M.Civilka.

Elektronins komercijos teisiniai aspektai

ELEKTRONINS KOMERCIJOS TEISINIAI ASPEKTAI: BENDRIEJI KLAUSIMAI

M.Civilka Vilniaus universiteto Teiss fakulteto Informatikos teiss centras (http://itc.tf.vu.lt)

2002 m.

M.Civilka. Elektronins komercijos teisiniai aspektai

Turinys
ELEKTRONINS KOMERCIJOS TEISINIAI ASPEKTAI: BENDRIEJI KLAUSIMAI.................1 Turinys.................................................................................................................................................2 anga ..................................................................................................................................................5 Elektronins komercijos teis neivengiamyb?..........................................................................5 IT revoliucijos iprovokuotas stresas ..............................................................................................6 Teisins tradicijos taka IT teiss krimui ...........................................................................................7 Lietuva kontinentins teiss tradicijos? ............................................................................................8 Europos Bendrija .................................................................................................................................9 Teismai nespja?..................................................................................................................................9 Elektronin komercijos samprata.......................................................................................................10 Elektronins komercijos apibrimo problema.............................................................................10 Elektronin komercija ir EDI (Electronic Data Interchange).......................................................12 Elektronins komercijos ekonomins aknys................................................................................13 B2c ...........................................................................................................................................14 Esmin klitis pasitikjimo stoka ..............................................................................................17 Elektronins komercijos rys ...........................................................................................................18 EK privalumai ir trkumai ............................................................................................................19 EK alys/dalyviai ...............................................................................................................................21 Pardavjas ................................................................................................................................22 Pirkjas.....................................................................................................................................22 Galutins pastabos dl elektronins komercijos............................................................................23 Elektronins komercijos teiss altiniai..................................................................................................25 EBPO veikla ......................................................................................................................................25 (a) EK reguliacijos ir savireguliacijos problema. mons jau nebekalba apie dichotomij poiris linksta ta kryptimi, kad bt surastas kakoks kompromisinis variantas. Toks miinys efektyvus integruotas poiris, pagrstas reguliacijos fundamentu ir inovatyvumo bei modernumo sumetimais papildomas efektyviomis ir operatyviomis savireguliacijos priemonmis. Be abejo, paios valstybs turt nusprsti, kur gi model pasirinkti, taiau paymtina, kad reguliacin aplinka turt bti balansas tarp reguliacijos ir savireguliacijos. EBPO gali padti nustatydama politikos formavimo EK srityje principus. ................................................................................................................................28 Gairs, rekomendacijos.................................................................................................................28 Konferencijos................................................................................................................................29 Pasaulins prekybos organizacijos veikla..........................................................................................30 UNCITRAL veikla elektronins komercijos srityje ..........................................................................30 United Nations Economic Commission for Europe vaidmuo............................................................31 Tarptautins prekybos rm elektronins komercijos projektas (ECP).............................................32 ES vaidmuo elektronins komercijos reguliavime .................................................................................33 UNCITRAL Pavyzdinis elektronins komercijos statymas ..................................................................34 Apimtis ..............................................................................................................................................34 Funkcinio ekvivalentikumo koncepcija............................................................................................35 Technologija ......................................................................................................................................36 Apibrimai .......................................................................................................................................36 Teisinis EDP pripainimas.................................................................................................................36 Reikalavimas, kad dokumentas bt sudarytas ratu (raytins formos)...........................................37 Reikalavimai parao atvilgiu............................................................................................................38 Originalumo reikalavimas .................................................................................................................40 EDP rodomoji galia ir vert..............................................................................................................41 EDP isaugojimas ..............................................................................................................................41 Kontrakt sudarymas ir j galiojimas ................................................................................................42 ES elektronins komercijos reguliavimas...............................................................................................44 Pradi pradia ..................................................................................................................................44 E-Komercija ir Europos (-ietka) Politika.....................................................................................44 Tinkam Reguliacijos(ni) Rm (Regulation Framework) Sukrimas ......................................46 Silomi Elektronins Komercijos Reguliacini(vimo) Rm (Regulation Framework) Principai ......................................................................................................................................................48 Bendras Europos Sjungos ir JAV Susitarimas Dl Elektronins Komercijos .............................49 Bonos Konferencija ......................................................................................................................52

M.Civilka. Elektronins komercijos teisiniai aspektai

Susiliejani Technologij alioji Knyga (The Green Paper on Convergent Technologies) ...52 Ivados...............................................................................................................................................55 Lisabonos Europos Taryba ................................................................................................................55 2002 m. Sevilijos Europos Taryba ir eEurope 2005 Action Plan ......................................................57 ES teiss aktai elektronins komercijos srityje.......................................................................................59 I. Bendro pobdio teiss aktai .....................................................................................................59 II. Elektronins komunikacijos (ryiai).........................................................................................60 III. Interneto turinio reglamentavimas ..........................................................................................60 IV. Elektroninis paraas ................................................................................................................61 V. Intelektin nuosavyb ..............................................................................................................61 VI. E-komercija ir mokesi sistema ............................................................................................62 VII. E-bankininkyst ir e-atsiskaitymai ........................................................................................62 VIII. Taikytina teis ir jurisdikcijos kolizijos ...............................................................................63 IX. Revoliucin darbotvark .........................................................................................................63 ES Elektronins komercijos direktyva....................................................................................................64 Tikslai ir udaviniai. .....................................................................................................................65 Taikymo apimtis. ..........................................................................................................................65 Apibrimai ..................................................................................................................................66 Nediskriminacinio reimo tvirtinimas .........................................................................................68 I. Kilms valstybs (ang. country of origin) principas ........................................................68 II. Informacins visuomens paslaug teikj buvimo vieta....................................................70 sisteigimas ir informacijos reikalavimai. .....................................................................................70 Principas, paalinantis iankstinio leidimo privalomum.........................................................70 Sutartini santyki sureguliavimas ...............................................................................................71 Pateiktina informacija ..............................................................................................................71 Neprayti ir nepageidaujami praneimai. Spamming (7 str.).............................................72 Reguliuojamos profesijos..............................................................................................................77 Elektroniniai kontraktai ................................................................................................................77 Elektroninio kontrakto sudarymo momentas............................................................................79 LR CK...........................................................................................................................................81 Lietuvos e-parduotuvs.................................................................................................................81 IVP tarpinink atsakomyb...........................................................................................................83 Paprastas perdavimas/persiuntimas (ang. mere conduit)..........................................................85 Sulaikimas arba keavimas (ang. Caching) ..............................................................................85 Informacijos primimas. eimininkavimas (Hosting)..............................................................86 Elgesio kodeksai ...........................................................................................................................86 Kitos nuostatos..............................................................................................................................87 Lietuva taipogi gyvendina ES E-komercijos direktyv................................................................87 ES elektronini tinkl ir elektronini tinkl paslaug reguliavimo tendencijos................................88 Vartotoj teisi apsauga elektronins komercijos kontekste .............................................................89 ELEKTRONINIAI KONTRAKTAI ......................................................................................................90 Apibrimas, technologin charakteristika ........................................................................................90 Internetrini kontrakt sudarymo procesas........................................................................92 Sociologins ir ekonomins elektronini kontrakt sudarymo problemos rodomosios galios klausimai.......................................................................................................................................92 Elektronini kontrakt pripainimas, j teisin galia ........................................................................93 EDI teisinis status quo kaip ieitin pozicija ................................................................................93 Teisiniai reikalavimai sandori formai ir elektroniniai kontraktai.....................................................94 1. UNCITRAL ..............................................................................................................................94 2. 1980 m. JT Vienos konvencija dl tarptautinio preki pirkimo-pardavimo sutari ................94 Kada yra reikalaujama formalum? .........................................................................................97 3. Europos Sjunga .......................................................................................................................97 4. Lietuvos Respublika..................................................................................................................99 I. Ar utenka bendrj teiss norm?.......................................................................................99 II. Reikalavimai formai ir e-kontraktai...................................................................................100 III. Reikalavimai formai ir sandori galiojimas................................................................101 IV. Esmin problema elektronini rodinjimo priemoni leistinumas ..............................102 ali anonimikumo problema....................................................................................................102 Anonimikumas: laipsnio klausimas ......................................................................................103 Teisins absoliutaus anonimikumo pasekms pagal privatin teis......................................104

M.Civilka. Elektronins komercijos teisiniai aspektai

Problemos, susijusios su absoliuiai anonimik sandori gyvendinimu .............................105 Pusiau anonimiki sandoriai...................................................................................................107 Esam teiss norm renovacija ar nauj taisykli krimas? ..................................................107 Elektronini kontrakt sudarymo momentas ir vieta .......................................................................109 Elektroninio parao (EP) reguliavimas ES ...........................................................................................116 ifravimo algoritmas .......................................................................................................................117 Apsauga ...........................................................................................................................................117 Privatus ir vieasis raktas.................................................................................................................117 Pasiraymas skaitmeniniu parau................................................................................................117 Skaitmeninio parao patikrinimas ...............................................................................................118 Su EP susij teisiniai aspektai..........................................................................................................118 Viej rakt sertifikatai..................................................................................................................118 Pagrindins EP alys (asmenys, dalyvaujantys EP formavimo ir tikrinimo mechanizme...........119 EB reguliavimo reimas ..................................................................................................................119 Direktyvos bruoai......................................................................................................................121 EP teisin galia............................................................................................................................121 Kvalifikuoto EP vaidmuo ...........................................................................................................121 Sertifikavimo paslaug teikjai...................................................................................................122 EB vidaus rinka...........................................................................................................................122 Prieira (ang. supervision) ........................................................................................................122 Prieira-inspekcija.....................................................................................................................123 Sertifikatori akreditacija............................................................................................................123 Atsakomyb ................................................................................................................................123 Asmens duomen apsauga ..........................................................................................................124 Kas dabar?...................................................................................................................................124 Paskutiniai vykiai.......................................................................................................................125 Valstybi pasirinkto teisinio reguliavimo modelio taka technologiniam neutralumui...............126 Teisins problemos, susijusios su EP reguliavimu ir jo panaudojimu. LR Elektroninio parao statymas ..........................................................................................................................................128 Kas gali pasirayti? .....................................................................................................................129 Elektroninio parao galia ............................................................................................................131 Sertifikavimo paslaug teikj veiklos slygos ..........................................................................132 Paskutiniai vykiai Lietuvoje ......................................................................................................134 Tolesns perspektyvos ................................................................................................................135 E-komercija ir netiesioginis apmokestinimas .......................................................................................137 OECD .........................................................................................................................................141

M.Civilka. Elektronins komercijos teisiniai aspektai

anga Neuilgus po to, kai internetas tapo labai populiaria informacijos perdavimo ir ryio nustatymo bei palaikymo priemone ir aplinka, kibererdv1 tapo kone natralia komercins veiklos aplinka ir altiniu. Ko gero beveik visos komercins veiklos rys gali bti skmingai kultivuojamos naujojoje erdvje. ia paminsiu tik kelet garsesni pavyzdi:

vairi preki http://www.boeknet.nl; http://www.buy.com;

pardavimas pvz., knyg: http://amazon.com, kompaktini plokteli: http://www.cdnow.com,

Aukcionai bet koki preki: http://www.rinkis.lt; http://www.ebay.com/, meno krini: http://artdatabank.com/lnk1.artdatabank.com.html; Paslaug teikimas pvz., teisins konsultacijos: http://www.legal.com/Mediation/Index.htm, http://www.advocaat.nl; Publikavimas pvz., urnal, laikrai: http://www.lrytas.lt/; konferencij http://www.acm.org/dl/available_proceedings.html. http://www.moteris.lt, mediagos:

Usiminus apie elektronin komercij2, daugelis ima galvoti apie internet ir jo populiariausi paslaug - World-Wide Web (WWW)3. World-Wide Web paslauga neabejotinai sudaro internetins komercijos Icommerce (Internet commerce) branduol, taiau pastaroji sudaro tik dal (tiesa, tolydio augani) elektronins komercijos. Taigi, elektronin komercija neapsiriboja vien tik World-Wide Web, ir apima vairias komercines veiklas, atliekamas elektronini priemoni pagalba, skaitant netgi, atrodyt, tokias nebe pirmosios jaunysts ryio palaikymo priemones kaip telefon, faks ar teleks. Nors ioje dalyje bus kalbama ne vien tik apie internetin komercij, pagrindinis dmesys bus skiriamas btent Icommerce. Elektronins komercijos teis neivengiamyb? Istorikai elektroninio verslo taisykls vystsi labai panaiai kaip vidurami pirkli teis - lex mercatoria. Elektronins komercijos teiss pamatas eklektikas teiss norm ir sistem rinkinys. Elektronins komercijos teis, panaiai kaip viduramiais lex mercatoria, tiek i teisins, tiek ir i neteisins aplinkos pasiskolino daugyb element4. Todl JAV itin paplitusi nuomon, kad tai, kas vadinama eKiberdrvs (Cyberspace) termino autorius William Gibson, pirm kart termin pavartoj knygoje Neuromancer. (r. illiam Gibson. Neuromancer. 1984, p. 51). 2 Aikumo ir nuoseklumo sumetimais buvo pasirinktas btent elektronins komercijos terminas, tokiu bdu elektronin komercij atribojant nuo elektronins prekybos (ang. e-trade), pastarajai patenkant daugiau vieosios teiss reguliavim PPO (WTO) rmuose. 3 Sukurtas CERN veicarijoje ir diegtas 1991 m. Plaiau apie www ir interneto atsiradim r. http://www.isoc.org/internet-history. 4 Dodd J. C. Systems Integration Contracts and the Revision of UCC Article 2 // Proprietary Rights, 18. 1995, 7 No. 1. p. 19.
1

M.Civilka. Elektronins komercijos teisiniai aspektai kontraktai, tra ne kas kita, o nuostatos, tikjimasis, k padarys ar kaip pasielgs teismai5. I esms elektronins komercijos teis kaip tik ir ieko toki srii, kurioms negalima pritaikyti tradicini komercins teiss taisykli (arba j pritaikymas nesuteikia galimybs tinkamai gyvendinti ir apsaugoti tiek privaiuosius, tiek ir vieuosius interesus) ir siekia sukurti elektroninius pakaitalus. Taigi, elektronins komercijos teis pagrsta fikcija, kad EK yra tradicin, klasikin komercija. Tai gerai iliustruoja 2002 m. balandio Danijos teismo sprendimas, kuriuo viena Danijos internetin parduotuv buvo nubausta u Parduotuvi darbo laiko statymo nesilaikym, nes joje buvo leidiama alkoholinius grimus usisakyti ir po atuntos valandos vakaro. Vis dlto, bet kokio teisinio reikinio reguliavim negalima velgti kaip savitiksl dalyk, todl kyla klausimas ar informacinms technologijoms btina nauja teisin baz? iuo poiriu vl svarbi istorija. IT revoliucijos iprovokuotas stresas XX amius tapo fenomenalios technologins raidos ir pltots, ilgainiui virtusios itisa revoliucija, liudininkas ir stebtojas. Wright' broli skrydis amiaus auroje tapo preliudija mogaus isilaipinimui Mnulyje bei jau planuojamam skrydiui Mars. Tokie aibiki pokyiai neivengiamai iprovokavo visuomenin stres. Tokio streso pasekms visuotinos visa moderni visuomen pergyvena transformacij ini visuomen. Neivengiami nesusipratimai ir netgi socialiniai konfliktai pvz., Internetins kavins Vietname ar Kinijoje. Ikalbingas visuomeninio nesusipratimo pavyzdys 2001 m. pradioje yd holokausto aukos pateik iekin prie JAV kompanij IBM, kuriuo reikalaujama priteisti alos atlyginim. al sukls iradimas - IBM tabulating mainos, kurios paddavo hitlerininkas identifikuoti ir surasti bei pasirinkti aukas (ydus). Arba internetas netgi paatrina trint su fundamentaliomis mogaus teismis ir laisvmis. Pvz., 2001 m. buvo imtasi priemoni, siekiant udrausti A.Hitlerio krinio Mein Kampf pardavinjim. Ai dievui, Vokietijos prokurorai nusprend neinicijuoti iekinio prie Yahoo! dl to, kad i platino mint knyg online6. Kita vertus, informacins technologijos tampa verslo instrumentais ir kaip niekad iki iol paniekina geografinius, suverenitetinius suvarymus ir pan. Pavyzdys Pranczijos teismo nagrinta Yahoo byla dl faistini naci simboli ir atminimo skatinimo internete. Kadangi tai ne tik draudiama, bet ir nusikalstama pagal Pranczijos BK, Yahoo portalo serveriui buvo paskirta bauda ir jis buvo pareigotas udaryti savo server bei nutraukti veikl Pranczijoje. Kyla dilema ar JAV bendrovei privalomas Paryiaus teismo sprendimas. Yahoo nepaklusus, auktesns instancijos teismas priima tok pat sprendim, jau paskirdamas didesn baud. Yahoo priverstas paklsti, tiek, kiek jo veikla lieia Pranczij, taiau toks teismo sprendimas negyja ekstrateritorinio veikimo. Byla sukl nema rezonans visoje JAV ir paioje Pranczijoje, sukruto Pranczijos mogaus teisi organizacijos odio ir spaudos laisv ir pan. Galiausiai, tampa akivaizdu, kad matyt sunku berasti visuomeninio gyvenimo srit, kurios nebt paveikusios naujosios technologijos. Vienu tokiu pavyzdiu galt
Dodd J. C., Hernandez J. A. Contracting In Cyberspace // Computer Law Review and Technology Journal, 1998. p. 2.
6 5

Tiesiogins kreipties reime.

M.Civilka. Elektronins komercijos teisiniai aspektai tapti planai JK Liverpulio vietiniuose rinkimuose utikrinti galimyb balsuoti mobiliuoju telefonu trumpj inui (SMS) pagalba. Teisins tradicijos taka IT teiss krimui Vienas i toki stres statym leidjai tapo priversti vytis sibgjusi technologin revoliucij. Pvz., Anglijos teismai visuomet pasiymi tam tikra laisve, sprendiant sutartins teiss problemas. Nors dar 1695 m. buvo priimtas Statute of Frauds, statymin intervencija visuomenin gyvenim taip ir iliko didele retenybe ir ypatinga iimtimi. ia btent teisjai tapo naujosios teiss, priderintos moderniajai epochai, krjai. Pleiantis telekomunikacijoms, ir patys kontraktai imti sudarinti naujomis priemonmis, ima gauti vis modernesnes formas. Byloje Entores v. Miles Far East Corporation7, nagrintoje dar 1955 metais, Anglijos Apeliacinis teismas turjo vertinti kontrakt, sudaryt telekso pagalba. Panaiai, Goodman v. Eban byloje, nagrintoje dar 1954 m., Anglijos Apeliacinis teismas nusprend, kad bus patenkinti formals statyminiai reikalavimai sskaitas pasiraant guminiu antspaudu su firmos vardu. Neseniai 1996 m. nagrintoje byloje Re A Debtor vienas i teisjas ketino pripainti, kad pasirayto dokumento faksin kopija tenkino statyminius reikalavimus, kad toks dokumentas bt pasiraytas. Teism sugebjim prisitaikyti prie kintani aplinkybi ir nauj poreiki iliustruoja byla British Telecommunications v. One-in-a-Million-Limited8 (1998 m.), kuri buvo susijusi su interneto domeno vard "kaupimu atsargai" (reikinys, inomas kaip cybersquatting). ioje byloje teismas neturjo ypating sunkum pasiremti daugiau nei imto met senumo precedentais 1882 m. byla Singer v. Loog, kuri buvo susijusi su siuvimo mainomis, ir Guiness v. Ullmer [1847], dl etikei spausdinimo. Kitas pavyzdys, pademonstruojantis, su kokiu pavydtinu paprastumu bendrosios teiss tradicijos teismai sugeba sensias tradicines normas priderinti prie moderni reikini byla Mandarin records v. Mechanical Copyright Protection Society Ltd9, kurioje iekovas buvo ra gamintojas, kuris daugiausia usiminjo jau seniau atlikt bei rayt muzikini darb kompiliacijomis. Byloje buvo sprendiama, ar "Power CD" galima pripainti "raais" 1963 m. Autorini teisi statymo tikslais. Teismas nusprend, kad naujj technologij galimybs per se nra klitis jau egzistuojanios teisins bazs taikymui. Pagaliau, domu tai, kad bendrosios tradicijos valstybi teismai (JAV, Anglijoje, Kanadoje) gana anksti pradjo pripainti elektronines rodinjimo priemones, e-dokumentus ir pan. Be to, pvz., 2002 m. rugpjt buvo pakeistos Anglijos Civil Procedure (Amendment) Rules 2002, kurios proceso dalyviams suteik galimyb visus procesinius dokumentus taip pat pateikti e-forma: internetu, e-patu ir pan10. Kontinentins (civilins) teiss tradicijos valstybs nuo seno puoselja reguliacin model, todl ia pagrindinis naujj technologij keliam poreiki tenkinimo krvis teko statym leidiamajai valdiai. Tiesa, 2002 m. rugpjt Vokietijos Federacinis Konstitucinis teismas pripaino, kad apeliacinio skundo pateikimas kompiuteriniu faksu e-dokumento isiuntimas be parao, ne visais

7 8

[1955] 2 Q. B. 327. CA, The Times, July 29, 1998. 9 [1999] I.L.R.M. 154. 10 (SI 2002 2058).

M.Civilka. Elektronins komercijos teisiniai aspektai atvejais paeidia raytins skundo formos reikalavimus (BPK 410 (Strafprozessordnung))11. Visgi, nepaisant sparios niveliacijos, teisin tradicija ilieka gana reikmingas teiskr takojantis veiksnys, todl lieka aiku viena - kontinentins (civilins) teiss tradicijos valstybse teis priderinti naujiems poreikiams yra kur kas sunkiau nei common law sistemoje. Lietuva kontinentins teiss tradicijos? Tiesa, Lietuvoje jau galima pastebti pirmuosius teisj valdios kuriant teis daigus. Elektronins komercijos poiriu domu tai, kad LR Aukiausiasis teismas 2000 m. gegus 29 d. nagrintoje byloje Ramnas Beliackas v. UAB Sabina konstatavo, kad raytinis dokumentas vien tik dl to, kad jis yra duomen praneimo formoje ir perduodamas telekomunikacij tinklais, ios formos nepakeiia ir pripaintinas leistina rodinjimo priemone teismuose ir kitose kompetentingose institucijose12. Pastaruoju metu 2001 m. spalio 10 d. LR Aukiausiojo teismo nagrintoje byloje Lietuvos Aukiausiojo teismo Individuali mon Skms sistemos v. AB Lietuvos telekomas, UAB Lietuvos telekomo verslo sprendimai teismas taip pat padar vis eil ivad, itin svarbi elektroninio verslo santyki sureguliavimui, susijusi su spammingu, duomen perdavimu telekomunikaciniais tinklais ir pan.13. Atsivelgiant tai, kad Lietuvoje buvo atsisakyta atskiro elektronins komercijos santykius reguliuojanio statymo14, akivaizdu, kad esminis krvis teks bendrosioms, tradicinei komercijai skirtoms normoms, vis pirma, LR Civiliniam kodeksui15 ir pan., ypating reikm gaunant bendrj norm aikinimui ir taikymui. Lietuva, atrodo, ilgai snaudusi nusprend ir itoje srityje aklai sekti EB pavyzdiu. Nors integraciniais sumetimais tai neivengiama, vis dlto tik ateitis parodys, kaip nacionalins priemons veiks realiame gyvenime. Vertinant istoriniu poiriu, Lietuvos teisins sistemos esminiai bruoai yra paveldti i tarybins teiss tradicijos, todl iuo metu dar gana gajos detalaus, grieto ir isamaus santyki sureguliavimo tendencijos. Akivaizdu, kad toks kieto reglamentavimo metodas yra visikai netinkamas santykiams, pagrstiems privaia iniciatyva, komercine veikla, konkurencine aplinka, nepritaikytas rinkos dsniais paremtai aplinka. Elektronins komercijos esm gldi privaiajame komercinio pobdio santyki elemente, todl iuo poiriu reguliavimas turt bti minimalus, tvirtinantis fundamentalius privatins teiss principus. Kita vertus, elektronins komercijos santykiams visikai pakanka bendrj komercins teiss norm, todl aikios ir efektyvios teisins aplinkos sukrimui utenka, kad elektronini verslo form atvilgiu bt tvirtintas nediskriminacinis reimas tokiu bdu elektronin versl sulyginant su tradiciniu. Elektronins komercijos reglamentavimas ir tam tikr jos form teisinimas neivengiamai reikalauja atsivelgti vis eil visuomenini interes, viej poreiki, kuri apsauga ir patenkinimas yra visos visuomens, valstybs udavinys,
BVerfG decision of 04.07.2002. LR Aukiausiojo teismo 2000 m. gegus 29 d. nutartis civilinje byloje Nr. 3K-3-619/2000. Tiesa i byla labiau susijusi su faksimilmis, bet aptariamu aspektu tinka ir kitokioms elektronini duomen formoms. 13 LAT byla Nr. 3K-3-927/2001 m. 14 Rimantas ylius. Challenges of the New Era: Legal Regulations in a Changing World in Lithuania // Baltic IT&T Review, 2001, No. 2 (21). 15 Valstybs inios 2000, Nr. 74-2262.
12 11

M.Civilka. Elektronins komercijos teisiniai aspektai taiau svarbu sismoninti, kad nauj, specialiai e-komercijai skirt suvarym nustatymas danai yra inercinio pobdio, nepagrstas jokiais racionaliais motyvais. Elektronins komercijos santykiai akivaizdiausiai pademonstruoja grieto ir isamaus reguliavimo modelio netinkamum rinkai, pagrstai veiksmingos konkurencijos principais. Europos Bendrija EB vieningos rinkos krimas slygoja tai, kad tampa btinas harmonizuot teisini ir administracini priemoni primimas ir gyvendinimas. Tai po truput niveliuoja skirtumus tarp kontinentins (civilins) teiss tradicijos ir bendrosios teiss (common law) tradicijos. Ne iimtis ir IT teisinis reguliavimas. Ne kart pabrta, jog tik unifikuotas ir suderintas ios srities reguliavimas gali duoti laukiam vaisi. Teisin minties IT srityje vystymsi gana domu stebti i EB ir jos pagrindins prekybos partners JAV santyki. JAV iuo metu yra neabejotina pasaulins IT rinkos lyder, todl kartais pasigirsta nuomoni, kad nauj reikini sureguliavimas EB lygmenyje vertintinas kaip atsvara itokiai rinkos padiai. Sunkiai tiktina, kad JAV Teisingumo departamentas bt inicijavs antimonopolin akcij ir byl prie Microsoft, jeigu i kompanija turt kok galing ne JAV kilms konkurent. Taigi, yra pavojus, kad Europa priims taisykles, kurios Europos kompanijoms suteiks tam tikras privilegijas ir pranaumus ioje srityje. statym leidyba gali bti vertinama kaip priemon sustiprinti vartotoj pasitikjim elektronine komercija16. Europos Komisijos odiais greitis ir laipsnis, kuriuo Europa ilo i elektronins komercijos didija dalimi priklauso nuo to, ar bus diegta moderni ir efektyviai funkcionuojanti teisin baz, kurios labai reikia tiek verslininkams, tiek ir eiliniams vartotojams, ir vis pirma jiems17. Precedent tokiai situacijai galime rasti kompiuterini program apsaugoje. 1980 aisias buvo labai daug diskusij dl to, ar kompiuterinms programoms i viso nustatyti teisin apsaug. Vlgi, teismai nelaukdami statymins intervencijos, patys msi sunkaus ir atsakingo teiskros udavinio. JAV teismai byloje Apple Computer v. Franklin Computer [1981], Pranczijos teismai - Apple Computer v. Segimex [1985]18, Austrijos teismai Re Copying of Computer Programs [1990]19 pademonstravo savo neeilin indl teiss raid. Nepaisant to, EB vis dlto nusprend, kad yra btina priimti Direktyv 61/250 dl Kompiuterini program teisins apsaugos20. Teismai nespja?

domu tai, kad InternetNews duomenimis, vartotoj pasitikjimas per 2001 metus gerokai gteljo. Pagal naujausi Yahoo bei AC Nielsen vartotoj pasitikjimo indekso vertinim, indeksas siekia 115 punkt; lyginant su 2001 m. spalio mnesiu, jis padidjo 1 punktu, o lyginant su rugsju net 10 punkt. Pirm kart indeksas buvo vertintas 2001 m. birel; tuomet jis sudar 100 punkt. Taiau nepaisant akivaizdaus pasitikjimo internetu augimo, 2002 m. I ketvirt pirkti internete planuoja 13 % maiau vartotoj, nei 2001 m. IV ketvirt. Be to, prognozuojama, kad bendros ilaidos internete 2002 m. I ketvirt sudarys 15 mlrd. USD, t.y. apie 1 mlrd. maiau, nei 2001 m. IV ketvirt. iek tiek iaugo vidutins vartotojo ilaidos internete: nuo 219 USD spalio mn. iki 226 USD gruod. (www.ebiz.lt). 17 European Initiative on Electronic Commerce COM (97) 157. 18 F.S.R. 608. 19 E.C.C. 465. 20 ES Direktyva 91/250/EC.

16

M.Civilka. Elektronins komercijos teisiniai aspektai Vis dlto, nors teismai i ties gali gana operatyviai reaguoti elektronins komercijos keliamus poreikius, jie akivaizdiai per lti. Vieneri metai yra labai daug IT sektoriuje. Tai kas prie metus buvo stulbinanti naujiena, iandien gali teturti antikvarin vert. Utenka vilgterti asmenini kompiuteri procesori galingumo pokyius (ir to slygotas rinkos kainas). Dar daugiau, tiek teisminis precedentas susiformuos, tiek ir bus priimtas atitinkamas teiss aktas tik tuomet, kai realiame gyvenime jau bus kils konkretus ginas. Viena i esmini statymins intervencijos prieasi globalizacija. Internetas yra pasaulinis, globalus tinklas, todl jis neabejotinai reikalauja toki taisykli, kurios bt taikomos vienodai visame pasaulyje, kur tik prieinamas internetas netgi Afganistane ar ade. EB nusprend pati priimti taisykles, kurios bus taikomos jos vidaus rinkoje. Ir tai labai logika. Internetas absoliuiai ignoruoja bet kokius geografinius apribojimus, sienas ir pan., todl bt ma maiausia neprotinga fenomen palikti pavieni valstybi nari nuoirai. EB kontekste internetas vertintinas kaip pagrindinis kelias EB vidaus, bendrajai rinkai sukurti ir funkcionuoti. Ir enkliai suaktyvjs EB teiss akt IT srityje primimas tarsi simbolizuoja t reikm, kuri EB teikia IT. Bdama didiausia rinka pasaulyje, EB neabejotinai turi potencijos takoti ir pasaulines tendencijas, formuluoti standartus ir pan.

Elektronin komercijos samprata Stengiantis pateikti bent reikmingesnes elektronins komercijos gaires, ko gero tikslingiausia bt bandyti isiaikinti, kuo elektronin komercija skiriasi nuo tradicins komercijos. Elektronins komercijos apibrimo problema Nra unifikuoto ir visuotinai pripainto elektronins komercijos apibrimo. Dar visai neseniai elektronin komercija reik ne k daugiau nei tradicin apsikeitim duomenimis - EDI, taiau per paskutinius 5 metus interneto komercializacijos takoje elektronin komercija m aprpti vis naujesnes technologijas. Paprastai elektronins komercijos terminas pateikiamas arba kaip modernus komercins veiklos metodas, bdas21 arba akcentuojamos elektronins technologijos, kurios pasitelkiamos tokiame versle22. vairi altini pateikiami elektronins komercijos apibrimai labai skiriasi23. Vieni jos svok traukia visas finansines ir komercines transakcijas, kurios yra atliekamos elektroniniu bdu, traukiant visas kreditini/debitini korteli transakcijas. Kiti elektronin komercij apriboja mamenine prekyba vartotojams, kuri atvilgiu sandoris ir mokjimas vyksta atviruosiuose tinkluose, pvz., internete. Pirmasis apibrimas taikomas elektroninei komercijai, kuri egzistuoja jau ne pirm

WIPO Primer on Electronic Commerce and Intellectual Property Issues. (http://ecommerce.wipo.INT/primer/html). 22 UNCITRAL Pavyzdinis elektronins komercijos statymas apibriant elektronin komercij, pasitelka EDI svok. 23 Apie elektronins komercijos samprat ir santyk su informacins visuomens paslaugomis r. toliau (Apie ES elektronins komercijos reguliavim).

21

10

M.Civilka. Elektronins komercijos teisiniai aspektai deimtmet. Antrasis tik tai elektroninei komercijai (kurios didij dal sudaro Icommerce), kuri gyvuoja vos kelis metus. Kaip jau minta, elektronin komercija labai danai sutapatinama su Internet commerce. Kad ir pavyzdiui apibrimas, pateikiamas Patricia Buckley24: "() Elektronin komercija (i.e., verslo operacijos, kurios sandori sudarym perkelia Internet ar kok kit global atvir tinkl). Elektronin komercija sandorio sudarymo ir vykdymo priemon, kuri iki 1995 m. bt adekvati tokioms komercijos formoms, kaip verslas telefonu, faksu, EDI ar pan." Akivaizdu, kad is apibrimas tik Icommerce apibrimas. Prieingai, platusis EK apibrimas yra pateikiamas Olandijos vyriausybs 1998 m. kovo mnes parengtame elektronins komercijos veiksm plane25: "Daugeliui moni elektronin komercija yra veiklos vykdymo internete sinonimas. Vis dlto, elektronin komercija ymiai daugiau nei vien tai ji apima visas ir bet kokias verslo transakcijas, kurios vykdomos elektroniniu bdu turint tiksl padidinti rinkos funkcionavimo efektyvum." Grynj elektronins komercijos apibrim pateikia Roger Clarke, ymus austr teoretikas, kuris su elektronine komercija susijusias problemas analizuoja jau nuo 1980 - j. Jis teigia, kad elektronins komercijos paprastai apibdinama kaip "verslo, prekybos prekmis ir paslaugomis vykdymas, pasitelkiant telekomunikacijas ir telekomunikacijomis pagrstas priemones, instrumentus."26 domu tai, kad pvz., Olandijos elektronins komercijos Elgesio Kodeksas pateikia tok elektronins komercijos apibrim27: "Elektronins komercijos veikla bet kokia veikla, ryio palaikymo (komunikacij) formos ir komercinio pobdio sandoriai vykdomi, atliekami ir pan. elektroniniu bdu, elektronini priemoni pagalba ir pan." Esmins elektronins komercijos charakterizuojanios savybs, kurias manoma ivesti i aukiau pamintj definicij, yra ios:

Komercinis kontekstas Preks ir paslaugos (produktai) (tele) komunikacijos verslo transakcijos (sandoriai). Taigi, atsivelgiant aukiau idstytus poirius, silytinas toks elektronins komercijos apibrimas: tai komercin veikla, susijusi su preki ir paslaug pirkimu-pardavimu ir kitomis verslo transakcijomis, kuri dalyviai yra nebtinai toje

24

(The Emerging Digital Community part II', June 1999 (Document of the US government: www.ecommerce.gov/ede/chapter1.html). 25 Actieplan Electronic Commerce', March 1998 (http://www.minez.nl/bt_it/fs_techno.htm. 26 (http://www.anu.edu.au/people/Roger.Clarke/EC/ECDefns.html). 27 (Draft version 2.0, June 1999) (http://www.ecp.nl/vertrouwen/).

11

M.Civilka. Elektronins komercijos teisiniai aspektai paioje fizinje vietoje ir todl sandori sudarymui, j vykdymui pasitelkia elektronines ar joms adekvaias priemones28. Elektronin komercija ir EDI (Electronic Data Interchange) Elektronins komercijos pagrindas yra EDI, kuri isivyst dar atuntojo deimtmeio pradioje, kai mons pradjo keisti tradicin, popierin aplink efektyvesnes elektronines ryio priemones29. EDI paprastai yra apibriama siaurai, kaip elektroninis pasikeitimas automatiniu bdu tvarkomais struktrizuotais duomenimis, kurie buvo suformatuoti atsivelgiant nustatytus, sutartus standartus ir kurie telekomunikacini interfeis pagalba gali bti perduoti tiesiogiai tarp skirting kompiuterini tinkl ar sistem30. 1994 m. Europos Pavyzdiniame EDI Susitarimas EDI apibria kaip elektronin sutinkamai su nustatytais standartais struktrizuot duomen perdavim i vieno kompiuterio kit. Tuo tarpu EK yra kur kas platesnis visaapimantis terminas, naudojamas apibdinant EDI, interneto komunikacijas, elektronin pat ir netgi faks. iaip, literatroje sutariama, kad elektronins komercijos svok neeina tradicin telefonija31. Esminis skirtumas tarp EDI ir elektronins komercijos pasireikia tuo, kad EDI yra udara rinka, o elektronin komercija kaip tik ir pasiymi rinkos atvirumu, globalumu. EDI paprastai yra naudojamas nacionaliniu lygmeniu, tuo tarpu elektronin komercija i prigimties yra tarptautin, globalin. EDI yra naudojama tik tinklo savininko, o elektronin komercija atviras tinklas, prieinamas kiekvienam. JAV 1998 m. Interneto mokesi laisvs aktas (ang. Internet Tax Fredom Act) elektronin komercij apibria kaip bet koki transakcij, atlikt internete arba prijimo prie interneto pagalba, apimani pirkim - pardavim, nuom, licencij, pasilym, turto preki, paslaug ar informacijos atlygintin ar neatlygintin pristatym, taipogi apimant prijim prie interneto32. JAV autoriai Kalakota ir Winston 1997 m. elektronin komercij apibr kaip reikin, turint daugyb aspekt, pasireikianti kaip komunikacijos, verslas, paslaugos ir internetas33. Elektronin komercija gali bti apibrta kaip bet kokie veiksmai, atlikti kio subjekt, kurie reikalauja, kad finansins transakcijos bt atliktos globaliuose tinkluose, tokiuose kaip internetas34. Taigi, EDI tra viena elektronins komercijos form.

28

Pvz., Australijos 1997 m. lapkriio 2 d. Electronic Financial Services Efficiency Act elektronin komercij apibria kaip komercijos r, form, kurioje visos komercins transakcijos atliekamos elektroninmis priemonmis. 29 EDI 9 deimtmeio pradioje buvo itin plaiai paplitusi maisto pramonje, automobili pramonje ir perveim srityje. 30 Europos Pavyzdiniame EDI Susitarimo (ES komisijos rekomendacija Nr. 94/820/EC) 2 straipsnis EDI apibria analogikai. Taip pat r. Wright B. The Law of Electronic Commerce (Looseleaf updated). Boston, 1996. 1.1.4. 31 Plaiau r. Wright B. The Law of Electronic Commerce (Looseleaf updated). Boston, 1996. Chapter 2. 32 Hyperdictionary of Electronic Commerce Law (ed. by Shamos M.I., 1999). (www.ecom.cmu.edu/resources/elibrary/eclgloss.shtml). 33 Kalakota R. and Whinston A. B. Electronic Commerce: a Managers Guide. Mass: Addison Wesley, 1997. p. 3. 34 Swindells Ch. Legal Regulation of Electronic Commerce // Journal of Information, Law and Technology, 1998, No. 3.

12

M.Civilka. Elektronins komercijos teisiniai aspektai UNCITRAL 1996 m. Pavyzdinis elektronins komercijos statymas (ang. UNCITRAL Model Law on Electronic Commerce)35 elektronin komercij apibdina per EDI svok, pastarj apibriant kaip elektronin informacijos perdavim i kompiuterio kompiuter naudojant sutart standartin informacijos struktr. Nra aiku, ar is apibrimas btinai reikia, kad EDI praneimai yra perduodami elektroniniu bdu ir forma i kompiuterio kompiuter, ar jis apima ir atvejus, kuomet duomenys, esantys EDI formate yra perduodami priemonmis, kurios netraukia telekomunikacini sistem (pvz., magnetiniai diskai, talpinantys EDI praneimus, adresatui perduodami per kurjer)36. Apibendrintai galima teigti, kad elektronins komunikacijos uima tarpin funkcin viet tarp tradicinio pato ir telefonijos. Bet kokiu atveju, elektronins komunikacijos negali utikrinti momentinio ir tiesioginio ryio, deryb tarp ali, kuri metu alys galt nedelsiant panaikinti bet kokius neaikumus ar nesusipratimus, itaisyti klaidas ar netikslumus, ikraipymus, kilusius praneim perdavimo metu37. Elektronin komercija pasiymi tuo, kad yra tam tikras tarpas, spraga laike ir erdvje, taiau is tarpas yra kur kas maesnis nei tradicinio pato ar telegrafo atveju. Elektronin komercija pasiymi ir tuo, kad tokio ryio umezgimo bei palaikymo metu yra ymiai maiau pastebimas bet koki treij ali tarpinink dalyvavimas38. Elektronins komercijos ekonomins aknys Bendrai pamus, elektronin komercija nra labai naujas reikinys. Jau daugel met kompanijos keiiasi duomenimis vairi komunikacini tinkl pagalba. Taiau iuo metu pastebima labai sparti akseleracija, ekspansija, dramatiki pokyiai, iprovokuoti eksponentins INT pltros39. Pamau ES e-verslo augimo tempais ima vytis pasaulin lyder JAV. Pvz., A 2002 m. Vokietijos BVP i e-verslo gteljo net 70 procent ir siek apie 8,5 milijardus. Online pardavimai iuo metu sudaro apie 1.6 procent vis mamenini pardavim. Paskutiniai tyrimai parod, kad net 58% vis Vokietijos intertneto naudotoj yra pirk produktus internete. Populiariausios preks knygos, CD, programin ranga, kelions. domu tai, kad net 50% vis Vokietijos online pardavim yra vykdomi per 10 Vokietijos online verslovi toki kaip, Amazon, Otto katalogas, Karstadt Quelle ir Tchibo. Smulkios ir vidutins mons internet vertina ne kaip prekybos rank, o greiiau kaip vartotoj priviliojimo ir prijaukinimo priemon40.

Jis buvo patvirtintas kaip rekomendacija valstybms narms. UNCITRAL Model Law on Electronic Commerce, Article to Article Remark (http://www.uncitral.org/en-index.htm). Para 34. 37 Wright B. The Law of Electronic Commerce (Looseleaf updated). Boston, 1996. 2.1-2.8, 5.1-5.6. Williston R. A. A Treatise on the Law of Contracts. Vol. 2. (4th ed.) Rochester, 1991. 6.4. 38 Eiseln S. Electronic Commerce and the UN Convention on Contracts for the International Sales of Goods // The EDI Law Review, 1999, No. 6. p. 23. 39 Naujausio tyrimo duomenimis, iki 2002 m. pabaigos interneto vartotoj skaiius pasaulyje virys 600 milijon moni, kurie internete ileis daugiau kaip trilijon JAV doleri. Bendrovs "International Data Corp" (IDC) atlikto tyrimo ataskaitoje teigiama, jog 2002 metais interneto paslaug rinka prads spariau augti, ir vien tiktai JAV ios rinkos apyvarta iki 2006 m. sieks 20,8 milijardo JAV doleri. 40 http://www.ftd.de/tm/it/1030192778346.html.
36

35

13

M.Civilka. Elektronins komercijos teisiniai aspektai EK danai yra sjungoje su kitomis tradicinmis verslo/komercijos formomis41. Pvz., kompanijos danai turi parduotuv INT ir parduotuv realiame pasaulyje. Kai kurios kompanijos, pvz., Amazon.com42, versl vykdo tik internete. Bet kokiu atveju, visose iose situacijose pirkjas gali prek usisakyti INT ir produktai jam bus pristatyti fizikai/realiai. Be abejo, jeigu pats produktas yra skaitmeninis kompiuterins programos, aidimai ir pan., jos gali bti pristatytos elektroniniu bdu per INT. iose situacijose EK tampa skirtinga nuo tradicins komercijos. Taip atsitinka dl to, kad EK atveju alims nebtina inoti fizins j partnerio buvimo vietos ir versle nebereikia pasitelkti koki nors treij al pvz., pato staig43. Jeigu INT usisakytas produktas turi bti pristatytas fizikai, usisakymas INT visikai nesiskiria nuo usisakymo telefonu, patu ar teleksu. EK pavyzdys kompanija INT prekiaujanti muzika ir knygomis. Pirkjas ias prekes gali usisakyti INT arba elektroniniu patu arba per www form. Tokio usakymo rezultate yra sukuriami sutartiniai santykiai44. Dar daugiau, kadangi produktai yra pristatomi skaitmeniniu bdu, pirkjas juos gauna arba EM arba atsisisdamas juos i pardavjo tinklapio, pasinaudojant FTP (ang. file transfer protocol) paslauga. io proceso metu pirkjas ir pardavjas neprivalo bti pastami, turj kakoki ankstesni santyki, ryi ir pan. Netgi prieingai, kaip taisykl jie net neino fizins vienas kito buvimo vietos ir pan. Taigi, to rezultatas neskaidrs susitarimai be jokio ryio su konkreia valstybe, jos teritorija. Kaip inia, toks ryys yra centrinis nustatant taikytin teis45. Be to, kad INT neturi konkretaus ryio su teritorija, jis galina EK tapti globalia. Kadangi pats INT yra globalus, EK dalyviai gali pasiekti vartotojus ar pardavjus visame pasaulyje, kur jie bebt. Ir tam net nereikia fizikai bti tose valstybse. Taigi, INT sukuria globali rink, kurioje gali dalyvauti visi mons ir mons, nepriklausomai nuo j geografins buvimo vietos. Dl INT skaidrumo stokos, ELK alis gali sukurti sutartinius santykius su bet kokios valstybs pilieiu net jo neinodamas. Iki iol b2b santykiai vystsi udaruose tinkluose. Dabar EK pleiasi globaliai. Tradicinei EK tinklai yra duomen ir informacijos perdavimo priemon, tuo tarpu INT EK, tinklai yra rinka. Supaprastintai skirtum tarp tradicins elektronins komercijos, pagrstos EDI, ir internetins elektronins komercijos galima pavaizduoti tokia lentele: Tradicin EK (pagrsta EDI) Tik b2b Internetin elektronin komercija B2b B2c Verslo subjektai ir valstybins institucijos Vartotojas vartotojui Atvira, globali rinka Neribotas partneri skaiius

Udari klubai, danai suformuoti ir funkcionuojantys atskir pramoni akose Ribotas moni-partneri skaiius
41 42

Lenda, p. 19. domu tai, kad amazon.com grynj peln, kuris siek 5 mln. JAV doleri, pirm kart apskaiiavo tik 2001 m. paskutin ketvirt. ELTA, 2002 sausio mn. 22 d. 43 Be abejo, interneto paslaug teikjas gali bti laikomas savotiku pato staigos analogu. 44 Apie tai r. toliau. 45 Lenda, p. 19.

14

M.Civilka. Elektronins komercijos teisiniai aspektai Udari tinklai inomi ir patikimi partneriai Saugumas-tinklo dalis RINKA YRA KLUBAS Atviri, neapsaugoti tinklai inomi ir neinomi partneriai Btinas saugumas ir autentifikacija TINKLAI YRA RINKA

Itin reikminga tai, kad Europos Komisija dar 1997 m. parengtoje Europos Elektronins Komercijos Iniciatyvoje46 nepateikia elektronins komercijos definicijos, taiau j pasil apibdinti taip: Elektronin komercija - verslas elektroniniu bdu. Jis grindiamas elektroniniu duomen ( juos eina tekstas, garsas ir vaizdas) perdavimu, apdirbimu bei pltote. Tai apima daug ir vairi veiklos srii, toki kaip: elektronin grybi bei paslaug prekyba, skaitmeninio turinio (digital content) pristatymas online, elektronins fond perlaidos, elektronin prekyba akcijomis, elektroniniai vataraiai (electronic bills of lading), komerciniai aukcionai, collaborative design and engineering, online sourcing, vieieji pirkimai, tiesioginis vartotoj marketingas (direct consumer marketing), after-sales paslaugos (pvz.: informacins paslaugos, finansins ir/ar teisins paslaugos); taip pat tradicines (pvz.: sveikatos prieira, vietimas), bei netradicines (pvz.: virtualios erdvs (virtual malls)) veiklas.47 Europos komisijos manymu elektronin komercija i esms apima dvi veiklos sritis: pirma, netiesiogin elektronin komercij - kas, jos teigimu, yra materialini grybi usakymas elektroniniu bdu, o pristatymas fiziniu, tai yra naudojant tokias tradicines tarnybas kaip patas ar komerciniai kurjeriai; antra, tiesiogin elektronin komercij - online usakymas, pristatymas ir atsiskaitymas u tokias nematerialines prekes bei paslaugas, kaip antai: kompiuteri programin ranga, pramoginio turinio preks, ar informacins paslaugos.48 Komisija pastebi, kad elektronin komercija neturt bti ribojama ar siejama tik su Internetu, j reikia velgti ymiai plaiau: Ji apima didel program vairov: veikiani trumpj bang srityje (videotext), transliacini (teleparduotuvs), taip pat ir off-line aplinkos vienetai (CDROM pardavim katalogai), be to ir atitinkami stambs tinklai (bankininkyst). Kaip inia, Internetas remiasi jam skirtais stipriais ir nuo tinklo nepriklausaniais protokolais, kuri pagalba greitai sujungia skirtingas elektronins komercijos formas. Korporaciniai tinklai tampa intranetiniai. Tuo pat metu Internetas sukuria tokiuos inovatyvius elektronins komercijos hibridus jungianius, pavyzdiui, skaitmenins televizijos informacinius vienetus su Internetinio atsako mechanizmais (Internet response mechanisms (skirtus betarpikam usakymui), CD-ROM katalogus su Internetinmis jungtimis (turinio ir kain atnaujinimui), taip pat komercinius webpuslapius su vietiniais iplstais CD-ROMais (multimedijos su intensyvia atmintimi demonstravimui (for memory-intensive multimedia demonstrations).49 Elektronin komercij Komisija mato kaip kylani rink, kuri operuoja greitai auganioje, bei itin palankioje aplinkoje.50 Kaip inia, Komisija interneto, kaip nemokamos ir dovanins ekonomikos er mato besibaigiant.
46 47

COM(97) 157. Para. 5. 48 Para. 7. 49 Para. 8. 50 Para. 9.

15

M.Civilka. Elektronins komercijos teisiniai aspektai Kaip matyti, EK i esms apima dvi pagrindines veiklos ris netiesiogin EK (elektroninis apiuopiam preki usisakymas, kurios turi bti pristatytos tradicinmis priemonmis ir bdais) ir tiesiogin EK (OL usisakymas, mokjimas ir neapiuopiam preki pristatymas pasauliniu lygiu). Tiek netiesiogin, tiek ir tiesiogin EK silo savas galimybes. Abejomis danai usiima tos paios kompanijos programine ranga prekiauja tiek OL tiek ir nuo lentynos. Netiesiogin EK labai priklauso nuo iorini faktori pvz. transportavimo sistemos efektyvumas. Tiesiogin EK kuri galina nematom, galutinis takas-galutinis takas ELK perengiant geografines ribas ir ji pasinaudoja visomis globalios rinkos teikiamomis galimybmis. Verslo subjektai jau kelis deimtmeius naudojasi vairiomis elektronins komercijos formomis, ypatingai privaiuose udaruose tinkluose. Tarpbankiniai atsiskaitymai, tokie kaip banko point-of-sale (POS) arba automatiniai kliringo namai (ACH). Privats tinklai yra aptarnaujami ir juose dalyvauja tik nustatyti nariai ar dalyviai; taipogi yra aikiai apibrtas tokio komunikavimo tikslas. Pastaruoju metu taipogi plinta transakcijos tarp verslo subjekt ir vartotoj. vairios online parduotuvi paslaugos yra prieinamos privaiuose tinkluose America Online (AOL), CompuServe, Minitel. iais atvejais transakcijos taipogi vykdomos pagal i anksto nustatyt tvark ir procedr, su kuria yra susipain ir su kuria sutinka visi tinklo dalyviai. Asmen, sudarani ELK INT skaiius didja geometrine progresija. Nors 1999 met paskutiniame ketvirtyje online mamenin prekyba sudar vos 0,64 visos JAV vidaus prekybos procentus, jos apimtys siek 5,5 mlrd. JAV doleri51. Anot ekspert, is skaiius per ateinanius kelerius metus turt iaugti deimtis kart52. INT vartotojikas potencialas pradjo labai staigiai augti kakur nuo 1995 m. Per iuos 5 metus INT paskatino nauj verslo form ir priemoni atsiradim, novatorik komunikacij form gimim, skaitmenini preki/paslaug pltr, sudar slygas beprecedentiniam inovacij pasireikimui. 1999 m. trei ketvirt (liepa-rugsjis) JAV mamenin prekyba OL sudar apie 5.5 milijardo JAV doleri. Taipogi paymtina, kad IT sektoriaus produkcija JAV 1999 m. sudar tik apie 8 procentus JAV BVP, taiau per paskutinius keturis metus IT gamybos apimtys isiplt apie 20 procent53.
2000 met duomenimis, JAV apie 33 procentus individ, atliekani INT pirkimus, ileidia nuo 100-500 JAV doleri. Dar daugiau, apie 40 proc. individ, atliekani INT pirkimus, ileidia daugiau nei 500 JAV doleri. 52 U.S. Department of Commerce, Emerging Digital Economy II, at 16-9 June 1999). EBPO prognozuoja, kad elektronins komercijos apimtys per ateinanius kelis metus turt padvigubti (OECD (1997a) Measuring electronic commerce, Working Paper 5). Pagal EBPO pateiktus duomenis, elektronins komercijos apimtys 2005 metais sieks apie 1 trilijon JAV doleri (r. OECD, The Economic and Social Impact of Electronic Commerce: Preliminary Findings and Research Agenda, Ch. 1 (1998); www.doc.gov/ecommerce/EmergingDig.pdf). 53 iuo poiriu itin domu tai, kad per 2001 met paskutinius tris mnesius (neskaitant paskutins gruodio savaits) pirkjai interneto parduotuvse ileido 9,6 mlrd. USD. Tokie duomenys leidia sprsti, kad internetin prekyba, ypa JAV, toliau pleiasi ir jau yra gijusi tvirt pamat. Viena pagrindini augimo prieasi garantuotas ir greitas preki pristatymas. Analitik kompanijos comScore duomenimis, i viso per paskutin i met ketvirt pasaulio el. prekybos apyvarta pasiek 10,5 mlrd. USD. skaii nra traukti interneto aukcion ir elektronini kelioni agentr pardavimai. Tai reikia, kad nepaisant didelio skepsio per 2001 metus elektronins komercijos apimtys, palyginus su 2000 metais, iaugo apie 15%. Per aktyviausios prekybos dien gruodio 12 d. interneto pirkjai parduotuvse paliko 261,3 mln. USD. Analitikai pabria, kad sezon elelktroniniai pirkjai daugiausiai siek pasinaudoti specialiais pasilymais ir progomis pirkti emesnmis kainomis. Atsiliepdami tai, dauguma interneto pardavj sil prekes u smarkiai sumaintas kainas. Nemaa pardavj dalis ryosi klientams (aiku, ipildiusiems tam tikras slygas,
51

16

M.Civilka. Elektronins komercijos teisiniai aspektai Pavyzdiui, Jungtinje Karalystje 2001 m. online prekiavo daugiau nei pus milijono pardavj. Tai leido JK isiverti IT lyderes, alia toki valstybi kaip vedija, Vokietija ar Kanada. Negalima nepastebti ir Lotyn Amerikos bei kit, ilg laik treiajam pasauliui priskiriam valstybi nao e-verslo pltr. Pvz., 2000 metais vien tik Lotyn Amerikoje B2B e-komercijos apimtys pasiek USD 953 mln. Aiku viena dar labai anksti kalbti apie reali EK tak pasaulinei ekonomikai. Viskas dar tik ateityje. Taiau paskutins tendencijos JAV veria suvokti, kad per dvideimt met OL EK sudarys apie 95 procentus visos mamenins prekybos. Kaip jau minta aukiau, elektronin komercij aikinant siaurai, ji suprastina kaip pirkimas-pardavimas, atliekamas OL reime ir OL aplinkoje. EK gali bti suprantama ir kaip elektronin rinka. Savo 2001 m. atliktoje studijoje PwC prijo ivados, kad palankiausia valstyb e-verslo steigimui ir pltojimui Danija, o mietas - Kopenhaga. Esminiai tyrimo faktoriai ir kriterijai darbo jgos (profesionalios) pasila ir darbuotoj lankstumas, usienio kalbos inojimas, prieinamumas, patogi ir palanki ekspatriant reimo sistema ir emi biuro nuomos katai. Buvs Vokietijos fiksuotojo ryio monopolininkas Deutsche Telekom paskelb, kad jis ketina pasinaudoti Kopenhaga kaip forpostu savo IT ekspansijai Skandinavijos valstybes. Esmin klitis pasitikjimo stoka Vis pirma b2c verslo pltros tempai kol kas nra spdingi dl vienu balsu linksniuojamos prieasties vartotoj pasitikjimo naujaisiais verslo modeliais stoka. Beje, naujosiomis technologijomis verslininkai pasitiki labiau, nes jauiasi saugesniais, labiau apsaugoti. Vis dlto, ir verslas verslui e-sektoriuje pasitikjimo stoka neretai kia koj. Siekiant sustiprinti pasitikjimo aknis, 2001 m. JAV Better Business Bureau ir dvi Europos verslo grups ketina sukurti savanorik interneto tinklapi standart rinkin, kurios reikalaus, kad e-kompanijos laikytsi patikimumo, teisingo ir siningo reklamavimosi reikalavim, utikrint klient privatum bei teikiam paslaug kokyb. Be to, 2001 m. Europos Komisija paskutinsyk susirinko kaip E-Iniciatyvos nariai siekiant padaryti ivadas dl bendrj e-komercijos geros ir siningos praktikos princip siekiant veikti vadinamj e-pasitikjimo barjer. 2001 m. JAV ne pelno asociacija Better Business Bureau (BBB) ir dvi Europos verslo grups susitiko siekiant ipltoti standart, skirt online pardavjams, rinkin, kurio tikslas padti e-pardavjams prisijaukinti vartotojus ir skiepyti pasitikjim e-aplinka. ios trys grups ketina sujungti savo elgesio kodeksus ir tvirtinti neprivalomus, tarptautinio masto standartus online verslui ir nustatyti gin sprendimo mechanizmus. Susitarimas be kita ko numato, kad tik atitikus nustatytus standartus mons gis teis savo tinklapius paymti pasitikjimo enklu ("trustmark").

tarp kuri populiariausia - preki pirkimas u tam tikr sum) silyti nemokam preki pristatym. Kompanij atstovai teigia, kad 2001 met pardavim augim labai paskatino vis geresnis prekes pristatani kompanij darbas. Dar prie metus preki pristatymo problemos buvo pagrindiniu JAV el. pirkj nepasitenkinimo objektu. (www.ebiz.lt).

