STR 2.09.

02:2005 1 priedas

ORO KIEKIO PROJEKTINS REIKMS

Pastato ir patalpos pavadinimas Oro judrumo charakteristika** 2 Tiekiamo lauko oro kiekis 1 asmeniui 1m2 grind* 3 3 dm /s m /h dm3/s m3/h 3 4 5 6 alinamo oro kiekis dm3/s.vnt. 7 m3/h.vnt. 8

1 1.Gyvenamieji pastatai Gyvenamosios patalpos 1.1. Svetain 1.2. Miegamasis 1.3. Koridorius 1.4. Virtuv*** 1.5. Valgomasis 1.6. Rbin 1.7. Vonios, duo patalpos 1.8. Tualetas Bendrosios patalpos 1.9. Laiptin 1.10. Sandlis 1.11. Rsys 1.12. Rbin 1.13. Prausykla 1.14. Sauna 1.15. Skalbykla 1.16. Diovykla 2. Administracins paskirties pastatai 2.1. Darbo kambarys 2.2. Darbo kambarys (atviras lankytojams) 2.3. Pasitarim kambarys 2.4. Patalpa lankytojams 2.5. Kopijavimo patalpa 2.6. Archyvas, sandlis 2.7. Kavin 2.8. Koridorius 2.9. Rkomasis 3. Mokslo paskirties pastatai 3.1. Klas 3.2. Laboratorija 3.3. Nam ruoos klas*** 3.4. Technikos kabinetas*** 3.5. Susirinkim sal 3.6. Sporto sal*** 3.7. Valgykla 3.8. Koridorius 4. Maitinimo paskirties pastatai 4.1. Valgomoji sal 4.1.1. Rkyti draudiama 4.1.2. Rkyti leidiama, dien veikianti 4.1.3. Rkyti leidiama, nakt veikianti 4.2. Pasitarim kambarys, iki 25 m 4.3. Viebuio kambarys 4.4. Koridorius 4.5. Holas 4.6. Restorano tualetas 5. Sporto paskirties pastatai 5.1. Manktos patalpos***
2

2** 2 2 2 2 2 2 2 2 2 3 3 3 5 3 2 3 3 4 3 5 4 5 3 4 3 3 2 5 3 4

4**** 4 10 10 10 10 6 6 6 6 8 12 6 10 10 10 10 10 12

14,4 14,4 36 36 36 36 21,6 21,6 21,6 21,6 28,8 43,2 21,6 36 36 36 36 36 43,2

0,5* 0,7 0,5 0,5 h-1 0,35 0,2 2 3 2 1 2 1 1,5 4 2 1 0,35/m2 5 0,5 10/m2 3 3 3 3 6 2 5 4 10 4 1 0,5 2 3

1,8* 2,5 1,8 1,3 0,7 7,2 10,8 7,2 3,6 7,2 3,6 5,4 14,4 7,2 3,6 1,3/m2 18 1,8 36/m2 10,8 10,8 10,8 10,8 21,6 7,2 18 14,4 36 36 3,6 1,8 7,2 10,8

20/patalpai 3/pat.***** 15/pat. 10/pat. 0,5 h-1 0,35/m2 0,20/m2 2/m2 3/m2 2/m2 1/m2 2/m2 4/m2 20/m2 15/m2 arba
15/asmeniui *

72/patalpai 10,8/pat. 54/pat. 36/pat. 1,3/m2 0,7/m2 7,2/m2 10,8/m2 7,2/m2 3,6/m2 7,2/m2 14,4/m2 72/m2 54/m2 arba
54 /asmeniui

20/m

2 arba

72/m2 arba
72/ asmeniui

20/ asmeniui

30/unitazui ir pisuarui -

108/unitazui ir pisuarui -

Pastato ir patalpos pavadinimas

1 5.2. irov tribnos 5.3. irov koridoriai 5.4. Koridoriai ne irovams 5.5. Sportinink kambariai 5.6. Baseino sal*** 6. Transporto paskirties pastatai 6.1.Laukiamasis 3 6.2. Koridorius 6.3. Tualetas 7. Kultros paskirties pastatai 7.1. Komercins parodos 3 7.2. Muziejai, meno galerijos*** 3 7.3. Parduotuvs 3 7.4.Teatras 7.4.1. Sal*** 2 7.4.2. Scena 3 7.4.3. Foje 2 7.5. Koncert sal*** 2 7.6. Kino teatras*** 2 7.7. Biblioteka 7.7.1. Skaitykla 2 7.7.2. Mokymosi patalpa 2 7.7.3. Koridorius, holas 4 7.7.4. Saugykla 8. Religins paskirties pastatai 8.1. Sal 2 9. Specialiosios paskirties pastatai 9.1. Kareivins 9.1.1. Personalo patalpa 2 9.1.2. Koridorius 3 9.1.3. Poilsio patalpa 2 9.1.4. Mokomoji patalpa 2 10. Higienos patalpos negyvenamuosiuose pastatuose 10.1. Darbo patalp tualetas 10.2. Vieojo naudojimo patalp tualetas 10.3. Prausykla 2 10.4. Duai 10.5. Persirengimo patalpa 10.6. kinis sandliukas 2 -

