VADAS

Pirkimo pardavimo sutartis yra viena i labiausiai paplitusi civilini sutari. Pirkimo pardavimo santyki svarba ir platus ios sutarties naudojimas civilinje apyvartoje lm tai, kad naujajame Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau CK) daug detaliau, palyginti su galiojusiu 1964 m. CK, reglamentuojamos ne tik bendrosios pirkimo pardavimo sutarties nuostatos, bet ir konkrei pirkimo pardavimo sutari ri sudarymo ir vykdymo reikalavimai, detaliau reglamentuojamos pirkjo ir pardavjo teiss ir pareigos nevykdius ar netinkamai vykdius sutart, taip pat sutarties ali gynybos taktika. io kursinio darbo tema - pardavjo pareigos parduoti tinkamos kokybs daikt turinys ir pirkjo teisi gynybos bdai nusipirkus netinkamos kokybs daikt. Taigi, darbe bus aptariami tokie klausimai kaip pardavjo pareiga parduoti tinkamos kokybs daikt, pirkjo teiss nusipirkus netinkamos kokybs daikt ir paeist pirkjo teisi gynybos bdai. Kalbant apie pirkjo teisi gynyb, yra inoma, kad egzistuoja alternatyva teisminei gynybai neteismin, t.y. pirkjas savo pasirinkimu turi teis kreiptis ne tik teism, bet ir kitas staigas, gynimasis kuriose reikalauja maiau snaud ir laiko. Kursinio darbo aktualumas pasireikia tuo, kad pirkimo pardavimo sutartys visada buvo, yra ir be joki abejoni bus populiariausios tarp vis kit civilini sutari ri. Todl, atitinkamai, i sutari ris reikalauja daugiausia teisinink dmesio rengiant, tobulinant ir taikant statymus bei kitus teiss aktus, reguliuojanius pirkim pardavim. Laisvos rinkos slygomis mons tiesiog priversti nuolat pirkti ir pardavinti, todl j teiss bei interesai reikalauja aikios bei efektyvios apsaugos ioje srityje. Daug dmesio reikia skirti daikt, kaip pirkimo pardavimo sutarties objekt, kokybei, kadangi tik tinkamos kokybs daiktai gali patenkinti pirkjo interesus. Taiau, kaip rodo susiklosiusi padtis pirkimo pardavimo srityje, pardavjai ne visada siningai vykdo savo pareigas ir imasi apgauls, nordami lengviau ir pigiau praturtti pirkj sskaita. Pirkjo civilini teisi gynybos bdai yra priemon, padedanti pirkjui gyti turt, kuris neturi tiek materialij, tiek teisini trkum, taip pat gynybos bd dka pirkjas gali paalinti trkumus, jam trukdanius savo nuoira valdyti, naudotis bei disponuoti gytu daiktu, o atsiradus alos reikalauti nuostoli atlyginimo. Pirkjo civilini teisi gynybos bdai nusipirkus netinkamos kokybs daikt taip pat yra prevencin priemon, skatinanti pardavj elgtis siningai sudarant ir vykdant sutart. Pagrindinis io darbo tikslas yra Lietuvoje galiojani teiss akt bei teism praktikos pagrindu ianalizuoti ir susisteminti mediag apie pardavjo pareigas parduoti tinkamos kokybs
3

daikt ir pirkjo teises nusipirkus netinkamos kokybs daikt. iam tikslui pasiekti ikeliami tokie udaviniai: isiaikinti, k reikia svoka kokyb; itirti pardavjo pareig parduoti tinkamos kokybs daikt turin; ianalizuoti pirkjo teisi, nusipirkus netinkamos kokybs daikt, turin bei i teisi gynybos bdus ir apimt. Raant darb buvo remiamasi pagrindiniais Lietuvos statymais, reguliuojaniais i srit, Lietuvos teisinink monografijomis, vadovliais ir straipsniais D. Ambrasiens, E. Baranausko, S. Cirtautiens, V. Mizaro, S. Bliuvaits, F. Petrausko ir kit. Be to, neapsieita ir be Lietuvos Aukiausiojo Teismo praktikos.

1. PARDAVJO PAREIGOS PARDUOTI TINKAMOS KOKYBS DAIKT TURINYS

1.1. Kokybs samprata ir jos nustatymas

LR CK, reglamentuodamas pirkimo pardavimo teisinius santykius, nustato tam tikrus reikalavimus parduodamam daiktui. CK 6.327 str. 1 d. yra bendroji norma, kuri teigia, kad daiktai turi atitikti kiekio, kokybs ir kitus jiems keliamus reikalavimus (asortimento, taros, pakuots, komplektikumo), o konkrets daiktui keliami reikalavimai nurodyti kituose straipsniuose (pvz., CK 6.329 6.343 str.). Prie pradedant analizuoti, kas konkreiai sudaro pardavjo pareigos parduoti tinkamos kokybs daikt turin, reikt, vis pirma, isiaikinti kaip yra suprantama sutarties daikto kokyb, t.y. kaip nustatoma, daiktas atitinka kokybs reikalavimus ar j neatitinka. Tik atskleista sutarties dalyko kokybs samprata leis identifikuoti pardavjo pareigos parduoti tinkamos kokybs daikt turin. Tsiant mint, galima iskirti dvi situacijas: 1) situacija, kai daikto kokyb yra aptarta (pvz., statyme, sutartyje); 2) situacija, kai daikto kokyb apskritai nra aptarta. Atsivelgiant tok situacij suskirstym, yra diferencijuojamas teisinis reguliavimas. CK 6.41 straipsnio 1 dalis yra bendroji norma, kuri taikoma, kai konkrei kokybs reikalavim nei statymas, nei sutartis nenustato. Straipsnio 1 dalis taikoma, kai prievols dalyk sudaro skolininko (pardavjo) pareiga perduoti kreditoriui (pirkjui) riniais poymiais apibdinamus daiktus (CK 4.4 str. 2 d.),
5

pvz., vien ton kviei. Tokiu atveju perduodam daikt kokyb neturi bti prastesn u vidutin toki daikt kokyb. Taigi pardavjas neprivalo perduoti aukiausios kokybs daikto, taiau neturi teiss perduoti ir blogiausios kokybs daikto. Toks reikalavimas apsaugo kreditoriaus interesus ir leidia jam naudoti daikt pagal tikslin paskirt. Vidutin kokyb nustatoma atsivelgiant konkreius kriterijus (rinkos reikalavimus, sutart vykdanios alies kvalifikacij, sutarties sudarymo viet, tiksl, ali ketinimus ir t.t.)1. Pagal CK 6.197 str., jei nei sutartyje, nei statymuose sutarties dalyko kokyb nenustatyta, tai ji turi atitikti proting ir ne emesn u vidutin kokyb, atsivelgiant konkreias aplinkybes. Vienoje savo nutartyje Lietuvos Aukiausiasis Teismas (toliau LAT) konstatavo: Pagal CK 6.333 str. 4 d., jeigu daikt kokyb sutartyje neaptarta, pardavjas privalo perduoti pirkjui tokios kokybs daiktus, kad juos bt galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami. Taiau jeigu sutarties sudarymo metu pirkjas prane pardavjui apie konkret tiksl, kuriam jis perka daiktus, tai pardavjas privalo perduoti pirkjui tokios kokybs daiktus, kad jie tikt tam konkreiam tikslui. I ios statymo normos turinio darytina ivada, kad daikto kokybikum galima apibdinti kaip jo tinkamum panaudoti pagal paskirt. Taiau daikto nekokybikumas savaime nereikia, kad jis negali bti naudojamas pagal paskirt2. Kalbant apie situacij, kuomet daikto kokyb sutartyje nra aptarta, vienas Rusijos teisininkas, J. Parcijus, yra pastebjs: Atsivelgiant tai, kad kalba eina apie santykius, susiklosiusius i mameninio pirkimo pardavimo ir paslaug teikimo vartotojams sutarties, tokia situacija paprastai gali susiklostyti dl neisamios svarbios informacijos apie daikt suteikimo3. Tsiant mint, pasakytina, kad CK 6.333 str. 4 d. nustatytos dvi skirtingos taisykls, kurios taikomos atsivelgiant tai, ar sudarydamas sutart pardavjas inojo ar neinojo apie konkret tiksl, kuriam pirkjas perka daiktus. Pirmoji taisykl sako, kad pardavjas privalo perduoti pirkjui tokios kokybs daiktus, kad juos bt galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami. Kitaip tariant, pardavjas privalo perduoti daiktus, kurie bt tinkami naudoti tokiems tikslams, kokiems tokie daiktai prastai naudojami. Kokybs standartas turi atitikti toki kokyb, kokios prastai tikisi pirkjai pirkdami tokios kokybs daiktus. Jeigu pardavjo parduodami daiktai tinkami naudoti ne viskam, kam jie paprastai naudojami, o tik kai kuriems tikslams, pardavjas apie tai privalo praneti pirkjui, kartu
1

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso komentaras. etoji knyga. Prievoli teis. I dalis. Pirmasis leidimas. Vilnius: Justitia, 2003, p. 258. 2 LAT 2009 m. balandio 2 d. nutartis c.b. UAB SDG v. UAB Artrema, Nr. 3K-3-149/2009. 3 . . . : , 2007, c. 106.