17

M.Civilka. Elektronins komercijos teisiniai aspektai 2001 m. pabaigoje Laisvi Aljansas (Liberty Alliance) ir jo projektas gavo pagreit nes buvo pripaintas didiausi ir stipriausi pasaulio kompanij interneto veikj kredito kompanijomis Mastercard ir American Express iki telekomunikacij operatori bei didiausi bank, taipogi Microsoft. Liberty Alliance tikslas - sukurti kooperacin standart, kuris padt internet padaryti saugesniu ir paprastesniu tiek vartotojui, tiek ir verslininkui. 2002 m. antroje pusje Microsoft ir IBM pasil visai nauj taisykli rinkin, kuri tikslas utikrinti online sandori saugum. i iniciatyv remia ir Verisign. Elektronins komercijos rys Elektronin komercij atsivelgiant jos dalyvi ypatumus bei charakteristikas, visuotinai priimta skirstyti penkias pagrindines kategorijas: verslas verslui (b2b (business to business); iki iol pati skmingiausia ir labiausiai progresuojanti elektronins komercijos dalis; tokios elektronins komercijos pavyzdiu galt bti elektroninis preks usakymas, tarpininkavimo paslaugos, sertifikavimo paslaugos)54; 2002 m. baland Europos Komisija paskelb komunikat dl btinybs skatinti siningum verslas verslui sektoriuje. Esminis dmesys skiriamas pasitikjimo stokai, kaip esminei e-verslo pltros kliiai; verslas vartotojui (b2c (business to consumer; domiausia i teisins reguliavimo puss; tokios elektronins komercijos pavyzdiu galt bti knygynas internete)5556; verslas valstybinms institucijoms (b2public government (is elektronins komercijos tipas itin prisidjo prie JAV elektronins komercijos globalios skms; tokios elektronins komercijos pavyzdiu galt bti vieieji pirkimai); vartotojai vartotojams (c2c (consumer to consumer) (palyginus nauja ris; pvz., aukcionai (www.ebay.com; www.rinkis.lt) ir pan.);57 vartotojai verslui (c2b (pvz., joint purchases; pvz., www.letsbuyit.com);58 vartotojas valstybinei institucijai (c2public government (dar labai nauja elektronins komercijos ris, taiau ateityje ir individuals vartotojai gals vyriausybs teikiamas paslaugas sigyti on-line);59 valstybins institucijos verslui, vartotojams ir kitoms valstybinms institucijoms60 (A2B/C/A (taipogi inoma kaip e-vyriausyb (E-government; transformation of the administration (government) from paper organizations to virtual organizations)61.

i dalis sudaro apie 80 proc. visos elektronins komercijos (Forrester Research, 2001). Pagal OECD duomenis, b2c elektronin komercija 2000 met paskutin ketvirt pasiek apie 9 mlrd. JAV doleri (kas sudar apie 1 procent visos JAV mamenins prekybos). 56 i dalis sudaro apie 10-15 proc. visos elektronins komercijos (Forrester Research, 2001). 57 i dalis sudaro apie 2-3 proc. visos elektronins komercijos (Forrester Research, 2001). 58 i dalis sudaro apie 0,5 proc. visos elektronins komercijos (Forrester Research, 2001). 59 i dalis sudaro apie 0,3 proc. visos elektronins komercijos (Forrester Research, 2001). 60 i dalis sudaro apie 3 proc. visos elektronins komercijos (Forrester Research, 2001). 61 Viena pirmj e-vyriausybi buvo kurta Naujojoje Zelandijoje. r. http://www.govt.nz. Taipogi r. http://www.usis.hu/infotech.htm (Vengrijos e-vyriausyb); http://portal.dubai-e.gov.ae. (JAE evyriausyb).
55

54

18

M.Civilka. Elektronins komercijos teisiniai aspektai

Paios svarbiausios elektronins komercijos kategorijos b2b ir b2c elektronin komercija. Pagrindin dal globaliu lygmeniu sudaro btent b2b. Vis dlto, akivaizdu, kad b2c pasiymi gerokai didesne dalyvi gausa. Taigi, daugeliu atveju ir daugeliu poiriu pats fundamentaliausias elektronins komercijos skirstymas yra skirstymas b2b ir b2c. Tokio skirstymo pagrindas vis pirma sandori/santyki dalyviai; vis antra sandori tikslas; vis treia sandori prigimtis ir pobdis. Elektronins komercijos skirtumas nuo kit verslo form62 Elektronin komercija pasiymi dviem savybmis, kurios j ir iskiria i kit komunikacijos form ar priemoni. Skirtingai nei tam tikros informacijos (garso, vaizdo ir pan.) transliavimas, INT (a) galina dvipus bendravim, ryio palaikym, ir (b) yra pagrstas atvirais principais. Dvipusis bendravimas, komunikavimas reikia skaitmenins informacijos nukreipim auditorijai ir ios atgalinis reagavimas. Transliacijos atveju inios ir praneimai informacija yra siuniama visiems, neidentifikuojant kokio nors konkretaus vartotojo ar gavjo. Atviri standartai reikia, kad INT yra pagrstas dvejais komunikavimo protokolais - TCP (Transmission Control Protocol) / IP (Inetrenet Protocol)63. EK privalumai ir trkumai Elektronin komercija pasiymi savybmis, kurios negailestingai lauo ilgus amius kurt tradicins komercijos modeli principus. Internetas, nematomas komunikacij tinklas, pagaliau sulau laiko ir atstumo barjerus, kurie ilgus amius buvo neveikiami ir netgi nekvestionuojami64. Unikalios interneto savybs tapo svetimos tradicinms teiss taisyklms, itisus imtmeius itikimai tarnavusioms off line reimui suteikia daugyb privalum. Viena kertini interneto savybi globalumas, atvirumas. Dl tokios INT prigimties ir pobdio, alys gali umegzti komercinius santykius visikai nepaisydamos nei geografini, nei laiko, nei kit tradicinei komercijai bding apribojim. Internetas pardavjui sudaro galimyb pasiekti vartotojus, esanius kitoje valstybje, nepatiriant kat, kurie bt neivengiami tradicins komercijos atveju kelions, reklamos, tiesiogins rinkodaros ir pan. Maos ir vidutins mons gali bti atstovaujamos tokiose valstybse, kuriose paprastai veikia tik labai didiuls multinacionalins kompanijos. Vartotojai prekes/paslaugas gali rinktis i bet kur ir iekoti geriausios kainos ir geriausiai j poreikius atitinkanius produktus. Kitas EK teikiamas pranaumas mai EK katai. Didels mons, naudodamos elektronines priemones, sugeba ymiai sumainti savo ilaidas (popieriaus, telekomunikacij ir pan.)65. Vienas i svarbiausi interneto atribut tai,
Plaiau apie skirtum tarp informacins visuomens paslaug ir transliavimo, turinio perdavimo ir pan. paslaug r. Toliau (apie ES elektronins komercijos reguliavim). 63 Plaiau apie TCP/IP protokol veikim r. Nicolaus Negroponte. Being Digital. London(1995), Houder&Stoughton, p. 233-240. 64 Yvonne A. Tamayo. Who? What? When? Where? Personal Jurisdiction and the Worl Wide Web // The Richmond Journal of Law and Technology, vol. IV, Issue 3, Spring 1998. 65 Taip yra dl to, kad daniausiai btent stambiose monse vidaus administravimo tikslais tradicikai patiriamos ilaidos (pvz., susijusios su vidaus memorandum siuntinjimu ir pan.).
62

19

M.Civilka. Elektronins komercijos teisiniai aspektai kad jis galina dideliais greiiais gauti, tvarkyti, persiuntinti didelius informacijos kiekius66. Kasdienini sandori, toki kaip atsiskaitym, finansins informacijos siuntimo, produkt usakym patvirtinim ir j vykdymo, konsultacij suteikimo, informacijos suteikimo gyvendinimas atvirj tinkl technologij pagalba tampa nepalyginamai pigesnis negu naudojant tradicines, popieriumi pagrstas priemones. Gamybos monse intranetas ir kitos tinkl technologijos galina pigiai ir labai efektyviai platinti reikiam informacij, tokiu bdu ymiai sumainant kasdienes administravimo ilaidas. Tinklu pagrstos komunikacijos taip pat galina dideli kompanij darbuotojus, esanius skirtingose valstybse, dirbti prie vieno projekto. Tokios pasaulinio masto kompanijos kaip Cisco Systems ir Oracle savo vidaus komunikavimui itin plaiai naudojasi tinklo technologijomis. Kita vertus, EK, atsivelgiant jos potencial, danai yra kat prasme efektyvi didelms monms, taiau bti vargu EK prasme yra netgi brangiau nei tradiciniame verslo pasaulyje67. Dl INT globalumo yra labai pranau bti dideliam ir turti itekli, pasiekiam pasauliniu mastu. Santykyje su tradicine komercija, EK danai labai tiksliai ufiksuoja (tarsi palieka aikius pdsakus praeityje) to, kas i ties ir kada bei kaip vyko. Taip yra dl to, kad EK ir kompiuterini program veikla yra struktrizuota veikti efektyviai ir labai tiksliai. Neatsivelgiant tai, kad tokie raai gali bti sunaikinti ar net pakeisti, pirkjai ir pardavjai bet kada gali pasiirti, kada ir kas atsitiko68. Galiausiai, INT interaktyvumas ir jo efektyvumas laiko atvilgiu taipogi yra svarbus elektronins komercijos pranaumas. Verslo subjektai ry su vartotojais gali palaikyti labai efektyviu bdu. Elektroninio pato naudojimas ar Daniausiai uduodam klausim (FAQ) rubrikos tinklapiuose vartotoj padaro laimingesn, o pardavjas sutaupo laiko ir pinig. Artimesnis ryys tarp pardavjo ir vartotojo arba tarp pardavjo ir gamintojo galina pasiekti ymiai kokybikesns produkcijos, kuri bt labiau orientuota individual vartotoj ir jam pritaikyta, prieinamum INT. I kitos puss, netgi jeigu INT ar kit Informacini Komunikacij Technologij (ICT) naudojimas turi daug privalum, neretai pasireikia ir trkumai, susij su globalikumu ir INT interaktyvumu, bei laiko ir erdvs samprata INT. Vienas i toki trkum sandori skaidrumo stoka. Informacija apie sandor, skaitant asmenin informacij, gali bti paskleista visam pasauliui per labai trump laik. Sunku nustatyti ali buvimo fizines vietas, todl ELK labai sunku atsekti, identifikuoti ir iskirti, palyginus su kitomis tradicinmis verslo ir ryio palaikymo formomis69. is reikinys, kartais dar vadinamas internetiniu anonimikumu70, ELK

66

Robert E. Litan, Alice M. Rivlin. The Economy And The Internet: What Lies Ahead? // Internet Policy Institute, November 2000.

Lenda, p. 20. T galina vairios technologijos. Vienas plaiausiai paplitusi bd taip vadinami cookies. 69 Apie elektroninius kontraktus r. toliau. Taip pat r. H. Burkert. Which Law for the European Information Society. // Text of the presentation given at EC Information Day for senior executives of IEPRC, ICRT and EPC Brussels, 31 January 1996. http://www.gmd.de/people/herbert.burkert/Brussels.htm. ioje prezentacijoje H. Burkert analizuoja naujj technologij savybes, tokias kaip sudtingumas, laiko apribojimas, kiekyb, erdv ir fizinis atstovavimas, ir tokiu bdu padaro ivad, kad elektroniniu bdu sudaryti sandoriai yra neapiuopiami, nematomi.
68

67

20

M.Civilka. Elektronins komercijos teisiniai aspektai padaro skirtingais nuo tradicini kontrakt. Anonimikumo svoka ilg laik buvo kritikuota dl savo neapibrtumo ir pernelyg plataus vartojimo, kaip apimanti i esms visas su internetu susijusias elektronins komercijos problemas71. INT anonimikumas gali pasireikti labai vairiai. Pagrindin problema pardavjas ir pirkjas ar bet kokios kitos elektronins komercijos alys (ir netgi pats statym leidjas) susiduria su sunkumais identifikuojant asmenis, veiksmus, produktus, veikl, fizin viet ar netgi paias alis. Dl anonimikumo INT galima susikoncentruoti ties trimis aspektais. Anonimikumas i esms yra susijs su keletu dalyk: kas (kuris asmuo ar asmenys) yra traukti sandor; kas sudaro sandorio objekt (skaitant asmens privatumo ir asmens duomen apsaugos elementus); kur sudaromas sandoris; kuomet veikla pagal sandor sukelia teisines pasekmes ir kaip sandoris vykdytinas. Kita anonimizavimo ris galima velgti EK naudojam technologij skaidrumo stokoje72. ie aspektai turi labai svarbi teisini implikacij, taiau taipogi sukelia nemenk neigiam pasekmi EK. Skirting EK aspekt anonimikumas pasireikia informacij (bitus) siuniant i vieno kompiuterio kit (us). Bitai yra dvejetaini skaii grandins, todl iki to momento, kai tokia grandin yra nukreipiama adresatui, yra sunku nustatyti jos turin. Iki aikaus ir galutinio bit nustatymo, yra labai sunku nustatyti tam tikrus teisinius kriterijus. Netgi identifikavus bitus, gali bti sunku determinuoti tokios informacijos turin. Bitai gali pasireikti labai vairiai tiek kaip muzika, grafinis vaizdas, video ir pan. Bet realaus pasaulio prasme, k reikia tokie pasireikimai? Ar tai preks/paslaugos73? Kitas EK anonimikumo aspekt ali anonimikumas. INT sukurtas nehierarchiniu principu, todl yra sunku nustatyti sandorio ali buvimo viet. alys gali ilikti neinomos. Toks ali anonimikumas gali bti tyinis arba netyinis74. Dar daugiau, ali anonimikumas sukelia neaikumo dl ali tapatybs vardo, pavards, adreso ir pan. Lietuvis, gyvenantis Pranczijoje vis dar gali turti elektroninio pato adres LR. Tokio lietuvio nuolatin gyvenamoji vieta bus Pranczijoje, bet jeigu jis naudos lietuvikj EM, pardavjas gali labai pagrstai pagalvoti, kad jis ir gyvena LR. Kita vertus, vien inant IP adres, yra labai sunku nustatyti kiekvieno kompiuterio fizin buvimo viet. EK alys/dalyviai

termin pirmasis pradjo vartoti Joachim Benno. r. Joachim Benno. Consumer Purchases through Telecommunications in Europe Application of Private International Law to Cross-Border Contractual Disputes, Oslo, 1993, p. 117-122. 71 Lenda, p. 21. 72 Tai neturt bti painiojama su tokios rangos stoka. Elektronins komercijos vykdymas gali bti apsunkintas rangos ar technologini galimybi, btin jos sklandiam funkcionavimui, trkumu. Pvz., mon nori pradti verkl internete, taiau jos vartotojai ar klientai gali neturti galimybi pasinaudoti tokio verslo pranaumais (dl to, kad jie neturi tam tikros programins rangos ar i viso neturi prijimo prie interneto). 73 Plaiau apie tai, ar skaitmeniniai produktai yra preks, irti M.Civilka. Skaitmeniniai produktai: preks ar paslaugos? // Justitia, 2002. 74 Pvz., nemokamos internetino elektroninio pato duts, tokios kaip hotmail.com ar yahoo.com suteikia galimyb susikurti tiek anonimikus, tiek pusiau anonimikus, tiek ir pseudonimikus elektroninio pato adresus.

70

21

M.Civilka. Elektronins komercijos teisiniai aspektai Anonimikumas INT sukelia nemaai teisinio neaikumo tiek dl pai elektroninio sandorio ali tapatybs, tiek ir dl j pobdio, prigimties. Centrinis klausimas: kas turi prisiimti tokio neaikumo teisin rizik? Siekiant bent i dalies isiaikinti interneto ypatybi keliamus klaustukus, btina pabadyti isiaikinti elektronins komercijos ali ris, j prigimt. I esms elektronin komercija gali gyti bet kokias ir tradicinei komercijai bdingas formas, todl teisine prasme elektronins komercijos alys visikai nesiskiria nuo tradicini komercini santyki dalyvi ir atitinka tradicini sutrartini santyki alis. Vis dlto, elektronins komercijos branduolys pirkimo-pardavimo teisiniai santykiai, todl EK iskirtinos dvi pagrindins alys pirkjas ir pardavjas. Kita vertus, atsivelgiant elektronins komercijos tip (ar tai b2b ar b2c elektronin komercija) bei pai santyki prigimt reikt skirti profesionalias alis komercinius kinius subjektus nuo vartotoj. ie skirtumai labai danai turi esmin tak ir reikm sandorio teisinms pasekmms. Pardavjas I pirmo vilgsnio gali atrodyti, kad mamenin prekyba vairiausiais produktais internete greitai istums tradicin prekyb75. Vis dlto, procentikai mamenin elektronin prekyba 2000 m. pradioje tesudar vos vien procent visos mamenins prekybos, o artimiausioje ateityje is skaiius neturt viryti deimties procent. Kai kurie autoriai paymi, kad interneto pardavjai ima labai panti tradicinius pardavjus pirmieji sigyja fizinius sandlius, rpinasi produkt paskirstymu ir pristatymu, o antrieji savo produktus ima silyti ir internete, tokiu bdu papildydami produkt pardavinjim parduotuvse ar per katalogus. Daugumoje atvej, tai kompanija, kuri didiausi savo pelno dal gauna i OL produkt pardavimo. Todl visai natralu, kad pardavjas turi turti galimybes suinoti savo tiksli teisin situacij ar status. Jeigu tokios galimybs nra, neaiku ar i viso pardavjas dalyvaus EK, kas savo ruotu gali sukelti EK stagnacij. Labiausiai savo situacijos teisinio aikumu yra suinteresuotos maos ir vidutinio dydio mons76. Tai reikia, kad didels mons turi galimyb nusisamdyti teisininkus, gali leisti sau bylintis teismuose ir pan. ios kompanijos paprastai turi dukterines kompanijas ar filialus kitose valstybse, tad joms kaip taisykl nesudaro didesni problem bylinjimasis ir kit valstybi teismuose. I to seka, kad maos ir vidutins mons EK turt bti ginamos labiau nei didels kompanijos. Pardavjai rodo iniciatyv silydami produktus INT, taiau jie privalo turti bent minimalias savo investicij apsaugos priemones inoti, kokioje teisiniu poiriu situacijoje jie bus. Kitaip tariant, vis pirma, pardavjas turi inoti teisin sistem, kuri reguliuos jo santykius su pirkju. Pirkjas

75

Atrodyt, tokie internetins prekybos gigantai, kaip Amazon.com ar Buy.com palieka maai vili realaus pasaulio pardavjams. 76 Lenda, p. 24.

22

M.Civilka. Elektronins komercijos teisiniai aspektai Tai gali bti tiek profesionali alis, tiek ir vartotojas. Tarp pirkj taipogi galima iskirti multinacionalines kompanijas ir vidutines mones. Kaip ir pardavjai, pirkjai lygiai taip pat turi turti galimybes suinoti savo tiksli teisin situacij ar status. Profesionals pirkjai turi bti laikomi vienodoje situacijoje su pardavjais. Taigi, profesionalus pirkjas iuo poiriu negali bti apsaugomas labiau nei pardavjas. Tuo tarpu vartotojai yra be abejo silpnesnioji alis77. Todl jiems turi bti utikrinta ymiai auktesn apsauga, lyginant su profesionaliais kiniais-komerciniais subjektais. Pagrindinis pavojus slypi tame, kad vartotojai danai yra priversti paklsti ir sutikti su j atvilgiu visikai nenaudingomis sutartinmis slygomis ir terminais, nes vadovaujamasi principu nenori, nepirk. Dar daugiau, dl toki nesining bei neteising slyg vartotojas gali patirti labai neigiamas ekonomines pasekmes. Be to, vartotojas savo paeist teisi gynybai retai igali pasisamdyti advokat ar teisinink. ES iuo poiriu yra primusi labai tvirt poir, tvirtint visoje eilje Direktyv. Vis pirma, pamintina ES Direktyva 93/13/EEC dl nesining slyg vartojimo sutartyse78; ES Direktyva 97/7/EC Dl vartotoj teisi gynybos sandori, sudarom per atstum atvilgiu79. Vartotoj apsauganios teisins normos tvirtintos ir 1968 m. Briuselio konvencijoje dl teismingumo ir teism sprendim vykdymo civilinse ir komercinse bylose80 bei 1980 m. Romos konvencijoje dl sutartinms prievolms taikytinos teiss81. Vartotoj teisi gynybos prezumpcija negali bti apeita ir TPT. Taigi, pastebimas konfliktas tarp vartotoj teisi EK gynybos ir profesionalios alies suinteresuotumo teisiniu santyki aikumu. Interneto ir paios elektronins komercijos anonimikumas danai sukelia sunkum tinkamai identifikuojant alis ir nustatant j teisin status. iuo poiriu itin svarbu tai, kad INT anonimikumas sukuria neaikum dl pirkjo statuso, todl kyla klausimas ar pardavjo inojimas apie pirkjo pozicij takoja vartotojo teises apsaugani teiss norm pritaikym. Gali bti, kad pardavjas savo svetainje ar siuniamame elektroniniame praneime aikiai nurodo, kad jis siekia ar ketina pltoti komercinius santykius tik su komerciniais subjektais: (a) taiau pirkjas, nepaisant to, kad tai puikiai ino, gali vis tiek usisakyti produkt; (b) taiau vartotojas usisako prek neinodamas apie tai, kad pardavjas neketina sudaryti sandori su vartotojais. Giuliano teigia, kad jeigu preki ar paslaug gavjas tiesiogiai veik u savo profesijos rib, taiau kita alis to neino, ir remiantis aplinkybmis, to netgi negaljo protingai inoti, situacija visgi neturt patekti vartotojo teises apsaugani nuostat sfer82. Taigi, ioje situacijoje btina ativelgti tai, ar pardavjas yra siningas ar ne. Galutins pastabos dl elektronins komercijos Galima drsiai teigti, kad EK ko gero greiiausiai besivystanti komercijos ri. Vienas i svarbiausi tai takojani faktori pastoviai didjantis vartotoj/naudotoj skaiius. Taipogi jau patys verslo subjektai pradeda suvokti, kad ilaid prasme tai labai efektyvus komercijos bdas. Kaip parod tyrimai, didel dalis
Apie vartotoj teisi apsaug r. toliau (skyriuje apie ). 93/13/EC [1993] O.J. L095/29-34. 79 97/7/EC [1997] O.J. L144/19. 80 Conevntion on Jurisdiction and Enforcement of Judgements in Civil and Commercial Matters (O.J. 1990, C 1189, p. 2). Paymtina, kad 2000 m. gruodio 22 dien primus Tarybos reglament Nr. 44/2001 (OJ 2001, L 012, 16/01/2001), 1968 m. Briuselio Konvencijai buvo suteiktas reglamento statusas ir forma. Naujasis reglamentas yra orientuotas elektronins komercijos poreikius. 81 Rome Convention on Law, Applicable to Contractual Obligations, OJ L 266, 09/10/1980. 82 Giuliano-Lagarde Report. Official Journal of European Communities, 1980, No. C 282. p. 23.
78 77

23

M.Civilka. Elektronins komercijos teisiniai aspektai produkt, nupirkt INT, gali bti pristatyta elektroniniu bdu83. Kompiuterin ir programin ranga dominuoja b2b rinkoje, taiau pastaruoju metu itin plinta kelions, konsultacijos ir knygos. Tuo tarpu pramog, aidim, finansini paslaug, laikrai, urnal, knyg, CD, maisto produkt ir kit buitini produkt rinkoje akivaizdiai dominuoja b2c EK. Privati rinka yra pagrindinis EK vystymosi katalizatorius. JAV INT parduotuvi skaiius padvigubja kas 6 mnesius. EBPO teigimu, palyginus per trump laik EK nukariaus visas kitas komercijos formas84. Nors skaiiai spdingi, teisiniu poiriu galima padaryti tokias ivadas. Pirma, EK vert ir jos pltra labai galimas dalykas sukels daugyb tarpvalstybini teisini kolizij. Antra, INT anonimikumas taipogi sukelia problemas, nes tampa beveik nemanomas ali tapatybs nustatymas. Netgi jeigu alys gali bti identifikuotos, atstumas tarp j gali sukelti sunkum. Visgi, gali bti, kad saugumo technologijos, tokios kaip elektroninis paraas, galins eliminuoti INT anonimikumo sukuriamas problemas. Tai neabejotinai priklauso nuo pasaulinio elektroninio parao standarto primimo. Dar daugiau, norint, kad EK pasiekt visas savo potencialias galimybes, reikia nema l. Dl dideli ilaid ir teisiniu poiriu neprognozuojamos situacijos, maos ir vidutinio dydio mons gali nesugebti pasinaudoti EK teikiamomis galimybmis. Tai gali bti vienas i praktikj EK limit. Galiausiai, EK pasiymi ir tam tikromis neigiamomis savybmis. Norintiems dalyvauti EK yra btina isiaikinti EK teikiamas galimybes ir galimas situacijas bei teisines pasekmes.

Lenda, p. 26. EBPO (http://www.oecd.org/dsti/sti/it/ec/prod/e_97-185.htm on OECD/GD(97)185) paskaiiavimu, elektronin komercija sudar apie 26 mlrd. JAV doleri 1998 metais. EBPO prognozmis, elektronins komercijos mastai turt pasiekti 1 500 mlrd. JAV doleri 2005 metais.
84

83

24

M.Civilka. Elektronins komercijos teisiniai aspektai

Elektronins komercijos teiss altiniai Atsivelgiant tai, kad EK yra i prigimties globalus reikinys, elektronins komercijos sureguliavimas reikalauja globali poiri ir sprendimo bd. Nacionalinis, izoliuotas reglamentavimas nra ir negali bti efektyvus, todl neivengiamai btinas harmonizuojantis tarptautini organizacij ir institucij vaidmuo. Ko gero ikalbingiausias iuo poiriu galt bti bendras 1997 met gruodio mnesio JAV ir ES susitarimas dl elektronins komercijos, atskleidiantis plai nesutarim tarp i pasaulins ekonomikos lyderi, apimt85. Kita vertus, valstybs natraliai susirpino savo suverenitetu ir jurisdikcija, nes EK negerbia joki sien, joki suverenitet. Tai jas veria tarptautiniu lygiu bandyti sureguliuoti bent pagrindinius EK INT principus. EBPO veikla Ekonominio bendradarbiavimo ir pltros organizacijos (Organisation for Economic and Cooperation and development)86 vaidmuo EK srityje svarbi struktrini pokyi, kuriuos turi patirti privaios kompanijos, analizavimas, bendr tendencij/koncepcij iekojimas. EBPO poiriu elektronin komercija centrinis EBPO ateities pasaulio ekonomikos vizijos elementas. EBPO tampa centriniu tarptautiniu forumu, kuriame stengiamasi apibendrinti vairi valstybi praktik, iekoti unifikuot, bendr elektronins komercijos sureguliavimo modeli. EBPO pripasta, kad EK bus esmins rytojaus ekonomikos dalis. JAV Komercijos departamento parengta studija Emerging Digital Economy (1998 m.)87 pabria, kad informacins ekonomikos pltros idavoje pasaulin ekonomika gtels tredaliu, tredaliu padids darbo viet skaiius. Aiku, EK slypi labai didelis ekonominis potencialas, taiau palyginus maai suprantama, kaip EK funkcionuoja i tikrj, kaip galima maksimizuoti EK teikiam galimybi naud. Statistika ia pateikia viso labo skaiius. EBPO valstybi nari diskusijos danai pasibaigia vairaus pobdio rekomendacij primimu. Nors teisikai nepareigojanios ir neprivalomos, jos tvirtina labai stiprius valstybi nari moralinius/politinius sipareigojimus. Labai danai, Sekretoriato atlikta isami analiz, surinkti duomenys padeda VN ymiai informuoiau ir efektyviau atlikti koordinuot darb ioje srityje. ios tarpvalstybins diskusijos traukia privaiojo sektoriaus atstovus, vyriausybes, vartotoj atstovus. EBPO BIAC (Business and Industry Advisory Committee) komitetas formalizavo konsultacin VN bendradarbiavim. BIAC koordinuoja Alliance for Global Business, daugybs verslo organizacij, sitraukusi EK, grup, kuri parengia plaiai pagrst verslo pozicij EK atvilgiu88.
85

Electronic commerce: Joint statement released in conjunction with the E.U./U.S. Summit, Washington, D.C., 5 December 1997. http://europa.eu.int/comm/dg01/infus00.htm. 86 r. http://www.oecd.org. (EBPO svetain). 87 The Emerging Digital Economy, U.S. Dept. of Commerce, 1998. http://www.ecommerce.gov/ederept.pdf. 88 Alianco pagrindiniai partneriai Tarptautins prekybos rmai (International Chamber of Commerce (ICC), Globalios Informacins Infrastruktros Komisija (Global Information Infrastructure Commission (GIIC), Tarptautin Telekomunikacij Naudotoj Grup (International

25

M.Civilka. Elektronins komercijos teisiniai aspektai Pagrindin kritika iuo poiriu tenkanti EBPO kad ji priima aktus, kurie negali bti laikomi ta, nes jie teturi rekomendacin gali. Kita vertus, akivaizdu, kad interneto ir elektronins komercijos dinamikumas, itin sparti raida galima tik dl to, kad nra sukuriama pernelyg griet ir nelanksi reguliacini barjer. Todl EBPO kuriama minktoji teis (ang. soft law) tarptautiniu mastu yra labiausiai tinkantis unifikuojantis instrumentas89. EBPO yra reguliarus kontaktinis organas santykiams su kitais tarptautiniais organais ar renginiais, dirbaniais EK srityje. 1999 m. EBPO sukompiliavo ir pareng Praneim dl tarptautini ir regionini institucij: Veikla ir Iniciatyvos EK90. is praneimas yra atnaujinamas kas metai. Jis apima 14 TO ir 5 regionini institucij (skaitant ES) darb EK srityje. Elektronins komercijos srityje galima iskirti tokias pagrindines EBPO veiklos kryptis: (a) Partnerysts pltra. EBPO skatina valstybi bendradarbiavim ir kooperacij, siekiant kiek tai manoma sukurti globali partnerysts sistem, apimani vis pasaulin rink; (b) Globalus forumas: iniomis paremta ekonomika elektronin komercija. Forumas akcentuoja du esminius aspektus: (a) e-komercija, informacija ir ryio technologijos ir (b) biotechnologija. Forumas taip pat atlieka tiriamj darb susijusiose srityse: vietimo, statistiniai aspektai, moni migracija ir pan.; (c) Informacijos ir ryio politika. Informacijos, Kompiuteri ir Ryi komitetas (Committee for Information, Computer and Communications Policy ( CCP)) atlieka tyrimus skaitmenins ekonomikos srityje, siekia sukurti globali informacijos infostruktr ir globali, pasaulin informacin struktr; (d) Informacins ekonomikos vertinimas. Siekiama itirti ir vertinti ekonomin naujj informacini technologij poveik EBPO nari ekonomikai; (e) Elektronin komercija ir mokesiai. Elektronin komercija greiiausiai XXI amiuje besivystanti ekonomika, todl EBPO nari privalo taikyti unifikuotus elektronins komercijos apmokestinimo standartus91; (f) Naujosios ekonomikos prekybiniai aspektai. EBPO Prekybos komitetas analizuoja naujosios ekonomikos ir susijusi technologini proces tak pasaulinei prekybai. Esminis dmesys skiriamas prekybai paslaugomis ir naujojo tipo produktais skaitmeniniais produktais. 1998 m. Otavoje buvo surengta Ministr Konferencija (A Bordeless World Realising the potential of Global Electronic Commerce)92. Mintoje konferencijoje,
Telecommunications Users Group (INTUG) ir Pasaulin Informacini technologij ir paslaug asociacija (WITSA). 89 r. plaiau Regulating Electronic Commerce, Privatization, Self-organization and Governance organised by the Institute for Prospective Technological Studies (IPTS) and the European Commission, in Seville, 14-15 June, 1999, in the opening session, The Role of Europe in a Global Perspective. 90 OECD Report on International and Regional Bodies: Activities and Initiatives in Electronic Commerce, 1999. 91 iuo poiriu pamintinas EBPO leidinys Taxation and Electronic Commerce: Implementing the Ottawa Taxation Framework Conditions, ileistas 2001 m. gegus mnes. 92 Vol. 6, no. 98 : OECD Ministerial Conference "A Borderless World : Realising the Potential of Global Electronic Commerce", Ottawa, 7-9 October 1998 : OECD action plan for electronic commerce

26

M.Civilka. Elektronins komercijos teisiniai aspektai kuri tapo postmiu visam tolesniam EBPO darbui ir veiklai elektronins komercijos srityje, buvo nagrinti tokie fundamentals klausimai: 1. Pasitikjimo utikrinimas naudotojams ir vartotojams; 2. Esmini taisykli nustatymas skaitmeninei rinkai; 3. Naujj technologij, btin elektronins komercijos funkcionavimui, prieinamumo skatinimas; 4. Elektronins komercijos teikiam pranaum eiliniam pilieiui maksimizavimas93. Otavos konferencijoje buvo pripainta, kad globalus sprendimas galimas tik kolektyviai aptarus kuo vairesni interes grupi pozicijas. Konferencijoje buvo nusprsta priimti tris programinius dokumentus, kurie visai EBPO veiklai turjo suteikti skaidrumo ir nuspjamumo: (a) EBPO elektronins komercijos veiksm planas; (b) Praneimas apie tarptautines ir regionines organizacijas: veikla ir iniciatyva elektronins komercijos srityje; (c) Globalus elektronins komercijos veiksm planas, parengtas verslo subjekt su rekomendacijomis vyriausybms94. Mintos konferencijos metu buvo priimtos trys Deklaracijos, ireikianios EBPO valstybi susirpinim asmens privatumo ir asmens duomen apsauga, vartotoj teisi apsauga ir elektronini dokument autentifikacija elektronins komercijos kontekste95: (a) Deklaracija dl asmens privatumo ir asmens duomen apsaugos elektronins komercijos kontekste; ia deklaracija patvirtinamas EBPO valstybi nari sipareigojimas net ir naujj informacini technologij srityje laikytis princip, tvirtint 1980 m. EBPO Privatumo Gairse; (b) Deklaracija dl vartotoj apsaugos elektronins komercijos kontekste; ia deklaracija pabriama btinyb utikrinti, kad vartotojai, kurie dalyvauja elektroninje komercijoje, turt tokias pat teisi gynybos priemones, kaip ir tradicinje aplinkoje; (c) Deklaracija dl elektronins komercijos autentifikacijos; ia deklaracija patvirtinamas EBPO valstybi nari sipareigojimas nediskriminuoti elektronini dokument vien tik tuo pagrindu, kad jie yra elektroninje formoje ir pan. 1999 m. spalio 12-13 d. Paryiuje buvo suorganizuotas EBPO elektronins komercijos forumas, kuris prats Otavos Ministr Konferencijos darb, tapusi kertiniu elektronins komercijos pltros akmeniu. Mintame Paryiaus forume buvo parengtas EBPO elektronins komercijos veiksm planas, traukiantis daugel labai svarbi ir skubi klausim: Vartotoj teisi EK apsaugos gairi parengimas96;

/ Directorate for Science, Technology and Industry, Streering Committe for the Preparation of the Ottawa Ministerial Conference "A Borderless world : Realising the Potential of Global Electronic Commerce". - Paris, 1998. 93 Michael M. Sax. INTERNATIONAL LAW ISSUES RELATING TO ELECTRONIC COMMERCE, 1999. p. 8. 94 http://www.oecd.org/dsti/sti/it/INDEX.HTM. 95 Report on the OECD Ministerial Conference, http://www.oecd.org/dsti/sti/it/INDEX.HTM and see also http://www.ottawaoecdconference.org/english/information/outcomes.html. 96 Jos buvo priimtos 1999 m. gruod. r. Toliau.

27

M.Civilka. Elektronins komercijos teisiniai aspektai Vystyti praktines gaires 1980 m. Gairi gyvendinimui OL reime; Analizuoti technologij ir verslo modelius autentifikacijai ir sertifikavimui; Apibrti elektronin komercij; Analizuoti EK socialin ir ekonomin tak/poveik; vertinti prijimo prie besivystani komunikacini tinkl priemones; steigti patarj grupes, kurie verslui patart dl mokestini klausim.

1999 m. Paryiaus forumo praneimas pateik tokias ivadas: (a) EK reguliacijos ir savireguliacijos problema. mons jau nebekalba apie dichotomij poiris linksta ta kryptimi, kad bt surastas kakoks kompromisinis variantas. Toks miinys efektyvus integruotas poiris, pagrstas reguliacijos fundamentu ir inovatyvumo bei modernumo sumetimais papildomas efektyviomis ir operatyviomis savireguliacijos priemonmis. Be abejo, paios valstybs turt nusprsti, kur gi model pasirinkti, taiau paymtina, kad reguliacin aplinka turt bti balansas tarp reguliacijos ir savireguliacijos. EBPO gali padti nustatydama politikos formavimo EK srityje principus. (b) Paplits pripainimas, kad dialog reikia traukti visus EK dalyvius. Negalima neatsivelgti socialines ir kultrines dimensijas. Buvo pabrta, kad tiek nacionalins vyriausybs, tiek ir tarptautins organizacijos turt atkreipti ypating dmes skaitmenin atskyrim (ang. digital divide) globalioje visuomenje. (c) Ne visos valstybs yra pasiekusios vienod lyg, todl tie patys sprendimai ir modeliai negali bti taikomi visoms valstybms. EBPO bando atlikti tyrimus ir valstybse, kurios nra EBPO nars, atvilgiu, umezgant interaktyv dialog su jomis. 2001 m. sausio mnes pirm kart EBPO konferencija buvo surengta valstybje, kuri nra EBPO nar Dubajuje (JAE). Taigi, EBPO yra neabejotinai ne tik diskusij forumas, kuriame galima isakyti vairias nuomones tai priemon, galinanti sprsti EK sureguliavimo problemas pasauliniu mastu. Be to tai vieta, kur manomas privataus ir vieojo sektoriaus kompromisas. EBPO indlis globaliosios elektronins komercijos princip, standart, modeli krim i ties milinikas. EBPO darb ioje srityje galima apibendrinti iskiriant esminius EBPO atliktus tyrimus, parengtas gaires, rekomendacijas, inventorius, pateiktus praneimus, ataskaitas ir pan. Gairs, rekomendacijos (a) Rekomendacija dl Asmens privatumo apsaugos ir asmens duomen judjimo tarp valstybi nari Gairi97, priimta EBPO 1980 m. rugsjo 23 d., laikytinas fundamentaliu aktu, tarptautiniu lygmeniu pirm kart susisteminaniu ir tvirtinaniu esminius asmens duomen tvarkymo principus;

97

http://www.oecd.oeg/dsti/sti/it/secur/prod/PRIV-EN.htm. (OECD svetain).

28

M.Civilka. Elektronins komercijos teisiniai aspektai (b) 1992 m. Gairs dl Informacini sistem saugumo98; atsivelgiant 2001 m. rugsjo 11 d. vykius JAV, 2002 m. rugpjt ios gairs atitinkamai papildytos; (c) 1997 m. Gairs dl Kriptografijos princip99; (d) 1999 m. Gairs dl vartotoj teisi apsaugos EK aplinkoje100, priimtos 1998 m. Otavos Ministr konferencijos deklaracijos101 pagrindu. Konferencijos Be jau mintos 1998 m. Otavos EBPO valstybi nari ministr konferencijos, buvo suorganizuota ir visa eil emesnio lygio konferencij, i kuri svarbiausios yra ios: (a) (b) (c) (d) (e) (f) (g) 1997 m. Paryiuje surengta konferencija Elektronins komercijos vertinimas102; 1997 m. Turku, Suomijoje surengta konferencija Barjer globaliai elektroninei komercijai panaikinimas103; 1999 m. Oslo surengta konferencija Verslas verslui elektronin komercija: statusas, ekonomin taka ir pasekms104; 1999 m. surengta konferencija Elektronins komercijos apibrimas105; 1999 m. surengta konferencija Elektronin komercija: apmokestinimas106; 2000 m. Hagoje surengta konferencija Pasitikjimo skatinimas online aplinkoje: vartotoj gin sprendimas; 2001 m. Dubajuje surengta konferencija Atsirandanti rinkos ekonomika EK.

Kaip jau minta, EBPO darbas ioje srityje neapsiriboja rekomendacij primimu ar tarptautini konferencij organizavimu. Kiekvienais metais yra parengiamos ataskaitos apie globalios elektronins komercijos rinkos pokyius, vertinama atskir valstybi patirtis, progresas, analizuojamas kit tarptautini organizacij ir institucij darbas ir pan107.
Recommendation of the OECD Council concerning Guidelines for the Security of Information Systems of 26-27 November 1992 [C(92)188/FINAL)]. 99 OECD Recommendation concerning Guidelines on Cryptography Policy of 27 March 1997 [C(97)62/FINAL]. 100 Recommendation of the OECD Council Concerning Guidelines for Consumer protection in the context of electronic commerce. 101 [C(98)177 (Annex 2)]. 102 OECD Documents, Vol. 5, no. 97 : Measuring electronic commerce. - Paris, 1997. 103 OECD Documents, Vol. 6, no. 56 : "Dismantling the barriers to global electronic commerce" : an International Conference organised by the OECD and the Government of Finland in cooperation with the European Commission, the Government of Japan and the Business and Industry Advisory Committee to the OECD (BIAC), Turku, Finland, 19-21 November, 19. - Paris, 1998. 104 OECD Workshop on Business-to Business Electronic Commerce: Status, Economic Impact and Policy Implications, 17 June 1999, Voksensen Hotel, Ullveien 4, Voksenkollen, Oslo, Norway. 105 OECD Workshop on Defining and Measuring Electronic Commerce - 21 April 1999. 106 OECD Workshop on Taxation issues in Electronic Commerce, September 1999. 107 EBPO parengt dokument elektronins komercijos srityje sra galima rasti EBPO internetinje svetainje adresu: http://www.oecd.org/oecd/pages/home/displaygeneral/0,3380,EN-documentation29-nodirectorate-no-no-no-29,FF.html.
98

29

M.Civilka. Elektronins komercijos teisiniai aspektai Be to, pastaruoju metu EBPO veikla nukreipta skatinti valstybi pastangas tvirtinti e-komercijos sureguliavimo pamatus. Pasaulins prekybos organizacijos veikla Pasaulin prekybos organizacija (World Trade Organization (WTO) buvo sukurta 1947 m. Bendrojo susitarimo dl tarif ir prekybos (General Agreement on Tariffs and Trade (GATT) pagrindu, kuris vis pirma skirtas sureguliuoti pasaulin prekyb prekmis. Nuo to laiko tapo daug svarbesn prekyba paslaugomis, todl GATT buvo papildytas 1994 m. bendruoju susitarimu dl prekybos paslaugomis (GATS) ir Sutartimi dl Intelektins nuosavybs teisi aspekt, susijusi su prekyba (TRIPS). 1998 m. kovo mnes pareng ir ileido studij Elektronin komercija ir PPO vaidmuo108. Studija analizavo potenciali naud, kuriai pasaulinei prekybai suteikia enkliai padidjs interneto panaudojimas komerciniams tikslams. Studijotoje buvo padaryta ivad, kad internetas, kaip tarptautins prekybos instrumentas, akivaizdiai patenka PPO Bendrojo susitarimo dl prekybos paslaugomis (GATS) apimt. PPO generalinis direktorius Renato Ruggiero, kuris atstovavo PPO 1998 m. Otavoje vykusioje EBPO ministr konferencijoje, paymjo, kad PPO tikslas ne sukurti taisykli, reguliuojani pasaulin elektronin rink, rinkin, o naudoti ir naujj technologij poreikiams pritaikyti jau egzistuojanius ir veikianius teisinius rmus109. 2001 m. baland WTO naujai paskirtas Generalinis direktorius paragino unifikuot prekybos taisykli primim, kurios apimt tokias sritis, kaip mokesiai, privatumo apsauga, tarptautiniai atsiskaitymai internetu. TARPTAUTIN TELEKOMUNIKACIJ SJUNGA (ITU) 2001 m. birel ITU sureng World Summit on the Information Society aims to (Pasaulin informacins visuomens sumit), kurio tikslas pltoti informacins visuomens supratimo pagrindus ir nustatyti jos realizavimo plan. Neuilgo pasirodo ir pirmieji Lietuvos bandymai sukurti savo informacins visuomens pamatus. ia didiausias vaidmuo IVPK prie LRV. Aiku, iki gyvendinimo dar teks palaukti. UNCITRAL veikla elektronins komercijos srityje

Marc Bachetta, Patrick Low, Aaditya, Ludger Schuknecht, Hannu Wager and Madelon Wehrens, Electronic Commerce and the Role of the WTO, World Trade Organization, Geneva, 1998. 109 The Interim Report On Electronic Commerce, produced by the WTO Council For Trade In Services, March 17, 1999 and the Work Program On Electronic Commerce, Interim Report To The General Council, Council for Trade in Services, March 31, 1999 paymima, kad: Elektroninis paslaug teikimas patenka GATS reguliavimo srit, kadangi pastarasis taikomas visoms paslaugoms, nepriklausomai nuo priemoni, kuriomis jos yra teikiamos. Priemons, takojanios elektronin paslaug teikim, takoja pasaulin prekyb paslaugomis, todl joms taikytinos GATS nuostatos. Svarbu tai, kad elektronin komercija kaip paslauga buvo suklasifikuota pagal tris sandori ris (1) prijimo prie interneto paslaugos, teikiamos interneto paslaug teikj; (2) elektroninis paslaug teikimas; (3) interneto panaudojimas kaip platformos distribucijos paslaugoms preki ir paslaug usakymas onterentu, taiau pristatymas ar suteikimas pasitelkiant tradicines priemones.

108

30

M.Civilka. Elektronins komercijos teisiniai aspektai JT Tarptautins prekybos teiss komisija (UNCITRAL), steigta 1966 m. Generalins asambljos rezoliucija110, apjungia valstybes i vis ekonomini region. Minta rezoliucija UNCITRAL buvo galiota skatinti tarptautins prekybos teiss harmonizacij ir unifikacij. Ko gero ikiliausias UNCITRAL darbas 1980 m. JT Vienos Konvencijos dl tarptautinio preki pirkimo-pardavimo sutari111 ar 1985 m. Pavyzdinis komercinio arbitrao statymas112, kurie neabejotinai tapo tarptautins privatins teiss branduoliu. Vis dlto, pabrtinas UNCITRAL indlis tarptautins elektronins komercijos teiss sureguliavim. UNCITRAL jau 1985 m. pareng Rekomendacij dl kompiuterini ra ir duomen bazi teisins verts113. Ja VN buvo rekomenduojama perirti nacionalinius teiss reikalavimus, takojanius kompiuterini ra galimyb bti rodymais teisminio nagrinjimo metu ir j teisins galios bei pripainimo kitais oficialiais tikslais, panaikinti bereikalingas klitis j rodomajai vertei, utikrinti, kad nacionaliniai teiss aktai bt suderinti su spariai besivystaniomis technologijomis, suteikti teismams ir kitoms valstybinms institucijoms priemones ir metodus, kuri pagalba ios galt vertinti toki kompiuterini ra ir duomen bazi juridin gali. Taipogi buvo rekomenduota, kad VN perirt nacionalinius teiss reikalavimus, nustatanius, kad bet kokie ar dauguma komercini sandori turi bti sudaromi tik raytine forma, kad bt nustatyta, kad kompiuteriniai raai bt laikomi adekvaiais ir analogikais sandoriams, sudarytiems raytine forma. Taipogi buvo rekomenduota, kad VN perirt nacionalinius teiss reikalavimus, susijusius su parao naudojimu ir jo teisine reikme komerciniams sandoriams. Be abejo, pagrindinis UNCITRAL pasiekimas elektronins komercijos srityje 1996 m. priimtas UNCITRAL Pavyzdinis elektronins komercijos statymas114 (apie j vliau). Be to, 2001 m. liepos 5 d. buvo priimtas Pavyzdinis elektroninio parao statymas. Siekiant palengvinti globalaus, pasaulinio e-verslo pltr bei vykdym, 2001 m. pabaigoje buvo sukurta speciali UNCITRAL E-komercijos teiss darbo grup, kurios tikslas sukurti suvienodintus, unifikuotus tarptautinius e-komercijos standartus. Vienas pirmj udavini suvienodinti valstybi statymus, panaikinanius klitis, suvarymus e-verslo pltotei. United Nations Economic Commission for Europe vaidmuo Jungtini taut vaidmuo elektronins komercijos sureguliavime nepasibaigia aukiau mintuoju UNCITRAL Pavyzdiniu elektronins komercijos statymu. Itin svarbu nepamirti Elektronins komercijos susitarimo projekto, parengto Centre for the Facilitation of Procedures and Practices in Administration, Commerce and
General Assembly Resolution 2205(XXI) of 17 December 1966. Vienos Konvencija dl tarptautinio preki pirkimo-pardavimo sutari // Valstybs inios 1995, Nr. 102-2283. 112 United Nations document A/40/17, Annex I. 113 Official Records of the General Assembly, Fortieth Session, Supplement No. 17 (A/40/17), para. 360. 114 UNCITRAL Model Law on Electronic Commerce. Fifty-first Session, Supplement No. 17 (A/51/17), 1996.
111 110

31

M.Civilka. Elektronins komercijos teisiniai aspektai Transport, kuri yra United Nations Economic Commission for Europe (UN/ECECEFACT) dalis. Tarptautins prekybos rm elektronins komercijos projektas (ECP) iuo projektu tarptautins prekybos rmai siekia skatinti pasaulin pasitikjim elektronine prekyba, apibriant geriausius verslo principus. is projektas akcentuoja tris pagrindinius momentus: (a) GUIDEC115 pasitikjimas EK reikalauja bendro ir visuotinai suprantamo mechanizmo, galinanio garantuoti identifikavim ir autentifikuoti sandorius. GUIDEC General Usage for International Digitally Ensured Contracts nustato harmonizuotus apibrimus ir elektronins autentifikacijos taisykles. (b) Electronic Trade Practices Working Group i darbo grup sukuria pagrindini taisykli rinkin, skirt e-prekybai ir atsiskaitymams. iuo metu yra baigiamas parengti taisykli rinkinys. (c) E-terms service tai bus pagrsta online reime veikianiu depozitaru, kuris saugos visus instrumentus, reikalingus ELK sudarymui ir ELK vykdymui su maiausia rizika. Skirting ri taisykls ir slygos, kurios taikytinos skaitmeninje aplinkoje, gali bti trauktos ELK nurodant unikal identifikatori, kuris yra automatikai pateikiamas depozitaro. Depozitaro sistemos prototipas iuo metu yra ibandomas tarp savanori. Kaip ECP yra suorganizuotas? is projektas traukia verslo ekspertus i i tarptautins prekybos rm komisij: - Banking Technique and Practise; - Telecommunications and Information Technologies; - Financial Services and Insurance; - Transport; - International Commercial Practise. 2002 m. rugpjt ICC papra, kad Europos Komisija patvirtint labiau versl orientuotas kontrakt, skirt asmens duomen perdavimui ne ES valstybes, slygas. Ryium su tuo tarptautiniai prekybos rmai pareng ir pateik alternatyvias pavyzdines asmens duomen perdavimo sutartines slygas116.

115 116

Plaiau r.: http://www.iccwbo.org/home/guidec. http://www.iccwbo.org/home/news_archives/2002/stories/Model%20Contract%20FINAL.doc.

32

M.Civilka. Elektronins komercijos teisiniai aspektai

ES vaidmuo elektronins komercijos reguliavime Pamintina, kad 1997 m. gruodio 5 d. buvo pasiektas JAV-ES susitarimas dl EK, tvirtintas bendrajame praneime117. Nors buvo susitarta dl darbo vystant pasaulines rinkas, pastebtinas ES siekis ilaikyti regionin ES bendrosios rinkos, skaitant ir EK, reguliavim. ES vaidmuo elektronins komercijos sureguliavime nusipelno platesns analizs, todl jis bus isamiai aptartas ios knygos __ skyriuje. iuo metu ES galioja ES Direktyva dl tam tikr EK teisini aspekt. ADA DG (veikianti Direktyvos 95/46 29 str. pagrindu) atlieka esmin indl iame darbe. Jau 1997 m. ES Komisija publikavo komunikat, pavadint Europos elektronins komercijos iniciatyva. Jo tikslas buvo sukurti bendr teisin baz ES vidinei rinkai EK prasme, paalinti neaikumus ir klitis, kylanius tarpvalstybini EK santyki rezultate, stimuliuoti investicijas i srit. Komunikatas taipogi pabr poreik ir btinyb sustiprinti ES EK konkurencingum ir nustatyti ES pozicij dl EK globaliu mastu. Ryium su tuo ES Komisija pareng pasilym dl mintos Direktyvos. Vartotoj apsaugos srityje ES jau nuo 1990 j ipltojo labai aiki, konkrei ir griet pozicij, kuri be abejo taikytina ir EK b2c srityje. ES elektronins komercijos atvilgiu jau pasiektas milinikas progresas jau identifikuotos problemos, nustatyti principiniai bdai j isprendimui. Svarbu paminti, kad taip vadinamos pirmosios kartos teisins problemos tra viena lygties dalis. EK vystosi ir pltojasi nelaukiant atitinkam teisini pakeitim. tai dl ko tiek ES, tiek ir JAV jau dmesys krypsta kur kas svarbesne ir sudtingesnes antrosios kartos problemas konkurencijos, ekonomins takos, verslo skatinimo, inovacij ir moni problemas. Plaiau apie ES vaidmen r. toliau. Be to, nors ir sutvarkytas teisinis reguliavimas ES lygmenyje, lieka esmin gyvendinimo ir realizavimo nacionaliniame valstybi nari lygyje problema.

117

Electronic commerce: Joint statement released in conjunction with the E.U./U.S. Summit, Washington, D.C., 5 December 1997. http://europa.eu.int/comm/dg01/infus00.htm.

33

M.Civilka. Elektronins komercijos teisiniai aspektai

UNCITRAL Pavyzdinis elektronins komercijos statymas UNCITRAL jau 1985 m. pareng Rekomendacij dl kompiuterini ra ir duomen bazi teisins verts. Ja valstybms narms buvo rekomenduojama perirti nacionalinius teiss reikalavimus, takojanius kompiuterini ra galimyb pateikti juos kaip rodymus teisminio nagrinjimo metu ir j teisin gali bei pripainim kitais oficialiais tikslais, panaikinti bereikalingas klitis j rodomajai vertei, utikrinti, kad nacionalinius teiss aktai bt suderinti su spariai besivystaniomis technologijomis, suteikti teismams ir kitoms valstybinms institucijoms priemones ir metodus, kuri pagalba ios galt vertinti toki kompiuterini ra ir duomen bazi juridin gali. Taipogi buvo rekomenduota, kad valstybs nars perirt nacionalinius teiss reikalavimus, nustatanius, kad bet kokie ar dauguma komercini sandori turi bti sudaromi tik raytine forma, kad bt nustatyta, kad kompiuteriniai raai bt laikomi adekvaiais ir analogikais sandoriams, sudarytiems raytine forma. Taipogi buvo rekomenduota, kad valstybs nars perirt nacionalinius teiss reikalavimus, susijusius su parao naudojimu ir jo teisine reikme komerciniams sandoriams. Vis dlto, pagrindinis UNCITRAL naas elektronins komercijos teisini pagrind tvirtinim 1996 metais priimtas pavyzdinis Elektronins komercijos statymas118. Sprendimas priimti tok pavyzdin statym buvo slygotas to fakto, kad kai kuriose valstybse nacionaliniai statymai, reguliuojantys informacijos perdavim ir saugojim/laikym buvo nebeadekvats ir gerokai pasen, nes jokiu bdu neapm elektronini dokument. Tam tikrais atvejais nacionaliniai statymai apriboja moderni komunikacij priemoni naudojim, nes aikiai reikalauja raytini, pasirayt ar originali dokument. Tai gali sukelti teisin neaikum dl informacijos (duomen), kuri pateikta ne popieriniame dokumente, teisins reikms ir galios. Dar daugiau, kai kur toks neaikumas egzistuoja net ir telefaks ir pan. atvilgiu. Be abejo, tokie skirtumai tarp nacionalini reikalavim labai stabdo ir tarptautins e-prekybos, elektronins komercijos pltot. UNCITRAL Pavyzdinio Elektronins komercijos statymo tikslas elektronins komercijos pltros skatinimas ir utikrinimas, kad elektroninei dokument formai bt suteikta ekvivalentika teisin padtis ir statusas kaip ir popieriniams dokumentams. Apimtis Nors pats akto pavadinimas daro nuorod elektronin komercij, akte pateikiamas tik EDI apibrimas. Rengiant pavyzdin statym, buvo nusprsta termin EDI (ang. Electronic data interchange the electronic transfer from computer to computer of information using an agreed standart to structure the information) vartoti plaija prasme. Taigi, elektronin komercija apima ias komunikacines priemones, pagrstas elektroniniu duomen, informacijos perdavimu, saugojimu ir pan.: tradicin EDI, suprantam siaurai kaip informacijos perdavim i kompiuterio kompiuter standartizuota forma; elektronini praneim perdavim,

118

UNCITRAL Model Law on Electronic Commerce. Fifty-first Session, Supplement No. 17 (A/51/17), 1996.

34

M.Civilka. Elektronins komercijos teisiniai aspektai naudojant vieai pripaintus standartus ar privaiai nustatytas taisykles; laisvai suformatuoto teksto siuntim elektroninmis priemonmis, pvz., internetu. Svarbu tai, kad pavyzdinis statymas buvo rengiamas atsivelgiant pastoviai tobuljanias informacijos perdavimo, rinkimo ir pan. technologijas (elektroninis patas, EDI), taiau jo nuostatos aikiai taikytinos ir emesni technologij (telekso ar telekopijos) atvilgiu. Funkcinio ekvivalentikumo koncepcija UNCITRAL pavyzdinis elektronins komercijos statymas pagrstas pripainimu, kad teisiniai reikalavimai, sakantys naudoti tik tradicines popierines priemones, sudaro didiul klit moderni komunikacij pltrai. Rengiant j, buvo svarstoma galimyb panaikinti klitis, sukeliamas nacionalini teisini reikalavim, ir atitinkamai praplsti toki svok, kaip raytinis, pasiraytas, originalas reikm ir prasm nauj, moderni komunikacij kontekste. Toks poiris yra tvirtintas visoje eilje UNCITRAL parengt tarptautini dokument pvz., UNCITRAL Tarptautinio komercinio arbitrao Pavyzdiniame statyme (7 str.) ir 1980 m. Vienos Konvencijos 13 straipsnis. Buvo nutarta, kad UNCITRAL Elektronins komercijos pavyzdinis statymas turt leisti valstybms narms adaptuoti ir pritaikyti savo nacionalines taisykles modernioms technologijoms, taikytinoms tarptautiniams komerciniams santykiams tuo paiu neatsisakant tradicini taisykli. Tuo paiu, btina atminti, kad elektroninis raytini reikalavim patenkinimas tam tikrais atvejais sukuria nauj teiss norm tvirtinimo btinyb. Vienas i daugeli skirtum tarp EDI ir tradicini popierini dokument yra tas, kad pastarieji gali bti suprantami ir perskaitomi mogaus akimi, o EDI praneimai turi bti sumainami bent jau iki raytinio formato arba pavaizdavimo ekrane. Tokiu bdu UNCITRAL Elektronins komercijos pavyzdinis statymas remiasi poiriu, kartais vadinamu funkcinio ekvivalentikumo poiriu, pagrstu tradicini popierini reikalavim tiksl ir funkcij analize, siekiant nustatyti, kaip tie tikslai ir funkcijos gali bti patenkinti ar pasiekti elektronins komercijos technologijomis. Pvz., popierinis dokumentas atlieka ma maiausiai ias pagrindines funkcijas: (a) utikrina, kad dokument gali perskaityti visi; (b) utikrina, kad dokumentas lieka nepakeistu bgant laikui; (c) leidia dokumento reprodukcij, kad kiekviena alis galt turti to paties dokumento kopij; (d) galina duomen autentifikacij parao pagalba; (e) utikrina, kad dokumentas bus priimtinos formos teismams ir kitoms valstybinms institucijoms (tai itin svarbu i praktins puss). Pastebtina, kad vis aukiau pamint funkcij atvilgiu elektroniniai raai gali suteikti t pat saugumo laipsn ir, daugeliu atveju, ymiai auktesn saugumo, patikimumo ir greitumo lyg, ypatingai praneimo altinio ir turinio identifikacijos atvilgiu, jeigu yra laikomasi atitinkam technini ir teisini reikalavim. Be abejo, ios funkcinio ekvivalentikumo koncepcijos pripainimas neturt elektronins komercijos dalyviams ukrauti grietesni saugumo standart ir su tuo susijusi ilaid. Duomen inut/praneimas, pats savaime negali bti suvokiamas kaip popierinio dokumento ekvivalentas, nes toli grau ne kiekvienas toks praneimas atlieka visas popierinio dokumento funkcijas ar tikslus. tai dl ko UNCITRAL pavyzdinis statymas pasirinko gerokai lankstesn poir, atsivelgiant tradicini popierini teisini reikalavim vairialypikum ir hierarchij: reikalavimas, kad tam tikri duomenys bt popieriniame formate (tai sudaro esmin reikalavim) neturt bti painiojamas su ymiai grietesniu reikalavimu, kad dokumentas bt pasiraytas ar pasiraytas originalas ar autentikas teiss aktas. UNCITRAL pavyzdinio

35

M.Civilka. Elektronins komercijos teisiniai aspektai statymo rengjai nesisteng kiekvienam popierinio dokumento bruoui priskirti atitinkam kompiuterin, elektroninio dokumento ekvivalent. Vietoje to, jis iskiria pagrindines popierinio dokumento funkcijas ir nustato kriterijus, kuriuos patenkinus, tam tikram elektroniniam dokumentui yra suteikiama tokia pati teisin gynyba ir pripainimas, kaip ir tradiciniam popieriniam dokumentui, atliekaniam t pai funkcij (as). Paymtina, kad funkcinio ekvivalentikumo poiris taikytinas tik raytikumui, paraui ir originalui, o ne apskritai visoms UNCITRAL pavyzdinio statymo reguliuojamoms teisinms koncepcijoms. Todl pvz., saugojimo reikalavim atvilgiu funkcinio ekvivalentikumo koncepcija netaikoma. Technologija Jau rengiant UNCITRAL Pavyzdin elektronins komercijos statym buvo baiminamasi, kad i jo sferos imus tam tikras technologijas, arba aikiai ivardijus technologijas, kurioms is statymas yra taikomas, bus ukirtas kelias nauj, spariai tobuljani technologij pripainimui teisine prasme. I kitos puss, nra siekiama pakeisti tradicini taisykli popierini dokument atvilgiu. Taipogi, vis pirma UNCITRAL pavyzdinis statymas taikytinas komerciniams santykiams tarp ali. Tai turt bti suprantama kiek galima plaiau, apimant tiek sutartinius, tiek ir nesutartinius ryius, kylanius bet kokios komercins veiklos pagrindu. Apibrimai Duomen inut/praneimas (DP) informacija, surinkta, pasista, gauta ar isaugota elektroninmis, optinmis ar panaiomis priemonmis, skaitant, bet neapsiribojant, EDI, elektronin pat, telegram, teleks ar telekopij. Taigi, kaip matyti, DP nra apribojamas tik komunikavimu, bet apima ir kompiuterinius raus, kurie nra skirti komunikacijoms. Tokiu bdu, terminas DP apima ir ra. Nuoroda panaias priemones siekiama atspindti pavyzdinio statymo siek apimti visas ir bet kokias ateities technologijas, skirtas informacijos rinkimui ir tvarkymui, ir kurios neapsiriboja popieriniu formatu. Todl visos informacijos perdavimo ir laikymo/saugojimo priemons, atliekanios paralelines ir sulyginamas funkcijas su tomis, kurias atlieka apibrime ivardintos technologijos, yra laikytinos panaiomis. Tai yra, panaios reikia funkcikai ekvivalentikas. Teisini reikalavim taikymas duomen praneim atvilgiu Teisinis EDP pripainimas UNCITRAL Pavyzdinis elektronins komercijos statymas tvirtina bendro pobdio norm, kad elektroninis duomen praneimas (toliau EDP) nepraranda teisins galios, gyvendinamumo priverstine tvarka vien dl to, kad informacija jame yra pateikta elektronine forma119. i nuostata knija fundamental elektronins komercijos postulat EDP negali bti diskriminuojami prie popierinius dokumentus, tai yra negali bti skirtumo tarp popierini ir elektronini laikmen teisinio pripainimo. Tai yra bendras principas, ir jo pritaikymas negali bti apribotas tik rodomja galia ir pan. Be abejo,
119

5 straipsnis.

