IAULI UNIVERSITETAS TECHNOLOGIJOS FAKULTETAS

MECHANIKOS ININERIJOS KATEDRA Vitalijus Skakovas, Artras Sabaliauskas

FREZAVIMO STAKLI DARBO PROGRAMAVIMAS

Mokomoji knyga

2008 m.

Leidinys skirtas mechanikos ininerijos specialybs studentams, atliekantiems technologini rengini laboratorinius darbus, kursin bei diplomin projekt.

Recenzavo:

prof. Viktoras Riardas Ulozas (U), doc. dr. Audrius Tarakeviius (KTU)

Vitalijus Skakovas, 2008 Artras Sabaliauskas, 2008 iauli universitetas, 2008

Turinys
1. vadas ...............................................................................................................................................6 2. Programavimo pagrindai................................................................................................................13 2.1. Programos sudedamosios dalys ..............................................................................................13 2.2. Pagrindins programos struktra ............................................................................................14 2.3. Paprogrami struktra.............................................................................................................15 2.3.1. Paprogrami pakartojimo komandos ...............................................................................16 2.4. Informacija apie ruoin ..........................................................................................................16 2.5. Program numeracija ir isaugojimas .....................................................................................17 2.6. Programos eilui numeracija.................................................................................................17 2.7. Kadr sudarymas.....................................................................................................................17 2.8. Paruoiamoji funkcija G..........................................................................................................18 2.8.1. rankio judjimas .............................................................................................................18 2.8.2. Pastmos funkcija ............................................................................................................19 2.9. Pagalbin funkcija M ..............................................................................................................19 2.10. Suklio greiio funkcija ..........................................................................................................19 2.11. rankio kodas.........................................................................................................................20 2.11.1. rankio kompensacija .....................................................................................................20 2.12. Absoliutin ir prieaugin koordinai atskaitos sistema.......................................................20 2.13. Kadr praleidimas .................................................................................................................21 2.14. Paruoiamj funkcij naudojimo tvarka .............................................................................22 2.15. Greitas nustatymas G00 ........................................................................................................23 2.16. Linijins interpoliacijos funkcija G01...................................................................................24 2.17. Apskritimins interpoliacijos kodai G02 ir G03 ...................................................................25 2.17.1. Funkcij G02 / G03 naudojimas pagal adresus I ir J.....................................................25 2.17.2. Funkcij G02 / G03 formatai .........................................................................................26 2.17.3. Funkcij G02 / G03 apskritimins interpoliacijos pavyzdys .........................................26 2.17.4. Funkcij G02 / G03 apskritimo lanko pavyzdys ...........................................................27 2.18. Dvigubo poslinkio funkcija G04...........................................................................................28 2.19. Funkcijos G20 / G21 (metrin ir colin matavimo vienet sistema) ....................................28 2.20. Ieities tako funkcija G28 (reference point return)..............................................................29 2.21. Pjovimo rankio kompensacijos funkcijos G40 / G41 / G42 ................................................31 2.21.1. Pagrindiniai funkcij G41 ir G42 judesio kompensavimo variantai..............................31 2.21.2. Pjovimo rankio kompensacijos panaikinimas G40.......................................................32 2.21.3. Funkcij G41 ir G42 pavyzdiai....................................................................................32 3

3. Skaitmeninio programinio valdymo frezavimo stakli virtualios programos vadas ....................33 4. Frezavimo stakli darbo programos pavyzdys...............................................................................34 5. Mokomosios programos paleidimas ir konfigravimas.................................................................36 5.1. Mokomosios programos jungimas .........................................................................................36 5.2. Pagrindinis programos langas .................................................................................................36 5.3. Pagalbos komandos naudojimas .............................................................................................37 5.4. Matavimo vienet sistemos parinkimas ..................................................................................37 6. Darbas su bylomis..........................................................................................................................38 7. ranki konfigravimas ..................................................................................................................43 7.1. ranki bibliotekos naudojimas ...............................................................................................43 7.2. rankio talpinimas revolverin galvut .................................................................................43 7.3. Naujo rankio sukrimas .........................................................................................................44 7.4. Stakli dtuvs lango naudojimas...........................................................................................47 8. Darbas su virtualia programa .........................................................................................................49 8.1. Dviej krypi virtualios programos langas ...........................................................................49 8.2. Dviej krypi virtualios programos darbas ...........................................................................50 8.3. Trij krypi virtualios programos langas ..............................................................................51 8.4. Trij krypi virtualios programos darbas..............................................................................52 8.5. Ryiai stakli simuliaciniame darbe........................................................................................53 8.6. Nauj ryi krimas ................................................................................................................54 8.7. 2D simuliacinis stakli darbas ................................................................................................54 8.7. 3D simuliacinis stakli darbas ................................................................................................57 9. CNC stakli valdymas....................................................................................................................58 9.1. CNC stakli pajungimas virtualiam darbui .............................................................................58 9.2. Koordinai sistemos pozicijos ..............................................................................................59 9.3. Rankinis ranki pakeitimas....................................................................................................61 10. Ryi formavimas.........................................................................................................................62 10.1. Atstum tarp ruoinio ir ranki nustatymas.........................................................................62 10.2. Darbas su ryi bylomis........................................................................................................63 10.3. Ryi nustatymas X ayje ......................................................................................................64 10.4. Ryi nustatymas Y ayje ......................................................................................................65 10.5. rankio ilgio ryio nustatymas...............................................................................................66 10.6. Ryi nustatymas Z ayje ......................................................................................................67 11. Virtuali stakli panaudojimas ....................................................................................................69 11.1. Virtuali stakli paruoimas darbui ......................................................................................69

11.2. Supaprastintas CNC stakli byl naudojimas .......................................................................70 11.3. Ruoinio nulinio tako nustatymas pagal X ir Y ais.............................................................70 11.4. rankio ilgio ryio ieities tako nustatymas .........................................................................74 12. Darbas su realiomis staklmis......................................................................................................74 12.1. Reali stakli pajungimas .....................................................................................................74 12.2. CNC stakli programos bylos pavyzdys ...............................................................................74 12.3. Ruoinio nulinio tako nustatymas X ir Y ayse....................................................................75 12.4. rankio ilgio ryio ieities tako nustatymas .........................................................................77 13. CNC stakli programos bylos pajungimas darbui........................................................................78 14. CNC teorija ..................................................................................................................................79 14.1. Stakli pradin pozicija (Homing the Machine) ...................................................................79 14.2. Koordinai sistema..............................................................................................................79 14.3. Stakli nulin atskaita ...........................................................................................................80 14.4. Skaitmeninio programinio valdymo stakli darbo zona .......................................................80 14.5. Skaitmeninio programinio valdymo stakli koordinai atskaitos sistema..........................81 14.6. Ryi tarp ruoinio ir ranki nustatymas..............................................................................81 14.7. Ryi nustatymas, kai naudojami du ir daugiau ranki........................................................83 14.8. rankio ilgio ryio nustatymas...............................................................................................84 13.9. Ruoinio storio vertinimas naudojant ruoinio ryio Z aimi vert .....................................85 LITERATRA...................................................................................................................................87

1. vadas
Skaitmeninio valdymo kompiuteriu (CNC) arba skaitmeninio programinio valdymo (SPV) frezavimo staklmis frezuojama pagal uduot program vairi form detali ioriniai ir vidiniai paviriai automatiniu darbo ciklu [1, 2]. Pagal program mechanikai apdirbami detali laiptuoti, fasoniniai paviriai, galima grti, sriegti, gilinti, plsti kiaurymes, frezuoti. Tokias stakles tikslinga naudoti vienetinje, smulki serij ir i dalies serijinje gamyboje, kai danai keiiami gaminiai [3]. ioje mokomojoje knygoje pateiktas frezavimo stakli darbo programavimas naudojantis DENFORD kompanijos metodine kit autori teorine mediaga [1, 2, 3]. DENFORD kompanija sertifikuota pagal tarptautin ISO 9001 standart, didiausia pasaulyje gamybos ir produkcijos tiekimo mon. mons produkcija yra: programin ranga (staklms VR CNC Milling, VR CNC Turning, VR Robot ir VR CIM, Pro/Desktop 8.0 Achieve, Quick CAM 3D Milling, Quick CAM 4D Milling ir t.t.); CNC frezavimo stakls Micromill (1.1 pav.), Novamill (1.2 pav.), Triton ir Triton Pro, Triac PC (1.3 pav.), Triac VMC, Triac Fanuc (1.4 pav.); CNC tekinimo stakls Microroturn (1.6 pav.), Novaturn (1.8 pav.), Meteor (1.9 pav.), Cyclone series; lazerins stakls (V460 and X660 CNC lasers); stakli stalai (Universal machine bench (1.12 pav.) ir t.t.); paviri grafinio apdirbimo ranga (Craft ROBO, graphtec CE3000 (1.13 pav.) ir t.t.); ranga mokykloms; rankiai ir ranga CNC staklms; nauji sprendimai pavyzdiui, kompiuteriu valdoma integruota gamyba (1.15 pav.); nauja programin ranga Quickcam Pro (1.16 pav.), kuri naudojant galima kelti informacij i kit program ir panaudoti mechaniniam apdirbimui trimatje erdvje.

1.1 pav. Frezavimo stakls Micromill

1.2 pav. Frezavimo stakls Novamill

1.3 pav. Frezavimo stakls Triac PC

1.4 pav. Frezavimo stakls Triac Fanuc

1.5 pav. Virtuali tekinimo stakli programos darbalaukis

1.6 pav. Tekinimo stakls Microroturn

1.7 pav. Tekinimo staklse atliekami darbai

1.8 pav. Tekinimo stakls Novaturn

1.9 pav. Tekinimo stakls Meteor

1.10 pav. Robotas

1.11 pav. Roboto panaudojimas tekinimo staklse

1.12 pav. Universalus stalas

1.13 pav. Paviri grafinio apdirbimo ranga CE3000

1.14 pav. Kompiuteriu valdoma integruota gamyba

1.15 pav. Kompiuteriu valdomos integruotos gamybos schema

10

1.16 pav. Programin ranga Quickcam Pro DENFORD, tai CNC tipo stakli ir programins rangos tiekimo, mokymo ir praktini gdi sisavinimo firma. Firma pasiymi didele vairove stakli, technologini galimybi demonstracijos ir treniravimosi program gausumu. Firmoje yra labai didelis integruot gamybos sistem ir iuolaikins kompiuterins rangos pasirinkimas. Taip pat idealios ir modernios technologini ypatum, program sisavinimo galimybs. i kompanija kartu su Jungtins Karalysts universiteto konstravimo ir technologijos departamentu sukr lanksi treniravimosi program Pro Desktop 8.0 (1.17 pav.), kurios dka vystomi ininieri konstravimo gdiai trimatje erdvje. i kompanija teikia projektavimo gdi lavinimo (1.18 pav.), gamini pagaminimo virtualiame vaizde (1.19, 1.20 pav.) ir reali gamini pagaminimo (1.21 pav.) rang.

1.17 pav. Pro Desktop 8.0 darbalaukis

1.18 pav. Projektuojamas gaminys

11

1.19 pav. Gaminio pagaminimas trimatje erdvje

1.20 pav. Gaminio pagaminimas keturmatje erdvje

1.21 pav. Gaminio pagaminimas DENFORDO kompanijos kis: Naujos technologijos sutaupys mainin laik daugiau kaip 40%. 12

2. Programavimo pagrindai
DENFORD CNC (Computer Numerical Control arba skaitmeninis valdymas kompiuteriu) yra naudojama frezavimo stakli rankiams, kurie atitinka Fanuc firmos rengim sistemas, suderintas su ISO standart format funkcijomis ir kodais. Programos sudarytos i kadr, kuriuose yra paraytos vairios funkcijos ir kodai. Daugiausiai naudojamos G ir M funkcijos ir technologini parametr kodai. ios pagrindins programavimo kalbos bazins funkcijos naudojamos aprayti technologin apdirbimo proces, jo eilikum, reimus, ranki keitim, pjovimo gyl ir t.t. i teorin dalis sudaryta i trij pagrindini dali: 1. Programavimo pagrindai. Joje pateikiami progresyvs programavimo kalbos tekstai. 2. G funkcija. Tai programos bazin detali informacija, specifins paruoiamj funkcij komandos, kurios naudojamos DENFORD CNC sistemoje. 3. M funkcija. Tai pagalbini funkcij komandos naudojamos DENFORD CNC sistemoje. Kas tai yra CNC? CNC skaitmeninis valdymas kompiuteriu (danai literatroje naudojama svoka SPV skaitmeninis programinis valdymas). Tai pagrindinis terminas sistemose, kuriose stakli ranki darbas kontroliuojamas kompiuteriu. Stakli CNC sistema siunia signalus, reikalingus nuosekliam stakli mazg darbui detals mechaniniam apdirbimui. 2.1. Programos sudedamosios dalys Programa yra ukoduota instrukcija arba darbo lapas, kurioje yra sukurtas ininerinis apraymas kaip vykdyti mechanin apdirbim. i ukoduota instrukcija yra vadinama urayt vairi komand sunumeruot eilui kompleksas. Programoje yra visi geometriniai ir technologiniai duomenys reikalingi stakli mechaninio apdirbimo judesiams atlikti. Paraytos mechaninio apdirbimo programos dalis sudaryta i atskir eilui. Kiekviena eilut yra mechaninio apdirbimo dalis. ios nuosekliai paraytos eiluts vadinamos blokais (arba kadrais). Blokuose yra komandos (odiai), kurios vadinamos funkcijomis, technologiniai ir geometriniai parametrai (dar literatroje gali bti vadinama poslinkio slygos, perjungimo komandos, geometriniai ir technologiniai operatoriai). Stakli programinio valdymo sistema atpasta ir skaito parayt program. Kiekviena parayta programos eilut vadinama kadru, kurioje yra paraytas kadro numeris, komandos ir adresai (danai vartojamas kadro terminas). Programos pavyzdys. Programa yra valdoma firmos Fanuc valdikliu, naudojama programin ranga CAD/CAM sistema. O0050; (Programos numeris) N010 G21; (Matavimo vienet sistema metrin arba colin) [BILLET X240 Y170 Z10; (Ruoinio duomenys simuliacijai) [EDGEMOVE X0 Y0 [TOOLDEF T1 D2; N020 G91 G28 X0 Y0 Z0; (Pagrindin programos informacija) N030 M6 T1; N040 G43 H1; N050 M3 S3000; N060 G90 G00 X90 Y120; N070 Z2; N080 G01 Z0.5 F40; N090 X105 Y160 F60; N100 X120 Y120; N110 X165; N120 X130 Y95; N130 X145 Y50; N140 X105 Y80; N150 X65 Y50; 13

N160 X80 Y95; N170 X45 Y120; N180 X90; N190 G00 Z2; N200 M5; N210 G91 G28 X0 Y0 Z0; N220 M30;

(Programos pabaiga)

Kadro (bloko) pavyzdys N080 G01 Z0.5 F40; Komandos pavyzdys G01; Adreso pavyzdys G. 2.2. Pagrindins programos struktra Programa gali bti sudaryta i atskir skirting program, kuriose yra apraytos visos reikalingos operacijos technologiniam procesui vykdyti. Pagrindin programa (Main Program) vadinama darbine programa. i programa vertinama (nuskaitoma) kompiuteriu (PC), o operatorius j jungia. Pagrindin programa veikia, kai j valdo kitos technologins programos. ios programos yra vadinamos paprogrammis (Sub Program). Jos naudojamos sudtingose programose, kuriose danai pasikartoja mechaninio apdirbimo ciklai. vykdius tuos ciklus, grtama pagrindin program. Paprastai nesudtingas technologinis procesas uraomas vienoje programoje. iuo atveju i programa bus dalis darbins programos, kartu ji vadinsis pagrindine programa. Tokioje nesudtingoje programoje nebus paprogrami. Pagrindin programa yra raoma pagal tokius tarptautinius (ISO) adres kodus ir funkcijas: Adres pavadinimai: N programos kadro eils numerio kodas; G paruoiamoji funkcija (arba poslinkio slygos); X aies kodas (geometrinis parametras), rankio poslinkis X aies kryptimi absoliutinje arba santykinje koordinai atskaitos sistemoje; Y aies kodas (geometrinis parametras), rankio poslinkis Y aies kryptimi absoliutinje arba santykinje koordinai atskaitos sistemoje; Z aies kodas (geometrinis parametras), rankio poslinkis Z aies kryptimi absoliutinje arba santykinje koordinai atskaitos sistemoje; F pastmos greiio funkcija (arba kodas); M pagalbin funkcija (arba perjungimo komandos); S suklio sukimosi danio funkcija (arba kodas); T rankio kodas. Kiekvienas programos kadras sudarytas i adres, kurie paraomi tokia tvarka: N, G, X, Y, Z, F, M, S, T. i nurodyta tvarka gali bti uraoma kiekviename programos kadre, taiau kiekvienas kadras nebtinai privalo turti visus iuos adresus. Taigi minta program raymo tvarka yra rekomendacinio pobdio. Pavyzdiui, CNC staklse pagrindinje programoje adres pavadinimai gali bti tokie: G paruoiamoji funkcija, kuri nustato judesio r, pvz., pagreitinta eiga, tiesinis arba apskritiminis interpoliavimas, ploktum parinkimas, matmen nurodymo bdas, pataisos; F, S, T technologiniai operatoriai pastmai nustatyti (F), suklio ski danis (S), rankis (T); M pagalbin funkcija stakli judesiams atlikti, pvz., rankio keitimas, aldymo skysio tiekimas, programos pabaiga ir t.t.; X, Y, Z, A, B, C geometriniai operatoriai veimlio judesiams valdyti ; ikvietos cikl arba paprogrami danai kartojamiems program segmentams.