isiaikindamas, kokiems konkretiems tikslams pirkjas naudos daiktus. Tokiu atveju pardavjas, isiaikins, kad daiktai nebus tinkami naudoti tam, kam pirkjas ketina juos naudoti, galt atsisakyti parduoti tokius daiktus ir itaip ivengti vliau jam dl netinkamos kokybs daikt perdavimo atsiradusi neigiam padarini. Netinkamais naudoti tam, kam paprastai naudojami, laikomi daiktai, kurie neturi tam tikr savybi ir kuriuos dl to sunku naudoti arba kuriuos naudojant patiriama nuostoli, turima ilaid ir panaiai4. Pagal antr taisykl, jeigu sudarydamas sutart pirkjas prane pardavjui apie konkret (special) tiksl, kuriam jis perka daikt, pardavjas privalo perduoti pirkjui tokios kokybs daiktus, kad jie atitikt t konkret tiksl. Vadinasi, daiktai neatitiks kokybs reikalavim, jeigu bus netinkami naudoti tam konkreiam tikslui, kuris sudarant sutart buvo inomas pardavjui. Apie konkret daikt naudojimo tiksl pardavjas gali bti informuojamas numatant tai pirkimo pardavimo sutartyje. Taip pat apie t tiksl gali suinoti per derybas, susirainjimus su pirkju kaip bsimu kontrahentu, i ikisutartini dokument ar kitoki aplinkybi5. Pasitaiko situacij, kai pirkimo pardavimo sutartys sudaromos pagal pavyzd, model ar apraym. Tokiais atvejais pardavjas privalo perduoti pirkjui daiktus, kurie atitinka pavyzd, model ar apraym (CK 6.333 str. 5 d.). Tuo atveju, jeigu perduoti daiktai neatitinka daikt pavyzdi, modeli ar apraym savybi, laikoma, kad pardavjas perdav pirkjui daiktus, neatitinkanius kokybs reikalavim. Taiau i norma turi bti taikoma tik kai pavyzd, model ar apraym pateik pardavjas, bet ne pirkjas. Jeigu pavyzd, model ar apraym pateik pirkjas, turi bti taikoma arba CK 6.333 str. 1d., arba CK 6.333 str. 4 d., aikinant, kad pirkjas aikiai nurod, kokiam tikslui ar kokias savybes daiktai turi atitikti. Daikto kokyb gali bti viena i pirkimo pardavimo sutarties slyg. Reikt pastebti, jog pirkimo pardavimo santykius reguliuoja ne vien tik CK, bet ir postatyminiai teiss aktai. Vienas i toki akt yra Mamenins prekybos taisykls. Verta paminti i taisykli 19 straipsn, kuriame sakoma, kad preks savybs atitinka pirkimopardavimo sutarties slygas, jeigu: 1) prek atitinka preks gamintojo nurodytus pateikiam normatyvini dokument reikalavimus; 2) prek tinka naudoti tam, kam tokios ries preks paprastai naudojamos;

V. Mizaras. Pirkimo pardavimo sutartini santyki reguliavimas Civiliniame kodekse. Pardavjo pareigos perduoti daikt vykdymas ir ios pareigos nevykdymo teisiniai padariniai (3) // Justitia. 2003, Nr. 6 (48), p. 12. 5 Ten pat.

3) prek atitinka kokybs rodiklius, kuri galima tiktis atsivelgiant preks prigimt ir preks

gamintojo, jo atstovo ar pardavjo vieai paskelbtus pareikimus dl preks kokybs6. Analogika norma yra tvirtinta CK 6.363 str. 3 d., vartojimo pirkimo pardavimo skirsnyje, tik ia vietoj odio prek vartojamas odis daiktas. Manytina, kad tarp i dviej svok nra jokio skirtumo, taiau Mamenins prekybos taisyklse svoka prek apibdinama kaip bet kuris kilnojamasis daiktas, parduodamas arba silomas parduoti pirkjui (vartotojui). Todl svoka daiktas vartojamas plaija prasme, t.y. kaip kilnojamas ir nekilnojamas daiktas. Atkreiptinas dmesys, jog minti reikalavimai pirkimo pardavimo dalykui taikomi visoms vartojimo pirkimo pardavimo sutartims statymo pagrindu, nepriklausomai nuo to, ar yra traukti konkreios sutarties slygas7. Remiantis dar viena LAT nutartimi, pasakytina, kad daikto kokyb tai daiktui bdingos fizins, konstrukcins, technologins savybs, taiau plaiuoju poiriu i svoka apima ir teisin daikto kokybikum, t.y. visavert teisin pagrind daikt valdyti, juo naudotis bei disponuoti8. Remiantis tuo, kas pasakyta, galima sudaryti slygin daikto kokybs apibrim. Taigi, daikto kokyb gali bti suprantama kaip: daikto trkum nebuvimas; daikto tinkamumas panaudoti pagal paskirt; be to, vienoje byloje LAT buvo paymjs: laikoma, kad daiktai neatitinka sutarties reikalavim, jeigu perduotas kitos ries daiktas, negu numatyta sutartyje (CK 6.333 straipsnio 1, 4, 7 dalys). 9. Vadinasi, galima pridti dar vien kokybs kriterij: sutartyje numatytos daikto ries perdavimas.

1.2. Pardavjo atsakomybs u tinkamos kokybs daikto perdavim pabaiga

Lietuvos Respublikos Vyriausybs 2001 m. birelio 11 d. nutarimas Nr. 697 Dl mamenins prekybos taisykli patvirtinimo // Valstybs inios. 2001, Nr. 51-1778. 7 LAT 2010 m. lapkriio 19 d. apvalga Vartotoj teisi apsauga vartojimo sutartiniuose santykiuose: teisinio reguliavimo ir teism praktikos apvalga II, Nr. AC-33-1. 8 LAT 2003 m. sausio 8 d. nutartis c. b. J. Jackien v. V Valstybs turto fondas, Nr. 3K-3-52/2003. 9 LAT 2009 m. liepos 3 d. nutartis c. b. UAB Ruukki Lietuva v. UAB Laugina, Nr. 3K-3-182/2009.

Kalbant apie pardavjo pareig parduoti tinkamos kokybs daikt, vis pirma btina iskirti kelet bendr taisykli, kurias btina atsivelgti. Minta, kad daiktas turi atitikti sutartyje numatytus kokybs, kiekio ir kitus kriterijus, o jeigu sutartyje nra nurodym , - prastus reikalavimus. Pabrtina, kad pagal CK 6.327 str. 3 d. pardavjas atsako u bet kok neatitikim nuosavybs teisei pereinant pirkjui, net jeigu itai paaikja vliau. Taiau ia norma apsiriboti negalima, nes po minto straipsnio 3 dalies eina 4 dalis, kuri sako, kad pardavjas atsako u bet kok neatitikim, kuris atsirado, perjus nuosavybs teisei ir yra bet kurios pardavjo prievols paeidimo padarinys, skaitant garantijos, kad tam tikr laik preks bus tinkamos naudoti pagal j prast ar specialiai nurodyt paskirt arba ilaikys aptartas savybes ar charakteristikas, paeidim. Panai norma yra ir 1980 m. Vienos konvencijos dl tarptautinio preki pirkimo pardavimo sutari 36 str. 2 d. iuo atveju labai svarbu nustatyti nuosavybs teiss perjimo pirkjui moment. Galioja bendra taisykl daikto gijjas nuosavybs teis daiktus gyja nuo j perdavimo gijjui momento, jeigu statymai ar sutartis nenustato ko kita. Taigi, alys tarpusavio susitarimu gali nustatyti ir kit nuosavybs teiss daikt perjimo moment. Tai ne vien kart yra pabrs savo nutartyse LAT (pvz., LAT 2009 m. spalio 28 d. nutartis c. b. UAB Metos v. UAB Modus Vitae, Nr. 3K-3-475/2009). Vadinasi, pagal bendr taisykl, nuosavybs teiss perjimo momentu laikomas daikt perdavimo pirkjui momentas. Pagal bendr CK 6.317 str. 4 d. norm, pardavjo pareiga perduoti daiktus yra vykdyta, kai pardavjas perduoda daiktus pirkjui valdyti arba sutinka, kad pirkjas pradt daiktus valdyti, ir paalintos bet kokios pirkjo valdymo teiss klitys. CK 6. 318 str. 2 d. yra specialioji norma, kurioje tvirtinti konkrets atvejai, kada pardavjo pareiga perduoti daiktus pirkjui yra vykdyta. Gali kilti klausimas, kodl yra taip akcentuojamas daikto (nuosavybs teiss) perdavimo pirkjui momento svarbumas. O gi todl, kad btent nuo daikto perdavimo pirkjui momento priklauso pardavjo atsakomyb u perduoto daikto trkumus. Tai matyti i CK 6.333 str. 1 d., kuri sako, kad pardavjas atsako u daikt trkumus, jeigu pirkjas rodo, kad jie atsirado iki daikt perdavimo arba dl prieasi, atsiradusi iki daikt perdavimo. Taigi, pardavjas atsako u bet kokius daikto trkumus, jeigu jie atsirado prie perduodant daiktus arba juos lm prieastys, atsiradusios iki daikt perdavimo. Be to, reikt atsivelgti ir atsitiktins daikto ties ar sugedimo rizikos perjimo taisykles, kadangi tai neatsiejamai susij su daikto kokybe. CK 6.320 str. 1 d. norma yra beveik analogika CK 6.333 str. 1 d. normai. Joje yra sakoma, kad daikt atsitiktinio uvimo ar j sugedimo rizika pereina pirkjui nuo to momento, nuo kurio pagal statymus ar sutart pardavjas laikomas tinkamai
9

vykdiusiu savo pareig perduoti daiktus, neatsivelgiant nuosavybs teiss perjimo moment. Taiau alys tarpusavio sutarimu gali nustatyti, kad daikt atsitiktinio uvimo ar sugedimo rizika tenka pardavjui ir po j perdavimo pirkjui (CK 6.320 str. 7 d.). Taip pat pasitaiko situacij, kuomet alys susitaria, kad pardavjas privalo saugoti parduotus daiktus ir neleisti jiems pablogti, kai nuosavybs (patikjimo) teis pereina pirkjui iki daikt perdavimo (CK 6.326 str. 1 d.). Taigi, gali atsitikt taip, kad pagal pirkimo pardavimo sutart pirkjui nuosavybs teis perjo jam sumokjus kain, o pardavjas privaljo saugoti daiktus iki perdavimo pirkjui momento, taiau dl netinkamo saugojimo daikt kokyb pablogjo. Tokiu atveju pardavjas privalo atlyginti pirkjui dl tokio pablogjimo atsiradusius nuostolius arba pirkjas gali pasinaudoti kitomis CK 6.334 str. numatytomis teismis10.

1.3. Pardavjo pareiga perduoti tinkamos kokybs daikt

CK 6.317 str. 2 d. yra tvirtinta garantijos pagal statym taisykl, kuri reikia, kad perduodam daikt kokyb ir j nuosavybs teiss priklausymas pardavjui yra vienas i esmini reikalavim vykdant jo pareig perduoti daiktus. Pardavjo garantija dl daikt nuosavybs teiss ir j kokybs yra neatsivelgiant tai, ji pirkimo pardavimo sutartyje numatyta ar ne (CK 6.217 str. 2 d.). Kitaip tariant, garantijos pagal statym taisykl reikia, kad pardavjas privalo utikrinti, jog parduodami daiktai yra tinkamos kokybs ir priklauso pardavjui nuosavybs teise. Taigi utikrinti parduodam daikt kokyb yra pardavjo pareiga, kuri laikytina garantija pagal statym ir pasiymi didiausiu vykdymo intensyvumu11. Tiek daikto trkumai, tiek treij asmen teiss parduodam daikt, tiek dl jo reikiamos pretenzijos turi bti aptarti sutartyje, prieingu atveju taikoma CK 6.317 str. 2 d. numatyta prezumpcija. Vadinasi, pardavjas turi utikrinti ir teisin daikto kokybikum visavert teisin pagrind daikt valdyti, juo naudotis bei disponuoti. Daikt kokybs reikalavimai gali bti nurodomi sutartyje. Joje gali bti nurodomi parduodamiems daiktams taikomi standartai (techniniai reglamentai, standartizacijos norminiai dokumentai), pavyzdiai, daikt kokybs apraymai (pvz., tam tikr daikt savybi (saugumo,
10

Ambrasien D., Baranauskas E., Bublien D. ir kt. Prievoli teis. Vilnius: Mykolo Romerio universitetas, 2009, p.287. 11 LAT 2010 m. gruodio 20 d. nutartis c. b. A. S. v L. G., Nr. 3K-3-530/2010.