36

M.Civilka. Elektronins komercijos teisiniai aspektai kaip jau minta anksiau, tai nereikia, kad kiekvienas EDP turi bti prilyginamas popieriniam dokumentui. Minta nuostata tik reikalauja, kad EDP nebt diskriminuojamas vien jau tuo pagrindu, kad yra elektronins kilms ir pobdio. Pavyzdinio statymo 5 bis straipsnis numato, kad elektroninis duomen praneimas nepraranda teisins galios, gyvendinamumo priverstine tvarka vien dl to, kad informacija nra tvirtinta paiame DP, o j tra nurodoma tokiame EDP. Elektroninje aplinkoje inkorporacija nuorodos pagalba yra itin danai pasitelkiama. Elektronins komunikacijos yra struktrizuotos taip, kad yra apsikeiiama didiuliais EDP kiekiais. Kiekviename tokiame praneime yra trumpa informacija ir pateikiama nuoroda, kurios pagalba galima labai nesunkiai ir efektyviai rasti norim informacij ar jos altin. Taigi, siekiant ivengti to, kad EDP bt apkrautos pernelyg dideliu kiekiu laisvos ir danai nelabai reikalingos informacijos, pasitelkiamos nuorodos. Toki inkorporacij standartinmis nuorodomis svarba taipogi pasireikia ir viej rakt panaudojimui (nes tai yra trump raai su labai ribota apimtimi). Trusted third parties, kuri iduoda sertifikat, reikalauja tam tikr slyg traukimo, kurios apribot j atsakomyb. Sertifikat tikslas, apimtis ir galia komercinje praktikoje bt labai miglota ir neaiki, jeigu nuorod pagalba nebt trauktos bendrosios - iorins slygos. Taigi, elektronin komercija labai remiasi toki nuorod standartais bei praktika, o prijimas prie pilnos informacijos, kuri ir nurodo nuoroda, gali bti labai palengvintas elektronini komunikacij pagalba. Pvz., EDP gali savyje talpinti URL, kuris skaitytoj nukreipia reikiam dokument. Tokie URL gali suteikti hipertekstinius linkus, galinanius skaitytoj nukreipianiojo prietaiso (pvz., pels) pagalba pasirinkti raktin od, susiet su URL. Vertinant nurodytojo teksto prieinamum, btina atsivelgti : prieinamumas (depozitaro veikimo laikas ir prijimo lengvumas); prijimo katai; vientisumas (turinio vertinimas, siuntjo autentifikacija, perdavimo klaid taisymas); laipsnis, kuriuo ta slyga yra pakeista vlesni slyg (update praneimai; pakeitim praktikos pateikimas). Reikalavimas, kad dokumentas bt sudarytas ratu (raytins formos) UNCITRAL Pavyzdinis elektronins komercijos statymas tvirtina bendro pobdio norm, kad kuomet statymas reikalauja, kad informacija bt ratu, laikoma, kad DP patenkina tok reikalavim, jeigu jame esanti informacija yra prieinama tokiu bdu, kad j galima panaudoti vliau/paskiau120. is straipsnis nustato pagrindinius standartus, kuriuos privalo atitikti EDP, norint, kad jis bt laikomas ekvivalentiku raytiniam dokumentui. Itin svarbu akcentuoti funkcijas, kurias atlieka tam tikri reikalavimai, kad dokumentas bt raytinis. tai nebaigtinis toki funkcij sraas: (1) utikrinti, kad bt apiuopiamas ir materialus rodymas, priveriantis alis laikytis sutartini sipareigojim; (2) palengvinti alims suprasti savo sutartini sipareigojim nevykdymo pasekmes; (3) utikrinti, kad jis bt perskaitomas ir prieinamas bet kam; (4) utikrinti, kad jis bt nepakeistas bgant laikui ir utikrint pastov transakcijos ra; (5) leisti dokumento reprodukcij, kad kiekviena alis galt turti to paties dokumento kopij; (6) galinti duomen autentifikacij parao pagalba; (7) utikrinti, kad dokumentas bt priimtinos formos teismams ir kitoms valstybinms institucijoms; (8) finalizuoti raytinio dokumento autoriaus ketinimus ir vali bei utikrinti tokios valios ra; (9) galinti lengv duomen/ra isaugojim
120

6 straipsnis.

37

M.Civilka. Elektronins komercijos teisiniai aspektai apiuopiamoje formoje; (10) skatinti kontrol ir paskesn prieir, audit apskaitos, mokesi ir pan. tikslais; (11) iaikinti ali teises ir pareigas tais atvejais, kuomet raytin forma buvo reikalaujama teisinio galiojimo sumetimais. Visgi, rengiant pavyzdin statym, buvo nustatyta, kad bt neadekvatu ir netinkama priimti pernelyg isam poir ir bendr raytins formos funkcij svok. Egzistuojantys teisiniai raytins formos reikalavimai danai kombinuoja reikalavim su skirtingomis koncepcijomis kad dokumentas bt pasiraytas, bt originalus ir pan., todl priimant funkcin poir, raytins formos reikalavimas turi bti suprantamas kaip emiausias teiss reikalavimas formos atvilgiu. Toks reikalavimas turi bti nesupainiotas su kitais parao, originalumo, autentifikacijos ir pan. Pvz., tam tikr valstybi statymai nustato, kad raytinis dokumentas, kuris nei datuotas, nei pasiraytas, ir kurio autorius neidentifikuotas nei paiame raytiniame dokumente, nei ant kitos puss, bus laikomas raytiniu, taiau jo rodomoji vert ir teisin galia bus minimali. Bendrai pamus, tokios svokos kaip rodymas ar ali ketinimas sipareigoti yra susijusios su daugiau bendresnmis patikimumo problemomis. Pavyzdinio statymo 6 straipsnio tikslas nra nustatyti, kad visais ir bet kokiais atvejais EDP atlieka visas raytinio dokumento funkcijas. Jis akcentuoja btent pagrindin/esmin informacijos reprodukcijos/atkrimo ir perskaitymo funkcij. Taigi, jis nustato labai aiku objektyv kriterij kad informacija yra prieinama tokiu bdu, kad j bt galima panaudoti vliau Isireikimo prieinama vartojimas reikia implikuojant, kad informacija, esanti kompiuteriniame formate turi bti skaitoma/suprantama, ir kad programin ranga, reikalinga informacijos supratimui, taipogi yra prieinama. odis panaudota nereikia, kad jis gali bti panaudotas tik mogaus tai apima ir panaudojim, atliekam kompiuteri. Vlesnis panaudojimas turt reikti tai, kad isaugomas prieinamumas, raymas, ilaikymas ir pan. Buvo silomi ilgalaikikumo, nepakeiiamumo ir pan. kriterijai, kurie galiausiai pasirod pernelyg subjektyvs. Be abejo, valstybs gali padaryti ilygas specifini atvej atvilgiu spjimo apie tam tikr teisin rizik (kad ant produkt bt udti raytiniai spjimai ir pan.) ir pan. atvejais. Kita ilyga formalumai, kurie reikalaujami pagal tarptautin sutart (pagal 1931 m. enevos Konvencij dl eki - ekiai turi bti raytins formos) ir kitos situacijos, kuri valstybs negali pakeisti ar ivengti. domus pavyzdys i Pranczijos. 2002 m. Pranczijos pato paslaug teikjas La Poste pristat nauj paslaug: elektroninis registruot laik siuntimas, patvirtintas patvirtinimu apie tai, kad laikas buvo gautas. i paslaug numatoma pilna apimtimi pradti teikti nuo 2003 m. i paslauga bus teikiama neribotai - 24/7. Toks elektroninis laikas turs toki pat teisin gali, kaip ir popierinis registruotu patu isistas laikas su patvirtinimu apie jo teikim adresatui121. Reikalavimai parao atvilgiu UNCITRAL Pavyzdinis elektronins komercijos statymas tvirtina bendro pobdio norm, kad tais atvejais, kai reikalingas asmens paraas, elektroninis praneimas atitinka tok reikalavim, jeigu: (a) naudojamas metodas, skirtas identifikuoti pasiraantj asmen ir nurodyti tokio asmens patvirtinim dl informacijos, esanios tokiame EDP;
121

r. http://www.journaldunet.com/0208/020830poste.shtml.

38

M.Civilka. Elektronins komercijos teisiniai aspektai (b) toks naudojamas metodas yra patikimas tikslais, kuriais EDP buvo sukurtas ir perduotas, atsivelgiant visas aplinkybes, apimant bet kok turint ry susitarim122. is pavyzdinio statymo straipsnis taipogi pagrstas funkcijomis, kurias atlieka paraas tradicinje popierinje aplinkoje. Rengiant pavyzdin elektronins komercijos statym, buvo svarstomos tokios EP funkcijos: (a) identifikuoti asmen; (b) susieti t asmen su dokumento turiniu. Buvo paymta, kad be to, elektroninis paraas gali atlikti daugyb kit funkcij, priklausomai nuo pasiraytojo dokumento prigimties. Pvz., paraas gali patvirtinti/paliudyti pasiraiusios alies ketinim sipareigoti; paraas gali patvirtinti/paliudyti pasiraiusios alies ketinim patvirtinti teksto autoryst; asmens ketinim susieti save su dokumento, kur para kas nors kitas, turiniu; paraas netgi gali patvirtinti fakt, kad konkretus asmuo pasiraymo metu buvo toje konkreioje vietoje. Be tradicinio parao egzistuoja daugyb kit procedr (perforavimas, parafavimas, antspaudavimas ir pan.), kurios kartais taipogi vadinamos paraais, kurios taipogi utikrina tam tikrus saugumo laipsnius. Pvz., kai kuriose valstybse egzistuoja bendras reikalavimas, kad pirkimo-pardavimo sutartis bt pasirayta. Tik tokiu atveju ji gauna visik teisin gali ir vert. Kai kur netgi reikalaujama keli liudytoj para. Bt labai gerai, jei bt manoma ivystyti funkcin ekvivalentikum vairiems skirtingiems para reikalavimams. Toks poiris aikiai padidint pasitikjimo ir aikumo laipsn. Paradoksalu, taiau pati parao svoka yra glaudiai susijusi su popieriniu dokumentu. Taigi, 7 straipsnis tvirtina plat ir visaapimant poir. Jis nustato bendrsias slygas, esant kurioms, EDP bus laikomi autentifikuotais, utikrinant pakankam aikum, patikimum ir bus gyvendinami priverstine tvarka. is straipsnis susikoncentruoja ties dviem pagrindinmis parao funkcijomis autoriaus identifikacija ir patvirtinimas, kad autorius sutinka su EDP turiniu. Identifikacinis metodas, naudojamas pagal 1(a) paragraf, turt bti toks patikimas, kaip tai yra tinkama ir btina atsivelgiant tikslus, kuriems yra sukurtas EDP, taipogi turint omenyje visas kitas aplinkybes, skaitant bet kok susitarim tarp siuntjo ir EDP gavjo. Nustatant, ar tas identifikacijos metodas yra pakankamai patikimas, btina atsivelgti iuos teisnius, komercinius ir techninius kriterijus: (a) rangos, kuri naudoja alys, sudtingumas; (b) j komercini santyki prigimtis; (c) komercini transakcij tarp ali danumas; (d) sandorio ris ir dydis; (e) parao reikalavimo funkcija konkreioje teisinje aplinkoje; (f) komunikacini sistem pajgumai; (g) atitikimas treij ali nustatyt autentifikacini procedr; (h) treij ali nustatyt autentifikacini procedr vairov; (i) atitikimas verslo paproi ir praktikos; (j) draudimo sistemos egzistavimas prie neteistus EDP; (k) svarba ir vert informacijos, esanios EDP; (l) alternatyvi identifikacini metod prieinamumas ir j gyvendinimo katai; (m) tam tikr identifikacini metod pripainimas ir paplitimas konkreioje pramons srityje;
122

7 straipsnis.

39

M.Civilka. Elektronins komercijos teisiniai aspektai (n) bet kokie kiti turintys reikm ir ry faktoriai. statymo 7 straipsnis nenustato skirtumo tarp situacij, kuomet elektronins komercijos dalyviai yra tarpusavyje sudar kok nors komunikacin susitarim ar anksiau nra turj joki santyki. Tokiu bdu tai bendras standartas, taikytinas EDP autentifikacijai. Be to, is straipsnis tarsi pateikia gaires, kuri reikt laikytis net ir esant ali susitarimui. Originalumo reikalavimas UNCITRAL Pavyzdinis elektronins komercijos statymas tvirtina bendro pobdio norm, kad jeigu statymas reikalauja, jog dokumentas bt saugojamas ar pateikiamas originaliame formate, tai j atitinka toks elektroninis duomen praneimas, kuriame patikimai utikrinama, kad praneimo informacija nebuvo pakeista nuo to laiko, kai elektroninis duomen praneimas buvo visikai baigtas sudaryti (pirm kart) ir isistas, iki tol, kol j gavo adresatas123. ia nuostata tvirtinamas principas, jog originalumo reikalavim tenkina elektroninis dokumentas, sukurtas tokiomis priemonmis, kurios utikrina EDP vientisum, integralum. Toliau statymas numato, kad EDP integralumo nustatymo ir vertinimo kriterijumi yra tai, ar informacija liko pilna ir nepakeista, iskyrus bet kokius papildomus patvirtinimus ar pakeitimus, kurie atsiranda normalioje komunikacij, EDP saugojimo/laikymo ar parodymo eigoje. Patikimumo standartas vertintinas atsivelgiant tiksl, kuriam informacija buvo surinkta ir visas kitas turinias reikm aplinkybes124. Jeigu originalu bt pavadinta priemon, kurioje informacija buvo ufiksuota pirm kart, nebt manoma kalbti apie originalius EDP, nes EDP adresatas visuomet gauna tik EDP kopij. Bet 8 straipsnis aikintinas kitaip. Originalo svoka yra labai naudinga, nes praktikoje daug gin kyla btent dl dokument originalumo, o EK reikalavimas pateikti originalius dokumentus yra viena i jos vystymosi stabdi. Nors kai kuriose valstybse reikalavimas dl raytins formos, originalumo ir parao gali persikloti, UNCITRAL pavyzdinis statymas juo laiko visikai atskiromis koncepcijomis. is straipsnis taipogi naudingas aikinant raytin ir original, ypatingai dl j rodomosios verts. Jis vis pirma taikomas nuosavybs dokumentams ir perleidiamiems dokumentams (ekiams, vekseliams ir pan.), nes j atvilgiu originalumo reikalavimas turi esmins ir lemiamos reikms. Be abejo, jis taikytinas ir eimos teiss, ir nekilnojamojo turto sandoriams, ir kokybs sertifikatams, inspektavimo paymoms, draudimo sertifikatams, polisams ir pan. Nors tokie dokumentai nra perleidiamieji (ang. negotiable), labai svarbu, kad jie bt perduoti nepakeisti, tai yra savo originalioje formoje, kad kontrahentai galt bti tikri dl j turinio. Popierinje aplinkoje tokie dokumentai yra priimami tik jeigu jie yra originalai. Yra prieinamos vairios technins priemons nustatyti, ar tam tikras dokumentas yra originalus ir ar nebuvo pakeistas. 8 straipsnis kaip tik ir pateikia metodus, kurie utikrina EDP funkcin ekvivalentikum originaliems dokumentams. Jis tvirtina tik minimalius visuotinai pripaintus standartus. Jis laikytinas imperatyviu. Jis originalumo idj susieja su autentifikacijos metodu ir akcentuoja btent pastarj nustatant originalumo reikalavimo patenkinim. Tai pagrsta iais

123 124

8 straipsnis. 8 straipsnis.

40

M.Civilka. Elektronins komercijos teisiniai aspektai elementais: duomen integralumas; element, kuriuos reikia atsivelgti vertinant EDP integralum; ir lankstumo elementas: atsivelgim kitas aplinkybes. 8 straipsnio isireikimas kuomet jis buvo pirm kart sugeneruotas savo galutine forma apima ir tuos atvejus, kai informacija i pradi buvo sudaryta ir patalpinta popieriniame formate ir tik vliau buvo perduota kompiuter. Taigi, informacija turi bti nepakeista nuo pat to momento, kai ji buvo sukurta kaip popierinis dokumentas, o ne tik nuo to momento, kai ji buvo performatuota elektronin format. statymo 8 straipsnio 3(a) skirtas patvirtinimams, sertifikavimams, notarizavimui ir pan. Bet kokiu atveju, galimi elektroninio duomen praneimo priedai negali pakeisti originalaus teksto, o tik j papildyti. Taigi, tokie papildymai, kaip dokumento gale pridedamas sertifikatas, patvirtinantis to dokumento originalum, ar kai tam tikri duomenys automatikai yra pridedami prie EDP, laikytini originalaus EDP sudedamja dalimi. EDP rodomoji galia ir vert UNCITRAL Pavyzdinis elektronins komercijos statymas tvirtina bendro pobdio norm, kad bet kokiose teisminse procedrose rodym leistinumo taisykli taikymo paskoje EDP negali netekti leistinos rodinjimo priemons statuso: (a) vien tik dl to, kad jis yra EDP; (b) jeigu tai yra geriausias ir vienintelis rodymas, kur gali protingai pateikti asmuo, vien tik dl to, kad jis yra neoriginaliame formate125. Toliau statymas nurodo, kad informacijai, esaniai EDP formoje suteiktina tinkama rodinjimo vert/svoris. Vertinant EDP rodomj vert, btina atsivelgti bdo, kuriuo tas EDP buvo sugeneruotas, perduotas ar laikomas, patikimum; bdo, kuriuo buvo utikrintas to EDP integralumas; bd, kuriuo buvo identifikuotas EDP autorius ir bet kokias kitas turinias reikms aplinkybes. is straipsnis tvirtina bendr taisykl, kad elektroninis duomen praneimas yra leistina rodinjimo priemon teisme ir kitose kompetentingose valstybinse institucijose. EDP isaugojimas UNCITRAL Pavyzdinis elektronins komercijos statymas tvirtina bendro pobdio norm, kad kuomet statymas reikalauja, kad tam tikri dokumentai, raai ar/ir informacija bt isaugoti, tai tok reikalavim atitinka EDP isaugojimas, jeigu yra tenkinamos ios slygos: (a) informacija, esanti tokiame EDP, yra prieinama tokiu bdu, kad yra manomas jos vlesnis/paskesnis panaudojimas; (b) EDP yra isaugomas formate, kuriame jis buvo sugeneruotas, isistas ar gautas, ar formate, kuris galina tiksliai pademonstruoti sugeneruot, isist ar gaut informacij; (c) tokia informacija yra saugoma/laikoma galinant EDP kilms ir paskirties nustatym, bei jos isiuntimo ar gavimo datos bei laiko suinojim.
125

9 straipsnis.

41

M.Civilka. Elektronins komercijos teisiniai aspektai

Nacionaliniai statymai reikalauja, kad tam tikri dokumentai, raai ar/ir informacija bt isaugoti vis pirma apskaitos, mokesi ir pan. tikslais. Aukiau pacituota nuostata atkartoja statymo 6 straipsnio reikalavimus, kad EDP atitikt raytin form. EDP nebtinai turi bti saugomas nepakeistas tiek, kiek saugoma informacija atspindi tok EDP, koks jis buvo isiuntimo metu. Bt neprotinga reikalauti, kad informacija bt laikoma visikai nepakeista, nes paprastai EDP yra dekoduojami, suspaudiami, performatuojami, suarchyvuojami, kad juos bt patogiau saugoti. Subparagrafas (c) ketina apimti bet koki informacij, kuri reikia laikyti, kuri be paties EDP apima tam tikr perdavimo informacij, kuri gali bti btina EDP identifikacijai. Jis turi bti suprantamas kaip nustatantis reikalavim isaugoti informacij, kuri yra atskirame EDP (pvz., praneimo gavimo patvirtinimas). Be to, kai kuri perdavimo informacija yra labai svarbi ir privalo bti isaugota, o kita gali bti paalinta net netakojant EDP integralumo. tai dl ko subparagrafas (c) nustato skirtum tarp t perdavimo informacijos element, kurie yra svarbs EDP identifikacijai ir t perdavimo/persiuntimo informacijos element (pvz. komunikacini protokol), kurie EDP neturi jokios reikms ir kurie yra automatikai itrinami gaunaniojo kompiuterio i EDP teksto. ia prame vl domi teism praktika. Pavyzdiui, 2001 m. sausio 25 d. Vokietijos Auktesnysis Miuncheno teismas taikydamas Nuotolini pardavim akt, nusprend, kad kontrakto slygos, idstytos interneto tinklapyje, laikytinos idstytomis patvarioje ir patikimoje laikmenoje126. Kontrakt sudarymas ir j galiojimas UNCITRAL Pavyzdinis elektronins komercijos statymas tvirtina norm, kad kontrakt sudarymo kontekste, jeigu kitaip nesusitarta tarp ali, oferta ir akceptas gali bti ireikti EDP priemonmis. Kuomet kontrakt sudaryme pasinaudojama EDP, toks kontraktas nepraranda teisins galios, gyvendinamumo priverstine tvarka vien dl to, kad iam tikslui buvo panaudotas EDP127. iuo statymo straipsniu nesiekiama paeisti kontrakt formavimo taisykli; jo tikslas skatinti tarptautin prekyb utikrinant teisin aikum ELK sudarymui. Jis sprendia ne tik kontrakt sudarymo problem, bet kartu nustato ofertos ir akcepto form. Kai kuriose valstybse tai savaime suprantama, kad tiek oferta, tiek ir akceptas gali bti ireikti bet kokiomis priemonmis, skaitant ir duomen inutes/praneimus. Visgi, i nuostata yra labai reikalinga atsivelgiant daugyb neaikum, egzistuojani daugelyje valstybi, dl to, ar gali bti sudaromi teisikai galiojantys ir privalomi kontraktai elektroninmis priemonmis. Tokie teisiniai neaikumai danai kyla i to fakto, kad EDP, ireikiantys ofert ir/ar akcept, yra generuojami kompiuteri, be jokios mogikosios intervencijos. Todl ir kyla abejoni dl ali valios iraikos. Kita toki teisini neaikum prieastis tai jau gldi paioje komunikacij prigimtyje ir kyla dl popierins aplinkos dingimo. ali pripainimas EDP

126 127

OLG Munich, decision of 25.01.2001. 11 straipsnis.

42

M.Civilka. Elektronins komercijos teisiniai aspektai UNCITRAL Pavyzdinis elektronins komercijos statymas nustato, kad tarp EDP siuntjo ir gavjo valios/ketinim pareikimas/deklaracija nepraranda teisins galios, gyvendinamumo priverstine tvarka vien dl to, kad iam tikslui buvo panaudotas EDP, tai yra, kad toks valios/ketinim pareikimas/deklaracija yra EDP formoje128. is straipsnis skirtas jau nebe kontrakt sudarymo stadijai, o kontrakt vykdymui (praneimai dl defektyvi preki, spjimai apie sutarties nutraukim, skolos pripainimas ir pan.). EDP priskyrimas (ang. attribution) UNCITRAL Pavyzdinis elektronins komercijos statymas nustato, kad EDP yra siuntjo, jeigu EDP pasiunt pats siuntjas. Santykiuose tarp EDP siuntjo ir gavjo EDP yra laikomas siuntjo, jeigu toks EDP buvo isistas: (a) asmens, kuris turjo galinimus veikti siuntjo vardu to EDP atvilgiu; (b) informacins sistemos, suprogramuotos automatikai veikti siuntjo ar jo vardu. Santykiuose tarp EDP siuntjo ir gavjo gavjas turi teis EDP laikyti siuntjo EDP ir veikti sutinkamai su ia prezumpcija, jeigu: (a) siekiant nustatyti, ar EDP buvo siuntjo, gavjas tinkamai taik procedras, dl kuri buvo susitarta i anksto tarp ali; (b) EDP, gautas gavjo, yra rezultatas veiksm tokio asmens, kurio ryiai su siuntju ar bet kokiu jo agentu tok asmen galino prieiti prie metodo, naudojamo siuntjo, skirto EDP identifikuoti kaip jo EDP.129 Aukiau nustatyta taisykl netaikoma nuo to momento, kai gavjas gavo praneim i siuntjo, kad EDP nra siuntjo ir turjo protingai laiko, kad galt atitinkamai veikti. io straipsnio aknys gldi UNCITRAL Pavyzdiniame tarptautini kreditini pervedim statymo 5 straipsnyje, kuris apibria mokjimo pavedimo siuntjo pareigas. 13 straipsnis skirtas taikyti, kuomet kyla klausimas, ar EDP buvo tikrai isistas to asmens, kuris nurodytas siuntju. Tradicinje aplinkoje kilt padirbto parao problema. EK aplinkoje negaliotas asmuo gali isisti EDP, bet tokio EDP autentifikacija kodu, enkrypcija ir pan. bt teigiama. Taigi, io straipsnio tikslas ne priskirti atsakomyb. Jis nagrinja btent EDP priskyrim alims, tvirtinant prezumpcij, kad esant konkreioms aplinkybms EDP bus laikomas siuntjo EDP ir tsia kvalifikuodamas, kad tokia prezumpcija negalima remtis tais atvejais, jeigu gavjas inojo ar turjo inoti, kad gautas EDP nra siuntjo.

128 129

12 straipsnis. 13 straipsnis.

43

M.Civilka. Elektronins komercijos teisiniai aspektai

ES elektronins komercijos reguliavimas Be jau mint UNCITRAL ir EBPO dokument, vis didesn reikm gauna ES teiss aktai EK srityje. Atsivelgiant tai, kas informacins technologijos vienas labiausiai augani EB ekonomikos sektori, jau 1998 m. perengs 5 bendrosios rinkos BNP procent rib130, EB institucijos io sektoriaus pltr laiko vienu i prioritetini udavini. Pradi pradia Visi vlesni ES dokumentai, Europos Komisijos iniciatyvos elektronins komercijos srityje savo aknis randa dar 1993 m. Europos Komisijos parengtame Baltajame Rate (knygoje), pavadintame Augimas, Konkurencingumas ir Darbas XXI amiaus ikiai kuriame buvo pabrta naujj technologij svarba131. Kitas Europos Komisijos iniciatyvinis dokumentas, taps visos ES elektronins komercijos bazs formavimo branduoliu Europos Kelias Informacin Visuomen132. ie programiniai ES instrumentai neabejotinai tapo dar 1997 met baland Europos Komisjai parengtos ir publikuotos "Europos Elektronins komercijos iniciatyvos" (ang. European Initiative on Electronic Commerce) pamatu, kurioje buvo tvirtinti tokie esminiai ir kartu pradiniai udaviniai, kuri gyvendinimas utikrint tinkam Europos Sjungos teiss ir apskritai visos socialins bei ekonomins aplinkos suderinim su nauj, moderni technologij vystymusi: (a) utikrinti plat ir visaapimant prijim prie infrastruktros, produkt ir paslaug, reikaling btin elektroninei komercijai; (b) elektroninei komercijai sukurti palanki reguliacin aplink (c) kurti ir skatinti elektroninei komercijai palanki terp; (d) utikrinti, kad elektronins komercijos globalus teisinis reguliavimas bt atitinkantis EB teisinius reikalavimus133. E-Komercija ir Europos (-ietka) Politika 1997 baland buvo pristatyta Europos (-ietikoji) Elektronins Komercijos Iniciatyva134, kurios tikslas: skatinti stipresn elektronins komercijos augim Europoje.135 Komisijos teigimu elektronins komercijos pltra bus orientuota rink, o Europa yra gera atsiveriani globali verslo galimybi kapitalizacijos vieta. Ji tikina, kad Vieningos Rinkos sukrimas, Europos know-how ir kit gdi augimas,
Commission Report to the European Council Job opportunities in the Information Society: exploiting the potential of the information revolution (COM(98) 50, 25 November 1998). 131 White Paper on Growth, Competitiveness and Employment Challenges and Ways Forward into the 21st Century, 5 December 1993, COM (93) 700 final. 132 Europes Way Forward to the Information Society An Action Plan, 19 July, 1994, COM (94) 347 final. 133 COM (97) 157. http://www.ispo.cec.be/Ecommerce. Neirint to, jau 1996 m. Europos Komisija pareng alij Rat "Living and Working in the Information Society: People First", o 1997 m. buvo paskelbtas komunikatas apie interneto svarb (www2.echo.lu/legal/en/internet/content/communic.html). 134 COM(97) 157. 135 Para. 1.
130

44

M.Civilka. Elektronins komercijos teisiniai aspektai Euro vedimas sukurs gali Europietikajai ekonomikai ir verslui bti auganios globalios elektronins prekyviets prieaky. Komisijos teigimu vienas tiksl yra siekis, kad elektronin komercija (kaip sudtin dalis) bt kuo plaiau taikoma europietikajame versle.136 Komisija nepateikia elektronins komercijos definicijos, taiau silo j apibdinti taip: Elektronin komercija - verslas elektroniniu bdu. Jis grindiamas elektroniniu duomen ( juos eina tekstas, garsas ir vaizdas) perdavimu, apdirbimu bei pltote. Tai apima daug ir vairi veiklos srii, toki kaip: elektronin grybi bei paslaug prekyba, skaitmeninio turinio (digital content) pristatymas online, elektronins fond perlaidos, elektronin prekyba akcijomis, elektroniniai vataraiai (electronic bills of lading), komerciniai aukcionai, collaborative design and engineering, online sourcing, vieieji pirkimai, tiesioginis vartotoj marketingas (direct consumer marketing), after-sales paslaugos (pvz.: informacins paslaugos, finansins ir/ar teisins paslaugos); taip pat tradicines (pvz.: sveikatos prieira, vietimas), bei netradicines (pvz.: virtualios erdvs (virtual malls)) veiklas.137 Komisijos manymu elektronin komercija i esms apima dvi veiklos sritis: pirma, netiesiogin elektronin komercija - kas, jos teigimu, yra materialini grybi usakymas elektroniniu bdu, o pristatymas fiziniu, tai yra naudojant tokias tradicines tarnybas kaip patas ar komerciniai kurjeriai; antra, tiesiogin elektronin komercija online usakymas, pristatymas ir atsiskaitymas u tokias nematerialines prekes bei paslaugas, kaip antai: kompiuteri programin ranga, pramoginio turinio preks, ar informacins paslaugos, jei vertinti globalia skale.138 Komisija pastebi, kad elektronin komercija neturt bti ribojama ar siejama tik su Internetu, j reikia velgti plaiau: Ji apima didel program vairov: veikiani trumpj bang srityje (videotext), transliacini (teleparduotuvs), taip pat ir off-line aplinkos vienetai (CDROM pardavim katalogai), be to ir atitinkami stambs tinklai (bankininkyst). Kaip inia, Internetas remiasi jam skirtais stipriais ir nuo tinklo nepriklausaniais protokolais, kuri pagalba greitai sujungia skirtingas elektronins komercijos formas. Korporaciniai tinklai tampa intranetiniai. Tuo pat metu Internetas sukuria tokiuos inovatyvius elektronins komercijos hibridus jungianius, pavyzdiui, skaitmenins televizijos informacinius vienetus su Internetinio atsako mechanizmais (Internet response mechanisms (skirtus betarpikam usakymui), CD-ROM katalogus su Internetinmis jungtimis (turinio ir kain atnaujinimui), taip pat komercinius webpuslapius su vietiniais iplstais CD-ROMais (multimedijos su intensyvia atmintimi demonstravimui (for memory-intensive multimedia demonstrations).139 Elektronin komercij Komisija mato kaip kylani rink, kuri operuoja greitai auganioje, bei itin palankioje aplinkoje.140 Kaip inia, Komisija web kaip dovanins ekonomijos er mato besibaigiant.

136 137

Para. 3. Para. 5. 138 Para. 7. 139 Para. 8. 140 Para. 9.

45

M.Civilka. Elektronins komercijos teisiniai aspektai Interneto varomoji jga elektroninje komercijoje yra jo potenciali komercin nauda. Komisija tvirtina, kad elektronins komercijos metins pajamos, tiek tiesiogins, tiek netiesiogins i Interneto pasauliniu mastu iki 2000-j gali siekti 2 milijardus ECU .141 Ji tvirtina, kad esti indikacij rodani, kad kai kuriose valstybse narse Interneto kaip komercins priemons naudojimas pasiek, ar net pralenk Jungtini Valstij rezultatus, juo labiau Suomija ir Nyderlandai iuo metu yra tarp dinamikiausi online rink pasaulyje. Nyderlandai iandien yra viena labiausiai ivystyt elektronins komercijos rink pasaulyje, apie tai byloja didelis PC vartotoj procentas (apie 38 %nam kio vartotoj), Interneto vartotoj (22 % PC vartotoj turi prisijung Internet, tuo tarpu JAV - 16 % ir 12 % Vokietijoje), taip pat ir didel elektronins komercijos paplitim (33 % Interneto vartotoj naudoja j ir online pirkimams, tuo tarpu JAV tik 22 %).142 inoma, Komisijos manymu, galimyb prekiauti elektroniniu bdu naudojant viening valiut - Eur visoje didiausioje vieningoje pasaulio rinkoje, europietikajam verslui suteikt svarbi konkurencini pranaum.143 Komisija mato poreik priimti global konsensus,144 taip pat btinyb ijudinti didiul verslininkik proces gali ir paveikti rink.145 Komisija remiasi 1100 Web-pagrindu veikiani moni rinkos apvalga, velgiant kuri matyti, jog 30% moni buvo pelningos jau po pirmj met, o dar i 30% pelningumo laukiama per 2-uosius metus. Pateikiama 20 ir daugiau procent pelno mara buvo prastas rodiklis.146 Komisijos teigimu, didel nerim kelia kibernetini nusikaltim, toki kaip: elektroninis pinig plovimas, neteisti azartiniai loimai, tyinis piratavimas ar autorini teisi paeidimas, augimas. Jos tikinimu tarptautinis bendradarbiavimas yra toli paengs daugelyje svarbiausi srii, pavyzdiui, kovoje prie organizuotus tarptautinius nusikaltimus, atliekamus nauj ryio tinkl pagalba, kuomet susiduriama su naujomis paangi technologij formomis ir kompiuteriniais nusikaltimais globaliuose tinkluose (kur piratavimo byl kasmet registruojama dvigubai), be abejo, tai vyriausybs stipriai ir adekvaiai reaguoja. Tinkam Reguliacijos(ni) Rm (Regulation Framework) Sukrimas Komisijos tvirtinimu dydis ir greitis naudos, kuri Europa patirs i elektronins komercijos priklauso nuo to, kaip statym leidyba sps reaguoti iandieninius verslo bei vartotoj poreikius. Jos tikslas yra tinkam reguliacini rm (regulation framework) gyvendinimas iki 2000-j met. Ji tvirtina, jog egzistuojantys Vieningos Rinkos reguliaciniai rmai rod savo vert tradicinms verslo formoms, taiau dabar jie turi bti pritaikyti elektroninei komercijai, siekiant dar dviej papildom tiksl: pirma - sukurti pasitikjimo ir atsakomybs aplink, antra - garantuoti visik perjim prie Vieningos Rinkos.147 Komisija tvirtina, kad elektronins komercijos apsauga yra esminis jos vystymosi elementas. Jos manymu, vartotojai bei verslininkai turi bti tikri, kad j sandoriai nebus pertraukti ar perimti, kad pardavjai bei pirkjai i ties yra tie,
141 142

ActiveMedia, ROMTEC in European Information Technology Observatory (EITO) 1997. International Data Corporation/Link. 143 Para. 19. 144 Para. 21. 145 Para. 20. 146 ActivMedia, Business Week, September 23, 1996, Making Money on the Net. 147 See also Council Resolution of November 21, 1996 on new policy-priorities regarding the information society, [1996] O.J. C376/1.

46

M.Civilka. Elektronins komercijos teisiniai aspektai kuriais sakosi es, ir, kad sandori mechanizmai yra tinkami, juridikai pagrsti bei saugs. Komisija identifikuoja veiksnius, kurie yra siejami su elektronine komercija, jei ji nori vystytis toliau, ir tai yra: tiekj mokumas bei tapatyb; j dabartin fizin padtis; informacijos integracija; privatumo ir asmens duomen apsauga; kontrakt sigaliojimas esant dideliam atstumui; mokjim patikimumas; prieglobstis klaidai ar sukiavimui (the recourse for errors and fraud); galimas piktnaudiavimas dominuojania padtimi. Ji tvirtina, kad tokie veiksniai yra ymiai aktualesni, kuomet yra prekiaujama tarp sien. Komisijos tvirtinimu, tokios saugios technologijos kaip skaitmeninis paraas ar skaitmeniniai sertifikatai, tam tikra prasme linksta prie laukiam sieki148 kaip ir autorini teisi apsaugos mechanizmas ar saugi elektronini mokjim mechanizmas.149 Komisijos teigimu labai svarbu yra ivengti reguliacini nesuderinamum, siekti atkalbti nuo priimsim skirting veiksm nacionaliniu lygmeniu, taiau Europos Sjunga: taip pat privalo utikrinti, kad aikiai suderinti reguliaciniai rmai (regulation framework), skirti elektroninei komercijai, bt sukurti Europiniu lygiu. Tokie reguliaciniai rmai neivengiamai bus sukurti remiantis jau egzistuojanios Vieningos Rinkos statym leidybos pagrindu, kuris didija dalimi sudaro tinkam pagrind online verslams. Kaip dalis toki rm, jau yra imtasi specifini priemoni tam, kad atsakyti evoliucijos procesus. Jie apima neseniai tvirtintas direktyvas skirtas duomen apsaugai,150 teisinei duomen bazi apsaugai151 ir kontraktams, kuri derybos vyko per atstum152; o taip pat ir pateiktus pakeitim pasilymus Televizijos be Sien Direktyvai.153 Papildant tai kas pasakyta, reikia paminti, jog buvo ileista eil konsultacini bei politini dokument tam, kad pagyvinti debatus vairiose politikos srityse, taip pat ir tokiose srityse kaip: kodavimo paslaugos,154 autorins teiss ir su jomis susijusios teiss,155 pramonin nuosavyb,156 komercin komunikacija,157 vieieji pirkimai,158 taip pat ir nepilnamei apsauga bei mogaus orumas audiovizualini ir informacini paslaug sektoriuje.159

Cross reference to digital signatures. Para. 36. 150 Directive 95/46 [1995] O.J. L281/31, on the protection of individuals with regards to the processing of personal data and the free movement of such data. 151 Directive 96/9 [1996] O.J. L77/20 on the legal protection of databases. 152 Directive 97/7 on the protection of consumers in respect of distance contracts (to be published in the Official Journal). 153 Proposal for a European Parliament and Council Directive amending Directive 89/552 on the coordination of certain provisions laid down by law, regulation or administrative action in Member States concerning the pursuit of television broadcasting activities. COM (95) 86 Final of May 31, [1995] O.J. C185/4. 154 Comission Green Paper Legal Protection of Encrypted Services in the Internet market, COM (96) 76 final, March 6, 1996. 155 Communication from the Commission Follow-Up to the Green Paper on Copyright and related Rights in the Information Society, COM (96) 568 final, November 20, 1996. 156 Questionnaire on Industrial Property Rights in the Information Society. Version 5.0, September 1996, DG XV/E/3. 157 Green Paper on Commercial Communications in the Internal Market, COM (96) 192 final, May 8, 1996 158 Green Paper on Public Procurement in the E.U.: exploring the way forward, COM (96) 583 final, November 27, 1996. 159 Green Paper on the Protection of Minors and Human Dignity in Audiovisual and Information Services, COM (96) 483 final, October 16, 1996. Para. 38.
149

148

47

M.Civilka. Elektronins komercijos teisiniai aspektai Silomi Elektronins Komercijos Reguliacini(vimo) Rm (Regulation Framework) Principai Prie tai pateiktas Komisijos statym leidybos modelis yra tinkamas elektroninei komercijai, taiau tai dar nereikia, kad jis buvo parengtas remiantis paios elektronins komercijos ar pasaulyje paplitusio interneto esme. Neivengiamai Europos Sjunga turs parengti specifin statymin baz tokioms veikloms, juo labiau, kad ji tai jau ir daro. Vienas svarbiausi Europos Iniciatyvos element yra tas, kad ji vardina principus, kuriais, Komisijos manymu, Europos Sjunga remsis reguliuodama elektronin komercij. Tokie keturi principai yra: Jokios reguliacijos vien reguliacijos labui: No regulation for regulations sake. daugeliu atveju laisvas elektronins komercijos paslaug judjimas gali bti efektyviai pasiekiamas abipusiu nacionalini taisykli bei atitinkam savireguliacini kodeks pripainimu. Tai reikia, kad kompanijos, veikianios tarp sien (crossborder) ir sipareigojusios viena kitos atvilgiu, veikia remiantis kilms alies statymais (home country control). Ir tik tais atvejais, kuomet abipusio pripainimo neutenka tam, kad veikti rinkos klitis ar apsaugoti pagrindinius interesus ir siekius, atsiras poreikis Bendrijos veiksmams. Bet koks statym leidiamasis veiksmas turt udti maiausi nat rinkai ir neatsilikti nuo jos vystymosi. iuo poiriu pamintinas 2002 m. rugsj priimtas Paryiaus miesto teismo sprendimas, kuris pripaino, kad interneto etikos kodeksas Netiquette yra neformalus elgesio internete princip rinkinys, taiau jo nesilaikymas internete gali sukelti teisin atsakomyb ir tapti nesiningos veiklos patvirtinimu. Bet koks reguliavimas turi bti grindiamas Vieningos EB Rinkos laisvmis: elektronin komercija apima didiul veikl rat, kurios ieina u vienos valstybs rib. Jei bendradarbiaujanios elektronins komercijos kompanijos gamina vien ar kelias materialines grybes ir/ar teikia tam tikras paslaugas, laisv daryti tai lengvai ir efektyviai - turt ilikti ateities politikos variklis. Vienodos galimybs turi bti teikiamos visoms Vieningos Rinkos silomoms laisvms: laisvo preki, asmen, paslaug, kapitalo kartu su sisteigimo laisve judjimo realizacijai. Tik tokiu atveju lemiami tarpusavio ryio, numanomumo, nuspjamumo ir operacij atlikimo paprastumo tikslai gali bti pasiekti. Bet koks reguliavimas turi atsivelgti verslo realyb: bet kokioje elektronins komercijos operacijoje prekybininkas turi steigti versl, pateikti produktus ar paslaugas, juos parduoti, pristatyti ir finansuoti. Tai dalis normalaus prekybinio proceso - komercin grandin. Daugeliu atveju statym leidyba nebus btinas reikmuo aktualiom ar potencialiom problemoms. Ten kur jos reiks, privalu siekti palengvinti visas komercins grandins operacijas, nes palengvinimas tik vienoje grandins dalyje, neatsivelgiant kitas, problemos i esms neisprs. Bet koks reguliavimas privalo atitikti bendr interes tikslus efektyviai ir veiksmingai: Vieninga elektronins komercijos Rinka nesivystys be efektyvios garantijos pripaintiems bendr interes tikslams, tokiems kaip: privatumas ar vartotoj apsauga; ir kitiems vieiesiems interesams, tokiems kaip - platus prieinamumas prie tinkl (kompiuterini). Be tokios apsaugos egzistuoja reali grsm, kad nacionalins reguliacins ribos liks tokioje padty, kokios nori kiekviena

48

M.Civilka. Elektronins komercijos teisiniai aspektai Valstyb Nar (atskirai, individualiai), siekdama apsaugoti teist savo piliei susirpinim.160 Remiantis iais keturiais principais, Komisija tobulins atitinkam reguliacin atsak ten, kur to reikia. Komisija konstatuoja, kad: tam, kad utikrinti, jog elektronin komercija laisvai veikt tarp nacionalini sien, reikia, kad kiekviename verslo ingsnyje bt pasiekta teisini rezultat.161 Apie tai, kad Komisija numato sureguliuoti kiekvien elektronins komercijos aspekt byloja tai, jog (ios Iniciatyvos sekcijos dalies antrats teigimu) reguliavimas isipls ir apims: Nuo verslo krimo Iki elektronins komercijos veikl nustatymo bei pltojimo Nuo deryb ir sutarties sudarymo Iki elektronini mokjim bei j patvirtinim. Ar toks ilgas reguliavimo sraas pasieks tiksl, tobulinant rezonuojani europietikj elektronins komercijos rink, parodys ateitis. Komisija taip pat ts prast horizontali politik skirt tokiems veiksniams kaip: duomen apsaugos bei privatumo tvirtinimas, tinkamas intelektualins nuosavybs teisi apsaugos tvirtinimas ir slyginio prijimo prie j paslaug teikimas, taip pat varios ir neutralios mokesi aplinkos utikrinimas. Jau nuo to meto, kai Internetas tapo globaliu tinklu, neivengiamai reguliacija turi bti koordinuojama (ma maiausiai) globaliu pagrindu. Komisija tikisi, kad bus sudaryti nuosekls globals reguliaciniai rmai. Ji pastebi, kad tokie tarptautiniai susitarimai kaip: WTO/GATS (Generalinis sutarimas dl prekybos ir tarif) ir WIPO (Pasaulin intelektualins nuosavybs organizacija) gali bti pritaikyti ir elektroninje komercijoje. iuo metu daugumai europiei yra sunku suvokti ir priimti tai, kad dauguma j gyvenimo klausim reguliuojami Europiniu lygiu. Juo labiau ateityje jiems gali bti dar sunkiau suvokti tai, kad j gyvenimai bus siejami su globaliniu lygiu. Komisija vlgi pastebi, kad jau dabar eilje vairi tarptautini forum metu, toki kaip: WIPO, WTO, OECD (Ekonominio Bendradarbiavimo ir Pltros Organizacija), Pasaulio Muitins Organizacija, UNCTAD (JT prekybos ir pltros konferencija), UNCITRAL (JT Tarptautins prekybos teiss komisija), Eksporto Kredit Susitarimas, ir Europos Taryba (Council of Europe) buvo priimta svarbi sprendim162. iuo tikslu Europos Sjunga ir Jungtins Valstijos sudar bendr susitarim dl elektronins komercijos. Bendras Europos Sjungos ir JAV Susitarimas Dl Elektronins Komercijos is susitarimas buvo sudarytas 1997-j gruodio 5 dien. Tai patvirtino globalias statym leidybos elektronins komercijos srityje realybes ir kaip alys susitar paraginti atvir dialog tarp vyriausybi ir viso privataus pasaulio sektoriaus tam, kad sukurti i anksto suprantam teisin ir komercin aplink verslo elgsenai Internete, taip pat alys pripaino, kad elektronin komercija pareikalaus nuoseklaus, koordinuoto suartjimo tarptautiniu mastu. alys susitar: dirbti ties globalios prekyviets tobulinimu, kur konkurencija ir vartotoj pasirinkimas lemia ekonomin aktyvum, besiremiant iomis gairmis: i. Dl to, kad i esms globalios elektronins komercijos pltra bus skatinama rinkos, o privati iniciatyva bus jos varomoji jga. tai reikt traukti ir turto
160 161

Para. 39. ibid. 162 Para. 60.

49

M.Civilka. Elektronins komercijos teisiniai aspektai saugotoj interesus, ypa vartotoj, bibliotekas, mokyklas ir kitas viesias institucijas, taip pat bus reikalinga pateikti kuo daugiau galimybi naudoti naujas technologijas. ii. Dl to, kad vyriausybs vaidmuo bus numatyti skaidri, nuosekli ir i anksto suprantam teisin baz tam, kad bt galima sukurti konkurencij skatinani aplink, kurioje elektronin komercija galt klestti ir tvirtinti atitinkam toki viej interes tiksl kaip: privatumas, intelektins nuosavybs teiss, sukiavim prevencija, vartotoj apsauga bei vieasis saugumas, apsaug. iii. Dl to, kad pramons savireguliacija yra labai svarbus veiksnys. alia vyriausybs tvirtintos statymins bazs viej interes tikslai gali, kaip prasta, bti aptarnauti tarptautiniu ar abipusiai suderint elgesio kodeks, kontrakt modeli, gairi ir t.t. ir pan. pagalba, dl kuri susitar pramons sektorius ir kitos privaios staigos ar organizacijos. iv. Dl to, kad bereikalingai egzistuojantys teisiniai ir reguliaciniai barjerai turt bti eliminuoti, o nauj atsiradimo ivengta. Tuomet, kai manoma, kad statymleidysts veikla yra reikalinga, jos tikslas neturt bti, kad naud ar nenaud i to gaut tik elektronin komercija lyginant su kitomis komercijos formomis. v. Dl to, kad mokesiai skiriami elektroninei komercijai turt bti aiks, nuosekls (pastovs), nepriklausomi (neutrals) ir nediskriminuojantys. vi. Dl to, kad labai svarbu yra padidinti piliei bei SVV suvokim ir pasitikjim apie tai, kas yra elektronin komercija, padti jiems tobulinant savo gdius ir kompiuterini tinkl ratingum. vii. Dl to, kad vidinis operatyvumas, inovatyvumas ir konkurencija yra labai svarbs veiksniai takojantys globali rink, ir tai, kad ms kontekste, savanoriki, bendru sutarimu priimti standartai (labiau tarptautiniu lygiu) gali suvaidinti labai svarbi rol. Tik ateitis parodys kaip Europos Sjunga sugebs suderinti savo ambicijas visapusikai sureguliuojant elektronin Komercij taip, kaip tai numatyta Europos Iniciatyvoje su visais jos sipareigojimais, tokiais kaip: i esms globalios elektronins komercijos pltra bus skatinama rinkos, o privati iniciatyva bus jos varomoji jga. Susitarime esti ir daugiau specifini sipareigojim, toki kaip: i. Kuo greiiau, tuo geriau turt bti globaliai suvokiama tai, kad, kuomet yra vykdomas grybi usakymas elektroniniu bdu, o pristatymas fiziniu - nebus taikoma joki papildom importo mokesi, susijusi su elektronini priemoni naudojimu; visais kitais atvejais susijusiais su elektronine komercija, mokesi netaikymas importui turt ilikti. ii. Iki 1998-j sausio 1 dienos turt bti efektyviai gyvendintas sipareigojim skirt pagrindinms telekomunikacij paslaugoms paketas, kuris apima sipareigojim grafik prijungt ir prie WTO/GATS Generalinis sutarimas dl prekybos ir tarif, ir antros fazs ubaigim - Susitarimas dl Informacini Technologij Produkt 1998-j vasar. iii. Kuo greiiau, tuo geriau ratifikuoti ir gyvendinti WIPO Autorini Teisi Sutart ir WIPO Atlikj ir Fonogram Sutart. iv. Utikrinti efektyvi privatumo apsaug, atsivelgiant galim asmenini duomen perdavim (perdirbim) globaliuose informaciniuose tinkluose.

50

M.Civilka. Elektronins komercijos teisiniai aspektai

v. Sukrimas globalios rink orientuotos registracijos, Interneto domeno vard paskirstymo ir valdymo sistemos, kuri pilnai atspindt geografikai ir funkcionaliai vairialyp Interneto prigimt. Daug anksiau ivardint sipareigojim, jau j krimo metu, rod es sunkiai ipildomi. Duomen Apsaugos Direktyvos gyvendinimas gsdina tuo, jog gali bti sukurtas didelis plyys tarp Europos ir Amerikos.163 Pateikta bendra vard valdos administravimo sistema, kuri rm Europos Sjunga ir WIPO, Jungtini Valstij buvo atmesta, o naujos sistemos krimas klimpo derybose. Nepaisant Jungtini Valstij gsdinim, kai kurios Europos valstybs, kaip antai, Airija jau gyvendina WIPO Autorini Teisi Sutart.164 Ginai dl mokesi sistemos vis dar tsiasi, na o vienas i nesen pasiekim yra JAV 1998 priimtas Interneto Atleidimo nuo Mokesi statymas (Internet Tax Freedom Act). alys taip pat susitar: i. Aktyviai ir globaliai remti savireguliacini elgesio ir technologij kodeks vystym tam, kad pasiekti vartotoj pasitikjim elektronine komercija, o atliekant tai, reikia traukti visus rinkos aidjus ir tuos, kurie atstovauja vartotoj interesus. ii. glaudaus bendradarbiavimo ir abipuss pagalbos gyvendinant efektyvi mokesi administravimo sistem, bei kovos ir prevencijos, ivengiant neteist veik Internete. iii. Dl elektronins komercijos, kuri gali bti vertinama kaip palengvinimas pramonei ir, kuri, nuosekliai artja prie tarptautinio darbo svokos, gali suvaidinti svarbi ir teigiam rol. iv. Glaudiai bendradarbiauti drauge apibrtose srityse, tokiose kaip: R&D bei elektronins komercijos technologijos; lygiai kaip ir Europos Sjungos - Jungtini Valstij Mokslo ir Technologij Susitarimo rmuose, taip pat ir kituose atitinkamuose, versl nukreiptuose, projektuose. v. Tsti savarankik dvial diskusij ekspert lygiu, traukiant, kaip tinkama, abejas vyriausybes ir privataus sektoriaus dalyvius jau ivardintomis temomis, bei kitomis: vyriausybiniai pirkimai; sutari teis ir reguliuojamos profesijos; atsakomyb; komercin komunikacija; elektroniniai atsiskaitymai; kodavimas; elektroninis autentikas/skaitmeninis paraas; ir filtravimo bei naumo (rating) technologijos. vi. Glaudiai bendradarbiauti siekiant pagyvinti apsikeitim elektronins komercijos statistiniais duomenimis.165

The Economist, January 8, 1999. Kelleher, Irish Times, June 15, 1998. 165 Galiausiai susitarimas alis pareigoja: Ten, kur btina pasiekti iuos tikslus, mes tsime savo diskusij siekdami konsensuso tinkama daugiaale forma (fora), kuri galt apimti, pavyzdiui, WTO, OECD, WIPO ir UNCITRAL. Mes stipriai remiame nuosekl darb vykdom tarp Europos Sjungos ir Jungtini Valstij Informacins Visuomens Dialogas (Information Society Dialogue), Trans-Atlantinis Verslo Dialogas (Trans-Atlantic Business Dialogue) ir Europos Sjungos-JAV Bendra Studija (Joint Study). Taip pat r. 5 Sk., kuriame apraoma diskusija dl pagrindini domen vard.
164

163

51

M.Civilka. Elektronins komercijos teisiniai aspektai Diskusijoje dl sustiprinto tarptautinio koordinavimo reikalingumo, Komisija ireik btinyb, kad galiot kylanios globalios rinkos tarptautiniai rmai (framework). Tai paskatino tarptautin chartij, kuri bt: - daugiaakis koordinavimo metodo supratimas, kuriuo siekiama paalinti trkumus - globalioje elektroninje prekyvietje - bti teisikai neprivaloma, - pa(pripa)inti jau egzistuojani tarptautini organizacij atlikt darb - skatinti (promote) privataus sektoriaus ir kit tinkam socialini grupi dalyvavim - prisidti prie didesnio reguliacinio aikumo.166 Bonos Konferencija Bonos Konferencija Globals Informaciniai tinklai: gyvendinant Potencial buvo surengta 1998-j liepos 6-8 dienomis. Jos metu atstovavusieji pramon ir vartotojus ministrai paskatino eils deklaracij svarstym. domiausia iose deklaracijose yra, taip vadinama, Pramonin dalis, kurioje pateikiama vos keli konkrets pasilymai, tokie kaip:Sutari teis turt bti atnaujinama tam, kad skatint elektronins komercijos priimtinum ir utikrint, kad globaliniais pagrindais komercij elektroniniais tinklais bt galima greitai palengvinti ir, kad Komisija ir Vyriausybs turt utikrinti savalaik ir efektyv statymleidysts gyvendinim. Ministr deklaracija baigiasi uklausa Informacins visuomens dien Europiniu lygmeniu, tuo tarpu vartotojai savo deklaracij pradeda siekiu moni poreikius ikelti pirm viet. Susiliejani Technologij alioji Knyga (The Green Paper on Convergent Technologies) Labiausiai pastebimas Interneto bruo yra tas, kad, ma maiausiai, i teisins perspektyvos aiku, kad nra jokios institucijios, kuriai bt suteiktos teiss j reguliuoti. Taip atsitiko todl, kad Internetas buvo sukurtas, o vliau evoliucionavo i karins sistemos ARPANET, kuri, velniai tariant, buvo sukurta pasiprieinti atominiam karui. Pirmaisiais savo gyvavimo metais Internetas, i esms, buvo skirtas akademiniam tinklui, kuris buvo takojamas konvencijos ir visuomens spaudimo. Kaip prasta, kai Internetas isiplt ir buvo atrastas jo komercinis potencialas, buvo pagalvota ir apie tai, jog Internetas gaus tik naudos, jei turs vien centrine reguliacin institucij (organ). Susiliejani technologij alioji knyga, media ir informacini technologij sektorius ir jo reguliacijos reikm, skirta besiformuojanios informacins visuomens labui,167 buvo pristatyta 1997-j gruodio 3 dien. i alioji Knyga nepateikia apibdinanios definicijos apie tai, kas yra is, vadinamasis, susiliejimas, joje teigiama, kad: skaitmenins technologijos jau leidia tradicinms ir naujoms komunikacijos paslaugoms - tiek balsinms, duomen, garso ir vaizdo bti

166 167

COM (98) 50. European Commission, Brussels, December 3, 1997.