14

2.3. Paprogrami struktra Programos, kuriose danai pasikartoja mechaninio apdirbimo ciklai vadinamos paprogrammis. vykdius tuos ciklus, grtama pagrindin program. Paprograms raomos taip pat kaip ir pagrindins programos. Skirtumai tarp paprograms ir pagrindins programos: paprograms pradioje nra parayt duomen apie ruoin; paprogram einama naudojant kod M99. Pagrindinje programoje gali bti daugiausiai keturios paprograms. emiau pateikiamas dviej paprogrami pavyzdys. Pagrindin programa. O0001 N0010 G21; [BILLET XYZ N0020.; N0030; N0040; N0050; N0060; N0070; N0080 M99 P1000; (pirmos paprograms ikvietimas ir sugrimas pirmos paprograms pradin tak) N0090; N0100; N0110;. N0120; N0130; N0140; N0150 M30; Paprogram 1. O1000 N010; N0020; N0030; N0040; N0050; N0060; N0070; N0080; N0090; N0100; N0110 M98 P2000; (antros paprograms ikvietimas ir sugrimas antros paprograms pradin tak) N0120; N0130; N0140; N0150; N0160M99; (sugrimas pagrindin program) Paprogram 2. O2000 N0010; 15

N0020; N0030; N0040; N0050; N0060; N0070; N0080; N0090; N0100; N0110; N0120; N0130; N0140; N0150; N0160 M99; (sugrimas pirm paprogram) Paprogrami naudojimo ypatumai: paprograms isaugomos atmintyje prasta tvarka ir tik ne daugiau keturi vienet; jeigu paprogramje reikalinga pjovimo rankio kompensacija, tai ji gali bti nurodoma ir panaikinama toje paprogramje; paprogram ikvieiama kodu M98, nurodant reikiam paprogrami skaii P0000. Pavyzdiui, M98 P2000. i urayta komanda ikvieia program skaiiumi 2000; paprograms ikvietimas gali bti uraytas viename kadre (M98 P0000). Pavyzdiui, G01 X42,5 M98 P1000; paprograms pabaig ymi kodas M99. Grtama pagrindin program ir tsiamas nuoseklus tos programos kadr darbas. Jeigu bus paraytas kodas M99 P0000, tai reikia, kad bus sugrtama konkret pagrindins programos kadr. Pavyzdiui, M99 P0160. i komanda reikia, kad bus sugrtama pagrindin programos kadro eilut, kurios numeris yra N0160. 2.3.1. Paprogrami pakartojimo komandos Paprograms ikvietimus galima pakartoti 999 kartus. Paprograms pakartojimo komandos gali bti paraytos tokiu formatu: M98 P000 0000 ia: M98 ikvietimo komanda; P000 paprogrami pakartojimo skaiius; 0000 paprograms numeris. Pavyzdiui: M98 P100001; i komanda P100001 reikia, kad programa bus pakartota 10 kart. Kai pakartojimas paleidiamas, paprogram bus ikviesta vien kart. 2.4. Informacija apie ruoin Informacija apie ruoin naudojama tik DENFORD firmos programavimo sistemose. i informacija apie ruoinio dyd reikalinga DENFORD stakli programins rangos simuliaciniam darbui. Ruoinio matmenys nurodomi pagrindins programos pradioje. Svarbu prie tai kodu nurodyti ruoinio matavimo sistem, t.y. G21 (metrin) arba G20 (colin). Pavyzdiui: N0010 G21; [BILLET X100 Y150 Z20; 16

ios komandos reikia: programos kadro numeris 10, matavimo vienet sistema metrin; ruoinys keturkamps formos, imatavimai 100mm150mm, storis 20mm. 2.5. Program numeracija ir isaugojimas Program skaiius gali bti isaugojamas nuo 1 iki 99999999. Fanuc firmos programavimo sistemose program numeracija raoma tokiu formatu: O0000 ia O kodo adresas; 0000 keturi programos ymjimo skaiiai. Pastabos: paprogrami skaiius gali bti isaugotas nuo 0001 iki 9999 t.y. naudojant keturis skaiius. Rekomenduojama, kad visos programos bt isaugojamos savo pavadinimu, kuris bt tarp t skaii. prie isaugant program, reikia pasirinkti programos pavadinim tok, kuris nesikartot kitose programose. Jeigu tokio reikalavimo nebus laikomasi, tai senoji programa bus panaikinta, nes vietoj jos bus perrayta naujoji programa. 2.6. Programos eilui numeracija Programos bna sudarytos i keli komand, kuri kiekviena yra instrukcija staklms atlikti tam tikr mechanin apdirbim. Kiekviena komanda tai parayta enkl eilut, kuri vadinama kadru. Kiekvienas kadras yra atskiriamas nuo kito kadro naudojant paraytos eiluts pabaigos enkl t.y. kabliatak (;), kuris vadinasi kadro pabaigos kodas. ymjimui naudojama keturi skaii sistema (00019999), kurioje nurodomas adreso kodas N kiekvienai eilutei arba taip vadinamam kadrui. i kadr numeracijos tvarka yra laisvai pasirinkta ir nebtinai gali bti nuosekli. Kadr numeracija gali bti atliekama nuosekliai kiekvienai eilutei arba tik tiems programos kadrams kuriems tai reikalinga. Pastabos: kadr numeracija privalo bti raoma nuo programos pradios; rekomenduojama, kad kadr numeracija didt kas 10. Tai reikalinga tam, kad galima bt atlikti programos redagavim, itrinti arba terpti nauj kadr. Pavyzdiui: N0010 N0020 N0030 N0040 ir t.t. kai programos numeracija nra grietai privaloma tai labai naudinga terpti programos kadr tarp svarbius programos darbo atvejus, tokius kaip rankio keitimo komandos. Tai labai pads ateityje naudojant program. 2.7. Kadr sudarymas Kiekvieno kadro parayta informacija su kodais ir adresais sudaro program. emiau pateikiamas rekomenduojamas kod ir adres raymo tvarkos kadre pavyzdys: N0000 G00 X00.0 Y00.0 Z00.0 F0000 M00 S0000 T00 ; ia N0000 kadro eils numeris; G00 paruoiamoji funkcija; 17

X00.0 Y00.0 Z00.0 interpoliacijos funkcija; F0000 pastmos funkcija; M00 pagalbin funkcija; S0000 suklio greiio funkcija; T00 rankio funkcija ; kadro pabaigos enklas. Pastaba: kiekvienas kadras neprivalo bti sudarytas i i komand. 2.8. Paruoiamoji funkcija G Paruoiamoji funkcija G naudojama sudaryti rankio judjimo geometrij ir kontroliuoti stakli mechanin apdirbim pavyzdiui, linijin pjovimo judes, grimo operacij ir nurodom matavimo vienet sistem. Paprastai programuojama nuo pirm kadr. G funkcija gali bti nurodoma tokiu formatu: G00 ia G adreso informacija; 00 kodo numeracija. 2.8.1. rankio judjimas rankio judjimas tiesia linija arba lanku ruoinio paviriumi gali bti atliekama naudojant du metodus: judjimo tiesia linija programa raoma tokiu formatu: G01 Y..; (P1P2) X..; (P3P4)
P4 P3

P2 Ruoinio nulinis atskaitos takas rankis P1

+Y ais

+X ais

2.1 pav. Judjimas tiesia linija judjimo lanku programa raoma tokiu formatu:

G03 X.Y.R.; (P1P2)

18

P2

Lanko takas rankis P1

Ruoinio nulinis atskaitos takas

+Y ais

+X ais

2.2 pav. Judjimas lanku rankio judjimas tiesia linija arba lanku yra vadinama interpoliacija. Programos komand simboliai G01, G02, G03 vadinami paruoiamosiomis funkcijomis. Jose btinai turi bti suderinta matavimo vienet sistema. 2.8.2. Pastmos funkcija rankio judjimas pjovimo metu tam tikru greiiu, vadinama pastma. Pastma raoma tokiu formatu: F00 ia F komandos adresas; 00 du skaiiai nurodo pastmos dyd. Naudojant funkcijos kod G20 pastma bus nurodoma coliais per minut, naudojant kod G21 pastma bus nurodyta milimetrais per minut. 2.9. Pagalbin funkcija M i funkcija siunia staklms komandas pavyzdiui, M03 reikia sukl jungti pagal laikrodio rodykls krypt (CW), M05 suklio sustabdymas ir t.t. is funkcijos ymjimas daugiausiai paplits CNC stakli valdymo sistemose, nors didesni kodo skaiiai gali bti skirti vairiems stakli darbo valdymo atvejams. Funkcijos kodas M uraomas tokiu formatu: M00 ia M komandos adresas; 00 du skaiiai nurodo kodo numer. 2.10. Suklio greiio funkcija rankio sukimosi danis atliekant mechanin ruoinio apdirbim yra vadinamas suklio (arba pjovimo) greiiu. Suklio greitis uraomas tokiu formatu: 19

S0000 ia S komandos adresas; 0000 skaitin suklio sukimosi danio vert (apsisukimais per minut, arba radianais per sekund). 2.11. rankio kodas rankio tipas gali bti pakeistas programoje naudojant rankio kod. Kiekvienas rankio profilis yra paymtas numeriu, kuris naudojamas automatiniam rankio keitimui ir turi sutapti su stakli ranki dtuvs lizd numeracija. rankio kodas uraomas tokiu formatu: T00 ia T komandos adresas; 00 rankio tipo numeracija. rankio keitimo komanda M06 reikia naujo rankio tipo pakeitim. Pavyzdiui, M06 T01 komanda reikia, kad bus pakeistas rankis, kurio numeris 01. Pastaba: M06 komanda reikia, kad kadro eilutje kurioje paraytas kodas T, bus atliktas automatinis rankio keitimas nedelsiant; kodas T yra galiojantis kiekviename kadre; jeigu programoje yra parayta rankio keitimo komanda (M06 T) ir programa jungta automatiniame reime, tai bus judama pagal tris ais rankio keitimo pozicij ir suklys bus automatikai sustabdytas. Jeigu staklse yra technins galimybs, rankis bus pakeistas iame take. Jeigu programoje bus nuskaityta rankio keitimo komanda, is veiksmas bus atliekama nepriklausomai nuo esamos rankio pozicijos. 2.11.1. rankio kompensacija Danai staklse naudojami vairi profili rankiai, kuri ilgiai ir skersmenys yra skirtingi. Todl labai bt sudtinga parayti program kai yra skirting dydi rankiai. Visi skirting ilgi ir skersmen rankiai kurie bus naudojami yra i anksto imatuojami ir apskaiiuojami. Btina slyga, kad sutapt vis ranki pjovimo trajektorija. Visa tai vertina ir atlieka rankio ryio byla. is rankio ryys yra vadinamas rankio kompensacija. Pastaba: kai CNC stakli valdymo sistema perskaito programoje kod T, tuomet reikia, kad vertinamas rankio ryys. Funkcijos G41 ir G42 (rankio kompensacija kairin arba deinin) gali bti programuojamos spindulio ryiui. 2.12. Absoliutin ir prieaugin koordinai atskaitos sistema Kai programoje parayti adresai X, Y, Z ir veikia funkcija G90 (absoliutin koordinai atskaitos sistema), tai ruoinio nulinis takas (ruoinio nulis) sutampa su koordinai pradios atskaitos taku. Kai programoje parayti adresai X, Y, Z ir veikia funkcija G91 (prieaugin koordinai atskaitos sistema), tai judjimas kiekviena aimi nauj pozicij skaiiuojamas nuo rankio buvusios paskutins pozicijos padties. T.y. konkretaus kadro rankio judjimo aimi (X, Y, Z) pabaigos takas yra naujo kadro koordinai atskaitos pradios takas.

20

60

P2

100

Lanko takas

P1 Ruoinio nulinis atskaitos takas

100

rankis

+Y ais

+X ais

2.3 pav. rankio judjimo trajektorija 2.3 pav. parodyta rankio trajektorija gali bti apraoma taip: G90 absoliutin koordinai atskaitos sistema; G01 Y60 F150 ; G03 X60 Y100 R40 ; arba G91 prieaugin koordinai atskaitos sistema; G01 Y60 F150 ; G03 X40 Y40 R40 ; Programuojant su absoliuiaisiais matmenimis (G90), visi matmenys nurodomi ruoinio nulinio tako atvilgiu. Programuojant su prieauginiais matmenimis (G91), prieaugis nurodomas ankstesnio tako atvilgiu, laikantis teisingo enklo. 2.13. Kadr praleidimas Kai kadro pradioje paraomas enklas (/) tai reikia, kad operatorius jungia stakli valdymo pulte mygtuk Kadr praleidimas. Tokiu atveju ignoruojama operatyvin atmintis ir bus praleidiami paymti kadrai. Jei operatorius ijungs Kadr praleidimo mygtuk, tai is enklas kadr eilutse negalios. Pavyzdiui: N30 X40 ; /N40 Y50 ; /N50 X70 ; /N60 Y90 ;L N70. 21

60

Jeigu iame pavyzdyje yra parayti enklai (/) ir yra jungtas Kadr praleidimo mygtukas, tai paymti kadrai bus praleidiami. 2.14. Paruoiamj funkcij naudojimo tvarka Skaitmeninio programinio valdymo staklse naudojami du tipai paruoiamj funkcij, kurios ymimos raide G. Paruoiamosios funkcijos gali bti modalins ir nemodalins. Modalin funkcija yra tokia, kuri udavus, ji veiks visuose kadruose iki jos ataukimo. Nemodalin funkcija naudojama tik vienam veiksmui (viename kadre). Pavyzdiui, modalin funkcija gali bti uraoma tokiu formatu: G01 ir G00 yra modalins; G01 X; Y; Z; G00 X; Pastabos: btina inoti, kad yra du G funkcij tipai; nebtina G funkcijas kartoti kiekviename kadre, jos bna aktyvios tol, kol nebus pakeista kita funkcija, pavyzdiui, G00, G02 arba G03; CNC sistema gali daugiausiai nuskaityti keturis kodus esanius viename kadre. CNC sistema vertins paskutin kod. DENFORD CNC staklse naudojam funkcij charakteristikos (ios funkcijos nebtinai gali bti taikomos kiekvienoms staklms). G funkcijos G00 G01 G02 G03 G04 G20 G21 G28 G40 G41 G42 G73 G74 G76 G80 G81 G82 G83 G84 G85 G86 G87 G89 G90 G91 Greitas pozicionavimas Linijin interpoliacija Apskritimin interpoliacija laikrodio rodykls kryptimi (CW) Apskritimin interpoliacija prieinga laikrodio rodykls kryptimi (CCW) Dvigubas poslinkis Colin matavimo sistema Metrin matavimo sistema Sugrimas pradin tak rankio virns uapvalinimo spindulio kompensacijos panaikinimas rankio virns uapvalinimo spindulio kompensacija (kairioji pus) rankio virns uapvalinimo spindulio kompensacija (deinioji pus) Didelio pjovimo greiio grimo ciklas Kontrinis ciklas Pakartotinas sriegimo ciklas Pastovaus ciklo panaikinimas Grimo ciklas, pozicinis itekinimas Grimo ciklas, kontrinis itekinimas Gyli kiaurymi grimo ciklas Nuosklemb apdirbimo ciklas Itekinimo ciklas Itekinimo ciklas Atvirktinis itekinimo ciklas (nerekomenduojamas) Itekinimo ciklas Absoliutin koordinai atskaitos sistema Prieaugin koordinai atskaitos sistema 22

G94 G95 G98 G99

Pastma, matuojama milimetrais per minut Pastma apsisukimais per minut Sugrimas pradin pastov cikl Sugrimas pradin tako R pastov cikl

2.15. Greitas nustatymas G00 i funkcija naudojama neatliekant pjovimo, judant rankiui greita pastma pagal kelias ais darbo zon (kai yra absoliutin koordinai atskaitos sistema) arba programuojama kai yra inomas aikus atstumas nuo prie tai inomos pradins padties tako (kai yra prieaugin koordinai atskaitos sistema). G00 funkcija gali bti urayta tokiu formatu: G00 XYZ; ia G00 greitas judjimas; XYZ; koordinai dydiai X, Y, Z ayse. Atstumai pagal ais gali bti programuojami dviem metodais: absoliutine koordinai atskaitos sistema, kai raoma funkcija G90; prieaugine koordinai atskaitos sistema, kai raoma funkcija G91.

