TURINYS

LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJA............................................................ 5

LIETUVI TAUTA................................................................................................. 5 I SKIRSNIS. Lietuvos valstyb................................................................................5 II SKIRSNIS. mogus ir valstyb............................................................................7 III SKIRSNIS. Visuomen ir valstyb................................................................... 10 IV SKIRSNIS. Tautos kis ir darbas..................................................................... 12 V SKIRSNIS. Seimas.............................................................................................13 VI SKIRSNIS. Respublikos Prezidentas............................................................... 18 VII SKIRSNIS. Lietuvos Respublikos Vyriausyb...............................................23 VIII SKIRSNIS. Konstitucinis teismas..................................................................25 IX.SKIRSNIS. Teismas..........................................................................................27 X SKIRSNIS. Vietos savivalda ir valdymas..........................................................29 XI SKIRSNIS. Finansai ir valstybs biudetas......................................................30 XII SKIRSNIS. Valstybs kontrol....................................................................... 31 XIII SKIRSNIS. Usienio politika ir valstybs gynimas...................................... 31 XIV SKIRSNIS. Konstitucijos keitimas................................................................34 Baigiamieji nuostatai.............................................................................................. 34
LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIS STATYMAS

DL LIETUVOS VALSTYBS............................................................................36
LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIS AKTAS

DL LIETUVOS RESPUBLIKOS NESIJUNGIMO POSTSOVIETINES RYT SJUNGAS............................................................37

LIETUVOS RESPUBLIKOS STATYMAS

DL LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJOS SIGALIOJIMO TVARKOS..................................................................................38

LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJOS 47 STRAIPSNIO 3 DALIES GYVENDINIMO KONSTITUCINIS STATYMAS

PIRMASIS SKIRSNIS. BENDROSIOS NUOSTATOS.......................................39 ANTRASIS SKIRSNIS. USIENIO SUBJEKT TEIS SIGYTI NUOSAVYBS TEISE EM, VIDAUS VANDENIS IR MIKUS................. 41
3

TREIASIS SKIRSNIS. PEREINAMOSIOS NUOSTATOS DL USIENIO SUBJEKT TEISS SIGYTI NUOSAVYBS TEISE NE EMS KIO PASKIRTIES EM...............................................................42 KETVIRTASIS SKIRSNIS. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS............................45
LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIS AKTAS

DL LIETUVOS RESPUBLIKOS NARYSTS EUROPOS SJUNGOJE....................................................................................... 46

LIETUVOS RESPUBLIKOS K O N S T I T U C I J A
Valstybs inios, 1992, Nr. 33-1014 (Lietuvos Respublikos piliei priimta 1992 m. spalio 25 d. referendume) LIETUVI TAUTA prie daugel ami sukrusi Lietuvos valstyb, jos teisinius pamatus grindusi Lietuvos Statutais ir Lietuvos Respublikos Kon stitucijomis, imtmeiais atkakliai gynusi savo laisv ir nepriklausomyb, isaugojusi savo dvasi, gimtj kalb, rat ir paproius, knydama prigimtin mogaus ir Tautos teis laisvai gyventi ir kurti savo tv ir protvi emje - nepriklausomoje Lietuvos valstybje, puoseldama Lietuvos emje tautin santarv, siekdama atviros, teisingos, darnios pilietins visuomens ir teisins vals tybs, atgimusios Lietuvos valstybs piliei valia priima ir skelbia i KONSTITUCIJ

I SKIRSNIS LIETUVOS VALSTYB 1 straipsnis Lietuvos valstyb yra nepriklausoma demokratin respublika. 2 straipsnis Lietuvos valstyb kuria Tauta. Suverenitetas priklauso Tautai.

3 straipsnis Niekas negali varyti ar riboti Tautos suvereniteto, savintis visai Tautai pri klausani suvereni gali. Tauta ir kiekvienas pilietis turi teis prieintis bet kam, kas prievarta ksinasi Lietuvos valstybs nepriklausomyb, teritorijos vientisum, konstitucin san tvark. 4 straipsnis Aukiausi suvereni gali Tauta vykdo tiesiogiai ar per demokratikai i rinktus savo atstovus. 5 straipsnis Valstybs valdi Lietuvoje vykdo Seimas, Respublikos Prezidentas ir Vy riausyb, Teismas.
5

Valdios galias riboja Konstitucija. Valdios staigos tarnauja monms. 6 straipsnis Konstitucija yra vientisas ir tiesiogiai taikomas aktas. Kiekvienas savo teises gali ginti remdamasis Konstitucija. 7 straipsnis Negalioja joks statymas ar kitas aktas prieingas Konstitucijai. Galioja tik paskelbti statymai. statymo neinojimas neatleidia nuo atsakomybs. 8 straipsnis Valstybins valdios ar jos institucijos ugrobimas smurtu laikomi antikons tituciniais veiksmais, yra neteisti ir negalioja. 9 straipsnis Svarbiausi Valstybs bei Tautos gyvenimo klausimai sprendiami referendumu. statymo nustatytais atvejais referendum skelbia Seimas. Referendumas taip pat skelbiamas, jeigu jo reikalauja ne maiau kaip 300 tkstani piliei, turini rinkim teis. Referendumo skelbimo ir vykdymo tvark nustato statymas. 10 straipsnis Lietuvos valstybs teritorija yra vientisa ir nedalijama jokius valstybinius darinius. Valstybs sienos gali bti keiiamos tik Lietuvos Respublikos tarptautine su tartimi, kai j ratifikuoja 4/5 vis Seimo nari. 11 straipsnis Lietuvos valstybs teritorijos administracinius vienetus ir j ribas nustato sta tymas. 12 straipsnis Lietuvos Respublikos pilietyb gyjama gimstant ir kitais statymo nustaty tais pagrindais. Iskyrus statymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali bti kartu Lietu vos Respublikos ir kitos valstybs pilietis. Pilietybs gijimo ir netekimo tvark nustato statymas. 13 straipsnis Lietuvos valstyb globoja savo pilieius usienyje. Draudiama iduoti Lietuvos Respublikos piliet kitai valstybei, jeigu Lietu vos Respublikos tarptautin sutartis nenustato kitaip. 14 straipsnis Valstybin kalba - lietuvi kalba.
6

15 straipsnis Valstybs vliavos spalvos - geltona, alia, raudona. Valstybs herbas - baltas Vytis raudoname lauke. Valstybs herb, vliav ir j naudojim nustato statymai. 16 straipsnis Valstybs himnas - Vinco Kudirkos Tautika giesm". 17 straipsnis Lietuvos valstybs sostin yra Vilniaus miestas - ilgaam istorin Lietuvos sostin. II SKIRSNIS MOGUS IR VALSTYB 18 straipsnis mogaus teiss ir laisvs yra prigimtins. 19 straipsnis mogaus teis gyvyb saugo statymas. 20 straipsnis mogaus laisv nelieiama. Niekas negali bti savavalikai sulaikytas arba laikomas suimtas. Niekam ne turi bti atimta laisv kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias proced ras, kokias yra nustats statymas. Nusikaltimo vietoje sulaikytas asmuo per 48 valandas turi bti pristatytas teism, kur sulaikytajam dalyvaujant sprendiamas sulaikymo pagrstumas. Jeigu teismas nepriima nutarimo asmen suimti, sulaikytasis tuojau pat palei diamas. 21 straipsnis mogaus asmuo nelieiamas. mogaus orum gina statymas. Draudiama mog kankinti, aloti, eminti jo orum, iauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes. Su mogumi, be jo inios ir laisvo sutikimo, negali bti atliekami moksliniai ar medicinos bandymai. 22 straipsnis mogaus privatus gyvenimas nelieiamas. Asmens susirainjimas, pokalbiai telefonu, telegrafo praneimai ir kitoks su siinojimas nelieiami. Informacija apie privat asmens gyvenim gali bti renkama tik motyvuotu teismo sprendimu ir tik pagal statym.

statymas ir teismas saugo, kad niekas nepatirt savavaliko ar neteisto kii mosi jo asmenin ir eimynin gyvenim, ksinimosi jo garb ir orum. 23 straipsnis Nuosavyb nelieiama. Nuosavybs teises saugo statymai. Nuosavyb gali bti paimama tik statymo nustatyta tvarka visuomens po reikiams ir teisingai atlyginama. 24 straipsnis mogaus bstas nelieiamas. Be gyventojo sutikimo eiti bst neleidiama kitaip, kaip tik teismo spren dimu arba statymo nustatyta tvarka tada, kai reikia garantuoti viej tvark, sulaikyti nusikaltl, gelbti mogaus gyvyb, sveikat ar turt. 25 straipsnis mogus turi teis turti savo sitikinimus ir juos laisvai reikti. mogui neturi bti kliudoma iekoti, gauti ir skleisti informacij bei idjas. Laisv reikti sitikinimus, gauti ir skleisti informacij negali bti ribojama kitaip, kaip tik statymu, jei tai btina apsaugoti mogaus sveikatai, garbei ir orumui, privaiam gyvenimui, dorovei ar ginti konstitucinei santvarkai. Laisv reikti sitikinimus ir skleisti informacij nesuderinama su nusikalsta mais veiksmais - tautins, rasins, religins ar socialins neapykantos, prie vartos bei diskriminacijos kurstymu, meitu ir dezinformacija. Pilietis turi teis statymo nustatyta tvarka gauti valstybs staig turim in formacij apie j. 26 straipsnis Minties, tikjimo ir sins laisv yra nevaroma. Kiekvienas mogus turi teis laisvai pasirinkti bet kuri religij arba tikjim ir vienas ar su kitais, privaiai ar vieai j ipainti, atlikinti religines apei gas, praktikuoti tikjim ir mokyti jo. Niekas negali kito asmens versti nei bti veriamas pasirinkti ar ipainti ku ri nors religij arba tikjim. mogaus laisv ipainti ir skleisti religij arba tikjim negali bti apribota kitaip, kaip tik statymu ir tik tada, kai btina garantuoti visuomens saugu m, viej tvark, moni sveikat ir dorov, taip pat kitas asmens pagrindi nes teises ir laisves. Tvai ir globjai nevaromi rpinasi vaik ir globotini religiniu ir doroviniu aukljimu pagal savo sitikinimus. 27 straipsnis mogaus sitikinimais, praktikuojama religija ar tikjimu negali bti pateisi namas nusikaltimas ar statym nevykdymas.
8