52

M.Civilka. Elektronins komercijos teisiniai aspektai perduotoms per daugel skirting kompiuterini tinkl Jau perduodam nauj produkt ir paslaug pavyzdiai apima: - Nam bankininkyst ir pirkim Internetu esant namuose (Home banking and home shoping)168, - Balso perdavim Internetu (Voice over the Internet), - E-pat, duomen bei www pasiekim mobiliuoju tinklu, taip pat bevieli sait (wireless links) panaudojim namuose bei verslovse tam, kad prisijungti prie fiksuoto ryio tinkl, - Duomen paslaugos per skaitmenines transliavimo platformas, - On-line paslaugas, sujungtas (susietas) su televizinmis via sistemomis, pvz. - Web-TV, taip pat online paslaug perdavimas, pateikimas via skaitmeniniais satelitais ir kabeliniais modemais, - Naujien, sporto, koncert ir kit audiovizualini paslaug webcasting. Komisija mato, kad skirtumas arba atskyrimas tarp skirting platform, toki kaip: Internetas, mobilusis ryys ar kabelin televizija, i esms nyksta. Komisija taip pat mato poreik reguliuoti i naujai besiformuojani aplink, ir teigia: Gauti reguliacini rm (framework) teise yra lemiamos svarbos objektas. alioji knyga pateikia penkis ateities politikos reguliacinius principus, skirtus susiliejimo sektoriui, tai: 1. Reguliacija turt bti skiriama tik tiems objektams, kurie yra aikiai ir grietai apibrti. Suteikdama greit, dinamikum bei jg inovatyvumo sektoriui, kur takoja konvergencija, vieoji valdia turi ivengti auganios vir/perreguliacijos, arba tiesiog iplsti jau iandien egzistuojanias taisykles telekomunikacij ar media srityje sritis ar veiklas, kuri didioji dalis iandien nereguliuojamos. Bet kokios taisykls turt bti proporcingai taikomos aikiai nubrtiems tikslams. 2. Ateities reguliacija turt atsivelgti vartotoj poreikius. Bet kuri reguliacini rm (framework) kertinis prioritetas trt bti siekis atitikti vartotoj poreikius, pateikiant jiems didesnio pasirinkimo slygas, gerinant paslaug lyg, ir pateikiant maesnes kainas, kol galiausiai bus utikrintos vartotoj teiss bei pagrindiniai vieieji interesai. Toks siekis visikai atitinka platesns politikos tikslus, kuri pripasta, kad daugumoje sektori yra atliekama didiul rol, neant informacin visuomen piliei kasdienyb. 3. Priimant prieiros sprendimus reikia vadovautis skaidraus ir nuspjamo plano poreikiu. Reguliatoriai turt siekti tvirtinti skaidr ir nuspjam plan, rm (framework), kurio ribose verslas galt investuoti. Ten, kur sprendimus galt priimti rinkos aidjai, turi bti aikiai apibrta. Situacijas, kuomet ivis neaiku ar naujos veiklos turt, arba kaip turt bti reguliuojamos, reikt iaikinti. Tai nereikia, kad is planas (framework) negals vystytis, tai turi vykti neatsivelgiant iankstinius kriterijus ir lanksiai, kiek tai manoma, atsakyti greitai besivystanios rinkos pasikeitimus.
domu tai, kad Lietuvoje itin plinta internetin bankininkyst. 2001 m. pabaigoje banko "HansaLTB" internetins bankininkysts vartotoj skaiius jau pasiek 10 tkstani. VB Internetas (pirmasis pradjs teikti ias paslaugas Lietuvoje) mint varotoj skaii jau seniai pereng.
168

53

M.Civilka. Elektronins komercijos teisiniai aspektai 4. Visiko dalyvavimo utikrinimas konverguotoje aplinkoje (converged environment). Remiantis jau egzistuojani, universali telekomunikacini paslaug koncepcijomis, taip pat kaip ir viej paslaug misija transliavime, vieoji valdia turt siekti utikrinti, kad kiekvienas turt galimyb dalyvauti Informacinje Visuomenje. Konvergencija, iame kontekste, galt pasilyti naujas dalyvavimo galimybes. 5. Nepriklausomi ir efektyvs reguliatoriai bus vieningi (centriniai) visai susiliejaniai viename take aplinkai (converging environment). Kol pagrindin kryptis yra velnesn reguliacija, konvergencijos padidinta konkurencija pabria nepriklausomo ir efektyvaus reguliatoriaus svarb. Reguliacin nepriklausomyb yra ypa svarbi, kuomet alis akcij valdym patiki bet kuriam rinkos aidjui (where the state retains a share-holding in any market player). Europos Komisijos intencija reguliuoti Internet, kuri jau ireikta Europos Elektronins Komercijos Iniciatyvoje, dar aikiau matoma ia. Viena i kritikos strli anksiau ivardintiems principams yra ta, kad jie labiau tinka jau egzistuojantiems sektoriams, pavyzdiui, balso telefonija, kuomet buvo tvirtinta egzistuojanios alies monopolija. Antrasis principas tvirtina, kad Bet kuri reguliacini rm (framework) kertinis prioritetas trt bti siekis atitikti vartotoj poreikius, pateikiant jiems didesnio pasirinkimo slygas, gerinant paslaug lyg ir pateikiant maesnes kainas, taiau rinka jau naudoja iuos elementus ir ymiu greiiu. WWW tik per kelis metus iaugo vidutiniok, kuris gali varytis su tokiais informacijos tiekjais kaip spauda ar televizija. Tai buvo ymus augimas ir sunku sivaizduoti kaip reguliatorius galt adekvaiai tai reaguoti. Jei Europa galvoja reguliuoti Internet, tai ji reguliavimo struktr turs ivystyti tiek, kad galt gyvendinti savo nuostatas. Komisija pateikia tris nepriklausomas reguliavimo vystymo pasirinkimo bdus169: 1. Grindiama jau esaniomis struktromis. Jis gali bti apibdinamas kaip labiausiai konservatyvus sprendimo bdas, traukiantis maiausiai pakeitim. Ko gero jis bt artimiausias Jungtini Valstij pasiektam, geram modeliui. Kalbant apie bd reikia pasakyti, kad jis palikt iandienin vertikal reguliavimo model tok, koks jis yra. Komisija tvirtina, kad tai reikia, jog vairios taisykls bus pritaikomos telekomunikacij bei audiovizualiniam/transliavimo sektoriui, o leidybos ir IT sektoriuje jos bus taikomo maesne apimtim. Jau egzistuojantys reguliatoriai galt iplsti savo veiklos srit, iuo atveju nacionaliniu lygmeniu tam, kad bt galima dirbti su naujom technologijom bei paslaugom. Kiekvienas atvejis turs bti inagrintas atskirai, kad galima bt nusprsti, kaip tokia veikla bus reguliuojama, nors ji galt bti koordinuojama Europiniu lygiu. Toks modelis sumains skubi pakeitim poreik ir tai leis sitvirtinti investicijoms/kapitalui, bet visgi Komisija nerimauja, kad tai paliks anomalijas, kurios iandien atbaido investicijas, nepaliestomis. 2. Igvildenti nauj, atskir reguliavimo model, skirt naujoms veikloms, kartu ilaikant koegzistavim su telekomunikacij bei transliavimo taisyklmis. tai galt bti velgiama kaip galimybe - hibrid, kurioje bt tiek 1-o, tiek 3-io bdo element. Remiantis iuo bdu, Valstybs Nars atpjaus naujas paslaugas bei
169

COM(97) 157.

54

M.Civilka. Elektronins komercijos teisiniai aspektai veiklas, kurios kertasi su tradicinmis sienomis/ribomis, ir suds jas vien aik taisykli rinkin, jei toki taisykli i viso reiks. Komisijos tvirtinimu tai leis vystytis tokiam koordinuotam metodui kartu su daugeliu didels reikms veikl, kurios charakterizuoja konverguojanios rinkos viet, ir, greta egzistuojani telekomunikacij ir transliavimo reguliavimo modeli, sukurs nauj paslaug kategorij. Viso to rezultatas galt bti atsiribojimas nuo technologij ar platformos principu pagrstos plataus spektro paslaug rinkos sien, kol palaipsniui bus pritaikytos tradicins telekomunikacij ir transliavimo veiklos gairs (framework). Tokio modelio nenaud Komisija mato tame, kad bus sunku nustatyti, kuri naujo paslaug pasaulio dal reikia sureguliuoti taikant velnesn rim, o kas pasiliks tradicinio reguliavimo objektu. 3. Progresyviai vesti nauj reguliacin model, kuris apimt vis eil paslaug: egzistuojani ir nauj. tai galima velgti kaip labiausiai radikal bd, kur Komisija apibria kaip labiausiai velgiant ateit (the most far reaching). is modelis pareikalaut didesni ilaid ir esmini reform iandieninje reguliacinje aplinkoje. Tai ne btinai tvirtins visikai nauj statym rinkin, bet veriau pritaikys jau galiojanias gaires tam, kad bt galima skatinti (promote) lankstum. Tai bus taikoma visuose sektoriuose ir tai reik, kad komunikacija turs bti apibrta labai plaiai. Komisija vangiai aikina, kaip bus gyvendintas toks reguliavimas, taiau tai galt vesti link vieningo Europos super-reguliatoriaus sukrimo, kuris galt kontroliuoti visus reguliacijos aspektus. Ivados Komisija pripasta, kad elektroninje komercijoje dominuoja Jungtins Valstijos. Pagrindinis Europos prioritetas turi bti sukrimas tokios verslo aplinkos, kuri galt konkuruoti su Amerika tiek Interneto, tiek ir elektronins komercijos srityse. Europietikasis i klod reguliavimas uims toki viet aplinkoje, kurioje Europietikasis elektronins komercijos verslas neturi balso statym leidybos procese, nepaisant to, kad toks verslas didia dalimi vis dar neegzistuoja. Todl yra pavojus , kad sivyraus per/vir-reguliacija, nes nra jokios europietikos grups su aikiai ireiktu mandatu - prietarauti. Kituose skyriuose mes panagrinsime vairius europins statymleidysts klausimus, kurie siejasi su elektronine komercija. Kai kuriais atvejais tokia statymleidyst yra skiriama btent elektroninei komercijai, pavyzdiui, Skaitmeninio Parao Direktyva (Directive on Digital Signatures)170, kitais atvejais statymleidyst skiriama tiek elektroninei komercijai, tiek prastinei (conventional) komercijai, pavyzdiui, Direktyva dl Nesining Kontrakt Slyg (Directive on Unfair Contract Terms) 171. Europos Komisijos E-iniciatyva ipranaavo tiek tiesiogins, tiek ir netiesiogins elektronins komercijos spari pltr, skaitant elektroninio pato panaudojimo svarbos iaugim, on-line skaitmenini preki pristatym, elektroninius mokjimus, vieuosius pirkimus ir pan. Lisabonos Europos Taryba

170 171

Direktyva 1999/93/EC [1999] O.J. L013. Direktyva 93/13 [1993] O.J. L095/29-34.

55

M.Civilka. Elektronins komercijos teisiniai aspektai 2000 m. kovo 24 d. Lisabonos Europos Taryboje buvo patvirtinta taip vadinama revoliucin darbotvark (ang. revolutionary agenda), kurios gyvendinimas Europos Sjungai padt pasivyti JAV naujosios globaliosios ekonomikos kontekste172. Mintoje darbotvarkje inter alia buvo patvirtinta, kad iki 2001 met bus priimti atitinkami 1968 m. Briuselio ir 1980 m. Romos Konvencij pakeitimai, atsivelgiantys elektronins komercijos ypatumus. Ne maiau svarbu tai, kad dar 1998 m. gruodio 3 d. Tarybos ir Komisijos patvirtintame veiksm plane, skirtame laisvs, saugumo ir teisingumo utikrinimui, buvo numatyta, kad prajus ne daugiau kaip dvejiems metams nuo 1997 m. Amsterdamo sutarties sigaliojimo, turi bti pradti Romos Konvencijos pakeitimo ir papildymo darbai173. Poslinkis skaitmenin, iniomis paremt ekonomik, prisodrint nauj produkt, bus galingas visos EB vidaus rinkos funkcionavimo, efektyvios konkurencijos variklis. Kitos deimtmeio udavinys tapti konkurencingiausia iniomis paremta ekonomika pasaulyje, kuri galint pastov ekonomin augim, daugiau darbo viet ir didesn socialin sanglaud174. io tikslo pasiekimui buvo sukurta toli numatanti strategija, taip pat apimant ir nuoseklaus bei sistemingo EK teisinio rmo sukrim. Europos taryba patvirtino, kad Europai siekiant jos pilno e-potencialumo, yra reikalingos EK taisykls, kurios bt prognozuojamos, ir kurios utikrint verslinink ir vartotoj pasitikjim. Europos taryba paragino kuo greiiau priimti teiss aktus, skirtus informacins visuomens paslaug teikimui EB vidaus bendrojoje rinkoje. Taigi, ES E-komercijos poiris (tvirtintas E-iniciatyvoje) yra tas, kad: (a) (b) (c) (d) (e) elektronins komercijos reguliavimas turi bti lengvas ir lankstus; grietai apribotas tuo, kas yra btina ir neivengiama; turi bti atsivelgta subsidiarumo princip; turi bti garantuojama viej interes apsauga; turi bti suteikta pakankama iniciatyvos laisv rinkos dalyviams.

domu pastebti, kad 2001 m. interneto pltra Europoje gerokai sultjo, ir jo vartojimo lygis gali taip ir likti emesnis, nei JAV. Europos Komisijos ataskaitos duomenimis, 2001 m. gruod prie interneto buvo prisijung 38 % Europos nam ki; birelyje is rodiklis sudar 36 %. Lyginant su 2000 metais, kuomet nuo kovo iki spalio tinklint nam ki procentas iaugo 10 %, augimas 2001 m. buvo ities maas. Viena galim interneto augimo temp ltjimo prieasi tai, kad interneto skvarb riboja prijimas prie asmenini kompiuteri, teigiama ataskaitoje. ES valstybse narse, pasiyminiose aukiausia interneto vartojimo skvarba, nam ki tinklinimas jau pasiek 60 %, ir tolimesnis augimas bus ribotas. domu tai, kad interneto pltra versle gerokai intensyvesn. iuo metu prie interneto prisijung daugiau nei 90 % moni, turini daugiau nei 10 darbuotoj, 60 % toki bendrovi turi interneto svetaines. Internetas Europoje naudojamas gana intensyviai daugiau nei 80 % interneto vartotoj tinkl jungiasi bent kart per savait. Be to, Europos Komisijos tyrimas parod, kad nors telefono skambui kainos ES nuolat maja, interneto katai Europos Sjungoje ilieka auktesni, nei JAV. Tyrimas atskleid ir ltesnius, nei prognozuota, elektronins komercijos pltros tempus. Per 2001 m. elektroniniu bdu parduodam preki ir paslaug paklausa iaugo labai neymiai. 2001 m. lapkrit internetu buvo pirk 36 % ES internaut, spal 31 %. Ataskaitoje teigiama, kad pagrindiniai lt elektronins prekybos pltr lm veiksniai interneto skvarbos lygis, dideli pristatymo katai ir vartotoj pasitikjimo stoka. altinis: www.ivpk.lt; europemedia.net. Daugiau r. Hearing on Electronic Commerce: Jurisdiction and Applicable Law // Position Papers submitted to the European Commission; http://www.europa.eu.int/comm/scic/conferences/pp1104/contributions.pdf. 174 Lisbon European Council. Presidency Conclusions. March 23-24 (Council 2000).
173

172

56

M.Civilka. Elektronins komercijos teisiniai aspektai Lisabonos taryboje buvo usibrta priimti iuos teiss aktus ir gyvendinti iuos udavinius: a) e-komercijos rm nustatymas iki 2000 (gyvendinta 2001 pabaigoje); b) telekomunikacij rm tvirtinimas iki 2001 (gyvendinta 2002 kovo mnes primus naujj reguliavimo paket);didesns konkurencijos utikrinimas vietiniuose tinkluose iki 2000;prieiga prie interneto visoms mokykloms iki 2001; e) elektroninis valstybini ir viej paslaug teikimas iki 2003; 2002 m. baland EK paragino valstybes nares aktyviau remti negaliuosius ir senyvo amiaus mones valstybinmis paslaugomis pasinaudojant online; f) prieiga prie pigi didelio greiio tinkl visoje Europoje; g) gigabitinis mokslinis tiriamasis tinklas iki 2001. Europos Komisija suorganizavo pirmj Europos pramons Task Force susitikim, kurio tikslas sukurti isam veiksm plan iki 2001 m. pabaigos siekiant utikrinti, kad laiku pasirodyt naujosios kartos IP protokolas (Internet Protocol version 6 arba IPv6), kaip jis pavadintas Stokholmo Sumite. Task Force susideda i aukiausij pareign, atstovaujani visas esmines pramons sritis, kurias takoja IPv6, skaitant Europos ISP, telekomunikacij operatorius, mobiliuosius operatorius, rangos tiekimo mones, mokslini tyrim projektus ir esminius "pritaikymo" sektorius. 2001 m. baland Europos komisionierius Erkki Liikanen Dubline perskait praneim "eEurope Informacin visuomen visiems". Tokiu bdu skatinama IV pltra. 2002 m. Sevilijos Europos Taryba ir eEurope 2005 Action Plan I karto po to, kai Briuselyje buvo patvirtinat iniciatyva e-Europe 2002 initiative, 2002 m. kovo 28 d. buvo priimtas vadinamasis "eEurope 2005 Action Plan". Sevilijos Europos taryba, vykusi 2002 m. birelio 21-22 d. formaliai patvirtino veiksm plan. "eEurope 2005 Action Plan" veiksm planu stengiamasi sukurti priemones, kuri tikslas stimuliuoti: a) b) c) saugi ir patikim paslaug pltr; skaitmenini produkt pritaikym, naudojim; saugaus ir patikimo interneto ir apskritai turinio pltr.

Plaiai prieinamos plaiajuosts infrastruktros pagrindu. Paymtina, kad is veiksm planas orientuojamas ias esmines kryptis: 1) 2) 3) 4) 5) modernios online vieosios paslaugos; pilna apimtimi veikianti e-vyriausyb; e-mokymasis, e-vietimas; e-sveikatos apsaugos ir prieiros paslaugos; dinamika verslo aplinka, nauji modeliai.

57

M.Civilka. Elektronins komercijos teisiniai aspektai

Siekiant i tiksl ES 2005 Veiksm planas numato keturias pagrindines priemones: a) nacionalins ir ES teiss adaptavimas (pvz., cyber security task force); b) Apsikeitimas bloga ir gera patirtimi; c) Nustatymas uduoi, ymini progres; d) Visuotinis egzistuojani priemoni koordinavimas: 1. sveika tarp silom veiksm ir priemoni.

58

M.Civilka. Elektronins komercijos teisiniai aspektai

ES teiss aktai elektronins komercijos srityje Vis pirma, akivaizdu, kad anksiau mintieji ES teiss aktai asmens duomen apsaugos srityje yra pilna apimtimi taikomi ir elektronins komercijos aplinkai. I. Bendro pobdio teiss aktai Paymtina, kad 1994 m. ES Komisijos Rekomendacija yra priimtas taip vadinamasis Europos Pavyzdinis EDI Susitarimas - 94/820/EC: Commission Recommendation of 19 October 1994 relating to the legal aspects of electronic data interchange (Text with EEA relevance) ia prasme pamintina ES Direktyva dl Reguliavimo Skaidrumo (Directive 98/48/EC). Be abejo, vis ES paang nustatant e-komercijos teisinius rmus, knija Ekomercijos direktyva, priimta 2001 m. gruod (Directive 2000/31/EC of 8 June 2000 on certain legal aspects of information society services, in particular electronic commerce, in the Internal Market). Taip pat pamintini ie teiss aktai, sukr ES IV pamatus: Europos parlamento ir Tarybos Reglamentas (EC) Nr 733/2002, priimtas 2002 balandio 22 d. dl .eu Top Level Domeno gyvendinimo; Council Resolution of 25 June 2002 on preserving tomorrow's memory preserving digital content for future generations; 2002/591/EC: Commission Decision of 11 July 2002 on the implementation of Council Decision 1999/297/EC establishing a Community statistical information infrastructure relating to the industry and markets of the audiovisual and related sectors (Text with EEA relevance) (notified under document number C(2002) 2580); Council Resolution of 25 March 2002 on the eEurope Action Plan 2002: accessibility of public websites and their content;

Reklamos santykius sureguliuojantys teiss aktai (kurie taikomi ir tradicinei komercijai):

Directive 84/450/EC concerning misleading advertising Directive 97/55/EC amending Directive 84/450/EC concerning misleading advertising so as to include comparative advertising

Konkurencija elektroniniuose ryiuose ir elektroninje komercijoje:

59

M.Civilka. Elektronins komercijos teisiniai aspektai 2002 m. rugsjo 17 d. ES Direktyva 2001/77/EC Dl Konkurencijos Elektroniniuose tinkluose ir paslaugose paskutin direktyva i taip vadinamojo Naujojo ES Elektronini ryi paketo. II. Elektronins komunikacijos (ryiai) Taip pat elektronini tinkl ir komunikacij prasme svarbi ES Direktyva dl slyginio prijimo paslaug (Directive 98/84/EC). Naujasis ES telekomunikacij reimas, galutinai priimtas 2002 m. kovo 7 d.: Directive 2002/21/EC of the European Parliament and of the Council of 7 March 2002 on a common regulatory framework for electronic communications networks and services (Framework Directive); Directive 2002/22/EC of the European Parliament and of the Council of 7 March 2002 on universal service and users' rights relating to electronic communications networks and services (Universal Service Directive); Directive 2002/20/EC of the European Parliament and of the Council of 7 March 2002 on the authorisation of electronic communications networks and services (Authorisation Directive); Directive 2002/19/EC of the European Parliament and of the Council of 7 March 2002 on access to, and interconnection of, electronic communications networks and associated facilities (Access Directive); Decision No 676/2002/EC of the European Parliament and of the Council of 7 March 2002 on a regulatory framework for radio spectrum policy in the European Community (Radio Spectrum Decision).

Paskutin i Naujojo ES Telekomunikacinio reimo paketo direktyv priimta 2002 m. liepos 5 d. Direktyva 2002/58/EC Dl asmens duomen ir privatumo apsaugos elektronini ryi (komunikacij) sektoriuje175. III. Interneto turinio reglamentavimas Tai daugiau administracins ir baudiamosios teiss sfera. ES buvo linkusi i srit palikti pai ES valstybi nuoirai. iuo poiriu pamintinas Europos Parlamento ir Tarybos Sprendimas Nr. 276/1999/EC Dl daugiameio Europos Bendrijos veiksm plano, skirto saugaus interneto naudojimo utikrinimui, ukertant keli neteisto ir alingo turinio platinimo globaliuosiuose tinkluose, patvirtinimo. 2002 m. liep Europos Komisija paskelb Pasilym dl minto sprendimo pakeitimo.

Directive 2002/58/EC of the European Parliament and of the Council of 12 July 2002 concerning the processing of personal data and the protection of privacy in the electronic communications sector (Directive on privacy and electronic communications) (Official Journal L 201, 31/07/2002 P. 0037 0047).

175

60

M.Civilka. Elektronins komercijos teisiniai aspektai IV. Elektroninis paraas iuo metu jau priimta ES Direktyva dl elektroninio parao:

Directive 1999/93/EC of the European Parliament and of the Council of 13 December 1999 on a Community framework for electronic signatures EK Komunikatas: Utikrinant saugum ir pasitikjim elektroninse komunikacijose: "Towards a European Framework for Digital Signatures and Encryption"

V. Intelektin nuosavyb Tai jautriausia naujiesiems pokyiams teiss sritis, todl ir teiss akt sistema ioje srityje sudtingiausia: Bendro pobdio teiss aktai:

Council Directive 91/250/EEC of 14 May 1991 on the legal protection of computer programs Copyright Term Directive Lending Right Directive Database Directive Resale Right Directive Common Position Directive on the harmonisation of certain aspects of copyright and related rights in the Information Society of 9 April 2001 Specifiniai:

Preki ir paslaug enklai

First Council Directive 89/104/EEC of 21 December 1988 to approximate the laws of the Member States relating to trademarks Council Regulation 40/94/EC of 20 December 1993 on the Community trade mark Council Regulation 3288/94/EC of 22 December 1994 amending Regulation 40/94/EC on the Community trade mark for the implementation of the agreements concluded in the framework of the Uruguay Round Commission Regulation 2868/95EC of 13 December 1995 implementing Council Regulation 40/94/EC on the Community trade mark Commission Regulation 2869/95/EC of 13 December 1995 on the fees payable to the Office for Harmonization in the Internal Market (Trade Marks and Designs) Commission Regulation 216/96/EC of 5 February 1996 laying down the rules of procedure of the Boards of Appeal of the Office for Harmonization in the Internal Market (Trade Marks and Designs) 61

M.Civilka. Elektronins komercijos teisiniai aspektai

Patentai

Directive 9844EC on the legal protection of biotechnological inventions Proposal for a Council Regulation on the Community patent COM/2000/0412 final Proposal for a software patent directive o Green Paper on the Community Patent o Follow-up to the Green Paper on the Community Patent o Proposal for a Directive

Kiti teiss aktai

Directive 98/71/EC of the European Parliament and of the Council of 13 October 1998 on the legal protection of designs Amended Proposal for a Council Regulation on Community Design Amended proposal for a European Parliament and Council Directive approximating the legal arrangements for the protection of inventions by utility model Council Directive 87/54/EEC of 16 December 1986 on the legal protection of of topographies of semiconductor products Council Regulation 3842/86/EEC of 1 December 1986 laying down measures to prohibit the release for free circulation of counterfeit goods Commission Regulation 3077/87 of 14 October 1987 laying down provisions for the implementation of Council Regulation 3842/86/EEC laying down measures to prohibit the release for free circulation of counterfeit goods Council Regulation 241/1999 laying down measures to prohibit the release for free circulation, export, re-export or entry for a suspensive procedure of counterfeit and pirated goods Council Regulation 1768/92/EEC of 18 June 1992 concerning the creation of a supplementary protection certificate for medicinal products Parliament and Council Regulation 1610/96/EC of 23 July 1996 concerning the creation of a supplemental certificate for plant protection products Council Regulation (EEC) No 2081/92 of 14 July 1992 on the protection of geographical indications and designations of origin for agricultural products and foodstuffs

VI. E-komercija ir mokesi sistema

ES Taryba 2002 m. vasario 12 d. patvirtint direktyv, kuria buvo pakeista ES etoji PVM direktyva 77/388/EEC jos nuostatas pritaikant e-komercijai; Proposal for a Council Directive amending Directive 77/388/EEC with a view to simplifying, modernising and harmonising the conditions laid down for invoicing in respect of value added tax

VII. E-bankininkyst ir e-atsiskaitymai

62

M.Civilka. Elektronins komercijos teisiniai aspektai Directive 2000/46/EC of the European Parliament and of the Council of 18 September 2000 on the taking up, pursuit of and prudential supervision of the business of electronic money institutions 1997 m. liepos 30 d. Europos Komisijos rekomendacija dl atsiskaitymo u sandorius elektroninmis mokjimo priemonmis ir ypa dl santyki tarp jas idavusio ir turinio asmens 97/489/EC

VIII. Taikytina teis ir jurisdikcijos kolizijos Nepaisant ICC raginim, jog tarptautinio pobdio e-komercijos ginams bt taikoma ne vartotojo buveins teisin sistema, 2000 gruodio 22 d. priimamas Briuselio reglamentas I. Aiku, jis taikomas jurisdikcij kolizijoms sprsti, taiaui tai neabejotinai turi didel tak ir taikytinos teiss nustatymui. IX. Revoliucin darbotvark Tiesa, revolutionary agenda ES jau iki 2001 m. buvo pasiryusi parengti iuos teiss aktus, susijusius su EK: - D dl skaitmenini autorini teisi176; - D dl e-pinig (Directive on E-Money) jau yra priimta 2001 m. baland; - D dl nuotolinio finansini paslaug pirkimo-pardavimo (Draft Directive on Distance Selling of Financial Servives); - 1968 m. Briuselio ir 1980 m. Romos konvencij pakeitimai, susij su online pirkimu-pardavimu; iuo metu jau yra priimtas Reglamentas dl Briuselio Konvencijos; priimta Briuselio konvencija su pataisymais, inkorporuojaniais EK kontekst; svarbu tai, kad i konvencija priimta reglamento forma. Analogikas likimas laukia ir Romos Konvencijos. (Council Regulation No. 44/2001 of 22 December 2000 on jurisdiction and the recognition and enforcement of judgements in civil and commercial matters, OJ L 12/1/2001). - Pamintini etosios PVM direktyvos pakeitimai, susij su elektronins komercijos keliamais poreikiais. Susitarimas dl alternatyvi gin sprendimo priemoni (bd) (ADR), siekiant paskatinti vartotoj pasitikjim elektronine komercija.

European Parliament and Council Directive 2001/29/EC on the harmonisation of certain aspects of copyright and related rights in the Information Society, (OJ L 167, 22/06/2001, p. 0010-0019).

176

63

M.Civilka. Elektronins komercijos teisiniai aspektai

ES Elektronins komercijos direktyva Vis dlto, centrin viet EB EK sureguliavime uima rmin - 2000 m. birelio 8 d. EP ir ES Tarybos Direktyva Nr. 2000/31/EC Dl tam tikr informacins visuomens paslaug teisini aspekt, konkreiai imant EK (toliau Elektronins Komercijos Direktyva). Pirmas jos projektas buvo parengtas (ES Komisija pasilym pareng 1998 m. vasar) jau 1998 m.177 is Komisijos pasilymas buvo natrali paios Komisijos veiksm plano, tvirtinto tiek mintoje E-iniciatyvoje, tsa. Kaip inia, is nuoseklumas nebuvo pamintas ir vliau priimant revoliucin darbotvark. Pagrindin jo idja panaikinti visus apribojimus, klitis, egzistuojanias ar sukuriamas laisvam preki ir paslaug judjimui EB vidaus rinkoje naujj technologij kontekste. Pasilymo preambul aikiai nurodo, kad EB lygiu nra vieningo ir nuoseklaus teisinio reguliavimo rmo, pagrindo. Taigi, jau pirminis pasilymas buvo pagrstas tarpusavio pripainimo, valstybs kilms principais. Jis taip pat patvirtino, kad btina papildoma tam tikr egzistuojani EB teiss norm harmonizacija. Pasilymas buvo nukreiptas penkias esmines sritis: (a) ukirsti keli VN taikyti j nacionalinius statymus, reguliuojanius ekomercij, tokiu bdu diskriminuojant paslaugas, teikiamas i kitos EB valstybs, tokiu bdu ivengiant bendrosios rinkos fragmentacijos; (b) nustatyti informacinius reikalavimus on-line paslaug teikjams ir slygas, susijusias su komerciniais praneimais; (c) apibrti tam tikras on-line kontrakt sudarymo slygas; (d) nustatyti tarpinink, atliekani informacijos perdavim, saugojim ir pan., atsakomyb; (e) tvirtinti teisi gynybos priemones ir j realizavimo mechanizmus bei bendradarbiavim tarp valstybi. Kartu pamus, ios harmonizavimo priemons turjo tiksl paalinti visas teisines klitis, kylanias i skirting VN nacionalinio reglamentavimo, ir santykyje su acquis, garantuoti laisv IVP judjim EB bendrosios rinkos rmuose. Pirmojo skaitymo metu (1999 m. gegus 6 d.) Europos parlamentas prim komisijos pasilym ir pasil kai kurias savo pataisas, kurios beveik iimtinai buvo susijusios su techninio pobdio klausimais178. domu tai, kad aktyvaus lobizmo rezultate parlamentas sutiko su pataisomis, nustataniomis ISP atsakomyb u IP teisi paeidimus179. Pakeist pasilym Europos Komisija prim 1999 m. kov. domu tai, kad tuo metu Taryboje pirmininkavo Suomija. Beje, beveik visas Europos parlamento pataisas Komisija atmet. Bendrj pozicij Parlamentas patvirtino 2000 m., o pati Direktyva buvo priimta 2000 m. birel.
177 178

COM (1998) 586 final (1999). European Parliament Report 1999 (A4-0248/99) of 6 May 1999. 179 G. Pearce, N. Platten. Promoting the Information Society: The EU Directive on E-Commerce // European Law Journal, Vol. 6, No. 4, December 2000, pp. 363-378.

64

M.Civilka. Elektronins komercijos teisiniai aspektai Galutinis variantas Direktyva 2000/31/EC of the European Parliament and of the Council of 8 June 2000 on certain legal aspects of information society services, in particular electronic commerce, in the Internal Market ('Directive on electronic commerce') (toliau E-komercijos direktyva) Tikslai ir udaviniai. Ji priimta siekiant suartinti VN ir tautas, utikrinti ekonomin ir socialin progres (bendri tikslai). Informacins visuomens180 paslaug (IVP) vystymasis yra esminis, siekiant panaikinti barjerus tarp Europos taut; EK pltot suteikia didiules darbinimo galimybes, stimuliuos ekonomin pltr ir investicijas inovacijas, utikrinant kiekvieno prijim prie INT taipogi bus padidintas ES industrijos konkurencingumas; siekiama aukto EB teisins integracijos lygio, paalinant barjerus teikiant IVP. anginse citatose pabriama, kad daugyb klii EK pltotei sukelia teisinis neaikumas dl taikytinos teiss, todl ios klitis gali bti lengvai paalinamos Europos teisingumo teismo formuojama praktika; taipogi egzistuoja teisinis neaikumas dl to, kiek VN gali kontroliuoti paslaugas, kylanias i kitos VN. anginse citatose nurodoma, kad siekiant utikrinti teisin aikum ir vartotoj pasitikjim, i Direktyva turi nustatyti aik ir bendr rm, padengiant tam tikrus svarbiausius EK teisinius aspektus. ios Direktyvos udavinys sukurti teisin baz, siekiant utikrinti IVP laisv judjim tarp VN, taiau neharmonizuoti BT. Pripastama, kad IVP laisvas judjimas gali bti suvokiamas kaip specifinis bendresnio principo iraikos laisvs (ETK 10 str.) pasireikimas, taiau ia Direktyva nra siekiama paveikti VN nacionalini teiss norm dl mogaus saviraikos laisvs. Nustatoma, kad Direktyva netakos ES nustatyto aukto visuomens sveikatos ir vartotoj interes apsaugos lygmens. Direktyva papildo anksiau vartotoj interes apsaugos srityje priimtas direktyvas, o konkreiai imant j tvirtintus informacijos reikalavimus. i Direktyva nereguliuoja mokestini klausim, susijusi su EK; taipogi nelieia ES Direktyva asmens duomen apsaugos srityje pastarosios ES Direktyvos yra pilnai taikytinos IVP atvilgiu. Taipogi nurodom, kad i Direktyva negali ukirsti kelio anonimini tinkl (pvz., INT) naudojimui. Taikymo apimtis. Esminis Direktyvos udavinys - laisvo IVP judjimo tarp VN utikrinimas. Ji suderina nacionalinius teiss aktus dl IVP teikimo, IVP teikj steigimo, komercini komunikacij, ELK, tarpinink atsakomybs, elgesio kodekso, ADR, bendradarbiavimo tarp VN. iuo poiriu ji papildo EB teis. Ji nenustato papildom taisykli dl TPT, nereguliuoja jurisdikcij kolizijos. i Direktyva vis pirma skirta neprofesionali IVP gavj, vartotoj teisi apsaugai. Bet, kaip matyti, pateikiama ir keletas specifini taisykli b2b dalyvi santyki sureguliavimui. Direktyvos 1 straipsnio 5 dalis aikiai tvirtina sritis, kurioms ji nra taikoma: (a) mokesi klausimams;
2001 08 10 LR Vyriausybs nutarimu Nr. 984 patvirtintame Lietuvos informacins visuomens pltros strateginiame plane informacin visuomen apibreiama kaip atvira, isilavinusi, nuolat besimokanti ir iniomis savo veikl grindianti visuomen, kurios nariai paprasti LR gyventojai ir vis lygi vadovai gali, moka ir savo veikloje efektyviai taiko iuolaikines informacini technologij priemones, naudotis savo alies ir viso pasaulio kompiuterzuotais informacijos itekliais.
180

65

M.Civilka. Elektronins komercijos teisiniai aspektai (b) (c) (d) (e) (f) asmens duomen apsaugai ir privatumui; konkurencijos teisei; notar ir kit reguliuojam laisvj profesij (advokat ir pan.) veiklai; klient atstovavimui ir gynimui teisme; loimams, kai loiama i pinig, skaitant loterijas ir beting.

Apibrimai IVP paslaugos, kuri esm skaitmenini produkt (tai yra toki produkt, kuri turin sudaro skaitmenin informacija), informacijos, duomen ir pan. teikimas, pardavimas tiesiogiai gavjui. IVP svokos ir termino genez ES Direktyva 98/48 (sutrumpintai techninio reguliavimo ir standart skaidrumo Direktyva)181. Pastarojoje pateikiami tokie trys esminiai IVP elementai, kriterijai: (a) teikiamos per atstum; is kriterijus turt reikti, kad paslaugos teikiamos alims nedalyvaujant, nesant viena kitos akivaizdoje; (b) elektroninmis priemonmis reikia tai, kad paslauga teikiama, siuniama ir pan., bei gaunama, priimama elektronini priemoni, rengini, skirt duomen saugojimui, kaupimui ir bet kokiam tvarkymui, pagalba; tokia paslauga turi bti perduodama laidais, optinmis priemonmis, ar bet kokiomis kitomis analogikomis priemonmis; (c) individualiu usakymu, pageidavimu paslauga yra teikiama perduodant duomenis individualiu gavjo usakymu. Taip pat pastebtina, kad radijo ir televizijos program transliavimas aikiai nepatenka IVP svokos sfer. Demarkacin atskyrimo linija yra konkreios paslaugos individuali/vieoji prigimtis. Vis dlto, toks atskyrimas nra akivaizdus. Kita vertus, nra aiku, ar IVP srit patenka tik pati tam tikros informacijos perdavimo paslauga, ar ir pati informacija kaip tokia, per se. Nes pvz., skaitmenini produkt (toki kaip programin ranga ir pan.) atvilgiu nra aiku, koks reimas turt bti taikomas. Manytina, skaitmeniniai produktai, kuri esm sudaro preks savybs, neturt bti laikomi IVP. Analogika IVP svoka pasitelkiama ir Direktyvoje 98/84 dl teisins paslaug, pagrst ar susidedani i slyginio prijimo (ang. conditional access), apsaugos. Direktyva nedviprasmikai tvirtina, jog IVP neapima televizijos, radijo ir pan. transliacij, nes jos nra teikiamos gavjo usakymu, jam ir tik jam individualiai, tiesiogiai ir pan. (tai yra, neatitinka kit aukiau nurodyt slyg ir kriterij). I esms, IVP tai kompiuteri tinklais pagal individual usakym teikiamos paslaugos, naudojant informacines technologijas (skaitant ir Wireless Application Protocol (WAP) technologijas) bei priemones duomenims apdoroti, saugoti tvarkyti ir pan. Kaip tampa aiku i Direktyvos preambuls 18 citatos, IVP ketinta suteikti kuo platesn apibrim apimant visas ir bet kokias on-line veiklas. Jos apima preki pardavim, informacijos suteikim, komercinius praneimus, vairios programins rangos pardavim, video paslaugos individualiu pareikalavimu (video on-demand), komercini praneim perdavim elektroniniu patu ir pan. Direktyva toliau ivardina vairias paslaug ris, kurios aikiai nepatenka IVP svok: elektroninio pato panaudojimas individualioms komunikacijoms (savo asmeniniams, eimyniniams ir pan. tikslams), netgi jeigu jos taikomos elektronini sandori sudarymui; santykiai tarp darbdavio ir darbuotojo; veikla, kuri tiesiogiai dl savo prigimties negali bti
Directive Laying down the procedure for the provision of information in the field of technical standards and rfegulation.
181

66

M.Civilka. Elektronins komercijos teisiniai aspektai teikiamos per atstum, tokios kaip kompanijos audito atlikimas, sveikatos prieira ir pan. Identikas IVP apibrimas pateikiamas ir Europos tarybos konvencijos dl informacijos ir teisinio bendradarbiavimo dl IVP projekte182. iame projekte netgi atsisakoma poymio, kuris EB rmuose vaidina svarb vaidmen, jog paslauga bt teikiama u tam tikr atlyginim arba atlygintinai. domu tai, kad Europos Tarybos tarpvalstybins televizijos konvencija, priimta 1989 metais, naudoja plat termin new media services, kuris bendrja prasme laikytinas IVP termino sinonimas. Adresatas (arba gavjas) elektronins prekybos dalyvis, kuris sudarytojo vardijamas kaip numatomas elektroninio duomen praneimo gavjas. Elektroninis duomen praneimas (komunikavimas, perdavimas) sutvarkyta enkl seka, skirta perduoti informacijai, naudojant informacines technologijas. Elektronini duomen vientisumas duomen kokyb, iliekanti tol, kol nevyksta atsitiktinis arba smoningas duomen pakeitimas, praradimas, sunaikinimas. steigtas IVP teikjas IVP teikjas, kuris usiima komercine veikla per nuolatin buvein/viet, steigt neribotam laikui. iuo poiriu svarbu tai, kad technini priemoni ir rengini buvimas pats savaime dar nereikia sisteigimo. Komercinis praneimas bet kokia komunikavimo forma, skirta skatinti, tiesiogiai ar netiesiogiai, prekes, paslaugas ar kompanijos, asmens, usiimanio kinekomercine veikla arba esanio reguliuojamos profesijos atstovu, vaizd. KK nra laikoma: a) informacija, galinanti tiesiogin prijim prie kompanijos, asmens veiklos (konkreiai imant domeno vardas, elektroninio pato adresas); b) praneimas, susijs su prekmis, paslaugomis ar kompanijos, asmens vaizdiu, surinktas, sukompiliuotas nepriklausoma forma, ypatingai, kai tai atlikta neatlygintinai183. Koordinuota sritis VN nustatyti reikalavimai IVP teikj ar pai IVP atvilgiu, neatsivelgiant tai, ar jie yra bendro pobdio, ar specials. i svoka yra esmin visos Direktyvos sistemos prasme. Ji tvirtina teisinius reikalavimus, taikomus IVP teikjams. Teisingiau, ji apibria toki reikalavim taikymo ribas. i sritis apima reikalavimus: (a) dl sisteigimo, usimimo IVP teikimu kvalifikacija, notifikacija, registracija; (b) dl IVP teikimo veiklos vykdymo IVP teikjo elgesys, paslaug turinys, kokyb, reklamavimas, paslaug teikjo atsakomyb184. Paymtina, kad Direktyvos prasme koordinuota sritis neapima: a) reikalavim, taikom prekms kaip tokioms;
182 183

Tekst galima rasti adresu http://stars.coe.fr/doc/doc01/EDOC8982.htm. Straipsnis 2(e). 184 Straipsnis 2(f).

67

M.Civilka. Elektronins komercijos teisiniai aspektai b) reikalavim, taikom preki pristatymui; c) reikalavim, taikom paslaugoms, kurios nra teikiamos elektroninmis priemonmis. Koordinuota sritimi (iuo terminu) siekiama utikrinti teisin aikum dl VN sipareigojim EB bendrosios rinkos atvilgiu (Direktyvos 3 straipsnis). VN turi aikiai inoti nacionalini nuostat, kurias btina suderinti su EB reikalavimais, apimt. Pirminiame Komisijos pasilyme buvo siloma ivardinti tik ribot srit, kuriai taikytina Direktyva, taiau buvo nusprsta, kad tai gali takoti teiss sprag atsiradim, nes VN galt teisinti apribojimus, specialiai neaptartus paioje Direktyvoje. Nediskriminacinio reimo tvirtinimas Bendra taisykle VN privalo garantuoti, kad IVP teikjas, steigtas jos teritorijoje, laikytsi nacionalini reikalavim, patenkani KS. Tokiu bdu tvirtinamas kilms valstybs (ang. country of origin) principas. Poreikis sukurti bendrj rink ir viening elektronins komercijos erdv draudia, kad valstybs nars savo nacionalini teiss akt pagrindu diskriminuot IVP teikjus, steigtus kitos valstybs teritorijoje. Europos Komisija yra ne kart paymjusi, kad VN privalo susilaikyti nuo panaaus pobdio suvarym taikymo ir Europos Teisingumo Teismas taip pat nuosekliai patvirtindavo, kad valstybi nacionaliniai pardavimo reimai gali turti diskriminacin poveik laisvam preki judjimui vienam i bendrosios rinkos ramsi. Vis dlto, nepaisant Europos Komisijos pastang ir Europos Teisingumo Teismo pozicijos, mintos problemos ilieka; tokiais pavyzdiais galt bti Pranczijos teiss reikalavimas, kad elektronins komercijos kontraktai, sudaryti Pranczijoje nuolat gyvenani vartotoj, privalo bti sudaryti prancz kalba, arba Vokietijos statymai, apribojantys tam tikrus specialiuosius pasilymus185. Tai itin gerai pailiustruoja pastarieji skundai Europos Komisijai i Lands End, JAV usakym patu mamenininko, Polygram, Olandijos muzikos kompanijos, American Express, JAV finansini paslaug teikjo, kuriuose buvo skundiamasi dl pernelyg suvarani Vokietijos vartotoj teisi apsaugos statym, teigiant, kad jie tampa klitimi tarptautiniam paslaug teikimui EB vieningosios rinkos viduje186. I. Kilms valstybs (ang. country of origin) principas Siekiant tinkamai sureaguoti iuos susirpinim kelianius veiksnius ir sutinkamai su ES Sutarties 49 straipsniu, Direktyvos 3 straipsnis tvirtina iuos kertin kilms valstybs princip. Elektronins komercijos direktyvos preambuls 8 punktas tvirtina pagrindin Direktyvos tiksl utikrinti laisv informacins visuomens paslaug judjim tarp valstybi nari. io tikslo gyvendinimo mechanizmas grindiamas kilms alies principu, ufiksuotu Direktyvos 3 straipsnyje. io principo praktin iraik sudaro trys pagrindins taisykls: (a) kilms alies kontrol patekimo rink ir prieiros atvilgiu;
G. Pearce, N. Platten. Promoting the Information Society: The EU Directive on E-Commerce // European Law Journal, Vol. 6, No. 4, December 2000, p. 369. 186 r. Hargreaves. Lands End to file Brussels complaint. // 200 Financial Times, 11 January.
185

68

M.Civilka. Elektronins komercijos teisiniai aspektai (b) bet koki prieiros veiksm draudimas paslaugas/prekes gaunanioje valstybje, jei atitinkamos informacijos ir bendradarbiavimo pareigos gyvendintos kilms alyje; (c) prieiros institucij bendradarbiavimo ir abipuss pagarbos sipareigojimai187. Kilms alies principo tvirtinimas Elektronins komercijos direktyvoje nra naujas reikinys. Iki ios Direktyvos tas pats principas panaaus pobdio veiklos atvilgiu buvo ufiksuotas Televizijos transliacij direktyvoje 89/552/EEB188, Kredito institucij direktyvoje 89/646/EEB189, Treiojoje negyvybs draudimo direktyvoje 92/49/EEB190 Direktyvos 3 (1) ir 3 (2) straipsniai nustato, kad VN negali dl prieasi, patenkani KS, apriboti IVP i kitos VN teikimo laisvs ir reikalauti jos nacionalini teisini reikalavim laikymosi. i nuostat taikymo pasekm yra ta, kad valstybms narms nebeleidiama primesti savo nacionalini reikalavim paslaug teikjams, kilusiems i kitos valstybs, aikiai virijani EB reikalaujam minimum. Kadangi pati Direktyva utikrina tam tikr minimal harmonizavimo lyg informacins visuomens paslaug sektoriuje, kilms alies taisykl yra formuluojama gantinai liberaliai, valstybes nares pareigojant tik utikrinti, kad informacins visuomens paslaugos, teikiamos paslaug teikjo, sisteigusio tos valstybs teritorijoje, atitikt nacionalinius reikalavimus, taikomus ioje valstybje ir patenkanius koordinuojam sfer. Tokiu bdu garantuojama, kad valstybs nars negali taikyti nacionalini teisini reikalavim, virijani EB teiss reikalavimus, kitos valstybs nars informacins visuomens paslaug teikj atvilgiu. Praktikai tai reikia, kad tokie statymai, kaip Vokietijos statymai, draudiantys du viename tipo kainos pasilymus, negals bti taikomi interneto tinklapiams, veikiantiems i Olandijos191. Taigi, kio subjektams suteikiama laisv teikti informacins visuomens paslaugas visoje ES, jeigu, aiku, jie atitinka savo valstybs keliamus reikalavimus. Svarbu paymti, kad aukiau nurodytj nuostat galima nesilaikyti tik jeigu tai btina visuomens saugumo, kriminalini nusikaltim ukardymui, tyrimui, visuomens sveikatos, nacionalinio saugumo, vieosios tvarkos ir pan. tikslams. Nustatoma, kad gali bti apribota tik konkreti IVP, ir tik tuomet, jei ji sukelia rimt grsm aukiau nurodytiems valstybiniams interesams, ir toks apribojimas turi bti proporcionalus siekiamam tikslui. Prie imantis toki priemoni, VN paprao, kad kita VN (i kurios kyla IVP), imtsi tam tikr priemoni. Jeigu pastaroji toki priemoni nesiima, arba jos yra neadekvaios, tokia VN pranea ES K, IVP VN ir imasi priemoni, apribojani IVP srautus192.
Dr. h.c. Norbert Reich. Sphere of application of the countryof-origin-principle of the Ecommerce Directive 2000/31/EC (Abstract of paper, given in German at the Europaische Rechtakademie Trier. 11/12 jan. 2001). 188 Council Directive 89/552/EEC of 3 October 1989 on the coordination of certain provisions laid down by Law, Regulation or Administrative Action in Member States concerning the pursuit of television broadcasting activities. O.J. L 202 30/07/1997. 2a straipsnis. 189 Second Council Directive 89/646/EEC of 15 December 1989 on the coordination of laws, regulations and administrative provisions relating to the taking up and pursuit of the business of credit institutions and amending Directive 77/780/EEC. O.J. L 386, 30/12/1989. 18.1. straipsnis. 190 Council Directive 92/49/EEC of 18 June 1992 on the coordination of laws, regulations and administrative provisions relating to direct insurance other than life assurance and amending Directives 73/239/EEC and 88/357/EEC (third non-life insurance Directive). O.J. L 228, 1108/1992. 7 straipsnis. 191 G. Pearce, N. Platten. Promoting the Information Society: The EU Directive on E-Commerce // European Law Journal, Vol. 6, No. 4, December 2000, p. 370. 192 3 ir 4 straipsniai.
187

69

M.Civilka. Elektronins komercijos teisiniai aspektai

II. Informacins visuomens paslaug teikj buvimo vieta Informacins visuomens paslaug teikj buvimo vietos nustatymas yra esminis taikytinos teiss identifikavimo ingsnis. kio subjektas gali bti registruotas vienoje ar keliose valstybse, o jo serveriai, per kuriuos toks subjektas teikt informacins visuomens paslaugas, gali bti visai kitoje valstybje. Direktyvos pagrindu taikytinos taikytina teis apsprendiama apibriant sisteigimo viet, j apibdinant kaip nuolatin buvein, kur realiai yra atliekama ir vykdoma kin-komercin veikla, nepriklausomai nuo to, kur steigtas serveris. Tokiu bdu Elektronins komercijos direktyva pabria, kad interneto svetain negali bti pripastama mons sisteigimu ar verslo vieta, siekiant utikrinti, kad mon negalt ES ribose vykdyti forumshopping server steigdama patogioje valstybje193. iuo poiriu direktyvos 19 angin citata pateikia detalias taikytinos teiss nustatymo gaires. Nustatant, kad informacins visuomens paslaug teikjo veiklai taikoma jo kilms valstybs teis, yra utikrinama, kad informacins visuomens paslaug teikjai, savo paslaugas silantys ne vienoje ES valstybje narje, privals laikytis tik vienos tai yra savo teisinio sisteigimo valstybs reikalavim. Tokiu bdu visos EB vieningosios rinkos rmuose yra garantuojamas teisinis aikumas ir sudaromos prielaidos sklandiam EB bendrosios rinkos funkcionavimui. Pastebtina, kad rengiant Direktyvos projekt, Europos Komisija svarst ir kit alternatyv, informacins visuomens paslaug teikjus pareigojani laikytis kiekvienos i valstybi, kuriose yra veikiama, teiss reikalavim, taiau greitai buvo sismoninta, kad tokia sistema bt ydinga ir neveikianti. Svarbu tai, kad Direktyva netaikoma kio subjektams, informacins visuomens paslaugas teikiantiems ES pilieiams, neturintiems gyvenamosios vietos jokioje ES valstybje. Direktyva valstybms narms nenustato joki pareigojim dl to, kaip turt bti sureguliuojamos treiosiose valstybse steigt teikj paslaugos, teikiamos tokioje valstybje narje, nors kiti ES dokumentai pripasta, kad yra globals protokolai, sureguliuojantys elektronin komercij, yra neivengiami194. sisteigimas ir informacijos reikalavimai. Principas, paalinantis iankstinio leidimo privalomum Direktyvos 4 straipsnis tvirtina bendro pobdio norm, kad tam, kad kio subjektas pradt teikti IVP, nra btini jokie leidimai, ir IVP teikimo vykdymas negali bti apsprstas iankstini leidim ar formalum patenkinimo. Be abejo, i nuostata netaikoma telekomunikacij ir kitos licencijuojamos veiklos atvilgiu, kurioms taikytina Bendrj galiojim ir individuali licencij telekomunikacij sektoriuje Direktyva195. 2001 m. viduryje Italijoje Nacionalin Komunikacij Reguliavimo tarnyba (ITRA) prim nutarim Nr. 236/01/CONS, kuriuo buvo steigtas Komunikacij Operatori Registr (RCO). is nutarimas taikomas taip pat ir on-line leidjams. iuo poiriu RCO privals registruotis visi, kurie internete ketins publikuoti periodinius leidinius, spaudinius ir pan. Taigi, Italijoje on-line leidiniai nuo iol privalo bti
Direktyvos 2 straipsnis. r. Commission for the European Communities. The Globalisation of the Information Society the Need for Strenghtened International Coordination, 4 February, 1998, COM (98) 50 final. 195 Direktyva 97/13/EC [1997] O.J. L7/15.
194 193

70

M.Civilka. Elektronins komercijos teisiniai aspektai registruojami tiek vietini teism administruojamame Register of Press tiek ir naujai steigtame ROC. Vertinant E-komercijos direktyvos poiriu tai nra laikytinas jos paeidimu, kadangi direktyva nedraudia taikyti t procedr, kurios taikytinos registruojant iniasklaidos priemones. Kita vertus, kvestionuotinas tokio naujo RCO registro btinumas. Dar vienas i dalies su sisteigimu susijs ir online paslaug teikimo veikl takojantis teismo sprendimas buvo 2001 m. priimtas Vokietijos Miunsterio teisme, kuris pripaino, kad internete sisteigs teisini naujien leidjas, siekdamas sukurti isami online teiss akt baz, neturi absoliuios teiss daryti nuorod visus aktus, statymus ir reglamentus, kurie laikomi Federal Justice Ministry bazje, nepakeisdamas toki dokument turinio ir pan. Taip buvo pripainta, kad spaudos laisv iuo poiriu neipleiama interneto erdvei (Grundgesetz 5 straipsnis). iuo poiriu domi viena Vokietijos teism inagrinta byla. 2001 m. Frankfurto Auktesnysis Regioninis Teismas, nusprend, kad Olandijos online vaist pardavjas DocMorris neturi teiss pardavinti vaist pagal receptus Vokietijoje. Nepaisant to, kad DocMorris turi teis vykdyti vaist prekyb Nyderlanduose, teismas nusprend, kad vaist reklama ir pardavinjimas, nukreiptas Vokietijos rink, privalo bti suderinamas su Vokietijos teise. Atsakomybs apribojimas, kad vaistai neskirti Vokietijos vartotojams, buvo pripaintas niekiniu, nes i tikrj DocMorris vaistus teik Vokietijos vartotojams. Vokietijos teismas taip pat pabr, kad is jo sprendimas visikai suderinamas su ETT, ir yra visikai suderinamas su ES Ecommerce Regulation196. Manytina, kad is teismo sprendimas neprietarauja ES Ekomercijos direktyvai, kuri leidia valstybms narms nustatyti kilms valstybs principo iimtis vartotoj teisi apsaugos, sveikatos apsaugos ir kitais visuomenei svarbiais atvejais. domu tai, kad Kinijoje, atrodo, iki io principo gyvendinimo dar toloka. 2001 m. Zhejiang Provincijos Pramons ir Komercijos ministras patvirtino taisykles, pagal kurias online reklamos krjai ir skelbjai, publikuotojai privalo siregistruoti ministerijoje ir gauti ios ministerijos iduodamas licencijas. Be to, visi interneto puslapiai Kinijoje privalo bti registruoti ir licencijuojami pagal griet tvark. Sutartini santyki sureguliavimas Pateiktina informacija Paslaug ir preki pirkimas-pardavimas internetu danai persmelktas nepasitikjimo ir nesaugumo jausmo. Siekiant kiek tai manoma sumainti neigiam elektronins aplinkos tak, Direktyva aikiai konstatuoja, kad netgi ir elektronini praneim ir kontrakt atvilgiu yra beslygikai taikytinos tos nuostatos, kurios, nors ir pritaikytos tradiciniam paslaug ir preki pirkimui-pardavimui, ES mastu tvirtina fundamentali vertybi apsaug. Viena i toki vertybi vartotoj teisi apsauga. Direktyvos 5 straipsnis skirtas Nuotolini Pardavim Direktyvos (Distant Selling Directive)197 reikalavim perklimui informacins visuomens dimensij. Mintas straipsnis nustato, kad IVP privalo vartotojams ir kitiems informacijos gavjams (IG) pateikti lengvai, tiesiogiai ir nuolatos prieinam minimali informacij:

196 197

OLG Frankfurt/M., Decision of May 21, 2001. Direktyva 97/7 [1997] L144/19.