Oro judrumo charakteristika** 2 3 5 5 4 3

Tiekiamo lauko oro kiekis 1 asmeniui 1m2 grind* dm3/s m3/h dm3/s m3/h 3 4 5 6 8 28,8 10 36 7 25,2 5 18 6 21,6 5 18 14 50,4 6 8 3 8 8 4 4 4 6 8 6 21,6 28,8 10,8 28,8 28,8 14,4 14,4 14,4 21,6 28,8 21,6 5 3 3 2 5 2 1 1 2 3 3 3 5 18 10,8 10,8 7,2 18 7,2 3,6 3,6 7,2 10,8 10,8 10,8 18 -

alinamo oro kiekis dm3/s.vnt. 7 30/u. ir p. 3/m2 0,35/m2 1/m2 20/u.ir p. 30/u.ir p. 5/m 20/duui2 4/spintelei 4/m2 108/u. ir p. 10,8/m2 1,3/m2 3,6/m2 72/u.ir p. 108/u. Ir p. 18/m2
72/duui

m3/h.vnt. 8

14,4/spint. 14,4/m2

* Oro kiek skaiiuoti pagal patalpos grind plot tuomet, kai moni skaiius neinomas. ** Oro judrumo charakteristikos pateiktos 2 priede. ia 4 stulpelyje esantis skaiius reikia 2 priedo grafike paymt kreiv. *** Tikslinama, atsivelgiant vietini siurbtuv alinam oro kiek arba oro kiek ilumai ir drgmei paalinti bendrja apykaita bei veiklos pobd.

**** Kai lentelje nurodytas tik alinamo i patalpos arba tiekiamo oro kiekis, ioje ir gretimose patalpose turi bti palaikomas toks oro balansas, kad oras tekt i varesnio oro patalp labiau utertas. *****Oro kiekis dm3/s, m3/h nurodytas vienetui vienai patalpai, m2 grind ploto, vienam unitazui su pisuaru, spintelei.

____________

STR 2.09.02:2005 2 priedas

ORO JUDRUMO CHARAKTERISTIKOS DIDIAUSIAM LEISTINAM VEIKLOS ZONOJE ORO GREIIUI RASTI

v didiausias leistinas oro greitis, m/s; oro temperatra oro judrumo matavimo take, C; 1...7 oro judrumo charakteristikos (r. 1 pried). _____________ STR 2.09.02:2005 3 priedas PAKANKAMA ORO TEMPERATRA, SANTYKIN DRGM IR JUDRUMAS GYVENAMOSIOSE IR VIEOSIOS PASKIRTIES PATALPOSE Met periodas Oro greitis, m/s Temperatra, oC Santykin drgm, % iltasis Iki 28* 3075 0,150,5 altasis 18**26 3075 0,050,2 * Norma taikoma, kai mons patalpoje bna be pertraukos ilgiau kaip 2 valandas. ** Kai mons patalpose nenusivelka virutini drabui, patalpos oro temperatra priimama nuo 8 iki 14 0C. _____________

STR 2.09.02:2005 4 priedas PROJEKTIN TEMPERATRA IR ORO JUDRUMAS TOSE DARBO APLINKOS VIETOSE, KUR YRA ORO DUAI Darb kategorija Temperatra darbo zonoje u srovs rib, C 28 27 Oro judjimo greitis srovje ties darbo vieta, m/s 1,0 2,0 3,0 1,0 2,0 3,0 3,5 2,0 2,0 3,5 Oro temperatra srovje ties darbo vieta, kai spinduliuojamo ilumos srauto tankis, W/m2

Lengvas Vidutinio sunkumo Sunkus

26

>140 28 27 28 25 26 -

>700 24 28 22 24 27 28 19 22 23

>1400 21 26 28 21 24 25 16 20 22

>2100 16 24 26 16 21 22 18 20

>2800 20 24 18 19 17 19

PASTABA. Kai oro temperatra darbo aplinkoje didesn nei nurodyta lentelje, oro temperatr srovje ties darbo vieta reikia sumainti 0,4oC kiekvienam temperatr skirtumo laipsniui tarp faktins ir nurodytosios lentelje, taiau ne daugiau kaip iki 160C. _____________ STR 2.09.02:2005 5 priedas KOMFORTINS POILSIO IR LENGVO DARBO SLYGOS Met periodas altasis iltasis Oro temperatra, oC 22+2 24,5+1,5 Santykin drgm, % 4060 4060 _____________ Oro greitis, m/s Iki 0,15 Iki 0,25

STR 2.09.02:2005 6 priedas LEISTINAS TEMPERATR SKIRTUMAS TARP TEKANIOS DARBO ZON SROVS TEMPERATROS IR TOS ZONOS TEMPERATROS Mikroklimato slygos Patalpos Temperatr skirtumas, oC kai dengiami ilumos kai sugeriamas nuostoliai ilumos perteklius mons mons mons mons srovje u srovs srovje u srovs rib rib 3 3,5 -1,5 -2 5 1 6 1,5 -2 -1 -2,5 -1,5

Leistinos

Komfortins

Visos, iskyrus gamybos ir pramons paskirties Gamybos ir pramons paskirties Visos, iskyrus patalpas su spec. technologiniais reikalavimais

_____________ STR 2.09.02:2005 7 priedas ILDYMO BDAI IR LEIDIAMA ILUMNEIO TEMPERATRA Eil. Pastatai ir patalpos Nr. ildymo sistema, ilumneis ir aukiausia leistina jo temperatra Vandens centrinio ildymo sistemos su atvirai stoviniais ildomaisiais prietaisais, jei vandens temperatra iki 80 oC Grind ildymo sistemos ildymas oru. ildymas krosnimis* ildymas elektra arba dujomis, kai vietini ildymo prietais iorinio ilum atiduodaniojo paviriaus temperatra iki 95oC Taip pat kaip 1 p., iskyrus ildym dujomis Vandens su atvirai stoviniais ildomaisiais prietaisais, kai vandens temperatra iki 80 oC Grind ildomosios sistemos Taip pat kaip 1 p., iskyrus ildym dujomis

1.