Pastabos: rankio judjimo greitis gali bti mainamas nuo 100% iki 0%, taiau tik prieauginiu ingsniu kas 10%; funkcija G00 neleidia naudoti rankio spindulio kompensacij, t.y. veikti funkcijoms G42 ir G41. Jeigu ios funkcijos yra aktyvios kai yra uprogramuotas kodas G00, rankio spindulio kompensacija negals funkcionuoti tol, kol vl nebus i naujo uprogramuotos G01, G02 ir G03 funkcijos. funkcija G00 yra modalin, todl negalima rayti viename kadre G01, G02 ir G03 funkcijas. funkcija G00 gali bti urayta programos kadre dviem bdais: G00 arba G0. pagal funkcijos G00 komand vyksta judjimas vienu metu trejomis aimis (X, Y ir Z) nepriklausomai viena nuo kitos didiausia pastma, ne vektorine kryptimi (kartais vadinam nelinijine kryptimi). Nelinijins funkcijos G00 judjimo krypties pavyzdys pateiktas 2.4 paveiksle. iame paveiksle matyti, kad i komanda nurodo judjim kreipianiosiomis X ir Y kryptimi vienu metu didiausia pastma. rankio judjimo trajektorija sudaro striain.
Darbo pradios takas rankis

Darbo pabaigos takas

+Y ais

Ruoinio nulinis atskaitos takas

+X ais

2.4 pav. Nelinijins funkcijos judjimas

23

2.16. Linijins interpoliacijos funkcija G01 i funkcija s nustatyta pastma sudaro tiesi linij. Funkcija G01 gali bti urayta tokiu formatu: G01 X YZ; ia G01 linijins interpoliacijos funkcija (kodas); X YZ; ai koordinai verts.

Reikaling pastm ioje funkcijoje nustato operatorius. Judjimas pagal ais gali bti programuojamas dviem bdais: absoliutinje koordinai atskaitos sistemoje (naudojant funkcij G90); prieauginje koordinai atskaitos sistemoje (naudojant funkcij G91). Linijins interpoliacijos pavyzdys pateiktas 2.5 paveiksle. i funkcija gali bti uraoma tokiu formatu: G90 G01 X100 Y50 F150;
Darbo pabaigos takas

50

Ruoinio nulinis atskaitos takas

Darbo pradios takas 100

+Y ais

+X ais

2.5 pav. Linijin interpoliacija Pastabos: pateiktame pavyzdyje G90 G01 ir F pastma yra modalin ir gali bti tsiama kitame kadre jeigu tai reikalinga; uprogramuota pastma F gali bti naudojama automatiniame stakli darbo reime nuo 0% iki 150% naudojant rankin stakli darbo kontrol. 100% yra programuojama didiausia pastma. Kai nra programuojamas pastmos dydis, CNC sistema automatikai nustatys 10 mm/min dyd naudojant funkcij G21 arba coliais per minut naudojant funkcij G20. kodas G01 yra modalinis, todl negali bti naudojamas tame paiame kadre su kodais G00, G02 ir G03. kodas G01 gali bti uraytas dviem bdais: G01 arba G1.

24

2.17. Apskritimins interpoliacijos kodai G02 ir G03 Funkcija G02 vykdo pjovimo proces, kai rankio judjimas vyksta pagal laikrodio rodykls krypt tam tikru pastmos dydiu. Funkcija G03 vykdo pjovimo proces, kai rankio judjimas vyksta prie laikrodio rodykls krypt tam tikru pastmos dydiu. Funkcij veikimo kryptys pateiktos 2.6 paveiksle.
+X

G03

G02 +Z

2.6 pav. Funkcij veikimo kryptys Programuojant rankio judjimo trajektorij lanku, lanko pabaigos takas nurodomas adresu X, Y, jei tai absoliutin koordinai atskaitos sistema (G90), ir adresu X, Y, kai yra santykin koordinai atskaitos sistema (G91). Naudojant absoliutin koordinai atskaitos sistem vertinamas lanko pabaigos tako atstumas, skaiiuojant atstum nuo pagrindinio nulinio tako (nulinis pradinis atskaitos takas). Naudojant santykin koordinai atskaitos sistem, lanko pabaigos tako atstumas skaiiuojamas nuo rankio judjimo pradios tako. Atstum reikms vertinamos enklais (+ arba ), atsivelgiant judjimo krypties ir nulinio atskaitos tako pozicij. 2.17.1. Funkcij G02 / G03 naudojimas pagal adresus I ir J Kai programoje nurodomas lanko centras (spindulys neinomas), tuomet informacija uraoma naudojant adresus I ir J. I adresas susietas su X aimi. Skaitin reikm vertinama (+/) enklu nuo pradinio lanko tako X aies kryptimi lanko centr (r. 2.7 pav.). J adresas susietas su Y aimi. Skaitin reikm vertinama enklu (+/) nuo pradinio lanko tako Z aies kryptimi lanko centr (r. 2.7 pav.).
Darbo pabaigos takas (X, Y)

Darbo pradios takas J I Lanko takas

+Y ais +X ais

2.7 pav. rankio trajektorijos apraymas G02/G03 funkcijomis 25

2.17.2. Funkcij G02 / G03 formatai Funkcija G02 gali bti parayta keturiais bdais: G90 G02 XYRF; G90 G02 XYIJF; G91 G02 XYRF; G91 G02 XYIJF; Funkcija G03 gali bti parayta keturiais bdais: G90 G03 XYRF; G90 G03 XYIJF; G91 G03 XYRF; G91 G03 XYIJF; ia G02 nurodo apskritimin interpoliacij pagal laikrodio rodykls krypt; G03 nurodo apskritimin interpoliacij prie laikrodio rodykls krypt; G90 XY nurodo koordinai lanko tako pabaig G91 XY nurodo konkret lanko atstum nuo t.y. lanko pradinis ir galutinis takas; IJ nurodo lanko pradinio tako atstum nuo lanko centro tako; Rnurodo lanko spindulio ilg; Fnurodo pastmos dyd lanku.

2.17.3. Funkcij G02 / G03 apskritimins interpoliacijos pavyzdys Paveiksle 2.8 pateiktas rankio judjimo trajektorijos programos pavyzdys (G90): G01 X100 Y40 F125; G03 X80 Y60 I20; G01 X60; G02 X40 Y40 I20; arba G01 X100 Y40 F125; G03 X80 Y60 R20; G01 X60; G02 X40 Y40 R20; rankio trajektorija gali bti projektuojama taip: G03 X20 Y20 I20; G01 X20; G02 X20 Y20 R20; arba G03 X20 Y20 R20; G01 X20; G02 X20 Y20 R20;

26

20

R20

R20 Darbo pradios takas

Darbo pabaigos takas 40 Ruoinio nulinis atskaitos takas

40

20

20

20

+Y ais

+X ais

2.8 pav. rankio judjimo trajektorija 2.17.4. Funkcij G02 / G03 apskritimo lanko pavyzdys Naudojant adres R galimi du lanko paraymo variantai. Kai lankas maesnis nei 180 laipsni ir kai lankas didesnis kaip 180 laipsni. Kai lankas virija 180 laipsni, spindulys (R) turi bti vertintas neigiamu enklu (). Paveiksle 2.9 pateiktas lankas maesnis nei 180 laipsni (apskritimas A) gali programuojama taip (G90): G02 X80 Y40 R50 F125; Kai lankas didesnis kaip 180 laipsni (apskritimas B) gali bti programuojama taip (G90): G02 X80 Y40 R50 F125;

Kno apskritimo linija B Darbo pabaigos takas Darbo pradios takas

R5 0

0 R5

Ruoinio nulinis atskaitos takas

+Y ais

Kno apskritimo linija A

+X ais

2.9 pav. Lanko programavimas 27

Pastabos: kai programuojamas lankas naudojant adres R (lanko spindulys), spindulio vert gali bti lygi arba didesn negu puss kiekvienos didiausios aies atstumo; I0 ir J0 programos kadre gali bti praleidiami; kai X ir Y yra praleidiami programos kadre, lanko galin tako padtis yra pradin lanko padtis, todl lanko centras yra nurodomas I ir J kodais. ia lankas yra apskritimo 360 laipsni dalis (t.y. pilnas apskritimas). Kai naudojamas R spindulys ir lankas sudaro 0 laipsni tokiu bdu nebus pjovimo judesio. kai kadre naudojami adresai I, J ir R, adresas R turi pirmumo teis, kiti adresai yra ignoruojami; funkcija G02 gali bti raoma dviem bdais: G02 ir G2; funkcija G03 raoma G03 arba G3. 2.18. Dvigubo poslinkio funkcija G04 Dvigubo poslinkio funkcija gali bti urayta tokiu formatu: G04 X...; arba G04 P; Dvigubo poslinkio funkcija gali bti programuojama adresu X ayje (laikas sekundmis) arba P adresu (laikas 1/1000 sekundmis). Pavyzdiui: G04 X1.5; i komanda reikia dvigubo poslinkio laikas sudaro 1.5 sekunds. Pavyzdiui: G04 P2500; i komanda reikia poslinkio trukm sudaro 2.5 sekunds. Pastabos: P adrese negali bti naudojamas deimtainis skyrimo enklas; dvigubo poslinkio komanda veikia tik viename kadre; dvigubo poslinkio komanda veikia tik tada, kai prie tai esaniame kadre pastma bus lygi nuliui; didiausia dvigubo poslinkio laiko trukm gali bti 999 sekunds; G04 funkcija yra ne modalin. Ji veikia tik tame kadre, kuriame ji parayta; G04 funkcija gali bti parayta dviem bdais: G04 arba G4. 2.19. Funkcijos G20 / G21 (metrin ir colin matavimo vienet sistema) Staklse programos gali bti raomos colinje (G20) arba metrinje (G21) koordinai atskaitos sistemoje. CNC staklse ie kodai btinai turi bti raomi programos pirmuose kadruose. G20 maiausia vert 0.0001 colio; G21 maiausia vert 0.0001 mm. ios funkcijos reikalingos: pozicionavimo komandoms (X, Y ir Z aimis); prieauginio poslinkio koordinai atskaitos sistemoje; nustatyti pastmas su kodu F; atstum nustatymui tarp ruoinio ir ranki. Pastabos: funkcij G20 ir G21 CNC sistemoje naudojimo tvarka priklauso nuo isaugojimo 28

kompiuterio kietajame diske; funkcij G20 ir G21 trkumas tas, kad jas negalima rayti programos viduryje jos neveiks; funkcijos G20 ir G21 yra modalins.

2.20. Ieities tako funkcija G28 (reference point return) Ieities takas yra fiksuota stakli veimlio padtis, nuo kurios gali pradti judti rankis. DENFORD firmos frezavimo stakli programiniuose paketuose is takas vadinamas stakli nuliniu taku. is takas yra stakli veimlio judjimo ribin padtis X, Y ir Z aimis. Funkcija G28 automatikai nurodo stakli veimliui judti ieities tak. Funkcija G28 gali bti urayta tokiu formatu: G90 G28 X Y Z; arba G91 X Y Z; Pastabos: paveiksle 2.10 pateikta rankio pozicija (P1). iame take rankio sulauymas negalimas. Vidurinis takas iuo atveju nereikalingas. Kadras yra raomas tokiu formatu: G91 G28 X0 Y0 Z0; funkcija G28 yra ne modalin, ji veikia tik tame kadre, kuriame parayta.

P3
Darbo pabaigos takas

P1

Darbo pradios takas

Ruoinio nulinis atskaitos takas +Z ais

+X ais

2.10 pav. rankio judjimas tiesia linija paveiksle 2.11 pateikta, kaip rankis grdamas ieities tak juda ne tiesia linija ir gali paliesti ruoin. Norint ivengti rankio susidrimo su ruoiniu, reikalingas papildomas tarpinis takas P2. Paveiksle 2.12 pateikta rankio judjimo trajektorija, kai ivengiamas rankio sulauymas. rankio judjimo trajektorijos gali bti programuojamas tokiu formatu: G90 G28 X60 Z60; arba 29

G91 G28 X0 Z40;

rankio susidrimo su ruoiniu zona

P3
Stakli ieities takas

60

P1

Darbo pradios takas

Ruoinio nulinis atskaitos takas

60

40

+Z ais

+X ais

2.11 pav. Galimas ruoinio kliudymas rankiu

P3
Stakli ieities takas

P2

Tarpinis takas (X60, Z60)

60

P1

Darbo pradios takas (X60, Z30)

Ruoinio nulinis atskaitos takas

60

40

+Z ais

+X ais

2.12 pav. Trajektorija ivengianti ruoinio kliudymo 30

2.21. Pjovimo rankio kompensacijos funkcijos G40 / G41 / G42 ios funkcijos naudojamos kompensuoti rankio spindul, kai vyksta tikslus lank ar nuoul mechaninis apdirbimas. rankio spindulys turi bti imatuotas ir duomenys vesti stakli valdymo sistem. Darbin rankio pozicija, kai nurodoma judjimo komanda gali bti raoma tokiu formatu: G40 panaikinimas, judjimas programuota trajektorija; G41 kair pus, judjimas programuota trajektorija, kairs rankos taisykl; G42 dein pus, judjimas programuota trajektorija, deins rankos taisykl. 2.21.1. Pagrindiniai funkcij G41 ir G42 judesio kompensavimo variantai 2.13, 2.14 pav. pavaizduota funkcij G41 ir G42 judesio kompensavimo variantai. 2.10 paveiksle pateiktas rankio judjimas kair pus irint rankio judjimo kryptimi. ia naudojama funkcija G41, kuri vadinama kairs rankos taisykls judesio kompensavimo funkcija. 2.11 paveiksle pavaizduota deins rankos taisykls judesio kompensavimo funkcija G42.
Ruoinys

Programuojama trajektorija rankis Aki lygis

2.13 pav. Funkcijos G41 kairs rankos taisykls judesio kompensacija

rankis Programuojama trajektorija Aki lygis

Ruoinys

2.14 pav. Funkcijos G42 deins rankos taisykls judesio kompensacija Pastabos: funkcijos G02 ir G03 negali bti raomos programos pirmame kadre; funkcijos G40 G41 ir G42 yra modalins.