71

M.Civilka. Elektronins komercijos teisiniai aspektai (a) IVP teikjo vardas, pavadinimas; (b) Geografin IVP teikjo steigimo vieta; (c) IVP teikjo detals, skaitant jo elektroninio pato adres, kuris galina j greitai ir efektyviai pasiekti; (d) Kokiame registre IVP teikjas yra registruotas, registro numeris, mokesio moktojo numeris (skaitant PVM), arba ekvivalentikos IVP teikjo identifikavimo iame registre priemons; (e) Kai IVP teikjo veikla licencijuojama informacija apie prieiros institucij; (f) Reguliuojamj profesij atvilgiu profesin institucija; profesionalus rangas, kada ir kur suteiktas. Be to, nustatomas reikalavimas kainos nurodymo atvilgiu btina aikiai ir nedviprasmikai nurodyti, ar kain eina mokesiai ar ne ir kokie. Lyginant su mintja Nuotolini Pardavim Direktyva, Elektronins komercijos direktyva reikalauja papildom duomen, toki kaip IVP teikjo elektroninio pato adresas, geografin IVP teikjo sisteigimo vieta ir pan. Net ir Vokietijoje, kurios IT kultra viena aukiausi ES, toli grau ne visi tinklapiai tinkamai gyvendina Vokietijos statym (vis pirma - Teleservices Act), taikom pateiktinai informacijai, reikalavimus. Reikalavimai komerciniams praneimams Direktyvos 6 straipsnis tvirtina minimalius reikalavimus, kuriuos privalo atitikti komerciniai praneimai, tai yra tokie praneimai, kai tiek siunianioji, tiek ir gaunanioji alis yra komerciniai subjektai, profesionals verslininkai. Mintas straipsnis nurodo, kad be to, k nustato EB teis, VN privalo utikrinti, kad komerciniai praneimai, kurie yra IVP dalis ar j sudaro, tenkint bent iuos reikalavimus: (a) komerciniai praneimai turi bti aikiai identifikuojami kaip tokie, siunianioji alis privalo utikrinti, kad gaunanioji alis suvokt ir atpaint gauto praneimo komercin pobd; (b) turi bti aikiai nurodyti fiziniai ar juridiniai asmenys, kuri vardu yra isisti tokie komerciniai praneimai; (c) reklaminiai pasilymai (nuolaidos, premijos, dovanos), jeigu tai leidiama VN, kurioje yra steigtas IVP teikjas, turi bti aikiai identifikuojami kaip tokie; privalo bti nurodytos aikios ir lengvai prieinamos slygos, kurias patenkinus gyjama teis tokius pasilymus; (d) reklaminiai aidimai, konkursai, jeigu tai leidiama VN, kurioje yra steigtas IVP teikjas, turi bti aikiai identifikuojami kaip tokie; privalo bti nurodytos aikios ir lengvai prieinamos slygos, kurias patenkinus gyjama teis dalyvauti tokiuose renginiuose. Neprayti ir nepageidaujami praneimai. Spamming (7 str.) Vienas i piktnaudiavimo teise atvej naudojantis internetu ir jo populiariausiomis paslaugomis www, elektroniniu patu ir pan., yra nepageidaujamos, nepraytos komercinio pobdio informacijos siuntinjimas dideliais kiekiais, kur galima pavadinti interneto iuklinimu, terimu ( reikin

72

M.Civilka. Elektronins komercijos teisiniai aspektai priimta apibdinti angl kalbos odiu spamming)198. Tokiais veiksmais yra nepagrstai trikdoma informacijos gavj veikla, nepageidaujam inui skaitymui gaitamas jas gaunanij laikas, u tokios informacijos primim tenka mokti patiems gavjams, nors ie tos informacijos nepra ir nesiek gauti, dl didelio tinkl apkrovimo gali sutrikti kokybikas informacijos perdavimas. Dl i prieasi kai kuri valstybi teis nustato, kad tokie veiksmai yra neteisti ir sukelia atsakomyb (pvz., 1998 m. statymas, numatantis galimyb kreiptis teism dl nepageidaujamos komercins informacijos siuntinjimo, buvo priimtas JAV Kalifornijos valstijoje). Taip daniausiai atsitinka, kuomet elektroninio pato adresas yra gaunamas (surandamas) atvirose interneto erdvse (news groups ir pan.). Ryium su tuo, Elektronins komercijos Direktyva numato, kad valstybs nars, kuriose yra leidiami tokie neprayti ir nepageidaujami komercinio pobdio praneimai, privalo garantuoti, kad tokie praneimai, atliekami ar inicijuojami informacins visuomens paslaug teikj, steigt j teritorijoje, bt aikiai ir nedviprasmikai identifikuojami kaip tokie vos juos gavus gavjui. Tai taip pat reikia, kad btinai turi bti aikiai nurodyta tokio pobdio praneimo siuntjo tapatyb. Vis dlto, tokia direktyvos nuostata nra visai tobula. Vis pirma, spammeris nra pareigotas i savo adres srao paalinti praanij elektroninio pato adresus. Dar daugiau, spammeris gali nurodyti telefon, kuriuo jis priimt praymus dl tam tikro adreso paalinimo i elektroninio pato adres srao, taiau tokiu atveju praantieji gali patirti neprotingai dideles skambinimo ilaidas ir pan. domu tai, kad minto straipsnio 2 dalis nustato, kad komercinio pobdio elektronini praneim siuntjas privalo reguliariai konsultuotis su taip vadinamaisiais opt-out registrais (kuriuose talpinami adresai t elektroninio pato paslaugos gavj, kurie neketina gauti neprayt elektronini duomen praneim), kuriuos rengia ir sistemina informacini paslaug teikjai. Taigi, galima daryti ivad, kad direktyvos rengjai buvo smarkiai takoti tiesiogins rinkodaros dalyvi, ko paskoje buvo i esms teisintas spammas. Internete neprayti ir nepageidaujami praneimai sukelia ypating problem. Milijonai elektronini duomen praneim gali bti pasista siuntjui nepatiriant joki ilaid. Tai sukelia dideli nepatogum toki praneim gavjams, kurie priversti grupuoti ir atrinkinti nesuskaiiuojam gaut praneim kiek. Tokie praneimai taip pat gali apkrauti interneto serverius ir juo ivesti i rikiuots. Spammingo sukeltos pasekms gali bti pailiustruotos JAV nagrinta byla Parker v. CN Enterprises199. Iekovai buvo interneto domeno vardo flowers.com savininkai, kur iekovas naudojo komerciniams tikslams. 1997 m. pabaigoje atsakovas isiunt didel kiek neprayt elektronini praneim dideliam adresat kiekiui. Kaip siuntjo adres atsakovai nurod iekovo domeno vard, tokiu bdu siekiant nuslpti savo tikrj tapatyb. Deja, atsakovas didel kiek neprayt elektronini praneim nusiunt blogais ir nesaniais adresais, kurie buvo grinti iekovams ir tokiu bdu labai apkrov iekovo server, ymiai apsunkino jo veikim, funkcij atlikim ir pan. Be to, atsakovo neteistas pasinaudojimas iekovo elektroninio pato adresu sukl
Naujausi tyrimai parod, kad net iki 38 procent vis internete siuniam ir gaunam e-praneim yra vadinamasis spammingas - dideliais kiekiais kuo didesniam adresat skaiiui siuntinjama nepageidaujama, neprayta komercin informacija. reikin dar priimta vadinti interneto iuklinimu, terimu ir pan. Beje, IT ekspertai teigia, kad 2003 m. spammingas apskritai sudarys didij daugum vis pasauliniais tinklais cirkuliuojani elektronini praneim, o tai reikia, kad epato tarnybins stotys beveik pus savo resurs (laiko, technini ir pan.) bus priverstos skirti vadinamj e-iukli tvarkymui ir aptarnavimui. Plaiau apie spammingo atsiradim ir sukeliamas tesines problemas r. W.K.Khong. Spam Law for the Internet. // 2001 (3) The Journal of Information, Law and Technology (JILT). 199 Tex. Travis County Dist. Ct. November 10, 1997.
198

73

M.Civilka. Elektronins komercijos teisiniai aspektai alos iekovo interneto paslaug teikjui, kadangi jis buvo priverstas tvarkyti deimtis tkstani elektronini praneim, kurie laikinai apribojo jo funkcionavim. Iekovas smingai gavo teismo ilgalaik draudim (injuction) atsakovui sisti bet kok internetin elektronin duomen praneim, talpinant atgalin adres, kuris priklauso kitam subjektui, bet tokio subjekto ir domeno vardo administratoriaus aikaus sutikimo200. ios problemos netrukus pasiek ir Europ: praneama, kad 1997 m. Vokietijos teismas nustat laikin draudim neteistam elektronin duomen praneim siuntinjimui privatiems adresatams be pastarojo sutikimo. Komerciniai pasilymai internete siuntinjant elektroninius duomen praneimus be sutikimo ir leidimo minto teismo buvo pripaintas nesininga komercine praktika. Atsakovui buvo udrausta usiimti panaia spammingo veikla ateityje ir jis buvo sptas, kad tokiai veiklai pasikartojus jis usitrauks baudiamj atsakomyb201. Nuotolinis nepageidaujam, neprayt finansini paslaug teikimas vartotojams bus draudiamas primus ES Direktyv dl finansini paslaug nuotolinio teikimo vartotojams202. Ar yra koki nors prienuodi prie reikin? Ko gero pats realiausias ir protingiausias neigiam spammingo pasekmi ivengimo bdas vairi technologini priemoni pasitelkimas, teisines gynybos priemones pasiliekant ateiiai. Tokios technologins priemons apima vis spektr galimybi nuo paprasiausi elektroninio pato filtravimo sistem iki sofistikuot informacins sistemos saugumo palaikymo program. Asmenys, nepageidaujantys gauti j neusakytos komercins informacijos, gali naudoti vairius savigynos bdus - diegti inui automatinio itrynimo sistemas, nenurodyti savo adreso ar reikalauti ibraukti adres i sra, naudoti filtrus, tiesiogiai atsakyti siuntjui, jog daugiau toki inui nepageidauja gauti, pasilyti sudaryti su informacijos siuntju sutart, jog informacija bus priimama tik u tam tikr mokest ir pan203. Kai kuriose valstybse tokie savigynos veiksmai, jeigu jie neperengia protingumo rib, teism yra pripainti pagrstais. Pavyzdiui, JAV Pensilvanijos apygardos federalinis teismas byloje America Online, Inc. v. Cyber Promotion, Inc. (C.A. No 96-5213, November 26, 1996, E.D. Penn.) pripaino, kad informacijos gavjas turi teis susitarti su paslaug teikju ir numatyti priemones, kurios ukirst keli nepageidaujamos komercinio pobdio informacijos siuntimui, nes teis skleisti informacij neapima teiss dideliais kiekiais sisti nepageidaujam komercinio pobdio informacij. Kartu tiek teism praktika, tiek ir teiss doktrina pabria, jog tokie informacijos perdavimo ribojimai gali bti daromi tik statymo ar sutarties pagrindu, nes ribojant informacijos perdavim gali bti itrinta ir teista ar naudinga informacija, taip pat nepagrstai apribojama verslo laisv204. Taigi tokie ribojimai turi bti pagrsti ir teisti, t.y., kaip minta, j taikymo galimyb turi bti numatyta statyme arba sutartyje, ir jie gali bti taikomi tik tuo atveju, jeigu tikrai yra pakankamai duomen, jog informacijos siuntjas piktnaudiauja savo teise ir kyriai siuntinja didelius nepageidaujamos komercins informacijos kiekius.
Murray, p. 112. LABNews, November 1997. 202 Commission Proposal - COM (1998) 468 final [598PC0468]. Direktyvos projekt galima rasti internete, adresu: http://europa.eu.int/eur-lex/en/com/dat/1998/en_598PC0468.html. 203 Internete gausu vari toki technini sprendim. Pvz., www.spammodel.com; www.spamkiller.com; www.spamcop.com ir pan. 204 Alan M. Gahtan, Martin P. J. Kratz, J. Fraser Mann. Internet Law: A Practical Guide for Legal and Business Professionals. Carswell, Toronto, 1998, p. 177-187.
201 200

74

M.Civilka. Elektronins komercijos teisiniai aspektai ES valstybse narse iki iol dar nra nusistovjusios vieningos spammo sureguliavimo bazs Austrijos statymai reikalauja aikiai ireikto gavjo sutikimo, Danijoje neprayti, nepageidaujami elektroniniai duomen praneimai (unsolicited emails) yra i viso udrausti, Vokietijos statymai grietai reikalauja gavjo iankstinio sutikimo visais kontakt atvejais, o Italijoje is reikalavimas yra taikomas tik elektroniniams duomen praneimams, turintiems reklamin pobd205. domu tai, kad nors LR teiss aktai io reikinio i esms nesureguliuoja, maiausiai vienas ginas, kils dl spammingo, jau yra isprstas Lietuvos Aukiausiajame teisme (2001 m. spalio 10 d. nutartis byloje Individuali mon Skms sistemos v. AB Lietuvos telekomas, UAB Lietuvos telekomo verslo sprendimai). Tiesa, nuo 2001 m. sausio 1 d. galiojanio LR Reklamos statymo 13 straipsnis draudia reklam elektroniniu patu be gavjo sutikimo, taiau teisiniu poiriu nra aiku, ar elektroniniu patu siuniamas praneimas gali bti traktuojamas kaip reklama. Kyla btinyb tinkamai atriboti reklam nuo tiesiogins rinkodaros. Dar daugiau, akivaizdu, kad tik dalis spammingo yra reklaminio pobdio. Ekonominiu poiriu paymtina, kad elektroninis patas, skirtingai negu tradiciniai tiesioginio marketingo metodai (telefonas, faksas ir pan.), yra susij su ilaidomis gavjui (prisijungimo prie interneto), o ne tokio pobdio praneim siuntjui, todl spammingas akivaizdiai reikalauja specifinio sureguliavimo. ES Elektronins komercijos direktyva ir ES Nuotolini pardavim Direktyva (2000/31/EC ir 97/7/EC) 2001 m. ieb diskusijas tarp teisinink ir mokslinink dl to ar ir kokiomis slygomis neprayti e-praneimai yra leistini Vokietijoje. Teism praktika iuo klausimu taipogi itin nenuosekli. Berlyno apygardos teismas 2000 m. birelio 23 d. nusprend, kad reklamuotojas privalo gauti gavjo sutikim dar iki tol, kol siuniamas tokio komercinio pobdio e-praneimas ("opt-in-principas"). iame kontekste komercinis turinys apima klausim, ar gavjas ketina gauti komercinius praneimus. Nors komerciniuose santykiuose adresato sutikimas tam tikromis aplinkybmis gali bti preziumuojamas, vieas komercinio tinklapio, talpinamo ISP, kuris aptarnauja tiek tinklapio savinink, tiek ir e-praneimo gavj, egzistavimas ir paskelbimas tokio sutikimo neimplikuoja206. Nepaisant spammingo paplitimo masto, Europoje ilg laik nebuvo vieningo poirio tai, ar neprayt komercinio pobdio e-praneim siuntinjimas visais atvejais yra neteista ir draustina tiesiogins rinkodaros priemon. Viena vertus, epraneim siuntinjimas vertinama kaip efektyvus rinkodaros instrumentas, toli unugaryje paliekantis tokias tradicines priemones kaip laikas ar netgi faksas. Kita vertus, e-praneimus sisti net ir dideliam gavj skaiiui i esms nesukelia joki didesni sunkum, nes visa esmin kat nata perkeliama gavjui. 2001 m. Europos Parlamentas netiktai daugeliui kompanij balsavo udrausti kompanijoms siuntinti spam e-praneimus, iskyrus atvejus, kai j gavjai aikiai sutinka, pasirenka patys, kad jiems tokio pobdio praneimai bt siuntinjami (optin). Buvo tikimasi, kad EP balsuos u opt-out sistem, taigi Confederation of British Industry (CBI), kurie usim lobizmu opt-out linkme, turi nusiminti, bent kol kas. Po ilg diskusij 2002 m. liepos pabaigoje visgi buvo nusprsta bent i dalies teisinti neprayt komercinio pobdio e-praneim siuntim komerciniais tikslais, tokiu bdu siekiant teisinti atsarg balans tarp internetinio verslo ir asmens teiss privatum.
W.K.Khong. Spam Law for the Internet. // 2001 (3) The Journal of Information, Law and Technology (JILT). 206 Berlin district court, MMR 2001, p. 60.
205

75

M.Civilka. Elektronins komercijos teisiniai aspektai Naujoji 2002 m. ES asmens duomen ir privatumo apsaugos e-ryi sektoriuje direktyva 2002/58/EC vardija i esms vien teisto neprayt komercinio pobdio e-praneim siuntimo atvej: kai kio subjektas i savo klient (tiek vartotoj, tiek ir verslo subjekt) ryium su internetu teikiamais produktais teistai gauna elektroninio adreso detales. Toks kio subjektas turi teis pasinaudoti klient elektroniniu adresu (ar tai bt e-patas, ar diskusij forumas, ar naujien grup ir pan.) savo panai ar sulyginam produkt tiesioginei rinkodarai ir reklamai. Itin svarbu tai, kad bet kokiu atveju toki e-praneim gavjui turt bti sudaryta nemokama ir lengvai realizuojama galimyb bet kada paprietarauti savo nurodyto e-adreso panaudojimui aukiau nurodytu tikslu. Be to, visais atvejais rekomenduojama, kad dar prie pradedant siuntinti aukiau nurodyto pobdio praneimus gavjo bt pasiteirauta apie neprietaravim dl toki praneim gavimo. Galiausiai, naujasis ES reimas sakmiai draudia siuntinti komercinio pobdio e-praneimus neatskleidiant siuntjo tapatybs, arba nenurodant e-adreso (arba nurodant neegzistuojant e-adres), kuriuo e-praneim gavjas galt bet kada nusisti savo prietaravim e-praneim gavimui. 2001 m. Vokietijos Regioninis Dachau teismas nustat, kad vienas nepraytas e-mailas (spamming) pasistas tarp verslinink nra pagrindas teisme reikalauti nuostoli atlyginimo. Tai laikytina paprasiausiu reklaminiu ar marketinginiu instrumentu, ypa jeigu tai atsitinka tarp verslo subjekt, usiimani internetiniu verslu. Beje, teismas liko neisprends ar bendra taisykle Vokietijoje lestina tokia praktika207. domi detal - 2001 m. eBay anti-spammingo sistema, kuri buvo instaliuota siekiant filtruoti vadinamj junk mail neprayt pat, ublokavo legiitmius ir teistus pasilymus, intertnetinio aukciono metu gautus i potenciali pirklj ir pardavj. Tai rodo, kad technins priemons ne visada efektyviai utikrina apsisaugojim nuo nepageidaujam praneim ir kartais gali sukelti netgi prieing rezultat. Dar vienas atvejis 2001 m. viduryje JAV ISP AOL gavo nusiskundim i Earthlink naudotoj, kad po toi, kai anti-spam programin ranga ublokavo imtus tkstani e-inui. Anot AOL, visi ie praneimai buvo sisti i serveri, kurie siuntinjo didelius kiekius nepageidaujam praneim. Vienas paskutini tyrim ioje srityje, atlikt rugsjo mnes nurodo, kad per paskutinius metus spammingo apimtys pasiek iki tol neregtas apimtis. Vienas paskutini vyki, galini takoti daugelio valstybi praktik vertinant neprayt elektronini praneim siuntinjim 2002 m. gruod JAV korporacija America On Line (AOL) prisiteis beveik 7 milijon JAV doleri verts kompensacij u tai, kad jos klientams buvo siuntinjami nepageidaujami reklaminiai elektroninio pato laikai. AOL prajusio deimtmeio pabaigoje pirm kart padav teism kompanij CN Productions, kuri apkaltino nepageidaujam elektroninio pato laik, reklamuojani suaugusiems skitus tinklalapius, siuntinjimu. Teismas sak CN Productions liautis siuntus reklaminio turinio laikus AOL vartotojams. Prajusiais metais America On Line atstovai vl kreipsi teism, teigdami, jog CN Productions paeid teismo pareigojimus ir isiuntinjo daugiau nei milijard pornografijos svetaines reklamuojani inui. AOL teigimu, CN Productions isiunt daugiau nei ketvirtadal pornografijos tinklalapius aplankyti silani laik,

207

Local Court of Dachau, Decision of July 10, 2001.

76

M.Civilka. Elektronins komercijos teisiniai aspektai apie kuriuos prane besiskundiantys AOL paslaug vartotojai, bei taip nelegaliai udirbo apie 8 milijonus JAV doleri208. Palyginus naujas reikinys neprayt SMS inui siuntinjimas. Nors pagal LR Telekomunikacij statym toki informacij siuntinti galima tik paties adresato praymu, daugelis Lietuvos mobiliojo ryio operatori vis dar nepaiso io reikalavimo. Vien tik JAV mobiliojo ryio abonent skaiius virija imt milijon, todl nenuostabu, kad vairios kompanijos, suvokdamos milinikos rinkos potencij, kartais rytasi netgi neteistiems veiksmams. Reguliuojamos profesijos Direktyvos 8 straipsnis aikiai apriboja elektronini praneim, kuriuos savo veiklos eigoje siunia reguliuojam profesij atstovai (advokatai, notarai, architektai, pan.), turin bei j siuntimo bd. Mintas straipsnis nurodo, kad tokie komercinio pobdio praneimai, siuniami informacins visuomens paslaug teikj, steigt j teritorijoje, kurie yra tam tikr profesini sjung ar asociacij nariai, turi bti apsprendiami privalomumo laikytis taikytin profesini etikos taisykli. Direktyva taip pat numato, kad valstybse narse toki profesij atstov siuniam komercinio pobdio praneim atvilgiu turi bti nustatyti atitinkami elgesio kodeksai. iuo poiriu viena i elektronins komercijos problem yra ta, kad teisininkai, auditoriai, kiti profesionalai gali bti apriboti j profesini organ usiimti veikla online ir tokiu bdu nutolti nuo informacins visuomens209. Pvz., Vokietijos regioninis teismas nustat, kad elektronin svei knyga, kuri buvo laikoma vietins advokat kontoros interneto puslapyje, buvo reklama, o ne vien faktinis informacijos pateikimas. Tokiu bdu buvo nusprsta, kad buvo paeistos profesins etikos taisykls, advokat kontoroms draudianios reklamuotis210. Elektroniniai kontraktai Ypating reikm elektronins komercijos poiriu gauna Direktyvos 9 straipsnis, nustatantis bendruosius elektronini dokument teisinio pripainimo, juridins galios bei privalomumo principus. Mintas direktyvos straipsnis puoselja UNCITRAL Elektronins komercijos pavyzdiniame statyme tvirtint technologinio neutralumo ir funkcinio ekvivalentikumo princip ir nustato, kad valstybs nars privalo garantuoti, kad j teisins sistemos leis kontraktus sudaryti ir elektronikai. Direktyva taip pat nustato, kad valstybi nari nacionaliniai teisiniai reikalavimai toki elektronini sandori sudarymui negali sukurti joki klii toki elektronini kontrakt naudojimui ar sudarymui, taip pat negali takoti j teisins galios ar privalomumo. Svarbu tai, kad mintas Direktyvos 9 straipsnis nustato, kad elektroniniai kontraktai teisinio statuso prasme negali bti diskriminuojami tradicinmis priemonmis sudaryt sandori atvilgiu. Kartu paymtina, kad Elektronins komercijos direktyva ES valstybms narms leidia ilaikyti tam tikras iimtis. Minto 9 straipsnio 2 dalis nurodo, kad valstybs nars gali nesilaikyti ios nuostatos tik jeigu:
208 209

Informacija i TheRegister.co.uk. Murray, p. 114. 210 LABNews, May-June 1998.

77

M.Civilka. Elektronins komercijos teisiniai aspektai

(a) kontraktai skirti nekilnojamojo turto teisi sureguliavimui (iskyrus nuomos); (b) kontraktai reikalauja teism, valstybini organ sikiimo ar tam tikr profesij atstov, vykdani valstybines funkcijas, dalyvavimo; (c) garantijos sutartys, keitimo sutartys, kurias asmenys sudaro asmeniniais, eimos tikslais; (d) eimos ir paveldjimo teiss reguliuojami kontraktai. Taip pat atkreiptinas dmesys tai, kad Direktyvos 9 str. 3 d. nurodo, jog ES valstybs nars privalo pateikti Europos Komisijai piln kontrakt kategorij, kurioms jos taikys 9 str. 2 d. leistas iimtis, sra. Galima pridti, jog pagal pirmin Elektronins komercijos direktyvos projekt bei jos parengiamuosius darbus (travaux prparatoires) buvo numatyta Europos Komisijos teis keisti minto srao turin, taiau priimta Direktyva tokios Komisijos teiss nebenumato.211 ia prasme Elektronins komercijos direktyvos kontekste galima paminti ir 1997 m. gegus 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyv 97/7/EB dl vartotoj apsaugos sutari, sudarom per atstum, atvilgiu,212 taip pat atkreiptinas dmesys 1998 m. birelio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 98/34/EB213 (pataisytoje Direktyvos 98/48/EB214), nustatanioje informacijos teikimo technini standart ir reglament srityje procedr, tvirtint informacins visuomens paslaug apibrim, nes pagal Elektronins komercijos direktyvos 1 straipsnio 1 dalies nuostatas, Elektronins komercijos direktyvos normos taikomos btent informacins visuomens paslaugoms (pagal Direktyvos 98/34/EB nuostatas informacins visuomens paslauga apibriama kaip bet kuri paslauga, kuri individualiu paslaugos gavjo praymu teikiama per atstum elektronini priemoni pagalba ir, kaip taisykl, u atlyginim. Be to Direktyva aikiai nurodo, kad io apibrimo apimt nepatenka transliavimas ir V priede tvirtina pavyzdin sra paslaug, nelaikom informacins visuomens paslaugomis: balso telefonijos paslaugos, grynj pinig ar biliet automat pagalba teikiamos paslaugos ir pan.). Bendrosios tradicijos valstybse, tokiose kaip JK ir Airija, teismai tradicikai kr sutartin teis, j pritaikydami naujosioms technologijoms. Tokio lankstaus teiss krimo pavyzdiu galt tapti Anglijos teism nagrinta byla Entores v. Miles Far East Corporation215, kurioje teismas nusprend, kad teleksu sudarytas kontraktas sukelia teisines pasekmes. Direktyvos 10 straipsnis nustato minimalius reikalavimus informacijai, kuri komerciniai subjektai informacins visuomens paslaug teikjai, silydami, teikdami vairias paslaugas, prekes, privalo pateikti vartotojams. Mintas straipsnis numato, kad iskyrus jeigu alys, kurios nra vartotojais, aikiai susitaria dl prieingo, IVP teikjas iki usakymo padarymo privalo aikiai, suprantamai ir nedviprasmikai IVP gavjui pateikti bent i informacij:
A Proposal for a European Parliament and Council Directive on certain legal aspects of electronic commerce in internal market (presented by the Commission). Brussels, 18/11/1998 COM (1998) 586 final, 98/0325 (COD), p. 44; Amended proposal for a European Parliament and Council Directive on certain legal aspects of electronic commerce in internal market (COM (1999) 427, final 98/0325 (COD), 9 str. 212 OJ, 1997, L 144, p. 19. 213 OJ, 1998, L 204, p. 37. 214 OJ, 1998, L 217, p. 18. 215 [1955] 2 Q. B. 327.
211

78

M.Civilka. Elektronins komercijos teisiniai aspektai (a) skirtingi techniniai ELK sudarymo ingsniai; (a) ar sudarytas ELK bus isaugotas kaip failas IVPT ir ar jis bus prieinamas; (c) technins informacijos ar duomen vedimo klaid nustatymo ir itaisymo priemons iki usakymo pateikimo; (d) kalbos, kuriomis siloma sudaryti ELK. Tas pats direktyvos straipsnis nurodo, kad iskyrus jeigu alys, kurios nra vartotojais, aikiai susitaria dl prieingo, IVP teikjas iki usakymo padarymo privalo aikiai, suprantamai ir nedviprasmikai nurodyti elgesio kodeksus, kuri jis laikosi ir informacij, kaip su jais bt galima susipainti elektroniniu bdu. Kontrakto slygos ir bendrosios nuostatos turi bti gavjui pateiktos tokiu bdu, kad jis galt jas bet kada isaugoti ir atkurti. ie reikalavimai netaikomi, jeigu ELK sudaromi iskirtinai elektroninio pato arba ekvivalentikomis individualiomis komunikacijomis. Elektroninio kontrakto sudarymo momentas Pagal pirmin Elektronins komercijos direktyvos projekt bei jos parengiamuosius darbus (travaux prparatoires) dl elektroninio kontrakto sudarymo vietos ir momento buvo siloma tvirtinti gana aikias ir vienprasmikas taisykles216. Buvo siloma nustatyti, kad elektroninio kontrakto sudarymo momentu laikytinas momentas, kai paslaugos gavjas: (a) elektroniniu bdu gavo paslaugos teikjo patvirtinim apie paslaugos gavjo sutikimo gavim, ir (b) patvirtino gavimo patvirtinimo gavim. Sutikimo su pasilymu ir gavimo patvirtinimas pagal travaux prparatoires bt laikomas gautu tuomet, kai subjektai, kuriems tokie praneimai adresuoti, gyt prie j prijim. Vis dlto, priimtos Direktyvos 11 straipsnis tiesiogiai nefiksuoja joki specifini nuostat dl momento, nuo kurio elektroninis kontraktas laikomas sudarytu. Direktyvos 11 straipsnis nustato, kad iskyrus jeigu alys, kurios nra vartotojais, aikiai susitaria dl prieingo, jeigu gavjas pateikia usakym technologinmis priemonmis, taikomi ie principai: (a) (b) IVP teikjas privalo patvirtinti gavjo usakymo gavim be jokio udelsimo ir elektroninmis priemonmis; Usakymas ir gavjo usakymo gavimo patvirtinimas yra laikomis gautais, kuomet alis, kuriai jie yra adresuoti, gali prie j prieiti.

Atsivelgiant ias nuostatas, hipotetikai bt galima interpretuoti, kad Direktyvos 11 straipsnis numanomai nustato, kad sutartis laikoma sudaryta nuo to momento, kai paslaugos gavjas gauna paslaugos teikjo patvirtinim apie usakymo gavim. Taigi, nors paioje Direktyvoje tiesiogiai tai nra tvirtinama, aiku, kad Direktyva produkt reklamavimo ir silymo interenete nepripasta vieja oferta. Tai tra kvietimas pareikti ofert. Kita vertus, darytina ivada, kad Direktyva nepripasta pato duts teorijos, kuri galioja bendrosios teiss tradicijos

A Proposal for a European Parliament and Council Directive on certain legal aspects of electronic commerce in internal market (presented by the Commission). Brussels, 18/11/1998 COM (1998) 586 final, 98/0325 (COD), p. 44; Amended proposal for a European Parliament and Council Directive on certain legal aspects of electronic commerce in internal market (COM (1999) 427, final 98/0325 (COD), 9 str.

216

79

M.Civilka. Elektronins komercijos teisiniai aspektai valstybse217. Elektroninje komercijoje informacini paslaug teikjas realiai yra pardavjas (virtualios parduotuvs savininkas), o lentynos, ant kuri idstytos preks ir kiti produktai, virtualiose parduotuvse yra interneto svetains. Jeigu tokias prekes laikyti teikjo pasilymu, kuris interneto naudotojo gali bti priimtas arba atmestas, naudotojui paliekamas vienintelis veiksmas tai yra pels mygtuko spusteljimas. Tokiu bdu Direktyvos nuostatos negalt bti taikomos tokiems atvejams, kurie pagal Anglijos ir Vokietijos teis sudaro kvietim pareikti pasilym (tai yra, daugumai internete sudarom sutari). iuo poiriu sveikintina Direktyvos 11 straipsnio nuostata, kuri travaux prparatoires nuostatas i esms pakeit, ir vietoje svokos priimdamas paslaug teikjo pasilym, buvo vesta svoka pateikdamas usakym. Direktyvos 11 straipsnis sakmiai reikalauja, kad IVP teikjas gavjui suteikt tinkamas, efektyvias ir prieinamas technologines priemones galinanias identifikuoti ir itaisyti inputo klaidas dar prie usakymo pateikim. Paymtina, kad aukiau nurodytos nuostatos nra taikomos, jeigu ELK sudaromi iskirtinai elektroninio pato arba ekvivalentikomis individualiomis komunikacijomis. iuo poiriu btina paanalizuoti praktik. Pvz., 2001 m. Vokietijos Miunsterio regiono teismas nusprend, kad bendrosios ir standartins sutari slygos ir terminai taikomi online pareikimams, ir padar ivad, kad online aukcionierius nepateikia teisikai pareigojanio pasilymo sudaryti sutart viso labo pristatydamas automobil pardavimui savo asmeniniame puslapyje. Pirkjo poiriu, automobilio apraymas laikytinas viso labo kvietimas pateikti savo ofert tokiu bdu siekiant apsaugoti pardavj nuo sipareigojimo parduoti automobil vis--vis didiul akceptant skaii. Ofertos ir kvietimo pareikti ofert atskyrimas internete svarbus tuo, kad preki idstym laikant viso labo kvietimu pareikti ofert, atsisakymas priimti usakym (pvz., tuo atveju, kai baigsi tam tikro produkto atsargos ir pan.) nelaikytinas pardavjo sutartini sipareigojim paeidimu, nes ir pati sutartis laikoma nesudaryta (nes atsisakyta priimti ofert). Prieingu atveju pardavjas, neturdamas reali galimybi vertinti produkto paklausos (juk jo svetain prieinama visur pasaulyje) labai rizikuot. Tai galima pailiustruoti pavyzdiu, kai prie kelis metus JAV kompanija savo internetinje svetainje paskelb reklamin akcij, silant asmeninius kompiuterius u labai em kain. is atvejis ko gero taip ir bt liks niekuo neisiskirianiu bandymu pritraukti daugiau pirkj, jeigu ne viena aplinkyb. Reikalas tas, kad per klaid internetiniame skelbime buvo nurodyta, kad vieno asmeninio kompiuterio kaina 1 JAV doleris (vietoje 1 000 JAV doleri). Savaime suprantama, tokiu pasilymu susidomjo milinikas skaiius interneto lankytoj beveik per dvi valandas buvo gauta keliasdeimt tkstani usakym. Belieka pridurti, kad pagal JAV Vieningj komercin kodeks preki idstymas buvo laikomas vieja oferta, todl aukiau nurodytu atveju kompiuterio pirkimopardavimo sutartis (slygomis, nurodytomis interneto svetainje, taigi, inter alia, kompiuterio kainai esant 1 JAV doleriui) buvo laikoma sudaryta nuo to momento, kai internetinis pardavjas (oferentas) gaudavo interneto lankytojo usakym (ofertos, kurioje, inter alia, kompiuterio kaina lygi 1 JAV doleriui, akcept). Akivaizdu, kad per menk apsirikim internetinis pardavjas tradicini norm pagalba buvo priverstas patirti milinikus nuostolius:

Case Adams v. Lindsell )1818), 1 B & Ald 681; case Household Fire and Carriage Accident Insurance Co. v. Grant (1879) 4 Ex D 216.

217

80

M.Civilka. Elektronins komercijos teisiniai aspektai a) tinkamai vykdydamas sudaryt sutart ir pateikdamas usakytus kompiuterius u 1 JAV doler; b) atsisakydamas vykdyti sudaryt sutart ir rizikuojantis gauti vartotojo reikalavim atlyginti nuostolius, kilusius dl netinkamo sutarties vykdymo (iuo atveju sutarties nevykdymo). Visgi, mintu atveju JAV kompanijai teisme pavyko rodyti, kad produkto apraymo pateikimas internete negali bti laikomas oferta, kadangi prieingu atveju internetinis pardavjas bt priverstas prisiimti sunkiai valdom rizik susijusi su nenuspjama paklausa (pvz., jeigu nurodytu atveju kompiuterius bt usisak 1 mln. Interneto naudotoj, pardavjas vargu ar turt galimyb juos patenkinti) arba patirti neproporcingai didelius nuostolius, atsiradusius dl klaidos ar apsirikimo (preks aprayme, kainoje ir pan.), kaip ir vyko apraytuoju atveju. Taigi, mintoje byloje teismas nusprend, kad jeigu prieingai nenurodo pats pardavjas, produkt idstymas internete laikytinas viso labo kvietimu, silymu pareikti ofert, tokiu bdu aukiau mintas rizikas tinkamai paskirstant tarp pirkjo ir pardavjo. Kita vertus, btina paymti, kad Europos valstybi teism praktika akcentuoja, kad jeigu pardavjas privalo paklusti statymo nustatytam apribojimui tiekti produktus tik tam tikrai asmen grupei, pvz., pagal ami, arba siekiant iankstinio apmokjimo, svetainje pateikta informacija daniausiai bus tik kvietimas pareikti ofert. Pavyzdiui, aukciono tipo e-mugse (pvz., www.pirk.lt, www.rinkis.lt) i problema praktikai nekyla, nes yra aikiai nurodoma, kiek aprayto produkto vienet dar yra lik pardavimui, taiau praktiniu aspektu, tam, kad vartotojams nekilt abejoni, net ir iais atvejais patartina internetinje svetainje aikiai apibdinti sutarties sudarymo stadijas bei procedr.

LR CK domu tai, kad LR CK (6.167 bei 6.171 str.) pasilym adresuot nenustatytam asmen skaiiui laiko btent vieja oferta, tuo nukrypdamas tiek nuo mintos ES E-komercijos direktyvos, tiek ir nuo paprotin teis tvirtinanios 1980 m. Vienos Konvencijos 14 straipsnio 2 dalies, nustatanios, kad pasilymas, kuris nra adresuotas vienam ar keliems konkretiems asmenims, yra laikomas tiktai kvietimu pareikti ofertas, jeigu tik kas kita tiesiogiai nenurodoma asmens, padariusio tok pasilym. Taipogi btina paymti, kad vartojimo sutari atvilgiu LR CK nustato vartotoj labiau apsaugani taisykl, pagal kuri netgi pardavjo isisti preki katalogai pripaintini vieja oferta. Vis dlto, akivaizdu, kad internetinei parduotuvei dl paios interneto prigimties negalima automatikai pritaikyti tradicini kategorij, todl tiktina, kad Lietuvos teism praktika pasuks aukiau aptarta linkme. Lietuvos e-parduotuvs Pervelgus Lietuvos online muges, pasakytina, kad nei vienoje i j nra aikiai aptariamos e-pardavjo teiss atsisakyti patiekti usisakyt prek, nra

81

M.Civilka. Elektronins komercijos teisiniai aspektai aptariama pirkjo usakymo primimo procedra bei apskritai sutarties sudarymo etapai. Aiku, preks usisakymas internete, kuris beveik prilygsta preks isirinkimui parduotuvje ar turguje, yra toks kasdienikas reikinys, kad daugelis net gali pagalvoti - apie kokias ia sutartis kalbama, kam dar sukti galv dl to, produkto apraymas laikytinas reklama ar vieja oferta juk svarbiausia tai, kad jeigu nori k nors sigyti, tai tok nor gali realizuoti akimirksniu, vos keliais pels spusteljimais. Deja, toks pavirutinikas mstymas vargu ar pateisinamas. Kol viskas vyksta sklandiai, tol toks poiris gali ir nesukelti joki neigiam pasekmi, o kilus kokiam nors nesusipratimui, toki klausim sprendimas jau gali bti pavluotas. Kita vertus, e-pardavjai, siekdami kiek tai manoma sumainti aptariamas rizikas, taipogi turt stengtis aikiai apibdinti sutarties sudarymo stadijas bei procedr. Reziumuojant galima pateikti tokius patarimus e-pardavjams: aikiai aptarti galimus atsisakymo vykdyti usakym atvejus; pateikti sutarties sudarymo stadij bei procedr apibdinim; bendrosiose slygose nurodyti, ar produkt idstymas e-mugje ar ealjoje kvietimas pareikti ofert ar oferta; jei sutarties sudarymo momentas siejamas su apmokjimo gavimu, tai irgi turi bti aikiai aprayta bendrosiose slygose.

Paymtina, kad tokios bendrosios slygos turi bti nesunkiai randamos, aikiai pastebimoje vietoje.

82

M.Civilka. Elektronins komercijos teisiniai aspektai

IVP tarpinink atsakomyb Jeigu internete yra padaromas paeidimas ar netgi nusikaltimas, tok paeidj gali bti itin sunku arba netgi nemanoma nustatyti. Kita vertus, netgi nustaius tok paeidj, gali paaikti, kad jie priklauso tolimai jurisdikcijai ir teisminis paeist teisi gynimo bdas yra bevaisis. Tokiais atvejais btent vietinis paslaugos teikjas yra kur kas parankesnis taikinys. Viena i potencialiai skaudiausi problem, itin uatrint vis intensyvjaniu naudojimusi internetu, yra meiikikos, eminanios, amoralios informacijos skleidimas atviruosiuose tinkluose. Jeigu tinklapyje paskelbiamas meiikiko turinio praneimas, tokio praneimo autorius gali bti patrauktas atsakomybn. Taip atsitiko Australijoje nagrintoje byloje Renos v. Hardwick218, susijusioje su dviem Australijos antropologais. Vis dlto, taikiniu gali tapti ir paslaugos teikjas, kuris palaiko ir aptarnauja tinklap. JAV nagrintoje byloje Cubby v. Compuserve219 atsakovais buvo Interneto paslaug teikjai, kurie internete aptarnavo vairaus pobdio tinklapius, apimanius praneim lentas, on-line konferencijas, duomen bazes. Vienas i tinklapi paskelb naujien praneim, kuriame buvo eskaluojami gandai apie urnalistus. Iekovai steig ir pradjo teikti konkuruojani paslaug, ir paskelb panaaus turinio atsikertamuosius praneimus. Iekovo teigimu, kai kurie Compuserve tinklapyje paskelbti praneimai buvo itin eminantys orum ir garb. Vis dlto, teismo proceso metu Compuserve sugebjo rodyti, kad jie atliko viso labo informacijos perdavjo, persiuntjo funkcij, todl negaljo kontroliuoti perduodam praneim turinio. Kitoje JAV nagrintoje byloje Stratton Oakmount Inc. v. Prodigy Services Company220 iekovui pavyko rodyti atsakovo interneto palsaug teikjo veiksm neteistum, kadangi pastarasis privaljo atsakyti u tai, kaip jis vald ir tvark savo paslaug teikimo mechanizm. Mintoje byloje Prodigy Services Company samd darbuotojus, kurie tikrino perduodamos informacijos turin ir j kontroliavo, pasitelkiant programin rang buvo nustatomi eminanios informacijos platinimo atvejai. is faktas buvo pakankamas tam, kad atsakovas bt pripaintas atsakingu u perduodamos informacijos turin ir jo kontrol. ES valstybse narse taipogi ne vien kart buvo ikils informacins visuomens paslaug teikj atsakomybs rib klausimas. Pavyzdiui, Vokietijoje buvs Compuserve vadovas nebuvo patrauktas atsakomybn u tai, kad jis nesugebjo ublokuoti prijimo prie vaik pornografijos, taiau Jungtinje Karalystje Demon sumokjo didiules baudas dl meiianio turinio informacijos publikavimo vienoje naujien grupje. Demon pripaino savo atsakomyb dl to, kad nenutrauk tokios informacijos skelbimo, taiau bylos sprendimas sukl didel susirpinim dl reikalingumo nustatyti balans tarp informacins visuomens paslaug teikj pareig ir iraikos laisvs bei asmens reputacijos apsaugos221. Labai tiktina, kad ie klausimai susilauks ir Europos mogaus teisi teismo dmesio222. Nors, atsivelgiant iuo metu egzistuojanias technines galimybes, atrodo nesuvokiama, kad
Supreme Court of Western Australia, March 31, 1994. 776 F Supp. 135 (S.D.N.Y.) 1991. 220 23 Media Law reports 1794, NY Supreme Court May 24, 1995. 221 G. Pearce, N. Platten. Promoting the Information Society: The EU Directive on E-Commerce // European Law Journal, Vol. 6, No. 4, December 2000, p. 372. 222 Eaglesham. Web site takes fight for free speech to Europe // 2000 Financial Times, 14 April.
219 218

83

M.Civilka. Elektronins komercijos teisiniai aspektai informacins visuomens paslaug teikjai, atliekantys viso labo technines funkcijas, turt inoti informacijos, sudaranios j teikiam paslaug pagrind, turin bei bti u j atsakingi, Demon byla irykino tam tikras potencialias paslaug teikj atsakomybs galimybes. Dar viena autorini teisi poiriu domi byla nagrinta Vokietijoje. Hamburgo regioninis teismas 2001 m. rugpjt nusprend, kad sistem teikjai taip pat laikytini atsakingais u autorini teisi paeidimus, padarytus individuali interneto naudotoj, kurie internete padaro prieinamus muzikinius krinius, kadangi IVP teikjai naudotojams suteik btin programin rang ir sukr direktorijas su paiekos varikli funkcijomis. Svarbus sprendimas, 2000 m. priimtas Vokietijos teismo. Teismas nusprend, kad tinklapio operatorius, kuriam teismas udraud internete publikuoti bet kokio turinio ar formos informacij, yra tuo paiu laikomas pareigotu ne tik pakeisti tinklapio turin, bet taip pat kontroliuoti informacijos teikim (jeigu teikiamos hosting paslaugos) ir utikrinti, kad bt prieinama tik naujausia informacija ir naujausia tinklapio versija223. Danijos intreneto naujien teikjas ComputerWorld pateik iekin prie kit naujien tarnyb IT-avisen. IT-avisen skatina savo klientus parsisisti ini praneimus bei straipsnius internetin puslap. ioje byloje buvo atsisisti keturi straipsniai i ComputerWorld. ComputerWorld teigia, kad IT-avisen yra atsakingas u autorini teisi paeidimus. 2001 m. pradioje UK interneto paslaug teikjai pradjo lobistin veikl siekiant apsaugoti juos nuo atsakomybs u meiikiko pobdio informacij, kuri online paskelbiama treij ali. i iniciatyva itin suaktyvjo po to, kai buvo priimtas garsus Godfrey sprendimas, kuriuo teismas pripaino, jog kompanija Thus, kuriai priklauso Demon Internet, yra atsakinga u al, kuri padar meiikika informacija, paskelbta Demons puslapyje. Kita vertus, neseniai Yahoo i serveri paalino 13 chatrooms. ie chatrooms pardavinjo informacij kaip apeiti ukodavimo technologijas kurias naudoja palydoviniai transliuotojai. Be to, Anglijos teismas neseniai pareigojo interneto paslaug teikj atskleisti meiikiko praneimo altin, nepaisant to, kad j serverio diskusij lentoje ar grupje paskelb anonimizuotas altinis224. 2001 m. po visuomens skund Yahoo! udar UK puslap, has ginant ir auktinant imt tkstani juododi ir azijiei reptarijavim i UK. Dar vienas domus pavyzdys, parodantis, kad internetas jau pakoreguoja ir tarptautins vieosios teiss srit. 2001 m. pradioje JT tribunolas Tarptautinis Baudiamasis Tribunolas Ruandos nusikaltliams teisti (ICTR), papra JAV pagalbos udarant potencialiai meiikikus tinklapius. ie tinklapiai palaikomi dviej asmen, kurie mintame tribunole teisiami u tarptautinius nusikaltimus vis pirma, Ruandos 1994 masin genocid. Anot tribunolo, maiausiai vienas i tinklapi akivaizdiai meiia teisjus ir kitus pareignus, dalyvaujanius mint asmen byloje. Didiosios Britanijos MCPS-PRS Aljansas koordinuoja ES-finansuojam projekt, RightsWatch, kurio tikslas pltoti elgesio kodeksus ir procedras, susijusias su intelektine nuosavybe apsaugotos mediagos paalinimu i interneto. Aljansas tikisi sukurti ir diegti pasitikjim tarp autorini teisi turtoj ir tarpinink interneto paslaug teikj bei stimuliuoti IV pltr.
223 224

Decision of OLG Kln, May 5, 2000. Totalise plc v Motley Fool Ltd and Another.

84

M.Civilka. Elektronins komercijos teisiniai aspektai 2000 m. rugpjt Paryiaus Auktasis teismas atsisak udaryti diskusij forum, kuriame buvo pateiktas neteisto pobdio turinys. ioje konkreioje byloje atsivelgiant tai, kad forumo teikjas veik greitai, operatyviai reagavo teismo reikalavim paalinti neteist informacij, teismas nusprend, kad svetains valdytojas visgi nebuvo atsakingas u forume patalpint informacij. 2002 m. viduryje gavusi kelet pakartotini Deutsche Bahn AG raginim ir net grasinim, paiekos varikli Google, Altavista ir Yahoo Vokietijos dukterins mons i tinklapi paalino nuorodas urnalo RADIKAL svetain, kurioje buvo talpinama informacija apie tai, kaip sabotuoti traukinius ir vagonus siekiant negauti iekini i Deutsche Bahn AG. Klausimas, kokiu lygmeniu paiekos paslaug teikjai atsako u neteisto turinio informacij pagal naujj Vokietijos Tele Services Act, ilieka atviras. Direktyva siekia suteikti aikum informacins visuomens paslaug teikj atsakomybs riboms ir iskiria tris pagrindines kategorijas paslaug, kuri atvilgiu taikoma ribota atsakomyb dl siuniamos, perduodamos informacijos turinio: paprast perdavim/persiuntim (ang. mere conduit), sulaikym arba keavim (ang. caching) ir primim ir laikym (ang. hosting). Be abejo, daniausiai informacini technologij kompanijos teikia mintas paslaugas visas i karto, todl esmins problemos kyla dl veiklos atskyrimo ir tinkam norm pritaikymo. Paprastas perdavimas/persiuntimas (ang. mere conduit) Direktyvos 12 straipsnis nustato, kad tais atvejais, kai IVP sudaro informacijos, kuri pateikia gavjas, persiuntimas komunikaciniais tinklais ar suteikimas prijimo prie komunikacini tinkl, IVP teikjas nra atsakingas u persist informacij, jeigu jis: (a) neinicijuoja tokios informacijos persiuntimo; (b) neparenka tokios informacijos persiuntimo gavjo; (c) neparenka ir nemodifikuoja informacijos, esanios tokiame persiuntime. Direktyvos 12 straipsnis taip pat nurodo, kad aukiau nurodytos informacijos persiuntimas komunikaciniais tinklais ar suteikimas prijimo prie komunikacini tinkl apima automatin, tarpin ir galutin persiuniamos informacijos saugojim/laikym, jeigu tai atliekama tik persiuntimo tikslais ir jeigu informacija nra laikoma ilgiau, nei protingai btina tokiam informacijos persiuntimui. Be abejo, VN gali numatyti, kad statymo numatytais atvejais aukiau nurodytos informacijos persiuntim galima sustabdyti, siekiant ukirsti keli paeidimams ir pan225. Sulaikimas arba keavimas (ang. Caching) Kita iimtis, numatyta Direktyvoje, apima situacijas, apibdinamas sulaikymu arba keavimu, reikianiu informacins visuomens paslaug teikj atliekam tarpininkavimo pobdio laikin informacijos patalpinim siekiant palengvinti informacijos tolesn siuntim ir perdavim gavjams j pageidavimu226. i funkcija istorikai atsirado, siekiant geresns interneto ryio kokybs, serveriams laikinai isaugant savo kompiuteri atmintyje tam tikr, daniausiai interneto lankytoj
225 226

12 straipsnio 3 dalis. 13 straipsnis.

85

M.Civilka. Elektronins komercijos teisiniai aspektai naudojam informacij, pavyzdiui, daniausiai lankomus interneto puslapius. Toki operacij pavyzdiu galt bti automatikas interneto svetains informacijos, laikomos kitame serveryje ir nuolat naudojamos daugelio gavj, persiuntimas. iuo atveju Direktyva taip pat nustato, kad IVP teikjas nra atsakingas u persist informacij, jeigu jis: (a) (b) (c) (d) neparenka ir nemodifikuoja informacijos, esanios tokiame persiuntime; laikosi prijimo prie tokios informacijos taisykli; laikosi tokios informacijos atnaujinimo taisykli; nesikia teist technologij panaudojim gauti duomenis apie naudojam informacij; (e) veikia greitai, siekiant ukirsti keli prieiti prie informacijos, jeigu suino apie tai, kad informacija buvo iimta i tinklo persiuntimo altinyje, ar buvo udraustas prijimas prie jos, ar teismas sak jos paalinim i tinklo.

Informacijos primimas. eimininkavimas (Hosting) Treioji iimtis taikoma informacijos primimui, kai IVP teikjas patalpina informacij, pateikt informacins visuomens paslaug gavjo. Direktyvos 14 straipsnis nustato, kad tais atvejais, kai IVP sudaro informacijos, kuri pateikia gavjas, saugojimas/laikymas, IVP teikjas nra atsakingas u automatin, tarpin ir galutin persiuniamos informacijos saugojim/laikym, jeigu jis: (a) neturi reali ini ar informacijos apie neteist veikl ir jam nra inoma apie faktus ar aplinkybes, i kuri galima sprsti ar suinoti apie toki neteist veikl; (b) kai tik gauna koki nors ini ar informacij apie neteist veikl, veikia greitai, siekiant ukirsti keli prieiti prie informacijos ar j paalinti227. ios nuostatos nra taikomos, jeigu gavjas veikia pagal IVP teikjo pavedim/galiojim ar yra jo kontroliuojamas. Paymtina, kad ios Direktyvos nuostatos neukerta kelio teismui ar administraciniam organui reikalauti IVP teikimo sustabdymo ar nutraukimo ar paeidimo sustabdymo, taipogi netakoja galimybs VN nustatyti procedras, reguliuojanias informacijos ublokavim ar jos paalinim/perklim. domu tai, kad kai kuri valstybi delegacijos, rengiant Direktyv, ireik nuomon, kad inojimo kriterijus turt bti taikomas ir mere conduit bei keavimo atvejais, kadangi ateityje informacins technologijos gali leisti paslaug teikjams kontroliuoti j persiuniam informacij. Europos Parlamentas taip pat ireik susirpinim dl to, kad iimtys gali sudaryti slygas intelektins nuosavybs paeidimams228. Elgesio kodeksai

domu tai, kad JAV normos (Digital Millenium Copyright Act) pareigoja ublokuoti toki informacij net jei interneto paslaug teikjas turi prieasi tarti, kad krj teiss gali bti paeidiamos tokia informacija. 228 G. Pearce, N. Platten. Promoting the Information Society: The EU Directive on E-Commerce // European Law Journal, Vol. 6, No. 4, December 2000, p. 373.

227

86

M.Civilka. Elektronins komercijos teisiniai aspektai Direktyvos 16 straipsnis ragina, kad vairios pramonins grups, asociacijos, konfederacijos ir pan. parengt elgesio kodeksus, kurie prisidt prie efektyvaus Direktyvos norm gyvendinimo. Direktyva tvirtina raginim tokius kodeksus savanorikai iplatinti nacionaliniu ir ES lygmeniu, j padarym prieinamais elektroninmis priemonmis ir pan. Kitos nuostatos Direktyvos 17 straipsnis tvirtina neteismini gin, kylani tarp gavj ir IVP teikj ir i kit Direktyvos nuostat taikymo, sprendimo ir sureguliavimo priemoni prioritet, skaitant atitinkamas elektronines priemones. Bet kokiu atveju VN privalo tvirtinti adekvaias procedrines garantijas toki gin sureguliavimo metu. Direktyvos 18 straipsnis valstybes nares pareigoja utikrinti, kad nacionaliniu lygiu prieinamos teismins priemons dl IVP veiklos garantuot efektyvias ir operatyvias priemones, skaitant laikinas priemones, skirtas sustabdyti bet kok paeidim ir tolesn gavj interes nepaisym. Direktyvos 19 straipsnis valstybes nares pareigoja nustatyti adekvaias ios Direktyvos pagrindu priimt nacionalini teiss akt reikalavim gyvendinimo ir vykdymo kontrols ir prieiros priemones. Direktyvos 20 straipsnis valstybes nares pareigoja nacionaliniu lygiu nustatyti sankcijas, taikomas Direktyvos pagrindu priimt nacionalini ta reikalavim paeidim atvejais. Jos turi bti efektyvios, proporcionalios ir atgrasanios. Valstybs nars privalo priimti nacionalinius teiss aktus, gyvendinanius Direktyvos nuostatas ne vliau kaip iki 2002 m. sausio 17 d.229 Lietuva taipogi gyvendina ES E-komercijos direktyv 2002 m. balandio 10 d. LR kio ministras sakymu patvirtino kai kuri informacins visuomens paslaug, ypa elektronins komercijos, teikimo vidaus rinkoje reglament, kuriuo Lietuvos nacionalin teis perkl 2000 m. birelio 8 d. ES direktyvos 2000/31/EB dl tam tikr teisini informacins visuomens paslaug, konkreiai, elektronins komercijos, aspekt vidaus rinkoje (toliau - Elektronins komercijos direktyva) nuostatas. Tokiu bdu buvo padtas takas gana ilgai trukusioje diskusijoje dl atskiro teiss akto, skirto elektroninei komercijai, btinumo ir jo formos bei statuso. Visgi, vertinant mint reglament, kyla nemaai neaikum. Pirmiausia svarbu isiaikinti, ar LR kio ministro sakymas yra tinkama forma Elektronins komercijos direktyvos gyvendinimui. Pavyzdiui, Ispanijoje, Pranczijoje bei Vokietijoje, gyvendinant ES Elektronins komercijos direktyv, buvo priimti atskiri statymai, nauji civilini kodeks straipsniai ar net skyriai. Kain, ar tokia LR pasirinkta direktyvos gyvendinimo forma yra priimtina, vargu ar toks ES Elektronins komercijos direktyvos perklimas Lietuvos teisin sistem yra pakankamas. Galbt iuo atveju reikjo atkreipti dmes Europos Sjungos valstybi
229

22 straipsnis.

87

M.Civilka. Elektronins komercijos teisiniai aspektai nari praktik, gyvendinant Elektronins komercijos direktyv, ir pasirinkt ne ministerijos sakymo, o bent jau Vyriausybs nutarimo form, tokiu bdu paymint io akto viet bei reikm, reguliuojant elektronins komercijos santykius. sakymas tai postatyminis aktas, juo gyvendinamos statymo normos, taiau tokie teiss aktai negali pakeisti statym ir sukurti nauj bendrojo pobdio teiss norm, kuri galia konkuruot su statymo normomis. Kita vertus, akivaizdu, kad tik praktika ir sugebjimas efektyviai taikyti novatorikas teiss normas, parodys, ar ministerijos sakymo forma yra tikrai nepritaikyta e-komercijos santyki sureguliavimui. Antra, kyla itin reikmingas klausimas dl reglamento pavadinimo. Pavadinime kalbama apie paslaug teikim vidaus rinkoje. iuo atveju nevisikai suprantama, apie koki vidaus rink kalbama - Lietuvos ar ES vidaus rink. Kita vertus, toks rink atskyrimas vargu ar bt pagrstas, nes pati elektronin komercija, jos turin sudaranios informacins visuomens paslaugos globalios, nepaisanios joki geografini apribojim (teikjas gali bti sisteigs Lietuvoje, o paslaugas teikti ir u Lietuvos rib). Treia, reglamento 12 straipsnis nustato, kad elektroninmis priemonmis nesudaromos sutartys, kurioms LR CK nustatyta notarin forma bei kurioms statymais nustatyta privaloma teisin registracija. LR Civiliniame kodekse laidavimo sutariai ir garantijai nra nustatyta notarin forma ir neprivaloma registracija. Tiek laidavimo sutartis, tiek garantija turi bti raytiniai ir ios formos nesilaikymas laidavimo sutart ir garantij daro negaliojanius (LR CK 6.79 ir 6.91 str.). Taigi, remiantis LR aktais, darytina ivada, jog laidavimo sutartys ir garantija gali bti sudaromi elektroninmis priemonmis. Reikia pastebti, jog Elektronins komercijos direktyvos 9 straipsnio 2 dalis valstybms leidia padaryti iimt ir elektroniniu bdu neleisti sudaryti laidavimo sutari ir garantijos. Neaiku, kodl LR tokia iimtis nepadaryta ir kieno interesus tokiu bdu siekiama apsaugoti. Be to, reglamente nepadaryta ilyga ir dl Elektronins komercijos direktyvos 9 straipsnyje minim oficiali institucij tvirtinam dokument ir sandori (pvz., antstoli tvirtinami pardavimo i varytini aktai ir pan.). Ketvirta, reglamento 16 straipsnyje yra perraytos Elektronins komercijos direktyvos nuostatos dl sutarties sudarymo momento. Tai nra gerai, kadangi direktyvos rengjai direktyvoje siek pateikti tik bendriausius e-kontrakt sudarymo bruous (nediskriminavimo princip, technologin neutralum ir pan.), valstybms narms paioms suteikiant galimyb savo nacionalinje teisje detalizuoti e-kontrakt sudarym, jo stadijas ir pan. Dabartin reglamento nuostata ydinga tuo, kad nedviprasmikai nenustatomas momentas, nuo kada elektroninis kontraktas laikomas sudarytu. Elektronini kontrakt sudarymo momentas gali bti tinkamai nustatytas tik atsakius klausim, kada sigalioja elektroniniai duomen praneimai. iuo atveju vis dlto reikjo pasirinkti aiki pozicij, o ne palikti reglamento 16 straipsn vairiems aikinimams. Pagaliau, labai gaila, taiau minimas reglamentas teisine prasme yra niekinis, nes aikiai prietarauja CK 2.80 str. 1 d. (draudimas statymuose nenumatytais administraciniais metodais reglamentuoti juridini asmen veikla). Ir to neitaisys nei Vyriausybes nutarimas, nei praktika. ES elektronini tinkl ir elektronini tinkl paslaug reguliavimo tendencijos ES Komisija iuo metu yra parengusi pasilym paket, kuris turt utikrinti tinkam ir efektyv elektronini komunikacij tinkl ir jais teikiam paslaug

88

M.Civilka. Elektronins komercijos teisiniai aspektai sureguliavim: Komisijos pasilymas dl elektronini komunikacij tinkl ir jais teikiam paslaug reguliavimo pagrind (COM (2001) 393) 500PC0393); EB Komisijos pasilymas dl prieigos ir tinkl sujungimo (COM (2001) 369), EB Komisijos pasilymas dl elektronini komunikacij tinkl ir paslaug licencijavimo (COM (2000) 386), EB Komisijos pasilymas dl universalij paslaug ir naudotoj teisi, susijusi su elektronini komunikacij tinklais ir paslaugomis (COM (2000) 392), EB Komisijos pasilymas dl asmens duomen tvarkymo ir privatumo apsaugos elektronini komunikacij sektoriuje (COM (2000) 385). 2000 m. kovo 23-24 d. Lisabonos Europos taryboje buvo pabrta, kad labai spariai auga darbuotoj poreikis skaitmeniniame sektoriuje, kuriame reikia mokslini ini ir isilavinimo. Vartotoj teisi apsauga elektronins komercijos kontekste Vartotoj teisi apsaug utikrinanios ES Direktyvos taipogi yra beslygikai taikytinos ir EK aplinkoje. Tai: 1993 m. balandio 5 d. ES D 93/13/EEC Dl nesining slyg vartojimo sutartyse; 1997 m. gegus 20 d. ES D 97/7/EC Dl vartotoj apsaugos nuotolini kontrakt atvilgiu; 1984 m. rugsjo 10 d. ES D 84/450/EEC Dl klaidinanios ir palyginamosios reklamos; 1986 m. gruodio 22 d. ES D 87/102/EEC Dl VN statym, reguliuojani vartotojik kredit, suderinimo; 1993 m. gegus 10 d. ES D 93/22/EEC Dl Investicini paslaug vertybini popieri srityje; 1990 m. birelio 13 d. ES D 90/314/EEC Dl paketini kelioni, paketini atostog ir paketini tur; 1998 m. vasario 16 d. ES D 98/6/EC Dl kain nurodymo ant produkt, silom vartotojams; 1992 m. birelio 29 d. ES D 92/59/EEC Dl bendros produkt saugos; 1994 m. spalio 26 d. ES D 94/47/EC Dl pirkj apsaugos ryium su kontraktais dl naudojimosi nekilnojamuoju turtu nustatyto laiko ribose (on time-share basis); 1998 m. gegus 19 d. ES D 98/27/EC Dl teismini udraudim ginant vartotoj interesus; 1985 m. liepos 25 d. ES D 85/374/EEC Dl VN statym, administracini priemoni ir pan. reguliuojani atsakomyb u defektyvius/nekokybikus produktus, suderinimo; 1999 m. gegus 25 d. ES D 1999/44/EC Dl tam tikr aspekt, susijusi su preki pardavimu vartotojams ir garantijomis; ateities ES D Dl nuotolinio vartotojik finansini paslaug silymo; 1992 m. kovo 31 d. ES D Dl medicinini produkt reklamos; 1998 m. liepos 6 d. ES D 98/43/EC Dl VN statym, administracini priemoni ir pan., reguliuojani tabako ir tabako gamini reklam ir sponsoriavim, suderinimo.