10

ekologini, patikimumo ir pan.) numatymas). Specials reikalavimai daikt kokybei keliami vartojimo pirkimo pardavimo sutarties atveju (turi bti nurodoma ne tik su kokybe, bet ir su vartojimo bdu ir saugumu susijusi informacija, kokybs garantijos terminas, tinkamumo naudoti terminas, kitos daikt ir j naudojimo savybs atsivelgiant daikt pobd, j paskirt, vartotojo asmen)12. Mamenins prekybos taisykli 25.3 str. sakoma, kad pardavjas privalo garantuoti, kad bt parduodamos tik saugios, tinkamos kokybs, komplektikos preks13. Vartojimo pirkimo pardavimo atveju laikoma, kad pardavjas visais atvejais garantuoja daikt kokyb. ios pardavjo pareigos turinys atskleistas CK 6.333 str. 2 d. ir reikia tai, kad pardavjas garantuoja pirkjui, kad parduodamas daiktas atitinka sutarties slygas ir kad sutarties sudarymo metu nra paslpt trkum, dl kuri daikto negalima naudoti tam tikslui, kuriam j naudoti ketino pirkjas, arba dl kuri pirkjas nebt daikto pirks i viso arba nebt mokjs tokios kainos14. Tokia sustiprinta vartotoj teisi apsauga santykiuose su pardavju (juridiniu asmeniu, verslininku) paaikinama tuo, kad vartotoj teisi apsauga siejama su konstituciniu socialins valstybs principu15. Vartotoj teisi apsauga nuo nesiningos komercins veiklos yra valstybs socialins politikos dalis. Vartotoj interes apsaugos principas yra tvirtintas ir pagrindiniame valstybs statyme LR Konstitucijos 46 str. Dl i prieasi vartojimo sutartims, palyginus su kitomis sutartimis, nustatomos platesns silpnesniosios sutarties alies (vartotojo) interes garantijos ir paeist teisi gynimo bdai. Pardavjo pareiga garantuoti pirkjui daikto kokyb yra detalizuojama CK 6.333 str. 2 d. Jis turi garantuoti pirkjui, kad sudarant sutart nra paslpt parduodamo daikto trkum, dl kuri jo nebt galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkjas j ketino naudoti (t.y. specialiam tikslui arba tam, kam tokie daiktai paprastai naudojami). iuo atveju labai svarbu nustatyti kas yra paslpti daikto trkumai. Lietuvos teisininkas V. Mizaras paslptus daikto trkumus apibria taip: Paslptais laikomi daikto trkumai, kurie, skirtingai nei akivaizds daikto trkumai, negali bti paprastai nustatomi priimant ir tikrinant daikt (pvz., apirint j), o paaikja paprastai naudojant, saugant ar montuojant, paleidiant daikt apyvart16. CK 6.333 str. 2 d. norma taikoma ir kai parduodami
12

V. Mizaras. Pirkimo pardavimo sutartini santyki reguliavimas Civiliniame kodekse. Pardavjo pareigos perduoti daikt vykdymas ir ios pareigos nevykdymo teisiniai padariniai (3) // Justitia. 2003, Nr. 6 (48), p. 11. 13 Lietuvos Respublikos Vyriausybs 2001 m. birelio 11 d. nutarimas Nr. 697 Dl mamenins prekybos taisykli patvirtinimo // Valstybs inios. 2001, Nr. 51-1778.
14

LAT 2010 m. lapkriio 19 d. apvalga Vartotoj teisi apsauga vartojimo sutartiniuose santykiuose: teisinio reguliavimo ir teism praktikos apvalga II, Nr. AC-33-1. 15 P. Ravlueviius. Vartotoj teisi apsaugos ypatumai Europos Sjungos ir Lietuvos teisje // Jurisprudencija. 2007, Nr. 9(99), p. 49. 16 V. Mizaras. Pirkimo pardavimo sutartini santyki reguliavimas Civiliniame kodekse. Pardavjo pareigos perduoti daikt vykdymas ir ios pareigos nevykdymo teisiniai padariniai (3) // Justitia. 2003, Nr. 6 (48), p. 11.

11

daiktai turi paslpt trkum, dl kuri j naudingumas sumaja, ir pirkjas, inodamas apie tokius trkumus, apskritai nebt pirks daikt arba mokjs tokios kainos, kokia mokama u tokius daiktus, lyg jie bt be trkum. Taiau pardavjo atsakomyb u perduodamo daikto kokyb negali bti absoliuti. Pareigos dl daikt paslpt trkum nebuvimo garantijos pardavjas neturi, jeigu pirkjas sudarydamas sutart ino apie paslptus trkumus arba paslpti daikt trkumai buvo akivaizds, t.y. juos vis dlto buvo galima pastebti apirint daiktus be jokio specialaus tikrinimo ar tyrimo (CK 6.333 str. 2 d.). Tokie paslpti daikt trkumai pirkjui turi bti inomi jau sudarant, bet ne sudarius sutart. Manytina, kad btent paslpti daikt trkumai bna gin tarp pirkj ir pardavj daniausiai pasitaikanti prieastis. Ypa tai aktualu nekilnojamojo daikto pirkimo pardavimo atveju. Vienoje civilinje byloje kilo ginas tarp nekilnojamojo daikto pardavjo ir pirkjo. Bylos esm yra ta, kad pardavjas pardav pirkjui nekilnojamj daikt su paslptais trkumais - apatinis grind vainikas ir pastato sienos buvo ukrsti pelsiniu grybu. Atsakovas (pardavjas) teig, jog pelsinis grybas name atsirado ir iplito ne dl jo, o iekovs (pirkjos) kalts. Kasacinis teismas paymjo: Pardavjo pareiga garantuoti parduodamo daikto kokyb neapima t atvej, kai daikto trkumai pirkjui buvo inomi arba tokie akivaizds, kad kiekvienas atidus pirkjas juos bt pastebjs be jokio specialaus tyrimo (CK 6.327 straipsnio 2 dalis, 6.333 straipsnio 2 dalis). Taikant i nuostat svarbu nustatyti, ar daikto trkumai buvo tokie akivaizds ir pastebimi normaliomis aplinkybmis, kad rpestingas ir atidus pirkjas juos turjo pastebti. Kasacinio teismo praktikoje pabriama, kad dl pirkimo-pardavimo sutartini santyki specifikos pirkjo pareiga elgtis rpestingai negali bti prilyginta pardavjo pareigai garantuoti perduodamo daikto tinkamum u parduodamo daikto kokyb yra atsakingas pardavjas17. Iekov, nors ir bdama protinga, apdairi ir rpestinga, neturjo objektyvi galimybi tinkamai vertinti perkamo namo bkls ir pastebti paslpt statybos trkum vidinse namo konstrukcijose. Taigi iuo atveju teismas buvo iekovs pusje. Tarp kitko, pareig garantuoti pirkjui, jog daiktai atitinka sutarties slygas ir sudarant sutart nra paslpt daikto trkum, dl kuri daikt nebt galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkjas juos ketino naudoti, arba dl kuri daikt naudingumas sumat taip, kad pirkjas, apie tuos trkumus inodamas, arba apskritai nebt t daikt pirks, arba nebt u juos tiek mokjs, turi ne tik daikt pardavjas, bet ir daikt gamintojas, tiekjas, platintojas, importuotojas (asmuo, kuris importuoja daiktus Lietuvos Respublik) arba kitas asmuo, kuris skirsto daiktus savo vardu (pvz., pardavjas didmeninio pirkimo pardavimo srityje) (CK 6.333 str. 1 d.). Taigi ia norma statym leidjas labiau utikrina pirkjo interesus, pabrdamas, kad u daikt kokyb yra atsakingas ne tik pardavjas (kuris
17

LAT 2010 m. gruodio 20 d. nutartis c. b. A. S. v L. G., Nr. 3K-3-530/2010.

12

gali ir nebti daikt gamintojas), bet ir daikt gamintojas, kuris privalo utikrinti daikt kokyb ir saugum. Kita vertus, pirkjo interesai labiau apsaugomi ir dl to, kad atsakomyb turi prisiimti ir asmuo, importuojantis daiktus Lietuvos Respublik, turdamas tiksl tuos daiktus parduoti ar kitaip paskirstyti (pvz., daikt gamintojui esant Piet Korjoje, o importuotojui Lietuvoje, pirkjas galt pareikti reikalavimus ne gamintojui, esaniam Piet Korjoje, o importuotojui Lietuvoje). Pirkjas turi teis pasirinkti, kuriam i asmen, kurie yra atsakingi u netinkam daikt kokyb, pareikti reikalavimus18. Taip yra suteikiama daugiau garantij, kad pirkj teiss bus tinkamai apsaugotos ir pirkjas turt pasirinkimo laisv, kam reikti pretenzijas dl savo paeist teisi. Reikt nepamirti ir vartojimo teisiniams santykiams aktuali CK 6.292 6.300 straipsni norm, reglamentuojani atsakomyb u al, atsiradusi dl netinkamos kokybs produkt ar paslaug vartotojo sveikatai, gyvybei ar turtui, kur is paprastai naudojo buityje. Tai yra specialios deliktins civilins atsakomybs normos. Pagal ias CK normas u al, padaryt vartotojui dl netinkamos kokybs gamini, atsako platintojas ir gamintojas (tiekjas) (CK 6.806 str. 2 d.). Atkreiptinas dmesys tai, kad iame CK XXII skirsnyje vartojama autonomin (savarankika) netinkamos kokybs produkt svoka ji reikia nesaugius produktus (daiktus). Taigi produktas yra netinkamos kokybs, jeigu jis neatitinka saugos reikalavim, kuri protingai gali tiktis vartotojas. O nesaugs yra tokie produktai, kurie kelia grsm mogaus sveikatai, gyvybei ar turtui ir dl kuri atsiranda CK 6.299 str. numatyta ala19. Kaip jau buvo minta, pagal ias CK 6.292 6.300 straipsni normas atsako platintojas ir gamintojas (tiekjas), bet ne pardavjas. Taiau CK 6.292 str. 4 d. numato vien iimt, kuomet atsiranda pardavjo atsakomyb tokia pati, kaip ir gamintojo: kai produkto gamintojo nemanoma nustatyti; kai produkto importuotojas nenurodytas; kai pardavjas per proting termin neatskleidia vartotojui gamintojo arba produkt patiekusio asmens. Be to, kaip jau buvo pastebta, tai yra deliktin atsakomyb, bet ne sutartin. Utikrinant abiej ali - pirkjo ir pardavjo, - interes pusiausvyr, statymai ar pirkimo pardavimo sutartis gali nustatyti privalom daikt kokybs patikrinim ir jo tvark bei terminus (CK 6.337 str. 1 d.). Taip galima abiems alims ivengti vlesni neigiam padarini dl netinkamos kokybs daikto perdavimo. Mamenins prekybos taisykli 25.6 str. yra tvirtinta pardavjo pareiga
18

V. Mizaras. Pirkimo pardavimo sutartini santyki reguliavimas Civiliniame kodekse. Pardavjo pareigos perduoti daikt vykdymas ir ios pareigos nevykdymo teisiniai padariniai (3) // Justitia. 2003, Nr. 6 (48), p. 11.
19

LAT 2010 m. lapkriio 19 d. apvalga Vartotoj teisi apsauga vartojimo sutartiniuose santykiuose: teisinio reguliavimo ir teism praktikos apvalga II, Nr. AC-33-1.

