LIETUVI ARCHYVAS

BOLEVIZMO METAI

STUDIJ BIURO LEIDINYS Vilnius 1944

TURINIO S A N T R A U K A IR RODYKL

Gen. St.

Ratikis:

Lietuvos

auli

Sjungos likvidavimas.

Plaiai ibujo-

jusi karin auliu Sjunga kl baim jie i karto buvo nusistat Sjung likviduoti. Taiau, bijodami atviro pasiprieinimo, t likvidacij pradioje dangst vairiausiais O pradj nervino sudemokratinimais". likvidavim, jau Sjungos

nepaprastai skubjo. Tas likvidavimas paius galingiausius Maskvos atstovus Lietuvoje: Dekanozov, Poz-

dniakov, Korotkich ir kitus. auliu nuginklavimas ir visas likvidacinis darbas buvo apgaubtas ne tik skubjimu, bet taip pat chaotikais reikalavimais ir pilniausiu visuomeninio turto naikinimu. auliu Sjung likvidavus, buvo energingai vykdomas bei paiu auliu nes perseaulio kiojimas naikinimas,

vardas buvo identikuojamas su ,,liaudies prieo" vardu. Bolevikinio siautjimo metu auliu ypa daug nukentjo, nes metus j persekiojimas . Lietuviai Armijos kariai truko itisus . . 1

A. Merkelis: Raudonosios

bole-

vik teisme. Lietuviai kariai, jungti eiles, nenustojo isavo lietuvikumo, savo tautins galvosenos ir neatsisak savo trokim laisvinti Lietuv. Gyvenimas Raudonojoj Armijoj jiems buvo nepakeniamas. Dl to kariniai boleviku teismai daugel lietuvi kari nubaud paiomis o taip sunkiausiomis bausmmis. Sprendimai,

kurie ia duodami in extenso, kiai rodo tiek lietuviu

pat kari rayt laik itraukos ainusistatym . 47 prie bolevikus tiek ir bolevik pasiryim lietuvius sunaikinti

IV
A. Vilainis: Apie NKVD tardymo metodus. ia surinkti ir iek tiek susisteminti lietuviu kaliniu asmeniki pasipasakojimai apie tai, kokiu bdu enkavedistai tardydami juos kankino. Kiekvienas pasakojimas kelia siaub, nes enkavedistai, kankindami tardomuosius, isigalvodavo skaudiausiu kankinimo bdu. Visai nesivarydami priemonse, jie ypa irykino savo suvrjim, net ir robotik isigimim, kuris galimas tik bolevikinj santvarkoj. imtai buvusiu kaliniu dabar skelbia enkavedistui tardytojui kaltinamj akt u visus kankinimus ir u niekuo nepateisinamus kraujo ir kani trokimus

91

Petras Budrys: Tarybin prekyba. Tai antras to paties autoriaus straipsnis apie bolevik metodus prekyboje. kart plaiai nagrinjama visa bolevikin prekyba ir jos siekimai: ijungti prekyb i privaios iniciatyvos ir atiduoti administraciniam valdymui, bdingam savo biurokratikumu. Dl to prekyba jokiu bdu netarnavo pirkjui, bet apsunkino gyventoju aprpinim; ji paraliavo ekonomin judrum ir prived prie to, kad negalima buvo pasinaudoti net ir krate esaniais preki itekliais 122 Povilas Budreika: Bolevik ranka

Lietuvos pramonje. Autorius apvelgia Lietuvos pramon ligi nacionalizavimo, toliau paliesdamas pat nacionalizavim ir jo chaotikum, pramons veikl bolevikiniais metais ir t. t. Ypa bdinga bolevizmui antroji dalis, lieianti bolevikins pramons vegetavim, administracijos subiurokratinim ir jos iptim. Pramons darbininkas bolevikinje pramonje buvo paverstas vergu pilna to odio prasme. Pramons produkcija, neirint visu pastang ir vertimu lenktyniauti, reliatyviai smuko, gamini kokyb smarkiai nukrito, atsirado dideli niekal (broko) procentai. Tik bolevikus ivijus, Lietuvos pramon vl pradjo atsigauti Pulk. M. . . . . . .187

Kalmantas:

Kaljime.

iaurumai, kuriuos teko pergyventi lietuviams, patekusiems bolevikinius ka-

v
ljimus, pilnai atsispindi iame straipsnyje. Sunkias kalini dienas dar nenuolatiniai ekist tarpakeliamomis

dymai, bdingi savo iaurumais, fiziniu ir moraliniu teroru. Visa tai, taiau, nepalau kaliniu dvasios ir j tikjimo skaistesne Lietuvos ateitimi. Iki paskutinio momento jie isaugojo savo rytingum ir, karui prasidjus, jie buvo pirmieji, kurie prisijung prie partizan ir ginklu rankoje padjo ivyti bolevikus .236 Liudas Dovydnas: Netolima praeitis. Autorius pateikia tris bolevikinio gyvenimo epizodus: 1. Neoficiali paskait, kurioje vienas Soviet karininkas aikino Kremliaus neataukiam nusistatym upulti Vokietij ir sunaikinti jos gyventojus; 2. Vienuolyno umim: atkaklus lietuvi pasiprieinimas, raudonarmieiams bandant uimti vienuolyno patalpas Kaune. Apsukriai veikdami, lietuviai vienuolyne reng prieglaud nalaiiams; 3. Nepavykus suglaudinim: tai yd pastangos apgyvendinti vokiei ir yd vaikus vienuose namuose, kad u vokiei vaik pei galima bt ilaikyti abotinskinink kolektyv ir turti ger kozir rasins neapykantos kovose 288 VI. Rodzius: Bolevik plikavimai lietuvius tremiant. vairiose instrukcijose, lieianiose lietuvi trmim, buvo nurodoma, k tremiamieji gali su savimi pasiimti ir kad bet koks tremiamj turto grobimas bus baudiamas. Taiau kartu su tom instrukcijom buvo atspausdinti ir kvitai, kuriuos ekistai idavinjo tremiamiesiems, pagrobdami j turt, kur instrukcijos leido pasimti . . . 297 VI. Minvydas: Dar apie susiinojimo kontrol Lietuvoje. Pateikiama nauj davini apie laik kontrol, Maskvos vaidmen ryi kontrolje, apvelgiama telefonini pasikalbjim ir radio ryi kontrol, o taip pat diplomatams siuniam laik kontrol. Visa i kontrol, prietaraujanti net ir bolevikiniams statymams, buvo tiesioginje Maskvos inioje ir veik jos betarpikais nurodymais . . . 304

VI Km.: Kaip raudonarmieiai atiminjo medioklinius autuvus. Upldusiems bolevikams medioklinis autuvas buvo retenyb, todl jie savavalikai vykd mediokliniu autuv nusavinimus daugelyje Lietuvos viet 311 J. Tr.: Vieno asmens kalt turjo siek, kad Lietuvoje padjo ir oficials

bti primetama visai eimai. N K V D visomis igalmis siekimui vykdyti vieni kitus nipint ir idavint. iam sakymai bei statymai. Tik skundikas galjo ilikti nepaliestas, o visa eima to asmens, kuris padar nusikaltim, turjo bti baudiama, nors atskiri eimos nariai apie savo artimojo planus nieko neinojo ir atskirai gyveno . . . 313

LIETUVOS AULI SJUNGOS LIKVIDAVIMAS

GEN. ST. RATIKIS

auli Sjungos sudemokratinimas" L idno likimo, kaip ir Lietuvos kariuomen, susilauk jos artimiausioji ir itikimoji talkinink, graiai ibujojusi Lietuvos auli Sjunga. Liaudies vyriausybei legalizavus Lietuvos komunist partij, tos partijos CK narys L a t v i s , birelio 26 dien, kalbdamas su Tiesos" atstovu apie legalizuotos Lietuvos komunist partijos udavinius, apie auli Sjung taip pasak:
T u r i bti sudemokratinama auli Sjunga. Ji turi tapti liaudies organizacija, kur darbo mons galt mokytis ginkl vartoti ir apsisaugoti nuo oro puolim " ( T i e s a " N r . 6, 1940 m. birelio 26 d. L . K. Partijos dienos udaviniai. Pasikalbjimas su CK nariu draugu L a t v i u " ) .

is Lietuvos komunist partijos numatytas auli Sjungos sudemokratinimas" vliau virto labai skubiai ir nervikai atliktu visiku jos likvidavimu. Po kariuomens auli Sjunga buvo stipriausia organizacija Nepriklausomoje Lietuvoje. Ji buvo ypatingai sustiprjusi ir graiai ibujojus keliais paskutiniais nepriklausomo gyvenimo metais. Tai buvo nepolitin savanori organizacija, visoje savo veikloje turjusi aukiausi tiksl, ireikt jos kyje Nepriklausomai Lietuvai!" (Lietuvos auli Sjungos statuto 4 str.). Jos tikslas buvo stiprinti tautos atsparum ir valstybs gynimo pajgas" (Lietuvos auli Sjungos statuto 2 str.). Kiekvienas jos narys aulys yra Lietuvos nepriklausomybs saugotojas, pasirengs dirbti Lietuvos saugumui, stiprybei ir gerovei. Savo noru stodamas auli Sjung, jis prisiekia arba ikilmingai pasiada ginti Lietuvos nepriklausomyb, nesigaildamas savo sveikatos ir gyvybs" (auli Sjungos statuto 109 str.). Aiku, kad tokia patriotin ir ginkluota lietuvi savanori organizacija bolevikams negaljo patikti. Beveik per vis nepriklausomo Lietuvos gyvenimo laikotarp nelegalioje agitacinje bolevik literatroje (laikratliuose Tiesa", Kareivi Tiesa" ir kt., atsiaukimuose, vienkartiniuose leidiniuose ir kitose vairiose proklamacijose) labai danai bdavo puolami atskiri auliai ir visa j organizacija. Daug met SSSR Valstybins Leidyklos leistas Jeegodnik" Inostrannyje armii" (Usienio ka-

2 riuomens"), greta Lietuvos kariuomens, visados paymdavo ir Lietuvos auli Sjung, kaip faistin arba reakcin lietuvi karin organizacij. Taip pat buvo atestuojama auli Sjunga ir vlesni laik rus propagandinje literatroje, pav., 1940 metais K. Grigorjev'o knygoje Tarybin Lietuva" (Sovietskaja Litva", Politizdat pri CK V K P ( b ) ) apie auli Sjung buvo taip parayta:
a u l i a i b u v o sukr pai reakcikiausi p u s i a u karin pusiau policin organizacij .

Ypatingai bolevikus pykino auli Sjungos statyme ir statute numatytoji auli pagalba policijai. reikal bolevik propaganda buvo taip iptusi, kad visus aulius ji buvo padariusi didiausiais liaudies prispaudjais, reakcionieriais ir liaudies prieais. Jei bt toki naivli, kurie tokiai propagandai be jokios kritikos bt pasidav, tai jie bt turj padaryti ivad, kad Lietuvos auliai daugiau nieko nedar, kaip tik vykd policijos udavinius bei jos nurodymus, arba, kad beveik visi auliai buv ne kas kita, kaip slaptosios politins policijos agentai. Ar galjo tokie komunistuojantieji naivliai kitaip suprasti kad ir tokius Lietuvos komunist partijos oficiozo (Tiesa", 1940 m. Nr. 25) odius: auliai paddavo policijai kovoje prie kiekvien nuoird ir nuosekl antismetonink, bet ypa prie komunistus. Jie dalyvaudavo kratose, paddavo rengti gaudynes ir pogromuoti paangiosios kaimo jaunuomens organizacijas". Bet ar auli veikla tikrai pasireikdavo tik vieoje pagalboje policijai? Visai ne. Gan ilgame, 38-ni straipsni, auli Sjungos statyme apie auli pagalb policijai pasakyti vos keli odiai 3-iojo straipsnio etame punkte, btent: 6) teikia policijai ir krato gyventojams pagalbos gaisro, potvynio ir kitais atsitikimais" (auli Sjungos statymas, Vyriausybs inios" Nr. 490, 1935 m. liepos 15 d.). O ilgame auli Sjungos statute (net 325 straipsniai) skyrius apie auli pagalb policijai susidjo tik i i penki straipsni:
248. auliai teikia p a g a l b policijai iais atsitikimais: 1) nustatytai tvarkai palaikyti ir gyventoj saugumui bei ramybei patikrinti: 2) gaisro, potvynio ir kit nelaimi metu; 3) nusikaltliams gaudyti; 4) turtui saugoti. 249. auli pagalbos gali prayti visi policijos virininkai. Iimtiniais atsitikimais, kai p a g a l b a skubiai reikalinga, policijos ar pilieio praomas, aulys savo iniciatyva gali imtis priemoni nusiengliui sulaikyti. Sulaikytj pristato policijai ir pranea savo virininkui. 250. B r y s ar skyrius policijai p a g a l b teikia rinktins vado sakytas. 2 5 1 . Suteikus policijai p a g a l b , tuojau turi bti praneta artimiausiam auli virininkui. 252. a u l y s , teikdamas policijai p a g a l b , gali vartoti ginkl sargybinio teismis . (ir.: a u l i S j u n g o s statymas ir statutas" auli S j u n g o s leidinys, K a u n a s , 1936).

Tai ir viskas.

Bet gal taip buvo tik popieriuje, o gyvenime gal auliai tikrai, kaip bolevikai tvirtino, buvo tik politins ir vieosios policijos padjjais, rmjais ir jos sakym vykdytojais, o kit udavini ir darb gal tikrai beveik neturjo? Visi lietuviai gali bti liudininkais, kad taip tikrai nebuvo. Tad matome, kad visi bolevik priekaitai auli Sjungai dl jos kakokio ypatingo vaidmens policijos tarnyboje buvo tik ipstos propagandos idava. auli Sjunga, kaip labai stipri patriotin ginkluota organizacija, bolevikams buvo pavojinga, gal net pavojingesn, negu Lietuvos kariuomen po to, kada dl susidjusi aplinkybi kariuomenei neteko pakelti ginklo prie Lietuvos okupantus. Todl auli Sjunga turjo bti likviduota. Bet kad staigiu auli Sjungos udarymu nebt per daug suerzinti auliai ir kad nevykt okupantams labai nepageidaujam ir nemaloni incident, i pradi buvo pradta kalbti tik apie nauj auli Sjungos reform, apie jos sudemokratinim". Vliau buvo idrsta pavadinti t reform" tikruoju jos vardu, t. y. Lietuvos auli Sjungos likvidavimu. i viena graiausia ir stipriausia Nepriklausomos Lietuvos organizacija per trump laik bolevik buvo taip sudemokratinta", kad i jos beveik nieko neliko. auli Sjungos praeitis auli Sjungos praeitis yra labai turininga ir vairi. iai sjungai pradi dav lietuvi partizan veikla Lietuvoje 19181919 metais. I partizan judjimo 1919 metais gim nauja organizacija auli Sjunga. aulio vardas oficialikai pirm kart pasirod vieumoje 1919 m. birelio 27 dien per Kauno staig tarnautoj pasitarim steigti karin savanori organizacij. Ji, kaip auli Skyrius", buvo prijungta prie Lietuvos Sporto Sjungos. Tais paiais metais rugpiio 8 dien buvo suraytas pirmas auli Sjungos centro valdybos posdio protokolas. Nuo tos dienos oficialikai pradjo veikti auli Sjunga. Jos pagrind sudar pirmasis Kauno auli brys. Apie centrinio auli idinio usimezgim Kaune labai graiai yra pasaks auli organizatorius, ideologas ir autoritetas a. a. Vladas P u t v i s - P u t v i n s k i s : Norint parayti auli istorij, sunku bt atrasti ymesni dien ir asmen vard, surit su auli veikimo pradia. J pradi padar patys mons, gindamies nuo visoki plik ir gindami savo krat nuo prieinink". Ypatingai graiai usirekomendavo auliai kovose dl Lietuvos nepriklausomybs. 1919 ir 1920 metais ir net vliau daug kur partizano vardas nebuvo skiriamas nuo aulio vardo. Bendrai, reikia pasakyti, kad Lietuvos auli Sjunga nepriklausomybs kov metu suvaidino labai svarb vaidmen. Daug partizan ir auli kovose su Lietuvos prieais yra paaukoj savo gyvybes.

4 GEN. ST. R A T I K I S

Lietuvos Krato Apsaugos Ministerijos oficialikai buvo uregistruoti 69 auliai bei partizanai, garbingai uv u Lietuv kautyni lauke. Pirmuoju iame srae yra uraytas Aleksandras V a i n a u s k a s , uvs kovoje su bolevikais 1919 m. sausio 16 dien Rimkn dvare, Linkuvos valsiuje, palaidotas Pavitinio kapuose. Vis i uvusi partizan auli sraas, garbs lenta, yra ms Vytauto Didiojo Karo Muziejuje Kaune. Tiek yra tik oficialikai uregistruot uvusi auli bei partizan. O kiek j buvo dar neuregistruot, paguldiusi savo galvas u Tvyn, kaip neinomi kareiviai? tai, pavyzdiui, paimkime nors ir auli Sjungos istorij", kurios autorius Dr. J. M a t u s a s suregistravo net 87 uvusius partizanus ir aulius. O ar negaljo j bti dar daugiau? Galjo ir buvo. Daug auli ir partizan buvo sueist (oficialikai uregistruot yra 146). Nemaas j skaiius vargo ir karo nelaisvje. auli Sjunga ne tik per kovas dl Lietuvos nepriklausomybs, bet ir per dvideimt su virum savo gyvavimo met atliko daug grai ir reikming darb, gindama savo tautos laisv, stiprindama tautos atsparum, karin dvasi ir visus kitus gero lietuvio ypatumus. Savo nari tautinio ir patriotinio aukljimo srity auli Sjunga yra palikusi ms tautoje labai grai ir verting pdsak. Ar negras buvo 1937 metais kovo 5 dien sakyme auli Sjungai (Nr. 5 1) paskelbti ie pagrindiniai aulio asmens aukljimosi dsniai:
2. 4. 5. 6. 7. 8. 9. 10. vieskis ir viesk. B k drausmingas ir mandagus. Gerbk ginkl. B k tiesus ir teisingas. Tesk od. Bk budrus. Saugok valstybs turt. Brangink aulio vard ir lietuvio garb .

Ne vieta ia rayti auli Sjungos istorijos nors ir trumpos apvalgos. Kas nors su auli Sjungos istorija smulkiau susipainti, daug mediagos gals rasti auli Sjungos leisto T r i m i t o" rinkiniuose, kituose auli Sjungos leidiniuose ir doc. dr. Jono Matuso paraytoje auli Sjungos istorijoje" (auli Sjungos leidinys,1939 mt.). Bolevik saugumo organai Lietuvoje 1941 met kovo mnes taip pat buvo para trump istorin apvalg apie Lietuvos auli Sjung. Apvalga buvo padaryta NKVD tikslams. LTSR NKVD UGB 2-ojo skyriaus virininko Todeso ji 1941 m. kovo 20 dien ratu Nr. 2/652 buvo isiuntinta Lietuvos NKVD apskrii skyri virininkams. tai domesns itraukos i io dokumento (vertimas i rus kalbos):
APVALGA Visai slaptai. apie kontrrevoliucin pusiau karin auli organizacij Lietuvi auli S j u n g a yra pusiau karin faistin organizacija, kurios udavinys b u v o savo nari karinis parengimas ir tautinis aukljimas, t. y. paren-

5
gimas karins atsargos kariuomenei ir kovai su vidaus prieais. Nors auli S jungai priklaus vairi pair mons ir formalikai sjunga buvo nepartin, bet faktikai jai vadovavo tautininkai (paskutiniais metais)... auli Sjungai pradi dav 1 9 1 9 metais prie lietuvi tarybin valdi kariav baltieji partizanai... V i s a s auli tarpe dirbtas darbas daugiausia siek iauklti aulius tautinje ir ovinistinje dvasioje ir neapykantoje prie T a r y b S j u n g ir komunistus, paruoti moni atsargas karui ir nuslopinti krate revoliucikai nusiteikusi gyventoj bruzdjimus...'

Toliau seka trumpa auli Sjungos istorijos apvalga. Joje nieko ypatingo. Askirame skyriuje Organizacinis auli darbas po reorganizacijos 1935 metais" aprayta auli Sjungos centro tarybos sudtis, auli Sjungos tabo organizacija ir jo tarnautojai, apraytos auli rinktins ir auli moter organizacija. Apvalgos pabaigoje raoma:
a u l i S j u n g a buvo plaiausia organizacija Lietuvoje (apie 60.000 moni), kuria smetoninis reimas rmsi, kaip karine jga, galjusia bti panaudota prie liaud".

i apvalg pasira: LTSR NKVD UGB 2-ojo skyriaus 1-osios dalies virininkas Valstybs saugumo leitenantas Z a i d e n v u r m " . Prie io rainio buvo pridti tokie dokumentai:
1. 2. 3. 4. 3. zacijos 6. Priedas N r . 1: inios apie auli Sjungos ginkl skaii ir r. Priedas Nr. 2: inios apie Alytaus apskrities auli tautyb ir usimim. Priedas N r . 3: auli kuop ir bri skaiiai rinktinse. Priedas N r . 4: auli Sjungos karinink skaiius. Schema (foto) pusiau karins faistins lietuvi auli Sjungos organi1940 metais" (rus kalba). auli brio rikiuots priklausomybs schema (lietuvi kalba) > foto .

Pirmame priede be autuv, revolveri, granat, ovini, dar paymtos ir artilerijos lengvosios patrankos (liogkije puki), ir net labai daug j, pav.: Kauno auli rinktinje 82, Ukmergs ir Kretingos rinktinse po 35, Raseini 30, iauli ir Taurags po 29, Utenos ir Marijampols po 25 ir 1.1. I viso visose auli rinktinse nurodytos net 457 lengvosios patrankos. Jei auli Sjunga bt turjusi toki galing artilerij, jai bt pavydj visi buv Lietuvos kariuomens artilerininkai, nes tiek lengvj patrank neturjo visa Lietuvos kariuomens moderni artilerija, visi jos pulkai. Tame paiame dokumente kai kurios auli rinktins apdovanotos ir dideliais parako skaiiais, pav.: Kauno auli rinktinei duota net 31.780, Marijampols 1624,24 ir t. t.? tik neinia, k tie skaiiai reikia kilogramus, svarus, ar k kita. dokument skaitant, atrodo, kad jo autorius neturjo jokio supratimo apie karinius dalykus ir ginklus, ir kad jis labai blogai mokjo ir rus

GEN. ST. RATIKIS

kalb, nes, pav., ovinius vadina ne oviniais (patrony) ,bet kulkomis (puli). Tik taip galima iaikinti, kokiu bdu bolevikai surado Lietuvos auli Sjungoje toki galing lauko artilerij net 457 lengvsias patrankas, ir kokiu bdu auli rinktinse atsirado nesuprantamiems tikslams joms nereikalingo parako gan fantastiki skaiiai. I tikrj, tur bt, autorius neinojo, kaip vadinamos tokios karins mainos, kaip kulkosvydiai, ir juos pavadino patrankomis, o paraku pavadino visai kit, ne tik savo kitomis savybmis, bet net iorine ivaizda visai nepanai parak karin sprogstamj mediag. Norisi tikti, kad itikrj taip yra buv. Bet jei ir taip, tai nurodyti skaiiai buvo labai netiksls ir tolimi tikrenybei. Taip turjo bti i tikrj, nors gal galjo bti ir tyia sudarytos tokios inios apie auli Sjung, kad tokia galinga jos artilerija bent srauose sudaryt stipr spd tiems, kurie juos skaityt. Taiau tai netiktina. Priede Nr. 2 labai storai pabrauktas Alytaus auli rinktinje buvusi 113 auli mokytoj skaiius. Matyti, saugumo valdininkams metsi akis didelis skaiius auli mokytoj, ir jie kreip kit savo valdinink dmes skaii. Ar tas skaiius atitiko tikr mokytoj auli skaii Alytaus rinktinje, neteko patikrinti. Priede Nr. 3 nurodyta, kad auli Sjunga i viso turjusi 66 kuopas ir 833 auli brius. Vienoje Kauno auli rinktinje nurodytos 23 kuopos ir 80 bri. auli Sjungos veikla prie birelio 15 dien auli Sjungos stiprinimu ypatingai buvo susirpinta nuo 1938 met, kada Lietuvos padangje pradjo labiau niauktis pirmieji politiniai debesys. 1939 metai buvo auli Sjungos jubiliejiniai metai, nes tais metais auliai minjo savo organizacijos dviej deimtmei sukakt. Jubiliejinis auli karinis paradas Kaune ir jubiliejins auli rinktini vents apskrii miestuose dar labiau ijudino ir suaktyvino vis auli Sjungos veikl. Ji buvo dar labiau suaktyvinta ir sustiprinta po to, kada Maskva primet Lietuvai raudonosios rus armijos gulas Lietuvos teritorijoje. Toms guloms sisteigus, buvo pradta dar labiau stiprinti ne tik karin, bet ir kultrin auli Sjungos veikla. Buvo pradti daniau aukti tarnybiniai auli rinktini, kuop ir bri vad. suvaiavimai. Viskas tas buvo daroma auli stiprinimo tikslu. Naujj 1940 met proga auli Sjungos vadas plk. Pr. Saladius savo sakyme Nr. 1 kreipsi aulius ir aules, be kitko, iais odiais:
Neramiu laiku pradedame Naujuosius Metus. A p l i n k u i vanga ginklai... Bet ateitis yra neatspjama, todl turime ruotis,kad ir sunkesnmis dienomis galtume testi. Dlto, auliai, naujaisiais metais dar uoliau dirbkime auli darb, kad btume dar naudingesni ms T v y n s darbininkai...

LIETUVOS A U L I SJUNGOS L I K V I D A V I M A S

Kit dien, t. y. sausio 2 d., auli Sjungos vadas ileido nauj gan ilg sakym auli veiklai ir drausmei stiprinti, kuriame, be kitko, buvo sakoma:
... auli darb dirbti gali tik rinktiniai tautieiai. Todl visi auli virininkai pradioje met per dalini metinius susirinkimus stropiai patikrins savo dalini sudti, dalinio auli veiklum ir pereitais metais j atliktus darbus. Nepareigingus, neveiklius aulius priversti ipildyti auliams skirtas prievoles visose srityse, tiksliai ipildyti sakymus...
Rinktini vadai sakys sakym perskaityti dalini susirinkimuose artimiausiu laiku prie metinius dalini susirinkimus".

auli rinktini vadai ileido savo sakymus auli veiklai sustiprinti. Kaip pavyzdys, ia duodamas Kauno auli rinktins vado aplinkratis savo rinktins auli batalion, kuop ir bri vadams iuo reikalu:
Lietuvos Respublika K. A. M. I auli Rinktins V a d a s 1940 m. sausio m. 29 d. N r . 40535Kaunas.

I K a u n o auli rinktins dalini V a d a m s ir moter V a d e i

Gyvenamas metas reikalauja tiek i atskiro asmens, tiek i kiekvieno organizuoto vieneto dti didiausi pastang kelti visuomenje tautikai valstybin susipratim, drausm ir savimi pasitikjim. T a i yra vis ms pirmoji pareiga. iai dideliai ir kilniai pareigai atlikti reikia burti visas lietuvikas pajgas ir vykdyti: a) Kultros srityje:

Sukviesti brio taryb, iaikinti momento rimtum ir tuo iaukt reikal visiems labai aktyviai dirbti. pareigoti taryb, kad ji dt visas pastangas atlikti jai skirtus udavinius pagal S. S-gos st. 70 str. T a m svarbiam darbui atlikti neapsiriboti tik vietos pajgomis, bet kviesti prelegentus i centro. K a d kultros-vietimo sritis daliniuose nebt apleista, reikalinga palaikyti nuolatin darbo kontakt su rinktins kultros-vietimo komisija per rinktins tab. vietimo darbui suderinti ir suaktyvinti iomis dienomis, t. y. vasario 45, bus vietimo vadovams kursai. b) Mokymo srityje:

Per susirinkimus, karinio rengimo pamokas ir kitomis progomis iaikinti auliams drausms, rpestingumo, susiklausymo ir siningumo reikalingum. A t kreipti didesn dmes atskiro aulio kovotojo apmokym, aikinant iuo reikalu atitinkamus statutus, o lauke, vykdant rikiuot ir pratimus. Pulkininkas J. Bobelis. Rinktins vadas

Kapitonas (paraas neiskaitomas).

1940 met pavasar Lietuvoje pradjo plisti vairs pagrsti ir nepagristi gandai. auli Sjungos vadas ileido tok aplinkrat auli rinktini vadams:

Lietuvos Respublika

K. A. M.

Skubus.

auli S j u n g o s Vadas 1940 m. kovo mn. 14 d. Nr. 5882 Kaunas.

Rinktini v a d a m s

i a i s neramiais ir sunkiais laikais labai lengvai plinta vairiausi gandai, kurie gyventoj tarpe kelia nervingum, nepasitikjim savimi, tuo tarpu kai dabartiniu metu ypatingai reikalingas kuo didiausias vis susiklausymas, savo krato reikal supratimas ir pasitikjimas savo krato vyriausybe. K o v a i su smoningais ir nesmoningais gandais daug p a d e d a spauda ir radijas. a l i n g a propaganda, gandai ir vairios kurstanios inios daniausiai pasiekia savo tiksl tik dl to, kad monms trksta ini apie savo tikrj bt. O t ini gauti galima tik per s p a u d ir radij. D e j a , iandien, y p a tolimesnes m s krato vietas, spauda pasiekia pavluotai, ir per j gaunamos inios jau b n a pasenusios. Todl btinai reikia, kad modernikiausioji propagandos ir ini perdavimo priemon radijas krate kuo plaiausiai paplist. P a g e i d a u j a m a , kad radijo imtuvus turt visi auliai, bet dl j brangumo ir kit prieasi tas iandien gyvendinti dar nemanoma. Pirmoje eilje radijo imtuvus turi sigyti visi auli daliniai, ir turi bti organizuojami bendri auli radijo pusvalandi ir kit, per radij teikiam informacij klausimai. B e n d r klausim kaimuose ir maesniuose banytkaimiuose kiekvien dien organizuoti nra reikalo, taiau, kad dalini vadai nuolat bt informuoti, reikia skirti aulius, kurie kasdien iklausyt per radij teikiamas inias ir, jei yra kas skubaus, tuojau pranet dalinio vadui. D a l i n i a i radijo imtuvus turi sigyti per 12 mnesius. N e s a n t dalinio kasoje l, tam tikslui surinkti a u k i rmj ir nupirkti daliniui radijo imtuv. N vieno auli dalinio b e radijo imtuvo! Pulkininkas Saladius auli Sjungos V a d a s G e n . t. plk. Itn. ukas tabo virininkas.

auliai visur atsidj dirbo. sakyme auli Sjungai Nr. 4, 1940 m. sausio 22 dien buvo paskelbtos net 536 pavards auli, kuriems u pavyzding audym buvo teikti garbs enklai Geram auliui". Tai buvo paskutinieji auli priziniai audymai, nes vliau 1940 metais toki audym daugiau jau nebuvo. Paskutin kart u ger audym per 1939 metus pereinamsias didesnes dovanas laimjo (sakymas auli Sjungai N1. 8 3): I-j viet laimjusi 13-toji Maeiki auli rinktin Suomijos. Suojeluskuntos sidabrin taur, II-j viet laimjusi 15-toji Kretingos auli rinktin Suomijos karinink plk. Itn. R i t h n i e m i , . S t h l e ir Itn. B e r g s t r m sidabrin taur ir -j viet laimjusi 10-toji Rokikio auli rinktin ved Stokholmo Skyttefrbund sidabrin lkt. Ketvirtoje vietoje buvo 1-oji Kauno auli rinktin.

LIETU-VOS S A U L I SJUNGOS L I K V I D A V I M A S

auli mokomuose audymuose ir kartu lauko kariniuose pratimuose (aritmetinis vidurkis) paskutin kart geriausiai buvo pasirodiusios (sakymas auli Sjungai Nr. 12 6 ir 7, 1940 m. kovo 6 d . ) : ' 5-toji Trak auli rinktin, ji gavo generolo B u r t o pereinamj dovan sidabrin skyd, 7-toji iauli auli rinktin ir 18-toji Bir auli rinktin. Ketvirtoje vietoje buvo likusi 16-toji Kdaini auli rinktin. Kno lavinime ir sporte paskutiniais metais geriausiai pasirod 14-toji Marijampols auli rinktin. Ji laimjo pereinamj aulio M a r g a n av i i a u s dovan sidabrin kau (sakymas auli Sjungai Nr. 12 8, 1940 m. kovo 6 d.). 1940 metais vasario 10 dien auli Sjungos vadovyb, susitarusi su vietimo Ministerija (sakymas auli Sjungai 1940 m. vasario 10 d. Nr. 9 1) paskelb taisykles mokini auli veiklai normuoti. ios taisykls numat, kad auli Sjungos vadas, susitars su mokyklos direktorium, visose vidurinse ir specialinse mokyklose gali steigti auli Sjungos dalinius, sudaromus tik i tos mokyklos mokini atskirai berniuk ir mergaii. Tais paiais metais auliai plaiau vent Lietuvos Nepriklausomybs vent vasario 16 dien; didesns ikilms buvo dviejuose centruose Kaune ir Vilniuje. Taip pat Kaune ir Vilniuje vyko ir auli Sjungos rinktini atstov metinis susirinkimas kovo 2 ir 3 dien. Ir savo metin vent Jonines, birelio 23 dien, tais metais auli Sjunga rengsi vsti Kaune ir Vilniuje (sakymas auli Sjungai Nr. 27 1 ir 2, 1940 m. gegus 27 d.), taiau dl bolevik vykdytos Lietuvos okupacijos auliai savo metins vents visai negaljo vsti. 1940 met iem ir pavasar buvo steigta nauj vyr ir moter auli bri. Be to, daug auli kandidat buvo greiiau uskaityta auliais, nelaukiant auli kandidatams statom ilgesnio staavimo reikalavim. Toks greitas uskaitymas auli kandidat tikraisiais auliais buvo daromas ir po birelio 15 dienos iki auli Sjungos likvidavimo. Ypatingai daug nauj auli prim Kaimo auli rinktin. Tokiu bdu auli Sjunga dar labiau sustiprjo, gavusi daugiau nauj auli. Buvo ir netinkam auli atleidim briuose ir rinktinse. Tokia aktinga auli Sjungos veikla paskiausiais metais ir mnesiais buvo daroma auli Sjungai stiprinti. auliai, kaip ir visi lietuviai patriotai, jaut besiartinant pavoj. Taiau t pavasar auliai nuotaika bei dvasia buvo drss ir valstybikai patriotiki. is auli aktingumas bolevik buvo sekamas ne be susirpinimo. Todl vliau, kada atjo auli Sjungos nuginklavimo momentas, SSSR Atstovybs Kaune vadovaujantieji asmenys su ypatinga Kremliaus mi-

10

sija atvyks Kaun V. M. M o l o t o v o pavaduotojas G. D e k a n o z o v , SSSR atstovas Lietuvai N. G. P o z d n i a k o v ir SSSR karo atstovas Kaune mjr. K o r o t k i c h , kaip vliau pamatysime, labai nervinosi. auli Sjungos vadovybs pakeitimas Atjo nelemtoji 1940 m. birelio 15 diena: bolevik ultimatumas Lietuvai ir raudonosios armijos ygis Lietuv beveik visais Lietuvos plentais ir viekeliais. auli Sjungos vadas, kaip ir kiti kariuomens vyresnieji vadai bei virininkai, joki oficiali informacij apie pribrendusi konflikt su rusais i savo vadovybs negavo. Ministeris Pirmininkas A. Merkys jau kelias dienas buvo gris i Maskvos, taiau apie k i tikrj ten su juo buvo kalbta, auli Sjungos vadas, kaip ir kiti, neinojo. Gand buvo daug. Tarnybini informacij nei i vyriausybs nei i kariuomens vadovybs joki. auli Sjungos vadas telefonu i Kariuomens tabo per budint karinink dar prie birelio 15 dien buvo gavs, kaip jis pasakoja savo atsiminimuose, tik vienintel kariuomens vadovybs nurodym ivykstant i savo buto, praneti Kariuomens tabo budiniam karininkui, kur bsi. Ir viskas. Taip buvo sutikta birelio 15-toji diena. Plk. Pr. S a l a d i u s pasakoja, kad apie birelio 15 dienos vykius jis suinojs per SSSR atstovybs organizuot kakokios bolevikins filmos demonstravim. I kinematografo jis buvs ikviestas tiesiai Kariuomens tab pas kariuomens vad gen. V i t k a u s k . ia jis ir kiti karininkai kariuomens vado buv painformuoti apie naujus vykius, taiau joki nurodym i kariuomens vado jie negav. Tik buv sakyta visiems karininkams laikytis ramiai. T pai dien Respublikos Prezidentas A. S m e t o n a ir krato apsaugos ministeris b. gen. K. M u s t e i k i s paliko Kaun. Kariuomens vadas gen. V i t k a u s k a s , be savj pareig pradjo eiti ir krato apsaugos ministerio pareigas (sakymas Kariuomenei Nr. 56 1, 1940.VI. d.). Birelio 16 dien ministerio pirmininko A. M e r k i o sakymu Vokietijos pasien buvo pasista delegacija prayti ir tikinti Respublikos Prezident A. Smeton grti i pus sienos, nes tokiu tragiku Lietuvai momentu Respublikos Prezidentas ess reikalingas savo valstybs teritorijoje. Delegacijai pirmininkavo finans ministeris E. G a l v a n a u s k a s . Be jo, delegacijoje buvo kavalerijos virininkas b. gen. Tallat-Kelpa, buvs Respublikos Prezidento asmens adjutantas plk. 1 i o g e r i s ir auli Sjungos vadas plk. S a l a d i u s . Kit dien grs i Kybart auli Sjungos vadas suinojo, kad jam bebnant kelionje, be jo, bet jo vardu t. y. sakyme auli Sjungai, jau buvusi pakartota itrauka i gen. Vitkausko sakymo apie raudonosios kariuomens sutikim (ir. kariuomens vado sakym Nr. 26, 1940.VI.15 d.). Tai buv padaryta kariuomens vadovybei reikalaujant. is dokumentas taip atrod:

LIETUVOS AULI SJUNGOS LIKVIDAVIMAS

SAKYMAS
auli S j u n g a i Nr. 31. K a u n a s , 1940 m. birelio m. 16 d. 1. Lietuvos vyriausybei primus S S S R vyriausybs reikalavimus steigti Lietuvoje naujas soviet kariuomens gulas, . m. V I . 13 d. 15 val. soviet kariuomens dalys pradjo per sien yg krato vidun. sakau: 1. y g i u o j a n i a i soviet kariuomenei taikyti visas m a n d a g u m o ir draugik santyki taisykles, panaiai, kaip jos b u v o taikomos anksiau vestai kariuomenei. 2. Rinktini ir dalini vadams savo rajonuose painformuoti dl patogesni ygiui keli, postovio viet, padti vietos administracijai surasti ir parengti patalpas. Jei ygiuojani vor v a d a i ar pavieniai kariai prayt, paskirti aulius, mokanius rus kalb, juos palydti. 3. Imtis vis galim priemoni, kad Soviet S j u n g o s kariuomen bt apsaugota nuo bet kuri isiokim. Bet kuriems incidentams vykus, dti visas pastangas juos likviduoti vietoje, nepaeidiant mums draugingos kariuomens orumo. Visur, kur tinka, priminti, kad mes irime Soviet S j u n g o s kariuomen, kaip draugik kariuomen. 4. sakym vykdyti tuojau. Pasira: auli S j u n g o s vadas ir tabo virininkas.

Praoma sulyginti is sakymas su gen. Vitkausko sakymu Nr. 26 (ir. Lietuvi Archyvo" I t. 121 pusl.), ir tada bus aiku, jog tai buvo ne auli Sjungos vadovybs redakcija, bet tik gen. Vitkausko sakymo sutrumpintas pakartojimas. Susidarius Liaudies vyriausybei, naujasis krato apsaugos ministeris ir kariuomens vadas gen. Vitkauskas nei savo sakymuose nei vieose kalbose bei pareikimuose jau niekur nevartojo odio auliai", tartum j visai nebt buv. Vien kart tas odis jo buvo pakartotas sveikinant einant Respublikos Prezidento pareigas minister pirminink Just Paleck kari ir auli vardu, bet ir tada gen. Vitkausko kalba jo sakymu buvo jam kito karininko parayta. Birelio 17 d. auli Sjungos vadas norjo sukviesti auli rinktini vadus pasitarti apie naujuosius vykius, taiau kariuomens vadovyb nesutiko leisti t sumanym vykdyti. Birelio 18 d. dar buvo sukviestas auli Sjungos vaigds Tarybos posdis, nors visi tarybos nariai t posd ir negaljo atvykti. Birelio 20 d. gen. Vitkauskas kari ir auli vardu sveikino Respublikos Prezidento pareigas einant Liaudies vyriausybs minister pirminink Just Paleck. Nors sveikinimas buvo daromas ir auli vardu, taiau auli Sjungos vadas sveikinimo delegacijoje nedalyvavo, nes jam nebuvo net praneta apie dalyvavim. Gen. Vitkauskas sveikino Paleck kari ir auli vardu. Paleckio atsakyme aulio vardas jau n vienu odiu nebuvo pamintas.

12 GEN. ST. R A T I K I S

Kiek anksiau pas Just Paleck sveikinimo pretekstu buvo apsilankiusi Savanori - Krj Sjungos vadovybs delegacija. auli Sjungos vadovyb, apie tai suinojusi ir tarpusavyje pasitarusi, taip pat nuvyko prezidentr ne tiek pasveikinti Just Paleck auli Sjungos vardu, kiek i jo bent t suinoti apie auli Sjungos likim visai naujose politinse slygose Lietuvoje. Apie vyk Lietuvoje buvo paskelbtas toks oficialus praneimas:
a u l i S j u n g o s vardu pasveikinta naujoji vyriausyb. Birelio 19 d. auli S j u n g o s v a d a s plk. Pr. S a l a d i u s ir S - g o s tarybos pirmininko pavaduotojas adv. R. Skipitis atsilank pas einant Respublikos Prezidento pareigas minister pirminink J u s t Paleck ir pasveikimo j ir jo asmenyje n a u j j a vyriausyb auli S j u n g o s vardu . (..Trimitas N r . 23 ( 1 0 1 8 ) 616 pusl.. 1940 m. birelio 20 d.).

Taip atrod vieoji bei oficialioji io reikalo pus. Tuo tarpu i tikrj is primimas, kaip pasakoja abudu jo dalyviai, buvs daugiau negu altas. Po auli Sjungos vado trumpo pasveikinimo odio Justas Paleckis pat pasveikinim visai nereagavs j neatsaks, net nepadkojs. Tik pareiks, kad kas buv, to daugiau jau nebebsi, o apie auli Sjungos likim jos vadovyb suinosianti i Krato Apsaugos ministerio. Advokatas R. Skipitis, kaip Usienio Lietuviams Remti Draugijos pirmininkas, dar pasiteiravs apie usienio lietuvi rmim ir paios draugijos reikalus. tai i J. Paleckio buvo gautas, kiek palankesnis atsakymas. Justo Paleckio auli Sjungos vadui pasakyti odiai, kad apie auli Sjungos likim bsi praneta per krato apsaugos minister, labai greitai pasitvirtino, nes t pai dien buvo pasiraytas aktas apie plk. Saladiaus atleidim i auli Sjungos vado pareig ir apie paleidim i kariuomens atsarg. O pati auli Sjunga netrukus buvo nuginkluota ir udaryta. Birelio 20 d. plk. Saladius buvo iauktas Kariuomens tab pas rikiuots skyriaus virinink. ia jam buvo pasakyta, kad vyriausyb yra nutarusi j paleisti i uimamosios vietos ir i kariuomens. Jam buvo pasilyta paduoti praymas ieiti atsarg. Be kitko, buvo pasakyta, kad jei praymo nepaduot, tai bt paleistas be praymo. Tuo tarpu aktas apie jo paleidim, kaip vliau paaikjo, jau buvo pasiraytas. Plk. Pr. Saladius dar norjo ueiti pas krato apsaugos minister gen. Vitkausk pasikalbti savo likimo reikalu, taiau nebuvo priimtas. Tokiu bdu praymas ieiti atsarg turjo bti paduotas. T pai dien auli Sjungos vadui buvo teiktas toks Kariuomens tabo rikiuots skyriaus ratas Nr. 23470:
Pulkininkui Saladiui, auli S j u n g o s vadui. Respublikos Prezidento . m. V I . 19 d. aktu N r . 7 7 3 T a m s t a atleistas i uimamos vietos ir, J u m s praant, paleistas i tikrosios karo tarnybos pstinink spec. karinink atsarg.

13
Kariuomens vadas sak Tamstai auli Sjungos vado pareigas perduoti gen. t. pulk. leit. u k u i " .

O sakyme kariuomenei Nr. 61 2 t pai birelio 20 d. buvo paskelbta :

Respublikos Prezidento . m. birelio mn. 19 d. aktu N r . 773 auli S j u n gos vadas pulkininkas Pranas Saladius atleidiamas i uimamos vietos ir, jam praant, paleidiamas i tikrosios karo tarnybos pstinink specialybs karinink atsarg".

Tuo paiu sakymu i kariuomens atsarg buvo paleisti 9-tojo pstinink L. K. Vytenio pulko vadas gen. t. plk. Antanas G a u a s ir Kariuomens tabo II-jo skyriaus plk. Itn. Petras K i r l y s . Tai buvo pirmieji Liaudies vyriausybs paleisti atsarg karininkai. Iki j buvo ibraukti i sra tik ivyk Vokietij brig. gen. K. M u s t e i k i s , plk. J. M u s t e i k i s ir gen. t. plk. Itn. t. u k a i t i s. Po dviej dien, t. y. birelio 22 d., sakyme kariuomenei Nr. 66 3 buvo paskelbta:
a u l i Sjungos tabo virininkui gen. t. pulk. itn. Petrui u k u i nuo . m. birelio mn. 20 dienos pavedama laikinai eiti auli Sjungos vado pareigas, einant kartu ir savo tiesiogines pareigas .

Birelio 21 d. buvo paskelbti tokie sakymai auli Sjungai:

SAKYMAS
auli Sjungai N r . 32. Kaunas, 1940 m. birelio 21 d. Rikiuots sritis. 1. iandien nustojau eiti auli Sjungos vado pareigas. 2. auliai ir auls! Po penki met bendro darbo iandien, atsisveikindamas su Jumis, reikiu nuoirdi padk u sining saulin darb. Kas auli Sjungoje gera pasiekta, tai sjungos tabo, taryb ir dalini vadovybi reiktos iniciatyvos ir eilini auli pasiventimo ir bendro darbo vaisius. Linkiu ateity dar naiau dirbti saulin darb, be klii, vis engti pirmyn ir bti gerais talkininkais ms karuomenei. Pulkininkas Saladius, auli Sjungos vadas.

Labai sunkus, atsakingas ir nedkingas udavinys teko gen. t. plk. ltn. ukui. Savo pirmame atsiaukime aulius jis, pabrdamas, kad auli Sjungos 21 met sukakties ivakarse pakitjs ms Tvyns vidaus gyvenimas, ir kad dabar atj laikai, kada auli darbas bsis reikmingas ir svarus", kviet aulius rodyti pilietinio subrendimo ir siningumo pavyzd visiems alies gyventojams, drausmingai vykdyti vyriausybs sakymus ir nurodymus ir nuoirdiai dirbti Nepriklausomos Lietuvos gerovei" (sakymas auli Sjungai Nr. 34, 1940 m. birelio 21 d.). Jis mgino

14

GEN. ST. RATIKIS

gelbti, kas dar galima buvo igelbti, taiau jau nieko ypatingo negaljo padaryti ir auli Sjungos likvidavimo pradioje, rugpiio 2 dien, buvo suimtas. Plk. Saladius po paleidimo i kariuomens i pradi gyveno Kaune, vliau savo tvikje Vyuonose, Utenos apskrity. eima likosi Kaune. Jau liepos vidury bolevik saugumas pradjo jo iekoti Kaune. Liepos 31 d. savo tvikje, kyje, jis bolevik buvo suimtas ir buvo kalinamas vis bolevik okupacijos met iki karo pradios. Tardyti kaljime buvo pradtas tik gruodio mnes. Bet tardymas taip ir nebuvo baigtas. Be auli Sjungos vadovybs centre, buvo pakeisti ir visi auli rinktini vadai. Vieni j buvo perkelti i vienos auli rinktins kit, kiti buvo visai paleisti i kariuomens atsarg ir j vietas buvo paskirti visai nauji mons. Vienas i pirmj buvo paleistas i pareig Kauno auli rinktins vadas plk. Jurgis B o b e l i s ir perkeltas Kariuomens tab. jo viet buvo paskirtas geleinkeli rinktins vadas plk. ltn. B a l s y s Vliau buvo visai atleisti i pareig ir paleisti atsarg ie auli rinktini vadai: Vilniaus auli rinktins vadas plk. Pranas K a u n a s (sakymas riuomenei Nr. 93 2, 1940.VH.16 d.), Kretingos auli rinktins Vadas plk. Albertas L u t e r m o z a kar. Nr. 68 23, 1940.VI.27 d.), Raseini auli rinktins vadas plk.Raimundas L i o r m a n a s kar. Nr. 75 5, 1940. VII. 2d.), iauli auli rinktins vadas plk. Itn. Jonas V g e 1 i s (s. kar. 73 13, 1940.VII. I d . ) , ka(s. (s. Nr.

Alytaus auli rinktins vadas plk. ltn. Bronius B a s i u 1 i s, aki plk. Itn. Bronius P e i u l i s , venionli plk. Itn. Jonas B u n a s, Teli plk. Itn. Bronius P u l k a u n i n k a s , Ukmergs plk. Itn. Vincas M a t u l i o n i s , Vilkavikio plk. ltn. Antanas P o i n a s ir Panevio plk. ltn. Antanas S t a p u l i o n i s (sakymas kariuomenei Nr. 71, 1940.VI.28 d. ir Nr. 77, 1940.VII.4 d.). Buvo pakeisti: Maeiki auli rinktins vadas plk. ltn. Jonas-Emilis I l i n s k a s Alyt, Utenos auli rinktins vadas plk. ltn. Pranas B r o n e v i i u s Panev, Trak plk. ltn. Vladas u t a u t a s iaulius, Rokikio plk. ltn. Mikas J a i n s k a s Raseinius, Zaras plk. ltn. Ignas P a i l y s Trakus, Sein plk. ltn. Jonas K a z i t n a s-K az i u t i s Ukmerg, Bir plk. ltn. Kleopas-Vytautas M i c h a l a u s k a s Vilkavik, Taurags plk. Itn. Jonas S t a k i o n i s 7-j pstinink pulk.

LIETUVVOS S A U L I SJUNGOS L I K V I D A V I M A S 15

ie nauji karininkai buvo paskirti auli rinktini vadais (kartu ir apskrii kariniais virininkais): Pulk. Itn. Antanas D r a g n a s Taurag, mjr. Antanas A v i i e n i s Birus, mjr. Antanas M a n e i k a Marijampol, mjr. Kazys D a u g v y d a s Uten, mjr. Stasys B a 1t r i m a s Kreting, mjr. Vacius M i e c e v i i u s Telius, mjr. V a z n o n i s Vilni, kpt. Antanas S t u o k a Maeikius, kpt. Domininkas J e y s Sein apskrit, kpt. Vladas I k a m a s Zarasus, kpt. Jonas M a t e l i s Rokik, kpt. Pranas i t k e v i i u s akius ir kpt. Balys M i k n a s venionlius. Tokiu bdu visa auli Sjungos Vadovyb centre ir provincijoje buvo pakeista, ir naujieji auli vadai, dar nespj painti sav valdini, ir valdiniai auliai nespj painti sav nauj vad, buvo uklupti staigiu ir stachanovietiku tempu vykdyt dviej labai svarbi ir sudting reform auli nuginklavimo ir auli Sjungos likvidavimo. Pirmieji projektai auli Sjungai reformuoti vykus Lietuvos okupacijai, susidarius naujajai Lietuvos Liaudies vyriausybei ir pradjus vieai reiktis visai naujai dvasiai ir visai naujiems monms komunistams, auliai labai aikiai pamat, kad prie j organizacij prasids didelis puolimas bei spaudimas, kurio pirmieji enklai (pldimai, priekaitai, eidinjimai, tarimai) jau buvo pradj reiktis. Pradta bijoti, kad nebt pasiksinta auli Sjunga visai likviduoti, nes toki gand i komunist partijos labai daug buvo pradta leisti. Liaudies vyriausybei legalizavus Lietuvos komunist partij, kit dien (birelio 26 d.) legalizuotos komunist partijos centro komiteto atstovas Latvis vieai paskelb L. K. Partijos dienos udavinius" (Tiesa" Nr. 6, VI.26 d.). Tai buvo komunist partijos artimiausi darb bei artimiausi udavini programa. Ji susidjo i keliolikos punkt, ir vienas j, btent deimtasis, liet Lietuvos auli Sjung. Daug kas nustebo, suinojs, kad komunist partijos centro komitetas visai nemans auli Sjungos likviduoti, nes Vieame ir oficialiame to komiteto pareikime apie tai, kaip jau nurodyta straipsnio pradioj, buvo labai aikiai pasakyta. Be to, Kaune ir net auli Sjungos tabo tarnautoj tarpe pasklido gandas, kad Justas Paleckis atleistam auli Sjungos vadui plk. Saladiui ess pareiks, kad auli Sjungos udaviniai tursi pasikeisti, bet pati auli Sjunga nebsianti likviduota. Nors tokio aikaus teigimo apie auli Sjungos palikim, kaip plk. Saladius dabar atsimena, Paleckio nebuvo padaryta, taiau tas gandas labai greitai ir plaiai sklido. Pagaliau, tariami J. Paleckio odiai ir LKP CK atstovo oficialus pareikimas juk sutapo. Tad naujiems gandams ir ivadoms tikrai susidar rimtas pagrindas.

16

GEN. ST. R A T I K I S

I kariuomens vadovybs, kuriai auli Sjunga priklaus, joki nurodym iuo reikalu nebuvo gauta. Todl mintis apie auli Sjungos palikim ir pritaikym naujoms slygoms buvo pradta diskutuoti pai auli tarpe. Ji pasiek net auli spaud. Trimito" 26-tame numeryje Naujas gyvenimas ir auli Sjunga" straipsnio autorius dar tokias ivadas:
Kokie gi udaviniai liko auli S j u n g a i ? Atsakymo iekokime sakyme auli Sjungai Nr. 54: auliai turi rodyti pilietinio subrendimo ir siningumo pavyzd visiems alies gyventojams. Ms didioji pareiga yra eiti vieningu keliu su Respublikos Vyriausybe, drausmingai vykdyti jos sakymus ir nurodymus ir nuoirdiai dirbti Nepriklausomos Lietuvos gerovei". ie odiai visikai isamiai dar kart aptaria Lietuvos aulio udavinius. ie odiai paremti auli Sjungos ideologijos ir statuto dsniais. auli S j u n g a yra nepolitin organizacija, susitelkusi i dor, geros valios moni, ir itikima krato vyriausybei. auli S j u n g a visada siek sklandaus kultrinio bendradarbiavimo su visais krato pilieiais, bet ypa daug stengsi padti ms kaimui ir darbo monms kilti kultros ir vietimo srityje. . iandien auli Sjungai dar daugiau atsiranda progos tsti pradtj kultrin darb... Reikia visiems bti drausmingiems, visikai itikimiems Respublikos vyriausybei, tvarkingiems ir pavyzdingiems. T a i p elgdamiesi, rodysime, ko esame verti ir toks ms elgesys prisids prie bendros ms Tvyns laims, saugumo ir Nepriklausomybs ilaikymo .

Buvo ir kit panai ir kitonik bals Trimite" (ir. Trimito" 1940 m. NNr. 25, 26, 27, 28). domu, kad kai kur auliai, nors ir ne visi, vienais ar kitais, bet patriotiniais ir savo organizacijos gynimo, apsaugojimo ir gelbjimo nuo likvidavimo tikslais, o kai kur grynai taktikos sumetimais, svarst auli Sjungos likimo bei reorganizacijos klausimus savo briuose ir skelb atitinkamus pageidavimus, silymus ir praymus. Trimito" 27-ame numeryje, 067 puslapyje buvo atspausdintas toks Vilniaus auli pareikimas:
. ..Birelio 28 d. Vilniaus miesto savivaldybs pirmo rikiuots brio auliai, susirink aptarti esamo bvio, nutar: t) visomis savo jgomis padti krate ilaikyti rimt, 2) visomis jgomis padti Liaudies vyriausybei kurti nauj socialistin Lietuv. 5) mes pasiadame niekad nesiskirti nuo liaudies ir jos interes. Tegyvuoja Lietuvos liaudies auli S j u n g a ! Mes praome atstatyti pradin demokratin auli Sjungos statut. Mes praome sudrausti ir ibraukti i jos ovinistin gaival, kuris eil met klaidino ir terorizavo laisv od ir ved sjungos narius liaudies interesams prieinga kryptimi. Mes norime savo eilse matyti visas tautines maumas, kurioms tik rpi darbo monijos viesesn ateitis. Tegyvuoja Lietuvos Liaudies Respublika ir jos vadovyb!

Aiku, kad auli Sjungos likimo reikalais pirmiausia labai rpinosi auli Sjungos vadovyb centro taryba ir tabo nariai. Per Trimito" redaktori Jon K a l n n buvo suinota, kad auli Sjungos reikalas bsis svarstomas Liaudies vyriausybs Ministeri Taryboje, kad tuo reikalu jau buvs atskir ministeri nuomoni pasikeitimas, kad nuomons buvusios labai vairios, nuo palanki iki nepalankiau-

LIETUVVOS A U L I SJUNGOS L I K V I D A V I M A S

17

si, ir kad auli Sjungos reikalui referuoti Ministeri Taryboje ess paskirtas Teisingumo Ministeris P. P a k a r k 1 i s. Laikinai eins auli Sjungos vado pareigas gen. t. plk. Itn. u k a s buvo nuvyks pas minister; P. Pakarkl. Pakarklis pareik, kad jis mans, jog auli Sjunga, kaip ne politin, bet kultrin, sporto, prielktuvin ir priechemin organizacija, galsianti likti, ir kad jis, kaip paskirtasis to klausimo referentas. ta prasme ginsis auli Sjung Ministeri Taryboje *). Turdamas toki ini, auli Sjungos tabas paskubomis pradjo ruoti nauj auli Sjungos statuto projekt. I pradi buvo manyta paimti pavyzdiu rus Osoaviochim'o organizacij, bet paskiau buvo paimtas pagrindu veikis auli Sjungos statutas. Jis buvo ymiai pertvarkytas, itaisytas, pritaikytas naujiems udaviniams ir naujoms politinio gyvenimo slygoms, ir, kaip naujasis projektas, buvo i pradi apsvarstytas auli Sjungos taryboje. , deja, jau paskutin, posd visi tarybos nariai negaljo susirinkti. Taryba pareik pageidavim, kad auli Sjunga btinai bt palikta, ir, atsivelgdama ir visai naujas slygas Lietuvoje, naujajam statuto projektui pritar. Vliau plk. Itn. ukas naujj statuto projekt teik kariuomens vadovybei (per Kariuomens
Buvs tuometinis U s i e n i R e i k a l Ministeris ir eins Ministerio Pirmininko pareigas prof. V. Krv-Mickeviius klausim: nuginklavimas bei likvidavimas, taip pasak: To klausimo Ministeri Kabinete jokio svarstymo nebuvo ir jokio nutarimo tuo reikalu nebuvo padaryta. G a l teisingumo ministeris P. Pakarklis ruosi auli Sjungos likvidavimo klausim pateikti Ministeri K a b i n e t u i ir j referuoti: gal buvo atskir ministeri tarpe ir nuomonmis pasikeitim. Su manim bent tuo reikalu niekas i ministeri nebuvo kalbjs. mane kreipsi du auli S j u n g o s vadovybs asmenys, kurie pra mans pareikti savo nuomon arba duoti patarim, kaip reikt elgtis, kad auli organizacija galt bti isaugota. A patariau paruoti auli S j u n g a i reformuoti projekt, priderint n a u j a i susiklosiusioms aplinkybms ir pasakiau, kad gal bt ir pravartu padaryti kok nors, kad ir nenuoirdu lojalumo pareikim, nors pats abejojau, ar tas pareikimas bt padjs t giliai patriotin organizacij, nors ir gerokai reformuot, isaugoti. a u l i S j u n g o s nuginklavimas ir likvidavimas vyko be joki Ministeri K a bineto svarstym ir nutarim. M a d a u g trims savaitms prajus po Raudonosios Armijos ms krat siverimo, vien dien paskambino man Ministeri K a binet Soviet S j u n g o s atstovas N. G. Pozdniakovas ir pasak, kad jis su G. Dekanazovu ir vienu soviet karikiu tur svarb reikal su manim ir krato apsaugos ministeri gen. V i t k a u s k u pasikalbti. Sutarme susitikimo v a l a n d . A t v y k G. Pozdniakovas, G. D e k a n o z o v a s ir vienas soviet karikis, kurio pavards nepamenu, man ir gen. V i t k a u s k u i ultimatyviai pareik, kad. Soviet S j u n g o s ginkluot pajg vadovybei reikalaujant, per tris dienas turi bti nuginkluoti visi auliai ir pradtas a u l i S j u n g o s likvidavimas. J e i is reikalavimas nebt vykdytas, tai a u l i S j u n g o s nuginklavim bei likvidavim vykdysi R a u d o n o s i o s Armijos daliniai. Esamomis aplinkybmis, nieko kito nebeliko daryti, kaip priimti ultimatum, kurio vykdym pasim krato apsaugos ministeris gen. V i t k a u s k a s , tuojau davs tuo reikalu atitinkamus sakymus bei patvarkymus. Liet. Arch." Red.

18

GEN. ST. R A T I K I S

tabo virininko padjj b. gen. Karvel). Labai gaila, kad bolevik okupacijos metu ir per kar daug brangios ir svarbios archyvins mediagos dingo, todl nepasisek rasti ir ia kalbamojo statuto projekto. Kiek vliau buvo paskelbtas Liaudies vyriausybs vidaus reikal ministerio M. G e d v i 1 o s sakymas udaryti visas organizacijas Lietuvoje. Buvo neaiku, kaip tas sakymas gali atsiliepti tolesn auli Sjungos darb. Nors auli Sjunga veik ne vidaus reikal ministerio leidimu, bet visai atskiru auli Sjungos statymu, ir todl tas sakymas jos neliet, taiau tada naujosios tvarkos krjai ir vykdytojai su veikianiais Lietuvoje statymais jau ne visada norjo skaitytis. Kadangi tuo reikalu auli Sjunga i savo kariuomens vadovybs joki nurodym neturjo ir negaljo gauti, todl auli Sjungos tarybos keli nariai (plk. Itn. uko atsiminimais, rodos, R. S k i p i t i s , P. G u a s ' i r A. G r a u r o g k a s ) buvo nuvyk pas vidaus reikal minister M. Gedvil iam klausimui isiaikinti. Su paiu ministeri jiems nepasisek pasimatyti, ir jie buvo priimti tik ministerio padjjo A. G u z e v i i a u s . Per pasikalbjim A. Guzeviius dav suprasti, kad ir auli Sjunga bsianti udaryta. Taip ir vyko. auli nuginklavimas Po ultimatumo, birelio 15 d. ir kitomis dienomis ygiuodami Lietuv visi rus kariuomens komisarai ir politiniai vadovai turjo kieninio formato informacin knygut - broirl apie Lietuv. io straipsnio autoriui savo laiku teko t knygut matyti ir skaityti. Deja, dabar jos niekur nepasisek gauti, ir todl negalima pasinaudoti jos itraukomis. Knygut buvo skiriama, kaip inynlis, paskaitoms bei informacijoms rus kariams apie Lietuvos praeit, jos geografij, valstybin susitvarkym, ginkluotsias pajgas, kin ir kultrin gyvenim. I pasikalbjim su raudonosios kariuomens kariais, karininkas, komisarais ir kareiviais bdavo labai aiku, kad jie visi yra vienodai painformuoti apie Lietuv ir, kaip tik taip, kaip toje knygelje buvo parayta. Knygel buvo tarnybin, vieai nepardavinjama. Ms auli Sjunga joje buvo aprayta, kaip stipri ginkluota faistin organizacija, turinti ne tik autuvus, kulkosvydius, bet ir motorizuotus dalinius, kavalerij ir aviacij. Gal tos knyguts paveikti, o gal ir tarnybini nurodym turdami, rus okupacins kariuomens vadai ir ygiuojani vor virininkai daug kur provincijoje reikalavo i auli rinktini vadapskrii komendant ir i atskir auli bri vad nurodyti, kur yra j ginklai, kur jie laikomi, kiek t ginkl yra. Daug kur buvo labai grietai reikalaujami auli sraai ir duomenys apie tai, kur ir kiek auli yra. auli vadai atsisakydavo toki ini suteikti. I to kildavo vairi nesusipratim ir incident.Toki incident buvo Bir, Teli ir kitose auli rinktinse. Buvo atsitikim, kada net bolevik arvuoiai bdavo nukreipiami auli brio vado but, reikalaujant atiduoti ginklus arba bent

LIETU-VOS SAULI SJUNGOS L I K V I D A V I M A S

19

nurodyti, kur jie laikomi. Buvo keli ir tokie atsitikimai, kada vienas kitas (labai nedaug) bailesnis brio vadas auli sraus rusams parodydavo ir daniausiai atgal j nebegaudavo. Apie tokius incidentus auli rinktini vadai skambindavo centr, klausdami, kas daryti. Bdavo atsakoma, kad nesusipratim su rusais reikia vengti, bet nei ginkl nei auli sra negalima atiduoti. Apie visus tuos incidentus Lietuvos Kariuomens tabas buvo painformavs SSSR karo atstov Kaune major K o r o t k i c h ir pra j paveikti raudonosiom kariuomens vadus provincijoje, kad jie toki reikalavim nedaryt, nes i to galsi kilti tik nepageidaujami incidentai. I SSSR karo atstovo buvo gautas atsakymas (odiu), kad rus kariuomens vadai bei virininkai neturi teiss reikalauti ginkl i auli.. Apie tok atsakym buvo painformuoti auli rinktini vadai, taiau panas incidentai vis dar pasikartodavo. I viso to ms Kariuomens tabe ir auli Sjungos centre susidar spdis, kad rus kariuomens dali bei dalini vadai, ypatingai ten, kur jiems tekdavo bti atskirai nuo didesni savo kariuomens jg, ne tik nepasitikjo ms auliais, bet net bijodavo, kad t pai auli jie nebt upulti. Birelio 27 d. i ms Kariuomens tabo telefonu buvo praneta laikinai einaniam auli Sjungos vado pareigas plk. Itn. ukui, kad pas j auli Sjungos tab atvyksis SSSR karo atstovas mjr. Korotkich su vienu savo palydovu, ir kad jam reiksi suteikti jo praom ini. Atvyks mjr. Korotkich teik rat, kuriuo buvo reikalaujama suteikti ini, kiek auli Sjunga turinti ginkl, kiek ji turinti auli, kiek es vokiei tautybs auli, ir, be to, buvo pareikalautas sraas vis auli bri vad visoje Lietuvoje. Buvo pareikalauta tas inias suteikti iki tos paios dienos vakaro. Plk. Itn. ukas atsisak toki ini duoti. Apie tai buvo praneta krato apsaugos ministeriui gen. Vitkauskui, ir is sak reikalaujamas inias rusams suteikti. Darbas buvo didelis. T pai dien jis jokiu bdu negaljo bti baigtas ir todl paskubomis bei netiksliai sudarytos inios galjo bti atiduotos rusams tik birelio 29 d. Paruotoms inioms gauti auli Sjung atjs mjr. Korotkich, ir inias apie aulius bei ginklus pamats, kaip plk. Itn. ukas pasakoja savo atsiminimuose, buvs labai nustebs ir, akis ipts, paklauss: Da razvie eto pravda?" (Ar gi tai tiesa?). Jis beveik nenorjs tikti, kad auli Sjunga galt i tikrj turti tiek daug ginkl. Jam atrod, kad tai gal es tik popieriniai duomenys. Antras jo nustebimas buvs: Nejaugi tikrai es ginkl dar ir sandliuose?" Tuo paiu laiku SSSR atstovybei reikalaujant, krato apsaugos ministerio sakymu prasidjo labai skubus auli Sjungos nuginklavimas. auli ginklai turjo bti surinkti ir atiduoti auli rinktini tabus, o i ten ariausiai esani ms kariuomens dali ginkl sandlius. Nuginklavimas vyko labai skubiai, tikrai stachanovietiku tempu. I pradi buvo reikalaujama nuginklavim vykdyti per vien par. Pasisek tikinti SSSR atstovyb, kad per tok trump laik tai bt visai ne-

20

manoma atlikti. Tada atstovyb sutiko t laik pailginti iki trij dien, taiau i tikrj jis utruko beveik vis savait. SSSR atstovyb per krato apsaugos minister, per Kariuomens tabo II-ojo skyriaus virinink ir per SSSR karo atstov mjr. Korotkich, kuris nuolat lanksi pas gen. Vitkausk, pas II-ojo skyriaus virinink ir pas laikinai einant auli Sjungos vado pareigas gen. t. plk. Itn. uk, nuolat reikalavo ini, kiek ginkl i auli jau atimta ir atiduota sandlius. SSSR atstovyb per krato apsaugos minister i pradi buvo pareikalavusi, kad jai bt teikiamos inios apie grintus ginklus tris kartus per dien. Kadangi technikai tokio reikalavimo negaljo vykdyti nei auli rinktini vadai, nei Kariuomens tabas, nei pats auli Sjungos tabas, todl is reikalavimas buvo sumaintas ir buvo pasitenkinta siuntimu ini tik vien kart per par. Nuolatiniai Dekanazovo, Pozdniakovo, Semionovo ir mjr. Korotkich skambinimai telefonu krato apsaugos ministeriui ginkl grinimo reikalu ir dani mjr. Korotkich apsilankymai pas gen. Vitkausk, II-ame skyriuje ir auli Sjungos tabe ne tik trukd pat darb, bet ir labai nervino ms pareignus. Nervinosi ir patys bolevikai ir j diplomatin atstovyb Kaune. Tai buvo aikiai matyti i i dviej fakt: 1) Buvo matyti, kad bolevikai jau buvo organizav savo nip tinkl auli rinktinse ir ginkl sandliuose. I ten inios, matyti, plaukdavo SSSR atstovyb Kaune. Tuo tarpu auli rinktini vadai telegramomis bei telefonogramomis kasdien pranedavo Kaun, Kariuomens tab ir auli Sjungos centr, kiek ginkl t dien auliai jau buvo grin. ios inios Kaune oficialikai bdavo perduodamos SSSR atstovybei. Atstovyb, matyti, kruopiai sulygindavo tas oficialines inias su .iniomis, gautomis per savuosius agentus. Daniausiai tos inios nesutapdavo. I to, inoma, kildavo labai daug tarim, priekait, nepasitenkinim ir ypatingai daug nervinimosi. Bolevikai tarinjo, kad auliai daug ginkl slepia ir nebeatiduoda. iam reikalui aikinti mjr. Korotkich nuolat lanksi auli Sjungos tabe ir Kariuomens tabo II-ame skyriuje. Ms pareignai gaudavo priekait ir tarim dl vis i provincijos siuniam ini apie auli grint ginkl skaiius, jei tik tie skaiiai neatitikdavo tuos skaiius, kurie SSSR atstovybs buvo gaunami i jos moni agent provincijoje, visai neatsivelgiant tai, ar tie skaiiai buvo didesni ar maesni. Jei bolevikai per savus mones gaudavo didesnius skaiius, negu mes nurodydavome, tai tardavo, kad pats Kariuomens tabas ar auli Sjungos vadovyb stengiasi ginklus nuslpti ir todl nurodo maiau, negu i auli es gaunama. Jei pasitaikydavo atvirkiai, vl kaltino aulius, kad jie neklaus sakym ir vis ginkl nebegrin, o kariuomens ir auli Sjungos vadovybs vl buvo tarinjamos, kad duodanios neteisingas inias padidintus neva grint ginkl skaiius, ir tuo paiu jos toleruojanios ar net padedanios auliams vis ginkl

21 neatiduoti, odiu, ir taip negerai, ir kitaip blogai. Ir vis kalti tie patys lietuviai. Su tokiais klausimais nuolat besilankydamas lietuvi staigose mjr. Korotkich ne tik grasindavo, bet ir pats nervindavosi. 2) Pagaliau, SSSR atstovybs kantryb trko ir Pozdniakov atsiunt krato apsaugos ministeriui labai griet rat. Apie rat labai gerai atsimena buvs ms kariuomens tabo virininkas gen. St. P u n d z e v i i u s . Pozdniakov ra, kad jis ess gavs tikr, patikrint ini, i kuri es matyti, kad i krato apsaugos ministerijos SSSR atstovybei atsistos inios apie auli ginkl grinim esanios neteisingos. Todl kreipiamas ypatingas krato apsaugos ministerio dmesys reikal ir pavedama jo paties atsakomybei reikal skubiausiai ir tinkamai sutvarkyti. Ratas buvs paraytas labai grietu stiliumi. Kad reikal, auli nuginklavim, SSSR atstovyb kreip ypating dmes ir kartu pati nervinosi, galima sprsti ir i to, jog po birelio 15 d. buvs krato apsaugos ministeris gen. Vitkauskas, nors i SSSR atstovybs tiesiogiai gaudavo labai daug nurodym, taiau visi tie nurodymai bdavo duodami arba telefonu, arba per gen. Vitkausko apsilankymus atstovybje, arba per atstovybs moni apsilankymus pas j. Tuo tarpu ratu Pozdniakov kreipsi krato apsaugos minister tik tris kartus ir kiekvien kart, atrodo, ypatingai svarbiu reikalu, btent: a) Respublikos Prezidento A. Smetonos pabgimo Vokietij reikalu, b) 9-tojo pst. L. K. Vytenio pulko ygio i Marijampols Vokietijos link reikalu ir c) auli Sjungos nuginklavimo reikalu. Visi trys ratai buvo labai grieti. Ir Visuose trijuose krato apsaugos ministeris gen. Vitkauskas buvo grasinamas, kad jis pats tursis atsakyti u tuose ratuose kalbam reikal nesutvarkym. Gaila, kad, svarbiai archyvinei mediagai uvus, dabar apie tokius svarbius reikalus tenka rayti tik i atsiminim. O tuo tarpu auliai ne visi ir ne visur skubjo ginklus grinti. Rinktinse ginklai buvo kraunami sandlius be tvarkos ir daniausia be sra, nes mons neturjo laiko ir negaljo t sra sudaryti, daug kur tie ginklai buvo kraunami ir veami, kaip lauas, nes apie ginkl prieir negaljo bti ir kalbos. Jei vienur kitur ir tvarkingiau buvo daroma, tai ir ten ginkl srauose atsirado daug pamest ir uvusi ginkl. Kai kuriose rinktinse bei auli daliniuose dingo arba buvo sudegintos ginkl knygos. Ginklus lieis archyvas kai kur provincijoje ir net auli Sjungos centre buvo taip sumaiytas, kad vargu ar galima bt buv ten k nors surasti, iaikinti arba patikrinti. Ar tenka kalbti dar ir apie tai, su kokia irdgla, su kokiu pasipiktinimu, skausmu ir gailesiu auliai turjo atiduoti savo ginklus Lietuvos okupantams bolevikams? Daug kur, ginklus grinant, buvo girdti grsinim bolevikams, priekait vyriausybei ir savo vadovybei. Kdaini

22

GEN. ST. R A T I K I S

auli rinktins viename bry visus sujaudino vienas aulys, kuris, atiduodamas savo ginkl, j demonstratyvikai, bet nuoirdiai pabuiavo ir apsiverk. auli Sjungos likvidavimas Jau liepos pradioje buvo nutarta auli Sjung likviduoti. Krato apsaugos ministeris liepos 11 dien buvo patieks Respublikos Prezidentui akt apie auli Sjungos likvidavim. T pai, t. y. liepos 11 d., tas aktas Justo Paleckio jau buvo pasiraytas (Resp. Prezidento aktas Nr. 1048/a, 1940.VII.il d.). Po dviej dien, t. y. liepos 13, buvo priimtas ir auli Sjungos likvidavimo statymas. Taiau vieai ir oficialikai tie dokumentai nebuvo skelbiami iki liepos 15 d. Kodl? Reikia manyti, kad todl, jog liepos 14 d. buvo rinkimai liaudies seim ir todl buvo patogiau tokius nepopuliarius valdios potvarkius apie visik auli Sjungos likvidavim paskelbti ne prie, bet po rinkim. Pirmas vieas dokumentas apie auli Sjungos likvidavim pasirod liepos 15 d. T dien auli Sjungos tabas isiuntinjo auli rinktini vadams tok aplinkrat:
Lietuvos Respublika

K. A. M.

Labai auli rinktini vadams.

skubu-

auli Sjungos Vadas 1940 m. liepos m. 15 d. N r . 7345. Kaunas.

Respublikos Prezidento . m. liepos 11 dien paskelbtu statymu a u l i S junga su visais jos daliniais, staigomis ir organizacijomis nuo 1940 m. liepos 15, dienos nustojo veikusi ir likviduojama. Likvidavimo tvark nustatys Krato A p s a u gos Ministeris ir tuo reikalu greitu laiku bus duoti nurodymai. Rinktins ir daliniai pasiruoia tuojau likvidacijai: sutvarko bylas, sskaitas,, apyskaitas, kas, knygas, surenka iduotus avansus, turt. Dl pinig, turto ir byl perdavimo bus praneta. D l byl ir apyskait sutvarkymo vadovautis kar. ratved. statutu ir U. 1 2 nuostatais. G e n . t. plk. Itn. ukas, tabo virininkas L. e. a u l i S-gos vado p.

Liepos 17 dien Vyriausybs iniose" (Nr. 717, eil. 5670), buvo paskelbtas toks
auli Sjungos likvidavimo statymas

1.
2.

auli S j u n g a su visais jos daliniais, staigomis ir organizacijomis nuo 1940met liepos 13 dienos likviduojama, auli Sjungos likvidavimo ir turto perdavimo tvark nustato Krato Apsaugos Ministeris.

LIETUVVOS S A U L I SJUNGOS L I K V I D A V I M A S

23

3-

auli Sjungos statymas ( V . 2 . " N r . 490, eil. 3423) ir Respublikos Prezidento 1936 met balandio 23 dien patvirtintas auli Sjungos statutas panaikinami.
4-

is statymas veikia nuo 1940 m. liepos 13 dienos. J. Paleckis E. Respublikos Prezidento p. Ministeris Pirmininkas. Prof. V. Krv-Mickeviius Kaunas, 1940 m. liepos 13 d. Ministerio Pirmininko Pavaduotojas.

Liepos 25 d. pasirod toks sakymas Liaudies Kariuomenei (Nr. 97 1):

Respublikos Prezidento . m. liepos mn. 11 dienos aktu N r . 1048/a sustabdomas auli Sjungos veikimas nuo 1940 m. liepos mn. 11 dienos. auli S junga nuo . m. liepos mn. 13 d. likviduojama (V. 2 . " N r . 717). D. gen. Vitkauskas Krato Apsaugos Ministeris B. gen emaitis Kariuomens V a d a s Macijauskas Politinis V a d o v a s

T pai dien Vyriausybs iniose" (Nr. 720, eil. 5757) krato apsaugos ministeris paskelb i auli Sjungos turto perdavimo tvark:
Pasirms auli Sjungos likvidavimo st. 2 str. (V. 2. N r . 7 1 7 , eil. 5670) ir susitars su V i d a u s Reikal Ministru ir Valstybs Kontrolierium, skelbiu i auli Sjungos turto perdavimo tvark: 1. auli Sjungos valdin bei visuomenin turt ir las nuo 1940 m. liepos 11 dienos perima Krato Apsaugos Ministerija. 2. auli Sjungos valdins los likviduojamos ia tvarka: 1) pareignai neatidliodami atsiskaito i jiems duot avans, 2) pinig likuiai neami kreditams papildyti t ilaid smatos ir str., i kurio jie buvo asignuoti. 3auli Sjungos visuomenins los neamos Krato A p s a u g o s Ministerijos depozit. 4auli Sjungos nekilnojamo turto, o taip pat trobesiuose esani bald bei inventoriaus, susijusio su trobesio, eksploatavimu, centrin globa pavedama K a r o But Virininkui, o artimiausi prieir (valdym) apskrii kariniai virininkai, susitar su apskrii virininkais, paveda vykdyti vietos policijos bei savivaldybs staigoms. iam turtui apskrii kariniai virininkai ir auli Sjungos tabas sudaro sraus ir juos kartu su ems sklyp ir trobesi planais bei schemomis ir nuosavybs dokumentais ligi . m. rugpiio 15 dienos atsiunia Karo But Virininkui. Srauose turi bti nurodyta, kokiam reikalui dabartiniu metu tas turtas naudojamas, kokia jo apytikr vert, kiek gaunama pajam ir koki apsunkinim (skol, keitim) tas turtas turi.

24

GEN. ST. R A T I K I S

Perimto nekilnojamojo turto eksploatavimo pajamos mokamos Krato A p saugos Ministerijos pajam smatos 38 5 str. To turto skolos apmokamos ir remontai vykdomi i ilaid smatos 52 1 str. 5auli Sjungos valdinis kilnojamas turtas, iskyrus 4 str. nurodyt, perduodamas apskrii kariniams virininkams, kurie sudaro to turto atskirai tarnybomis dviem egzemplioriais sraus, nurodydami turto tinkamum, ir tuos sraus iki 1940 m. rugpjio 10 dienos nusiunia atitinkamiems tarnyb virininkams. 6. auli Sjungos visuomenin kilnojamj turt (iskyrus 4 slr. nurodyta), kaip antai: sporto rankius, muzikos instrumentus, gaidas, bibliotek knygas, ugniagesi reikmenis ir pan. daiktus apskrii kariniai virininkai, susitar su apskrii virininkais, pagal sudaryt sra, paveda globoti vietos policijos ar savivaldybs staigoms. Srao vienas egzempliorius iki 1940.VIII.10 d. pasiuniamas likvidacinei komisijai. Be to, srae dar turi bti nurodyta, i kurio dalinio (brio, rinktins) tas turtas perimtas ir to dalinio bstins vieta. auli Sjungos aviacijos kilnojam turt perduoti Karo Aviacijai ir j laikinai globoti pavedama Lietuvos Aero klubui. 8. auli Sjungos tabo, rinktini ir dalini vliavos perduodamos Karo Muziejui. 9auli Sjungos tabas ir rinktins sudaro smatini sum apyskaitas, kurias nusiunia nustatyta tvarka Valstybs Kontrolei. 10 auli Sjungos tabas, rinktins ir daliniai sudaro visuomenini sum apyskaitas ir, jas atitinkamiems vadams patvirtinus, atiduoda: daliniai ir rinktins apskrii karini virinink staig archyvus, a u l i Sjungos tabas Kariuomens A r c h y v . * 11. Visos sskaitybos knygos subalansuojamos ir kartu su bylomis perduodamos: dalini ir rinktini karini apskrii virinink staigoms, auli Sjungos Stabo - Kariuomens Archyvui. 12. Likvidacij vykdyti iais terminais: a) daliniuose iki 1940 m. rugpiio 1 dienos, b) rinktinse iki 1940 m. rugsjo 1 dienos, c) auli Sjungos Stabe iki 1940 m. spali 1 dienos. Likvidavimo termin gali prailginti: likvidacijos komisija 1 mnesiui, ilgesniam laikui Krato Apsaugos Ministras. 13Su likvidacija susijusi klausim aikinimui statym, statut bei kitoki veikiani nurodym prasme, ir paios likvidacijos darb prieirai skiriama likvidacin komisija, kuri sudaro: pirmininkas auli Sjungos atstovas ir 2 nariai Karo But V a l d y b o s ir Valstybs Kontrols atstovai. E s a n t reikalui, komisija turi teis kviesti inovus. Komisijos bstin Kaunas, Laisvs al. 20. 14Krato Apsaugos Ministerijos tarnyb virininkams ir likvidacinei komisijai dl turto, paymto 4, 5, 6, 7 str., sudaryti galutino likvidavimo bei paskirstymo

25
plan ir ji iki 1940 m. rugpiio 25 dienos per Kariuomens Tiekimo Virinink pateikti Krato Apsaugos Ministrui tvirtinti. D i v . gen. Vitkauskas Kaunas, 1940 m. liepos 20 d. Krato Apsaugos Ministras

Liepos 27 d. krato apsaugos ministerio buvo paskirta tokia auli Sjungos likvidacin komisija:
sakymas Liaudies Kariuomenei Nr. 99. Kaunas, 1940 m. liepos mn. 27 d. Tiekimas. Bendrieji nurodymai.

1.

Pasirms auli Sjungos turto perdavimo tvarkos nuostat str. 13 ( V . /-. Nr. 720, eil. 5757). skiriu likvidacin komisij ios sudties: pirmininku gen. t. mjr. Impulevii ir nariais politin vadov ekon, Karo B u t V a l d y b o s mjr. Vaii ir Valstybs Kontrols revizori Blaait. Komisijai darb pradti tuojau. D. gen. Vitkauskas Krato Apsaugos Ministeris. D. gen. Gerulaitis Zakarauskas Liaudies Kariuomens U Politin V a d o v . Tiekimo Virininkas

Rugpiio 5 d. tas sakymas buvo taip papildytas (sakymas Liaudies Kariuomenei Nr. 109 2):
Papildydamas . m. sakym Liaudies Kariuomenei N r . 99 1, auli S jungos likvidacins komisijos pirminink gen. t. mjr. Impulevii skiriu kartu ir auli Sjungos likvidacijos virininku. Pastaba: 1955 m. sak. Kar. N r . 55 4 p. 5. sakym pasira: B. gen. epas I. e. K. A. M. ., b. gen. emaitisLiaudies Kar. V a d a s ir Macijauskas - Polit. V a d o v a s .

is papildymas buvo reikalingas todl, kad auli Sjunga tuo metu jau neturjo nuolatinio savo Vado, nes gen. t. plk. ltn. ukas rugpiio 2 d. buvo jau suimtas, o tokiais atvejais 1935 metais sakyme kariuomenei Nr. 53 4 p. 5 paskelbtos kariuomens dali kiui likviduoti laikinosios taisykls numat, kad:
Vyresnybei likvidacijos metu iklus i dalies v a d ir kio virinink, divizijos vadas skiria likvidacijos virinink, kuris eina dalies vado ir kio virininko pareigas drauge .

Rugpiio 8 dien buvo paskirtas naujas auli Sjungos likvidacins komisijos pirmininkas:
sakymas Liaudies Kariuomenei Nr. 116. Kaunas, 1940 m. rugpio mn. 8 d. Rikiuots sritis. Dalinai pakeiiami . m. sakymai Liaudies Kariuomenei Nr. 99 1 ir Nr. 109 2:

31 GEN. ST. R A T I K I S

auli Sjungos likvidacins komisijos pirmininku ir auli Sjungos likvidacijos virininku skiriamas int. pulk. leiten. Otto Milaeviius. G e n . t. mjr.Impuleviius skiriamas auli Sjungos likvidacins komisijos nariu. B. gen. epas L. e. Krato A p s a u g o s Ministerio p. B. gen. emaitis Macijauskas Liaudies Kar. V a d a s . Politinis V a d o v a s .

Gav krato apsaugos ministerio pirmuosius bendrus nurodymus apie auli Sjungos turt perdavimo tvark, auli rinktini vadai ileido savo papildomus nurodymus tuo reikalu. Kaip pavyzdys, ia skelbiami I-osios Kauno auli rinktins vado nurodymai savo rinktins auli dalini vadams ir vadms:
Lietuvos Respublika

K. A. M.

Skubus. D a l i n i vadams(ms).

I auli Rinktins Vadas. 1940 m. liepos m. 27 d. N r . 43901. Kaunas.

R y i u m s u K . A . Ministro V y r . iniose N r . 720/5757 paskelbta a u l i S jungos turto perdavimo tvarka sakau iki . m. rugpiio m. 1 d. padaryti iuos patvarkymus: 1. Likviduoti.dalinius. 2. Sudaryti ir atsisti rinktins tabui sraus nekilnojamojo turto (kartu ir trobesi eksploatacinio inventoriaus), su planais, schemomis ir nuosavybs dokumentais, nurodant, kokiam reikalui dabar tas turtas naudojamas, kokia jo apytikr vert, kiek gaunama pajam ir koki apsunkinim (skol, keitim) tas turtas turi. Nekilnojamasis turtas bus perduotas globoti Karo B u t Virininkui, taiau artimiausi prieir, susitarus su apskr. virininku, vykdys policija ir savivaldybs. 5. V a l d i n i s kilnojamasis turtas su sraais turi bti perduotas K a u n o karinei staigai. 4. Sudaryti ir atsisti inias apie visuomenin kilnojamj turt, kaip antai: sporto rankius, muzikos instrumentus, gaidas, bibliotekas, knygas, ugniagesi reikmenis ir pan. is turtas, susitarus su apskr. v-ku, pevestas globoti vietos policijai ar savivaldybs staigoms. 5. D a l i n i vliavas perduoti K a r o Muziejui. 6. Sudaryti visuomenini sum apyskaitas ir mano ar rinktins vads (moter dalini) patvirtintas perduoti K a u n o karins staigos archyv. 7. D a r a n t apyskaitas turti galvoje, kad auli Sjungos valdin bei visuomenin turt ir las nuo 1940 m. liepos 11 d. perima Krato A p s a u g o s Ministerija. 8. Visos sskaitybos knygos subalansuojamos ir kartu su bylomis perduodamos K a u n o karinei staigai. 9. Po likvidavimo likusios pinigins los neamos arba pervedamos Krato Apsaugos Ministerijos depozitan. 10. Su likvidacija susijusi klausim aikinimui bei prieirai yra paskirta auli Sjungos likvidacin komisija. K a u n a s , Laisvs ai. 20 N r . Plk. ltn. Balsys Rinktins V a d a s Ratvedys (paraas neiskaitomas).

27 auli Sjungos centre, auli rinktinse ir briuose (daliniuose) prasidjo likvidacinis darbas. Tuo paiu laiku vyko ir Lietuvos kariuomens reforma. Kariuomen buvo pertvarkoma Lietuvos liaudies kariuomen, buvo skiriami naujieji politiniai vadovai ir labai grietai buvo alinami i kariuomens taip vadinamieji liaudies prieai" ir reakcionieriai karininkai ir puskarininkiai". Aiku, kad tokiu metu, kaip kari, taip ir auli tarpe nuotaikos buvo blogiausios. Bijodami, kad nevykt kariuomenje bei auli Sjungoje didesni incident ir nordami karius bei aulius pribauginti, bolevikai pasiskubino u galimus incidentus padidinti bausmes iki mirties bausms, ir tam tikslui liepos 4 d., t. y. t pai dien, kada buvo vieai skelbiamas Lietuvos kariuomenei pertvarkyti statymas, Vyriausybs iniose" (Nr. 714, eil. 5610) buvo paskelbtas is karius ir aulius lieis baudiamasis statymas:
Karo lauko teismo stat pakeitimas. (L. V. 2. N r . 5. eil. 62. N r . 8, eil. 103. N r . 25, eil. 983, N r . 273, eil. 1767). K a r o lauko teismo statai pakeiiami taip: 14. K a s kurst karius, aulius ar kitus kariuomens ar auli S j u n g o s pareignus, 1) nevykdyti valstybs statym ar valstybs organ sakym, 2) sudaryti Lietuvos Respublikai prieingas ar slaptas organizacijas arba dalyvauti tokiose organizacijose, 5) sukilti prie valstybs organus ar kitaip jiems pasiprieinti, 4) nuversti esam Lietuvos Respublikos valstybin santvark, 5) veikti Lietuvos Respublikai prieing valstybi naudai, tas baudiamas mirties bausme arba sunkij darb kaljimu nuo dvej met ligi gyvos galvos. Sis pakeitimas veikia nuo paskelbimo dienos. ]. Paleckis E. Respublikos Prezidento p. Ministras Pirmininkas M. Gedvilas u Ministro Pirmininko Pavaduotoj V i d a u s Reikal Ministras.

Kaunas, 940 m. liepos 3 d.

auli Sjungos likvidacin komisija i pradi beveik visas auli Sjungos tabo patalpas rado uantspauduotas. Jos buvo uantspauduotos tai dl kokio vykio: Vienas auli Sjungos tabo karininkas, leitenantas, turjo sunaikinti buvusius ir jau nereikalingus auli Sjungos loterijos bilietus. Bilietai buvo nuneti nam ildymo katilin, ten sukrauti krosn ir udegti. Kadangi vasar krosnis jau ilgesn laik nebuvo krenama, tai ugnis nedeg ir danai geso. Pasirod daug dm. Vienas darbininkas apie tai prane bolevik saugumui, tur bt, tardamas, kad auliai degina kakokius nuo bolevik slepiamus dokumentus ar slapt archyv. I saugumo auli Sjungos kiem automobiliu tuoj atvyko liaudies kariuomens vyriausias politinis vadovas M a c i j a u s k a s su dar vienu politiniu vadovu

28

GEN. T. RATIKIS

lietuviu ir keli rusai saugumo valdininkai. Macijauskas labai grietai puol kai kuriuos auli Sjungos tabo karininkus. Kai kurie atvykliai su dujokaukmis jo katilin sitikinti, kas i tikrj ten deginama. Reikal ityr, tabo patalpas uantspaudavo. Antspaudavo saugumo valdininkai. Prie antspaudavim neleido nieko imti i spint, stal ir stali. Tarnautojus paleido. Patalpos buvo uantspauduotos por savaii. Antspaudus num ir leido auli Sjungos likvidacinei komisijai patalpomis naudotis apie liepos 25 d. Per vis t laik, kada patalpos buvo uantspauduotos. auli Sjungos tabo tarnautojai buvo beveik be darbo, o auli Sjungos namai ir kiemas buvo saugumo agent sekami ir priirimi. auli Sjungos likvidacinei komisijai pradjus veikti, jos pirmame posdyje buvo nutarta auli dalini turtui likviduoti termin pratsti iki 1940 m. rugpiio 15 dienos (Tiesa' Nr. 39, 1940.VTI.31. P a s k i r t a komisija auli Sjungos turtui likviduoti" Elta). Pirmasis likvidacins komisijos pirmininkas gen. t. mjr. Impuleviius neskubjo likvidacijos baigti. Komisija sprsdavo vairius likvidacinius klausimus atskirais nutarimais, kuriuos tvirtindavo krato apsaugos ministeris. Toki nutarim i viso buvo keliolika. auli Sjungos likvidacijos virininkas, be to, leido ..sakymus auli Sjungos likvidacijai". J buvo ileisti tik trys. auli Sjungos likvidacin komisija stachanovietikai negaljo dirbti nes buvo vairi klii, pav., kai kuriose auli rinktinse (Utenoj, Panevy ir kitur) auli namai, kuriuose buvo ir rinktini tabai su visomis bylomis, susirainjimu, archyvais, sandliais, greit buvo uimti rus kariuomens, ir tos rinktins ilg laik negaljo tinkamai vykdyti likvidacinio darbo ir greit atsiskaityti. Pirmasis auli Sjungos likvidacins komisijos pirmininkas gen. t. mjr. Impuleviius tuo reikalu kreipsi pas liaudies kariuomens vad gen. Baltu-emait, taiau ten gavo tik tok trump atsakym: Jums visk uims, jei taip ilgai likviduosits". Ltas likvidacins komisijos darbas buvo pajuoktas atskira karikatra ir Kaune leidiamame juok urnale luota". Likvidacins komisijos pirmininkas neman likvidacinio darbo per daug skubinti ir dl skubotumo j. dar labiau komplikuoti. Gen. Baltuis - emaitis sak likvidacins komisijos pirminink pakeisti ir jo viet buvo paskirtas intendantros pulk. Itn. Otto Milaeviius, o gen. t. mjr. Impuleviius buvo paliktas tik komisijos nariu (ir. sak. liaudies kariuomenei Nr. 116, 1940.VIII.8 d.). Rugsjo 10 d. t. y. prie auli Sjungos likvidacijos pabaig, mjr. Impuleviius bolevik buvo suimtas ir sdjo Kauno kaljime iki vokiei - rus karo pradios. Rugpiio 10 d. Eltos" buvo paskelbtas toks praneimas (Tiesa" Nr. 49, 1940.VIII.10 d.):
Likviduotosios auli Sjungos turto paskirstymas. auli Sjungos likvidacin komisija skelbia praneim:

LIETUVVOS SAULI SJUNGOS LIKVIDAVIMAS

29

auli daliniai turi tutuojau galutinai likviduotis ir visas bylas ir turt perduoti rinktinms ne vliau, kaip rugpiio 15 d. 12 val. Rinktini tabai turi galutinai likviduotis nieko nelaukdami ir visus reikiamus sraus isisti su tokiu apskaiiavimu, kad Sjungos tabe jie bt gauti ne vliau kaip rugpiio 20 d. Reikalaujamosios inios ( V . 2. N r . 720, eil. 5757, 4) turi bti pasistos Karo But Skyriaus virininkui ne vliau kaip rugpiio 15 d. Krato apsaugos ministerio rugpiio 9 d. nutarimu, likviduotosios a u l i S jungos bibliotekos ir visuomeninis turtas paskirstomas itaip: 1) Visos bibliotekos su knygomis ir su bibliotekos naudojimu susijusiais rengimais pavedamos vietimo Ministerijai. a) vairs sigyti i visuomenini l muzikos instrumentai, gaidos ir kitas turtas, susijs su orkestr ir chor mokymu, vairus teatr turtas, kaip dekoracijos, kostiumai ir kt., o taip pat vairus virtuvi turtas ir vairi auli uniformin mediaga pavedama profesinms sjungoms. 3) vairs sigyti i visuomenini l sporto rankiai, palapins ir vairus kitas turtas, tinks turizmo sportui, o taip pat sanitarinis turtas pavedamas K o m u nistinio Jaunimo Sjungai. 4) vairus i visuomenini l gytas inventorius ir ratins reikmenys pavedami Lietuvos Komunist Partijai. Kitos organizacijos, nordamos gauti likviduojamojo turto, -savo praymus nukreipia atitinkamas staigas. Rugpiio 9 d. rytinje D a r b o Lietuvoje" paskelbtame a u l i S j u n g o s likvidacins komisijos praneime apie pretenzij pareikim auli S j u n g o s daliniams, rinktinms ar Stabui, sibrov klaida. Rinktinms visos pretenzijos turi bti pareiktos ne ligi rugpiio 27 d- bet ligi rugpiio 16 d., o Sjungos t a b u i ne ligi rugsjo 13 d., bet ligi rugpiio 18 d . "

sakyme Liaudies Kariuomenei Nr. 105 3 dar liepos 30 d. buvo paskelbta, kad:
Remiantis auli Sjungos likvidavimo statymo str. 2 ( V . 2. N r . 7 1 7 , eil. 3670), buvusi tos Sjungos brin jachta a u l y s " perimama Krato A p s a u g o s Ministerijos valdion ir tuo paiu vardu raoma karo laiv sraus".

auli Sjungos laikratis Trimitas" sustojo js liepos mnes. Kadangi labai daug auli buvo sumokj Trimito" prenumerat u visus 1940 metus, todl, Trimit" sustabdius, auliai pradjo reikalauti grinti jiems pinigus. Pinig negalima buvo grinti, todl vieton Trimito" auliams buvo usakyti kiti laikraiai. Likvidacijos metu buvo dar vienas vykis, panaus jau aprayt vyk apie auli Sjungos loterijos biliet deginim katilinje. Tvarkydami bylas, auli Sjungos centro tarnautojai visus nereikalingus popierius met vien kamp. Buvo norta tuos popierius parduoti fabrik. ie popieri likuiai buvo sutvarkyti ryuliais ir jau buvo ruotasi juos iveti. Matyti, kad ir ia bta skundimo, nes atvyko bolevik saugume valdininkai ir pradjo aikinti, kieno sakymu, kas ir kodl taip dar. Visus popieri ryulius jie konfiskavo ir isive. inoma, nieko tartino nei vertingo tuose ryuliuose jie nerado ir negaljo rasti. Rugpiio 27 dien LTSR Liaudies Komisar Tarybos nutarimu buvo paskirta vyriausioji krato apsaugos ministerijos likvidacin komisija:

35

GEN. ST. R A T I K I S

pirmininkas d. gen. V i t k a u s k a s ir nariai b. gen. e p a s ir gen. mjr. 1 i o m i n. Kadangi auli Sjunga buvo krato apsaugos ministerijos valdioje, todl vyriausios K. A. M. likvidacins komisijos sakymai ir nurodymu buvo privalomi ir auli Sjungos likvidacinei komisijai. Keliuose K.A.M. likvidacins komisijos pirmininko sakymuose buvo paliesti ir auli Sjungos likvidacijos reikalai. Rugsjo 14 d. buvo ileistas toks lieis ir auli Sjung sakymas:
K . A . M . V y r . Likvidacins Komisijos Pirmininko SAKYMAS N r . 10. Kaunas, 1940 m. rugsjo mn. 14 d. Tiekimas. Bendrieji nurodvmai. Skelbiu vadovautis mano patvirtint auli Sjungos Likvidacins komisijos nutarim Nr. 15: auli Sjungos likvidacin komisija pirmininkas int. plk. Itn. Milaeviius, nariai: gen. t. mjr. Impuleviius, Valstybs Kontrols atstovas rev. pad. apnagis, Karo But Valdybos atstovas Gibaviius, dalyvaujant K. A. M. Politini vadov organizacinio skyriaus atstovui politvadovui Zekoniui, susirinkusi . m rugpiio mn. 22 d. posdio svarst auli Sjungos skol ir nuostoli iiekojimo likvidavimo klausim ir nutar: 1. auli Sjungos dalini ir auli rinktini skolas ir nuostolius iieko ir nuostolius likviduoja apskrii kariniai virininkai, kariuomens kio nuostatatais (O-l ir - 2 ) ir sakymais nustatyta tvarka. 2. auli Sjungos tabo ir Geleinkeli rinktins tabo skolas ir nuostolius iieko ir nuostolius likviduoja Kauno apskrities karinis virininkas. 3. Geleinkeli auli rinktins dalini skolas ir nuostolius iieko ir nuostolius likviduoja apskrii kariniai virininkai, kuri ribose buvo geleinkeli rinktins daliniai. 4. Geleinkeli rinktins vadas rinktins tabo ir dalini skol ir nuostoli bylas ir sraus su paaikinimais perduoda atitinkamiems apskr. kar. virininkams ne vliau . m. rugsjo 20 d. g. auli Sjungos tabo skol ir nuostoli bylas su paaikinimais Sjungos tabas perduoda Kauno apskrities kariniam virininkui ne vliau . m. spali 1 d. 6. Prayti Krato Apsaugos Ministr nutarim tvirtinti ir paskelbti sakyme liaudies kariuomenei .
4-

3,

Kar. dalyse (staigose) esamus kryius ir religinius paveikslus perduoti artimiausioms banyioms be atlyginimo. Pastaba: Valst. Kontrols Liaud. Kom. 1940.VIII.30 d. ratas N r . 4095-g. Div. gen. Vitkauskas, K . A . M . V y r . Likvidacins Komisijos Pirmininkas. Div. gen. Gerulaitis, Valius, Kar. Tiekimo Virininkas. Politinis V a d o v a s .

Spali 10 d., t. y. auli Sjungos likvidacinei komisijai savo darb formaliai jau baigus, K. A. M. vyriausios likvidacins komisijos pirminin-

LIETU-VOS S A U L I SJUNGOS L I K V I D A V I M A S

31

kas dar paskelb nurodymus apie likviduot staig nuostoli ir pretenzij, byl ir knyg perdavim LTSR Liaudies Finans Komisariatui (K. A. M. vyr. likvid. komisijos pirmininko sakymas Nr. 21 2):
V y k d y m u i L T S R Liaudies Komisar Tarybos 1940.IX.24 d. nutarimo N r . 143, susitars su L T S R Finans Liaudies Komisaru, nurodau: Kariuomens dalys (staigos), ubaigusios visus Iikvidavimos darbus, nuostoli ir pretenzij bylas ir nuostoli knygas perduoda L T S R Liaudies F i n a n s Komisariatui emiau nurodyta tvarka: 1) visos nuostoli bylos, tiek siteisjusios, tiek naujai sudaromos, turi bti sutvarkytos pagal U - a str. 741 nuostatus; be to, byloje turi bti nurodytas atsakovo tikslus adresas, jei galima, tai ir altinis, kur gali bti kreipiamas iekojimas, ,. a) nuostoli knygose asmenins atsakov sskaitos turi bti subalansuotos, 3) iki kar. dali (staig) likvidavimosi ubaigimo dienos nenustatytoms ir neatlygintoms pretenzijoms sudaromos atskiros (asmenins) bylos, kuriose turi bti sudedami visi pretenzij lieiantieji dokumentai ir paaikinimai. Pastaba: Finans Liaudies Komisariato 1940.X.8 d. ratas N r . 1883'

K. A. M. vyr. likvidacins komisijos pirmininko sakyme Nr. 25 2 spali 22 dien dar buvo paskelbta, kad:
Likviduot buv. auli Sjungos dalini skolos valstybs ir savivaldybs staigoms, nacionalizuotoms staigoms bei monms ir darbininkams bei valstieiams apmokamos i Krato Apsaugos Ministerijos depozituose laikom buv. auli Sjungos visuomenini l. Skoloms apmokti pinigus reikalauti U - l str. 428 nustatyta tvarka. Pastaba: Valst. Kontrols Liaudies Komisaro . m. spali 12 d. ratas Nr. 2747".

Pagaliau atjo rugsjo 15 d. Tai buvo auli Sjungos oficialios likvidacijos paskutinioji data. T dien auli Sjungos likvidacijos virininkas ileido paskutin savo sakym.
SAKYMAS auli Sjungos Likvidacijai N r . 3. Kaunas, 1940 m. rugsjo 15 d. Rikiuotis sritis. 1. auli Sjungos tabe likvidacija pradta . m. rugpiio mn. t d. ir baigta . m. rugsjo mn. 15 d. 2. Visos auli Sjungos bylos perduotos Kariuomens Archyvui. 5Sjungos visuomenins sumos pervestos Lietuvos Banke Kr. Apsaugos Ministerijos depozit. 4Sjungos valstybinis turtas perduotas Krato A p s a u g o s Ministerijos inyboms, o visuomeninis pavestas organizacijoms pagal Krato A p s a u g o s Ministro patvirtint . m. VIII.9 d. auli Sjungos likvidacins komisijos nutarim N r . 8 5. auli Sjungos tabo mokymo skyriaus virininkas ir auli Sjungos likvidacins komisijos narys gen. tabo majoras A n t a n a s Impuleviius . m. rugsjo

37 GEN. ST. R A T I K I S

mn. 10 d. ias pareigas nustojo eiti ir perkeltas 259 auli pulk Vilniuje. (Itikrj jis buvo suimtas ir pasodintas kaljim. St. R). sakym pasira: Int. plk. Itn. Milaeviius, . S-gos likvidacijos virininkas ir B. ekonis, politvadovas,

antrasis pirmininkas ir auli Sjungos likvidacijos virininkas int. plk ltn. Otto Milaeviius vliau tarnavo 29-tojo auli korpo tabe ir io karo pradioje, 1941 m. birelio 24 d. uvo Adutikio m. I viso tenka pabrti, kad kaip per Lietuvos kariuomens reform, taip. ir per auli Sjungos likvidavim bolevikams visai nerpjo brangaus turto, net ginkl, likimas, naikinimas, gadinimas ir net uvimas. Nerpjo ir sistemingas darbas bei tvarka. Bet dl to ypatingas dmesys buvo kreipiamas stachanovietik temp ir nevykdom sakym vykdym. Lietuviai pareignai i pradi buvo labai jautrs ir negaljo net sivaizduoti, kaip galima taip dirbti, bet vliau apsiprato, jautrumas dingo, ir nevykdomus stachanovietikus sakymus pradjo vykdyti tik formalikai (popieriuje), visai neatsivelgdami tai, ar i tikrj tai galima bus bent pavirutinikai aptvarkyti, ar ne, ar bus turto nuostoliai, ar ne. Lietuviai pareignai irjo turto likvidacin darb gal per daug formalikai, per daug siningai. Jei ioje srity jie nebt buv tokie jautrs, tai bt galj daug visuomeninio turto igelbti ir palikti lietuvi rankose Dar bevykdant auli Sjungos likvidacij, auli Sjungos centro namas (Stalino prospektas Nr. 20, taip tada bolevik buvo perkriktyta Laisvs Alja) pradjo reikti pretenzijas kelios bolevik staigos. Pirmiausia, I ia buvo atkeltas Liaudies kariuomens spaudos ir propagandos skyrius. Paskui ia sikr Partijos vietimo namai". J virininke ir direktore buvo Lietuvos komunist partijos paskirta Treiokait, nors faktika tvarkytoja buvo i SSSR atvykusi rus. i nam naujieji eimininkai ilgai ginijosi su nauj profesini sjung centru, negaldami pasiskirstyti ir pasidalyti auli Sjungos namuose rast fortepion, baldus, raomsias mainles. Buvusiame auli Sjungos centre jau spali 24 d. buvo Taryb Lietuvos marksizmo - leninizmo kurs" I-osios laidos ileistuvs ir -osios laidos pradia. Rugsjo 24 d. Tiesa" (Nr. 88), apraindama naujuosius Partijos vietimo namus", be kitko pie tokius
vaizdelius: Partijos vietime namuose, skaitykloje, vis dms traukia prieakin siena. Didelis uraas: Stalinas tai Leninas iandien", raudona vliava ir fotografijos. Tai Stalino kampelis... ... T e n pat didiul paskait sal su skoningai rengta scena. I raudonojo fono iri mus Lenino ir Stalino atvaizdai".

tai kuo buvo pavirt Lietuvos auli Sjungos namai. auli Sjungos skyrius Vytauto Didiojo Karo Muziejuje buvo panaikintas ir visi jame bur eksponatai ineti (jie liko isaugoti).

Lietuvosaulisjungoslikvidavimas Karo Muziejaus sodelyje pastatyt paminkl biust auli Sjungos krjui, organizatoriui ir ideologui a. a. Vladui Putviui - Putvinskiui bolevikai man sugriauti. is reikalas buvo keliamas LTSR liaudies vietimo komisaro paskirtoje komisijoje Karo Muziejui reorganizuoti. Taiau nebuvo spta to sumanymo vykdyti. Dar tenka pabrti labai populiarius auli Sjungos centrin chor ir 22-osios geleinkeli auli rinktins vyr chor Perkn". Abudu jie, pergyven daug sunkum, net bolevik okupacijos metais nebuvo suir r savo graiomis lietuvi dainomis stiprino vis juos klausiusi lietuvi, ir. ypatingai auli, pasiryim ir vilt geresn ateit. Aiku, kad jie negaljo pasilikti, kaip likviduotosios auli Sjungos chorai, todl pirmasis pasivadino D-ro Vinco Kudirkos vardu, o antrasis Perkno" vard pakeit nemaiau galing Galin". Perkno" choras tok persikriktinim turjo padaryti geleinkeli dirbtuvi darbinink komitetui reikalaujant. Tuo reikalu buvo suaukti net trys susirinkimai. Treiame susirinkime buvo grietai pareikalauta choro pavadinim pakeisti, ir choras turjo t reikalavim vykdyti. Bolevikai versdavo chor dainuoti revoliucines dainas; choras prieindavosi ir derdavosi, reikalaudamas greta kiekvienos revoliucins dainos dainuoti ir lietuvi dain. Choras turjo dar i Nepriklausomos Lietuvos laik savo garbs knyg su labai graiais atsiliepimais apie choro koncertus. Ji buvo bolevik i choro atimta. Prie pat kar, birelio 20 d., i Maskvos buvo atvaiavs ydas kino operatorius filmuoti chor. Befilmuojant, jam ir politrukui" nepatiko lidni chorist veidai, ir buvo reikalaujama juoktis ir ypsotis. Pakeits Perkno" vard Galin", choras veik vis bolevik okupacijos met, bet, bolevikus i Kauno ivarius, jau birelio 26 d., laidojant Kaune uvusius lietuvius partizanus, choras dalyvavo laidotuvse vl pasivadins senuoju savo vardu Perknas". Nepriklausomybs laikais, bolevikmeiu ir vliau chorui vis laik vadovavo M. L i u b e r s k i s . auli Sjungos labai graus centrinis choras ir jo inomas dirigentas N. M a r t i n o n i s vis laik buvo tokie populiars ir inomi Lietuvoje ir net u jos rib, kad apie juos daugiau netenka ir minti. auli moter daliniai buvo likviduoti kartu su auli vyr daliniais. auli moter vadei p. P u t v i n s k a i t e iM a r c i n k e v i i e n e i M a n t a u t i e n e i vadovaujant, auli moter organizacijos archyvin mediaga buvo graiai sutvarkyta ir ji bolevik rankas nepateko, todl yra vilties bent ateityje j kur nors surasti. auli moter tabo ir dalini turtas buvo likviduotas ir iskirstytas, remiantis tais paiais bendrais reikalavimais ir nurodymais, kokie buvo taikomi visai auli Sjungai. Daug moter auli vadi ir eilini auli buvo itremtos kartu su kitais lietuviais Sibir, Kazachstan ir kitas tolimiausias SSSR sritis. Kai kuri auli kategorij moter nukentjo net daugiau, negu vyr, pavyzdiai, moter auli rinktini vadi buvo itremta ir iveta i Lietuvos daug

34

GEN. ST. R A T I K I S

daugiau, negu auli rinktini vad. Daugumas j buvo ms idealists mokytojos. auli Sjung udarius, Lietuvos komunist partijos oficioze Tiesoj" (Nr. 25, VII.16 d.) tuoj pasirod toks vedamasis straipsnis:
auli S j u n g udarius. aulio vardas ilgus metus buvo Lietuvoje atkaklaus reakcionieriaus simbolis. Nors auli Sjungoje buvo nemaa nuoirdi patriot, nors joje buvo daug eilini nari, kurie visikai neatsakingi u savo v a d politik, bet i esms a u l i S junga neabejojamai nusipeln agresyvios ir piktos reakcijos lizdo vard. Nors auli Sjungoje buvo daug kalbama apie tvyns gynim, bet i esms auliai teturjo vien- udavin padti smaugti kiekvien paang od ir veiksm krate. auli S j u n g a turjo bti ir buvo kumtis krato vidaus gyvenime, bet kumtis ginkluotas... ... auliai, ypa kaimuose, paddavo policijai kovoje prie kiekvien nuoird ir nuosekl antismetonink, bet ypa prie komunistus. J i e dalyvaudavo kratose, paddavo rengti gaudynes ir pogromuoti paangiosios kaimo jaunuomensorganizacijas. Bet ypa biaurus buvo a u l i Sjungos vaidmuo smetonink pusje per streikus. prie streikavusius darbininkus aulius bdavo nukreipiamas pats niekingiausias teroras. K a i p karins organizacijos nariams, jiems buvo grasoma u streikus karo lauko teismais ir pan. T a i p buvo per Maisto' streik iemet pavasar, taip buvo ir kitur. Nieko tad nra nuostabaus, kad auli S j u n g nuoirds darbo mons ar j draugai nenorjo stoti. Bet tada valgyba ir policija surasdavo metod, su kuri pagalba darbininkai buvo priveriami raytis auli S j u n g . Darbininkams buvo grasoma atleidimu i darbo, buvo mainami udarbiai, prie juos v i s a i p buvo kirinama, kad jie pagaliau siraydavo a u l i S j u n g . D a r didesnis spaudimas buvo vartojamas prie valdininkus, kur virininkai patys atsisdavo savo valdiniams blankus ir anketas. Koks nors mginimas spirtis buvo traktuojamas, kaip nesirpinimas tvyns reikalais. mons, kurie nesiliaudavo prekiauti tvyne, turjo visur pakankamai ulumo dangstytis jos vardu, ir tai jiems padjo ir auli S j u n g suvaryti smurtu ir apgaule nemaa moni. Nepatikdami tais monmis, smetoninkai visas pastangas djo ugrobti a u l i Sjungoje valdi savo rankas. auli Sjungos statymas buvo tolydio reformuojamas, kol pagaliau jis suteik galimumus smetoninkams visikai valdyti auli Sjung. V i s a valdia atskirame bry buvo pavesta brio vadui, kuris b u v o skiriamas komendanto, t. y. buvo smetonink tiesioginje priklausomybje. Paioje Sjungoje eimininkavo V a d a s " , kuris buvo paties Smetonos valdioje. Nenuostabu todl, kad auli S j u n g a buvo pavirtusi reakcijos ramsiu. N e paisant vairi g'rabyli plepal, auli S j u n g a niekuomet netar nei odio sunkiausiais krato gyvenimo momentais. auli S j u n g a pritar 1926 met perversmui, priimdama i esms Smetonos platform. auli S j u n g a tyljo, kai dl Smetonos idavikikos ir gdingos usienio politikos bankroto Lietuva tapo imperialistini rykli aisliuku. auli Sjunga tyljo, kai smetonikai mironikoji politika prived Lietuv prie gdingos kapituliacijos prie Lenkijos ponus. auli S j u n g a , kurios odis buvo svarus krato gyvenime, neidrso tarti atviresnio odio prie niekingj smetonizm. is ginkluotas reakcijos ir smetonizmo lizdas, prats dangstytis patriotine skraiste, negaljo bti paliktas, nes jo buvimas anksiau ar vliau galjo tapti grsminga liaudies saugumui. auli Sjungos udarymas yra nuoseklus Liaudies-

35
Vyriausybs ygis kovoje su liaudies prieais. Sjungos udarymas taiau nieku bdu nereikia paskelbimo kovos atskiriems auliams. auli S j u n g o j e buvo nemaa nip ir smetonink. J i e turi gauti savo atpild. Bet auli Sjungoje, kaip matme, buvo daug dor moni, patekusi S j u n g per prievart ar sumulkint. Tie mons ne tik neturi bti atstumiami, bet jie turi bti kvieiami darb, ir jiems turi bti sudaromos visos slygos tam darbui. auli S j u n g a udaryta, visi dorieji auliai kvieiami Laisvosios Lietuvos krimo ir atstatymo darb .

auli persekiojimai. Dar 1940 m. liepos 7 dien, t. y. prajus tik trims savaitms nuo Lietuvos okupavimo pradios, bolevik saugumo policijos virininko Zdanaviiaus buvo parengtas ir saugumo departamento direktoriaus A. Sniekaus patvirtintas vis politini partij vadovaujanio sstato likvidacijos paruoiamj darb ir operatyvins likvidacijos planas". Jis buvo numats operacij pravesti vienu laiku visoj Lietuvoj, nakt i liepos 11 12, 1940". Taip ir buvo vykdyta. T nakt keli imtai geriausi lietuvi patriot buvo suimti ir pasodinti kaljimus. Tame plane prie prievalstybini" partij buvo priskirta ir auli Sjunga (Lietuvi Archyvo" I t, 13 pusl.). 1940 m. lapkriio 28 d. Lietuvos TSR vidaus reikal liaudies komisaras A. Guzeviius paskelb visai slapt sakym Nr. 0054 apie apsileidim antisovietinio ir socialiniai svetimo elemento ataskaitoje". iame sakyme buvo pasakyta:
... 5. s.rain ataskait turi bti paimti visi tie asmenys, kurie dl savo socialins ir politins praeities, tautini ovinistini nuotaik, religini sitiknim, moralinio ir politinio nepatvarumo, yra prieingi socialistinei santvarkai ir todl gali bti svetim valstybi valgyb ir kontrrevoliucini centr inaudoti antisovietiniams tikslams. Prie i element skaitomi: ... b) ... auli sjungos aktyvas..."

NKVD apskrii skyri virinink kasdien bdavo siuniamos centrui kasdienins santraukos' (jeednievnaja svodka). Tose santraukose buvo smulkiai sugrupuoti visi prietarybiniai elementai", ir nurodoma, kiek buvo pradt, kiek nebaigt byl, kiek asmen suimta ir kiek skirta suimti bei itremti. Tokiose santraukose auliai buvo ymimi pirmame skyriuje:
Pirmas skyrius. Aktyvs kontrrevoliucini partij nariai ir antitarybini, nacionalistini, baltgvardiei organizacij dalyviai (tautininkai, katalikikos organizacijos, auliai ir kt.). Lietuvi tautin kontrrevoliucija: ... k) auli Sjungos vadovaujantis sstatas, pradedant bri vadais ir baigiant sjungos virininku; centro valdybos nariai; sjungos tabo nariai, dalini kuop, rinktini, tiek vyr, tiek moter aktyvas; nuolatiniai urnalo T r i m i t a i bendradarbiai". (Lietuvi A r c h y v o " It .24 pusl.).

36 bei dokumentais - ratais gautais ar duotais nurodymais vadovaudamiesi, bolevik saugumo organai vienus aulius tuoj suiminjo ir sodino kaljimus, o kitus tik sek, registravo, ruo j sraus ir rengsi juos tremti Sibir, Kazachstan ir kitas tolimsias SSSR sritis. I nedaugelio iki iol vieumai paskelbt dokument matyti, kad suimt ir tremiam auli buvo labai daug, pav., 1941 m. birelio 3 dien prietarybinio elemento", auli, buvo tiek suregistruota (Lietuvi Archyvo" II t, 2223 pusi.):
eimu K u r galv skaiius eim skaiius eim nari skaiius I viso asmen

Tauragje iauliuose Kretingoje Maeikiuose . . . . . . . . . . .

50 11 17 Teliuose 8 S

36 8 16 7 3

96 23 52 18 6

146 34 69 26 9

Ypatingai auktas % N K V D sraus patekusi auli buvo Tauragje, kur greta 185 asmen karinink, policinink, jaunalietuvi, dvarinink, tautinink, aukt valdinink, yd frontinink ir i Vokietijas atvykusi asmen, vien tik auli buvo beveik tiek pat, t. y. net 146 asmenys. Kretingoje greta tokios pat mirios grups bendro skaiiaus 81 m.., auli buvo taip pat beveik tiek pat, t. y. net 69 mons. iauliuose. Teliuose ir Maeikiuose tas skirtumas buvo didesnis. Kretingos apskrities NKGB skyriuje 1941 m. gegus 30 d. buvo paimta apskaiton" greta 137 tautinink, 17 geleinio vilko" nari ir 15 yd sionist, net 73 auliai, apie j eim narius duomen trksta. Raseini apskrity 1941 m. birelio 7 dien auli Sjungos vadovaujamam sstatui ir nuolatiniams Trimito" bendradarbiams" buvo sudaryta 50 byl 105 auliams, i kuri 25 auliai (25 bylos) buvo numatyti itremti ir 80 auli (25 bylos) aretuoti Maeiki apskrities NKGB skyriaus virininko pavaduotojo valstybs saugumo jaun. leitenanto Muchin'o pasiraytame visikai slaptame dokumente Maeiki apskr. prietarybinio, kriminalinio ir socialiniai pavojingo elemento kasdienins suvestins (svodka) Nr. 6" 1941 m. birelio 6 dien I-ame skyriuje punkte b " auli Sjungos vadovaujamam sstatui ir nuolatiniams Trimito" bendradarbiams" nurodytos sudarytos 25 bylos (40 auli): 14 auli (14 byl) aretui ir 26 auliai (11 byl) itrmimui. Labai svarbu paymti, kad tame paiame dokumente kit dien, t. y. birelio 7 d., nurodytas byl ir kaltinamj auli skaiius jau beveik dvigubai buvo padidjs, btent: 77 auliai ir 41 byla (22 auliai (22 bylos) suimti ir 55 auliai (19 byl) itremti). (Liet. Archyvo" II t. 2829 pusl.).

37 Labai gaila, kad tuo tarpu dar trksta panai duomen i kit miest ir apskrii. Taip pat sunku dar tiksliai pasakyti, kiek auli i viso visoje Lietuvoje buvo suimta, ir kiek j buvo itremta SSSR. ie statistikos duomenys paaiks kiek vliau. auliai visur, bet ypatingai kariuomenje, buvo ypatingai irimi. I karinink ir puskarininki Liaudies kariuomenje ir 29-tame auli teritoriniame (lietuvi) korpe per vairius apklausinjimus, anketose, biografijose, tarnybos lapuose buvo reikalaujama pasisakyti, ar karininkas bes puskarininkis priklauss auli Sjungai. Kariai buv auliai susilaukdavo didesnio ir atydesnio komisar, politini vadov ir NKVD agent dmesio. Vilniaus pstinink karo mokykloje, kur vienas batalionas buvo rus ir vienas lietuvi, per karin apklausinjimus ir kvotas, o toki kvot tai buvo gana daug, visada teiraudavosi, kas i karin priklauss auli Sjungai. 1940 m. lapkriio 22 d. Pabaltijo Ypatingosios karo apygardos (Pribovo - Pribaltijskij Osobenny Vojennyj okrug), virininko sprendimu i Vilniaus karo mokyklos buvo paleisti 2-osios kuopos 74 karinai ir 3-sios kuopos 14 karin. domu, kad be kit buvo paleisti visi tie karinai, kurie turjo k nors bendro su auli Sjunga. Neatsivelg net tai, kad kai kurie tokie puskarininkiai, bolevikams Lietuv atjus, pasitarnavo liaudiai" (Karys" Nr. 35 (1144) ats. plk. Itn. K. Aliausko str ..Karo Mokykla bolevizmo metais"). Lietuviai kareiviai, buv auliai, savo politini vadov taip pat buvo ypatingai sekami. Prie pat kar i lietuvi korpo buvo paleisti atsarg be kit ir kareiviai buv auliai. tai keli pavyzdiai toki paleidiamj kareivi auli atestacij (i 184-tosios diviz. 262-ojo pstinink pulko) :
, , 1 . Raudonarmietis K a z y s G - n i s , buo, turjo 30 ba ems, 5 arklius, 7 karves, nedrausmingas, buvo auli Sjungos narys, nepatenkintas tarybins valdios reformomis, kalba prie tarybin santvark, blogai mokesi. atsisak pasirayti paskol, politikai neitikimas. 2.. Raudonarmietis Romas K - a s buo, turi 29 ha ems, 2 arklius, 5 karves, turi pasamdytus darbininkus, aikus tarybins santvarkos prieas, nepatenkintas tarybine valdia ir tarnavimu raudonojoje armijoje, aulys, brolis buvs karinkikas N K V D organ suimtas, politikai neitikimas. 5. Raudonarmietis Juozas S-as, aulys, aikus tarybins santvarkos prieas nepatenkintas tarybins valdios veikla, tarnavimu raudonojoje armijoje ir jos tvarka. politikai neitikimas, u kalbas prie valdi kelis kartus buvo sodinamas dabokl". (Vertimai i rus kalbos),

Aiku, kad tokie atkakls auliai po paleidimo i kariuomens buvo pirmieji kandidatai kaljim arba itrmim. Kaip kariuomenje, taip ir civilinse staigose auliai buvo saugumo agent ir, taip vadinamj, kadr skyri pareign ypatingoje globoje". Tarnautoj atestacijose aulikumas visada bdavo paymimas. tai vienam tarnautojui jo charakteristikoje buvo rayta: Priklaus auli Sjungai, kurios tikslas ginti buoes"; kitam maiau parayta: Priklaus auli Sjungai"; tretysis gavo atestacij: Kariuomenje tarnavo pus-

38

g e n . St. R a t i k i s

karininkiu ir tuo bdu didesn savo jg dal yra pavents Smetonos reimui ilaikyti; vliau priklaus auli Sjungai"; dar kitam jo charakteristikoje paymta: Buvo auli Sjungos aktyvus narys ir net brio vadu" (Lietuvi Archyvo" t. 291292 pusi.). Visi ie faktai rodo, kaip bolevikai buvo jautrs buvusios auli Sjungos nari atvilgiu. Todl ir i Maskvos atjusiame sakyme tremti lietuvius SSSR ne visos tremiamj grups buvo paymtos, bet auli vardas ten stovjo antroje vietoje. Buv. LTSR socialinio aprpinimo ir mik pramons liaudies komisaras Jurgis G l u a u s k a s savo atsiminimuose apie tai itaip rao (,4 Laisv" Nr. 212 (373), 1942.IX.il d.): ,,... Lietuvoje kilo masinis, nors tylus, bet labai kietas boikotas. Apie tai oficialiai buvo painformuota Maskva (Lietuvos TSR Valstybs Saugumo Liaudies Komisariato specialus praneimas 1941.V.10 d. Nr. 939). Maskvoje sitikinta, kad lietuvi pasiprieinim galima palauti tik sunaikinus pai taut. Dl to Visasjunginis Valstybs Saugumo Liaudies Komisariatas 1941.V.31 d. sakymu Nr. 9174 tai k paveda Lietuvos Taryb Socialistins Respublikos valst. saugumo liaudies komisarui mjr. Gladkovui: Susipains su Js 1941.V.10 specialiu praneimu Nr. 1/939 apie antisovietinius pasireikimus i buvusi tautinink, a u l i , policinink ir kulok puss, ryium su pravedimu priemoni privalomo pristatymo grd valstybei, SSSR valstybs, saugumo liaudies komisaras drg. Merkulov sak: Antisovietikai nusistaiusius asmenis, vedanius aktyvi kontrrevoliucin agitacij, paruoti itrmimui tolimas SSSR vietas". Kiek i viso buvo itremta i Lietuvos SSSR lietuvi auli, iandien visai tiksliai dar negalima pasakyti, nes smulkesns statistikos tuo tarpu dar trksta. Ji paaiks kiek vliau. Ivetj auli tarpe buvo garsi Lietuvos vyr ir moter, daug ymi ms visuomens veikj, net itis auli eim. Daug j buvo ir yra inomi visai Lietuvai, visai ms tautai. Kadangi itremtj likimas iki iol dar neaikus, todl saugumo ir atsargumo dliai, nenordami jiems pakenkti arba apsunkinti ir iaip jau nelaiming j gyvenim, j pavardi ia vieai visai neminsime. Pradjus aulius persekioti, ie turjo iekoti vairi garbing bd save ir savo eimas gelbti Vien tok bd itaip aprao ats. plk. Itn. Aliauskas savo straipsnyje Naujos karo mokyklos steigimas" (Karys' Nr. 38 (1147), 1942.IX.12 d.):
Reikia paymti, kad priimtj karo mokykl kursant tarpe buvo ir toki kuriuos privert stoti susidariusios slygos. Bolevikai persekiojo buvusius aulius skautus ir iaip veiklesn jaunim arba j tvus. K a i kurie jaunuoliai, nordami pateisinti savo arba tv ankstyvesn veikl, stojo karo mokykl. J i e man, kad bolevikai nereik pretenzij ir paliks ramybje juos paius ir eimas. Bet toki buvo labai nedaug ".

Aiku, kad tai buvo ne laims iekotojai, ne pataiknai, ne savo sitikinim isiadj, arba savo galvosen pakeit mons, bet tai buvo pa-

LIETUVOS A U L I SJUNGOS L I K V I D A V I M A S 44

39

AULIU SJUNGOS VADAS P U L K . SALADIUS Kairje - prie suimant. deinje - pasdjs boleviku kaljime.

