlikindavo vis artimesnes manipuliacijas su gyvatmis. 3. realaus modeliavimo grup stebjo kaip mogus alia atlikdavo veiksmus su gyvatmis ir visai nebijodamas. Po to dav paliesti. 4. kontrolin grup su fobijom be joki paruoim. Visom grupm liep atlikti t.t. udavinius. Treiai grupei liko maiausiai baims. Pirmos ir antros grups irgi bijojo maiau palyginus su ketvirta grupe. Remdamasis iuo tyrimu Bandura padar ivad, kad kartais vien netiesioginio patyrimo nepakanka, kad mogus galt suvaldyti savo baimes. Bet fobijos irgi atsiranda dl stipraus

patyrimo. mogus turi ne tik stebti simbolin model, bet ir atlikti veiksmus su baim sukelianiais objektais. Tik tokia reali veikla padeda pajusti, kad jo veiksm skmingumas vis labiau priklauso nuo jo paties. Daugelio baimi, nerimo prieastis yra ne emociniai sutrikimai, o mogaus sitikinimas, kad jis negali efektyviai susidoroti su ita situacija (kitaip tariant turi em a-efektyvum, i prielaid tikrino daugybe eksperiment). Tyrimo metodai Palyginus su kitais pats tikrino savo prielaidas. Pagrindinis jo tyrimo metodas eksperimentas. Bandura atjo i bihevioristins paradigmos. Mikroanalitin tyrimo strategija pagal j laiko bgyje reikt atlikti detalizuotus tyrimo objekto vertinimus, kad kiekviename problemos sprendimo etape bt galima nustatyti ryius tarp kontroliuojam kintamj, daniausiai hipotetini. Reikia daryti kelet vertinim, kad galtume imatuoti hipotetinius tarpininkus. Reikia fiksuoti pokyius (realiam) laiko mastelyje, vertinti ne tik pradin norm, bet ir rezultatus ir atlikti eksperimentus su monmis. Daug eksperimentini situacij artimos realiam gyvenimui. Teorijos vertinimas Teorijos pliusai: 1. itikimyb eksperimentinei tyrimo strategijai 2. iplt pastiprinimo samprat (ved kognityvin kintamj 3. apra mokymosi ir savireguliacijos mechanizmus 4. vestas 3 komponent reciprokinis determinizmo modelis 5. a-efektyvumas ir empirinis jo pagrindas 6. pasil nauj psichoterapijos model, susijus su modeliavimu Teorijos minusai: 1. ignoruoja konfliktus 2. neskyr dmesio asmenybs raidos stadijoms (bet akcentavo kognityvini funkcij raid) 3. per maai dmesio skyr pirmtak darbams 4. rimiausias per maai dmesio emocini ir kognityvini proces sveikai.

B.F.Skinner
Daugiausia dirbo su karveliais ir iurkm. Skinner teig, kad reikia pradti nuo elementari elgesio form analizs ir jei egzistuoja elgesio dsningumai tarp vairi subjekt, tai neturi reikms k tiriam. ie dsningumai panaudojami mokyme, medicinoje. Skineris labai didel dmes skyr mogaus elgesio supratimui: psichologas turi nustatysi funkcinius ryius tarp S-R. mogaus elgesio negalima paaikinti remiantis sunkiai imatuojamas vidiniais faktoriais (kaip kompleksai tai aikinamosios fikcijos). Jis neneig kad egzistuoja tokie vidiniai faktoriai, takojantys mogaus elges. Paprasiausiai j nemanoma grietai kiekybikai pamatuoti. Kintamieji turi bti grietai operacionalizuoti. Analizs akcent perkelia iorin aplink elges galima paaikinti remiantis aplinkybes determinuojaniais faktoriais. Taiau pastarieji ne visada bna akivaizds. Skineris nustatinjo elgesio dsningumus remdamasis grietais moksliniais tyrimais (laboratorinis eksperimentinis tyrimas). Jis remiasi individuali atvej analize (panaesnis

