AITVARAI

SIMONO STANEVIIAUS BENDRIJOS METRATIS

6
KSTUIO APYGARDOS PARTIZANAI
Kaunas 1998 Redaktori kolegija Adomas Druktenis Juozas Girdzijauskas (ats. redaktorius) Antanas Pocius Zigmantas Pocius Janina niureviit-iuipien Dailininkas L Juozonis Ileista Lietuvos kultros ministerijos, Kelms raj. savivaldybs, Raseini savivaldybs lomis Co S. Staneviiaus bendrija 1996 ISBN 9986-9022-3-1
Ileido V. Andziulio ab spaustuv ir leidykla Sali km., Domeikavos apyl., 4302 Kauno raj. Telef. 553249. SL 1024. 1996 m. Usakymas 3. Tiraas 1000 egz.

PRATARM iuo "Aitvar metraiu pagerbiamas kovotoj u Lietuvos laisv atminimas. Prie 50 met drsiausi Lietuvos vyrai su ginklu rankose stojo ginti klastingai ugrobt Tvyn. Tai sukakiai buvo skirta ir etoji Simono Staneviiaus bendrijos konferencija, vykusi Viduklje 1994 m. spalio 2 d. J atidar prof. Juozas Girdzijauskas, praneimus joje skait mokytojas lituanistas Antanas Pocius, raytojas Eugenijus Ignataviius, socialini moksl daktaras Juozas Parnarauskas, atsiminimais dalijosi buv partizanai Steponas Bubulas, Albinas Kentra, Juozas Mocius. Kiek vliau, lapkriio 26 d., iluvoje vyko Lietuvos partizan vado Jono emaiio 85-j gimimo ir 40-j ties metini minjimas. Minjimui vadovavo buvs politkalinys, Lietuvos Politini kalini sjungos Tarybos prezidiumo narys Petras Girdzijauskas, jame dalyvavo dalis Vidukls konferencijos dalyvi, buv iluvos ir kit Lietuvos vietovi partizanai, ryininkai, J. emaiio snus Laimutis emaitis. Filosofijos moksl daktaras Alfonsas Vaivila ura ir iluviki (Juzefos Likuts, Stanislavos ikuts-Orviliens, Vlado Luo, Juzefos Lukoeviits-Lauruvniens, Kotrynos Stokuts-Zlatkiens) atsiminimus apie Jon emait ir jo eim. Laimuio emaiio, Vidukls krato partizan (S. Bubulo, J. Mociaus) ir vieno iluvikio (Vytauto Dambrausko) atsiminimus parpino A. Pocius. Atsiminimais apie partizan Kentr eim pasidalijo A. Kentra. Taip susiklost mediaga iam metraiui. Simbolin yra Lietuvos partizan vado Jono emaiio figra. Jo lemtis tai vis Lietuvos partizan lemtis, j kovos esm ir prasm. Pgerbdami j, pagerbiame visus Tvyns gynjus. Todl J. emaiiui skiriama pirmoji io metraio dalis. Joje spausdinamas E. Ignataviiaus straipsnis-apybraia ir skelbiami kit asmen atsiminimai apie J. emait. Antroje metraio dalyje dedami bendresnio pobdio straipsniai (A. Pociaus, J. Parnarausko, A. Vaivilos) apie Kstuio apygardos partizan kovas Vidukls, Kelms, iluvos krate, straipsniai (J. Parnarausko, Rimanto Vbros) apie KGB dorojimosi su monmis metodus, publikuojami partizan atsiminimai. Metraio pabaigoje glausta partizan atminimui skirt rengini ir Simono Staneviiaus bendrijos veiklos kronika. "Aitvar" redaktori kolegija

Juozas Girdzijauskas Tvyns laisv ir gyvybs gyvat" (Pradedant etj Simono Staneviiaus bendrijos konferencij Viduklje 1994 m. spalio 2 d.) Dulce et decorum est pro patria mori: Malonu ir grau mirti u Tvyn, buvo skelbiama senovs romnams. O skambink per amius vaikams Lietuvos: Tas laisvs nevertas, kas negina jos! skelbia lietuviams Laisvs varpo diai. Taip, taip: malonu ir grau mirti u Tvyn. Laisv reikia apginti veltui jos niekas neduoda. Nei mogui, nei tautai niekas laisvs veltui nedalija. Taigi: mirties ir laisvs problema. Gyvybs ir garbs problema. Bt nesunku apginti laisv ir garb, jei moguje nebt i prigimties siaknijs gyvybs instinktas, arba "gyvybs gyvat", kaip pasakyt poetas V. MykolaitisPutinas. mogus gali tikrai bti laisvas ir tauta gali bti laisva tik tada, kada sugebama laisv branginti labiau u gyvyb. Taiau tas sugebjimas sunkiai gyjamas, o gal ir ivis negyjamas - gal tai tiesiog bna Dievo dovana. Simonas Daukantas, mokydamas Tvyns meils, tikinjo, jog senovs lietuviai neapkent jokios vergijos, labiausiai brangino laisv, kurios u viso pasaulio auks nebt pardav. Taiau S. Daukanto amininkas Adomas Mickeviius rodinjo, jog tas senovs lietuvio laisvs siekimas buvs egoistinis: senovs lietuvi kunigaikiai buv negailestingi ir iaurs, jie nesutap su savo eme, su savo tauta, jiems nerpj savo tautos interesai, jie siek tiktai demonstruoti savo gali ir gyvendinti savo ukariavim idjas. O jas gyvendin, jie, patek auktesns civilizacijos aplink, patys nutausdavo, susiliedavo su kita tauta. Taigi, asmens laisv ir tautos laisv tai vl nauja problema. S. Daukantas buvo sitikins, kad negali bti laisvo mogaus ne laisvoje tautoje, kad tautos laisv yra ir mogaus laisvs pagrindin slyga. Ir jis, be abejo, buvo teisus. Toji daukantikoji laisvs samprata kvp lietuvius visose j tolimesnse kovose dl laisvs. Lietuviai kovojo pirmiausia dl tautos laisvs, sitikin, kad tik laisvoje tautoje jie ir patys gals bti laisvi. O bdami laisvi, jie gals visikai realizuoti savo mogiksias galimybes gals bti 4 pilnaveriai mons. Tik

laisvoje tautoje gali brsti pilnavertis mogus. Taigi tas tautos laisvs ir mogaus laisvs vienybs supratimas, mogaus pilnavertikumo siekimas ir ved lietuvius kov u savo tautos laisv. Bet nebkime pernelyg retoriki nebijokime pavelgti tiesai akis. O j pavelg, pamatysime, kiek vairiausi variant, kiek atspalvi ir niuans yra tarp dviej kratutini rib tarp patriotizmo ir idavysts. Vieni idav dl to, kad buvo papirkti. Kiti idav dl to, kad buvo patikj soviet valdios paadais. Treti idav dl kerto. Ketvirti idav todl, kad neilaik kankinim. Penkti idav, kad nebt kankinami. eti idav, kad nebt iveti ir galt toliau gyventi savo tv emje. Septinti idav gelbdami savo artimuosius. Ir t. t. Bet kone visuose tuose idavysi variantuose slypjo vienas pagrindas baim, "gyvybs gyvat". Grsms akivaizdoje mons pabgo, isiadjo laisvs, o kai kurie dar ir padjo tiems, kurie laisv norjo atimti. Mat vienas dalykas yra nekti apie laisv, j deklaruoti, ir kitas dalykas u j kovoti. Bepiga bti laisvs aukliu, kada niekas negresia ir niekas ne-grasina. Bet laisvs aukli ikart sumaja, kai reikia visko isiadti, griebtis ginklo ir eiti savanorik mirt. Tie, kurie pasidav pavergjams, kurie susitaik su okupacija, teisindamiesi klausia: kas bt buv, jei visi lietuviai bt ij mik? Bt uvusi visa tauta! Atseit, ir mes esame patriotai mes itaip gelbjome taut. Mes nieko nenuudme, nieko neidavme, mes dirbome savo darb, jome savo tarnyb, mes netgi stojome komunist partij stengdamiesi, kad Lietuva pirmaut brolik respublik eimoje. Bet, brangieji, nemeluokime nei sau, nei kitiems, supraskime ir prisipainkime: mes galbt, ai Dievui, nebuvome idavikai, bet mes nebuvome ir jokie laisvs gynjai. Mes paprasiausiai buvome pavergti mons, daugiau ar maiau prisitaik prie okupanto diktuojam slyg. Kiek yra variant tarp patriotizmo ir idavysts, tiek yra ir poiri partizanus. Vieniems - tai banditai, ud nekaltus tarybinius mones, kuriuos gyn "liaudies gynjai". Kitiems tai partizanai, kovoj u Lietuvos laisv su okupantais ir j talkininkais stribais. Tarp pirmj yra ir toki, kurie partizan jau nedrsta be ilyg vadinti banditais: es, tarp j buv visoki (visokio plauko moni). Tarp antrj yra toki, kurie galvoja ir sako, kad partizan kova buvo beprasmika. Esama ir toki, kuriems atrodo, kad ir vieni, ir kiti ir partizanai, ir stribai buvo tik iauraus aidimo figros treiose rankose. Taigi veltui laukiame ir tikims, kad bus parayta Lietuvos istorija, kurioje bus pasakyta tiesa apie Lietuvos laisvs kovas. Istorija priklausys nuo to, kas j rays. Pati istorija nepasirays. J visuomet rao mons, turintys vienokius ar kitokius sitikinimus. Todl, jeigu norime, kad istorijoje bt pasakyta tiesa, turime aktyviai padti j rayti. .Juolab, kad raginama istorij pamirti: neminkime to, kas buvo, nekraptinkime sen aizd, nesidairykime praeiti, o, susikib rankomis, enkime ateiti. Taiau blogiausia, kad tos praeities aizdos tebra neugijusios. Jos tik i

paviriaus usitraukusios, o po aais toliau tvinksta pliniai. Jei norime, kad aizdos ugyt, turime jas atverti ir ivalyti, nes kitaip pliai ukrs vis organizm, Todl negalima pamirti praeities, negalima nusigrti nuo istorijos. Negalima pasveikti vaikiojant su senomis negydomomis aizdomis. Argi sveikas, sakysim, teisininkas, kuris nesugeba isprsti tokio udavinio: strib brys iudo vis eimar tai genocidas, ar ne? Suka teisininkai galvas ir niekaip neranda atsakymo. Argi sveikas tas, kuriam nra skirtumo tarp stribo ir partizano? Tarp budelio ir aukos? Tarp okupanto ir okupuotojo? Tarp laisvs ir vergovs? Js, kurie nepabgote prieo, kurie su ginklu rankose kovts u Tvyns laisv, Jus suaudyti ir nukankinti, iniekinti, suversti duobes ir sugrsti ulinius, Js pasiaukojimas ir Js atminimas yra tas tyrasis altinis ir tasai vstas vanduo, kuris gali ivalyti ms aizdas ir nuplauti ms nuodmes, kuris gali mus igydyti. Jei tauta Jus pamirt ar Js isiadt ji nebebt jau lietuvi tauta. O jeigu ji nepajgt suvokti Js aukos prasms ji nebt sveika, pilnavert tauta. Todl iandien aktualiausias Lietuvos istorijos udavinys yra itirti pokario met pasiprieinim okupantams ir pasakyti apie j ties Lietuvos nepriklausomyb ginani ir savo tautos garb saugani moni supratimu. Pasiprieinimo istorijai turime du pagrindinius altinius: 1) archyvus ir 2) pasiprieinimo dalyvi prisiminimus. Si, etoji, Simono Staneviiaus bendrijos konferencija skirta Vidukls krato laisvs kovoms. Konferencijoje dalyvauja mons dviej kategorij, atitinkani pagrindinius pasiprieinimo istorijos altinius: 1) tie, kurie dirba archyvuose, 2) tie, kurie patys dalyvavo Lietuvos laisvs kovose.

Eugenijus Ignataviius

KETVIRTASIS PREZIDENTAS
Homo non sibi, seci patriae (Plato) JONAS EMAITIS "Visada tikjau partizan vadais. Ir dabar meldiuosi jiems kaip ventiesiems, kaip protvi vlms, jiems, ilaikiusiems mogikum, ventas tautos idjas ir nepalusiems pakeliui mirti. Jie reikalavo palaikyti briuose drausm, viet politikai, palaik moralikai, stengsi, kad kiekvienas sismonint, ko vaikioja mikais. Nebuvau iki tol (ir iki iol) sutikusi tokios plaios erudicijos ir gilios inteligencijos asmenybs, kaip apygardos vadas Tomas (Jonas emaitis)", prisimena ryinink partizan Jurgis-Ro alnierinien ("altvyksls", 1991, Nr. 7 8). Tsiant partizan ryininks mint, nortsi pridti: jie prisim pai didiausi atsakomyb u Lietuvos laisvs ateit sunkiausi jos valand. Kai daugelis ms alies piliei, traukiantis vokieiams, atsidr emigracijoje, kiti prisitaik prie okupant savivals ar net idav tvyn, kolaborav su raudonaisiais atjnais, partizanai n neman pasiduoti, jie ilgiausiai ne Lietuvos isivadavimo ir jos ateities vilt. Jie mgino iebti pasitikjim ir drs ne tik su ginklu rankose besikaunantiems vyr briams, bet ir visai tautai, kai tuo laiku jau ir pai irdys slopo nuo begalins nelygios kovos tampos, o mintis apnikdavo dvejons dl nuomaus barbar iaurumo, civilizuot krat ciniko abejingumo, laisvs ir demokratijos idel idavysts. Jeigu pasaulyje tuo laiku nors nedidelj ems kertelje bt rusens idinys, vadinamas skambiu "monijos sins" vardu, tai argi bt Lietuva sudjusi itiek auk apie trisdeimt tkstani narsiausi vyr, tikr alies patriot? Jei didij to meto valstybi ulai V. D. erilis ir D. Ruzveltas bt bent pirt pajudin gyvendinti pagrindinius Atlanto Chartos principus, kuriuos patvirtino savo paraais 1941 m. rugpjio 15 d., tai prajusi, 1994 met lapkriio 26 d. iluvoje, tikriausiai, btume minj ne Lietuvos partizan vado Jono emaiioVytauto 40-ties met ties sukakt, o gal net ketvirtojo Lietuvos prezidento 85-j gimtadien. itaip galjo vykti, nes pagal 1949 m. vasario 122 d. pirmojo partizan vad suvaiavimo priimtus nuostatus bei deklaracij paskelbus, kad "naujai irinktoji LLKS Taryba okupacijos metu yra

Jonas emaitis

aukiausias tautos politinis organas, vadovaujs politinei ir karinei isilaisvinimo kovai", o "Atstaius Lietuvos Nepriklausomyb, ligi susirenkant Seimui, Lietuvos prezidento pareigas eina LLKS Ta rybos Prezidiumo pirmininkas," kuriuo mintame suvaiavime vien balsiai ir buvo irinktas J. emaitis, suteikiant jam partizan generolo laipsn, jis ir bt taps ketvirtuoju ms prezidentu. Kito tuo metu Lietuva jau nebeturjo. Deja, itaip nevyko. iandien, i tolo apvelgdami prie pusam vykusius dalykus, galime ivysti, kad ms vyr bta pernelyg dor ir kilni idealist, per daug pasitikta Vakar politikos dorumu ir sine. Ms partizan vadai nebuvo nacionalistai-fanatikai, kaip mgdavo pieti ir bjauroti j paveikslus sovietin propaganda. Jie nebuvo ir trumparegiai politikai ar blogi strategai jie dar, k tik galjo, kad pratst Lietuvos valstybingum ir pasaulis ivyst, jog Lietuva ne savo noru stojo Soviet sjung, o prieinosi iam aktui visomis galiomis ir buvo okupuota. Kiekvienas j puikiai suprato, kad, ijus mik ir visiems Lietuvos vyrams, be rimtos Vakar pagalbos isivaduoti i mongoloid jungo bus nemanoma. Todl ir suvaiavimo priimtame kreipimesi taut ir pasaul jie auksi pagalbos gyvendinti Atlanto Chartos garantuojamus principus suteikti tautoms apsisprendimo teis! Vakar valstybs iam auksmui liko kurios, lygiai taip pat, kaip ir iandien jos lieka kurios teistam mauts, narsios ir apsisprendusios en tautos auksmui. Kas gali atimti Dievo duot teis gyventi ir kurti kiekvienai tautai nepriklausom gyvenim?! Pasirodo, gali didiosios valstybs! J politikos moral per pus imtmeio nepasistmjo nei per plauk. Taiau grkime prie emaitijos krato snaus, gyvenim paventusio kovai u Lietuvos laisv, garsiojo partizan vado Jono emaiio likimo. Kalbant apie jo asmenyb, i karto reikt pasakyti: jeigu J. emaitis ir nebt buvs talentingas Lietuvos karininkas, net nebt taps partizan vadu ar ivis nebt ijs mik, jei bt buvs tik eilinis Lietuvos pilietis, pateks KGB kankinim main ir su tokiu pat orumu ir nepalenkiama nuostata ilaiks priesaik Tvynei, o vietoj idavysts nedvejodamas pasirinks garbing mirt, vien u tai jis bt vertas paminklo. Sunku ireikti odiais tas akimirkas, kai buvusiame KGB rme, paties efo kabinete, ant didiulio, patogaus stalo, lyg sunkius mro blokus, tu iguldai Jono emaiio baudiamosios bylos Nr. 19376 (pradtos 1953 m. gegus 23 d. ir baigtos 1994 m. balandio 17 d.) trylika tom (apie 4000 mainraio puslapi) ir dar por operatyvini ir tris su kaltinimo mediagos dokumentais. Atrodo, kad tu ksiniesi vent kanios tom ramyb, paslapt, priklausani tik kankiniui. Regis, tu paadinsi piktybines jgas, sigrusias ias tylaus ir seno rmo sienas, kurios atgijusios vl ims kamantinti nuoalioj kertj ant kduts besigiani, nemigo nakt ikamuot auk, pavirtusi eliu. Per vienuolika mnesi tardym jis, tikriausiai, ia pabuvojo visur, liet tuos paius, mano vartomus puslapius, po kirilica imargintais lapais ilta ranka vediojo lietuvik para; jis, aikus ir lengvai

skaitomas, mirga po kiekvienu menkiausiu aktu, pradedant i bunkerio paimt daikt srau: du pistoletai, danties karnl, dvi poros ilt kojini, uniforminis varkas, kepur, automatas, ovini rageliai... ir baigiant paskutiniais praymais kaljimo virininkui Balinui. Kiek dvasins ir fizins kanios, sulauyt vili, protesto ir sielvarto dl artimj likimo susigr ias mro sienas! Kiek suduusi vizij ir iliuzij, trkinjani mini ir nepasakyt odi prabgo tomis akimirkomis, kol buvo itartas bent vienas atsakymas tardytojo klausim! Kas ia djosi anapus urayt raidi, odi derini, kol jie buvo itarti, igauti i depresijos apimtos atminties, sudti kariuojaniom, distaniom nuo jaudulio lpomis? A maiau j paniurus, rst, sdint kertje ant pritvirtintos prie grind kds ir i padilb velgiant putojant "matais", po nosimi kumiais mosikuojant tardytoj. Vien i kortels, ritos pirmame lape, jau galima kurti iorin J. emaiio portret: per 180 cm. gio, trumpo kaklo, apvalaus smailjanio smakro, juodaplaukis, tamsi aki, storom lpom, lenk tais antakiais, didelm ovalinm ausim, peiuitas vyrikis... Nesunku buvo sivaizduoti, kaip jis, tebekamuojamas insulto, sunkiai vilkdamas kair koj, lydimas sargybos, po naktins apklausos slinko blausiai apviestais KGB rmo koridoriais, leidosi laiptais rs, kur jo lauk nyki, su ybsinia u groteli lempele, keleto ingsni ilgio ir pusantro ploio vienuts cel. Medinis gultas, trigubos grotos ir medinis krslas, ant kurio jis mgindavo prissti, pasitikdamas rytmeio aur, pro matin stikl atsrvani nuo konservatorijos puss, spraust tarp geleies pyni. Kartais su dvelkteljusiu vjo gsiu pro nuolat atvert langel siverdavo pianino ar smuiko garsai. Kamera buvo vsi, o iemop, kai ir orai atvso, jis nuo alio ne galjo umigti. Pietukliu ant prasto, suglamyto popieriaus laktelio suraytas praymas kaljimo virininkui Balinui, kad is kaip nors udaryt orlaid, nes jis nuo alio negali miegoti, o nemigs negali duoti isami atsakym tardytojo klausimus. Pats udaryti langelio nepasiekia, nes orlaid anapus grot. Kitame prayme jis reikalauja, kad sit i kelni ir varko ipjaustytas kabes bei sagas, nes be j jis nepanaus mog. Tai antiestetika, menkina mogaus orum ir rimtos staigos reputacij. Treiame prao nuskusti barzd, nes jis negals toks pasirodyti tardytojams, tuo paiu eminti j orumo. Jo lpomis prabyla an laik karininkas estetas, Lietuvos ir Pranczijos karo mokykl aukltinis. Tuo tarpu Raslanui, Podkamenskiui, Pokaj ar ministrui Vildinui jis tik "bandit gaujos vadas", "tak nazyvajemyj priedsedatel, kotoryj chotiel s pomoju anglo-amerikanskich imperialistov sviergnut sovietskuju vlast v Litvie i stat ejo prezidentom".1
"Vadinamasis pirmininkas, kuris norjo, padedamas angl-amerikieiu imperialist, nuversti sovietin valdi Lietuvoje ir tapti jos prezidentu" (red. vert ).
1

"A negaljau ramiai ir isamiai apgalvoti atsakym, nes tardymo metu mano tardytojas labai bjauriai keikdavosi, pareik jis teismo metu. Dl to mano atsakymuose yra daug padrikumo." "Be to, pradioje a buvau sutriks po

apnuodijimo nervus paralyiuojaniomis dujomis ir savo atsakymais galjau pakenkti pasiprieinimo judjimui. Tik grdamas i Maskvos a atgavau pasaulir..." Mus stebina meno meistrai, alpinistai, visa, ko mes, mirtingieji, negalime padaryti. Ar manoma bent akimirk persiknyti, susitapatinti su partizan vadu KGB naguose, rors daugma pajausti ekstremali situacij ir mogaus bsen joje? Vargu. Kokiomis mintimis ir jausmais J. emaitis sutikdavo rytmeius ir vakarus iame akmeniniame katakombe per pusantr kalinimo met? Vargu ar minsime. Beveik devynerius metus jo vardas erzino ir siutino KGB veikjus nuo uolaus nipelio, stribo Lietuvoje iki paties vyriausiojo Kremliaus liucipieriaus Lavrentijaus Pavloviiaus Berijos. KGB efas be galo domjosi J. emaiio asmenybe, ir ne vien karia piliul dl jo teko praryti Vilniaus atamanams: Bartainui, Vildinui, Raslanui, Podkamenskiui ir kitiems vadeivoms, kodl ie nevykdo "socialistini sipareigojim", dl ko "smunka gamybiniai rodikliai", kodl taip ilgai leidia veikti "vadinamajam prezidentui Peteriui"? Jau nuo pirmj partizanavimo dien (1945 m. birelio 2 d.) J. emaiiui sekti uvedama byla "Peteris", o vliau "Sever". Jose kruopiai registruojama kiekviena inut, kiekvienas faktas, igirstas apie skmingai karjeros laiptais partizan vad hierarchijoj kopiant J. emait, buvus "buruazins armijos karinink, dvarinink kilms!". Operatyvin sekimo darb gerokai sunkina daugyb besikeiiani jo slapyvardi: Tomas, Matas, Darius, altys, Dainius, Klebonas, pagaliau Vytautas ir kiti. Tardant patekusius gyvus partizanus, ryininkus, J. emaiio artimuosius ir kaimynus, i nuaut partizan kiense rast nespt perduoti dokument, sakym, laikui, agent praneim tik apie 1951 m. apytikriai nustatoma, kuriose apylinkse gali slapstytis J. emaitis bei jo vadovaujami partizan briai: Raseini ir Jurbarko rajon sandros mikuose. iuos kratus permetami labiausiai patyr agentai i kit zon, verbuojami nauji. Visokiausiais bdais mginama infiltruoti i krat partizan brius agentus. Vienas i toki labai atkaklus agentas, slapyvardiu Antanas, smelkiasi itisais mnesiais. Jam net pavyksta umegzti kontaktus su garsia Kstuio apygardos ir Piet Lietuvos partizan ryininke Arne. Jis gyja iok tok pasitikjim ir vos nepriimamas partizan br. Taiau iki galo nepasiseka; matyt, suabejojama jo nor tikrumu. Visokiais bdais stengiamasi uverbuoti ne vien J. emaiio ryinink, mginama jam pakiti grai moter, kad ios iviliot i miko. Nepasiseka. 1951 m. ruden J. emaitis, neinia kokiais sumetimais, nusprendia vadaviet perkelti Piet Lietuvos mikus, Tauro apygardon. Gal dl sveikatos, nes ia, Lapgirins, apaliks ir imkaii mikuose, drgna daugiausia lapuoiai ir emos vietos. O gal turta ir kit, konspiracini sumetim? odiu, lapkriio 23 d. susitaria su Tauro apygardos pasiuntiniais susitikti ant Nemuno kranto tarp ilins ir

Skirsnemuns ir atsisveikinti su emaitijos kratu. Jis, lydimas sargybini Juozo Palubecko-Simo ir kit, atvyko sutartu laiku, bet "pietieiai" nepasirod. vyko lemtingas nesusipratimas dl netikslios datos. K gi, J. emaitis, biiuli lydimas, grta vl nedidel, taiau retai ekist lankom imkaii giri, ne kart igelbjusi partizanus lemtingomis valandomis. Nors bunkeris nedidelis, taiau rengtas saugioje vietoje. Atsargos dlei 1952 m. rengiamas kitas kaimyniniame Pavidaujo mike, 24 kvartale. Taiau... vos prabgus savaitei, J. emait, neilgam ijus i bunkerio, ant rank parnea jo asmeninis sargybinis Simas (Juozas Palubeckas)... Mikro insultas! Paralyiuojama kairioji pus: ranka ir koja. J. emaitis visai iemai paguldomas ant lent guolio bunkeryje, imkaii girios 46 kvartale, netoli Dargi kaimo. J itikimai saugo patyrs, ilgametis partizanas, pavidaujietis Juozas Palubeckas-Simas, valg gamina jo sesuo partizan Elena PalubeckaitLiudas, retkariais lankosi J. Vilinskas-Algirdas, ruoiamas pereiti sien ties Ladogos eeru su Sakalo (nuleisto desantu ir vliau uverbuoto) pagalba. Ueina Klajnas-Antanas Bakys, tuo laiku pogrindio spaudos ideologas ir Kstuio apygardos vadas, bei dar keletas itin artim ir inom partizan. Jis labai atsargus, nenori, kad pasklist inia apie lig, ir udraudia bet kam j lankyti. O ir bunkeris nedidukas, ne kiek svei jame tepriimsi: 2X3 m ploto, auktis 1,8 m. jimas nuo miko keluio u poros imt metr, ant kalvels, kur auga keletas jaun eglaii, viena i j maskuoja bunkerio jimo ang, po kito mis taisyti kampuose trys vamzdiai oro ventiliacijai, ne per toliausiai sunkias: altinlis. Taiau vandeniu galima apsirpinti ir i giliau ikastos duobuts bunkeryje ten visuomet pilna vandens. Nors bunkerio kampuose trys vdinimo angos, taiau, kai diena ne vjuota, pritrksta oro. Be rimtesns medicinos pagalbos J. emaitis iame bunkeryje iguli iki 1952 m. balandio. Sausio pabaigoje (30 d.) jis rao: "iandien dl ligos nustojau eiti pareigas". A. Bakys ir S. Stanikis rpinasi J. emaiio sveikata, svarsto naujo vado kandidatras. Pareigos laikinai pavedamos jo pavaduotojui A. RamanauskuiVanagui. Viename laikutyje savo biiuliui A. Bakys-Klajnas rao, kad "blogi ms Senuolio reikalai, ji slegia juodos mintys, vasario pabaigoj vos nepakl rank prie save".,. Tik pavasar pasiseka ikviesti buvusi Nepriklausomos Lietuvos laikais Kauno Raudonojo kryiaus ligonins gailestingj seser, tuo metu jau eeri metai besislapstani partizan Marijon ilit - Eglut. Tai jurbarkiete, knygneio Juozapo iliaus dukra. J eima buvo an laik Jurbarko viesuoliai: tvas, patariamas lietuvininko Jankaus, iame pasienio mieste pasistat gra nam, steig knygyn ir krautuvl. eimoje lankydavosi nemaa meno moni. Dailininkas imonis, kvptas aminai Nemune besipkinanios ilgaplauks paaugls Maryts, nupie tipik lietuvaits paveiksl, pavadins j "Laumute". O Maryt, siirjusi j eimai dovanot imonio paveiksle, kuriame buvo ibgusi miko pakrat vienia eglut, j pasirinko partizans slapyvardiu. Usukdavo neretai pas juos ir

Vydnas, namuose skambjo muzika, nes brolis muzikantas - J. ilius, vliau taps Konservatorijos puiamj katedros dstytoju, garsiu dirigentu; jo gi iniciatyva buvo steigiamas "Trimito" puiamj orkestras. Taiau jaunysts idilija tssi neilgai. Jau vokieiams ujus, mokytojo Paulaiio patariama, M. ilit sijungia pogrindin antinacin veikl. Nors jaut didel simpatij vokiei kulturai. j muzikai, puikiai mokjo vokiei kalb ir galjo mintinai deklamuoti ilerio veikalus, taiau Tvyn buvo svarbiau u asmenines simpatijas. Mat, Maryt turjo progos studijuoti Miunchene, garsioje tuo metu medicinos gailestingj seser mokykloje. Ji slaug net Lietuvos prezident K. Grini Karaliauiaus ligoninje, kai is gydsi po sudtingos aki operacijos. karta likimas ikrt idaig ir pakviet slaugyti "ketvirtj prezident" Jon emait, deja, ne itaigingoje ligoninje, o bunkeryje. "Neakivaizdiai pasikonsultavusi su gydytoju, a pradjau masauoti ligonio paralyiuot koj ir rank, leidau vaistus. O vaist turjau atsineusi labai neblog ir per ry gaudavau ne blogesni," ne taip seniai, prajusi vasar, dar pasakojo prisiminimus M. ilit savo maame kambarlyje Erfurto gatvje Vilniuje. Deja, tai ir buvo paskutiniai pasimatymai su viesi atmint ir nepaprast gerum bei meil monms iki mirties isaugojusia partizan sesele Marija. 1994 m. gruodio 27 d. jos gerosios rpeslyvos akys ugeso, sustingo vien velniu prisilietimu partizan aizdas gydiusios rankos. I jos prasmingo, pasiaukojanio gyvenimo ir begalins Tvyns meils, atuoneri partizanavimo met ir 17 met kaljimo, lageri bei tremties beliko iupsnelis nugirst prisiminim. "Dien, usimaskav ang, ilsdavoms, o nakt ilipdavome pakvpuoti oru, apsirpinti altinlio vandeniu, atlikti reikalus... Pradjus visti, jau visi bdavome bunkeryje, pavalgydavome pusryius ir suguldavome miego... Nuotaik kartais praskaidrindavo ir mano ligonis J. emaitis. Nors insultas buvo ne itin gilus, bet gijo sunkiai. Kai geriau jausdavosi, imdavo posinti, pasakoti apie kariuomens laikus. Kart, dar bdamas kursantu, naujutlaite uniforma parjojo i Raseini ir iluvoj usuko arbatin. O ten nekuiuojasi kelios graios panos. Tai jis sigeid pamandravot: "Kai uokau ant irgo, spusteljau pentinais, tai is tik galv tarpkoj ir vyst upakalinmis kojomis dangun a ir guliu dumblyne su visais uniformos blizguiais..." Pavasar, kai mudu jau isikraptme i bunkerio pasivaikioti, kas ryt palinksmindavo medyje sitaiss strazdas, "ms koncertmeisteris," taip j pavadino J. emaitis. iaip, J. emaitis nebuvo itin kalbus, taiau labai rpestingas, saugojo ir brangino moni gyvybes, draud bet kok teroro panaudojim prie neiaikintus idavikus, o mirties bausm leido vykdyti tik rodius kalt, pasiraant reikiamus aktus". "Kiekvien kart pasimeldus prie mieg, J. emaitis ilgai sddavo ant savo gulto ir tyldavo. Kart Simas neikents j paklaus, apie k jis dabar msto. "A

meldiuosi, sako emaitis, u savo sn," prisimena Palubeckait ElenaLiudas, Astrauskien, iki paskutini met gyvenusi Jurbarke, o iuo metu Kaune. Jis buvo labai ponikas, su bet kokiu muilu nesipraus, jam turi bti kelios atsargins kojins, baltiniai, ninieko nedirbdavo. Visas juodas darbas atitekdavo mudviem su broliu Simu. Turdavome i kaimo parneti maisto, paruoti j, apskalbti, ryius palaikyti... " lyg ir ne patenkinta, kakuo eista nusiskundia Palubeckait ElenaLiudas. Anktame bunkeryje susiklosiusius io "kvarteto" santykius padeda suprasti Marijona: "Daugiau kaip metus begyvenant anktame bunkeryje tiems patiems monms, norom nenorom susiklosto tam tikri santykiai, ir ne visada palanks. Juk gerokai vieni kitiems kyrjome. Mudu su emaiiu danai surasdavom bendr kalb prisimindami laisvos Lietuvos laikus. Imdavome kalbti apie men, girdtas simfonijas ir operas Kauno, o paskui: jis Paryiaus, o a Miuncheno teatruose, filharmonijose. O ms prieteliai Juozas ir Elenut buvo kaimieiai. Jie ir pradins nebaig. Tokios mudviej kalbos erzindavo, nes jie nieko nesuprasdavo ir galvodavo, kad mes sivaizdiname, kak vaizduojame. Pyko, kam kalbame apie kakokias operas ir teatrus. Niekai..." inoma, tai smulkmenos, palyginti su tuo, kas i moni neuilg lauk. "Nelengva buvo paskutiniais metais gauti ir maisto. Kol suubagauji po kaimus... mons nelabai nordavo duoti. Eini eini praydama. Pas kiekvien neusuksi, eini tik pas patikimus, tsia Elena. O pavasariop buvome gav melaging ini, kad Sakalas (K. irvys) usak i usienio lktuv, kuriuo bus iskraidintas gydymui J. emaitis. Tai Simas kiauras naktis pratnodavo silips medio virn, laukdamas, ar neigirs lktuvo esio. Gal enkl reiks duoti..." "Gegus mnes J. emaitis jau buvo pradjs visai neblogai vaikioti, prisimena Maryt. Jis taip diaugsi, kaip vaikas." irk, kaip a vaiktau! Jau tuoj galsiu eiti nepalikdamas pdsak. O, jeigu jie suinot, kad a ia liauioju, tai i vis pasviei pribt kaip akalai ant vieienos... " kart pajuokavo jis." O akalai nesnaud. Jie jau beveik suuod, kad Peteris (saugumo duotas slapyvardis) yra ne kur kitur, o imkaii miko 46 kvartale. Jie inojo anksiau, negu J. emaitis pradjo vaiktinti beveik nelubiodamas. Taiau grkime J. emaiio vaikysts ir jaunysts dienas, kurios skyrsi nuo imkaii bunkerio tamsos, kaip ugnis nuo vandens. kart pasinaudosiu genocido centro archyv tyrintojos N. Gakaits surinktais faktais, byla ir rausv vireli, labai raudono turinio knyga, ileista 1968 m. t pai kagbist iniciatyva, pavadinta "Kruvini mogudi pdsakai", skirta demaskuoti Kstuio apygardos "antiliaudinei" veiklai.

J. emaitis buvo toli grau ne dvarinink kilms, kaip savo ataskaitose raydavo ekistai. Jo senelis viso labo buvo tik iluvos valsiaus viraitis, turjo 14 ha kel Kiaulinink kaime, o vliau prisipirko dar 16 ha ir j akimis tapo "dvarininku". Vienas jo snus Antanas liko viengungis ir vis laik gyveno su tvais, o kitas Jonas, J. emaiio tvas (18751954), buvo pienininkas, labai neramaus bdo, nuolat kilnodavosi i vietos vieta: tarnavo kur laik Raseiniuose, paskui Kretingoje, o vliau, persikls Palang, priirjo Tikeviiaus dvaro pienin. Palangoje, Jono ir Petronls emaii eimoje, ir gim jaunlis Jonukas 1909 m. kovo 15 d. Be to, jo tvas buvo laisvamanis, draugavo su J. lipu (Palangos burmistru), skaitydavo ir stengsi platinti laisvamani leidiamas broiras. Net savo entui Jukai, giliai tikiniam mogui, yra pasaks, kad "nors banyia surio su mona, nebtina vis ami su ta paia gyventi". Kai Rapolas Juka nedrsiai paprietaravo (o tada jis jau turjo tris vaikus), kur tokiu atveju dti vaikus, uovis atov, kad vaikais pasirpins valstyb. iaip jis buvo apsiviets ir paangus mogus, mok kininkus, kaip priirti karves, gerinti veisles, vystyti Lietuvoje pienininkyst. Kretingoje buvo steigs net pieno produkt parduotuv, taiau dl tarnautoj sukiavimo prekyb teko mesti. J. emaiio motina Petronl, kilusi nuo Skaudvils (g. 1885 m.), buvo tyli, rami, atsidavusi eimai moteris. Galbt i jos J. emaitis ir paveldjo lipnum prie moni, kai jis, sutiks paprast valstiet, kalbdavo j tapti OS nariu ir per valand priimdavo jo priesaik. 1910 m. j eima nusidangina net Lom, ir tvas priiri motinos brolio pienin. Lietuv grta 1917 m. ir apsistoja Kiaulininkuose, o vliau Raseiniuose. emaii eima turjo tris vaikelius, vyriausias pasimir, o dukra Kotryna (gimusi 1906 m.) baig Kauno mokytoj seminarij ir, mokytojaudama iluvoje, itekjo u eigulio biednioko Rapolo Jukos, kuris turjo vos 2 ha ems. Visos tvo viltys nukrypo sn Jon, kur sivaizdavo pavyzdingu pienininku, taiau sis, nepaisydamas kart tvo nor, apsisprend tapti Lietuvos karininku. Vieninteliai dokumentai, ilik i mokymosi Raseini gimnazijoje laik, yra kelios nuotraukos. Ant vienos i j Raseini gimnazijos mokytojas P. Miksas 1921 m. ura mokiniui emaiiui. Prie sieki kilni, kad ir dygliuotu keliu, ygiuoki tu. 1926 m., baigs 6 gimnazijos klases, J. emaitis stoja Karo mokykl Auktojoje Panemunje. J skmingai baigia ir 1929 m. paskiriamas antrj artilerijos pulk kuopos vadu. Tarnauja vairiose Lietuvos vietose, retkariais parvyksta tvik atostog ir, kaip ir pridera geram ddei, nepamirta sesers Kotrynos vaikams lauktuvi. Jo svainis Rapolas Juka pasakoja, kaip kart, pamirs lauktuves,

neprijs nam, pasuka atgal stot. Pas tvus sveiuojasi trumpai, nes parvyks nuolat vainja po apylinkes, kuriose pilna artim biiuli. Kai Lietuvos kariuomens vadovyb numato j sisti tobulintis Pranczijos Karo akademij, J. emaitis pasisamdo por mokytoj ir pramoksta vokiei ir prancz kalb. 1936 m. pabaigoje J. emaitis jau Pranczijoje, Fonteneblo artilerijos mokykloje. I Fonteneblo beveik kas savait skrieja laikai Lietuv: Kretingon tvui pienininkui Jonui emaitaiiui ir seseriai Kotrynai Jukienei iluvos pradios mokykl. Pranczijoje gyvena eimyniniame pensionate, viebuiuose, daug keliauja po al ir Europ. "(...) tai jau kelios dienos esu Paryiuje ir irinju jo pramatnybes vien i j, triumfo ark, siuniu dovan..." "(...) Vaikydamasis turist mad, a taip pat skubu prie traukini parayti kelet odi i Animper. Antra diena esu kelionje aplink Bretan. Darau 800 km. tur..." "(...) Neirk, kad a daugiausia raau atvirukus, bet tai man patogiausia ir lengviausia... Diaugiuosi, kad Aurel (sesers dukra) auga sveika ir stipri..." "(...) Dabar su vienu savo kolega karininku (Palujauskas) darau 12 dien kelion po Italij. iandien ryt paraiau Jums atviruk i Torino, o dabar raau i Genujos. Linkiu visiems Jums diaugsming ir grai veni. A Didj etadien ir pirmas dvi, Velyk dienas busiu Romoje,.." 1939 m. nuotraukoje iluvoje, netoli graios ir tvarkingos Rapolo Jukos sodybos, po galinga puimi, ufiksuotos paskutins ramaus gyvenimo akimirkos: tvas, motina, sesuo su eima ir viduryje. jaunas karininkas, Lietuvos generalinio tabo kapitonas Jonas emaitis. 1939 m. Jonas emaitis veda Lentvario miestelio grauol Valionyt Elen, gimusi 1916 m. Maskvoje. Apsigyvena Lentvaryje. emaiio tvas entui Rapolui Jukai pataria statyti Raseiniuose nam, kuriame galt gyventi ir mokytis gimnazijoje jo, o taip pat snaus Jono bsimieji vaikai. Rapolas pamau ima ruoti statybai rstus. Taiau iauta 1940 met vasara. Lietuv uplsta Raudonosios armijos ordos. J. emaiio tvas naujosios valdios atvilgiu lojalus: su laisvamani draugija organizuoja vakar, nori steigti laisvamani kapines. Tuo i dalies galbt galima paaikinti kodl J. emaiio neitiko daugelio Lietuvos karinink likimas ir jis iveng Lamos ar Reiot lageri? Jis vis tik paliekamas tarnauti Raudonojoje armijoje 617-ojo artilerijos pulko mokyklos virininku. Sesers Kotrynos likimas

klostsi lidniau: 1941 m. birelio 14 d. Kotrynos eima su trimis maameiais vaikais itremiama i Komijos ATSR. Mat, sesers vyras Rapolas Juka buvo aktyvus auli sjungos dalyvis ir brio vadas, Kotryna mokytoja, be to, grai j savom rankom surst sodyb pretendavo vietinis gydytojas, tuo paiu pretenzijas reiks ir auli vado post. Iveus Juk eim, mintas gydytojas persikelia Juk nam iluv, taiau neilg trukus itremiamas ir pats. Antrasis pasaulinis karas J. emait uklumpa tarnaujant armijoje Varnos poligone. moment jis pats aprao jau Vilniaus KGB tardymo kabinete: "... a, kaip 617-ojo pulko mokyklos virininkas, gavau sakym su pulku trauktis ryt kryptimi. Neprivaiavs iki Valkinink madaug dviej kilometr, a su 1215 kareiviu grupe smoningai atsilikau, nordamas pereiti pas vokieius... (u tai baudiamojoj byloj buvo kaltinamas tvyns idavimu, pagal RSFSR BK 58 str.I a.). Vokieiai 1941 m. birelio 29 d. psij maru nuvar Vilni (...) i kur visus paleido. Mus paleisdami pasak, kad laukiama sakymo dl lietuvik dalini formavimo kovai prie Raudonj armij, ir buvo sakyta pasilikti iki atskiro nurodymo (...). A pasilikau gyventi mieste laukdamas, kada bsiu skaitytas naujai steigiam tautin lietuvi dal. (...) mus informavo apie derybas su vokieiais. (...) mums paskelb, kad lietuvika dalis nebus formuojama, ir pasil usirayti savanoriais savisaugos br kovai su raudonaisiais partizanais. A atsisakiau stoti ir ivaiavau pas mona i Lentvar kur ir gyvenau iki 1941 m. rugpjio mn., o vliau persikliau Kaun, kur dirbau energetikos valdyboje durpi gavybos techniku (...)." 1941 m. gruodio mnes gimsta snus Laimutis. emaiiams buvo gimusi ir dukrel, kuri tuojau pat mir. 1942 m. birelio mn. J. emaitis su eima ivaiuoja tvik Raseini apskrities iluvos valsiaus Kiaulinink kaim ir iki 1944 m. kovo mn. dirba iluvos ems kio kooperatyvo vedju. Tie metai yra vienintelis trumpas atokvpis J. emaiio eimos gyvenime. Jis ypa diaugiasi sneliu, mgsta j maudyti pats ir juokais pranaauja jam jrininko ateit. Neumirta, inoma, ir pilietins pareigos: tuo paiu laiku vadovauja valsiaus komitetui, auli sjungai, telkia vietin aktyv LLA brius, drauge su iluvos ir Raseini rezistentais padeda leisti ir platinti pogrindinius laikraius " laisv!", "Nepriklausoma Lietuva". 1944 m. pradioje jis organizuoja iluvos vyrus vietin rinktin. Gimtosiose vietose suburia Plechaviiaus brius apie 150 vyr. 1944 m. kovo 15 d. paskiriamas Plechaviiaus Vietins rinktins 310 bataliono (apie 500 vyr) vadu. Batalionas isidsts Serediuje. Gegus 1 d. ivyksta atostog pas eim. Toliau vl pasikliaukime jau minta literatra ir tardymo protokolais:

"Po atostog atvykau Kaun ir suinojau, kad vis Plechaviiaus rinktins tab vokieiai sum u atsisakym iveti rinktin kovos veiksmams u Lietuvos rib ir kad dalis rinktins kari isibgiojo namo, o dalis buvo nuginkluota ir su sargyba igabenta Vokietij. savo tarnybos viet nebevaiavau, persirengs civiliais drabuiais, ivykau iluv ir ia slapsiausi bijodamas, kad vokiei policija mans nesuimt u dezertyravim i Plechaviiaus Vietins rinktins (...). Nelegaliai gyvendamas iluvoje, palaikiau ryius su pogrindins auli sjungos dalyviais (...), tarms, kaip organizuoti kov prie taryb valdi, jei vokiei kariuomen atsitraukt (...)". Kaip pasakojo J. emaiio tvo brolis Antanas, tvikje, Kiaulinink kaime, jis sirengia slptuv. iluv umus Raudonajai armijai, sodyboje por kart apsilanko kareiviai. Per antrj apsilankym emaitis vos spja pasislpti: dd Antanas ilgai neatidaro kareiviams dur, motyvuodamas, kad ie j mui, ir jis bijs atidaryti. Tuo laiku emaitis pasislepia. Nors kareiviai tada nam nekrat, bet pasilikti tvikje darsi pavojinga. J. emaitis slapstosi Dotnuvos rajone pas pusseser M. Bluien, o 1944 m. lapkriio mnes savo kyje sirengia bunker ir per iem slapstosi Kiaulinink kaime. Kadangi tuo metu mik ieina nemaa vyr ir labai trksta kadrini profesionali karinink, kurie galt vadovauti rezistencijai, J. emaitis 1945 m. birelio 2 d. pasitraukia Bedani mike besislapstant Morkno vadovaujam br ir tampa ebenkties rinktins, veikianios Raseini apskrityje, tabo virininku. (Rinktinje apie 100 vyr). 1946 m. pradioje J. emaitis susiino su kitomis rinktinmis, veikianiomis Raseini, Taurags, Krai, iauli, Kdaini apylinkse. Leidia mainle spausdinam laikrat. Jau 1946 m. ruden Kstuio apygarda, kuriai priklauso ir emaiio vadovaujama rinktin, umezga ryius su Vyriausiuoju Ginkluot Partizan tabu (VGPS). J. Lukos informuota apie J. Markulio-Erelio, MGB infiltruoto Bendro Demokratinio Pasiprieinimo Sjdio (BDPS) centr, idavyst, Kstuio apygarda sugeba ivengti sumim, ir jos atstovai 1947 m. sausio 12 d. dalyvauja visos Lietuvos partizan vad suvaiavime. is suvaiavimas yra centralizuotos rezistencijos Lietuvoje pradia. 1947 m. balandio mn. Bataki mike saugumui iaikinus Kstuio apygardos tabo slptuv, sta tabo darbuotojai ir apygardos vadas Kasperaviius. 1947 m. gegus 2025 d.d. Ggi kaime (tarp Raseini ir Ervilko) suaukiamas Kstuio apygardos vad pasitarimas, kuriame nutariama atkurti tab. Kstuio : apygardos. tabo: vadu irenkamas J. emaitis. 1947 m. birelio mn. perdavs ebenkties rinktins vadovavim Kurtinaiiui, J. emaitis Stulgi miestelio apylinkse rengia apygardos tabo vadaviet. 1948 m. sausyje umezga ryius su emaii apygarda (apimania Teli, Raseini. iauli ir Taurags apskritis), kuriai vadovauja Lietuvos kariuomens kapitonas Milaeviius, tariasi dl srities vadovybs sudarymo.

Juozas Luka, pareigotas Tauro apygardos vadovybs, jau nuo 1946 m. vykdo ginkluotj partizan jungim. Jis paruoia Lietuvos padalinim tris sritis. Piet Lietuvos sritis, apimanti Marijampols, Vilkavikio, aki apskritis, sujungia Tauro ir Dainavos apygardas. Tauro apygardoje nuo 1947 m. sausio 12 d. kurdinamas Vyriausiasis ginkluotj partizan pajg tabas. iaurs Ryt Lietuvos srityje veikia net 5 apygardos. 1948 m. liepos pradioje. kuriama Vakar Lietuvos sritis Jra, kurios vadu irenkamas J. emaitis. i srit eina trys apygardos Kstuio, emaii ir prisiklimo. Be jau mint Teli, Raseini iauli, Taurags apskrii, ji apima ir Maeiki bei Kretingos apskritis. Jros srityje didiausia Kstuio apygarda, kuriai vadovavim po J. emaiio perima buvs Ervilko mokytojas Henrikas Danileviius-Vidmantas. 1948 m. liepos viduryje vadovavim Vakar sriiai Jra J. emaitis perduoda Milaeviiui, o pats usiima visos Lietuvos pogrindio centro steigimu. Tuo metu J. Luka ivyks usienin, o Tauro apygarda po Baltsio-vejo ir Rimanto uvimo susilpnjusi. J. emaitis tampa Vieningos Laisvs Kovos Sjdio organizacijos vadu. 1948 m. J. Lukos pastangomis usienyje udaroma BDPS delegatra. Todl 1949 m. vasario 1-22 d. J. emaitis sukvieia vis apygard vad susirinkim, kuriame pasilo vietoj MGB demaskuoto (i dalies su J. Markulio pagalba) LDFS kurti Lietuvos Laisvs Kovos Sjd (LLKS). ia (kaip minta anksiau) J. emaitis ir irenkamas Sjdio Tarybos Prezidiumo Pirmininku ir Vyriausiuoju Ginkluotj Pajg vadu. LLKS galiotiniu usienyje tampa J. Luka. Nuo io momento ir susikerta dviej rezistencijos vad, paskyrusi visas jgas Lietuvos ilaisvinimo judjimui ir vieningos vadovybs sudarymui, Juozo Lukos ir Jono emaiio keliai. Kadangi J. Lukai sunkiai sekasi organizuoti pagalb Lietuvos partizanams, jo vienag usienyje utrunka. K. Pyplys-Audronis 1949 m. atvea Vytautui J. emaiiui rezistencijos usienio atstovo (J. Lukos) laik-informacij apie padt usienyje: BDPS sepa ratin veikl ir sunkumus organizuojant materialin param. Be to, VLIKas abejoja, ar Lietuvoje apskritai yra vieninga rezistencijos vadovyb, ar J. Luka ness tik vienos Lietuvos dalies atstovas. Todl 1949 m. usien pasiuniamas antras rezistencijos atstovas -Jurgis Rimvydas, kuris ir perduoda informacij apie LLKS sikri m. Ryiai su usieniu palaikomi per Tauro apygardos vad A. Ramanausk-Vanag, kuris yra J. emaiio pavaduotojas. 1950 m. spalio 3 d. grus Lietuv J. Lukai (slap. Daumantas, Skirmantas, Skrajnas) kartu su K. irviu (slap. Sakalas) ir B. Trumpiu (slap. Rytis), rezistencija lauktos pagalbos negauna: ginkl krovinys paklina MGB rankas, radijo sistuvas peraunamas. Jei tiktume sovietiniu altiniu "Kruvinos udik pdos" ir J. emaiio pripainimais, uraytais protokoluose, tai per J. Luk perduota parama rezistencijai

bt 500 doleri ir 100 veicarik laikrodli. Po J. Lukos sugrimo netrukus (1951 m. balandio mn.) nuleidiamas naujas desantas J. Btnas (slap. Stev) ir J. Kukauskas (Gardenis). Taiau Trumpys ir Btnas sta, o K. irvys (Sakalas), vasar spjs susitikti su J. emaiiu Lapgiri mike, kur dalyvavo ir Henrikas Danileviius-Vidmantas, gangreit pakliva KGB rankas ir uverbuojamas. Tas pats likimas itinka ir J. Kukausk, kurio iduotas, 1951 m. ruden sta J. Luka. T pai met gruod J. emait itinka insultas. J. emaiio artimieji Tuo tarpu dar kart grkime kelet met atgal ir pasekime J. emaiio artimj likimus. 1944 m. pabaigoje iluvos KGB aretuojamas ir apklausinjamas J. emaiio tvas ir dd Antanas. Aretuojama ir tardoma jo mona Elena, bet gangreit paleidiama. 1945 m. saus Elena aretuojama antr kart, ir tik po poros mnesi jai pavyksta isigelbti i iluvos MGB tardymo kabinet. Saugumo kieme ji sutiko pastam stali ir spjo jo paprayti, kad ivietje atmut por lent. O stribas (sako, jog jo papras pats J. emaitis) kit dien j ived kiem nepasims ginklo. Pastebjs, kad suimtoji ijo "kiaurai per sien", jis nubgo bstin atsineti ginklo. Per t laik Elenos emaitiens ir pdos atauo. Nuo to laiko ji su sneliu Laimuiu pasitraukia i iluvos ir slapstosi Kaune, nelegaliai apsigyvenusi pas vien senut. Ji dalyvauja rezistencijoje, teikia partizanams inias, parpina blank pasams ir kitiems dokumentams, retkariais susitinka su vyru. Taiau, nei i io, nei i to, 1946 m. ji staiga mirta namuose, palikdama penktus metukus ukliudiusi Laimut ir piln lagamin pas blank, kuriuos nusigandusi senut iveria iukli duob. Mirties prieastis susijusi su netaisyklingo ntumo komplikacijomis. Buvo btina daryti operacij ir ntum nutraukti. Taiau ji bijojo, jog ligoninje gali bti atpainta ir iduota. Operacija buvo atidliojama, o delsimas baigsi mirtimi. Buvo palaidota kapinse prie aliakalnio. Vliau kapins buvo panaikintos, ir Laimutis, grs i tarnybos soviet kariuomenje, mamos kapo nerado. Abu Laimuio tvai ijo aminybn nepalik savo kapeli. Seni tvai ir dd Antanas ivaromi i nam Kiaulinink kaime. Dd apsigyvena pas kaimyn, kur jis ir nugyvena dar apie 20 met. Nusen tvai J. lipo gimini (ar draug) iniciatyva taisomi Laugali seneli prieglaudoje, Klaipdos krate. Gali bti, kad didysis laisvamanis tvas seneli namus pristatomas svetima pavarde, nes mirties liudijimo nerasta. 1956 m. Kotryna Jukien, apsilankiusi i tremties Lietuvoje, randa tv jau mirus prie por met, o motin vis tebelaukiani pasirodant Jonuko... Grusi iaur, po trejeto met, 1959, gauna praneim, kad mir ir jos motina. Abu tvai palaidoti Gargd kapinse. Ryinink Nina Nausdait-Rasa, atvykusi pas J. emait po monos mirties, rado j labai prislgt:

"Kart atvaiavusi Kstuio apygard, radau Petr Bartk ir emait labai nusiminusius. Pasitraukme nuoaliau, ir suinojau, kad emaiio mona mir, o ketveri metuk sn Laimut rado prie jau mirusios motinos. inojau, kur buvo apsigyvenusi jo mona, nes kartu vaiuodavome susitikti su vyru. Eiti ten man buvo pavojinga, todl Laimutis buvo atvestas pas Petro draug, kuri gyveno Archyvo gatvje. Pirm kart pamaiau emait taip susikrimtusi ir pasikeitus. Visaip svarstme, k daryti su vaiku, kad nepatekt i KGB rankas kaip kaitas, ir nusprendme, kad saugiausia jam bt Kaune ten jis neatkreipt dmesio. Pavojinga buvo delsti, todl, negaldama atsisakyti, su didiausia baime a ivaiavau Kaun pasiimti Laimut ir laikinai nuveti pas mam, o paskui vaiuoti Kaun surasti jam globjus. Miestas jau miegojo, kai su vaikeliu leidoms Utenos gatve pakaln, Vilijampol; Laimutis neverk, tik stipriai sikibs rank jo savoje emje nebuvo mums vietos. Meldiau Diev ne dl savs, bet dl Laimuio, kad mans nesuimt. Nesutikome nei vieno mogaus ir laimingai apsistojome pas draug. Jau anksti ryt ivykome sunkveimiu Jonav, nes Kauno geleinkelio stotyje buvo pavojinga pasirodyti. Traukiniu i Jonavos pasiekme Pavenius mano mam. Pamaiusi mus, verk, neinojo, k daryti, palikti vaiko nebuvo galima, nes ir mano likimas nebuvo garantuotas. Tada ivaiavau Kaun ir apjau ramiai gyvenanius pastamus, bet, deja, kuo geriau gyveno, tuo j irdys buvo kietesns. Tada nujau pas savo mamos draug Vabalien. Jos vyras (kapitonas Vabalas) 1941 m. buvo suimtas, ir apie j jokios inios nebuvo. Ji gyveno sunkiai, augindami tok pat snel Vyt, ir sutiko paimti Laimut. Praneusi emaiiui apie globj, suinojau, kad jis paino Vabal eim dar tarnaudamas Lietuvos kariuomenje, todl sutiko ir gal kiek nusiramino. Palikusi adres, nuvykau pas mam pasiimti Laimuio. Sunku buvo vaik palikti, ir i-pradi niekaip neradau progos palikus ieiti, bet Vyiukas, atnes aislus, pradjo su juo aisti. Ijusi jau nieko, rodos, nemaiau pro aaras. Bet k gi! iandien ms likimas toks, kad jei Dievas bus gailestingas, neapleis, nes i moni pagalbos sunku tiktis. " ("Laisvs kov archyvas", Nr. 12). Vliau berniukas atsiduria pas Taurags rajono Lybiki kaimo gyventojo Igno iaunio (mona Ieva Vabalait) dukr On iaunit-Liubinaviien. Ji Laimut augina kaip savo sn. Gimimo liudijim iims tik bebaigiant vidurin mokykl Liubinaviiaus pavarde. Mat Kretingos miestelyje buvo inoma, kad karo metais ten sudeg archyvas. Liubinaviien, augindama Laimut, buvo persekiojama ir, mtydama pdas, turjo keliauti po vis Lietuv. Vasar berniuk nuvedavo kaim pas iaunius, kur jis ne kart susitiko su savo tiu. Apie tai smulkiai papasakoja buvs J. emaiio bendraygis, tabo kvedys Jonas Nuobaras-Lyras, taps idaviku. Kai tardymo metu KGB suruo Nuobaro ir emaiio akistat, klausim "kokie js santykiai?" J. emaitis atsak: "Jis yra Lietuvos idavikas ir asmeninis mano prieas". J. Nuobaro pasakojimu, "iam susitikimui su snumi J. emaitis ruosi i anksto. Partizanui dailidei usak idroti i medio tank, kur susitikimo metu ir padovanojo snui. Tai buvo guvus ir nuovokus berniukas. Pas iaun mes atjome vidurnakt. Nors ir ipltas i patalo, vaikas labai apsidiaug tvo pasirodymu.

Domjosi ms ginklais ir klausinjo, kaip jie veikia. Paskui jiedu su tvu usidar kambarlyje vieni, ir a negirdjau, k jie tarpusavyje kalbjosi," tokius duoda parodymus J. Nuobaras-Lyras, taps uverbuotu agentu ir vliau gyvens bei dirbs Vilniuje. Gal tai ir buvo paskutinis tvo pasimatymas su snumi. Gyvendamas Kaune, aliakalnio papdje, kur, be Liubinaviiens, tame pat name gyveno buvusio kapitono Vabalo mona, Juzelinu eima, berniukas Laimutis danai aisdavo su tts dovanotu daytu tanku. Kart kiem, kuriame aidia vaikas, ateina nepastama moteris, nusiveda berniuk pas fotograf ir padaro jo nuotrauk. Reikia manyti, kad tai buvo J. emaiio ryinink, o nuotrauka buvo skirta tvui. Kai mokykloje Laimutis stoja pionieri organizacij, didiuodamasis raudonu kaklaraiiu bei enkleliu grta namo, O. Liubinaviien i nuostabos suploja rankomis: Jeigu tu inotumei, kas tavo tvas! J. emaitis buvo susitiks ir su Liubinaviiene. Kart miko aiktelje jis pasaks: "Jei biau jaunesnis, ibuiuoiau toki auni mam, kuri gavo mano Laimutis". Kas yra jo tvas, Laimutis suinos dar negreit: tada, kai 1969 m. lietuviai ieiviai ikagoje ileis papildom Lietuvi enciklopedijos tom, kuriame dta ir J. emaiio trumpa biografija. Tomui pasirodius, Lietuvos KGB susidomi likusiu gyvu J. emaiio snumi. Matyt nordami j panaudoti agentrinei veiklai, isikvieia iauli saugum ir supaindina su tvo biografija, be to, padovanoja jam "suvenyr" 1968 m. ileist "Minties" leidyklos knyg "Kruvinos udik pdos", papildani tvo biografij. Ikviet Laimut (tada dar Liubinavii), teiraujasi, ar nebuvo pas j apsilank amerikonai. Jeigu jie kada pasirodyt, tai jis privals praneti saugumui. Panai "dovanl" KGB suruo J. emaiiui ir kai is 1954 m. teismo ivakarse papra pasimatymo su maameiu sneliu Laimuiu ir senyvo amiaus motina. "Jai tai bt didelis moralinis atpildas", pabr prayme J. emaitis, kreipdamasis prokuror. Dl to Dzerinskio riteri plienins irdys nesuminktjo. Ura rezoliucij, kad apie pasimatymus galima bus kalbti tik pasibaigus teismo procesui. O kai baigsi teismas, pasak Maryts ilits, bendro likimo draugs, J. emaiiui buvo teikta snaus nuotrauka su pionieriaus kaklaraiiu ir Iljiiaus enkleliu ant krtins. Ivetus Komijos ATSR Jukas du kartus tardo saugumas reikalaudamas atsakyti, kur slapstosi iuo metu J. emaitis, Kotrynos Jukiens brolis, u praneim addami grinti tvyn. Taiau i kur jiems inoti, itiek met gyvenant u devyni kaln, kad J. emaitis iuo metu jau yra paralyiuotas ir guli imkaii girios 46 kvartale, bunkeryje.

Idavyst "Itrmus daugum partizan rmj ir krus kolkius, laisvs kovotoj gyvenimo slygos nuolat sunkjo", straipsnyje "Lietu-vos partizan vadas Jonas emaitis" rao N. Gakait. Apie padt emaii apygardoje A. Baktys-Germantas (Klajnas) ra: "tabuose trko intelektualini pajgu: dl mao partizan skaiiaus itisi rajonai buvo tuti: aplink veik provokatoriai". Tokia situacija buvo visoje Lietuvoje. 1951 m. dar veik beveik tkstantis partizan, ir persekiojimai ir represijos tapo itin rafinuoti. "Kad ir iaudavo pavasaris, bet ne diaugsmu neinas, o vargais, aarom ir krauju paplds," ra J. emaitis 1950 m. Paskutins rezistencijos jgos m sekti. Nors vadovyb stengsi ilaikyti sensias struktras, bet i j liko tik pavadinimai. Kartais bryje bdavo tik du-trys partizanai, ne kiek daugiau ir rinktinje. A. Bakys, visa tai vertins, djo pastangas organizuoti visame krate taik pasiprieinim, rengti atminties isaugojimo program - steigti Vyi organizacij. Buvo skatinama burtis maas grupeles ir ruotis ilgalaikei okupacijai, palaikyti dvasin nuostat, isaugoti tautin mentalitet. Taiau ir darb vykdyti liko per maa laiko. Kamuojamas nemigos ir irdies negali, J. emaiio bendraygis, mslus ir kartas patriotas, Raseini mokytojas A. Bakys su spaustuve ir "redakcija" 1952 m. iemos pradioje persikelia Kelms rajon. Ten bunkeryje, netoli Kelms, pas kinink Rk, KGB sekliams pasiklausius per "Ekstr" vienos ryininks pokalbio su dukra kambary, lovoje, iaikinamas j bunkeris, ir sausio 17 d., apsupus sodyb ir pasilius pasiduoti, bunkeryje buv partizanai sunaikino dokumentus ir trys i j nusiov, o A. Jankausk pam gyv. J. emaitis apie vyk dl ryi stokos iki 1953 m. pavasario nieko neinojo. Paskutinius mnesius gyvuoja ir saugioji vadaviet imkaii girios 46 kvartale, apie kuri jau kalbama ne viename apklausos protokole Kauno KGB rme. 1953 m. vasario-kovo mnesiais imkaii valsiaus apylinkse viena po kitos surengiamos dvi stambios operacijos "Sever". Sutelkiamas i aplinkini rajon apie 400 kagbist kari garnizonas, jie paskirstomi briais su vadais, gauna uduotis, kuri sodyb apsiausti, k aretuoti ("tamsoje"), kur surengti pasalas, o suimtiesiems i anksto numatomi tardytojai. Po i siautim, tardym ir kankinim Kauno KGB rsiuose pasiseka iprovokuoti ebien On (i Kniei kaimo?), pas kuri buvo rastas Vaidoto rinktins kvedio Rolando bunkeris. Paties Rolando nerado. ebien pasipasakoja kameros draugei, kur paslpusi Rolando kepur ir apsiaust. J vea spec-provokacij (kai beveant suimtasis atsiduria pas tariamus "mikinius"). Ten ji iduoda net savo brol Tamul. Iduodamas Jokbaitis, ir pas j imkaiiuose vasario 17 d. aptinkamas tuias bunkeris. Suimtas kolkio vairuotojas Palauskas iduoda daugyb pastam ir savo brol, studijuojant Kauno Veterinarijos akademijoje, pasisako emait aprpins baterija. Specprovokacijoje garsus kaimo muzikantas Kleopas Skrickis i Pavidaujo II (bene t pai Skricki, kuri visa eima, apie

deimt moni, buvo muzikantai ir dalyvavo 1950 m. dain ventje, buvo apdovanoti prizais ir "Garbs ratais" su J. Paleckio parau) iduoda net savo mon ir dukr, brol, sakosi ins ir kur yra emaiio bunkeris, nes j tek paiam statyti, gabenti rstus. Taiau atsisako parodyti, nes ten dar gal bti partizan. (Apie tai pasakojo K. Skrickis ir i eilui autoriui, vien vakar Kauno saugume mestas po provokacijos t pai, antrj kamer). Vienas i suimt ryinink i Pamituvio kaimo, slapyvardiu Artojas (pravardiuojamas Derium), palta ir yra uverbuojamas, paleidiamas laisv agento slapyvardiu Karpis. 1953 m. balandio 1314 d. nakt jo sodyb, kurioje buvo pasala, ueina paimti pato Rolandas (Vaidoto brio kvedys) ir "tamsoje suimamas". Jo draugas Aras, liks netoliese krmuose su Rolando ginklu, per kelet valand nesulauks biiulio, pasitraukia. Mike sukinjasi iose vietose dvi paras, bet Rolando neranda. Rolandas-Narbutas Pranas, Petro, gim. 1923 m., jau kit ryt nugabenamas Kauno KGB. Tardomas vis par, o kit dien, nordamas "atpirkti padarytus nusikaltimus", apsiima padti organams likviduoti mikuose likusius jo pastamus partizanus. Po keleto dien jis, aprengtas kagbisto uniforma, su Raseini kagbistais ir paiu Volkovu jau sdi restorane Raseiniuose ir, ilenks taur degtins, sujaudintas enkavedist gerairdikumo ir kilnumo, dkoja u sugraint gyvenim. "Niekada netikjau, kad a vl kada nors galsiu itaip, su vyrais, restorane... padarysiu, k tik pageidausite!" Taiau kagbistai ne i patiklij: grietoje prieiroje atsigabena t pai Karpio sodyb ir, u manos unr vielel, veda, susitikim su ryininku Antanu imaiiu Pavidaujo kaime. J lydi du smogikai ir, laikydami u vielels, priglud prie darins, klausosi jdviej pokalbio. Jis vl grinamas agento Karpio sodyb, kur antras mnuo tno pats Volkovas (Raseini KGB virininkas) su keletu smogik, palaikantis racijos ry su centru. Dabar jau jis ne Rolandas, o specagentas Vaidila. Jam laikuiais ir slaptu patu pavyksta susisiekti su Aru ir atgauti savo ginkl. Lydimas smogik, aplanko visus inomus ryininkus. Per vien i j Antan imait pasiseka susisiekti ir su Simu, J. emaiio saugu. Jis kvieia j pasimatym gegus 6 d., taiau i Simo gauna sutikim atvykti tik gegus 14 d. sutartoje vietoje, imkaitinje, netoli Paskyn kaimo. T pavakar lyja lietus. Taiau jiedu susitinka ir nekuiuojasi pusantros valandos. Simas diaugiasi draugo atsiradimu, nuoirdiai ujausdamas sulyt biiul (o Simas atjo sausas!), sukuria sausaki lauel, kalbasi apie idavikus, uverbuotus nipus, pasitaikanius tarp ryinink, usimena, kad bt gera apsigyventi viename bunkeryje, kai, tikriausiai, greitu laiku ligonis pasveiks... Tada jie persikels atsargin bunker, esant prie apalks kaimo, mike. Atsisveikindami jiedu paskiria kit pasimatym gegus 23 d. toje paioje vietoje, 14 val, Simas pasiada ateiti por valand anksiau ir ivalgyti vietov, ar nra kur sekli bei kagbist. Volkovo ruja pas Karp digauja. Jie patenkinti Vaidilos uolumu, savo ataskaitose Kauno KGB ireikia pasitikjim specagentu ir virininkui Sinycinui pranea, kad jie j leisi vien ir duosi neioti ginkl su oviniais." Tik padus reikia itepti

"Neptnu" ir idavysts atveju bti pasiruous iaukti garnizon!" spja Sinycinas. Po pasimatymo su Simu skrieja radiogramos Kaun Sinycinui, Vilni Martaviiui, Maskv Lavrentijui Pavloviiui Berijai. Martaviius aibiku uolumu paruoia operacin plan, kaip paimti Sim "slapta", o po to ir pati "prezident" Peteri. Net nesulaukdami i Maskvos atsakymo, imti Sim nutaria per numatyt pasimatym gegus 23 d. 14 val. Vaidilai paskiriami trys smogikai Alfonsas, Bronius ir Jonas, kurie usimaskuos u keleto metr nuo susitikimo vietos. "V sluaje predatelstva so storony Rolandasa onerativnaia gruppa, nachodiaajasia v choziajstve Karpisa, s pomoju raciji signaliziruet vojskovoj rezervnoj grupe v mest. imkaiiai, kotoraja nemedlenno vybrasyvaetsia v der. Pamituvis, sviazyvaetsia tam so st. lejtenantom Podkamenskim i organizuet na meste rozvsk Rolandasa. Sapogi Rolandasa obrabotat "Neptunasom-80".* U 50-60 m. nuo tos vietos slpsis operatyvininkai: Duanskis, Podkamenskis, Volkovas, Selekas ir kt., trys smogikai. Maskva nespja net perspti sikariavusi draug. Telegram atsiunia gegus 23 d. Susirpins Lavrentijus Pavloviius Berija spja, kad nuo operacijos susilaikyt, nes "reikia gerai istudijuoti visas aplinkybes, vietov, j taktik", duoda eil patarim ir operacij silo btinai atidti vlesniam laikui. Deja, Berijos telegrama Vilni pasiekia 13 val. 50 min., Kaun 15 val. 05 minuts, o Volkovas na? Karp telegram gauna tik 16 val. Operacija tuo tarpu vykdoma 14 val. 15 min. Prasilenkia! Koks lemtingas prasilenkimas!.. tai kaip aprao Simo pamim buvs jo kov "biiulis", idavi kas Vaidila (pataisome tik rayb ir skyryb): "14 val. 20 min. prie altinio (nipas) i vakar puss miko prijo Simas, apie kurio artjim altinis i anksto spjo smogikus... Simas, kaip ir prajus kart, buvo apsivilks bandit uniforma, ginkluotas deimtaviu autuvu, pistoletu, turjo maiel. Prieidamas prie altinio, Simas iltai apsikabino ir pasibuiavo. altinis su Simu pasikeit keletu odi bendrom buitinm temom, po to "istonik" paklaus, ar ilgam, Simas tiesioginio atsakymo nedav, bet pasisak, kad jis turs dar susitikti su Antanu (imaiiu), matyt, turjo galvoj Antan imait i apaliks kaimo, Raseini rajono. is pokalbis vyko per du-tris ingsnius nuo tos vietos, kur gul jo pasislp smogikai. altinis nukreip ten savo vilgsn ir pastebjo smogik Alfons, kuris dav signal suiupti Sim. altinis apkabino Sim ir prispaud jo rankas prie klub. Simas nusiypsojo, manydamas, kad altinis juokauja. O tuo laiku ant Simo metsi Alfonsas, po to Bronius ir Jonas, kurie Sim pargriov ant ems ir uspaud burn, kad nesurikt.

Simas sutriks nesuprato, kas dedasi, jis spjo altin slapyvardiu auktis pagalbos.(...) Po to, kai Simas buvo jau nuginkluotas, altinis prijo prie Duanskio ir prane jo grupei, kuri prijo prie Simo, surio j ir nuved al." Sim tardo ia pat, mike, net pustreios valandos, pasivedj u poros kilometr nuo susitikimo vietos. O nakt keletas tardytoj tardo jau atve Kauno KGB. Kit dien Vilniuje, po tris keturis tardytojus i karto. eet par Simas laikosi garbingai ir atsisako iduoti savo vad, nes negals sulauyti duotos priesaikos. Taiau septintj dien Simas palta. J, matyt, ikamuot nemigos, o gal ir kankinim ar dar kit priemoni (svaiginimo, vali silpninani skysi), labiausiai paveikia to meto Soviet Lietuvos VRM ministro J. Vildino pasilyta "tono" sutartis, kuri pasiraius Juozui Palubeckui paadama ipildyti paius didiausius norus: grinti i Sibiro jo dviej seser ir brolio itremtas eimas, garantuoti laisv ir gyvyb jam paiam, jeigu tik jis pads iaikinti pogrindio vado J. emaiio bunker. Ne tik jam, bet ir "tiems asmenims, kurie bus sulaikyti pilieio Palubecko Juozo, s. Rapolo, pagalba, su ta slyga, jeigu jie pads ivesti i miko ir legalizuoti ir kitus besislapstanius ginkluotos nacionalist palps dalyvius". Pasirao pats ministras J. Vildinas. Simui i sutart pasiraius, t pai gegus 29 d. paruoiamas operatyvinis Peterio pamimo planas. O nakt KGB daliniai jau vyksta imkaii giri uimti pozicijas. Taiau J. Palubeckui, paryiu atvykus imkaiius, matyt, pabunda sin, ir jis vl atsisako rodyti bunker. Jis pareikalauja, kad sutart laikyt neutrali, treioji pus imkaii parapijos kunigas S. Tvarijonaviius. Ir priirt jos vykdym. Be to, jis pareikalauja ipainties pas kunig. Jeigu jis atleis i nuodm, tai jis parodys, o jeigu ne, tai ne. Prieaury mautj medinj imkaii banytlj, lomkose sdint neprastiems Dievo garbintojams-ekistams, Simas eina ipainties. Kunigas ima dvejoti: "Ar i tavo idavyst nekvepia nekalto kraujo praliejimu?" Jokiu bdu, atsako Simas, jie pasira su manimi sutart, kuria garantuoja laisv ir gyvyb visiems!" Kunigas duoda iriim. Ir apsiima saugoti sutart. Pasirao sutarties primimo akt. Taiau t sutart jam tenka saugoti tik vien valand, kol Simas su gauja enkavedist nutolsta girioje... Tuo tarpu bunkeryje nuo gegus 23 d., kai Simas ijo pasimatym su Rolandu ir negro, su kiekviena valanda nerimas ir tampa augo. "Kur jis galjo dingti? Spliojome visaip, pasakoja vykiu liudytojos Maryt ir Elena. Viena buvo aiku, kad j itiko nelaim. Baisi nelaim, jeigu negrta kelinta diena."

"A apjau visus aplinkinius kaimus teiraudamasi, ar kas nepastebjo Simo, kareivi? Niekur niekas nieko neinojo ir nemat. Kart nujus prie altinlio, radau olje igult viet, matyt, bta pasalos. Ruski," pasakoja Elena. "Jeigu negr ir et dien, jau buvom nutar kraustytis kit, atsargin bunker. Kad nebtume iduoti ir uklupti. emaitis jau vaiktinjo, bet norjome, kad sustiprt. Btume seniai ij... Deja, po lemtingos etos dienos mus uklupo neprieteliai. Igirdome tik silpn pykteljim, ir mes greit netekome smons," pasakoja Maryt. Elena Astrauskien-Palubeckait pateikia vyk kitaip: "A spjau paimti nuo sienos pistolet. emaitis dar pasak: "Gal mums reikt prasiverti?". Kai a igirdau brolio bals, prasivrus angai, suukau: "Simai, tai ia tu poktauji?" A laikiau rankoje pistolet ir, irdama emait, galvojau, gal j nuauti, kad jam nereikt kankintis? Taiau esu katalik ir to padaryti nesiryau." KGB plane buvo numatyta Sim leisti bunker pirm su atnetu maistu. O u jo nugaros prisidengs ekistas bt sumets migdomsias granatas. Bet tuo variantu, matyt, buvo suabejota: viena, Simas gali isiduoti ar iduoti, o emaitis, tars kuo nors, gali nusiauti. Granatas su migdomom dujom sumet per ventiliacijos vamzdius. Paskui smons netekusius mones specialiais kabliais itrauk pro bunkerio atvert ang. Betraukiant Marytei aplamd nugarkaulio slankstel. ia pat dalyvav medikai visas tris aukasJon emait, Maryt ilit ir Elen Palubeckait po penkiolikos minui atgaivino. "Kabliai apdrask mano suknel, pasakoja Elena, nubrozdino rank. Kai atsigavome, J. emaiiui udjo grandines ir nuved kit main, o mane su Maryte nusivar prie viekelio sunkveim. Susodino ant grind ir ve apstoj kareiviai su vilkiniais unimis iki pat Vilniaus". Tardymas Vilniuje pradedamas rytojaus dien. Nors J. emaitis laikosi oriai, taiau jo atsakymuose jauiamas sutrikimas. Jis pasirao protokolus, kuriuose jo kovos draugai vadinami banditais. Net pats savo ranka raydamas autobiografij ir apie vis rezistencijos veikl, juos pavadins "partizanais", ia pat perbraukia ir urao "banditai". Po keliolikos par tardymo atsiranda keista pauz jis kakur dingsta kelet savaii. Pasirodo, atgaivintas ir sustiprintas, jau birelio vidury atgabenamas Maskv ir tardomas t pai tardytoj. Tik akistat ir teismo metu sigudrina savo bendrabyliams pasakyti, jog j atgaivin ekistai lktuvu nugabeno Maskv, ir vis valand u udar dur vienas prie vien jis turjo pokalb su paiu Berija. "Nuskridau kaip erelis o grau gyvuliniam vagone, taiau pakils dvasioje", sak jis. Apie k kalbjosi ie du istoriniai asmenys vien valand tarp Lubiankos sien, niekas neino ir turbt nesuinos. Spjama, kad jam buvo pasilyta gyvyb ir laisv, su slyga, kad jis ts pogrindio veikl ir i usienio atvilios VLIK'o agent desant.

Taiau emaitis, pajuts pakilusi savo vert, idavysts kelio atsisak ir galutinai apsisprend rinktis garbing mirti. Apie tai jis kalba ir tardym metu, urayta protokoluose, jog kelionje Maskv ir atgal a turjau laiko visk apgalvoti ir grau pusiausvyr, atgavau savo pasaulir. Iki tol a buvau apsvaigintas nuoding duj, neatsipeikjs po komar ir prinekjau dalyk, kurie gali pakenkti pogrindio tolimesnei veiklai". Po Maskvos J. emaitis tarsi atgimsta i naujo jis atsisako iduoti bet kokius mones, veikianius pogrindyje, grietai atsisako pasirainti po apklausos protokolais, nes jo para KGB gali panaudoti piktam ir pakenkti rezistencijai. Jis tardytojui pareikia, kad jis yra j atviras prieas ir nelaukia joki maloni. Tardytojas po kiekvienos apklausos priverstas rayti paaikinim, kodl kaltinamasis atsisako d loti atsakymus ir nesirao po protokolu. J. emaitis laikosi oriai, jis nepasiekiamas, ididus, tikras Lietuvos karininkasinteligentas. Jis rao skund po skundo reikalaudamas, kad jam leist apsiskusti, nes tai emina jo ir tardytojo orum. Kit kart reikalauja, kad jam mundur susit ipjaustytas sagas, nes tai neestetika. Paprao udaryti orlaid, nes alta ir negali isimiegoti, tai labai trukdo apmstyti atsakymus tardytojo uduotus klausimus. Be to, sargybinis labai keikiasi, tai irgi atsiliepia jo atsakym nenuoseklum. Daugiau jis ninieko i nieko nepra. Tardymas tssi beveik vienuolika mnesi, ir joki ypating pokyi nevyko. Jis mindavo vardus tik t asmen, kurie buvo susij su pogrindiu, taiau seniai nuteisti arba uv. Danai per daugum vietovi ir pavardi jis pasako, jog "pavards neprisimenu" arba "neatmenu, koks buvo kaimo pavadinimas". Nors teisme dalyvavo apie 70 liudytoj, taiau n vienas, iskyrus por, neliudijo nieko ypatinga prie emait. Tiedu buvo uverbuoti agentai, buv partizanai. "Mus sum keturis ir teis keturis, pasakoja Maryt ilit. Vadinasi, niekas i ms nieko neidav". Panaios laikysenos tardyme ir teisme buvo ir Maryt. Ji, apskritai, nepasak n vienos kitos pavards, iskyrus bylos draug. "A esu lietuv, sak ji, o Lietuva kovojo su bolevikais, ir, kaipo medicinos sesuo, jauiau pareig padti sueistiesiems partizanams". Tragikiausias likimas itiko Juoz Palubeck. Siningas ir doras kaimo vaikinas, keturi klasi isilavinimo, 1943 m. stojo LLA, o pasitraukus vokieiams, jo tv tuoj nukankina iluvos MGB, sudegina namus, dvi seseris su svainiais ir vaikais ivea Sibir, jis su broliu ieina mik, o paskui juos ir sesuo Elena, pati jauniausioji kakur slapstosi. Patikjs ministro Vildino paadais per savo naivum ar kani neilaiks, sulauo priesaik ir iduoda kovos draugus bei seser. Jis, suprats, kad j apgavo, sunkiai, igyvena apgaul, nori net nusiudyti. "Kart maiau, kaip jis oko treiam aukte pro koridoriaus lang. J sargyba sugrieb.

Smarkiai sumu.. Kit dien buvo mlynas", pasakoja jo sesuo Elena. "Kart mus susodino u puikaus stalo su vaimis ir vynu. Pripyl taures. Juozas, nordamas padti emaiiui, galvodamas, kad ia yra duodami silpninantys vali vaistai, igeria ir savo, ir jo taur," pasakoja sesuo. Gavs paskutin od teisme, jis pasako: "I vis ia esani a vienintelis esu kaltas, idavs savo draugus. Tvynei a nenusikaltau. Todl praau j bausm skirti man ir nuteisti mane aukiausia, mirties, bausme". Elena ir Maryt teisme liudijo tik, kad J. emaitis, atjs vadovauti j krato partizanams, vis laik siek vesti tvark, sak be reikalo, be teismo rodym nenuteisti miriai n vieno mogaus; jo dka "baigsi grimai ir betvark " "Jis buvo visada susikaups, tvarkingas, stiprios valios ir alt nerv, tikras karininkas-inteligentas. Turjo didel autoritet partizan vad tarpe, pasakoja Maryt. Be galo darbtus ir sumanus karo vadas." Teisme J. emaitis laikosi tiesiog iaukianiai. Jis atsisako pateikti bet kokius paaikinimus ar prisipainimus Pabaltijo karins apygardos generaliniam prokurorui: "A laikau, kad mano Tvyn yra okupuota, ir io teismo, atstovaujanio valstybs, ugrobusios mano Tvyn, interesams, a nepripastu. Joki paaikinim neduosiu ir prokuroro klausimus neatsakinsiu." Taip ir padar. Po keleto klausim, nesulauks atsakymo, prokuroras liovsi klausinti. Suteikus paskutin od, 1954 m. birelio mn. 7 d. teismo salje, buv. Kapsuko ir Gogolio gatvi kampe, J. emaitis pradjo: "A, kaip ir kiti mano bendraminiai, laikau, kad Soviet Sjungos ginkluotosios pajgos sibrov mano al, ir ..." Pirmininkas nutraukia jo kalb ir perspja, kad paskutiniojo odio kaltinamasis neinaudot antitarybinei agitacijai. Teisiamasis J. emaitis tsia: " soviet vyriausybs ingsn a laikiau neteistu ir todl maniau, kad neprivalau tarnauti soviet armijoje, o neturdamas kit galimybi isilaisvinti i tarnybos soviet armijoje, a, pasitaikius pirmai progai, ijau i jos. iuos veiksmus a nelaikau jokiu nusikaltimu. Vis pogrindio veikl, kurios dalyviu a buvau, nukreipt prie soviet valdi, a laikau teista veikla ir taip pat nelaikau jos nusikalstamais veiksmais. Noriu tik paaikinti, kiek man teko vadovauti kovotojams u Lietuvos laisv, a stengiausi, kad i kova gaut humanistin pobd. Joki vrikum vykdyti a neleidau. Koks bus teismo nuosprendis, man aiku. A manau, kad kova, kuri a vediau beveik devynerius metus, duos savo rezultatus.

iame teisino posdyje a pamaiau moni, kurie inaudoja galimybes eiti lengvesniu keliu.

Bdamas sunkios dvasins bkls, imutas i vi, tardym pradioje a taip pat jau tuo keliu ir padariau didiausi kvailyst, dl kurios pogrindio judjimui a pridariau daug alos. Dl ios prieasties a ir pasmerkiu save aukiausiai bausmei. A diaugiuosi, kad vliau man (po Maskvos) pasisek atsipeikti ir sugrti teising keli". Toks buvo paskutinis J. emaiio odis teisme. Daugiau jo niekas niekur negirdjo ir neura. Nuosprendis iaurus: J. emaiiui mirties bausm. J. Palubeckui mirties bausm. M. ilitei 25 m. laisves atmimo. E. Palubeckaitei 7 m. laisvs atmimo. Po teismo abiem mirtininkams udeda antrankius, ir visus kalinius iveda i sals, suvaro atskirus boksus. M. ilit girdi, kaip atidar gretim boks, J. emaiiui silo 3 dien laikotarpiu rayti Aukiausiajai tarybai malons praym. J. emaitis rayti malons praym atsisako. Tik paklausia, kada bus vykdytas mirties nuosprendis, ir paprao pasimatymo su snumi. Po teismo nuosprendio J. emaitis ir J. Palubeckas beveik pus met laikomi Vilniaus KGB mirtinink kamerose. J. Palubeck drauge su kitu kaliniu, tikriausiai irgi mirtininku, Ignu Gotautu 1954 m. lapkriio 27 d. igabena Butyrk kaljim. Matyt, anksiau buvo ten pat igabentas ir J. emaitis. spjamas dvigubas konvojus, kad ia yra ypatingi nusikaltliai, paliepiama atimti visus atrius daiktus. paskutin kelion deda maisto davin: 400 gr. duonos 540 gr. uvies 0,08 gr. cukraus Pasirao kaljimo virininkas, tvynainis Balinas. I Maskvos Butyrk kaljimo gauti du delno dydio lakteliai su inia: "Kaliniui Nr. 21, Jonui emaiiui, Jono, gim. 1909 m., mirties bausm(...) vykdyta 1954, lapkriio mn. 26 d." "Juozui Palubeckui, gim. 1923 m., mirties bausm vykdyta Butyrkuose 1954, gruodio mn. 2 d.

M. ilitei 1956 m. (po visos eils sukilim lageriuose) komisija bausm sumaino iki 10 met, kuriuos ji ir atsdjo. E. Palubeckait laisv ijo anksiau 1956 m. Saugumo darbuotojas i Vilniaus atvea 1969 m. Laimuiui knyg "Kruvinos udik pdos" ir paskutin tvo nuotrauk, daryt kaljime. Taip saugumas ipildo paskutin emaiio praym: tvui parodo snaus pionieriaus nuotrauk, o snui po 15 met tv "udik." 1963 m. i Sibiro Lietuv grta J. emaiio sesuo Kotryna Jukien su eima. Tvai mir, brolis uvs. Pas Jukas prisistato jaunuolis, pasivadins J. emaiio snumi. Nepastamasis nesukelia nepasitikjimo. Rapolas Juka atsitiktinai susitinka pastam iluvik Leon ukausk, kurio mona Danut iaunyt yra Laimut uauginusios Liubinaviiens sesuo. Tokiu bdu Laimutis susitinka su tvo seserimi Kotryna Jukiene ir suino tikrj savo pavard. Kas buvo Jonas emaitis? Eilinis karininkas, karo vadas, partizanas, prezidentas, didvyris?.. "is mogus buvo didelio intelekto, plaios erudicijos, inantis, ko jis siekia, tvirtai besilaikantis savo nuomons ir pozicijos. Tautos ir savo krato laisv ir Nepriklausomyb jam buvo aukiau visko. Jo, kaip karikio, duota priesaika niekur ir niekada nebuvo sulauyta", taip atsako klausim J. emaiio bendrayg Maryt ilit, mirusi 1994 m. gruodio 27 d. Vilniuje. 1994 m. spalio 26 d.
Straipsnio variantas skelbtas: Dienovidis, 1995, Nr. 3, 4, 5, 12, 13.

J. . atsiminimuose Laimutis emaitis Apie tv ir savo lemt Pokalbis su Laimuiu emaiiu, minint jo tvo, Lietuvos partizan vado generolo Jono emaiio, gimimo 85-sias metines iluvoje 1994 m. vasario 26 d. Pokalb ura Antanas Pocius. Klausimas i sals: Kas Jus uaugino? L. emaitis: Mane uaugino mokytoja Ona Liubinaviien. Su ita pavarde vis gyvenim a ir gyvenau. Tik visai neseniai susigrinau savo tikrj pavard. Man nra tiksliai inoma, kodl Liubinaviien pam mane auginti. Atrodo, kad mano tvas nuo karo laik buvo gerai pastamas su Liubinaviiens vyru. Amin atils Liubinaviien jau mirusi, todl t paslapt nusine kapus. Pirmieji dokumentai, kuriuo a gavau, buvo gimimo metrikai Liubinaviiaus pavarde. Mano globja aikino, kad a gims Kretingoje. Per kar sudeg Kretingos archyvas, todl atsirado galimyb man gauti dokumentus svetima pavarde. Saugumas vis laik domjosi, kur yra emaiio snus, ir jis inojo, kur a esu ir kas mane augino. A. Pocius: Gal Js galite pasakyti, kaip gyvenot per t laik, k veikte? L. .: Liubinaviiens dka galjau baigti vidurin mokykl, o vliau - studijuoti Kauno Politechnikos institute. Mano studijos usits, baigiau io instituto vakarin skyri, dirbau iauliuose. A. P.: Malonkite por odi pasakyti apie savo eim. L. .: Mano mona jau mirusi, vaik neturjome. Balsas i sals: Ar KGB kokiu nors bdu Jus persekiojo? L. .: Mes jautme, kad vis laik jie mus sek ir inojo, kur a esu. Kai a buvau KGB archyve ir susipainau su tvelio byla, spjimas, kad a vis laik buvau j akiratyje, visikai pasitvirtino. Raytojas Eugenijus Ignataviius: Ar neprisimenate susitikimo su savo tveliu, partizan vadu emaiiu, vykusiu netoli Bataki? Tvukas Jums tada dovanojo tank. L. .: Taip, tank a labai gerai atsimenu todl, kad mes gyvenome netoli funikulieriaus, ten yra nuokaln - a ant to tanko atsistojs vaindavaus. Besivaindamas sulauiau tank, u tai buvau ibartas. inau, kad prie Bataki gyveno Liubinaviiens tvai, todl teai ir mane nusivedavo. Susitikim su tiu labai nerykiai prisimenu. Savo tvelio ir mamos gerai neprisimenu, nes, kai tt ijo

partizanauti, man buvo trys, o kai mir mama keturi metukai. Labai gaila, bet apie juos a jums nieko negaliu papasakoti. Esu labai dkingas io renginio organizatoriams u tok gra mano tvelio atminimo paminjim. Nuoirdiai dkoju visiems iame paminjime dalyvavusiems. Labai ai. Pokalbio tsinys iauliuose 1995 m. kovo mn. A. Pocius: Laimuti, k Js galtumte papasakoti apie savo tvus, vaikyst? L. emaitis: Pradti reikt nuo to, kad mano mama mir 1946 met vasar. Man tada buvo keturi su puse metuk, todl i to laiko maai k prisimenu. Apie savo vaikyst inau tik i moni pasakojim, kaip a patekau Kaune pas mokytoj On Liiubinaviien. Iki to laiko a buvau slapstomas pas vairius mones. inau, kad mane gelbjo Rasa-Nina Nausdait. Ji mane atved pas Liubinaviien. Kodl atved pas Liubinaviien? Tiksliai apie tai negaliu pasakyti. Liubinaviien gyveno Kaune prie funikulieriaus, aliakalnyje, pas Vabalien. O Jonas Vabalas taip pat buvo Lietuvos kariuomens kapitonas, todl, greiiausiai, su mano tvu buvo pastami, tikriausiai, tai ir nulm. Taiau tai tik spjimas, tiksliai nra inoma. Ten mane Liubinaviien augino. Labai gerai atsimenu vien moment: kai mane norjo palikti pas Liubinaviien, a nenorjau pasilikti, todl Vabal snus Vytas atsine savo aislus, mes abu pradjome aisti tik tokiu bdu pasilikau naujoje vietoje, pas mokytoj Liubinaviien. Dabar apie savo vaikyst k galiu pasakoti? Atsimenu, kad Kaune pradjau lankyti mokykl koki, dabar net negaliu pasakyti. Vos pasikeli funikulieriumi, ji stovi ant kalno (tai J. Jablonskio vid. m-la A. P.). Atsimenu, kad buvau savarankikas, nes kart pareinu i mokyklos ir giriuosi labai patenkintas, kad a siraiau pionierius. Mokytoja pakalbino, paragino, ir a siraiau. Mokytoj Liubinaviien vadinau mama, t naujien igirdusi, ji net u galvos susim. Supratau, kad kakas negero atsitiko. I Kauno ivaiavome 1950 ar 1951 metais, tiksliai neprisimenu. is ivaiavimas ir vlesni mudviej klaidiojimai po Lietuv susij su tuo, kad mano globja pajuto, jog MGB mus seka. Nordama isaugoti mane, ji stengsi sumtyti pdsakus. Kaip vliau suinojome, saugumo nipeliai jau mus sek. Jie man, kad per sn gali aptikti tvo pdsakus, j suimti. Ivyk i Kauno, persiklme gyventi Ramygal. Ramygaloje gyvenome net trijose vietose. A. P.: Ar mokytoja Liubinaviien savo eim turjo?

L. .: Liubinaviiens vyras buvo uvs karo metais, naujos eimos dar nebuvo sukrusi. I Ramygalos isiklme 1954 metais. Prieastis ta pati: pajutome, kad KGB seka. Dar vienas domus prisiminimas i vaikysts a Jums parodysiu nuotrauk, kurioje mudu nusifotografav su globja, nes to papra saugumieiai. Jie pareikalavo, kad a biau su pionieriku kaklaraiiu ir enkliuku. A gerai atsimenu, kai mes vaiavome Panev daryti tos nuotraukos. Saugumieiai vienos nuotraukos, papra sau. Tik vliau, susipains su tvelio bylomis, suinojau, kad jis pra pasimatymo su manimi. Vietoj pasimatymo saugumieiai jam parod mint mano nuotrauk. Nesunku suvokti tokio KGB poelgio tikslus. Todl jie ir reikalavo, kad a biau su pionieri kaklaraiiu. A. P.: Tikslas aikus irk, k i tavo snaus padarme. Manau, kad ta nuotrauka KGB antaas prie gen. emait? L. .: Nra abejons, kad btent taip. A. P.: Kokie tolimesni Js slapstymosi keliai? L. .: I Ramygalos persiklme Radvilik, kur gyvenome pas mokytojos Liubinaviiens seser Danut ukauskien. Radvilikyje baigiau vidurin mokykl, paskui pradjau mokytis Kauno Politechnikos institute, statybos fakultete. Taiau susiklost naujos aplinkybs: mano globja sukr eim, susilauk vaikuio, sunku buvo mane ilaikyti, reikjo man pradti gyventi savarankikai, todl nebuvo galimybi stacionare mokytis. Pradjau dirbti Akmens cemento gamykloje, o i ten pam kariuomen. Tai buvo 1960 metai. Ten ibuvau tris metus. Grs i kariuomens, apsigyvenau pas tet iauliuose. ia pradjau mokytis Politechnikos instituto vakariniame skyriuje, kur ir baigiau, sigydamas statybos ininieriaus specialyb. Dirbau iauli I-je gelbetonio konstrukcij gamykloje i pradi darbininku, vliau meistru, cecho virininku, o ilgiausiai gamybos kontrols skyriaus virininku. A. P.: Vis laik gyvenote Liubinaviiaus pavarde? L. .: Taip, vis laik gyvenau Liubinaviiaus pavarde. Kai t pavard turjau, nebuvo taip paprasta, nes, kol buvau vaikas, joki dokument nereikjo, o kai baigiau mokykl, mokytoja Liubinaviien pradjo rpintis, kaip man gauti dokumentus. Ji suinojo, kad per kar sudeg Kretingos archyvai, todl kreipsi milicij, teigdama, kad a gims Kretingoje, taiau per kar sumaitis pasimet gimimo metrikai, pra iduoti naujus. Todl Radvilikio pas skyriuje buvo iduota payma, kad 1941 metais gimiau Kretingoje. Su Liubinaviiaus pavarde gyvenau iki 1989 met. Kai prasidjo tautinis atgimimas, papraiau, kad man iduot gimimo liudijim mano tikrja pavarde. Tam tikslui reikjo liudinink, o toki liudinink nebuvo. Liudininku nurodiau mano tts sesers emaityts Kotrynos vyr Rapol Juk. Kotryna Jukien tuo metu buvo jau mirusi.

J eima buvo itremta 1941 metais. Pagrindiniu liudininku gimimo liudijimui gauti a raiau KGB, nes saugumieiai vis laik mus sek ir inojo, kad emaiio snus Laimutis yra Liubinaviius. I kar to, tikriausiai, jie abejojo, kaip pasielgti, nes ta procedra utruko apie metus laiko. A. P.: Koks buvo rezultatas, ar toki paym jie idav? L. .: Tiksliau buvo taip: i pradi a praiau milicijos, kad leist susigrinti savo tikrj pavard, reikjo nurodyti, kur a gims, o a neinojau kur ir nebuvo ko pasiklausti. Tik vliau paaikjo, kad Kaune. Vliau visos klitys buvo veiktos, ir a susigrinau savo tvelio emaiio pavard. Manau, aiku, kokie bt buv loki mano pastang rezultatai sovietmeiu. A. P.: Gal galtumte papasakoti, kaip sukrte eim? L. .: 1973 metais susipainau su savo busima mona ir 1975 metais susituokme. I pradi nebuvo kur gyventi, gyvenome pas savo "tet" (taip j vadinome) amin atils Liubinaviiens sesuo ukauskien priglaud mus. Paskui gavome bendrabut, 1979 metais kovo mnes gavome but, o lapkriio mnes mir mona. A. P.: Ar augdamas pas savo globja mokytoj Liubinaviien neinojote savo tikrosios pavards, ar Jums nepasakodavo, kas Js tikrieji tvai, koks j likimas? L. .: Specialiai man niekas nepasakodavo, girdjau tik nuogirdas. A dabar visai suprantu, kodl taip buvo, nes buvo pavojinga apie tokius dalykus kalbti, todl tai daryti ir buvo vengiama. A. P.: K Js galtumte papasakoti apie savo globj, koki j prisimenate, juk ji aukojosi, kad isaugot partizan vado sn -Laimut. Kok jos paveiksl isaugojote savo atmintyje? L. .: Kada tiksliai mane pam auginti mokytoja Liubinaviien, a negaliu pasakyti: 1946 ar 1947 metais. Mano tvas dar tada nebuvo taip auktai ikils, taiau partizano o snaus auginimas buvo susijs su didele rizika. Neinau, koki motyv skatinama ji tai dar. Esu girdjs, kad ji turjusi sn, kuris dar maas mir, galbt ta netektis j paskatino globoti nalaiiu tapus vaik. Su savo globja gyvenome labai vargingai, nes po karo buvo sunku pragyventi. Mokytoja Liubinaviien buvo baigusi iauli pedagogin institut, Kaune dirbo vietimo skyriuje, vaik darelyje, pamenu, ir mane vesdavosi darel. inoma, jai gyventi ir mane ilaikyti buvo sunku. Paskui nuolatin tampa, bgimas ir nuolatinis slapstymasis nuo saugumo reikalavo i tos moters daug valios ir itverms. A jai esu nepaprastai dkingas u jos pasiaukojim, nes berniuk be vyro vieniai moteriai buvo nelengva auginti. Ji buvo man tikra motina taip a j ir vadindavau. Todl apie j patys graiausi prisiminimai. A. P.: Ar jausdavote KGB domjimsi Jumis ir kokiu bdu tai pasireikdavo? L. .: KGB domjimsi manimi a pajutau 1968 metais. Buvo taip: vien dien gamykloje pasikvieia mane kadr skyriaus inspektor ir pranea, kad esu kvieiamas karin komisariat. Man kilo susidomjimas, kodl komisariatas mane kvieia, juk a eilinis, ne-turiu karinio laipsnio. Nujs tenai, radau civil mog, kuris man

prisistat, kad yra atvyks i Vilniaus, i saugumo komiteto, ir nori su manimi pasikalbti. Pradjo mane klausinti, ar a inau, kas buvo ir kuo buvo mano tvas. Atsakiau, kad i nuogird kai k inau, taiau toli grau ne visk. Tada jis man dav knyg (KGB inspiruota l968 m. ileista knyga ,.Kruvinos udik pdos", kurioje meiiama lietuvi laisvs kova prie okupantus, o taip pat laisvs kov sjdio vadai. A. P.). J domino klausimas, ar niekas nebando umegzti ryio su manimi kaip su emaiio snumi i Lietuvos arba i Amerikos. Atsakau, kad niekas to nebando daryti. Po to jis man dav savo telefon Vilniuje ir papra, jeigu kas bandyt su manimi umegzti ry, btinai jam paskambinti. Prajus keliems mnesiams, jis vl atvaiuoja iaulius ir vl mane kalbina. Taip tssi net kelis metus: jis vaindavo ir mane klausindavo. Aiku, prie tai bdavo pokalbiai, tarsi nekalti: kaip sekasi, kaip gyvenu ir t. t. I t pokalbi supratau, kad jie norjo pasinaudoti manimi. Kai a mokiausi Politechnikos instituto vakariniame fakultete (a j baigiau 1973 metais), t klausinjim metu 1968. 1969, 1970 metais mintj saugumiet domino, kuriame kurse a mokausi. A sakau, kad treiame kurse. Dabar a suprantu, kad jeigu biau baigs institut, jie, tikriausiai, bt band mane panaudoti ryiams su usienio lietuviais. Tik vliau a supratau, kodl buvo toks KGB susidomjimas manimi, kodl jis kelis metus neatslgo, nes Amerikoje buvo ileistas Lietuvi enciklopedijos tomas, kuriame buvo raoma apie mano tv Jon emait, o taip pat apie mane. A. P.: Laimuti, ar neatrodo Jums, kad KGB aid negra aidim: kai buvo suimtas ir tardomas Jonas emaitis, rodydami Js nuotrauk pionierika uniforma, stengsi palauti jo vali, mei jo sn Laimut, o teikdami Jums meiikik knyg apie tv, norjo sumenkinti jo pasiaukojim Lietuvai ir jo vard snaus akyse? L. .: Manau, kad j tikslai btent tokie ir buvo. A. P.: Kada Js suinojote apie minimo enciklopedijos tomo ileidim? L. . Apie tai suinojau jau prasidjus Lietuvos tautiniam atgimimui, nes anksiau tokie dalykai buvo draudiami. Tik kai Valstybinje bibliotekoje pasidar atviri fondai, a nuvykau, nes mons man buvo anksiau sak, kad yra straipsnis apie mano tv, pasiskaiiau straipsn: Pasiirjau ileidimo metus ir pamaiau, kad jie sutampa su KGB atkakliu domjimusi manimi. A. P.: Gal galite pasakyti, i ko Js pirmiausia suinojote, kad esate J. emaiio snus, o taip pat apie savo tvelio likim? L. .: Dabar man sunku pasakyti, nes mano globja apie tai kalbti dl suprantam prieasi vengdavo. Todl vis ties apie savo tv suinojau vlai. Kai buvau Grinkikyje, pas savo monos giminaiius, tai vienas jos giminaitis (tai buvo gal kokie 1978 metai) man pasak, kad jis mats JAV ileist Lietuvi enciklopedij ir skaits apie partizan generol J. emait straipsn. Taigi pirm kart t ini a

igirdau jau bdamas suaugs. A. P.: Kokios mintys Jums kilo suinojus, kad Js tvelis yra Lietuvos partizan vadas, tautos didvyris? L. .: Sovietmeiu apie tai buvo vengiama kalbti, todl man apie tai buvo pasakyta su didiausiu atsargumu, puse lp. Man buvo sunku patikti, a ne i karto patikjau, todl man vis laik labai rpjo pamatyti t enciklopedijos straipsn. Tik perskaits t straipsn, galutinai sitikinau, kad mano tvas neeilin asmenyb, kad a juo turiu didiuotis, kad turiu bti dkingas monms, isaugojusiems jo atminim. A atradau savo tv, suinojau tikrj ties apie j ir jo likim, todl tai buvo diaugsmingos mano gyvenimo akimirkos. Tiesa kad tvas sovietinio teismo buvo nuteistas suaudyti, a buvau suinojs anksiau i savo dds Rapolo Jukos, kai jis gro i Sibiro tremties. Tiksliai neprisimenu, kuriais metais tai buvo, berods, apie 1965 metus. Dar buvo istorija, kaip jie mane surado. Tai pavyko tik atsitiktinumo dka. Buvo taip. Mano globjos sesers ukauskiens vyras Leonas ukauskas yra kils i iluvos apylinki ir karo metais buvo pastamas su mano tvu ir dde Rapolu Juka. Grs Lietuv, Juka pradjo iekoti mans. Kad a gyvenu svetima Liubinaviiaus pavarde, jie to neinojo. ukauskas, susitiks su Juka iluvoje, isikalbjo ir tokiu bdu suinojo, kur a gyvenu. Jie atvaiavo iaulius, pas ukauskus, kur mes tuo metu gyvenome, tada susitikau su savo artimais giminaiiais. Iekodamas mans, dd Juka buvo susidrs su KGB suregzta klasta: t paiek metu jiems prisistat vienas jaunas mogus, pasivadins Laimuiu emaiiu, taiau dd greitai suprato, kad tai KGB pasistas provokatorius, apsiauks emaiio snaus vardu. A. P.: Laimuti, dar vienas, galbt ir skaudus Jums klausimas: ar Jums yra inoma, kokias kanias teko ikentti Lietuvos partizan vadui Jonui emaiiui, patekus jam KGB nagus? L. .: Detaliai apie tai suinojau 1992 metais, kai tapo visuomenei prieinami KGB archyvai. Tik tada galjau susipainti su tvo daugiatome byla. Tuo metu man daug padjo archyvo darbuotojai, konkreiai Nijol Gakait, kuri tuo metu ten dirbo. Ji jau buvo susipainusi su emaiio byla, todl atrinko tai, kas mane labiausiai domino. Per kelet dien a susipainau su garbinga ir tragika mano tvo gyvenimo istorija. A. P.: iuo metu susidomjimas vienu herojikiausiu Lietuvos istorijos laikotarpi laisvs kov sjdiu, jo vadais, ypa Jono emaiio asmenybe, yra didiulis. Reikt paminti, kad raytojas Eugenijus Ignataviius kuria apie Jon emait dokumentin film, renka mediag apie jo gyvenim ir veikl bsimai monografijai, rengiamasi atstatyti bunker netoli imkaii, kur jis praleido paskutines partizanavimo dienas, pastatyti Kaune, Karo muziejaus sodelyje, partizan generolo Jono emaiio biust. Tai graios pastangos aminti Lietuvos didvyrio atminim. Taiau, atsivelgiant tai, kad Jono emaiio nuopelnai vienijant Lietuvi taut kovai prie okupantus yra didiuliai, kaip dar turt Lietuva jo atminim pagerbti? L. .: Mano supratimu, turt bti pagerbti visi laisvs kov dalyviai, paaukoj savo gyvybes u Lietuvos laisv ir nepriklausomyb. uvo deimtys tkstani Lietuvos

laisvs gynj, todl j atminimo aminimas bt ir mano tvo pagerbimas. A. P.: Laimuti, Js kambaryje, pagarbioje vietoje, kabo Js tvelio portretas akvarel. Gal galtumte pasakyti, kas io portreto autorius ir kaip jis ia atsirado? L. .: i akvarel i dviej nuotrauk nuliejo mano praymu iauli dramos teatro dailininkas Antanas Kritopaitis, kai buvo galima tai vieai daryti po Lietuvos nepriklausomybs atkrimo. Tokia io man brangaus portreto atsiradimo istorija. A. P.: Dabar, kai i vairi altini nemaai inote apie savo tv, kasdien matote jo portret, pasakykite, kok jo paveiksl susikrte savo vaizduotje? L. .: Pastaraisiais metais, susiklosius palankesnms aplinkybms, i gyv tvo bendraygi partizan, ryinink ir kit j painojusi moni stengiausi surinkti kiek galima daugiau ini. Man susidar spdis, kad tai buvo tvirtos valios ir rytingas mogus. Pavyzdiui, kai buvo visos galimybs pasitraukti Vakarus, jis pasiliko kartu su keniania tauta, ijo partizanauti. Tai buvo pareigos ir drausmingas mogus, ventai laiksi Tvynei duotos priesaikos. Kai kurias savo bdo savybes bandau sutapatinti su tvo: drausmingum, vidin disciplin, man regis, esu paveldjs i tvo. A. P.: Sakte, kad apie Jon emait daug suinojote i buvusi partizan, j ryinink. Gal galtumte pasakyti, kas jie, ar gyvi, gal galima tuos prisiminimus urayti, publikuoti? L. .: Su kuo teko bendrauti, vis praiau urayti prisiminimus. Nemaai jau yra padaryta: "Laisvs kov archyvo" 13 Nr. publikuoti N. Nausdaits prisiminimai, o N. Gakaits plati J. emaiio biografija. Nemaai fakt apie tv radau partizano V. Slapinsko prisiminimuose ir kituose altiniuose. A. P.: Pastaruoju metu vairs informacijos altiniai nemaai domi fakt paskelb apie generol emait. Ar pakilo visuomens susidomjimas jo snaus Laimuio asmenybe, o jeigu taip, tai koki tak tas susidomjimas daro Js asmeniniam gyvenimui? L. .: Taip, t susidomjim jauiu. Labiausiai t dmes pajutau iluvoje l994 met lapkriio 26 dien, minint mano tvo 85-sias gimimo ir 40-sias ties metines. Man buvo labai svarbu tai, kad pirm kart vieai buvo pamintas mano tvas, vertinta jo veikla. A buvau sujaudintas rodomos pagarbos mano tvui ir man. A. P.: Gal galtumte pasakyti, kaip sutikote lietuvi tautos atgimim, k tada jautte, k veikte? L. .: T dien spdiai, jausmai, nuotaikos tiesiog sunku papasakoti. Kai 1988 metais iauliuose, aulio aiktje, buvo pirm kart organizuotas sjdio mitingas, kur susirinko tokia minia moni, kokios i aikt niekada nebuvo maiusi, kai mons, pirm kart vieai pamat trispalv vliav, su aaromis akyse buiavosi, mane sveikino visai nepastami mons, spdis buvo milinikas. Tomis dienomis a buvau kartu su atgimstania tauta. A. P.: Dabar igyvename labai sunk ir prietaring laikotarp. Grus valdi

buvusiai sovietmeio nomenklatrai, bandoma reviduoti veniausius lietuvi tautos idealus, stengiamasi umirti herojikiausi ms istorijoslaisvs kov prie bolevizmlaikotarp. K, Js nuomone, turime daryti, kad ateinanios jaun moni kartos gerai inot garbing Lietuvos istorij, nepamirt t ideal, vardan kuri kovojo ir uvo j proseneliai? L. .: ia yra labai svarbi problema. Taip yra todl, kad mons ne visk ino apie partizanin sjd arba turi ikreipt, sovietmeio dezinformacijos altini suformuot vaizd. Net ir a pats tik pastaraisiais metais turjau galimyb apie tai nuosekliau suinoti. Sovietmeiu uaug mano bendraamiai ir dar jaunesni neino tikros tiesos, nes tai buvo visokiais bdais slopinama. inome, i koki vadovli okupacijos metais moksi kelios jaun moni kartos. Man regis, yra labai svarbu, kad bt ileisti geri istorijos vadovliai, teisingai juose nuvieiama laisvs kov sjdio istorija. Gal tada mokiniai inot vis ties, kokiu keliu Lietuva jo nepriklausomybs atkrim. A. P.-. domu bt igirsti Js prognozes, kokia tolimesn Lietuvos ateitis, kokiu bdu mes galtume ibristi i ekonomins krizs ir dvasins depresijos? K Js galtumte palinkti savo tvynainiams? L. .: pirmj klausim sunkoka atsakyti. Man regis, jeigu mes geriau inotume savo istorij, labiau j vertintume, tada i savo protvi darb ir varg daug ko galtume pasimokyti. Kai kas dabartinius ekonominius sunkumus sutapatina su nepriklausomybs atkrimu. Ekonominiai sunkumai yra nulemti vairi objektyvi ir subjektyvi faktori ir nra nepriklausomybs atkrimo pasekm. Tautieiams noriau palinkti susitelkimo, darbtumo ir mylti laisv taip, kaip j myljo tie, kurie u j paaukojo savo gyvybes. Galbt tada galtume greiiau ibristi i t sunkum, apie kuriuos kalbame, inoma, tam reiks nemaai laiko. A. P. Dkojame Jums u pokalb, linkime geros sveikatos ir skms.