31

2.21.2. Pjovimo rankio kompensacijos panaikinimas G40 Funkcija G40 naudojama panaikinti pjovimo rankio kompensacij. i komanda naudojama tik tame kadre, kuriame yra uprogramuota linijin interpoliacija (t.y. G00, G01, G28). Pastabos: prie funkcijos naudojim, rekomenduojama, kad Z aimi vir ruoinio paviriaus nebt judesi; kompensacija panaikinama automatikai kai: jungiamos stakls; kai nuspaustas stakli darbo pakartojimo mygtukas; kai programoje yra komandos M02 ir M30. 2.21.3. Funkcij G41 ir G42 pavyzdiai Paveiksle 2.15 pateiktas funkcij G41 ir G42 panaudojimo pavyzdys.
30 30 Pjovimo trajektorijos linija 40 R40

40

Ruoinio kontro linija Ruoinio nulinis atskaitos takas

R30

70

30

+Y ais

Darbo pradios takas

+X ais

2.15 pav. Funkcij G41 ir G42 panaudojimo pavyzdys O0010 N0010 G00 X15 Y15; N0020 G41 X0 Y0 F100; (darbo pradia) N0030 Y40; N0040 X30 Y80; N0050 X60; N0060 G02 X100 Y40 R40; N0070 G01 Y30; N0080 G03 X70 Y0 R30; N0090 X0; N0100 X15 Y15; (judjimo pabaiga) 32

3. Skaitmeninio programinio valdymo frezavimo stakli virtualios programos vadas

i program mokomiesiems tikslams programuoti frezavimo stakli darb virtualioje ir realioje aplinkose (VR CNC Milling Sofware) sukr Anglijos DENFORD firma [4]. Informacija pateikiama prastoje Windows aplinkoje, nesudtinga, suprantama ir atitinka kiekvieno vartotojo poreikius. ia mokomja programa gali naudotis grup student, kuriai utikrintas isamus informacijos panaudojimas pagal esamus (skaitmeninio valdymo kompiuteriu CNC) programos altinius. Nesudting, prast programos element naudojimas mokymo metu nereikalauja papildomo speciali program studijavimo. Program paketas (VR CNC Milling Software) turi ias dalis: nesudtingas programavimo (MDIManual data input); informacijos vedimas per kompiuterio CDROM sistem; byl grafin simuliavim pagal 2 koordinates; byl grafin simuliavim pagal 3 koordinates; ranki bibliotek; isami stakli darbo kontrol virtualioje aplinkoje; isami stakli darbo kontrol realioje aplinkoje; pagalbos mygtuk, kuris suteikia isami informacij apie programavimo ypatumus, G ir M funkcij naudojim (G ir M funkcijos tai stakli programavimo kalba paraytos komandos, kuriomis valdomos stakls, mechanikai apdirbanios detal). Mokomosios frezavimo programos struktra pateikta 3.1 paveiksle.

3.1 pav. Mokomosios frezavimo stakli programos struktra Struktr sudaro programos altinis (Sourse), byla (File), redaktorius (Editor), informacijos kaupimas (Compiled), matematiniai skaiiavimai (Maths), valdymas (Action), skaitmeninis valdymas kompiuteriu (CNC), ranki atstumai iki ruoinio (Tool offsets), ranki dtuv (Tool carousel), ryys (Output), grafinis imitavimas pagal dvi koordinates (2D Simulation), grafinis imitavimas pagal tris koordinates (3D Simulation), informacijos perklimas (Post Output), ijungimas (Off), stakli jungimas darbui virtualioje aplinkoje (VR Machine), stakli jungimas 33

darbui realioje aplinkoje (Machine) Minimals reikalavimai kompiuteriui, kuriuos rekomenduoja gamintojas: IBM kompiuteris; Pentium 166 MHz MMX procesorius; 32 Mb RAM; Windows 98 operacin sistema; raantis CDROM; 10 Mb laisvos vietos kietame diske; spalvotas monitorius, kurio raika 1024768; 3D vaizdo plokt, kurios VRAM 4MB; 2 laisvi lizdai prijungimui (vienas realiai mainai, vienas mokymo tikslams); 1 laisvas lizdas spausdintuvui jungti.

4. Frezavimo stakli darbo programos pavyzdys

i programa parayta naudojant metrin vienet skaiiavimo sistem. Todl prie jungiant program btina pasirinkti matavimo vienet sistem naudojant mygtuk [Units], kuris yra ranki juostoje (Options toolbar). Pateiktame 3.1 pav. ruoinys apdirbamas pagal kelias koordinates, vienet sistema metrin. Ruoinio mediaga plienas, matmenys X (ilgis) 60 mm, Y (plotis) 60 mm, Z (auktis) 10 mm.

Nulin atskaita (paymta kryeliu)

4.1 pav. Apdirbama detal

iai detalei apdirbti raoma tokia programa: 4.1 lentel Frezavimo operacijos programa Kadro Nr. 1 N001 G21 N011 N021 N031 N041 N051 Programa 2 Programos simboli paaikinimai 3 Metrin vienet sistema odis BILLET reikia ruoinys. od btinai reikia parayti, nes kitaip programa neveiks. Jo matmenys: X ayje ilgis 60 mm, Y ayje ilgis 60 mm, Z ayje storis 10mm. Programos darbo pradios takas. rankio numeris 1, skersmuo 4 mm. rankio numeris 2, skersmuo 2 mm. G91 prieaugin koordinai atskaitos sistema. G28 X0Y0Z0 judjimas stakli nulin tak.

[BILLET X60 Y60 Z10 EDGEMOVE X0 Y0 [TOOLDEF T1 D4 [TOOLDEF T2 D2 G91 G28 X0Y0Z0

34

4.1 lentels tsinys 1 N061 N071 N081 N091 N101 N111 N121 N131 N141 N151 N161 N171 N181 N191 N201 N211 N221 N231 N241 N251 2 M6T1 G43H1 M3S1500 G90G0X20Y40 Z2 G1Z1F100 Y20F150 X40 Y40 X20 G0Z2 M5 G91G28X0Y0Z0 M6T2 G43H2 M3S1500 G90G0X5Y55 Z2 G1Z2F100 X40F150 3 M6 rankio keitimas, T1 rankis Nr.1. G43 rankio ilgio kompensacija pirmam rankiui. M3 suklio sukimasis pagal laikrodio rodykl, S 1500 aps/min. G90 absoliutin koordinai atskaitos sistema, G0 nurodo greit judjim pozicij X20, Y40. Nurodo stakli rankiui judti 2 mm vir ruoinio paviriaus prie tai buvusia greita pastma. G1 nurodo staklms pjovimo judes tiesia linija nuo tako iki tako. Z1 nurodo pjauti 1 mm gyliu nuo mediagos Z0 paviriaus. F100 stakli pastma 100 mm/min. (Prie tai kadre N111 buvo kodas G1) pjovimas vyks pozicij Y20, 150 mm/min pastma. (Prie tai kadre N111 buvo kodas G1) pjovimas vyks pozicij X40, 150mm/min pastma. (Prie tai kadre N111 buvo kodas G1) pjovimas vyks pozicij Y40, 150mm/min pastma. (Prie tai kadre N111 buvo kodas G1) pjovimas vyks pozicij X20, 150mm/min pastma. Tai glotnus pjovimas ruoinio centre. G0 nurodo staklms greit judjim pozicij Z2, t.y. rankio judjimas 2 mm vir ruoinio paviriaus. M5 nurodo staklms ijungti sukl. G91 prieaugin koordinai atskaitos sistema. G28X0Y0Z0 judjimas stakli nulin tak. M6 rankio keitimas. T2 keisti rank Nr.2. G43 rankio ilgio kompensacija antram rankui. M3 suklio sukimasis pagal laikrodio rodykl, S 1500 aps/min. G90 absoliutin koordinai atskaitos sistema, G0 nurodo greit judjim pozicij X5, Y55. Nurodo stakli rankiui judti 2 mm vir ruoinio paviriaus prie tai buvusia G0 greita pastma. G1 nurodo staklms pjovimo judes tiesia linija nuo tako iki tako. Z2 nurodo pjauti 2 mm gyliu nuo mediagos Z0 paviriaus. F100 stakli pastma 100 mm/min. (Prie tai kadre N241 buvo kodas G1) pjovimas vyks pozicij X40, 150mm/min pastma. G2 nurodo staklms pjovimo lank laikrodio rodykls kryptimi. Pjovimo lankas pjaunamas nurodius pozicij X55, Y40. Lanko centro takas nurodytas J15, ia J atitinka X a. Centro takas yra X ayje 15 mm atstumu nuo lanko pradins pozicijos. Lankas pjaunamas 150 mm/min pastmos greiiu. G1 nurodo pjovimo judes tiesia linija nuo tako iki tako. Pjovimo judjimas vyks pozicij Y5, 150 mm/min pastma. (Prie tai kadre N271 buvo kodas G1) pjovimas vyks pozicij X20, 150mm/min pastma.

N261

G2X55Y40J15

N271 N281

G1Y5 X20

35

4.1 lentels tsinys 1 2 3 G3 nurodo staklms pjovimo lanko krypt prie laikrodio rodykl. Pjovimo lankas pjaunamas nurodius pozicij X5, Y20. Lanko centro takas nurodytas I15, ia I atitinka Y a. Centro takas yra Y ayje 15 mm atstumu nuo lanko pradins pozicijos. Lankas pjaunamas 150 mm/min pastmos greiiu. G1 nurodo pjovimo judes tiesia linija nuo tako iki tako. Pjovimo judjimas vyks pozicij Y55, 150 mm/min pastma. G0 nurodo staklms greit judjim pozicij Z2, t.y. rankio judjimas 2 mm vir ruoinio paviriaus. M5 nurodo staklms ijungti sukl. G91 prieaugin koordinai atskaitos sistema. G28X0Y0Z0 judjimas stakli nulin tak. M30 nurodo programos pabaig ir sugrim programos pradi.

N291

G3X5Y20I15

N301 N311 N321 N331 N341

G1Y55 G0Z2 M5 G91G28X0Y0Z0 M30

5. Mokomosios programos paleidimas ir konfigravimas

5.1. Mokomosios programos jungimas Mokomoji programa (VR CNC Milling Software) jungiama taip: nuspaudiamas kompiuterio jungimo mygtukas; i standartins Windows aplinkos paleidiama mokomoji programa nuspaudus mygtuk sek Start|Programs|Denford|Milling (5.1 pav.); norint baigti darb, spaudiamas mygtukas File| Exit.

5.1 pav. Programos paleidimo mygtukai Pastaba. Negalima nutraukti programos darbo, jei dirbama su frezavimo staklmis realioje aplinkoje. 5.2. Pagrindinis programos langas Atsidarius pagrindiniam programos langui, jame matomi tokie elementai (5.2 pav.): virtuali stakli pavadinimo eilut (Titlebar); virtuali stakli meniu eilut (Menubar); redaktoriaus langas (Editor Window); virtualus frezavimo stakli vaizdas (Denford Virtual Reality Window); virtuali stakli jungimo langas (Machine Control Toolbar.); stakli darbo kontrols langas (Machine Mode Window);

36

pagrindins programos langas (Main Program Status Bar); 3 krypi virtualus (simuliacinis) langas (3D simulations Window), 2 krypi virtualus (simuliacinis) langas (2D simulations Window); stakli valdymo mygtukai (Docked Toolbars).

5.2 pav. Pagrindinis programos langas 5.3. Pagalbos komandos naudojimas Norint naudotis pagalbos komanda [HELP], nuspaudiamas mygtukas [F1]. Paruoiamosios G ir pagalbins funkcijos M yra lang redaktoriuje (Editor) arba, jei informacija apie ias funkcijas reikalinga raant program, nuspaudiami mygtukai [Ctrl+F1]. Pagalbos komandos galimybs yra ios: isami informacija apie frezavimo stakli programos ypatumus (VR CNC Milling); programavimo veiksm eilikumas ir informacija apie G ir M funkcijas. iuo atveju reikia nuspausti mygtuk [Help CNC Programing]. 5.4. Matavimo vienet sistemos parinkimas Parenkant matavimo vienet sistem spaudiamas mygtukas [Units] (5.3 pav.). is mygtukas yra ranki juostoje (Options Toolbar). Matavimo vienet sistema yra dviej tip: metrin matavimo vienetai mm (Metric Mode); colin matavimo vienetai coliai (Inch Mode).

37

5.3 pav. Matavimo vienet parinkimas

6. Darbas su bylomis
Nauj byl krimas, atidarymas, udarymas, ijimas i programos ir kitos komandos atliekamos prasta tvarka dirbant Windows aplinkoje (6.1 pav.).

6.1 pav. Nauj byl sudarymo ir perklimo langas Programos kadr numeracija nustatoma nuspaudus mygtuk [Line Numbering]. Po kiekvieno urayto kadro btina padti kabliatak. Tam reikia spausti [Editor Modify Append Line End Token] mygtukus. Norint tarp enkl terpti tarpel, spaudiamas mygtukas [Editor Modify Add Padding Token]. Nuspaudus redaktoriaus lango mygtuk, atsidaro bylos tekstas (6.2 pav.). i byla aprao stakli judjimo ir frezavimo komandas. ia pateikta tik dalis tipins programos.

38

6.2 pav. Programos fragmentas Skaitmeninio valdymo kompiuteriu pagrindai. Program bylos sudaromos naudojant G ir M kodus. Kiekviena G ir M kod parayta eilut yra vadinama kadru, pavyzdiui, G91 G28 X0 Y0 Z0 (5.2 pav.). Kadras sudarytas i odi pavyzdiui, G91 yra vienas odis. Kiekvienas programos odis sudaro komandas su adresais ir numeriais. Daugiau informacijos galima gauti naudojantis pagalbos komanda [HELP]. Redaktoriaus lango ymeklio judjimas. is redaktoriaus lango ymeklis matomas vertikalia linija ties konkreia eilute (6.3 pav.). ymeklis naudojamas spaudiant mygtukus [Delete, Enter/Return].
Redaktoriaus lango ymeklis

Pels ymeklis

6.3 pav. Redaktoriaus lango ymeklis

Programos teksto atskyrimas pateiktas 6.4 paveiksle, paymjus teksto lauk Editor/Select All.

6.4 pav. Teksto ymjimas, atskyrimas, kopijavimas ir perklimas

39

Programos kadr numeracija. Programos byla bus pilnai ubaigta, jei jos eiluts vadinamos kadrais bus paymtos numeriais. Numeracija atliekama nuspaudus (Modify/Line Numbering). Atsidaro langas kadr numeracijai (6.5 pav.). Dialogo reime ymima programos bylos pradia nuspaudus Start Number. Pavyzdyje pateiktas 1, kuris reikia numeracijos pradi. Numeracijos ingsnis Numbering Increment dialogo reime nurodo kiekvieno kadro eilikum. Pavyzdiui, 10 rodo, kad eilikumo tvarka tokia 1, 11, 21, 31, 41, 51 ir t.t. Minimalus kadr ymjimo ilgis Minimum number length rodomas skaiiumi 3. Tai reikia, kad kadro numeris gali bti sudarytas i trij skaii t.y. 001, 011, 021, 041, 051 ir t.t. Dialogo reimas Numbering Token naudojamas nurodant kiekvieno kadro adres. Pavyzdiui, N001, N011, N021, N041, N051 ir t.t. Nuspaudus mygtuk [OK] kadr numeracija bus atlikta.

6.5 pav. Langas kadr numeracijai Paveiksle 6.6 pateikta nesunumeruota ir sunumeruota programa.

6.6 pav. Nesunumeruota ir sunumeruota programa Programos bylos kadro eilut ubaigiama nuspaudus mygtukus [Modify/Append Line End Token] t.y. paraomas eiluts pabaigoje enklas ; (kabliatakis) (6.7 pav.). Paymjus, nuspaudiamas mygtukas [OK].

40

6.7 pav. Kadro eiluts pabaigos enklas Paveiksle 6.8 pateikta sutvarkyta ir nesutvarkyta programa.

6.8 pav. Programa be ir su pabaigos enklu Programos bylos tarpeli tarp odi nustatymui, spaudiamas mygtukas [Modify/Add Padding Token] (6.9 pav.). Paymjus, nuspaudiamas mygtukas [OK].