89

M.Civilka. Elektronins komercijos teisiniai aspektai

ELEKTRONINIAI KONTRAKTAI Apibrimas, technologin charakteristika Elektroniniai kontraktai230 plaija prasme apibrtini kaip apimantys tiek sandorius, sudarytus ir/ar vykdytinus elektroninmis, optinmis ar panaiomis priemonmis tiek atviruose, globaliuose kompiuteriniuose tinkluose (pvz., internete), tiek ir privaiuose tinkluose (intranete), skaitant, bet neapsiribojant, EDI, elektronin pat, telegram, teleks ar telekopij, tiek ir programins rangos (ang. software) licencijavimo sutartis. Elektroniniai kontraktai turt bti suprantami kaip apimantys tiek sandorius, sudarytus ir/ar vykdytinus elektroninmis, optinmis ar panaiomis priemonmis tiek atviruose, globaliuose kompiuteriniuose tinkluose (pvz. INT), tiek ir privaiuose tinkluose (Intranete), skaitant, bet neapsiribojant, EDI, EM, telegram, teleks ar telekopij, tiek ir programins rangos (ang. software) licencijavimo sutartis. JAV ITFA EK apibria kaip bet koki transakcij, atlikt INT arba prijimo prie INT pagalba, apimani pirkim-pardavim, nuom, licencij, pasilym, turto preki/paslaug ar informacijos atlygintin ar neatlygintin pristatym ir taipogi apima suteikim prijimo prie INT231. Kita vertus, elektroniniai kontraktai plaija prasme apima tiek tiesiogins elektronins komercijos sandorius (elektroninis skaitmenini preki usisakymas ir jos pristatymas elektroniniu bdu), tiek ir netiesiogins elektronins komercijos sandorius (elektroninis skaitmenini preki usisakymas, kurios pristatomos fizikai, tradicinmis priemonmis). Siaurja prasme elektroniniai kontraktai apibrtini tik kaip sandoriai, sudaromi atviruose tinkluose, tokiuose kaip internetas. Atsivelgiant tai, kad is vadovlis vis pirma skirtas interneto problematikai, pagrindinis dmesys bus koncentruojamas tiesioginiams internetu ir elektroniniu patu sudaromiems elektroniniams kontraktams. Visus ELK galima sugrupuoti dvi dideles kategorijas: (a) Internetu sudaromi sandoriai; (b) Kiti elektroniniai kontraktai sudaromi EDI ir pan. pagalba. Didiausia ir svarbiausia dalis btent internetiniai kontraktai. Apskritai, visus INT kontraktus galima skirstyti ias stambias grupes/kategorijas: (a) Chat and video contracts jie suteikia galimyb komunikuoti sinchronikai ir interaktyviai ir todl gali bti, mutatis mutandis, reguliuojami t pai taisykli, kaip ir telefoniniai kontraktai (dl telefonini paslaug); (b) Elektroninio pato kontraktai EM reikalauja techninio treij ali serveri sikiimo, kurie alims suteikia tiek EM sskaitas ir adresus, tiek saugo j EM inutes/praneimus iki kol ie yra persisiuniami ali kompiuterius. Mes galime
Atsivelgiant tai, kad iame vadovlyje bus nagrinjami dvialiai privatinio pobdio sandoriai, sudaromi elektroninmis priemonmis ir elektroninje aplinkoje, buvo pasirinktas elektroninio kontrakto, o ne elektronins sutarties terminas. Kita vertus, akivaizdu, kad is terminas nepretenduoja bti nekvestionuojamas ar nepakeiiamas. 231 (Hyperdictionary of Electronic Commerce Law (ed. by Shamos M.I., 1999). (www.ecom.cmu.edu/resources/elibrary/eclgloss.shtml).
230

90

M.Civilka. Elektronins komercijos teisiniai aspektai sivaizduoti grynai EM kontraktus (pasilymas, akceptas ir akcepto gavimo patvirtinimas vyksta EM), taipogi ir maiyti pobdio (pasilymas tinklapyje, akceptas EM). Nra daug problem dl i ELK ri ko gero dl to, kad jiems gali bti labai lengvai pritaikyta laikams taikoma taisykl, ir todl, kad tai pagrinde c2c kontraktai; b2b paprastai pasitelkia tokias technines priemones kaip www. (c) www kontraktai tai visos internetins elektronins komercijos irdis. ie kontraktai sudaromi pasitelkiant ko gero populiariausi interneto paslaug world wide web (www), kuri galina sandori sudarym atviruose tinkluose, eliminuojant netgi elektroninio pato sistemos btinyb. Kaip jau minta aukiau, elektronins komercijos aknys gldi nuo 1980 j funkcionuojanioje EDI. Vis dlto, nuo savo protvi, EDI kontrakt, internetinius kontraktus skiria du pagrindiniai technologiniai komponentai. Vis pirma, INT yra universali atvira sistema, suteikianti komunikacijas nuo kiekvieno kiekvienam. ia EK prapleia EDI tradicines ribas ir traukia vartotojus, leidia ne tik reguliarius ir pastovius komercinius santykius, bet ir vienkartinius ryius. Antra, INT EK funkcionuoja kliento/serverio architektros pagrindu. Tai reikia, kad viena i ali veikia i savo kompiuterio, bet per programin rang ir interfeis (vartotojo aplink), kuriuos pateikia kitos alies tinklapis. Simetrinis ali santyki struktrizavimas taikomas EDI atvilgiu (kiekvienas rengia inutes ir praneimus savo kompiuteryje, naudodamas savo programas), tuo tarpu INT EK yra pagrsta btent asimetriniu ali santyki struktrizavimu asimetrine technini roli distribucija. Be to, EDI atveju vartotojai veikia skaidriai, aiki j geografin buvimo vieta, o serveris yra identifikuojamas tik URL pagalba ir jis gali bti bet kur. Taigi, teisiniu poiriu tampa visikai nereikminga geografin infrastruktra. Interfeisai (langai, tinklapiai ir kita vartotoj aplinka) tampa teisinio poirio EK gravitacijos centru. Tinklo technologijos galina verslo subjektus sutari sudarymo proces perkelti e-agentui programai, kuri naudoja vidin informacij, kurios pagrindu priima sprendimus. Elektronini kontrakt sudarymas globalij tinkl aplinkoje trumpai gali bti iliustruotas taip: Tiekjo tinklapis (esantis tiekjo serveryje arba laikomas ir aptarnaujamas treiosios alies serverio) turi silom preki/paslaug apraym ir vis rinkin taip vadinam self-contracting puslapi, galinani pateikti norimos preks/paslaugos usakymus OL reime. Naudotojai privalo pateikti asmenin informacij ir kartais mokjimo kortels numer. Tuomet, OL produktams, pirkjui yra leidiama juos parsisisdinti. Fizini preki atvilgiu pristatymas yra atliekamas tradicinmis priemonmis ir bdais vartotojui namus; mokjimai daniausiai mokjimo kortelmis; naujos mokjimo priemons (SET, e-pinigai ir pan.) taipogi plinta. Paslaug atvilgiu, paslaug teikjas jas pasirengs suteikti sutartu/nustatytu vartotojui laiku ir vietoje; mokjimo/atsiskaitymo metodas tas pats kaip ir b atveju. Vis dlto, paprastai www ELK yra kur kas sudtingesni, nes juose danai dalyvauja ir treiosios alys. Tai autentifikuotos alys (s-sertifikatu teikjai), finansins grups, kurios aptarnauja e-atsiskaitymus, ymi/etikei teikjai ir ypatingai OL parduotuvi firmos. Taipogi btina atkreipti dmes taip vadinamas virtualias parduotuves/galerijas (ang. online shops, malls, markets ir pan). Toki parduotuvi udavinys sumainti ilaidas pasidalijant tam tikrais EK platformos elementais.

91

M.Civilka. Elektronins komercijos teisiniai aspektai Ankstyvojoje internetins komercijos stadijoje ilaidos buvo mainamos pagrinde komercins informacijos pateikimas INT ir todl toki saito operatori pagrindin funkcija buvo suteikti ir aptarnauti viet parduotuvei INT. bet kadangi hostingo (informacijos pateikimo ir aptarnavimo INT) ilaidos vis majo, toki saito operatoriai pradjo teikti naujas paslaugas. Tai paima, pavyzdiui, EK aplikacijas ne tik vartotoj interfeisai, bet vidinis aplikacij valdymas ir tvarkymas, skaitant eagentus. Jie taipogi gali pateikti bendr platform keletui atskir parduotuvi, kas vartotojui leidia sutaupyti apsipirkinjimo laik. Internetrini kontrakt sudarymo procesas. Minimali schema, kuria galima pavaizduoti ELK sudarym internete: (a) E-katalogas, kur pateikia pardavjas; (b) Pirmasis paspaudimas/spusteljimas, patraukimas ar panaus pirkjo veiksmas, skirtas preki/paslaug usakymui; (c) Rekapituliatyvinis (sumarizuojantis) puslapis, pardavjo pateikiamas pirkjui; (d) Antrasis paspaudimas/spusteljimas, patraukimas ar panaus pirkjo veiksmas, ireikiantis sutikim/akcept; (e) Akcepto gavimo patvirtinimas, atliktas pardavjo232. Taigi, klasikiniu internetini elektronini kontrakt sudarymo atveju, galima iskirti 5 stadijas. Aiku, is procesas gali bti sutrumpintas (taiau tik profesionali pirkj atvilgiu, esant iankstiniam susitarimui) arba prailgintas. Sociologins ir ekonomins elektronini kontrakt sudarymo problemos rodomosios galios klausimai Bdami teisininkais, mes galvojame, kad rinkos dalyviai savo poelgius taipogi grindia tuo, k nustato teis ir k gali nustatyti teismas. Dauguma ELK rodomosios galios ir reikms analizi yra ireiktos kaip tik iuo aspektu, todl negali paaikinti, kaip atsirado EDI, kaip elektronins komercijos pltra gavo iki iol neregtus mastus, nepaisant to, kad vis dar nra aikios teisins pozicijos dl ELK rodomosios galios ir teismai ELK vis dar gali priskirti faktikai bet kok patikimumo laipsn. Tas pats ydingas poiris yra priimtas ir elektroninio parao atvilgiu ilg laik galiojusios teiss normos aikiai ir nedviprasmikai netvirtino postulato, jog EP prilygsta ranka paraytajam, taiau pasiraaniojo tapatybei nustatyti bei dokumento teksto apsaugai utikrinti buvo sukurti ir gana plaiai naudojami elektronins autentifikacijos metodai. Taigi, realus gyvenimas yra ymiai turtingesnis ir spalvingesnis (EK vystosi itin spariai be ypating sunkum ELK rodomosios galios aspektu), todl elektronins komercijos analiz privalo bti ymiai platesn. Kaip savo laiku taikliai pastebjo .Karbonj esmin gyvenimo ir komercins veiklos dalis vyksta ne teiss aplinkoje, o taip vadinamoje soft law zonoje) kur nra nei teiss, nei teism233. Teisinga ivada yra ta, kad EK atvilgiu be tradicinio teisinio metodo, mes privalome imtis btent soft law analizs metodo. i neteisin analiz savyje turi suderinti bent iuos klausimus dl ELK rodomosios galios ir reikms:
r. M Magdalena Payeras i Capell. Contract Law. (Law & Technology Convergence). ECLIP Deliverable. 233 Apolonia Martnez Nadal. Contract Law // ECLIP Deliverable 2.1.7 Santiago Cavanillas (Chapter A)/ (Chapter B), 1999.
232

92

M.Civilka. Elektronins komercijos teisiniai aspektai

2. Asmens socialinis ir moralinis polinkis pripainti ir vykdyti savo paadus ir savo komercins reputacijos ilaikymas, net jeigu kita alis negali pateikti rodym, kad sutartis pasirayta; 3. Pardavjo ilaid/pajam analiz, kuri analizuoja tikimyb, kad vartotojas atsisakys usakyto produkto ir to katus, ir tai palygina su naujo pakankamai ELK buvim patvirtinani rodym suteikianio metodo katais; kuomet nra alternatyvos, problema yra sumainama iki laipsnio, ar preks atsisakymo katai padarys prek maiau konkurencinga; 4. Pirkjo ilaid/pajam analiz vietini kat/naudos analiz, kurios metu palyginama tikimyb, kad pirkjas atsisakys pripainti, kad prek buvo paadta ir to katus, ir produkto kain, kuomet yra silomi saugesni pirkimo-pardavimo bdai; 5. Neortodoksiniai (neteisminiai) pardavjo privertimo laikytis savo paad bdai, netgi ir nesant rodym: prekybos asociacij instrumentai, elgesio kodeksai, kokybs enklai, kurie utikrina savireguliacij. B2c EK aplinkoje, vartotoj teisi gynybos priemones galima identifikuoti kaip nauj ir gena efektyv tokio spaudimo metod. Tai gali bti tiek vienas vartotojo laikas, publikuotas laikratyje, ar vertinimai, publikuoti specialioje vartotoj spaudoje, tiek ir vartotoj teisi gynybos institucij taikomos sankcijos. Pabrtina, kad pavieniai protestuojantys vartotojai nepatvirtina to fakto, kad buvo sudarytas tam tikras kontraktas, taiau vartotoj teisi apsaugos institucijas galina taikyti sankcijas u nesining versl; 6. Paios rinkos taisykls pasilos ir paklausos dsniai, kurie palanks toms monms, kurios usitarnauja vartotoj pasitikjim. Elektronini kontrakt pripainimas, j teisin galia EDI teisinis status quo kaip ieitin pozicija Aptariant teisinius klausimus, susijusius su EDI, btina identifikuoti dvi problem ris: EDI sandori galimumas, ir neaikumas, susijs su toki sandori teisine galia ir sukeliamais teisiniais padariniais. Vieoji teis (ypatingai mokesi ir finans teis) istorikai buvo pirmoji teiss sritis, klusi grsm EDI sandori galimumui, todl ilgainiui tapo aiku, kad teisin reforma yra neivengiama. Privatins, ir ypa komercins teiss srityje, bendrj problem, susijusi su EDI sandori galimumu, nekilo, ir autoriai, analizuojantys j teisin status pasiremdami tradicini susitarimo, ofertos ar akcepto teisini koncepcij lankstumu nuo pat pradi pripaino toki sandori teisin gali. Vis dlto, toki paslanki teisini kategorij panaudojimas taipogi sukuria nemaai teisinio neaikumo dl toki sandori teisini pasekmi (pvz., nra aiki toki sandori sudarymo vieta, laikas, klaid praneimuose padariniai, negaliot asmen siuniam praneim ar elektronini dokument teisini padarini). I pat pradi ES institucijos valstybi nari nepareigojo pakeisti nacionalinius statymus,ir skatino raytini EDI susitarim sudarym, kurie sureguliuot tiek vliau

93

M.Civilka. Elektronins komercijos teisiniai aspektai elektronine forma sudaryt EDI sandori pagrindu kylanias ali teises ir pareigas, tiek ir j teisin gali bei teisines pasekmes234. Sutari teiss pozicija EDI susitarim atvilgiu galima apibendrinti dviej teisini instrument terminais: sutarties ali laisv savireguliuoti EDI santykius ir, subsidiariai, adaptuotas tradicini ir abstraki teisini sutari teorijos koncepcij pritaikymas235. Vis dlto, informacini technologij progreso dka EDI tapo elektronins komercijos, kaip mes j suprantame dabar, prieistore, todl ymiai didesn svarb gyja internetini elektronini kontrakt teisinis vertinimas. Teisiniai reikalavimai sandori formai ir elektroniniai kontraktai 1. UNCITRAL Esminius elektronini dokument (tame tarpe ir elektronini kontrakt) teisinio pripainimo principus tvirtina 1996 m. UNCITRAL Pavyzdinis Elektronins komercijos statymas. Plaiau apie UNCITRAL Pavyzdin Elektronins komercijos statym r. aukiau (Skyrius ___). 2. 1980 m. JT Vienos konvencija dl tarptautinio preki pirkimo-pardavimo sutari236 Daugelio, tame tarpe ir Europos, valstybi civiliniuose kodeksuose ilieka formals reikalavimai sutari sudarymui, bet jie paprastai netaikomi komerciniams sandoriams237. Kontrakt atvilgiu paprastai yra taikomos trys skirtingos reikalavim formos atvilgiu grups: reikalavimas, kad kontraktas bt sudarytas ratu, bt pasiraytas ir bt patvirtintas, autentifikuotas kokios nors treiosios alies pvz., notaro ir pan. Tarptautinio preki pirkimo-pardavimo kontekste, kilnojamojo turto atvilgiu taikomi tik pirmieji du reikalavimai.238 ie reikalavimai yra tvirtinti siekiant dviej pagrindini tiksl: teisinio aikumo ir autentikumo. Kita vertus, daugelis raytini kontrakt turi standartin nuostat, kad sutartis gali bti pakeista tik raytiniu ali susitarimu, o tai iuos reikalavimus formos atvilgiu padaro privalomais.239 Tokia sutartin nuostata gali sukelti labai sunki pasekmi elektroninio pato, EDI panaudojimui. Paios Vienos konvencijos nuostatos (toliau Konvencija) formos reikalavimu yra labai liberalios jos 11 straipsnis tvirtina bendr princip, nereikalaujant, kad pirkimo-pardavimo sutartis bt sudaryta arba patvirtinta raytine forma, arba atitikt bet kok kit reikalavim formos atvilgiu. Taiau ios nuostatos taikymui gali ukirsti keli 12 straipsnyje tvirtinta imperatyvin nuostata, numatanti, kad bet kuri Konvencijos II dalies nuostata, leidianti, kad pirkimo-pardavimo
Commission Recommendation No. 94/820/EC of 19 October 1994 relating to the legal aspects of electronic data interchange, OJ L 338, 28/12/1994. 235 Apolonia Martnez Nadal. Contract Law // ECLIP Deliverable 2.1.7 Santiago Cavanillas (Chapter A)/ (Chapter B), 1999. 236 Valstybs inios 1995, Nr. 102-2283. 237 Kita vertus, paymtina, kad formali reikalavim nesilaikymas kaip taisykl nelieia paios sutarties egzistavimo klausimo. iuo atveju forma tra rodymas ir jos nesilaikymas i nesilaikiusios alies atima teis siekti priverstinio sutarties gyvendinimo ar teis remtis liudytoj parodymais (LR CK 58 straipsnis). 238 Dicey and Morris. Conflict of Laws (12th ed.). London, 1993. p. 1255. 239 Van der Merwe S. Contracts General Principles. Cape Town, 1993. p. 117-119.
234

94

M.Civilka. Elektronins komercijos teisiniai aspektai sutartis, jos pakeitimas ar nutraukimas ali susitarimu arba bet kokia oferta, akceptas ar kitoks ketinimo pasireikimas bt atliekami ne raytine, o bet kokia kita forma, netaikoma, jei bent vienos i ali verslo vieta yra Susitarianiojoje valstybje, kuri yra padariusi pareikim pagal ios Konvencijos 96 straipsn.240 Ar elektroninis patas, faksas ar EDI, kurie nra ispausdinti, atitinka raytins formos reikalavimus, nustatytus statymais arba ali susitarimu, skirtingose valstybse isprendiama skirtingai. Daugumoje valstybi elektronine forma ireikti praneimai yra laikomi raytiniais, jeigu jie skaitomi mogaus akimi, netgi jeigu jie tra monitoriaus ekrane. is progresyvus ir realistinis poiris ypatingai sigaljs JAV.241 Kitose valstybse dl to dar kyla abejoni. Konvencijos 13 straipsnio prasme, telegramos ir teleksai aikiai patenka raytini termin242. Abiej i komunikacij atveju adresatas gauna ispausdint praneim, todl jis prieinamas materialiame formate, o ne vien grynai elektroninje formoje. Kadangi Konvencijos primimo metu nebuvo inomos tokios ryio priemons, kaip elektroninis patas, EDI ir pan.,243 turt bti vertinta ir nustatyta, ar ios naujos technologijos patenka Konvencijos 13 straipsnio srit. Akivaizdu, kad elektronini komunikacij kontekste pati Konvencija pateikia tik nuorod teleks, o apie kitas formas neusimena,244 tokiu bdu paliekant dirv teiss spragoms, tai yra ji nesureguliuoja toki santyki, kurie aikiai ir nedviprasmikai patenka Konvencijos reguliavimo srit, todl iuo atveju btinas toki sprag ulopyti pasiremiant Konvencijos aikinimo metodas. Nors teleksas dar vis plaiai tebenaudojamas ir iandien, telegrama moderniajame verslo pasaulyje tapo visika seniena, kurios viet be konkurencijos um EDI ir elektroninis patas. Aikinant Konvencijos straipsn, formalum laisvs ir sutarties laisvs principai leidia teigti, kad toks pleiamasis jo aikinimas yra tinkamas. Konvencijos 13 straipsnis, nustatydamas svokos raytin forma turin, neapriboja jos vien tik telegrama ar praneimu teleksu. is straipsnis tik numato, kad telegrama ar praneimas teleksu visais atvejais
Konvencijos 96 straipsnis: Susitarianioji valstyb, kurios statymai reikalauja, kad pirkimo pardavimo sutartys bt sudaromos ar patvirtinamos raytine forma, bet kuriuo metu pagal 12 straipsn gali padaryti pareikim, kad bet kuri ios Konvencijos 11 straipsnio, 29 straipsnio ar II dalies nuostata, leidianti, kad pirkimo - pardavimo sutartis arba jos pakeitimas ar nutraukimas ali susitarimu arba bet kokia oferta, akceptas ar kitoks ketinimo pasireikimas bt atliekami ne raytine, o bet kokia kita forma, netaikoma, jeigu bent vienos i ali verslo vieta yra toje valstybje. Paymtina, kad Konvencija apriboja valstybi rat, kurios gali padaryti ilyg pagal 96 straipsn tai valstybs, kuri statymai reikalauja, kad pirkimo-pardavimo sutartys bt sudaromos ar patvirtinamos ratu (96 straipsnis). Vis antra, nors ir kaip plaiai suformuluotas 12 straipsnis, jo taikymas apribotas Konvencijos 11, 14-24 ir 29 straipsniais. Taigi akivaizdu, kad is straipsnis neapima vis praneim reikalaujam ar leidiam Konvencijos. Jis apima tik tuos praneimus, kurie yra susij su sutarties sudarymu, jos pakeitimu ar nutraukimu ali susitarimu. Formuluot jos pakeitimas ar nutraukimas ali susitarimu aikiai parodo, kad nei vienaalis pareikimas nutraukti sutart, nei pareikimas dl kainos sumainimo, padarytas pagal 50 straipsnio 1 punkt, praneimas dl defekt ar laiko apribojimo nustatym ir kiti panas praneimai nepatenka ilygos bei atitinkam vidaus taisykli dl formos sfer. Tokiems praneimams netaikomi formos reikalavimai, net kai 96 straipsnio ilygos pasekmje, sutariai taikomos vidaus taisykls, prilyginti tradiciniams raytiniams dokumentams. Paymtina, kad tai tvirtina ir Konvencijos 13 straipsnis, apibriantis raytins formos svok Konvencijos tikslais. 241 Perrit H.H. and Baum M.S. Electronic Contracting, Publishing and EDI Law. New York, 1991. p. 337-341. 242 Honnold O.J. Uniform Law for the International Sales under the 1980 United Nations Convention (2nd ed.). Deventer, 1991. p. 180. 243 Honnold O.J. Uniform Law for the International Sales under the 1980 United Nations Convention (2nd ed.). Deventer, 1991. p. 132. 244 Pagal Konvencijos 13 straipsn Konvencijos tikslais "raytin forma" apima telegram ir praneim, siuniam teleksu.
240

95

M.Civilka. Elektronins komercijos teisiniai aspektai atitinka raytins formos reikalavimus ir visikai nepasisako kitokia forma padaryt praneim atvilgiu. Tai reikia, kad Konvencijos 13 straipsnis turi bti suprantamas kaip apimantis visas elektronines komunikavimo priemones. Todl faksas, elektroninis patas, EDI praneimas turt bti pripastami raytiniais Konvencijos tikslais, kai reikalaujama raytins formos. Tuo atveju, jei btina nustatyti, ar faksas ir EDI atitinka taikomos vidaus teiss reikalavimus formos atvilgiu, atsakymas turi bti rastas ioje teisje. Visgi, kadangi Konvencija 12 ir 96 straipsni pagrindu leidia valstybms 11 straipsnio, tvirtinanio formos laisv, atvilgiu padaryti ilyg, praneimo galiojimo klausim isprendiant taikytinos teiss, o ne Konvencijos, pagrindu.245 Taigi, darytina ivada, kad i paios Konvencijos nuostat neiplaukia tai, kad jos nuostatos yra iimtinai taikytinos tik konkreiai joje pamintoms komunikacij formoms. Konvencija nustato, kad tiesiogini ir momentini ryio priemoni aplinkoje praneimas turi bti igirstas gavjo, adresato.246 Kitais atvejais praneimas turi bti adresatui tektas asmenikai ar pristatytas jo adresu. Pritaikant analogijos metod, galima padaryti ivad, kad elektronini komunikacij kontekste praneimo isiuntimas galiojaniu adresato adresu, kuriuo gavjas pagrstai ir protingai tikisi gauti tokio pobdio praneimus akivaizdiai patenkina Konvencijos reikalavimus. Principas, pagrindiantis Konvencijos 24 straipsn ir suteikiantis gaires jo aikinimui, yra principas, kad bet koks praneimas turi bti arba asmenikai gautas gavjo (tiesiogini komunikacij atveju), arba turi bti efektyviai patalpintas, patekti jo dispozicijon tokioje vietoje, kur jis paprastai gauna tokio pobdio praneimus ar kur normalioje reikal eigoje jis turt tiktis juos gauti. Todl praneimas, isistas elektroniniu patu, arba faksu, arba VANS adresais, nurodytais gavjo, neabejotinai atitinka galiojimo kriterijus, nustatytus Konvencijos. Pabrtina, kad toki ivad akivaizdiai patvirtina ir Konvencijos preambul <> viening norm <> primimas prisidt prie teisini barjer tarptautinje prekyboje paalinimo ir skatint tarptautins prekybos pltr, kuri atskleidia Konvencijos esm sudarani filosofij jos taikymas turi bti kuo vienodesnis, kuo platesnis, ekstensyvesnis. Atkreiptinas dmesys tai, kad UNIDROIT Tarptautini komercini kontrakt principai raytins formos reikalavimu taipogi pasitelkia funkcin apibrim ir j apibria kaip: bet koki komunikacij form, metod, kuri galina informacijos, esanios konkreiame praneime, isaugojim ir to praneimo atkrim apiuopiamoje formoje. Akivaizdu, kad toks apibrimas apima ir kompiuterinius duomen raus, elektroninius praneimus. Toki pozicij tvirtina ir Europos Komercini Kontrakt Princip 1:301(6) straipsnis,247 kuris aikiai nurodo, kad "raytiniai pareikimai apima telegram, teleks, telefaks, elektronin pat ir kitas ryio priemones, kurios abi alis galina perskaityti gaut praneim. Taigi, galima daryti ivad, kad du pagrindiniai lex mercatoria altiniai - UNIDROIT Tarptautini komercini kontrakt principai ir Europos Komercini Kontrakt Principai formos atvilgiu aikiai ir nedviprasmikai tvirtina funkcinio ekvivalentikumo koncepcij, galinani ir naujausius komunikacij metodus atitikti raytins formos reikalavimus. To pagrindu galima daryti ivad, kad Konvencija, bdama vienu i pagrindini lex mercatoria altini,
Schlechtriem P. (ed). Caemmererl, Schlechtriem Kommentar zum Einheitlichen UN-Kaufrecht. Miunchen, 1995. s. 68. 246 Konvencijos 24 straipsnis. Ar praneimai, paliekant inut telefono atsakiklyje laikytini odiniais praneimais ar ne, yra diskutuotinas klausimas [r. 40, Art. 24, p. 14]. 247 Lando O., Beale H. The Principles of European Contract Law. Dordrecht, 1997. (Piln teks be komenatr ar pastab galima rasti iuo interneto adresu: http://www.ufsia.ac.be/~estorme/PECL2en.html).
245

96

M.Civilka. Elektronins komercijos teisiniai aspektai jos interpretavimo procese taipogi turt bti aikinama kaip apimanti aukiau pamintas naujausias komunikacij formas. Aukiau mintas ivadas akivaizdiai patvirtina kitas UNCITRAL parengtas dokumentas anksiau mintasis Pavyzdinis elektronins komercijos statymas, kuris pagrstas taip vadinama funkcinio ekvivalentikumo koncepcija, reikiania, kad yra btina tradicini popierini reikalavim tiksl ir funkcij analize, siekiant nustatyti, kaip tie tikslai ir funkcijos gali bti patenkinti ar pasiekti panaudojant modernias elektronines technologijas. Praneimo autentifikavimas yra kur kas didesn problema. Daugelyje valstybi parao reikalavimas vis dar tegali bti patenkintas fiziniu parau, udtu ant popierinio dokumento.248 Taip vadinamj elektronini para neutenka, nebent elektronins autentifikacijos atvilgiu yra galiojanti speciali nuostata. Pati Konvencija jokiu atveju nereikalauja parao, o ir patys 12 bei 96 straipsniai taikomi tik raytins formos atvilgiu. Taigi, elektroninio parao reikalavimas gali tapti svarbiu tik tuomet, kai alys paios susitar dl autentifikacijos reikalavimo. Kada yra reikalaujama formalum? Konvencijos ieitin koncepcija formali reikalavim atvilgiu nra reikalaujama joki formalum. Taigi, tarptautiniai preki pirkimo-pardavimo kontraktai gali bti sudaryti bet kokia alims patogia ir priimtina forma, skaitant ir naujausi technologij panaudojim.249 Visgi, kai alys naudojasi kitomis ryio priemonmis, jos turt inoti standartines slygas, nustatanias formalius reikalavimus. Tokiais atvejais tarp ali turi bti susitarta, kad elektroniniai praneimai bus laikomi raytiniais ir kad alternatyvios autentifikavimo procedros bus pripaintos paraais. Tai tarp ali gali bti nustatyta standartinse sutartyse arba apsikeitimo duomenimis sutartyse (ang. Interchange Agreements). Konvencijos pozicija formali reikalavim atvilgiu visgi yra apsunkinta 12 straipsnyje tvirtinta iimtimi. Tai reikia, kad tam tikros valstybs gali reikalauti, kad sutartis bt sudaryta ratu, taiau joki reikalavim parao atvilgiu jos taikyti negali. Valstybs, kurios padar ilyg 96 straipsnio pagrindu Argentina, Baltarusija, il, Estija, Lietuva, Vengrija, Ukraina ir Rusijos Federacija. Visgi, jeigu iose valstybse raytins formos reikalavimas yra aikinamas lygiai taip pat plaiai, kaip ir Konvencijos atveju, toki ilyg buvimas negali paveikti nauj technologij panaudojimo kontrakt sudarymui. 3. Europos Sjunga250 Paymtina, kad Europos Sjungos lygmenyje po ilg diskusij 2000 m. birelio 9 d. buvo priimta Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/31/EB dl tam tikr teisini informacins visuomens paslaug, konkreiai, elektronins komercijos, aspekt vidaus rinkoje (Elektronins komercijos direktyva).251 Ji
Dar kart tenka pripainti, kad JAV sigaljo ymiai atviresnis ir komercikai efektyvesnis poiris [63, 16.4. - 16.5]. 249 Konvencijos 11 straipsnis: Nereikalaujama, kad pirkimo - pardavimo sutartis bt sudaryta arba patvirtinta raytine forma, arba atitikt bet kok kit reikalavim formos atvilgiu. Ji gali bti rodinjama bet kokiomis priemonmis, tarp j liudytoj parodymais. 250 Plaiau apie elektronins komercijos reguliavim ES r. toliau, skyriuje _. 251 Directive No. 2000/31/EC of the European Parliament and of the Council of 8 June 2000 on certain legal aspects of information society services, in particular electronic commerce, in the Internal Market, OJ L 178, 17/07/2000.
248

97

M.Civilka. Elektronins komercijos teisiniai aspektai pareigoja kiekvien ES valstyb nar kompleksikai perirti savo vidaus teiss aktus ir panaikinti bet kokius ribojimus ar draudimus naudoti elektroninius procesus visose kontrakt sudarymo stadijose ir suteikti vienod teisin gali elektroniniu bdu sudarytiems kontraktams, lyginant su kontraktais, sudarytais tradiciniais bdais. Tokie ribojimai gali bti reikalavimas raytins (ang. in writing), originalios (ang. an original), popierins (ang. on paper) formos, taip pat gali bti reikalaujama faktinio kontrakto ali dalyvavimo j sudarant. Paymtina, kad Direktyvos nuostatos apima ne tik pat kontrakto sudarymo akt, bet ir visus jo sudarymo procedros aspektus: pasilymus pradti derybas, derybas, kontrakto slyg pasilym, taip pat visus veiksmus po kontrakto sudarymo: jo pakeitimas, nutraukimas ir t.t. Galima paminti, kad ios Direktyvos nuostatos papildo Elektroninio parao direktyvos (1999/93/EB252) normas, kurios apima tik elektroninio parao (bet ne kit kontrakto element,t teisin pripainim). Elektronins komercijos direktyvos 9 straipsnis (kontraktai, sudaromi elektroninmis priemonmis) sakmiai tvirtina, kad valstybs nars privalo garantuoti, kad j teisins sistemos leidia kontraktus sudaryti ir elektroniniu bdu. Teisiniai reikalavimai, taikom toki elektronini kontrakt sudarymui negali sukurti joki klii toki kontrakt naudojimui ar sudarymui, taip pat negali takoti j teisins galios ar privalomumo. Kartu paymtina, kad Elektronins komercijos direktyva ES valstybms narms leidia ilaikyti tam tikras iimtis. Minto straipsnio 2 dalis nurodo, kad valstybs nars gali nesilaikyti ios nuostatos tik jeigu: (a) kontraktai skirti nekilnojamojo turto teisi sureguliavimui (iskyrus nuomos); (b) kontraktai reikalauja teism, valstybini organ sikiimo ar tam tikr profesij atstov, vykdani valstybines funkcijas, dalyvavimo; (c) garantijos sutartys, keitimo sutartys, kurias asmenys sudaro asmeniniais, eimos tikslais; (d) eimos ir paveldjimo teiss reguliuojami kontraktai. Taip pat atkreiptinas dmesys tai, kad Direktyvos 9 str. 3 d. nurodo, jog ES valstybs nars privalo pateikti Europos Komisijai piln kontrakt kategorij, kurioms jos taikys 9 str. 2 d. leistas iimtis, sra. Galima pridti, jog pagal pirmin Elektronins komercijos direktyvos projekt bei jos parengiamuosius darbus (travaux prparatoires) buvo numatyta Europos Komisijos teis keisti minto srao turin, taiau priimta Direktyva tokios Komisijos teiss nebenumato.253 Atkreiptinas dmesys tai, kad pagal Elektronins komercijos direktyvos 22 straipsnio 1 dalies nuostatas, Direktyvoje tvirtintas normas ES valstybs nars privalo perkelti savo nacionalin teis iki 2002 m. sausio 17 d. ir apie tai privalo praneti Europos Komisijai.

r. aukiau. A Proposal for a European Parliament and Council Directive on certain legal aspects of electronic commerce in internal market (presented by the Commission). Brussels, 18/11/1998 COM (1998) 586 final, 98/0325 (COD), p. 44; Amended proposal for a European Parliament and Council Directive on certain legal aspects of electronic commerce in internal market (COM (1999) 427, final 98/0325 (COD), 9 str.
253

252

98

M.Civilka. Elektronins komercijos teisiniai aspektai Mintos Elektronins komercijos direktyvos kontekste galima paminti ir 1997 m. gegus 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyv 97/7/EB dl vartotoj apsaugos sutari, sudarom per atstum, atvilgiu,254 taip pat atkreiptinas dmesys 1998 m. birelio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 98/34/EB255 (pataisytoje Direktyvos 98/48/EB256), nustatanioje informacijos teikimo technini standart ir reglament srityje procedr, tvirtint informacins visuomens paslaug apibrim, nes pagal Elektronins komercijos direktyvos 1 straipsnio 1 dalies nuostatas, Elektronins komercijos direktyvos normos taikomos btent informacins visuomens paslaugoms (pagal Direktyvos 98/34/EB nuostatas informacins visuomens paslauga apibriama kaip bet kuri paslauga, kuri individualiu paslaugos gavjo praymu teikiama per atstum elektronini priemoni pagalba ir, kaip taisykl, u atlyginim. Be to Direktyva aikiai nurodo, kad io apibrimo apimt nepatenka transliavimas ir V priede tvirtina pavyzdin sra paslaug, nelaikom informacins visuomens paslaugomis: balso telefonijos paslaugos, grynj pinig ar biliet automat pagalba teikiamos paslaugos ir pan.). Atsivelgiant tai, kad Lietuvos Respublika siekia tapti Europos Sjungos valstybe nare, ji savo vidaus teiss normas taip pat privals suderinti ir su i Direktyv nuostatomis iki stojimo ES dienos. 4. Lietuvos Respublika I. Ar utenka bendrj teiss norm? LR teisje sandoriai tradicikai apibriami kaip smoningi, laisva valia atliekami asmen veiksmai, kuriais siekiama teisinio rezultato: sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas257. I io plataus ir neutralaus apibrimo formuluots seka, kad i esms sandoriu pripaintini bet kokie ali veiksmai, kuriais yra siekiama teisini santyki nustatymo, pakeitimo ar nutraukimo, neatsivelgiant nei toki veiksm, ireikiani ali vali, form, nei j atlikimo bd ar metod. i nuostata knija fundamental ali sutari laisvs princip, pagal kur alys gali paios nustatyti, kokia forma jos nustatys ir pltos savo sutartinius santykius. Taigi, bendrja taisykle ali valia gali bti ireikta ir elektroniniu bdu, elektroninmis priemonmis ir pan. Kita vertus, LR CK 1.71 straipsnio 2 dalis numato, kad sandoris, kuriam statymai nenustato konkreios formos, laikomas sudarytu, jeigu i asmens elgesio matyti jo valia sudaryti sandor. Kitaip tariant, ia nuostata siekiama tvirtinti kuo liberalesnes normas dl prievolini santyki susikrimo ir ivengti pernelyg grieto ir neretai apsunkinanio teisinio sikiimo tuos visuomeninius santykius, kuri nebtina ir netgi nepageidautina sureguliuoti teisinmis priemonmis. i nuostata dar kart patvirtina statymo leidjo siek nevaryti ali valios iraikos form ir i principo pripainti visas ir bet kokias sandori sudarymo priemones ir bdus. Taigi, LR CK tvirtina technologinio neutralumo princip, reikiant tai, kad kontraktai, sudaryti kitomis nei tradicins priemons, teisinio statuso prasme negali bti diskriminuojami tradicinmis priemonmis sudaryt sandori atvilgiu. is principas pirm kart buvo sukodifikuotas 1996 m. UNCITRAL Pavyzdiniame
OJ, 1997, L 144, p. 19. OJ, 1998, L 204, p. 37. 256 OJ, 1998, L 217, p. 18. 257 LR CK 1.63 straipsnio 1 dalis. Taip pat r. LR Civilinio kodekso komentaras. Prmoji knyga. Bendrosios nuostatos. Justitia, 2001. p. 157-158.
255 254

99

M.Civilka. Elektronins komercijos teisiniai aspektai Elektronins komercijos statyme, o primus ES Elektronins komercijos direktyv Nr. 2000/31/EC, tapo privalomu orientyru visoms ES valstybms narms. Elektronins komercijos poiriu itin svarbi nuostat randame LR CK 6.159 straipsnyje, kuris numato, kad galiojanios sutarties sudarymui visikai pakanka suderintos veiksni ali valios, o statym numatytais atvejais - suderintos veiksni ali valios, kuri bt ireikta tam tikra forma. II. Reikalavimai formai ir e-kontraktai Teisinio aikumo, civilini santyki stabilumo, nuspjamumo, civilini teisi ir pareig gerbimo258 ir kiti civilins teiss principai reikalauja, kad sudtingesniais, tiek privatiniu, tiek ir vieuoju poiriu svarbesniais ir reikmingesniais atvejais, ali valia bt ireikta tokia forma, kuri galint tiek vlesn ali susitarimo atkrim, jo turinio supratim bei aikinim, tiek ir kilusio gino isprendim. iam tikslui yra skirtas LR CK 1.73 straipsnis, ivardinantis atvejus, kada sandoriai turi bti sudaryti ratu259. Svarbu tai, kad mintame straipsnyje pateikiamas sandori sraas nra baigtinis tiek CK, tiek ir kiti LR statymai gali nurodyti ir kitokius sandorius, kuriems privaloma raytin forma. Taip pat svarbu ir tai, kad alys bendru sutarimu gali nustatyti, kad j susitarimas turs bti formintas ratu260. Tradicikai raytine forma sandoris sudaromas suraant atitinkam dokument. Svarbu tai, kad dvialiai sandoriai gali bti sudaromi apsikeiiant laikais, ratais. Internetins teiss poiriu itin svarbu tai, kad LR CK 1.73 straipsnio 2 dalis nedviprasmikai nustato, kad raytins formos dokumentui prilyginami ali pasirayti dokumentai, perduoti telegrafinio, faksimilinio ryio ar kitokiais telekomunikacij galiniais renginiais, jeigu: a) yra utikrinta teksto apsauga (i funkcij atlieka tiek elektroninis paraas, tiek ir vairios duomen kodavimo, blokavimo formos), ir b) galima identifikuoti para (i funkcij e-komercijos aplinkoje atlieka elektroninis paraas, o vis pirma skaitmeninis paraas261). I esms analogik nuostat tvirtina ir LR CK 6.192 straipsnio 2 dalis, tvirtinanti reikalavimus sutarties formai. Taigi, remiantis minta nuostata, sandoriai gali bti sudaryti naudojantis bet kuriais galiniais telekomunikacij renginiais (telefon, telefaks, modem ir pan.) perduodant informacij. Vis dlto, i ios nuostatos nra aiku, ar jos formuluot apima ir sandorius, sudaromus globaliuosiuose tinkluose, tokiuose kaip internetas262. is neaikumas vis pirma kyla dl to, kad prijimas prie interneto galimas ne tik per galinius telekomunikacij renginius (pvz., prijimas per vietin tinkl (Local Area Network (LAN), per skaitmenin abonentin linij (Digital Subscription Line (DSL) ir pan.). iuo poiriu situacijos gali negelbti netgi telekomunikacij termino aikinimas plaija prasme, jas suprantant kaip bet kok elektronin ry.
i princip praktin pritaikym iliustruoja Lietuvos aukiausiojo teismo 2000 m. spalio 2 d. inagrinta civilin byla UAB Init v. UAB Parabol (Nr. 3K-3-905/2000). 259 LR CK 1.73 straipsnio 1 dalis nustato, kad raytine forma turi bti sudaromi fizini asmen sandoriai, kai sandorio suma virija 5 000 lit, iskyrus jeigu sandoris vydomas sudarymo metu, juridini asmen steigimo sandoriai, draudimo sutartys, preki pirkimo-pardavimo isimoktinai sutartys, preliminaries sutartys ir pan. 260 LR CK 6.192 straipsnis. 261 inios, 2000, Nr. 61-1827. 262 Tiesa, LR Civilinio kodekso komentare (r. Pirmoji knyga. Bendrosios nuostatos. Justitia, 2001. p. 168-169) nurodoma, kad i LR CK 1.73 straipsnio 2 dalies seka, jog sandoris gali bti sudarytas ir internetu.
258

100

M.Civilka. Elektronins komercijos teisiniai aspektai Be to, nra aiku, ar ofertos gavjui (online pardavjui) taip pat taikomas galins rangos buvimo reikalavimas, kuris internete tapt itin sunkiai realizuojamas. Dar daugiau, ilgainiui prisijungimas prie globalij tinkl per galinius telekomunikacij renginius (kaip jie yra suprantami remiantis LR Telekomunikacij statymo263 2 straipsnyje), tai yra tokius telekomunikacij paslaug vartotoj renginius, kurie skirti prijungti prie atitinkamo telekomunikacij tinklo galini tak, taps iimtimi, todl i formuluot reikt koreguoti j atitinkamai pakeiiant arba tvirtinant atitinkam jos aikinimo ir taikymo taisykl, pagal kuri galiniu telekomunikacij renginiu pripaintinas ir pats kompiuteris ar analogikas renginys. LR CK 1.74 straipsnis, turintis tiksl utikrinti ypatingos svarbos civilini santyki stabilum, nustato atvejus, kai sandoriui btina suteikti notarin form264. Nepaisant vairi diskusij dl to, ar galima notarine tvarka patvirtinti elektroniniu bdu sudaromus sandorius, bent jau iuo metu daugelio ES ir pasaulio valstybi teis ir praktika pripasta, kad elektroniniai kontraktai dl savo ypatum, prigimties ir pobdio per se negali tenkinti io reikalavimo265. Savotiku sandorio formos reikalavimu galima laikyti ir LR CK 1.75 straipsnyje aptariam teisin sandori registracij, kurios elektroniniai kontraktai bent iuo metu taip pat negali patenkinti. III. Reikalavimai formai ir sandori galiojimas Elektronins komercijos aplinkoje ypating reikm gauna LR CK 1.76 straipsnio 2 dalis, numatanti, kad jeigu sandoris buvo sudarytas panaudojant telekomunikacij galinius renginius, tai visais atvejais privalo bti pakankamai duomen sandorio alims nustatyti. Jeigu toki duomen nra, alys, kilus ginui, sandorio sudarymo faktui rodyti negali remtis liudytoj parodymais. Elektronini kontrakt atvilgiu sandorio formos nesilaikymas yra itin svarbus teisinio pripainimo bei galiojimo poiriu. ia prasme itin svarbus LR CK 1.93 straipsnis, kuris aptaria statym reikalaujamos sandorio formos nesilaikymo teisinius padarinius. Minto straipsnio 1 dalis tvirtina bendrj taisykl, pagal kuri statym reikalaujamos sandorio formos nesilaikymas sandor daro negaliojant tik tuo atveju, kada toks negaliojimas sakmiai nurodytas statyme266. Paymtina, kad kitais atvejais raytins formos nesilaikymas kilus ginui i ali atima teis remtis liudytoj parodymais rodinjant sandorio sudarymo fakt (LR CK 1.93 straipsnio 2 dalis). domu tai, kad teismas, nagrindamas gin, gali nesiremti ia nuostata, jeigu tai prietaraut siningumo, teisingumo ir protingumo principams (LR CK 1.93 straipsnio 6 dalis). i nuostata vertintina kaip labai paangi ir real, gyvenimo praktika paremt santyki vertinim orientuota norma, kuri galina garantuoti sutartini santyki, esani visos visuomens pamatu, teisin saugum bei stabilum ir tais, atvejais, kai to reikalauja konkreios bylos aplinkybs, suteikia galimyb nepaisyti mint tiksl gyvendinim suvarani teisini nuostat. Akivaizdu, kad i nuostata turt apimeti ir tuos atvejus, kai sudarytas elektroninis kontraktas dl

inios, 1998 Nr. 56-1548. Tokia forma privaloma daiktini teii nekilnojamj turt perleidimo sutartims, vedyb sutartims ir pan. 265 T patvirtina ir Elektronins komercijos direktyvos 9 straipsnio 2 dalis, kuri valstybms narms tam tikr sandori atvilgiu suteikia galimyb nesilaikyti reikalavimo utikrinti elektronini sandori teisin pripainim. 266 Tokiu pavyzdiu galt bti laidavimo, garantijos sutartys (LR CK 6.79, 6.91 straipsniai).
264

263

101

M.Civilka. Elektronins komercijos teisiniai aspektai vienoki ar kitoki prieasi netenkina LR CK 1.73 straipsnio 2 dalyje tvirtint reikalavim. Notarins formos atvilgiu statymas tvirtina ymiai grietesn nuostat statym reikalaujamos notarins formos nesilaikymas sandor automatikai daro negaliojant (LR CK 1.93 straipsnio 3 dalis). IV. Esmin problema elektronini rodinjimo priemoni leistinumas Vis dlto, efektyviam elektronini kontrakt pripainimui ir tinkamai j pagrind atsiradusi santyki apsaugai vien tik materialini teiss norm akivaizdiai per maa. Be procesini norm negali bti pilna apimtimi realizuotos ir gyvendintos elektronini kontrakt ali teiss ir interesai. Elektronins komercijos kontekste ypating reikm gauna teism vaidmuo, pripastant elektronines rodinjimo priemones leistinomis rodinjimo priemonmis teisminiame procese. Be abejo, e-sandori procesinio aptarnavimo poreik i dalies gali patenkinti tradicins rodinjimo priemons, vardijamos proceso statyme (naujojo LR CPK 177 straipsnis): ali ir treij asmen paaikinimais, liudytoj parodymais, raytiniais rodymais, daiktiniais rodymais, apiromis ir ekspert ivadomis. Elektroninio kontrakto sudarymo fakt gali patvirtinti ofertos gavjo serverio duomen iklotin, atspausdinta ant popieriaus, kontrakto turin gali paliudyti tinklapio, kuriame idstytos bendrosios slygos ir konkretus usakymas, atspausdinimas ir pan. Visgi, akivaizdu, kad tokios priemons yra aikiai nepritaikytos e-verslo santykiams, todl btinas elektronini rodinjimo priemoni procesinio statuso isprendimas, kuris gali pasireikti tiek elektronini rodinjimo priemoni priskyrimu ar prilyginimu raytiniams rodymams (LR CPK 197 straipsnis), tiek ir savarankikos rodinjimo priemons tvirtinimas. ali anonimikumo problema Kaip jau minta ankstesniuose skyriuose, viena i neigiam interneteins elektronins komercijos pasekmi yra ta, kad internetas sukuria galimyb internetini sandori alims ilikti anonimikoms, visikai neinomoms kitam sandorio dalyviui. Anonimikumo internete problema pastaruoju metu i ties gana daug nagrinta. Pavyzdiui, 2000 . lapkriio mnes Niu Dersio teismas nusprend, kad programins rangos kompanija neturi teiss suinoti tikrosios atsakov, pasivadinusi John Doe, tapatybs, kurie internete - Yahoo praneim lentoje (ang. message board) patalpinio kritines pastabas267. 2000 m. ruden buvo vieai paskelbta Ian Avrum Goldberg disertacija tema A Pseudonimous Communications Infrastructure for the Internet268. Vienas esmini klausim, susijusi su ali anonimikumu, yra tas, ar galioja ir ar teisiniu poiriu pripaintinas anonimiku bdu sudarytas elektroninis kontraktas? Kitaip tariant, ar toks elektroninis kontraktas sukelia teisines pasekmes ir yra gyvendinamas priverstine tvarka? Teis yra susijusi su konkreia vieta, konkreiu laiku ir konkreiais asmenimis ar j grupmis, tuo tarpu elektronins komunikacijos i faktori poiriu yra visikai indiferentikos.

267 268

sprendim galima rasti internete adresu: http://www.citizen.org/litigation/briefs/dendrite.pdf. r. http://www.isaac.cs.berkeley.edu/~iang.thesis.html.

102

M.Civilka. Elektronins komercijos teisiniai aspektai Anonimikumas: laipsnio klausimas Anonimikumas nra fiksuota asmens charakteristika. Pavyzdiui, a nesu anonimikas sau paiam ar mane inantiems ir pastantiems asmenims. Taigi, anonimikumas yra poymis, taikytinas treij asmen atvilgiu, atliekani savotik stebtoj, irov funkcij269. Kitaip tariant, asmuo yra anonimikas kokiam nors kitam asmeniui ar asmenims, kurie negali nustatyti mano tapatybs. Anonimikas sandoris yra toks sandoris, kai nemanoma (nepasitelkiant neproporcingai dideli pastang) nustatyti ali tapatybs. Nors retai kada daromas skirtumas tarp anonimikumo laipsni270, j iskyrimas turi lemiamos reikms nustatant ir vertinant teisines anonimiko sandorio pasekmes. ia prasme iskirtinos tokios esmins anonimik sandori rys: (a) absoliuiai anonimiki sandoriai (nra joki pdsak ar enkl, remiantis kuriais bt manoma nustatyti tikrj alies tapatyb); (b) spontaniki pusiau anonimiki sandoriai (yra palikta pdsak ar enkl, remiantis kuriais bt manoma nustatyti tikrj alies tapatyb); (c) organizuoti pusiau anonimiki sandoriai (sudaryti pasinaudojant treiosios alies iduotu pseudonimu); (d) spontaniki personalizmuoti sandoriai (sudaryti pasinaudojant nevertinamais asmeniniais identifikacijos kodais ir pan.); (e) organizuoti personalizmuoti sandoriai (sudaryti pasinaudojant asmeniniais duomenimis, kurie buvo patikrinti treiosios alies)271. Aukiau pateikto skirstymo esminis kriterijus tai, ar alis pasinaudojo pseudonimu, kurio pagrindu galima atsketi tikrj asmens identitet. ia pseudonimas suprastinas plaija prasme kaip bet koks enklas, kodas, asmens numeris, elektroninis paraas, PIN kodas ar netgi biometrinis numeris. Antras kriterijus yra tokio pseudonimo pasirinkimo spontanikumas ar organizuotumas. Organizuotas pseudonimas reikia treiosios alies (pvz., valstybins institucijos, banko) iduot patvirtint pseudonim (pvz., PIN kod, registracijos numer ir pan.). Teisine prasme taip pat labai svarbu atskirti asmens tapatybs nustatym (identifikacija) nuo asmens tapatybs patikrinimo (verifikacija). Identifikacija reikia asmens tikrosios tapatybs nustatym, o verifikacija tik patvirtina, kad du ar keli duomenys ar enklai yra susij ir atitinka t pat asmen. Praktikoje mons retai nustatinja tikrj asmens tapatyb ir pasitenkina verifikacija272. Pseudonim naudojimas svarbus tuo, kad j pagrindu asmuo gali tapti atpastamu visikai neatskleidus jo tapatybs273. iuo poiriu pamintinas LR CK 2.20 straipsnis, kuris kiekvienam fiziniam asmeniui garantuoja teis vard, kuri, inter alia, apima ir teis pseudonim. Pseudonimas suteikia galimyb likti
Jan Grijpink, Corein Prins. New Rules for Anonymous Electronic Transactions // 2001 (2). The Journal of Information, Law and Technology (JILT). 270 A.M.Froomkin. Anonimity and Its Enmities. // 1995 Online Law, Art 4. 271 Jan Grijpink, Corein Prins. New Rules for Anonymous Electronic Transactions // 2001 (2). The Journal of Information, Law and Technology (JILT). 272 I ties asmens tapatybs nustatymo priemons ir faktoriai yra neriboti, taiau praktikoje, kaip taisykl, nra daromas skirtumas tarp asmens tapatybs nustatymo ir jos vertinimo, verifikacijos. Netgi jeigu asmuo gali bti palygintas su konkreia fotografija and asmens tapatybs kortels, tokia vienpus verifikacija niekada negali pateikti utikrinto ir nedviprasmiko asmens tapatybs nustatymo. Kita vertus, akivaizdu, kad daugumai sandori visikai pakanka asmens identifikacijos jis yra tas pats kas . 273 Plaiai paplits pseudonim (ang. nick) naudojimas diskusij grupse.
269

103

M.Civilka. Elektronins komercijos teisiniai aspektai anonimiku vienai aliai ir bti visikai inomu kitai. Pavyzdiui, jeigu bankas iduoda PIN kod, jis, ileisdamas PIN kortel, gali nustatyti tikrj kortels turtoj. Jeigu vliau asmuo panaudoja kortel atlikti mokjimams, PIN kodo pagalba apmokjimo gavjas (pvz., parduotuv) suino tik tiek, kad moktojas yra teistas kortels turtojas, taiau tikrosios kortels turtojo tapatybs bankas apmokjimo gavjui nenurodo. Kratutinis santyki umezgimo ir palaikymo atvejis absoliuiai anonimikas bendravimas. Tokio anonimikumo realizavimo pavyzdiu galt bti vieai apmokam telefon aparatai (taksofonai) arba i anksto apmokamos SIM kortels. Kita vertis, jeigu bent viena si santyki dalyvi ino ar gali suinoti asmens tikrj tapatyb, mes galima kalbti tik apie pusiau anonimikum. Toki santyki pavyzdiu gali bti santykiai, kuriuose dalyvauja treiosios alys (ang. intermediaries), galinios bet kada nustatyti ir patvirtinti asmens tapatyb. Tokio pusiau anonimikumo pavyzdiu galt bti transporto priemons registracijos numeris, anonimikas dalyvavimas aukcione ir pan. Jeigu asmens tikroji tapatyb yra inoma arba gali bti lengvai nustatyta, mes kalbame apie personalizuotus teisinius sandorius. Teisins absoliutaus anonimikumo pasekms pagal privatin teis Kaip inia, kiekvien dien yra sudaroma daugyb sandori, kuri viena i ali lieka anonimika, kadangi ji u sigyjam produkt (prek ar paslaug) sumoka grynaisiais piningais produkto sigijimo momentu. Pavyzdiui, jeigu asmuo gaivinanij grim automat met monet, teisine prasme yra sudaromas sandoris, nors pirkjas apie tai kaip taisykl nesusimsto. Kalbant formaliais terminais, sutartis laikoma sudaryta, jeigu alys tinkama forma ireikia savo suderint vali. Vien tik tas faktas, kad sandoris sudaromas tarp asmen, kurie net neino vienas kito tapatybs, i tokio sandorio neatima teisins galios. Taigi, vienas svarbesni klausim iuo poiriu yra tas, ar elektronin dimensija suteikia k nors naujo teisinei galimybei veikti absoliuiai anonimikai? Esm ta, kad anonimiki elektroniniai kontraktai sudaromi per atstum be jokio tiesioginio ar netiesioginio (pvz., su kavos automato savininku) fizinio kontakto tarp sandorio ali, todl pardavjui yra kur kas sunkiau nustatyti teisin perkaniosios alies status. Taigi, privatins teiss poiriu kyla vienas svarbesni klausim ar sutari teis pripasta anonimikus sandorius? Kaip jau minta aukiau, vienas esmini princip, tvirtint naujajame LR CK yra pagrstas nuostata, kad bendrja taisykle sandoriai gali bti sudaryti nesilaikant jokios privalomosios formos274. Kita vertus, itin svarbu tai, kad jeigu tai neprietarauja imperatyviosioms teiss normoms, alys gali susitarti, kad sutartyje privaloma nurodyti tikrj ali tapatyb. Taiau esminis principas yra tas, kad alys yra laisvos paios nusistatyti valios ireikimo metod, todl, jeigu tai neprietarauja jokioms imperatyviosioms teiss normoms, akivaizdu, jog ali suderinta valia gali bti ireikta ir anonimikai. Tiesa, btina atkreipti dmes tai, kad galiojani anonimik sandori sudarymui gali ukirsti keli aukiau aptartieji statyminiai reikalavimai sandori formos atvilgiu, kuri nesilaikymas gali bti pagrindas tok anonimik sandor pripainti negaliojaniu.
274

LR CK 1.64, 1.71, 1.72 straipsniai.

104

M.Civilka. Elektronins komercijos teisiniai aspektai Taip pat itin svarbu tai, kad LR CK 6.188, reglamentuojantis vartojimo sutari ypatumus, nustato sra preziumuojamai nesining vartojimo sandorio slyg, kurios suteikia pagrind tokius sandorius ar slygas (jeigu jas manoma atskirti nuo likusio sandorio) teismine tvarka pripainti negaliojaniais. Vienas i vartojimo sandorio pagrindu atsirandani teisini santyki ypatum yra tas, kad viena toki santyki ali yra profesionali alis ar verslininkas, o kita vartotojas, tai yra asmuo, kuris tam tikr produkt (prek/paslaug) sigyja ne savo profesins, komercins ir pan. veiklos tikslais275. Taigi, tokia santyki prigimtis neivengiamai suponuoja btinyb alims inoti viena kitos teisin status, padt vartotojo/profesionalios alies dichotomijos aspektu. Taigi, iuo poiriu anonimiki vartojimo sandoriai yra galiojantys ir sukeliantys teisines pasekmes tik tuo atveju, jeigu ali status galim protingai nustatyti neinant alies tikrosios tapatybs. Kartais asmens tapatybs inojimas turi reikm nustatant ir vertinant tam tikr teiss norm taikomum. Aplinkyb, kad asmuo veikia anonimikai, gali bti svarbus faktorius nustatant, ar sandorio alis gali pagrstai tiktis, jog gautas pasilymas yra galiojanti oferta, kurios akceptas reik galiojanio sandorio sudarym. iuo atvilgiu btina atkeipti dmes priemones, kuri gali tiktis alys siekiant ukirsti keli sandorio sudarymui remiantis klaidinaniais savo tapatybs nurodymais. Paymtina, kad 1957 m. Olandijos Aukiausiasis teismas nurod, kad ali prievoliniai teisiniai santykiai pagrsti tarpusavio pasitikjimu, todl tam tikrais atvejais galiojanio sandorio sudarymui yra btinas tikrosios ali tapatybs atskleidimas276. domu tai, kad ES valstybi nari teismin praktikai teiss doktrina praktikai neskiria dmesio anonimik sandori galiojimui, todl galima daryti apibendrinani ivad, jog absoliuiai anonimiki sandoriai yra galiojantys, jeigu yra pakankamai aikus sutartins prievols turinys ir jeigu imperatyviosios teiss normos nereikalauja ali tapatybs atskleidimo. Problemos, susijusios su absoliuiai anonimik sandori gyvendinimu emiau galima pateikti apibendrintas teisini problem, susijusi su absoliuiai anonimik sandori gyvendinimu, sra: (a) visikai anonimiko sandorio atveju tampa nemanomas arba labai apsunkintas paeist ar ginijam teisi gynimo, gyvendinimo ar realizavimo mechanizmas277; (b) LR CK 1.76 straipsnio 2 dalis numato, kad jeigu sandoris buvo sudarytas panaudojant telekomunikacij galinius renginius, tai visais atvejais privalo bti pakankamai duomen sandorio alims nustatyti. Jeigu toki duomen nra, alys, kilus ginui, sandorio sudarymo faktui rodyti negali remtis liudytoj parodymais; kaip matyti, i LR CK nuostata skiriama btent elektroniniams sandoriams, taiau ji pilna apimtimi taikytina tik visikai anonimik sandori atvilgiu; (c) kaip jau minta aukiau, formals reikalavimai gali tapti klitimi gyvendinant galiojanius anonimikus sandorius. Kita vertus, tok sandor
ia prasme vartojama svoka tapati tvirtintajai 1980 m. Romos Konvencijos 5 straipsnyje. Elektronins komercijos prasme tai reikia, kad privatus asmuo, naudojantis INT savo asmenini daikt pardavimui (panaudoto automobilio ar pan.) nebus laikomas komercine alimi ir toks sandoris nebus pripastamas vartojimo sutartimi. 276 Supreme Court: HR 15 November 1957, NJ 1658, 67. 277 LR CK 1.138 straipsnis.
275

105

M.Civilka. Elektronins komercijos teisiniai aspektai pripainus negaliojaniu ab inintio278, restitucija279 tampa praktikai nemanoma; remiantis LR CK 1.92, gali bti pripastamas negaliojaniu galiojimus virijusio atstovo sudarytas sandoris, jeigu atstovaujamasis nepatvirtino sandorio. Visikai anonimiko sandorio atveju tampa problematikas tokio sandorio pripainimas negaliojaniu, kadangi atstovaujamasis neino atstovo tapatybs; Visikai anonimiko sandorio atveju tampa nemanomas actio Pauliana, actio negatoria ir kit specifini reikalavim patenkinimas; Visikai anonimiko sandorio atveju kyla problemos tais atvejais, kai statymas sakmiai reikalauja, jog prie priverstine tvarka gyvendinant savo teis, alis privalo apie tai spti savo sutartini prievoli nevykdanij al280; ali patirties ir profesionalumo lygis yra itin reikminga aplinkyb vertinant ali atsakomyb, vykdant savo sutartinius sipareigojimus281; absoliutais anonimikumo atveju ios aplinkybs tinkamas vertinimas tampa labai apsunkintu; Visikai anonimiko sandorio atveju tampa itin apsunkintas ir suvarytas civilins atsakomybs ir kit teisini gynybos priemoni praktinis pritaikymas.