Gyvenamieji ir negyvenamieji pastatai, iskyrus nurodytus 28 pozicijoje

2. 3. 4.

Vaik dareliai, lopeliai Ligonins (iskyrus psichiatrijos bei narkologijos ir patalpas, kurioms keliami sugrietinti reikalavimai) Gydymo paskirties pastatai (iskyrus stacionarus)

Eil. Pastatai ir patalpos Nr. 5. Sporto paskirties pastatai

ildymo sistema, ilumneis ir aukiausia leistina jo temperatra Tie patys ildymo sistem tipai kaip 1 p. Vandens temperatra iki 150 oC, elektrini arba dujini vietini ildytuv iorinio paviriaus temperatra iki 150 oC Spindulinis ildymas Taip pat kaip 5 p. Taip pat kaip 5 p., iskyrus ildym dujomis Vandens ildymas su atvirais ildomaisiais prietaisais, kai vandens temperatra iki 115 oC Grind ildymo sistemos ildymas oru ildymas elektra, jei vietinio ildymo prietaiso iorinio ilumos atiduodamojo paviriaus temperatra iki 115 oC ildymas oru, vandeniu ir garu, jei vandens temperatra iki 150oC ir garo temperatra iki 130 oC ildymas dujomis ir elektra Cg kategorijos patalpose, jei vietini ildymo prietais ilumos atiduodamojo paviriaus temperatra iki 130 oC

6. 7.

Prekybos paskirties pastatai Transporto paskirties pastatai

8.

Viej pramogini rengini pastatai, maitinimo paskirties pastatai

9. a)

Gamybos pastatai Asg, Bsg, Cg kategorij, jei neisiskiria dulks arba isiskiria nedegios dulks

b)

ildymas oru, vandeniu ir garu, jei ilumneio temperatra iki 110C Asg ir Bsg kat. patalpose, taip pat Asg, Bsg, Cg kategorij, jei isiskiria iki 130 oC Cg kategorijos patalpose degios dulks ildymas dujomis ir elektra Cg kat. patalpose, jei vietini ildymo prietais ilumos atiduodamojo paviriaus temperatra iki 110 oC Dg ir Eg kategorij patalpos, jei neisiskiria dulks Vis tip ildymo sistemos.Vandens temperatra iki 150oC, garo iki 130C, ildymas dujomis ir elektra, skaitant spindulinius ildytuvus ildymas oru, vandeniu ir garu, jei vandens temperatra iki 150oC, garo iki 130 oC ildymas dujomis ir elektra, jei vietini ildymo prietais ilum atiduodaniojo paviriaus temperatra iki 150 oC ildymas oru,vandeniu ir garu, jei vandens temperatra iki 130 oC, garo iki 110 oC ildymas oru, vandeniu ir garu, jei vandens temperatra iki 150 oC ir garo iki 130 oC ildymas dujomis, kai ilum atiduodaniojo iorinio paviriaus temperatra iki 250 oC

c)

d)

Dg ir Eg kategorij patalpos, jei isiskiria nedegios dulks

e)

Dg ir Eg kategorij, jei isiskiria degios dulks

f)

Dg ir Eg kategorij su ymiais drgms isiskyrimais

Eil. Pastatai ir patalpos Nr. g) Dg ir Eg kategorij varios patalpos Patalpos, kuriose nuodingos mediagos gali bti sausai destiliuojamos kartais paviriais Laiptins, psij takai, vestibiuliai

ildymo sistema, ilumneis ir aukiausia leistina jo temperatra ildymas oru, lygaus paviriaus ildymo prietaisais, jei vandens temperatra iki 150oC, grind ildymas Pagal t patalp projektavimo norminius dokumentus ildymas oru, vandeniu ir garu, jei vandens temperatra iki 150oC, garo iki 130oC ildymas vandeniu ir garu, jei vandens temperatra iki 150oC, garo iki 130oC

h)

10.

11. ilumos punktai

Paviens patalpos, darbo vietos neildomose patalpose ir patalpose, Vis tip sistemos. Vandens temperatra iki 150oC, 12. kuri temperatra emesn u garo iki 130oC normin PASTABA. ildym krosnimis reglamentuoja 17.10 p. ir 17.11 p. _____________

STR 2.09.02:2005 8 priedas ATSTUMAS TARP ORO MIMO IR ALINIMO ANG

ymenys: O alinamo oro utertumo EHA kategorija; alinamo oro kiekis, m3/s PASTABA. Diagramoje parodytas atstumas galioja gyvenamiesiems ir vieojo naudojimo pastatams, kai oro imetimo greitis yra ne didesnis kaip 6 m/s. ____________