MAJORAS JUOZAS TOMKUS inomas visuomens ir auli veikjas, Valstybs Tarybos narys, uvs 1940 m. liepos viduryje Kauno kaljime

siventliai savo tvams ir eimoms gelbti nuo nelaims ir persekiojim. Bolevik okupacijos laikais lietuviai patriotai buvo patek politin klaikum. mons sako: Bt bala, o varls paios atsiras". Nors Lietuvos piliei nelietuvi tarpe toki varli", t. y. idavik, ir tikrai atsirado, tai vis dlto su dideliu pasitenkinimu, pasididiavimu ir pagarba drsiai galima teigti, kad, kaip lietuvi kari, taip ir auli tarpe, toki negarbing vyr beveik nebuvo. Lietuviai auliai, kaip ir lietuviai kariai, bolevizmo metu turjo daug auk, tik labai gaila, kad tuo tarpu auli auk skaiiai dar nra taip tiksliai inomi, kaip ms kari aukos ir j sraai. Kalinta buvo daug auli, ypatingai vyresnij ir vad. tai kelios pripuolamai atsimintos daugeliui lietuvi inomos pavards. auli Sjungos Vadas pulk. S a l a d i u s , auli Sjungos centro tarybos narys plk. a r a u s k a s , buvs auli Sjungos centro valdybos pirmininkas gen. D a u k a n t a s , buvs auli Sjungos virininkas plk. K a l m a n t a s , garbs aulys gen. G u s t a i t i s , auli Sjungos tabo virininkas gen. t. plk. Itn. u k a s , Vilniaus auli rinktins vadas plk. K a u n a s , ilgametis Zaras auli rinktins vads plk. Itn. P o d g a i s k i s - P a i l y s , auli Sjungos tabo gen. t. mjr. I m p u l e v i i u s , auli Sjungos stabo kultros ir propagandos skyriaus virininkas aulys V. D a u gv a r d a s , Kauno auli rinktins aulys mjr. T o m k u s , 1-osios auli Vlado Putvinskio vardo kuopos vadas mjr. L e k n i c k a s , ems kio Ministerijos auli vadas kpt. V e n s l o v a s , Trimito" redaktorius aulys J. K a 1 n n a s ir daug, daug kit. Kaip pavyzd, kiek nukentjo nuo bolevik teroro atskiri auli daliniai, galima paimti 22-osios geleinkeli auli rinktins trei kuop (aniuose). Kuopoje buvo suimta 16 auli, be to 6 auliai su savo eimomis buvo Itremti SSSR. Kuopos vadas in. A v i o n i s buvo suimtas ir nuteistas 10 met kalti. Kuopos vado pavaduotojas Itn. Br. S i e m a k a taip pat buvo nuteistas 10 met kalti. aulys Adolfas D a kn y s buvo nubaustas mirties bausme. Vis it trij auli likimas neinomas. Visi 16 suimt auli buvo nubausti: 1 aulys mirties bausme, 3 10 met kalti 3 8 2 ,, 7 ,, ,, 2 5 ,, 3 bylos nebuvo baigtos, 2 liko iteisinti.

Visi teisiamieji buvo kaltinami garsiuoju 5S-tuoju baudiamojo statuto straipsniu. Daugeliui kaltinamj buvo pritaikyti to straipsnio 1113 , trims auliams buvo pritaikytas 14-asis ir vienam, nuteistam mirti, visi tie, t. y. 11, 13, 14, ir dar 4-asis .

41

Dr. pulk. Juozas emgulys, inomas visuomenininkas ir aktyvus aulys, bolevik iauriai nukankintas karo pradioje 1941 m. birelio 26 d. Panevyje. Bolevikai j pagrob i ligonins tuo laiku, kai jis operacinje gelbjo kitu moni gyvybes, ginkluotas vien chirurgo instrumentais,

Pulk. ltn. Ignas Pailys, auli rinktins vadas, boleviku nukankintas karo pradioje, 1941 m. birelio mn. 24 d. Zarasu kaljime. Lavonas sudeg per to paties kaljimo gaisr.. Lavon atpaino tik pagal daiktus, i Zaras kaljimo laimingai isilaisvinusi velionies mona.

Dr. pulk. Juozo emgulio lavonas

42

G.

Kuopos vad in. Avion, jo pavaduotoj ltn. Siemak ir dar vien aul teis bolevik geleinkeliei teismas (SSSR geleinkeliai turjo atskirus savo teismus). Visus kitus teis XI-osios armijos (tabas Kaune) karinis tribunolas. io tribunolo posdiai daniausiai bdavo Kaune, Dzk gatvje Nr. 2, apatiniame aukte (pusrsyje). domi ir bdinga viena kita smulkmena i suimtj kalini auli tardym. Daugumas suimtj auli vad buvo kaltinami priklausymu kontrrevoliucinei organizacijai ir dalyvavimu kontrrevoliucinje veikloje. io straipsnio autoriui teko kalbtis su ms buvusiais kaliniais auli vadais plk. Saladiumi, plk. Kaunu, gen. t. plk. Itn. uku, mjr. Leknicku, gen. t. mjr. Impuleviium, kpt. Venslova ir kitais. Gerai bt, jei buv politiniai kaliniai ateityje parayt savo atsiminimus. Tai bt labai svarbi mediaga lietuvi tautos istorijai * ) . Tuo tarpu, remiantis j pasakojimais, galima tik tiek pasakyti, kad visi jie kaljime, ypatingai per tardymus, bdavo nevariai koliojami, niekinami, pajuokiami, i j bdavo tyiojamasi, vairiais bdais bdavo stengiamasi palauti j atsparum, vali ir priversti juos prisipainti prie toki politini nusikaltim, koki jie niekada nebuvo padar, apie kuriuos jie net nebuvo galvoj ir kuri jie, jei bt norj, nebt galj padaryti. Visi jie pergyveno daug moralini kani, o du i ia paymt auli vad buvo kelis kartus per tardymus net fizikai kankinami, muami per veid, ausis ir. kitur. Vien auli karinink tardydamas ir prikaiiodamas jam jo graius ir didelius darbus auli Sjungai, tardytojas be kitko pareik: Jei btum tiek dirbs mums, btum buvs geras komunistas, o dabar esi svolo"! Kitas auli vadas per tardym buvo paklaustas: A r priklausei politinms partijoms?" Ne", atsak tas. O auli Sjungai juk priklausei?" Ji buvo nepolitin" Durak!" Po tokio graaus" pasikalbjimo tas pats tardytojas pradjo tardomajam aikinti, kad kiekvienas daiktas, pavyzdiui, net matematika galinti bti politin: Vienas dalykas skaiiuoti angl lordo turtus, ir visai kitas tarybinio kolchozininko utles" ( ! ) . Tokia buvo io tardytojo logika ivada ir palyginimas apie politin" matematik. Kitas auli karininkas pareik tardytojui, kad apie jo, kaip auli karininko, veikl galt paliudyti paskutinysis Lietuvos kariuomens vadas d. gen. Vitkauskas ir teisingumo liaudies komisaras P. Pakarklis. Supyks tardytojas tai atsak: Nesislpk u pei t, kurie dirba mums" Tas pats tardytojas labai nustebo, nenorjo tikti ir negaljo suprasti to paties karininko parodymo, kad Vlado Putvinskio auli bry, o vliau to paties vardo auli kuopoje, skaitsi eiliniu auliu buvs priepaskutinis Lietuvos kariuomens vadas. U tok pareikim tardomasis buvo upultas, kaip u melaging parodym.
*) Tai jau vykdoma. r. iame tome pulk. Kalmanto atsiminimus. Red.

LIETUVVOS A U L I SJUNGOS L I K V I D A V I M A S

43

Vienas stipraus kno auli karininkas, tardytojo pradtas eidinti, sikariavs pareikalavo eidinjimus baigti. Tardytojas paoko, nordamas karinink muti. Lietuvis taip pat atsistojo su pakelta kumtimi. Ir tardytojas nurimo. Matyti, pabgo, nes neirint kaljimo reim ir ibadjim, kalinio karininko fizin jga aikiai buvo didesn, negu fizikai labai silpno tardytojo. Neturdamas vis ia pamint auli karinink sutikimo vieai skelbti j papasakotus atsiminimus, j pavardi nenurodau, tikdamasis, kad jie patys graiau ir domiau papasakos savo pergyvenimus Lietuvos visuomenei. Bolevizmo metais uvusi auli skaiiuje pirmoje eilje tenka paymti a. a. plk. Dr. e m g u l , plk. a r a u s k , plk. Itn. P o dg a i s k - P a i l , mjr. T o m k , Vinc D a u g v a r d ir daug daug kit inom ir neinom auli auk. Isivadavimas Bolevikams okupavus Lietuv, atmus jai nepriklausomyb, prijungus j prie SSSR ir pradjus terorizuoti lietuvius patriotus, visas kratas pradjo kelti nerim. Bet koki didesni vie reagavim prie bolevikus negaljo bti, bet tylus reagavimas prie juos ir nepasitenkinimas naujais eimininkais buvo be galo didelis. Vis akys krypo vakarus, Vokietij, nes tik i ten galjo ateiti isilaisvinimas ir isigelbjimas nuo bolevik okupacijos. Buv kariai ir auliai, kaip patriotinis ir kartu aktingiausias tautos elementas, bendrame veikime prie rusus daug kur vaidino didel ir net vadovaujam vaidmen. Bolevikai tai jaut ir inojo. Jie pyko ir persekiojo aulius ne tik u j veikl Nepriklausomos Lietuvos laikotarpyje, bet ir u j akting opozicij ir pasiprieinim bolevik okupacijos metu. 1941 m. kovo 20 d. NKVD skyriams apskrityse i NKVD centro Kaune isiuntintoji apvalga apie kontrrevoliucin pusiaukarin auli organizacij" baigsi iais odiais (vertimas i rus kalbos):
Paskiausiu laiku keliuose Lietuvos miestuose agentra iaikino auli organizacij organizuot kontrrevoliucin veikl. ios organizacijos formuoja savo kontrrevoliucinius kadrus i buvusi auli, buvusi politins policijos tarnautoj, andarmerijos, atleist i tarnybos valdinink ir kit kontrrevoliucini smetonini element. Nelegali auli organizacij tikslas yra nuversti tarybin valdi Lietuvos respublikoje ir ginkluota kova atgaivinti buruazin tvark tuo momentu, kada prasids karas tarp Vokietijos ir T a r y b Sjungos"...

i apvalga buvo pridta prie tokio rato (vertimas i rus kalbos):

Visai slapiai. L T S R N K V D A l y t a u s U O virininkui draugui Tamuleviiui. Alytus.

44

g e n . ST. R A T I K I S

Siuniame Jums informacij apie buv. faistini lietuvi auli sjung vadovautis ^operatyviniame darbe. Su orientacija supaindinkite visus operatyvinius darbuotojus. Priedas: teksto 12 lap ir dvi scbem foto nuotraukos. L T S R N K V D U G B 2-ojo skyriaus virininkas Todesas, L T S R N K V D U G B 2-ojo skyriaus i-osios dalies virininkas valstybs saugumo leitenantas Zaidenvurm. 1941 m. kovo 20 d. Nr. 2/652. Kaunas.

Prie kairiojo virutinio io rato kampo buvo prirayta tokia rezoliucija (rusikai):
Liet. Pradkite aikinti visus aulius". Paraas neiskaitomas.

auliai kartu su kitais lietuviais patriotais organizavo ir bsimuosius lietuvi partizan brius ir daug kur tiems briams vadovavo. ios prie bolevikus nukreiptos lietuvi patriot organizacijos turjo vairi vairiausi pavadinim. Daugiausia j apjung, organizavo ir vadovavo Lietuvi Aktyvist Frontas. Vien gra apraym, kaip auliai kai kur organizavosi bolevik okupacijos metu ir pirmomis karo dienomis, yra davs ms kari savaitratis Karys" (ir. Kario" Nr. 28 (1137), 1942.VII.4 d. str. Gelgaudikio slaptj trejetuki" veikla raudonojo teroro laikais"):
Iauus 1941 m. birelio 22 d. rytui, sugaudus pirmosioms vokiei patrankoms prie bolevik kariuomen Lietuvos-Vokietijos pasienyje, ir pradjus sproginti vokiei aviacijos bomboms bolevik aerodromuose K a u n e , Vilniuje, A l y tuje ir kitur, visa Lietuva pasiiau lietuvi partizan durtuvais, nukreiptais prie Lietuvos pavergjus bolevikus. T partizan atsirado iki imto tkstani. J tarpe buvo ne tik lietuviai kariai, bet ir kininkai, inteligentai, moksleiviai, net bolevik propagandos taip proteguojami darbininkai. N a , ir, inoma, beveik nebuvo aklingesni auli, kurie tomis isivadavimo ir diaugsmo dienomis vl nebt buv pam savo prityrusias rankas granatos, autuvo ar kulkosvydio".

Buvo atsitikim, kada Kauno kaljime kalinami auliai karininkai, ilaisvinus politinius kalinius, i kaljimo t pai dien tiesiai nujo ugn vadovauti besikaunantiems auliams ir partizanams (mjr. Leknickas, kpt. Venslovas ir kiti). Buv vietiniai auliai Kaune um telegrafo-telefono rmus ir centrin pat (ir. Laisv" 1941.VI.27 d.), auliai ir partizanai apgyn Kauno radijo stot, A. Panemunje vietiniai auliai ir partizanai sulaik ir atmu atsipeikjusi bolevik kelis stiprius puolimus (apie ias panemuniei auli kautynes labai graiai atsiliep Feldzeitung" ir kiti vokiei laikraiai). Tas pats buvo aniuose ir kitur centruose ir provincijoje. auli buvo visur, kur tik dalyvavo didesnis ar maesnis partizan brys, kovojs su raudonaja kariuomene, ar saugojs valstybs, visuomens ar privat (piliei) turt.

LIETUVVOS A U L I SJUNGOS L I K V I D A V I M A S

45

Pirmasis isilaisvinusios Lietuvos Kauno Karo Komendantas plk. B ob e l i s pirmame savo sakyme (Nr. 1, 1941 m. birelio 24 dien) vieai kreipsi aulius:
3) auli bri vadai ir j padjjai tuojau organizuoja auli brius tose pat vietose ir tose pat bstinse, kuriose jie buvo 1940 m. birelio 13 d. V i s i auliai tuojau prisistato savo bri vadams ar j padjjams brio tabo bstinje .

Ir tikrai, pirmomis karo dienomis auliai visoje Lietuvoje su dideliu entuziazmu buvo sukrut ir daug gero yra padar savo tautieiams kartu su kitais dorais partizanais, saugodami lietuvi gyvyb ir turt. auliai daug padjo ir vokiei kariuomenei, ygiavusiai per Lietuv. Todl nra ko stebtis, kad pirmame vokiei odyje per radij i Kauno radiofono labai aikiai buvo pabrtas ir Lietuvos aulio vardas. Laikratis Laisv" viename i pirmj savo numeri (Nr. 4) 1941 m. birelio 27 dien apie tai itaip ra:
A p i e pietus K a u n atvyksta vokiei kari brelis. J ei. Karininkas su dviem kareiviais usuka radiofon. Radiofono apsaugos brys ir tarnautojai pirmuosius vokiei karius K a u n e entuziastingai sutinka. R a d i j o bangomis pasigirsta vokiei kalba praneimas: Kaunas uimtas! Vilijampols tiltas neisprogdintas! Kelias N e m u n u garlaiviais iki K a u n o saugus, nes Nemuno krantus saugoja lietuviai auliai ir partizanai".

Isivadavimo metu daug auli paaukojo savo gyvybes bendram visos Lietuvos ir visos ms tautos reikalui. Per pat isivadavim Panevy beveik prie operacij stalo bolevik labai iauriai buvo nuudytas daug pasitarnavs auli Sjungai ir Lietuvai gydytojas chirurgas aulys pulk. e m g u l y s . Zaras kaljime iauriai buvo nuudytas auli rinktins vadas plk. Itn. Ignas P o d g a i s k i s - P a i l y s . Gindamas Kaun uvo buvs auli Grandies" sporto klubo narys Kauno Universiteto adjunktas diplomuotas ininerius Juozas M i l v y d a s . O kiek dar kit? J buvo keleriopai daugiau, negu uvusi auli per visas kovas dl Lietuvos nepriklausomybs 1919 ir 1920 metais. Jie uvo, kad mes gyventume laisvi.

* *

Toks buvo Lietuvos auli Sjungos likimas, tos visuomenins karins organizacijos, kurios tikslas buvo stiprinti tautin atsparum ir valstybs gynimo pajgas" (auli Sjungos statymo 2-sis str. Vyr. inios" Nr. 490, 1935 m. liepos 15 d.), ir kuri siek, kad kiekvienas lietuvis bt aulys" (auli Sjungos statuto 3-sis str.). Tai buvo organizacija, jungusi visus tautieius, nes joje galjo rasti sau darbo ir vietos kiekvienas lietuvis patriotas, neatsivelgiant jo politinius sitikinimus. Pirmasis aulys Vladas Putvis - Putvinskis (ir. jo rat II-ojo tomo 135 pusi.) dar 1928 metais taip ra auliams:
auli S j u n g a yra tavo eima. Stenkis, kad ji stovt auktai. J e i stovs auktai, iauktins ir tave. Nra tokio darbo, nra tokios vietos, nra tokios dienos, kur nra progos padaryti Tvynei bent k nauding, visur, visada ir visu kuo darbas galima taip pavaryti, kad jis stiprins Tvyns jgas ir tuo bdu j gins".

46

GEN. ST. RATIKIS LIETUVOS IAULI SJUNGOS LIKVIDAVIMAS

Tai buvo organizacija, tvarkyta karins drausms pagrindais, kurioje daug grieiau, negu bet kurioje kitoje visuomens organizacijoje, buvo ugdoma drsa, pasiventimas, didvyrikumas, drausm ir daroma grieta atranka tinkam auli nuo netinkam. Labai graiai tai buvo atvaizdavs J. Turinikis savo eilratyje auliams", kuriame jis be kitko taip ra:
,,Jei gali reikale dl kit pasivsti, Jei jautiesi irdy didvyriu bt gals, J e i u brolius tinki nesisksdamas ksti. Jei nelaim alies tau irdies skaudulys. Tu tikrasis aulys! Bet jei stoti kovon nejauti paaukimo, Jei tau inomas baims biaurus iurpulys. J e i Tvynei apgint neturi patraukimo, Ir buvai visuomet nelaimingas bailys, Tuomet tu ne a u l y s ! "

Taip, tokie buvo auliai idealistai. Jie pergyveno toki pat tragedij, kaip ir Lietuvos kariai: jie dvideimt met ruosi su ginklu rankose ginti Lietuvos Nepriklausomyb, bet, atjus paskutinei valandai, jie atsidr tokiose slygose, kad negaljo to vykdyti. Bolevikai, usimoj Lietuvos auli Sjung sudemokratinti", j visai likvidavo. Taiau auli dirbtas darbas nenujo niekais: jis skiepijo ms tautieiams daug ger aulik savybi, kurios labai graiai pasirod neumirtamame lietuvi partizan darbe io karo pradioje. Ilgos ir labai skaitlingos visoje Lietuvoje nauj kap eils, kuriose guli u Lietuvos laisv uvusi auli ir partizan knai, ragina kiekvien lietuv patriot su didele pagarba ir dkingumu nulenkti prie tuos didvyrius galv, su padka atsiminti visus auli atliktus teigiamus ir naudingus savo kratui darbus ir i t kap tylaus altinio pasisemti nauj jg ir vilties ateityje matyti j ir ms numylt Tvyn Lietuv vl laisv ir laiming.

LIETUVIAI KARIAI BOLEVIK TEISME

Dokumentai i Pribovo XI Armijos Karinio Tribunolo veiklos Lietuvoje A. M E R K E L I S

Bolevikai, klasta ir smurtu okupav Lietuv, stengsi j kuo greiiausiai stachanoviku tempu susovietinti. To savo tikslo bolevikai siek melu pagrsta propaganda bei agitacija ir teroru. Kadangi lietuvi visuomen buvo nepalyginamai kultringesn u bolevik agitatorius, tai visai suprantama, kad melu pagrstais kiais ir visiems iki gyvo kaulo grisusiu taut vado" Stalino garbinimu, agitatoriai lietuvi visuomens bolevikams palankiai nuteikti nesteng, ir tuo bdu Lietuvai susovietinti liko tik viena priemon, teroras, kuris labai greit liko kiekvieno lietuvio nuolatiniu palydovu. Taiau, skmingai savo tiksl teroru galima siekti irgi tik maai kultringose tautose. Kultringose tautose valdanij teroras sukelia terorizuojamj reakcij, kuri danai virsta atvira kova prie teroristus. Taip vyko ir bolevik okupuotoje Lietuvoje. Maiau iprususius ir tautikai menkiau atsparius visuomens sluoksnius bolevikai stengsi patraukti savo pusn melaginga agitacija, o labiau iprususius ir tautikai atsparius jie tuojau pradjo terorizuoti. Besirengdami karui su vokieiais ir nordami ginklu sukelti pasaulin revoliucij, bolevikai i pat pirmj savo okupacijos dien didel dmes atkreip Lietuvos kariuomen. Jau ygiuodami, o ir netrukdomai Lietuv ygiav, Lietuvos kariuomen, nors ir n vienu viu nepasiprieinusi (ji tatai padar, klausydama kariuomens vado gen. V i t k a u s k o sakymo), tuojau nukreip savo ginklus. Vadinas, jja nepasitikjo ir jos galimo pasiprieinimo bijojo. Kadangi Lietuvos kariuomen visais atvilgiais kautynms buvo gerai paruota, tai j demobilizuoti buvo pavojinga, todl buvo pasiryta Lietuvos kariuomen padaryti raudonosios armijos dalimi. Taiau tatai padaryti buvo daug sunkiau, negu manyta. Paalinus auktesnij karo vadovyb, pakeitus Lietuvos kariuomens pulk patriotinius pavadinimus, vedus politrukus ir prie lietuvi kareivi kepuri prisegus penkiakampes vaigdes, Lietuvos kariuomen tik iore teparaudonjo, o viduje ji liko lietuvika, itikima savo karinms tradicijoms ir tautiniams idealams. Dar daugiau: lietuvis karys lyktjosi viso to, kas buvo bolevikika ir sovietika. Tai ne tuti ms samprotavimai, bet reals faktai, kuriuos mes tuojau pagrsime dokumentais.

A. MERKELIS

Bolevik saugumo organai lietuvi visuomens antisovietinms nuotaikoms ir kontrrevoliuciniams usimojimams sekti naudojo daug vairi priemoni, i kuri skmingiausia ir daugiausia mediagos davusi korespondencijos tikrinimas. Nors LTSR Konstitucijos 100 straipsnyje ir parayta, kad, piliei buto nelieiamyb ir susirainjimo slaptum saugo statymas", taiau visagalinti NKVD, kuriai, matyt, jokie statymai negalioja, to straipsnio nepais ir laik savo pareiga pirmiausia paskaityti piliei korespondencij. Nuo 1941 m. sausio 15 d, ligi t pat met gegus 5 d., t. y. per 110 dien Vilniaus Pato Kontrols punkte buvo patikrinta 29-jo Lietuvos auli Korpo 63.488 kari laikai, i kuri 3.551 dl savo antisovietinio bei kontrrevoliucinio turinio buvo konfiskuoti ir persisti 29-jo Lietuvos auli korpo ypatingajam skyriui operatyvikai juos inaudoti ir prie j autorius imtis atitinkam represij. Konfiskuotj antisovietini bei kontrrevoliucini laik bdingesns itraukos tam tikru specialiu grintinu praneimu buvo siuniamos susipainti V K P ( b ) CK ir SSSR Komisar Tarybos LTSR galiotiniui P o z d n i a k o v u i . tai i t praneim kai kurios konfiskuotj laik itraukos, Vaizdiai rodanios lietuvi kari antisovietines bei kontrrevoliucines nuotaikas: *)
Brangus vogeri, tai jau septintas mnuo, kai y d i " raudonoji ro, ir kada ji peryds, neinia. T i k gal bt vino kulka ir atrusis kardas nuskins t ro, o toji kulka ir kardas ateis i vakar fronto, ir mes to laukiame ir sulauksime". T o l u m o j dingo aliasis pavasaris, ms laim pasiliko upakalyje. Saul apdeng tamss debesys. Smarkiai mus prispaud stipri prieo ranka. Mintys mano skrenda ten, kur nra vargo, kur laim, bet tatai toli u ms pasiliko. Visas dienas sukands dantis tyliu. i n a u ir tikiu, kad vl ateis diaugsmo diena, alis vl sukrus ir engs nauju keliu, kokiu eng ms protviai. Brangieji gimins. M e s balsavome veriami, niekaip negaljome atsisakyti, turjome atiduoti bals u komunistus, nors a j nekeniu. Greit mes tursime karin priesaik ir taip pat tursime prisiekti, nes u neklausym skaudiai baudia. K a i mes atvaiavome V i l n i , tai ms buvo 5 0 0 , o dabar daug k u pavlavim i miesto ir i atostog ive Leningrad, drausms batalijon. Pasakei od, ir gavai du metus. A jau atsisakiau balsuoti ir prisiekti, tai mano dokumente paymjo. Galvojau, kad ive kaljim, bet nieko. D a b a r galvoju, kad geriau daugiau inoti ir maiau kalbti'. Ms laukia arba gyvenimas arba mirtis. Po mnesio bus aiku. 1941.II.25 tursime duoti priesaik, kurios nenorime duoti. Bet mano irdis jauia, kad pavasar susilauksime permainos ir gyvenimas vl bus toks, koks buvo anksiau. Jeigu ir sulauksiu to, apie k galvoju, tu mans negailk, jeigu su tavim persiskirsiu, tu irdy laikyk, kad buvau lietuvis ir atmink savo tvyn. A nebijau mirties, nors jie mus mirtimi ir baugina. Jeigu jie nori kraujo, mes galime j pralieti". ,,. . . 1 9 4 1 . I l . 2 5 tursime priesaik, bet a neprisieksiu, nors man teks ir mirti. A jau kart prisiekiau D i e v u i , o dabar demonui negaliu. Laukiu pavasario, gal *) Pozdniakov lietuvikai nemokjo. Praneimai jam buvo siuniami rus kalb. ia cituojamos itraukos vertimas i rusu kalbos. Red.

L I E T U V I A I CAJRIAI BOLEVIKU TEISME

49

bt bus kuris nors galas. A r b a geriau arba blogiau. G e r i a u biau negims, negu taip neinia u k kentti". Mus dabar taip prispaud, jog nemanoma n apsakyti: u pasialinim be leidimo porai valand baudia nuo 4-ri ligi 8-ri met kaljimo. U vien odi - kaljimas arba mirtis. M a n dar nieko neatsitiko, bet namo tikriausia negriu, nes turiu kart lietuvio ird, ir niekas mans nesulaikys: nei mirtis nei kulka. Man negaila, kad manoji jaunyst bus lavonas. A atsimenu, kaip tu savanoriu tarnavai u Lietuvos laisv, o dabar supa mus prakeikto komunizmo vergija". Kareivio gyvenimas pakrypo blogojon pusn, raudonarmieiai prispausti sunki varg. I raudonosios armijos daug bga. Kareiviai eina A n t a n o (Smetonos) pdomis. Neseniai i ms pulko pabgo 6 raudonarmieiai, per Kaldas taip pat vienas pabgo, ir kur jie, nieko negirdti. I Vokietijos savo draugams atsiunt laikus, jie ten gyven gerai". D a b a r ms maistas labai blogas. A visikai idivau ir nuo arbatos ir kos vos savo kaulus velku. Diras taip suvertas, jog ir skyli jame nebeutenka. Mama, atsisk man k nors pavalgyti". Brangus broli! A labai sergu. ligonin nepriima, nes jos perpildytos ir nra viet: valgyti negaliu: labai blogai maitina, beliko i mans vienas elis, ir tu mans nebepaintam. A tau turiu prisipainti, kyrjo man gyventi ir vargti, ir pats noriu pabaigti su tuo vargu". , , . .. I laiko, kur tau atve draugas, ar visk supratai? Ar visk padarei? Jei nepadarei, tai visk padaryk ligi vasario 2526 d., nes vasario 25 d. bus priesaika, o jeigu viskas tvarkoj, tai gerai, vasario 25 d. tai isisprs: arba visi bus gyvi, arba visi mir. Ta diena labai ikilminga, ar dabar suprantate mane. V i s k atydiai perskaitykite, k a paraiau". Vasario 25 d. bus priesaika, labai maai kareivi, kurie nori j priimti. Mes labai nepatenkinti. O kai ateis naujokai, tai jie isibgios, kur kas panors. Mes neinome, kur mus ive: R u s i j ar dar kur, ir aplamai neinome, kas ms laukia. Labai daug yra ir toki, kurie nepaiso gyvybs ir nesilaiko sovietik taisykli. Vienas nuov rus kareiv ir pats norjo nusiauti, bet i jo spjo atimti ginkl". A sielojuos ir to sielvarto galo nematau. 1941.II.25 bus priesaika, pairsiu, kas su manim t dien vyks. J s dl mans ne nerimastaukite, jeigu a k padarysiu, tai tik su savim. Tokios nuomons ne as vienas, ir kiti taip mano. A nutariau neprisiekti". . . . T u , Maryte, klausi mans, ar prisiekiau a, ar ne. B u v o taip: a nenorjau bti isists i Rusijos kaljim ir pagrsytas dartuvu veid, su didele irdgla prisiekiau. Bet kas i to, jeigu a per aaras ir su neapykanta prisiekiau. Ilgainiui, kaip gerieji vadai sak, pasitaikius progai, su ginklu rankoje mes galime parodyti, kaip pasielgti su draugais". V i s a i nepriimti priesaikos negalima, nes kai kuriems pasisakius prie priesaik, juos i Vilniaus neinia kur ive. K a i kurie karininkai prisiekdami verk, o kai kurie prie priesaik pabgo, o mums nebuvo kur bgti, tai ir teko prisiekti". A bijau mirti. K a i a b u v a u dragnas, su kardu rankoje norjau kariauti u savo tvyn. D a b a r a nebeturiu tvyns. A tapau altas ir bejausmis ir save sivaizduoju patrankoms msa. J e i g u a igirsiau lietuvik dain, su galva sien dauiau, a myljau tvyn ir tu suprasi mane". Maisto neutenka, ir dir einant nuolat reikia verti. Pinig neturiu ir gyvenu pusbadiai. Nuolat pilve vilpia, o ygiai po 15 ir daugiau kilometr. G y venam mike ir lauke praau man padti.

50

A. MERKELIS

Neinau, ar griu i kariuomens namo, nes tie manevrai ir blogas maistas iki mirties nukankina. A n k s i a u prie Smetonos gera buvo gyventi, o dabar prie rus viskas blogai. Neinau, kaip a igyvensiu tuos dvejus metus. J e i g u stengsiu igyventi, tai visas prailsiu. Nebra Vilniuje gyvenimo. Kareiviai baigia gyvenim saviudybmis; Vasario 10 d. kareivis ioko i antrojo aukto, dabokls perpildytos ir aplamai viskas blogai". D a b a r rusinami lietuviai. V i s a , kas lietuvika udrausta, dainos ir t. t. Agituoja, kad laisv, o itikrj visai kas kita, ir laikrai dabar daugiau rusik negu lietuvik. Atvaiuosiu papasakosiu Jums apie savo gerj" gyvenim. Mes gyvename kaip pauktis narve ir nedainuojame savo dain. Ateis pavasaris, ir mes sitikin, kad bus geresni laikai. J e i g u mums teks kariauti, tai kausims ir bsim nenugalimi". inai, vogeri, lietuviai stiprs, jie visk ikents. Bet kas ms irdy, niekas neino. T a u neraysiu, nes pats inai. Tu nesijaudink, ms kariuomen dabar neims, nes rusai bijo, kad mes kariuomenje nesukiltume. Krato gyventojai laukia ms, kada mes pradsime kautis su rusais, bet mes suspausti ir bijome od pratarti. inai, mons gyveno laisvai, o dabar prispaud ir visi laukia momento. T a d nenusiminkit naujokai ir atsarginiai. Atsiminkite, kad mes visi js broliai ir laukiam, kada vl pateks skaisti saul ir vl gyvensim, kaip anksiau. D a b a r mes gyvenam kaip kaljime; jeigu anksiau bt buvs toks maistas, tai btume ikeik, o dabar reikia tylti. Anksiau buvo laisv, o dabar katorga. R u s a i mums kalba, kad visus ginklus, kuriuos ia atve, mums atiduos. B e t dabar girdti, kad jie atgal isive. Jiems nepatinka, kad ia mons variai ir laisvai g y v e n a " . Nelaimingas a, gimiau a nelaimingais metais, geriau bt, jeigu mano vietoj dlt akmuo. Kokie dabar laikai: ne gyvenimas, bet vargas. D a b a r jauiuos lyg pasauly negyveniau. K a kolchozus dabar reikia mokti didelius mokesiusprivers ytis kolchozus. Kaikurie l b a , kad nesirao, bet palaipsniui visi sirays, ir radideliais mokesiais. M a n domu, kaip ia Vilniuje viskas brangu, bet pas m u s ten tikriausia parduoti galima pigiai, o pirkti brangiai". A Lietuvos patriotas ir myliu tokius pat. Bet visko negaliu J u m s aprayti, nes u vien od atsiduriau kaljime. Mes dabar darome tai, k liepia, bet galvojame, ka norime. Kart mes atvirai su kareiviais isikalbjome apie Lietuvos praeit ir patriotines dainas dainavome, ir u tai vos neatsisveikinome su lietuvika eme, o dabar mes atsargs ir inome, kaip reikia daryti. A norjau savanorio eiti kariuomen tarnauti savo tvynei, kaip itikimas lietuvis, bei gyvenimas pasikeit, pasidar kitaip. A primiau sovietin priesaika ir galvoju dabar, kad toji priesaika ne sava, bet svetima. Sovietins sauls spinduliai mans neildo, jie nuo mans atoksta. Anksiau prie lietuvi valdios buvo geriau tarnauti. A niekados neumiriu Lietuvos himno odi:teisyb, a politinissns te stipryb 12 kareivi, u A Jums pasakysiu i praeities tavo kankinys. Mes, semia". vien d a r b " buvome nubausti. G P U trumparegysts dka dar gerai pasisek, kitaip mes buvome sitikin, kad mums teks stoti ant duobs krato su uritomis akimis. G a i l a , taip nevyko; bet bt buv geriau, kad taip bt atsitik, nes vistiek, anksiau ar vliau, taip bus. M a n e ir mano draugus galima sulauyti, bet negalima perauklti-sulenkti. G a l i m a mus suaudyti, bet padaryti komunistus, visikus bedievius negalima. A laisvas lietuvis ir katalikas, ir niekuomet nebsiu savo tautos ir religijos idavikas. A jau antri metai matau bolevikikj roj", ir tai yra vergija. Js mans prate bti garbingu kariu, kad gerai mokyiaus ir komandiri klausyiau. A ir esu toks, dargi ir budeliai stebisi, kad kentdamas moku parodyti drsum, drausmingum ir kitus gerus savumus. Jeigu a i baltojo biau virts raudonuoju, tai tikriausiai vasar jau biau buvs karininkas. Bet jeigu mano virininkas mano akyse blogai atsiliepia ir i-

L I E T U V I A I K A R I A I BOLEVIK TEISME

51

juokia ventus dalykus ir mano gyvenimo tiksl Lietuvos nepriklausomyb, jos. religij ir mano taut, laisv tvyn vadindamas j Smetonos kiu, tada a galiu sakyti, jog S S S R gyvena kraugeriai, valkatos ir mogudiai, supuv mons, jog j kis yra beproi kis, ir is kis negals prilygti ms kiui n per milijon met. Mes einame prie komunizmo, ir juo toliau, juo bus blogiau. T a s virininkasmano idjinis prieas". D a r g i kai dainuojame lietuvikas dainas ir tuomet esti lidna, nes nebra. Lietuvos tvyns. D a n a i neleidia lietuvik dain dainuoti, o, sako, dainuokite lietuvi kalba sovietikas; tai mums geriau visai nedainuoti. Greit mums duos sovietik mundiruot, ir nebebus galima lietuvi kareivi atskirti nuo soviet. A lietuvik mundiruot parsisiu namo, kad isaugoiau Lietuvos kariuomens atminim". . , . Mes, lietuviai, turime kentti kaljimuose ir itrmime neinia u k. Ypatingieji skyriai atsiskaito su ms broliais elektros kdmis, dl to daug kas bga Vokietij, o tie, kuriuos u bgim aretuoja, tie sauls jau nebematys"Brangioji sesute. Kankinams kaip unes, nuobodus gyvenimas, sunku neti tok jung. P i a u n a mane kaip atriu peiliu, kol visikai papiaus; matyt galas ms gyvenimui... T a d tai, sesute, kad negaliu baigti gyvenimo taip, kaip noriu, tai tegu jie pasisotina ms jaun krauju . K supranta tie elgetos, kurie sdi valdinse vietose? Jiems tik smaugti mog ir viskas. D a b a r tik komisarai gali laikyti tarnaites, o vargas mogus, kur kaip jaut jungia arkl, nieko gero nemato. D a u g b l u s " ms emje priviso ir reiks daug auk ir kraujo ilieti, kad jas sunaikintumm". ,,. .. Greit atvyks naujokai. Ne vienas j mgins okti i antro aukto. J u o s , tikriausiai, maiys su rusais; tada jie supras gyvenimo vert. Nors mes ir pripratome bti kaip unes kariami, vis dlto ateina mintis baigti su savimi ir tuo baigti kanias. Prie save nieko gero nematai. Kasdien silpnji ir vos kojas velki". Politins pamokos mans nedomina ir a jose snaudiu. A n k s i a u kareivinse skambjo juokas ir vairios linksmybs, o dabar apie tai beliko tik vieni prisiminimai. Ir visa tai dl to, kad mums nepatinka sriuba ir griki ko. u v i e s skonis mums primena padvsusios arklienos skon. D a n a i mes pusbalsiu dainuojame i laik patriotines" dainas (duodama J e i g u karas rytoj" daina, kurios turinys antisovietikai perdirbtas' ).

29-jo teritorinio (lietuvi) auli korpo kari ia pacituotosios konfiskuotj laik itraukos mums vaizdiai ir graudiai byloja apie lietuvi kari kart savo tautos meil, apie j nepalauiam vilt susilaukti laisvos Lietuvos, apie j didel sovietins santvarkos neapykant. Tos lietuvi kari nuotaikos buvo gerai inomos ne tik 29-jo auli korpo vadovybei, bet, tarpininkaujant L K P (b) CK ir SSSR Komisar Tarybos galiotiniui Lietuvoje, Pozdniakovui bei NKVD, ir Kremliaus valdovams, ir tos patriotins antisovietins ir kontrrevoliucins lietuvi kari nuotaikos buv stengiamasi palauti iauriausiu teroru. Visose 29-jo auli korpo dalyse smarkiai buvo iplstas pionao tinklas, kuriam vadovavo korpo ypatingasis skyrius, glaudiai bendradarbiaudamas su NKVD. 29-jo auli korpo ypatingojo skyriaus virininkas buvo i SSSR atsistas plk. B a r t a i n a s. nipais buvo uverbuoti visi komjaunuoliai. Kadangi t komjaunuoli, palyginti, nedaug tebuvo, jie patys ir jiems pavestos pareigos lietuvi kari daugumai buvo gerai inomi ir dl to komjaunuoli labai saugotasi, j savo tarp nesileista. Vis dlto, reikia pripainti, kad komjaunuoliai

-52

A. M E R K E L I S

nemaai lietuvi kari praud. Lietuvi kari suiminjimai buvo kasdieninis reikinys. Suimtieji lietuviai kariai buvo kaltinami RTFSR Baudiamojo Kodekso 58 straipsniu, kuriame kvalifikuojami kontrrevoliuciniai nusikaltimai. Kadangi su tuo straipsniu vliau teks daug kart susidurti, tai j ia pacituojame in extenso:
5 8 1 . Kontrrevoliuciniu pripastamas kiekvienas veiksmas, nukreiptas darbinink bei valstiei taryb ir j pagal T S R Sjungos Konstitucij bei sjungini respublik konstitucijas irinkt T S R Sjungos, sjungini ir autonomini respublik darbinink bei valstiei vyriausybi valdios nuvertim, pakirtim ar nusilpninim arba nukreiptas T S R Sjungos iorinio saugumo ir pagrindini kini, politini ir nacionaliniu proletarins revoliucijos laimjim pakirtima ar nusilpninim. D l vis darbo moni interes tarptautinio solidarumo tokie pat veiksmai pripastami kontrrevoliuciniais ir tada, kai jie nukreipti prie bet kuri kit darbo moni valstyb, nors ir nesani T S R Sjungos sudtyje. 5 8 l a . Tvyns idavimas, t. y. T S R Sjungos piliei veiksmai, kuriais kenkiama T S R Sjungos karinei galiai, jos valstybinei nepriklausomybei ar jos teritorijos nelieiamybei, kaip antai: nipinjimas, karins ar valstybins paslapties idavimas, perjimas prieo pus, pabgimas ar perskridimas usien, baudiami aukiausia baudiamja priemone - suaudymu su viso turto konfiskavimu, o lengvinani aplinkybi atveju laisvs atmimu deimiai met su viso turto konfiskavimu. 5 S l b . T i e patys nusikaltimai, padaryti kari, baudiami aukiausia baudiam j a priemone < suaudymu su viso turto konfiskavimu. 5 8 1 c . Pabgus ar perskirdus usien kariui, pilnameiai jo eimos nariai, jei jie kuo nors yra padj rengiamai ar vykdytai idavystei, arba nors inojo apie j. bet neprane valdiai, baudiami laisvs atmimu nuo penkeri iki deimties metu su viso turto konfiskavimu. Kitiems pilnameiams idaviko eimos nariams, kartu su juo gyvenusiems ar nusikaltimo metu jo ilaikomiems, yra atimtinos rinkimins teiss, ir jie nutremtini penkeriems metams tolimuosius rajonus. 5 8 l d . Kario nepraneimas apie rengiam ar padaryt idavyst utraukia laisvs atmim deimiai met. Kit piliei (ne kari) nepraneimas persekiojamas pagal 5 8 1 2 str. 58 2 . Ginkluotas sukilimas ar ginkluot gauj sibrovimas kontrrevoliuciniais tikslais tarybin teritorij, centrins ar vietins valdios ugrobimas tais paiais tikslais ir atskirai pamus, turint tiksl smurtu atplti bet kuri T S R Sjungos ar atskiros sjungins respublikos teritorijos dal, ar nutraukti T S R Sjungos su kitomis valstybmis sudarytas sutartis, utraukia aukiausi socialins gynos priemon suaudym arba paskelbim darbo moni prieu su turto konfiskavimu ir su atmimu sjungins respublikos ir, tuo pat, T S R Sjungos pilietybs ir itrmimu visam laikui u T S R Sjungos rib, leidiant, lengvinani aplinkybi atveju, sumainti iki laisvs atmimo laikui ne trumpesniam kaip treji metai su viso ar dalies turto konfiskavimu. 58 3 . Santykiavimas su svetima valstybe ar atskirais jos atstovais kontrrevoliuciniais tikslais, taip pat bet koks padjimas svetimai valstybei, esaniai su T S R Sjunga karo padtyje ar su ja kovojaniai intervencijos ar blokados bdu. utraukia socialins gynos priemones, nurodytas io Kodekso 5 8 2 str. 58 4 . Bet koks kuriuo nors bdu pagelbjimas vykdyti prie T S R S j u n g nukreipt veikl tai tarptautins buruazijos daliai, kuri, nepripaindama lygi teisi 'somunistinei sistemai, ateinaniai pakeisti kapitalistins sistemos, siekia j nuversti.

L I E T U V I A I CAJRIAI B O L E V I K U T E I S M E

53

taip pat tos buruazjos takoje esanioms ar tiesiogiai jos organizuotoms visuomeninms grupms bei organizacijoms, utraukiaLaisvs atmim ne trumpiau, kaip trejiems metams su viso ar dalies turto konfiskavimu, su padidinimu, itin sunkinani aplinkybi atveju, iki pat aukiausios socialins gynos priemons suaudymo arba paskelbimo darbo moni prieu su sjungins respublikos ir, tuo pat, 7 SR Sjungos pilietybs atmimu ir itrmimu visam laikui u T S R S j u n gos rib bei su turto konfiskavimu. 58 5 . Lenkimas svetimos valstybs ar kuri nors jos visuomenini grupi, susiinojimu su j atstovais, netikr dokument panaudojimu ar kitomis priemonmis, paskelbti kar, ginkluotai sikiti T S R Sjungos reikalus ar imtis kit nedraugik veiksm, atskirai imant, griebtis blokados, ugrobti T S R Sjungos ar sjungini respublik turt, suardyti diplomatinius santykius, sulauyti su T S R S j u n ga sudarytas sutartis ir pan., utraukia < socialins gynos priemones, nurodytas io Kodekso 582 str. 58 6 . nipinjimas, t. y. perdavimas, pagrobimas ar perdavimo tikslais rinkimas svetimoms valstybms, kontrrevoliucinms organizacijoms ar privatiems asmenims ini, savo turiniu esani specialiai saugoma valstybine paslaptimi, utraukia laisvs atmim ne trumpiau kaip trejiems metams su viso ar dalies turto konfiskavimu, o tais atvejais, kai nipinjimas sukl ar galjo sukelti T S R S j u n gos interesams itin sunki pasekmi aukiausij socialins gynos priemon , suaudym ar paskelbim darbo moni prieu su sjungins respublikos ir, tuo pat, T S R Sjungos pilietybs atmimu ir itrmimu visam laikui u T S R S j u n gos rib bei su turto konfiskavimui Perdavimas, pagrobimas ar perdavimo tikslais rinkimas aukiau nurodytoms organizacijoms ar asmenims u atlyginim ar be atlyginimo ekonomini ini, savo turiniu nesudarani specialiai saugomos valstybins paslapties, bet neskelbtin dl tiesioginio statymo udraudimo ar dl vadyb, staig ir moni vedj potvarkio, utraukia laisvs atmim laikui iki trej met. 1 p a s t a b a . Specialiai saugoma valstybine paslaptim laikomos inios, iskaiiuotos tam tikrame srae, tvirtinamame T S R Sjungos Liudies Komisar Tarybos, sutariamai su sjungini respublik liaudies komisar tarybomis, ir skelbiamame vis iniai. 2 p a s t a b a . io Kodekso 1 9 5 1 str. pamint asmen nipinjimo atvilgiu galioja to paties Kodekso 1 9 3 2 3 str. 58 7 . Valstybins pramons, transporto, prekybos, pinigins apyvartos ar kreditins sistemos, taip pat kooperacijos pakirtimas, padarytas kontrrevoliuciniais tikslais, atitinkamai panaudojant valstybines staigas ir mones, arba veikiant prie normali j darbuot, taip pat valstybini staig ir moni inaudojimas ar j darbuotei prieingas veikimas, vykdomas buvusi savinink ar suinteresuot kapitalistini organizacij naudai, utraukia socialins gynos priemones, nurodytas io Kodekso 38 2 str. *). 58 8 . vykdymas teroristini akt, nukreipt prie T a r y b valdios atstovus ar prie revoliucini darbinink ir valstiei organizacij veikjus, ir dalyvavimas toki akt vykdyme, nors ir nepriklausani kontrrevoliucinms organizacijoms asmen, utraukia socialins gynos priemones, nurodytas io Kodekso 58 2 str. 58 9 . Geleinkeli ar kit keli ir susisiekimo priemoni, liaudies ryi priemoni, vandentraukio, visuomenini sandli ir kit pastat ar valstybinio bei visuomeninio turto kontrrevoliuciniais tikslais ardymas ar alojimas sprogdinant, padegant ar kitais bdais, utraukia socialins gynos priemones, nurodytas io Kodekso 5 8 2 str. 1 ).
*) ir. 28 Str. psl. 54.

54

A. MERKELIS-*

5 8 1 0 . Propaganda ar agitacija, savo turiniu skatinanti nuversti, pakirsti ar nusilpninti Tarybin valdi ar padaryti atskirus kontrrevoliucinius nusikaltimus (io Kodekso 5 8 2 - 5 8 9 str.), taipgi tokio pat turinio literatros platinimas ar gaminimas ar laikymas, utraukia laisvs atmim ne trumpiau kaip eiems mnesiams *). Tie patys veiksmai masini sambrzdi atveju, arba panaudojant masi religinius ar nacionalinius prietarus, arba karo aplinkybse, arba vietovse, kuriose paskelbtas karo bvis, utraukia socialins gynos priemones, nurodytas io K o dekso g8 2 str. 5 8 1 1 . Bet kuri organizacin veikla, nukreipta rengim ar padarym iame skirsnyje numatyt nusikaltim, taip pat dalyvavimas organizacijoje, sudarytoje kuriam nors iame skirsnyje numatytam nusikaltimui parengti ar padaryti, utraukiasocialins gynos priemones, numatytas atitinkamuose io skirsnio straipsniuose. 5 8 1 2 . Nepraneimas apie tikrai inom, rengiam ar padaryt kontrrevoliucin nusikaltim utraukia laisvs atmim ne trumpiau kaip eiems mnesiams *). 5 8 1 3 . Aktyvs veiksmai ar aktyvi kova prie darbinink klas ir revoliucin sjd, pareikti atsakingoje ar slaptoje (agentra) pareigybje prie carins s a n tvarkos ar pas kontrrevoliucines vyriausybes pilietinio karo metu, utraukia socialins gynos priemones, nurodytas io Kodekso 5 8 2 str. 5 8 1 4 . Kontrrevoliucinis sabotaas, t. y. smoningas kieno nors neatlikimas nustatytj pareig ar tyia nerpestingas j atlikimas, turint special tiksl silpninti vyriausybs valdi ir valstybinio aparato veikl, utraukia laisvs atmime ne trumpiau kaip vieneriems metams su viso ar dalies turto konfiskavimu, su padidinimu, itin sunkinani aplinkybi atveju, iki pat aukiausios socialins gynos priemons suaudymo su turto konfiskavimu.

io plataus straipsnio, kur galima pritaikyti kiekvienam nepageidaujamam asmeniui, pilnesniam vaizdui btina pacituoti ir RPFSR BK 28 straipsn, kurio tekstas itoks:
28. Laisvs atmimas skiriamas nuo vieneri iki deimties met, o nipinjimo, kenkimo ir diversini akt bylose (io Kodekso 58 1a , 586, 5 8 7 , 58 9 str.) ilgesniam laikui, bet ne ilgiau kaip 25 metams. Laisvs atmimas iki trej met atliekamas bendrose suimtj laikymo vietose. Laisvs atmimas trejiems metams ir ilgesniam laikui atliekamas pataisos darb stovyklose. Iimtinais atvejais, pripains, kad nuteistasis atimti laisv trejiems metams ir ilgesniam laikui yra aikiai netinkamas fiziniam darbui arba pagal savo socialinio pavojingumo laipsn yra nereikalingas atiduoti pataisos darb stovykl, teismas turi teis atskiru aptarimu nuosprendyje pakeisti stovykl bendra suimtj laikymo vieta. 1950 m. gegus 20 d. (R 26 nr., 344 str.). 1938 m. gegus 20 d. R 11 nr., 14 str.**).
*) ir. 28 str. **) Su veikiania 28 str. redakcija (pakeista 1930 m. gegus 20 d. ir 1938 m. gegus 20 d.) yra nesuderinti kai kurie BK Ypatingosios dalies straipsniai, numatantieji laisvs atmim laikui iki vieneri metu. Tais atvejais, kai straipsnyje yra numatytas laisvs atmimas laikui, trumpesniam kaip vieneri metai (iki 6 mnesiu, iki 3 mnesiu), laisvs atmas pakeiiamas pataisos darbais. Tais atvejais, kai straipsnyje yra numatytas laisvs atmimas iki vieneri metu", gali bti taikomi arba pataisos darbai arba laisvs atmimas vieneriems metams. Laisvs atmimas (kalinimas) laikui, trumpesniam kaip vieneri metai, taikomas tik paskesnij TSRS statymu numatytais atvejais (ir. 1940 m. birelio 26 d. sako, TSRS Aukiausiojo Teismo Pilnaties 1939 m. gegus 4 d. nutarimo ir kt.).

L I E T U V I A I K A R I A I BOLEVIK TEISME

55

1 p a s t a b a . Panaikinta. 2 p a s t a b a . Vykdydamas nuosprendio, kuriuo karys karo metu nuteisiamas atimti laisv be teisi atmimo, gali bti byl isprendusio teismo nutartimi atidtas iki karo veiksm pabaigos, su slyga, kad nuteistasis bt isistas veikianij armij. Pirmoje ios pastabos dalyje nurodytiems kariams, kurie veikianiojoje armijoje pasiymjo kaip tvirti T S R Sjungos gynjai, atitinkamos karins vyresnybs rpesniu, leidiama byl isprendusio teismo nutarimu atleisti nuo pirmiau paskirtos socialins gynos priemons arba pakeisti j lengvesne socialins gynos priemone.

Suimtieji kariai buvo tardomi ir to tardymo svarbiausias tikslas, kad kaltinamasis pats prisipaint prie jam primetam kaltinim ir kiek galint daugiau savo bendrinink iduot. Tad tardym buvo kreiptas ypatingai didelis dmesys, ir tardant nevengta tardomuosius iauriai kankinti. Daugiausia dl prityrusi tardytoj stokos ir tardytoj pastang, kad tardomasis (visvien kaltas ar ne) prisipaint prie jam primetam kaltinim, tardymas gana ilgai buvo tsiamas. Tardymo prieira buvo pavesta prokurorams; i j buvo ypatingai daug reikalaujama. Taiau Soviet Sjungoje tiek daug politini byl, o prokuror, palyginti, neperdaugiausia, tai, aikus dalykas, jie kiekvien byl negaljo kaip reikiant sigilinti ir dl to, kaip sakoma 1938 m. lapkriio 27 d. visai slaptame SSSR prokuroro A. V y i n s k i o sakyme Nr. 1/001582, SSSR LKT ir V K P ( b ) CK 1938.XI.17 nutarimas Apie aretus, prokurorik prieir ir tardym" prokuratros ir NKVD organ darbo atideng stambi trkum bei vis eil ikraipym ir prokuratros ir NKVD darbininkams dav rankas galing priemon tuos trkumus bei ikraipymus pataisyti, galing priemon tolimesniam j darbo patobulinimui, pasiaukojaniai (samootverennoj) ir garbingai bolevikai kovai su visais liaudies prieais, faistine, trockine-bucharinine ir kitokia usienine valgyba ir visais tvyns idavikais" SSSR prokuroras A. Vyinskis mintame savo sakyme smulkiai nurodo prokuror pareigas. Taiau, matyt, tas sakymas nedaug k tebus padjs, nes SSSR prokuroras V. B o k o v savo visai slaptuose 1940 rugsjo 17 d. sakymuose Nr. 161/102c ir 1941 m. sausio 14 d. Nr. P R/2 ir Raudonosios Armijos Vyriausias Karo prokuroras korpo karo juristas G a v r i l o v savo 1941 m. vasario 8 d. direktyvoje N 022/2-D apygard ir front divizij karo prokurorams rsiai barasi dl netinkamo prokuror darbo ir nurodinja, kaip jis turi bti dirbamas. Mintais SSSR prokuror sakymais ir Raudonosios Armijos vyriausio karo prokuroro direktyva turjo vadovautis ir Pribovo prokurorai. Be to, reikia pabrti, kad Pribovo prokurorams dar buvo duotos atskiros direktyvos. Pribovo karo prokuroras brigados karo juristas B l a ub e r g 1941 m. balandio 12 d. visiems Pabaltijo Ypatingosios Karo Apygardos (Pribovo) armij ir divizij karo prokurorams savo slaptoje direktyvoje Nr. 02833 rao, kad darb btinai reikia dirbti atsivelgiant ypatingas ms apygardos slygas, apygardos pasienins ir esanios jaun

A. MERKELIS

sovietini socialistini respublik teritorijose, kur su sovietins valdios tvirtinimu, socialistins tvarkos nustatymu, taip pat stiprs yra ir kapitalistiniai proiai, kur yra tiesiogin kenksminga kontrrevoliucini element veikla, mginanti biauriems savo tikslams inaudoti nepastovius gyventoj sluoksnius. Apygardos pasitarime Raudonosios Armijos vyriausias karo prokuroras, liesdamas ms apygardos savumus, savo kalboje nurod:
, P r i b o v o savumai jums inomi. T i e savumai karo prokuratros darbuotojams kelia padidintus reikalavimus. Pradedant budrumu ir baigiant visa karo prokuroro veikla viskas turi bti persunkta (pronizano) js apygardos savumais. To reikalavimo n minutei neturi pamirti karo prokuroras, karo tardytojas ir ms organ bendradarbis, tiek savo praktiniame darbe, tiek ir savo paties elgsenoje. Y p a stipriai i nuostat turi sidmti tautini jungini karo prokurorai. Tautinse dalyse tarp komandir, buvusi karinink ir raudonarmiei, buvusi kareivi, pasilikusiu armijoje yra paskir asmen, kilusi i socialiniai svetim element, reakcionierikai ir prieikai nusiteikusi soviet valdios ir R a u d o n o sios Armijos atvilgiu. T i e elementai, panaudodami paskir kovotoj atsilikim, religinius prietarus, tautines idjas, nevisik vedamos naujos socialistins tvarkos supratim, sovietini statym, statut, sakym ir nuostat neinojim, visokiais bdais stengiasi dirbti antisovietin ir kontrrevoliucin darb. Reikia pastebti, kad panas isiokimai (vylazki) danai gauna kvpimo i usienio v a l g y b , kurios tose dalyse turi savo agentras. Tikras bolevikinis budrumas pads karo prokurorui iaikinti prie ir laiku suduoti jam taikl smg. Kruoptus ir gilus itardymas byl, karo prokuroro profilaktins priemons savo keliu paraliuoja kenksmingus veiksmus".

i direktyva daugiausia buvo nukreipta ms karius-karininkus bei kareivius ir reikia pabrti, kad ji neliko be atgarsio. Ji paskatino 29-jo teritorinio auli korpo kari eiles stropiau valyti nuo antisovietinio bei kontrrevoliucinio elemento. SSSR prokuroro, vyriausiojo karo prokuroro ir Pribovo prokuroro sakymai bei direktyvos nuolat prokurorus ragino stropiau dirbti, budriau stovti Soviet Sjungos saugumo sargyboje ir su aknimis rauti bei naikinti jos prieus. 29-jo auli korpo kari politines, t. y. antisovietines ir kontrrevoliucines bylas sprend kariniai tribunolai. TSRS sjungini ir autonomini respublik teism santvarkos statymu kariniai tribunolai sudaromi: a) prie karini apygard, front ir jr laivyn; b) prie armij, korpus, kitoki karini jungini ir sukarint staig (57 str.). Kariniai tribunolai nagrinja bylas dl karini nusikaltim, taip pat ir statymais i teism kompetencijai pavestas bylas dl kitoki nusikaltim (58 str.). Kariniai tribunolai prie apygard, front ir jr laivyn nagrinja statymais j kompetencijai pavestas baudiamsias bylas, taip

L I E T U V I A I K A R I A I BOLEVIK TEISME

57

pat skundus ir protestus dl nuosprendi bylose, isprstose tribunol, esani prie armij, korpus, kitoki karini jungini ir sukarint staig (59 str.). Karini tribunol, linijini geleinkeli ir vandens transporto teism pirmininkai pirmininkauja teisminiuose posdiuose arba paskiria juose pirmininkauti karini tribunol ir linijini teism narius, skiria bylas posdiui, daro potvarkius aukti teisman kaltinamuosius, liudytojus ir ekspertus (62 str.). TSRS Aukiausiajame Teisme, be vairi kit teismini kolegij (baudiamosioms byloms, civilinms byloms, geleinkeli, vandens transporto), taip pat yra ir karin kolegija (65 str.). TSRS Aukiausiojo Teismo karin kolegija nagrinja statymais jos kompetencijai pavestas bylas, taip pat protestus ir skundus dl karini tribunol nuosprendi ir nutari (69 str.). TSRS Aukiausiojo Teismo karin kolegija bylas nagrinja pirmininkaujanio TSRS Aukiausiojo Teismo karins kolegijos pirmininko ar Kario ir dviej liaudies tarj sudtimi, iskyrus tuos Baudiamojo Procesinio Kodekso specialiai numatytus atvejus, kai bylos nagrinjamos trij karins kolegijos nari sudtimi. Protestus ir skundus dl karini tribunol nuosprendi ir nutari TSRS Aukiausiojo Teismo karin kolegija nagrinja trij TSRS Aukiausiojo Teismo karins kolegijos nari sudtimi (70 str.). TSRS Aukiausiojo Teismo kolegij sprendimai galutiniai, kurie gali bti pakeisti tik amnestins teiss tvarka. Malons teis Lietuvos TSR teism nuteistiesiems turjo Lietuvos TSR Aukiausiosios Tarybos Prezidiumas ir TSRS Aukiausiosios Tarybos Prezidiumas, o karini tribunol nuteistiesiems tik TSRS Aukiausiosios Tarybos Prezidiumas. Kariniams tribunolams SSSR statymais pavesta nagrinti daug vairi byl. RTFSR Baudiamojo Kodekso prieduose, Pastraipin mediaga prie Kodekso, prie 27 str. (163166 psl.) sakoma, kad
1. Kariniams tribunolams teismingos bylos: A. D l kari ir karo prievolinink, taip pat turini ypating valstybin 'reikm moni bei pastat sukarintos apsaugos ir sukarintos gaisrins apsaugos rikiiiotins ir administracins kins sudties asmen, esani Darbinink ir V a l stiei Raudonosios Armijos eilse, taip pat Darbinink ir Valstiei Milicijos operacins ir administracins kins sudties asmen, pataisos darb staig operacins ir administracins kins sudties asmen, povandenini darb ekspedicijos ( Y P P D E ) darbuotoj, civilinio oro laivyno virinink sudties asmen ir civilinio oro laivyno skraidymo mokykl mokini, taip pat unugarins apsaugos dali ir darbo dali, sudaryt i atleistj nuo karins tarnybos dl religini sitikinim *), virinink ir eilini sudties asmen padaryt:
*) TSRS Aukiausiosios Tarybos 1939 m. rugsjo 23 d. priimtu visuotins karins prievols statymu, unugarin apsauga ir darbo dalys i asmen, atleistu nuo karins prievols dl religini sitikinimu, nenumatytos.

-58

A. M E R K E L I S

a) karini nusikaltim (1927 m. T S R S R 50 nr., 505 str.; 1929 m. 29 nr., 3 6 3 str.; 1930 m. 40 nr., 423 str. IX skaidma ir 51 nr., 526 str.; 1932 m. 20 nr., 1 7 7 str. ir 44 nr., 239 str.), b) nusikaltim, numatyt T S R Sjungos Centrinio Vykdomojo Komiteto 1927 m. vasario 23 d. patvirtinto Valstybini (kontrrevoliucini ir T S R S j u n g a i itin pavojing nusikaltim valdymo tvarkai) nusikaltim nuostat 23, 810, 14, 17, 1 7 4 . 19, 2, 24 ir 23 str. (1927 m. T S R S R 12 nr., 1 2 3 str.) ir atitinkamai nusikaltim, numatyt t pai nuostat 1 1 , 12 ir 23 straipsniais. c) nusikaltim, numatyt T S R Sjungos Centrinio Vykdomojo Komiteto ir Liaudies Komisar Tarybos 1932 m. rugpiio 7 d. nutarimo dl valstybini moni, kolektyvini ki bei kooperacijos turto apsaugos ir visuomenins (socialistins) nuosavybs sustiprinimo (1932 m. T S R S R 62 nr., 360 str.); d) pareigybini ir turtini nusikaltim, numatyt R T F S R Baudiamojo Kodekso 1 1 3 , 1 1 5 1 2 0 str., 162 str. ,,d" ir ,,e" punktuose ir atitinkamuose kit sjungini respublik baudiamj kodeks straipsniuose. B. D l io straipsnio , , A " skaidmoje nenurodyt asmen padaryt nusikaltim, numatyt Valstybini (kontrrevoliucini ir T S R S j u n g a i itin pavojing nusikaltim valdymo tvarkai) nusikaltim nuostat 6 str. 1 dalyje tais atvejais, kai i nusikaltim dalykas yra karinio pobdio inios. C. D l betkieno padaryt: a) nusikaltim, numatyt Valstybini (kontrrevoliucini ir T S R S j u n g a i itin pavojing nusikaltim valdymo tvarkai) nusikaltim nuostat 1 7 1 str. (1929 m. T S R S R 10 nr., 91 str.), taip pat numatyt R T F S R Baudiamojo Kodekso 164a ir 166a straipsniuose ir atitinkamuose kit sjungini respublik Baudiamj Kodeks straipsniuose; b) kit nusikaltim, gresiani Darbinink ir Valstiei Raudonosios Armijos stiprybei ir galiai, kuriuos nagrinti nustatytja tvarka bus pavesta kariniams tribunolams; c) nusikaltim tose vietovse, kur dl iimtini aplinkybi neveikia bendrieji teismai. [I T S R S C V K i r L K T 1954 m . vasario 2 7 d . nutarimo (1934 m . T S R S R 12 nr., 78 str.; 1935 m. 45 nr., 559a str.)]. 2. T S R Sjungos V i d a u s Reikal Liaudies Komisariato ir jo vietos organ tiriamosios bylos dl tvyns idavimo, nipinjimo, teroro, sprogim, padegim ir kit diversijos ri (Valstybini nusikaltim nuostat 6, 8 ir 9 str.) turi bti nagrinjamos T S R S Aukiausiojo Teismo Karins Kolegijos ir apygard karini tribunol pagal teismingum. [I T S R S C V K ir L K T 195 m. birelio 10 dienos nutarimo ( T S R S R 56 nr., 284 str.)]. 5. V i s a s kari bylas dl privai piliei nuudymo priskirti karini tribunol teismingumui. [I T S R S C V K 1954 m. liepos 7 d. nutarimo ( T S R S R 57 nr., 295 str.)].

Kariniai tribunolai taip pat nemaai sprend lietuvi politini kalini byl. Apie j sprendimus ir nuteistuosius jau daugiau galime pasakyti, nes yra ilikusi visai slapta" Pabaltijos Ypatingosios Karo Apygardos (Pribovo) XI-sios Armijos Karinio Tribunalo byla su kontrrevoliucini nusikaltim sprendim nuoraais. Byla pradta 1941 m. sausio 2 dien. Pirmasis sprendimas padarytas 1941 m. sausio 1314 d., o paskutinis (Nr. 0099) t pat met birelio 20 dien. XI-sios Armijos Karinis Tribunolas bylas sprend vietoje, t. y. tame mieste, kur politinis kalinys buvo kalinamas. Nuolatin XI Armijos Karinio Tribunolo buvein buvo Kaune,

LIETUVIAI CAJRIAI BOLEVIKU TEISME

59

Dzk g. Nr. 2 (pogrindyje to namo, kur anksiau gyveno lenk pasiuntinys Charvatas). I surast dokument matyti, kad XI-sios Armijos, kurios sudtin jo ir 29 teritorinis auli korpas, Karinis Tribunolas 16 savo posdi sprend 52 lietuvi kari ir kartu su jais vieno civilio bylas, ei kariai, btent: S i r t a u t a s Jurgis, e l i u s Juozas, K a n e c k a s Kleofas, K u l i k a u s k a s Kazys, K e l m i c k a s Kazys ir L i a u s k a s Vytautas buvo nuteisti suaudyti ir, greiiausia jiems mirties bausm buvo vykdyta. Atuoni kariai, btent: i u m e l i u s Jonas, S i n k e v i i u s Bronius, J o d i s Feliksas, A n d r i u i s Bronius, B r u a s Stasys, M a i u l i s Petras, K u i n s k a s Antanas i r V a t e i k i s Antanas taip pat buvo nuteisti suaudyti, bet to pat teismo ar SSSR Aukiausiojo teismo karins kolegijos mirties bausm buvo pakeista 10 met pataisomj darb stovyklos. T a r v y d a s Augustinas buvo nuteistas 15 met pataisomj darb stovyklos. eiolika kari, btent: B a g d o n a s Antanas, B e k e r i s Jonas, R i m o l a i t i s Juozas, N s Leonas, J o c a s Kazys, S u i n s k a s Antanas, N a r k n a s Balys, K l u s a s Stasys, S n d a i t i s Antanas, M a n d r i j a u s k a s Stasys, G u d i n s k a s Bronius, S e m a ka Vladas, J a n u s a s Jonas, M i n i o t a s Antanas, G i s a s Maksas ir D e n is e v i i u s Zigmas buvo nuteisti po 10 met pataisomj darb stovyklos. S t u l g a Pranas buvo nuteistas 8 metus pataisomj darb stovyklos. M i l i a u s k a s Emilis, P i p c e v i i u s Stasys ir a p a n a s Meys po 7 metus pataisomj darb stovyklos. N a r v y d a s Leonas, J o k u b a u s k a s Kazys, K a z l a u s k a s Bronius, Z i v a t k a u s k a s Antanas, S r e b a l i u s Juozas i r e i l i t k a Jonas po 6 metus pataisomj darb stovyklos. D r a p a i t i s Juozas, K r i a u i n a s Alfonsas, P u p e 1 i s Vincas, G i n a s Jonas, B a l t r n a s Vytautas, B a l t r n a s Bronius, K a u i l a Juozas, B a l t r u a i t i s Kostas ir M a c i j a u s k a s Alfonsas po 5 metus pataisomj darb stovyklos. V i g e l s k a s Albertas ir e l a l i s Kostas po 3 metus pataisomj darb stovyklos. Civilis G i n a s Aleksandras, brolis 5 metus nuteisto kario Jono Gino, buvo nubaustas 1 metus ir 6 mnesius paprasto kaljimo. Kad vaizdesni mums bt lietuvi kari kontrrevoliuciniai nusikaltimai ir aikesnis karinio tribunalo teismo procesas, emiau duodami in extenso t sprendim vertimai:

60 Nuoraas. Visai slaptai. Egz. Nr. S P R E N D I M A S N R . 002 Sovietini Socialistini R e s p u b l i k S j u n g o s v a r d u 1941 metais sausio 14 dien. X I A r m i j o s K a r o T r i b u n o l a s ivaiuojamoje sesijoje V i l n i a u s mieste, susideds i pirmininkaujanio 2. rango karo juristo Seinemano ir nari: 5. rango karo juristo Osokino ir jaunesniojo karo juristo Kuzmenkovo, sekretoriaujant karo juristui Sizovui, n e d a l y v a u j a n t kaltinimui ir g y n y b a i , udarame teismo posdyje inagrinjo kaltinamj b y l N r . 0 0 3 3 b u v u s i 29 auli korpo 6 1 5 artilerijos pulko kari: 1. Bekerio Jono, Petro snaus, gimusio 1 9 1 6 metais N a k i k l i kaime, J o niklio valsiuje, B i r apskrityje, socialine padtimi moksleivio (po socialpoloeniju uaegosia), lietuvio, nepartinio, ratingo, nevedusio, anksiau neteisto, kariuomenn paaukto 1 9 3 8 m., liktinio puskarininkio, 2. Kazlausko Broniaus, L e o n o snaus, gimusio 1 9 1 8 metais e k i kaime, V i e k n i valsiuje, M a e i k i apskrityje, valstieio, lietuvio, nepartinio, ratingo, nevedusio, anksiau neteisto, kariuomenje nuo 1940 met kovo mnesio, raudonarmieio, 3. Miliausko E m i l i a u s , M a r t y n o snaus, gimusio 1 9 1 8 metais L a z d n n kaime, V a i n u t o valsiuje, T a u r a g s apskrityje, valstieio, lietuvio, nepartinio, ratingo, nevedusio, anksiau neteisto, kariuomenje nuo 1940 met kovo mnesio, raudonarmieio, 4. Sapano M e i a u s , J o n o snaus, gimusio 1 9 2 1 metais a u k n miestelyje, a u k n valsiuje, i a u l i apskrityje, valstieio, lietuvio, nepartinio, ratingo, vedusio, anksiau neteisto, kariuomenje nuo 1940 met kovo mnesio, raudonarmieio, 3 . Dropaiio J u o z o , A n t a n o snaus, gimusio 1 9 1 8 metais B S S R M i n s k o mieste, J u l j a n a v o s kaimo, G a r l i a v o s valsiaus, K a u n o apskrities gyventojo, darbininko, lietuvio, nepartinio, ratingo, nevedusio, anksiau neteisto, kariuomenje nuo 1940 met kovo mnesio, raudonarmieio, 6. Stulgos P r a n o , P r a n o snaus, gimusio 1 9 1 7 metais G o r a i n i kaime, V a i nuto valsiuje, T a u r a g s apskrityje, ems kio darbininko, lietuvio, nepartinio, nevedusio, anksiau neteisto, kariuomenje nuo 1 9 3 9 met gegus mnesio, liktinio puskarininkio. V i s i ei padar nusikaltim, numatyt R T F S R B K 3 8 1 0 str. 1 dalyje i r 5811 str. 1. Narvydo Leono, L e o n o snaus, gimusio 1 9 1 6 metais Joniklio miestelyje, Bir apskrityje, darbininko, lietuvio, nepartinio, ratingo, nevedusio, anksiau neteisto, kariuomenje nuo 1 9 3 7 met, liktinio puskarininkio. 2. Kriauino A l f o n s o , A l e k s a n d r o snaus, gimusio 1 9 1 7 metais, R e a n kaime, sli valsiuje, T r a k apskrityje, socialine padtimi tarnautojo, lietuvio, su nebaigtu vidurins mokyklos isilavinimu, nepartinio, vedusio, anksiau neteisto, kariuomenje nuo 1 9 3 9 met gegus mnesio, grandinio (komandir zvena), 3. Jakubausko K a z i o , Stasio snaus, gimusio 1 9 1 6 metais P o l e n i kaime, Luoks valsiuje, T e l i apskrityje, valstieio, lietuvio, nepartinio, ratingo,, nevedusio, anksiau neteisto, kariuomenje nuo 1 9 3 7 met, liktinio p u s k a rininkio. V i s i trys padar nusikaltim, numatyt R T F S R B K 3 8 1 0 str. 1 dalyje.

L I E T U V I A I CAJRIAI B O L E V I K U T E I S M E

61

Parengtinio ir teisminio tardymo duomenimis nustatyta: 1940 metais rugsjo 26 dien 29 auli korpo 6 1 5 artilerijos pulke vyko kari dalies masinis antisovietinis istojimas (vystuplenije), kuriame dalyvavo pulko eiliniai ir puskarininkiai. Siame istojime dalyvav teisiamieji Bekeris ir Stulga i istojimo dalyvi suorganizav dvi kari grupes, joms pasim vadovauti ir, surikiav jas, giedant Smetonos himn ir, i t grupi tarpo sklindant antisovietiniams kiams, mgino tas grupes ivesti i karinio rajono rib (pytalis vyvesti eti grupy iz raspoloenija voennogo gorodka). Teisiamieji Miliauskas ir Kazlauskas, bdami antisovietikai nusiteik, vis 1940 met rugsjo mnes sistemingai tarp pulko kovotoj ved antisovietin propagand, nukreipt prie karins priesaikos primim, ir 1940 metais rugsjo 26 dien dalyvavo antisovietiniame istojime. Be to, teisiamasis Miliauskas buvo vienas i dalyvi, kurie i pulko kari drask Raudonosios Armijos uniformos ymenius (petlio obrazca K r a s n o j Armij), organizavo tarp pulko kari pinig rinkim kryiams nupirkti, kad juos demonstratyvikai pakabint bendrose patalpose; juos pats ir nupirko. Teisiamieji Sapanas, Narvydas, Dropaitis ir Jakubauskas, bdami prieikai nusiteik soviet valdios atvilgiu, tarp pulko kari sistemingai ved antisovietin agitacij prie karins priesaikos primim ir tarp kari pasakodavo apie Soviet Sjung kontrrevoliucinius meitus. Teisiamasis Kriauinas, bdamas antisovietine kryptimi paruotas, tarp kovotoj skleid prieikai soviet valdiai nuteikt element antisovietins veiklos faktus ir tuo bdu politikai neatsparius karius stm prie tokios pat veiklos. Teisiamiesiems Sapanui ir Dropaiiui pareiktas kaltinimas dl j dalyvavimo 1940 metais rugsjo 26 dienos antisovietiniame istojime teisminio tardymo procese nepasitvirtino. Idstytu remiantis, pripastami kaltais: Bekeris Jonas, Petro snus, Stulga Pranas, Prano snus, Kazlauskas Bronius, Leono snus, ir Miliauskas Emilius, Martyno snus, padar nusikaltimus, numatytus R T F S R BK 5810 str. 1 d. ir 5811 stT Sapanas Meius, J o n o snus, Dropaitis Juozas, A n t a n o snus, Narv:ydas Leonas, Leono snus, Kriauinas Alfonsas, Aleksandro snus ir Jakubauskas Kazys, Stasio snus padar nusikaltimus, numatytus R T F S R BK 5810 str. 1 daly, laikant Sapanui ir Dropaiiui pareikt kaltinim pagal R T F S R BK 5811 str. nerodytu, vadovaudamos R T F S R B P K 5 1 9 , 520 ir 326 str. str. *).
*) 319. Teismas savo nuosprend pagrindia iimtinai byloje esaniais duomenimis, inagrintais teisiamajame posdyje. Byloje esanius rodymus teisjai vertina pagal savo vidin sitikinim, pagrst, bylos aplinkybi visumos apsvarstymu. 320. Darydamas nuosprend, teismas turi isprsti iuos klausimus: 1) ar yra vykusi teisiamajam priskiriamoji veika; 2) ar ioje veikoje yra nusikaltimo sudtis; 3) ar i veik padar teisiamasis; 4) ar teisiamasis yra baustinas u jo padarytj veik; 5) kokia, j atlikti. 6) ar tenkintinas pareiktasis civilinis iekinys, o iei iekinys nebuvo pareiktas, tai ar reikia imtis priemoni aptikrinti galiniam bti pareiktam civiliniam iekiniui; 7) kaip pasielgti su daiktiniais rodymais; 8) kam turi bti udtos teismins ilaidos. btent, bausm turi bti teisiamajam paskirta ir ar teisiamasis turi

-62 nuteis

A. MERKELIS

Beker Jon, Petro sn, Stulg Pran, Prano sn, Kazlausk Broni, Leono sn, ir Miliausk Emili, Martyno sn, u visus j padarytus nusikaltimus, remiantis R T F S R BK 5810 str. 1 d. atimti laisv pataisomj darb stovyklose: Bekeriui deimiai met ir susiaurinti politines teises penkeriems metams : Stulgai atuoneriems (8) metams ir susiaurinti politines teises ketveriems metams; Miliauskui septyneriems (7) metams ir susiaurinti politines teises ketveriems metams; Kazlauskui eeriems () metams ir susiaurinti politines teises trejiems metams; Sapan Mei, J o n o sn, Dropait Juoz, A n t a n o sn, Narvyd Leon, Leono sn, Kriauin Alfons, Aleksandro sn, ir Jakubausk Kaz, Stasio sn remiantis R T F S R BK 5810 str. 1 d. atimti laisv pataisomj darb stovyklose: Sapanui septyneriems (7) metams ir susiaurinti politines teises ketveriems metams;
326. Teismas daro nuosprend: 1) paskirti teisiamajam socialins gynos priemon *) ; 2) pripaint kaltu teisiamj atleisti nuo socialins gynos priemons *) dl amnestijos ar senaties ar BK 8 str. nurodytais pagrindais; 3) teisiamj iteisinti iais atvejais: a) nenustaius paties nusikaltimo vykio arba nesant kaltinamojo veiksmuose nusikaltimo sudties: b) nesant pakankamai rodymu teisiamajam apkaltinti. Tuo atveju, kai teismas pagal bylos aplinkybes, nesant io straipsnio 2 p. numatytu slyg, ras netikslingu dalyku taikyti pripaintam kaltu teisiamajam socialins gynos priemon *), jis gali motyvuotu praymu kreiptis i V C V K Prezidium **) atleisti nuteistj nuo socialins gynos priemons *). *) Bausm. **) ir. TSRS Konstitucijos 49 str. ,,h" p. ir Lietuvos TSR Konstitucijos 31 str. g " p. l) a) b) c) d) e) 31. Politiniu ir atskiru pilietiniu teisiu atmimas yra netekimas: aktyvins ir pasyvins rinkimu teiss, teiss eiti renkamsias pareigybes visuomeninse organizacijose, teiss eiti tas ar kitas valstybines pareigybes, teiss turti garbs titulus, tvikj teisiu,

f) teiss gauti pensijas, duodamas socialinio draudimo bei valstybinio aprpinimo tvarka, ir nedarbo paalpas, duodamas socialinio draudimo tvarka. Nuteistajam gali bti atimtos visos aukiau iskaiiuotos teiss ar tik atskiros j kategorijosTvikosios teiss tegali bti teismo atimtos tik nustaius nuteistj piktnaudiavus iomis teismis. Teis gauti pensij teismo tegali bti atimta: a) nuteisus u valstybinius nusikaltimus (Ypatingosios dalies I skirsnys), b) nuteisus u savanaudikus nusikaltimus laisvs atmimu ar nutrmimu su privalomuoju apgyvendinimu kitose vietovse (kaip pagrindine socialins gynos priemone), c) paskyrus papildomja socialins gynos priemone viso turto konfiskavim, d) nuteisus taikos metu u karinius nusikaltimus, numatytus io Kodekso 1933, 1934, 1937, 1939, 19312, 19313, 19317 ir 1932028 str., o karo metu u bet kur nusikaltim, numatyt Baudiamojo Kodekso IX-me (kariniu nusikaltimu) skirsnyje.

LIETUVIAI K A R I A I BOLEVIK TEISME

63

Dropaiiui ir Kriauinui kiekvien po penkerius (5) metus ir kiekvienam susiaurinti politines teises trejiems metams; Narvydui ir Jakubauskui kiekvienam po eerius (6) metus ir kiekvienam susiaurinti politines teises trejiems metams; Sapan Mei, J o n o sn, ir Dropait Juoz, A n t a n o sn, pagal R T F S R BK 5811 str. laikyti iteisintus. Bausms atlikimo laik skaityti: Bekeriui, Kazlauskui, Sapanui nuo 1940 met rugsjo 28 dienos; Miliauskui, Dropaiiui, Narvydui, Kriauinui, Jakubauskui ir Stulgai nuo 1940 met rugsjo 29 dienos. Sprendimas kasacine tvarka per XI Armijos Karin Tribunol gali bti apskstas Pabaltijo Ypatingosios K a r o A p y g a r d o s Kariniam Tribunolui 72-j v a l a n d laikotarpyje nuo to momento, kai nuteistajam teiktas sprendimo nuoraas. Originalas su reikiamais paraais Nuoraas tikras: XI Armijos K. T. Teismo Sekretorius karo juristas Sizov (XI Armijos K a r o Tribunolo ivaiuojamosios sesijos antspaudas).

emiau duodamas labai bdingas dokumentas glaudiai susijs su ia byla: ATSKIRAS NUTARIMAS
Visai slaptai. Egz. Nr. 1 Nuoraas, 1 g 4 1 metais sausio 14 d. Pabaltijo Ypatingosios K a r o A p y g a r d o s X I Armijos Karinis Tribunolas V i l niaus mieste, susideds i pirmininkaujanio 2. rango karo juristo Seinemano ir nari3. rango karo juristo Osekino ir jaunesniojo karo juristo Kuzmenkovo, sekretoriaujant karo juristui Sizovui, svarstydamas Bekerio, Sapano, Dropaiio ir kit kaltinamj byl N r . 0055, rado: Parengtinio tardymo duomenimis viename teisiamojo Dropaiio kaltinimo punkte jam prikiama kalt, kad jis ruosis ginkluotam kontrrevoliuciniam istojimui, ir tas kaltinimas buvo paremtas parodymais liudininko Sokolovo Nikalojaus, teismo posdyje nedalyvavusio. Teisminio tardymo procese teisiamasis Dropaitis pareik, kad jo parodymai tose dalyse kaltinimo parengtinio tardymo protokoluose dl netikslaus vertimo yra sudarkyti. Karinis Tribunolas, turdamas galvoje teisiamojo Dropaiio pareikim ir patikrins bylos mediag, nustat, kad parengtinio tardymo organai mintoje byloje iurkiai paeid B P K dsnius, btent: liudininkas Sokolovas Nikalojus, sksdamas aukiau nurodytomis aplinkybmis (uliajuij po vye ukazannym obstojatelstvam) teisiamj Dropait, apklausiant teisiamj figuruoja kaip vertjas, tuo remdamos (v silu ego) Karinis Tribunolas

nutar:
Pabaltijo Ypatingosios K a r o A p y g a r d o s Kariniam Prokurorui praneti (dovesti do svedenija) apie aukiau mintus paeidimus (naruenijach), padarytus tardymo organ turimoje byloje (po dannomu delu). Originalas su reikiamais paraais Nuoraas tikras: X I Armijos K T Teismo Sekretorius karo juristas M. Si zov Atspausta 6 egz. Nr. 1 XI Armijos KT aplank (nariad).

-64

A. MERKELIS

N r . 2 teisyb (v sudproizvodslvo). N r . 5 tardymo byl. N r . 4 - Pribovo K. P. N r . 5 - Pribovo N K V D Y S Nr. 6 - 2 9 K. NKVD YS V y k d . Sizov.

is dokumentas mums rodo, kaip soviet tardomieji organai iurkiai prasilenkdavo su statymais ir kaip dl kaltinamajam primetamo nusikaltimo buvo igaunamas" reikiamas prisipainimas. Tokie dalykai buvo danas reikinys. Tame pat 1941 m. sausio 14 d. posdyje XI Armijos Karinis Tribunolas, svarstydamas teisiamj 615 artelerijos pulko kari Z u o k o s J u o z o i r V a i n e r i o - V a i n o r o J u r g i o kaltinamsias bylas Nr. 0033 dl nusikaltim pagal RTFSR BK 5810 str. 1 d. ir kitus str., nutar tas bylas dl neteisingai pravesto tardymo grinti Pabaltijo Ypatingosios Karo Apygardos Karinei Prokuratrai pribaigti tardyti (nadosledovanije). Bet grkime prie XI Armijos Karinio Tribunolo nuteistj. Bekeris, Stulga, Kazlauskas, Miliauskas, apanas, Dropaitis, Narvydas, Kriauinas ir Jakubauskas teik savo kasacin skund Pabaltijo Ypatingosios Karo Apygardos Kariniam Tribunolui, kuris 1941 m. vasario 25 dien savo posdyje, pirmininkaujant brigados karo juristui M i a s n i k o v u i ir nariams 2. rango karo juristui N o v i k o v u i ir 2. rango karo juristui M ur a i n u i, j svarst. is Karinis Tribunolas, iklauss savo nario Novikovo praneim ir karinio prokuroro padjjo 2. rango karo juristo Golovanovo ivados, kad sprendim reikia palikti galioje, nutar, kad Bekerio, Stulgos, Kazlausko, Miliausko, apano, Dropaiio, Narvydo, Kriauino, Jakubausko kaltumas dl Vestos kontrrevoliucins agitacijos bylos duomenimis ess rodytas ir kiekvienam nuteistajam bausm paskirta pagal padaryto nusikaltimo pavojingum, ir todl visas sprendimas palikti galioje, o Bekerio, Dropaiio, Kazlausko, Kriauino ir Stulgos kasacinius skundus, kuriuose jie prao suvelninti bausmes, kaip nepagrstus atmesti.
* * *

SPRENDIMAS NR. 003

Visai slaptai. Egz. Nuoraas.

Nr.

Sovietini Socialistini R e s p u b l i k S j u n g o s v a r d u 1941 metais sausio i 5 dien. XI A r m i j o s Karinis T r i b u n o l a s ivaiuojamoje sesijoje V i l n i a u s mieste, susideds i pirmininkaujanio 2. rango karo juristo Seinemano ir nari 3. rango karo juristo Osokino ir karo juristo Petruino, sekretoriaujant karo juristui Sizovui, udarame teismo posdyje inagrinjo kaltinamj b y l N r . 004 29 auli korpo avioeskadrils buv. raudonarmieio Tarvydo A u g u s t o , Benedikto snaus, gimusio 1 9 2 0 metais Latvijos T S R , P e pej miestelyje, tarnautojo, lietuvio, nepartinio, ratingo, vedusio, anksiau neteisto, kariuomenje savanoriu nuo 1940 met kovo mnesio padarius nusikaltim, numatyt R T F S R BK 38,9 str. ir 5 8 1 0 str. 1 d.

L I E T U V I A I CAJRIAI B O L E V I K U T E I S M E

65

Parengtinio ir teisminio tardymo duomenimis nustatyta: Teisiamasis Tarvydas, bdamas prieikai nusiteiks soviet valdios atvilgiu, nuo pat Raudonosios Armijos Lietuv engimo momento 1940 met birelio mnesio sistemingai tarp eskadrils kovotoj ved antisovietin propagand, nukreipt gyrim faistins tvarkos Vokietijoje, mei Soviet S j u n g ir Raudonj Armij. T a i p pat jis 1940 met lapkriio 11 dien, stovdamas eskadrils lktuv apsaugos sargyboje, t pat motyv skatinamas, savo autuvo peiliniu durtuvu sualojo keturius A n b o 51 ir A n b o 41 tipo lktuvus,perdurdamas kai kuri ploktum ir liemens perkelin apsiuvim tose vietose, kur buvo ipieta vaigd: Remiantis idstytu Tarvyd August, Benedikto sn, pripaino kaltu padarius nusikaltimus, numatytus R T F S R BK 589 str. ir 5810 str. 1 d. ir vadovaudamos R T F S R B P K , 5 1 9 , 320 str. str.,

nuteis :
Tarvyd August, Benedikto sn, dl vis jo padaryt nusikaltim, remiantis R T F S R B K 589 str. s u sankcijomis 582 str., S S S R C V K 1 9 5 7 . X . 2 nutarimo galia atimti laisv pataisomj darb stovyklose penkiolikai met, susiaurinant rinkim teises penkeriems metams, be konfiskacijos turto, kadangi tokio neturi. Bausms atlikimo laik, skaitant ir kardomj kalinim, skaityti nuo 1940 met lapkriio 19 dienos. Sprendimas kasacine tvarka per XI Armijos Karin Tribunol gali bti apskstas S S S R Aukiausiojo Teismo Karinei Kolegijai 72-j valand laikotarpyje nuo to momento, kai nuteistajam teiktas sprendimo nuoraas. Originalas su reikiamais paraais Nuoraas tikras: XI Armijos K. T. Teismo Sekretorius karo juristas M. Sizov (XI armijos K. P. Ivaiuojamosios sstos antspaudas) Atspausta 15 egz. ir isista pagal sra, pridta prie sprendimo originalo vykd Si z o v atsp. E. V. Visai slapiai. Egz. Nuoraas. Nr. 1

SPRENDIMAS NR. 0015

Sovietini Socialistini Respublik Sjungos vardu 1941 met vasario 14 dien. Pabaltijo Ypatingosios Karo Apygardos XI Armijos Karinis Tribunolas V i l niaus mieste, susideds i pirmininkaujanio 3. rango karo juristo Jurenko ir nari: 3. rango karo juristo Tverskio ir jaunesniojo karo juristo Kuzmenkovo, sekretoriaujant karo juristui Kostjanui, udarame teismo posdyje inagrinjo 6 1 6 lengvosios artilerijos pulko raudonarmiei kaltinamj byl N r . 006. 1. iumeliaus Jono, A n t a n o snaus, gimusio 1 9 1 8 metais, nepartinio, nevedusio, lietuvio, su emesniuoju isilavinimu, anksiau neteisto, pagal socialin padt darbininko, kilusio i Paskini kaimo, Raseini apskrities, 2. Rimolaiio Juozo, A d o m o snaus, gimusio 1 9 1 8 metais, nepartinio, nevedusio, su emesniuoju isilavinimu, pagal socialin padt ir socialin kilm valstieio, anksiau neteisto, kilusio i V i i kaimo, Raseini apskrities, 5. Naco Leono, Petro snaus, gimusio 1 9 1 8 metais, nepartinio, lietuvio, ne-

66

A. M E R K E L I S -

vedusio, su emesniuoju isilavinimu, anksiau neteisto, -socialine kilme ir padtimi valstieio, kilusio i Meui, Raseini apskrities, kaltinam, padarius nusikaltim, numatyt R T F S R B K 19*)-58-l p . b " , 5810 1 d. ir 5811 str. str. Parengtiniu ir teisminiu tardymu, o taip pat i pai kaltinamj prisipainimo

nustat:
iumelius, Rimolaitis ir Nacas, bdami prieikai nusiteik soviet valdios atvilgiu, nuo liepos mnesio ligi j areto dienos tarp dalies kovotoj sistemingai ved kontrrevoliucin agitacij, gyr faistin tvark, mei S S S R darbinink gyvenim, ir Raudonj Armij. 1940 metais rugsjo mnes Ciumelius abipusiu susitarimu tarp Rimolaiio ir Naco su kiekvienu atskirai nutar dezertyruoti i dalies tikslu iduoti T v y n , t. y. pereiti sien vien i kapitalistini valstybi. Idstytu remdamos, Karinis Tribunolas pripaino iumeli, Rimolait ir Nac kaltais, padarius nusikaltim, numatyt R T F S R BK 19-58-1 p. b " , 5810 1 d. ir 5811 str. str., apskaiiavs (uityvaja), kad i bylos aplinkybi Rimolaiiui ir Nacui nra btino reikalo taikyti visos R T F S R BK 58-1 p. b sankcijos, vadovaudamos R T F S R B P K 3 1 9 i r 320 str. str. i r R T F S R B K 5 1 str.,

nuteis :
iumeli Jon, A n t a n o sn dl vis jo padaryt nusikaltim R T F S R BK 58-1 p. b " str. galia liepti nubausti aukiausia baudiamja priemone suaudymu, be konfiskavimo turto. Rimolait Juoz, A d o m o sn, ir Nac Leon, Petro sn, dl vis j padaryt nusikaltim R T F S R BK 58-1 p. ,,b" str. galia abiems atimti laisv deimiai (10) met pataisomj darb stovyklose, susiaurinant teises, numatytas R T F S R BK '31 str. punktuose a " , ,,b", c " , d " , ,,f" kiekvienam penkeriems (5) metams, be konfiskavimo turto. Bausms laik nuteistajaSn Rimolaiiui ir nuteistajam N a c u i , skaitant ir kardomj kalinim, skaityti nuo 1940 met gruodio 24 dienos. Sprendimas kasacine tvarka per XI Armijos Karin Tribunol gali bti apskstas S S S R Aukiausiojo Teismo Karinei Kolegijai 72 valand laikotarpyje nuo momento, kai nuteistajam teiktas teismo sprendimo nuoraas. Originalas su reikiamais paraais Nuoraas tikras: XI Armijos KT V y r . Sekretorius karo juristas Kostjan (XI Armijos KT ivaiuojamosios sesijos antspaudas).

iumelius Jonas SSSR Aukiausiojo Teismo Karinei Kolegijai padav kasacin skund ir to skundo paskos matyti i io emiau duodamo dokumento:
*) 19. Pasiksinimas bet kaip nusikalsti, taip pat ir rengiamieji nusikaltimui padaryti veiksmai, pasireiki rankiu bei priemoni parpinimu ar j pritaikymu ir nusikaltimo slyg sudarymu, persekiojami taip pat, kaip vykdytas nusikaltimas, ir teismas, parinkdamas teisminio pobdio socialins gynos priemon, turi vadovautis pasiksinim ar rengim vykdiusio asmens pavojingumo bei nusikaltimo parengtumo laipsniu ir jo padariniu vykimo artimumu, taip pat inagrinjimu prieasi, dl kuriu nusikaltimas nebuvo baigtas. Tais atvejais, kai nusikaltimas nebuvo vykdytas, geruoju atsisakius nuo vykdymo asmeniui, ketinusiam t nusikaltim padaryti, teismas paskiria atitinkam socialins gynos priemon u tuos veiksmus, kurie pasiksintojo ar rengjo faktikai buvo vykdyti.

Nuoraas. Visai slaptai. Egz. Nr.

NUTARIMAS NR. 5-2154

Taryb Socialistini Respublik Sjungos Aukiausiojo Teismo Karin Kolegija, susidedanti i pirmininkaujanio divizijos karo juristo Orlovo ir nari: divizijos karo juristo Dmitrievo ir drg. Ponkratovo, 1941 met kovo 14 dienos posdyje svarst iumeliaus J. A. kasacinj skund ant Pabaltijo Ypatingosios Karo A p y gardos XI Armijos Karinio Tribunolo 1941 met vasario 14 dienos sprendimo byloje nuteist u nusikaltimus, numatytus R T F S R BK 19-58-1 p. b " , 5810 d. ir 5811 str. str. 1. iumeliaus Jono, A n t a n o snaus suaudyti, be konfiskavimo turto, 2. Rimolaiio Juozo, A d o m o snaus, ir 5. Naco Leono, Petro snaus, atimti kiekvienam laisv P D S deimt met, susiaurinant kiekvienam teises penkeriems metams, be konfiskavimo turto. Iklauss drg. Orlovo praneimo ir V y r i a u siojo karo prokuroro padjjo drg. Machrovo ivados,
nutar :

Parengtinio ir teisminio tardymo duomenimis rodytas kaltumas nuteistj: 1) iumeliaus, 3) Rimolaiio ir 3) Naco dl jiems inkriminuojam nusikaltim, taiau, i bylos aplinkybi nematydamas btino reikalo iumeliui taikyti aukiausios baudiamosios priemons, I-sios teismo instancijos jam nusprst baudiamj priemon suaudym pakeisti atmimu laisvs deimiai met, susiaurinant politines teises penkeriems metams. V i s kit sprendime palikti galioje. Originalas su reikiamais paraais Nuoraas tikras: K. T. V y r . Sekretorius karo juristas Kostjan (XI Armijos KP ivaiuojamosios sesijos antspaudas) Alspausd. 7 egz. Isista pagal sra Vykdyt. V . N .

XI Armijos Karo Tribunolas susideds i pirmininkaujanio 2. rango karo juristo Seinemano ir nari: 2. rango karo juristo Bozgino ir 2. rango karo juristo Jurenko, sekretoriaujant Ereminui, savo posdyje 1941 m. (kovo 25 dien Ciumeliui Jonui SSSR Aukiausiojo Teismo Karins Kolegijos pakeistos bausms atlikimo laik nustat nuo 1940 met spali 21 dienos.
* * *

Nuoraas. Visai slaptai. Egz. Nr.

SPRENDIMAS NR. 0022

Sovietini Socialistini Respublik Sjungos vardu 1941 met vasario 28 dien. XI Armijos Karinis Tribunolas Kaune, susideds i pirmininkaujanio 2. rango juristo Seinemano ir nari: 2. rango karo veterenarijos gydytojo Muchtarovo ir 5. rango karo juristo Jurenko, sekretoriaujant karo juristui Sizovui, udarame teismo posdyje inagrinjo kaltinamj byl N r . 002 pilieio Ginco Aleksandro, Eduardo snaus, gimusio 1 9 2 1 metais Jiess kaime, G a r liavos valsiuje, K a u n o apskrityje, gyvenanio Ilgakiemio kaime, Garliavos.

68

valsiuje, K a u n o apskrityje, socialine padtimi valstieio, lietuvio, nepartinio, ratingo, nevedusio, anksiau neteisto, nusikaltusio p a g a l R T F S R B K 17*)'59''3a P- " a ' **) str. str. ir 29-jo auli korpo, 26 kavalerijos pulko buvusi kari: 1. Sirtauto Jurgio, V i n c o snaus, gimusio 1 9 1 8 metais K y m a n t kaime, B e tygalos valsiuje, R a s e i n i apskrityje, ir ten gyvenusio iki paaukimo kariuomenn, valstieio, lietuvio, nepartinio, ratingo, nevedusio, anksiau neteisto, kariuomenn paaukto 1940 metais b a l a n d i o mnes, raudonarmieio, nusikaltusio p a g a l R T F S R B K 1958 l b , 19582, 19588, 5 8 1 0 2 d, 5 8 1 1 ir 595a pnk. a " , str. str., 2. Kaunecko K l e o f o , Izidoriaus snaus, gimusio 1 9 2 0 metais K e b i k i kaime, imkaii valsiuje, R a s e i n i apskrityje, ir ten iki paaukimo kariuomenn gyvenusio, valstieio, lietuvio, nepartinio, ratingo, nevedusio, anksiau neteisto, kariuomenn stojusio savanoriu nuo 1940 met b a l a n d i o mnesio, raudonarmieio, nusikaltusio p a g a l R T F S R B K 19581 b , 19582, 19588, 5 8 1 0 2 d., 5 8 1 1 ir 595a pnk. a " str. str., 5. Sinkeviiaus B r o n i a u s , J u o z o snaus, gimusio 1 9 1 8 metais P o z a p s i kaime, L a z d i j valsiuje, S e i n apskrityje, iki kariuomens gyvenusio S o l n i j kaime, L a z a i j valsiuje, S e i n apskrityje, valstieio, lietuvio, nepartinio, ratingo, nevedusio, anksiau neteisto, kariuomenn paaukto 1940 met balandio mnes, raudonarmieio, nusikaltusio p a g a l R T F S R B K 1958lb, 19588, 19582, 5 8 1 0 2 d., 5 8 1 1 , 17593a pnk. a " str. str., 4. Jociaus K a z i o , A n t a n o snaus, gimusio P u t r i kaime, A r i o g a l o s valsiuje, K d a i n i apskrityje, iki kariuomens gyvenusio Butkiks kaime, ekiks valsiuje, K a u n o apskrityje, ems kio darbininko, lietuvio, nepartinio, ratingo, nevedusio, anksiau neteisto, kariuomenn stojusio savanoriu nuo 1940 met kovo mnesio, raudonarmieio, nusikaltusio p a g a l R T F S R B K 58ld, 19582, 19589, 5 8 1 0 2 d., ir 5 8 1 1 str. str., 5. Jodio Felikso, D o m o snaus, gimusio 1 9 1 8 metais, a u k l i kaime, i m kaii valsiuje, R a s e i n i apskrityje, ir iki kariuomens ten pat gyvenusio, valstieio, lietuvio, nepartinio, ratingo, nevedusio, anksiau neteisto, kariuomenn paaukto 1940 met balandio mnes, nusikaltusio p a g a l R T F S R B K 1 9 - 5 8 - l b , 1 9 - 5 8 - 2 , 1 9 - 5 8 - 8 , 5 8 - 1 0 2 d., str. str., 6. Baltrno Broniaus, Silvestro snaus, gimusio 1 9 1 8 metais Totiuriki kaime, Skapikio valsiuje, Rokikio apskrityje, iki kariuomens gyvenusio S t u k kaime, Skapikio valsiuje, Rokikio apskrityje, darbininko, lietuvio, nepartinio, ratingo, nevedusio, anksiau neteisto, kariuomenn 1940 metais kovo mnes stojusio savanoriu, raudonarmieio, nusikaltusio p a g a l R T F S R BK 5 8 1 0 1 d. ir 59 pnk. a " str. str., 7. Gino Jono, E d u a r d o snaus, gimusio 1 9 1 9 metais Ilgakiemi kaime, G a r liavos valsiuje, K a u n o apskrityje, ir ten pat iki kariuomens gyvenusio,

*) 17. Teisminio taisomojo pobdio socialins gynos priemons vienodai taikytinos -tiek nusikaltim, padariusiems asmenims vykdytojams, tiek ir j bendrininkamskurstytojams ir padjjams. Kurstytojais laikomi asmenys, palenk padaryti nusikaltim. Padjjais laikomi asmenys, padj vykdyti nusikaltim patarimais, nurodymais, priemoni teikimu ir klii alinimu arba nusikaltlio ar nusikaltimo pdsak slpimu.

69
darbininko, lietuvio, nepartinio, ratingo, nevedusio, anksiau neteisto, kariuomenn 1940 metais kovo mnes stojusio savanoriu, raudonarmieio, nusikaltusio pagal R T F S R B K 5 8 1 0 1 d . i r 593a a " str. str., 8. Pupelio V i n c o , A n t a n o snaus, gimusio 1 9 1 8 metais K u b i l i k i kaime, O b e l i valsiuje, Rokikio apskrityje, ir ten pat iki kariuomens gyvenusio, valstieio, lietuvio, nepartinio, ratingo, nevedusio, anksiau neteisto, kariuomenn paaukto 1940 metais balandio mnes, raudonarmieio, nusikaltusio p a g a l R T F S R B K 19582 i r 593a pnk. a " str. str., 9. Vigelsko A l b e r t o , J u o z o snaus, gimusio 1 9 1 7 metais L e n i n g r a d e , iki kariuomens gyvenusio Podbukts kaime, L i u d v i n a v o valsiuje, Marijampols apskrityje, ems kio darbininko, lietuvio, nepartinio, ratingo, nevedusio, anksiau neteisto, kariuomenje nuo 1940 met gegus mnesio, raudonarmieio, nusikaltusio p a g a l R T F S R B K 593a pnk. a " str. 10. ivatkausko A n t a n o , J o n o snaus, gimusio 1 9 1 8 metais Blinstrubiki kaime, V i d u k l s valsiuje, R a s e i n i apskrityje, ir ten pat iki kariuomens gyvenusio, valstieio, lietuvio, nepartinio, ratingo, nevedusio, anksiau neteisto, kariuomenn paaukto 1940 metais balandio mnes, raudonarmieio, nusikaltusio pagal R T F S R BK 5 8 1 2 ir 17593 a pnk. ,,a" str. str., 1 1 . Baltrno V y t a u t o , Petro snaus, gimusio 1 9 1 8 metais N e m e n i n kaime, K a m a j valsiuje, Rokikio apskrityje, ir ten pat iki kariuomens gyvenusio, valstieio, lietuvio, nepartinio, ratingo, nevedusio, anksiau neteisto, kariuomenn paaukto 1940 metais kovo mnes, raudonarmieio, nusikaltusio pagal R T F S R BK 5 8 1 0 1 d. ir 593a pnk. a " str. str. Parengtinio i r teisminio tardymo duomenimis nustat: Teisiamieji Sirtautas, Sinkeviius, Kauneckas ir Jodis, b d a m i prieikai nusiteik soviet valdios atvilgiu, 1940 metais spali mnesio pradioje bendrai sutar dezertyruoti i dalies, o tuo atveju, kai Lietuvos teritorijoje bus persekiojami, pabgant Vokietij iduoti (izmenit) T v y n ; nurodytas sumanymas b u v o numatytas vykdyti po S p a l i Revoliucijos X X I I I - i j metini vents. Svarstydamas pabgimo plan, teisiamasis Sirtautas pasil aukiau nurodytos grups dalyviams laiduoti pabgimui gauti ginkl. V y k d y d a m a s vis suokalbio dalyvi pritart Sirtauto pasilym, teisiamasis Kauneckas 1940 metais 26 dien, dirbdamas prie ikrovimo ir parveimo ginkl i v a g o n sandl, pasinaudojs nebuvimu reikiamos prie ikrovimo kontrols, pagrob 11 pistolet ir vien iron, i kuri: penkius pistoletus ir v i e n iron pasiliko sau ir paslp, vien pistolet atidav teisiamajam ivatkauskui, tris pistoletus, ketindamas atgal atsiimti, padjo teisiamojo Ginco Jono automainos, naudotos ginkl perveimui, sdynje, v i e n pistolet atidav taip pat ginkl parveimo dalyviui teisiamajam Baltrnui Jonui ir jam, mainais u 25 pistoleto ovinius po kurio laiko d a v dar vien pistolet. Apie tai, kad K a u n e c k a s pagrob ginklus, inojo ir likusieji grups d a l y v i a i Sirtautas, Sinkeviius ir Jodis. Be to, teisiamasis Sirtautas, dirbdamas sandlyje, pats pagrob 8 pistoletinius ir 13 autuvini ovini, kuriuos perdav saugoti grups dalyviui teisiamajam Sinkeviiui, o pastarasis K a u n e c k u i . J a m gi Sinkeviiui b u v o taip pat inoma, kad teisiamasis Pupelis darbo metu sandlyje pagrob vien granat. T i k s l u geriau paslpti Kaunecko pavogtus ginklus, teisiamasis Sirtautas i penki Kaunecko pasilikt pistolet keturius, pastarojo sutikimu, 1940 met lapkriio 9 dien atne miest savo giminaiiui, ryium su tuo, pastarojo praneimu b u v o iaikintas (razoblaen) Sirtautas ir likusieji aukiau nurodytos grups dalyviai.

-75A.MERKELIS

T pat antisovietini akstin s'katinami teisiamieji Sirtautas, Kauneckas, Sinkeviius ir Jodis drauge su teisiamuoju Jociumi sistemingai ved tarp kovotoj antisovietin propagand ir, be to. S p a l i Revoliucijos X X I I I - j metini dien p a g a l i anksto bendrai numatyt p l a n pareng du antisovietinius lapelius ir dalies teritorijoje ikabino tris Lietuvos tautines vliavas. Be to, teisiamieji Sirtautas, Kauneckas ir Sinkeviius tarp savs svarst prie dalies komisar teroristinio veiksmo plan. Teisiamasis Pupelis, dirbdamas dalies eskadrono sandlyje, 1940 met lapkriio mnesio pradioje i sandlio pagrob v i e n granat, kuri parod teisiamajam Sinkeviiui. Be to, Pupelis, inodamas apie teisiamj K a u n e c k o , Sirtauto ir Sinkeviiaus antisovietins veiklos faktus, niekam apie tai neprane. Teisiamasis Zivatkauskas, inodamas apie teisiamojo K a u n e c k o padaryt ginkl pagrobim, apie jo ir Sirtauto antisovietins veiklos faktus, niekam apie tai neprane. Be to, gavs i K a u n e c k o 1940 m. spali 26 d. io p a v o g t pistolet. 1940 m. lapkriio 26-t dien per savo pastam pasiunt jj sau gimtin. Teisiamasis Gincas Jonas, 1940 m. spali 26 dien rads pas save mainoje tris pistoletus ir ryt dien suinojs, k a d nurodyti pistoletai pagrobti teisiamojo Kaunecko perveant ginklus, pasisavino ir paslp du pistoletus, i kuri v i e n nuve savo broliui teisiamajam G i n c u i A l e k s a n d r u i , o tretj pistolet, pastebjs kelyje sekant, imet ikrovimo vietoje sandl. Teisiamasis Gincas A l e k s a n d r a s , gavs i brolio teisiamojo G i n c o J o n o pastarojo 1940 m. lapkriio 9 dien atvet pistolet, neinodamas i kur brolis j sigijo,, laik pas save t pistolet iki jis b u v o i jo paimtas, t. y. iki 1940 m. lapkriio 20 dienos. Teisiamasis Baltrnas V y t a u t a s , dirbdamas dalies sandlyje, 1940 m. r u g s j o mnes i sandlio pagrob 25 pistoletinius ovinius ir juos 1940 m. lapkriio mnesio pirmomis dienomis su teisiamuoju B a l t r n u Broniumi imain pistolet, , kur nune miest vienam i savo pastam saugoti. Teisiamasis Baltrnas Bronius 1940 m. spali 26 dien gavs i teisiamoje K a u n e c k o pistolet ir inodamas, k a d is pistoletas K a u n e c k o pavogtas ginkl ikrovimo metu, j 1940 m. lapkriio mnesio pirmomis dienomis su teisiamuoju B a l trnu V y t a u t u imain 25 pistoletinius ovinius, u kuriuos i K a u n e c k o g a v o kit pistolet, maesnio kalibro. Teisiamasis Vigelskas, dirbdamas drauge su teisiamuoju K a u n e c k u iskraunant ginklus, 1940 metais spali 26-t dien, paragintas K a u n e c k o , taip pat pagrob vien pistolet. Remiantis idstytu pripastami kaltais: Sirtautas Jurgis, V i n c o snus ir Kauneckas Kleofas,* Izidoriaus snus p a d a r nusikaltimus numatytus R T F S R B K 1958lb, 19588, 5 8 1 0 2 d., 5 8 1 1 i r 593a pnk. a " str. str., laikant pareikt jiems kaltinim p a g a l R T F S R B K 19582 str. nerodytu; Sinkeviius Bronius, J u o z o snus, padars nusikaltim, numatyt R T F S R B K 1958lb, 19588, 5 8 1 0 2 d., 5 8 1 1 ir 17595a, pnk. a " str. str., laikant pareikt jam kaltinim p a g a l R T F S R B K 19582 str. nerodytu; Jodis Feliksas, D o m o snus, padars nusikaltim, numatyt R T F S R B K 1958lb, 5810 2 d., 5811 ir 17593a pnk. a " str. str., laikant pareikt jam kaltinim pagal R T F S R BK 19582 ir 19588 str. str. nerodytu; Jocius K a z y s , A n t a n o snus, padars nusikaltim, numatyt R T F S R B K 5810 2 d., ir 5 8 1 1 str. str., laikant pareikt j a m kaltinim p a g a l R T F S R BK. 581 d., 19582 ir 19589 str. str., nerodytu;

L I E T U V I A I CAJRIAI B O L E V I K U T E I S M E

71

Pupelis V i n c a s , A n t a n o snus, padars nusikaltim, numatyt R T F S R B K 593a pnk. a " ir 5 9 1 2 , str. str., bet ne R T F S R BK 19582 str., kaip tatai jam anksiau b u v o pareikta; ivatkauskas, A n t a n a s , J o n o snus, padars nusikaltim, numatyt R T F S R BK 5 8 1 2 ir 17593a pnk. a " str. str.; Gincas J o n a s , Eduardo* snus, padars nusikaltim, numatyt R T F S R B K 1 7* w 59'3 a P n k . a " str., bet ne 593a pnk. a " str., kaip tatai anksiau jam b u v o pareikta, laikant pareikt j a m kaltinim p a g a l R T F S R BK 5 8 1 0 1 d. str. nerodytu; Gincas A l e k s a n d r a s , E d u a r d o snus, padars nusikaltim, numatyt R T F S R B K 1 8 2 1 d . str. *), bet n e R T F S R B K 17593a pnk. a " str., kaip tatai jam anksiau buvo pareikta; Baltrnas V y t a u t a s , Petro snus, padars nusikaltim, numatyt R T F S R B K 593a str. pnk. a " , laikant pareikt j a m kaltinim p a g a l R T F S R B K 5 8 1 0 1 d . str., nerodytu; Baltrnas Bronius, Silvestro snus, padars nusikaltim, numatyt R T F S R B K 17593a pnk. a " str. str., bet n e R T F S R B K 595 a pnk. a " str., kaip tatai jam anksiau b u v o pareikta, laikant pareikt j a m kaltinim p a g a l R T F S R BK 5810 1 d., str. nerodytu, ir Vigelskas A l b e r t a s , J u o z o snus padars nusikaltim, numatyt R T F S R B K 593a str. pnk. a " . V a d o v a u d a m o s R T F S R B P K 3 1 9 , 3 2 0 i r 326 str. str.

nubaud:
Sirtaut Jurg, V i n c o sn, ir Kauneck K l e o f , Izidoriaus sn, p a g a l R T F S R BK 19582 str. str., teismo laikyti iteisintais. J u o s gi dl j padaryt vis nusikaltim, remiantis 19581 b str. liepti nubausti aukiausia baudiamja priemone suaudymu, be konfiskavimo turto, kadangi jo neturi, Sinkevii Broni, J u o z o sn pagal R T F S R B K 19582 str. teismo laikyti iteisintu. J gi dl jo padaryt vis nusikaltim, remiantis R T F S R BK 19 38lb str. liepti nubausti aukiausia b a u d i a m j a priemone suaudymu, be konfiskavimo turto, kadangi jo nuteistasis neturi. T a i a u K a r o T r i b u n o l a s , i bylos aplinkybi nematydamas btino reikalo S i n keviiui pritaikyti aukiausios baudiamosios priemons suaudymo, rado galima, remiantis R T F S R BK 51 str. iuo sprendimu jam nustatyt b a u d i a m j priemon suaudym pakeisti atmimu laisvs deimiai met pataisomj d a r b stovyklose, penkeriems metams atimant teises, numatytas R T F S R BK 51 str. p. p. a " , b " , ,,c", ,,d" ir ,,f". Jod Feliks, D o m o sn, p a g a l R T F S R BK 19582 ir 19588 str. str. teismo laikyti iteisintu. J gi dl jo padaryt vis nusikaltim, remiantis R T F S R BK 19 58lb str. liepti nubausti aukiausia b a u d i a m j a priemonesuaudymu. Taiau K a r o Tribunolas, i bylos aplinkybi nema tydamas btino reikalo J o diui pritaikyti aukiausios baudiamosios priemons suaudymo, rado galima, remiantis R T F S R BK 51 str. iuo sprendimu jam nustatyt b a u d i a m j priemon suaudym pakeisti laisvs atmimu deimiai met pataisomj d a r b stovyklose, penkeriems metams atimant teises, numatytas R T F S R BK 51 str. p. p. a", b " , c " , d " ir f " . *) *182. Sprogstamj mediag ar sviediniu, taip pat aunamj (iskyrus medioklinius) ginklu gaminimas, laikymas, pirkimas ir pardavimas be reikiamo leidimo, utraukia laisvs atmim, laikui iki penki met su ivardytu mediag, sviedini ir ginkl konfiskavimu.

-72

A. MERKELIS

Joci Kaz, A n t a n o sn, p a g a l R T F S R BK 38-ld, 19582 ir 19589 str. str. teismo laikyti iteisintu. Jj gi dl jo p a d a r y t v i s nusikaltim, remiantis R T F S R B K 5 8 1 0 d . str. s u sankcijos 582 str. pataisomj d a r b stovyklose atimti laisv deimiai met, atimant penkeriems metams teises, numatytas R T F S R B K 3 1 str. p. p. a " , b " , ,,c", ,,d" ir ,,f", Pupel V i n c , A n t a n o sn, p a g a l R T F S R B K 19582 str. teismo laikyti iteisintu. J g i dl j o padaryt vis nusikaltim, remiantis R T F S R B K 593a str. p. a " atimti laisv pataisomj d a r b stovyklose penkeriems metams, atimant trejiems metams teises, numatytas R T F S R B K 3 1 str. p . p . a " , b " , c " , d " , ivatkausk A n t a n , J o n o sn, dl jo padaryt vis nusikaltim, remiantis R T F S R B K 17593a p . a " str. atimti laisv pataisomj d a r b stovyklose eeriems metams, atimant trejiems metams teises, numatytas R T F S R BK 31 str. p. p. ,,a", b " , c " , d " . Ginc J o n , E d u a r d o sn, p a g a l R T F S R BK 5 8 1 0 str. l d. teismo laikyti iteisintu. D l j o padaryt v i s nusikaltim, remiantis R T F S R B K 17595a p . a " str. atimti laisv pataisomj d a r b stovyklose penkeriems metams, nesiaurinant teisi (bez poraenija v pravach). Ginc A l e k s a n d r , E d u a r d o sn, p a g a l R T F S R B K 17593a p . ,,a" str. teismo laikyti iteisintu. Remiantis R T F S R BK 1 8 2 str. 1 d. atimti j a m laisv paprastame kaljime (v obich miestach zakliuenija) vieneriems metams ir eiems mnesiams, nesiaurinant teisi. Baltrn V y t a u t , Petro sn, p a g a l R T F S R BK 5 8 1 0 str. 1 d. teismo laikyti iteisintu. Remiantis R T F S R B K 593a p . ,,a str. atimti j a m laisv pataisomj darb stovyklose ketveriems metams, nesiaurinant teisi, Baltrn Broni, Silvestro sn, p a g a l R T F S R BK 5 8 1 0 str. 1 d. teismo laikyti iteisintu. Remiantis R T F S R B K 17593a p . a " str. atimti j a m laisv pataisomj d a r b stovyklose penkeriems metams, nesiaurinant teisi, Vigelsk A l b e r t , J u o z o sn, remiantis R T F S R B K 593a str. p . , , a " atimti jam laisv pataisomj darb stovyklose trejiems metams, nesiaurinant teisi. B a u s m s atlikimo laik, skaitant ir kardomj kalinim, skaityti: Sinkeviiui nuo 1940 met lapkriio 13 d. J o c i u i K a z i u i nuo 1940 met lapkriio 1 1 d . Jodiui Feliksui nuo 1940 met lapkriio 21 d. B a l t r n u i Broniui nuo 1940 met lapkriio 19 d. G i n c u i J o n u i nuo 1940 met lapkriio 19 d. Pupeliui V i n c u i nuo 1940 met lapkriio 14 d. G i n c u i A l e k s a n d r u i nuo 1940 met lapkriio 20 d. ivatkauskui nuo 1940 met gruodio 23 d. V i g e l s k u i nuo 1940 met gruodio 17 d. Baltrnui V y t a u t u i nuo 1940 m. gruodio 19 d. Sprendimas kasacine tvarka per X I A r m i j o s K a r i n T r i b u n o l gali bti a p skstas S S S R A u k i a u s i o j o Teismo K a r i n e i K o l e g i j a i 7 2 v a l a n d laikotarpyje nuo. to momento, kai nuteistajam teiktas sprendimo nuoraas. Originalas su reikiamais paraais. Nuoraas tikras: XI-sios Armijos K a r o Tribunolo T e i s m o Sekretorius karo juristas Sizov Atspausta 27 egz. ir isisti pagal sra, pridt prie originalo k. p. (XI-sios Armijos K a r o Tribunolo antspaudas)

LIETUVIAI K A R I A I BOLEVIKU TEISME

73

Nuteistieji padav kasacinius skundus SSSR Aukiausiojo Teismo Karinei Kolegijai, kuri 1941 m. balandio 18 dienos posdyje, susidedaniame i pirmininkaujanio armijos karo juristo U l r i c h o ir nari: divizijos karo juristo K a n d y b i n o ir l. rango karo juristo B u k a n o v o , juos isvarst, ir, iklausius drg. Bukanovo praneimo ir Vyriausiojo Karo Prokuroro padjjo Machrovo ivados, kurioje sil Jodio atvilgiu sprendim pakeisti, o kit palikti galioje, nutar, kad parengtinio ir teisminio tardymo duomenimis Sirtauto, Kaunecko, Sinkeviiaus, Jodio, Jociaus, Pupelio, ivatkausko, Ginco Jono, Ginco Aleksandro, Baltrno Vytauto, Baltrno Broniaus ir Yigelsko nusikaltimai rodyti. Baudiamoji priemon parinkta pagal padaryt nusikaltim sunkum. Tuo remiantis sprendim palikti galioje, o kasacinius skundus, kuriuose praoma sumainti bausm, nepatenkinti. Mirti nuteistieji Sirtautas Jurgis ir Kauneckas Kleofas SSSR Aukiausiosios Tarybos prezidiumui padav malons praymus, kurie 1941 metais gegus 17 dienos posdyje buvo atmesti, (SSSR Aukiausios Tarybos prezidiumo protokolas Nr. 9 (lOOOss).
Nuoraas. Visai slaptai. Egz. Nr.

SPRENDIMAS NR. 0027

Sovietini Socialistini R e s p u b l i k S j u n g o s v a r d u 1 9 4 1 met kovo 10 dien. XI Armijos Karinis Tribunolas savo patalpose, susideds i pirmininkaujanio 3. rango karo juristo Bezgino ir nari: 2. rango intendanto Bulkino ir kapitono Vdovenko, sekretoriaujant Ereminui, udarame teismo posdyje inagrinjo b y l Nr. 0065 1. Suinsko A n t a n o , A n t a n o snaus, gimusio 1 9 1 1 metais P a b a r i kaime, P a s v a l i o valsiaus, B i r apskrities, L T S R , socialine kilme valstieio, lietuvio, S S S R pilieio, turinio vidurinj isilavinim, nevedusio, neteisto, nepartinio, 1 9 2 7 1 9 2 8 metais buv. auli" organizacijoje, Lietuvos kariuomenje tarnavo nuo 1 9 3 1 m. brio v a d o pareigose (v dolnosti kamandira vzvoda), R a u d o n o j e A r m i j o j e ligi 1 9 4 1 met vasario mnesio leitenantu (v zvanii Ieitenanta), padariusio nusikaltim, numatyt R T S F R B K 1 9 3 8 l b , 5 8 1 1 i r 5 8 1 3 str. str., 2. Andriuio Broniaus, J u o z o snaus, gimusio 1909 metais S a r a k i kaime, Marijampols apskrities, L T S R , socialine kilme valstieio, lietuvio, S S S R pilieio, turinio vidurinj isilavinim, nevedusio, nepartinio, 1 9 2 5 1 9 2 6 metais buvusio auli organizacijoje, tarnavusio buvusioje Lietuvos kariuomenje nuo 1 9 3 0 met ir R a u d o n o j o j e A r m i j o j e ligi 1940 met gruodio 23 dienos brio v a d o pareigose, padariusio nusikaltim, numatyt R T F S R B K 1958-a str. Parengtinio ir teisminio tardymo duomenimis nustat: Andriuis, 1940 metais gruodio mnes paleistas i D V R A * ) atsarg ir, bdamas nepatenkintas sovietine valdia, susitar su paleistu atsarg kapitonu Gasnu bgti S S S R kaimynin valstyb, dl to idirbo p l a n ir apsvarst su kitais

*) Darbinink Valstiei Raudonoji Armija.

-74

A. MERKELIS

asmenimis pabgimo plan. 1 9 4 1 metais sausio 18 dien atvyko K a u n , susitiko su Babicku, papasakojo j a m usien pabgimo p l a n ir pra jo revolverio, pastarasis revolverio A n d r i u i u i nedav, bet apie pabgimo p l a n patar pasikalbti su Suinsku. T o s pat dienos vakare viename K a u n o restorane A n d r i u i s sutiko u l i n s k , kuriam papasakojo apie savo ketinim pereiti valstybs sien. S u i n s k a s pakviet A n d r i u pas save but, kad geriau apsvarstyt pastarojo padt. Pirmadienio ryt A n d r i u i s atvyko pas S u i n s k , pra duoti revolver ir papasakojo j a m smulk usien pabgimo plan. S u i n s k a s duoti revolver atsisak, bet patar su bgimu neskubti, o palaukti, kol susidarys didesn grup norini pereiti sien ir paadjo jam tuo klausimu padti p a g a l savo igales, ir pasak, kad jam, Suinskui. jau inoma apie kit asmen pabgim. T pat dien A n d r i u i s ivyko V i l n i , kur b u v o aretuotas. Suinskas, b d a m a s D V R A leitenantu turjo glaudius ryius su buvusiu kapitonu Micbeleviiumi, 1940 metais pabgusiu Vokietij, i kurio gavo laik, kuriame Micheleviius S u i n s k ir kitus asmenis kviet V o k i e tij. Suinskas apie t laik prane B a b i c k u i ir B u t v y d u i , kurie po to p a b g o Vokietij. Be to, svarst A n d r i u i o su G a s n u V o k i e t i j pabgimo p l a n ir paadjo jiems, kiek galdamas, padti. K a i dl Suinsko veiklos politinje policijoje ir ten padaryto darbo, nukreipto prie revoliucin judjim, tai bylos duomenimis nepatvirtinta, kad jis bt dirbs alingai revoliuciniam judjimui, todl kaltinim pagal R T F S R B K 5 8 1 3 str. laikyti nerodytu. T a i p pat laikyti nerodytu Suinsko nusikaltim i r p a g a l R T F S R B K 5 8 1 1 str. Remiantis idstytu K T pripaino kaltais: Andriu B r o n i p a g a l R T F S R BK 19581 a, o Suinsk A n t a n , kaip talkinink (posobnika), pagal R T F S R B K 1 7 5 8 l b . V a d o v a u d a m o s R T F S R B P K 3 1 9 , 320 i r 326 str. str.,

nuteis :
Andriu Broni, J u o z o sn, pagal R T F S R BK 581 a str. liepti nubausti aukiausia b a u d i a m j a priemone suaudymu, ir konfiskuoti j a m priklausant turt; Suinsk A n t a n , A n t a n o sn, pagal R T F S R B K 5 8 l b , pritaikius R T F S R BK 58 str., atimti deimiai met laisv pataisomj darb stovyklose, penkeriems metams suvaryti politines teises ir konfiskuoti jam priklausant turt. P a g a l R T F S R B K 5 8 1 1 i r 5 8 1 3 str. str. S u i n s k A n t a n iteisinti. B a u s m s laik Suinskui apskaiiuoti nuo 1 9 4 1 met vasario 4 dienos. Sprendimas gali bti apskstas S S S R A u k i a u s i o j o Teismo K a r i n e i K o l e gijai 72-j v a l a n d laikotarpyje nuo momento, kai sprendimo nuoraas teiktas nuteistajam, skundas p a d u o d a m a s per X I A r m i j o s K . T . Originalas su reikiamais paraais N u o r a a s tikras: K. T. Sekretorius Eremin. { X I Armijos K . T . antspaudas).