JUZEFA LIKUT Jonas emaitis kok a painojau Jono emaiio brio partizans Juzefos Likuts, g. 1916 m. Darataii kaime, iluvos vls., atsiminimai. Ura 1993 m. rugpjio 11 d. Alfonsas Vaivila. Lemtingasis rugpjtis Po karo su mama ir broliu gyvenome iluvos valsiuje, Darataii kaime. 1945 m. balandio mnes brolis, aisdamas rasta mina, susisprogdino. Likome dviese... O laikai buvo neramus. m ueidinti partizanai, daniausiai ms apylinks gyventojai. I pirmj prisimenu mums pastam Alfons Petryl, ujus kartu su Betygalos valsiuje veikusio partizan brio vadu Venclausku (Venclauskas Juozas, Stanislovo, g. apie 1917 m., i Pakapurnio kaimo Raseini vls. A. V.). Pastarasis, kaip vliau teko patirti, buvo poetikos prigimties, pamaldus mogus, sukrs nemaa partizanik dain, kurias mes partizanaudami dainuodavome. Lemtinga partizan vienag man buvo 1945 m. rugpjio 28 d. Tkart pas mus ujo brelis partizan, pra valgyti. Papietav jie pasim i ms Smetonos laik laikrai ir urnal komplektus ir nujo darin paskaityti, pailsti. A su mama, pasikinkiusios arkl, nuvaiavome alia sodybos nupjauto avi miinio parsiveti. Vienas i partizan Vladas Lukauskas i Varkali kaimo, pasims grbl, pasisil mums padti pagrbstuoti. Buvo grai saulta diena, Patys piets 13 val. Gamta jau dvelk rudenjania ramybe. Rodos, niekas neadjo audros... Bebaigiant krauti veim, matau, keliu nuo Lyduvn ant kalniuko ibgo mogus, o jam i paskos brelis besivejani strib. (Persekiojamasis buvo partizanas Vladas Bda, Julijono, i Varkali kaimo A. V.). Mums talkins partizanas V. Lukauskas met grbl ir skubiais ingsniais pasuko darins link. Stribus pastebjo ir i darins. Partizanas Vacys ickis i Dumbuls kaimo, ioks lauk, pasistat prie trobos kampo kulkosvaid ir m leisti serijas artjanius stribus. alia jo priguliau ir a. Kulkosvaidio ugnis stribus suguld. Vienas i j, priguls u avi miinio, m atsiaudyti irgi i kulkosvaidio. Dvikova truko neilgai. V. ickio kulka kliud strib kulkosvaidininko galv ir j sunkiai sueid. Kulkosvaidis nutilo. Stribai, palik sueistj, isilakst. Pasitrauk ir partizanai. Sueistasis pasirod ess iluvos valsiaus MVD milicijos galiotinis Antanas Sdikas, kuris ir vadovavo iam strib briui. Sueistasis jau buvo be smons, bet dar gyvas ir sunkiai dejavo. Mes su mama i pradi pasimetme, neinojome, k su juo daryti, o paskui nutarme veti iluv stribyn. Bet

sueistasis buvo stambus vyras, ir mes nestengme jo kelti ratus. Laimei, ujo kaimynas Likus Stasys... A likau namuose, o mama su sueistuoju idardjo iluv. Netoli iluvos stribas atgavo smon, suvok, kur ess, m mam spardyti, plsti, vadinti "bandit kurva". Nuvetasis stribyn toliau buvo gabenamas iauli ligonin, bet neigyveno. Mam iluvos kagbistai sum, tard pats iluvos vls. NKVD virininkas Andrj Sajenka. Mama gynsi, kad n vieno i partizan nepastanti, atsitiktinai uj. Palaik 3 paras iluvos daboklje, paleido. Sudie, gimtieji namai Mamai ivaiavus su sueistuoju, a puoliau darin naikinti partizan buvimo ymi: surinkau iblakytus urnal komplektus, knygas, radau ir dvi partizan paliktas "terbas" su oviniais. ovinius sumeiau ulini... Ir staiga matau: per lauk nuo Lyduvn puss artja ms sodyb didiulis rus kareivi brys, isiskleids kovos grandine. (Tai buvo iluvos vls. MGB per racij ikviestos ir mestos mio viet dvi rus kareivi grupes: pasienio pionieri dalinys (RKKA) ir Lyduvn geleinkelio stoties garnizonas, o 18 val. jiems pagalb dar mainomis atveta 50 kareivi pasieniei. Raseini aps. NKVD virininko Sinycino praneimas Kauno s. NKVD, MGB operatyvinio skyriaus virininkui pulk. Veselovui 1945 m. rugsjo mn. KGB archyvas, F. 3, apr. 7, b. 64, 1. 46). Pamaiusi artjanius rusus, a pasileidau bgti prieing, ka-reivii dar neustot pus. siver ms sodyb ir nerad ant ko ilieti tio, rusai m dauyti baldus, visk siaubti. silau svirn, kur buvo laikoma ms pai su mama austa drob. Drask t drob, vyniojo ant bat, o likusi jos dal suliejo ia pat rastu aliejumi. Ieidami ijojo paskutin ms arkl. Neramios dienos ir naktys Nuo tos lemtingos rugpjio 28-osios prasidjo mano klajons, o vliau partizans ir kalins kelias. Ibgusi t dien i nam, atsidriau kaimyniniame Pagoj kaime pas giminait Tamoi Laurait. Ten pernakvojau, paskui slapsiausi tai pas vien, tai pas kit giminait, pastam. Buvau nukakusi net iaulnus pas Arlausk, pas gimines ekikn. Taip besislapstant, kart ugriuvo stribai. eiminink grdo mane priemenje rs ir upyl bulvmis. Bet stribai kratos tsyk nedar... Slapstydamasi iluvos apylinkse, danai susitikdavau su ia veikusiais partizanais Petru ir Vladu Lukauskiais i Varkali, Alfonsu ir Petru Virbickiais, Vladu Zikumi, Povilu Luu i Lili kaimo ir kitais. Mergaits drsa ir sumanumas gelbsti mane 1946 m. ankstyv pavasar a buvau grusi i ekiks ir slapsiausi Rakavos kaime prie Dubysos pas Tamutien Marijon. Apie tai greit suuod ir ekist agentai.

Vien dien, M. Tamutienei su dukra ivykus pas gimines prie aiginio, a su jaunesnija jos dukra likome namie. Ijusi i savo slaptaviets, a atjau virtuv ir u krosnies lovoje atsiguliau. Staiga bildesys duris, ir kambar siveria ruskis. Matau, vyresnysis. "Ar ia yra Likut Juz? " sistebeilino virtuvje stovjusi Antos Tamutyt. A nustrau. Supratau, jog esu iduota, rusas ino net mano pavard, manau galas. Taiau mergait nepasimet: "Ne, ia tokios nra". "O gal ta, kuri guli?" mosteljo ranka rusas mano pus. "Ne, tai mano sesuo," tebetvirtino Antos. Tvirtas mergaits balsas, matyt, suglumino rusk. is nesim tikrinti dokument ir vl ivirto lauk. Man to tik ir tereikjo. okau i lovos, atstmiau virtuvs lang ir lauk. Bgau pakalnn mik kvapo neatgaudama. Ten tnojau iki tamsos. Nak t vlei sugrau Tamutiens sodyb. Bet ilgiau ia slptis buvo nemanoma: KGB akis jau budjo ties ia sodyba. Partizans taku 1946 m. balandio mnes antrj Velyk dien susitikau su Vinco Lazdausko Virgio partizanais (6 ar 7 mons), veikusiais iluvos valsiaus pietvakarinje dalyje prie Dubysos, ir nutariau su jais pasilikti. T dien ujome Skaraitiks kaime pas aktyv partizan ryinink Kaz Kisieli ir ia patyrme, kad kaimyniniame Varkali kaime gyvena Aniulien, kurios du sns aktyvs iluvos stribai. Vienas j iuo metu ess sugrs pas motin, Partizanai tuojau iskubjo Varkalius, bet Aniulio namuose neutiko. I Skaraitiks patraukme iluvos valsiaus Palapii-Pyragi mik, kur tuo metu buvo stambi vietos partizan stovykla. Ms briui priklaus 12 partizan: minti broliai Lukauskiai, Virbickiai, Stasys ir Vacys ickiai i Dumbuls, Antanas ir Kleopas Armokos i Lukaii-Jukaii, Bajorinas, Antanaitis i Alj, pats vadas V. Lazdauskas. Buvome ginkluoti kulkosvaidiais, automatais, pistoletais, granatomis. Man buvo teiktas pistoletas. Gyvenimas Palapii mike Palapii mike alia ms bunkerius buvo sirengs ir iluvos partizan brys: Pranas Tauas su mona J. Mandravickaite, Pranas Juka, Petr Kuraityt ir Antanas Kuraitis i Grigalaii, Jonas Junokas i Plekaii ir daugelis kit. Jiems vadovavo Povilas Morknas i Zbaro. is brys buvo ymiai didesnis u msik, jame daug uniformuot. Abiem briams vadovavo Lietuvos armijos kapitonas Jonas emaitis, irgi iluvos valsiaus gyventojas, i Kiaulinink kaimo. Jis dvjo Lietuvos armijos karininko uniform, be antpei. Jonas emaitis ia pat buvo sirengs atskir bunker. Jame turjo radij, raomj mainl. Klaus Vakar radijo stoi, mainle spausdino sakymus, informacijas, radijo stoi suvestines... Vakarais jis ateidavo

ms bunker, pasakodavo, k girdjs per usienio radij. neramius partizan klausimus: "Ar nejuda Vakarai?", atsakydavo raminaniai, jog viskas bsi gerai: "Laukiam Vakar pagalbos. Turkim vilties". Jono emaiio asmenyb dar malonaus ir velnaus mogaus spdi. ia, Palapii mike, j du kartus aplank mona. Atjusi Palapii mik, oficialiai buvau priimta partizan br. Partizanik priesaik daviau birelio mnes paiam Jonui emaiiui. Viso priesaikos teksto dabar neprisimenu. Atmintyje iliko tik pagrindiniai odiai: "Nepasiduosiu, nepabgsiu, neiduosiu". J. emaitis man suteik ir partizanik slapyvard Petras. Bunkeris, kuriame gyvenome, buvo gana erdvus, medinmis grindimis. Jame miegamieji gultai, stalas, gelein plytel valgiui gaminti. Bunkerio gale umaskuotas langelis. Netoli bunkerio vyrai buvo net sireng "turnik", ant jo manktindavosi. Gegus vakarais, kai iluvos banyioje vykdavo "mojavos" (geguins pamaldos), rnes giedodavome Vis ventj litanij, kitas giesmes. Pagrindins mano pareigos bryje gaminti vyrams valg. Mike rinkdavau "zuikio kopstus", i j virdavau sriub. alia bunkerio sirpo emuogs, kartu knibdjo ir daugyb gyvai, kuri a labai bijojau Rpindamasis maistu, ms brys kart upuol Skaraitiks kaimo parduotuv, parne kruop, odekolono. Sviesto sigydavome upuldami iluvos-Tytuvn keliu Tytuvn geleinkelio stot gabenanius sviest i iluvos pienins. Kleopas Armoka i savo nam Jukaii kaime danai atnedavo medaus. Duon kepdavo Pyragi kaimo moterys (1946 m. iem J. emaiio partizanams duon kep Vlado Novogrockio eima, Novogrockien skalb partizanams baltinius A. V.). Pas kinink Ren eidavome pirt. Jis turjo dvi suaugusias dukras pabendraudavome. Pas mus Palapii stovykl ateidavo partizanai ir i iauli brio. Taip gyvenome iki liepos mnesio. Palapii kautyns Auo graus liepos 3-ios dienos (i ties liepos 6-tos A. V.) rytas. Mikas aidjo nuo pauki treli. Visa jga skelbsi vasara... A prie geleins krosnels viriau pusryius. Dauguma ms brio vyr buvo ij ygi. Stovykloje buvome lik tik 5 partizanai. Sargyb stovyklos prieigose jo Petras Lukauskas. Apie 10 val. staiga nuaidjo sargybinio vis, o po keli minui uduss atbgo ir pats sargybinis: "Rusai! Supa stovykl!" A okau i bunkerio ir, usimetusi po ranka pakliuvus juod megztuk, basa pasileidau apkasu spti iluvos brio, kurio bunkeriai buvo u 500 metr nuo msikio. Man reikjo perbgti keli, kuris skyr

ms bunkerius. Maniau, kad keli jau bus ustoj rus kareiviai. Bet laimingai ios vietos jie dar nebuvo pasiek. Atbgusi aukiu iluvikiams: "Rusai! Rusai!" I bunkerio tuojau ibgo Jonas emaitis ir liepe visiems pasiruoti kautynms. alia bunkerio nuo karo buvo ilik apkasai. Ant j kranto tuojau buvo istatyti kulkosvaidiai. ia, pas iluvikius, man ir teko sutikti kautynes. Be mans, ia dar buvo viena moteris ryinink i Kauno (gal tai Sabaliauskien, pagal pirm vyr Armonien Petr. Jos vyras Sabaliauskas Izidorius invalid nam direktorius irgi partizan pagalbininkas. Abu saugumo suimti 1946 m. rugsjo 21 d. A. V.). Jonas emaitis man ir ryininkei liep pasitraukti saugesn viet, nesikauti. Po keli minui prieais ms gynyb pasirod rus kareiviai, isiskleid kovos grandine. Puol Lyduvn geleinkelio stoties garnizonas ir stribai. Partizanai prisileido kareivius kuo ariau ir tada atideng ugn. Matome, kalvel, kur buvo ms pagrindiniai bunkeriai, apaug jaunomis eglaitmis, takeliu kopia rus karininkas ir trys kareiviai, apsigaub brezentiniais ygio apsiaustais. Tuo metu trenk partizan kulkosvaidi salvs. Karininkas ir j lydj kareiviai krito kaip pakirsti. I abiej pusi prabilo pragarika ugnis: kaleno kulkosvaidiai, tratjo automatai, trenk autuv salvs, kurtinaniai sproginjo granatos, partizan mtomos emyn per berynl puolanius rus kareivius. I apaios vis sklido rusiki: "Pe-riod! Period!". Bet stipri partizan ugnis neleido rusams pajudti i vietos. Jie slapstsi u kelm, medi kamien. J pusje girdjosi keiksmai, sueistj ir mirtanij auksmai ir dejavimai. Kovms apie valand. Toliau tsti kautynes darsi pavojinga: seko ovini atsargos, be to, girdime, prieas per racij aukiasi pagalbos i Raseini, Kalnj garnizon. Jonas emaitis, vadovavs kautynms, dav komand lautis i apsiausties netoliese esani pelk link Dubysos. Bet vos tik pakilome i apkas, su nauja jga pasiutikai m kalenti rus kulkosvaidiai. Turjome vl okti atgal apkasus. Rus kulka perov Jono emaiio ant peties kabojusi kaset (planet), jam usikirto vokikas automatas. Per mio trenksm a aukiu J. emaiiui: " Bkim nendryn!" emaitis nepraranda savitvardos, mane ramina: "Nesikariuok", liepia neisi-kiti, netapti taikiniu. Sukaup vienon vieton kulkosvaidius, okome antr kart i apkas ir puolme nendryn. okdamas i apkaso, uvo ms kulkosvaidininkas, kilimo nuo aiginio, pavards neprisimenu. (Tai Alfonsas Jakubaitis A. V.) Isiver i apsiausties, bgome per nendryn neatgaudami kvapo link Viaii kaimo. Ubg ant kalvels, irime, keliu vaiuoja rus karikos mainos su pastiprinimu. Bet diena jau krypo vakarop ir rusai nesiryo "ukuoti" miko. Labai gailjoms palikt daikt, nors ginklus buvome ukas. A mio metu neaudiau, nors ir turjau pistolet. Nesikov ir antroji moteris. J. emaitis, kaip minjau, ragino mus, moteris, nestatyti savs pavoj.

Paaikja idavyst Vliau patyrme, kad rus kareivius stovykl atved ms brio partizanas Petras, pavards neprisimenu (tai Petra Povilionis. A. V.), kilimo nuo Lyduvn. Jis brio vadovybs buvo ileistas savo vardini (petrini) proga pas gimines prie Lyduvn. Ten pasigr ir darinje umigo. ia j ir utiko kratas dar ekistai. Tardomas neilaik ir sutiko parodyti brio stovyklaviet. Tuo metu, kai rusai puol ms stovyklaviet, pas mus miku jo ms ryininkas, jaunas vyrukas Vytautas pukas i Jukaii, norjs kak mums praneti. Rusai j sum. j klausim: "Kur eini?", atsaks: "Pievos samdytis". Mio metu nuo rus pabgo. Pabgo ir j suimtas partizanas Petras. Vliau Petras gro ms br ir teisinosi, kad jis specialiai rusus uveds i tos puss, kur partizanams buvo patogiau gintis. Bet tas jam nepadjo: u idavyst ir priesaikos sulauym buvo nubaustas mirties bausme. Traukiame Betygalos mikus Ibg i apsiausties, suskilome atskirus brelius ir traukms skirtingas dislokacijos vietas. Likti iluvos mikuose nebuvo galima - inojome, ryt ia bus masinis rus siautimas. Ms (V. Lazdau-sko) brys pasukome link Betygalos, iluvikiai Sandrausiks mikus, o Jonas emaitis su tabo grupe link imkaii. Mikais atjome iauleli kaim. Viekeliu iluva-Raseiniai Raseini link vaiavo rus karikos mainos su sueistaisiais ir nukautaisiais. Perkirt viekel, atjome Zopelski kaim pas uramsk. ia vakarieniavome, trumpai ilsjoms Padukio kaime pas Uinsk. Paskui per Auktadvar, Medingius, Vainorius, Tverijonik judjome toliau Betygalos link kuo toliau nuo mio vietos. Betygalos partizan stovyklaviet aptikome pelkje. Betygalikiai mus maloniai prim, padar mums lovas-gultus, ivir sriubos su pauktiena. Pernakvojs ms brys (78 mons) rytojaus pavakariu leidosi atgal savo prast veiklos rajon iluvos apylinkes. Palapii mis prieo akimis A. Vaivilos pastabos Taip Palapii mis atrod to mio dalyvs-partizans akimis. O kaip jis atrod prieo, puolusio J. emaiio partizanus, akimis? Raseini apskrities enkavedistai ataskaitose savo auktesniems virininkams ra, kad 1946 m. liepos 5 d., agentams praneus, jie sum partizan Pavilion, kuris gydsi Jono emaiio stovykloje. Apklausos metu jis parod, kad partizan stovykla yra prie viekelio iluva-

Lyduvnai, u 23 km. nuo kelio, mike. Toje stovykloje 2530 moni Stovyklaviet padalinta dvi stovyklas: viena viruje, kita pakalnje. Stovykla turi apkasus, iedin gynyb. Remiantis jo parodymais, atlikta karin-ekistin operacija, kurioje dalyvavo 62 MVD armijos kareiviai ir 15 strib. Pirmiausia stovykla buvo aptikta ir blokuota. Mis prasidjo 12 val. emutin stovykl um per 3 minutes. Partizanai i ten pasitrauk virutin stovykl, kuri irgi apsupo ir blokavo, o jos prieigose vyko mis 3 valandas (iki 15 val.). Partizanai, matydami padties beviltikum, sutelke visus kulkosvaidius vien sektori ir, remiami kit ginkl, nukov vien karinink, tris kareivius, o taip pat du sueid, padar sprag ir isiver i apsupimo. Paskui suskilo smulkias grupes ir pradingo mike. Persekiojimas rezultat nedav. Upuolik nuostoliai: nukautas 1 karininkas ir 5 kareiviai, 6 kareiviai sueisti. O jie nuov 1 partizan, kurio atpainti nepavyko. Stovykloje paimta: 3 kulkosvaidiai, 1 automatas, 5 autuvai CBT-5, 1 pistoletas, 23 granatos, 100 sprogdikli joms, 3327 vairaus kalibro oviniai, 1 raomoji mainl, 1 radijo imtuvas, 28 vairios raketos, 8 kulkosvaidi dklai, 1 kulkosvaidio vamzdis, 50 vienet rankovi apsiuv su enklu "LLA" (Lietuvos laisvs armija A. V.) ir tabo dokumentai. Abi stovyklos atramos punktai, rengti pagal paskutin karins technikos od (tai, be abejo, J. emaiio nuopelnas A. V.). emutinje stovykloje 14 bunkeri, kuriuos aplinkui juosia mogaus gio apkasai su kulkosvaidi lizdais; antra viruje i 13 bunkeri, kuriuos irgi juosia mogaus gio apkasai su 11 lizd kulkosvaidiams. Stovykla rengta ant kalnelio virns, apaugusios tankiu eglaii jaunuolynu, gerai umaskuota, ir prie jos galima prieiti tik takeliu, kuris i anksto paaudytas i bendros gynybos sistemos. I paimt dokument matyti, kad ta stovykla buvo partizan for-muiots ebenktis tabas, kuriam vadovavo Lietuvos armijos kapitonai eponis Budrys ir Jonas emaitis - Darius.2
2

inios apie vykius 19-16. VII. 20. KGB archyvas, F 3. apr. 20, -1946 m., b. 65,

Partizan ryinink Novdgrockin i Pyragi ar iauleli kaimo teig, kad ioje Palapii stovykloje nuolat gyveno apie 80 partizan. Prie liepos 6-tos dienos m i j 30 moni buvo ivyk su vairiomis uduotimis. Apie mi, kuriame enkavedistai buvo gerai apkulti, jie ra dar ne vienoje savo ataskaitoje, j analizuodami ir darydami ivadas, kad nevalia pulti partizan neturint aikios jg persvaros.

STANISLAVA ICKUT-ORVILIEN Algirdo bryje Buvusios partizans Stanislavos ickuts (dabar Orviliens) Snaigs atsiminimai, ura 1993 m. rugpjio 2 d. Allonsas Vaivila. Netiktas pabgimas Esu gimusi Kalnujuose, alia Raseini. 1944-1945 m. dirbau Raseini pate telefoniste ir telegrafiste. Saugumas mane tarinjo ryiais su partizanais. Jei tik koks partizan puolimas, tuoj mane aretuoja. Buvau apie Kalnujus, Girkaln veikusio partizan brio ryinink. Po vieno tokio areto kaljau Raseini kaljime. Mano kamer pasikeisdami saugojo du priirtojai: lietuvis ir rusas. Lietuvis jaunas vaikinas, maiau, kad mane ujauia. Duodavo vandens atsigerti, nors tai daryti jam buvo grietai udrausta. Vieno budjimo metu jis man sako: "Kaip man gaila js!". A, gerokai nustebusi, paklausiau: "O kaip tada js ia dirbate?" "Nenorjau eiti rus kariuomen". Paskui pridjo: "A jums suruoiu pabgim. Bgsime: kartu. Js savo keliu, a savo. Noriu kam nors gera padaryti". Buvau nustebusi ir kartu netikjau: gal provokacija? Mano kamera buvo antrame aukte, o tardyti vesdavo emyn, pirm aukt, kuriame buvo sikrusi ir Raseini milicija. Prie du r stovdavo milicijos budtojas. Naktis. Girdiu, kakas eina prie mano kameros, rakina duris. Supratau vl ves tardyti. Atsidaro, durys iriu: tas pats vaikinukas. Jis man sako: "Bgsime. O kol kas palauk", ieinu i kameros, abu leidiams laiptais emyn. Atjus pirmo aukto koridori, priirtojas liepia man laukti, o pats nueina prie lauko dur pasiirti, k veikia milicijos budintysis. Milicijos kambariuose girdti kakoks didelis erzelynas. Budiniojo nesimat. Tada vaikinukas man pamojo ranka, ir mes sprukome pro duris. A pasileidau bgti link gimnazijos, jis kapini link. I netiktumo ir staigaus diaugsmo umirau jam net padkoti. Bgau neatgaudama kvapo kuo toliau nuo Raseini, nuo savo kankintoj. Pas iluvos partizanus Atbgau Girkaln pas partizan ryinink Pran Valini. Pasakiau, kas atsiliko. Jis prane apie mane partizanams. ie pasitar nutar mane perkelti kit br, nes ia mane pasta vietos gyventojai, ir saugumas tuoj pat suinos, kur iekoti bgls. Buvo pasirinktas Algirdo brvs, veiks iluvos valsiuje tarp iluvos ir aiginio

Dubysos link ir priklauss tai paiai Kstuio apygardai, e-benkties rinktinei. Algirdo briui tada vadovavo Stasys Nacas-Algis. A atjau iauleli kaim prie iluvos pas Vaidil, kur painojau kaip iluvos patinink, kai dirbau Raseini pate. Ten pas Vaidil atjo ir Algirdo partizan brys mans pasiimti. Tam briui tada priklaus Rstenis (Kuota Feliksas i Bardiki km. nuo aiginio A. V.) su mona, Antanas Keparutis-Ilgnas, vadas S. Nacas-Algis, Vtra nuo Padubysio ir arnas nuo aiginio. iemai praleisti brio vadas S. Nacas buvo sumans mane apgyvendinti pas vien kinink prie Dubysos, kuris turjo 3 dukras, viena j gyveno Kaune. (Tas kininkas buvo Jonas Maianskis, g. 1901 m., gyv. iluvos vls., Lili kaime, partizan ryininkas, perdavinjs partizan korespondencij rinktins Savanoris vadui J. emaiiui, vliau Raseini saugumo uverbuotas slaptu informatoriumi slapyvardiu Juozaitis A. V.). Nacas tikinjo, kad tai saugi vieta ir a galsianti ramiai periemoti. Bet mano nuojauta sak, kad tie mons nepatikimi, kad jie komunistins pakraipos. Vliau patyriau, kad partizan vadovyb buvo pavedusi S. Nacui likviduoti kinink, bet jis sakymo nevykd. (T sakym vykd 1950 m. lapkriio 13 d. kiti V. Daukanto-Ryto brio partizanai: Jonas u-kauskas-Smilga ir Antanas Budginas-vainys. A. V.). Todl kit dien, kai gro S. Nacas, a jam pareikiau: "ia nepasiliksiu, o jeigu js mane vis tik paliekate, tai a ieinu i brio". iemoti teko kartu su brio partizanais. Mums slptis buvo rengtas bunkeris Akmens kaime pas Pran Lukoevii-Lu tvarte. Bunkeris keturiems monms, negilus. A, nedidelio gio moteris, galjau isitiesti visu giu, bet vyrai turdavo susilenkti. Buvo padarytos lentynos ms ginklams, popieriams susidti. Bunkeryje gyvenome keturiese: a, Rstenis (jo mona slpsi kitur), A. Keparutis ir vadas Algis. Tai buvo 1949 m. iema, labai alta ir gili. 1950m. vasario mnes ms brio vyrai isiruo aigin. A buvau nualusi kojas ir likau bunkeryje. Vyrai saksi gri po 34 dien. A turjau kulkosvaid ir 3 granatas. Siaubo valandos Lui bunkeryje Vyrams ijus, antr par, girdiu, smarkiai m loti kieme unys, vjas atne ir moni balsus. Per angas, buvusias prie sienos orui bunker eiti, girdiu, atsidaro tvarto durys, kalba rusikai, vir mano bunkerio urmulys. A persiegnojau ir sakau: "Dieve, ar padsi man kart?" Upiau lemp, pasistaiau prie bunkerio angos kulkosvaid, pasimiau rank granat. Jei tik atidengs ang, ginsiuos. Buvau nusprendusi gyva nepasiduoti. Bunkerio stogas buvo udengtas lentomis, tarp kuri

 platakos dydio tarpai. Staiga, matau, mykt man prie pat nos metalinis strypas visikai alia lub lentos. Dar labiau sitempiau supratau: metaliniais strypais bado tvarte em ieko bunkerio. Virbas slydo gal centimetr alia lub lentos. Ir tai mane igelbjo. Antr kart toje vietoje ne-dr. Netrukus erzelynas tvarte nutilo, nurimo ir unys. Supratau, mirtis stovjo alia. Jei virbas but smigs vos centimetr kairiau, bt atsirms lub lent. Neinojau, ar pavojus jau praslinko. Sulaikiusi kvap tebebudjau, klausiausi kiekvieno krebdesio. Taip atjo pusryi metas, atjo ir piets, ir vakariens metas, bet niekas pas mane neateina, valgyti neatnea. Tik kit ryta,, girdiu, kakas ateina tvart. Pasikelia bunkerio dangtis matau eiminink Lu Vlad. Jis isigands: "Ar tu dar gyva?" Jis pasakojo, jog anksti ryt sodyb upldo rus garnizonas. J vyresnysis kalbjo, jog jiems pasakyta, kad pas Luus Akmenje yra bandit bunkeris. Saksi, kad vis dien bijojs eiti tvart, nes gal i pamiks kas nors stebi. Pavalgius pasidar kiek ramiau, pragiedrjo nuotaika. Apvaizda ir i kart ustojo mane. Neuvusi nuo rus, siu nuo potvynio Taiau pavojus nebuvo prajs, o tik kiek atsitolins. Kit nakt prasidjo staigus atlydys. Vis nakt pliaup lietus. Tvartas stovjo lomoje, ir pro ventiliacines angas bunker m bgti vanduo. Jo lygis spariai kilo. Ginklus ir dokumentacij ukliau ant virutini lentyn. A jau braidiau iki keli po ledin vanden. Vanduo tebekilo, spariai sm bunker. O ieiti negaljau. Nepajgiau pakelti bunkerio angos dangio, kur pakeldavo tik stiprus vyras. Luai i viraus dangt atkeldavo specialiu luomu. Puoliau nevilt: "Geriau biau susisprogdinusi aptiktame bunkeryje, negu dabar jame ltai nusksti . Laukiau ryto kaip iganymo. Paryiu, girdiu, sugirgdjo tvarto durys, pasikl bunkerio anga joje viltingai sumavo V. Luo galva, vl; "Ar gyva?". Vl nuslinko mirties elis. Bandme semti vanden, bet neskmingai jis toliau tebetvino. Likti bunkeryje jau negalejau. Todl susineiau ginklus, dokumentus, kitok ms "turt" ant tvarto. sirausiau iaudus, o nakt vl pradjo pasiutusiai alti. A lapia drebjau visu knu, ueiti trob buvo nesaugu. Per V. Lu isikvieiau ms ryinink, kurio pavards neprisimenu. (Tai buvo Feliksas ukauskas i Medingi kaimo, mirs 1993 m. A. V.). Perdaviau jam ratel apie padt, kadangi vyrai buvo adj, grdami i ygio, pirma ueiti pas ryinink. Mano bendraygiai, igird apie rus siautim Lu sodyboje, man, kad rusai aptiko bunker ir a uvusi. Parj jie sitikino, kad ia toliau likti nemanoma: bunkeris apsemtas ir apskstas. Nakt ijome i Lu sodybos, o altis didiulis neapsakomai gelia nualusias kojas. Vos einu. Nakvojome mike, per kar sprogusio sviedinio iraustoje duobje. Susikrme lauel. A vl peralau. Prasidjo inkst udegimas. Jis turjo lemiamos reikms tolimesniam mano likimui.

Kit dien a, Rstenis ir vadas S. Nacas ujome pas vien kinink, darinje sikasme iaudus ir nutarme dienoti. Po piet, girdime, smarkiai oko loti unys. darin ateina rus kareiviai. Mes sikas iaudus negiliai, tik iaudais usimaskav save ir ginklus. Paruome ginklus ir pro iaud plyel stebime, k darys. Matome vienas rus kareivis statosi kopias ir lipa pas mus ant ieno. Jau buvome beatidengi ugn, bet kareivis, ulips ant iaud, laikydamasis kopi, apsivalg ir, nieko tartino nepastebjs, rikteljo apaioj esantiems: "Nievo net!" Atsileido iki kratutinumo tempti nervai... iem praleidome vaikiodami nuo vieno kininko prie kito. Jonas emaitis demaskuoja ir teisia saugumo agent 1950 m. vasar, birelio pradioje, ms brys stovyklavo vienoje i iluvos giri. Vadas S. Nacas gavo per ryinink kvietim su visu briu atvykti partizan susirinkim. jome susitikimo viel vis nakt. Atvykome didel prie iluvos esant mik (tai il mikas u 6 km. nuo iluvos A. V.). Ten buvo didel aikt, kur mes anksiau atlikdavome vairius kovos pratimus. Kai visi partizanai susirinko, atvyko ir pats apygardos vadas Jonas emaitis, kuris man pokalbyje, prie prasidedant susirinkimui, prasitar, kad apygardoje es "nemaloni dalyk". Apie tuos "nemalonius dalykus" greit gavau patirti. Prasidjus susirinkimui, vienas i partizan pasikviet mane kaip vienintel bryje moter paal ir uved kalb apie mums bendrai inomus vykius: soviet rinkim bstins Merkio sodyboje sutriukinim. Tuo metu stovykloje kilo triukmas buvo suimtas ir nuginkluotas ms brio vadas S. Nacas. Jam surio rankas ir dvi valandas tard. Buvo apkaltintas idavyste ir ia pat partizan teismo sprendimu pakartas. Kuo pasireik jo idavyst, man neinoma. (KGB archyvo bylose ini, kad S. Nacas bt bendradarbiavs su KGB, aptikti nepavyko A. V.). Po to buvo suimtas kitas ms brio partizanas Antanas Keparutis-Ilgnas. is tardomas prisipaino ess KGB agentas, saksi, kad per susiaudymus nusismaukdavo kepurs snapel ant pakauio, kad rusai j atpaint. Pats apygardos vadas J. emaitis apklausinj o partizanus, taip pat ir mane. A sakiau, kad A. Keparut pastu nuo vaikysts. Ms eimos gyveno kaimynystje, gerai sutar. Jo tvai Kalnujuose vald 60 ha k. 941 m. Keparuio tvai ir vienas brolis buvo itremti Sibir. Kitas brolis Izidorius, saugumo suimtas, mir badu Raseini kaljime kartu su mano pusbroliu. Treias brolis Povilas gyveno kur tai Raseini rajone. Po karo Antanas Keparutis su savo draugu Karosu stojo Raseini stribyn, vliau mokytojavo kaimo pradios mokykloje. Neinia u k suimtas, tardytas, ir jam grs kaljimas. (Suimtas 1949 m. u priklausym iluvos valsiaus Organizaciniam skyriui, teikusiam partizanams param. iame skyriuje jis veik Kryiaus slapyvardiu A. V.). J, kaip nuo rus nukentjusi ir turint palanki partizanauti biografij, rus saugumas uverbavo veikti prie partizanus. Jam buv pavesta prasiskverbti partizan eiles, perimti apygardos vado pareigas.

Pats Keparutis, stodamas br, prisistat kaip pabgs nuo rus garnizono. inios apie idavikik A. Keparuio veikl atjo i apygardos tabo, nes soviet saugume irgi dirbo ms moni. A. Keparutis vakarais ieidavo i brio neva pas "panel". Vadas S. Nacas j ileisdavo vien. Sutartoje vietoje jis paddavo kagbistams ratel, o i ten pasiimdavo jam adresuotas instrukcijas. (Ms iniomis, A. Keparutis nieko reikmingo kagbistams nebuvo pranes, iskyrus pat fakt, kad jis br prasiskverb A. V.). Mans jis kakodl nemgo. Pagal pareigas bryje a buvau jo, kaip kulkosvaidininko, antrinink: danai mane vargino vairi neuli neiojimu. iame susirinkime A. Keparutis partizan teismo u idavyst buvo nuteistas mirties bausme ir ia pat pakartas.

VLADAS LUAS J. emaiio partizan bunkeris Lu vienkiemyje Vlado Luo, g. 1923 m., atsiminimai. Ura 1993 m. lapkriio 10 d. Alfonsas Vaivila. 1949 m. spalio pabaigoje pas mus vakare atjo partizanai Stasys Nacas-Algimantas ir Antanas Keparutis. Jie pra leisti jiems sirengti ms sodyboje bunker iemojimui. Tada a eimoje buvau vienas vyras, tvas u samagono gaminim sdjo Raseini kaljime. kyje gyvenome su mama ir jaunesne seserimi Janina. Taigi man teko priimti labai reikming sprendim. Atsisakyti, supratau, nebuvo galima. Tvarte per vien nakt, mano padedami, Keparutis ir Nacas ikas bunker. em neme ant dirvos ir ia sklaidme siauru sluoksniu. Kaimynas atve lent bunkerio luboms ir grindims, sienas "bu-davojome" i apvali rstuk. Bunkeryje apsigyveno keturiese, bet vliau nuolatinai gyveno trys partizanai: S. Nacas, Keparutis ir Snaig (pavards neinojau ir neinau). ia buvo pakankamai ilta, nors lauke ir spigindavo speigas. Vyrai sddavo isireng vienais markiniais. A pats, kai pamatydavau rus kareivius arba stribus, leisdavausi bunker pas partizanus, kol praeis kratos. Vyrai nebuvo prislgti, danai juokavo; kiek susikaupusi, paniurusi buvo tik Snaig. Mano seserys skalbdavo jiems baltinius ir ne tik bunkeryje gyvenantiems, bet ir i miko ateinantiems. Iskalbtus ir sulygintus baltinius nedavo Medingi kaim pas partizan ryinink Feliks ukausk, tada dar visai jaun, apie 18 m-, vyruk. is perduodavo partizanams ir i j vl atnedavo naujam skalbimui. Viena partizan grup, kurioje buvo ir ms kaimynas i alakiki kaimo Juozas Valantinas, man buvo pavedusi parveti i Liepkalnio kaimo kulkosvaid, bet kai ji 1951 m. lapkriio 16 d. kaimyniniame Zacharovkos kaime, Stepono Aleknos sodyboje, susikov su stribais, partizanai i ms kaimo apylinki pasitrauk, ir man neteko vykdyti io pavedimo. Kol ms sodyboje buvo bunkeris, visa eima gyvenome nuolatinje baimje. inojome, jog usinrme kilp ant kaklo. Ir nedaug, rodos, betrko, kad ji bt usiverusi. 1950 m vasario 15 d. anksti ryt gyvulius jau buvome pasir, staiga pamatme daugyb rus kareivi. Apsireng baltais maskavimosi chalatais, su unimis, vieni buvo sugul prie kulkosvaidi, kiti supo sodyb. siver namus: "Kur banditai? inome, kad js sodyboje yra bunkeris, greiiau rodykit!" Mums tylint, "ompalais" em badyti em tvarte, darinje, taip pat ien. Bet, laimei, bunkeriu taip ir

neutiko Jame tuo metu slpsi viena Snaig. Kaip ji tuo metu ten jautsi, pats Dievas teino. Kit dien (vasario 16) pradjo smarkiai lyti. Ms tvartas stovjo lomoje, ir vanduo m semti bunker. Grus partizanams, bandme vanden semti, bet neskmingai. Partizanai buvo priversti bunker palikti. Jiems ijus, po 23 dien a bunker igrioviau, skubjau kuo greiiau likviduoti partizan buvimo pdsakus. Bet ir palik bunker, partizanai, tie patys ir kiti, danai pas mus ueidavo Antanas Keparutis buvo man usaks pagaminti jo vardini proga (birelio 13 d.) samagono ruosi vsti Antanines. Bet atjo birelio 13-oji, ir savait po jos, bet nei Keparutis, nei kiti jo draugai nesirod. Vliau i minto partizan ryininko F. ukausko suinojau, kad 1950 m. birelio 13 d il mike prie iluvos buvo didelis partizan susirinkimas, kuriame dalyvavo apie 200 partizan, ir kad jo metu buvo demaskuotas saugumo agentas A. Keparutis ir kartu su vadu S. Nacu pakartas. Partizan tardomas, Keparutis prisipains, jog saugumo buvo uverbuotas vieneriems metams ir jam pavesta prasiskverbti apygardos tab ir j sunaikinti. Skms atveju jam adtas generolo laipsnis A. Vaivilos komentaras Antanas Keparutis 19481949 metais priklaus iluvos valsiaus Organizaciniam sektoriui Gulb, kuriam pradioje vadovavo iluvos pradios mokyklos mokytojas Antanas Babenskis i Varkali kaimo, vliau Stasys Ralys i Akmens. A. Keparutis buvo atsakingas u Gulbs organizacijos ry su iluvos apylinkse veikusio Povilo Morkno 2-ja kuopa, jusia Savanorio, vliau Gintaro rinktin. A. Keparutis ia veik Kryiaus slapyvardiu. 1948 metais spaliolapkriio mnesiais MGB iaikino Gulbs organizacij ir beveik visus jos narius aretavo. A. Keparutis buvo suimtas birel, vienas i paskutinij. Saugumui jis pasirod gana mokytas, isilavins, turintis plaius ryius tarp partizan, be to, visa jo eima nukentjusi nuo soviet valdios. Todl saugumui jis atrod gals tapti labai reikmingu MGB agentu. MGB j uverbavo vidaus agentu tai aukiausia pagal veiksmingum agento kategorija. A. Keparuiui saugumas suteik Gandro slapyvard ir nutar diegti Povilo Morkno 2-j kuop. Nuo 1949 met birelio mnesio jis m aktyviai iekoti ryi su vietos partizanais, susisiek su vakarinje iluvos valsiaus dalyje veikusiu Stasio Naco ir rytinje dalyje veikusiu Viktoro Bakanausko partizan briais, ved su jais susirainjim. S. Nacas juo pasitikjo ir sutiko priimti br. Jam buvo suteiktas partizanikas slapyvardis Laktingala, vliau Ilgnas. 1949 metais spalio mnes jis jau S. Naco brio "partizanas" ir kartu su F. Kuokta-Rusteniu, Stase ickute-Snaige, paiu vadu S. Nacu-Algimantu slapstosi Lu bunkeryje Akmens kaime.

Saugumieiai ilg laik negavo jokios inios apie A. Keparut Tada jie kreipsi A. Keparuio brol, kuris prisipaino gavs i bryje esanio Antano laik, bet tokio turinio, kad jis nieko nesuprants. Tai buvo emgbistams per brol adresuotas laikas, kuriame A. Keparutis prane, jog br stojs ir greitai pereisis vadovaujant darb. 1949 metais lapkriio 7 dien MGB gavo praneim i savo agento Peilio (Brivinsko, gyvenusio Nagi kaime), kad A. Keparutis tikrai bryje ir kartu su vadu S. Nacu t dien lanksi pas mint saugumo agent I Raseini MGB ataskait savo vadovybei matyti, jog saugumas daugiau joki ini apie savo agento A. KeparuioGandro likim ir veikl negavo. 1950 met sausio 1 dien emgbistai su nerimu rao savo vadovybei, kad agentas Gandras yra partizan bryje, bet ryio punkt neatvyksta. Ir neatvyko, nes t pai met birelio 13 dien partizan buvo iaikintas ir likviduotas. Kaip inios apie A. Keparuio klast pasiek partizanus, tuo tarpu neaiku. Gal prasitar A. Keparuio brolis, gavs "keist" brolio laik ini apie savo agento Gandro t saugumieiai gavo tik 1950 metais spalio 3 dien i kito savo agento Upelio, veikusio Bardiki kaime alia aiginio. Upelis prane, kad partizano Felikso Kuoktos sesuo jo monai kalbjusi, jog A. Keparutis ir S. Nacas partizan likviduoti pirmasis u tai, kad buvo "stribas", antrasis kad "be leidimo ijo i brio teritorijos ir girtuokliavo". (r. Tytuvn rajono MGB suvestin apie kovos su nacionalistiniu pogrindiu ir ginkluotais banditais rezultatus. iauli apskr. MGB virininkui pulkininkui Vasiljevui u 1950 m spalio mnes. KGB archyvas, F. 15, b. 419/1, 66, 1. 41).

KOTRYNA STOKUT-ZLATKIEN Elenos emaitiens aretas ir pabgimas Kotrynos Stokuts-Zlatkiens, g. 1928 m. iluvos valsiuje, Bagu i kaime, atsiminimai. Ura Vilniuje 1991 metais Alfonsas Vaivila 1945 metais sausio mnes iluvos valsiaus Bagui, Kiaulinink ir kitus kaimus bendru iedu apsupo rus kariuomen. Kareiviai versi sodybas, dar kratas, visus gyventojus suiminjo, varsi Bagui kaim ir ia udarinjo mano tvelio K. Stokaus didelje darinje. Vliau kiekvieno tikrino dokumentus, tard ir leisdavo grti namo. Tarp sulaikytj pateko ir prasidedanio iluvos valsiuje partizaninio sjdio organizatoriaus Jono emaiio mona Elena, kuri tuo metu slapstsi Kiaulinink kaime pas vyro dde emait. Enkavedistai j atpaino, labai apsidiaug, manydami galsi aptikti emaiio pdsakus. E. emaitien buvo atveta iluv ir kalinta buvusios daktars T. teinaits namo rsyje, Bukotos gatvje. iame name tuo metu buvo sikrusios iluvos NKGB tardymo staigos. Tardyti vesdavo antr aukt, kur buvo tardytoj kambariai. Kart E. emaitien, vedama tualet, kieme pastebjo jai pastam iluvik Broni Jack, kuris nepriklausomos Lietuvos metais turjo restoran ir dabar kak dirbo NKGB namo kie me. Ji, nutaikiusi prog, ukalbino B. Jack ir papra, kad jis, nujs tualet, itraukt vinis i galins tualeto sienos keli lent. mogus taip ir padar Kit kart tualetan j lydjo stribas be autuvo. jusi tualet, ji praskyr lentas ir, prisidengusi tualetu, ibgo i NKGB kiemo, kuris nebuvo aptvertas aklina siena. Kol j lydjs stribas pastebjo, kas atsitiko, ir nubgo atsineti autuvo, E. emaitien jau buvo netoli miko. Bgo aiginio link. Pabgusi ivyko Kaun, i kur buvo kilusi, bet netrukus suinojome, jog ten, atrodo, gimdydama mir.

JUZEFA LUKOEVIIT-LAURUVNIEN mogikiausias i mus lankiusi partizan Juzefos Lukoeviits-Lauruvniens, g. 1928 m., atsiminimai, urayti Alionso Vaivilos 1995 m. balandio 24 d. Buvo 1945 m. vasara. Gyvenome iluvos valsiuje, Akmens kaime (5 km. nuo iluvos). Visa ms gausi Prano Lukoeviiaus-Luo eima po dienos darb jau ruosi miegoti, kai staiga kieme smarkiai m loti unys, o netrukus bildesys duris: "Atidarykite!" reikalavo rusikai. Visi ne juokais isigandome. Tvas iskubjo priemen, atstm velk. Priemenje pasigirdo balsai, ir trob jo penki ginkluoti vyrai. Visi nepastami, apsireng karine rus uniforma. Vienas i j, matyt, vyresnysis, pasisveikins ir paklauss, ar galima ueiti, kreipsi rusikai tv: "Na, tvuk, ar ateina pas jus stribai, ar apgina nuo bandit?" Tvas kak neaikaus atsak, o paskui pridr: "Jei mikini eimas imt veti Sibir, visi ieit i miko". "O kuo tos eimos kaltos?" paklaus vyresnysis. Po t odi tvui ikrito i rank pypk suprato, kad ia ne stribai ir ne garnizonas. Mama, gelbdama padt, puol tvui prietarauti. Sveias palankiai pavelg j jam, matyt, patiko mamos kalba. Mes buvome girdj, kad mikuose pasirod Lietuvos partizanai, bet dar nebuvome j mat. Nustojo "vaidinti" rusus ir patys sveiai. J vyresnysis prisistat: "Esame Lietuvos partizanai, a j vadas Jonas emaitis". Mes inojome, jog u keli kaim, Kiaulinink kaime, gyvena emaiiai, bet j snaus Jono asmenikai nepainojome. Dabar ir mes pamatme, kad po rusiku apsiaustu J. emaitis dvjo Lietuvos karuomens uniform, ant rankovs trispalv. J. emaitis prasi sau ir savo penkiems partizanams vakariens ir nakvyns. Kol mama paruo stal, tvas ir J. emaitis sikalbjo. Tvas pasak buvs savanoris, parod savanorio ir ems gavimo dokumentus, savanorio medal, pasakojo, kaip 191920 m. kovsi su eligovskio legionais, kaip jo valgyti lenk pozicij, kaip buvo sueistas, kaip j sueist krmuose aptiko savanori pasistas uo... "iandien vl tenka i naujo kovoti dl nepriklausomybs, todl, Lukoeviiau, bk ir toliau itikimas Lietuvai, neleisk vaik stribus", kalbjo J. emaitis. A parodiau sveiui isaugot Lietuvos prezidento Antano Smetonos nuotrauka. Tai irgi pradiugino svei... Po vakariens, pams patalyn, tvas palydjo J. emait ir jo partizanus darin. Lauke stovjo sargyba, saugojo du suimtuosius. "Tai stribai, kuriuos mes pamme nelaisv myje prie Dubysos", paaikino J. emaitis. Ryt mano broliui Vladui Luui reikjo eiti iluv, karin komisariat turjo tai dienai aukim armij. Tvas apie tai painformavo J. emait: klaus, k daryti. J.

emaitis atsak: "Tegul eina, bet tu, tvai, lieki atsakingas uz sn. Jei iduos, tai inokits". "Nieko nebijokite. Bet jeigu stribai atsitiktinai uvaiuot, tai to vykio nesiekite su snaus kelione iluv", utikrino tvas. Per paius pietus, apie 14 val., brolis jau buvo grs i iluvos, matome nuo Padukio kaimo, pro Uinskien, atvaiuoja veimas jame 7 stribai, du atstovai i Raseini apskrities centro ir kaimynas Stasys Kuinskis, tuo metu dirbs iluvos valsiaus vykdomajame komitete sekretoriumi. Isigandome. Veim pro ironus i darins pastebjo ir J. emaitis. "Jei stribai suks js kiem, sime kartu visi", spjo tv partizan vadas. Vis laimei, veimas nudardjo pro al. Atlyo tampa, bet ne visai. J. emaitis pasak, kad netoli nuo ms sodybos, alia kelio, berynlyje, pasalauja visi penki ms brio partizanai, kurie gali atidengti stribus ugn 11 tuo padaryti ms eimai nemalonum. Todl nutarta spti partizanus. J. emaitis skubiai para ratel ir dav mano seseriai Stefai nuneti berynlyje pasalaujantiems partizanams. Po valandos, atj i berynlio, partizanai kalbjo: "Galjome visus stribus "suvaryti vamzd", jeigu ne ms vadas, nepanors Luams padaryti kiaulysts". T kart J. emaiio partizanai dienojo ne tik pas mus, bet ir pas aplinkinius kaimynus: Kunick, Lengvi, Uinskien, Ralien. Sta sys Ralys vliau man sak, kad jis tada pasiadjs partizanams talkininkauti. Ir savo od tesjo: 1947-1948 m. vadovavo iluvos valsiaus Organizaciniam sektoriui. Tkart ms kaime dienojo apie 50 partizan, kurie kartu su J. emaiiu vakarop pasitrauk Boriznos mik. Vliau pas mus m danai ueidinti ir kiti J. emaiio brio partizanai: Viktoras Bakanauskas, Albertas Stokus, Vladas ir Petras Lukauskiai, Jonas ukauskas ir kiti. Bet J. emaitis buvo mandagiausias i vis pas mus ateidavusi partizan.

ANTANAS POCIUS Kovos u Lietuvos laisv ir Kstuio apygardos partizanai

Pirmoji rus okupacija ir laisvs kov pradia 61. Tautos pasiprieinimas vokiei okupacijos metais 64. Pasiprieinimas vokiei okupacijai Raseini apskrityje 68. Antroji rus okupacija ir ginkluotas pasiprieinimas -- 73. Okupant talkininkai stribai 91. Centralizacijos problema. Jungtin Kstuio apygarda 96. Ryininkai ir ryi sistemos 104. Kova sunkja. Prieo agentrin veikla 109. Kstuio apygardos partizan spauda - 124. Ginkluotas pasiprieinimas ir politins organizacijos 127. Ginkluoto pasiprieinimo saullydis. Paskutinieji Kstuio apygardos partizanai 140. Ginkluoto pasiprieinimo prasm 153

Likimas taip lm, kad ms protviai apsigyveno labai neramioje Europos krykelje, kur nuolatos susidurdavo Vakar ir Ryt politiniai ir ekonominiai interesai. Kad isaugot savo suverenum, su agresyviais kaimynais Lietuva turjo kariauti ilgus ir varginanius karus, kurie truko apie 500 met. XVIII a. pabaigoje tie karai baigsi ilgai trukusia carins Rusijos okupacija, kurios tikslas buvo kolonizuoti Lietuv, itrinti jos vard i Europos emlapio. Kai jau atrod, kad Lietuva atsidr prie inykimo ribos, saujel viesuoli msi, atrodo, nemanomo dalyko: gaivinti pakirstas tautos gyvybingumo aknis, adinti snduriavusi tautos dvasi. Susiklosius palankiai tarptautinei situacijai, tautos atgimimo sjdis sugebjo atkurti nepriklausom Lietuv. Tai buvo labai trumpas, taiau reikmingas suverenios valstybs gyvenimo laikotarpis, per kur suklestjo tautos krybins galios, uaugo kelios patriotizmo dvasia iaukltos jaun moni kartos. Tai buvo didels vertybs, padjusios tautai ilikti, ugriuvus kar ir okupacij nelaimms. 1940 metai mus nublok giliausi bolevikins okupacijos lin, kuriame buvome veriami atsiadti savo laisvs, tikjimo, paproi, gimtj nam, protvi prakaitu ir krauju aplaistytos ems. Buvome veriami pamirti garbing savo tautos istorij, kuri buvo bandoma apmeiti, suklastoti, pritaikyti Lietuvos kolonizavimo tikslams. iems tikslams buvo pajungta visa sovietin melo ir dezinformacijos sistema, visa amorali ideologija. Pradedant vaik dareliu ir baigiant auktja mokykla, kelios jaun moni kartos buvo mokomos i melu ir klastotmis persunkt vadovli, tikintis, kad, neinodamos savo praeities ir istorini akn, jos ilgainiui taps totalins imperijos verg visuomene. Suprantama, kelis deimtmeius trukusio alingo aukljimo padariniai ms tautai yra labai skauds: sudrumsta keli kart smon, pakirsti krikionikos morals pagrindai, iugdytas laukinis sumaterialjimas, diegtas asmens nepilnavertikumas ir nepasitikjimas savo tauta. Atgav nepriklausomyb, turime pasakyti ties apie garbing ms tautos kovos ir kani keli. Taiau tiesa nelengvai skinasi kelius, nes tie, kurie ilgus deimtmeius mei lietuvi taut ir klastojo jos istorij, neatsisak savo proi. Lietuvi tautos kov su raudonaisiais ir rudaisiais okupantais istorija parayta imt tkstani Lietuvos patriot kaniomis ir krauju. Ji tebra gyva, kol gyvi tos istorijos liudytojai laisvs kovotoj ir tautos kankini karta, kasmet, deja, retjanti. Todl pats laikas

papasakoti bsimosioms kartoms apie pat tragikiausi ir heroj ikiausi lietuvi tautos laisvs kov laikotarp. Pasiremdami archyv dokumentais ir laisvs kovoje dalyvavusi moni atsiminimais, pabandysime parodyti nedidel dalel daugiau kaip deimt met trukusios didvyrikos lietuvi tautos kovos prie pai galingiausi XX amiaus blogio imperij bolevikin Rusij. Pirmoji rus okupacija ir laisvs kov pradia Lietuvos ir Rusijos santyki istorija yra skaudi ir pamokanti ms tautos patirtis. Dar nuo caro Petro I laik didioji Ryt kaimyn neslp savo ksl ugrobti Pabaltijo tautas. Susiklosius palankioms aplinkybms, ji tai dar paiu cinikiausi bdu. Subyrjus carinei Rusijai ir Lietuvai atgavus nepriklausomyb, kol bolevikin Rusija, ivarginta pilietinio karo, buvo silpna, jai nepavyko atneti "pasaulins revoliucijos" ukrato jaunas Baltijos valstybes. Todl sovietin Rusija 1920, 1926, 1933 metais su Lietuva sudarinjo taikos ir nepuolimo sutartis, visiems laikams atsiadjo bet koki pretenzij jos emes. Taiau po dviej agresori Hitlerio ir Stalino sandrio tos sutartys tapo beveriais popieriais: klasta ir jga Rusija okupavo Lietuv, Latvij ir Estij. Tik kl koj Lietuv, okupantai pradjo intensyviai griauti krato politin, ekonomin ir kultrin gyvenim. Nors Lietuva buvo uimta ms kariuomenei neiovus n vieno vio ir joki pretekst tizinei prievartai prie okupuoto krato gyventojus nebuvo, taiau bolevikin Rusija, turdama dvideimties met raudonojo teroro patirt, netruko savo itobulintus moni naikinimo metodus pritaikyti ir ia, Lietuvoje. Atjn tikslas buvo aikus: sugriauti demokratins Lietuvos valstybs pagrindus, vis pirma sunaikinti jos proto ir dvasios potencial tautos elit: Lietuvos kariuomens karininkus, kunigus, mokytojus, valstybs tarnautojus, pasiturinius kininkus, politini partij ir visuomenini organizacij vadovus. Bolevik prievarta lietuvius ne tik igsdino, bet ir sukl j vent neapykantos pavergjams jausm, paskatino gintis, nes tauta nebuvo susitaikiusi su laisvs praradimu. Tvyns gynimo idjos skatinami, Lietuvos patriotai pradjo burtis vairias pasiprieinimo organizacijas. Pasiprieinimas okupantams Raseini apskrityje prasidjo, vos rus kariuomenei engus Lietuv. Jau pirmj okupacijos mnes u antisovietin veikl buvo suimti Betygalos valsiaus jaunalietuvi vadai. Ypa pagausjo sumim po patriot akcij. 1940 met spalio-lapkriio mnesiais: spalio revoliucijos paminjimo dienomis ileisti atsiaukimai, ikabintos nacionalins vliavos, vadinamj seimo rinkim boikotas, vykiai susij su 1941 metais Vasario 16-osios Nepriklausomybs dienos minjimu.

I kalovo srities KGB archyv byl nuora matyti, kad 1940 m. lapkriio mnes buvo suimta Raseini miesto ir apskrities gyventoj grup, kuri buvo apkaltinta tuo, jog nuo okupacijos pradios usiiminjo antisovietine veikla ir, kaip pasakyta byloje, "kr karins faitins organizacijos "auli batalijono" grupes, kuri tikslas buvo ginklu nuversti taryb valdi Lietuvoje ir kurti Vokietijos tipo karin diktatr". Raseinikiai Petras Janys, Petras Sauka, Leonas Dukauskas, Viktoras Butkus, mokytojai Jonas Survila (mokytojavo Kalnujuose, jo tvas garsus knygneys) ir Jonas Rusas u tai buvo suimti ir, prasidjus karui, iveti kalovo srities Sol Ilecko kaljim, ten nuteisti mirties bausme ir 1941 m. gruodio mnes suaudyti. Tik Jonas Rusas buvo deimiai met itremtas Karagandos lager ir ten 1943 m. vasario mnes uvo. U antisovietini Lietuvai gelbti komiteto atsiaukim platinim 1941 m. buvo suimta 16 Raseini gimnazijos moksleivi, tarp j Pranas Klinka, Stasys Pocius, auliai Pranas Maintas, Pranas Kmitas kunigas Pakeviius, grup Jurbarko ir Kelms moksleivi skaut ir auli. Raseini gimnazijoje veik ateitinink brelis vadovaujamas viduklikio Povilo ivatkausko. Jis per savo broli Kauno Vytauto Didiojo universiteto student Antan palaik ryius su Lietuvos aktyvist frontu, reng jaunim ivadavimo kovai. 1941 m. prie vasario 16-osios vent jaunieji patriotai apirografu padaugino atsiaukimus, kuriuose ragino lietuvius nepasiduoti bolevik takai, neprarasti tautins savimons. U tai Povilas ivatkauskas vasario 17 d. NKVD buvo suimtas ir udarytas Raseini kaljim. Artjant Vokietijos-Rusijos karui, stiprjo ir lietuvi isivadavimo i bolevikins priespaudos viltys. Pasiprieinimo okupantams kova gavo labiau organizuot pobd po 1940 m. spalio 9 d. vykusio vieningos rezistencijos branduolio pasitarimo, vliau inomo Lietuvos aktyvist fronto vardu. LAF sutelk laisvs kovai vairi politini partij bei patriotini organizacij narius. Visus jung bendra idja nepriklausomyb. Nuo to laiko Lietuvoje pradjo veikti LAF penketukai, pradta rimtai rengtis sukilimui. Sukilimas prasidjo 1941 m. birelio 22 d., pirmj Vokietijos-Rusijos karo dien. Ypa skmingai jis vyko Kaune, kur tris dienas trukusiose gatvi kautynse sukilliai iki vokiei atjimo ivadavo miest. Sukilimas prie bolevikus buvo apms vis krat. Manoma, kad jame dalyvavo apie 100.000 Lietuvos gyventoj. Sukilime uvo apie 2000 ir buvo sueista per 4000 sukilli. T dien vykiuose aktyviai dalyvavo ir Raseini krato mons. Atsargos karininkui medikui Kaziui Ambrozaiiui sukilli tabo buvo pavesta tvarkyti Kaulio ligonins reikalus ir teikti sueistiesiems pirmj pagalb. Jis, student padedamas, greitosios pagalbos mainomis veiojo ne tik sueistuosius, bet ir ginklus, palaik ryius tarp sukilli bri. 1941 m. birelio 23 d. pirmoji sukilimo auka Kaune buvo viduklikis Vytauto Didiojo universiteto technikos fakulteto studentas Antanas ivatkauskas. Bdamas LAF tabo ryininku, jis didvyrikai uvo vykdydamas karin uduot, siekdamas

atstatyti ry su Kauno Senamiesio sukilliais. Fatalikas sutapimas: t pai dien, kai jis uvo, politinis kalinys brolis Povilas isivadavo i Raseini kaljimo. Aktyvus sukilimo dalyvis buvo i Raseini apskrities kils ltn. Vytautas Stonis, Kauno radijo stoties sukilli brio vadas. Iki 1940 m. liepos mn. jis tarnavo Lietuvos kariuomens II ulon pulke, vliau vengdamas galimo bolevik areto, ijo atsarg, studijavo Veterinarijos akademijoje, stojo LAF, suorganizavo 70 aktyvist br. Karo ivakarse ltn. V. Stoniui LAF tabas sak uimti radijo stot. Sumaniai vadovaudamas sukilli briui, jis um radiofon, todl laiku buvo perduotas aukinys "Saulel raudona", kvieiantis visoje Lietuvoje pradti sukilim. Vokiei okupacijos metais V. Stonis studijavo VDU Medicinos fakultete, dalyvavo antinaciniame pasiprieinime. 1944 m. gruodyje per valstybinius egzaminus enkavedist jis buvo suimtas, nuteistas ir 10 met itremtas Komijos lagerius. Taiau ir atbuvus tremties laik, jam nebuvo leista grti Lietuv, todl liko dirbti angli achtos ligoninje, vliau poliklinikoje. Pasinaudodamas gydytojo padtimi ir labai rizikuodamas, V. Stonis padjo ne vienam tautieiui grti Lietuv. Pats su eima tvyn gro tik po 30 met. Daugiausia Kauno sukilli auk pareikalavo kautyns dl Aleksoto tilto. Joms vadovavo skaudvilikis aviacijos ltn. Jonas Denkaitis. Savo biiuli padedamas, jis Aleksote suorganizavo apie 30 partizan br, kuris ginklais ir audmenimis apsirpino i rus padegto Linksmakalnyje buvusio ginkl sandlio. Neirint tai, kad tiltu trauksi labai stambios rus kariuomens pajgos, ltn. Denkaitis su negausiu savo partizan breliu pradjo tilto puolim. Svarbiausia buvo neleisti besitraukianiai rus kariuomenei eiti miest. Aleksoto laituose sitvirtinusi sukilli automatini pinkl ir autuv ugnis buvo tokia taikli, kad ji paralyiavo judjim tiltu, todl rusams nieko kito nebeliko, kaip tik j susprogdinti. Susprogdino kartu su savo besitraukiania kariuomene ir technika. Taiau brelis drsuoli negaljo atsilaikyti prie puolani rus tanketes ir tankus: apie deimt sukilli buvo nukauta, o ltn. J. Denkaitis sunkiai sueistas, dar kautynms tebevykstant gailestingosios sesels perritas, o kitos dienos ryt laiveliu buvo perkeltas Senamiesio ligonin, kur po dienos mir. Kaune sukilimo vykiuose dalyvavo iluvikis mokytojas Vytautas Dambrauskas ir kiti i emaitijos kil ir Kaune tuo metu gyven karininkai, studentai, gimnazistai. 1941 m. sukilimas nuplov lietuvi tautos gd, kai ji, savo politik suklaidinta, be jokio vio pasidav okupantui. Sukilimas atskleid tikrj tautos trokim gyventi laisvoje ir nepriklausomoje valstybje, visam pasauliui parod bolevikinio melo apie Lietuvos "laisv" prisijungim prie Rusijos nepagrstum. i ties pei apsirikim po sukilimo patvirtino ir SSSR usienio reikal ministras V. Molotovas, kuris ikeik

Lietuv kaip "socialistins laisvs" nevert krat, tuo oficialiai patvirtindamas, kad Lietuva bolevikins "laisvs" tikrai netroko. Kokiais bdais sovietiniai "svieto lygintojai" band Lietuvoje tvirtinti vadinamj "socialistin laisv", geriausiai parodo j kruvin darb pdsakai: Rainiai, Panevys, Pravieniks, Juodup, erven ir kitos masini udyni vietos. Tautos pasiprieinimas vokiei okupacijos metais Ivijus bolevikus i Lietuvos, sukilli Laikinosios vyriausybs pastangomis buvo atkurta nepriklausomyb, taiau naciai jos nepripaino. Laikinosios vyriausybs veikla buvo prievarta nutraukta. Vienus okupantus pakeit kiti, viltys atkurti nepriklausom valstyb lugo, todl sovietmeiu pradta pogrindin veikla buvo tsiama. Vokiei .okupacijos laikotarpis - tolimesnio lietuvi laisvs kovos struktr formavimosi ir stiprjimo laikotarpis. Buvo leidiama vairi pogrindin spauda, kaupiami ginklai, boikotuojamos vairios okupacins valdios akcijos. Pasiprieinimas vokieiams buvo neginkluotas ir turjo tiksl Lietuvos nepriklausomybei sutausoti kuo daugiau moni, stiprinti j smoningum, isaugoti nesugriaut kultros ir vietimo staig tinkl, krato k. Viena stipriausi ir veikliausi to meto pogrindini organizacij buvo Lietuvos laisvs kovotoj sjunga, kurta dar 1940 m. gruodio 26 d. ios organizacijos nariai aktyviai dalyvavo birelio sukilime, vliau Kaune suorganizavo tris pogrindines spaustuves, kuri viena buvo aliakalnyje, kita Mickeviiaus slnyje, treia A. Panemunje, du kartus per savait leido laikrati "Laisvs kovotojas", kitus pogrindinius leidinius, kuri tiraai skaiiuojami deimtimis tkstani egzempliori. Kno kultros rmuose buvo kurtas spaudos platinimo centras, kuris apm vis Lietuv. 1944 m. pradioje i organizacij reng slapt "Laisvosios Lietuvos" radijo sistuv, kurio laidas girddavo Kaunas ir vedija. Taip kovojanios Lietuvos balsas buvo igirstas Europoje, nes yra inoma, kad ios stoties praneimus usiraindavo vedijoje esanios kai kuri ali diplomatins atstovybs. Nors vokiei saugumo tarnybos nrsi i kailio nordamos aptikti "Laisvosios Lietuvos" radijo stot, taiau tai jiems padaryti nepavyko. Siekdama apsaugoti Lietuvos jaunim nuo priverstini darb Vokietijoje ir mimo Vermacht, Lietuvos laisvs kovotoj sjunga labai skmingai padirbinjo fiktyvius dokumentus. (is patyrimas vliau labai pravert antrosios bolevik okupacijos metu). Organizacija taip pat rm gestapo suimt nari eimas. Suimtojo eima gaudavo vienkartin 1000 reichsmarki paalp, vliu, priklausomai nuo eimos nari skaiiaus, buvo mokama atitinkama paalpa. Kita rykesn to laikotarpio pogrindin organizacija Lietuvi vienybs sjdis, kur susibr akademinis jaunimas. Pagrindinis jos tikslas pasaulir tolerancijos ugdymas. 1942 m. Kaune |i pradjo leisti laikrat "Atalynas", kuriame

propagavo balt bendros valstybs krimo idjas. Bdingas j teiginys: "Jei norime laisvi ir nepriklausomi gyventi, turime susijungti, nes kitaip Rytai sutremps visus". Pati gausiausia ir geriausiai organizuota slapta karin organizacija, laisvs kov istorijoje suvaidinusi lemiam vaidmen, buvo Lietuvos laisvs armija (toliau LLA). J 1941 m. gruodio 13 d. Vilniuje kr grup jaunj Lietuvos karinink, vadovaujam atsargos leitenanto Kazio Veverskio-Senio. Jis buvo kils i Veliuonos valsiaus Kalvi kaimo, gausios 10 vaik eimos, kuri sudjo didel auk Tvynei: keturi broliai partizanai uvo, kiti eimos nariai u bendradarbiavim su laisvs kovotojais buvo itremti Sibir. Dar mokydamasis Veliuonos pradinje mokykloje, Kazys pasiymjo kaip drausmingas, stropus ir labai gabus mokinys. ia irykjo jo meniniai polinkiai. Baigs pradin mokykl ir nesitikdamas paramos i tv, pasiskolins pinig i Veliuonos klebono, ivyko Kretingos prancikon gimnazij, kur stojo penkt klas, vliau moksi Jurbarko gimnazijoje, o brandos atestat sigijo Kauno Auros berniuk gimnazijoje. Buvo stojs i karo mokykl, bet jos nebaig. 1940 m. studijavo Vilniaus universitete, o rusams okupavus Lietuv, pasitrauk Vokietij, i kurios Lietuv sugro 1941 m. T pai met pabaigoje kovai su okupantais kr karin pogrindin organizacij, kuri jo nepaprasto atkaklumo, energijos ir sumanumo dka tapo stipriu sjdiu, vienijusiu tautos patriotines jgas, siekusias aktyviu ginkluotu pasiprieinimu atkurti Lietuvos nepriklausomyb. Prasidjus antrajai rus okupacijai, K. Veverskis-Senis nepasitrau k i Lietuvos, ts vokiei okupacijos metais pradt laisvs kov: stengsi suvienyti prajusio fronto iblakytas LLA organizacijas, atkurti j tabus, tobulino LLA struktras, leido pogrindin literatr. savo gimtin Kalvi kaime perve vis LLA organizacijos archyv. 1944 m. gruodio 29 d. netoli Raudondvario rus karinis patrulis sulaik veim, kuriuo vaiavo K. Veverskis-Senis ir B. Ddutis. Kalvi kaimo kalvis. Bands pabgti K. Veverskis buvo nukautas, c B. Ddutis paimtas gyvas. Okupantams atiteko didiulis grobis: apie 4000 LLA atsiaukim, sakym, laikraio "Laisvs karygis" egzempliori, dokument, kurie buvo skirti Kauno, Vilniaus, Panevio ir iauli LLA organizacijos apygardoms. 1944 m. gruodio 30 d. ekistins karins operacijos metu buvo apsuptas Kalvi kaimas, suimta 15 moni, tarp kuri buvo du broliai Veverskiai paimtas spausdinimui paruotas popierius, vakuots, spausdinimo technika. Artimiausias K. Veverskio bendraygis buvo Adolfas Eidimtas-ybartas, kils i Teli apskrities arn valsiaus Smilgi kaimo. Tai buvo nepaprastai energingas ir veiklus jaunuolis, ventai tikjs Lietuvos nepriklausomybs atkrimu. Jis baig karo mokykl, o Lie tuv okupavus rusams, stojo slapt karinink organizacij. 1941 m. balandio 30 d. NKVD buvo suimtas. Susirgs iltine, buvo paguldytas ligonin, i kurios, padedamas savo suadtins G. Milvydaits, skmingai pabgo. Vokiei okupacijos metais paskirtas Radvilikio burmistru, savo likim greitai susiejo su

pogrindine LLA organizacija, buvo paskirtas vienos veikliausi iauli apygardos vadu, o vliau centrinio LLA tabo virininku ir K. Veverskio pavaduotoju. 1944 m. gruodio 29 d. , uvus LLA vadui K. Veverskiui, A. Eidimtas tapo ios organizacijos vadu. Deja, jo veikla taip pat buvo neilga 1945 m. pavasar Kaune pateko NKGB pasal, buvo suimtas, 1946 m. Vilniuje po iauri kankinim nuteistas mirties bausme ir suaudytas. LLA veikl galima suskirstyti du etapus: pirmasis etapas iki antrosios rus okupacijos pradios, o antrasis - rusams okupavus Lietuv. Per pirmj ios organizacijos veiklos laikotarp buvo su kurtos karins ir politins struktros, suburti mons, sukaupta nemaai ginkl. LLA organizacijai vadovavo LLA vadas ir centrinis tabas, o emesnms pakopoms apygard ir apylinki tabai, Lietuvos kariuomens pavyzdiu turj propagandos, valgybos, operatyvin, mobilizacijos, kio ir organizacin skyri. Lietuva buvo pa dalinta Vilniaus, Kauno, Panevio, iauli ir Klaipdos apygardas, kurios konspiracijos sumetimais buvo pavadintos planet vardais. Raseini apskritis priklaus Kauno-Jupiterio apygardai. LLA organizacijos struktra buvo keli pakop: Veikiantis sektorius (toliau VS), kur sudar ginkluoti kovotoj-Vanag briai ir Organizacinis sektorius (toliau OS) kovotoj rezervo ir aprpinimo daliniai. OS nariai gyveno legaliai ir vykd valgybos, sargybos, VS dalini materialinio aprpinimo funkcijas. I pirmo vilgsnio atrodiusi sudtinga LLA organizacijos struktra, kaip vliau parod laisvs kov praktika, rod savo gyvibingum ir lankstum. Abu, VS ir OS, sektoriai galjo veikti autonomikai, todl VS kovotoj grupi ir j tab sunaikinimo atveju jie galjo bti atkuriami i OS rezervo. Nugaldama vairiausius organizacinius sunkumus, LLA stiprjo, tapo takingiausia Pasiprieinimo sjdio jga. ingsnis tai buvo 1944 m. liepos mnes iauliuose LLA vad pasitarime sudarytas Lietuvos gynybos komitetas, kur, be K. VeverskioSenio, jo ininierius Snarskis ir generolas Motiejus Peiulionis-Mikinis. Dar anksiau 1943 m. vasario 25 d., vis pogrindio organizacij susirinkime buvo kurtas Vyriausiasis Lietuvos ilaisvinimo komitetas VLIK-as, suteiks galiojimus generolui M. Peiulioniui vadovauti visoms lietuvi ginkluotosioms pajgoms. Generolas M. Peiulionis legendinis nepriklausomybs kov dalyvis, artilerijos baterijos vadas, u skming vadovavim baterijai kovose su bolevikais kovos biiuli pramintas "Perkno dieduku". Jis karo mokslus baig Pranczijoje, buvo apdovanotas dviem Vyio kryiais, Vytauto Didiojo ir LDK Gedimino III laipsnio ordinais, turjo didel autoritet karinink tarpe. Tokio rango karininko traukimas Lietuvos Gynybos Komitet buvo svarbus LLA vadovybs taktinis sprendimas. Prasidjus karo veiksmams Lietuvoje, dalis VLIKo nari pasitrauk Vakarus, o 1944 m. rugsjo 8 d. VLIKo pirminink S. Kair-Kaminsk ir A. Vokietait, laivu bandiusius pasitraukti vedij, aretavo vokieiai, todl LGK karinio ir politinio

centro sukrimas buvo labai svarbus ingsnis, siekiant visas pogrindio organizacijas pajungti vienam vadovaujaniam centrui. 1944 m. rugsjo 5 d. Kaltinnuose, klebonijoje, vyko pogrindio organizacij pasitarimas (Lietuvi Frontui atstovavo kapitonas P. Guaitis. Lietuvos Laisvs Gynj Sjungai mokytojas P. Paulaitis), kuriame nutarta VLIKo politinius ir karinius galiojimus perduoti Lietuvos Gynybos Komitetui ir LLA. Tokiu bdu buvo suvienytas bendras kovos frontas, visos pogrindio organizacijos pakluso stipriausiai to meto jgai LLA organizacijai ir jos vadovybei. Vokiei okupacijos metais LLA nuveik pat didiausi tautos karins, organizacins ir politins pasiprieinimo bolevik okupacijai parengties darb. 1944 m. liepos 25 d. buvo priimti LLA nari disciplin reglamentuojantys statai, kuriuose buvo aptartos nari pareigos, nauj nari verbavimo, paslapi saugojimo, drausms ir kiti organizacijos veiklos norminiai aktai. Pamintina dar viena karin organizacija, veikusi vokiei okupacijos metais, kurta Lietuvos generalinio tabo pulkininko Mato Naujoko ir 2ems kio banko juriskonsulto B. Bieliuko iniciatyva, "Laisvs auli" organizacija. ios organizacijos tabas, sudarytas i operatyvinio, administracinio ir kio skyriaus, buvo sikrs Kaune. tabo virininku buvo paskirtas kavalerijos pulkininkas K. Rklaitis. "Laisvs auli" organizacija Kaune turjo savo pogrindin spaustuv, kurioje buvo spausdinama vairi nelegali literatra. ioje organizacijoje buvo susibr vyresnio ir jaunesnio amiaus Lietuvos kariuomens karikiai, inteligentai ir kininkai. Organizacijos nariams buvo duotas nurodymas rinkti ginklus, mokytis juos naudoti, kad, atjus lemiamam momentui, but galima sukilti prie okupantus. Dl veiksm koordinacijos su kitomis patriot pogrindinmis organizacijomis buvo numatyta umegzti glaudesnius ryius su LLA. Vokieiams iaikinus ir likvidavus "Laisvs auli" tab Kaune, nemaai jo organizacijos nari perjo LLA, vliau stojo generolo P. Plechaviiaus organizuojam rinktin, o prasidjus antrajai rus okupacijai, ijo partizanauti. Antinacins pasiprieinimo organizacijos nuveik didel darb: sulugd okupant mginimus traukti Lietuvos jaunim karines akcijas, nepavyko lietuvi administracijos padaryti akla okupant valios vykdytoja, isaugojo kultros, vietimo ir ekonomines struktras, apsaugojo taut nuo masini represij, buvo gera pogrindins kovos prie okupantus mokykla, padjo paruoti organizacin, ideologin ir materialin baz kovoms su bolevikais.

Pasiprieinimas vokiei okupacijai Raseini apskrityje Daugumos pogrindini organizacij tabai ir centrai buvo Kaune. Tokio stipraus politinio centro artumas atitinkamai takojo pogrindini organizacij krimsi ir j aktyvum Raseini apskrityje. Ikart galima pasakyti, kad io krato patriot pogrindin veikla, paskatinta nepriklausomos valstybs atkrimo sieki, buvo gana aktyvi, valgesni mons gerai suprato, kad vokiei-rus karas baigsis ne Vokietijos, o didiul ekonomin ir karin potencial turini antihitlerins koalicijos valstybi JAV, Anglijos ir Rusijos naudai, kad per Lietuv vl gali persiristi fronto ir antroji bolevizmo banga, todl iai nelaimei reikia rengtis i anksto. Tok i nuotaik ir i j sekusi veiksm tikrum patvirtina iame "Aitvar" numeryje spausdinami buvusio iluvos valsiaus Darataii mokyklos mokytojo Vytauto Dambrausko atsiminimai. ios nuotaikos labai sustiprjo prasidjus vokiei kariuomens pralaimjimams Ryt fronte. Be LAF, kuris vokiei okupacijos metais ilaik savo struktr, Raseini apskrityje krsi ir kitos patriotins organizacijos. Neirint kai kuri ideologini skirtum, daugumos j tikslai buvo panas: skatinti tautos smoningum, rengti j nepriklausomybs atkrimo akcijoms. Buvo labai svarbu, kad tais sunki ibandym melais mons nepalt dvasia, neprarast vilties atkurti nepriklausom valstyb. Tautos dvasios atsparum labai palaik pogrindin to meto spauda, kuri apskrityje buvo platinama per mokyklas, staigas, banyias. Svarbus nelegalios spaudos platinimo centras buvo Raseini gimnazija, kurioje moksi nemaai tautikai susipratusi moksleivi, kurie nelegali spaud iplatindavo visuose apskrities valsiuose. Buvo platinami Lietuvos ilaisvinimo komiteto leidiami laikraiai " laisv", "Nepriklausoma Lietuva" (ieidavo per mnes 12 kartus), vliau LLA biuletenis "Usienio politins inios" ir kiti to meto pogrindio leidiniai. Toji spauda buvo platinama iki 1944 m. vasaros antrosios rus okupacijos. Pietryi emaitijoje ir Raseini apskrityje labai aktyviai veik politin-karin LLA organizacija, kurios nariais tapo nemaai io krato inteligent, kinink, moksleivi. Aktyvs ios organizacijos nariai buvo Raseini gimnazijos 8 klass moksleivis Jonas iraitis, i Pakapurnio kaimo kils ymus emaitijos laisvs kov organizatorius ir vadas Petras Bartkus, i Aliej kils I. Ubartas ir kiti. Kiekvienas stojantysis i organizacij duodavo priesaik, kurios svarbiausias motyvas kova u Lietuvos nepriklausomyb. LLA organizacijos nariai sipareigodavo platinti nelegali spaud, sigyti ginkl, imokti j valdyti, patikimus jaunuolius rengti ir verbuoti I.LA organizacij. LLA narys I. Ubartas Vidukls ir Aliej apylinkse subi 15 vy-i LLA padalin, kuri dauguma vliau tapo laisvs kovotojais.

Panaiu bdu buvo organizuojami ir kit valsi LLA padaliniai ir kovos briai. Vokiei okupacijos metais Raseini apskrities virininku dirbo Lietuvos kariuomens kapitonas, vienas LLA organizacijos apskrityje vad Pranas Guaitis, o tai nemaai prisidjo prie ios organizacijos skmingos veiklos. Apskrities administracija buvo kontroliuojama Lietuvos patriot, todl visi valsiai bdavo greitai informuojami apie visas vokiei okupacins valdios rengiamas akcijas. Tokiu bdu daug jaun vyr iveng priverstinio verbavimo reicho darbo tarnyb, isiuntimo Ryt front, gyventojai isaugojo gyvulius ir kit turt. LLA organizacijos veikla Raseini apskrityje glaudiai susijusi su io krato laisvs kov organizatoriaus ir vado Juozo eponio vardu. Kapitonas J. eponis, pirmosios rus okupacijos metais skmingai ivengs bolevikini gulag, vis tolimesn gyvenim pavent kovai u Lietuvos ivadavim i okupant jungo ir ioje kovoje uvo didvyrio mirtimi. Vokiei okupacijos metais jis mokytojavo, sitrauk LLA veikl, savo sumanumu ir energija daug prisidjo prie apskrities LLA organizacijos stiprinimo, tapo jos vadu. Nra tiksli duomen, kiek Raseini apskrityje buvo LLA organizacijos padalini ir jose nari. Nekelia abejoni, kad LLA su savo padaliniais veik visuose valsiuose. Sprendiant i rus okupacijos metais vykdyt OS aret, atrodo, kad LLA organizacijos Pietryi emaitijoje buvo gausios ir aktyvios. Todl persiritus frontui ir prasidjus ginkluotam pasiprieinimui, LLA kovos grups sudar partizan bri branduol. Veiklios buvo Taurags apskrities LLA organizacijos: Ervilko, Skaudvils, Gaurs, Varlaukio, Bataki apylinki padaliniai buvo gauss, turjo sukaup daug ginkl. ioms organizacijoms vadovavo buv Lietuvos kariuomens karininkai. Pavyzdiui, 1941 m. Varlauk mokytojauti buvo atkeltas karininkas Juozas Babilius (buvo veds Kauno policijos vado Denkaiio seser). Gyventoj tarpe jis greitai gijo autoritet, todl 1942 m., vykdydamas LLA auktesns vadovybs nurodymus, kr stipr Varlaukio apylinks LLA padalin, antrosios rus okupacijos metais siliejusi partizan Lydio rinktin. Lietuvos laisvs gynj sjungos krjas buvo Petras Paulaitis, kils i Jurbarko valsiaus Kalnn kaimo. Tai vienas ymiausi emaitijos laisvs kovos vad, neeilin asmenyb. P. Paulaitis 1926 m. ivyko Italij, moksi Milano katalik universitete. Baigs mokslus, metus laiko dirbo Portugalijos sostinje Lisabonoje Lietuvos pasiuntinybje, vliau persikl Austrij, kur gimnazijose dst lotyn ir ital kalbas. sigijs filosofijos daktaro laipsn, 1939 m. gro Lietuv, mokytojavo Raseini pradios mokyklose, vadovavo pavasarinink ir jaunj kinink organizacijoms. Kai Lietuv okupavo rusai, enkavedistas Todesas su savo sbrais norjo P. Paulait aretuoti, taiau jis spjo pasislpti, pabgo Vokietij ir ten stojo Lietuvos

aktyvist fronto organizacij. Lietuv okupavus vokieiams, laikinosios vyriausybs buvo paskirtas Raseini apskrities virininku, taiau po 6 savaii, protestuodamas prie yd genocid, i pareig atsisak ir pradjo mokytojauti Jurbarko gimnazijoje. Jurbarke isinuomojo didel but, kuriame vykdavo jaunimo sambriai. 1941 m. pabaigoje kr Lietuvos laisvs gynj sjung. 1942 m. prie Vasario 16tj P. Paulaiio sakymu organizacijos nariai Jurbarke nupl vokikus staig pavadinimus, ikl trispalves vliavas. Nuo 1942 m. pavasario organizacija leido pogrindin laikrat "Lietuviki atgarsiai", kur platino Raseini, Taurags, Kauno, aki apskrityse. Laikratis buvo nukreiptas prie vokiei okupacij: ragino jaunim nestoti vokiei kariuomen, vengti reicho darbo tarnybos. 1943 m. spalio mnes u antinacin veikl Kauno gestapas P. Paulait sum, taiau jam pavyko pabgti. Po to jis slapstsi Jurbarko ir Taurags apylinkse, leido pogrindin spaud. 1944 m. Lietuvos laisvs gynj sjunga savo gretose turjo 4274 narius. Artjant rus okupacijai, ji pradjo rengtis ginkluotai kovai. Tuo tikslu P. Paulaitis susitar su vokiei Vermachto vadovybe ir valgybos mokykl Dalvice (Rytprsiuose) pasiunt 8 Jurbarko gimnazijos abiturientus-savanorius. Tarp j buvo du broliai Antanas ir Bronius Liesiai. U tai organizacija i vokiei kariuomens vadovybs gavo sunkveimi ginkl ir radijo stoti. Prasidjus antrajai rus okupacijai, P. Paulaitis apsigyveno pas savo seser Kalnn kaime. Jau antrj okupacijos dien karin rus valgyba "Smer" atjo jo suimti, taiau pasinaudojant prietema, jam pavyko pabgti. Nuo to laiko slapstsi, kovai prie okupantus organizavo partizan brius. P. Paulaitis-Aidas tapo jo suburtos Laisvs gynj, vliau pavadintos Trij lelij vardu, rinktins vadu. Trij lelij rinktinei priklaus trys partizan briai: Jurbarko brys, vadovaujamas P. Paulaiio-Aido, Skirsnemuns brys vadas J. Murauskas-Tigras, o Girdi briui vadovavo J. Penkaitis-Paleckis. 1946 m. P. Paulaitis-Aidas aktyviai dalyvavo Jungtins Kstuio apygardos krime, buvo paskirtas apygardos tabo informacijos skyriaus virininku, tapo apygardos laikraio "Laisvs varpas" redaktoriumi. Jo redaguojamo "Laisvs varpo" 500600 egzempliori tirau buvo ileisti 6 numeriai. Didelio erudito, mokjusio daug usienio kalb, P. Paulaiio-Aido sijungimas tabo veikl Jungtinei Kstuio apygardai buvo labai svarbus: jis galjo klausyti laisvojo pasaulio radijo stoi, parengti kvalifikuotus straipsnius, atsiaukimus. Partizan vad jo bendraygiai myljo ir gerb. Tuo tarpu MGB, inodama jo tak laisvs kovotojams, visaip stengsi, kad jis nutraukt savo patriotin veikl. addami "laiming" gyvenim, Raseini emgbistai ne kart jam siuntinjo laikus, silydami legalizuotis. Kai tos klastos nepavyko, Raseini apskrities NKVD virininkas Sinicinas u jo galv paskyr 10.000 rubli premij. Siekdami sukompromituoti partizan vad, enkavedistai platino vairius meiikikus laikus. P. Paulaiio-Aido veikla apygardos tabe truko apie pus met. 1947 m. balandio 18 d. Taurags apskrities Skaudvils valsiaus Bijot kaime pas J. Jukn jis buvo

suimtas. Taurags emgbistai toje sodyboje, darovi rsyje, aptiko tabo bunker. Partizan vadas 6 mnesius buvo laikomas vienutje, iauriai tardomas. Jam buvo siloma pasirayti kreipimsi partizanus, kad ie sudt ginklus, taiau patriotas idavikiko sandrio atsisak. Tais paiais metais SSSR MGB Ypatingojo pasitarimo nutarimu buvo nuteistas 25 metams grieto reimo lagerius, i kuri 1956 m. liepos 29 d. buvo paleistas ir apsigyveno Kaune. Keli usienio universitet aukltinis, socialogijos moksl daktaras P. Paulaitis gavo darb Kauno konserv fabrike. Dirbo katilinje kriku. Deja, tokia buvo bolevikins verg imperijos tikrov. Grs i tremties, P. Paulaitis kovos u Lietuvos laisv ideal neatsisak, atkr Lietuvos laisvs gynj sjung, kuri stojo nemaai Kauno politechnikos instituto ir kit auktj mokykl student. Tais paiais 1956 m. organizacija sureng Vlini paminjimus ir demonstracijas Kaune ir Vilniuje, Vasario 16-osios ivakarse ikabino trispalves vliavas, leido pogrindin spaud. 1957 m. ruden, prasidjus organizacijos nari aretams, suimamas ir organizacijos krjas P. Paulaitis. Nuteisiamas 10 met pataisos darb lagerius. Kadangi ir po to organizacijos veikla nenutrko, 1958 m. jam pridedama dar 10 met. P. Paulaitis lageriuose ikaljo 35 metus. Grs Lietuv, apsigyveno Kretingoje, kur 1986 m. mir, taip ir nesulauks viesiausi savo vili isipildymo. Vokiei okupacijos metais Raseini apskrityje veik ir kitos pogrindins organizacijos, kurios nebuvo gausios, gyvavo, palyginti, trumpai, todl duomen apie j egzistavim kol kas pavyko aptikti tik buvusio LTSR VSK archyvo baudiamosiose bylose. Viena toki Valsi komitetai. I Lietuvos partizan vado generolo Jono emaiio tardymo protokol paaikjo, kad 1942 m. iluvos banyios vikaras Antanas Kazlauskas kr Valsiaus komitet, kur susibr vietos inteligentai. J tarpe buvo ir iluvos kooperatyvo vedjas J. emaitis. Komiteto nariai sek vykius fronte, keitsi informacija, platino pogrindin spaud, iekojo ryi su Lietuvos pogrindio centrais. Yra inoma, kad panas komitetai veik ir kituose valsiuose. Kaip jau minta iame straipsnyje, Kaune pulkininko M. Naujoko ir banko juriskonsulto B. Bieliuko iniciatyva buvo atgaivinta Lietuvos auli organizacijos veikla. Tuo tikslu 1942 m. pabaigoje Raseinius buvo atvyks B. Bieliukas. Jis susisiek su Lietuvos kariuomens brigados generolu Stasiu Zaskeviiumi, tuo metu gyvenusiu Raseiniuose, ir pasil jam, auli sjungos organizavimo reikalais atvykti Kaun. vykusiame pasitarime S. Zaskeviius buvo paskir tas atsakingu u "Laisvs auli" bri organizavim Raseini apskrityje. S. Zaskeviius, grs Raseinius, iam darbui uverbavo aviacijos kapiton V. Digr, tuo metu gyvenus netoli Ariogalos. Jis su savo patikimais monmis iki 1943 m. kovo mnesio Girkalnio, Betygalos ir Ariogalos valsiuose subr apie 200 "Laisvs auli" nari. Tie auli briai turjo apie 5060 autuv, revolveri granat, vien sunkj ir vien lengvj kulkosvaidi. Pagrindiniai veiklos tikslai prieintis vokiei pastangoms

mobilizuoti Lietuvos jaunim darbo batalionus, boikotuoti rekvizicijas, kaupti ginklus ir mokytis jais naudotis, leisti ir platinti pogrindin literatr. 1943 m. pradioje generolas S. Zaskeviius savo bute Raseiniuose nusitiko su kapitonu J. emaiiu, kuriam pasil ginkluotus auli brius organizuoti iluvos, Tytuvn ir Kelms valsiuose. J. emaitis umezg ryius su t valsi aktyvistais ir iki 1943 m. gegus mn, subr apie 600 "Laisvs auli" nari. V. Digrio vadovaujamuose briuose tuo metu jau buvo apie 700 vyr. Viename "Laisvs auli" tabo pasitarime, vykusiame Kaune, buvo nutarta leisti laikrati "Laisvs trimitas", kurio 1943 m. ijo 3 numeriai. Raseini apskriiai io leidinio tekdavo apie 50 egzempliori, kurie buvo idalinami auli briams. Raseini apskrities "Laisvs auli" organizacija buvo viena veikliausi Lietuvoje. Ginkluota organizacija vokiei saugumo policijos buvo iaikinta, 1943 m. B. Bieliukas ir dauguma tabo nari buvo aretuoti, paimti tabo dokumentai, likviduota spaustuv, nutraukti ryiai su periferija. Likvidavus organizacijos centr, Raseini apskrities auliai iki 1944 m. pavasario veik savarankikai, paskui dauguma j stojo generolo P. Plechaviiaus organizuojam Vietin rinktin. 1944 m., vokiei okupacinei valdiai leidus, kovai su krate siauianiu banditizmu pradta formuoti Vietin rinktin. Tikta, kad, atsiradus galimybei, pavyks suformuoti savas karines pajgas, kurios, atjus lemiamam momentui, pads atkurti prarast nepriklausomyb. generolo P. Plechaviiaus 1944 m. vasario 16 d. kreipimsi lietuvi taut apie Vietins rinktins steigim gyvai atsiliep visi lietuviai, neprarad vilties atgauti laisv. Apskrii komendantr savanori registracijos punktus upldo tkstaniai Lietuvos vyr. 1944 m. vasario mnes, po kreipimosi, Raseini apskrities virininkas kapitonas P. Guaitis sukviet apskrityje gyvenani karinink pasitarim, kuriame buvo aptarti savanori telkimo Vietin rinktin klausimai. Karininkai gen. P. Plechaviiaus kreipimuisi pritar ir aktyviai sijung savanori telkimo darb. Per trump laik Lietuvoje apskrii komendantras atvyko daugiau kaip 30.000 savanori dvigubai, negu vokiei okupacins valdios buvo leista. Todl savanori registracij teko nutraukti. Panai padtis buvo ir Raseini apskrityje. Kapitonui J. emaiiui iluvos ir Tytuvn valsiuose pavyko suburti 150 savanori br, kuris, jo vadovaujamas, su ginklais ir amunicija ygio tvarka ivyko jiems paskirt dislokacijos viet Seredi. Kitas 200 savanori dalinys, vadovaujamas kapitono P. Guaiio, panaiu bdu ivyko Marijampol. Taiau vokiei okupantams lietuvi tautos siekimas atgauti laisv buvo svetimas ir nepriimtinas jiems reikjo tik "patrank msos". Atsisakius tarnauti vokieiams,

Vietin rinktin buvo iformuota, paimti kaitai SS dalini suaudyti, auktieji karininkai iveti koncentracijos stovyklas. Dauguma Vietins rinktins kari sugebjo su ginklais pasitraukti mikus ir kitas nuoalesnes vietas, vliau, prasidjus bolevikinei okupacijai, stojo partizan eiles, uvo kovoje su rus okupantais. 1944 m., Ryt frontui vis labiau ritantis Vakarus ir artjant prie Lietuvos sien, augo ir lietuvi nerimas, nes gresianti antroji bolevik okupacija nieko gero neadjo. Gelbdamiesi nuo raudonojo teroro, nemaai Lietuvos gyventoj pasitrauk Vakarus. Vienintel organizacija, tautai gresianio pavojaus akivaizdoje draudusi savo nariams pasitraukti i Lietuvos, buvo LLA. Toks sprendimas padjo isaugoti esmines pogrindins organizacijos struktras, palengvinusias pereiti nauj kokyb ginkluot pasiprieinim. Toks sakymas sulaik nemaai LLA organizacijos nari-karinink nuo emigracijos Vakarus. Lietuv okupavus rusams, jie tapo laisvs kovos organizatoriais ir vadais. Antroji rus okupacija ir ginkluotas pasiprieinimas 1944 m. liepos pradioje Soviet Sjungos kariuomen, tsdama "Bagrationo" operacij, ivadavo rus etnines emes ir pradjo vertis svetim valstybi teritorijas: pereng Lietuvos valstybs sien ir iki spalio mnesio okupavo didij jos dal. Nuo io momento sovietins Rusijos isivadavimo karas tapo grobikiku Ryt ir Vidurio Europos valstybi teritorij grobimo karu. Karas su Vokietija Rusijai sudar palankias slygas ugrobti mintas teritorijas, sunaikinti t m egzistavusias nepriklausomas valstybes ir sugrsti jas va d mam socialistini valstybi lager. Kad lengviau suvoktume antrosios antisovietins rezistencijos prieastis, bent trumpam vilgterkime, kokia tuo metu buvo susiklosiusi tarptautin situacija. 1944 m. Vokietijos pralaimjimas kare jau buvo nulemtas, todl Baltijos kratai ir kitos Vokietijos okupuotos alys savo likim siejo su 1941 m. rugpjio 14 d. JAV prezidento F. Ruzvelto ir Anglijos premjero V. erilio pasirayta Atlanto chartija, kurioje buvo aptarti pokarins Europos tvarkymo principai. i chartij buvo rayti taut laisvo apsisprendimo, suvereniteto atkrimo ir kiti pavergtoms tautoms labai svarbs nutarimai. 1942 m. sausio 1 d. prie ios sutarties prisijung dauguma antihitlerins koalicijos valstybi, tarp j ir Soviet Sjunga. Atlanto chartija tapo Rusijos ugrobt Baltijos valstybi nepriklausomybs atkrimo viltimi. Antrojo pasaulinio karo metais vyko trys labai svarbios didij valstybi vadov F. Ruzvelto, V. erilio ir J. Stalino Teherano, Jaltos ir Potsdamo konferencijos, nulmusios Vidurio ir Ryt Europos taut likim. Mintose konferencijose Vakar sjungininkai dar dideles nuolaidas Rusijai, kuri suprato, kad jie dl Baltijos ali ugrobimo nekariaus, kad tai, k Soviet Sjunga ugrobs karo metu, liks jos takos sferoje. Tuo metu niekas negaljo patikti, kad toki solidi politik pasirayta Atlanto chartija taps beveriu popiergaliu, kad tokiu nuolaidiavimu savo

sjungininkei Vakar valstybs, pasmerks Vidurio ir Ryt Europos tautas bolevik totalins imperijos vergijai, suardys normali j kultros ir ekonomikos raid, pasmerks praiai milijonus moni. Susiklosius tokiai tarptautinei situacijai, Soviet Sjunga stengsi rodyti, kad Lietuvos gyventojai su diaugsmu sutiko sovietins valdios sugrim, o gausiam prievartos aparatui centriniams ir vietiniams NKVD-NKGB organams buvo duotas nurodymas nesivarant su priemonmis ugniauti tautinio pasiprieinimo idinius. Kaip aikja i archyvini dokument, represijoms prie Lietuvos patriotus buvo i anksto rengiamasi: raudonieji partizanai ir Lietuvoje pasilik nipai akylai stebjo moni nuotaikas, sudarinjo pogrindini organizacij vad ir aktyvist sraus. Kremliaus vadeivos, naiviems Vakar politikams dumdami akis dl Pabaltijo taut geranoriko poirio okupantus, i tikrj joki iliuzij apie "diaugsming" sutikim neturjo, nes nepamiro 1941 m. birelio mnes Lietuvoje vykusio sukilimo ir sukilli surengt "palyd" "nenugalimajai" armijai, todl suprato, su kokiomis nuotaikomis lietuvi tauta sutiks ir kariaunos sugrim. velgdami to laiko vykius i 50 met perspektyvos ir turdami galimybes geriau juos vertinti, galime teigti, kad Raudonoji armija Lietuv eng kaip ukariautoja, kad kruvinos represijos prie okupuoto krato gyventojus buvo i anksto suplanuotos ir turjo tiksl palauti tautos dvasi, sulugdyti bet kokias nepriklausomos valstybs atkrimo viltis. Todl sovietini istorik tvirtinimai, kad okupant vykdytas fizinis ir dvasinis lietuvi tautos genocidas buvo pasiprieinimo sjdio padarinys, yra gryniausias melas. 1944 m. Ryt frontas vis labiau ir labiau ritosi Vakarus ir grsmingai artjo prie Lietuvos. Susirpinimas savo artimj ir Tvyns likimu tuo metu kamavo kiekvien dor lietuv. Klausimas, kaip elgtis iuo sudtingu metu, ikilo daugeliui. Vyraujanti nuostata buvo aiki: netarnavus rudajam okupantui, netarnauti ir dar baisesniam raudonajam. Tuo metu LLA vadovyb prim radikalius sprendimus: 1944 m. liepos pradioje Kaune vykusio LLA vado ltn. K. Veverskio-Senio ir jo pavaduotojo ltn. A. Eidimto-ybarto susitikime buvo paskelbtas karins parengties sakymas, kuriame nurodoma visiems galintiems vartoti ginkl LLA nariams pereiti kovotoj - Vanag rinktines , kuri vadais skiriami aukiausi laipsn turintys karininkai. Tapusi Lietuvos patriotini jg lydere ir prisimusi atsakomyb u vadovavim Pasiprieinimo sjdiui prie bolevikus, iuo sakymu LIA vadovyb pogrindio organizacijas nukreip aktyvaus ir ginkluoto pasiprieinimo keli. i data laikytina partizanins veiklos pradia. Ikilusio pavojaus akivaizdoje Raseini apskrities inteligentai, kininkai, valdininkai, pogrindini organizacij nariai ne kart susirinkimuose svarst klausim, kaip pasielgti: ar, gelbstintis nuo bolevikinio teroro, trauktis Vakarus, ar pasilikti Lietuvoje ir ia laukti savo likimo.