13

sudaryti slygas pirkjui apirti prek, j pasimatuoti ar patikrinti, kaip ji veikia, arba pademonstruoti, kaip j naudoti, jeigu tai manoma atsivelgiant preks pobd20. Taip pat pirkjo teis daikt patikrinim yra tvirtinta CK 6.328 str., kuriame pasakyta, kad pirkjas nuo pirkimo pardavimo sutarties sudarymo ar nuo ofertos pateikimo turi teis prie mokdamas ar prie priimdamas daiktus juos patikrinti bet kurioje vietoje, bet kokiu laiku ar metodu, kurie atitinka protingumo kriterijus. Panai norma yra tvirtinta ir CK 6.353 str. 8 d. iuo teisiniu reguliavimu yra apsaugomi tiek pirkj, tiek pardavj interesai, kadangi n viena alis nenort sivelti teisminius ginus dl to, kad viena alis nebuvo suteikusi galimybs patikrinti daikt, o kita alis ia galimybe nepasinaudojo. Be to, pagal CK 6.353 str. 1 d. pardavjas privalo suteikti pirkjui teising ir visapusik informacij apie perduodam daikt kokyb, vartojimo bd ir saugum, kokybs garantijos termin bei tinkamumo naudoti termin. Nevykds ios pareigos ar j vykds netinkamai, pardavjui gali atsirasti to paties straipsnio 10 dalyje numatyti teisiniai padariniai.

2. PIRKJO TEISI GYNYBOS BDAI NUSIPIRKUS NETINKAMOS KOKYBS DAIKT

2.1. Teisiniai padariniai pardavus netinkamos kokybs daikt

Pardavjui, pardavusiam pirkjui netinkamos kokybs daikt, kyla tam tikri neigiami teisiniai padariniai. ie padariniai yra numatyti CK 6.334, 6.363 ir 6.364 straipsniuose, ivardijant, kokiomis teismis gali pasinaudoti pirkjas, kuriam yra parduotas netinkamos kokybs daiktas. CK 6.334 str. 1 d. nurodyta bendroji taisykl, kad pardavjas atsako u netinkam parduoto daikto kokyb,
20

Lietuvos Respublikos Vyriausybs 2001 m. birelio 11 d. nutarimas Nr. 697 Dl mamenins prekybos taisykli patvirtinimo // Valstybs inios. 2001, Nr. 51-1778.

14

jeigu nenurod pirkjui ir su juo neaptar daikto trkum. Kitaip tariant, pardavjas atsako u bet kokius (tiek akivaizdius, tiek paslptus) daikt trkumus, kuri neaptar su pirkju. Pirkjas, atsivelgdamas CK 6.334 str. nurodytas slygas, turi laisv rinktis, kok reikalavim reikti pardavjui. Visi CK 6.334 str. 1 d. numatyti teisi gynybos bdai yra alternatyvs, taiau kokiais i j galima pasinaudoti, priklauso nuo tam tikr slyg. Tam tikr pirkimo pardavimo ri atveju CK numato netinkamos kokybs daikto perdavimo teisini padarini atsiradimo ypatumus. Pavyzdiui, vartojimo pirkimo pardavimo sutarties atveju pirkjo teiss nusipirkus netinkamos kokybs daiktus numatytos CK 6.363 6.364 straipsniuose, nekilnojamojo daikto pirkimo pardavimo atveju pirkjo teisi gynimo bd ypatumas nurodytas CK 6.399 str, didmeninio pirkimo pardavimo CK 6.378 str., energijos pirkimo pardavimo CK 6.386 str. CK 6.334 str. 1 d. pateikiami keli bendrieji pirkjo teiss gauti tinkamos kokybs daikt gynybos bdai:
1) teis reikalauti, kad daiktas, sutartyje apibdintas pagal r, bt pakeistas tinkamos kokybs

daiktu, iskyrus atvejus, kai trkumai yra nedideli arba jie atsirado dl pirkjo kalts; 2) teis reikalauti, kad bt atitinkamai sumainta pirkimo kaina; 3) teis reikalauti, kad pardavjas neatlygintinai per proting termin paalint daikto trkumus arba atlygint pirkjo ilaidas jiems paalinti, jeigu juos manoma paalinti; 4) grinti sumokt kain ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybs daikto pardavimas yra esminis sutarties paeidimas. Atkreiptinas dmesys, kad, be CK 6.334 str. 1 d. nurodyt teisi gynimo bd, pirkjas turi teis reikalauti i pardavjo ir atlyginti nuostolius, atsiradusius dl netinkamos kokybs daikt perdavimo. Pagal V. Mizar, nuostoli atlyginimas gali konkuruoti su kitais teisi gynimo bdais. Jis pateikia tok pavyzd pardavjas, kuris reikalauja paalinti daikto trkumus, gals reikalauti atlyginti nuostolius, jeigu paalinant daikto trkumus nebus kompensuoti visi pirkjo dl netinkamos kokybs daikto perdavimo patirti neigiami padariniai21.

21

V. Mizaras. Pirkimo pardavimo sutartini santyki reguliavimas Civiliniame kodekse. Pardavjo pareigos perduoti daikt vykdymas ir ios pareigos nevykdymo teisiniai padariniai (3) // Justitia. 2003, Nr. 6 (48), p. 18.

15

Kalbant apie vartojimo pirkimo pardavimo sutartis, taip pat reikia paminti CK 6.363 str. 5 d. tvirtint nuostat, kuri sako, kad pirkjas visais atvejais turi teis nuostoli, atsiradusi dl netinkamos kokybs preks pardavimo, atlyginim. Vienoje byloje LAT iaikino, kad be CK 6.363 str. 4 ir 8 dalyse numatyt vartotoj teisi gynimo bd, visais atvejais vartotojas turi teis nuostoli, atsiradusi dl netinkamos kokybs preks perdavimo, atlyginim (CK 6.363 str. 5 d.). Vartotojo teis neturtins alos (nuostoli) atlyginim tvirtinta Vartotoj teisi apsaugos statymo (2007 m. sausio 12 d. statymo Nr. X-1014 redakcija) 3 straipsnio 1 dalie 5 punkte22. Taigi pirkjui suteikiamas pakankamai platus jo paeist teisi gynimo bd spektras. Taiau, kaip toliau paaiks, pirkjas nra absoliuiai laisvas pasirinkdamas vien ar kit teisi gynimo bd, nes j taikymas priklauso nuo tam tikr slyg.

2.2. Reikalavimas, kad daiktas, sutartyje apibdintas pagal r, bt pakeistas tinkamos kokybs daiktu

Pirkjas, nusipirks netinkamos kokybs daikt, gali pasinaudoti CK 6.334 str. 1 d. 1 p., CK 6.363 str. 4 d. 1 p. numatyta galimybe. Tokia galimyb pirkjui yra suteikiama ne tik remiantis CK, bet ir kitais teiss aktais - Mamenins prekybos taisyklmis, Daikt grinimo ir keitimo taisyklmis. Mamenins prekybos taisykli 25.8 str. nustatyta, kad pardavjas, paeids pareig parduoti tinkamos kokybs daikt, pirkjo pasirinkimu privalo: pakeisti j tinkamos kokybs daiktu; atitinkamai sumainti daikto kain; per proting termin neatlygintinai paalinti daikto trkumus; atlyginti daikto trkum alinimo ilaidas; grinti sumokt kain ir nutraukti sutart23. Beveik analogika norma yra tvirtinta Daikt grinimo ir keitimo taisykli 4 ir 19 straipsniuose24. Reikalavimas daikt, sutartyje apibdint pagal r, pakeisti tinkamos kokybs daiktu reikia reikalavim vykdyti prievol natra (t.y. nepinigin prievol), nes teis reikalauti vykdyti prievol natra gali bti gyvendinama ne tik tada, kai sutartis apskritai nevykdyta, bet ir tada, kai ji

22 23

LAT 2009 m. birelio 1 d. nutartis c. b. N. . v. UAB Makvea, Nr. 3K-3-256/2009. Lietuvos Respublikos Vyriausybs 2001 m. birelio 11 d. nutarimas Nr. 697 Dl mamenins prekybos taisykli patvirtinimo // Valstybs inios. 2001, Nr. 51-1778. 24 Lietuvos Respublikos kio ministro 2001 m. birelio 29 d. sakymas Nr. 217 Dl daikt grinimo ir keitimo taisykli patvirtinimo // Valstybs inios. 2001, Nr. 58-2105.