28 straipsnis gyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvmis, mogus privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir statym, nevaryti kit mo ni teisi ir laisvi. 29 straipsnis statymui, teismui ir kitoms valstybs institucijoms ar pareignams visi as menys lygs. mogaus teisi negalima varyti ir teikti jam privilegij dl jo lyties, rass, tautybs, kalbos, kilms, socialins padties, tikjimo, sitikinim ar pair pagrindu. 30 straipsnis Asmuo, kurio konstitucins teiss ar laisvs paeidiamos, turi teis kreiptis teism. Asmeniui padarytos materialins ir moralins alos atlyginim nustato statymas. 31 straipsnis Asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas nerodytas statymo nustatyta tvar ka ir pripaintas siteisjusiu teismo nuosprendiu. Asmuo, kaltinamas padars nusikaltim, turi teis, kad jo byl vieai ir teisin gai inagrint nepriklausomas ir bealikas teismas. Draudiama versti duoti parodymus prie save, savo eimos narius ar artimus giminaiius. Bausm gali bti skiriama ar taikoma tik remiantis statymu. Niekas negali bti baudiamas u t pat nusikaltim antr kart. Asmeniui, kuris tariamas padars nusikaltim, ir kaltinamajam nuo j sulai kymo arba pirmosios apklausos momento garantuojama teis gynyb, taip pat ir teis turti advokat. 32 straipsnis Pilietis gali laisvai kilnotis ir pasirinkti gyvenamj viet Lietuvoje, gali lais vai ivykti i Lietuvos. ios teiss negali bti varomos kitaip, kaip tik statymu ir jeigu tai btina vals tybs saugumui, moni sveikatai apsaugoti, taip pat vykdant teisingum. Negalima drausti pilieiui grti Lietuv. Kiekvienas lietuvis gali apsigyventi Lietuvoje. 33 straipsnis Pilieiai turi teis dalyvauti valdant savo al tiek tiesiogiai, tiek per demokra tikai irinktus atstovus, taip pat teis lygiomis slygomis stoti Lietuvos Respublikos valstybin tarnyb. Pilieiams laiduojama teis kritikuoti valstybs staig ar pareign darb, apsksti j sprendimus. Draudiama persekioti u kritik.

Pilieiams laiduojama peticijos teis, kurios gyvendinimo tvark nustato sta tymas. 34 straipsnis Pilieiai, kuriems rinkim dien yra sukak 18 met, turi rinkim teis. Teis bti irinktam nustato Lietuvos Respublikos Konstitucija ir rinkim sta tymai. Rinkimuose nedalyvauja pilieiai, kurie teismo pripainti neveiksniais. 35 straipsnis Pilieiams laiduojama teis laisvai vienytis bendrijas, politines partijas ar asociacijas, jei i tikslai ir veikla nra prieingi Konstitucijai ir statymams. Niekas negali bti veriamas priklausyti kokiai nors bendrijai, politinei parti jai ar asociacijai. Politini partij, kit politini ir visuomenini organizacij steigim ir veikl reglamentuoja statymas. 36 straipsnis Negalima drausti ar trukdyti pilieiams rinktis be ginklo taikius susirinki mus. i teis negali bti ribojama kitaip, kaip tik statymu ir tik tada, kai reikia apsaugoti valstybs ar visuomens saugum, viej tvark, moni sveikat ar dorov arba kit asmen teises ir laisves. 37 straipsnis Pilieiai, priklausantys tautinms bendrijoms, turi teis puoselti savo kalb, kultr ir paproius. III SKIRSNIS VISUOMEN IR VALSTYB straipsnis eima yra visuomens ir valstybs pagrindas. Valstyb saugo ir globoja eim, motinyst, tvyst ir vaikyst. Santuoka sudaroma laisvu vyro ir moters sutarimu. Valstyb registruoja santuok, gimim ir mirt. Valstyb pripasta ir banyti n santuokos registracij. Sutuoktini teiss eimoje lygios. Tv teis ir pareiga - auklti savo vaikus dorais monmis ir itikimais pilie iais, iki pilnametysts juos ilaikyti. Vaik pareiga - gerbti tvus, globoti juos senatvje ir tausoti j palikim, 39 straipsnis Valstyb globoja eimas, auginanias ir aukljanias vaikus namuose, staty mo nustatyta tvarka teikia joms param.
10

Dirbanioms motinoms statymas numato mokamas atostogas iki gimdymo ir po jo, palankias darbo slygas ir kitas lengvatas. Nepilnameius vaikus gina statymas. 40 straipsnis Valstybins ir savivaldybi mokymo ir aukljimo staigos yra pasaulietins. Jose tv pageidavimu mokoma tikybos. statymo nustatyta tvarka gali bti steigiamos nevalstybins mokymo bei auk ljimo staigos. Auktosioms mokykloms suteikiama autonomija. Valstyb priiri mokymo ir aukljimo staig veikl. 41 straipsnis Asmenims iki 16 met mokslas privalomas. Mokymas valstybinse ir savivaldybi bendrojo lavinimo, profesinse bei auk tesniosiose mokyklose yra nemokamas. Auktasis mokslas prieinamas visiems pagal kiekvieno mogaus sugebji mus. Gerai besimokantiems pilieiams valstybinse auktosiose mokyklose laiduojamas nemokamas mokslas. 42 straipsnis Kultra, mokslas ir tyrinjimai bei dstymas yra laisvi. Valstyb remia kultr ir moksl, rpinasi Lietuvos istorijos, meno ir kit kultros paminkl bei vertybi apsauga. Dvasinius ir materialinius autoriaus interesus, susijusius su mokslo, techni kos, kultros ir meno kryba, saugo ir gina statymas. 43 straipsnis Valstyb pripasta tradicines Lietuvoje banyias bei religines organizacijas, o kitas banyias ir religines organizacijas - jeigu jos turi atram visuomen je ir j mokymas bei apeigos neprietarauja statymui ir dorai. Valstybs pripaintos banyios bei kitos religins organizacijos turi juridinio asmens teises. Banyios bei religins organizacijos laisvai skelbia savo moksl, atlieka sa vo apeigas, turi maldos namus, labdaros staigas ir mokyklas dvasininkams rengti. Banyios bei religins organizacijos laisvai tvarkosi pagal savus kanonus ir statutus. Banyi bei kit religini organizacij bkl valstybje nustatoma susitari mu arba statymu. Banyi bei religini organizacij mokslo skelbimas, kita tikybin veikla, taip pat maldos namai negali bti naudojami tam, kas prietarauja Konstituci jai ir statymams. Lietuvoje nra valstybins religijos.
11

44 straipsnis Masins informacijos cenzra draudiama. Valstyb, politins partijos, politins ir visuomenins organizacijos, kitos ins titucijos ar asmenys negali monopolizuoti masins informacijos priemoni. 45 straipsnis Piliei tautins bendrijos savo tautins kultros reikalus, vietim, labdar, savitarpio pagalb tvarko savarankikai. Tautinms bendrijoms valstyb teikia param. IV SKIRSNIS TAUTOS KIS IR DARBAS 46 straipsnis Lietuvos kis grindiamas privaios nuosavybs teise, asmens kins veiklos laisve ir iniciatyva. Valstyb remia visuomenei naudingas kines pastangas ir iniciatyv. Valstyb reguliuoja kin veikl taip, kad ji tarnaut bendrai tautos gerovei. statymas draudia monopolizuoti gamyb ir rink, saugo siningos konku rencijos laisv. Valstyb gina vartotojo interesus. 47 straipsnis Lietuvos Respublikai iimtine nuosavybs teise priklauso: ems gelms, taip pat valstybins reikms vidaus vandenys, mikai, parkai, keliai, istorijos, archeologijos ir kultros objektai. Lietuvos Respublikai priklauso iimtins teiss oro erdv vir jos teritorijos, jos kontinentin elf bei ekonomin zon Baltijos jroje. em, vidaus vandenis ir mikus sigyti nuosavybn Lietuvos Respublikoje usienio subjektai gali pagal konstitucin statym. ems sklypai nuosavybs teise statym nustatyta tvarka ir slygomis gali priklausyti usienio valstybei - jos diplomatinms ir konsulinms staigoms kurti. Straipsnio pakeitimai: Nr. 1-1390, 96.06.20, in., 1996, Nr. 64-1501 (96.07.05) Nr. IX-1305, 2003-01-23, in., 2003, Nr. 14-540 (2003-02-07) 48 straipsnis Kiekvienas mogus gali laisvai pasirinkti darb bei versl ir turi teis turti tinkamas, saugias ir sveikas darbo slygas, gauti teising apmokjim u dar b ir socialin apsaug nedarbo atveju. Usieniei darb Lietuvos Respublikoje reguliuoja statymas. Priveriamasis darbas draudiamas.