Andriuis Bronius ir Suinskas Antanas padav SSSR Aukiausiojo Teismo Karinei Kolegijai savo kasacinius skundus, kurie 1941 met balandio 18 dienos posdyje, pirmininkaujant armijos karo juristui U l r i ch u i ir nariams: divizijos karo juristui K a n d y b i n u i ir l. rango karo juristui B u k a n o v u i , buvo svarstomi. Karin Kolegija, iklausiusi drg. B u k a n o v o praneimo ir vyriausiojo prokuroro padjjo drg. Mach r v o ivados, jog sprendim reikia palikti galioje, nutar A n d r i u i u i baudiamj priemon suaudym pakeisti deimtimi met laisvs

LIETUVIAI KARIAI BOLEVIK TEISME

75

atmimu pataisomj darb stovyklose, penkeriems metams susiaurinant rinkimines teises, o vis kit sprendim palikti galioje. XI Armijos Karinio Tribunolas 1941 met gegus 13 dienos posdyje nutar nuteistajam A n d r i u i u i Broniui bausms atlikimo laik apskaiiuoti nuo 1941 met sausio 23 dienos.
Nuoraas. Visai slaptai. Egz. Nr. t

SPRENDIMAS NR. 0045

Sovietini Socialistini R e s p u b l i k S j u n g o s v a r d u 1941 metais kovo 15 dien. XI Armijos Karinis T r i b u n o l a s ivaiuojamoje sesijoje V i l n i a u s mieste, susideds i pirmininkaujanio 2. rango karo juristo Seinemano ir nari: 3. rango karo juristo Osokino ir jaunesniojo karo juristo Kuzmenkovo, sekretoriaujant karo juristui Sizovui, udarame teismo posdyje inagrinjo kaltinamj b y l N r . 0062 1. eliaus Juozo, J u o z o snaus, gimusio 1 9 1 9 metais Luoks miestelyje, T e l i apskrityje, Pribitkos kaimo, T v r i valsiaus, T e l i apskrities gyventojo, p a g a l socialin padt darbininko, lietuvio, ratingo, nepartinio, nevedusio, prie soviet valdios neteisto, kariuomenje savanoriu nuo 1 9 4 0 met kovo mnesio, 29 auli korpo, 6 1 5 korpusinio artilerijos pulko raudonarmieio, 2. Bruo Stasio, S o f i j o s snaus, gimusio 1 9 1 8 metais P a t u m a l i kaime, L u o ks valsiuje, T e l i apskrityje, P u p i n i kaimo, V a r n i valsiaus. T e l i apskrities gyventojo, pagal socialin padt ems kio darbininko, lietuvio, ratingo, nepartinio, nevedusio, prie soviet valdios neteisto, kariuomenn paaukto 1940 metais kovo mnes, 29 auli korpo, 6 1 5 korpusinio artilerijos pulko raudonarmieio, abiej u nusikaltimus, numatytus R T F S R B K 5 8 l b i r 3 8 1 1 str. str. 3. Kuinsko A n t a n o , A n t a n o snaus, gimusio 1 9 1 8 metais K e r m o i kaime. T v r i valsiaus, Teli apskrities ir ten gyvenusio, p a g a l socialin padt valstieio, lietuvio, ratingo, soviet valdios neteisto, kariuomenn paaukto 1940 metais kovo mnes, 29 auli korpo 6 1 3 korpusinio artilerijos pulko raudonarmieio, 4. Veteikio A n t a n o , A d o m o snaus, gimusio 1 9 1 8 metais K i m e n kaime, Utenos valsiaus ir apskrities ir ten gyvenusio, p a g a l socialin padt valstieio. lietuvio, ratingo, nepartinio, nevedusio, prie soviet valdios neteisto, kariuomenn paaukto 1940 metais kovo mnes, 29 auli korpo.

lant valsiuje, Kretingos apskrityje, Kretingos miesto gyventojo, socialine kilme ems kio darbininko, lietuvio, ratingo, nepartinio, nevedusio, prie soviet valdios neteisto, kariuomenn paaukto 1940 metais kovo mnes,

Teli apskrityje, L e p a i i kaimo, T v r i valsiaus, T e l i apskrities gyventojo, darbininko, lietuvio, ratingo, nepartinio, nevedusio, prie soviet valdios neteisto, kariuomenn paaukto 1 9 3 9 metais gegus mnes, 29 iauli korpo 297 auli pulko btinosios tarnybos jaunesniojo seranto,

-76

A. MERKELIS

Parengtinio ir teisminio tardymo duomenimis nustat: Teisiamieji elius, Kuinskas ir Veteikis, b d a m i nepatenkinti soviet, valdia, tarp savs susitar spaligruodio mnesi laikotarpyje nutar iduoti tvyn ir paruo i Raudonosios A r m i j o s V o k i e t i j pabgimo plan, kurj ketino vykdyti 1940 met gruodio mnesio pabaigoje. D a r iki susitarimo su e l i a u s Veteikio grupe, teisiamasis K u i n s k a s ketino bgti per sien su teisiamuoju Maiuliu, kuris taip pat, kaip ir K u i n s k a s , b d a m a s nepatenkintas savo soviet valdia, b u v o sumans iduoti tvyn, p a b g d a m a s Vokietij. Pritaps prie eliaus Veteikio grups, teisiamasis K u i n s k a s apie tai prane teisiamajam M a i u l i u i , kuris savo keliu apie eliaus s u m a n y m u s iduoti tvyn prane kalbdamasis su teisiamuoju B r u u . T a m e pat laikotarpyje teisiamasis elius savo dds Indriukos b u v o uverbuotas vokiei valgybos agentu ir su savo surinktomis pionao iniomis apie lietuvi tautinio korpo ir 6 1 5 audmen sandlio kari nuotaikas 1940 metais gruodio 26 dien privaljo prisistatyti Luoks miestelyje Indriukai, Teisiamasis Bruas, b d a m a s taip pat antisovietikai nusiteiks, patikrins pas eli M a i u l i o j a m pranetas iniais apie eliaus idavikikus sumanymus ir gavs i jo patvirtinim, 1940 metais gruodio 25 d. abipusiai susitar su eliumi dezertyravo i dalies, ketindami iduoti tvyn, pabgant V o k i e t i j ; be to, elius, kad sulaikymo a t v e j u bt laiduotas pabgimas, i pulko dirbtuvs pagrob pistolet su vienu ovininiu, apie tai inojo teisiamasis B r u a s , 1940 metais gruodio 26 dien atvyk Luoks miestel, teisiamieji isiskyr, susitar susitikti 1940 met gruodio 29 dien galutinai nutarti valstybs sienos perjimo viet ir laik. Isiskyrs su B r u u , teisiamasis elius pasuko prisistatyti Indriukai. Susitiks su juo, perdav jam surinktas pionao inias, persireng Indriukos atnetais civilikais drabuiais ir gavs i jo kelionei 30 rubli ir adres, 1940 met gruodio 26 dien p a g a l Indriukos nurodymus v y k o valstybs sienos link, kad pereit V o kietij. Bet, 1 9 4 1 met sausio 4 dien mginant pereiti sien, soviet pasienio sargybos b u v o sueistas ir sulaikytas. Teisiamasis Bruas, belaukdamas sutarto 1940 metais gruodio 29 d. susitikimo su eliumi, p a g a l dalies vadovybs paskelbt paiekojim 1940 metais gruodio 29 dien milicijos organ b u v o sulaikytas gyvenamoje vietoje, sulaikant mgino bgti ir pasidav tik po to, kai b u v o perautas jo milins petys. Teisiamieji Kuinskas, Veteikis ir M a i u l i s , pabgus eliui ir Bruui, iki j sumimo, nebemgino vykdyti savo idavikik sumanym. Teisiamasis Srebalius, inodamas i eliaus ir Kuinskio apie j idavikikus sumanymus, apie tai nepranee S o v i e t valdios organams. Remiantis idstytu pripastami kaltais: elius J u o z a s , J u o z o snus, ir Bruas S t a s y s , S o f i j o s snus, padar nusikaltim, numatyt R T F S R B K 3 8 l b i r 5 8 1 1 str. str., Kuinskas A n t a n a s , A n t a n o snus, Veteikis A n t a n a s , A d o m o snus, ir Maiulis Petras, O n o s snus, padar nusikaltim, numatyt R T F S R BK 1 9 5 8 l b ir 5 8 1 1 str. str., Srebalius J u o z a s , Juozo snus, padars nusikaltim, numatyt R T F S R B K 581 str. p . d " , bet n e 1938 lb str. kaip tatai j a m anksiau b u v o pareikta, Iaik,nt jo kaltinim pagal 1958lb str. nerodytu; v a d o v a u d a m o s R T F S R B P K 3 1 9 , 3 2 0 i r 5 2 6 str. str.

nuteis :
eli J u o z , Juozo sn, Bru S t a s , S o f i j o s sn, Kuinsk A n t a n , A n tano sn, Veteik A n t a n , A d o m o sn, ir Maiul Petr, O n o s sn, u visus j padarytus nusikaltimus pagal R T F S R B K 5 8 l b str. liepti nubausti aukiausia baudiamja priemone suaudymu, be konfiskavimo turto, k a d a n g i jo nuteistieji neturi.

LIETUVIAI K A R I A I BOLEVIK TEISME

77

T a i a u i bylos aplinkybi nematydamas btino reikalo nuteistiesiems K u inskui, Veteikiui ir M a i u l i u i pritaikyti aukiausios baudiamosios priemons suaudymo, Karinis T r i b u n o l a s , v a d o v a u d a m o s R T F S R B K 5 1 str., rado g a l i m a iuo sprendimu j a m nutart b a u d i a m j priemon s u a u d y m pakeisti kiekvienam deimt met laisvs atmimu pataisomj d a r b stovyklose, kiekvienam susiaurinant penkeriems metams teises, numatytas R T F S R BK 51 str. a, b, c, ir d. p.p. Srebali J u o z , J u o z o sn, p a g a l 19581 b teismo laikyti iteisintu. J a m gi pagal R T F S R B K 38 l b str. d " ., vadovaujantis R T F S R B K 5 1 str., atimti laisv eeriems metams pataisomj d a r b stovyklose, trejiems metams susiaurinant teises, numatytas R T F S R BK 51 str. a, b ir c p.p. Bausms atlikimo laik, skaitant ir kardomj kalinim, apskaiiuoti: Kuinskui nuo 1 9 4 1 met sausio 13 dienos, Veteikiui nuo 1 9 4 1 met sausio 28 dienos, M a i u l i u i nuo 1 9 4 1 met sausio 28 dienos ir S r e b a l i u i nuo 1 9 4 1 met sausio 28 dienos. Sprendimas kasacine tvarka gali bti apskstas per XI A r m i j o s K a r i n T r i bunol S S S R A u k i a u s i o j o T e i s m o K a r i n e i K o l e g i j a i 72-j v a l a n d laikotarpyje nuo to momento, kai sprendimo nuoraas teiktas nuteistajam. Originalas su reikiamais paraais N u o r a a s tikras: K. T. T e i s m o Sekretorius karo juristas Sizov ( X I A r m i j os K T . ivaiuojamosios sesijos antspaudas)). Atspausta 13 egz. Isista pagal sra.

elius, Bruas ir Srebalius SSSR Aukiausiojo Teismo Karinei Kolegijai padav savo kasacinius skundus, kurie 1941 metais balandio 18 d. posdyje buvo svarstomi. Bruui mirties bausm buvo pakeista deimtimi met pataisomj darb stovyklos, penkeriems metams susiaurinant rinkimines teises, eliaus ir Srebaliaus kasaciniai skundai buvo atmesti. XI Armijos Karinis Tribunolas 1941 met gegus 13 dienos posdyje nutar Bruui busms atlikimo laik apskaiiuoti nuo 1941 met sausio 3 dienos. Suaudyti nuteistasis elius, jo kasacin skund atmetus SSSR Aukiausiojo Teismo Karinei Kolegijai, padav malons praym SSSR Aukiausios Tarybos prezidiumui, kuris 1941 met balandio 29 dienos posdyje j atmet.
Nuoraas. V i s a i slaptai. Egz. Nr.

SPRENDIMAS NR. 0048

1.

Sovietini Socialistini R e s p u b l i k S j u n g o s v a r d u 1941 metais kovo 19 dien. XI Armijos Karinis Tribunolas ivaiuojamoje sesijoje V i l n i a u s mieste, susideds i pirmininkaujanio 2. rango karo juristo Seinemano ir nari: 3. rango karo juristo Osokino ir karo juristo Petruino, sekretoriaujant karo juristui Sizovui, udarame teismo posdyje inagrinjo kaltinamj b y l N r . 0041 b u v u s i 29 auli korpo kari: 1. Kauilos Juozo, M i k o snaus, gimusio 1 9 1 7 metais A n d r e i k n kaime. Kuktiki valsiaus, Utenos apskrities, iki kariuomens gyvenusio Lomest kaime, Saldutikio valsiuje, Utenos apskrityje, p a g a l socialin padt valstieio, lietuvio, nepartinio, ratingo, vedusio, prie soviet valdios neteisto, kariuomenn paaukto 1 9 3 9 metais gegus mnes, 6 1 5 korpusinio artilerijos pulko raudonarmieio,

-78

A. MERKELIS

. Baltruaiio Kosto, J o n o snaus, gimusio 1 9 1 7 metais A r m n kaime, a liosios valsiaus, Vilkavikio apskrities, iki kariuomens gyvenusio K a u n e , darbininko. lietuvio, ratingo, nepartinio, vedusio, prie soviet valdios neteisto, kariuomenn paaukto 1 9 3 9 metais gegus mnes, 29 auli korpo pionieri bataliono raudonarmieio, 5. elalio Kosto, V l a d o snaus, gimusio 1 9 1 9 metais Skudutiki kaime, Kuktiki valsiaus, Utenos apskrities, ir ten pat iki kariuomens g y v e n u sio, valstieio, lietuvio, ratingo, nevedusio, nepartinio, prie soviet valdios neteisto, kariuomenn paaukto 1940 metais kovo mnes, 29 auli korpo atskiro zenitinio diviziono raudonarmieio, 4. Macijausko A l f o n s o , P r a n o snaus, gimusio 1 9 1 6 metais Kretn kaime, sli valsiaus, T r a k apskrities, ir ten pat iki kariuomens gyvenusio, valstieio, lietuvio, ratingo, nepartinio, nevedusio, prie soviet valdios neteisto, kariuomenje nuo 1 9 3 9 met gegus mnesio, 29 auli korpo atskiro zenitinio diviziono raudonarmieio, vis keturi u nusikaltimus, numatytus R T F S R B K 5810 i d . i r 3 8 1 1 str. str. 5. Narkno B a l i o , M a r c i a u s snaus, gimusio 1 9 1 7 metais D o b u l o s kaime, T a u r a g n valsiaus, Utenos apskrities, ir ten pat iki kariuomens g y v e n u sio, ems kio darbininko, lietuvio, ratingo, nevedusio, nepartinio, prie soviet valdios neteisto, kariuomenn paaukto 1 9 3 9 met gegus mnes, 29 auli korpo atskiro zenitinio diviziono raudonarmieio. . Kluso Stasio, K a z i o snaus, gimusio 1 9 2 0 metais P a r y i a u s kaime, A r i o galos valsiaus, K d a i n i apskrities, iki kariuomens gyvenusio K a u n e , darbininko, lietuvio, ratingo, nepartinio, nevedusio, prie soviet valdios neteisto, kariuomenje savanorio nuo 1940 met kovo mnesio, 29 auli korpo. atskiro zenitinio diviziono raudonarmieio, abiej u nusikaltimus, numatytus R T F S R B K 1958 l b , 3 8 1 0 1 d . i r 5 8 1 1 str. str. Parengtinio ir teisminio tardymo duomenimis nustatyta: Teisiamieji Baltruaitis, Kauila ir Narknas, b d a m i prieikai nusiteik soviet valdios atvilgiu, 1940 met spali 27 dien s a v o d a l y j e L i v a m p o l s d v a r e bendrai susitar sigyti Lietuvos tautin v l i a v , k a d j demonstratyvikai ikabint dalies teritorijoje. V y k d y d a m a s s a u pasiimt pareig, N a r k n a s t pat dien, t.y. 1 9 4 0 met spali 27-t. Ukmergje u 3 litus nupirko vliav ir gavs dal jos verts i K a u i l o s , perdav j ikabinti Baltruaiiui, kuris, palaiks j pas save v i e n nakt, sugrino atgal N a r k n u i , ir is j saugojo ligi 1940 met lapkriio 2 dienos. T dien, daliai automainomis pervaiuojant i L i v a m p o l s dvaro V i l n i , N a r k n a s pas save saugot vliav pritvirtino prie specialiai pajuosto koto ir kelionje perdav j i priekabos, kur jis sdjo, automainos kuzov. k a d ji bt ikelta mainos prieakyje. Pastabjs perduodant v l i a v kuzove sdjs puskarininkis Bezauskas ikabinti vliavos neleido ir nupls j nuo koto pasim sau, o po to perdav automainos kabin. N e t o l i nuo Bezausko stovjs teisiamasis Macijauskas, taip p a t bdamas prieikai nusiteiks soviet valdios atvilgiu, su antisovietikai auksmais pradjo reikalauti grinti vliav. G a v s vliav i teisiamojo elalio, kuris j pam i automainos kabinos, drauge su anksiau ioje byloje nuteistu Klapatausku vl pririo v l i a v prie koto ir laik j iki tol, kol automain lydjs leitenantas pastebjo j ir sak nuimti. Be to. teisiamasis N a r k n a s drauge su teisiamuoju K l u s u , b d a m i prieikai nusiteik soviet valdios atvilgiu, tarp dalies kari sistemingai ved antisovietin

79
propagand ir pareikdavo idavikikus sumanymus, bendrai svarstydami g a l i m u m pabgti usienin vien kaimynin kapitalistin valstyb. Remiantis idstytu pripastami kaltais: K a u i l a J u o z a s , M i k o snus, Baltruaitis Kostas, J o n o snus, elalis Kostas, V l a d o snus, Macijauskas A l f o n s a s , P r a n o snus, padar nusikaltim numatyt R T F S R BK 5 8 1 0 1 d. ir 5 8 1 1 str. str., Narknas B a l y s , M a r c i a u s snus, ir Klusas Stasys, K a z i o snus, padar nusikaltim, numatyt R T F S R B K 19581 b , 3810 1 d. ir 5 8 1 1 str. str.; v a d o v a u d a m o s R T F S R B P K 3 1 9 , 3 3 0 ir 3 2 6 str. str.

nuteis:
Kauila J u o z , M i k o sn, Baltruait Kost, J o n o sn, Macijausk A l f o n s, P r a n o sn, ir elal Kost, V l a d o sn, u visus j padarytus nusikaltimus pagal R T F S R BK 5 8 1 0 str. 1 d. atimti laisv pataisomj darb stovyklose pirmiems fiims kiekvienam po penkerius metus ir elaliui tris metus, kiekvienam trejiems metams atimant teises, numatytas R T F S R BK 31 str. a, b, c, d, p.p. Narkun B a l , M a r c i a u s sn, ir Klus Stas, K a z i o sn, u visus j p a d a rytus nusikaltimus, rengiantis R T F S R B K 19581 b str. i r v a d o v a u j a n t i s R T F S R BK 51 str., atimti laisv pataisomj d a r b stovyklose kiekvienam po deimt met, be konfiskavimo turto, k a d a n g i jo neturi, susiaurinant kiekvienam ketveriems metams teises, numatytas R T F S R B K 3 1 str. a , b , c , i r d . p.p. B a u s m s atlikimo laik, ikaitant ir kardomj kalinim, apskaiiuoti: K a u i lai nuo 1 9 4 1 met sausio 27 dienos, Baltruaiiui nuo 1940 met gruodio 26 dienos, N a r k n u i nuo 1940 met gruodio 25 dienos, elaliui nuo 1 9 4 0 met gruodio 6 dienos, M a c i j a u s k u i nuo 1940 met lapkriio 2 dienos, K l u s u i nuo 1 9 4 1 met sausio 27 dienos. Sprendimas kasacine tvarka gali bti apskstas per XI A r m i j o s K a r i n Tribunol S S S R A u k i a u s i o j o Teismo K a r i n e i K o l e g i j a i 72-j v a l a n d laikotarpyje nuo to momento, kai sprendimo nuoraas teiktas nuteistajam. Originalas su reikiamais paraais N u o r a a s tikras: K . T . T e i s m o Sekretorius M . S i z o v Atspausta " egz. Isista pagal sra ( X I A r m i j o s K T . ivaiuojamosios sesijos antspaudas).

Macijauskas ir Baltruaitis SSSR Aukiausiojo Teismo Karinei Kolegijai padav kasacinius skundus, kurie 1941 met gegus 9 dienos posdyje, pirmininkaujant divizijos karo juristui Orlovui ir dalyvaujant nariams divizijos karo juristui Dmitrijevui ir brigados karo juristui Klimovui, buvo atmesti.
Visai slaptai. Egz. Nr. 1

SPRENDIMAS NR. 0055

Sovietini Socialistini R e s p u b l i k S j u n g o s v a r d u 1941 metais balandio 1 dien. XI Armijos Karinis Tribunolas ivaiuojamoje sesijoje V i l n i a u s mieste, susideds i pirmininkaujanio 2. rango karo juristo Bezgino ir nari: batalijono komisaro Kununo ir jaunesniojo politruko Polonskio, sekretoriaujant Ereminui, udarame teismo posdyje inagrinjo kaltinamj b y l N r . 0093 29 SK atskiro pionieri batalijono raudonarmieio Kulikausko Kazio, K a z i o snaus, gimusio 1 9 1 9 metais K e p u r n kaime, P l u n gs valsiaus, T e l i apskrities, kilusio i n a m pramoninink, darbininko, lietuvio, S S S R pilieio, nepartinio, nevedusio, emesniojo isilavinimo.

-80

A. MERKELIS

pasak jo neteisto (so slov nesudimego), Lietuvos kariuomenn stojusio 1940 metais kovo mnes, u nusikaltim, numatyt R T F S R B K 5 8 l b str. Parengtinio ir teisminio tardymo duomenimis Karinis T r i b u n o l a s n u s t a t : Kulikauskas, nuo 1940 met gruodio mnesio, b d a m a s 20 SK atskiro pionieri bataliono puskarininki mokyklos kursantu, 1 9 4 1 met vasario 4 dien p a bgo i dalies, k a d pereit S S S R valstybs sien v i e n i kaimynini valstybi. V a s a r i o 12 dien 400 metr nuo valstybs sienos K u l i k a u s k a s pasienio utvaros kari b u v o sulaikytas, kaip valstybins sienos paeidjas (naruatel). Remdamos idstytu. Karinis Tribunolas Kulikausk pripaino padarius nusikaltim, numatyt R T F S R B K 3 8 l b str., v a d o v a u d a m o s R T F S R B K 3 1 9 i r 520 str. str. Karinis I ribunolas

nuteis:
Kulikausk K a z , K a z i o sn, p a g a l R T F S R B K 58 l b str. liepti nubausti aukiausia b a u d i a m j a priemone suaudymu, be konfiskavimo turto, k a d a n g i jo nuteistasis neturi. Sprendimas gali bti apskstas S S S R A u k i a u s i o j o T e i s m o K a r i n e i K o l e gijai 72-j v a l a n d laikotarpyje nuo to momento, kai sprendimo nuoraas teiktas nuteistajam. Originalas su reikiamais paraais N u o r a a s tikras: K . T . T e i s m o Sekretorius Eremin Atsp. 1 2 egz. nuora ir isista p a g a l sra, pridt prie originalo. Vykd. F. E. (XI Armijos K.T.ivaiuojamosios sesijos antspaudas)

Mirti nuteistasis Kulikauskas Kazys padav SSSR Aukiausiojo Teismo Karinei Kolegijai kasacin skund, kuris buvo nagrinjamas 1941 met balandio 25 d. posdyje, pirmininkaujant divizijos karo juristui O r1 o v u i, dalyvaujant divizijos karo juristui D m i t r i j e v u i ir brigados karo juristui Kliminui. Iklausius drg. Orlovo praneimo ir vyriausiojo karo prokuroro padjjo drg. Machrovo ivados apie bausms palikim galioje, nutar sprendim be pakeitim palikti galioje, o kasacin skund atmesti. Be to, SSSR Aukiausiojo Teismo Karin Kolegija taip pat nutar, kad remiantis BK 581 c str. 2 dalimi patraukti atsakomybn tvyns idaviko Kulikausko pilnameius eimos narius, kartu su juo gyvenusius ar nusikaltimo metu jo ilaikomus, ir vykdym nukreipti SSSR Valstybs Saugumo Liaudies Komisariat. Vadinas, savo kasaciniu skundu Kulikauskas ne tik pats nieko nelaimjo, bet dar ir savo eimos narius kliud. Lyg skenduolis, griebdamasis iaudo, mirt nuteistasis Kalikauskas, sulauks i SSSR Aukiausiojo Teismo Karins Kolegijos savo kasacin skund neigiam atsakym, SSSR Aukiausios Tarybos prezidiumui padav malons praym, bet ir is 1941 m. gegus 17 d. posdyje buvo atmestas.

81
Nuoraas. Visai slaptai. Egz. Nr. i

SPRENDIMAS NR. 0056

Sovietini Socialistini Respublik Sjungos vardu 1941 metais balandio 1 dien. XI Armijos Karinis Tribunolas ivaiuojamoje sesijoje V i l n i a u s mieste, susideds i pirmininkaujanio 2. rango karo juristo Bezgino ir nari: bataliono komisaro Kununo ir jaunesniojo politruko Polonskio, sekretoriaujant Ereminui, udarame teismo posdyje inagrinjo kaltinamj byl N r . 0090 29 auli korpo 239 auli pulko 6 kuopos raudonarmieio Snudaiio Antano, Juozo snaus, gimusio 1 9 1 8 metais ilgali kaime, a k i apskrities, Lietuvos T S R , i valstieibiedniok, berno, lietuvio, S S S R pilieio, nepartinio, maai ratingo, neteisto, kariuomenje nuo 1940 met kovo mnesio, u nusikaltimus, numatytus R T F S R 1958tb ir 5810 1 d. str. str. Parengtinio ir teisminio tardymo duomenimis Karinis Tribunolas n u s t a t : Snudaitis, bdamas nepatenkintas sovietins valdios sitvirtinimu Lietuvoje, vis savo D V R A ( R K K A ) buvimo laik sistemingai ved antisovietin agitacij: mei gyvenim S S S R ir R a u d o n j Armij, reik nepasitenkinim tarnyba Raudonojoje Armijoje. B d a m a s nepatenkintas tarnyba Raudonojoje Armijoje, drauge su raudonarmieiais ulitka, Domijonaiiu ir Steponaiiu buvo sumans bgti vien kaimynin valstyb, nekart svarst i dalies pabgimo klausim. Remdamos idstytu, Karinis Tribunolas pripaino Snudait padarius nusikaltimus numatytus R T F S R BK 1958lb ir 5810 1 d. str. str., vadovaudamos R T F S R B P K 5 1 9 ir 320 str. str.

nuteis:

Snudait A n t a n , Juozo sn, u visus jo padarytus nusikaltimus pagal R T F S R BK 58lb, turint galvoje, kad pabgimas nebuvo vykdytas ir dl to pritaikant R T F S R BK 51 str., nubausti (10) deimiai met laisvs atmimu pataisomj darb stovyklose ir susiaurinti (5) penkeriems metams politines teises, be konfiskavimo turto, kadangi nuteistasis jo neturi. Bausms laik Snudaiiui apskaiiuoti nuo 1941 met vasario 18 dienos. Sprendimas gali bti apskstas per XI Armijos Karin Tribunol S S S R Aukiausiojo Teismo Karinei Kolegijai 72-j valand laikotarpyje nuo momento, kai sprendimo nuoraas teiktas nuteistajam. Originalas su reikiamais paraais. Nuoraas tikras: K. T. Teismo Sekretorius Eremin Atsp. 10 egz. nuorau ir isista (ir. original) vyk. F. E.
* * *

SPRENDIMAS NR. 0057

Nuoraas.

Sovietini Socialistini Respublik Sjungos vardu 1941 metais balandio 2 dien. Karinis Tribunolas ivaiuojamoje sesijoje Vilniaus mieste, susideds i pirmininkaujanio 2. rango karo juristo Bezgino ir nari: vyresniojo leitenanto Dbrovskio ir politruko Baranovo, sekretoriaujant Ereminui, udarame teismo posdyje inagrinjo kaltinamj byl Nr. 0092 29 S K . 184 SD atskiro pionieri bataliono liktinio eranto

82

A. MERKELIO

Mandrijausko Stasio, Prano snaus, gimusio 1 9 1 7 metais Ekaterinoslavlyje, kilusio i valstiei, darbininko, lietuvio, S S S R pilieio, nepartinio, su emesniuoju isilavinimu, nevedusio, jo odiais neteisto, Lietuvos kariuomenn paaukto 1939 met gegues mnes, u nusikaltimus, numatytus R T F S R BK 19581 b ir 5810 str. str. Parengtinio ir teisminio tardymo duomenimis Karinis Tribunolas n u s t a t : Mandrijauskas, bijodamas persekiojimo ir atsakomybs u 1940 metais gruodio mnes surengtas religines apeigas ir paveiktas savo dalies atskir asmen, dalies gydytojo ir kit, kurie patar Mandrijauskui bgti i S S S R rib, suman, nelegaliai pereidamas valstybs sien, pabgti vien kaimynin valstyb. vien kapitalistin valstyb pabgimo plan Mandrijauskas nekart svarst su neideriu ir kitais. Mandrijauskui pareiktas kaltinimas dl vedimo antisovietins agitacijos, teismo posdyje nebuvo patvirtintas. Remdamos idstytu, Karinis Tribunolas pripaino Mandrijausk padarius nusikaltim, numatyt R T F S R B K 19581 b str., vadovaudamos R T F S R B P K 3 1 9 , 320 ir 326 9tr. str. nuteis: Mandrijausk Stas, Prano sn, pagal R T F S R BK 58 tb str., pritaikius R T F S R B K 5 1 str.. kiek pabgimas u S S S R rib nebuvo vykdytas, atimti pataisomj darb stovyklose laisv deimiai met ir susiaurinti politines teises 3 (penkeriems) metams, be konfiskavimo turto, kadangi jo nuteistasis neturi. P a g a l R T F S R BK 5 8 - 1 0 str. 1 dal Mandrijausk Stas, Prano sn i teisinti. Nuteistajam bausms laik apskaiiuoti nuo 1941 met vasario 7 dienos. Sprendimas per X I Armijos Karin Tribunol gali bti apskstas S S S R A u k iausiojo Teismo Karinei Kolegijai 72-j valand laikotarpyje nuo momento, kai sprendimo nuoraas teiktas nuteistajam. Originalas su reikiamais paraais. Nuoraas tikras: K. T. Teismo Sekretorius Eremin Atsp. 11 egz. nuora ir iista pagal sra, pridt prie originalo, vyk. F . E . (XI Armijos K. T. ivaiuojamosios sesijos antspaudas)

Nuteistasis Mandrijauskas SSSR Aukiausiojo Teismo Karinei Kolegijai padav kasacin skund, kuris 1941 met gegus 23 dienos posdyje buvo atmestas.
* * * *

Visai slaptai. Egz. Nr. -f S P R E N D I M A S NR. 68 Sovietini Socialistini Respublik Sjungos vardu 1g41 metais balandio 2 4 dienXI Armijos Karinis Tribunolas ivaiuojamoje sesijoje Vilniaus mieste, susideds i pirmininkaujanio 2. rango karo juristo Bezgino ir nari: kapitono Kosa ir vyresniojo leitenanto Suvorovo, sekretoriaujant Mamontovui, be kaltinimo ir gynybos, udarame teismo posdyje inagrinjo kaltinamj byl N r . 0099. Gudinsko Broniaus, Prano snaus, gimusio 1 9 1 2 metais Paupins kaime, Skaudvils valsiaus, Taurags apskrities, Lietuvos T S R , socialine kilme

83.

valstieio, socialine padtimi ems kio darbininko, lietuvio, S S S R pilieio, nepartinio, turinio 4 klasi isilavinim, jo odiais neteisto, nevedusio, Lietuvos kariuomenje nuo 1934 met, pastaruoju metu 29 K. atskiro ryi bataliono liktinio puskarininkio, u nusikaltimus, numatytus R T F S R BK 1758 ib, 19588 ir 5810 1 d. str.str. Parengtinio ir teisminio tardymo duomenimis Karinis Tribunolas nustat: Gudinskas gund atskiro ryi bataliono raudonarmiet V i l i m bgti i karins dalies tikslu pereiti sien vien i kapitalistini valstybi ir tam reikalui gavo adres mogaus, pastanio valstybs sienos perjimo vietas. Pareik teroristinius ketinimus prie savo dalies politruk ir grasino j umuis. Bdamas prieikai nusiteiks prie soviet valdi, nekart tarp kari ved antisovietin agitacij, mei Soviet Sjungos gyvenim ir gyr vienos kapitalistins valstybs darbinink bkl. Remdamos idstytu, Karinis Tribunolas pripaino Gudinsk Broni padarius nusikaltimus, numatytus R T F S R BK 17581 b, 19588 ir 5810 1 d. str. str. Vadomaudamos R T F S R B P K 3 1 9 ir 320 str. str. Karinis Tribunolas. nuteis: Gudinsk Broniu. Prano sn u jo padarytus nusikaltimus pagal R T F S R BK 5 8 - 1 b str., pritaikius R T F S R BK 51 str., nes politrukui tik grasino, ir Vilimas usien nepabgo, nubausti deimiai (10) met laisvs atmimu pataisomj darb stovyklose, susiaurinant politines teises penkeriems (5) metams, be konfiskavimo turto, kadangi nuteistasis jo neturi. Bausms laik Gudinskui apskaiiuoti nuo 1941 met sausio 31 dienos. Sprendimas gali bti apskstas per XI Armijos Karin Tribunol S S S R A u k iausiojo Teismo Karinei Kolegijai 72-j valand laikotarpyje nuo momento, kas. sprendimo nuoraas teiktas nuteistajam. Originalas su reikiamais paraais: Nuoraas tikras: Sekretorius Mamontov 6 egz. ir isisti pagal sraa. vyk. A M .
*
* *

Visai slaptai Egz. 2

SPRENDIMAS NR. 69
Sovietini Socialistini Respublik Sjungos vardu 1941 metais balandio 24 dien. XI Armijos Karinis Tribunolas ivaiuojamoje sesijoje V i l n i a u s mieste, susideds i pirmininkaujanio 2. rango karo juristo Bezgino ir nari: vyresniojo leitenanto Slomo, sekretoriaujant Mamontovui, nedalyvaujant kaltinimui ir gynybai, udarame teismo posdyje inagrinjo kaltinamj byl Nr. 00108 29 auli korpo, 26 kavalerijos pulko 2-jo eskadrono raudonarmieio Likausko Vytauto, Kazio snaus, gimusio 1922 (?) metais Virbalio miestelyje, Vilkavikio apskrities, Lietuvos T S R , socialine kilme i pirklio eimos, mokinio, lietuvio, S S S R pilieio, nepartinio, nuo 1929 met buvusio auli organizacijos nario, jo odiais neteisto, nevedusio, Lietuvos kariuomenje nuo 1940 met kovo mnesio, u nusikaltim, numatyt R T F S R BK 581 b str. Parengtinio ir teisminio tardymo duomenimis Karinis Tribunolas n u s t a t : Liauskas, tarnaudamas Darbinink-Valstiei Raudonojoje Armijoje ir bdamas nepatenkintas esamja tvarka, 1941 metais kovo 22 dien pabgo i karins dalies su-tikslu pereiti valstybin sien vien i kapitalistini valstybi. 1941 me-

84

A.MERKELIO

tais kovo 23 dien Virbalio miestelyje vieno pilieio bute Likauskas pasienio brio buvo sulaikytas. Remdamos idstytu, Karinis Tribunolas pripaino kaltu Likausk V y t a u t padarius nusikaltim, numatyt R T F S R 381 b str. Vadovaudamos R T F S R B P K 3 1 9 i r 320 str. str. Karinis Tribunolas nuteis: Likausk V y t a u t , Kazio sn, pagal R T F S R BK 381 b, str. liepti nubausti aukiausia baudiamja priemone suaudymu, be konfiskavimo turto, kadangi jo nuteistasis neturi. Sprendimas gali bti apskstas per XI Armijos Karin Tribunol S S S R A u k iausiojo Teismo Karinei Kolegijai 72-j valand laikotarpyje nuo momente, kai sprendimo nuoraas teiktas nuteistajam. Originalas su reikiamais paraais Nuoraas tikras: Teismo Sekretorius karo juristas Sizov Atsp. 9 egz. Isista pagal apskaiiavim (soglasno raseta) Nb.
* # *

S P R E N D I M A S N R . 0070

V i s a i slaptai. Egz. Nr.

Sovietini Socialistini Respublik Sjungos vardu 1941 metais balandio 26 dien. XI Armijos Karinis Tribunolas ivaiuojamoje sesijoje V i l n i a u s mieste, susideds i pirmininkaujanio 2. rango karo juristo Bezgino ir nari: vyresniojo leitenanto Suvorovo, politruko Vasiljevo, sekretoriaujant Mamontovui, nedalyvaujant kaltinimui ir gynybai, udarame teismo posdyje inagrinjo kaltinamj byl N r . 00100 29 SK 6 1 6 lengvosios artilerijos pulko puskarininkio 1. Kelmicko Stasio, Jurgio snaus, gimusio 1 9 1 0 metais K i l u p i kaime, Kdaini apskrities, Lietuvos T S R , socialine kilme i valstiei, valstieio, lietuvio, S S S R pilieio, nepartinio, turinio 2-j klasi isilavinim, jo odiais neteisto, Lietuvos karuomenje nuo 1929 met, u nusikaltimus, numatytus R T F S R BK 19382, 19388, 3810 -sios dalies ir 3811 str. str., 2. 6 1 6 lengvosios artilerijos pulko puskarininkio Semakos V l a d o , Juozo snaus, gimusio 1 9 1 7 metais Bretki kaime, R a seini apskrities, Lietuvos T S R , socialine kilme i valstiei, valstieio, lietuvio, S S S R pilieio, nepartinio, su emesniuoju isilavinimu, jo odiais neteisto, nevedusio, buvusioje Lietuvos kariuomenje nuo 1 9 3 9 met, u nusikaltimus, numatytus R T F S R BK 19382, 5810 1 d. ir 5 8 1 1 str. str., 3. 29 SK 6 1 6 lengvosios artilerijos pulko raudonarmieio Januo Jono, Simo snaus, gimusio 1 9 1 7 metais Paups kaime, Raseini apskrities, Lietuvos T S R , socialine kilme i valstiei, valstieio, lietuvio. S S S R pilieio, nepartinio, su emesniuoju isilavinimu, jo odiais neteisto, nevedusio, buvusio Lietuvos kariuomenje nuo 1939 met, u nusikaltimus, numatytas R T F S R BK 19582, 19581 b, 5810 1 d. ir 3 8 1 1 str. str., 4. Minioto Antano, Stasio snaus, gimusio 1 9 1 7 metais aliokiki kaime, Raseini apskrities, Lietuvos T S R , S S S R pilieio, nepartinio, turinio 2-j klausi isilavinim, 1 9 3 7 metais (buvusio Lietuvos teismo) u vagyst nuteisto 7 mnesius kalti, bausm atlikusio, nevedusio, 6 1 6 lengvosios artilerijos pulko raudonarmieio, buvusioje Lietuvos kariuomenje nuo 1938 met,

LIETUVIAI K A R I A I BOLEVIK TEISME

85

u nusikaltimus, numatytus R T F S R BK 19582, 19581 b, 5 8 1 0 1 d. ir 3 8 1 1 str. str., 5. 29 S K , 6 1 6 lengvosios artilerijos pulko raudonarmieio Pipceviiaus Stasio, J u o z o snaus, gimusio 1 9 1 8 metais A n t r i n g i o kaime. R a s e i n i apskrities, Lietuvos T S R , socialine kilme i stambi itekling (krapnich zaitonich) valstiei, valstieio, lietuvio, S S S R pilieio, nepartinio, turinio emesnj isilavinim, jo odiais neteisto, nevedusio, b u vusioje Lietuvos kariuomenje nuo 1940 met kovo mnesio, u nusikaltimus, numatytus R T F S R BK 5 8 1 0 1 d. ir 5 8 1 1 str. str. Parengtinio i r teisminio tardymo duomenimis Karinis Tribunolas n u s t a t : Kelmickas, b d a m a s virila (starinoi), 1 9 4 0 metais spali mnes 29 S K , 6 1 6 lengvosios artilerijos pulke sudar kontrrevoliucin grup, kuri jo to pat pulko puskarininkis Semaka, raudonarmieiai Janusas ir Miniotas; su nurodytais asmenimis 1940 metais spali 14 dien padar nelegal susirinkim. Susirinkime, kuriame d a l y v a v o S e m a k a ir J a n u a s , Kelmickas papasakojo apie organizacijos tikslus ir apie p a g a l b vienai svetimai valstybei, kai i upuls S S S R , karo metu d a v udavin ugrobti pat, V i l n i a u s miesto geleinkelio stot, o taip pat artilerijos pulko tab. Miniotas susirinkime n e d a l y v a v o , jis b u v o sargybiniu, saugojusiu t susirinkim. Be to, Kelmickas d a v S e m a k a i udavin iaikinti pulke antisovietikai nusiteikusius karius ir juos verbuoti kontrrevoliucinei grupei ir apie tai praneti (o em stavit v izvestnost) jam, Kelmickui. Minioto, Semakos ir kit asmen akivaizdoje Kelmickas pareik teroristinius nusiteikimus prie R a u d o n o s i o s A r m i j o s politin v a d o v y b (vysskazyval terroristieskije nastroenija v otnoenii komandno politieckogo sostava K r a s n o i Armii), be to, tarp pulko kari ved antisovietin agitacij. Semaka (dalyvavo) nelegaliame susirinkime, kur pats atved J a n u . susirinkime b u v o svarstomas klausimas padti vienai svetimai valstybei kovoje prie S S S R . S e m a k a pas save saugojo d v i buvusios Lietuvos valstybs vliavas. B e to, tarp kari ved antisovietin agitacij, nukreipt S o v i e t S j u n g o s galiai pakirsti (na podryv moi Sovietskogo Sojuza). Januas 1940 metais spali 14 dien d a l y v a v o nelegaliame konspiratyviniame susirinkime, kur b u v o svarstomas klausimas apie p a g a l b vienai svetimai valstybei kovoje su S o v i e t S j u n g a . D r a u g e su M i n i o t u svarst vien kapitalistin valstyb pabgimo plan. T a i p pat svarst klausim, kaip perbgantiems sien gyti ginkl. T a r p kari ved antisovietin agitacij prie S o v i e t valdi. Miniotas 1940 metais spali 14 dien saugojo nelegal konspiratyvin susirinkim, kuris tuo metu dien turjo vykti. D r a u g e su J a n u u svarst v i e n kapitalistin valstyb pabgimo klausim, o taip pat svarst klausim, kaip p a b g i mui gyti ginkl, ved antisovietin agitacij, nukreipt palauti S o v i e t S j u n gos gali. Pipceviius kontrrevoliucins grups nario Semakos pavestas (po zadaniju) i kareivini patalp imet pas save rankoje turtus mokymosi ssiuvinius su tikslu iaukti panik tarp R a u d o n o s i o s A r m i j o s politins v a d o v y b s sstato ir dezorganizuoti normal dalies darb. D a l i e s raudonarmieius agitavo nepriimti karins priesaikos. Remdamos idstytu. Karinis T r i b u n o l a s pripaino kaltais: Kelmick S t a s padarius nusikaltimus, numatytus R T F S R B K 19582, 19588, 5810 1 d. ir 5 8 1 1 str. str. Semak V l a d padarius nusikaltimus, numatytus R T F S R B K 19582. 5&10 1 d., 5 8 1 1 str. str. Janu Jon ir Miniot A n t a n , padariusius nusikaltimus, numatytus R T F S R BK 19582, 1958 1 b, 5 8 1 0 1 d. ir 5 8 1 1 str. str.

86
Pipcevii S t a s padarius nusikaltimus, numatytus R T F S R B K 5 8 1 0 ir 5 8 1 1 str. str. V a d o v a u d a m o s R T F S R B P K 3 1 g i r 3 2 0 str. str. Karinis Tribunolas 1 d,

nuteis: Kelmick Stas, J u r g i o sn, u visus jo padarytus nusikaltimus pagal R T F S R BK 5 8 - 2 str. liepti nubausti aukiausija-'baudiamja priemone suaudymu, be konfiskavimo turto, k a d a n g i nuteistasis tokio neturi. Semak V l a d , J u o z o sn, u visus j o padarytus nusikaltimus p a g a l R T F S R BK 582 str. atimti laisv pataisomj d a r b stovyklose deimiai met, susiaurinant politines teises penkeriems metams, be konfiskavimo turto, k a d a n g i jo nuteistasis neturi. Janu J o n , S i m o sn, ir Miniot A n t a n , Stasio sn, u visus j p a d a rytus nusikaltimus p a g a l R T F S R B K 581 b str., pritaikius R T F S R B K 5 1 str., nes pabgimas u S S S R rib nebuvo vykdytas, o taip pat apskaiiuojant, k a d taikyti piln sankcij nra btino reikalo, atimti kiekvienam laisv pataisomj d a r b stovyklose deimiai met, kiekvienam susiaurinant politines teises penkeriems m e tams, abiems be konfiskavimo turto, kadangi nuteistieji jo neturi. Pipcevii Stas, J u o z o sn, p a g a l R T F S R BK 5 8 1 0 1 d. atimti laisvpataisomj d a r b stovyklose septyneriems metams, susiaurinant politines teises, trejiems metams. B a u s m s laik apskaiiuoti: S e m a k a i nuo 1940 met lapkriio 2 dienos, J a n u u i nuo 1940 met spali 20 dienos, M i n i o t u i nuo 1940 met spali 18 dienos, Pipceviiui nuo 1940 met spali 22 dienos. Sprendimas gali bti apskstas per X I A r m i j o s K a r i n T r i b u n o l S S S R A u k iausiojo Teismo K a r i n e i K o l e g i j a i 72-j v a l a n d laikotarpyje nuo momento, k a i sprendimo nuoraas teiktas nuteistajam Originalas su reikiamais paraais N u o r a a s tikras: Teismo Sekretorius karo juristas Sizov Atsp. 9 egz. Isista p a g a l apskaiiavim N K .
* *

SPRENDIMAS NR. 0077

1941

Visai

Nuoraas. slaptai. Egz. Nr.

1.

Sovietini Socialistini R e s p u b l i k S j u n g o s v a r d u metais gegus 10 dien. P a b a l t i j o Ypatingosios K a r o A p y g a r d o s X I A r m i j o s Karinis T r i b u n o l a s V i l niaus mieste, susideds i pirmininkaujanio 3. rango karo juristo Jurenko ir nari: kapitono Aleksejevo ir jaunesniojo karo juristo Kuzmenkovo, sekretorium esant Otvanikovui, udarame teismo posdyje inagrinjo kaltinamj b y l N r . 0 0 1 2 4 29 auli Korpo, atskiro zenitins artilerijos diviziono raudonarmieio Giso M a k s o , F e r d i n a n d o snaus, gimusio 1 9 1 g metais nepartinio nevedusio, vokieio, su emesniuoju isilavinimu, socialine kilme i pirkli, socialine padtimi pirklio, gimusio K a u n o mieste, Lietuvos T S R . u nusikaltim numatyt R T F S R B K 17581 p . ,,b". Parengtiniu i r teisminiu tardymu n u s t a t : Kaltinamasis G i s a s i g 4 0 metais gruodio mnes tarp kari gyr faistinse valstybse gyvenim ir tuo pat metu gund m a i a u patvarius karius iduoti tvyn, t. y. pereiti valstybin sien v i e n gretim kapitalistin valstyb. T a i p pat jis 1 9 4 0 matais gruodio mnes g u n d iduoti tvyn kar K l u s ir aktyviai padjo paruoti N a r k n o ir K l u s o pabgimo p l a n ir marrut.

LIETUVIAI K A R I A I BOLEVIKU TEISME

87

Remdamos idstytu Karinis Tribunolas pripaino Gis kalt u nusikaltim, numatyt R T F S R B K 17571 p . b " str., taiau, turdamas galvoje, kad p a g a l bylos aplinkybes ir kaltinamojo asmenyb nebtina j a m taikyti 17581 p. , , b " str. sankcija, dl to, v a d o v a u d a m o s R T F S R B P K 3 1 9 i r 3 2 0 str. str. i r B P 5 1 str., nuteis: Gisui M a k s u i , F e r d i n a n d o snui, atimti laisv pataisomj d a r b stovyklose deimiai (10) met, susiaurinant penkeriems (5) metams teises, numatytas R T F S R BK 51 str. ,,a , b " , c " , d " punktuose, be konfiskavimo turto, k a d a n g i nuteistasis jo neturi. Nuteistajam G i s u i bausms laik apskaiiuoti nuo 1 9 4 1 met b a l a n d i o 12 dienos. Sprendimas kasacine tvarka gali bti apskstas per XI A r m i j o s K a r i n T r i bunol S S S R A u k i a u s i o j o T e i s m o K a r i n e i K o l e g i j a i 72-j v a l a n d laikotarpyje nuo momento, kai jo nuoraas teiktas nuteistajam. O r i g i n a l a s su reikiamais paraais X I A r m i j o s K T . T e i s m o Sekretorius Otvanikov (XI Armijos K T . antspaudas)
* * *

eineman S P R E N D I M A S N R . 007

Nuoraas. Visai slaptai. Egz. Nr.

Sovietini Socialistini R e s p u b l i k S j u n g o s v a r d u 1941 metais gegus 18 dien. XI Armijos Karinis Tribunolas ivaiuojamoje sesijoje V i l n i a u s mieste, susidedas i pirmininkaujanio 2. rango karo juristo e i n e m a n o ir nari: kapitono Podivalo ir jaunesniojo politruko Krivorotovo, sekretoriaujant karo juristui K o s t janui udarame teismo posdyje inagrinjo kaltinamj b y l N r . 0 0 1 2 7 2 9 . K . atskiro pionieri bataliono buv. raudonarmieio Deniseviiaus Z i g m o , J u o z o snaus, 1 9 1 9 metais gimusio ir gyvenusio V e i sj miestelyje, S e i n apskrityje, lietuvio, darbininko, nepartinio, ratingo, nevedusio, prie soviet valdios neteisto, kariuomenje savanorio nuo 1940 met kovo mnesio, u nusikaltim numatyt, R T F S R B K 19581 p . , , b " str. str. Parengtinio i r teisminio tardymo duomenimis n u s t a t : Teisiamasis Deniseviius 1 9 4 1 metais balandio 4 d., b d a m a s bataliono arklids budtoju, pasibalnojo arkl, pasim j a m priklausant autuv su trimis pas save turtais kovos oviniais ir pabgo i dalies, ketindamas iduoti tvyn. Panaudotomis iekojimo priemonmis 1 9 4 1 metais b a l a n d i o 6 d. Deniseviius buvo sulaikytas netoli V a r n o s miestelio ir pristatytas V i l n i . Pasodintas dabokl, Deniseviius 1 9 4 1 metais balandio 12 d. i jos pabgo, imain savo karin kostium civilinius drabuius, su kuriais ir slaptsi V i l n i a u s mieste ir jo apylinkse iki tol, kol 1 9 4 1 metais balandio 19 d. b u v o antr syk sulaikytas. R e m d a m o s idstytu, pripaino Denisevii Z i g m , J u o z o sn, padarius nusikaltim, numatyt R T F S R B K 19381 p . ,,b" str. str., v a d o v a u d a m o s R T F S R B P K 3 1 9 ir 520 str. str. nuteis: Deniseviiui Z i g m u i , J u o z o snui, p a g a l R T F S R BK 581 p. b " str. ir remientis R T F S R B K 5 1 str. atimti laisv pataisomj d a r b stovyklose deimiai (10) met, be konfiskavimo turto, k a d a n g i jo neturi, atimant penkeriems (5) metams teises, numatytas R T F S R B K 5 1 str. a " , ,,b", ,,c", ,,d" p.p.

88A.MERKELIs

Bausms atlikimo laik apskaiiuoti nuo 1941 met balandio 19 dienos. Sprendimas kasacine tvarka gali bti apskstas per XI Armijos Karin Tribunol S S S R Aukiausiojo Teismo Karinei Kolegijai 72-j valand laikotarpyje nuo momento, kai jo nuoraas teiktas nuteistajam. Originalas su reikiamais paraais Tikra: K. T. V y r . Sekretorius karo juristas K o s l j a n Atsp. 11 egz. ir isista pagal apskaiiavim k. p.
*
*

Nuoraas. Visai slaptai. Egz. Nr.

SPRENDIMAS NR. 0091

Sovietini Socialistini Respublik Sjungos vardu 1941 metais, birelio 34 dien. XI Armijos Karinis Tribunolas ivaiuojamoje sesijoje Vilniaus mieste, susideds i pirmininkaujanio 2. rango karo juristo Seinemano ir nari: karo juristo Petruino ir jaunesniojo karo juristo Kuzmenkovo, sekretoriaujant Mamontovui, udarame teismo posdyje inagrinjo kaltinamj byl N r . 0 0 1 3 2 179-tosios auli divizijos 259 auli pulko buv. raudonarmieio, eilitkos Jono, Morkaus snaus, gimusio 1 9 1 8 metais A n t a g i n i kaime, B a b t valsiaus, K a u n o apskrities, iki kariuomens gyvenusio Kipovii kaime, Vendiogalos valsiuje, K a u n o apskrityje, lietuvio, nepartinio, ratingo, nevedusio, prie soviet valdios neteisto, kariuomenn paaukto 1940 metais kovo mnes, u nusikaltimus, numatytus R T F S R BK 19581 b ir 5810 1 d. str. str. Parengtinio ir teisminio tardymo duomenimis nustat: Teisiamasis eilitka, bdamas nepatenkintas tarnyba Raudonojoje A r m i j o j e , nuo 1940 met gruodio mnesio ligi 1941 met kovo mnesio tarp dalinio kari sistemingai ved antisovietin agitacij, be to, pareikdavo idavikikas nuotaikas. Remdamos idstytu, eilitk Jon, Morkaus sn, pripaino padarius nusikaltim, numatyt R T F S R BK 5810 1 d. str., o pareikt jam kaltinim p a g a l R T F S R BK 19581 b str. laiko nerodytu, nes eilitkos pokalbio vietos apie tvyns idavim yra antisovietinio pobdio ir kvalifikuotinos R T F S R BK 58 .10 1 d. str., vadovaudamos R T F S R B P K 3 1 9 , 320 ir 326 str. str. nuteis: eilitk Jon, Morkaus sn, pagal R T F S R BK 1958 1 b str. laikyti iteisintu. J a m gi R T F S R BK 5810 1 d. str. atimti laisv pataisomj darb stovyklose eeriems (6) metams, susiaurinant trejiems (3) metams teises, numatytas R T F S R B K 51 str. a, b, c. d, p.p. Bausms atlikimo laik apskaiiuoti nuo 1941 met balandio 14 dienos. Sprendimas kasacin tvarka gali bti apskstas per XI Armijos Karin Tribunol Pabaltijo Ypatingosios K a r o Apygardos Kariniam Tribunolui 72-j valand laikotarpyje nuo to momento, kai jo nuoraas teiktas nuteistajam. Originalas su reikiamais paraais Nuoraas tikras: Pirmininkaujs 2. rango karo juristas eineman Atsp. 12 egz. ir isista pagal apskaiiavim V y k . (A. M.) (XI Armijos K. T. antspaudas)

is sprendimas vliau buvo kiek pakeistas, btent: XI Armijos Karinis Tribunolas Kaune, susideds i pirmininkaujanio 2. rango karo juristo

LIETUVIAI K A R I A I BOLEVIKU TEISME 89

e i n e m a n o ir nari: vyresniojo politruko Gukai ir 1. rango technikointendanto ernikovo, sekretoriaujant karo juristui Kostjanui, 1 9 4 1 metais birelio 17 dienos posdyje RTFSR BPK 461 str. tvarka inagrinjo nuteistojo eilitkos bylos 1941.VL34. sprendim Nr. 0091 ir pakeit j t prasme, kad sprendimas kasacine tvarka gali bti apskstas ne Pabaltijo Ypatingosios Karo Apygardos Kariniam Tribunolui, bet SSSR Aukiausiojo Teismo Karinei Kolegijai. ( X I Armijos K. T. visai slaptas nutarimas Nr. 0019). ia pacituotieji XI Armijos Karinio Tribunolo sprendimai mums rodo, kad daugiausia lietuvi kari bausta u mginim bgti i Raudonosios Armijos. O lietuviai kariai daugiausia bgo i Raudonosios Armijos ir, reikia pripainti, kad vis dlto, nemaai j pabgo, dl nepaprastai iaurios drausms, ar, teisingiau pasakius, dl nepaprastai iauraus teroro. iaurus teroras buvo ne tik kasdienine raudonarmieio duona, nes tik juo buvo paremti Raudonosios Armijos drausms ir kiti kariki statutai, bet jis taip pat tinkamai atymtas ir RTFSR Baudiajame Kodekso, kur jam paskirtas visas devintas skirsnys Kariniai nusikaltimai" ( 1 0 6 1 2 1 psl.). Kad turti aikesn supratim apie Raudonosios Armijos karin drausm, emiau duodame 193 7 str., kuriuo iauriai karys baudiamas u 2 ir daugiau valand pavlavim:
193 7 . a) Savavalikas eiliniu ir jaunesnij virinink sudties, pasialinimas, jei tai padaryta pirm kart ir truko iki dviej valand, utraukia atidavim draugikajam teismui arba nubaudim drausmine tvarka. b) Savavalikas t pai asmen pasialinimas daugiau kaip vien kart, jei tai truko iki dviej valand, arba nors ir vien kart, bet jei tai truko ilgiau kaip dvi valandas, utraukia atidavim teisti kariniam tribunolui su pasiuntimu drausms batalion laikui nuo ei tnnesi iki dviej met. c) io straipsnio b " punkte numatyti veiksmai, padaryti karo metu, utraukia laisvs atmim laikui nuo trej iki septyneri met. d) Savavalikas pasialinimas ilgiau kaip vienai parai yra dezertyravimas ir utraukia laisvs atmim laikui nuo penkeri iki deimties metu, o karo metu aukiausi baudiamj priemon suaudym su turto konfiskavimu ( T S R S Aukiausiosios Tarybos Prezidiumo 1940 m. liepos 8 d. redakcija). e) io straipsnio ,,a" ir b " punktuose numatytieji veiksmai, padaryti liktins tarnybos asmen i vidutini, vyresnij, auktesnij ir jaunesnij virinink sudties, utraukia laisvs atmim ne trumpiau kaip dvejiems metams su turto konfiskavimu ar be iojo, o karo metu aukiausij socialins gynos priemon su turto konfiskavimu. f) io straipsnio ,,a" punkte numatyti veiksmai, padaryti taikos metu, nors ir virinink sudties asmens, esant itin lengvinani aplinkybi, jei, be to, savavalikas pasialinimas utruko ne ilgiau kaip 12 (4) par, utraukia Darbinink ir Valstiei Raudonosios Armijos drausms statuto pritaikym.

90

A.

MERKELIS LIETUVIAI KARIAI BOLEVIK TEISME

Lietuviams kariams teisti u RTFSR BK IX skirsnyje numatytus karinius nusikaltimus XI Armijos Karinio Tribunolo pirmininko 1940 met rugsjo 1 dienos sakymu Nr. 61 buvo sudarytas 29 auli korpo Karinis Tribunolas, kurio pirmininku buvo paskirtas XI Armijos Karinio Tribunolo Kolegijos narys 3. rango karo juristas O s o k i n, o sekretorium XI Armijos Karinio Tribunolo teismo sekretorius jaunesnysis karo juristas P e t r o v. T pai dien visi buv 29 auli korpe pulk teismai buvo panaikinti. 29 auli korpo Karinis Tribunolas taip pat iauriai baud lietuvius karius u maiausius nusikaltimus. Karini Tribunol nuteisti nuo ei mnesi iki dviej met buvo siuniami drausms batalionus, o didesnms bausmms pataisomj darb stovyklas. Ir drausms batalionus ir pataisomj darb stovyklas, palyginti, buvo isista daug lietuvi kari.

APIE NKVD TARDYMO METODUS

Politini kalini anketas pavarius A. VILAINIS

Bolevik okupacijos metu lietuvi politini kalini skaiius diena i dienos gausjo. Kaljim nebeuteko. Keli vienuolynai ir specialiai parinkti pastatai dl to buvo paversti kaljimais. NKVD ne tik Kaime, bet ir apskrii bei pasienio miestuose uimdavo erdvius pastatus. J rsiai ir patogesni kambariai buvo paveriami tardomosiomis kameromis. Apie iuos masinius sumimus spauda ir oficialiosios staigos neusimindavo. Sumimai buvo vykdomi labai paslaptingai, paprastai vidurnakt. Kai kaimai ir miestai po dienos darb pasksdavo nakties tyloje, tada sukildavo enkavedistai. Apsiginklav nuo dant iki koj, sunkveimiais ir lengvosiomis mainomis jie ivykdavo naktin mediokl. Dien NKVD bstinse vykdavo normalus" darbas. iuos namus maai kas ateidavo ar ieidavo gal tik vienas kitas j pai tarnautojas btino reikalo veriamas. Taiau naktimis vykdomi sumimai nebuvo paslaptis. N vienas lietuvis negaljo inoti, kuri nakt jo duris pasibels enkavedistas, suimtj likimu nei visuomen nei j artimieji negaljo pasirpinti. Suimtieji dingdavo, kaip vandenyje. Artimieji veltui teiraudavosi apie juos bolevikinse staigose. Tarpais pasklisdavo gand apie kankinimus, nuudymus, nuteisimus, iveimus. Taiau tai eidavo i lp lpas kaip gandas. Tikr fakt niekas neinodavo. Toji paslaptingumo udanga buvo kiek atskleista, tik bolevikus ivijus. Buvo atrastos kankinim kameros, nukankint auk lavonai. I kaljim laisv kaliniai ij jau galjo papasakoti apie NKVD iaurumus. Visa i mediaga yra labai iurpi, tik iandien nra dar pilnai surinkta ir istudijuota. ia pateikiame itraukas i politini kalini anket, kurias surinko Savitarpin Pagalba ir anksiau buvs Raudonasis Kryius. Toki anket teko perirti 860. Lietuvos Raudonojo Kryiaus ir, vliau, Savitarpins Pagalbos anketose politinio kalinio buvo klausiama ne vien tik apie tardymo metodus, bet kartu apie kalinim, nuteisimus, sdjusius kartu su jais politinius kalinius ir daug kit klausim. Daug toki anket politiniai kaliniai upild trumpais atsakymais. Jie nenupasakojo vis tardymo smulkmen, iaurum, daniausia pasitenkindami pai fakt konstatavimu. Paprastai pasisakyta tik tiek, kad buvo muamas, laikomas be maisto, be miego, ba-

92 domos panags ir pan. Tiksliai anketas klasifikuoti taip pat nebuvo manoma dl to, kad daniausia veik visur pasikartojo tie patys iaurumai Suskirstant skyrius, pasitenkinta tik citavimu t apraymo viet, kur be muimo ar dauymo buvo panaudota kas nors ypatingesnio. Nors ms tikslas yra skelbti tik tas anket vietas, kurios kalba apie pat tardym, taiau kai kuriais atvejais buvo nemanoma ivengti ir kit vaizdi aplinkybi. Raant straipsn, turta galvoje paskelbti kiek daugiau dokumentuotos mediagos. I viso anket skaiiaus pasiimta tik keliasdeimt pavyzdi. Ir t pavyzdi pakanka suprasti NKVD tardymo metodus. Tik niekuomet negalsime suinoti apie kanias t kalini, kurie betardant buvo nuudyti ir t, kuriems buvo vykdyti mirties sprendimai Vienu kitu odiu ia palieiame ir tas NKVD aukas. Kruvinieji pdsakai Skubus bolevik pasitraukimas neleido jiems sunaikinti vis savo kruvinj pdsak. Kai kur jie dar labiau irykjo, nes, karui prasidjus buvo imtasi masinio politini kalini ir gyventoj udymo. Ne visur spta panaikinti ir tie rengimai, kur buvo tardomos NKVD aukos. Dar 1941 m liepos 2 d. dienraty Laisv" Nr. 8, straipsny Daug, bet ne visk pasakanios sienos" raoma:
Buvusiam Valstybs saugumo departamento garae padaryta ioki toki pertvarkym. Pertvarkymai paprasti, bet reikmingi. I garao patalpos dalies padaryti keturi kambariai. Pirmajame kambaryje paliktas buvs senas langas (nepermatomas) ir jame yra primtyta pistoleto ovini deli, didel gelein dalba ir... vaistinl. Durys paprastos. antrj kambar einama taip pat i garao patalpos, bet durys j jau apmutos garso nepraleidiania mediaga. Grindys cementins, langas umrytas, kambarys visai tuias. I jo jau dvigubos izoliuotos durys veda kit, taip pat tik elektra apvieiam kambar, ant kurio grind: guli sudvtas kilimlis, stovi raomasis stalas, trys kds, o kampe u tamsios uuolaidos vandens iaupas. Nieko ypatingo tik... ant dviej sien daug kraujo lak... O i to kambario vl dvigubos izoliuotos durys veda paskutin kambar, kuris jau kiek ypatingiau rengtas. I lent padarytos antrins sienos ir lubos apie 10 cm atstumo nuo mro sien ir lub. Tarpas upildytas pivenomis. Lentos tamsiai nudaytos ir jose yra nemaa skylui kulk pdsakai. Taip rengtame kambaryje galima audyti kulkos nuo mro sien neatoksta. Cementini grind viduryje lyg ir vandeniui nubgti latakas, bet dar birelio 24 d. jis buvo raudonas nuo kraujo. A n t grind mtsi keliolika pistoleto ovini tteli. I io kambario kitos durys ieina atgal gara... Aikinti, kas tai per kambariai buvo, tur bt, nereikia. Sienos ir latakas patys kalba. Tik nepasako, kas buvo tie, kuriems teko eiti per pirmsias izoliuotas duris ir kurie buvo ineti per paskutines... Tai tokios permainos buv. V. S. D-to garae, kur seniau stovjo keli automobiliai ir buvo maa j remonto dirbtuvl. O paiuose departamento rmuose taip pat es permain. Ten buvo tikrj ms krato valdov lizdas. N u o j ir tik nuo j parjo ms moni gyvyb ir likimas, jie buvo usimoj lemti ms tautos ateit, tikriau pasakius, jie buvo usimoj atimti i ms tautos ateit. Buvusieji

93
V, S. D-to tarnautojai sako, kad ekist vyresnybs uimtj patalp painti negalima: tokios prabangos jie savo gyvenime dar nebuvo mat. D r a u g e su prabanga labai rpintasi ir paslaptingumu: virinink kabinetai aprpinti komplikuoiausia izoliacija ir apsaugos priemonmis. ia pat rengti itaigingi bufetai, poilsio kambariai ir t. t. B u v . Valst. Saugumo D-to ir apskrities savivaldybs patalpose bolevikini globj" net pats centras ne visas sutilpo, o patalpoms pritaikyti per trump laik buvo ileista devyni milijonai rubli ir tai dar buv ne viskas galutinai rengta, kaip to proletarini" valdov skonis ir apetitas troko..."

inoma, i itrauka i Laisv" mums dar ne visk irykina. Straipsnis paraytas dienraiui pripuolamai. Aiku, kad jis raytas ne specialisto tyrintojo, tad jame pasigendame daug ko. Dar pereitais metais buvs politinis kalinys M i n i a t a s (jau buvs pasmerktas mirti) pasakojo, kad isilaisvins birelio m. 23 d. turjo ir pats progos pamatyti ias NKVD garae taisytas patalpas. Ten be kraujo ymi jis pastebjs ir itakyt smegen likuius. Pai rm rengimui, sakoma, ileisti apie 9 milijonai rubli. Tai daug pasakantys skaiiai. Kaip inome, pati rm statyba ir rengimas Nepriklausomos Lietuvos laikais nekatavo n puss ios sumos. Tad tardomosios kameros, be to, dar paiuose rmuose turjo bti ypatingai rengtos, kad suimtj auk kankinimas nebt girdimas ir gatvje. Juk daugelis suimtj vaik ir moter negaljo itverti neauk pagalbos ar nerk. Taiau gatv joki gars nepatekdavo. Toki kankinamj kambari turta ne vien centrinse NKVD patalpose, bet j buvo ir apskrityse. Kaip ryk pavyzd galima paimti Kreting. Ten buvusiuose Amerikos lietuvi lomis pastatytuose namuose NKVD reng kaljim, ia nuolat buvo kalinama apie 300 politini kalini. Didesn dalis i kalini buvo norjusieji pabgti per sien Vokietijon lietuviai. Apie i viet spaudoje, ivijus bolevikus, randama itoki ini:
Tardant vykdavo vairiausi egzekucij, kurioms buvo paskirtas itisas keli ha udaras ir umaskuotas laukas. Prie vienuolyno tvenkinio, ties kap kerte, budeliams pabgus, rasta kruvinj tortr vieta. ia auga keletas medi, kuri vienas rastas smarkiai apsvils ir apjuostas geleiniu lanku, kur mogus gali tilpti. ia pat atkasti apdeg lavonai liudija, kad prie medi prirakinti buvo deginami gyvi mons. D a u g u m a s ukastj rasti prislgti akmenimis ir, gydytojo tvirtinimu, jie yra buv gyvi ukasti. D a r kiti rasti nuo rank nuluptomis odomis, nuskalpuotomis ar nurautomis galvomis".

inoma, tokios kankinamosios vietos, ir kameros buvo rengtos ne vien Lietuvoje. J turta ir visam uimtam Pabaltijy. Deutsche Allgemeine Zeitung" ispausdino ini i Rygos, kuri vliau Elta paskelb ir ms spaudoje 1941 m. VII.9.
Pro plaius vartus patenkame nelabai erdv kiem, kuris i vis pusi turi auktas sienas. Pro iuos vartus atvedavo aukas. ioje pastato dalyje turjo savo bstines ir G P U agentai. Uantspauduotose patalpose buvo rasti adresai ir fotografijos daugelio Rygos piliei, kuri likimas jau, tur bt, isprstas. Kieme matomi automobili pdsakai veda garao pavidalo pastat. Patalpa papuota"

94 A. V I L A I N I 5

dviej metr dydio soviet vaigde, aptraukta r a u d o n a gelumbe. T i e s ja sumesta didel krva krauju persisunkusi plon mediag palapinms, kuriomis apdengdavo lavonus. Beveik 14 metr ilgio patalpos deinje pusje pro tris apmutas duris einama tris kameras. Paskutinje kameroje yra pritvirtinta 12 numeruot pakab drabuiams. Kokliais iklotos grindys gali bti i apaios kaitinamos. ia tamsoje ir kaitroje ialkusios ir itrokusios aukos b u v o nuvarginamos prie tardym. Gretimoje patalpoje sddavo tardantysis G P U komisaras. I ia einama 30 cm apmualais izoliuot treij patalp, kurioje nekaltosios aukos b d a v o nuudomos. J o j e yra ir specials rengimai kraujo dmms nuplauti. Lentomis apkaltose sienose matyti skyls nuo revolverio vi. K r a u j o dms toje kameroje ir g a r o patalpose sudar iurp v a i z d " .

Spauda skelb ir daugiau toki viet Pabaltijy, Gudijoj, Ukrainoj ir t. t. Taiau, apsiribodami vien Lietuvos teritorija, daugiau pavyzdi nebecituosim. Kaljim kiemuose ir nuoalesnse vietose atradus daug NKVD nuudyt auk lavon, buvo susirpinta ne tik j garbingu palaidojimu, bet ir pai lavon atpainimu. Tuo reikalu prie Kauno sunkij darb kaljimo buvo sudarytas nuudytj politini kalini atpainimo identifikacinis skyrius. Jo surinkti daviniai duoda daug mediagos enkavedist kankinim metodams painti. Ypa sidmtina Rainiuose iudyt politini kalini tragedija. Jie, kaip inoma, buvo nuudyti enkavedist ir j nuudymui panaudotos visos enkavedistams inomos iauriausios priemons. Apie i 73-j kankini nuudymo iaurumus duoda vertingos dokumentins mediagos medicinos gydytoj ekspertyzs protokolai. Jie savo laiku buvo istatyti Raudonojo Teroro parodoje. Vliau jie buvo paskelbti emaii emj" 19411942 metais. ia dedame trump protokole itrauk:
l) iuas A n t a n a s , i Teli. P i l v o ir krtins sumuimo yms. A n t kairs kojos emiau snario smgio aizda, kraujas isiliejs. A b i rankos upakaly suritos. Visos galvos kiauo sils sutrkusios, trkimai pusiau ovalins formos, zonduojant (aizd gilum matuojant) matiklis laisvai eina per vis kaukol, smegenys sumaiyti. Paakiuose mlyns. a) Kavolis Petras (atpaino brolis M a t a s ) . V i s a s galvos kiauas sutriukintas. deformuotas. I galvos deins puss, tarp kaktikaulio ir smilkinio kaul yra nelygiais kratais aizda. I nosies itekjs kraujas. O d a nulupta. S m e g e n y s itryk. 1 ies deiniu lp sujungimu yra durtos dvi aizdos 10 cm. gilumo. o n e i deins puss po ranka yra muimo yms. A p a t i n i s andikaulis sutriukintas. Lyties organai sumuti, kraujas isiliejs. R a n k galns nuutintos ir nubruotos. Lavono dms stipriai ireiktos. 3) Bubel Stepas i A l s d i . Lavondms stipriai ireiktos visam kne, lupasi ir maciruojasi abiej koj sumuimo yms. Lyties organas sumutas, kraujas isiliejs, mana pilna kraujo. A n t varpos sumuimo yms. S m a k r a s privertas prie kaklo, paabotas raiiu, lieuvis ikitas, apatinis andikaulis nuverstas emyn. kairioji akis atdara. T a r p virukaulio, pakaukaulio ir smilkinio kaulo yra atriais nelygiais kratais aizda 8 cm. S m e g e n y s ibg. 4) Balseviius Povilas i K u l i valsiaus, K u m a i i o km. (atpaino brolis) vairaus dydio sumuimai ant liemens ir apatini galni pilvo srityje, visa kau-

A P I E N K V D T A R D Y M O METODUS

95

NEGYVIEJI KANKINIMU LIUDININKAI

Du neatpainti kalini lavonai. iuos kalinius, kaip ir daugeli kit, bolevikai nukankino 1941 m. pradioje ir paskui slapta palaidojo Petrainuose.

96

A- V I L A I N I 5

kot deformuota, deinje kiauo pusje skyl 1510 cm, a p i m a n t i deins puss kaktikaul, smilkinio ir virukaulio sritis. S m e g e n y s ibg. 5) Aleksandraviius J o n a s i K a l n n , T e l i valsiaus. V i s a s veidas ir kanas sudauytas buku daiktu, stiprus kraujo isiliejimas po oda ir kituose audiniuose. T a r p pakauio kaulo ir virukaulio y r a skyl 1 5 , 8 cm. S m e g e n y s ibg. Lyties organai sumuti buku daiktu, stiprus kraujo isiliejimas. 6) Butkeviius A l f o n s a s i K a u n a t a v o . P a a b o t a s arkliniu raiiu, dein akis idurta, galvos kiauas ir visas veidas deformuoti. K a k t o j ir pakauy durta aizda 2,5 cm. a i z d o s kratai nelygs, zonduojant eina. S u m u i m o yms pastebimos y p a kairs akies smilkinyje, kairs krtins one ir kairj koj srityj. 7) Kryianauskas Bronius. V i s a s veidas sudauytas. D i d e l i kraujo isiliejimai. Virugalvio kiauas sudauytas. T a r p virugalvio ir kaktikaulio y r a 2 cm diametro skyl, pro kuri veriasi kraujas ir smegenys. 8) Guauskas P r a n a s i Teli. R a n k o s suritos upakalyje. G a l v o j e tarp smilkinkaulio ir kairs ausies y r a skyl 8,8, pro kuri veriasi smegenys. K a u l a i sulauyti. A p a t i n i s andikaulis sudauytas. 9) Antanaviius. A n t krtins, deinio peties, deinio ono plats sumuimai su kraujo isiliejimu. D e i n ranka sumuta su kraujo isiliejimu. R a n k o s upakalyje suritos. A n t kairio ando aizda 4 cm ilgumo ir 5 cm gilumo. V i r kairiojo antakio ir i ono iki ausies piauta aizda 10 cm ilgumo. Kairje pusje kaktos 3,5 cm aizda. V i r u g a l v y , prieky nuo duobuts truput kair durta a i z d a 4,5 cm, kiaurai matyti smegenys. 10) Bachmanas L i u d a s . P a k a u i s sumutas. a i z d o s plotis 5,8 cm. Krtins l;air pus sumuta su kraujo isiliejimu. Keturius kartus autas i arti prie stuburkaulio. 1 1 ) Balseviius S t a s y s , A b i e j k l u b ir krtins sumuimai ir yms. Lyties organai sumuti su kraujo isiliejimu. V e i d a s sumutas. D u r t a aizda per kairi aus ir smegenis. R a n k o s suritos upakaly. 12) Tarvainis i a r n . N u g a r a meni srity sudauyta. Lyties organai sumuti. R a n k o s suritos. T i e s krtinkaulio viduriu kairje pusje 1 cm aukiau .spenio dvi autos aizdos. K u l k ijimo angos nugaroj. V i r deinio antakio durta aizda. Deinje pusj per aus durta aizda smegenis. V e i d a s sumutas".

Neatpaintieji dar daugiau sualoti, kaip pav. paymtas numeriu 53:

L i e u v i s perpltas. Kairje pusje krtins yra plta aizda 1 5 , 2 5 cm, kratais zonduojant 20 cm. T a i p pat aizda i kitos puss. I kairs puss emiau duobels nelygiais kratais durta aizda 15 cm gilumo. A n t r a aizda prie peties 5 cm. a n a nuo peties snario i priekio. T r e i a aizda i upakalio 33 cm .

Neatpaintas lavonas, paymtas numeriu 72:

..Nugara smarkiai sumuta. N u o rank lupasi oda. Kairiojo kirknio piauta aizda 4.4 cm. R a n k o s suritos upakaly. G a l v a sudauyta, kaukol sutriukinta. Apatinis ir virutinis andikaulis supjaustyti. I burnos vidaus su durtuvu imaiyta gerkl. Lieuvio nra. T a r p aki ir nosies a i z d a " .

Visi ie kankiniai, kaip minjome, nuudyti enkavedist. Tad jie jau ud savo anksiau ibandytais metodais. ia gal tik bus buvs tas skirtumas, kad anksiau buvo udoma ne masiniai, bet po vien ir i auk buve reikalaujama prisipainimo, draug idavimo ir t.t. Tad, kitaip sakant, kankindami savo aukas, dar turdavo tikslo surasti pdsakus nauj auk u tarpu Rainiuose tai padaryta masiniai, ir, inoma, ne tam, kad i kaltinamojo igauti koki nors ini. Belieka manyti, kad NKVD budeliai tenkino savo ikrypusi vaizduot ir sadistinius potrokius.

APIE NKVD TARDYMO METODUS 102

P U L K . STEPONAS RUSTEIKA, bolevik suaudytas u tai, kad Nepriklausomos Lietuvos laikais buvo komendantu, valstybs saugumo departamento direktorium ir vidaus reikalu ministeriu. Kairje nuotrauka laisvs laik, deinj bolevikinio kaljimo.

v.

K A Z Y S KATKUS, kretlngikis. savo kaljimo kanias, kurias jis patyr Teli kaljime, baig Raini mikelyje masinj kalini udymo vietoj.

A. V I L A I N I S

Kankiniai mums negali pasakyti apie j iki mirties igyventus iaurumus, taiau ant j kn pasilikusios aizdos parodo tikruosius N K V D darbo metodus. Neumirtina, kad enkavedistai turjo galios lemti ne tik vis suimtj, bet ir visos lietuvi tautos likim. Sumimai, moralinis spaudimas, nip aukos, klastojimai Kart pateks N K V D mogus visuomet lieka apkaltintas. Jei jie tose kalts rodyti negali ar jos visai nra, vistiek ir tuo atveju suimtasis yra tol kankinamas, kol prisipains nebtas kaltes. Nevengiama ir klastojim, kalinys veriamas pasirayti ant tui blank, o paskum tardytojai rao k nori ir panaiai Danai kameras pasiuniami nipai, kurie turi igauti i kalini j paslaptis. Tokiomis suktomis priemonmis enkavedistai tardymo metu plaiai naudodavosi. J vis nemanoma nei vardinti nei i- budinti. I ligi iol pasirodiusios atsiminim literatros, kaip pvz., Petraiio Kaip jie mus suaud", agronomo Vilno Socializmo vardu", ir kit, esame pastebj, kad enkavedistai, jau suimdami mones, naudodavosi klasta. Danai jie, atvyk nakties metu suimti, nepranedavo, kad atvyko policija, bet sakydavo, kad atneta i pato telegrama ar pan. Taip suimant Juoz T o m k , kaip pasakojo velionies mona, pasibeld duris, pasak kad priimt telegram. Tik atidarius duris, jie atstat naganus, siver but. Arba Plungj, suimant vliau Rainiuose nuudyt Juoz A n t a n a v i i (mokin), jie net neatjo suimti but, bet pasiunt vien savo agent, kuris pasak, kad Antanaviius atvykt valsi. Pakely jau lauk enkavedistai, j sulaik ir ive Telius. Toki apgauling), sumimo bd anketose skaitytojas ras ne vien. Apie klastojimus, nip aukas ir kt. susipainsime i emiau paduodam pai politini kalini upildyt anket. J u o d v i r i s Mykolas, gims 1908 metais balandio 30 d,, Rakui km., Kupikio valsiuje. Dirbs Panevio valstybinje gimnazijoje ratvediu. Suimtas 1940 m. liepos 12 d. Panevyje, anketoje rao:
,,1940 m. liepos mn. i 11 12 d. naktj apie 2 val. sibrov mano but Panevy, Agronomijos g t. 51 nr., penki civilikai apsireng asmenys. Paklaus, ar a esu Juodviris, ir gav teigiam atsakym, liep ikelti auktyn rankas ir stoti kamp. Vienas mane saugojo su revolveriu, o kiti dar krat. Po pusantros valandos sura kratos protokol. Nors jie paymjo, kad kratoj nieko tartino nerasta, bet liep apsirengti ir pasak, kad esu aretuojamas, kaipo kontrrevoliucionierius. Kartu prie kratos pam kelet vizitini korteli, atsist vairi sveikinim proga, kelet foto nuotrauk, vairi sporto aidimo taisykli ir su ia inkriminuojania" mediaga nugabeno kaljim. I karto patalpino su kriminaliniais kaliniais, o vliau atskyr ir patalpino su politiniais kaliniais. Tardym pradjo po keletos dien apygardos saugumo virininko padjjas Michnas. Labai iaurus nebuvo, fizini bausmi nevartojo, nors ironizuodamas niekindavo mane. Taiau protokolus raydavo tardomojo nenaudai, ikreipdavo pasakymus ir mintis. Vliau ms kamer prikio nip ir vienas toks j atsistas sud generol Ladyg, mokytoj Piktirni ir kt. Po koki dviej mn. vietoj tardytojo Mickno atsirado iaurusis

104

Vilimas. T a i b u v o tikras sadistas, bukaprotis. J i s vartodavo ir fizines priemones. S p a r d y d a v o lyties organus, blauzdas, pistoletu d a u y d a v o g a l v , spiaudydavo ir kt. Tardymai v y k d a v o iimtinai tik naktimis. Protokolus raydavo tokius, kokie jam tiko. Kartais atsinedavo juos i anksto paras ir tik versdavo pasirayti".

M a t u l i o n y t Ona, gimusi 1901 m. gruodio 22 d. Antakalni kaime, Utenos valsiuj. Tarnavo Karo ligoninj gailestingja seserim. Suimta 1941 m. gegus 8 d. Kaune:
S u m i m o procedra b u v o tokia: . m. ( 1 9 4 1 ) gegus 5 d. 14 val. atjo sanitaras praneti, kad mane aukia ligonins virininkas. M a n nujus, virininkas prane, kad vykusi katastrofa ir reiksi vaiuoti operacijai. K a i p ir kur nepasak. T a i p pet nepasak, kokius instrumentus pasiimti. K a i a uklausiau, atsak, kad visk ten rasianti. T a d a a apsirengiau ir su ligonins chirurgijos skyriaus vyr. chirurgu ir ligonins komisaru Levgejevu l e n g v j a maina nuvaiavom iki V i l e i i o aikts. Ten lauk kitas automobilis. M s komisaras isds pasikalbjo su jais ir grs pasak, kad vykusi dar ir antra katastrofa, tad seser atiduosi jiems, o patys vaiuosi toliau. Antroji maina, mane pamusi, nuve saugumo rmus, kur tuojau b u v a u pradta tardyti. P e r t pat tardym b u v a u pradta kankinti. T a r d y m a s tssi nuo 17 val. iki kitos dienos 3 val. N o r j o suinoti, kur yra slaptas radijo sistuvas, pas kok G e s t a p o virinink esu uverbuota karo pionainiam darbui, kada, kur ir kiek gavusi u tai atlyginimo ir kiek kart esu b u v u s i Vokietijoj. Per vien mnes b u v a u tardoma 4 kartus. Paskutinis tardymas vyko birelio 6 d. T a r dydavo visuomet naktimis. T a r d du kartus saugumo rmuose ir du kartus kaljime. V e a n t tardyti lyddavo 3-4 ekistai. T a r d 5 asmenys: 2 rusai, 2 ydai ir vienas lietuvis. T a r d y m o procedra tokia: kada a visus j klausimus atsakinjau nieko neinanti, tada kirto rusas smilkin ir kakas kitas sudav sprandan. Po smarki smgi a nugriuvau ir nustojau smons. Atsipeikjusi jutau visame kne skausm. P a m a t , kad a pasijudinau, apipyl v a n d e n i u ir vl pradjo muti gumin lazda, kur pakliuvo. T a i p m u a m a vl nustojau smons. Po to mane ived gretim kambar, atidar duris ir langus, kad pasidaryt skersvjis, ir m a n e ten pasodino. U d j o geleinius panius ir neleido nei usimerkti nei pajudti. K a i pasidar alta, papraiau savo dviej sargybini, kad udaryt duris ar lang. A t s a k , kad tai padaryti jie netur teiss, bet gal paprayti budint valdinink. K a d a a papraiau atjus budint valdinink, tai jis ironikai nusiypsojo ir pasodino m a n e su kde tarpdury, kur b u v o nepaprastai didelis traukimas. T a i p isdjau 29 valandas. V a l g y t i pirm kart g a v a u tik praslinkus keturioms dienoms po sumimo. Po to, pagrsin suaudymu, nuve kaljiman. K a l j i m e met karcerin, kur ilaik 5 paras. I karcerio perkl ligoni kamer. V a i s t u s atne tik po dviej dien, o gydytojas atjo tik po 5 dien. T a r d y d a m i keikdavosi ir koliodavo lykiausiais odiais, kuri negali klausyti joks inteligentas".

i d i n a s Jonas. Anksiau tarnavo vieojoj policijoj. Apie save sumim ir tardym taip pasakoja:
P r i e suimant a g y v e n a u K a u n e , V i l n i a u s gt. 33 kartu su kunigu Puleikiu, buv. gusar pulko kapelionu. Atleistas j a u anksiau bolevik i tarnybos, dirbau padieniu darbininku. B u v a u sijungs antikomunistin d a r b ir turjau suorganizavs i 200 moni br. K u n i g a s Puleikis apie tai iek tiek inojo. J i s mane ir idav. V l i a u , m a n grus i kaljimo, net pats apie tai prisipaino. Birelio m. pradioj vieno asmens b u v a u sptas, kad galiu bti tuoj aretuotas. T a i igirds, n u v y k a u pas savo grups narius ir jiems sakiau paslpti draudiam literatr, atsiaukimus ir kt. T v a k a r grau savo kambar tik apie 24 val. mon spjau, kad, jei kas belstsi. be mano inios b u t nieko neleist ir m a n e tuojau

100 A. V I L A I N I 5

paadint. A t s i g u l s igirdau smarkius smgius duris. P a o k s i lovos, galvojau okti pro lang i antro aukto, taiau, pavelgs emyn, p a m a i a u stovinius prie namo ekistus. T a d a a jau kunigo Puleikio kambar, k a d visos sumimo ekzekucijos nematyt mona. V o s spjau atsigulti ant sofos, ekistai sibrov mano kambarius. N e r a d mans, tuoj uklaus, kur a esu. m o n a pasisak neinanti, nes j a u kelios dienos a neateins namus. T a d a ekistai atjo Puleikio kambar ir paklaus, kur randasi idinas. A atsiliepiau. T a d a b u v o atsukti m a n e vis naganai. T u o j pareikalavo isirengti iki nuogumo ir ikeltom rankom nusigrti sien. T a i p kampe ikeltomis rankomis istovjau nuo 2 val. nakties iki val ryto Tuo laik u ekistai krat m a n o but. Kratos metu surado kelet atsiaukim, ovini. Po kratos sak m a n apsirengti ir tuoj pakio kakokius rus k a l b a raytus du protokolus ir liep man pasirayti. B a n d i a u pasiprieinti, taiau, m a t y d a m a s naganu pagrst teisingum, pasiraiau, nors j turinio ir d a b a r neinau. P r a i a u , kad leist atsisveikinti paskutin kart mon, bet jie neleido ir stumdydami pradjo vesti i kambario. P y k i o ir skausmo spaudiamas ieidamas p a s a k i a u : G a r b lietuviui mirti u tvyn". e k i s t a i m a n tada s u d a v kelis smgius ir stumdydami ived. L e n g v a maina nugabeno N K V D patalpas. N u v y k u s ten, n u g a b e n o i ketvirt aukt, tardomj kambar, kurio numerio neatsimenu. K a m b a r y j e sdjo apie 40 met ekistas rusas. D a b a r m a n e vl pastat k a m p , kur nuo 7 val. ryte. iki 14 val. istovjau ikeltomis rankomis. T a i p bestovint, rankos pamlynavo, kad net pasidar juodos. Utirpsta ir pradedi j visikai nejusti. T u o m e t jos smunka emyn, bet kai igirsti ekisto ar sargybinio b a l s , vl automatikai pakeli. A p i e 14 val. t pat kambar jo kakoks mogus, kiek sprendiau, tai b u v o koks virininkas, nes sargybinis ramiai atsistojo. J a m ijus, sargybinis d a v m a n papiros ir. leido atsissti. K d j prasdjau iki 22 val., kol atsirado prisigr budeliai, ir t a d a prasidjo pats tardymas. Pirmiausia b u v o pakviesta moteris ar panel ratinink, kuri, ekistui imanui klausinjant, surainjo m a n o tv, broli, seser, pusbroli, m a n o ir j gimini, pastam vardus ir pavardes, versl, turt rr g y v . vietas. T apklausinjim baig a s , ekistas vis diktavo ratininkei, kuri nesustodama ra. V l i a u m a n p a d a v ratel ir liep pasirayti. Po ratelio pasiraymo pradjo m a n aikinti, k a d ms kontrrevoliucinis veikimas yra tik burbulas, kuris neturi jokios reikms ir kad j raudonoji armija greit vaikios Berlyno gatvmis. Po to m reikalauti prisipainti apie kontrrevoliucin veikim ir organizacij. A pareikiau, k a d apie toki organizacij visai neturiu supratimo. iuos odius jie visikai nekreip dmesio ir grietai reikalavo prisipainti. T a d a griebsi smurto, m muti ir kojomis spardyti. M a n vis laik tylint, jie aprimo ir, rodos, suvelnjo. V i e n a s i j prieina prie mans ir duoda papiros. T u o laiku mano rankos b u v o suritos ir a jo negaljau paimti. T a d a pats ekistas djo m a n lpas. Udegs papiros, degtuko jis nenumet, bet prikio prie rank ir tol jas degino, kol visas degtukas sudeg. Vliau jie tai man pakartojo keliolik kart. Po to b u v a u d a r vairiai kankinamas. J i e mu kumtimis, spard kojomis, dau g a l v ir t. t. P a s k u i nuved m a n e prie sienos, atsuko veidu j, ir atsistojo du ekistai vienas i kairs, kitas i deins. Isitrauk n a g a n u s , juos m a n o akivaizdoj utais ir rm m a n g a l v vienas i vienos, kitas i kitos puss. S p a u s d a m i vamzdius, reikalavo prisipainti. V i s neprisipastant, S i m a n a s m skaityti vis m a n o bendradarbi vardus, pavardes ir gyv. vietas. T a d a a aikiai supratu, k a d mes esan iduoti ir, kiek tai liet m a n e asmenikai, prisipainau. B u v a u jau taip ivargs, k a d vos nepargriuvau ant ems. Pasodin kd, liep m a n pasirainti paduotus lapus. A pusiau nustojs smons, kiek prisimenu, pasiraiau ne maiau 20 kart, bet kokie tai buvo ratai ar protokolai, neinau. V l i a u , ekist lydimas, b u v a u koridoriais nuvestas pelsiais dvokiant poem. V i e n a m e i poemio kambari ydas ekistas mane n u f o t o g r a f a v o

APIE N K V D TARDYMO METODUS

101

ir pam pirt atspaudus. N u k i r p plaukus, nuved v i e n kamer, kuri b u v o apie pusantro metro ploio ir neturjo jokio lango, i o j l a n d y n j teko prabti iki pat isilaisvinimo, t. y. iki birelio 23 dienos".

S u b a i t i s Kazys, darbininkas, Metalo" fabriko gamybos skyriaus meisteris. Suimtas 1941 m. birelio 12 d. Kaune:
. . 1 9 4 1 m. birelio 2 dien, kaip ir paprastai, fabrike jau savo tiesiogines pareigas. Be to, dar man, kaip kvalifikuotam amatininkui (altkalviui), b u v o ukrauta tris dienas savaitj po dvi valandas kasdien skaityti technologijos ir tekinimo presavimo pamokas jaunesniems amatininkams, tad a, kaip ir visuomet, apie 14 val. ijau piet. M a n grus po piet, mano bendradarbiai tuojau pasak, kad buvo atj du vyrukai i prof. sjungos ir mans iekoj. N e r a d , adjo ateiti vliau Tuo metu mano v a d o v a u j a m a m skyriuje dirbo dvi pamainos. A , atliks savo udavin su mokiniais, atjau s a v o skyriun. T a i galjo bti apie 18 val. T i k man grus, atjo minti vyrukai, kurie man prisistat, kaip prof. sjungos centro biuro vietimo skyriaus atstovai, ir pradjo klausinti apie mano specialyb, baigimu mokslo, kur a sigijs kvalifikacij ir pan. Po tokio apklausinjimo vienas i j man pasak, kad jie girdj, be to, dar ir pats prof. s j u n g pirmininkas ess kak i e n o informuotas apie m a n o gabumus j a u n amatinink mokyme, ir jie to paties. pirmininko vardu kviei mane u tam tikr atlyginim kasdien po tris v a l a n d a s instruktuoti vakariniuose amat kursuose. J i e sak. kad iandien reikia btinai nuvykti prof. s j u n g susitarti. Be to, dar primin, kad, jeigu nesutikiau instruktuoti, b i a u skaitomas liaudies prieu, kaip nenors padti j a u n a j a i kartai lengvesnmis slygomis imokti amato. T o k i u b d u nustat man atvykimo laik t pai dien 22 val. Sutvarks fabrike darb, sdau ant dviraio (dviratis b u v o m a n o padjjo, Labanausko J o n o , kur dienos metu b u v o ikvietusi milicija ir kuris ligiol dar negrs). Privaiavs D a r b o R m u s , p a m a i a u stovint mintus vyrukas. Man prie j prijus, jie pareik, lauki mans. T u o j a u vienas i j, isims laikrod. pasak: L a i k o d a r iki posdio yra 15 minui, todl truput galima pasivaikioti". P a j s kelet ingsni, p a j u t a u m a n o n u g a r remt pistoleto vamzd ir igirdau rusu kalba odius: L a i k y k i t j " . M i n t i v y r u k a i " sugrieb m a n e u rank. R u s a s pam dvirat ir a pasijutau ess pinklse. K a i atved N K V D tardom kambar, ten radau dar du t a r n a u t o j u s " , v i e n y d ir v i e n rus. Tardyti pasiliko rusas ir vienas i mint v y r u k " . Po trumpos kratos, rusas pradjo man sakyti p a m o k s l " , primindamas m a n S S S R grybes ir stiprum, paskiau pareikalavo, k a d a pasakyiau, kur yra mano slepiami ginklai, ir iduoti pavardes moni tos g a u j o s " , kuriai a priklausiau. i n o m a , a apie ginklus ir tuos mones nieko neinojau. T u o momentu paoko ydas ir, nutvrs nuo stalo pres, smog man kelis kartus kairij aus. K i e k kartu s u d a v nebeprisimenu, nes po kiek laiko pasijutau sds ant sofos su lapia galva ir upakal niru suritomis rankomis Prie mane stovjo visi trys t a r d y t o j a i " . T a d a vl prabilo pirmasis y d a s : S a k y si. ar ne? A jam nieko neatsakiau. T a d a l i e t u v i s " isitrauk i kiens pistolet, o likusieji du tardytojai mane pastat prie sienos. D a b a r lietuvis sako: T u tvyns idavike, pasakyk savo un gaujos pavardes ir kur padti u judoikus graius pirkti ginklai, jei nesakysi, mes tursime teis be teismo tokius rupes vieloje, kaip unis, suaudyti". A vl atsakiau tyljimu. T u o m e t pasigirdo vio trenksmas ir kartu mano nugar geleini pani smgiai. D a u g i a u s i a mane mu ydas ir lietuvis, nuo ruso g a v a u tik kelet smgi veid. T a i p jie m a n e ilaik nuo 22 val. vakaro iki 5 val. ryto. P a g a l i a u paklaus, kiek a turiu gimini, j g y v e n a m a s vietas, sura didiausi anket, atrio nuo rank nir, vietoj jo udjo geleinius panius ir pasak: D a r ne viskas, tavo tardymas nebaigtas. Pasikalbsime vliau, tuomet mums visk p a s a k y s i " Su didiausiu atsargumu, kad nepabgiau, atve

102

A.V I L A I N I S

prie K a u n o kaljimo vart ir ved kaljimo kiem. K i e m e num panius. v e d ratin, dar kart mane apkrat ir nuved 85 kamer".

V i k t o r a v i i u s Juozas, gims 1909 m. kovo 15 d. Juci km., Luoks vals. darbininkas. Suimtas 1941 m. balandio i 28 29 d. Luoks miestely:
S u a r e t a v nuve pas Venck, k a d j p a k a l b i n i a u ir jiems b t lengviau j suimti. Bet V e n c k u s j a u b u v o pabgs. M a n esant V e n c k a u s bute, du kareiviai atvar ir mano mon. Telius n u g a b e n o kartu su kitais suimtaisiais. T e l i N K V D bstinj ibuvau apie 4 - 5 val. I ia nugabeno stot, sodino special vagon, kur radau ir d a u g i a u savo draug, ir nuve K a u n . A t v e K a u n , pasodino sunkij d a r b kaljime skirstomojoj kameroj, kur ibuvau 3 paras. I ia mane perved I V - t o skyriaus 91 kamer, kur r a d a u ygel, leit. ebrausk, pato tarnautoj A l f o n s Leon, geleinkeliet Jankausk ir rus karinink A n a t o l i Chmieliausk. M a n besdint 91 kameroj, atved Bikin Broni, kur nuov birelio 24 d. varant e r v e n . K a r t u su juo b u v o nuautas ir kriminal. policijos valdininkas Zdanaviius S t a s y s . Praslinkus porai savaii, tard m a n e pirm kart kaljimo patalpose. T a r d y m o metu nevartojo joki fizini priemoni. Po kokios savaits nuve N K V D rmus tardyti. Sudjo rankas geleinius panius ir ver. Skersu delnu mu per sprand, liniuots kant dau rank snarius. Su nykiu bad paones, su presu dau peius ir sudauytas vietas gnaib. Unr ant lyties organ plon pagat ir ver. Toki kankinim metu du kartus buvau neteks smons. Tard mane be pertraukos 45 valandas. Po tardymo surio rankas ir kojas ir merk vanden NKVD rm apaioj. Vandenyje bdamas nustojau smons. Grus atgal kaljim, draugai mans nepaino. Po 8 d i e n vl neve N K V D rmus tardyti, b u v a u suvestas su broliu akistaton. T a d a suinojau, kad ir brolis ia atgabentas. Po akistatos nuved kit kambar ir pradjo muti. A sugriebiau kd ir ja s u d a v i a u tardytojui, bet kd ukliuvo u spintos ir tardytojui silpnai teteko. T a d a surakino rankas ir pasodino. U v e d m a n n a u j byl dl pasiprieinimo, bet a protokolo nepasiraiau. T a r d y t o j a i tada tarp savs tarsi, kad reiksi man nulupinti pirt nagus ir yla subadyti raumenis, bet a naujos bylos vis tiek nepasiraiau. J i e m a n pasak: Kit kart, alty, visk kraujais ivemsi". Be to, jie norjo telefonu isiaukti savo virinink, bet neprisiskambino. T a d a vl pradjo tardyti, bet j a u nevartojo joki iauri priemoni. Po tardymo grino atgal k a l j i m " .

S o r o k a Antanas, gims 1921 m. balandio 2 d. Mikini km., Lazdij vals. Buvo Sein gimnazijos 10-os klass mokinys. Suimtas 1940 m spali 8 d. netoli Suv. Kalvarijos:
T a r d rusas leitenantas Trusov. P r i e pirmj apklausim ilaik tris aras saugumo bste visikai be maisto, d a v tik vandens. A p k l a u s i n i a m s a u k d a v o tik nakt ir ilaikydavo m a d a u g po keturias v a l a n d a s . T a i p ivargint n u g a b e n o Marijampols kaljim, kur dar pus paros nedav valgyti. Po mnesio paskelb kardomj priemon ir pirmj nutarim. Po to tard vl kelis kartus naktimis. G r a sino vairiais kankinimais, suaudymu, koliojo, kaip man. N i e k o neigav, kvot atidjo ir per tris mnesius visikai netard. Praslinkus iam laikui, vien nakt apie 11 val. mane paauk tardyti. A p m u , apstumd, ivadino vokiei nipu, darbo moni tvyns idaviku, kontrrevoliucionierium ir grino kamer. K i t nakt vl paauk tardyti. V l mu, biauriausiai rusikai koliojo ir udar karcer u neprisipainim. Po trij par p a a u k i karcerio, vairiai kankino ir reikalavo prisipainti. N e i g a v prisipainimo", ir kitas tris naktis a u k d a v o i karcerio tardyti, kur ilaikydavo po penkias, eias v a l a n d a s . Kiekvien kart apmu-

APIE NKVD TARDYMO METODUS

103

davo. Po ei dien tokios kanios, kada fizikai ir moralikai buvau ivargintas, man pakio kakok protokol, kurio turinio ir iandien neinau, ir privert po juo pasirayti. Po to buvau dar kelis karius nakties metu iauktas tardyti. 1941 m. kovo pradioje paskelb kaltinamj nutarim, kuris skambjo madaug taip: ..Darbo moni tvyns idavikas, vokiei nipas, kontrrevoliucionierius, antisemitas, aktyvus aulys, himno giedojimo organizatorius Lazdij gimnazijoj". Po io nutarimo buvau atiduotas XI-os armijos karo tribunolui. 1941 m. gegus 31 d. paskelb nutarim, kad bsiu pergabentas Kaun, bet deja... Viso buvau tardytas 14 kart ir visuomet naktimis". K i s i e l i t Elena gimusi 1922 m. spali 5 d. ilavoto vals. Moksi Prien gimnazijoj. Suimta 1941 m. sausio 25 d. Prienuose: Paprastai tardydavo nakties metu ir tardymai usitsdavo madaug apie 36 val., o kartais ir itis naktj. Tardytojas pirmiausia stengsi prikalbti, kad prisipainiau kalta, iduoiau kitus ir prisidiau prie komunistino darbo, t. y. jiems nipiniau. U tai jie adjo ger atlyginim, aprpint pragyvenim ir pan. Taip i karto graiuoju, o vliau grsinimais prievarta brukdavo pasirayti tik savo pavard, stengdamiesi apgauti, nesakydami, kuriam tikslui. Negav parao, ivesdavo iauriai stumdydami, kumiu bei brauningu apmudami, lykiai keikdami. Paprastai, po tokio tardymo lyg i miego atsibusdavau, tiesiog apsvaigusi visuomet inerta i palto, o jei ne, tai paltas palikdavo be sag ir su iardytomis silmis. Nordami igauti prisipainim, nuve j Marijampols saugum. ia padar krat, atimdami kojines ir virutinius rbus. Patalpino alton kameron, kur nebuvo galima itverti nuo alio. Ibuvau toje kameroje kelet par. Danai ir i ia vesdavo tardyti, bet, nieko neigav, grindavo atgal. Vedama tardyti, vos pajgdavau ulipti laiptais, nes neduodavo valgyti bent 23 paras, o vandens tik kart per par. Kiekviename tardyme, kuri turjau vir 30, kartodavosi tie patys kankinimai, dauymas, stumdymas per itisas naktis". Kun. B a r a i t i s Simanas, gims 1895 m. spali 6 d. Juodupn kaime. Buvo Sudargo parapijos klebonas. Suimtas 1940 m. spali 28 d.: Atj suimti, isyk pasil nipinti. E s , kunigui tai lengva, nes susitinks daug moni. Man nuo to grietai atsisakius, padar krat, bet nieko nerado. Pas mane buv parapijos ir savi pinigai buvo atimti. V o s ipraiau 50 rubli, o kitus apie 9000 lit pasim. Kaljime neleido su namikiais nei susirainti nei pasimatyti. Suimdami adjo tuoj paleisti, bet to nepadar ir teko isdti apie 8 mnesius. Jie surado neteising savo liudinink, o mano liudinink neprim. Tardydavo danai ir naktimis, stengdamiesi mog kuo labiausiai ivarginti ir ikankinti. Plsdavo, juokdavos i tikjimo, okdavosi muti. Vert pasirayti j suraytus protokolus. Nesutikus pasirayti, buvau mestas karcer trims dienoms alti ir badauti". u m l i n s k a s Juozas, gims 1923 m. rugsjo 1 d. emaitkiemy, Lazdij vals. Moksi Sein valstybinje gimnazijoje. Suimtas 1940 m. spali 20 d.: 1940 m. spali 27 mano tardymas prasidjo. Pirmiausia klausinjo apie tvus, brolius, seseris, apie vis ms k ir vis inventori. Po to, pradjo aplinkiniais keliais klausti, kur a buvs? Ar nebuvau Vokietijoj ir t. t.? Prisipainau, kad buvs Vokietijoj, nes jie turjo pakankamai rodym. Tai pasakius, tardytojas pradjo mane kaltinti esant nipu. Tardymas truko kelias savaites. Tardydami gasdindavo. revolver prikidami prie kaktos. Ant rank pirt atsistodavo su batais, mindiodavo, trindavo. Kumtimis mudavo per veid ir t. t. A biau neprisipains, jei ne vienas mano likimo draugas". Sdjau kartu su vienu kaliniu, ii-

104

nausku Stasiu. J i s pasakojosi ess didelis kontrrevoliucionierius ir d a u g nuveiks prie bolevikus. Patikjs jo pasakojimams, apie save taip pat isipasakojau. Iklauss, k a pasakojau, einant vakare ruo, papra priirtoj, k a d paaukt tardytoj. Tardytojui jis visk ipasakojo. Po vis grsinim, muim, man vis neprisipastant, jie atved S t a s iinausk ir pastat akistaton. T a d a prisipainau".

Tokiomis suktomis priemonmis, nip pagalba ir pan. NKVD ne tik kad nevien priversdavo prisipainti, bet paruodavo keli naujosioms aukoms. Toliau dar ne kart aptiksime politini kalini pasakojim apie klastojimus, nipus ir t. t. Grasinimai, muimai, alojimai Suimtuosius enkavedistai visaip baugindavo. addavo muti, kankinti, neduoti miegoti, mesti karcerin, palikti be maisto, suimti artimuosius, suaudyti ir t. t. Didel dal i grasinim jie vykdydavo. Aukas mudavo, net iki stipri sualojim. Aukos buvo marinamos badu, paliktos kelias naktis be miego, aldomos apsemtuose vandens karceriuose ir t. t. Enkavedistai inscenizuodavo ir paius audymus. Tardomojo akyse utaisydavo brauning ir sakydavo: Prisipaink, arba tuoj nuausiu vietoje!" Kit kart vl tardomajam liepdavo nusigrti sien ir paleisdavo vius pro galv. Kad dar labiau i baim padidint, tardomj nuvedavo kur pamik. ia liepdavo isikasti paiam duob. Vliau, lyg apsigalvoj, grindavo atgal main, sakydami, kad duoda laiko kaliniui pagalvoti, o jei ir po to kaltinamasis neprisipainsis, bsis suaudytas. tai eil toki grasinim, muim, alojim pavyzdi. G v i l d y s Juozas, girns 1924 m. liepos 10 d. Moksi Kauno gimnazijoj. Suimtas 1940 m. lapkriio mn. 6 d. Kaune:
T a r d o m a s b u v a u naktimis. G r a s i n o suimsi ir ivei tvus, jei nesakysiu kartu su manim veikusi asmen pavardi. P a s a k i u s nieko neinant, b u v a u gsdinamas suaudymu .

K r i v i c k a s Povilas, gims 1905 m. kovo 23 d. eduvos m. Darbininkas, dirbs cukraus fabrike Marijampolj altkalvi dirbtuvj:
S u a r e t a v m a n e var du komunistai. V i e n a s j b u v o uniformuotas, kitas civilis N K V D agentas, cukraus fabriko darbininkas S t a s y s Bruas. A t v a r i u s m a n e sauguman, tardytojas tuoj oko rkdamas, kad atiduoiau ginkl. M i l i c i n i n k a s grasino durtuvu ir rms krtin, sak: P a p u o l e i , unie, svoloiau". V l i a u mane perdav tardytojui ydui. Kaltino, agitavus aulius, kursius liaud prie Soviet S j u n g ir t. t. Kaljimo kieme adjo suaudyti ir buvo net padav komanda auti, T a i buvo paprastas j m a n e v r a s " .

B r a s l a u s k a s Juozas, gims Valanin km., Leipalingio vals. Tarnavo kariuomenj eiliniu. Suimtas 1940 m. gruodio 23 d.:
Buvau aretuotas 234 iauli pulko tabe. Tard vairiai grasindami. adjo atimti gyvyb, jei neiduosiu draug ir nepasakysiu, kur gavau atsiaukim. Vliau durimis spaud rankas, o neprisipainus adjo mesti sklep, piln vandens ir led".

A P I E N K V D TARDYMO METODUS

105

V e n c k u s Steponas, gims 1923 m. liepos 23 d. Rietave. ilals gimnazijos VIII-os klass mokinys. Suimtas 1941 m. sausio 12 d. ilalj:
P e r tardymus baisiausi vaizd man pripasakodavo, kas m a n e laukia, jei a neprisipainsiu. Prisipainus adjo tuoj paleisti ir adjo suteikti vairi lengvat. Tardant turdavo rm krtin ar nugar vamzd. Kelet kart pastat prie sienos aud pro al".

J o n y s Petras, gims 1923 m. spali 24 d. Suimtas 1941 m. balandio mn. 7 d.:

T a r d a n t kankinamas b u v a u vairiais bdais. Daugiausia muamas kumtimis, pistoleto rankena. Kart nakt buvau nuvestas suaudyti, taiau ten gavau ne kulk, bet autuvo buoe nugar taip, kad teko nustoti net smons".

A l e k s a n d r a v i i u s Antanas, gims 1900 m. birelio 17 d., Domeiki km., Uveniu vals. Siuvjas. Suimtas 1940 m. spali mn. 15 d Kretingos stotyje:
Kretingoj, esant kaljime, b u v a u keturius kartus tardomas. T a r d y m o metu buvo vartojamas smurtas. M u d a v o , spardydavo kojomis ir, kaip manydami, kankindavo. L i e p d a v o prisipainti, ko jau per sien ir kokias inias suteikdavau vokieiams. Po mnesio b u v a u su kitais kaliniais ivetas K a u n a n ir patalpintas: K S D kaljime. ia ilaik be jokio tardymo apie eis mnesius. P r a d j u s tardyti, buvo vartojami ko baisiausi metodai. Neturint ko atsakyti j klausimus, m u d a v o , dauydavo, nagais b a d y d a v o galv. R e i k d a v o isdti po 56 v a l a n d a s nepasijudinant. V i s a s knas apmirdavo. T a r d y m a i v y k d a v o nakties metu ir, kiek menu, buvo vartojami vis tie patys metodai. Neprisipainus, addavo suaudyti, kaip un ir statydavo prie sienos. D l t kankinim b u v o pair mano nervai ir tas paskas tebejuntu ir d a b a r " .

V a l k a u s k a s Juozas, gims 1907 m. vasario 26 d. andariki km., Degui valsiuj. Anksiau tarnavo geleinkeli policijoj, o prie suimant neturjo jokios tarnybos. Suimtas 1941 m. gegus 26 d. Kaune:
B n a n t mieste, staiga privaiavo automobilis ir i jo ilipo 4 vyrai. U b g o man u aki ir, i vis pusi surm pistoletus, pareikalavo tuojau ssti automobil. sdus automobil, mane apsdo, udangst langus ir nuve N K V D rmus. Atve tuoj dav pasirayti order ir nuvyko mano namus daryti kratos. Gr pradjo tardym, vartodami vairias priemones. Dau per galv ir kojas. Taip tard, mu iki 5 val. ryto. T a r d a n t kelis kartus nuo muimo buvau apalps Tard rusas, kurio pavards d a b a r neprisimenu, o mu keturi ydai".

G u d i n a i t Marija, gimusi 1919 m. balandio 3 d. Akmeniki km., Girkalnio vals. Suimta 1941 m. gegus 18 d.:
Nakt namus sibrov s v e i " du milicininkai, VK (vykdomojo komiteto) pirmininkas ir kompartijos sekretorius. G y v e n a m a m name miegojau tik a ir motina. Brolis A n t a n a s Gudinas b u v o sptas dl galimo aretavimo, tad nakvodavo kitur, t nakt svirne. Milicininkai tuoj paklaus, kur brolis. M e s atsakm, kad ijo, mums nieko nesaks. T a d a s v e i a i " nutar jo sulaukti. Du jo sargyb lauke, du buvo lik kambaryje. S l p d a m i savo atvykimo tiksl, saksi darysi krat dl jav. M a t y d a m a s v e i u s " nesirengiant ivykti, nutaikiau prog ir nubgau praneti broliui. J a m pavyko nepastebtam ieiti i svirno. R y t u i iauus, milicininkai padar krat ir grasindami, keikdamiesi ivaiavo namo. P a v a i a v kok kilometr, sutiko mano brol, kuris j lauk prie kelio. vyko susiaudymas. Brolis, nuovs VK pirminink ir sueids vien milicinink, pabgo. T a i a u t pai

106

A- V I L A I N I 5

dien buvo apsuptas milicijos ir rus, kurie j sueid. Tada brolis pats nusiov.. Milicininkai pasim brolio lavon ir nusive. Ir tik birelio 24 d. buvo atrastas prie Raseini kaljimo. Ten pat buvo rasta ir daugiau ukast nukankint Raseini kaljimo politini kalini. Broliui uvus, namuose prasidjo kratos. T pai dien kelyje sulaik ir aretavo seser, o rytojaus dien ir mane. Raseini saugume pradiai" gerokai apdau, o paskui pradjo tardyti. Klausinjo, kur yra kontrrevoliucins organizacijom nariai, i kur gauna ginklus, kur jie paslpti, kokia veikla ir pan. Pirm nakt pastat stovti kamp karikai", kaip sak pasityiodamas Valiukas ''U Diev Ir Tvyn". Vliau, pasodin, neleido nei atsistoti nei miegoti. Ant rank bro udj grandinius, kad nepabgiau. Tardymas tssi keturias paras".

l a j u s Juozas, gims 1909 m. gegus 2 d. Bliudiki km., vknos valsiuje. Tarnavo Tauragj Maisto" fabrike sskaitininku. Suimtas 1941 m. balandio 15 d. Tauragje:
Daugiausia mane tard Tauragj. ia N K V D poemyje ilaik 5 paras. Kai sum IV. 15, tard ekistas Martaviius, lietuvis i Vilniaus krato, o kiti du buvo rusai. Jau pradioj tardymo Martaviius pradjo muti smarkiais smgiais kumiu veid. Man neprisipainus, smaug rankomis gerkl, drask u plauk, sukruvino. Smarkiai nuvargint nuved poem ir udar. Tokie tardymai vyko kiekvien nakt, madaug nuo 22 val. iki ryto 3 val.

Dr. T a u t v i 1 a Juozas, gims 1903 m. lapkriio 27 d. Simanliki dvare, Alvito valsiuj. Buvo Valstybs saugumo departamento spaudos skyriaus referentas. Atleistas i tarnybos 1940 m. rugpjio 1 d. Suimtas 1941 m. kovo 6 d. Kaune:
..Mane sum 5 ginkluoti ekistai. J tarpe buvo du ydai, kiti rusai. Revolveriais mudami per galv, brutaliai igrdo automobil ir nuve N K V D patalpas. Dien nakt mane saugojo 5 soviet kareiviai. Nedav nei valgyti nei miegoti. Tardant spard kojas ir duodavo snuki".

P a i 1 i e n Elena, gimusi 1901 m. balandio 23 d. Panevy. Gailestingoji sesuo akuer. Suimta 1941 m. kovo 13 d.:
Tardymas vykdavo visuomet naktimis. iauriai buvau muama. Suspard kepenis, sualojo dein rank, nustojau keturi dant. Mane tard Kraovas. Neigaudami ini, grasindavo, kad mane tuoj suaudysi. Vien nakt prane, kad mano senut motina mirta ir pasitikusioji dukt namuose praiusi mane nors pusvalandiui paleisti atsisveikinti su motina. A i vakaro maiau savo motin pro lang ir nepatikjau tuo praneimu. Ir kada jie vardan mano mirtanios" motinos norjo igauti ini, a tyljau. Tai galutinai siutino N K V D tardytoj Kosolapov. Jis spard mane iki apalpimo, sadistikai pats griedamas dantimis. Nuo tos dienos man liep sdti viename kampe, neleido atidaryti languio, nei gerti nei ieiti savo reikalo 1941 m. birelio mn. jie nuud mano vyr pulkinink leitenant Pail Ign".

D d n a s Petras, gims 1916 m. birelio 23 d. Rusijoj. I profesijos kininkas. Suimtas 1941 m. birelio 14 d.:
Tardant buvo grsinama, dauoma kumtimis ir guminmis lazdomis. Stat prie sienos suaudymui ir pan. Ilaik dvi paras suritomis rankomis. Ileidiant iviet, sargybiniai mudavo su raktais per rankas".

V a r n a u s k a s Aleksandras, gims 1922 m. Moksleivis. Suimtas 1940 m. liepos 5 d. Kybartuose:

APIE NKVD TARDYMO METODUS

107

JONAS LEONAVIIUS urnalistas, aretuotas 1940 m. liepos 13 d. Kybartuose. Ligi 1941 m. birelio 23 d. sdjo Marijampols kaljime. Kaltintas R T F S R BK 58a, 5810, 5811, 5813 ir pabaig dar 1984 str. Atvaizduose: kairje prie aret, deinje pasdjs por mnesi kaljime.

Po dviej valand utrukusios kratos buvau nuvalytas komendatr. Prajus dar kokiom dviem valandom, paauk tardyti. Paleido tik kit ryt. Pradioj klausinjo apie kontrrevoliucin veikim ir vert prisipainti. Ilaik apie 20 valand. nuvar vl rs, kur leido ir j nip Nork. Pasiauk po keli valand vl tardym, buvo dar iauresni. Sumu ir grsino nuauti. itas tardymas usits apie to valand. Prajus kelioms dienoms, atved tardym, paklaus, k a kalbjs kameroj. Man atsakius, kad nieko, jie paauk i kameros j nip Nork. Sura akistatos protokol. Norkus pripasakojo visoki nebt dalyk. Kai ir po to a neprisipainau, tardytojas visai pasiuto. Isitrauk pistolet, surakino rankas ir pradjo muti. Atjo ir pats komendantas. Pasiteiravs apie mano tardymo eig, liep tuoj urakinti duris. Dabar dau, kiek tik valiojo, kojomis, rankomis, pistolet rankenomis. Taip primu, dar iek tiek paklausinjo, o kai a jiems visikai nieko nepasakojau, met ledaun, kur prasdjau 42 valandas. Vliau po to buvau ivetas Kauno sunkij darb kaljim.

G r u a s Kazys, gims 1911 m. lapkriio 10 d. Juci km., Luoks vals. ems kio darbininkas. Suimtas 1941 m. balandio 29 d.:
,,Sumimo metu buvau labai smarkiai sumutas, nes reikalavo pasakyti, kur yra paslpti ginklai. Sum nuve Telius. ia patard, nuve Kauno sunkij darb kaljim. Vliau, nuve saugumo rmus, tardymo metu mu kumtimis, liniuote, presu ir reikalavo iduoti kontrrevoliucijos vadus. Primu iki smons netekimo, atm kailinius ir met NKVD rm poem, kuriame apleido altu vandeniu. Poemyje ibuvau kelias valandas. Vliau nuve atgal Kauno sunkij darb kaljim".

108

A. V I L A I N I 5

L e o d i n s k a s Stasys, gims 1899 m. spali 6 d. Virbalio mieste. Darbininkas. Suimtas 1941 m. birelio 6 d.:
Tardydami mu galv ir suko rankas. Revolver rm kakt, grasino suaudymu ir reikalavo iduoti kontrrevoliucionieri organizacijos narius. V e a n t i Kybart K a u n o kaljim, sunkveimyje buvome surakinti. A n t g a l v b u v o utiestas brezentas, ant kurio usisdo keturi bolevik sargybiniai. S a r g y b i n i a i elgsi iauriai ir u menkiausi sujudjim grasino n u d u r t i ' .

S t r a u k a s Edvardas, gims 1924 m. gruodio 2 d. Kuli vals. Amatininkas stalius. Suimtas 1941 m. gegus 28 d. Pavelsio kaime, Kuli valsiuj:
A t v e K a u n , trei nakt nuved saugumo rmus tardyti. R a n k a s b u v o surakin upakalyje ir su kumtimis ir plienine liniuote dauydavo per veid. Parmet ant ems, kapojo su metro ilgumo plieniniu lynu. Smarkiai spard ir lau vairiais bdais rankas".

V a i t i e k n a s Vladas, gims 1906 m. spali 17 d. Vainoli kaime, Vak valsiuje. Anksiau dirbo valstybs saugumo departamente. Suimtas 1941 m. kovo mn. 4 d.:
T a r d a n t b u v a u vis laik muamas. Penkius kartus buvau sumutas iki smons netekimo. Tiu imut vien dant ir lautus deformuotus andikaulius. Mu vis laik ydai. M u i m u i b u v o naudojami vairs rankiai, kaip pistoletas, funks ir t. t. D a n a i b u v a u spardomas ir kojomis. K a d a n u s t o d a v a u smons, sunku pasakyti, k jie darydavo. A t s i b u s d a v a u j a u saugumo departamento rsyje. A t g a v u s smon, vl n u g a b e n d a v o kaljimo kamer. T a r d y m a i vykdavo., vis laik nakt saugumo rsiuose".

G a i a u s k a s Juozas, gims 1896 m. kovo 15 d. emdirbys. Suimtas 1941 m. balandio 25 d. savo namuose Peimos kaime:
K a i mane aretavo, b u v a u ivetas Kapiamiest ir saugomas stiprios sargybos. Pralaik ia tris dienas, ive M a r i j a m p o l s kaljim. T a r d rusai ir labai mu. Imu man du dantis. Spard vis laik kojomis. P a s k i a u , ireng i rb, met karcer ir ilaik vis par. T u o laiku nedav visai ir valgyti. A t v e d v l tardym, rm krtin pistolet ir liep prisipainti ir iduoti kitus. A tyljau, neprisipainau. Po viso to tardymo smarkiai susirgau, nes karceryje persialdiau

S t a b i n g y s Jurgis, gims 1897 m. rugpiio 1 d. Petrok km., Veisj vals. Dirbo Sein mik urdijoj laisvai samdomu priirtoju. Suimtas 1941 m. sausio 8 d. Veisj miestely:
.. Tardomas b u v a u penkius kartus. P i r m kart tard laisvai. K i t u s keturis kartus b u v a u labai muamas. Du kartu tard tam paiam kaljime tardomajame kambaryje. G e g u s 24 d. b u v a u nuvetas L a z d i j N K V D . ia be pertraukos tard 48 val. dvi paras. K a d a j a u nusibosdavo, pastatydavo milicinink saugoti. Nakt ant sofos miegodavo tardytojas ir deuruojaniam p a s a k y d a v o , kokiomis valandomis ji pakeiti. Po 40 v a l a n d , matyt, nusibodus tardytojui m a n e tardyt ir negavus tinkam ini, b u v a u labai sumutas ir mestas tam tikr skiep. i a b u v o tik maas langelis 2025 cm ir lavos. Po io tardymo 7 d. nemaiau, nes akys nuo muimo buvo utinusios. M u funkmis per akis ir galv. Ivedus i skiepo,.

A P I E N K V D T A R D Y M O METODUS

109

A. TARVYDEN, mokytoja, beveik metus kankinta bolevik kaljimuose. Atvaizdas kairje deinje kaljime. prie aret,

P E T R A S JANYS, mokytojas, aulys, suimtas 1940 m. lapkriio 4 d., kaip liaudies prieas", kankintas Raseini kaljime ir, prasidjus karui, kartu su kitais kaliniais ivetas neinia kur. Atvaizdas kairje prie suimant, deinje kaljime.

110

A. VILAINIS

man tardytojas per dantis kodamas, pasak: , , A pats padarysiu ivad, kad tavo koja ant ios ems nevaikios".

M u s t e i k i s Meys, gims 1915 m. lapkriio 28 d. Lauiniki kaime, Salako valsiuj. Valstybinio banko tarnautojas. Suimtas 1941 m. balandio 28 d. Teliuose:
M a n e pradjo tardyti tuojau sumus, T e l i N K V D patalpose, Tard pats S a u g u m o virininkas Morozovas ir dar du tardytojai. I karto tard geruoju, reikalaudami prisipainti, ir provokatorikai aikino, kad m a n gintis nereikia, nes visi mano d r a u g a i mane idav, i'r a gindamasis tik pasunkinsis savo padt. K a d a tuo nieko nelaimjo, b a n d igauti ini grsinimu. adjo i mans padaryti , , b l y n " , suaudyti, sodinti elektros kd ir t. t. spdiui padidinti vediojo po nirius kambarius, kur, matomai, atlikindavo panaias scenas ir kitiems. P a t ekist s i a u b patyriau K a u n e per antr tardym. i a mane atve apie 10 val. ryto N K V D patalpas, kur per tardymus, geruoju ir provokaciniu b d u nieko nelaimj, pradjo muti. S i s tardymas truko apie 10 val. su trumpa pertrauka vakarienei. Mu pasikeisdami, nes vienam muti atsibosdavo. Bet kartais i karto mudavo trys-keturi mons. M u kumtimis ir presu. S m g i u s g a u d a v a u visur: galv, krtin, peius, onus. S k a u d i a u s i smgiai b u v o onus. T a r d y m b a i g tada, kai visai nusilpau ir sudribau kdje, kurioje per vis laik turjau sdti rankas sudjs ir nejudti, lyg kareivis po autuvu. Prie akis stovjo stipri lempa, kurios stiprs spinduliai tiesiog krisdavo akis. D l tokio sdjimo labai skauddavo nugarkaulis ir akys. M u i m e d a u g i a u s i a prisidjo Kazys Trinknas. Po io tardymo prasidjo dani tardymai, tik kiek trumpesni, taiau vien naktimis. Per visus tardymus kartojosi tie patys veiksmai, muimai ir t. t. T a i p nusilpnindavo kad vedamas i tardymo kameros, arba Iaikydavaus sienos, arba p r a y d a v a u laikyti sarg, k a d nenuvirsiau. T a i p tardomas i b u v a u s a u g u m o patalp r s i u o s tris savaites .

Marinimas badu, kankinimui iki smons netekimo NKVD tardymo metod ryki ypatyb kalini kankinimas, varginimas iki visiko smons netekimo. Jiems neleidiama po kelias ar keliolika nakt miegoti. Marinama badu, laikoma prie kaitint krosni ir t. t Patys tardymai usitsia po keliasdeimts valand. Nors klausinjama vis apie t pat dalyk, taiau kalinys vediojamas tardymo kameras penkiasdeimt ir daugiau kart. Tardant kalinys muamas, dauomas ir t. t. Visa tai daroma, kad palaut mogaus moral, atsparum. Po toki kankinim mogus visai nuvargsta, nusilpsta, arba net lieka viskam abejingas, netenka smoningo mstymo. Kitaip sakant, kalinys atsiduria tokioje bsenoje, kada jis, nebodamas, koks jo likimas laukt, prisipasta prie nebt nusikaltim, kad tik galt nors valandlei pailsti. Taip ivargintas mogus yra priveriamas prisipainti, arba sutinka pasirayti suklastotus ikreiptus protokolus ir t. t. io skyriaus kalini anketos kaip tik rykiai patvirtina ms teigimus. K i r e 1 y t Marija, gimusi 1901 m. kovo 24 d. Kaune. , .Kauno Audini" audja. Suimta 1940 m. rugpiio 22 d. rao:
P o sumimo b u v o specialiai pravestas tardymas. T a r d y t o j a s ydas, tard apie 130 valand. K l a u s , kokiam susirinkime d a l y v a v a u , kur paslpiau du buv. saugumo valdininkus: Mili S t a s ir D a g . T a r d a n t mane apstumd ir kirto kumiu pasmakr. Po to daug kart tardydavo po ar 8 v a l a n d a s , neduodami atsi-

111

gerti vandens, kol neprisipainsiu. N e l e i s d a v o kitaip sdti, kaip tik ant krato kds. D a n a i b u v a u m u a m a ir tsoma u p l a u k " .

V a r e i k a Petras, gims 1898 m. birelio 29 d. Limeiki kaime, Raguvos vals. Tarnavo Valstybinio spirito monopolio parduotuvj. Suimtas 1941 m. sausio 11 d. Skuode:
S u m kartu su dviem snumis. V i e n ived kartu su manim (Jon), kit (Juoz) paliko, pastat sargyb, namie, nes sirgo. T pat vakar apie 7 val. pradjo tardyti. M u kumiu veid, pistoletu grasino suaudyti. P e r dvi paras Skuode tard kelis kartus. Kretingoj per vis laik, t. y. nuo sausio 15 d. iki gegus 23 d. tard 51 hart. T a r d y d a v o du trys asmenys pasikeisdami. R e t a i k a d a tardymas trukdavo tik 23 v a l a n d a s , daniausia nuo 4 iki 7 v a l a n d . B u v a u muamas biznais, pistoletais ir t. t. Kada apsipildavau krauju ir daniausiai apalpdavau, man nebdavo duodama vandens, nors atsigavs p r a y d a v a u . R a k i n d a v o kojas ir rankas ir gele pagalba lauydavo pirtus. Kardavo u rank taip, kad vos pirt galais siekdavau em. V e s d a v o rsius, tamsius kambarius, kur, neva, b u v o audoma mane, aiku tik b a u g i n d a v o , nes a u d y d a v o sienas. D a n a i liepdavo pasakyti paskutin savo praym .

M i k a l a u s k a s Jonas, gims 1910 m. gruodio 25 d. Mozriki kaime. kininkas. Suimtas u neatlikim pyliav 1941 m. gegus 22 d.:
,. mano k atvyko vietinis bolevik igama Gudauskas J u o z a s ir prokuroro pavaduotojas rus karininkas. G u d a u s k a s uklaus, kodl nepilu pyliavos. A t s a kiau, kad reikalaujamo kiekio neturiu. T u o m e t jie nuvyko svirn ir pareikalavo tui mai, kad juos galt supilti dar ten esanius grdus. A jiems p a s i l i a u mai, kuris buvo su miltais. Miltus pradjau pilti ant grind. Tuomet rusas sulaik mane sakydamas: N e p i l k , nes ir tuos miltus paimsime' . K i l u s ginui, a nesusivaldiau ir atgalia ranka miltuotu maiu s u d a v i a u rusu karininkui per galv. T a d a jis mane sulaik ir pasak, kad a ess aretuotas. Po to, surio m a n rankas ir nuvar plent, kur stovjo j maina. A t v e V e i v e r i u s , sura protokol ir liep pasirayti. M a n atsisakius, isitrauk n a g a n ir, rms krtin, privert pasirayti. Pykiui pakilus, pagrasinau G u d a u s k u i kumiu ir p a s a k i a u : i a n d i e n a pasiraiau raalu, o kada nors tu pasiraysi krauju' . U tai g a v a u smgi n a g a n u . I Veiveri nuve M a r i j a m p o l ir perdav milicijos virininkui Medeliui, buv. V e i v e r i kalviui. J i s apsimet mans nepasts ir pradjo kolioli, v a d i n d a m a s sabotaininku ir pan. N e g a i l j o ir vieno kito smgio su pistoleto rankena. Pralaik tris paras ratinje, perkl sunkij darb kaljim, kur kaliniai v a d i n d a v o yd gimnazija . B u v a u pasodintas vienut 54 Nr. T o j kameroj ant spintels radau ura: ia sdjo V o l d e m a r a s . T i k neprisimenu dat, kurios b u v o parao apaioj. ioj kameroj besddamas, pasidirbau i duonos roani. Priirtojas, kuris b u v o ydas, j pastebjs, liep jam atiduoti. A neatidaviau. J i s t a d a pasiauk dar keturis priirtojus, padar pas mane krat ir atm padarytj roani. S u m u gumine lazda ir n u b a u d u tai septyniomis paromis karcerio. B a i giant sdti skirtj laik, pareikalavo atiduoti adat, su kuria es, a padars roani. N u b a u d dar trimis paromis karcerio, nureng nuogai ir vis dien ald prileid karcer vandens. B d a m a s v a n d e n y peralau ir p a m l y n a v a u . V l i a u , pasivaikiojimo metu vyko nesusipratim su priirtoju ydu. S m a r kiai u tai b u v a u sumutas ir vliau tardomas, ydo advokato Stuklickio. N e v a , u ydo sumuim apygardos teismas priteis man tris metus .

i l y s Pranas, gims 1922 m. balandio 12 d. Suimtas 1940 m. lapkriio 28 d.:

N K V D daboklj sdjau pusantro mnesio. P e r vis t l a i k b u v a u iauriai tardomas. Kaltino nipinjimu vokiei n a u d a i ir veikimu prie ydus. Be kanki-

112

nimo ir muim laik mane karceryje. K a r c e r y j e i b u v a u tris savaites. N u o peralimo g a v a u reumatizm snari udegim. K a r c e r y j e d u o d a v o par tik 3 0 0 gram duonos ir alto vandens.