(d)

(e) (f)

(g)

(h)

LR CK 6.163 straipsnis, nustatantis ali pareigas ikisutartini santyki atvilgiu, alis pareigoja atskleisti viena kitai joms inom informacij, turini esmin reikm sutarties sudarymui. Vis dlto, daugeliu atveju ali asmens tapatybs negalima vertinti kaip, slygos, esmins sutarties sudarymui. Kita vertus, ali asmens tapatyb gali bti vertintina kaip slyga, itin reikminga sutarties vykdymui. Sandori galiojimo prasme LR CK tvirtina vis eil teisini reikalavim, kuriuos bt galima sugrupuoti tris pagrindines grupes: (a) reikalavimai sandorio alims (veiksnumas, teisnumas); (b) reikalavimai sandorio ali valios ireikimo formai; (c) reikalavimai sandorio turiniui. i ivad patvirtina LR CK 6.159 straipsnis, nustatantis, kad sutarties elementais, kuri pakanka sutarties galiojimui, yra veiksni ali susitarimas, o statymo nustatytais atvejais - ir sutarties forma. Tam, kad viena alis galt sitikinti kitos alies teisiniu subjektikumu, visikai nebtinas kitos alies tapatybs atskleidimas teisinio subjektikumo vertinimas gali sekti i kit aplinkybi ir faktori sudarant sandor internete, pardavjas gali reikalauti, kad perkanioji alis patvirtint, jog ji atitinka kriterijus, keliamus veiksniam subjektui, pvz.: jog jai ne maiau kaip 18 met ir pan. Kit dviej reikalavim atvilgiu anonimikumas taipogi nesukuria kakoki iskirtini problem.

LR CK 1.95. LR CK 1.80. 280 LR CK 6.218 straipsnio 1 dalis nustato, kad nukentjusioji alis gali sutart nutraukti vienaalikai, nesikreipdama teism. Apie sutarties nutraukim btina i anksto praneti kitai aliai per sutartyje nustatyt termin, o jeigu sutartis tokio termino nenumato, tai prie trisdeimt dien. LR CK 6.220 straipsnio 1 dalis numato, kad alis, kuri, atsivelgiant aplinkybes, protingai mano, jog kita alis gali esminiai paeisti sutart, gali i pastarosios alies pareikalauti, jog ji patvirtint, kad vykdys sutart tinkamai. 281 Remiantis LR CK 6.38 straipsnio 2 dalimi, jeigu vienai i ali prievols vykdymas tuo paiu yra ir profesin veikla, i alis turi vykdyti prievol taip pat pagal tai profesinei veiklai taikomus reikalavimus.
279

278

106

M.Civilka. Elektronins komercijos teisiniai aspektai Reziumuojant aukiau pateikt svarbesni anonimikumo teisini padarini sra, tampa aiku, kad ali tapatyb nra imperatyvi ir esmin galiojanio sandorio slyga, taiau jos nebuvimas labai apriboja praktin absoliuiai anonimiko sandorio gyvendinamum ir tokiu bd ymiai sumenkina jo teisin vert. Pusiau anonimiki sandoriai Analizuojant pusiau anonimik sandori sudarym ir gyvendinim, galima pasiremti aukiau pateiktais argumentais ir vertinimais. Vis dlto, galima iskirti iuos specifinius pusiau anonimik sandori gyvendinimo ypatumus: (a) vartojimo sandorio atvilgiu itin svarbu tai, kad jeigu vartotojas, nurodydamas savo pseudonim, nenurodo savo tikrojo statuso (tai yra, kad jis yra vartotojas), jis vliau negali reikalauti pripainti negaliojaniomis vartojimo sutarties slygas, prietaraujanias siningumo kriterijams; (b) organizuotas pusiau anonimikumas reikalauja treiosios alies, iduodanios pseudonim ir j susiejanios su konkreiu asmeniu, sikiimo. Vartotojas, kuris naudojasi tokio tarpininko paslaugomis tam, kad galt sudarinti ir vykdyti pusiau anonimikus sandorius internete ar analogikuose atviruosiuose tinkluose, su tokiu tarpininku sudaro sutart, kurioje aptariami tokios treiosios alies atsakomybs pagrindai. Kyla klausimas, ar tokia treioji alis gali bti laikoma atsakinga u kokius nors pusiau anonimiko sandorio trkumus? Ianalizavus tipines anonimizavimo sutari slygas, darytina ivada, kad toki tarpininkavimo paslaug teikjai kaip taisykl apriboja savo atsakomyb282. Esam teiss norm renovacija ar nauj taisykli krimas? Atsivelgiant tai, kad iuo metu galiojani teiss norm analiz leidia daryti ivad, kad dabartinis LR reguliavimas nra pritaikytas skaitmeniniam anonimikumui, statym leidjas turt vertinti ias galimas ieitis: (a) egzistuojani taisykli priderinimas prie elektronins komercijos keliam poreiki. iuo poiriu svarbiausias dmesys turt bti skiriamas anonimiko vartotoj teisi apsaugai. Paymtina, kad iskirtinai nacionalins pastangos ioje srityje neivengiamai bevaiss, todl vadovaujant vaidmen ia turt atlikti ES institucijos. Atkreiptinas dmesys Europos Komisijos siek adekvaiai ginti ir t vartotoj teises, kurie naudojasi elektroninmis priemonmis283;
r., pvz., http://www.anonymizer.com/docs/legal/agreements.html (9 ir 11 slyga); http://www.xs4all.nl/freedom/freedom_files/content/voorwaarden.html (5.4 punktas). 283 iuo poiriu pamintina tai, kad po ilg konsultacij 2000 m. viduryje Europos Komisija ES lygmenyje pateik visikai nauj teiss akt projekt, naujai sureguliuosiani elektronini komunikacij rink, rinkin: Proposal for a Directive of the European Parliament and of the Council on a common regulatory framework for electronic communications networks and services Com (2000)393, Proposal for a Directive of the European Parliament and of the Council on universal service and users' rights relating to electronic communications networks and services Com (2000)392, Proposal for a Directive of the European Parliament and of the Council on access to, and interconnection of, electronic communications networks and associated facilities Com (2000)384,
282

107

M.Civilka. Elektronins komercijos teisiniai aspektai (b) visikai naujos reguliacins bazs sukrimas. Tokios bazs tvirtinimo prieastimi galt bti visikai anonimik sandori keliami poreikiai, reikalaujantys konkreios ir aikios teisi ir pareig sistemos diegimo nepersonalizuot sutartini santyki atvilgiu. Turint omenyje skaitmeninio anonimikumo prigimt, perengiani bet kokias geografines sienas ir suvarymus, btina sukurti toki sistem, kuri bt kiek tai manoma lankstesn, bendresn, galinanti atsivelgti skirting teiss tradicij ypatumu. Taigi, pasirinkimas tarp renovacijos ir statymo i naujo yra sudedamoji pasirinkimo tarp taisykli, pagrst iskirtinai nacionalins teiss sistema ir taisykli, pagrst lyginamosios teistyros principais, dalis: (a) kuriant naujas ar adaptuojant senas taisykles, remiantis iskirtinai nacionalins teiss tradicijomis galina tvirtinti nuosekl ir sisteming anonimik sandori reglamentavimo mechanizm; (b) remiantis lyginamosios teistyros principais, svarbu surasti kit teisini sistem pateikiamus galimo reguliavimo pavyzdius. iuo poiriu atkreiptinas dmesys Anglijos atstovavimo (ang. agency) teis, kuri gali pasufleruoti rmus, tinkamus pusiau anonimikiems santykiams. Pasinaudojant Anglijos atstovavimo (ang. agency) teiss kategorijoms, atstovas gali sudaryti sandor, kai pardavjas ino, kad toks atstovas veikia kieno nors kito vardu, taiau atstovaujamojo tapatyb ilieka neinoma (neatskleistas atstovavimas) (ang. unidentified principal). Taip pat atstovas gali sudaryti sandor, kai pardavjas neino, kad toks atstovas veikia kieno nors kito vardu. Kitaip tariant, pardavjo poiriu sandoris yra laikomas sudarytu tik su atstovu (agentu). Atrodo, kad analizuojant pirkimo-pardavimo sandorius, sudaromus internetu, aukiau aptartos Anglijos teiss atstovavimo svokos labai tikt pusiau anonimikiems sandoriams, reikalaujantiems treij ali sikiimo. ioje schemoje tokios treiosios alys atlikt atstovo vaidmen. Svarbu tai, kad tokia schema vertintina kaip reikmingas ginklas prie vis eil trkum, kuriuos atskleidia visiko anonimikumo ar spontanikojo anonimikumo kategorijos.

Proposal for a Directive of the European Parliament and of the Council concerning the processing of personal data and the protection of privacy in the electronic communications sector Com (2000)385, Proposal for a Directive of the European Parliament and of the Council on the authorisation of electronic communications networks and services Com (2000)386, Proposal for a Decision of the European Parliament and of the Council on a regulatory framework for radio spectrum policy in the European Community (COM(2000)407). Direktyv projektus r. adresu: http://europa.eu.int/ISPO/infosoc/telecompolicy/review99/review99.htm.

108

M.Civilka. Elektronins komercijos teisiniai aspektai

Elektronini kontrakt sudarymo momentas ir vieta Elektronini kontrakt sudarymo momentas gali bti tinkamai nustatytas tik atsakius klausim, kada sigalioja elektroniniai duomen praneimai. klausim, kada elektroniniai praneimai tampa galiojantys ir teisikai pareigojantys alis, tarpusavyje nepalaikanias tiesioginio ir momentinio ryio, praktika bei doktrina pateikia kelet galim atsakym. Kiekvienas i galim poiri i esms nustato, kuri alis turt prisiimti tokio praneimo sunaikinimo, dingimo ar paeidimo rizik jo perdavimo, persiuntimo metu [63, 5.3]. Jeigu alys tarpusavio susitarimu nenustato kitaip284, aukiau paminto klausimo isprendimui gali bti pritaikytos keturios pagrindins teorijos: [18, p. 75-77]285 (a) informacin teorija (ang. information theory), kuri nustato, kad bet koks praneimas sigalioja tik nuo to momento, kai gavjas suino apie tokio praneimo turin [17, p. 30-37]. i teorija paprastai taikoma tiesioginms komunikacij formoms, tokioms kaip telefonas ir pan., taiau ja galima pasiremti ir teisinio neaikumo situacijose [18, p. 76]; (b) gavimo arba recepcijos teorija (ang. reception theory), remiantis kuria bet koks praneimas sigalioja nuo to momento, kai gavjas realiai fizikai gavo t praneim ar jis gavjui tapo bent jau prieinamas, nors gavjas dar nra suinojs jo turinio. Tai taip vadinama jimo teorija (vok. Zugangstheorie), kuri nustato, kad momentas, apsprendiantis praneimo sigaliojim, yra btent kai praneimas tapo prieinamas gavjui, t.y. pateko jo dispozicij tokioje vietoje (pvz. jo kompiuterin sistem [16, p.3], kurioje gavjas pagrstai ir protingai prastoje verslo eigoje tikisi gauti tokio pobdio praneimus, kurie bt jam suprantamoje ir prieinamoje formoje286. Gavimo teorija savo gryniausia forma tvirtinta UNIDROIT Tarptautini komercini kontrakt principuose [8], pagal kuriuos tai tra vienintelis galimas reimas, taikytinas praneimams tarp ali287. i teorija paprastai taikoma netiesioginms ir nemomentinms komunikacij formoms, tokioms kaip telegrama, teleksas ir savo aknis yra leidusi civilins teiss tradicijoje [60, 6.34; 6.41; 10, 1-201]. i teorija savo praktin pritaikym rado ir Europos Pavyzdiniame EDI Susitarime288, kurio 3 straipsnio 3 dalis nustato, kad kontraktas, sudarytas EDI priemoni pagalba, laikomas sudarytu toje vietoje ir tuo laiku, kur ir kuomet EDI praneimas, paymintis ofertos akcept, pasiekia oferento kompiuterin sistem; (c) Pato duts teorija (angl. mail box rule) - tai iimtis i bendrosios taisykls, teigianios, kad akceptas sigalioja tik tuomet, kai j gauna oferentas. Jos esm praneimas sigalioja kai tik yra isiuniamas. i teorija paprastai taikoma netiesioginms ir nemomentinms komunikacij formoms, tokioms kaip telegrama, teleksas. i teorija yra kilusi i bendrosios teiss tradicijos, kuri ji buvo suformuluota, siekiant sureguliuoti ofert ataukiamumo problem.289 ios
Pateikdamas ofert, oferentas gali aikiai ir vienaalikai nustatyti, kad akceptas gali bti ireiktas tik konkreia priemone ar metodu. Taiau bet koks ali susitarimas neabejotinai turs virenyb tokio principo atvilgiu [r. 47, Art. 18, p. 5]. 285 Taipogi r. Vokietijos Civilinio kodekso (vok. Burgerliches Gesetzbuch) 130. 286 i nuostata yra tvirtinta JAV Vieningojo Komercinio Kodekso 2B-102(a) 30 [10]. 287 is efektas yra kiek suvelninamas kontrakt sudarymo atveju. 288 Priimtas kaip ES Komisijos Rekomendacija 94/200/EC (OJ L 338, 28/12/1994, p. 0098-0117). 289 i teorija taikoma tiek Anglijoje, tiek ir JAV esant slygai, kad patas ar panai komunikacij priemon buvo nustatyta ar sankcionuota oferento ir kad akceptas buvo tinkamai isistas. Kai kuriais
284

109

M.Civilka. Elektronins komercijos teisiniai aspektai teorijos ieities takas akceptantas savo praneim patiki treiajai aliai ir tokiu bdu pastarajai perleidia tokio praneimo kontrol [65, p. 298]. ios taisykls pasekm sutartis laikoma sudaryta nuo to momento, kai akceptantas isiunia savo praneim, ireikiant akcept, visikai neatsivelgiant tai, ar oferentas tok praneim gavo ir tuo labiau ar su juo susipaino. ios taisykls ieities koncepcija pato tarnybos veikia kaip abiej ali atstovai, agentai, tarpininkai, ir bet kokios praneimo ar inuts perdavimas laikomas vykdytu ir sigalioja nuo j perdavimo tokioms tarnyboms momento [56, p.20]. i taisykl gali atrodyti ne visikai teisinga, taiau dauguma autori pripasta, kad tai pragmatikiausias ali rizikos vertinimas ir pasvrimas bei gana paprastas sudting klausim isprendimo bdas [20, p. 2]. G.H. Treitel paymi, kad pato duts taisykl tik maiausia i vis blogybi290. Bet kokiu atveju, jos svarba akivaizdiai pasireikia tuomet, kai viena i ali turi teis atsisakyti vykdyti sipareigojimus ataukdama savo ofert arba ataukdama akcept dar iki sutarties sudarymo [30, 3.16]. Visgi JAV ofertos ataukimui yra taikoma taisykl, pagal kuri toks ataukimas sigalioja tik kai yra gautas kitos alies [30, 3.17]. (d) Formulavimo teorija (angl. formulation theory) nustatanti, kad praneimas sigalioja nuo to momento, kai gavjas pradeda formuluoti savo atsakym gaut praneim. i teorija paprastai taikoma kartu su pato duts taisykle, tokiu bdu atimant galimyb ataukti ofert ar jos atsisakyti291, kai kita alis jau pradjo rengti atsakym toki ofert ar praneim [18, p. 76]. Nors visos ios teorijos ir taisykls vis pirma susiformavo ir isivyst siekiant sureguliuoti ali ikisutartinius santykius, praneim ikraipymo, dingimo ar paeidimo rizikos paskirstym deryb metu, iandien jos yra taikomos visoms komercini komunikacij tarp ali formoms [27, p. 24]. Nagrinjant praneimus elektroninje komercijoje, tarp ali nesant jokio susitarimo, nustatanio kitokias taisykles, visgi pirmenyb turt bti teikiama gavimo teorijai [64, p. 10]292. Jeigu, pavyzdiui, alys tarpusavio praneim apsikeitimui naudoja EDI, pakankamai nesunku nustatyti moment, kada alis gijo prijim prie praneimo, arba kada jis gavo praneim [63, 5.5. ir 6.4.]. Tuo tarpu gali bti labai sunku ar net visai nemanoma nustatyti, kada alis realiai ir aktualiai suinojo apie praneim ar susipaino su jo turiniu. Labai danai elektroninis preks usakymas yra automatikai patvirtinamas pardavjo ar tiekjo sistemos program, apie gaut praneim taip niekada ir nesuinant asmenims, kuri vardu jos funkcionuoja. Tokiomis aplinkybmis visai nerealu taikyti informacijos teorij. ios teorijos taikymas gavjui suteikt galimyb vedioti u nosies siuntj, o siuntjui udt rodinjimo nat, tai

atvejais akcentas perkeliamas nuo nustatytos komunikacij priemons prie protingumo kriterijaus. [Plaiau r. 60, 6.35; 14, p. 37-40; 15, Art. 27, 2.1; 33, p. 162]. 290 Treitel G.H. taipogi paymi, kad i taisykl taikytina vis pirma tik komunikacijoms, atliekamoms patu, ir tik tais atvejais, kai atsivelgiant visas aplinkybes, toks konktaktavimo bdas yra protingas ir tinkamas. Jis paymi, kad angl-amerikiei doktrinoje danai nurodoma, kad pato duts teorija yra bendroji taisykl, taiau, jo nuomone, toks poiris nra teisingas [56, p. 20]. 291 Remiantis Konvencijos nuostatomis, atsisakyti nuo ofertos galima tik dar jai nesigaliojus; ofertai sigaliojus j galima tik ataukti. 292 Dl tokios pozicijos yra nesutarim tiek Anglijos, tiek ir JAV teisje. Anglijoje is poiris yra priimtas ir naudojamas, o JAV pato duts taisykl taikoma praneimams, tokiems kaip teleksas, faksas ar netgi telefonas. Williston, 6.34 ireikia abejon, ar i taisykl turt bti taikoma ir moderniojoje teisje, taiau pabria, kad pato duts taisykl yra labai plaiai siaknijusi JAV teisje. [r. 68, p. 1153].

110

M.Civilka. Elektronins komercijos teisiniai aspektai yra pareig rodyti, kad gavjas i ties realiai susipaino su praneimo turiniu [27, p. 25]. Daugumoje netiesiogini ir nemomentini ryio priemoni atvej vietoje to, kad bt remiamasi subjektyvija informacijos koncepcija, kur kas teisingiau abiej ali atvilgiu pritaikyti objektyv test, konkreiai imant gavimo arba recepcijos teorij. Tiek EDI, fakso, tiek ir telekso ar elektroninio pato atveju yra gana nesudtinga aikiai ir tiksliai nustatyti, kada alis gavo praneim ar prijo prie jo turinio [63, 5.5. ir 6.4.]. Pasirinkimas tarp grieto gavimo, primimo, kuomet yra reikalaujama realaus ir aktualaus gavimo, ir jimo teorijos (vok. Zugangstheorie), kuri reikalauja viso labo tik prijimo, kinta, priklausomai nuo konkreios situacijos. Kaip bendra taisykl gali bti teigiama, kad jimo teorija (vok. Zugangstheorie) ko gero yra teisingesnis ir siningesnis sprendimas daugumai situacij, jeigu ji taikoma su slyga, kad praneimas turi bti gavjo skaitomas, suprantamas bei ji bt manoma tvarkyti, tai yra naudoti, kopijuoti, itrinti, persisti, archyvuoti, pakeisti ir pan. i taisykl turi t pranaum, kad ji yra pati objektyviausia i vis aukiau pateiktj taisykli ir suteikia maiausiai galimybi alims nesiningai manipuliuoti praneimo isiuntimo laiku ar jo gavimo momentu. I praktins puss tai sukelia tokias pasekmes: (a) fakso ar telekso atveju oferta, akceptas, usakymas ar praneimas, spjimas yra galiojantis ir sukeliantis teisines pasekmes nuo to momento, kai tik buvo gautas gavjo fakso aparato tokioje formoje, kuri galint toki ofert, akcept, usakym ir pan. tvarkyti perskaityti, isaugoti, kopijuoti, persisti ir pan.; (b) EDI praneim atveju - oferta, akceptas, usakymas ar praneimas, spjimas yra galiojantis ir sukeliantis teisines pasekmes nuo to momento, kai tik buvo gautas treiosios alies tinklo operatoriaus ir patalpintas gavjo elektronin pato dut, kai naudojama isaugojimo ir atkrimo funkcija, arba kai jis buvo gautas gavjo kompiuterins sistemos; (c) elektroninio pato atveju - oferta, akceptas, usakymas ar praneimas, spjimas yra galiojantis ir sukeliantis teisines pasekmes nuo to momento, kai jis yra patalpinamas gavjo elektroninio pato dut293. Kai tarp ali ryys palaikomas inter absentes, tai yra netiesiogiai, neakivaizdiai, gavimo ir pato duts teorijos yra tarpusavyje konkuruojanios teorijos. Pagrindinis i teorij taikymo elementas rizikos paskirstymas praneimo udelsimo, paeidimo, sunaikinimo ar pakeitimo atvilgiu praneim perdavimo metu. Jei tradicinje sutari teisje pamatin ir ieitin koncepcija - informacijos teorija [56, p. 18], tai apsikeitimo praneimais inter absentes bdu ir aplinkoje atvilgiu bendrosios ir civilins teisi tradicij pozicijos kardinaliai skiriasi. Bendrosios teiss tradicijos valstybse pato duts teorija pasitelkiama tam, kad nebt piktnaudiaujama ofertos ataukimo teise294. Civilins teiss tradicijos
Pagal UNCITRAL Pavyzdinis elektronins komercijos statymo 15 straipsn bendrja taisykle elektroninis duomen praneimas yra laikomas isistu tada, kai is praneimas pasiekia informacin sistem, kurios negali kontroliuoti siuntjas ar elektronin duomen praneim jo vardu siuniantis asmuo. Jeigu gavjas yra nustats informacin sistem, skirt praneimo gavimui ir primimui (pvz. kai oferta aikiai numato adres, kur turi bti atsistas akceptas), elektroninio duomen praneimo gavimo laikas yra tas, kai elektroninis duomen praneimas pasiekia adresat (yra uregistruotas adresato ar jo paskirtoje informacinje sistemoje). Jeigu praneimas yra siuniamas informacin sistem, kuri nra gavjo nustatyta ir galinta praneimo gavimui ir primimui, praneimo gavimo laikas yra tas, kai gavjas praneim itraukia, iarchyvuoja ir pan. Jeigu gavjas i viso nra nustats informacins sistemos, skirtos praneim gavimui ir primimui, praneimo gavimas laikomas vykusiu kai praneimas eina adresato informacin sistem. 294 G.H. Treitel paymi, kad Anglijos teismai iskiria tris pato duts teorijos pasekmes: (a) isistas akceptas turi virenyb prie ofertos ataukim; (b) akceptas sigalioja jo isiuntimo metu, netgi jeigu jis niekuomet nepasiekia oferento; (c) sutartis laikoma sudaryta akcepto isiuntimo metu [r. 56, p. 22].
293

111

M.Civilka. Elektronins komercijos teisiniai aspektai valstybse kaip taisykl taikoma gavimo teorija, nes iose valstybse ofertos paprastai yra neataukiamos. Visgi, nagrinjant Konvencijos teisin sistem, btina pasitelkti kiek kitus argumentus. Vienos i aukiau pamintos teorijos taikymas turt bti pagrstas siningumo ir teisingumo principu, reikalaujaniu, kad rizika, praneim atvilgiu kylanti j siuntimo metu, tarp ali bt paskirstyta teisingai ir pagrstai. iuo poiriu reikmingi ie faktoriai: (a) Pirma, svarbu isiaikinti ir nustatyti, ar praneimas yra inicijuojantis, pradinis, pirminis praneimas (angl. initiating communication), ar atsakantysis, atsakomasis praneimas (angl. responsive communication). Inicijuojantysis praneimas tai praneimas, kuris vienos alies yra isistas kitais aliai, kai prie tai tarp j nebuvo joki ankstesni santyki, arba jeigu tokie santykiai ir buvo, tai tarp ali nesusiklost pastovesni ryiai. Taigi, kitai aliai nra jokios protingos prieasties, kodl ji privalt priimti praneim ar tuo labiau j atsakyti. Tuo tarpu atsakomieji praneimai tai arba praneimai, siuniami atsakant jau gaut praneim (pvz. akcepto atveju), arba kai praneimas yra siuniamas atsakant kok nors akt, veiksm ar neveikim, pvz. netinkam sutartini prievoli vykdym, udelsim ir pan. Inicijuojanij praneim atveju tra vienintel teisinga ieitis kad vis konkretaus komunikavimo metodo pasirinkimo rizik prisiima alis, inicijuojanti apsikeitim praneimais [60, 6.35]. Taigi, jeigu alys nra turjusios ankstesni santyki ir viena alis ketina isisti ofert ar praneim/spjim kitai aliai, turt bti taikoma gavimo teorija. Btent siunianioji alis turi visas galimybes utikrinti, kad bt naudojamas tik efektyvus ir saugus komunikavimo metodas. Kuomet praneimas yra atsakomojo pobdio, siningumo ir teisingumo principas reikalauja, kad praneimas sigaliot ir tapt teisikai privalomu nuo to momento, kai yra gautas gavjo, jeigu nra kitoki faktori, pateisinani kitokios taisykls pritaikym, pvz. kai praneimas siuniamas turint tiksl nustatyti tam tikras teises po sutarties paeidimo, komunikavimo rizika turt bti perleista kaltajai aliai, o ne nukentjusiajai ir todl turt bti taikoma gavimo teorija. (b) Antra, yra btina isiaikinti, ar tarp ali yra buv kokie nors ikisutartiniai santykiai, kuri pagrindu bt galima implikuoti tam tikros praktikos ar paproio nustatym j tarpusavio santykiuose, jeigu jos nesureguliavo i klausim taip vadinama duomen, informacijos apsikeitimo sutartimi (ang. Interchange Agreement [Plaiau r. 44, p. 6; 63, Appendix H; 46]. Jeigu i tarp ali buvusi ikisutartini santyki galima nustatyti tarp j susiklosiusi praktik, tokia praktika turi virenyb prie bet koki teorij. Panaiai, jeigu Interchange Agreement specialiai numato komunikavimo metodus ir praneimo sigaliojimo taisykles, neabejotinai vis pirma turi bti atsivelgiama tokio susitarimo nuostatas. (c) Treia, yra btina isiaikinti, ar kuri nors alis yra kalta, tai yra paeidusi sutart ir pan., ko paskoje nukentjusioji alis yra priversta sisti konkret praneim. Tokiu atveju komunikavimo rizik bt teisingiausia perkelti kaltajai aliai. (d) Ketvirta, jeigu komunikavimo priemons yra pernelyg pavojingos, tai teisingiausia bt, kad tokio metodo panaudojimo protingumas bt vertintas atsivelgiant naud, kuri tas konkretus metodas teikia

112

M.Civilka. Elektronins komercijos teisiniai aspektai kiekvienai i ali. Faktas, kad viena i ali nustat akcepto tvark ir metod, gali suvaidinti lemiam vaidmen. (e) Penkta, turt bti atsivelgta klaidingo ir pan. praneimo persiuntimo pasekmes kiekvienai i ali. Bt teisingiausia, kad alis, kuriai tenka maiausia rizika, ir prisiimt komunikavimo rizik. (f) Galiausiai, taipogi btina atsivelgti bendrai priimt/pripaint ir paplitusi praktik toje konkreioje prekybos srityje. Taigi, praneimo dingimo, ikraipymo ir pan. rizika tarp ali gali bti paskirstyta tik tinkamai ir kruopiai vertinus bei palyginus kiekvienos i j pozicij ir vaidmen. Moderni technologij kontekste komunikacij ir praneim persiuntimo kokyb yra labai aukta ir praneimo gavimo momentas vis artja prie isiuntimo momento, todl konkretus ir tikslus laiko momentas, kada btent sigalioja praneimas, tampa vis maiau svarbus, taiau pasitaiko gedim, kurie alims gali sukelti labai rimt pasekmi. Atsivelgiant iuos samprotavimus, reikt padaryti ivad, kad remiantis daugumos teisini sistem pozicija, ieities taku, nustatant praneimo sigaliojimo viet ir laik, yra gavimo teroja, nes btent ji pateikia realiausi ir teisingiausi princip. Ji turt bti taikoma ir tais atvejais, kai tradicikai buvo taikoma pato duts teorija, nes pastaroji yra visikai netinkanti moderni technologij atvilgiu295. Remiantis aukiau idstytu, galima teigti, kad tra dvi iimtys i mintos taisykls: kai alys specialiai susitar dl tokio nukrypimo nuo Zugangstheorie, arba kai praneimo gavjas yra kaltoji alis, dl kurios veiksm ar neveikimo nukentjusioji alis yra priversta sisti praneim. Paymtina, kad ES Direktyvos Nr. 2000/31/EC dl tam tikr informacins visuomens paslaug, konkreiai imant elektronins komercijos, teisini aspekt [2, p. 0001-0016] 11 straipsnio 1 dalis numato, kad nesant prieingo profesionali ali susitarimo, tais atvejais, kai gavjas, tam, kad ireikt savo sutikim su tiekjo pasilymu, turi technologini priemoni pagalba duoti savo sutikim, kontraktas yra laikomas sudarytu tuo momentu, kai paslaugos gavjas i tiekjo elektroniniu bdu gavo patvirtinim (ang. acknowledgement), kad jis gavo gavjo sutikim. Mintoji direktyva taipogi nustato, kad usakymas ir jo gavimo patvirtinimas laikomi gautais tuo metu, kai j adresatai turi galimyb su jais susipainti. Taigi, mintas direktyvos straipsnis praneim sigaliojimo atvilgiu taipogi tvirtina taip vadinam Zugangsprinzip. Kai kurie autoriai aukiau nurodyt taisykli taikym elektronini praneim atvilgiu silo nagrinti penki pagrindini scenarij kontekste [20, p. 9]: (a) paprastas komunikavimas tarp dviej kompiuteri. Interneto naudotojai ir tiekjai (serveriai296) paprasiausiai gauna ir siunia visus elektroninius praneimus (toliu - EDP) savo pai kompiuteriuose ar kompiuteriuose, prie kuri jie turi fizin prijim. prasta EDP forma elektroninis patas, taiau jie taipogi gali apimti tinklapius, atsisistus i kompiuterio. Tai labai paprastas scenarijus, nes ia nedalyvauja jokios treiosios alys, tarpininkai; komunikavimas yra iskirtinai kontroliuojamas pai ali. EDP danai keliauja per kelet serveri, bet pastarj vienintel funkcija
295

G.H. Treitel taipogi paymi, kad pato duts teorija neturt bti taikoma telekso ar telefono atveju [56, p. 21]. 296 Serveris kompiuteris, kuris palaiko, aptarnauja, administruoja konkret interneto tinklap, svetain [41, p. 628].

113

M.Civilka. Elektronins komercijos teisiniai aspektai paprasiausiai persisti EDP toliau. Turint omenyje topografijos paprastum, tampa aiku, kad iai situacijai taikytinos tradicins kontrakt sudarymo taisykls kontraktas yra laikomas sudarytu, kuomet oferentas gauna akcept, tai yra taikoma Zugangstheorie. iame scenarijuje kontraktas laikomas sudarytu oferento buvimo vietoje, taigi patenka ios valstybs jurisdikcij. iame scenarijuje negali bti taikoma pato duts teorija, kadangi alys savo komunikacij nepatiki jokiai treiajai aliai. Viena problema pagal scenarij elektronin kontrakt gali bti labai lengvai sudaryti alims viso labo laikinai ar net atsitiktinai pasinaudojant kompiuteriais (pvz. Cyber caf). Tai nesukelia ypating problem, jeigu naudotojai tuo pasinaudoja savo pai jurisdikcijose, taiau jeigu tai atsitinka kitose jurisdikcijose, gali iaikti, kad j sudarytiems elektroniniams kontraktams yra taikytini i kit valstybi statymai. To paskoje elektroniniams kontraktams gali bti taikomos specialios taisykls. Dar daugiau, gali paaikti, kad pagal tos valstybs teis kontraktas i viso laikomas nesudarytu. (b) Komunikavimas vykdomas bendrajame serveryje. alys, netgi ir bdamos skirtingose valstybse, tarpusavyje komunikuoja per bendr server (pvz. pasijung prie OL Service Providers sistemos). Bet koks elektroninis patas yra sukuriamas, laikomas, isiuniamas, gaunamas, tvarkomas tame bendrajame serveryje. Tai turi kelet pasekmi alims. Pirma, alys savo komunikavim patiki treiajai aliai, serverio operatoriui, ir tokiu bdu galima teigti, kad iam atvejui taikytina pato duts teorija ir bet koks kontraktas laikomas sudarytu, kuomet akceptantas isiunia savo akcept. Antra, jeigu kontraktas yra sudarytas, tai jis laikomas sudarytu ne oferento buvimo vietoje, bet paiame serveryje. Taigi tinkama jurisdikcija serverio. Viena bendresni io scenarijaus problem yra ta, kad alys gali visikai neinoti jurisdikcijos klausimo ir gali manyti, kad bet kokie tarp j sudaryti elektroniniai kontraktai paklsta j valstybi statymams. Tai labai aktualu, kai abu ar netgi daugiau naudotoj yra pvz., Anglijoje, o serveris Vokietijoje. Be abejo, alys gali ivengti ios problemos pasirinkdami j kontraktui taikytin teis. (c) Komunikavimas per serverius tarpininkus. Jurisdikcijos klausimo poiriu is scenarijus panaus scenarij b). Skirtumas tik tas, kad EDP tvarkymo mechanizme dalyvauja bent du serveriai. ia naudotojai pasijungia jau prie skirting serveri, kuriuose ir sukuriami bei tvarkomi EDP. alys gali prieiti prie elektroninio pato, taiau ne savo kompiuteriuose, o btent serveriuose. Naudotojas gali sukontaktuoti su tinklo serveriu vienoje vietoje. Tokios interakcijos rezultatas serveris siunia informacij kitam serveriui, esaniam toje paioje vietoje arba kitur. Antrasis serveris sutvarko informacij ir gali arba sukontaktuoti su naudotoju, tokiu bdu paalinant pirmojo serverio dalyvavim, arba informacij nusisti atgal pirmajam serveriui, kuris savo ruotu sukontaktuoja su naudotoju. Vienas aikus klausimas, kuris ikyla iame kontekste kur elektroninis kontraktas yra laikomas sudarytu? Jeigu taikoma pato duts teorija, tai elektroninis kontraktas laikomas sudarytu kompiuteryje, i kurio isistas akceptas297. Jeigu minta teorija
ioje byloje maina, sudaranti kontrakt parkavimo automatas, parduodantis stovjimo talonus. Teisjas Lord Denning M.R. nurod: oferta yra pateikta, kai parkavimo automato savininkas j pastat
297

114

M.Civilka. Elektronins komercijos teisiniai aspektai netaikoma, tai elektroninis kontraktas sudarytas kompiuteryje, kuris prim, gavo akcept. Tai nebtinai oferento kompiuteris, ypatingai kai EDP gaunamas automatikai. Taigi, atsakymas priklauso nuo to, ar taikoma pato duts teorija, o taipogi priklausomai nuo to, ar EDP buvo akceptas, ar oferta. (d) Daugyb tarpinink serveri ir tinkl. is scenarijus yra scenarijaus c) pratsimas. Vlgi, pagrindinis ikylantis klausimas jurisdikcinis. Vlgi, yra labai svarbu inagrinti ir vertinti individuali EDP funkcijas, kompiuteri vaidmen. (e) Virtualioji rinka. i rinka beveik iimtinai sudaryta i interneto svetaini, esani serveriuose, palaikaniuose tinklapius ar paslaugas, kurias silo komerciniai subjektai. Taigi, komerciniai subjektai turi informacijos tinklapius, kuriuos gali pasiekti naudotojai ar vartotojai. Priklausomai nuo to, kaip sudarytas serveris, skiriasi ir interakcija tarp naudotojo ir paties serverio. Ar serveris veikia kaip komercinio pardavjo atstovas ar jis paprasiausiai pertvarko informacij naudotin format prie siuniant j pardavjui tolesniam tvarkymui? Kur ir kada elektroninis kontraktas yra sudarytas jeigu i viso? Vis pirma, svarbu isiaikinti kiekvieno EDP paskirt ir funkcijas. Kitas svarbus klausimas kas yra kitas alis/kontrahentas? Ar naudotojai komunikuoja su operatoriumi ar individualiais pardavjais? Tai yra esminiai klausimai, kuriuos btina atsakyti, siekiant isprsti tiek praneim, kontrakt sigaliojimo, tiek ir jurisdikcijos klausimus. Taigi, kaip tampa aiku, aukiau ivardintos taisykls taipogi pagrstos mint praneim realia ir faktine kontrole j perdavimo, persiuntimo metu.

ir pareng pinig primimui. Akceptas vyksta, kai vartotojas, klientas automat meta pinigus (r. Thorton v. Shoe Lane Parking Ltd. [1971], 2 Q. B., p. 193).

115

M.Civilka. Elektronins komercijos teisiniai aspektai

Elektroninio parao (EP) reguliavimas ES Vis pirma, btina nubrti bent reikmingesnes EP suvokimo gaires. Elektroniniai kontraktai sudaromi atviruose ir nesaugiuose tinkluose internete ir pan., ir iuo poiriu atsiranda ypatinga btinyb utikrinti persisto praneimo, inuts autentikum ir integralum, pvz., praneimo autoryst ir tiksl turin (kad asmuo A negalt bti sumaiytas su asmeniu B kaip praneimo autorius ir kad B niekaip negalt pakeisti ar takoti tokio praneimo turinio ar formos). Taip pat gyvybikai svarbu tai, kad negali bti atsisakyta praneimo autorysts, jos isiuntimo fakto ar gavimo fakto. Elektroninje erdvje taip pat svarbu garantuoti sisto praneimo konfidencialum ir pan. ioms funkcijoms kaip tik ir yra skirtas EP mechanizmas. EP plati, bendroji svoka, apimanti ir skaitmeninio parao svok. Bendrj prasme EP yra apibrtina kaip technologija ar simbolis, pagrstas elektroninmis priemonmis, kuris naudojamas ar priimtas vienos alies turint tiksl save susieti su pasiraomu dokumentu ar autentifikuoti pastarj, tokiu bdu gyvendinant visas ar dal funkcij, atliekam ranka padaromu parau. Tokia visatalpinanti ir technologiniu poiriu nespecifikuota parao koncepcija apima ir vardo ar kit identifikatori traukimo tekst (pvz., skaitmenizuotas ranka padarytas paraas (nuskenuotas). Tokios technikos turi menk reikm autentifikacijos prasme ir jokios galios, reikms paties praneimo vientisumo, integralumo prasme. Todl, bt galima netgi abejoti tokio parao tikslingumu. Taigi, Direktyvos 2 straipsnis EP apibria kaip duomenis, esanius elektroninje formoje, kurie susiejami ar logikai suriami su kitais (pasiraomais) elektroniniais duomenimis ir atlieka pasiraiusio asmens autentifikavimo (arba identifikavimo) funkcij. Jis taip pat nurodo, kad saugus EP turi atitikti iuos reikalavimus: (a) bti vienareikmikai susietas su pasiraaniu asmeniu; (b) leisti identifikuoti pasiraant asmen; (c) sukurtas priemonmis, kurias pasiraantis asmuo gali tvarkyti tik savo valia; (d) yra susijs su pasiraytais duomenimis taip, kad bet koks i duomen pakeitimas yra pastebimas. Taigi, kaip tampa aiku i paties EP apibrimo, EP yra duomenys, elektroninis pasiraymo metodas, o ne paraas, kaip jis sivaizduojamas tradiciniame pasaulyje. EP kuriamas ir tikrinamas pagalb pasitelkiant kriptografij, tai yra taikomosios matematikos ak, usiimania prast praneim keitimu neskaitomais ir atvirkiai. Skaitmeninio parao pagrind sudaro vieojo rakto kriptografija, arba public key criptografy (PKI). Ji naudoja algoritm, apimant du skirtingus, taiau matematikai susijusius raktus. Vienas i rakt skirtas paraui kurti arba duomenims paversti ukoduotais, o kitas paraui tikrinti arba praneimui sugrinti pradin form. Kompiuterin ir programin ranga su iai dviem raktais danai apibendrintai vadinama asimetrine kriptosistema.

116

M.Civilka. Elektronins komercijos teisiniai aspektai

ifravimo algoritmas Skaitmeninio parao schema apima iuos ifravimo algoritmus: (a) spartj algoritm, skirt maios duomenims (maios funkcija) ir redukuojant pasiraomus duomenis iki maios verts, tai yra iki fiksuoto ilgio trumpos bit sekos. Todl kiekvien kart yra pasiraomi ne konkrets duomenys, bet j maios vert; (b) parao algoritm, kur sudaro pasiraymo ir patikrinimo algoritmai. Parao algoritmas priklauso nuo rakt poros, apimanios slaptumo rakt, skirt paraui (paiam pasiraymo procesui), ir susijus viej rakt, reikaling tikrinti para; (c) proces, kurio metu sukuriamos individualiems vartotojams skirtos rakt poros. Apsauga Skaitmeninio parao saugumas priklauso nuo naudojam ifravimo algoritm patvarumo. Konkrei algoritm specifikacijos, nurodant bitus, pateikiamos vairi tarptautini organizacij parengtuose standartuose (ISO/IEC, NIST, IEEE ir t.t.). Schema laikoma saugia tada, kai slaptumo rakt turintis asmuo gali pasirayti, o patikrinimo algoritmas j atpasta kaip galiojant. Privatus ir vieasis raktas EP mechanizmas yra pagrstas pora vienas kit papildani rakt: (a) privaiuoju raktu, kur ino tik parao autorius ir kuris skirtas skaitmeniniam paraui sukurti, ir (b) vieuoju raktu, kuris yra prieinamas kiekvienam ir kuriuo naudojasi kita alis, tikrindama skaitmeninio parao tikrum. Jei pasiraiusiojo para prireikia patikrinti daugybei moni, tai visi jie privalo turti galimyb pasinaudoti vieuoju raktu, todl jis daniausiai talpintinas operatyviai prieinamoje saugykloje (bunkeryje) arba direktorijoje. Por sudarantys raktai yra matematikai susij, taiau jeigu asimetrin sistema yra saugi, vien inant viej rakt yra nemanoma apskaiiuoti, koks turt bti slaptasis raktas. Net jeigu daugyb moni inot konkretaus asmens parao viej rakt, ir naudot j tikrindami jo parao tikrum, jie vis tiek negalt isiaikinti pasiraiusiajam asmeniui suteikto slaptojo rakto bei juo naudojantis padirbinti para. Visa tai kartais vadinama negrinamumo principu. Pasiraymas skaitmeniniu parau Kad bt manoma pasirayti bet kok dokument ar kitokio pobdio informacijos paket, pasiraantysis asmuo vis pirma privalo tiksliai apibrti, kas konkreiai gali bti pasiraoma skaitmeniniu parau. Tada pasiraaniojo asmens programinei rangai bdingos maios funkcijos dka bus sukurtas tik konkreiam praneimui bdingas maios rezultatas. Po to, pasiraaniojo programin ranga, naudodama pasiraaniajam asmeniui skirt privatj rakt, maios rezultat transformuos skaitmenin para. Btent todl taip gautas skaitmeninis paraas yra bdingas tik

117

M.Civilka. Elektronins komercijos teisiniai aspektai konkreiam praneimui ar konkreiam slaptajam raktui, kurie buvo naudojami iam paraui kurti. Skaitmeninio parao patikrinimas Parao patikrinimas tai skaitmeninio parao patikrinimo procesas, kurio metu skaitmeninis paraas sutikrinamas su pirminiu praneimu ir suteiktu slaptuoju raktu. Taip yra nustatoma, ar paraas buvo sukurtas tam paiam praneimui ir ar buvo naudojamas reikiamas slaptasis raktas, atitinkantis konkret viej rakt. Skaitmeninis paraas tikrinamas apskaiiuojant nauj pirminio praneimo maios rezultat ir pagalb pasitelkiant t pai maios funkcij, kuri buvo naudojama kuriant konkret para. Po to, remdamasis naujuoju maios rezultatu ir vieuoju raktu, tikrintojas patikrina, ar (a) paraas buvo sukurtas naudojant reikiam slaptj rakt, ir ar (b) naujai apskaiiuotas maios rezultatas atitinka pirmin maios rezultat. Para tikrinant naudojama programin ranga patvirtins, jog skaitmeninis paraas yra tikras, jei (1) pasiraant praneim skaitmeniniu parau buvo naudojamas pasiraaniajam asmeniniu priskirtas slaptasis raktas ir (2) jei praneimas nebuvo pakeistas. Su EP susij teisiniai aspektai Pasiraaniojo tapatybs nustatymas Jei rakt pora turi ssaj su nustatytu pasiraaniuoju asmeniu, skaitmeninis paraas praneim priskiria iam konkreiam pasiraaniajam asmeniui. Parao nemanoma padirbti, iskyrus tuos atvejus, kai pasiraantysis asmuo nesugeba kontroliuoti, kaip naudojamas jam suteiktas slaptasis raktas. Praneimo tapatumo nustatymas Paraas identifikuoja pasirayt praneim ir t padaro daug tiksliau ir utikriniau, nei tuo atveju, kai yra pasiraomas popierinis dokumentas. Patikrinimo metu nustatomi padirbinjimo atvejai, nes sulyginant maios rezultatus isiaikinama, ar praneimas visikai atitinka t, kuris buvo pasiraytas. Pritarimas Nordamas pasirayti EP, pasiraantysis asmuo privalo naudoti jam skirt slaptj rakt. is procesas yra tarsi pasiraaniojo perspjimas, jog dalyvaudamas sudarant tok sandor jis prisiima atsakomyb u pasekmes. Taigi, darytina ivada, kad asimetrin kriptografija galina saugaus skaitmeninio parao sukrim, kuris turi tok pat panaudojim, galiojim ir efektyvum verslo praktikoje ir teiss poiriu kaip ir tradicinis paraas ant popieriaus. Viej rakt sertifikatai

118

M.Civilka. Elektronins komercijos teisiniai aspektai Kad bt manoma pasirayti EP, kiekvienam konkreiam vartotojui sukuriama po rakt por, kuri sudaro slaptasis ir vieasis raktai. Para raktai turi bti kuriami saugioje aplinkoje. Kad galt patikrinti skaitmeninio parao tikrum, tikrinantysis turi inoti pasiraaniojo viej rakt ir gauti patikinim, jog is konkretus vieasis raktas atitinka pasiraaniajam skirt slaptj rakt. Taiau n vienoje rakt poroje nra vidins informacijos, padedanios nustatyti ssaj su konkreiu atveju. Tai tiesiog skaii pora. Norint utikrinti patikimas ssajas su konkreiu asmeniu, reikia taikyti nepavojing metod. Vienas i toki bd pasinaudoti vienos ar daugiau treij ali paslaugomis susiejant nustatyt pasiraantj su konkreiu vieuoju raktu. Ta treioji patikima alis vadinama technini standart sertifikavimo tarnyba. Kad bt utikrinta ssaja tarp rakt poros ir konkretaus pasiraaniojo, sertifikavimo tarnyba iduoda sertifikat, tai yra elektronin ira, kuriame yra nurodomas vieasis raktas, tai yra sertifikato subjektas, ir patvirtinimas, kad sertifikate nurodytam konkreiam pasiraaniajam yra skirtas atitinkamas slaptasis raktas. Kad bt manoma nustatyti praneimo ir sertifikato tapatum, sertifikavimo tarnyba sertifikat pasirao skaitmeniniu parau. Sertifikatus iduodanios tarnybos skaitmenin para ant sertifikato galima patikrinti naudojant sertifkavimo tarnybos viej rakt. Taigi, tokia yra technin skaitmeninio parao pus. Pagrindins EP alys (asmenys, dalyvaujantys EP formavimo ir tikrinimo mechanizme Apibendrintai galima teigti, kad EP formavime ir tikrinime dalyvauja ios pagrindins alys: pasiraantysis asmuo (ang. the signer); tikrintojas (ang. the verifier); Trusted service provider (TSP); Arbitras. TSP viena ar kelios mons, subjektai, kurie padeda susikurti pasitikjimo santykiams tarp pasiraaniojo asmens ir tikrintojo. Jie paremia abi pagrindines EP alis teikdami pagalbines paslaugas: naudotoj sertifikatus, kryminius sertifikatus, laiko ymeklius, seertifikato pakeitimo sraus, galinim pakeitimo sraus, Online cerftificate status report ir pan. Esminius vaidmenis atlieka ie TSP: (a) sertifikavimo paslaug teikjai; (b) registravimo institucijos; (c) depozito institucijos (direktorijos); (d) laiko ymjimo institucijos; (e) parao poliso ileidjai. EB reguliavimo reimas

119

M.Civilka. Elektronins komercijos teisiniai aspektai EB sureguliavimas EB mastu buvo diskutuojamas ta prasme, kad nebuvo sutariama, ar i viso reikalingas toks EB teiss aktas, ir ar i sritis nepaliktina pai VN nuoirai. EB teiss akto btinyb pagrindia ie faktoriai: (a) VN pradjo vystyti savo pai EP teisin sistem (Italija, Vokietija, etc.). Taigi, kilo grsm vieningai EB rinkai; (b) Btinyb stimuliuoti e-komercij ir e-vyriausyb visoje EB; (c) Ukariauti pasaulin rink primetant EB standartus. Esminis EP reguliavimo altinis ir instrumentas EB rmuose ES Direktyva 1999/93/EC dl bendrojo elektroninio parao teisinio reguliavimo, priimta 1999 m. rugsjo 13 dien. Jo pagrindas dar 1997 m. suformuluotas ES Komisijos pasilymas298. Direktyva sudaro EP teisinio reguliavimo baz ir sureglamentuoja sertifikavimo paslaugas bei j teikim. Dar iki ios Direktyvos primimo visi buvo sitikin, kad vieojo rakto infrastruktra (PKI) panacja nuo vis negand, kurias gali sukurti saugumo ir identifikuotinumo stoka ir kad vieojo rakto infrastruktra yra bet kokios elektronins komercijos esm. Buvo itin gaji paira, kad pirma PKI, o jau po to viskas isisprs automatikai. Paleiskime, inicijuokime IVP priimdami e-para sureguliuojanius aktus. Deja, kaip pamatysime vliau, ilgainiui tampa kvestionuotinas paties PKI btinumas (vis pirma b2c srityje). Direktyvoje nustatomi ie tikslai: Utikrinti skland trans-border elektronini komunikacij judjim; Laivas ir nevaromas sertifikavimo paslaug teikimas visoje EB; Laisvas ir neribojamas prijimas prie rinkos be iankstinio leidimo ar licencijos; Teisinis EP pripainimas; Ivengti skirting nacionalini reim; Ivengti bet koki barjer prijimui prie paslaug ir produkt rinkos. Svokos. Be EP pateikiamos ios svokos: EP formavimo ranga kompiuterin ir/ar programin ranga, pritaikyta EP sukurti; EP formavimo duomenys unikals duomenys, kuriuos pasiraantis asmuo naudoja kurdamas EP; Sertifikatas elektroninis liudijimas, kuris susieja parao tikrinimo duomenis su pasiraaniu asmeniu ir patvirtina arba leidia nustatyti pasiraaniojo tapatyb; Kvalifikuotas sertifikatas sertifikatas, atitinkantis reikalavimus, tvirtintus priede Nr. I ir sudarytas sertifikatoriaus, atitinkanio reikalavimus, tvirtintus priede Nr. II.
298

COM (97) 503, 8, October 1997.

120

M.Civilka. Elektronins komercijos teisiniai aspektai

Direktyvos bruoai Kaip matyti, Direktyvoje pateikiamas technologikai nepriklausomo EP apibrimas. Kita vertus, pati Direktyva aikiai suteikia teisin pripainim visoms EP rims. Kvalifikuotam, arba saugiam EP suteikia teisin gali, analogik tradiciniam, ranka padarytam paraui. Laisvas produkt ir paslaug judjimas EB. Visgi, ilieka klausimas kokiu bdu naudotojui inoti apie tai, ar paraas yra saugus? Kvalifikuotas paraas suformuotas saugia formavimo ranga ir esant kvalifikuotai sertifikavimo tarnybai:

(a) kvalifikuota formavimo ranga programin ranga, chipcards, cardreaders. Ji turi bti sertifikuota pripaintos institucijos; reikalavimai tvirtinti Priede Nr. III (i esms atitinka LR EP statymo 2 straipsnio 11 punkt parao formavimo duomenys gali bti gauti tik vien kart, parao formavimo duomen atkurti praktikai nemanoma ir pan.); (b) kvalifikuotos paslaugos sertifikatoriai veiks prieiroje (taiau rinka turi bti laisva); (c) VN taip pat gali steigti ir nustatyti savanorikas akreditacijos schemas. EP teisin galia EP teisin pripainim galima bt susumuoti taip: EP negali bti diskriminuojami (prie kitus pasiraymo, autentifikavimo ir pan. bdus); Kvalifikuotas EP teisins galios ir pripainimo prasme turi bti prilyginamas tradiciniam paraui; Kvalifikuotas EP gyja teisin status, adekvat tradicinio - popierinio parao; Kvalifikuotas EP reikia (a) pagrstas sertifikatu, atitinkaniu Priedo Nr. I reikalavimus; (b) pagrstas sertifikatu, iduotu sertifikatoriaus, tenkinanio Priedo Nr. II reikalavimus; (c) sukurtas naudojant kompiuterin ir programin rang, atitinkani Pried Nr. III; Kvalifikuoto EP vaidmuo Kvalifikuotas EP yra paraas (teisiniu poiriu); Kvalifikuotas EP nebtinai yra galiojantis paraas, sukeliantis teisinius padarinius;

121

M.Civilka. Elektronins komercijos teisiniai aspektai Nekvalifikuotas EP taip pat gali sukurti ir sukelti teisinius padarinius, pasekmes; Taiau paraas bet kokiu atveju turi bti saugus.

Sertifikavimo paslaug teikjai Bet kokia mon, ileidianti sertifikatus arba teikianti kitas paslaugas, susijusias su EP; Tai apima ne tik sertifikat leidjus, bet ir: (a) Preks enklo savininkus (pvz., ChamberSign); (b) Parao taisykli (ang. policy) idavjai; (c) Registravimo staigos; (d) Directory services providers; (e) Laiko ymjimo institucijos; (f) Patikimi archyvarai; (g) Arbitrao institucijos; (h) Etc.

domu tai, kad sertifikatoriais gali bti i esms bet kokie subjektai. Pvz., 2001 m. pabaigoje Brazilijos valstybiniai notarai pareik, kad j biurai turi paia naujausi technik ir paius paskutinius sertifikatus, todl gali lengvai konkuruoti su privaiais sertifikavimo paslaug teikjais. Be to, kadangi notarai naudojasi visuomens pasitikjimu, j teikiamos sertifikavimo paslaugos gali bti kur kas patrauklesns. EB vidaus rinka VN neturi teiss apriboti sertifikavimo paslaug teikimo, jeigu jos kyla i kitos VN; VN privalo utikrinti, kad EP produktai gali cirkuliuoti laisvai visoje EB bendrojoje rinkoje.

Prieira (ang. supervision) VN privalo diegti atitinkam sistem sertifikatori prieirai ir kontrolei; tokia sistema turi bti steigta j teritorijoje; Taiau bet kokia iankstinio leidimo ar autorizacijos forma, ar bet kokios kitos priemons, turinios lygiavert efekt, yra draudiamos.

Svarbu tai, kad VN paios nusprendia, kaip utikrinti tinkam sertifikatori prieir. Taip pat pastebtina, kad Direktyva neukerta kelio privaioms prieiros sistemoms. Prieira Direktyvos tikslais jokiu atveju negali gauti leidimo, licencijavimo ir pan. bruo. Direktyvos poiriu baigtinio sertifikatori, kurie teikia kvalifikuotus sertifikatus, srao publikavimas turi efekt, lygiavert iankstiniam autorizavimui, leidimui. 122

M.Civilka. Elektronins komercijos teisiniai aspektai

Prieira-inspekcija Kai kurios VN planuoja diegti periodinius auditavimus ar inspekcijas, kaip sertifikatori prieiros form; Tokie planai aikiai nesuderinami su esminiu ir pagrindiniu paios Direktyvos tikslu, jos udaviniais, kadangi: (a) kai kuriose kitose VN funkcionuoja ymiai silpnesn prieiros sistema; (b) auditavimas ar inspekcija yra tolygus iankstiniam autorizavimui, leidimui (= bti ar nebti srae).

Sertifikatori akreditacija VN gali diegti savanorik akreditacijos schem. Tokiu bdu sertifikatoriai bt skatinami pakelti sertifkavimo paslaug kokyb. Svarbu tai, kad tokios savanorikos akreditacijos schemos slygos ir veikimo kriterijai turi bti skaidrs, objektyvs, proporcionals ir nediskriminaciniai. Pagal Direktyv yra draudiama kaip nors riboti akredituot sertifikatori skaii. Svarbu tai, kad sertifikatori, kilusi i treij valstybi, iduoti sertifikatai yra pripastami kaip teisikai ekvivalentiki EB iduotiems sertifikatams, jeigu, aiku, toks sertifikatorius yra akredituotas EB. Akreditacijos reikm. Isireikimas, kad tokia akreditacija vis pirma skirta aukto lygio paslaugoms, nereikia, kad ji netaikytina emesnio lygio paslaugoms. Savanorika akreditacija labai prisideda prie pasitikjimo utikrinimo. Akreditacijos schemos turt skatinti geriausi praktik ir princip pritaikymo sertifikatori veikloje. Savanorika akreditacija. Sertifikatoriams turi bti suteikta laisv pasirinkti prisijungti prie akreditacijos schemos ar ne. VN negali drausti sertifikatoriams veikti u tokios schemos rib. Turi bti utikrinta visos EB mastu, kad akreditacijos schemos nesumaina konkurencijos tarp pai sertifikavimo paslaug teikj.

Atsakomyb Esminiai principai. Sutartin atsakomyb: pagal bendrus sutartins atsakomybs principus skolininko kalts prezumpcija ir pan. 123

M.Civilka. Elektronins komercijos teisiniai aspektai

Atsakomyb treij asmen atvilgiu tretieji asmenys privalo rodyti tiek nuostolius, tiek ir pagrsti j dyd, sertifikatoriaus neatsargum ar kitoki kalt, sry su kilusia ala ir pan. Iimtys. Mintieji principai netaikomi: Sertifikatoriams, iduodantiems sertifikatus vieai; Jeigu nuostoliai kilo asmeniui, kuris protingai pasitikjo iduotu sertifikatu; Jeigu ala kilo dl tam tikr specifini faktori, kurie patenka sertifikatoriaus atsakomybs srit. Visais mintais atvejais atsakomyb, kaip jos ribos yra apibrtos Direktyvos 6 straipsnyje (dl informacijos, esanios sertifikate, ileidimo laiko momento, dl to, kad sertifikate yra visos detals, btinos kvalifikuotam sertifikatui, kad sertifikato idavimo metu pasiraantysis asmuo turjo parao formavimo duomenis, atitinkanius parao patikrinimo duomenis, identifkuotus sertifikate, dl utikrinimo, kad parao formavimo duomenys ir parao patikrinimo duomenys gali bti panaudoti konplementariai, kai sertifikatorius generuoja abu), kyla sertifikatoriui, jeigu jis nesugeba rodyti, kad tai atsitiko ne dl jo kalts. Asmens duomen apsauga Sertifikatoriai, iduodantys sertifikatus vieai, privalo duomenis rinkti tiesiogiai i duomen subjekto arba gavus jo aikiai ireikt sutikim. Draudimas tvarkyti asmens duomenis jokiam kitam tikslui, negavus aikiai ireikto subjekto sutikimo. Kaip matyti, esminiai Direktyvos 95/46 reikalavimai yra ilaikomi. Sertfikatoriams turi bti garantuota galimyb sertifikate nurodyti pseudonim (taiau jie ilaiko galimyb nustatyti pseudonimo teisines pasekmes). Kas dabar? Pastebimos intensyvios standartizavimo pastangos (EESSI, ETSI); Nacionalinis implementavimas iki 2001 liepos; Nacionaliniai VN statym projektai: daugyb nesutapim; Perirjimas Direktyvos reikalavim vliausiai 2003 liep.