Priveriamuoju darbu nelaikoma tarnyba kariuomenje ar j pakeiianti al ternatyvioji tarnyba, taip pat piliei darbas karo, stichins nelaims, epide mijos ar kitais ypatingais atvejais. Priveriamuoju darbu nelaikomas ir statymo reguliuojamas teismo nuteist j darbas. 49 straipsnis Kiekvienas dirbantis mogus turi teis turti poils ir laisvalaik, taip pat kas metines mokamas atostogas. Darbo laiko trukm apibria statymas. 50 straipsnis Profesins sjungos kuriasi laisvai ir veikia savarankikai. Jos gina darbuoto j profesines, ekonomines bei socialines teises bei interesus. Visos profesins sjungos turi lygias teises. 51 straipsnis Darbuotojai, gindami savo ekonominius ir socialinius interesus, turi teis strei kuoti. ios teiss apribojimus, gyvendinimo slygas ir tvark nustato statymas. 52 straipsnis Valstyb laiduoja piliei teis gauti senatvs ir invalidumo pensijas, sociali n param nedarbo, ligos, nalysts, maitintojo netekimo ir kitais statym numatytais atvejais. 53 straipsnis Valstyb rpinasi moni sveikata ir laiduoja medicinos pagalb bei paslau gas mogui susirgus. statymas nustato pilieiams nemokamos medicinos pa galbos valstybinse gydymo staigose teikimo tvark. Valstyb skatina visuomens kno kultr ir remia sport. Valstyb ir kiekvienas asmuo privalo saugoti aplink nuo kenksming poveiki. 54 straipsnis Valstyb rpinasi natralios gamtins aplinkos, gyvnijos ir augalijos, atskir gamtos objekt ir ypa verting vietovi apsauga, priiri, kad su saiku bt naudojami, taip pat atkuriami ir gausinami gamtos itekliai. statymu draudiama niokoti em, jos gelmes, vandenis, terti vandenis ir or, daryti radiacin poveik aplinkai bei skurdinti augalij ir gyvnij. V SKIRSNIS SEIMAS 55 straipsnis Seim sudaro Tautos atstovai - 141 Seimo narys, kurie renkami ketveriems metams remiantis visuotine, lygia, tiesiogine rinkim teise ir slaptu balsavimu.
13

Seimas laikomas irinktu, kai yra irinkta ne maiau kaip 3/5 Seimo nari. Seimo nari rinkim tvark nustato statymas. 56 straipsnis Seimo nariu gali bti renkamas Lietuvos Respublikos pilietis, kuris nesusijs priesaika ar pasiadjimu usienio valstybei ir rinkim dien yra ne jaunesnis kaip 25 met bei nuolat gyvena Lietuvoje. Seimo nariais negali bti renkami asmenys, nebaig atlikti bausms pagal teismo paskirt nuosprend, taip pat asmenys, teismo pripainti neveiks niais. 57 straipsnis Eiliniai Seimo rinkimai rengiami Seimo nari galiojim pabaigos metais spalio mnesio antr sekmadien. Eiliniai Seimo rinkimai, einantys po pirmalaiki Seimo rinkim, rengiami io straipsnio pirmojoje dalyje nurodytu laiku. Straipsnio pakeitimas: Nr. IX-2344, 2004-07-13, in., 2004, Nr. 111-4124 (2004-07-17) 58 straipsnis Pirmalaikiai Seimo rinkimai gali bti rengiami Seimo nutarimu, priimtu ne maiau kaip 3/5 vis Seimo nari bals dauguma. Pirmalaikius Seimo rinkimus gali paskelbti ir Respublikos Prezidentas: 1) jeigu Seimas per 30 dien nuo pateikimo neprim sprendimo dl naujos Vyriausybs programos arba nuo Vyriausybs programos pirmojo pateikimo per 60 dien du kartus i eils nepritar Vyriausybs programai; 2) Vyriausybs silymu, jeigu Seimas pareikia tiesiogin nepasitikjim Vy riausybe. Respublikos Prezidentas negali skelbti pirmalaiki Seimo rinkim, jeigu iki Respublikos Prezidento kadencijos pabaigos liko maiau kaip 6 mnesiai, taip pat jeigu po pirmalaiki Seimo rinkim neprajo 6 mnesiai. Seimo nutarime ar Respublikos Prezidento akte dl pirmalaiki Seimo rinki mu nurodoma naujo Seimo rinkim diena. Naujo Seimo rinkimai turi bti su'engti ne vliau kaip per 3 mnesius nuo sprendimo dl pirmalaiki rinki mu primimo. 59 straipsnis Seimo nari galiojim laikas pradedamas skaiiuoti nuo tos dienos, kuri naujai irinktas Seimas susirenka pirmj posd. Nuo io posdio pradios baigiasi anksiau irinkt Seimo nari galiojim laikas. Iiinktas Seimo narys visas Tautos atstovo teises gyja tik po to, kai Seime jis prsiekia bti itikimas Lietuvos Respublikai. Seimo narys, statymo nustatyta tvarka neprisieks arba prisieks lygtinai, netenka Seimo nario mandato. Dl to Seimas priima nutarim.

Pareigas eidami Seimo nariai vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstituci ja, valstybs interesais, savo sine ir negali bti varomi joki mandat. 60 straipsnis Seimo nario pareigos, iskyrus jo pareigas Seime, nesuderinamos su jokio mis kitomis pareigomis valstybinse staigose ir organizacijose, taip pat su darbu verslo, komercijos bei kitose privaiose staigose ar monse. Savo galiojim laikui Seimo narys atleidiamas nuo pareigos atlikti krato ap saugos tarnyb. Seimo narys gali bti skiriamas tik Ministru Pirmininku ar ministru. Seimo nario darbas, taip pat ilaidos, susijusios su jo parlamentine veikla, atlyginamos i valstybs biudeto. Seimo narys negali gauti jokio kito atlygi nimo, iskyrus atlyginim u krybin veikl. Seimo nario pareigas, teises ir veiklos garantijas nustato statymas. 61 straipsnis Seimo narys turi teis pateikti paklausim Ministrui Pirmininkui, ministrams, kit valstybs institucij, kurias sudaro arba irenka Seimas, vadovams. ie privalo atsakyti odiu ar ratu Seimo sesijoje Seimo nustatyta tvarka. Sesijos metu ne maesn kaip 1/5 Seimo nari grup gali pateikti interpeliaci j Ministrui Pirmininkui ar ministrui. Seimas, apsvarsts Ministro Pirmininko ar ministro atsakym interpeliacij, gali nutarti, jog atsakymas ess nepatenkinamas, ir puss vis Seimo nari bals dauguma pareikti nepasitikjim Ministru Pirmininku ar ministru. Balsavimo tvark nustato statymas. 62 straipsnis Seimo nario asmuo nelieiamas. Seimo narys be Seimo sutikimo negali bti traukiamas baudiamojon atsako mybn, suimamas, negali bti kitaip suvaroma jo laisv. Seimo narys u balsavimus ar kalbas Seime negali bti persekiojamas. Taiau u asmens eidim ar meit jis gali bti traukiamas atsakomybn bendrja tvarka. 63 straipsnis Seimo nario galiojimai nutrksta, kai: 1) pasibaigia galiojim laikas arba susirenka pirmj posd pirmalaikiuose rinkimuose irinktasis Seimas; 2) jis mirta; 3) atsistatydina; 4) teismas pripasta j neveiksniu; 5) Seimas panaikina jo mandat apkaltos proceso tvarka; 6) rinkimai pripastami negaliojaniais arba iurkiai paeidiamas rinki m statymas;
15

7) pereina dirbti arba neatsisako darbo, nesuderinamo su Seimo nario parei gomis; 8) netenka Lietuvos Respublikos pilietybs. 64 straipsnis Seimas kasmet renkasi dvi eilines - pavasario ir rudens - sesijas. Pavasario sesija prasideda kovo 10 dien ir baigiasi birelio 30 dien. Rudens sesija prasideda rugsjo 10 dien ir baigiasi gruodio 23 dien. Seimas gali nutarti sesij pratsti. Neeilines sesijas aukia Seimo Pirmininkas ne maiau kaip tredalio vis Seimo nari silymu, o Konstitucijos numatytais atvejais - Respublikos Prezidentas. 65 straipsnis Naujai irinkt Seim susirinkti pirmj posd, kuris turi vykti ne vliau kaip per 15 dien po Seimo irinkimo, kvieia Respublikos Prezidentas. Jei gu Respublikos Prezidentas nekvieia Seimo susirinkti, Seimo nariai renkasi patys kit dien pasibaigus 15 dien terminui. 66 straipsnis Seimo posdiams vadovauja Seimo Pirmininkas arba jo pavaduotojas. Pirmj po rinkim Seimo posd pradeda vyriausias pagal ami Seimo na rys. 67 straipsnis Seimas: 1) svarsto ir priima Konstitucijos pataisas; 2) leidia statymus; 3) priima nutarimus dl referendum; 4) skiria Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimus; 5) steigia statymo numatytas valstybs institucijas bei skiria ir atleidia j vadovus; 6) pritaria ar nepritaria Respublikos Prezidento teikiamai Ministro Pirminin ko kandidatrai; 7) svarsto Ministro Pirmininko pateikt Vyriausybs program ir sprendia, ar jai pritarti; 8) Vyriausybs silymu steigia ir panaikina Lietuvos Respublikos ministerijas; 9) priiri Vyriausybs veikl, gali reikti nepasitikjim Ministru Pirminin ku ar ministru; 10) skiria Konstitucinio Teismo teisjus, Aukiausiojo Teismo teisjus bei i teism pirmininkus; 11) skiria ir atleidia valstybs kontrolieri, Lietuvos banko valdybos pirmi nink; 12) skiria savivaldybi taryb rinkimus; 13) sudaro Vyriausij rinkim komisij ir keiia jos sudt;