A v i e t y n a s Sigitas, gims 1923 m. balandio 24 d. Marijampols gimnazijos 7 kl. mokinys. Suimtas 1941 m. sausio 21 d.:
Tardant nuolat grsino suaudyti ir mu kumtimis veid. V e i d a s n u o muimo sutindavo. M u d a m i sakydavo: A r prisipainsi, s v o l o i a u ? " A t s a k i u s n e , mudavo toliau. K a i ir muimas kyrdavo ar matydavo, kad galiu apalpti, nuvesdavo rs. R s y j e ilaik keturias paras. T e n b u v o l a b a i alta, nes b u v o nekrenamas, grindys ir sienos cementins ir apledjusios. D i e n reikdavo ,,gimnastikuotis", kad nesualtum, o nakties metu tardydavo. T a i p ir nebuvo laiko miegoti. Karceryje dar ir vliau teko bti apie penkias paras, tokiose pat slygose. I tardytoj mane daugiausiai mu rusas Polskis".

T e l k s n y s Vladas, gims 1915 m. birelio 1 d. Medicinos feleris. Suimtas 1941 m. sausio 10 d.:
Atved saugum, keturias paras laik pasodin ant kds, neduodami nei valgyti nei gerti. M u d a m i reikalavo iduoti draugus. Ketvirtos paros nakt ireng nuogai, suspard ir su guminmis lazdomis sumu iki smons netekimo. Tard 38 kartus. Per kiekvien tardym mudavo liniuote, kumiu, presu ir t. t."

U r b a n a v i i t Janina, gimusi 1913 m. birelio 18 d. Luksnn km., Alytaus valsiuj. Suimta 1941 m. birelio 6 d.:
A n t r v a l a n d nakties b u v a u iveta automobiliu a n i u s , S o d g., N K V D staig. A u t o m o b i l i u i sustojus, ved trei aukt, kur pasodino kdj, liep nusigrti veidu sien, pastat ginkluot sargvbin ir liep nejudti. t kambar, kuriame sdjau, pradjo rinktis N K V D valdininkai ir ekistai. Kiekvienas j klaus, u k esu sulaikyta. K i e k v i e n a s j reikalavo pasakyti visk, k inanti, ir tuomet, jie sak, galsianti eiti namo. T a i p ginkluoto sargybinio s a u g o m a , isdjau keturias paras laiko. N e g a v a u maisto, o pirmomis dienomis ir vandens. P a s k i a u prasidjo pats tardymas ir m a n o kentjim laikas. B u v a u koliojama ir muama. Pirmas mane tard parsidavlis lietuvis Mikalauskis, o po jo eil kit, kuri kiekvienas mane koliojo ir grsino suaudyti. R o d y d a m i fotografijas, reikalavo pasakyti, kur randasi ie asmenys. Be to, klausinjo apie raomj mainl ir raom mediag. Ikankin vis nakt, nuved anksiau mint kambar. T e n ant grind guljo vienas lietuvis, kurio pavard b u v o Palkauskas. K o k i a jo profesijaneinau. J per tardym umu 1 9 4 1 m. birelio 12 d. V a k a r e jo soviet kareiviai ir jo lavon itrauk i gretimo kambario koridori. M a i a u , kaip vienas soviet kareivis nums nuo jo laikrod usidjo sau".

M i n i n a s Leonas, gims Padumbls km. Saldutikio valsiuj. kininkas. Suimtas 1941 m. balandio 22 d.:
S u m Saldutikio miestelyje vietos policija ir komjaunuoliai. N u v e venionli N K V D ir pradjo iaur tardym. Keturias dienas n e g a v a u nei trupinlio duonos ir vandens. Stovjau pastatytas prie elektr 48 valandas. R e i k a l a v o iduoti draugus, su kuriais veikiau prie komjaunuolius ir komisar. Kaltino, kursts draugus neiti kariuomen r a u d o n j armij, giedojs Lietuvos himn. Buvo prirakin prie nar. Po ei dien nuve i V i l n i a u s III kaljim, kur vienoj kameroj buvom 80 moni".

S i m o n i t i s Jonas, gims 1922 m. spali 18 d. Kalveli kaime, Veisj vals. kio darbininkas. Suimtas 1940 m. spali 26 d.:
S u m nuve Kapiamiest ir udar tvart. N u v e d tardyti, elgsi l a b a i iauriai, grasino suaudyti arba okdavo muti. T a r d y d a m i tvarte ilaik atuonias

A P I E N K V D T A R D Y M O METODUS

113

dienas. I Kapiamiesio nuve M a r i j a m p o l ir udar vienoj vienuolyno celj. K a m b a r y j e , kuris turjo apie 3 m ilgio ir apie 2 ploio, b u v o udaryta i moni. T a i p anktai gyvenant, oras b u v o nepakeniamas. B l o g i a u s i a i b d a v o nakt, nes visiems sugulti nebuvo vietos. T a d reikdavo vieniems gulti, o kitiems stovti. P a s k u i g u l d a v o tie, kurie stovdavo, o guljusieji atsistodavo j vieton. G u l t i buvo galima tik ant vieno ono, ir nepakeniamai siguljus, visa eil turdavo verstis ant kino ono. M a r i j a m p o l j tard i naujo. Po deimt dien ive K a u n o sunk i j darb kaljim. K a u n e tard naktimis. P e n k i a s naktis i eils ved tardyti, tad miegoti nebuvo galima, nes nakt tard, o dien neleisdavo priirtojai. T o k i e tardymai labai nusilpnindavo. T a r d a n t vartojo vairiausi priemoni. S p a r d y d a v o kojomis, arba prie tardym duodavo silki ir paskui neduodavo gerti .

V i s m a n t a s Leonas, gims 1912 m. balandio 27 d. 2em. Naumiesty. Buvo areto nam uvaizda. Suimtas 1940 m. lapkriio 5 d.:
K l a u s i n d a m i mu. K l a u s i n j o 14 kart. M u , laikydami u plauk, pistoletu pakau. S p a r d y d a v o kojomis. M u d a v o kumiu taip pat tarpuak. S a r g y b a stumdydavo ir m u d a v o dl maiausio nieko. A p k l a u s i n j a n t miegoti neduodavo, ir tardymai v y k d a v o naktimis. J e i j klausimus n e a t s a k y d a v a u , tai paskirdavo 45 naktis nemiegoti, sdint kdje .

B u 1 a k a s Henrikas, gims 1903 m. kovo 21 d., Seinuose. Nepriklausomos Lietuvos laikais buvo Taujnuose policijos nuovados virininku. Suimtas 1940 m. spali 9 d.:
1 9 4 0 m. rugpiio 6 d. b u v a u atleistas i tarnybos. S p a l i 9 d. apskrities virininkas ikviet U k m e r g ir ten N K V D sum. N u o 13 val. iki 21 val. t pat d i e n kvot tardytojas rusas Kamizarovas. Po to udar Ukmergs kaljim. S u imant paskelb nutarim, k a d a, kaip liaudies prieas, Smetonos reimo policijos valdininkas, esu valstybinei santvarkai pavojingas ir todl turiu bti patalpintas Ukmergs kaljiman, kame b s i u laikomas saugumo organ inioje. K a l j i m e tris mnesius mans niekas netard ir neinojau, u k kalinamas ir kaip ilgai teks kalti. Treiam mnesiui baigiantis, mintas K a m i z a r o v a s patiek v i s eil apkaltinim, madaug toki: Persekiojo komunistinius veikjus. T u r j o artimus santykius su prezidentu S m e t o n a (mano n u o v a d o j b u v o Smetonos kis, ir ten teko tvarkytis tarnybos reikalais), dar kratas ir suiminjo komunistus, neleido visuomenei ikilmingai ir organizuotai sutikti r a u d o n j armij, be to, iauriai elgsi su darbo monmis, p a l a i k y d a m a s santykius su buruazija ir buomis". Neprisipainus, penkias naktis tard nuo 23 val. iki 4>5 val. ryto. G r a s i n d a v o revolveriu, karceriu ir pagaliau eimos sumimu. Sodino ir laik kelis kartus prie stipriai krentos krosnies. V i e n kart udar karcer, kur ilaik tris paras, duodami per par 200 gram duonos ir vien litr vandens. Karceris b u v o nekrentas, o lauke per 3 0 alio. P a a l a u kojas, rankas ir, grs kameron, sirgau angina. R e i m a s b u v o sunkus, ir priirtoj elgesys b u v o iaurus, y p a vyresnio priirtojo Mekausko. Mano monos tvas b u v o vokiei kilms. m o n a , n e g a l d a m a kitaip ivaduoti mans, repatrijavo Vokietijon. Po to bolevikai turjo perduoti ir m a n e su kitais repatrijantais .

S t a n e i k a Julius, gims 1922 m. vasario mn. Ambra km. Prie suimant dirbo savo tvo kyje. Suimtas 1940 m. vasario 15 d. 23 val. namuose:
M a n o sunkiausias tardymas vyko aki saugume. Buvau laikomas prie kaitint krosni ir muamas. T a r d y m o metu laikydavo kaljimo v i e n u t j " .

114

A- V I L A I N I 5

P e t r o i n a s Andrius, gims 1922 m. balandio 22 d. Pvaki kaime, Barzd vals. Moksi Vilkavikio gimnazijoj 9-toj klasj. Suimtas 1941 m. Vasario 17 d.:
V e r s d a v o pasirayti ant tuio lapo popieriaus, sakydami, kad jiems reikia inoti, koks mano paraas. Nesutikus, grasindavo ginklu, karceriu. Pastatydavo prie krentos krosnies ir laikydavo kelias valandas, kol pribgdavo pilni batai prakaito. Be to, mudavo kumiu smakr, jei tik k ne taip, kaip jie nordavo, p a sakydavau.

K u d i r k a Liudas, gims 1919 m. gegus 10 d., Skarbdi km. Suimtas 1940 m. vasario 16 d.:
Penkias paras tard prie kartos krosnies. Reikjo laikyti iklus rankas, nedav vis t laik valgyti ir gerti. D a n a i mudavo. T pati vliau pakartojo d a r keturius kartus".

K u d i r k a Kstutis gims 1925 m. kovo 10 d. Skarbdi kaime. Suimtas 1941 m. vasario 16 d.:
T a r d y m o metu mudavo. Penkias paras laik prie kartos krosnies' .

Panagi badymas, deginimas Kad viduramiais nusikaltliai bdavo iauriai kankinami, kad jiems bdavo ne tik kertamos, galvos, bet deginamos, badomos rankos, kojos ir pan., tai inome i istorijos. Tai buvo tamss ir iaurs laikai. XX amius toki kankinim nemini. Tik vienur kitur plikai, siver moni butus, ir, nordami atimti i j pinigus, kartais pavartodavo savo aukoms toki iauri priemoni. Valstybs savo baudiamojoj teisj visus tuos kankinimo bdas jau senai yra panaikinusios. Taiau NKVD jais labai plaiai tardymo metu naudojasi. emiau dedamos itraukos i politini kalini anket tai patvirtina. V y n i a u s k a s Kazys, gims 1890 metais gegus 5 d. Notn kaime, Plateli valse., Kretingos apskrityje. Buvo Skuodo apylinks teismo sargas. Suimtas 1941 m. gegus 21 d., rao:
1 9 4 1 m. gegus ai d. bolevikai m a n e sum S k u o d e , einant tarnybos p a reigas. A p i e IX val. nugabeno i Kretingos apskrities bolevik pasienio tab. Ten pat buvo ir kaljimas. T a m e kaljime j a u sdjo prie atuonias dienas suimtas mano snus K a z y s Vyniauskas. varytas tardomj kambar, p a p r a i a u tardytoj, kad leist pasimatyti su snumi. B e t tardytojas isitrauk pistolet ir, padjs ant stalo, pasak: ,,Ar t pasti? i a ne pasimatymams esi atgabentas. D a r b reikia atlikti, a tuoj turiu pradti t a r d y m " . T a r d y t o j a s politrukas atsisdo prie stalo, kur buvo sudta krva tardymo blank, ir pradjo m a n e klausinti. Pirmieji tardytojo odiai b u v o tokie: J e i g u pasakysi visk atvirai ir prisipainsi kaltu, kad davei nurodymus ir teikei p a g a l b savo snui ir kitiems 4 asmenims ivykti V o kietij ir jeigu pasakysi, kiek tavo snus iplatino priekomunistini atsiaukim, kiek nupl raudonj v l i a v ir kiek ikabino trispalvi Lietuvos v l i a v per pirmosios gegus vent, tad mes su tavim tardym greitai ubaigsim, ir galsi vykti namo . A neprisipainau ir pasakiau, kad visikai nieko neinau apie savo snaus veiksmus ir kit asmen rengimsi eiti per sien V o k i e t i j . T a d a tardytojas atsistojo ir labai pakeltu tonu pasak: S a k y k teisybe, nemeluok, nes a visk

A P I E N K V D T A R D Y M O METODUS 1 2 0

inau ir tardym vedu tiktai dl formalumo". Po to tardytojas pasikviet du r a u donarmieius, kurie p a g a l tardytojo paliepim atsuko m a n rankas upakal ir, udj geleinius panius, bad su adatomis vienos rankos vis penki pirt panages. T a d a a nuo didelio skausmo a p a l p a u ir nugriuvau be smons ant ems. Atsipeikjs pastebjau, kad mano g a l v a ir veidas buvo lapi, matomai, apipilti vandeniu. Taip m a n e ikankino nuo 11 iki 18 val. vakaro. Ginkluoti ekistai nuvar mane pusiau tamsi kamer, stm ir urakino iki ryt dienos. T dien jokio maisto nedav. ekistai-raudonarmieiai, stumdami mane kamer, p a d a r p a s mane smulki krat ir, k tik turjau su savim, visk atm. P r a i a u labai nuemintai, kad palikt m a n m a n o roani ir ant kaklo medalikl. R a u d o n a r m i e i a i mano praymo neiklaus, bet su pasityiojimu atgrob i mans roani ir medalikl, met juos ant ems ir sumindiojo kojomis, sakydami: T a u d a r D i e v a s reikalingas! K a d jis tau taip brangus, kodl neilaisvina tavs i kaljimo?" R y t o j a u s dien apie 8 val. d a v 200 gram juodos duonos ir litr arbatos be cukraus, kuri igriau dideliu apetitu. A p i e 10 val. nuvar tardyti. T a r d y t o j a s paklaus: N u , kaip dabar atrodo? Ar pasakysi teisyb ir prisipainsi k a l t u ? " I mans gavo tok pat atsakym, kaip ir vakar. Tuomet tardytojas mane ikoliojo labai nevariais odiais ir pavadino vokiei nip. Po to dviej raudonarmiei padedamas atliko t p a i ceremonij, kaip vakar, su mano antros rankos pirtais. Taip mane bolevikai tardydami tris dienas kankino po 89 v a l a n d a s per d i e n " .

e m e l i s Stasys, gims 1916 m. birelio 11 d. Stalius. Suimtas 1941 m. sausio 12 d. Aleksandrijos banytkaimyje:
T a r d y m a s b d a v o iauriausias. Tardydavo nuo 6 valand iki 8 par, vis laik pasodin ant kds, neduodami atsigulti. Miegoti reikjo kdje. i a u r i a i kojomis spardydavo, liepdami prisipainti ir t e i s y b " pasakyti. Rank pirtus ddavo pagaliukus ir labai verdavo, verdavo duris ir badydavo su adatomis panages. Saugume pastat prie sienos, audydavo pro ausis. Ant sualusi koj pirt mindavo, smarkiai trenkdami kulnimis ir s a k y d a v o : N a , ar pasakysi, k inai, ar ne?" inoma, iemos metu sualusios kojos yra labai skaudios. Galv mudazio sien veidu j pastat. S k a u s m u i sudaryti trindavo kakt stal, kruvinai prispaud. Ausis draskydavo iki kraujo. Prie labai kartos krosnies pasodindavo storai apsirengus po 10 valand ir tardydavo. U rank pakardavo prie kartos krosnies. altj pasodindami, neduodavo valgyti vis laik. T a r d y m o metu baisiausiai ikeikdavo: unimi, bliade, velniu ir dar biauriau. S a r g y b i n i a i elgdavosi labai iauriai, spardydavo ir mudavo. V i e n a s kalinys, v e d a m a s i tardymo laukan, norjo p a bgti, bet b u v o trimis viais sueistas. K a i pradjo rkti, tuoj pagrieb ir nusine kankino ligi vakaro, kol nuud. P a l a i d o j o Kretingoje sporto aiktelje, vakare temstant, kad mes nematytumm .

Jaun. leit. G o r a s Vladas, gims 1912 m. gruodio 20 dien. Buvo Panevyje mokytoju. Suimtas Panevy 1941 m. birelio 19 d.:
B u v a u mutas, nagai buvo nuo pirt plti ir spausti pirtai.

V o l d e m a r a s Danielius, gims 1911 m. kovo 23 d. Vokiei tautybs. Suimtas 1941 m. vasario 17 dien Taurags geleinkelio stotyje:
B u v a u tardomas apie 12 kart. T a r d y d a m i mudavo i krtin, galv. P a pirosu degindavo nos".

R i m e i k a Antanas, gims 1894 m. liepos 16 d. kininkas. Suimtas 1941 m. balandio 29 dien Mataii km., Luoks valsiuj:
1 9 4 1 m. balandio 29 d. nakt apie 1 val. atvaiavo 8 ginkluoti ekistai. A p stojo gyvenam nam ir atstat ginklus. viesdami proektoriais ir baisiai keikdami,

116

A- V I L A I N I 5

liep ieiti lauk. eias valandas dar krat. Kratos metu nieko nerado. I Luoks atve Telius, o i ia traukiniu K a u n . Kaune, atm visus daiktus, nuvar bendr kamer K S D K poemyje, kur buvo kakieno parayta: Apmuamoji kamera". Toje kameroje mes 20 moni ibuvome dvi paras, bet muti negavome. Muimas, matomai, buvo atidtas iki tardymo. Po dviej par auk po vien. M a ne su mokytoju Stasiu Kaupu nuved IV skyriaus 78 kamer, kur vienutj radau sdint eis draugus. I viso buvome ie: a i b o " spaustuvs mainistas Skipitis, sskaitininkas Velika, darbininkai Ivoka ir Gureckas. Du lenkus, antr dien mums atjus, ived, tad j pavardi neprisimenu. Po savaits b u v a u nuvestas N K V D rmus tardyti. Tard d u N K V D karininkai rusai. Praddami tardym, surakino rankas ir klaus: K a d a stojai kontrrevoliucin organizacij, kur js tabas, kur draugai ir ginklai". M a n to neprisipainus, m gnaibyti peius ir badyti mediniais kolais. Paskiau liep nuauti kojas ir patiesti letenas ant grind, o ekistai su bat kulnimis mu per koj vir. Po to dar dav smg on, kad nuvirsiau nuo kds, ir tada pradjo spardyti i vis pusi tol, kol pavargo. T a i p truko eias valandas. Po to eiom valandom ived karcer. V l tardymas, ir taip per 48 valandas. V l i a u su uns b d a " atve kaljim, t pai kamer. M a daug po mnesio laiko nuo sumimo buvau tardomas antr kart. T a r d kaljime ir maai tekankino. Prajus kelioms dienoms, b u v a u perkeltas IV -to skyriaus 80 kamer. T e n radau generol Daukant, V i l n i a u s advokat Purv, Aponavii, Grinevii ir Normant su Gieduka. Po dviej svaii perkl mane II skyriaus 54 kamer ir ve t pai dien N K V D rmus tardyti. T a r d a n t vartojo tas paias priemones, kaip ir pirmj kart. Tardymas tssi apie savait laiko. Po to grino atgal kaljim".

B i e l s k i s Liudas, gims 1913 m. liepos 22 d. Barvydi km. Luoks vals. kininkas. Suimtas 1941 m. balandio 29 d.:
Suimti atvyko vietinis milicininkas Metrikis, du saugumo agentai, vienas rus politrukas ir keturi kareiviai. Atidarius duris, pareikalavo pakelti rankas. Apkrat, ar neturiu ginklo, nuvar kambario kamp, paguld ant ems ir liep nejudti. Ikrat visus kambarius. m o n buvo nusivar net svirn ir darines. Svirne grasino j nuauti, reikalaudami atiduoti slapt literatr ir ginklus. N u v e vliau su kitais suimtaisiais Telius, nuved N K V D bstin. T e n tard vienas ydas. Jis koliojo, grasino, mu per veid ir apspjaud. Po tardymo buvo nuvar Teli kaljim, bet t pai dien ive K a u n . ia prabuvus por svaii, ved tardyti K a u n o N K V D . Tardytojas buvo, kiek girdjau, Trinknas. T a i iaurus mogus. Jis vairiais bdais grasino, peiojo u plauk, spiaud, rod lieuv ir, kaip tik beiman, tyiojos. V i e n kart, uved antr aukt, pasodino ant kds ir udjo geleinius panius. Apstojo penki ydai, Trinknas ir vienas rusas. J i e mane i vis pusi bad kumtimis, liep prisipainti. Kitaip adjo ilaikyti 16 dien kdje. Jei ir tada nenudvsiu, tai jie rasi bd mane nukamuoti, kad nei uva nesulos. Paskui mane pradjo muti presu ir gumine lazdele. K a i muimo vietos pasidar mlynos, ydas pradjo gnaibyti ranka. Prasiverus kraujui, susikruvino rankas ir m keiktis. A n t r nakt be muimo paguld ant ems, nuav kojas ir mu per koj letenas. Trinknas su yla bad koj pirtus. T a d a a apalpau. K a i atsibudau, pasijutau paguldytas ant sofos, ir ydas belaiks u rank. Kakokia moteris dav man stikliuk vaist, kurie turjo kariai sr skon. Tardymas vis tssi. Keisdavosi vienas po kito tardytojai. P a g a l i a u , a pradjau silpti ir nebegaljau pasdti. K a i nusvirdavo galva, duodavo per smakr, kad jos nenuleisiau. Visai nusilpus nune mane rs".

B e n e t i s Adolfas, gims 1912 m. liepos 6 d. Joskaud km., Palangos vals. kininkas. Suimtas 1941 m. gegus 22 d.:

117
1 9 4 1 m. gegus 21 d., m a n dar tebegulint, anksti ryt dviraiu atvaiavo k a i m y n Skersien ir prane, k a d ji suinojusi i grdams pilti galiotinio Pajausko, g y v . M o s d y , kad mane ryt ada i n a m ijoti" u nepylim pyliavos ir agitavim kit. P r a m a t y d a m a s savo lidn likim, paliks namus, norjau pabgti Vokietij, bet pataikiau ant vadovo, kuris tyia mane ived ant pasienio sargybinio. S u m smarkiai sumu ir vis laik liep rankas laikyti ikeltas. Per vis t egzekucij mane taip ivargino, kad kamer vilkte vilko. Vlesniuose tardymuose jie taip pat mane kankindavo, mudavo. S u d j tarp pietuk spausdavo pirtus. Enkavedistai buvo prim i mano monos rbus m a n perduoti, bet to nepadar ir rb a negavau. M a n o tardymo metu vienas kretingikis i tardymo norjo pabgti. M e s matme, kaip j po m s langais nuov. N o r s jis j a u b u v o ir n e g y v a s , bet mes girdjome ir matme, kaip j rusai spard ir koliojo".

G r u a s Adolfas, gims 1917 m. balandio 17 d., ems kio darbininkas. Suimtas 1941 m. balandio 29 d. Yi kaime, Luoks valsiuj:
B u v a u suimtas su broliais K a z i u ir V a c l o v u . I Luoks dengtu sunkveimiu b u v a u nuvetas Telius ir patalpintas saugumo rmuose, kur tard apie 2 v a l a n das. Po to nuve kaljim, i kurio po poros v a l a n d nuve stot ir specialiu vagonu kartu su likimo draugais atgabeno K a u n . K a u n o s. d. kaljime b u v a u patalpintas skirstomojoj kameroj. Po dviej dien perved m a n e IV skyriaus 94 kamer, kur r a d a u Ged. Grigalin-Glovack, technikos mokyklos mokin Steikn ir vien rus politruk, kuris b u v o pasodintas u pasikalbjim su vokiei komisija laike repatrijacijos. M a n e t kamer ved kartu su T. Zabarausku. U savaits ms kamer atved aviacijos kapiton Samak. A p i e 13 ar 14 gegus b u v a u pirm kart tardomas. T a r d paiame kaljime ir joki iauri priemoni nevartojo. Prisipainim stengsi igauti grasinimais. T a r d apie 4 v a l a n d a s . Po to grino atgal t pai kamer. Po trij savaii ikl Il-ro skyriaus 48 kamer, kurioj radau A n y k i klebon kun. epn, Kuliausk, darbinink Malci Ign, Kaun J u o z ir b u v u s A l y t a u s saugumo policijos virinink. J u o s visus t pai nakt igabeno 9 fort. 1 9 4 1 m. birelio 19 d. apie 10 val. b u v a u nuvetas tardyti N K V D rmus. V o s ilipau i mainos, tuoj rankas sudjo geleinius ir nuvar vir. T a r d y m o metu pradioj stengsi visk igauti geruoju, bet kai a neprisipainau, pavartojo priemones. P i r m i a u s i a spard kojomis. V l i a u , apstoj i vis pusi, dau kumtimis g a l v ir taik kur skaudiau. V i e n a s atsistojs prieais, pirtais bad akis. V l i a u pam tam tikr gum ir pradjo rauti nuo galvos plaukus. T a r d o m a s b u v a u iki vakaro. N i e k o neigav, nuve atgal k a l j i m " .

Gyvi pakaruokliai NKVD pareign, atrodo, nevaro jokie teisiniai bei moraliniai nuostatai. Jie su patekusia j rankas auka gali elgtis taip, kaip jiems patinka. U udymus, kankinimus jie nei prie statymus nei prie savo virininkus nenedavo jokios atsakomybs. Jiems leidiama sitaisyti tardomsias kameras ir t. t. Kankinamosios aukos vedamos i vienos NKVD bstins kit, perduodamos i vien rank kitas. Ne vienas Lietuvos politinis kalinys atsidr ir Maskvos NKVD poemiuose. K kankinamieji yra ikentj, rykiai pavaizduos ie pavyzdiai. L a a s Povilas, gims 1878 m. Kaune. Nepriklausomos Lietuvos laikais tarnavo Valstybs saugumo departamente. Suimtas 1940 m. birelio 20 d. anketoje rao:

118

P a d a r krat ir jos metu nieko nerad, mane aretavo ir, neduodami apsirengti, ive V a l s t y b s saugumo departamento dabokl. S d d a m a s daboklje, b u v a u tardomas. Be to, m a n b u v o sakyta kameroje savo ranka surayti autobiografij, kuri b u v o sakyta rayti net 4 kartus. T a r d y m o metu kankinamas n e b u v a u . B u v a u grsinamas suaudymu. M a n e tard kvot skyriaus virininkas, inomas m a n i nuteistj komunist ydas Rozauskas ir dar kakoks kitas ydas i Rusijos. 1940 m. liepos 22 d. kartu su b u v . V i d . reikal ministru pulk. Leonu, generolu Skuu, pulkininku Dulksniu, pulk. leitenantu Kirliu, pulk. leit. Matusaiiu, valstybs saug, dep-to direktorium Povilaiiu, P a a n g o s direktorium J o n u Statkum ir saugumo dep-to Marijampols apygardos virininku J o n u Kazlausku, b u v a u 10 val. automobiliu per a l i j tilt atvetas prie geleinkelio akos, einanios M a i s t o fabrik. ia stovjo garveys su dviem keleiviniais vagonais. Praslinkus vienai valandai, mus surakintus su stipria N K V D ginkluota s a r g y b a ive Minsk, kur visus persodino kalini v a g o n u s ir nuve M a s k v . M a s k v atvaiavome liepos 23 d. apie 11 val., kur i stoties kaljimo autobusais b u v o m atveti Lubiankos N K V D bstin. N u o io momento mes buvome iskirstyti ir daugrau vienas kito nematm. M a n e ia nufotografavo, upild anket ir, atlik kai kuriuos kitus formalumus, ive B u t y r k kaljim ir pasodino 1 6 5 kamer. M a s k v o j e b u v a u tardomas ei tardytoj, i kuri atsimenu pavardes tik dviej, btent Kuneriovo ir ydo Poveleckio. Pirmus mnesius per tardymus mans nekankino, gi vliau, kuomet jie norjo suinoti, kokius a ir bendrai V a l stybs saugumo departamentas turi M a s k v o j e ir S S S R teritorijoje agentus rezidentus, pradjo mane tardymo metu kankinti, nuvesdami kaljimo rsin ir tam reikalui specialiai pritaikintus kambarius, kuriuose mudavo, kabindavo u koj galva emyn, tempdavo mano kn tam tikrame prietaise su elektros pagelba ir statydavo pririt prie stulpo tam tikroje specialiai paruotoje vietoje taip, kad nuo lub man ant galvos retais protarpiais krisdavo alto vandens laai, sukeldami nepakeniam skausm. Po tardym danai b d a v a u be smons pristatomas kamer, po ko 710 dien tardymus neaukdavo. Praslinkus poilsio laikui, vl a u k d a v o tardyman ir i naujo praddavo kankinti tais paiais bdais ir priemonmis. V i s i tardymai prasiddavo nakties metu, m a d a u g nuo 22 val. T a r d y d a v o be pertraukos net iki 50 valand. T o k i ilg tardym metu tardytojai keisdavosi. T o k i iauri ir skausming kankinim mano organizmas negaljo ilaikyti ir a apie lapkriio pradi susirgau nerv pakrikimu. T a d a m a n o kankintojai tardytojai mano ligai netikjo, manydami, kad a simuliuoju, bet vis dlto pamintus kankinimo b d u s vartoti nustojo. Lapkriio viduryje m a n e perkl 1 7 4 kamer, kuri neturjo nei lang nei apildymo radiatori ir b u v o su cementinmis grindimis. i o j e kameroje mane ilaik per du mnesius. T o k s naujas kankinimo b d a s m a n b u v o irgi nepaprastai sunkus, nes a i Lietuvos b u v a u ivetas be ilto apsirengimo, be kepurs, tik su vasariniu kostiumu ir sandaletais. K a d susiildyiau, savo kn a p v y n i o d a v a u paklode. Susirgus nerv pakrikimu, b u v o toki moment, kad a neatsimind a v a u savs ir savo veiksm. T a i p pat b u v a u pamirs vardus savo v a i k ir savo g y v e n a m j viet. 1 9 4 1 m. sausio vidury apirjimui mane pakviet komisij, kurioje d a l y vavo 3 gydytojai. Komisija rado, k a d tikrai m a n o nervai yra pakrik. Tik po komisijos, per tardymus nustojo m a n e kankinti, perkl ilt ir viesi kamer N r . 255. Sddamas M a s k v o s kaljimuose, nuo silpno maitinimo susirgau skorbutu ir dl to ikrito m a n o visai sveiki dantys. N u o atgabenimo dienos M a s k v iki 1941 m. kovo pradios a M a s k v o j e b u v a u laikomas per 7 mnesius vairiose pamintose kamerose tik vienas. N u o kovo mnesio pas m a n e pakaitomis b u v o sodinami rusai politiniai kaliniai. 1941 m. balandio 5 ar 6 d. m a n b u v o paskelbta, kad a bsiu ivetas atgal

APIE NKVD TARDYMO METODUS

119

K a u n N K V D inion. K e l y j e i M a s k v o s K a u n mane patupd 5-kioms dienoms M i n s k o kaljime tamsioje, be l a n g ir be ildymo kameroje, kuri turjo 2 metru ilgio ir vien metr ploio. V a l g y t i d u o d a v o tik duonos ir ilto vandens. 1 9 4 1 m.balandio 12 d. i Minsko b u v a u ivetas K a u n , kur a t v y k a u t pat dien apie 22 val. K a u n o kaljime b u v a u pasodintas IV skyriaus 81 kamer, kurioj radau besdint J o n Jablonsk. V l i a u ms kamer b u v o patalpinti dar keli asmenys, btent: in. aviac. majoras Jaktys, kininkas Tuma i T e l i apskrities, K a u n o IV gimnazijos mokinys Mikolinas, pabgs i Vokietijos lenk pilietis Belikas, Ervilko parapijos vikaras kun. Buteikis, kuris nuo muimo b u v o pamis. G e g u s mnes (dienos nepamenu) m a n e i IV skyriaus 81 kameros ikl V skyriaus 108 kamer, v a d i n a m j ,,mirtinink k a m e r a " , kuri tame skyriuje b u v o trys: 106, 107 ir 108. T pat dien, kuomet m a n e perkl 108 kamer, vakare apie 22 val. t pat kamer b u v o atvestas J u o z a s Griunafas i V i l k a v i k i o apskrities, kaltinamas nipinjimu vokiei naudai. Jo rankos b u v o sukruvintos, sutinusios ir pamlynavusios. G r i u n a f a s paaikino, kad b u v o tardomas N K V D 2 4 v a l a n d a s i eils. T a r d y m o metu buvs mutas ir surakintas verianiais rankiniais paniais apie 20 v a l a n d . I ryto G r i u n a f a s per korpuso vyresnj kvietsi gydytoj, bet gydytojas neatjo. V l i a u m s kamer b u v o pasodintas v. T r e j y b s banyios K a u n e kun. D r . Petraitis ir pulk. J o n a s lepetys. Pastarasis i m s kameros, ibuvs kelet dien, b u v o perkeltas i aretin prie N K V D b u v . saugumo dep-to rmuose.

P i l i p a u s k a i t Bron, gimusi 1910 m. Kaune. Litekso" fabriko darbinink. Suimta gegus pabaigoje:
Prie Sekmines tvarkiau kari kapines su studentais. J i e m s isiskirsius, a palikau gli laistyti. A t j o yd ir pradjo rauti gles. A jai pasiprieinau. T a d a atjo ekistas ydas, nusived m a n e s a u g u m ir met skiep. T a r d du ydai, reikalaudami praneti student pavardes. S k l e p e b u v o apie 60 aretuot, d a u g i a u sia student ir mokini. ia b u v o vestas ir bolevik nipas suritomis rankomis. J i s skundsi savo likimu, koliojo S t a l i n . T u o m e t visi suprato, kad tai nipas ir su juo nieko nekalbjo. P a s k u i m a n e nuved tardomj kambar, kur b u v o elektrin kd. T e n mane dirais prirakino per galv, rankas ir juosmen. Po kojomis pakio tam tikr ploktel, ant galvos udjo lapi skudur, po to paleido elektros srov. Srov leidiant, tris kartus protarpiais klausinjo, kas tvark kapus. Srovei einant a netekau smons. P a s k u i paklaus, k tikinti, atsakiau D i e v " . Im i rankinuko roani, j sumindiojo. R a d auli enkliuk ir tautin kaspinl, taip pat juos sudrask ir sumindiojo .

Z a b a r a u s k a s Juozas, gims 1894 m. rugpiio 28 d. Mariengauzeno mieste, Latvijoj. Tarnavo Teli apskrities komendantroj civiliniu tarnautoju. Suimtas 1941 m. balandio 29 d. Teli mieste:
,.1941 m. balandio 29 d. 2 val. ryto pas mane but, esant Teliuose, D u r bino gt. 4 N r . atvyko N K V D leitenantas su dviem milicininkais (kieme dar b u v o keletas raudonarmiei). J i e m s reikalaujant, leido juos b u t eiminink. M a n mieganiam rm krtin revolver ir rusikai suriko: R u k i v v i e r c h " *). M a n paokus, itemp mane i lovos vienmarkin ir pastat kampan. T u o j pareikalavo geruoju atiduoti paslptus ginklus, proklamacijas ir organizacijos dokumentus. Jam atsakiau, kad joki ginkl, proklamacij ir dokument neturiu ir nieko apie organizacij neinau. Leitenantas nusijuokdamas atsak, k a d N K V D tikrai inanti, kad a ess aktyvus organizacijos narys ir turs visa tai, ko jis reikalaujs. T a i pasaks.
*) Rankas auktyn!

120

A.

VILAINI5

tuojau pradjo kratyti but, visk iversdami, net atpldami grind lentas. Po kratos liep m a n apsirengti ir eiti kartu su juo. Su savim paimti neleido nei b a l t i n i nei maisto, tik pokelj tabako ir dul degtuk. Kratos metu nieko nerado, tik pam ir ra kratos protokol mano dokumentus: vidaus pas, komendantros tarnybin liudijim, 2 egzempliorius mano tarnybos lapo, paymjim apie apdovanojim Nepriklausomybs medaliu, gimimo metrik, mokslo paymjim ir kitus d o kumentus, kuri dabar neatmenu. A r e t u o t nuvar N K V D bstin, kur upild anket ir trumpai apklaus apie mano kilm, moksl, eim, kiek, k a d a ir kuriose vietose tarnavau saugumo policijoj. B a i g i a n t dar paklaus, ar a priklausau prie ginkluotos kontrrevoliucins organizacijos. A t s a k i a u , k a d nepriklausau. Tardytojas tai ura protokolan. y p s o d a m a s i s pasak, k a d a visk meluojs ir, jei neprisipainsis, bsis muamas, nes N K V D esanti gerai informuota, k a d a ess organizacijos aktyvistas, ins, kur paslpti ginklai, s p a u d a ir dokumentai. U b a i g s apklausinjim, nuvar man pas Teli N K V D virinink vyr. leit. Morozov. ia paklaus, kur mane patalpint. tai M o r o z o v a s atsak: E t o g o merzavca kaljimas" **), itardamas paskutinius odius lietuvikai. I ia, lydimas penki ginkluot ekist su umautais ant autuv durtuvais, b u v a u nuvarytas T e l i kaljim. B a l a n d i o 30 d. apie 9 val. atve K a u n o s. d. kaljim. Rodos, kad gegus 5 d. nakt m s 94 kamer patalpino aviacijos kapiton. Jasiunsk, kuris b u v o atgabentas i N K V D bstins po tardymo. A t v a r y t a s kapitonas Jasiunskis baisiai atrod, j i s b u v o ekist smarkiai kankinamas. Jo nugara ir koj blauzdos nuo muimo gumine lazda buvo visai juodos. Ant nugaros buvo nuplta oda ir bgo kraujas.Patalpintas kameron apie savait laiko guljo, n e g a Idamas normaliai vaikioti. I ios kameros a b u v a u aukiamas tardyti kelis kartus. G e g u s 13 d. mane isauk ir patiek m a n kaltinim i 58 Str. 2, 10 ir 11 p. p. Pirm tardym metu mane mu rankomis per veid, spard kojomis, pietuku rov plaukus, mu pietuku per nos. Pietukas b u v o didelis reklaminis su g u m a ant galo. Vert prisipainti ir iduoti organizacij, nurodant asmenis, kur paslpti ginklai ir kt. A neprisipaindavau, tai nieko ir neprotokoluodavo. Paskutin kart mane iauk tardyti gegus 26 d. 20 val. (Visi tardymai ir kankinimai v y k d a v o N K V D bstinje, buv. saugumo dep-to rmuose). A t v y k u s N K V D bstin, pradioj 21 val. mane pradjo tardyti visai kitas tardytojas, i ivaizdos sprendiant, ne rusas, bet totorius. J i s surakino man rankas geleiniais paniais ir pradjo klausti t pat, k ir ankstyvesnieji tardytojai. M a n neprisipainus, pradjo muti r a n k a per veid ir spardyti kojomis. Po kiek laiko tardymo kambar jo d a u g i a u uniformuot ir civili, kuri tarpe b u v o keli ydai ir lietuviai. Jie ne kambar kakokias stakles kabykl. Jose mane pakabino u rank itemp kiek inea mano gis, o kojas pirmiau kio tam tikras skyles stakli apaioj. Galv itemp taip pat su tam tikrais taisytais ragais. Ir pradjo vis kn pamau tempti, klausdami,, ar pradsiu a pasakoti jiems apie organizacij. Tempiant stakles - kabykl, jauiau nepaprast skausm koj, rank gyslose ir po irdim. Neirint viso to, a niekojiems neatsakiau. Taip ibuvus staklse temtam apie 9 valandas, man i gerkls pradjo bgti kraujas, smarkiai skaudjo visas knas, o ypatingai krtin. Bgantis kraujas pakliuvo man alsuojani gerkl, ir a vos neudusau, bet vienas i ekist spyr on ir dl to atsigavau. Bdamas pakabintas staklse, a buvau kelet kart apalps, bet ekistai upildavo alto vandens ant galvos ir vl atsigaudavau. Staklse pakabintas ir itemptas ibuvau 13 1 / 2 v a l a n d . T a r d y t o j a s , m a t y d a m a s , kad a neprisipastu ir nieko neiduodu, neirint pavartoto kankinimo, uprotokolavo mano atsakym 4 klausimus, priraydamas savo ivad, kad neirint m a n o **) i niek..

APIE NKVD TARDYMO METODUS

121

neprisipainimo, a p a g a l esamus N K V D duomenis ess kaltas. T a i b u v o j a u gegus 27 apie 11 val. N u k a b i n o mane nuo stakli, atrakino rankas ir liep pasirayti protokol. A papraiau, kad duot m a n paiam perskaityti. Tardytojas dav.. Perskaits vos galjau pasirayti, nes b u v a u visai nusilps ir skaudjo visas knas. Man pasiraius, tardytojas pradjo sakyti, kad be io apkaltinimo, m a n b u s p a teiktas n a u j a s kaltinimas dl mano tarnybos saugumo policijoj. E s , ioj b y l o j jie tur daug inkriminuojanios mediagos. J e i a nors ivengti kankinim, tad turs, iduoti vis organizacij ir nuoirdiai j a m prisipainti, nes kit kart tardant adjo dar b a i s i a u kankinti kitokiu bdu. M a n atsakius, kad gali mane tuojau suaudyti, bet a nieko neinau, jis supyks pasak, kad suaudymas m a n bt vien, tik malonumas. Gi jis tempsis po vien gysl ir, jeigu nedvsis, aiku, k a d pribaigsis tok zakorenelago" *) faist. K a l b j o ir tard rusikai. G e g u s 27 d. apie 13 val. nusilpus ir ikankint grino m a n e 94-ton kameron ".

R i m k u s Zigmas, gims 1912 m. balandio 16 d. Kaune. Buvo valstybs saugumo dep-to tarnautojas. Suimtas 1940 m. spali 11 d.:
V i s tardym ved rusas tardytojas Suliak. J i s mane spardydavo kojomis ir danai mu gumine lazda. Kelet kart buvo surakintos kojos ir rankos, paskui per pakinklius ikidavo pagal, pakabindavo emyn galva ir mudavo. Kart buvau pastatytas po laais ir ilaikytas tol, kol visai netekau smons. Kai kada ddavo tarp lazdeli pirtus ir juos spausdavo. Galva buvo veriama tam tikru lanku ir taip muama, kad muimo yms tebra ir dabar usilikusios".

Baigdami ias, kad ir nelabai sistemikai sugrupuotas anket itraukas, turime pridti dar kelias pastabas. Pirmiausia, kaip matyti i paianket, kankinamosios aukos nebuvo, kaip bolevikai sak, i buruazini, sluoksni. Jos apm visas profesijas, be lyties ir amiaus skirtumo. ia matome darbininkus, inteligentus, kininkus, moksleivius, moteris, vaikus ir senelius. Tad bolevikikas durklas buvo taikomas visai lietuvi tautai. Ypatingas vaidmuo ia tenka ir ydams. Juos matome sumimuose, skundimuose, kankinant ir t. t. ir t. t. Mums sukelia iurpi vaizd ne tik kankinamj kanios, bet ir mintis, kas buvo tie mons, kurie galjo visus tuos iaurumus vykdyti. Koki jausm, kokios irdies turjo bti enkavedistai, kurie vis tai vykd ir dar nevirpania ranka be maiausios baims, be atsakingumo ir monikumo jausmo. ie mons turjo bti be irdies, be sins. Jie savo aukas turjo irti, kaip kokius daiktus, o ne gyvas btybes mones. Dar daugiau. Pavyzdiai rodo, kad jiems tie kankinimai, matyti, suteikdavo ir malonumo. Ir kaip kitaip suprasti, kad, tai, ivargusiai kankinamjai aukai paduodamas burn papirosas, degtuku deginamos rankos. Lietuvi kalboje nra odio apibudinti enkavedist tardytoj, t suvrjusi jausm, robotiko isigimimo, ikrypusios vaizduots ir nemoniko iaukljimo, pareign", koks galjo bti iaugintas tik bolevikinj santvarkoj.

TARYBIN
PETRAS

P R E K Y B A
B U D R Y S

Kiekviena ekonomin teorija, kaip ir kiekviena kultrin bei socialin programa, turi ger ir blog pusi. Kol teorija tebra popieryje, atrodo grau ir idealika. Pairjus Markso ir Engelso, t Rusijos bolevizmo pirmtakn, idjas bei socialines ir ekonomines programas, atrodo, kad tik komunizmas gali suteikti krato kiui gerov, kio produkcij ir klestjim, tikr valstybik gyventoj apsaug ir gerbv. Taiau tos idjos praktikoje apvyl, k jau turjo progos pajusti lietuviai ir Lietuvos krato kis. Tie, kurie apie komunizm ir apie rusikj bolevizm tebuvo i knyg skait j idealizavo, bet vienerius metus bolevizm igyven ir pajut ant savo sprando, apsivyl. Rusikas bolevizmas mums aikiai parod, kiek jo teorija nesutampa su praktika. Stalino Konstitucijos adtosios gerovs ir laisvs ne kratui tik suirut, skurd ir kio lugim. Lietuvos krato kis ir kartu prekyba iki bolevikins okupacijos, buvo tvarkomi gana liberalinio kio pagrindais, pagrstais veiklesni privai asmen iniciatyva, gabumais, krybingumu ir kapitalais. Valstyb visa tai tik koregavo, visus gerus usimojimus, vertingus planus rm bei propagavo. Pati valstyb prekyboje dalyvavo visai neymia dalimi. Kooperacija nebuvo populiari. Tik paskutiniais laikais Lietuvoje ji buvo pradjusi sigalti ir kai kuriose srityse gyti vadovaujamj vaidmen. Galima pripainti, kad kooperacija dar tuo laiku tebeiekojo keli, grmsi dl savo egzistencijos ir ateities, bet kartu apimdama vis platesnes sritis. Bolevizmas pas mus atjo su visai kita kine programa. I bolevikins kio programos paskiras mogus buvo visai istumtas, tiesiog iguitas ir pajungtas tik valstybei arba teisingiau pasakius, drg, Stalinui. Jau ir ta pati tarybin prekyba yra arba kooperatin, arba valstybin ir visai neymia dalimi privati; ir ta pati pagrsta tik komiso pagrindais. Dar, be to, privatus prekybininkas galjo prekiauti toj srity, kuri valstybinei ar kooperatinei prekybai buvo ekonomikai neviliojanti ir visai neprieinama. Tarybin prekyba i tikrj yra tik valstybin komisin prekyba, sprausta biurokratikiausi nuostat rmus, kur visai nedalyvauja asmuo su savo indivudualiniais gabumais, kur nra jokios konkurencijos,

TARYBIN P R E K Y B A

123

o viskas pagrsta tik koncesija ir administracinmis replmis. Tarybin Lietuvos krato kio struktr vaizdiai nusako Lietuvos Taryb Socialistins Respublikos Konstitucijos 4 str.: Ekonomin Lietuvos TSR pagrind sudaro socialistin kio sistema ir socialistin gamybini ranki bei priemoni nuosavyb, kurios sigaljo, likvidavus kapitalistin kio sistem, panaikinus gamybini ranki bei priemoni privatin nuosavyb stambiose pramons monse ir nacionalizavus tas mones, bankus, transport ir ryi priemones, siekiant visikai panaikinti mogaus eksploatavim mogumi ir sukurti socialistin visuomen, (V. Z. Nr. 731, 1940.IX.10.).
Prekybos perorganizavimo aparatas

Tarybins valdios ikeltas reikalas reorganizuoti prekyb, ikl kartu klausim, kas tai reorganizuos, koks aparatas t darb atliks? Darbo dirva buvo plati. Tam tikslui 1940 m. rugpiio 1 d. buvo steigta prekybos ministerija, kuri tais paiais metais to pat mnesio 24 d. jau buvo pavadinta Lietuvos TSR prekybos liaudies komisariatu. Kalbamas prekybos liaudies komisariatas, pagal Lietuvos TSR Konstitucijos 48 ir 45 str. str., buvo Sjunginis respublikinis liaudies komisariatas ir turjo vadovauti prekybai Lietuvos teritorijoj, iskyrus TSR Sjungos Konstitucijos 76 str. numatytus atvejus. Bendrai imant, visas tarybinis administracinis valdymas buvo gana decentralizuotas ir atiduotas apskrii vykdomj komitet rankas. Apskrii vykdomieji komitetai buvo didesni eimininkai net u paius komisarus, sdinius Kaune. Tokia pat buvo padtis ir su prekyba. Prekybos liaudies komisariatas vadovavo prekybai per miest ir apskrii vykdomj komitet prekybos skyrius. Be to, dar vald kai kurias jam betarpikai priklausanias prekybines organizacijas. Faktikai apskrityse eimininkavo ir prekyb reorganizavo vykdomieji komitetai. Danai susidarydavo tokia padtis, kad kai kurie vykdomieji komitetai savo apskritis nesileisdavo i kitur prekybinink, neleisdavo iveti preki, (pav. iauliai, Kdainiai), tarytum respublikoje bt susikrusios dar kitos respublikos. Teis leisti sakymus, nutarimus bei potvarkius, lieianius prekyb, buvo suteikta tik Prekybos liaudies komisariatui, taiau vykdomieji komitetai nemaiau yra ileid potvarki, kurie net prietaravo instrukcijoms i centro. inoma, i to buvo kil gana rimt teisini bei kompetencini gin. Prekybos liaudies komisariato darbo apimtis buvo plati. Lietuvos TSR Prekybos liaudies komisariato nuostatuose buvo apibrtos komisariato teiss, kompetencija ir pareigos:
LTSR. Prekybos Liaudies Komisariatas: a) Organizuoja maisto bei pramons preki prekyb ir viej maitinim L T S R teritorijoje; organizuoja kontrol, kad visur be sutrikim vykt prekyba nustatyto asortimento prekmis.

124

b) Sudaro ir pateikia L T S R vyriausybei tvirtinti mamen bei didmen prekybins apyvartos ir vieojo maitinimo planus, vieojo maitinimo mamen bei didmen prekybiniam tinklui ir visoms prekiaujanioms organizacijoms plsti planus ir kontroliuoja t plan vykdym. c) Sudaro ir tvirtina nustatytja tvarka L T S Respublikai maisto ir pramons prekms aprpinti planus, nustato tam tikslui prekms atgabenti ir realizuoti plan. d) Ikelia respublikinei vietinei bei naminei pramonei reikalavimus gaminti reikalingojo kiekio ir asortimento plaiojo vartojimo prekes, o taip pat naujas j ris. e) Kontroliuoja ileidiam plaiojo vartojimo pramons preki, o taip pat esam prekyboje preki kokyb ir dalyvauja idirbant bei nustatant standartus ir technikines slygas plaiojo vartojimo prekms. pakrovimas ir atleidimas prekybinms organizacijoms bt vykdomas pagal patvirtintj plan; gauna i gaminani plaiojo vartojimo prekes pramons organ inias ir apyskaitinius duomenis apie preki ileidim pagal kiek ir asortiment. g) Nustato, pagal veikianius kain statymus, ir pateikia L T S R vyriausybei tvirtinti didmen bei mamen kainas plaiojo vartojimo prekms, o taip pat prekybini auto transporto nuolaid bei pried dydius. h) Idirba priemones prekyviei prekybai iplsti ir pagerinti, turgams tvarkyti, rengti ir tobulinti, prekymeiams organizuoti, o taip pat kontroliuoja t priemoni gyvendinim. i) V a d o v a u j a L T S R prekybos materialins technikins bazs rekonstrukcijai; idirba prekybos ir vieojo maitinimo mamen bei didmen monms ir joms rengti tipus. j) Idirba prekybos taisykles ir vykdo kontrol, kad prekiaujanios L T S R teritorijoj organizacijos bei mons laikytsi vyriausybini nutarim ir prekyb reguliuojani nustatytj taisykli. k) V y k d o L T S R prekybos statistin apyskait ir konjunktrinius stebjimus, lieianius vidaus rinkos bkl, ( L T S R Vyriausybs N u t . ir Potvarki Rinkinys N r . 4, psl. 172^-174, 1941.II.15).

Be tarybins prekybos kontrols ir vis kit udavini, kurie buvo aukiau ivardinti, Prekybos liaudies komisariatas 3avo inioje turjo vis eil prekybini organizacij, pavadint valstybinmis prekybomis ir t. t. Visoms toms organizacijoms ir staigoms, kurios betarpikai priklaus paiam komisariatui, jo nuostatuose buvo aptartos teiss ir pareigos t prekybos bei kio organizacij valdymo atvilgiu:
a) V a l d o jo betarpikai priklausomas prekybas, vieojo maitinimo ir kio organizacijas, tvirtina j prekybinius finansinius ir gamybinius planus. b) V a d o v a u j a kapitalins statybos plan sudarymui ir vykdymui esamose jo inioje prekybos ir kio organizacijose, nustatytja tvarka tvirtina kapitalins statybos planus, tos statybos projektus bei smatas. c) Sudaro esamoms jo inioje prekybos ir kio organizacijoms finansuoti bei kredituoti planus ir kontroliuoja t plan vykdym. d) Idirba priemones darbui organizuoti ir darbo atlyginimui normuoti esamose jo inioje prekybos ir kio monse; vykdo priemones prekybai ir vieajam maitinimui racionalizuoti ir vadovauja socialistini varyb ir stachanovietiko sjdio pltotei prekybos ir vieojo maitinimo srityse.

TARYBIN PREKYBA

125

e) Organizuoja technikin ir materialini tiekim esamose jo inioje prekybos ir kio organizacijose. f) Organizuoja ir vadovauja jo betarpikai priklausomoms mokslo staigoms, vykdo kursams steigti priemones, o taip pat kontroliuoja apskrii ir miest prekybos skyri darb, kiek tatai lieia vadovavim esamoms j inioje mokslo staigoms. g) V y k d o vidujin vadybin dokumentin kontrol, tikrina kio veikl ir vadovauja buhalterijos apyskaitai bei atskaitomybei esamose jo inioje prekybos bei kio organizacijose; svarsto ir tvirtina prekybos liaudies komisariato betarpikai priklausom organizacij bei moni apyskaitas ir balansus; prireikus perskirsto j apyvartos las, tvirtina j pelno paskirstyme, o taip pat sudaro suvestinius balansus visoms L T S R Prekybos liaudies komisariato sistemos organizacijoms bei monms. h) Organizuoja mokslo tyrimo staigas bei darbus ir vadovauja jiems, nagrinjant prekybos, vieojo maitinimo racionalios organizacijos ir preki nauj ri platinimo klausimus, ( L T S R V y r . N u t . ir Potr. rink. N r . 4, psl. 1 7 4 1 7 3 . 1941.Il.15).

Ryium su prekybos reorganizacija, Prekybos liaudies komisariatui buvo pavedama ir visa eil kit funkcij bei udavini. Visa tai nuostatuose nra ufiksuota, nes j daugelis, nuostatams ieinant, jau buvo vykdyta arba buvo visai neaktualu, pzv. prekybos nacionalizacija. Prekybos liaudies komisariatas, vadovaujamas komisaro ir dviej jo pavaduotoj, turjo iuos svarbesnius skyrius: 1) Pramonini preki prekybos skyrius, 2) maisto preki prekybos skyrius, 3) kain skyrius, 4) planinis finansinis skyrius, 5) prekybos organizacijos ir technikos skyrius, 6) kadrams paruoti ir parinkti skyrius, 7) kontrols inspektori skyrius ir t. t. Tai ir yra visi tie pagrindai ir pati organizacija, kuri prekyboje turjo atlikti tuos didiuosius reorganizavimo udavinius ir sukurti t jau taip igarbint tarybin prekyb. Bolevik engimo dienos Bolevik karuomens siverimas ir Lietuvos okupavimas gyventoj aprpinim ne tam tikr sunkum ir nesklandum. Gyventoj nuotaika pasidar visai nervinga. Vieni stengsi daugiau apsirpinti atsargomis, kiti turimas prekes sandliuot, treti visai mesti verstis prekyba. Paklausai padidjus, staiga ir nenormaliai m kilti kainos, pasireik preki trkumas ir kt. Tuo laiku buvs finans ministeris E. G a l v a n a u s k a s , nordamas ilaikyti normali prekyb, 1940.VI. 17 d. ileido itok sakym:
Pasirms nepaprastuoju metu tautos kiui tvarkyti statymo 1 str. (V. . Nr. 704. eil. 545a),

126

PETRAS BUDRYS

Draudiu: 1. Kelti be mano leidimo prekms kainas bei sunkinti prekybos slygas ir varyti bet koki spekuliacij. 2. Prekybos ir pramons monms slpti prekes bei sudarinti j nenormalias atsargas, kol vartotoj paklausa nra patenkinta. 3. Vartotojams supirkinti prekes nenormalioms atsargoms sudaryti. sakau: 4. Laikyti visas parduotuves nustatytu laiku atidarytas. 5 . ' V i s o m s prekybos ir pramons monms tenkinti normalias prekybinink, pramoninink ir vartotoj paklausas. 6. Nusiengusieji iam sakymui baudiami Nepaprastuoju metu tautos kiui tvarkyti statymo 14 str. aretu ligi 6 mnesi arba bauda ligi 50.000 Lt, arba abiem bausmm kartu. 7. is sakymas veikia nuo 1940 m. birelio 17 dienos ". (Vyr. in. 7 1 1 , 1940.VI.22).

Vliau is prekybos ministerio sakymas buvo pakartotas (Vyr. in. Nr. 724, 1940.VIII.14.), tik baudos numatytos dvigubai didesns. Praktikai imant, ie sakymai didels reikms neturjo, nes jiems vykdyti nebuvo numatyta administracinio aparato. Nors tai vykd daugiausia policija, taiau policija taip grietai nesim, nes ji neinojo savo likimo. Bolevik akcija prie privai nuosavyb, savininkus ir privai iniciatyv, palau tiek gamybinink, tiek ir prekybinink iniciatyv aprpinti savo mones prekmis, pagaminti didesnius produkt kiekius, tvarkyti moni k ir rpintis tvarkingu preki bei kit aliav atsarg sudarymu. I vienos puss gyvjo akcija, o i kitos puss blogjo gyventoj aprpinimas ir moni funkcionavimas. Vyravo nusistatymas, kad tol, kol visas kis bus perorganizuotas tarybiniais pagrindais, esamieji faktikieji savininkai turi bti priversti netik tvarkingai vesti savo mones, bet dar plsti j veikl iki maksimumo. Dl to finans ministeris 1940.Vn.4. ileido sakym:
Pasirms Nepaprastuotu metu tautos kiui tvarkyti statymo 1 str. (V. Z. Nr. 704, eil. 5432), vis pramons ir prekybos moni ir ems kio normaliam veikimui aptikrinti sakau: a. pramons bei prekybos moni savininkai, valdytojai, vedjai ir kiti pareignai turi palikti savo vietose, rpestingai atlikti savo pareigas ir rpintis moni normaliu veikimu ir j gamybos bei prekybos pltimu, b. pramons ir prekybos mons turi laiku apsirpinti aliavomis, kuru, prekmis ir kitomis gamybai bei prekybai reikalingomis priemonmis. c. tuojau informuoti atitinkam ministerij staigas apie pastebtas monms veikti klitis, d. ems ki savininkai bei valdytojai pareigojami tvarkingai vesti savo kius, laikyti tvarkoje piln kio inventori ir tempti visas pajgas, kad j ki gamyba bt padidinta, c. moni darbininkai bei tarnautojai turi siningai atlikti jiems pavestas pareigas, draudiu daryti bet kokius savavals aktus, turi klausyti mons administracijos nurodym ir visokeriopai rpintis darbo naumu ir gamybos klimu,

TARYBIN

PREKYBA

127

2. Nusiengusieji iam sakymui baudiami bauda ligi 50.000 Lt arba aretu ligi 6 mnesi arba abiem bausmm kartu. is sakymas veikia nuo paskelbtosios dienos. (V. Z. Nr. 7 1 4 , 1940..V.II.4).

Pirkj kontrol Tarybiniais laikais ne vienas suko galv, kaip sudaryti didesnes preki atsargas. Tokio didelio ekonominio sukrtimo momentu tai buvo natralu. Kiekvienas galvojo, kad iandien ar rytoj nustos kursavs litas, lugs turimos valiutins atsargos, taiau prek liks, jos vert pakils. Ryium su tuo jau naujasis finans ministeris J. V a i n o r a s ileido sakym:
Remdamasis Nepaprastuoju metu tautos kiui tvarkyti st. 2 str. (V. in. Nr. 721, eil. 5772) sakau: 1. Galanterijos, trikotao ir avalyns prekybininkams vesti pirkj registracij, t. y., kiekvienam pirkjui iduoti sskaitas. Sskaitose turi bti i vidaus paso rayta pirkjo pavard, vardas, gyv. vieta, sskaitos data, pirktj preki ris, kiekis ir sumoktoji suma. Sskait dublikatai turi bti saugojami parduotuvse. 2. Nusiengusieji iam sakymui baudiami Nepaprastuoju metu tautos kiui tvarkyti st. 14 str. darbu Priveriamojo Darbo staigoje ligi vieneri met, pinigine bauda ligi 100.000 lit arba abiem bausmm kartu. 5. io sakymo vykdymo prieir ir pirkj pirkim nustatym pavedu milicijai ir Prekybos Departamentui. 4. is sakymas veikia nuo 1940 m. rugpiio 3 dienos. (V. Z i n . N r . 723, 1940.VIII.8).

Vliau atskiru Prekybos liaudies komisaro sakymu, ileistu 1940. VIII.29 d., buvo nustatyta tokia pat tvarka idavinti sskaitas ir manufaktros pirkjams. Gyventoj antpldis krautuvse atkreip tarybins valdios dmes, ir ji susirpino, kaip visa tai sutvarkyti ir ivaikyti eiles. Siekiant eili sumainimo, buvo vadovautasi iais principais: a) ivarginti pirkjus eilse, b) kaip nors greiiau iimti pinig atsargas i apyvartos ir visk surinkti bankus, c) sumainti gyventoj perkamj gali ir d) normomis ir grietomis bausmmis sulaikyti gyventojus nuo preki igrobstymo. Pirkjams iraomos sskaitos, raant jas asmens inias i vidaus pas, jokios esmins reikms neturjo, bet tuo metu, kada buvo sakmiai kalama, kad pilietis turi teis nusipirkti tik tai, kas jam tuo metu btinai yra reikalinga, i priemon daugel privert susilaikyti nuo preki sigijimo. Propaganda, kad nereikia sudarinti atsarg ir kad preki uteks, niekas netikjo, taiau mons visikai tikjo tuo, kad jei bus pas piliet rasta preki daugiau, negu iuo metu buvo jam reikalinga, gali bti nemalonum. Sskait iraymas su visais tais formalumais buvo labiausiai reikalingas tam, kad liau pirkjus aptarnaut, ilgiau eilse palaikyt ir gerokai ikankint. Dl to daugumas geriau bevelijo atsisakyti nuo preks, negu stoti eiln, kol gals kok nors vien daiktel nusipirkti. Antra vertus, kas neturjo paso ar j namuose pamiro, taip pat turjo, nors ir eilj i-

128

PETRAS BUDRYS

stovjs, grti be preki. Sskait irainjimas buvo priemon apriboti galimum vartotojui sigyti prek. Sskaitos nebuvo surenkamos kur nors vienon staigon ir nebuvo vedama kokia nors statistika. Neproporcingas kain klimas, visai neprilygsts alg padidinimo, ir pinigini apyvart suvarymas, bankuose laikom taup nacionalizavimas kt. sudar gyvenime visai naujas aplinkybes, kurios paios savaime jau maino pinigini vertybi iteklius; kapitalai plauk bankus ilstis; ir darsi vis sunkiau privaiam asmeniui k nors sigyti, o prekybininkui apsirpinti prekmis. Visi suvarymai daugiausia liet pavienius asmenis. Potvarkis paskui potvark maino gyventoj perkamj gali. Vliau, kada preks jau buvo galutinai perkainuotos, pinigai i gyventoj surinkti bankus, sumainta perkamoji galia, Prekybos liaudies komisaras savo sakymu Nr. 34 i 1940..9 d. sskaitas su iraais i pas atauk, motyvuodamas tuo, kad prekyba esanti pertvarkyta tarybiniais pagrindais, todl pirkimo nes reikalo varyti. Bet gyventojai tada jau ne daug k tegaljo nusipirkti, o vertingesns preks buvo visai inykusios. Prekybos kontrol ems kio, stambiosios pramons ir bank nacionalizavimas ir gandai i Soviet Sjungos, kad ten visai nra privaios prekybos, prekybinink tarpe sukl nepaprast sujudim ir susijaudinim. Visa tai turjo paalinti tarybikai nusiteik asmenys, kurie priirt moni veikl ir paiam savininkui i mons l mokt alg, versdami j tvarkingai vesti mon. Tuo norta ilaikyti mones su prekmis ir einamosiomis sskaitomis iki to momento, kai bus vykdytas prekybos nacionalizavimas ( apie tai plaiau mano straipsnyje P r e k y b o s n a c i o n a l i z a c i j a , Liet. A r chyv t.). Dl t o buvo ileistas: P r e k y b o s m o n i p r i e i ros s t a t y m a s :
1. Prekybos monms, kuri nepaliet Stambiosios pramons nacionalizavimo statymas, bet kurios turi ymesns reikms krato prekybai ar pramonei, gali bti skiriami komisarai. 2. statym vykdyti pavedama Prekybos Ministeriui. 5. is statymas veikia nuo 1940 m. rugpiio 1 d. M. Gedvilas U e. Respublikos Prezidento p. Minister Pirmink Vidaus Reikal Ministeris P. Pakarklis U Ministerio Pirmininko Pavaduotoj Teisingumo Ministeris Kaunas, 1940 m. rugpiio 5 d. (Vyr. in. Nr. 725, 1940.VIII.8).

iuo statymu prekybos ministeriui buvo Suteikta neribota galia ir teis jo nuoira skirti visur komisarus. Praktikai, komisarai buvo paskirti visas mones, kur bent kiek buvo preki ar bankuose bta i mons kapital sutaup. Bendrai, komisar skyrimas prekybos mones daug padjo ilaikyti sveikas ir pilnas preki mones iki nacionalizavimo dienos.

TARYBINPREKYBA134

Prekybos nacionalizacija parod piln vaizd vertybi, kurios buvo komisar dka rastos nacionalizuotose prekybos monse (apie tai plaiau mano str. Prekybos nacionalizacija"). Ileidus statym komisarams skirti, vienur mones pradjo skirti komisarus kompartija, kitur darbinink komitetai, apskrii virininkai, milicija, komjaunimas ir kt. Visi susirpino" buvusius gerus prekybininkus juo daugiau suvaryti, vesti atresn kontrol ir patiems daugiau i to turti naudos. Matydamas t organizacij savavalikum, prekybos ministeris 1940.VIII.4 ileido itok sakym:
1. Draudiu be mano sakymo skirti prekybos mones komisarus ir administratorius. 2. Reikalauju, kad bet kieno iki iol be Prekybos Ministerio sakymo skirtieji komisarai ir administratoriai nustot j savo pareigas. 3. Susitars su V i d a u s Reikal Ministeriu, io sakymo vykdymo prieir pavedu apskrii virininkams, milicijos vadams ir milicijos vietos organams. Nusieng iam sakymui baudiami Nepaprastuoju metu tautos kiui tvarkyti statymo 14 str. darbu Priveriamojo D a r b o staigoje ligi vieneri met, arba pinigine bauda ligi 100.000 lit, arba abiem bausmm kartu (Vyr. Z i n . N r . 724, 1940.VIII.14).

Specialiai prekybos moni tarnautoj komitetams buvo ileistas kitas prekybos ministerio 1940.VIII.14 d. sakymas, kuriame sakoma:
1. Susilaikyti nuo kiimosi prekybos moni administravim. 2. Susilaikyti nuo atstatymo be mano sakymo i prekybos moni savinink, administratori, vedj ir kt. pareign. 3. Pastebjus bet kokius prekybos monse nenormalumus ar kenkimo darbus, tuoj praneti Prekybos Ministerijai. (Vyr. in. N r . 724, 1940.VIIl.14).

Kiek ie sakymai turjo reikms, sunku bt pasakyti, bet tik inoma, kad u i sakym nevykdym niekas nebuvo nubaustas, taiau buvo gana nemaa atsitikim, kada is sakymas buvo perengtas. Privaios prekybos administracin kontrol pereinamuoju laikotarpiu buvo labai didel. Jau vien tie faktai, kad buvs mons savininkas be komisaro negaljo eiti mon, mokti tarnautojams alg, usakyti preki ir kt., rodo moni kontrols apimt. Be komisar dar daug kur kiosi kain tvarkytojas dl kain netikslumo, policija ir t. t. Ir visi jie u vairi sakym nevykdym djo baudas. i kontrol buvo reikalinga ir buvo vykdoma visu grietumu iki to laiko, kol buvo likviduotas visas stambesnis privatus prekybos sektorius. Reikia pripainti, kad i kontrol buvo efektyvi ir gana greit prived prie to, kad privats prekybininkai liko be preki, pinigai suplauk einamsias sskaitas ir ten buvo atskiru nutarimu nacionalizuoti, paliekant kiekvienam po 1000 rb. Likusiai privaiai prekybai, kuri daugiausia prekiavo tik maisto produktais ir buvo tiek smulki, kad jai kontrol tokia prasme, kaip ia buvo aprayta, toliau nebuvo reikalinga. Likvidavus stambesnius privaius prekybininkus ir sukrus tarybin prekyb valstybiniais pagrindais, prekybos kontrol gavo visai kit pobd.

130

PETRAS BUDRYS

Atskirai mintina prekybos moni kio bei apyvartos kontrol, kuri buvo taikoma visoms prekybos monms ir kuri vykd i pradi Lietuvos Bankas, o vliau Valstybinis Bankas. Tuo reikalu finans ministeris 1940.VIII.22 ileido itok sakym:
1 . Atsiradus btinam reikalui sutvarkyti pinig apyvart ir ukirsti keli spekuliacijai, nuo . m. liepos 17 d. visos pirmaeili ir antraeili miest prekybos mons, turinios verslo liudijimus I ir II ries, visi eksportininkai ir importininkai ir tie prekybos tarpininkai, kurie laiko savo inioje prekes parduoti, ir ekspeditoriai, o taip pat visi fabrikai, dirbtuvs ir kitos mons, turinios verslo liudijimus IVI ries, turi savo dienos pajamas, gaunamas u parduotas prekes arba u patarnavimus, kasdien neti bank, savo einamj sskait. Mokjimus u perkamas aliavas, kur, pagamintus dirbinius ir prekes vykdyti perklimu i vienos einamosios sskaitos kit einamj sskait. 2. Grietai draudiama laikyti mons kasoje pinig: a) I r. prekybos monms daugiau kaip 5% vienos dienos pajam, gaut grynais pinigais, b) II r. prekyb. monms daugiau kaip 1 0 % vienos dienus pajam, gaut grynais pinigais, c) IVI r. pramons monms daugiau kaip 5% vienos dienos pajam gaut grynais pinigais, d) III rs. restoranams, valgykloms, bufetams ir panaioms monms daugiau kaip 3 0 % vienos dienos pajam, gaut grynais pinigais. 3. Visos kredito mons, kuriose yra prekybos, ir pramons moni sskaitos, turi iplsti einamj sskait operacijas ir aprpinti klijentus, j katais, atitinkamais mokjimo (pervedimo) blankais. Kredito moni vadovybs turi tikrinti perklim teisingum. 4. U io sakymo vykdym atsako moni vadovybs, savininkai arba j galiotiniai ir buhalteriai, jei jie yra. 5. io sakymo vykdym, be Valstybs Kontrols organ, taip pat seka moni darbinink ir tarnautoj komitetai, kurie apie pastebtus nukrypimus pranea V a l s tybs Kontrolei. 6. Nusiengusieji iam sakymui baudiami Nepaprastuoju metu tautos kiui tvarkyti st. 14 str. arba teismo keliu u sutrukdym laisvo Lietuvos Respublikos kikojo gyvenimo". (Vyr. Z i n . N r . 726, 1940.VIII.23).

Pinigins apyvartos kontrol, pagrsta dienos pajam mokjimais kredito mones ir pervedimais i sskait sskaitas, turjo lemianios reikms prekybos kontrolei. is patvarkymas glaudiai riosi su kitais patvarkymais, lieianiais produkt surinkimo centralizavim. Tas potvarkis, ileistas tuo laiku, kai dar tebebuvo privati prekyba ir laisvas moni apsirpinimas prekmis, turjo nepaprastai didels takos privaiai prekybai sulugdyti. Prekybininkai u prekes jau neturjo teiss mokti grynais pinigais, o galjo pervesti i sskaitos sskait. Kaip tik dl to daugumas gamintoj visai atsisak prekybininkui prekes tiekti, o m patys betarpikai pardavinti vartotojams, t. y. i rank rankas. Be prekybos nebuvo lygaus produkt paskirstymo. I vienos puss pradjo smukti prekybininkas, o i kitos puss negauti preki vartotojas. Kaip tik nuo to momento ir prasidjo negerovs Lietuvos kikame gyvenime, kilo spekuliacija, kain skirtumas tarp preki krautuvse ir laisvoj rinkoj.

TARYBIN

PREKYBA

131

Dar tais paiais metais, t. y. 1940.XI.13 d., Lietuvos TSR Liaudies Komisar Taryba pinigini operacij kontrol patobulino" ir ileistj finans ministerio sakym i esms pakeit. Finans ministerio sakymas apm tik stambisias prekybos mones, turinias I ir II-os ries verslo liudijimus, o jau minimas Komisar Tarybos nutarimas visas prekybines mones. Suprantama, kad tuo laiku, kai stambioji prekyba buvo sulikviduota ir tarybiniai sutvarkyta, ikilo reikalas pajungti kikai kontrolei vis prekybin gyvenim ir visas pinigines operacijas. Lietuvos TSR Liaudies Komisar Tarybos 1940.XI.13 nutarimas dl privalomojo prekybini pajam perdavimo bank kasas yra itoks:
1 . pareigoti visas valstybines ir kooperatyvines prekybines bei kines mones, geleinkelius, prieplaukas, pato telegrafo staigas, kines ir visuomenines organizacijas, gaunanias pajamas u prekes ir patarnavimus, perdavinti gaunamus gyvus pinigus saugoti T S R V a l s t y b i n i o B a n k o kasas. 2. Leisti esamoms toli nuo B a n k o skyri prekybinms monms perdavinti savo pajamas artimiausiai pato staigai pervesti B a n k u i , kuriame mon turi einamj sskait. 5. Nustatyti, k a d mons ir organizacijos turi perdavinti savo pajamas V a l s tybiniam B a n k u i taip: a) punktuose, kur yra V a l s t y b i n i o B a n k o staigos, pajamos turi bti perduodamos kiekvien dien; b ) punktuose, kur nra V a l s t y b i n i o B a n k o staig, bet y r a T S R S R y i L i a u dies Komisariato staig, atliekani pinigines operacijas, pajamos turi bti kasdien perduodamos S R S R y i L i a u d i e s Komisariato staigai tokiu apskaiiavimu, kad jos galt bti isistos t pat dien; c) punktuose, kur nra V a l s t y b i n i o B a n k o ir i S R S R y i L i a u d i e s K o m i s a riato staig, pajamos turi bti perduodamos V a l s t y b i n i a m B a n k u i arba ariimiausiai T S R S R y i L i a u d i e s Komisariato staigai iais terminais: punktuose, esamuose ligi 10 kilometr nuo V a l s t y b i n i o B a n k o arba T S R S R y i L i a u d i e s Komisariato staig, n e vliau kaip kit dien; punktuose, esamuose nuo 10 ligi 50 kilometr nuo V a l s t y b i n i o B a n k o arba T S R S R y i L i a u d i e s Komisariato staig, ne vliau kaip po 5 dien; punktuose, esamuose toliau kaip 50 kilometr nuo V a l s t y b i n i o B a n k o arba T S R S R y i L i a u d i e s Komisariato staig, n e v l i a u kaip vien kart per 5 dienas. 4. Nustatyti, kad tais atsitikimais, kai krautuv ar mon neturi savo einamosios sskaitos, pajamos turi bti perduodamos B a n k u i sskait tos kins organizacijos, kuri eina mon. 5. Nustatyti, kad prekybins ir kitos mons turi teis pasilikti savo dispozicijoje neatidliotiniems reikalams ir kasos liekanai (keitimams ir kt.), kitai dienai, pajam dal emiau nustatyt norm ribose: A) miestuose: a) komunalins mons (viebuiai, pirtys, kirpyklos, autotrestai ir kt.), visuomens organizacijos, pramogins mons (kinai, teatrai ir kt.), gyventojams aptarnauti dirbtuvs ir kitos organizacijos 3 % ; b) mons, prekiaujanios pramons prekmis 3 % ; c) mons, prekiaujanios maisto prekmis - 7 % ; d) mons, varanios miri prekyb pramons ir maisto prekmis 6 % ; e) geleinkeli ir vandens keli bufetai ir restoranai 2 0 % ; f) kitos vieojo maitinimo mons 2 0 % ;

132

PETRAS BUDRYS

g) gamybins mons p a g a l susitarim su V a l s t y b i n i u B a n k u ; i) lombardai p a g a i susitarim su V a l s t y b i n i u B a n k u . B) kaim vietovse: a) komunalins mons (viebuiai, pirtys, kirpyklos ir kt.), visuomens organizacijos, pramogins mons (kinai, teatrai ir kt.), gyventojams aptarnauti dirbtuvs ir kitos organizacijos 3 % ; b) mons, prekiaujanios pramons prekmis > 3 %; c) mons, prekiaujanios maisto prekmis 2 0 % ; d) mons, varanios miri prekyb pramons ir maisto prekmis 1 5 % ; e) geleinkeli ir vandens keli bufetai ir restoranai 2 5 % ; 0 kitos vieojo maitinimo mons 1 5 % ; g) gamybos mons p a g a l susitarim su V a l s t y b i n i u B a n k u . 6. Nustatyti, k a d prekybins mons ir vieojo maitinimo mons turi teis mokti darbo atlyginim (krautuvi, restoran ir kit toki moni) darbuotojams betarpikai i p a j a m taip, k a d bendroji padaryt imokjim i p a j a m s u m a per mnes nepraokt, vidutinikai, nustatyto prekiaujanioms monms p a j a m ileidimo procento kiekvienai dienai. 7. N u s t a t y t i, kad prekybins mons, supirkinjanios i gyventoj daiktus, gali mokti u juos i savo p a j a m ribose norm, sutart su V a l s t y b iniu B a n k u . 8 . K a d bt laiku atsiskaitoma s u ems kio produkt tiekjais, T S R S V a l s tybinio B a n k o skyriai pagrindini ems kio paruoim laikotarpyje nustato kaimo prekybiniam tinklui pakeltas normas ilaidoms i p a j a m daryti. 9. Prekiaujani ir kit kini moni pajamoms perduoti V a l s t y b i n i a m B a n kui tvark (inkasavim) nustato T S R S V a l s t y b i n i o B a n k o Lietuvos R e s p u b l i k i n Kontora, suderindama j su nuostatais, ileistais, remiantis Ekonomins T a r y b o s (prie T S R S L i a u d i e s K o m i s a r T a r y b o s ) 1 9 3 8 m. spali 1 d. nutarimu N r . 709. 10. Nustatyti, kad visos mons ir organizacijos, perduodanios p a j a m a s V a l s t y b i n i o B a n k o kasas, turi vesti kasines niruotas knygas p a g a l V a l s t y b i n i o B a n k o nustatyt form. 1 1 . pareigoti prekybines ir kitas organizacijas: a) praneinti V a l s t y b i n i a m B a n k u i apie kiekvien tinklo pasikeitim, apie n a u j krautuvi steigim ir t. t.; b) sutinkamai su auktesnij staig patvirtintais ketvirtiniais planais praneinti V a l s t y b iniam B a n k u i apie patvirtint preki apyvartos p l a n , o neprekybines organizacijas pareigoti praneinti apie pinigini l plaukimo p l a n ; c) V a l s t y b inio B a n k o atstov reikalavimu, rodyti jiems kasos knygas ir kitus dokumentus, reikalingus prekybini p a j a m perdavimo ir ileidimo tikrumui patikrinti. 12. A t s a k o m y b u laiku atlikt ir taisykling p a j a m perdavim udti moni bei organizacij v a d o v a m s ir buhalteriams. Asmenis, nusiengusius iam nutarimui, traukti teismo atsakomybn. M. Gedvilas Lietuvos T S R L K T Pirmininkas A. Baua Lietuvos T S R L K T R e i k a l V a l d y t o j a s K a u n a s , 1 9 4 0 m . lapkriio u d . N r . 3 1 4 ( L T S R V y r . N u t . i r P o t v . R i n k . N r . 12, psl. 7982, 1941.I.27).

Be pinig apyvartos kontrols ir administracins kontrols buvo nemaesn kontrol prekybini sandri atvilgiu. Nors mon priirjo komisaras, darbinink komitetai ir kiti organai, vistiek reikjo atlikti vai-

TARYBIN P R E K Y B A

133

riausius formalumus prekms gauti. Pirmiausia pamintinas finans ministerio 1940.VI.28 d. sakymas dl eksporto ir importo, kur buvo grietai udrausta be finans ministerijos leidimo prekes betkur eksportuoti ir i betkur importuoti (Vyr. in. Nr. 712,1940.VI.28). Vliau io sakymo, kaip ir kit sakym, lieiani prekybos prieir, vykdymas perjo prekybos ministerijos inion. Vidaus prekyboj, nors anksiau ir buvo ileistas sakymas, kad urmininkai privalo privai prekybinink normalius pareikalavimus tenkinti, taiau nuo 1940 m. IX.10 d. visa tai buvo pakeista Prekybos liaudies komisariato urmo prekybai praneimu, kuriame nustatyta:
Vietins pramons ir Prekybos liaudies komisarams susitarus, prekms pirkti i Vietins pramons liaudies komisariato sakyt gatav gamini paskirstymo basi (kontor) leidimus, pradedant . m. rugsjo 10 d., idavins Prekybos liaudies komisariatas Kaune, Maironio g. 29, I aukt., II kamb. Leidimai bus iduodami pagal prekybinink ratikus usakymus. Usakymai turi bti adresuojami kiekvienai bazei atskirai ir jie prisiuniami Prekybos liaudies komisariat Kaune, Maironio g. 29, I , II kamb. Provincijos pirkliai usakymus prisiunia patu, o K a u n o gali pristatyti betarpikai. Usakymus provincijos prekybininkai daro dviem savaitm, o K a u n o vienai savaitei. Usakymuose turi bti nurodyta firmos pavadinimas ar mons savininko pavard ir vardas, mons vieta, 1939 m. padaryta apyvarta, usakom preki tikslus pavadinimas, ris, ries bei preks Nr., jei galima, preks kiekis, j vert, o taip pat nurodyta, ar prekes sisti apdtu mokesiu, ar jas pats atsiims. Usakymai turi bti pasirayti mons laikytojo ar vedjo ir komisaro, kur toks yra. Usakom preki kiekiai neturi bti ipsti. Leidimus Prekybos liaudies komisariatas perduos atitinkamai bazei betarpikai. Bazs pagal leidimus prekes atleidia itaip: a) Kauno prekybininkams: kiekvien treiadien ir etadien; b) provincijos prekybininkams: likusiomis dienomis. V i s i usakymai turi bti teikti Prekybos liaudies komisariatui bent dviem dienom prie nustatytas prekms i bazi atsiimti dienas. (I Prekybos liaudies komisariato sakym bylos).

i tvarka neilgai truko, nes, pravedus prekybos nacionalizacij, privatus prekybos sektorius praktikai buvo imutas i vi ir preki tiekimas nutrauktas. Prekybos reorganizavimas Patys esminiai prekybos reorganizavimo darbai buvo atlikti prie steigiant ir pilnai suformuojant Prekybos liaudies komisariato organizavimo ir technikos skyri, kuris turjo tuo reikalu rpintis. Lietuvos Taryb Socialistins Respublikos Kontitucijoje buvo utikrinta, kad greta socialistinio kio sistemos Lietuvos TSR-oje yra leidiamas privatinis pavieni valstiei, amatinink ir namini gamintoj kis, smulkios privatins pramonins bei prekybins mons, statymo nustatytose ribose". Pagal teisin priklausomyb, dar 1940 m. I pusmet i 23.853 prekybos moni: 125 buvo valstybins, 423 kooperatins ir 23.305 priva-

134

PETRAS BUDRYS

ios ! ) . Tokiu bdu 98% vis prekybos moni, dar prie bolevikams uimant Lietuv, buvo privai prekybinink rankose. Taiau, 1941 m. balandio 1 d. buvo jau 1538 valstybins, 2182 kooperatins ir 1941.V.1 d. 2269 privaios prekybos mons, kas sudar vis prekybos moni Vos 25% (lentel Nr. 1 ) :
Lentel nr. 1

1. Privai prek. m. gruodio, sausio ir vasario mn. 1940 ir t941 metams ipirkti prekybos verslo liudijimai ir 1941.V.1 veikusios privaios prekybos mons.

2.

Valstybini

ir

kooperatini

prek.

moni skaiius
1941.IV.1. 1538 2182 yra trauktos ir visos visa-

1940 m. I pusm. Valstybins prek. nons . . 125 Kooperatins prek. mons . . 423 P a s t a b a : Tenka pastebti, kad ia (Lentel Nr. 1) sjungins prekybos organizacijos. l) Lietuvos Statistikos Valdybos suteiktomis iniomis.

TARYBIN P R E K Y B A

135

Toks staigus prekybos moni sumajimas nepaprastai atsiliep vartotoj aptarnavim. Prie bolevik siverim Lietuv, kiekvienas prekybininkas vidutinikai turdavo kasdien aptarnauti apie 150 moni, o jau 1941.IV.1 nemaiau kaip 500 moni. Atsivelgiant tai, kad visose krautuvse buvo preks specializuotos tik pagal branas, tai pirkj skaiius kiekvienoj krautuvj turjo bti 56 kartus didesnis, negu ia nurodytas, o jau specialiose krautuvse susidarydavo per dien po kelis tkstanius. Lietuvos TSR Liaudies Komisar Taryba savo nutarimais ir odiniais pareikimais visur garantavo slygas privaiai prekybai tarpti, bet faktikai toji prekyba buvo slopinama ir naikinama. Aukiau pateikme statistinius duomenis apie privai prekyb 1941.V.1 d., o ia pacituosime privaiai prekybai tvarkyti ir priirti Lietuvos TSR Liaudies Komisar Tarybos nutarim, kuris galutinai prived prie privaios prekybos lugimo ir tokio staigaus privai prekybinink sumajimo:
,,i) Privati prekyba (tame skaiiuje ir neiojamoji ir veiojamoji), kaipo verslas, leidiama tik atitinkamo miesto ar apskrities vykdomojo komiteto prekybos skyriaus leidimu. 2) io nutarimo 1 str. nurodytus leidimus duoda to miesto ar apskrities vykdomojo komiteto prekybos skyrius, kur praytojas turi nuolatin gyvenamj viet. 3) Leidime laikyti prekybos mon ar verstis kitokia prekyba turi bti nurodyta: leidimo galiojimo laikas, veikimo rajonas, produktai ir preks, kurias leidiama supirkinti, ir kam leidiama pardavinti. Tokie leidimai duodami ne ilgesniam, kaip atitinkamo asmens ipirkto patento galiojimo laikui. 4) Leidimus verstis prekyba didesniame, negu atitinkamo vykdomojo komiteto plote, miest ir apskrii vykdomj komitet prekybos skyriai iduoda tik Prekybos liaudies komisariato sutikimu. 5) Iduotieji 1941 metams verslo liudijimai (patentai) galioja tik kartu su atitinkamo miesto ar apskrities vykdomojo komiteto prekybos skyriaus leidimu: Vilniuje ir K a u n e nuo 1941 m. gegus 1 d., o visur kitur - nuo 1941 m. balandio 15 d. 6) Miesto ar apskrities vykdomojo komiteto prekybos skyrius, gavs praym leisti verstis prekyba, turi j per 10 dien nuo jo gavimo dienos iirti ir ratu praneti praytojui savo nutarim. 7) Vykdomojo komiteto prekybos skyrius, davs leidim verstis prekyba, gali t leidim ataukti, jei leidimo turtojas nesilaiko leidimo slyg, prekybai tvarkyti taisykli ar kitoki valdios sakym. 8) Asmenims, ipirkusiems verslo liudijimus 1941 metams, bet negavusiems miesto ar apskrities prekybos skyriaus leidimo (2 str.), grinami sumoktieji u verslo liudijim pinigai u laika nuo 1941 m. gegues 1 d. 9) Asmenys, kuri verslo liudijimai nustojo galios (g str.), j inioje esamus produktus ir prekes turi perleisti vietos valstybinei ar kooperatinei prekybai. 10) is nutarimas nelieia: a) privai asmen, kurie supirkinja vairius produktus ir prekes arba atlieka kitas prekybines operacijas socialistinio kio organizacij ir moni (valstybini, kooperatini, visuomenini organizacij ir moni) pavedimu,

136

PETRAS BUDRYS

b) amatinink ir gamintoj, kurie parduoda savo pagamintus dirbinius arba produktus. 1 1 ) V y k d o m j komitet prekybos skyri sprendimai, padaryti io n u t a r i m reikalais, gali bti skundiami Prekybos liaudies komisarui per 5 dienas n u o vykdomojo komiteto prekybos skyriaus sprendimo gavimo dienos. Prekybos liaudies komisaro nutarimai yra galutini. K a u n a s , 1 9 4 1 m. kovo mn. 20 d. N r . 242 M. Gedvilas Lietuvos T S R L K T Pirmininkas A. Baua Lietuvos T S R L K T R e i k a l V a l d y t o j a s ( L T S R V y r . N u t . i r Potv. R i n k i n y s N r . 9 , psl. 498499, 1 9 4 1 . V . 9 . ) .

is LTSR nutarimas privai prekyb perdav savavalikai apskrii prekybos skyri visikai malonei. Buvo nustatyta, kad privati prekyba po 1941.V.1 turi bti leidiama tiek, kiek nebuvo pajgi valstybin ar kooperatin prekyba. Taip pat urmo prekybininkai turjo patvarkymus, kad gali i sandli atleisti prekes tik tiems prekybininkams, kurie turs leidimus verstis prekyba ir sudarys komiso sutartis su urmininkais. Reikia pastebti, kad ios komisins sutartys turjo visai skirting pobd nuo anksiau buvusi komisini prekyb. Dabar prekybininkas, sudars komiso sutart, galjo gauti nustatyt nuoimt nuo padarytos apyvartos, ir jau prekiavo tokiomis prekmis, kokias gaudavo i urmo prekybos. Prekms kainos buvo tvirtos ir prekybininkai nebegaljo laisvai kaitalioti ir didinti kain. Tuo paiu laiku, kada pradta varyti privai prekyb, sustabdius jai preki tiekim, privats prekybininkai persiorganizavo visai kit prekybos r komisin prekyb. Komisin prekyba vaidino tarpininko vaidmen tarp paklausos ir pasilos, tarp atsirandanios pasilos pas privaius asmenis ir atitinkamos paklausos. Visi pilieiai, kurie norjo perleisti pas save turimas bet kokias prekes, ne komiso krautuves, kur jas parduodavo gana ipstomis kainomis. Komisin prekyba didija dalimi buvo prekyba senais daiktais ir tik pramoninmis prekmis. 1940 m. pabaigoj komisini krautuvi buvo sisteig gana ymus skaiius, vien tik Vilniuje per 200. Taiau Prekybos liaudies komisaras savo sakymu Nr. 20 i 1940 m. lapkriio 28 d. ir komisin prekyb pam savo kontroln. Komisinei prekybai tvarkyti buvo ileistas sakymas * ) :
A p i e privatin komiso krautuvi veikim ir steigim. R e m d a m a s i s L T S R Konstitucijos 46 ir 47 str. str.: 1) D r a u d i u komiso krautuvms laikyti ir priiminti komisui naujus daiktus ar prekes, 2) draudiu komiso krautuvms pardavinti pavestus joms daiktus brangiau, negu panas daiktai parduodami valstybinj ar kooperatinj prekyboj, *) is ir visi kiti toliau cituojami Prekybos liaudies komisaro sakymai, taisykls ir k it. yra paimti i Prekybos liaudies komisaro isak. bylos. P.B.

TARYBIN P R E K Y B A

137

is sakymas tiksl pasiek 1941 m. pradioj beliko vos kelios komisins krautuvs.

3) sakau visoms privatinms komiso krautuvms nevliau 1940 m. gruodio 5 d. paduoti Prekybos liaudies komisariatui praym leisti joms toliau veikti, 4) privatins komiso krautuvs gali bti naujai steigiamos tik su Prekybos liaudies komisaro leidimu. (pas.) M. Gregorauskas Prekybos Liaudies Komisaras

Ileidus privaiai prekybai tvarkyti ir priirti statym, buvo aiku, kad didioji prekybinink dalis turs susilikviduoti, nebus duota leidim verstis prekyba. Dl to Prekybos liaudies komisaras ileido itokias taisykles:
Prekybos L i a u d i e s Komisariato taisykls prekms bei kitoms vertybms i besilikviduojani privai moni perimti. 1 . Prekybins organizacijos v a d o v y b , perimanti p a g a l L i a u d i e s K o m i s a m Tarybos 1941.III.20 nutarim N r . 242, i kurios nors besilikviduojanios privaios nenacionalizuotos mons prekes, inventori, rengimus ir kt.. turi u perimtas vertybes atlyginti pagal i taisykli nuostatus. 2. Perduodamos preks perimamos kainomis ne auktesnmis negu tos. kur i o s y r a L T S R V y r i a u s y b s nustatytos, atskaiius kainininke paymtas nuolaidas. 3. J e i preks yra pasenusios, nemadingos, reiau klausiamos vartotoj (ne einamos preks), tai tokias prekes vertina komisija, kuri sudaro perimanios organizacijos vadovybs atstovas, vietos vykdomojo komiteto atstovas ir preki inovas. 4. P e r d u o d a m perimam inventori, rengim ir kitas vertybes vertina i taisykli 3-me punkte minima komisija. Inventorius bei rengimai, kurie, perimanios organizacijos atstovo nuomone, bus reikalingi perdirbti, vertinami kaip mediaga. 5. Treiame punkte nurodyta komisija sustato preki, inventoriaus ir kt. primimo ir kainavimo akt. 6. Prekes permusi organizacija pinigus, priklausanius u perimtas prekes, urao preki perdavjo saskaiton, i kurios sum pirmiausia apmokamos visos mokestins prievols ir kiti sipareigojimai valdinms ir kooperatinms monms. Apmokjus visus perdavjo mons ir jo paties minimus sipareigojimus, sum likutis neamas perdavjo einamj sskait artimiausioj V a l s t y b i n j D a r bo T a u p o m o j o j K a s o j . (pas.) M. Gregoraushas Prekybos L i a u d i e s Komisaras K a u n a s , 1 9 4 1 m. balandio mn. 21 d.

Lietuvos prekybos perorganizavimo pirmasis dokumentus Lietuvos TSR Liaudies Komisar Tarybos nutarimas paodiui skamba taip:
Lietuvos T S R Liaudies Komisart} T a r y b a nutaria: 1. pareigoti Lietuvos T S R Prekybos Liaudies K o m i s a r organizuoti Viniuje, K a u n e , iauliuose, P a n e v y j e , Marijampolje ir U k m e r g j e V a l s t y b i n e s Prekybas ir Respublikin V a l g y k l Trest, v a r d u V a l g i o Trestas. 2. vykdyti V a l s t y b i n i P r e k y b ir Respublikinio V a l g y k l Tresto organizacij. pirmiausia panaudojant tam reikalui atitinkamas nacionalizuotas p r i v a ias stambias prekybos mones.

138

PETRAS BUDRYS

5. Nustatyt i, kad Valstybins Prekybos ir V a l g i o Trestas yra steigiami iais pagrindais: a) V a l g i o Trestas yra vieojo maitinimo trestas ir veikia visoje Lietuvos T S R teritorijoje. Trestas steigia valgyklas, restoranus, ukandines, kavines, cukraines ir t. t. b) einani kiekvienos Valstybins Prekybos ir V a l g i o Tresto sudt moni sra nustato L T S R Prekybos Liaudies Komisaras. c) Pagrindinio kapitalo dyd atskiroms Valstybinms Prekyboms ir V a l g i o Trestui nustato L T S R Prekybos Liaudies Komisaras, susitars su F i n a n s Liaudies Komisaru. d) Valstybins Prekybos ir V a l g i o Trestas yra savarankiki kiniai vienetai, veikia kinio apskaiiavimo pagrindais ir juridini asmen teismis, L T S R Prekybos Liaudies Komisariato inioje. e) Valstybini Prekyb ir V a l g i o Tresto status tvirtina L T S R Prekybos Liaudies Komisaras. 4. Sujungti visas esamas prekybines, kooperatines organizacijas ir j skyrius vienatin vartotoj kooperacijos sistem, organizuojant vartotoj kooperacijos respublikin sjung Lietkio bazje. 5. pareigoti vartotoj kooperacijos respublikin sjung organizuoti miesteliuose, kaimuose ir kitose gyvenamosiose vietose apskrii vartotoj kooperacijos sjungas, pagal pavyzdinius status patvirtintus T S R S Liaudies Komisar Tarybos ir V K ( b ) P CK 1939 m. sausio 25 d. nutarimu N r . 1 3 7 D l vartotoj kooperacijos darbo", sumainus pajaus rao minimalin dyd 50% ir idstant jo sumokjim iki 3 met. 6. Prayti T a r y b Socialistini Respublik Sjungos Liaudies Komisar Taryb: a) pareigoti T S R S Prekybos ir Maisto Pramons Liaudies Komisariatus organizuoti specializuotas parduotuves Lietuvos T S R stambesniuose miestuose, kaip tatai nurodyta priedlyje N r . 1, b) pareigoti T S R S Prekybos Liaudies Komisariat organizuoti Lietuvos T S R geleinkeli keleiviams aptarnauti geleinkeli stoi bu fet ir Vyriausiojo Geleinkeli Bufet Centro vagon restoran kontor su buveine Vilniuje, c) pareigoti T S R Tekstils Pramons, Lengvosios Pramons, Elektros Pramons, u v Pramons, Chemijos Pramons, Maisto Pramons ir Prekybos Liaudies Komisariatus organizuoti Lietuvos TS Respublikoje didmen prekms parduoti bazes, kaip nurodyta priedlyje N r . 2, d ) pareigoti T S R S Finans Liaudies Komisariat aprpinti Lietuvos T S R Valstybin ir kooperatin prekyb apyvartos lomis. 7. pareigoti Lietuvos T S R vietos savivaldybi organus parpinti atitinkamas patalpas T S R Prekybos ir Maisto Pramons Liaudies Komisariat specializuotoms parduotuvms, o taip pat pramons komisariat pardavimo bazms organizuoti, suteikiant tiems komisariatams mediag ir darbo jg. 8. Prayti T a r y b Socialistini Respublik Sjungos Liaudies Komisar T a r y b tvirtinti nutarim. Kaunas, 1940 m. spali 23 d. M. Gedvilas Lietuvos T S R L K T Pirmininkas A. Baua Lietuvos T S R L K T Reikal Valdytojas Nr. 262. ( L T S R V y r . Nut. ir Potv. R i n . N r . 1, 1941.1.20).

Pradedant 1940 m. spali 21 d., Prekybos liaudies komisaro sakymais buvo steigtos Vilniaus, Kauno, iauli, Panevio, Marijampols ir Ukmer-

139 gs valstybins prekybos, Vilniaus ir Kauno Valgio trestai, kurie dar buvo pam viej maitinim Druskininkuose ir Birtone. Pagal Komisar Tarybos nutarim, Prekybos liaudies komisariatas, detalinei valstybinei prekybai prekmis aprpinti 1940.X.25 d. buvo steigs Pramonini preki pardavimo urmo kontor Kaune. Kooperacija savo prekybiniam tinklui aptarnauti turjo savo atskirus sandlius, kurie buvo Lietkio inioje. Tokia padtis buvo neilgai. Ekonomin Taryba prie TSRS LKT 1940 m. gruodio 13 d. nutarimu Nr. 1901 nustat, kad visos urmins bazs ir sandliai turi priklausyti centriniams Maskvos komisariatams, kuri galiotiniai bus faktikais valdytojais ir tvarkytojais. is Ekonomins Tarybos nutarimas buvo vienas didiausi Lietuvos ekonominiame gyvenime smgi, kitaip sakant, Maskvos patiktiniai turjo paglemti vis aprpinim prekmis ir paimti savo rankas stambesnij ir vertingesnij prekyb. Taip ir atsitiko. Jau 1941 m. vasario 12 d. LKT nutarimu ir Prekybos liaudies komisaro sakymu i 1941 m. kovo 5 d. buvo sakyta Pramonini preki urmo kontor likviduoti ir visas prekes ir kit turt perduoti: TSRS Tekstils pramons liaudies komisariato (Glavtekstilsbyt") ir TSRS Lengvosios pramons liaudies komisariato bei TSRS Prekybos liaudies komisariato (Optmetizo") steigiamoms bazms. Prekybos liaudies komisaras savo sakymais, pradedant 1941.1.15 d., teisino daugel kit i Maskvos centrini prekybini organizacij skyri: J u v e l i r t o r g perima Vilniuje ir Kaune po 2 brangenybi krautuves ir beveik monopolin laikrodi, auksini ir sidabrini idirbini prekyb. V o j e n t o r g prekybin organizacija, kuri specialiai karikiams ir j monoms katiuoms buvo suorganizavusi udaras krautuves, kur buvo surenkamos i visos Lietuvos paios geriausios preks. Toki krautuvi buvo visoj Lietuvoj apie 55. Vojentorgo krautuvse pirkosi tik karikiai ir per juos j eimos, taiau be to karikiai galjo pirktis ir visose kitose krautuvse. Tokiu bdu vis kit Lietuvos gyventoj padtis jau principe nebuvo lygi su atjnais rusais, ir lietuviai begaljo nusipirkti tik tai, kas liko nuo vis kit piliei, turini privilegijuot padt. S p e c t o r g specialios ir udaros krautuvs ir vieojo maitinimo staigos NKVD valdininkams aprpinti, maitinti, galinanios juos kelti udaras orgijas. Spectorgas savo mones suspjo steigti tik Kaune, Vilniuje ir iauliuose. Kitur nebuvo suorganizuota. Tenka pastebti, kad ios trys prekybins organizacijos, nors ir buvo visasjungins ir priklaus administracijos poiriu Maskvos, bet prekybiniu atvilgiu priklaus Prekybos liaudies komisariato. S o j u z t r a n s t o r g p i t TSRS Susisiekimo liaudies komisariato inioje esanti prekybos ir vieojo maitinimo organizacija, kuri turjo susisiekimo darbininkus ir tarnautojus aprpinti maisto prekmis ar maistu. Sojuztranstorgpitui" turjo priklausyti visi stoi bufetai ir jis turjo vis didesni miesteli stoi rajonuose laikyti savo tarnautojams udaras

140

P E T R A S BUDRYS

krautuves. Taip pat Sojuztranstorgpit" turjo suorganizuoti aprpinim maistu FGA ir AG suorganizuot mokykl klausytojus (apie tai plaiau Lietuvi Archyvas" II t., 294 .). S o j u z p e a t i nacionalizuotos Spaudos" b-vs buvo sudaryta TSRS Susisiekimo liaudies komisariato inioje esanti spaudai platinti organizacija. Lietuvoje jos centras buvo Kaune su skyrium Vilniuje. S o j u z u t i l TSRS Lengvosios pramons liaudies komisariato visasjungin prekybin organizacija surinkti ir supirkti visoms liekanoms, geleies lauui ir kt. Sojuzutil turjo savo centr Kaune ir skyrius Vilniuje ir iauliuose. Dar kiek vliau jo skyriai turjo bti suorganizuoti bent kiekviename apskrities mieste. C e n t r o z a g o t z e r n o ikilo 1941 m. vasario 12 d. pagal Lietuvos TSR Liaudies Komisar Tarybos nutarim ir priklaus TSRS Paruoos liaudies komisariato visasjunginiam Centrozagotzerno susivienijimui. Lietuvoj buvo sukurta tik visasjunginio Centrozagotzerno respublikin kontora. Centrozagotzerno buvo sukurta Lietkio sskaiton. Jis turjo perduoti iai organizacijai ne tik teis grdais prekiauti, bet ir visus elevatorius su grdais ir tuius, taip pat tinkamus grdams supilti visoj Lietuvoj sandlius. Centrozagotzerno ms gyvenime suvaidino gana didel vaidmen, kada buvo udtos kininkams grd pyliavos, kurios turjo bti vykdytos 1941 m. Tais laikais Centrozagotzerno visoj Lietuvoj organizavo grd surinkim, grd paskirstym ir gyventoj aprpinim grdais.. Tuo metu, kada Centrozagotzerno buvo paiame savo didybs laipsnyje, su juo Lietuvos TSR komisariatams beveik nemanoma buvo susikalbti ir tik per didiausias protekcijas bdavo galima gauti ini apie grd iteklius. Prekybos liaudies komisariatas turjo rpintis maisto produktais gyventojams maitinti ir taip pat grdiniais produktais, bet i Centrozagotzerno negaldavo gauti ini apie esamus pagal vietoves grd iteklius. Taigi, buvo sukurta svarbi organizacija, bet tiek biurokratika, nelanksti, kad ji ne tik niekuo nepalengvino gyventoj aprpinim, bet dar daugiau j apsunkino. Dl to nenuostabu, kad vis laik atskiroms vietovms gana danai pritrkdavo milt, duonos, nebdavo galima suorganizuoti laiku grd perveimo, visai nekaltiems darbuotojams prokuratra u nerpestingum grasindavo kaljimu ir t. t. Reikia pastebti, kad Centrozagotzerno daugelyje viet padar nedovanotin nusikaltim, kada jo sakymais supilti didiausias krvas grdai buvo palikti be jokios prieiros ir dl to sukaito ir sugedo. Atmimas i Lietkio elevatori, sandli ir disponavimo grdais buvo vienas didesni smgi kooperacijai. Vliau buvo apriamos ir kitos Lietkio veiklos sritys; jas paglemdavo specialios centro organizacijos. Z a g o t l i o n sjungin organizacija, kuri 1941 m. jau buvo permusi vis lin prekyb savo inion. Prie bolevik invazij dl lin prekybos varsi Lietkis, Linas ir ydai prekybininkai per vairias, skambiais vardais sukurtas, bendroves.

TARYBIN P R E K Y B A

141

Nuo 1940.IX.1. Finans ministerio 1940.VII.16 sakymu visas lin monopolis buvo perduotas bendrovei Linas. Tik lin verpykloms, audykloms, virvi dirbtuvms ir savo reikalams verpiantiems kininkams buvo palikta teis reikalingus lin ir pakul kiekius pirktis betarpikai i gamintoj. Bet jau 1941 m. lin prekyba buvo pavesta monopolinei visasjunginei organizacijai Zagotlion, t. y. tokiai organizacijai, kuri visas direktyvas gaudavo i Maskvos. V U M Vakar Europos pavyzdi beiekodamas, Prekybos liaudies komisaras savo sakymu Nr. 37 i 1940 m. gruodio 19 d. Vilniuje steig Vilniaus universalin magazin (VUM). J organizuojant, buvo norta sukurti pavyzdine krautuv, kur bt galima gauti visos kasdieninio reikalingumo preks. J u n g t i n d i d m e n r e a l i z a v i m o k o n t o r a steigta 1941 m. vasario 20 d. Lietuvos TSR Liaudies Komisar Tarybos nutarimu (LTSR Vyr. Nut. ir Potv. Rink. Nr.9, psl. 482. 1941.V.2). Kalbama kontora turjo udavin rpintis vairi maisto preki realizavimu, importu ir eksportu. Jos funkcijos buvo didels, bet sukurtoji naujoji organizacija ne tik nene gyventoj aprpinim koki nors patogum, bet preki gavim dar apsunkino vienu visai nereikalingu tarpininku. Jungtin didmen realizavimo kontora buvo urmin prekybin organizacija, priklausanti Lietuvos TSR Maisto pramons liaudies komisariatui; ji ir realizavo visus gaminius, pagamintus LTSR Maisto pramons liaudies komisariato ar jo priklausini. Pagal Maskvos nurodymus, buvo iplstos ir propaguojamos specialios prekybos atskiroms preki branoms. Lietuvoje jas kartu buvo sulieta prekyba ir gamyba. I it organizacij pamintinos a) Valstybinis M a i s t o trestas msos ir riebal;b) P i e n o c e n t r a s pieno, sviesto, kiauini, srio ir k.; c) Valst. S o d y b o s trestas konditerini produkt bei darovi ir vaisi; d) Valst. u v i e s trestas uvies; e) Valst. T a b a k o trestas tabako ir jo gamini prekybai bei gamybai, f) Valstybin Leidykla , raomajai mediagai ir knygoms. Turdami iok tok prekybins struktros ir jos organizacij vaizd, galime visas prekybas sugrupuoti, iskiriant visasjungines organizacijas, tris pagrindines prekyb grupes: a) kooperatin, b) valstybin ir c) privai prekyb. Kooperatin prekyba pagal savo struktr turjo plstis provincij, o valstybin prekyba miestus. Visa valstybin ir kooperatin prekyba turjo bti iplsta privaios prekybos sskaiton. Tarybins valdios principas: kuo greiiausiai ir kuo trumpiausiu laiku visk suvalstybinti. Dabar iek tiek duomen apie paios prekybos reorganizacijos rezultatus. Kaip nurodyta lentelj Nr. 1, 1940 m. buvo 23.853 privaios, 125 valstybins ir 423 kooperatins prekybos mons, taiau 1941 m. sausio mn. 1 d. (lentel Nr. 2) buvo visai kitas vaizdas:

142

PETRAS BUDRYS

L e n t e l nr. 2 Detalins prekybos tinklas Eil. Nr. 1941 valstybini m. sausio ir mn. kooperatini 1 d.
1

moni

Apskr.tys

Valstybins mons

Kooperatins mons

V i s o

1. 2. 3. 4. 5. 6. 7. 8. 9. 10. 11. 12. 13. 14. 15. 16. 17. 18. 19. 20. 21. 22.

Alytus Birai K d iniai Kretinga Marijampol Maeikiai Panevys Raseiniai Rokikis akiai . iauiai veionliai . venionys Tauag Teliai Trakai Ukmerg Utena Vilnius Zarasai Viso . . . . Vilkaikis . . . . . . . . . . . . . . . . . .

4 4 298 4 5 61 3 107 5 2

76 55 170 54 54 59 53 58 56 44 63 120 33 70

80

Kaunas

59 468 58 59 120 56 165 61 46 63 279 33 70 66 61 62 68 39 428 90 28 2.459

159

7 5 3 24

59 56 59 44 39 158 87 27 1.494

270 3 1 965

Tenka pastebti, kad lentelje Nr. 2 nra traukta Vojentorgo 55 krautuvi ir kit visasjungini sistem krautuvi. Tuo paiu laiku privai prekybinink buvo lik vos 12.227 (lentel Nr. 1). Kiek viena prekybin sistema (valstybin ir kooperatin) buvo pleiama, tiek kita (privati) madaug deimt kart didesniu santykiu buvo mainama. Pagal plan, 1942.1.1 d. prekybos tinklas turjo bti itaip iplstas: kooperacijos iki 2400 moni 2 ) ir valstybini organizacij1343 3 ). Privai prekybinink jau neturjo bti. Dl to prekybos tinklas turjo sumati net 91 %. Visuomens aptarnavimo apsunkinim iuo atveju nemanoma vertinti.
Lietuvos TSR Liaudies . 2) Lietuvos T S R V a r t o t o j tarimas, 1941.V 1-5 d.
1)

kio

Plano

Vykdymo galiotini

Pagrindiniai

Rodikliai,

1940

m Nu-

Nr

Kooperacijos

Respublikinio

Suvaiavimo

3) Lietuvos T S R P r e k y b o s Liaudies K o m i s a r o s a k y m a s N r . 141, 1941.III.17 d.

TARYBIN

PREKYBA

143

Tarybinj prekyboj visai iimtin padt turjo miestai: Kaunas, Vilnius, iauliai, Panevys, Marijampol ir Ukmerg. Kalbamuose miestuose buvo kurtos valstybins prekybos, kurios turjo su laiku paimti t miest vis prekyb savo rankas. Kooperacijai buvo paliktas kit miest ir kaimo moni aptarnavimas. Galimas dalykas, kad kooperacija artimoj ateity ir daugely miest bt turjusi uleisti viet valstybinms prekyboms. Prekybos liaudies komisariatas visu rimtumu ir rpestingumu msi aukiau ivardintuose miestuose pirmiausia sukurti tarybin prekyb visa to odio prasme. Kaip ir kitos veiklos sritys, taip ir prekybos tinklas buvo nustatomas planavimu. Uplanuojama, kiek ir kuri prekybos sistema turi turti tak, grietai nustatoma tak isidstymo schema, grietai reikalaujama, kad prekyboj bt laikomasi plano, kad planas bt vykdomas ir t. t. Bet blogiausia, kad planas likdavo planu, o prekybos tinklo pltimas eidavo savo keliu'. Visos prekybos mons pagal preki reikalingum vartotojams buvo suskirstytos tris grupes: a) masinio pareikalavimo preki prekyba; b) vidutinio pareikalavimo preki prekyba; c) reto pareikalavimo bei speciali preki prekyba. Masinio pareikalavimo preki prekyba apm visas maisto, kolonialines, gastronomijos ir toms grupms priklausanias prekes. Tarybins prekybos krjai irjo, kad plaiausiai iplsta prekyba turi bti masinio pareikalavimo prekmis. Jau masinio pareikalavimo preki prekybos moni plane (Lentel Nr. 3) buvo nustatyta, kad 1941.1.1 turi bti maiausia 767 mons, o normaliai reikt net 1033. Taiau prekybins organizacijos toli grau nepajg moni minimumo suorganizuoti.
Lentel nr. 3

Masinio

pareikalavimo

prekmis
Pienas, jo produktai ir kiauiniai

aprpinti

prekybos

moni
Pienas, jo produktai ir kiauiniai

planas:
1 M i l t a i , kruopos, i i r n i a i ir kt. maln ' produktai

K a s d i e n i n s preks (maisto, k o l o n i a l l n s , gastronomijos)

K a s d i e n i n s preks (maisto, koloniallns, gastronomijos)

Msa (vieia) ir jos produktai

Duona (pyragas ir pyragaiiai)

M i l t a i , kruopos, i r n i a i ir kt. m a l n produktai

uvys (vieios)

Duona (pyragas ir pyragai'ai)

Msa (vieia) ir jos produktai

I v i s o

Kaunas Vilnius iauliai

. . .

. . . .

138

62
15 6 95

22
14 6 1

8
10

202
46 38 20

230 336 1

20
16

2
1 1 1 23

Panevys Ukmerg .

Marijampol

16
460

5 2 2
30

80 62
32 27 767

233 302 56 46

15 6 5

69 120 20

uvys vieios)

24

7
6

2 2
47

20
20 681

2 2
30

16 7 6
238

22 6
1

8
13

2
1 1 1

2 2
57

334 472 90 70 32 31 1033

206

26

I 1

144

PETRAS BUDRYS

Vidutinio pareikalavimo preki prekyba apm avalyn, manufaktr, rbus, galanterij, gele ir jo dirbinius, elektrotechnikos reikmenis, knygas ir raomj mediag, kailius, skrybles ir kepures ir kt. (Lentel Nr. 4).
Lentel nr. 4

Vidutinio

pareikalavimo
Konfekcionai (spec.) Manufaktra (spec.)

prekmis

aprpinti
Mirios g e l e i e s krautu- | vs (Ukmergj ir odos dirbini)

prekybos
E l e k t r o t e c h n i k o s reikm. (spec.) (Ukmergj ir Marijamp. l a i k r o d . , foto, sporto ir kit.)

moni
Popieris ir raymo reikmenys

planas
Turgaviei prekyba 6 8 2

Mirios m a n u f a k t r o s k r a u t , ( m a n u f a k t . konfekcional-galanterija)

Knygos, popieris ir raymo reikmenys

Galanterija (spec.)

Miest pavadinimas

Geleies ir plieno dirbiniai (spec.)

Avalyn (spec.)

Skrybls, kepurs ir kailiai

Kaunas Vilnius iauliai

. . .

. . . .

17 22 3

16 24 3

10 18 2

9 11 4

23 36 4

5 6 1

10 16 4

5 7 1
,

14 15 4

4 4 1

8 12 2 1 1

127 179 31

Panevys

Marijampol Ukmerg . .

2 2 46

3 3 49

1 1

5 4 72

3 3 36

1 1 15

2 2 37

1 1

viso

30

26

12

24

18

374

Pastaba:

P a n e v i o miestui dar n e b u v o sudarytas p r e k y b o s tinklo planas.

Vidutinio pareikalavimo preki prekybos moni tinklas 1941 m. buvo numatytas visai nedidelis, t. y. vos 374 mons, taiau jose parduodamos preks buvo reikalingos tiek kaimo tiek miesto gyventojams. Preki atsargos buvo ribotos, importas buvo nutrks, dl to m reiktis j trkumas. Kiekviena mon turjo aptarnauti deimteriopai daugiau klijent. Nenuostabu, kad prie vidutinio pareikalavimo preki parduotuvi diena i dienos tysojo moni eils, ir mogus turdavo pirktis tai, k rasdavo, o ne ko nordavo. Gyventojai, turdami prie akis bolevik valdymo slygas, vaikiojo i eils eil ir kent t preki nedatekli. Dar blogesn padtis buvo su reto pareikalavimo bei speciali preki prekybos monmis. Prekybos tinklas buvo dar retesnis ir preki atsargos dar maesns. Reto pareikalavimo bei speciali preki prekyba apm ind, stikl ir j dirbini, apmual, da ir linoleumo, bald, kosmetikos, tabako ir jo gamini, odos dirbini, saldaini ir okolado, liaudies meno dirbini, aisl, laikrodi ir juvelyrini preki, radijo, siuvam main ir dvirai, odos ir kurpi ranki ir t. t. (Lentel Nr. 5). sidmtina, kad tarybin valdia okolad ir saldainius buvo priskyrusi prie reto pareikalavimo preki, kas kultringame pasauly laikoma gana svarbiu maisto produktu.

V i s o 19 18

iauliai

Kaunas

Vilnius . ,

Panevys

Marijampol

Ukmerg . .

pavadinimas

I Miest . . viso . . . Indai 7 3 . 1 1 1 13

Pastaba:

1 2

Stiklai plokti ir veidrodiai Apmualai, daai, linoleumas Daai, daymo mediaga ir priemons Baldai Kosmetika Tabako reprez. univers. krautuv Odos galanterija Saldainiai ir okoladas

4 1

3 1 7 10 20 1 9 5

Reto pareikalavimo

15 3 1

1 1 1

12

bei

7 1
- -

Liaudies meno, puomen ir i medio droin. (Marginiai")

aislai

3 1

specialioms

4
-

3 1

1 Radio aparatai Siuvamos mainos ir dviraai Oda ir kurpi reikmenys Medioki, uvinink. ir sporto reikmenys
V a n d e n t i e k . , k a n a l i z . centr. ildymo ir kt. techn. pieks

Laikrodiai ir juvelirins preks

prekms

3 1

Panevio miestui dar nebuvo sudarytas prekybos tinklo planas.

prekybos

moni

M o k s l o priemons, optika, b i u r o m a ' i n . ir muzikos instrumentai

1
2 1 1

ems kio mainos ir j dalys i Gumos fabrik. prek. reprez. univers. krautuvs

planai

11 3 2 16

Komisin prekyba (sen daikt) 5 4 1 j Naftos produktai Pakavimo mediaga

Ortopedins krautuvs 1

Antikvarai 1

1 3 1 6 6 145 1 1

Gls (darovs) 1

Smulki kio ak ir seklj 1 49 68 17

Lentel nr. 5

146

PETRAS BUDRYS

Susipain su prekybinmis organizacijomis ir prekybos moni grupavimais pagal preki reikalingum", dabar pervelgsime vis t prekybos moni suskirstym pagal prekiaujanias organizacijas (Lentel Nr. 6).
Lentel nr. 6

Prekybos

tinklas

pagal

prekybines

organizacijas:

Minimas Rtos ir Paramos prekybos tinklas buvo jungtas bendr kooperacijos sistem ir jo kooperacijos tinklo plan, bet laikinai buvo likusios egzistuoti dar Kaune ir Vilniuje. Apie kit vietovi prekybos tinklo suskirstym netenka kalbti, nes visas jis priklaus Lietuvos R. V. K. S-gai, dabartiniam L i e t k i u i , kuris tiekim ir aprpinim organizavo savo nuoira ir gyventojai turjo bti patenkinti, ar buvo ar nebuvo krautuvi ir preki. Tarybins prekybos tinklas teoretikai buvo sukurtas. Duoti pagrindai. Sukurtas milinikas, biurokratikas, visai naujas prekybinis apara-

TARYBIN PREKYBA

147

tas. Priplanuota prekybos tak. Taiau gyvenimas stat savo reikalavimus, atsirado vairs sunkumai, stoka prityrimo ir t. t. Tarybin prekyba nepasiek savo tikslo ir prekyboj nene naujovi, kurios bt sukultrinusios prekyb ir pagerinusios visuomens aptarnavim. Atvirkiai, tarybin prekyba susilauk didelio nepasitenkinimo ne tik i visuomens, bet ir i paios tarybins valdios. Tarybins prekybos trkumus pakankamai pavaizduoja tarybins prekybos vadovo, Prekybos liaudies komisaro sakymas, kuris skamba itaip:
Lietuvos T S R Prekybos Liaudies Komisaro s a k y m a s N r . 141 K a u n a s , 1941 m. kovo m n . 17 d. A p i e tolimesn prekybinio tinklo pltim ir gyventoj prekybinio aptarnavime gerinim. Valstybins ir kooperatins prekybos organizacijos padar didel darb, plsdamos prekybos tinkl, keldamos bendr tarybins prekybos kultrin lyg ir gerindamos pirkj aptarnavim. Lietuvos T S R Prekybos liaudies komisariato sistemoje esanios valstybins prekybos . m. kovo 1 d. turjo 506 detelines prekybos mones. Vartotoj kooperacija turjo 1590 moni, i j Msos ir pieno pramons liaudies komisariato sistemoje esanios organizacijos 254 specializuotas msos ir pieno parduotuves likusios valstybins ir kooperatins prekybos organizacijos turjo 68 detalines prekybos mones. Bendras Lietuvos T S R tarybins prekybos moni skaiius siek 2398 vienet. Lietuvos T S R Prekybos liaudies komisariato sistemoj suorganizuota 51 vieojo maitinimo mon. V a l s t y b ins prekybos ir vartotoj kooperacija dideliame prekybini patalp skaiiuje padar kapitalinius rengim pertvarkymus, praplsdamos ir sujungdamos nedideles bei vienod kategorij mones. K a i kurios valstybini prekyb parduotuvs savo ivirine ivaizda ir ividiniu sutvarkymu artimos pavyzdingoms ir gali bti pavyzdiu tiek valstybins tiek kooperatins prekybos masiniam tinklui. I j vertos atymti manufaktros parduotuv, Stalino prospekte 38 (Kaunas), bakaljos gastronomijos parduotuv, Senamiesio g. 8 (Kaunas) geleies parduotuv, V i l n i a u s g. 21 (Kaunas) ir kt. Taiau, greta neabejotinos valstybins ir kooperatins prekybos darbo paangos, yra ir eil rimt trkum. Prekybinio tinklo kiekybinis augimas dar nelaiduoja visapusiko darbo masi reikalavim aptarnavimo. V a l s t y b i n ir kooperatin prekyba nesugebjo pakankamai iplsti maisto produkt tinklo prekyboje. Y p a nepatenkinamas prekybos bvis toki svarbi produkt, kaip duonos ir kitoki kepykl gamini. Nepakankamai ivystyta kultros reikmen ir reikaling vaikams daikt prekyba V a i s i ir darovi prekyba apsiriboja daugiausia miest prekyvietse. Prekybinio tinklo dislokacija miestuose nra patenkinama; didel prekybini moni dauguma yra miest centruose, svarbiausiose gatvse. P v z . , K a u n o miesto centre sutelkta 5 7 % valstybins prekybos ir vartotoj kooperacijos moni; centrinje V i l n i a u s dalyje -- 5 8 % vis moni. D a r rykiau jauiamas prekybinio tinklo trkumas miesto pakraiuose ir darb inink rajonuose. Tie patys trkumai pastebimi ir vieojo maitinimo tinklo dislokacijoje: i 26 Kauno moni, Stalino pr., yra 14, o V i l n i u j e i 21 mons, G e d i m i n o gatvje yra l t . L i g i iol V a l g i o trestas labai maai tepadar, organizuodamas darbinink ir pramons moni tarnautoj, staig ir mokykl personalo aptarnavim.

148

PETRAS BUDRYS

Prekybin valstybins ir kooperatins prekybos tinkl miestuose sudaro iimtinai parduotuvs. Prekybins organizacijos visikai neturi kilnojam smulki detalini moni (palapini, staleli, kiosk) ir iveiojimo bei ineiojimo prekybos. Valstybins prekybos susiduria su sunkumais gauti btinas pakankamas prekybinms monms patalpas, o vykdomj komitet prekybos skyriai nepadeda prekybinms organizacijoms gauti patalp. Bet ir tas mones, kurios turi pakankamas patalpas, prekybins organizacijos neretai nesiima reikiam ygi savais itekliais ir jgomis sutvarkyti taip, kad jos atitikt kultrins tarybins prekybos reikalavimus. Toks nesirpinimas danai susijs su nesilaikymu pai paprasiausi bendros tvarkos ir varos taisykli. Nepatenkinamame bvyje yra svarstykli klausimas valstybinse ir koopetinse parduotuvse: svarstykls ir svarsiai reikalingi patikrinimo, perplombavimo, o danai ir remonto. Preks iki iol parduodamos ne grynu svoriu. Kauno, Vilniaus ir kit miest prekyviets antisanitariniame stovyje ir neatitinka minimali tarybins prekybos reikalavim, prekyviei aiktels nesutvarkytos, neorganizuotas pardavimas reikalingiausi preki, kurios reikalingos atvaiavusiam prekyviet valstieiui. Vietini vykdomj komitet prekybos skyriai nekreipia jokio dmenio i prekybinio darbo srit. Mintiems trkumams paalinti, planingai prekybiniam tinklui ivystyti ir visam dirbanij masi prekybiniam aptarnavimui patobulinti sakau: 1. Miest vykdomj komitet prekybos skyriams kartu su prekybinmis organizacijomis ligi 1941 m. spalio mn. 1 d. padidinti bendr valstybins ir kooperatins prekybos parduotuvi skaii: Kaune iki 5 1 0 prekybos moni (334 maisto ir 176 pramonini preki), Vilniuje iki 703 moni (47a maisto ir 2 3 1 pramonini), iauliuose iki 1 3 8 moni (90 maisto ir 48 pramonini), Panev y j e iki 94 moni (70 maisto ir 24 pramonini), Marijampolje Vilkavikyje it* 53 moni (32 maisto ir 21 pramonini), Ukmergje iki 30 moni (31 maisto ir 19 pramonini). Viso ivardintuose miestuose ligi 1348 parduotuvi, i kuri 1.029 maisto ir 3 1 9 pramonini preki. 2. Patvirtinti prekybos moni miestuose padalinim pagal prekybos sistemas ir organizacijas (pagal stov 1941 m. spalio m. 1 dienai).
Marijamiauliai UkmerKaunas

P r e k y b o s sistemos ir organizacijos

Vilnius

pol

Viso g 39 1 8 2

Valstybins p r e k y b o s Vartotoj k o o p e r a c i j a

. . . *

306 80 93 15 16

408 114 142 19 19 1 703

96 8 26 2 4 2 138

71 1 19 1 2

41 1 9 2

961 205 297 37 45 3 1548

Msos ir Pieno Pram. L.-K-tas Maisto Pram. Liaud. K-tas Valstybin Leidykla . . . . Kitos organizacijos . . I viso . .

510

94

53

50

3. Vykdomj komitet prekybos skyriams kartu su prekybinmis organizacijomis per 30 dien sudaryti apskrii, miest ir kaim vietovi prekybos moni tinklo planus ir juos pristatyti Prekybos liaudies komisarui tvirtinti.

TARYBIN PREKYB*A

149

4. V y k d . komitet prekybos skyriams kartu su prekybinmis organizacijomis per 30 dien paruoti plan apie prekybos moni pritaikym pavasario ir vasaros prekybai, kiosk tinklo, iveiojamosios ir ineiojamosios prekybos, prekybos nealkoholiniais grimais, ledais, konditeriniais gaminiais, tabaku ir jo idirbiniais ir pan. ias visas mones paruoti darbui ligi 1941 m. gegus 1 d. J atidarymo laik nustato miest ir apskrii vykdomj komitet prekybos skyriai, atsivelgdami? vietos slyg. 5. Miest vykd. komitet prekybos skyriams, susitarus su V a l g i o trestu, -vieojo maitinimo moni skaii ligi 194a m. sausio 1 d. padidinti iki ago moni. Apskrii prekybos skyriams kartu su vartotoj kooperacija per 13 dien nustatyti vieojo maitinimo tinklo prapltimo plan apskrii miestuose, miesteliuose ir kaimuose. 6. Miest ir apskrii prekybos skyriams pradti realiai vykdyti savo pareigas, tvarkant prekyvietes: a) organizuoti prekyb prekyvietse ir imtis priemoni darbo valstiei prekybai praplsti b) organizuoti prekyvietse valstiei aprpinim patalpomis, palapinmis, stalais ir kitokiais prekybiniais patarnavimais (produkt pasvrim, saugojim, msos sukapojim ir t. t.); c) priirti vis sakym ir taisykli vykdym prekyvietse; d) nustatyti ir vykdyti prekyviei patobulinimo ir rengimo priemones; e) organizuoti vietini vykdomj komitet ir Lietuvos T S R Prekybos liaudies komisariato pardymu prekyvietes ir muges; f) organizuoti prekyviei aptarnavim ukandinmis, uvaiuojamais namais ir t. t.; Vykdomj komitet prekybos skyriams per mnes laiko nustatyti ir pristatyti vykdomiesiems komitetams patvirtinti priemoni planus prekyviei prekybai sutvarkyti. 7. Miest vykdomj komitet prekybos skyriams kartu su prekybinmis organizacijomis nustatyti praktikas priemones prekybiniam tinklui atsilikusiose prekybiniame darbe vietose praplsti ir sutvirtinti ir, atskirai imant: a) praplsti valstybinse ir kooperatinse monse duonos ir kitoki kepykl dirbini prekyb, organizuojant j pardavinjim tiek esamose ir numatytose atidaryti maisto parduotuvse, tiek ir specialiose duonos ir kitoki kepykl gamini parduotuvse; b) praplsti valstybinse ir kooperatinse monse darovi ir vaisi pardavim, steigiant reikalingas tam tikslui bazes, paruoimo punktus, darovi sandlius ir reikaling detalinei prekybai tinkl, laiduojant darovi pardavim gyventojams per itisus metus; c) imtis reikaling priemoni praplsti prekyb kultros prekmis, kad ios ries preks pasidaryt kaip galima prieinamesns vartotoj masms; d) praplsti vaikams reikaling gamini prekyb, steigiant pagrindiniuose centruose nemaiau vienos specialiai vaikikiems gaminiams skirtos parduotuvs ir praplsti itais gaminiais prekyb kitose pramonini preki parduotuvse atitinkamai vartotoj parekalavimui: e) pertvarkyti prekyb ibalu, organizuojant ibalo pardavim specialiose ibalo parduotuvse (pridedant tam tikras pramonini preki ris ir iveiojant pagal tvirtai nustatyt marrut ir sustojimo vietas), leidiant ibalo pardavim ir maisto produkt parduotuvse, pakankamai izoliavus ibal nuo maisto produkt.