STR 2.09.02:2005 9 priedas TRANZITINI ORTAKI IR KOLEKTORI ATSPARUMAS UGNIAI Vdinimo sistema aptarnaujamos patalpos Patalpose rengt tranzitini ortaki ir kolektori atsparumas ugniai, h Asg, Bsg ir kategorijos gamyb. adminivieojo korido- gyveCg ir pram. stracin- naudojimo riuose namokatego- Asg, Bsg Dg paskirt. se ir pastat (iskyrus sios Eg rij arba Cg pastat paslaug gamyb. paskirties sandkorido- paskirt. ir pram. liavimo riuose paskirt. paskirt. pastatus) 2 3 4 5 6 7 8 9 10 EI 30 EI30 EI30 EI30 EI 30 draudiama EI 30 EI30 EI30 EI30 EI 30 EI30 EI30 EI30 EI30 EI30 EI30 EI15 EI30 EI15 EI30 EI15 EI30 EI15 EI15 EI15 EI15 EI15 EI30 EI15 EI30 EI30* EI15 EI30 EI15 EI30 EI30* Draudiama ---

1 Asg, Bsg ir Cg kategorij sandliavimo paskirt. Asg, Bsg ir Cg kategorijos Dg ir Eg kategorijos Gamybos ir pramons paskirt. pastat koridoriai Administracins ir paslaug paskirt. Vieojo naudojimo pastat Koridoriai (iskyrus gamybos ir pramons paskirt. pastat) Gyvenamosios paskirt.

EI30 EI15 nenormuojama EI30 * EI15 EI30 EI15 EI30

EI30 EI30 EI15 EI15 EI30* EI30 nenormuojama EI30 EI30* EI30* *

draudiama

EI15 EI30 EI15 EI30

EI30 *

nenormuojama EI30* EI30* EI30*

-EI30

draudiama

nenormuojama EI30 EI30* EI30* EI30* * nenormuojama EI30* EI30 EI30* EI30* EI30 *

EI30 EI30

EI30

nenormuojama EI30* EI30 EI30* EI30* EI30 EI30 * * * EI15 III atsparumo ugniai laipsnio pastatuose. PASTABOS: 1. Atsparumo ugniai reikms pateiktos trupmena: skaitiklyje aptarnaujamame aukte, vardiklyje ne aptarnaujamame aukte. 2. Ortakiams, einantiems per kelias skirtingas vieno aukto patalpas, reikia numatyti vienod, didesn atsparumo ugniai reikm. ___________

draudiama

STR 2.09.02:2005 10 priedas DM ALINIMO SISTEM PARAMETR SKAIIAVIMO METODIKA 1.TAIKYMO SRITIS IR BENDROSIOS NUOSTATOS ioje dm alinimo sistem parametr skaiiavimo metodikoje (toliau Metodika) nurodomi ir nagrinjami dm alinimo projektavimo, montavimo ir teisingo naudojimo reikalavimai. Metodika yra taikoma patalpoms ir pastatams nepriklausomai nuo j paskirties. 2. DM ALINIMAS Kartus dmus i patalpos galima alinti apatin patalpos zon tiekiant papildom oro kiek ventiliatoriais, kai virutinje patalpos dalyje rengtos automatikai atidaromos pakankamo ploto angos (spaudiminiu bdu), arba dmus itraukiant mechanikai dm alinimo ventiliatoriumi, bei natralia trauka pro statinio iorinse atitvarose esanias angas. Dm alinimo bdas nustatomas vadovaujantis Reglamento VII skyriaus nuostatomis. alinam dm kiekis priklauso nuo papildomo (kompensacinio) oro kiekio, kuris patenka patalp pro angas arba tiekiamas ventiliatoriais. 3. DM ALINIMO KLASS Patalpoms priklausomai nuo j paskirties priskiriamos dm alinimo klass: D1, D2, D3, D4 (r. 1 lentel). Lentelje nenurodytos patalpos priskiriamos tai dm alinimo klasei, kuriai labiausiai atitinka pagal paskirt ar apkrovos tankio reikmes lentelje pateiktas patalpas ir pastatus. 1 lentel Dm alinimo klasms priskiriam vairios paskirties patalp pavyzdiai Dm alinimo klas D1 Gamybos patalpos 1 Betono gamini gamybos Katilins ir kitos technins Skaldos apdirbimo Mechanini dirbtuvi Stiklo gamybos Pienins (drgni procesai) Alaus daryklos Celiuliozs gamyklos (drgni procesai) Cemento pramons gamybos Skerdyklos Vandens valymo rengini Hidroelektrins Dm alinimo klas D2 Sandliavimo patalpos 2 Sandliavimo auktis < 4 m Betono gamini Vaist Stiklo ir keramikos gamini Kilim (su polimeriniais priedais ar gumos izoliacija D2) Metalo gamini Odos gamini 1 ir 2 skiltyse nenurodytos patalpos 3 Automobili garao Muziejaus

Gamybos patalpos 1 Akumuliatori gamybos Lengvj automobili servis Kavos gamybos ir fasavimo Keramikos gamyklos Spaustuvs Mechanini dirbtuvi pagrindini cech Drabui valyklos Tekstils pramons gamybos Vaist gamybos Laboratorijos Magnetini juosteli gamybos Konditerijos mons Msos produkt gamybos Rdos ir metal apdirbimo ir formavimo Margarino gamybos Pienins (iskyrus drgnus procesus) Metalo, porceliano ir fajanso gamybos (kartoniniame arba plastiko pakavime) Metalo liejyklos Odos gamybos Siuvyklos Ploki, lank ir kit metalini dali gamybos Plovyklos, skalbyklos Pauktyno Medio riavimo Elektrini prietais taisyklos Konserv fabriko Kalvs Tekstils gamybos