16

vykdyta netinkamai (CK 6.214 str.)25. Pavyzdiui, reikalavimas itaisyti statinio trkumus taip pat reikia reikalavim vykdyti prievol natra. Netinkamas sutarties vykdymas taip pat gali bti alinamas ne tik itaisant vykdymo trkumus, bet ir pakeiiant pat vykdym, pvz., nekokybikas prekes pakeiiant kokybikomis. Vien i paeistos teiss gynybos bd - reikalavim vykdyti prievol natra reglamentuoja CK 1.138 str. 4 p. Tokia taisykl grindiama sutarties privalomumu ir vykdytinumu. Taiau teis reikalauti vykdyti prievol natra nra neribota - iai teisei taikomi CK 6.213 str. 2 d. nustatyti ribojimai. i norma yra bendroji CK 6.334 str. 1 d. 1 p. ir 6.363 str. 6 d. norm atvilgiu, todl CK 6.213 str. 2 d. norma taikoma tik tiek, kiek specialiosios CK normos nenustato kitoki taisykli. Taigi, reikalavim pakeisti daikt pirkjas gali pareikti, jeigu yra tokios slygos:
daiktas, esantis pirkimo - pardavimo sutarties dalykas, turi bti apibdintas pagal ries

poymius (CK 4.4 str. 2 d.). Jeigu daiktas apibdintas pagal individualius poymius, pirkjas negali reikalauti, kad jis bt pakeistas kitu. iuo atveju jis gali pasinaudoti kitais jo teisi gynybos bdais;
reikalavimo daikt, apibdint pagal ries poymius, pakeisti tinkamos kokybs daiktu

pirkjas negali pareikti, jeigu daikto trkumai yra nedideli (neesminiai). Ar daikto trkumai yra nedideli (neesminiai), yra fakto klausimas, todl tai turi bti nustatoma atsivelgiant konkreios situacijos aplinkybes. Nustatant, daikto trkumai yra nedideli ar dideli, turt bti vertinamos, pvz., tokios aplinkybs: ar daikto trkumai gali bti paalinti be neproporcing ilaid ar laiko snaud (pvz., ar pardavjo ilaidos, susijusios su tinkamos kokybs daikt pristatymu ir susigrint daikt realizavimu, bus neproporcingai didesns nei pirkjo nuostoliai, susij su nekokybik daikt perdavimu), ar trkumai gali i naujo pasireikti, ar trkumai pasireikia tik vien kart ar pakartotinai, ar trkumus manoma apskritai paalinti ar ne, ir kita26. Jeigu daikto trkumai nedideli (neesminiai), pirkjas gali reikti kitus reikalavimus, numatytus CK 6.334 str. 1 d. 2-3 punktuose, taip pat reikalavim atlyginti nuostolius. Paymtina, kad esant vartojimo pirkimo - pardavimo sutariai, reikalavimas, kad daikto trkumai bt dideli (esminiai), netaikomas (CK 6.363 str. 4 d. 1 p.). Taiau, kaip sako CK 6.363 str. 6 d., pakeisti
25

V. Mizaras. Pirkimo pardavimo sutartini santyki reguliavimas Civiliniame kodekse. Pardavjo pareigos perduoti daikt vykdymas ir ios pareigos nevykdymo teisiniai padariniai (3) // Justitia. 2003, Nr. 6 (48), p. 15. 26 Ten pat.

17

technikai sudting ir brangi prek pirkjas turi teis reikalauti, jeigu tos preks kokybs nustatyti reikalavimai i esms paeisti. Taip i norma patvirtina statym leidjo vali vartojimo pirkimo pardavimo santykiuose laikytis proporcingumo principo. Kas yra technikai sudtinga ir brangi prek ir ar daikto trkumai esminiai, yra vertinamojo pobdio klausimas. Vienoje byloje LAT konstatavo, kad, sprendiant dl pirkjo teiss reikalauti pakeisti technikai sudting ir brangi prek, esmin reikm turi daikto kokybs trkum dydis, bet kuriuo atveju nedideli daikto trkumai pagal statym nra pagrindas tenkinti tok pirkjo reikalavim27. Vadinasi, pirkjas, kuriam buvo parduota technikai sudtinga ir brangi prek, vietoj reikalavimo pakeisti toki prek turi teis reikti kitus reikalavimus. Pirkjas, nordamas atkurti savo paeistas teises, turi pardavjui pateikti ratik praym, kuriame turi nurodyti preks trkumus ir pirkjo pasirinkt vien i reikalavim. Prie praymo pridedami kasos aparato kvitas, arba kitas preks pirkim pardavim i io pardavjo patvirtinantis dokumentas ir garantinis dokumentas (jeigu parduotai prekei nustatytas kokybs garantijos terminas). Jeigu pirkjas nepateikia kasos aparato kvito arba kito dokumento, prek keiiama arba vykdomi kiti pirkjo reikalavimai tik pardavjui sutikus28. Kilus ginui dl pirkimo pardavimo sutarties, pardavimo fakt turi rodyti pirkjas (vartotojas) (CPK 178 str.). Vienoje savo byloje LAT pagal iekovs N. . iekin atsakovui UAB Makvea dl pirkimo pardavimo sutarties nutraukimo ir alos atlyginimo nagrinjo ir rodym leistinumo klausim, pardavjui ginijant netinkamos kokybs iferio pardavimo pirkjui fakt. ioje byloje iferio pirkimo pardavimo faktas buvo pripaintas rodytu, nors pirkja neisaugojo kasos kvito. Kasatorius teig, kad vartojimo pirkimo pardavimo sutarties faktas gali bti rodytas tik PVM sskaita faktra, arba kvitu ir savo teigin grind Pridetins verts mokesio statymu bei Daikt grinimo ir keitimo taisyklmis. Teisj kolegija atmet iuos kasacinio skundo argumentus ir nurod, kad mintuose teiss aktuose nra teiss norm, kurios nustatyt specialias vartojimo pirkimo pardavimo fakto rodinjimo priemones teisme. Teismas iaikino, kad, rodinjant vartojimo pirkimo pardavimo sutarties sudarymo fakt tais atvejais, kai procesini ar kit statym norm, nustatani specialias tam tikros faktins aplinkybs rodinjimo priemones, nra, ta aplinkyb gali bti nustatoma bet kuriais rodymais, kuriais remdamasis teismas suformuoja savo sitikinim. statymo nenustatyta, kad vartojimo pirkimo pardavimo sutarties faktas teisme gali bti rodinjamas tik tam tikromis rodinjimo priemonmis,

27 28

LAT 2006 m. kovo 29 d. nutartis c. b. A. D. . v UAB Vytaras, Nr. 3K-3-239/2006. Lietuvos Respublikos kio ministro 2001 m. birelio 29 d. sakymas Nr. 217 Dl daikt grinimo ir keitimo taisykli patvirtinimo // Valstybs inios. 2001, Nr. 58-2105.

18

todl i aplinkyb byloje gali bti rodinjama visomis leistinomis rodinjimo priemonmis pagal bendrsias rodinjimo ir rodym vertinimo taisykles29. Kalbant apie pirkjo teis reikalauti, kad daiktas bt pakeistas tinkamos kokybs daiktu, reikt atskirai aptarti nekilnojamojo daikto pirkimo - pardavimo sutart. CK 6.399 str. yra nurodyta, kad jeigu pardavjas perduoda pirkjui netinkamos kokybs nekilnojamj daikt, taikomos CK 6.334 str. taisykls, iskyrus minto straipsnio 1 d. 1 punkto nuostat. Vadinasi, pirkjas negali reikalauti i pardavjo netinkamos kokybs nekilnojamj daikt pakeisti tinkamu. Tokia speciali nuostata nulemta nekilnojamojo daikto specifikos tai nepakeiiamasis daiktas (CK 4.3 str. 2 d.). Visomis kitomis teismis, atsirandaniomis, kai pardavjas perduoda netinkamos kokybs daikt, nekilnojamojo daikto pirkjas turi teis naudotis pasirinktinai, atsivelgdamas daikto trkum pobd30. Kalbant apie vartojimo pirkimo pardavimo sutartis, reikia paminti pora ypatum, susijusi su pirkjo teise reikalauti pakeisti netinkamos kokybs daikt tinkamu. CK 6.364 str. 1 d. yra nurodyta, kad pardavjui pakeitus netinkamos kokybs daikt tinkamu, jis neturi teiss reikalauti i pirkjo atlyginti vartojimo pirkimo pardavimo sutartyje numatytos kainos ir daikto kainos, galiojusios jo pakeitimo ar teismo arba kitokios institucijos sprendimo, pareigojanio pakeisti daikt, primimo momentu, skirtum. ios nuostatos nerasime CK to paties skyriaus antrame skirsnyje, reglamentuojaniame bendrsias pardavjo pareigas ir teises. Tai dar kart paliudija, kad esant vartojimo pirkimo pardavimo sutariai pirkjo teiss ir interesai yra utikrinami labiau negu esant komercinei pirkimo pardavimo sutariai. Kita vertus, CK 6.364 str. 2 d. yra nurodyta, kad kai netinkamos kokybs daiktas keiiamas kitu analogiku, bet kuris jau skiriasi pagal matmenis, model, r ar kitus poymius, pirkjas turi atlyginti sutartyje numatytos kainos ir naujo daikto kainos, galiojusios keitimo momentu, skirtum. Taigi, statym leidjas, labiau utikrindamas pirkj vartotoj interesus, atsivelg ir proporcingumo bei teisingumo principus.

2.3. Reikalavimas, kad bt atitinkamai sumainta pirkimo kaina

i pirkjo teis yra numatyta CK 6.334 str. 1 d. 2 p., 6.363 str. 4 d. 2 p. Reikalavim sumainti parduodam daikt kain pirkjas gali pareikti, jeigu jis gali naudoti daiktus pagal paskirti
29 30

LAT 2009 m. birelio 1 d. nutartis c. b. UAB Makvea v N. ., Nr. 3K-3-256/2009. S. Bliuvait. Nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo sutarties sudarymo ir vykdymo ypatumai (4).//Justitia.

19

(prast ar speciali) nepaalinus jo trkum, taiau jeigu nustatant kain nebuvo vertinti daikt trkumai, kurie veikia kainos dyd. Tai atvejai, kai pirkjas negali reikalauti pakeisti ries poymiais apibdinto daikto, nes daikto trkumai yra nedideli (atkreiptinas dmesys tai, kad esant vartojimo pirkimo pardavimo sutariai, reikalavimas, kad daikto trkumai bt esminiai (dideli), netaikomas), taiau daiktas, nepaisant neesmini trkum, gali bti naudojamas prastam ar specialiam tikslui, todl pirkjas gali reikalauti sumainti preks kain (jei kaina dar nesumokta) arba reikalauti grinti dal umokesio. Pirkjo teis reikalauti, kad bt sumainta pirkimo kaina taip pat yra numatyta ir jau mintose Mamenins prekybos taisyklse bei Daikt grinimo ir keitimo taisyklse. Taip pat pamintinas Vienos konvencijos dl tarptautinio preki pirkimo pardavimo sutari 50 str., kuris sako, kad pirkjas gali sumainti kain tokiu pat santykiu, kokiu vert, kuri pristatymo metu turjo faktikai pristatytos preks, atitinka vert, kuri tuo paiu momentu turt preks, atitinkanios sutart. I to seka ivada, kad preki kainos turi bti vertinamos btent daikt perdavimo momentu, nes vertinant kainas kitu momentu pirkjas galt arba nepagrstai praturtti, arba jam bt ne visikai kompensuota u daikto trkumus, o skaiiuojant kainas daikt perdavimo momentu ivengiama rinkos pokyi, infliacijos ir kitoki veiksni poveikio, kuris gali paveikti netinkamos kokybs daikt vert. Vienoje savo nutartyje LAT buvo paymjs: Taigi, CK 6.334 straipsnio 1 dalies 2 punkte tvirtinto pirkjo teisi gynimo bdo esm yra ta, kad pirkjas gali naudoti daiktus pagal paskirt, taiau j kaina pardavimo metu dl neaptart trkum virijo rinkos vert; taikant teisi gynimo bd turi bti nustatyta, kokia kaina pardavimo metu buvo ,,atitinkama, t. y. adekvati preki kokybei ir tokios kokybs preki rinkos vertei.31 Reikt nepamirti, kad minta konvencija netaikoma vartojimo pirkimo pardavimo sutartims. Reikalavimo sumainti kain gyvendinimo ypatumai esant vartojimo pirkimo pardavimo sutariai nurodyti CK 6.364 str. 3 d. Taigi, iuo atveju bus atsivelgiama daikto kain pirkjo reikalavimo pareikimo momentu, o ne daikto perdavimo momentu. rodyti daikt verts dydius turi pirkjas, nes jis reikalauja sumainti kain. Kainos sumainimas neatima i pirkjo teiss pareikalauti ir atlyginti nuostolius, atsiradusius dl netinkamos kokybs daikt perdavimo, tiek, kiek j nekompensavo kainos sumainimas32.