14) tvirtina valstybs biudet ir priiri, kaip jis vykdomas; 15) nustato valstybinius mokesius ir kitus privalomus mokjimus; 16) ratifikuoja ir denonsuoja Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis, svarsto kitus usienio politikos klausimus; 17) nustato Respublikos administracin suskirstym; 18) steigia Lietuvos Respublikos valstybinius apdovanojimus; 19) leidia amnestijos aktus; 20) veda tiesiogin valdym, karo ir nepaprastj padt, skelbia mobilizacij ir priima sprendim panaudoti ginkluotsias pajgas. 68 straipsnis statym leidybos iniciatyvos teis Seime priklauso Seimo nariams, Respub likos Prezidentui ir Vyriausybei. statym leidybos iniciatyvos teis turi taip pat Lietuvos Respublikos pilie iai. 50 tkstani piliei, turini rinkim teis, gali teikti Seimui statymo projekt, ir j Seimas privalo svarstyti. 69 straipsnis statymai Seime priimami laikantis statymo nustatytos procedros. statymai laikomi priimtais, jeigu u juos balsavo dauguma Seimo nari, da lyvaujani posdyje. Lietuvos Respublikos konstituciniai statymai priimami, jeigu u juos balsuo ja daugiau kaip pus vis Seimo nari, o keiiami ne maesne kaip 3/5 vis Seimo nari bals dauguma. Konstitucini statym sra 3/5 Seimo nari bals dauguma nustato Seimas. Lietuvos Respublikos statym nuostatos gali bti priimamos ir referendumu. 70 straipsnis Seimo priimti statymai sigalioja po to, kai juos pasirao ir oficialiai paskel bia Lietuvos Respublikos Prezidentas, jeigu paiais statymais nenustatoma vlesn sigaliojimo diena. Kitus Seimo priimtus aktus ir Seimo statut pasirao Seimo Pirmininkas. ie aktai sigalioja kit dien po j paskelbimo, jeigu paiais aktais nenustatoma kita sigaliojimo tvarka. 71 straipsnis Respublikos Prezidentas Seimo priimt statym ne vliau kaip per deimt dien po teikimo arba pasirao ir oficialiai paskelbia, arba motyvuotai gri na Seimui pakartotinai svarstyti. Jeigu nurodytu laiku Seimo priimto statymo Respublikos Prezidentas negr ina ir nepasirao, toks statymas sigalioja po to, kai j pasirao ir oficialiai paskelbia Seimo Pirmininkas. Referendumu priimt statym ar kit akt ne vliau kaip per 5 dienas privalo pasirayti ir oficialiai paskelbti Respublikos Prezidentas.
17

Jeigu nurodytu laiku tokio statymo Respublikos Prezidentas nepasirao ir nepaskelbia, statymas sigalioja po to, kai j pasirao ir oficialiai paskelbia Seimo Pirmininkas. 72 straipsnis Respublikos Prezidento grint statym Seimas gali i naujo svarstyti ir priimti. Pakartotinai Seimo apsvarstytas statymas laikomas priimtu, jeigu buvo pri imtos Respublikos Prezidento teikiamos pataisos ir papildymai arba jeigu u statym balsavo daugiau kaip 1/2, o u konstitucin statym ne maiau kaip 3/5 vis Seimo nari. Tokius statymus Respublikos Prezidentas privalo ne vliau kaip per tris die nas pasirayti ir nedelsiant oficialiai paskelbti. 73 straipsnis Piliei skundus dl valstybs ir savivaldybi pareign (iskyrus teisjus) piktnaudiavimo ar biurokratizmo tiria Seimo kontrolieriai. Jie turi teis si lyti teismui kaltus pareignus atleisti i uimam pareig. Seimo kontrolieri galiojimus nustato statymas. Prireikus Seimas steigia ir kitas kontrols institucijas. J sistem ir galioji mus nustato statymas. 74 straipsnis Respublikos Prezident, Konstitucinio Teismo pirminink ir teisjus, Auk iausiojo Teismo pirminink ir teisjus, Apeliacinio teismo pirminink ir tei sjus, Seimo narius, iurkiai paeidusius Konstitucij arba sulauiusius prie saik, taip pat paaikjus, jog padarytas nusikaltimas, Seimas 3/5 vis nari bals dauguma gali paalinti i uimam pareig ar panaikinti Seimo nario mandat. Tai atliekama apkaltos proceso tvarka, kuri nustato Seimo statutas. 75 straipsnis Seimo skirti ar rinkti pareignai, iskyrus Konstitucijos 74 straipsnyje nuro dytus asmenis, atleidiami i pareig, kai Seimas vis Seimo nari bals dau guma pareikia jais nepasitikjim. 76 straipsnis Seimo struktr ir darbo tvark nustato Seimo statutas. Seimo statutas turi statymo gali. VI SKIRSNIS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS 77 straipsnis Respublikos Prezidentas yra valstybs vadovas. Jis atstovauja Lietuvos valstybei ir daro visa, kas jam pavesta Konstitucijos ir statym.
18

78 straipsnis Respublikos Prezidentu gali bti renkamas Lietuvos pilietis pagal kilm, ne maiau kaip trejus pastaruosius metus gyvens Lietuvoje, jeigu jam iki rinki m dienos yra suj ne maiau kaip keturiasdeimt met ir jeigu jis gali bti renkamas Seimo nariu. Respublikos Prezident renka Lietuvos Respublikos pilieiai penkeriems metams, remdamiesi visuotine, lygia ir tiesiogine rinkim teise, slaptu bal savimu. Tas pats asmuo Respublikos Prezidentu gali bti renkamas ne daugiau kaip du kartus i eils. 79 straipsnis Kandidatu Respublikos Prezidentus registruojamas Lietuvos Respublikos pilietis, atitinkantis 78 straipsnio pirmosios dalies slygas ir surinks ne ma iau kaip 20 tkstani rinkj para. Kandidat Respublikos Prezidento viet skaiius neribojamas. 80 straipsnis Respublikos Prezidento eiliniai rinkimai vykdomi paskutin sekmadien likus dviem mnesiams iki Respublikos Prezidento kadencijos pabaigos. 81 straipsnis Irinktu laikomas tas kandidatas Respublikos Prezidento viet, kuris pir m kart balsuojant ir dalyvaujant ne maiau kaip pusei vis rinkj, gavo daugiau kaip pus vis rinkimuose dalyvavusi rinkj bals. Jeigu rinki muose dalyvavo maiau kaip pus vis rinkj, irinktu laikomas tas kandidatas, kuris gavo daugiausia, bet ne maiau kaip 1/3 vis rinkj bals. Jeigu pirmajame balsavimo rate n vienas kandidatas nesurenka reikiamos bals daugumos, po dviej savaii rengiamas pakartotinis balsavimas dl dviej kandidat, gavusi daugiausia bals. Irinktu laikomas kandidatas, su rinks daugiau bals. Jeigu pirmajame rate dalyvavo ne daugiau kaip du kandidatai ir n vienas negavo reikiamo bals skaiiaus, rengiami pakartotiniai rinkimai. 82 straipsnis Irinktas Respublikos Prezidentas savo pareigas pradeda eiti rytojaus dien pasibaigus Respublikos Prezidento kadencijai, po to kai Vilniuje, dalyvaujant Tautos atstovams - Seimo nariams, prisiekia Tautai bti itikimas Lietuvos Respublikai ir Konstitucijai, siningai eiti savo pareigas ir bti visiems ly giai teisingas. Prisiekia ir perrinktas Respublikos Prezidentas. Respublikos Prezidento priesaikos akt pasirao jis pats ir Konstitucinio Teis mo pirmininkas, o jo nesant - vienas i Konstitucinio Teismo teisj.
19