Sandliavimo patalpos 2 Sandliavimo auktis < 4 m Faneros ir ploki Asfalto popieriaus rulon (horizontalioje padtyje) Bald Makulatros konteineri Kamtins mediagos Medio masyvo Linoleumo dkl ir veltini Plastmass (celiulioidas ir putplastis D3 arba D4) Kartono pakuots (degs viduje esantys daiktai) Degi skysi metaliniuose induose Popieriaus (rulonai D3) vairi medio gamini (nam apyvokos daiktai, aislai ir kt.) Neapdorotos vilnos pakuots Elektros preki Celiuliozs ir popieriaus rulon(horizontalioje padtyje) Automobili detali Tekstils Rb Saus lent

1 ir 2 skiltyse nenurodytos patalpos 3 Arklids Kavins Varpins Bibliotekos Banyios Mokyklos Restorano Biuro Sporto sals Kaljimo (udaros zonos) Auktosios mokyklos

Sandliavimo auktis 4m Odos gamini vairi metalo gamini Vaist Stiklo ir keramikos gamini Kilim su polimeriniais priedais ar gumos izoliacija

Dm alinimo klas D3 Gamybos patalpos 1 Krovinini automobili, autobus, ems kio technikos ir kt. servis Elektronikos gamyklos Anglies ir skysto kuro katilins Kabeli ir degi mediag, duj transportavimo achtos Avalyns gamybos Spaustuvs Mezgyklos Lent pjovimo dirbtuvs Duonos kepyklos Paar gamybos Vilnos verpyklos Celiuliozs gamybos (sausi procesai) Plyt gamyklos lifavimo dirbtuvs Medini gamini formavimo Medio fasuots gamybos

Sandliavimo patalpos 2 Sandliavimo auktis < 4 m Celiuliozs ir popieriaus rulon Vaku padengto popieriaus Saus paar Gumos gamini Grd sandli

1 ir 2 skiltyse nenurodytos patalpos 3 Filmavimo studijos Kino teatro Konferencij sals Koncert sals Parduotuvs Valgyklos Teatro TV, kino, radijo studijos

Sandliavimo auktis 4 m Saus lent Faneros ir ploki Asfalto popieriaus rulon Bald Makulatros konteineri Kamtins mediagos Medio masyvo Linoleumo Sandliavimo patalpos Sandliavimo auktis < 4 m Putplasi ir .gumos Nesupakuotos makulatros Nesupakuot verpal Sandliavimo auktis 4 m Asfalto popieriaus rulon Bitumu arba put polistirolu padengto popieriaus Vis putplasi ir gumos Saus paar Tepal 1 ir 2 skiltyse nenurodytos patalpos

Dm alinimo klas D4 Gamybos patalpos Bitumuoto popieriaus gamyba Stogo dang gamyba Chemijos gamyba Gumos gamyba Lktuv angar Plastmasini gamini gamyba Da gamyba Kilim gamyba (su polimeriniais priedais ar gumos pagrindais) Put polistireno, gumos ir plastiko gamyba Sprogmen, pirotechnikos gamyba Daymo (purkimo bdu) cecho

Gamybos patalpos Celiuliozs gamybos Durpi apdirbimo

Sandliavimo patalpos Neapdorotos vilnos pakuoi Mechanizuot medio dirbtuvi Degi skysi stiklo ir plastiko pakuotse Medini padkl ir di kroviniams vairi medini gamini (nam apyvokos daiktai, aislai ir kt.) Celiuliozs ir popieriaus rulon Grd

1 ir 2 skiltyse nenurodytos patalpos

D1 dm alinimo klasei taip pat priskiriami atriumai, butai, gyvenamieji ir vieieji pastatai, jei jie nepriskirti auktesnei dm alinimo klasei. 4. DM ALINIMAS NATRALIU BDU Dmams alinti gali bti naudojami lengvai atidaromi arba idauiami patalpos virutinje dalyje (ne emiau kaip 2,2 m nuo grind) esantys langai arba auktos durys. Armuotas stiklas, stiklo blokai, nevarstomi stiklo paketai negali bti naudojami idauiamoms dm alinimo angoms stiklinti. Natralaus dm alinimo sistemoms taip pat priskiriamos sistemingai idstytos dm alinimo angos arba langai. Lauko sienos virutinje dalyje esanius langus panaudojant dmams alinti, dm alinimo angos paviriaus plotas priimamas lygus pus vis lang ang ploto. Dmus i patalpos per vien lang ar ang galima alinti ne didesniu kaip 15 metr spinduliu. 5. MECHANINIS DM ALINIMAS Mechanins dm alinimo sistemos naudojamos pastatuose bei patalpose, kuriose nra galimybs utikrinti moni saugumo kitomis priemonmis. Tai priklauso nuo patalpos dydio, gaisro apkrovos tankio, moni skaiiaus ir kt. Dm alinim galima vykdyti spaudiminiu bdu per dm alinimo angas arba dmus itraukiant dm alinimo ventiliatoriais. Dmams alinti i tos paios patalpos negalima vienu metu naudoti ir mechanini ir natralaus dm alinimo sistem. Spaudiminiam dm alinimui reikaling ang ploto bei tiekiamo oro kieki minimalios reikms pateiktos 2 lentelje. Nustatant dm alinimo ang plot btina vertinti vis pastato lygi tarpusavyje sujungt atviromis erdvmis, bendr (sumin) grind paviriaus plot. 2 lentel Dmams alinti naudojam ang ploto Ac bei mechanini tiekiamj sistem debito Vv minimalios reikms Dm alinimo klas D1 D2 D3 D4 Ac (% grind ploto) patalpose nra patalpose AGGS rengta AGGS 0,25 0,10 0,50 0,15 12 0,250,50 25 0,51,0 Vv (m3/s 1000 m2) patalpose nra patalpose AGGS rengta AGGS 5 2 10 3 2040 510 4080 1020