klinicistus, nei eksperimentins psichologijos atstovus). Pasisak prie, kad ikeltos prielaidos bt patvirtintos apibendrintais duomenimis (vidurkiu). Jei yra elgesio dsningumai, tai turi bti atskleista nepriklausomai nuo to, kas tiria, koks individualus tiriamasis, ir kokiose slygose. Pagrindins prielaidos, kuriomis rmsi skineris: 1. elgesys pasireikia pagal t.t. dsningumus. Vienas pagrindini mokymosi tiksl atskleisti dsningumus. 2. mogaus elgesys gali bti prognozuojamas 3. mogaus elgesys gali bti kontroliuojamas (galim kontroliuoti mogaus veiksmus). Tai buvo labai sukritikuota, nes prietaravo humanistinms idjoms, kada mogus turi laisv apsisprsti. Skineris paymi btinyb manipuliuoti mogaus elges, nes ta kontrol vyksta kasdien: aukljimas, politika. Tai btina daryti dl to, kad gali bti sunaikinta visa civilizacija, nemanoma bus sulaikyti nusikalstamumo. Skineris beveik nesidomjo struktriniais asmenybs dariniais. Pagrindinis dmesys elgesio pokyiai. Mes galim suprasti asmenyb, jei isiaikinsim elgesio formavimosi ypatumus, monms nuolat sveikaujant su aplinka. Keisdami aplink, mes galim kontroliuoti ir moni elges. Kaip kovoti su senjimo procesu? Mes turime suskurti senam mogui protezuot aplink: akiniai, klausos aparatai ir pan. Senyvame amiuje atsiranda motyvacijos stoka, nes ankstesnis elgesys nebetenka galios. Vadinasi reikia atrasti naujus pastiprinimo altinius. Elgesio analiz Skiria du tipus: operantinis ir respondentinis elgesys. Operantinis elgesys kai individas k nors veikia, nors nesimato jokio iorinio dirgiklio. Respondentin elges sukelia tiesioginiai specifiniai stimulai: pamaius ms uniui isiskiria seils. Pagrindin dmes skyr pirmam tipui. Geriausias bdas keisti elges tai pageidautino elgesio pastiprinimas. Pastiprinim suprato kaip stimulus ar reakcijas, kurie padidina pageidautino elgesio pasireikimo tikimyb. Egzistuoja du pagrindiniai elgesio slygojimo bdai: klasikinis ir operantinis (dar vadinamas instrumentiniu, nors Skineris pasisak prie tok pavadinim). Pagrindinis dmesys operantiniam slygojimui. Klasikinio slygojimo metu, stimulas, kuris sukelia neslygin reakcij, pateikiamas su neutraliu stimulu. Pastarasis po kiek laiko ima sukelti irgi t pai reakcij. Teig, kad kalbant apie mogaus elges klasikinio slygojimo paradigma negali jo paaikinti. Dauguma mogaus reakcij yra labai spontanikos, sunku identifikuoti stimulus, sukelianius t elges. Esant klasikiniam slygojimui pasireikia respondentinis elgesio tipas, t.y. galim sukelti tik tas reakcijas, kurios yra genetikai ukoduotos (reakcijos sukeliamos organizmui nebdingoj aplinkoj). Operantinis slygojimas - ia pastiprinimas siejamas ne su reakcij sukelianiu stimulu, bet su paia reakcija, t.y. pastiprinimas pateikiamas po pageidautinos reakcijos pasireikimo. Galim sukelti tok elges, kuris neeina gimt organizmo elgesio repertuar, t.y. tas elgesys niekad nepasireikia organizmo elgesyje. Operantinio slygojimo pranaumas slypi lankstume. Mes galim suformuoti tokias reakcijas, kurios niekad nepasireik anksiau ir nepasireik ateityje. Skinerio d. Sukr slygas, kuriose individas atribojamas nuo kit kintamj, nes kartais mes neinom vis kintamj, takojani elges. Pastiprinimo schemos tai efektyviausias bdas kontroliuoti elges. Svarbus ne tik pastiprinimo faktas, bet pastiprinim kiekis, pateikimo bdas ir betarpikumas. Kuo didesnis pastiprinim kiekis, tuo tas elgesys labiau sitvirtina elgesio repertuare. Pastiprinimo schemos, formuojanios skirtingo atsparumo reakcijas: 1. nuolatinis pastiprinimas pastiprinamas kiekvien kart, kai atlieka pageidaujam reakcij. Tinka ir monms ir gyvnams. Kyla persisotinimo efekto pavojus: danai pasikartojantis pastiprinimas nebetenka galios.