150

P E T R A S BUDRYS

8. Visoms prekybinms organizacijoms patikrinti visas esamas monse svarstykles ir svarsius ir per vien mnes perplombuoti juos nustatyta tvarka. V y k d o m j komitet prekybos skyriams organizuoti sisteming prekybos monse svrimo ir matavimo ranki kontrol, neleidiant naudotis rankiais, neatitinkaniais nustatyt taisykli, taip pat kontroliuoti, kad preks pirkjams bt pardavinjamos grynu svoriu. 9. V y k d o m j komitet prekybos skyriams parpinti nuolatin p a g a l b prekybinms organizacijoms, suteikiant joms prekybines patalpas, visikai atitinkanias patvirtint iuo sakymu prekybinio tinklo ir vieojo maitinimo prapltimo plan pagal atskiras g y v e n a m a s vietas ir imtis per vietinius vykdomuosius komitetus vis priemoni, patikrinani plane numatyto prekybinio tinklo prapltim ir teising prekybos moni paskirstym. 10. M i e s t ir apskrii vykdomj komitet prekybos skyriams ir prekybini organizacij v a d o v a m s , kartu su profesini s-g organizacijomis, mobilizuoti vis prekybos darbuotoj aktyv visokeriopai tobulinti prekybinio gyventoj aptarnavimo darb. T S R S L K T i r V K P ' b / C K . m . sausio 9 d . nutarimo A p i e priemones padidinti plataus vartojimo preki i vietins aliavos ir maisto produkt gaminimo padidinim" pagrindu artimiausiai bendradarbiauti su gamybinmis organizacij mis, didinant plataus vartojimo preki g a m y b , pleiant j asortiment ir vis gerinant gamini kokyb. M. Gregorauskas P r e k y b o s L i a u d i e s Komisaras

Kartu su iuo sakymu buvo isiuntintas ir Liaudies Komisar Tarybos nutarimas, kuris Prekybos Liaudies Komisaro sakymui Nr. 141 suteik statymins galios:
Lietuvos T a r y b Sosialistins Respublikos Liaudies Komisar Tarybos N U T A R I M A S Nr. 251 d l Lietuvos T S R prekybinio tinklo pltimo. Valstybins ir kooperatins prekybos tinklui iplsti ir gyventoj prekybiniam aptarnavimui pagerinti, LIETUVOS TSR LIAUDIES KOMISARU TARYBA NUTARIA: 1 . Pritarti L T S R Prekybos L i a u d i e s Komisaro priemonms, idstytoms j o 1 9 4 1 m. kovo 17 d. sakyme N r . 1 4 1 a p i e tolimesn prekybinio tinklo pltim ir gyventoju prekybinio aptarnavimo gerinim". 2. pareigoti miest ir apskrii vykdomuosius komitetus suteikti valstybins ir kooperatins prekybos, taip pat vieojo maitinimo organizacijoms visokeriop p a r a m nustatytam prekybinio tinklo pltimo planui vykdyti. 3. U d r a u s t i miest ir apskrii vykdomiesiems komitetams be Prekybos liaudies komisaro sutikimo idavinti leidimus uiminti prekybines patalpas ne prekybiniams tikslams. M. Gedvilas Lietuvos T S R L i a u d i e s K o m i s a r T a r y b o s Pirmininkas A. Baua Lietuvos T S R L i a u d i e s K o m i s a r T a r y b o s R e i k a l V a l d y t o j a s K a u n a s , 1 9 4 1 m. kovo mn. 20 d.

TARYBIN P R E K Y B A

151

Kooperatinis tinklas tarybinj prekyboj Kalbant apie kooperatins prekybos tinkl tarybinj prekyboj, tenka paminti pirmoj eilj a) Lietuvos Kooperatini Bendrovi Sjung L i et k , b) Centralin Lietuvos Pieno Perdirbimo Bendrovi Sjung P i e n o c e n t r , c) Kooperatyv Sjung L i n , d) Kooperatin Bendrov M a r g i n i u s , e) A/B M a i st, f) S p a u d o s F o n d i r k t . Kiekviena i j tarybinj prekyboj turi ioki toki istorij ir atspalv. Dar prie soviet okupacij Lietkis ir Pienocentras buvo Lietuvoje labiausiai iplt savo kooperatin veikl, taiau j veikla tarybiniais laikais buvo dar labiau iplsta. ia buvo galima pastebti tik toks skirtumas, kad Pienocentro kooperatinis pobdis nebuvo taip propaguojamas, kaip Lietkio ir kad Pienocentras nebuvo prarads savo prietarybins struktros. Bendrai imant, tarybiniais laikais buvo rodinjama, kad esanios sudarytos palankiausios slygos kooperatinei prekybai tarpti ir plstis. Jau paioj Lietuvos Taryb Socialistins Respublikos Konstitucijoj buvo uakcentuota, kad socialistin nuosavyb turi valstybins ar kooperatins nuosavybs formas. Kas yra ta kooperatin nuosavyb, geriausiai gali atsakyti Lietuvos TSR Konstitucijos 7 str.: Visuomenins mons, kooperatyvins organizacijose su j gyvu ir negyvu inventorium, kooperatyvini organizacij gaminamoji produkcija, lygiai kaip j visuomeniniai trobesiai yra visuomenin socialistin kooperatyvini organizacij nuosavyb". L i e t k i s prietarybiniais laikais nebuvo vienalyt ekonomin ar kooperatin organizacija. Jis buvo junginys visos eils kooperatyv, esani vairiose Lietuvos vietose; kiekvienas j buvo savarankus vienetas, kikai nepriklausomas, tvarksi savarankikai savo rajono ribose ir veik statais nustatyta tvarka. Kur tik atsirasdavo daugiau paangi asmen kooperatinink veikj, tuoj susikurdavo kooperatyvas ir vl Lietkis sustiprdavo dar vienu nariu. statai dav teisinius, o pajinink naai materialinius pagrindus kiekvienam kooperatyvui egzistuoti. Ir toks kooperatyvas neturjo tikslo greit pralobti, greit dtus kapitalus amortizuoti, juos padvigubinti, bet siek usibrto tikslo: pirmiausia patarnauti nariams ir kitiems pilieiams, aprpinant juos geriausiomis prekmis prieinamiausiomis kainomis. Taiau i kooperatyv struktra galjo isilaikyti tik iki tarybins valdios sigaljimo. Tokia Lietkio decentralizacija tarybinj santvarkoj buvo nepriimtina. Dl to greitai susirpinta vis kooperatin veikl centralizuoti, kad tuo palengvt kontrol. Tam tikslui Lietuvos TSR Liaudies Komisar Taryba 1940.VIII.27 d. ryosi steigti Lietuvos TSR Kooperatyv Centr, padarydama nutarim:
t . Lietuvos r S R Kooperatyv ir j sjung kinei veiklai planuoti, tvarkyt i, plsti ir racionalizuoti, j darbams derinti ir kontroliuoti, steigiamas Kooperatyv Centras. 2. Kooperatyv Centr eina veikianios kooperatyv sjungos: Lietkis, Pienocentras ir Linas.

152

PETRAS BUDRYS

N a u j a i steigiamos kooperatyv sjungos jungiamos Liaudies Komisar T a r y b o s nutarimu. 3.

Kooperatyv Centr

Nustatyti, k a d kiekvienas veikiantis kooperatyvas turi bti atitinkamos

kooperatyv sjungos narys. 4. K o o p e r a t y v Centro vidujin tvark ir veikim nustato Liaudies K o m i sar T a r y b o s patvirtinti statai. 5. Kooperatyv Centro pirmininkas d a l y v a u j a L i a u d i e s K o m i s a r Tarybos posdiuose. 6. K o o p e r a t y v Centro pirminink ir jo p a v a d u o t o j tvirtina L i a u d i e s K o misar T a r y b a . K a u n a s , 1940 m. rugpiio 27 d. M. Gedvilas N r . 12. Lietuvos T S R L . K T Pirmininkas A. Baua Lietuvos T S R L K T R e i k a l V a l d y t o j a s ( L T S R V y r . N u t . i r Potv. R i n k . N r . 1 , psl. 5 - 6 , 1 9 4 0 . X . 1 2 ) .

Jau is nutarimas Lietkiui dav visai kit pobd. Kartu su iuo nutarimu panaikinamas atskir kooperatyv gryno savarankikumo pobdis ir jie tuo paiu pasidaro daugiau priklausomi nuo centro administraciniu ir net finansiniu poiriu. Nutarime yra pamintas Pienocentro ir Line jungimas Kooperatyv Centr, taiau tas praktikai iki vokiei bolevik karo pradios nebuvo gyvendinta. Vos tik buvo sudarytas Kooperatyv Centras, prireik organo kooperatinei veiklai planuoti, tvarkyti, plsti bei racionalizuoti. Ilgai nelaukiant, Lietuvos TSR Liaudies Komisar Taryba, paskelbdama nutarim dl Lietuvos Respublikins Vartotoj Kooperacijos Sjungos Organizacinio Biuro steigimo, pertvark Lietk, kuris jau turjo vadovautis iais nuostatais:
1. steigti Lietuvos Respublikin V a r t o t o j Kooperacijos S j u n g o s O r g a n i zacin Biur. 2. Patvirtinti toki io O r g a n i z a c i n i o biuro sudt: pirmininkas drg. Pakalka Jonas, nariai Meilus Vincas, Gudas Antanas, Epteinas Jokbas. 5. pareigoti Lietuvos R e s p u b l i k i n V a r t o t o j Kooperacijos S j u n g o s O r g a nizacin B i u r , ne vliau 1940 m. gruodio m. 1 d., parinkti ir patvirtinti V a r t o t o j Kooperacijos S j u n g o s apskrii organizacini biur sudt. K a u n a s , 1940 m. gruodio 20 d. M. Gedvilas N r . 446. Lietuvos T S R L K T Pirmininkas A. Baua Lietuvos T S R L K T R e i k a l V a l d y t o j a s ( L T S R V y r . N u t . i r Potv. R i n k . N r . 2 , psl. 87, 1941.I.27.).

Tuoj po io nutarimo paskelbimo, Lietkis praranda savo senj pavadinim ir pradeda vadintis Lietuvos respublikine vartotoj kooperacijos sjunga arba Lietkoopsjunga. Tuo paiu laiku apskrityse sukuriamos Apskrities vartotoj kooperacijos sjungos, arba sutrumpintai Apkoopsjungos. I buvusio Lietkio, sutvarkyto pagal visus racionalumo principus, staiga sukuriama milinika prekybin organizacija, kurios udavinys buvo aptarnauti daugiausia kaimo mones ir provincij. Tarybiniais laikais buvo labai prastas dalykas pateisinti visus veiksmus kilniais" usimojimais, vesti naujas aplinkybes dl moni gerbu-

T A R Y B I N PREKYB*A

153

vio", reorganizuoti k kapitalizmui" inaikinti ir t. t. Tokie pat buvo kiai ir kooperacijoj. Vartotoj kooperatyv stat 1 str. buvo pasakyta:
D a r b o moni b v i u i pagerinti ir j kultriniams vartotoj kooperatyvas siekia tenkinti vis darbo moni kaling preki p a k l a u s ir tuo b d u skatinti socialistins klestjim '. reikalams patenkinti, didjani jiems reisantvarkos pltim ir

Tarybins kooperacijos ukulisiuos slpsi ne noras gyventoj paklausas patenkinti ir ne prieinamesnmis slygomis narius aptarnauti, bet tai buvo viso gyvenimo kolektyvizacijos pirmas ingsnis, kuris turjo pasireikti pirmiausia per vartotoj kooperatyvus, o jau tik vliau per kolchozus. Valstybs fiskas kooperatyvus irgi irjo, kaipo priemon auktiems mokesiams surinkti, patenkinti bendr ipst mokesi sistem ir turti savo reikalams milinikas pajamas. is dalykas atsargiai buvo ufiksuotas vartotoj kooperacij stat 3 str.:
Vartotoj kooperatyvas savo veikla remiasi kiku apsimokjimu ir grietai laikosi valstybs nustatyt kain. V i s a vartotoj kooperatyvo veikla tvarkoma pagal plan, kuris paruoiamas taip, kad atitikt to rajono vartotoj kooperatyv sjungos udavinius, ir kur patvirtina visuotinis kooperatyvo nari susirinkimas (galiotini susirinkimas).

Dauguma gyventoj visai buvo ijungta i dalyvavimo kooperatinj veikloj, nes nariai negaljo bti apaukti buomis ir kolokais, t.y. moni inaudotojais". I karto buvo sulauytas demokratikumo principas, kada tam tikra dalis t pai lietuvi, net buvusi pai geriausi kooperatinink, dl turto turjimo neteko teiss bti kooperatyv nariais. K jau bekalbti apie valdybas ir j rinkimus! Valdybos ir revizijos komisijos bdavo irenkamos ukulisiuose, kompartijoj, o gal bt net ir NKVD. Nariai su noru ar prie savo nor, pasilyt valdybos sudt, pakeldami rankas ar tyldami, turdavo priimti. Danai valdybos atsirasdavo net ir be suvaidintos valdybos rinkim komedijos. Dar 1940 m. ir 1941 m. pradioj kooperatyvams daugumoj vadovavo anksiau irinkti prityr kooperatininkai. Tai bolevikams atrod nepakeniama ir jie net mat visur sabotaus ir kooperatins veiklos trukdymus. Antra vertus, nebuvo visai patogu visus prityrusius kooperacijos darbininkus i karto apkaltinti. Prieita ivados, kad bus ko lengviausia pravesti nepakeniam kooperacijos darbuotoj nualinim visuotiniais rinkimais, per kuriuos valdybas bus pastatyti kompartijai artimi mons, nors ir netur jokio pasiruoimo. Ryium su tuo, dar 1941.11.12 d. LKP (b) CK suredaguojamas is nutarimas:
V i s ali proletarai, vienykitsf LIETUVOS KOMUNISTU (boleviku) P A R T I J A . 1 9 4 1 . I I . 1 4 d. V. Slaptai. CENTRO KOMITETAS.

IRAAS i protokolo Nr. 1

1 9 4 1 . 1 1 . 1 2 d . L K P ( b ) C K B i u r o posdio, p u n k t a s III A p i e vartotoj kooperacijos revizijos ir krautuvi komisij v a l d y b rinkim pravedim ir apie kooperatyv pertvarkym p a g a l naujus status.

154

P E T R A S BUDRYS

Y K P ( b ) CK paymi, kad neirint pajinink skaii, kooperatyv ir prekybos tinklo padidjim vartotoj kooperacija dar netapo tikrai visuomenine masine organizacija, vienijania plaisias darbo mases. Vartotoj kooperatyvai ms respublikoje turi i viso apie 40.000 pajinink, daugumoje i buoi ir pasiturini kinink. S i l p n a i iplstas krautuvi tinklas kaime. Kooperatyvinis aparatas utertas klasiniai svetimais elementais. N a u j kadr iklimas vyksta labai ltai. L K P ( b ) apskrii ir miest komitetai bei apskrii ir miest vykdomieji komitetai iki io laiko dar silpnai v a d o v a u j a vartotoj kooperat y v darbui ir nepakankamai jiems p a d e d a . Tikslu pagerinti vartotoj kooperacijos darb, L K P ( b ) C K nutaria: 1. Pasilyti vartotoj draugij respublikins sjungos orgbiurui, L K P ( b ) apskrii komitetams ir apskrii, miest vykdomiesiems komitetams iki . m. kovo 10 d. pravesti visuotinius darbo valstiei (biedniok ir vidutiniok), jaunuomens, moter, . . darb inink susirinkimus, kuriuose aikinti tarybins prekybos udavinius ir vartotoj kooperacijos naujus jstatus. Skatinti darbo valstieius, kad jie ko skaitlingiausiai sirayt vartotoj kooperacijos narius. 2. Kooperacini organizacij revizijos ir krautuvi komisij v a l d y b rinkimus pravesti tokiais terminais: a) kaimo ir miesto vartot. kooperac. draugijose nuo . m. III. 10 iki I V . 5 . b) apskrii vartot. sjungose nuo . m. 5 1 5 . I V . c) respublikin suvaiavim iki . m. I V . tn. 5. Pertvarkyti visus vartotoj kooperatyvus p a g a l kaimo vartotoj draugij naujus status, plaiai aptariant iuos status pajinink susirinkimuose. 4. pareigoti L K P ( b ) apskrii komitetus ir apskri. bei miest vykdomuosius komitetus susipainti su apskrii vartotoj s j u n g orgbiuro idirbtu kalendoriniu, io nutarimo nurodytais terminais, planu ir j patvirtinti, o taip pat susipainti ir su pajinink susirinkimo pravedimo tvarka. 5. Kooperacini organizacij vadovaujamj organ rinkimai ir kaimo vartotoj kooperacijos draugij nauj stat primimas vyks arios klasins kovos slygose tarp pasiturinios kininkijos dalies, anksiau umusios vadovaujam padt kooperatyvuose, ir likusios dalies nari pajinink. itokiose slygose y p a svarbu, kad LKP(h} apkomai ir apskrii vykdomieji komitetai vadovaut rinkimini susirinkim pasiruoimui ir pravedimui (grietai prisilaikant kooperacins demokratijos principo). Kreipiant ypating dmes vartotoj kooperacijos darbo pagrindin pagerinim ir pertvarkym, Lietuvos K P ( b ) CK pareigoja L K P ( b ) apskrii ir miest komitetus ir apskrii bei miest vykdomuosius komitetus sustiprinti v a d o v a v i m vartotoj kooperacijos organizacijoms ir teikti joms visokeriop pagelb. L K P ( b ) C K udeda asmenik atsakomyb L K P ( b ) apkom, miestkom sekretoriams ir miest ir apskrii vykdomj komitet pirmininkams u vartotoj draugij rinkimins kampanijos politin utikrinim ir pareigoja L K P ( b ) apkomus iam darbui valsiuose pravesti iskirti atsakingus darbuotojus i apskrii. 6. Teikiant praktin pagelb vietinms partinms, tarybinms ir kooperatinms organizacijoms vartotoj kooperacijos v a d o v a u j a m j organ rinkim pasiruoime ir pravedime, pavesti L K P ( b ) CK prekybos skyriui. P r o f s j u n g O r g b i u r u i ir LKJS CK komandiruoti apskriius nemaiau 100 darbuotoj i partijos centro, tarybinio, komjaunimo, profsjung aktyvo. Pavesti drg. Gridinui ir L K P ( b ) CK prekybos skyriui parinkti ir isisti 1941 m. II. 12 d. apskriius 22 atsakingus draugus. kad jie organizuot darb vietose ir per 2 dienas parinkt likusius darbuotojus. i viso 100 moni. L K P ( b ) Sekretorius Meskupas (I P L K sakym bylos).

TARYBIN P R E K Y B A

155

Nors ir buvo L K P (b) Centro Komiteto nutarimas dl kooperacijos perorganizavimo, bet dar reikjo i formalins puss vykdomosios valdios nutarimo, kas ir buvo Lietuvos TSR LK Tarybos 1941.II.14 nutarimu padaryta:
Remdamosi T S R S Liaudies Komisar Tarybos ir V K P ( b ) CK 1941 m. sausio 15 d. nutarimu N r . 99 ,,DI vartotoj kooperacijos organizavimo Lietuvos, Latvijos ir Estijos TS Respublikose , Lietuvos T S R Liaudies Komisar T a r y b a nutaria: 1. Nustatyti Lietuvos T S R vartotoj kooperacijos organizacij valdyboms ir revizijos komisijoms rinkti iuos terminus: a) vartotoj kooperatyvams < nuo . m. kovo 10 d. ligi balandio 5 d.; b) apskrii vartotoj kooperacijos sjungoms nuo . m. balandio 5 d. ligi balandio 5 d.; c) Lietuvos Respublikins Vartotoj Kooperacijos S j u n g a i ligi . m. balandio 25 d.: 2. pareigoti apskrii vykdomuosius komitetus paruoti drauge su apskrii vartotoj kooperacijos sjungomis vartotoj kooperatyv nari visuotini susirinkim kalendorin plan bei tvark ir organizuoti vartotoj kooperacijos organizacijoms visokeriop pagelb, atliekant valdyb ir revizijos komisij rinkimus. 3. Reorganizuoti visus vartotoj kooperatyvus pagal naujus kaimo vartotoj bendrovi status, plaiai apsvarsius tuos status nari susirinkimuose. Kaunas, 1941 m. vasario 8- 14 d. Nr. 81. M. Gedvilas Lietuvos T S R L K T Pirmininkas A. Baua Lietuvos T S R L K T Reikal Valdytojas ( L T S R V y r . N u t . ir Potv. Rink. N r . 7, psl. 387, 1 9 4 t . I V . 1 7 -

Kaip ir kitais atvejais, taip ir su rinkimais kooperatyv valdybas ir revizijos komisijas buvo suvaidinta tikra komedija. Visa spauda mirgte mirgjo straipsniais apie tarybin kooperacij, apie jos gersias puses, apie demokratikiausius rinkimus Valdybas ir revizijos komisijas. To dar nepakako. Buvo surinkta ir po vis Lietuv paleista gerokas skaiius agitatori, kurie turjo kiekviename miestelyje ir net kaime suaukti susirinkimus kooperacijai populiarinti, ir pravesti valdyb bei revizijos komisij rinkimus. Tiesa, agitatori darbas buvo nedkingas, bet, inant j vartojamas nariams verbuoti priemones, kai kur j darbas pateisino tikslbuvo surinkta po keliolika rksni ir t. t. Gerai yra inomi bolevikiki metodai demokratikiems" rinkimams pravesti. Partins organizacijos padiktavo valdybos nari sraus, kuriuos nariai turjo rinkimais tik patvirtinti, ar net uteko ir to, kad irinko tyljimu. Rinkiminms nuotaikoms pavaizduoti duosiu kelet originalesni laik, rayt apskrii vartotoj kooperacijos sjung jau tuo laiku vadinamai Lietkoopsjungai ir dabar saugojam Lietkio susirainjim bylose. Tekstai duodami netaisant paprasiausi kalbos klaid, kuri ia ypa

156

PETRAS BUDRYS

AKIA P S K R . V A R T O T O J K O O P E R A C I J O S S J U N G A Einamoji sskaita 91306. akiai, 1941 m. balandio 12 d. Lietkoopsjungai Organizaciniam Skyriui. Kaunas. Atsakydami Tamst rat i . m. balandio 4 d. apie aki apskrityje rinkimus praneame: Susirinkimai visuose kooperatyvuose prajo patenkinamai, iskyrus Grikabdio, Leki ir Gelgaudikio. 1) Grikabdyje Paluobi apylinkje renkant galiotinius kilo skandalas dl kandidatros statymo ir t dien susirinkim teko visai udaryti ir suaukti, kit. A n t r kart prajo visai gerai. 2) Lekiuose galiotini susirinkime, renkant valdyb ir reviz. kom., du istatytieji kandidatai negavo reikiamo skaiiaus bals. D l to reikjo suaukti kit s u sirinkim, kuris prajo gerai. 4) Gelgaudikyje galiotini susirinkime, renkant valdyb, buvo istatyti stam bs emvaldiai, kuriuos net buvo palietusi ems reforma. S j u n g a ituos rinkimus anuliavo ir buvo antr kart vald. ir reviz. kom. rinkimai, kurie prajo gerai. Kooperatyv nari aktyvumas pasirod patenkinamas. V i s u r dalyvavo reikiamas skaiius nari. T a i p pat apyskaitiniuose susirinkimuose irgi dalyvavo reikiamas skaiius nari. (Zir. lentel, kiek buvo irinkta galiotini ir kiek dalyvavo apyskaitiniuose: susirinkimuose renkant valdyb). Visuose susirinkimuose buvo daugiausia ikelti ie klausimai: a) cukraus trkumas b) geleies trkumas c) bovelnos trkumas. T a i p pat visur teko susidurti su klausimu, kodl kandidatai valdybos ir revizijos kom. pasilomi, o ne galiotini istatomi. tai visur buvo iaikinta, kad socialistin santvarka nori, kad bt istatomi tokie mons, kurie rpintsi vis valstiei ir darbinink reikalais. T u o s mones parenka kompartija, profsjunga bei komjaunuoliai. Po to tas klausimas lengvai atpuldavo. Su kooperatine demokratija buvo prasilenkta, kaip anksiau minta, G e l g a dileyje, bet tie rinkimai buvo anuliuoti ir perrinkta kita valdyba. V i s u r valdybos ir revizijos komisijas pateko mons, kurie buvo istatyti.
* *

L. R. Vart. Koop. S j u n g a i Organizacin. Biurui Kaunas. Lieia T/aplinkrat i . m. TV-4 d. 1) Apylinkiniai susirinkimai, susitarus i anksto su apkomu ir vykdomais komitetais, buvo sustatyta vietovse datos, kurioje vyks susirinkimas. V i s i ms rajono kooperatyvai buvo pareigoti kiekvienai apylinkei sudaryti apylinkje esam nari sraus ir kiekvienam nariui per aktyvistus buvo teikiami kvietimai susirinkim. Aktyvistai dar odiais paminjo, kad btinai dalyvaut apylinkiniame susrinkime. Bendrai Utenos apskrity apylinkiniuose susirinkimuose dalyvavo apie 71 % nari. Apyskaitiniuose galiotini susirinkimuose dalyvavo 8 7 % galiotini. Ramiausiai prajo susirinkimai V y u o n apylinkje, D a u g a i l i ir Debeiki, i kur menkiausi nusiskundim nebuvo. U p a l i .. Koop. apylink. Upali miest. susirinkime kl nusiskundim, kad neprim nariais buvusi krautuvi ir dauguma dar turini prekybos krautuvi savinink. Buvusieji savininkai met umetimus koop. tarnautojams, kad j nuomone netinkamai aptarnauja visuomen. Keletas buvusi savinink per neinojim valdybos buvo priimti nariais. Kurie

TARYBIN PREKYB*A

157

lurjo vilt tuojau priimti tarnybon arba irinkti valdomuosius organus, bet nepatekus likosi skundj eilse. Didesn a k t y v u m , savo nuomons pareikimus parod seniau veikusi kooperatyv nariai, kaip tai, U p a l i , A n y k i , M a l t koop. apylinkiniuose susirinkimuose. B d i n g i a u s i pasireikimai, kad varoma tikras kooperatinis pasireikimas, statai l a b a i demokratiki, bet valdomj organ rinkimams pravedant v a r t o j a m a atranka pirmenyb d a u g u m o j teikiama partiniams bei jiems artimiems monms. O ie ir taip turi be kooperacijos eiles darb, kad patek vald. organus laiko maai reikminga pareiga (Upali koop.). V i e n o j kitoj vietoj b u v o visai prasilenkta su demokratija, pav. T a u r a g n vals., Seimoties kaime, M a l t II apylink. T u o j buvo suaukti visuotini pakartotini susirinkimai, kuriuose padtis b u v o atitaisyta. Vartotoj kooperatyv v a l d y b ir kontrols organ rinkimai prajo organizuotai. Tik kai kuriems kooperatyvams stigome valdybos pirminink kandidat. Pavyzd. U p a l i a m s , D a u g a i l i a m s , A n y k i a m s , Maltams ir Skiemonims. U p a li koop. valdybos pirminink. irinko t pat koop. buhalter neteko buhalterio. D a u g a i l i koop. irinktas pardavjas, kuris, suinojs apie savo pareig, likosi abejingas dl sugebjimo. A n y k i vart. koop. irinko jaun m a a i prityrus darbams pirminink, o kooperatyvas nemaas, reikia stipresni jg. M a l t koop. taip pat pasirinko j a u n , nes valstieiai bei darbininkai t pareigu imtis abejojo nesim. Prisjo rinkti pripuolam jaun, kuris didesniam darbe sunkiau pajgs dirbti. Skiemoni koop. pirminink pasil vietos partiniai mons, kur pateko psichiniai nesveikas. Po irinkimo tuojau pradjo durnavoti. ( P a b r a u k i n a i ms. Red.). Su partijos apkomu pasitar, Skiemoni koop. valdybos pirminink prisjo nuimti ir jo vieton kooptuoti valdybos nar. Utenos e m s k i o koop. valdybos pirmininkas Jaknas, kuris iki iol tame pat kooperatyve buhalteriavo, bet d a b a r pristigo buhalterio, kurio sunkiau rasti. Revizijos komisija visuose kooperatyvuose parinkti daugiau isilavin mons. Apskrities V a r t . Koop. S j u n g o s galiotini susirinkime ( A n y k i koop. galiotinis Bartoeviius) pasiskund, kad P a n e v i o ir Ukmergs rajonai g a u n daugiau preki, negu Utenos apskr. dl to, k a d t apskrii es landesni s j u n g vadovai g a u n d a u g i a u privilegij prekms gauti. M a l t vart. koop. galiotinis Buys sil pasiimti v i s iniciatyv kio produktams supirkinti. D a b a r turguose eina didiausia spekulucija. P a v y z d . , M a ltusoe rinkoje moka u rugi 50 kg. 30 rubli a v i 30 kg iki 32 rubl. ir taip visai eilei gamini gera dirva spekuliacijai. A n y k i galiotinis drg. Bermonas sil skubiai paruoti n a u j kadr tarybinei tinkam moni. T a m tikslui paskirti d a u g i a u l, kad primokinami nauji mons galt pragyventi. gs Lietkio kursus, kelet mnesi praktikavsis Lietkio sandl. ir Utenos koop. sjungoje. V a l d y b o j e Kirvelis J o n a s j a u 10 met dirbs koep. darb, Cipkus E d . ir Marganaviius S t a s y s b u v organizacinio biuro nariai, Tamoinas J . , Slavinskait M a r ir Karaliukien S t a s irinkti naujai. V i s i turi tarnjbas kitose staigose. Revizijos komisijos pirminink. Kvalita K . , A n y k i V y k d . Kimiteto sekretorius, naujas, kooperatiniame darbe nra dirbs. Revizijos K o m i s i j a : Dagien E l e n a V a l s t y b i n i o B a n k o Utenos skyriaus valdytoja; e p n a s J u o z a s Miesto V y k d o m o j o Komiteto pirmininkas, Kandraovas Artimiejus dirba T a u r a g n Z. . K o o p . (naujas), maai ratingas smogus, patikimas liaudiai; Mainien D a r i j a , eiminink, kooperacijos darbe nauja. Utenos A p k o o p s j u n g a (du paraai)

158

P E T R A S BUDRYS

VILKAVIKIO APSKRITIES V A R T O T O J KOOPERACIJOS N r . 736 Lietkoopsjungai,

SJUNGA

V i l k a v i k i s 1 9 4 1 m. balandio m. 14 d. O r g a n i z a c i n i a m skyriui, Kaunas.

P a g a l J s bendraraio 75 N r . i . m. vasario mn 7 d. V I I I str. kovo mn. 10 d. turjome tris kooperatyvus su vir 300 ir 10 kooperatyv su m a i a u kaip 300 nari. T o d l ir atask. - rinkim, susirinkimai b u v o atitinkamai skirti. V i l k a v i k i o , K y b a r t ir P i l v i k kooperatyvai turjo pravesti galiotini, kiti 10 nari susirinkimus. Ta linkme ir buvo atlikta visi organizaciniai ir parengiamieji darbai. K l i i sutikta nebuvo. K o v o 16 d. turjo vykti 5 nari ataks.-rinkim, susirinkimai. ia pasirod, kad nors ir b u v o dta viscs pastangos, tik Keturvalaki kooperatyve susirinko reikiamas nari skaiius. Kiruose 4 kooperatyvuose reikiam 3/4 nari skai. ; nesusirinko. Isiaikinta, kad, ir pakartotinus susirinkimus aukiant, nra vilties, k a d 3/4 nari atvykt. Pasitarus su Tamstoms, nusprsta leisti daryti galiotini susirinkimus ir ten, kur nra 300 nari. K o v o mn. 25 d., anksiau nustatytu p l a n u , turjo vykti 3 nari susirinkimai. 3/4 nari susirinlo trijuose kooperatyvuose, dviejuose nesusirinko. J u o s e ia pat b u v o irinkta galiotiniai ir susirinkimai b u v o vykdyti kaipo galiotini ataks.-rinkim, susirinkimai. K o v o 30 d., kooperatyv susirinkimai nevyk. K o v o 16 d. ir nustatytu p i a n u skirtieji rinkimai Vilkavikyje, Pilvikiuose, K y b a r t u o s e turjo vykti su galiotiniais. K o o p e r a t y v nari apylinkiniai susirinkimai prajo organizuotai. V i e t o mis b u v o maai nari. A p y l i n k i n i nari susirinkim nutraukimo atsitikim nebuvo. Ataskaitiniai-rinkimini susirinkim nutraukti ar pakartoti neteko. Susirinkimuose b u v o svarstyta 1) kad kio p a d a r g a m s remontuoti kooperatyve bt galima gauti mediagos, k. t. uolo, uosio, geleies, 2) dviejuose kooperatyvuose kad trkstam preki (bovelna, viedrai ir oda) bt parduodama tik nariams ir 3) kad V i l k a v i k i o mieste bt rengta patalpa, kurioje valstieiai galt u m a atlyginim palikti a p s a u g a i kailinius, virutinius rbus, botagus, dekius, pintines ir t. t. Prasilenkim su kooperatyvine demokratija atsitikim nebuvo. Kooperatyvo nari aktyvumas d a u g didesnis b u v o nari verbavimo metu, nei galiotini rinkim susirinkimiose. V a l d y b ir revizijos komisij apyskaitini praneim svarstyme dalyvavo 303 nariai, t. y. 4 , 2 % . V a l d y b ir kontrols organ rinkimai prajo organizuotai ir be incident. valdyb pirmininkus be L K P / b / ir vietos aktyvo pritarimo, tik dl b a k persvaros, jo Pavitytyje Pilnas V i n c a s , ilgametis kooperatyvo vedjas bei 25 ha. savininkas, ir revizijos komisijos pirmininkus Karalkrslyje Kubilius Juozas, ilgametis revizijos komisijos pirmininkas bei 50 ha savininkas. Tame pat Karalkrslyje revizijos komisijos narius irinktas Balsys V a c l o v a s kunigas. Pirmininkas: J. Kasparaitis P l a n u o t o j a s : (paraas neskaitomas).

T A R Y B I N PREKYB*A

159

L i e t k o o p s j u n g o s Org. B i u r u i Kaunas 1 9 4 1 m. balandio mn. 14 d. Pristatydami kooperatyv apyskaitiniai rinkimini susirinkim pravedimo duomenis p a g a l rinkimams padaryti instrukcij formas N r . 7 ir 9, vienkart patiekiame k a i kuri informacij: 1. Kooperatyv apylinkiniai susirinkimai bendrai prajo patenkinamai. A p y l i n k i n i susirinkim reikjo nutraukti 1 1 . V i s i nutraukimo motyvai buvo kvorumo stoka. A n t r kart aukiant, kvorumas sudarytas ir susirinkimai vykdyti. Kooperatyv apyskaitiniai rinkiminiai susirinkimai dl kvorumo stokos nevyko trijuose kooperatyvuose: Miroslave, Marcinkonyse ir Druskininkuose. Miroslave dl nedidelio nari skaiiaus b u v o aukiamas nari visuotinis susirinkimas, bet kvorumui nesusirinkus ir p a d a u g j u s nari skaiiui, perjom galiotini sistem. galiotini susirinkimas vyko normaliai. Marcinkonyse galiotiniai susirinko girti, susiintrigavo ir teko susirinkim nutraukti. T e k o aukti antr. A n t r a s susirinkimas vyko tvarkingai. Druskininkuose pirmj susirinkim nesusirinko kvorumas. O r g . Biuro atstovas nesusiorentavs susirinkim praved, bet dl kvorumo stokos b u v o panaikintas. A n t r a s susirinkimas vyko, bet tiktai iki kvorumo trkstamus galiotinius surinkus vietose ir parveus juos automaina. A l y t a u s kooperatyvo galiotini susirinkime du galiotiniai patiek ratu protest ir reikalavo susirinkim nutraukti. M o t y v a v o , kad susirinkime d a l y v a v o nari ir ne galiotini, kurie ikeliant kandidatras ir balsuojant vieu b a l s a v i m u , galjo nulemti kandidatros priimtinum. Susirinkimas perdiskutavs rado protest nepagrstu, b a l s d a u g u m a atmet ir susirinkim ts ligi galo. N a r i a i , bendrai pamus apylinkiniuose bei apyskaitiniai rinkiminiuose susirinkimuose d a l y v a v o aktingai. A p y s k a i t i n i a i rinkiminiuose susirinkimuose v a l d y b ir revizij komisij praneim svarstyme d a l y v a v o apie 7% d a l y v i . D l apyskait, b a l a n s bei smat esmini pareikim kaip ir nebuvo. B e n d r a s spdis, kad nariai m a a nusimano esminiais kooperacijos klausimais. N a r i a i d a u g i a u s i a kl prekmis aprpinimo klausimus: reikalavimus geleies, bovelnos, sil, d a u g i a u cukraus ir pan. A l y t a u s Apskrities Vartotoj Kooperacijos S j u n g a (du paraai).

ALYTAUS APSKRITIES VARTOTOJ KOOPERACIJOS SJUNGA Nr. 516.

Lidn spd teik tarybin kooperacij, kaip ir visas kitas bolevikines idjas populiarinantieji agitatoriai, kuriais ypa gausiai buvo naudotasi. Jau ir tarybiniais laikais tiesesni mons idrso apie agitatorius ir j darb iek tiek tiesos pasakyti. ia prasme bdingas yra itoks Lietkio susirainjimo bylose usiliks dokumentas:
Taryb Lietuvos Redakcijai. . m. III.15 d- Taryb Lietuvos N r . 62 (142) tilpusi mano rayta koresponcija Kooperatiniai reikalai venionli apskrityje". J o j e tarp kitko paliestas ir Lietkoopsjungos komandiruotas agitatorius drg. Kurauskas Alfonsas, paymint, kad jis kooperatyvuose prao pinig, aikindamasis neturs i ko pragyventi, o, gavs pinigus, eina restoran.

160

P E T R A S BUDRYS

fakt ia paaikinu plaiau: Lietkoopsjunga, komandiruodama agitatorius, visiems d a v avanso po 2 5 0 Rbl. T o k i sum gavo ir ms apskriiui prisisti agitatoriai: D r g . drg. sna Mykolas, erepaviien A n t a n i n a , inoma, ir Kurauskas A l f o n s a s . D r g . K u r a u s k u i b u v o pavesta pravesti p r o p a g a n d P a b r a d s ir Jonikio valsiuose. V o s tik nuvyks P a b r a d . II.24 d. j a u kreipsi kooperatyvo vedj, praydamas duoti 1 0 0 rbl. i sum vedjas idav. Po 2 dien, t. y. II.26 d., vl tas pat. Iduota 100 rbl. B e t ir to nepakako. P r a ir trei kart. Kooperatyvo vedjas, abejodamas, paskambino apskrities vartotoj kooperacijos sjungai, klausdamas, kaip pasielgti. S j u n g o s O r g b i u r a s susidomjo tokiu drg. K u rausko ilaidumu, taiau praom pinig sum, 1 0 0 r b l . , III.8. d. leido iduoti. Ityrus, paaikjo, kad jis tuos pinigus imdavo ne pragyvenimui, o girtavimui. T a i yra faktas, nes, pzv., III.8. d. turjs vykti P a b r a d s pradios mokykloje susirinkimas nevyko vien dl to, k a d drg. K u r a u s k a s b u v o tiek girtas, jog eidamas gatve svirduliavo ir vien kart net parvirto. T gali patvirtinti drg. A t k o inas A l f o n s a s , P a b r a d s koop. sskaitininkas. D r g . K u r a u s k a s , atvyks susirinkim, tiek tepasak: i a n d i e n maai susirinkot, todl susirinkimas nevyksta' . T a m e susirinkime b u v o apie 50 asmen ir tik drg. A t k o i n o pastangomis uraytas 31 narys. D r g . K u r a u s k a s rasdavo d r a u g ueiti v a l g y k l restoran. III.9. P a b r a ds valgykloj-restorane, v a d i n a m a m B e t l i e j u s " , kur laisvai p a r d a v i n j a m a degtin ir alus, drg. K u r a u s k a s taip sismagino, kad pradjo traukti dain. T gali patvirtinti drg. Mekauskas K a z y s , P a b r a d s koop. buhalteris, ir drg. P o v i l n a s A l f o n s a s , buvs koop. vedjas. N e g a n a to, drg. K u r a u s k a s , nuvyks Jonik, tuojau papra 50 rubli. i pinig sum j a m imokjo. D r g . K u r a u s k a s tuojau nujo parduotuv ir nusipirko pusbonk degtins. ( restoran njo, nes J o n i k y tokio nra). III.10 d. O r g biuro pirmininkui drg. N a u d i n u i ir sekretoriui drg. Rutknui nuvykus Jonik pravesti valdybos ir kontrols organ rinkimus, kooperatyvo vedjas drg. Petkeviius A n t a n a s skundsi, teiravosi, k daryti, s a k y d a m a s : prisiuntt agitatori, kuris nari neverbuoja, prao pinig, o kai duodam, tai vaikioja degtine dvokdamas". T a r p kitko paymiu, k a d jo gandai,- jog drg. Kurauskas, ivyks kaimus, ir samogono sigydavo. K a d a n g i toki linksmybs v a k a r " drg. K u r a u s k a s labai d a u g praleido, tai visus suminti sunku. J e i bt reikalas, faktus galt patvirtinti: drg. drg. ernas, V a s i l i n a s , P a b r a d s koop. tarnautojai ir j a u aukiau minti asmenys. D r g . K u r a u s k a s . aplanks j a m paskirtus valsius, III.10 d. vakare gro venionlius ir neblaiviame stovyje prisistat A p k o o p s j u n g o s kontoron, kur tuo laiku b u v a u a ir buhalterio padjja drg. Gantovnikait. Kelionei dar papra 20 rubli, kuriuos imokjom. taiau kaip jis juos sunaudojo-ini neturiu. Reikiu pagarbos: A. Kurlinskas 1941.III.25 d., venionliai.

Visame agitacijos darbe buvo gana daug toki auksaburni" agitatori. Dl to agitatoriai neteko bet kokio vardo visuomenje, o kooperacija nustojo populiarumo. Jei nari ir pagausjo, tai vyko ne i geros valios, bet daugiau dl prievartos. Renkant valdybas ir revizij komisijas visomis jgomis stengtasi, kad vadovaujamas vietas patekt tokie mons, kuri veikla ir praeitis yra artimesns komunistinei veiklai. Pats svarbiausias agitatori udavinys

TARYBIN PREKYB*A

161

sukompromituoti dar pasilikusius kooperatyvuose senuosius vadovus, apaukti juos buomis bei kulokais, liaudies inaudotojais ir t.t. Taiau, visa ta kampanija ne visai pavyko. Ten, kur nebuvo rinkim tikra to odio prasme, valdybas buvo pravesti tokie mons, koki norjo kompartija, bet visur kitur, kur tik nariai galjo pareikti savo vali, buvo irinkti tie, kurie turjo visuomens pasitikjim, nors partijai buvo visai nepatikimi. Tenka pripainti, kad bendrame rezultate (Lentel Nr. 7) daugumoj valdybas buvo irinkta nauj moni, neprityrusi kooperacijos darbe, maai rating. Partini i vis irinktj tebuvo vos 14,8%. Kaip buvo LKP (b) CK nustatyta, 1941.IV.2324 d. d. vyko Lietuvos TSR Vartotoj Kooperacijos galiotini respublikinis suvaiavimas. Jis buvo gana gausus. Pasakyta daug kalb ir pareikta daug karios kritikos. Taiau galiotini mintys nutarimus visai maa teturjo takos. Suvaiavimo nutarimai buvo paruoti kur kas anksiau komunist partijos ukulisiuose ir paskelbti galutinoj redakcijoj tik po suvaiavimo. tai jie:
LIETUVOS TSR VARTOTOJU KOOPERACIJOS GALIOTINIU RESPUBLIKINIO SUVAIAVIMO

Nutarimas apie Lietuvos T S R Vartotoj Kooperacijos 1941 m. plan. Taryb valdios sikrimas padjo pagrindus planingam socialistiniam L T S R tarybins kooperatins prekybos isivystymui. Plano reikm organizavimui ir vadovavimui gldi tame, kai suplanuojant Vart. Kooperacijos kik veikl, konkreiai isprendiami pagrindiniai udaviniai, duoti partijos ir vyriausybs vartotoj kooperacijai, kaip tai: vispusikas patenkinimas darbo moni patiekiam, nuolat augani paklaus, tolimesnis tarybins kultringos prekybos isivystymas ir augimas. Respublikins Vartotoj Kooperacijos galiotini suvaiavimas tvirtina iuos pagrindinius vartotoj kooperacijos kikos veiklos 1941 m. plano duomenis. Detalins prekybos apyvarta 850,0 mil. R b . Respubl. S-gos bazi urmo apyvarta . . . . 394,0 mil. R b . Apkoopsjung urmo apyvarta 300,0 mil. R b . Prekybos tinklas 42.I.1 d 2400 tak Visuom. maitinimo tinklas 280 taku Kepykl tinklas 42.I.1 d 170 taku N a u j pajinink verbavimas 360,700 asmen Pajini na surinkimas 2444,0 t. Rb Prekybos apyvartos ilaidos 6,33% nuo apyvartos Pelnas, gautas i prekybos ir visuom. maitinimo . 2 , 1 6 % nuo apyvartos 1941 m. II-jo ketvirio detalins preki apyvartos plan galiotini suvaiavimas laiko minimaliu udaviniu ir pareigoja Resp. Vartotoj S-gos prezidium ir visus Vartotoj Kooperacijos organizacij vadovus utikrinti beslygin jo pervirijim. galiotini suvaiavimas moni vadovus: pareigoja visus Vart. Kooperacijos organizacij ir

1) Visais bdais mainti Resp. S-gos bazi ir apkoopsjung sandli urmo apyvart, plsti tranzito operacijas ir vengti bereikalingo preki perveimo geleinkeliais ir autosunkveimiais.

PRIEDLIS Nr. 9

Lentel nr. 7

APSKRITIES VARTOTOJ KOOPERATYV VALDYB IR REVIZIJOS KOMISIJ SUDTIS

Organizacinio Kaunas, 1941 m. g e g u s mn. 26 d. L I E T K O O P S J U N G A ' ) I L i e t k i o " susirainjimo .

Skyriaus

Virininkas

(Gudas

A.)

T A R Y B I N PREKYB*A

163

a) Kiekvien dien vis mainti prekybos ir gamybos ilaidas ir siekti, kad visose Vart. Kooperacijos kikos veiklos akose nepaliaujamai augt socialistins sutaupos. 3) traukti planan visas kikos veiklos akas ir grietai imtis priemoni p l a navimui patobulinti ir statistins ataskaitos drausmei sustiprinti.
DL R E S P U B L I K I N S VARTOTOJU KOOPERACIJOS SJUNGOS ORGBIURO A T A S K A I T I N I O PRANEIMO, LIETUVOS TSR VARTOTOJ KOOPERACIJOS G A L I O T I N I U RESPUBLKINIO SUVAIAVIMO N U T A R I M A S

L T S R Vartotoj Kooperacijos galiotini suvaiavimas, iklauss ataskaitin Respublikins Vartotoj Kooperacijos Sjungos Orgbiuro praneim, jo darb pripasta patenkinamu. Suvaiavimas paymi, kad, esant Lietuvos Respublikoje taryb valdiai, vadovaujant Lietuvos K P ( b ) C K i r L T S R Liaudies Komisar Tarybai, padarytas didiulis vartotoj kooperacijos pagrindinis pertvarkymo darbas, paveriant j tikrja visuomenine masine organizacija, jungiania darbo valstiei, darbinink ir inteligentijos plaisias mases. Vieton pasenusios buruazins kooperacijos, jungusios kaimo gyventoj turtingj buoi virnes ir turjusios tiktai 41.000 nari pajinink, padjus pagrindan kaimo vartotoj bendrovs naujus status, sukurta tikroji visuomeniniai masinorganizacija, sujungusi 340.000 pajinink, T a r y b Lietuvos darbo biedniok ir vidutiniok valstiei. Pravesta ataskaitin rinkimin kampanija i pagrind pakeit vartotoj kooperacijos valdomj organ sudt. Vieton turtingj buoi virns, dvarinink ir kunig, valdomuosius ir kontrols organus vartotoj bendrovi ir apskrii vartotoj kooperacijos sjungas atjo i darbo valstiei, kaimo darbinink, darbo i n teligent, moter ir jaunimo tarpo nauji kadrai, gal pertvarkyti ir pagerinti vartotoj kooperacijos darb. Ataskaitos ir rinkimai parod darbo valstiei susidomjim kooperacija ir akting dalyvavim joje; jie ikl didel kooperatin aktyv krautuvi ir revizijoskomisijos nari asmenyse; jie sudar slygas tolimesniam vartotoj kooperacijos darbui, kurio udavinys aprpinti T a r y b Lietuvos darbo mones visomis plataus vartojimo prekmis. Per laik, kai veikia Lietuvos T S R taryb valdia, vartotoj kooperacijos darbas labai isiplt ir padidjo jo reikm respublikos liaudies kiui. Kooperatyv skaiius i 202 iaugo iki 3 1 8 1 9 4 1 . I V . 1 d. Kooper. krautuvi ir magazin, tinklas i 435 padidjo iki 2067. Greit auga kooperatini valgykl, arbatini ir kepykl skaiius. Detalin L T S R vartotoj kooperacijos preki apyvarta, priskaitant ir visuomeninio maitinimo moni apyvart per I-j 1941 m. ketvirt iaugo iki 193 mil. rubli, kai 1940 m. paskutiniame ketvirtyje tebuvo tik 129 mil. rubli. Suvaiavimas taiau paymi, kad greta su L T S R vartotoj kooperacijos pasiektais laimjimais, kooperacijos darbe ikyla ir eil stambi trkum, kurie stabdo tolimesn kooper. prekybos vystimsi ir tobuljim, btent: a) vartotoj kooperacijos aparatas dar ne visai ivalytas nuo asmen, kurie nra patikimi politiniu ir darbo atvilgiu. Be to, dar permaai dirbama kadrams paruoti ir j kvalifikacijoms pakelti. b) nesant tinkamos kontrols, kasdieninio vartojimo preki prekyboje yra sutrikim. Daugelyje krautuvi nekokia vara ir nesilaikoma tikrai kultringos tarybins prekybos taisykli. c) Urmo prekyba per respublikines ir apkoopsjung bazes silpnai organizuota; danai pasitaiko, kad preks ne tuo keliu pasiuniamos, kai kuri preki prisiuniama perdaug ir netinkamo asortimento.

164

P E T R A S BUDRYS

d) permaai leidiama apyvarton vietins gamybos preki ir produkt. Priemons pavasario sjos kampanijai pravesti yra nepakankamos. e) Silpnai kontroliuojamas nustatyt kain laikymasis, nieko nedaroma sistemos svorio ir saiko matams sutvarkyti. f) Atskait ir apskait bkl visai nepatenkinama. Iki iol neturime 1941.I.1 d. suvestinio sistemos balanso, Respublikins Vart. Koop. S-gos savas balansas turi vis eil rimt trkum. Kooper. organizacij perjimas nauj ataskaitos ir sskaitybos sistem vyksta labai ltai. g) N r a pilno instruktori aparato sstato, ir labai silpnai teikiama praktika pagelba kaim kooperatyvams ir apkoopsjungoms j organizaciniame ir prekybiniai kikame darbe. h) Silpnas revizijos darbas ir nepakankama kova u kooperatins socialistins nuosavybs apsaug. i) Silpnai suorganizuotas planavimo ir ypa t plan persiuntimo darbas kiekvienai monei. k) Nesutvarkyta pajinink atskaita ir nesuorganizuotas darbas su kooper. aktyvu, revizij ir krautuvi komisijomis. 1) Nepakankama drausm sistemos darbuotoj tarpe ir silpnai organizuojama kova u darbuotoj darbo naum ir kokyb. m) Nepakankamai pravesta soclenktyni ir stachanoviei darbo metod panaudojim propaganda vartotoj kooperacijos darbuotoj tarpe ir nesuorganizuotas darbas geresni moni ir atskir kolektyv patyrimui ikelti ir tuo patyrimu pasinaudoti. Suvaiavimas vienu pirmaeils reikms ir skubos udaviniu laiko darbo moni sukooperatinime pasiekt laimjim sustiprinim, o taip pat ger prekybos darbo organizacij ir kik kooperatyv sustiprinim ir masi organizacinio darbo iklim iki to lygio, koks yra reikalingas tikrai kultringai tarybinei prekybai ivystyti. Todl suvaiavimas pareigoja naujai irinkt Respublikins Vartotoj Kooperacijos Sjungos V a l d y b o s sstat ir apkoopsjung valdyb as: 1) Pasilyti naujos sudties va Idyb ai daugiau operatyviniai ir nuolat vadovauti apskrii vart. koop. sjung darbui ir teikti joms konkretesn pagelb. 2) Pravesti ryting kov u vartotoj kooperacijos aparato ivalym nuo politiniu ir darbo atvilgiu nepatikim asmen ir sudaryti aparat i patikrintu ir kvalifikuot kadr. 3) Organizuoti centrin kurs baz prie Respublikins Vart. Koop. Sjungos pardavjams, sandli darbininkams, instruktoriams, sskaitybos ir kt. kategorij darbininkams paruoti. Vartotoj kooperatyvuose ir apskrii vartotoj koop. sjungose organizuoti technikin ir individual apmokym, o didesnse apkoopsjungose * kurs tinkl. 4) Sutvarkyti Respubl. Sjungos bazi darb, neprileidiant bereikalingo preki perkilnojimo ir perveiojimo. Imtis priemoni, kad prekybos apyvartoje eit vietins gamybos gaminiai ir preks. 5) Imtis priemoni prekybos ir visuomeninio maitinimo moni tinkl ir toliau plsti, sutvarkant taip, kad jis gyt tikrai kultring ivaizd. 6) Neleisti kasdieninio vartojimo preki prekyboje sutrikim, stiprinti kiekvieno kooperatyvo ir atskir kooperatini krautuvi darbo kontrol, taip pat stiprinti kontrol, ar laikomasi nustatyt kain ir kultringos tarybins prekybos taisykli. Sutvarkyti sistemos svorio ir saiko matus. 7) T u o j a u imtis priemoni aprpinti pavasario sj visomis reikalingomis prekmis. 8) Y p a rimt dmes kreipti ataskaitos ir apskaitos sutvarkym, o taip pat imtis priemoni social. kooperatinei nuosavybei apsaugoti.

T A R Y B I N PREKYB*A

165
ir paj na rinkimo

g) Pravesti tolimesn darbo masi sukooperatinimo darb.

10) Patikslinti kooperatyv veiklos rajonus ir sutvarkyti pajinink ir paj kio apyskait. 1 1 ) Sudaryti instruktori sstat i patikrint ir kvalifikuot darbinink ir praktikai padti kooperatinms organizacijoms j organizaciniame ir kikai prekybiniame darbe. 12) Imtis priemoni, kad planavimo darbas visose sistemos grandyse pagert ir kad planai bt persiuniami kiekvienai prekybos monei. 13) Vesti kasdienin kov u koop. organizacij finans kio rentabilingum ir sustiprinim, neleidiant, kad ilaidos viryt nustatytas apyvartos ilaidas. Grietai kovoti u siskolinim sumajim, plane nenumatytus nuostolius. 14) Grietai kovoti u darbo drausms sustiprinim ir darbo naumo paklim. 15) Ivystyti soclenktynes vartotoj kooperacijos darbuotoj tarpe, ikeliant aiktn geresnius mones ir atskir kolektyv patyrim, o taip pat organizuoti sisteming to patyrimo perdavim. 16) Grietai kovoti su vagystmis ir ieikvojimais vartotoj kooperacijoje, su -apsvrimu, netikru matavimu ir kitais tarybins prekybos dsni apjimais. 17) Pagreitinti perjim vienetini darbo atlyginim krautuvse, kepyklose ir visuomeninio maitinimo staigose. Suvaiavimas yra sitikins, kad K P ( b ) Centro Komitetui ir L T S R Liaudies Komisar Tarybai vadovaujant, aktingai vietos partijos, taryb ir profsjungos organizacijoms padedant. L T S R Kooperacijos darbuotojai udtas jiems garbingas prievoles ipildys.

Anksiau buvo kalbta apie priemones bei metodus kooperatinei prekybai sukurti. Kooperatin prekyba turjo praskinti kelius viso gyvenimo kolektyvizacijai. Priemons buvo grietos. Rezultatai irgi buvo nemai. Pati kooperacija prekybos tinklo atvilgiu (Lentel Nr. 8) padidjo vidutinikai apie 542%, o pajinink net iki 600%. Jei kooperacija bt iaugusi i visuomens susipratimo ir kooperacini pagrind vertinimo, tai Lietuvos gyvenime visa tai bt turj gana didels reikms. Taiau dabar viskas buvo sukurta grieiausiu smurtu bei moraliniu teroru, todl nebuvo ir tvirt pagrind. Visi tie kooperatyvai, naudodamiesi kain iptimu, dar milinikas apyvartas ir ne idui milinikas pajamas, taiau visai neturjo tikslo savo nariams bei kratui patarnauti. I lentels Nr. 8 matyti, kad Lietkis 1939 m. teturjo 423, 1941.1.1 jau 1370 ir 1941.VI.12295 mones. Normaliomis slygomis kooperacija Lietuvoje nebt galjusi tokiais uoliais plstis, taiau bolevik laikais viskas buvo aibiku tempu sukurta privai prekybinink sskaiton. Normaliais laikais Lietkio veikla apsiribodavo vidutinikai 130140 mil. lt. apyvarta detalinj prekyboj ir 8090 mil. lt. urminj prekyboj. Taiau visos bolevikins reformos prekyboje ir kain klimas smarkiai atsiliep ir Lietkio kines operacijas. Kadangi jau 1940 m., vidutinikai imant., visos preks buvo pabrangusios ne maiau 150% ir didel privaias prekybos dalis buvo perjusi Lietkio prekybin sistem, visai nenuosta-

166
Lietkio ir tarybins Lietuvos respublikins kooperatyv ir krautuvi skaiius rajonais

PETRAS BUDRYS Lentele ar. 8

vartotoj kooperacijos sjungos 1939, l94 *r l94l metais:

bu, kad 1940 m. detalin Lietkio apyvarta buvo 146,7% ir urmin prekyba 135,3%% didesn u 1939 m. (Lentel Nr. 9): Kadangi apskrityse visos detalins prekybos, neiskiriant ir privai prekybinink, prekmis turjo apsirpinti per apskrii kooperatyv sjungas, tai joms 1941 m. buvo numatyta 500 mil. rubl. apyvarta. Turimais duomenimis, apskrii kooperatyv sjungos per 1941 m. pirmus 3 mensius padar 114.789.600 rubl. apyvartos (Lentel Nr. 10): Taiau detalin kooperatyv apyvarta turjo per 1941 m. pasiekti iki 850 mil. rb. Jau per 1941 m. IV.lVI.15 buvo padaryta 206.979.100 rb.

TARYBIN PREKYB*A

167

apyvartos, kas sudarys apie 105% numatytos apyvartos (Lentel Nr. 11) tam laikotarpiui. Palyginus rublio vert su lito Verte, pinigini vienet perkamsias galias, padarytas Lietkio apyvartas 1939,1940 ir 1941 m. ir Lietkio prekybos tinklo procentin padidjim, galime padaryti ivad, kad vis dlto preki kiekio pairiu kiekvienai krautuvei buvo ileista maiau u 1939 m. Nors atrodo, kad apyvarta suminiai yra smarkiai padidjusi, taiau ta proporcija neatitiko padidjusiam prekybos tinklui. Dl to gyventoj apLentel nr. 9

Lietkio

apyvarta

168

PETRAS BUDRYS Lentel nr. 10

Apkoopsjung urmo

apyvarta per

1941

m.

pirmj

ketvirt

rpinimas per kooperatin tinkl buvo pablogjs, kiekio poiriu preki buvo sumaj ir apsirpinimo galimybs smarkiai apribotos. P i e n o c e n t r a s . i kooperatin organizacija, 1940 m. turjo 180 pienini su 23.000 nari. Nors tarybins valdios ir buvo usibrta Pienocentr jungti Lietkoopsjungos sistem, taiau tai yra Vienintel organizacija, kuri isilaik savo organizacins struktros nepakeitusi: vis laik veik taryba, valdyba ir revizijos komisija. Pienocentro paskirtis ir struktra neleido j jungti Lietkoopsjung. I vis kit kooperatini moni dar buvo ilikusi kooperatin bendrov M a r g i n i a i , kuri tik savo vard ikeit Dail". iaip visos kitos kooperatins mons bolevik valdymo laikais buvo netekusios kooperatins struktros ir buvo visikai perorganizuotos valstybines mones. Normavimas tarybinj prekyboj Lietuvos kis su preki normavimu pirm kart susidr tik bolevik valdymo metu. Bolevikai savo krato k laik planingu", o planin-

TARYBIN PREKYB*A

169
Lentel nr. 11

Detalin preki apyvarta laikotarpy nuo 1941.IV.1 iki

1941.VI.15

game kyje jau reikalingas koks nors kio reguliavimas ir jo vaisi kon trol. Tarybinj prekyboj preki normavimas turjo labai charaktering pobd, kuris niekur kitur nesutinkamas. Normavimas ia buvo pagrstas tuo, kad i anksto buvo nustatyta, kiek kuri krautuv ar mon turi padaryti pinigins apyvartos, kiek yra leista per atitinkam laikotarp ileisti preki ir po kiek kiekvienam atjusiam pirkjui kiekvien kart galima parduoti. is normavimas neturjo jokio paskirstymo teisingumo pagrindo, bet tik buvo nustatyta, kad kiekvienam u jo vizit" krautuv galima parduoti atitinkam preki kiek. inoma, kas turjo daugiau laiko didesn krautuvi skaii apeiti ir dar turjo prieteli krautuvse, galjo visai lengvai susidaryti didesnes preki atsargas.

170

P E T R A S BUDRYS

Preki paskirstymui ir net apyvartai normuoti Prekybos liaudies komisariate buvo net trys skyriai: a) pramonini preki prekybos skyrius, b) maisto preki prekybos skyrius ir c) planinis-finansinis skyrius. Pramonini preki prekybos skyriui buvo pavesta:
organizuoti pramonini preki prekyb L T S R teritorijoje; daryti planuojam pramons preki .atgabenimo, reikalingumo ir realizavimo planus ir kontroliuoti t plan vykdym; rasti papildomas ir naujas preki ris; priirti preki kokyb ir asortiment; kartu su pramons liaudies komisariatu nustatyti pramons preki asortiment, standartus ir technikos slygas; nustatinti didmen preki judjim.

Maisto preki prekybos skyriui buvo pavesta:

organizuoti maisto preki prekyba L T S R teritorijoje; daryti planuojam ir reguliuojam maisto preki reikalingumo, atgabenimo ir realizavimo planus ir kontroliuoti t plan vykdym; rasti naujas maisto preki ris; priirti preki kokyb ir asortiment, nustatinti maisto preki standartus ir technikos slygas, tirti didmen preki judjimo klausimus, bendrai reguliuoti ir kontroliuoti vis vieojo maitinimo organizacij darbus L T S R teritorijoje, nepareinamai nuo t organizac i j priklausomumo; daryti vieojo maitinimo moni materialinio-technikinio tiekimo ir aprpinimo planus; tirti gaminamj valgi kokybs klausimus ir kontroliuoti vietinio priklausomumo vieojo maitinimo tresto darb; vadovauti vaisi -darovi ir kitu negrdini ems kio produkt centralizuotai tiekybai; daryti L T S R Prekybos liaudies komisariato sistemos organizacij atliekamos decentralizuotos vaisi darovi tiekybos ir perdirbimo planus ir kontroliuoti t plan vykd y m ; daryti vaisiams darovms suvartoti planus, o taip pat nustatyti priemones vaisiamsdarovms laikyti bei perdirbti ir kontroliuoti t priemoni vykdym.

Planiniam finansiniam skyriui buvo pavesta:

daryti perspektyvinius planus prekybai L T S R teritorijoje plsti, sudarinti mamen bei didmen preki apyvartos, vieojo maitinimo, didmen bei mamen tinklo, o taip pat vieojo maitinimo tinklo L T S R teritorijoje suvestinius planus; planuoti L T S R Prekybos liaudies komisariato betarpikai priklausom organizacij veikl; reguliuoti darbo atlyginimo klausimus; tvarkyti prekybos ir vieojo maitinimo L T S R teritorijoje statistin apyskait; daryti L T S R Prekybos liaudies komisariato sistemos finans bei kredit plan; kontroliuoti finans bei kredit plano vykdym; instruktuoti ir sekti L T S R Prekybos liaudies komisariato sistemos ldo organizacij finansin darb; vykdyti buhalterijos apskait L T S R Prekybos liaudies komisariato sistemoje; instruktuoti ir sekti L T S R Prekybos liaudies komisariato sistemos kio organizacij darb; vykdyti dokumentines revizijas. ( L T S R V y r . Nut. ir Potv. Rink. N r . 4, psl. 173176, t941.II.15).

Anksiau buvo nurodyti suvarymai gyti pramoninms prekms. Dabar tenka paminti visai kit normavimo pobd, t. y. imim i apyvartos vis t preki, kurios tarybinei valdiai atrod neatitinkaniomis tarybinei dvasiai. Daugelis verting dalyk dl to buvo sunaikinta. Toki labiau pamintin preki pavyzdiu galt bti: knygos, meno kriniai, ploktels ir kt. Tarybinj normavim sistemoj planai nustat, kiek vartotojas gali grybi sigyti. Tuo metu planingam kiui slygos buvo visikai nepalankios. Gyventojai buvo labai susirpin ateitimi. Prekybos liaudies komisariatas pasiryo surasti pusiausvyr ir savo sakymu Nr. 46 ved maisto preki normas. Tame sakyme, ileistame 1940..30 prekybos liaudies komisaras nustat, kad

171
Ryium su nauju srii prijungimu prie L T S R ir dar esamu kai kuri preki kain skirtumu Lietuvos Baltgudijos T S R teritorijoj, s a k a u : 1) venioni, venionli ir Vilniaus apskrityse, taip pat Giedraii valsiuje, Ukmergs apskr., Eiiks ir Valkinink valsiuose T r a k apskrit., Z a r a s apskr. valsiuose iki plento KaunasDaugpilis, Merkins, Varnos valsiuose ir MarcinkoniDruskinink rajone Alytaus apskr. ir Kapiamiesio, Leipalingio ir Veisj valsiuose Sein apskr. esaniose parduotuvse vienam pirkjui nepardavinti daugiau, kaip nurodyta emiau ivardint preki: 1. vairi ri msos 0,5 kg, 2. vairi ri der ir rkytos msos 0,5 kg, 5. Konserv 1 d., 4. Sviesto 0,1 kg, 5. Grietins 0,2 Itr., 6. Pieno 1 Itr., 7. A l i e jaus 0,4 kg, 8. Srio 0,2 kg, 9. Kiauini 5 t., 10. Cukraus 0,5 kg, t l . Arbatoli 0.05 kg, 12. vairi milt 1 kg, 13. vairi kruop 0,5 kg, 14. vairi makaron O,f, kg, 15 Druskos 3 kg, 16. Muilo branduolinio 1 gab., 17. M u i l o tualetinio 1 gab., 18. u v i e s vie. ir sd. 1 kg, 19. u v i e s prod. ir silki 0,5 kg, 20. Margarino 0,2 kg, 2 1 . Sausaini 0,2 kg, 22. Saldaini 0,4 kg. 2) Kitose L T S R vietovse pardavinjant vartotojams mintas 1-am punkte prekes, reikia laikytis mano 1940.XI.23 bendraraty nustatyt norm, btent: 1. vairi ri msos 2 kg, 2 Der ir rkytos msos 1 kg, 3. Konserv 2 d., 4. Sviesto 0,23 kg, 5. Grietins 1 Itr., 6. Pieno 2 Itr., 7. Aliejaus 0,5 kg, 8. Srio 0,5 leg, 0- Kiauini 10 t., 10. Cukraus 0,5 kg, 1 1 . Arbatoli 0,05 kg, 12. vairi milt 3 kg, 13. vairi kruop 1 kg, 14. vairi makaron 1 kg, 13. Druskos 3 kg, 16. Muilo branduolinio 2 gab., 17. Muilo tualetinio 2 gab. 3) leidiama pardavinti druskos kininkams iki 10 kg vienam pirkjui. 4) Duonkepyldomis neaprpintose kaimo vietovse leisti pardavinti kaimo inteligentams (mokytojams, agronomams, gydytojams) po 4 kg milt vienam pirkjui. 3) K a d nesusitrukdyt pirkj aptarnavimas, btina prekes i anksto isvarstyti ir supakuoti nurodytais kiekiais. 6) U io sakymo pravedim atsako atitinkam prekybini organizacij direktoriai ir parduotuvi vedjai. 7) sakym pasisti Valstybini Prekyb direktoriams V i l n i u j , K a u n e , iauliuose, Panevy, Marijampolj ir Ukmergj, Resp. Vartotoj Koop. S - g a i . Pienocentrui", M a i s t u i " , P a r a m a i " , R t a i " , apskrii vykd. komitetams, Maisto Pramons Liaud. Komisariatui, D. V. Milicijos V a l d y b a i , apskr. prekybos inspektoriams ir komisarams. 8) is sakymas vieai neskelbtinas. M. Gregorauskas Prekybos Liaudies Komisaras

Preks i prekybos moni staiga pradjo nykti. Gamyba irgi dirbo pagal plan", taiau tas planas buvo toks, kad produkt gyventojams pradjo neutekti. Pasidar nepakankamas aprpinimas produktais bei prekmis pavieni asmen. Kartu ikilo viej staig aprpinimo klausimai. Pilieiai iekojo vairiausi bd prieiti prie preki bei produkt. Jei negaljo ko gauti kaip pavieniai pilieiai, jo kartu su vieomis staigomis bei monmis preki sandlius bei krautuves. Nuo krautuvi kartu su majaniomis prekmis krautuvse eils nyko, bet kartu su vieosiomis staigomis susidar eils prie sandli bei bazi, kur dar vis buvo didesni preki itekliai ir prieinamesns slygos kolektyvikai prekmis apsirpinti. inoma, apsirpinime atsirado dideli skirtumai tarp t, kurie

172

P E T R A S BUDRYS

per staigas visko galjo gauti ir tarp t, kurie, kaip pavieniai asmenys nieko negaljo sigyti. Dl to prekybos liaudies komisaro 1941..27 sakymu Nr. 151 buvo nustatyti staigoms apsirpinti procentiniai kontingentai, kuri nebegaljo utekti ir paioms staigoms. Tuo sakymu buvo visikai udrausta parduoti staigoms medvilninius, vilnonius, ilkinius ir lininius audinius, gabalins tekstils prekes, gatavus drabuius ir baltinius mezgimo dirbimus, kailius ir kaili dirbinius, avalyn, fabrik gamybos kilimus ir takelius, cerat, linoleum, nam apyvokos baldus, iskyrus staiginio tipo baldus, vardintus atskiram priede, motociklus IZ8 ir L300, dviraius, iskyrus lenktyninius, kameras ir padangas dviraiams siuvamsias mainas, virtuvus, primusus ir ibalines virtuvles, kieninius ir rankinius laikrodius ir adintuvus, automatinius kotelius, minktus mokyklinius trintukus, natralin pokost, valstybins pramons gamybos baltus daus, faner, gele ir t. t. Kitas prekes buvo leista parduoti staigoms, monms ir organizacijoms atitinkamais detalins prekybos nuoimiais, kurie svyravo nuo 0,5% iki 10% atskiroms preki rims. Pardavinjimui buvo steigtos specialios urmins bazs ir parduotuvs Pasireikus dideliam daugelio preki trkumui, buvo susirpinta amato pobdio pramone, kuri turt bent i dalies sumainti kai kuri preki trkum. Kadangi privati gamyba buvo visai iardyta, tai buvo norta valstybine sistema atsigriebti ir paleisti apyvarton vietini preki didesnius kiekius. iam reikalui tvarkyti Prekybos laudies komisaras ileido sakym Nr. 115:
PREKYBOS L I A U D I E S KOMISARO SAKYMAS Nr. 115

Tarybins prekybos svarbiausieji udaviniai: patiekti vartotojui visas jam reikalingas geriausios kokybs prekes ir t patarnavim atlikti laiku ir greitai. Suprantama, kad ir ms jauna tarybin prekyba gals skmingai vykdyti savo paskirt jei ji pati pasirpins laiku reikalingomis auktos kokybs prekmis. Dideli tuo reikalu galimybi teikia T S R S Liaudies Komisar Tarybos ir V K P ( b ) Centro Komiteto . m. sausio Q d. nutarimas apie priemones padidinti plataus vartojimo ir maisto preki gamyb i vietins aliavos (ir. 1 9 4 1 . I . 1 5 d. T a ryb Lietuva Nr. 12). Visos tarybins prekybins organizacijos, mons bei staigos ir j darbuotojai privalo visu rimtumu ir atsidjimu vykdyti minimo nutarimo nuostatus. Pirmiausia, visos valstybins ir kooperatins prekybos pareigojamos organizuoti ir plsti savo maisto produkt gamybos bazes, didinti bulvi, darovi, vaisi ir kit maisto produkt parengimus, produkt perdirbim ir reikaling atsarg sudarym bei tinkam saugojim. T a i p pat prekybos mons pareigojamos aktingai imtis priemoni didinti plataus vartojimo preki gamyb i vietins aliavos ir plsti dirbtuvi ir moni tinkl, kad bt galima tvarkingai patenkinti kasdieninius gyventoj buities reikalus. T S R S Liaudies Komisar Tarybos ir V K P ( b ) Centro Komiteto 1941.I.9 d. nutarimui tinkamai ir savo laiku vykdyti, valstybiniu prekyb direktoriams sakau: 1) Iki . m. vasario 10 d. (kaip tat buvo aptarta mano suauktame . m. sausio 29 d. pasitarime) atsisti Prekybos liaudies komisariatui sraus reikaling 1941 m. Tamst vedamoms prekybos monms preki, kurios pagal T S R S L K T ir V K P ( b ) CK nutarim turt bti gaminamos vietoje.

T A R Y B I N PREKYB*A

173

Srauose ar jo prieduose reikalinga nurodyti, kurias prekes ir kuriais kiekiais pagamins 1941 metais Tamst turimos mons ir numatomos steigti bei praplsti mons; kurias prekes ir kuriais kiekiais, Tamst turimais duomenimis, pagamins pramons kooperacija (nurodant kooperatyvus) ir vietos amatininkai. 2) Iki . m. vasario 10 d. atsisti komisariatui Tamst turim gamybini moni bei dirbtuvi sra, nurodant j gamybos ar perdirbimo r ir numatom 1941 metais produkcijos kieki bei sum. Kartu reikalinga patiekti plan apie numatom turim gamybini moni, dirbtuvi ir j produkcijos prapltim, taip pat apie numatomas 1941 m. steigti naujas gamybines mones bei dirbtuves, nurodant gamybos r, produkcijos kiek bei sum ir nuo kada jos prads veikti. 3) Trumpiausiu laiku pasirpinti, kad Tamst moni veikimo rajone veikt pakankamas tinklas dirbtuvi dviraiams, siuvamoms mainoms ir kt. taisyti, taip put dirbtuvi cheminiu bdu rbams dayti, valyti, punkt supirkinti gyventoj tarpe dvt avalyn, rbus ir tai avalynei bei rbams taisyti ir perdirbti. Iki . m. vasario 15 d. atsisti komisariatui Tamst moni, veikimo rajone 3-me punkte nurodyt dirbtuvi ir punkt sra, nurodant, kam jos priklauso, j adres, j gamybin pajgum, kurios i j veikia ir kurios numatomos steigti bei kada prads veikti. 4) Valstybins prekybos, kooperatins mons, valgykl ir restoran trestas Valgis turi, atsivelgdamos vietos slyg, rimtai susirpinti savo maisto produkt bazi steigimu, panaudojant tam reikalui steigtinus iltadarius, darus ir kius, uvedant kiauli penjim, uv gaudym, pauki kius. Maisto baz kiauli penjimui ir pauki kiui turi sudaryti vairios maisto produkt bei preki liekanos ir kitos prekyboje ir maitinimo monse nesunaudojamos atmatos. Trumpai tariant, tarybin prekyba ir visuomeninis maitinimas turi taip tvarkytis, kad jie patys pirmiausia rpintsi viskuo, kas reikalinga vartotojui ir kad n vienas duonos trupinys, n viena bulv nenueit niekais. Todl sakau valstybini prekyb ir V a l g i o direktoriams iki . m. vasario 14 d. patiekti komisariatui plan, kas numatoma daryti savo maisto bazms, kiauli ir vit kiams steigti, kaip dabar sunaudojamos ir kaip numatoma sunaudoti vairios prekybos ir maitinimo liekanos bei atmatos, o taip pat, kuri Prekybos liaudies komisariato ar kit inyb parama bt reikalinga, kad iame sakymo punkte nurodyti reikalai bt tinkamai sutvarkyti. Kartu reikalinga patiekti sra eer ir kit vanden plot, kuriuos Tamstos nortumte gauti uvims gaudyti, kok aparat (kadrus) ir uv gaudymo priemones Tamstos turite ir kaip uv gaudym, laikym ir pardavim Tamstos numatote suorganizuoti. 3) Bulvi, darovi, vaisi ir kit produkt parengimas ir j tinkamas laikymas pavyks, jei jau dabar prie to darbo visu atsidjimu bus pradta rengtis. M s jauna tarybin prekyba tam darbui dar neturi reikaling ir tam reikalui pritaikyt sandli, parengimo punkt, diovykl, grybams, pamidorams, uogoms virti punkt bei mani. Todl valstybini prekyb direktoriai ir V a l g i o tresto valdytojas turi tuojau perirti savo inioje turimas ir tam reikalui tinkamas patalpas ir mones ir nustatyti, kurie remontai bei prapltimai turt bti padaryti, taip pat sudaryti sra vietovi, kur ir kurio dydio reikalinga bt pastatyti naujus sandlius darovms ir bulvms laikyti, mones darovms perdirbti, jas rauginti, diovinti, konservuoti. E s a m ir numatom praplsti bei pastatyti sandli ir moni sra, nurodant, kurios mediagos bei los tam darbui atlikti bus reikalingos, privalote iki io mnesio 13 d. pristatyti Prekybos liaudies komisariatui. Prekybos liaudies komisariatas dar kart primena visiems prekybos darbuotojams, kad T S R S Liaudies Komisar Tarybos ir V K P ( b ) Centro Komiteto . m. sausio 9 d. nutarimas atveria plaiausias galimybes iplsti vietos gamyb ir tuo

174

P E T R A S BUDRYS

paiu apsirpinti visomis reikalingomis prekmis, todl reikalinga visiems kaip vienas, stoti darb. T a d , visi darb, kad ms R e s p u b l i k a geriausiai ipildyt visus Partijos ir Vyriausybs nurodymus. Prekybos L i a u d i e s Komisaras Kaunas, 1941 m. vasario 4 d. M.Gregorauskas,

Savo straipsnyje Prekybos nacionalizacija" (Lietuvi Archyvo" II tom.) buvau nurods, kad nacionalizuotos 1.593 prekybos mons i buvusi 23.853 prekybos moni, 1939 m. buvo padariusios 491.652 Lt. apyvartos. Nacionalizacija apm vos 6% vis prekybos moni. Priskaitant vis kit nenacionalizuot prekybos moni apyvartas, bendra apyvartos suma madaug turt padidti dar 10 kart, t. y. 1939 m. prekybos apyvarta galjo pasiekti iki 4.491.000 Lt. Jei palyginsime 1939 m. prekybos apyvart su 1941 m. prekybos apyvarta, gausime tarybinei prekybai gana nenauding apyvartos santyk. I surinkt duomen matyti, kad tarybiniais laikais prekyba per 1941 m. pirmuosius tris mnesius padar apyvartos 412.057.400 rb. arba per metus bt buv padaryta apyvartos iki 1.648.229.600 rb. (Lentel Nr. 12). Atsimenant piniginio vieneto verts kritim (pakelt kain formoj), 1941 m. apyvarta bt galjusi pasiekti 1939 m. apyvartos vos tik dal, gal kok 20%. is apyvartos procento santykis gal dar galt iek tiek pasitaisyti, jei bt galima suvesti duomenis apie privaios prekybos apyvart. Bet tai bt visai neymus pasikeitimas. Prekybos moni apyvartos kontroliniai duomenys gana rykiai rodo, kaip planavimas sumaino preki apyvart ir tuo paiu sumaino preki judjim, pablogino gyventoj aprpinim, praretino preki asortiment ir t. t. Kain ir atlyginim politika Tuo laiku, kai pinigino vieneto vert liko neparemta jokiomis vertybmis, litas neteko savo pastovumo ir pasitikjimo. Pinigas liko tik popierio enklu, neturiniu savyje jokios verts. Tada liko verte ne pinigas, bet prek. Dl to rinkoje neliko pusiausvyros tarp verts ir kain. Staiga pradjo uoliais kilti kainos, arba teisingiau kristi piniginio vieneto vert. pinig verts smukim ypa didels takos turjo preki trkumas ir preki itekli sumajimas. Tuo metu kaip tik ir ikilo kain politikos klausimai, kurie turjo kaip nors tuos rinkos nenormalumus lyginti bei derinti. Liberalistiniame kyje preki bei kit vertybi kainos susidaro i santykio tarp paklaus bei pasil. Ten yra tvirta ir valstybs garantuota piniginio vieneto vert. Tarybiniame kyje to visai nebuvo. Preki perprodukcijai tarybiniame kyje niekad nebuvo pavojaus. Paklausa vis laik buvo didesn u pasil. Kainos negaljo susidaryti i santykio tarp paklaus bei pasil. Jos vis laik buvo nenormalios. Taiau bolevikikas

TARYBIN PREKYB*A

175
Lentel nr. 12

Detalins liaudies

prekybos komisariato,

ir

visuomeninio tiek kit

maitinimo ir

moni,

esani rubl.).

tiek

Prekybos inioje,

valstybini

kooperatini (tkstan.

organizacij

apyvarta per 1-m 1941 m.

ketvirt,

P a s t a b a :

*) Duomenys tik nuo 1911 m. k o v o mn. 24 d.

PETRAS BUDRYS

kis kain klausim isprend kitaip: gamybos katai plius patarnavimo bei kitos ilaidos sudaro preki kainas. Kainos nustatytos atitinkam staig ir priirimos grietomis administracinmis priemonmis. Grietos administracins priemons gal tik i dalies ilaikyti pastovias kainas prekybos tinkle daniau sutinkamoms prekms. Toms prekms, kuri vartotojas jau nebegali teistu keliu i prekybos sigyti, susidaro juodoji bira", kur kainos deimteriopai auktesns. Reikia pastebti, kad jau tarybiniais laikais daugelis maisto produkt, k. a. javai, bulvs, paukiai ir kt., turjo juodojoj biroj" daug auktesnes kainas, buvo jau spekuliacins preks. Kain politikai tvarkyti ir kain pusiausvyrai ilaikyti tarybinj Lietuvoj, buvo sukurtas Prekybos liaudies komisariato kain skyrius, kuriam buvo pavesta:
nustatinti, sutinkamai su veikianiais kain statymais, ir teikti LI SR vyriausybei tvirtinti didmen bei mamen kainas plaiojo vartojimo prekms, o taip pat prekybini nuolaid bei pried dydius: nustatinti manko (naturalaus trkumo) normas, tirti kain tvarkymo klausimus, dalyvauti pramons liaudies komisariat darbuose, nustatant parduodamsias kainas plaiojo vartojimo prekms. ( L T S R V y r . N u t . ir Potv. N r . 4. psl. 176. 1941.II. 13)

Dar prie bolevik invazij Lietuvoje veik kain tvarkytojo staiga, kuri priklaus finans ministerijai. Bolevikams pradjus tvarkyti Lietuvos kio reikalus, kalbamos staigos darbo apimtis dar labiau isiplt. Vienas pai pirmj kain staigos darb buvo stabilizuoti esam kainu padt ir neleisti kelti kainas. Ryimu su tuo, dar finans ministeris ileido sakym:
Remdamasis Nepaprastuoju metu tautos kiui tvarkyti statymu (V. . N r . 704, eil. 543a), tekstils prekybai nustatau ias slygas: 1. Toms prekms, kurioms atskiru sakymu nra konkreiai nustatyt parduodamj kain, jas nustato patys pardavjai, t. y. vietini preki gamintojai, usienini preki importininkai ir kiti pirkliai, prisilaikydami io sakymo nuostat. 1. Vetini preki gamintojai, nustatydami parduodamsias kainas, prie preki rtamybos ir pardavimo kat savikainos (11 str.) gali kalkuliuoti ne daugiau, kaip 1 0 % gryno pelno. Gamintojo kainos skaitomos su pristatymu (franko) visiems pirkliams, kurie vienu kartu perka ne maiau kaip u 300 Lt. 3. Didmeninkai (urmininkai), nustatydami parduodamsias kainas preki, kurias jie patys importuoja, prie preki sigijimo kat netto savikainos (12 str.) gali kalkuliuoti ne daugiau kaip 1 3 % brutto udarbio (10 str.). 4. Didmenininkai, nustatydami parduodamsias kainas vietini preki, kurias jie perkasi i vietini firm, prie preki sigijimo kat neito savikainos (13 str.) gali kalkuliuoti ne daugiau kaip 10% brutto udarbio (10 str.). 5. Toms preki rims, kurioms normaliai buvo kalkuliuojami maesni brutto udarbio procentai kaip 5 ir 4 str. nurodyta, tegali bti kalkuliuojami tokie pat procentai ateityje. 6. Pirkliai, kurie prekiauja i dalies urmu, i dalies detaliai, didmeninkais nelaikomi ir jie gali kalkuliuoti tik detalistams leidiamas normas. 7. Detalistai, nustatydami parduodamsias kainas, prie preki sigijimo kat netto savikainos (10, 13 str.) gali kalkuliuoti brutto udarbio (to str.) ne daugiau kaip:

TARYBIN

PREKYBA

177

a) 20% vilnonms mediagoms moterikiems ir vyrikiems kostiumams, suknelms, paltams, gabardinams ir koverkotams; dirbtinio ilko mediagoms: ratuotoms suknelms, uuolaidoms, staltiesms, margintoms skarelms ir alikams, akardiniams ir n y i ratuotoms mediagoms; ifonams, taftoms ir dekoratyvinms mediagoms, trikofinui, shangbai, batistui, skalb. ilkui, markizetui, katun, crepon, tobralko, georgete, velva, rankluoiams ir paklodms frotte, staltiesms Jamast servetlms, vatalinui, pliuams, kilimams (turkikiems, cbenille, persikiems, supper V i l t o n , russels), muslinui, gobelenams, kapoms; lininiams akardiniams audiniams, megstukams, kaklaraiiams, skryblms, ilkinms nosinms; b) 12% gataviems drabuiams, baltiniams, apykaklms, nosinms, impilams, paklodms, uvalkalams, antklodms, trikotao gaminiams, pritinms, kojinms, pusvilnonms mediagoms, vatai, merlei, dviliui, bostonui, galanterijos prekms ir visiems kitiems manufaktros ir trikotao dirbiniams, kurie nra ivardyti - str. a. p. 8. Be F i n a n s Ministerio leidimo vietini preki gamintojams, visiems preki importininkams ir visiems didmenininkams prie savo nustatyt k a i n draud i a m a pridti tolimesni pirkli tarpinink rabatus, bonusus ar vietoj j duoti kokias nors kitokias gratifikacijas. 9. K a i atskiro gamintojo ar atitinkamos kategorijos pirklio p a g a l io sakymo reikalavimus kalkuliuotoji preks parduodamoji kaina ieina auktesn u tokios pat preks kit gamintoj ar pirkli nustatytj kain, tai turi bti nustatoma atitinkamai emesn (konkurencin) parduodamoji kaina. 10. Pirklio brutto u d a r b i u is sakymas laiko skirtum tarp preks netto sigijimo kat savikainos ir netto parduodamosios kainos, gaunamosios ar gaubimosios pirkli nuolaidos (rabatai ir bonusai), skaitytinos brutto udarb. K a sos nuolaida (skonto) ligi "5% neskaitoma. 11. V i e t i n i o preki gamintojo preki gamybos ir pardavimo kat savikain nudaro prekei tenk tiesioginiai ar netiesioginiai mons katai p a g a l faktikus sskaitybos ir kalkuliacijos duomenis. Netiesioginiai katai nustatomi, imant pag r i n d u prajusi met sskaitybos duomenis. 12. Importininko importuojam preki sigijimo kat savikain sudaro preks netto upirkimo kaina su muitu, licencij mokesiu ir ilaidomis jos apmuitavimui, ekspedicijai ir v a m a i ligi importininko sandlio. 15. Pirkli, kurie perka prekes i vietini firm sigijimo kat netto savikain sudaro netto upirkimo k a i n a ir faktikai sumoktosios vamos ilaidos, jei jos gali bti pateisintos ir rodytos dokumentais. 14. Pirkliai turi turti preki sskaitas ir kitus pirkimo ilaid dokumentus, kuriais galt pateisinti savo p a r d u o d a m j k a i n kalkuliacijas. Sskaitose turi b t i paymta tiksls preks ir jos kokybei b d i n g i enklai. U s i e n i o a u d i n i pirkimo sskaitose (faktrose) turi b t i paymta audinio kaina, g a b a l o ilgis, svoris ir kokybs enklai. 15. V i e t i n i preki gamintojai, usienini preki importininkai ir didmenininkai turi vesti preki p a r d u o d a m j k a i n kalkuliacijos k n y g ar kartotek. K a l k u l i a c i j duomenys turi bti tikri, atitink faktik padt ir rodomi pateisinamais dokumentais ir sskaitybos knygomis, 16. N u r o d y t i e j i 14 ir 15 str. dokumentai turi bti laikomi monje ir, k a i n prieir vykdantiems pareignams pareikalavus, t u o j a u pateikiami tikrinti. 17. K a i p didmeninink, taip detalist parduoti laikomosios preks turi turti paymtas parduodamsias kainas ir pirkimo sskaitos numerius su pardavjo inicialais.

178

P E T R A S BUDRYS

18. Pirkli perkamosios ir parduoti laikomosios preks, iskyrus 19 3tr. nurodytsias, turi turti gamintojo firm, kuri paties gamintojo turi bti paymta prekje, arba prie jos priesegtoje plomboje, arba prie preks prisegtame skydelyje. 19. G a t a v i drabuiai, gatavi skalbiniai bei baltiniai turi turti gamintoja prisegt kartonini skydel, kuriame turi bti paymta: a) gamintojo firma, b) gamintojo nustatyti preks kokybs enklai (ris, mark, dydis ir kt.). Be to, skydelyje turi bti palikta vietos detalisto kainai ir pirkimo sskaitosnumeriui ymti. 20. Parduodant pirkliams audinius dalimis i ritinio, pardavjas prie atkerpamojo gabalo turi prisegti kartonin sagtel ir rayti j gamintojo firm ir preks kokybs enklus, kaip originaliniame skydelyje paymta. 2 1 . Nusieng iam sakymui baudiami Nepaprastuoju metu tautos kiui tvarkyti st. 5 str. Finans Ministeris: E. Galvanauskas. Kaunas, 1940 m. birelio 19 d. (Vyr. Z i n . N r . 7 1 2 , 1940.Vl.28),

i dien viesoje gana doms visi tie motyvai, kuriais, keliant kainas, buvo vadovaujamasi. Kiek inoma, buvo labai stropiai irima, kad niekas buvusi kain pats savavalikai nepakeist, nors jau, tuoj po bolevik antpldio, lito vert gana smarkiai buvo kritusi. Taiau bolevikai atkakliai tvirtino, kad kainos yra pastovios ir kad jos nebus keiiamos.. Tik tuo beveik niekas netikjo, nes nesulaikomai plauk inios apie esamas Soviet Rusijoj deimteriopai auktesnes kainas. Taiau bolevikikas kis kain paklim pairjo visai kitaip, t. y.: usibr, kad skirtumas,, susidars i kain pakilimo, atitekt valstybs idui. Buvo samprotaujama, kad vis laik, kol prekyba nra patekusi i valstybs rankas (nepravestas prekybos nacionalizavimas), kainos turi likti nepasikeitusios ir ypa neleisti kainas pakelti privatiems pirkliams. Taip ir buvo. Pirmas kain paklimas vyko tik 1940 m. spali 5 d., t. y.: tuoj po prekybos moni nacionalizavimo. Taip pat gana grietai buvo irima, kad privats prekybininkai negaut duomen apie kain paklim ir kad jie j nepakelt, nes i j nebuvo galima paklimu susidarius skirtum lieti valstybs id. Jau tie faktai rodo, kad i kain paklimo neturta joki kit tiksl, kaip sulyginti kain auktum su Soviet Sjungoje esaniomis kainomis ir gerokai papildyti valstybs id. Visai slaptai ir tyliai, tuoj po prekybos moni nacionalizavimo, vadovaujant apskrii komisarams, 1940 m. spali 5 d. turjo vykti pirmasis oficialus kain paklimas. Ryium su LTSR Liaudies Komisar Tarybos nutarimu pakelti kainas, Prekybos liaudies komisaras, nustatydamas kain paklimo nuoimius, ileido sakym Nr. 4:
V. S l a p t a i 1940 m. spali 5 d.
LTSR PREKYBOS L I A U D I E S KOMISARO SAKYMAS Nr. i

Vykdydamas L T S R Liaudies Komisar Tarybos 1940 m. spali 5 d, nutarim, sakau:

TARYBIN PREKYBA

17

I. iems pramons gaminiams pakelti kainas: 1. Vilnoniams, pusvilnoniams, ilko ir lino audiniams, vairiems kilimams 50%. Medvilniniams audiniams 3. Trikotao vilnoniams, medvilniniams ir ilko gaminiams . 5%4. Visoki ri avalynei, odai, gumai ir odos bei gumos dirbiniams 50%5. Galanterijos (odos, bakalito, metalo, tekstils, mezgini, ir kt.) dirbiniams 50%. Gataviems rbams 50% 7. Skryblms ir kepurms 50%. 8. kikai ir statybos geleiai, geleies dirbiniams ir galanterijai, geleinms lovoms, metaliniams ir emaliuotiems indams, primusams ir j dalims, ibalo lempoms, daams, apmualams, statybos mediagoms, vandentiekio ir kanalizacijos reikmenims, virvms, pagatui, vairiems instrumentams ir kt. kikiems pramons gaminiams : 30%, 9. Pakinktams 50%, 10. Kailiams ir kaili dirbiniams 50%. I I . Automobiliams, motociklams, dviraiams, j dalims, technikos reikmenims ir instrumentams, elektros reikmenims, iskyrus elektros lemputes 50% 12. Raomajai mediagai, ratins ir mokykl reikmenims, iskyrus knygas 20%. 13. Baldams 30% 14. Siuvamosioms mainoms 30% 15. R a d i o ir foto aparatams ir j dalims 50% 16. Muzikos instrumentams, sporto reikmenims ir j dalims . . 50% 17. Langams stiklui 30% 18. Stiklui, stiklo, farforo ir fajanso dirbin 40% 19. Juveliriniams dirbiniams, sieniniams ir stalo laikrodiams 50% 20. Rankiniams ir kieniniams laikrodiams 100% 2 1 . Parfumerijos ir kosmetikos dirbiniams 30% 22. Kitiems pramons dirbiniams 30% II. Maisto produktams pakelti kainas pagal atskir ia pridedam kaininink.. III. Kainos turi bti pakeltos ne tik naujai gaunamoms, bet ir turimoms sandliuose ir krautuvse prekms. K a i n paklimo skirtumas eis ido naudai, dl to paklimas turi bti stropiai atliktas ir sudarytas tam tikras aktas, i kurio matytsi, kuri suma yra gauta i kain paklimo. Kainos pakeliamos pagal paskutin prekskain. J e i parduotuvje bt tos pat preks keliomis kainomis, tai pirma sulyginamos j kainos pagal paskutin kain ir tada pakeliama nustatytu %. A n t kiekvienos preks turi bti paymta nauja kaina, panaikinant sen kain. Krautuvse, kuriose tra preks, kuri kaina pakeliama tuo paiu %, pv. geleies parduotuvse3 0 % . nebtina prekes surayti, bet tik reikia nustatyti, kuriai sumai preki t dien krautuvje yra ir pakelti 50%, o ant preki paymti naujas kainas. T a i a u , kur yra maiytas preki asortimentas (maisto produkt . ir pan.), prekes perkainojant btina jas surayti. Preki perkainojimas turi bti atliktas nesutrukdius prekybos ir naujomis kainomis preks parduodamos nuo . m. spali 6 d. Preki perkainojimo aktas suraomas trijuose egz., kuri vienas tuoj pravedamas buhalterijos knygose, uraant perkainojimo skirtum atskiron s-ton, antrassiuniamas V a l s b bs kontrols liaudies komisariatui; treias Prekybos liaudies komisariatui.

17

I. iems pramons gaminiams pakelti kainas: 1. Vilnoniams, pusvilnoniams, ilko ir lino audiniams, vairiems kilimams 50% 2. Medvilniniams audiniams 35% 3. 1 rikotao vilnoniams, medvilniniams ir ilko gaminiams . . . 50% 4. Visoki ri avalynei, odai, gumai ir odos bei gumos dirbiniams 5% 3. Galanterijos (odos, bakalito, metalo, tekstils, mezgini, ir kt.) dirbiniams 50% 6. Gataviems rbams 50% 7. Skryblms ir kepurms 50%. 8. kikai ir statybos geleiai, geleies dirbiniams ir galanterijai, geleinms lovoms, metaliniams ir emaliuotiems indams, primusams ir j dalims, ibalo lempoms, daams, apmualams, statybos mediagoms, vandentiekio ir kanalizacijos reikmenims, virvms, pagatui, vairiems instrumentams ir kt. kikiems pramons gaminiams : 50%, O . Pakinktams . . . . 50% 10. Kailiams ir kaili dirbiniams 50%. I I . Automobiliams, motociklams, dviraiams, j dalims, technikos reikmenims ir instrumentams, elektros reikmenims, iskyrus elektros lemputes 50%> 12. Raomajai mediagai, ratins ir mokykl reikmenims, iskyrus knygas 20%. 13. Baldams 30% 14. Siuvamosioms mainoms 30% 15. R a d i o ir foto aparatams ir j dalims 50% 16. Muzikos instrumentams, sporto reikmenims ir j dalims . . . 30% 17. Langams stiklui 30%18. Stiklui, stiklo, farforo ir fajanso dirbin 40% 19. Juveliriniams dirbiniams, sieniniams ir stalo laikrodiams . . . 30% 20. Rankiniams ir kieniniams laikrodiams 100% 2 1 . Parfumerijos ir kosmetikos dirbiniams 30% 22. Kitiems pramons dirbiniams 30% 11. Maisto produktams pakelti kainas pagal atskir ia pridedam kaininink. III. Kainos turi bti pakeltos ne tik naujai gaunamoms, bet ir turimoms sandliuose ir krautuvse prekms. K a i n paklimo skirtumas eis ido naudai, dl topaklimas turi bti stropiai atliktas ir sudarytas tam tikras aktas, i kurio matytsi, kuri suma yra gauta i kain paklimo. Kainos pakeliamos pagal paskutin prekskain. Jei parduotuvje bt tos pat preks keliomis kainomis, tai pirma sulyginamos j kainos pagal paskutin kain ir tada pakeliama nustatytu %. A n t kiekvienos preks turi bti paymta nauja kaina, panaikinant sen kain. Krautuvse, kuriose tra preks, kuri kaina pakeliama tuo paiu %, pv. geleies parduotuvse30%, nebtina prekes surayti, bet tik reikia nustatyti, kuriai sumai preki t dien krautuvje yra ir pakelti 5 0 % , o ant preki paymti naujas kainas. T a i a u , kur yra maiytas preki asortimentas (maisto produkt kr. ir pan.), prekes perkainojant btina jas surayti. Preki perkainojimas turi bti atliktas nesutrukdius prekybos ir naujomis kainomis preks parduodamos nuo . m. spali 6 d. Preki perkainojimo aktas suraomas trijuose egz., kuri vienas tuoj pravedamas buhalterijos knygose, uraant perkainojimo skirtum atskiron s-ton, antrassiuniamas Valstybs kontrols liaudies komisariatui; treias Prekybos liaudies komisariatui.

180

P E T R A S BUDRYS

I V . iki . m. spali 10 d. 5sakau sudaryti turim sandliuose ir krautuvse preki kaininink, kur atsisti Prekybos liaudies komisariatui. K a i n i n i n k e preks suraomos grupmis, nurodytomis iame sakyme, paymint kiek vienos preks piln pavadinim, dyd, plot arba mast, r, numer, mark, b u v u s i ir pakelt kain. M. Gregorauskas Prekybos L i a u d i e s Komisaras K a i p matome, daugumai pramonini buVo n u m a t y t a pakelti tik iki 2 5 % . L T S R kain p o l i t i k o j e b u v o v a d o v a u j a m a s i principu, k a d nereikia i k a r t o pakelti kain iki t o k i o s ribos, k o k i o s y r a Soviet S j u n g o j e . Prie kain suvienodinimo t u r i bti prieita kainas palaipsniui keliant. I v i e n o s puss, visuomen nuraminama stachanoviei udarbiais, a t l y g i n i m paklimais, o i k i t o s puss visai t y l i a i ir slaptai p a d a r o m i preki perkainojimai. P r a v e d u s a n t r k a r t dar likusi stambesni p r e k y b o s moni nacionalizacij (ir. P r i e k y b o s n a c i o n a l i z a c i j a " t o m ) , v l 1940 m. l a p k r i i o 23 d. b u v o p a d a r y t a s antras kain paklimas, kuris b u v o d a u g platesnis. R y i u m su a n t r u o j u kain paklimu, vl b u v o ileistas P r e k y b o s liaudies k o m i s a r o s a k y m a s N r . 23:
PREKYBOS L I A U D I E S KOMISARO S A K Y M A S Nr. 2 3

preki

kainos

buvo

pakeltos

50%. is kain p a k l i m a s maiausiai paliet m a i s t o prekes, nes j kainas

V y k d y d a m a s Lietuvos I SR L i a u d i e s K o m i s a r T a r y b o s 1940 m. lapkriio 23 d. nutarim, sakau valstybinms ir kooperatinms prekybos monms emiau nurodyta tvarka perkainoti visas esamas monje prekes: I. 1) Vietins pramons gaminius, prilyginant j esamas parduodamsias kainas ligi nustatyt pridedamuose pramons gamini kainininkuose k a i n : 2) vietins pramons gaminius, neraytus kainininkus (str. I, l), prilyginant j esamas parduodamsias kainas ligi to paties tipo ir ries kainininkuose ivardint ir nustatyt pramons gamini kain; 3) maisto produklts. prilyginant j esamas parduodamsias kainas ligi nustatyto pridedamame maisto produkt kainininke kain: 4) importuotiems ir vietinio amato gaminiams (prekms), j esamas parduodamsias kainas pakelti procentu, nurodytu io sakymo priede nr. 1. II. io sakymo 1 straipsnio neapimam pramons gamini (preki) bei maisto produkt perkainojimas nedaromas paliekamos esamos parduodamosios kainos, skaitant 1 litas90 kapeik, t. y. rubliais kainos bus 10% emesns nei b u v o litais. III. Prekms, skiriamoms monei, ir esanioms dar pakelyje, muitinje ir pan., sudaromas atskiras sraas, paymint gamini (preki) p a v a d i n i m , kur gaminiai y r a , j kiek, kain, sum, ir pridedamas prie perkainojimo akto, padarius akte atitinkam pastab. Preks, kurioms nra sskait, taip pat suraomos, bet galima palikti jas neipakuotas, tik paymti, kiek viet ir k a d a preks gautos.

TARYBIN PREKYBA

-181

IV. P r e k i p e r k a i n o j i m u i atlikti, m o n s s u d a r o p r e k i p e r k a i n o j i m o k o m i s i j , n e maiau kaip i 3 - j asmen. Komisijos nariu ar pirmininku gali bti mons vedj a s , b e t k o m i s i j o j e b t i n a i turi d a l y v a u t i vietos o r g a n i z a c i j i r monei v a d o v a u j a n ios o r g a n i z a c i j o s a r k o m i s a r i a t o a t s t o v a i . P r e k i p e r k a i n o j i m k o m i s i j a v y k d o stropiai, s u d a r y d a m a a t i t i n k a m u s p r e k i s r a u s i r s u r a y d a m a nustatytos formos p e r k a i n o j i m o akt. P r e k i s r a a i i r a k t a s p a s i r a o m a s v i s komisijos nari. e s a n i o s preks, t a i p p a t ir tos preks, k u r i o m s p a g a l II straipsn p a r d u o d a m o s i o s k a i n o s p a l i e k a m o s tos p a i o s , p a y m i n t j k a i n a s i r kitus s r a o formos n u s t a t y t u s d u o m e n i s . S r a o 1 1 i r 1 2 skiltis n e b t i n a p i l d y t i , p e r k a i n o j i m o s k i r t u m galima apskaiiuoti susumavus v i s preki sra. V. E s a n i monje preki perkainojimo aktas ir jo priedai sraai, sudaromi dvejuose egzemplioriuose, kuri vienas pateikiamas Prekybos liaudies komisariatui, gi antrasis lieka m o n j e . mon pagal perkainojimo akt atitinkamai praveda buhalterinse knygose p r e k i verts skirtumus a t i d a r y t i n o j e t a m r e i k a l u i s s k a i t o j e , , 1 9 4 0 m . l a p k r i i o 2 5 d . preki p e r k a i n o j i m a s " . VI. Preki perkainojim pradti vykdyti i met lapkriio 23 d. VII. Preks naujomis, kaininink nustatytomis, kainomis pradedamos pardavinti .m. lapkriio 23 d. S u y m j u s prekes k a i n i n i n k k a i n o m i s , senieji preki k a i n p a y m j i m a i p a naikinami. VIII. Po p e r k a i n o j i m o preks p a r d u o d a m o s ir u litus, i m a n t u 1 rbl. 1 , 1 1 It., t . y . litais prek 1 1 % b r a n g e s n . P v z . , p r e k k a t u o j a 3 rbl., litais j i k a t u o s 5 . 5 3 lt. M. Gregorauskas Prekybos Liaudies Komisaras K a u n a s , 1 9 4 0 m . lapkriio m n . 2 5 d . PREKYBOS LIAUDIES KOMISARO 1940 m.
Patvirtinta

lapkriio

mn.

23

d.

sakymo priedas

Liaudies Komisar Tarybos 1 9 4 0 m. lapkriio 23 d. V i s o m s e m i a u i v a r d i n t o m s importuotoms i r s m u l k i o m s p r a m o n s bei a m a t o moni g a m i n a m o m s prekms, n e p a y m t o m s k a i n i n i n k u o s e , n u s t a t y t i d e t a l e s k a i nas rubliais, ieinant i e m i a u n u r o d y t o p r o c e n t i n i o p a k l i m o e s a m j d e t a l i kain litais. 1. 1. V i l n o n i a m s a u d i n i a m s . 200% 2. P l a u n a m a m ilkui, trikolinui, markizetui, satinui ir batistui 3. A k s o m u i , v i l n o n i a m s ir ilkiniams p l i u a m s . . 4.. M e d v i l n i n i a m s a u d i n i a m s . Pramons gaminiams 3. P u s v i l n o n i a m s a u d i n i a m s . 6. ^ i l k i n i a m s a u d i n i a m s . 50% 1% 20% 7. L i n i n i a m s a u d i n i a m s 8. V i l n o n i a m s s i l a m s b) m e d v i l n i n i a m s . . . . . . 100% 200% 10% 75% 20%

9. R b a m s : a) vilnoniams 150%

182
10. Baltiniams: a) ilkiniams, b) medvilniniams . 11. Kepurms: a) vilnonms . b) medvilninms 12. Skryblms (tekstilinei, 13- Galanterijai: metalinei, odinei, bakelito, basoninei) . . . . 20% 14- Tualetiniam muilui, kos60% 90% 150% 20% 100% 20% 20%

PETRAS BUDRYS

metikai ir parfumerijai 15- Aliuminijaus indams . 16. Dviraiams ir j dalims . 17-Motociklams ir j dalims . 18. Elektros liustroms, platonams, stal. lemp. ir pan. . 50% 110% 120% 200% 50% Msai malti mainlms . 19. Primusams 20. 21. Primus galvutms 22. Pianinams, rojaliams ir fizharmonijoms . . . .

23. R a d i o aparatams, j dalims, lempoms ir kitoms reikmen 24. Laikrodiams: a ) rankiniams . . . . b ) kieniniams . . . . c ) sieniniams . . . . d) adintuvams 23. Juvelyriniams dirbiniams . 26. Veltiniams (vailokams) 30 % 27. Vailokams (tboms) teclm. 28. Popieriui ir jo dirbiniams. 29. aislams 50. Raomoms, skaiiavimo 100% mainlms ir aritmometrams 31. O d a i ir odos dirbiniams . 52. 1 rikotao, gumos dirbiniams ir avalynei pritaikant atitinkamiems vietins pramons gaminiams kainas pagal kaininink.

30% 400% 300% 100% 50% 50% 1oo% 50% 20% 20%

100% 100%

II. Maisto produktams 33- Usieniniams vynams 34- Kitiems usieniniams alkoholiniams grimams 35- Usieniniam tabakui, papirosams, cigaretms ir cigarams 36. Pupeli kavai, ir maltai degintai 50% 111. 50% 100% 37. Citrinoms 38. vairiems prieskoniams (pav. pipirams, lauro lapams i r pan.) 40% 39. Gastronomijos (pav. sardinoms, ir pan.) . . . . 20% prekms kilkms 50% 100%,

Kolonialinms prekms.

Druskai, ibalui ir degtukams nustatyki tokias detales kainas: a) druskai: 1) nemaltai - po 10 . u 1 kg; 2) papr. maltai nr. 1 ir 2 po 15 . u k g ; 3) vacum (stalo) po 16 . u kg; 4) vacum 5pak. po 40 . u kg; b) ibalui po 43 . u 1 Iitr; 3) degtukoms po 5 . u deut3. IV. Visoms kitoms ia neivardintoms prekms kainos paliekamos tos paios. bet pervedamos rublius kursu 1 Lt. 90 kapeik7. P a v y z d y s : prek katuoja 3 , 5 5 lt. rubliais ieina 5 rubliai. V. Nustatant kainas imama kaina litais, pridedamas atitinkamas paklimo procentas ir gautoji kaina skaitoma naujja kaina rubliais. VI. U r m o prekybos mons ivardintoms iame priede prekms duoda nuolaidas, paymtas atitinkam vietins pramons gamini kainininkuose, gi prekms, kurios vietoje negaminamos, nuolaid dyd nastato Prekybos liaudies komisaras. M. Gregorauskas Prekybos Liaudies Komisaras.

TARYBIN PREKYB*A

183

ios kainos nebuvo pastovios. Taiau visoms toms prekms, kurios i Soviet Sjungos buvo importuojamos, buvo skirtingos kainos ymiai auktesns u esamas vietini preki kainas. Ryium su kain paklimais bei nustatytomis pastoviomis kainomis nuo 1940.XI.23 Prekybos liaudies komisariatas ileido vis eil kaininink, smulkiai nustatani kiekvienos, kad ir menkiausios preks kainas. Nagrinjant kain politik tarybinj prekyboj, tenka pastebti, kad nustatyta kainininkais kaina buvo privaloma prekybos krautuvse, monse bei staigose. Tvirtos kainos visai neapm kain kikiems produktams, atvetiems parduoti laisvojoj rinkoj turgavietse. kininkams visai nebdavo draudiama imti u j prekes pagal susitarim su pirkjais ymiai auktesnes kainas. I to susidar dvejopos kainos: nustatytos ir laisvoj rinkoj. J auktumas visai skirtingas (Lentel Nr. 13).
Lentel nr. 13

Palyginamoji

nustatyt

ir

laisvosios

rinkos

kain

lentele

184

P E T R A S BUDRYS

Kiekvienas vartotojas, kuris normaliom kainom negaljo btino reikalingumo preki gauti, buvo priverstas mokti beveik dvigubai auktesnes kainas ir net kartais visas savo pajamas ileisti maistui. Didelis skaiius gyventoj, ypa gyvenani ariau Gudijos, buvo priversti u produktus mokti daugiau negu dvigubai. Reikia pripainti, kad kain santykis prekms laisvojoj rinkoj ir prekms prekybos monse parodo gyventoj aprpinim ir galimybes prekes sigyti. i padtis taip jau brang pragyvenim, imant pagrindu net valdines kainas, padar dar labiau nepakeniam visiems miestieiams ir ypa dar dl to, kad visai nesiderino kain ir atlyginim paklimo santykis. Ir tai vis jo dirbaniojo ir vartotojo sskaiton. Kartu su tyliais kain paklimais, buvo daug kalbama apie alg paklimus ir apie tarnautoj gyvenimo bkls pagerinim. Visai suprantama, kad emesnij tarnautoj alg paklimas, vykdytas 1940 m. rugpiio 20 dien 30-tim lit per mnes ir lapkriio mn. 20% nuo pagrindins algos, jokio efekto negaljo sukelti. Toks menkutis alg paklimas, palyginus j su kain paklimu imtais procent, realios naudos nedav. Gyventojai, nors ir buvo didiuojamasi gerais udarbiais, kaskart privaljo vis labiau ir labiau atsisakyti nuo kultrini grybi ir rpintis vien isimaitinimu. Prie progos gal bus pravartu panagrinti preki kain indeksus, lyginant su 1913 m. indeksais. Gana tiksliai kain indeksus iki 1940 m. spali mn. gali pavaizduoti E k o n o m i n i s B i u l e t i n i s Nr. 29, kuris buvo rastas Komunalinio kio liaudies komisaro asmens bylose:
Asmenikai
EKONOMINIS B I U L E T I N I S Nr. 29

Kainos ir perkamoji galia. Bendras preki kain indeksas ( 1 9 1 3 m. = 100) spali mn., palyginus su rugsjo mnesiu, pakilo 29,8%. Palyginus su . m. birelio mn. pakilimas siekia 5 6 , 7 % , o palyginus su 1959 m. rugsjo mnesiu, kada kainose pradjo atsiliepti karo taka, kainos pakilo net 99,2%. Bendras preki kain indeksas ir svarbesni preki grupi kain indeksai paskutiniu laiku taip atrod: kinink parduodam preki indeksas pakilo 3 2 , 8 % , palyginant su birelio mn. 34.8%, palyginant su 1959 m. rugsjo mn. 100,9%, o kinink perkamj preki indeksas pakilo 1 6 , 9 % , palyginant su birelio mn. 20,8%, su 1939 m. rugsjo mn. 8 1 , 4 % . V a d i n a s , kain irkls tarp kinink perkam ir parduodam preki ymini susiglaud ir kinink perkamoji galia spalio mn. padidjo 13,7%, lyginant su birelio mn. 11,6%, su 1939 m. rugsjo mn. 1 0 , 7 % . Nors kinink parduodamosios preks daugiau pakilo, kaip perkamosios preks, taiau perkamj preki indeksas spalio mn. dar 2 punktais buvo auktesnis u parduodamj preki indeks. Rugsjo mn. perk. preki indeksas buvo auktesnis 13 punkt, birelio mn. 1 1 , 1 ., 1939 m - rugsjo mn. 7 p. Pramons gamini i vietins aliavos kain indeksas pakilo 28,0%, i usienins aliavos 23,0%, importuoti fabrikatai - 1 9 , 1 % . Bendras fabrikat kain indeksas pakilo 24,9%, palyginant su birelio mn. 3 1 , 7 % , su 1959 m rugsjo mn. 89,7%.

TARYBIN PREKYB*A Kain indeksai spali mn. (1913 = 1oo)

185

192 P E T R A S BUDRYS

Spalio mn. pragyvenimo ilaid indeksas pakilo 3 8 , 4 % . Statistikos V a l d y bos surinktais per savivaldybes duomenimis, padienio darbininko darbo dienos udarbis tuo pat laiku pakilo (be valgio) iki Lt. 6,60, darbininks iki Lt. 5, darbininko su arkliu iki Lt. 13,80. Palyginus su rugsjo mnesiu, darbininko atlyginimas pakils 10%, darbininks 2 2 % , darbininko su arkliu \6%, arba bendrai -apie 2 0 % . Pramons darbinink atlyginimas jau nuo rugsjo mn. vidurio pakeltas vidutinikai apie 3 0 % (2340). N u o to paties laiko ir tarnautoj atlyginimas padidintas 20%".

Reikia pripainti, kad is Ekonominis Biuletinis" apima tik pai kain svyravim pradi. 1940 m. spali mn. vos buvo pradti pirmieji kain paklimai ir laisvojoj rinkoj pradjo reiktis visi tie nenormalumai. inoma, tie indeksai atrod 1941 m. gegus mn. 1 d. visai kitaip, kada nuo 1940 m. spali mn. iki kalbamo laikotarpio kainos padidjo vidutinikai: maisto prekms 150%, pramoninms prekms 300%, kio produktams laisvoj rinkoj 250%, retesnms prekms, kurias buvo galima gauti tik komiso prekybose 500 800%. Baigiamieji pastebjimai Bendrai imant, ydai Lietuvoje buvo mauma, sudaranti apie 7% vis Lietuvos gyventoj. Taiau tarybinj prekyboj daugiausia dirbo ydai. Tarybini kadr virininkai buvo beveik iimtinai tik ydai ir jie visomis igalmis stengsi, kad tarybins prekybos postus uimt galimai didesnis yd skaiius. Taip ir atsitiko: tarybinj prekyboj atsirado apie 70-80% yd. Per prekybos moni nacionalizacij daugelis prityrusi prekybinink buvo nualinta, atimta mon ir kartu teis dirbti ne tik prekyboje, bet ir kitur. Dl to, daugelis lietuvi atsidr gana keblioj padtyje be darbo ir duonos. Prekybos kadr sudarintojai, susidr su lietuviu ir dar buvusiu prekybos mons savininku, aikiai pasakydavo, kad jis negali bti priimtas bet kokion tarnybon. Vis prekybos tinklo personalo komplektavim, jo paruoim tvark Prekybos liaudies komisariato kadr skyrius, kurio virininku buvo ydas R a f a s. Jis visk lm, mat ir suprato; jis sprend kiekvieno prekybos darbuotojo likim. Tarybin prekyba dav visai nauj prekybos struktr. Visa prekyba buvo ijungta i privaios iniciatyvos ir atiduota administraciniam valdymui Prekyba liko ne vartotojo reikalams, bet pajungta tarnauti kakokiems kitiems dievams. Prekybos pertvarkymai ne tik nepagerino gyventoj aprpinimo, bet dar apsunkino j. Tarybin prekyba buvo vienas rykiausi ekonominio judrumo bei lenktyniavimo stabdi.

BOLEVIK RANKA LIETUVOS PRAMONJE

POVILAS BUDREIKA

I.

L I E T U V O S PRAMONS N A C I O N A L I Z A V I M A S

Lietuvos pramon ligi nacionalizavimo P r i e Didj 191418 m. kar, dabartins Lietuvos ribose, pramonje dirbo apie 18.000 darbinink. Stiprios buvo od ir metal pramons akos, daugiausia gaminusios visai Rusijai. Kitos pramons akos: malnai, lentpivs, alaus daryklos, spirito varyklos ir kitos lokalinio pobdio mons, tenkino io krato reikalus. Beveik visai nebuvo popieriaus, poligrafijos, chemijos, tekstils ir maisto produkt apdirbimo pramons, kurios susikr ir iaugo Nepriklausomoje Lietuvoje, ypa paskutiniame deimtmetyje. Nepriklausomos Lietuvos laik pramon rmsi vietos aliavomis ir pigia darbo jga. Dalis importuojamos aliavos buvo perdirbama vietoje fabrikatus. Pramons augimas glaudiai buvo susietas su ems kio kultros kilimu. Vien maisto produkt pramons gamyba iaugo tiek, kad sudarydavo per 50% viso metinio eksporto. Vietos rink visai patenkindavo esami krate fabrikai: trikotao ir avalyns gaminiais, dirbtinio ilko audiniais ir i dalies vilnos, medvilns gaminiais ir metal dirbiniais. Utektinai vietoje buvo gaminama cukraus ir smulkij maisto gamini bei skanst. Ypa didelis dmesys buvo atkreiptas statybini mediag pramons pltim. Plyt ir erpi gamyba 193639 met bgyje padvigubjo. Kalki, kreidos ir cemento gamybai buvo intensyviai aikinami aliav itekliai ir steigiama, statoma bei projektuojama naujos mons. Metal pramonje ypa augo ir buvo skatinama ems kio main gamyba. Tekstils pramon keleriopai iaugo, nes rmsi daugiausia vietos aliava: linais, skudurais ir vilnomis. Tik medviln ir dirbtinis ilkas buvo importuojami. Tenka paymti, kad per t laikotarp iaugo grynai lietuvi iniciatyva ir pastangomis apie 200 moderni pienini, 5 stambs msos apdirbimo fabrikai. 3 cukraus fabrikai, keliolika stambi tekstils fabrik, skubiai statoma Turniki elektrin ir kt. maesns mons. Privati lietuvi ir

194POVILASBUDREIKA

kooperatini organizacij iniciatyva buvo remiama valdios ir stengtasir kad bent naujai kuriamos pramons mons, pvz., lin apdirbimo fabrikai, bt lietuvi pramoninink rankose. Bolevikams sibrovus Lietuv, pramon buvo intensyvaus augimo ir progreso stovyje. Ji turjo tvirtus kio pagrindus ir ateityje racionaliai pltotis. Pramons stov, jos augim ir pasiskirstym atskiromis pramons grupmis, rodo lentel Nr. 1.
Lentel nr Lietuvos Pramon 1930 <940 m. (mons su 5 ir daugiau dirbaniu) l

Lentel rykiai rodo, kaip, palyginti, greitai Lietuvos pramon augo. Darbinink skaiius pramonje 193040 met bgyje beveik padvigubjo. Kiek liau pramon augo ir naujos mons krsi dl stokos kapitalo. Bet u tai naujai sukurtoji pramon buvo gerai technikai rengta, o gamini kokyb maai skyrsi nuo sen Vakar Europos krat. Prie prasidedant 1939 m karui ms pramon stengsi sudaryti kuo didesnes aliav atsargas ir tuo utikrinti, karo atveju, moni veikl ir

normal krato aprpinim btiniausiomis prekmis. Dl to, bolevikams sibrovus Lietuv, t pai met rugsjo mn. apskaiiavimo duomenimis buvo rasta aliav atsargos, kuri galjo utekti arti 2 met normaliam moni darbui. Esant laisvai iniciatyvai pramonje ir prekyboje, buvo stengtasi veti kuo didiausi kiek ir gatav gamini, nors ir vietins gamybos gamini buvo susidariusios didels atsargos. Ir tuo buvo norta krato gyventoj pareikalavimus galimai ilgiau aprpinti. Dl to tiek urmo, tiek detali prekyba buvo perkrauta prekmis, kuri vietos reikalams bt utek ne vieniems metams. Nacionalizavimo pradia Tokioje bklje rad Lietuvos pramon bolevikai, vos sibrov, skubjo kuo greiiau ugrobti gamini ir aliav atsargas, dl to ir prie nacionalizacijos buvo eita labai skubiai. 1940 m. birelio mn pabaigoje ir liepos mn. pradioje daugumoje pramons moni buvo aukiami darbinink ir tarnautoj susirinkimai. Juos Vykd komunist partija per monse dirbusius savo narius, arba patikimus, partijai prijauianius asmenis. Kokius klausimus susirinkimuose kelti ir k nutarti, partijos centras susirinkim iniciatoriams nustatydavo aikiai ir grietai. Laikraiuose pasirodydavo praneimai, kad: 1940.VILI d. jau sudarytas Maisto" f. darbinink komitetas ir nutar steigti profesin sjung" (L. Aido, 1940 m. 308 Nr.). Faktikai iems darbinink komitetams buvo pavedama priirti moni ir j savinink veikim. Darbinink komitetai jiems pavesto partijos udavinio msi su entuziazmu ir tapo faktinais moni valdytojais, nors be joki oficiali galiojim. Kai kurie komitetai per stropiai vykd ias pareigas ir moni veikimas darsi vis chaotikesnis. Dl to spaudoje buvo spti darbininkai, be speciali organ atitinkam instrukcij, ne periminti moni savo inion, nualinant savininkus ar direktorius. Komunist partijos centro komitetas, slaptai veikdamas ir vykdydamas Maskvos padiktuotus udavinius, paleisdavo laikraiuose kius, o darbinink susirinkimuose buvo pravedami j interesai, tarytum liaudies gerovei, vienbalsiu nutarimu. Kad nebt keliama panika, nors visi jau jaut, koks Lietuvos pramons likimas, 1940.VI.28 d. finans ministeris savo sakymu Nr. 5620 dar skelb, kad: a) pramons bei prekybos moni savininkai, valdytojai, vedjai ir kiti pareignai turi palikti savo vietose, rpestingai atlikti savo pareigas ir rpintis moni normaliu veikimu ir j gamybos bei prekybos pltimu, b) pramons ir prekybos mons turi laiku apsirpinti aliava, kuru, prekmis ir kitomis gamybai bei prekybai reikalingomis priemonmis, c) tuojau informuoti atitinkam ministerij staigas apie pastebtas monms veikti klitis. Be to, 1940.VTI..12 d. eins finans ministerio pareigas J. Vainoras prane pakartotinai, kad nenumatoma i esms keisti krato kins struktros, ir ragino mones tvarkingai veikti ir rpintis gamybos intensyvumu ir aliav atsargomis.

190

POVILAS BUDREXKA

Deja, tai buvo apgaulingi odiai, kuriais norta palaikyti monse rimt ir darb. Komunist partijos centre jau buvo pilnu tempu ruoiamasi pramons nacionalizacijai. Tik pasirengus, is klausimas buvo spontanikai ikeltas darbinink susirinkimuose, kuri nutarimams ir pageidavimams Soviet rime ir spaudoje teikiama daug reikms, ypa, kad visada tokie susirinkimai nutaria vienbalsiai". Kelioms dienoms praslinkus po Vainoros atsiaukimo, 1940. VII. 20 d. Darbo Lietuvos" 9 Nr. paskelbta, kad: Darbinink mass reikalauja suvalstybinti fabrikus, bankus, dvarus".. . Jei bolevikai pradeda kok nors darb, tai daro su dideliu riksmu ir labai intensyvia propaganda. Tuo paiu metu, kai iuo reikalu buvo ijudinti darbinink susirinkimai, ir naujai irinktasis Liaudies Seimas", iplds visais keiksmais pramonininkus, paskelb savo nutarim dl pramons nacionalizacijos (1940.VII.24 d. Darbo Lietuvos" Nr. 15). Pirmas oficialus dokumentas, kuriuo buvo paskelbta pramons nacionalizacija, yra vadinamojo Liaudies Seimo deklaracija. ia tai jos tekstas.
Bank ir stambiosios pramons nacionalizavimo deklaracija Ilaisvintoji Lietuvos liaudis savo susirinkimuose ir mitinguose K a u n e , Vilniuje, iauliuose, P a n e v y j e , kaimuose ir dvaruose vienbalsiai pareikalavo b a n k ir stambiosios pramons nacionalizacijos. Liaudies Seimas laiko iuos reikalavimus teistais. D a r b o moni sukurti turtai, uuot j j pai gerovei, buruazinje santvarkoje buvo naudojami moninink ir fabrikant, bankinink ir dvarinink pralobimui ir besaikiam eikvojimui, o tai stm liaud skurd ir nedarb. V i s a ekonomin alies sistema koncentravosi buruazijos rankose ir b u v o priemon dirbanios liaudies eksploatacijai. T o k i e bankai, kaip y d Centralinis B a n k a s , Lietuvos B a n k a s , Komercijos B a n k a s , Z e m e B a n k a s ir kt.. taip pat ir stambiosios pramons mons, kaip I n k a r a s " , D r o b " , N e m u n a s " , M e t a l a s " ir kitos vaidino ia svarbiausi vaidmen. Liaudies S e i m a s , suprasdamas liaudies reikalavim teistum, skelbia bank ir stambiosios pramons nacionalizacij Lietuvos T a r y b Socialistins Respublikos teritorijoje. N a c i o n a l i z a v u s bankus ir stambij pramon, respublikos liaudis tampa krato turt eimininku. Liaudies S e i m a s p a v e d a V y r i a u s y b e i tutuojau sudaryti ir patvirtinti priklausani nacionalizacijai b a n k ir stambij moni sra. T e g y v u o j a Lietuvos T a r y b Socialistin R e s p u b l i k a , pas. ). Paleckis, E. Respublikos Prezidento p. Ministeris Pirmininkas pas. Prof. V. Krv Mickeviius Ministerio Pirmininko P a v a d u o t o j a s K a u n a s , 1940 m. V I I . 26 d.

Paskelbus dokument, pagrst ilaisvintos Lietuvos liaudies susirinkim ir miting vienbalsiu noru", kuriame be bolevikins agitacijos, joki argument nra, bolevikin vyriausyb, vykdydama jai pavest udavin, jo toliau ir 1940 m. liepos 29 d. paskelb nacionalizacijos statym.