AGGS automatin gaisro gesinimo sistema. 5.1. Dm alinimo sistem parametr skaiiavimas Atliekant dm alinimo sistem parametr skaiiavimus vertinama gaisro galia, kuri nustatoma atsivelgiant gaisro idinio plot ir ugnies galios tankum. Kylani dm srautai priklauso nuo patalpos dydio ir formos. Vieno pastato lygio paviriaus plote atsirandantys dm srautai yra tokie pat kaip ir alinam dm srautai, o dm sluoksnis ilieka pastovus. Dm ir ilumos alinimo sistema turi bti suprojektuota taip, kad per ugnies pltojimosi laik bt utikrinta saugi moni evakuacija ir ugniagesi gelbtoj darbas. Pagrindinis skaiiavimams naudojamas rodiklis yra patalpos plotas tarp atitverianij konstrukcij, kur gali sklisti dmai. Patalpose, kur nra rengta automatin gaisro gesinimo sistema, rekomenduojamas sandliavimo auktis (hf) pagal esam dm alinimo klas turi bti ne didesnis nei nurodyta io priedo 1 lentelje. Skaiiavimo formulse nevertinamas tarp patalp esanio slgio ir temperatr skirtumas. 5.2. Dm zonos formavimas Patalpos dm alinimo sistem parametrai skaiiuojami taip, kad dm zonos paviriaus plotas neviryt maksimaliai leistin rib. P5 grups pastatuose dm zonos matuojamas plotas (Ad) yra 1600 m2 ir didiausia leidiama zona (Amax) yra 2000 m2 dmams alinti spaudiminiu bdu ir 3000 m2 mechaniniam dm alinimui. P1, P2, P3, P4 grupi pastat dm zonos matuojamas plotas (Ad) yra 1000 m2 ir didiausia leidiama zona (Amax) yra 1600 m2 dmams alinti spaudiminiu bdu ir 2000 m2 mechaniniam dm alinimui. Jei patalpos plotas yra didesnis u nurodyt didiausi leidiam zonos plot (Amax), patalpa turi bti suskirstoma dm zonas, kaip nurodyta Reglamento 45.5 punkte. Mechaninio dm alinimo skaiiavimuose naudojamas dm zonos paviriaus ploto koeficientas apskaiiuojamas pagal formules: =2 * A/Ad-1, kai Ad<A<Amax. =A/Ad 0,75, kai AAd. (1) (2)

Dm zonos leistinas ilgis negali bti didesnis kaip 60 m. 5.3. Projektins gaisro galios nustatymas Skaiiavimais nustatomas maksimalus susidars degimo plotas iki to laiko, kai atvyk ugniagesiai gelbtojai prads gaisro gesinimo darbus. Jei objekte deganios mediagos ir j kiekis bei ugniagesi gelbtoj turimos pajgos ir aktyvus gesinimo laikas nustatomi tiksliai, gaisro galia priimama pagal tiksli skaiiuot. Kitais atvejais gaisro galia () apskaiiuojama pagal 3 ir 4 lentelse pateikt apskaiiuojamo gaisro paviriaus plot (Af) bei deganioms mediagoms bding ugnies galios tank (qf). Gaisro galiai apskaiiuoti naudojama formul:

 = * qf * Af , ia:

(W)

(3)

koeficientas, kuris nurodo dm sluoksnio aplinkai atiduodam ilumos dal i dm zonos konvekciniu bdu, vert priimama 0,7 vertinant ilumos nuostolius ir nepiln degim; qf ugnies galios tankis (kW/m2); Af gaisro paviriaus plotas (m2).

Ugnies galios tankio (qf) ir gaisro paviriaus ploto Af bei gaisro perimetro pf reikms nustatomos kiekvienam objektui atskirai. 3 lentel Projektinis ugnies galios tankis, gaisro paviriaus plotas ir gaisro perimetras P5 grups pastatuose (iskyrus automobili garaus) priklausomai nuo dm alinimo klass Dm alinimo Gaisro paviriaus klas plotas Af (m2) D1 9 D2 25 D3 40 D4 90 ia: hf sandliavimo auktis (m). Gaisro perimetras pf (m) 10 20 25 40 Ugnies galios tankis qf (kW/m2) 500, kai hf 2 m 500* (hf 1), kai hf >2m

4 lentel Projektinis ugnies galios tankis, gaisro paviriaus plotas ir gaisro perimetras P1, P2, P3, P4 grups pastatuose bei automobili garauose priklausomai nuo dm alinimo klass Patalpos paskirtis Prekybos Administracin Sprinkleriai*) NRS FRS ES NRS ES L NRS FRS ES visais atvejais Gaisro paviriaus Gaisro perimetras pf Ugnies plotas Af (m2) (m) galios tankis qf (kW/m2) 10 12 625 5 9 625 visas patalpos plotas patalpos perimetras 1200 16 14 225 47 24 255 visas patalpos plotas patalpos perimetras 255 5 9 240 2 6 250 visas patalpos plotas patalpos perimetras 100 2 6 375

Anksiau nenurodytos paskirties patalpos Koridoriai, holai, jiems prilygintinos patalpos Gara (1 degantis automobilis) 10 12 400 *) NRS normals sprinkleriai, *) ES be sprinkleri, FRS greito suveikimo sprinkleriai, L patalpa be sprinkleri ir automatins gaisrins signalizacijos.