1944 m. birelio mnesi kapitono P. Guaiio iniciatyva Raseiniuose buvo suauktas apskrities inteligentijos ir pogrindini organizacij vadov pasitarimas. Pasitarime dalyvavo Raseini apskrities LLA dalini vadas J. eponis, LLA sektori vadovai J. iraitis ir P. Bartkus, generolas S. Zaskeviius pulkininkas J. Gudaviius, tuometinis apskrities virininkas A. Giedraitis (P: Guaitis vokiei administracijos i i pareig jau buvo atleistas), sveikatos apsaugos skyriaus vedjas Naujokaitis, valsi viraiiai. pasitarim i Kauno atvyko medicinos tarnybos generolas Karo muziejaus direktorius V. Nageviius. Pagrindinis darbotvarks klausimas buvo antrosios bolevik okupacijos grsm Lietuvai ir tolimesn patriotini jg veikimo strategija. Generolas V. Nageviius sil lietuviams trauktis Vakarus ir pasiprieinim bolevikams organizuoti Vokietijoje. iam pasilymui pritar dauguma susirinkimo dalyvi. Taiau tokiai nuomonei kategorikai pasiprieino kapitonai P. Guaitis, J. eponis ir kiti LLA vadai. Bdami itikimi LLA duotai priesaikai, jie sil niekur nesitraukti, rus okupacijai ginklu pasiprieinti Lietuvoje. Kad tai nebuvo tuti odiai, parod tolimesni j veiksmai. Padedami LLA aktyvist, P. Guaitis ir J. eponis per valsi LLA organizacijas kaup ginklus, spausdinimo technik ir kit bsimai kovai reikaling turt. 1944 m. liepos 14 d. Raseiniuose, B. Urbuio bute, vyko LAF ir LLA vad pasitarimas, kuriame dalyvavo LAF centro atstovai V. Stonis, K. Ambrozaitis ir V. Adomaitis, Raseini LAF vadas B. Urbutis, S. Ignataviius, J. Kriinas. Buvo tariamasi dl bendr veiksm ir taktikos, bet tuo metu nuomoni skirtum dar nepavyko suderinti. 1944 m. rugpjio mnes vykusiame susirinkime buvo sudarytas mint organizacij bendras tabas, kur jo LLA vadas P. Guaitis, LAF atstovai V. Stonis ir B. Urbutis. Taiau jokios konkretesns veiklos tas tabas nespjo nuveikti. Ryium su bolevikins armijos priartjimu ir galima Raseini apskrities teritorijos okupacija 1944 m. liepos 24 d. Raseini apylinks LLA dalini vadas J. eponis pasirao sakym Nr. 2, skirt LLA kuop ir bri vadams, kuriame dar kart sakmiai primenamas LLA vyriausios vadovybs nurodymas, grietai draudiantis pasitraukti i Lietuvos. Nurodyta, kad toks pasitraukimas bus vertinamas kaip organizacijai duotos priesaikos lauymas. iame sakyme kuop vadams nurodyta tuojau suorganizuoti LLA Vanag brius, kurie veikt i anksto numatytuose rajonuose, palaikydami tiesiogin ry su Raseini apylinks tabu, jie privalo apsirpinti maistu ir apranga, surinkti visus apylinkje esamus ginklus ir kit karik turt, sudaryti valgybos tinkl bandit ir vietos komunist sekimui, palaikyti ryius su kaimynystje veikianiomis kuopomis. Aktyviai prieintis bolevik okupacijai rengtasi ir Taurags apskrityje. 1944 m. rugpjio mnes Ervilko valsiaus Openiki kaime vyko LLA vad pasitarimas, kuriame dalyvavo leitenantai Petras ir Kazimieras Ruibiai i Ropyns kaimo, ltn.

Statkus i Naujinink, studentas Jonas Kubilius i Ferm kaimo, puskarininkis Jokbas Druktenis i Bd kaimo, psk. Jonas Starkus i Pagiri kaimo, Jonas Maiulis ir Vytautas Slapinskas i Openiki kaimo, taip pat Zaras policijos virininko snus, su fronto banga pasitrauks ias apylinkes Henrikas Danileviius. io krato LLA vadams jau buvo inoma, kaip bolevikai elgiasi su Lietuvos patriotais, todl buvo sudarytas sraas moni, kurie ujus rusams, i karto pereis nelegali padt. Leitenanto P. Ruibio pasilymu buvo sudaryta rinktin. Tai buvo vienos kovingiausi grupuoi Kstuio apygardos Lydio rinktins uuomazga. T pai met rugpjio mnesio pabaigoje Vidukls valsiaus Anili kaime vyko kapit. J. eponio ir jo ryininko I. Ubarto (tuo metu jis palaik ry tarp J. eponio ir P. Bartkaus) susitikimas, kuriame buvo aptartos ginkluotos kovos prie rus okupantus problemos. Buvo nutarta toliau telkti mones, rinkti ginklus, laukti tolimesni vyki pltots. Visiems Raseini apskrities LLA briams buvo perduotas nurodymas agituoti vyrus neiti okupant armij, slapstytis arba pasitraukti partizan brius, o gyventojams sabotuoti ems kio produkt prievoles ir kitus okupant nurodymus. Frontas Raseini apskrit atsirito rugpjio pradioje ir Raseini Dubysos linijoje stabilizavosi kelis mnesius. Iki spalio pradios ia vyko nirtingi miai. Rytin apskrities dalis jau buvo okupuota, joje ugnimi ir kalaviju buvo atkuriama sovietin santvarka. Kaip lietuviai sutiko Raudonj armij ir kaip ji elgsi su okupuoto kra-to gyventojais, akivaizdiai parodo Raseini apskriiai paskirto NKVD virininko Veriko raportas LTSR vidaus reikal komisarui J. Bartainui. 1944 m. rugpjio 15 d. datuotame rate3 Verikas pranea, kad 1944 m. rugpjio 3 d. atvvko rus uimt Raseini apskrities teritorijos dali ir kartu su armijos kontravalgybos daliniu "Smer" pradjo valymo nuo "nepageidaujamu" element darbus.
3

Visi altiniai, kuriais naudotasi, nurodyti straipsnio gale.

Kalbdamas apie politin situacij uimtoje teritorijoje, Verikas J. Bartainui pranea, kad gyventojai labai altai sutiko Raudonj armij, kuri iauriai elgiasi su gyventojais: prievartauja moteris, atima i moni kiaules, arklius, paukius, ms, net rbus. Kiekvieno Raudonosios armijos fronto unugar saugojo keliais esalonais isidsiusios NKVD divizijos, kontravalgybos "Smer" daliniai, kurie 1944 m., slinkdami paskui front, upludo Lietuv. Visa okupuotos Lietuvos valdia buvo atsidrusi NKVD vidaus kariuomens rankose. Prisidengdama pretekstu, kad reikia valyti unugar nuo prie nip ir diversant, o taip pat gaudyti besislapstanius vyrus, ji pradjo masin teror prie Lietuvos gyventojus. I Lietuvoje dislokuot III Baltarusijos, I Ukrainos, Leningrado, I Pabaltijo armij tab praneim aikja, kad okupant kariuomen ia vykd iurpiausius karinius nusikaltimus: plikavo, ud, grdo kaljimus ir mirties lagerius lietuvius, degino j sodybas. Nuo okupanto

armijos teroro nukentjo tkstaniai lietuvi. Kaip tas teroras buvo vykdomas Kstuio apygardoje, matyti i Raseini politkalini ir tremtini 1992 m. ileisto leidinio "Rezistencija Piet emaitijoje"2 ir istoriko A. Anuausko surinkt duomen3. Nordami bauginti lietuvius ir pasityioti i j religini jausm, NKVD daliniai visoje Lietuvoje 1944 m. per Kald ventes organizavo kruvinas nekalt moni skerdynes. Ypa dideliu iaurumu pasiymjo 1 Pabaltijo fronto enkavedist daliniai. Teroro akcijoms vykdyti jie buvo permetinjami i vieno apskrities kit. Raseini apskrityje 1944 m. gruodio pabaigoje vykdyta 116 baudiamj operacij, per kurias nuudyti 109 mons, dauguma j beginkliai kaimo gyventojai. 1944 m. ir 1945 m. NKVD karo nusikaltliai siautjo dideliame ruoe nuo Taurags iki Nemuno: nuo baudiamj akcij labai nukentjo Jurbarko, Veliuonos, Serediaus, ekiks valsiai. Kerydami u tai kad ekiks valsiuje partizanai nukov 3 ir sueid 6 "Smer" dalinio enkavedistus, baudjai 1944 m. gruodio 17 d. sudegino 15 kinink sodyb, o gruodio 1819 dienomis 13 pasienio pulko vado mjr. Petrenkos vadovaujami enkavedistai Butkiki, Vosbut, Bauk, Juodaii kaimuose 56 gyventojus nuud, 68 aretavo, 29 sodybas sudegino. 1944 m. per Kias Serediaus valsiaus Pavietovio kaimo Jono Kritono sodyb buvo suvaryti ir sudeginti 6 mons (tarp j 3 mnesi mergait ir 10 met piemenukas), kaimynystje budeliai be teismo suaud dar 6 mones. Gruodio 22 d. rytus nuo Vilkijos Bubi, Ligaini, Padauguvs kaimuose baudiamosios akcijos metu buvo sudegintos 9 sodybos, nuauta 16 ir gyvi sudeginti 4 mons. Su ciniku iaurumu buvo vykdyta baudiamoji akcija Veliuonos valsiaus Burbins mike: kinink Ulinsk, jo mon Liucij, du snus mokytoj Vlad ir klierik Vytaut, trylikamet dukr Birut, dvylikamet piemenuk Albert Montvyd, atvarytus kaimynus K. Masait ir K. Marcink 1945 m. liepos 1113 d. enkavedistai suvar nam ir gyvus sudegino. Tai buvo beginkliai mons. Tokias udynes okupantai pridengdavo suklastotomis ataskaitomis, kuriose nurodydavo, kad i nuudytj paimti ginklai, kad, degant namui, sproginjo audmenys. Ataskaitose nekaltai nuudyti mons buvo priskiriami "bandit" kategorijai. Tokiu bdu okupant represins struktros prie Kremliaus vadeivas band pateisinti savo nesugebjim nuslopinti lietuvi tautini pasiprieinim. Nuo okupant teroro labai nukentjo ir Klaipdos kratas: 1945 m. vasario 1 d. duomenimis iluts apskrityje buvo 2477 gyventojai, o vliau dl Raudonosios armijos siautjim vietos gyventoj beveik visai nebeliko. Panaiai atsitiko Klaipdos ir Paggi apskrityse. Tik eng Lietuv, 1944 m. liepos 27 d. rus okupantai pradjo vyr mobilizacij. Taiau Lietuvos jaunimas okupantams tarnauti neketino, todl mobilizacija vyko labai sunkiai. Ypa sunkiai rinkti rekrtus Raudonj armij seksi Raseini apskrityje. 1945 m. sausio 1 d. duomenimis, nuo mimo okupant kariuomen

Raseini apskrityje slapstsi apie 3100 vyr. Daug j nukentjo baudiamj operacij metu: kad ir be ginklo suimti, jie buvo kankinami, vietoje suaudomi, grdami kaljimus, tremiami lagerius. 1944 m. pabaigoje Betygalos valsiaus Primant kaime savo namuose slapstsi du broliai Alfonsas ir Juozas Jokubauskai. Jie buvo suimti ir be teismo suaudyti. Panaaus likimo susilauk to paties valsiaus Aleknaii kaimo gyventojai broliai Antanas ir Justinas Maselskiai. Kartu su kaimynais K. Ambrasu ir V. Rubinsu jie be teismo buvo suaudyti, sueistas tvas pabgo, sodyba sudeginta. Broliai Meislovas, Vytautas, Zenonas ir Kazys Barkauskai i Ariogalos valsiaus Pojekalikio kaimo slapstsi nuo mobilizacijos, NKVD kariuomens buvo suimti ir 1945 m. sausio 6 d. be teismo suaudyti. To paties valsiaus Stanioni kaimo gyventojai broliai Pranas ir Kazys Ivokos 1945 m. sausio 6 d. buvo suaudyti, o sodyba sudeginta. Kazys Jokubnas buvo nalys, augino 3 vaikus, kuri maiausiam 7 metukai. Betygalos valsiaus Roi kaime pas Kaz Jokim jis deng namo stog. 1945 m. liepos 26 d. atj enkavedistai be joki paaikinim j nuov, o trys vaikai liko visiki nalaiiai. kraup okupant nusikaltim sra bt galima tsti ilgai. Nekilo joki abejoni, kad 1940 m. bolevik pradtas lietuvi tautos genocidas su dar didesniu niriu bus tsiamas ir toliau, todl visu aikumu ikilo tautos ilikimo problema ir ginties btinyb. Vienas svarbiausi motyv, paskatinusi lietuvius okupantams pasiprieinti ginklu, buvo nepriklausomos valstybs atkrimo viltis, kuri tuo metu turjo real pagrind antihitlerins koalicijos valstybi pasirayt Atlanto chartij ir bsim Taikos konferencij. Tikta, kad, pasibaigus karui ir pasiraius "laikos sutarti, Vakar valstybs privers Rusij pasitraukti i Ryt Europos ugrobt valstybi teritorij. Giljant Vakar valstybi ir Rusijos prietaravimams, stiprjant altojo karo politikai, nepriklausomybs atkrimo viltys neugeso ir palaik partizan dvasi vis laisvs kov laikotarp. Kitas labai svarbus vyr stojimo partizan brius motyvas buvo tas, kad rus okupantai, tik eng Lietuv, 1944 m. rugpjio mnes, paskelb 19091926 m. gimusi vyr mobilizacij. Toks didelis aukiamj vyr skaiius okupantams buvo reikalingas kaip "patrank msa" karui ubaigti. Taiau Lietuvos vyrai, netarnav vokieiams, neman tarnauti ir rus okupantams. Masinis raudonasis teroras ir prievartin mobilizacija sovietin armij paskatino vyrus slapstytis arba su ginklais pasitraukti mikus. Vyravo nuomon, kad geriau ti savo krate, negu tapti Raudonosios armijos rekrtu, bti nukankintam bolevikiniame kaljime arba ti Sibiro tremtyje. Yra duomen, kad tuo metu ginkluot kov su okupantais stojo apie 3035 tkstanius Lietuvos vyr. Kad tas skaiius bt geriau suvokiamas, palyginkime j su nepriklausomos Lietuvos taikos metais turta kariuomene, j sudar 2730 tkstani kari.

Ginkluotas lietuvi pasiprieinimas milinikai prievartos ir smurto imperijai yra absoliuiai pateisinamas, nes mirtino pavojaus akivaizdoje panaiai pasielgt kiekviena savo tvyn ir laisv mylinti tauta. Noras laisvai gyventi ir apginti savo valstyb nuo agresoriaus - kiekvienos tautos savigynes teis. Itisus imtmeius kovojant su agresyviais kaimynais, toks suvokimas buvo augs lietuvio smon. Toki motyv skatinami su ginklais mikus pasitrauk buv Lietuvos kariuomens kariai, inteligentai, kininkai, studentai, gimnazistai nepriklausomybs metais iugdyta Lietuvos patriot karta. Tai buvo idealistai, kuriems Tvyns laisv buvo didiausia vertyb, o jos gynimas nuo prie veniausia pareiga. tikj nepriklausomos valstybs atkrimo vizija ir pasirink jos gynjo keli, jie prarado visk: gimt pastog ir sunkiu trisu ugyvent turt, eimas ir artimuosius galimyb mokytis, jaunyst ir brangiausi turt gyvyb. Beveik visi jie uvo didvyri mirtimi, buvo iniekinti miesteli aiktse, artimj tik slapia apraudoti. Net ir po mirties okupant propaganda nepaliko ramybje j atminimo: vadino juos ydaudiais, naci talkininkais, buruaziniais nacionalistais banditais. Pasitelk mel ir apimti neapykantos, jie diena i dienos visais manomais bdais stengsi jaunimui teigti neigiam partizano vaizdi, pasiprieinim okupantams vaizduoti kaip nusikaltim, kur vykdiusios tik nedidels grups suklaidint moni. Kad ginkluota kova prie okupantus buvo visos tautos sjdis, patvirtina ir okupant represini struktr archyvuose aptikti duomenys:4 1944 m. 1945 m. 1946 m. 1. Prie partizanus organizuota operacij 870 2. Nukauta partizan 3. Aretuota 4. Legalizavosi partizan 2.436 6.127 285 8.807 1.580 9.777 2.143 12.425 7.359 6.160 1.055

Per 2,5 m. laikotarp sulaikyti nuo mobilizacijos besislapstantys 37.797 vyrai. ie skaiiai pakankamai gerai parodo lietuvi tautos nusistatym okupant atvilgiu. Jeigu prie i skaii pridtume ir vlesniais metais kovojusius partizan gretose, j ryininkus rmjus, politines miest organizacijas, visus pasiprieinime dalyvavusius Lietuvos pilieius, gautume spdingus skaiius, kurie patvirtint okupant propagandos neigt ties, kad rus okupantams prieinosi visa tauta. Kalbdami apie ginkluot pasiprieinim antrosios rus okupacijos metais, negalime nepaminti kai kuri sovietini ir lietuvi emigracijos istorik teigini, kurie lietuvi laisvs kov bando aikinti kaip stichikai kilus reikin. Toks vertinimas yra elementariausios tiesos nepaisymas, bandymas vienu rankos mostu nubraukti tkstani Lietuvos patriot ir pogrindini organizacij vokiei

okupacijos metais nuveikt didel tautos politinio ir moralinio parengimo bsimoms laisvs kovoms darb. Nei rus, nei vokiei okupacijos metais lietuviai nesusitaik su nepriklausomybs praradimu. Tai labai svarbus motyvas, skatins prieintis ir vieniems, ir kitiems. Tik objektyvios aplinkybs lm, kad skyrsi to pasiprieinimo bdai. Rus ir vokiei okupacijos metais vykus lietuvi tautos Pasiprieinimo sjd vertindami kaip viening istorin reikin, galsime geriau suvokti jo kilimo prieastis, altinius ir tikslus, 19441945 m. pagal i anksto sutart LLA Raseini apylinks vado kapitono Juozo eponio signal "Laikas pradti" mikus su ginklais ijo imtai Raseini apskrities vyr. Tiksli duomen apie j skaii nra. Galime pasiremti okupant slaptj tarnyb archyvuose ilikusiais dokumentais, kuriuose pateiktus duomenis turime vertinti kritikai, nes NKVD-NKGB skaiiais manipuliavo taip, kaip jiems buvo parankiau. I Raseini apskrities NKVD-NKGB galiotinio Sinicino 1944 m. gruodio 10 d. parengtos valgybos duomen suvestins Nr. 321 matyti, kad tiksli duomen dl silpno agentrinio darbo apie partizanus dar neturta. Suvestinje nurodomi tokie skaiiai: Paliepi mike Betygalos valsiuje rengtoje stovykloje veikia 500600 partizan grup, Girkalnio valsiuje 200 partizan, Krai valsiuje 900 partizan dalinys (kitame dokumente nurodytos dvi grups 200 ir 900 partizan). Raseini apskrities 1944 m. gruodio mn. NKVD NKGB praneime, sistame NKVD komisarui J. Bartainui, nurodoma, kad apskrityje veikia 2000 partizan grup"'. Atrodo, kad tas skaiius yra gerokai ipstas, nes tuo metu kiekvienas doras lietuvis, okupant vertinimu, buvo potencialus prieas "banditas" arba "bandit" talkininkas. Todl ir skaiiai virininkams buvo pateikiami tokie, kurie atrod parankesni. Kad situacija bt aikesn, pasitelkime lentel:

Valsiaus pavad. 1. Kelms

Seninij sk. Gyventoj sk. Agent ir informatori sk. 14 28 13.831 17.000 13.000 11.708 14.098 13.609 11.726 17 9 22 9 16 16 7

2. iluvos ir Tytuvn

3. Girkalnio ir imkaii 23 4. Krai 11

5. Jurbarko ir Raudons 22 6. Betygalos ir Raseini 20 7. Vidukls ir Nemaki 21

Lentel leidia padaryti kai kurias ivadas dl okupant slaptj tarnyb pateikt duomen apie partizanus Raseini apskrityje. Kad duomenys nra tiksls, sprendiame palygin Krai valsiaus gyventoj skaii su Raseini NKVD-NKGB duomenimis apie to valsiaus partizan skaii: buvo 11.708 gyventojai, i kuri 900- 1.109 buvo partizanai taigi tame valsiujp turjo ieiti partizanauti apie 10% gyventoj. Tok vyr skaii prie ginklo paaukti turbt galima tik totalins mobilizacijos metu. Okupant pateikta statistika suabejoti veria ir Raseini politkalini ir tremtini surinkti duomenys, paskelbti leidinyje "Rezistencija Piet emaitijoje" (Raseiniai, 1992, p. 137). Istoriko A. Katos paskelbtais duomenimis 1946 m. Lietuvoje veik api 6 tkstanius partizan6. I lentels duomen galime padaryti ir kit ivad, kad 19441945 m. okupant agentra Raseini apskrityje dar buvo silpna. Tuo metu kaimo rajonus partizanai dar palikimai kontroliavo, todl prieo agentams veikimo slygos nebuvo palankios. Neturdami tiksli duomen apie tais metais apskrityje ijusius partizanauti vyrus, galime vis dlto tvirtinti, jog slapstymasis nuo prievartins mobilizacijos ir aktyvios ginkluotos kovos pasirinkimas aukiamojo amiaus jaunimo tarpe buvo masinis reikinys. aktyvi ginkluot kov danai stodavo itisos eimos. Tais metais Tvyns ginti ijo broliai Bronius, Jonas, Steponas ir Vytas Taliauskai i Ervilko valsiaus Ferm kaimo, visa eima rm partizanus, Zos ir Stas Taliauskaits tapo partizan ryininkmis. Tok pat keli pasirinko Milkint eima i Nemaki valsiaus Smulki kaimo: keturi broliai Jonas, Juozas, Vincas ir Stasys, j sesuo Ona, Stasio mona Jadvyga. Tuo keliu nujo broliai Antanas, Juozas ir Vytautas Puiiai i Ervilko valsiaus Pavidaujo kaimo, Kazys Tamulis su sunumis Antanu ir Kaziu i imkaii valsiaus Papari kaimo, broliai Bronius, Vaclovas, Viktoras Papreckiai i iluvos valsiaus Viaii kaimo, broiiai Feliksas, Matauas ir Vacys Mykolaiiai i Ariogalos valsiaus Pagynevs kaimo, broliai Jonas, Petras ir Steponas ukauskai i Ervilko valsiaus Palynio kaimo. I ilals valsiaus Ulanki kaimo partizanus ijo keturi broliai Juozas, Jonas, Leonas ir Albinas Kentros, j seserys Elena ir Ona Lapo ryininkmis, sunki laisvs kovotojo nat didvyrikai ne partizan motina Ona Kentrien. Lietuvos nepriklausomybs ginti stojo broliai Stasys, Antanas, Jonas Narbutai i Vidukls valsiaus Galkaii kaimo, j sesuo buvo partizan ryinink, su Stasiu partizan buities ir kov nata dalijosi jo mona Stas Rutkauskait. I Vidukls valsiaus Trepenli kaimo i partizan br ijo broliai Antanas, Jonas, luozas Baltruaiiai, to paties valsiaus Plaiuvos kaimo gyventojai Leonas su mona Maryte Sarokiai, i Paeuvio kaimo broliai Antanas ir Jonas Karpiai. Partizan dali pasirinko broliai Antanas ir Jonas Budginai i iluvos valsiaus Boguavos kaimo, ervilkieiai Paviiovio kaimo gyventojai Juozas ir Stasys Dobilaiiai. Vieni paskutinij Raseini rajone uvusi partizan buvo broliai Vladas ir Juozas Noreikos i Betygalos valsiaus Zacikio kaimo, broliai Albertas ir Anzelmas Norkiai i Bataki valsiaus Onugari kaimo, j bendrapavardiai broliai Jonas, Petras, Steponas i to paties valsiaus Rykiki kaimo, broliai Bronius, luozas ir Romas

Bankauskai i iluvos valsiaus aiginio kaimo ir daugelis kit Kstuio apygardos partizan. Ginkluotos kovos sjdis savanori partizan organizacija, kurios karini ir politini veikim reglamentavo LLA sukurti statutai ir kiti norminiai aktai. Juose buvo apibrtas partizan statusas ir funkcijos, ginkluotos kovos udaviniai ir taktika. ginkluotos kovos vienetus emaitijos partizanai brsi pasinaudodami LLA, karins politins organizacijos, sukurtomis struktromis ir sukaupta pogrindinio darbo patirtimi. Partizanai turjo visus reguliariajai kariuome nei bdingus poymius: neiojo uniformas, turjo laipsnius, pasiymjimo ir skiriamuosius enklus, ant rankovs tautin juostel, kurioje buvo isiuvintos geltonos raids LLA. Primim partizan brius taip pat reglamentavo taisykls, kuriose atsivelgiama bsimojo partizano moralines savybes, todl nei ydaudi, nei kitaip susikompromitavusi moni partizan gretas nepriimdavo. Kaip ir kariuomenje, partizan gyvenim ir elges bryje apibr drausms statutas, u kurio paeidimus buvo numatytos grietos bausms. Stojantysis partizan br duodavo priesaik, konspiracijos tikslais jam buvo suteikiamas slapyvardis kuris, saugantis NKVDNKGB klast ir ryi sistemas infiltruot agent, buvo kartais keiiamas. Partizan briams ir stambesniems kovos vienetams vadovavo Lietuvos kariuomens karininkai, aktyvs LLA nariai. Jie nebuvo apmokyti partizanins kovos metod, o t sunkij patirt sigydavo kiekvien dien velgdami miriai akis, kovos biiuli neteki kaina. LLA Organizaciniam sektoriui OS priklausantys asmenys gyveno legaliai ir vykd partizan bri pagalbinink funkcijas: valgybos, materialinio aprpinimo, sargybos, spaudos platinimo, ryi ir kitas. OS buvo suskirstytas apskrities, valsi ir apylinki organizacijas kurios buvo labai glaudiai susijusios su VS Veikianiu sektoriumi, partizan briais. Visa Lietuva buvo suskirstyta keturias apygardas: Vilniaus, Kauno, Panevio ir iauli. Kauno apygardai priklaus Kdaini, Raseini, aki, Vilkavikio, Marijampols, Alytaus ir Lazdij apskritys. Kauno apygardai i pradi vadovavo pulkininkas Jonas Liorentas, jam pasitraukus majoras B. Svilas, vliau pulkininkas Aleksandras Listopadskis. Stambesni partizan junginiai turjo tabus, kuriems pagal LLA schem buvo numatyti: organizacinis, valgybos, propagandos, ryi ir kio skyriai. Raseini apskrityje Laums, vliau pavadintos ebenkties, rinktins vadu tapo kapitonas Juozas eponis-Budrys. Nuo 1945 m. birelio mn. rinktins gretas stojo kapitonas Jonas emaitis-Darius. Jis buvo paskirtas rinktins tabo virininku. Organizacinio skyriaus virininku buvo Petras Bartkus-Dainius, adgaila, kils i Raseini valsiaus Pakapurnio kaimo. Tai dideli gabum ir plai interes mogus, su nepaprastu atkaklumu ir siningumu tarnavs nepriklausomos valstybs atkrimo idjai. Mokydamasis auktesniojoje technikos mokykloje Kaune, stojo LLA, tapo artimu

J. eponio bendraygiu. Prasidjus rus okupacijai, Vidukls apylinkse rengtame bunkeryje redagavo partizan leidiam laikrat "Laisvs varpas", vliau perjo dirbti ebenkties rinktins tab. 1946 m. rugpjio mn., krus Kstuio apygard, buvo paskirtas jos tabo organizacinio skyriaus virininku. 1948 m. gegus mn,, krus Prisiklimo apygard, buvo paskirtas jos vadu, vliau tapo Laisvs kov sjdio prezidiumo sekretoriumi. Jam buvo suteiktas partizan majoro laipsnis, apdovanotas I laipsnio Laisvs kovos kryiumi. Petras Bartkus-adgaila uvo didvyrio mirtimi 1949 m. rugpjio 13 d. Upelki mike netoli Baisogalos. Partizan vadas turjo poetini sugebjim, jis Alkupno slapyvardiu pogrindyje yra ileids kelias eilrai rinktines. 19441945 m. Kstuio apygardos teritorijoje veik nemaai partizan grupi, kurios jungsi stambesnius junginius rinktines. Laums-ebenkties rinktin sudar keli partizan briai, kuriems vadovavo karo mokslus baig drss ir sumanus vadaipuskarininkis J. Venclauskas-Dargis, V. Morknas-Narvydas, leitenantas Vareikis-Dzidas, Pranckeviius-Vasaris, vidukliki aibo briui puskarininkis L. Saroka-Rikis, vliau S. Bubulas-Inira, Gintautas. Prasidjus rus okupacijai, Jurbarko apylinkse veikusias partizan grupes Lietuvos laisvs gynj rinktin subr A. Paulaitis-Aidas, padedamas savo mokslo ir kov biiulio Vlado Gudaviiaus-Radvilos.Nuo 1947 m. sausio rinktin buvo pavadinta Trij lelij vardu. V. Gudaviius-Radvila, Vainoras yra ymus io krato laisvs kov dalyvis ir organizatorius. Baigs Jurbarko gimnazij, moksi mikinink mokykloje. 1940 m. Jurbarke dirbo mik techniku. Drauge su vienu eiguliu, gerai painojusiu "alij sien" su Vokietija, 1941 m. kovo 19 d. padjo j pereiti Lietuvos kariuomens vadui generolui St. Ratikiui, u tai buvo apdovanotas jo asmeniniu ginklu. Vokiei okupacijos metais V. Gudaviius tapo A. Paulaiio suburtos Lietuvos laisvs gynj sjungos nariu, o prasidjus antrajai rus okupacijai, stojo partizan br. 1946 m. spalio mnes A. Paulait-Aid paskyrus Kstuio apygardos tabo informacijos skyriaus virininku, Jurbarko apylinkse veikusiai partizan rinktinei liko vadovauti V. Gudaviius-Radvila. Vliau jis Lydio rinktins vado H. Danileviiaus-Vidmanto buvo pakviestas rinktins tab. H. Danileviiui tapus Kstuio apygardos vadu, V. Gudaviius-Vainoras perjo dirbti apygardos tab, o 1949 m. ruden buvo paskirtas Lydio Butageidio rinktins vadu. 2uvo 1950 m. kovo 3 d. Jo brolis girininkas su eima buvo ivetas Sibir ir ten paslaptingomis aplinkybmis nuudytas. Juodaii, Serediaus ir Veliuonos apylinkse veik V. Bilkio-Velnio, K. Puidoko, P. Andrikio, algirio ir Gluosnio briai. Sumani ir energing vad vadovaujami, buvo aktyvs Girdi, Gaurs, imkaii, Ervilko, Varlaukio, Bataki partizan briai. LLA narys, Lietuvos kariuomens puskarininkis Jonas Strainys-Saturnas subr apie 40 partizan br, tapo jo vadu. Bataki valsiaus Rykiki mike pusiau em leistuose bunkeriuose buvo kurta J.

Strainio-Saturno partizan brio stovykla, kuri per nipus susek NKVD-NKGB. 1945 m. susio 12 d. j upuol deimteriopai gausesns prieo pajgos. Partizanai patyr didelius nuostolius. T pai dien J. Strainio kis buvo sudegintas, suimti jo artimieji. Jonas Stokus-Eimutis, kils i Evilko valsiaus Rudi kaimo, buvo pavyzdinio 38 ha kio kininkas. Ijo partizanauti, nuo 1945 m. vasario 16 d. Lapo partizan vadu. 1950 m. liepos 1 d. su visu briu (10 partizan) uvo akalins miko kautynse. A. Jonikas-Daktaras, Rolandas buvo Lietuvos kariuomens pstinink pulko eilinis. Ujus rusams, dirbo Ervilko plytinje. 1945 m. balandio mn. ijo partizan br, kuris buvo apsistojs Papartins mike. Buvo puikus karys ir geras organizatorius, todl paskirtas brio vadu. Organizavo ne vienos strib bstins upuolim. 1947 m. vasar, eidamas su dviem kovos biiuliais, ujo ant 27 pasalaujani enkavedist. Jgos buvo nelygios, o situacija labai nepatogi. Partizanai i karto nukov 9 rusus, atsiaudydami trauksi. A. Jonikas aud staias ir per drs uvo, taiau partizanams aliui ir Siaubui pavyko pasitraukti. Nukautas Rolandas buvo nuvetas ir numestas Jurbarko turgavietje, taiau nakt jo kn mons slapia i strib panoss pavog ir palaidojo Paupio kapinse. Lietuvos partizan vadas generolas J. emaitis- Vytautas apie bebaim partizan yra pasaks, kad jeigu jis bt turjs auktj isilavinim, jam bt suteiktas pulkininko laipsnis. Pamintinas A. Joniko-Rolando pavaduotojas puskarininkis Stasys PlienaitisVoldemaras, kils i Ervilko valsiaus Pocaii kaimo. 'Tai buvo graiai nuaugs, tvirtas ir drsus kovotojas. Po Rolando uvimo tapo brio vadu. Jo vadovaujami partizanai kelis kartus puol Gaur, Girdius ir Batakius. 1949 m. rugsjo 6 d. kautynse buvo sueistas ir suimtas, iauriai tardomas, nuteistas 25 metus kaljimo ir tremties. Viduklikis Stasys Narbutas-Saturnas, Apolinaras, kils i Galkaii kaimo, partizanavo su broliais Antanu, Jonu ir mona Stase Rutkauskait-Aldona. Sesuo Jan buvo partizan ryinink, kartu su tvais itremta Sibir. S. NarbutasApolinaras kovos keli pradjo eiliniu partizanu, nuo 1949 m. dirbo Biruts rinktins tabe, o nuo 1950 m. rugpjio mnesio buvo paskirtas Dubysos rajono partizan vadu. 1951 m. kovo 24 d. buvo provokatoriaus iduotas, suimtas Klaipdos MGB, nuteistas mirties bausme ir kartu su savo pavaduotoju Bronium ivatkausku-Keriu 1952 m. birelio 20 d. suaudytas Vilniaus KGB rmuose, LLA narys, Lietuvos kariuomens puskarininkis Jonas Starkus-Maelis gyveno ir dirbo Ervilko valsiuje, Pagiri kaime. Vokiei okupacijos metais rengsi bsimai kovai skmingai i vokiei supirkinjo ginklus. Ujus rusams, su ginklu pasitrauk mik, tapo Kstuio apygardos tabo apsaugos brio vadu. uvo 1948 m. kovo 15 d. Ervilko valsiuje, iukaii kaime.

Leitenantas Pranas Kauneckas, kils i imkaii valsiaus, buvo LLA narys, laisvs kovos bri organizatorius. ginkluot kov prie okupantus sijung 1944 m., vadovavo Papari partizan briui. Vykdydamas valgybos uduot, 1945 m. vasario 14 d. uvo Ervilko valsiaus Globi kaime. Palaidotas to kaimo kapinaitse. Atsargos leitenantas LLA narys Petras Ruibys, kils i Ervilko valsiaus Ropyns kaimo, buvo Ervilko gimnazijos mokytojas. Ijs partizanauti, tapo Lydio rinktins vadu. Suimtas 1946 m. sausio mnesi, partizan buvo skmingai su kitais kovos biiuliais ivaduotas i lidnai pagarsjusio Taurags tardymo izoliatoriaus "ubartins". uvo 1946 m. liepos 16 d. Rudi mike per kautynes su enkavedistais. Leitenantas Kazimieras Ruibys-Ininierius, Poka buvo Kstuio apygardos tabo narys, gabus technikas, patyrs bunkeri statytotojas. Viename tabo bunkeryje turjo sirengs dirbtuves, kuriose spaudos leidybai pagamino rotatori, remontuodavo partizan ginklus. Mir tremtyje Komijoje. io krato laisvs kov istorijoje sidmtina Kisieli pavard. LLA organizacijos narys puskarininkis Gaudentas Kisielius-Tomas, kils i Jurbarko valsiaus Kavoli kaimo, buvo Pavidaujo partizan brio, vliau Lydio rinktins vadas. Organizavo Gaurs ir Girdi miesteli upuolimus. NKVD buvo suimtas. Partizanai buvo nusprend upulti Ervilk ir ivaduoti, taiau i savo valgybos suinoj, kad privaiavo nemaai NKVD kariuomens, to sumanymo atsisak. Partizan vadas buvo nukankintas kaljime. Juozas Kisielius-Genius, Svajnas buvo kils i Ervilko valsiaus, Pavidaujo kaimo. Priklaus LLA, partizanas nuo 1944 m. Nuo 1948 m. buvo Kstuio apygardos tabo narys, o nuo 1951 m. balandio 15 d., Kstuio apygardos vadui Antanui Bakiui-Klajnui tapus Jros srities vadu, buvo paskirtas srities tab kio dalies virininku. uvo 1953 m. kovo mn. Kartupi kaime. Jo brolis Telesforas-Bitinas, puskarininkis, buvo brio vadas, uvo 1946 m. vasario 13 d. Ridikiki kaime, Ervilko valsiuje. Puskarininkis Jonas Venclauskas-Doys, Gritnas buvo kils i Ra eini valsiaus Pakapurnio kaimo. Partizanauti pradjo nuo 1944 m. Jis buvo drsus karys ir sumanus brio vadas. Susidrim su J. Venclausko-Gritno buriu stribai labai privengdavo. uvo kartu su trimis kovos draugais kautynse su enkavedistais 1948 m. vasario 19 d. Vidukls valsiuje, Sujaini kaime, partizan ryininko Prano Lybos sodyboje. Neeilins laisvs kov asmenybs Antanas ir Bronius Liesiai, J tvas buvo Jurbarko gimnazijos direktorius. Abu tvai ir sesuo 1941 m. birel buvo itremti Sibir. Tvas tremtyje mir badu, o motina priirtojo enkavedisto buvo nuauta. Kadangi broliai moksi Kaune, jiems tremties pavyko ivengti. Tai buvo labai gabs

ir isilavin jaunuoliai. Antanas studijavo Kaune, Vytauto Didiojo universitete, medicinos fakultete. Kadangi turjo labai gra bals, kur laik moksi konservatorijoje. Bronius studijavo urnalistika, turjo poetini sugebjim. Vokiei okupacijos metais abu stojo mokytojo A.Paulaiio sukurt Lietuvos laisvs gynj sjung, vliau jo paraginti moksi vokiei valgybos mokykloje, kur ijo sutrumpint valg kurs. Toks broli pasirinkimas buvo nulemtas patriotiniu motyv: pasinaudoti vieno okupanto patirtimi ir pasirengti kovai su kitu, dar baisesniu okupantu. Vokiei okupacijos metais pogrindyje veikusios organizacijos panaiais tikslais vokiei valgybos mokyklas buvo nukreipusios kelis imtus Lietuvos jaunuoli. J gytos inios laisvs kovoje partizanams labai pravert. 1944 m. gruodio 21 d. Kdaini apskrities Pocin apylinkse buvo imestas desantas, kuriame, be broli Antano ir Broniaus Liesi buvo raseinikis Dotnuvos ems kio akademijos studentas Vytautas Sabaliauskas. Deja, jis greitai 1945 m. kovo 12 d., pateko Raseini NKVD nagus, o broliai Liesiai, persireng rus karinink uniformomis, patrauk Ervilko mikus iekoti ryi su partizanais. 1945 m. pradioje A. Joniko-Rolando partizan brio stovykl Ervilko valsiaus Rudi mike atjo Antanas ir Bronius Liesiai. Greitai jie tapo partizanais, abu kartu 1945 1946 m. kovojo Jurbarko apylinkse viename bryje. Antanas-Idenas, Tvanas, Tonis nuo 1947 m. gegus 25 d. dirbo Kstuio apygardos tabe informacijos ir valgybos skyriaus virininku. Pasinaudodamas valgybos mokykloje gytomis iniomis, jis mok tabo narius, kaip organizuoti tabo darb, leisti laikrat. Nuo 1948 m. liepos 1 d. buvo paskirtas Kstuio apygardos vado pavaduotoju, tais paiais metais krus Jros srit, paskirtas jos tabo valgybos skyriaus virininku. uvo 1951 m. vasario 11 d. netoli Varni, epaii kaimo mokykloje, drauge su raseinikiu Jros srities vadu Vaciu Ivanausku-Vyteniu. Bronius Liesis-Naktis nuo 1948 m. liepos 1 d. buvo Prisiklimo apygardos vado P. Bartkaus-2adgailos pavaduotoju, o nuo 1949 m. vasario 16 d. Lietuvos partizan .vad suvaiavime drauge su P. Bartkumi buvo irinktas Laisvs kov sjdio prezidiumo nariu. Bronius -Naktis uvo 1949 m. rugpjio 13 d. Radvilikio rajone, Upelki mike, myje su enkavedistais. Abu broliai u drs ir ypatingus nuopelnus buvo apdovanoti Laisvs kovos kryiais, jiems suteikti aukti partizan laipsniai. Bronius-Naktis glio slapyvardiu partizan spaud ra eilraius. Pogrindyje ileistoje partizan poezijos rinktinje "Kovos keliu engiant" (I ir II t. ijo 1948 m., III t. - 1949 m.) randame ne vien glio eilrat. Partizan poet Petro BartkausAlkupno ir Broniaus Liesio-glio eilraius harmonizuodavo Ervilko vagonininkas partizanas Jonas ikus-Viksva. Juos labai mgo dainuoti to meto emaitijos kaim jaunimas. Partizan briuose taip pat buvo nemaai balsing mgstani dainuoti vyr. Kstuio apygardoje garsjo A. Joniko-Rolando brio partizan kvartetas, kur sudar broliai Antanas ir Bronius Liesiai, Jeronimas

Budnikas-Audronis, Vytautas Guas-Mindaugas. Partizan stovyklose prie deganio lauo savo graiu dainavimu jie guod ir drsino po sunki ygi ivargusius laisvs kovotojus. Pasakojim apie Kstuio apygardos partizanus pradjome nuo painties su bri vadais ir laisvs kov organizatoriais neatsitiktinai. Visa bolevikin melo ir dezinformacijos sistema buvo nukreipta sukompromituoti lietuvi laisvs kov, vis pirma apmeiti tos kovos organizatorius ir vadus, tam tikslui okupantai negailjo pai juodiausi spalv ir epitet. Taiau istorija rodo visai k kita. Tai buvo taurs, isilavin mons, danai karo mokslus baig vyrai, tikri Lietuvos patriotai. Nuo bolevik teroro Vakarus pasitraukus auktiesiems kariuomens karininkams ir politikams, emesnio rango karininkai ant savo pei prisim sunkiausi laisvs kov organizatori ir atsakomybs u savo tautos likim nat. Jie liko itikimi Tvynei duotai priesaikai. Tik j didels energijos ir pasiventimo dka partizaninis sjdis tapo organizuotu ir gerai karikai tvarkomu pasiprieinimu okupantams. Absoliuti j dauguma uvo didvyri mirtimi, todl nusipeln, kad ateityje vis j gyvenimo ir kovos kelias bt apraytas daugiatomje Kstuio apygardos laisvs kov istorijoje. 19441945 m. buvo gausios ir aktyvios Taurags apskrityje veikusios partizan grups, kurios pagal LLA patvirtintas karines struktras jungsi brius, kuopas ir rinkLines. Kstuio apygardos teritorijoje stipriausia buvo Lydio rinktin. Be pietinje Taurags apskrities dalyje veikusi pamint partizan bri, iaurinje ir vakarinje dalyje veik trys LLA partizan briai: I brys veik Kaltinn, Skaudvils, ilals, Laukuvos valsi teritorijoje, jam vadovavo Lietuvos kariuomens karininkas Simas Gavnia-Drsutis; II brys veik ygaii ir Vainuto valsiuose, jam vadovavo Pranas Karbauskas-Margis; III brio veikimo teritorija apm Kvdarnos, vknos, Rietavo valsius, brio vadas Stasys PaulaviiusRambynas. Kaltinn, Laukuvos, Kvdarnos, ilals valsi teritorijoje veik Jono Kentros-Rtenio, kilusio i ilals valsiaus Ulankio kaimo, vadovaujamas partizan brys. J. Kentra-Rtenis buvo labai sumanus vadas, sugebjs drs derinti su gera konspiracija, todl jo brys ilgai nepatyr dideli nuostoli. Pats vadas buvo sueistas net septyniolika kart, bet sugebdavo ivengti prieo nelaisvs. Su juo kovojo dar trys broliai Leonas, Juozas ir Albinas. is pateko NKVD nagus ir perjo visus kaljim ir lageri pragarus, o kiti trys broliai uvo didvyri mirtimi. ia paminta tik dalis Kstuio apygardos teritorijoje veikusi partizan bri. Apie kitus bus kalbama aptariant konkreius laisvs kov epizodus ir etapus. iame straipsnyje reikia pakalbti ir apie partizan ginkluot, nes okupant specialiosios tarnybos, nordamos diskredituoti laisvs kovos sjd ir sukurti neigiam partizan vaizd, pasitelkusios visas propagandos ir dezinformacijos priemones, skleid mel, kad partizanai tai ydaudiai, buruaziniai nacionalistai ir j suklaidinti nusikaltliai, ginkluoti "surdijusiom kaergom". Kad tai gryniausias

melas, nesunku rodyti pasitelkus archyvuose aptiktas pai okupant raytas ataskaitas. Anksiau pamintos bylos 30 puslapyje LTSR vidaus reikal ministro J. Bartaino ataskaitoje nuo 1944 m. liepos 13 d. iki 1946 m. rugpjio 15 d. (per dvej met laikotarpi) nurodomi tokie i partizan paimt ginkl kiekiai: 1. Patrank 7 2. Minosvaidi 25 3. Kulkosvaidi 1866 4. Automat 3605 5. autuv 16.961 6. Pistolet 3395 7. Granat 10.806 8. ovini 2.513.261 9. Min 2334 10. Patrankoms sviedini - 541 11. Radijo stoi 38 12. Raomj mainli 109. Prie i skaii pridj partizan rankose likusius ginklus, galime teigti, kad laisvs kov pradioje partizanai lengvj ginkl turjo pakankamai. teigin patvirtina ir gyvj liudytoj prisiminimai. Du kartus per Lietuv persiritus frontui, ginkl prisirinkti nebuvo sunku. Tuo labiau, kad artjant antrajai rus okupacijai, LLA vadovyb visiems savo padaliniams dav nurodym perjus frontui, surinkti visus apylinkse paliktus ginklus. Nemaai ginkl buvo sukaupta vokiei okupacijos metais. Vokieiams likvidavus P. Plechaviiaus Vietin rinktin, atsisak tarnauti vokiei okupantams su ginklais mikus pasitrauk apie 5000 vyr. emaitijoje 1944 m. vasar buvo susitelk nemai LLA kovotoj-Vanag briai, kurie vairiais bdais i vokiei gaudavo ginkl ir amunicijos. T pai vasar rusams prie Plateli imetus diversant desant, Vanagai, sumaniai veikdami, sum visus desantininkus ir, suinoj ryi su rus lktuvais signalus, perimdavo i lktuv imetam diversantams skirt amunicij. Apsirpino ginklais ir Taurags krato LLA kovotojai. Frontui ritantis Vakarus, Tauragje i lietuvi jaunuoli buvo pradtas formuoti vokiei valgybos dalinys

"A". LLA pastangomis is dalinys pakriko, o ginklus perm kapitono J. Babiliaus vadovaujami LLA nariai bsimieji partizanai. Deja, aktyvaus LLA kovotoj briu organizatoriaus ir vado J. Babiliaus kovos kelias buvo neilgas. 1944 m. spalio pradioje jis savo mon palydjo Vakarus, o pats liko itikimas LLA duotai priesaikai kovoti ir ti tik Lietuvoje, pasitrauk pogrind. 1945 m. sausio 12 d. NKVD upuol J. Strainio-Saturno vadovaujamo partizan dalinio stovykl. Bta nemaai auk, prasidjo masiniai suiminjimai. T dien buvo sulaikomi visi Batakius j mons, net ir mokyklinio amiaus vaikai. Atrodo, kad pai dien buvo suimtas ir mokytojas J. Babilius. Yra duomen, kad jis buvo nukankintas kaljime. 19441946 m. partizanai didelio ginkl ir amunicijos stygiaus nejaut, tik vliau, negaunant paramos i usienio, apsirpinimas kariavimo priemonmis tapo rimta problema. Nra tiksliai inoma, kada prasidjo Raseini apskrities partizan susidrimai su okupant kariuomene ir stribais. Okupant kariuomens plikavimas ir gyventoj terorizavimas skatino partizanus ginti juos ginklu. Ginkluot partizan grupi buvimas ir veiksmai rus kariuomens unugaryje okupantams kl daug rpesi, todl tais metais NKVD-NKGB veik kartu su pasienio apygardos vidaus kariuomens valgybos skyriumi, 1 Pabaltijo ir III Baltarusijos front tabais unugario apsaugai. Mintos okupant jgos struktros aktyviai rinko valgybos inias apie partizan bri dislokacij, sudt, apsiginklavim, vadus ryininkus ir rmjus, kartu vykd prievartos ir teroro aktus. Kadangi Raseiniai, vykstant atkakliems miams, buvo labai sugriauti, todl okupacins apskrities staigos buvo sikrusios iluvoje. Miestelyje buvo dislokuotas I Pabaltijo fronto transporto kariuomens tabas. I io tabo 1944 m. gruodio 23 d. praneimo LTSR NKGB komisarui A. Guzeviiui ir NKVD komisarui J. Bartainui matyti, kad j turimais valgybos duomenimis iluvos apylinkse veik per 100 partizan turinti grup, o Betygalos apylinkse dvi grups po 4550 moni. Praneime raoma, kad i t pai altini suinota, jog partizanai rengiasi susprogdinti neseniai transporto dalini atstatyt Lyduvn tilt, per kuri jo pagrindinis I Pabaltijo fronto rus kariuomens, puolusios Tils kryptimi, karini krovini srautas. Be to, agentai prane, kad partizanai rengiasi upulti iluv, ivaduoti kalinius ir Kaun varomus prievarta mobilizuotus okupant armij Raseini apskrities vyrus. Tie praneimai okupantams sukl nemaai sumaities ir nerimo, todl jie msi vis atsargumo priemoni. Tilto apsaugai buvo mesti du batalionai kareivi, prieigos prie tilto uminuotos, dien ir nakt vykdoma sustiprinta apylinki valgyba, miestelio apsaugai ikviesti papildomi kariuomens daliniai kurie um gynybos pozicijas. Atsargumo dlei i 200 iluvos kaljime buvusi politini kalini didesn dalis iveta Kaun, pakeista naujok Kaun iveimo data. I i kontrapriemoni nesunku suvokti, kad okupantai suprato, jog kylantis ginkluotas pasiprieinimas bolevikinei santvarkai sudaro labai rimt grsm.

I pradi Lietuvos laisvs kovotojai veik dideliais briais, vykd drsius kovos reidus. Pirmaisiais ir antraisiais okupacijos metais sovietin valdia Lietuvoje buvo dar netvirta, palaikoma tik NKVD divizij. Prieingu atveju, partizanai t valdi bt nulav per kelias paras ir atkr nepriklausom valstyb. Taiau partizan veikimas dideliais briais turjo sav trkumu: tokie briai buvo maiau manevringi, lengviau prieo susekami, greiiau sunaikinami. Nuo 1944 m. gruodio 16 d., siekdami skmingiau kovoti su ginkluotu pasiprieinimu ir vykdyti represijas prie gyventojus, okupantai Lietuv suskirst 7 operatyvinius sektorius Vilniaus, Kauno, Klaipdos, iauli, Panevio, Marijampols ir Utenos. Kiekvienas sektorius buvo aprpintas radijo ryio, ir sekimo priemonmis. Sektoriams vadovavo represirje veikloje patirti gij aukti NKVD-NKGB karininkai, o Lietuvai i struktr Maskvos galiotiniai, turj neribot valdi. Todl SniekausPaleckioGedvilo vyriausyb buvo tik apgailtina marionet Kremliaus satrap rankose. Suprasdami, kad Lietuvoje susidr su stipriu tautos pasiprieinimu, ir vengdami sulaukti tam tikro tarptautinio rezonanso, okupantai stengsi kaip galima greiiau likviduoti ginkluot pogrind, negaildami tam l ir pastang. 19441945 m. vienas svarbiausi okupant kariuomens prie partizanus kovos bd buvo vadinamieji mik "ukavimai", kurie paddavo aptikti ir sunaikinti tik stambesnius partizan junginius. Tokias ekistines-karines operacijas vykdydavo stambs kariuomens daliniai. 19441946 m. maesni okupant ir strib daliniai mikingus Lietuvos rajonus vengdavo lsti. Stambi mik "ukavimo" operacija buvo vykdyta prie P. Pabariaus vadovaujam partizan br, kuris buvo sirengs stovykl Raseini-Kdaini apskrii sandroje, Paliepi mike, gerai tvirtintuose bunkeriuose, kurie buvo tokie erdvs, kad juos buvo galimai vaiuoti net su arkliais. Prie partizanus dalyvavo reguliarios kariuomens daliniai: 338-asis pasienio pulkas, 45 mm patrank baterija, 2/94 pasienio kuopa, mokomoji komanda, I Pabaltijo fronto NKVD kariuomens manevrin grup i viso 1370 kareivi, be autuv ir automat, ginkluot 84 kulkosvaidiais, 13 minosvaidi, 14 prietankini autuv". Operacijoje dalyvavo ir pagalbiniai daliniai su lauko virtuvmis, radijo stotimis, blokuojam teritorij valg lktuvai. Operacija buvo vykdoma nuo 1944 m. gruodio 30 d. iki 1945 m. sausio 3 d. Mik "ukavimas" vyko didiuliame plote, kurio ilgis 4045 km, o plotis 68 km. Didel partizan stovykl prieas netruko pastebti. 1945 m. pradioje vyko didels kautyns, kuriose dalyvavo nemaos partizan pajgos. Prie imteriopai gausesn prie jie atsilaikyti negaljo, nemaai partizan uvo, stovykla buvo sunaikinta. Tai buvo pirmos didesns kautyns Raseini apskrityje. Kad partizanus enkavedistai ir stribai idrsdavo pulti tik deimteriopai gausesnmis pajgomis, rodo visa laisvs kov istorija. ekistines-karines operacijas prie partizanus bdavo sutraukiamos didels NKVD kariuomens ir strib pajgos, kurios

siekdavo tkstanius kareivi. 1945 m. liepos 22 d. Virtuk mike ebenkties rinktins tab, kuriame buvo apie 60 partizan, apsupo 1500 NKVD kareivi ir strib dalinys. 1946 m. liepos 7 d. i savo nip suinoj, kad iluvos apylinkse Pyragi mike, stovyklauja apie 30 partizan9, okupantai prie juos pasiunt gerai ginkluot NKVD kariuomens dalin 700 kareivi. Sutelkia automatini ginkl ugnimi partizanams pavyko isiverti i apsupimo su minimaliais nuostoliais - jie neteko vieno kovotojo. Panai operacij Kstuio apygardos teritorijoje, kur prieas mesdavo didiules kariuomens pajgas, buvo labai daug. Susidr su stambiais prieo daliniais, partizanai patirdavo nemaus nuostolius. i skaudi kovos patirtis vert keisti ginkluotos kovos taktik, skaidytis smulkesnius, maiau pastebimus, manevringesnius kovos vienetus. Okupant talkininkai stribai Kovai su ginkluotu pogrindiu, 1944 m. liepos 27 d. LTSR Vidaus reikal komisaro J. Bartaino sakymu Nr. 4, buvo sukurti naikintoj batalionai, lidnai pagarsj strib, skreb, stribiteli vardais. Strib brius sudar visokie tautos atplaios: girtuokliai, vagys, lengvo gyvenimo mgjai, mons be joki moralini skrupul, nes tik tokie tiko jiems patiktiems kruviniems darbams. Rus okupacin valdia jiems dav rankas ne tik ginklus, bet ir suteik neribotus galiojimus likviduoti "antisovietinius elementus", kuri kategorij, be partizan, j rmj, ryinink, galjo patekti bet kuris stribo tariamas mogus. Patekusi t gauj nemalonn moni ir j artimj likimas bdavo nepavydtinas. Iki 1945 m. stribai jokio atlyginimo negaudavo, apsirpindavo tuo, k pavykdavo prisiplti i kaim gyventoj. Todl "bandit" iekojimo dingstimi alkan, apskarusi ir ant viso pasaulio pykusi strib gaujos lodydamos unis, slampinjo po kaimus ir terorizavo kininkus. Svarbiausias j tikslas buvo ne kova su "banditais", o galimyb k nors pavogti, gauti samagono" ir pavalgyti. Dl tokio j elgesio odis "stribas" buvo taps bjauriausiu keiksmaodiu. Tas odis tapo neparankus ir rus okupacinei valdiai, todl, 1945 m. gruodio 18 d. VKP(b) CK nutarimu, stribai buvo "perkriktyti" pavadinti "liaudies gynjais". 1944 m. liepos 24 d. VKP(b) CK nutarimu, Lietuvoje buvo nurodyta mobilizuoti 11.000 strib, taiau i NKVD ataskait matyti10, kad n vienais metais tiek mobilizuoti nepavyko. 1946 m. sausio 15 d. Lietuvoje buvo 8342 stribai, iki numatyto skaiiaus trko 2658. Raseini apskrityje buvo numatyta strib brius mobilizuoti visuose 12 valsi i viso 500 strib. 1946 m. rugpjio 20 d. duomenimis, situacija atrod taip:
Apsiginklavimas

Valsiaus pavadinimas |

Strib kulkosvaidi automat skaiius

autuv

granat

Betygalos Vidukls Girkalnio Kelms Krai Nemaki Raseini Raudons Tytuvn iluvos imkaii Jurbarko

55 17 30 40 35 35 19 36 28 29 16 46

4 1 5 5 2 3 2 2 2 2 3 4

8 15 10 8 5 3 6 8 8 4 14

47 17 15 30 27 30 16 30 20 21 12 32

7 10 10 15 10 20 13 15 15 13 15 16

Kovoje su partizanais okupantai stribams skyr tik antraeil vaidmen, todl, kaip matyti i lentelje pateikt duomen, nei ginklais, nei amunicija j nelepino. Stribai daugiausia buvo ginkluoti pasenusiais rusikais dvimetriniais autuvais, kurie artimo mio slygomis, ypa mike, visai netiko. Tuo tarpu partizanai tuo metu dar buvo gerai ginkluoti: kiekvienas turjo automat arba automatin autuv, pistolet 1012 kovotoj brys po kelet kulkosvaidi. I MVD operatyvins veiklos ataskait11 galima neblogai suprasti i okupant talkinink kadr tekamum, j moral. Nuo 1945 m. sausio 1 d. iki 1946 m. kovo 15 d. Lietuvoje i bri ijo 6836 stribai: 73 perbgo pas partizanus, 3554 paalinti dl vairi prieasi. Tuo tarpu per 1946 m. atuonis mnesius buvo priimti tik 1567 stribai. Masikai bgti i bri stribai m 1945 m. pavasar dl labai konkrei prieasi: tuo metu partizanai pradjo daniau upuldinti miestelius ir naikinti strib bstines. Per ias operacijas dalis strib uvo arba buvo sueista, visiems varyta nemaai baims. Tai patvirtina i statistika: 1946 m. kovo 5 d. iki numatyto skaiiaus Lietuvoje trko 2421 stribo, i ju Lazdij apskrityje 141, Ukmergs 188, Alytaus 225, Bir 137, Marijampols 219, Utenos 153, Trak 133. I okupant specialij tarnyb paym ir ataskait matyti, kad stribais j tikrieji eimininkai nepasitikdavo ir j nevertino. 1948 m. birelio 28 d. LTSR MGB ministras gen. Jefimovas rate apskrii MGB virinink pavaduotojams12 nurodo, kad daug kur nesukomplektuotas numatytas strib bri kontingentas, kad juose didelis procentas rus, nemokani lietuvi kalbos, kad brius prasiskverbia partizan agentra, o

taip pat kriminaliniai nusikaltliai. Toliau teigiama, kad briuose nra drausms, jie nekovoja su partizanais, o saugo patys save. Okupant nepasitikjimas stribais buvo gavs ir konkreias formas: buvo organizuojamas vadinamasis "ekistinis aptarnavimas" strib bri sekimas, kurio kontrol buvo pavesta apskrii MVD virininkams. Raseini apskrities MVD virininkas Martinenko 1946 m. rugpjio 20 d. informacinje paymoje, sistoje LTSR MVD ministrui J. Bartainui13, aptardamas strib bri operatyvin veikl, paymi, kad strib sekimui kiekviename bryje yra uverbuoti 23 slapti informatoriai. Okupant represinse struktrose Lietuvoje NKVD-NKGB centriniame aparate, o taip pat apskrii ir valsi skyriuose daugiausia dirbo rusai. 1947 m. duomenimis, Raseini apskrities NKVD skyriuje i 60 tardytoj ir operatyvini darbuotoj tik trys buvo lietuviai. Ko i savo eiminink rus imoko uolieji okupant talkininkai stribai? Tai civilizuotam pasauliui iki tol neinoti triaukiai rusiki keiksmai, girtuokliavimas, moralinis palaidumas, neapykanta mogui panieka kultros vertybms religijai, cinikiausias uvusij partizan palaik niekinimas. Pasitelk archyv dokumentus, nesunkiai suprasime, kokia buvo NKVD NKGB virinink moral. 1946 m. rugsjo 25 d. Raseini NKVD darb tikrino SSSR NKVD aukto rango pareignai. Patikrinimo akte surayti vairs NKVD pareign nusikaltimai: 1946 m. liepos mn. u aretuot piliei apiplimus kariniam tribunolui buvo atiduotas Raudons valsiaus NKVD virininko pavaduotojas Averinas, jo virininkas Kiriucha u sisteming girtuokliavim paalintas i darbo; tuo paiu metu u amoral elges (savo kabinete prievartaudavo suimtas moteris) i NKVD pasalintas Vidukls NKVD virininkas leitenantas Rebrikas; tais paiais metais u sisteming girtuokliavim i darbo paalintas Krai NKVD virininkas kapitonas Konstantinas; u girtuokliavim su pavaldiniais ekistini -karini operacij metu i partijos paalintas Nemaki NKVD operatyvinis galiotinis leitenantas Jakovlevas, Toki pavyzdi bta labai daug. Jie parodo ne atskir okupacins valdios tarn, o visos bolevikins sistemos moralin veid. Tie valdininkai buvo nubausti tik todl, kad j niekybs ikilo vieumon, o tai buvo neparanku sovietinei sistemai. toki visagali barbar rankas buvo atiduotas Lietuvos piliei likimas. NKVD bstins, stribynai buvo tie velnio malnai, kuriuose psichikai ir fizikai buvo kankinami ir luoinami Lietuvos mons. Ne vieno Raseini apskrities patrioto gyvenimas baigsi NKVD rsiuose ir tardym kamerose. 14 1945 m, liepos 45 d. Ervilke enkavedistas Moalovas su savo sbrais nukankino Ervilko vidutins mokyklos l6 met moksleiv Onut Preilauskait, o kad nelikt nusikaltimo pdsak, jos kn met tvenkin. 1945 m. sausio mnes buvo aretuoti Raseini valsiaus Pakapurnio kaimo keturi broliai Malkeviiai. Antanas ir Meius buvo nukankinti tardymo metu iluvoje. Meius po tardymo mir ant brolio rank. Kiti du broliai 25 metams buvo itremti lagerius. Panaaus likimo iluvoje 1945 m. pradioje susilauk Betygalos valsiaus tkaimio kaimo gyventojas Jurgis Vaiteknas to paties valsiaus Pakalniki kaimo gyventojas Petras ukutis, inomas io krato

viesuolis mokytojas Jurgis imulaitis. LLA narys Kostas Vaiteknas, kils i iauli apskrities Rubaii kaimo, mokytojavo Raseini apskrities mokyklose, o 1945 m. lapkriio 27 d. buvo nukankintas kaljime. 1947 m. kaljime nukankintas mir Ervilko valsiaus Lenki kaimo gyventojas Vincas Mainskas. 1947 m. kovo 28 d. u bendradarbiavim su partizanais buvo suimtas Vidukls valsiaus Umedio kaimo gyventojas Pranas Urbutis. Tardymo metu j, strib padedamas, nukankino leitenantas Paryj. Kadangi tai ikilo aiktn, buvo paskelbta, jog jis pasikor, nors visiems inoma, kad enkavedistai i suimtojo atimdavo visk, net sagas i rb ipjaustydavo. Budelis u nusikaltim buvo nubaustas 5 paroms areto. Jeigu galt prabilti Lietuvos patriot krauju aplakstytos strib bstins, papasakotu daug iurpiausi okupant ir j talkinink vykdyt nusikaltim. Stribai uoliai padjo okupantams vykdyti lietuvi tautos genocid, todl sovietin valdia j niekada nepamiro. U savo "nuopelnus" jie bdavo paauktinami tarnyboje, tapo sovietins nomenklatros kadr kalve: 1365 tapo partinio-kinio darbo vadovais (daniausiai kolchoz pirmininkais), 3587 nujo dirbti milicij, 1030 baig karinink mokyklas. Kadangi u nusikaltimus prie taut stribai Lietuvoje buvo labiausiai niekinami mons, KGB usakymu, juos visaip bandyta liaupsinti. Ypa vadinamj "liaudies gynj" prisireik tada, kai sovietiniai istorikai atkakliai pradjo rodinti, kad antrosios rus okupacijos metu vyko ne visuotinis lietuvi tautos pasiprieinimas, o "klasi kova". Pagal i klastot atrodyt, kad stribai, enkavedistai, to meto sovietinis aktyvas sudar vadinamj "liaud", prie kuri kovojo partizanai, visi Lietuvos patriotai. Mit apie "klasi kov" ir strib "didvyrikum" sovietin propaganda nirtingai bruko vis okupacijos laikotarp. Neliko stribai nuskriausti ir Lietuvai atgavus nepriklausomyb. LDDP atjus valdi, 1994 m. Seimas prim Vidaus reikal ministerijos inybos pareign socialini garantij statym, kuriuo ir stribams buvo padidintos pensijos. Tuo tarpu budeli aukos laisvs kov dalyviai dar neturi galimybi grti i tremties viet, atgauti savo protvi ugyvento turto, gauti kani kaina pelnyt padoresni senatvs pensij. Enkavedist ir j talkinink strib nusikaltimai partizanams buvo gerai inomi, todl prie juos vyko bekompromisin kova. 1944 1946 m. laisvs kovotojai visoje Lietuvoje vykd kovos operacijas prie strib bstines. Ne kart drsius reidus prie stribynus organizavo ir Kstuio apygardos partizanai. 1944 m. gruodio mnes, nakt i 4 5-t, buvo upultas Girkalnio miestelis. Upuolimo metu buvo nukauti keli stribai ir Sovietins valdios aktyvistai, sudegintas vykdomasis komitetas, ems komisijos dokumentai, i NKVD bstins paimti ginklai ir audmenys Puolimui vadovavo partizan brio vadas Antanas Staaitis.

1944 m. gruodio 1 d. apie 30 partizan brys anksti ryt um Serediaus miestel, sunaikino valsiaus dokumentacij, pam raomsias mainles, maisto produktus, ginklus, nukov 9 enkavedistus. Po pusmeio, 1945 m. birelio 78 d., Seredius buvo upultas antr kart. Operacijoje dalyvavo apie 60 partizan, vadovaujam Vlado Bilkio-Velnio. Partizanai blokavo rus garnizono gul, kuri negaljo ateiti stribams pagalb, nes buvo priversta pasitraukti. Partizanai tuo metu nukov 12 strib. S. Plienaiio-Voldemaro vadovaujami partizanai net tris kartus puol Batakius. 1947 m. jie i Bataki aretins ivadavo partizan ryinink Albin NorkutRamun. Lydio rinktins vado H. Danileviiaus sakymu, A. Joniko-Rolando ir M. Miseviiaus-Gintaro briai 1945 m. lapkriio 10d. upuol Gaur, nukov 10 strib ir sovietini aktyvist, tarp j milicijos virinink, valsiaus komsorg ir partorg, sunaikino vykdomojo komiteto dokumentus, i strib bstins pam ginklus, dokumentus ir kit turt. Operacija truko 2 valandas. Partizan ryininkai paskleid gandus, kad upuolime dalyvavo keli imtai partizan, todl enkavedistai mikus nelindo, partizanams to ir tereikjo. Gaur buvo upulta du kartus. Po kiekvieno upuolimo miestel prigudavo rus kariuomens su tanketmis, patrankomis, minosvaidiais. Lktuvai valgydavo mikus. 1945 m. lapkriio 11 d. buvo vykdyta operacija prie Girdi stribyn. Operacijoje dalyvavo Girdi ir Pavidaujo briai, kuriems vadovavo Gaudentas Kisielius-Tomas ir Antanas Puiys-Valentinas. 18 partizan brys apsupo NKVD bstin, taiau i pradi strib i ten nepavyko ikraptyti. Tada partizanas Bronius MilkeraitisRickus slapta prislinko prie namo ir po jo kampu pakio prietankin min. Sprogimas nune vis namo kamp, o i bstins per langus ir duris isivert panikos apimti stribai ir enkavedistai, kuriuos partizanai pasitiko vis ginkl ugnimi. Po upuolimo savo kovos draugams Juozas Palubeckas-Simas pasakojo, kad bganius stribus i "Degtiariovo" kulkosvaidio itutins net du diskus ovini. Buvo nukauti 6 stribai. Po io upuolimo jie visam laikui paliko Girdius. 1945 m. gruodio 8 d. ebenkties rinktins 20 partizan brys, vadovaujamas tabo virininko J. emaiio-Dariaus, trimis grupmis atakavo Lioli strib bstin. Per susiaudym buvo nukauti keli stribai. Partizan nuostoliai 3 sueisti partizanai. 194G m. balandio 24 d. kapitono J. emaiio-Dariaus vadovaujama partizan grup upuol aiginio miesteli. NKVD bstini upuolimai, vyk visoje Lietuvoje, var nemaai baims stribams atald perdaug uolius sovietins valdios aktyvistus. Tai buvo pagrindin prieastis, 19451946 rn. paskatinusi masin strib bgim i naikintoju batalion.

simintina 1946 m. birelio 15 d. surengta pasala prie Vidukls stribus. Vidukls aibo brio partizanai, vadovaujami puskarininkio L. Sarokos-Rikio, padedami Ervilko brio partizan, iviliojo i miestelio stribus, Apusino ir Plaiuvos upeli santakoje sureng pasal, nukov deimt strib, tarp j ir brio vad. Po io smgio Vidukls strib brys niekada neatsigavo, veng susidurti su partizanais. Vien skmingiausi operacij Kstuio apygardos partizanai sureng 1946 m. birelio 13 d. ivaduodami i Taurags kaljimo, vadinamosios "ubartins", 22 laisvs kov dalyvius. Apie tai nemaai rayta spaudoje. Kaip jau minta, pagrindin prie partizanus kovojusi jga buvo maai kovingi ir prastai ginkluoti strib briai, o Lietuvoje dislokuotos NKVD divizijos, reguliariosios okupant kariuomens daliniai, gerai aprpinti kovos, ryi ir transporto priemonmis. Centralizacijos problema. Jungtin Kstuio apygarda Nuo pat pirmj laisvs kov dien labai svarbu buvo koordinuoti partizan bri veiksmus ir centralizuotai vadovauti. Tai padaryti buvo nelengva, tam prireik keleri met. Pasiekti tiksl daugiausia padjo ebenkties rinktins, o vliau Kstuio apygardos vadai kapitonai J. eponis-Budrys, J. emaitis-Darius, Matas, P. BartkusSaulius, Dainius pareng planus, kaip sujungti partizan grupes, veikusias iauli, Raseini, Taurags ir Kdaini apskrityse. 19451946 m. J. eponis, J. emaitis, P. Bartkus lank partizan brius, su j vadais tarsi dl bendr veiksm, reng partizanus bsimo karo atvejui. 1946 m. rugpjio 21 d. vyko partizan vad pasitarimas, kuriame buvo kurta Jungtin Kstuio apygarda (toliau JKA), 1947 m. reorganizuota Kstuio apygard (KA). iame pasitarime buvo patvirtinti laikinieji JKA nuostatai. Po mnesio, 1946 m. rugsjo 25 d., susirink stambiausi partizan grupi vadai irinko JKA vadovyb. Apygardos vadu buvo irinktas aviacijos leitenantas, LLA narys Juozas Kasperaviius-ilas, Angis, Visvydas. Laisvs kov dalyviai prisimena, kad jis buvo auktas, graiai nuaugs, karikos laikysenos vyras, tvirt sitikinim ir reiklus partizan vadas. J. Kasperaviius buvo kils i Jurbarko valsiaus Jokbaii kaimo pasiturini ir tvarking kinink eimos. Baigs karo mokslus, tapo aviacijos leitenantu, tarnavo Panevio eskadrilje, kuri, ujus rusams, buvo perkelta Jonikl, vliau laknai buvo perkelti Ukmerg. Prasidjus vokiei-rus karui, lietuviams laknams buvo sakyta skristi Rusij, taiau J. Kasperaviius su kitais laknais okupant sakymui nepakluso, skrido netoli ir nusileido Lietuvos teritorijoje. Pateko vokieiams nelaisv, buvo isistas Vokietij, belaisvi stovykl, kur ibuvo atuonis mnesius.

Sugrs Lietuv, J. Kasperaviius apsigyveno Subaiuje, dirbo kooperatyvo pirmininku. Artjant antrajai rus okupacijai, su eima persikl gimtin Jurbarko valsiaus Jokbaii kaim, kur su broliais Antanu ir Kazimieru tvark gra 18 ha k. Taiau ramus gyvenimas neilgai truko. Okupantai su savo talkininkais stribais Kasperavii kyje pasidar dani sveiai: dar kratas, iekojo "bandit", grs aretas, todl Juozas su broliu Antanu, puskarininkiu feleriu, slapstsi savo sirengtoje slptuvje. 1945 m. birelio 15 d. i Kasperavii k atsibeld enkavedist ir strib brys, sum brolius Antan ir Juoz ir ive Jurbarko kaljim, kur buvo tardomi, siloma tapti okupant talkininkais. Broliams Kasperaviiams to pasilymo atsisakius, po keli dien arkliais kinkytu veimu juos ve Raseini MGB. Paliep broliams ilipti i veimo, prie Bebirvos ups stribai sustojo pasigirdyti arklius. Jie, matyt, nutar broliais Antanu ir Juozu kaip "banditais" atsikratyti, todl pastat ant Bebirvos tilto ir pradjo audyti. Antanas buvo sueistas rank. Gelbdamiesi nuo udik broliai band pabgti. Antanas buvo nukautas belipdamas per tvor, o Juozas sunkiai sueistas, apsimet mirusiu. Stribai pirmiausia juos apipl: nuav batus, pasidalino rbus ir laikrodius. Atgaben Raseinius, Antan numet miesto aiktje, o Juoz, pastebj, kad jis dar gyvas, ive Bilin ligonin. Netrukus ebenkties rinktins tabas per partizan ryinink, brio vado J. Venclausko pusseser, dirbusi Bilin ligoninje sanitare, suinojo, kad ten, stiprios sargybos saugomas, gydomas sueistas aviacijos leitenantas J. Kasperaviius. Partizan vadai J. eponis, J. emaitis, P. Bartkus suplanavo, kaip j ivaduoti. 20 partizan brio operacijai vadovavo kapitonas J. eponis-Budrys. Partizanai be vio nuginklavo stribus, isive J. Kasperavii ir dar vien sueist partizan. Kartu su jais mik pasitrauk medicinos seserys J. epait ir J. Elzbergait. Krai partizan brio vadui leitenantui B. Urbuiui-Margiui rekomendavus, sueistas aviacijos leitenantas J. Kasperaviius buvo pervetas Lioli valsi Liaudiniki kaim pas Elen ir Juoz Kueliauskus, kur buvo gydomas apie du mnesius. Laimingai itrks i okupant nag ir pasveiks, J. Kasperaviius-Angis tapo paios didiausios pagal teritorij partizan apygardos vadu, laikinai jo ir tabo operatyvinio skyriaus virininko pareigas. Organizacinio skyriaus virininku buvo paskirtas P. BartkusRimgaila, informacijos A. Paulaitis-Aidas, Barkus. kio skyriui vadovavo partizanas, slapyvardiu Merkys. Tuo metu JKA sudar Lydio, Savanorio (buvusi ebenkties), uvdros-Vaidoto, Povilo Lukio, Vytauto Didiojo, Trij lelij rinktins, kurios apm didiul teritorij: Raseini, Taurags apskritis, dal Kauno, Kdaini ir iauli apskrii ir Klaipdos krat. 1947 m. pradioje, neskaitant rmj, JKA buvo apie 2000 ginkluot ir nr ginkluot laisvs kovotoj. Tuo paiu metu vyko tam tikri pasikeitimai ir ebenkties-Savanorio rinktinje. 1946 m. vasar dl kai kuri nesutarim su P. Bartkumi-Rimgaila J. eponis-Budrys, Rtenis drauge su jaunesniuoju leitenantu Vareiki pasitrauk Girkalnio valsiaus

Birbiliks mik ir ten savo iniciatyva sudar nauj Naro-Vaidoto rinktin. Vaidoto rinktinei buvo pavalds briai, veik Girkalnio, Serediaus, Veliuonos, i dalies imkaii valsiuose. ebenkties rinktins dokumentus J. eponis perdav J. emaiiui-Dariui, kuris, P. Bartkaus padedamas, sudar nauj rinktins tab: tabo virininku buvo paskirtas Povilas Maiulis-Robertas, Granitas, informacijos skyriaus virininku buvs Aliej pradins mokyklos mokytojas Edmundas KurtinaitisKalnius, Riardas, rinktins tab buvo pakviesti partizanai broliai Alfonsas ir Teofilis Pakarkliai, kil i Raseini valsiaus Beryts kaimo. Buvs mokytojas Alfonsas-Pluta vadovavo organizaciniam sektoriui OS, o buvs Raseini kooperatyvo buhalteris Teofilis Arnis tapo tabo kio dalies virininku. Po 1946 m. liepos 6 d. iluvos apylinkse Pyragi mike vykusio mio konspiracijos sumetimais ebenkties rinktin buvo pavadinta erno, o t pai met pabaigoje Savanorio rinktine. J. emaiio-Dariaus vadovaujama rinktin, 1946 m. rugpjio 2 d. duomenimis, savo gretose turjo 73 kovotojus, kuriems vadovavo 1 karininkas ir 9 puskarininkiai. 1946 m. lapkrit gruod J. emaitis prie savo vadovaujamos rinktins prijung Krai apylinkse veikusi leitenanto Broniaus Urbuio-Margio ir kitas partizan grupes. Tokiu bdu met pabaigoje Savanorio rinktins kovotoj skaiius iaugo iki 100 partizan. Paliepi, Virtuk, Pyragi ir kiti didesni partizan susidrimai su NKVD kariuomene parod, kad gausesns partizan grups prieo agentros yra lengviau susekamos, susidrusios su deimteriopai stambesnmis prieo pajgomis, patiria didelius nuostolius. Palaipsniui partizanai ima keisti ginkluotos kovos taktik: skaidytis smulkesnius, judresnius 1015 partizan vienetus, kurie lengviau galjo pasislpti ir manevruoti prieo upuolimo atveju. Patyrusios, kad mik "ukavimai" maai efektingi, kovos prie partizanus taktik keiia ir prieo slaptosios tarnybos: MVD-MGB pleia agentrin tinkl, partizan ryi sistemas ir brius stengiasi infiltruoti savo nipus pagrindinius smgius nukreipia prie partizan dalini tabus. Viena stambiausi ir skmingiausiai MGB vykdyt agentrini akcij prie ginkluot pogrind buvo okupant nipo J. Markulio-Erelio, partizan praminto Pesliu, provokacijos, nuo kuri labai nukentjo Piet ir Ryt Lietuvos partizanai. Nordami ugniauti lietuvi tautos pasiprieinim, MGB-MVD kurp vairiausias klastas, vadinamas kombinacijas. Viena j - Bendro demokratinio pasiprieinimo sjdio (BDPS) krimas. ios J. Markulio-Erelio vadovaujamos organizacijos tikslas buvo perduoti MGB rankas vis vadovavim Lietuvos laisves kovai ir tokiu bdu j likviduoti. Apie J. Markulio-Erelio provokacijas nemaai rayta nepriklausomos Lietuvos spaudoje, todl trumpai priminsime tik tuos vykius, kurie susij su Kstuio apygarda. 1946 m. gruodio 22 d. Bataki geleinkelio stot, lydimas A. Zaskeviiausalnos, atvyksta BDPS pirmininkas J. Markulis-Erelis, Jo tikslas Jungtin

Kstuio apygard pajungti MGB kontroliuojamam BDPS, tikinti emaii partizanus, kad reikia nutraukti ginkluot pasiprieinim, ginklus surinkti vien viet, o partizanams legalizuotis. I pradi tabo nariui A. Paulaiiui-Aidui patarus, manyta su provokatorium susitikti apygardos tabe. Taiau kitiems ta bo nariams J. Markulio asmenyb nekl pasitikjimo, todl nutarta susitikti ne tabo bunkeryje, o kitoje vietoje. J. Markul-Erel ir A. Zaskevii-aln Bataki geleinkelio stotyje pasitiko A. Pau-laitis-Aidas. Nors provokatorius atkakliai norjo patekti tabo bunker, taiau jam teko paklusti Kstuio apygardos vad tvirtam nusistatymui. Yra inoma, kad io susitikimo su Kstuio apygardos vadovybe metu J. Markuliui savo ksl realizuoti nepavyko. 1947 m. sausio mnes emaitijos partizanai suinojo apie J. Markulio idavystes ir visus ryius su juo nutrauk. MGB-MVD nepavykus vilioti Kstuio apygardos partizan savo pinkles, stengtasi per agentus iaikinti rinktini ir apygardos tabus, partizan bri dislokacijos vietas. 1947 m. balandio mnes apygardoje prie partizanus buvo vienu metu pradtos stambaus masto ekislins-karins operacijos, nuo kuri labai nukentjo Kelms, Jurbarko, Ervilko partizan grups. Tikintis, kad partizanai nebus tokie budrs, operacijos buvo vykdomos per Velykas. Kstuio apygardos tabas tuo metu buvo Bijots kaime, Bataki valsiuje, J. Juknos sodyboje rengtame bunkeryje. Apygardos vadas J. Kasperaviius-ilas buvo nusprends pakeisti tabo viet, taiau nutar i io bunkerio isikraustyti po v. Velyk. 1947 m. balandio 7 d. bunkeris MVD kariuomens ir strib buvo apsuptas. Bunkeryje tuo metu buvo du partizanai: apygardos vadas J. Kasperaviius-ilas, Angis ir tabo nario A. Paulaiio-Aido adjutantas Albinas Bilinas-Diugas. Abu partizanai atsiaud ir naikino tabo dokumentus, taiau jgos buvo nelygios. Nusprend gyvi prieui nepasiduoti abu susisprogdino granata. Lietuvos laisves kov sjdio Prezidiumo pirmininko J. emaiio-Vytauto aktu Nr. 7 pirmajam Kstuio apygardos vadui J. Kasperaviiui-ilui, Angiui po mirties buvo suteiktas Karygio vardas, jis apdovanotas I laipsnio Laisvs kovotojo kryiumi. 1995 m. lapkriio 26 d. gimtojoje karygio sodyboje pastatytas ir paventintas atminimo kryius. 1947 m. balandio 6-ji buvo Didysis penktadienis. Kstuio apygardos tabo apsaugos brio 12 kovotoj, vadovaujam kapitono V. Guo-Mindaugo, atvyko Papari kaim pas Maselskien atvsti Velyk. Enkavedistams ir stribams pavyko aptikti partizan pdsakus, ir jie atsek jais iki Maselskiens sodybos. Name apsupti partizanai atkakliai ir ilgai prieinosi, taiau viens po kito krito nuo prieo kulk, baigsi oviniai. Lik gyvi partizanai nutar aukotis ir padti isiverti i apsupimo brio vadui Mindaugui. Jie prideng vado atsitraukim. Kapitonui V. GuuiMindaugui tik vienam pavyko isiverti i apsupimo iedo, o vienuolika jo kovos biiuli uvo. Tai buvo su pirmja laisvs kov banga partizan gretas stoj io krato vyrai, T dien uvo trys broliai Steponas Tyras, Jonas-Juraitis ir Petras-Aras ukauskai, paskutinysis i keturi partizanavusi broli Steponas Taliauskas-

Staugaitis, Steponas Jukys-Kostas, Alfonsas ekaitis-Dimas, Juozas NausdaVainoras, Jonas Mejeris-Algimantas, Jonas Parnarauskas, Stasys Urbonas ir Kazys Valaitis. 1996 m. rugsjo 1 d., pagerbiant laisvs kovotoj atminim, Paupio banyioje atlaikytos v. Miios, buvusio Kalupi kaimo gyventojo tremtinio Dzido Kupsio rpesiu partizan uvimo vietoje pastatytas ir paventintas atminimo kryius. Vytautas Guas-Mindaugas buvo kils i Rokikio maaemio valstieio eimos, kurioje uaugo 9 vaikai. Kartu su slenkaniu frontu jis pasitrauk emaitij ir ia stojo partizan gretas. I pradi vadovavo Kstuio apygardos tabo apsaugos briui, vliau tapo apygardos tabo nariu. 1948 m. liepos mnes, krus VakarJros srit, V. Guas-Mindaugas paskiriamas srities tabo virininku. uvo 1949 m. pabaigoje netoli Kaltinn. Kstuio apygardos tabo upuolimo metu organizacinio skyriaus virininkas P. Bartkus-Rimgaila buvo Savanorio rinktins tabe, kur ir suinojo apie apygardos tabo sunaikinim. Kartu su rinktins vadu J. emaiiu-Dariumi jis pradjo rpintis apygardos tabo atkrimu. 1947 m. gegus 2025 d. mike netoli Ggi kaimo vyko partizan vad pasitarimas, kuriame buvo atkurtas Kstuio apygardos stabas. Apygardos vadu irinktas J. emaitis-altys, Tomas. tabo virininku paskirtas P. Bartkus-Rimgaila, jis kartu jo ir organizacinio skyriaus virininko pareigas. Operatyvinio skyriaus virininku paskirtas V. Guas-Kardas, informacinio skyriaus virininku A. Liesis-Tvanas. Vliau tab buvo paskirtas Vaclovas IvanauskasGintautas, Vytenis. Apie i ryki laisvs kov sjdio asmenyb reikia pakalbti plaiau. Jo tvas buvo Raseini laikininkas. Vaclovas moksi Maironio pradios mokykloje, vliau Raseini gimnazijoje, kurioje buvo mokoma prancz, vokiei, lotyn kalb. ia irykjo neeiliniai Vaclovo gabumai kalboms. Pasakojama, kad jo darbo staliukas bdavo apkrautas odynais, usienietikais laikraiais, vertimais. I pradi vokiei okupacijos metais jis neturjo darbo. Toki okupantai nemgo. Vaclovas buvo pakviestas komendantr, veriamas pasiaikinti. Taiau kai jis prabilo taisyklinga vokiei kalba, i karto buvo paskirtas Taurags geleinkelio stoties vertju, kur idirbo iki vokiei pasitraukimo. Bdamas Tauragje, tapo LLA nariu. Antrosios rus okupacijos pradioje slapstsi netoli Varlaukio, Openiki kaime, pas savo pusbrolius Norkius. Su io kaimo gyventoju, LLA nariu Vytautu Slapinsku, gav i partizan ryinink slaptaod, nuvyko Ferm kaim pas partizan ryinink Jon Kubili, o i ten partizan stovykl Papartins mike, kur abu buvo priimti partizan br. V. Ivanausko sumanumas ir rytingumas buvo greit pastebti, ir jis paskiriamas partizan brio vadu. Dalyvavo Girdi ir Gaurs strib bstini upuolimuose, padjo suorganizuoti pasal prie Vidukls stribus. Partizanaudamas V. Ivanauskas nepamiro savo pomgio usienio kalboms. Manydamas, kad jos gali praversti bendraujant su usieniu, pradeda mokytis angl,

lenk, latvi kalb. 1948 m. buvo planuojama V. Ivanausk pasisti usien, kad ten padt kovojaniai Lietuvai. Taiau is planas nebuvo gyvendintas. Padirbjs Kstuio apygardos tabe, 19471948 m. iem, atkrus emaii apygard, V. Ivanauskas-Gintautas buvo pasistas jos tab. 1949 m. rugpjio pabaigoje, uvus Jros srities vadui kapitonui Aleksandrui Milaeviiui-Ruoniui, V. Ivanauskas buvo paskirtas srities vadu. Kautynse su enkavedistais 1951 m. vasario 11d. netoli Varni, epaii kaimo mokykloje, buvo sunkiai sueistas, veamas Varnius, mir kelyje. Kautynse uvo ir jo pavaduotojas A. Liesis-Tonis, Taps Kstuio apygardos vadu, J. emaitis savo viet Savanorio rinktins vadu paskyr buvusi Alj pradins mokyklos mokytoj Edmund Kurtinait-Kalni. Tum. Rinktins tabas buvo sikrs arkaimio kininko sodyboje rengtame bunkeryje. Jame J. emaitis drauge su P. Bartkumi apie mnes laiko mok E. Kurtinait, brolius Alfons ir Teofil Pakarklius vadovavimo partizanams paslapi ir tik po to perdav rinktins tabo dokumentus, Rinktins tabas buvo sustiprintas: valgybos skyriaus virininku paskirtas buvs Girkalnio valsiaus Knebn kaimo mokyklos mokytojas Bronius Neverdauskas-Saukas, Papartis. Tai buvo nedidelio gio, labai judrus ir grietas partizan vadas. uvo 1949 m. liepos 27 d., vykdydamas uduoti, drauge su keliais Savanorio-Biruts rinktins partizanais netoli Raseini, Pakapurnio kaime. Vliau, uvus rinktins tabo nariui T. Pakarkliui, informacijos skyriaus virininku buvo paskirtas partizanas, buvs Raseini gimnazijos mokytojas Antanas Bakys. Tai vienas ymiausi emaitijos partizan vad, pasiprieinimo kovos organizatori. Kils i Raseini, 1941 m. ten baig gimnazij. Vokiei okupacijos metais dirbo apskrities virininko P. Guaiio sekretoriumi, dalyvavo LLA veikloje. 1944 m. stojo Plechaviiaus Vietin rinktin, ivyko mokytis rinktins organizuojam karo mokykl Marijampolje. Prasidjus antrajai rus okupacijai, dirbo Palynio ir Minioni kaim pradini mokykl mokytoju. 1945 m. kovo 4 d. rus kontravalgybos buvo suimtas, tardomas, isistas Rusij, i kur 1946 m. liepos 10 d. gro Raseinius, sigijo dokumentus ir pradjo dirbti Raseini gimnazijos mokytoju, dalyvavo mokyklos pogrindins organizacijos veikloje. Buvo iaikintas, MGB band j uverbuoti, taiau pasiras pasiadjim bendradarbiauti, jis itrko i MGB nag ir pasirinko laisvs kovotojo keli. 1947 m. lapkriio 17 d. mokytojas A. Bakys ijo partizanauti, tapo Savanorio rinktins tabo informacijos skyriaus virininku, o 1948 m. sausio 16 d. uvus Vaidoto rinktins vadui J. eponiui-Budriui, Tauragiui. buvo paskirtas ios rinktines, o nuo 1949 m. birelio mnesio Kstuio apygardos vadu. uvus Jros srities vadui, raseinikiui V. Ivanauskui-Vyteniui, Hennkui. nuo 1951 m. balandio mnesio A. Bakys-Klajnas, Germantas paskiriamas ios srities vadu, vliau LLKS Prezidiumo pirmininko generolo J. emaiio-Vytauto pavaduotoju. Bdamas vienu i laisvs kovos sjdio vad ir matydamas tos kovos neatitikim to meto slygoms, A. Bakys-Klajnas kr Vyi

sjung neginkluotos kovos prie okupantus organizacij, sukr tos organizacijos status ir program, kurioje idstytos organizacijos struktros, tikslai ir udaviniai. is dokumentas parodo partizan vado politins minties brandum, jo tvirt sitikinim kovos su okupantu prasmingumu, tikjim nepriklausomos tvyns vizija. Jros srities tabe, kuris buvo sikrs 6 km. nuo Kelms, K. Rko sodyboje, spaustuviniu bdu buvo leidiamas laikratis "Vyi keliu". 1953 m. sausio 17 d. Jros srities tabas buvo sunaikintas. Jame drauge su A. Bakiu Klajnu uvo srities tabo virininkas Aleksas Jurknas-Valeras, jo mona, tabo nar Elena GendrolytBaland. J. emaiiui vadovaujant, po vairi jungimosi proces Kstuio apygarda savo teritorija tapo pati didiausia, ia buvo suburtos kariniu ir intelektualiniu poiriu stiprios vad pajgos. J. emaitis tas pajgas nukreip Lietuvos pasiprieinimo sjdiui suvienyti, partizan koviniam ir idjiniam pasirengimui sustiprinti. Tuo tikslu pagal sudaryt program vyko partizan ir j rezervo apmokymas. Tuo metu J. emaiio vadovaujam apygard sudar 7 rinktins su 700 kovotoj. Apygardos vado iniciatyva buvo stiprinami ryiai su kaimyninmis apygardomis, padedama joms atkurti NKVD kariuomens sunaikintus tabus. 19471948 m. iem buvo atkurta emaii apygarda, kuri sudar partizan grups, veikusios Teli, Kretingos ir Maeiki apskrityse. J. emaitis ios apygardos vadu prikalbino bti kapiton A. Milaevii-Ruon, tabo darbui sustiprinti i Kstuio apygardos pasiunt V. Inanausk-Gintaut. Isipltus Kstuio apygardai, siekiant suvienyti iaurs Lietuvoje kovojusias partizan grupes, 1948 m. balandio mnes i Kstuio apygardos sudtyje buvusi 4-ri rinktini buvo steigta Prisiklimo apygarda. J sudar Jonikio apskrityje veikusi Kunigaikio velgaiio rinktin, partizan grups, veikusios iauli apskrityje, Radvilikio-Baisogalos apylinki partizan grups, rinktin Lietuvos alioji, veikusi eduvos-Rozalimo valsi teritorijoje. Apygardos vadu buvo paskirtas nema laisvs kovotojo patirt turintis Kstuio apygardos tabo virininkas P. Bartkus-adgaila, tabo nariais tapo L. Grigonis-Krivis ir B. LiesisNaktis. Kstuio apygardos sudtyje liko Lydio-Aukuro rinktin, veikusi Taurags apskrities teritorijoje, Savanorio-Knygneio rinktin, veikusi Raseini apskrityje, Vaidoto rinktin, veikusi dalyje Raseini apskrities ir Kdaini, Kauno apskrii teritorijoje. 1948 m. liepos mnes vykusiame apygardos vad pasitarime nutarta Kstuio, Prisiklimo ir emaii apygardas sujungti vien kovos vienet Vakar srit, kuri pavadinta Jros vardu. Srities vadu tapo J. emaitis-altys, Tomas, taiau greitai ias pareigas jis perdav A. Milaeviiui-Ruoniui, o pats msi formuoti vyriausij pogrindio vadovyb. T pai met pabaigoje Vakar ir iaurs-Ryt partizan vad pasitarime buvo toliau sprendiami vyriausiosios partizan vadovybs sudarymo ir laisvs kovos

programos parengimo klausimai. Sudaryta laikinoji partizan vyriausioji vadovyb, kurios vadu tapo J. emaitis-Vytautas, vyriausiojo tabo organizacinio skyriaus virininku paskirtas P. Bartkus-adgaila, Prisiklimo apygardos vadu L. GrigonisUpalis. 1949 m. vasario 222 d. Prisiklimo apygardos teritorijoje tarp Baisogalos ir Radvilikio vyko visos Lietuvos partizan vad pasitarimas, kuriame sudaryta Vyriausioji pogrindio vadovyb. Lietuvos laisvs kovos sjdio (toliau LLKS) prezidiumo pirmininku ir vyriausiuoju ginkluotj pajg vadu irinktas J. emaitisVytautas, jam suteiktas generolo laipsnis. Susirinkime buvo priimtas nutarimas nuo 1940 m. birelio 15 d. Lietuv pripainti karo su Rusija bklje. Toks vertinimas atitiko to meto reali padt ir tarptautins teiss normas. Lietuvi isivadavimo kova prie rus ir vokieiu okupantus vertinama kaip vienas istorinis reikinys, kurio pirmoji faz iki 1944 m., antrosios rus okupacijos, po to prasideda antroji, ginkluotos kovos faz. Partizan vad susirinkime buvo patvirtinti ginkluoto pasiprieinimo sjdio ideologiniai pagrindai ir visuomenins veikloj kryptys, aptartos gyventoj rengimo Lietuvos ivadavimui problemos. Buvo priimta LLKS deklaracija vis demokratin pasaul, kurioje LLKS Prezidiumas skelbia save aukiausia valdia Lietuvoje. Lietuvos partizan vad pastangos suvienyti pasiprieinimo sjd buvo skmingos: sudaryta Vyriausioji ginkluotj pajg vadovyb, patvirtinti ginkluoto pogrindio teoriniai pagrindai. Visa Lietuva buvo padalinta tris sritis: Piet-Nemuno, Vakar-Jros ir iaurs-Ryt-Mindaugo. Jas sudar Dainavos, Tauro, Kstuio, emaii, Prisiklimo, Vyties, Algimanto, Vytauto Didiojo, Dariaus ir Girno apygardos. Lietuvos partizan vad suvaiavime patvirtinus LLKS statut, buvo sudaryta tokia organizacijos struktra: I. Stambesni organizaciniai vienetai: I. Sritis sudaro srities tabas, visuomenin dalis, keletas apygard. 2- Apygarda apygardos vadas, tabas, visuomenin dalis ir keletas rinktini. 3. Rinktin rinktins vadas, tabas, visuomenin dalis ir keletas tvnij. II. Smulkesni organizaciniai vienetai: 1. Kuopa kuopos vadas, vado pavaduotojas, visuomenininkas, kuopos kvedys ir 13 briai, ne maiau kaip 40 partizan. Normalios kuopos sudtis 52 partizanai, didiausia 150 partizan.

2. Brys savarankikas kautyni ir kio vienetas, kur sudaro brio vadas, brio visuomenininkas, brio kvedys ir 13 skyriai, ne maiau kaip 12 partizan. Normali sudtis 27, didiausia 39 partizanai. 3. Skyrius maiausias kautyni vienetas, kur sudaro skyriaus vadas ir ne maiau kaip 6 partizanai. Normali sudtis 9 partizanai, didiausia 11 partizan. 4. Grandis neskaidomas organizacinis vienetas, turs grandies vad ir 24 partizanus. Partizan rezervo slapuk grand sudar 13 slapukai, kurie priklaus auktesnio vieneto vado pavaldumui. Aukiausi LLKS valdymo organai buvo Sjdio taryba ir Sjdio tarybos prezidiumas. Centralizuojant ginkluotj pogrind, rinktini teritorijos buvo padalintos partizan rajonus, arba tvnijas. Kstuio apygardos Lydio rinktin buvo padalinta tris, Savanorio Biruts rinktin du, o Vaidoto rinktin tris rajonus (tvnijas). Konspiracijos sumetimais kiekvienas rajonas (tvnija) turjo savo kodin pavadinim. Per t laik pakito ir Kstuio apygardos tabo sudtis: J. emaitis, taps Jros srities vadu, 1948 m. liepos pabaigoje vykusiame partizan vad pasitarime Kstuio apygardos vadu paskyr Lydio rinktins vad H. Danilevii Vidmant. A. LiesiuiIdenui perjus dirbti Jros srities tab. V. Ivanauskui-Vyteniui emaii apygardos, o P. Bartkui-adgailai ir B. Liesiui-Nakiai Prisiklimo apygardos tab, Kstuio apygardos tabas buvo papildytas naujais nariais. Apygardos tabo virininku buvo paskirtas Biruts rinktins tabo informacijos virininkas R. GedvilaRemigijus, Sidabras. Laums-ebenkties rinktin konspiracijos tikslais kelis kartus pakeit savo pavadinim: buvo vadinama Savanorio, Knygneio, nuo 1948 m. vasario 25 d., MGB rankas patekus tabo dokumentams, Gintaro, vliau, iki jos iformavimo 1951 m. pavasar, Biruts rinktine. Ryininkai ir ryi sistemos Laisvs kova vyko labai sudtingomis slygomis, todl ginkluotam pogrindiui partizanams reikjo daug talkinink bebaimi, ryting, atsidavusi Lietuvos nepriklausomybs idjai moni, kurie, legaliai gyvendami, padjo partizanams apsirpinti maisto produktais, rbais, palaik ryius tarp tab ir partizan grupi, padjo leisti ir platinti pogrindin spaud, rinko valgybinio pobdio inias, buvo tarpininkai tarp partizan ir j rmj Lietuvos gyventoj. Pavojing ir nelengv partizan ryininko darb dirbo tkstaniai Lietuvos mergin ir vaikin. Be io darbo

buvo nemanoma laisvs kovotoj veikla. Todl iai opiai problemai partizanai skyr labai daug dmesio. Ryi sistema buvo gana sudtinga, tabai j nuolat tobulino. Ryiams tarp tab ir partizan bri palaikyti buvo sukurtos kelios ryi linijos. Viena veik grandinls principu, kai korespondencija ir inios buvo perduodamos nuo vieno ryininko kitam, kol pasiekdavo ryinink, palaikant tiesiogini ry su tabu arba partizan briu. Tokiu bdu operatyviai buvo galima surinkti inias i labai plaios teritorijos. Taiau i ryio linija prieo specialij tarnyb buvo nesunkiai paeidiama: pakakdavo NKVD-NKGB toki ryio sistem infiltruot savo agent, suinoti slaptaodius, ir provokatorius galjo iaikinti tabo arba partizan brio stovykl, bunker arba slaptaviet. Kstuio apygardos tabas panaiu bdu palaik ry su ebenkties rinktine: korespondencijos paketai bdavo perduodami Kutnink geleinkelio stotyje gyvenusiam geleinkelieiui, kuris juos nuvedavo iki Bataki arba kitos sutartos geleinkelio stoties ir perduodavo apygardos tabo ryininkui. I jo gaudavo paketus su tabo sakymais ir pogrindine literatra, skirta ebenkties rinktins tabui. Partizan ryi sistemoje kaimuose ir miesteliuose buvo kurti ryi punktai, kuriuos ryininkai sunedavo i apygardos partizan padalini ir gaudavo jiems skirt korespondencij. Ryi punkt Kstuio apygardoje buvo nemaai. Toki punkt laikytojai ryininkams paketus teikdavo tik igird atitinkam slaptaod. Jie buvo daniausiai tarimo nekeliantys odiai, pavyzdiui: "Upes teka", atsakymas " marias", "Duona verkia" "Tinginio valgoma", "Kyla audra" "Bus perknija", "Baltas beras" "Auga kieme" ir t.t. Vienas toks ryi punktas veik Skaudvilje, Kelms g. 19, pas Broni eput. Kad okupantams kelt maiau tarim, ryininkai pas eput daniausiai ueidavo turgaus dienomis, kai didesnis moni judjimas. ebenkties-Biruts rinktins ryi punktas "Balnas" buvo kurtas Skroblyns kaime pas J. Gaili, o "Laisvs alja" arkai-myje pas J. Kaiu. Bedani kaime pas M. Lazausk veik ryi punktas "Pabaltis", "Geleinis trikampis" Antringio kaime pas B. Valincien. Danai partizan rmjais tapdavo visi eimos nariai. Skaudvils valsiuje Vaidotoni kaime pas Gedvilien veik ryi punktas "Glynas". Seserys Danut, Alfons, Elena, Aldona, Edmund Gedvilaits buvo aktyvios partizan rmjos, ryininks. "Glynas" buvo labai svarbus emaitijos partizan apygard ir rinktini vad susitikim ir korespondencijos paskirstymo punktas. Ne kart ia Kstuio apygardos vadas J. emaitis-Tylius yra susitiks su emaii, Prisiklimo apygard vadais, Jros srities vadu A. Milaeviiumi-Ruoniu. punkt paimti apygard tabams skirtos korespondencijos atvykdavo ryininks R. JankeviitJurgis, J. Dijokait-ara, E. Grigalaviit-Vida, D. leait-Audron. Joms skirtus paketus gaudavo tik pasakiusios slaptaod "Anios", o atsakymas buvo "Tiltas". Partizan ryi sistemos veikla kiekvienu konkreiu atveju reikalavo sumanumo ir konspiracijos, kurios su rus okupantais kovojanti Lietuva danai moksi suddama dideles aukas.