BOLEVIKU R A N K A LIETUVOS PRAMONJE

191

Stambiosios

pramons nacionalizavimo statymas

t. V i s o s pramons mons, kuriose dirba d a u g i a u kaip 20 darbinink, ir tos pramons mons, kuri darbinink skaiius nemaesnis kaip 10, bet kuriose y r a varikliai, ypatingai svarbs tos pramons riai, nacionalizuojamos, 2. mons, kuriose dirba maiau kaip 10 darbinink, nors ir turt mechanikus variklius, nra nacionalizuojamos. 3. P a v e d a m a Pramons Ministerium kartu su V a l s t y b s kontrolierium tuoj paskirti visoms stambesnms ir ypatingai svarbioms nacionalizuojamoms monms V y r i a u s y b s Komisarus. V i s o m s kitoms monms komisarus skiria apskrii valdybos, susitarusios su profesinmis sjungomis. 4. Nacionalizuojamoms monms perimti sudaromos 33 asmen komisijom i Pramons Ministerijos, Profesini s j u n g ir darbinink komitet atstov. Permim komisijos dirba komisar v a d o v a u j a m o s . 3. Komisarai pareigojami ubaigti moni nacionalizavim per 3 dienas n u o io statymo sigaliojimo dienos ir pristatyti permimo aktus. 6. Komisarai privalo laiduoti normal nenutrkstam moni darb. V i s i mons savininko ar direktoriaus patvarkymai ir visi j iduodami dokumentai be komisaro p a r a o neturi reikms. 7. Technikai administracinis nacionalizuojam moni personalas pareigojamas dirbti savo pareigose. Pasireikus sabotao reikiniams, kaltieji bus nubausti visu statym grietumu is statymas veikia nuo 194 m. liepos mn. 26 dienos. pas. J. Paleckis, E. Respublikos Prezidento p. Ministeris Pirmininkas pas M. Gedvilas, u Ministerio Pirmininko Pavaduotojas V i d a u s R e i k a l Miuisteris

K e a n e s , 1940 m. liepos mn. 29 d.

Paskelbiant pramons nacionalizacijos statym, buvo kurta ir Pramons Ministerija. Ji buvo skubiai sukomplektuota i veikusio prie Finans Ministerijos Pramons Departamento ir Prekybos, Pramons ir Amat Rm ir pavesti jai skubs pramons nacionalizavimo, jos tvarkymo ir administravimo darbai. Pavestiems darbams atlikti, tuo metu js Pramons Ministerio pareigas Ch. Alperaviius, 1940.VII. 26 d. Darbo Lietuvos" Nr. 20, paskelb i instrukcij.
Remdamasis . m. V I I . 2 6 d. Ministeri T a r y b o s nutarimu pramons nacionalizacijos reikalu ir susitars su V a l s t y b s Kontrols ir V i d a u s R e i k a l Ministeriais. skelbiu i instrukcij: 1) Nacionalizuotinas mones, kuriose dirba d a u g i a u negu 20 darbinink ivardina apskrii ir miest valdybos, susitarusios su profesinmis sjungomis. 2) K a s lieia pramons mones, kuriose dirba m a i a u negu 20 darbinink ir daugiau negu to, tai apskrii ir miest valdyboms siloma neatidliojant sudaryti atitinkamus sraus ir patiekti juos patvirtinti pramons ministerijai, ne vliau, kaip liepos mn. 27 d. (Adresas: V. Kontrol, Pramons M - j a , K a u n e , P u t v i n skio 27).

192

POVILAS BtTDREIKA

3) Sudarant komisijas Pramons Ministerijos atstovu gali bti kvieiami: V. Kontrols atstovas, Technikos, D a r b o arba Mokesi Inspekcijos atstovai, valsiaus viraiiai arba j atstovai, apskrii ir miest valdyb atstovai. 4) Komisijos, perimdamos nacionalizuojamas mones, surao mons prekes, fabrikatus, pusfabrikatus ir aliav aktuose pagal nustatyt form N r . 1; inventori, main rengim ir kit kilnojamj turt aktuose pagal nustatyt form Nr. a. Aktai gaunami vietos Mokesi Inspekcijose. Pastaba: akte formos N r . 1 skiltis Parduodamoji kaina'" neupildoma. 5) Sudarant nacionalizuojam moni aktus ir sraus, komisija gali orientacijos tikslais naudotis preki ir aliav sraais liepos 17 d., kurie buvo pasisti V . Kontrolei. 6) Primimo sraai ir aktai sudaromi 5 egzemplioriuose. 1 egz. lieka monje. kiti 2 egz. siuniami Pramons Ministerijai. 7) Technikiniam darbui atlikti komisija gali kviestis savo nuoira ir kit asmen. 8) Permimo aktai ir sraai turi bti sudaryti ir pristatyti ne vliau kaip liepos mn. d. 9) Aktai ir sraai turi bti vis komisijos nari pasirayti.

Upildant ios instrukcijos 4-me punkte mintj f o r m Nr. 1 (apie prekes, fabrikatus, pusfabrikatus ir aliavas prekybos ar pramons monse), reikjo nurodyti: 1) preki pavadinim, 2) j skaii, 3) svor (netto), 4) vieneto savikain ir 5) sum (irgi savikain). Upildant f o r m Nr. 2, (apie inventori, mainin rengim ir kit kilnojamj turt pramons ar prekybos monse), turjo bti nurodyta: 1) turto pavadinimas, 2) jo skaiius ar svoris, 3) kaina (balanso), 4) suma (balanso) ir 5) tinkamumo procentas. Kreipiant dmes it nacionalizacijos instrukcij, reikia pastebti, kad joje yra ne tik pakartoti nacionalizacijos statymo nuostatai, bet dar suteikta teis nacionalizuoti smulkesnes mones. Jos 2-me punkte pasakyta kad apskrii ir miest valdyboms siloma sudaryti sraus moni, turini tik per 10 darbinink, nenurodant, kad tai lieia tik mechanin jg vartojanias mones. Be to, i jos aikja ir tai, kad nacionalizuotin moni sraai turjo bti sudaryti dar prie pasirodant nacionalizacijos statymui ir instrukcijoms, nes potvarkis ileistas VII.26 d., o mintos staigos sraus Pramons Ministerijai privalo atsisti iki VTI.27 d. .. Nacionalizavimo eiga Tenka pastebti, kaip viskas bolevik santvarkoje, taip ir pramons nacionalizacijos atveju statymais bei instrukcijomis buvo skelbiama viena, o gyvenime daroma kita. Nors sakmiai buvo pasakyta, kad yra nacionalizuojamos tik tos mons, kuriose dirba daugiau kaip 20 darbinink. jei nenaudojama mechanin jga ir daugiau kaip 10 su mechanine jga, taiau buvo nacionalizuotos pramons monls, turinios vos 23 darbininkus Pirmuoju nacionalizavimo etapu, tiksliau sakant, kada mons nebeteko savo savarankikumo, buvo 1940 m. birelio mn. antroji pus. Tada nebuvo dar jokio teisinio pagrindo, bet monse buvo steigti dar-

BOLEVIKU R A N K A LIETUVOS

PRAMONJE

193

binink komitetai, kurie pradjo kontroliuoti moni savinink veiksmus. Jie nepaalino savinink i pareig, bet pam savo inion pinigini mokjim ir imokjim kontrol, o tuo paiu ir faktin moni valdym. Komitetus sudar komunistai arba komunistams patikimi darbininkai, daugiausia bemoksliai ir apie moni tvarkymo reikalus netur jokio supratimo. Nacionalizacijai vykdyti Ministeri Taryba 1940.VII.30 d. paskyr i trij asmen Nacionalizacijos Komisij. J sudar pramons ministeris Ch. A l e p e r o v i i u s , Valstybs Kontrols generalinis sekretorius J . K a l v i n i s ir finans d-to direktorius A. D r o b n i s. Jai buvo pavesta: a) reguliuoti ir koordinuoti vairi kio srii nacionalizacijos klausimus, b) tvirtinti ir skelbti sraus nacionalizuot moni, bank ir t. t., c) tvirtinti vadovaujanius asmenis nacionalizuotose monse. Paskelbus pramons nacionalizacijos statym, labai paskubomis buvo pradti skirti monms komisarai (nuo 1940.VII.29). Komisarais buvo skiriami daniausia t pai moni dabininkai. Ir iuo metu moni savininkai dar nebuvo nualinti, nors kai kurie j buvo ibg, patys pasitrauk arba bolevik udaryti kaljimus. Vis dlto daugelis savinink dar tebetvark mones. Tik jie nebeturjo jokios valios. Visais atvejais turjo bti komisaro pritarimas. Be komisaro parao negalima buvo atlikti jokios operacijos. Taip pat be jo parao buvo skaitomi negaliojaniais bet kurie dokumentai ir ratai. Kad paskirtieji komisarai nesugebjo vadovauti monms, rodo 1940 m. VII.20 d. pramons ministerio potvarkis visoms nacionalizuojamoms monms, kuriame sakoma: Tenka paymti, kad moni komisarai kredit klausimais lengvai pasiduoda buvusi savinink takai. Kiekvienu atveju u nepagrst kredit praym ir grasym mons veikl sustabdyti bus atsakingi administratoriai kartu su komisaru ir buhalteriu. Taigi matome, kad bolevikai, gelbdami savo komisar monse padt, stengsi suversti atsakomyb u visoki netvark likusiam senam moni personalui. Daugumai stambij pramons moni komisarai buvo paskirti per kelet dien. Jie buvo skiriami pramons ministerio, remiantis Ministeri Tarybos nutarimu (ir. Darbo Lietuva" 1940.VII.29 d.). Paskyrus komisarus, buvo daroma moni inventarizacija, suraant nacionalizacijos aktus, kuriuos tvirtino Nacionalizacijos Komisija. Taiau nacionalizavimo niekas nesteng vykdyti statyme nurodytu 5 dien terminu. Nors Ch. Alperoviius buvo sigeids baigti j iki VII.31. d., bet jis net nespjo iki to laiko paskirti visoms monms komisarus. I pradi buvo paskiriama per dien net po keliasdeimt komisar. ia duodame skaiius, rodanius kiek ir koki komisar buvo paskirta, pirmosiomis pramons nacionalizavimo dienomis:

194

P O V I L A S BtTDREIKA

P D a t a Lietuvi 1940.VII.29 d. . . , 31 d. V I I I 2 d. 35 23 24 70 1 153 45

a Rus 7 4 10 16

I viso 77 42 81 132 5 337 100

yd 28 11 31 35 2 107 32

Lenk 7 4 16 11 2

I viso

37 11

40 12

Taigi, viso stambiosioms monms paskirt komisar skaiiaus lietuviai tesudar 45%. Smulkesnms pramons monms, remiantis statymu, komisarus skyr apskrii valdybos, susitarusios su profesinmis sjungomis. Kiek apskrii valdybos paskyr komisar, ini neturime, bet ir ten j tarpe lietuvi, tenka manyti, nebuvo daugiau, nors Lietuvos pramonje lietuviai darbininkai sudar per 90% vis dirbanij. Tai rodo, kad visos vadovaujamos vietos, kaip visur bolevikinje santvarkoje, taip ir iuo a t veju, pirmoje eilje buvo pavedamos ydams. Nacionalizacijos komisijoms monse, kaip pramons ministerio instrukcijoje nurodyta, vadovavo komisarai. Jose moni savininkai buvo tik perdavjais, o komisij nariais buvo profesini sjung ir Valstybs Kontrols atstovai. Komisijos buvo komplektuojamos labai skubiai. Sudarant komisijas, visai nebuvo atsivelgta, ar skiriamieji asmenys sugebs darb atlikti*). irta tik, kad bt jie itikimi" (j daugumas buvo ydai). Pai komisij, susidedani daniausiai i penki asmen, per dien buvo sudaroma po kelias deimtis. moni nacionalizacija njo taip greitai, kaip bolevik partija buvo usigeidusi. Vietoje nacionalizacijos statyme nurodyt penki dien termino, net ir stambios mons buvo nacionalizuojamos per itisus du mnesius. Kaip vyko nacionalizacija laiko poiriu rodo lentel Nr. 2 I ia patiekt skaii matyti, kad 78% stambi ir vidutini pramons moni buvo nacionalizuotos iki 1910 met pabaigos. 1941 metais buvo nacionalizuotos tik kai kurios smulkios medio pramons, metal, bei poligrafijos mons. Jos daugiausia buvo amat pobdio, save skaiiumi sudariusios per 20% bendro moni skaiiaus.

*) Yra vienas nacionalizavimo aktas, pasiraytas visu komisijos nari, bet jame neraytas mons pavadinimas, adresas ir pramons aka. is aktas liko neiaikintas ir neina kieno ta mon buvo. Jis paliktas ir saugomas, kaip sovietinio darbo pavyzdys.

BOLEVIKU R A N K A LIETUVOS PRAMONJE

195 Lentel nr. 2

Pramons nacionalizavimo eigoje buvo ryks keturi etapai. Pirmasis buvos vos paskelbus nacionalizacijos statym, kada vykdyta nacionalizacija sulig Vnietorge parengtais moni sraais (r. L. Archyvo II tome A. Tarulio str. 123 psl.). Tai buvo mons, kurios einant statymu, privaljo bti nacionalizuotos. Po to, komisariat pas Ch. Alperavii ir B. Ramanausk pradjo plaukti darbinink delegacijos su praymais nacionalizuoti mones, kuriose jie dirba. Jie argumentuodavo, kad mons savininkas juos skriaudis, blogas atlyginimas, darbo slygos, nepakeniamos patalpos ir t. t Tai bdavo utektinas pagrindas nacionalizuoti mon, nors nac. statymai jos neliet. Tai vyko trest organizavimo metu. Beisikuriantieji atskir pramons bran trestai, perimdami savo inion nacionalizuotas mones,jungdami ir pertvarkydami jas, buvo reikalingi bstini, main ir kt. inventoriaus. Suinoj, kad dar yra smulki privai moni, turini jiems reikaling rengim ar main, praydavo komisariat t mon nacionalizuoti. Komisariatas visuomet pritardavo ir j nor patenkindavo. Tai vyko 1940 m. paskutiniame ketvirtyje.
*) ia parodyta ne moni, bet firm skaiius. Paprastai, vienu aktu buvo nacionalizuojaima visa firma, kurioje danai bdavo dvi., trys ir net daugiau moni. Pavyzdiui, Viekniuose J. Lesemo nacionalizacijos aktas yra vienas, o jo valdomos buvo keturios mons: malnas, viln karykla, viln verpykla ir elektros stotis. Tokiu kombinuot imoni buvo gana daug. Dl to ia nurodytoje 861 firmoje yra arti 1000 atskiru moni. Be to, ia. neeina Pieno Perdirbimo Bendrovi Sjungos ,, Pienocentro" ir savivaldybi administruotos mons, kurioms nacionalizacijos aktai nebuvo raomi.

196

POVILAS BUDREIKA

1941 m. pradioje prie apskrii vykdomj komitet buvo suorganizuoti pramons skyriai. Jiems buvo skirtos smulkesns trest inioje buvusios vietinio pobdio mons. Tai buvo daugiausia: lentpivs, malnai, plytins, spaustuvs ir kitos rajoninio pobdio smulkios mons. Tuo nesitenkindami ie skyriai, pritariant vietiniams kompartijos organams, rinkosi tinkamesnes provincijos mones ir jas nacionalizavo. Tai prietaravo nacionalizacijos statymui. Vliau apskrii vykdomieji komitetai buvo sudrausti, bet neteistai nacionalizuotos mons liko j inioje. statymas iuo metu buvo vienas: v i s a , k d a r k o m u n i s t p a r tija, buvo t e i s t a ir neataukiama. Bebaigiant nacionalizuoti visas smulkias pramons mones, sugalvotas bdas, kaip pusdykiai atimti, i negalim statymu nacionalizuoti moni ir privai asmen, vairius rankius ir mainas, reikalingus ir tinkamus naujai komplektuojamoms trest monms. Paklus maisto produkt ir pramonini gamini kainas, kilo ir vis kit daikt vert. Taiau bolevikai, nordami apiplti net ir maaturius, ileido Komisar Tarybos nutarim, kad u perkamas mainas ir rankius, bt mokamos senos nepakeltos kainos. tai dokumentas, sunaikins smulkias versl pobdio mones:
Liaudies Komisar Tarybos nutarimas N r . 1 1 9 dl main, stakli, rengimo ir technikini dali bei mediag gyjimo i nenacionalizuot moni ir privai asmen. Atsivelgdama vykusius paskutiniuoju laiku masinio pobdio atsitikimus, kai valstybins ir kooperatins organizacijos bei staigos supirkinja i privai asmen pakeltomis kainomis mainas, stakles ir eil technikini mediag, mokdamos gyvais pinigais deimtis tkstani rubli vienam asmeniui, kas sukelia nesveik aiota ir padeda plstis spekuliacijai, L T S R Liaudies Komisar T a r y b a nutaria: 1) Valstybini ir kooperatyvini organizacij bei staig vadovams, j asmenine atsakomybe, leidiama pirkti reikalingas mainas, stakles, rengim ir kitas technikines dalis bei mediagas i privai nenacionalizuot moni ir asmen, turini main, stakli ir kit daikt savo gamybai, dabar likviduojamai. a) Perkamos sutinkamai su io nutarimo 1 punktu mainos, stakls ir rengimas turi bti kainojami ne aukiau u valstybines kainas, su atitinkama nuolaida j amortizacijai. 3) ekiuose arba mokamuose pavedimuose, raomuose bankui, turi bti paymta, kad nurodytoji suma imokama tokiam ir tokiam asmeniui u gyt i jo priklausant jam rengim, valstybinmis kainomis, sutinkamai su io nutarimo 2 punktu. 4) U io nutarimo perengim nusieng asmens bus baudiami, kaip padedantieji plstis spekuliacijai.

Nacionalizavimo apimtis. Nacionalizavimo darbas Pramons Ministerijoje, o vliau, vietoje jos kurtame, Vietins Pramons Liaudies Komisariate buvo atliekamas t asmen, kuriais komunist partija visai pasitikjo. Jais buvo laikinai js

BOLEVIK R A N K A LIETUVOS PRAMONJE

197

pramons ministerio pareigas, o vliau buvs V.P.L.K. komisaro pavaduotojas, ydas Chaimas Alperaviius. Vadovauti, specialiai steigtam nacionalizacijos skyriui, buvo pakviestas ydas Benjaminas Ramanauskas. is skyrius tvark nacionalizuot moni bylas ir jas persiuntinjo Nac. Komisijai tvirtinti. Darbas buvo dirbamas chaotikai ir pradioje nebuvo sudarinjami net nac. moni sraai. Daugiausia io skyriaus darbas reiksi nuolatiniais Alperaviiaus ir Ramanausko pasitarimais su atsilankaniais komisariat ydais ir komunist delegacijomis. Tie pasitarimai danai tsdavosi net iki vlyvos nakties. Juose buvo svarstomi nauj moni nacionalizacijos ir joms personalo skyrimo klausimai. Pagal nacionalizacijos statym galjo bt nacionalizuota tik 589 mons. Jose dirbo apie 32.000 darbinink ir 4000 tarnautoj. it moni metin brutto gamyba siek 360 mil. lit (duomenys i V. P. L. K. Planavimo ir Stat. Skyr. virininko A. Petrueviiaus referato komisarui). Taiau faktikai buvo nacionalizuotos visos pramons mons, neskaitant provincijos amat monli: maln, lentpivi, kalvi bei viln karykl, kuriose dirbo apie 5000 darbinink. statymu nacionalizuotina pramon turjo sudaryti apie 62% visos pramons, o faktikai sudar daugiau kaip 90% pramons, neskaitant per 50% suvaryt arteles amatinink. Aplamai, pramons nacionalizavimas buvo vykdomas su nirtimu ir revoliuciniu kertingumu. Dl to buvo nesitenkinta tik pastat, main, gamini, aliav ir viso moni inventoriaus nusavinimu, bet buvo stengtasi dar sunaikinti ir privat buvusi savinink turt, kad palikus juos visikais skurdiais. Tam atsiekti, buv moni savininkai, dar buvo apkrauti padidintais ir papildomais mokesiais, nors mons i j jau buvo atimtos. Tie padidinti ir papildomi mokesiai buvo vesti iuo Liaudies Komisar Tarybos nutarimu:
Liaudies Komisar Tarybos nutarimas N r . 539 dl verslo pelno mokesio padidinimo ir io mokesio iiekojimo i dabar nacionalizuot prekybos bei pramons moni savinink. L T S R Liaudies Komisar T a r y b a nutaria: 1. Sumainti atleidiam nuo verslo pelno mokesio minimum ligi Lt. 6 0 0 2. Padidinti verslo pelno mokest u 1940 metus privaioms pramons monms ir su samdomais darbininkais dirbantiems amatininkams taip: b) b) V I I I r. ~ 2 5 % VII - 50% kit 100%

3. Atlikti galutin mokesi apskaiiavim dabar nacionalizuot prekybos bei pramons moni savininkams u 1939/1940 metus ligi nacionalizacijos dienos imtinai. ' 4. Pavesti Lietuvos T S R F i n a n s Liaudies Komisarui: a) vykdyti iki 1941 met sausio 1 d. 1 ir 2 punktais papildomai nustatyt mokesi iiekojim;

198 Lentel nr 3

Vieosios

(valst.,

savivald. ir koop.) pramons ir darbinink skaiius

moni,

personalo

(Valst. Statistikos Valdybos 1941 m. kovo mn. pramons suraymo duomenys)

b) iiekoti ligi 1941 m. sausio 1 d. prigulinius mokesius i dabar nacionalizuot prekybos bei pramons moni savinink. M. Gedvilas L T S R Liaudies Komisar T-bos P-kas A. Baua L T S R L K T Reikal V a l d y t o j a s Kaunas, 1940 m. lapkriio 25 d.

is nutarimas galutinai tikino visus, kad norima sunaikinti ne tik privaias mones, bet ir paius j savininkus, kaip prieing element. Buv savininkai daugeliu atveju privaljo mokti mokesius tkstaniais ir deimtimis tkstani lit. Be to, daugelis j privaljo ir mokjo dar ir u monse j pasiraytus vekselius bei visus kitus duotus mons vardu pasiadjimus. is pareigojimas buvo vestas 1940.VIII.17., Nacionalizacijos komisijos nutarimu, paskelbtu Darbo Lietuvos" Nr. 57, apie nacionalizuot moni siskolinim, kuriame pasakyta: Nacionalizuot moni atleidimas nuo skolini pasiadjim, atsiradusi iki 1910 m. liepos mn. 26 d., neatleidia nacionalizuot moni bu-

199

vusi savinink nuo i pasiadjim apmokjimo. Iekojimas, pagal iuos pasiadjimus, nukreipiamas pasiadjimus davusi asmen privatin, nenacionalizuot, turt". Tuo bdu, vykdant pramons nacionalizacij, buvo atimtos i savinink ne tik j mons, bet ir isemti visi kiti j itekliai. Pagaliau buvo prieita iki to, kad buvusieji pramons moni savininkai, lyg kokie nusikaltliai buvo spti nesikreipti staigas ir mones darbo gavimo reikalu. Lentelje Nr. 3 matyti, kad vieojoj pramonje yra net 324 mons iki 5 asmen. Tai daugumoj pienins arba kitos kooperatini organizacij ir savivaldybi mons. I ia matyti, kad nacionalizuotoje ir suvalstybintoje pramonje 1941 m. kovo mnes buvo 75% viso pramons personalo ir 81% darbinink skaiiaus. Atmetus mones iki 5 asmen, kur tra vieni amatai, likt privaioje pramonje apie 10% viso pramons personalo. Turint galvoje vliau nacionalizuot pramon, reikia manyti, kad privaioje pramonje dirbo vos 78% darbinink. Iki pramons suraymo nespta visk sunacionalizuoti. Dl to duodame lentel Nr. 4 apie privai pramon, paskirstyt moni dydio grupmis. Joje matyti, kaip maa beliko privai stambesni pramons moni.
Lentel nr. 4 Privati pramon 1941 m. kovo mnes

Po pramons suraymo buvo nacionalizuota dar daugiau kaip 100 smulki pramons moni. Tuo bdu privaiame sektoriuje i moni, tu-

200

P O V I L A S BUDREIKA

rjusi per 10 asmen, baigus nacionalizacij, neliko nieko. Jeigu bolevikai bt turj progos kiek ilgiau Lietuvoje ibti, tai, kaip ir Rusijoj, privai pramons moni ir amatinink nebt lik. Tik dl laiko stokos ir dl kai kuri apsileidusi ir neveikli" vietos komitet, dar ne visur, ypa provincijoje, spta smulkias mones atiduoti vykdomiesiems komitetams, o amatus jungti arteles. tai vienas pavyzdys, kokios pramons mons buvo nacionalizuotos. 1941.V.19 Vietins Pramons Liaudies Komisariate gauta A. Ambrazeviiaus, gyv. Petrainuose, praymas. Jame raoma:
M a n nesant namie . m. balandio 8 d. i mano kiemo, Petrainuose, buvo paimtos vairios lentpjvei rengti mainos (gateris, zeimeris ir kt.). Paaikjo, kad tos mainos ir paimti vairs daiktai yra V . P . L . K , nacionalizuoti, bet a iki io laiko neturiu joki ini, kuo remiantis tie daiktai buvo paimti ir ar visi paimti daiktai yra rayti nacionalizavimo akt, dl ko ir praau iduoti man tokio akto nuora, i kurio galima bt matyti: l) nacionalizavimo data, 2) kas ir kuo remiantis nacianalizavo ir 3) paimt main ir daikt ivardinimas.

inoma, kad nacionalizavimo aktai nebuvo duodami savininkams, bet kitose monse jie dalyvaudavo moni perdavime. iuo atsitikimu buvo paimti daiktai ir nacionalizuota nerengta mon, nesant namuose savininkui. Tai jau ne nacionalizavimas, bet paprastas grobimas. Toki drsi moni buvo maa, nes nuolatiniai aretai, spaudos tonas prie buvusios santvarkos mones ir i to kils siaubas, daugumai uiaupdavo lpas. Dl to ir dokument, protestuojani prie neteistumus ir grobimus, nacionalizuojant pramon, liko maai. Nacionalizuotos pramons vert Nacionalizacijos komisijos, sudarydamos nacionalizuojam moni inventoriaus sraus ir vertindamos turt, nustatinjo labai maas kainas, net keleriopai maesnes negu buvo tikroji to turto vert. Dl to nacionalizacijos aktuose nurodyta nacionalizuoto nekilnojamo ir kilnojamo turto vert nra reali. Prie tai yra uprotestavs vienas buvusi mons savinink, kurio akte rayt pastab ia patiekiame:
A, Vincas Kaergis, su alaus daryklos V i e n y b " nacionalizavimu nesutinku ir tuo reikalu esu padavs Maisto Pramons Liaudies Komisariatui 1940.X.21 d. skund. T a i p pat nesutinku ir su turt kainavimais, nes visas turtas, kaip nejudomasis taip ir judomasis komisijos kainotas jo nominaline kaina, monei esant ne veikianiai, taiau, jeigu mon bt paleista tuojau darban, lai imant domn esan ius vandentiekio, garo ir kitus specialius alaus gamybai pritaikintus rengimus bei montavimus, viso turto vert maiausiai 4 0 % padidt.

ios mons turtas nacionalizacijos akte vertintas apie 400.000 lit. Tai palyginti dar geras vertinimas, nes yra atsitikim, kur akte paymta turto vert sudaro apie 30% tikrosios verts. Bet niekas negaljo dl to pasiprieinti, nes bijojo galimos greitos bausms. Taigi ir is prieraas yra vienintelis visuose nacionalizacijos aktuose.

BOLEVIKU R A N K A LIETUVOS PRAMONJE

201

Tuo tarpu moni debitoriai buvo ypa stropiai sekami, o vliau skolos i j buvo iiekomos prievartos keliu. moni savinink laikytos bankuose, privaios pinig sumos buvo sulaikytos, o vykdant vis bankini indli nacionalizacij nusavintos. Nacionalizavimo komisijos, darydamos inventarizacij ir raydamos nacionalizacijos aktus, sudarinjo ir moni balansus 1940 m. liepos 31 dienai. Taigi, visa, kas monse buvo rasta, nacionalizacijos aktuose yra kainota. Nacionalizuotos pramons vert nurodyta lentelje Nr. 5. Lentel duota smulkiomis pramons akomis, kad lengviau bt orientuotis, kuriose akose vyravo ydai ir kur stipriau buvo pasireikusi lietuvi iniciatyva. Skirstymas tautybmis atliktas, sprendiant i buvusi savinink pavardi, pasitarus su asmenimis, gerai inojusiais ms pramon. Viena tenka paymti, kad lietuvi rankose buvusios mons daugiausia naujai kurtos, modernios rengimais, su reikiamais patogumais darbininkams ir administracijai. Dlto ir investuotas kapitalas lietuvikas mones yra gana didelis. Vien Maistas" ir Lietuvos Cukrus" sudaro 18% visos nacionalizuotos pramons vertybs. ia nra Pienocentro", kurio moni vert sudaro per 10% visos pramons investicij. Prieingai, ydikoji pramon daugiausia buvo senuose, neremontuotuose pastatuose, su nudvtomis mainomis, bet dar sugebaniomis veikti ir reikiam peln teikti. I to aikja: nors lietuvi pramons vert sudar 40% visos pramons, bet, jei skaiiuotume gaunamu i pramons moni pelnu, tai vargiai lietuvik moni turtas pelnas sudaryt ir 20% yd gauto pelno. i lentel neeina vis pieno perdirbimo bendrovi ir j centro moni vertyb, nes pienins nebuvo nacionalizuotos, o tik perimtas j vadovavimas. Nra ia ir kit kooperatini moni, taip pat geleinkeli inioje buvusi statybos ir remonto dirbtuvi ir krato saugumui dirbusi pramons pobdio moni. Tai gana stambs objektai, sukurti lietuvi pastangomis, kuri vert sudar arti 100 mil. lit. Kuriose krato vietovse nacionalizuotoji Lietuvos pramon koncentravosi ir kaip ji skirstsi tautybmis atskirose apskrityse, rodo lentel Nr. 6. Vien Kauno mieste randasi arti 45% visos Lietuvos pramons, nes ia ir buvo kuriamas ekonominis Lietuvos centras. Kaune gausu vis pramons ak moni. Tarp j metal, chemijos, tekstils, popieriaus, poligrafijos ir drabui bei galanterijos pramons akos sudaro per 50% visos i bran pramons. Vilnius, bdamas didesnis u Kaun, sudaro vos 9% nacionalizuotos pramons verts. Tai aiki paska buvusios lenk valstybs ekonominio nepajgumo ir nekreipimo dmesio iam transporto mazgui per 20 j oku-

202

POVILAS BUDREIKA Lentel nr. 6

Nacionalizuotos pramons vert pramons akomis ir tautybmis, 1000 lit (Duomenys i nacionalizacijos akt)

BOLEVIKU R A N K A LIETUVOS PRAMONJE

203

204

POVILAS BUDREIKA Lentel nr. 6 Nacionalizuotos pramons vertyb apskritimis ir tautybmis (Duomenys 1940 m. kainomis i nacionalizacijos aktu)

pacijos met. Vilniuje esanios pramons tarpe paymtina ir seniai pagarsjusi kaili apdirbimo pramon. Pirmj pramons centr tarpe yra iauliai, kur koncentruojasi stambi od ir avalyns ir dalis saldaini pramons moni. iauliuose matome 12% visos pramons investicij. Lentel, rodydama, kiek atskirose apskrityse yra pramons, kartu vaizduoja, kur krsi daugiau lietuvik moni. Lenk pramoninink, be Vilniaus krato, matome ir kitose apskrityse, nes po vis krat imtytos spirito varyklos tebebuvo dar lenk dvarinink nuosavybje. Kaip yra pasiskirsiusi nacionalizuotos pramons vert atskiromis turto grupmis, matome lentelje Nr. 7.

BOLEVIKU R A N K A LIETUVOS

PRAMONJE

205 Lentel nr. 7

Nacionalizuotos

pramons

vertyb

turto

grupmis,

1OOO

Lt.

Gamini ir aliav grupi vert yra gana tiksli, nes buvo vertinama, kaip ir instrukcijoje nurodyta, sulig to laiko preki savikaina. ems, trobesi, inventoriaus ir main bei rengim vertyb nurodyta i buvusi moni balans, bet t moni, kuriose balansai nebuvo sudaryti, vertinta nacionalizacijos komisij subjektyviai. Dlto i pozicij vertinimas gali bti 1015% maesnis, kaip tikroji j vert. Bendri pastebjimai Pagrindas, kuriuo buvo pravestas atskir kio srii nacionalizavimas yra raytas Stalino konstitucijoje ir, savaime aiku, jis buvo perraytas Lietuvos Taryb Soc. Respublikos konstitucij. Tai etasis Pagrindinio LTSR statymo straipsnis, kuriame sakoma: em, jos gelms, vandenys, mikai, stambiosios gamyklos, fabrikai, kasyklos, rdynai, geleinkeli, vandens ir oro transportas, bankai, ryi priemons, valstybs suorganizuotos stambios ems kio mons (tarybiniai kiai, main traktori stotys ir kt.), o taip pat komunalins mons ir stambs namai miestuose ir pramons vietovse yra valstybs nuosavyb, t. y. visos liaudies turtas". io konstitucijos nuostato pakanka viskam suvalstybinti. Vieneri met bgy bolevikai spjo pravesti vis kio srii nacionalizacij, iskyrus smulki ki sukolchozinim. Pramons nacionalizacija prajo, kaip sakoma, su kaupu, nes buvo nacionalizuota visa, kas tik pasirod vertinga ar reikalinga naujiesiems eimininkams.

206

POVILAS BUDREIKA

Pramons nacionalizacijoje svarbu isiaikinti kas buvo nacionalizuota, ar tik firm ir atskir savinink turtas turtas, ar ir j teiss, t. y. juridinis asmuo. Pramons nacionalizacijos statyme ir jam ileistose instrukcijose pasakyta tik kokio dydio mons nacionalizuojamos. Nacionalizacijos aktuose surayta moni kilnojamas ir nekilnojamas turtas, inventorius ir nacionalizacijos dienai balansai, o taip pat gamini ir aliav kiekiai. Taiau nei vienam dokumente visai nepaminta, kad kartu nustoja veikusios mons kaip juridiniai asmenys. Taip pat firm pavadinimai ir patentais apsaugoti gamini pavadinimai nebuvo nusavinti, nes niekur apie tai nra pasakyta. Tai bolevikams ir nebuvo svarbu, nes jie rengsi buvusius savininkus, ar bendrovi valdyb narius, kartu su visa lietuvi tauta, sunaikinti. Tenka skaityti, kad po pramons nacionalizacijos moni savininkai ir bendrovi valdyb nariai, kaip juridiniai asmenys, tebeegzistavo. Tai rodo vliau bolevik ukrauti buvusiems moni savininkams ir net atskiriems bendrovi nariams mokesiai bei moni skol paiekojimai, nors j mons ir buvo nacionalizuotos. Kai kuri bendrovi valdybos, pav. Akc., B-vs Maisto", dar apie du mnesius po nacionalizavimo posdiavo ir tvark mons reikalus. Bendrovi valdyb nariai nebuvo oficialiai ataukti ir daugelio bendrovi bylos ir protokol aktai paliko atskir bendrovs nari inioje. i tikrj ji buvo visa nacionalizuota. Jei skelbta j vykdyti per penkias dienas, tai matme, kad ji tssi itisus metus, kol bolevikai buvo ivyti i Lietuvos. Technikoji nacionalizavimo vykdymo pus buvo gana chaotika, nes viskas daryta skubiai, koliojant moni komisarus u netiksl ir neenerging j veikim, o pastarieji kalt vert buvusi savinink apsileidimui. Daugelis smulkesni pramons moni savinink dirbo ir kartu su eimomis gyveno savo moni bstinse. Vykdant nacionalizacij, j privatus inventorius buvo traukiamas sraus ir nacionalizuojamas. Mediagikai pramonininkai nukentjo daugiausia, nes nustojo net but rengim, o skolas, padarytas mons reikalams savo vardu, privaljo atiteisti. Net paaliniai asmenys, irav pramonininkams vekselius, nepaisant aiki aplinkybi, buvo veriami moni skolas mokti. Ypa tai paliet nacionalizuojant auto susisiekimo ir laivininkysts priemones. inoma, normaliais laikais teisingumo organai lengvai bt galj visus tuos neaikumus isprsti, bet ne tai rpjo komunist partijai. Komunistai, neatsiaddami savo pagrindini idj ir j vykdymo brutalia forma, vis tik rado btinu dengti savo tikruosius norus nuo visuomens aki. Vykdydami ,,ems reform" ir pramons nacionalizacij, spaudoje ir odio agitacijoje skelb vairias apgauls teorijas, kad visa tai daroma darbo klass gerovei, nes veng sukelti krate panik. Skelbdami pramons nacionalizacijos statym, kuris apm tik apie 600 moni, liku-

BOLEVIKU R A N K A LIETUVOS PRAMONJE

207

sioms sudar tokias slygas, kad vliau visa privati iniciatyva liko sunaikinta. Reikia pabrti fakt, kad bolevikai visai nesiskait su ekonominiais apskaiiavimais, o vykd savo ugaidas, nors tai buvo nuostolinga ne tik okupuotam kratui, bet ir paiai Rusijai. Daugelis moni po nacionalizacijos ir ypa jos metu, trukd normal darb, maino gamyb. Kartu su pramons nacionalizavimu prasidjo taip graiai pradjusios klestti Lietuvos pramons lugimas. I I . PRAMONS V E I K I M A S B O L E V I K I N I A I S METAIS Administracijos krimas Iki bolevik siverimo Lietuvos pramon tvark dvi, palyginti, nedidels staigos: finans ministerijos inioje buvs pramons departamentas ir prekybos, pramons ir amat rmai. Abiejose staigose tebuvo apie 100 tarnautoj. Pramons departamentas sprend esminius pramons klausimus ir vykd technikin prieir, o rmai, veiki savivaldos teismis, tvark bgamuosius pramoninink reikalus. Bendrus pardymus sakym forma pramons monms tada leido finans ministeris. Dar 1940.VII.2 finans ministeris savo sakymu Nr. 5620. ragino pramons moni savininkus ir valdytojus stropiai irti, kad mons veikt normaliai ir tarnautojai rpestingai eit savo pareigas. Irinkus Liaudies Seim ir paskelbus pramons nacionalizavim, 1940.VII.25 d., Vyriausybs ini 721 Nr. buvo paskelbta, kad Ministr Tarybos etatai papildomi pramons ministeriu. Nuo tos dienos pramons tvarkymas perjo pramons ministerio inion, o pramons departamentas buvo jungtas naujj ministerij. 1940.VII.30 d. (Vyr. ini 723 nr.) paskelbtas Prekybos, Pramons ir Amat Rm likvidavimo statymas, o j likvidacija pavesta finans ministeriui. Kartu buvo paskelbtas itoks pramons ir amat tvarkymo bei prieiros vedamasis statymas:
1) Pramons ir amat tvarkymas bei prieira priklauso pramons ministerijai; 2) L i g iol ileistus pramons ir amat tvarkymui bei prieirai statymus bei taisykles, kurias vykd finans ministeris per F i n a n s Ministerij ar kitas staigas, dabar vykdo pramons ministeris per atitinkamus Pramons Ministerijos departamentus ir vietos staigas; 3) Finans Ministerijos Pramons Departamentas ir jo vietos staigos pereina Pramons Ministerijos inion. 4) iam statymui vykdyti taisykles leidia pramons ministeris. 5) is statymas veikia nuo 1940 m. rugpiio 1 d.

iame statyme dar nra joki bolevikins tvarkos ymi, tik pramons departamentas iplstas iki atskiros ministerijos. Tuo metu Ministeri Taryboje dar buvo moni, kurie galvojo apie savistov Lietuvos ir jos pramons tvarkymsi, nors pati pramons ministerija buvo kurta ko-

214 POVILAS BUDREIKA

munist partijos iniciatyva ir pavesta valdyti komunistui ir ydui C h a i mui A l p e r a v i i u i . jungus Lietuv TSRS, 1940.VUL27 pramons ministeris Ch. Alperaviius sakymu nr. 24 paskelb:
Pasirms Lietuvos T a r y b Socialistins Respublikos Konstitucijos 47 str., praneu, kad, einant L T S R Konstitucijos 43 str., nuo 1940 m. rugpiio 27 d. P r a mons Ministerija pertvarkyta Respublikin Vietins Pramons Liaudies Komisariat ir Sjungin Respublikin Maisto Pramons Liaudies Komisariat .

iuo sakymu ne tik pakeistas pramons ministerijos pavadinimas, bet jos vietoje jau steigti du atskiri komisariatai, kuri vienam pavesta maisto produkt pramon, o antram visa likusioji krato reikalams skiriamoji pramon. ie komisariatai organizavosi grynai bolevikins santvarkos pagrindais. Vietoje buvusio pramons ministerio ydo buvo paskirti komisarais lietuviai. Vietins pramons liaudies komisariato komisaru M. u m a u s k a s , o maisto J. L a u r i n a i t i s . Pramons administracijos krim labai sunkino skubotumas, nepatyrimas ir kompartijos pageidavim nesuvokimas.Juo toliau, juo daugiau buvo kuriama nauj komisariat ir kit pramonei tvarkyti organ, kurie dalijosi tarpusavy atskiromis pramons branomis. 1941 m. vasario 14 d. LTSR Aukiausiosios Tarybos Prezidiumo sakymu Nr. 57 i Maisto pramnes l. komisariato buvo iskirta msos ir pieno perdirbimo pramon ir kurtas sjunginis respublikinis Msos ir pieno pramons liaudies komisariatas. Naujojo komisariato komisaru liko J. L a u r i n a i t i s , o Maisto pramons 1. komisariato komisaru buvo paskirtas ydas E l i a s Bileviius. Tokiu bdu susidar trys pramoniniai komisariatai: 1) Vietins pramons, 2) Maisto pramons ir 3) Msos ir pieno liaudies komisariatas, kuri pirmasis respublikinis, o du paskutinieji sjunginiai, priklaus Maskvos atitinkam komisariat. Be i trij grynai pramonini komisariat, dalis pramons moni buvo priskirta administruoti vairiems kitiems komisariatams. 1941 m. kovo mn. i ems kio komisariato buvo iskirtas sjunginis-respublikinis Mik pramons liaudies komisariatas. I Vietins pramons 1. komisariato jis pasim savo inion lentpives, bald dirbtuves, faneros, popierio, kartono, degtuk ir degtuk iaudeli fabrikus. Elektros jgains, vandentiekis ir duj gamykla buvo priskirtos respublikiniam Komunalinio kio 1. komisariatui. Sveikatos 1. komisariatui buvo priskirtos kelios smulkios farmacijos kosmetikos mons. Tokiu bdu v i e t o j e v i e n o d e p a r t a m e n t o p r a m o n s r e i k a l a m s s u s i k r p r a m o n i n i a i k o m i s a r i a t a i , kuri centro ir p a d a l i n i (trest) s t a i g o s e 1941 m. k o v o m n . d i r b o 2.212 m o n i , vietoje 100, ir be to dar ki-

209

tuose komisariatuose buvo ibarstytos atskiros pramons akos, kurioms administruoti taip pat reikjo dar koki 200300 moni. Be komisariat pramonei tvarkyti buvo dar komunist partijos centro komitete pramons skyrius. Tai buvo faktikas visos pramons valdytojas. Skyriui vadovavo lietuvikai nemoks, bet lietuvikos kilms, bolevikas i b 1 i s, kurio reikalavimai ir nurodymai pramoniniams komisariatams buvo privalomi. Kaip buvo suskirstyta Lietuvos pramon atskiruose komisariatuose ir kiek kuris komisariatas tvark atskir pramons ak, pavadint trestais, rodo 210 psl. patiekta schema. Joje pavaizduotos tik tos pramons akos, kurios priklaus Lietuvoje sukurtiems komisariatams. Esanios schemoje atskir vienet sikrimo datos ir sakym numeriai rodo, kaip neplaningai ir keliais atvejais pramons administravimas buvo pertvarkomas. Schema neapima visos nacionalizuotos pramons. Mat, kaip Rusijoj, taip ir Lietuvoje, pramon buvo suskirstyta sjungins ir respublikins reikms mones. Nekurios sjungins reikms mons savo administracinius centrus turjo Maskvoje, o respublikose buvo steigti j skyriai. Pavyzdiui: 1) lin apdirbimo fabrikai ir j supirkimo punktai, 1940.XII.20 d. L. K. Tarybos nutarimu Nr. 442, buvo perduoti Lietuvos Resp. Kontorai Linas" (Zagotlion"), 2) visos mons, buvusios krato apsaugos ministerijos inioje, 3) susisiekimo ministerijos geleinkeli dirbtuvs ir depo, 4) eri apdirbimo ir valymo mons, 1940.II.17 L T S R L K T nut. Nr. 421 perduotos Sojuzutil" kontorai. Smulkios provincijos mons: plytins, lentpivs, spaustuvs, malnai ir pan. buvo pavestos vietiniams vykdomiesiems komitetams administruoti. Po nacionalizavimo, dalis pamint bran smulki moni buvo iskirta i Vietins pramons 1. komisariato inios ir pavesta apskrii ir miest vykdomiesiems komitetams. ioms monms tvarkyti buvo kurti pramons skyriai, kuri struktr, etatus ir veikimo gaires nustat Komisar Taryba savo 1940.II.19 nutarimu Nr. 435. J priklausomyb iuose nuostatuose apibrta iaip:
Vietins pramons apskrities skyrius, pagal Lietuvos T S R Konstitucijos 66 str., yra darbo moni apskrities Atstov Tarybos organas ir, sutinkamai su L T S R Konstitucijos 68 str., savo veikloje priklauso tiek atitinkamos darbo moni apskrities Atstov Tarybos ir jo vykdomojo komiteto, tiek ir Vietins Pr. L. komisaro".

Apskritai, skyriai turjo tvarkytis kaip trestai ir patys rpintis aliavomis. Tai buvo lyg atskiri vietins pramons liaudies komisariato trestai prie apskrii ir miest vykd. komitet. Vliau buvo suprastas reikalas sujungti juos vien valdyb, nes 1941.V.24 d. LK Tarybos nutarimu Nr. 540, prie vietins pramons komisariato buvo steigta rajonin (apskrii) pramons valdyba. Jos inioje buvo apie 300 moni su arti 5000 darbinink.

211

moni administracijos pertvarkymas Lietuvos pramonje be privai moni, buvo kooperatini, vis ri bendrovi, draugij ir valstybini arba pusiau valstybini moni, kuriose ymi dal akcij turjo valstyb. Privaios mons buvo administruojamos savinink arba j galiot vedj bei direktori. Kitos turjo valdybas ir direktorius, kurie, gaudami valdyb nurodymus, buvo faktikais administratoriais. Nacionalizavus pramon ir nualinus moni savininkus ir senuosius direktorius, monse buvo sukurtas naujas administracijos aparatas, nepajgus, maamokslis, net iki neratingumo, bet dl to patikimas. Naujosioms moni administracijoms, soviet pavyzdiu buvo pagamintos smulkios j kompetencijos ir darbo instrukcijos, u kuri perengim grs bausms. Jose buvo smulkiai idstytos ne tik direktoriaus, buhalterio ir technikinio vedjo pareigos, bet ir nauj, soviet santvarkos pagimdyt, administracijos organ normuotoj, planuotoj ir tiekj pareigos ir darbas. ia pacituosime vietins pramons liaudies komisariato instrukcij Nr. 1577, ileist 1940.XII.17 d.
mons direktorius, atsakydamas u tinkam mons veikim, jos turto saugum ir tvark, vadovauja, vienvaldikumo principu, mons gamybai, kinei veiklai ir rpinasi dirbanij kultrinio bvio slyg sudarymu. D l to jam pavedamos ios funkcijos. 1) nustatytos tvarkos ribose, priima ir. atleidia dirbaniuosius, iskyrus tech. vedj ir vyr. buhalter, kuriuos skiria L. Komisaras, 2) derina, kontroliuoja ir priiri mons skyri ir atskir darbuotoj darb, 3) priiri mons vidaus tvarkos taisykli vykdym, 4) rpinasi plan sudarymu, j vykdymu ir kontrole, 5) kartu su vyr. buhalteriu tvarko mons las ir valdo mons turt, ) skatina monje socialistin lenktyniavim bei stachanoviei judjim, 7) pavieni asmen monje gyt patyrim ir iradimus pritaiko darbo organizacijai ar jo metodams pagerinti, 8) tvirtina darbo normas, 9) rpinasi mons turto apsauga, darbo saugumu ir dirbanij kultrinio bvio reikalais. Be to, tresto galiotas, atstovauja mon administracijos, teismo ir kitose staigose ir santykiuose su asmenimis, kiniais, visuomeniniais vienetais ar j organizacijomis.

moni direktoriams atsirado visai nauj, soviet santvarkos sukurt, pareig, ivardint 3, 4, 6, 8 ir net 7 punktuose. mons technikinis vedjas, atsakydamas u mons technikojo rengimo tinkam veikim ir gamyb, turjo ias pareigas:
1) nustato technologin gamybos proces bei rengim eksploatacijos bdus ir sudaro gamybinms operacijoms instrukcijas, 2) rpinasi ir vykdo rengim racionalesn sutvarkym bei naudojim, 3) vykdo main bei rengim spjamj remont ir pranea tiekjui kiek ir koki mediag reikalinga remontui, 4) ieko priemoni darbo naumui pakelti ir gamini savikainai sumainti, 5) bendradarbiauja su normuotoju, nustatant darbo normas,

212

POVILAS BUDREIKA

6) tvarko monse energetin k, siekdamas ekonomikiausio energijos panaudojimo, 7) kontroliuoja gamini kokyb ir ieko priemoni gamini kokybei pagerinti, 8) rpinasi gamybos plano vykdymu ir atsako u gamini kokyb, 9) tvarko monje gamybinio darbo paskirstym ir priiri jo vykdym, to) rpinasi darbo saugumu monje, 1 1 ) priiri eksploatuojamus mons pastatus ir vykdo bgamus j remontui, nustatytu laiku pranedamas tiekjui kiek ir koki mediag reikalinga remontui, 12) duoda reikalingus duomenis ir pageidavimus naujiems pastatams, kapitaliniams remontams ar stambiems pertvarkymams planuoti, 13) tiria ir skatina stacbanovikus darbo metodus, iradimus bei rengim tobulinim ir silo priemones darbo naumui pakelti. Visai naujas monms etatas buvo normuotojas, kurio pareigos, g r y nai bolevikins sistemos sukurtos, instrukcijoje nurodytos tokios: 1) nustato atskir operacij ar gamini darbo normas ir seka j ipildym. 2) skatina ir padeda organizuoti stachanoviei judjim ir soclenkiyniavim, stengdamasis patobulinti darbo bdus ir organizacijas, 3) veda darbo naumo monje statistik, registruodamas pasiektus rezultatus ir patyrim, 4) rpinasi pakelti darbinink kvalifikacijas ir utikrinti kadr pastovum, organizuodamas tuo reikalu kursus. Dl darbo naujovikumo ie tarnautojai monse v y k d tik komisariat iais klausimais leidiamus sakymus. Statistikos ini rinkimas didesnse monse buvo pavestas specialiai tam samdytiems tarnautojams. Y p a daug sunkum kl planuotoj kadr sudarymas. Buvusios administracijos tarnautojams planavimas buvo visai naujas dalykas. Planuotoj paruoti niekas greitu laiku nespjo ir dl to j a i s teko skirti kas papuol. Jie buvo atsakingi u plan paruoim ir j v y k d y m o kontrol. Planuotojas, pagal instrukcij: 1) ruoia perspektyvinius, metinius ir ketvirtinius planus: a) kapitalini remont, b) gamybos, c) gamybos savikainos, d) dirbanij kadr ir e) udarbio fondo; 2) duoda tiekjui nurodymus ir duomenis mediag planui sudaryti, 5) rpinasi, kad 1 str. paminti planai arba jiems sudaryti reikalingi duomenys nustatytu laiku bt teikti trestui, 4) seka aukiau nurodyt plan vykdym ketviriais, mnesiais ir dekadomis, rinkdamas ir apdirbdamas reikalingus duomenis, 3) tiria nukrypim nuo plan prieastis ir apie tai pranea mons direktoriui, 6) rpinasi, kad plan kontrols inios nustatytais terminais ir forma bt teiktos trestui, 7) seka komisariato ir trest nurodymus plan sudarymo bei j kontrols klausimais ir rpinasi, kad jie bt monje vykdomi, 8) atlieka kitus su plan sudarymu bei j kontrole susijusius darbus. Tiekjas, atsakydamas u mons aprpinim g a m y b o s mediagomis bei priemonmis ir u tinkam gamini paskirstym, pagal instrukcij privaljo:

BOLEVIKU R A N K A LIETUVOS PRAMON." E

213

1) pagal planuotojo nurodymus ir surinktus duomenis planuoja gamybos mediagas, suderindamas tatai su gamybos planu ir rpinasi to plano teikimu trestui, 2) rpinasi nustatytu laiku isisti auktesniems tiekimo organams monei reikaling mediag usakymus ir duoda t mediag isiuntimui nurodymus bei pagrindia j reikalingum, 3) netarpikai uperka neplanuojamas mediagas ir reikmenis, 4) rpinasi, kad mediagos ir reikmens laiku monje bt gautos, 3) realizuoja mons gaminius pagal Tiekimo ir G a m i n i Realizavimo V a l dybos nurodymus ir priiri j isiuntim.

Tokie tai pramons moni administracijos etatai buvo vesti jau ir Lietuvoje. ie naujieji pareignai privaljo vadovautis bolevikinmis darbo taisyklmis, kuri daugeli atveju net nesuprasdavo. Tuojau pat prireik speciali kurs planuotojams, normuotojams, buhalteriams ir tiekjams. Administracinio personalo iaugimas, sudtis ir darbas Administracijos personalas pramonje nuolat augo. Pramons administravimo darb naujai susikrusiuose komisariatuose ir trestuose dirbo arti 2500 asmen, o monse administracinis ir technikinis personalas, (ir. lentel Nr. 11) iaugo nuo 5629 iki 10.279 asmen, taigi i viso vir 7000 nauj moni. Visas naujai sukurtas aparatas buvo labai silpnas. J parenkant irta ne sugebjimo darbe, bet politinio palankumo. Mokslo cenzas beveik visai nustojo reikms, nes net vadovaujamoms vietoms buvo skiriami mons, vos mat pradios mokyklos suol. Pavyzdiui, M e t a l o T r e s t o v a l d y t o j u b u v o e i l i n i s a l t k a l v i s J o d e l , arb a D r o b s " f a b r i k o d i r e k t o r i u m b u v o p a s k i r t a s ma a i r a t i n g a s i o f a b r i k o s a r g a s L i t v i n a v i i u s . Daugelio tekstils ir trikotao moni direktoriais buvo paskirtos darbininks moterys-komunists. Toki moni pajgumas jiems pavestam darbe buvo menkas. Kaip taisykl, u juos dirbdavo j padjjai, kurie daniausiai bdavo auktesni kvalifikacij, o jie patys buvo tik visagalintieji partijos atstovai, j valdom moni politinio itikimumo sargyboje. Naujai imam tarnautoj politin itikimyb nustatydavo visose staigose idyg kadr skyriai, kurie, veikdami partijos nurodymais ir bendradarbiaudami su NKVD, joki viet nesileido politiniai nepatikim, nors ir su auktomis kvalifikacijomis asmen. Dl to ten, kur pirmiau du prityr tarnautojai lengvai apsidirbdavo, dabar keliolika maai rating ir neprityrusi moni, vistiek darbo nepadirbdavo. Tai patvirtinta emiau tiekiamos lentels Nr. 8 skaiiai, sudaryti i maisto pramons 1. komisariato trest kadr skyri praneim 1941 m. gegus mn. (lenteli originalai randasi Versl kio Gen. dir. Archyve, Kaune): iuose trestuose tarnautoj su aukuoju mokslu buvo tik 13%, o emesnio cenzo, daugumoje baigusi tik pradios mokykl, net 40%,

214

POVILAS BUDREIKA

kai ankiau io cenzo mons bendrai negaljo bti tarnautojais. Atskiruose trestuose, pvz. cukraus ir uvies, net daugiau puss tarnautoju su emesniu nei vidutinis cenzu. Toki tarnautoj darbo pajgumas menkas ir jie tinka tik technikiems, pusiau mechanikiems, kanceliarijos darbams. moni direktori sstatas rodo, kad net 49%, taigi pus direktori, buvo paskirta i darbinink tarpo. Lietuvoje darbinink, baigusi daugiau kaip 23 gimnazijos klases, nepasitaikydavo. Aiku, kad ir jie direktoriais buvo paskirti ne dl savo sugebjim, bet tik kaip komunist partijos agentai.
Lentel nr. 8 M a i s t o pramons 1. k-to moni ir trest administracinis personalas 1941 . V.

Svarbiausia personalo iaugimo prieastimi vis dlto lieka per didelis moni ir staig apkrovimas vairi ini teikimu partijai ir komisariatams. Jau nacionalizacija pareikalavo i moni skubiai sudaryti balansus ir smulkius inventarizacijos sraus. Ryium su tuo 1940.VIII.28 pramons ministeris sakymu Nr. 6 paskelb: pareigoju visas nac. pramons mones vesti buhalterijos knygas, pradedant nacionalizacijos akto suraymo diena. Tose pramons monse, kur buhalterijos knygos buvo vedamos iki iol, reikia uvesti naujas, o sensias ubaigti' . Visos stambesns mons buhalterij vesdavo. Vis dlto skubus knyg baigimas ir nauj uvedimas sudar didel darb. Maai buvo dien, kada mons negaudavo vairi nauj formuliar su daugybe klausim apie mons veikim ir stov, kuriuos atsakyti reikdavo skubiai. Danai ir visai nauji dalykai bdavo pavedami skubiai parengti. 1940.X.2. vietins pramons, maisto pramons ir komunalinio kio liaudies komisarai sakymu Nr. 2. pareigojo visas mones savaits bgy paruoti detalius idirbimo norm projektus ir juos sisti V P L K darbo ir udarbio skyriui. U vykdym atsakomyb tenkanti asmenikai moni di-

215

rektoriams. Naujieji direktoriai stengdavosi tbt vykdyti partijos ir komisar sakymus, dl to, nesiskaitydami su racionalumu, samd naujus mones, ir administracinis personalas nuolatos augo. Vliau buvo uvestas gamybos planavimas, atsirado specials planuotojai. Su soclenktynmis daugjo niekal (broko) kiekis, buvo paskirti brokuotojai bei riuotojai. Statistinms inioms teikti taip pat prireik nauj moni. Taigi, kartu su naujos santvarkos krimu, krsi ir nauji etatai, kaip neivengiami bolevikini negerovi palydovai. monse upildyti praneimai plauk trestus ir komisariatus, kur turjo sdti vl neproporcingai didelis skaiius moni, kad stengt gautus praneimus grupuoti, skaiiuoti ir daryti suvestines inias. Koks silpnas administracinis personalas buvo sukurtas net centro staigose-komisariatuose, rodo kad ir vietins pramons liaudies komisariato tarnautoj sstatas. V P L Komisaro 1940.VTIX.31 d. sakymu Nr. 6. buvo paskirti komisariato tarnybon 138 asmenys, kuri tarpe net 83 mons, taigi 60% vis tarnautoj, ankiau neturjusi nuolatins tarnybos, arba visai dar netarnavusi staigose. Toki nauj moni trestuose ir monse, kaip ne taip svarbiuose postuose, buvo priimta dar daugiau. I minto sakymo matyti kaip greitai versi vadovaujamas administracines vietas svetimtauiai. I 138 tarnautoj buvo 52 svetimtauiai, j tarpe 44 ydai, kuri anksiau staigose visai nebuvo. Tautybes ir kategorijas rodo lentel Nr. 9
Lentele nr. 9

Viet.
Tautyb 1 Lietuvi . . yd . . . Rus I viso . II

Pram.

I
K

K-to
a VI t

tarnautojai
e g o r

tautybmis
i IV X 1 1 2 j XI 4 3 o s xu 5 11 2 18

ir kategorijomis
Viso V X I I X I V XV XVI 12 6 2 1 20 7 11 2 1 2 5 2 2 1 5 86 44 6 138 o/o

III 3

VII 23 3 26

VIII IX 3 12 4 1 3 17

10 1 --

3 1

62 32 6 100 7

10

II-je kategorijoje matome vien lietuvius tai- sarg vietos. Tuo tarpu auktesnse kategorijose vir X vyrauja ydai, nes i 44 yra 36 ydai, taigi 82%, lietuvi i 86 tik 31 tarnautojas arba vos 36%, o rusai visi vadovaujamose vietose. Tai buvo 1940 m. rugpiio mn. ir dar staigoje, kurios pagrind sudar pramons departamentas. Vliau pradjo plsti rusai, o yd skaiius ir svoris dar labiau iaugo. domu kaip is naujasis personalas, ikotas kadr skyriaus ir suydintas bei surusintas, dirbo? Pradioje buvo visika betvark ir danai interesantai pereidavo kelet kambari ir grdavo pas t. pat tarnautoj, nes daugumas tarnautoj neinojo ir patys, kurias funkcijas jie

216

POVILAS BUDREIKA

privalo atlikti. Dl netvarkos darbe 1940 m. VIII.10. d. pramons ministeris sakymu Nr. 9 padar pastebjim skyri virininkams ir tarnautojams, kad bt liautasi priiminti interesantus koridoriuose: Perspju, kad klijentus galima priiminti tik skyri patalpose, bet ne koridoriuose. Apie nesilaikanius ios tvarkos tarnautojus bus daromos atitinkamos ivados". staiga buvo virtusi ydika makalyne. Besikurianioms staigoms buvo ukraunama daug ir skubaus darbo. Kokiu tempu darbas turjo bt atliekamas, rodo is 1940.VIII.13. pramons ministerio sakymas skyri virininkams (sakymas be numerio) :
Remdamasis vakar ir ios dienos pasitarimais, silau patiekti iki . mnesio14 d. 21 val. planavimo ekonominiam skyriui sekanius davinius: 1940 m. likusio laiko (nuo 1 rugpiio iki 1941 m. sausio 1 d.) biudetui sustatyti: 1) aliavos, kuro ir gatavos gamybos liekanas madaug rugpii mn. 1 d. (pagal ankstyvesns anketos davinius) pinigais (savikaina). 2) gamybos tris pinigais. 3) gamybos savikaina: a) aliava, b) darbo atlyginimo ir c) generalins ilaidos. 4) realizavimo (pardavimo) kaina. 3) kapitalo investicijos pramons monei praplsti. 6) sav kadr parengimo ilaidos (jei tokie numatomi). V i s i daviniai turi bti sustatomi, numaius gamybos ipltim biudetinio periodo metu. Jeigu dl nurodyt punkt kils klausim, tai praau kreiptis betarpiai mane telefonu arba asmenikai: duotas pardymas leisti skyri virininkus be eils ir nespjus' .

sakym pasiras Ch. Alperaviius. Bet jau vien i redakcijos ir gale padaryto prierao, aiku, kad tai ydo darbas, vainikuotas kakokiais kliedjimais apie gamybos tr pinigais"... Tokius darbus buvo drstama pareigoti atlikti per dien. Komisariat skyriai savo ruotu irgi vienos dienos terminu reikalaudavo ini i moni. Tokiu bdu apie duomen tikslum negaljo bti n kalbos. sakym gausumas nepaprastas, o j ruoimas ir formulavimas sudaro ymi komisariat ir trest darb dal. sakymais buvo kilnojamos mainos i vienos mons kit, nustatomas remonto laikas, raginama didinti gamyb, vesti dvi ar tris pamainas ir t. t. mons direktorius be sakymo, sava iniciatyva, negaljo daryti joki pakeitim monje, nes tai bt skaitoma savavalikumu ar net sabotau. Jis reikal referuodavo trestui ar komisariatui ir tik gavs j sakym jau galjo j vykdyti. sakymai taiau netvarkos nepaalino ir nieko naudingo nesuteik. Jei mones tiesioginis darbas-gamyba nesustojo dl likusio senoje personalo patyrimo, tai naujasis komunistinis personalas buvo apsikrovs soclenktyni paruoimu, plan sudarinjimu, darbinink udarbio norm nustatinjimu ir kitais komunistins agitacijos padiktuotais darbais. is nauj darbo keli iekojimas Lietuvai nieko naujo nedav,

217

tik liko storos komisariat bylos, kuriose bus galima velgti buvus i moni nepajgum darbe ir naivum usimojimuose. Darbo drausm ir bausms Darbo drausm bolevikinje santvarkoje buvo ypatingai grieta. moni darbininkai ir tarnautojai turjo grietai laikytis vieai moni vitrinose ikabint: Pavyzdini vidaus tvarkos taisykli". ios taisykls buvo Rusijoje veikusi taisykli kopija. Taisyklse pompastikai surayti tikslai, kuri norta pasiekti:
a) patikrinti socialistin darbo organizacij ir ugdyti dirbanij socialistines pairas darb (stachanoviei sjdis, soc. lenktyniavimas, spartuolikumas), b) patikrinti mons normali darbo eig, c) inaudoti racionaliai darb ir siekti kuogeriausi kiekybini ir ypa kokybini darbo rezultat, d) stiprinti darbo drausm ir kovoti su perjimais i mons mon, siekiant sudaryti pastovius mons kadrus, e) patikrinti, kad mon bt vadovaujama asmenikos atsakomybs principais, f) sudaryti kuogeriausias ir kuosveikiausias darbo slygas, g) patikrinti soc. nuosavybs saugum ir rpesting jos naudojim.

Priimtas darb darbininkas turjo per 5 dienas gauti darbo knygel. Darbo laikas buvo statymu nustatytas: suaugusiems 8 val., 1416 met nepilnameiams 4 val. ir dirbantiems naktinj pamainoj 7 val. Taiau praktikoje, ypa soclenktyni metu, o j retai kada nebdavo, buvo dirbama po 10 ir daugiau valand, ypa medio ir statybini mediag pramons monse. Antvalandiai ir skirstymas darbo pamainomis buvo atliekamas mons administracijos ir darbininkams privalomas be apeliacij. ia buvo rykt, kuria lengva buvo plakti nepatikimus ar nepalankius komunistinei santvarkai darbininkus. Pav., Kauno savivaldybs auto mechaninse dirbtuvse kai kurie lietuviai darbininkai vis bolevikmet dirbdavo daugiausiai naktinje pamainoje. Ypa grietai buvo reikalaujama punktualumo darbo pradioje ir darb baigus. Ryt, signalui skambant, visi darbininkai privalo stovti savo vietose ir bti pilnai pasiruo darbui. Pabaiga irgi buvo neatskiriama nuo signalo. monse buvo rengtos kontrolins bdels, kuriose nuolat sddavo budintis. Ateidami darb darbininkai privaljo parodyti budiniam leidim eiti mon. Po to turjo eiti atversti savo tabelio numer, kuris kabodavo tam tikslui skirtoje lentoje. Baigus darb t pat savo numer reikdavo apversti. Toji lenta rod, kiek darbinink atjo darb. Po signalo ji bdavo urakinama ir pasivlavusiems tekdavo jau kiti keliai praeiti. Pavlav buvo registruojami. Pavlav 20 minui bdavo leidiami dirbti administracijos ratiku sutikimu, o pavlav daugiau, atleidiami i darbo kaip vaikteivos" (specialus bolevik nukaltas terminas).

218

P O V I L A S BtTDREIKA

Darbininkai ir tarnautojai, atvyk i darb neblaivs, neleidiami dirbti ir turi bti atleisti i darbo taip pat kaip vaikteivos... Normaliai i darbo tegaljo pasitraukti tik tas, kuris gaudavo savo meisterio ar skyriaus vedjo ratik sutikim. Tai buvo galima tik ligos ar kit labai svarbi prieasi atveju. Darbo ranki, drabui, gaut mediag ir aliav saugojimas ir tausojimas buvo grietai irimas. Mediag ir ranki perdavimas vienos darbo pamainos antrai, buvo smulkiai atymimas specialioje knygoje, visur tvirtinant tai paraais. Mat, mediag ir darbo ranki vagyst Rusijos monse buvo virtusi masiniu reikiniu. Darbininkai darbo metu buvo pareigoti sekti gaunam aliav ir pagamint mediag tinkamum. Taisyklse pasakyta: Tuo atveju, kai gauta mediaga, neatitinka reikalavim (bloga ris, netinkamas dydis ir pan.), darbininkas nedelsdamas turi praneti cecho ar skyriaus vedjui. Pastarasis, patikrins t praneim, neleisdamas turi imtis priemoni netinkamos ries mediagai pakeisti tinkama". O toliau dar. nurodyta ieitis": Jei atliekant darb pastebima niekalas (brokas), tai darbo pavedimo lape atymimas tam daiktui pagaminti sugaitas laikas, niekalo pobdis ir prieastys". Ieina, kad socialistins santvarkos darbininkas ne tik turjo bti geras mediag ir j vis ri inovas, bet turjo net ir ratikai nurodyti savo darbo klaidas, dl kuri pagamintas niekalas. Normalus poilsio laikas yra septintoji laisva diena ir, be to, komunistini veni 8 dienos metuose. Dl to atostogos, kuri daugumas darbinink tegaudavo po 612 darbo dien, buvo skirstomos per visus metus, kad nesustot darbas monje. Koks galjo bti darbininkams poilsis rudenio, iemos ir ankstyvo pavasario laiku, kada dl dienos trumpumo ir ms klimato slyg galima sdti tik gerai apkrentose patalpose ? Vidaus tvarkos nuostatuose labai kruopiai ir smulkiai idstytos higienos, technikins ir priegaisrins apsaugos taisykls. Jose akcentuojama kova su sabotau, kurio prislgtas sovietinis darbininkas danai bandydavo griebtis. Main bei rengim smoningas gadinimas ir padegimas buvo vienintelis protestas prie esamus ekonominius sunkumus ir darbinink beteisikum. U vidaus tvarkos taisykli nesilaikym buvo taikomos vairios sankcijos. Darbininkas ar tarnautojas, pavlavs be svarbi prieasi ryte ar po piet pertraukos darb, ijs anksiau laiko i darbo, arba dykinjs darbo metu, baudiamas administracine tvarka iomis bausmmis: pastaba, papeikimu, spjimu, kad gali bti atleistas i darbo, perklimu kit mon, skyrimu emesn-blogesn tarnyb ir sumainimu atlyginimo, paliekant t pat darb. Nusiengs tris kartus per mnes arba 4 kartus per 2 mnesius, bei pavlavs darb 20 ir daugiau minui, turi bti atleidiamas kaip vaikteiva, kuris nusieng darbo staty-

219

mams ir darbo drausms nuostatams. Darbininkas tegaljo pasiteisinti tik pristatydamas gydytojo liudijim, teismo aukim, ar kokios nors kitos staigos paymjim. Jei dl darbininko neatvykimo darb susidaro monei nuostoli, tai administracija turi iiekoti juos i darbininko, atymdama tai baud knygoje ir raydama darbininko darbo knygel. i taisykli sukaustytas darbininkas buvo tik paprastas darbo rankis, kur administracija kilnojo i vietos viet, baud ir gal gale imesdavo, kaip kiemsargis slavas. Negeresn dalia buvo ir administracijos, nes ir jos likimas toks pat, jei auktesn instancija pastebs j nestropiai vykdant bausmes. Pasitikjimas mogaus sine ir jo odiu buvo sunaikintas, kaip kapitalistins" tvarkos palaikas, o jo vietoje vesta begals taisykli su baudomis ir vairiais pasiteisinimo rateliais. moni jungimas ir pertvarkymas Po nacionalizavimo sek skubus moni pertvarkymo laikotarpis. Buvo keiiami moni pavadinimai, prie stambi moni prijungiamos tos paios branos maos mons, arba kelios vidutins mons sujungiamos vien stamb gamybin vienet. Daugumos moni pavadinimai buvo pakeisti. Tik visame krate populiarios firmos, kaip Pienocentras", Maistas", Ringuva" ir panaios buvo paliktos tais paiais pavadinimais, o kitos buvo kriktijamos vardais, turiniais komunistin prasm. Keitimas buvo skelbiamas pradioje Komisar Tarybos nutarimais. Pvz. 1940.XI.26., Auk. Tarybos iniose Nr. 1. paskelbta: Apie moni pavadinim pakeitim. Nacionalizuoto Pirmojo Lietuvos Avalyns fabriko G. L. Falkovskis", Kaune, darbibinink ir tarnautoj praym patenkinti, nacionalizuot Pirmj Lietuvos Avalyns fabrik G. L. Falkovskis", Kaune vadinti: Avalyns Fabrikas Raudonoji Vliava". Vliau atsirado labai daug pavadinim su odiu raudonas" (pav. Raud. vaigd, Raud. Pavaist, Raud. Stalius ir t. t.) kad sunku buvo tuose naujuose moni pavadinimuose susivokti. Daugiausia bolevikai pakriktijo moni numeriais, pav. valst. malnas Nr. 1, Nr. 2 ir t. t., valst. spaustuv Nr. 1, Nr. 2 ir t. t. Ta numeracija kartodavosi kiekviename stambesniame pramons centre. Spaustuvi Nr.l, 2, 3, 4 ir t. t. buvo Kaune, buvo toki pat numeri ir Vilniuje. Tik i vietos galjai suvokti apie koki mon kalbama. moni perkriktijimas buvo taip sutvarkytas, kad danai tik klaidindavo ir vargindavo kanceliarijas, pat ir susidurianius su moni pavadinimais asmenis. moni jungimas stambesnius vienetus buvo komisar kompetencijoje. Apie padarytus moni sujungimus ir panaius patvarkymus buvo skelbiama sakymais. Pvz., 1941.1.29 d., vietins pramons 1. k-ras sakymu Nr. 29 skelb: Valstyb. Od Tresto Valdytojui sakau emiau ivardintas valst. avalyns dirbtuves: 1) V. avalyns d-v Nr. 7, Kaune, Stalino prosp. Nr. 63, 2) V. Avalyns d-v Nr. 8 Kaune, Senamiesio gt.

220

POVILAS B U D R E I K A

3 ir 3) V. Aval, d-v Avalas", Kaune, Vilniaus gt. Nr. 4 iki . m. vasario 1 d. jungti valstybin avalyns fabrik Raudonoji Vliava", pervedant vis i moni aktyvus ir pasyvus avalyns fabrikui Raudonoji Vliava". Pagal iuos sakymus, atitinkamos mons suvedavo mainas i keli moni nurodytj mon ir, atlikus kitus formalumus, mons, susiliedavo stambesn vienet. Jei buvo jungiama kelios spaustuvs, siuvyklos, avalyns dirbtuvs ar altkalvs, tai jungimas stambesnius vienetus buvo racionalus. Tuo buvo sutaupoma dalis administracijos, kuro, apvietimo, transporto ir kit bendro pobdio ilaid, o darbininkams lengviau manoma suteikti daugiau patogum. Deja, i esms tikslus smulki moni jungimo principas, beatodairikai j vykdant, kai kur liko absurdiku. Viln karimo ir verpimo mainos, pilnai apkrautos darbu ir reikalingos provincijoje buvo pargabentos i Skuodo, Viekni ir Vabalninko Kaun. ia nenaudojamos stovjo ir rdijo lauke ir tik po keli mnesi buvo jungtos Drobs" fabrik. Ne visada buvo jungiamos itisos kelios mons vien. Danai fabriko atskira maina ar visas skyrius buvo ijungiama ir perkeliama kit fabrik. Dl to kai kurios mons buvo imtytos keletoje kit moni. Naujai sukurtose monse atsirasdavo vairiausio tipo, pajgumo ir susidvjimo main. Tai ypa pasireik spaustuvi, avalyns dirbtuvi ir trikotao dirbini moni jungime. Kadangi darbininkai ne visur kartu jo su mainomis, tai atsidrus prie neprast main, majo j naumas darbe, o mainos daniau gedo. Kiek daug buvo padaryta moni jungim, rodo lentel Nr. 10, kur duotas nacionalizuot moni skaiius ir kiek j liko po sujungimo:
Lentel nr. 10 moni
T r e s t o p a v a d i n i m a s

jungimas

trestuose
moni Nacionalizuojant skaiius Sujungus 56 40 33 64 36 9 62 36 41 16 393

Statybini M e d i a g Pr. T r e s t a s Metal A p d i r b i m o Pr. T r e s t a s O d Pramons T r e s t a s

.-

64 60 59 113 116 16 66 37 48 21 Viso. . . 600

T e k s t i l s Pramons T r e s t a s Trestas Poligrafijos pramons S t a t y b o s Pramons T r e s t a s Maln Kepykl T r e s t a s Spirito ir degtins trestas Alaus Trestas A l i e j a u s ir Riebal T r e s t a s

ia ivardinti tie trestai, kuriuose mons buvo jungiamos. I 600 moni liko tik 393 mons, reikia 207 mons buvo panaikintos ir jungtos kitas. Daugiausia sujungim buvo Poligrafijos, Tekstils ir Od pramons

BOLEVIK R A N K A LIETUVOS PRAMONJE

221

monse ir i dalies metal pramonje. Vilniuje ir Kaune buvo sujungtos net po 1012 ma spaustuvi vien. moni jungimas atliktas blogai. Main imontavimas buvo skubus, mainos aplauomos ir sugadinamos. J perveimas buvo atliekamas pirma pasitaikiusia transporto priemone. montavimas vl toks pat skubus ir neatydus, nes darbas buvo pavedamas pirmiems po ranka pasitaikiusiems darbininkams. Lietuvos pramon daugumoje tenkinosi anktomis patalpomis, o jungimas moni stambesnes dar labiau pablogino darbo slygas ir daugelio spaustuvi, trikotao fabrik ir avalyns dirbtuvi bei siuvykl anktumas buvo gerokai didesnis, negu higienos reikalavimai leido. Planavimas ir jo vykdymas vairi kio srii planavimui vadovavo Valstybin Plano Komisija. Pramonje jau buvo planuojama kapitalin statyba bei remontai ir pramons gamyba. Visa tai pagal planus buVo kontroliuojama. Buvo ruoiami aliav, savikainos, darbinink skaiius ir darbinink udarbio fond planai, kurie taiau dar nespta gyvendinti. Pramons gamybos planavimas pirmiausia atliktas vietins pramons liaudies komisariate, kur jau 1940 m. IV ketvirt dirbta pagal plan. Nuo 1941 m. pradios visi pramoniniai komisariatai jau dirbo pagal nustatytus ir V. Plano Komisijos patvirtintus gamybos planus. Praktikoje pramons gamybos planavimas vyko ia tvarka: kiekviena mon sudarydavo smulk, joje numatyt pagaminti preki, atskirais asortimentais, metin plan. Metin plan suskirstydavo keturis met ketvirius, o ketvirius atskirais mnesiais, visur nurodydamos numatyt pagaminti preki kiekius ir vert. mons metin plan, padalint atskirais ketviriais ir mnesiais, sisdavo savo trestui. Trestai darydavo vis moni santrauk, ileisdavo asortimentus ir kai kurias smulkias prekes, o svarbesni preki metin, ketvirtin ir mnesin vis tresto moni plan patiekdavo savo komisariatui. Komisariatai, surink vis trest planus, vadovaudamiesi V. Plano Komisijos nurodymais, visk perirdavo i esms, t. y. ar nustatyt preki numatyti pagaminti kiekiai yra pakankami numatytiems pareikalavimams. Sudar vis trest itaisyt plan kiek sumaintos nomenklatros santrauk, sisdavo V. Plano Komisijai tvirtinti. Vertybms apskaiiuot buvo naudojamasi, taip vadinamomis, 1926 m. nekintamomis kainomis. Jos buvo nerealios, nes, pvz., avalyns pora iomis 1926 m. kainomis buvo 5,20 Rb., o faktikai kainavo vir 100. Bet skaiiavimui tai buvo bent pastovus pagrindas. Tik vairiems remonto darbams arba kainininke neivardintoms prekms trestai ir mons nustatydavo savo nuovoka kainas. Visus neivardintus gaminius kainodavo aukta kaina ir tuo palengvindavo vykdyti vertybin mons gamybos plan.

222

POVILAS BUDREIKA

Valst. Plano Komisija, iirjus komisariat planus, patvirtindavo, o jei rasdavo trkum ir neaikum, aikindavosi su komisariatais ir, paalinus trkumus, tvirtindavo. Patvirtinti planai, lyg kokia ventenyb, nebuvo keiiami ir visu komunistiniu arumu buvo stengiamasi juos vykdyti. Kadangi Valst. Plano Komisijos tvirtinamuose planuose, kaip santraukose, bdavo ne visi gaminiai ivardinti, tai bendra vertyb ir ivardint gamini kiekyb buvo stropiai sekama plan vykdant. Patvirtint plan kelias atgal jo tokia pat tvarka, tik dabar emyn iki mons, pakeliui papildant preki nomenklatr. Tuo bdu mons i trest gaudavo plan net atskirais preki asortimentais. mons savo iniai sudarydavo atskir dien ir net atskir main dieninius planus, kuri taiau nei trestui nei komisariatui neprivaljo pateikti. Fabrik direktoriai, gav smulkius savo moni planus, suaukdavo mons aktyvo (j sudarydavo direktorius, keli veikls politine prasme tarnautojai ir vyr. darbininkai bei meisteriai, inoma, patikti kompartijos ar partijos nariai), o jiems aptarus vis darbinink susirinkim, kuriame darbininkai bdavo raginami gautj plan btinai vykdyti ir net perviryti, nes to reikalaujanti vyriausyb, pageidaujanti partija ir t. t. Gamybos plano vykdym stropiai sek komisariat planavimo skyri kontrols sektoriai. mons privaljo skubiai ir terminuotai tiekti plano vykdymo inias: 1) dekadines (t. y. 10 dien), kurias kiekviena mon sisdavo telegrafu ifruotais praneimais savo trestui, o trestai, per dien sudar santrauk, patiekdave komisariatui, ir 2) mnesines, siuniamas specialiuose skubiu patu, praneimuose; jos ta paia tvarka, kaip ir dekadines inios bdavo perduodamos komisarui. Dekadinse iniose bdavo nurodoma bendra gamini vert ir svarbiausi (V. Plano Komisijos nustatyt) gamini kiekis, o mensiniuose praneimuose smulki gamini nomenklatra ir j vert. Komisarai, gav tokius suvestinius plano vykdymo rodiklius, pirmiausia irjo, ar planas vykdytas. Jei jis vykdytas per 100%, komisariate ramu. Prieingu atveju aukiami skyri virininkai, trest valdytojai, moni direktoriai aikintis ir pradedama, kaip buvo prasta vadinti, aliarmuoti ir signalizuoti, t. y. koliotis dl ko planas nevykdytas. Komisariato skyri virininkams, trest valdytojams ir t. t. tekdavo sistemingai sirgti dekadinmis ir mnesinmis plano nevykdymo ligomis", nes eilje moni trkdavo aliav, gesdavo per greit varomos mainos ir pan. Ligoms" sumainti buvo nusistovjusi tvarka: mon, nevykdiusi plano, nurodo ir nevykdymo prieastis, o komisariato kontrols skyrius, pateikdamas komisarui santrauk, duoda kartu trump apvalg, kurioje ir nurodomi visi trkumai ir prieastys, dl kuri planas nevykdytas. Plan sudarymas, j tvirtinimas ir atgal grimas iki moni, nuolatinis praneinjimas apie j vykdym, trestuose ir komisariatuose sudarinjimas santrauk kontrols reikalui, sudar milinik darb, o naudos jokios, nes tekdavo konstatuoti vyks faktas, kurio jokia galyb ne-

BOLEVIK R A N K A LIETUVOS PRAMONJE

223

g a l j o atitaisyti. v y k s mainos gedimas, kvalifikuoto darbininko liga ar aliav trkumas v a r g i a i paalinami. Tuo tarpu gamini ris nesulaikomai blogjo, nes buvo svarbu kaip nors v y k d y t i plan Kiekvienas Lietuvos g y v e n t o j a s ino, kokie batai buvo pradta gaminti. Buv. Tilmanso f a brikas, nordamas v y k d y t i vini g a m y b o s plan tonomis, prigamino daug y b 6 8 coli vini, kurie maai kur naudojami, bet planas buvo v y k d y tas ir direktorius ramus. T o k i a pat tvarka buvo sudarinjami ir kapitalini statyb ir remont planai, apie kuri Vykdym bus kalbama vliau. K a i p gamybos ir kapitalini statyb planai buvo pritaikomi g y v e n i mui, vaizdiai ir tikinamai rodo 1941..20 d. Liaudies Komisar T a r y b o s nutarimas N r . 253, kuriame p a r a y t a : L T S R Liaudies Komisar Taryba konstatuoja, kad: 1. Vietins Pramons Liaudies Komisariatas, Msos ir Pieno L. K-tas ir Maisto Pr. L. K-tas nuved 1941 metams gamybos plan iki atskir moni ne paskirtu laiku, bet labai pavluotai, dl ko atskir liaudies komisariat darbas liko nepatenkinamas, ypa Vietins Pr. L. K -to, kuris atliko sausio mn. plano 9 4 % , o vasario tik 9 0 % . Msos ir Pieno Pramons L. K-tas nuved plan iki moni, o mons io plano nenuved iki paruoiamj galvijams supirkinti punkt; dl supirkinjimo punkt nepatenkinamo darbo msos kombinatai kovo mn. dirbo nepilnu pakrovimu. 2. Vietins Pramons L. K-tas nedav monms metinio plano, o pasitenkino tuo, kad nuved (iki moni) gamybin plan tik I-jam ketviriui, tokiu b d u pereng Lietuvos T S R Liaudies Komisar Tarybos ir L K P ( b ) CK 1941 met vasario 14 d. nutarim. 3. Vietins Pramons L. K-to sistemos moni eil (Neris, Metalas ir kt.) turi dvigubus planus: vienas i Liaudies Komisariato, kitas administracijos sudarytas, kas yra visikai neleistinas pagrindini planavimo princip ikreipimas. 4. Maisto Pramons ir Vietins Pramons L. K - t mons Liaudies Komisariat patiektame gamybiniame plane negavo gamini specifikacij. 5. Vietins Pramons L. K-to mons blogai atlieka I ketvirio plan. D l Vietins Pramons L. K-to kalts nevykdytas ems kio main (plg, aki, kultivatori) gamybos planas. . Liaudies Komisariatai gauna apyskaitinius duomenis pavluotai ir i mao moni skaiiaus, pav. Maisto Pr. L. K-tas, gavs i 3 0 % ~ - 4 0 % vis savo moni apyskait, daro ivadas dl L. K-to ak bendro plano vykdymo, kuo ir ikreipiamas L. K-to inioje esamos pramons tikrosios bkls vaizdas. 7. V i s i L. K -tai neleistinai ltai vykdo 1941 m. kapitalins statybos plan, o ypa vietimo (L. K-ras drg. Venclova), Sveikatos A p s a u g o s L. K-tas (L. K-ras drg. Girdzijauskas) ir Maisto Pr. L. K-tas (L. K-ras drg. Bileviius) iki iol neparinko statybai viet ir nepasira sutarties su rangovais. Nepaskirti atsakingi darb vykdytojai statomiems kiniu bdu objektams. 8. Maisto Pramons, Sveikatos Apsaugos, Komunalinio kio, vietimo L i a u dies Komisariatai dar nepradjo paruoiamj darb, mediagos nenupirktos ir nepristatytos statybos viet.

230 POVILAS BUDREIKA

9. Vietins Pramons, vietimo, Komunalinio kio Liaudies Komisariatai vykdo statybos darbus i kredit, nepaskirt iam tikslui. 10. Special. B a n k a i nepatenkinamai finansuoja statyb; taip, pav., Komunalinis Bankas eilje atsitikim atsisako finansuoti statyb be projekt ir smat, nors dl io dalyko yra T S R S L K T ir V K ( b ) P C K 1941 m. sausio 28 d. nutarimas N r . 218, leidis. I-jo ketvirio plano ribose, finansuoti be technikini projekt ir smat. 1 1 . Liaudies Komisariatai, apskrii ir miest vykdomieji komitetai, taip pat ir kitos vadybos nepateikia Valstybinio P l a n o Komisijai nustatytais terminais apyskaitini ini. 16. N a m Pramons Verslo Kooperacijos Organizacinis Biuras nepatenkinamai ipleia N a m Pramons Verslo Kooperacijos artelms organizuoti darb ir j apskaitai bei apyskaitai tvarkyti darb, taip pat neparodo iniciatyvos N a m P r a mons Verslo Kooperacijos gamini kain reikalui reguliuoti. 1 7 . Vietins Pramons ir Maisto Pramons Liaudies Komisariatai iki iol neperdav miest ir apskrii vykdomiesiems komitetams smulki moni, dl ko sultinamas gyvendinimas sjungos vyriausybs direktyv, nurodyt T S R S L K T ir V K ( b ) P CK 1941 m. sausio 7 d. nutarime N r . 44 dl vietins pramons ipltimo. 18. Vietins Pramons Liaudies Komisariato pramon danai ileidia blogos ries prekes su ymiu niekal procentu".

ia ivardintos paios Liaudies Komisar Tarybos gamybos ir kapitalini statyb plano vykdymo blogybs, parodo daugum neivengiam sovietins santvarkos yd, gimstani i perdaug sunarplioto ir biurokratinio administracinio aparato ir nerviko skubotumo. Tarp kit prieasi, trukdiusi normal moni darb, viena svarbiausi buvo blogas tiekimas. moni aprpinimas aliavomis, chemikalais, pusiaufabrikatais ir visomis pagelbinmis mediagomis jo per komisariat tiekimo ir realizavimo staigas. Jos buvo iduodamos pagal moni sudarytus aliav planus, o kur j dar nebuvo, ratikais pareikalavimais. Tiek planavimas, tiek pareikalavimas ratu turjo eiti iki smulkiausi monei reikaling objekt ir maiausi svori. Tai jau labai komplikavo tiekim, nes reikjo, usakant i Rusijos aliavas, sisti ten didiausius sraus, smulkiai vardinant aliav pavadinimus ir asortimentus. Ypa sunku buvo suskubti atlikti formalumus iki 1941 m. pradios, pramons reorganizacijos metu. Daugelio smulki chemikal mons pradjo stigti ir kai kurios net turjo laikinai pertraukti darb. O reikaling mediag tegalima buvo gauti i Rusijos, nes kiti kratai sovietams neegzistavo. Transportas geleinkeliais buvo nepakankamas, o vagon pareikalavimas galjo bti ipildytas irgi tik pagal plan. Atsitikdavo taip, kad gauti i Rusijos aliav vagonai turjo bti specifikuojami analiz ir ekspertiz keliu, o po to iekoma mon, kuriai ta siunta buvo skirta. Buvo atsitikim, kad aliava paklidavo ne t Sjungos Respublik. Paios aliavos, gaunamos i Soviet Sjungos, buvo blogos ries, dl ko gamini kokyb krito. Dl stokos tikslios preki specifikacijos bei specializacijos, pagelbini mediag ir chemikal produkcija Soviet Sjungoje buvo standartizuota ir nedaugelio asortiment.

BOLEVIK R A N K A LIETUVOS PRAMONJE

225

Mediagas monms rpino specials tarnautojai, vadinami tiekjais, kurie prie toki apystov daug raalo iliedavo, prisivaikiodavo, o paskui mnesiais laukdavo iki iraytos mediagos atkeliaudavo i sovietinio rojaus". Darbinink skaiiaus augimas Rusija, kaip oficiali darbininkproletariato diktatros alis, bedarbi neturjo. sibrov Lietuv ir stengdamiesi ir ia forsuoti pramon, bolevikai pradjo didinti pramons darbinink skaii. Pirmiausia, keli tkstaniai darbinink buvo priimta tekstils, drabui, avalyns pramons mones, kur buvo rasta didels atsargos aliav ir nesunku buvo vesti dviej ar trij pamain darb. Dl to i pramons ak darbinink skaiius pusmeio bgyje padvigubjo. Nebuvo irima ar racionalu didinti darbinink skaii, ar atitinkamai j didjimui kyla produkcija, ar gaminiai reikalingi rinkai ar ne. darb imta visi, neatsivelgiant kvalifikacij, kas tik jo pra. Dl to Kaune buv bedarbiai, daugumoje vairs tinginiai, be jokios darbo disciplinos, greit sujo fabrikus. Vliau plauk mas moni i provincijos, iekodami mieste lengvo udarbio. Dl to provincijos monse, plytinse, durpynuose ir kt. m trkti darbo jgos. Darbininkai versi pramon, nes radio ir spauda, agitaciniame kartyje, keikdami buvusius laikus, adjo visk, kas tik galima. Pradioje darbinink udarbis buvo pakeltas apie 50%, o kainos tuo paiu metu dar nebuvo pakeltos, inoma, propagandiniais sumetimais. Darbininkai 1940 met lieposrugsjo mnesiais tikrai galjo daugiau pirktis maisto ir kit reikmen, negu anksiau. Darbinink skaiius pramonje 1940 m. lapkriio mnes buvo jau 10.000 didesnis, negu t pai met birelio mnes, o 1941 m. kovo mn. suraymas rodo nacionalizuoto pramonje dirbus 58.959 asmenis arba beveik 20.000 moni padidjim. Lentel Nr. 11 rodo, kuriose pramons grupse ir kiek vieneri met bgyje pramons personalas iaugo. I lentels matome, kad viso personalo skaiius nuo 42.914 asmen 1940.VI paoko iki 66.480 asmen 1941 m. VI, taigi padaugjo 23.566 asmenimis arba 55%. Labiau u darbinink skaii iaugo tarnautoj ir techniko personalo skaiius, nes vietoje 5.629 atsirado net 10.279 asmenys, arba 83% daugiau. Bendrai, darbinink skaiius augo tose pramons akose, kur j pltimui nereikjo dideli kapital, o nauj moni, kurioms reikt rengim, nebuvo steigiama. Dl to didiausias augimas ir reiksi drabui, avalyns ir tekstils pramons monse, kur rasta didel aliav atsarga tirpte tirpo, o pagaminta geros kokybs avalyn ir audiniai plauk pigia kaina tui Rusijos rink.

226

POVILAS BUDREIKA Lentele nr. 11 Pramons darbinink ir tarnautoj skaiius.

Lietuvai toks dirbtinis darbinink skaiiaus padidinimas teik tik nuostolius. Mainos, dirbant 23 pamainomis, dilo ir blogai priirimos gedo ir lo. aliav atsargos perdirbtos gaminius buvo ivetos Rusij. Per vienerius metus ikirsta trij met miko norma ir lentpivse apdirbta, atsidr pasienio bunkeriuose. Prigamintais maisto ir skanumyn produktais vaiinosi milijonin nenugalimoji" armija ir j eimos, o vietos gyventojamas, paklus keleriopai kainas, liko tik irti, kaip soviet kariai ir j eimos perka ir siunia Rusij ms gaminius, nes gaunami atlyginimai buvo per mai, palyginus su naujomis pramons gaminiams nustatytomis kainomis. Be to, krautuves vis maiau buvo tiekiama, o kraunama staiai vagonus ir veama kaimyninms respublikoms palei Volg"..
*) ia eina ir buv. Pramons Statybos Trestas.

BOLEVIK R A N K A LIETUVOS PRAMONJE

227

Darbinink udarbio k l i m a s " L i e t u v o s darbininkai gaudavo statymais nustatyt atlyginim u darbo dien bei valand. T i k nedaugely moni buvo praktikuojamas ir akordinis atlyginimas. Buvusi atlyginimo sistema buvo pakeista sovietine, R u s i j o j e veikiania sistema. Darbinink atlyginimas pradtas kelti j a u pirmomis sovietinmis dienomis. 1940.VIII.9 d. Darbo ministerio sakym ( V y r . ini N r . 734) buvo pakeltas udarbis nuo 5 iki 30% atskirose udarbio grupse. Liaudies K o misar T a r y b a savo nutarimu N r . 335 paved komisarams p e r t v a r k y t i v i s atlyginimo sistem. Nutarimas itoks: (cituojami tik atskiri nutarimo punktai, liei k l a u s i m ) : Darbinink ir tarnautoj meterialinei gerovei kelti toliau, ir nustatyti j darbo atlyginimo sistemai, suderinant j su veikiania kitose T a r y b Sjungos respublikose sistema, L T S R Liaudies Komisar T a r y b a nutar: 3- Pasilyti L. Komisarams pateikti per dvi dienas L T S R Liaudies Komisar T-bai patvirtinti sakymus darbo atlyginimui pakelti, nurodant konkreius atskir kategorij darbo atlyginimo skaiius, tarif lenteles ir dirbanij atlyginimo tvark pagal kiekvien pramons ak atskirai. 4. vesti valstybini ir kooperatini moni darbininkams premijuojamj vienetin darbui atlyginti sistem, skatinani tolesn darbinink darbo naumo ir udarbio klim. pareigoti L. Komisarus nustatyti per vien mnes idirbimo normas ir vienetinio atlyginimo aukius monse, pateikiant tuo reikalu ataskait L T S R L K T iki 1940.Xll.25 d . 6. Pavesti Vietins Pramons, Maisto Pramons ir Komunalinio kio L. K.-rams idirbti tarif-kvalifikacij sraus vis pramons ak darbininkams. Ruoiant sraus panaudoti kit T a r y b Sjungos respublik atitinkam pramons, ak patyrim. 7. Pavesti V. Pramons, Maisto Pr. ir Kom. k i o L. K-rams idirbti darbininkams meisteriams ir ininerijos-tecbnikos darbuotojams atlyginti premijuojamsias sistemas u gamybos darbo gerinim, kaip antai: u kuro, elektros energijos, mediagos, instrument ir kitko taupum bei tausojim, u produkcijos niekalo(broko) mainim, u nustatom gamybos norm pervirijim, u main bei aparat tinkam veikim, neleidiant tuiai stovti ir pan. 8. pareigoti L. K-rus vis dirbanij atlyginimui pakelti ir jam sutvarkyti darbus vykdyti ne kaip technikin darb, o kaip didels.,politins ir liaudies kio reikms darb, ir todl jungti j su plaiu masiniu aikinamuoju darbu. 9. Pavesti Darbo L. K-tui vykdyti visiems darbininkams ir tarnautojams, dirbantiems privaiame Liaudies kio sektoriuje, atlyginimo paklim, neemesn u nustatyt valstybiniame Liaudies kio sektoriuje . N a u j o j i atlyginim sistema darbininkams nieko g e r o neatne. Darbininkai udirbdavo nuo 5 iki 25 Rb. dienai. Buvo darbo srii, kur a t l y g i nimo maksimumas siek vos 10 rb. 1941.V.29 d. L. Komisar T a r y b o s nutarime N r . 572 randame paskelbtas padidintas tarifini atlyginim n o r mas statybos mediag darbininkams provincijoje, kuriose paymtas a t lyginimo minimumas Rb. 6,48, o maksimumas 12,96 Rb.

POVILAS BUDREIKA

Nors vienet, t. y. rubli skaii, darbininkas gaudavo didesn, nei anksiau lit, bet dl to neproporcingai kilo ir pragyvenimo reikmen kainos. Duodama lentel Nr. 12, kurioje sugretintas darbinink udarbio ir pragyvenimo minimumo kilimas, rods reali padt:
Lentel nr. 12 Pragyvenimo minimumo ir udarbio kitjimas 1939.VI'1941.V (Duomenys Statistikos Valdybos)
P r a g y v e n i m o minimumas vienam asmeniui Vidutinis mnesinis darbininko udarb. 128 L t . 130 150 338 Indeksas Pragyvenimo minimumo 100 121 133 262 292 1939.VI = 100 Darbinink udarbio 100 102 117 248 264

M e t a i ir mnuo

1939.VI 1940.I 1940. V I 1941.I 1941. V

61,13 Lt. 74,27 81,52 178, 2

160, 3 Rb.

313 Rb.

Ivestas indeksas rodo, kad pragyvenimo minimumas pakilo nuo 1939.VI iki 1940.V net 292%, o udarbis padidjo tik 264%. Dar rykiau matyti darbinink udarbio sumajimas i svarbiausi maisto produkt ir pramons gamini kain pakilimo. (Lentel Nr. 13).
Lentel nr. 13 Btiniausi gyvenimo reikmen kainos 1940.I. 19 i94i.V.

(Duomenys Statistikos Valdybos)

Indeksas 1940.1 = 100 1940.V 1941.V

Preki ir gamini pavadinimas

Mato vien.

1940.1

1940.V

1041. V (Kainos, Rb.) 4,50 2,80 0,45 0,55 7,71 120, 800,

(Kainos, L t . )

Msa, kiauliena Msa, jautiena Duona, juoda Pienas, saldus Sviestas V y r . chromo pusbaiai . Vyr. viln. kostiumas . . . . . .

kg ltr. kg Pora V.

1,62 0,82 0,27 0,22 3,80 20,109,

1,88 1,00 0,30 0,<2 3,40 21, 132,

116 122 111 100 90 105 121

278 341 167 250 204 600 725

Duotieji skaiiai rodo, kad btiniausi valgio produktai, per vienerius metus, pabrango 23 kartus, ir aprangos preks 67 kartus, o lentelje Nr. 12 matme darbinink udarb pakilus nepilnai 3 kartus. Tai aiku, kad darbininkams apsivilkti jau buvo pasidar nebemanoma. Reikjo vieneri met, kad maisto produkt kainos pakilt dar 23 kartus ir susilygint su Rusijos kainomis. Tada darbininkai bt sulauk adto rojaus".

BOLEVIK R A N K A LIETUVOS PRAMONJE

Bolevikins priemons gamybai kelti mons gamybiniam pajgumui kelti buvo propaguojamas Stachanovo judjimas ir nuolat praktikuojamos socialistins moni gamybos lenktyns. Lenktynms pradti ir vykdyti buvo naudojamasi vairiomis komunistini veni progomis: Lenino mirties sukaktuvs, partijos suvaiavimas, vairs rinkimai ir pan. Taip Lietuvoje per vienerius metus buvo ruoiamos soclenktyns Spali Revoliucijos sukakties, Aukiausios Tarybos rinkim, Pirmos gegus vents ir kitomis progomis. Tuojau po pramons nacionalizacijos buvo usukta ir Lietuvoje soclenktyni maina. Taryb Lietuva' (Nr. 1, 1940.X.1 d.) jau skelb:
Nutarta vykdyti socialistines varybas metalo fabrikuose Didiosios S p a l i Revoliucijos 25 met sukakiai paminti. M e t a l o ' , L i v e l o s " ir Neries'' fabrik darbininkai usiangaavo neileisti n vieno procento netikusi preki (broko), i turimo fabrikuose lauo pradti plataus vartojimo preki gamyb ".

Diena i dienos stambiomis raidmis mirgjo laikraiai apie nauj fabrik sipareigojim soclenktynms, su vis mantresniais ir didesniais pasiadjimais. Socialistinmis moni lenktynmis buvo norima eiti prie ilyginimo to didiulio skirtumo, kuris Soviet Sjungoje yra tarp preki pareikalavimo ir pramonini gamini pasilos. Viename tekstils tresto profsjungos susirinkime komunist partijos atstovas aikino, kad lenktyniavimu bus galima pasiekti didesns produkcijos tais paiais rengimais. Pradioje turs bti pakeltas gamybos metraas, nors nuo to kiek ir nukentt kokyb, o tolesnmis soclenktynmis ir po j turi bti ilaikomas metraas ir kokyb grinta ligi buvusio lygio. 1940.XI.6. Taryb Lietuvos" Nr. 32 randame, kad Kauno Audiniai", soclenktyni dka, dav 8000 metr audini vir normos, nors j kokyb buvo gerokai kritusi, bet tai nebuvo svarbu. Kojini broko buvo tiek daug, kad Kauno miesto s-bs auto remonto dirbtuvs gaudavo tkstanius sugadint ilkini kojini ir vartojo jas vietoje skudur valymui. Kokyb su kiekybe nustojo savo normalaus santykio niekalo naudai. Didiausiais main inovais buvo laikomi patys darbininkai. J darbo staas ess pagrindinis dalykas ir main greit es galima didinti ligi bet koki rib. Taiau buvo umirta, kad mainas konstruodami ininieriai vadovavosi mediag atsparumu. Lenktyni metu ar po j dl to danai gesdavo mainos ir tekdavo jas ilgesn laik, sustabdius darb, remontuoti. Bet lenktyni iniciatoriams pakakdavo paties fakto, kad greitis padidintas, o j pasieks darbininkas buvo rodomas pavyzdiu kitiems. 1940. XI.14. Taryb Lietuvos" Nr. 31, straipsnyje Kaip pasiekiam laimjim socialistiniam darbe", dta foto ir trij darbinink: St. V e n c l o v o s , J. J u r g u i o ir Br. V a l i u k e v i i a u s straipsneliai, apie j iradimus", su panegyrika bolevikinei santvarkai ir prisiminimais apie buvusius kapitalistinus" laikus... T iradim" neverta minti, nes j dauguma absurdiki, o atskir ma darbo patobulinim gyvenime nuolatos pa-

230

POVILAS BUDREIKA

daroma labai daug. kasdienin ir btin pirmyneigos fakt bolevikai taiau paversdavo svarbiausiu gyvenimo faktorium. monje, kur bdavo inoma t iradim" darbo paskos, kiti darbininkai tik juokdavosi. Taiau kit moni darbininkai, pamat lengv savo draug laimjim, t pat pas save kartodavo. Kokie tai buvo iradimai" ir pasiekimai", geriausiai rodo atpildas, kur iradjai" gaudavo i valdios u savo darbus. Pasibaigus soclenktynms, 1940.XI.10 d. Taryb Lietuvos" Nr. 34 paskelbtas vietins pramons liaudies komisaro 1940..6 sakymas Nr. 142, kuriame vainikuojami" soclenktyni dalyviai:
Didiosios S p a l i Socialistin '.s Revoliucijos X X I I I sukakties proga vykusi Vietins Pramons L. Komisariato moni socialistini Ienktyvi dalyvius darbininkus-stachanovieius, spartuolius ir iradjs apdovanoju iaip: 1) U technikinius patobulinimus ir svarbius iradimus, dl kuri buvo pasiekta aukt gamybini rezultat, suteikiu garbs paymjimus ir skiriu po 200 Lt. pinigines premijas. (Ivardinta 12 asmen, paymint j darbovietes). 2) U technikinius patobulinimus ir iradimus, dl kuri pakilo darbo naumas, suteikiu garbs paymjimus ir po 100 Lt. pinigines premijas (72 asmenims), 5) U ypating ir pastov darbo naumo paklim suteikiu garbs paymjimus ir po 50 It. pinigines premijas (418 asmen). 4) U pasiymjim darbo naum keliant suteikiu garbs paymjimus (605 asmenys).

Panaiai padar ir maisto pramons liaudies komisaras savo 1940.XI. 30 sakymu Nr. 199 (Taryb L . " Nr. 255). Ar galimas dar didesnis iniekinimas svok svarbus iradimas", patobulinimas" ir didesnis darbinink mulkinimas, sunku sivaizduoti. Darbininkui, padariusiam pramonje svarb iradim", duodamas popiergalis garbs paymjimas", o kaip atlyginimas u iradim 200 lt., tuo metu, kai jam reikalingas kostiumas ar paltas katavo 1000 lt. ia buvo meker bolevikinei agitacijai. Kur mons technikinis personalas nenordavo prie soclenktyni dtis ir mainas gadinti, stengdamasis rodyti viso io judjimo vienpusikum, ten jis bdavo apaukiamas liaudies prieu", ar nemokaniu socialistikai galvoti". Soclenktyni metu darbininkas turdavo tapti maina, neirti sveikatos ir skubti, nors ir blogas prekes gaminant, kad tik bt pervirytas duotas udavinys. Buvo trumpinamas laikas mainas valyti ir priirti, dirbdavo daugiau pamain, taip pat ir sekmadieniais, kad tik lenktynms paskelbtas planas bt vykdytas. Kauno Audiniai", geriausias ir didiausias ilko fabrikas, vykds 1940 m. spali revoliucijos garbei soclenktynes (1940.X.7.31 d.) laimjo pirm viet, 1000 Rb. premij ir pereinamj raudon vliav. Nustatytas planas 6.300 metr dienai buvo ipildytas 105,8%. monje dirbo 839 mons. Tuo tarpu prie ueinant bolevikams fabrike dirbo 699 mons ir per dien pagamindavo vidutinikai 6.1006.200 m. ilko audini. ias lenk-

BOLEVIKU R A N K A LIETUVOS PRAMON." E

231

tyns laimjo ne dl to, kad bt ymiai virijs plan, nes buvo moni virijusi plan ir 200%, bet dl to, kad mon pateik lenktyni duomenis grafikais, apie kuriuos vertinimo komisija neturjo supratimo... Nuneus duomenis Profsjung Centro Biurui, Komisijos pirmininkas apsidiaugs pareik: irkite, Kauno Audiniai" darb pavaizduoja kaip ligoninje temperatr"! Tuoj po lenktyni, lapkriio mn. pradioje, produkcija Kauno Audiniuose" krito iki 5.0005.400 m. dienai, tai yra sudar tik 7785% buvusios prie lenktynes produkcijos. Kai treiose lenktynse, kuriose Kauno Audiniai" dalyvavo, (Pirmos gegus vents garbei 1941.IV.1IV.30), monje buvo nusistatyta tbt pasigaminti" stachanoviei, viliojant juos ekskursij, kurortinio poilsio ir pan. paadais, tai po lenktyni paaikjo, kad keli audj stachanoviei darbo rezultate buvo 73% broko ir tik 27% pirmos ries gamini. Kitose monse vairi gamybos nenormalum buvo dar daugiau. Ypatingai daug blog gamini buvo avalyns fabrikuose, dl skubumo net bat ivirin forma nukentdavo, o pad kalimas, viduje odeli klijavimas ir kt. darbai tebuvo tik parodija, lyginant su normali laik gamybos batais. Didelis blog preki niekal % konstatuotas paios L. K. T-bos 1941. 111.20 d. nutarimu Nr. 253. Nors nra statistini duomen, kiek darbinink dalyvaudavo soclenktynse, bet i spaudos straipsni matyti, kad didioji dauguma moni jose dalyvaudavo. Jei spali mnesio lenktynse dalyvavo apie 1520.000 darbinink, tai jau gegus mnes i buvusi apie 60.000 pramons darbinink, tikrai per 80% dalyvavo soclenktynse. To bolevikai pasiekdavo varydami negirdt propagand per spaud, radij ir susirinkimus. Net smulkiose remonto dirbtuvse ir altkalvse, kur nebemanoma suprasti, kuo ir kaip tekdavo ireikti lenktyniavim, buvo vykdomos soclenktyns. Darbininkams paad nebuvo gailima. 1941 m. vietins pramons 1. komisaro sakyme Nr. 330 raginama atsilikusias plytines ir kalkines gamyboje paspartinti darb, nurodant skatinimo priemones. Es darbininkai, gerai atliek darb, privalo bti premijuojami, statoma j patogumui valgyklos, bendrabuiai, vaik dareliai ir t. t. Tai odiai, kurie nespjo isipildyti. Praregj, kad gyvenimo slygos diena i dienos blogja, darbininkai ir Lietuvoje jau nebuvo jautrs visiems j paadams ir raginimams. Didiojo nusivylimo siaubas, prislgs plaij Rusijos em, skverbsi jau ir ms moni smon. Industrializacija Bolevik ekonomin politika turjo tiksl Lietuvos pramon kiek galint plsti ir daryti j pirmaujania kio aka. Rastus nebaigtus statyti fabrikus skubjo galimai greiiau baigti rengti. Buvo baigta Panevio cukraus fabriko statyba, Kauno miesto skerdykla, rekonstruotas ir palei-

232

POVILAS B U D R E I K A

stas darban Radvilikio stiklo fabrikas ir tsiamos cemento ir eternito fabrik statybos. Atremontuotas ir paleistas darban tabako fabrikas Kontinentai", Valkinink kartono ir lignino fabrikas, Naujj Verki popierio fabrikas ir keletas smulkesni moni. Kartu su moni jungimu buvo vykdyta daug patalp remont ir padaryta prapltim, kur buvo kurdinama keletas sujungt moni. KauneVilijampolje pastatyta didesn drabui siuvykla, o kitos stambios siuvyklos, i sujungt maesni, buvo talpinamos parinktas (po nam nacionalizavimo) erdvesnes gyvenamsias patalpas. Tuo bdu buvo sukomplektuota Kaune ir Vilniuje stambi drabui ir avalyns dirbtuvi. I stambesni uplanuot statyb buvo norima 1941 m. pastatyti 6 stambias naujas plytines, daugel plytini praplsti, pastatant naujas krosnis, o daugiausia tai smulki eilini remont vykdymas. 1941 m. kapitalinms statyboms ir remontams buvo uplanuota ileisti 83 mil. Rb. I j 33 mil. Rb. arba 39,8% skirta maisto gamini pramonei, 28 mil. Rb.33% statybini mediag pramonei, 11 mil. Rb.13% tekstils pramonei, 8 mil. 10% metal apdirbimo pramonei ir lik 3 mil. Rb. kitoms pramons akoms. Kadangi statybini mediag kainos buvo pakeltos, tai uplanuotieji 83 mil. Rb. 1939-40 m. kainomis galt siekti 4050 mil. Lt. Tai visai normali metin pramons investicij suma, kuri paskutiniais metais bdavo Lietuvos pramon investuojama. Taiau usibrti planai nesklandiai vyko. Statistikos Valdybos leidiny LTSR Liaudies kio Plano vykdymo Pagrindiniai Rodikliai" Nr. 34 randame, kad 1941 m. I ketvirio kapitalinms statyboms ir remontams uplanuota buvo 36 mil. Rb., o faktikai ileista tik 10,85 mil. Rb., taigi vykdyta tik 32,4% numatyto plano. Grynai pramonini, vietins pramons, maisto pramons ir msos' ir pieno pramons komisariat kapitalini statyb planas dar blogiau vykdytas, nes i numatyt 1941 m. I ketvirio ileisti 12,1 mil. Rb., ileista tik 2,97 mil. Rb., taigi tevykdyta 24,5% nusistatyto plano. Kad su kapitalinmis statybomis blogai josi, rodo ir cituotas L. K, Tarybos 1941.III.20 d. nutarimas Nr. 253, kur 710 punkte pasakyta, kad kai kurie komisariatai net neparinko numatytoms statyboms viet, kiti nepradjo paruoiamj darb, nepristat ir net nenupirko mediagos, o bankai nepatenkinamai finansavo statyb ir t. t. Kaip plaiai buvo usimota ioje srityje rodo tai, kad kapitalini statyb planai buvo sudaryti net 1015 ir 25 metams pirmyn. Esmje tai nra peiktina, nes turti perspektyvin darbo plan nra blogyb, bet matant kaip silpnai buvo pradti darbai, maina pasitikjim ir ateities planais, Tenka pripainti, kad komunistai (greiiausiai, bijodami, kad vliau neumirt!) mgo visas galv atjusias mintis realizuoti nutarimais ir sakymais. ia galima nurodyti L K T 1941.V.12 d. nutarim Nr. 486, kuriuo nutarta pastatyti Kdainiuose ketvirt cukraus fabrik, arba 1941.V.20 d.

BOLEVIK R A N K A LIETUVOS PRAMONJE

233

L K T nutarim Nr. 529, kuriuo nutarta Kdaini apskr. pastatyti maisto koncentrat fabrik. Deja, maai buvo belik laiko ir planuoti darbai net nepradti. I gyvenime pradt vykdyti darb rykjo prieastys, dl kuri darbai njo norimu tempu ir tinkama vaga. Pirmiausia, tai buvo neplaningas ir nesuderintas vairi pramons ak ugdymas. Greitai realizuodavo plan ten, kur nereikdavo stambesni investicij ir specialaus pasiruoimo. Buvo pradta kasti naujuose durpynuose durps, rengtos kalki degyklos, sukomplektuotos stambios siuvyklos ir pan. Tuo tarpu kit pramons ak vystymasis atsilikdavo ir gaudavosi vien gamini hiperprodukcija, o antr nedateklius. Pvz., cemento fabriko ir plytini statyba jo labai ltai, o kalki gamyba buvo perdidel. Kalki 1941 m. 1 ketvirt pagaminta 1.174 tonos, kai tuo tarpu per visus 1939 m. tik 1.340 ton, kuri pilnai uteko didelei t met statybai. Rykus darsi ir pramons forsavimas neracionaliais pagrindais. Lietuvos pramon augo atitinkamai ems kio produktingumui. Bolevikins reformos: krimas sovchoz, agitavimas kolchozus, nusavinimas ems vir 30 ha, ukrovimas kininkams priverstin pyliav ir nepakeliam mokesi, pakirto krato gamybin pajgum maisto produkt apdirbimo pramonje. Tuo paiu metu buvo forsuojama pramon, kuriai krate trko aliav. Kad tuo sitikintume, paimsime svarbiausi gamini gamyb bolevikiniais laikais ir palyginsime su buvusia normali laik t pai gamini gamyba (lentel Nr. 14). Kaip matome, medvilns ir ilko audini, kojini, gumos ir odos avalyns vien tik per pirm 1941 m. pusmet pagaminta daugiau, nei buvo pagaminta per visus 1939 ar 1940 metus. Tuo tarpu plyt gamyba visai menka, nes darbininkai, geresnio udarbio viliojami, skverbsi miest fabrikus. Sviesto gamyba, dl mint prieasi, bolevik valdymo metais krito visais 33%, nes 1939 m. II pusmet ir 1940 m. I pusm. buvo pagaminta 18,1 mil. kg., o 1940 II pusm. ir 1941 m. I pusm. tik 12,2 mil. kg. Tuo tarpu gyvuli skerdimas Maisto" fabrikuose padidjo, nes vyko intensyvus gyvuli naikinimas ir planas" buvo vykdomas su kaupu. Pvz., 1941 m. I kevirt msos trestas Maistas" gamybos plan vykd 105,6%. Taigi, Lietuvos pramons vystymasis buvo paremtas krate esam itekli ir atsarg inaudojimu, o ne kratui naudingos ir suderintos su jo kiu pramons pltimu. Maskvos agentai inojo kaip iiulpti krato syvus, o vietos komunistai, usideg agitacija ir propaganda, buvo geri Lietuvos alinimo talkininkai. Visi industrializacijos planai daugeliu atvej buvo ne rimtai itirti ir pagrsti veiksmai, bet diletant, Maskvos plan kopijuotoj ir i kaljim grusi fantast, darbai. Pvz., buvo atisitikimas, kad minktos kreidos degimui tinkant krosnies tip stat prie kiet dolomit klod.

234

POVILAS BUDREIKA Lentel nr. 14 Svarbiausi gamini gamyba 1939'1941 m.

Baigiamieji pastebjimai Apvelgus atskirus pramons veikimo bolevikiniais metais faktorius, tenka padaryti ias bendras ivadas. Sovietiniai pramons tvarkymo metai atne Lietuvos pramonei ymi nuostoli. Privati smulkioji pramon ir amatai, sudar apie 30% bendros pramons gamybos verts, pravedus pramons nacionalizavim, sunyko. Dalis buvo suvaryta koop. arteles, o dauguma j, likusios be aliav, iskirtos i bendro pramons tvarkymo ir apkrautos nepakeliamais mokesiais, paios susilikvidavo. Kiek maai tekurta nauj pramons moni, jau esame anksiau konstatav. Nauj main ir j dali i TSRS monms negauta, o buvusios, dirbant 2~3 pamainomis ir lenktyniaujant, buvo nenormaliai greit nudvimos ir net gadinamos. Krate buvusios aliavos, importuotos ir vietins, bei maisto produktai, spariu tempu buvo stengiamasi sulikviduoti. Darbininkai inaudojami, nes realinis atlyginimas sumajo, pragyvenimas vis brango ir sunkjo, o dirbti buvo veriami, ypa lenktyni metu, daug ir temptai. Darbinink atleidimas ir klimas kit darboviet buvo vykdomas be j kalts, valios ir sutikimo. Jis buvo liks partijos daiktas,

BOLEVIK R A N K A LIETUVOS PRAMONJE

235

kuris privaljo nuolatos skubti dirbti ir gaminti vis daugiau ir daugiau preki. Administracija, vykdydama gausius partijos ir vyriausybs nutarimus ir sakymus, nerod jokios iniciatyvos. Ji komunistinje santvarkoje buvo bendrai maai tevertinama ir apie j spauda ir propaganda tyljo. Tuo tarpu tarnautojai dirbo labai daug, beveik nuolatos popietinmis valandomis, o j atlyginimas vos siek vidutinio darbininko udarb. Pramons subolevikinimo pasekms buvo itokios: bloga gamini ris, menkas darbinink ir tarnautoj atlyginimas, gadinimas buvusi moni ger rengim ir main, nauj visai negaminant. Tik neilgas bolevik viejimas Lietuvoje apsaugojo didium ms pramons rengim ir main, su kuriomis vl ramiai ir tvarkingai dirbama karo ir krato pareikalavimams.

PULK. M. K A L M A N T A S

Bolevikai, okupav Lietuv, laik savaisiais ir vertino tik kompartijos narius ir nesmoningus, tamsius padugni elementus. Visus kitus vairiomis priemonmis jie stengsi padaryti vergais arba, nepavykus, naikino juos teroru. Jie visai umiro, kad XX amiuje susipratusias, nepriklausom gyvenim gyvenusias tautas, vergais padaryti nemanoma; pavergti galima tik atskirus mones, ir tai neilgam. Laim, kad dauguma ms tautos moni pasiliko santrs ir alti visiems bolevik viliojimams. Tokiose sunkiose moralinse ir materialinse slygose teko man gyventi su eima savo kyje. Kadangi bolevikai nebemokjo man itarnautos pensijos, mano monai teko vaiuoti tarnauti Kaunan, kad kaip nors galtume imaitinti vaikus, nes i kio jau nebuvo vilties isiversti. Pasilikau eimininkauti namuose su dviem vaikuiais: sneliu 9 met ir dukrele 7 met. Gyvenimas darsi vis neramesnis: bolevikai kalino daugel mano draug ir pastam. Kaimynai kininkai vaikiojo nusimin ir nerams dl plintani vairiausi gand ir dl neaikios ateities. Vienu balsu visi kartojo: mes bolevizmo neilaikysime... geriau bt buv ti karo lauke, negu dabar kentti t barbar priespaud. Beveik kas antr dien pavasar pradjo lankytis i valsiaus siuniama kompartijos komisija paraginti greiiau veti pyliavas. Komisijos sudtis: vadovas ydas ir du vietiniai rusai. Kada visi rugiai buvo atiduoti, pareikalavo atiduoti ir vis vasaroj, neatsivelgdami, ar bus kuo pavasar laukus apsti ar ne. Jau artinosi gegus mnesio vidurys, reikjo galvoti apie lauk sj. Susitariau su dviem broliais kininkais, ikeliamais i savo sodyb Poligone, bendrai tvarkyti mano k. Patvirtinti ms susitarim valsiuje, nutarme gegus 16 dien susirinkti Jonavoje. Gegus 15-tos pavakar pamaiau atvykusius ms sodybon milicijos skyriaus virinink ir vien civil yd. Asmenikai a j nepainojau, jie pas mane neujo, todl maniau, kad jie turi reikal pas mokytoj, nes pas j buvo uj, ir po to ivaiavo. Norjau suinoti, kokiu reikalu jie ia lanksi. Vienas kaimynas man pasak, kad jie teiravosi, ar a gyvens savo kyje. Daugiau nieko

KALJIME

nepasak. Tokie sveiai man sukl neramum. Pagalvojau, kad reikia bgti, bet tuojau prisiminiau, kaip palikti vienus maus vaikuius?.. Kad nors mona bt namuose, o jos nra... Taigi, nutariau pasilikti su vaikais, kol galima. Gal greit karas prasids, gal nieko blogo nevyks. Gegus 16 dien, kaip buvome susitar, su broliais kininkais nuvykome valsi, kur patvirtino ms susitarim. Atliks visus kikus reikalus, pas pastamus Jonavoje utrukau iki 10 val. vakaro. Jau sutemo. Nuo miestelio iki nam 6 kilometrai kelio. Namo jau psias. Lijo. Skubinau pas vaikus, nes kartais jie nemiegodavo mans belaukdami. Jau artinausi prie savo sodybos. Buvo apie 11 val. vakaro. Staiga ant kelio pamaiau tris vyrus. Jie mane irgi pamat, nes visi pasuko galvas mano pus. A jau taku, esaniu aukiau negu kelias. - Prijs prie j, igirdau klausim: Kur eini? - Namo O kur js namai? ia pat, Beruose. Kaip pavard? Kalmantas. Rankas auktyn! A pakliau rankas, vienas i j pribgo prie mans ir ikrat kienes. Po kratos paklaus: A r turi ginkl". Atsakiau: Neturiu". sak: Nu, tai veskit namus". Einant namus, vaik kambaryje pamaiau vies. jome virtuv. Ten radau isigandusi ms darbinink. Ji norjo man kak pasakyti, bet uniformuotas enkavedistas nedav praverti lp ir pasil vesti miegamj. Kiti du buvo apsireng civilikai. Vienas i civili ydas. Nujome tiesiai vaik kambar. Dukrel, igirdusi mano ingsnius, pakl galvut ir apsidiaugusi kteljo tte", bet palydov nepamat, nes jie jo upakaly mans. Pasakiau jai: miegok, miegok mayte". Ji padjo galvut ir umigo, o snelis miegojo nepabusdamas. Pam i vaik kambario vies, nujome kit kambar. Ten mano palydovai itrauk areto order ir dav man paskaityti. Orderyje buvo parayta, kad atsargos pulkininkas Kalmantas, remiantis 58 str. p. 4 ir p. 10 turi bti suimtas ir patalpintas kaljiman, kad nepasislpt nuo teismo ir tardymo. Pasira N K V D komisaras. Pavard neiskaitoma. Man krito akis netikslumas: kodl pirmiau teismo, o paskiau tardymo, bet j neklausiau. Papra pasirayti, kad perskaiiau. Po to, pasak darysi krat. Papra nurodyti, kur a miegu. Nurodiau. Tuoj jie visi trys skubiai griebsi versti mano patalyn. Po lova dse buvo vaik aisliukai. Visas des ivart. Paskui ivert visas spintas, surado mano ordinus ir medalius, im i stali laikus ir vairius ratus, papra aprodyti visus kambarius, perirjo trumpai visas knygas ir karikus emlapius. Vl gro vaik kambarin. Vienas j kartu su pagalve pakl miegant sn ir ikrat patalyn po

238

P U L K . M. K A L M A N T A S

juo, bet snus net aki neatmerk. Ar tikrai jis miegojo ar nudav miegant, nesupratau. Vis buvo iekoma slapt dokument ir ginkl. Krat nepaprastai skubdami. Kai buvome valgomajame, pasiliau uksti, bet visi grietai atsisak. Kratos rezultatai: pam, kaipo kaltinam mediag, mano kard, snaus suomik peil, 10 lap karik emlapi, visus mano ordinius ir medalius, visus mano dokumentus ir man raytus pastamj laikus. ia pat sura protokol, papra pasirayti ir pasil paimti 3 pamainas skalbini ir apsirengti patogesniais drabuiais. Laikrod patar palikti namuose, o pinig pasiimti nedaugiau imto rubli. Kai visa tai buvo padaryta, a paklausiau j, ar negalt areto vykdyti kit dien, nes tai buvo etadienis ir, kaip paprastai, i tarnybos atvaiuodavo mona; taip klausiau nenordamas palikti vaik vien. Jie atsak, kad tai nemanomas dalykas, jie tur griet sakym skubiai mane pristatyti Kaunan. Tuomet a papraiau leisti man atsisveikinti su vaikais. Sutiko slyga, kad vaik nebudiniau. js vaik miegamj, norjau igerti piramidono milteli nuo susinervinimo, bet jie su didiausia baime atm ituos miltelius ir neleido igerti. Prijau prie vaik, prie vieno ir prie kito, peregnojau juos ir pabuiavau. Tai buvo sunkiausias momentas i visos areto procedros, nes neinojau, ar teks juos dar kart pamatyti. Paklausiau j, ar galima prikelti mokytoj, kuris gyveno u sienos, kad nors jis ateit pas vaikus, jei nakia jie pradt verkti. Jie leido tai padaryti. Visi trys enkavedistai buvo mandags, ypatingai ydas, jonavikis D u d e k a s, stengsi tikinti, kad aretas nepavojingas. Kaune tiktai iaikinsi ir vl tuojau paleisi. Kitas gi civilis buvo nevietinis rusas, kuris, matyti, vadovavo visam aretui, nes atsiklausdavo jo, koki mediag imti ar neimti, o treias, uniformuotas, buvo lietuvis B o r i s e v i i u s, kaip teko nugirsti i j pasikalbjimo. Taip, po kratos ir formalum, utrukusi tris valandas, mes ijome i nam. Kelyje a pasidomjau, kur jie mane ves; atsak, kad ve Kaun. Prijus krykel, rusas pasak Dudekui: Nubk ir paauk main". Pasirodo, bijodami mano tarimo grtant i Jonavos, main jie nusiunt pus kilometro al, Jaugeliki kaim. Kai enkavedistas Dudekas nubgo, o Boriseviius pasitrauk toliau, pasilikome tik dviese su rusu... A jo paklausiau: I kur js? I Maskvos. Kaip jums patinka Lietuvoje? Man vistiek kur. Kodl js taip elgiats su monmis, suiminjat nakt, didiausioj paslapty?... Patyljs enkavedistas atsiliep: Ar js inote paukt peld? Taip. Tai mes elgiams kaip peldos.

KALJIME

239

A jam miau aikinti, jog peldos paukiai, o jie gi mons; atsakymo nesulaukiau, nes tuoj privaiavo graus lengvas Buickas. Visi trys enkavedistai pasil man atsissti. Rusas ir lietuvis atsisdo i ali, o Dudekas prieaky mans su oferiu. Nedavaiavs Jonavos, Dudekas priegeleinkelio ilipo, ir maina pasuko Kauno kryptimi. Vaiuojant keliu, visi tyljome. Buvo jau apie 3 val. ryto. Tik prie Karmlav staiga nuleido vien padang. oferis, matyti, rusas, nepatenkintas kak suurzg ir ilipo padangos taisyti. Sugrs savo viet, jis kreipsi mane: Nu ir nelaimingas gi tu esi, papaa *), netgi maina tavs veti nenori". A jam atsakiau: Kas ino, gal esu laimingesnis u jus visus"... Daugiau ligi pat Kauno nekalbjome. Bet mintys galvoje: K jie darys su manimi? Ar griu kada nors atgal? Visi, kurie iki iol buvo aretuoti, dingo kaip vanden: nei laik nei inuts visur didiausia paslaptis. O svarbiausia, galvojau apie vaikuius. Ar jie bus rams ? Ar a kada nors juos pamatysiu? Taip begalvojant atsidrme Kaune. Maina privaiavo Laisvs al. prie Saugumo rm ir valdininkas Boriseviius man pasak skubiai eiti paskui j, kad mons nepastebt. Rusas jo paskui mane. Atved mane antr aukt deuruojanio valdininko kabinetan. Ten sdjo gana jaunas, civilikai apsirengs, rusas. Ant jo rankinio laikrodio irjau, kad buvo pus ketvirtos valandos ryto. Valdininkas Boriseviius pasil deuruojaniam tuojau surayti apie mane pirmj protokol. Deuruojantis norjo t suraym vykdyti kit kart, nes jam atrod jau per vlu, bet Boriseviius pakartojo, kad tai btina padaryti dabar, nes to reikalaujs draugas sas. Deuruojantis daugiau nieko nepasak, flegmatikai pam plunksnakot ir pradjo rayti jau idirbt protokolo anket. Protokolo anketos lapas perskirtas dvi puses, vienoje pusje surayti klausimai, kitoje pusje aretuot atsakymai. Klausimai buvo tokie: pavard, vardas, tvo vardas; kur ir kada gims; kur ir kada mokeis; kiek laiko ir kokiose staigose tarnavai; kiek laiko ir kokiose kariuomense tarnavai; kokiame laipsnyje; ar kariavai su kuo, kur, kada ir kiek laiko; ar turi pasiymjimo enkl, kokius ir u k gautus; su kuo gyveni, ar su tvais, ar su savo eima, kiek vaik, kokie vardai ir kiek amiaus; ar turi kok nuosav turt; kur, jei kis, tai kiek ems, kiek trobesi, kiek gyvuli; ar buvai teismo baustas, jeigu buvai, tai u k ir kiek laiko, ar priklausei kokiai partijai, kiek laiko; ar priklausei kokiai organizacijai, kiek laiko; ar vainjai usien, kokius kratus ir kokiais reikalais. Toje anketoje reikjo surayti vis biografij. Tai truko madaug iki 5 val. ryto. Upilds anket, tardytojas paauk priirtoj, kuris, pams kaltinamj mediag, mane nuved Saugumo rm rs. Saugumo rm rsyje sdjo buds valdininkas lietuvis, kuris, prims visus mano daiktus, pasil atsissti. Bet tuojau atjs kitas valdininkas rusikai
*) Rus.: maybinis od. tve.