5.4. Neudminimo auktis ir dm sluoksnio temperatra moni saugumui utikrinti reikalingas minimalus neudminamas auktis nuo grind lygio (Z) priimamas lygus 2,5 m. emuose automobili parkinguose ir kitose emose patalpose minimalus neudminimas auktis priimamas ne maesnis kaip 2 m. Neudminimo aukt galima matuoti taip pat kitais rodikliais. Pavyzdiui, atriumuose minimalus neudminamas auktis nustatomas toks, kad dmai nepatekt patalpas, besiribojanias su atriumais auktesniuose lygiuose. 5.5. Dm srautas Atsirandani dm srauto mas nustatoma pagal neudminam aukt ir projektin gaisro perimetr. Apskaiiuojant dm sraut nagrinjami du skirtingi atvejai. Viename ugnies stulpas kyla tiesiai link lub, dmai sklinda dm debesiu ir yra paalinami per stoge esanias angas. Keli aukt pastatuose, kai patalpos susijungia su atriumais, dmai juda link stogo i apatins pastato dalies aukiau esani ir, susimaiius su ten esaniu oru, j kiekis ymiai padidja. Vienaaukiame pastate gaisro metu atsirandani dm srauto mas (mp) skaiiuojama naudojant formul: mp = 0,19 pf Z3/2 ia: (kg/s) (4)

pf skaiiuojamo gaisro perimetras (r. 5.3 p.); Z neudminimo auktis (5.4 p.).

Dviej aukt pastate gaisro metu, kai gaisras plinta patalpoje atvira anga sujungtoje su atriumu, atsirandantis dm srautas (mp) skaiiuojamas pagal formul: mp = 0,38 pf Z3/2 (kg/s) (5)

1 pav. Dm alinimo i vieno aukto patalpos skaiiuojamoji schema (dm alinimas vyksta i virutins patalpos dalies ir kompensacinio oro angos idstytos apatinje sien dalyje).

2 pav. Dm alinimo i patalpos esanios keli aukt pastate su atriumais skaiiuojamoji schema (dm alinimas vyksta i auktesns patalpos dalies, o kompensacinio oro angos yra emiausioje pastato dalyje). 5.6. alinam dm srautas ir temperatra alinam dm srautas priklauso nuo gaisro galios, dm temperatros didjimo ir dm sluoksnio temperatros. Vienaauktse patalpose alinamas dm srautas yra tokio pat dydio kaip atsirandantis dm srautas. Dm temperatros didjimas () skaiiuojamas pagal formul: = /(mp c), ia: (K) (6)

gaisro galia , W (r. 5.3 p.); mp atsirandantis dm srautas (kg/s); c savitoji oro iluma (c = 1040 J/kgK).

Dm sluoksnio temperatra (Ts) skaiiuojama pagal formul: Ts = + T0, ia T0 aplinkinio oro temperatra 288 K (15 C). Jeigu apskaiiuota dm sluoksnio temperatra yra Ts 473 K (200 C), tai mv = mp. (kg/s) (8) (7)

Jeigu apskaiiuota dm sluoksnio temperatra Ts >473 K (2000 C), alinam dm mas: mv = /((473T0) c). (kg/s) (9)

PASTABA. P5 [5.9] grups Asg, Bsg, Cg kategorij pastatuose apskaiiuota dm sluoksnio temperatra Ts >773 K (5000 C). iuo atveju nustatant dm mas 9 formulje vietoje 473 K raoma 773 K. Dm sluoksnio storis nustatomas pagal formul:

d=H(mv/0,19 pf)0,67. Atriumo tipo patalpoms dm sluoksnio storis nustatomas pagal formul: d=H(mv/0,38 pf)0,67, ia H patalpos auktis (m), (3 ir 4 pav.). 6. DM ALINIMO ANGOS

(10)

(11)

6.1. Dm alinimui skirt ang plotas Dmus alinant natraliu bdu reikalingas dm alinimo ang paviriaus plotas (Av) apskaiiuojamas pagal formul: AvCv= ( mv/o)(Ts2+( AvCv/ Ai Ci)2 Ts T0)/2 g d T0 , (m2) ia: dm zonos paviriaus ploto koeficientas (r. 5.2 p.); mv alinam dm srautas (kg/s) (r. 5.5 p.); o oro tankis (kg/m3) (1,225, kai To 150 C); Ts dm sluoksnio temperatra (K); T0 aplinkinio oro temperatra (K); dm sluoksnio temperatros kilimas (K); g laisvo kritimo pagreitis (9,81 m/s2); d dm sluoksnio storis (m); Av dm alinimo ang plotas (m2); Ai kompensacinio oro ang plotas (m2); Cv dm alinimo ang srauto koeficientas; Ci kompensacinio oro ang srauto koeficientas.
_____________________________________________

(12)