intervalinis pastiprinimas bna fiksuotas ir kintamas. Esant fiksuotam intervaliniam pastiprinimui, individas pastiprinamas u pageidautin reakcij po tam tikro laiko intervalo. Kintamas intervalinis pastiprinimas individas pastiprinamas po t.t. skirting interval, kurie varijuoja apie pasirinkt vidurk. i schema suformuoja reakcijas atsparesnes ugesimui, ir reakcijos pasireikia vienodu danumu. 3. proporcinio pastiprinimo schema pati efektyviausias. Yra du poriai: fiksuotas ir kintamas. Fiksuoto proporcinio pastiprinimo esm pastiprinamas u pageidautin reakcij kiekvien kart po t.t. skaiiaus pakartojim (pvz pastiprinama kas 5 reakcija). Kintamas pastiprinamas kai atlieka skirting kiek teigiam reakcij atsivelgiant pastiprinimo vidurk. Kartais realiam gyvenime reakcijos tik retkariais susilaukiame pastiprinimo, bet susiformuoja labai atsparus ugesimui elgesys (pvz agresija). Reakcijos yra slygotos proporcinio pastiprinimo schem, todl ilieka ilg laik. Vadinasi teigimas, kad ankstyvoje vaikystje takoja elges, siejama su proporcinio pastiprinimo schemomis. Labai stabilios mogaus reakcijos gali bti slygojamos visai atsitiktinai. Tokias atsitiktinai slygotas mogaus reakcijas (pastovias) galime pastebti prietaringame elgesyje. Aprao liaudies medicinos ritualus tai atsitiktiniai pastiprinimai, slygojantys stabil elges (nors prieastinio ryio tarp pasveikimo ir oleli nra). Tai galima pritaikyti realiam gyvenime: sportininkas, ilos su tais markiniais, vis laik eis su jais. Pastiprinimo tarpikumas. Kuo didesnis laiko tarpas tarp reakcijos ir pastiprinimo, tuo maesn pastiprinimo galia. Nors mogus gali orientuotis pastiprinim po tam tikro laiko tarpo, jis teikia pirmenyb betarpikiems pastiprinimams. Pvz neveikia tolimas pastiprinimas: mogui rodo vio sustus plauius, bet mogus vis tiek ijs i daktaro rko. Pasitenkinimas trumpalaikis, bet mogus vis tiek negali susilaikyti jo elges takoja betarpiki pastiprinimai, kad nebegalvojama apie pasekmes. Pastiprinimas veikia efektyviai tuomet, kai yra deprivacijos slygos. Pvz vaikui saldain reikia duoti kai jis alkanas. Vadinasi, norint suformuoti reakcij, reikia sukurti deprivacines slygas. Pastiprinimo rys Tai pirminiai ir antriniai pastiprinimai. Pirmieji yra neslyginiai, turi biologin reikm. Pvz pastiprinimas susijs su maistu, galimyb isimiegoti ir pan. Tai taikoma tardymo procedrose. Panaudojant iuos pastiprinimus galim slygoti tiek gyvn, tiek moni elges. Nors didioji mogaus elgesio dalis sukuriama panaudojant antrinius pastiprinimus tai slyginiai pastiprinimai atsiranda siejant su pirminiais, todl patys gauna pastiprinimo gali. Jie apibendrinti, pritaikomi vairiose situacijose. Galim iskirti daug apibendrint pastiprinim mogui tai kito mogaus rodomas dmesys. Mus pastiprina tie mons, kurie yra mums dmesingi.Tai kas atlieka pastiprinimo funkcijas vienam mogui, kitam tai gali bti neutralus dalykas. Vadinasi mogus reaguoja individualius pastiprinimus. Individualius skirtumus nulemia konkreti gyvenimo istorija. Pvz iekant atsakymo kodl vieni agresyvs, o kiti paklsta, reikia isiaikinti, kokius pastiprinimus gavo ankstyvoje vaikystje. Nuolaids mons gal buvo pastiprinami, kai jie nusileisdavo, o net buvo baudiami u dominavim. Kokios pastiprinimo rys svarbios mogui, galim nustatyti mogaus interes analize: su kokiais monmis bendrauja, kur lankosi taip galim isiaikinti pastiprinimus, kuriems jautrus mogus. Vieni vengia t.t. viet, moni ir pan. Analizuodami aplink isiaikinam, kam pirmenyb teikia mogus. Kalbdamas apie mogaus elges Skineris pabr, jog didel dalis mogaus elgesio yra socialins prigimties, j nulemia patys bendrieji dsningumai. Socialin aplinka yra vairialyp, ir identifikuoti socialines reakcijas ir pastiprinimus labai sunku, taiau tai vis tiek pasireikia. Nepageidautinas elgesys

2.

Kelia prielaid, kad nepageidautinas elgesys formuojamas pagal tuos paius dsningumus, kaip ir pageidautinas elgesys. Neretai nepageidautinos reakcijos formuojamos atsitiktinai ir gali ilikti ilg laik. Pvz vaik darely vaikas, pastebjs, kad kitus myli labiau, pradeda rkti. Jei suaugs j apkabina, tai vaikas tok elges prads demonstruoti netinkamu metu. Skineris daug ra apie bausmes, kurios padeda paalinti nepageidautin reakcij. Bet tai nra labai efektyvus bdas. Bausm efektyvi tik tada, kai mogus j gauna betarpikai po nepageidautino elgesio. Bausm po tam tikro laiko tarpo visai neefektyvi. Nepageidautin elges galima nuslopinti efektyviau, jei isiaikinsim jo pastiprinimo altinius. Jei nepavyks paalinti to altinio, net ir didiausios bausms bus neefektyvios. mogus tuomet kokybikiau atlieka nepageidautinas reakcijas, kad negaut bausms (jie tobulja). Norint paalinti nepageidautinos reakcijos altinius, reikia pastiprinti pageidautin elges. Generalizacija ir diferenciacija. Stimul generalizacija ir diferenciacija nulemia tai, kad per trump laik mogus imoksta efektyvi elgesio bd. Sugebdamas generalizuoti, mogus gdius gali perkelti vairias situacijas. Be diferenciacijos, naujose situacijose mogus taiko netinkam elges, t.y. visose situacijose naudoja t pai reakcij. Tyrimo metodai Naudoja pagrindin metod eksperimentin strategij. Darbai isiskiria: 1. pagrindin dmes skyr paprasiausi elgesio form tyrimui. Tai pagrsta: kam pradti nuo sudting, jei neinom paprast. 2. reikalavo, kad eksperimento slygos bt maksimaliai kontroliuojamos. Jei nesugebsim identifikuoti vis kintamj, visos ms pasekms gali bti pasmerktos. 3. Skineris daniausiai atlikdavo intensyvius vieno individo, o ne grups tyrimus. Pirminis psichologijos tikslas atskiro individo elgesio kontrol. Nors kartais reikia kontroliuoti ir grups elges (pvz agresyvi minia). 4. atliekant tyrimus reikia itirti visus nekontroliuojamus kintamuosius, neutralizuoti j poveik, ar bent isiaikinti. Skinerio tyrimai, d labai plaiai panaudojami farmakologini mediag tyrimui tiek monms, tiek gyvnams. Elgesio intervencijos technikos. Pvz eton taupymo technika panaudota psichiatrinj klinikoj. Esm: u pageidautin elges duodamas etonas, kur galima ikeisti k nori. Taikoma su teiss paeidjais, psichiniais ligoniais. Esm: mogus mokomas reguliuoti savo elgesio pasekmes. vertinimas Nesukr asmenybs teorijos, bet kalbjo apie jai priskirtinus fenomenus. Teorijos pliusai: 1. paskatino elgesio tyrimus, 2. suderino laboratorins technikos ir kintamos kontrols dsningumus, 3. nustat vairius elgesio dsningumus, 4. remiantis jo darbais sprendiama daug praktini problem (dirbama su fobijom, naudojamos technikos farmakologijos pramonj, dresroj, aukljime). Teorijos minusai: 1. kritikuojamas holist, humanist, kad supaprastino mogaus elges, suskaid segmentus ir netyr visumos.