Tiesiogin ryi linija veik tarp tab: ry tarp j palaik centriniai judrieji ryininkai. Jie turjo bti labai patikimi, itvermingi ir usigrdin, nes nuo j priklaus daugelio laisvs kovotoj likimas. Labai plaiai partizan bri naudotas ryio bdas buvo vadinamosios "pato duts" - tam tikros sutartos vietos, kuriose buvo paliekama korespondencija, spauda, medikamentai ir kiti laisves kovotojams reikalingi daiktai. Tai nuoalesns vietos: medi drevs, akmen krvos, tankios egls, negyvenami pastatai, vietos, kurios buvo inomos tik ry palaikaniam partizanui ir ryininkui. Pato duts kl maiau pavoj, nes buvo galima ivengti tiesioginio moni bendravimo. Partizan ryi sistema buvo labai plati - apm vis krat. Sudtingos laisves kovos slygos diktavo btinyb ryininkus turti kiekviename kaime, miestelyje, okupacins valdios staigose visur buvo reikalingos savos ausys ir akys, nes nuo to priklaus partizan gyvyb, j kovos skm. Kstuio apygardos partizanai savo moni turjo rajon ir valsi MGB skyriuose, strib briuose, todl apie okupant rengiamas karines operacijas danai suinodavo i anksto, spdavo i pavojingo rajono pasitraukti. I MGB operatyvins veiklos byl paaikjo, kad partizan rmj buvo Raseini, Vidukls, Nemaki, Krai, Kelms strib briuose. Ervilke su partizanais ryius palaik net keli stribai, kurie, ikilus iaikinimo pavojui, pasitrauk partizan br. Ypa vertinga informacija bu vo gaunama i MGB skyri. Kstutnai savo informatori turjo Kelms Krai, Nemaki, Vidukls, Raseini ir kituose MGB skyriuose. Pavyzdiui, informacij apie Nemaki MGB skyriaus veikl teik valsiaus komsorgas, kuris palaik ry su ebenkties-Knygneio rinktins tabo apsaugos brio vadu S. Narueviium-Liutenu, Jreiviu. Labai opi buvo apsirpinimo medikamentais, tvarsliava, partizan po sueidim gydymo problema. iame darbe partizanams talkininkavo nemaai io krato gydytoj, medicinos seser, vaistini darbuotoj, aktyvi laisvs kovos dalyvi. Partizano A. Budgino sesuo J. Jagminait, dirbusi Raseini vaistinje, palaik ryius su A. Lauciaus-Paukio brio partizanu A. Antanaviium-Jogu, aprpindavo laisvs kovotojus vaistais, tvarstymo reikmenimis. Partizanai savo rmj turjo Bilin ligoninje, kelet met skmingai sueistuosius gyd i belaisvi stovyklos pabgs ir Biruts rinktins partizan gretose kovojs vokiei karininkas-gydytojas, slapyvardiu Baronas. Savo rmj partizanai turjo ir kitose okupacins valdios staigose. Labai svarbs ryininkai buvo dirb pato ir ryi sistemoje. Pavyzdiui, Ariogalos pate dirbo partizan ryininkas Vladas Sluka. Jis pasiklausydavo NKGB pokalbi, inias apie rengiamas operacijas ir aretus perduodavo partizanams arba monms, kuriems grsdavo sumimo pavojus. Kartais vairiomis dingstimis jis tokius pokalbius net nutraukdavo. Kai V. Slukos veikl NKGB susek ir norjo suimti, j perspjo sovietins valdios staigose dirb mons, ir jis pasitrauk partizan br. Taiau

partizanauti jam ilgai neteko, nes brys po keli savaii NKVD kariuomens buvo apsuptas, V. Sluka gyvas paimtas nelaisv ir 25 metams nuteistas mirties lagerius. Gana ilgai Kstuio apygardoje ryiai veik patikimai ir operatyviai. Apygardos tabas paketus su praneimais i partizan dalini gaudavo ir sugebdavo pristatyti atgal per 23 dienas. Kadangi partizan ryi sistemoje dirbo imtai vairi galimybi, nevienodo sumanumo ir atsparumo moni, ji buvo labiausiai paeidiama ginkluoto pasiprieinimo grandis. Okupant represinms struktroms ji tapo vienu svarbiausi taikini, nes prieas suprato, kad tai geriausias kelias siskverbti ginkluoto pogrindio sistemas, dirbti ten ardomj ir naikinamj darb. Todl ryininkai danai nukentdavo nuo aret, j artimieji bdavo itremiami. Suardytas ryi sistemas reikdavo atkurti i naujo. Masiniai ryinink sumimai, pasitaikanios idavysts vert tobulinti ryius, todl 1949 m. balandio mn. Kstuio apygardos vadas A. Miliulis Algimantas tuo klausimu paskelb sakym. Juo vadovaujantis, ryiams imta labiau panaudoti pato dutes, tiesioginiams ryiams palaikyti buvo paskirti partizanai, kurie su bri vadais susitikdavo per mnes vien kart i anksto sutartoje vietoje. Tokia praktika buvo maesn rizika. Partizan vad kvietimui "Atiduok Tvynei, k privalai!" pakluso, aukojosi, kentjo ir uvo tkstaniai Lietuvos patriot. Pasirink laisvs ir mirties keli, okupant ir j talkinink persekiojami, audomi, po mirties niekinami, cinikiausiais bdais kaljimuose kankinami ir mirties lageriuose badu marinami, jie pakl nesivaizduojamai sunki laisvs kov nat. Didel tos natos ir aukos dalis teko partizan ryininkams, ypa trapiems Lietuvos moter ir mergin peiams. Sugebjimu aukotis ir kentti, itverme ir kantrybe danai jos pranokdavo net vyrus. Tokios buvo Kstuio apygardos ryininks: Vilniaus universiteto IV kurso student medik Ro Jenkeviit-Jurgis, Nina Nausdait-Rasa, Joana Dijokait-ara, Eleonora Grigalaviit-Vida, Bron Grigalaviit-Aldona, Danut leaitAudron, Albina Norkut-Ramun, Zos ir Stas Taliauskaits, Ona GedvilaitRamut, Janina Gendrolyt-Auksaplauk, Janina Narbutait-Skirmant ir deimtys kit aunij emaitijos mergin. Vykdydama partizan apygard tab uduotis, daug kilometr emaitijos keliais nukeliavo drsioji ryinink, J. emaiio-Vytauto ir P. Bartkaus adgailos bendrayg Nina Nausdait-Rasa. Lietuvos laisvei jaunyst paaukojusi, daug ikentjusi, ji ir iandien yra aktyvi pavargusios tautos dvasios adintoja (silome pasiskaityti jos atsiminimus "Ne vien duona gyvi...", paskelbtus "Laisvs kov archyve", 1994, p. 147163). imkaii valsiaus Kalupi kaimo gyventojo Juozo Trumpaiio sodyba buvo netoli io krato partizan pamgto Papartins miko, kuriame jie danai stovyklaudavo. Trumpaiiai, maaemiai valstieiai, tapo aktyviais partizan rmjais, partizan ryininkai Kleopas-Kudirka ir Jonas sitrauk ginkluot pasiprieinim, vykd vairius laisvs kovotoj pavedimus, padjo rengti ne vien

bunker. Nuo j neatsiliko ir sesuo Bron-Vynia, Roik kaip ir broliai, pasirinkusi pavojing partizan ryininks keli. 1948 m. vasar ir rudeni Kstuio apygardos tabas savo stovykl sireng Papartins mike, keli imtai metr nuo Trumpaii kio. Bron-Roik tabui teik visokeriop pagalb: ryininkams ineiodavo partizan briams adresuot korespondencij, i j surinkdavo tabui skirtus paketus gamino tabo nariams ir apsaugos brio partizanams valg, tvark j rbus, organizuodavo vad susitikimus, teik jiems valgybinio pobdio inias. Kleopas, Jonas ir sesuo Bron buvo suimti kalinti, nuteisti ir itremti grieto reimo lagerius Rusijos iaurje. Okupantai ramybje nepaliko ir likusios eimos: Trumpaitis Juozas, jo mona Prancika ir nepilnametis snus Juozas buvo veami tremtin. Stribai, pastebj, kad tvas aklas, imet j i veimo ir paliko likimo valiai. Nelaimingasis i nevilties norjo net nusiudvti. Nuo eimos atskirt vieni mog priglaud ir iki mirties globojo artimi giminaiiai Benediktas ir Julija Girdzijauskai. Kleopui ir Juozui nebuvo lemta grti Tvyn abu uvo Sibire. Joana Dijokait-ara, Reda, kilusi i iauli apskrities Einoraii kaimo. Prisiklimo apygardos vado P. Bartkaus-adgailos buvo paskirta ryininke tarp Prisiklimo ir Kstuio apygard. Ji buvo partizan vado J. emaiio-Vytauto inioje, palaik ryius su Jros sritimi, o taip pat su R. Kurtinaiio-Vainiaus vadovaujama Savanorio-Biruts rinktine. Ryinink tab pavedimu neiojo korespondencij, surinktus pinigus, organizavo vad susitikimus, iauliuose pirkdavo partizanams raymo reikmenis, batams odos, atlikdavo kitus svarbius pavedimus. Jos veikla daugiausia susijusi su Kstuio apygarda. 1948 m. spalio mn. J. Dijokaitara Kalupi kaime pas Kstuio apygardos tabo ryinink B. Trumpaityt-Roik susitiko su apygardos tabo darbuotojais tarp kuri buvo ir tabo virininkas R. Gedvila-Sidabras. Likimas taip lm, kad 1950 m. gegus 11 d. suimta, Joana su iuo mogumi vl susitiko Taurags tardymo izoliatoriuje "ubartinje". Deja, kart R. Gedvila-Sidabras jau vaidino kit vaidmen. Kaip MGB provokatorius, jis akistatoje kalbinjo ryinink visk prisipainti, iduoti jai inomus partizanus, ryininkus ir tokiu bdu palengvinti savo likim. iauriausiais bdais kankinama, mergina nepalo, savo budeliams ir provokatoriui atsakydavo: "Neinau, nemaiau, nepastu". Net okupant tarnai stebjosi tokiu jos atkaklumu. Remdamasis agentriniais ir suimtj tardymo duomenimis, MGB tardytojas Kardamovskyj ra, kad, neirint jos neigimo, pagal nusikaltimo pobd ji esanti ypa pavojinga nusikaltl. Ypatingojo pasitarimo nuosprendiu J. Dijokait buvo nuteista ilgiems metams ypatingojo reimo lagerius. U didelius nuopelnus laisvs kovai J. Dijokait-ara buvo apdovanota partizan garbs ratu, treiojo laipsnio Laisvs kovos kryiumi. Kaljimuose ir lageriuose patys graiausi jaunysts metai prajo partizan ryininkei nuo 1947 m. Bronei Pocitei-Laktutei. Tv sodyboje Antringio kaime

buvo rengtas partizan bunkeris. Net ir gudriausi prieo nipai negaljo tarti, kad netoli Vidukls geleinkelio stoties, alia judraus plento, paioje okupant karini dalini panosje, rengtas partizan bunkeris, kuriame slepiami ginklai, dokumentai, po nakties ygi ateina pailsti partizanai. Laktut vykd visus partizan pavedimus, padjo slaugyti sergant partizan S. Ceinori-Lydek, tvark kovotoj buities reikalus. Buvo labai drsi ir atkakli: dienos metu pernedavo ginklus, Viduklje nuginklavo usiiopsojus enkavedist ir jo ginkl perdav partizanams. Buvo iduota ir tardymui nugabenta Kaun. Ikent kankinimus, taiau nepalo. Ypatingojo pasitarimo buvo nuteista ilgiems tremties metams. Lageriuose sutiko bendro likimo biiul, laisvs kov dalyv V. Petravii, sukr su juo eim. 1951 m. pavasar buvo iduotos ir suimtos partizan ryininks: i Vidukls valsiaus Dydvejo kaimo Ona Bilit, i Bagamol kaimo Janina Steponaityt ir Antos Petrokait. Nors MGB i agentrini praneim apie i mergin ryius su partizanais turjo surink nemaai duomen, taiau jos atlaik visus tardymus, visk neig, nieko neidav. Nepadjo n buvusio partizano, tapusio uoliu okupant provokatoriumi R. Gedvilos-Sidabro ir buvusios partizan ryininks, idavinjusios laisvs kov dalyvius, akistata, j parodymai. Merginos provokatori parodymus kategorikai neig, todl dl j nenukentjo n vienas partizan rmjas. Ryininks buvo nuteistos ypatingo reimo lagerius, turtas konfiskuotas, eimos itremtos Sibir. Toks buvo okupantams galvos nenulenkusi ir laisvs kov pasirinkusij likimas. Kova sunkja. Prieo agentrin veikla 19471948 ir vlesniais ir metais okupant slaptosios tarnybos labai suaktyvino agentrin darb. Norta kaip galima greiiau ugniauti lietuvi tautos ginkluot pasiprieinim, nes jis galjo gauti tarptautin rezonans. To bolevikin Rusija labiausiai ir bijojo, todl laisvs kovos slopinimui buvo naudojamos totalins priemons. 1948 m. vasario 1113 d. LTSR MVD 2-os N valdybos apskrii MGB poskyri vadovams organizuotame pasitarime buvo ypa akcentuojamas btinumas suaktyvinti agentrin veikl. Apskrii MGB MVD vadovams buvo sakmiai nurodyta pirmiausia sekti, iaikinti ir sunaikinti partizan tabus. Slaptosios okupant tarnybos verbavo suimtus partizanus, ryininkus, partizan pirmos ir antros eils giminaiius, mokslo draugus, tuos, kurie turjo laisvs kovotoj pasitikjim. Rafinuoiausiais kankinimais, klasta, melu, paadais dovanoti gyvyb, nerepresuoti artimj, buvo bandoma palauti tardomojo dvasi, priversti j tapti idaviku, pasirayti kruvin sandr. Fizikai ir psichikai ikankinti, silpnesnieji paldavo, nueidavo idaviko keliu, kad isaugot savo gyvyb, ivengt kaljim ir tremties. Judo yme paenklint moni tolydio gausjo, ir btent dl j pragaitingos veiklos partizanai patyr didiausius nuostolius.

Uverbuoto agento pagrindinis tikslas buvo iaikinti tabo arba partizan brio dislokacij susitikimo viet ir laik, sudaryti galimybes MVD-MGB operatyviniam smgiui (podvesti pod operativ-nyj udar). Naujai uverbuotas agentas turjo gyti okupant pasitikjim, todl turjo atlaikyti tam tikr patikrinim ibandym (prikreplenije): reikjo iduoti bent vien partizan, ryinink arba iaip tariam mog. Agentas buvo labiau vertinamas, jeigu dl jo idavysts mogus davo. Tokiu bdu savo sin susitepusiam MGB nepalikdavo joki atsitraukimo keli. Atsisakymo bendradarbiauti atveju jis galjo bti antauojamas: MGB per savo agentus galjo partizanams praneti apie jo idavyst. Nesileisdami detalesn okupant agentrins veiklos Kstuio apygardoje analiz, pateiksime Raseini apskrityje uverbuot agent ir informatori keleri met statistik: 1945 kovas 3 10 15 398 1946 liepa 1 10 61 2 5 32 217 3 1947 balandis 2 50 281 Konspiracini but 3 1 55 1948 kovas 1949 birelis 1954 sausis

1. Rezident 2. Agent

3. Informatori 79 4.

Pateiktus statistinius duomenis reikt vertinti kritikai, nes sovietin sistema buvo pagrsta melu, todl ir MVD-MGB valdininkai ataskaitose tikriausiai neatsispirdavo pagundai pagrainti savo nuveiktus darbus. Be to, ataskaitose danai pabriama, kad nemaai uverbuot agent vengia toliau bendradarbiauti arba, gr i areto, prisipasta partizanams buv uverbuoti ir dirba j naudai, teikdami MGB klaidinanias inias. Apie toki dvigub agent buvim ne kart raoma okupant slaptj tarnyb ataskaitose. Partizanai i loki agent nemaai suinodavo apie prieo rezgamas klastas, j darbo metodus. U tok dviveidiavim (dvuruniestvo) MGB labai grietai baud iaikintiems buvo tik vienas kelias: kaljimas ir tremtis. Savaime suprantama, kad i prievarta ir bauginimais uverbuoto agento okupantai negaljo tiktis didelio uolumo, agentrinio darbo efektyvumo. Danas aretuotas kankinimais ir gsdinimais veriamas prieui tarnauti mogus Judo sandr sudarydavo, tikriausiai, dl to jog nordavo itrkti i MGB nag ir tikdavosi vliau nuo io gdingo ir kruvino darbo kaip nors isisukti. MGB operatyviniu suvestini analiz leidia daryti ivad, kad neveikli "popierini" agent Raseini MGB turjo nemaai. Pavyzdiui, i 1948 m. Raseini apskrityje buvusi 32 agent aktyviau dirbo tik 7 kiti bendradarbiavimo su MGB veng15.

Nors okupant slaptj tarnyb agentrin tinkl kasmet papildydavo naujai uverbuoti agentai, taiau nemaai j dl vairi prieasi nubyrdavo (isiifruodavo, veng bendradarbiavimo dviveidiavo). 1952 m. Raseini MGB ataskaitoje16 paymima, kad per metus uverbuota 14 agent, o 6 agentriniam darbui tapo netinkami: agentai ibuokl, Valeras ir Zina isiifravo, o Audra. altuona ir Bebirva buvo suimti u dviveidiavim. Okupantams uoliau talkininkavo gal tik koks tredalis agent ir slaptj informatori. Taiau ir j pakako, kad partizanams pridaryt daug nuostoli. Nuo idavysi labai nukentjo Kstuio apygardos partizan dalini tabai, briai, ryi sistemos. Okupant slaptosios tarnybos kiekvieno tabo brio sekimui uved agentrines bylas, pavadintas daniausiai neigiam prasm turiniais vardais, paskyr agentus ir informatorius kurie visokiais bdais turjo stebti ir sekti jiems priskirtus brius. Konspiracijos sumetimais kiekvienam agentui buvo suteikiamas slapyvardis. Kad suklaidint partizan valgyb, agentui vyrui danai suteikdavo moters vard, o moteriai vyro. 1949 m. birelio 1 d. duomenimis Savanorio-Gintaro (buvusi ebenkties) rinktin (agentrine byla Nr. 698, kodinis pavadinimas "Zveri" vrys) sek agentai Raseiniai, Mikutaitis, El, Gegute, Lapas, ibut, Vanagas ir 10 informatori. A. Antanaviiaus Jogo vadovaujam partizan br (agentrin byla Nr. 626, kodinis pavadinimas "Ubijcy" mogudiai) sek agentai Jocius, Vera, Ragas, Sikin ir 6 informatoriai. P. Mor kno-Norvydo br (agentrin byla Nr. 794, kodinis pavadinimas "Sbornaja" Rinktin) sek agentai Sapukas, Lapas, ibut Mikutaitis, Tiltas, Tylnas, Raseiniai ir 10 informatori. A. Pakarklio-Plutos vadovaujam Biruts rinktins priedangos br (agentrin byla Nr. 538, kodinis pavadinimas "Paralel"" Paralel) sek agentai Ania, Aleksandrova, Galinskas, Gudok, Bijnas, Gegut ir 10 informatori. Tokiu bdu nip voratinkliu buvo apipintas kiekvienas partizan brys. Kiekvienai tokiai nip grupei vadovauti buvo paskirtas MGB operatyvinis darbuotojas, kuris su agentais susitikdavo sutartose vietose, apie sekam objekt surinkdavo agentrines inias. Kartais tokios inios bdavo siuniamos patu arba paliekamos "pato dutse". I MGB agentams rayt charakteristik matyti, kad okupantams parsidav partizan talkininkai laisvs kov sjdiui padar didel al. Agentas El, buvs Vidukls vidurins mokyklos mokytojas, valsiaus Organizacinio sektoriaus virininko pavaduotojas, buvo asmenikai pastamas su Savanorio rinktins vadu R. Kurtinaiiu-Vainiumi. 1948 m. kovo mnesi jis buvo slapta suimtas, MGB uverbuotas pseudonimu El17. Jis perdav MGB Vidukls OS nari sraus, sukrus legend, buvo infiltruotas A. Pakarklio br; panaiai pasielg agentas Lapas, buvs Girkalnio OS virininko pavaduotojas. Agentas Raseiniai buvo partizanu brio vado Savanorio rinktins tabo nario A. Pakarklio mokslo draugas, per vien ryinink palaik su juo ryius. Tai buvo ypa pavojingas MGB nipas, dirbs Raseini apskrities sovietins valdios staigoje zootechniku, turjs dideles galimybes bendrauti su monmis ir i j rinkti informacij apie partizanus. Raseini apskrities

MGB virininkas, raydamas jo charakteristik, nesigaili jam liaupsi, pabria, kad agentu jis uverbuotas kaip sovietins valdios simpatikas, o tai labai retas atvejis. Ant io nipo sins guli 1948 m. gruodio 3 d. 20 Bedani mike ir 1950 m. rugsjo 27 d. Minn kaime 2 uv laisvs kovotojai, ne vienas iduotas ryininkas ir partizan rmjas. Labai aktyviai dirbo agentai Ragas, Kopstas ir kai kurie kiti okupant talkininkai. Ypa pavojingi laisvs kovai buvo agentais uverbuoti artimi partizan giminaiiai. Turdami didel partizan pasitikjim, jie galjo skmingai sekti ir idavinti. Danos idavysts partizan tarpe kl nepasitikjim, tarum, Kiekvienas pabgimas i prieo nag arba isisukimas i keblesns situacijos galjo bti suprastas kaip suokalbis su prieu. Pretekst tokiam supratimui buvo daugiau negu reikia. Viena tokia situacija susijusi su apygardos vado H. Danileviiaus-Vidmanto vardu. 1948 m. spalio-lapkriio mnesiais Raseini apskrities MGB skyrius sureng operatyvin klast (kombinacij) "Suokalbis" "(Sgo vor"), kurios tikslas likviduoti Kstuio apygardos tab, gyv suimti apygardos vad H. Danilevii-Vidmant Pasimatymo su mona dingstimi H. Danileviius-Vidmantas buvo ikviestas Kaun, 1948 m. gruodio 1 d., nepasitars su partizan auktesne vadovybe. Vidmantas kartu su savo adjutantu tabo apsaugos brio vadu V. velniu-Putinu (V. velnys buvs Ervilko stribas, u ryius su partizanais buvo suimtas, pabgs pasitrauk partizan br), tabo ryininku K. Trumpaiiu-Kudirka, persireng civiliais rbais, ivyko i Kaun. ios kelions pasekms buvo labai lidnos: partizanai pate ko MGB paspstas pinkles, buvo suimtas V. velnys-Putinas ir K. Trumpaitis-Kudirka, o H. Danileviiui-Vidmantui pavyko pabgti. Tai buvo tik pirmoji ios neskms dalis. Antroji, ymiai skaudesn, prasidjo po to, kai Putinas, neatlaiks kankinim, pradjo idavinti savo kovos biiulius, ryininkus, rmjus, partizan bunkerius ir slaptavietes. Kalupi, Papari, Paupio, Ggi, Kalniki, Auktalynio ir kiti io krato kaimai buvo labai svarbs Kstuio apygardos materialins paramos ir ryi atramos punktai. iose apylinkse buvo apygardos tabo bunkeriai, Kalupi kaime pas P. Glob buvo spausdinamas "Laisvs varpas" ir kita pogrindin spauda, dauguma t kaim gyventoj buvo aktyvs partizan rmjai, ryininkai, todl laisvs kovotojai ilg laik ia jautsi saugiai. Prajus keletui dien po V. velnio-Putino ir K. Trumpaiio-Kudirkos sumimo, i kaim ramyb sudrumst upld garnizono kareivi ir strib briai: prasidjo kratos ir masinis moni suminjimas. I mint kaim Kalupi kaimo gyventojo Benedikto Girdzijausko namus buvo sausakimai prigrsta suimtj. Buvo suimti visi be iimties linamynyje buv kaimynai. Gretimoje Leono Girdzijausko sodyboje emgbistai sireng laikin filtracijos punkt, kur suimtuosius tard ir iauriausiu bdu kankino. Vien dien ir dvi naktis i ia sklido kankinam moni klyksmai ir sudauyt sueistj aimanos.

Leono Girdzijausko mona Malvina, prasidjus siautimui, savo darinje pastebjo partizan palikt autuv. Nordama j paslpti, ne netoliese esant mik, bet pateko nagus ia pasalavusiam stribui. Atimtu autuvu stribas j tol dau, kol sulo pats autuvas. Sudauyta, leisgyv moteris buvo atitempta ir numesta savo namuose. tabo ryinink Bron Trumpaityt-Vynia, isipraiusi lauk, band pabgti, bet jai pavymui buvo paleistas vilkunis. Pagaut ir uns apdraskyt, j atved atgal. Suvrj emgbistai, nordami igauti ini apie partizanus, cinikai tyiojosi, visaip kankino. Nuo siutusio stribo tada nukentjo ir 13 met paauglys, bsimasis Vilniaus universiteto profesorius Juozas Girdzijauskas. Po pusantros paros "aktyvaus tardymo" ("aktivnogo doprosa") kankinim ivarginti mons buvo surikiuoti kolon, negalintys paeiti sumesti veimus, visi nuvaryti imkaii stribyn j lauk sunki kalini ir tremtini dalia. Nuo to laiko neinomas Malvirios Girdzijauskiens likimas. Manoma, kad nuo sualojim ji mir ir strib slapta kakur palaidota. Artimj praymas grinti nors jos kn liko be atsako. Taigi, H. Danileviiaus-Vidmanto ivyka Kaun ir po to sekusi Putino idavyst Kstuio apygardai labai brangiai kainavo: tos kruvinosios operacijos metu buvo suimti 35 mons, iduoti 3 tabo bunkeriai ir Papartins mike, netoli Trumpaii kio, statinje ukastas tabo archyvas, paimti 4 kulkosvaidiai, 4 pistoletai, keli automatai ir autuvai, 1800 ovini, spausdinimo technika, medikamentai, kitas tabo turtas, pas Gertrd Kupstyt paslptos Vidmanto ir Putino uniformos. T pai met gruodio mnes Raseini apskrities ir Kauno MGB, surinkusios papildom duomen, dar labiau sisiautjo: Raseini, Taurags, Kauno, iauli apskrityse aretuota daug partizan ryinink ir rmj. Tuo paiu metu Klaipdoje suimta Kstuio apygardos tabo suburta karinio pobdio inioms rinkti 10 pogrindinink grup. 1949 m. pavasar suimtj eimos buvo itremtos Rusijos iaur. Nors prieo slaptosioms tarnyboms operatyvins klastos "Suokalbis" visai realizuoti nepavyko, taiau ia operacija Kstuio apygardai buvo suduotas skaudus smgis, sukompromituotas jos vadas, nes jis neteko laisvs kovotoj pasitikjimo. Partizanai tar, kad Vidmantas ir jo mona yra MGB agentai. Nors vliau ie tarimai nepasitvirtino, taiau pakirto apygardos vado autoritet, todl 1949 m. pavasar Kstuio apygardos tab atvyko Jros srities vadai, kurie atleido H. DanileviiVidmant i apygardos vado pareig ir isiunt j Ryt Lietuvon Algimanto apygard. T pai met lapkriio 1 d. jis uvo imoni girioje MVD kariuomenei apsupus arno rinktins tabo bunker. Naujuoju apygardos vadu buvo paskirtas buvs Taurags apskrities ygaii pradins mokyklos mokytojas, Lydio rinktins vadas kapitonas Aleksas MiliulisAlgimantas, Neptnas. Tai buvo labai isilavins, auktos kultros inteligentas,

drausmingas karikis, mokjs kelias usienio kalbas. Jo pavaduotoju buvo paskirtas Steponas Venckaitis-Bilinas, tabo virininku liko Robertas Gedvila-Sidabras, tabo nariais Juozas Kisielius-Genius, Kazimieras Ruibys-Ininierius, Poka, tabo vedliu Vytautas Slapinskas-Vytas. 1948 m. pabaigoje vyko dar viena skaudi idavyst, dl kurios labai nukentjo Kstuio apygardos Biruts rinktins partizanai. MGB agentas Raseiniai klasta i savo artimos giminaits suinojo, kad Bedani mike 34 palapinse stovyklauja apie 20 partizan, tuoj apie tai informavo Raseini MGB, pats pasisil bti baudj dalinio vedliu. ekistin-karin operacija, kurioje dalyvavo 350 kareivi, vyko 1948 m. gruodio 3 d. MGB ataskaitoje18 raoma, kad mikas buvo apsuptas ir pradtas "ukuoti" 10 val. 30 min., o 11 val. 15 min. buvo aptiktos 2 partizan grups (20 moni). 18 partizan buvo nukauta, o Pranas Linkus-Atlantas ir Gen StulgaitytBrigita sunkiai sueisti ir, paimti nelaisv, greitai mir. Tarp nukautj buvo Biruts (tuo metu dar vadinosi Gintaro) rinktins tabo virininkas Povilas MaiulisRobertas, Granitas. Kaip matyti i Biruts rinktins tabo apsaugos brio vado A. Pakarklio-Plutos dienoraio, i tikrj partizan toje stovykloje buvo ne 20, o 22, nes A. Pakarkliui-Plutai ir Antanaviiui-Jogui i apsupimo pavyko pabgti. Idavysts auka tapo ir A. Miliulio-Algimanto vadovaujamas Kstuio apygardos tabas. 1949 m. birelio 2 d. apygardos vadas A. Miliulis-Algimantas i Ervilko apylinki apygardos tab perkl Taurags apylinks Kaziks mik. Po V. velnio-Putino, J. Trumpaiio ir kit aret apygardos vado sakymu tabas buvo perskirtas dvi dalis, kad vienu smgiu MGB nepavykt jo viso sunaikinti. Todl Kaziks mikus persikl tik apygardos vadas A. Miliulis-Algimantas, tabo virininkas R. Gedvila-Robertas, Sidabras, apygardos vado pavaduotojas S. Venckaitis-Bilinas, tabo narys A. Norkus-Linksmutis o tabo nariai J. KisieliusGenius, K. Ruibys-In-inierius ir V. Slapinskas-Vytas pasiliko Ervilko apylinkse rengtame bunkeryje, kuriame buvo rotatorius, spausdinamas laikratis "Laisvs varpas". 1949 m. birelio 7 d. 1819 val., bdami Kaziks mike, tabo nariai aplinkiniuose kaimuose igirdo smark un lojim. Ij pamik, jie pastebjo, kad rus kariuomens daliniai supa mik. Mikas buvo blokuojamas i vis pusi, todl partizanams prasiverti nepavyko. Buvo nutarta umaskuoti bunker ir, isiskirsius po vien, pasislpti. Deja, vilkuni pagalba "ukuodami" mik, visus aptiko. Iskyrus R. Gedvil-Sidabr, kuris atsiaudydamas buvo sueistas rank ir paimtas nelaisv, visi kiti tabo nariai uvo. Neatlaiks tardymo, R. Gedvil idav nemaai kovos draug, tapo provokatoriumi. ekistin-karin operacija Kaziks mike buvo surengta pagal agent imkaus ir Platono praneimus. Agentas imkus Tauragje vadovavo partizan aprpinimo grandiai OS, bendravo su kai kuriais Butageidio rinktins partizanais. MGB, siekdama partizan tarpe pakelti imkaus autoritet, nutar suaktyvinti jo vadovaujamos OS darb, pasilyti nauj "iniciatyv", tuo bdu pagreitinti

provokatoriaus ryi su tabais umezgim. Karins operacijos rezultatai rodo, kad MGB provokatoriui sumanytas klastas pavyko vykdyti su kaupu: buvo ne tik sunaikintas apygardos tabas, bet ir sigytas naujas provokatorius R. Gedvila. Agentas imkus buvo gerai usikonspiravs ir labai klastingas MGB nipas, todl jo idavysi ir provokacij sraasgana ilgas 1950 m. kovo 3 d., remdamasi jo agentriniu praneimu, Taurags MGB sureng ekistin-karin operacij, per kuri buvo nukautas Butageidio rinktins vadas V. Gudaviius-Vainora, Mikinis ir rinktins tabo virininkas A. Kundrotas-Skaistgiris. 1950 m. balandio 14 d. provokatorius imkus padjo MGB pasalas vilioti ir gyvus- suimti Kstuio apygardos tabo virinink P. Bried-Jr. tabo vedl S. ik-Beni; tabo nariui V. Mieikiui-Tarzanui, nukovus kelis partizanais persirengusius enkavedistus, pavyko pasprukti. Suimtieji partizan vadai po ilg tardym ir kankinim buvo nuteisti mirties bausme ir 1951 m. gegus 17 d. Vilniuje suaudyti. uvus apygardos vadui A. Miliuliui-Algimantui, reikjo greitai atkurti Kstuio apygardos vadovyb. Apygardos vadu buvo paskirtas Vaidoto rinktins vadas A. Bakys-Klajnas, Germantas, tabo virininku V. Gudaviius-Vainora. tabo ryininks B. Trumpaityts-Vynios padedamas, naujai paskirtas apygardos vadas mike ties Kalupi kaimu susitiko su tabo nariais V. Gudaviiumi-Vainora, J. Kisieliumi-Geniumi, K. Ruibiu-Ininieriumi, V. Slapinsku-Vytu, V.MieikiuTarzanu, J. Rubaiiu-iliumi. Pasitarime svarstyta, kaip gi eiiau atkurti suardytus ryius normal tabo darb. A. Bakys-Klajnas i karto energingai msi darbo: inspektavo apygardos partizan brius, susiliko su kaimynini apygard vadais, vyko Jros srit. tabas laiksi Pavidaujo, Paviiovio ir Paupio apylinki mikuose. tabui buvo rengtos kelios slptuvs. Viena slptuv buvo rengta Ervilko valsiaus Kartupi kaime, ant intako kranto, Veronikos Jusiens sodyboje. Ji nesusekta isilaik 5 metus. 1949 m. ir vliau partizan veikla dl suaktyvjusios okupant agentrins veiklos labai pasunkjo. Kstuio apygardos ribose nesiliov masiniai MVD kariuomens siautimai. Kasmet vykdavo apie 10 MGB operacij kuriose dalyvaudavo per 1000 okupant kariuomens. ekistini-karini operacij, kuriose dalyvaudavo po 200 300 kareivi, bdavo daug. Tokie daliniai buvo permetinjami ten, kur tik nipai pastebdavo partizan judjim. Panaiai atsitiko 1949 m. rugpjio mnes, kai MGB nipai vyras ir moteris, apsimet uogautojais Drembelins mike pastebjo partizan stovykl. Tuo metu Kstuio apygardos vadas A. Bakys-Klajnas, lydimas tabo nario J. Kisieliaus-Geniaus, atvyko Drembelins mikus susitikti su Biruts rinktins apsaugos brio vadu A. Pakarkliu-Pluta. J lydjo keli apsaugos brio partizanai, todl stovykloje partizan buvo nedaug. I agent gav, matyt, gerokai ipstus praneimus apie partizan stovykl Drembelinje MGB organizavo didiul e-kistin-karin operacij: nuo Raseini, Taurags nurodyt rajon skubjo deimtys main su imtais rus kareivi ir strib. Ryinin kai partizanams greit

prane, kad rusai supa mik. Mikas buvo blokuojamas keliais iedais, todl partizanams prasiverti nepavyko. Buvo nutarta laukti vakaro. Netoli kelio partizanai sulindo tankias eglaites ir usimaskavo. Tuo tarpu kariuomens daliniai tankiomis grandimis kareivis prie kareivio krt mik. Temstant viena rus kareivi grandis pasuko t viet, kur slpsi partizanai. Rusus partizanai prisileido visikai arti ir sutartinai trenk vis ginkl ugnimi. Sueistj auksmai sumio su triaukiais rusikais keiksmais, o partizanai, pasinaudoj sumaitimi, metsi per PaupioVidukls viekel Janiauskins mik link ir laimingai isiver i apsupimo. Taiau is susidrimas buvo tik Drembelins mio anga kulminacija buvo visikai netikta ir okupantams labai skaudi. Patikj, kad mike slepiasi didelis partizan dalinys ir i apsupimo isiver tik nedidel grupel, neirdami tamsos, okupantai toliau krt mik. Kaip tik tuo metu rus kareiviai aptiko mike tris statines samagonui varyti paruotos "brogos". Rad kartu igrim ir ukand, rus kareiviai neatsispyr pagundai, statines itutino iki dugno ir, suprantama, gavo daug drsos, o dl blogo ryio savikius palaik "banditais" ir tarpusavyje audsi net kelias valandas. Rezultatai buvo labai apgailtini: deimtys sueistj ir nukautj, kuriuos ryt i miko igabenti emgbistai pavar pamiki gyventojus. mones labai stebino, kaip rusai nepagarbiai elgiasi su savo sueistaisiais ir nukautaisiais tarsi pagalius mto veimus ir mainas. Drembelins mike okupantai patys save gerai pamok, taiau tokie laikini laimjimai negaljo nieko nulemti, nes prie buvo imtus kart daugiau negu partizan. Okupantai itobulino savo agentrin veikl. Jie sugebjo partizan brius ir ryi sistemas infiltruoti savo agentus. Aktyviai veik Sokolovo smogikai ir NKVD 4-osios divizijos provokatoriai, partizan vardu ud nekaltus mones, tokiu bdu siekdami sukompromituoti laisvs kovotojus, pakirsti moni pasitikjim jais. I suimt ryinink ir paimt nelaisv partizan prieas isiaikino partizan dalini skaii, dislokacijos vietas, apsiginklavim, slpimosi bdus, tab sudt, ryinink ir rmj pa vardes. Prieo agentai igudrjo ir, retai baudiami, suljo. Agentai Smielyj, uverbuotas 1949 m. birelio 5 d., ir Laktingala, uverbuotas 1948 m. rugpjio 12 d., bendravo su partizanais, j ryininkais, susitikindavo su Biruts rinktins tabo nariu A. Januu-Skuduiu, partizan brio vadu J. Milkintu-Maraliu. sigij partizan pasitikjim, jausdami, kad j niekas netaria, nipai Laktingala . Smielyj uoliai tarnavo okupantams, apie partizan judjim Raseini MGB sisdavo smulkias ataskaitas agentrinius praneimus, i kuri galima suprasti, kaip buvo sunaikintas Biruts rinktins tabas. Tai buvo pagrindinis udavinys, kur nuolatos savo nipams kl Raseini MGB. I partizan suinoj, kad rinktins vadas E. Kurtinaitis-Vainius Molavn-Griau apylinkse aukia partizan pasitarim, nipai nedelsdami prane Raseini MGB. 1949 m. birelio 8 d. partizan stovykloje buvo E. Kurtinaitis-Vainius, neideris-Varguolis, A. Karpius-Sakalas, A. Jucius-Ulanas, K. Grakulskis-Gusaras, R. VaitkeviiusDangutis, B. Vaitkeviius-Ttuis, A. Januas-Skudutis, A. Jurknas-Valeras, A. Laucius-Pauktis, ryinink J. Dijokait-Reda, J. Laucien-Moiut, J. PetraitisNalaitis, Z. Barauskas-Kelmutis ir kiti i viso 17 partizan. Partizanai praussi euvyje, kai 1011 met berniukas i Molavn kaimo Antanas Akramas prane

partizanams, kad rusai supa mik. Vyrai, stvr ginklus, atsiaudydami versi i apsupimo. Susiaudymo metu uvo rinktines vadas E. Kurtinaitis-Vainius ir rinktins tabo narys neideris-Varguolis, lengvai buvo sueisti A. Jucius-Ulanas, A. LauciusPauktis, jo mona Jadz, A. Jurknas-Valeras. Vakare partizanai susirinko Puii mike. Drsi ryinink Dijokait-Reda nepaliko prieams brangaus partizan turto raomosios mainls ir, ja neina, pasitrauk i apsupimo. uvus rinktines vadui E. Kurtinaiiui-Vainiui, Saukui, jos vadu buvo paskirtas tabo narys, buvs Girkalnio valsiaus Knebn pradios mokyklos mokytojas B. Neverdauskas-Beras, Rkas, Papartis. Raseini MGB i savo nip greitai suinojo, kad rinktins tabas atkurtas ir tsia savo veikl. Naujojo tabo sekimui buvo nukreipti anksiau paminti MGB agentai: bandyta isiaikinti judjimo marrutus, stovyklavietes, sekami ryininkai, partizan rmjai. Tikslas vis tas pats pasiremiant nip teikiama informacija, smogti rinktins tabui ir jo apsaugos briui operatyvin smg (podvesti pod operativnyj udar). Tai MGB operatyvinink kiekvienam nipeliui galv kalama formuluot: sekti laisvs kovotojus, sigyti j pasitikjim, o juo remiantis partizanus traukti tokias pinkles, kad em-gbistams bt juos lengviau sunaikinti. Jau nuo 1948 m. pradios Raseini MGB, duodama operatyvins veiklos ataskaitas savo virininkams, nepamirta pasigirti, kad savo agent, slapyvardiu El, yra infiltrav Biruts rinktins tab. Kad tai buvo ne tuias Raseini emgbist pasigyrimas, parod 1949 m vasaros vykiai. Operatyvins veiklos dokumentai rodo, kad Raseini apskrities MGB skyrius tuo metu i savo nip gaudavo pakankamai tiksli informacij apie Biruts rinktins tabo veikl ir judjim, todl atkakliai j mediojo, siek sunaikinti. Gavusios agentrinius praneimus, MGB operatyvins partizan paiekos grups skubiai ivykdavo nip nurodyt rajon, todl partizanams stovyklauti vienoje vietoje buvo rizikinga. Stovyklaviets bdavo danai keiiamos, todl baudjai rasdavo tik atauusius partizan pdsakus. Gali kilti klausimas kokiu bdu partizan br siskverbusiam agentui pavykdavo perdavinti prieo slaptosioms tarnyboms jas dominani informacij. Pagal MGB instrukcijas agentai danai veikdavo poromis: jeigu vienas bdavo infiltruotas partizan br, tai kitas ryiui su MGB palaikyti buvo verbuojamas i legaliai gyvenani moni. Kad nip bendravimas partizanams nekelt tarimo, antrasis agentas bdavo artimas pirmojo giminaitis arba partizan pasitikjim pelns mogus. Panaiu bdu veik dvi agents seserys, Vaidoto rinktins tabo nario A. Milerio giminaits, nipinjusios ir idavusios rinktins vado J. eponio Tauragio bunker ir Kstuio apygardos spaustuv; agentas Ivanov ry su MGB palaik per savo brol. Poromis veik agentai Vaidila ir Karpius, Nijol ir Nris. Smielyj ir Laktingala. Legaliai gyvenantys nipai konspiraciniame bute arba sutartoje vietoje susitikdavo su MGB operatyviniais darbuotojais, perduodavo jiems surinkt informacij apie laisvs kovotojus.

Pasinaudodami Ypatingos reikms (buvusi KGB) archyv tyrimo mediaga, turtume atsakyti ir kit klausim: kokios buvo partizan bryje esanio MGB agento saugumo ir ilikimo garantijos ekistins-karins operacijos metu? Nra abejons, kad okupant represins tarnybos stengsi isaugoti jiems uoliai tarnavusius agentus. Okupant spec. tarnybos per kelis savo kruvinos veiklos deimtmeius turjo sukaupusios nema moni kvailinimo, sekimo ir naikinimo patirti, todl turjo paruousios ir tam tikr enkl ir signal sistem, kuria pasinaudodamas ginkluoto susidrimo metu agentas galjo ineti sveik kaili. Tam tarnavo vairs atpainimo enklai: bgant atsukti atgal kepurs snapel apsimesti nukautu ir prisidengti galv balta skepetaite, sutartas garso signalas, i mio bgti tiksliai nurodytu marrutu ir t.t. Kad iliks agentas partizan nebt deifruotas ir toliau galt tsti savo pragaiting veikl, jam i anksto bdavo sukuriama tikinama legenda. Taiau netikto su rus kareiviais arba stribais susidrimo atveju MGB agentui imtaprocentini garantij gyvam ilikti nebuvo. Kai karini operacij metu prieo nipai bdavo sueidiami arba davo nuo savo eiminink rankos, toki atsitikim Kstuio laisvs kov istorijoje yra ne vienas. 1949 m. liepos mnes Biruts rinktins tabas ir jo apsaugos brys danai stovyklaudavo Puii mike. Bunkeri neturjo, sirengdavo laikinas stovyklas, gyvendavo palapinse. Dl dan ryinink aret ir idavysi tabas su kitais briais ryius daniausiai palaikydavo per i partizan tarpo paskirtus ryininkus. tabo stovyklavietje lankydavosi J. Milkinto-Dovydo, Maralio brio partizan P. ivatkauskait-Milda, A. Lauciaus-Paukio brio partizanas A. Antanaviius-Jogas ir kit bri partizanai-ryininkai. Liepos pabaigoje rinktins vadas B. Neverdauskas-Papartis jo pavaduotojas tabo apsaugos brio vadas A. Pakarklis-Kilpa. tabo narys R. Vaitkeviius-Dangutis, lydimi trij apsaugos brio partizan, ivyko Betygalos mik link susitikim su erno partizan grupe. Pakeliui apsistojo poilsio Raseini valsiaus Pakapurnio kaime, kininko Kriko darinje. Apie tai i savo nip suinojo Raseini MGB. 1949 m. liepos 27 d. skubiai organizuota ekistin-karin operacija, kurioje prie 6 Biruts rinktins partizanus buvo pasista 150 enkavedist ir strib. 19 I operacijos akt ir sueisto nelaisv paimto partizano E. Baro-Adziaus tardymo protokol20 galima apytiksliai atkurti tos operacijos vaizd. Pakapurnio kaimas buvo blokuojamas i vis pusi. MGB partiza n paiekos grup pradjo krsti sodybas ir aptiko laisvs kovotojus. Partizanai atsiaudydami stengsi isiverti i apsupimo ir atitrkti nuo persekiotoj, taiau vienas po kito krito kulk pakirsti. Trys partizanai ibgo ant pasaloje buvusi Girkalnio strib: susiaudymo metu vienas partizanas buvo nukautas vietoje, E. Baras -Adzius sueistas koj, o partizanas V. Uleviius-uolas, kils i Krai valsiaus, sueistas rank jam pavyko atitrkti nuo per-sekiotoj ir pasislpti. Negaldamas bgti, E. Earcas pasislp krmuose, taiau strib buvo greitai aptiktas. Band

atsiaudyti, taiau usikirto automatas, nes buvo perautas automato diskas. Paimtas nelaisv, jis buvo gydomas Kauno kaljimo ligoninje o vliau tardomas Raseini MGB. Kils i imkaii valsiaus aukli kaimo, E. Baras partizan br buvo stojs tik 1949 m. kovo 2 d., kelios dienos prie tv iveim; apie laisvs kovotoj struktras dar nedaug k inojo todl Raseini emgbistai i jo nieko gero nepe. Per susiaudym Pakapurnio kaime uvo Biruts rinktins vadas B. NeverdauskasPapartis, jo pavaduotojas A. Pakarklis-Kilpa, tabo narys R. Vaitkeviius-Dangutis, partizanas J. Dirmeikis-Diemedis. Neilgai teigyveno i apsupimo isivers partizanas uolas. Remdamasi agentriniais duomenimis, 1949 m. liepos 30 d. Raseini MGB vykd ekistinkarin operacij per kuri Raseini valsiuje, netoli emygalos kaimo, Dubysos skardyje, buvo aptiktas partizan bunkeris su jame buvusiais trimis laisvs kovotojais. baud-j pasilym pasiduoti partizanai atsak vis turim ginkl ugnimi. Enkavedistai bunker isprogdino granatomis. Jame uvo trys partizanai: ia sueist rank gydsis uolas i karo belaisvi stovyklos pabgs Vermachto karininkas, Austrijos pilietis i Vienos, Armono brio partizanas nuo 1944 m. Mejeris-Morganas, to paties brio vokiei tautybs partizan Ingrida Rastutis. Pakapurnio kaime uvusij partizan artimieji, susitar su Paupio banyios klebonu Kazimieru Telksniu, laisvs kov didvyrius pagerb gedulingomis miiomis. Rinktins tabas greitai vl buvo atkurtas: rinktins vadu paskirtas K. LabanauskasJustas, Kunotas tabo nariais tapo J. Petraitis-Nalaitis, A. Januas-Skudutis, S. Narbutas-Saturnas, J. Dervinskas-Vilius. Rinktins tabui sekti MGB paskyr 6 agentus: Smielyj ir Laktingal (po paskutini idavysi partizan taip ir neiaikintus), alp, Mild, Lap ir Vj. Kiekvienam j MGB kurp vairiausias kombinacijas, kuri tikslas iifruoti tabo dislokacijos viet ir j sunaikinti. Kovoje su lietuvi pasiprieinimu okupant represini tarnyb danai vartotas metodas partizan vad kompromitavimas. MGB naudojo j ir prie Kstuio apygardos partizanus. Jo esm sukelti partizan vadu tarpusavio nepasitikjim, skatinti tampos ir tarumo atmosfer, tokiu bdu bandyti skaldyti ginkluot pogrind. Tuo tikslu MVD MGB darbuotojai tarsi "netyia" pamesdavo suklastotus laikus ar kitus "dokumentus", kuriuose bdavo tariami duomenys apie partizan vado ryius su MGB. Vienas toks laikas MGB darbuotojo buvo "pamestas" Vidukls apylinkse pas vien partizan ryinink. Jis buvo adresuotas partizan vadui L. Sarokai-Rikiui. Jame raoma, kad MGB sutinka su L. Sarokos-Rikio pasilymu u partizan brio idavim kitoje Lietuvos vietoje jam suteikti 25 ha k ir imokti 25 tkstani rubli premij. Tas laikas turjo patekti kito partizan brio vadui. Partizanai suprato emgbist klast, ir tas laikas nukeliavo tiksliu adresu Raseini MGB. Taiau kartais tokiais laikais pavykdavo sukelti partizan vad tarpusavio nepasitikjim.

Raseini MGB, nordama sukompromituoti Gintaro (buvusios ebenkties) rinktins tabo nar B. Neverdausk-Sauk, Papart, veik kitu bdu. Spec. grup, vadovaujama vyr. leitenanto Jotauto, 1943 m. rugsjo 13 d. per ilini atlaidus iluv isikviet partizan ryinink B. A. Ten Jotautas jai prisistat kaip Gintaro rinktins tabo narys, gyvenantis Kaune. Jis ryininkei perdav laik, kuris tariamai buvo pamestas vieno MGB darbuotojo Vadgirio vidurinje mokykloje per abitros ileistuves (tame vakare emgbistas i tikrj dalyvavo), pra t laik perduoti Gintaro rinktines tabo nariui A. Pakarkliui-Kilpai. I tikrj tas laikas buvo paraytas MGB, siekiant sukompromituoti Gintaro rinktins tabo nar B. Neverdausk-Sauk, apie kur laike kalbama kaip apie buvus MGB agent. Partizan ryinink t laik sutiko perduoti adresatui, taiau atrodo, kad i klasta nepasiek tikslo. Panai MGB kombinacij buvo nemaai. Kovoje u laisv lietuvi tauta susidr su barbarikai iauriu ir cinikai klastingu prieu, kuriam negaliojo jokie bendramogikos morals kriterijai, todl perprasti jo gudrybes ir klastas reikjo ne tik sumanumo, bet ir didelio atsargumo, konspiracijos. Deja, patikliems lietuviams, imtmeius aukltiems krikionikos artimo meils, pasitikjimo, teisingumo ir padorumo dvasia, danai buvo sunku perprasti azijietik suktum ir klast. Perdtas atvirumas, plepumas, noras visk isipasakoti savo artimiesiems ir kaimynams, danai tapdavo ini apie partizanus altiniu, laisvs kovotoj uvimo prieastimi. Prieo nipai gaudydavo kiekvien ini ir nedelsdami pranedavo Raseini MGB. Prieo slaptosios tarnybos stengsi pasinaudoti partizan siekimu apsirpinti medikamentais, raymo ir spausdinimo priemonmis, fiktyviais dokumentais. MGB agentai sekdavo vaistines, raymo reikmen parduotuves, spaustuves, asmens dokumentus iduodanias staigas. Kaip mones, galinius padti apsirpinti iais reikmenimis, MGB partizanams stengsi pakiti savo agentus, kad, gav partizan pasitikjim, galt siskverbti ginkluoto pogrindio struktras. Panaiu pretekstu Klaipdos MGB pavyko S. Narbuto-Apolinaro vadovaujamo Dubysos partizan rajono ryi sistem infiltruoti savo agentus, jiems padedant, partizan vad ir jo mon gydymosi tikslais ivilioti Klaipd ir ten juos suimti, 1951 m. kovo 27 d. sunaikinti Paupio mike buvus Biruts rinktins ir Dubysos rajono tab. 1950 m. birelio 8 d. ekistins-karins operacijos metu alpi mike buvo sueisti trys Biruts rinktins partizanai. I savo nip suinoj, kad sueistieji pasitrauk Krai apylinkes, MGB niuktinjo po Pakraanio ir Kelms vaistines, bandydami isiaikinti, kas ima vaistus, mgino uverbuoti Kelms vaistins darbuotoj ir tokiu bdu nustatyti partizan slapstymosi viet. Partizan atsitraukimo marrutu buvo pasistas mintasis agentas Smielyj. Partizanams sekti ir sunaikinti MVD-MGB 19481949 ir vlesniais metais plaiai naudojo specialias priemones: operatyviniam ryiui su agentais, gyvenusiais atokiau nuo valsi ar rajon centr, j sodybose rengdavo radijo ry. Pastebjs partizanus,

agentas sisdavo aliarmo signal, kad MGB operatyvins grups galt skubiai atvykti sutart viet. Nuo 1949 m. MVD-MGB plaiai naudojo preparat "Neptun", kuriuo provokatoriai su grimais arba maistu stengdavosi pavaiinti partizanus, o iems umigus, suimti juos gyvus. Tai buvo mogaus sveikatai pavojingas preparatas, kuris paralyuodavo smon, o didesns dozs grs mirtimi, is preparatas buvo ne kart panaudotas ir prie Kstuio apygardos partizanus. 1952 m. sausio 8 d. vienam gydytojui, MGB agentui, slapyvardiu emaitis, padedant, "Neptun" preparatu buvo umigdyti ir suimti Dubysos rajono vadas J. Petraitis-Nalaitis ir tabo kio dalies virininkas A. Navickas-Genutis. Partizan vad J. Petrait MGB band uverbuoti ir panaudoti j operatyviniais tikslais traukti vadinamj kombinacij suimti Kstuio apygardos vadus. 1952 m. sausio 26 d. operacijos metu J. Petraitis sugebjo pabgti. Nuo to laiko j MGB labai atkakliai mediojo. Tuo tikslu 1952 m. iem i agent Nevio ir Skauto, infiltruot partizan brius, buvo sudaryta agent smogik grup. Ryiams su agentais palaikyti MGB u-verbavo j monas. Operacij numatyta vykdyti panaudojant preparat "Neptun 22". Agentams Neviui ir Skautui palyginti greitai pavyko umegzti ryius su J. Petraiiu, kuris sutiko su jais susitikti Janiauskins mike, netoli vendr kaimo. Mike buvo nutarta partizanams suruoti vaies ir degtin maiyti preparato. Vaimis pasirpino Skauto mona, MGB agent Agota. Ji i MGB gavo ir degtins butel. Operacija buvo suplanuota minui tikslumu, nepaliekant partizanams n menkiausios vilties i t pinkli itrkti. Be J. PetraiioNalaiio, 1952 m. gegus 13 d. susitikim su agentais atvyko A. StumbrysKeleivis ir partizanas, vardu Petras. Iskyrus A. Stumbr-Keleiv, vaiinosi visi. Rezultatai netruko pasirodyti: paragav degtins, partizanai ir agentai greitai umigo. Pamats, kas atsitiko, A. Stumbrys-Keleivis nepasimet nedelsdamas i vendr kaimo kininko pam arklius ir, ratus susikrovs umigusius partizanus ir MGB agentus Skaut ir Nev, iskubjo Ardiki-altropi kryptimi. MVD-MGB operatyvins paiekos grups, atvykusios partizan stovykl, rado j tui. Nustat apytikr partizan atsitraukimo krypt, baudj briai iskubjo partizan pdsakais. 1952 m. gegus 14 d. 9 val. ryto leitenanto Tarasovo vadovaujama 60 rus kareivi ir strib operatyvin grupe netoli altropi kaimo, mike, aptiko partizanus. vyko susiaudymas, kurio metu vienas kareivis buvo nukautas, o agentas Nevis sueistas. Partizanams pavyko pasislpti, o rusai ir stribai stovykloje rado dar visai nuo preparato neisipagiriojusius savo agentus Skaut ir sueist Nevi. iai operacijai vadovavo aukto rango MGB karininkai, j tarpe ir MVD 4-sios divizijos vado pavaduotojas generolas Pankinas. Taiau i klastingai paspst pinkli partizanams ne visada pavykdavo taip skmingai isinarplioti. Kovai su partizanais po II Pasaulinio karo rus okupantai Ukrainoje ir Baltijos alyse turjo specialias, partizanais perrengtas smogik grupes (SG), pasiymjusias

nepaprastu iaurumu. Toki grupi organizavimui Lietuv 1946 m. gegus 1 d. i Ukrainos buvo atsistas sadistiniais polinkiais ir plikavimais pagarsjs A. Sokolovas. SG sudarydavo 23 uverbuoti partizanai ir keli MGB operatyviniai darbuotojai, persireng partizan uniformomis ir panaiai apsiginklav. Toki apsimetli tikslai buvo dvejopi. Juddamos numatytu marrutu, SG stengdavosi umegzti kontaktus su ryininkais o per juos ir su partizanais. Maesnes partizan grupes jie sunaikindavo i karto, o stambesnes bandydavo silieti, kad, pasitaikius progai, galt ir jas sudoroti. Kitas j tikslas buvo teroro aktais kompromituoti laisvs gynjus. Jie udydavo visai nekaltus mones, negaildami nei seno, nei jauno. Jau 1947 m. Kstuio apygardos partizanams buvo inoma apie Sokolovo smogik darbus Lietuvoje. 1947 m. spalio 1 d. Kstuio apygardos pogrindiniame laikratyje "Laisvs varpas" Nr. 122, straipsnyje "Bolevik provokatori paruoimas ir veikla", raoma: "Kremliaus tonas paved rusu majorui Sokolovui suorganizuoti Lietuvoje teroristin provokatori band. Sokolovo staiga atrado sau viet Vilniuje Filaret gatvje MVD OBG (Osobo banditskij otdel) pavadinimu. Vykdant ios staigos paskirt, sudaromos provokatori grups i vairi parsidavliu ir nip mogyst, kurios jau patekdamos nip tinkl pardav sin, pardav tai, k ms tvai ir protviai pirko brangiausiomis kraujo aukomis tvyn ir jos laisv". Toliau straipsnyje pasakojama, kokiais bdais smogikai veikia: imituoja kautynes su rusais, paskui apsimeta isiverusiais i apsupimo partizanais, nueina pas ryinink, j apkaltina, kad jis juos idavs, reikalauja nurodyti kitus ryininkus, kurie patvirtint jo nekaltum. moni, kurie patikdavo iomis provokacijomis, likimas bdavo nulemtas. Raoma, kad kitos provokatori grups apsimeta "majak" statytojais, malk kirtikais, darbams atsistais rus kareiviais. Provokatoriai taip pat slankioja po kaimus apsimet elgetomis, nuleidiami paraiutais kaip desantininkai. Gyventojai perspjami su nepastamais nesileisti jokias kalbas. Tokiems savo tarnams sovietin valdia negailjo l; smogikai gaudavo didiulius atlyginimus, o u partizano (arba jo vardu pavadinto mogaus) nuudym nemaas premijas. Sokolovo smogik ir specialios agent-valg grups buvo danai siuniamos sunaikinti Kstuio apygardos partizan tabus. Taiau partizanai ne kart yra pergudrav j rezgamas klastas ir gerai juos pamok. 1945 m. liepos 20 d. Vadgirio apylinkes, kareivi lydima, buvo pasista 3 karinink-valg grup. Partizan valgyba greitai suinojo apie apylinkse slampinjanius rus kareivius ir prie Kalniki kaimo jiems sureng pasal. Prisileid okupantus labai arti, partizanai nukov 3 rus karininkus-valgus ir 1 kareiv, kiti, met ginklus, isibgiojo. Keli okupant kareiviai imkaiius parsirado tik po keli dien.

Kstutnai yra gerai pamok ir Sokolovo smogikus. Padedant agentams, 1948 m. pradioje Raseini MGB Kaune slapta sum Savanorio rinktines ryinink Gen Stulgaityt-Svr. Jos brolis Viktoras, J. Venclausko-Doio brio partizanas, buvo uvs, tvai itremti Sibir. Kaip ir daugum suimt ryininki, MGB band G. Stulgaityt uverbuoti21, kartu su Sokolovo smogik grupe panaudoti operatyvinje kombinacijoje, kurios tikslas sunaikinti Savanorio, o jeigu pavykt ir Kstuio apygardos tab. Tuo tikslu 1948 m. vasario 6 d. Sokolovo vadovaujama 15 smogik grup i Vilniaus ivyko Raseinius. I Sokolovo raporto aikja, kad smogikams jau operacijos pradioje pradjo nesisekti: 18 km. neprivaiavus Kauno, sugedo maina, ir tik kitos dienos ryt SG atvyko Raseinius. Smogikai buvo apgyvendinti kariniame komisariate, o Sokolovas su Raseini vadovais Carkovu ir Perekristovu tikslino operacijos plan. Buvo nutarta, kad G. Stulgaityt smogikus Taur, ern ir Aid, persirengusius partizan uniformomis, nuves Molavn kaim pas partizan ryinink Juoz Kiulk-Linel ir pristatys juos kaip Vaidoto rinktins J. eponio brio partizanus, kurie, uvus vadui, ieko ryio su partizanais, neinodami, kur br jiems sijungti. Skms atveju buvo numatyta sunaikinti Savanorio rinktins tab, o siekiant umaskuoti smogik darb, imituoti susiaudym su MVD kariuomene, bandyti umegzti ryius su Kstuio apygardos tabu ir j taip pat sunaikinti. Jeigu vykt operatyvins kombinacijos plane nenumatytas susiaudymas su partizanais, Sokolovas dav smogikams sakym, kad nelikt liudytoj, G. Stulgaityt nuauti. 1948 m. vasario 8 d. 5 val ryto smogikai Tauras, ernas, Aidas ir juos lydinti G. Stulgaityt buvo atveti iki Vidukls valsiaus Antringio kaimo ir ijo nurodytu marrutu. Sokolovas su kitais smogikais lauk netoli Skroblyns kaimo, mikelyje. Operacijoje dalyvavo MVD kariuomens grup, stebtoju buvo paskirtas smogikas Kirvis. Tai ypatingu iaurumu pasiymjs vokiei kilms spec. agen- tas, SG I grups vadas. Atjs susitikim su Sokolovu sutartoje vietoje, Kirvis prane, kad toje pusje, kur nujo spec. grup, buvo girdti automat ir kulkosvaidi serijos. 1948 m. vasario 10 d. smogik marrutu pasista kariuomens paiekos grup joki j pdsak neaptiko, o J. Kiulkio namus rado visikai tuius. Nustatyta, kad netoli Padvarnink kaimo, mike, apie 19 val. vyko mis, kuris su pertrkiais tssi apie 15 minui. Prarads tris smogikus Sokolovas 1948 m. vasario 12 d. su SG gro Vilni. Taip Kstuio apygardos partizanai sudav didel smg Sokolovo galvaudiams ir jo autoritetui. Savo raporte LTSR Saugumo ministro pavaduotojui gen. Kapralovui, nagrindamas lugusios operacijos prieastis, Sokolovas pripasta, kad G. Stulgaityt juos idav, o spec. agentai-smogikai Aidas, Tauras ir ernas gyvi pateko partizanams nelaisv. Remdamasis agentriniais duomenimis, Sokolovas teigia, kad agentai idav partizanams smogik gaujos metodus, jiems inom MGB agentr ir buvo nubausti mirties bausme. Kad okupant represins tarnybos partizan vardu ud sovietins valdios aktyvistus, liudija Kstuio apygardos laikratis "Laisvs varpas". 1947 m. spalio 1 d. Nr. 122 raoma: "Nuj pas gyventoj, vaizduoja partizanus i Latvijos, atvykusius i

toliau, iblakytus po kautyni ir t.t. Jie teiraujasi apie vietinius partizanus, pasakoja j slapyvardius ir kit. Kad tikint gyventojus nes provokatoriai, jie sunaikina vien kit pareign, deimtkiemio galiotin, apylinks pirminink, sekretori ir pan. "Nuo SG veiklos labai nukentjo partizanai, ryininkai, j rmjai, visi, kurie tik atsidr kruviname t gauj kelyje. udydami ir plikaudami partizan vardu, jie sjo krate sumait ir nepasitikjim laisvs kovotojais. Sokolovo smogik ir provokatori nusikaltim primetimas laisvs kovotojams yra gerai inomas bolevikins imperijos uoliausi tarn - ekist kovos prie tautinius judjimus metodas. 19281929 m. ekistai, persireng basmaiais, metod taik kovoje su tautiniu pasiprieinimu Vidurinje Azijoje, o po Antrojo pasaulinio karo Vakar Ukrainoje ir Baltijos alyse. SG veikla sudar galimybes okupant propogandos ir dezinformacijos altiniams kurti neigiam partizan vaizd ir mit apie Lietuvoje vykusi "klasi kov". Taiau sveika logika sako, kad Lietuvos partizanams prie savo krato gyventojus, kurie juos gerb ir visokeriopai rm, kariauti, imtis represij nebuvo jokio tikslo. Buvo kovojama prie okupantus ir j talkininkus: stribus, nipus, provokatorius, sovietins valdios aktyvistus, tuos, nuo kuri kentjo ir vargo visa tauta. Ginkl, kovos bd pasirinkimas yra absoliuti prie agresorius kovojanios tautos teis. Todl nei okupantai, nei j talkininkai genocido vykdytojai neturi moralins teiss vertinti lietuvi laisvs kovos, kurios pagrindinis tikslas buvo apsiginti nuo plik, siekusi ugnimi ir kalaviju primesti Lietuvai savo amorali santvark. Toje bekompromisinje kovoje su blogio imperija neivengta ir nekalt moni auk. Taiau tai buvo atsitiktiniai faktai, o ne masinis reikinys. Yra inoma, kad Kstuio apygardoje veik kelios negausios ginkluotos grups, kurios partizan vardu plikavo ir terorizavo gyventojus. Juos partizanai iaikino, sum ir karo lauko teismo sprendimu suaud. Gyventoj gynimas nuo svetim ir sav plik buvo vienas svarbiausi partizan kovos tiksl. Kstuio apygardos partizan spauda Pasiprieinimas rus okupantams vyko ne tik ginklais, bet ir visais kitais manomais bdais. Labai svarbus pasiprieinimo kovos ginklas buvo pogrindin spauda, laisvas odis, kuris, nusileidus geleinei udangai, tapo teisingos informacijos ir tautos dvasios adinimo altiniu. Gausi pogrindin spauda buvo leidiama ir platinama visoje Lietuvoje iki pat laisvs kov saullydio ir okupantams pridar daug rpesi. Nesileisdamas gilesn pogrindines spaudos leidybos analiz (plaiau siloma pasiskaityti A. Kata, D. Kuodyt. Partizan periodin spauda, // Laisvs kov archyvas, Nr. 12, Kaunas, 1994 m.), noriu paminti, kad vien tik emaitijos partizanai leido 14 periodini leidini. Nuo 1946 m. pavasario rotatoriumi, vliau tipografiniu bdu buvo leidiamas Kstuio apygardos laikratis "Laisvs varpas", kuris buvo platinamas visoje emaitijoje. Jo redaktoriais yra buv P. BartkusDainius, A. Paulaitis-Aidas, J. Mocius-viedrys, A. Bakys-Klajnas. Kstutnai dar

leido laikraius "Mes nemir", "Ugnis", "Vyi keliu" j tiraai siekdavo nuo 1000 iki 5000 egzempliori. Be to, buvo leidiami neperiodiniai leidiniai: partizan poezijos rinktins, maldaknygs, atsiaukimai, vairs statutai ir kiti tabams ir laisvs kovotojams skirti specials leidiniai. Leisti laikraius pogrindio slygomis buvo nepaprastai sudtingas ir didelio pasiventimo reikalavs darbas. Todl reikia stebtis Lietuvos partizan atkaklumu ir rytu, tikjimu io darbo prasmingumu iki pat paskutins laisvs kov minuts neileido i ranku io kovos ginklo. Spaudos leidybai labai svarbiam politins kovos ginklui daug dmesio skyr Kstuio apygardos tabas ir apygardos vadas J. emaitis-Vytautas. Apygardos ir rinktini tabuose buvo sutelktos neblogos intelektualins pajgos: ne vienas tabo darbuotojas mokjo po kelias usienio kalbas, galjo klausyti usienio radijo praneim, parengti "Laisvs varpui" kvalifikuotas tarptautines apvalgas tuo metu tai buvo viena aktualiausi tem. Iki 1947 m. rudens apygardos tabe kiekvieno "Laisvs varpo" numerio buvo parengiami 56 egzemplioriai, kurie buvo isiuntinjami partizan grupi vadams, kad ie savo turimomis priemonmis juos padaugint ir iplatint. Nelegalios spaudos leidybos darbe labai stipriai reiksi Lydio rinktin apie tai savo atsiminimuose pasakoja jos tabo virininkas J. Mocius-viedrys. Kstuio apygardoje spaudos leidybos kokyb ir galimybs ypa pagerjo po to, kai Vaidoto rinktins vadas J. eponis-Budrys, Tauragis, turjs neblogus ryius su Kauno politinmis organizacijomis, ryininks Brons Dermauskaits-Emos padedamas, u 5000 rub. sigijo rankin spausdinimo main ir nemaai rifto. Ryininkams padedant, ios spausdinimo stakls i Kauno buvo pargabentos 1947 m. rugpjio pradioje. 1947 m. gruodio 15 d. Ariogalos valsiaus Pagausanio kaime, Zenono Jokimo sodyboje, buvo rengtas Vaidoto rinktins tabo bunkeris, kur buvo pergabentos spausdinimo priemons. Bunkeris buvo rengtas labai sumaniai: vien jo sien sudar krosnis, kit dvigub lent siena, iki lub upilta bulvmis, bunkerio galins sienos sutapo su namo sienomis. jimas bunker buvo gerai umaskuotas: ant aukto, netoli kamino, padaryta dvigubu dangiu udaroma anga, kuri, kaip ir visos lubos, apipilta pjuvenomis. Bunkeris buvo apildomas geleine krosnele, kurios dmtraukis buvo vestas krosn. iame bunkeryje apsigyveno Vaidoto rinktins vadas kapitonas J. eponis-Budrys, Tauragis, jo pavaduotojas, kils i Suvalkijos Ilguvos miestelio, Vincas itkaus-kas-Ilguvis, Svajnas ir centrinis rinktins tabo ryininkas Antanas Mileris. tabo bunkeryje rengtoje spaustuvje partizanams spaudos leidyboje talkininkavo 8 gimnazijos klases baigusi Jokim dukt Stefa. Ji dirbo raidi rinkja. rengus i spaustuv, "Laisvs varpas" buvo leidiamas tokiu bdu: i Kstuio apygardos tabo naujo numerio mediaga per ryininkus buvo perduodama Vaidoto rinktins tab J. eponiui, kuris, papilds j i Kauno surinktais duomenimis, daugino "Laisvs varp" ir kitus leidinius spaustuviniu bdu. Spausdinimo naumas ir kokyb labai iaugo.

Spaustuvs veikla okupant Spec. tarnyb neliko nepastebta. 1947 m. lapkriio mn. pagal agent Adel ir Krukas parodymus buvo iaikinta Girkalnio valsiaus OS organizacija, suimti jos nariai. MGB tardymo metu suinojo partizan ryininko, padjusio perveti spaustuv, pavard. Ryininkas Butageidis buvo slapta suimtas ir po ilg kankinim tardytojams ipasakojo, kas jam buvo inoma. Po i sumim J. eponis ir sak spaustuv perkelti nauj viet Pagausanio kaim, pas Z. Jokim. taiau Kauno ir Raseini MGB, spaustuvs jau nirtingai iekojo. Remdamasi agent praneimais, Kauno MGB 1948 m. sausio 3 d. Girkalnio valsiaus teritorijoje vykd ekistin-karin operacij, kurios metu atkakliai iekojo J. e ponio ryininko, vardu Benadukas. Apie tai greitai tapo inoma partizan valgybai. J. eponio sakymu, ryininkai Antanas ir Benadas Mileriai pradjo slapstytis, buvo nutarta 34 savaites nutraukti su tabu bet kokius ryius. Raseini MGB pavyko uverbuoti savo agente ryinink giminait, slapyvardiu Danut, kuri ryius su MGB palaik per savo seser. Viename i susitikim su MGB operatyviniais darbuotojais agent Danut pasak Vaidoto rinktines tabo ryininko pavard, paadjo susekti tabo bunker ir spaustuv. Ryininkas slapta buvo suimtas, neilaiks kankinim, palo ir idav tabo bunkerio buvimo viet. Remdamiesi agents Danut ir suimt ryinink tardymo duomenimis, 1948 m. sausio 16 d. Raseini MGB, pasitelkusi 2-j auli batalion, sureng ekistin-karm operacij: Pagausanio kaime apsupo Z. Jokimo sodyboje Vaidoto rinktins tabo bunker. Z. Jokimas buvo priverstas lsti bunker ir pabandyti tikinti partizanus, kad pasiduot nelaisv. Taiau partizan atsakymas buvo neigiamas. Z. Jokimui ilindus i bunkerio, rus kareivius pasipyl granatos ir kulkosvaidi serijos, taiau jgos buvo nelygios. Matydami, jog padtis beviltika, partizanai susisprogdino granatomis. Vaidoto rinktins vadas, vienas ymiausi Raseini krato laisvs kovos organizatori, J. eponis-Tauragis, jo pavaduotojas V. itkauskas-Svajnas, tabo ryininkas A. Mileris uvo didvyri mirtimi. Bunkeryje buvo rastos spausdinimo stakls, 35 kilogramai rifto, apirografas, raomoji mainl, kitos spausdinimo priemons, du rankiniai kulkosvaidiai, 2 autuvai, 3 pistoletai, 15 granat, 300 ovini, platinimui parengti vairs spaudiniai. Operacijos metu buvo suimti Z. Jokimas, jo mona Rozalija, dukt Stefa. Visi buvo nuteisti ir itremti pataisos darb lagerius. Raseini emgbistai atvent pavykusi operacij: aktyviausi jos dalyviai buvo apdovanoti piniginmis premijomis ir kitaip pamaloninti. Neliko nuskriaustas tabo bunker idavs ir miriai pasmerks savo artim giminait ryininkas: jam buvo imokta 500 rub. premija. Vaidoto rinktins tabo ir spaustuvs sunaikinimas Kstuio apygardai buvo didel netektis. Taiau partizanai, gerai suvokdami teisingo spausdinto odio reikalingum okupuotame krate, iki laisvs kov pabaigos neapleido io svarbaus politinio darbo baro. KGB ataskaitose22 paymima, kad nuo 1951 m. pradios pogrindins organizacijos gavo didel kiek rifto ir spaustuviniu bdu leido antitarybinius laikraius, kuri tiraai siek iki 5000 egzempliori. Paymoje apie leidinius,

Lietuvoje 19521953 m. paimtus i partizan, minimi 16 pavadinim periodiniai leidiniai23. Vis j tiraai skaiiuojami tkstaniais egzempliori. Iki Kstuio apygardos tabo likvidavimo 1952 m. dar buvo leidiami laikraiai "Laisvs varpas", "Mes nemir", "Vyi keliu", atsiaukimai. 1953 m. sausio 17 d. netoli Kelms buvo sunaikintas Vakar srities vado A. Bakio-Klajno tabas, kuriame rastas platinimui parengtas 5000 egzempliori pogrindins Vyi sjungos laikraio "Vyi keliu" Nr. 2 tiraas, paymtas 1952 m. lapkriio 10 d. ileidimo data. Tai rodo, kad ir laisvs kov saullydyje pogrindin spaud partizanai laik labai svarbiu pasiprieinimo rus okupacijai ginklu. Ginkluotas pasiprieinimas ir politins organizacijos Antr kart ugrobusi Lietuv, bolevikin imperija stengsi j kolonizuoti, surusinti, sunaikinti visokius buvusios nepriklausomos valstybs kultros ir istorijos pdsakus. Kartu su smoningiausi tautos moni naikinimu buvo vykdomas intensyvus dvasinis genocidas: naikinami paminklai, deginamos imtmeiais kauptos bibliotek knygos, slopinamas tautinis menas ir literatra, udarinjami kultros idiniai, i vieojo gyvenimo iguiti lietuviki paproiai ir simbolika. Suprantama, kad lietuvi tautos pasipiktinimas tokia barbar politika ir tokiu j elgesiu buvo didiulis. Neapykanta prieui ir susirpinimas tautos likimu kiekvien dor lietuv skatino prieintis ir nepaklusti okupant siautjimui. Tuo metu, kai kaimuose vyko ginkluotas pasiprieinimas, miestuose krsi vairios politins organizacijos, kuri tikslas buvo Lietuvos nepriklausomybs atkrimui suvienyti ginkluot ir politin pasiprieinim. vairi politini organizacij bta labai daug: Lietuvos ilaisvinimo taryba, Vienybs komitetas, Lietuvos partizan sjunga, Lietuvos tautin taryba ir kitos. 1945 m. Lietuvos gynimo taryba, nordama atkreipti pasaulio taut dmes okupant Lietuvai daromas skriaudas, kreipsi SNO, JAV, Anglijos ir kitas valstybes, praydama paramos ir utarimo, deja, pasaulis lietuvi tautos kanioms liko aklas ir kurias. Vakar politik raminama paadais, kad greitai kilsis karas tarp Vakar ir Ryt ir pavergtos tautos bsianios ivaduotos, Lietuva, kaip ir kitos rus okupuotos Ryt Europos valstybs, buvo palikta joki tarptautins teises norm nepripastanio agresoriaus valiai. Taiau tuo metu tikta, kad rus okupacija bus neilga, isivadavimo viltis buvo didel. Rusijos ir Vakar valstybi santyki giljanti kriz gimd spliojimus ir lkesius, kad ginkluotas konfliktas prasids: per v. Kaldas, v. Velykas, 1, 15 ar 25 mnesio dien. Tie spliojimai turjo real pagrind, skatino laukim ir vilt, pasiprieinimo btinyb. Politini organizacij veiklos slygos miestuose, kur nebaudiami siautjo prieo nipai ir provokatoriai, buvo labai sudtingos. Vos pradjusios aktyviau reiktis, jos

bdavo susekamos, o j nariai aretuojami, teisiami, tremiami gulagus. Archyv duomenys liudija, kad neirint okupant represijas, politinis pasiprieinimas buvo labai intensyvus: nuo 1944 m. liepos iki 1945 m. gruodio buvo suimta 11.870 vairi organizacij ir pogrindini grupi nari, 1946 m. per sausiospalio mnesius buvo susektos 436 antisovietins organizacijos; nuo 1947 m. sausio 1 d. iki 1947 m. gruodio 1 d. iaikinta 370 pogrindini organizacij. ie, o taip pat vlesni met statistiniai duomenys leidia daryti ivad, kad politinis pasiprieinimas okupantams, tai prislopdamas, tai vl siiebdamas, neugeso per vis okupacij. KGB ataskaitoje u 1953 m.24 nurodoma, kad dar veikia 67 nacionalistins grups, paskelbta 5500 moni paieka. Toliau pripastama, kad, "neirint ekist atlikto darbo triukinant nacionalistin pogrind ir ginkluotus bandit brius, visikai likviduoti ginkluot pogrind iki iol nepavyko. Pasilikusios partizan grups ir pogrindio vadai, partizanai vieniiai, remdamiesi nacionalistikai nusiteikusiais elementais, sudarinja nacionalistines grupes ir organizacijas, platina antitarybin literatr." Pripastama, kad "aklyvi nacionalistinio pogrindio veikla (pabraukta mano-A. P.) sudaro tempt padt ir sunkumus kinei politinei veiklai". is okupant slaptj tarnyb vertinimas parodo, kad ginkluoto pasiprieinimo saullydyje politinis tautos pasiprieinimas okupantams buvo gana aktyvus. Politini organizacij veikloje dalyvavo nemaai jaunimo, kuris, iaukltas tautini ideal dvasia, netarnavs vokieiams, neman tarnauti ir raudoniesiems okupantams. Jaunimas buvo pati veikliausioji lietuvi ginkluoto ir politinio pasiprieinimo dalyvi dalis. Ypa aktyvs buvo gimnazij moksleiviai, auktj ir vairi profesini mokykl studentai. Lietuvos pavergimo ir kolonizavimo planuose mokyklai buvo numatytas itin svarbus vaidmuo: ji turjo tapti sovietins sistemos tvirtinimo ir marksistins ideologijos jaunimo smonje formavimo rankiu. Todl negailestingai buvo naikinama per 20 nepriklausomybs met susiformavusi Lietuvos mokykl sistema, i mokyklos program alinama visa, kas galjo priminti tautin kultr, istorin atmint, patriotikai nusiteik mokytojai alinami i mokykl "kaip netinkantys dirbti tarybinje mokykloje". Brutualus siekimas Lietuvos mokyklas pajungti totalinei sistemai sukl atoveiksm pasibjaurjim, neapykant, nor prieintis okupant vykdomam dvasiniam tautos genocidui, todl daug mokini ir mokytoj tapo aktyviais laisvs kov dalyviais, ginkluoto pasiprieinimo rmjais. Daniausiai pogrindins organizacijos krsi partizan vad inicijuojamos, nes vairioms laisvs gynj akcijoms reikjo daug talkinink. Todl mokykl pogrindini organizacij tikslai ir veikla buvo glaudiai susij su laisvs kov udaviniais: aprpinti partizanus spaudos leidybos reikmenimis, medikamentais ir tvarsliava, platinti pogrindin spaud ir atsiaukimus, ikabinti vliavas nacionalini veni proga. Kartu su partizan rezervo ir materialinio aprpinimo organizacijomisvalsi ir apylinki OSpogrindins mokykl organizacijos buvo

didel Lietuvos savanori kariuomens partizan atrama. iuo atvilgiu gana turininga Kstuio apygardos ribose buvusi mokykl pogrindini organizacij veiklos istorija. Veikli buvo Ervilko gimnazijos pogrindin organizacija, kuri susijusi su direktoriaus Stasio Jarmalos vardu. Kils i Alytaus apskrities Baki kaimo neturtingos ir gausios eimos, savo atkaklumo dka baig Alytaus gimnazij ir Kauno mokytoj kursus. Kelet met mokytojavo Dzkijoje, o vokiei okupacijos metais Lygumuose ir Kurnuose. Buvo aktyvus LLA narys: platino spaud, rinko ginklus. Turjo slapstytis nuo gestapo. Prasidjus antrajai rus okupacijai, pasigamino fiktyvius dokumentus Vinco Uleviiaus vardu ir 1946 m. su eima atsikl gyventi Ervilk, su mona Brone pradjo mokytojauti. 1947 m. paskirtas Ervilko gimnazijos direktoriumi. Buvo mokini mylimas ir gerbiamas pedagogas. Tuo metu gimnazijoje moksi daug patriotikai nusiteikusio jaunimo. Direktorius V. Uleviius, istorijos mokytojas Kleopas Greiius, vokiei ir lotyn kalbos mokytojas Antanas Jankauskas savo patriotizmo nuo mokini neslp, skatino juos dirbti Lietuvos laisvs labui. Daug mokini buvo aktyvs partizan rmjai ir talkininkai: platino mokykloje partizan leidiam spaud, Vasario 16-tj ikabindavo trispalv Lietuvos vliav. Direktorius V. Uleviius su mokytoju A. Jankausku ir kitais patikimais mokytojais mokyklos III aukte reng pogrindin spaustuv, kurioje buvo spausdinamas mokiniams skirtas laikratlis "Atalynas", o suaugusiems "Varpas". Jis buvo platinamas Raseini ir Taurags apskrityse. Po met buvo iduoti: 1949 m. liepos 2 d. enkavedistai apsupo mokykl, sum direktori V. Ulevii ir mokytoj A. Jankausk, pam spausdinimo priemones, platinimui parengtus laikratlius ir isivar Ervilko stribyn. Mokytojas A. Jankauskas nutar bgti. Jis trenk ariausiai buvusiam stribui, imu i jo rank ginkl ir, pasinaudodamas prietema, nr altuonos ups skardi. Kol enkavedistai atsipeikjo, mokytojui pavyko pabgti. Di-rektorius V. Uleviius pykusi enkavedist buvo iauriai sumutas, ivarytas Jurbark ir mestas strib bstins rs. Ten rads samio kot ir indo uk, per nakt kassi po rsio pamatais ir saulei tekant itrko laisv. Ieidamas i aretins, para Jurbako strib brio vadui laik, kuriame padkojo u "ger" nakvyn. Parkeliavs Ervilko apylinkes, V. Uleviius susitiko su partizanais, tapo Kstuio apygardos partizanu Audrinu. 1949 m. spalio 2 d. buvo iduotas ir strib apsuptas Paaltuonio apylinks Eimont kaimo kininko sodyboje. uvo didvyrio mirtimi. 1990 m. spalio 20 d. uvimo vietoje pastatytas paminklas. Po V. Uleviiaus pabgimo greitai buvo suimta besislapstanti jo mona Bron. T pai met liepos pabaigoje suimtas gimnazijos inspektorius K. Greiius, apgauls bdu enkavedist nagus pateko mokytojas A. Jankauskas. Jie buvo nuteisti ir itremti grieto reimo lagerius. I viso tais metais buvo suimti 22 Ervilko gimnazijos mokiniai ir mokytojai. U antisovietin veikl buvo suimtas, itremtas

Novosibirsko lager ir, bdamas tik 33 met amiaus, mir Ervilko gimnazijos direktorius A. Giedraitis. Jurbarko amat mokyklos mokytojai ir mokiniai palaik ryius su partizanais, juos rm, platino pogrindin spaud. U kov prie okupantus nukentjo apie 20 moni. Buvo suimti ir nuteisti mokyklos direktorius J. ita, mokytojai A. Stankaityt, J. Buinas, meistrai A. Norkus, P. Grigoraviius, mokiniai V. Kakneviius, B. Petraitis ir kiti. Skirsnemuns miestelio mokytojas A. Kasiliauskas u mokini ir j tv agitavim prieintis okupantams buvo nuteistas 10 met lagerio. Betygalos vidurinje mokykloje veik pogrindin organizacija "Jaunoji Lietuva", kuri palaik ryius su partizanais, rinko ir slp ginklus, platino pogrindinius laikraius "Prisiklimo ugnis", "Laisvs varpas". Raseini MGB, siekdama iaikinti "Jaunosios Lietuvos" ir apylinks OS ryius su partizanais, panaudojo kameros nip, slapyvardiu Butkus, kuris i anksiau suimt tos organizacijos nari klasta suinojo enkavedistams rpimus duomenis. Suinoj, kad Betygalos valsiaus OS organizacijos virininkas yra mokytojas Jonas Kulys-Algimantas, j sum grtant i Vilniaus pedagoginio instituto neakivaizdinink sesijos pakeliui namus. Pasipyl aretai, kuri metu buvo suimta grup Betygalos valsiaus OS ir "Jaunosios Lietuvos" organizacijos nari. Iaikinant mintas organizacijas, labai aktyviai veik rus nipas, slapyvardiu Ivanov. Tais paiais, 1948 m. MGB pavyko iaikinti ir suimti grup Raseini miesto OS nari, taip pat Raseini gimnazijoje veikusi mokini ir mokytoj pogrindin organizacij. Kaip papasakojo buvusi ios organizacijos nar Nijol Rudzikait, organizacijos veikloje dalyvavo 48-tos abiturient laidos aukltojas mokytojas Antanas Ba-ciarskas, fizinio lavinimo ir pieimo mokytojas Antanas Bakys, mokytoja G. Gervyt, mokiniai Jonas Valinius, A. Bakio sesuo Zita, Vytautas Jokbaitis, Aldona ir Gen Stankuts ir kiti. Organizacija buvo kurta 1946 m. Jos tikslas remti partizanus, prieintis okupantams politinmis priemonmis. Antanas ir Zita Bakiai su partizanais susitikdavo pas kininkus, o N. Rudzikait su iluvikiu partizanu Leonu Caporkumi-arnu Girkalnio apylinkse. Susitikim metu partizanams perduodavo vaistus, tvarsliav, raymo priemones, juos dominanias inias. Pogrindins organizacijos nariai bendradarbiavo partizan spaudoje, platindavo j Raseini apskrityje, vairiomis progomis iklijuodavo atsiaukimus. Jaunj patriot veikla susidomjo Raseini MGB, atsirado idavikas, kurio padedami emgbistai sum visus organizacijos narius. Pas partizanus pavyko pabgti tik A. Bakiui. Visi buvo udaryti Raseini kaljim, tardomi, kankinami. Ypa iauriai buvo kankinamas mokytojas A. Baciarskas. To meto politiniai kaliniai prisimena, kad Raseini kaljime buvo du priirtojai broliai Marenkos. Vien kaliniai vadino Baltuoju, o kit Juoduoju. Marenko Baltasis su kaliniais elgsi palyginti padoriai, kartais net laikelius jiems i laisvs perduodavo, o jo brolis

Marenko Juodasis pasiymjo iaurumu, zoologine neapykanta kaliniams. Tai buvo tipikas sovietinis sadistas, kuris i kalini visaip tyiodavosi, mgaudamasis juos kankindavo. Marenko Juodasis ypa mgo kankinti mokytoj A. Baciarsk: iemos metu udarydavo j karcer, apipildavo vandeniu ir atidarydavo lang. Visas kaljimas girddavo ikankinto mokytojo aimanas. Pasipiktin tokiu sadisto elgesiu, Raseini kaljimo kaliniai 1948 m. pabaigoje paskelb bado streik. Bolevikini kaljim praktikoje tai buvo retas atvejis. Vieos kalini egzekucijos bent tuo metu liovsi, taiau mokytojui A. Baciarskui jau niekas negaljo padti: neilaiks kankinim, jis iprotjo. 1949 m. sausio mnes vyko teismas, kuriame pogrindins organizacijos nariai buvo nuteisti ilgai tremiai pataisos darb lagerius. Pogrindins organizacijos Raseini gimnazijoje veik ir vliau. 1949 m. Ariogalos gimnazijoje Kstuio apygardos partizan ryininkas pradios mokyklos mokytojas Kazimieras Banys pirmos laidos abiturient klasje subr partizan rmj brel. Po ileistuvi visa klas pasira slapt testament, kuriame prisiek visomis galimomis priemonmis kovoti u Lietuvos ivadavim. Ulakuotas butelis su testamentu buvo ukastas Taurupio upelio pakrantje. Tvynei duotos priesaikos jaunieji patriotai nepamiro ir 1950 met vasar, jau bdami vairi auktj mokykl studentai, kr pogrindin organizacij Viening darbo sjung (toliau VDS). Organizacija umezg ryius su Kstuio apygardos tabu: nusiunt apygardos vadui savo programinius dokumentus, pradjo teikti vairi partizanus dominusi informacij. Ryiai buvo palaikomi per Pagojuko pradins mokyklos mokytoj Kstuio apygardos ryinink mokytoj K. Ban. VDS nariai aktyviai bendradarbiavo partizanu spaudoje: siunt straipsnius, eilraius, anekdotus "Laisvs varp", "Laisvs valg", " kov" ir kit partizan pogrindin spaud. Organizacija paruo savo program ir status, kuriuose akcentuojamas tikslas politiniais kovos bdais siekti Lietuvos ivadavimo, "ugdyti tautin smoningum, propaguoti mokslo ir kultros laimjimus, tyrinti ir taikyti ideologins kovos metodus, palaikyti ryius su rezistencija". Jie ventai tikjo, kad kada nors valdi ateis "jaunesn karta, turinti daug geresn isilavinim ir isiaukljim, todl bus lengviau artti prie demokratijos, teisingumo, vieumo ir galop pasmerkti ir palaidoti totalitarin sistem." Atsiradus idavikui, 1952 m. rugsjo 20 d., prasidjo pogrindins organizacijos nari aretai. Visi jie buvo apkaltinti pagal Lietuvoje negaliojusius valstybs-okupants baudiamojo kodekso 58-la, 58-10 ir 58-11 straipsnius. 1952 m. gruodio 2327 d. Vilniaus KGB rm salje vyko tuo metu plaiai nuskambjusios "Student bylos" teismo procesas. Nors organizacijos nariai buvo maaemi ir neturting miesteln vaikai, bet pagal okupant terminologij jie buvo vadinami "buruaziniais nacionalistais". Pabaltijo pasienio apygardos Vilniaus srities karo tribunolo jie buvo nuteisti po 25 metus laisvs atmimo ir 5 metus be teisi. Nuteisti buvo studentai J. Petkeviius, A. Lukoeviius, K. Vaivila, J. Bersnas, L. Gaiauskas, V. Bukauskas, V. Kaminskas, T. Jagelaviius, J. Kreimeris, A. Urbonas, A. Bitvinskas, Pr. ias, J. ukauskait-Petrauskien, B. Kryeviit,

C. Ajauskas, mokytojas K. Banys. Tarp j nebuvo vieno to, kurio vardas paymtas Judo enklu. Iklaus teismo nuosprend, pagal susitarim, nuteistieji vieni kitiems spaud rankas ir ilgai ilgai kvatojo. Tokiu bdu jie ireik savo poir okupant tarn sureisuot teismo spektakl, kuriame dalyvavo tik KGB darbuotojai. Apie Skaudvils gimnazijos pogrindininkus papasakojo buvs politkalinys, Lietuvos gyventoj genocido ir rezistencijos tyrimo centro skaityklos vedjas Aleksas Ivanauskas: "Kaip buvs savisaugos dalinio kareivis, i Rygos Skaudvil grau tik 1947 metais. Nors buvo sunks okupacijos metai, mons savo tautikumo nebuvo prarad Skaudvils jaunimas dainavo graias partizanikas dainas, dar nebuvo udraustas tikrasis Lietuvos himnas, mikuose tebevyko ginkluotas pasiprieinimas. Man taip pat norjosi pritapti prie io gyvenimo, kak veikti, nelikti nuoalyje. Taip pamau sitraukiau pogrindin mokini veikl. Ms grup priklaus Lietuvos laisvs kov sjdiui. Turjome ry su partizanais, i kuri gaudavome visus tuo metu Kstuio apygardoje jusius pogrindinius laikraius. Svarbiausias ms darbas buvo pogrindins spaudos platinimas. Miko broliams teikdavome vairi materialin param. Palaikme ryius su Laukuvos mokyklos pogrindininkais, pasikeisdavome spauda. Atsiaukim mes neklijuodavome, nes buvome sitikin, kad tokiu veiksmu tik sukeli MGB budrum, o rezultatai gali bti prieingi. Mus susek ir sum jau baigusius Skaudvils vidurin mokykl LTSR vanden baseino saugumo skyrius. Mane, jau apsigyvenus Pagramantyje, kitus organizacijos narius, taip pat isivainjusius. 1951 m. mus, 6 moksleivius, teis karinis jr tribunolas. Nuteistas u politin veikl, lageriuose ibuvau daugiau kaip 9 metus I kit Skaudvils mokyklos pogrindinink noriu paminti Stas Maiul, kuris, baigs Skaudvils gimnazij, ivaiavo mokytis Klaipd ir ten savo jgomis ileido pogrindin laikratl "Kalavijas u laisv". Nors tas laikratlis buvo labai mokinikas, taiau tai svarbus skaudviliki mokini politins kovos faktas. Su juo kartu veik kitas skaudvilikis Jonas Laurinaviius. Antra mokyklos pogrindinink banga buvo jau po ms, atrodo, 11 moni. Juos pavadiniau Alekso Dabulskio karta. Tame pogrindinink bryje sidmtina Juozo Kinderio, tremtinio poeto, kuris neseniai ileido poezijos knygel, asmenyb. 1952 m. buvo treioji banga. Kiek j buvo, neinau, prisimenu humoreskas raius Bal Davidavii. Vaikystje jis buvo persirgs poliomelitu, todl neteko abiej koj, tapo invalidu. Taiau jo invalidumas neigelbjo nuo bolevik represij buvo nuteistas ir ivetas Mordovijos lagerius. Lagerio draugai net poktaudavo: "Tau, Baly, labai gerai, tave ekistai net ant rank neioja..." Taip ir bdavo: tardym enkavedistai nea, i ten vl atnea, traukin nea, i traukinio vl inea.

Dar noriau paminti Skaudvils mokyklos aukltin Vytaut Stok. Veik kartu su Taurags gimnazistais ir 1951 m. gegus pirmosios vents ivakarse susprogdino tribn. Nors niekas neuvo, taiau tribna ilk ipulius, okupantams ir j talkininkams tai var nemaai baims. Jaunuoli grup buvo iaikinta, o V.Stokui, kaip ios akcijos iniciatoriui, buvo inkriminuotas teroro aktas, ir drsusis vaikinas buvo suaudytas, kiti grups nariai nuteisti laisvs atmimu. Dar du skaudvilikiai mokiniai, nukentj u politin veikl vienoje byloje, Stasys Stungurys ir kunigas Vytautas Laugalys, iuo metu gyvenantis Kanadoje. Taigi, Skaudvils mokykla Lietuvos laisvs kovai yra atidavusi grai patriotin duokl". Pasakojim apie Skaudvils gimnazijos mokini pogrindin veikl papild poetas Aleksas Dabulskis: "T kart, apie kuri kalba Aleksas Ivanauskas, a pavadiniau begstanio pasiprieinimo banga. 1951 m. 11-oje, baigiamojoje, klasje buvo grup berniuk, kuri politinis apsisprendimas nulm j veikl. Ms grup buvo niekur neforminta, neturjo stat, programos, todl j pavadiniau neformalia patriotine grupe. Veikla pasireik tuo, kad palaikme ryius su partizanais, gaudavome i j laikraius, proklamacijas, raydavome straipsnius pogrindin spaud. 1951 m. vasario 15 d. nutarme paymti Vasario 16-tosios vent. Skaudvils kapinse iklme trispalv vliav. Mus, 6 vienuoliktokus Petr Bartai, Daini Habdang, Juoz Kinder, Boleslov Rimk, Petronl Vasiliauskait, Aleks Dabulsk aretavo 1951 m. balandio 27 d. Dar t pai nakt aretavo 9-tos klass mokinius Stepon Kubili ir Antan erni ir visai su ms veikla nesusijusius ankstesni laid abiturientus Juoz imk, Stas Venck, Juoz Rk, taiau sukio vien byl, nes MGB, matyt, taip buvo patogiau. Kadangi a buvau klass pirmnas, be to, raiau partizan spaud, man inkriminavo tos grups vadovo veikl, nors buvau dar nepilnametis. 1951 m. rugpjio 2223 d. Vilniuje vykusiame karinio tribunolo posdyje buvo nagrinjama ms grups byla. Visus vienuolika nuteis po 25 metus. Skaitant teismo nuosprend, visi kvatojome, niekaip netikdami, kad mus palaik tokiais pavojingais nusikaltliais ir atseikjo pai didiausi bausm. Po Stalino mirties, mums neinant, vis bylos buvo perirtos, bausm sumainta iki 10 met. Ikaljau nepilnus 5 metus". Vargu ar kas galt tiksliai pasakyti, kiek Lietuvos arba Kstuio apygardos mokytoj ir moksleivi dalyvavo laisvs kov sjdyje. Tvyns meil ir patriotizmas to meto kart smonje buvo giliai aug. Tai paddavo nugalti bolevikini kaljim ir mirties lageri baim, skatino veikti, dirbti ir aukotis. Lietuvos mokytojai ir moksleiviai nebuvo apolitiki, abejingi savo tautos likimui,

daugelis j pasirinko laisvs kovotoj keli. Jau sukaupta pakankamai duomen, kurie leidia padaryti ivad, kad visose Lietuvos gimnazijose, vliau vidurinse mokyklose veik partizan rmimo, politinio pasiprieinimo organizacijos ar grups, todl nukentjusi nuo okupant teroro mokytoj ir mokini yra labai daug. Pirmosios rus okupacijos metais, 1941 m. birelio mn. i Lietuvos buvo iveta apie 1500 mokytoj. J tarpe buvo ir Vidukls pradios mokyklos vedjas Kazys Botyrius su eima. Mokytoj eim, nepasiruousi tremiaibe iltesni drabui, apavo, ive Komij ant Vyegdos ups kranto, kur, sunkiai dirbdami ir pusbadiu gyvendami, pragvveno 27 tremties metus. Viduklik mokytoja Gen Narbutien nuo iveimo pasislp. Tai buvo gera pedagog, jautri ir geraird moteris, aktyvi Vidukls auli brio nar, aukljo ne vien vidukliki kart, todl vis buvo gerbiama u mylima. Taiau antrosios rus okupacijos pradioje vietiniai okupant talkininkai nepamiro mokytojos praeities. Atj jos namus be jokios dingsties, mokytoj perov. Artimieji slapia j nuvee Bilin ligonin, slaug, igyd. Vliau mokytoja nuo represij slapstsi vairiose Lietuvos vietose. Antrosios rus okupacijos metais u antisovietin veikl nukentjo ne vienas Vidukls vidurins mokyklos mokytojas ir mokinys. U ryius su partizanais 1949 m. buvo suimti progimnazijos direktorius Jonas Baiulis ir mokytojas Vytautas Sabaliauskas. J. Baiulis i Vidukls stribyno mgino pabgti, taiau buvo pagautas, enkavedist ir strib taip kankintas, kad vis gyvenim liko psichinis ligonis. Laisvs kankine tapo ir mokytoja Bron Staneviien. Ji palaik ryius su savo buvusiu mokiniu, Biruts rinktins tabo nariu, vliau Dubysos rajono partizan vadu Stasiu Narbutu-Saturnu, Apolinaru. Netoli Vidukls, Mekakulns kaime, alia Ataugos mikelio, Stanevii sodyboje, lankydavosi partizanai. ia jie rasdavo pastog, ilum, bdavo pamaitinami. 1951 m. pradioje u partizan rmim buvo suimtos mokytoja B. Staneviien ir jos koleg Ona Maiunskait. Raseini MGB isiaikino, kad Kstuio apygardos vadas A. Bakys-Klajnas yra mokytojos B. Staneviiens pusbrolis, tar, kad ji gali inoti jo slapstymosi viet. Todl mokytoja buvo iauriai tardoma, po sumuimo negaljo kalbti ir judti. MGB tardytojai negaljo patikti, kad mokytoja neino savo pusbrolio slapstymosi vietos, todl tardyme panaudojo operatyvin kombinacij SG. Ji daniausiai buvo taikoma tariamiesiems ryiais su partizan vadovybe. ios tardymo klastos scenarijaus esm tokia: suimtj, lydim sargybos, maina vedavo per mik. Pakeliui main "upuldavo" tariami partizanai (i tikrj partizanais perrengti MGB agentai smogikai), kurie "ivaduodavo" kalin. Apsimet partizanais, MGB provokatoriai nusivesdavo kalin tam tikslui rengt bunker, apkaltindavo j idavystmis ir savo nekaltumui rodyti reikalaudavo parayti apie savo ryius su partizanais, nurodyti ryininkus, slaptaodius, bunkerius ir slaptavietes. Kai ios klastos suglumintas mogus tai padarydavo, provokatoriai jam uridavo akis ir vesdavo kit viet. Vl bdavo suvaidinamas tariamas upuolimas, tik kart partizanus provokatorius "nukaudavo" rus kareiviai. Taip ia klasta patikjusio kalinio parodymai patekdavo

emgbist rankas. Btent toki provokacij Raseini MGB panaudojo prie mokytoj B. Staneviien. Vien dien maina ji buvo veama Vidukls link. Toliau viskas vyko pagal apraytj MGB scenarij, kuriame buvo panaudota SG spec. grup. Partizanais persireng MGB agentai, nusived bunker, mokytoj iauriai tard, grasino pakarsi, pastat prie medio aud. Jau tada mokytojai kilo tarimas, kad toks iaurumas nesiderina su partizan elgsena. Vis nakt buvo ilaikyta bunkeryje, taiau provokatoriai i mokytojos nieko nepe, nes pusbrolio partizan vado A. Bakio-Klajno buvimo vietos ji i tikrj neinojo. Kad tai buvo emgbist provokacija, mokytoja sitikino tik parveta Raseinius, kai riebiai nusikeiks MGB virininkas pasak, kad apie A. Bak ji tikrai nieko neinanti. 1952 m.pradioje Raseiniuose vykusiame teisme B. Staneviien buvo nuteista 25 m. tremties ir 5 m. be teisi. Taiau ir po teismo Raseini enkavedistai mokytojos nepaliko ramybje: band palauti psichikai, iki etapo sudarymo udar mirtinink kamer. Tikriausiai, tikjosi tokiu bdu i beviltikoj padty atsidrusios moters ikvosti tai, ko nepavyko iki teismo proceso. Toliau mokytojos lauk sunki tremtins dalia. Mokytojas Juozas Mocius su broliu kunigu Algirdu, partizan kapelionu, teik laisvs kovotojams religinius patarnavimus, platino pogrindin spaud, skatino politinei veiklai savo bendraminius. Aretavus kunig Algird, Juozas stojo aktyvi ginkluot kov, tapo Taurags apskrityje veikusios partizan Lydio rinktins tabo virininku, Kstuio apygardos pogrindinio laikraio "Laisvs varpas" redaktoriumi. Tremtini likimo susilauk mokytojos Salomja Levickait, Vincenta KaminskaitIntien, ne vienas vyresnij klasi mokinys, su tvais ivetas kaip "buoi" eimos narys arba partizan talkininkas. Vidukls progimnazijos, vliau priauganios vidurins mokyklos vyresnij klasi mokiniai buvo aktyvs partizan pagalbininkai. Mokykloje veik neformali (neturjo programos, stat) vyresnij klasi berniuk grup, kuriuos jung laisvs kovotoj rmimo idja. Mokiniai gaudavo partizan leidiam spaud, platino atsiaukimus, rinko partizanams groins literatros knygas, pirkdavo raymo reikmenis. Tos grups lyderis buvo pirmos abiturient laidos mokinys Edmundas Petraviius. Jis turjo gavs i partizano J. PetraiioNalaicio belgik pistolet, kuriuo buvo apsiginkluojama miestelyje klijuojant atsiaukimus. Paymtina, kad pirmos laidos abiturient tarpe nebuvo n vieno komjaunuolio, laimei, ir idaviko. Raseini MGB apie mokini pogrindin veikl suuod tik 1954 m., po Stalino mirties, kai pirmos laidos abiturientai jau buvo ivainje po vis respublik25. Iaikinimui, kas priklaus tai mokini grupei, buvo uverbuotas vienas mokytojas ir du mokiniai, taiau kagbistams nieko konkretaus nepavyko suinoti, todl niekas nenukentjo. Vienas antisovietins politins jaunimo veiklos bd buvo trispalvs iklimas. Yra duomen, kad nuo 1945 m. iki 1960 m. Lietuvoje trispalv buvo vieai ikelta 43 kartus. Apie Paupio apylinki jaunimo sumanym ikelti trispalves vliavas 1946 m. rugsjo 8-j, v. Mergels Marijos ir Vytauto Didiojo karnavimo dien, verta

plaiau papasakoti. ios politins akcijos sumanytojas buvo partizan ryininkas paupikis Antanas ekaitis-Jaunutis. Talkinink iam drsiam sumanymui netrko. Antano sesuo Adel ir kaimyn Onut Steponaitien nuda mediagos net trims vliavoms, kurias pasiuvo Zos Valinien i Pikeli kaimo. Buvo nutarta vliavas ikelti kareivi pastatytuose tranguliacijos boktuose "majakuose". Su vaikinu i Pol kaimo Stasiu Parnarausku buvo susitarta, kad jis su savo bendraamiais vliavas ikels prie Bd girios ir Pratvalk kaime, o A. ekaitis tai padarys Paupyje, kur nuolatos kryiuodavosi keli partizan rinktini keliai. A. ekaitis-Jaunutis pasikviet savo biiulius paupikius Jon Matusevii, Albin leevii, netoli "majako" gyvenant Dzid Macijausk ir vyresns kartos mog Napoleon Pranck. Vliavos iklimas buvo patiktas mikliam jaunuoliui A. leeviiui. Naktis buvo tamsi, lijo lietus, todl vliavos iklimas utruko dvi valandas. Rugsjo 8-j, Tautos vents dien, sekmadien, mons, eidami banyi, stebjosi ididiai plevsuojania trispalve. Vliava ibuvo nenuimta vis dien ir nakt. Tik rugsjo 9-j Paup sugujo didiulis enkavedist ir strib brys, kuriems vliavos niekaip nepavyko nuimti. Tada i Paupio malno atsivar keturis ten buvusius vyrus ir, grasindami autuvais, vert lipti bokt. Taiau drsuoli neatsirado Tada stribai prisimin, kad Paupyje gyvena labai po medius mgstantis karstytis vaikinukas Stasys Pilvelis, tar, kad vliavos iklimas gali bti jo darbas. Atsivar berniuk, keikdami ir mudami vert lipti bokt, taiau is palypjo iki puss, o toliau n i vietos. Stribams nieko kito nebeliko, kaip bandyti numuti vliavos kot autuv ir automat viais. nirt stritai aud gal kelias valandas, kol suaudytas tautos simbolis nukrito ant ems. Vliavos likuius stribai isive Vidukl. Kadangi Pratvalk kaime "majakas" daug emesnis, Nemaki stribai j nesunkiai nukabino. Neskmingas buvo mginimas ikelti vliav Bd kaime. Ten pasalavo Ervilko stribai, todl S. Parnarauskas ir jo biiulis Jonikas buvo suimti, iauriai tardomi. Veamas Taurag, S. Parnarauskas pabgo, stojo partizan br ir uvo kartu su Paupio brio 11 vyr. Kitiems ios akcijos dalyviams teko pereiti sovietini lageri golgotas. Nelygiose lietuvi tautos grumtynse su bolevizmu aktyviai dalyvavo dvasininkija. Katalik banyia sunki istorini li metais buvo tautos dvasios gaivintoja ir adintoja, svarbi moralin atrama negand blakomam mogui. inodami didel banyios tak monms, laisvs kov pakilusiai tautai, rus okupantai savo teror nukreip prie kunigus ir banyi. Lietuvos katalik banyia labai nukentjo jau pirmosios sovietins okupacijos metais: buvo konfiskuoti banyios turtai, udraustas religijos mokymas mokyklose, udrausta religin spauda ir katalikikosios organizacijos, deimtys kunig itremti ir pateko kaljimus. Pasitraukdami i Lietuvos, raudonieji barbarai 15 kunig vrikai nukankino. Okupantai gerai

suprato, kad Lietuvos kolonizacijai, surusinimui didiul klitis yra katalik banyia, todl, nordami palauti tautos dvasi, pirmiausia stengsi i moni atimti tikjim. Tiems tikslams Kremliaus vadeivos nukreip gaus represijos aparat, buvo sakyta prie Lietuvos katalik banyi imtis pai grieiausi priemoni. Siekdami suvaryti dvasininkijos veikl, okupantai 1946 m. udar Teli ir Vilniaus kunig seminarijas, o 1947 m. visus vienuolynus. Auktieji banyios hierarchai vyskupai visokiais bdais buvo antauojami ir prievartaujami bendradarbiauti su okupacine valdia. Kadangi ios NKVD-NKGB provokacijos pasirod bevaiss, vyskupas V. Boriseviius buvo suimtas ir suaudytas, vyskupai M. Reinys, P. Ramanauskas, T. Matulionis suimti, kankinami, kalinti. Nuo represij labai nukentjo ir eiliniai kunigai. 1945 m. u antisovietin veikl nuteisti 26 kunigai, 1946 m. 34, sekimo bylos uvestos 238 kunigams, vengdami areto, 62 kunigai slapstsi, 1950 m. nuteisti 83 kunigai. Pagal Lietuvos katalik banyios kronikos surinktus duomenis ir MGB dokumentus sovietins okupacijos metais buvo represuota, nuudyta arba partizan briuose uvo 33%, tai yra tredalis, Lietuvos kunig. Tai didiul auka Dievui ir Tvynei. Apie vien kunig, laisvs kov metais palikus ryk pdsak io krato istorijoje, dera papasakoti plaiau. 1943 m., baigs kunig seminarij, Vidukls parapij vikaru buvo paskirtas Algirdas Mocius. Tai buvo pirmoji jo parapija, kurioje 19431945 m. kunigaudamas, savo pamaldumu, aktyvia ganytojika ir laisvs kovotojo veikla peln tikinij pagarb ir meil. Jo, kunigavimo pradia sutapo su istoriniais liais, kai antihitlerins koalicijos valstybi ginklais, transporto priemonmis ir maisto produktais remiama bolevikin Rusija po vokiei Vermachto ofenzyvos pradjo atsigauti ir tapo aiku, kad hitlerins Vokietijos "blickrygo" planas pasmerktas lugti. Dar tebevykstant dviej baisiausi XX amiaus totalini reim mirtinoms grumtynms, augo moni nerimas, kad su Vakarus besiritaniu frontu bolevizmo banga gali atsiristi iki Lietuvos sien. Antrosios rus okupacijos perspektyva lietuvius neramino dl tautos ir savo artimj likimo. Neinia ir baim kaust moni dvasi, ne vien skatino nusiraminimo iekoti alkoholyje. Labai iplito namins degtins gaminimas ir girtuokliavimas. Kunigo A. Mociaus apatalavimui ir pastoracinei veiklai erdv buvo labai plati. mogaus dvasi gaivinant Dievo od kunigas skelb su tokiu kvpimu ir taip tikinamai, kad tikintieji jo pamoksl klausydavosi su aaromis akyse. Tais nerimo laikais kunigas viduklikius skatino melstis, atsisakyti blog proi, prayti Dievo, kad nuo Tvynes atitolint artjani bolevizmo mkl. Kad tie odiai surado palanki dirv, rod pilnutl banyia, iaugs moni pamaldumas: sekmadieniais ir per ventes ilgai trukdavo pamaldos, buvo sakomi trys pamokslai, tikintieji ilgai nesiskirstydavo i banyios. vairi negand blakomam mogui tuo metu banyia buvo tapusi didele uuovja ir moraline atrama. Tai buvo Vidukls parapijos dvasinio atgimimo metai. Didel darb kunigas nuveik parapijoje skatindamas blaivysts sjd.