6.9 pav. Tarpeli tarp odi nustatymas Paveiksle 6.10 pateikta sutvarkyta ir nesutvarkyta programa.

6.10 pav. Programa be ir su tarpeliais tarp odi 41

Programos byl isaugojimas. Norint isaugoti byl spaudiamas (File/Save As). Parenkamas bylos katalogas ir isaugoma (6.11 pav.).

6.11 pav. Bylos isaugojimas Programos byl naudojimas pateiktas 6.12 paveiksle. Nuspaudus (File/Open) atsidaro redaktoriaus langas. Prie atidarant redaktoriaus lang, deinje pusje pateikiamas grafinis detals vaizdas.

6.12 pav. Bylos atidarymas

42

Pakartotinas byl atidarymas naudojamas nuspaudus mygtukus [File/ReOpen] (6.13 pav.).

6.13 pav. Pakartotinas byl atidarymas

7. ranki konfigravimas
7.1. ranki bibliotekos naudojimas Parenkant rankius spaudiamas mygtukas [Tool Library] (7.1 pav.), kuris yra ranki juostoje (Options Toolbar). dti, paalinti rank ir kitas komandas vykdyti virtualioje revolverinje galvutje naudojamos komandos (Add, Delete ir kt). iame ranki bibliotekos lange yra informacija apie ranki geometrinius parametrus, ranki tipai paymti spalvomis.

7.1 pav. Mygtukas ranki parinkimui 7.2 paveiksle pateiktas pagrindinis ranki bibliotekos langas.
Pasirinktas rankis Darbalaukis

rankio profilis Spalvotas paymjimas

Galimi ranki profiliai

Pasirinkto rankio grafinis vaizdas

7.2 pav. ranki bibliotekos langas 7.2. rankio talpinimas revolverin galvut Norint patalpinti rank revolverin galvut ir nustatyti kiekvieno rankio atstumus iki ruoinio X, Y ir Z ayse, i eiluts (Options Toolbar) nuspaudus mygtuk [Tooling], atsidaro

43

pagrindini ranki dtuvs langas (Toolingdalek.TFT). Kiekvienas rankis turi savo numer, kuris turi atitikti atstum iki ruoinio (Offset) pagal kiekvien a. iose ayse atstumas nuo rankio iki ruoinio apskaiiuojamas automatikai ir fiksuojamas kiekvienos aies nulinis atskaitos takas. Norint pakeisti rank, naudojamas mygtukas [Change Tool]. rankis paimamas i lango (Tool Library), nuspaudus pels kairj klavi (PKP) ir jo neatleidus nutempiamas (Tooling) konkret revolverins galvuts lizd (yra atuoni lizdai). Lizde pasirodo rankio profilio vaizdas. Atleidus pels kairj klavi, rankis patalpinamas lizd. Paalinant rank i revolverins galvuts, atliekami analogiki veiksmai atgaline seka. ranki bibliotekoje galima keisti ranki orientacij apdirbamojo ruoinio atvilgiu, ranki geometrinius parametrus, j naudojimo laik. Pasirenkant rankio tip paymimas rankis, dukart nuspaudus atsiranda visa informacija apie rank (7.3 pav.).

7.3 pav. Informacija apie rank Prie pasirenkant rankio tip, reikia pasirinkti matavimo vienet sistem (7.4 pav.). Po to spaudiamas mygtukas [OK].

7.4 pav. Matavimo vienet sistemos pasirinkimas 7.3. Naujo rankio sukrimas Kit ranki pridjimui spaudiame dein pels klavi (DPK) ir parenkame (Add Tool) (7.5 pav.).

44

7.5 pav. ranki pridjimas Nauj ranki klimas pateiktas 7.6 paveiksle.

7.6 pav. Nauj ranki klimas Ant naujai kelto rankio du kartus nuspaudus KPK atsiranda langas su visa pjovimo rankio informacija (7.4 pav.). Nuspaudus mygtuk [OK] bus patvirtinimas apie rankio pakeitimus ir is langas usidarys. ranki bibliotekoje nuspaudus DPK ymekliu sustojama ties eilute Set Tool Tipe, pasirodo grafinis rankio vaizdas, kuris buvo parinktas (7.7 pav.).

45

7.7 pav. Parinkto rankio grafinis vaizdas Pakeist rank, reikia paymti tam tikra spalva. ranki bibliotekoje spaudiamas mygtukas Set Tool Color (7.8 pav.). Po to du kartus spaudiant KPK atsidaro spalv parinkimo langas (7.9 pav.). Parinkus rankio spalv, spaudiamas mygtukas [OK].

7.8 pav. ranki spalv parinkimo kelias

7.9 pav. ranki spalv parinkimo langas 46

Parinkus metrin vienet matavimo sistem 7.10 ir 7.11 paveiksluose pateikti ranki bibliotekos naudojimosi duomenys. Pavyzdiui parinktos 2 mm ir 4 mm skersmens frezos ir pateikta kita isami informacija apie iuos rankius.

7.10 pav. Parinkta 2 mm freza

7.11 pav. Parinkta 4 mm freza 7.4. Stakli dtuvs lango naudojimas Individuals ranki tipai parenkami i ranki bibliotekos ir dedami stakli ranki revolverin galvut. ia rankiai bus paruoti naudoti su program bylomis. Btina inoti, kad kiekvienas rankis turi bti paymtas rankio numeriu. i informacija taip pat reikalinga isaugant kiekvieno rankio ilgio byl ir naudojant 2D/3D grafin simuliacij. Ikvieiant ranki dtuv, spaudiamas mygtukas [Tooling] (7.12 pav.)

7.12 pav. ranki dtuvs mygtukas Pagrindinis virtuali stakli dtuvs langas pateiktas 7.13 paveiksle.

47

Parinkta 2 mm freza

Lango pavadinimas Trikampis raudonas ymeklis (ymi naudojam rank) ranki duomen lango ymeklis ranki duomen langas

rankio numeris

Apdirbimo failo pavadinimas

7.13 pav. Pagrindinis dtuvs langas ranki paalinimas pateiktas 7.14 paveiksle, pasirinkus Remove Tool.

7.14 pav. ranki paalinimas ranki djimas pateiktas 7.15 paveiksle pasirinkus Insert Tool. Taip pat galimas ranki djimas nuspaudus KPK ant pasirinkto rankio ir tempiant j dtuv (7.16 pav.).

48

7.15 pav. ranki djimas dtuv

7.16 pav. ranki klimas dtuv

8. Darbas su virtualia programa

8.1. Dviej krypi virtualios programos langas Pasirinkus meniu juostoje (2D Simulation Option), atsidaro langas (2D Simulation). iame lange pateikiamas grafinis spalvotas rankio ir ruoinio vaizdas, kuriame matyti rankio judjimo trajektorija, ruoinio apdirbimo nuoseklumas pagal dvi koordinates (dvimatje virtualioje erdvje 2D Simulation Windows). Norint udaryti lang spaudiamas mygtukas (2D Simulation). Lange yra vaizdo didinimo ir mainimo mygtukai, pateikiama informacija apie poslinkius X ir Y aimis, matomas pastmos dydis, suklio sukimosi danis ir pagalbins funkcijos M reikms. is langas parodo ruoinio virtual vaizd plane, kai atliekama detals mechaninio apdirbimo programa. Spaudiamas mygtukas 2D Simulation (8.1 pav.).

8.1 pav. Mygtukas darbui su dviej krypi virtualia programa

49

Toliau pasirenkame X ir Y ai atstum panaudojim simuliaciniame virtualiame vaizde (8.2 pav.).

8.2 pav. 2D Simulation pasirinktys Simuliacinio vaizdo langas pateiktas 8.3 paveiksle.

8.3 pav. Simuliacinio vaizdo langas 8.2. Dviej krypi virtualios programos darbas Prie paleidiant 2D simuliacin stakli darb reikia: parinkti matavimo vienet sistem, kuri bt vienoda programos byloje ir atitikt naudojamus rankius; parinkti rankius esanius ranki dtuvs lizduose taip, kad atitikt dtuvs numer ir rankio numer programos byloje. Programos paleidimui btina, kad redaktoriaus ymeklis bt nustatytas ant pirmos kadro eiluts. Po to ant byl kontrols mygtuko File Control spaudiamas esantis trikampis enklas (8.4 pav.).

8.4 pav. Byl kontrols mygtuko 2D simuliaciniame lange bus matomas detals mechaninio apdirbimo programos virtualus vaizdas (8.5 pav.).

50

8.5 pav. Detals mechaninio apdirbimo programos virtualus vaizdas 8.3. Trij krypi virtualios programos langas Naudojantis ia programa, meniu juostoje spaudiama (3D Simulation Option). Atsidaro spalvotas grafinis langas (3D Simulation). iame lange pateikiamas grafinis rankio ir ruoinio spalvotas vaizdas, kuriame matyti rankio judjimo trajektorija, ruoinio apdirbimo nuoseklumas pagal tris koordinates (trimatje virtualioje erdvje 3D Simulation Windows). Udarant lang pakartotinai spaudiamas mygtukas [3D Simulation]. iame virtualiosios programos lange yra tokie mygtukai: vidini ertmi vaizdo mygtukas [Slice]; vidini paviri kamp mygtukas [Angle]; vidini paviri kontr mygtukas [Wire]; detali element vaizdavimo mygtukas [Lowres]; greito veiksmo vaizdavimo mygtukas [Turbo]; droli vaizdavimo mygtukas [Chips]; proceso pakartojimo mygtukas [Reset]; aktyvins kontrols jungimo ir ijungimo mygtukas [Measure]. Lange pateikiama informacija apie atstumus X, Y ir Z ayse, pastm, apsisukim reikms, rankio numeris. ios programos dalies mechaninio apdirbimo grafinis vaizdas analogikas kaip dvimats virtualios programos (2D Simulation). Galima dirbti su X, Y ir Z ai susikirtimo nuliu nenurodant konkretaus, perkelto kit erdv, nulio (Use Offsets be paymjimo) ir naudojant nustatyt konkret nul (paymtas Use Offstets pririimas). Programos veiksmai (File Control) tokie pat kaip ir programoje (2D Simulation). is langas parodo ruoinio virtual vaizd plane, kai atliekama detals mechaninio apdirbimo programa. Spaudiamas mygtukas [3D Simulation] (8.6 pav.).

8.6 pav. Mygtukas darbui su trij krypi virtualia programa

51

Toliau pasirenkame X ir Y ai atstum panaudojim simuliaciniame virtualiame vaizde (8.7 pav.).

8.7 pav. 3D Simulation pasirinktys Simuliacinis vaizdas pateiktas 8.8 paveiksle.

8.8 pav. Simuliacinis vaizdas Norint udaryti byl, spaudiamas mygtukas [3D Simulation]. 8.4. Trij krypi virtualios programos darbas Prie paleidiant 3D simuliacin stakli darb reikia: parinkti matavimo vienet sistem, kuri bt vienoda programos byloje ir atitikt naudojamus rankius; parinkti rankius esanius ranki dtuvs lizduose taip, kad atitikt dtuvs numer ir rankio numer programos byloje.

Programos paleidimui btina, kad redaktoriaus ymeklis bt nustatytas ant pirmos kadro eiluts. Po to ant byl kontrols mygtuko File Control spaudiamas esantis trikampis enklas (8.4 pav.). Apdirbamos detals 3D simuliacinis vaizdas pateiktas 8.9 paveiksle.

52

8.9 pav. Apdirbamos detals 3D simuliacinis vaizdas 8.5. Ryiai stakli simuliaciniame darbe Kodl simuliaciniam stakli darbui reikalingi ryiai (atstumai) tarp ruoinio ir ranki? Ryiai reikalingi tam, kad bt nustatyta tiksli ruoinio nulio padtis. Tai yra vieta nuo kurios numatoma mechaninio apdirbimo pradia. is ruoinio nulinis takas CNC staklse yra perkeliamas kai naudojamas 2D ir 3D simuliacinis darbas. Ruoinio nulinis takas svarbus virtualiam stakli darbui ir ypa svarbus, kai naudojamas realus stakli darbas. Ruoinio nulinio tako nustatymui, spaudiamas mygtukas [Offsets] (8.10 pav.). Atsidaro langas, kuris pateiktas 8.11 paveiksle.

8.10 pav. Mygtukas ruoinio nulinio tako nustatymui

Varnels ymi naudojamus elementus Lango pavadinimas Koordinai reikms

Byl sraas

Galim byl sraas

Naudojamos bylos

8.11 pav. Ruoinio nulinio tako nustatymo langas 53

iame lange deinje pusje matomos X, Y ir Z koordinats. Nuspaudus mygtukus bus paymta ruoinio nulin tako padtis. Norint udaryti lang, spaudiamas mygtukas (Offset). 8.6. Nauj ryi krimas Nauj ryi nustatymas, paymjimas pateiktas 8.12 paveiksle.

8.12 pav. Nauj ryi nustatymas Jeigu yra pasikeitim simuliaciniame darbe, spaudiamas mygtukas (New Offset), spaudiamas mygtukas (Delete Offset), t.y. trinamas tekstas po to spaudiamas (Enter/Return) mygtukas (8.13 pav.). Raudonas ymeklio enklas perkeliamas nauj eilut.

8.13 pav. Ryi pakeitimas 8.7. 2D simuliacinis stakli darbas Pajungiant virtual stakli darb spaudiamas mygtukas [2D Simuliation] (8.1 pav.). Toliau spaudiamas mygtukas ryi panaudojimui X ir Y ayse (Use X, Y Offset) taip, kad raudonas 54

ymeklio enklas atsidurt ties ta eilute kaip parodyta 8.14 paveiksle.

8.14 pav. 2D simuliacijos ai pasirinkimas ia atsidars 2D simuliacinis langas pateiktas 8.15 paveiksle.

Ruoinio nulinis takas

8.15 pav. 2D simuliacinis langas iame pavyzdyje viruje deinje pusje matomas ruoinio nulinis takas ant stakli stalo. Deinje pusje matoma siaura kolona, kurioje matomas ruoinio storis ir rankio pjovimo gylis. Norint udaryti lang, spaudiama (2D Simulation). Ruoinio nulinio tako perklimas atliekamas nuspaudus (2D Simulation), spaudiamas eilut (Show Datum) (8.16 pav.)

8.16 pav. Ruoinio nulinio tako perklimo eiga Ruoinio nulinio tako vaizdas pateiktas 8.17 paveiksle.

55

8.17 pav. Ruoinio nulinio tako vaizdas Norint perkelti nulin tak, reikia KPK ruoinio nulinio tako simbol perkelti nauj pozicij ir ufiksuoti (8.18 pav.).

8.18 pav. Nulinio tako vaizdas lange Prie paleidiant 2D simuliacin stakli darb reikia: parinkti matavimo vienet sistem, kuri bt vienoda programos byloje ir atitikt naudojamus rankius; parinkti rankius esanius ranki dtuvs lizduose taip, kad atitikt dtuvs numer ir rankio numer programos byloje. Po to ant byl kontrols mygtuko File Control spaudiamas esantis trikampis enklas (8.4 pav.). Ruoinio mechaninio apdirbimo virtualus langas ant stakli stalo pateiktas 8.19 paveiksle.

8.19 pav. Ruoinio mechaninio apdirbimo virtualus langas ant stakli stalo

56

8.7. 3D simuliacinis stakli darbas 3D simuliacinio virtualaus darbo paleidimas pateiktas aukiau, spaudiamas mygtukas (3D Simulation) (8.6 pav.), paymima eilut (Use X, Y Offsets) (7.20 pav.).

8.20 pav. 3D simuliacijos ai pasirinkimas Ruoinio nulin tako padtis pateikta viruje kairje pusje (8.21 pav.). Lango udarymui spaudiama (3D Simulation).