2. 3. 4. 5.

Kritikuojamas, kad eksperimentai atlikti su paprastais individais labai paprastoj aplinkoj (natraliam gyvenime j elgesys kitoks). Gyvn ivadas pritaik mogaus elgesiui. mogaus elgesio paaikinti vien operantinio elgesio paradigma nemanoma. Nusipeln tik aikindamas t srit. Jo tyrim rezultatai neleidia daryti ivad apie tai, kas nebuvo stebima (prognoz nemanoma). Skinneris teig, jog prognozuoti elges reikia remiantis tuo, kas jau yra padaryta.

H.J. Eysenk
Jo teorija priklauso dispozicinei asmenybs teorij krypiai kurios teigia, kad mogus turi t.t pastovias vidines savybes, kurios ilieka vis laik ir visose situacijose. Taip pat pabria, kad individai skiriasi charakterologiniais poymiais. Pagrindiniai Aizenko teorijos principai Teorijos esm asmenybs elementai gali bti idstyti hierarchikai. Aizenko schemoje yra t.t. superbruoai arba tipai (pvz ekstraversija), kurie stipriai veikia elges. Kiekvienas superbruoas yra sudarytas i keli sudedamj bruo, kurie atspindi t tip arba ymi t.t. specifines savybes, bdingas tam tipui. Bruoai susideda i daugybs prast reakcij, kurias savo ruotu sudaro specifins reakcijos. Pvz ekstraversijos schema:

Ekstraversij a

Sugebjimas bendrauti

Gyvumas, judrumas

aktyvumas

atkaklumas

skms siekimas

R1

R2

R3

R4

R5

R6

R7

R8

R9

R1 0

SR1

SR3

SR5

SR7

SR9

SR1 1

SR1 3

SR1 5

SR1 7

SR1 9

SR2

SR4

SR6

SR8

SR1 0

SR1 2

SR1 4

SR1 6

SR1 8

SR2 0

R prastin reakcija SR specifin reakcija Kalbant apie Aizenko hierarchin model reikia paymti, kad svoka tipas ymi ne diskret kiekybin rodikl, o tam tikr kontinuum. Pagrindiniai asmenybs tipai Rinkdamas duomenis apie mones, Aizenkas taik vairius metodus: savistab, ekspertinius vertinimus, biografini duomen analiz, o taip pat objektyvius psichologinius testus. Gautiems duomenims buvo taikoma faktorin analiz (kad iskirti asmenybs struktr). Ankstesniuose tyrimuose Aizenkas iskyr du pagrindinius tipus, kuriuos pavadino introversijaekstraversija ir neurotizmas-stabilumas. ie du asmenybs matavimai statistikai nepriklauso

vienas nuo kito. Taigi mones galima suskirstyti keturias grupes, turinias auktus ar emus vertinimus vieno tipo diapazone ir atitinkamai kitame. ia reikt paminti du momentus: 1. abu tip diapazonai yra normaliai pasiskirst, yra nenutrkstantys, taigi yra platus individuali skirtum spektras 2. aprayti bruoai, bdingi kiekvienam tipui, o atspindi kratutinius atvejus. O dauguma moni link vidurk.

stabilus Ramus Pusiausviras Patikimas Kontroliuojamas Taikus Dmesingas Rpestingas Pasyvus Lyderis Jautrus Sukalbamas Nerpestingas Linksmas nekus Draugikas Lengvai bendraujantis

INTROVERTAS

EKSTRAVERTAS

neurotikas Permainingos nuotaikos Rigidikas Pesimistikas Udaras Nebendraujantis Tylus Protingas Nerimastingas Paeidiamas Neramus Agresyvus Nepastovus Impulsyvus Aktyvus Optimistikas Sudirgs

Vliau Aizenkas iskyr trei asmenybs tip, kur pavadino psichotiniu-superego jga. mons, turintys stipriai ireikt superbruo yra egocentriki, impulsyvs, abejingi kitiems, link prieintis visuomeninms taisyklms, sunkiai kontaktuoja su kitais monmis, nerams ir t.t. Aizenkas teigia, kad psichotizmas tai genetikai nulemtas polinkis tapti psichotika arba psichopatika asmenybe. Psichotizmas tai kontinuumas, ant kurio galima idstyti visus mones ir kuris labiau ireiktas vyruose nei moteryse. Neurofiziologiniai bruo ir tip pagrindai