Kai frontas atsirito iki Raseini, i Vidukls kunigai pasitrauk nuoalesnius kaimus, tik kunigas A. Mocius nesitrauk i banyios, kasdien laikydavo v. Miias, vykdavo pafronts kaimus, teik tikintiesiems religinius patarnavimus. Prasidjus antrajai rus okupacijai ir suaktyvjus represijoms prie kunigus, pastoracinis darbas labai pasunkjo. Taiau kunigas A. Mocius liko itikimas tikjimo ir laisvs idealams, savo drsiais patriotiniais pamokslais stiprino tikinij dvasi, ragino nepalti, nesilenkti okupant vykdomai fizinei ir moralinei prievartai. Drsusis kunigas vieai per pamokslus smerk bolevikin santvark, ragino mones nepaklusti sovietins valdios akcijoms, ragino vyrus netarnauti okupant armijoje, stoti laisvs kovotoj gretas, teikti miko broliams param. Tokio turinio pamokslai buvo sakomi ne tik banyioje, bet ir naktin adoravim banyion atvykusioms kaim gyventoj procesijoms Vidukls miestelyje, taip pat prie strib bstins. Suprantama, kad toks kunigo ikis okupantams ir j tarnams kl baim ir nir. Parapijos tikintieji suprato, kad enkavedistai stengsis su kunigu susidoroti, ir buvo pasiry visomis priemonmis ginti savo dvasios tv. Tikjimo ir laisvs kankinio likimui kunigas buvo tvirtai apsisprends, todl jo negsdino jokie grasinimai ir provokacijos: savo drsia, viea bekompromisine veikla prie okupantus skatino ir kitus nelenkti galvos prieams. 1945 m, birelio 29 d., per v. Petro ir Povilo atlaidus, per pamoksl kunigas A. Mocius kalbjo: "Neirkite tuos, kurie idavinja ms brolius ir seseris, laikykits tvirtai, kad niekas js negalt palauti. Greitai mus ivaduos, ir tada visa Lietuva prays baltomis glmis. A kreipiuosi jus, kviesdamas, kad atjo laikas kovoti prie sovietin valdi. Reikia padti ms ivaduotojams, kurie kovoja mike. Kas su bolevikais, tuos nubaus Dievas ir ms broliai." Kunigas nueidavo sovietins valdios organizuojamus mitingus ir ten monms aikindavo bolevizmo Lietuvai daromus nusikaltimus, todl tie mitingai tapdavo ne okupant rmimo, bet j pasmerkimo akcijomis. Suinojs i anksto, kada vyks tie mitingai, ir nordamas juos sulugdyti, kunigas tuo paiu metu banyioje rengdavo pamaldas. Tokios dvikovos rezultatas buvo i anksto nulemtas: banyia bdavo pilnutl moni, o mitingo vietoje tik jo organizatoriai ir keli stribai. Kunigo skelbiamas tiesos odis kl siti, taiau i karto susidoroti su juo emgbistai veng, lauk palankaus momento. NKVD-NKGB tarnybos i savo nip tuo metu jau inojo apie kunigo Algirdo ir jo brolio, Vidukls progimnazijos mokytojo Juozo, artimus ryius su partizanais, j veikl laisvs kovoje. 1945 m. liepos pradioje Vidukls valsiaus Blinstrubiki mike Vidukls aibo brio partizanai, vadovaujami Stepono Bubulo-Iniros, Gintauto, sireng stovykl. j ebenkties ir Lydio rinktini tab sakymu atvyko Skaudvils ir Bataki 40 partizan brys, vadovaujamas Lietuvos kariuomens puskarininkio Jono Strainio-Saturno, Krai partizan brys, vadovaujamas leitenanto Broniaus Urbuio Margio, po keli dien Paupio brys, vadovaujamas Jono Starkaus-Maelio, su savo briu atvyko Antanas Jonikas-Daktaras, nemaktiki brys, vadovaujamas Stasio Milkinto-Riterio, su savo briu, kuriame

buvo du sns Antanas ir Kazys, atvyko Kazys Tamulis-Senis. Per kelias dienas Blinstrubiki mik susirinko per 100 laisvs kovotoj. I anksto buvo sutarta, kad partizan kapelionas kunigas A. Moius atvyks partizan stovykl laikyti v. Mii, iklausyti ipaini. I vakaro prie eglaii buvo rengtas altorlis. Sutartu laiku keli vyrai pasitiko kunig ir atved partizan stovykl, kur buvo atlaikytos v. Miios, dalijama Komunija, laisvs gynjams kunigas pasak pamoksl. Po to vyriausiam pagal karin rang leitenantui B. Urbuiui-Margiui kunigas teik Vidukls klebonijoje isaugot Lietuvos laisvs simboli Trispalv. io graaus susitikimo dalyviai savo atsiminimuose rao, kad kunigas labai domjosi partizan buitimi, teiravosi, ko jiems trksta, paadjo aprpinti vaistais ir knygomis. Tai buvo vienas paskutini kunigo susitikim su laisvs kovotojais. Kunigo aretui Raseini NKVD i anksto kruopiai ruosi: 1945 m. liepos 21 d. Vidukl buvo apsupta NKVD kariuomens ir strib, blokuojami visi keliai ir takeliai, kunigas ikviestas pokalbiui Vidukls NKVD. Kunigas A. Mocius gerai suprato to kvietimo tikrj tiksl, taiau parapijiei pagalbos, vengdamas auk, nesikviet. Pildsi Grau kaimo procesijos, atjusios naktin adoravim banyioje, ant neamo kryiaus urayti pranaiki odiai: "Viepatie, pasilik su mumis, nes jau artinasi vakaras." Kunigas A. Mocius vienas ijo pasitikti savo, kankinio, likimo. Enkavedistai i karto aretavo kunig, kaip didiausiam nusikaltliui urio akis, sodino main, kurioje su parengtais ginklais sdjo keli operatyviniai darbuotojai. Kelios mainos visu greiiu iskubjo Kauno link. Emgbistai suprato, kad, neirint vis atsargumo priemoni, Viduklje jiems su aretuotu kunigu pasilikti pavojinga. Tokia baim buvo ne be pagrindo. Neirint Stropiai saugom keli, vienai ryininkei pavyko nepastebtai prasmukti pro rus ir strib sargybas. Ji, sdusi ant dviraio, iskubjo Blinstru-biki mik apie kunigo A. Mociaus aret praneti partizanams. 40 partizan briui buvo duotas sakymas kelyje Vidukl-Raseiniai surengti pasal ir ivaduoti kunig. Deja, partizanai nespjo. Nuo liepos 31 d. kunigas buvo iauriai tardomas, taiau nepalo ir savo kankintojams r ties akis: "A, kaip savo tvyns patriotas, nekeniu sovietins valdios, mano jausmai buvo vieni, kad Lietuva bt nepriklausoma... Prie sovietin santvark esu nusiteiks prieikai, nes inau, kaip bolevikai su lietuviais elgsi 19401941 metais." Archyviniai dokumentai parod, kad prie kunig A. Moci liudijo tik keli Vidukls stribai ir sovietins valdios aktyvistai. Jo aretas sujaudino ir sukrt Vidukls parapij, taiau tikintieji suprato, kad prie raudonj teror jie yra bejgiai ir tik maldomis gali padti savo dvasios ganytojui. Net iki galo nesudarius ir neapiforminus baudiamosios bylos, t pai met pabaigoje be prasto teismo farso kunigas A. Mocius buvo itremtas Abezs lagerius. Per kelis kartus kunigas sovietiniuose lageriuose ikentjo 19,5 met. 1945 m. liepos pabaigoje buvo suimti Lyduvn parapijos klebonas Bronius Gaiutis, Kelms vikaras Antanas imielius, Raseini apskrities laikraio

"Stalinietis" redaktorius Antanas Gabrnas, viduklikis gydytojas Kazys Ambrozaitis. Visi jie buvo apkaltinti priklausymu LLA ir antisovietine veikla. U toki pat veikl buvo suimti dar 24 mons, i kuri 10 buvo perduoti Kauno NKGB tardymo grupei. Ginkluoto pasiprieinimo saullydis. Paskutinieji Kstuio apygardos partizanai Nuo 1949 m. Lietuvoje pablogjus ekonominei situacijai, partizan materialinis apsirpinimas kasmet sunkjo, nes nuo okupant represij labai nukentjo pagrindiniai partizan rmjai ir maitintojai kininkai: labiau pasiturintys buvo ibuointi ir itremti, kiti u partizan rmim sugrsti kaljimus, kiai idraskyti. Labiausiai nukentejo Lietuvos kaimas, likusius kininkus prievarta sugrdus sovietinius dvarus-kolchozus. Sovietinei valdiai atmus em>, gyvulius, padargus, kaimo mogus buvo apipltas, visikai nuskurdintas, tapo nuo okupant malons priklausomu vergu. Sunaikinus moguje vent nuosavybs jausm ir emei tapus svetima, anksiau su meile dirbamos ki ems dirvonavo, o i naujai sukurt kolchoz u met darb mons gaudavo pusmai dirsi, todl eimos vos galdavo prasimaitinti. Partizanams apsirpinti maisto produktais pasidar labai sunku. i problem band sprsti apddami kolchoz pirmininkus prievolmis, kai i kolkio laisvs kovotoj poreikiams pareikalaudavo pinig, grd ar gyvuli. Kadangi tos vertybs sovietins valdios buvo nusavintos i kaimo gyventoj, todl manyta, kad tokiems veiksmams partizanai turi moralin teis. Taiau toks apsirpinimo bdas buvo susijs su tam tikra rizika, nes j buvo traukiama visa grup moni: kio pirmininkas, sandlininkas, sskaitininkas, todl didjo iaikinimo ir represij galimyb. Kad danai taip atsitikdavo, rodo archyv duomenys. teigin pailiustruokime charakteringu pavyzdiu: 1952 m. balandio 14 d. MGB agentas Dmas Raseini MGB pranea,26 kad Jkami kaimo gyventojai "Volgos" kolchozo pirmininkas Antanas ukauskas, sandlininkas Idzidorius Baltruaitis, sekretorius Napoleonas Jasiulis pardav dvi tonas grd, o pinigus atidav partizanams. Aiku, kad toki partizan rmj lauk sovietins valdios represijos. Neirint j, mons stengsi padti partizanams: pienini ir kooperatyv vedjai patys pranedavo partizanams, kada apskrit bus veamas sviestas, grietin, kiauiniai arba i rajon vietos kooperatyvus preks, kad, palauk kelyje, galt maisto produktus ar pramonines prekes konfiskuoti. Toki atvej Kstuio apygardos partizan istorijoje gana daug. 1949 m. spalio 22 d. J. Petraiio-Nalaiio vadovaujamas partizan brys nakt dviem veimais atvaiavo Vidukl ir i kooperatyvo konfiskavo preki u 51.469 rublius, pa naiu bdu buyo paimtos preks i kit kooperatyv. Konfiskuoti i sovietins valdios Lietuvos moni trisu sukurtas grybes tuo metu buvo vienintel partizan materialinio apsirpinimo galimyb. Partizan padtis pasunkjo ir dl to, kad dl nuolatini okupacins valdios represij, bauginimo Lietuvos mons suvargo, o paaikus, kad greito Rusijos ir

Vakar valstybi ginkluoto konflikto sunku tiktis, pamau blso isivadavimo i bolevizmo viltys, monse vyko skausmingas smons lis: sivyravo nusivylimo, susitaikymo su blogiu, noro ilikti nuotaikos. imtus tkstani smoningiausi Lietuvos piliei itrmus, sugrdus kaljimus, buvo pakirstos tautos dvasios atsparumo aknys. Retjo gretos t, kurie dl Tvyns buvo pasireng kentti, aukotis ir ti. Nesulauk adtosios paramos i Vakar, partizanai labai stokojo ginkl ir amunicijos. I 19501953 m. MGB operatyvini praneim matyti, kad prieo baudjai, sunaikin partizan br, paimdavo labai maai ginkl ir audmen atsarg. Esant tokiai situacijai, apie rimtesn pasiprieinim imteriopai gausesniam ir iki dant ginkluotam prieui negaljo bti ir kalbos. Todl partizanai tuo metu ilgesni kautyni su okupantais stengsi ivengti. Kalbdami apie Vakar valstybi nenor padti kovojaniai Lietuvai, norime priminti, kad Kstuio apygardos teritorijoje su ginklais ir amunicija buvo imestos kelios desanto grups. Paskutin 1950 m. Taurags apskrities mikuose, Ringi kaimo apylinkse. Kartu su Tauro apygardos tabo nariu Skirmantu buvo nuleisti du radistai ir bagaas, kurio i karto surasti nepavyko. Radijo sistuv, audmenis, fotoaparatus, laikraio "Laisv eina i Vakar" tira rado vienas Ringi kaimo gyventojas, kuris dal daikt pasiliko sau, o kitus atidav algirio partizan briui. Taiau tokia simbolin Vakar parama laisvs kovotojams buvo menka paguoda. Per 6 laisvs kov metus prieo slaptosios tarnybos labai itobulino kovos prie partizanus metodus. 19501953 m. ekistins-karins operacijos daniausiai vykdavo remiantis nip agentriniais praneimais, kuriuose buvo nurodoma tiksli partizan buvimo vieta. Isipltus MGB agentriniam tinklui, toki praneim kasmet gausjo. Prieas atsisak aklo ir maai efektyvaus mik "koimo", todl apie 80% baudiamj operacij prie laisvs kovotojus buvo vykdoma prie tai surinkus operatyvinius duomenis. Partizan susekimui ir sunaikinimui visose apskrityse veik NKVD kariuomens grups: RPG valgybos paiekos grup, OVG operatyvin karin, vliau VG ekistin karin grup, buvo sudaromos sekret, pasalos, stebjim grups, aprpintos transportu, jos galjo per 1-1,5 val. ivykti nurodyt viet. Operatyviniam ryiui ir radijo sistuv pelengavimui visa Lietuva buvo apnarpliota radijo ryi tinklu, MGB nip kiuose buvo rengiami radijo aliarmo signalai, kad, pasirodius tame rajone partizanams, agentas galt greitai apie tai informuoti apskrities MGB skyri. MGB darbuotojai operatyviniuose emlapiuose ymdavosi partizan pasirodymo vietas ir judjimo marrutus, spjamas partizanu telkimosi vietas operatyvini ini patikslinimui pasisdavo marrutinius agentus (marrutnyj agent), kurie, apsimet okupant nuskriaustaisiais, slankiodavo po tariam rajon. Dl to partizan judjimui ir veiklai slygos pasidar nepaprastai sudtingos.

Partizan gretos labiausiai retjo dl nuolatini idavysi, nes prieas sugebjo partizan ryi sistemas, brius ir tabus infiltruoti agentus, kurie okupacinei kariuomenei palengvino laisvs kovotoj naikinimo darb. Dl idavysi kentjo ne tik partizanai, bet ir j rmjai, todl didjo tarpusavio nepasitikjimas ir tarumas situacija, labai naudinga prieui. Iki 1949 m. laisvs kovotoj tikslas buvo ilaikvti stiprias kovos grupes, o slopstant ginkluotam pasiprieinimui, mginta isaugoti ginkluoto pasiprieinimo struktras, kurios galimo karo atveju galt vykdyti Lietuvoje vyr mobilizacij, administracijos formavimo, moni ir materialini vertybi saugojimo nuo besitraukianios okupant kariuomens darb. Btent tokie udaviniai keliami 1950 m. gruodio 28 d. apygard vadams Lietuvos partizan vado generolo J. emaiio-Vytauto pavaduotojo A. Ramanausko-Vanago isiuntintame rate. Taiau ginkluoto pogrindio struktr isaugojimas tapo labai problematikas, nes iki 1950 m. partizan gretos jau buvo labai praretjusios, dauguma senj patyrusi vad uv. MGB pateiktais duomenimis, 19471949 m. Kstuio apygardos partizanai patyr tokius nuostolius:27 1. 1947 m. nukauta 170 partizan, i viso aretuoti 532 mons. Paimta karinio turto: 35 kulkosvaidiai, 76 automatai, 135 autuvai, 108 pistoletai, 159 granatos, 42.000 ovini. 2. 1948 m. nukauta 117 partizan (vad28), i viso aretuoti 358 mons. Paimta 30 kulkosvaidi, 40 automat, 121 autuvas, 102 pistoletai, 125 granatos, 20.000 ovini. 3. 1949 m. nukauti 125 partizanai (vadai35), i viso aretuoti 405 mons, i j 113 antisovietini organizacij nari, 99 partizanai (6 partizan vadai), 67 ryininkai, 65 partizan rmjai, 61 antisovietikai nusiteiks asmuo. Paimta 21 kulkosvaidis, 40 automat, 116 autuv, 104 pistoletai, 64 granatos, 28.991 ovinys. Juros srities vadas V. Ivanauskas-Henrikas savo laike rao, kad 1949 m. srityje uvo 15 partizan vad, kuri emiausias rangas partizan rajono vadas. Tuo metu rinktinse buvo lik tik po vien kit pareign, kuris pagal isilavinim ir patirt atitiko einamas pareigas. 1951 m. Lietuvoje dar veik apie 1000 partizan. Kstuio apygardoje 1952 m. buvo 180 partizan, o 1953 m. beliko tik 23. 1950 1953 m. buvo ginkluoto pasiprieinimo saullydis. 19491950 m. pagrindiniai MGB smgiai buvo nukreipti prie partizan apygard ir rinktini tabus. Jiems iaikinti buvo mestos tuo metu jau gausios nip pajgos. 1949 m. gruodio 15 d. sudaroma Biruts rinktins, veikusios Raseini, Skaudvils ir

Kelms rajon teritorijoje, agentrin sekimo byla Nr. 927 (kodo pavadinimas Skriai "Sarana"), kurioje suregistruojami visi rinktins partizanai, i agent praneim renkama operatyvin mediaga apie ryininkus, rmjus, kurpiami vairiausi rinktins sunaikinimo planai. Nemaai sumaities okupantams sukl visai nenumatytas vykis 1950 m. spalio 19 d. Biruts rinktins apsaugos brys emigas, vadovaujamas J. Milkinto Maralio, susidr su sovietinio aktyvo grupe, kurioje buvo ems kio ministro pavaduotojas Povilas Triius. I partizan brio vado Maralio raporto, sisto Dubysos partizan rajono vadui S. Narbutui-Apolinarui, ir Nemaki strib brio vado pavaduotojo Samoilovo pasiaikinimo, rayto MGB, galima nesunkiai atkurti to vykio aplinkybes. T dien ems kio ministro pavaduotojas atvyko Nemakius, i kur su strib apsauga nuvyko neseniai sukurt Kalinino kolchoz. Grdami atgal, pakeliui Nemakius, usuko tarp Milavn ir Pabali kaim, netoli Balios ups, esani kininko J. Kalvaiio sodyb. Tuo metu sodyboje, darinje, slpsi Maralio brio vyrai. Stribai, kaip ir prasta, pradjo po sodyb niuktinti. Kai atidar darins duris, partizanai, neturdami kitos ieities, pradjo audyti. Buvo nukautas netoliese buvs ministro pavaduotojas P. Triius, vienas stribas sueistas, kiti mov Balios pakrantes ir Nemakius kviestis pagalbos. Pabgus stribams, partizanai pasitrauk i sodybos. I Maralio raporto ir jame uraytos S. Narbuto-Apolinaro pastabos aikja, kad tai buvo visai neplanuotas vykis, kad kautyni galbt buvo galima ivengti. Kadangi tai buvo respublikins reikms vykis, partizan paiekai ant koj buvo pakelti aplinkini rajon garnizonai ir stribai, MGB operatyvininkai, visa MVD-MGB agentra. Siautimas truko 5 dienas ir apm plai teritorij. numatytus rajonus ivyko operatyvins grups, MGB darbuotojai susitiko su kaimuose uverbuotais agentais ir informatoriais. I VSKA byl paaikjo, 27 kad, darydami kratas, MGB darbuotojai altropi, Kutnink, Primani kaimuose susitiko su agentais Lipyt, Kristina, Matas, Jra, Tulpe, Stankus; Grau, Talkinink, Rimkiki, Jkaini kaimupse su agentais Galinskis, Degtukas, Eugenija, Beras, Bogdan, Dobilas, Vjas, Drsuolis, Dagilis; Yli, Alekn, Antapusinio, Kampaii, Iiniki kaimuose su agentais Kvieiai, Lidra, Germanas, Bystryi, Vilkas. Siautimai vyko Apusin, Vailab, Plaiuvos, Paupio, Ggiu, ienlaukio, Velpes, Pagiedoio, Klavmi, Aleksandraii, Varnn, Daumn, Paskyn, apaliki, Pavidaujo, Lapgiri, Pagraus, Pramediuvos kaim apylinkse. Visur MGB darbuotojai susitiko su savo agentra. Jiems buvo duota para laiko iaikinti, kur slapstosi partizanai. ios operacijos metu buvo aretuota 20 moni. Dl aktyvios MGB veiklos 1951 m. labai nukentjo Kstuio apygardos Dubysos rajono partizanai. Klaipdos srities MGB valdybai pavyko io rajono partizan ryi sistem infiltruoti savo agentus Naikauskas ir Val. Kadangi pirmasis buvo Dubysos rajono partizan vado S. Narbuto-Apolinaro dukters kriktatvis, o agent Val Klaipdoje apsigyvenusios partizans Apolonijos imkeviiuts-Audrons pusseser,

slygos nip veiklai buvo labai palankios. Siekdami gyti partizan vad pasitikjim, minti nipai Klaipdoje jiems nupirkdavo ir Vidukls apylinkes atvedavo avalyns, rb, raymo reikmen, adjo padti apsirpinti fiktyviais dokumentais. 1950 m. pabaigoje dl pablogjusios sveikatos Klaipd pasigydyti ivyko S. Narbuto-Apolinaro pavaduotojas Bronius ivatkauskas-Keris, mogus, ne kart sumaniai ivengs MGB pinkli. Bronius nuo pat vaikysts pasiymjo meniniais polinkiais, kurie laisvs kovoje jam labai pravert: taip meistrikai padarydavo bet kok antspaud, kad jo nuo tikro nebuvo galima atskirti. Ne vienam yra padjs sigyti fiktyvius dokumentus. Padedama nip Naikauskas ir Val, Klaipdos MGB j akylai sek. Gydymosi tikslais Klaipd atvykti ruosi ir S. Narbutas-Apolinaras su mona partizane S. Rutkauskaite-Aldona. Pasinaudodami agent Naikauskas ir Val ryiais, tokius partizan vad ketinimus Klaipdos emgbistai visaip skatino, kurp planus, kaip sunaikinti Dubysos rajono partizan vadovyb. Po vairiausi klast ir provokacij tai jiems padaryti pavyko. 1951 m. kovo 24 d. Klaipdoje buvo suimti S. Narbutas-Apolinaras, jo mona S. Rutkauskait-Aldona, B. ivatkauskas-Keris. Emgbistai inojo, kad j rankas pateko neeiliniai laisvs kovotojai, todl suimtuosius aktyviai tard, kankino, prievarta band juos traukti operatyvin provokacij, kurios tikslas sunaikinti Kstuio apygardos tab. Kaip parod vlesni vykiai, ie MGB sumanymai nebuvo vaisingi. 1951 m. gruodio 1417 d. Raseiniuose Pabaltijo karins apygardos karo tribunolas Dubysos partizan rajono vad S. Narbut-Apolinar ir jo pavaduotoj B. ivatkausk-Ker nuteis mirties bausme suaudyti. S. Narbuto mona, partizan S. Rutkauskait-Aldona ir su ia byla susijusi didel 106 partizan ryinink ir rmj grup buvo nuteisti ilgai tremiai darbo pataisos lagerius. Nuteistuosius S. Narbut ir B. ivatkausk udar mirtinink kamer ir Raseini kaljime laik dar kelis mnesius, vliau jie buvo iveti Vilniaus kaljim. Vedami i mirtinink kameros, S. Narbutas ir B. ivatkauskas, garsiai aukdami, atsisveikino su kaliniais: "Sudiev, broliai, sudiev, Stasele, mus vea suaudyti". Tuos odius igirdo ne viena kamera, aibo greitumu inia apskriejo vis kaljim. Kilo didelis sujudimas, triukmas: kaliniai, kas kuo turjo, dau kamer duris, auk, protestavo. Nesitikj tokio kalini protesto, po kaljim lakst ir blaksi sargyba ir kaljimo administracija. Kaip pasakoja buve Raseini kaljimo politiniai kaliniai, enkavedistai kaliniams grasino, pra graiuoju nurimti, tikinjo, kad S. Narbuto ir B, ivatkausko tikrai nesuaudys. Taiau kaliniai ilgai nerimo, o vliau visi vieningai paskelb bado streik. Streikas tssi kelet dien. Ms turimomis iniomis, tai buvo antrasis masinis Raseini kaljimo politini kalini streikas, kur okupantai kruopiai slp nuo visuomens, nes vieumas ir tiesa buvo didiausi sovietins santvarkos prieai.

Baudiamojoje byloje Nr. 794, 4-tame tome, 289 puslapyje, yra payma bx Nr. 9/12168, datuota 15.07.1952, apie tai, kad mirties nuosprendis S. Narbutui ir B. ivatkauskui vykdytas Vilniuje 1952 m. birelio 20 d. Pasirao LTSR KGB "A" skyriaus papulkininkis Griinas. 1950 m. lapkriio mnes Dubysos rajono partizanai Vidukls valsiaus Veryb mike, netoli vendr kaimo, sireng bunker, kuriame buvo kurtas Biruts rinktins ir Dubysos rajono tabas. Kartu su tab apsaugos briu bunkeryje apsigyveno 13 partizan. Ryius palaikydavo per netoliese gyvenusius Leonard ir Vaclov Blinstrubus. I savo nip suinoj apie dviej tab dislokacijos viet, Klaipdos srities MGB valdyba 1951 m. kovo 27 d. organizavo ekistin-karin operacij, kurioje dalyvavo daug MVD kariuomens, vadovaujamos 4 pulkinink laipsnius turini karinink. tab bunkeris ir visas miko kvartalas buvo apsuptas keliais prieo kareivi iedais. Kautyni metu uvo Biruts rinktins tabo virininkas Vincas Pluiauskas-Aras, Dubysos rajono tabo narys Napoleonas LukoiusJaunutis, jo brolis Simas Lukoius-Jurgutis, partizanas Antanas Narbutas-Arnas, jo brolis Jonas Narbutas Andrius, Bronius alkauskas-Vasmontas, gyvas suimtas tik prie mnes laiko stojs partizan br Vytautas Barauskas-Teisutis. Operacijos metu paimti 4 automatai, 3 automaitiniai autuvai, 4 neautomatiniai autuvai, 6 pistoletai, 526 oviniai, 2 raomosios mainls ir kitas tab turtas. Yra duomen, kad tame myje uvo nemaai rus. Rytojaus dien, t.y. 1951 m. kovo 28 d., Klaipdos srities MGB valdyba ir Skaudvils rajono MGB skyrius, padedami MVD 273 ir 32 auli pulk ir strib buri, alpi miko 7 kvartale organizavo ekistin-karin operacij, apsupo bunker, kuriame buvo Biruts rinktins tabo apsaugos brys, vadovaujamas Juozo MilkintoMaralio. Per kautynes uvo brio vadas J. Milkintas-Maralis, Steponas liaasvangutis, J. Milkinto mona Jadz Januyt-Ieva, Kazys Bakaitis-Bijnas, Jonas Nacas-Skrajnas. Operacijos metu paimti 3 automatai, 2 autuvai, 3 pistoletai, 360 ovini, vairs dokumentai. Po i neteki Biruts rinktin jau neatsigavo ir 1951 m. pavasar dl neskaitlingumo buvo panaikinta. 1951 m. balandio 15 d. Paviiovio mike vyko partizan vad pasitarimas, kuriame dalyvavo Jros srities vadas A. Bakys-Klajnas, Kstuio apygardos tabo nariai J. Kisielius-Genius, J. Rubaitis-ilius, V. Slapinskas-Vytas, Biruts rinktins vadas K. Labanauskas-Justas, rinktins tabo nariai: V. SkakauskasRegimantas, A. Januas-Skudutis, Butageidio rinktins vadas J. Nuobaras-Lyras, Vaidoto rinktins vadas J. Vilinskas-Algirdas, partizan brio vadas J. PalubeckasSimas ir kiti. A. Bakys-Klajnas partizanams pra ne, kad, uvus Jros srities partizan vadui V. Ivanauskui-Henrikui, Lietuvos partizan aukiausios vadovybs sakymu jis paskirtas Jros srities vadu, todl Kstuio apygardos rinktini ir bri vadai turi isirinkti apygardos vad. Kstuio apygardos vadu buvo irinktas K. Labanauskas-Justas. Jros srities tabo kio dalies virininku paskirtos J. Kisielius-

Genius, Svajnas, o tabo vedliu V. Slapinskas-Vytas. Kstuio apygardos tabas buvo papildytas naujais nariais: kio dalies virininku paskirtas V. SkakauskasRegimantas, o tabo vedliu A. Januas-Skudutis. Po Dubysos rajono partizan vado S. Narbuto-Apolinaro sumimo rajono vadu buvo paskirtas Aloyzas Stumbrys-Keleivis. 1951 m. spalio 17 d. MGB agentas Nevis apatini rb pamainos perdavimo dingstimi viliojo Dubysos rajono vad A. Stumbr-Keleiv, tabo narius J. Petrait-Nalait ir A. Navick-Genut jo sodyboje MGB surengt sustiprint pasal. Susidrimo metu buvo sueistas rank A. Stumbrys- Keleivis. Dl kareivi bailumo (taip pasakyti MGB paymoje) partizanams pavyko pabgti. Kadangi sueistas A. Stumbrys rajono vado pareig eiti negaljo ir gydsi savo sirengtame bunkeryje, Dubysos rajono partizan vadu buvo paskirtas tabo organizacinio ir valgybos skyriaus virininkas J Petraitis-Nalaitis. Dl nuolatini idavysi retjo Kstuio apygardos partizan gretos, nukentjo tabas. 1951 m. spalio pradioje Kstuio apygardos tabo nariai V. SkakauskasRegimantas ir A. Januas-Skudutis kelet dien stovyklavo netoli Vidukls, Antapusinio kaimo Lypjaunio mikelyje. Nakt jie isikviet jiems ankiau pastam gretimo kaimo gyventoj J. D., kuris Raseini MGB jau buvo uverbuotas agentu, slapyvardiu Bystryj. Partizanams jis tarimo nekle. nes jo brolis u ryius su partizanais buvo aretuotas ir sdjo Vilniaus kaljime. Rytojaus dien agentas Bystryj atjo partizan stovykl. V. Skakauskas-Regimantas para laik ir papra agent j nuneti ryi punkt (kodinis pavadinimas "Geleinis trikampis" pas B. Valinien, gyvenusi Antringio kaime. Agentas Bystryj partizan pavedimu t dien laikus neiojo kelis kartus. Su paskutiniu laiku jis nuvyko ne ryi punkt, o Raseinius pas MGB kapiton Pain. is greitai pakl ant koj ekistin-karin grup. Partizan sunaikinti ivyko dvi kareivi ir viena strib maina, operacijoje dalyvavo Vidukls stribai. Buvo apsuptas Lypjaunio mikelis. ekistin-karin operacija vyko 1951 m. spalio 6 d. Pajut, kad juos supa, partizanai band prasiverti, apaud kareivi ir strib grandin. Vienas stribas buvo nukautas, jo ginkl pasiiupo partizanai. Prasiverimo metu, pasaloje buvusi rus kareivi kulk pakirstas, suklupo A. Januas-Skudutis. I apsupimo prasiverus V. Skakaus-k-Regimant kareiviai ir stribai persekiojo net eis kilometrus. Pagaliau j pasivijo Raseini strib brio vado pavaduotojo Kabanovo kulka. Vienas V. Skakausk-Regimant persekiojs stribas buvo sueistas. Visi nukentj ir persekiojimo operacijoje dalyvav stribai Raseini MGB buvo apdovanoti premijomis. Pagal KGB agento Dagilis praneim 1952 m. liepos 22 d. Tytuvn rajone vyko ekistin-karin operacija, kurios metu buvo sunaikinta 5 partizan grup, nukautas paskutinis Kstuio apygardos Dubysos partizan rajono vadas J. Petraitis-Nalaitis. Be kito tabo turto, bunkeryje buvo rasti kuriamos pogrindins Vyi sjungos dokumentai Tuo metu ios pogrindins organizacijos krimas nebuvo atsitiktinis. Tai buvo alternatyva slopstaniam ginkluotam pasiprieinimui, kuris jau buvo isms

visas savo galimybes ir neatitiko Lietuvoje susiklosiusi politini ir ekonomini slyg. Greito nepriklausomybes atkrimo viltys jau buvo iblsusios. Ginkluoto pogrindio vadai suprato, kad reikia rengtis ilgai bolevikinei okupacijai, kartu galvoti apie naujas pasiprieinimo formas. Neginkluotas politinis-intelektualinis pasiprieinimas geriausiai galjo pratsti laisvs kov idjas ir tautos pasiprieinimo tradicijas. Pasyvi kova yra prieo sunkiau pastebima, didesn tikimyb ilgiau isaugoti gyvybingsias jgas. Vyi sjungos stat ir Programos krjas LLKS Prezidiumo pirmininko J. emaiio-Vytauto pavaduotojas, Jros srities vadas A. Bakys-Klajnas. iuose dokumentuose su dideliu politiniu valgumu idstyti sjungos, slaptos politins organizacijos, tikslai ir udaviniai, nubrti pagrindiniai atkursimos demokratins valstybs politiniai ir ekonominiai kontrai. Tuo metu dar ilikusiems partizan briams ir tabams buvo duotas nurodymas savo veikimo teritorijoje kurti Vyi sjungos skyrius. Todl neatsitiktinai ie dokumentai buvo aptikti J. PetraiioNalaiio bunkeryje. Kaip matyti i KGB paym, pogrindins organizacijos krimosi perspektyva okupantams kl daug nerimo. Taiau uvus ios organizacijos krjui A. Bakiui-Klajnui, Vyi sjungos veiklos iplsti nespta. 19501953 m. dl sustiprjusios prieo agentrins veiklos vis labiau ir labiau retjo partizan gretos. Kaip jau minta, iuo laikotarpiu okupantai kovoje prie ginkluot pogrind alia cinikiausio iaurumo ir prievartos ima taikyti labiau rafinuotus kovos bdus: specialisias priemones, provokatori infiltravim partizan brius ir ryi sistemas. pogrindio struktras siskverbusi nip padedama, MGB surengdavo vadinamsias operatyvines kombinacijas klastas, kurias stengdavosi vilioti partizan brius arba j grupes. Jeigu pasisekdavo panaudoti preparat "Neptun", umigdytus partizanus suimdavo gyvus, jei i klasta nepavykdavo, agentaismogikai i pasal juos nuaudavo. Tai universalus t met MGB veiklos scenarijus. i veikla bdavo skmingesn, jeigu agentais uverbuodavo partizan bri vadus, tab narius, ryininkus, mones, turjusius plaius ryius su laisvs kovotojais ir j rmjais. Tokius savo ginklo brolius idavusius agentus MGB traukdavo provokatori-smogik grupes ir, pasinaudodama j ryiais su dar laisvje esaniais partizanais, pastariesiems rengdavo vairias pasalas. Toks kovos bdas panejo kruvinj mediokl, kur varov vaidmen atliko laisvs kov idealus idav partizanai arba ryininkai. Deja, tai rsti t dien tikrov, kuri parodo, kokiomis totalinmis priemonmis prie Lietuvos partizanus kovojo okupantai ir kokios sudtingos buvo t met ginkluoto pasiprieinimo slygos Kad geriau suvoktume paskutinij met laisvs kov situacij, pasinaudodami archyvuose aptiktais duomenimis, panagrinkime kelet konkrei MGB agentrins veiklos fakt. 1952 m. gruodio 25 d. Kauno srities MGB valdybai sistoje paymoje Nr. 3965 ''Apie Raseini raj. MGB skyriaus kov su ginkluotomis bandomis ir nacionalistiniu pogrindiu per 1952 m."30 Raseini MGB virininkas Isaievas rao,

kad 1952 m. jiems pavyko slapyvardiu ibuokl uverbuoti Vaidoto rinktins tabo ryinink. Paymoje raoma, kad ryinink idav partizan korespondencij, "padedant aikinamajam ir aukljamajam darbui, ibuokl pradjo dirbi siningai ir konspiratyviai"31. 1952 m. pavasar Raseini MGB suplanavo operacij speciali priemoni pagalba suimti gyvus Vaidoto rinktins tabo narius. Tuo tikslu 1952 m. balandio 28 d. agentei ibuokl buvo iduotas keli ri preparatas "Neptun" (Nr. 12, 22, 47), jos namuose surengta pasala, kuri sudar keli kareiviai ir agentassmogikas Norkus. 1952 m. gegus 3 d. nakt pas agent ibuokl atjo Vaidoto rinktins partizanai: J ukaitis-Gintautas, Grainos rajono vadas, brio vadas E. Pranckeviius-Vasaris, M. Sutkaitis-Lapas, B. Kregd-Bijnas, A. abliauskas-Aras. Keturi partizanai ujo pas agent, o vienas liko sargyboje. Agent partizanams pasil igerti ir uksti. Valgyti atsisak visi, o igr tik Gintautas ir Bijnas. Agent, pasinaudodama tuo, kad partizanai papra pieno, slapta j pyl preparato "Neptun". Pirmasis igrs J. ukaitis-Gintautas pastebjo, kad pienas kartus, todl kiti negr. Greitai Gintautui pasidar bloga. Kilus jtarimui, partizanai ijo i agents nam ir u 10 metr susdo ant griovio krato pasitarti. Tuo pasinaudojusi, agent ibuokl prane darinje tnojusiai pasalos grupei apie susidariusi padt. nips nam buvo pasistas agentas-smogikas Norkus. Po 15 minui gro vienas partizanas. Bandant jam eiti agents namus, smogikas Norkus ov i begarsio pistoleto. Sueistas partizanas dar spjo iauti i autuvo ir pabgo. Igirdusi audym, atskubjo MGB pasalos, o vliau ir rezervo grup, taiau partizan paiekos buvo bevaiss. Gegus 6 d. MGB operatyvin-karin grup Birbiliks mike, apie 500 m. nuo agents nam, rado J . Sukaiio-Gintauto lavon. Tai viena i nepavykusi Raseini MGB operacij, nes 4 partizanai i jiems paspst pinkli paspruko, buvo iifruota agent ibuokl, kuri gelbstint nuo partizan teismo, teko ikeldinti gyventi Raseinius. Po sulugusios operacijos, kaip buvo prasta, prasidjo MGB institucij susirainjimas, aikinimasis, atpirkimo oi iekojimas. Tais paiais metais kaip aktyvios Vaidoto rinktines partizan rmjos MGB buvo slapta suimtos ir uverbuotos dvi vienos pradins mokyklos mokytojos. Joms buvo suteikti slapyvardiai Nijol ir N ris. 32 MGB paymoje raoma, kad naujai uverbuot ageni "teisingo aukljimo dka gauti teigiami rezultatai": 1952 m. gegus mnes pagal j agentrinius praneimus buvo nukautas Vaidoto rinktins vado pavaduotojas A. Laurynaitis-Algimantas ir partizanas Z. ukauskas-Liepukas. 1952 m. lapkriio 27 d. agent Nris savo bendrininkei Nijolei prane, kad mokykl atjo du partizanai. Si nedelsdama apie tai informavo Raseini MGB. Partizan sunaikinti buvo isistos dvi operatyvins-karins grups. 16 val. 45 min. partizanai pastebjo i iaurs puss artjanius rus kareivius, todl pradjo trauktis piet kryptimi Krmuose, apie 150 m. nuo mokyklos, pasaloje j lauk antroji MGB grup. vykus susiaudymui, uvo Grainos rajono vadas A. Armoras-Zubrys,

Arvydas ir partizanas M. Sutkaitis-Lapas. U partizan sunaikinim aktyviausius operacijos dalyvius ir agentes MGB apdovanojo piniginmis premijomis. Kad agents nebt iifruotos ir galt toliau itikimai tarnauti okupantams, MGB panaudojo savo ibandyt metod: per savo patiktinius paskleid gandus, kad partizanus idav kolkio sandlininkas ir jo dukt i pavydo, nes ji draugavo su partizanu M. Sutkaiiu. Kad melas bt tikimesnis, tarsi saugant nuo partizan kerto, sandlininkas su eima buvo perkeltas Girkaln. Taip kruvinas idavysts elis buvo mestas ant visai nekalt moni, o iuo melu nuo tarim apsaugotos agents galjo tsti savo pragaiting veikl. Per kelias idavystes skmingai prie okupantus usiangaavusios, agents Nijol ir Nris i MGB gavo dar svarbesn uduot susekti ir padti suimti Vaidoto rinktins vad J. Vilinsk-Algird ir Jros srities vad A. Bak-Klajn. iai uduoiai vykdyti jos i emgbist gavo net keli ri preparato "Neptun". Vykdydamos MGB uduot, agents susipaino su partizan ryininku, slapyvardiu Kriauiukas, mgino i jo suinoti, kur slapstosi j sekami laisvs kov vadai. Taiau greitai is udavinys buvo patiktas labiau informuotam gyvam MGB nagus pakliuvusiam partizanui, sutikusiam MGB idavinti kovos draugus, agentui-smogikui Vaidilai. 1953 m. balandio 13 d. Raseini MGB, agento Karpiaus padedama, viliojo jo namus ir sum Vaidoto rinktins kio dalies virinink P. Narbut-Roland.53 U paad paleisti i Kauno kaljimo suadtin Adolfin Dimait, dl ryi su partizanais nuteist 10 met, P. Narbutas sutiko bendradarbiauti su MGB ir buvo uverbuotas agentu slapyvardiu Vaidila. Tai vienas skmingiausi Raseini MGB verbavim, nes prieas sigijo labai informuot agent, pasiruous uoliai tarnauti okupantams. Jau 1953 m. gegus pradioje Vaidila traukiamas agent-smogik grup, kurios tikslas iaikinti Lietuvos partizan vado generolo J. emaiio-Vytauto vadaviet ir j suimti. Kadangi J. emaiio-Vytauto sumimo operacija plaiai aprayta raytojo Eugenijaus Ignataviiaus straipsnyje, kuris spausdinamas iame leidinyje, trumpai priminsiu kitas io agento klastas, kuri dka buvo sunaikintas Kstuio apygardos stabas, suimtas gyvas arba nukautas ne vienas partizanas. MGB operatyvins klastos vykdavo tokiu bdu: Vaidila, pasinaudodamas savo buvusiais ryiais, per ryininkus partizanams perduodavo laikus, kuriuose juos kviesdavo susitikimus. Susitikimuose j laukdavo Vaidila su kitais agentais-smogikais, kurie partizanus, jeigu pavykdavo, stengdavosi suimti gyvus, jei pasiprieindavo, nuaudavo. 1953 m birelio 19 d. Vaidila susitikim ikviet Kstuio apygardos vad Povil Morkn-Rimant ir apygardos tabo virinink Stas Zinkevii-Algimant, kuriuos agentai-smogikai nukov, treiajam partizanui pavyko pabgti. Panaiu bdu provokatorius Vaidila MGB pasalas viliojo partizan rajono Graina vad A. abliausk-Ar. Kitos operacijos metu jis padjo gyv suimti J. Palubecko-Simo brio partizan, su kuriuo kartu slapstsi, B. Miler-Aliuk.

1953 m. rugsjo 17 d. Vaidila su Raseini KGB sudaro plan, kaip sunaikinti po P. Morkno-Rimanto uvimo neseniai Kstuio apygardos vadu paskirt Jon Vilinsk-Algird.34 1953 m. rugsjo 18 d. imkaii valsiaus Antanavos kaim Vaidila laiku ikvieia susitikim Kstuio apygardos vad. Susitikimo tikslas apsvarstyti kai kurias Kstuio apygardos problemas. ios klastos metu kiekvienam agentui-smogikui buvo numatyta konkreti uduotis. Signal pradti partizan likvidavimo operacij kosjimu turjo duoti provokatorius Vaidila. Agentassmogikas Vytas dviem pistoleto viais sunkiai sueidia susitikim atjus J. Vilinsk-Algird. Matydamas, kad Vaidila nesiryta auti Kstuio apygardos vad atlydjus partizan Juoz Dobrovolsk-Ramn, trimis pistoleto viais j nukauna. Sunkiai sueistas J. Vilinskas-Algirdas, liks tik su pistoletu, atsiaudydamas bando pabgti, taiau u 300 m. nuo vykio vietos j pasiveja smogikai ir pribaigia automat serijomis. Kad provokatori Vaidil labai vertino okupantai, rodo KGB generolo K. Vaigausko TSRS auktajai KGB mokyklai ileista mokymo priemon knygut "Lietuvi nacionalist kenkjika veikla ir kova su ja",35 kur raoma: "ie ir vlesni Vaidilos veiksmai sustiprino pasitikjim juo ir tikino, kad jis galutinai nutrauk ryius su praeitimi, nutar ipirkti savo kalt prie taryb valdi, paddamas likviduoti ginkluoto pogrindio likuius. Vaidil imta drsiau naudoti ekistiniuose renginiuose, leisti vien susitikimus su buvusiais savo pagalbininkais, per kuriuos jis susisiekdavo su kitais banditais". Savo eiminink pasitikjim agentas-smogikas Vaidila stengsi pateisinti naujais kruvinais darbais 1953 m. lapkriio 3 d., Vaidilos padedamas, Ariogalos rajono KGB Surmant kaime organizavo ekistin-karin operacij, kurios metu buvo nukautas partizanas Jonas Balaitis-Aidas. Vykdydamas KGB uduotis, agentas Vaidila okupantams sil vairius bdus, kaip geriau likviduoti laisvje dar likusius kovos biiulius. 1953 m. rugpjio mnes jis laikais umezg ry su Kstuio apygardos tabo nariu Jonu Rubaiiu-ilium. To ryio tikslas paruoti operacij jo sumimui. Po kelis mnesius trukusio j susirainjimo nutarta susitikti. 1953 m. gruodio 11 d. Skaudvils rajono Rutkiki kaime vyko ekistin-karin operacija, kurioje, be strib ir rus kareivi, dalyvavo agentai-smogikai Vaidila, Vytas, Jaunius, Aras, Kaznas. J. Rubaitis-ilius su mona Julija Rubaitiene buvo ivilioti i D. Jukio namo, pas kur gyveno, ir ten agent suimti. I J. Rubaiio-iliaus paimtas pisloletas su oviniais, antitarybin literatra. MGB, pasinaudodama Vaidila ir J. Rubaiiu, planavo likviduoti paskutinius partizanus, umegzti ry su K. Labanausku-Justu ir pasirengti jo sumimui. Taiau i agent paslaug neprisireik, nes K. Labanauskas-Justas pats prisistat Kelms raj. KGB skyri ir pareik, kad nori kovoti su sovietins santvarkos prieais.36 Naujo agento "kriktas" buvo sutvirtintas ginklo broli krauju, nes reikjo gyti okupant pasitikjim. Taps agentu, K. Labanauskas-Justas po 4 dien nuov partizan

Vytaut Kybart, o po poros savaii jo brolius Eugenij ir Ign. Kad ant jo nekrist tarimas, MGB inscenizavo ekistin-karin operacij su paaudymais ir "persekiojimu", i kurio, savaime suprantama, agentas "pabgo". Prisidengs tokia legenda, agentas-smogikas toliau ts savo juodus darbus. Palyginti ilg laik okupant agentrai nepavyko susekti ir sunaikinti .Jros srities vado ir LLKS prezidiumo pirmininko pavaduotojo A. Bakio-KIajno, Senio. Raseini, Kelms, Taurags rajon MGB skyriai, Kauno, iauli, Klaipdos srii MGB valdybos j nirtingai mediojo. Gaujos nip kelet met neskmingai sekiojo partizan vado pdsakais, agent ir informatori agentriniai praneimai buvo segami storiausias sekimo bylas-formuliarus, registruojama menkiausia nuogirda apie Klajno marrutus, pasirodymo ir spjamas bunkeri vietas. Taiau didel pogrindins kovos patirt turiniam partizan vadui prieo rezgam pinkli vis pavykdavo ivengti. 19511952 m. nors ir labai apretjusioms emaitijos partizan formuotms Vakar srities tabas dar tebevadovavo, i tabo bunkery-e rengtos spaustuvs dar tebeplito pogrindin laisvoji spauda. Tai siutino okupant represij aparat, kl nerim Vilniuje sdintiems MGB bosams, todl jie ne kart priekaitavo Kauno srities MGB valdybai ir rajon MGB skyri vadovams, kodl A. BakysKlajnas dar laisvas. imtai erngbist kartligikai rezg vairiausias operatyvines kombinacijas-klastas: likviduoti Klajn gyv ar mirus. inoma, geriau suimti gyv, juk tuo tikslu keli ri preparatu "Neptun" buvo aprpinti deimtys nip. 1949 m. rugpjio mnes 6 kilometrai nuo Kelmes, Puuk kaime, Kazio Rko sodyboje, partizanai Aleksas Jurkunas-Valeras, jo mona Elena Gendrolyt-Baland, V. Kybaitas-Pikas darinje reng bunker. Slptuve buvo 7,5 m2 ploto, 2 m aukio, jimas udengtas medine de su emmis, vdinimo angos umaskuotos ienu, apvieiama elektra, tiekiama i akumuliatoriaus. ia slapstsi A. Jurknas su E. Gendrolyte, A. Stumbrys-Keleivis, K. Labanauskas-Justas. Kad partizan buvimas sodyboje kelt maiau tarim, Rko snus Stasys 1952 m. pradioje stojo komjaunim, kaip aktyvus komjaunuolis buvo irinktas tos organizacijos sekretoriumi. 1952 m. gegus 31 d., uvus A. Slumbriui-Keleiviui, vliau kit bunker persiklus K. Labanauskui-Justui, bunker atsikl Vakar srities vadas A. Bakys-Klajnas, Senis. Nuo 1952 m. pavasario i slptuv perkeliama tabo spaustuv, kuri buvo neblogai aprpinta spausdinimo technika: turjo raomj mainl, rankines spausdinimo stakles, nemaai rifto, radijo aparat. Bdamas nagingas mogus, A. Bakys i medio vairiems leidiniams pagamindavo klies. Sunkiomis bunkerio slygomis ia buvo leidiama pogrindin spauda, atsiaukimai ir kiti leidiniai, kurie iki tabo sunaikinimo buvo platinami emaitijoje. Apie 9 mnesius emgbistams nepavyko uiuopti A. Bakio-Klajno vadaviets pdsak. Taiau 1952 m. pabaigoje Raseini rajone suimta partizan tardoma prasitar, kad A. Bakys tabo bunker turi sirengs kakur tarp Kelms ir Krai. Ant koj MGB sukl vis io krato agentr, sum kelet ryinink, MGB nipai dien ir nakt stebjo tartinas sodybas, sek moni judjim.

1953 met iema buvo labai gili. Atvent Naujuosius Metus, partizanai A. Jurknas-Valeras ir A. Jankauskas-Tonis ijo kaim. Gr papra sodybos eimininko, kad sniege akomis ubraukt j pdsakus. Taiau partizan apsilankymas kaime MGB nip buvo pastebtas, apytikriai nustatyta kryptis, i kur jie atjo. 1953 m. sausio 17 d. iauli srities ir Kelms rajono MGB karins grups vienu metu apsupo Eerski, Lekavii ir K. Rko sodybas. ekistai K. Rko darinje aptiko tabo bunker. I MGB gyvo paimto partizano A. Jankausko-Tonio pasakojimo galima atkurti paskutines Vakar srities tabo gyvavimo minutes. Partizan vadai, suprat, kad pasiprieinimas beprasmikas, nusprend gyvi nepasiduoti. Pirmiausia jie sunaikino dokumentus, suaud raomj mainl ir radijo aparat, sudau ilguosius ginklus ir kit tabo turt. Pirmasis i pistoleto nusiov Vakar srities vadas, LLKS prezidiumo pirmininko pavaduotojas A. Bakys-Klajnas, Senis. tabo nars E. Gendrolyts-Balands praymu, j nuov vy-ras Aleksas, po to sau gyvyb nutrauk ir pats srities tabo virininkas A. Jurknas-Valeras. A. Jankauskui-Toniui buvo suteikta pasirinkimo galimyb jis enkavedistams pasidav gyvas. Prieams rankas atiteko tik partizan knai, sugadinto tabo turto liekanos, 20 kilogram spaustuvs rifto, keli tkstaniai platinimui paruot laikrai "Laisvs varpas", "Vyi keliu", 4 pistoletai, 299 oviniai. Taip uvo vienas ymiausi emaitijos ginkluoto pasiprieinimo okupantams organizatori ir vad A. Bakys-Klajnas, Germantas, buvo sunaikintas Vakar srities tabas, kurio, deja, jau nebuvo kam atkurti. 1953 m. rugsjo 18 d. uvus paskutiniam Kstuio apygardos vadui J. VilinskuiAlgirdui, apygardos tabo darbas taip pat nebuvo atkurtas. Sunaikinus partizan tabus, organizuotas ginkluotas pasiprieinimas tapo nebemanomas. Partizaninis sjdis ilgiausiai isilaik emaitijoje: Raseini, Taurags, ilals rajonuose ginkluot pasiprieinim dar ts negauss laisvs kovotoj breliai, pavieniai partizanai. Paskutiniai Raseini rajono partizanai broliai Vladas ir Juozas Noreikos Pagynvio kaime uvo apie 1957 m., o ilals rajone paskutiniai partizanai F. Urbonas-Algirdas ir P. Oelis-Jaunutis buvo iduoti ir uvo 1959 m.gegus 4 d. Kvdarnos apylinks Bui i kaime. Daugiau kaip deimt met truks didvyrikas ginkluotas lietuvi tautos pasiprieinimas baigsi, taiau laisvs kov sjdis bolevikinei imperijai nekapituliavo, nes atkakliausieji ir itvermingiausieji partizano priesaikai liko itikimi iki galo ir garbingai uvo su ginklu rankose. Isms visas savo galimybes ir nesulauks adtosios laisvs i Vakar, ginkluotas pasiprieinimas ugso, taiau kova u laisv nenutrko. Ji prisitaik prie nauj, pakitusi slyg, peraugo nauj kokyb pasyvj, intelektualin pasiprieinim. Isivadavimo i bolevikins vergijos skatinama, lietuvi politin kova u nepriklausomos valstybs atkrim vyko vis rus okupacijos laikotarp.

Ginkluoto pasiprieinimo prasm Tapusi dviej totalini reim bolevizmo ir faizmo agresijos auka ir j kruvin grumtyni arena, lietuvi tauta prarado laisv ir nepriklausomyb,patyr didiulius ibandymus, kanias, moni, materialini ir kultros vertybi netektis. Taiau maa didvyrika tauta, itikus didelei nelaimei, neliko pasyvi jai darom skriaud stebtoja, nesuklupo prie raudonj ir rudj okupantus, smurtui ir prievartai pasiprieino ginklu, politinmis priemonmis, visuotiniu pilietiniu nepaklusnumu. 1940 m. birelio 15 d. kartu su pirmja rus okupacija prasidjusi lietuvi laisvs kova vyko abiej okupacij laikotarpiu iki pat 1990 m. Sausio 13-osios vyki ir net iki 1993 m. rugpjio 31 d., kai paskutinis okupant kareivis isinedino i Lietuvos. Penkiasdeimtmet trukusios isivadavimo kovos rykiausi etapai buvo Birelio sukilimas ir ginkluotas tautos pasiprieinimas, savo kulminacij pasieks antrosios bolevik okupacijos metais. Visi laisvs kov etapai yra to paties lietuvi tautos istorijos vyksmo pastang atkurti nepriklausomyb sudtins dalys. Todl tik bendrame io istorijos proceso kontekste galima objektyviau isiaikinti ginkluoto pasiprieinimo kilimo prieastis, giliau suvokti tautos kovos ir kanios prasm ir vert. Apibendrindami iame straipsnyje isakytas mintis, dar kart priminkime vykius, turjusius lemiamos takos ne tik Europos, bet ir viso pasaulio taut likimui. Antrasis Pasaulinis karas buvo ne tik taut karas prie faizm, bet ir dviej kruviniausi reim faizmo ir bolevizmo grumtyns u pasaulio padalijim. Tarptautins teiss ir bendramogikos morals poiriu, kad pasaulis tapt saugus ir taikus, abi totalins imperijos, knijusios neapykant ir smurt, turjo lugti. Pasibaigus Antrajam pasauliniam karui ir lugus naci Vokietijai, buvo visos prielaidos paaboti karo ivargintos bolevikins Rusijos imperialistinius kslus ir igelbti monij nuo komunizmo mklos. Tokiems veiksmams Vakar valstybs turjo visas galimybes: gerai apginkluot kariuomen, galing karin pramon, didiulius materialinius resursus, atomin ginkl ir labai svarb tarptautin teisin akt Atlanto chartij, kuri 1942 m. sausio 1 d. pasira ir Rusija. 1945 m. vasario 411 dienomis, II Pasaulinio karo pabaigos ivakarse, Jaltoje vyko JAV, Anglijos ir Rusijos vadov konferencija, kurioje buvo aptarti pokarins Europos ir pasaulio tvarkymo principai. Antihitlerins koalicijos valstybs Jaltoje dar kart ikilmingai pasiadjo po karo laikytis Atlanto chartijos princip: pavergtoms tautoms suteikti teis laisv, sudaryti joms galimybes pasirinkti tinkamiausi valdymo form. Bsimoji taika turjo tautoms utikrinti saug gyvenim, tarptautiniuose santykiuose valstybs turjo atsisakyti vartoti jg. Deja, Vakar valstybms nuolaidiaujant, sovietin Rusija cinikiausi bdu sulau visus Atlanto chartijos humanikus principus, ir labai svarbus tarptautinis dokumentas virto tuiu popiergaliu. Rusija, ugrobusi pus Europos ir prievarta

sugrdusi pavergtas tautas vadinamj socialistin lager, nuo laisvojo pasaulio atitvr jas geleine udanga, slp nuo visuomens net pat io dokumento egzistavimo fakt. Po naci Vokietijos kapituliacijos, prasidjus Rusijos ir Vakar valstybi nesutarimams, Taikos konferencija nebuvo suaukta, valstyb-agresor i ugrobt Ryt Europos teritorij nebuvo priversta pasitraukti, todl Antrasis pasaulinis karas nesibaig. Jis tebevyko prie bolevikin imperij, kuri pavergtoms tautoms siek prievarta primesti savo amorali santvark. Vakar valstybi skatinama greito ivadavimo paadais, lietuvi tauta neprarado vilties atkurti nepriklausomyb ir pakilo tbtin kov su galingiausia pasaulio totaline imperija. Tai, kad Lietuvos partizan-savanori kariuomen, negaudama jokios paramos i usienio, netiktinai iauraus teroro slygomis daugiau kaip deimt met prieinosi imteriopai galingesniam prieui, yra fenomenas, neturintis analog Europos taut istorijoje. teigin patvirtina lietuvi ginkluoto pasiprieinimo trukms ir intensyvumo palyginimas su kit taut pasiprieinimu rus okupantams. Latvijoje ir Estijoje ginkluotame pasiprieinime partizan dalyvavo 2 kartus maiau, jis truko 3 kartus trumpiau. Lenkijoje pagal gyventoj skaii partizan buvo 5 kartus maiau negu Lietuvoje, o pasiprieinimas truko 3 kartus trumpiau. Kad lietuviai taip ilgai sugebjo prieintis, paaikinama tik tuo, jog ginkluota kova buvo visos tautos isivadavimo i sovietins vergijos sjdis, idja, u kuri mirti nepabgo kelios nepriklausomybs metais iaukltos Lietuvos piliei kartos. Tai buvo pats iauriausias karas i vis, kada nors vykusi Lietuvos teritorijoje. Jis buvo baisesnis u prastus karus, kur pagal tarptautin teis civiliai gyventojai turi nors minimalias apsaugos garantijas. Toki garantij Lietuvos gyventojai neturjo, nes sulaukj totalins imperijos tarnai joki tarptautins teiss norm nepripaino, humanizmas jiems buvo svetimas ir nesuvokiamas. Kiekvien dor lietuv okupantai vertino kaip potencial sovietins santvarkos prie, elgsi su Lietuvos monmis kaip ukariautojai ir tautos nepaklusnumui palauti taik barbarikiausius prievartos metodus. Kad lietuvi tautos ginkluotas ir politinis pasiprieinimas buvo reali jga, tuo metu pripaino ir patys okupantai. Planuodami baudiamsias akcij as prie partizanus ir pogrindio organizacijas, jie negaljo isiversti be tikslesni ini ir vertinim. I MVD MGB operatyvini byl ir slapto susirainjimo matyti, kad lietuvi laisvs kova vertinama kaip gerai organizuotas masinis tautos sjdis, kuris turi tiksl atkurti nepriklausom valstyb ir yra labai pavojingas sovietinei santvarkai. Taiau tikroji tiesa buvo skiriama tik slaptj tarnyb darbuotojams ir aukto rango sovietins valdios pareignams. Vadinamaja "liaudiai" sovietiniai istorikai, propagandos ir dezinformacijos tarnybos vis sovietmet kurp ir kyriai piro mel apie tariamai pai lietuvi tarpe vykusi "klasi kov" ir "nacionalistines gaujas," vykdiusias nusikaltimus prie sovietin "liaud". Elementari tiesa rodo, kad joks

pilietinis karas okupuotame krate yra nemanomas, todl "klasi kovos" ir "liaudies" mitas tuoj subyra prisiminus, kas laisvs kov laikais sudar t svok turin. Vadinamoji "liaudis", kuri prieinosi lietuvi tautos laisvs siekiui, buvo kolaborantai, padj okupantams vykdyti nepriklausomos valstybs griovim ir gyventoj genocido program. Tai Lietuvos komunist partija, kurios nari, 1945 m. sausio 1 d. duomenimis, buvo 3536 (lietuvi tik 31,8/", o tai sudar 0,11% nuo vis Lietuvos gyventoj), uoliausieji okupant talkininkai stribai, okupacins valdios aktyvas, saujel inteligent, pasukusi tvyns idavik keliu. Taiau jie visi kartu sudar labai nedidel Lietuvos gyventoj procent, todl savaime suprantama, kad tokia menka jga normaliomis slygomis turti lemiamos takos alies politiniam gyvenimui arba rimiau partizanams pasiprieinti negaljo. Svarbiausia sovietins "liaudies" Lietuvoje varomoji jga buvo rus okupant kariuomen gerai ginkluoto NKVD divizijos, gausus okupuot krat atsistas NKVD-NKG represij aparatas, vadovaujamas Maskvos emisar, turjusi neribot valdi ir tiksl masiniu teroru nuslopinti tautos pasiprieinim. Tokia buvo tikrov. Taiau totalins imperijos tarnai sovietiniai istorikai ir milinikas propagandos priemoni aparatas diena i dienos metodikai nuodijo okupuoto krato moni smon marksizmo-leninizmo dogmomis paremtomis klastotmis. Laisvs kov meiimo akcijoms pagrindinis argumentas buvo partizan vardu vykdytos nekalt moni udyns, kuriose aktyviai dalyvavo Rusijoje profesionali udik patirt gijusi NKVD Vetrovo divizija, partizan uniformomis perrengti Sokolovo smogikai, apskrii MGB operatyvini darbuotoj spec. grups, tariami paraiutininkai-provokatoriai. Jau sukaupta nemaai duomen, kad btent mint spec. grupi vykdytais teroro aktais buvo kompromituojami Lietuvos partizanai. Pvz., pagal TSRS NKVD komisaro Kruglovo direktyv tarp Taurags ir Raudondvario 1945 m. vasario mnes, o Kazl Rdos mikuose vasar buvo imesti desantai, usienio valstybi paraiutininkais perrengti rus spec. tarnyb agentai, kurie be gailesio ud j provokacijomis patikjusius partizanus ir civilius gyventojus. Tarp Taurags ir Raudondvario paraiutininkai-provokatoriai siautjo apie dvi savaites, o po j atjo NKVD-NKGB daliniai, kurie jau vieai terorizavo ir baud gyventojus u pagalb tariamiems partizanams. Slpti savo nusikaltimus ir primesti juos kitiems ne tik i Lietuvos laisvs kov istorijos inomas sovietins Rusijos propagandos tarnyb vartotas metodas. Pakanka prisiminti lenk karinink udyni istorij Katynje arba Vilniuje, Tuskuln parke ant nuudyt Lietuvos patriot kap pastatytus garaus. Tikslas tas pats: paslpti nuo visuomens savo kruvinus nusikaltimus. Partizan-savanori kariuomen ts Lietuvos kariuomens tradicijas ir buvo pagal laisvs kov slygoms pritaikyt statut ir kitus norminius aktus organizuota karika struktra, turjusi visus reguliariosios kariuomens poymius. Kadangi nuo 1940 m. birelio 15 d. Lietuva su Rusija buvo nepaskelbto karo bklje, todl partizan karin

valdia prisim ne tik krato nuo agresoriaus gynimo, bet ir civilins valdios funkcijas. Tai patvirtina 1949 m. vasario 222 d. Lietuvos partizan vad suvaiavime priimti dokumentai. Lietuvos laisvs kov sjdio (LLKS) Deklaracijoje skelbiama, kad LLKS Taryba okupacijos melu yra aukiausia karin ir politin valdia Lietuvoje. Tokius galiojimus partizan vadovybei buvo suteikusi lietuvi tauta savo aktyviu dalyvavimu kovoje u nepriklausomybs atkrim. Kadangi tarptautins teiss poiriu jga primesti svetimos valstybs statymai Lietuvoje neturjo jokios juridins galios, todl vienintel teista valdia krate buvo partizan valdia. Vertindama partizan karo lauko teism vykdytus nuosprendiu? okupant propaganda griebsi vairiausi spekuliacij. Taiau pasigilinus laisvs kov istorij, nesunku suvokti, kad partizan karo lauko teismai tai rsios gyvenimo tikrovs padiktuota btinyb, bandymas apsiginti nuo idavik, nuo kuri kentjo laisvs kovotojai ir j rmjai. MGB agentai, informatoriai ir kit kategorij tautos idavikai buvo labai pavojingi mons, siek Lietuvos patriot kani ir kraujo kaina pelnyti okupant palankum ir lengvesn gyvenim. Jie neturjo joki moralini skrupul, u kruvinus Judo skatikus siunt i mirt ir tremt tkstanius Lietuvos piliei. Suprantama, kad, vykstant bekompromisinei kovai su agresore Rusija, idavikai ir provokatoriai u savo bendravim su prieu negaljo tiktis partizan ir j rmj atleidimo ir pasigailjimo. Taiau partizan vykdytos bausms nebuvo stichikas reikinys, o civiliams gyventojams taikyt normini akt padarinys. Tuose dokumentuose buvo aptarti bausms taikymo motyvai ir procedra, nusikaltim vertinimo ir bausms rys, spjimais sudaryta galimyb prieo talkininkams nutraukti savo nusikalstam veikl. Pagaliau, palygin okupant vykdytus masinius teroro aktus ir planingai vykdyt fizin lietuvi tautos genocid su partizan karo lauko teism vykdyt mirties nuosprendi kiekiu, galsime teigti, kad tai lik nedidelis laas Lietuvos kani jroje. Partizan karo lauko teism veikl vertindami kaip ginties nuo prieo btinyb, nesunkiai rasime ios btinybs juridin ir moralin pagrstum. Teigdami, kad nuo agresoriaus besiginanti tauta visada yra teisi, kartu negalime pamirti, kad laisvs kovoje, kaip ir kiekviename kare, nepavyko ivengti nereikaling auk. Taiau prisimin, kad nepriklausomos Lietuvos vairiatautei visuomenei prievarta, smurtas, udyns buvo svetimi ir nebdingi reikimai, nesunkiai suvoksime, kad vis to meto lietuvi tautos nelaimi ir auk prieastis bolevikins Rusijos vykdyta okupacija. Jos skaudias pasekmes dar ir iandien tebejauiame. Sovietmeiu Lietuvos istorijos falsifikavimas buvo gavs sunkiai suvokiam umoj. Komunizmo propagandos tikslas buvo iauklti sovietinius mankurtus, savo tautos istorijos neinanias moni kartas, kurioms buvo skirtas tik Rusijos kolonijos verg likimas. Todl dabar jau aiku, kad to btent ir buvo siekiama strib auktinant kaip didvyr, o partizan niekinant kaip apepus, suvrjusi "bandit". Taiau

pavelkime labai svarbius laisvs kov doku-mentus-fotografijas, i kuri mus velgia tvarkingi, karikos laikysenos, , viess, kupini tikjimo ir vilties laisvs kovotoj veidai, ir nesunkiai sitikinsime, kad okupant kurtas neigiamas partizan vaizdis sudilusio skatiko nevertas melas. imtasilm ir apsmukusiom uniformom "pasipuousiems" okupant kareiviams ir stribams iki partizan valyvumo, vidins kultros buvo labai toli. Painiodami svokas, klastodami tikrov, sovietiniai istorikai pavergto krato monms band teigti mint, kad ginkluotas pasiprieinimas okupantams buvo nusikaltimas, lietuvi tautos klaida. Toks vertinimas, kai agresorius kaltino jo smurtui besiprieinani auk, blaiviai mstaniam mogui atrodo demagogikas. Taiau melu persunktai bolevikins imperijos ideologijai bet kokia apgaul buvo manoma. Rusijos agresija, planingai vykdytas lietuvi tautos genocidas, pareikalavs imt tkstani darbiausi, veikliausi ir k-ribikiausi Lietuvos piliei gyvybi, yra tarptautinis nusikaltimas, reikalaujantis paties grieiausio vertinimo. Galbt Europos tautos galjo ivengti baisiosios XX a. apokalipss, jeigu pasaulio galingieji bt susiprat laiku vertinti komunizmo padarytus nusikaltimus ir kaltinamj suol Niurnbergo teismo metu alia naci nusikaltli susodinti Kremliaus tironus. Tikriausiai, tai buvo vienintel reali galimyb Ryt Europai ivengti keiis deimtmeius trukusio verg likimo, isaugoti milijonus gyvybi, pasauliui atsikratyti tarptautinio komunizmo kurstom kar ir revoliucij komaro, neabot ginklavimosi varyb, kurios nualino monij, priartino j prie susinaikinimo ir ekologins katastrofos slenksio. Didij politik trumparegikumas ir klaidos monijai labai brangiai kainavo: kruvinoji komunizmo mkla kelis deimtmeius klaidiojo ne tik po Europ, bet ir po vis planet. Labiausiai nukentjo komunizmo tironij patekusios alys: buvo sugriauta j ekonomika, sutrikdyta normali tautini kultr raida, vulgariojo materializmo apnuodyta keli kart smon. Atgav nepriklausomyb ir turdami geresnes slygas prakalbinti gyvuosius laisvs kov liudytojus partizanus, ryininkus, visus laisvs kankinius, pasiremdami archyv dokumentais, bandome atkurti tikrj ties apie labai dramatik ir didvyrik lietuvi tautos kovos ir kani keli nepriklausomyb. ginkluot pasiprieinim velgdami i keli deimtmei perspektyvos, bandome suvokti ir vertinti io nepaprastai svarbaus Lietuvai istorijos laikotarpio reikm ir prasm. Daug auk pareikalavs ginkluotas pasiprieinimas sukr visas prielaidas nepriklausomybei atkurti: sulaik rus kolonist antpld Lietuv, subrandino savyje pasyvj intelektualin pasiprieinim, padjo isaugoti i protvi paveldt maitingj lietuvio dvasi, skatinusi nesitaikstyti su priespauda ir vergo dalia. Laisvs kov istorija rod, kad, neirint agresoriaus karinio pranaumo, tauta jam privalo prieintis visais manomais bdais. Kovoje ir kaniose gimusios moralins vertybs buvo labai svarbios tautos ilikimui ir jos ateiiai: prie pasaul

Lietuva usiangaavo kaip nepriklausomybei subrendusi tauta, rod, kad lietuviai laisv brangina labiau negu gyvyb. Tai labai svarbs moraliniai ir juridiniai kriterijai, padj pasiekti tarptautin pripainim nepriklausomybs atkrimo laikotarpiu. Galime didiuotis savo tauta, kuri su tokiu atkaklumu ir valios stiprybe prieinosi galingiausiems XX a. totaliniams reimams komunizmui ir faizmui. Kariniu poiriu bdama ymiai silpnesn u valstybes agresores, laisvs kovoje lietuvi tauta pralaimjo ne vien m, taiau, pranokdama okupantus savo moralinmis vertybmis, susiklosius palankiai tarptautinei situacijai, lemiam m u nepriklausomyb laimjo. Laimjo bdama beginkl, nepaprastos valios ir ryto dka, iauktindama save pasaulio akyse. Sausio 13-oji apvainikavo vis laisvs kov tauriu skausmo, kanios ir pergals vainiku. laisv atjome Lietuvos vaik ir motin aaromis ir laisvs kovotoj krauju aplaistytu keliu. Atjome ne tik pasidiaugti j ikovotos laisvs teikiamomis galimybmis, geresnio gyvenimo viltimi, bet ir skatinami pareigos pabandyti suvokti didij pasiaukojimo ir aukos prasm, tas vertybes, kurios gali padti atgaivinti vairiausi negand ivargint tautos dvasi. Tik apval laisvs kov istorij nuo bolevikinio melo apna ir tinkamai pagerb didvyrius, galime tiktis valstybs pagrind sustiprjimo, viltis, kad vl nepateksime kokios nors naujai persidaiusios imperijos gniautus, kad, ikilus pavojui, ateities kaitos Tvyn gins taip, kaip j gyn 19441953 met Lietuvos partizanai.
altiniai ir literatra 1. Buv. LTSR VSK archyvas (toliau VSKA). Oper. b. f. B. 7/63,P.3-4. 2. Raseini rajono Politini kalini, tremtini, partizan klubas "Garsas' //Rezistencija Piet emaitijoje. Raseiniai. 1992.P. 1-62. metais. Vilnius. 1996. P. 174-265 3. Anuauskas A. Lietuvi tautos sovietinis naikinimas 19401958 4. VSKA. Oper. b. i. B.31/12. P." 46-47. 5. Ten pat. Oper b.f. B. 7/63. P. 115-116. 6. Kata A. Antisovietinio pasiprieinimo mastai Lietuvoje 19441943 metais // Laisvs kov archyvas. Nr. 14. K. 1995. P.69 7. VSKA. Oper. b.f. B. 31/12. P. 30 8. Ten pat. Oper. b.f. B. 7/63. P. 111-113 9. Ten pat. Oper. b.f. B. 77/4. T. 2. P. 3 10. Ten pat. Oper. b.f. B. 16/73. P. 3

11. Ten pat. Oper. b.f. B. 16/73. P. 69 12. Ten pat. Oper. b.f. B. 32/1. P. 64 13. Ten pat. Oper. b.f. B. 20/71 P. 141 14. Raseini rajono Politini kalini, tremtini, partizan klubas "Garsas" Rezistencija Piet emaitijoje. Raseiniai. 1992. P. 1-62 15! VSKA. Oper. b.f. B. 20/82. P. 49 16. Ten pat. Oper. b.f. B. 154/5. P. 192 17. Ten pat. Oper. b.f. B. 20/82. P. 102. 18. Ten pat. B. b.f. B. 42296/3. P. 65 19. Ten pat. B. b.f. B. 42296/3. P. 67 20. Ten pat. B. b.f. B. P-19676-L1 21. Ten pat. Oper. b.f. B. 33/2. P. 1-13 22. Ten pat. Oper. b.f. B. 56/43. P. 59 23. Ten pat. Oper. b.f. B. 22/122. P. 3-4 24. Ten pt. Oper. b.f. B. 56/43. P. 48-49 25. Ten pat. Oper. b.f. B. 368/1. P. 3-38 26. Ten pat. Oper. b.f. B. 927/238. T.I. P. 303-304 27. Ten pat. Agentrin b. Baltija Nr. 235. T.I. P. 137 28. Ten pat. Oper. b.f. B. 927/238. T.I. P. 59 29. Ten pat. Oper. b.f. B. 927/238. T.I. 281-282 30. Ten pat. F. 16. B. 154/5. P. 7-10 31. Ten pat. F. 16. B. 154/5. P. 194 32. Ten pat. F. 16. B. 154/5. P. 195 33. Ten pat. Oper. b.f. B. 22/122. P. 21 34. Ten pat. Oper. b.f. B. 6126. T. 2. P. 26-31 35. V a i g a u s k a s G. K. Lietuvi nacionalist kenkjika veikla ir kova su ja. M. 1986. P. 50-51

36. Gakait N. MGB veiklos metodai slopinant partizanin judjim H Lietuvos moni genocidas naci ir soviet okupacijose. V.-K. 1994. p.78 37. Brazaitis J. Vien vieni. V. 1990 38. ekaitis A. Leiskit mylti Tvyn. JonavaKdainiai. 1992 39. Girnius K. Partizan kovos Lietuvoje. Chicago. 1988 40. K e d y s .J. P. Terorizuojama ir naikinami' Lietuva 19381991. Klaipda. 1991 41. Martinionis A. Sukilimas. D. 1-2. V. 1994-1995

Juozas Parnarauskas Partizan kovos 19441953 metais Kelms krate (Itrauka i rengiamos spaudai knygos) Sovietin okupacin kariuomen Kelms krat plsteljo tik 1944 met ruden. Mat tris mnesius frontas stovjo vadinamajame Dubysos ruoe Vos tik atsibast Lietuv sovietin okupacin kariauna, prasidjo smoningas lietuvi tautos ginkluotas prieinimasis okupacijai. Pirmieji ginkluoti lietuvi patriot susirmimai su okupantais vyko Ryt ir Pietryi Lietuvoje, kuri buvo okupuota 1944 met pavasariovasaros laiku. Sovietin valdia 1944 m. rugpjio 1 d. paskelb vyr nuo 18 iki 35 met amiaus mobilizacij. Tiesa, liepos mnesio 26 dienos sakymu buvo numatyta mobilizuoti vyrus iki 55 met amiaus, bet vliau atsisakyta. Mobilizacija i karto sulugo mobilizacijos punktus atjo tik nedidel dalis vyr. Absoliuti lietuvi dauguma atsisak tarnauti okupanto kariuomenje Nepakluso rudojo okupanto mobilizacijai, neman tarnauti ir raudonajam okupantui. Tautos patriotai msi ginklo. 1944 metais Kelms krate susiformuoja vienas pirmj ginkluotos kovos struktr Vgls tabas, pavaldus Saturno partizan apygardai. Partizan nuostata buvo tokia: kiekvienos tautos patriot prieinimasis okupacijai visada buvo ir yra venta tautos laisvs teis ir garbinga pareiga. Okupantai, patyr mobilizacijos neskm pietrytinje Lietuvos dalyje, emaitijoje i karto griebsi ekistini -karini operacij: siautjo po kaimus ir ud ne tik vengianius mobilizacijos vyrus, bet ir nieko nekaltus kaimieius. Tuo pat metu, t. y1944 m. spalio 12 d., Berijos ir Merkulovo sakymu, KGB pradjo vykdyti niekikiausi teistumo paeidim masin nip-agent prievartos priemonmis verbavim. Mat ekistins tironijos vadeivos suprato, kad partizan neveiks vien imtatkstantin karin jga. Be to, Piet ir Pietryi Lietuvoje ekistins karins pajgos kovoje su partizanais jau buvo patyrusios dideli nuostoli. Kiekvienoje tautoje atsiranda ir niek, ir idavik. 1944 m lapkriio 15 d. KGB paraytoje paymoje nurodoma, kad respublikos KGB agentriniame tinkle yra uverbuota 1776 agentai. Bdinga tai, kad 1945 m. rugsjo mnes Panevyje vykusiame NKVD 4 virinink ir j pavaduotoj susirinkime L. Berijos pavaduotojas generolas I. Kruglovas sak prie partizanus mesti kariuomen ir sudaryti agent tinkl tik i vietini gyventoj. Suprantama, okupantas buvo pakankamai klastingas ir ipruss demagogas turjo apgauls, melo politikos bei udyni daugiau kaip dvideimties met sta. Pastebtina, kad KGB vadeivos suprato lietuvi tautos patriot kov kaip kov u Lietuvos nepriklausomyb, nors tonikosios propagandos malnai skelb, kad tik keletas plik, nusikaltli ir panai grupeli prieinasi darbo moni

valdiai. Okupanto susirpinim, rimt rengimsi kovai su partizanais rodo ir tai, kad 1945 m gegus mnes visa Lietuvos teritorija buvo suskirstyta septynis operatyvinius sektorius: Klaipdos, Marijampols, Panevio, iauli, Kauno, Utenos ir Vilniaus. Sudaryti t sektori detals emlapiai, sektoriai suskirstyti sunumeruotus kvartalus. Kadangi baigsi karas, tai, Maskvos sakymu, buvo rengiamasi stambiai operacijai prie partizanus. mintus operatyvinius sektorius paskirta po vien NKVD pulk. Karini operacij metu pulkai turjo bti mobils, t. y. permetami i atskir sektori mio vietas, ypa tada, kai bus vykdomas miko "ukavimas". Be to, i NKGB 4-tos valdybos ypatingosios paskirties pulko sudarytos 3 operatyvins po 70 80 moni grups legendizuotos "antisovietins formuots" pavadinimu. Tos grups turjo bti pasiuniamos partizan veikimo rajonus gyventoj udymui, priskiriant tuos teroro aktus partizanams. Be to, kiekvienam apskrities miestui buvo paskirta po 150 - 300 ekist-kareivi garnizonai. Visa tai akivaizdiai rodo, kad okupantas kovai su partizanais rengsi labai rimtai. Taiau melo imperija niekada nelo atviromis kortomis btinai reikjo melo. Taip ir padar. Sukr "istrebiteli" batalionus, kuriuos (kad demokratikiau skambt) 1945 m. spalio 19 d. perkriktijo "liaudies gynj" brius Koks moni kontingentas juos sudar, vyresniosios kartos mons puikiai prisimena i natros, jaunesnioji karta i vyresnij pasakojimo. ekistams reikjo strib priedanga skelbti mit, kad tai Lietuvoje vyksta "klasi kova" ir Maskva nieko dta... Tauta savo didvyriams sukuria eilrai ir dain, taiau stribams eilrai ir dain nesukr...
Nuo 1917 met ekistinio aparato pavadinimas keitsi net 13 karti), taiau jo turinys ir veiklos formos liko tokios pat antihumanikos, todl straipsnio autorius nesisteng skrupulingai laikytis KGB pavadinim kaitalyns.
4

19451947 metais Lietuvoje veik 9 partizan apygardos. Viena i j buvo Jungtin Kstuio apygarda. (io straipsnio autorius rengia knyg apie Kstuio apygard, bet iame rainyje apsiribojama tik Kelms krato partizan kov apraymu). KGB dokumentuose uregistruota, kad Kelms krate nuo 1945 iki 1953 met vyko 7 dideli partizan miai su ekistine kariuomene, o maesni partizan grupi bei pavieni partizan susirmim per mint laikotarp vyko per 200. Reikia paymti tai, kad po 1945 met soviet valdios paskelbtos "amnestijos" mikus paliko jaunuoliai, tvirtai neapsisprend dl pasirinkto kelio. Bet tai buvo apgaul: po kiek laiko KGB vienus m verbuoti agentais, kitus teis arba ive Sibir Pasitraukus i miko tiems, kurie sivaizdavo partizanin kov kaip romantik, svajojo apie lengv ir greit pergal, partizan skaiius sumajo, bet partizan veikla sustiprjo m gauti gerai organizuotos kovos pobd. Partizan vidin struktra atitiko Lietuvos kariuomens struktr: uniforma, kariniai laipsniai, priesaika, statutas, vadai Lietuvos kariuomens karininkai. Vadinasi, partizanai laik save Lietuvos kariuomens tradicij tsjais ir Lietuvos kariuomens dalyviais. mons juos vadino "vanagais", "aliukais", "mikiniais", "miko broliais" ir pan.

Su pasididiavimu ir didele pagarba mintini Lietuvos kariuomens karininkai, kurie buvo partizanins kovos organizatoriai ir vadovavo pirmiesiems partizan briams: kapitonas J. eponis, kapitonas J. emaitis (vliau generolas), kapitonas P. Bartkus, leitenantas J Kasperaviius ir kt., vienaip ar kitaip prisidj prie Kstuio apygardos organizavimo. inoma, karinink dka partizan junginiuose i karto m sigalti karika drausm. 1945 m. liepos 19 d. vyko Kstuio apygardos partizan kovinis kriktas. T dien, idavikui praneus, apie 1500 ekist-kareivi apsupo Virtuk mik, kuriame buvo sitvirtins beveik 100 partizan brys. Mis truko daugiau kaip 3 valandas. Jgos buvo nelygios. Tik sumani vad Jono eponio-Tauragio, Jono emaiioVytauto vadovavimo dka partizanai sutelkta ugnimi pralau apsupties lank ir isiver. Lioli partizan brys deng partizan pasitraukim, todl patyr daugiausia nuostoli uvo 15 partizan, j tarpe 3 merginos. Taiau kelis kartus didesnius nuostolius patyr okupantai. Gyventojai pasakoja, kad keli sunkveimiai buvo prikrauti uvusi ir sueist kareivi.* I io mio buvo pasimokyta, kad skaitlingi partizan junginiai nra manevringi, mobils. Todl imta skirstytis nedidelius, judrius brius, kurie galt greitai pakeisti savo stovyklavietes. Didelius ir ilgiau vienoje vietoje stovyklaujanius partizan brius greiiau pastebdavo KGB nipai. 1945 m ruden aktyviau reiksi Krai apylinki partizanai. 1946 m. pavasar Kelms apylinkse veik vado P. Budraiio 1945 m. ruden suorganizuota 12 moni grup. Per 1946 metus is brys kovose su kareiviais ir stribais nukov 4 ekistus-kareivius ir vien partin aktyvist. Kadangi Lioli stribai m plti kaim
* Reikia atkreipti skaitytojo dmes tai, kad skirtingi kagbist dokumentai nu-rodo skirtingus ne tik vyki dalyvi skaiius, bet ir vyki dienas. Tik istudijavus ir palyginus duomenis i daugelio dokument, bus galima nustatyti objektyv ties.

gyventojus, partizanai nutar jungtinmis jgomis stribus pamokyti. Buvo sutelkta per 60 partizan, paimtas Lioli miestelis, sunaikinti prievoli dokumentai, sraai. KGB kariauna, patirdama Lietuvoje didelius nuostolius kovose su partizanais, stengsi plsti nip-idavik tinkl. Tai buvo bdas apsaugoti savo kail nuo partizan kulk bus galima sisti ekis-t-kareivi brius lik konkreias partizan buvimo vietas, i agent inant partizan pajgas. Idavik ir niek kiekviena tauta nestokoja. Be to, tonikoji kagbistin imperija buvo sudariusi nemonikiausi prievartos priemoni sistem kaip traukti mogel agentrini tinkl. Taiau fi zikai ir dvasikai palautas mogus, trauktas nipinjimo okupantui tinkl, ne visada tapdavo niekas-idavikas. Suprantama, prie tautos idavikus reikjo ir partizanams imtis atitinkamu priemoni. 1946 m. prie partizan tab imta kurti Partizan karo lauko teismus (PKLT) Partizan vadovyb

konstatavo, kad nuo 1940 m. birelio 15 d. soviet vykdytos okupacijos Lietuva yra karo stovyje, todl galioja karo meto statymai. Be to, sovietin vyriausyb nepripaino joki moni teisi ir vykd genocido politik. Vienas i komunistinio teroro apologet Vyinskis kankinimais igaut prisipainim paskelb rodym pagrindu. Ir i "ties" kagbistiniai praktikai plaiausiai taik tardymuose. 1946 m. liepos 4 d. ekistai sum atsitiktinai partizan gretas patekus Karos. Jis idav sueist ir besigydant partizan P., kuris, neilaiks kankinim, sutiko parodyti partizan stovykl alpi mik masyve, Pyragi mike. 1946 m. liepos 6 d. beveik 100 ekist-kareivi ir 15 strib apsupo partizan stovykl, kurioje buvo 20 partizan Stovykla buvo labai gerai rengta. J juos du apkas iedai su bunkeriais ir kulkosvaidi lizdais. emutin ied sudar mogaus gio apkasai, 14 bunkeri ir 8 kulkosvaidi lizdai, virutin ied gils apkasai ir 11 kulkosvaidi lizd. Stovykla buvo jaun eglui tankumynje, labai gerai umaskuota. Prijimas tik paslptais takeliais ir, kaip ra kagbistai ataskaitoje, "i anksto priaudytas" ("zaranneje pristreliannyj"). Tik idaviko vedini, ekistai aptiko t partizan stovykl. Prasidjo didelis mis, truks net 12 valand. ekistai, neveikdami partizan, pasikviet garnizono kareivi i Taurags. Beveik 200 ekist pajgos po pusvalandio mio pam emutini tvirtinimo ied Partizanai sutelk visas jgas virutiniame tvirtinime. Matydami, kad ekistai gauna vis nauj papildym, partizanai nutar vertis i apsupimo lanko. Buvo sutelkta kulkosvaidi ugnis viena kryptimi, nukautas karininkas ir 5 kareiviai, daugiau kaip 10 sueista sunkiai, apie 20 lengvai (tokia statistika pateikta kagbist ataskaitoje), ir apsupimo iedas buvo pralautas partizanai pasitrauk miko gilum, netek tik vieno uvusio partizano. Pasitrauk partizanai isiskirst vairias puses maomis grupelmis. Po mio, apirj partizan stovykl, ekist vadai kapitonai Martynenko ir Konasenkov konstatavo, kad stovykla rengta "pagal paskutin karo technikos od", ("po poslednemu slovu vojen-noj tecliniki"). ekistai teig, kad stovykloje buvo apie 70 partizan. Suprantama, norjo partizan skaiiaus didinimu pateisinti savo nuostolius u faktikai pralaimt m. Partizan vado Margio (Br. Urbuio) kariniai sugebjimai stebino net kadrinius ekist karininkus. Ne visada partizanams buvo tokie skmingi miai. 1946 m. spalio 24 d., marrutiniam KGB agentui Adel idavus, netoli Kelms, mike, uvo 7 partizanai ir 3 sueisti pateko gyvi ekist nagus. Visi jie buvo i Margio brio. 1947 m. gruodio mnes sovietai vykd administracin Lietuvos teritorijos reform buvo sudarytos apskritys. Kelms apskriiai priklaus Kelms, Lioli, Krai, Karkln, Tytuvn, Vaiguvos, Uvenio ir aukn valsiai. Kelmje kurtas stambus ekist-ka-reivi dalinys kiekvienu reikiamu momentu buvo greitai permetamas vyki vietas bet kuriame valsiuje. Suprantama, partizanams neturjo jokios takos administracins ribos j briai keliaudavo i vienos apskrities ar valsiaus kit. Todl nemanoma nurodyti, kuris partizan brys veik tik viename

ar kitame valsiuje. Taiau, vengiant nesusipratim ir galim susidrim tarp atskir partizan bri (nors jie naudojosi slaptaodiais bei paroliais), buvo pasidalintos veikimo zonos, bet jos neatitiko sovietins valdios administracinio suskirstymo. nip-agent idavysts plito. 1947 m. gruodio 25 d. agentas Gontoris prane, kad Bergaili kaime partizanai venia Kaldas. Buvo pasistas didelis ekistkareivi ir strib brys. Netiktai uklupti partizanai neteko 5 savo broli (taip jie vieni kitus vadindavo). Atskiriems partizan briams KGB uved vadinamsias agentrines bylas su pavadinimais: Bulota, Karkleny, Predateli, Povstan-cy, Sbrod, Vostok, Sever. Tokiais pavadinimais buvo sugrupuoti Kelms krate veik partizan briai. Bet svarbiausia tai, kad pagal tas grupes buvo verbuojami agentai, tur ryi su t grupi partizanais arba j giminmis, pastamais, draugais. Vadinasi, agentra parenkama konkrei objekt nipinjimui ir sekimui. Pavyzdiui, agentui Drsioji buvo pavesta nustatyti turmo (Kraujalio) brio nari asmenybes, ryininkus bei rmjus Tai vykdius, 1948 m. sausio 31 d. agentas Kelms KGB virininko buvo apdovanotas 200 rubli premija. Vienas i partizan kovos udavini buvo ginti gyventojus nuo 174 sovietini aktyvist prievartavimo. 1947 m. gegus 4 d. grup Kelms aktyvist, lydim 6 strib, Turavos kaime vert gyventojus pasirayti vadinamj valstybin paskol. Partizanai nukov 4 stribus ir ivaik aktyvistus. Teko partizanams kovoti ir su vagimis, kurie, apsimet partizanais, plikavo kaimuose. 1948 m. spalio 11 d. 3 partizanai nuvyko Petkiki kaim Lioli valsiuje pas K. is 25 met vyras jau kuris laikas plikavo apylinkje, prisistatydamas partizanu. Apklausus K. ir jo mon, paaikjo, kad prisiplt turt jie slepia ne tik namuose, bet ir pas gimines. Partizan nuosprendis plikui, kompromintuojaniam partizan vard, buvo grietas suaudyti. 1948 m. liepos 4 d. partizanai suaud Kupriki kaimo gyventoj S, kuris buvo skunds 3 apylinks eimas bendravimu su partizanais, ir tos eimos buvo ivetos Sibir. Toks grietas partizan poelgis sulaikydavo ne vien niekel nuo skundinjim. Partizanai grietai baud ir savo narius, kurie nusiengdavo drausmei. 1947 m vasar buvo nubausti mirties bausme du broliai partizanai M. 1948 m. gegus 9 d. agentas Klevas KGB prane, kad 12 partizan alpi mike, netoli open kaimo, ruoiasi vsti Stanislovo vardines. Buvo pasistas 20-ties ekist-kareivi brys, vadovaujamas leitenant Judino ir Nikitino. Kareiviai pamikje pamat tris vyrus ir suuko pasiduoti. Bet partizanai staiga atideng automat ugn, kareiviai krito ant ems, o partizanai skmingai dingo mike Kadangi ekistai turjo dresiruot tarnybin un, mgino sekti partizanus pdsakais. Bet pdsak uo nesurado. Mat partizanai mokjo nuo un-pdseki apsisaugoti itepdavo bat padus ibalu, tabako trupiniais ir kitkuo. Beliko ekistams pasikliauti tik agentais Klevu ir uolu, kuriems duota uduotis susekti dingusius i KGB spst partizanus. inoma, agentai stengsi. 1948 m. birelio 19 d. Klevas prane,

kad Puinpelkio mike, Krai valsiuje, yra partizan stovykla. Pasistas 45 ekistkareivi brys, vadovaujamas Kelms KGB virininko Judino. Aptiko 4 partizanus. Susiaudymo metu uvo vienas partizanas, buvo sueisti keli kareiviai. Kiti 3 partizanai atsiaudydami pasislp mike, ir ekist paiekos buvo be rezultat. Kadangi sovietmetyje planai (bet ne j vykdymas!) buvo socializmo "pranaumo rodiklis", tai ir KGB virns labai detaliai planuodavo partizan veikimo priemones ir bdus. Bet, deja, kaip socializmo "suklestjimo", taip ir KGB partizan sunaikinimo planai likdavo tik popieriuje. Planuojama buvo mnesiui, deimiai dien, net penkioms dienoms. Ir u tokius laiko tarpus valsi ir apskrii KGB virininkai privaljo rayti ataskaitas Vilni, o ie Maskv. Viepataujanio melo imperijoje visos valdios ir valdymo grandys, savaime suprantama, mirko melo line. Ties matantys ir mginantys ties sakyti atsidurdavo Sibiro "akademijose". KGB ataskaitose buvo nutylimi ekist-kareivi, strib nuostoliai, patirti kovose su partizanais, o uvusi partizan skaiiui buvo priskiriami atsitiktinai susiaudymo metu uv civiliai mons. Partizan KLT (Karo lauko teismo) nuosprendiu suaudyti KGB agentai, arba vadinamieji "sekretnyje osvedomiteli", t. y. informatoriai, KGB ataskaitose rodomi kaip "nieko nekalti valstieiai". Pateiksime vien bding pavyzd 1947 m. vasar Kareiviki kaim atjo 8 partizanai ir papra pernakvoti. eimininkai . prim. Seiminink uvirino stiprios kanapi arbatos ir "pavaiino" partizanus. iems kietai migus, abu eimininkai im i partizan ginkl uraktus, ir . ibgo praneti KGB. ekistams apsupus nam, partizanai, pusiau apsvaig, mgino atsiaudyti tik pistoletais. uvo 7 vyrai. Vienas buvo sueistas, jis apsimet visikai nusilpusiu ir, nutaiks prog, pabgo. T pai met rugsjo gale partizan tabe Karo lauko teismo buvo priimtas nuosprendis suaudyti idavikus . Tai ir buvo vykdyta. 1947 m. gruodio 10 d. buvo uverbuotas agentas Saul. Agentas inipinejo, kad O. Kybartait yra partizan brio Daugirdas vado (Vytauto Eisino) asmenin ryinink. Suinota ir kur ji gyvena 1948 m. kovo 2 d. i Krai buvo pasistas KGB leitenanto Agafonovo vadovaujamas strib brys suimti O. Kybartait. Atvyk Legot kaim prie O. Kybartaits nam, stribai apsupo nam. Kieme buvs eimininkas, pastebjs stribus, greitai jo nam, ir i namo ibgo 3 partizanai. Namas ant bekrmio auktoko kalnelio. Stribai isidst aplink kalnel. Partizanai paleido vi serij ir privert stribus priglusti prie ems. Bet pozicija visikai nepatogi partizanams. Trauktis reikia per atvir, strib apaudom lauk. Po pirmj partizan vi atsipeikj stribai, ypa stribas su kulkosvaidiu, m apaudyti besitraukianius pakaln partizanus. Kulkosvaidio viai kliud Daugirdo kojas. Pribgs prie sueisto vado, partizanas Regimantas mgina j neti, bet vadas sako jam trauktis, o pats viais sulaikysis stribus. Tuo metu sueidiamas krtin emaitis Regimantas vykdo vado sakym jis, paddamas sueistam emaiiui, skmingai pasiekia pakalns lom ir, prisidengdamas krmokniais, pasitraukia.