Kaip nurodyta, VN privaljo Direktyvos reikalavimus gyvendinti nacionaliniu lygmeniu ne vliau kaip iki 2001 liepos, taiau iki iol tai nra padaryta. Pagrindins prieastys: Neapsisprendimas kai kuriose valstybse, koki strategij pasirinkti; Laukimas, kada bus paskelbti kvalifikuot para bendrai priimti standartai. 124

M.Civilka. Elektronins komercijos teisiniai aspektai

Pvz., Vokietijoje iuo metu yra laikomasi itin aukt saugumo reikalavim: Produkt sertifikavimui; Sertifikavimo paslaug teikimui (kai jos kilusios i Vokietijos); Savanorikai akreditacijai (akredituotas elektroninis paraas). Daugelis kit VN yra patenkintos Direktyvos reikalaujamu kvalifikuotu parau, todl jose nra toks grietas reimas. Kiti nacionaliniai skirtumai prieira: daugelyje VN reikalaujama notifikacijos su vlesne kontrole, prieira; akreditacija: savanorika daugelyje valstybi, taiau ne be pasekmi visur (vieasis sektorius); produktai: visos VN nustat procedras produkt patvirtinimui, pripainimui (dar neveikia visur).

Vyriausybi iniciatyva dar nra masins rinkos su EP susijusioms paslaugoms ir produktams; kai kurios vyriausybins iniciatyvos gali bti laikomos postmiu tokios rinkos susikrimui: nacionalins ID kortels Austrijoje, Belgijoje, Italijoje, Olandijoje (taiau Suomijos pavyzdys aikiai rodo, jog turi bti sukurtos pakankamos aplikacijos, toki ID korteli panaudojimo sritys).

Ar Direktyvos primimas ir jos gyvendinimas gali bti vertinamas kaip skmingas? Harmonizacija: ar bus vieninga EB rinka EP? Rinkos stimuliavimas: ar Direktyva buvo btina? Koreguliavimas: sudtingas procesas (vyksta liau nei tiktasi).

Paskutiniai vykiai PKI kaip bendras autentifikacijos internete sprendimas vis labiau kvestionuojamas: (a) kai kurie mons nustat, kad PKI yra daugumos internete esani aplikacij peilis; (b) PKI kritikuojamas, nes jis pernelyg remiasi asmens tapatybs sertifikatais (privatumo alininkai); Nauja saugumo kriz gali tapti papildomu stimulu PKI tobulti.

2001 m. kov Brusselio advokat taryba ir Belgacom pasira susitarim, pagal kur Belgacom advokatams iduos elektroninius sertifikatus Briuselio advokat tarybai veikiant kaip registravimo staigai. Belgacom taipogi iduos elektroninius sertifikatus advokat klientams tokiems advokatams dalyvaujant kaip registravimo staigai. Tiek

125

M.Civilka. Elektronins komercijos teisiniai aspektai advokat, tiek ir klient sertifikatai talpins detalius atributus, todl nebus laikytini paprastais autentifikavimo sertifikatais. 2001 m. rugpjt Europos Komisija pritar susitarimams tarp atuoni stambiausi Europos ir ne Europos bank, sukuriantiems pasaulin (Identrus) e-para autentifikavimui ir aptariantiems kitus aspektus, susijusius su finansiniais ir ekomercijos sandoriais. ie susitarimai atitinka 1999 ES EP direktyvos reikalavimus, kuri pripaino, jog globalaus sertifikatoriaus paslaugos, teikiamos pasauliniu tinklu yra itin svarbios e-komercijos pltrai visoje Europoje. EK nutar, kad Identrus Sistema apiuopiamai netakos konkurencijos ES vidaus rinkojue. Taigi, e-paraas ES netapo vien tik tuia deklaracija, noirs bgtavim bta vairi. Kita vertus, btina labai aikiai inoti ir sisavinti tuos privalumus ir t naud, kuri gali atneti e-paraas. Tai, kaip jau minta, negali tapti kakokiu savitiksliu dalyku, kuris, jeigu bus gyvendintas, automatikai prisids prie infovisuomens pltros. Geras pavyzdys 2001 m. pabaigoje UK e-pasiuntinys, Andrew Pinder, paskelb apie tai, kad pradti tyrimai dl e-parao panaudojimo ir smart-korteli ateities Jungtinje karalystje. Projektu siekiama, kad tiek vyriausyb, tiek ir plaioji visuomen patys sismonint smart-korteli teikiama nauda. Vis i projekt iprovokavo tai, kad e-parao naudojimas UK rimtai kl grsm e-vyriausybs krimo planams, ir vis pirma vyriausybms planams pilieiams online teikti svarbiausias paslaugas. 2001 m. pabaigoje Vokietijos Federal Ministry of Economics paskelb planus sukurti homogenik skaitmenini para standart, siekiant panaikinti ply, susidarius dl vairi e-parao standart naudojimo. iuo metu Vokietijoje yra du Pasitikjimo arba Sertifikavimo centrai - ISIS bei MTT, kurie teikia sertifikat suderinamum ir para naudojimo raktus, taiau i centr standartai tarpusavyje nra suderinti. diegus naujj standart, visi sertifikatai bus naudojami visoms ekomunikacijoms su bet kokiais nacionaliniais, komerciniais ar vieais subjektais. Valstybi pasirinkto teisinio reguliavimo modelio taka technologiniam neutralumui Skirtumo tarp skaitmeninio ir elektroninio parao aknys gldi ne tik, arba teisingiau vis pirma ne etimologijoje. Esminis io kategorizavimo kriterijus yra teisinis. Lakonikiausiai skiriamj rib tarp skaitmeninio ir elekroninio parao galima nubrti teiginat, kad elektroninis paraas plati, bendroji svoka, apimanti ir skaitmeninio parao svok. Bendrj prasme elektroninis paraas apibrtinas kaip technologija ar simbolis, pagrstas elektroninmis priemonmis, kuris naudojamas ar priimtas vienos alies turint tiksl save susieti su pasiraomu dokumentu ar autentifikuoti pastarj, tokiu bdu gyvendinant visas ar dal funkcij, atliekam ranka padaromu parau. Tokia visatalpinanti ir technologiniu poiriu neutrali parao koncepcija apima ir vardo ar kit identifikatori traukim tekst (pvz., skaitmenizuotas ranka padarytas paraas (nuskenuotas), biometrin para ir pan. Taigi, apibendrintai galima teigti, kad elektroninis paraas bet koks elektroniniu bdu ar priemonmis ireiktas pasiraom duomen patvirtinimo, j vientisumo autentifikavimo bei pasiraaniojo asmens identifikavimo metodas. Skaitmeninis paraas kuriamas ir tikrininamas pagalb pasitelkiant kriptografij, tai yra taikomosios matematikos ak, usiimania praneim,

126

M.Civilka. Elektronins komercijos teisiniai aspektai informacijos duomen ir pan. ukodavimu, atkodavimu ir pan. Skaitmeninio parao pagrdind sudaro vieojo rakto kriptografija, arba public key criptografy. Ji naudoja algoritm, apimant du skirtingus, taiau matematikai susijusius raktus. Vienas i rakt skirtas paraui kurti arba duomenims paversti ukoduotais, o kitas paraui tikrinti arba praneimui sugrinti pradin form. Kompiuterin ir programin ranga su iai dviem raktais danai apibendrintai vadinama asimetrine kriptosistema. Minto para skirstymo poiriu itin svarbu tai, kad tarptautinje praktikoje iskirtinos trys esmins elektroninio parao teisinimo schemos minimalus reguliavimas, aikios technologijos tvirtinimas, teisinimas, paremtas technologinio neutralumo principu. Minimalus reguliavimas reikia, kad teiss aktais tik tvirtinama abstrakti elektroninio parao galimyb ir, kai kuriais atvejais, tvirtinami btini apibendrinti reikalavimai, keliami elektroniniam paraui. Tokio reglamentavimo pavyzdiais nurodytina JAV Kalifornijos valstija (viena i pirmj teisinusi elektronin para), o taip pat JAV dabar galiojantis federalinis reguliavimas. domu, pastebti, kad Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas taip pat i esms tvirtina minimalaus reglamentavimo doktrin jo 1.73 straipsnio 2 dalis nustato, kad raytins formos dokumentui prilyginami ali pasirayti dokumentai, perduoti telegrafinio, faksimilinio ryio ar kitokiais telekomunikacij galiniais renginiai, jeigu yra utikrinta teksto apsauga ir galima identifikuoti para. Aikios technologijos tvirtinimas reikia, kad pripastamas tik skaitmeninis paraas t.y., elektroninis paraas, kuris kuriamas ir naudojamas, naudojant viej rakt infrastruktros (PKI) technologij. Toki schem pasirinkusiose valstybse reglamentavimas labai detalus, jau statym lygmenyje siejamas su konkreia technologija. Paymtina, kad i teiss akt koncepcija buvo pirmj tokio pobdio teiss akt primimo doktrina. i koncepcija pritaikyta JAV Jutos valstijoje, Argentinoje, Malaizijoje, Danijoje, Belgijoje. Teisinio tikrumo poiriu tokia schema daug aikesn. Visgi i doktrina galt bti laikoma stabdania technologij vystymsi. Visgi paskutiniu metu elektroninio parao reglamentavime aikiai vyrauja technologinio neutralumo koncepcija. ios koncepcijos esm technologikai neutrali reikalvim tvirtinimas, kurie utikrint, kad elektroninis paraas patikimai funkcikai atitikt paprast ranka padaryt para. Tokios koncepcijos pasirinkimo pavyzdiu yra Slovnijos statymas, UNCITRAL pavyzdinis elektroninio parao statymas, taip pat ES direktyva 1999/93/EC dl Bendrijos elektronini para pagrind bei 2000 m. liepois 11 d. Lietuvos Respublikos elektroninio parao statymas. ios sistemos teiss aktai remiasi technologinio neutralumo, funkcinio ekvivalentikumo, elektronins formos nediskriminavimo ir kitais principais.

127

M.Civilka. Elektronins komercijos teisiniai aspektai

Teisins problemos, susijusios su EP reguliavimu ir jo panaudojimu. LR Elektroninio parao statymas Kaip jau aptarta anksiau, elektroniniu parau duomenys pasiraomi, panaudojus elektroninio parao formavimo duomenis, o patikrinami jais atitinkaniais elektroninio parao tikrinimo duomenimis. Paymtina, kad LR Elektroninio parao statymas atstovauja modernij ios srities statym grupei, tvirtindamas atvirumo arba technologinio neutralumo princip, reikiant, kad statymas gali bti naudojamas elektronini duomen pasiraymo reglamentavimui, nepriklausomai nuo naudojamos technologijos. iam principui yra prietaraujama Argentinoje, Vokietijoje (situacija jau keiiasi), Italijoje, Malaizijoje, kai kuriose Jungtinse Amerikos Valstijose, kur yra paplits aikios technologijos tvirtinimo principas. iose alyse pripainta vieojo rakto technologija (ang. public key technology), kuri visama pasaulyje (taip pat ir Lietuvoje) yra populiariausia i naudojam iam tikslui, ir aktai daniausiai vadinasi ne elektroninio, bet skaitmeninio (kaip vieno i elektroninio parao ri) parao aktais. Technologijos esm privataus rakto (parao formavimo duomen), kurie inomi tik pasiraaniajam, ir vieojo rakto (parao tikrinimo duomen), paskelbiam vieai, atitikimas ta prasme, kad privaiu raktu sukurtas paraas gali bti patikrintas vieuoju raktu, taiau i vieno rakto inomomis technologinmis priemonmis per manom laik nemanoma gauti kito rakto. Elektronin para reglamentuojani statym leidyboje naudojamas ir minimalistinis poiris tai yra abstraktus elektroninio parao pripainimas ir abstraki reikalavim tvirtinimas, visa kita paliekant egzistuojanioms technologijoms299. Kaip jau minta, pasiraymo procese dalyvauja ir parao formavimo ranga tai programin ir (arba) technin ranga, kurios pagalba saugomi parao formavimo duomenys ir, pastaruosius panaudojus pasiraom duomen atvilgiu, suformuojamas paraas. Papildomi reikalavimai keliami saugiai rangai, taiau jos nepanaudojimas automatikai neatima parao juridins galios. iuo metu kaip viena i saugiausi ir perspektyviausi technologij, nurodomos gudriosios (smat cards) kortels, naudojamos parao formavimo duomenims saugoti (jos perspektyvios tuo, kad gali bti panaudojamos labai vairiems tikslams ne tik pasiraymui, bet ir asmens identifikavimui, kaip banko kortels (credit cards) ir pan.), o jas panaudojus su tinkama technine ranga galima saugiai pasirayti duomenis. Kaip jau minta, identifikavimo kriterijus utikrinamas pasitelkiant treij asmen sertifikavimo paslaug teikj, kuris per iduodam sertifikat (liudijim) susieja pasiraanio asmens tapatyb (ja sertifikavimo paslaug teikjas sitikina (Elektroninio parao statymo 4 str. 2 d.)) su parao formavimo ir tikrinimo duomenimis bei suteikia galimyb bet kam susipainti su sertifikatu ir iame rayt tikrinimo duomen pagalba sitikinti, jog pasiras asmuo yra tas pats, kuris save tokiu nurodo. Siekiant geriau ginti parao naudotoj teises yra reglamentuojamas kvalifikuotas sertifikatas, kuriame nurodomai informacijai ir kurio idavjui (sertifikavimo paslaug teikjui) keliami papildomi reikalavimai, taiau tai, kad paraas neparemtas kvalifikuotu sertifikatu dar automatikai neatima i jo juridins galios.

Plaiau: Internet Law & Policy Forum. Survey of International Electronic and Digital Signature Initiatives // http://www.ilpf.org/digsig/survey.htm.

299

128

M.Civilka. Elektronins komercijos teisiniai aspektai Kas gali pasirayti? Lietuvikasis elektroninio parao statymas numato dvejopus elektroninio parao naudojimo subjektus tai pasiraantis asmuo ir parao naudotojas. Pasiraantis asmuo apibdinamas tik kaip fizinis asmuo, kuris turi parao formavimo rang ir, veikdamas savo valia ir savo arba kito asmens, kuriam jis atstovauja vardu, sukuria elektronin para (Elektroninio parao statymo 2 str. 7 d.), o parao naudotojas yra asmuo (pagal Elektroninio parao statymo 2 str. 1 d. tai mon, neturinti juridinio asmens teisi, fizinis, arba juridinis asmuo), savo veikloje naudojantis elektronin para arba i kit asmen (vlgi ne tik fizini asmen) gaunantis pasiraytus duomenis. Taigi pagrindinis skirtumas pasirayti gali tik fizinis asmuo, o para naudoti - jau bet kokio teisinio statuso asmenys. Painiav tarp i svok veda statymo 3 str. 1 d., nurodanti, kad sertifikavimo paslaug teikjas sukuria parao formavimo ir tikrinimo duomenis asmens, nutarusio savo veikloje naudoti elektronin para (t.y., parao naudotojo) praymu ir sukuria para iam asmeniui. ia tai pat nurodoma, kad duomenis gali susikurti ir pats asmuo. Taiau analizuojant 2 str. 15 d. (sertifikato, patvirtinanio para ir nurodanio duomenis apie pasiraant asmen turinys), 3 str. 3 d., 4 str. 2 d., 4 str. 4 d. 1 p.ir 6 str. nuostatas aikja, kad parao formavimo ir tikrinimo duomenys kuriami tik fiziniam asmeniui, kuris vienintelis jais disponuoja. statymo projekto aikinamajame rate taip pat nurodoma, kad elektroninis paraas susiejamas btent su fiziniu asmeniu300. Tokiu bdu juridiniams asmenims ir monms, neturinioms juridinio asmens teisi naudotis elektroninu parau tampa pakankamai sudtinga dl dviej prieasi formos reikalavim ir aikaus galiojim patvirtinimo trkumo. Kalbant apie formos reikalavimus, paymtina, kad nemaai Lietuvos Respublikos teiss akt reikalauja, kad juridinio asmens patvirtinimas susidt i galioto asmens parao ir antspaudo. Toks reikalavimas, pavyzdiui, tvirtintas Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso301 70 str., nustataniame, kad jurdinio asmens galiojimas bt pasiraytas mons, staigos ar organizacijos vadovo (savininko), fizinio asmens, ir papildomai bt udtas juridinio asmens atspaudas. Atspaudo reikalaujama teikiant dokumentus valstybs institucijoms, atspaudas yra prastas rekvizitas sudarant sutartis, kai sutarties alis yra jurdinis asmuo. Geriausiai ias nuotatas apibria Lietuvos Respublikos Valstybinio patent biuro direktoriaus 2000 m. vasario 29 d. sakymu Nr. 28 patvirtintos Firm vard registracijos taisykls VR/01/2000302, kuri 1.4. punktas nuostato, kad paraas tai fizinio asmens paraas arba juridinio asmens vadovo paraas, patvirtintas juridinio asmens antspaudu. Akivaizu, kad elektroninio atspaudo juridinis asmuo udti negali, nes, viena vertus, remiantis Elektroninio parao statymu kyla daug abejoni dl tokio antspaudo teisins galios, kita vertus, bet kokiu atveju, pasirayti elektroniniu parau turi teis tik fizinis asmuo (Elektroninio parao statymo 2 str. 7 d. ir 6 str.). Aptariant fizinio asmens galiojimus pasirayti elektroninius dokumentus, juridinio asmens vardu nurodytina, kad toki teis suteikia pirmiau cituota pasiraanio asmens svoka (Elektroninio parao statymo 2 str. 7 d.), suteikianti teis pasirayti ir atstovaujamo asmens vardu, be to, kvalifikuotame sertifikate gali bti nurodomi
Lietuvos Respublikos Valdymo reform ir savivaldybi reikal ministerija. Lietuvos Respublikos elektroninio parao statymo projekto aikinamasis ratas, 2000 05 26, Nr. P-2567 // http://www.lrs.lt/cgi-bin/preps2?Condition1=101575&Condition2=. 301 Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas // in., 1964, Nr. 19-138. 302 Lietuvos Respublikos Valstybinio patent biuro direktoriaus sakymas Dl firm vard registracijos taisykli // in., 2000, Nr. 24-641
300

129

M.Civilka. Elektronins komercijos teisiniai aspektai specials atributai taip pat ir apibriantys galiojimus. Visgi paymtina, kad visus duomenis pateikia ir apie j pasikeitimus pranea (Elektroninio parao statymo 4 str. 3 d.) tik pasiraantis fizinis asmuo, todl juridinis asmuo (ar mon, neturinti juridinio asmens statuso) neturi joki teisi nei sudarant para (nors egzistuoja minta statymo 3 str. 1 d., bet ji paneigiama kitomis nuostatomis), nei sustabdant parao galiojim. Tarptautinje praktikoje juridinio asmens teiss pasirayti klausimas sprendiamas dviem pagrindiniais bdais: 1) suteikiant teis turti ir formuoti para (tokiu atveju jis greiiausiai bt prilyginamas antspaudui) juridiniam asmeniui; 2) suteikiant juridiniam asmeniui daugiau teisi jo atstovo parao atvilgiu. Elektroninio parao pagrind direktyva numato viena subjekt ri pasiraytoj (signatory), kuris pagal direktyvos 2 str. 3 p. apibriamas lygiai taip pat, kaip pasiraantis asmuo Lietuvos Respublikos Elektroninio parao statym, iskyrus reikalavim bti veiksniu fiziniu asmeniu. i svoka dar aikiau suprantama atsivelgiant Europos komisijos praneime Europos parlamentui, Tarybai, Ekonominiam ir socialiniam komitetui ir Region komitetui tvirtinant elektronini komunikacij saugum ir pasitikjim jomis303 nurodytas nuostatas (praneimo 2.5. (i) punktas), kad raktai (parao formavimo ir tikrinimo duomenys) gali bti skirti fiziniams asmenims, juridiniams asmenims (pvz., ribotos atsakomybs kompanijai) ar vienetams, neturintiems juridinio statuso (pvz., mons departamentui, darbo grupei). Jungtini taut tarptautins prekybos teiss komisijos (UNCITRAL) Elektronins komercijos darbo grups paruot elektroninio parao vieningj taisykli primimo vadovo projekte304, paaikinant (23 paragrafas), k reikia nuostata, jog pasiraytojas turi pats vienas kontroliuoti parao formavimo rang, nurodoma, kad, kai pasiraytojas yra korporatyvus vienetas (juridinis asmuo ar kitoks fizini asmen junginys), gali bti suteikiama teis keliems asmenims pasirayti pasiraytojo vardu. Panaios nuostatos tvirtintos ir Slovnijos Respublikos Elektronins komercijos ir elektroninio parao akte305, nurodant, kad pasiraytojas (signatory) yra asmuo, kuris sukuria arba kurio vardu yra sukuriamas elektroninis paraas. Nuostat, kad juridinis asmuo gali pasirayti ir turti parao formavimo duomenis, patvirtintus sertifikatu, patvirtina io Slovnijos akto 31 str., aikiai tvirtiniantis dokumentus, kurie patvirtina tapatyb iduodant sertifikat fiziniams asmenims toks dokumentas yra asmens tapatybs dokumentas su nuotrauka, o juridiniams asmenims oficialiai patvirtintas dokumentas. JAV Jutos valstijos statutas306 (Jutos valstijos kodekso 46 titulo 3 skyrius), reglamentuojantis skaitmeninius paraus, kaip ir Lietuvos statymas, tvirtina dvi svokas pasiraantysis (signer) ir parao turtojas (subscriber). Taiau, prieingai nei Lietuvos elektroninio parao statyme, nurodoma, kad parao turtojas (parao naudotojo atitikmuo) yra asmuo, kuris yra nurodytas sertifikate, priima sertifikat ir turi privat rakt (parao formavimo duomen atitikmuo), atitinkanius viej rakt (parao tikrinimo duomen atitikmuo), pateikt sertifikate, o pasiraantysis yra
Communication from the Commision to the Council, the European Parliament, the Economic and Social Committee and the Committee of the Regions on ensuring security and trust in electronic communication towards a European framework for digital signatures and encryption // COM (97) 503 304 A/CN.9/WG.IV/WP.86/Add.I Draft Guide to Enactment of the UNCITRAL Uniform Rules on Electronic signatures (16.08.2000) // http://www.uncitral.org/english/sessions/wg_ec/wp86-a1.pdf. 305 Electronic commerce and electronic signature act // http://www.sigov.si/ep/ecaes.doc. 306 Rabin D. A. Electronic signature legislation // http://www.mmmlaw.com/Articles/ElectronicSignatureLegislation.htm
303

130

M.Civilka. Elektronins komercijos teisiniai aspektai asmuo, kuris betarpikai sukuria para tuo pasiraydamas dokument. Visa atsakomyb u privataus rakto (parao formavimo duomen) saugojim tenka parao turtojui, kuris turi utikrinti, kad is raktas nebt atskleistas negaliotam asmeniui (taigi galiotiems asmenims pasiraytojams atskleisti galima). Taigi ir iuo atveju juridinis asmuo turi teis turti para ir bti nurodytas sertifikate, o jo para gali panaudoti pasiraydamas jam atstovaujantis fizinis asmuo. Tiesa, yra ali, kuriose skaitmeninis paraas siejamas tik su fiziniu asmeniu. Tokiu pavyzdiu galt bti Vokietija, kurios Skaitmeninio parao aktas307, priimtas 1997 m. rupjio 1 d., nustato, kad skaitmeninis paraas sietinas su vieuoju raktu, iduotu fiziniam asmeniui (2 paragrafo 2 punktas). Taiau, kaip bus nurodyta toliau, is aktas tvirtina kitus juridini asmen teisi gynimo bdus, Be to, jis turs bti suderintas su Elektroninio parao pagrind direktyva. Kitas bdas suteikti daugiau galimybi juridiniams asmenims naudotis elektroniniu parau yra atstovo galinim nurodymas sertifikate. Kaip jau nurodyta pirmiau, toki galimyb numato ir Lietuvos Respublikos Elektroninio parao statymas, suteikiantis teis kvalifikuotame sertifikate nurodyti papildomus specialius atributus (2 str. 15 d. 4 p.). Visgi Vokietijos ir Solvnijos aktai tokiu atveju tvirtina papildomas nuostatas, apsauganias juridini asmen (ar bet kuri kit atstovaujamj) teises Slovnijos Respublikos Elektronines komercijos ir elektroninio parao akto 23 str. ir Vokietijos Skaitmeninio parao akto 8 paragrafo 2 punktas tvirtina treiojo asmens teis reikalauti panaikinti sertifikat, kuriame yra informacijos apie asmen. Taip juridinis asmuo gali panaikinti savo buvusiam darbuotojui suteikt sertifikat. i nuostata Lietuvoje papildomai gint ir galiotojo teises, tvirtintas Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 74 str. t.y. teis bet kada panaikinti galiojim. Tokia nuostata teisingai gina ir sining treij asmen, sudarani elektronines sutartis su asmenimis, atstovaujamais galiotini, teises, nes suteikia pakankamai paprast galimyb patikrinti galinimus. Taigi tarptautins ir usienio praktikos permimas, panaikinant btinyb pasiraaniam asmeniui bti veiksniu fiziniu asmeniu, parao naudotojo svok paleikant abstrakiam vartojimui (kai turima galvoje ir formuojantys para, ir j tikrinantys asmenys), bei tvirtinant bet kuriems asmenims teis panaikinti savo atstov sertifikatus, padt juridiniams asmenims geriau pasinaudoti elektroninio parao suteikiamomis galimybmis ir utikrint, kad bt ivengta galim nesusipratim dl formos trkum, kai elektroniniai dokumentai yra be elektroninio anstpaudo (t.y., juridinio asmens parao). Elektroninio parao galia LR elektroninio parao statymo 8 str., kaip ir Elektroninio parao pagrind direktyva, aikiai nustato, kad saugus elektroninis paraas, sukurtas saugia parao formavimo ranga ir patvirtintas galiojaniu kvalifikuotu sertifikatu, elektroniniams duomenims turi toki pat teisin gali kaip ir paraas raytiniuose dokumentuose ir yra leistinas kaip rodinjimo priemon teisme. Paraas nepraranda teisins galios dl to, kad yra elektroninis, nra paremtas kvalifikuotu sertifikatu ar nra paremtas kvalifikuotu sertifikatu, iduotu akredituoto sertifikavimo paslaug teikjo arba nra sukurtas saugia parao formavimo ranga.
307

Federal Act Establishing General Conditions for Information and Communication Services Information and Communication Services Act (Informations- und Kommunikationsdienste-Gesetz IuKDG), August 1, 1997 (Article 3. Act on Digital Signature (Digital Signature Act Signaturgesetz SigG) // http://www.iid.de/rahmen/iukdgebt.pdf.

131

M.Civilka. Elektronins komercijos teisiniai aspektai Pirmiau pateiktomis nuostatomis i esms kalbama apie elektroninio parao prilyginim raytinei formai. Visgi kyla abejon del termino raytinis. Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso308 73 str. raytinius rodymus apibria kaip aktus, dokumentus, reikalin ir asmenin susirainjim. iuo atvilgiu pakankamai pagrsta bt nuomon, kad elektroniniai duomenys taip pat yra raytiniai (o ne prilyginti tokiems), o pirmiau nurodytoje nuostatoje elektroniniu parau pasiraytus duomenis geriau bt prilyginti popierinei formai (toki svok pateikia ir Elektroninio parao pagrind direktyva). Daugiau klausim kyla nagrinjant pasirayt elektronini duomen ir notarins formos santyk. Pripaintina, kad elektroninis paraas (ypa sukurtas saugia parao formavimo ranga ir paremtas kvalifikuotu sertifikatu) yra pakankamai saugus bei pakankamai aikiai patvirtina pasiraaniojo tapatyb - sertifikavimo paslaug teikjas patikrina dokumentus ir atsako u sertifikate nurodyt duomen teisingum (netgi apdraudia savo civilin atsakomyb). Galbt todl kartais tarptautiniuose dokumentuose sertifikavimo paslaug teikjas yra lyginamas su notaru309. Taiau prilyginti pasirayto elektroninio dokumento notarinei formai neskubama. Europos Parlamento ir Tarybos Elektronins komercijos direktyva310 nurodo, kad ji netaikoma notar ar ekvivalentik pareign veiksmams, UNCITRAL tipinio Elektronins komercijos statymo primimo vadove311 nurodoma, kad toks statymas neturt bti taikomas tokioms teiss sritims, kur egzituoja registravimo ar notarizavimo reikalavimai (63 paragrafas), nes jo nuostatos gali bti nesuderinamos su btinumu apsaugoti alis ar spti jas dl tam tikr pavoj (80 paragrafas). Toki pat iimt numato ir Slovenijos akto 13 str. 2 d. 9 p., numatantis, kad elektronin forma nra pripastama raytine, kai teiss aktai reikalauja notarins formos. Taigi netgi pradjus realiai veikti Elektroninio parao statymui Lietuvoje, kaip ir kitose valstybse, notaras tvirtins dokumentus ir tie dokumentai turs bti popierins formos, nors iniciatyv prilyginti tinkamai pasiraytus elektroninius dokumentus notarinei formai yra jau dabar. Kalbant apie elektroninio parao gali yra svarbus vadinamasis sutari laisvs principas, tvirtintas Elektroninio parao direktyvos preambuls 16 punkte, kuriame nurodoma, kad sistemose, kuriose elektroniniai paraai naudojami tarp asmen, susiet savanorikais tarpusavio susitarimais, nereikalingas joks reguliavimas, taiau btina pripainti elektronini para, naudojam tokiose sistemose priimtinum kaip rodym teismo procesuose. i nuostata praktikai tvirtinama, naudojant pirmiau aprayt elektroninio parao teisinio pripainimo schem, kuri sumaina btinus elektroninio parao rekvizitus, bet reglamentuojant elektronin para Lietuvoje bt tikslinga tvirtinti ir aiki tokio pobdio nuostat. Sertifikavimo paslaug teikj veiklos slygos

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas // in., 1964, Nr. 19-139. Opinion of the Economic and Social Committee on the Communication from the Commision to the Council, the European Parliament, the Economic and Social Committee and the Committee of the Regions on ensuring security and trust in electronic communication towards a European framework for digital signatures and encryption. Official Journal C 157, 25/05/1998 5.2. p. 310 Directive 2000/31/EC of the European Parliament and of the Council of 8 June 2000 on certain legal aspects of information society services, in particular electronic commerce, in the Internal Market (Directive on electronic commerce). Official Journal L 178, 17/7/2000 p. 0001-0016. 311 UNCITRAL Model Law with Guide to Enactment (1996), with additional article 5 bis as adopted in 1998 // http://www.uncitral.org/english/texts/electcom/ml-ec.htm.
309

308

132

M.Civilka. Elektronins komercijos teisiniai aspektai LR Elektroninio parao statyme i esms galima iskirti tris sertifikavimo paslaug teikj formas paprastus, registruotus (iduodanius kvalifikuotus sertifikatus) ir akredituotus (kuri veikla vertinta elektroninio parao prieiros institucijoje). domu, jog registravimasis (10 str.) ir akreditavimas (11 str.) pateikti kaip savarankiki pagrindai, kurie ir panaikinami, vadovaujantis atskiromis statymo nuostatomis (15 str. 1 ir 2 dalys). Paymtina, kad registravimasis yra btina slyga teikti kvalifikuot sertifikat sudarymo paslaugas. iame kontekste labai svarbios Elektroninio parao pagrind direktyvos nuostatos, tuo labiau, kad lietuvikasis statymas rmsi ia direktyva ir ilgainiui ji Lietuvai bus privaloma. Elektroninio parao pagrind direktyva nemaai dmesio skiria sertifikavimo paslaug teikj veiklos slygoms. ios direktyvos preambuls 10 punkte teigiama, kad sertifikavimo paslaug teikjams turi bti leista teikti savo paslaugas be jokio iankstinio patvirtinimo, ir nurodoma, kad iankstinis patvirtinimas reikia ne tik tuos atvejus, kai sertifikavimo paslaug teikjas turi gauti nacionalini institucij sprendim, kuriuo bt leista teikti sertifikavimo paslaugas, bet ir bet kokias kitas tok pat efekt turinias priemones. Preambuls 21 punkte nurodoma, kad juridinis elektroninio parao pripainimas turi remtis objektyviais kriterijais ir neturi bti susietas su sertifikavimo paslaug teikjo valstybiniu patvirtinimu. Elektroninio parao pagrind direktyva, siekdama pasilyti sertifikavimo paslaug teikjams tinkamus pagrindus toliau vystyti savo paslaugas, siekiant geresnio pasitikjimo, saugumo ir kokybs, reikalaujam besivystanios rinkos (preambuls 11 punktas), veda savanoriko akreditavimo mechanizm, pastarj suprantant kaip bet kok leidim, susijus su sertifikavimo paslaug teikimu, suteikt papraius sertifikavimo paslaug teikjui (Direktyvos 2 str. 13 p.). Visgi paymima, kad alysnars neturi drausti sertifikavimo paslaug teikjams veikti perengiant savanoriko akreditavimosi ribas, ir nustatoma pareiga utikrinti, kad akreditavimas nemaint konkurencijos sertifikavimo paslaug rinkoje (preambuls 12 punktas). Turint galvoje ias direktyvos nuostatas, kyla klausim dl Elektroninio parao statymo 10 str. numatyto reikalavimo kvalifikuotus sertifikatus iduodantiems sertifikavimo paslaug teikjams registruotis suderinamumo su direktyva. Aiku, priirti tokio pobdio sertifikavimo paslaug teikjus dl ypatingos kvalifikuoto sertifikato galios yra btina, to reikalauja ir direktyvos 3 str. 3 p., taiau tuo paiu metu 3 str. 1 p. grietai nustato, kad alys nars neturi teiss reikalauti, kad sertifikavimo paslaugos bt teikiamos tik gavus iankstin patvirtinim taigi vienintelis reikalavimas, norint iduoti kvalifikuotus sertifikatus, yra utikrinti iduodam sertifikat ir veiklos atitikim Elektroninio parao pagrind direktyvos pried nuostatoms (Lietuvoje iuos reikalavimus turi parengti Elektroninio parao prieiros institucija). iuo atvilgiu, atrodyt, kad stojus Europos Sjung tokio pobdio nuotatas teks perirti ir iekoti kit bd (ne registravimo) sertifikavimo paslaug teikj prieirai. Atkreiptinas dmesys tai, kaip Slovnija sprendia i problem. ios alies aktas nereikalauja sertifikavimo paslaug teikj registravimosi, o tik praneimo apie savo veikl ne maiau kaip prie 8 dienas iki pradedant veikti (18 str. 2 d.). Akto reikalavim laikymasis turi bti utikrintas vidinmis sertifikavimo paslaug teikjo taisyklmis (18 str. 3 d.), o apie visas aplinkybes, trukdanias tinkamai teikti paslaugas sertifikavimo paslaug teikjas turi praneti priiriniai ministerijai (19 str. 1 d.). Sertifikavimo paslaug akreditavimas Slovnijoje yra tik savanorikas, suteikiantis teis sertifikavimo paslaug teikjui tai nurodyti savo iduodamuose sertifikatuose. Svarbus reguliavimo rankis yra aktu numatytos baudos sertifikavimo paslaug teikjams (47 str. 1 d.) ir j vadovams (47 str. 2 d.) u nesilaikym

133

M.Civilka. Elektronins komercijos teisiniai aspektai kvalifikuotiems sertifikatams keliam reikalavim (jeigu sertifikavimo paslaug teikjas tokius iduoda) ar kitus akto paeidimus. Slovnijos Respublikos Elektronins komercijos ir elektroninio parao aktas galt bti efektyvaus reguliavimo, nepaeidiant direktyvos nuostat pavyzdiu. Taigi, nors ir literatroje312 teigiama, kad pakankamai grieti reikalavimai kvalikuotiems sertifikatams ir juos iduodantiesiems vis tiek praktikai reikalauja atitinkam patvirtinimo ar akreditavimo procedr sukrimo, paymtina, kad Elektroninio parao pagrind direktyvos reikalavimai ir usienio pavyzdiai rodo, kad ioje srityje galimas didesnis lankstumas, nei dabar tvirtintas Lietuvoje. Suprantant elektroninio parao tarptautinio pripainimo svarb (vienas i modernaus elektroninio paro reguliavimo princip yra tarptautinis pripainimas), svarbu trumpai apvelgti, kaip tvirtinamas usienio valstybi sertifikat galiojimas. Elektroninio parao statymo 5 str., atkartodamas Elektroninio parao pagrind direktyvos 11 str., nustato 3 pagrindus, kada usienio valstybs sertifikavimo paslaug teikj sudaryti kvalifikuoti sertifikatai pripastami teisikai ekvivaleniais tokiems pat Lietuvos sertifikatams, - tai 1) usienio sertifikavimo paslaug teikjo akreditacija Lietuvoje (Lietuvai tapus ES nare ir ES); 2) Lietuvos (atitinkamai tapus ES nare ir ES) sertifikavimo paslaug teikjo, atitinkanio reikalavimus, keliamus kvalifikuotus sertifikatus sudarantiems paslaug teikjams, laidavimas; 3) tarptautin sutartis. Paymtina, kad iuo atveju skiriami du svarbs aspektai 1) btent akreditavimas (o ne registravimasis) yra slyga usienio paslaug teikjams sudaryti kvalifikuotus sertifikatus; 2) laiduoti gali ne registruotas, o tik atitinkantis reikalavimus sertifikavimo paslaug teikjas. ios nuostatos Elektroninio parao pagrind direktyvoje logikos, taiau nagrinjant lietuvikj statym tampa dar vienu rodymu, jog btent akreditacija (nacionaliniams paslaug tiekjams savanorika) turt bti vienintelis valstybinio patvirtinimo bdas, o, norint sudaryti kvalifikuotus sertifikatus, neturt reikti jokio iankstinio patvirtinimo (norint laiduoti tokio patvirtinimo nereikia), o tik atitikimo keliamus reikalavimus. Paskutiniai vykiai Lietuvoje Prie dvi savaites LR Seimas pritar LR El. parao statymo 4, 8, 14, 16 straipsni pakeitimo ir papildymo statymo projektui, bent i dalies panaikinaniam painiav tarp parao naudotojo ir pasiraytojo ir isprendianiam juridinio asmens eantspaudo teisin status. Vis pirma, sveikintina tai, kad juridiniam asmeniniu numatoma suteikti teis reikalauti, kad bt nutrauktas sertifikato galiojimas. Kaip jau minta, tokia nuostata juridiniam asmeniui suteikt apsaug nuo negalioto darbuotojo veiksm juridinio asmens vardu (pagal LR CK, siningos treiosios alies atvilgiu tokie veiksmai sukelt teisines pasekmes). Antra, mginant apibrti juridinio asmens e-antspaudo teisin gali, projekte tvirtinama, kad juridinio asmens atstovo elektroninio parao galia yra prilyginama juridinio asmens atstovo parao, patvirtinto juridinio asmens antspaudu, galiai raytiniuose dokumentuose, atsivelgiant elektroninio parao gali, kuri pagal statym suteikiama e-paraui.

Internet Law & Policy Forum. Survey of International Electronic and Digital Signature Initiatives // http://www.ilpf.org/digsig/survey.htm.

312

134

M.Civilka. Elektronins komercijos teisiniai aspektai Galiausiai, statymo projektas juridiniam asmeniui suteikt dar vien reikming saugikl, tvirtinant reikalavim, fiziniam asmeniui, praaniam sertifikavimo paslaug teikjo sudaryti jo sertifikat, pateikti tapatyb ir kitus pageidaujamus sertifikate nurodyti duomenis patvirtinanius dokumentus. ia minimi kiti dokumentai btent dokumentai, patvirtinantys fizinio asmens galinimus pasirayti juridinio asmens vardu ir toki galinim apimt. Vis dlto, akivaizdu, kad tokie statymo pakeitimai yra ne visikai pakankami ir neisprendia aukiau aptart klausim. Vis pirma, ilieka painiava tarp parao naudotojo ir pasiraytojo. Antra, u pasiraymo duomen disponavim, saugojim atsako pasiraantis asmuo, o ne parao turtojas arba naudotojas (juridinis asmuo). Treia, u sertifikate nurodyt duomen teisingum, j pasikeitim ir pan. vlgi atsako pasiraantis asmuo, o ne parao turtojas arba naudotojas. Taigi, pagal Lietuvos statym visa atsakomyb u privataus rakto (parao formavimo duomen) saugojim, sertifikate pateikiam duomen teisingum tenka pasiraytojui, o ne parao turtojui. Tokia situacija i dalies ydinga, nes parao turtojas juridinis asmuo - nepakankamai apsaugomas nuo galim savo darbuotoj (pasiraytoj) piktnaudiavimo, galinim virijimo ir pan. Minta juridinio asmens teis reikalauti sertifikato sustabdymo iuo atveju yra ne visai adekvati juridinio asmens interes apsaugos priemon. Tolesns perspektyvos Kalbant apie Elektroninio parao statym ir kitus ruoiamus ios srities aktus, svarbu vertinti, kokius pokyius jie atne. Paymtina, kad Elektroninio parao statymo primimas nra ta riba, prie kuri nebuvo ir nuo kurios prasideda elektronin komercija. Dabartiniu metu Lietuvoje jau veikia ne vienas elektronins prekybos projektas, taiau n vienas j nesiremia elektroniniu parau ir dl technini priemoni trkumo, ir dl papildom laiko bei finansini sanaud, reikaling sertifikatui gauti313. ia prasme labai svarbi tolesn akt leidyba (reglamentuojanti muitus, autorines teises ir kitus elektronini santyki aspektus), skaitant reikalingus postatyminius aktus (Vyriausybei pasilyta per 6 mnesius nuo Elektroninio parao statymo sigaliojimo parengti ir priimti statymui reikalingus teiss aktus), abstraktus elektroninio dokumento prilyginimas popieriniam. Svarbus ingsnis yra tinkamos infrastruktros krimas (V Infostruktra bazje yra kuriamas sertifikavimo paslaug teikjas), suteikiant galimyb vis platesniam vartotoj ratui naudotis elektronini santyki galimybmis. Svarbu efektyviai perimti ali taip pat engiani elektronins komercijos keliu (pvz, Slovnijos) patirt. Btina ir Lietuvos teisininkus pripratinti prie naujos darbo sferos, tikinti ir imokyti teismus naudotis naujomis technologijomis, plsti Europos Sjungos rekomenduojam alternatyvi gin sprendimo (ADR) sistem. Paymtina, kad jau dabar vairios institucijos engia pirmuosius ingsnius, suteikdamos galimyb realiai panaudoti elektronin para Valstybinje mokesi inspekcijoje gaunam praym, pasilym ir skund nagrinjimo bei atsakym ir informacijos interesantams teikimo tvarkos, patvirtintos Valstybins mokesi inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finans ministerijos virininko 2000 m.
313

Kulieas A. Teisin migla aplink elektronin versl // Naujoji komunikacija, 2000, Nr. 8 (66) p. 40-

41

135

M.Civilka. Elektronins komercijos teisiniai aspektai birelio 30 d. sakymu Nr. 138314, 19 punktas numato, kad, jei informacijos gavimo praymas atsistas elektroniniu patu, tai, be kit duomen, turi bti ir elektroninis paraas, o Klient vertybini popieri ir pinig sskait tvarkymo finans maklerio mons licencijos panaikinimo atveju taisykli, patvirtint Lietuvos Respublikos Vertybini popieri komisijos 1999 m. gruodio 22 d. nutarimu Nr. 25315, 19 punktas nustato, jog finans maklerio mons ataskaita Vertybini popieri komisijai turi bti pateikiama asmenikai, registruotu laiku arba elektroniniu patu, teisinus elektronin para. Taigi ne tik verslo mons, bet ir valstybins institucijos atveria kelius efektyvesniam pasinaudojimui naujomis technologijomis. ie ingsniai akivaizdiai parodo, kad elektronis paraas ms gyvenime taps kasdienybe. Veikianiu online mokesi deklaravimo pavyzdiu galt tapti Pranczija, kurioje jau prie metus diegta tokia mokesi deklaravimo sistema. Valstybiniame mokesi inspekcijos puslapyje galima rasti vis reikiam informacij ir pagalb. Svarbu tai, kad sistema nemokamai sukuria autentifikavimo sertifikat, pagrst PKI.

Valstybins mokesi inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finans ministerijos virininko sakymas Dl Valstybinje mokesi isnpekcijoje gaunam praym, pasilym ir skund nagrinjimo bei atsakym ir informacijos interesantams teikimo tvarkos patvirtinimo // in., 2000, Nr. 67-2043. 315 Lietuvos Respublikos Vertybini popieri komisijos nutarimas Dl klient vertybini popieri ir pinig sskait tvarkymo finans maklerio mons licencijos panaikinimo atveju taisykli // in., 2000, Nr. 2-59.

314

136

M.Civilka. Elektronins komercijos teisiniai aspektai

E-KOMERCIJA IR NETIESIOGINIS APMOKESTINIMAS 2000 m. Lisabonos Europos taryboje buvo usibrta diegti aiki ir prognozuojam e-verslo teisin baz, kuri utikrint verslo atstov ir vartotoj interesus bei slygot nuolatin e-komercijos pltr. Deja, dl e-verslo globalios prigimties netgi didiausiai pasaulio rinkai ES vis dar sunkiai sekasi paaboti globaliausi monijos istorijoje prekyviet. Per pastaruosius metus vienas labiausiai diskutuojam yra e-verslo apmokestinimo klausimas. Nors pirmieji ios srities tyrimai atlikti ir ES teiss akt projektai parengti gana anksti, dl sunkum derinant tarpvalstybinius interesus prireik keleri met tam, kad ES Taryba 2002 m. vasario 12 d. patvirtint direktyv, kuria buvo pakeista ES etoji PVM direktyva 77/388/EEC jos nuostatas pritaikant ekomercijai. ios direktyvos nuostatas jau kit met viduryje turs gyvendinti visos ES valstybs, todl Lietuvos e-prekybos atstovai jas vertinti turt jau iandien. Naujojo reimo prieastys PVM tikslais e-prekyba skirstoma tiesiogin ir netiesiogin. Netiesiogins eprekybos esm sudaro fizini preki usakymas internetu ir j pristatymas tradicinmis priemonmis. PVM prasme ie atvejai prilyginami tradiciniams nuotoliniams pardavimams (pvz., telefonu, patu ir pan.), kuriems taikomas sklandiai veikiantis apmokestinimo mechanizmas preks, sigytos i treij valstybi, apmokestinamos importo muitais, eksportuojamos preks neapmokestinamos, o ES viduje vykstantys pardavimai paklsta specialiam reimui: priklausomai nuo pardavimo apimi, PVM apskaiiuojamas arba pardavjo arba pirkjo valstybje. Tiesiogin e-prekyba ireikia e-prekybos esm skaitmenini produkt (programins rangos, skaitmenins televizijos paslaug, radijo transliavimo paslaug ir pan.) usakym ir pateikim on-line reime. io verslo modelio akivaizdiai negaljo numatyti ES etosios PVM direktyvos rengjai, tad tradicinei prekybai pritaikyta schema yra visikai nebetinkanti. Antroji naujojo reguliavimo prieastis - siekta utikrinti, kad ES subjektai nebt diskriminuojami prie treij valstybi mones, kadangi dauguma ES tiekj parduodam skaitmenini produkt yra apmokestinami ES, netgi jeigu jie sigyjami treiojoje valstybje, nors analogiki produktai, kuriuos bendrojoje rinkoje realizuoja ne ES tiekjai, nra apmokestinami PVM. Pagaliau, nors iki iol galiojantis ES PVM apmokestinimo reimas sugeba tinkami aptarnauti b2b versl (verslas verslui), b2c verslo (verslas vartotojams) sektoriuje jis ikreipia konkurencij. Tai paaikintina tuo, kad paslaugas ES verslo subjektui teikiant i treiosios valstybs, jos ES yra apmokestinamos PVM, nes taikomas reverse charge (mokestin nat perkeliant pirkjui i ES) mechanizmas. Principai Direktyva skaitmenini produkt apmokestinim PVM grindia iais principais: a) internetin prekyba nereikalauja nauj mokesi vedimo; esminis udavinys - e-prekybos pajungimas jau galiojaniai mokesi sistemai;

137

M.Civilka. Elektronins komercijos teisiniai aspektai b) skaitmenini produkt pristatymas turt bti laikomas paslauga, o ne prekmis (i pozicij aikiai tvirtina ir naujasis LR PVM statymas); c) ES turt bti apmokestinami tik tie skaitmeniniai produktai, kurie suvartojami ES; d) naujosios ES apmokestinimo PVM taisykls treij valstybi subjektams turt bti aikios, suprantamos ir j laikymasis neturt nepagrstai apsunkinti e-prekybins veiklos; e) btinyb diegti funkcionuojani e-sskait siuntimo ir apskaitos sistem; f) btinyb utikrinti, kad bt patogu ir prieinama naujuosius ES apmokestinimo PVM reikalavimus vykdyti elektroniniu bdu. ES etosios PVM direktyvos principas, paslaug suteikimo viet laikantis paslaug teikjo buveins vieta, nebetinka internetinio verslo realijoms, todl naujoji direktyva elektronini pardavim atvilgiu suformuluoja naujas taisykles: a) paslaug suteikimo vieta laikoma paslaug gavjo, jeigu jis yra privatus vartotojas, nuolatin gyvenamoji vieta; b) paslaugos, kurias treiosios valstybs subjektas teikia ES vartotojui, PVM apmokestinamos ES; c) paslaugos, kurias ES valstybs subjektas teikia ne ES vartotojui, PVM apmokestinamo vieta yra ne ES vartotojo nuolatin gyvenamoji vieta, todl ES nra apmokestinamos PVM; d) paslaug, kurias ES valstybs subjektas teikia kitos ES valstybs verslo subjektui PVM moktojui, teikimo vieta laikoma perkaniojo verslo subjekto buveins vieta ir tokios paslaugos PVM apmokestinamos ES; e) kai tas pats kio subjektas paslaugas teikia ES vartotojui ir tos paios ES valstybs verslo subjektui PVM moktojui, paslaug teikimo vieta laikoma paslaug teikjo buveins vieta. Taigi, naujosios direktyvos nuostatos e-komercijos atvilgiu kardinaliai pakeiia paslaug suteikimo vietos kriterij ir tokiu bdu b2c sandori, kuri viena ali ES vartotojas, apmokestinim PVM perkelia ES. Apmokestinimas, administravimas ir mokesi surinkimas Naujoji direktyva nustato minimali informacij, kuria turi disponuoti treiosios valstybs e-pardavjas: mokestinis pirkjo statusas, tai yra, ar pirkjas yra PVM moktojas ar galutinis vartotojas. iam tikslui sukurta informacin sistema VIES utikrina epardavjo galimyb iam patogiu laiku gauti toki informacij. domu tai, kad ES jau veikia sistema, galinanti online reime pasitikrinti pirkjo PVM identifikacin kod. Pirkjui esant PVM moktoju PVM mokjimo nata perkeliama tokiam pirkjui, nes, kaip minta, taikoma reverse charge sistema. Pirkjui esant privaiam vartotojui, ikyla ES valstybs, kurioje bus mokamas PVM, nustatymo klausimas. Jeigu turimos informacijos pagrindu pardavjas gali daryti ivad, kad pirkjas nra ES subjektas, tai ES PVM i viso nra moktinas. On-line erdvje viena pagrindini problem yra susijusi su tokios informacijos gavimu bei jos patikimumu. Autentifikavimo metodai ir standartai nuolat tobulja, todl e-pardavjai reikia susirpinim, jog btina surasti indikatori, kuris galt patikimai tarnauti kaip skaitmeninio produkto pateikimo vietos nustatymo kriterijus. iuo metu toki informacij lengviausia gauti i pirkjo,

138

M.Civilka. Elektronins komercijos teisiniai aspektai pareikalavus, kad is nurodyt savo mokjimo kortels duomenis. Visgi, tradicins mokjimo kortels viet uleidia anonimikiems atsiskaitymo bdams, todl turt utekti, kad savo gyvenamosios vietos ar buveins valstyb nurodyt pats pirkjas. PVM mokesio dydis. Nors naujasis reimas usiregistruoti PVM moktoju leidia bet kurioje ES valstybje, kurioje ir vyksta PVM administravimas, taikomo PVM dydis nustatomas remiantis ne tikslo, o suvartojimo valstybs (tai yra tokios valstybs, kurioje gyvena pirkjas) teisiniais reikalavimais. ES valstybse PVM dydis vairuoja nuo 12% Madeiroje iki 25% vedijoje. Taigi, nra jokio suinteresuotumo PVM moktoju registruotis Madeiroje ar Liuksemburge, kur taikomas PVM maiausias. Svarbu tai, kad skaitmeniniams produktams negali bti pritaikytos PVM lengvatos, galiojanios spausdint leidini atvilgiu. E-komercijos kontekste netinkamas mokestini prievoli vykdymas susijs su ypatingo pobdio pasekmmis. Vis pirma, pernelyg didel grsiani sankcij rizika netinkamai apskaiiuoti PVM nuo vis internete realizuojam produkt. Kita vertus, atsivelgiant vartotojo galimyb akimirksniu palyginti konkurent kainas, ES PVM teisinius reikalavimus tinkamai vykdantis e-pardavjai konkurenciniu poiriu atsiduria ymiai blogesnje padtyje lyginant su toki reikalavim nesilaikaniais subjektais. Taigi, esminis subalansuoto e-apmokestinimo krvis tenka u mokesi administravim atsakingoms institucijoms. Speciali PVM apmokestinimo schema treij valstybi e-pardavjams Ne ES e-pardavjas, ketindamas pradti teikti skaitmeninius produktus ES valstybi ar kurios nors vienos ES valstybs galutiniams vartotojams, apie tai privalo elektroniniu bdu informuoti tikslin ES valstyb (bet kuri ES valstyb, kuri siregistravimu PVM moktoju visoje ES tikslais pasirenka pats treiosios valstybs epardavjas). Tikslins ES valstybs institucijos tok e-pardavj registruoja ir jam suteikia identifikacin numer. Direktyva pareigoja ne ES e-pardavjus kiekvien finansini met ketvirt, per 20 dien nuo ketvirio pabaigos tikslins valstybs mokesi administravimo institucijoms pateikti PVM deklaracij. PVM deklaracijoje nurodoma apyvarta, apskaiiuotas PVM turi bti ireikta Eurais arba tikslins valstybs nacionaline valiuta, kai tiksline valstybe pasirenkama ES valstyb, kurioje dar nevestas Euras (pvz., Jungtin karalyst, vedija). Direktyva pareigoja apskaiiuot ir deklaruot PVM sumokti ne vliau kaip PVM deklaracijos pateikimo dien. Treiosios valstybs e-pardavjai, besinaudojantys aprayta schema, ES moktino PVM dalyje neturi teiss PVM atskait traukti per deklaruojam laikotarp sumokto pirkimo ES PVM. Vietoje to direktyva jiems garantuoja sumokto pirkimo PVM (jeigu sigytas produktas panaudojamas ES PVM apmokestinam produkt pardavimui) grinim. domu, kad pradiniame direktyvos projekte buvo siloma nuo PVM apmokestinimo atleisti smulkisias mones, kuri metin apyvarta nevirija 100 000 Eur, taiau galutiniame variante ios iimties nebeliko. Tai vertintina nevienareikmikai. Vis pirma, didioji dauguma vartotoj internete perka tik i garsi, inom pasaulini internetini pardavj (toki kaip amazon.com). Kita vertus, tai gali skausmingai takoti smulkisias, versl pradedanias arba nuolatine internetine prekybos veikla neusiimanias mons. Direktyvos taka ir pasekms

139

M.Civilka. Elektronins komercijos teisiniai aspektai

Jau minta, kad direktyva siekiama sulyginti konkurencines slygas ES ir usienio kompanijoms. i direktyva turt padti upildyti sprag, kuri leido europieiams nemokti PVM u skaitmeninius produktus, sigyjamus i usienio bendrovi interneto pagalba. ES bendrovs naujj ES direktyv vertina labai nevienareikmikai. Programins rangos gamintojai ireik susirpinim, jog tai gali pabranginti spariai populiarjanias skaitmenines operacijas. Dl priimtos direktyvos i karto paatrjo ES nesutarimai su JAV, kuri apkaltino ES vienaalikai primetus savo standartus. Anot JAV IT asociacijos, direktyva JAV bendrovms taps didele administracine nata ir gali sumainti JAV kompanij pardavimus ES valstybse. Tuo tarpu Europos Komisija paymi, kad naujosios taisykls galios tik nedidelei e-pardavim daliai (b2c), sudaraniai apie 10 proc. usienio bendrovi pardavim. Nors direktyvos gyvendinimo ES valstybse galutinis terminas 2003 m. liepos 1 d., jau dabar pasigirsta nuomoni, kad didioji dauguma valstybi nurodytu terminu dar nebus pasirengusios naujajai e-prekybos apmokestinimo schemai. Taipogi paymtina, kad minta schema prads veikti tik tada, kai jos funkcionavimui bus pasirengusios visos ES valstybs. Kaip viena reikmingiausi naujosios direktytvos nuostat gyvendinimo klii vardijamas faktorius, jog kompetentingoms institucijoms globaliajame internete yra itin sunku kontroliuoti ir sekti perduodam skaitmenini produkt srautus, fiksuoti gaunamus apmokjimus u internetu perduot informacij. Danai pabriama, kad daugeliu atveju naujosios PVM sistemos efektyvumas priklausys nuo pai pardavj apsisprendimo ir siningumo. Lietuvos situacija Nuo liepos 1 d. sigaliojs LR PVM statymas programins rangos pardavim ar kitok perdavim vardija kaip paslaug. statyme numatyta, kad programins rangos sukrimo paslaugos, telekomunikacij paslaugos ir agent, tarpininkaujani iuose sandoriuose, paslaugos, bus laikomos suteiktomis ten, kur sikrs (turi buvein arba nuolatin gyvenamj viet) paslaugos pirkjas. Neatsivelgiant paslaugos teikjo sikrimo viet, Lietuvos asmen (rezident) sigytos nurodytos paslaugos bus PVM objektas. Taigi, jeigu usienio mon Lietuvos monei internetu pardav programin rang, u i programin rang PVM turi bti sumoktas Lietuvos biudet. PVM apskaiiuoti ir sumokti biudet privalo paslaug pirkjas (iuo atveju Lietuvos mon). PVM statymo 95 str. nustatyta, jog jeigu pirkjas yra PVM moktojas, u usienio asmens alies teritorijoje patiektas prekes ir (arba) suteiktas paslaugas per mokestin laikotarp apskaiiuotas pardavimo PVM traukiamas pirkjo to mokestinio laikotarpio PVM deklaracij kaip priklausantis mokti biudet PVM. Jeigu pirkjas nra PVM moktojas, apskaiiuot pardavimo PVM sum jis privalo sumokti biudet ir pateikti centrinio mokesio administratoriaus nustatytos formos PVM moktoju neregistruoto asmens moktino PVM apyskait.

140

M.Civilka. Elektronins komercijos teisiniai aspektai ES valstybi patirtis Nuo 2oo1 m. Vokietijoje metins mokesi deklaracijos vietiniams mokesi administratoriams gali bti teikiamos internetu, naudojant program, vadinam "Elster". i programa gali bti atsisista u dyk i interneto (www.elster.de) ir galina informacijos siuntim ukoduota forma. Tiesa, gavus patvirtinim apie deklaracijos pateikim, per nurodyt laik btina pateikti deklaracijos popierin variant. Tai galima padaryti ir patu316. Beje, domu tai, kad nevisikai aiku, kaip naujoje aplinkoje turt bti sprendiami patys apmokestinimo PVM klausimai. Pvz., neseniai Danijoje kilo smarkios diskusijos dl to, ar online teikiamos inios, naujienos turt bti apmokestinamos PVM ar ne, nes panaiai kaip ir Lietuvoje, inios ir informacija, pateikiama laikraiuose ir urnaluose PVM nra apmokestinama. Pasitelkus technologinio neutralumo princip, atsakymas, atrodo, gana aikus. Kita vertus, analizuojant paios iimties klim, galima teigti, kad ji susijusi btent su tradiciniu popieriumi, ant kurio spausdinamos inios ar naujienos. Vietoje ivad Naujoji ES apmokestinimo schema vertintina kaip reikmingas siekis ES lygmeniu suvienodinti e-prekybos netiesiogin apmokestinim. Kita vertus, negalima nepastebti siekio globaliojoje rinkoje apsaugoti ES subjektus. Iki narysts ES Lietuva bus priskiriama treiosioms valstybms, todl jos subjektai, ketinantys skaitmeninius produktus silyti pirkjams i ES, turs laikytis naujosios direktyvos reikalavim. Lietuvai tapus ES nare, ios direktyvos nuostatos taps naudingos santykiuose su treij valstybi pirkjais. OECD 2001 m. pradioje EBPO Fiskalini reikal komiteto nariai pasiek susitarim dl slyg, kuriomis laikoma, kad usienio mon veikl vykdo per nuolatin buvein (permanent establishment (PE). Remiantis pasiektu konsensu: a) Tinklapis pats savaime negali bti pripastamas PE; b) Intgreneto paslaug teikjas taipogi kaip taisykl nebus laikomas PE; ir c) Tinklapis, teikiantis informacijos talpinimo ir laikymo paslaugas nebus laikomas PE tos mons, kuri internetu vykdo savo veikl. Visgi, serveris pats savaime gali bti laikomas PE, jeigu funkcijos, atliekamos per tok server nra tik pagalbinio ar parengiamojo, techninio pobdio.

316

Tai gerokai patogiau, nei laukti eilse, o po to kol deklaracij uregistruos ir pan.

141