Aizenkas band rasti superbruo neurofiziologinius pagrindus. Introversija-ekstraversija anot jo susijusi su ievs aktyvacijos lygiu. Aizenkas mano, kad intravertai gali bti itin suadinami, ir todl labai jautrs stimuliacijai todl jie vengia situacij, stipriai juos veikiani. Ekstravertai prieingai yra maai suadinami, todl yra nejautrs stimuliacijai ir ieko suadinani situacij. Aizenkas mano, kad individuals stabilumoneurotikumo skirtumai atspindi autonomins nerv sistemos reakcijas stimulo jg. aspekt sieja su limbine sistema, kuri veikia motyvacij ir emocijas. mons, kurie yra neurotiki, vairius stimulus reaguoja (pvz neprastas nerimas ir pan.) greiiau nei stabilios asmenybs. Pastebta, kad tokiems monms bdingos ilgos reakcijos, besitsianios ir po stimulo dingimo. Psichotizmo neurofiziologinis pagrindas dar tik iekomas, kol kas Aizenkas aspekt sieja su sistema, gaminania androgenus. Elgesio aspekt neurofiziologin interpretacija glaudiai siejasi su Aizenko psichoterapijos teorija. Daugel simptom ar sutrikim Aizenkas sieja su asmenybs bruo poveikiu ar nervins sistemos funkcionavimu. Pavyzdiui, neurotikam introvertui yra didesn patologini nerimo bsen, fobij atsiradimo tikimyb. Neurotikam ekstravertui psichopatini sutrikim. Ir t.t. Aizenkas kartu paymi, kad psichiniai sutrikimai nra automatikai nulemti gen. Jis kartu mano, kad ir aplinkos faktoriai gali veikti sutrikim vystymsi, nes genetikai nulemtas yra tik mogaus polinkis elgtis t.t. bdu t.t. situacijoje.

Asmenybs bruo matavimas Aizenkas sukr nemaai klausimyn. Paskutinis i j asmenybinis Aizenko klausimynas (Eysenk Personality Questionnaire EPQ). Klausimyne yra punktai, relevantiki duotiems trims faktoriams, sudarantiems asmenybs struktr (ekstr-intr; stabil-nestabil; psichopat), o taip pat yra melo skal. Buvo sudaryta ir anketa, skirta testuoti vaikus ir paauglius (715 mat). Skirtumai tarp ekstravert ir introvert Individualius elgesio skirtumus Aizenkas band iskirti faktorins analizs dka, o nustatyti, imatuoti klausimynai. tai kokie yra empirikai nustatyti skirtumai: 1. introvertai labiau mgsta teorin ir mokslin veikl (pvz ininerija ir chemija, o ekstravertai veikl, susijusi su monmis (pvz socialins tarnybos). 2. introvertai daniau masturbuojasi, o ekstravertai anksiau pradeda lytinius santykius, turi daugiau partneri, daniau mylisi 3. kolede introvertai pasiekia geresni rezultat nei ekstravertai. Studentai, paliekantys koled dl psichiatrini prieasi daniau bna introvertai, o dl akademini prieasi ekstravertai 4. introvertai budresni bna rytais, o ekstravertai vakarais. Todl introvertai geriau dirba rytais, o ekstravertai antrojoje dienos pusje. Vienas i rykiausi introvert ir ekstravert skirtum yra j jautrumas stimuliacijai. skirtum galima gerai pademonstruoti citrinos lao testu. Jei laintume 4 laus citrinos suli ant mogaus lieuvio, tai introvertams seili isiskirs 2 kartus daugiau nei ekstravertams. is reikinys susijs su introvert ir ekstravert fiziologinio funkcionavimo skirtumais. Aizenkas pabria, kad u reakcij stimuliacij skirtumus atsakingas tinklinis darinys (smegen kamienas). Pabaigos komentaras

U besaikes pastangas sukurti visapusik asmenybs vaizd Aizenku galima avtis. Dauguma psicholog j laiko itin produktyviu autoriumi kuriant mokslikai pagrst asmenybs struktros ir funkcionavimo model. Aizenkas nuolat pabr neurofiziologini ir genetini faktori reikm individualiems elgesio skirtumams. Be to jis teigia, kad tiksli matavimo procedra yra kertinis akmuo kuriant asmenybs teorij. Reikia taip pat paminti jo indl tyrinjimus kriminologijos, psichopatologijos, mokymo srityse. Aizenko teorija viena populiariausi iuo metu. Ir populiarumas dar auga. Kartu auga ir kit mokslinink pastangos praplsti, tobulinti jo teorij ir teoriniam, ir empiriniam lygmenyje. Svokos Asmenybs bruo teorija teorin asmenybs koncepcija, postuluojanti polinki ir charakteristik, inicijuojani ir nukreipiani elges, buvim. Asmenybs bruoai paprastai iskiriami i aikaus, atviro elgesio arba remiantis savs vertinimo parametrais. Superbruoas pagrindinis bruo, toki kaip ekstraversija-introversija, stipriai takojani mogaus elges diapazonai. Introversija vienas i diapazono Introversija-ekstraversija ekstremum, kuris charakterizuojamas susilaikymu, santrumu, savikontrole ir polinkiu savianaliz. Neurotizmas viena i ekstremum diapazono stabilumas-neurotizmas, charakterizuojamas polinkiu nerim, dana nuotaik kaita. Psichotizmas vienas i diapazono psichotizmas-superego jga ekstremum, charakterizuojamas polinkiu bti jautriu ir bendringu, sugebjimu atjausti ir suprasti. Stabilumas vienas i diapazono stabilumas-neurotizmas ekstremum, charakterizuojamas polinkiu ramum, neemocionalum. Ekstraversija vienas i diapazono ekstraversija-introversija ekstremum, charakterizuojamas polinkiu bti bendraujaniu, impulsyviu.