Daugirdas, viais i pistoleto-kulkosvaidio laikydamas prispaustus prie ems stribus, itraukia i planets tabo dokumentus ir juos padega. Bet slinkdami stribai ima j supti i vis pusi. Daugirdas supranta, kad gali bti dar kart sueistas ir patekti niekams nagus jis perkanda munduro apykaklje sit ciano nuod ampul. (Kad Daugirdas turi toki ampul, buvo inoma io straipsnio autoriui). Taip uvo Daugirdo brio vadas Daugirdas- Vytautas Eisinas, buvs Kelms gimnazijos mokinys. I kulkosvaidio paovs Daugird, stribas . Purvinis didiavosi, kad neioja "bandit" vado dir ir ironus. Tik, deja, neilgai. is stribas buvo kartu ir uverbuotas KGB agentas Aleksandras. Mat KGB nepasitikjo ir stribais veis savus agentus ir strib tarpe. 1948 m. kovo 27 d. buvo Velyk ivakars. Krai banyi buvo pasisti nipinti Aleksandras ir strib komsorgas Alijoius. 22 valand banyios prieangyje pasigirdo vis. mons m skubti i banyios Prie banyios ventoriuje jie pamat nuvirtus strib . Purvin. Tuo metu prie Kraants ups drioksteljo du viaitai buvo partizano, vykdiusio nuosprend, atsisveikinimas. Partizanai atkerijo stribui, sueidusiam vad Daugird. Neilgai didiavosi savo nuopelnais. (io straipsnio autorius tuo metu buvo banyioje ir pats visa tai mat). uvus V Eisinui, Daugirdo brio vadu buvo paskirtas Titas. 1948 m. spalio 1 d. Krai strib brys Upynos apylinkse, Uvenio valsiuje, susidr su 20 ginkluot vyr. Stribai pradjo audyti. Tada sutiktosios grups vyrai pradjo aukti, kad jie es Uvenio stribai. Kraikiai nutrauk ugn, pakilo ir priartjo prie uventiki. To tik ir reikjo partizanams jie atideng ugn stribus ir 11 j nukov. Mio laimikis 10 autuv, 2 automatai ir keli imtai ovini. Po to Kelms KGB inspektavs Kapralov 1948 m. lapkriio 16 d. Vilniaus virininkams ra, kad stribai blogai karikai parengti, ypa blogas j ryys su kaimynini valsi stribais, jie neturi paroli, j ginklai netvarkingi, blogai priirimi. Taigi, ne stribai pasiek pergal prie Lietuvos partizanus! 1948 m. spalio 21 d. Valpaini kaime, 5 km nuo Krai, partizanai apaud sunkveim, kuriame vaiavo Krai KGB virininkas majoras Otstavnov, Krai gimnazijos komsorgas S. Janaviius, keturi stribai, kooperatyvo pirmininkas, pato virininkas ir keli moksleiviai. Pasirodius prie sunkveim dviem partizanams ir paleidus kelis vius vairuotojo kabin, 3 stribai met autuvus, dirus ir simai moksleivi gretas, o vienas stribas metsi bgti Krai link. KGB virininkas mgino atsiaudyti, bet buvo nukautas. uvo ir kooperatyvo pirmininkas. Sueisti buvo du mons. Kitus partizanams suvarius darin ir paklausus j pavardi, buvo paintas ir nuautas komsorgas S. Janaviius. Stribai pasivadino moksleiviais ir taip isisuko I pato virininko partizanai pam vetus pinigus. Po 3-j valand i Kelms vykio viet atvyko apie 100 ekist-kareivi, bet partizan nesurado. Partizanai sugebdavo nepaprastai greitai nukeliauti didelius nuotolius. Niekingos sins mogus ir draug iduoda. 1948 m. birelio 18 d. partizanas Liepa susitiko savo ger pastam ir draug. Pasikalbjo, papra, kad jis atnet 5 vyrams, esantiems Puinpelkje, valgio. Tai buvo partizan ryininkas, bet jau

pardavs, kaip mons sako, velniui di KGB uverbuotas agentas, slapyvardiu Beras Taip i partizano Liepos agentas Beras suinojo, kur ir kiek yra partizan. Nieko nelaukdamas Beras prane apie tai KGB. Buvo sudarytas 40 kareivi ir strib brys ir apsupta Puinpelk. Slinkdami agento nurodyta kryptimi, pamat u vandens ruoo stovykl, apjuost nupjautais medi kamienais, umaskuot krmokniais. Pastebj prie, partizanai atideng stipri ugn. Kareiviai sutriko, nes pozicija buvo partizanams labai patogi. I karto buvo nukauti keli kareiviai ir keli sueisti. Po stipraus ir prieui netikto smgio partizanai krm priedanga ir tik jiems inomu taku, nepastebti pasaloje palikt kareivi, pasitrauk. Partizan mi skm su prieu neretai lemdavo geras vietovs painimas ir sumanus mio metu orientavimasis. Patirtis, inoma, buvo gyta neteki kaina. Pleiantis KGB agent tinklui, kagbistai ima vis daniau rengti pasalas partizan lankymosi vietose: prie partizan ryinink ir rmj sodyb, prie partizan artimj nam, prie pamiki sodyb ir kitur. Tuo paiu atsilygindavo ir partizanai. tai 1948 m balandio 9 d. partizanai visai netoli Kurtuvn miestelio sureng pasal ir nukov 4 stribus. Partizan ryininkai ir rmjai, kagbist kombinacijomis ir smurtu traukti agent-idavik tinkl (jau minjome, kad ne visi agentai tapo niekingais idavikais), buvo lemiamas KGB pergali prie partizanus faktorius. Atsitiktiniai ekist-kareivi siautjimai po kaimus ir mik "ukavimai" labai retai bdavo rezultatyvs. Partizanai apie tokias "oblavas" greitai suinodavo i savo ryinink ir ivengdavo susidrimo su skaitlingomis ekist kariaunomis. Strib "kovingumas" pasireikdavo visa jga tik tada, kada jie terorizuodavo kaimo gyventojus ir tyiodavosi i uvusi partizan arba suimt moni 1948 m. balandio 28 d. Krai strib brys siautjo Petkiki, Pakraanio ir Lembartiki kaimuose vykd kratas, kurios stribams visada bdavo labai naudingos (pavykdavo t pasiglemti). Paskui, vado KGB leitenanto Agafonovo sakymu, nujo patikrinti pamikje buvusios sodybos. Dalis strib nujo nam, o kiti sulindo pamiks krmus pasalai. ia jie pamat besi-ilsinius 6 partizanus. Vienas stribas spjo iauti partizan link, bet buvo nukautas. Atskubj kiti stribai m aklai audyti mik, bet eiti j nedrso. Po keli valand i Kelms atvyko didelis brys ekist-kareivi ir m slinkti mik, o partizan buvo jau ir pdos atalusios. KGB vis laik stengsi plsti agent tinkl 1948 m. pradioje Kelms apskrities KGB turjo 10 agent, 4 rezidentus ir 207 slaptuosius informatorius. 1948 m. kovo mnes Kelms apskrityje veik Papaos ir Daugirdo briai, kuriuose buvo 20 partizan. Kelms apskrit danai ateidavo partizan briai ir i kaimynini valsi. Partizanai KGB agent buvo apsupti tankiu nipinjimo tinklu. "aliavos" agentriniam tinklui KGB surasdavo. moni patiklumas ir isikalbjimas su pasitaikiusiu panekovu, nesilaikymas elementarios konspiracijos, neretai noras pasigirti ryiais su partizanais visa tai pagaliau pasiekdavo ir KGB agent ausis, ir

plepys tapdavo kagbistams naujo agento "aliava". Taiau reikia pasakyti ir t ties, kad partizan ryinink, rmj, nors ir grs jiems baisios kanios KGB naguose, buvo daug daugiau negu visai suniekjusi KGB agent Tautos dvasia dar buvo gyva. 1949 m. vasario 120 dienomis netoli Baisogalos vyko Lietuvos partizan vad susirinkimas. Buvo kurta Lietuvos Laisvs Kovotoj Sjdio (LLKS) Ginkluotj pajg organizacija. Vadu tapo Jonas emaitis-Vytautas. Dl ligos 1950 m. sausio 25 d. ias pareigas J. emaitis perdav Adolfui Ramanauskui-Vanagui, kuris jas jo iki jo sumimo 1956 m Visa Lietuva buvo suskirstyta 3 partizan sritis: Piet, iaursRyt ir Vakar. Struktriniai padaliniai buvo tokie: partizan apygardos, rinktins, brigados (batalionai), briai (kuopos), grups (skyriai). Kiekvienas padalinys turjo slapyvard, kuris dl neteki, konspiracijos, struktr performavimo ir kitoki prieasi bdavo keiiamas. Slapyvardius turjo partizanu ryininkai, kai kurie partizan rmjai (jie partizanams duodavo maisto, remdavo iek tiek pinigais, skalbdavo baltinius, sidavo uniforminius rbus, batus, suteikdavo nakvyn ir pan.). Turjo slapyvardius ir inojo partizan susitikimo vietas, slaptavietes, bunkerius, veikimo teritorijas. Be to, ryiams tarp partizan ir j ryinink palaikyti buvo vartojami paroliai (sutartiniai keli odi sakiniai). Susirainjime taip pat buvo vartojami ifrai (sutartini enkl sistema). Po 1948 m. pavasario, kada mons buvo masikai veami Sibir, partizan gretos pasipild. Bet ir idavysts nesiliov. 1949 m. rugsjo 20 d. agentas Egl KGB prane, kad 7 partizanai yra Daukintiki Spirgi kaim teritorijoje, Karkln valsiuje, ir rengiasi upulti Vaiguv, o paskui ieiti aukn mikus. Rugsjo 21 d. Kelms KGB virinink kapiton Vilemo ir Sokolovo vadovaujamas, Jaugiau kaip 100 ekist-kareivi ir strib brys apsupo mintus kaimus. Buvo kanota diena, ir partizanai pastebjo prie tada, kai is jau buvo apsups Spirgi pelk. Mat agentas Egl, KGB taisytas partizan gretas, buvo tiksliai nurods partizan stovykl. Prasidjo mis su 13 kart gausesniu prieu. siaur partizan stovyklos ruo prieas sutelk kulkosvaidi ir automat ugn. Vienas po kito uvo Pikas, Siaubas, Aitvaras brio vadas. Tik Virginija sueista liau piln vandens duob ir vi serijomis retino prieo gretas. ekistai auk pasiduoti, o ji tai atsak viais. Ji deng dviej partizan atsitraukim tik jiems inomu taku per pelk. Pagaliau i unugario prislins ekistas paleido mirtin v Virginij. Taip didvyrikai uvo dvideimtmet Zos Bagdonaviit partizan Virginija. Net, sako, kapitonas Sokolovas nusistebjs partizans drsa. uvo partizan vadinamas "laimingu kdikiu" vadas Aitvaras, kuris buvo dalyvavs net devyniolikoje mi ir iliks gyvas ir sveikas. Neirint Maskvos tiron ir Vilniaus marionei sakym greiiau ugniauti Lietuvoje partizanin pasiprieinim, partizan kova tssi. 1949 m birelio 8 d. KGB sugalvoja nauj partizan sunaikinimo variant. Kelms garnizono kareivius iskirst

 grupes konkreiam partizan briui sunaikinti: Tito briui 15 kareivi su vadu leitenantu Moisejenko ir KGB kapitonu Smirnovu, Aitvaro 14 kareivi su vadais leitenantu Sergejevu ir KGB leitenantu Suruchinu, Daukanto 13 kareivi su leitenantu Radionovu ir KGB leitenantu Judinu. O stribai, kuri tada buvo: Kelmje 29, Kraiuose 27, Tytuvnuose 19, auknuose 26, Uventyje 19, Vaiguvoje 22, Karklnuose 17, Lioliuose 19 (i viso 178), turjo bti pagalbininkai mint KGB kareivi bri vadams. Be to, i agentros (1949 m. gegus mnes buvo 25 agentai, 139 slapti informatoriai ir 2 rezidentai i viso 166) pareikalaujama suaktyvinti sekimo-nipinjimo veikl, kad bt galima vilioti pinkles partizanus ("podvesti pod udar banditov"). Bet norti netapatu galti: KGB planai liko ir tais metais nevykdyti. Partizanai ts kov prie okupacij ir sovietizacij, prie sovietmogio gamyb Nors prie Daukanto br tik per vien mnes buvo vykdytos net 9 ekist-kareivi ir strib operacijos, bet visos baigsi be rezultat. Todl buvo stiprinama agentra iam briui sekti. J sek KGB agentai Aliauskas, Morozovas, Rta, uolas ir kt. Tito br nipinjo agentai Lapas, Perknas, Tiltas, A ir kt. io brio sunaikinimui per sausio mnes buvo vykdyta 13 ekistini-karini operacij. Rezultat joki. KGB pradjo nesisekti ir su agent uifravimu. 1948 m pradioje partizanai iaikino 3 KGB agentus ir Karo lauko teismo nuosprendiu suaud Sen, Saponik ir Dag. 1949 m. birelio mnes KGB kr papildomus strib postus Pakraantyje, Pailje, Kolainiuose, Jurgaii kaime, Vitsodyje, kuriuose kurdino po 510 strib, prie kuri buvo sudarytos ginkluotos vietini partini grups. odiu, KGB visokiais bdais stiprino savo jgas kovai su partizanais. Tiesa, KGB vadeiv ataskaitose Maskvai retai minimas odis banditai", o daniausiai raoma nacionalistinio pogrindio dalyviai", "organizacija". Matyt, KGB virns suvok esm, tik, liaudiai diegdami mankurtizmo sindrom, partizanus kriktijo "banditais", "diversantais", "usienio agentais" ir pan., o stribams klijavo "liaudies gynj" ikabas Nuo seniai inoma, kad idavikai prieui reikalingi tik sav tiksl siekimui, bet jie niekada nra gerbiami. Partizanai tai absoliuti dauguma jaun, 19-2530 met vyr. Nors ir kasdien buvo balansuojama tarp gyvenimo ir mirties, nors kasdien tykojo pavojai, nors danai draug netektys spaud ird, bet jaunyst visur ir visada lieka romantika su meile irdyje ir daina lpose. Kiek daug grai dain partizan ir partizanams sudta! Kaip graiai balsingi vyrai dainuodavo jausmingas dainas! Daina ginklas ir ne bet koks, o dvasios ginklas. Kaip siusdavo kankintojai, igird auk dainuojant! Daina buvo partizan tvirtybs iraika. Juk KGB u partizanikas dainas teis mones deimtims met kalti. Apsireng graia, tvarkinga Lietuvos kariuomens kari ir karinink uniforma, vars, nesikeikiantys, gerai ginkluoti, kakaip netiktai mokantys atsirasti ir, pavojui kylant, tyliai dingti tokius partizan vaizdus ilaik atmintis.

Kaip be meils mirti u Tvyn eisi! Bet meil bujojo partizan krtinse ne vien tik Tvynei. Gra 1950 m. pavasar partizan brio vado Valero ird pasibeld meil partizanei Balandai. Meils nenubaid prieo kulk vilpesys. Tyliame Vglyns kaimo viensdyje sutarta vsti Valero ir Balandos vestuves. Buvusi aul, apsukri ir labai drsi . suruo vestuvi vaies, o lietuvininkas G. mirtino ligonio patepimo pretekstu parve ir kunig. Tik jaunosios nepuo vestuviniai rbai, jaunasis nevilkjo ikilmingu kostiumu: ji buvo su Lietuvos kareivio, jis su karininko uniforma. Bet ir vestuvins apeigos buvo tikros, ir itikimybs priesaika tikra, ir iedai tikri. Vestuvi sveiai itikimi sunkaus partizan kelio broliai Budrys ir Keleivis. Vais, tostai, linkjimai tssi vis tyli, rami, ilt pavasario nakt. Ne, negalvojo mylinios irdys t nakt, kad po beveik trej met, niekui idavus, nenorint prieui pasiduoti, teks abiem pasirinkti mirt i mylimojo rank, Tokia doro partizano dalia... 1950 m. birelio 17 d. agentas Feliksas KGB prane, kad Sotkalnio kaime, Krai valsiuje, stovyklauja 6 Audros brio partizanai. Tuojau agento nurodyt viet nuvaiavo apie 130 ekist-kareivi ir strib brys Apsupo vietov. Prasidjo mis. Partizanai i karto nukov kelis kareivius ir sueid dresiruoto uns vedl. Tai atauino prie drs, sulaik j atak. Tuo pasinaudoj, 5 partizanai skmingai ijo i apsiausties. Tik Bronius Ungaila, buvs Krai gimnazijos mokinys, vos prie pusantro mnesio stojs Audros partizan br, pirmame su prieu myje sutriko, pasirinko netinkam keli trauktis ir uvo, okupant kulkos pakirstas. Tai buvo graus, auktas, juodais garbinuotais plaukais jaunuolis. (io rainio autorius buvo Broniaus bendrasuolis). Niekyb rib neturi. Agentas Egl, apgauls kombinacija, jam paruota KGB spec, sitaiss Papaos br, j idav 1948 m. lapkriio mnes Papaai uvus, brio vadu tapo Aktorius. Agentas Egl KGB surengtos jo "gaudymo" imitacijos dka susidar doro mogaus vaizd ir 1949 m. rugpjio mnes buvo priimtas Aktoriaus br. 1949 m. lapkriio 21 d. agentas Egl idav Aktoriaus bunker. uvo 4 partizanai, vienas paimtas gyvas. Po to agentas buvo perkeltas kit rajon. 1950 m. gegus 2 d Kraiuose suimtas vaikinas M., neilaiks kankinimo, idav partizan stovyklaviet. I Kelms nuvyko 18 ekist-kareivi ir 17 strib ukauyznos kaim Karkln valsiuje. Trys ten stovyklav partizanai jautsi visikai saugiai, nebuvo istat net sargybos. Prieas prislinko visikai netiktai. Partizanai griebsi ginkl, bet buvo vlu juos supo 10 kari didesns jgos. Partizanams pavyko vi serijomis prasiverti pro apsupusius kareivius, bet traukdamiesi jie pataik ant rezerve paliktos kareivi grups. Kautyns baigsi partizan pralaimjimu uvo Kontrimas (jis ir Skirgaila, ir Kolumbas), ibas (jis ir Algirdas), o sunkiai sueistas Arminas buvo paimtas gyvas. 1950 m vasar Kelms krate veik 4 partizan briai: Andriaus 7 mons, Audros 9 mons, Valero 5 mons ir Girno 6 mons.

Vasar partizanai ieidavo i bunkeri ir stovyklaudavo mikuose. Tik ypa plaiu mastu siautjant ekistinei kariaunai, partizanai slpdavosi bunkeriuose. Bunkeri statyba ir j umaskavimas partizan iradingumo liudytojai. Dviej vienodai rengt ir vienodai umaskuot bunkeri nebuvo, todl KGB niekaip negaljo nustatyti bunkeri suradimo bd. KGB ataskaitos rodo, kad tik labai maa dalis bunkeri buvo aptikta pai ekist, be agent -idavik nurodym. Iradingai buvo slepiamos bunkeri angos. Buvo bunkeri, kuriuos jimas bdavo po uns bda, kit jimas pro ulinio rentin, dar kit po iaud ar ieno stirtomis. Eeringose vietose bunkeri angos buvo rengiamos paioje eero pakrantje Buvo bunkeri, rengt po viekeliais su jimu i po tilto ar kelio griovio. Gyvenamuose namuose bunkerius rengdavo tik pavieniai to namo gyventojai, nes tokius bunkerius bdavo sunku isaugoti nuo vaik ir paalini aki. Be to, trobose bunkeri iekoti ypa mgo stribai tai buvo patogu surasti gyventoj slepiamus vertingus daiktus ir juos "konfiskuoti". Sudtingiausia buvo rengti bunkerio vdinimo angas, jas paslpti. Mikuose rengt bunkeri jimo angos bdavo udengiamos dje pasodinta eglute, o vdinimo angos ivedamos supuvus kelm ar pzr. Bunkerio sienos bdavo iklojamos rstais ar lentomis, lubos rstais ir storu emi sluoksniu. Gars izoliavimui bunkeryje buvo naudojami lin iaudeliai, pakulos, samanos ir kitokia gars sugerianti mediaga. odiu, bunkeris buvo sumanios krybos tvarinys. emaitijos partizan apygardoje buvo vienas partizanas, kuris buvo laikomas bunkeri statybos meistru. Tiesa, kagbistai darydavo surast bunkeri schemas. Bunkeriai turjo skirtingas funkcijas: ligonins, ginkl sandliai, maisto sandliai, tabo, laikino poilsio, vad pasitarimo, atskir vad personaliniai ir pan. Nuo bunkeri paskirties ir funkcij priklaus, kas turjo inoti apie j buvimo viet. Masiniai partizan ryinink ir rmj sumimai ir patriotikai nusiteikusi kaimo gyventoj veimas Sibir, idavysts labai sunkino partizan padt. Nuskurdo suvaryti kolchozus kaimo gyventojai. Be to, sukrus kolchozus, atsirado kolchozo valdinink sluoksnis, kuris vykd sovietins baudiavos prieiros funkcijas kaime. Gyventojai patenka nuolatin t funkcionieri stebjim, sekim. Kaimieiai netenka ne tik savo gyvuli, padarg, didesni pastat, bet ir laisvs bei savarankikumo privalo kiekvien dien atidirbinti nustatyt darbadieni-lao dien skaii. Darbams suvaryt moni briuose bdavo aptarinjami visokie spdiai, pas vien ar kit gyventoj pastebti atsitikimai (pas t ir t unes vis nakt lojo, pas t nepastamas buvo ir t t.). Susidar palankios slygos KGB agentams bei slaptiesiems informatoriams rinkti inias, pasiklausant, kas apie k ir kaip atsiliepia. 1950 m. vasar Uvenio apylinkse partizanai iplatino "sakym gyventojams", kuriame sakoma nakt nevaikioti ne keliais, po mikus, prisiriti unis, nusileidus saulei, be rimto reikalo neiti i nam, nevaikioti naktimis po kaimus. Buvo nurodyta, kad nevykdantys to sakymo bus spjami ir baudiami. Tuo sakymu buvo mginama sutrukdyti nipinjimui, agent slankiojimui pakiemiais, mikuose.

1951 m. sausio 24 d. agent Birut KGB prane, kad jai B pasaks, jog vienoje jam inomoje sodyboje yra partizan bunkeris. Vasario 9 d.B buvo suimtas ir po "aktyvios apklausos" ("putiom aktivnovo doprosa") pasak, kad bunkeris yra epaii kaime, po mokyklos kiniu pastatu. Vasario 10 d. daugiau kaip 100 kareivi ir strib, sukviest i Varni, Kaltinn ir kit viet, apsupo epaii kaim ir mokykl. ekistai i anksto inojo, kur yra bunkeris, todl j greitai aptiko. silym pasiduoti partizanai atsak ugnimi, nes jie suspjo i bunkerio ieiti ir uimti gynybos pozicijas pastate. Prieai lsti vid nesiryo, tik aud pastat. Partizan padtis buvo beviltika - 3 partizanai prie 100 prie. Partizanai sugalvojo panaudoti vienintel galim pasitraukimo bd padegti pastate buvus ien, iaudus ir dm priedangoje trauktis Taip ir padar. Taiau susidariusi dm juost ekistai ir stribai be atvangos aud atspjo partizan sumanym. Vis dlto partizanams pavyko i pastato pabgti, tik paskui atvirame lauke jie buvo pakirsti prieo kulk. I agentros praneim KGB buvo inoma, kad iame rajone slepiasi neseniai ia atvyk Jros tabo vadai, todl operacijai ir buvo sutelktas toks didelis kareivi ir strib brys-Mio metu uvo Vakar srities vadas ir Jros tabo virininkas Atomas, arba Henrikas (V. Ivanauskas), Vakar srities tabo Jra virininko adjutantas Masys (irkauskas) ir Vakar srities tabo Jra organizacinio skyriaus virininkas Bedalis (S. Gedvilas). Bedalis buvo prie 4 metus ijs partizan br i Krai gimnazijos moksleivi suolo, nepaprastai mgs ir mokjs graiai dainuoti. Idavysi grandin tssi. 1952 m. liepos 22 d. agentas Kalvis KGB prane, kad jis i savo uovs suinojs, jog 5 partizanai yra apsistoj netoli jo nam esaniuose krmuose. Majoras Ragoinas operacijai rengsi isijuoss. Be savo turim ekistkareivi bei strib, pasitelk kariuomens i Tytuvn, Raseini, iauli. Susidar apie 200 kariaunink. Agento nurodyta teritorija buvo i vis pusi 4 kilometr spinduliu ir dviem iedais apsupta Tai buvo padaryta nakt ir labai tyliai. Autant pradjo "ukuoti" krmus. Partizanai stipriai atsiaud, bet pozicija jiems buvo nepalanki nebuvo kur i apsupties trauktis. uvo vadas Pauktis, Jaunutis ir Rimas. Vien sueist partizan pam gyv. Operacijoms prie partizanus bdavo todl suteikiamos tokios didels jgos, kad partizan kovin patirtis danai sulugdydavo KGB operacijas. KGB kapitonas Kuricynas komentuoja tok atsitikim. 1951 m gruodio 4 d. 10 ekist-kareivi, vadovaujam leitenanto Ivanovo, Daukintikio kaime apsupo sodyb. I namo ibgo moteris ir, i pistoleto audydama kareivius, bgo tolyn. Kareiviai paleido i automat ugn ir moter nuov. Tuo metu staiga i namo ibgo 3 partizanai ir atideng stipri ugn kareivius. Kareiviai krito ant ems ir sispaud snieg. Apibdindamas t moment, KGB kapitonas Kuricynas sako, kad "kareiviai sutriko" ("sredi soldat proizo-lo zameatelstvo"). Partizanai i apsiausties prasiver ir pasitrauk Krai link. Toliau tas pats kapitonas apibendrina: "Operacija sulugo" ("Operacija poterpela proval")-

KGB pulkininkas Babincev 1951 m. lapkriio 12 d., apibendrindamas apskrii KGB virinink nusiskundimus, nurod, kad garnizonus nusisti jauni kareiviai mio su partizanais metu pasimeta, laiku neatidengia ugnies, ir operacijos patiria neskm ("proval"). Vadinasi, menk kareivi kovingum turjo kompensuoti didelis j skaiius. Partizan gretos retjo, bet kova buvo tsiama. Tai kl nerim marionetinei Lietuvos vyriausybei, nes Kremliaus tironas reik nepasitenkinim dl nenuslopinamo Lietuvos patriot pasiprieinimo. 1952 m. balandio 7 d. Lietuvos VKP (b) CK ir Ministr Taryba pareikalavo 1952 m pirmame pusmetyje likviduoti pasiprieinim. Sujudo visas KGB irynas: supurtomas agentrinis tinklas, atleidiami i kai kuri post periferijoje KGB virininkai u nepatenkinam vadovavim kovai su "nacionalistiniu pogrindiu". Mat reikjo surasti "atpirkimo oi" negi prisipainsi Kremliui, kad nepavyksta paklupdyti laisv mylini taut. 1952 m. gruodio 11 d. iauli srities KGB virininkas urakov i siuntinjo apskrii KGB virininkams grieto turinio rat: "imtis vis priemoni Kstuio apygardos bandit sunaikinimui", ir pridjo smulk plan, kaip vykdyti ekist karines operacijas. Be to, sakyta tikrinti biografijas t moni, kurie yra pakeit savo gyvenamj viet. Prasidjo masinis KGB uklausim-atsakym siuntinjimas vairius Lietuvos kampelius. Turta tikslas iaikinti nuo iveimo ir KGB persekiojimo pasislpusius mones, kaip galim partizan gret rezerv. Nepajgdamas karine jga sunaikinti partizan, KGB priada agentams u kiekvien iduot partizan umokti po 1000 rubli, u vado idavim dvigub sum Niekus tai sudomino. 1953 m. spalio 21 d. pas siuvj P, kuris siuvo Audrai ir Jonylai uniformas, tie partizanai atjo atsiimti rb. Jie netar, kad siuvjas KGB agentas, slapyvardiu Zita, o jo posnis agentas Gluosnis. Apie partizan atvykimo laik Zita buvo pranes KGB, ir ekistai jau kelios dienos agento darinje buvo sureng pasal. Be to, ekistai agentui buvo dav migdanio skysio, kur Zita i anksto buvo pyls degtin. Atjus mintiems partizanams, agentas primygtinai ragino partizanus igerti po taurel u vykusiai pasitus rbus. Partizanai kategorikai atsisak. Tada agentas Gluosnis pareik eins gyvuli tvart pairti ir ijo i kambario- Jis suprato, kad triukas su partizan umigdymu nepavyko, todl nuskubjo spti pasal. O ie taip budriai jo savo pareigas, kad nebuvo net pastebj, jog atjo partizanai. Agentas Gluosnis padar niekik paslaug ekistai pasireng. Buvo 20 valand 30 minui. Tamsu. Vos tik partizanai eng i trobos, ekistai suriko pasiduoti. Ij i apviesto kambario nakties tams, partizanai negaljo pamatyti ekist ir aklai metsi u namo kampo. Bet ia juos pasitiko automat serijos. Per t idavyst uvo patyr, daug mi turj partizanai Audra ir Jonyla O Kelms KGB agentus Zit ir Gluosn apdovanojo Judo graiais po 1000 rubli kiekvien. Suinojs agento Zitos snus (irgi agentas slapyvardiu

Danila), kad tvas ir netikras brolis gavo po 1000 rubli, para Vilni KGB virininkui skund, kodl ir jam neskirta 1000 rubli, nes ir jis ess prie tos kombinacijos prisidjs. Taigi godumas ir niekyb dvyniai! 1953 m. vasar Kelms krate dar veik dvi parizan grups: Audros brys 3 vyrai ir Budrio brys 4 vyrai. Be i bri, buvo ateinani i kit region partizan. Partizanams sekti buvo sutelkti 23 agentai: Gl, aibas, Apuokas, Aldona, Petkus, Mnulis, Drsutis, Klevas, Ildefonsas, Antanas, Laimutis, Kaunas, Ania, Jurgis, Saul, ileris, Fricas, ekis, Aleksas, Birut, Zigmas, Gajauskas, Zita. Taiau Kelms KGB virininkas Baisejev 1953 m. balandio 22 d. apgailestauja, kad agentai neturi tiesioginio ryio su partizanais ir daugelis j dirba aplaidiai, "nesiningai"Nuo 1953 m. keiiama Lietuvos partizan ginkluoto prieinimosi taktika. Daugiau dmesio skiriama tautos dvasinei apsaugai, kovai prie tautos moralin nuosmuk, pasidavim rusifikacijai, mankurtizmui, palaikymui vilties, kad tauta isivaduos i okupacijos. 1953 m liepos 2 d. Kelms krato apylinkse paplito is atsiaukimas i tautieius: Tautieiai! Beveik prie devynis metus, raudonajam pabaisai upldus Lietuv, didel ms tautos dalis pakilo pasyv ir ginkluot pasiprieinim. Ji pakilo ir susijung Lietuvos Laisvs Kovos Sjd (LLKS) su tvirtu tikjimu, jog i kova ir aukos bus svarbiausias argumentas laisvei atgauti. Okupantas jo sunaikinimui met divizijas mongol ir tkstanius lietuvik un (kaip juos vadina rusai) strib. Taiau, tomis gaujomis nepajgdami sunaikinti LLKS, okupantai m naudoti nauj priemon, t.y. naikinti taut pai tautiei rankomis. Tam tikslui prievarta surinktais i badaujani kolchoznik rubliais, graiais paadais ar kalinio kaniomis Tave, tautieti, samdo Judo darbui.
Tai Tu, nelaimingasis tautieti, t idavikik darb dirbi, sutinki Tu idavinti komunistiniam okupantui partizanus, kaimynus, brolius ir seses ir net tvus, visus tuos, kurie pasiry isaugoti nuo sunaikinimo civilizacij, tautyb, tautiei kultr, laisv lietuvik od ir krikionik tikjim, kurie ilaiko tautos gyvyb ir ruoia prisiklim.

Visus nipus, skundikus ir kitus tautos igamas LLKS dar kart spja, kad liautumts dirb idavikik darb. Sjdiui gerai inoma visa js idavikika veikla. Jis gerai ino, kas skandina taut aarose ir kraujyje, kas dusina tautieius vagonuose ir kaljimuose. Jis mato, kieno rankomis sprogdinami paminklai ir pjaunami kryiai. Jis stebi jus, komjaunuoliai ir partiniai, kurie didiuojats tuiomis svajonmis sunaikinti pasaul. Laisvs Aura jau auta Soviet Sjunga su visu komunizmu pastatyta ant bedugns krato. Netrukus okupacija virs klaiki prisiminim eliu, taiau js, idavikai,

niekiki darbai paliks, u kuriuos jums teks atsakyti prie tautos teism. Nepasiteisinsite tada, kad nebuvo kam js spti ar pamokinti, todl dabar susipraskite ir grkite lietuvik keli, nes lietuviais esame gim, lietuviais ir bkite. Tad, nipai, idavikai, komjaunuoliai ir kiti tautos Judai, kol dar ne vlu ir kol likimas js rankose, spjami gerai pagalvoti ir vis savo veikl ir gaut i okupanto ginkl nukreipkite prie j, nes js isigelbjimui kito kelio nra!" Lietuvos Partizanai Buvo tautos adintoj. Kaip JIE iandien pagerbiami? Ar nemosteljama fraz: buvo toks laikas! Laikas buvo visiems vienodas, taiau ar visi elgsi vienodai? Liaudies imintis sako: "Ne veidrod kaltink, kad tavo veidas kreivas!" Kokia partizan kovos reikm? Pirma. Mayts Lietuvos patriot prieinimasis grsmingam okupantui yra tautos laisvs gynimo faktas, turs gilias tradicijas lietuvi tautos istorijoje. Antra. Partizanin kova rod pasauliui, kad lietuvi tauta nesutiko su sovietine okupacija ir neatsisak vilties atgauti laisv. Treia Partizan laikymasis Lietuvos kariuomens statuto, tradicij buvo ne tik Lietuvos kariuomens veiklos tsa, bet ir rodymas, jog kariuomen nepripasta 1940 met Lietuvos vyriausybs kapituliacijos. Ketvirta. Partizan veikla igelbjo Lietuvos kaim nuo kolonist antpldio i Rusijos. Penkta. Partizan veikla pristabd kolchoz krim ir tuo paiu Lietuvos kaimo moni pavertim kolchoziniais baudiauninkais, savarankikumo ir nuosavybs netekusiais individais. eta. Partizanai gyn kaimo gyventojus nuo siautjani kolaborant, idavik, prievartines sovietizacijos. Septinta. Partizan leidiama literatra, atsiaukimai, partizanikos dainos stiprino moni dvasi ir palaik vilt isaugoti dvasines tautos vertybes, sulaukti laisvs, padjo netapti mankurtais, kosmopolitais, sovietmogiais Atunta. Atkaklios partizanins kovos fenomenas buvo rimtas argumentas pasaulio visuomenei ir vyriausybms nepripainti sovietins okupacijos ir remti Lietuvos siekim isivaduoti, o prasidjus Sjdiui, pripainti j de takto ir de jure.

Devinta. Pasibaigus ginkluotam partizan prieinimuisi, tos kovos tsa buvo pasyvios kovos u laisv formos: pogrindin antisovietin -antiokupacin spauda, pogrindins jaunimo organizacijos, informacijos perdavimas Vakarus apie sovietin demagogij, moni teisi ir laisvi varym, persekiojimus, prievartin rusifikacij, t. y. buvo rodomas pasauliui tikrasis sovietins imperijos veidas.
altiniai- Buv. LTSR VSK archyvas. F. 3. B. 64-36. B. 55-15. B. 186-8 B. 40-9. B 20-64 B. 20-77. B. 15-27. B. 1522. B. 40-10. B. 440-1. B. 441-1. B 419-1. F. 15. B 142-20. B. 20-78. B. b. f. B. 35231-3. T. 1-3.

Juozas Parnarauskas KGB veiklos metodai prie Lietuvos laisvs kovotojus ir partizan kovos taktika Nepriklausomoje Lietuvoje mons buvo aukljami krikionikosios morals nuostatomis. ios morals normos ir nuostatos tapo daugelio Lietuvos moni praktinio elgesio proiu, tarpusavio bendravimo taisyklmis: nemeluoti, nevogti, pasitikti artimaisiais ir kaimynais, padti vienas kitam ir pan. Atpldus Lietuv klastingojo Lenino sumanytai ir teroristo Dzerinskio bei kit iugdytai ekist ordai, turiniai dviej deimi met moni udymo sta ir patirt, lietuvi krikionikoji moral tapo jiems patiems nelaim. ekistai savo tonikiems tikslams m panaudoti lietuvi patiklum, nemelavim, teisingum, atvirum, nuoirdum ir vaiingum net nepastamam. Pirmiausia okupantai panaudojo Lietuvos moni sukirinimo metodus: pasituriniai gyveni esi buo, tarnavai Lietuvos staigoje - esi "tvyns" idavikas, mokei vaikus, gydei ligonius esi "liaudies" prieas, dirbai mokslin ar literatrin darb esi "liaudies" parazitas ir t.t. Atlikus t juodj darb, einama toliau. Tauta suskaldyta, suprieinta galima vejoti, t. y. verbuoti nipus, telkti kolaborantus. Istorija neino tautos, kurioje nebt buv idavik, tai taut nelaim ir gda... Okupant ekistin organizacija netruko sitikinti, kad pakilusios kov u laisv Lietuvos partizan neveiks imtatkstantin ekistin kariauna, nes juos remia tauta. nip-agent tinklas turjo okupantams padti palauti lietuvi tautos pasiprieinim. Kokiais metodais buvo rezgamas nip-agent tinklas? Niekikiems tikslams tinka bet kokios antimoralins priemons. Bene plaiausiai praktikuotas vadinamosios kompromituojanios" mediagos apie nuirt auk rinkimas. Kaip tai buvo vykdoma? KGB sudarydavo partizan ar iaip nelojali okupantams moni giminaii, pastam, draug sraus. Po to pas tuos mones sisdavo provokatorius, kurie privaljo igauti ini apie partizan lankymsi, j rmim ar bent prijautim jiems, nepasitenkinim okupantais, kuriamu sovietiniu ,,rojumi". Ir to

gana auka traukta ekistin tinkl. Belieka tik mog paklupdyti. Jam sudaroma vadinamoji "byla" ("delo formuliar"). Jis tyliai suimamas. Apdorojamas (tai irgi ekistinis terminas). Svarbu ekistams, kad auk jau turi, o kalt sukurs. Ir mogus pastatomas prie aklaviet: arba bk idavikas, arba kaljimas. Toli grau ne visi sutikdavo tapti judais. Pardavusiam velniui ,,di" sudarydavo dvi bylas: vien asmenin (,,linoje delo"), kur buvo kaupiama agent, priskirt sekti t mog (nors jis jau ir uverbuotas), praneimai, ir kit tarnybin (,,roboeje delo"), kur buvo segami jo agentriniai praneimai. Be to, KGB skirdavo jam slapyvard, numer ir, kad auka nesugalvot itrkti i paspsto tinklo, nufotografuodavo j KGB kabinete kartu su KGB virininku (ikeptasis agentas, mgins nukrypti nuo ekist reikalavim, kiekvienu momentu ta nuotrauka bus antauojamas, parodant j partizan ryininkams), jis privaljo savo ranka parayti pasiadjim dirbti agentu (tai irgi kilpa, jei mginsi itrkti i KGB gniaut). Vienas i KGB virinink bdavo paskiriamas agento kuratoriumi, ir agentas ry palaikydavo tik su tuo virininku, t. y. sisdavo praneimus tik jam. ekistiniame voratinklyje slaptumas buvo j veiklos pamatas. Juk melas, apgaul, niekikumas visada bijo vieumo ir viesos. Agentas gaudavo objekt", t. y. nipinjimui ir sekimui konkret mog partizan, ryinink, partizan rmj, konkret partizan vad, antisovietins pogrindins organizacijos vadov ar nar ir pan. Po kiekvieno agento praneimo jam bdavo pateikiama (danai ratu arba tik odiu) detali instrukcija tolesnei jo veiklai. O tos instrukcijos, priklausomai nuo sekamo objekto reikmingumo, buvo rengiamos Vilniuje ir net Maskvoje, Berijos irtvoje. Agento pasimatymai su jo kuratoriumi vykdavo specialiuose butuose (,,javonyje kvartiry"), kurie ekist buvo parengti visur, kur buvo KGB bstin, arba agentas vykdavo net kit miest kad tik nebt iifruoti jo ryiai su KGB. Jei i vienos eimos bdavo uverbuoti keli jos nariai, jie jokiu bdu negaljo to apie vienas kit inoti be KGB sprendimo. Cinikiausia tai, kad tie vienos eimos agentai privaljo rayti praneimus (donesenija") apie vienas kito veikl. Ir ra snus apie tv, tvas apie sn, mona apie vyr... Tik siekdamas tam tikr tiksl, kartais KGB vienos eimos agentus suporindavo, t. y. supaindindavo ir nukreipdavo bendrai veiklai. Vis dlto doras mogus, ir tok tinkl pateks (jei ne savo noru), ilikdavo mogumi. Deja, ne visi. Pasiremkime konkreiais faktais. 1951 m. uverbuotas agentas Tvas, ilg laik buvs Montvydo-emaiio ryininkas, slapyvardiu Vargonininkas, operatyvins mediagos KGB neteik, todl agent Tv KGB "nura", bet po met laiko, 1952 m., perverbavo, ir Tvas pradjo idavystes, dirbo agentu iki 1954 m. Demagogijos, apgauls, melo ir sutryptos bendramogikosios morals sovietinje sistemoje doram mogui, pasitikiniam gimine, draugu, geru pastamu, jo lieuvis tapo didiausiu jo paties prieu. 1950 m. sausio 16 d. agentas Perknas Tytuvn

malne sutiko ger pastam K. sikalbjo. K papasakojo, kad Lioli valsiuje veikia pogrindin antisovietin organizacija. Ee to, jis pasts kai kuriuos iluvos mike veikianius partizanus. K agentas idav. KGB j sum, tard, kad iduot pogrindin organizacij, partizanus. Pas seniai pastam Ulauki kaime 1954 m. kovo 19 d. atvyko specagentas, slapyvardiu Dagys. K nuoirdiai dalijosi apylinks naujienomis, pasak, kad apylinks gyventojai remia kuo galdami partizanus, kad jos uovis J turi ryi su partizan brio vadu Algirdu. Netrukus J buvo suimtas, tardomas, uverbuotas, bet idavikikos informacijos KGB neteik. 1950 m. rugsjo 8 d. Uventyje susitiko du jaunysts draugai. Igertuvi metu R pasak, kad jis ins, jog Uvenio valsiaus Patumi mike rugpjio mnes vyko partizan vad pasitarimas, kur dalyvavo per 20 partizan. Vienas i draugiko pokalbio dalyvi buvo KGB agentas Puis, kuris vis pokalbio turin tuojau pat perdav KGB. Skaudi idavyst griov moni katalikikj moral, tikjim draugu, kaimynu, artimu mogum. Tai buvo bendramogikosios gyvensenos norm lugimo pradia, o jo vaisius iandien jauiame kiekvienas. Okupantui tai buvo naudinga. Kokiu agentas taps idaviku, vis dlto bdavo jo sins dalykas visik niek buvo nedaug. ekistai agentus irjo ne kaip normalius mones, o kaip rankius savo darbams. Kiekvienas mogudys ir kitame temato tik mogud. Suprieinus ir sukirinus mones bei be atodairos per spaud ir kitas informacijos priemones meiiant pasiprieinimo judjim Lietuvoje, vis dlto okupantams nesisek ikreipti tiesos. Gyventoj tarpe savotiku lietuvikumo pareikimo etalonu tapo pasakymas: A turiu ry su partizanais". Todl stengtasi kuo platesn agentrin tinkl iplsti partizaninio judjimo dalyvi gretose. Per savo agentr suinoj, kad kuris nors stojo partizan br, KGB pavesdavo sudaryti sra ne tik to partizano artimj, gimini, bet ir pastam, kaimyn, net mokymosi meto draug. Sudaryti sraai bdavo nuodugniai ianalizuojami, turint tiksl nustatyti, kas i j geriausiai tinka bti uverbuojamas partizanui sekti ir partizan briui sunaikinti (podvesti pod udar"). Jokios bendramogikosios morals normos ekistams negaliojo: tvas turjo sekti sn, motina dukr ir t. t. Numatytajam verbuoti parengdavo vadinamj kombinacij", t. y. pasisdavo agent, kuris privaljo surasti kali. O kaliai buvo ir usienio radijo pasiklausymas, ir ivetiems Sibir laik raymas, ir laik bei siuntini gavimas i giminaii usienyje, ir kolchozikos netvarkos kritikavimas, ir pabdavojimas" dl rusinimo, ir pasijuokimas i partinio ir nepartinio blo190 ko rinkim imtaprocentins pergals... Svarbiausi kaliai, standartinis kaltinimas buvo ryiai su partizanais, pogrindins spaudos skaitymas. O kas gi tada neturjo kaime ryio su partizanais?

Rietavo rajono KGB virininkas Parunov 1952 m. lapkriio 20 d. nurod, kad, panaudodamas G turimus draugikus ryius su banditu" Dragnu, agentas Lapas privalo atsargiai pokalbyje su G isiaikinti "bandit" brio sudt, slpimosi viet ir padti juos sunaikinti (podvesti ich pod na ekistsko-vojskovoj udar"). Tas pats Parunov 1953 m. vasario 5 d. sake sako, kad, agent Lapo ir Juozo praneimais, M. K. i Mi kaimo yra "bandit" brio, kuriam vadovauja Stribys. ryininkas. Todl j reiki tyliai paalinti, gerai itardyti" (neglasno sniat, podvergnut tatelnomu dopro-su") ir po to sprsti klausim di jo verbavimo Stirbio briui surasti ir likviduoti. Pasiuntimas, t. y. infiltravimas partizan gretas KGB agent, ekistams tapo tokiu aktualiu reikalu, kad vadinamsias kombinacijas-instrukcijas reng ne tik vietiniai ekist vadai rajonuose bet ir Vilniaus KGB rm valdovai. O nuo 1949 m. apie kov su partizanais Lietuvoje buvo nuolat informuojami ekist bosai" Maskvoje. Vadinasi. Lietuvos ginkluota kova neleido ramiai miegoti net Kremliaus viepaiams, tuo tarpu Lietuvos komunistins propagandos ruporai "tribijo": tik keli banditai, mogudiai, plikai siautja Lietuvoje... Maskvos ekistins galvos, vykdydamos lietuvi tautos genocid, negalvojo, kad Lietuvoje tik brelis plik-bandit slapstosi mikuose. Jie visa savo imintimi reng instrukcijas, metodikas, planus, kaip palauti kovotoj u Lietuvos laisv pasiprieinim. inoma, tuose planuose n su iburiu nerasi koki nors humanik, doroving, civilizuot rekomendacij. Partizanams sekti bei nipinti tiko tik tie, kurie turjo ry su jais arba su pogrindiu. Taigi, vadovautasi principu: partizan ryinink arba rmj padaryti KGB agentu. ekistai neturjo vilties uverbuoti partizan ryinink "sovietinio rojaus" gynimo pretekstu tik cinika mogaus kompromitacija palaudavo numatyt au-k. 1953 m. birelio 11 d. agentas Geguis Kelms KGB prane, kad pilietis jam pasakojs, jog dabar ieisi rusai, mons imsi geriau gyventi, gausi po 10 ha ems. buvo suimtas, apkaltintas ryiais su "banditais" ir ivada: arba padedi mums (KGB), arba kaljimas. K pasirinkti? inoma, paldavo ne visi. 1952 m. imta verbuoti piliet G, bet jis kategorikai pareik: Jei jums reikia iekokit patys bandit". G tuojau pat buvo sudaryta byla u kolchozo grd vogim", ir Uvenio milicija j aretavo. Krai KGB agentas Volga 1953 m. birelio 27 d. prane, kad Krai vidurinje mokykloje yra pogrindin antisovietin organizacija. Vilniaus KGB virininkai nurod agentui Volgai skirti 300 rb., o mokiniui G - 250 rb. atvykimui Vilni, kur buvo numatyta G uverbuoti.

Jei tinkamo kandidato agentus ekistai kurioje nors vietovje nesurasdavo, parengt agent perkeldavo i kitur. Uvenio KGB virininkas Terekov 1952 m. pavasari, kad susekt partizan tab atrija, sak agent Vent i Vaiguvos perkelti erniachovskio kolk sskaitininko pareigoms, kad jis galt umegzti ryius su atrijos ryininkais. Agent perklimas, slaptajai KGB rankai nurodant, vykd ministerijos, komitetai, valdybos. vietimo ministro sakymu, agentas Gylys 1950 m. i Laukuvos valsiaus buvo perkeltas Radvilik. Perkeltas agentas atvykdavo su KGB darbuotoj parengta legenda apie jo antisovietin veikl", ekist jam padarytas skriaudas". Tokios legendos turjo atverti agentui takus susitikimams su partizan ryininkais, o nuo j su partizanais. Ryininkas ar rmjas, uverbuotas KGB agentu, privaljo jokiu bdu nenutraukti ryi su partizanais, ypa j vadais. Todl agentai mielai vykdydavo partizan praymus: nupirkti mediagos uniformoms, rkal, vaist, bat, baterij radijo aparatams, raomojo popieriaus ir kt. Net priaddavo parpinti ovini, kuri agentui "nepavykdavo" jokiu bdu gauti. inomi atvejai, kai agentai sutikdavo ir net pasilydavo savo sodybose rengti partizan bunkerius. Visa agento veikla buvo grietai sekama (kit paskirt agent), koordinuojama KGB virininko-kuratoriaus. Neretai agento seklys bdavo kitas jo eimos narys. 1952 m. agentu buvo uverbuotas Uosis i Pagirgduts, o slapyvardiu Mama tuo paiu metu uverbuota jo mona, bet apie vienas kito uverbavim jie nieko neinojo, savo praneimuose KGB turjo isamiai nurodyti, k kuris veikia. Tik po met jie buvo supaindinti" ir suporuoti. ekistin vadovyb i agent stengsi ispausti" vis daugiau informacijos, nes tai buvo pigiausias bdas kovoje su partizanais: nereikia nei sav kareivi gyvybe, nei patiems savo kailiu rizikuoti. Todl vykd botago ir pyrago" politik: agentus ir baud, ir malonino. 1951 m. gruodio 6 d. agentas Petras prane, kad U sodyboje yra partizan bunkeris. ekistai bunkeryje rado mirus partizan. Agentui Petrui buvo imoktas pamaloninimas" 200 rubli. Bet kartu Tytuvn KGB virininkas Devetjarov spjo agent dl jo girtavimo. 1954 m. rugsjo 21 d. Kelms KGB virininkas Urbutis prane Vilni, kad agent Jupiter u svarb praneim jis apdovanojo 200 rubli, o kitiems agentams paskatinti prao atsisti 500 rubli. Agent darbo metodai buvo tobulinami'' ekist vadai sugalvodavo vis nauj priemoni. Viena komunistinio gyvenimo bdo apraik buvo nepaprastai greitai plits girtavimas. Mat puslitris samogono'1 darsi savotiku pinig ekvivalentu atsiskaitant su kolchozo brigadininku u sklyp pievos nusiienavimui, su

traktorininku u ar suarim, su vairuotoju u kuro atveim ir t.t. Visiems reikalams tvarkyti kiekvienas kaimietis stengsi turti vis pageidaujamo gralo. Nuolatin nervine tampa, kovos draug tys, niekikos idavysts, labai sunkios buities slygos. Vakar valstybi vadov idavikikas abejingumas ma taut lietuvi, latvi, est likimui, j atidavimas rusikajam imperializmui, visa tai tragikai veik ne vieno jauno partizano siel, dvasin bsen. Kiek valios reikjo nepalti, ilikti tvirtam! Vis labiau plintantis kaimuose girtavimas paliet ir kai kuriuos partizanus. ekistin vadovyb nusprend tai panaudoti savo tikslams. Savo agentr jie pradjo aprpinti specialiu preparatu Neptun". kuris pagal savo turin ir form turjo numerius: 12, 22, 47, 56, 80, 97. Tai buvo umigdantys arba nerv sistem paralyiuojantys chemikalai, kurie sutrikdydavo orientacij, regjim, mstym ir t. t. Kai kurie preparatai sukeldavo odos udegimus, negyjanias aizdas. Tuos chemikalus agentai pildavo partizan grim, maist, rbus, avalyn. Apie 1952 m. imta naudoti, "Neptun", turint specifin kvap. Tuo preparatu buvo nurodoma agentui, pas kur lankydavosi partizanai, sulaistyti prie dur padt kiliml. Partizan avalyn nuo to skysio sudrkdavo, o ekist specialiai apmokyti unys pagal preparato kvap susekdavo nujusius partizanus. Taip buvo daroma dviem tikslais: kad nebt iifruotas agentas idavikas ir kad bt susektas partizan bunkeris arba stovyklaviet. 1953 m. Varni KGB agentams Bangai ir ibutei buvo teikta Neptun" 12 ir 22 panaudoti Montvydo-e-maiio apsaugai, o Neptun" 80 M panaudoti paiam Montvydui-emaiiui. Taiau agentai vengdavo panaudoti Neptun", nes saugojo savo kail: partizanai tars, kodl pas juos buvo suimtas partizanas, ir kerys. Kai kurie agentai, painioti ekist tinkl, mgindavo i jo itrkti. 1952 m. Tytuvn KGB agentui Nemunui dav uduot surasti partizan vad Markn. Agentas pasidar fiktyv pas ir pabgo iluts rajon. ekistai intensyviai jo iekojo. Surad sufabrikavo jam byl (u kolchozo grd vogim") ir nuteis 5 m. lagerio. Buvs iluvos vidurins mokyklos mokinys agentas Geguis 1953 m. buvo numatytas perkelti Kraius, nes blogai dirba agentrin darb. Jei ir toliau blogai dirbs bsis atleistas i darbo. Jei agento Kairio nepavyks vesti pogrindin antisovietin or- ganizacij, vadovaujam S, agent suimti ir, suorganizavus jo pabgim", panaudoti bandit" likvidavimui. Tokius nurodymus dav kapitonas Griekin, inspektavs 1953 m. rugpjio 26 d. Kelms KGB. Be to, Kelms KGB sustiprinama kadrais agentas Darius (kuris apibdinamas kaip patikrintas, labai geras) i Vilniaus perkeliamas Kraius ir darbinamas Krai MTS. odiu, KGB grietai reikalavo, kad agentas bt produktyvus", t. y.

intensyviai nipint. Ir tik sitikinus, kad agentas tikrai nesugeba dirbti (dl nemokjimo bendrauti, nesiorientavimo, dl per didelio girtavimo ir pan.), bdavo nuraomas kaip balastas" (tai irgi ekist svoka). Ypa patikimiems agentams KGB virininkai duodavo pistoletus, kad nuaut agento namus atjus partizan. Taiau kagbist praneimuose nepavyko aptikti ini, kad kuris nors agentas bt i uduot vykds. Aptikome tokius agent pasiaikinimus: neoviau, nes nepasitikiu ovini kokybe; nepasitikiu savo taiklumu... Matyt, ne tiek sin neleido auti nekalt mog, kiek rpjo isaugoti savo kail bijojo partizan kerto. Net stribai, nuov partizan, neretai susilaukdavo partizan atpildo. Vienas Krai stribas, nuovs partizan vad Eism V., neiveng partizan kerto net paiame Krai mieste. Agentai buvo suskirstyti lyg tam tikrus rangus". Bene emiausio "rango" nipeliai KGB buvo vadinami "doverennyje lica", t. y. patikimi asmenys. is rangas" atsirado kaimuose po kolchoz suklimo. patikim asmen kategorij patekdavo kolchoz, apylinki pirmininkai, partini ir komjaunimo organizacij nariai, sovietinio aktyvo" nariai. Jie neturjo nei slapyvardi, nei pastovi susitikim su KGB darbuotojais, bet privaljo stebti apylinks moni elges, nuotaikas ir, jei kas atsitikdavo, j nuomons klausdavo KGB bei milicijos darbuotojai. Auktesnio rango" nipai buvo vadinami sekretnyje osvedo-miteli", t. y. slaptieji pianejai. ios grups nipai turjo slapyvardius, numerius, jie buvo para KGB pasiadjim dirbti j naudai, privaljo reguliariai duoti ratu praneimus ("donesenija"), turjo priskirtus nipinti objektus. T osvedomiteiia" buvo priveista monse, staigose, organizacijose, mokyklose ir kt. J udavinys buvo praneinti apie bendradarbi nuotaikas, nekas, poirius sovietin santvark, vieai ar individualiuose pokalbiuose ireiktas mintis. Nebuvo n vieno didesnio darbinink, tarnautoj, gydytoj, mokytoj ar student kolektyvo kur nebt buv toki KGB "sarg". Aukiausio rango" nipus sudar agentai. Vadovaudamasis an-tihumanikiausiais bdais kankinimu, kompromitacija, gsdinimais, antau, provokacijomis ir t.t., KGB sukr Lietuvoje imtatkstantin agent tinkl. Tik nedaug agent buvo savanorikai stoj tarnauti ekistams, taiau visi, sd t veim, buvo priversti, norom nenorom, jiems paklusti. Agentai sudar tokias grupes: kamer agentai, tie, kurie, apsimet kaliniais; apgauls bdu ikvosdavo nualint kankinimais kalin ir perduodavo inias KGB tardytojams; marrutiniai agentai, kuriuos KGB virininkai komandiruodavo vairius Lietuvos rajonus bei miestus su tam tikromis uduotimis: surasti kur nors partizan giminait ar pasislpus nuo iveimo Sibir; prisidengus KGB sukurta legenda apie agento antisovietik" veikl, umegzti ry su partizan ryininku ar rmju; surasti nustojus teikti KGB inias ir pasislpus buvus agent ir pan.; vidaus agentai ("agenty-vnutrenniki") tie, kurie, apsimet partizanais,

patekdavo j gretas, drauge su jais gyvendavo ir sutartais su KGB bdais praneindavo apie partizanus, j buvimo vietas; specials agentai (bojeviki") tai rinktiniai galvaudiai, kurie buvo siuniami tam, kad, susitik su partizanais (ir apsimet kovotojais i kitos partizan apygardos, srities ir pan.), juos fizikai sunaikint. Vienas i t galvaudi organizatori buvo Sokolovas, kuris, berods, 1993 m., net ms prokuratros nepklaustas, ramiai numir Vilniaus pensionate, o palydjo j kapus tik vienas mogus... Vidaus agentai ("vnutrenniki"), prie tai nebuv partizanais, buvo rengiami taip. Numatyt agent visapusikai (kit agent praneimais) tikrindavo. Nustaius esant tinkam, j supaindindavo su uduotimi. Po to imdavo kurti jo antisovietinio veikjo" vaizd. Imdavo kviesti milicij ar net KGB. is, inoma, nenuvykdavo. Tada milicija imdavo lankytis jo namuose, jo iekoti", bet vis jo nesurasdavo". Pagaliau vis dlto j suimdavo". Kelias dienas laikydavo aretinje, "tardydavo", "mudavo". "Tardomasis" kameros draugams prisipaindavo, kad jam pateiktas sunkus kaltinimas "ryiai su partizanais". Bet vien nakt jis ima ir "pabga". Jo namuose daromos "kratos", iekoma "bglio". is ima "slapstytis", sigyja ginkl ir ima iekoti ryi su partizanais. Pasakodamas KGB sukurt legend apie jo nusikaltimus" ir ekist "persekiojimus", rasdavo partizan ryinink, kurie juo patikdavo (daniausiai tai bdavo partizan ryininkai, bet jau uverbuoti KGB). Tokie agentai daniau prasiskverbdavo partizan gretas pirmaisiais j veiklos metais, o vliaugana retai. emaitijos apygardos vadas V.Montvydas -emaitis tokiems "kandidatams" partizanus duodavo aiki ir konkrei uduot likviduoti ariausi, moni nekeniam strib arba apylink terorizuojant kit veikj. Tokia uduotis pastatydavo KGB efus i kebli padt, ir "kartas patriotas", pasirys kovoti u Lietuvos laisv, i tos apylinks dingdavo. Montvydas -emaitis plaiai taik ir kit "kandidat" partizanus atsikratymo metod. Pavesdavo patikimam savo ryininkui "kandidat" nugirdyti ir, iam miegant, praneti KGB, kad jo namuose yra tipas, ieks ryi su partizanais, antisovietikai nusistats. inoma, ekistai "bandit" isivedavo, bet is emaitijos apygardos partizanus daugiau ne pretenduodavo. Kiekvienai gyvybei bdingas noras ilikti. Tai bdinga ir monms. Bet ilikimo bdai yra vairs: ilikti savo valios ir pastang dka tai viena, bet ilikti kit moni gyvybi kaina visai kas kita. toki apsisprendimo situacij patekdavo partizanai, vienokiomis ar kitokiomis aplinkybmis atsidr ekist naguose. Suvrj KGB tardytojai, paniekin visokias civilizuotos visuomens mogaus teisi normas, kankinimais pastatydavo suimtj prie alternatyv: iduoti, tapti KGB nipu ar ti, bet likti dvasia nenugaltam. Ne visiems pakakdavo valios ir fizini jg itverti, ir KGB pavykdavo sudaryti dorovs poiriu gdingiausi ir cinikiausi grup i "specagent" ("bojevik"). Tai buvo tiesiogine ir faktine prasme mogudiai. Didesnij j dal sudar degradav individai, karjeristai, garbtrokos. Bet j tarpe buvo ir partizan, kurie tokiu bdu, udydami kitus partizanus, tikjosi isaugoti savo pai gyvyb. "Bojevikai" buvo apmokomi specialiose mokyklose,

instruktuojami, kiekvienam j sukuriama "antisovietins bei partizanins veiklos" legenda, paskiriami slapyvardiai, jie aprengiami partizan uniformomis ir pasiuniami partizan veikimo rajonus iekoti ryi su partizanais. Partizan ryininkams jie prisistatydavo kaip partizanai, atvyk i tolim partizan apygard umegzti ryi su ia veikianiais partizanais. Daliai i mogudi pavykdavo su partizanais susitikti. Nuud partizanus, "bojevikai" iudydavo ir vyki maiusius mones, kad nelikt j niekik darb liudytoj. Nordama nuslpti ties, KGB toje apylinkje surengdavo "mio" su partizanais inscenizavim, kratas gyventoj sodybose, o "kautyni" rezultatas bdavo demonstratyviai iveami partizan lavonai. Tuo metu tikrieji udikai "bojevikai" jau bdavo i tos apylinks isinedin. U. niekikus darbus KGB "bojevikus" apdovanodavo piniginmis premijomis, jiems mokjo geras algas, jie gaudavo nemokam maitinim, aprang (civilin, ekist karik ir "darbui" partizanik). 1948 m. liepos 1213 dienomis "bojevikai" Kretingos apskrityje nuud 8 partizanus i emaitijos partizan apygardos Alkos brio. U tai buvo apdovanoti ie galvaudiai: Kirvis 1500 rubli, Klevas, Gegut, uolas, Bijnas, altis, Kertas ir Karilas -po 1000 rubli; aibas tegavo tik 500 rubli, mat buvo apkaltintas nerytingumu. 1948 m., be vis mint nemokam paslaug, kiekvienas i niek gaudavo mnes po 500750 rubli atlyginim. Dar yra gyv specagent, kurie ud partizanins kovos dalyvius, o iandien be sins grauimo vaikto laisvos Lietuvos eme: agent Birut, 1951 m. idavusi Jros tabo vadus, agentas 15, tais paiais metais idavs Jurgait, Norvil, Grubliausk, agentai Oriolas, Saa, Ona, Granitas, Solovjovas, Uosis, Zita ir daugelis kit. Bet ne visi "bojevikai" inedavo savo kail. 1948 m. pradioje Kstuio partizan apygardos vadai iifravo "bojevikus" Aid, Taur, ern, ir juos partizan Karo lauko teismas nuteis suaudyti. Tokio pat likimo susilauk Muzikantas, Moskva. inoma, skaudu iandien tokiam mogui, kuris buvo trauktas i idavik tinkl ekist suregzta kombinacija. 1947 m. liepos mnes grup "bojevik", vadovaujama idaviko arno, viliojo Silin M-Nemun persirengusi partizanais specagent stovykl prie Plungs ir ia iprovokavo j atskleisti LLKS paslaptis, vadus. mogus tapo idaviku, laiku nesuprats ekist abang. Ir ne jis vienas buvo iprovokuotas dl nepatyrimo ir mantria okupant klasta. Nors agent rankomis KGB stengsi palauti partizanin pasiprieinim, bet ne visi traukti ekistin voratinkl agentai tapo idavikais. ekistai niekaip neprivert idavinti partizan agentus Karkl, Plien, Zig, aib, Egl, Rt ir daugel kit. Toki i imtatkstantins uverbuot Lietuvoje agent minios buvo kur kas daugiau negu praradusi sin idavik.

Maskvos spaudiama, Lietuvos vyriausyb ir Lietuvos KGB vadai plt agent tinkl, kad greiiau usmaugt partizanin kov Lietuvoje. 1951 m. vien tik emaitijos partizan apygardos tab atrij nipinti pasisti agentai Birut, Kaiklas, Rta, Mama, Vladas. Garnys ir virblis. Tik keli partizan br Liepsna tuo metu nipinjo net ei agentai: Vilkas, Balandis, Bilovas, Vanagas, Klys ir Ro. Tik prie kelis partizanus bdavo metama imtai ekist - kareivi bei deimtys strib. 1952 m. liepos mnes, agentams praneus, kad Skaudvils mike pastebti 2 partizanai, KGB i Skaudvils, Varni, Teli. Kelms ir Taurags sutelk net 300 ekist-kareivi, taiau partizanai sugebjo apsupimo ivengti. 1950 m. sausio 21 d. Plungs KGB su 300 ekist-kareivi apsupo Kardo rinktins Gankslerio bunker, bet karininkai komandas kareiviams davinjo taip garsiai, jog jas igirdo partizanai ir suspjo i bunkerio pasitraukti. 1950 m. birelio 17 d. 120 ekist-kareivi Krai valsiaus Sotkalnio kaime apsupo Kmito vadovaujam partizan br. Partizanai taip sumaniai organizavo prasiverim i apsupimo, kad neteko tik vieno partizano, nukov kelis kareivius. uvo Krai gimnazijos moksleivis, tik prie kelis mnesius taps partizanu, Bronius Ungaila. Ypa gausias pajgas sutelkdavo KGB, kai puldavo partizan tabus arba kai mgindavo gyvus paimti ymius partizan vadus. 1953 m. rugpjio 23 d., agentui idavikui praneus, suinota Montvydo-emaiio, emaitijos apygardos vado, buvimo vieta. Buvo sutelkta apie 600 ekist-kareivi, vadovaujam 10 aukt karinink. Apsupta plati apylink, aplinkiniuose kaimuose istatytos pasalos ir slapukai. Buvo taip izoliuota, kad Motvydo-emaiio ryininkai negaljo jo spti apie pavoj. Nakt i rugpjio 23 24 dien Montvydas-emaitis su savo adjutantu Alza-Bedaliu jo siauru perjimu tarp eer ir buvo uklupti kareivi lavinos. Kova truko neilgai, abu partizanai uvo, bet raginimams pasiduoti nepakluso. Taip uvo sumanus ir energingas emaitijos apygardos vadas, beveik deimt met vadovavs kovai prie okupantus Teli, Varni, Luoks ir Skaudvils apylinkse. Jis kovojo ne tik ginklu, bet ir gausiai leidiama pogrindine spauda, atsiaukimais, raginimais. Montvydo-emaiio reikm rodo ir tai, kad jau t pai dien Vilniaus KGB apie Montvydo uvim informavo Maskv. Montvydo-emaiio sumanum rodo kad ir toks epizodas. 1952 m. gausios ekist-kareivi jgos apsupo mik, kuriame buvo Montvydo partizan brys. Montvydas sak partizanams apgrti miko kvartalus yminius stulpelius. ekistai, ukuodami mik pagal emlapius, kuriuose buvo suymti kvartal numeriai, pasiklydo, ir vyko j tarpusavio susiaudymas, uvo kareivi. O Montvydo partizanai be joki nuostoli ijo i apsupimo. Metai i met kaupsi partizan kovos su klastingu ir niekiku prieu NKVDKGB-MGB patirtis. Nors retjo j gretos, bet 1944 1945 m. pradjusieji partizanin kov su okupantais iliko rezistencijos branduoliu iki pat ginkluoto prieinimosi pasikeitimo vadinamj tylij rezistencij. Partizan gretos pasipildydavo naujais kovotojais iki pat 1953 m. Mat kas nenorjo tapti okupant marionete, bti triveidiu (vienaip galvoti, kitaip kalbti, treiaip daryti), buvo

persekiojamas, ujamas, terorizuojamas. Tik stebtis tenka lietuvi tautos patriot sn ir dukr rytu ir pasiventimu kovoje u Lietuvos laisv: uvo vieni, j vietoje stojo kiti, ir kova tssi. Mayt tauta grmsi su milinika apgauls, melo, prievartos ir tonikosios ideologijos imperija. Vakarai tyljo. ekistinkomunistin okupanto valdia (ne be vietini kolaborant pagalbos) vien tik per 1941 m. birelio vien savait Sibir ive per 40 tkstani nieko nekalt Lietuvos piliei. Vakarai tyljo. Net Vakar spaudos darbuotojai tyljo (ar buvo priversti tylti). Partizan tikjimas Lietuvos laisve, isivadavimu i okupanto negstaniu vilties iburiu viet j irdyse. O gyv ir negyv komunizmo stab garbinimui partizan ir pogrindini antisovietini organizacij spauda suduodavo rimtus smgius, versdavo ne vien atsikvoti. Sutelkta Lietuvoje imtatkstantin ekistkareivi armija nesteng palauti partizanins kovos. Okupantas pasitelk agentr. Galima drsiai teigti gal tik 20 procent partizan bunkeri, stovyklaviei aptiko ekist-kareivi ir strib briai. Pagrindins partizan, j ryinink, rmj netektys dl agent idavysts. Per 25 tkstanius jaunyste ydini dukr ir sn uvo partizan gretose. Tai buvo kova be vilties laimti, bet ji nebuvo beprasmika. Partizan puoselta laisvos Lietuvos vizija tapo realybe. Lietuvi tautos sunaikinimas, suplanuotas jau 1939 m. Kremliaus kabinetuose, kai buvo planuojamas imperijos ipltimas, nepavyko. Lietuvi tautos kova su imtus kart didesne okupacine imperija rykiausias ir garbingiausias Lietuvos istorijos lapas. Deja, i dien demoralizuota ir gobumo manija susirgusi tautos dalis, usimusi ilt kdi ir tautos turto grobimu, pamirta tuos, kurie gyn tautos laisv, kurie apsaugojo Lietuv nuo kolonizatori antpldio kaimus, miestelius, kurie j igelbjo. Taiau uvusi ir dar gyv partizan, gulag kankini atminimas ir garb nebus uklota umarties dulkmis. Tauta turi inoti ne tik savo didvyrius, bet ir savo idavikus. Istorijos Temid skiria, kas Tvyn pardav ir kas j gyn.
altiniai: Buv. LTSR VSK. archyvas. F. 3. B. 528-4. B. 419-1. B. 440-1. B. 413-3. B. 155-1. B. 55-15. F. 16. B. 6324. B. 152-2. B. b: f. B. 7250. 1. 1-12.

ALFONSAS VAIVILA iluvos mokykla KGB akiratyje iluvos apylinks, kaip ir visos Lietuvos, mons 19441953 m. ginklu prieinosi rusikajam okupantui. i kov sau prieinamais bdais kovojo ir iluvos valsiaus mokytojai bei moksleiviai. iluvos pradios mokyklos mokytojas Antanas Babenskis i Varkali (gims 1924 m., slapyvardis arnas) 1946 m. sausio mnes umezg ryius su Povilo Luo i Lili kaimo partizan briu, veikusiu pietvakarinje iluvos valsiaus dalyje (BaguiSkaraitiks kaim rajone), ir platino i jo gaunam pogrindio laikrat " laisv". T pai met vasar A. Babenskis susitiko Varkali kaimo mike su Raseini apskrities partizan rinktins ebenktis 2-osios kuopos vadu Povilu Morknu-Draku i Zbaro ir jo buvo paskirtas iluvos valsiaus organizacinio sekretoriaus (VOS) Gulb vadu1. Gulbs dalinys iki 1948 m. lapkriio mnesio rinko partizanams maist, pinigus, drabuius, medikamentus, valgybinio pobdio inias apie rus kariuomens ir strib judjim, platino partizanik spaud ("Laisvs varpas", "Prisiklimo ugnis"). OS nariai buvo ryininkai ir kurjeriai tarp partizan bri. 1947 m. rugsjo 1 d. A. Babensk perklus mokytojauti Betygalos valsi, ias pareigas i jo perm Stasys Ralys i Akmens, trauktas t organizacij paties A. Babenskio. 1948 m. sausio mnes A. Babenskis grio mokytojauti iluv ir vl sijung Gulbs dalinio veikl, tapdamas S. Ralio pavaduotoju. Tam paiam Gulbs daliniui priklaus ir iluvos pradios mokyklos mokytoja Kotryna RaimaitTerelskien i Leonavos (slapyvardis Danut), iluvos gimnazijos kvedys Vaclovas Petrauskas (slapyvardis Kapas) iluvos miestelio OS grups vadas, taip pat gimnazijos sargas Antanas Beloglovis, tos paios gimnazijos mokiniai Klemensas Virbickas-Svirplys, gims 1930 m. (VI klas), Donatas ukauskas-Vtra (VIII klas). Pastarasis, partizan ryininko Stasio Banio i Pyragi papraytas, ra eilraius partizan spaudai. K. Terelskien nuo 1946 m. liepos mnesio buvo Povilo Morkno ryinink, vykd ebenkties, vliau Savanorio rinktins vado Jono emaiioDariaus pavedimus. Jo pasista, ji 1946 m. rugpjio pabaigoje vyko Kaun iaikinti, kas perm auklti J. emaiio maamet sun Laimut, mirus J. emaiio monai Elenai emaitienei.2 vairias vietos partizan uduotis vykd ir Bagui mokyklos mokytojai: Antanas niuolis (g.1923), Danut ickyt-niuolien, RusaitDaktarien. Baltkari pradios mokyklos mokytoja Janina imkut 1952 m. buvo Antano Budgino partizan brio ryinink, vykd auktesns partizan vadovybs (Povilo Morkno) pavedimus. Jai sekti Tytuvn MGB buvo pasiunts net tris savo agentus: Regin, On, ir Janin". Godtaukio (iluvos vls.) kaimo mokyklos mokytoja Makautien Eugenija (g. 1928) 1950 m. palaik ryius su V. Daukanto brio partizanais. iluvos vidurins mokyklos mokytojas literatas Petras elvys 1951 m., P. Morknui pavedus, ra P. sino slapyvardiu eilraius partizan spaudai, tarp j ir parodij "LTSR himnas":

Tarybin Lietuv Stalinas kr, Su Sniekumi tars nuo seno, ilgai. Kur Vilnius senasis, kur Baltijos jra Po krat pasklis su terbom ubagai... Nelaisvn mums Stalinas nuties keli, Vergijon lydjo komunos gauja. laisv, kov trispalv jau keliam. Jei bsim vieningi, atgims Lietuva! Priedainis Mes Lietuv mylim, dl jos mes kovojam. Ir laisv ateis, ir mes bsim laisvi! Per kov sukursim mes laisvs rytoj, Tvyns padange bus amiais viesi...4 To paties P. Morkno pavestas, P. elvys organizavo iluvoje mones usienio radijo stotims pasiklausyti ir ini suvestinms partizan spaudai ruoti. 1948 m. spaliolapkriio mnesiais kagbistams iaikinus Gulbs dalin, vyko masiniai ios organizacijos nari aretai (Gulbs daliniui 1948 m. pagal S. Ralio sudarytus sraus priklaus 106 mons)5. Mokytojas A. Babenskis buvo suimtas 1949 m. sausio 16 d. mokytoj kambaryje ir nuteistas 25 metams lageri. Kaljo Magadano ypatingame lageryje Nr. 5, dirbo aukso kasyklose ir ten 1959 m. kovo 26 d. uvo, lager ugriuvus kalno nuoliauai. 1946 m. rugsjo 2 d. Raseini aps. KGB sum ir mokytoj K. Terelskien, bet, tikdamiesi per j uiuopti J. emaiio pdsakus, po kurio laiko paleido, o 1948 m. gegus 22 d. itrm su visa eima Sibir 6 1950 m. lapkriio 16 d. u, ryius su partizanais suimtas ir Bagui (iluvos vls.) mokyklos mokytojas A. niuolis. V. Daukanto partizan brio, veikusio Viaii, Pumpur, Lyduvn ir gretim kaim rajone, pavesti, iluvos gimnazijos moksleiviai Juozas Roas ir Jonas Lauraitis (VII klas) nustatinjo nukaut iluvos turgavietje numest partizan kn pavardes, j palaidojimo vietas, teik partizanams valgybinio pobdio inias, informavo apie padt iluvos gimnazijoje. 7 1949 m. vasar jie parpino ir V. Daukanto partizan stovykl Viaii mike atne raomj mainl.8 iluvos miestelio inteligentij ir mokyklin jaunim 19511953 m. sek visas brys KGB agent: Lapas, Ona, Vienuolis, Jakaitis, Aurel, Viktorija, Jabloko, Zironda ir kt. 1951 m. vasario 9 d. slaptas informatorius Semionov informavo Tytuvn kagbistus, kad jo monos akivaizdoje iluvos vidurins mokyklos mokytoja Gen Jakelaityt (g. 1929) sakiusi: "Mokytojauti neturiu jokio noro, nes veria auklti mokinius komunistine dvasia; kad jie neit banyi, stot

komjaunim... A dirbu su dideliu nenoru. Komunist visi nekenia. Todl ir komunistikai auklti nra noro... Dabar vyksta karas Korjoje. Ir kai amerikieiai uims Korj, tai kils karas su TSRS, ir komunizmas bus sunaikintas. Todl vaikus auklti taip, kaip nori komunistai, negalima. Atjus amerikieiams, tokiems aukltojams nebus vietos."9 Kitas iluvos vidurins mokyklos mokytojas Vytautas Leskauskas saugumo agentui Jakaiiui 1951 m. sausio 25 d., rinkim vietines tarybas ivakarse, kalbjs: "Rinkimai, nors ir vyks, bet tai ne rinkimai, o kakokia chaltra: pirma patys numato kandidatus, kurie jiems reikalingi, o paskui silo u juos balsuoti. Todl, kiek bebt paduota bals prie kandidat, jis vis tiek pateks". ,a i ir kai kuri kit "kompromituojani duomen" pagrindu vliau saugumas verbavo V. Leskausk iluvos klebonui Kazimierui Lapinskui ir miestelio gydytojui Vaclovui Armaliui sekti. Panai informacij saugumas rinko ir apie moksleivi politines pairas. 1951 m. saugumo agentas ironda prane, kad iluvos vidurins mokyklos vyresnij klasi mokiniai Albinas Jokubauskas, Henrikas Radaviius ir kiti ved mokykloje "antitarybin, an-tikomjaunuolik agitacij". H. Radaviius mokykloje giris Nepriklausomos Lietuvos santvark, kalbs apie neivengiamyb naujojo karo, kuris grinsis Lietuvai nepriklausomyb. Pokalbiuose su mokiniais ragins nestoti komjaunim, nes greitai ateisianti kita valdia ir tada komjaunuoliams bsi blogai. Jis ir Petras Juka i Kepurnink ra antitarybinius eilraius partizan spaudai. Informatorius ironda pokalbyje su moksleiviu Burinsku i Norvydi i jo igavs, jog visi iluvos vidurins mokyklos komjaunimo organizacijos susirinkim nutarimai es inomi apylinks partizanams. ias inias mik perduod H. Radaviius ir A. Jokubauskas, o jas gaun i komjaunuolio Lukoeviiaus. 11 Agent padedamas, saugumas perm H. Radaviiaus laikus, raytus savo draugui soviet armij, kuriuose jis ra: "Eilini Alfa! Tavo laik gavau prie pusvaland ir negaliu tylti su atsakymu. Stengiuosi tuoj pat atsakyti. Noriu parayti apie ms visuomenin gyvenim. Visas pasaulis neino tokios vergijos, kokia dabar yra pas mus. Veja mus dirbti visiems tinginiams. Pvz., iandien tiesiai i mokyklos po 6-i pamok mus gin lin rauti. Velniai, neduoda net duonos ksnio nuryti. Jie sako. "Mat kokie ponai, negali nei karto be piet dirbti"! Ne, broliuk, mes ne ponai. Reikalas kitas. Mes tokie pat vargai, kaip ir daugelis. Mes kol kas turime savo; turime k valgyti. Ir u tai niekam nedkingi..."12 Panaios nuotaikos tada vyravo i esms visose Lietuvos mokyklose. Jas saugumas aptikdavo ir vietimo skyriuose, laikrai redakcijose. Tokias nuotaikas skleid, pvz., Raseini laikraio "Stalinietis" redaktorius Gabrnas. Liudytoja Felicija Milerien parod, kad 1953 m. Tytuvn rajono (jam tada priklaus ir iluva) vietimo skyriaus vedjas, buvs iluvos mokytojas Kareiva aiginio ukandinje, pairjs vieno sovietines vyriausybs nari portret, kabjusi ant sienos,

necenzrikai apie j prabils. Bet alia sdjusio draugo buvo sudraustas. Be to, rengiantis naujiems, 19531954 mokslo metams, Kareiva, nordamas iardyti besikurianias Tytuvn rajono mokyklose mokytoj komjaunimo ir TSKP organizacijas, masikai kaitaliojo rajono mokytojus taip, kad vienoje mokykloje nesusiburt trys ir daugiau mokytojai komjaunuoliai ar partijos nariai negalt susikurti j pirmins organizacijos. U tai Kareva buvo atleistas i pareig ir paskirtas Lyduvn septynmets mokyk-los (iluvos vls.) vedju. Jam sekti saugumas ten nukl ir iluvos vidurins mokyklos mokytoj saugumo agent Jakait (galimas daiktas, jog tai Jonas Dogelis), kuris buvo paskirtas tos mokyklos mokymo dalies vedju13. 1953 m. agentas Jakaitis informavo savo "eimininkus", jog Lyduvn mokyklos vedjas Kareiva, pradjs naujuosius mokslo metus naujai atidarytoje 8toje klasje, mokini klauss: "Ar yra klasje komjaunuoli"? Kai jam buv atsakyta, toki yra trys, Kareiva pareiks; "A padarysiu, kad likt tik vienas". Mat, kad susikurt savarankika pirmin komjaunimo organizacija, kaip minta, buvo reikalaujama bent trij nari14. iluvos moksleiviams sekti dar 1948 m. saugumas buvo uverbavs tris agentus: Tyli, Gen ir Pergal. Pergal tai baigiamosios klass moksleivis Donatas ukauskas. Mat t met spaliolapkriio mnesiais likviduojant Gulbs dalin, buvo suimtas ir D. ukauskas, kaip tos organizacijos narys, pogrindio poetas. i "kompromituojani duomen" pagrindu KGB privert D. ukausk su jais bendradarbiauti, dav jam Pergals slapyvard ir kartu su mintais agentais Tyliumi ir Gene paved iaikinti "antitarybin organizacij", kuri pagal saugumo duomenis veikianti iluvos gimnazijoje, o jos nariai platin tarp mokini antitarybin literatr ir ra tarybinei santvarkai prieikus eilraius, juos spausdin partizan leidiamoje spaudoje. Kagbistams pavyko nustatyti, kad organizacijai priklaus ie iluvos moksleiviai: 3. Lakarauskas suaugusij gimnazijos IV klass mokinys. 4. Kaiukait Justina, Vlado, g. 1931, VII klass mokin. 5. Jankauskait Elena, VII klass mokin. 6. Jokubauskas Albinas (Antanas), VIII klass mokinys (vliau ilgametis Kauno metalo gamyklos "Apvija" direktorius). Mintiems agentams buvo pavesta iaikinti i mokini ryius su auktesnmis pogrindio grandimis ir ginkluotais partizanais.15 KGB ypa domjosi A. Jokubausku, kur laik "aktyviausiu antitarybi-ninku". Jam sekti paskyr agent Tyli, j specialiai apgyvendino viename bute su A. Jokubausku. 5 Bet surinkti mediagos baudiamai bylai prie A. Jokubausk KGB taip ir nepavyko. Kai dl D. ukausko "bendradarbiavimo", tai i jo KGB igavo tik fakt, kad organizacijai priklauso ir jo bendraklasis Juozas Stankeviius bet is nebuvo nei suimtas nei

paalintas i mokyklos. Jis skmingai baig iluvos vidurin ir, kaip minta, jo net Universiteto prorektoriaus pareigas. Stankeviius Juozas, g. 1929, VIII klass mokinys (vliau ekonomistas, docentas; Vilniaus universiteto prorektorius kio reikalams).
5

Slaptos organizacijos iluvos mokykloje KGB iekojo ir 1953 m. Agentas Sargas tebetikino saugum, kad , iluvos mokykloje veikia "antitarybin organizacija", jos nariai es klausosi "Amerikos balso" vieno i mokytoj bute. KGB nustat, kad radijo imtuvus, kuriais galima pasiklausyti "Amerikos balso", turjo tik du iluvos mokytojai: lituanistas Bronius Tbelis, kur saugumas apibdino kaip 'antitarybin asmenyb", ir pieimo mokytojas Antanas Tamoinas mokyklos komsorgas.17 Taiau aikios antitarybins organizacijos iluvos mokykloje saugumui taip ir nepavyko atskleisti. Tai, k agentai savo praneimuose vadindavo "organizacijomis", danai bdavo tik bendros moksleivi antisovietins, antikomunistins nuotaikos, o tie mokiniai, kurie tas nuotaikas aktyviau ir vieiau reikdavo, patekdavo "organizacijos nari" kategorij. KGB, igsdintas organizuoto pogrindio, visur norjo matyti "organizacijas" ir toki praneim reikalaudavo i savo agent. Taiau agentams daniausiai pavykdavo fiksuoti tik atskir mokini ideologin protest, kuris ne visada turjo organizuot pobd. Mokini, artim savo pairomis, bendravim KGB agentai skubdavo pavadinti "organizacijomis", taigi savo eimininkams labiausiai suprantamais ir pageidaujamais terminais. Apie tai liudija ir agento Naujalio 1953 m. lapkriio 14 d. praneimas: minint Spalio revoliucijos 36 sias metines, iluvos mokyklos IX klass moksleiv Tijnaityt Kaz i Payzdrio atsisak neti demonstracijos metu vliav ir tai motyvavo tuo, kad ji revoliucijos vents nepripaino ir nepripasta. Ji draugaujanti su irgi antitarybikai nusistaiusiais mokiniais: edaite Vladislova, Dobrovolskyte bei elviu, kurie "progai pasitaikius, nori sugdinti komjaunuolius ir mokyklos renginiuose aktyvumo nerodo".18 Kurti pasiprieinimo organizacij iluvos mokykloje ities bandyta. XI klass mokinys Jonas Grigaitis (g. 1933) i Vilkiki, tardomas partizan ryininko Stasio Kazakausko i Sandrausiks byloje, 1952 m. spalio 31 d. parod, kad 1951 m. rugsjo mnes jis kartu su kitais iluvos vidurins mokyklos XI klass moksleiviais Eugenijumi Mandravicku i Plaugini, Jonu Gailiumi i Liepkalnio ir Jonu Ambrazeviiumi i Palapiio buvo suman steigti iluvos vidurinje mokykloje mokini pasiprieinimo organizacij ir apie tai painformavo Sandrausiks, Vilkiki, Rinkeli kaim rajone veikusio partizan brio vad Feliks Kokt-Rustem. Bet is idjai nepritar. Mat F. Kokta su savo mona-partizane Debesliu nuo 1951 m. gruodio iki 1952 m. balandio slpsi Jono Grigaiio tv sodyboje rengtame bunkeryje, ir F. Kokta nuogstavo, kad toki organizacij gali patekti nepatikim asmen, kurie gali iduoti ne tik mokini organizacij, bet ir Grigaii sodyboje pasislpusius partizanus. Pats Jonas Grigaitis, kol j sodyboje rengtame bunkeryje

gyveno partizanai, kartu su jais rinko partizanams i gyventoj maisto produktus, neiojo j korespondencij.19 Vliau, aptikus bunker, buvo suimtas, nuteistas 25 metams lageri. Po 1953 m., pasibaigus iluvos apylinkse partizanikajam sjdiui, KGB dmesys persikl kitus visuomens sluoksnius, ir mokykla imta maiau domtis. Pradta sekti grtaniuosius i kalinimo viet, ar ie vl nesitraukia pogrindio veikl.
1 KGB archyvas. A. Babenskio baudiamoji byla, Nr. 42857/3. 2 LTSR MVD virininko Vasiljevo ratas Bartainui 1946.IX.15.KGB archyvas, f. 3, apr. 20, b. 65, 1. 91. 3 Tytuvn MGB suvestin iauli aps. MGB 1953.1.28. KGB archyvas, f." 15, b. 422/1, 2. 4 elvys P. Susitikimas mike, arba "Man reikia ek polkos nat"...// Poezija, 1994, birelio 612, p. 9. 5 r. S. Ralio baudiamoji Inla, Nr. 15413.KGB archyvas. Saugojimo Nr. 13911/3. T.I,p.15. 6 KGB archyvas. F3, apr. 20 Stebjimo byla Nr. 65, 1946 m p. 117-119. 7 V. Daukanto brio partizans Petrs Banyts atsiminimai, mano urayti 1995.111.3. 8 P. Banyts tardymo protokolas 1951.IX. 17.KGB archyvas. P. Banyts baudiamoji byla. Saugojimo Nr. 11-15285-LI, p. 62. Jonas Lauraitis tuo metu buvo komjaunuolis, 48 ha kininko snus. Baigs iluvos vidurin mokykl, 1950 m. dirbo Tytuvn vidurinje mokykloje komsorgu, vakarins neakivaizdins mokyklos direktoriumi. Anksti mir. J. Roas baig ininerijos mokslus, dirba Klaipdoje. 9 Kovos su nacionalistiniu pogrindiu ir ginkluotais banditais rezultat suvestin u 1951 m. sausiovasario mn. Tytuvn rajone. I KGB archyvas. F. 3, byla Nr. 420/168-ZJ, 1. 9. 10 Ten pat, p. 9. 11 Tytuvn rajono KGB specpraneimai u 1951.11.28XII.15.KCiB archyvas. F. 3, byla 420/1-68-ZJ, 1. 109. 12 Ten pat, lap. 110-111, H- Radaviiui, gimusiam 1930 m., i Dumbuls kaimo, sekti Tytuvn KGB buvo uved speciali agentriin byl. Jo tvas Antanas Radaviius u ryius su partizanais 1949 m. buvo nuteistas, o mama, kaip "buo", 1950 m. paalinta i kolkio. H- Radaviius, baigs iluvos vidurin mokykl, liko gyventi iluvoje ir kur laik dirbo Tytuvn spaustuvs litografijos skyriuje. 13 Tytuvn rajono KGB agentrins-operatyvins veiklos suvestin u 1953 m. rugsjo mn. KGB archyvas. F. 15, b. 422/1, 1. 46. 14 Ten pat. 15 KGB operatyvins-agentrins veiklos u 1948 m. lapkriio mn. suvestin. / KGB archyvas, i7. 3, apr. 20, b. 79, I. 163. 16 Ten pat, p. 181

17 Tytuvn rajono KGB praneimai apie kovos su antitarybiniu elementu rezultatus 1953 m. / KGB archyvas. F. 15, b. 1922/, 1. 74 18 Ten pat. 19 KGB archyvas. Stasio Kazakausko baudiamoji byla, Nr. 26676/3, I. 104-106.

Rimantas Vbra Sovietinis saugumas ir moteris Man suprantamas dabartinis ms igyvenamas laikotarpis. Tai pereinamoji stadija, kuomet praeitis dar visai nepasitrauk, o naujas gyvenimas dar nesigaljo. Tas praeities leifas dar ilgai lyds ms visuomens gyvenim, komplikuodamas moni tarpusavio santykius, reikalaus i mogaus didelio pasiaukojimo tautai, papildomos nervins energijos ir tampos. Kiekvienas i ms matome, kaip ta kruvinosios imperijos praeitis, lyg erk, yra sisiurbusi tautos kn, daugelio moni irdis ir dvasi. Tautos dvasinis atgimimas tai labai sunkus, sudtingas ir ilgas procesas, kur mes visi, sutelk savo dvasines igales ir sukand dantis, turime iksti. Taiau iame straipsnyje man nesinori kalbti apie tautos dvasin atgimim apskritai su optimistikiausiomis ar pesimistikiausiomis intonacijomis. Man norisi paliesti labai skaudi ir dramatikiausi moters vaidmens sovietinio saugumo sistemoje problem. Visiems yra inoma, kad moteriai, kaip groio, meils, poetinio kvpimo objektui ir altiniui, motinysts, naujos gyvybs nejai, yra pavstas neapsakomas skaiius genialiausi ir romantikiausi lyrikos posm, groins literatros krini. Ir visa tai nenuneigiami dalykai! Taiau gamta moter, kaip naujos gyvybs nej, apdovanojo ne tik motinikos meils, velnumo, pasiaukojimo savo kdikiui jausmais, bet ir tokiu stipriu savisaugos instinktu, kad ten, kur vyras palta, va, moteris linksta, prisitaiko prie pai baisiausi, vyro akimis irint, nemanomiausi slyg, ir jos mogikajam nuosmukiui apibdinti pritrksta odi. Moteris sugeba perengti toki rib, kuomet ji i gyvybs nejos pavirsta udytoja. Btent ia moters prigimties savybe kuo plaiausiai sovietinis saugumas ir naudojosi. Pokario metais, stokojant gyvenimiko patyrimo, man buvo nesuprantami Lietuvos komunist partijos rajon ataskaitinse-rinkiminse konferencijose, respublikos suvaiavimuose priimtuose nutarimuose punktai, pareigojantys partines organizacijas sustiprinti darb moter tarpe. Slenkant metams, kaupiantis patyrimui, vis labiau m rykti to darbo" tikslai ir metodai.

Yra inoma, kad sovietinis reimas, vesdamas saugumo visagalyb, dieg totalin moni sekim ir kontrol. ioje kontrols sistemoje ypa didelis dmesys buvo skiriamas pagrindinei visuomens lstelei eimai, nes joje augo ir formavosi jaunoji karta tautos ateitis. Ji buvo ir vyro gyvenimo dalis, kurioje jis galjo semtis dvasios stiprybs savo darbui ir visuomeninei veiklai, palaikyti savo atsidavim ir pasiaukojim Tvynei, principingum ir ryt kovai. Tai baisiausiai ir gsdino sovietin saugum. Buvo suprantama, kad puoseljant tokias vyro savybes, labai daug kas priklaus nuo moters-motinos, monos. Kai feodalizmo epochoje neretai feodalas pats parinkdavo baudiauninkui mon, tai sovietmeiu monas j dominantiems vyrams neretai parinkdavo saugumas tam, kad visi eimos nariai bt kontroliuojami, diegiant visik j paklusnum, neretai paiomis grubiausiomis, drastikiausiomis priemonmis. ia nebuvo joki skrupul. Mergaites tokiam vaidmeniui neretai ruo paios motinos arba draugs", gerosios tetos". Tuo atveju, kai reikdavo uverbuoti suaugusi, itekjusi moter, kuri anksiau nebuvo pakliuvusi saugumo interes zon, gydytojai konstatuodavo sunk susirgim. Tuomet eimoje ir pasirodydavo geranorikos biiuls" su "nuoirdiais" patarimais, ir moralikai prislgta, susirpinusi savo gyvybe moteris kapituliuodavo, tapdavo paklusni saugumui. Ir ioje situacijoje moteris buvo "lanksti"! Tokio turinio man dabar yra prisipilds tas "darbas moter tarpe", apie kur buvo raoma sovietmeiu partiniuose dokumentuose. Periodinje spaudoje nemaa rayta apie btinum moteriai emancipuotis. Ilgai teko sukti galv, i ko ji turi emancipuotis? Dabartiniu metu mano galvoje vis labiau sigali mintis, kad faktikai sovietmeiu vyko intensyvi moters emancipacija i sins ir visuotinai pripaint morals norm. Dabar norisi pereiti prie vyrikosios puss problem, kurios labai glaudiai susijusios su moterikja puse. iuo metu danokai pakalbama apie tai, kad vyrai pastebimai moterikja. inoma, iuo atveju turima galvoje ne j ivaizda (pvz. ilgi plaukai ar kai kurios apsirengimo detals), o esminiai charakterio, elgsenos ir visuomenins laikysenos bruoai. Viena i svarbiausi io reikinio prieasi paprastai nurodoma tai, kad daugelis berniuk bsim vyr auga be tvo. Mokykloje jie temato daugiausia pedagoges moteris ir t. t., t. y. berniukams stokoja artimo bendravimo su vyrais, vyrikos aplinkos. Suprantama, tai nenuneigiami faktai. Taiau galima suabejoti tik tuo, ar btent jie nulemia bsimo vyro charakter, jo asmenybs savybes. Manytume, kad pats moters buvimas alia berniuko, jaunuolio ar vyro savaime negali gimdyti nieko negatyvaus. Atvirkiai, esant tam tikrai moters elgsenai, ji gali iugdyti berniuko ar jaunuolio dentelmenikum, riterikum, principingum, nepakantum melui, apskritai blogiui, Tvyns meil ir pasiryim u j aukotis, t. y. paius geriausius vyrikumo bruous. Moteris negali bti blogis savaime! Viskas priklauso nuo tiksl, kuri siekia moteris, bdama alia bsimo ar jau suaugusio vyro. O tuos tikslus sovietinis

saugumas formulavo labai kategorikai, nes reikjo utikrinti, kad eima neugdys, nepuosels tikro vyrikumo, opozicini nuotaik egzistuojaniam politiniam reimui ir t. t. Taigi vyrikumas turjo bti ne puoseljamas, o naikinamas! Gyvenime teko matyti monas, su sadizmu trypianias savo snaus ar vyro charakter. Galima pasakyti, kad dalyje eim vyrai yra atsidr baudiauninko, antrario mogaus vietoje ir t. t. Taiau ne apie tai a noriu kalbti. Pasiirkime, k netolimoje praeityje turjo patirti, igyventi berniukas jau nuo vaikysts. Danai berniuko charakterio lauym praddavo pati motina eimoje. is darbas buvo tsiamas darelyje, o usibaigdavo pionieri stovykloje, kurioje vadov imokyti bendraamiai (saugumo parankiniai) fizikai kankindami jiems nurodyt auk, ubaigdavo darb. Taip bsimasis vyras sumoterikdavo". Laimingi tie berniukai, kurie toki stovykl iveng! ymiai sudtingesn situacija susiklostydavo tuomet, kai eim sukurdavo neapdorotas", neparuotas" vyras. Saugumo pasista mona privaljo 1) patikrinti vyro politin patikimum, 2) sulauyti ir sutrypti jo vyrikum. Nepavykus ioms akcijoms, vyras ieidavo nebt! Kuomet kalbame apie sovietmet, mano supratimu, privalu inoti, kad buvo dvi saugumo institucijos. Pirmoji tai oficialiai vardinta ir turinti savo organizacines struktras. Antroji neoficiali, usimaskavusi, plaiai isiakojusi, pusiau savarankika, danai lemianti net oficialiojo saugumo sprendimus institucija, kuriai vadovavo ir joje dirbo moterys. inoma, abiej institucij veikla danai susipindavo. Taiau svarbu tai, kad net u centrinio aparato vyresnij karinink pei galjai irti nurodinjanios ar net sakinjanios moters el. Pirmojo saugumo lyg ir nebra. Antrasis tebefunkcionuoja visa apimtimi ir iandien. Tai galiu kategorikai tvirtinti, remdamasis ir savo pastebjimais, ir asmenine iandienos patirtimi. Palyginus su sovietiniais metais, jis dabar savo darb atlieka visai atvirai, grubiai, liai, ymiai agresyviau, nes reikia vl paklupdyti mons, kurie buvo bepraded atsikelti. Net dirbdamas paius juodiausius ar net kruvinus darbus, tas saugumas prats likti nebaudiamas ir nevardintas, nes vieai pradti kalbti apie tai yra nepaprastai pavojinga. O daugelio moni smonje sovietmeio diegta baim tebegldi ir dabar. Ji labai trukdo ms tautos dvasiniam atgimimui. A drsiau pasakyti, kad dabar tas mano vardintas moter saugumas t baim siekia dar padidinti! Neisilaisvins i to saugumo gniaut, vyras vis labiau jauia biologin ir psichin diskomfort, ir tai tampa depresijos, neurozi prieastimi, auga alkoholizmas, gausja saviudybi net jaun vyr tarpe, trumpja vyr amius. Dl moters agresyvumo danai irsta visai jaunos eimos.

Tad kas ir i ko turt emancipuotis? Manytume, kad ir vyras, ir moteris turt isilaisvinti i sovietinio saugumo jiems primest, diegt antibiologini funkcij. Tragikiausia yra ne tai, kad dl to kenia ne vien vyras, bet ir pati moteris, nes luoinama j abiej prigimtis, o tai, kad jie luoina ir savo vaikus, pasmerkia juos vienokiai ar kitokiai vergovs formai. A labai nenoriau, kad mano straipsnis bt suprastas kaip antifeministinis. Jame a parykinau visuomens gyvenime egzistuojani tendencij ir nenoriu nieko absoliutinti. Ir moter, ir vyr tarpe yra ir despot, ir sadist. Nepaneigiamas faktas yra tai, kad moter tarpe matome puikias, atsidavusias monas ir motinas, sugebanias iugdyti snus, atsidavusius Tvynei ir pasiryusius jai aukotis, isaugojusias paias geriausias moters savybes: irdies ilum, meil, velnum, itikimyb, pasiaukojim ir t. t. Kakas yra pasaks, kad verkti reikia ne tuomet, kai tautos sns aukojasi ir sta u Tvyn. Raudoti tenka tuomet, kai motinos nebegimdo ir nebeugdo sn, sugebani aukotis Tvynei! Manytume, kad Lietuvoje dar tokios situacijos nra, nors grsm egzistuoja. Ir pabaigoje norisi pateikti retorin klausim. Ar dabartiniu metu galimas teroras prie asmenyb, jos savarankikum ir nepriklausomyb? Neturdamas duomen, a negaliu formuluoti plai apibendrinim. Taiau atskiro mogaus atvilgiu toks teroras ne lik galimas, bet ir vykdomas. Jis dabar atviresnis, lesnis ir grubesnis net u sovietmeiu vykdyt. Paeidinjamos elementariausios mogaus teiss, jo orumas. mogus ukabinjamas, provokuojamas, terorizuojamas gatvje, parduotuvje, troleibuse, sudaromos psichins stresins situacijos ir t. t. Su dideliu apgailestavimu tenka konstatuoti, kad to teroro vykdytoj tarpe, tose gyvenimo drumzlse matosi daugyb moterik veid, alia kuri pastebime ir paskui save tempiamus vaikus. Tenka tik nusistebti matant, kaip lengvai mons tampa prie kitus pjudomais unyiais, tuo paiu lyg ir prarasdami teis vadintis monmis. J tarpe, deja, yra ir kultros moni. Taip dabar atrodo ms teisin, demokratin valstyb atskiro jos pilieio akimis. Vilnius, 1994 m. gruodio 2 d.

LAISVS KOVOTOJ ATSIMINIMAI JUOZAS MOCIUS Kelias Tvyn Siek tiek apie ms, Moci, eim. Jos istorij reikt padalyti kelis periodus: 1. Mano vaikyst ir jaunyst iki 1943 m. 2. 19431947 m. laikotarpis. 3. Nelaisv 1947- 1976 m. 4. Sugrus Tvyn. Ms skaitlinga eima gyveno iauli apskrityje, Mekuii valsiuje, Dapkn kaime. A gimiau 1924 m. eimoje buvau devintas vaikas. Uaugome ei: keturi broliai ir dvi seserys (Vytautas, Algirdas, Stasys, Juozas ir Ona su Augute). Tvai turjo 46 ha k, bet, kol mes, vaikai, paaugome, vertsi sunkokai. Veliau jau buvo lengviau ir mus du Algird ir mane sugebjo leisti toliau mokytis, Ms mama Jurgelyt-Mocien buvo labai pamaldi, rpestinga, darbti ir mylinti vaikus. Tvas labai darbtus, bet grietas (beje, buvo baigs Mintaujos progimnazij ir gerai mokjo rus bei vokiei kalbas). Namuose (bent man taip atrod) vyravo daugiau religinis faktorius, tautinis jausmas nebuvo akcentuojamas, nors jis nebuvo svetimas. 1931 m. pradjau lankyti Mekuii pradios mokykl. Pirmosios mano mokytojos buvo vabait ir Vilinien (mirusi 1992 m.) Lankant mokykl, teko dalyvauti Vasario 16osios vents ikilmse. Nors jos tuomet bdavo kuklios, bet man iliko atmintyje iki ios dienos. Turgavietje mes, mokiniai, ir auli brys su orkestru. Ikilmingai buvo pakeliama trispalv, grojant dd orkestrui, giedamas himnas, ir mes visi su popierinmis vliavlmis ir pakilia nuotaika praygiuodavome, o viraitis priimdavo parad. Prisimenu, jau I-je klasje (tuomet skyriuje) mokms Lietuvos himn. Mokytoja Vilinien i visos irdies mums aikino kiekvieno himno odio reikm, primindama diding ir garbing Lietuvos istorij, ir jau tuomet a pajutau (pirm kart) pasididiavim , kad esu lietuvis Mindaugo Gedimino Vytauto palikuonis. Vliau iauli valstybin berniuk gimnazija. Prisimenu daug tauri mokytoj: Sandeckien, Raulinaitien, Treiokien, Jurevii, Dailid, Sprind, Jurgl, Sevick, kun. Lap ir daugel kit. Su didia pagarba prisimenu klass aukltoj lietuvi kalbos mokyto j Raulinaitien. Buvo Vasario 16-osios ivakars, ir klass aukltoja pasakojo tos vents reikm Lietuvai, ragindama visus joje dalyvauti. Bet, kaip paprastai, vaikai (ypa miesioni) nenori dalyvauti rikiuotje, jiems geriau pairti i alies. Po vents vl susitikome klasje su savo aukltoja. Santriai pabar kai

kuriuos u nedalyvavim tokios brangios vents renginiuose, giliai atsiduso ir tar: "Vaikai, vaikai, atsiminkite mano odius, gal ateis tokie laikai, kuomet js labai norsite i vent vsti, bet, deja, negalesite". Kokie pranaingi odiai! Po keleto met u ios vents paminjim ne vienas gimnazistas buvo tsomas saugumo, o tkstaniai kalint ir ivet. Taigi branginkime savo tautos istorij ir nesigdykime brangias datas ikilmingai paymti. Ir tai 1940-j birelio 15-oji. Visais keliais, o ypa iaulai-Jonikis plentu, rieda dar nematyti tankai bei kita karin technika. Mane apm didiul baim, nes buvau skaits kelet knyg apie Taryb Rusij bei Taryb Sjung. Jose raoma, kaip ten persekiojami tikintieji , visi suvaromi kakokias komunas kolchozus, o tkstaniai itremiami i savo gimtj viet, kiti kalinami ir net suaudomi. O vidujinis balsas sak: argi gali taip su niekuo nekaltais monmis elgtis?! O kur mogaus sin, kur tolerancija? Nejaugi a negaliu savarankikai galvoti mstyti ir ipainti t ar kit religij?! Mano jaunuolikas protas negaljo viso ito suvokti. Prasidjo nauji mokslo metai. Po poros mnesi pradjo rodytis vairs lapeliai, raginantys nepasiduoti raudonajam okupantui. Kiekvien sekmadien 10 ar 11 val. bdavo laikomos moksleiviams v. Miios. Pasibaigus Miioms, lyg dirigentui paklus lazdel, visa banyia utrauk Lietuvos himn. Per kn nujo lyg elektros srov, i kakokio graudumo suvirpjo irdis ir uliejo ryto ir drsos banga. O pirmadien saugumas pradjo aukinti moksleivius savo rmus (iki tol buvusio apygardos teismo). 1940 m., veniant Spalio revoliucijos metines, jau bolevikinio spektaklio tribnoje stovjo kumius pakl ir keli moksleiviai bsimieji komjaunuoliai (tarp j i ms klass Stasinas). O tuo paiu metu jau pradjo moksleivi tarpe orgonizuotis pogrindis prie bolevikin okupacij. 1941 m. sausiokovo mnesiais prasidjo vokiei kilms piliei repatrijavimas Vokietij. iaulius atvyko Vokietijos komisija, kurioje buvo ir keletas kariki. (Tuomet pirm kart pamaiau vokiei karikius). A gyvenau Dvaro gatvje prieais yd gimnazij. Pagaliau atjo tragikiausios 1941 m. birelio 1417 dienos lietuvi tautos genocido dienos. Niekuo nekalti suaug vyrai, moterys, vaikai, kdikiai, nios moterys, ligoniai ir invalidai be joki sankcij buvo sugrsti gyvulinius vagonus. Ne vienam vagonas buvo jo gimimo vieta, o tkstaniams ir mirimo vieta. Ir tai po keli dien iauo graus saultas birelio 22 d. rytas karo tarp Vokietijos ir Taryb Sjungos pradia. Bet per tas kelias karo dienas nieko ypatingesnio nevyko, liesa, ant kaimyno Biruio lauko nukrito vokiei paautas tarybinis lktuvas.