83 straipsnis Respublikos Prezidentas negali bti Seimo nariu, negali uimti joki kit pa reig ir gauti kitokio atlyginimo, iskyrus Respublikos Prezidentui nustatyt atlyginim ir atlyginim u krybin veikl. Asmuo, irinktas Respublikos Prezidentu, turi sustabdyti savo veikl politi nse partijose ir politinse organizacijose iki naujos Respublikos Prezidento rinkim kampanijos pradios. 84 straipsnis Respublikos Prezidentas: 1) sprendia pagrindinius usienio politikos klausimus ir kartu su Vyriausybe vykdo usienio politik; 2) pasirao Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis ir teikia jas Seimui rati fikuoti; 3) Vyriausybs teikimu skiria ir ataukia Lietuvos Respublikos diplomatinius atstovus usienio valstybse ir prie tarptautini organizacij; priima usienio valstybi diplomatini atstov galiojamuosius ir ataukiamuosius ratus; tei kia aukiausius diplomatinius rangus ir specialius vardus; 4) Seimo pritarimu skiria Ministr Pirminink, paveda jam sudaryti Vyriau syb ir tvirtina jos sudt; 5) Seimo pritarimu atleidia Ministr Pirminink; 6) priima Vyriausybs grinamus galiojimus irinkus nauj Seim ir paveda jai eiti pareigas, kol bus sudaryta nauja Vyriausyb; 7) priima Vyriausybs atsistatydinim ir prireikus paveda jai toliau eiti parei gas arba paveda vienam i ministr eiti Ministro Pirmininko pareigas, kol bus sudaryta nauja Vyriausyb; priima ministr atsistatydinim ir gali pavesti jiems eiti pareigas, kol bus paskirtas naujas ministras; 8) Vyriausybei atsistatydinus ar Vyriausybei grinus galiojimus, ne vliau kaip per 15 dien teikia Seimui svarstyti Ministro Pirmininko kandidatr; 9) Ministro Pirmininko teikimu skiria ir atleidia ministrus; 10) nustatyta tvarka skiria ir atleidia statym numatytus valstybs pareignus; 11) teikia Seimui Aukiausiojo Teismo teisj kandidatras, o paskyrus vi sus Aukiausiojo Teismo teisjus, i j teikia Seimui skirti Aukiausiojo Teismo pirminink; skiria Apeliacinio teismo teisjus, o i j - Apeliacinio teismo pirminink, jeigu j kandidatroms pritaria Seimas; skiria apygard ir apylinki teism teisjus ir pirmininkus, keiia j darbo vietas; statymo nu matytais atvejais teikia Seimui atleisti teisjus; Seimo pritarimu skiria ir atlei dia Lietuvos Respublikos generalin prokuror; 12) teikia Seimui trij Konstitucinio Teismo teisj kandidatras, o paskyrus visus Konstitucinio Teismo teisjus, i j teikia Seimui skirti Konstitucinio Teismo pirmininko kandidatr; 13) teikia Seimui valstybs kontrolieriaus, Lietuvos banko valdybos pirmi ninko kandidatr; gali teikti Seimui pareikti nepasitikjim jais;

14) Seimo pritarimu skiria ir atleidia kariuomens vad ir saugumo tarnybos vadov; 15) suteikia aukiausius karinius laipsnius; 16) ginkluoto upuolimo, gresianio valstybs suverenumui ar teritorijos vien tisumui, atveju priima sprendimus dl gynybos nuo ginkluotos agresijos, ka ro padties vedimo, taip pat dl mobilizacijos ir pateikia iuos sprendimus tvirtinti artimiausiam Seimo posdiui; 17) statymo nustatyta tvarka ir atvejais skelbia nepaprastj padt ir pateikia sprendim tvirtinti artimiausiam Seimo posdiui; 18) daro Seime metinius praneimus apie padt Lietuvoje, Lietuvos Respub likos vidaus ir usienio politik; 19) Konstitucijoje numatytais atvejais aukia neeilin Seimo sesij; 20) skelbia eilinius Seimo rinkimus, o Konstitucijos 58 straipsnio antrojoje dalyje numatytais atvejais - pirmalaikius Seimo rinkimus; 21) statymo nustatyta tvarka teikia Lietuvos Respublikos pilietyb; 22) skiria valstybinius apdovanojimus; 23) teikia malon nuteistiesiems; 24) pasirao ir skelbia Seimo priimtus statymus arba grina juos Seimui Konstitucijos 71 straipsnyje nustatyta tvarka. Straipsnio pakeitimai: Nr. IX-1378, 2003-03-20, in., 2003, Nr. 32-1315 (2003-04-02) 85 straipsnis Respublikos Prezidentas, gyvendindamas jam suteiktus galiojimus, leidia aktus-dekretus. Kad Respublikos Prezidento dekretai, nurodyti Konstitucijos 84 straipsnio 3, 15, 17 ir 21 punktuose turt gali, jie privalo bti pasirayti Ministro Pirmininko arba atitinkamo ministro. Atsakomyb u tok dekret tenka j pasiraiusiam Ministrui Pirmininkui arba ministrui. 86 straipsnis Respublikos Prezidento asmuo nelieiamas: kol eina savo pareigas, jis negali bti suimtas, patrauktas baudiamojon ar administracinn atsakomybn. Res publikos Prezidentas gali bti prie laik paalintas i pareig tik iurkiai paeids Konstitucij arba sulaus priesaik, taip pat paaikjus, jog padary tas nusikaltimas. Respublikos Prezidento paalinimo i pareig klausim spren dia Seimas apkaltos proceso tvarka. 87 straipsnis Kai Konstitucijos 58 straipsnio antrojoje dalyje numatytais atvejais Respubli kos Prezidentas skelbia pirmalaikius Seimo rinkimus, naujai irinktas Seimas 3/5 vis Seimo nari bals dauguma per 30 dien nuo pirmosios posdio dienos gali paskelbti pirmalaikius Respublikos Prezidento rinkimus. Respublikos Prezidentas, pageidaujantis dalyvauti rinkimuose, i karto re gistruojamas kandidatu.
21

Tokiuose rinkimuose pakartotinai irinktas Respublikos Prezidentas lai komas irinktu antrajai kadencijai, jeigu iki rinkim prajo daugiau kaip trys metai jo pirmosios kadencijos laiko. Jeigu prajo maiau negu trys metai jo pirmosios kadencijos laiko - Respublikos Prezidentas renkamas tik likusiam pirmosios kadencijos laikui, kuris nelaikomas antrja kaden cija. Jeigu pirmalaikiai Respublikos Prezidento rinkimai skelbiami jo antrosios ka dencijos metu, tai esamas Respublikos Prezidentas gali bti irinktas tik liku siam antrosios kadencijos laikui. 88 straipsnis Respublikos Prezidento galiojimai nutrksta, kai: 1) pasibaigia laikas, kuriam jis buvo irinktas; 2) vyksta pirmalaikiai Respublikos Prezidento rinkimai; 3) atsistatydina i pareig; 4) Respublikos Prezidentas mirta; 5) Seimas j paalina i pareig apkaltos proceso tvarka; 6) Seimas, atsivelgdamas Konstitucinio Teismo ivad, 3/5 vis Seimo na ri bals dauguma priima nutarim, kuriuo konstatuojama, kad Respublikos Prezidento sveikatos bkl neleidia jam eiti savo pareig. 89 straipsnis Respublikos Prezidentui mirus, atsistatydinus, paalinus j i pareig apkaltos proceso tvarka ar tada, kai Seimas nutaria, kad Respublikos Prezidento svei katos bkl neleidia jam eiti pareig, jo pareigas laikinai eina Seimo Pirmi ninkas. iuo atveju Seimo Pirmininkas netenka savo galiojim Seime, kur jo pareigas Seimo pavedimu laikinai eina jo pavaduotojas. Ivardytais atvejais Seimas ne vliau kaip per 10 dien privalo paskirti Respublikos Prezidento rinkimus, kurie turi bti surengti ne vliau kaip per du mnesius. Seimui ne galint susirinkti ir paskelbti Respublikos Prezidento rinkim, rinkimus skel bia Vyriausyb. Respublikos Prezident, laikinai ivykus usien arba susirgus ir dl to lai kinai negalint eiti pareig, tuo laiku pavaduoja Seimo Pirmininkas. Laikinai pavaduodamas Respublikos Prezident, Seimo Pirmininkas negali skelbti pirmalaiki Seimo rinkim, atleisti ar skirti ministr be Seimo sutiki mo. Tuo laikotarpiu Seimas negali svarstyti klausimo dl nepasitikjimo Sei mo Pirmininku. Jokiais kitais atvejais ir jokiems kitiems asmenims ar institucijoms negalima vykdyti Respublikos Prezidento galiojim. 90 straipsnis Respublikos Prezidentas turi rezidencij. Respublikos Prezidento ir jo rezi dencijos finansavim nustato statymas.

VII SKIRSNIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYB 91 straipsnis Lietuvos Respublikos Vyriausyb sudaro Ministras Pirmininkas ir ministrai. 92 straipsnis Ministr Pirminink Seimo pritarimu skiria ir atleidia Respublikos Prezi dentas. Ministrus skiria ir atleidia Ministro Pirmininko teikimu Respublikos Prezi dentas. Ministras Pirmininkas ne vliau kaip per 15 dien nuo jo paskyrimo pristato Seimui savo sudaryt ir Respublikos Prezidento patvirtint Vyriausyb ir pa teikia svarstyti jos program. Vyriausyb grina savo galiojimus Respublikos Prezidentui po Seimo rin kim arba irinkus Respublikos Prezident. Nauja Vyriausyb gauna galiojimus veikti, kai Seimas posdyje dalyvaujan i Seimo nari bals dauguma pritaria jos programai. 93 straipsnis Praddami eiti savo pareigas, Ministras Pirmininkas ir ministrai Seime prisie kia bti itikimi Lietuvos Respublikai, laikytis Konstitucijos ir statym. Prie saikos tekst nustato Vyriausybs statymas. 94 straipsnis Lietuvos Respublikos Vyriausyb: 1) tvarko krato reikalus, saugo Lietuvos Respublikos teritorijos nelieiamy b, garantuoja valstybs saugum ir viej tvark; 2) vykdo statymus ir Seimo nutarimus dl statym gyvendinimo, taip pat Respublikos Prezidento dekretus; 3) koordinuoja ministerij ir kit Vyriausybs staig veikl; 4) rengia valstybs biudeto projekt ir teikia j Seimui; vykdo valstybs biu det, teikia Seimui biudeto vykdymo apyskait; 5) rengia ir teikia Seimui svarstyti statym projektus; 6) umezga diplomatinius santykius ir palaiko ryius su usienio valstybmis ir tarptautinmis organizacijomis; 7) vykdo kitas pareigas, kurias Vyriausybei paveda Konstitucija ir kiti statymai. 95 straipsnis Lietuvos Respublikos Vyriausyb valstybs valdymo reikalus sprendia posdiuose vis Vyriausybs nari bals dauguma priimdama nutari mus. Vyriausybs posdiuose taip pat gali dalyvauti valstybs kontro lierius. Vyriausybs nutarimus pasirao Ministras Pirmininkas ir tos srities ministras.
23