Kompensacinio patalpas patenkanio oro ang srauto koeficiento Ci vert lygi 0,5, kai kompensacinis oras patalpas patenka per duris, langus ar kitas neapsaugotas angas. Kai kompensacinio oro angos yra su apsauginmis grotelmis, srauto koeficiento Ci vert lygi 0,2. Dm alinimo ang srauto koeficiento Cv vert tiesiogiai priklauso nuo to, kiek dm alinimo angos virutin briauna ikyla vir stogo dangos (h1) bei dm achtos aukio (dm kanalo (achtos) auktis nuo apatins iki virutins briaunos) (h2). 5 lentel Dm alinimo ang srauto koeficiento Cv verts Cv = 0,6 h1 600 mm h2 1000 mm Cv = 0,5 h1 300 mm h2 600 mm Cv = 0,4 h1 300 mm h2 600 mm

6.2. Dm alinimo ang kiekis ir idstymas Dm alinimo angos dydis priklauso nuo dm sluoksnio storio. Dm alinimo ang maksimalius matmenis reikia parinkti pagal formul: AvCv<1,4d2. (13)

Dm alinimo angas galima idstyti stoge arba sien virutinje dalyje. Dm alinimo angas reikia idstyti tolygiai per vis dm debesies plot taip, kad viena anga aptarnaut ne daugiau kaip 400 m2 grind ploto. Jeigu denginio laikaniosios konstrukcijos nuo denginio nusileidia daugiau kaip 1 m, suformuodamos dm rezervuarus, angas reikia idstyti kiekviename taip suformuotame segmente, neatsivelgiant tai, ar viena anga aptarnauja maesn kaip 400 m2 plot. Jeigu pastato stogas yra nuolaidus, angas reikia idstyti stogo aukiausioje dalyje. Angas reikia idstyti taip, kad ugnis per dm alinimo angas nesiplst kitus pastatus ar pastato gaisrinius skyrius. Montuojant angas stogo konstrukcijoje reikalaujama, kad: - atstumas nuo dm alinimo angos krato iki gaisrinius skyrius atskiriani priegaisrini sien turi bti ne maesnis kaip 5 m; - atstumas nuo dm alinimo angos krato iki priblokuoto auktesniojo pastato iors sienos su langais ar be j turi bti ne maesnis kaip 7 m; - atstumas nuo dm alinimo angos krato iki pastato iorini sien turi bti ne maesnis kaip 2,5 m; - tarp dviej alia esani dm alinimo ang maiausias galimas atstumas turi bti dvigubai didesnis nei didiausios angos skersmuo. 6.3. Dm alinimo ang konstrukcija ir montavimas Dm alinimo angas reikia rengti taip, kad jas galima bt atidaryti iem, taip pat veikiant ir sniego apkrovai. Atidaromas dm alinimo angas galima panaudoti natraliam patalp vdinimui. Dm alinimo angas reikia montuoti pagal gamintojo pateiktas instrukcijas. 6.4 Iorini veiksni taka spaudiminiam dm alinimui Projektuojant dm alinim reikia atkreipti dmes iuos iorinius veiksnius, daranius tak dm alinimo galingumui: vjui, sniego dangai ir temperatros pokyiams. Projektuojant spaudimin dm alinimo sistem reikia utikrinti, kad dm alinimo angos atsidaryt automatikai, o konstrukcija bt atspari vjui bei sniego apkrovai. Daugiaaukiuose pastatuose spaudiminis bei natralus dm alinimas per stog galimas tiktai virutiniame aukte. Jeigu iorinje sienoje esanti anga naudojama dmams alinti, sienos virutin dalis 500 mm vir lango rmo, stogo karnizas ir 1 m stogo dalis turi bti apsaugota ne emesns kaip A1 degumo klass statybos produktais. BROOF(t1) degumo klass stogo papildomai apsaugoti nereikia (3 pav.). Atstumas nuo dm alinimo angos iki stogo karnizo nereglamentuojamas.

3 pav. Dm alinimo angos pastato iorinje sienoje rengimas.

7.

MECHANINIS DM ALINIMAS

7.1. Mechaninio dm alinimo apskaiiavimas Mechaniniu bdu alinam dm kiekis apskaiiuojamas pagal formul: Vv= mv Ts/(o To). (m3/s) (14)

7.2. Dm alinimo ang idstymas Ventiliatoriaus ir dm alinimo ortaki idstymas bei izoliacija yra projektuojama kiekvienai patalpai atskirai. Jeigu dmams alinti naudojami ventiliatoriai be ortaki, tai paprastai jie yra montuojami viso galimo dm ploto aukiausioje vietoje. 8. KOMPENSACINIO VARAUS ORO ANGOS Kompensacinio oro ang kiekis ir paviriaus plotas vertinamas 12 formulje. Kuo daugiau tiekiama kompensacinio oro, tuo greiiau didja istumiam i patalpos lauk per angas dm kiekis. Daniausiai kompensacinio oro ang viso paviriaus plotas turi bti didesnis u dm zonos dmams alinti skirt ang bendr paviriaus plot. Kaip kompensacinio oro angas galima naudoti duris, langus ar specialiai tam skirtas kompensacinio oro angas. Dmus itraukiant mechanikai, reikia utikrinti, kad atsidarys kompensacinio oro angos. 9. AUTOMATINI GAISRO GESINIMO SISTEM POVEIKIS Kai patalpoje sumontuojama automatin gaisro gesinimo sistema, leidiama skaiiuojam alinam dm kiek sumainti du kartus. Vienaauktse gamybos ir sandliavimo patalpose, kur rengtos automatins gaisro gesinimo sistemos, dm alinimas daniausiai atliekamas natraliu bdu. iose patalpose dm alinimo ang valdymo impuls galima formuoti automatins gaisro gesinimo sistemos pagalba. __________________