Prasidjo kita okupacija, o kartu ir vl genocidas kart yd. Buvo organizuojami masiniai yd audymai, neiskiriant net moter nei vaik bei kdiki. Visa tai organizavo vokieiai, bet ne paslaptis, kad ne viena deimtis mogudi buvo ir i lietuvi tarpo. 1942 m. per v. Kaldas ms eimoje buvo didel vent brolio Algirdo primicija. Ypa didiavosi ms mamyt. Ms eima nuo iol turjo kunig. Pirmoji jo parapija buvo Vidukl, kuriai pasiryo atiduoti vis savo ryt sugebjimus bei vali ir entuziazm. Pasinr pastoracin bei visuomenin darb. Kiek galjo, prisidjo prie yd ir rus belaisvi gelbjimo. savo tvik (Dapknus) atve vien ydelkait i Vidukls tai buvo Bernadeta Hiroviit. Pas mus ji ibuvo iki 1944 m. rudens. Vliau atve pabgus i belaisvi stovyklos rus karinink politruk, kuris, apie metus pas mus pabuvs, vien sekmadien, visiems ijus banyi, pabgo. 1944 m. a stojau savanoriu gen. Plechaviiaus organizuojam rinktin. Buvau Marijampols karo mokykloje, II-je kuopoje. Ten ibuvau 3 mnesius, bet, kai vokieiai panorjo mus pasisti Ryt front ar kovai su raudonaisiais partizanais, mes isilakstme. A tuos 3 mnesius prisimenu kaip ne tuiai praleist laik. Kai ygiuodavome miesto gatvmis su daina, tai visi grdavos ir stebdavos ms skambiomis dainomis ir darniomis gretomis. Grs i karo mokyklos, dirbau Mekuii valsiaus ratinje. 1943-j ruden stojau LLA. Nuo tada ir prasidjo mano smoninga organizuota veikla su pogrindiu. Tai buvo pogrindio spaudos platinimas, dauginimas, vairi vokiei valdios aktyvi darbuotoj spjimai, net patruliavimas naktimis miestelyje ir pan. Buvo ruoiamasi rimtai ilgai pogrindio kovai. 1944 m. liepos mnesio antroje pusje pradjo vokiei armija trauktis i Lietuvos. Jautme, jog vl gr jau mums pastami raudonieji okupantai. Jeigu neumirau, atrodo, 1944 m. liepos 24 d. rus tankai nuo Mekuii jau buvo u 23 km. Mes, mamyt, sesuo Augut, ydelkait Bernadeta, brolis Vytautas su mona Monika ivykome su poriniu veimu emaitijos link. Vos pervaiavus iauliai- Jonikis plent, pradjo juo vaiuoti rus karin technika Mes, nuvaiav iki akynos, pernakvojome. Rytojaus dien a, atsisveikins su eima, ivykau toliau, o eima gro atgal. Besitraukianij Vakarus susidar kilometrins pastoi veim voros eils. Apsistojome Pliuki dvare, kur buvo nutarta organizuotis karinius dalinius. Taip gim I-asis lietuvi savanori pulkas, kurio gretose ir man teko bti. A, baigs telefonist kursus, buvau priskirtas prie pirmo bataliono stabo. Kovos pozicijas buvome um prie Sedos ir paioje Sedoje. Ginkluot buvo lengva (ir vienas kitas minosvaidis).

Tuomet frontas apie du mnesius buvo apsistojs prie Dubysos ir Ventos krant. Ms pulkas buvo apsikass prie Sedos ir turjo uduot pridengti besitraukianios vokiei armijos dalinius. Berods, 1944 m. spalio pabaigoje Tarybin armija pradjo plat stipr puolim. Vokieiai m masikai trauktis Ant ms galv pradjo kristi minosvaidi ir lengvosios artilerijos sviediniai, o horizonte pasirod tarybiniai tankai. Nuotaika vis buvo prislgta, nes su tokiais ginklais prie tankus nebuvo joki ans atsilaikyti. Bataliono tabas buvo sikrs prie Bartuvos ups. Bataliono vadas, perdavs kuopoms paskutinius nurodymus, trauksi link ups daubos. Kartu su juo buvau a ir ryinink vadas, rodos, vyr. puskarininkis Rudys nuo Panevio. Prasidjo pragaras. Pasirod rus tankai, o prie tai i oro kulkosvaidiais apaud skutamuoju skridimu skrisdami lktuvai. ia ms vyr nervai nebeilaik, ir jie, pakil i apkas, pradjo trauktis, o kandin jau slinko artjo raudonieji mongol tautybs pstininkai su atkitais automatais. Daug tuomet ms broli uvo, kitiems pavyko pasitraukti. Man su Dievo palaima pasisek likau gyvas ir nesueistas. Tuomet (turbt pirm kart savo gyvenime) tikrai nuoirdiai savo odiais meldiausi ir Aukiausiojo praiau vienintelio: kad tik nepatekiau nelaisvn ir nebiau sueistas, o veriau iau, jeigu man tai skirta. Po Sedos mio, persirengs civiliniais rbais, pradjau yg atgal link tviks. Pirmiausia pasiekiau Kantrumini kaim Gruzdi valsiuje ir apsistojau pas savo klass draug Kvedar. Jis man dav padoresnius rbus, pavalgydino. Vien nakt pernakvojau pas j ant tvarto, o kit dien jis nuved mane Buin kaim pas savo tet Gedien. Pasirodo, ten jau slapstsi mano brolis Vytautas. O stebukle! U trij dien atvaiuoja kitas mano brolis kunigas Algirdas ir atvea net dokument laikin asmens paymjim. Su juo nutarme, jog a vaiuosiu pas j gyventi Vidukl (ten jis kunigavo). Dar u poros dien atvaiavo sesuo Augut su Bernadeta. Turbt apie lapkriio mn. dar tamsoje privaiavome savo tvik Dapkn km. Mamyt jau ms lauk. Ibuiavo mane, palaimino peregnojo savo motinikomis rankomis ir dar ilgai ilgai, nors buvo tamsu, akimis mane lydjo. Mus sesut Augut pave iki iauli, o paskui su pakeleivine maina pasidavm Krykaln, o nuo ten psti su Bernadeta atjome Vidukl. ia labai maloniai mane prim dekanas kun. Jurgeleviius, ir prasidjo naujas mano gyvenimo etapas. Brolis kun. Algirdas buvo pasinrs pastoracini ir visuomenin darb, prie kurio ir a tuojau pat prisidjau. Brolis buvo suorganizavs amin altoravim, kad dien ir nakt nebt tuia banyia. Ypa spdingai atrod procesijos, kiekvien vakar organizuotai ateinanios i vairi parapijos kaim. Jos jo su vliavomis, kryiais ir giedodamos. Prie einant miestel, kun. Algirdas su liturginiais rbais pasitikdavopasakydavo pamoksl ir atlyddavo banyi. Banyioje per vis nakt mons eidavo stacijas, melsdavosi, giedodavo ir taip iki ryto, o vakare vl tas pat, tik parapijieiai bdavo i kit kaim (parapija buvo

suskirstyta 5 ar 7 rajonus ir sudarytas grafikas). Ant keli, vedani miestel, buvo pastatyti papuoti "bromai" vartai procesij sutikimui. Be pastoracinio darbo, brolis aktyviai dirbo ir visuomenin. mokyklas mokyti tikybos dalyk valdia neleido, todl jis bent i Vidukls ir kit kaim pasikviesdavo vaikus klebonij ir ia jiems aikindavo banyios mokslo tiesas. Pamokslai buvo atviri ir ugningi. Jis danai susitikindavo su ryininkais ir net saugumo agentais. Jie patys ateidavo ir daug k papasakodavo apie savo uduotis. Pagaliau, berods, liepos 19 ar 20 vakare, atjo didiul minia maldinink (jei neklystu, nuo Vailab puss). Tai buvo neidildomas spdis, ei ar atuoni vyrai ne didiul kryi, ant kurio buvo pavaizduota sueista irdis, emiau Lietuvos trispalv, ant kurios i sueistos irdies laa kraujas, o apaioje odiai: "Pasilik, Viepatie, su mumis, nes jau artinasi vakaras." Turint omeny tuometin padt, tai buvo sukreiantis vaizdas. Bet broliui tai buvo paskutinis jo parapijiei Dievo ir Tvyns meils rodymas, nes kit dien j aretavo. O Dieve, Dieve, koks baisus skausmas ir netektis man ir visiems parapijieiams! A i karto nujau banyi, kad paprayiau Aukiausiojo stiprybs ir palaimos savo broliui kunigui Algirdui. Ir staiga susirinko nemaas brys jaunimo, kuris kartu su manim keliais jo apie altori ir su aaromis meldsi. Po to vakare a jau bijojau eiti klebonij, o ulipau ant banyios lub ir ten ibuvau dvi paras. Vakare vl atjo nauja maldinink procesija, o prie j prisidjo daug moni i paios Vidukls. Kaip didinga ir ikilminga man buvo irti i viraus tuos pasiaukojaniai, nuoirdiai besimeldianius verkianius mones. Algird paaukus saugumo bstin, visas miestelis buvo apstatytas sargyba, bet ms ryinink Narbutait Jan i Galkaii dav ini briui, kuris bazavosi Blinstrubiki mike. Tikslas buvo neleisti iveti kun. Algirdo: veant Raseini kryptimi, ivaduoti, Bet, laimei ar nelaimei, ita akcija nepavyko. Pritrko laiko, brys nespjo atygiuoti iki plento buvo lik 200 metr. Dievas ino, kuo tai bt pasibaig. Greiiausiai, iandien kunigo gyvj tarpe nebebt. J mainoje saugojo trys sargybiniai su automatais ir dar dvi mainos: viena priekyje, kita i upakalio. Tikriausiai, auk bt buv ir daugiau. Prabuvs dvi paras ant banyios lub, perjau pas Pukinus, ten kiek pabuvs, prasidjus veimams, nakia nujau pas alia Vidukls gyvenanius Jurkus. Jie gyveno gan neturtingai, eima gausi. Du tvai ir trys suns: Antanas, Juozas ir Bronius. Labai puiks mons. Mane laik kaip savo eimos nar. Gyvendamas Viduklje, mokytojavau Vidukls pradios mokykloje ir kartu suaugusij progimnazijoje. Vliau persikliau ariau Lydio rinktins centro Ervilk. Pirm kart brolio Algirdo teismas buvo Abezje, Komi respublikoje, nes, nesugebjus sudaryti bylos, lageri Abezje buvo ivetas be teismo, o komedija surengta ten. Kuomet buvo paskelbtas nuosprendis 10 met, jis pareik ess nusivyls: "Buiau daug laimingesnis gavs mirties bausm. Atiduoti brangiausi

turt gyvyb u Krist, u tikjim, u savo Tvyn yra kilniausias mano tikslas." 1954 m. pabaigoje, atbuvs 9 su puse met (6 mnesius turjo usidirbs uskait), gro Lietuv, bet po poros met i Milaaii parapijos (Raseini raj.) vl buvo aretuotas. Tardymas vyko Kaune. Kun. Algirdas buvo granito ir plieno lydinys. Tardytojui jis pareik: "Nesikeikti, nenaudoti prievartos ir nieko neklausinti apie trei asmen. Jeigu bent vienos i t slyg nebus laikomasi, nekalbsiu n vieno odio". Tardytojas isikviet prokuror ir jam idst vis reikal. I pradios band palauti brutalia jga su pistoletu sudau veid, bet, sitikin, kad nieko nepe, nusileido. Vienas tardytoj buvo pulk. Galicinas, bet jis fizinio spaudimo nedar.
Rinktins vadovybs nurodymu, kita pavarde pradjau dirbti Ervilko mokesi inspektorium, o gyvenau pas kinink Toliui. Dar gyvenant Viduklje, ne kart teko gabenti pogrindio spaud Ervilk ir Ferm kaim pas Kubili. Nuo to laiko daugiausia man teko bendrauti ir kartais dirbti su vargonininku Jonu ikumi-iogu, vliau jis buvo Lydio rinktins OS virininkas, ir jo slapyvardis buvo Viksva. 1946 m. vasario mnes man teko bti Pavidaujo rinkim komisijos sekretoriumi; pirmininku buvo Ervilko milicijos virininkas Butkeviius, beveik beratis. Balsavo visikai maai madaug 15% su visu garnizonu ir komisijos nariais, o j buvo apie 20 moni. Kai 14,00 val. atvaiavo pulkininkas su sargyba tikrinti rezultat, Butkeviius atraportavo, jog balsavo 150%. Mat jis, nesuprato mano parayto skaiiaus (vietoj 5% pasak 150%). Pulkininkas iplt akis, bet taip ir buvo ufiksuota. Jam ivaiavus, Butkeviius pam po ger pund kiekvieno kandidato biuleteni ir sukimo balsad. Kai pradjome skaiiuoti, balsadje radome daug daugiau biuleteni negu srauose rinkj. Tuomet ukr krosn ir, kas buvo per daug, sudegino. O koki ura radome! "A balsuoju u Nepriklausom Lietuv", "U Marijos em", "U alij armij" ir t.t. O protokole buvo urayta, kad balsavo visi vieningai, neprisimenu, 95 ar 99%. Tai tai kaip mes balsavome! Rinkdamas mokesius, stengdavausi kiek galdamas padti kininkams. Ant to kvito egzemplioriaus, kuris teikiamas moktojui, raydavau sum, kuri privalo sumokti, o ant akneles dvigubai ar trigubai maesn tiek ir sumokdavo. O kai ijau visikai mik, tai su savim isineiau atuonias kvit knygeles, antspaud ir dar pusmet "priiminjau" mokesius, atsisds mike ant kelmo.

1946 m. gegus ar balandio mnes teko dalyvauti keli rinktini atstov susitikime (tarp Paupio, Raseini ir imkaii); kiek prisimenu, jame dalyvavo kap. eponis, kap. emaitis, H. Danileviius, A. Zaskeviius-Vasaris, J. Kasperaviiusilas, Angis, Visvydas. Buvo tariasi dl paties pavadinimo: Lietuvos partizanai, Lietuvos partizan sjunga ar dar kitaip. Pagrindiniu klausimu - dl apygardos organizavimo buvo susitarta sujungti kelias rinktines ir sudaryti Kstuio apygard, kurios vadu tapo aviacijos leitenantas J. Kasperaviius-ilas, vliau Angis. A tuo metu jau Lydio rinktins tabo kio skyriaus virininko pareigas. Tame susitikime man buvo patiktos auktesns pareigos: Lydio rinktins vado H. Danileviiaus sakymu buvau paskirtas Lydio rinktins tabo virininku. Pareigos labai atsakingos: koordinuoti vis skyri veikl, palaikyti glaud ry su rinktins vadu ir visais vadovybs skyriais. Tuomet rinktins vadu ir operatyvinio skyriaus virininku (J.

Kasperaviiui ijus apygard) buvo H. Danileviius-Vidmantas, OS virininku J. ikus-Viksva, kio skyriaus ir propagandos buvs mokytojas, labai aktyvus ir drsus (pavards neprisimenu), jam padjo Jonas Maiulis-Vilius. Ryi poskyriui vadovavo J. Rima. Man daugiausia teko bendrauti ir kartu dirbti su J. ikumiViksva (buvusiu iogu) ir su J. Kasperaviiumi-Angimi (buvusiu ilu). ikus buvo nepaprastai tyros, jaunuolikos irdies, jautrus ir skaudiai pergyvenantis vairius nepasisekimus, o ypa netektis. Tai buvo partizano etalonas. Kasperaviius, su kuriuo kelet mnesi su pertraukomis dirbau dar rinktins tabe, buvo mogus plataus akiraio, giliai mstantis, apsisprends ir pasirys visas jgas atiduoti kovai u Tvyns laisv. Lydio rinktins tabas buvo neblogai technikai apsirpins, ypa spausdinimo priemonmis. Turjome tris radijo imtuvus, eias spausdinimo mainles, apirograf, rankin rotatori, spaudos dauginimo (matricomis) rengin, apie imt vairi antspaud bei tamp, vairi dokument blank. Kelet mnesi mes su ilu redagavome ir spausdinome "Laisvs Varp". Tuomet ms spaustuv buvo Lenki kaime pas Butkus. Spausdinimo darbams bei platinimui aktyviai talkininkaudavo i Lenki kaimo Kaiuyt Bron-Rta, o vliau jos sesuo Antanina-Snieguol. Jos buvo tuo metu Lydio tabo ryininks. "Laisvs Varpas" ieidavo 500600 egzempliori. Platinimas gana gerai buvo organizuotas: ryininkai dirbo labai operatyviai, ir per vien dvi dienas leidinys pasiekdavo visus brius ir gyventojus. Geriausiai pogrindin veikla buvo organizuota Taurags apskrityje, o ypa Ervilko, Taurags, Gaurs, Bataki, ygaii, Laukuvos, ilals valsiuose, kiek silpniau Paggi ir iluts valsiuose, be to, siekdavo Vidukl, Jurbark, imkaiius ir t.t. (ia a pasakoju apie veikl 1946 metais; kitas autorius gali pasakoti kitaip, bet, tikriausiai, turdamas omenyje kit laikotarp kitus metus). 1946 m. ruden, jau bdamas Kstuio apygardos vadu, vl pas mane Lydio tabo bunker atvyko Angis. Tarp kit kalb papasakojo tok epizod. Apygardos tab buvo atvyks BDPS vyriausiasis vadas Erelis-J. Markulis. "Juozai, sako man Kasperaviius, ar a kvailas, ar ta ms aukiausia valdia kvaila, bet taip daryti negalima". Ir smulkiai papasakojo, kaip tas Erelis, inteligentikos ivaizdos mogus, laisvai vaiktinja po kaim neinas portfeliu, pilnu pogrindio spaudos bei vairi instrukcij. inoma, pagal slaptaod jis susirado partizanus, bet, Kasperaviiaus nuomone, su tokia konspiracija toli nenueisi. Ir tik tuomet, kuomet paaikjo Markulio-Erelio idavyst, a prisiminiau Angies pasakojim. Du kartus teko dalyvauti kautynse. Vien kart, 1946 m. pavasar, pas mane atvyko rinktins vadas H. Danileviius-Vidmantas su tabo briu (12 vyr), kurio vadas buvo Raila-J. Stokus, ir pasil pulti Ervilk. A su iogu-ikumi suabejojome, ar tikslinga tokia operacija, bet Danileviius primygtinai sil tai daryti. K gi, pulti tai pulti. Jau buvo tamsu, ir ms 15 vyr isidstome nuo miestelio apie 300 m (nuo Paupio puss), atidengiame ugn. Po keli minui i miestelio pasigirdo

atsiaudymas, pasirod raket serijos ir garnizono kareivi voros. Pasirodo, tuo metu Ervilke buvo apie 40 50 rus kareivi ir 15 strib. Po trumpo apsiaudymo mes buvome priversti trauktis sutart viet Paup. Auk nebuvo n i vienos puss. Vliau, kada su Vidmantu-H. Danileviiumi analizavome i operacij, sutiko ir jis, kad ji buvo rizikinga. Kit kart, man su Rolando-A. Joniko briu dienojant pamikje pas vien kinink, pasijutome, jog esame apsupti rus. Kad ir kaip keista, bet jie, bdami nuo ms u 80100 m ir matydami, kaip mes i namo visi bgame u 70 m esant mik, neaud. Tik paskui paaikjo prieastis. Pasirodo, jie buvo pasiunt 5 kareivius, kad ukirst mums keli mik, ir lauk, kol jie uims pozicijas. Bet mes suspjome pasiekti mik anksiau. Ir ia Rolandas pradjo komanduoti: "Pirmas kulkosvaidis: uimti pozicijas deiniau! Trumpom serijom ugnis! Antras kulkosvaidis: ugnis! Treias kulkosvaidis, trumpom serijom ugnis!" mus irgi prapliupo ilgos automat ir kulkosvaidi serijos, mus taip pat prispaud prie ems, nes rus buvo ymiai daugiau, jiems nereikjo taupyti ovini. Kadangi mes jau buvome mike ir usim pozicijas nedidelje dauboje", tai tos ilgos prieo leidiamos serijos mums realaus pavojaus nesudar. Utat mes juos gerai matme. Tuos 5 pasistus kareivius ms vyrai tuojau pat privert gulti ir nejudti. Tuomet prieas i kito ono band mus atkirsti nuo pagrindinio miko, bet mes, savo ugnimi juos suguld, trumpais perbgimais pasitraukme didmik. Visai tai operacijai labai drausmingai, drsiai ir sumaniai, stovdamas tai u vieno, tai u kito medio, danai keisdamas savo viet, labai aikiai, kaip tikras brio vadas, komandavo Rolandas-A. Jonikas. T nakt, nuygiav apie 15 kilometr, pagaliau apsistojome prie Purvikiu kaimo mike. Rolandas uvo 1947 m., berods, balandio mnes (man apie tai prane per tardym tardytojas). Grtant po minto ygio link savo bstins, ryininkai prane, kad i Taurags Ervilk turi veti prekes. Mes, apie 7 vyrus (su mumis ir Slapinskas), palaukme prie kelio , kuriuo turjo bti veamos preks. Sulaukme trij pastoi veim, kuriuose buvo keletas mai saldaini, muilo ir degtuk. Vanyiotojus isodinome, o veam turt nukreipme i anksto numatytas vietas. 1946 m. gruodio mnes buvo aretuotas ms tabo ryininkas Viktoras Gudaviius i Varlaukio. Tuo metu ms tabas buvo Smaidri kaime, Fieriens sodyboje. Po Gudaviiaus areto prajo 23 savaits, ir joki nauj aret nebuvo. Tuomet mes nutarme trumpam sugrti savo bstin, pasiimti spausdinimo priemones ir i viet apleisti. Bet, pasirodo, ms ryininkas, neilaiks kankinim, mus idav, ir t pai nakt mus sum. Mes buvome trise: Jonas Maiulis (jau antr kart aretuojamas), Jonas Rima ir a. Operacijoje dalyvavo apie 110 kareivi. Kada mus suritomis rankomis var Varlauk, mus saugojo trys iedai sargybos. Vienas iedas kokie 56 m nuo ms, kareivis prie kareivio, kitas u koki 20 m ir treias u 5060 metr. Nuo to momento prasidjo skausmingas kani kelias.

Tai vyko 1947 m. sausio 18 d. 3 vai nakties. Kiek spjome, stengms sunaikinti dokumentus, bet dalis pateko saugumui. Tai buvo antras lemtingas atvejis mano gyvenime. Kol nuve Taurag, pervelgiau mintimis vis savo praeit, sten giausi surasti savo klaidas ir kartai kartai meldiausi, praydamas Aukiausiojo itverms, ryto ir jg iksti visa tai, kas man skirta. Ir tuomet, kaip ir an kart prie Sedos, praiau vieno: "Dieve, Dieve, leisk man kuo greiiau numirti." Bet, deja, mirti man nebuvo leista, nors tuomet, prasidjus tardymams, 99% tikjau, jog visa tai baigsis mirtimi. Tardymai visuomet prasiddavo 10 val. vakaro ir tsdavosi ligi 56 val. ryto, ir taip kiekvien par. Kartais per par tardydavo net po kelis kartus. Pirmas mano tardytojas buvo tardymo skyriaus virininkas kapitonas Bernosov, kuris vis laik sodindavo ant paio kds kratuko, kad j atsiremt "pirskaulis". Pasdjus bent 1015 minui, kildavo toks deginantis skausmas, kad sunku sivaizduoti, kaip galima tai itverti 57 valandas. Vliau ant tos vietos atsirado aas, prie kurio negaldavai net prisiliesti. Taip buvo sdima diena i dienos 126 kartus (tiek kart tard). Kitas tardytojas versdavo stovti iklus rankas. Tuomet po ei valand pd vietoje likdavo vos ne linas lapia lapia vieta. Tai psichins ir fizins tampos idava. Praleidau vien smulkmen. Kai mane atved kamer, radau joje, berods, 5 jaunuolius. A jau inojau, kad kiekvienoje kameroje bna nipas. Truput po tampos atsigavs, kreipiausi visus sakydamas: "Mano likimas aikus mane suaudys! Sakykite, kuris i js esate nipas uverbuotas. O jeigu a pats suinosiu, bus sutrupinta makaul." Visi vienas kit susivalg, neinodami k ir atsakyti. Visi vorele ratu eina. Po keleto minui prie mans prisiartina vienas ir sako: "Tai a bsiu toks esu uverbuotas, bet nieko blogo nedarau". Tai buvo Albinas Martinaviius, berods, i Laukuvos. Neinau, ar jis kam nors padar blogo, ar ne, bet man buvo labai nuoirdus. Sadizmu pasiymjo Taurags saugumo virininkas papulkininkis Lapin. Pirmoji jo "procedra" bdavo su savo batais spardyti tardomajam blauzdikaulius. Sako, jog jis buvo specialiai prie bat prisikals metalines plokteles, kad vienu smgiu prakirst iki kraujo ir sukelt didesn skausm. O jo stalo stalius bdavo pridtas vadinamj "banan" (policijos naudojam). Jais tol "vaiindavo" per galv, kol apsvaigsti ir nugrivi. Po to maa pertrauka, ir vl i naujo. Svarbiausia, visa tai darydavo savo snaus, jaunesniojo leitenanto akivaizdoje tai bdavo gyvas pavyzdys, kaip reikia tardyti. Vien kart, kovo pabaigoje ar balandio pradioje, per tardym man prane, kad likvidavo Lydio rinktins tabo br. Per kit tardym parod kruvin planet ir Rolando nuotrauk sakydamas, kad ir it bandit "sutvarkiau". Antr dien po areto atvaiavo Jefimovas (atrodo, tuomet jis buvo vidaus reikal ministras), o dar u savaits generolas Bartainas, bet jie nemu. Bartainas tik pasak su paaipa rusikai: "Matai, Antanai (taip tuomet a vadinausi), a vis tiek u

tave vyresnis: tu pulkininkas, kaip tabe virininkas, o a generolas". Tuomet i Vilniaus j buvo atvaiav 5 ar 6 valdios vyrai. Vien nakt apie 2 val. (nors k tik buvau grs i tardymo) vl mane aukia, bet keista: ne II ar III aukt veda, o ived kiem. Staiga a pamaiau primusine lempa apviestus apie deimt kariki, stovini ratu, o vidury j gulinius du lavonus. Pirma mintis man ov galvon, kad tai guli tie du mano bendraygiai (Maiulis ir Rima), o dabar atjo mano eil. Nupurt altis, bet, ariau prijs, painau, kad tai apygardos vadas J. Kasperaviius ir tabo darbuotojas Bilinas. Joki sueidim nesimat (kai kas ra, kad jie susisprogdino granata). Jeigu ir buvo kokia ym nebent i upakalio, nes jie buvo suguldyti ant nugar. "tai, sako, paskutinius tavo draugus baigiame likviduoti". Bendras vaizdas ubertinje (taip vadinta saugumo rmus) buvo klaikus. Tardant i gretim kabinet girdjosi baisios tirados keiksmaodi, kankinamj riksmai bei aimanos ir auksmas Dievo pagalbos. Kart vienas tardomj (pavards neprisimenu) iprotjo ir por dien ir nakt auk klykdamas, kad skambjo visas pastatas, tuo tarpu kieme lauk deimtys artimj, atne perduoti maisto. Galima sivaizduoti, kokie iurps buvo j spdiai ir pergyvenimai. Vien nakt ms kamer atved Greii Antan (ikaus-iogo dd). Tai buvo po ikaus uvimo jis uvo prie Greiiaus sodybos rugiuose. Mano nuomone, Greii leido ms kamer nordami suinoti, kaip mes su juo bendrausime, bet a laikiausi atokiau, lyg btume nepastami, ir po kiek laiko j paleido. Taip pat pas mus buvo met ir vien i ms pagrindini ryinink Antan ekait-Jaunut. Matyt, kameros nipui buvo duota uduotis atidiai sekti, kokie tarp ms santykiai, bet ir jis, ai Dievui, buvo paleistas. Tik ymiai vliau su visa eima buvo ivetas. iuo metu gyvena Jonavoje. Pagaliau atjo 1947 m. gruodio 6 d. Mane iauk i kameros su daiktais ir nuved teism karin tribunol. Prasidjo trumpa komedija, kuri utruko kokias 4045 min. Buvo paskelbta, jog u "tvyns" idavim ir antivalstybin veikl man skiriama aukiausia bausm, bet, pritaikius, berods, 1947 m. gegus 24 d. sak, bausm pakeiiama 25 metais kaljimo ir 5 metais be teisi. Po teismo t pai dien mane ive iluts kaljim. I iluts kaljimo 1948 m. pavasar buvau perkeltas Lukiki kaljimo mirtinink kamer. Kameroje buvo daug miriai nuteistj atsisveikinimo odi: "Atiduodu savo gyvyb u brangi Tvyn. Mirtu u Dievo ir Marijos em. Tskite laisvs kov, likusieji broliai ir sess. Atleisk jiems, Viepatie, nes jie neino k daro. Atleisk, Dieve, ms tautos nuodmes." Ir t.t., ir t.t. 1948 m. liepos mn. mane perkl Vilniaus persiuniamj kaljim buvus vienuolyn. Kameroje buvome apie 200 kalini ir tkstaniai blaki. 1948 m. rugsjo mnes mus "pakrov" prekinius vagonus ( kiekvien buvo sukita po 72 mones),

ir prasidjo kelion neini. Vaiavome 12 ar 14 par, kiekvien dien vagone darsi aliau i to supratome, jog mus vea iaur. Ir pagaliau 1948 m. rugsjo 25 d. atve mus Int (Komi). Truput buvo pasnig ir stiprus gruodas, ant vandens telkini ledas. A patekau 5-j Olp. Lageris dar buvo tebestatomas, mus, 400 kalini, suvar nebaigt statyti barak. Nar gult dar nebuvo, tai nakt suguldavome ant grind, kad nelikdavo jokios laisvos pdos. Greit susipainome su anksiau atvetais lietuviais, o kiekvien savait atvedavo nauj. Mano etape buvo teisininkas Anicetas Kalytis. Vliau teko veti vanden (didesn medin statin ant dviej rat) su vyskupu Ramanausku. O 1949 m. v. Velykas taip pat teko vsti drauge su vyskupu. Daug buvo ymi moni tuomet lageryje. A artimiau buvau pastamas su Jonu Viluiu, ininieriumi Juodele, M. Matuzeviiumi ir kt. Buvo gydytojas Molis, buvs Lenino sekretorius Duchvinskij (rus admirolas, Jaltos konferencijos dalyvis), Rumunijos karaliaus adjutantas Negro-Pantes, vokiei arvuoi generolas midtas ir daugelis kit. Vienoje brigadoje su manim buvo tokios viesios asmenybs kaip Vincas Seliokas, Jonas Boruta, Antanas Milaius ir kt. Greta ms brigados buvo japon karinink brigada. Jos brigadininkas buvo leitenantas Koik (jis mokjo truput rus kalb), joje buvo ir du pulkininkai. Tai buvo labai drausmingi, draugiki ir auktos kultros mons. 1949 m. vasar patekau etap, ir mus perkl kit lager 6-t "lagpunkt" prie medio apdirbimo kombinato LOK. Lagerio kaliniai dirbo plytinje, medio apdirbimo kombinate, o dalis buvo siuniama I, II ir III anglies kasyklas paviriaus darbams. A kaip tik tuos darbus ir patekau. Bet kadangi mano dein ranka seniau buvo lusi, tai, kai sunkiau padirbau, ji visai nusilpo. Todl 1949 m. ruden mane, kaip netinkam sunkiam darbui, ive Abez. Abezje sutikau daug nauj ikili asmenybi. Tai generolai ilys ir Juodiius, kurie sdjo nuo 19401941 met, prof. Karsavinas, kun. Vlaviius. Viename lageryje kartu teko bti su Jonu Kudma mokytoju (mano pastamu i iauli gimnazijos laik), teisininku Povilu ilu, kuris jau 1944 m. buvo "maojo VLIK'o" vicepirmininkas, 1945 m. sausio mnes buvo aretuotas, o 1956 m. gro Lietuv. Abezje i pradios mane nuve I-m lager, kuriame buvo ligonin. Kiekvien dien matydavau, kaip ivea tundr laidoti kelis net atuonis karstus. Taip ms ir daugelio kit taut sns ir dukterys atgul aminam poilsiui nesvetingoje amino alo emje. 1950 m. vasar gydytoj komisija darbams achtose pradjo rinkti stipresnius kalinius, tarp kuri atsidriau ir a. Taip patekau 3-i Olp (lager), kuris aptarnavo 9-t ir 1314 achtas. Mane paskyr 9-t acht poemio darbams. Padirbus 10 dien "lavoje" (kirtavietje), mano eistoji ranka vl atsisak. Nebegaljau nei itiesti, nei visai sulenkti. Kreipiausi gydytoj. Patikrin nustat, kad intensyv sunk darb dirbti negaliu, ir mane perved achtos paviri prie uolienos ir anglies

atrinkimo. Po poros mnesi vl perved poem, bet prie daug lengvesnio darbo. Poemyje idirbau 17 met (i j 10 met jau "pasiliuosavs"). 3-me lageryje buvo 4000 su trupuiu kalini, i j apie 600 lietuvi. Tarp j nemaai buvo ikili asmenybi ir iaip labai dor, dvasing, velni siel. Noriau paminti kun. Kazimier Vasiliausk, mokytojus Jon Kudm ir Kazimier Ban, taip pat Alg epon, Leonard Matuzevii, Jon Matukevii, Juoz Valinsk, Jurg Rain, Alfons Bikulii, Klemens Gudin, Pran Medei, Jon Lileik. Jau anksiau mintas ininierius Vincas Seliokas, juristas Valentinas Jasnas. Buvo ir daugiau puiki, dor lietuvi. Kiekvienas paprastai turdavo savo artimiausi draug ratel. Man artimiausi ir buvo ia sumintieji tautieiai. Ypa domu bdavo klausytis kun. Vasiliausko ir Jono Kudmos pasakojim. Vyko tiesiog studijos. Nagrinjome Lietuvos istorij (pagal apok), Maceinos "Tautin aukljim", Belinsk, Dostojevsk, Tolstoj, Ruso, London, Ibsen ir kt. Daug dmesio buvo skiriama lietuvi literatrai, apie j daugiausia ini suteikdavo J. Kudma (jis i pirmj klasi buvo puikus literatros inovas ir geras oratorius). eias savaites jis mums pasakojo apie lietuvi literatr nuo pirmosios lietuvikos knygos iki jaunj raytoj, kaip Justinas Marcinkeviius, Algimantas Baltakis ir kt. Studijuodami Lietuvos istorij, darydavome taip. Kiekvienam klausytojui buvo pavedama gerai imokti kuri istorijos laikotarp. Paskui, k imokai, privaljai papasakoti visam klausytoj briui. Prisimenu, man teko pasakoti apie Didj Lietuvos kunigaikti Kstut. Reimas tuo metu lageriuose (bent pas mus) buvo gana grietas. Numeriai ant nugar, ant lang grotos, barakai nakiai urakinami, indas gamtiniams reikalams paiame barake. Pagaliau atjo 1953-j kovas, nusibaig baisiausias XX amiaus tironas Stalinas. Nors po jo mirties daug kas pasikeite, bet persekiojimai tssi. Vien dien suinojome, kad kai kuriems lietuviams teks palikti prastus darbus ir "kmo" nurodymu eiti dirbti kitur. A su Medeia buvome ivaryti i 9-tos kasyklos prie statyb "gradan-stroj", o iem kasti tranjas tokiame altyje menkas malonumas. 8 kg kjis ir metalinis pleitas ir taip per vis dien. Mano sueista ranka vl atsisak. Mes su Pranu Medeia kratms to darbo, motyvuodami silpna sveikata, ir parame atitinkamus pareikimus. Ryt prie "vachtos" perskait lagerio virininko sakym, kad u atsisakym dirbti baudiama 7 paroms "bro". Mes vl parame pareikimus prokurorui, kad dirbti neatsisakome, sutinkame dirbti pa gal specialyb elektroveio mainistais, nes turjome teises (buvome baig kursus). Vl skaito sakym, jog ms "pasigailjo", ir siunia mus 13-t acht dirbti elektroveio mainistais. Padirb ten apie mnes, ger tautiei padedami, grome vl 9-t kasykl.

I vis tautybi turbt lietuviai buvo vieningiausi ir daugiausia tautikai susiprat. Buvo suorganizuota savivieta. Visi, kurie turjo bent vidurin isilavinim, buvo pareigoti padti gyti daugiau ini tiems, kurie buvo baig vos keturis skyrius. Be to, ypa kun. Kazimiero iniciatyva, buvo nusprsta surinkti visas partizan, kalini, tremtini dainas ir eilraius ir ileisti atskiromis knygutmis. Prie to darbo daug prisidjo Vytautas Vielaviius nuo Laukuvos, Jonas Domkus, Algis Tamaauskas, pagal galimybes ir a. Tiesa, ne maai prie to prisidjo Algis eponis, Kazimieras Banys ir kt. Pagaliau pasirod ir pirmieji periodiniai leidiniai: "iburlis tundroj" (ar "Tundros iburlis)", "Po imts kalakut" ir kt. Lageriuose lietuvi tarpe buvo suorganizuota ir savialpa. Kiekvien mnes, kai pradjo mokti pinigus, buvo daromos rinkliavos. Organizuoti darb buvo pavesta man. Kiekviename barake buvo galioti mons, kurie aplankydavo kiekvien lietuv, surinkt sum atiduodavo man, o a savo ruotu kun. Kazimierui. Tie pinigai daugiausia buvo skiriami 5-me lageryje sirgusi lietuvi gydymui vaistams. Dl vaist paraiau laik ir savo broliui kun. Algirdui. Tuomet jis buvo Milaaiiuose, ir po 3-j savaii ("pasiliuosavusij "adresu) gavom vis siuntin antibiotik ir vitamin. Viskas buvo perduota ligonini miestel 5-t lager. Is viso auk buvo surinkta per 54000 rubli. 5-me lageryje tuo metu buvo kun. Alfonsas Svarinskas, kuris vaistus ir pinigus skirst reikalingiausiems pagalbos. Po Stalino mirties, kurie turjo maesnes bausmes, pradjo pasiliuosuoti. Vieni i pirmj pasiliuosavo Povilas Ligeika, vliau Jonas Kudma, Vytautas Grigonis ir kt. Nutarme, kad reikia mums turti radijo imtuv. Sumanyta padaryta. Susimetm po kiek rubli, Ligeika nupirko, bet kaip veti achtos teritorij zon? i uduot sutiko allikti Ligeika. Kad nebt didel d, korpus num ir, djs garveio ranki ar kok kit kamp, laimingai ve. A tuomet dirbau OTK, o Ligeika geleinkelyje sstat formuotoju ("sostavitel") ir vedavo i vis acht angl. Radijo aparatas buvo perduotas Antanui Stukai elektrikui, jis padar portatyvin dut, kad bl galima pagal reikal aparat neiotis. Pa-viruje surasti saugi viet buvo sunku, todl nutarme rengti nuolatin viet poemyje. Bet vl klitis: poemyje aparatas neveikia, reikia anten ivesti paviri. Pirmiausia rengme slptuv paiam aparatui, bet ir vl bda: poemyje drgna. Viskas prads rdyti, ir aparatas neveiks. Parinkome pagal galimybes kuo sausiausi viet. Aparat dejome kit storu gudrono sluoksniu izoliuot d, anten suvirinimo kabel ivedme paviri. inoma, antena vis laik nebuvo sujungta su aparatu. Sujungdavoin, kada klausydavoms. Nuo to laiko reguliariai pradjome klausytis i Vakar pasaulio ini. Kai kada ikildavo pavojus, ir reikdavo pakeisti viet. Tuomet Stuka, kuris visoje kotijoje matuodavo elektros var, pernedavo aparat kit viet, mat jo d atrod kaip elektros varai matuoti aparato. U partizan rmim mona Leokadija irgi Intoje bausm atliko. A prisimenu savo mamyt, kuri mus myljo, ir kaip skaudu, kad jai reikjo palikti savo gimtj krat tapo bolevik teroro auka. 1948 m. gegus 22 d. buvo iveta Buriat

Mongolij, kur 1955 m. mir. Seseriai Augutei po deimties met pasisek sugrti Tvyn. Tvyn sugrs radau ne visus. Vyriausioji sesut buvo pasitraukusi Vakarus ir mir ikagoje. Brolis Stasys nuo iveimo pasitrauk mik. Partizanavo Kunigaikio velgaiio rinktins Audros bryje, turjo slapyvardiusKlevelis Vizgys. Tiksliai neinoma, ar uvo 1951, ar 1952 metais. Vyriausij brol Vytaut radau Tvynje. Buvs partizanas Kudirka didysis bunkeri meistras, puikias slptuves partizanams rengdavo. Ugesus Lietuvos laisvs kov sjdiui, jis pasidar dokumentus Vytauto Bartkaus pavarde ir iki mirties (1992 m.) gyveno iluts rajone, Vilkyki miestelyje. Brolis kunigas Algirdas po pirmosios tremties, grs Tvyn, savo patriotins veiklos nenutrauk, todl antr kart buvo suimtas ir itremtas Peioros ir Mordovijos lagerius. Devyniolika su puse met ikentjs sovietiniuose gulaguose, Algirdas Lietuv gro neteks sveikatos, bet nepals dvasia. Kunigavo Lauksodyje, Uunevyje, Jurbarke, Siesikuose, vliau gro savo pirmj parapij Vidukl, kur atvent savo gyvenimo 75- gimtadien ir kunigavimo 50-met, toliau, kiek leidia sveikata, dirba pastoracin darb. Kaip ir daugumos Lietuvos patriot tokie nelengvi buvo mano artimj gyvenimo keliai, taiau prasmingi ir garbingi.
Atsiminim variantas skelbtas: Laisvs kov archyvas, 13. Kaunas, 1995. P. 128143

STEPONAS BUBULAS-GINTAUTAS
(Vidukls partizan brio vado Stepono Bubulo-Gintauto atsiminimus ura Antanas Pocius 1995 m. gegus mn.).

Kovose u Lietuvos laisv Gimiau 1917 m. rugpjio 10 d. Vidukls valsiuje, Papeiki kaime, pasiturinio kininko eimoje. Tvai turjo 28 ha ems. eimoje augo penki vaikai. Anksti mir tvas, taiau visa eima, darniai ir sutartinai dirbdama, netruko prasigyventi, todl jau 1943 m. pasistatme maln ir lentpjv. Pradios mokykl baigiau Viduklje. Gerai prisimenu Vidukls krato viesuolius mokytojus Kleop ir Urul Ignataviius. Mokytoja Ignataviien mums, mokiniams, buvo kaip tikra motina. Ji mus mok ne tik mokslo ties, bet stengsi skiepyti krikionik moral ir tvyns meil. Nepriklausomos Lietuvos mokytoj odiai ir j pai gyvenimo pavyzdys lydjo mus vis gyvenim, padjo apsisprsti lemtingais gyvenimo momentais. Mokytojai Ignataviiai uaugino ir savo grai eim: snus Algimantas tapo geologijos-minerologijos moksl daktaru, pripaintu savo srities

specialistu, dukt Birut medicinos moksl daktar profesor, skmingai gydo mones iki iol ne tik vaistais, bet ir savo gerumu ir meile. Tai garbingieji mano gimtojo krato mons, kuri pavyzdiu turime auklti ateities jaunim. 1938 m. savanoriu ijau Lietuvos kariuomen, Vytauto Didiojo pulko 3-ojo bataliono 3-j ryi br, kuris buvo dislokuotas Raseiniuose. Iklauss valgybos ryi kursus, 1939 m. buvau paskirtas ryi centrinio komutatoriaus virininku. Artjo Lietuvai sunkios dienos. 1940 m. birelio 14 d., kai bolevikin Rusija Lietuvai teik ultimatum, a budjau prie telefono. Batalionas buvo pilnoje kautyni parengtyje, laukme vyriausybs sakymo, pasiruo ginklu pasiprieinti rus invazijai. Taiau, deja, tokio sakymo nesulaukme. A, leitenantas Varna ir kiti bataliono karininkai norjome i sandlio iveti ir paslpti lengvuosius ginklus, taiau tam pasiprieino auktesnio rango karininkai. Tai buvo apmaudios klaidos, kurios vliau ms tautai labai brangiai kainavo. Tie ginklai bt pravert, kai Lietuva stojo tbtin kov su rus okupantais. Labai trumpai noriu prisiminti 1940-uosius metus. Su rus okupacija Lietuv atslinko didel nelaim, visi dori lietuviai buvo apimti nevilties ir lidesio dl prarastos laisvs. Savo akimis maiau Raseinius atleganius rus tankus, kuriuos su glmis sutiko tiktai ydai ir vienas kitas komunistuojantis lietuvis. Kad lietuviams buvo pagrindo nerimauti, greitai parod bolevik pradtas teroras prie lietuvi taut. Pamenu, 1941 m. iem pasirod nedidel 36 puslapi knygut "Komunizmas monijos nelaim", kurioje buvo raoma, kad bolevikai suprieins mones, sunaikins tautos kultr, imsis fizinio teroro prie tautos patriotus. Okupant veiksmai labai greitai parod, kad tai buvo pranaiki odiai. A. Sniekaus, J. Paleckio ir kit tautos idavik atnetoji Stalino saul atne Lietuvai kanias ir aaras. Klasta okupav Lietuv, bolevikai i karto pradjo tautos viesiausi asmenybi-patriot naikinimo darb: pilni kaljimai, grdiami gyvulinius vagonus vaikai, moterys, seneliai, kaljimo kamerose kankinami, o "nenugalimajai" armijai bgant i Lietuvos, deimtys udyni viet, tok tikrj bolevizmo veid Lietuva pamat pirmosios sovietins okupacijos metais. , Bijodami organizuoto pasiprieinimo, okupantai pirmiausia nusprend sunaikinti Lietuvos kariuomen ir jos ied karininkij, todl 1941 m. vasario mnes per vien nakt buvo suimti tie karininkai, kurie liko itikimi Tvynei duotai priesaikai ir neprim rusikos priesaikos. 468 karininkai buvo itremti Norilsko mirties lagerius ir dauguma ten uvo, nes, kai 1948 m. a buvau itremtas Norilsk, j gyv buvo belik tik 42 isekinti, mones nepanas kankiniai. Tik kai kuriems raseinikiams karininkams kapitonams J. eponiui, J. emaiiui, leitenantui B. Urbuiui ir kitiems pavyko pabgti. Rus okupant pradt masin teror prie lietuvi taut nutrauk prasidjs vokieirus karas. Vokiei okupacijos metais lietuviai neprarado vilties atgauti

savo alies nepriklausomyb, todl vyko neginkluotas pasiprieinimas okupantams, buvo kaupiami ginklai, leidiama pogrindin spauda. Raseini apskrityje veik Lietuvos aktyvist fronto, Lietuvos laisvs armijos ir kitos pogrindins, organizacijos. Noriu priminti apie vien lietuvi tautos bruo, kuris ypa irykjo Antrojo pasaulinio karo metais tai lietuvio krikionikas gailestingumas, noras padti nelaims itiktam mogui, neirint jo tautybs ar sitikinim. Vokieiams pralaimint ir frontui ritantis Vakarus, i Rusijos buvo evakuojama nemaai rus tautyb> moni. Jiems buvo reikalinga pagalba, ir lietuviai, nepaisydami i bolevikins Rusijos patirt skriaud, nelaim patekusiems rusams ities pagalbos rank: jie su eimomis buvo apgyvendinami pas lietuvius, ia gavo maist ir pastog, gyveno kaip tikri j eimos nariai. Vien toki emigrant eim savo kyje priglaudiau ir a. Tai buvo senyvo amiaus tvai ir j dukt su maameiu snumi. Jie pas mus igyveno pusantr met. Lygiai taip pat lietuviai elgsi su tuoj po karo i Ryt ir Vakar plstaniais rus ir vokiei tautybs karo ivargintais ir ibadjusiais monmis: dalijosi su jais duonos ksniu, iluma ir pastoge. Deja, kai Lietuv ugridavo nelaims, ginklais apsikarst atjnai lietuviams jokio gailesio nerod, todl lietuvi susirpinimas besiartinaniu frontu ir galima rus okupacija buvo ne be pagrindo. 1944 m. liepos 14 d. Raseiniuose vyko karinink pasitarimas, kuriame dalyvavo pulkininkai Rum ir Giedraitis, kapitonai J. eponis, J. emaitis, leitenantai B. Urbutis, broliai Ambrozaiiai ir kt. Buvo nutarta bolevikams pasiprieinti ginklu. Tik vienas pulkininkas Giedraitis su tuo nesutiko sakydamas, kad Vakar valstybs mums nepads. Vliau laikas parod, kad jis buvo teisus, nes Stalinas apgavo eril ir Ruzvelt, o Vakar valstybs netesjo Europos tautoms duot paad. Labai glaustai noriu papasakoti, kaip susiklost mano gyvenimas antrosios bolevik okupacijos metais, nes taut ugriuvusios nelaims ir mane i karto trauk savo skur. Frontui apsistojus prie Raseini, 1944 m. vasar ms apylinkes i Kauno atsibast komunist tarnas Juknaitis, kuris apsigyveno Paliepi kaime pas Maraauskus. Spalio pradioje, frontui nusiritus Vakarus, Juknaitis i karto tapo okupant tarnu, pasims kelet kareivi, pradjo slankioti po kaimus, aretuoti niekuo nekaltus mones. j tarp patekau ir a su kaimynu Liudviku Paulausku Rus kariuomens kontravalgybos dalinys Kazakauiznos kaime rsyje mus ilaik dvi paras, paskui prasidjo tardymai. Nuo Juknaiio bandymo susidoroti su mumis igelbjo tai, kad pas L. Paulausk ir mane vokiei okupacijos metais gyveno priglaustos rus eimos, kurios paliudijo ms nekaltum, todl buvome paleisti ir taip ivengme susidorojimo pirmosiomis rus okupacijos dienomis. Taiau Juknaitis nerimo ir dar nemaai monms skriaud padar. O. Maraauskait tapo Juknaiio

sugyventin ir aktyvi talkinink, todl jau tuo metu veikusi partizan buvo spta, kad nutraukt ryius su bolevik tarnu, prieingu atveju bus nubausta. O Juknaitis toliau ts savo juodj darb: t pai met spalio mnes aretavo Broni Juk i Kalnuj ir nuve Raseini kaljim. Kadangi Raseiniai buvo labai sugriauti, milicijos virininkas laikinai gyveno pas B. Juk. Juknaitis apipl ne tik B. Juk, bet su kareiviais susikrov ir Raseini NKVD virininko daiktus. Jukienei praneus, kas vyko, NKVD virininkas su strib briu nuvyko pas Maraauskus, nuolatin Juknaiio buvein, aretuoti okupant tarno ir pliko. NKVD kapitono sakym pasiduoti Juknaitis su kareiviais atsak viais. vykusio susiaudymo tarp kareivi ir enkavedist metu uvo trys kareiviai ir trys enkavedistai, buvo sunkiai sueistas NKVD kapitonas. Juknaitis su vienu gyvu likusiu kareiviu buvo aretuoti ir udaryti kaljim, o B. Jukys paleistas. mons labai apsidiaug, manydami, kad judui atjo galas. Taiau a buvau sitikins, kad varnas varnui akies nekirs. Taip ir buvo: po mnesio Juknaitis buvo i kaljimo paleistas ir kaip uolus okupant tarnas paskirtas Skaudvils NKVD virininku. Taiau u jo juodus darbelius j jau mediojo partizan valgyba. Nustaius, kur jis susitikinja su O. Maraauskaite, abu buvo nubausti mirties bausme kaip tvyns idavikai. 1944 m., frontui nuus per Lietuv, bolevikai ts 1940 m. pradt teror prie Lietuvos patriotus, prievarta mobilizavo vyrus okupant armij. Taiau Lietuvos vyrai, atsisak tarnauti rudajam okupantui, neman tarnauti ir raudonajam, todl bgo slptis mikus. Pradjo formuotis partizan byriai, rinktins, o vliau apygardos. Vienas pirmj ginkluoto pasiprieinimo okupantams organizatori Raseini apskrityje buvo Juozas eponis-Budys, Tauragis, paauks prie ginklo tuos, kam brangi tvyns laisve ir nepriklausomyb. Jis suformavo pirmj partizan rinktin Laum, kurios gretose buvo keli imtai partizan, tapo jos vadu. Ivengs pirmosios represij bangos, a nebuvau labai saugus, kaip ir kiekvienas doras lietuvis patriotas, nes mogaus nelieiamyb, jo gyvyb bolevikams buvo beveriai dalykai. Mano nerimui prieastys buvo labai rimtos, nes 1945 m. sausio 6 d. konfiskavo mano maln ir lentpjv. Taiau man daug padjo Raseini promkombinato direktorius. Jis buvo kils i Vilniaus krato, turjo 60 ha ems, tuoj po karo atsikl Raseinius, kur jo niekas nepaino, buvo paskirtas promkombinato direktorium ir labai sumaniai gelbjo vyrus nuo mimo sovietin armij. Jis paskyr mane konfiskuotos mons vedju, idav dokument, atleidiant nuo tarnybos sovietinje armijoje. monje dirbo 14 darbinink dalis j mano kaimynai, 7 buvo atleisti nuo kariuomens. Lentpjvje ir malne darbai seksi neblogai. Taiau grsmingi debesys jau telksi vir mano galvos. Dideli iliuzij, kad bolevikai paliks mane ramybje, neturjau. 1945 m. sausio 12 d. su reikalais buvau ivaiavs iluv (tuo metu apskrities staigos dar buvo iluvoje), karin komisariat. Tada ten dirbo komisijos pirmininku viduklikis Bolius Vaitkus, i Vidukls valsiaus Ardiki kaimo kils daktaras

Kazys Ambrozaitis. Jie kartu kaip galjo gelbjo jaunus vyrus nuo mimo okupant armij. T dien komisariate buvo daug vidukliki vyr, tarp kuri sutikau savo ger biiul, Vidukls girininkijos valg Pran Jakait. Atliks reikalus, kartu su P. Jakaiiu atvykau Vidukl ir apsinakvojau pas j. Ryt, einant su reikalais valsiaus staig, mane pamat stribai, aretavo ir kaip didiausi nusikaltl nusitemp stribyn, kuris buvo Gruinskio name. ia ypa ariai mane puol stribas J. Pkinas aukdamas: "Papuolei, bandit vade!" kartu usimojo man smogti. Taiau j laiku sulaik kitas stribas S. Urnieius, su kuriuo kartu uaugome Papeiki kaime. Atm i mans dokumentus ir atidav NKVD virininkui Romaniukui. NKGB virininkas tuo metu buvo kapitonas Rebrikas. Greitai stribai su savo virininku Romaniuku kakur ilk. Kaip vliau paaikjo, jie iskubjo Antapusinio kaim deginti graaus Baki kio, i kurio 4 broliai ir sesuo buvo pasitrauk. 1945 m. sausio 13 d. namuose buvo tik viena dukt invalid, kuri, nubgusi pas kaimynus, alpstania irdim mat, kaip stribai plia j turt, degina j graius trobesius. Stribai dl svetimo turto taip drasksi, kad po mutyni grio kruvini. Grs Romaniukas dokumentus perdav kapitonui Rebrikui, kuris mane itard, pasak, kad dokumentai yra tvarkingi, ir liep grti namo. ia Romaniukas isitrauk pistolet ir, rusikai keikdamasis, oko ant mans, taiau NKGB virininkas Rebrikas imu enkavedistui ginkl i rank, ir a laimingai ijau i stribyno. Ilgai svarsiau ir galvojau, kaip ia man taip lengvai pavyko pasprukti i t pragaro tarn nag. Nusprendiau, kad mane dar kart gelbjo rusait Nadia, kuri su eima vokiei okupacijos metais a buvau priglauds savo kyje. Stribyne ji dirbo virja ir, matyt, surado prog NKGB virininkui Rebrikui priminti, kad a esu rus eimos gelbtojas. Po toki apmstym supratau, kad stribai man ramybs tikrai neduos ir iekos progos su manimi susidoroti. Tie spjimai vliau visikai pasitvirtino. T pai met gegus mnes ms k ugriuvo strib pulkas mane aretuoti. Laimei, mans nebuvo namuose. Dar po dviej dien jie nakt apsupo sodyb, o ryt padar smulki krat, iekojo bunkerio, taiau jo nerado, nes jo ir nebuvo. Vienas stribas mano darbininkui Paulauskui prasitar, kad mane vis tiek suras ir aretuos. T dien stribai apaud mano sesers Malvinos 6 metuk dukrel, laimei, nenuov, taiau ji taip isigando, kad visam gyvenimui sugadino savo irdel. Prajus kiek met, ji ir dabar tas pasekmes tebejauia. Po strib siautjim supratau, kad mano buvimas namuose tolygus praiai. Nors ir skaudu buvo palikti savo gimtuosius namus ir k, kur tiek daug irdies dta ir sraus prakaito ilieta, taiau kito pasirinkimo nebuvo. Tapau benamis, nuo iol namais turjo tapti alioji giru. Toki kaip a jau buvo deimtys tkstani raudonojo okupanto apiplt ir gimtsias sodybas palikusi, taiau jam nepanorusi nulenkti galvos Lietuvos vaik.

Pernakvojs pas savo pastamus Dabainskus, nutariau vykti pramkombinat pas direktori ir isiaikinti padt. Direktorius jau inojo, kad mane medioja stribai, nes buvo gavs prokuroro sakym mane atleisti i darbo ir, jeigu pasirodysiu, tuojau praneti jam. Direktorius suprato, koks pavojus mans laukia, todl isiunt mano pastam mechanik motociklu surasti mane ir praneti, kad esu iekomas ir vieai nesirodyiau. Su direktorium susitarme susitikti pas mano pastamus Jon ir Maryt Karbauskius. Tai buvo atsisveikinimo su legaliu gyvenimu ir biiuliais vakaras. Mano biiuliai atkalbinjo mane neiti mik, nes ten a tikrai sis. Taiau mano apsisprendimas buvo tvirtas ir nepalenkiamas su nuomiuoju okupantu a pasirinkau ginkluot kov ir praiau Diev, kad laimint mano apsisprendim. Nieko nelaukdamas, pasiuniau praneim kapitonui J. eponiui, kad po poros dien bsiu pas juos. Nakt pasiekiau Bedani mik, kur radau nema br partizan. Tarpe j buvo kapitonai Juozas eponis, Jonas emaitis, leitenantai Gauas, A. Zaskeviius ir kiti. Laums tabe paviejs por dien, grau vidukliki aibo br, kur vyrai jau mans lauk. aibo bryje tuo metu buvo 22 partizanai: 1. Steponas Bubulas-Plienas, Inira, Gintautas, brio vadas, i Papeikiu kaimo. 2. Juozas Dervinskis-uolas, Merkys, i vendr kaimo. 3. Juozas Baltruaitis-apalas, i Trepnli. 4. Antanas Baltruaitis-Uosis, i Trepnli. 5. Jonas Baltruaitis-Jurgis, i Trepnli. 6. Stasys Ceinorius-Lydeka, i Trak. 7. Kazys Grakulskis-Gusaras, i Plaiuvos kaimo. 8. Juozas Dobilaitis-Motiejukas, i Paviiovio kaimo, Ervilko vls. 9. Jonas Jurkus-Ttuis, Austaras, i Setokyns kaimo. 10. Benius Jarmoka-Tarzanas, i Vailab kaimo. 11. Petras Kavaliauskas, i Latak kaimo. 12. Valius Kirkickas-arkis, i Taurags apskr. 13. Stasys Linkus-Senutis, i Raseini miesto. 14. Pranas Linkus-vangutis, i Raseini miesto.

15. ? Linkus-Ungurys, i Raseini miesto. 16. Alfonsas Narueviius-Jreivis, i Numgali kaimo. 17. Alfonsas Pakarklis-Pluta, i Raseini miesto. 18. Teofilis Pakarklis-Augustis, i Raseini miesto. 19. Leonas Saroka-Rikis, i Plaiuvos kaimo. 20. Vladas Saroka- ? i Plaiuvos kaimo. 21. Alfonsas Velika-Albinas, i Pajrlio kaimo, Kvdarnos vls. 22. Jonas ivatkauskas-Skilius, i Smulki kaimo, Nemaki vls. Tokia buvo brio sudtis kalbamu momentu, taiau ji nuolat keitsi: vieni partizanai buvo perkeliami kitus brius, laisvs kovotoj brius stodavo nauji vyrai, todl ir brio sudtis, ir kovotoj skaiius danai kito. aibo br vliau sijung broliai Antanas ir Jonas Karpai i Paeuvio kaimo, Aleksas Jucius-Ulanas ir Antanas Januas-Skudulis i Nemaki valsiaus. Beveik visi jie uvo kovos lauke didvyri mirtimi, ant Tvyns laisvs aukuro sudj brangiausi savo turt - gyvybes. Tegul juos lydi amina lov! Tuo metu sireng bunkeri neturjome: iem slapstydavoms pas kininkus, o pavasar ir vasar stovyklas sirengdavome mike. Dienos metu slptis pas kininkus darsi vis pavojingiau, nes po kaimus unis lodydami slankiojo aminai alkani ir pikti stribai, pasiruo bet kokiai niekybei. Partizan iekojimo dingstimi jie visaip terorizavo, pl ir skriaud kaimo gyventojus. 1946- 1947 m. mes dar buvome gerai ginkluoti ir stoti kov su stribais nebijojome, taiau ilgiau utrukusio susidrimo metu jie galdavo isikviesti NKVD kariuomens dalinius, o nenumatyt, i anksto nesuplanuot susidrim su tais Lietuvos plikais vengme. 1945. m. liepos mnesi Janiauskins mike ms brys sireng stovykl. Po keli dien ms stovykl atygiavo Lietuvos kariuomens puskarininkio Jono Strainio Saturno vadovaujamas batakiki partizan 36 kovotoj brys. Netrukus atvyko Ervilko ir alpi partizan briai, todl stovykloje susibr stambus per 100 partizan dalinys. Mus visaip globojo ir religinius patarnavimus teik partizan kapelionas kunigas Algirdas Mocius ir jo brolis Vidukls gimnazijos mokytojas Juozas. Tada jie apsilank ms stovykloje, kunigas Algirdas atlaik v. Miias, klaus ipaini, pasak gra pamoksl. To jaudinanio susitikimo metu broliai Algirdas ir Juozas

ms partizan daliniui teik klebonijoje isaugot Lietuvos laisvs kovos simbol trispalv vliav. Liepos mnesio pabaigoje gavome praneim, kad i Vilniaus yra atvyk NKGB darbuotojai aretuoti partizan kapelion, vis vidukliki gerbiam kunig Algird Moci. Mes nutarme j ivaduoti, todl umme pozicijas Paliepi kaime, miko pakratyje, netoli Vidukls girininkijos. Deja, Vidukls miestelis strib ir garnizono buvo apsuptas, todl ryininkai pavlavo praneti kunigo Algirdo i Vidukls iveimo laik mes nespjome surengti pasalos. Vliau suinojome, kad aretuot kunig lydjo net 40 rus kareivi brys, ir vienas Dievas ino, kas tada bt vyk susidurimo su partizanais metu. Nra abejons, kad partizan upuolimo atveju enkavedistai nedvejodami kunig bt suaud vietoje. Dabar su kunigu Algirdu prisimindami tuos laikus, manome, kad Dievas saugojo mus, nes buvo ivengta daug auk. NKGB, suprat, kad a jiems pasprukau i nag, msi provokacij prie mano artimuosius. Pirmja j auka tapo mano brolis Anupras. Raseini emgbistai pas brol Anupr pasiunt septynis stribus provokatorius, kurie, apsimet partizanais, prisistat, kad juos siunt brio vadas brolis Steponas Plienas paimti ginklus ir ovinius. Anupras tuo metu buvo ijs pas savo monos brol Jon Simanavii. Anupro mona, nesupratusi klastos, parod, kur yra jos vyras. Atj pas J. Simanavii, provokatoriai pakartojo t pai legend, taiau jie neinojo slaptaodio, kur iam atvejui buvau pasaks Anuprui. Brolis i karto suprato, kas per paukiai atvyko ir ko vertos j pasakls. Be to, jis atpaino prie dur stovjusi partizanu apsimetus Raseini strib ir nutar veikti nedelsdamas. Pams nuo stalo butel degtins, pripyl stikliuk alia sdjusiam stribui, o antrajam buteliu trenk per galv. Partrenks du stribus, oko prie lango, taiau prie dur stovjs provokatorius autuvo buoe partrenk Anupr ant ems. Tada subgo visas strib brys ir mu, spard, kiek tik jg turjo. Brolis Anupras buvo stiprus vyras, tvirtos valios, todl ir kankinamas nieko neidav. Buvo nuteistas 10 met Archangelsko lagerius. Visk ikentjs gro Lietuv ir 1982 m. aminam poilsiui atgul Raseini kapines. 1946 m. Raseini apskrityje veik stiprs partizan briai, kurie jungsi Laums, vliau ebenkties ir Vaidoto rinktines, kurioms vadovavo karo mokslus baig karininkai: J. eponis-Budrys, Tauragis, J. emaitis-Darius. ios rinktins laisvs kov istorij ra ne vien ryk Tvynei aukojimosi puslap, visus juos surinkus vien viet, susidaryt daugiatom istorija. ia proga noriu prisiminti vien kit domesn t kov moment. 1945 m. imkaii apylinkse ekistai su stribais nuov daktar Antan Kasperavii, o jo brol Juoz, aviacijos leitenant, sueid ir ive gydyti Raseini Bilin ligonin. Leitenant J. Kasperavii dien ir nakt saugojo ginkluota sargyba. Apie tai suinoj partizanai nutar savo kovos draug ivaduoti. Skmingai pavykusiai operacijai vadovavo kapitonas J. eponis-Tauragis. Stribai sargybiniai be

vio buvo nuginkluoti, o J. Kasperaviius tolimesniam gydymui ivetas saugi viet. Kartu su partizanais mik pasitrauk ir dvi partizan ryininks medicinos seserys J. Elzbergait ir J. epait, j medicinos inios partizanams labai pravert: jos gyd ir slaug sueistus ir serganius partizanus. 1946 m. gegus mnes partizan Laums, ebenkties ir Vaidoto rinktins susibr Kstuio apygard, kurios vadu buvo irinktas jau pasveiks leitenantas J. Kasperaviius-ilas. Noriu priminti garsj Virtuk m ir jame partizan parodyt sumanum ir narsum. Mis vyko 1945 m. liepos 22 d. Kapiton J. eponio-Tauragio ir J. emaiio-Dariaus vadovaujamas 68 partizan brys apsistojo Virtuk mike. Partizanai sireng gerai tvirtint stovykl: buvo ikasti apkasai, kad, esant reikalui, bt galima uimti iedin gynyb. Apie tai suinojo okupant nipai, todl minim dien apie 1500 garnizono kareivi ir strib apsupo partizan stovykl. Tuo metu kautynms vadovavo J. eponis, J. emaitis naikino svarbius tabo dokumentus, o partizanai skmingai atmuinjo okupant atakas. Viena ataka sek kit, taiau partizanai i priedangos deimtimis klojo okupantus ir negalvojo lengvai pasiduoti deimteriopai gausesniam prieui. Mis tssi 5 valandas, partizanams baigsi oviniai, todl kapitonas J. eponis dav sakym pradti trauktis. Partizan atsitraukim deng Lioli brio vyrai. Kai jiems baigsi oviniai, visi devyni uvo didvyri mirtimi. Kartu su jais uvo medicinos seserys J. Elzbergait, J. epait ir viena ryinink i iauli, kurios pavards neprisimenu. Pagrindins partizan jgos skmingai atsitrauk. Nors NKVD kariuomen su stribais nar apylinkes dar kelet dien, jiems partizan pdsak aptikti nepavyko. Manoma, kad iame myje uvo keli imtai okupant ir j talkinink. 12 nukaut partizan buvo parveti Raseinius ir numesti ant gatvs prie NKVD bstins. T dien per Raseinius ygiavo 16-oji divizija. Generolas Petronis, pamats numestus lavonus, ujs stribyn, isim pistolet ir paadjo visus iaudyti, jeigu nebus liautasi tyiotis i uvusij. Pasakojama, kad po to lavonai nuo gatvs buvo paimti. Apie Virtuk mi yra man pasakojs kapitonas J. eponis. Tuo metu, kai vyko ia apraomi vykiai, a vadovavau vidukliki partizan aibo briui, kuris veik Vidukls, Nemaki ir Raseini apylinkse. 1946 m. balandio mnes kapitono J. eponio sakymu a buvau paskirtas naujai suformuotos ebenkties rinktins tab, vidukliki briui liko vadovauti Leonas Saroka Rikis. 1946 m. birelio 13 d. viduklikiai, pasitelk Ervilko J. Stokaus-Railos brio partizanus, sudav Vidukls stribams skaud smg. Tai susij su "karvs istorija". Partizanai ived stribo uovs karv, tokiu bdu iviliodami stribus i miestelio, sureng Apusino ir Plaiuvos upeli santakoje pasal ir nukov 10 strib. 1947 m. balandio 12 d. uvus Kstuio apygardos vadui J. KasperaviiuiVisvydui, partizan vad pasitarime apygardos vadu buvo irinktas kapitonas J. emaitis-Darius. A j painojau kaip suman, tvirto nusistatymo, ryting partizan vad.

Po Kstuio apygardos vado J. Kasperaviiaus-Visvydo uvimo io krato partizanams paaikjo J. Markulio-Erelio idavikika veikla. MGB rezg savo nip tinkl, kurio tikslas buvo sunaikinti partizan brius ir tabus. Vienu metu ms tab sek du MGB agentai vyras ir mona. Taiau mes su J. eponiu tai jautme, todl ms ryi tinklo jiems iifruoti nepavyko, nes ne kiekvienas tabo pareignas inojo ryi sistemos detales. ia man padjo kariuomenje gyta patirtis. 1946 m. lapkriio mnes uvus L. Sarokai-Rikiui, vidukliki brys liko be vado. aibo brio partizanai pradjo mans prayti, kad griau vadovauti briui. Nors J. eponis i karto su tuo sutikti nenorjo, taiau vliau nusileido vidukliki vyr praymui, todl para raport, kuriuo mane paskyr aibo brio vadu, kartu suteikdamas partizan leitenanto laipsn, Mano buvimo bryje metu dideli nuostoli neturjome nepraradome nei daug partizan, nei ryinink. A saugojau partizanus, o ms vent kovos yg saugojo ir lydjo geri mors ir Aukiausiojo palaima. Tai gali paliudyti ir vienas vykis, apie kur noriu papasakoti. 1947 m. birelio 14 buvo lemtinga diena, kai per plauk kabojome nuo mirties. Nuo 1945 m. netoli Vidukls, Antringio kaime, pas Izidori Selven, turjome sireng bunker. Vieta prieo nipams negaljo kelti tarimo, nes netoli Vidukls geleinkelio stotis, aplinkui didelis judjimas, todl niekam negaljo kilti mintis, kad ia kartais slapstosi partizanai. Be mans, tame bunkeryje slapstsi S. CeinoriusLydys (tuo metu sirgo diova), buvo saugomi brio dokumentai, atsarginiai ginklai. Mums aktyviai talkininkavo Bron Selvenyt-Gegut, centrin ryinink. Paddavo mums ir jos sesuo Elena, S. Ceinoriaus-Ly-dio mona. 1947 m. birelio 13 d. ryinink su rateliu isiuniau valgyb, pas brio vyrus, kurie tuo metu stovyklavo Paupio mikuose. Ji prane, kad visur ramu. Taiau prieo nipai jau buvo kak suuod, pradj sekti net keturias apylinkes. Birelio 1314 nakt a, S. BubulasGintautas, S. Ceinorius-Lydys ir jo mona E. Selvenyt ijome i Antringio kaimo Paupio miko kryptimi. Mums ijus, u puss valandos MVD kariuomen ir stribai apsupo Selveni sodyb ir padar toki krat, kad tvarte iauduose atrado Lydio pamest vien ovin. Kadangi Lydys sunkiai sirgo, judjome labai ltai. Trumpa birelio naktis netruko prabgti, todl mus, nepasiekusius tikslo, aura uklupo netoli vendr kaimo. Pamike eiti buvo sunku ir toli, todl per vendr kaim, trumpindami keli, nusprendme eiti tiesiai, viekeliu. ironais ivalgs apylinkes, nieko tartino nepastebjau. Lydys su mona jo kairiuoju, o a deiniuoju kelkraiu. Prijus Blinstrub sodyb, Lydys pastebjo kieme ant rst sdinius tris rusus, netoli stovjo pastatytas kulkosvaidis. vilgteljs per ironus sitikinau, koki pavojing situacij patekome, todl Lydiui ir jo monai parodiau krypt, ir pradjome trauktis miko kamp. Be mint trij kareivi, pas Blinstrub name dar buvo 18 rus. Nordamas pridengti Lyd ir Elen, bgau paskui juos. Nuo sodybos nutolus apie 60

metr, uvir tikras pragaras: kaleno trys prieo kulkosvaidiai ir kiti automatiniai ginklai, aplink kyriai zvimb kulkos. Kritau ant ems ir tuo metu pajutau, kad viena kulka kliud dein rank, o kita deins kojos kuln. Ranka nutirpo, pirtai tapo nevaldomi, labai bgo kraujas, nes buvo kliudyta vena. iaip taip pakils, stengiausi veikti iki miko likus atstum. Aplinkui vilpiant kulkoms, dar kart kritau u supilto riboenklio. Tuo metu dar keturios kulkos kliud kepure, viena drsk kaire krtins pus, nukirto kasets, kurioje buvo pirmos pagalbos vaistinl, dir. Laimei, mikas jau buvo ia pat: dar vienas uolis ir jis priglaud mane, ustodamas nuo kyri prieo kulk. Kadangi kaset su tvarsiais pameiau, todl, kad kraujas netekt, rank u-veriau nosinaite. Jauiau, kad silpstu, taiau paskutinmis valios pastangomis miku jau priekin ir, padars nema lankst, linds tankius krmus, susmukau ant ems. Kiek laiko taip nusilps guljau, nepamenu, taiau, kai atsitokjau, jau buvo piet laikas. Isipjovs lazd, nuklibikiavau Paliepi kaimo link. Ujau Maraiausko, mano kaimyno, sodyb. Maryt ir Pranut Maraiauskaits, pamaiusios mane vis kruvin, labai isigando ir paino tik i balso. Nusiprauss ir susitvarks, pasijutau tarsi i naujo gims, nes Dievas man ir mano biiuliams padjo issigelbti i pai mirties nasr. Pailsjs suvokiau, koki kebli situacij buvome patek, kad mirtis buvo alia, ir tik per stebukl ilikome gyvi. Padkojs Dievui u toki malon, mintyse dar kart prisiekiau Tvynei kovoti iki mirties, nes Lietuvos partizanams buvo tik du keliai: arba ti kovos lauke, arba, patekus prieui nagus, pereiti bolevikini kaljim ir tremties pragarus, kur galimyb gyvam ilikti taip pat buvo nedidel. Tuo tarpu enkavedist tarpe kilo tikra sumaitis: kaip galjo tokiam dideliam strib ir garnizono kareivi briui i panoss pasprukti trys "banditai"? Kaip vliau pasakojo mons, vykio tirti buvo atvaiav aukto rango MGB karininkai: matavo ir apirinjo mio viet, rado peraut mano kepur, tokie buvo enkavedist mums surengtos pasalos trofjai. Vliau suinojome, kad nepavykusiai operacijai vadovavusiam garnizono karininkui buvo atimtas leitenanto laipsnis. Nelengvoje kovoje su imteriopai stipresniu ir klastingu prieu mums paddavo imtai Lietuvos patriot vyr ir mergin, be kuri pagalbos ms kova buvo nemanoma. Pasirink partizan ryininko ar rmjo keli, jie kiekvien valand rizikavo savo ir artimj gyvybmis ir likimais. Daugelis j perjo kaljim ir lageri kalvarijas. Kiekvieno j gyvenimas ygdarbis, vertas graaus paminklo. Tokia buvo ir Onut Beiyt i Yli kaimo partizan daktar. Ji gyd Lyd, Albin ir kitus partizanus. Ta paia proga didiausios padkos ir pagarbos odius noriu pasakyti uoliems ms talkininkams ryininkams: mano kaimynei Aldonai ivatkauskaitei-Roytei, Bronei Dilijonaitei-viess plaukai i Taubui, Jadzei Sarokaitei-Minijai i Plaiuvos, Janinai Narbutaitei-Jazminui i Galkaii, Onutei Jarmokaitei-Birutei i Vailab, Bronei Pocitei-Laktutei i Antringio, Antanui Strimilui-Barzdiui i

Apusin, Broniui Valiniui i Aukeli; taip pat Didvejo kaimo ryininkms Monikai Buivydaitei, Petronlei Pocitei, Onai Bilitei, Petrei Steponaitytei i Paupio, Pranui Lybai-Diugui ir jo broliui Viktorui-Danylai i Sujeini, Alfonsui Stoniui-Kiaunei i Naukaimio ir visiems kitiems, kuri pavardi, vard ir slapyvardi, prajus tiek met, jau neprisimenu. Duok, Dieve, amin atils mirusiems ir laiming senatv dar gyviems esantiems. Kovoje su imteriopai gausesniu prieu mus rm visa tauta, ypa Lietuvos kaimas, kur mes dien ir nakt buvome laukiami sveiai. Pavargusiems, sualusiems ir alkaniems kininkai suteikdavo pastog, ilum, pamaitindavo. Jie mus reng, globojo, myljo kaip tikrus savo vaikus. Tik ryinink ir partizan rmj dka laisvs kova truko ilgiau nei deimt met. Negaliu pamirti Vailab kaimo patriot. Kaime buvo apie 70 sodyb. Usuk ten pailsti inojome, kad mus saugo visi ir seni, ir jauni, o mokyklinio amiaus vaikai buvo uoliausi ms pagalbininkai. Tokie buvo dauguma Lietuvos kaimo moni, kartu su mumis kentjusi, kartu neusi sunki bolevikines okupacijos nat. Prisimenu nemaai atsitikim i didvyrikos lietuvi tautos laisvs kovos prie okupantus. Manau, kad jiems atsiras vietos Kstuio apygardos partizan kov istorijos puslapiuose. 1947 m. pabaigoje partizan brio reikalais ivykau Kaun. T pai met gruodio 5 d. mane aretavo Kauno MGB. Tapau idavysts auka idav Kaune gyvenantis nuo Adakavo kils Jonas Akramas, todl teko sunki politinio kalinio ir tremtinio dalia: buvau nuteistas 25 metams ir itremtas Norilsko lagerius, kuriuose uvo imtai Lietuvos kariuomens karinink. Taiau ir tremtyje sovietinis saugumas mans nepaliko ramybje. 1962 m. rugsjo mnesi Mordovijos lagerius buvo atvaiav KGB pirkliai medioti politini kalini ir tremtini siel. Pasitelk savo gerai itobulintus melo ir klastos metodus, viliojo, tikinjo, kad sutikiau su jais bendradarbiauti, addami u tai aukso kalnus. Taiau a savo sins nesutikau mainyti net vis j raudonj "roj", todl po tremties man neleido apsigyventi Lietuvoje. Dar daug met buvau atskirtas nuo Tvyns gyvenau Karaliauiaus krate. Todl mano tremtis utruko 46 metus. Tik Lietuvai atgavus nepriklausomyb, i Karaliauiaus krato persikliau gyventi Raseinius, taiau ar toki Lietuv radau, koki palikau 1948-ais?.. Ar apie toki Lietuv svajojo laisvs kovotojai, savo krauju aplaist gimtj em? A niekaip negaliu suprasti, kaip ms garbingoji tauta, patikjusi raudonosios nomenklatros melu, vl valdi irinko tuos, kurie talkininkavo okupantams ir skriaud Lietuv 50 met. Iauklti amoralios ideologijos dvasia, prarad bet koki sin ir garb, klasta ir apgaule gr valdi, jie ir toliau niekina veniausius tautos idealus ir laisvs kovotoj atminim, plia ir dalijasi neudirbt Lietuvos turt. Tuo tarpu tikriesiems, sovietmeiu apipltiems turto savininkams sudaromos vairios klitys susigrinti

nuo savyb. Tokiu bdu paeidiamos pagrindins Lietuvos Konstitucijos nuostatos, garantuojanios kiekvieno pilieio nuosavybs teis. iuos teiginius galiu paremti karia savo patirtimi. 1993 m. pradjau rpintis savo turto ir bolevik "nacionalizuoto" turto grinimu arba alos atlyginimu. iais klausimais kreipiausi Lietuvos Vyriausyb, Seim, Raseini ir Aukiausij teism, taiau, deja, i visur susilaukiau tik neigiamo atsakymo. Todl, kaip ir tkstaniai apmeluot ir skriaudiam Lietuvos piliei, supratau, kad tiesos ir teisingumo reikalauti i dabartins vyriausybs tuias dalykas, kad tai bus manoma tik tada, kai dauguma mano tautiei suvoks, jog dabartiniam "daugumiei" (bolevik) Seimui ir Vyriausybei tauta nesuteik mandato apgaudinti, vogti ir lugdyti nepriklausom valstyb, jog atjo laikas atsiskaityti prie Lietuvos Konstitucij kuriai jie veidmainingai prisiek. Galbt tik tada susigrinsime teisingum, tautos garb, artimo meil, darbtum vertybes, kuriomis galjo didiuotis ikikarin krikionika morale pagrsta Lietuvos visuomen. Kovodamas Lietuvos laisvs kovotoj gretose ir su kapitonu J. eponiu lankydamas partizan brius, a maiau daug jaun grai vyr, kurie, ventai tikdami nepriklausomos valstybs idja, ijo kovoti u Diev ir Tvyn ir didvyriais uvo kovos lauke. A likau gyvas, todl, pagerbdamas kovos draug atminim, turiu ginti Lietuvos partizan garb ir tuos idealus, dl kuri jie paaukojo savo jaunas gyvybes, kad niekam nekilt noras, kaip sovietmeiu, niekinti vent j atminim. Dabar jau ir dokumentais rodyta, kad lietuvi tautos budelio Sokolovo specials smogik daliniai, veik ir Raseini apskrityje, persireng partizan uniformomis, nordami sukompromituoti partizan vard, ud nekaltus mones: vaikus, moteris, senelius, net sovietinius aktyvistus. Partizanai karo lauko teismo sprendimu mirties bausme baud MGB-MVD agentus, uolius okupant talkininkus tik po keli ratik spjim, kad mogus galt apsisprsti, u judo skatikus nepardavinti savo tautiei gyvybi. Ir niekada Lietuvos partizanai nekeldavo rankos prie vaikus, senelius ir moteris. Tai buvo kategorikas sakymas. Nepaklus iam sakymui buvo baudiami aukiausia bausme. Todl kruvinus okupant ir j tarn darbus primesti Lietuvos laisvs kovotojams yra demagogika. Vis ms didelis rpestis graiai aminti laisvs gynj atminim. Dar daug neinom partizan kap, viet, kur juos iniekin sukio emgbistai ir stribai. Yra inoma, kad netoli Raseini, Vedeckio uolyne, yra palaidota apie imtas partizan. Darome visk, kad ten bt rengtas Laisvs kovotoj memorialas. Dar daug darb turime nuveikti, kad atkurtume tikrj, garbing ms tautos istorij. Kad tai padarytume, visai tautai reikia tarpusavio supratimo ir vienybs kaip Baltijos kelyje arba Atgimimo dien deimtatkstantiniuose mitinguose, kai visi vienu balsu skandavome: "Lietuva", "Laisv"!

VYTAUTAS DAMBRAUSKAS iluvos pogrindins organizacijos sijungimas Lietuvos Laisvs Armij 1941 m., baigs Kauno IV valstybin gimnazij ir mokytoj kursus, nuo rugsjo 16 d. pagal paskyrim pradjau dirbti iluvos valsiaus Darataii pradios mokykloje. Laikui bgant, susipainau su apylinki monmis ir valsiaus inteligentija. mons vokiei pergali buvo priblokti, kadangi akivaizdiai mat vokiei kariuomens pranaum. Dl to Vokietijos vyriausybs savival likviduojant Laikinj Lietuvos Vyriausyb didelio spdio kaime nepadar. mons nesiorientavo esamoje padtyje. Nelegali spauda dar njo. Gruodio mnes gavau LAF (Lietuvos Aktyvist Fronto red.) memorandum "Pro memoria", isiuntint vokiei kariuomens vadovybei, vyriausybei, "fiureriui".Tai buvo pirmas neoficialiai platintas dokumentas, nuvieiantis ms reali padt, kur daviau susipainti inteligentams. Inteligent samprotavimai, kad Lietuvoje vokieiai aminai neviepataus, buvo laikomi nerealiais. Aikinimai, kad karas dar tik prasidjo, buvo laikomi fantastikais. Taiau strateginis laimjimas yra taktini pergali suma. Rmiausi ekoslovakijos armijos generalinio tabo pulkininko Yesterio samprotavimais apie paviens valstybs pajgum. Pagal pulkinink Yester valstybs militarin galia (kariuomen) nra lemiamas jos pajgumo faktorius. Taip pat geriausia taktika neatsveria prastai parengto strateginio plano. Dl to antihitlerins koalicijos pergal yra neivengiama. Bolevik dar susilauksime, dl to reikia tam ruotis. Reikia rinkti ginklus, nes sjungininkai, baigiantis karui, sskaitas suves tarpusavyje. Mano rodinjim didiausias trkumas buvo mano jaunas amius. Turjau 20 22 metus, o panekovai trisdeimt, penkiasdeimt. Kart man pastebjo, kad a, tikriausiai, bolevik agitatorius. Taip iprovokuotas gavau prisipainti, kad esu 1941 m. birelio 23-os sukilimo dalyvis. Likimas man buvo palankus, kad gretimame kaime, kur mokytojavau, gyveno mano met vaikinas Alfonsas Petryla. Jis buvo baigs Raseini ems kio mokykl. Dirbo bernu seno nevedusio dds Stasio Petraiio kyje, turjo vilties, jam mirus, paveldti k. A. Petryla buvo galvotas, aktyvus, judrus vaikinas, turjo pastam daugelyje vietovi. Sugebjo sprsti, kokiam tikslui tinka kiekvienas konkretus mogus. Vliau tapo vienu pagrindini nelegalios veiklos organizatori, ginkl rinkju. Su mano mintimis jis sutiko ir pradjo burti bendaminius. Beje, kiek vliau suinojau, kad jau buvo sukaups nemaa ginkl ir kitokios karo technikos. Paskatintas dar uoliau rinko. Tokiu bdu mes abu, kaip sakoma, "atitikome kirvis kot". Baigiantis 1942 metams, jau ir skeptikai pamat, kad ir vokieiams tenka trauktis. Kadangi ms organizacija iaugo, nusprendme savo veikl traukti ir karinink.

iluvoje buvo mokytojas kapitonas Matelis, kuris, susirinkimuose ir neoficialiai kalbdamas, rm vokieius ir, menkindamas pasiprieinimo alininkus, kalbjo: "K js ten su savo surdijusiais autuvais vokieiams ar bolevikams padarysite!" Valsiaus viraitis kapitonas P. Ulinas taip pat netiko. Pasirinkome verbuoti kooperatyvo pirminink kapiton J. emait. Jis buvo Pranczijoje baigs artileriios generalinio tabo akademij. Kadangi a su J. emaiiu vairiomis progomis turjau asmenini kontakt, j verbuoti paved man. Apsilankiau pas J. emait jo bute iluvoje 1943 m. vasario mnes. Pasikalbjome apie situacij pasaulyje ir Lietuvoje. Prisistaiau, kad esu militarinio profilio patriotins organizacijos galiotas. Organizacija veikia penketuk principu. Kapiton J. emait teinot (be mans) tik du mons. Mums reikia vadovo ar bent garbs patarjo karininko, nes ms tarpe nemaa puskarininki, o karininko neturime. iaip viskas yra jau parengia, organizacinio darbo nereiks dirbti. Ateitis gana neaiki, turtume bti viskam pasiruo. Turtume veikti su visa Lietuva, tai gali prireikti greit. Reikt bti pasiruous visiems atvejams, net maai tiktinam atvejui pvz., steigti "iluvos respublik", aiku, esant palankioms aplinkybms, ir t.t. Kapitonas J. emaitis padkojo u pakvietim ir pasitikjim, taiau pasak, kad prie ms prisidti negals dl eimynini aplinkybi, be to, kaip vliau paaikjo, J. emaitis jau dalyvavo iluvos valsiaus pogrindinio komiteto veikloje. Mums bekalbant, atjo J. emaiio tvas i Kiaulinink, simpatikas senukas, kiek neprigirdintis. Ms pokalbis nutrko. Atsisveikinau. Veikme ir toliau savo galva. 1943 m. pavasar prasidjo mobilizacija vokiei armij ir jaun vyr gaudyns, kadangi beveik niekas nestojo. Tuo metu gaudavome daug antinacins spaudos, savo leisti nebuvo prasms. Visuomenje vyravo tokia taktika, pasyvus pasiprieinimas. Ekonomikai remiame administracij, moni resurs frontui neduodame, nes mobilizacij turi teis skelbti tik Nepriklausomos Lietuvos Vyriausyb. Prasidjus jaunimo gaudynms, slapstms su 7 aukiamojo amiaus jaunuoliais. Prajus savaitei ir aprimus, kaimo jaunuoliai nenustigo, msi kasdieninio darbo: visa grup kolektyviai ve ml ir krat laukuose. Mane kaip mokytoj, fizikai ne tok pajg, paskyr eiti sargyb, turjau ironus. Taip usidirbdavome duon. Tvas bendravo su operos solistu A. Kuingiu, abu dirbo Valstybs teatre. A. Kuingis prie kar dirbo Vyriausiojo kariuomens tabo topografijos skyriuje. Per tv praiau, o A. Kuingis parpino Raseini apskrities topografini karik emlapi, kuri labai prireik bolevikams grus. Rinkome ginklus, juos komplektavome. Vienam i ms turim sunkij kulkosvaidi trko ratuk. Suinojome, kad tokiais ratukais aidia Kveselio vaikai Dumbuls kaime. Nakties metu prie j ulinio palikome ratel: Lietuvos laisvs kovotojai prao po savaits sunkiojo kulkosvaidio ratukus palikti mikelyje. Paliko, radome. Kitoje vietoje radome trkstam apsaugin skyd arv kitam sunkiajam kulkosvaidiui. Turjome labai ger altkalv-ginklinink M. Lauryn i iauli. Jis

pagamindavo trkstamas ginkl detales. Turjo tikslias tekinimo ir kitokias stakles. Mgo ginkl remonto darbus. Mano vokikam pistoletui "Dreyse" pagamino nauj vamzd, kadangi senojo graitvos buvo labai idilusios. Kontaktus su LLA (Lietuvos Laisvs Armija red.) Raseiniuose umezgme per student S. K. (dabar gyvena ne Lietuvoje) 1943 m. lapkriio mn. sijungdami LLA, turjome 16 kulkosvaidi (skaitant ir sunkiuosius), 110 autuv, vien oerlikonprietankin stambaus kalibro autuv, du radijo sistuvus. Raseinikiams dl atsargumo praneme tik apie tredal turimo "turto". Apie radijo sistuvus, prietankini autuv visai neminjome. Nuojauta ms neapgavo. Nors praneme tik apie tredal turto, mums pasak, kad turime labai daug ginkl(!), ir dl to liep lengvj kulkosvaid perduoti Dubysikiams. sakym vykdme. Gavome papildom nurodym. Prasidjo trintis dl savarankikumo. moni tikslaus skaiiaus taip pat nenurodme. Tai buvo ms klaidabtume turj didesn savarankikum. Nusprendme atsiimti kulkosvaid, mat, buvome labai gobus ginklams. Nors ir negarbingu bdu, panaudoj apgaul (bk tai vokieiai atvaiuoja daryti kratos), atsimme savj kulkosvaid i LLA nario namiki, kai is buvo darbe. Tai vyko 1944 m. balandio viduryje, kai bolevikai buvo dar toli. Likviduoti nesantarvs atvyko atstovas i Kauno. Su juo teko nakvoti vien nakt vienoje lovoje svirne. Incidentas buvo likviduotas. i dien akimis irint, i ms puss tai buvo nerimtas "ygis" atsiimti savo ginkl i sav. Su Raseini vadovybe buvo dar vienas incidentas 1944 m. gegus mnes. Gavome LLA Vyriausiosios vadovybs sakym, kaip pasiruoti artjaniam ir, kaip numatme, persiritaniam per ms em vokieibolevik frontui. Pagrindiniai sakymo tikslai buvo: 1. Ivesti suformuotus vanag dalinius mikus, juose statyti bunkerius. 2. Nei su vokieiais, nei su bolevikais konfliktus nesivelti, bet koki susidrim vengti. 3. Stengtis visokiais bdais, kur tik manoma, igauti i vokiei ginkl. 4. vakarus LLA nariams trauktis grietai draudiama, kam tai btina privalo gauti vadovybs leidim. 5. Apsivalyti busim savo veiklos teritorij nuo prieo informatori, potenciali saugumo agent. Prajus mnesiui, gavome i Raseini sakym likviduoti savo teritorijoje 3 mones. Tuos mones mes gerai painojome. inoma, ms teritorijoje buvo moni, nevert vaikioti Lietuvos eme. Taiau gautame srae toki nebuvo n vieno jame buvo eiliniai atsitiktiniai mons. Vienas buvo jaunas rus tautybs vyras,

niekuo neisiskyrs, nebent tuo, kad sirgo diova ir jo dienos buvo suskaitytos, Kitas buvo ms LLA nario buvs samdinys. Nors ir patys inojome, bet uklausme savo nario ir gavome patvirtinim, kad tai eilinis mogus, jokioje antilietuvikoje veikloje nedalyvaujs. Mums kilo tarimas, i kur gauta tokia nekompetetinga informacija? Ar i lietuvi, ar vokiei policijos, i vokiei saugumo tarnybos ar i kokio nors profano? O jei taip, kaip ji galjo ateiti mums kaip LLA sakymas? Pasitar ms centre: Petryla, Buinskas (virila, miko valgas i Roglaii) ir a, nutarme tokio nepagrsto sakymo nevykdyti. Taip ir atsakme. Prame leidimo veikti savarankikai. Mes buvome pasipiktin: kad ms kontroliuojam teritorij kakas dedasi geriau u mus paius pasts. Dl sutrikusio ryio, besiartinant frontui, atsakymo negavome. sakymas taip ir liko nevykdytas. Pirmas asmenikas pokalbis su Petru Bartkum vyko iluvos valsiaus Boguiki kaime namelyje, kuriame gyvenau mokytojaudamas 1944 m. gruodio mnes apie savait prie Kaldas. P. Bartkus turjo 3 palydovus, i kuri painau tik vien A. Petryl (lyder). Buvo jau sutem, ir tvyrojo rkas. Pokalbio metu palyda namel pas mane njo. Bartkus pasil rinktins OS sekretoriaus virininko ir informacijos skyriaus virininko pareigas tabe eiti abiem kartu, t. y. abiem dalintis pareigas. Taip mes bsi naudingesni organizacijai, negu veikdami kiekvienas atskirai specifinje srityje. Taip mes galsi geriau palaikyti kontaktus su LLA OS sekretoriaus nariais ir altiniais. Pasilymas tuo metu buvo tikslingas ir priimtinas, nes danai bti kartu, susitikinti, suprantama, negalsime. Kiek paabejojs sutikau. Supratau, kad tai yra faktikas ms iluvos centro veiklos ir darbo pripainimas ir vertinimas. P. Bartkus nurod savo slapyvard Dainius, o a arnas. Slapyvardiai atitiko LLA instrukcij dl slapyvardi. Sutarme, kad ry palaikysime per . V. i J. Susirainsime atviru tekstu. Slaptesn informacij perduosime nesudtingu dvienkliu ifru, kur komplikuosime iki penkiaenkls eiluts, pirm, ketvirt ir penkt skaii upildydami atsitiktiniais fiktyviais skaiiais. Kodas buvo vieno lietuvi poeto klasiko eilratis, kurio tekste yra odiai: "balta ramun". Kod galiu ir po 47 met atstatyti. is nesudtingas ifras tuo patogus, kad, prireikus, ifruoti galima bet kurioje vietoje, nes nereikalingas pastovus ifro lapas. Dainius informavo, kad mane saugos ateities veiklai, su daliniais ryio palaikyti neduos, ir joki kit ryinink nebus. Savo ruotu pareikalavau, kad bt ileistas grietas sakymas, draudiantis fotografuotis pavieniui ar grupmis, nes jau turjau ini, kad tai daroma. 1945 m. vasaros pabaigoje i Dainiaus gavau vokik neiojam karik UTB sistuv, kurio veikimo radiusas 2025 km. J reikjo taisyti (buvau radijo mgjas, taisydavau radijo aparatus). Be to, nurod "globoti" organizuojamos skubaus ryio linijos "iaurPiets" ryininkus. Padkojo u gaut verting informacij, perduot birelio mnes, ir pageidavo tokios informacijos daugiau. Dav adres LAF veikjo (Bavarskio) Kaune, Auros take. Beje, iekant paaikjo, kad tokio numerio gatvje nra.

Su Dainium kontaktus palaikiau iki 1946 m. vidurvasario. Paskutin kart stovykl iluvos apylinki mikuose mane nuved ryininkas Kuolas. Tai buvo ms su Dainium paskutinis susitikimas. Dainius buvo viesi asmenyb, kovotojas ir poetas. Man per susitikimus (iskyrus paskutinj) siel atverdavo. Matyt, neturjo su bendraamiais kalbos ar varsi, nes iauri gyvenimo tikrov, nuolaliniai pavojai j privert bti atkakliu kovotoju. Per vien susitikim Dainius parod graios viesiaplauks merginos i Kauno fotografij. Nieko nesakiau, mintyse telinkjau gero, nors asmenikai netikjau tokios istorijos laiminga pabaiga, kadangi per daug atsitiktinum, ir kiek grai mergina gali laukti... I ms bendravimo su P. Bartkum susidariau spd, kad jis poetins prigimties mogus, taiau jis mans kakodl varsi ir man savo krybos nra rods. Tik vliau, po nepriklausomybs atgavimo, i partizan krybos ileisto rinkinio paaikjo, kad jis buvo neeilini poetini sugebjim mogus. Leidinyje "Kovos keliu engiant" (Vilnius, Vyturys, 1991 m.), parengtame Leono Gudaiio, paymta santrumpa: VD--Vang. Dainius. Partizano sielos atgarsiai". Partizanik dain rinkinlis, mainr. 194518 psl. Mano nuomone, tai yra P. Bartkaus-Alkupno darbas. Santrumpa Vang. reikia Vanagas (LLA formuots nario pavadinimas), o Dainius nepaplits P. Bartkaus slapyvardis, kur jis turjo, kai mes bendravome 19451946 m. P. Bartkaus literatrinis slapyvardis Alkupnas yra paimtas i Dubysos deiniojo intako Alkupio (Tytuvn raj.) pavadinimo. Nepamenu, kiek laiko mano tvas kompozitorius J. Dambrauskas savo bute buvo priglauds besislapstani su snumi J. emaiio mon Elen. Gyvendama pas mus, ji pasakojo, kad kart, einani Kstuio gatve, j paino ir nutvr u rankos iluvos stribo mona ir m aukti: "Milicija, sulaikykite j!" E. emaitien isiver i jos rank ir metsi kiem. Laimei, kiemas ijo Laisvs alj, todl pavyko pabgti. Pas mus atj kaimynai ir tvelio biiuliai kompozitoriai kartais Laimuio emaiio pasiteiraudavo, i kur jis. emaitukas (taip mes j vadindavome) buvo imokytas ir tai atsakydavo: "Mano tvelis kariauja su japonais". Mano mama Apolonija Dambrauskien man yra pasakojusi, kad, mirus E. emaitienei, snus Laimutis gyveno labai blogomis slygomis. Tuo metu jis glaudsi Maironio gatvje, prieais milicijos mokykl, namo rsyje, pas namo sarge tarnavusi moter. Mano mama buvo isirpinusi dokumentus, kad vaikas bt priimtas sanatorin vaik darel, veikus buvusioje Italijos pasiuntinybje (dabar meninink namai). Taiau dl neinom prieasi ten jis nebuvo priimtas. Jau mokydamasis vidurinje mokykloje, Laimutis ueidavo pas mus. Paklaustas, kaip sekasi mokslai, atsakydavo, kad gerai, pasipasakodavo, kad lankosi jojimo mokykloje, buvusioje P. Vileiio aiktje. Pasidiaugdavo, * kad mokytis jodinti jam taip pat sekasi gerai. Po to L. emaitis pas mus apsilank tik po 1956 m. kartu su i tremties grusiu tvo broliu. To apsilankymo metu mano mamai padovanojo nuotrauk, kurioje nusifotografavs su savo dde. i nuotrauk mano mama ilaik ir prie mirt atidav man.

Ruoiausi studijuoti elektrotechnik, kaip tolimiausi nuo ideologinio darbo. Mokytojauti jau fizikai nebepajgiau. Sunkiausia buvo mulkinti maus vaikelius, nesuprantanius, kas ia darosi, o didesniuosius tai prideramai nuteikdavo tvai. Gavs vietimo ministro J. iugdos leidim persikelti kit apskrit, tuo pretekstu pasinaudojs, pabgau i vietimo sistemos. Studij metais (19471952) pas mane Kaune lanksi iluvos vidurins mokyklos mokytojas A. Babianskis, turjs aiki poetini gabum, ras eilraius. Jo praomas, kelis kartus daviau jam apie 10.000 lap balto raomo popieriaus, kurio mano tvai turjo nuo vokiei okupacijos met. A. Babianskis pas mane lanksi, berods, iki 1949 m. Vienas po kito uvo visi mano bendradarbiai. Liko tik vienas ryininkas Kuolas, atlaiks kankinimus. Atsitiktinumo dka kad persikliau studijuoti Kaun, ilikau, nes kovos draugai mans neklampino. Ai Jiems. Taiau vis laik laukiau areto. Vediau eidamas jau 40-uosius metus, kai sitikinau, kad mans neieko. Albino Kentros prisiminimai (Partizano ir politinio kalinio Albino Kentros atsiminimus ura Juozas Girdzijauskas 1996 m. ruden) Juozas Girdzijauskas: Praome papasakoti nors trumpai apie savo tvus, brolius, seseris. Kiek js buvo vis eimos nari likim. Albinas Kentra: A iaugau tokioje eimoje, kurioje dar gyvi buvo 1918 met Lietuvos nepriklausomybs kov atsiminimai. mons brangino laisv. Jie norjo, kad ir pavergtose Lietuvos emse lietuviai bt ivaduoti. Mes, vaikai, uuot nusipirk kok nors saldainiuk, danai pirkdavome enklus, panaius pato enklus, ir klijuodavome juos Vilniaus Pas, kad u ms pinigus bt perkami ginklai Vilniui ivaduoti. Menu, kai mano ddei Pranui Stulgai, atsargos kariui, jam ariant, lauk atne aukim vykti Varnius, jis paliko lauke arklius, parbgo namus, paskubomis susidjo i plon lenteli sukalt lagaminl btiniausius daiktus ir ibgo sakydamas, kad nors ir kelis nedorlius nukausis. Tuomet lenkai Lietuvai buvo teik ultimatum. Dabar mes laisv vl ikovojome po ilgos okupacijos, vienos iauriausi ir klastingiausi, koki Lietuva savo istorijoje buvo patyrusi. Ji paliko lidnus pdsakus. Nors jau penkeri metai, kai esame laisvi, taiau tuos lidnus pdsakus tebejauiame ir iandien. Turime nemaai sualotos inteligentijos ir nesmoningo jaunimo. Per daug turime alingos Lietuvai spaudos bei kit informacijos altini. Matome, kad tamsiosios jgos tebekovoja. iandien dar sunku susigaudyti, kurios jgos dominuojaviesiosios ar tamsiosios. iandien buvau Upaliuose. Ten laisvs kovoms atminti ikilmse mons daugiausia brandaus amiaus. Dalis jaunimo, matyt, tebeturi t lidnj paveld, kuris lietuviams nepriimtinas. J isaugoti ir puoselti stengiasi Lietuvos nepriklausomybei prieikos jgos tiek Lietuvoje, tiek u jos rib.

J. G. Koks buvo js kis, kaip jis atrod, kaip js tvai gyveno, kokie js gyvenime vyko pasikeitimai ujus rusams, kaip gyvenote vokiei okupacijos metais? A. K. Kaip gyvenome? K a prisimenu? Dar prie keliolika met buvo gyva mano tvo sesuo Dirmantien. Jos paklausiau, i kur kils Kentra. Kur gim mano tvas, tai inau: ilals valsiuje, Ulan-kio kaime, vliau prijungto prie Gbri kaimo. Sakau: "I kur mano tvo tvas?" Sako: "i Alkupio". O man jau anksiau nedav ramybs mintis, kad Universitete reikia padaryti pagonik ventov alk. Vliau man paaikjo, kad mano senoli emje buvo ilik pagoniko aukuro akmenys. Alkupis grai ikilusi vietov prie LaukuvosKvdarnos kelio. Pokario laisvs kov metais Alkupio kaimas pasiymjo vieningumu. Nebuvo idavik. Jeigu vienoje sodyboje dienodavo partizanai, apylinks sodybos bdavo sargais. Pranedavo apie pavoj. Gretimas kaimas - ventai. Jame irgi geri mons gyveno. O k apie mam? Mano senels pavard buvo Aurait, o mama jau erpytait. Ona erpytait gim ikagoje. Mano dd prelatas Krua i sin viensdijos ten ir liko. Atvaiuodavo Lietuv aplankyti mamos. Mane dar pavaindavo laivu atsivetu automobiliu. Ten kart Pitsburge pamat, kad lenkikame vienuolyne yra lietuvaii. Kai steig nauj vienuolyn, kalbjo i lenkiko vienuolyno lietuvaites j pereiti. Per katalikikas bendruomenes jis stengsi isaugoti lietuvyb, dalyvavo lietuvik mokykl steigime. Vainjo delegacijoje pas JAV prezident Hardin-g, kad Lietuv pripaint de jure. Po daugelio met man likimas irgi lm rayti Lietuvos laisvs kov dalyvi Miko Broli vardu kreipimsi JAV prezident, kad pripaint atkurt Lietuvos nepriklausomyb. Mano seneliai buvo emigrav Amerik. Paskui, dar caro laikais, sugro Lietuv. Kartu ir mama. Sako, ji buvusi labai gabi. Onut erpytait mokytojas laikydavs pavyzdiu vaikams. Kai ujo rusai, ji mokjo rusikai kalbti. Dar nuo caro laik nebuvo umirusi. Mano tte, jaunas bdamas, galvojo nevesti. Taiau jam teko bti pirliu mano mamai. Piro jaun jaunik. Mano mamai, berods, trko iki atuoniolikos met poros mnesi. Ji buvo grai mlynak mergait. Kai ivaiavo pirlys su jaunikiu, tvai jos paklaus: "Ar patiko?" Ji atsak: "Jeigu jaunikis bt toks kaip pirlys, tekiau". Taip ir atsitiko itekjo u pirlio. Pirlys u nuotak buvo vyresnis penkiolika met. J. G. Albinai, ar neatsimeni, kuriais metais ved tt? A. K. Tai turjo bti apie 1918-uosius metus. J. G. Kaip paskui js vaikuiai pabiro? A. K. Jonas, Juozas, paskui Leonas, paskui Onut, Albinas, paskui Elena. A i broli buvau jauniausias. K prisimenu i vaikysts? Ms kaime aplink skambdavo dainos. Pas mane danai ateidavo draugai. Bdavo linksma. Galdavome aisti, bet prie tai mama vienam i ms duodavo garsiai skaityti knyg. Skaitme ir V. Hugo "Vargdienius". Kai atskaitome skirt norm, galime daryti k norime. O kai

sugrtame prisiaid, randame paruot stal, maistu apkraut. Visi valgome. Mama danai raydavo. Matydavau atsibuds, kai visi vlai nakt jau mgodavo po dienos darb. J. G. K ji raydavo? A. K. Maiau poezijos ssiuvini prirayt. Moter organizacijoje kalbas sakydavo, dainuodavo. Man padar spdi, kai kart per ilal vaiavo du veimai. Viename buvo pavyzdinga eima su angelu, kitame girtuokli eima su okinjaniu velniuku, pilstaniu degtin. Viename i i buvo mano mama. Ji daug skaitydavo. Pamenu, kart vokiei metais laikratyje ji utiko toki eilrati: "Ko pilka stirnel dairosi palaukj? I ryt alels debesliai plaukia. Nebeprisiglaust jai aliojoj girelj...". Toliau neprisimenu. Ji man paaikino, kad tuo norima pasakyti, jog ugriuvus raudoniesiems, doram lietuviui net girioj vietos nebebus. Sugrus rusams, pas mus ateidavo kaimynas-komunistas pieno savo vaikams. Kart kone verkdamas klaupsi prie mam: "Tu dievas. Kokia tu gera!" Tada mama ypteljo ir paklaus: "O kur yra Dievas?" Jis atsak: "Medyje". Paskui, kai jis ijo, mama sako: "Matot, vaikai, mums jau neliko vietos niekur, nei danguje, nei emje. Tik medyje". Mama domjosi visomis gyvenimo sritimis: socialine, vietimo, kio. Kai a buvau lageryje u Uralo, sutikau pulkinink Jon Motiejn. Jis paklaus, ar a tas Kentra, kurio mama ra prezidento A. Smetonos vyriausybei laik. Jis papasakojo, kad t laik ilgai svarst, kad ten buvusios pasakytos reikalingos mintys. Po daugelio met jis ne tik t laik, bet ir mamos pavard simin. Tvukui rpjo Lietuvos atkrimas. Jis vainjo Kaun ir kitur. Rpinosi, kad bt geri gyvuliai. Importavo oland veisls galvijus. Arkliai buvo gras. Rpinosi ilals pienins rengimu. Dalyvavo ems reformos vykdyme. Daug skaitydavo. Buvo beveik visi laikraiai prenumeruojami. Jis buvo ramaus bdo. Nelaimes stengdavosi sutikti ramiai: kai koks gyvulys krisdavo, sakydavo, kad nereikia jaudintis, nes krimtimasis yra didesnis praradimas. Atrodo, turjo nemaas santaupas doleriais, Amerikoje senoli udirbtas, nes pripirko ems ir tris su puse hektaro gero durpyno Bir Lauke. ems i viso buvo per trisdeimt hektar. Tvas pasiraydavo vekselius, kad igelbt kininkus i varytini. Tokiu bdu nordamas padti kitiems, prie Antrj pasaulin kar jau pats turjo pasidars skolos, nes jam mons negaldavo t skol sugrinti. Ujus vokieiams, broliai padirbjo ir skolas atidav. 1937 ar 1938 metais tvelis ragino mam vaiuoti Amerik, kad isaugot eim, nes prasidsis Antrasis pasaulinis karas. Mama grietai atsisak, manydama, kad geriau ti Lietuvoje, negu i jos ivykti. Sovietin rus okupacij tvelis sunkiai pakl. Man atrodo, kad nuo to pablogjo jo sveikata, ir 1940 metais jis mir. Mir dar jaunas 55 met. Prie mirdamas pasak: "Dabar jau geriau mirti, negu gyventi".