R.B.Ketelas
Struktrin asmenybs savybi teorija Skirtingai nuo kit autori, Ketelas pradjo ne nuo klinikini stebjim ar intuityvi sivaizdavim apie mogaus prigimt, o nuo tiksli tyrimo metod naudojimo. Jo pagrindinis tikslas faktorins analizs bdu iskirti pagrindines asmenybs savybes. Jo manymu, asmenins savybs sudaro asmenybs struktros branduol ir yra atsakingos u tai, k mogus darys t.t. situacijoj. Ketelas skiria bendras ir individualias savybes. Ketelo manymu tos savybs neturi jokio realaus neurofiziologinio pagrindo ir kaipo tokios gali bti aptiktos tik tiksliai matuojant stebim elges. Ketelo teorija sukurta remiantis sudtinga objektyvi elgesio charakteristik statistine analize. Pagrindins koncepcijos ir principai Ketelo teorija siekia paaikinti sudtingus ryius tarp asmenybs sistemos ir funkcionuojanio organizmo sociokultrins matricos (aplinkos). Pagal Ketel adekvati asmenybs teorija turi apimti daugyb asmenini savybi, sudarani individualyb, laipsn, kuriuo paveldimumas ir aplinka slygoja tas savybes, ir tai, kokiu bdu genetiniai ir aplinkos faktoriai sveikauja tarpusavyje, tuo paiu veikdami elges. Ketelas taip pat tvirtina, kad adekvati asmenybs teorija turi remtis grietais tyrimo metodais ir tiksliais matavimais (Ketelas buvo Spirmeno, iradusio faktorin analiz, mokinys). Jo mylimiausias tyrimo metodas buvo faktorin analiz ir multivariantin statistika.

Pagal Ketel, asmenyb tai, kas leidia mums numatyti (nustatysi) mogaus elges duotoj situacijoj. Bdamas matematins asmenybs analizs gerbjas, Ketelas mano, kad elges numatyti galime specifikacijos lygties pagalba. Pagrindin Ketelo formul, naudojama elgesio numatymui: R=f(S,P) R specifins mogaus atsakomosios reakcijos prigimtis, reikianti, k jis daro, galvoja ar ireikia odiais, yra kokia tai neapibrta funkcija f konkreiu laiko momentu stimuliuojanios situacijos S ir asmenybs struktros P funkcija. Specifikacijos lygtis parodo, kad charakteringa reakcija t.t. situacij yra vis toje situacijoje reikming asmenybs savybi funkcija; tuo paiu kiekviena savyb sveikauja su situaciniais faktoriais, kurie irgi gali daryti poveik tai savybei. Ketelas pripaino, kad numatyti mogau elges t.t. situacijoj yra velnikai sunku. Ir ta nuostabioji formul rmeliuose ireikia labai supaprastint Ketelo teorijos vaizd, bet kartu ir atspindi nepajudinam Ketelo sitikinim, kad mogau elges galima apibrti ir numatyti. Struktriniai principai: asmenybs savybi kategorijos Pagal Ketel, asmenybs savybs slyginai pastovios tendencijos reaguoti tam tikru bdu skirtingose situacijose ir skirtingu laiku. i tendencij veikimo spektras didiulis. Kitaip sakant, savybs yra tarsi hipotetins asmenybs psichins struktros, aptinkamos elgesyje ir slygojanios polink elgtis vienodai skirtingomis aplinkybmis. Taigi asmenybs savybs atspindi pastovias ir numatomas (prognozuojamas) psichologines charakteristikas. Ketelo klasifikacija, gauta faktorins analizs bdu i begalybs duomen: I. Pavirins savybs vidins savybs. Iorins savybs elgesio charakteristik visuma, kurios pasireikia neiskaidomoj vienybj. Pvz stebimi pasireikimai: nesugebjimas susikaupti, nerytingumas ir nerimas gali bti glaudiai susij ir sudaryti .... savyb neurotikum. Kadangi iorins savybs neturi vieningo pagrindo ir pastovumo laike, tai Ketelas nelaiko j reikmingomis aikinant elges. Vidins savybs atvirkiai turinios pagrind struktros, kurios sudaro asmenybs sandaros blokus. ie susijung dydiai ar faktai apibriantys pastovum, kuris ir stebimas mogaus elgesyje. Vidins savybs egzistuoja gilesniame asmenybs lygyje ir nulemia vairias elgesio formas, pasireikianias ilgesniame laiko periode. Ketelo tyrim ivada: asmenybs struktros pagrind sudaro 16 vidini savybi (yra Ketelo 16 asmenybs faktori klausimynas, savs vertinimo skal ir kitos Ketelo skals). II. Konstitucins savybs savybs suformuotos aplinkos. Vidines savybes pagal Ketel galima suskirstyti dvi dalis, priklausomai nuo j altinio. Konstitucins savybs vystosi i biologini ir fiziologini individo prad (pvz pasveikimas nuo kokaino gali bti prieastis staigaus susijaudinimo, depresijos ir nerimo). Pagal Ketel, is elgesys yra slygotas fiziologini proces ir todl atspindi konstitucines vidines savybes. Aplinkos suformuotos savybs slygotos fizins ir socialins aplinkos poveiki. ios savybs atspindi charakteristikas ir elgesio stilius, sisavintus mokymosi proceso metu, ir formuoja t.t. model. Pvz mogus iaugs fermoje elgiasi ne taip, kaip mogus, iaugs didmiestyje. III. Gabumai (sugebjimai), temperamentas ir dinamins savybs. Vidins savybs gali bti skirstomos modalumo, kuriuo jos pasireikia terminais. Gabumai reikia mogaus sugebjimus, jo efektyvum siekiant norimo tikslo. Pvz intelektas, muzikiniai gabumai, regimoji-