240

grietai pareikalavo, kad a atsissiau veidu sien. T reikalavim tuojau turjau vykdyti, bet netrukus tas pats lietuvis pasil vl atsigrti i j. Jis urainjo knyg i mano areto orderio davinius. A jo paklausiau: ,,Kuo a kaltinamas ir kodl aretuotas". Jis atsak: Jeigu aretuotas, tai, savaime suprantama, esi kaltas". Tuo pasikalbjimas baigsi. Laikas slinko, bet miegoti vistiek negaljau, tik apie 7 val. ryto igirdau sunkveimio im ir po to greit mane nuved Saugumo rm kiem, kur jau lauk dengta lengva maina, vadinamoji alioji girel". Mane pasodino j, o priirtojas atsisdo greta oferio. Kol main uved, priirtojas pradjo skstis: U k a turiu kentti, ar a tv nuudiau, ar motin papioviau, kad kasdien turiu matyti moni kanias?". oferis tai atsak: Pakliuvai ia, brolyti, tai turi kentti, ieities i ia nra". Maina nuvaiavo Mickeviiaus gatvj esanio kaljimo kiem. Kaljimo ratinje vl sura asmens davinius, nuved atskir kambar, ireng plikai, ikrat visus drabuius, ipiov visas metalines sagas ir kablius, liep apsirengti ir palaukti. Laukti teko madaug iki 11 val. Tada atjo priirtojas, nuved kaljiman ketvirt skyri treiam aukte. Ties 96 kamera priirtojas liep vl nusirengti nuogai ir pradjo kratyti drabuius. Bet, igirds atvarom kalini ingsnius, pasil skubiai paimti drabuius, eiti 96 kamer ir apsirengti. Kameroje buvo keturios geleins lovos su iuiniais ir antklodmis. Lovos pritvirtintos prie sienos. Kambarys 5 x 2 m, apvaliai igaubtomis lubomis, nedayt lent grindimis. Kampe skardinis indas, vadinamoji parak". Buvo ir kitas maesnis skardinis indas su geriamu vandeniu. Prie durcentrinio ildymo radiatorius. Be to, 4 taburets, nedidelis langas su antr rm nepermatomais stiklais, jame atidarytas langelis orui leisti. Kamera buvo tuia, bet po keli minui igirdau dur rakinim, ir kamer jo keturi nelaims draugai suimtieji. Jie nepaprastai nuoirdiai pasisveikino su manim ir tutuojau pasisak, kas es. Vienas j apysenis vyras kininkas i emaitijos Pakoviius, antraspolic. tarnautojas Andriejauskas, treiasbuvs styg ork. kapelmeist. Derinas ir ketvirtas eigulis Dimgaila. Visi jie m skubiai klausinti, kas darosi u kaljimo mr. Man atsakinjant i pradi atsargiai, jie pasak, kad kaljime nes reikalo bijotis kalini ir visikai nuoirdiai galima visk papasakoti. Suinojs apie kiekvien, kas jie yra, pradjau atviriau pasakoti, kas darosi laisvje". J klausinjimams nebuvo galo. Kaip gyvenama u kaljimo sien? Kaip bolevikai spaudia ms mones? O svarbiausias klausimas buvo, kaip vyksta karas ir ar greit prasids vokiei-bolevik karas. Visk turjau jiems ipasakoti. Aikinau, kad karas tarp vokiei ir bolevik yra neivengiamas, ir Lietuvos mons tiktai to ir laukia, bet, deja, sunku atspti, kada tai bus, nes kaip tik tuo metu vokieiai kariavo Balkanuose su jugoslavais ir graikais. Mums besikalbant, staiga pasigirdo koridoriuje ind vangjimas. Kaliniai pasak, kad tuoj bus duodami piets, nes jau buvo apie 13 val.

KALJIME

241

Netrukus atsidar durys, visi kaliniai pasim skardinius dubenlius ir sustojo eiln. Priirtojas pradjo pilti kiekvienam kaliniui samt sriubos. Samtis buvo daugiau litro didumo. T dien buvo kopst sriuba su bulvmis, virta su msa. Msos gabaliuk matsi maai. Atsirado ir man atsarginis dubenlis, gavau ir a sriubos. Po to, paliko pagal moni skaii geleinius auktus ir udar duris. Kadangi duona dalinama i ryto, tai duonos a nebuvau gavs, bet kameros draugai tuojau pasil man duonos. Prisitaik, kas ant taburets, kas ant lovos, kas stovdamas, kas klpdamas, tyliai pradjome kaljimo pietus. Pavalgs, kiekvienas kalinys pripyl dubenl alto vandens ir su mau skuduriuku pradjo plauti dubenl ir gelein aukt. Man, kaip naujokui, savo indo plauti neleido, sakydami, kad i j kas nors tai atliks. Kadangi buvo etadienis, tai grindys buvo iplautos pai kalini. Tai buvo vienintelis kaliniams neudraustas darbas. Po piet priirtojas atm i kameros auktus. auktai atimami kasdien. Kaljimo administracija bijo, kad kaliniai i j nepasigamint peili ir nenusiudyt. Dabar a pradjau klausinti kalini apie gyvenimo slygas kaljime ir dienotvark. Pirm kart gyvenime atsidrs kaljime, neturjau supratimo, kaip ia mons gyvena. Kaliniai man smulkiai iaikino vis dienotvark ir visa, kas kaljime leidiama daryti ir kas draudiama. 6 val. ryto visus kalinius priirtojai budina, atidarydami dur langel ir aukdami: kelkis". Kaliniams atsiklus ir apsirengus, reikia sutvarkyti patalyn ir pasirengti eiti ruoon. 7 val. dalinama visiems kaliniams duona ir kava, tarp 11 ir 12 val. kaliniai atskiromis kameromis vedami kiem 1520 minui pasivaikioti. Tarp 12 ir 13 val. duodami piets, 16 val. ruoa, tarp 18 ir 19 val. iduodama vakarien. 21 val. visiems sakymas gulti. Kadangi kaljimo administracija ipiaust man i drabui visus kablius, tai reikal sutvarkyti padjo kalinys Andriejauskas. Pams drobin rankluost, jis m traukyti po vien sil i apmat per vis rankluosio ilgum. Tuoj pritrauk reikaling kiek sil. Sudj silus po du ir sulenk, suvijome stiprias virvutes. Tas virvutes pritvirtinau abiejose varko pusse vietoj sag ir kilp, ir varkas vl pasidar susegamas. O j kelnes kabli vieton prisiuvome neipiautas sagas. Piet metu, per ruo" ir vakariens idavimo metu, kol priirtojas uimtas maisto idavimu ar vediojimu kit kamer kalini ruoon" tarp kalini eina skubus apsimainymas telegramomis, morzs abcls pagelba. Telegramos perduodamos kaimyn kameroms ir apatin aukt. Jau piet metu Andriejauskas prane kaimynams apie mano aret ir kokias naujienas a atneiau i laisvs. Pasirodo, kaliniai maai atsilikdavo nuo gyvenimo vyki ir beveik visk inojo, kas darosi pasaulyje. Daniausia visas naujienas gaudavo i naujai suimtj asmen arba i pavogt priirtoj laikrai. Kadangi morzs telegrafas nuolat veik visame kaljime, tai ir inios kasdien plaukdavo naujos. Ypatingai visiems

-242

Pulk. M. K A L M A N T A S

patiko inia, kad karas tarp vokiei ir bolevik neivengiamas. Karo visi lauk laisvje, o ypatingai nekantravo kaliniai. Viena kamera paklaus, ar greit gali karas prasidti. inoma, t klausim niekas atsakyti negaljo. Papraiau nelaims draug papasakoti, kaip ir u k buvo aretuoti ir kaip ilgai sdi kaljime. Pasirodo, jie visi jau kelintas mnuo sdi kaljime ir, bolevik akimis irint, yra didiausi nusikaltliai, nes ketvirt, skyri sodinami tik labai svarbs nusikaltliai. Vienas j norjo su draugais pabgti Vokietijon. Kitas, kaip stambus kininkas, nepalankus bolevikams reikia kontrevoliucionierius; treias ir ketvirtas, dirbdami kaip darbininkai, platino atsiaukimus prie bolevikus. Taigi, visi buvokaltinami valstybs idavimu, ir lauk iaurios bausms. Besikalbant greit igirdome priirtojo praneim, kad galima gulti. Tuojau kaliniai num nuo geleini lov iuinius, paklojo ant grind greta vienas kito, lovas su grandinlm pakl ir prikabino prie sienos, o man pasil atsigulti tarp Pakoviiaus ir Andriejausko, nes a dar nieko nebuvau gavs. Vieton pagalvs pasidjau savo maiel su skalbiniais, palods vietoje paklojau vark ir usiklojau kailinukais. Kaimynas Pakoviius pasil dal savo antklods ir paklods. Pasakiau: Kodl js negulate lovas, juk keturios lovos yra tuios". Jie paaikino: Visi lovose nesutilpsime, o ko nors nuskriausti niekas nenori". Prie gulsiant, mes su Pakoviim atsidj tyliai pasimeldme. Kiti to nedar, bet matyti, gerbdami ms tikjim, tyljo. Atsigul, tyliai nekjome ir, geresnei nuotaikai sudaryti, pasakojome anekdotus. Greit visi sumigome, nes praeitos nakties nemigas ir visos dienos spdiai labai mane privargino. Kit dien buvo sekmadienis. Kaliniai man papasakojo, kad sekmadieniais pasivaikioti kalini neveda, nes laisva diena priirtojams. Visi apgailjome, kad per vis dien negausime gryno oro, nes maas langelis negaljo ivdinti kambario, kuriame itis par tnoja penki mons... Apirjau kameros sienas, joki ura negaljau surasti. Vienoje pusje aukiau lovos, o kitoje pusje emiau smarkiai ibraiytas tinkas. Tai telegrafisto darbas, kuris su nedideliu akmenuku perdavinja telegramas kaimynams. Netoli dur kampe vir paraks" kaliniai man parod sienin kalendori. Tas kalendorius buvo brtas vinimi ant baltos sienos: viso mnesio dienos. Dienai prajus, vakare viena skaitlin ubraukiama. Kadangi kalendoriaus spalva maai tesiskyr nuo sienos spalvos, tai priirtojai to nepastebdavo, ir kalendorius vis laik nekliudomai primindavo kaliniams sunki dien slinkim. Vliau apirjau skardinius dubenlius. Dugne radau ra: Vitkauskas, Staiknas nubausti 8 metais". Sienas, pasirodo, labai danai baltindavo, kad nepasilikt joki ura. Kaliniai visi buvo apsireng nuosavais drabuiais. Suimtj buvo tiek daug, kad kaljimas pritrko valdini drabui. Ms kameroje buvo tik dvi poros valdini klumpi. Vien por nuolat neiojo Andriejauskas, kaipo ilgiausiai sds kaljime, o antr por galjo neioti kas norjo. Visi kali-

KALJIME

243

niai buvo mainle trumpai nukirpti, barzdos nukirptos ta paia mainle, nes skustuvas kaljime buvo grieiausiai udraustas, kaipo pavojingiausias rankis udytis. Sunkiausia kaljime bausm buvo tai stoka darbo. Neleidiama n knyg n laikrai skaityti, n k nors rayti, n siuvinti, nes ir adata buvo draudiamas rankis, o apie popieri ir paiel nebuvo galima n svajoti. Leidiama buvo tiktai loti domino ir akmis, ir tai ne visiems. Vienas kalinys man pasil suloti akmis. Tuoj nuo lango num keturkamp skudur, atskleid, ir ant to skuduro pasirod achmat arba aki isiuvinta lenta. Ivert i duts domino lenteles, idst vien pus su akimis, o kit pus apverst, tokiu budu vienos atstovauja baltsias akes, o kitosjuodsias. aidiant akmis ir domino ar besikalbant, vistiek laikas slenka labai ltai. Kad nors bt galima lang atidaryti. Bet vidaus langas, su nepermatomais stiklais, ukaltas aklinai, o irti pro atdar ma langel grietai draudiama. Gulti ir miegoti dienos metu taip pat udrausta, o ia jau valgyti norisi. Gerai, jei kas turi iraus, tuoj paima duonos, gabaliuk onins arba sviesto, sipila nuo ryto paliktos kavos, truput ukanda, ir jau lengviau gali laukti piet. Bet kai nieko neturi alkanam dar sunkiau sdti. Bet ir iuo atvilgiu nelaims draugai mane gelbjo. Praddami ukandiauti, pasil man su jais pasidalinti, kas k turjo. Ukandus, pasidar smagiau ir lengviau laukti piet. Derinas isitrauk degtuk dut ir ipyl ant taburets degtukus be galvui, nes visi jie jau buvo panaudoti papirosams degti. Degtukai buvo suymti savotikais takais. Jis paaikino man, kad tai yra visa kort kalad, ir pradjo dstyti pasians. Jeigu pasiansas ieis, pasak jis, tai karas prasids dar gegus mnes, jeigu neieistai mnes karo nebus". Pabaigs dstym, pareik, kad pasiansas neijo, ir reikia karo nebus. Sudjo savo kortas vl dutn, isim papiros, itrauk ma i vinies padaryt peiliuk, perpiov papiros tris dalis, vien dal djo kandikl" t. y. anksiau surkyto papiroso gilz, ir pradjo rkyti, o kitas dvi dalis pasidjo atskirai degtuk dut. Pamats mano susidomjim, paaikino man, kad taip jis dars dl ekonomijos, nes kaljimo administracija kaliniams duoda per maai papiros, netgi u savo pinigus. O yra kalini, kurie visai pinig neturi, o rkyti labai nori. Taigi, msikiai rkoriai taupydavo ne tik sau, bet ir atjausdami kitus kalinius, jiems papirosus skolindavo arba su jais pasidalindavo. Po piet vl ta pati programa, kaip ir kasdien: ind plovimas, pasikalbjimai tarp savs ir telegram apsimainymas su kaimynais, aidimas akmis ar domino ir vl ruoa". Ta nelaimingoji ruoa"! I pradi viduriai niekaip negali sutikti tvarkytis taip, kaip reikalauja kaljimo administracija. Jeigu kam sugenda viduriai, o tai nuo kaljimo patiekal bna danai, daryk k nori, bet lauk ruoos". Po keli dien pilvas vis dlto prisitaiko prie kaljimo reimo. Nieko neveikiant ir maai judant man

244

valgio reikjo labai maai, todl dal duonos ir sriubos atiduodavau savo kaimynams, ypa Derinui, kuris bdavo visuomet alkanas. Jie neseniai sdjo karceryje ir, protestuodamas prie bolevik iaurum, paskelb bado streik: nevalg 6 dienas. Bet grs kameron nuo to laiko niekaip negaljo prieiti prie maisto normos, kaip buvo anksiau. Tik plauiai negali prisitaikyti prie blogo oro nevdintoje kameroje. Kaliniai, atsikl ryt, gaudydami or iopiojo, kaip uvys itrauktos i vandens. Kameroje vistiek geresnio oro nesugauna, ir slankioja visi ibal, kaip ligonys. Mat, bolevikai kaljimo patalpas sumodernino": sumaino visus langus, ukal i vidaus antrus lang rmus, kad negalima bt j atidaryti, o kad nebt per daug viesos prie lang i oro pakabino medines des. kameras, kur anksiau sddavo keturi kaliniai, dabar sodino eis, septynis ir net atuonis kalinius. Visa tai buvo daroma tam, kad labiau mog ikankint ir greiiau j sunaikint. Pirmadienis. Po pusryi pasigirsta dur rakinimas. Visi kaliniai turi atsistoti ramiai. Atsistojome. Duryse pasirodo civilikai apsirds ydukas ir, irdamas rat, paklausia: Kuris ia i kalini turi pavard prasidedani raide K? (Bolevikai neaukdavo i kamer kalini pavardmis, bijodami iduoti kitus aretuotus, kurie, gal bt, nesdi itoje kameroje). Pasisakiau, kad a. Paklaus pavards, vardo, tvo vardo. Pasil tuojau eiti su juo. Nujome koridorium dviese. Jis pirmas, a paskui. Praj treio aukto koridori, pasukome laiptais emyn. Pirmame aukte prijome prie geleini dur. Jis pasibeld. I geleinio bokto pro langel priirtojas pairjo mus. Mano palydovas pasak: atidaryk". Durys atsidar. Atsidrme koridoriuje, vedaniame kita kryptimi. Vl einame iki kito geleinio bokto, vl ta pati ceremonija. Visuose auktuose koridori galuose ir pasisukimuose yra rengti geleiniai boktai, kuriuose sdi gerai ginkluoti priirtojai. Jeigu, sakysim, sukilt kaliniai, tai daug lengviau juos malinti atskirais auktais ir atskirais skyriais, negu viso kaljimo kalinius. Atidarius kito bokto duris, vl laiptais pasiklme antr aukt ir atsidrme visai kitoje kaljimo pusje. Koridoriuje pamaiau vaikiojani priirtoj moter. Supratau, kad ia sdi moterys. Neprijus iki moter skyriaus, palydovas pasuko utamsint kambar. Udeg elektros vies. Pamaiau didel foto aparat. Priirtojas pasak, kad ia mane turs nufotografuoti. Tuojau lentoje i atskir raidi sustat mano pavard, gimimo metus, kalinio numer, pasodino onu nufotografavo profil, pasuko antr kart veidu aparat, vl nufotografavo. Po to papra prie stalo. Ant stalo guljo maa pagalvl su daais ir atskiri blankai. ydukas, pams kair rank, atskirai kiekvien pirt da ir po vien spaud prie blanko. Po to, pams vis kair rank, prispaud visus pirtus ir deln. Atliks tai su kaire ranka, t pat pradjo daryti su deine. Atspauds vis pirt atspaudus, pam vis rank, bet rank spaudiant jam labai nesisek padaryti taip, kaip jis norjo. Susier-

KALJIME

245

zins, pradjo aukti: Kam js taip darot? Ramiai atsakiau: A sdiu kaljime ir tai nesinervinu, o jeigu nepavyksta atspaudas, tai tik todl, kad mano deinioji ranka nepratus, kad kas kitas j valdyt", ydas sumio ir nusiramino. Grtant tuo paiu keliu atgal, prie vidurinio bokto vl sustojome, laukdami, kol atidarys duris. Tuo laiku rus slaugytoja, nedama, matyti, valg, pradjo piktai dauyti duris ir aukti: greiiau atidarykit! Paklausiau fotograf: Ko ji taip kariuojasi". Nu, ji laiko neturi, atsak jis. Iki mirties laiko daug... nuraminau ji Ar Tamsta bijai mirties? atsisuks mane staiga paklaus jis Dar neinia kuris i mudviej anksiau mirsime... Nutilo. N odio daugiau nesakydamas, grino mane kameron, kaip tik prie einant pasivaikioti. Priirtojas pradjo aukti pasiruoti. Apsirengme varkus, isirikiavome po du, ir durims atsidarius, vienas priirtojas prieaky, kitas upakaly, nuved mus emyn. Prie tai, inoma, jie pareikalavo, kad rankas laikytume u nugaros sunertas ir nesikalbtume tarp savs. Praj visus koridorius, nusileidome laiptais kiem, ia ved mus utvert 6 x 6 m gard. Sienos padarytos i dvigub lent apie 4 m aukio be stogo. Udar duris ir mes pradjome vaikioti. Tuoj igirdome abiejose gardo pusse nekant tarp savs kit kamer kalinius... I balso painau i gretimos kameros pulkinink ., persimetm keliais odiais. Kiti gi ms kameros kaliniai, taip pat keliais odiais pasikalbjo su savo pastamais, bet ilgiau kalbtis buvo nemanoma, nes priirtojas nuolat irjo gard pro dur vilkel, ir, kur jo garsesns kalbos, grsino: Jei nenustosit kalbj, bsit tuojau grinti atgal kamer". inoma, n vienas kalini to nenorjo. Vis dlto nors 15 min. pabti grynam ore buvo tikra laim. Rodos dar nespjome smulkiai apirti gardo sien ir paskaityti juose ia vaikiojusi anksiau kalini palikt ura, kai priirtojas atidar duris ir pasak: laikas grti. Kameroje radome or taip pat truput geresn, nes t dien, pasitaik neblogas priirtojas, ir, kaliniams ijus, kameros dur neudar. Tai gi iokia tokia trauka kamer truput pravdino. Pasivaikiojus gryname ore, vis nuotaika pagerjo. Susitarme, kad kiekvienas i ms papasakos savo praeit gyvenim ir pergyvenimus iki kaljimo. Vadinasi iai ir kitai dienai laikas buvo uimtas iais pasakojimas. Treiadien susilaukme naujienos. Priirtojas kiekvienos kameros kalinius apklaus, ar turime nuosav pinig ir k nortume gauti per iraus. Kit dien, po pusryi visus ira daiktus mums idalino, dav pasirayti ant lapelio, kiek kam pinig atskaityta ir kiek pinig ms sskaitoje dar paliko.

-246

Pulk. M. K A L M A N T A S

Ira diena kaljime kaip ventadienis. Ypatingai patenkinti ms du rkoriai iandien jie surk papiros nebepiaustydami jo trejet dali. Taip visa diena prajo ira diaugsmo enkle. Diaugsm didino ir naujienos, gautos i neseniai suimtojo prof. Koniaus. Netrukus priirtojas atrakino duris ir liep ieiti rengtis. Apsirengme ir, priirtojo lydimi, grome kamer. Kit dien buvome pirty. Kameros kaimynai po pirties visi buvo gerai nusiteik ir pradjo juokauti, kad bt pakeniama ir kaljime gyventi, tik kad nevediot pas tardytojus ir nekilnot kitas kameras. etadien, gegus 24, prie pat pietus, apie dvylikt valand atjo priirtojas ir ived mane pas tardytoj ia pat kaljime tardytoj kambarius. Lauke buvo ilta, graiai viet saul. Buvo prasidjs tikras pavasaris... ved mane nedidel gana var kambar. ia buvo raomas stalas, u kurio sdjo karika uniforma apsirengs jaunas vyras. Tas uniformuotas vyras ir buvo pirmas mano tardytojas M a r t i e n k o . Kambario kampe netoli dur stovjo kd. Jis mandagiai pasil man ssti. Truput palauks, paklaus ar man neperilta. Taip. Man odiniu varku apsirengusiam buvo perilta. Jis pasil man j nusivilkti. A tai mielai ir padariau. Ilgai jisai, nieko nesakydamas, iri mane, o a iriu j. Pagaliau, jis pradeda kalbti: Tardytojas ir aretuotasis yra tarp savs didiausi prieai: vienas nori sugauti, o kitas nori isisukti". A atsakiau: Gal bt". Ar tamsta matei soviet kino film Kaliniai". Nemaiau. Gaila, gaila. Jus btumt galj vaizdiai pamatyti, kaip soviet krate tvarkomi nusikaltliai. Po to pradjo formal apklausim pagal asmens dokumentus ir pasak: O dabar prisipainkit, kaip per ipaint, visus savo nusikaltimus prie soviet valdi. Atsakiau: A neinau joki nusikaltim, o jeigu esu kaltas, tai praau statyti klausimus, a atsakysiu. inoma, js visi nekalti esate, js neturite nieko apie save pasakyti... Ar Tamsta auli Sjungoje dirbai? Dirbau. Kiek met? 10 met. O prie bolevikus auliai veik? auliai buvo nepartiniai ir veik savo vyriausybs sakymu. Ar tu buvai Lietuvi-Suomi draugijoje? Buvau, ir valdyboje tos draugijos buvau. Kokie nariai dar buvo valdyboje?

247 Ivardinau visus valdybos narius, Koks buvo tos draugijos tikslas? Kultrinis bendradarbiavimas tarp abiej taut, tikslu geriau painti vieni kitus. Visk sura. Po to vl klausimas: Kada gi tu pradsi pasakoti apie savo nusikaltimus ? Neturiu ko pasakoti. Tas tavo tyljimas gali labai blogai baigtis. Tyliu. Jis, pagalvojs: A vis dlto buvau susidars geresn nuomon apie tave. Maniau, kad esi energingas, drsus, ikalbus, o dabar sdi kaip koks durnelis vis atsakinji: neinau, neatsimenu, umirau. Tai k, tu nori mane apgauti. ar i kantrybs ivesti!? Pairjo laikrod, jau buvo apie 16 val. Na, iandien i tavs pakaks, bet rytoj pasiruok visa prisipainti. Ir apie tai, k mes ia kalbjome, kameroje savo kaimynams nieko nepasakok, nes pasakodamas tik savo padt pabloginsi. Tyliu. Paskambino, atjo priirtojas. Tardytojas paliep jam vesti mane atgal kamer. Vis keli ligi kameros galvojau apie t keturias valandas trukus tardym. Tai buvo mano pirmasis tardymas. Kiek j dar bus? Ar visi tardytojai bus tokie jauni ir naivs, kaip Martienko? Jauiau, kad man kit syk taip nesibaigs. Buvau po tardymo kiek pavargs, suprantama, kad trokau pamatyti savo kameros nelaims draugus ir jiems, neirint tardytojo draudimo, visk papasakoti. Prie kameros priirtojas, rakindamas duris, visikai kitu balsu pasak: Taip ilgai tave laik... Jau ir piets atalo...". Jo balse buvo tiek brolikos uuojautos,jog a akimirk pajutau graudiai ilt dkingumo jausm tai lietuvikai irdiai, plakaniai po lykia bolevik teroro uniforma. Bet piets jau man nerpjo. Tuojau mano kaimynai pradjo klausinti, kaip vedamas tardymas. Visk jiems smulkiai ipasakojau ir praneiau, kad liep pasiruoti ryt dienai, nes vl bsiu tardomas. Mano kaimynai pradjo tikinti, kad sekmadien jie jokiu bdu nekvies, nes tai j vis laisva diena, o jei jis paadjo rytoj tardyti, tai tikriausiai sumelavo. Ir i tikrj, sekmadien nieko i ms nekviet ir vis dien ramiai praleidome be vyki. Pirmadien, pavalgius pusryius, staiga atsidar durys ir jo vienas uniformuotas ekistas. Pradjo daryti krat kameroje. Apirjo lovas, ivert i duts domino plokteles ir kartu su ploktelmis ikrito maas, mano jau mintas peiliukas, padarytas i vinies. Mano kaimynai t

-248

Pulk. M. K A L M A N T A S

peiliuk daniausiai ddavo prie domino, nes iki iol niekas ten kratos nedarydavo. Tuojau ekistas pradjo kiekvieno ms klausinti: kieno ia peiliukas. Mes visi atsakme nein, greiiausia j bus palik ia anksiau buv kaliniai. Tuo laiku i koridoriaus gro Pakoviius, kuris buvo ijs pas gailestingj seser vaist paimti ir apriti pirto, kuriame buvo pritvinkusi votis. ekistas tuojau prikibo prie jo, sakydamas, kad tai jo peiliukas. is atsak, kad peiliukas ne jo ir jis neins kieno. ekistas pareik: esi senas ir ilas mogus ir taip meluoji, ia gi tavo visi draugai pasak, kad tai tavo peiliukas". Bet tas tvirtina, kad peiliukas n vienam i ms nepriklauso: Tikrausiai peiliukas paliktas seniau sdjusi kalini". ekistas pareikia: Jeigu neprisipastate kieno peiliukas, tai vis kamer paliksim be pasivaikiojimo ore", ir ijo. Tas grasinimas labai sugadino ms nuotaik, bet k padarysi, reikia pasiruoti viskam. Po piet atjo priirtojas, ikviet mane ir vl nuved pas tardytoj Martienko kaljimo tardymo namus. Tardytojas lauk mans tame paiame kambaryje, kur jau vien kart buvau. Pasil nusisiausti vark ir atsissti, usirkyti papiros, pareikiau, kad nerkau. Nustebo, bet pats usirk ir pradjo: O vis dlto neikentjai, apie vis etadienio tardym visk papasakojai draugams.

Tyliu. Negaliu suprasti, ar tai jam kas prane, ar jis tik splioja. Toliau klausia: Ar gerai pagalvojai, k atsakyti tursi? Pagalvojau. Na, tai pasakok. Praau klausti.

Ak tai itaip nusistatei elgtis! ir... riebus rusikas keiksmas. Buvo pas tave atvaiavs vokietis? Koks vokietis? Na, su automobiliu buvo? Buvo.bet tai Lietuvos vokietis. Kaip jo pavard? Leckneris. I kur j painojai? Jis dirbo pas suomi konsul, kaipo tarnautojas ir ten susipainau. Kovo mnes buvai atvaiavs Kaun? Buvau. Kur nakvojai? Pas vien pulkinink?. Kas ten dar buvo? Buvo jo vardins ir jo pastami. Kas tie pastami buvo?

KALJIME

249

Vienas profesorius, vienas kompozitorius su ponia, viena panel ir du nepastami civiliai. Apie k ten kalbjote Buvo vedami ginai apie religinius klausimus. O daugiau k? Daugiau nieko. Kada paskutin kart buvai Kaime? Balandio mnes. Pas k nakvojai? Pas pulkinink arausk. Kas ten dar buvo atj? Neinau, nemaiau. Kur i ryto jote su pulkininku arausku? Pas Jan. K ten darte? Pietus valgme. O i ten kur jote? Pulkininkas arauskas mane palydjo iki autobuso ir gro, o a, atsisds autobusan, nuvaiavau namo. (Pulkininks arauskas buvo aretuotas kokiom dviem savaitm anksiau, negu a). poilsiui Kas dar buvo atvaiavs k Buvo atvaiavs pulkininkas daktaras Matukas. Ko jis buvo atvaiavs? Jis vaiavo i Kauno Ukmerg arkliu, taigi, kaipo pastamas, pasirinko nakvyn pas mane. Kas dar buvo atvaiavs? Daugiau neatsimenu nieko. K kalbjai su daktaru? Kalbjome apie k. Dar apie k? Neatsimenu.

Tardytojas supyks atsistoja, eina prie mans, usimoja kumiu,, visas parauds: Ot, kai suplosiu vis snuk, tada atsiminsi visk tu (toks ir toks, rusiki keiksmai!). Tyliu. Tardytojas nuleidia rank: Gaila rankas tepti". Vl grta savo viet. Tuo laiku atsidaro durys, eina storas, plaiu veidu, mongolas. Sustojs, jis piktai iri mane. A sdiu. Tik staiga mano tardytojas aukia: Stok, nematai, kad mogus jo!". Man truput keista. Mongolas tikrai daugiau panaus goril, o ne mog.

-250

Pulk. M. K A L M A N T A S

Netaisyklinga rus kalba mongolas kreipiasi mano tardytoj: Na k, jis prisipasta?". Kur jis prisipains! Jau antra diena durni volioja. Mongolas kreipiasi mane: Tai ko tu neprisipasti, juk sau padt blogini, ot visk idstyk, greiiau i kaljimo paleis. Tyliu. Mongolas atsisveikina su tardytoju ir vl ieina. Tardytojas klausia: Ar sakysi dar k nors? Neturiu k. U nenor pripainti savo kalts a tamstai raysiu kaltinim dar vien punkt 58 str. 1 a. Ar inai k tai reikia? Neinau. Tai valstybs idavimas ir u tai gresia mirties bausm suaudymas... inai, kuo tamsta kaltinamas? Neinau. Esi kaltinamas, kad buvai suomi nipas, vokiei nipas ir slaptos organizacijos vadas Lietuvoje. Niekuomet ir niekeno nipu nebuvau ir nesu, jokiai slaptai organizacijai nepriklausiau ir nepriklausau. Tai nutarei mums nieko nepasisakyti Neturiu k pasisakyti. Na, gerai, jeigu nenori graiuoju visk prisipainti, tai mano virininkas privers tave pasisakyti. Priemoni jis turi pakankamai... Vl ikviet priirtoj ir pasak vesti mane kameron. Einant kiemu, u kampo pasigirdo kalini ingsniai. Tuoj priirtojas skubiai man liep prieiti prie sienos ir pasisukti veidu sien, kad nematyiau, kokie kaliniai eina ir kad kaliniai nematyt mano veido. Atjs kameron buvau labai susirpins tais visais kaltinimais ir grasinimais, bet vl visk papasakojau savo kaimynams. Kit dien priepiet atved ms kamer dar vien kalin. Mums visiems i karto jis labai nepatiko. Iki tol mes tarp savs apie visk atvirai ir drsiai kalbjoms, bet prie naujo kalinio kakaip instinktyviai nutilome. Kalinys buvo nebejaunas, nuplikusia galva ir barzdotas. Labai panaus yd. Visi pamanme: gali bti provokatorius. Bet isikalbjus paaikjo, kad jis ne ydas, o rusas. Labai keistas mogus. ia nulista, prisimins savo eim ir pradeda verkti, ia vl ypsosi. Mes j visi u aaras ikoliojom, kad negadint nuotaikos nei sau nei mums ir paprame jo, kad jis k nors linksmo papasakot. Jis nusiramino ir pradjo pasakoti savo linksmus ir avantirikus nuotykius. Pasakodamas, jis pats savo lides umirta, pradeda juoktis ir dar linksmiau ima pasakoti anekdotus. Ir taip nuolatos. Kadangi jis buvo labai panaus yd, tai mes ji praminm Soloveiik".

KALJIME

251

Tas ms Soloveiikas ne tik sudrumst mums ramyb ir pasitikjim vienas kitu, bet ms nelaimei atsine su savim utli. Pasirodo, jis sdjs didelje kameroje, ir ten j prisirinks. Iki jo atjimo mes labai gerai buvome susitvark. vara ms kameroje buvo pavyzdinga. I pradios grindis plaudavime kas antra diena, bet prasidjus iltam orui ir kamer daugiau moni atklus, grindis pradjome plauti du kartus savait, kadangi kasdien plaunant kameroj bdavo labai drgna. Skalbiniai vis buvo vars. Taigi, parazit niekas neturjo. Bet, irime, ms Soloveiikas vis laik kraptosi. Mes jam patarme padaryti skalbiniuose pagrindin mediokl. Jis ikilmingai pradjo mediokl ir netrukus patenkintas pareik, nukovs kelis vris", bet, po mediokls, kit dien ir jo kaimynai, atsikl, pradjo kraptytis. Mes visi guljome ant grind greta vienas kito taip, kad iuiniais uimdavome vis kamer net iki dur, taigi parazitams keliauti buvo labi patogu. Mes jam patarme pakeisti skalbinius ir parazitai, atrodo, inyko. Visa tai mus pykd. Be to, dar bda: Soloveiiko ir Pakoviiaus barniai. Soloveiikas labai danai lodavo akmis su Derinu, o tas labai mgdavo duoti patarimus Soloveiiko partneriui. Soloveiikas, pyks, praddavo patarj" barti, ir beveik kiekvien kart, kai tiktai aks tai ir barniai. Vien dien atjo kakoks kaljimo pareignas klausti, ar mes neturime skund. Pareikme, kad kameroje trksta oro ir paklausme, ar negalima bt iimti vidurinio lango. Pareignas pareik, kad tai bus padaryta, tik patar patiems jo neimuti. tai Pakoviius atsak: Ne, mes jokiu bdu patys jo neikulsime, nes dar karcer galime pakliti". Kaljimo pareignas ijo, bet mano kaimynai pyk pradjo barti Pakovii, kaip jis drss taip nusieminti prie bolevikus. Du ms kaikad tik bt iimtas vidurinis langas. Po toki umetim, Pakoviius labai nulido ir pradjo aikints, kad jis tikrai nieko blogo nenorjo pasakyti, bet kakaip pripuolamai jam tai itrko. Lango vis dlto neim. T pai dien iauk ms kaimyn - telegrafist Andriejausk, liep pasiimti iuin, savo daiktus ir ieiti. Atsisveikinome. Gaila buvo skirtis, taip jau buvome suprat, o labiausiai buvo lidna dl to, kad neinojome, kur j ve. Bet, prajus dienai, gegus mn. 26 vakare j vl grino su iuiniu ir visais daiktais. Tai buvo labai linksmas vykis. Susilaukme savo gerojo biiulio, o jis papasakojo, kur buvo ir k mat. Pasirod, jis buvo veamas NKVD teism, Dzk gt. ir ten jis rado visus savo prietelius, kaltinamus toje paioje byloje, o taip pat susitiko su pulk. Leonu, kuris buvo ikviestas taip pat teisman. Bet dl kakoki prieasi teismas nevyko ir juos visus grino atgal savo kameras. Pulk. Leonas papasakojo, kad jis buvo ivetas Maskv, o i ten teisti buvo grintas atgal Lietuvon. Jis buvo geroje nuotaikoje, papasakojo, kaip su juo elgsi ir patar mums visiems nenusiminti ir laukti

252

nauj vyki. Taip ligi gulsiant, prisirink nauj spdi ir optimistikai nusiteik, sumigome. Bet apie 23 val. pasigirdo dur rakinimas, iauk mane, liep apsirengti ir eiti. Visi kaimynai nubudo, susirpin dl neinomos mano kelions ir susinervin dl kiekvieno dur rakinimo. Jie nusidav mieg, bet visi palinkjo laimingai grti atgal. Priirtojas nuved mane kieman. Perj kiem, jom kaljimo ratinn. Ten budintis priirtojas ura mane, kaip kok daikt, kad perduotas tokiam tai, palydovas pasira ir vl nuved kieman. Prived prie aliosios girels" ir liep ssti. lipau nurodyton vieton. jimas mainon padarytas pro prieakines duris, bet nuo oferio ir palydovo vl usidaro vienos grotins durels, su blogai permatomais stiklais. Maina i kaljimo nuvaiavo Mickeviiaus gatve, pasuko Laisvs al. ir Vytauto prospektu ir sustojo Saugumo rm kieme. Palydovas nuved Saugumo rmus auktyn, 96 kambar. Lipant laiptais pastebjau, kad protarpis tarp laipt nuo apaios iki viraus atitvertas dratiniu tinklu. Nesupratau, kuriam tikslui ta naujov. Vliau man kaliniai paaikino, kad tai ess bolevikinio budrumo" pavyzdys. Mat, bolevikai, bijodami, kad kaliniai po kankinam tardym varomi laiptais nenusiudyt, okdami emyn praraj tarp laipt jas aptvr. js kambar ir apsidairs, pamaiau netoli lango raomaj stal, vienoje stalo pusje kiet fotel, kitoje dvi kdes; deinje prie sienos sof ir kampe kd. Prie stal toje pusje, kur paprastai sdi interesantai, sdjo mano tardytojas Martienko. Papra ir mane atsissti, ir pradjo klausinti: ar didel k a turs, kiek trobesi, kiek gyvuli? Pasakiau. Visk ura. Vliau pradjo klausti, kokius a esu skaits rus raytojus. Atsakiau, skaits visus rus klasikus. Kokie jums daugiausia rus raytojai patinka? Dostojevskis, Pukinas ir Lermontovas. Ir man tie raytojai patinka. Na, matai, mes turime apie k ir pasikalbti... Ar js inote, kas a? Neinau. A buvau bezprizornikas *). Pilietinio karo metu mano tv geleinkeliet nepartin baltagvardieiai pakor ant pirmo pasitaikiusio medio akos. Pakor be jokios prieasties ir be jokios kalts. A palikau nalaitis be gimini, be prieiros, be turto ir atsidriau gatvje su vaikais valkatomis. Visokio gyvenimo teko matyti ir, gal bt, biau uvs, kaip daugelis mano draug uvo, bet bolevik valdios susirpinimo dka kai kurie i ms pakliuvome tam tikras aukljimo staigas, ir tai dabar a esu garbingas soviet pilietis! Ar tu inai, kad pasaulyje turi inykti kapitalizmas? inau.
*) Beglobis vaikas. Po revoliucijos Rusijoje j buvo atsirad imtai tkstani.

253

I kur tai inai? Nes matau, kad kai kurios valstybs ir dabar tvarkosi socialistiniais pagrindais. (Tik, inoma, iskyrus SSSR, kur iki iol yra iauriausias valstybinis kapitalizmas. Tai tik pagalvojau nepasakiau). Ar tu tiki, kad tai vyks savaime, be iaurios kovos su kapitalizmu? Tikiu, nes monija evoliucijos keliu vis laik engia geryn, bet ne blogyn, neirint visus civilizacijos trukdymus. Na, tu ia klysti. Kapitalizm nugalsime mes, bolevikai, per iauri kov su kapitalistais ir inaudotojais. Nutilo. A pasiliau jam urayti, kad kyje yra dar trisdeimt vit, kurias mes umirom urayti. Tardytojas baisiai supyko. Tai k, tu sugalvojai tyiotis i mans! (rusikas keiksmas). Tyliu. Atsidaro durys, eina civilikai apsirengs vidutinio gio storokas pilietis. Mano tardytojas atsistoja. Atsistoju ir a. Pilietis eina prie fotelio, nusiima vark, pakabina ji ant fotelio, atsisda vienmarkinis. Markiniai ilkiniai, matyti, pirkti Kaune; rankovs perilgos, paritos gumelmis, kad sutrumpt, kaklaryis ilkinis, iprosytas. Pilietis visai panaus kultring mog, tik jo akys iri piktai, nelyginant gyvats. Jis kreipiasi mano tardytoj: Na kaip, prisipaino? Ne, draugas virininke, vis tas pats. O k ia raei? Tai ia surainjau jo k, bet jis pradjo tyiotis i mans, pasil dar kakokias vitas urayti. Na nieko, mes j sutvarkysim... Truput patyljs, Martienko kreipiasi vyresnj tardytoj: Gal leisite jam vark nusiimti? Vyr. tardytojas pavelgia mane paniekinamai ir atsako: Koks malonumas jo nevarius markinius irti, tegu bna su varku. Vyresnis tardytojas kreipiasi Martienko: Js usiimkit su tuo kitu, o su tuo a vienas pasikalbsiu. Tas atsikelia ir ieina. Pasilikau tik su vyresniu tardytoju. Jis kreipiasi mane: Tai k gi, tu nieko nepasakoji mano padjjui? K gi a turiu pasakoti, apkaltina mane nipinjimu, kakokiu smokslu, juk tai yra visai nerimti kaltinimai. Na, inoma, mano padjjas jaunas mogus ir, aiku, jisai padar psichologin klaid. A suprantu, kad tamsta nipu nebuvai, juk tai savaime tamstai negarbingas ir smulkus darbas. A inau, tu priklausai prie auktesnio skraidymo pauki, bet jeigu tu elgsies rimtai ir visk man atvirai ipasakosi, tai, inoma, a pasistengsiu atitaisyti t klaid.

254

Pulk. M

KALMANTAS

O dabar imk atvirai ir pasakok, kokius prasiengimus padarei prie bolevikus ? Nieko nepadariau. Ir vl savo pradedi kartoti!? Atsimink gerai: ar gerumu ar piktumu vistiek tursi visk pasakyti, supratai? Supratau. Na tai sakyk, (rusikas koliojimas). Tyliu. Tik staiga jis paraudo, prioko ir sudav man i abiej pusi per veid ir, koliodamas, pradjo aukti: sakysi ar ne!? Tyliu. Atsidaro durys, eina bolevik raudonosios armijos pulkininko leitenanto uniformoje ydas. Atsistojome. Prao sstis. Klausia vyresniojo tardytojo: Na kaip?" Tas pats, nieko nesako". Vyresnis tardytojas sdi ir kak piktai rao. Uniformuotas ydas prieina prie mans ir taisyklinga rusika tarsena pradeda mane kalbinti, kad es daug geriau man prisipainti, negu taip usispyrusiai tylti. Es SSSR statymai labai lanksts ir turi labai plat diapazon, bausms udedamos nuo trij mnesi iki suaudymo. Viskas priklauso nuo aretuotojo: juo greiiau ir atviriau aretuotasis prisipasta, juo lengviau jis yra baudiamas. Taigi, tamsta, kaip karikis, suprask savo padt, visk ipasakok, palengvinsi mums ir sau. Atsakau: Visa, k turjau, ipasakojau, daugiau nieko neturiu pasakoti. Vyr. tardytojas: Na, matai, jis vis nakt su manim taip elgiasi. I tikrj, tik dabar pastebjau, jau seniai iauo rytas ir ugesintos elektros viesos, o jie vienas paskui kit vis dar mgina man kalbti apie bausmi plat diapazon ir apie nepaprast palengvinim man, jeigu a visk prisipainsiu. Jauiuos nepaprastai nervikai ivargs, aiku ir jie pavargo, nes vyresnis tardytojas iaukia priirtoj ir liepia mane grinti kaljiman. Ir vl su alija girele" grtame kaljiman. Kaljimo ratinje saugumo priirtojas perduoda, o kaljimo priirtojas priima, ir nuveda mane atgal kamer. Pus etos ryto atsiradau savo kameroj. Visi kaliniai, kaip paprastai duris rakinant, jau nemiegojo. Bet dar nebudino. Tuoj visi su uuojauta pasil man atsigulti, bet po t vis pergyvenim umigti neteko, nes jau artjo 6 val. ir turjome keltis. Po pusryi vl lidna naujiena; iauk ms kaimyn Andriejausk. Vl jam pasak susirinkti visus savo daiktus, pasiimti iuin ir anklod su paklodm ir ieiti i kameros. Vl trumpas, graudus atsisveikinimas. Iki pasivaikiojimo turjome dar daug laiko. Mano kaimynai pasil man atsissti patogiai kamputyje ant lovos, jie gi visi atsisdo ariau dur, vieni irdami duris, kiti aisdami akmis, o Pakoviius savo milinika figra atsisdo taip, kad udengt mane nuo priirtojo aki, ir

KALJIME

255

pasil man nors trumpai umigti. A taip ir padariau. Nors ir neilgas buvo miegas, bet vis dlto mane jis gerokai atgaivino, ir jau atbuds jauiausi daug stipriau. Pasivaikiojs lauke, pavalgiau pietus. Draugai pasil man dar kart umigti ir jau eidamas gulti visai gerai jauiausi, jeigu ne mintis, kad i nakt reiks vl vykti pas tardytoj. Ms Andriejauskas iandien jau nebegro, matyti, teismas vyko ir j nuo ms visai atskyr. Telegrafisto pareigas perm kapelmeisteris Derinas. Vis dien jis perdavinjo ir priiminjo telegramas. Sumigome penkiese. Priirtojas klausia: kieno pavard prasideda raide K. Mano. Kaip vardas? ir t. t. Apsirenk, tuojau reikia vykti. Apsirengiau. Kaimynai susirpin linki man laimingai grti. Po vis kaljimo ceremonij su aliaja girele" atsidriau saugumo rm kieme. Palydovas vl veda t pat 96 kambar. Jau ketvirtas tardymas. Kambaryje laukia vyresnis tardytojas. Pagal mano nupasakojim, kameros kaimynai prijo ivados, kad tai yra tardytojas C h a r i t o n i k . Matyti, Ukrainos ydas. Jis ukrainikai kelet kart band su manimi kalbti, bet yd jis buvo maai panaus. Netrukus vl atjo uniformuotas ydas ir vl pradjo mane kalbinti atvirai visk pasakyti ir prisipainti. Uniformuotas pakalbjo, pakalbjo, paklaus ar turiu k pasakyti? Neturiu. Isikoliojo riebiais odeliais ir, supyks, ijo i kambario. Vl prijo vyresnis tardytojas ir pradjo graiuoju kalbti: Sakyk tu man, kuo tu pasitiki atkakliai tyldamas? Tyliu. Atsimink, kad SSSR presas labai stipriai slegia ir jau k paima slgti, tai neileidia. K tu sivaizduoji? Tu manai, kad tu esi labai didelis pauktis? A turjau didesnio skridimo pauki, kaip tu, ir visus juos sutvarkiau. Ar pasti visos SSSR aviacijos virinink Alksn? Ne. Na, inoma, girdjai apie j? Taip. O i kur girdjai? I laikrai. Tai ot itas pauktis sugalvojo pasidaryti bolevik prieu. Jis irgi usispyr. Ir k, manai, a su juo padariau? Likvidavau. Du geriausius aviacijos konstruktorius ininierius, (pasak pavardes) taip pat. Apie juos esi girdjs k nors? Ne. Tai jie prisipaino visa, atsdjo savo bausm, ir dabar dirba pas mus labai nauding darb ir jie laikomi pasaulinio masto konstruktoriais. Tai kaip dabar, pradsi pasakoti? Neturiu k sakyti.

256

Pulk. M. K A L M A N T A S

siuts parausta, skubiai artinasi prie mans ir i visos jgos smogia sprand kelis kartus kumtimi. Staiga atsistoju. Rkia: Ssk! Sdu, pasipila visi mantrs rusiki koliojimosi odiai. Abu tylime. Galvoju, kaip a nenukritau nuo kds. Po keleto smgi pasipyl ieirbos i aki, bet visus smgius ilaikiau. Vl atsidaro durys ir eina uniformuotas ydas. Jau iauo rytas, o jis mane vis kalbinja, kolioja ir grsina, bet mano atsakymai vis tie patys. Vl grina kaljiman. Buvo jau apie 5 val. ryto. Atsigulu, bet po dauym umigti negaliu. Atsikls ipasakoju kaimynams vis tardymo eig. Labai jie susirpina ir atjauia mano skausmus, nepaprastai pasipiktin dl iauraus fizinio ir moralinio elgesio su manim tardymo metu. Bet visi esame bejgiai. Udaryti kaip vrys narve, turime visk paksti. Gailjome visi, kad nebegro Andriejauskas ir kad nesulaukme i jo jokio praneimo. Ieidamas jis adjo visk praneti morzs telegrafu, jeigu bus galimumo. Vl pervelgiu savo nelaims draugus. Kalinys Andriejauskas buvo stipraus sudjimo, jaunas vyras, optimistas, links visk irti i gerosios puss, jautrus draugams nelaimje ir smoningas lietuvis. Visai prieingas tipas ms Soloveiikas. Rus kilms, panaus yd, nesitvards ir nepastovus. ia jis giria bolevikus, ia juos peikia, ir visa tai daniausiai baigiasi aaromis, raudomis apie praudyt gyvenim. O gyvenimas jo tikrai buvo margas. Didiojo karo metu jis karininkas, po rus revoliucijos, pilietinio karo metu, kariauja Raudonosios armijos eilse, bet vliau perbga pas gen. Judenii. Judeniio kariuomenei lugus, grta Lietuv. ia tarnauja vairiose staigose ir, pagaliau, atsiduria kaljime. Tai, taip sakant, oficiali biografija. Ms praomas, jis papasakojo ir apie savo privat gyvenim, kuris buvo gana vairus. Igyvens kelet roman. domiausias romanas buvs su malnininke. Kadangi su viena malnininke jam nusibod, tai ta pat proga jis umezgs antr roman su kaimyno dvarininko eimininke. Ypatingai jam buv smagu girdti, kai eiminink, vaiuodama pro maln turg, paskutiniais odiais koliodavosi su malnininke. Visa tai vyk dl jo. Vien nakt jis pro lang linds pas eiminink. Valgs, grs ir... linksmai praleids vis nakt. Kadangi vasaros naktys labai trumpos, tai ryt, kad nesukelt tarimo, taip pat ioks pro lang ir vilpaudamas nuygiavs krm link. Staiga i krm beeins j kakoks vyras... Tai bta eimininks meiluio, kuris vis nakt belaukdamas konkurento itupjo krmuose. Kadangi Soloveiikas buvo menkesns fizins jgos, o jo konkurentas be to dar buvo stipriai apsiginklavs", tai mes puikiai vaizdavoms, kaip ms Soloveiikui teko i vis jg bgti, kur akys mato, kur kojos nea... Nors ir lidnai baigsi is meils nuotykis, Soloveiikas vis dlto didiai patenkintas pabr: Tai buvo labai geri laikai"...

KALJIME

257

Vl kitonikas tipas eigulis Dimgaila. Jisltas emaitis, praktikas kininkas, geras eimos galva, truput pavydus, nes Soloveiikui papasakojus savo nuotykius, jis pareik: Jeigu i kaljimo ijs rasiau mon, susidjusi su kuo nors kitu, tai be pasigailjimo ivaryiau i nam". iaip Dimgaila mogus geras, atjauis kitus, bet truput usidars. Ilgai sddamas kaljime, matyti, sugadino vidurkis, nes danai dl viduri skausm kentjo. Ketvirtas ms nelaims draugas kininkas Pakoviius, nors gyveno vis laik emaitijoj, buvo kils i Kdaini apskr., todl emaitiko pastovumo neturjo. Bet taip pat, kaip daugelis emaii, vyras i stuomens ir liemens, geros irdies, nedrsus prie virinink ir iaip turini valdi moni. Labai apsukrus kikuose ir mediaginiuose klausimuose, puikiai orientuojasi gyvenimo sunkenybse ir slygose, nepasiduoda lidnoms mintims ir kantriai laukia karo pradios. Kartu su mumis sds styg orkestro kapelmeisteris Derinas, bolevikams atjus ir iardius visas lietuvikas organizacijas, atsidr gatvje be darbo. Jis dar jaunas, nuoirdus, kils i Suvalkijos. Per pastamus vienoj dirbtuvj surado darbo paprastu darbininku. Kadangi bolevikai daugumai darbinink pradjo nepatikti, tai jis vienas i t, kurie platino antibolevikikas proklamacijas, ir dl to pakliuvo kaljiman. Labai atkaklus ir ambicingas. Kart u prietaravim kaljimo vyresnybei, pakliuvs karcerin paskelb bado streik dl iauraus bolevik elgesio su juo. Ibadavo 6 paras, kol bolevikai prievarta pradjo maitinti j per arn. Po to jis pats pradjs Valgyti ir j grino atgal kamer. Bet badavimas suard jo sveikat. Nors jis gaudavo t pat maist, kaip ir mes visi, bet visuomet alko ir jaut viduri skausmus. Taiau niekada nenusimindavo ir vis dstydavo pasians, nordamas suinoti kada gi vyks karas. Bet jo padarytos i degtuk kortos niekaip nenorjo nurodyti tos dienos. Taip jis karo pradios ir neibr. Nors mano kaimynai buvo vairaus bdo ir amiaus, vairios eimynins ir mediagins padties, skirtingo isilavinimo Visi jie buvo geros irdies ir ger nor. Vienas kit atjausdavo, stengdavosi padti. Prispausti bendros nelaims, visi buvo tarp savs solidaresni ir gyvenim vertino kitaip, negu paprastai mons yra prat vertinti u kaljimo sien. Taigi ir t dien, slpdami mane nuo priirtojo aki, suteik man progos dienos metu umigti ir pailsti. Vakare 9 val. visi sugulme miegoti, apgailj netur joki ini apie Andriejausk. Apie 23 val. vl rakinamos durys. Pasukame visi galvas priirtojo link. Klausia kieno pavard prasideda raide K. Mano" atsakau. Renkis ir eisi paskui mane". Nepaprastai slegianiai veikia tas neinojimas, kur eisi. Spju: vl tardymas. Tai jau penktas. Nuved kieman kaljimo ratin, i kaljimo ratins alij girel", o su ja nuve Saugumo rm kiem. Nuveda 96 kambar. ia jau sdi mano tardytojas Martienko. Vienas. Paprao ssti, pradeda kalbti:

-258

Pulk. M. K A L M A N T A S

Na k, matai, ir pas mus yra kultring moni. Pastebjai, kaip atrodo vyresnis tardytojas: apsiskaits, plai pair, puikiai orientuojs, gerai iaukltas, n kiek neatsiliks nuo js buruazins kultros. O js visi manote, kad pas mus jokios kultros nra, kad mes visi esame atsilik, o tai jums visai kitonikas pavyzdys. Tai k manai pats? Tyliu, galvoju apie tardytojo nepaprast kultr", kuri patyriau pereit nakt, kai jis vriku nirimu dau man sprand. Toliau Martienko klausia: Sakyk, ko tu i kaimo vainjai Kaunan beveik kas mnes? Iki Nauj Met kas mnes vaindavau atsiimti pensijos, o po Nauj Met vairiais kikais reikalais. Jis kak galvoja. Paskum ilgai iri mane. Klausia: K dabar tu labiausiai myli gyvenime? Savo vaikus. Ar pradsi iandien visk pasakoti? A jau visk pasakiau. K tu meluoji! (keiksmai) Juk tavo mona mums visk prane apie visus tavo slaptus darbelius prie bolevikus. Vadinas, ji ino daugiau kaip a. Nori rytoj padarysiu akystat su tavo mona? Tas jo pasilymas mane baugina, bet, susivalds atsakau: Tai js reikalas. Atsidaro durys, eina tardytojas. Atsistojame. Liepia ssti. Kreipiasi Martienko: Na, kaip jis iandien? Tas pats. Gerai, js eikite kit kambar, ten laukia js, o a ia su juo pakalbsiu. Martienko ijo. Pasiliekame dviese. Sakyk, k tu gyvenime mgsti? Geras knygas, grai muzik, al. Dar k? Linksm ir simpatik kampanij. A irgi mgstu vyn, linksm kampanij, ypa moter, tai visai nekliudo nei darbui nei pareigoms. Nordamas laisvu pasikalbjimu utsti laik, klausiu tardytoj: Js krate, inoma, jau didel paanga? Per dvideimt evoliucijos met daug k sukrte? Piktai iri mane. Tai k manai, kad mes evoliucijos keliu einame? Mes vis laik darome tik revoliucijas. Atuonioliktais metais pirmoji bolevik revoliucija, po to padarme nep" *)... O po jo, panaikin buruazin prekyb,
*) Vadinamos Naujos Ekonomins Politikos laikotarpis SSSR, kurio metu buvo leista privati prekyba ir, dalinai, nuosavyb.

KALJIME

259

1933 metais sutvarkme visus buoes ir vedme kolchozus, vl revoliucija. Taigi, matai, mes triumfalikai engiame tik revoliucijos keliu. Evoliucijos mes nepripastame. Pagalvoju: teisyb jis sako. Per vis bolevizmo laik gyvenimas j krate tik regresavo, nors buvo melagingai dangstomas graiomis idjomis. Staiga jis susigriebia, kad per ilgai su manim kalbasi ne apie reikal. Pradeda graiuoju tikinti: Geriau tu prisipaink, tuomet visai kita kryptimi eis tardymas. Bet gi a nieko nedariau. Kaip tu tai rodysi? Grinkite mane kariuomenn ir pamatysite, kad a esu lojalus mogus. Grinti tave kariuomenn? Tavs prie kariuomens negalima prileisti, kaip artilerijos vis nea! Na, uteks durni volioti. Greit prisipaink ir baigsime geruoju. " Tai patarkite, k a turiu prisipainti?* Na, pavyzdiui, papasakok man, kaip js, lietuviai, rengts daryti sukilim prie bolevikus. Kas buvo tavo bendradarbiai. Visk ipasakok ir a priadu tau tarpininkauti visoki palengvinim. inoma, paliuosuoti tave i kaljimo a paadti negaliu, nes tai ne mano galioje, bet sumainti bausm tikrai priadu. Tuomet a jo klausiu: Tamsta pripasti, kad a myliu savo krat ir branginu ms mones? Taip, a tuo tikiu. Tai kaip gi a galiau ms mones organizuoti sukilti, kada visa Lietuva prikimta raudonosios kariuomens dalini. Taip elgdamasis a visus ms mones privesiau prie iskerdimo. To a jokiu bdu padaryti negaliau. O jeigu jau ruoiau sukilim, tai pirmon eiln eiiau pas Lietuvos korpuso karius. Bet gi a to nedariau. Tai k manai, kad mes esame durniai? Juk pas tave buvo atvaiavs korpuso vyresnysis gydytojas pulkininkas Matukas? Buvo. Na, tai ir utenka ryiui Vieno aukto patikimo pareigno. Matai, mes visk inome. Nuo ms niekas nieko nepaslps. Atsimink, kad pasaulyje nra geresns valgybos, kaip ms. Jeigu js visk inote, tai pridkite savo davinius ir atiduokite mane teisman. Tai jau ms reikalas, k su tavim padaryti! Manai, kad teisme kiti mons sdi ? Teismas taip pat yra i ms moni, ir k mes nusprendiame, t teismas patvirtina. Dabar supranti, kad kitos ieities nra, tik nuoirdiai prisipainti savo nusiengimuose. Neturiu ko prisipainti. Ak t u . . . (lykts ruiki keiksmai).

-260

Pulk. M. K A L M A N T A S

Supyks, eina prie mans ir i vis jg savo batu spiria man kojos kaul emiau kelio. Skausmas neapsakomas. Tyliu ir keniu. Atsidaro durys, eina pulkininkas leitenantas ydas, bet jau civilikai apsirengs. Klausia vyresniojo tardytojo: Na kaip? Jis jau prisipaino? Vis tas pats. Ar greitai baigsite darb? Greit. Lauke jau seniai iauo rytas. Pro lang puikiai matyti Parodos gatv ir Vytauto parkas, nuviestas skaidri sauls spinduli. Mediai jau pradjo aliuoti. Staiga, tarytum koks tolimas banguojantis aidas, i apatinio aukto atklysta seno rusiko romanso odiai... Dainininks balsas nuostabiai graus. odius vos suprantu, bet, aikiai juntu, kad dainuoja ne rus. Ir kodl dainuoja? iuose rmuose? Cia, kur tik kania ir kraujas, kur kamerose blakosi laisvs isiilgusios kalini irdys, kur paniekinta visa, kas venta mogui ir lietuviui, kur... sadistikai udoma... O balsas tolydio skamba: ... Pasakyki... kodl a tave taip myliu...

... ir umirti negaliu... Net mano kankintojai akimirk siria ir, susijaudin, klausosi tos nuostabios pavasario dainos. avusis balsas nutilo. Vyresnysis tardytojas skambina priirtojui ir liepia mane grinti kaljiman. Jau 5 val. ryto... Ir vl ivargs ir nemiegojs turiu sdti kameroj. Papasakoju kaimynams nakties vykius. Nors jie niekuo negali man padti, bet, isipasakojus, man darosi kakaip lengviau. Pradjus aliuoti medi lapams, kasdien nors trumpai stengiams pairti pro atvir langel graius Aleksoto laitus. Tuo laiku kas nors i kaimyn saugo vilkel, kad priirtojas nepamatyt. Kai ms kameroje dar gyveno Andriejauskas, jis danai, irdamas pro langel, pirtais kalbdavo su kalinias, dirbaniais kieme duonos kepykloje. Ten dirbdavo tik kriminalistai. Jie daugiau turdavo naujien, nes j reimas buvo daug lengvesnis. Jie danai ieidavo miestan su reikalais, daugiau galdavo igirsti, o kartais ir laikrai paskaityti. Jie mums naujienas papasakodavo pirt abcls pagalba. Kart Andriejauskas, atsistojs ant taburets, kalbjosi pirtais su kepyklos kaliniais. Netiktai pro vilkel priirtojas visk pamat. Tuoj atidar ma langel duryse ir paklaus Andriejausk, kaip jo pavard ir kodl iri kiem. Andriejauskas atsak: Barsiau duonos trupinius karveliams". Priirtojas pagrsino, kad u irjim pro lang bus karcerio bausm, bet savo grsinimo nevykd.

261

Ms kameros kalendorius rodo gegus 30 dien, penktadien. Visa savait jau mane tardo. Naktys be miego, neinoma ateitis, nepaprastai tempti nervai. Visa tai labai sargina. Stengiuos saugoti save nuo blogos nuotaikos antpldi, valdytis ir kelti optimizm savo kaimynams. Bet ir kaimynai, tarytum nujausdami mano igyvenimus, daro visa, kad palengvint man kaljimo dienas. Neleidia man nei grind plauti, nei ind, ir vis stengiasi, kad kaip nors dienos metu galiau ilstis. Ir juo daugiau ivargs ateinu i tardymo, juo velnesni jie bna man ir net savo tarpe. Neramus atsiguliau t vakar, tarytum jausdamas, kad greit vl reiks kelti. Tikrai, saldiai migs girdiu rakinant duris, ir vl mane iaukia, liepia apsirengti ir eiti paskui. Vl ta pati alioji girel" vea mane Saugumo rm kieman, vl 96 kambarys! Kambary Martienko sdi vienas. Tai mane diugina, nes jis vis savait n karto nepakl ant mans rankos, neugavo, nors ir grsino. Pripratau prie jo. Be to, jis lengvai leidiasi diskusijas ir mgsta dstyti savo pairas. Ir dabar staiga jis klausia: Ar tu tiki geresne pasaulio ateitimi? Aiku, tikiu. O kaip gi tau atrodo, kokiu bdu tai vyks? Manau, kad tai vyks tuomet, kai moni gerov bus gyvendinama ne prievartos keliu, ne teroru, o nuoirdiu vienas kito supratimu ir solidariu bendradarbiavimu. Na, tai ia utopija! O a manau, kad viso pasieksime tik kovodami. Pradioj bus iauri kova su kapitalizmu, vliau klasin kova ir tas visas kovas turi laimti bolevizmas. Bet kodl btinai kova, o ne geros Valios susitarimas? Todl kova, kad visoj gamtoj kovojama. Stipresnis gyvis naikina silpnesn, o kas nenori kovoti, tas sta. O man labai gaila, kad mons btinai nori save prilyginti prie gyvuli. Kas natralu gyvuliams, kurie neturi proto nei gailesio jausmo, tas netinka mogui. Juk mons yra seniai pralenk ir savo jausmais, ir protu, ir imintimi vis gyvnij, ir ar negeriau bt iekoti pavyzdi moni tarpe. Jeigu paimsime atskir pavyzding eim, neirdami jos gausumo, tai pamatysime, kad tos eimos gerov kyla ne i kovos tarp savs, bet i solidaraus darbtumo ir susiklausymo. Tokios eimos visokiose slygose visuomet geriau gyvena u tas eimas, kuri nariai tarp savs kovoja. Jeigu imsime atskiras tautas, pavyzdiui, kin taut, kuri ilg laikotarp nekovojo, ar ji inyko? Arba ind taut, kuri kenia svetimj tvarkym... Ar toji tauta inyko? O, antra vertus, kaip tik matome, daug uvusi agresingj taut ir valstybi: Chetai, Babilonas, Romos Imperija, Totori ordos ir daug kt. Na, tai tu klysti. Gal bt, bet a tuo tikiu.

-262

Pulk. M. K A L M A N T A S

Jis nutraukia ms diskusijas ir tarytum ujausdamas mane, pradeda tikinti, kad a btinai turiu visk prisipainti, nes vyresnysis tardytojas privers mane prisipainti: Pagaliau patikk, pabria jis,jeigu bolevikas sako, kad privers kalbti, tai tikrai privers. Argi tu nori, kad btum kankinamas?". Tyliu. Ateina vyr. tardytojas su byla rankose. Mes atsistojame. Prao ssti. Vliau paprao mane atsissti prie stalo, prieais Martienko. Atidengia byl, lyg tyia, kad a matyiau raysen ir pradeda kalbti: Ko tu ia spiriesi? irk, ioj byloj tavo geriausi draugai tave iduoda. iriu smulkiai priraytus bylos puslapius. I tikrj, lapo gale labai gerai pastamas paraas. Kas ten parayta, skaityti nesilo. Matai, dabar a visk inau, k js kalbdavot, visus js projektus ir sumanymus inau. Tyliu. eina uniformuotas pulkininkas leitenantas ir kreipiasi mane: Na, tai k, uteks jau tylti, matai, kad mes visk inome, silau tuojau visk atvirai pasakyti, bausms nebijok, a dar kart tau sakau, kad ms bausmi diapazonas labai didelis, taigi kuo greiiau pasakok visas savo nuodmes. Tyliu. I gretimo kambario eina nebejaunas, ilas, inteligentiko veido ydas, kakada matytas Kaune. Graiai civilikai apsirengs, gana malonios ivaizdos, tik akys altos, atstumianios. Gal tai prokuroras? Visi atsistojame. ydas kreipiasi vyresn tardytoj: Na, tai kaip jis, visk papasakojo? Nieko jis nesako. Ar js jam aikinote, kad jis sau pats blogina padt? Visk iaikinome. Gal jis rusikai blogai supranta? Kur jis blogai supras! Caro laik karininkas, rusikai kalba labai gerai. Tai ko js j irit!? varaus popierio ir paiel turit? Martienko paduoda jam. ydas tiriamai iri mane ir patrauks peiais, sako: Yra kam ia spirtis! Nei krtins jis turi kaip reikia, nei muskul... Ivaizda n iokia n tokia... Tai k, su mumis aisti manai? tai popierius, pietukas rayk savo nuodmes". Kad a neturiu k rayti... Tu, svolaiau, galtum vis tom parayti, jei nortum! Sdu, imu popier ir paiel. Tas pats ydas kreipiasi kitus tardytojus: A silau jo i ia visai neileisti, kol neprads rayti. O js, draugas Martienko, pasilikit su juo ir jam padkite surayti jo nusiengimus". Kreipiasi vyresn tardytoj: A r tamsta turi apklausinjimo plan

263

Taip, draugas, turiu. A manau, kad tai atliks draugas Martienko. Visi trys vyr. tardytojai ieina. Pasilieku su Martienko. Lauke jau auta rytas. Martienko kreipdamasis mane sako: Na, matai, a sakiau, kad privers pasisakyti anksiau ar vliau. Bet patarkit, k a turiu rayti? Ot, ia tuojau pairsim pagal plan. Pirmas klausimas: Kontrevoliucin veikla? Praau patarti, kaip man pradti rayti. Pradti reikia taip: 1941 met gegus 30 dien, a toks tai toks, savo ranka raau parodym: 1. A, bdamas laisvje, pasiymjau savo kontrevoliucine veikla... A gi neveikiau! Suprask, kad tu turi sau palengvinti padt. is klausimas pagal plan. II. Kas buvo kalbama su draugais ir pastamais? Kalbdami su draugais ir kaimynais visi prijome ivados, kad Lietuva bolevizmo nepaks, kad vienintel Lietuvai ieitis visuotinis karas. Tai k reikia visuotinis? Reikia vokiei ir bolevik karas? Taip. Raau toliau: Ir tik kilus visuotiniam karui Lietuva vl gali bti nepriklausoma valstybe". Tai paras pasiraau, pastatau dat ir pasakau, kad rayti daugiau neturiu k. Martienko nustebs iri mane ir palikt jam plan, kur surayti visi klausimai. Atsidaro durys ir eina visi trys vyr. tardytojai. ilas ydas kreipiasi Martienko: Na, k jis para? Martienko paduoda jam skaityti mano chemiku pietuku parayt ir pasirayt puslap, pareikdamas, kad a daugiau k nors rayti atsisaks. Visi trys labai susidomj pradeda skaityti mano savarankik parodym. ydas perskaits ima ant mans rkti: K tu vadini nepriklausoma Lietuva?! Tik dabar pasidar laisva Lietuva, kada bolevikai atjo! O seniau kas vald Lietuv?! Tik pasaulinis kapitalas! Kol bolevizmas gyvuos, jokios js fantastikos nepriklausomybs nebus! Tos nepriklausomybs n vienas lietuvis nenori, iskyrus ma sauj buoi ir reakcionieri! Bet mes juos visus greit sutvarkysime. Lietuva laiminga gali bti tik su bolevikais! siuts jis ieina i kambario. Dabar piktai kreipiasi tardytojas pulkininkas leitenantas: Kaip tu galjai toki nesmon parayti? Juk tai yra gryniausia fantazija. A suprantu, kad Lietuva gali tikrai egzistuoti, bet tik SSSR ribose. Koks ia pas jus buvo gyvenimas? Kas tik nordavo, tas jus ir inaudodavo, ar Amerika, ar Anglija, ar kiti kratai.

-264

Pulk. M. K A L M A N T A S

Tyliu. Piktai isplsta ir ieina. Pasilieka vienas vyr, tardytojas ir Martienko. Vyr. tardytojas kreipiasi Martienko sakydamas: Pairkit, kaip eina anas tardymas! Martienko ieina. A sdiu prie stalo susinervins, suils, pavargs. Vl auta rytas. Laukiu, k sakys vyresnysis tardytojas. Sdiu prieais j kitoje pusje prie stalo ir iriu pro lang. Staiga jis atsikelia, a irgi atsistoju. Liepia sstis. Atsisdu, pusiau pasisukdamas dur kryptimi. Vyresnysis tardytojas prieina prie mans, pakelia staiga koj ir smogia ukulniu mano kojos pirtus. Nepataiko. Pastebjs jo judes, a instinktyviai pasukau koj al, o jis tuo tarpu visu smarkumu savo ukulniu trenk grindis. Parauds ir supyks, truput atsitraukia toliau nuo mans ir kelis kartus spiria batu blauzdos kaul emiau kelio. Grta savo viet. Piktai irdamas mane klausia: Tai k, manai tuo ir pasibaigs tardymas? A nesuprantu, ko gi js, pagaliau, norite i mans? Norime, kad visk mums atvirai pasakytum. Bet gi a visk, k inojau, pasakiau. Nieko, mes imuim i tavs visus parodymus. Jeigu jum mano parodymai nepatinka, tai suraykite savo sugalvotus parodymus ir duokite man pasirayti. irk, gudruolis atsirado, mums ne tas reikalinga, kas mums patinka, mums reikalinga teisyb inoti! Matyki, gudruoliai! Nori padaryti prie bolevikus sukilim! Tik pabandykit, tai uleisim vien pulk kazok, jie i js lapi viet padarys! Na, iai dienai uteks. Kaljiman grau nepaprastai ivargs prie pat 6 val. Kameroje visi jau buvo pabud. susirpinusi mano kaimyn klausimus teatsakiau: Jeigu taip bus ir toliau, tai, tur bt, neilaikysiu". Buvo etadienis, gegus 31 diena. Derinas idst savo kortas, klausdamas, ar bus karas birelio 1 dien. Bet kortos atsak-nebus. Mes visi nusprendme, kad birelio 1 dien karo tikrai nebus, nes tai Sekmini veni pirmoji diena, o Sekmines ir vokieiai labai gerbia, kaip didel vent. Derinas nerimo ir pradjo vl dstyti savo kortas, klausdamas, ar prasids karas birelio 15 dien. Atsakymas vl neigiamas. Supyko ir daugiau man esant apie kar nebeklausinjo. Vakare, guldamas pagalvojau, kad bt gera nors vien nakt pamiegoti kaljime. Taip ir vyko. T nakt prie Sekmines niekas mums netrukd ramiai miegoti. Kit dien gyvenome Sekmini vents nuotaika, kalbjoms apie buvusias Sekmines, apie bereli papuoimus. Toji tema ypatingai tiko iandien, kai pro lang velg giedri diena ir skambjo banyi varpai. T dien ir kaljimo administracija pasiymjo: pagamino pietums makaron sriub, virt su bekono msa. Po skani piet ms Soloveiikas i diaugsmo pradjo net kazaok" okti. Bet neilgai mums teko diaugtis vents nuotaika. Netrukus po piet iauk mane pas tardytoj. Visi mano kaimynai nustebo, kad ir ventadien

KALJIME

265

kvieia. O a labai susirpinau. Vl a 96 kambary, ketvirtam aukte. Ten jau sdi vyresnysis tardytojas. Paprao ir mane atsissti. Paskambina. Ateina uniformuotas ekistas. Tardytojas sako: Pakvieskit man... (pasak pavard). Tas ijo. Pavard paminjo kakoki rusik, bet neaikiai, ir a nesupratau. Atsidar durys, jo tas kviestasis. Nedidelio gio, civilikai apsirengs, plai pei, ibalusiu veidu, paniurs, iri piktai. Nors n karto savo gyvenime nebuvau mats budelio, bet jis, man atrod, galt bti budeliu. Tardytojas jo paklaus: Atneei, kas reikia" Taip", ir civilis i rankovs itraukia gumin lazdel ir padeda tardytojui ant stalo. Tardytojas kreipiasi i j: Eik, paiekok rm komendanto ir pakviesk pas mane". Tam ijus, kreipiasi mane: Na, mums jau nusibodo su tavim aisti, sakyk atvirai, ar prisipainsi ar ne? Atvirai jums sakau, kad neturiu k jums prisipainti. pyks, jis griebia gumin lazdel ir, prijs prie mans, i Visos jgos du kartu suduoda per launis. Instinktyviai man itrksta odiai: Nustokit, man skauda"! Jis patenkintas pasitraukia, nusijuokia: A inau, kad skauda. Duodu tau penkias minutes laiko rimtai pagalvoti, ar pasakysi visk, ar ne"? Kakas beldiasi duris, tardytojas slepia gumin lazdel stali. Prao eiti. eina uniformuotas enkavedistas, matyti, lietuvis, nes rusikai blogai kalba, ir klausia, ar j auk tardytojas. Tardytojas klausia: O kur rm komendantas?". Tasai atsako, kad tuo tarpu jo nra ir kad jis ess rm budtojas. Tardytojas jam sako, kad reikalingas laisvas kambarys apaioje. Budtojas, tarytum suprats, kad kambarys reikalingas man kankinti ir, nordamas egzekucij nuvilkinti, atsako, kad visi kambariai es uimti ir laisvo kambario jis padaryti negals. Tardytojas jam piktai sako btinai surasti rm komendant ir prisisti pas j. Gerai, paiekosiu" atsako tasai ir ieina. Tardytojas piktai kreipiasi mane: Liko tau tik dvi minuts, sakysi ar ne? Neturiu k sakyti. Vl beldiasi duris, eina uniformuotas enkavedistas, vidutinio gio, biauraus veido, nenormaliai isikiusiu smakru, ir kreipdamasis tardytoj, blogai tardamas rusikus odius, sako: A esu rm komendantas, ar tamsta mane reikalavai? Taip, man reikalingas rsyje atskiras kambarys. Laisvo kambario mes neturime, bet yra sandlys su municija; pus kambario neuimta. Tardytojas: Na, tai mums uteks ir puss kambario". Paskui kreipiasi mane: Tau liko tik viena minut, ar sakysi k?

-266

Pulk. M. K A L M A N T A S

Neturiu k sakyti. Tardytojas sako komendantui: Paskambink NKVD komisarui, kad man reikalingas leidimas egzekucijai vykdyti. Klausau. Komendantas ieina. Tardytojas vl kreipiasi mane: Ar supranti apie k ia reikalas eina? Tyliu. Atsidaro durys, eina ilas ydas, kuris jau dalyvavo tardyme, ir pulkininkas leitenantas (ydas), apsirengs civilikai. Jie kreipiasi vyresn tardytoj: Na kaip, ar jau jis sutinka prisipainti? Nesutinka, bet a jam prisipainim mute imuiu. Vl beldiasi duris. eina komendantas su pirmiau ia buvusiu ekistu. Komendantas pranea: Komisar suradau, leidimas yra gautas, kambarys atrakintas. Vyr. tardytojas iima gumin lazdel, sakydamas: Vienintelis geras daiktas pasiliko i buvusios Lietuvos buruazins kultros", ir paduoda ekistui, tas j tuoj traukia rankov. Vyr. tardytojas sako komendantui ekistui: Veskit j, mes einam". Tie, prij prie mans, komanduoja: Stok, rankas upakalin, einam!". Lipam emyn laiptais, i mano on komendantas ir ekistas, upakaly mans eina trys tardytojai. Atveda rs, veda kambariuk. Kambariukas nedidelis 2x5. Pus kambario ugriozdinta dmis su oviniais, primtyta karik drabui ir kepuri. Susirinkus visiems kambariuk, staiga ateina dar vienas ydas, graiai civilikai apsirengs. Tardytojai mandagiai su juo pasisveikina, vadindami j draugas komisare". Vyr. tardytojas kreipiasi mane: Ar pradsi kalbti? Neturiu k. Jis duoda enkl ekistui ir komendantui. Komendantas, spju tai buvo Vilimas*), griebia mane u odinio varko kalnieriaus ir rkia: Klaupkis!" Klaupiuos. Prievarta guldo ant grind. ekistas pradeda muti gumine lazda. Noriu susivaldyti, bet jauiu tokius skausmus, kad neilaikau ir pradedu aukti, kiek tik turiu jg. Komendantas visu balsu keikia mane lietuvikai: Ach, tu rupe, dar rksi! Griebia nuo galvos mano kepur ir kia j man burn. Stiprs smgiai krenta ia nugar, ia kojas, skausmas baisus. Nors ir burna ukimta, bet pats savo riksm girdiu. Kaip ilgai jie mane mu neinau. Baisiuose skausmuose staiga mane pervr tarytum kakoks spindulys: nieko nebejauiu, nebegirdiu nei smgi, nei keiksm, nei bals... Man aiku: esu gyvas, taiau
*) Teroristas, vokiei valdios sakymu pakartas Kauno Auolyne.

267
gyvas ne knu, bet smone... I kakur, tarytum i pai irdies gelmi, skleidiasi nepaprastas ramumas ir taip gera, gera... sielai, ne knui. Kaip ilgai tai truko neinau. Staiga jauiu alt veide ir krtinj. Atmerkiu akis. iriu, esu paguldytas ant nugaros po vandens srove. Supratau, kad buvau apalps ir dabar mane gaivina, pildami alt vanden ant veido ir krtins. vilgsniu apmetu kambar; matau visus eius savo budelius. Komendantas griebia vl u kalnieriaus, tempia per grindis vidur kambario, pasodina prieais tardytojus. Griebs i drabui krvos karik kepur, mauna j man ant galvos ir visi, tyiodamiesi i mans, juokiasi visu nuoirdumu. Besijuokdamas, vyr. tardytojas sako: Na, tai tu dabar vaizduokis ess vis slapt lietuvik organizacij vadas, tu joms dabar vadovauji ir naikini bolevizm... Vl visi juokiasi. Pagaliau vyr. tardytojas prieina prie mans, numeta nuo mano galvos karik kepur, ir jau kitu tonu grietai: Na, tai prisipaink, kas tavo bendrininkai slaptose organizacijose? Nieko neinau. Kaip tu neinai! (keiksmai). Tavo visi draugai mums visk pasak. Tai j ir klauskit, jie geriau ino u mane. Vyr. tardytojas griebia i budelio gumin lazd ir pats usimoja, piktai klausdamas: Ar pradsi kalbti?! Kam js mane kankinate! Geriau vietoje umukite, vistiek a neturiu ko sakyti. Umuti mes visuomet tave spsime, bet mes turime tau imut parodym, o kai reiks, tai mes ir tave, ir tavo mon, ir vaikus sunaikinsime. Jis kreipiasi komendant: Versk j vl ant grind. Tas vl itiesia mane, vis lietuvikai keikdamas. Pasipila gumins lazdos smgiai. Pradedu vl aukti nemoniku balsu, i skausmo. Staiga vyr. tardytojas nustoja mane mus per skaudanias vietas. Liepia komendantui pasodinti. A vos gyvas sdiu nuleids galv, laukdamas, kas bus toliau. Tardytojai ir komisaras kak pusbalsiai tarp savs tariasi. Po pasitarimo vyr. tardytojas liepia man atsistoti, bet a neturiu jg pats atsikelti. Komendantas ir ekistas paima mane u rank ir pastato ant koj. Vyr. tardytojas liepia pavedioti mane ir patikrinti, ar nra man sulauyt kaul. Jie veda mane kelis kartus skersai kambario. Vyr. tardytojas sako: viskas tvarkoje". Kreipiasi mane: Na, tai iandien uteks tave kankinti, pasirodo, labai nedaug turi jg, nuo tokio menkniekio, kaip gumin lazda, ir tai alpsti. Pasiruok: dar muim tave septynias naktis i eils, kol prisipainsi. Kreipiasi komendant: Ar rm kaljime yra laisva vienuk kamera ?

268

Taip, draugas tardytojau, yra. Na tai veskite jj j vienuk. Komisaras ir tardytojai ieina i kambario, komendantas ir ekistas suima mane u rank, udeda mano kepur ant galvos, ir veda ia pat rsyje esant Saugumo rm kaljim. Atrakina kameros duris, stumia mane kamer ir vl duris urakina. Nebestengdamas atsilaikyti ant koj, suklupau atsirms keli ir alkni. Kiek laiko taip prarymojau neinau. Girdiu atsidaro maos durels ir priirtojas aukia man: Kelk, ar neinai, kad dienos metu gulti negalima, gali stovti arba sdti! Vargais negalais atsikeliu, noriu atsissti, bet juntu tokius skausmus, kad vl atsistoju ir vis laik stoviu. Priirtojas kvieia prieiti prie dur, paduoda dubenl ir aukt ir pasako, kad tuojau bus duodama vakarien. Supratau, kad jau eta valanda vakaro. Atsidaro durels paima dubenl, pila pustirts kruopins sriubos, paduoda man ir utrenkia dureles. Suvalgau vakarien be duonos, nes mano duona ir dalis ira pasiliko aname kaljime, bet vis dlto pavalgs pasijutau ess stipresnis. Priirtojas prao atiduoti dubenl ir aukt. Sakau jam, kad dar neplautas. Jis atsako: Tai nieko, a iplausiu, ir udaro dureles. Mano kamera paymta skaitmeniu 2, tai pustamsis 2 x 5 x 2,80 metr kambarys, apviestas nedideliu langu, ieinaniu kiem. U lango geleini grot per pus metro nuo j imryta siena, nelyginant atvira d, kuri savo ruotu taip pat apkalta grotomis ir vielos tinklu, taigi viesa kambar paklina tik pro virutin dal atviros mrins ds. Dl natralios viesos stokos dien ir nakt ia dega menka elektros lemput, pakabinta palubje, kambario viduryje. Grindys medins, rudai daytos, per vis kambar nutyss itrint da takas, tai nelaimingj kalini tolydinio vaikiojimo pdsakai. Kampe pritvirtinta prie sienos pakeliama taburet ir prie jos dar maa taburet. Prie abiej sien prikaltos brezentu aptrauktos geleins lovos dien suglaudiamos ir prirakinamos. Prie dur kampe parak", kitame kampe spiaudykl. Sienos ir lubos daytos gelsvai, visas kambarys palyginti variai atrodo. Man besidairant, pasigirdo stuksenimas sien enklas Morzs telegramai. Bet, deja, Morzs abcl a umirau ir nutariau geriau nieko neatsakyti. Po keleto stuksenim, kaimynai nutilo. js senas kaljimo priirtojas kakur man anksiau matytas, atne paklode, antklod, prikimt iaud pagalv su uvalkalu, rankluost. Atidars vien lov, ir visk padjs ant jos, jis man pasak: Na, tai k, pulkininke, ir tu pakliuvai? Nieko jam neatsakiau, nes i jo klausimo nesupratau, ar jis nustebintas mano pakliuvimu, ar patenkintas.

KALJIME

269

Apie 21 val. priirtojas pasak, kad galima gulti. Nusirengs pradjau taikstytis kaip nors atsigulti. Nei ant nugaros nei ant ono gult negaljau, nes kne visur buvo pilna mlyni, kurias palietus labai skaudjo. Atsiguliau knipias. Labai norjau nors vien nakt pamiegoti ramiai, bet miegas buvo klaikus: vos pasijudins pajusdavau skausm, kliedjau tardytoj grasinimais, kad dar septynias naktis mane taip kankins. Ir vis dlto, mano laimei, t nakt niekas mans nebudino ir niekur neved. Ryt pakl 6 val. Kameroje oras geras, nes langelis buvo vis laik atdaras. Pusryiai: kava ir juoda duona. Prie pusryius pasimeldiau Viepaiui, kad atleist mano kankintojams. Papusryiavau klpdamas, nes sdti negaljau, labai skaudjo vis nugara, visi raumenys, ypa susirpinau inkst skausmais ir pasirodiusiu ruoos metu krauju. Fiziniai buvau labai ivargs, bet dvasin savijauta buvo ko geriausia. Sieloje diaugiaus, kad po vis moralini paniekinim, vis dlto nenustojau tikti dvasiniu pasauliu, nenustojau vilties sulaukti geresns ateities, ypa diaugiaus ilaiks vari gryn sin. Savo irdy nejauiau niekam nei kerto, nei pykio, nei pavydo, vien tik linkjau visiems monms gero. Jauiaus, tarytum esu pakils lktuvu auktai, auktai, i kur matau miestus ir kaimus, kaip maas dutes, o mones kaip skruzds, i t auktybi negaliu pastebti vis kyri gyvenimo smulkmen. Galvoju, i kur pas mones tiek pykio, tiek iaurumo, neapykantos, pavydo, tarytum kiekvienas j rengtsi gyventi tkstant met. Juk ir normaliai gyvenant kiekvieno mogaus toks trumpas amius, k bekalbti apie karo ar revoliucijos met, kuomet dar labiau mogaus amius sutrumpja. Man neaiku, kodl mons nesidomi tokiais pagrindiniais, nors taip paprastais dalykais. Pakanka tik usimerkti ir atsiminti miesto gyvenim, tai tarytum ir matau: visi kakur skuba, susinervin, kakuo susirpin ir tiktai labai retai gali pamatyti nuoirdi jaunysts ypsen, skard juok ir kryktavim. Taip ir noriau suukti. mons, sustokite, pagalvokite k js darote, neyktkite kiekvienam savo monikumo, savo nuoirdumo ir nors trupuiuko meils! Pamatytumt, kaip greit visiems bt iliau, jaukiau ir geriau gyventi. Argi iki iol nesupratot, kad moni ir taut egoizmas, sauso proto kombinacijos ir gudravimai, melas ir apgaul, monij atved prie bankroto!" Taip ltai vaikiodamas po kamer ir galvodamas apie lidn moni gyvenim, nepastebjau, kaip prabgo laikas, igirdau tik, kad atsidar maos durels ir priirtojas man padav dubenl ir aukt. Reikia, tuoj bus piets. Buvo jau po 12, nes girdjosi kaip mu 12 Karo Muziejaus bokte. Sekmini antroji diena. Kelint kart dmiai apiriu kamer. Dar vakar u radijatoriaus radau pus rankluosio, kur dabar naudoju ruoai. iandien apirjau visas sienas, dar kart radijatori ir u jo suradau du apdegintus degtukus. Sienoje aukiau mano lovos pamaiau su atriu daiktu takais ibadytas kelias raides, aikiai iskaiiau P. L. Kitoje vietoje, matyti, buvo kakoks uraas, bet j suprasti buvo labai

276 Pulk. M K A L M A N T A S

sunku, nes remontuojant buvo udayta. Vien i rast degtuk nugalandau ant cementins palangs iki atrumo ir viesiausioj prie lango sienos pusje pasidariau sau visam birelio mnesiui kalendori. Darbas truko gana ilgai, nes kiekvien kart, kai priirtojas jo pro mano kamer, darb tekdavo nutraukti, kad nepastebt. Vakarien ia tokia pat, kaip ir kaljime. Kiek palaukus veda ruoon, tai jau septinta valanda. Nusiprauss grtu kameron ir vl pasilieku vienas su savo mintimis, kol neatsidaro durels ir priirtojas sako: Galima gulti". Pasimeldiu, nusirengiu ir vl atsigulu knipias, galvodamas, ar budins inakt ar ne. Vidurnaktyje girdiu rakinant mano duris, pakeliu galv, priirtojas sako: Greit apsirenk, tardytojas reikalauja". Apsirengiau. Priirtojas veda laiptais ketvirt aukt, t pat 96 kambar. leidia mane kambarin, ten sdi mano tardytojas Martienko. Prao mane atsissti. Jam sakau: Dl skausm negaliu susilenkti, ar negalima bt stovti"? Jis sutinka. Jau po dvyliktos valandos nakties. Martienko sako: Na, matai, be reikalo usispyrei, argi a neperspjau, kad turt, nemalonum. Tyliu. Jis iri mane, linguoja galv, ir trjrytum tyiodamasis i mans, ar gaildamasis sako: O vis dlto, tu Jzusiukas, Jzusiukas... Abu tylime. Jis kak rao. Netrukus ateina vyr. tardytojas. Kreipiasi Martienko: Js eikite, o a dar su juo pasikalbsiu. Pasiliekame dviese. Jis man silo atsissti. A jam sakau, kad man labai skauda, kai lenkiuos. Jis sako: Nieko nepadarysi, jeigu praau, tai reikia ssti. Sukands dantis, atsisdu ant savo aizd. iandien a tavs nemuiu, kaip adjau, ramina vyr. tardytojas neturiu laiko. Jsiki, kaip velni, vis daugiau ir daugiau grda kaljim. iandien su tavimi a noriu iaip pasikalbti. Sakyk man, ar inai, kad leidiamas prie bolevikikas lietuvikas laikratis ir skleidiamos proklamacijos? Girdjau. I ko girdjai? I savo kaimyn? I koki kaimyn? Pavardi neatsimenu... Ar inai, kad js lietuvika vyriausyb yra sudaryta Berlyne, prieaky su pulkininku kirpa. Girdjau. I kur girdjai? I t pai kaimyn.

" K A L J I M E2 7 7

Vyr. tardytojas, matyti, i nakt gerai nusiteiks. Jis ilgai kalba vairiomis temomis. Pagaliau vl grta prie nepriklausomos Lietuvos. Taip, visa tai tiesa. A pats maiau ir antibolevikik laikrat ir proklamacijas ir pats skaiiau praneim apie js vyriausybs sudarym. Gal bt, mes greitu laiku i Lietuvos ir ieisime, bet nemanyk, kaip raei, kad ia bus nepriklausoma Lietuva. Jeigu mes ieisime, tai Lietuv mindios Hitlerio batas. Ar tu vakar pastebjai, kad a ne sadistas. Taip! pastebjau. Jis patenkintai ypsosi ir paauks ekist liepia jam pabti su manimi, kol jis sugr. Vyr. tardytojas pasim i staliaus geleinius apyrankius ir ijo i kambario. Pagalvojau, turbt, vl k nors kankins. Liks su manimi, ekistas, civilikai apsirengs rusas, aukto gio, pailgo veido, linksmai nusiteiks kreipiasi mane klausdamas: Kodl tu nenori prisipainti? Neturiu k prisipainti. Jeigu nortum, tai turtum daug k pasakyti. Tyliu. O vis dlto tu esi Jzusiukas. Keista. Jau antras mogus mane taip vadina. K tas turt reikti ? Gal bt po mano kankinimo jie mitingavo ir prijo prie tos, mane apibdinanios, ivados. Kai vyr. tardytojas gro, jau buvo apie pus penki ryto, birelio 3 diena. Paleisdamas ekist, liep jam paaukti priirtoj, kuriam sak vesti mane atgal kamer. Eidamas kamer, digavau, atsimins vyr. tardytojo odius apie Lietuvos Vyriausyb. Kaip gera, kad jis man visa tai pasak! Reikia greitai turi bti karas ir mes gal atgausime laisv. Grs kameron nusirengiau ir ypsodamas atsiguliau. Jau antra naktis, kai mans nebekankina, nors ir adjo. Pradjau svajoti apie greitai prasidsiant kar ir diugias naujas ateities dienas. Besvajodamas umigau. Nespjau, rodos, n aki sudti, priirtojas aukia: Kelkis!" Atsikeliu, apsirengiu. Veda ruoon, nusiprausiu ir, belaukdamas pusryi, pykstu ant savs, kad negaliu praneti savo kaimynams nei iame kaljime, nei Mickeviiaus gatvje tokios svarbios naujienos, kuri i nakt igirdau i vyr. tardytojo. Kiek tai bt visiems diaugsmo ir nauj vili sunkiame kaljimo gyvenime! Po pusryi, priirtojas klausia: Gal esi ligonis ? Sesuo duos vaist. Galv skauda, noriau milteli. Gerai. Netrukus atsidaro durels. Matau gailestingj seser, viesia vasarika suknele apsirengusi. Ji atrodo gan maloni, tik veidas nelietuvikas. Kreipiasi mane klausdama rusikai, kas man skauda. Pasakau. Duoda vien miltel ir taip pat puodel vandens, liepdama tuojau igerti. Taip ir padarau. I Karo Muziejaus girdiu vienuolika varpo di. Jau antra die-

278 Pulk. M K A L M A N T A S

na neveda pasivaikioti. Supratau, kad iame kaljime pasivaikiojim nra. Imu dvylikt, norisi valgyti, o piet dar neduoda. Pradjau grauti duonos plutel. Neteko ilgai badauti, idav pietus. Suvalgiau. Priirtojas kakodl silo dar papildyti sriubos, bet a jau sotus, padkoju, atsisakau. Ir taip jau daug suvalgiau, dubenl! Aname kaljime niekuomet pilno dubenlio neivalgydavau. Gal dl to, kad ia oras geresnis daugiau valgau. Po piet priirtojas pasil eiti prausyklon ir paiam isiplauti dubenli ir aukt. Tai man labai patiko, nes beplaudamas indus galjau pasinaudoti ir ruoa. Kadangi ilto vandens indams plauti nebuvo, tai reikjo turti ma skuduriuk, kur a padariau i anksiau kameroje rasto puss rankluosio. Vl grtu kamer. Vienas. Turiu laiko svajoti, galvoti... Maloniai atsimenu tris savaites, praleistas kaljimo kameroj tarp ger moni, kuomet galjau pasidalinti su jais savo diaugsmais, savo vargais. Dabar to diaugsmo netekau. Vienas. Visk galima lengviau bt pakelti, jeigu mogus nors truput inotum, kas tavs laukia ateity. Kaip gaila, kad kaliniui neleidiama laikyti nei popieriaus nei paielio! Koks didelis bt jam palengvinimas! Kiek galima bt surayti vairi mini ir svajoni! Bdamas vienutje, ypatingai jutau, jog didiausia mogui bausm neduoti jam darbo. Laikas, rodos, taip ltai slenka, kad negali sulaukti vakaro, kada priirtojas pasako: galima gulti". Vis dien tolydio ingsniuodamas kameroj, nes sdti negaljau, laukiau to leidimo gulti. Kad ir labai kietame guoly, kad ir knipias miegodamas, vis dlto galjau umirti vis bolevikin siaub ir kaljimo vienatv ir nors sapne galjau matyti laisvus laikus, savo vaikuius, kuri taip isiilgau... Vaizduot masino pervelgti vis savo praeit gyvenim nuo kdikysts laik iki kaljimo. Prisiminti visas svajones, graius norus ir visas padarytas gyvenime klaidas. Taip besvajodamas umiegu ir nors retkariais sapne matau man brangius namikius, biiulius... Taip greitai prabga naktis... Toji, inoma, naktis, kai niekas nebudina, kai neveda tardym. tai ir vl rytas. Balsas: Kelk!" Tai jau tikrov. Kit dien, treiadien prie vakarien, mano kamer jo kakoks paniurs ekistas civilikai apsirengs ir paklaus: Na, kaip ia sdti? Kaip kaljime. Gal turi koki pageidavim? Taip. Jeigu bt galima, tegu man i ano kaljimo prisius mano skalbinius, muil, dantinis miltelius ir epetuk. Gerai, pairsime. Daugiau pageidavim neturi? Neturiu. Jis ieina. Toji diena praeina be vyki. Birelio 5 dien, ketvirtadien pe pusryi, vl atsidaro durels. Priirtojas klausia: Ar nesergi? Nesergu. Prie spintels su vaistais stovi vl ta pati sesuo.

"KALJIME

273

Prieina prie dureli, iri kamer ir klausia mans: Ar js grindis plovte iandien? Ne. Bet pas jus varu. Taip. O jums galvos neskauda? Ne. Udaro dureles. Sustingstu prie dur ir klausaus su kokiais kaliniais kalbsis sesuo. Galbt igirsiu kokio pastamo bals. Ir i tikrj, girdiu bals pulkininko arausko, kuris seseriai sako: Praau man duoti vaist miegui, nes vis nakt nemiegojau. Praau man duoti vatos ir bint apriti pliuojani aizd. Sesers balsas: Gerai, visk duosiu. Kiek palaukus, girdiu jis padkoja ir kameros durys usidaro. Vliau man paaikjo, kad pulkininkas arauskas per tardym buvo taip smarkiai dauomas per ausis, kad vienos ausies bgnelis buvo sprogs ir jis turjo nuolatos laikyti t aus aprit. Per vis tolimesn laik daugiau pastam bals besikalbant su seserim negirdjau. Sulaukiau birelio 6-tos. Po piet atsidar durys ir palydovas paauk mane pas tardytoj. Pasikeliu laiptukais pirm aukt. Ten stovi jaunas auktas, plaios figros akiniuotas vyras, trumpai kirptais plaukais, enkavedisto uniforma. Klausia mans: Ar esi Kalmantas? Taip. Tai eik paskui mane. Jis eina kieman pirmas, rankoje nedamas kakoki byl. Prieiname prie iorins mrins kiemo sienos kampo, prie garao. Atidaro dureles ir lipa siaurais laiptais vir, ten atsirakina duris, veda mane kambar ir prao ssti. A apsidairau ir, bijodamas ugauti skaudanias vietas, ltai sdu. O jis, matyt, kak kit pagalvojs, pradeda raminti: Ssk, ssk, nebijok . . . Atsisdu.. Kambarys nemaas, jame du stalai. U vieno stalo atsisda jis pats ir iri atsinet byl, u kito stalo pasodina mane. Prie vienos sienos stovi udarytos spintos, prie kitos kabo SSSR emlapis. Langas platus, labai emas. Kambarys nors ir nedidelis, bet taip pat emas. Pradeda mane oficialikai apklausinti, kas a toks. Po to, pareikia: Dabar a tau paskaitysiu kaltinimo akt. Jis skaito, 1) kad a, dirbdamas auli sjungoje 10 met, su visa organizacija variau plai veikl prie bolevikus, 2) kad a, bdamas suomilietuvi draugijoj, dirbau nipinjimo darb svetimos valstybs naudai, 3) kad a, palaikydamas ryius su vokieiais, taip pat dirbau nipin-

-274

Pulk. M. K A L M A N T A S

jimo darb svetimos valstybs naudai. U savo nusiengim pagal R T F S R BK a turiu bti nubaustas pagal 58 str. 4 ir 10 punktus. Ar prisipasti save kaltu? Neprisipastu. Praau paaikinti, kodl? Todl, kad 1) dirbdamas auli .sjungoje, a dirbau tiktai savo vyriausybs sakymu. auliai buvo nepartin organizacija, taigi prie joki partij ji negaljo veikti. auliai rpinosi tiktai krato gynimo reikalais ir tautiniais bei kultriniais klausimais. 2) Suomilietuvi draugija buvo tik kultrinio bendradarbiavimo ir vieni kit painimo draugija, bet nieko bendro neturjo su nipinjimu, ir 3) Mano pastami vokieiai buvo kil i Lietuvos ir apie nipinjim su jais nebuvo jokios kalbos. Taigi, visuose iuose apkaltinimuose a save kaltu neprisipastu. Visa, k a sakiau, ura, perskait pats, dav man perskaityti ir papra pasirayti. Pasiraiau ir paklausiau enkavedisto, ar negalt jis suinoti pas vyr. tardytoj ir praneti man, ar mano mona suimta ar ne. Ar negalt jis paprayti, kad i Mickeviiaus gatvs kaljimo prisist man skalbinius, dantims epetuk ir miltelius, muil ir mano iraus. Jis pasak: Gerai, a pakalbsiu. Gal jis ir kalbjo, bet rezultat to pasikalbjimo a nesulaukiau. Kai kaltinimo akt pasiraiau, jis pasak viskas" ir nuved mane atgal Saugumo rmus, perdav priirtojui, pasaks vesti atgal t pai kamer. Nors, klausydamas kaltinamojo akto, neilgai sdjau apytamsj kameroj, bet ijs kieman turjau usimerktitokia nepaprastai didel ir ryki man pasirod sauls viesa. Eidamas kiemu, pamaiau savo ir kit kamer lang apmrinim. Prie t vadinam lang vaikiojo raudonarmietis sargybinis su autuvu. Kiemas buvo visikai tuias. Mano kamera dabar po saulto kiemo atrod niri ir tamsi. Vis pavakar galvojau apie kaltinamj akt ir apie eim. Pagaliau nusprendiau, nors ir lidnai gali baigtis su manimi, bet viena, kas yra gera, tai tas, kad, galbt, daugiau nebus tardym ir kankinim, nes kito kankinimo a tikrai nebeilaikyiau. Dabar supratau, kodl bolevikai savo krate mokdavo priversti kai kuriuos savo vadus ir net nusipelniusius revoliucijos kovotojus vieai teisme save meiti, kaltinti. Kit dien buvo etadienis. Po pusryi priirtojas paklaus mans, ar nenoriau isiplauti grindis. Diaugiaus tuo pasilymu, nore susilenkti man dar buvo sunku. Priirtojas atrakino duris, nuved prausyklon, o kadangi a buvau vienas, tai jis padjo ineti ruoos ind. variai iploviau visas grindis, nuploviau taburetstaliuk ir atskir taburet, nuvaliau dulkes nuo radiatoriaus, buvusio po langu, taip pat nuvaliau palang, iploviau spiaudykl ir didiai patenkintas pabeldiau priirtojui.

KALE JIME

275

kad darbas baigtas. Jis atrakino duris, ileido vl prausykl su kibiru nevaraus vandens, ten iploviau kibir ir skudur, nusiploviau rankas ir diaugdamasis, kad atlikau nors iok tok darb, grau kamer. Netrukus vl atsidar durels. Prijs pamaiau t pai gailestingj seser, irini pro langel. Nusistebdama, ji pasak: Kaip pas jus iandien varu: Taip, ka tik iploviau gindis. Ar nesergi? Ne. Durels usidar. Pagal saul lange sprendiu esant dvylikt valand. Imokau spti laik ir pagal saul, nes Karo Muziejaus laikrodio varpo dius girdiu tik pavjui. Dar kart, sitikinu: nepaprastai sunki bausm neduoti mogui darbo, bet dar didesn bausm ir darbo neduoti ir laikyti j kaljime vien. Kai bni vis dien vienas, kai nepratari n odio, neigirsti balso, valandos slenka lyg aminyb... O tos mintys tokios kyrios, tokios landios niekad nenustoja veikusios. Pradedu vaikioti po kambar, nuolat stengiuos suvaldyti nervus, nes jauiu, kad bevaikiojant norisi vis smarkiau ir greiiau eiti, ir jeigu nesusivaldyiau, turbt pradiau bgioti, o po to, arba rkti, arba galva sienas dauyti... Susivaldau, atsistoju prie dur ir pradedu skaiiuoti visas vini galvutes, kiek tik kalta geleinse duryse. Nusibosta vaikioti, pasiimu taburet, prisitraukiu prie prirakintos lovos, atsiremiu t lov, nes taip skaudaniai nugarai ir iliau ir minkiau. Usimerkiu ir pradedu galvoti. Jau kelint kart mintyse perkratau vis savo gyvenim... Tai ubaigs, pradedu prisiminti visus tardymo spdius, pasikalbjimus su kaimynais kaljimo kameroje, o laiko vis dar daug... Pradedu atmintinai skaiiuoti, o irdis trokta su kuo nors gyvu pasikalbti, kad nors bt koks vriukas ar paukiukas, bet nieko nra, vis vienas ir vienas... Bandau iekoti blaki, kurios nakia labai danai mane aplankydavo ir sotindavos mano krauju, bet, kaip tyia, dien jos kakur dingdavo ir niekur negaljau j surasti. Bet gerai, kad kit parazit neturjau, o tai jie bt dar labiau apsunkin mano gyvenim kaljime. Taip slinko dienos iki birelio 10 d. nakties. Vidurnakt tarp birelio 10 ir 11 pasigirdo dur rakinimas. Susirpinau, ar gi vl mane vest kur nors?... Staiga mano kamer stm jaun vyr ir priirtojas jam pasak: ia susitvarkyk lov ir gulk. Vyras didelio gio, stipraus sudjimo, mielo lietuviko veido, apsirengs viesiu vasariniu kostiumu, be kepurs, su sandaliais be kojini, tarytum, tik k i geguins. Jis atrod nepaprastai ivargs, susirpins ir isigands. Padjau jam sutvarkyti lov ir pasiliau tuojau umigti. Ar jis miegojo neinau, bet a umigau, nudiugs, kad likimas atsiunt man kaimyn.

-276

Pulk. M. K A L M A N T A S

Ryt atsikl ir sutvark lovas, ariau susipainome. Jis apie mane buvo girdjs. Apie save jis papasakojo: Ess Reivydas. Gims Maeiki apskr. buvs vargonininkas. Nordamas patobulinti muzikos studijas i emaitijos persikl Kaunan, stojo konservatorijon, o kad turt l mokytis, gavo policijoje tarnyb. Veds. Turi trij met snel. mona laukianti antrojo kdikio. Jis buvo prisidjs prie Lietuvos Gynimo Gvardijos. T o j gvardijoj yra labai daug prisira jaunuoli, nes n vienas tikras lietuvis negali paksti bolevizmo vergijos pani. Gvardijos nariai, atskiromis trijukmis, labai danai susitikdavo aptarti reikalus. Prie keturias dienas jis taip pat dalyvavo savo pusbroli gvardijos nari pasitarime aniuose. Ten nuvyko po tarnybos, persirengs civilikai. Paskambino prie dur. J leido. Bet jis neinojo, kad tame bute, kur jis susitar susitikti su draugais, N K V D dar krat. Jo nebeileido. Suaretavo ir atve lengvj maina Saugumo rmus. ia jam perskait, kas i jo draug yra suimtas ir pareikalavo, kad iduot visus jam inomus gvardijos narius. Reivydas pakartojo tik tas pavardes, kurias perskait NKVD, daugiau pasak jis neins. Tuomet rusas tardytojas per vertj yd pradjo reikalauti, kad jis visus iduot. Reivydas vis kartojo, daugiau nieko neins. Tuomet rusas "tardytojas, pams gumin lazd, pradjo dauyti per abi kaklo puses ir per sprand. Dau taip stipriai, kad kankinamasis ir nuo kds nugriuvs. Kai tardytojas aprims, Reivydas papra gerti. Tuomet rusas tardytojas pasiunt vertj yd atneti gerti. ydas ijo ir netrukus gro su stikline balzgano vandens ir pasil igerti. Pradjs gerti Reivydas pajuto, kad vanduo rgtus, nemalonaus skonio, ir norjo daugiau nebegerti, bet rusas tardytojas pasak: Gerk, gerk, nes tai tave atgaivins. ydas vertjas ivert jam tardytojo odius ir R. baig gerti i stiklins vanden. Po to jis pajuto keist apsvaigim, bet tai nebuvo apalpimas. iek tiek dar jis jaut, bet buvo visai be valios. Kada R. atsipeikjo, tai pamat, kad tardytojas ir vertjas j laiko prie stalo u paranki, o jis pasirainja didiausi krv jam nematyt ir neinom rat. R. visa tas taip paveik, kad jis jautsi gals pasirayti didiausius apkaltinimus ne tik savo draugams, bet ir savo monai ir net savo vaikui. Toliau, kiek pailsjs R. papasakojo, kad po viso to, tardytojas j paliko tardymo kambary, atved raudonarmiet sargybin ne ekist, leido R. atsigulti ten esani kuet, o sargybiniui liep duoti R. vandens gerti, kiek tiktai jis nors. Kit ryt R. pabuds vl pradjo gerti vanden, nes nepaprastai j kankins trokulys. Piet metu pasikeit sargybos ir nauji du sargybiniai savo pietumis pasidalino su R. Sargybiniai, matyti, buvo neprijaui bolevikams. Jie dav suvalgyti R. vien kotlet su bulvmis ir truput sriubos. Kai jis valg, vienas sargybinis paliko su juo, o kitas ijo irti pro duris, kad netiktai j neuklupt tardytojas. Ir vl R. guldavo, o atsikls gerdavo vanden. Taip j umiro" tame kam-

KALE

JIME

277

baryje tris paras ir tas visas dienas jj maitino tik raudonarmieiai kareiviai i savo piet davinio. Kito maisto jam niekas nedav. Po trij par atjo tardytojas su vertju, iauk priirtoj ir liep vesti R. Saugumo kaljim, prie tai mgindamas jj vl klausinti, kad jis pasakyt, kas dar priklauso Lietuvos Gynimo Gvardijai. Bet R. nieko daugiau nepasak. Tuomet jam tardytojas pagrsino, kad jeigu jis spirsis ir nenors sakyti, tai galsis pats pamatyti, kaip bus nukankinta jo nia mona ir trij met snelis. R. taip buvo paveiktas io grsinimo, jog visikai neteko pusiausvyros. Jam vis atrod, kad bolevikai taip ir padarys. A pradjau j raminti, kad ne visus grsinimus bolevikai vykdo. Papasakojau, kad mane kankino ir kad adjo dar septynias naktis kankinti, bet savo grsinimo nevykd. Paklausiau jo, ar jis tikintis mogus ir, gavs teigiam atsakym, pasiliau jam drauge pasimelsti ir tikti, kad viskas laimingai pasibaigs. Taip mes kalbjoms iki piet. Popiet, a papraiau jo, kad papasakot savo biografij. Jis mielai sutiko. Ir taip nuoirdiai m pasakoti vis savo gyvenim ir savo nuotykius, gerus ir blogus ir, susijaudins taip garsiai kalbjo, kad net priirtojas, atidars dureles, padar pastab, es mes per garsiai kalbams. Priirtojas prane, kad pasiruotumm vykti pirtin. Pasimm rankluosius ir laukiam. Greit atrakins duris, palydovas mus nuved Saugumo rm kieman, kur ms lauk didelis kaljimo autobusas. j galjo sussti keliasdeimt moni, bet mes buvom tik dviese, nes i Saugumo kaljimo kalinius veiojo tik atskiromis kameromis. Prieaky sdjo oferis ir vienas priirtojas, upakalinj aiktelj sdjo ms palydovas, jaunas civilikai apsirengs vyrukas su mlynu sportiniu enkliuku, prisegtu prie varko, o visame autobuse sdjome tik mudu su kaimynu R. Autobusas nuve mus Mickeviiaus gatvs kaljimo kiem, ten ilipome ir nuygiavome man jau pastam kaljimo pirt. Pirties priekambariuose kalini neberadome, nes buvo gan vlus laikas. Deg elektros viesa. priekambar atjo ir ms palydovas (tasai, su sportiku enkliuku), pairjo mane ir Reivyd. Mano sudauyto kno mlynumas jam nepadar jokio spdio, atrodo lyg taip ir turt bti. Kiek patyljs, jis pasak: Tai, tur bt, js ia ilgai nesdsit. Mums buvo keistas ir neaikus jo pasakymas. Tamsta, gal bt, girdjote, ar greit prasids karas? Jaunas lietuviukas palydovas atsako: Tai kad a apie kar nieko nenusimanau, bet iaip girdjau, kad js ilgai nesdsit ia. Mes, nesuprat jo kalbos, patarm jam, kad jis taip atvirai nekalbt, nes mes, kaliniai, galim visk kalbti, o priirtojai nevisk, k jie ino, gali sakyti. Jis atidar duris prieang, pasiirjo, ir pareik, kad niekas

-278

Pulk. M. K A L M A N T A S

ia negirdi. Pasil mums eiti praustis. Mes pasimm ali muil ir nujom vien pirties skyri, labai susirpin palydovo pasakymu, kad ilgai nesdsime". K tai turt reikti? Jeigu jis neino apie greit karo pradi, tai reikia, mus arba ive kitur, arba sunaikins ia pat. Pirtimi labai nusivylm, nes tebuvo tik altas vanduo. iaip taip nusiplovm, gavom kaljimo varius valdikus skalbinius, nusiluostme, apsirengme ir vlai vakare grome savo kamer. Visa toji diena mumsabiems buvo nepaprastai reikminga. Man ji pavairino mano vienatv, o Reivydas pareik: A atgavau geresns ateities vilt, sustiprinau tikjim dvasiniu pasauliu. Js mane grinot gyveniman"..! Igyven per vis dien tiek spdi ir sustiprin save malda, ramiai pramiegojom vis nakt. Kit dien, po pusryi, atjo vyr. priirtojas, iauk mano kaimyn, ir, lieps jam pasiimti savo daiktus, ived kit kamer. Ir vl pasilikau vienas. Vl ta pati programa. Kas antra diena priepiet lanko gailestingoji sesut, prie vakarien lanko ekistas, klausdamas skund ir pageidavim. Jeigu nebt man perskait kaltinamojo akto, tai tikrai pareikiau pageidavim, kad vest mane pas tardytoj i naujo tardyti, nes sdjimas vienukje man buvo visikai nepakeniamas. Bet pasiras kaltinamj akt, pasikalbjs nors vien dien su Reivydu vl gijau jg bti atkakliu ir viltingu. Taip sulaukiau birelio 15 dienos. Sekmadien po pusryi, girdiu kaimyninj kamero Nr. 1 nepaprast riksm. Usitrenkia Nr. 1 durys ir rakinamos mano kameros durys. eina vyr. priirtojas, jaunas vyrukas, lietuvis, buvs amatininkas, dabar uolus komunistas ir rkia i visos gerkls: Stok! Ramiai! Rankas laikyk upakaly! Ar neinai, kad rakinant, duris reikia atsistoti vidury kambario ir rankas sukryiuoti upakaly?! Atsistoju prie lovos ir nustebs iriu j. O jis patenkintas pasisuka, ieina i kameros ir t pat daro pas kaimynus kitose kamerose. Tad tai i kur tas riksmas, kuris skambjo per visas kameras. miau galvoti, kuris ia reikalas. Atsiminiau: juk iandien vent. Sujo metai, kaip bolevikai ivadavo" Lietuv... nuo lietuvi. Kai kaljime bni kameroje, esanioje rsy, kai pro lang nieko nematai, kas darosi u sien, belieka tik klausa. Birelio 16 dien, anksti ryt, girdiu, atvaiavo sunkveimis. Kakoks naujautimas kuda man klausyk"! Net pasvyru lango link. tai trinkteli durels, tai, turbt, ilipo oferis. Jis kalbasi su kieme esaniais monmis. Kalbasi rusikai. Atvaiavs sako: Yra pardymas greitu laiku visus i Saugumo rm evakuoti, Vilni". Man i inia net kvap ugniauia. Evakuacija rytus! Vadinasi, greit turi prasidti karas! Kad tik greiiau, greiiau prasidt! Kieme triukmingai ima kalti des, atrodo sudeda jas bylas ir vl kala, krauna... Sunkveimiai tolydio atvaiuoja ir ivaiuoja.

279 Mano kameroje dienos slenka beveik prasta tvarka. Tik antradien vakare, prie gulsiant, staiga atsidaro durys ir priirtojas sako: Apsirenk vark, eisim pas tardytoj". Nustebau ir susirpinau, nes jau deimt dien mans tardytojas nevargino. Nueiname tardytojo kambar. Sdi man nematytas uniformuotas asmuo. Jis nustebs iri mane ir sako priirtojui: Ne t man atvedei, it grink atgal kamer, o man atvesk kit, kur nurodys vyr. priirtojas. Grtame atgal. A diaugdamasis, kad vyko malonus apsirikimas, o priirtojas susirpins, kad nepataik. Treiadien prie piet, priirtojas klausia mans: Ar turi pinig iraam pirkti? Turiu. Dja, atjs kitas priirtojas iaikina, kad a ira gauti negaliu. Nemaloni naujiena. Penktadien, civilikai apsirengs ekistas apirinja kamer ir liepia priirtojui ineti i jos taburet: jam uteks ir vienos". Matyti, sugalvojo mane smulkmenomis terorizuoti. Pasikartoja prastas dialogas. ekistas klausia: Na, kaip sdti? Kaip kaljime. Ar yra skund? Nra. Ar turi pageidavim? Neturiu. Jis kakodl siunta ir piktai rkia: Generolas! Ieina smarkiai trenkdamas duris. Jau etadienis, birelio 21-oji diena: Pagal savo kalendori matau, kad jau tris savaites esu udarytas vienukj. Nerimstu dl kyri klausim : ar ilgai dar teks ia ibti, ar pasidiaugsiu kuomet nors laisve, ar pamatysiu savo vaikus ? Buvau vairiems netiktumams pasirengs, mirti nebijojau, tai pastebjo ir mano vyr. tardytojas, kada jis pamat rayt mano apkaltinim 58 str. la punkt *), ir j patvirtino. Tada jis dmiai mane pairjs pasak: A dabar sitikinau, kad tu tikrai mirties nebijai, tik nesuprantu kas tu esi, neobyknovenny idealist ili poslednija svolo" **). etadien vakar, kaip paprastai, devint valand atsiguliau. Miegojau ramiai, tik paryiui staiga girdiu kelius i eils sprogimus. Pakeliu galv, aikiai girdiu lktuvo motoro es ir... vl sprogimus! irdis vos neioko i krtins, taip apsidiaugiau, nes supratau, kad tai karo pra*) Mirties bausm. **) ,,... nepaprastas idealistas ar paskutinis niekas"...

-280

Pulk. M. K A L M A N T A S

dia. Pakls galv klausau, kas darosi lauke, bet, lyg tyia, atsidaro vilkelis ir priirtojo akis tiria mane, ar a miegu. Greit padedu galv, prisidengiu antklode, nuduodu miegant, bet virpania irdimi klausau, kas darosi mieste. Lktuvams praskridus, pasigirsta pavojaus sirena, i pradios vienoj vietoj, paskui kitoj ir t. t. Taip, plazdania irdimi, praguljau iki 6 valandos, kol priirtojas pasak Kelk"! Nusiprauss, pakelta nuotaika gris kameron, okau prie lango, pro kur geriau viskas girdjosi, kas darosi u mr. Apie 7 valand, girdiu, vaiuoja kiem sunkveimis, ilipa oferis, trenkdamas dureles, ir eina mano lango kryptimi. Prie mano lango brazda sargybinis raudonarmietis. Nuobodiaudamas ar nerimaudamas, jis autuv deda ia vienon vieton, ia kiton; kartais jis atsiremia mano lango mrin d, ir jo elis utemdo kiek viesos. Sargybinis prijusio oferio klausia: Kas girdti? Na, mes jau audome, atsako oferis. Sargybinis: Kaip tai audome? oferis: - . inoma, audome kabutse. Sargybinis: O kas daugiau girdti? oferis: Mums paskelb, kad prasidjo karo veiksmai su Rumunija... Balsai nutyla. I j pasikalbjimo supratau, kad tikrai karas prasidjo ir kad sargybinis ir oferis nra bolevik alininkai. J ingsniai i lto tolsta nuo mano lango. Staiga atsidaro durels mano kamer ir ekistas, kuris visuomet klausdavo skund, piktai aukia man: * Ko tu stovi prie lango? Noriu kvpuoti tyru oru... Piktai, sakaniai man grmoja: Atsitrauk nuo lango, supratai! Pasitraukiu kambario vidur ir atsistoju prie lovos. Jauiu, jei jo sakymo nevykdysiu, galiu susilaukti nemalonum. O jis, utrenks dureles, jau komanduoja kitose kamerose.. Tuo laiku kieme pokteli autuvo vis ir netrukus antras i pistoleto. Girdiu, kaip ibgusi kieman gailestingoji sesuo, klausia: K su jais daryti'? Vyrikas balsas atsako: Dk juos sunkveim". Nesupratau, kas kieme galjo vykti, bet vliau mano kaimynai kaliniai pasakojo, kad nusiovs sargybinis ir oferis, nes j neprielank bolevikams pasikalbjim igirds ekistas, (tasai skund apklausintojas), ir jiedviems vistiek grs mirtis.

KALJIME

281

Septint valand, kaip paprastai, gavome pusryius. Po pusryi vyr. priirtojas sak visai udaryti kameros lang. T pat sakym girdiu kartojant visoms kameroms. Udarius lang, oras kameroje nepaprastai ilo. Paiupinju centrinio ildymo radiatori, kartas! Kam jie ukr centrin ildym? Pietus gavau normaliai. Tuoj po piet igirdau kameroje Nr. 1 kirvio ir plaktuko stuksenim. Netrukus atrakino ir mano duris ir pasil tuojau ieiti prausykl. Prausykloje bdamas tok pat dauym igirdau ir mano kameroje ir visose kitose kamerose. Grs apirjau visus kameros kampus ir suradau, kad prie lango sienos buvo ipltas plintusas, aiku kakas buvo sujungiama su apaia. Plintusas vl ukaltas didiausiomis vinimis, kad negaltumm rankomis atplti. et valand gauname vakarien. Priirtojai nuduoda, tarytum nieko nebuvo atsitik. Laukiau septintos valandos, nes t valand paprastai veda ruoon, bet iandien apie tai nieko negirdti... Staiga kaimyninj kameroj udarytas kalinys beldia duris ir aukia priirtoj. Koridoriuje mirtina tyla, jokio atsakymo. Gal priirtojai pabgo, o mus, urakin, paliko savo likimui" ? Kaimyninje kameroje pradeda lauti duris, bet geleins durys nelengvai duodasi ilauiamos. I kitos kameros girdiu kalini balsus: Nelaukite dur, kad nebt blogiau! Kaimyninje kameroje dauo ne tik duris, bet ir sienas. Kaliniai, ilau geleines lov kojas, imu jomis prie dur krato sienos plytas, atstm dur urakt ir ijo koridori. Igirds kalinius vaikiojant koridoriuje, beldiu savo kameros dureles praydamas, kad atidaryt. Atidaro. Matau kelet kalini, kurie mane tuojau paino. Praau j, kad mane koridori itraukt pro maas dureles, nes kameroje a esu tik vienas, ir durims lauti neverta gaiinti laiko. Nors durels labai nedidels, bet galva lenda gerai, tada susitrauks iaip taip ikiu peius, bet... bda nuo juosmens pakibau ir negaliu ilysti. Kakuris kalinys rpestingai pataria: Atsisek kelnes, bus geriau . . . vykdau jo patarim ir kaliniai, pagrieb mane u rank ir pei itraukia pro langel. onus, tiesa, gerokai apibrai, bet vis dlto itrauk. Tutuojau okome koki nors nagi, kad greiiau galtumm atidaryti kit kamer duris. Suradome pranczik rakt, kuriuo atsukome urakt sraigtus ir, palyginti, labai greitai atidarme vis kamer duris. Prie paskutins kameros prij norjome ir j atrakinti, bet ten sdj kaliniai m ms prayti, kad mes t dur neliestume, nes jie nor pasilikti taip kaip yra. Kol atrakinome visas kameras, jau sutemo. Kalini i kamer prisirinko per keturiasdeimt. Tie ikankinti, ivarg, isinervin mons, tarytum atstovavo visus Lietuvos luomus ir profesijas: kininkai, valdininkai, ininieriai, advokatai, karininkai, policijos tarnautojai, pirkliai, darbininkai... Suprantama, kaliniai buvo labai susijaudin. Tutuojau kilo ginas. Vieni

282

sil ilauti duris ir tuojau eiti gatv, kiti gi sil susilaikyti ir laukti kitos dienos. Prie mans prijo aulys opys ir pasil man su plk. lepeiu sudaryti tab ir vadovauti, nes kitaip kaliniai, pasidalin dvi grupes ir galutinai nesusitar, kada ieiti i kaljimo, gali vienas kit praudyti. Mes su plk. lepeiu sutikome, paskyrme vien kalin vyr. tvarkdariu (budti koridoriuje), du kalinius pastatme saugoti iorines duris, ir pradjome tirti kas darosi mieste. Vienoje kameroje perskilo radiatorius, ir visu smarkumu pradjo vertis kartas vanduo. Vandeniui besiveriant, staiga atbga vienas kalinys ir pranea, kad ms rmai dega. Ir i tikrj, nuj paskutinn kameron i kiemo puss, nakties tamsumoje, matome kieme raudon pavaist. Tai buvo apie 11 12 valand nakt i VI.21 d. (sekmadienio) VI.22 d. (pirmadien). Girdime atvaiuoja ugniagesiai. Ugniagesiams vaiavus kieman, girdime sproginjant lang stiklus ir balsus moni, esani aukiau ms: Gelbkite, mes troktame! Ugniagesiai ramina: Truput pakentkite, tuojau apgesinsime gn ir jus igelbsime. Ms kaliniai pradeda taip pat nerimauti. Visi jaudinasi dl tartino vis kamer sujungimo su rsimi, kur randasi katilin. Ypa mus baugina gaisras, nes visi esame sitikin, kad rmai uminuoti ir liepsnai pasiekus sujungimus, visi rmai gali ilkti or. Kai kurie i ms kalini grups pradeda aukti ugniagiasiams: Gelbkite ir mus! Ugniagesiai negali suvokti, kur mes esame, bet ir mus ramina: Gerai, gerai... Gaisr apgesinus, girdime, atvaiuoja sunkveimis ir ekistai rusikai aukia: Greiiau ieikite ir lipkite sunkveim". Supratome, kad tai ivea tuos, kurie auk i pirmo aukto ugniagesi pagalbos *). Tuojau nutariame, kad turime tylti ir jokiu bdu neisiduoti, kad esame iuose rmuose gyvi. Tiktai tada galsime atsiliepti, kai prie ms kaljimo atvyks Lietuvos partizanai ar vokiei kariuomen. Tuojau paaikiname visiems kaliniams savo nutarim. Visi su tuo sprendimu sutinka. Ugesiname visose kamerose vies, ubarikaduojame iorines duris, ir su plk. lepeiu klausome, kas darosi mieste. Staiga netoli ms girdime netvarking zenitins artilerijos audym ir lktuv im. Po audymo girdime daugelio tank bgim. Zenitin artilerija jau nebeaudo. Padarome ivad, kad bolevikai panikoje bga i miesto. Prie autant girdime, vl atvaiuoja sunkveimis, palieka kieme kakoki sargyb ir rusikai sako jiems:
*) Vliau mums paaikjo, kad tai buvo visai neseniai suimti ir dar netardyti mons.

283

tai paliekame jums apsaugai kulkosvaid. ia namuose surasite vandens, utaisykite kulkosvaid ir bkite pasiruo. Tuo laiku kakoks ekistas pribga prie iorini ms kaljimo dur ir rusikai aukia: Ar yra ia kas gyvas? Tuojau ieikite! Visi tylime, kaip numir. Prajus kiek laiko, vl atbga kitas ekistas ir aukia lietuvikai. Atsiliepkite, kas ia yra, tuojau ieikite lauk! Vl kap tyla. Jau pradeda visti. Sargybiniai i kiemo eina iekoti pirmo aukto virtuv vandens. Prisipila vandens, ir nerpestingai kalbdami neasi kiem. Mes visomis jgomis stengiams ilaikyti tyl. Deja, nevisuomet tat pavyksta. Atbga ms tab" uduss kalinys: Pulkininke, suvaldykite gen. Bykausk. Jis smarkiai kosti, kad visi rmai dreba. Tas jo kosjimas gali mus iduoti! Einu genrolo kamer. Kamera labai didel, jos langai po aligatviu i Vytauto prosp, puss. Praau generol, ar negalt jis tyliau kosti. Jis atsako: Duokite vaist, tai visai nustosiu kosti. Einu iekoti vaist. Koridoriuje randu spintel su vaistais. Yra iek tiek milteli nuo galvos skaudjimo, taip pat nervus raminani tablei, vatos, bint, jodo, bet nuo kosulio joki vaist nesurandu. Kol iekojau vaist, nelaims draugai i kakur itrauk didel pagalv, t pagalv djo generolo nosinait, ir, kai jam ueidavo kosulys, jis galjo kiek nordamas kosti pagalv, nes ji, pasirodo, puikiai kurtino gars. Apsaugai nuo netiktum prie ubarikaduot dur pastatme stipresni vyr sargybas, ginkluotas geleinmis lov kojomis. Sargybini udavinys: jeigu kartais kaljim vertsi ekistai, tai, sileidus juos pro duris, ia pat vietoje nudti. Jau iauo. Vl pas mane atbga uduss kalinys: Generolas miegodamas taip knarkia, kad gali tai igirsti net gatvje! Vl einu t pai kamer. I tikrj ms senelis generolas, atsiguls nugara ant suolo, vairiais balsais knarkia nepaprastai smarkiai. Budinu. Atsisda. Ponas generole, ar negali neknarkti? O k a padarysiu! Silau jam, kad nors ant ono atsigult. Atsako: Kad a nepaprats ant ono gulti... Neinau kaip toliau buvo, bet daugiau kaliniai jo nebeskund. Daugumas kalini nemiegojome. Nervai vis buvo tempti. Laukiame, kas vyks toliau. Tiems, kurie labiau jaudinos, idalinau visas rastas nervus raminanias tabletes ir miltelius nuo galvos skaudjimo. tabe", nors vis ms nervai buvo labai tempti, vyravo viltis, jog visa gerai pasibaigs.