96 straipsnis Lietuvos Respublikos Vyriausyb solidariai atsako Seimui u bendr Vyriau sybs veikl. Ministrai, vadovaudami jiems pavestoms valdymo sritims, atsakingi Seimui, Respublikos Prezidentui ir tiesiogiai pavalds Ministrui Pirmininkui. 97 straipsnis Ministras Pirmininkas atstovauja Lietuvos Respublikos Vyriausybei ir vado vauja jos veiklai. Kol nra Ministro Pirmininko ar jis negali eiti savo pareig, Respublikos Pre zidentas ne ilgesniam kaip 60 dien laikui Ministro Pirmininko teikimu pave da vienam i ministr j pavaduoti, o kai tokio teikimo nra, Respublikos Prezidentas vienam i ministr paveda pavaduoti Ministr Pirminink. 98 straipsnis Ministras vadovauja ministerijai, sprendia ministerijos kompetencijai pri klausanius klausimus, taip pat vykdo kitas statym numatytas funkcijas. Ministr laikinai gali pavaduoti tik Ministro Pirmininko paskirtas kitas Vy riausybs narys. 99 straipsnis Ministras Pirmininkas ir ministrai negali uimti joki kit renkam ar skiria m pareig, dirbti verslo, komercijos ar kitokiose privaiose staigose ar mo nse, taip pat gauti kitok atlyginim, iskyrus jam nustatyt pagal pareigas Vyriausybje bei umokest u krybin veikl. 100 straipsnis Ministras Pirmininkas ir ministrai negali bti patraukti baudiamojon atsa komybn, suimti, negali bti kitaip suvaryta j laisv be iankstinio Seimo sutikimo, o tarp Seimo sesij - be iankstinio Respublikos Prezidento suti kimo. 101 straipsnis Seimo reikalavimu Vyriausyb arba atskiri ministrai turi atsiskaityti Seime u savo veikl. Kai pasikeiia daugiau kaip pus ministr, Vyriausyb turi i naujo gauti Sei mo galiojimus. Prieingu atveju Vyriausyb turi atsistatydinti. Vyriausyb privalo atsistatydinti taip pat iais atvejais: 1) kai Seimas du kartus i eils nepritaria naujai sudarytos Vyriausybs pro gramai; 2) kai Seimas vis Seimo nari bals dauguma slaptu balsavimu pareikia nepasitikjim Vyriausybe ar Ministru Pirmininku; 3) kai Ministras Pirmininkas atsistatydina ar mirta; 4) po Seimo rinkim, kai sudaroma nauja Vyriausyb.
24

Ministras privalo atsistatydinti, kai nepasitikjim juo slaptu balsavimu pa reikia daugiau kaip pus vis Seimo nari. Vyriausybs ar ministro atsistatydinim priima Respublikos Prezidentas. VIII SKIRSNIS KONSTITUCINIS TEISMAS 102 straipsnis Konstitucinis Teismas sprendia, ar statymai ir kiti Seimo aktai neprietarau ja Konstitucijai, o Respublikos Prezidento ir Vyriausybs aktai - neprieta rauja Konstitucijai arba statymams. Konstitucinio Teismo status ir jo galiojim vykdymo tvark nustato Lietu vos Respublikos Konstitucinio Teismo statymas. 103 straipsnis Konstitucin Teism sudaro 9 teisjai, skiriami devyneriems metams ir tik vienai kadencijai. Konstitucinis Teismas kas treji metai atnaujinamas vienu tredaliu. Po tris kandidatus Konstitucinio Teismo teisjus skiria Seimas i kandidat, kuriuos pateikia Respublikos Prezidentas, Seimo Pirmininkas ir Aukiausiojo Teismo pirmininkas, o teisjais juos skiria Seimas. Konstitucinio Teismo pirminink i io teismo teisj skiria Seimas Respub likos Prezidento teikimu. Konstitucinio Teismo teisjais gali bti skiriami nepriekaitingos reputacijos Lietuvos Respublikos pilieiai, turintys auktj teisin isilavinim ir ne ma esn kaip 10 met teisinio ar mokslinio pedagoginio darbo pagal teisininko specialyb sta. 104 straipsnis Konstitucinio Teismo teisjai, eidami savo pareigas, yra nepriklausomi nuo jokios valstybins institucijos, asmens ar organizacijos ir vadovaujasi tik Lie tuvos Respublikos Konstitucija. Prie praddami eiti savo pareigas, Konstitucinio Teismo teisjai Seime pri siekia bti itikimi Lietuvos Respublikai ir Konstitucijai. Konstitucinio Teismo teisjams taikomi darbo ir politins veiklos apriboji mai, nustatyti teism teisjams. Konstitucinio Teismo teisjai turi toki pat asmens nelieiamybs teis kaip ir Seimo nariai. 105 straipsnis Konstitucinis Teismas nagrinja ir priima sprendim, ar neprietarauja Lietu vos Respublikos Konstitucijai Lietuvos Respublikos statymai ir kiti Seimo priimti aktai. Konstitucinis Teismas taip pat nagrinja, ar neprietarauja Konstitucijai ir sta tymams:
25

1) Respublikos Prezidento aktai; 2) Respublikos Vyriausybs aktai. Konstitucinis Teismas teikia ivadas: 1) ar nebuvo paeisti rinkim statymai per Respublikos Prezidento ar Seimo nari rinkimus; 2) ar Respublikos Prezidento sveikatos bkl leidia jam ir toliau eiti pareigas; 3) ar Lietuvos Respublikos tarptautins sutartys neprietarauja Konstitucijai; 4) ar Seimo nari ir valstybs pareign, kuriems pradta apkaltos byla, kon krets veiksmai prietarauja Konstitucijai. 106 straipsnis Teis kreiptis Konstitucin Teism dl 105 straipsnio pirmojoje dalyje nu rodyt akt turi Vyriausyb, ne maiau kaip 1/5 vis Seimo nari, taip pat teismai. Dl Respublikos Prezidento akt sutikimo su Konstitucija ir statymais Kon stitucin Teism turi teis kreiptis ne maiau kaip 1/5 vis Seimo nari ir teismai. Dl Vyriausybs akt sutikimo su Konstitucija ir statymais Konstitucin Teism gali kreiptis ne maiau kaip 1/5 vis Seimo nari, teismai, taip pat Respublikos Prezidentas. Respublikos Prezidento teikimas Konstituciniam Teismui ar Seimo nutari mas itirti, ar aktas sutinka su Konstitucija, sustabdo io akto galiojim. Prayti Konstitucinio Teismo ivados gali Seimas, o dl Seimo rinkim ir tarptautini sutari - ir Respublikos Prezidentas. Konstitucinis Teismas turi teis atsisakyti priimti nagrinti byl ar rengti iva d, jeigu kreipimasis grindiamas ne teisiniais motyvais. 107 straipsnis Lietuvos Respublikos statymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybs aktas (ar jo dalis) negali bti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo sprendimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prietarauja Lietuvos Respub likos Konstitucijai. Konstitucinio Teismo sprendimai klausimais, kuriuos Konstitucija priskiria jo kompetencijai, yra galutiniai ir neskundiami. Remdamasis Konstitucinio Teismo ivadomis, Konstitucijos 105 straipsnio treiojoje dalyje nurodytus klausimus galutinai sprendia Seimas. 108 straipsnis Konstitucinio Teismo teisjo galiojimai nutrksta, kai: 1) pasibaigia galiojim laikas; 2) jis mirta; 3) atsistatydina;