IV.

motorin koordinacija. Temperamento savybs emocins ir stilistins elgesio savybs. Pvz mogus uduot gali atlikti greitai arba ltai, koki tai situacij reaguoti nervingai arba ramiai. Temperamentas nusako mogau emocionalum (tai konstitucin savyb). Dinamins savybs reikia motyvacinius mogau elgesio elementus. Tai aktyvuojanios ir nukreipianios subjekt konkreius tikslus savyb. Pvz ambicingas, valdinga asmenyb. Bendros savybs unikalios savybs. Ketelas sitikins tokio klasifikavimo prasmingumu. Bendra savyb tokia savyb, kuri skirtingais laipsniais turi visi vienos kultros atstovai. Pvz savs vertinimas, intelektas, introversija. Unikalios savybs tokios savybs, kurias turi nedaugelis ar i viso tik vienas mogus. Tokios savybs pasireikia interes ir nuostat sferose. Beveik visi ketelo tyrimai skirti bendrosioms savybms, bet unikali savybi pripainimas duoda galimyb pabrti nepakartojamos mogau individualybs reikm. Pagal Ketel, bendr savybi organizacija moguje visuomet yra unikali. Faktorins analizs duomen altiniai

1. L duomenys reali gyvenimo fakt registracijos duomenys 2. Q duomenys savs vertinimo duomenys, gauti pildant anketas 3. OT duomenys objektyvi test duomenys, gauti modeliuojant situacijas. Ketelas norjo sukurti daugiaplan tyrim strategij ir man, kad ios trys duomen grups atspindi labiausiai paplitusias ir turinias pagrind mogau savybes. I faktorini analizi gauta ivada: savybs jga apibriama jos reikmingumu elgesio reguliacijoje skirtingose aplinkybse. Ketelo didelis nuopelnas ir kaip mokslininko unikalumas tas, kad jis paband palyginti paveldimumo ir aplinkos indl asmenini savybi vystymsi. Tam reikalui Ketelas sugalvojo procedr MAVA ( Multiple Obstract Variance Analysis). Duomen panaumas apie monozigotini dvyni, uaugusi vienoje eimoje, sibling i vienos eimos, monozigotini dvyni i skirtingos aplinkos ir sibling, uaugusi atskirai. Rezultatai: genetini ir aplinkos poveiki reikm kinta priklausomai nuo savybs. Pvz intelektas ir pasitikjimas savimi 65-70% apsprsta genetikai, o smoningumas ir neurotikumas nulemtas per pus maiau. Pagal Ketelo tyrimus 2/3 asmenini savybi nulemta aplinkos ir 1/3 genetikai. Pagal Ketel, situaciniais faktoriais, reikmingai veikianiais mogaus elges, galima laikyti tas grupes, kuriom mogus priklauso (eima, banyia, mokykla ir pan). Asmenini savybi pagalba galima aprayti ne tik atskirus mones, bet ir socialines grupes, kuri nariais jie yra. Diapazonas savybi, kuri pagalba galima objektyviai charakterizuoti grupes vadinamas j sintalikumu (sintality). Ketelas skyr vairi religini, profesini grupi sintalikum, net nacij ir ali sintalikum. N vienas mokslininkas tiek nepadar kiek Ketelas, niekas taip detaliai neapra savybi, charakterizuojani visuomen, ir taip pat t savybi poveikio mogui. vertinimas Pliusai: 1. labai produktyvus, atliko labai daug plai ir didiuli tyrim 2. jo tyrimai paliet beveik visus aspektus, turinius reikm asmenybs teorijai struktr, vystymsi, motyvacij, psichopatologij, psichin sveikat ir pakitimus (??). 3. aistringas tikslumo propaguotojas ir panaudotojas 4. originalus

Minusai: 1. darbai parayti sudtinga, sunkia kalba ir sunkiai suprantami, todl didelio atgarsio bei populiarumo nesulauk 2. begalinis prisiriimas ir meil faktorinei analizei, subjektyvios faktori formuluots ir interpretacijos bei pagrindini savybi pavadinimai.