Ruoinio nulinis takas

8.21 pav. Ruoinio nulin tako padtis Ruoinio nulinio tako nustatymui 3D simuliaciniam vaizdui yra naudojamas langas (2D Simulation) (8.16, 8.18 pav.). Virtualaus ruoinio mechaninio apdirbimo 3D simuliacinio vaizdo pajungimas naudojant X ir Y ryius atliekamas tokia tvarka: parenkama metrin matavimo vienet sistema; parenkami ranki numeriai, kurie turi atitikti su j numeriais esaniais ranki dtuvje ir paraytais programos byloje. Po to prie spaudiant trikamp mygtuk (8.4 pav.) patikrinama, kad ymeklio enklas bt programos kadro eiluts pradioje. Nuspaudus mygtuk bus atliekamas virtualus detals mechaninis apdirbimas, kurio vaizdas pateiktas 8.22 paveiksle.

57

8.22 pav. Detals virtualaus mechaninio apdirbimo vaizdas

9. CNC stakli valdymas

9.1. CNC stakli pajungimas virtualiam darbui Virtualus stakli darbas prasideda nuspaudus mygtuk [VR Machine] (9.1 pav.). Atsidaro stakli virtualus vaizdas, kuriame gali bti mechaninis apdirbimas trimis kryptimis t.y. 3D. iame vaizde pateikiami vairs rankiai, j automatinis keitimas. Atsidaro stakli valdymo langas, kuris kontroliuoja virtual CNC stakli darb.

9.1 pav. Stakli virtualaus darbo mygtukas Jeigu bt pajungtos realios stakls, tuomet spaudiamas mygtukas [Machine] (9.2 pav.).

9.2 pav. Stakli darbo mygtukas Atsidarius stakli valdymo langui, matomas veikiantis aktyvus mygtukas (Home) (9.3 pav.).

58

9.3 pav. Stakli valdymo langas is aktyvus langas btinai naudojamas prie stakli darbo pradi. Jame nustatomas stakli nulinis takas kiekvienoje ayje. Stakli suklio galvut visomis trimis aimis juda stakli nul, t.y. kratin padt ir fiksuojamas nulis. Tai koordinai pradios atskaitos takas, nusakantis stakli suklins galvuts judjimo ribas. i padtis vadinama stakli nuliu. Kaip nustatomas stakli nulinis takas? Spaudiamas mygtukas (X Axis Only) (9.3 pav.). Stakli galvut juds X aimi kreipianiosiomis iki ribins kratins padties. Nuspaudus mygtuk (Y Axis Only), stakli galvut juds Y aimi kreipianiosiomis iki ribins kratins padties. Nuspaudus mygtuk (Z Axis Only), stakli galvut juds Z aimi kreipianiosiomis iki ribins kratins padties. Nuspaudus mygtuk (All Axes), judjimas vyks visomis trimis aimis. 9.2. Koordinai sistemos pozicijos Mygtukas (Co Ordinates) naudojamas nustatant dviej koordinai sistemos pozicijas. Ruoinio koordinai sistemos pozicija vertina ruoinio nulinio tako perklim. Stakli koordinai sistema vertina fiksuot nekeiiam stakli nulin tak (9.4 pav.).

9.4 pav. Nustatytas stakli nulinis takas 59

Langas (Jog) yra naudojamas valdyti virtual stakli galvuts judjim visomis aimis rankiniu bdu (9.5 pav.).

liauiklio panelis liauiklio mygtukas

liauiklis liauiklio kontrols langas

9.5 pav. Lango (Jog) aplinka Rankin pastma gali bti nenutrkstama nuspaudus mygtuk (9.6 a pav.) arba ingsnin (9.6 b pav.).

a b 9.6 pav. Rankins pastmos mygtukai: a nenutrkstama; b ingsnin Judjimas X, Y ir Z aimis valdomas klaviatros rodykli mygtukais ir lapas vir, lapas apai (page up, page down). Pastaba: nuspaustas mygtukas (Jog) turi viesti alia spalva, t.y. turi bti aktyvus. M kod paruoiamosios funkcijos pateiktos 9.7 paveiksle. Reikiama funkcija parenkama nuspaudus atitinkam mygtuk.

9.7 pav. M kod paruoiamosios funkcijos Isami informacija apie M kodus pateikiama pagalbos lange, nuspaudus mygtuk (Help).

60

9.3. Rankinis ranki pakeitimas ranki keitimui yra naudojamas stakli ranki dtuvs langas. ia spaudiamas mygtukas [Tooling] (7.12 pav.). Atsidaro ranki dtuvs langas (9.8 pav.). Paspaudus DPK, atsidaro langas, kuriame atliekami veiksmai reikalingi rankio keitimui.

9.8 pav. ranki dtuvs langas Jeigu yra realios stakls tai naudojamas informacinis langas (9.9 pav.). rankis yra pakeiiamas rankiniu bdu ir po to spaudiamas mygtukas [OK].

9.9 pav. Informacinis langas rankio pakeitimui CNC staklse bna rengtos automatins ranki keitimo sistemos, todl ranki keitimas vyksta automatikai (9.10 pav.).

CNC stakli galvut

Automatinis ranki keitiklis

9.10 pav. Automatin ranki keitimo sistema

61

rankio fiksavimas pateiktas 9.11 paveiksle.ranki dtuvs lizdo padtis, kuri bus dedamas rankis, nurodomas trikampiu raudonu enklu.

9.11 pav. rankio fiksavimas dtuvje

10. Ryi formavimas

10.1. Atstum tarp ruoinio ir ranki nustatymas Lange (Control Panel) yra ruoinio padties nustatymo staklse mygtukas (ryi tarp ruoinio ir rankio Workpiece Offset). Ruoinio padties skaiius programuojamas ir matomas nuspaudus mygtuk. Kas tai yra ryys? Ryiai tai automatikai apskaiiuoti tarp ruoinio ir rankio atstumai (milimetrais), kurie programoje paymimi kaip ruoinio nulis atskaitos takas. Kitaip tariant ryys yra skaitmeninis dydis naudojamas aprayti ruoinio nulinio tako pozicij. Yra du ryi naudojimo variantai: ruoinio ryio byla naudojama globalinje stakli koordinai atskaitos sistemoje. ioje byloje X, Y ir Z ayse vertinamas kiekvieno rankio ryys (atstumas tarp ruoinio ir rankio) T.y. kiekvienas rankio profilis bus susietas ryiu su ruoiniu. pjovimo rankio ilgio byla. Kiekvienas rankis turi savo individuali ryio (ilgio) byl, kuri vertinama Z ayje. i byla naudojama kompensuoti vairius ilgi skirtumus tarp ranki. Kaip atliekami ryi vertinimai? ruoinio nulinio tako pozicijos vertinimas X ayje atliekama jus X aies ruoinio ryi byl. ruoinio nulinio tako pozicijos vertinimas Y ayje atliekama jus Y aies ruoinio ryi byl. ruoinio nulinio tako pozicijos vertinimas Z ayje atliekama jus Z aies ruoinio ryi byl ir jus ranki ilgio ryi byl, kuri priklauso nuo ranki profili tip. Kam naudojamas ruoinio nulinis takas? Stakli programose numatomas ruoinio nulinio tako panaudojimas kaip stakli darbo pradios (stakli ieities nulinis takas zero reference) takas utikrinantis poslinkius visomis aimis. ie poslinkiai pagal koordinai ais yra nuskaitomi nuo CNC programos bylos. i ruoinio nulinio tako pozicija nurodis staklms nuo kur pradti mechanin apdirbim. Nustatant ruoinio nulinio tako pozicijos perklim (arba ry) yra naudojama CNC stakli trimat koordinai sistema. Po stakli nulinio tako nuskaitymo, tik vliau programoje bus nuskaitoma ruoinio nulinio tako pozicija. Kas atsitikt, jeigu CNC bylose nebt programuojamas ryys? Neprogramuojant atstum

62

ryio, bt naudojamas stakli darbo pradios kiekvienos aies nulinis takas (stakli ieities nulinis takas). Todl frezavimo proceso apdirbimo zonos padtis bt klaidinga. Taigi atstum ryys yra labai svarbus, nes be jo stakls neinos, nuo kur pradti frezuoti ruoin. Atstum ryys visada turi bti nustatytas prie mechaninio apdirbimo proceso pradi. Ar gali bti naudojami standartiniai programos ryiai? Ne, kiekvienas vartotojas ryius nustatyti privalo savarankikai. Jeigu nustatyti ryiai ir isaugotos j bylos, jos gali bti daug kart naudojamos jeigu: naudojami tie patys rankiai; nekeiiami ruoinio matmenys; ruoinio tvirtinimo vieta ant stakli stalo nekeiiama. 10.2. Darbas su ryi bylomis Nuspaudus mygtuk (Offsets), atsidaro langas (Work Piece Offsets) (10.1 pav.). iame lange stakli ryys (Machine Offsets) yra naudojamas nustatant ruoinio nulin tak, kai vyksta virtualus mechaninis apdirbimas. Deinje pusje matomi X, Y ir Z ai mygtukai, kurie naudojami nustatant ryius.
Lango pavadinimas Pasirinkti ryi dydiai Varnele paymta vartojama byla Paymta byla Naudojama stakli ryi byla

10.1 pav. Darbo ryiai Ryi pridjimas (Add Offset), paymjimas (Make Current) ir nauj ryi (New Offset) naudojimas pateiktas 10.2 pav.

10.2 pav. Veiksmai su ryiais 63

10.3. Ryi nustatymas X ayje Nustatomas koordinai perklimas X aimi, kurios sudaro byl nusakani X ayje pradin pjovimo tak. 1. Ryi perklimas X aimi ryi byl atliekamas taip: stakli valdymo lange (Machine Mode) nustatant ruoinio koordinates, spaudiamas koordinai mygtukas (Coordinates) taip, kad apaioje komandinje eilutje atsirast uraas (Work Piece Offsets) (10.3 pav.); parenkama reikalinga stakli ryi byla; X, Y ir Z ayse nustatomas nulis (10.4 pav.). Spaudiant X aies mygtuk nustatomas ruoinio nulinis takas.

10.3 pav. Stakli valdymo langas

10.4 pav. Nulio nustatymas koordinai ayse 2. Pjovimo rankio orientacijos nustatymas. Prie X koordinai perklim atsidaromas rankio orientacijos langas (Set Offset) (10.5 pav.). rankio orientacijos paymjimui naudojamas alias arba raudonas ymeklis. Parinkus rankio pozicij, spaudiamas mygtukas [OK].

10.5 pav. rankio orientacijos langas 64

3. Po rankio orientacijos nustatymo, spaudiamas X koordinats mygtukas, kuris tiksliai apskaiiuoja atstumus (10.6 pav.).

10.6 pav. Atstumo nustatymas X ayje Stakli X koordinai dydiai yra perkeliami X ryi byl. Stakli nulis X ayje yra perkeltas ruoinio nulin tak (10.7 pav.).

10.7 pav. Nulinio tako nustatymas X ayje 10.4. Ryi nustatymas Y ayje ia nustatomas koordinai perklimas Y aimi, kurios sudaro byl nusakani Y ayje pradin pjovimo tak (10.7 pav.). 1. Ryi perklimas Y aimi ryi byl atliekamas analogikai kaip ir X aimi. Spaudiant Y aies mygtuk nustatomas ruoinio nulinis takas (10.6 pav.). 2. Pjovimo rankio orientacijos nustatymas. Prie Y koordinai perklim atsidaromas rankio orientacijos langas (Set Offset) (10.5 pav.). rankio orientacijos paymjimui naudojamas alias arba raudonas ymeklis. Parinkus rankio pozicij, spaudiamas mygtukas [OK]. 3. Po rankio orientacijos nustatymo, spaudiamas Y koordinats mygtukas, kuris tiksliai apskaiiuoja atstumus (10.8 pav.).

10.8 pav. Atstumo nustatymas Y ayje

65

Stakli Y koordinai dydiai yra perkeliami Y ryi byl. Stakli nulis Y ayje yra perkeltas ruoinio nulin tak (10.9 pav.).

10.9 pav. Nulinio tako nustatymas Y ayje 10.5. rankio ilgio ryio nustatymas ranki ilgio ryio nustatymas naudojamas vairi tip pjovimo ranki ilgi kompensavimui. i procedra naudojama visiems rankiams kurie yra naudojami staklse. Atliekama taip: pjovimo rankiui suteikiama tokia pastma, kad rankio pjovimo briauna prisiliest prie ruoinio paviriaus (10.10 pav.). Visi pjovimo ranki ryiai nustatomi kaip pjovimo ranki ieities takai. Kai bus einama kiekvieno rankio ryi byl, kiekvienas rankis turs savo ieities tak (reference point) taip vadinam nulin Z aies koordinat. Nuspaudus mygtuk (Units), parenkama metrin matavimo vienet skaiiavimo sistema, t.y. nustatoma pastma mm/min. Po to parinkus a, nuspaudus mygtuk (Jog Continuous Mode), stumiant mygtuk auktyn arba emyn suteikiamas judesys suklinei galvutei. Pastmos dydis gali bti reguliuojamas nuo 0 iki 1000 mm/min (10.11 pav.).

Stalo pavirius

Stalo pavirius

10.10 pav. rankio priartinimas prie ruoinio

10.11 pav. Pastmos reguliavimas

66

Naudojant programos virtual darb, ieities takas kiekvienam rankiui bus vir ruoinio paviriaus kaip pateikta 10.12 paveiksle.

Ruoinys

10.12 pav. rankio ieities takas Jeigu bus naudojamas reali stakli darbas, kiekvieno rankio ilgio ieities takas pateiktas 10.10 paveiksle bus vir stakli stalo paviriaus. Esant ruoinio nuliniam takui ruoinio paviriuje, globalin Z koordinat privalo vertinti stakli ir ruoinio byl ryius ruoinio storio apskaiiavimui. Pjovimo rankio judjimui, t.y.rankio ryio arba ieities tako nustatymui naudojami ei mygtukai: X ais klaviatros mygtukas dein arba kair pus; Y ais klaviatros mygtukas vir arba apai; Z ais klaviatros mygtukas lapas vir (page up) arba lapas apai (page down). 10.6. Ryi nustatymas Z ayje Z koordinats dydio perklimas Z rankio ilgio ryi byl atliekamas kaip ir X arba Y koordinai. Svarbu atsivelgti tai, kad vertinami ranki ilgiai esantys tik revolverinje galvutje. Todl naudojant kitus rankius reiks i naujo atlikti ranki ryi nustatymus. Reikia prisiminti tai, kad Z aies kiekvieno rankio ryiai yra skirtingi, kai tuo metu ruoinio ryi byla yra viena. Nuspaudus mygtuk (Z Offset) (10.9 pav.), atsidaro langas (Set Offset) (10.13 pav.).
vedamas rankio ilgio ryys

10.13 pav. rankio ryio nustatymas Nuspaudus mygtuk [OK] (10.13 pav.) Z koordinats dyd stakls vertina automatikai. Tiksliai vertinamas rankio ryys esantis stakli revolverinje galvutje. Z koordinats dydis bus

67

lygus nuliui (10.14 pav.), t.y. stakli Z koordinats nulinis atskaitos takas bus perkeltas ruoinio Z koordinats nulin tak, bet tik naudojant konkreius rankius.

10.14 pav. Nulinio tako nustatymas Z ayje rankio ilgio ryio nustatymas Z aimi gali bti pakartojamas kiekvienam rankiui, kuris naudojamas programos byloje. X ir Y aims nustatyti ryio nebereikia. Tai reikia atlikti tik pagal Z a, nes ranki ilgiai yra skirtingi. Naudojant virtualias stakles tenka pastebti tai, kad ruoinio nulinis takas ir ieities takas Z aimi yra vienoje linijoje, t.y. uima t pai pozicij (rankio ilgio ryio ieities takas buvo ruoinio pavirius). Naudojant realias stakles svarbu apskaiiuoti ruoinio stor. iuo atveju rankio ilgio ryio ieities takas buvo stakli stalo pavirius, o reikia vertinti ruoinio paviri. Prisilietus rankiui prie stakli stalo paviriaus, i karto matomas pasikeitimas Z ayje. Tai labai svarbu tiksliai nustatant rankio pjovimo gyl. Programa Z aimi perskaito nul, kuris buvo nustatytas prisilietus prie ruoinio paviriaus. Toliau stakli koordinai atskaitos sistema turdama iuos duomenis Z aimi atlieka ruoinio storio skaiiavimus. Naujo Z ryio ieities tako nustatymui ruoinio ryi nustatymo lange (Work Piece Offsets) spaudiamas Z aies mygtukas (10.15 pav.).