31 32

LAT 2009 m. liepos 3 d. nutartis c. b. UAB Ruukki Lietuva v. UAB Laugina, Nr. 3K-3-182/2009. V. Mizaras. Pirkimo pardavimo sutartini santyki reguliavimas Civiliniame kodekse. Pardavjo pareigos perduoti daikt vykdymas ir ios pareigos nevykdymo teisiniai padariniai (3) // Justitia. 2003, Nr. 6 (48), p. 16.

20

Paymtina dar viena LAT pozicija dl pirkimo kainos sumainimo, kaip vieno i pirkjo teisi gynymo bdo: Kainos mainimas yra specialus pirkjo teisi gynimo bdas pagal CK 334 straipsnio 1 dalies 2 punkt. Nors io teisi gynimo bdo teisin prigimtis sietina su reikalavimu skaityti nuostolius pareikalavim sumokti kain, jis statyme tvirtintas kaip savarankikas teisi gynimo bdas ir skiriasi nuo nuostoli atlyginimo ir skaitymo institut (nors ir ivestinis i j). Kai pirkjas pareikia reikalavim dl nuostoli skaitymo, tai turi bti rodyti faktiniai, t.y. patirti nuostoliai. Kai pirkjas reikia reikalavim dl kainos sumainimo (lot. actio quanti minoris), jis rodinja abstrakt santyk tarp preki veri, nesiaikindamas faktini nuostoli. Tai reikia, kad pirkjas rodinja, jog faktikai pristatytos netinkamos kokybs preks vert yra maesn u kokybikos preks vert. is skirtumas sudaro galim kainos mainimo dyd pagal pareikt reikalavim. is gynimo bdas negali bti taikomas, kai faktikai pristatytos preks rinkos vert yra tokia pati ar net didesn u vert, kuri turi sutartimi perduotina tinkamos kokybs prek, pavyzdiui, jei pateikiamas netinkamos kokybs, nefunkcionalus, bet i brangesni dali surinktas daiktas ir jo rinkos vert yra tokia pat (ar didesn) kaip ir pristatytino daikto vert, kaina negali bti mainama, nes nesusidarys aritmetinio veri skirtumo, kuris, minta, yra btina slyga taikant CK 6.334 straipsnio 1 dalies 2 punkt33.

2.4. Reikalavimas, kad pardavjas neatlygintinai per proting termin paalint daikto trkumus arba atlygint pirkjo ilaidas jiems itaisyti

Tokia pirkjo teis yra numatyta CK 6.334 str. 1 d. 3 p., 6.363 str. 4 d. 3-4 p., taip pat Mamenins prekybos taisyklse ir Daikt grinimo ir keitimo taisyklse. CK 6.334 str. 1 d. 3 p. numatyt reikalavim neatlygintinai paalinti daikto trkumus arba atlyginti pirkjo ilaidas trkumams paalinti pirkjas gali pareikti, jeigu daikto trkumus manoma paalinti (pvz., suremontuojant daikt, pakeiiant detales, sudedamsias dalis ir pan.). Galimyb reikalauti paalinti daikto trkumus, kuri nemanoma paalinti, prietaraut proporcingumo principui ginant pirkjo teises. Kaip rao Lietuvos teisininkas V. Mizaras, Slyg jeigu daikto trkumus manoma paalinti btina aikinti plaiau, t.y. kaip apimani ir tuos atvejus, kai paalinti

33

LAT 2010 m. gruodio 13 d. nutartis c. b. UAB Ruukki Lietuva v. UAB Laugina, Nr. 3K-3-512/2010.

21

daikto trkumus atsivelgiant visas aplinktbes yra neprotinga34. Panai nuostata yra tvirtinta ir Vienos konvencijos dl tarptautinio preki pirkimo pardavimo sutari 46 str. 3 d. iuo atveju svarbu vadovautis proporcingumo principu jei pardavjui dl to atsirast neprotingai dideli ilaid (pvz., trkum paalinimas kainuot daugiau nei pats daiktas arba daugiau nei jo pakeitimas tinkamos kokybs daiktu), tokiu atveju jis neprivalt alinti trkum, o pirkjas galt pasinaudoti kitais teisi gynybos bdais. Kad daikto trkum nemanoma paalinti arba neprotinga itai daryti, privalo rodyti pardavjas. is pirkjo teisi gynybos bdas gali bti taikomas tiek kalbant apie individualiais poymiais, tiek apie ries poymiais apibdinamus daiktus. Skirtingai nei tuo atveju, kai reikalaujama netinkamos kokybs ries poymiais apibdinam daikt pakeisti tinkamos kokybs daiktu, iuo atveju daikto trkumai gali bti ir nedideli, pardavjas gals pasirinkti , kokiu bdu paalinti trkumus, t.y. ar pakeisti ries poymiais apibdinam daikt kitu daiktu ar j sutaisyti. Trkumai alinami pardavjo sskaita. Pirkjas ir pats gali paalinti daikto trkumus (tai apima ir atvejus, kada pirkjas pasinaudoja treij asmen pagalba), bet iuo atveju pirkjas negali reikalauti neproporcingai didelio trkum alinimo ilaid atlyginimo, jei pardavjas galt paalinti trkumus pigiau. Pirkjas, vykds reikalavim paalinti daikto trkumus, nepraranda galimybs reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dl netinkamos kokybs daikto perdavimo ir trkum paalinimo. Jei daikto trkumai paalinti praleidus daikto perdavimo termin, pirkjas turi teis reikalauti atlyginti ir dl termino perduoti daikt praleidimo atsiradusius nuostolius35. Kalbant apie pirkjo teis reikalauti paalinti daikto trkumus, galima paminti vien nutart, kurioje kasacinis teismas pripaino asmeniui, dar nesaniam daikto savininku, teis reikalauti i pardavjo paalinti daikto trkumus: Sutarties 3 punkte alys susitar, kad, u traktori pilnai atsiskaiius, traktorius taps atsakovo nuosavybe. Atsakovas u traktori numatytais terminais neatsiskait. iuo atveju laikytina, kad traktoriaus pirkimo-pardavimo sutartis yra tstin. Pirmosios instancijos teismas sprendime nustat, kad iekovas pardav atsakovui netinkamos kokybs daikt traktori, nes, sudarant i sutart, iekovas rodinjo, jog traktorius yra po kapitalinio remonto ir jam bus taikomas vieneri met garantinis terminas. Taiau eksploatuojant traktori, pastarasis du kartus esminiai sugedo, o specialistai nustat, kad atsakovui yra perduotas senas ir nekokybikas traktorius.
34

V. Mizaras. Pirkimo pardavimo sutartini santyki reguliavimas Civiliniame kodekse. Pardavjo pareigos perduoti daikt vykdymas ir ios pareigos nevykdymo teisiniai padariniai (3) // Justitia. 2003, Nr. 6 (48), p. 16. 35 Ten pat.

22

Paaikjus traktoriaus gedimams, pirkjas nuo pirkimo-pardavimo sutarties neatsisak, pardavj laiku informavo apie traktoriaus gedimus. Taiau iekovas neatsak atsakovo pretenzijas dl traktoriaus gedim, nedalyvavo traktoriaus gedim alinimo procese. Esant tokioms faktinms bylos aplinkybms, pirkjas, ir nebdamas traktoriaus savininku, turi teis reikalauti nupirkto traktoriaus trkumus paalinti pardavjo sskaita (CK 6.327 str. 1 d., 6.333 str.). Apeliacins instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo sprendimo dal dl 4572 Lt traktoriaus remonto ilaid priteisimo pirkjui i pardavjo tuo pagrindu, kad pirkjas, nebdamas traktoriaus savininku, neturi teiss reikalauti nupirkto traktoriaus trkumus paalinti pardavjo sskaita, netinkamai aikino materialins teiss norm (CK 6.327 str. 3 d.) ir dl to ioje dalyje prim neteist nutart, kuri yra naikintina, o ioje dalyje paliktinas galioti pirmosios instancijos teismo sprendimas36. Kitoje byloje tarp ali kilo ginas dl to, kad iekov jau buvo pasinaudojusi viena i savo teisi gynymo priemone reikalauti paalinti daikto trkumus: Pagal CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nustatyt reglamentavim pirkjas, nusipirks netinkamos kokybs daikt, turi teis pasirinkti statymo slygas ir jo interesus atitinkant paeistos teiss gynimo bd; alternatyvi pirkjo teisi gynimo priemoni statyme nustatymas reikia, kad pirkjo reikalavimu tinkamai paalinus jo teisi paeidim vienu i CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nustatyt bd, pirkjas neturi teisinio pagrindo, remdamasis tomis paiomis faktinmis aplinkybmis dl parduoto daikto kokybs trkum, reikalauti, jog pardavjas atsakyt ir kuriuo nors kitu bdu, nes prievoliniai santykiai, atsirad dl tam tikro kokybs trkumo ar trkum, jau yra pasibaig (CK 6.123 straipsnis). Nustats, kad iekovs reikalavimu atsakovas neatlygintinai paalino automobilio gedimo prieastis, teismas teisingai motyvavo, kad, iekovei pasinaudojus CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta teise, negali bti tenkinamas jau paalintais automobilio trkumais grindiamas iekinio reikalavimas taikyti CK 6.334 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyt pirkjo teisi gynimo bd37.