-284

Pulk. M. K A L M A N T A S

Ypa daug jg mums teik tikjimas. Netikini ms kalini tarpe, kaip i pasikalbjimo paaikjo, galjo bti tik pora procent. Prajo naktis, sklidina vari igyvenim... Iauus rytui, girdjome ne tik tankus bgant, bet ir tolimus sprogimus ir .audymus. Tai truko kelet valand. Jau ialkome. Kas i nelaims draug pasisksdavo, nors valgyti, patardavome atsigerti vandens. Pusiau dvyliktos staiga tab" atbga vienas kalinys nepaprastai susijaudins ir silo: Tuojau reiks umuti sargybin! Jis neipild tabo sakymo! Akimirka pagalvojau, kad vyko kokia baisi nelaim. O gal kalinio nervai neilaik. Einu tirti, kas vyko. Pasirodo, prie kiemo iorini kaljimo dur (jos buvo urakintos tiktai geleinmis grotinmis durimis) atjo trys moterys ir pradjo sargybinio klausinti, ar yra ia kas nors gyvas. Moterys pasisak gerai inanios, kad ia tikrai buvs udarytas generolas Bykauskas. Ms sargybinis, nudiugs, kad visos kanios jau praeity, moterims prane, kad rmuose gyv kalini yra labai daug. Moterys sargybiniui pasak: Nebijokit, bolevikai jau bga, mes tuojau paauksime vyrus ir jie jums pads ieiti i kaljimo". Sargybinis labai nusimins man prisipaino, kad jis supranta savo kalt (juk moterys galjo bti bolevik pasistos provokacij tikslais!), bet kitaip pasielgti negaljs, ypa kad moterys taip nuoirdiai lietuvikai kalbjusios... Beje, kalinys Reivydas, kuris vien par ibuvo mano kameroje, prioko prie mans dejuodamas: Mes uvome! Kas dabar bus?" Vargas, jis vis dar negaljo atsipeikti nuo ekist baims. Paklausiau jo: Atsimeni, k mes kameroje kalbjome? Reikia tikti, kad viskas bus gerai. Palauksime ir pamatysime. Paklausiau, kur j buvo perkl i mano kameros. Paskodo, kamer Nr. 1, kur jie sdjo trys. Taigi, visame Saugumo kaljime, vienukje tesdjau tik a vienas. Mums besikalbant, prie dur prijo koks deimtis jaunuoli: vienas pasikabins ant moksleiviko diro durkl, kitas kakok suomik peil, ir panaiai visi man nepastami ir nematyti. Praau kalini, kad prieit ir pairt, gal atsiras jiems pastam, nes bijau, kad nebt kokios provokacijos, kad vl neklitumme i ekist nagus. Beveik visi kaliniai pereina, ir n vienas jaunuoli nepasta, tik vienas staiga aukia: Kaziuk, Kaziuk! Tuojau paklausiau kalinio, kas yra tas Kaziukas? Jis paaikino, kad tai jo pusbrolis. Ar jis bolevikas? Ne,-bolevik prieas! Na, tai gerai. Vyrai, laukite duris!

285 Durys buvo tutuojau ilautos. Mes i rsio pasiklme pirmj aukt. ia jau susirinks brelis partizan, j tarpe ir ms matyti jaunuoliai. Vienas partizan (patininko uniformoje), paaikino mums, kad bolevikai panikoje bga pro Kaun, kad jis dabar mus visus tuojau surays; ir pasil po vien eiti, kas gali pas savo eimas o kas eimos neturi pas pastamus. Taip pat jis prane, kad kaliniai i Mickeviiaus gt. kaljimo isilaisvino 7 val. ryto. tai ir viskas. Sulaukm savo mielj partizan! Ms tabo" udavinys baigtas. Po vien skirstoms i Saugumo rm. Ijs i rm matau Parodos gt. ir Vytauto pr. kampe stovint raudonarmiet sargybin, jis nurodinja tankams bgimo krypt. Pasuku Laisvs al., einu Vytauto parko link. Nuostabi, nepaprastai grai diena. moni gatvse beveik nematyti. Einu ir nenoriu tikti, kad, pagaliau, a laisvas! Tai vienur tai kitur girdti viai, bet a nepaisau j, nes i diaugsmo jauiuos tarytum kokiame pasak pasauly, ar sapne. Trak gatvje sutinku pastam. Galvoju, ar pains mane aplus, nukirpt, ivargus ir pageltus, kaip vakas. Paino. Prieina prie mans, pasisveikina. Bet keista... Tik dabar pastebiu, kaip a atpratau nuo moni. Po pirmo pasisveikinimo diaugsmo pajuntu, kad a bijau. Be to, atsimenu, kad jis tarnavo V. R. Komisariate... O jei jis supras, kad a i kaljimo?... Jis gi apie tai nieko nekalba, silo ueiti pas j. Klausia, gal a noriu valgyti. Padkoju, atsisakau. Savaime aiku, valgyti labai noriu. Gal nori igerti"? Apie grim ir pagalvoti negaliu. Einame kartu iki Bgos gatvs. Jis vl sako: A gyvenu Bgos gatvje, gal ueisi pas mane'? Isisukinju: Dabar pas jus negaliu ueiti, ueisiu vliau, nes btinai turiu aplankyti daktar profesori Stani ia pat Bgos gatvje gyvenant". Atsisveikiname. Jis eina kit gatvs pus, ia pat prieais. A einu prof. namus. Skambinu. Atidaro duris kakoks nepastamas jaunas vyras. Noriu greiiau smukti but, bet tas jaunuolis laiko pravrs duris ir, nepasitikdamas, klausia ko a noriu. A jam sakmiai aikinu, nors matyti profesori. Jis vis nenori mane leisti vid, teisindamasis, jog profesoriaus nra namie. Ieina kakokia panel, taip pat nepastama, abu jie nusteb spokso mane, iri tariamai, tarytum kok bandit. Klausiu: A r yra profesoriaus mona"? Nra, bet greit bus... Kokiu reikalu js norite pamatyti profesori"? Neteks kantrybs, pagaliau, pasisakau, kad vos tik dabar esu ijs i kaljimo, pasisakau pavard ir papraau, kad kuo greiiausiai man leist nusiprausti ir nusiskusti. Stebuklas ! Tuoj visi pasikeiia, pasidaro velns ir malons. Tutuojau vonia ir visi tualeto reikmenys. Koks diaugsmas, po ei savaii varg, kani ir bd atsidurti kultringo gyvenimo slygose! Netrukus atjo prof. mona ir jos brolis, kuris tuojau pasil man varius baltinius. Isiprauss, variai apsirengs, pasijutau kaip atgims. Vais. Netrukus gro ir profesorius. Sujome II aukto kambar prie balkono, ir pasipyl klausimai, kaip buvo kaljime. Atjo dar du kator-

292 Pulk. M K A L M A N T A S

gininkai", tik k gr i kaljimo, kaip ir a. ia bdami ir igirdome per Kauno radio kartojam praneim apie ms vyriausybs sudarym, ir tautos Himn. Ak, tas ms Himnas! Saldiai paiurpo knas nuo pirmj Himno odi, o siela tarytum sakalas ikilo saultas auktybes. Verkme, kaip vaikai, i diaugsmo, matydami grtani laisv, nauj gyvenim. Plevsuojanios mieste lietuvikos vliavos sukl nauj diaugsmo bang... Pro lang pamatau, kitoje gatvs pusje, stovi plk. Vbra ir ats. Itn. Dulk, ir kak tarp savs kalbasi. Stoties pusje ir Vytauto prospekte ties kapais, vyksta smarkus audymas i autuv ir kulkosvaidi,tai veikia ms partizanai, nordami greiiau ivalyti Kaun nuo bolevik. Radijas kalba: Lietuvos partizanai prao vokiei aviacijos pagalbos, nurodyti, kur susitelk bolevikai'... Nepaprastai greit atskrenda vokiei lktuvai, nurodydami praomas vietas. Bolevik aviacijos visai nematyti. Vakare vl praneimas per radij: Partizan grups vardu plk. Butkeviius kvieia Lietuvos karius registruotis tabe. Tikslas prisidti prie partizan veiklos". Nors ir labai buvau ivargs, kad vos begaljau paeiti, be to, dl pairusi nerv, naktimis visai nemiegodavau, bet noras kuo nors prisidti prie veiklos ms geriausi idealist jaunuoli, kurie, neatsivelgdami prie skaii ir j apsiginklavim, kiekviename ingsnyje rizikuodami gyvybe ir aukodamiesi dl tvyns, pradjo nelygi, bet garbing Lietuvos vadavimo kov, i pat ryto skambinu tab, Atsiliepia gerai pastamas plk. Vbra. Klausiu: A r bsiu a reikalingas"? inoma bsi. Tuojau ateik tab, Vaiganto 15". tabe randu plk. Maiok ir daug ms atsargos karinink. Plk. Vbra painformuoja mane apie padt, pranea, kad bus organizuojama komendantra. Ivykdamas taban pasitarti dl komendanto paskyrimo, man pasilo patikrinti radio stoties gynim ir partizan sitvirtinimus. Vykstu. Prie radio stoties ms partizanai um pozicijas ir pasiruo gintis nuo bolevik. Vis nuotaika nepaprastai pakilus, pasiryyimas didelis, o viltis laimti dar didesn. Grtu taban, ten randu gen. Pundzevii, plk. Vbr ir Maiok. Jie pranea man, kad komendantu paskirtas plk. Bobelis. Klausia, kur a noriau pasilikti, tabe ar formuojam komendantr eiti. inoma, man geriau eiti komendantron, nes ten judresnis veikimas. Keliomis lengvomis mainomis vykstame komendantros rmus. Su plk. Vbra besikalbant, paaikja bolevik tardytojo meiiamas sakinys, kad mane idav geriausi draugai. Kaip ir maniau, tai buvo eilin bolevik tardytoj provokacija. Komendantroj organizuojam ginklavimosi skyri Ginklavimo virininkas plk. Vbra, a padjjas. Darbo nepaprastai daug. Partizan veikla kas valand didja ir gyvja. Skubs ginkl ir municiios reikalavimai ir aprpinimas jais neduoda net atsikvpti. Dar Vaiganto 15 bnant, atneusios tabo nariams pusryius mano pastamos ponios Lisauskien ir

Maiokien papasakojo maiusios mano mon Kaune prie pat kar, ir, rodos, vaikai ia Kaune. Nors eimos buvau labai isiilgs, bet antradien nei dien nei nakt neturjau laiko nueiti namo. Tik 5 val. ryto, gavs lengv main, nuvaiavau Auktaii gt. eimos lankyti. Pasibeldiau lang. U uuolaidos pasirod mona. Suuko vaikams: Kelkits, tt atvaiavo!". Kilo nepaprastas triukmas kambaryje, Vaikai okinjo savo guoliuose, nekantriai laukdami, apkabinti ir ibuiuoti savo tv... Iklausiau, kaip jie gyveno mane aretavus. Pasirodo, vargo jie mat nemaai. mona turjo slapstytis Kaune, o vaikus nugabeno net Taurag, kad bolevikai neivet. Ir tik prie pat kar, penktadien, mona atsim vaikuius i Taurags ir atve Kaunan. etadien nuvaiavo k pasiimti sau ir vaikams maisto, nordama sekmadien grti, bet autobusai jau njo, o traukin negaljo vis dien pakliti, nes, karui prasidjus, pirmiausia ve tik karikius ir bolevik eimas. Vargais negalais jai pavyko ssti karik traukin, einant Kaunan ir tik apie 10 val. vakaro, pasiek j. Taigi, vis dien kai mieste triokjo viai ir sprogimai, vaikai ibuvo vieni. Paaikjo, kad kaip ir kitais atvejais, taip ir dl monos, bolevikai man visa melavo. Jos niekas neklaus, netard ir net nebuvo pakviet Saugum... Kiek kart ji pra perduoti man laik, ar pinig, ar siuntini, niekuomet negaljo prisiprayti. Tik prie pat kar, per vien pastam teik kaljiman skalbini siuntin inoma, t skalbini a negavau, nes siuntinys buvo priimtas Mickeviiaus gt. kaljime, o a buvau udarytas Saugumo rm kaljime. Po mano areto nakties, dukrel nepaprastai ilgai ir griaudiai verkusi, o snelis buvs daug ramesnis. Klausiu jo: Kodl gi tu neverkei, ar mans nemyli?". Labai myliu, bet a tikjau, kad tu gri. Ir ia pat jis man papasakojo, kad jis visk girdjo, kaip ekistai dar krat, kaip j su pagalve pakl nuo lovos, bet jis tyia djosi miegs, kad ekistas jam ko blogo nepadaryt... Kai j praomas, papasakojau savo gyvenim kaljime ir usiminiau apie kankinimus, iriu, dukrels akys pilnos aar. mona jai sako: Gal tau irdel labai skauda?... tt kit kart, papasakos". Ne, nieko, a jau geriau pakentsiu, tik, kad tt visk papasakot... Teko pasakoti visk, ir nors trump laik su eima pasidiaugs, vl nuvykau komendantr, nes ten lauk mans ginklai ir mons, kurie tais ginklais kl i vergijos Lietuv.

NETOLIMA PRAEITIS
Lietuvoje, kaip naujausioje tarybinje respublikoje, labai mgo reiktis ir kieminti boleviku veikjai. Kiekvienas naujai atvyks pareigojosi save geriausiai atstovauti pasaulini stebkl Sovietu Sjung, ir viesti atsilikusias, i buruazinio jungo isivadavusias" respublikas. Gal bt, tai buvo net pareigos paskatintas atsiteisimas u drabuius, valgius, gyvenimo patogumus, kuriuos taip uoliai rinko ir naudojosi i Rusijos plst veikjai. Visoj Rusijoj, ypa Maskvoj ir Leningrade, buvo visiems inomas, bet slepiamas kis: apsirengimo, skonio mokytis i Pabaltijo respublik. Ne vienas atvykusij pripaino Pabaltijo valstybi civilizacijos pranaum, bet tuojau pridurdavo, kaip toli jos es atsilik bolevizme, marksizmo moksluose. Kart gen. Morozovui raytojas ., lyg juokaudamas, atsak: Todl mes geriau apsireng ir soiau valgome, kad atsilikome tuose moksluose". Negaldami nuslpti raudonarmiei, komisar, katiu nuskurimo ir elementarios civilizacijos stokos, ypa komunistai, pasiguosdavo Lenino, Stalino mokslo ibujojimu tuose keturkampiuose, standartiniuose mogeliuose. Ligi kyraus nuobodumo visi atvykusieji gyr Soviet Sjung ir nenuilstaniu atkaklumu stengsi perpilti bolevizmo 23 met laimjimus kiekvien sutikt Lietuvos gyventoj, danai net neatsivelgdami, ar jis to nori, gali, supranta. Danam atvykliui isprsdavo graudus apgailestavimas, kaip tokie turtingi, malons darbo mons, net isimokslin, dar vis akli Stalino sauls viesai. Daugumas, ypa smulkesnij veikj buvo ir kokiai fanatiki, sipareigoj. Ir gaila bdavo mogaus, virtusio papga ir savo kvaiatyje smukusio ligi tvirto pasitenkinimo, bekartojant broirini frazi maialyn. Kalkuriam i skaitytoj tenka pakartoti sen ties apie taisykls iimtis. Juk ir tarp susni pelks pueli pasistiepia berelis, pakyla egl. Ir sovietini veikj eilse pasirodydavo ipruss, vertingesnis mogus. Gal toki pasirodyt ir daugiau, jei ne visk sulyginanti komunist partija ir N K V D beatodairikumas, taiau ir tai, kas retkariais blyksteldavo, gali paliudyti, kokius speigus ir kanias pakelia pavienio mogaus vertybs, dvasia. Bet privalu pastebti, kad tokios iimtys buvo retos, ir jos tik patvirtino taisykls tvirtum ir iimtyse. 1941 metu kovo mn. Karinink Ramovje (boleviku pavad. Dom Krasnoj A r m i j " buvo raudonarmiei literatros vakaras Pertraukos metu Preikas supaindino su majoru V-vu. Gili mlynu aki, lieknas vyras, apie 45 met amiaus, jaunu ir smulkiu veidu primin artist, poet, o ne karinink. Kodl jo pavards neminiu paaiks pabaigoj io apraymo. Pertrauk metu majoras V. sumaniai lr rpestingai kalbjo apie rus klasikus, gyr kelet naujj, ypa Novikov - Priboju u jo Cusim". Gal i mandagumo, bet atsargiai, tarsi bijodamas suklysti, uved kalb apie lietuvi literatr. Paminjo Mairon. Bink, Salomj Ner. Taip usimezg gan laisva ir jauki paintis. *) Raudonosios Armijos namai.

1.

CHARAKTERINGOS NUOTRUPOS Po programos atsirado kakoks kapitonas, gal bt, i Ramovs pareignu, ir pasil pasinaudoti atskiru kambariu, kur draugas majoras, kaip retas svetys, tursis progos pasikalbti su dvasios ininieriais", kaip jis pavadino raytojus, matyt i Stalino kalb sikands t saus ir nuvalkiot apibdinim. Atskiram kambaryje, kiek prisimenu, susimet: mintas majoras V., kaip vliau paaikjo, kelioms dienoms atvyks Kaun raudonarmieiams padaryti praneim apie padti Vakar Europoje, L K P (b) CK II sekretorius Preikas, raytojai: Baltuis, Cvirka, Umru, Marcinkeviius, pora raudonarmieiu karininku ir io rainio autorius. Suomi rus karo dalyvis, ramiai epikai pasakodamas, majoras V., kiek ukaits nuo vyno, pagarbiai pabr suomi karingum, ir diaugsi ta pamoka, kuri gavusi raudonoji armija, padarydama generalin repeticij" prie bsimsias dideles ir iaurias kovas, kuriu ivengti negalima ir nes reikalo. Prie pirmojo Suomijos bunkerio suklupo netik raudonarmietis, bet ir bolevikas, pasakojo majoras V. Raudonarmietis, kalbsim atvirai, sutiko nars prie, ir pamat, ko jam stinga. Mes garbingai pertraukm kar su suomiais, bet ir pamatm, kokia jga slepiasi buruazinio reimo tvirtovje. partietis bolevikas turjo save paklausti: kasgi ten, prieo pusj, stovi prie patrankos, prie snaiperio taikiklio? Argi ten burujai? Ar mes nematm, nepajutom, kaip kovsi Vilpuri mons darbininkas arba Karelijos mediu "kirtjas. Ar jie suklaidinti, ar jie ms nesupranta; argi jie neino, kad mes pirmoji pasaulyje darbinink ir valstiei respublik sjunga? Mes pamm ir belaisviu, bet kiekvienas j, jei btum iem paleid basus, bt gr Suomij, dar daugiauprie autuvo. Tikrov, draugai, kakas vertingesnio, nors ir iauri, negu maloni iliuzija. Ir Leninas ir kiti veikjai, ir teoretikai rodinjo, kad darbininkai, smulkieji valstieiai eis su mumis, kai pamatys ms darb ir veid, arba kai susipras. Tai kodl jie prieinasi? Jeigu jie ms darb ir veid nemato, taikas kliudo? O jeigu mato ir neseka tai dar blogiau. Jeigu nesusiprat, tai kaip juos smoninti, apviesti? Karu, t. y. prie-

283 varta, ar laiko ir pavyzdio pagalba? Tie klausimai, draugai, mus persekioja nuo pirmuj spali revoliucijos dien, bet Stalinas, steigdamas penkmeius ir ginkl pramon, atsisak nuo pavyzdio ir laiko pasikliov ginklu. Taigi, dabar kyla klausimas: Suomijos darbininkai ir visi kiti, pakl prie mus ginkl, kas yra: prieai ar draugai? Valandl patyljs, visus akimis perbgs tvirtai pasak: Prieai. su prieais, ir dar ginkluotais prieais, m turim igalsti ginkl ir kovoti kietai ir rsiai, nes prieas kietas ir sumanus. Jeigu kuris tiki, kad be ginklo vyks pasaulin revoliucija, tas nepasta ar nesusivokia komunistbolevik istorijoje ir ateities galimybse. Preikas pasak, kad be masi samoninimo bolevik programa bus mechanikas mogaus lauimas pageidaujamj pus. Rusijos inteligentijos sunaikinimas... Kas tai buvo? Ar ji visa taip jau netikusi buvo, ar joje nebuvo ymi mokslininku, daktar, ininieri, ar t mokslinink, daktar darbai ir inios beverts idaigos? N e ! Kad jie nepakenkt ms politikai, socializmo reikalui, mes turjom sunaikinti mokslinink, kabinet, pincet, apskaiiavimus. Kitaip sakant, mes sunaikinom buruazin mokslininko kabinet, o jo vietoj krm komunistin virtuv. O ukrainiei, kulok" sunaikinimas. A manau, ia sdi vyrai, kuriems neturi bti paslapi, taigi js patys inote, kiek milijonu gudusi ger kininku mir badu, kad j vietoje idygtu beemio arba vidutinioko, danai prasta ir tingt linkusi kolchozininko natra. Mes atsisakm nuo ger, tinkamai idegtu plyt trobos, nordami nusidrbti i molio ms planams ( svarbiausia !) tinkam lnel (lauk). kai susiburs lnels iaugs didelis aunus kolchozas. Draugai, ar tai ne karas? O partijos, N K V D veikla, ar ne nuolatin kova? Itrmimai, stovyklos, kaljimai, ar ne kova, kuri reikalauja milijon gyvybi. Ech, socializmas, draugai, brangus !... Oi, brangus. Ne kominternas, ne komunist partija sukurs pasaulini bolevizm, bet tankas ir pstininkas. Dl to nebra dviej nuomoni, ir mes netikim darbininkais nei vidutiniokais. Jga. lr tik jga turi praskinti keli, o visa kita, kaip derlius tolimesnio gilinimo ir kovos rezultatas, seks norom ar nenorom Ir tai mums iaikinti padjo ir Suomijos

CHARAKTERINGOS NUOTRUPOS 283 burujai ir darbininkai. tai, kodl mums brangus Suomijos karas. Tolimesnje kalboje diskusijoje majoras kiek kaito. Vienas raytoju, rodos Marcinkeviius, ironizuodamas, paminjo Maskvos atjnus, kurie tariasi patek tarp laukiniu, ir piautuvu kju papuotais veidrodliais, ikaltomis sentencijomis, danai nuvalkiotomis frazmis, moko, aikina, kur reikia ir nereikia. Taip, tokie kenkia socializmo reikalui, bet nelemia. Raudonarmietis u visk atsakys. inoma, btu protinga ir naudinga suderinti administracij su strategija, bet, deja, daug lengviau pastatyti ger tank, negu sukurti pakeniam administratori, nekalbant apie atsaking ir verting partiet, kuris dar sunkiau gaminasi". Ir dar kart a jums atsakau, kodl mes stiprinam armijos kumti. Kumtis, tik kumtis '. Toliau paliet ir Soviet Sjungos prieus. Majoras aprimo, paemins bals, pagalvojs, atsak: Stovim ivakarse dienos, kada susimaiys prie ir draug svokos. Kas buvo prieas, taps draugu, o draugas prieu. Prie progos tenka pastebti, kad jau 1941 m. vasario kovo mn. slapiausiai i vieno kito pareigno tekdavo nugirsti apie Kremliaus arkli perkinkym", kitaip tariant, iekojim nauju draugysi su Anglija, Amerika. Kilus Jugoslavijos - Vokietijos karui, vienas tarybins Lietuvos pareignas R., garbs odiu usitikrins paslapties ilaikym, pasak: Susimai ms kortos. Jeigu mes btume suspj rengti aerodromus Pabaltijo valstybse, btume inaudoj prog puol pirmieji Vokietij. Bet pavasar i ms aerodromu negaljo pakilti ir mokomasis lktuvas. Dantis sukand turim stebti, kaip Jugoslavija remiama priemirtins sutarties odeliais". Tur bt, nra ms tarpe tokio naivaus, kuris tiktu Soviet-Vokiei susitarimo pastovumu. O kas gali iskirti dvi armijas, kurios sustojo prieais viena antr?... Karas. Arba dabar mes sunaikinsim Vokietijos militarizm ir sutvarkysim vokieius, arba niekados. Mes laukiam tos laimingos valandos, kada Vokietija puls Anglij. Mes n valandos nelauk uliesim Rytprsius tank lavina, o ms sakalai griaus Krupp'o fabrikus ir Branderburg'o vartus. Be jokio pasigailjimo! Vokieiai reikia muti taip, kaip niekad nieko nemum. Rodos Cvirka paklaus, kas didesnis prieas: Vokietija ar Anglija? Labai vietoje pasiteiravimas, atsak majoras. inoma, Anglija su savo toniku imperializmu ir inaudojimo genijum yra ir bus didiausias Sovietu Sjungos, kaipsocializmo avangardo, prieas, bet ji savo dideliam kne turi silpn, net mirtinai paeidiamu viet, pav. Indij, Piet Afrik. Pati Anglija su savo demokratine santvarka ypa nuo tos valandos, kai ji pasidarys ms sjungininke, (o ji tikrai pasidarys!) ms Kominternui ji bus prieinama per darbininkus, nekalbant apie komunist partij. Bdama ms sjungininke, ji noromis nenoromis turs palaikyti draugyst, apie mus palankiai kalbti. Tai bus didel jga, imt kart didesn u t, kuri Anglija mums gals tiekti i savo ginkl fabrik. Lemiamoj valandoj mes jau moksim inaudoti ms draug jg! Paskutins minuts prie karo pabaig ir pirmosios po taikos priklausys mums. Tuo privalu pasirpinti i anksto ir pasiruoti, kiekvienam gerai apsvarstyti, budti! Jeigu mes tai praiopsosim, mes galim visk praiopsoti, net iki paskutinio partieioimtinai. Kiek patyljs, usidegs pasilyt papiros, ts: Vokietija mums kietas prieas savo vienalytikumu. Brit imperija didel galyb, bet ji imtyta gabalais, o Vokietija kompaktika mas, ms ir dideliuose nasruose bus kaip nenuryjamas ksnis. K gi, teks platinti iaunas, ypsojosi majoras. Bet Vokietija turi ir plius, nes ji ms paonje. Ir todl, kad ji ms paonje, pirmiausia turim j nugalti. Kol Vokietija bus be raudonos vliavos, kol ja valdys fanatikas nacionalizmas ir prsikas atkaklumas, tol socializmo reikalas sustos prie Eitkn, kaip vanduo prie pylimo. Kai Vokietija bus nugalta, su Anglijos galybe gali bti sunki ir ilga kova, bet jos finalas visada bus tikras ms pergal; bet kol nesunaikinta Vokietija, tol mes neapdrausti nuo ms sunaikinimo. Tuos odius mes turim rayti galvoje ir kumtyje. U Vokietijos respublik susovietinim!!pakl portveino taur, kiek pablyks ir suvargusiu judesiu majoras V.

C H A R A K T E R I N G O S NUOTRUPOS Kilo diskusijos, planai, kaip, kada, kur Vokietija bus nugalta. Vieni vaizdavosi lengv, tank ir Stalino sakal pasivandravojim per Vokietij, kiti lauk sunki mi net prie Maskvos ir u Maskvos. mai Marcinkeviius paklaus: Tai kaip ia dabar, draugas majore, skelbiam vis taut brolyb po socializmo vliava, o ia kol nesunaikinta Vokietija". Nesuprantu. - Tai pasak kiek ironizuojaniu, beveik piktu balsu, Majoras, ramiu balsu, atsak: Gal mes vienas antro niekad nesuprasim, draugas Marcinkeviiau, bet nuo to ne a nukentsiu. A dar kart pakartoju, kad ne laiko praleidimui arba pilietin informacij, viej sakysim pateikiu. Jums, be abejons, inoma ir i t plepi, kurie taukia kur reikia ir kur nereikia, bet a pakartosiu, kad Vokietijos apdorojimp klausimas yra suplanuotas ir labai rimtai, pagristai nutartas ivykdyti. Mes, bolevikai, be plano ir batams aut negaminam, tai k bekalbti apie Vokietij. Ir Lietuvos prijungimas buvo apsvarstytas 1937 metais, o galutinis planas buvo patvirtintas 1939 m. spali pradioje. Kas yra nutarta Vokietijoje sunaikinti, kas pertvarkyti, tai yra labai smulkiai sugrupuota, numatyta. Kur dingo per 6 milijonai Vokietijos komunist, taip rykiai ir skmingai veikusi prie Hitleriui ateisiant? Sutirpo, imir, iud? Ne ! Mes nebkim lengvabdiai. Ir negalima nedavertinti reimo diktatros, kuri, gal bt, vienintel pasaulio istorijoje, um valdios postus jos prieu ileist statym legalizuotomis priemonmis. Ar tai galima be daugumos, be jgos persvaros. Ne. Ir dar kart ne! Kas gi yra iendienin Vokietija? Msl, autuvas, darbininkas? Viskas kartu, o visumoj baisi jga, jga, kokios pasaulis nemat. I Rusijos revoliucijos ir Stalino politikos isirutuliojimo mes galim suvokti ir turim suvokti, kad jga ir nesivarymas jokiomis priemonmis pasirinkta tikslui pasiekti. Pairkim, koks skirtumas tarp ruso ir vokieio. Rusas savo beribiuose laukuose ir keliose eimose ant vieno peiaus gims, augs, myljs ir mirdamas, buvo ir yra bendrijos, krvos moni mgjas. Rusas nedaug turjo ypa darbininkai, smulks valstieiai k jie galjo prarasti. Rusas

283

vienadienis, negerbia savo turto, neprisiria prie smulki, kasdieniu darbeli ir rpesi, kurie sudaro esm, tiksl kruoptaus, savo tris mylinio, bet palinkusio smulki buruazij, mogaus. Tur bt, ne atsitiktinumas Rusijos revoliucija, o idava prieasi ir slyg. Paimkite js vokiet, nskalbant apie kininkus, dvarininkus, kapitalistus, kaip jis prisiris prie savo eimos, skuduro, kerts. Ar ne tos smulkiaburuazins dvasios ir prietar idava tie smulks namikiai, apjuos pramons centrus. Vokietis rnyli net ligi nuobodumo apirt, apskalbt tvark, niekniekius, kuri visuma dideli dalykai, miela ir brangi nuosavyb. Ne atsitiktinumas Hitlerio sumanymas liaudies automobilis. Pigus, patogus automobilis, kur tikrai jis duos, nes prie vokieio darbingumo ir nor tai pasiekiama. Ir programose mes spindim prieingais kiais: mes neam laisv, berib pasaulio ivadavimo misij, o vokietis tenori erdvs. Ir tos erdvs nedaug pasistatyti jauk namel, su vaiku dareliu ir prasimaitinim teikianiu laukeliu. Ar mes, Rusijos komunistai, jga ir kitokiomis priemonmis susovietin Vokietij, galsim toleruoti vokiei smulkiaburuazin gyvenimo tvark, paproius, bd? Ne, nes tai btu oportunizmas, atsisakymas nuo kovos ir smgiu teisinamos bolevizmo taktikos. Ir kas daryti? Mes vl grkim Rusij, pairkim bolevizmo taktik, metodus. Kam, kam. tik ne jums, draugai, gali bti paslaptis keliolikos milijon nulavimas nuo ems paviriausarba itrmimais, stovyklomis sutvarkymas mums nepalankaus elemento.. Jeigu Rusija ir kitos respublikos sudjo tokias aukas greitesniam bolevizmo gyvendinimo reikalui, tai kodl negalima to pareikalauti ir i Vokietijos? Pagalvokim. Arba paiekokim kitokio kelio ar priemoni. Jei rasite, maloniai praome, pasiskite Politbiurui, adresas: Maskva, Kremlius. Iki ios valandos Maskva nerado kitokio bdo, kaip itrmimas ar li-iikvidavimas 67 milijon vokiei smulki buruj, ypa inteligent. K gi, gal ir gaila, gal iauru, bet deja... Taip mes uplanavom ir taip bus. Turiu pastebti, kad tai minimumas, pradia, bet gal to uteks. O a pats labai noriau linkti, kad to skaiiaus utekt. Bet mes revoliucionieriai, o ne leps, evoliucijos papgos, visokie demokratai. Jei

292 reikia kraujokrauj, jei naikinimo naikinam, jei inaikinimo inaikinam. Ne kart vairs Maskvos pareignai, kartais t, kartais girti, pasigardiuodami paslapties atidengimo malonumu, isitardavo kaip teksi sutvarkyti Vokietij, mindami 67, kartais net 10 milijonu miriai uplanuotj. Gal bt, pati Maskva laik naudinga slpti t istorijai ir monijai negirdt plan, bet pavieniai pareignai, tai atidengdami, skait ne tik vertinga paslaptimi, bet inotina dogma daugiau ar maiau ymiesiems ir partieiams. I keli karinink, komisar girdjau su pasigardiavimu kalbant, kaip ipuik ir sunacj vokieiai" bsi sudoroti arba isisti. Tai priskyriau pykiui ir lengvabdikumui. Gi majoras V., savo nuodugnia ir apsvarstyta kalba, 67 milijon vok i e i iudym laik nusprsta ir btina didiojo bolevizmo tikslo slyga, kaip ryt po nakties, kaip atriekim rieks nuo kepalo. Mus, iklausius majoro neoficialaus praneimo, nustebino ne naujiena, bet tas nepajudinamas tikjimas ir beslyginis atsidavimas partijos linijai. Jeigu partija, Politbiuras, Kominternas syki nusprend venta, nepajudinama, nesvarstytina, nes tai btu nusikaltymas prie linij ir drausm, tai bt nebolevikika.

CHARAKTERINGOS NUOTRUPOS 283 suinoj tokius planus, o kol kasneviliokim vilko i girios". Paymtinas su mintu majoru V. susitikimas rytojaus dien. Apie 9 v a i ryto jis man paskambino namus, pasiteiraudamas, ar a bsis mieste, jis nors prie ivykstant dar pasimatyti. Sutarm susitikti 11 val. Karininku Ramovje. Atjs jau radau Mickeviiaus gatvje stovinjanti major V. Po keli odiu tuojau primin vakarykt subuvim, atsipraindamas u nusigrim. Ak, jis ir prikalbjs visokiu niek. Maloniai pra, niekam apie tai neprasitarti. Kas kada bn, bet geriau maiau, negu daugiau. Kelet kart atsipraindamas, man visai nuoirdiai tikinant j nebuvus girtu, maldavo neprasitarti, ypa apie griet generalin linij, Vokietijos problem, neivengiamum sunkaus karo, kur jis pavaizdavo labai nepalankiu Rusijai, nes armija Timoenkos dar nebaigta organizuoti, o pramon vos pradjusi visu dideliu tempu veikti. Dar nors pora ger met... Tada, oho!..

Taip danai atsitikdavo su iek tiek sigrusiais ir t pakalbjusiais. Vilniuje vienas politrukas ir karo akademijos lektorius, kurie vakariens metu su daugeliu dalyvi pasikeit didelmis tik k atspausdintomis vizitinmis kortelmis, rytojaus ryt anksti, prasiblaiv, lakst pas vizitines korteles gaCvirka, lyg nordamas suvelninti klaikaus vusius ir, kyriai atsipraindami, susirinko. pareikimo ispd, pasak, es, ne prie tauVliau teko suinoti, kad Trockio, Tuchaet, kokia ji bebt, kovojs bolevizmas, bet veskio bylose daug asmen nukentj, kuri prie atskirus asmenis, klases. vizitines korteles rado pas kaltinamuosius. Taip, visos uvys i vandens, bet ne viKas ino, kur iandien yra mlanykis masos vienodai kepamos. Mes su kiekviena valjoras V.-ras, ir kas pateisint mano paad stybe, tauta apsidirbsime taip, kaip btina, sulauym, jei, paraius ia minimo majoro bet neivengsim neivengiamo... Jeigu t atvard ir pavard, N K V D ir Karo Tribunolas skir mog, klas sudaro 67 milijonai, nubaust bolevikiko teismo bausme. Antra mes j likviduojam arba padarom nekenkvertus, nerandu prasme pavardms kelti smingu pasak pakeltu balsu. autentikumo vert, nes imtais atveju yKelioms dienoms prajus po io pasikalbms ir ymesni bolevikiniai pareignai nejimo, raytoj namuose buvo kalbama apie sivar pareikti upuolimo ir teroro, kaip kar su Vokietija, ir kas btu, jei bolevipagrindini bolevizmo priemoni. kams pavykt vokieius nugalti. Tai buvo

tarpusavis, tarp kitko inirs pasikalbjimas. A priminiau 67 milijon vokiei likvidavim. Ten buv Cvirka ir reikal vedjas Kaplanas nenorjo apie tai ir kalbti, bet buvs nemaas brelis raytoj ivairiai aptar klaik ispd suklus pareikim. Nutaiks prog, Cvirka man pasak: Mes arti Vokietijos, todl toki ini skleidimas tik padeda ms prieams. Pasius vokieiai

Pataisoma; 107 pal. 2 eil. i viraus t u r i b t i R T F S R BK 58-1a, o ne 58a. R e d .

C H A R A K T E R I N G O S NUOTRUPOS

283
vienuoles be jokiu ceremonij ikrausts gatv. Tik pasikalbjs su vienuolmis, nuvykau mint tab, kuris laikinai buvo sustojs dviejuose namuose, prie Meteorologijos stoties. tabe radau major ir politruk. Kartu nuvykusi rus vaik dareliu lyg ir inspektor, Ibrahimova, uoliai pra perleisti vienuolyn vaik prieglaudai. Majoras nesileido jokias kalbas, o politrukas mandagiu isisukinjimu apgailestavo vaik vargus, bet raudonoji armija visur esanti pirmoje vietoje. Kai a paklausiau, kas daryti su imtais vaik, kurie artjanios iemos laukia nekrenamose patalpose, be menkiausi patogum, tada paoko majoras ir m plsti buvusi vyriausyb, apleidusi valkus. Gi raudonajai armijai teliak tik apgailestauti. Rytoj apie pusdieni jie susikraustysi vienuolyn, o vienuols jo kariams vargo nesuteiksianios... Grom i tabo nusivyl, bet vienuolyno nemaniau palikti. Ibrahimova atsisak padti, nes, jei jau raudonoji armija gavusi teis uimti but, tai jokia galyb nesulaikysianti. Pasitariau su sekretorium R. *) inspek. ., inspektore K. Visi mat vienuolyno patalpas, maisto atsargas, rengimus, koplytl. Ta kukli nuostabiai jauki koplytl buvo rengta treiam aukte, erdviam kambaryje, variam, kaip korys. Nedaytu lent grotels, paprastas kuklus altorius, ms seser darbo utiesalai, mezginiai, gls. Kvap sulaikanioj tyloj spinksjo maas iburlis, vako ir drobs kvapo pripildytoj patalpoj virpjo kuklia, savo paprastumu artima viesel. Ar tai bt maldos namas, ar dukters seklyia, savo meiliu kuklumu ir skoningumu lietsi irdin kiekvienam, kuris neiojo nors kibirkt pagarbos mogaus krybai. Tai buvo krinys ms seser; kiekvienam kampelyje, kiekvienam darbe plasdjo beslyginis atsidavimas ir darbo meil. Sukvieiu artimj priemokyklini vaik dareli ir vaik nam skyriaus bendradarbi pasitarim. Po keliu odi, vilgsniais sutariam kaip nors gelbti vienuolyn nuo raudonj.

2.

VIENUOLYNO UMIMAS

emaii gatvje, Kaune, ant vaizdingo skardio stovi balkvi, keturi auktu namai. Tai vienuolynas. Tenai gyvena brys vienuoli, kurios ilaiko tuos puikiai rengtus rmus, veriasi darininkyste, keliolikoj kambari priglaudia studentes, valgykloje gamina skanius valgius ir meldiasi. Ne visiems suvokiamais paadais ir valia apsiarvojusiu mergaii brelis atne savo dalis, susimet, rinko aukas, ir pastat jauk, patog vienuolyn. Kakas panau brolij, komun. Boleviku okupacijos metu 1940 metu ruden Kauno vaik prieglaudose labai padaugjo vaik. Gan vargingose prieglaudose vaikai, nelyginant viai pintinse, gute gjo, o raudonoji armija ir kitokie atjnai um visus manomesnius butus. Kelint kart nuvykus miesto but skyri maldauti patalp, vienas valdininkas P. patylomis prasitar: K a d ne raudonoji armija, js galtumt uimti vienuolyno patalpas emaii gatvje. Deja, tie rmai jau rezervuoti raudonajai". Ir orderis ess iduotas ir po dienos kitos raudonarmieiai susikraustysi. Vaikams pirmenyb, mums perleiskit, papraiau. Papraykit, gal aviacijos tabas perleis, mes nieko prie, atsake valdininkas P. Nutariau ne aviacijos tab vykti, bet vienuolyn. O tas vienuolynas vertas gero odio: visi patogumai, varus, puiki virtuv, duonos kepykla, skalbykla, o sandliuose atsargos produkt, darovi... Gal ne tiek vienuolyno patalpos, kiek tos atsargos ir buvo suviliojusios aviacijos tab, kuris zenitini patrank grup pasiryo sprausti vienuoli celes. I pradi tylios vienuols, skaistybs sargyboje ir skambanioj vienuolyno tyloj nesivaizdavo vaik ir jj riksmo... Vienuols ... vaikai. Ar bus geriau, jei ia kareiviai baladotis? paklausiau. Vienuols pra leisti pagalvoti. Nors por dien. Gerai, kam gi pakenk apsigalvojimas, bet tas dviej dien laikas btu pakenks, nes, kaip vliau paaikjo, raudonosios armijos dalinys po poros dien bt sikrs, o

*)Pavardi neraau neatsiklausiau.

294 Ypa nenuilstantis ir viskam pasiaukojs inspek. P. rytasi visam kam. Nebaigus pasitarimo, ateina vienuolyno vyresnioji ir maldauja, kaip nors gelbti nuo raudonosios armijos. Jeigu btu galima kurdinti vaikus, gal ir jos, vienuols, tiktu kio darbams, kepykloje, skalbykloje, nes kitaip ir valandos negals pasilikti. Pareinu namus, iekau visoki bd, pas pastamus telefonu praau utarimo, protekcij, bet kai tik paminiu raudonj armij visi atoksta. Su viskuo, gal bt, galima kovoti, bet su nenugalimja pataria neprasidti.

CHARAKTERINGOS bet insp. P. paaikino, kad tik nuo atuntos valandos Priemokykliniam skyriuje prasideda darbas. Lygiai atunt valand prie skyriaus patalpos, Duonelaiio g., sustojo automobilis su pulkininku ir majoru. Atj mano kabinet m kolioti, girdi, kokia, tvarka, jei atuoniose valandose dar nra virininko! Nesulaukiant, apie pus deimtos insp. P. prane, es, suinojs, virinink ivykus Vilni. Kiek atlys, pulkininkas nujs pas vietimo liaudies komisar A. Venclov. Matyt, buvo atri neka, nes apie 12 val. Venclova isiauk mane telefonu ir sak greiiausiai grti Kaun..

O laikas buvo brangus. Apie 10 val. vakaBet t dien negrau. Kit dien deimre pasikvieiu jau mint Priemokyklinio t valand nuvykau pas Venclov. Jis trauskyriaus inspektori P. ir nutariam vienuok peiais ir stebjosi, koks galas mane sulyn uimti jga". Smulkiai idirbtu planu, gunds toki ko uvirti. Jis tuojau paspasitelkus dar vien tarnautoj S., nutariam kambino Karinink Ramov majorui, ronakt sunkveimiu sugabenti apie 80 vaiku dos, Bobrianinui, es a gals nuvykti pas vienuolyn, su lovomis ir kitu inventoriujuos. Venclova paauk L. Gir, kaip savo mi. Rytojaus dien, kai atvyks raudonosios pavaduotoj, ir ivykom abu Karinink Raarmijos mintas dalinys, susidurs su ubaigmov. Gira vis laik save ir mane guod, tu vykiu, kaip politikai sako, su vykusiu spliodamas, kas ms laukia Ramovje, labai fakt. Vaik pergabenim, taip sakant vieapgailestaudamas tok lengvabdik ir nenuolyno umim", vykdys insp. ., jis su apgalvot yg"... raudonarmieiais nesileis jokias kalbas, Ant akmenini laipt mudu sutiko pulkitepasakydamas, kad tai Priemokyklini ninkas ir man jau inomi, majoras ir politstaig skyriaus virininko sakymas. O a, rukas. Tik jus i sal, pulkininkas visu kaip sakytojas, anksti ryt traukiniu ibalsu m aukti, kaip a idrss lysti ten, vykstu Vilni pabgti nuo pirmojo kur raudonoji armija numaiusi sikurti. kario. Tada viet. Komisariatas jau m Tas kauksmas man kvp ir drsos, nes keltis i Vilni, ir tai buvo tikras patogujei jau kvieiasi, plsta, tai pagal bolevimas: kai ilta" dl kokio nors vykio Kauku etiket, panau derybas. ne, vyksti Vilni. O kai ilta" Vilniuje Kai susdom, a labai tyliai, su ilgoms Kaun. O ilumos visur netrko. pauzmis miau aikintis keliomis, greitoTaip ir vyko. Ryto ketvirt valand P. sv. mis sumediotomis Lenino Stalino ratu f r a pirmuoju sunkveimiu paadino vienuolyn. zmis apie vaik laim tarybinj prieiroj, Vienuolms idsius plan, jos skubiai talapie vaikams skiriamas las ir dmes. kininkavo rengiant vaikams patalyn ir kitTada pulkininkas paklaus, ar a negals k. Po dviej valand, vos baigus umigarsiau nekti, nes jis n velnio negirds. m", sudzg prie vienuolyno keletas rauJs taip garsiai kalbjot, todl man jau donosios armijos sunkveimi, su visokiametas tyliau pranekti, atsakiau. riopa karine ir civiline manta. Dar nebaigus vaik suguldymo, atbildj raudonarmieiai m keiktis, grsinti Stalinu ir Voroilovu, u toki, kaip jie sak samopravstv". Buvo pagrasinta insp. P. suimti, bet is pasiteisino tik virininko sakym vykds. Majoras ir politrukas sak surasti mane, Po to kiek aprimo pulkininkas, o politrukas pasil papiros L. Girai, kuris padkojo ir u mane, kaip nerkant, nors man politrukas nesil. Kiek sidrsins, L. Gira msi aikinti, kaip es sunku su butais, o vaikai tarybin ateitis, beveik gatvje atsidrusi. Tai

CHARAKTERINGOS NUOTRUPOS 283 vl siutino pulkinink. Jis, trenks kumiu stal, auk, koks nachalikumas apms vietimo komisariat, kaip idrsts pastoti keli raudonajai armijai! mai ir L. Gira kaito, jis irgi pakl bals gera tercija ir pasak: Jei btu toks galingas komisariatas, tai js nebtumt atygiav msu krat. Karininkai tik vilgsniais persimet. Po to kiek atlyo pulkininkas, liesas, ilgas, semitiko veido karys. sikio politrukas, pareikdamas, kad raudonoji armija labai gerbianti vaikus, ir jis pats turs tris snus, bet kas es perdaug, tai perdaug. Man, pagrsins karo lauko teismu, pridr: Na kgi, esi raytojas, fantazija plati, tai mes tuokart nutarm dovanoti, nors, jei vakar ryt btume sugrieb, tai staiai NKVD... Duodam tris dienas laiko vaiku ikraustymui. O kitaip bus labai blogai. A paadjau, kai tik kur nors gausiu patalp, tuojau uleisti vienuolyn. Pulkininkas tuojau itrauk kakok popiergal ir sak man pasirayti, kad po trij dien visas vienuolynas es bus laisvas. Kai nepasiraiau, jis dar pagrsino karo lauko teismu ir patar pagalvoti, kas esanti raudonoji armija tokiam krate, kur faistu kariuomen galinti visada upulti. Raudonoji armija neinanti klii. Prajo trys dienos. A vl ivykau Vilni. Penkt dien sugrus, skambino majoras Bobrianinas ir politrukas, kodl dar neikraustyti vaikai. Teisinausi patalp nesurads. Taip prajo savait, mnuo ir keli. Ir majoras kakur dingo, tik politrukas, sutiks gatvje, sustabdydavo ir vis klausdadavo, kada gi tas vienuolynas bsis tusias. Vien kart atsakiau: Jis niekad tuias nebus. Jei mes isikraustysim, js uimsit". Vienuols pasidar technikiniu personalu: vir, skalb, lav savo namiams-vaikams. Atsargos pulkininkas ir kapitono mona ved ir tvark glaudiai padedami vienuoli. Daug komisij, revizori lanksi tam vienuolyne, iekodami priekabiu vaik namuose, sikrusiuose vienuolyne, vienuoli ir liaudies prie" pulkininko, kapitono monos, virilos vadovaujamoj staigoj. Bet negaljo prikibti, nes tvarka ir visi paragrafai buvo pildomi geriau, negu reikalavo. Taip tas tylus, ant skardio stovs vienuolynas atkutino deimtis auot, nuvargusi vaik, gerai priirim ir aukljam, o vienuols ir tariami liaudies prieai", usiglaud vaik nam, sulauk valandos, kada galima nebijoti nei raudonosios armijos, nei NKVD.

3. N E P A V Y K S SUGLAUDINIMAS
1940 metu ruden vietimo komisariate buvo steigtas Priemokyklinis vaik dareli ir vaik namu skyrius. Nuo birelio mn., t. y. nuo bolevik okupacijos iki rudens, vaik dareliai ir namai gerokai apsileido, nes ir buvusios vyriausybs tuos darelius ir namus iurjo, kaip gailestingu moteriki ir bevaiki poni malons darb. Daugumas vaik nam buvo nepakeniamose patalpose. Ypa V. Jzaus draugijos ilaikomi v. namai Vilijampolje ir emaii gatvje buvo nesivaizduojamam skurde. Vilijampolje, name, daugiau tinkaniam darinei, o ne prieglaudai, spali mn. baigiantis, nekrentoj patalpoj tarp sutrintu iaud ir skudur 37 met. amiaus vaikai guljo dien ir nakt krvomis, vienas kit ildydami skarmalais ir knu. a, visoki gyvi, suprantama, buvo geras perteklius... Beveik panas buvo ir rus vaik namai aniuose. Tai suinojusi, komunist partija atakavo vietimo komisariat, ypa Priemokyklin skyri, rodydama didel susirpinim, bet konkreai tik trukdydama. Naujai susikrusiam skyriui tuojau ikilo patalp klausimas, nes raudonoji armija ir katiuos anksiau guldamos ant di ir turdamos vien universal palt apsivilkti, pasikloti ir usiklot:, dabar skait sovietins gerovs garbe ir pareiga uuiuklinti 45 kambari but. Tarp daugelio panai, netinkamose patalpose buvo sikr ir vokiei vaik namai Tunelio gatvje. Tiesa, kambariai, patalyn buvo vars, nepaprastai tvarkingai ulaikomi, bet ir tai negaljo pakankamai padti daugiau negu kuklioms patalpoms.

296 Priemokykliniame skyriuje nuolat lanksi Liuba Dektorait, yd vaik darelio vedja, garsaus enkavedisto Todeso mona. Kaip ir dauguma N K V D agentu, ji slpsi esanti Todesien, ir dauguma vaik dareli vedj, aukltoj, Dektoraits buvo inaudojamos visokeriopai informacijai. inoma, Dektorait isamiai susipano su vaiku dareliu ir vaiku nam slygomis.

CHARAKTERINGOS NUOTRUPOS 283

ir bdais stengms ikelti kur nors 65 suaugusius vyrukus, o j vieton galjom sutalpinti apie 150200 vaik atitinkamo vaik namams310 met amiaus. Nei komunistu partija nei vietimo vadovyb nesiryo pritarti mano sumanymui, o mielai pritar Meskupo ir Dektoraits umaioms: suglaudinti ydus su vokieiais. Be to, man ir visam Priemokykliniam skyriui buvo pakankamai aikus Meskupo, Dektoraits, Ibrahimovos ir 1940 m. spali mn. pabaigoj pakviet mane kit yd veikj planai: u vokiei vaik komunist partijos centro komitet, kur rapei ilaikyti t abotinskinink kolektyv, dau ir L. Dektoraite, greta Adomo - Isako dar sigyjant kozir rasins neapykantos Meskupo ir vietimo skyriaus vedjo Zdanakovose. viiaus. Po trumpo praneimo, ypa pabrPriemokyklinis skyrius pasiryo nenusius butu stok, Dektorait pasil vokiei leisti. Dar kart pasiuniau vokieiu navaik namus i Tunelio gatvs perkelti ymus inspektori ., tarsi patikrinti patalp, d vaik namus, Ugniagesi gatvje Nr. 4. bet ta proga patarti patiems vaik nam Tuojau pridr ir Meskupas, girdi, jis mats tvarkytojams paiekoti geresnio buto. Nes, namus Ugniagesi gatvje. Vokieiai gauko gero, manm, pati kompartijos vadovyb n ne tik geras patalpas, bet inyksianti tausu Ugniagesi gatvs vaik nam vadovybe tin, rasin neapykanta, o tai es svarbiauperkraustys vokiei vaikus. Dektorait pa sia tarybinje santvarkoje. Zdanaviius ir a rpino net atskir virtuv ir atskir ijim abejojom, ar sutiks vokieiai su ydais gyvokiei vaikams, o Meskupas mane kasdieventi po vienu stogu, taiau Dektorait kain telefonu klausinjo, ar ilgai a dar laikytusi uklaus, kur gi es vokieiai, ar naciosis tarybinei santvarkai gd daraniuose nalistiniam Berlyne, ar tarybiniam Kaune?! namuose jokios rasins neapykantos neinanAdomas - Meskupas irgi pritar L. Dektoius nekaltus vaikuius. raits pasilymui be atodairos perkeldinti, nesgi kvailyst, girdi, bt dl tariamosios tautins neapykantos nesuteikti vaikams moniku patalp. Teisyb, Ugniagesi gatvje esanios yd vaiku nam patalpos buvo erdvios, viesios, su gera virtuve ir kitokiais patogumais. Be to, keletas erdvi kambari buvo tuti. Taiau su tais namais djosi itisa istorija. Juose buvo atviras abotinskinink lizdas, nes ir t nam vaikui daugum sudar 1619 met vyrukai, kaip vliau paaikjo, jau praj karinio pasirengimo kurs ir uols abotinskio legionieriai. Bet prie bolevik jie greit prisitaik, stodami komjaunim, kompartij. Daugumas t vyruk jau tarnavo staigose, gan solidiose pareigose, o taiau gerai sirengt vaik nam jie nesiryo palikti. Priemokyklinis skyrius susirpino irkyti" tok lizd, bet tuojau keli pastojo semitikas vieningumas. Net i Rusijos atvykusi vaik namu vedja, komandyriaus mona, komunist Ibrahimova mai susibiiuliavo su t nam klika ir vir koernus" pietus be joki skrupul. Visomis pastangomis Pagaliau Priemokyklin skyri pakvietm vokieiu vaik nam vedj daktar G. O. ir praneme apie vaik perkeldinim Partijos buvo sakyta tyliai, be joki ceremonij perkeldinti vaikus, bet tai pranedami vedjai, jau mintai dr. G. O., norjome atsikleisti yd plan ir su vedjos pagalba ardyti jj kombinacijas. Bet vedja, kako dl, lyg ir veng Priemokyklinio skyriaus. O mes, ariau nesusipain, bijojom atskleisti visas paslaptis. Kadangi rengimas ir patalpos Tunelio gatvs vaik namuose nerod pertekliaus, pasiliau dr. G. O. prayti i Priemokyklinio skyriaus paalpos avanso. Tuo pasilymu sekant dr. G. O. Inspektori P. odiu papra 300400 lit, taiau kiti vaik namai, ypa yd, buvo gav paalp tkstantinmis sumomis. Tai vl pasirod daugiau, negu kuklu, todl paskyriau 1000 lit, tuo paiu nordamas paymti ir Priemokyklinio skyriaus palankum. Tuo tarpu kompartija, net Tiesos" redaktorius Zimanas i atsisto straipsnio suinojo Priemokyklinio skyriaus nerytingum, laikant vaikus bjauriose patalpose.

CHARAKTERINGOS NUOTRUPOS Ypa tam puolimui tiko buv. V. Jzaus vaiku namu bkl ir patalpos, nors tai jau buvo sutvarkyta. Dar kart mane pasikviets, Zdanaviius, jau rsiai ir beslyginiai sak perkeldinti vaikus. Nenordamas dalyvauti toje egzekucijoje, ivykau i Vilni, o insp. P. patariau raginti vokiei vaik nam vedj pai k nors daryti... Ji ir padar kreipsi Vokietijos pasiuntin dr. Zechlin, kuris tuojau pasiteiravo pas Pozdniakov, kas ir kodl bruks vokiei vaikus yd lizd? Pozdniakovas tuojau paskambino viet. komisarui Venclovui, sakydamas sustabdyti vaik perkeldinim, bet tai buvo nereikalinga, nes dar nebuvo pradta. Mane pasikviet viet. komisaras pasiteisinti, kas sugalvojs tok projekt. Idsiau. Kai paminjau L. Dektorait, AdomMeskup ir Zdanavii, Venclova tik nusijuok, girdi, tai turjs inoti ir Pozdniakovas.

283
Mums benekant, L. Giros lydimas, atvyko ir Pozdniakovas. Matyt, jis buvo dr. Zechlinui teisinsis, kad tai vyko be jo inios. ypsodamas Pozdniakov Venclovai pasak, kaip protestavs, kaip jis sak, udak" Zechlin. Neapsimok, girdi, tuo reikalu dabar teptis. Man ieinant Pozdniakov pasak: Gaila, bt buvs domus eksperimentas". Ta pati Dektorait, beniuktindama po skyri, suinojo apie paskirt vokiei valkams 1000 litu paalp. Tuojau pakviet mane kompartijos centro komitetan tas pats Meskupas ir Zdanaviius, staiai pulte upuldami, koks velnias man patars naci" vaikams, kurie sigeid naudotis eksteritorialumo teismis, skirti paalp. sak sulaikyti, o jei iduota atimti; Bet dr. G. O. nebeatjo atsiimti paalpos; ar ji suinojo i kur nors, kaip su ta paalpa ijo, ar kas kitas, neteko suinoti iki ios dienos. Liudas Dovydnas

BOLEVIK PLIKAVIMAI LIETUVIUS TREMIANT

Beveik kiekviename lietuvikame leidinyje, kuris vienaip arba kitaip nuvieia bolevikmet Lietuvoje, atitinkama vieta skiriama boleviku atliktiems masiniams lietuvi trmimams. Apie tuos trmimus Lietuvi Archyve" jau buvo rayta abiejuose pirmuose tomuose. Taiau kiekvien kart vis dar atsiranda nepaskelbt davini, kurie yra netarpikai susij su paiu egzekucij vykdymu ir kurie tam vykdymui suteikia rykesni atspalv, pilnesn vaizd. Ir nra abejons, kad apie trmimus dar daugel kart teks net ymiai plaiau rayti. Ir tai bus tada, kai pavyks surinkti pilnus davinius, kurie t iauri egzekucij vispusikai nuviest. Dabar tie daviniai kruopiai rankiojami, bet vistiek kai kurie jau surinktieji praosi vieo paskelbimo. Ligiol paskelbti iveimus liei dokumentai ir j komentarai nedav pagrindo tarti, kad trmim metu bt buv vykdomi skandalingi tremiamj apiplimai. Atrod, kad bet kokiems savavalikiems tremiamj turto grobstymams negali bti vietos. Jau pirmame trmimus lieianiame dokumente, kur ileido TSRS Valstybs saugumo liaudies komisaro pavaduotojas valstybs saugumo 3. rango komisaras S e r o v ir kuris buvo itisai paskelbtas Lietuviu Archyvo" I tome, betkoks plikavimas buvo kategorikai udraustas itokiais imperatyvais: Atiminti i iveamj bet kokius daiktus, iskyrus ginklus, kontrrevoliucin literatr bei valiut, o taip pat naudotis iveamj maisto produktais kategorikai draudiama. spti visus operacijos dalyvius, kad mgin pasisavinti iveamj daiktus, bus traukiami teismo atsakomybn". Taigi, plikavimai sakymais buvo udrausti, bet praktikoje jie buvo vykdomi visu bolevikiniu rytingumu ir godumu. Tai dar vienas rykus bolevikinio siautjimo pavyzdys, rods, kaip toli buvo deklaratyvin teis nuo gyvenimo tikrovs. Tremiamj apiplimai, jau esani dokument viesoje, buvo dviej ri, btent, nelegals apiplimai, padaryti auktesnei vadovybei neinant arba nenorint inoti, ir apiplimai, sankcionuoti ir pravesti paios N K V D vadovybs iniciatyva ir jos nustatyta tvarka. Pirmieji ios ries plimai leido

288 pasipelnyti egzekucijas netarpikai vykdiusioms operatyvinms grupms ir atskiriems tu grupi nariams, o per antruosius plimus buvo surinkta daug verting daikt, kuriais, be abejons, mielai naudojosi ir naudojasi buv auktieji N K V D pareignai. Nelegals apiplimai irykja i Studij Biure esaniu ratik parodym t asmen, kurie galjo stebti operatyvini grupi savavaliavimus trmim metu. Egzekucij vykdytojai, daugumoje nuskur ydeliai ir j tiek vietos draugai. tiek draugai i bolevikinio rojaus, siver tremiamj butus, grobst i j visk, kas tik galima bdavo pagrobti. Apie tai vaizdiai pasakoja buvs Salako apsaugos (partizan) brio vadas J. P r e i b y s, kurio but, tremdama eim, operatyvin grup apipl. Jo ratu fiksuoti parodymai yra itokie: . Mano eima, kuri, manoma, yra iveta Novosibirsk, susidjo i i asmen: mona Lida Preibien-Gorevait, gimusi 1913 m., brunet, snus Algirdas-Petras, gims 1933 m., tamsiomis akimis, stambia galva, retokais dantukais, snus Putinas-Povilas, gims 1935 m., labai linksmas, ydriomis akimis, apgedusiais prieakiniais dantukais, silpna irdimi. Iveti jie buvo 1941 m. birelio 14 d. i vedziks pr. mokyklos, Salako v. Zaras ap. Anksti ryt i Tolimn kaimo atvaiavo koncesin maina, kartu jau vedama Gruausku eim. Ji sustojo prie mokyklos tuo laiku, kai eima dar miegojo. Prie iveimo dalyvavo: 1. B a u b i n a s Mykolas, 2. D d i n a s Vladas vietos vykdomojo komiteto atstovai, 3. ydas K a c a s i Salako miestelio, 4. rusas T r a k i n a s Salako partorgas, 5. kininkas K e m e k l i s i Narin kaimo, 6. politrukas ir 7. du raudonarmieiai. Kaip ie vrys elgsi bute su eima, tiksli ini neturiu. Girdjusiu nusakymu labai iauriai, ypa ydas K a c a s . eimai susiruoti buvo duota tik apie 1 valanda laiko. K e m e k l i s , krat darydamas, tuoj m grobti, net plaukams kirpti mainl sidjo kien. Grob ir kiti dalyviai. Dar mainai stovint vietoje, vietiniai bolevikuojantieji jau pradj eimininkauti turtu, k. a. Baubinien, u m i n i e n Gen i r kiti iveimo dalyviai. Vietos komiteto pirmininkas Baubinas

CHARAKTERINGOS NUOTRUPOS 283 Mykolas su savo sbrais ms eimininkauti mano bute, naktimis gerdami ir valgydami tai, kas liko, ir vogdami mano daiktus, daugiausia rbus ir visus baltinius. Po trij dien buvs sudarytas daiktu", daugiausia maaveriu, sraas ir vykdytos varytyns. Fotografijos buvusios draskomos ir grobstomos, maesni daiktai mtomi pro langus savo geriems pastamiems. Trokins telefonu pras Baubin, kad is inetu geresnius mano indus ir jam paliktu. Bet neilgai tssi tas j savavaliavimas. Jau birelio 22 d. pradjo darb vedziks partizanai ir m naikinti bolevizmo daigus visoje apylinkje". is Preibio pasakojimas ir atskleidia t skandaling komunistini pareignu plikavim, apie kur dar ligiol nebuvo atviriau kalbama ir pilnesni davini surinkimu rimiau rpinamasi. Visa tai laukia kruoptesni usimojimu, su kuriais bus susietas nuodugnesnis bolevikini skriaud suregistravimas. Preibio apraytas vykis toli grau buvo ne retenyb. Panai plikavim buvo ir kitur. tai J. S t a s i n n a s , duodamas parodymus apie J o n o P a d v a i s k i o eimos iveim i eimi kaimo, Salako v. Zaras ap., apie operatyvins grups plikavimus, atrodo, tik pripuolamai atsimena:"... iiekoj ir nerad Padvaiskio Petro, padar jo bute krat ir, atpl skrynios uraktus, pasim ten buvusius pinigus, 80 rb.". Trmimus vykd emos morals mons, vairs nuskurliai, itisus deimtmeius sovietiniame rojuje nieko gero nemat mons. Todl j plikavimai atrodo savaime suprantami ir bolevikams visai natrals. Juk apiplti liaudies prie" yra tam tikras bolevikinis didvyrikumas, liaudiai padarytos skriaudos" tam tikras atitaisymas. O draudimai plti tokiais atvejais raomi tik dl visa ko, dl visuomens aki. Kaip ten bebtu, ie plimai formalikai yra nelegals, padaryti apeinant oficialius sakymus. Daug sunkiau suprasti t paiu operatyviniu grupi pravestus oficialius tremiamj apiplimus, padarytus N K V D vadovybs sakymais. Tam reikalui, btent, oficialiems tremiamj apiplimams, operatyvinms grupms buvo iduotos atitinkamos kvit knygels, kurias turjo bti surayta viskas, kas i tremiamj paimama. Kvitai, matyt, bdavo iduodami tremiamie-

299 su savimi ir atsigabeno i stotis. Juk kiekviesiems, o pagrobti daiktai pristatomi ekist nas, tremiamas neinomyb, visada griebs, virininkams. Ir ios ries apiplimai, kaip kas yra brangesnio ir vertingesnio, kad ten, ir vadinamieji nelegals apiplimai, aikiai neinomam itrmime tom vertybm iaip prietaravo ileistoms instrukcijoms, kurios taip lengvint savo pirmsias sikrimo diejokiu bdu nesiksino tremiamj turt. nas, kada nebus n duonos ksnio badui atiJau mintoje Serovo instrukcijoje trmitolinti. Bet kai tie daiktai buvo atgabenti m reikalu buvo pasakyta, kad stoti, operatyvins grups tremiamuosius dar Iveamiesiems leidiama pasiimti su sakart grubiai upuol ir iple i j visk, vim i nam apyvokos daikt, bet nedaugiau k brangesnio jie buvo pasim. kaip 100 kg: 1) drabui, 2) avalyns, 3) balOficialieji tremiamj apiplimai paaiktini. 4) patalyn, 5) ind valgiui, 6) ind arjo tik iomis dienomis, kai Studij Biur batai, 7) virtuvs ind, 8) maisto mnesibuvo pristatytos trys kvit knygels: 1) kvin atsarg kiekvienai eimai, 9) turimus pitu knygel su aknelmis nuo 2851 iki 2990 nigus, 10) lagamin arba d daiktams sukvito, 2) kvit knygel nuo 4151 iki 4200 dti kvito ir 3) kvit knygel nuo 4701 iki 4750 Stambiu daikt imti nepatariama. kvito. Kiekviena kvit knygel turi po 60 Iveant kaimo gyventojus, leidiama jiems kvit trijuose egzemplioriuose. Vis kvit imtis su savim smulk ems kio inventopirmieji egzemplioriai iplti, o antrieji, su ri: kirvius, piklus ir kitokius daiktus, per kalk iraytu turiniu, knygelse pasilik. kurie suriami ir sutvarkomi atskirai, kad Kvit knygels buvo i anksto atspausdintos kraunant ealonus bt galima pakrauti spaustuvje ir atitinkamai sunumeruotos. juos i atskirus, specialiai paskirtus prekiPristatytosios trys kvit knygels priklaunius vagonus". so vienai operatyvinei grupei, kuri, kaip ir Tuo paiu reikalu buvo duota nurodym kitos grups, vykd kauniei iveimus. Visi ir kitoje instrukcijoje, ileistoje tremiamj tos grups kvitai irayti 1941 m. birelio ealon virininkams (iur. Lietuvi Archy14 18 dienomis, taigi paiu trmimu laiku. vo" II tomo 4041 pal.). Joje tarp kita ko Kvitai galjo bti iduoti arba bute, i ia buvo pasakyta: daiktus paimant, bet greiiausia jau stoSuimtieji turi teis imti su savim sekantyje, t turt ir smulk inventori: 1) drabuius, daiktus atrenkant nuo kito iveamj turto, kuri, kaip ir atimamuosius daiktus, 2) baltinius, 3) avalyn, 4) patalyn, 5) valjie turjo teiss, instrukcij leidimais, kartu gomuosius indus (auktus, peilius, akutes), su savimi pasiimti. Daugumas kvit pasiraarbatinius ir virtuvinius indus, kibirus, 6) yti dviej operatyvins grups nari. Viemaist, 7) smulkius namu kio ir apyvokos no, btent, R. B u d r i k o paraas visur rankius. 8) pinigus (suma neapribojama) aikiai skaitomas, kiti neskaitomi. Retai patr asmenines brangenybes (iedus, laikrositaiko ir treias paraas, n vieno daikt dius, auskarus, apyrankes, portsigarus ir savininko parao kvito aknelje nra. Kit t. t.), 9) skryni arba d daiktams sukraupareign para, nors pagal kvit skiltis tr ti". buvo reikalaujama, kvituose nra. Be abejons, operatyvins grups turjo bti informuotos, k tremiamieji gali su savimi pasiimti. Bet, i kitos puss, kiense jos turjo specialias kvit knygutes, kurias turjo surayti vis turt, kuri paims perduoti savo virininkams. I instrukcij krinta akis leidimas pasiimti visas asmenines brangenybes ir virtuvinius indus. Kaip pamatysime vliau, ie daik" tai buvo i tremiamj atimami ir pristatomi ekistams. Galimas daiktas, kad ie antros ries, oficialieji apiplimai, buvo padaryti jau vliau, btent po to, kai tremiamieji tuos daiktus, gav leidim, pasim Pakvitavim turin sudaro atimtos brangenybs ir vertingesni daiktai, k. a. peiliai, akuts, auktai, iedai, laikrodiai, apyranks, auskarai, kryeliai, medaliai ir paenklai, raomosios mainls, foto aparatai, ironai, sagos, pato enkl kolekcijos, albumai ir atskiros pato enkl duts, lit kolekcijos, vairios monetos, skustuvai, puodeliai, stiklins, teatro ironai, taurels, kerpamosios mainls, irkls, net veidrodliai, manikiro rankiai, pincetai ir t. t. tai keli bdingesni kvitai;

300

CHARAKTERINGOS NUOTRUPOS 283

CHARAKTERINGOS NUOTRUPOS

283

302

CHARAKTERINGOS NUOTRUPOS 283 balto metalo; 8. Arbatinukai 3, ivair. dydio; 9. L k t e l i 6 , balto metalo; 10 vakids 2, balto metalo; 11. Pailgas padklasbalto metalo 1, prab. 800; 12. Vaza balto metalo, didel 1, prab. 800; 13. Padklas pailgas 1, prab. 800; 14. Puodukas balto metalo 1; 15. Samtis balto metalo 1; 16. Lktut balto metalo 1; 17. Selfetms iedas 1; 18. Brok balto metalo 1, su daug akui; 19. Balto metalo duts 1. vairaus dydio; 20. Repls saldainiams 1: 21. Benzinl balto metalo 1; 22. Lazdos rankena balto metalo 1; 23. Auskarai 2, su dviem akutm; 24. Kryelis geltono metalo 1; 25. Medalionliai 3, su viena balta grand.; 26. Apskrita dut balto metalo 1; 27. vairiu monet 5, i j 4 bal.. 1 juoda; 28. vairi medali 8; 23. Medaliai su Musolinio atvaizdu 2, bronziniai; 30. Medalis didelis su moters atv. 1, bronzinis ;31. vairiu ordin 13, dutse; 32. Bronzos medali 1; 33. Balto metalo medaliu 1, su piovjos atv.; 34. Relikvijos 2, italikos; 35. Kodak aparatas 1, futliare; 36. Zeiss-Ikon foto aparatas 1; 37. Pato enklu ds 3; 38. Pato enkl albumai 2; 39. Akumuliatori 1, atskiroj dutj. Paprastai, nuo maio visada trupiniai nubyra. Atrodo, kad nuo daugelio kvit kai kurie daiktai taip pat bus tyliai nubyrj tiesiai i egzekucijas vykdaniu asmen kienes, nes tie vyrai tikrai gerokai vairi daikt yra surink. Vien tik ios trys kvit knygels aikiai rodo, kad i tremiamj jie atm itokius svarbesni, bet toli grau n vis daikt, kiekius: L Laikrodi: a) auksini 21, b) kitokiu 38; 2. Apyranki: a) auksini 13. b) kitokiu 29; 3. ied: a) auksiniu tr kitokiu 33, b) su brilijant. 4, c) vestuvini. 3; 4. Auskar 20; 5. Broki: a) su brilij. 8, b) auksini 2. c) kitoki 13; 6. Medalion 11; 7. Kryeli 17; 8. Grandinli 18; 9. Brilijant (akm.). 2; 10. Portsigar 13; 11. aukt 207; 12. akui 348; 13. Peili 271; 14. aukteli 301; 15. Foto aparat 23; 16. Raomj mainli22 ir daugybes kitu daikt. Tarp j yra net atimta ir 230 dui sacharino. Galimas daiktas, kad Budriko operatyvin

I to paties Juozo Narkeviiaus tos paios dienos kvitu Nr. 2869 dar atimta: 1. Elektros motorlis Nr. K 18812 su prietaisu, 2. ironai Carl Zeiss Jena su odiniu kaburu. Dviejuose kvituose, btent kvite Nr. 2871 tr kvite Nr. 2874 yra aikiai parayta, kad tai tremiamj daiktai, kuriuos kakoks ekistu pareignas Belnikovas, greiiausia ealono palydovas, pam ir dabar teikia operatyvinei grupei. T kvitu iangins dalys itokios: Kvito talonas Nr. 2873 Priimta pagal protokol Nr i Belnikovo daiktai nuo iveamos pil. Vakelyts".... Kvito talonas Nr. 2874 Priimta i Belnikovo isiuniamojo Liutkeviiaus Jono daiktai"... Kukli, sportininke Eleonor V a k e l y t puikiai prisimena visa Lietuva. Tai pirmos eils Lietuvos lengvaatlet ir krepinink. Ji dalyvavo Lietuvos moter lengvosios atletikos ir krepinio rinktinse. Krepininki rinktin, kurioj ji dalyvavo, ikovojo Lietuvai II viet Europoje. I jos ekistai pagal jau mint kvit atm iuos daiktus: 1. aukteliai su dute 12 balto metalo 2. Pirmos Lietuvos Tautins Olimpiados 938 m. medaliai 3 geltono metalo, 3. Italikas medalis 1 balto metalo, 4. Tautininku kryius 1. Kvitu Nr. 2897 i K v i k 1 i o Meislavo bolevikai atm bronzos medali, 4 vaigdes, ir pasiymjimo enkl. Kvitu Nr. 4160 i A l e k s a n d r a v i i a u s Tado buvo atimti keturi portsigarai, SO, 84 ir 87 prabos. Kvitu Nr. 4162 i Balio y g e l i o buvo atimta trys kieniniai laikrodliai ir rankini! laikrodlis. Ypatingai ekistai pasipeln apipldami buvusi Lietuvos diplomat, igaliot Lietuvos ministeri Romoje, a r n e c k i Voldemar. Kvitais Nr. Nr. 4166, 4167, 4168, 4169 ir 4170 i jo buvo atimti ie daiktai: 1. vakid balto metalo, 7 viet, 1; 2. Stalo akuts 35, balto metalo; 3. vairs peiliai 32, balto metalo; 4. Arbatiniai auktukai 9, balto metalo: 5. auktai (stalo) 15, balto metalo; 6. Didels akuts virtuvei 4, balto metalo; 7. neskaitoma 5.

303 daugelio tkstani asmen grynai asmenin grup plimams sunaudojo ne tris, bet dauturt, kurio didel dalis dar buvo brangi, giau kvit knygeli ir tuo bdu pagrob dar kaip pagarbos pareikimo enklai, kaip brandidesnius tremiamj turto kiekius. Todl i gi asmen atminimai, kaip laimjimu ar t trij knygeliu negalima daryti jokiu inuopelnu vertinimai. Jokioje pasaulio valstyvad nei apie ios grups pieimu apimti, nei bje, iskyrus bolevikin Rusij, toki plijuo labiau, apie vis Lietuvoje siautusi m tikrai negalima btu rasti. Oficialikai ir operatyvini grupi ios ries , .pasiym jipatys bolevikai toki plimu netoleruoja, mus". Bet iuo kartu pakanka tik neginitai tik oficialikai, deklaratyvikai, gi prakjamo fakto, kad plimai buvo vykdomi ir tikoj kad visos operatyvins grups elgsi lygiai vykdo. J baudiamieji nuostatai daugeliu atvej numato nusikaltli, daugiausia taip pat, kaip ir toji, kurios kvit knygeli politini, turto konfiskavim, kaip integradalis dabar atrasta. Jeigu kvit knygeles ir lin teismo udtos tam tikro laipsnio bauspardymus apiplti tremiamuosius gavo viems dal. Bet ir it nuostat prasme turto na operatyvin grup, tai j negaljo negauti svokon retai kada eina btino reikalingukitos tam paiam udaviniui ir i tu pai mo daiktai, kaip valgomieji auktai, peiliai, moni sudarytos grups. akuts, virtuviniai indai, darbo rankiai. Kiekvienu atveju iais plimais buvo supvz., urnalistu raomosios mainls ir kita. rinkti dideli asmeninio turto kiekiai, nes buBolevikiniai ios ries baudiamieji nuostatai reikalauja, kad dl turto konfiskavimo bt padarytas nors ir bolevikinio teismo sakmus nutarimas su konfiskuojamo turto ivardijimu. Taiau tremiamj lietuvi dar niekas nebuvo teiss, jie nebuvo kokie nors nusikaltliai, kuriems ir bolevikai galtu k nors neginijamo prikiti. Jie buvo tik nelaimingos bolevikinio reimo aukos. Kurioms bolevikai tesugebjo prikergti liau Taiau jokioje ligiol atrastoje instrukcijoje dies prieo" vard. Jei tie mones btu pan puse odio nebuvo usiminta apie draudar dim pasiimti su savimi tuos daiktus, kurie kokiu nors nusikaltimu, bolevikiniai teismai btu ia pat juos nuteis, o ekis vliau buvo atimti. Prieingai, instrukcijose tai bausmes vykd. sakmiai buvo pabrta, kad tremiamieji gali pasiimti visas savo asmenines brangenybes Todl itokie turto grobimai negali rasti ir virtuvs bei stalo indus. Gal tik paskutijokio pateisinimo. Tuos veiksmus vykd tik nm dienom vietos ekistai apsiirjo, paprasiausi plikai, jga siver beginkad galima iuo momentu gerokai pasipelnyti ir kli ir baugint asmen butus. Tie mons dav nauju pardym. Bet greiiausia, leidijau seniai, vos bolevikams ujus, neteko mas pasiimti brangenybes bus padarytas spaprasiausi mogik teisi ir pai bolmoningai, i anksto inant, kad tos brangeevik nebuvo laikomi monmis, bet tik nybs vliau bus atimtos jau stotyse. Tokiu kakokiais daiktais, kuriuos reikalinga viebdu auktesnieji ekist pareignai galjo nokiu ar kitokiu bdu sunaikinti, o j turt, bti tikri, kad brangenybs nepateks eilini paveldt per kelias kartas, pagalbt vykdytoj rankas, kurios pirmos pasiekia grobti sau ir tuo praturtinti bolevikini protremiamojo turt. letariat, tikriausia nesugebanti tuo turtu naudotis. velniai tariant, is plimas buvo savo V I. R o d z. i u s ries bolevikin nacionalizacija", palietusi vo atimamos paios vertingiausios grybs, daugiausia auksiniai ir sidabriniai papuoalai, sidabriniai indai ir t. t. Kvit knygeli turinyje yra minima ir ivairi usienio valiuta, a taip pat lit kolekcijos. Apie jas smulk i a u nekalbama todl, kad is turtas instrukcijomis buvo udraustas tremiamiesiems kartu su savimi pasiimti. Operatyvins grups turjo j konfiskuoti.

304

CHARAKTERINGOS NUOTRUPOS 283

DAR APIE SUSIINOJIMO KONTROL LIETUVOJE

LAIK KONTROL
Stalino konstitucija turi domu 128 , kuriuo gyventojams garantuojamos itokios teiss: statymais laiduojama pilieiu buto ir korespondencijos nelieiamyb". Kopijuodami stalinin konstitucij, tarybins Lietuvos konstitucijos krjai tas teises Lietuvos gyventojams irgi utikrino itokiais odiais: Pilieiu buto nelieiamyb ir susiinojimo slaptum saugo statymas". Taiau jau pirmame Lietuviu Archyvo" tome p. Zund paskelb dokumentuot straipsn, i kurio buvo aikiai matyti, kad ios abiejose konstitucijose ikilmingai deklaruotos teiss buvo grubiai lauomos ir visi laikai, kuriuos Lietuvos gyventojau paraydavo arba kuriuos jie i kitur gaudavo, buvo kruopiai kontroliuojami. statymai garantavo susiinojimo slaptum, o ekistai savo pato kontrols punktuose visus laikus tikrino ir net tarp eilui iekojo liaudies prie". Visa korespondencija suplaukdavo i punktus ir i ten neikeliaudavo tol, kol ekistai jos neperkontroliuodavo, kol nenusiraydavo jiems reikalingu laiku turinio. Daugis gi laiku, visai adresatu nepasiekdavo. Vietoje laikininko pas adresat arba siuntj ateidavo ekistas ir ji isigabendavo, kad daugiau nebepaleistu. Konfiskuotam laikui pato kontrols punkte buvo raomas specialus memorandumas NKVD II skyriaus I I I dalies blanke, kuriame i anksto juodu riftu buvo atspausdinta: Visai slaptai. Paioje memorandumo pradioje bdavo nurodomas laiko gavjas, paymint piln jo adres, toliau laiko siuntjas ir jo adresas, jei jis inomas i laiko, ir pagaliau pats memorandumo tekstas: laiko itrauka arba visas laiko vertimas i rus kalb. Memorandumas buvo raomas tiek konfiskuotam, tiek ir toliau siuniamam ar teikiamam laikui. I pato kontrols punktu memorandumai su konfiskuotais laikais arba tu laiku fotografinm nuotraukom bdavo siuniami: Kaune Valstybs saugumo liaudies komisariato II skyriaus virininkui; Vilniuje Vilniaus valstybs saugumo valdybos virininkui; Provincijoje valstybs saugumo komisariato apskriiu skyri virininkams. Kiekvienas memorandumas, pateks atitinkam ekistin itaig, bdavo rpestingai istudijuojamas ir paymimas raide K " arba A " . Tai sutartiniai ekistu enklai, praktikuojami visoje Soviet Sjungoje. Raid ,,K" reik, kad tai yra kontrrevoliucinis laikas ir kad reikalinga laik panaudoti sudarant autoriui byl, kurioje ji jau galima apkaltinti ir nubausti ui kontrrevoliucin veikl. Memorandumuose, kuriuos ymdavo raidmis A " , ekistai dar nerasdavo pakankamai mediagos autori ir laiko ga vj apkaltinti; ie dar privaljo bti agentriniu bdu sekami ir renkama juos inkriminuojanti mediaga. Tos dvi raids nulemdavo ne tik memorandumo tolimesn eig, bet ir daugelio moni likim. ekistas, paraydamas t raid, ra ir sprendim nieko dar apie savo nusikaltimus" neinaniam mogui. Pato kontrols punktai savo keliu nuolatos informuodavo NKVD centr, pranedami jam, kiek jie laik duotuoju laiku patikrino, kiek ir u k konfiskavo. Tos inios centre bdavo subendrinamos ir j turinys specialiais praneimais bdavo siuniamu ne tik Sovietu Sjungos Liaudies Komisaru Tarybos galiotiniui Lietuvoje, Pozdniakovui, bet ir SSSR N K V D NKGB II specialaus skyriaus virininkui Maskvoje. Tiek pato kontrols punktu praneimuose centrui, tiek centro specialiuose praneimuose tebdavo nurodomas tik patikrintos ir konfiskuotos korespondencijos kiekis atskiromis rimis (kari laikai artimiesiems, moksleiviu laikai, laikai i JAV, repatrijant laikai i Vokietijos ir t. t.) su trumpomis konfiskavimo prieastimis kiekvienai grupei. Ligiol nepavyko rasti n vienos instrukcijos, kuri vienaip arba kitaip nurodytu, kokie laikai turjo bti konfiskuojami. Nagrinjant konfiskavimo kvalifikavimus, paaikja, kad ekistai vadovavosi bendrja bolevikine teorija, jog prieu turi bti laikomas kiekvienas, kuris neigiamai k nors prasitaria apie bolevikin valdi, komunist partij ir auktuosius bolevik asmenis. Todl labai

C H A R A K T E R I N G O S NUOTRUPOS

283

tams. tai, pavyzdiui, Kazak Socialistins danai tarp konfiskuotu laik pasitaiko ir Respublikos vidaus reikal liaudies komisatoki, kuriuose ne bolevikinmis akimis iriato IV skyrius 1941 m. birelio 11 d. i Alrint nieko blogo negalima rasti. Pavyzdiu ma-Atos isiunt Lietuvos vidaus reikal galima paimti vien i Taurags isist liaudies komisariato IV skyriui rat Nr. laik, adresuot J. yvui, Varna I. Lai28/6719 su keliais laikais ir trumpuiu ablokas nuo pradios ligi galo pilnas meils priniku lydraiu: Neturdami vertjo, siunsipainim ir pasipasakojimu apie mylinios iame jums laikus, paraytus Kazaku resirdies vienum bei ilgsi. Tik vienoje viepublikoje, ir praome apdirbti juos Pato toje yra trumputis sakinlis: A bijau, kad Kontrols punktuose". tu badausi". Sakinys, ekist kelis kartus Tambovo ekistai 1941 m. birelio 13 d. irgi pabrauktas raudonu pietuku ir laikas dIsiunt Lietuvos N K V D ( N K G B ) IV skyriaus tas i grup laik, prie kuriu prirayta: virininkui rat Nr. 904/5 su konfiskuotais Laikai, kuriuose meiiama sovietin sanlaikais. Rate buvo praoma: Iversti i tvarka". Taiau be cituoto sakinio tame lailietuviu kalbos rus kalb tekstus pridedake absoliuiai nieko ir su iburiu negalima mj dokument ir vertimus atsisti mums. rasti. Jeigu, dokumentus ivertus, nebt prieasKonfiskuodami laikus ir vykdydami kitoties j laikyti K " , tai traktuoti juos kaip ki susiinojimo kontrol, bolevikai laiksi A " . " Taigi, jei ne suimti, tai bent sekti. aikaus principo: negalima peikti bolevikiLatvijos Taryb Socialistins Respublikos ns santvarkos, girti buvusi laik arba gyvidaus reikal liaudies komisariato IV skyvenimo kituose kratuose, nes visa tai prierius 1941 m. kovo 18 d. taip pat atsiunt tarauja boleviku propagandai ir j imperiaLietuvos vidaus reikal liaudies komisariato listiniams siekimams. Tokie laikai turjo IV skyriui rat su konfiskuoto laiko ibti ir buvo konfiskuojami, o j autoriai liktrauka ir tame rate paymjo: Siuniame viduojami. Suprantama, kad bolevikai neJs dmesiui memorandum i A " dokugaljo pasiekti t laik autori, kurie gymento, kuris buvo sistas i vedijos Ryveno usienyje. Bet, kiek inoma, jie sudariga". njo toki laik autori sraus ateiiai, tiems laikams, kada, kaip jie tikjosi, raudonos vliavos plevsuos ir kituose kratuoDIPLOMATAMS ADRESUOT se. O tada pirmiausia ir bt atsiskaitoma LAIK KONTROL u tuos. anot j, nusikalstamuosius veiksmus". O Maskvoje buvo sutelktos paios stipriauKai kurie lietuviai, vos tik bolevikams sios jgos pato ir kitokio susiinojimo konujus, tuojau buvo itremti vairias tolitrolei vykdyti. I ten bdavo danai siunmas Sovietu Sjungos respublikas. Vienintel iami i visas respublikas vairlausi duomej kalt antipatija bolevizmui. Itremti surinkti susiinojimo kontrols bdu. nys, tolimus ukampius, jie retkariais bandydavo Maskvoje bdavo ypa rpestingai tikrinama laikais susisiekti su savo artimaisiais ir gikorespondencija, kuri vairs pilieiai sisminmis, likusiais Lietuvoje. Taiau tie laidavo svetim valstybi pasiuntinybms ir kai i itrmimo viet retai kada pasiekdaambasadoms, esanioms Maskvoje. Atrastieji vo adresatus. Kaip pasirodo, tokius laikus dokumentai neginijamai rodo, kad n vieno kit respublik pato kontrols punktai perlaiko pato kontrols punktai neatiduodavo duodavo savo N K V D centrams respublikidiplomatams, pirmiau patys j nepatikrin, ni vidaus reikalu liaudies komisariatu ryi nepasidar sau reikalingu itrauk, nenusikontrols skyriams, o pastarieji juos sisdafotografav. Daugis t laik bdavo nesvyvo Lietuvos vidaus reikalu liaudies komisaruojant konfiskuojami. riatui. Atrastose bylose toki i svetur atTarp toki dokument ypa verta dmesio sist ir adresatams neteikt, bet konfisyra itisa keli imt lap byla, kuri SSSR kuot laik galima rasti pakankamus kieN K V D atsiunt i Maskvos i Lietuv, kad kius. ia pagal jos turini bt imtasi atitinkamu ygi laik, telegram ir atvirlaiki audomios yra prieastys, dl kuri tokie tori likvidavimo. Tai Jungtini Amerikos laikai bdavo siuniami Lietuvos ekis-

306
Valstybi pasiuntinybs Maskvoje gaunamu ir jos siuniamu laiku kontrols byla. Ta byla buvo atrasta su itokiu lydraiu: SSSR Vidaus Reikalu Liaudies Komisariatas 1041 m.vasario 22 d. Nr. 35599 Maskva, Dzerinskio aikt 2 Telefonas: N K V D centrin Visai slaptai Lietuvos T S R N K V D Valstybs Saugumo Vaidybos 4 Skyriaus Virininkui, Valstybs Saugumo Kapitonui drg. e r n o n e b o ui, Kaunas Prie io siuniame jums operatyvikai apdirbti ms sulaikytus dokumentus ir memorandumus i dokument, sist Lietuvos Taryb Respublikos gyventoj Amerikos pasiuntinybei Maskvoje. P r i e d : byla i 339 lap. SSSR N K V D Vyriausios Valstybs Baugumo Valdybos 3 Skyriaus Virininko pavaduotojas. Valstybs Saugumo Majoras () V 1 o d z i m i r s k i SSSR N K V D Vyr. Valst. Saugumo Valdybos 3 Skyriaus 8 dalies Virininkas Valst. Saugumo Kapitonas () V l a d i m i r s k i Toje byloje galima rasti Amerikos pasiuntinybei adresuotus, bet neteiktus laikus, teikt laik itraukas ir itisus nuoraus, telegram fotografijas ir t. t. ekistai, atitinkamai istudijav kiekvieno lapo turin, ymjo j i raidmis K " arba A " . Krinta akis gausyb praym, kuriuos ra Amerikos Jungtinse Valstybse gim arba gyven lietuviai. Savo laiku jie buvo gr Lietuv., nordami ia imtis kurio nors verslo. Daugiausia tai buvo paprasti darbininkai ir kaimo biedniokai, kurie caro siautjimo laikais turjo bgti i Amerik nuo rus andar persekiojim. Bolevikams ugrobus krat, ie asmenys ir pra Jungtiniu Valstybi atstovyb sudaryti slygas grti jiems atgak Amerik. Bet j praymai patekdavo ekist rankas, ant t pra-

CHARAKTERINGOS NUOTRUPOS 283 ym atsirasdavo lemtingos raids K " arba A " , o patys autoriai netrukus atsidurdavo kaljime arba itrmime.

KONTROLEI BETARPIKAI VADOVAVO MASKVA

Kaip ir visam ekist terorui, taip ir susiinojimo kontrolei vadovavo Soviet Sjungos vidaus reikal liaudies komisariatas SSSR N K V D ( N K G B ) . Jis ne tik nustat kontrols apimti bei organizacij, bet taip pat veikliai kiosi ir i kontrols priemonmis iaikintu kontrrevoliucini element" kvalifikavim, konkreiai nurodydamas respublikini ekist nukrypimus nuo bendrosios terorizavimu linijos. Diriguodamas vietos ekistu veiklai, Maskvos N K V D reikalavo, kad ji smulkiai informuot apie visus vietose nuveiktus darbus ir panaudotas priemones. Lietuvos N K V D 2 specialaus skyriaus vir ininkas valstybs saugumo kapitonas p a k o v dar 1940 m. rugsjo pradioje buvo pa siunts Maskvai savo pirmj special praneim apie korespondencijos kontrols eig. Praneimas buvo pailiustruotas bdingesni konfiskuotu laik itraukomis. Tas pirmasis praneimas Maskvos nepatenkino ir dl to 1940 m. rugsjo 27 d. SSSR N K V D 2-jo specialaus skyriaus virininkas pasiunt Lietuvos N K V D 2-jo specialaus skyriaus virininkui slapt rat Nr. 1030009, kurio tekstas itoks: Js praneime Nr. 1 tilpusioji mediaga. turi operatyvins verts. Taiau ypatingas to praneimo trkumas yra tas, kad mediaga nra susisteminta, bet iblakyta. Specialios praneimus reikalinga grupuoti pagal vienlypius dokumentus arba pagal skirtingus dokomentus, reikalaujanius skubi operatyvini ygi, kart reikjo iskirti atskir special praneim dokumentus, gaunamus Lietuvoje i usienio, nes visi jie kyla i kontrrevoliuciniai nusiteikusi element. Specialiame praneime btina nurodyti, koks analoginio turinio dokumentu skaiius yra konfiskuotas. Atkreipiame Js dms tai, kad A. Miliausko (3 p.) ir E. Freigat (4 psl.) dokumentai neteisingai paymti tuos dokumentus reikalinga traktuoti K " .

C H A R A K T E R I N G O S NUOTRUPOS

283

Orientacijai pridedame pavyzdius speciali praneimu, kuriuos mes sudarme pagal js mums prisistus dokumentus. P r i e d u : 2 lapai". Pridtu pavyzdiniu praneimu tekstai yra itokie: Pavyzdys Visai slaptai Specialus praneimas Nr pagal kontrrevoliucinio charakterio dokumentus, einanius i usienio Lietuvon L T S R N K V D 2 specskyrius, apdirbdamas tarptautinius dokumentus, tarp j rado (nurodyti skaii) K " kontrrevoliucinio turinio dokument, siuniamu Lietuvon i usienyje gyvenani lietuvi. Itraukos i charakteringesni dokument: Pranek mano tvams, kad mano sugrimas visikai atpuola... A nenoriu nieko bendro turti su ,,bradiagom", tegul jie grina mums tai, k i ms pavog, o paskui tegul ieina savo stepes ir r y j a savo griki ko. Jei kartais nors vienas i j paklius man po koj gyvas neitruks...". Kaunas, Mickeviiaus 11, in. K . G u d in s k u i. Dr. G u r e v i i u s , Antverpeno mst. ,,...Tik neramu man, kaip js gyvenate toj brangioj Lietuvoj, kuri rusai beveik vis okupavo. A manau, Lietuvoj jums nelinksma. Jeigu rusai visikai uims Lietuv, kas ino, kaip js gyvensit...". O. A l i a u s k a s Manutabos m. Kanada. J o n u i M o z e r i u i , Taurag js dar gyvi? Js dar nesurijo maskoliai? Pas mus amerikieius nuotaika bloga, kad Lietuva nustojo savo nepriklausomybs, tik lietuviki judoiai diaugiasi pardav Lietuv Josifui. Mes lidime ir dvime gedul... Badas artinasi, bet mes jums dabar negalime padti, nes udarytos Lietuvos sienos ir nieko negalim pasisti...". I. T u m a v i i u s , Boston, JAV, Kublinskienei, Suostu patas, Bobnai dokumentus mes nukreipme opera-

Pavyzdys Visai slaptai Specialus praneimas Nr. . . pagal dokumentus, siuniamus i Lietuvos usienin L T S R N K V D 2-jo specskyriaus nuo . n rugsjo 3 iki 6 d. apdirbti dokumentai (nurodyti skaii), i j K " . . . Charakteringesni dokument itraukos: ...Bendrai, mes gyvename neblogai, bet ir ne gerai. Gyvename nuolatiniame pavojuje ir jaudinams dl aret, nes dauguma vaiuoja kasdien i Tolimuosius Rytus. Tikiuos, Js suprantate mane. Mes abu labai norjom ivaiuoti i ia ir, rodos, DK mus pasiims Vokietijon...". G e r t r d a Gole, Vilnius, Lautins t A r t u r u i F i n d a r f u i , Dancigas. ...Aplink mus audra ir stovime ant plauko. Plaukia rus kariuomen link vokiei sienos, ar liksime g y v i ir kulipk nepaliesti...". J o n u a s , Vaiaiio m . . S t a s i u l i u i , Elizabet, JAV ...Papasakosiu Jums apie Lietuv, kaip mes dabar gyvename. Lietuvoje dabar komunist valdia ir. viskas priklauso valdiai, liaudis savo nieko neturi, liaudis neturi teiss nei atiduoti nei parduoti ems. I vieno atima, kitam atiduoda, ir i ms atm. Kalbama, kad visk paims: gyvulius, duon, drabuius. Dievas ino, gal bado sulauksime. Galbt bus karas, nes rusai gabena kariuomen Lietuvon, daug kariuomens... Alytuje jie stato daug kareivini...". Siuntjas neinomas. M y k o l u i J a k u l i u i , JAV ...Dabar pas mus nauja santvarka* dabar mes Taryb Rusijos okupuoti. Lietuvoje turime labai daug Taryb Rusijos kariuomens... Nortsi daug naujien parayti, bet negalima, A. M i l i a u s k a s . Uvermens k. Panevio ap J o n u i M i l i a u s k u i , JAV. Dokumentai nukreipti operatyviniam panaudojimui priklausanius operatyvinius skyrius. (Paraas) Tai ikalbingi bolevikinio teroro dokumentai, rod Maskvos kiimsi visas ekistins veiklos smulkmenas.

.K"

tyviniam panaudojimui priklausanius operatyvinius skyrius. LTSR N K V D 2 Specskyriaus Virininkas (paraas').

CHARAKTERINGOS NUOTRUPOS

TELEFONINI PASIKALBJIM KONTROL

Neabejotinai nustatyta, kad jau 1940 m. liejos mn. viduryje, t. y. tepraslinkus tik vienam mnesiui nuo Raudonosios Armijos sibrovimo Lietuv, Kauno telefonu stotyje jau veik bolevikin telefon kontrol, kuriai vadovavo ydas L e v i t a c a s . ydo Levitaco ir Maskvos agento S n i e k a u s parinkti ekistai, iimtinai ydai, tuo laiku jau buvo pilnai sikr telefon centrinje ir pam savo globon itariam asmen ir staig telefonus. I surinkt davini ir usilikusi dokument matyti, kad telefonini pasikalbjim sekimas buvo grindiamas ne pasikalbjim turinio, bet tariam abonent kontrole. tariam abonent pasikalbjimai buvo registruojami nuo pradios iki galo, visai neirint, kas, kada, su kuo ir apie k kalbjo. Taiau, jei kurio pasikalbjimo turinys sekjui pasirodydavo svarbus, jis tutuojau t pasikalbjim atskira telefonograma perduodavo savo virininkams, o jei ne, tai, suras j atskirame specialiame lape, sisdavo jiems per pasiuntin. ekos centre tie pasikalbjimai bdavo peririmi, kas reikalinga nusiraoma ir viskas dedama sekamo abonento atskir byl, i kurios kiekvienu laiku ekistai sm savo imint. Reikia manyti, kad tos bylos duodavo labai daug mediagos ekistiniams tardytojams, kurie nuostabiu bdu" inodavo kiekvien ankstyvesni tardomojo ingsn, net jo mint. Taiau nebuvo praleidiami negirdomis ir kiti abonentai, kurie nebdavo dar itraukti tartin abonent sraus. ia bdavo registruojami tik tie pasikalbjimai, kurie sekjui atrodydavo tartini ir vienaip arba kitaip naudingi. Dl to yra usilik dviej ri byl: atskira abonent vis pasikalbjim bylos ir daugelio asmen atskir pasikalbjim bendros bylos. Piln kontrols vaizd teikia tik pirmosios bylos. I j lengva nustatyti ne tik sekimo objektus, bet taip pat ir nuotaikas, kurios anais laikais vyravo, net rpesius, kurie buvo paliet Lietuvos em, jos gyventojus. Vokiei gimnazijoje Kaune buvo sikrusi komisija, kuri rpinosi vokieiu repatria-

cija i Lietuvos. Komisija savo reikalams naudojosi telefonu Nr. 20838. Jos pasikalbjimams, padarytiems nuo 1940.IX.24 iki 1940.II.25, ekistai sudar byl i 692 puslapi (Byla Nr. 81). Kiekviename puslapyje yra suregistruota nuo keli iki keliolikos pasikalbjim, stengiantis fiksuoti ne tik pasikalbjimu pradi ir pabaig, bet taip pat ir paius besikalbanius. ia registruotas kiekvienas per telefon pasakytas odelis, nors jis bt ir pats nereikmingiausias. Prie kai kuri pasikalbjimu prijungtos ir telefonogramos, kurios bdavo siuniamos centrui. Telefonas Nr. 27507 priklaus grafui R u d i g e r A d e l m a n n , kuris reng i r praved vokieiu repatriacij. Todl ekistai ir jam, kaip ir kitiems nepageidautiniems asmenims, buvo sudar atskiras j telefonini pasikalbjim sekimo bylas. Pirmas jo pasikalbjim sekimas atliktas 1910.VII.17, o paskutinis 1941.11.19. Byloje yra 84 lapai. Pirmoji i byl bdinga staigos pasikalbjim sekimui, o antroji privai asmen pasikalbjim sekimui. I pradi visi pasikalbjimai abiejose bylose buvo suraomi lietuvikai, bet vliau jie jau raomi rusikai, pasikalbjimo pabaigoje paymint, kad kalbta lietuvikai" arba kalbta vokikai" ir t. t. Nordami sekti beveik visus pasikalbjimus, ekistai privaljo telefonu oentrinje padaryti tam tikr techniku rengim ir j perpildyti savo nipais. Reikjo sekti visus pasikalbjimus, atliekamus vairiomis kalbomis. Daugumoje atvej sekjais buvo ydai, kuri daugelis gerai mokjo vokikai, rusikai ir t t. Turtuoli yd vaikai, baig mokslus Anglijoj, Pranczijoj, ekijoj ir kitur, dabar sulindo paprastais bolevikiniais nipais telefonu centrines. Telefon sekimas, kaip ir visa ekistin veikla, buvo apgaubiama paslapties skraiste. Pradioje maai kas pagalvodavo, kad ekistai seka telefoninius pasikalbjimus. Net buvo guodiamasl, kad dabar es ne anie laikai, niekas nekontroliuoja", bet ir tie odiai, kaip pasirodo, taip pat buvo ekist urayti sekant dviej, jau liaudies vyriausybs ministeri pasikalbjim, padaryt 1940 m. rugpiio 2 d. Todl pradioje ekistams telefonini pa sikalbjim sekimas dav daug naudingos

C H A R A K T E R I N G O S NUOTRUPOS mediagos ir palengvino j teroristin veikl. Pavyzdiu gali bti atsitikimas su Spaudos ir Draugij skyriaus virininku D o m u S t a n k n u . Savo telefonu Nr. 20364 1940 m. liepos 11 d. jis pasiteiravo: .,Kada Ieina paskutinis traukinys", o nakt jau buvo suimtas prie traukinio ijim, kovo 13 dien perduotas Kauno sunkij darbu kaljimui, o po penki dienu itremtas Uzbekij, Takent. Taip buvo ir su imtais kitu lietuviu, kuriuos praud kad ir nekaliausio turinio pasikalbjimas telefonu. ekistai mokjo i adatos veim priskaldyti. I kitos puss, telefoniniu pasikalbjimu sekimas duodavo ekistams labai daug mediagos apie vairius asmenis, kuriuos kai kas, nieko blogo nenujausdamas, telefonu apkalbdavo, apmeidavo ir tuo duodavo pagrindo ekistams prikibti. Taiau laikui bgant mones pradjo jausti, kad ekisto ausis klausosi visu telefoniniu pasikalbjimu ir dl to t sekim derlius pamau menkjo. Bet ekistai vistiek n neman atsisakyti savo praktikos ir toliau visu uolumu registravo tariamu abonentu pasikalbjimus. Jiems pakakdavo kad ir itoki pasikalbjim: ... . ia Juozas". Yra. Pasakyk jam, kad jis nueit namus pas mane ir paimt ten mano portfel ir greit atvaiuotu Kaun... Ten yra tokie dokumentai, kurie man dabar btinai reikalingi' . Igirdus toki pasikalbjim, ekos centrui tuojau buvo isista telefonograma ir ekistai organizavo mediokl portfeliui nuiupti, nors jame galjo bti tik sskaitos u pirktas malkas arba nuomos u but kvitai. Cituotas pasikalbjimas atrastas tarp kitu pasikalbjimu byloje Nr. 81, lap. 471. ekistai apibrauk j vairiu spalv pietukais. Pasinaudodami telefoniniu pasikalbjimu kontrole, ekistai mediojo ne tik juos dominanius dokumentus, bet sekiojo ir atskirus asmenis. Pvz., nugird per telefon, kad du mones susitaria susitikti ...pus devyni prie miesto sodo, kur autobusai sustoja", ekistai tuojau telegrafuodavo centrui, o tas jau sisdavo nurodyton vieton savo nipus, kad jie stebtu, kas susitiks ir k kalbs 'Byla Nr. 81. lapas 366). Bendrai, visi pasi-

283

kalbjimai, kuriuose bdavo aptariamas susitikimas gatvj ar bute, bdavo telefonograma praneamas centrui ir prie susitinkaniu, jei tik spdavo, bdavo pristatomi nipai Prie kaikuriu pasikalbjimu atrastos pridtos ir besikalbanius charakterizuojanios pastabos, kurios galdavo suteikti naudos pdiniams sekjams, pvz., Ukneit kalbjc vokikai labai silpnai" ir t. t. Pasikalbjimu kontrols bylos, dabar jas perirint, atgaivina ir t padti, kurioje buvo atsidr visi gyventojai. Pasikalbjimuose randame itokiu nusiskundimu ir raminimu: I p. Kelerto atm em. Dabar jie plepa, kad jis blogai ar ir nori komisar jam paskirti. Ar jis turi imesti j lauk, ar klausyti?" Ar vis dvar pam?" . . Taip". . . . O komisaro dar nra?" ,, . Nra. Po keliu dienu bus". . . . A, tai nieko. A atvaiuoju iandien ir pasikalbsiu" (Byla Nr. 81, lap. 563. pasikalbjimas Kauno abonento Nr. 20838 su Vilkavikio 64, vyks 1940. X I . 21). Marijampols vokieiu pastori meta i buto. Rytoj Iki 12 val. jis turi but apleisti. Kaip jam pasielgti: prieintis ar laisvu noru ieiti"? ia Julius. Klausyk, ar yra Bolius? . .. Ne, tik ne laisvu noru". (Byla Nr. 63. pasikalbjimas tarp Grotthus Ir grafo Adeimann 1940.VII.28). Reikalas itoks: nori nacionalizuoti vaistin, kuri priklauso vokieiui". , , . . . ia kalbama apie vokik turt, to dl be atstovybs nieko negalsim padaryti Tai reikia, kad reikia turti kantrybs iki rytojaus".- (Byla Nr. 53, pasikalbjimas kakokio asmens i Vabalninko su grafu Adeimann 1940.X.30). Kaip tkstaniai lietuvi, taip ir daugelis vokiei, vos tik bolevikams sibrovus, atsidr kaljimuose. Reikalas juos kaip nors vaduoti buvo aktualus ir repatriacijos komisijai. T reikal tvarkydama, komisija taip pat guod susirpinusius. dalyk charakterizuoja itoks ekistu uregistruotas pasikalbjimas: Pasakykite poniai Neuman, antro vardo a nenoriu minti, kad ji nesirpint, jis bus ilaisvintas". (Byla Nr. 81, pasikalbjimas su Birais 1940.XI.13).

CHARAKTERI! Pasikalbjimuose, kuriuos sugriebdavo bolevik ausis, puikiai atsispindjo ir an laik nuotaikos, pvz., .. Ar buvai vakar kapuose?" .,.,. Buvau". Ar verkei?" ,,. . . inoma, raudojau. Kiekvienas raudojo. Ten pagerb Lietuvos didvyrius. Prisimin juos. Paskui buvo lietuvikas himnas sugiedotas". <Byla Nr. 53, pasikalbjimas tarp Holzman ir Vals Remer 1940.XI.3). Raudojo ir aimanavo tada visa Lietuva, bolevik niekinama ir terorizuojama. Be kruvino teroro ir visuotinio chaoso, bolevikai Lietuvai nieko daugiau nesuteik. O j sudaryt chaos puikiausiai kvalifikuoja itoks pareikimas, padarytas kalbantis tele-

fonu:
. . . A vakar 3 valandas prastovjau, kol i mans prim paket. Ach, kas ten per tvarka. Minios moni, inai, tokius tipus ir toki krat reikt sunaikinti. Supranti, idijotai, analfabetai sdi staigose. Jokios organizacijos". .. Taip, tai nepaprasta". Ankiau buvo geriau". . . . Kai a ten buvau, tai viena moterie nepaprastai verk. Ji prastovjo vis dien, a po to j ivar namo, pareikdami, kad es ne viskas tvarkoje". inai, Valichen, itaip Jie daro labai danai, ypa kai daug darbo. Tada jie nenori siuntini priiminti ir varo atgal". . . . Klausyk, ten (pate) yra vienas auktas valdininkas. Tu eik pas ji ir sakyk jam por geru odiu. Ir kai jis bus paruotas, duok jam rubl, tada jis paketo netikrins ir tu galsi visk pasiusti. Bet duok taip, kad niekas nepastebtu". (Byla Nr. 53). itoks padties ir valdanij charakterizavimas nereikalauja jokiu papildom paaikinim. Padtis buvo tokia tragika, kad tik visikas bolevik sunaikinimas galjo t tragizm paalinti. Reikjo skubios ir energingos operacijos.

RADIO R Y I KONTROL
Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje, kurias bolevikai okupavo, nepriklausomybs laikais veikusios valstybins radio stotys patarnaudavo taip pat ir privatiems asmenims bei firmoms, norinioms radio ryiais susisiekti su usieniu. Bolevikams pamus Pabaltijo

valstybse valdi, itos ryi priemons kontrol i karto vietose lyg ir buvo pamirta. Tik atitinkamos SSSR ekistins institucijos SSSR NKVD Leningrado srities valdyba kontroliavo radio bangomis siuniamas i Pabaltijo valstybi radiogramas. To kontroliavimo pasekmje 1940 m. spaliu 18 d. NKVD Leningrado srities valdyba pareng bendr memorandum radiogram kontrols reikalu ir j isiuntinjo Lietuvos, Latvijos ir Estijos N K V D 2-j speciali skyri virininkams. Memorandumo tekstas itoks NKVD Leningrado Srities Valdyba 2 Specialusis Skyrius 1940 m. spaliu m. 1 d. Leningradas Visai s l a p t a i Praneimas apie duomenis, gautus tikrinant radiogramas, perduodamas per Pabaltijo tarybini respublik valdines radio stotis (1940 m. rugsjo 25 dienai). Visose trijose respublikose, ivykus usienio konsulatams, sustojo perdavinjimas ifruotu radiogram, iskyrus radiogramas, kurias perdavinja tose respublikose pasilik vokiei konsulatai. I emiau patiekiam radio korespondencijos apvalg kiekvienoje respublikoje atskirai, matyti, kad valstybin Estijos, Latvijos ir Lietuvos radio tarnyba vis dar aptarnauja daugum privai asmen, palaikanio komercinius ir privaius ryius su kitomis alimis. Ryium su tokiu dideliu radiogram skaiiumi ir neapribotu j dydiu, yra dideli galimybi radio ryius panaudoti nipinjimui, prisidengiant privaiomis arba firm telegramomis. Todl randame reikalingu organizuoti strop visos siuniamos radio korespondencijos tikrinim vietoje Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. Ryium su naujai atsiradusiais udaviniais nuolatine t radio stoi kontrol nutrauksime, nes kontrols organizavimas vietose yra daug reikalingesnis. Valstybini radio stoi darbas kiekvienoje respublikoje charakterizuojamas atskirai.

CHARAKTERINGOS NUOTRUPOS

283

siaikinim pripainti kontrrevoliucionieriais I Lietuvos 1940 m. rugsjo mnesi tssi ir, reikia manyti, tuojau atsidr kaljiperdavimas radiogram vairias pasaulio muose. alis, maldaujant pagelbos vizomis ir bilietais. Norini ivykti usienin padtis pieiama labai tragikom ir lidnom spalvom. Pervelgus susiinojimo kontrol boleviVienoje telegramoje kartu su praymu sukiniais laikais, nesunku susidaryti tikr buteikti param, praneta: mes stame, gelvusios padties vaizd net ir tiems, kurie bkit". bolevikmeiu Lietuvoje negyveno arba i I to matyti glauds riai tarp lietuvi ir viso bolevikinio reimo savo kailiu nepausieniei, ypatingai su JAV. Tai irykina ir tyr. panikus dejavimus, o i to gali susidaryti Ugrobti kratai i karto buvo pasirta nemalonus spdis usienio visuomenje". atskirti nuo viso kultringo pasaulio, pastatant nepereinam sien. I Lietuvos uNKVD Leningrado Srities Valsieni negaljo patekti n vienas teisingas odybos 2 Specialaus Skyriaus Virdis, atskleidis tragik bsen. Kiekvieininkas Valstybs Saugumo Kanas toks bandymas turjo bti irautas su pitonas aknimis, sunaikinant ir visus tuos, kurie () K r i u k i n. nors su usieniu susisiekti pasinaudodami NKVD Leningrado Srities Valstatymu garantuota korespondencijos laisdybos 2 Specialaus Skyriaus 5 ve. dalies Virininkas Valstybs SauViduje taip pat buvo kategorikai ugniaugumo Leitenantas iamas nors ir menkiausias bandymas blogai () M i c h e j e v. atsiliepti apie bolevikin okupacij. MenLatvijos ir Estijos radio stoi perduot kiausias tiesos pavaizdavimas buvo be pasiradiogram charakteristikos yra visai analogailjimo persekiojamas. Norint jo ivengti, gins, todl j nekartoju. reikjo meluoti tiek kitiems, tiek sau paPrie savo instrukcinio rato Leningrado eiam. Dl to atrodo nesmone ryi paskos valdyba pridjo radiogramas siuntusi lapties ir nelieiamumo statymins garantiasmen sra, kur ji sudar kontroliuodajos. Jos buvo reikalingos ne piliei teisms ma Pabaltijo radio stoi veikl. Taip pat apibrti, bet ekist veiklai palengvinti Jei buvo pridti ir sist usien radiogram statyme bt buv pasakyta, kad u neitekstai. giamas pastabas laikuose autoriai bus persekiojami ir baudiami, tai niekas nieko Radio ryys su usieniu netrukus buvo vinebt ir ras. Taigi, tos garantijos pasitarsai nutrauktas, o visi tie asmenys, kurie vienavo tik patiems bolevikams savo prieus naip arba kitaip iki to laiko legaliai su naikinant. usieniu buvo susisiek ir pra paramos, pranedami, kad jie sta, buvo be joki paVI. Minvydas

KAIP RAUDONARMIEIAI ATIMINJO MEDIOKLINIUS AUTUVUS

I pasikalbjim su jais aikjo, kad jie Raudonosios armijos daliniu vadus Lietutaip retai susidurdavo su mediokliniais auvoje labai stebino daugelis dalyku. Tarp tuvais ne dl to, kad nebt mg mediokita ko, jie nemaai stebjosi ir medioklijimo sporto, o todl, kad geri mediokliniai niais autuvais. Daugelis j, kaip patys paautuvai Sovietu Sjungoje buvo tikra retesakodavo, medioklinio autuvo i viso nenyb. Jau dl vieno nepaprasto brangumo buvo mat. Kiti, jei ir bdavo mat, tai tik i tolo. Turjusi gi medioklin autuv savo maai kas tegaljo medioklin autuv nusipirkti. Be to, ir pats medioklinio autuvo rankose ir mediojusi atsirasdavo vos vieturjimas buvo neapsakomai suvarytas. kas kitas.

312
Atvyk i Lietuv, raudonosios armijos datiniu vadai pamat, kad ia mediojimo sportu usiima gana daug pilieiu. Juos sudomino tai, kad mediojimo sportas Lietuvoje nebuvo varomas, o tik tvarkomas tam tikromis taisyklmis. Taiau dar labiau jie susidomjo paiais mediokliniais autuvais. Pamat, kad mediokliniai autuvai Lietuvoje ne retenyb, komandirai usiman j sigyti. Kai kurie j m kalbinti mediotojus, kad autuvus parduot. Taiau daugumas jautsi krate visikais eimininkais ir ryosi mediokliniais autuvais apsirpinti, tuos i pilieiu atimdami ir pasisavindami. Kaip tokie sumanymai buvo vykdomi, graiai parodo vykiai Kretingoje. Kretingos mieste buvo apsistojs vienas raudonosios armijos dalinys. Dalinio komandir tarpe buvo ir leitenantas Zaparoec. Leitenantas Zaparoec susiavjo apylinks gyventoju turimais mediokliniais autuvais. Nordamas j isigyti, jis msi iniciatyvos. Pasirys, jis 1940 m. lapkriio 5 d. atvyko Kretingos apskrities policijos staig ir pareikalavo, kad btu sudarytas jam vis turini medioklinius autuvus gyventoj sraas. Milicija, visai nesiteiraudama, ar komandirius turi teis tokio srao reikalauti, j sudar ir Zaparoecui teik. Zaparoec, gavs sra, pasim talkon vien milicinink ir 1940 m. XI.6 d. aplank visus srae suymtus asmenis, reikalaudamas atiduoti jam turimus medioklinius autuvus, o taip pat ir vis municij. Gyventojai, pritrenkti grieto komandiriaus tono, jo reikalavim vykd. Tie, kurie reikalavim pairjo abejingai, autuvus atiduoti buvo priversti grasinimais. Zaparoec, susirinks medioklinius autuvus, juos idalino savo draugams. Greitai po to Kretingos apylinkse prasidjo didiausias brakonieriavimas. Po kurio laiko kretingikiai, pasigesdami savo autuv, pradjo lankytis valdios staigose ir teirautis, k reikt daryti. Jiems buvo iaikinta, kad raudonarmieiai neturi

CHARAKTERINGOS NUOTRUPOS 283 jokios teiss autuvus atiminti. Remdamiesi tuo, jie kreipsi i Kretingos apskr. milicijos staig, kaip pirmj instancij, galini, padti atgauti savo daiktus. Kretingos apskrities milicijos vadas, atsiustas i Maskvos rusas, gavs tuo reikalu piliei pareikimus, nedar nieko atimtiems mediokliniams autuvams surasti. Jis tuos pareikimus paprasiausiai atidjo al ant j uraydamas: Milicijos staiga i js ginklo neatm. Kreipkits pas tuos kurie ginkl atm. Gyventojams i itos rezoliucijos neliko padaryti jokios kitos ivados kaip tik t, kad vagystei vykus, reikia kreiptis ne i milicij, bet vagi. Tai buvo juokinga. Taiau netekusiems autuv gyventojams kitos ieitiesnebuvo. Nordami savo autuvus atgauti, jie para atitinkamus pareikimus Kretingos mieste stovjusio dalinio vadui. Taiau atsakymo nesulauk. Vliau, kai kurie vyrai band atsilankyti pas dalinio vad asmenikai, ir vis reikal paaikinti odiu. Taiau itos j pastangos dav nedaugiau naudos, kaip ir pirmosios. Jiems buvo pasakyta, kad raudonoji armija tokiais reikalais nesidomi. Tuo bdu kretingikiai savo medioklini autuv taip ir nebeatgavo. Panai atsitikim buvo pakankamai ir kitose vietose. Raudonosios armijos komandirai atiminjo i gyventoj medioklinius autuvus bet kuria proga ir kur tik utikdami. Vieni tuos autuvus pasiliko sau ir mgo jais pasididiuoti, pabrdami, jog tai Maskvos gaminys. Kiti paprastai autuvus pardav, o pinigus pragr. Pastebtina, kad bolevikai kai kuriais atvejais karius labai smarkiai baud. Pav., u grim i miesto vliau nustatyto laiko vos kelet minui grs bausm iki 8 met darbo stovyklos. Taiau nei raudonosios armijos, nei kitu teism bylose nepavyko utikti byl arba net ini, kad btu buv teisiami raudonarmieiai u neteist medioklini autuvu arba kit kuri daikt i gyventoj atiminjim. Km.

VIENO ASMENS KALT TURJO BTI PRIMETAMA VISAI EIMAI

NKVD norjo suorganizuoti kuo plaiausi savo agentu tinkl. Ji siek to, kad agentu bt kiekvienas mogus. Kaimynai turjo sekti kaimynus, virininkai vaidinius, valdiniai virininkus, mokytojai moksleivius, moksleiviai mokytojus. odiu, visi mons turjo sekti vieni kitus ir sekimo duomenis nuolatos praneinti atitinkamiems NKVD organams. ioje srityje N K V D nujo taip toli, jog pradjo reikalauti, kad tvai sekt savo vaikus, vaikai tvus, mona vyr, vyras mon ir t. t. Paprastai, suaug eimos nariai ne visuomet ino arba ne visuomet gali inoti, kuris j k veikia, k planuoja, su kuo susitinka. Bolevikai taiau tai neatsivelg. Reikalaudami, kad eimos nariai nipint vieni kitus ir atitinkamai informuotu ek, bolevikai mgo vieno kurio eimos nario nusikaltim sovietinei santvarkai primesti visiems eimos nariams. eimos nariai galjo nieko neinoti apie kurio nors savikio kokius nors planus, pasirengimus, galvojim ir veiksmus, taiau kalt ir atsakomyb jiems vistiek krito vienodai. Gal bt, kas nors, maai tesusipains su N K V D darbo metodais, pagalvos, kad visa tai, kas ia pasakyta, yra sunkiai patikimas dalykas. Juk kultringame pasaulyje negirdta, kad u vieno asmens nusikaltim btu traukiama atsakomybn visa jo eima, visi artimieji. Bet bolevikai i tikrj tai vykd. ia patiekiame vien dokument, i kurio kaip ant delno matyti, k bolevikai galvojo apie eimas t, kuriuos jie laik nusikaltliais. tai to dokumento tekstas: Visikai slaptai. Skubiai Lietuvos TSR Valst. Saugumo Liaudies Komisariato Apskriio Skys. V i r ininkams Lietuvos TSR Valstybs Saugumo Liaudies Komisariato Geleink. Dalies ir operat. Punkt Virininkams. Nuoraai: Krato gynimo Liaudies Komisariato 3 Skyriaus virininkui. Pasienio dali Virininkams. Papildydamas nurodym Nr. 5/1563 i m. balandio mn. 11 d. dl uvedimo kvot eimoms, kuriu nariai yra pabg usien ir dl t eim apskaitos, silau: 1. Visu apskaitoje laikom tvyns idavik eim nari kvot bylas baigti nedel siant ir jas pristatyti Valstybs Saugumo Liaudies Komisariat, kuris patieks jas SSSR N K V D Ypatingai komisijai. Dar kart primenu, kad kvoiant eimos narius, turi bti nustatyta: a) tvyns idaviko usien pabgimo faktas, b) sudtis tvyns idaviko eimos nari, kurie prie nusikaltimo vykdym gyveno kartu su juo arba buvo jo ilaikomi. 2. Kiekvienai tvyns idaviko eimai turi bti uvesta atskira kvotos byla. Pagal galimum, turi bti ikvosti visi suaug tos eimos nariai. eimos narius btina klausint ta kryptimi, kad galima btu nustatyti usien pabgimo fakt ir iaikinti, kur pabglis randasi. Jeigu kvot vedant, btu nustatyta, kad kuris nors eimos narys padjo ruotis arba vykdyti idavim arba tik inojo apie tai, bet neprane valdiai, tai j reikia patrauki atsakomybn pagal Sovietu Sjungos Socialistins Federatins Respublikos (RSFSR Baudiamojo Kodekso 58(l)c straipsn.

3. Tuo atsitikimu, kai kuris nors tvyn idaviko eimos narys, kuris turi bti itremtas, gyvena atskirai, tai jis turi bti Komisariato. Specialaus Skyriaus Virininkui skaitytas bendr kvotos byl, btinai iaikinus jo gyvenamj viet. Lietuvos TSR Valst. Saugumo Liau4. Tvyns idavik ki specialiai nesudies Komisariato Vilniaus Valdybos rainti, judom ir nejudom turt reikia Virininkui iaikinti, kvoiant eim narius. revoliucinio skyriaus Virininkui

314
5. Kiekvienoje byloje turi bti eimos nari sraas, padarytas dviejuose egzemplioriuose. Vienas egzempliorius turi bti sitas i byl, o antras byl tik dtas, bet usitas. is eimos nari srao egzempliorius skiriamas Valstybs Saugumo Liaudies Komisariato 2 skyriui. eimos nari sraas turi bti sudaromas, prisilaikant ios formos: l -eils Numeris, 2 eimos nari pavard, vardas ir tvo vardas, 3-giminingumo ryys (tvas, motina, brolis, sesuo, mona ir t. t.) 4-amius, 5-gyvenamoji vieta, Pastaba: Pabgusiojo asmens pavard reik i a ymti srao viruje. 6. Pasiremiant kvotos mediaga, kiekvienoje byloje turi bti parengtas nutarimas tvyns idaviko eimos nariams itremti SSSR iaurs rajonus. Nutarimas turi bti sitas bylos pradioje. 7. Kad tvyns idaviko eimos nariai nepabgt arba nepasislpt. Valstybs Saugumo Liaudies Komisariato apskrii skyriai privalo apstatyti juos agentrine prieira. Tuo paiu metu turi bti pasirpinta taip pat prieira turto, kuri numatoma konfiskuoti. 8. Kvotos bylas reikia atsiusti Valstybs saugumo Liaudies Komisariato 2 skyriui ne vliau, kaip iki birelio mn. 10 d., kad jos per Special SSSR N K V D atstov birelio mn. 10 d. btu nukreiptos kur reikiant Krato Gynimo Liaudies Komisariato 3 Skyriai, geleinkeli dalys ir operatyviniai punktai, o taip pat pasienio junginiai kvot bylas siunia per Valstybs Saugumo Liaudies Komisariat apskrii skyrius. Lietuvos TSR Valstybs Saugumo Liaudies Komisaro Pavaduotojas BYKOV. Tikra: Laikinai eins Valst. Saugumo Liaudies Komisariato 2 Skyriaus Virininko Pareigas Valstybs Saugumo Vyr. leitenantas: A L A DYEV. Kaunas, 1941 m. gegus mn. 27 d. Nr. 5/2620. Kaip i ito rato matyti, bolevikai nedar jokios iimties n vienam eimos nariui, Jeigu tik i j tarpo kas nors buvo pabgs usien arba kitaip kaip gavs i bolevik tvyns idaviko vard.

C H A R A K T E R I N G O S NUOTRUPOS ia reikia pastebti, kad bolevikai tvyns idavikais laik visus tuos asmenis, kurie nebepaksdami bolevikinio rimo arba bijodami patekti ekos rankas u priebolevikin veikl, bgo usieni. Taip pat tvyns idavikais buvo laikomi ir tie priebolevikinio nusistatymo mons, kurie, nenodami atsidurti ekos naguose, slapstsi vietoje. Toki moni Lietuvoje buvo tkstaniai. Vis it asmen eimos nariai visai neatsivelgiant tai, ar jie k nors galjo inoti apie savikio pabgim, buvo jau savavalikai pasmerkti. Kaip i dokument matyti, j tardymas turjo bti tik formalus, ekos staigoms buvo nurodyta stengtis tardymo metu nustatyti tik pat fakt, kad tas ar kitas asmuo yra apkaltinto tvyns idavimu arba eimos narys (punktas 1 a, b, ir 2). ito uteko, kad tokie eim nariai atsidurtu SSSR iaurinse srityse (punktas 6). Pastebtinas yra bolevikinis klastingumas kuriuo bolevikai stengsi apsupti nekaltus, bet kaltinamus eim narius. Tik formaliai apklausinti ir paleisti i namus, jie galjo tiktis, kad pavojus praslinko. Taiau i tikrj pavojus vis laik kabojo vir j galv. Nutarimai itremti juos i tolimas Sibiro sritis, kaip matome i dokumento, turjo bti i anksto parengti ir eka galjo pradti juos vykdyti bet kuriuo momentu. Be ito visiems skirto itrmimo, daugeliui eim nari grs dar sunkesns bausms. s bausms grs tiems eim nariams, ku-rie inojo, kad vienas i j tarpo rengiasi pabgti i bolevikinio pragaro, bet nepasisteng praneti ekai. Tokie turjo bti traukiami atsakomybn pagal RSFSR Baudiamo Kodekso 58 straipsni ir baudiami kaljimu nuo 5 iki 10 metu, kartu konfiskuojant j turt. O ar eim nariai btu steng rodyti kad jie apie savikio sumanymus nieko neinojo? Greiiausia, kad ne. I tikrj sunku patikti, kad bolevikai galjo manyti, jog tvai davins ekai norinius nuo mirties pabgti savo vaikus kad vaikai davins tvus. Taiau faktai palieka faktais. itie faktai iurpu gali sukrsti kiekvien tik pagalvojus, k bolevikai norjo padaryti i eim. Taip pat i fakt viesoje atitinkamai irykja ir bolevik pasisakymai apie j pasiekimus eim stiprinimo, motinikumo, aukljimo ir pan. srityse.