10.15 pav. Ruoinio ryi nustatymo langas Naudojant paprastas CNC stakli program bylas automatikai bus vertinamas 2 mm dydis Z aimi, t.y. bus pakeltas nulinis takas vir vir ruoinio (10.16 pav.).

68

10.16 pav. 2 mm dydio vertinimas Z aies kryptimi

11. Virtuali stakli panaudojimas

11.1. Virtuali stakli paruoimas darbui Prie jungiant program, btina atlikti tokius veiksmus: pasirinkti matavimo vienet sistem ranki juostoje (Option toolbars), nuspaudus mygtuk [Units]; pasirinkti pjovimo ranki tipus ir paymti j numerius naudojantis mygtukais [Tooling]; spaudiamas stakli paleidimo mygtukas [VR Machine], esantis ranki juostoje (Machine Control) (9.1 pav.). Atsidaro DENFORD mokomosios programos virtualioje aplinkoje langas (Denford Virtual Reality). is langas vaizduoja frezavimo proces trimatje erdvje (11.1 pav.).

11.1 pav. Frezavimo proceso langas Jei revolverinje galvutje yra sudti pjovimo rankiai, tai automatikai atsidaro virtuali stakli langas (Control Panel). is langas skirtas sekti ir kontroliuoti (CNC) frezavimo stakli (VR Machine) darb. Pagrindinio lango (Control Panel) sudtis tokia: mygtukas [MDI] skirtas valdyti nedidels apimties programas; mygtukas [Jog] skirtas nustatyti stakli darbo zonos koordinates, kai naudojamas rankinis valdymas;

69

mygtuk [Home] btina nuspausti prie programos pradi, tuomet automatikai surandamas stakli nulinis koordini atskaitos takas ir rankio judjimo ribin padtis. mygtukas [Auto] skirtas paleisti program, kuri dirba automatiniu reimu.

Stebjimo krypt virtualios aplinkos vaizd galima valdyti naudojant mygtukus pateiktus 11.2 pav.

11.2 pav. Stebjimo krypties valdymas Kai kurie virtuali stakli elementai yra aktyvs: spaudiant DPK ant stakli apsaugos utvaro jis atsidaro; spaudiant KPK ant , stakli apsaugos utvaro jis usidaro; spaudiant raudon ar gelton mygtukus ant elektros valdymo pulto bus jungiamos arba ijungiamos stakls. vairs virtuals vaizdai parenkami nuspaudus reikiam mygtuk (11.3 pav.). I viso yra 9 galimos pozicijos.

11.3 pav. Virtuali vaizd parenkamas 11.2. Supaprastintas CNC stakli byl naudojimas Turint ruoinio nulin tak staklse ir rankio ilgio ryio ieities tak, duomenys gali bti kelti virtuali frezavimo stakli valdymo program. 11.4 paveiksle matoma ruoinio padtis ant frezavimo stakli stalo, ruoinio nulinis takas, rankio ilgio ryio ieities takas.

rankio ryio ieities takas Ruoinio nulinis takas Ruoinys

11.4 pav. Ruoinio padtis ant frezavimo stakli stalo 11.3. Ruoinio nulinio tako nustatymas pagal X ir Y ais Ruoinio nulinio tako nustatymas virtualioms CNC tipo staklms atliekamas taip: 1. Stakli revolverins galvuts sugrinimas stakli koordinai atskaitos nulin tak (stakli nul, Home the VR CNC Machine). Spaudiamas mygtukas (Home), kuris yra stakli valdymo pulte. Po to spaudiame (All Axes) (11.5 pav.). Virtuali stakli revolverin galvut automatikai juda X, Y ir Z aimis stakli koordinai atskaitos nulin tak (11.6 pav.). 70

11.5 pav. Stakli revolverins galvuts sugrinimas stakli koordinai atskaitos nulin tak

11.6 pav. Stakli koordinai atskaitos nulinis takas 2. Nuspaudus pastm mygtuk (Jog) apytikriai judama ruoinio nulin tak Z aimi (11.7 pav.). Pastmos dydis gali bti keiiamas stumdant mygtuk vir arba apai. Revolverin galvut gali judti nuo 0 iki 1000 mm/min greiiu.

11.7 pav. Revolverins galvuts pastmos reguliatorius Stakli revolverin galvut juda link ruoinio naudojant klaviatros mygtukus lapas vir arba lapas emyn (Page Up, Page Down). Reikia stengtis, kad rankis bt apie 10 mm vir ruoinio (11.8 pav.).

71

11.8 pav. rankio pozicija vir ruoinio 3. rankio pozicija X aimi nustatoma apytikriai. rankis juda ruoinio briauna naudojant klaviatros mygtukus kair arba dein (Cursor Right, Cursor Left) (11.9 pav.)

11.9 pav. rankio nustatymas X aimi 4. rankio pozicija Y aimi nustatoma apytikriai naudojant klaviatros mygtukus vir arba apai (Cursor Up, Cursor Down) (11.10 pav.).

11.10 pav. rankio nustatymas Y aimi 72

5. Tiksliai judama pagal ruoinio briaunas X ir Y ai kryptimi. Pasirenkama laiptuota pastma nuspaudus mygtuk (Jog Step Mode) (10.11 pav.). Periodikai spaudomas mygtukas, pastmos suteikiamos su prieaugiais, pavyzdiui, 0,01; 0,1; 0,5; 1, 5 mm/min. Judjimas atliekamas tiksliai taip, kad rankio pjovimo briaun centras bt ruoinio X ir Y ai susikirtime. Naudojami klaviatros klaviai: X ais mygtukas dein arba kair (Cursor Right arba Cursor Left); Y ais mygtukas vir arba emyn (Cursor Up arba Cursor Down); Z ais mygtukas lapas vir arba lapas emyn (Page Up arba Page Down). Naudojant mygtukus pateiktus 11.3 paveiksle, nustatomas rankis ties ruoinio nuliniu taku pagal Y (11.11 pav.) ir pagal X (11.12 pav.) ais.

11.11 pav. rankio nustatymas ties ruoinio nuliniu taku pagal Y a

11.12 pav. rankio nustatymas ties ruoinio nuliniu taku pagal Y a

73

rankio poslinki pagal X ir Y ais duomenys perkeliami ruoinio ryi byl. 11.4. rankio ilgio ryio ieities tako nustatymas rankio ilgio ryio ieities tako nustatymas galimas bet kurioje ruoinio paviriaus vietoje (10.12 pav.). Ryys nustatomas tik rankiams esantiems revolverinje stakli galvutje. Revolverin galvut nuleidiama (pakeliama) iki ruoinio paviriaus naudojant klaviatros mygtukus lapas vir arba lapas emyn (Page Up arba Page Down). Spaudiant pastm mygtuk (Jog) revolverin galvut juds ties ruoinio paviriumi. Tiksliam judjimui spaudiamas mygtukas (Jog Step Mode). rankis nustatomas taip, kad briauna prisiliest prie ruoinio paviriaus. Isaugomas rankio poslinkio dydis Z aimi rankio ilgio ryio byloje. Jei reikia, veiksm seka pakartojama kiekvienam rankiui, kuris bus naudojamas programos byloje.

12. Darbas su realiomis staklmis

12.1. Reali stakli pajungimas Norint pajungti darbui realias stakles spaudiamas reali stakli pajungimo mygtukas (9.2 pav.). Prie tai parenkama matavimo vienet sistema, parenkami ranki tipai, suteikiama numeracija rankiams, patikrinami rankiai revolverinje galvutje. Atsidarius stakli valdymo pulto langui (Machine Mode), atliekamas reali stakli darbo valdymas. 12.2. CNC stakli programos bylos pavyzdys Reikalingi rankiai: rankio skersmuo 2 mm, rankis paymtas skaiiumi 2; rankio skersmuo 4 mm, rankis paymtas skaiiumi 1. Ruoinio mediaga: aukto tankio polistirenas. Ruoinio imatavimai: X (ilgis) 60 mm, Y (plotis) 60 mm, Z (auktis) 2 mm. Papildomas stalas: vidutinio tankio plastmas, apytikriai 808010 mm. 2 mm skersmens rankis gali kiaurai frezuoti per ruoin nesuldamas. Todl ruoinys tvirtinamas dvipuse lipnia juosta prie papildomo stalo paviriaus (12.1 pav.).

R uoinys D vipus lipni juosta

Pagalbinis stalas
12.1 pav. Ruoinio tvirtinimas prie stalo

74

Ruoinio nulinio tako nustatymas, ranki ilgio ryio ieities tako nustatymas pateiktas virtuali frezavimo stakli darbo programavime (r. 4 skyri). emiau pateiktame 12.2 paveiksle revolverin suklin galvut jau yra stakli nuliniame take (Location of Machine Datum).

rankis 1 Suklin galvut

rankis 2 Ruoinio nulis Ruoinys Stakli nulis

Stakli stalas

Pagalbinis stakli stalas

12.2 pav. Stakli paruoimas darbui Pastaba. Btina sitikinti, kad prie pajungiant realias stakles darbui ant stakli stalo yra pagalbinis stalas (Machine subtable). Jis reikalingas tam, kad pjovimo rankis nepaeist pagrindinio stakli stalo. 12.3. Ruoinio nulinio tako nustatymas X ir Y ayse
1. jungus skaitmeninio programinio valdymo stakles (CNC machine), stakli valdymo pultelyje (Machine Mode) nuspaudiamas mygtukas (Home). Nurodius judjim visomis aimis (All Axes), stakli revolverin galvut juda stakli koordinai atskaitos nulin tak (stakli nul, Homing the machine) (9.4, 12.4 pav.). Revolverin galvut visada juds kratin padt stakli stovo kreipianiosiomis pagal X, Y ir Z ais.

rankis 1 rankis 2

Suklin galvut

Stakli stalas

12.3 pav. Revolverins galvuts nulinis takas

2. Judjimas ruoinio nulinio tako pozicij Z aimi atliekamas apytikriai nuspaudus mygtuk (Jog) stakli valdymo pultelyje (11.7 pav.). Stakli suklins galvuts judjimas atliekamas

75

nuspaudus klaviatros mygtukus lapas vir arba lapas apai. Reikia stengtis, kad rankis priartt 10 mm vir ruoinio atstumu (12.4 pav.).

rankis 1 rankis 2 Ruoinio nulis

Suklin galvut

Stakli stalas

12.4 pav. rankio priartinimas prie ruoinio Z aimi 3. Judjimas ruoinio nulinio tako pozicij Y aimi atliekamas apytikriai nuspaudus mygtuk (Jog) stakli valdymo pultelyje (11.7 pav.). Stakli suklins galvuts judjimas atliekamas nuspaudus klaviatros mygtukus kair arba dein (12.5 pav.).

rankis 1 Suklin galvut Ruoinio nulis rankis 2

Stakli stalas Atskaitos pradia pagal Y

12.5 pav. rankio priartinimas prie ruoinio Y aimi 4. Judjimas ruoinio nulinio tako pozicij X aimi atliekamas apytikriai nuspaudus mygtuk (Jog) stakli valdymo pultelyje (11.7 pav.). Stakli suklins galvuts judjimas atliekamas nuspaudus klaviatros mygtukus vir arba apai (12.6 pav.).

rankis 1 Suklin galvut rankis 2 Ruoinio nulis Atskaitos pradia pagal X

Stakli stalas

12.6 pav. rankio priartinimas prie ruoinio X aimi

76

5. Tikslus judjimas X ir Y aimis ruoinio nulin tak. Parenkama periodin pastma nuspaudus mygtuk (Jog Step Mode) (10.11 pav.). Pjovimo rankio judjimui, t.y. rankio ryio arba ieities tako nustatymui naudojami ei mygtukai: X ais klaviatros mygtukas dein arba kair pus (Cursor Right arba Cursor Left); Y ais klaviatros mygtukas vir arba apai (Cursor Up arba Cursor Down); Z ais klaviatros mygtukas lapas vir arba lapas apai (Page Up arba Page Down). Pjovimo rank reikia privesti taip, kad jo centras bt vir ruoinio X ir Y ai pradios (nulinio tako 12.7 pav.).

rankis 1 Suklin galvut rankis 2 Ruoinio nulis Stakli stalas

12.7 pav. Pjovimo rankis ties ruoinio nuliniu taku 6. Ai X ir Y ryiai yra perkeliami ruoinio ryi byl. 12.4. rankio ilgio ryio ieities tako nustatymas is rankio ilgio ryio nustatymas atliekamas bet kokiems ruoiniams, taiau tik rankiui esaniam suklinje galvutje. Skaiiuojant ruoinio stor, Z aimi esantis rankio ryys turi bti keltas ruoinio ryio byl. Tai atliekama analogikai aukiau apraytiems variantams naudojant pastm mygtuk (Jog). rankis, esantis stakli galvutje gali bti privestas prie bet kurios pagalbinio stalo paviriaus vietos (12.8 pav.).
Pagalbinio stalo pavirius

Pagalbinio stalo pavirius

12.8 pav.

77

13. CNC stakli programos bylos pajungimas darbui

Stakli valdymo pulte spaudiamas mygtukas (Auto), kuris naudojamas automatiniam stakli darbui (13.1 pav.).

13.1 pav. Stakli valdymo pultas iame pultelyje yra nustatomas pastmos dydis (Feed) ir suklio suki danis (Spindle). Stakli darbas prasideda nuspaudus trikamp mygtuk esant byl kontrols lange (File Control) (13.2 pav.).

13.2 pav. Byl kontrols langas Realiose staklse nesant rengto potenciometro pastm dydiai ir suklio ski danis keiiamas naudojant mygtukus (13.3 pav.), esanius stakli valdymo pulte (13.1 pav.).

13.3 pav. Pastmos dydio ir suklio ski danio reguliavimas

78

14. CNC teorija

14.1. Stakli pradin pozicija (Homing the Machine) jungus skaitmeninio programinio valdymo stakles (CNC machine), stakli revolverin galvut automatikai juda X, Y ir Z aimis stakli koordinai atskaitos kratines padtis (Homing the machine). Revolverin galvut visada juds kratin padt X, Y ir Z aimis stakli stovo kreipianiosiomis (14.1 pav.). Judjimo kryptys yra teigiamos arba neigiamos (atatinkamai judant link ruoinio arba nuo jo). Rekomenduojama, kiekvien kart nustaius ryi atstum tarp ruoinio ir rankio stakles nunulinti.
Juda Z aimi iki tolimiausios kratins padties

Stakli suklin galvut

Juda X aimi iki tolimiausios kratins padties

Pjovimo rankis

Stakli stalas

Juda Y aimi iki tolimiausios kratins padties

14.1 pav. Stakli element judjimas kratines padtis 14.2. Koordinai sistema
Esama koordinai atskaitos sistema (14.2 pav.), naudojama programuojant stakli mechanizm judesius. Ji aprao konkrei frezavimo stakli darbo zon.
+Z Visos trys ays yra sugraduotos ingsniniais vienetais

+Y

-X +X Atskaitos pradia (X=0, Y=0, Z=0 -Y -Z

Koordinats pavyzdys (X=-7, Y=-6, Z=-5)

14.2 pav. koordinai atskaitos sistema 79

Ai susikirtimo takas yra vadinamas stakli nuliu. Stakli suklins galvuts judjimo kryptys yra trys ays. 14.3. Stakli nulin atskaita Stakli nulis arba nulin pozicija yra CNC stakli ieities nulinis takas (Zero reference point of the CNC machine). Jeigu paleidiant program neatliekami ryi nustatymai, tai stakli nulis bus mechaninio apdirbimo pradia visomis aimis. i stakli pozicija niekada negali bti keiiama, j nustato gamintojas. Nuo tos vietos nustatomos stakli galimos fizins judjimo galimybs. Jeigu dsime pjovimo rank suklin galvut, visomis aimis atliksime judjim stakli nul, todl rankio ir stakli nulis bus viename centre. Stakli nulins pozicijos koordinats bus X=0, Y=0, Z=0 (13.3 pav.).