2.5. Reikalavimas grinti sumokt kain ir nutraukti sutart

is pirkjo teisi gynybos bdas yra numatytas CK 6.334 str. 1 d. 4 p., 6.363 str. 8 d., taip pat Mamenins prekybos taisyklse bei Daikt grinimo ir keitimo taisyklse.
36 37

LAT 2003 m. spalio 6 d. nutartis c. b. R. G. R. I Samanta v. J. L. I, Nr. 3K-3-916/2003. LAT 2006 m. kovo 29 d. nutartis c. b. A. D. . v. UAB Vytaras, Nr. 3K-3-239/2006.

23

CK 6.334 str. 1 d. 4 p. numatyta pirkjo teis nutraukti sutart, kai netinkamos kokybs daikto perdavimas yra esminis sutarties paeidimas (CK 6.217 str. 1 d.). Vienaalikai sutart galima nutraukti tik statyme arba ali susitarime numatytais atvejais38. Esant esminiam sutarties paeidimui, pirkjas gali nutraukti sutart vienaalikai, nesikreipdamas teism (CK 6.217 str. 2 d., 6.218 str. 1 d.). Ar netinkamos kokybs daikto perdavimas yra esminis sutarties paeidimas, nustatoma remiantis CK 6.217 str. 2 d. nurodytais kriterijais. Taigi galimyb nutaraukti sutart pirkjui suteikiama kaip paskutin (kratutin) teisi gynimo priemon (ultima ratio), kai kit teisi gynimo bd, numatyt CK 6.334 str. 1 d. 1-3 p. nepakanka paeistoms pirkjo teisms apginti. Vienoje civilinje byloje LAT pasisak iuo klausimu: CK 6.334 str. 1 d. 4 p. nustatyta, kad jeigu parduotas daiktas neatitinka kokybs reikalavim ir pardavjas su pirkju neaptar jo trkum, tai nusipirks netinkamos kokybs daikt pirkjas turi teis pareikalauti grinti sumokt kain ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybs daikto pardavimas yra esminis sutarties paeidimas. Pagal i statymo nuostat joje nurodytu bdu pirkjas savo teises gali ginti (nutraukti sutart) tada, kai daikto trkumai yra tokie reikmingi (esminiai), kad nupirktas daiktas negali bti naudojamas pagal paskirt. Paymtina, kad gin nagrinjantis teismas, vertindamas io pirkjo teisi gynimo bdo pasirinkimo pagrstum, turi atsivelgti konkreias teisikai reikmingas aplinkybes ir siekti, jog vartotojo teisi gynimo bdas bt proporcingas prievoli paeidimo mastui ir nesukelt paeidimui neadekvai teisini pasekmi39. Kitoje byloje teismo buvo iaikinta: Sutarties nutraukimas pagal tarptautins sutari teiss favor contractus (sutarties naudai) princip ir j atspindint nacionalin teisin reguliavim yra iimtinis teisi gynimo bdas, todl jo taikymui turi bti konstatuotas pakankamas statyminis ir faktinis pagrindas40. Vadinasi, sutarties nutraukimo prieastis turi reikti, kad daikto trkumai yra tokie reikmingi, jog jie pagrindia sutarties nutraukim. Kitaip tariant, daikto trkumai yra tokie, kad nei jie gali bti paalinti, nei netinkamos kokybs daiktas gali bti pakeistas tinkamos kokybs daiktu, arba pardavjas atsisako paalinti daikto trkumus ar atlyginti toki trkum alinimo ilaidas. Be to, sutart privalanti vykdyti alis gali ruotis vykdyti sutart, turti tam tikr ilaid, todl leidimas kitai aliai nevaromai nutraukti sutart net ir esant menkiausiam jos paeidimui paeist teistus sutart privalanios vykdyti alies interesus41.

38

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso komentaras. etoji knyga. Prievoli teis. I dalis. Pirmasis leidimas. Vilnius: Justitia, 2003, p. 291. 39 LAT 2009 m. balandio 2 d. nutartis c. b. UAB SDG v. UAB Artrema, Nr. 3K-3-149/2009. 40 LAT 2009 m. birelio 26 d. nutartis c. b. N. S. v. I. R., Nr. 3K-3-287/2009. 41 Lietuvos Respublikos civilinio kodekso komentaras. etoji knyga. Prievoli teis. I dalis. Pirmasis leidimas. Vilnius: Justitia, 2003, p. 292.

24

Jeigu daikto trkumai yra esminiai, taiau juos galima paalinti arba pakeisti trkum turinius daiktus kitais, kokybikais daiktais, pirkjas neturi teiss nutraukti sutart tol, kol gali protingai tiktis, kad pardavjas per proting termin atsivelgdamas aplinkybes paalins daikto trkumus ar netinkamos kokybs daikt pakeis tinkamos kokybs daiktu. Taiau tokia taisykl netaikoma, t.y. pirkjas dl esmini daikto trkum gali i karto nutraukti sutart, jeigu: 1) grietas daikt perdavimo termino laikymasis turi sutariai esmin reikm (t. y. kai daikt paalinant j trkumus ar pakeiiant juos tinkamos kokybs daiktais perdavimo terminas bt praleistas ir tai bt esminis sutarties paeidimas); 2) pirkjui nepriimtina protingai tiktis daikt trkum paalinimo ar daikt pakeitimo atsivelgiant pardavjo elges vykdant sutart arba daikt trkum pobd (pvz., vykdydamas sutart pardavjas elgsi apgaulingai, arba galima pagrstai manyti, kad atsivelgiant daikto trkumus pardavjas nepajgus j paalinti ar pakeisti perduot daikt tinkamos kokybs daiktais); 3) daikto trkum paalinimas ar daikt pakeitimas nesukels pirkjui neproting nepatogum (pvz., kai daikto trkumai gali bti paalinami pirkjo gamykloje, o tai gali trukdyti jo mons veiklai ir pan.). Kad daikto trkum paalinimas sukels neproting nepatogum, turi rodyti pirkjas;
4) pardavjas atsisako paalinti daikto trkumus (juos paalindamas arba pakeisdamas daikt)42.

Reikia atkreipti dmes tai, kad vartojimo pirkimo pardavimo sutarties atveju pirkjas vietoj kit teisi gynybos bd savo pasirinkimu bet kokiu atveju gali reikalauti vienaalikai nutraukti sutart ir pareikalauti grinti sumokt kain (CK 6.363 str. 8 d.). Tai yra esmin paeist vartotojo teisi gynimo ypatyb, nes pagal bendrj pirkimo pardavimo sutartims norm, tvirtint CK 6.334 str. 1 d. 4 p., netinkamos kokybs daikt nusipirks pirkjas gali atsisakyti sutarties tik tuo atveju, kai netinkamos kokybs daikto pardavimas yra esminis sutarties paeidimas. Tuo tarpu pagal CK 6.363 str. 8 d. vartotojo teis nutraukti pirkimo pardavimo sutart statyme nesiejama su esminiu sutarties paeidimu, statyme expressis verbis netvirtinta joki ios teiss gyvendinimo slyg. Taiau negalima padaryti ivados, kad pirkjas-vartotojas absoliuiai visais atvejais gali pasinaudoti iuo gynimo bdu. iame kontekste svarbu paymti LAT pozicij iuo klausimu: ...pirkjo teis
42

V. Mizaras. Pirkimo pardavimo sutartini santyki reguliavimas Civiliniame kodekse. Pardavjo pareigos perduoti daikt vykdymas ir ios pareigos nevykdymo teisiniai padariniai (3) // Justitia. 2003, Nr. 6 (48), p. 17.

25

rinktis vien ar kit teisi gynimo bd vis dlto negali bti suabsoliutinta, nes ir vartojimo sutartiniuose santykiuose galioja bendrieji civilini santyki reglamentavimo principai, inter alia, taikom priemoni proporcingumo, civilini santyki dalyvi interes pusiausvyros, civilins apyvartos stabilumo, kt. Proporcingumo ir interes derinimo principo taikymas ginant vartotojo teises reikia, kad specialiais gynimo bdais turi bti siekiama utikrinti (atkurti) teist pirkjo ir pardavjo interes pusiausvyr, o ne j nepagrstai ikreipti vartotojo naudai ir sudaryti slygas piktnaudiauti teise. Nesuderinamomis su proporcingumo principu laikytinos situacijos, kai pardavjo interes suvarymas yra neadekvatus vartotojo interes paeidimui. Sutartini teisini santyki stabilumas neatskiriamas nuo j subjekt teisinio saugumo, teisins padties apibrtumo, todl sutarties nutraukimas turi bti taikomas ne beatodairikai, o konstatavus pakankam statymin ir faktin pagrind43. Taip pat dl vartotojo teisi gynimo bd specifikos sutartiniuose santykiuose LAT pasisak nagrindamas byl pagal iekovs V. J. Iekin atsakovui UAB Lambatas dl sutarties nutraukimo ir sumokt pinig grinimo. ioje byloje kasacinis teismas iaikino, kad vartojimo sutarties instituto specifika, be kita ko, reikiasi platesniu vartotojo teisi gynimo bd nustatymu, atitinkamais atvejais suteikimu vartotojui teiss nutraukti vartojimo sutart specialiose vartojimo teisinius santykius reguliuojaniuose teiss normose, kurios su CK 6.217 str. 1 dalimi koreliuoja kaip specialiosios su bendrja, nustatytais pagrindais. Aikinimas, kad CK 6.363 str. 8 d. tvirtinto vartotojo teisi gynimo bdo taikymas yra galimas tik CK 6.217 str. 2 d. nurodytais pagrindais, neatitikt teisinio reguliavimo bei vartojimo sutarties instituto tiksl44. Vadovaujantis CK 6.221 str. 1 d., sutarties nutraukimo atveju abi alys atleidiamos nuo sutarties vykdymo. O vadovaujantis CK 6.222 str. 1 d., kai sutartis yra nutraukta, alis gali reikalauti grinti jai visk, k yra perdavusi kitai aliai vykdydama sutart, jeigu ji tuo pat metu grina kitai aliai visa tai, k buvo i pastarosios gavusi, t. y. taikoma restitucija. Taigi pirkjas turi teis reikalauti grinti sumokt kain, o pardavjas privalo j grinti. Pirkjas privalo grinti pardavjui jam perduotus daiktus. Apibendrinus, galima pasakyti, kad vartojimo pirkimo pardavimo sutartini santyki atveju taikomi CK 6.363 str. 4-8 dalyse tvirtinti, palankesni pirkjui nei pagal CK 6.334 str., paeist teisi gynybos bdai. Gin nagrinjantis teismas, vertindamas vartotojo pasirinkt teisi gynimo
43

LAT 2010 m. lapkriio 19 d. apvalga Vartotoj teisi apsauga vartojimo sutartiniuose santykiuose: teisinio reguliavimo ir teism praktikos apvalga II, Nr. AC-33-1. 44 LAT 2008 m. gruodio 23 d. nutartis c. b. V. J. v. UAB Lambatas, Nr. 3K-7-581/2008.