iuolaikins asmenybs teorijos vystymosi tendencijos ir perspektyvos

Kalbant apie asmenybs teorijos vystymsi, galima iskirti 5 pagrindines kryptis, kurias turt bti orientuoti nauji asmenybs tyrimai: I. kognityvini proces ir j santykio su kitais psichologinio funkcionavimo aspektais tyrimai. Vystantis psichologijai darsi aiku, kad kognityviniai procesai (pvz suvokimas, atmintis, dmesys ir problem sprendimai) yra pagrindiniai mogaus funkcionavimo supratimui. Galima sakyti, kad kognityvini proces tyrimai (to, kaip mogus perdirba jiems prieinam informacij ir sudaro savo realybs psichin reprezentacij) faktikai iuo metu tapo dominuojania disciplina ne tik personologijoje, bet ir visoje psichologijoje. Tirti racionalius ir intelektualius mogau psichikos aspektus psichologus paskatino D.Keli. A.Banduros socialinio imokimo teorija tapo dar svarbesniu katalizatoriumi kognityvinio prijimo prie asmenybs vystymuisi. iuolaikini personolog dmesio centre turt bti vairs metodai, kuri pagalba mons perdirba socialin informacij, ir santykis tarp i proces ir kit mogau psichikos aspekt. Ypating tyrintoj susidomjim iaukia schemos koncepcija (schema tai hipotetin kognityvin struktra, kuri mes naudojam, kad suvoktume, organizuotume, perdirbtume ir naudotume informacij apie pasaul). Tyrimai parod, kad informacija atitinkanti schemas yra perdirbama greiiau. Taigi paskutiniai deimtmeiai personologijoje pasiymi rykiai iaugusiu susidomjimu kognityviniu prijimu. Faktikai neliko n vienos mogau elgesio sferos, kurioje tyrjai nebt svarst apie galim kognityvin tak. Kognityvinio aspekto iekoma tokiose skirtingose srityse kaip nerimas, depresija, prieraiumas, kalbos sutrikimai, seksualumas, menas ir sportins varybos. Kaip matome, mogus kognityvinje kryptyje ada dideles konceptualias ir tyrimo galimybes. II. Situacini faktori ir asmenybini kintamj sveikos bei j takos elgesiui tyrimai. Galima iskirti du poirius aikinant mogau elges. Pirmasis bt orientuotas mog. io poirio alinink nuomone, u mogaus elges atsakingi ir gali j paaikinti asmenybiniai kintamieji. Rykiausias atstovas Froidas, po to Ketelas, Olportas, Aizenkas, dar maiau Jungas, Adleris, Horni, Rodersas. Kitas poiris yra orientuotas situacij, t.y. mogau elges lemia situaciniai veiksniai. io poirio rykiausias alininkas Skineris. Paskutiniu metu vis daugiau personolog ima pripainti, kad reikia suprasti skirting aplinkos aspekt tak elgesiui. Taigi paskutiniu metu sivyrauja interakcinis poiris (jis rykiausias Banduros teorijoje), t.y. mogau elges lemia asmenybiniai kintamieji, situacija ir abipus sveika tarp j. Tolimesni tyrim reikalauja klausimas, kaip sveikauja asmenybiniai ir situaciniai kintamieji mogaus elgesio reguliavime. III. neurofiziologini, biochemini ir genetini asmenybs pagrind tyrimai. Dauguma personolog iais laikais sutinka, kad individuals skirtumai turi pagrind biologiniuose procesuose ir genetiniame polinkyje. Paskutiniu metu padaugjo tyrim, skirt asmenybs bruo paveldjimui tirti (toki

IV.

V.

kaip emocionalumas, aktyvumas). Asmenybs tyrim procesai vyks tokiomis kryptimis: 1) empirinis biochemini ir genetini elgesio pagrind tyrimai; 2) konceptuali schem vystymasis, kurios adekvaiau paaikins individo biologin paveld ir tai, kaip jis takoja vairias elgesio formas, paprastai siejamas su asmenybs sfera (pvz agresija, prieraiumas, altruizmas, temperamentas ir protiniai gabumai). ia kryptimi jau eng Aizenkas, bandydamas susieti asmenybines charakteristikas su specifinmis smegen struktromis ar funkcijomis. asmenybs vystymosi vidutiniame ir pagyvenusiame amiuje tyrimai. Personologai gana daug dmesio skiria vaikysts ir jaunysts tyrimams. Jie remiasi tokiom pagrindinm prielaidom: 1) suaugusi elgesio formos tvirtai nusistovi ankstyvam amiuje; 2) tv elgesys pirmaisiais gyvenimo metasi yra esminis faktorius asmenybs formavimuisi. Taiau pvz Eriksonas, Olportas, Maslou teigia, kad vaikai ir paaugliai yra nebaigtos asmenybs. Paskutiniu metu didjant vidutinio ir vyresnio amiaus moni procentui, daugja tyrim, skirt pokyiams, susijusiems su senjimo procesu tirti. Tokie tyrimai leist pilniau suprasti asmenybs vystymsi viso gyvenimo eigoje. problem, susijusi su praktine mogau veikla, tyrimas. Paskutini met vykiai veria personologus skirti dmesio ir socialinms problemoms, t.p, domtis savo tyrim socialine reikme. Dmesys turt bti sukoncentruotas ties tokiais klausimais, kaip vargingumas, rasin ir lytin diskriminacija, saviudybs ir kt. Labai pravers tarpdisciplininis poiris ias problemas. Taip pat didesn reikm turt bti skirta natraliems tyrimams (mons tiriami natraliose slygose: namuose, darbe).