Stakli suklin galvut Pjovimo rankis Stakli nulis

Stakli stalas

14.3 pav. Stakli ir rankio nulis viename take 14.4. Skaitmeninio programinio valdymo stakli darbo zona 14.4 paveiksle pateikta stakli revolverins galvuts nulin padtis (stakli koordinai atskaitos pradios takas nulis) ir didiausia galima stakli darbo zona (The CNC machine working envelope). Matyti didiausias revolverins galvuts judjimas X, Y ir Z aimis. Dauguma tipini standartini pjovimo ranki gali efektyviai judti ioje zonoje.

Stakli nulis (X=0, Y=0, Z=0) Max. eiga X aimi Pjovimo rankis Max. eiga Y aimi Max. eiga Z aimi Stakli stalas

14.4 pav. Stakli darbo zona

80

14.5. Skaitmeninio programinio valdymo stakli koordinai atskaitos sistema Naudojamos dvi koordinai atskaitos sistemos: stakli koordinai atskaitos sistema (14.5 pav.); ruoinio koordinai atskaitos sistema (14.6 pav.).

+Z Stakli nulis (X=0, Y=0, Z=0) Pjovimo rankis nulinje pozicijoje -X Stakli nulis -Y Stakli stalas -Z +X

+Y

14.5 pav. Stakli koordinai atskaitos sistema

Stakli nulis (X=0, Y=0, Z=0)

+Z Ruoinio nulis -X Pjovimo rankis nulinje pozicijoje

+Y

+X

-Y -Z

Pagalbinis stalas Ruoinys

14.6 pav. Ruoinio koordinai atskaitos sistema 14.6. Ryi tarp ruoinio ir ranki nustatymas
Kai paraoma CNC stakli programa, kurioje numatytas vis ruoinio paviri mechaninis apdirbimas, ieities nulis (zero references) yra vadinamas nulinis atskaitos takas (Part Datum). Nulinis atskaitos takas gali bti nustatomas ant ruoinio paviriaus (14.7 pav.).

81

Nulinis atskaitos takas

Menamas ruoinys

14.7 pav. Nulinis atskaitos takas ant menamo ruoinio paviriaus i pozicija bus reikalinga realiam ruoiniui. Rekomenduojama, kad Z koordinats aimi nulinis atskaitos takas bt nustatytas vir ruoinio paviriaus. Tai yra neigiama kryptimi vyks pjovimas ruoin, teigiama kryptimi rankis atsitrauks nuo ruoinio paviriaus. Nulinis atskaitos takas gali bti nustatomas ant ruoinio paviriaus bet kurioje vietoje, t.y. ant bet kurio ruoinio kampo. Jeigu yra apskritimas, tai nulinis atskaitos takas gali bti centre. Programinio valdymo CAD/CAM sistemose is takas gali bti nustatomas automatikai. Pavyzdiui, DENFORD programinio valdymo MillCAM Designer sistemoje nulinis atskaitos takas parenkamas vir ruoinio paviriaus kairio kampo. CNC stakls visada turi ieities tak, vadinam stakli nuliu. Jeigu nenustatyti ryiai, CNC programos sistemos naudos tak kaip mechaninio apdirbimo koordinai atskaitos pradios tak. Ryiai reikalingi nustatant ruoinio nulin atskaitos tak realiam ruoiniui. Ruoinio nulinis atskaitos takas yra pozicija, kurioje numatomas mechaninio apdirbimo koordinai atskaitos pradios takas. Naudojant ryius galima tiksliai perkelti CNC stakli koordinai sistem. Perklus trij koordinai sistem, i pozicija fiksuojama kaip ruoinio nulinis atskaitos takas, atsisakius stakli nulinio tako. Tai labai svarbu, nes fizin stakli nulio pozicija yra neperkeliama. Ji yra fiksuota. Reikia prisiminti tai, kad i koordinai sistema yra judanti, suteikianti iliuzij, kad stakli nulis gali judti. Ruoinio nulinis takas gali bti nustatomas ant realaus ruoinio paviriaus toje paioje vietoje, kaip ir menamo ruoinio nulinis takas (14.7 pav.). 14.8 paveiksle pateiktas realaus ruoinio vaizdas, kuris identikas vaizdui pateiktam 14.7 paveiksle.

Ruoinio nulinis takas Realus ruoinys

14.8 pav. Nulinis atskaitos takas ant realaus ruoinio paviriaus Jeigu ruoinio nulinis takas bus nustatytas netiksliai, tai realaus ruoinio mechaninis apdirbimas bus klaidingas. Ryiai yra labai svarbs, nes be j CNC stakls neinos kur pradti mechanin apdirbim. Todl prie mechaninio apdirbimo pradi btinas ryi nustatymas. Isaugojus ryius byloje, galimas j daugkartinis panaudojimas jeigu: naudojami tie patys rankiai; nekeiiami ruoinio matmenys; nekeiiama ruoinio pozicija ant stakli stalo. Yra du ryi naudojimo variantai: ruoinio ryio byla, kurios koordinai sistema gali bti perkeliama X, Y ir Z aimis. Be ruoinio ryi bylos fiksuotos sistemos yra dar CNC stakli koordinai atskaitos pradios takas, vadinamu stakli nuliu. Ruoinio ryiai naudojami perkelti stakli koordinai atskaitos

82

sistem nauj koordinai atskaitos sistem. Kitaip tariant, stakli globalin koordinai sistema bus perkelta ruoinio ryi byl, t.y. i sistema bus naudojama visiems vairi ilgi rankiams. rankio ilgio ryys yra nustatomas tik Z ayje. CNC stakli programos byloje gali bti naudojami vairi ilgi rankiai. Todl nustatomi ryiai nuo inomo fiksuoto ieities tako. Kiekvienas rankis turi savo individual ilg ryys tai vertina, po to ie duomenys isaugomi ruoinio byloje. 14.7. Ryi nustatymas, kai naudojami du ir daugiau ranki ia pateikiamas ryi nustatymo nuoseklumas, kai programoje naudojami du ir daugiau ranki. Pateiktame 14.9 paveiksle rankio Nr.1 ilgis yra didesnis negu rankio Nr.2.

Ruoinio nulis

Stakli suklin galvut

Pjovimo rankis nulinje pozicijoje

Ryio dydis pagal Y (Ruoinio ryio byla) Ryio dydis pagal Z (Ruoinio ryio byla + 1 rankio ilgio ryio byla) Ryio dydis pagal X (Ruoinio ryio byla)

Stakli stalas Ruoinio nulis Ruoinys Pagalbinis stakli stalas

14.9 pav. Ryi nustatymas pirmam rankiui Ryio tarp rankio Nr.1 ir ruoinio nulinio tako nustatymas. 1. Nustatoma rankio Nr.1 pozicija X aimi. rankiui Nr.1 esant stakli nulio take, ryio padtis X aimi yra lygiagretus atstumas X aiai nuo rankio centro iki ruoinio nulinio tako. is ryys turs neigiam reikm ir bus isaugotas ruoinio ryi byloje. Nuo iol tai bus globalin koordinai atskaitos sistema visiems rankiams. 2. Nustatoma rankio Nr.1 pozicija Y aimi. rankiui Nr.1 esant stakli nulio take, ryio padtis Y aimi yra lygiagretus atstumas Y aiai nuo rankio centro iki ruoinio nulinio tako. is ryys turs neigiam reikm ir bus isaugotas ruoinio ryi byloje. Nuo iol tai bus globalin koordinai atskaitos sistema visiems rankiams. 3. Nustatoma rankio Nr.1 pozicija Z aimi. rankiui Nr.1 esant stakli nulio take, ryio padtis Z aimi yra lygiagretus atstumas Z aiai nuo rankio centro iki ruoinio nulinio tako. Z aies ryys yra rankio ilgio ryys ir bus isaugotas ruoinio ryi byloje. Jeigu rankio ilgio ieities takas yra ant ruoinio paviriaus: (ruoinio nulinio tako padtis) = (ruoinio Z ryio vert, tai bus nulis) + (rankio ilgio ryio vert rankiui Nr.1, tai bus neigiama reikm). Reikia pastebti, kad parayta lygtis, kurioje Z ruoinio ryio vert bus lygi nuliui, nes rankio ilgio ryio ieities takas ir ruoinio nulinis takas yra toje paioje Z ayje. Jeigu rankio ilgio ryio ieities takas yra ant papildomo stakli stalo paviriaus (machine subtable), tai: (ruoinio nulinio tako padtis) = (Z ruoinio ryio vert,. bus storesn u ruoin, teigiama reikm) + (rankio ilgio ryio vert rankiui Nr.1, tai bus neigiama reikm). Reikia prisiminti tai, kad iame pavyzdyje rankis Nr. 1 ilgesnis u rank Nr.2. Ryio tarp rankio Nr.2 ir ruoinio nulinio tako nustatymas (14.10 pav.).

83

Ruoinio nulis

Stakli suklin galvut

Pjovimo rankis nulinje pozicijoje

Ryio dydis pagal Y (Ruoinio ryio byla) Ryio dydis pagal Z (Ruoinio ryio byla + 2 rankio ilgio ryio byla) Ryio dydis pagal X (Ruoinio ryio byla)

Stakli stalas Ruoinio nulis Ruoinys Pagalbinis stakli stalas

14.10 pav. Ryi nustatymas antram rankiui 1. Nustatoma rankio Nr.2 pozicija X aimi. rankiui Nr.2 esant stakli nulio take, ryio padtis X aimi yra lygiagretus atstumas X aiai nuo rankio centro iki ruoinio nulinio tako. is atstumas bus toks pat, kaip ir rankiui Nr.1. Taip yra todl, kad X aies ryys rankiui Nr.1 isaugotas ruoinio byloje yra globalin koordinai atskaitos sistema rankiams Nr.1 ir Nr.2. 2. Nustatoma rankio Nr.2 pozicija Y aimi. rankiui Nr.2 esant stakli nulio take, ryio padtis Y aimi yra lygiagretus atstumas Y aiai nuo rankio centro iki ruoinio nulinio tako. is atstumas bus toks pat, kaip ir rankiui Nr.1. Taip yra todl, kad Y aies ryys rankiui Nr.1 isaugotas ruoinio byloje yra globalin koordinai atskaitos sistema rankiams Nr.1 ir Nr.2. 3. Nustatoma rankio Nr.2 pozicija Z aimi. rankiui Nr.2 esant stakli nulio take, ryio padtis Z aimi yra lygiagretus atstumas Z aiai nuo rankio centro iki ruoinio nulinio tako. Z aies ryys yra rankio ilgio ryys ir bus isaugotas ruoinio ryi byloje. Jeigu rankio ilgio ieities takas yra ant ruoinio paviriaus: (ruoinio nulinio tako padtis) = (Z ruoinio ryio vert, tai bus nulis) + (rankio ilgio ryio vert rankiui Nr.2, tai bus neigiama reikm). Reikia pastebti, kad parayta lygtis, kurioje Z ruoinio ryio vert bus lygi nuliui, nes rankio ilgio ryio ieities takas ir ruoinio nulinis takas yra toje paioje Z ayje. Jeigu rankio ilgio ryio ieities takas yra ant papildomo stakli stalo paviriaus (machine subtable), tuomet: (ruoinio nulinio tako padtis) = (Z ruoinio ryio vert, bus storesn u ruoin, teigiama reikm) + (rankio ilgio ryio vert rankiui Nr.2, tai bus neigiama reikm). Reikia pastebti tai, kad ia atliekama ranki Nr.1 ir Nr.2 ilgi kompensacija. 14.8. rankio ilgio ryio nustatymas Naudojant CNC stakli programos byl yra parenkami rankiai. vairi ranki ilgi ryi skaitmenin numeracija, kuri naudojama ruoinio nuliniame take Z ayje turi atitikti naudojam ranki skaitmenin numeracij. ranki ilgi ryiai naudojami vis stakli ranki, kurie naudojami CNC programoje, ilgi skirtumams kompensuoti. Kaip naudojamas rankio ilgio ryys? 14.11 paveiksle pateikta ryi naudojimo schema. Ruoinio nulinio tako pozicija Z aimi yra apytikr Z aimi rankio ilgio ryio vert visiems naudojamiems rankiams. iame pavyzdyje rankio Nr.1 ilgis didesnis negu rankio Nr.2.

84

Suklins galvuts nulinio tako ieitis

rankis Nr.1

rankio Nr.1 ir rankio Nr.2 ilgi skirtumas

rankis Nr.2

rankio Nr.1 ilgio ryys rankio ryio ieities takas Ruoinys Pagalbinis stakli stalas Stakli stalas

rankio Nr.2 ilgio ryys

Ruoinys Pagalbinis stakli stalas Stakli stalas

14.11 pav. rankio ilgio ryio nustatymas rankio ryio ieities tako nustatymas (Tool Offset Reference Point) Visi naudojam ranki ilgi ryiai nustatomi su inomu ieities taku. Kai bus einama kiekvien rankio ilgio ryi byl, kiekvienam rankiui ieities takas bus kaip koordinai pradios atskaitos takas Z aimi. Parinktas ieities takas palengvina ranki ryi nustatym. ranki ryio ieitie takas gali bti ant ruoinio paviriaus arba ant papildomo stakli stalo paviriaus. 14.11 paveiksle parinktas ieities takas ant papildomo stakli stalo paviriaus. ranki ilgi ryio nustatymas rankiui Nr.1 Kai rankis Nr.1 yra nuliniame stakli take, ranki ilgio ryys yra atstumas tarp rankio Nr.1 ir rankio ryio ieities tako. ranki ilgi ryio nustatymas rankiui Nr.2 Kai rankis Nr.2 yra nuliniame stakli take, ranki ilgio ryys yra atstumas tarp rankio Nr.2 ir rankio ryio ieities tako. ranki ilgio ryio nustatymas atliekamas tokia tvarka: 1. Pjovimo rankis juda iki prisilietimo su ranki ryio ieities taku. 2. Nuspaudiamas Z aies ryi pastm mygtukas esantis stakli valdymo pulte (Jog Mode). 3. Atidaromas ranki ilgio ryi nustatymo langas (Set Offset). Stakls revolverinje galvutje automatikai fiksuoja ranki pozicijas kaip ieities nulin tak. 4. Nuspaudus patvirtinimo mygtuk [OK] yra fiksuojama rankio ilgio ryio vert. 5. Jeigu bus naudojami kiti rankiai ie ingsniai pakartojami. Tai tinka tik rankiams esantiems revolverinje galvutje. 13.9. Ruoinio storio vertinimas naudojant ruoinio ryio Z aimi vert Jeigu realaus ruoinio padtis ant stakli stalo yra nekeiiama, tuomet galima laikytis tokio nuoseklumo: Papildomo stalo ant stakli stalo pozicija neturi bti keiiama. Neturi bti keiiama X ir Y ruoinio nulinio tako pozicija, t.y. X ir Y ruoinio briaun ays turi sutapti su papildomo stakli stalo X ir Y ai briaunomis. Niekada nekeiiamas papildomo stakli stalo storis.

85

Ruoinio nulinis takas turi bti kairje ruoinio kampo virns pusje. Neigiama Z vert bus ruoinio pjovimas (14.12 pav.). Visi naudojam ranki ilgi ryiai turs t pat ieities tak.
Ruoinio nulis, vertinus ry Z aimi Ruoinys Pagalbinis stakli stalas

Ryys Z aimi

Ruoinio nulis, nevertinus ryio Z aimi Stakli stalas

14.12 pav. Ruoinio nulio vertinimas

86

LITERATRA
1. Virtual Reality CNC Milling for Windows User's Manual. Birds Royd, Brighouse, West Yourkshire, HD6 1NB, UK, 2005. 2. Ramonas, Z., Sabaliauskas, A., Petronis, V., Skakovas, V. (2006). Tekinimo stakli darbo programavimas. iauliai: V iauli universiteto leidykla. 3. , . ., , . . . . (1990). : , . 4. Petronis, V., Ramonas, Z., Skakovas, V. (1998). Daugiaoperacini stakli LF260MF3 darbo programavimas. Kaunas: Technologija. 5. Stasinas, A. (1990). Tekinimo stakli 16K20T1 darbo programavimas. Kaunas: KPI.

87