26

bdo taikymo galimyb, turi atsivelgti konkreias teisikai reikmingas aplinkybes ir siekti civilini teisini santyki reguliavimui bdingo proporcingumo principo gyvendinimo, kad vartotojo teisi gynimo bdas bt proporcingas prievoli paeidimo mastui ir nesukelt paeidimui neadekvai teisini padarini.

3. NETEISMINIS VARTOTOJ TEISI GYNIMO BDAS NUSIPIRKUS NETINKAMOS KOKYBS DAIKT

Galioja bendra taisykl, kad asmuo, manantis, kad jo teiss yra paeistos, esant tam tikroms slygoms, gali kreiptis teism. Taiau, kaip rodo praktika, gynimasis teisme ne visada bna efektyvus, danai uima labai daug laiko, reikalauja daug l. Kadangi kursiniame darbe yra paliesta vartotoj ir j teisi apsaugos bd nusipirkus netinkamos daikt tema, reikt aptarti ir alternatyv vartotoj gin sprendimo bd. Pagrindinis specialusis statymas, reguliuojantis vartotoj teisi apsaug, yra Lietuvos Respublikos vartotoj teisi apsaugos statymas (toliau Vartotoj teisi apsaugos statymas). io statymo 19 str. 1 d. nustatyta, kad vartotojas, manydamas, kad pardavjas paeid jo teises ar statym saugomus interesus, turi teis kreiptis pardavj, Valstybin vartotoj teisi apsaugos tarnyb (toliau Tarnyba) ar teism. Gino sprendimo perdavimas Tarnybai vadinamas alternatyviu vartotoj gin sprendimo bdu (AGS), arba alternatyva teisminiam nagrinjimui. Valstybins vartotoj teisi apsaugos tarnybos paskirtis gyvendinti valstybs politik vartotoj teisi apsaugos srityje ir utikrinti vartotoj teisi apsaug. Alternatyvus vartotoj gin sprendimas turi kelet pranaum. AGS paprastai yra pigesnis, greitesnis ir daug efektyvesnis nei teisminis nagrinjimas. AGS yra prastinio teisminio individuali gin nagrinjimo alternatyva. AGS proces traukiamas nepriklausomas asmuo, kuris suveda gino alis ir duoda patarim, kaip isprsti gin, arba priima privalom sprendim45.

45

F. Petrauskas. Alternatyvus vartotoj gin sprendimas: kit ali patirties pritaikymas naujojoje vartotoj teisi gynimo statymo redakcijoje// Jurisprudencija. 2007, Nr. 9(99), p. 35.

27

Kadangi, kaip jau buvo minta, gynimasis teisme reikalauja nemaai privai ir valstybini itekli, Vartotoj teisi apsaugos statymo 20 str. yra numatyta privaloma iankstin (ikiteismin) gino sprendimo procedra, kuomet vartotojas pirmiausia turi kreiptis pardavj ir nurodyti savo reikalavim. Jeigu pardavjas netenkina vartotojo reikalavim, vartotojas privalo ratu kreiptis pardavj ir idstyti savo reikalavimus (pareikti pretenzij). Tik tuo atveju, jeigu pardavjas nevykdo vartotojo reikalavimo dl sigyt nesaugi ir (ar) netinkamos kokybs preki, dl preki grinimo, trkum paalinimo, kainos sumainimo, keitimo ir informacijos suteikimo, pirkjui atsiranda teis kreiptis Tarnyb, kuri privalo inagrinti vartotojo praym per 20 darbo dien (Vartotoj teisi apsaugos statymo 21 str. 1 d.). Be abejo, vartotojas visuomet isaugo teis dl savo paeist teisi kreiptis bendrosios kompetencijos teism (statymo 29 str.). Nagrinjanti gin Tarnyba pirmiausia imasi priemoni vartotojui ir pardavjui sutaikinti ir silo gin isprsti taikiai, jeigu, jos nuomone, tai yra manoma. Be visa ko, Tarnyba vartotoj praymus nagrinja nemokamai. Taigi, kitaip nei teisminio nagrinjimo atveju, pareikjui nereikia mokti yminio mokesio. Sekantis ingsnis gino nagrinjimo procese sprendimo primimas. statymo 27 str. 1 d. nustatyta, kad Tarnyba, inagrinjusi vartotojo praym, priima vien i i sprendim: 1) patenkinti vartotojo reikalavimus; 2) i dalies patenkinti vartotojo reikalavimus; 3) atmesti vartotojo praym. Kadangi i institucija nra teismin, ji negali priversti pardavj, kuris paeid pareig parduoti tinkamos kokybs daikt, vykdyti Tarybos sprendim. Daugiausia, k Tarnyba gali padaryti tai paskelbti vieai savo interneto tinklapyje apie sprendimo nevykdym. Taigi Tarnybos sprendimas yra ne imperatyvau, o rekomendacinio pobdio. Lietuvos teisininkas Feliksas Petrauskas, nagrindamas klausim, paymjo, kad toks vieo nevykdyt sprendim ir taiki susitarim nevykdymo paskelbimo pavyzdys buvo paimtas i kit ali praktikos, ypa t, kuriose taikomas rekomendacinio pobdio sprendimas. Tokia antireklama naudojama ne tik AGS procedrose. Danai kitos alys juodj sra naudoja siekdamos skelbti mones, kurios vykdo nesining veikl, taiko nesiningas slygas santykiuose su vartotojais46.

46

Ten pat, p. 39.

28

I to, kas pasakyta, galima apibendrinti, kad vartotojas gali kreiptis ne tik teism, bet ir Vartotoj teisi apsaugos tarnyba, kurioje gin nagrinjimas yra nemokamas. I kitos puss, ar vartotojas, inodamas, kad gino sprendimas baigsis tik rekomendacija, nepasirinks geriau kitos gino sprendimo procedros (pvz., teismo)?

IVADOS

29

30

SUMMARY

31

LITERATRA

1) Lietuvos Respublikos Konstitucija// Valstybs inios. - 1992, Nr. 33-1014. 2) Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas// Valstybs inios. - 2000, Nr. 74-2262. 3) Lietuvos Respublikos vartotoj teisi apsaugos statymas// Valstybs inios. - 1994, Nr. 94-

1833.
4) Lietuvos Respublikos Vyriausybs nutarimas Dl Nacionalins vartotoj teisi apsaugos

tarybos prie Teisingumo ministerijos pavadinimo pakeitimo ir Valstybins vartotoj teisi apsaugos tarnybos nuostat patvirtinimo// Valstybs inios. - 2007, Nr. 44-1680.
5) Lietuvos Respublikos Vyriausybs 2001 m. birelio 11 d. nutarimas Nr. 697

Dl

mamenins prekybos taisykli patvirtinimo // Valstybs inios. - 2001, Nr. 51-1778.

6) Lietuvos Respublikos kio ministro 2001 m. birelio 29 d. sakymas Nr. 217 Dl daikt

grinimo ir keitimo taisykli patvirtinimo // Valstybs inios. - 2001, Nr. 58-2105.

32

7) 1980 m. balandio 11 d. Jungtini Taut konvencija "Dl tarptautinio preki pirkimo-

pardavimo sutari"// Valstybs inios. 1995, Nr. 102-2283.

8) Ambrasien D. ir kt. Civilin teis. Prievoli teis: Vadovlis. Ketvirtoji laida. Vilnius:

Mykolo Romerio universitetas, 2009. 607 p. ISBN 9955-563-72-9.

9) Bakanas A. ir kt. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso komentaras. etoji knyga. Prievoli

teis. I dalis. Pirmasis leidimas. - Vilnius: Justitia, 2003. 531 p. ISBN 9986-567-88-2.
10) Bliuvait S. Nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo sutarties sudarymo ir vykdymo

ypatumai// Justitia: mokslo darbai. Vilnius: Justitia, 11) Mizaras V. Pirkimo pardavimo sutartini santyki reguliavimas Civiliniame kodekse// Justitia: mokslo darbai. Vilnius: Justitia,
12) Petrauskas F. Alternatyvus vartotoj gin sprendimas: kit ali patirties pritaikymas

naujojoje vartotoj teisi gynimo statymo redakcijoje// Jurisprudencija: mokslo darbai. Vilnius: Mykolo Romerio universitetas, 2007, Nr. 9(99), p. 34-40. ISSN 1392-6195.
13) Ravlueviius P. Vartotoj teisi apsaugos ypatumai Europos Sjungos ir Lietuvos teisje //

Jurisprudencija: mokslo darbai. Vilnius: Mykolo Romerio universitetas, 2007, Nr. 9(99), p. 48-53. ISSN 1392-6195.
14) . .

. - : , 2007. 559 . ISBN 5-468-00033-4. Teism praktika:

1) LAT 2003 m. sausio 8 d. nutartis c. b. J. Jackien v. V Valstybs turto fondas, Nr. 3K-3-52/2003. 2) LAT 2003 m. spalio 6 d. nutartis c. b. R. G. R. I Samanta v. J. L. I, Nr. 3K-3-916/2003. 3) LAT 2006 m. kovo 29 d. nutartis c. b. A. D. . v UAB Vytaras, Nr. 3K-3-239/2006. 4) LAT 2008 m. gruodio 23 d. nutartis c. b. V. J. v. UAB Lambatas, Nr. 3K-7-581/2008. 5) LAT 2009 m. balandio 2 d. nutartis c.b. UAB SDG v. UAB Artrema, Nr. 3K-3-149/2009. 33

6) LAT 2009 m. birelio 1 d. nutartis c. b. N. . v. UAB Makvea, Nr. 3K-3-256/2009. 7) LAT 2009 m. birelio 26 d. nutartis c. b. N. S. v. I. R., Nr. 3K-3-287/2009. 8) LAT 2009 m. liepos 3 d. nutartis c. b. UAB Ruukki Lietuva v. UAB Laugina, Nr. 3K-3-

182/2009.
9) LAT 2010 m. lapkriio 19 d. apvalga Vartotoj teisi apsauga vartojimo sutartiniuose

santykiuose: teisinio reguliavimo ir teism praktikos apvalga II, Nr. AC-33-1.

10) LAT 2010 m. gruodio 13 d. nutartis c. b. UAB Ruukki Lietuva v. UAB Laugina, Nr. 3K-3-

512/2010.

34