4) negali eiti savo pareig dl sveikatos bkls; 5) Seimas j paalina i pareig apkaltos proceso tvarka. IX SKIRSNIS TEISMAS 109 straipsnis Teisingum Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai. Teisjas ir teismai, vykdydami teisingum, yra nepriklausomi. Teisjai, nagrindami bylas, klauso tik statymo. Teismas priima sprendimus Lietuvos Respublikos vardu. 110 straipsnis Teisjas negali taikyti statymo, kuris prietarauja Konstitucijai. Tais atvejais, kai yra pagrindo manyti, kad statymas ar kitas teisinis aktas, kuris turt bti taikomas konkreioje byloje, prietarauja Konstitucijai, tei sjas sustabdo ios bylos nagrinjim ir kreipiasi Konstitucin Teism pray damas sprsti, ar is statymas ar kitas teisinis aktas atitinka Konstitucij. 111 straipsnis Lietuvos Respublikos teismai yra Lietuvos Aukiausiasis Teismas, Lietuvos apeliacinis teismas, apygard ir apylinki teismai. Administracini, darbo, eimos ir kit kategorij byloms nagrinti pagal sta tym gali bti steigti specializuoti teismai. Teismai su ypatingais galiojimais taikos metu Lietuvos Respublikoje negali bti steigiami. Teism sudarym ir kompetencij nustato Lietuvos Respublikos teism sta tymas. 112 straipsnis Teisjais Lietuvoje gali bti tik Lietuvos Respublikos pilieiai. Aukiausiojo Teismo teisjus, o i j - pirminink, skiria ir atleidia Seimas Respublikos Prezidento teikimu. Apeliacinio teismo teisjus, o i j - pirminink, skiria Respublikos Prezi dentas Seimo pritarimu. Apylinki, apygard ir specializuot teism teisjus ir pirmininkus skiria, j darbo vietas keiia Respublikos Prezidentas. Dl teisj paskyrimo, paauktinimo, perklimo ar atleidimo i pareig Res publikos Prezidentui pataria speciali statymo numatyta teisj institucija. Asmuo, paskirtas teisju, statymo nustatyta tvarka prisiekia bti itikimas Lietuvos Respublikai, vykdyti teisingum tik pagal statym. 113 straipsnis Teisjas negali uimti joki kit renkam ar skiriam pareig, dirbti verslo, komercijos ar kitokiose privaiose staigose ar monse. Jis taip pat negali
27

gauti jokio kito atlyginimo, iskyrus teisjo atlyginim bei umokest u pe dagogin ar krybin veikl. Teisjas negali dalyvauti politini partij ir kit politini organizacij veikloje. 114 straipsnis Valstybins valdios ir valdymo institucij, Seimo nari ir kit pareign, politini partij, politini ir visuomenini organizacij ar piliei kiimasis teisjo ar teismo veikl draudiamas ir utraukia statymo numatyt atsa komyb. Teisjas negali bti patrauktas baudiamojon atsakomybn, suimtas, negali bti kitaip suvaryta jo laisv be Seimo, o tarp Seimo sesij - be Respublikos Prezidento sutikimo. 115 straipsnis Lietuvos Respublikos teism teisjai atleidiami i pareig statymo nustaty ta tvarka iais atvejais: 1) savo noru; 2) pasibaigus galiojim laikui arba sulauk statyme nustatyto pensinio am iaus; 3) dl sveikatos bkls; 4) irinkus kitas pareigas arba j sutikimu perklus kit darb; 5) kai savo poelgiu paemino teisjo vard; 6) kai siteisja juos apkaltin teism nuosprendiai. 116 straipsnis Aukiausiojo Teismo pirminink ir teisjus, taip pat Apeliacinio teismo pir minink ir teisjus u iurkt Konstitucijos paeidim arba priesaikos sulau ym, taip pat paaikjus, jog padarytas nusikaltimas, Seimas gali paalinti i pareig apkaltos proceso tvarka. 117 straipsnis Visuose teismuose bylos nagrinjamos vieai. Teismo posdis gali bti uda ras - mogaus asmeninio ar eimyninio gyvenimo slaptumui apsaugoti, taip pat jeigu vieai nagrinjama byla gali atskleisti valstybin, profesin ar ko mercin paslapt. Teismo procesas Lietuvos Respublikoje vyksta valstybine kalba. Asmenims, nemokantiems lietuvi kalbos, garantuojama teis dalyvauti tar dymo ir teisminiuose veiksmuose per vertj. 118 straipsnis Ikiteismin tyrim organizuoja ir jam vadovauja, valstybin kaltinim bau diamosiose bylose palaiko prokuroras. Prokuroras statymo nustatytais atvejais gina asmens, visuomens ir valsty bs teises bei teistus interesus.

Prokuroras, vykdydamas savo funkcijas, yra nepriklausomas ir klauso tik sta tymo. Lietuvos Respublikos prokuratra yra Generalin prokuratra ir teritorins prokuratros. Generalin prokuror skiria ir atleidia Respublikos Prezidentas Seimo pritarimu. Prokuror skyrimo ir atleidimo tvark, j status nustato statymas. Straipsnio pakeitimai: Nr. IX-1379, 2003-03-20, in., 2003, Nr. 32-1316 (2003-04-02) X SKIRSNIS VIETOS SAVIVALDA IR VALDYMAS 119 straipsnis Savivaldos teis laiduojama statymo numatytiems valstybs teritorijos adminis traciniams vienetams. Ji gyvendinama per atitinkamas savivaldybi tarybas. Savivaldybi taryb nariais Lietuvos Respublikos pilieius ir kitus nuolatinius administracinio vieneto gyventojus pagal statym ketveriems metams renka Lietuvos Respublikos pilieiai ir kiti nuolatiniai administracinio vieneto gyven tojai, remdamiesi visuotine, lygia ir tiesiogine rinkim teise, slaptu balsavimu. Savivaldos institucij organizavimo ir veiklos tvark nustato statymas. Lietuvos Respublikos statymams, Vyriausybs bei savivaldybs tarybos spren dimams tiesiogiai gyvendinti savivaldybs taryba sudaro jai atskaitingus vyk domuosius organus. Straipsnio pakeitimai: Nr. VIII-32, 1996.12.12, in., 1996, Nr. 122-2863 (1996.12.18) Nr. IX-959, 2002-06-20, in., 2002, Nr. 65-2629 (2002-06-28) 120 straipsnis Valstyb remia savivaldybes. Savivaldybs pagal Konstitucijos bei statym apibrt kompetencij veikia laisvai ir savarankikai. 121 straipsnis Savivaldybs sudaro ir tvirtina savo biudet. Savivaldybi tarybos turi teis statymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudeto sskaita savivaldybi tarybos gali numatyti mokesi bei rinkliav lengvatas. 122 straipsnis Savivaldybi tarybos dl j teisi paeidimo turi teis kreiptis teism. 123 straipsnis Auktesniuosiuose administraciniuose vienetuose statymo nustatyta tvarka valdym organizuoja Vyriausyb.
29

Ar savivaldybs laikosi Konstitucijos ir statym, ar vykdo Vyriausybs spren dimus, priiri Vyriausybs skiriami atstovai. Vyriausybs atstovo galiojimus ir j vykdymo tvark nustato statymas, {statymo numatytais atvejais ir tvarka savivaldybs teritorijoje Seimas gali laikinai vesti tiesiogin valdym. 124 straipsnis Savivaldybi taryb, j vykdomj organ bei j pareign aktai ar veiks mai, paeidiantys piliei ir organizacij teises, gali bti skundiami teisme. XI SKIRSNIS FINANSAI IR VALSTYBS BIUDETAS 125 straipsnis Lietuvos Respublikoje centrinis bankas yra Lietuvos bankas, kuris nuosavy bs teise priklauso Lietuvos valstybei. Lietuvos banko organizavimo ir veiklos tvark, taip pat galiojimus ir Lietuvos banko valdybos pirmininko teisin status bei jo atleidimo pagrindus nustato statymas. Straipsnio pakeitimai: Nr. X-572, 2006-04-25, in., 2006, Nr. 48-1701 (2006-04-29) 126 straipsnis Lietuvos bankui vadovauja banko valdyba, kuri sudaro pirmininkas, jo pa vaduotojai ir nariai. Lietuvos banko valdybos pirminink skiria penkeriems metams Seimas Res publikos Prezidento teikimu. 127 straipsnis Lietuvos biudetin sistem sudaro savarankikas Lietuvos Respublikos vals tybs biudetas, taip pat savarankiki vietos savivaldybi biudetai. Valstybs biudeto pajamos formuojamos i mokesi, privalom mokjim, rinkliav, pajam i valstybinio turto ir kit plauk. Mokesius, kitas mokas biudetus ir rinkliavas nustato Lietuvos Respubli kos statymai. 128 straipsnis Sprendimus dl valstybins paskolos ir valstybs kit esmini turtini sipa reigojim priima Seimas Vyriausybs silymu. Valstybinio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo tvark nustato staty mas. 129 straipsnis Biudetiniai metai prasideda sausio 1 dien ir baigiasi gruodio 31 dien.