Broliai jau buvo suaug. Prisimenu, kai Raudonoji armija trauk Lietuv, prijo prie mans brolis Jonas ir pasak: "Albinuk, nebra Lietuvos". Taip pat prisimenu, kaip visi diaugms, kai brolis Jonas jung radij, ir igirdome, kad Kaunas jau ivaduotas. Nors atrod, kad vokieiai ivadavo Lietuv nuo Raudonojo teroro, broliai nestojo jokias provokikas organizacijas. T laikotarp laik tarpiniu Lietuvos nepriklausomybei atgauti. J. G. Na, o kaip susiklost mamos gyvenimas? A. K. Mama vokiei laikus pergyveno, kaip ir visi dori lietuviai, o 1944-j ruden, vl sugrus rusams, mes dar nebuvome persekiojami. Kadangi broliai buvo ratingi, rusai norjo juos net savo pus patraukti. Taiau prasidjo strib ir enkavedist siautjimai. Tai vienur, tai kitur mog nuudo. Netoli ms gyveno toks vargas mogelis. Jis turjo daug vaik. Nedalyvavo jokioje pasiprieinimo veikloje. Kart, jam einant namus, pradjo j audyti. Jis m bgti. J sueid. Prie nam jis parkrito bulvi duob, o pribg stribai su enkavedistais durtuvais j subad. Sukilo visos drumzls okupanto akys ir ausys. Skundikas galvojo, kad i Sibiro niekas niekada nesugr. Todl be baims pasirainjo mirties nuosprend ne tik suaugusiam, bet ir vaikui, seneliui, kdikiui*. U tai vienas tikjosi gauti nuskriaustojo turto, kitas ger rekomendacij stojimui auktj mokykl. Vien dien suauk mus mama ir sako: "Sns, suaugote, negarbinga tylti. Reikia gintis". Tada ir buvo ieita aktyvi kov. Laisvs kovoms buvo pradta rengtis dar prie rusams ateinant. Kaimo mons buvo geri politikai. Kai vokiei armija atrod nenugalima ir ygiavo Rytus, vienas kaimynas sak, kad vokieiai pralaims, nes jie ne taip elgiasi su rus belaisviais. Jie nelaikysi vokiei ivaduotojais i komunizmo ir nepasiduosi nelaisv. Broliai imrijo bunker prie antrj rus okupacij. Visk padar labai slaptai. inojo tik ms eima. Pas mus buvo mergait, kuri talkino mamai. Ji taip pat turjo nematyti, kai ne kibirais laukan sml, betonavo, ard grindis. Artjant frontui, kaimyn mus kviet trauktis kartu Vokietij, bet mama ir broliai nutar pasilikti, nes ir Lietuvoje reiksi moni. Numat, kas laukia, taiau tas kelias buvo smoningai pasirinktas. Neseniai sutikau buvus mano brolio partizano Rtenio ryinink. 1949 m. po kautyni jis taip pasak: "Tvynei Lietuvai paaukojau du brolius". Paskui pridr: "Paaukosiu ir save". 1945 met pavasar visi ibgome i nam. Prane, kad atvaiuoja iveti. Pasislpme mikelyje netoli nam. Seseriai Elenai tuomet buvo dvylika met. Anksiau, kai siausdavo enkavedistai, broliai suspdavo pasislpti bunkeryje namuose. Enkavedistai puola, o broli jau nra. Bdavo, sustoja rusai, iri t sien, kurioje yra durys bunker, ir nieko negali suprasti. Buvo rengta taip: i

paradins namo puss buvo stiklin veranda, u jos prieangis, kurio viena siena jau seniai buvo paruota tinkavimui: plaios lentos apmutos balanomis. Dvi lentos buvo perpjautos, ant j per sudrim buvo pakabinta rbams kabykla. Patraukus lyn, sklsiai lengvai tas lentas atidarydavo. Taip patenki pirmj slptuv tarp dviej sien. Ji neplati, keturi metr ilgio. Grindys vienodai bilda. Vinimi pakrapts, i po grindjuosts itrauki lyn, kur patraukus, grindys vienoje vietoje atsiveria. Tada patenki medin slptuv. Vienoje jos sien lentos tokiu pat bdu atidaromos. Pagaliau patenki ibetonuot kambar dar giliau po eme, i kurio veda tunelis lauk. Po bunkeriu buvo ikastas ulinys. Buvo apskaiiuota: jeigu bunker susekt, tai ateit ir naktis, kol prieit iki paskutins slptuvs. Broliai ra kov metrat. Vyriausias brolis buvo geras literatas, visus vykius apra. Taiau visai neseniai, dar prie Sjd, viskas pavirto dmais. Traksdio kaime gyveno ryininkas, kurio name tarp dvigub lub brolis Rtenis buvo paslps didel archyv. Vliau tas ryininkas isikl, o tame name kiti mons dar remont, atpl lubas ir rado archyv. Pamat daug nuotrauk, rat, isigando ir visk sudegino. J. G. Ar n karto bunker tvikje, pirmj bunker, nebuvo j enkavedistai? A. K. Ne, nebuvo. Jie jaut, kad broliai yra namuose, taiau nepavyksta uklupti. Kart 1944-j ruden kaimo seninas papra brol, kad su juo vaiuot gyvuli surainti. Ivaiavo, nenordamas, kad apkaltint, jog jau slapstosi. O enkavedistai atpuola ir klausia, kur Jonas. Mama juos pavaiino. Vienas, ieidamas i trobos, didiuodamasis pasak: "Vot kaip ekistai gyvena", ir griuvo paslyds ant nugaros. Sesuo Onut buvo nubgusi apie kilometr t pus, kur brolis rogmis vaiuoja. O enkavedistai taip pat rog mis i kitos puss atvaiuoja. Sesuo sutriko. Prietemoje sunku irti, kurios brolio rogs. Neapsiriko ir suspjo broliui pasakyti, kad rusai. Po to Onut, bgusi gretim sodyb, apsigaub, kaip senut, skara ir m bulves skusti. bg enkavedistai pradjo klausinti, kur ta mergait. Apsidair niekur nra. J. G. Js ieidavote mik, bet kartais pareidavot? A. K. Iki 1945 met pavasario mes dar gyvenome savo namuose. Ir broliai pareidavo. Tik jie turjo slapstytis. Tais pavojaus laikais padidjo moni nuojauta. Vakaras. Mikas. Bdavo, rengiesi yg, partizanai vienas kit pavelgia. Visus apms kakoks nerimas. Nutaria neiti. Vliau suino, kad ten buvusi pasala. Kart 1944 met iem brolis Jonas eina stiklo verandos prieang, paima alvarin dur ranken, taiau kakokia jga sustabdo j nuspausti. Pasiiri pro lang ir mato prie verandos dur su automatais stovinius mnulio apviestus enkavedistus. Kiti pl bites. Turbt norjo brolius ivilioti i nam. Tikjosi, kad jie neiks negyn iem draskom bii.

J. G. Kaip ibgote i savo nam ir kas juos sikraust? A. K. Ibgome visk palik. Nespjome net uns Sargio paleisti. Galvoju, kad iandien ir jam reikt pastatyti paminkl: namus jis gyn tol, kol stribai j umu. Dl ms nam ir visos sodybos susivar seninas Petras Aukalnis ir Leonas Grikas stribas. Stribas senin nurung. Sako, jie ten gyvendami nuolat puotavo, nes kyje buvo visko: pilni aruo dai grd, grai arkli, ger karvi, daug avi, s ir kit pauki, uolini lent, mamos aust drobi, knyg, ind visko. Vliau ms namuose buvo kolkio ratin. J. G. Kas buvo tas Grikas, kuris sikl? A. K. Batsiuvys. Komunistas stribas. Vliau gavs leitenanto laipsn. Strib vadas. ./. G. Dar k nors papasakokite apie mam. A. K. Su mama nuolatos susitikdavome. Mama diaugdavosi, kai i ygio sugrdavome sveiki, nesueisti. J priglausdavo ir saugodavo geri mons, kuri ms kratuose buvo labai daug. Jie, leid savo namuose sirengti bunkerius bei slptuves, patys nuolatos bdavo dideliame pavojuje. Ne kart nuo strib ir enkavedist mam igelbdavo miko tankumynas. Kaip ir kiti, ji rinko inias, bgdavo praneti partizanams apie pastebt pasal, pasirodiusius rusus. Ji gyveno ypatingai sunk ir tragik gyvenim ne vienerius, bet daugel met. Taiau, kaip ir anksiau, ji buvo kantri, jautri kitiems. Atsimenu, kaip kart, man dar maam esant, ji piktinosi su jai bdingu ramiu apmaudu kakokia moterike, kuri tesirpino vien tik savais vaikais, o kaimyn nemat, ir palygino j su avimi, kuri ne prisileidia svetim riuk. Mama lager man ra laikus, taiau n karto nepara apie uvusius partizanus, savo snus. Atvirkiai, ji vaizdavo tok miko broli gyvenim, kok a palikau: Ja hou po liesam, Mnogo ptiek jest tam. Vsie porhajut, pojut, Gniozda tioplyje vjut*. Laikus lager reikjo rayti rus kalba. Mama jautsi vienia, nors ir tarp ger moni, nes uvo visi jos sns, iskyrus mane lageryje, dukt Onut buvo nutremta upoliar prie Salehardo, Elena Irkutsko lageriuose kirto mikus. J. G. Dabar papasakokite, k veikte grs i lagerio?

A. K. Skubjau pas brolius mik. Sesuo Onut buvo paraiusi i Upoliars man lager, kad, sugrs Lietuv, pirmiausia vykiau pas vien ryinink iaulius. Ten ir nuskubjau. eimininkas pavaiino arbata. Trumpai pasikalbjome. Nekantraudamas kuo greiiau pamatyti brolius, pakilau ir pasakiau, kad vaiuoju. eimininkas bed mane akis ir nutilo. Paklausiau, kas yra. Atsak, kad uv. Ibgs keli, sustabdiau sunkveim ir nuvaiavau link Laukuvos
*A vaiktau po mikus, Daug paukteli ten yra. Visi plasnoja, gieda, iltus lizdus suka. (Vert. red.)

pas Mekauskus iekoti besislapstanios mamos. Kiekvienas sutiktas milicininkas man buvo broli udikas. Mamos ten neradau, taiau patekau prie pat brolio Rtenio uvimo vietos. Tai buvo kaimyn Rocevii sodyba, kur brolis Jonas, pakirstas rus enkavedisto kulkos, apsisuko aplink, apvelg paskutin kart gint em, perkando nuod ampul ir sukniubo. Rtenis uvo 1951 m. spalio 18 d. apie 16 valand 15 minui, ibuvs partizaninje kovoje septynerius metus. Nukov Rten, enkavedistai subgusiems monms gyrsi, kad nugalj Amerik. Apsiaarojs Mekauskas man pasakojo, kad ir uvs jis graiai atrods. Enkavedistai su stribais jo liaun kn nusive Varnius. iaurumu pasiymjs Laukuvos enkavedist strib vadas, moni pramintas "raudongalviu", u Rtenio galv buvo paskyrs daug pinig. moni atsiminimuose pieiamas graus partizano Rtenio vaizdis. Pas Rten nordav pereiti net i kit bri vyrai. Jo rpesiu ypa buvo stengiamasi isaugoti partizan rmjus, net paaukojant savj gyvyb. Norjau kuo greiiau pamatyti mam. Vaiuoju pas aunj dd Pran Stulg. Jis gyveno netoli ms idraskytos sodybos, u skardingos Lokystos. N karto jis nepabgo nei enkavedist, nei strib. Visada, atlapojs krtin, pakeltu balsu ir aiaruojaniomis akimis atkirsdavo: "audykit, jeigu norit! Nieko neinau". Radau j su rbais gulint lovoje veidu sien. Pasisveikins sakau: "Pranai, a Albinas. Sugrau". Jis neatsigrdamas tyliai atsako: "Sergu". Visaip bandau tikinti, kad a Albinas Kentra, o jis vis t pat: "Sergu". Ir tik kai parodiau sueist rank, jis atsigr ir sveikutlis paoko. Buvo tai jaudinantis susitikimas po atuoneri met. Mano apsilankym jis palaik provokacija, jam ne kart teko panaiai pergudrauti provokatorius. Duris nakia jis atidarydavo tik tada, kai igirsdavo sutart negars stuksenim lang: tuk, tuk-tuk, tuk, tuk-tuk. Motin suradau u Alkupio, Prapymo kaime, pas Petkus. I ten jome partizan takais. Mama ne kart sustodavo, kad pasidiaugiau graia gamta. Aplankme partizanus globojusias eimas. mons tebebuvo nuoirds, vaiingi. Taiau daugelis su nuoskauda kalbjo apie vykusi sovietizacij-kolektyvizacij. simin Nevoi kaime, niaukt-Berini sodyboje, graiai nuaugusi, viena prie kit stovini emaii panekesys: "Kas su mumis pasidar... Bdavome linksmos, patenkintos

tuo, k turime. O dabar pliame, dirbame, barams, pykstams". Man pro akis bga okupant primestas moni supjudymo planas. Utenka suvaryti mones kolk, nemokti u darb, kad emdirbys, nenordamas mirti badu, bt priverstas pjties ar bulviakasio metu vogiomis pasiimti savo triso dal. Vliau kaimynai apsidair pastebi, kad vienam pavyko daugiau pasiimi, o kitas liko lyg ir nuskriaustas. Paeidus teisingum, mons patenka prieo paspst kilp, griaunani gerus tarpusavio santykius. Daug gerj moni nebebuvo: vieni uv, kiti Sibire. Anksiau, bdavo, einame nuo arnkalnio link ilals, ginklai saulje blizga, niekas neskundia. Buvo kaim, kur nebuvo n vieno idaviko, kur j bdavo aplenkdavome. Narss vyrai buvo. emaiiuose nuo seno iliko priederm ginti Tvyn. Paprastai partizan brius organizuodavo karikiai. Rtenis su broliais taip pat suorganizavo br. Kovotoj pasirinkim lm j dvasins, moralins savybs. Gal todl br ilgai lydjo skm. Rtenis, kol galjo, atsisakinjo perimti vadovavim auktesnse struktrose. Reikjo ivengti gerai paspsto provokatori tinklo. Neseniai ryininkas Jainskas i ilals man papasakojo, kaip kart Rten kviet susitikti su atvykusiais kito krato partizan vadais. Susitikimui vieta buvo paskirta Tauragsilals riba. Kai atjo prie tos vietos, Rtenis sako ryininkui: "Tu eik vienas. A pasiliksiu ia. Pasakyk jiems, kad Rtenis susirgo ir negali ateiti. Tegu paskiria kit susitikimo dien. Tu visk atidiai itirk". Ryininkas sako: "Jeigu klasta, mane suims". Rtenis atsak: "Ne tavs, o mans jiems reikia". Taip ir padar. Rtenis pasiliko, o ryininkas nujo. Suprats, kad pasala, ryininkas paadjo atvesti Rten kit kart. Pirmosios Rtenio brio tragikiausios kautyns vyko 1949 met spalio mnes Lentins kaime, arti ilals. Brys, grdamas i tolimo ygio, prie aur pavargo, ir kai kurie vyrai kalbjo vad, kad neit numatyt viet, o apsistot poilsiui Katausk sodyboje. Partizanai sumigo. js sargyb Papartis, Kazys Kentra i Alkupio, pamat, kad supa. bgs vid, rikteljo: "Rusai!". Vyrai stvrsi u ginkl. Rtenio brolis Sakalas sako: "oksiu per lang". Rtenis: "Neok". Sakalas, pamats u lango kupst, su automatu rankose ioko. Kulka pataik jam tiesiai ird. U lango buvo ne ems kupstas, bet oli krva. Tauras Juozas Kentra, kulkosvaidininkas, prie ulinio rentinio ilgai kovsi, deng besitraukiant br. Kai kulkos kliud j pat, jis staiga paoko, kresteljo rankomis ir, lydimas kulk, bgo link miko. Tauras paskutinis pasitrauk i kovos lauko, kuriame liko gulti keturi bendraygiai. Pribgs tvoros lipyn, Tauras nusimov krauju priliugusius batus ir nubgo mik. Ilgai jo lauk grtanio motina, brolis Rtenis, sesuo Elena-Snaig, brio vyrai ir kiti. Galvojo, kad galbt jis kur nors sueistas gydosi arba gyvas yra pateks enkavedist rankas, nes jo neatve ir nepaguld ant gatvs grindinio ilalje. Taur rado mike po keleto mnesi, nutirpus sniegui, pavasar. Jis sdjo atsirms alksn. Prie deins itiestos rankos sesuo Elena po lapais rado pietuk ir

ranka rayt partizanik dain ssiuvin su atverstu lapu "Malda u Tvyn", o paskutinius jo paraytus odius jau neiskaitomai buvo iplovs lietus. Tauras buvo nujs miku dar kilometr iki tvoros, u kurios buvo patikim moni sodyba. Netoli buvo ir vartai t sodyb, taiau, turbt neteks daug kraujo, atsisdo tarp eglaii prie alksnio. T spalio vakar miko pusje mons girdjo v. Pavasar revolveris tebeguljo alia. Partizanika uniforma buvo suvarpyta kulk. Paskutinis taiklus vis galv buvo jo paties. Dd Pranas atve po iaudais paslpt balt lent karst. Pusbrolis Juozas, Rtenis, Snaig ir dar keletas kit pamikje, dirvaits viduryje, ikastoje duobje, vieiant priepieio saulei ir giedant miko paukiams, palaidojo partizan Taur. Jis buvo to brio vadu po to, kai brol Rten paskyr vadu kitur. Rtenis atingsniavo kapo viet ir vis papra sidmti ingsni skaii. Prie por met su Juozu Norvilu toje dirvoje kasme skersai ir ilgai juost. Karsto ten dar neaptikome. Liko pievoje rtas kryiaus enklas. J. G. Kaip klostsi vykiai po Lentins mio? A. K. Mama ir sesuo Elena kautyni dien buvo u Jros ups. Igirdusios kulkosvaidi kalenim, suprato, kad kaunasi j brys. Nerimo vedamos, jos jo nakia ventus. Usuko pas Jakus. Taiau jie dar neinojo, kuo baigsi kautyns. Artjant vakarui, skausmingu veidu kambar eina Paulina Jakien ir sako: "Sakalo nra". Motinos lpos pamlo ir itar odius: "Jis buvo geras". Po to visi ilgai tyljo. Netektis paliet kiekvien, taiau kov reikjo tsti. Prie einant praretjus br, Snaig ir motin Rtenis spjo: "Kad nematyiau aar". Elenai tai buvo sunku. Ji ra: Kas kad vienumoje aara ikrinta, Ji tegu sudta emn nebyli... A ia nepaklysiu miko labirintuos, Tik kania krtinj pasislps tyli. Gal imoksiu juoktis aar paslpus Ir dainuoti dain irdia kruvina. Ji tegu imoksta juoktis man paliepus, Te kitiems suskamba guodiania daina. Elena buvo nuovoki ryinink. Prim partizans priesaik, taiau su ginklu rankose jai buvo nejauku. Nors ir piln pavoj, Elena-Snaig partizanik gyvenim vaizdavosi romantik. spd dar partizan heroikumas, savitvarda. Daug pavoj teko jai paiai patirti. Kai vien kart su kaimyniniu Udros-Bagdono briu ji nujo Kaltinn apylinkes ir pasiliko dienai nedideliame mikelyje, po piet sugro

ryininkas ir pasak: "Vyrai, js apsupti". Jaun partizan veidai iliko rams. Vieno lpos m judti. Matyt, meldsi. Tik vadas dra sunerimo. Ryininkas pasisil mergait ivesti. Taiau Snaig atsisak: "Jeigu sim, tai visi kartu". Ilgos ir temptos slinko laukimo valandos, o jie kakodl dar nepuola. Vieni silo vertis kalno pusn, kiti kaimo link. dra klausia Snaig: " kuri pus nortum tu?" Snaig parod balas, o vadas jai sako: "Vesk". Visi okindami nuo kinselio ant kinselio, stverdamiesi u medeli, laimingai paliko apsupt. Tik vienas paslydo ir pliaukteljo vanden. dra tyliai pasak: "Manys, kad antys". Brys pasuko link Laukuvos ir autant susitiko su belaukianiais Rtenio vyrais Alkupyje. Kart po broli Leono-Sakalo ir Juozo-Tauro uvimo Elena-Snaig jo pro savo tvik. Saul krypo vakarop. Slapta vogiomis prijo prie nam. Sustojo po uolu, kurio paunksmje vasar pie taudavo. Priglaud veid prie uolo, apsiverk ir nedelsdama pasuko link Prapymo mik. Grusi ura spdius eiliuotai: Kai saul geso vakaruose, jau pro tviks laukus Ir mirtaniuose spinduliuose Ivydau vl gimtus namus. Lidni nameliai tyliai velg, Berods, ilgdamies kako... irgelis lankoje suveng, Ir gailiai m kaukti uo. Senutis uolas palinko, tol ities rankas. elis paruge nuslinko, Lyg klausdams, ar negrta kas. Senuti uole, nelauki, Negrime visi kartu. Ten, kur Lokysta tyliai plaukia, Praliejo krauj broliai du. Kieme graudiai sugirgdo svirtis Ir sudainavo kain kas, O juk kitkart apie vilt Sesuo dainavo ia dainas. (Snaig dviej eilui neprisimena) Glaudiaus prie uolo ruplto, Nukrito aara karta.

Jau 1996-ieji, taiau Elenai Snaigei nei prie uolo, nei gimtuose namuose dar ir iandien vietos nra. J. G. Kaip sum Snaig? A. K. 1950 met liepos 28 dien Snaig turjo spausdinti atsiaukimus. Rtenis sak, kad jie skubiai reikalingi. Arti Kvdarnos, Geniot kaime, maoje Varaniaus trobelje, buvo rengta tabo slptuv. Joje buvo raomoji mainl, ibalin lempa ir vairs ratai bei dokumentai. Kieme pamats stribus, senyvas eimininkas isigando. Stribai, pastebj jo drebanias rankas, puol vidun trobel. Snaig, nespjusi udengti slptuvs ang grindyse, igirdo odius: "Lskit lauk! Mesime granat!" Snaig turjo greitai apsisprsti: gyventi ar mirti. Girdjo kartojant: "Mesim granat. Ilskit!" Ji klaus savs: "Ar ilaikysiu? Ar neiduosiu?" Apms pasitikjimas savimi padiktavo: "Neiduosiu". Ilipus Elenai i slptuvs, jai surio rankas ir klaus: "Kiek ten dar j yra?" Snaig atsak, kad ji buvusi viena. Taiau jie nepatikjo ir privert eiminink lsti slptuv. Geroji Varanien, nebodama strib, urio Snaigei skarel. Isived Snaig kiem, stribai j paklupd ir tard, kad pasakyt, kur kiti. Snaigei su suritomis rankomis sunku buvo atsitiesti, kai po kiekvieno smgio veid ji pargridavo. Ji aikino, kad nieko neinanti. Tik atsitiktinai pamaiusi ang ir i smalsumo lindusi slptuv. Ir ne jos ten mainlje liks nebaigtas spausdinti lapas. Stribai tuo netikjo, nes jie jau buvo girdj apie ilgakas mergait. Kol kiti ilgai darbavosi slptuvje, Snaigs sargybinis pradjo snduriuoti. Snaig norjo pabgti, taiau trukd suritos rankos. Po truput ji pradjo jas ilaisvinti ir jau buvo bebaigianti, kai i trobos ijo kitas stribas. Snaig vl suglaud rankas tarsi niekur nieko. Jis prijo ir patikrino rankas: "Ak, tu gudruole!". Snaig tard ilalje, po to Klaipdoje. Pagaliau enkavedistai nutar j veti per Rietavo mikus, kad ten juos upult "partizanai" ir "ivaduot" Snaig, po to palydt j Rtenio br. "Vaduojant" kautyns atrod tikros, ilgokai audsi. "Vaduotojai" buvo apsireng lietuvikomis partizan uniformomis. Po kautyni vienas atne peraut rus kareivio kepur. Kitas spyr Snaigei batu paird rkdamas: "Kur tu, komjaunuole, nakt vainjiesi su rusais?" Dar kitas iekojo medio, po kuriuo pakarti. Snaig teisinosi. Sak, kad ji esanti kalin, kad jos broliai taip pat partizanai. Taiau j palydos atsisak, prisiminusi Rtenio priesaik, kad negalima nepastamo partizano atvesti br. Po to juos "upuol" rusai, ir vl Elen-Snaig nuve Klaipdos kaljim. J. G. Kur gyvenote grs i Rusijos?

A. K. Neberads brio, palikau emaitij. Kaunas man tapo pastoge ir iluma. Gyvenau pas lagerio draugo Gedimino Andriukeviiaus brol Algimant, Liudo Dambrausko bsimus uovius Kairikius, mano kaimyns Stulgiens ent Bal Stulpin. Po met i Upoliars sugro sesuo Onut, vliau Elena. Isinuomojome ma kambarl Vilijampolje. Mama slaptai tai pas mus, tai kaime gyveno. J. G. Albinai, kada pats pradjai prieintis okupacijai? A. K. Kada? Gal pradinje Nevoi mokykloje. Neseniai sutikau klass draug Vytaut Gaili. A jau buvau beveik umirs, bet jis man primin, kaip 1940-j Vasario 16-j prie mokyklos tarp bereli nutiesiau trispalvi vliavli girliand ir klasje sugadinau prezidento Antano Smetonos vietoje ant sienos kabant Stalino paveiksl. Iliko atmintyje, kaip mane sived mokytoj kambar i ilals atvaiav milicininkai. Stoviu vienas tarp j keturi, uverts galv auktyn, iriu j nelietuvikus, panaius igon veidus ir, nepabgs gsdinim, neprisipastu. Mokykloje buvo du mokytojai: Ambroza mok ir aukljo tautini vertybi dvasia, o kitas, irpindamas "Internacional" smuiku, vert mus dainuoti "Pirmyn, vergai..." Turbt todl susiskirstme dvi komandas. Vien kart pionieriai mus upuol. Mes gynms. Man pataik gan dideliu akmeniu krtin: guliu auktielninkas vejoje, iriu ydr dang, galvodamas, gal paskutin kart, ir negaliu oro kvpti, plauiai sustojo. Iki iol iliko graus mokytojo Ambrozos vaizdis. Jo dka taip pat iliko mamos sukurtas kupletas. Kart, parjs i mokyklos, pasakiau mamai, kad mokytojas, ingsniuodamas pro ms suolus, liniuote suduoda vaikams per sprand. Mama pam popieriaus lap ir vienu ypu, man irint, para: Oi, ms klasj laisv gyvuoja, Kada botago smgiais kapoja Vienam per and, Kitam per sprand. Ta diktatra Tegul prava! Kada botago nebematysim, Tada mes pono geriau klausysim. Tada mes pon gerbsim, mylsim Ir nuo botago nebekentsim. Sesuo Onut kuplet perra savo ranka, o kit ryt prie pamokas padjau j mokytojui ant stalo. Atjs mokytojas rausteljo ir daugiau liniuote nebeaid. Mamos storasis eilrai ssiuvinis prapuol, kai stribai isive ms knygas ilal. Nepavyko surasti ir to vaku ulydyto eilrai butelio, kur mama su Birute Mekauskaite ukas po mediu Rteniui uvus.

Tais paiais metais, kai mane tard mokykloje, vl patekau sovietini pareign rankas. kart visai nekaltai. Einame su draugu aligatviu ilalje. Atokiau eina madaug atuoniolikmetis vaikinas. Sakau draugui: "Eina ydukas". Mes, vaikai, nieko blogo negalvodami, sakydavome: vokietukas, ydukas, lenkiukas, igoniukas. O jis nugirds tempia mus milicij ir aikina, kad reikia sakyti "izraelietis". Vokieiams traukiantis ir rusams artjant, kaupme ginklus bei ovinius. Artjanti rus armija kl nerim dl Lietuvos ateities. Su grtaniais rusais susidriau netoli nam dobilienoje. Einu kalnn, o prie mane inyra rus tankas. A oku kair, jis link mans. oku dein, jis vl mane. Vos suspjau itrkti. Po keleri karo met j tankai nebebuvo panas tuos nedidelius dvideimt septynis, kuriuos du vokiei kareiviai buvo paov netoli ms kaimo, kai Raudonoji "nenugalimoji" armija bgo i Lietuvos. Netrukus susidriau dar su vienu tankistu. ilals puyno pakratyje apsistojo rus kariuomens dalinys. Jie pasistat vien naujutl vokiei tank "Tigr" atokiau nuo savo palapini. Po pamok nujau prie to tanko, apsidairiau, lipau vid ir pradjau atsukinti kulkosvaid. Mano darb nutrauk ant tanko ulips tankistas. Ipra jis mane i to tanko, varosi puyno gilum, audo pakau truput pro al, o ugnys lekia man pro akis. Maniau, gal nuaus. Iaud vis apkab, paskui kit. Kai ijome puyno krat, jis sako: "Papa, mama". Rusikai nemokdamas paaikinti, diugiai parodiau ranka tolumoje ant kalvels tarp uol dunksini tv sodyb. Nujome kartu. Mama j pavaiino, ir jis mane paleido. Kai atgal nubgau prie to tanko, saul leidosi, ir kareiviai jau buvo sulind palapines. Baigs atsukti kulkosvaid, traukiu j tanko vid, o jis kakodl ukliva. Ioks iriu duslintuvas trukdo. Vikriai nusuku j nuo vamzdio galo ir sikiu kien. Greitai oku atgal tank, po to i tanko ir bgu pakrmiais, palaukmis kulkosvaidiu neinas. Ilgai keliavo tas kulkosvaidis ilals, Kvdarnos, Laukuvos, Rietavo mikais, kol baigsi vokik ovini atsargos. Netrukus suinojau apie paslpt kulkosvaid ilals gimnazijos palpje. J i ten paimti tebuvo galima tik dienos metu. N vienas enkavedistas netar t grai rudenio dien, kad ilals gatvmis pralk pro j akis audekl suvyniotas, prie dviraio rmo priritas vokikas MG kulkosvaidis. mons pasisilydavo partizanams atiduoti ginklus. Kart mes, keturi broliai, ilgai badme paga Jako lauke dirv, kol suradome rusik su ratukais ir arvu "Maksim" kulkosvaid. Stiprus turjo bti Tauras, ne vien kilometr ant pei nes tok svor. jome dirvomis, pievomis palei Derkint keli Lokystos tilto link. Tamsoje nuo tilto greitai mus dardjo veimas. Pasiruome. Jam pravaiuojant pro ms automat vamzdius, girdjome stribo Griko bals: "Mes tuos Kentrukus sutvarkysim". Kit pavasar vos nepatekau j nagus. Neiau nakia i ilals keturis imtus automato ovini. Du raiti patruliai, staiga ijoj mano gatv, suriko rusikai:

"Stok!" A nriau kaip kulka link Kvdarnos tilto. Girdiu i paskos uoliuojani irg kanopas. Perbgs tilt, nriau emyn gil pylimo griov. iriu, apglbs ovinius, virum mans sustojusi irg ir enkavedist siluetus dangaus fone ir priekaitauju sau, kodl nepasimiau ginklo. Laukiu pasirengs bgti, jeigu pastebs. Netrukus irg kvpavimas pritilo, laktingalos suok, o jie vis klaussi. Po valandls atvaiuoja strib veimas. Maniau, kad pasklis iekoti. Taiau kak su patruliais pasikalbj, jie nuvaiavo tolyn. Netrukus patruliai pasuko atgal ir sustojo ant tilto u keliolikos ingsni nuo mans. Jau norjau pakilti ir eiti, bet pajutau, kad nukrits vienas sandalas. Tyliai iekau jo koja olje. Palikti jo negaliu, nes iauus j gali rasti. Jeigu rast, jie suprast, kas pabgo: sandalas vokiei metais buvo Griko sitas. Surads sandal, pakilau ir laimingai palokysiais parjau br. J. G. Albinai, kaip tave sum ir kaip tard? A. K. Su Rteniu buvome susitar, kad tuo atveju, jeigu patekiau enkavedist rankas, turiau bet kokio kaltinimo isiginti ir tvirtinti, kad a norjs bti su broliais, taiau vyriausias brolis nesutiks ir saks, kad a dar per jaunas ir, pateks enkavedist strib nagus, galis iduoti bunkerius ar kitk. 1946-aisiais buvo grai liepos septintosios naktis. Paryiais sugrome i ygio. Man reikjo t dien nueiti ilal. Ileisdamas nenorom, Rtenis pasak: "Dienos metu ileidiu paskutin kart". Man nubgant palaukmis, Elena pamojavo. ilalje prie ventoriaus briavosi mons. Mane pamat ginkl partizanams parpintojas ir pribgs ilgai spaud rank. Ilgokai susidr ir ms vilgsniai. Turbt senokai mats apsidiaugei, pagalvojau, taiau neinai, kad mans ia daugiau nebesutiksi. Vos tik pradjau spariai engti link paprdio, iriu, mane supa. A, nuduodamas, kad nepastebiu, pamats tolumoje einant mog, garsiai aukiu: "Petrai, palauk!" Dabar jau nebeeinu nam paprdyje, o vejuosi "Petr". Girdiu juos taip pat greitai bgant paskui mane. Auktoje olje imetu i po nakties kienje usilikusius ovinius ir tarp pirt sutrint laikel. Jie mane uspeit u ilals niekam nematant. Sdjau tarp j griovyje, kol atvaiavo j veimas ienui veti. Paguld mane t veim, apkrov ienu ir atve dvaro park. Ireng ikrat kiekvien rbo sil. Po to pastat prie medio kamieno, nutaik mane ginklus ir sako: "Tuoj pat suaudome, jei nepasakysi, kur broliai, kur bunkeriai." iriu ramiai a j vamzdius ir kartoju: "Neinau". Po valandls vl paguldo veim sakydami, kad ve suaudyti mik. Ivaiavs i piev, darda veimas keliu, a prasipeu ien, iriu per krip ir matau, kaip eina enkavedist batai greta mans. Netrukus veimas pasuka ilal, o ne mik. riedjus enkavedist bstins kiem paprdyje, igirstu: "Kelkis!".

Ikiu galv i ieno, man umauna ant galvos enkavedisto kepur, o ilipus i veimo, apsiauia miline su raudonais antpeiais. Veda jie mane, apstoj i vis pusi, savo nam, kuris keldavo monms siaub. Einu, o miko broliai neino, kur a einu. js vidun, pavelgiau j daug, pilnas kambarys kraupi veid ir vilgsni, o a vienas privalau juos veikti. Negalima, negalima man pralieti brolisesi kraujo, nors ir geleimi degint, panages adatas kaiiot. A ne pirmas ir ne paskutinis brisiu dl Tvyns uvs. Vieno tik bijau, kad neteks smons ir nebesuvokdamas, jog esu tarp suvrjusi rus enkavedist ir keli lietuvi igam, nepradiau atsakinti i klausimus. K tik medi gojelyje, pastatytas prie medio kamieno, ramiai irjau atkit ginkl tamsias kiaurymes, dabar iriu j pykiu apsiblaususias juodas akis, siutusius prakaitu blizganius ikreiptus veidus ir kiek galdamas rankomis dangstau galv, kad apsaugoiau smon. Jau buvo po vidurnakio, kai palikau t nam ilals paprdyje, sulauytas lazdas ir kit belaukiani ilg gumin arn. Kitoje gatvs pusje, prie dabartin ilals ems kio bank, stovjo raudon plyt strib namas. Prie dur su autuvu stovjs stribas po savo kojomis atkl rsio dangt. Kampe tamsoje ant betono grind suradau sugult drgn iaud sluoksnel. Atsisdau vienmarkinis, iukavau pirtais piln sauj atitrankyt plauk, sukiau juos kien ir saugojau tol, kol jie dingo kartu su varku Spasko lageryje toli u Uralo. Mstydamas apie miko brolius, giliai umigau, ir tik retkariais ibudindavo aplink mane lakstanios iurks. Nuve Taurags ubertin, enkavedistai man skyr ypating dmes. Tard pasikeisdami: vieni dien, kiti nakt. Jie sakydavo: "Arba tu mus, arba mes tave veiksim". Grs Lietuv, suinojau, kad net dds Prano man atvet maist jie patys suvalgydavo, o man atiduodavo tik mai su baltiniais. Tardydami jie eidavo i proto: mane lkdavo viskas, k tik jie kieto ant savo raomojo stalo ar kitur nutverdavo. Ne j iaurumas man kl nerim, taiau msl: kaip galjo taip netiktai jie mane uklupti ir suimti, kur gresia pavojus laisvje esantiems? Daugiau kaip penkis mnesius ubertinje didiausi nerim man buvo suklusi ta naktis, kai tardymo kambar enkavedistas ne tris automatus. Pagalvojau, gal broli, gal ir jie ia kur nors nukauti guli. Manojo automato tarp j nebuvo. Greitai tampa atslgo. Pats enkavedist tardytojas tapo savj sbr idaviku. Kart, baigs naktin tardym, jis stm man sikariavs i savo kabineto ir suriko: "Kam davei nagan su dvideimia ovini?" Jam atsakiau: "Jokio nagano a neturjau ir niekam jo nedaviau". Enkavedistui isprds sakinys turjo sulugdyti j ilgai regzt voratinkl partizanams sunaikinti. Miko broliai dar neino, kad j gretas slina idavyst. Nekantriai laukiu dds Prano atvaiuojant su maiu, kad kuo greiiau galiau isisti broliams laikeli, sit skalbimui grinamu baltini sil. Neseniai ryys buvo umegztas, kai silje uiuopiau trump pietuko erdel ir adatl su silu. Ilgai laukti nereikjo. Miko broli rankose buvo popieriaus skiautel su nupietu

uniu ir trimis raidmis "Dam". Mane, kaip ir anksiau, tard dien nakt, o enkavedist "Dam" toliau skverbsi mik. Tardydami enkavedistai danai skaitydavo pavardi sraus ir klausdavo, k i j pastu. Kai kart prijo prie pavards Apolinaras Damulis, a ikart pasakiau, kad pastu, ir pridriau, kad jis adjo mane kaljim pasodinti. Aplink stovj tardytojai sutriko. velgdamas j nustebusius veidus, papasakojau jiems nebt istorij. Jie atlyo. Pirm kart atvetam maie randu ne tik baltinius, bet ir maisto. Numalins alk, pasijutau valesnis. vykiai klostsi greitai. Po poros dien idavikas, taip neseniai judoiaus ranka sveikins mane ilalje, dabar stovjo prie mane akistatoje. Tardytojai stebjo ms odin susirmim. A j moralizavau, jis gynsi. Vienas enkavedistas pagrasino, kad ir j pasodinsi. Matyt, jie suabejojo, ar agentui duoti ginklai atlieka jauko vaidmen ir ar i tikrj jis juos atiduoda partizanams pasitikjimui sigyti. Netrukus man skait kit pavardi sra. Atsakinjau prastai: "Nepastu". Taiau po to, kai perskait Albino Martinaviiaus pavard ir a atsakiau, kad nepastu, jie udav man kit klausim: "Ar buvai su juo susipyks?" Atsakiau, kad nebuvau. J veidai nuvito. Martinaviius dalyvavo man priimant priesaik. Jis pals elgsi idavikikai. Akistatos metu stengiausi j sugdyti dl melo ir vis akivaizdoje paneigiau jo parodymus. Jis turjo ger prog paneigti "prasimanytus" parodymus, taiau to nepadar. Jis pasirinko negarbing idaviko keli. Gaila, Lietuva neteko vieno lietuvio. Toliau vl viskas klostsi sena vaga. Mano tardymo protokol knyga storjo. Akistaton atved, t. y. islaptin, savo jauk "Dam" ir tuo sulugd ilgai ir kruopiai rengt ilals partizan sunaikinimo plan, enkavedistai pasijuto pergudrauti ir dl to labai niro. Dds Prano atvetas maias vl bdavo be maisto. Prajo altas ruduo, ir Kaldos artjo, kai palikau ubertins kamer su idautu langu ir plik lent gult, ant kurio vienmarkinis, susiriets kamuol, guldavau, kad iliau bt. Atve ilut. Pirm kart patekau tikr kaljim. ved didel kamer, kurioje kaliniai vienas prie kito sdjo ir guljo ant dviauki nar, kiti vaiktinjo. Kart toje kameroje, umov mai ant galvos, jauni vyrai mu mest nip. nipai buvo laikomi bjauriausiais prieais, nes apsimet draugais ir gav pasitikjim, jie praudydavo daug moni. Vien ryt sapnuoju: atvaiavo dd Pranas, o a jaudinuosi, kad nesuspju siti laikelio maio sil. Paoks siuvu ir pabundu. Tuoj pat atsidaro durys, ir man nea didel mai, o a grinu tuij. Maie radau naujus graius kailinius su balta ilga vilna viduje. Tais kailiniais apsisiauts, ir nujau teisman karin tribunol. Ten jie, irdami storul byl su aibe tardym, paklaus: "Prisipasti kaltas?". Ikis

galv i kiek per dideli kailini, oriai atsakiau: "Nekaltas". Jie perskait nuosprend deimt met. Man tuomet trko trij mnesi iki atuoniolikos. Ivedamas i sals, atsigrs dar kart pavelgiau karin tribunol ir greta jo sdinius nip "Dam" ir daug ilaliki iudius Mi. ie du, matyt, atskubjo i ilals prayti, kad mans nepaleist, bet nuteist. Keisti dalykai darsi Lietuvoje: kaltino ir teis tie, kurie patys turjo bti teisiami. Mi igelbjo lietuvio gailestingumas. Kai Raudonj armij vokieiai vijo i Lietuvos, jis atsiliko nuo savo dalinio ilalje ir prisiglaud pas kaimo mokytoj, kuris j slp nuo vokiei daugiau kaip trejus metus, iki sugrtant rusams. Karo metais imokt lietuvi kalb jis panaudojo lietuviams naikinti. I iluts mane nuve Lukiki kaljim. Ten nebuvo jauku. Kart keliolika ms iveda kiem, kuriame stovi kareiviai su irikiuotais kulkosvaidiais. Pagalvojome, gal audys, nes saugojimui utenka bokteliuose ant aukt mr sdini ginkluot sarg. Taiau palaik prie sienos prie vamzdius, jie vl mus nuveda kameras. Vilniuje netekau mane ildiusi kailini. Kaljim saugoj rus kareiviai, bdavo, nuveda kelet politini kalini plik kamer ir palieka kuriam laikui. Vienas pagyvens mogus band neatiduoti savo brangi aulini bat. Taiau tuoj j apgul, jo kojos sutrakjo, ir batai atsidr j rankose. Kai nakt mane ibudino sugirgdjusios durys, maiau, kaip soviet karikis isine mai priplt daikt. Pl mones ir laisvje. Tuomet i Rusijos Vilni buvo suvaiav vagi-katin. Jie kniaukdavo prie dur, kad eimininkas jas atidaryt. Atidars duris, gailestingas eimininkas patekdavo katino nagus. Taiau baisiau bdavo, kai duris pasibelsdavo enkavedistas. Nelaim tam, kurio butas jam patikdavo. Toks pirmas patekdavo tremties Sibiran sra. Dar blogiau bdavo, jeigu enkavedistas nordavo pasikviesti Lietuv savo draug ir gimini. Tuomet jis pasibelsdavo daugel dur. I Lukiki Sibir riedjo etapas po etapo. Man buvo skirta patekti kalini sveikat suardanias Deskazgano vario kasyklas. Taiau, kai mus irikiavo po kaljimo banyios skliautais, nuo kolonos mane atskyr. Sueista ranka man nulm kitus lagerius: Ras ir Spasko. J. G. Ar mginai bgti i kaljimo ar lagerio? A. K. Ta mintimi gyvenau kiekvien dien. Taurags ubertinje net gavau batus su pjkleliais geleiui pjauti paduose. Taiau j panaudoti negaljau: u lango grot vaikiojo sargybinis. Vilniuje rengtis pabgimui padjo Taurags ubertinje susapnuotas sapnas. Einu Vilniaus gatvmis kalini brelyje, kol prieinu aukt mro sien. Atsidaro vartai, u kuri banyia su prisiliejusiu namu. Eidamas iilgai to namo stogu, prieinu banyios kupol, per jo ang patenku banyios vid. Groja vargonai. Bgdamas siauromis Vilniaus gatvelmis, sutinku seser Onut.

Kai po pusmeio mus var Ras lager ir kai priartjome prie jo, labai nustebau, ivyds sapn tikrovje. Prie banyios stovjo ilgas neauktas buvusio vienuolyno pastatas. Pasibaigus lagerinei kalini primimo procedrai, nuskubjau pasiirti, ar i tikrj nuo vienuolyno stogo galima patekti banyi, ar ten yra sapne matyta anga. Apsidiaugiau. Auktais mrais apsuptoje ir spygliuotomis vielomis apraizgytoje zonoje ivydau niekieno nepastebt lang laisv. Bolevikai Ras banyios tada dar nebuvo udar. Praneiau miko broliams, kad pabgsiu. Netrukus gavau laikel, kuriame ant kalno nupieti trys kryiai. Komunistai Trij kryi kalno dar nebuvo susprogdin. Piein perskaiiau klaidingai ir lidjau dl trij broli uvimo. Sesuo Onut buvo atvaiavusi apirti lagerio i ors. Nepastebjau po trimis kryiais nupieto enklo, kuriuo jie norjo mane spti, kad nebgiau Trij Kryi kalno pusn. Nuo pat iluts bgti norjome dviese su Jonu Dovydaiiu. Rasose buvo neaiku, ar nakia patek ant banyios skliaut, ten rasime laiptus emyn ir atrakintas duris banyios vid. Galvojau, kad gali tekti leistis emyn virve per ang elektros laidui skliaute, jeigu tokia ten bt. Po to, kai i lagerio sandlio "pasiskolinau" ilgas vadias ir pasidariau kabl i geleies, sakau Jonui: "i savait bgame". Jis pra palaukti, nes lauk sesers atvaiuojant pasimatym. Pabgim atidjome kitai savaitei. O i tikrj visam laikui, nes niekada daugiau nebebuvo progos pabgti. T savait skmingai pabgo kiti du kaliniai ms numatytu keliu. Po to Ras lageryje atsirado dar vienas sargybos boktelis. kart ant vienuolyno stogo. Jeigu pabandytum prie jo priartti, igirstum, kaip ir i kit bokteli, rusikai surinkant: "Stok! ausiu!" G. Kaip susiklost idaviko "Dam" gyvenimas? A. K. Rus ir Lietuvos komunist saugumas netar, kad miko broliai visk ino apie j agent "Dam". Partizanai dar kelet kart aplank Tvyn idavus jaunuol. Uuot krimtsis, jis tebevaizdavo or lietuv, sil ginkl laisvs kovai tsti ir pats pageidavo sijungti partizan gretas. Jis apgailestavo ir pasak uuojautos odius partizanams dl mano patekimo enkavedist nagus. Dabar bt domus Rtenio ir jo kovos draug pokalbis su "Dam", kuriame girdtame dviej morali dialog. Aiku, jeigu bt nesudeg Rtenio ratai. Partizanams jis jau buvo maiau pavojingas, taiau jie neinojo, kuo dar jis gali pakenkti man ubertinje. Todl dds Prano atvet baltini silje radau klausim: "Likviduoti ar palikti "Dam". Paraiau: "Dl mans nebtina". Kai paskutini kart Rtenis ir jo vyrai, atsisveikindami su "Dam", liep jam eias valandas neieiti i nam, jis nustro. Demaskuotas "Dam", dirbs agent-"kurmi" grupje, ts idaviko darb vieai. Jis tapo ilals komjaunuoli sekretoriumi. Rus enkavedistai ji apginklavo ir apgyvendino ilalje. Kaimo jis veng, taiau kart kaimyninio brio kulka j ten uklupo besimgaujant meile. Jis stvrsi ginklo, bet nesuspjo iauti. Okupacin valdia neteko bsimo aukto pareigno, valdininko, o pokario komunist partija itikimo padjjo.

J. G. Kur tave likimas nublok i Ras? A. K. Kai santykiai tarp Ryt ir Vakar m atrti, politinius kalinius ive i Ras. Ms traukinys sustojo toli u Uralo kaln Ka-rabase. Patekau garsij 1949 met kelion psiomis i Karabaso Spasko lager. Ilga kolona krypavo per drkstant snieg vis dien. A vediau prilaikydamas nebestengiant eiti senyv mog iki pat vakaro. Sutemus, sault balandio pirmosios dien pakeit speigo naktis. Ginkluoti varovai melavo sakydami, kad tolumoje stepje pasirod iburiai bsis ms kelions galas. Kuo toliau, tuo ilgiau varovai turjo audyti vir ms galv i automat, kad snieg sukritusi penki minui poilsiui kolona pakilt ir vl pajudt. A irgi kelis kartus tiesiau rankas snieg ir norjau kristi lyg patalus, taiau stabd mintis, kad namikiai neinos, kur dingau. Paryiu mes ir rogse sualusieji pasiekme Spask. Ten man norjo nupjauti sualusius koj pirtus. A nesutikau. Todl ir iandien tebevaiktau greitai. Visame dideliame lageryje tebuvo vienintelis medis berelis. Jis glost ak valandomis. mons ten krito lyg lapai. Pilnos ligonins. Liudo Dambrausko suburti jaunuoliai darme vairias analizes. Klausdavome ligon, kur jam geriau: ar darbe, ar ligoninje. Jeigu jis pasakydavo, kad jam geriau ligoninje, tai ir jo analizs bdavo tokios, kad jo neirayt i ligonins. mons badavo. Kart tarp medini utvar utikau piln kibir kart gardi makaron. Atsisdau ir miau valgyti. Taiau neilgai. Link mans artjo keli vilkiniai unys. J maistas buvo daug kart sotesnis ir gardesnis. Lagerio valdia buvo iauri. Sukrt kagbisto Kruglovo poelgis. Uuot meiliai su juo kalbjusios, jaunos vienuols i Ukrainos nupl jam munduro antpet. Jis atkerijo: alt iemos ryt ive jas u zonos vielomis suritomis rankomis. Sunkveimis sugro be jaunui vienuoli. Parve tik j juodas sukneles su isitais baltais kryiais. Mau lopeliu padidjo lagerio kapins. J. G. Sakei, lageryje mokeisi kalb? A. K. Bsim vokiei kalbos ir literatros mokytoj sutikau vagone, kai ms traukinys riedjo link Uralo. Prie suguldami miego, vyrai, palenk galvas emame vagone, giedojo "Lietuva, Tvyne ms..." Tarp j tik vienas negiedojo, taiau ir jis buvo apimtas jaudulio. Tai buvo apie 50-ies met vokietis i Bavarijos Jozefas Drekselis. Karo metu jis buvo pulkininkas, taikos metu pedagogas. Spasko lageryje kiekvienai dienai jis paraydavo i atminties itrauk i "Fausto", "Viliaus Telio" arba kito krinio ir imt dvikalbio odyno odi, kuriuos, slpdamasis nuo priirtoj, imokdavau, kol jie ryte, ivar i urakint barak, mus suskaiiuodavo. Mano mokytojas bdavo patenkintas, kai vakare po darbo jam pakartodavau ryte imoktus tekstus ir odius. Jozefas, su kitais kaliniais kinkytas roges, tempdavo iem vasar akmens luitus naujiems barakams statyti. Mane vadindavo jis savuoju snumi ir norjo ateityje pasikviesti studijuoti Vokietijos universitete. Jis didiavosi, kai aki turnyre tapdavau lagerio empionu arba laimdavau vienu metu lodamas su dvideimia lent. Drekselis pirmasis tarp vokiei Spaske gavo siuntin. Pirm

vakar jis norjo pasidalinti spdiais su manimi, o ne su savo tautieiais. Vlai vakare jis idliojo kampelyje ant nar gardumynus. Pasakojo apie gimtj Traumtein, apie savo mon ir, kaip karininkas, tikrindamas siuntin ir irdamas auksu ir sidabru pakuotus maisto produktus, paklaus: "Milijonierius?" "Ne". "Fabrikantas?" "Ne." "Kas tu toks?" 'Karininkas", atsak mano mokytojas. I dalies lemtingas buvo jo palinkjimas, kad mane lydt skm. Atjo jis pas mane gimtadienio dien, itrauk i kariko munduro paasties paslpt auksin irdel su stiklo grybeliu ir tar: "Albinus, iandien tau noriu padovanoti t, k turiu brangiausio. talisman man priseg mona ieinant kar, kad mane lydt skm. Kelet kart fronte buvau pateks "katil", taiau kiekvien kart likau gyvas. Tegul dabar tave lydi skm". Kai mane paleido i lagerio, kartu su lietuviais atjo ilydti ir mano mokytojas. Prie vart laisv pasaks "Sudie", jis pakartojo prie kelet met jam pasakytus odius: Taurag, ilal, Gbriai. Ijs i lagerio, gaunu pas ir iriu nustebs: a jau nebe Kiantva, o Klentva. Kiantva buvau taps Lukiki kaljime. Paskui, kai jau buvau Vilniaus Universiteto angl kalbos ir literatros specialybs antro kurso studentas, man buvo pasilyta ilaikyti kitas disciplinas ir baigti universitet per vienerius metus, nes vokiei kalb ir literatr buvau pakankamai imoks. Daug vliau, kai pats pradjau kitus mokyti svetim kalb, supratau, kok ger ir kiln mokytoj buvau sutiks toli u Uralo kaln. Jo irdel tebelydi mane ir iandien. J. G. Kaip tau pavyko stoti Vilniaus universitet? A. K. Laisvs kov dalyviams auktj mokykl durys buvo u-rakintos keliomis spynomis. Taiau pasitaikydavo ir sprag, nes ne visa tautin inteligentija buvo inaikinta. Sugrus Lietuva, man iki universitet dar buvo toli. Reikjo baigti keturias vidurins mokyklos klases ir gauti brandos atestat. Nutariau baigti vidurin mokykl per vienerius metus. Taiau kaip patekti paskutin klas? Nuvaiuoju ilal, pasiimu progimnazijos baigimo paymjim, pavard Kentra terpiu raid "l" ir pataisau raid "r" "v", kad sutapt su naujuoju pasu. Nuvaiuoju Kaun, kur pagal parayt praym mane traukia vienuoliktos klass mokini sra, neatkreipdami dmesio ilals gimnazijos paymjim. Svarbu buvo nesusikompromituoti. Geometrij, trigonometrij ir algebr imokau pirmosiomis mokslo met savaitmis. Kai rinko lietuvi literatros raomj darb, a jo nedaviau. Neinojau, kaip turi atrodyti temos planas. Kad neatrodyiau tartinas, nuslpiau, kad kalbu vokikai. Per angl kalbos pamokas jauiausi gerai, nes lageryje trejet mnesi buvau draugavs su anglu pavarde Evans. Be to, buvau perskaits "Amerikonikj Tragedij". Pasibaigus pirmajam trimestrui, patekau klass pirmnus ir laimingai baigiau vidurin mokykl. Lageryje rimtai mokiausi medicinos. Tebepuoseljau vilt sugrti pas brolius mik. Taiau dabar reikjo apsisprsti, k studijuoti: medicin, vokiei ar angl kalb ir literatr arba kitk. Svarbu buvo, kad mandat komisija netart dl dalyvavimo pasiprieinime. Ms artimas mogus Balys Stulpinas patar nuvaiuoti Vilni pas jo biiul Leon Valkn, kuris tuo

metu buvo Vilniaus universiteto Istorijos ir filologijos fakulteto prodekanas. Jo bute Uupyje atvirai pasikalbjome. Jis patar stoti ne stacionar, o neakivaizdin skyli, nes ten didesn galimyb ilikti nesusektam. Taigi ir teikiau dokumentus Vilniaus universiteto neakivaizdiniam skyriui. Pasirinkau angl kalb ir literatr. Autobiografijoje paraiau, kad mokiausi ilals gimnazijoje, kad buvau sueistas ir tapau invalidu, kad buvau ilaikomas valstybs lomis, kad persikliau Kaun ir ten baigiau vidurin mokykl ir kad gaunu valstybs param. Jeigu bt suinoj tikrj praeit, nebt galj mans apkaltinti dokument klastojimu: delno sualojim galima laikyti invalidumu, mons kaljimuose ir lageriuose buvo ilaikomi valstybs lomis, o valstybs parama buvo medicinins komisijos paskirta metams keliolikos rubli suma dl sueisto delno. Neilgai teko bti neakivaizdiniu studentu. Ikviet mane i Kauno Istorijos ir filologijos fakulteto dekanas prof. J. Palionis ir, nuveds pas rektori, aikina, kad it vyruk jie nor turti stacionare, o ne neakivaizdiniame skyriuje. Fakulteto dekanas neinojo, k rekomenduoja, o rektorius k priima. Ikilo kita problema. Privalau lankyti paskaitas, taiau man udrausta gyventi Vilniuje, tuo paiu ir student bendrabutyje. Prof. B. Stulpinas patar kreiptis LTSR Aukiausios Tarybos Prezidiumo pirminink J. Paleck, nes jis kartais padeds gabesniems jaunuoliams. Smalsu buvo patikrinti, koks jo poiris buvusius kalinius ir partizanus. Nujs prisistaiau tikrja pavarde Kentra. Paaikinau, kad buvau represuotas ir lageryje atlikau bausm, kad, sugrs Lietuv, noriu studijuoti universitete, taiau man draudia gyventi Vilniuje. Mandagiai paklaus vardo ir pavards, papra atsissti ir palaukti. Neirjau laikrod, kiek a ten laukiau. Po valandls atjo augalotas juodbruvas vyras ir smeigs rnane piktas akis, pasak: "Tau niekas Vilniuje neleis gyventi, ir studijuoti tau niekas neleis". Pasaks "viso labo" ir apsuks kelet vingiuot rat po miest, nujau universitet, paskaitas. Kad galiau lankyti paskaitas, nelegaliai gyvenau Vilniuje pas lagerio draugo pastam. Buvo ramu, kol nesutikau mane painojusi. Einu kart Katedros aikte, atpasta mane buvs ilals gimnazijos mokinys ir pasveikina: "Labas, Kentra!" Gerai, kad kart arti mans nebuvo nereikaling aus. Nutariau "pamesti" Spasko pas, kad gauiau Lietuvoje iduot. Manasis i pirmo vilgsnio kl tarim, kad grs i lagerio. Netrukus atsitiko tai, ko visikai nesitikjau. Kai Kauno milicijos pas skyriuje jaunai pasininkei pasakiau, kad pameiau pas, ji man liep atneti gimimo liudijim. O kai pasakiau, kad mano pase buvo klaidingai rayta pavard, paadjo j atitaisyti pagal gimimo liudijim. Po keleto dien gaunu pas be rao, draudianio gyventi sostinje. Be to, universitetui ira paym, kad, keiiant pas, itaisyta pavard. Pas idavusi mergait laikinai jo pas skyriaus virininko pareigas. Jeigu bt buvs pats virininkas ir atidiau bt pasiirjs "pamesto" paso aknel, vargu ar biau galjs baigti universitet. Taigi, tapau pavergtos Lietuvos pilieiu su teise gyventi Lietuvos sostinje. Pasijutau lyg ir saugiau. Tiktai Universiteto buhalterija buvo taresn ir velg mano nelojalum okupaciniam

reimui. Ji kviesdavo mane prie langelio paimti stipendijos ne pavarde Kentra, bet Kontra. Tais laikais pavadintus "kontra" sodindavo kaljimus arba sisdavo tremt pas baltsias mekas. Tuo turbt a iek tiek ir skyriausi nuo kai kuri kit student universitete. Studijos prabgo lankant svarbesnes paskaitas, besislapstani mam, i Sibiro sugrusias seseris ir artimuosius kaime. Mane diugino, kad tada dauguma student buvo atspars diegiamai komunistinei ideologijai. Lietuviai geriau u Vakar Europos universitet studentus buvo susipain su pirmja komunizmo stadija i Rusijos atvetuoju, kruvinuoju skurdo socializmu. Po karo emaitijoje itaip sakydavo: "Komunist painai-ai, ai, ai. K jis tau padarys? Jis tave prarys." Naiviai skambjo marksistinio mokslininko aikinimas, kad komunistinje visuomenje kiekvienas bus aprpintas pagal poreikius. Tlas studentas imdavo ir paklausdavo ironizuodamas, ar neatsirasi toki, kurie savo poreikius ims pernelyg uoliai tenkinti. Marksistinis mokslininkas nesutriks mokslikai aikindavo, kad toki mini niekam nekilsi, lygiai kaip dabar niekam nekyla noras kaupti vandeni virtuvje, kai greta pilnas ulinys gaivaus vandens. Studijuodamas universitete, supratau, kad tkstani partizan pralietas kraujas, kalini ir tremtini kanios nebuvo beprasmika auka Tvynei. Kai kart studento ruso paklausiau, kodl jie po Antrojo pasaulinio karo atsidr prs emje, jis ikart atsak, kad jie vaiav Lietuv, bet ten buv banditai (taip jie vadindavo lais vs kovotojus), ir todl jie buv priversti apsigyventi Kaliningrade (Prsijoje). Taigi, nelygioje kovoje uvusi partizan dka Lietuvos kaime iliko lietuvikos salels. Lidna bdavo irti tose salelse pasitaikanius susovietjusius lietuvius valdininklius, kurie, pritardami okupantams, niekino Laisvs kov ir jos karygius. Jie spjaud ulin, i kurio geria. Jeigu ne partizanai, ne jie bt tap valdininkliais, o atjnai. Man baigus universitet, mir mama. Ant jos kapo nra jokio ymens, tik gls ger moni ydi. J. G. Baigei universitet. O kaip buvo toliau? A. K. Dvejus metus mokytojavau. Lauruose mokiau angl kalbos, o Nemenins vidurinje mokykloje vokiei. Aspirantus ruoiau vokiei kalbos kandidatiniam egzaminui. Po to sumaniau pasirungti su tuometins Soviet Sjungos auktj mokykl svetim kalbu dstytojais ir stoti Auktuosius dvimeius svetim kalb pedagoginius kursus Leningrado (Sanct Peterburgo) universitete. Po i kurs baigimo adjo suteikti auktj mokykl usienio kalbos dstytojo kvalifikacij ir docento vard. Kvalifikacij suteik, o docento vardui pinig pagailjo. Kadangi visus konkurso egzaminus ilaikiau vien labai gerais paymiais, stojau neturdamas auktosios mokyklos rekomendacijos. Ten dvejus metus intensyviai studijavau. Greta privalomj studij isilaikiau visus aspirantros egzaminus: senja ir vidurin angl

kalb, vokiei ir got kalbas, filosofij bei kitas disciplinas. ia pat prie akis domi, viliojanti ir aprpinta ateitis. Taiau laikai dar ne tie. Kova dl Tvyns laisvs tebesitsia. Lietuva tebra okupuota. Kakam reikia eiti "mik"... Visur sovietinkomunistin program bruka lietuviams svetima ir sava spauda, radijas, televizija, vairs agitatoriai. Laisvojo pasaulio spauda udrausta, knygos cenzruojamos ir konfiskuojamos, usienio radijo laidas lietuvi ir rus kalbomis trukdo, burgzdamos vairiausiais garsais, radijo birbyns. Tiktai radijo laid angl, vokiei ir prancz kalbomis jie neidrso trukdyti. iek tiek prisibijojo Antrojo pasaulinio karo sjungininki. Be to, maai buvo sovietijoje tas kalbas suprantani. Net ir ms negauss angl kalbos ir literatros specialybs studentai danai nesuprasdavo, k sako sutiktas anglas. Todl svarbu buvo, man atrod, kad kuo daugiau moni imokt svetim kalb, kad eteryje bei knygose bt plaiau pralauta "gelein udanga". Todl ramia sine atidedu visk, kas imokta, li. Ateiiai atidedu disertacij, kuriai niekada nebus laiko. Vis svarbesni darb atsiras. Reiks trispalv vis aukiau kelti. skaudinu Sanct Peterburgo anglistikos mokyklos vadov Irin Petrovn Ivanov, kuri itisus metus man du vakarus savaitje paaukodavo got kalbai ir kalbotyrai. Imuosi kito darbo: projektuoju audiovizualin usienio kalb mokymo centr Vilniaus universitetui. J. G. Papasakok apie audiovizualinio usienio kalb mokymo centro sukrim. A. K. I Sanct Peterburgo sugrau Vilniaus universitet. Buvau paskirtas Angl kalbos katedros vyresniuoju dstytoju. Labiau u visk rpjo sukurti usienio kalb audiovizualin centr ir papuoti Universiteto rmus tautine tematika. Kadangi ginkluotos kovos etapas jau buvo prajs, taps istorija, ir likimas man buvo lms ilikti gyvam ir ateiti apgadint Lietuvos mokslo ir kultros ventov, jauiau pareig ia tsti Miko Broli ir Sesi kov kitaip ir kitokioje aplinkoje. Absurdika tada atrod kurti audiovizualin mokymo centr, nes sovietin pramon negamino audiovizualini laboratorij. tai pradiai reikjo magnetofon. Parduotuvse j buvo, taiau mokslo staigoms buvo udrausta juos parduoti. Nujau pas sovietins Lietuvos prekybos ministr, taiau ir jis neturs galios leisti parduoti, nes Maskva udraudusi bankui tokiai prekei atlikti apmokjimo operacijas. Reikjo aibs vairiausi detali dstytojo ir studento pultams rengti. Ilgai truko mano kelions po Maskvos planins ekonomikos labirintus, kol visi reikalingi rengimai atsidr universitete. Artjant Universiteto bibliotekos 400-j met jubiliejui, pradjo veikti pirmosios audiovizualins laboratorijos. Ai, kad pagalb atjo pasiventlis ininierius Mindaugas Mockus, stalius Edvardas Giruckas ir kiti. Laboratorij kuratorius doc. A. Lauka nesigailjo mane pakviets universitet. Po to, kai parodose Maskvoje laboratorijos laimjo bronzos ir aukso medalius, pasidar lengviau: vyriausias finansininkas maiau ignoravo ms padalinio poreikius. Nerim kl kai kuri universiteto administracijos moni noras ir Filologijos fakultet ikeldinti Saulteki. Prieinoms. Audiovizualins laboratorijos rengtos taip, kad j negalt perkelti i kit viet. Darbas virte vir. vairiais bdais gautus i usienio

kursus dauginome ir be atlyginimo platinome po vis Lietuv. Pasisek tikinti Maskvos vyriausij usienio knyg prekybos virinink, kad nupirkt audiovizualinius kursus i Vakar Europos. Jis pasiteiravo Maskvos auktj mokykl apie toki kurs reikalingum. Ms laimei, t mokykl vadovai j nepageidavo. Todl naujausi kursai atkeliavo Lietuvos, Latvijos ir Estijos knygynus. "Diversija" pavyko. Mokiniai ir studentai girdjo u "geleins udangos" esani moni "gyv kalb". Greitai vyko lis. I okupacijos isivadavusi Lietuva turjo daug graiai svetima kalba kalbaniu moni. Lietuvos mokytojai, dstvtojai ir audiovizualins labaratorijos personalas atliko svarb darb. Gaila tik, kad ne visi imokt kalb panaudojo ir dabar tebenaudoja ms Tvyns labui. Greitai Audiovizualinis centras sukl problem ne tik sovietiniam saugumui, bet ir Universitetui. Kai Soviet Sjunga pradjo sileisti vien kit auktj mokykl usienio kalb dstytojus i vadinamojo kapitalistinio pasaulio, netrukus ir ms universitetas pateko t laimingj skaii, Atvykus lektoriams, Filologijos fakultete pagyvjo akademinis gyvenimas. Bdavo domi paskait, kino film, skaidri. Sveiams patiko laboratorijos mons. Todl jie ia nuolat ir bdavo. Maskvoje akredituoti diplomatai pradjo lankyti savo pilieius Vilniaus universitete tuo paiu ir mus. Galima sivaizduoti, kiek rpesi saugumui sukeldavo, kai diplomatas Maskvoje vieai pasakydavo: "Vaiuojam pas Kentr savaitgaliui". Universitete kalbjo, kad apie pastebt usieniet kakam buv sakyta praneti administracijai. Taiau a t taisykli nemaiau, ir niekas niekada nra man j rods. Tie, kurie tais reikalais rpinosi, taip pat man j nerod, nes jau inojo, kad tebesu laisvas lietuvis nelaisvoje Lietuvoje, Jie turjo pastebti, kad a nebuvau baugus. Be to, a nebijojau ir darbo netekti, nes buvau pasiruos bet kok sunk darb dirbti. Kai man reikdavo ratu atsakyti kaltinimus dl pas mus laboratorij ueinani usieniei, a jiems atsakydavau, kad kakas turbt legaliai universitete dirbanius lektorius palaiko usienieiais sveiais. Kai pas mane ateidavo Didiosios Britanijos arba kitos alies kultros ata arba kito rango diplomatas, a j paprastai pakviesdavau per vienas duris, o ilyddavau per kitas. Daug laiko kagbistai sugaidavo veltui belaukdami, kol sveias ieis. Bgo metai, o mans nealino i universiteto. Matyt, tikjosi pagauti su dideliu kaliu Tvynes idavyste. Parsidavim svetimiesiems jie laik Tvyns meile. Mano paskutinis "diplomatinis" vakaras Vilniaus universitete buvo tada, kai sveius atvaiavo penki austral diplomatai. Ir tada, palyddamas juos vlai po vidunakio, atrakinau ne to kiemelio vartus, per kuriuos jie atjo. Po poros dien kvieia mane rektorius. Vos tik praveriu duris ir noriu pasakyti "Lab ryt", matau, kaip jis delnu pridengia lpas ir ranka parodo, kad ieitume Didj kiem. Tyldami ijome. Stovime dviese tame kieme, ir rektorius pradeda cituoti fragment i mano autobiografijos, kuri paraiau stodamas Universitet: "Mokiausi ilals gimnazijoje, buvau sueistas, buvau ilaikomas valstybs lomis..." Po to jis sakmiai priduria: "Nebendrauk su usienieiais"! Netrukus gaunu griet rektoriaus papeikim dl darbuotoj nubaudimo. Jame buvo parayta, kad Filologijos fakulteto Angl kalbos katedros vyr. dstytojas Albinas Kentra nelegaliai apsigyveno

universiteto patalpose, paeidinja bendravimo su usienieiais taisykles ir taip toliau. kart rektorius apgyn mane grietu papeikimu. Dar ne kart piktos jgos kl galvas ir, kenkdamos man, ypa daug alos ir skriaudos jos padar seseriai Onutei-Rasai, Elenai-Snaigei ir kitiems. Tad gavs papeikim, nujau pas ms biiul Denet Roberton, angl kalbos dstytoj i Didiosios Britanijos. Jai paaikinau susidariusi padt ir pasakiau, kad nebegaliu priimti jos svei. Ji atsak, kad jie ne pas j, o pas mane vaiuoja. Ir pridr, kad jie daugiau nebevaiuos Vilni, jeigu a j nebepriimsiu. Taip ir buvo. Taiau prajo keletas met, ir vl sveiai i usienio atvyko mano nedidel buvein universitete. kart jie atvaiavo filmuoti subyranios "Raudonosios Imperijos" (The Red Empire). J. G. Papasakok k nors apie naujuosius universiteto interjerus. A. K. Kuriant audiovizualin centr, svarbu buvo nukreipti Universiteto centrini rm ansamblio restauravimo eig taip, kad bt sukurti nauji monumentals meno kriniai: freskos, gobelenai, skulptros; kad bt pradtos naudoti patvarios ilgaams mediagos rm restauravimui. Pirmiausia reikjo veikti vyravusi formali paminklosaugos nuostat "kaip radom, taip paliekam". Po ilg debat Paminkl konservavimo institute posdiavusi Meno taryba bals dauguma parm mano samprotavimus. Dabar reikjo surasti gerus ir laiko pilietin atsakomyb suvokianius menininkus. Ne vien vakar su biiuliu dailininku Egidijumi Talmantu aptarinjome galimus kandidatus. Nuo universiteto skliaut, sien, gobelen turjo dvelkti ta dvasia, kuri okupacinis reimas rov i moni atminties. Norjome, kad ne tik studentai, bet ir universitet apsilank moksleiviai bei kiti mons pabt slytyje su ta dvasia, ta pasauljauta ir ms istorija. Sovietins okupant mklos, uuodusios naujj interjer "kvap", sunerimo. Dailininkai dirbo savo darb kr, o jos skund. Paskutinis bandymas ikasti arij duob po slenksiu "Kentros folkloriniam nacionalizmui" buvo skundas Lietuvos komunist partijos Centro komitetui. Ikviet mane sunerims rektorius ir tar: "Rytoj ateina Anias men tikrinti. Sukis, kaip nori..." Suorganizavau gynyb. Nujau pas architektus ir dailininkus ir pasakiau, kas k turi padaryti ir pasakyti. Kit dien salje prie akis guljo kai kurie j projektai ir eskizai. velgdamas juos, atvykusiam tikrintojui tariau: "Kain ko jie ia nori? Gi viskas taip liaudika". Netardamas, kad a pats esu vienas i kaltinamj, atsak: "Galbt". Ten pat sura tikrinimo protokol. Nors ir neblogas jis buvo, taiau truput nepatiko. Su rektoriaus padjju greitai j perredagavome, kad sugrt jis skundikui bumerangu. Ramuts Jasudyts gobelenai buvo patek ilgiausi nemalon. Kai sugro jie i parodos i Italijos, paguldme juos graiai suvyniotus ant vamzdi Maosios aulos balkone, iki bus rengta sal. Po poros mnesi radau tui balkon. Vis klausinjau, niekas neinojo, kur jie. Visur iekojau niekur neradau. Kart, eidamas Pilies gatve, dirsteljau pro atviras duris pusrs ir ivydau "Brolelius ir irgelius" sudarkytus,

batais sumindiotus, ant dulkt grind gulinius, lyg uvusi broleli i miko atvetus ir strib sutryptus knus Laisvs kov metais. Nesakiau Ramutei, savo ilgus metus juos suaudusiai, kas atsitiko. Nenorjau 270 jos irdies skaudinti. Tik pakvieiau jos drauges i muziejaus, kad paimt juos globoti, saugoti. Tol juos saugojo, kol Laisvs varpas sugaud. Tik tada jie sugro universitet. Jeigu bt buvusi mano valia, a t sal biau pavadins "Miko Broli ir Sesi" sale. J. G. Danai tave matydavome su kino kamera. Kodl? A. K. Norjau kai kurias akimirkas sustabdyti, o vliau ja Lietuv ginti. Iki iol danai prisimenu t kilni Pliopli eim ikagoje, kuri padovanojo ger kino kamer. Ramut Plioplyt j atve Lietuv. O kad greiiau bgioiau ir nepaslysiau, mano gerbj Soponi Klubas (The Soponis Fan Club) Vaingtone atsiunt mano numerio batus, nors ir nebuvau prisipains, koks mano pdos dydis. Kiek vliau tie batai padjo man atsiginti nuo sovietins armijos. O buvo taip: 1991 met rugpjtyje, prie pat. pu Maskvoje, atvaiavo i Maskvos rus demokrat, berods, pavarde Sinianskaja. Nujo ji prie iaurs miestelio ir atsistojo prie rus kariuomens dalinio vartus kitoje gatvs pusje. Ant jos kaklo kabojo iki ems nukars rus kalba plakatas: "Sneli, tu esi svetimoje emje. Nepadaryk gdos Rusijai ir savo motinai!" Ji ten ilgai nestovjo. Atjo du civiliais rbais apsireng vyrai, pagrasino senutei gydytojai ir atm plakat. Kit dien vl su tokiu pat plakatu ji ten atsistojo. Atjo du karininkai, tvojo jai per skruost ir nusine plakat. Kai trei dien ji ten stovjo, a su partizanu Vytautu Milvydu ir urnalistu Karoliu atvaiavau. Iokau i mainos su videokamera. Pribgs nukreipiu kamer j su plakatu, o po to kitoje gatvs pusje esanius varius su raudona vaigde. Staiga per juos inyra rus kareivi brys. okau prie mans laukianios mainos, taiau ji buvo neuves-ta ir nieko viduj nebuvo. K daryti? Miko broliui pasiduoti nedera. Viena ranka laikau prisispauds kamer prie krtins, kita ginuosi. Karininkas, mosikuodamas auktai ikeltu pistoletu, ragino savo kareivius kuo greiiau mane suimti. Mano ranka ilgesn u j, ir ji m dirbti tarytum kulkosvaidis, atremdama mane nukreiptus smgius. Greitai subgo i aplinkini nam mons. Jie rk, kad kareiviai liautsi mane puol. Taip pirm kart gyvenime besiboksuojant raudon kepuri ir antpei iede, pro al jo stiprus emaitis Donatas Dauka. Jis ne tinklelyje k tik nusipirkt didel kopsto galv. A gyniausi rate i vidaus, o jis, sibuodamas kopsto galv tartum kuok, m ja tvoti jiems per nugaras. Atsiradus plyiui, a itrkau ir dingau. Batai kovoje irgi padjo. Buvs atokiau urnalistas nesigyn. Jie taip smarkiai j suspard, kad mogus ilgai ligoninje guljo. Ir su fotoaparatu jis atsisveikino. Pasakojo, kad, man dingus, pasklido ten daug karik dip, kurie zujo aplink. A tada jau persirenginjau apdraskytus rbus. Diaugiausi, kad nedaug te-nukentjo Antano Kmieliausko i Italijos atveta videokamera. Ji dar ilgai man tarnavo ir pabuvojo beveik visuose Laisvs kov kartuose takuose, paddama griauti Blogio Imperij.

Laiko atvilgiu ypa svarbi buvo juosta apie Spaudos rm puolim 1991 met sausio 11 dien. Generolai apsiriko, puldami tankais ir arvuoiais taik pastat dienos metu. Viskas buvo matyti kaip ant delno. Ginklams kalenant ir tikroms kulkoms zvimbiant, stengiausi nufilmuoti kuo menikiau. I trij videokamer manoji buvo laimingiausia iliko nesudauyta. Ijo tarytum vaidybinis filmas. mons gyn rmus lietuvikas dainas dainuodami. Netrukus Spaudos rm puolim mat Aukiausiosios Tarybos rm gynjai. Japonas p. Hanekira i juost laik geriausiu dienos reportau. Todl japon televizija norjo j brangiai nupirkti. j silym ypteljs atsakiau, kad p. Gorbaiovas daugiau tkstani doleri man duot. Po to nuoirdiai papraiau, kad jie kopijas darytsi veltui. Ir n tik jie. Vilniuje akredituoti urnalistai kopijavosi t juost iki pat kitos dienos ryto. Pasaulis dar aikiau pamat, kas yra kas. Sausio dvyliktj dien protestai drumst Kremliaus sien ramyb. Ponas Hanekira atsilygino man imteriopai. Jis pasil t nakt penkias minutes pakalbti per j televizij. jo klausim angl kalba, kodl a filmuoju rizikuodamas gyvybe, taip pat anglikai atsakiau: "Mes privalome ginti i protvi paveldtas vertybes". Po to pagyriau Kremli: "Kremlius turi tobulai ivystyt masins informacijos tinkl ne tiktai Soviet Sjungoje, bet taip pat ir kitose valstybse. Todl jiems danai pavyksta suklaidinti ne lik eilinius mones, bet taip pat ir patyrusius politikus. Jeigu biau nenufilmavs io puolimo, ponas Gorbaiovas tikriausiai bt pasaks, kad tie dainuojantys mons puol tankus, o ne atvirkiai". Filmav japonai pakl nykius. Filmuoti vykius nebuvo lengva. Sjdis neturjo nei videokasei, nei pinig joms nupirkti. Be to, Sjdio administracija nelabai suprato videoinformacijos svarbum. Bgdamas pas draugus iekoti videokasei, prarasdavau daug brangi akimirk. Taip pat reikjo antros videokameros, kuri biau galjs pasisti kitas vyki vietas. Usienio lietuvi padovanoti videoaparatai buvo kakur pasislp laukdami ramesni laik... Ne kart usienio televizij kompanijos sil ir man, kad dirbiau jiems. Aiku, biau turjs gerus aparatus ir ger atlyginim, taiau nufilmuota mediaga bt buvusi j, o ne ms. Niekas nebt jos taip plaiai iplatins. Kiekvien kart, eidamas pavoj, neinodavau, ar sugriu. Todl nufilmuotas kasetes palikdavau patikimame bute, kad sumimo arba uvimo atveju jas nunet nurodytu adresu. Gaila, kad po sovietmeiu gauto papeikimo nebuvo man sugrinti Universiteto vart raktai. Dl to ne kart praradau brangaus laiko. Pasitaikydavo, kad nra kur arti ueiti pasikrauti videoakumuliatori arba alt iemos nakt suilti. Pavojai tykojo ir i pasalu. Po sausio tryliktosios pribgs susijaudins vyras spjo, kad nevaikioiau vienas. Jis sak, kad, kai neseniai jau i Gedimino prospekto gynj mini Parlamento aiktje, i tarpuvario iskubjs tartinas vyras pradjo mane sekti, visur eidamas i paskos. moni spstyje jis norjs mane nudurti, taiau jie j nuginklav. Paskutin kart taiksi mane rus kareivis 1991 met vasar, kai j arvuoiai

suvaiavo kagbist rm kiemus. A ulipau tada ant pastato stogo Pamnkalnio gatvje. Kai priklaups pradjau filmuoti, iriu, ia pat prie akis, i auktojo kagb pastato kiemo centre, rus kareivis ikia per lang automato vamzd ir, primerks ak, taikosi mane. A staiga nuleidiu emyn savaj ginkl ir plaiai pamojuoju, kad neautu. Nulips emyn pagalvojau, kad niekas nebt nei mats, nei girdjs, kaip uvau ant aukto Vilniaus stogo. Prie kagb rm susibr mons garsiai reikalavo, kad jie greiiau i j isikraustyt. Netrukus sueis dveji metai, kai vl pamiau rankas videoginkl. kart narsiems enams nuo Rusijos agresijos ginti. inau, kaip svarbu staniam kariui inoti, kad jo didvyrika auka nra beprasm. Sjdio metais kiekvienas savaip gynme Laisv. Pastebjau, kad trksta informacijos apie vykius Lietuvoje Vakar spaudoje. Pasinaudodamas imoktomis kalbomis, pabandiau prasiskverbti JAV ir kit ali spaud bei radij i ten Lietuv atvykstani korespondent lpomis. itaip darydamas netampi ispausdinto straipsnio arba radijo laidos autoriumi, taiau atlieki pareig ir pasieki tiksl. J. G. Albinai, nors trumpai papasakok apie Miko Broli draugij ir jos veikl. A. K. Lietuvos Laisvs Kov Miko Broli draugija buvo steigta 1989 met rugpjio 3 dien. Dalis Lietuvos pokario partizan ir ryinink susibrme draugij, kad galtume efektyviau veikti atkuriant Lietuvos valstyb ir tvirtinant jos nepriklausomyb. Miko Broli veikla buvo daugialyp. uvusij ir ilikusi gyv partizan vardu kreipms valstybi vadovus, kad nepaklust Soviet Sjungos spaudimui ir paremt lietuvi tautos apsisprendim bti nepriklausoma valstybe. Greta Petro Cidziko ir kit, plataus atgarsio susilauk partizano Vytauto Milvydo bado akcijos Gedimino kalno papdje. Ten nuolat briavosi mons, ten jie idrsdavo dainuoti pokario partizan dainas, ten lankydavosi daug urnalist i vairi krat. Ta vieta tapo savotika preskonferencij sale dar prie signatarams pasiraant Nepriklausomybs Akt. Kai kurie pasira i baims arba infiltravimo sumetimais. Tokie savo darb atliko. Todl iandien Lietuva nra tokia, kokios jos dorieji pilieiai nort. Sprendiant i usienio spaudos publikacij, svarbus buvo Miko Broli kreipimasis didij pasaulio valstybi vadovus sunkiu ir pavojingu Lietuvai metu. JAV prezident D. Bu (George Bush) kreipms du kartus: 1990 met balandio 3 ir gegus 17 dien. Ms kreipimsi Didiosios Britanijos premjerei p. M. Teer (M.H.Tha-tcher) teik vienas diplomatas Maskvoje. Prie susitikdama su Soviet Sjungos prezidentu M. Gorbaiovu, p. M. Teer kreipimsi perskait ir i Maskvos atsiunt mums atsakym. Be to, ji paregojo savo tarnyb, kad ji taip pat supaindint ir jos vyriausyb su kreipimosi turiniu. Netrukus gavome isam Didiosios Britanijos vyriausybs laik. Jame paaikino, koki priemoni ji imasi ms nepriklausomybei apginti ir kaip ji visais bdais spaudia Maskv, kad pastaroji

nutraukt prieikus Lietuvai veiksmus. Japonijos premjerui p. Toikiui Kaifui (Toshiki Kait) nuvet kreipimsi Japonijos urnalistai nusikopijavo ir iplatino. Kreipimsi Vokietijos kancleriui Helmutui Koliui (Helmut Kohl) teikme Vokietijos ambasadoriui Maskvoje Petro Cidziko surengto Kryiaus ygio Maskv metu. Pranczijos prezident kreipms du kartus: 1990 met balandio ir birelio mnesiais. Kreipimaisi buvo publikuojami ir prancz spaudoje. Nuo 1994 met vasaros vl vairiais adresais sklinda Miko Broli videojuostos ir pareikimai. Juose smerkiama Rusijos agresija prie enij ir moralizuojami kai kuri Vakar valstybi ir tarptautini organizacij vadovai dl j nuolaidiavimo agresoriui.

Kronika Laisvs kovotoj pagerbimas iluva 1994 m. Lietuvos partizan vadui generolui J. emaiiui bt sukak 85 metai. Prie 40 m. lapkriio 26 d. jis buvo suaudytas Maskvos Butyrk kaljime. ioms sukaktims paymti 1994 m. lapkriio 26 d. iluvoje buvo surengtas ikilmingas paminjimas. T dien iluv suvaiavo buv iluvos krato partizanai, ryininkai, rmjai, sveiai: Raseini savanoriai ir auliai, buv politiniai kaliniai, mokslininkai i Vilniaus ir Kauno. Ikilms prasidjo v. Mergels Marijos Gimimo Bazilikoje v. Miiomis, kurias koncelebravo ir pamoksl pasak iluvos dekanas L. Kalinauskas. Po to paminjimo dalyvi eisena susirinko prie iluvos pakratyje esanio mikelio, kur okupacijos metais buvo palaidota 11 partizan. ioje vietoje iluvos krato viesaus mogaus, buvusio politinio kalinio Jono Buinsko (jam jau sukako 93 metai) lomis ir rpesiu uvusiems laisves kovotojams pastatytas paminklas. J. Buinskas papasakojo apie iluviki patriot kovas u laisv, skambjo religins ir tautins giesms. iluvos vidurinje mokykloje vyko minjimas, kur anginiu odiu pradjo buvs politkalinys, Lietuvos Politini kalini sjungos prezidiumo narys Petras Girdzijauskas. Apie J. emaiio gyvenim ir jo kovos keli papasakojo raytojas Eugenijus Ignataviius. Prisiminimus apie savo tvus papasakojo ir susirinkusij klausimus atsak partizan vado snus Laimutis emaitis. Kalbjo profesorius Juozas Girdzijauskas, Vidukls partizan brio vadas Steponas Bu-bulas, Tautinink partijos atstovai Vytautas Gediminas ir Alfonsas ulcas, J. emaiio bendrayg buvusi partizan Juz Likut. Paminjimo dalyvius maloniai globojo buvusios partizan ryininks O. ukauskait, J. Budginait, P. Puzien. Ona Sinkeviien Raseiniai Prie 50 met Raseini apskrityje, Virtuk mike, tarp Lietuvos partizan ir rus okupant kariuomens vyko didelis mis, laisvs kov istorijoje nubrs partizan strategijos kaitos rib. Vidukls partizn brio vado Stepono Bubulo ir Raseini politkalini iniciatyva 1995 m liepos 22 d. Raseiniuose surengtos didels ikilms, skirtos Virtuk mio 50-meio sukakiai, taip pat Kstuio apygardos laisvs kovotojams paminti.

T etadien Raseinius suvaiavo gausus brys buvusi io krato partizan ir j rmj, svei i Vilniaus, Kauno, iauli, aplinkini rajon. Netoli Raseini, Vedecko uolyne, rus okupacijos metais palaidota vir 100 Kstuio apygardos partizan. Prie ioje vietoje pradto kurti Laisvs kovotoj memorialo tos dienos ikilmes anginiu odiu pradjo Raseini rajono meras J. ukauskas. Kalbjo buvs Lydio rinktins tabo virininkas J. Mocius, Vidukls partizan brio vadas S. Bubulas, Raseini dekanas kun. A. Jankauskas, iluvos dekanas kun. L. Kalinauskas. Centrinje miesto aiktje vyko mitingas, kuriame apie lietuvi laisvs kovas kalbjo buv partizanai: pulkininkas L. Laurinskas, S. Bubulas, Seimo narys V. Petrauskas, Raseini tautinink partijos pirmininkas V. Gediminas, Raseini politkalini sjungos pirmininkas V. Andriukaitis. Raseini v. Mergels Marijos Dangun mimo banyioje u laisvs kovose uvusius Kstuio apygardos partizanus aukotos v. Miios. Jas koncelebravo Kauno apskrities kapelionas A. Bulota ir iluvos dekanas L. Kalinauskas, Pamoksl pasak buvs partizan kapelionas Vidukls kunigas A. Mocius. Minjimo dalyviai susirinko Raseini kapines, kur pagerbtas ymaus Raseini krato partizan vado J. eponio, taip pat ia palaidot Lietuvos kariuomens savanori ir partizan atminimas. Prie j kap udegtos vakels, padtos gls, pasimelsta, buvo giedamos giesms. 10 valand Raseini Krato istorijos muziejuje vyko Kstuio apygardos partizanams skirtos ekspozicijos atidarymas ir paventinimas. Apie ekspozicijos sukrimo istorij papasakojo muziejaus direktor B. Kulpinskait. Kalbjo buvs politkalinys raytojas E. Ignataviius, i Vidukls kils aukiausi pasaulio virukalni nugaltojas alpinistas V. Vitkauskas, Seimo narys V. Gajauskas, partizanas S. Bubulas. Ekspozicij paventino Kauno apskrities kapelionas A. Bulota. Renginio dalyviai susipaino su nauja ekspozicija. Po to Raseini miesto parke vyko vakaron, kurioje apie Virtuk m ir Kstuio apygardos partizan kovas papasakojo raytojas E. Ignataviius, i Raseini valsiaus Pakapurnio kaimo kilusio emaitijos partizan vado ir poeto Petro Bartkaus eilraius skait J. Mocius, kalbjo Lietuvos Sjdio tarybos pirmininkas R. Batra, i Raseini kils JAV ieivijos atstovas J. Prakapas. Koncertavo tremtini chorai, susirinkusieji dainavo partizan dainas. Antanas Pocius

Pakapurnio kaimas Raseini valsiuje, Pakapurnio kaime, Anastazijos ir Antano Bartk eimoje, 1925 m. gegus 30 d. gim vienas ymiausi partizaninio judjimo vad Petras BartkusMartynas, Dargis, Sin, adgaila. Petro senelis Steponas Bartkus po 1863 m. sukilimo, matyt, caro baudj valia atsikl gyventi Pakapurn, Dubysos ir Alkupio santakoje. Isikas emin Alkupio krante ir sukilli baudiaunink sudegint sodyb vietoje pradjo statyti trobesius. sikr ir ramiai, graiai gyveno. Jo vaikaiiai buvo Petras ir Antanas. Vliau Petro broliui Antanui teko 18 ha ems, o Petrui mokslas. Taiau Petras neilgai diaugsi studento laisve. 1940-aisiais rusai upldo Lietuv. Nudundjo Rytus karo audra. Vokiei okupacijos metais Kauno auktesniosios technikos mokyklos studentas, sklandytojas P. Bartkus aktyviai dalyvavo LLA veikloje. Nepakeliui jam buvo nei su vienais, nei su kitais okupantais. Pirmj kovos krikt Petras gavo 1944 m., kai raudonieji partizanai upuol gimtj kaim. Nuo j ginkluoti kaimo vyrai skmingai apsigyn. Jau pirmosiomis antrosios sovietins okupacijos dienomis kartu su Pakapurnio, Kengi, Kebaii, Beryts vienminiais vyrais Petras su ginklu rankose pasitrauk mikus. P. Bartkus buvo aktyvus laisvs kov dalyvis ir organizatorius, jo pdsakai ryks visoje emaitijoje nuo Teli iki Jurbarko, nuo Klaipdos iki Radvilikio. Per penkerius partizanavimo metus jis nukeliavo tkstanus kilometr, vienydamas rinktines Raseini, Taurags, iauli apskrii partizanus, umezg ryius su Dainavos bei Tauro apygardomis. Per tuos laisvs kov metus jis buvo artimiausias generolo Jono emaiio bendraygis, Laisvs Kovos Sjdio Deklaracijos bendraautoris, LLKS Prezidiumo sekretorius. 1949 m. rugpjio 12 d. penki partizaninio judjimo vadai P. Bartkus, Vytautas ir Viktoras niuoliai, B. Liesis, L. Mingaila ijo yg. Buvo idavysi ir MGB agent aktyvios veiklos metai. Radvilikio rajono Upelki mike juos pasitiko keli Prisiklimo apygardos partizanai. Vienas j L. Jukus-Dangutis buvo MGB agentas. Dl to partizan vadams jau i anksto buvo surengta pasala. Didvyrio mirtimi krito B. Liesis-Naktis. Vadovaudamas miui, su ginklu rankose sukniubo P. Bartkusadgaila, uvo prasilauim dengs V. niuolis-Vytenis ir kiti partizanai. J knai buvo iniekinti Radvilikio MGB kieme, sumesti apleist ulin. Atkrus nepriklausomyb, partizanai ikilmingai perlaidoti Radvilikio kapines. Visi trys Lietuvos partizaninio judjimo vadai, poetai P. Bartkus-Alkupnas, B. Liesis-Eglis, V. niuolis-Vytenis po mirties apdovanoti aukiausiuoju LLKS apdovanojimu pirmo laipsnio Laisvs Kov Kryiumi su kardais, jiems suteikti Karygio garbs vardai.

1995 m. rugpjio 12 d. Pakapurnio kaime buvo pagerbtas partizan vado P. Bartkaus atminimas. T dien Pakapurn suplauk minios artimj, gimini, kaimyn, moni i visos Lietuvos Raseini, Kelms, Taurags, Kauno, Vilniaus. Paminklin akmen, kuriame rayti odiai "LLKS Prezidiumo nario Lietuvos partizano poeto Alkupno majoro Petro Bartkaus gimtin", paventino Raseini dekanas A. Jankauskas. Jis aukojo ir v. Miias. Suklupo mons ant samanoto kalno, kuriame iki iol matyti karo aizdos, o jo papdje 1949 m. liepos 27 d., mirtinai sueistas, nusiov paskutinis io krate partizanas Alfonsas Pakarklis-Kilpa. Religines ir tautines giesmes giedojo Vilniaus Tremtini choras, kuriam vadovauja P. Bartkaus dukteria Paulina Grigalinien. Kalbjo vienintelis liks gyvas i Pakapurnio Bartk 22 metus Sibiro lageriuose ibuvs Petro brolis Antanas. Apie P. Bartkaus partizanin veikl papasakojo ryinink Nina Nausdait-Rasa, Elvyra Pliutelyt-Zita, Ro alnierinien Jurgis, Zita. Partizano vado bendraygis Viktoras niuolis papasakojo apie m, kuriame didvyrikai uvo Petras Bartkus. Aktoriaus Kstuio Genio skaitomi, skambjo pranaiki poeto Alkupno odiai: Inyksiu a, lyg koks elis, Mane pridengs tamsi naktis... O kaip noriau grti vlei Ir griu, jei tik ne mirtis. vi salvmis paskutin pagarb io krato laisvs kovotojams atidav Raseini gulos kariai. Algis Petrauskas Jurbarkas, imkaiiai 1995 m. lapkriio 26 d. prie Jurbarko kultros nam i Kauno, Raseini, iauli, Jurbarko rinkosi buv partizanai, j ryininkai, politiniai kaliniai ir tremtiniai -visi, kam brangus dvej ymi Lietuvos sn Laisvs kovos sjdio Tarybos prezidiumo pirmininko generolo Jono emaiio-Vytauto ir pirmojo Kstuio apygardos partizan vado Juozo Kasperaviiaus-ilo, Visvydo atminimas. I Jurbarko main kolona nuvyko io rajono Jokbaii kaim Kasperaviiaus gimtin, kurioje politinio kalinio T. ymaniaus partizan vado atminimui sukurtas kryius. J. Kasperaviiaus pagerbimo ikilmes anginiu odiu pradjo Jurbarko J. Kasperaviiaus vardo savanori kuopos vadas vyr. leitenantas Stasys Kliukas. Kryi paventino ir od tar Jurbarko parapijos klebonas Kazimieras Graulis. Partizan vado atminimas buvo pagerbtas tylos minute ir Taurags Geleinio Vilko MPD bataliono kari saliutu. Partizanas Vladas Mekauskas, buvs J. Kasperaviiaus bendraygis, papasakojo apie apygardos vado nueit kov keli, o jo dukt Vida apie tv jaunystje ir karo metais. Prie paminklo kalbjo Lietuvos laisvs kov sjdio pirmininkas Jonas eponis, partizanas A. Kisielius, ryinink Nina Nausdait, pulkininkas Leonas Laurinskas, Jurbarko mero pavaduotojas Jonas

Buinskas. LLKS pirmininkas J. eponis partizan vado dukrai Vidai teik apdovanojimus, tremtini choras "Versm" ir Kauno auli ansamblis giedojo giesmes ir dainavo partizan dainas. Po to visi nuvyko Jurbarko rajono imkaii mik, kur netoli Pavidaujo kaimo, partizan Mindaugo brio vado Juozo Palubecko-Simo rengtame bunkeryje, nuo 1951 m. lapkriio men. iki 1953 m. gegus 30 d. buvo Lietuvos partizan vado generolo J. emaiio paskutin vadaviet. iame mike p. Alfonso ulco iniciatyva, padedant apylinki gyventojams ir Kauno VRM pirmojo pulko kariams, buvo atstatytas J. emaiio-Vytauto bunkeris, pastatytas i memorialin viet ymintis granito paminklas. "Prie 41 metus, lapkriio 26 d., Maskvos Butyrk kaljime buvo suaudytas, taiau dvasia nepalautas Lietuvos partizan vadas generolas J. emaitis-Vytautas. Tauta nepamiro savo didvyrio, todl iandien ia susirinkome aminti jo atminimo", tokiais odiais minjim pradjo io renginio organizatorius A. ulcas. Apie partizan kovas su okupantais kalbjo Vidukls aibo partizan brio vadas Steponas Bubulas, laisvs kov istorijos tyrintoja Nijol Gakait, buvusi ryinink, asmenikai painojusi J. emait, N. Nausdait, partizanas A. Kvedys, ryinink Vida Grigalaviit, Tautinink partijos Raseini skyriaus pirmininkas Vytautas Gediminas, Kauno VRM pirmojo pulko aukljimo skyriaus vyresnysis inspektorius vyr. leitenantas Vidmantas Birys. LLKS pirmininkas J. eponis N. Gakaitei teik atminimo dovan, kuri bus perduota partizan vado snui Laimuiui emaiiui. Renginio dalyviai apirjo atstatyt bunker, deg lauai, o prie j skambjo partizan dainos. Laisvs kov didvyri minjimo dalyviai grdami Jurbarko kapinse aplank prie metus mirusios medicinos sesels, slaugiusios J. emait, Marijos ilits kap, udeg vakutes, padjo gli, pasimeld. Visi isiskirst tikdami, kad lapkriio 26-oji taps viena i laisvs kov didvyri paminjimo dien. Antanas Pocius

I S. STANEVIIAUS BENDRIJOS VEIKLOS etoji Simono Staneviiaus bendrijos konferencija 1994 ra. spalio 2 d. Viduklje, parapijos salje, vyko etoji S. Staneviiaus bendrijos konferencija, skirta io krato kovotojams u laisv. Renginys prasidjo v. Miiomis parapijos banyioje. Jas laik ir pamoksl pasak ilgai Viduklje kunigavs monsinjoras A. Svarinskas. Po v. Mii procesija patrauk prie Kryiaus, pastatyto kovotoj u laisv kankinimo ir iniekinimo vietoje buvusio striby-no teritorijoje. ia vl kalbjo monsinjoras A. Svarinskas ir kiti, buvo giedamos giesms. Po to pilnutlje parapijos salje vyko konferencija, kuriai vadovavo bendrijos seninas profesorius J. Girdzijauskas. Praneimus skait A. Pocius, raytojas E. Ignataviius, J. Parnarauskas, atsiminim papasakojo buv partizanai S. Bubulas, A. Kentra, J. Mocius, ilgai ir garsiai meldsi lageriuose kaljs buvs partizan kapelionas Vidukls kunigas A. Mocius. Pasibaigus konferencijai, A. Paulaviiaus vadovaujamas tremtini choras padainavo patriotini dain. Paupys T pai dien, 1944 m. spalio 2-j, Paupio pagrindinje mokykloje buvo paventintas ir atidarytas Paupio brio partizan muziejus, Raseini krato istorijos muziejaus padalinys. Muziej paventino monsinjoras A. Svarinskas. Paupikis A. ekaitis, buvs partizan ryininkas ir politkalinys, dabar gyvenantis Jonavoje, sjdio pradioje savo namuose sireng partizan kov ir tremties muziej. S. Staneviiaus ir Kauno emaii bendrijoms pasilius, A. ekaitis sutiko dal savo muziejaus eksponat perkelti Paup. Dabar paupikiai ir j sveiai gali susipainti, kaip iame krate buvo kovojama u Tvyns laisv. Kaip Viduklje, taip ir Paupyje koncertavo A. Paulaviiaus vadovaujamas tremtini choras. Janina niureviit-iuipien

Nuotraukos

Kstuio apygardos tabas: i kairs Vladas Mieikis-Tarzanas, apygardos vadas Antanas Bakys-Klajnas, Kazimieras Ruibys-lninierius, Jonas Rubaitis-ilius, Juozas Kisielius-Genius, Vytautas Slapinskas-Vytas

Kstuio apygardos vadas Antanas Bakys-Klajnas

Laimutis emaitis

iluvos gimnazijos pogrindins organizacijos narys Jonas Grigaitis

Kstuio apygardos partizanai: i kairs Vladas Mieikis-Tarzanas, Bronius Liesis-Naktis, Antanas Liesis-Idenas

Dubysos rajono partizan vadas Stasys Narbutas-Apolinaras

Lydio rinktins tabo virininkas Juozas Mocius-viedrys

Vidukls aibo partizan brio vadas Steponas Bubulas-Gintautas

iluvos apylinki partizanai 1948 m. Kairje - brio vadas Viktoras Bakanauskas-Vytautas

Vaidoto rinktins vadas luozas eponis-Tauragis

Partizan kapelionas, kunigas Algirdas Mocius

Kstuio apygardos vadas Juozas Kasperaviius-ilas, Visvydas su mona

emaitijos partizan vadai: i kairs Kstuio apygardos vadas Antanas Bakys-Klajnas, Jros srities vadas Vaclovas Ivanauskas-Vytenis

Piet Lietuvos partizan vadai: A. Ramanauskas-Vanagas, Tauras, Faustas, Demonas 1949 m. Kstuio apygardos partizan palydimi Lietuvos partizan vad suvaiavim. Antroje eilje, antras i kairs. Mindaugo partizan brio vadas Juozas Palubeckas-Simas

TURINYS Pratarm (redaktori kolegija) Juozas Girdzijauskas. Tvyns laisv ir "gyvybs gyvat" 4 I Eugenijus Ignataviius, Ketvirtasis Lietuvos prezidentas 8 Jonas emaitis atsiminimuose Laimutis emaitis. Apie tv ir savo lemt 33 Juzefa Likut. Jonas emaitis kok a painojau 41 Stanislava ikut-Orvilien. Netiktas pabgimas 48 Vladas Luas. J. emaiio partizan bunkeris Lu vienkiemyje 53 Kotryna Stokut-Zlatkiene. Elenos emaitiens aretas ir pabgimas 56 Juzeta Lukoeviit-Lauruvnien. mogikiausias i mus lankiusi partizan 57
II

Antanas Pocius. Lietuvos laisvs kovos ir Kstuio apygardos partizanai 60 Juozas Parnarauskas. Partizan kovos 19441953 metais Kelms krate 161 Juozas Parnarauskas. KGB kovos metodai prie Lietuvos laisvs kovotojus ir partizan kovos taktika 177 Alfonsas Vaivila. iluvos mokykla KGB akiratyje 188 Rimantas Vbra. Sovietinis saugumas ir moteris 194 Laisvs kovotoj atsiminimai Juozas Mocius. Kelias Tvyn 198 Steponas Bubulas. Kovose u Lietuvos laisv 211 Vytautas Dambrauskas. iluvos rezistencijos organizacijos sijungimas Lietuvos Laisvs Armij 224

Albinas Kentra. Atsiminimai apie ilals krato laisvs kovotojus 229 KRONIKA: 1. Laisvs kovotoj pagerbimas 258 2. I S. Staneviiaus bendrijos veiklos. etoji Simono Staneviiaus konferencija Viduklje 263 Nuotraukos 264