130 straipsnis Valstybs biudeto projekt sudaro Vyriausyb ir pateikia Seimui ne vliau kaip prie 75 dienas iki biudetini met pabaigos. 131 straipsnis Valstybs biudeto projekt svarsto Seimas ir tvirtina statymu iki naujj biudetini met pradios. Svarstydamas biudeto projekt, Seimas gali didinti ilaidas tik nurodydamas i ilaid finansavimo altinius. Negalima mainti statym numatyt ilai d, kol tie statymai nepakeisti. 132 straipsnis Jeigu valstybs biudetas laiku nepatvirtinamas, jo ilaidos biudetini met pradioje kiekvien mnes negali viryti prajusi met valstybs biudeto 1/12 ilaid. Biudetiniais metais Seimas gali pakeisti biudet. Jis keiiamas pagal t pa i tvark, pagal kuri sudaromas, priimamas ir patvirtinamas. Prireikus Sei mas gali patvirtinti papildom biudet. XII SKIRSNIS VALSTYBS KONTROL 133 straipsnis Valstybs kontrols sistem ir galiojimus nustato statymas. Valstybs kontrolei vadovauja valstybs kontrolierius, kur penkeriems me tams Respublikos Prezidento teikimu skiria Seimas. Valstybs kontrolierius, praddamas eiti pareigas, prisiekia. Priesaik nustato statymas. 134 straipsnis Valstybs kontrol priiri, ar teistai valdomas ir naudojamas valstybs tur tas ir kaip vykdomas valstybs biudetas. Valstybs kontrolierius teikia Seimui ivad apie metin biudeto vykdymo apyskait. XIII SKIRSNIS USIENIO POLITIKA IR VALSTYBS GYNIMAS 135 straipsnis Lietuvos Respublika, gyvendindama usienio politik, vadovaujasi visuotinai pripaintais tarptautins teiss principais ir normomis, siekia utikrinti alies saugum ir nepriklausomyb, piliei gerov ir pagrindines j teises bei lais ves, prisideda prie teise ir teisingumu pagrstos tarptautins tvarkos krimo. Lietuvos Respublikoje karo propaganda draudiama.
31

136 straipsnis Lietuvos Respublika dalyvauja tarptautinse organizacijose, jeigu tai neprie tarauja Valstybs interesams ir jos nepriklausomybei. 137 straipsnis Lietuvos Respublikos teritorijoje negali bti masinio naikinimo ginkl ir u sienio valstybi karini bazi. 138 straipsnis Seimas ratifikuoja ar denonsuoja ias Lietuvos Respublikos tarptautines su tartis: 1) dl Lietuvos Respublikos valstybs sien pakeitimo; 2) dl politinio bendradarbiavimo su usienio valstybmis, tarpusavio pa galbos, taip pat su valstybs gynyba susijusias gynybinio pobdio sutar tis; 3) dl atsisakymo naudoti jg ar grasinti jga, taip pat taikos sutartis; 4) dl Lietuvos Respublikos ginkluotj pajg buvimo ir j statuso usienio valstybi teritorijose; 5) dl Lietuvos Respublikos dalyvavimo universaliose tarptautinse organi zacijose bei regioninse tarptautinse organizacijose; 6) daugiaales arba ilgalaikes ekonomines sutartis. statymuose, taip pat tarptautinse sutartyse gali bti numatyti ir kiti atvejai, kai Seimas ratifikuoja Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis. Tarptautins sutartys, kurias ratifikavo Lietuvos Respublikos Seimas, yra su dedamoji Lietuvos Respublikos teisins sistemos dalis. 139 straipsnis Lietuvos valstybs gynimas nuo usienio ginkluoto upuolimo - kiekvieno Lietuvos Respublikos pilieio teis ir pareiga. statymo nustatyta tvarka Lietuvos Respublikos pilieiai privalo atlikti karo ar alternatyvij krato apsaugos tarnyb. Krato apsaugos organizavim nustato statymai. 140 straipsnis Svarbiausius valstybs gynybos klausimus svarsto ir koordinuoja Valstybs gynimo taryba, kuri eina Respublikos Prezidentas, Ministras Pirmininkas, Seimo Pirmininkas, krato apsaugos ministras ir kariuomens vadas. Valsty bs gynimo tarybai vadovauja Respublikos Prezidentas. Jos sudarymo, veik los tvark ir galiojimus nustato statymas. Vyriausiasis valstybs ginkluotj pajg vadas yra Respublikos Prezidentas. U valstybs ginkluotj pajg tvarkym ir vadovavim joms Seimui yra atsakingi Vyriausyb, krato apsaugos ministras, kariuomens vadas. Kra to apsaugos ministru negali bti neijs atsarg karys.
32

141 straipsnis Asmenys, atliekantys tikrj karo arba alternatyvij tarnyb, taip pat neij atsarg krato apsaugos sistemos, policijos ir vidaus tarnybos karininkai, puskarininkiai ir liktiniai, kit sukarint ir saugumo tarnyb apmokami parei gnai negali bti Seimo nariais ir savivaldybi taryb nariais. Jie negali u imti renkam ar skiriam pareig civilinje valstybinje tarnyboje, dalyvauti politini partij ir politini organizacij veikloje. 142 straipsnis Seimas veda karo padt, skelbia mobilizacij ar demobilizacij, priima spren dim panaudoti ginkluotsias pajgas, kai prireikia ginti Tvyn arba vykdyti Lietuvos valstybs tarptautinius sipareigojimus. Ginkluoto upuolimo atveju, kai kyla grsm valstybs suverenumui ar teri torijos vientisumui, Respublikos Prezidentas nedelsdamas priima sprendim dl gynybos nuo ginkluotos agresijos, veda karo padt visoje Valstybje ar jos dalyje, skelbia mobilizacij ir teikia iuos sprendimus tvirtinti artimiau siam Seimo posdiui, o tarp Seimo sesij - nedelsdamas aukia neeilin Seimo sesij. Seimas patvirtina arba panaikina Respublikos Prezidento spren dim. 143 straipsnis Jeigu karo veiksm metu turi bti rengiami eiliniai rinkimai, Seimas arba Respublikos Prezidentas priima sprendim pratsti Seimo, Respublikos Pre zidento ar savivaldybi taryb galiojimus. iuo atveju rinkimai turi bti ski riami ne vliau kaip po trij mnesi karui pasibaigus. 144 straipsnis Jeigu Valstybje ikyla grsm konstitucinei santvarkai ar visuomens rim iai, Seimas gali visoje valstybs teritorijoje ar jos dalyje vesti nepaprastj padt. Jos trukm - iki ei mnesi. Tarp Seimo sesij neatidliotinais atvejais tok sprendim turi teis priimti Res publikos Prezidentas, kartu aukdamas neeilin Seimo sesij svarstyti io klau simo. Seimas patvirtina arba panaikina Respublikos Prezidento sprendim. Nepaprastj padt reguliuoja statymas. 145 straipsnis vedus karo ar nepaprastj padt, laikinai gali bti apribojamos teiss ir laisvs, nurodytos Konstitucijos 22, 24, 25, 32, 35 ir 36 straipsniuose. 146 straipsnis Valstyb globoja ir aprpina karius, kurie eidami karo tarnyb nustoja sveika tos, taip pat karo tarnyb einant uvusi ar mirusi kari eimas. Valstyb aprpina ir pilieius, kurie gindami Valstyb nustojo sveikatos, taip pat eimas t piliei, kurie gindami Valstyb uvo ar mir.
33

XIV SKIRSNIS KONSTITUCIJOS KEITIMAS 147 straipsnis Sumanym keisti ar papildyti Lietuvos Respublikos Konstitucij turi teis pateikti Seimui ne maesn kaip 1/4 vis Seimo nari grup arba ne maiau kaip 300 tkstani rinkj. Nepaprastosios padties ar karo padties metu Konstitucija negali bti taiso ma. 148 straipsnis Konstitucijos 1 straipsnio nuostata Lietuvos valstyb yra nepriklausoma de mokratin respublika" gali bti pakeista tik referendumu, jeigu u tai pasisa kyt ne maiau kaip 3/4 Lietuvos piliei, turini rinkim teis. Tik referendumu gali bti keiiamos pirmojo skirsnio Lietuvos valstyb" bei keturioliktojo skirsnio Konstitucijos keitimas" nuostatos. Konstitucijos pataisos dl kit Konstitucijos skirsni turi bti svarstomos ir dl j balsuojama Seime du kartus. Tarp i balsavim turi bti daroma ne maesn kaip trij mnesi pertrauka. statymo projektas dl Konstitucijos keitimo laikomas Seimo priimtu, jeigu kiekvieno balsavimo metu u tai bal savo ne maiau kaip 2/3 vis Seimo nari. Nepriimta Konstitucijos pataisa Seimui i naujo svarstyti gali bti teikiama ne anksiau kaip po met. 149 straipsnis Priimt statym dl Konstitucijos keitimo pasirao Respublikos Prezidentas ir ne vliau kaip per 5 dienas oficialiai paskelbia. Jeigu nurodytu laiku tokio statymo Respublikos Prezidentas nepasirao ir nepaskelbia, is statymas sigalioja, kai j pasirao ir oficialiai paskelbia Sei mo Pirmininkas. statymas dl Konstitucijos keitimo sigalioja ne anksiau kaip po vieno m nesio nuo jo primimo. BAIGIAMIEJI NUOSTATAI 150 straipsnis Lietuvos Respublikos Konstitucijos sudedamja dalimi yra: 1991 m. vasario 11 d. Konstitucinis statymas Dl Lietuvos valstybs"; 1992 m. birelio 8 d. Konstitucinis aktas Dl Lietuvos Respublikos nesijungimo postsovietines Ryt sjungas"; 1992 m. spalio 25 d. statymas Dl Lietuvos Respublikos Konstitucijos si galiojimo tvarkos"; 2004 m. liepos 13 d. Konstitucinis aktas Dl Lietuvos Respublikos narysts Europos Sjungoje".
34

Straipsnio pakeitimai: Nr. IX-2343, 2004-07-13, in., 2004, Nr. 111-4123 (2004-07-17) 151 straipsnis i Lietuvos Respublikos Konstitucija sigalioja kit dien po referendumo rezultat oficialaus paskelbimo ir su slyga, jeigu referendume jai pritars dau giau kaip pus vis Lietuvos Respublikos piliei, turini rinkim teis. 152 straipsnis ios Konstitucijos ir jos atskir nuostat sigaliojimo tvark reglamentuoja Lietuvos Respublikos statymas Dl Lietuvos Respublikos Konstitucijos si galiojimo tvarkos", kuris priimamas referendumu kartu su ia Lietuvos Res publikos Konstitucija. 153 straipsnis Kai i Lietuvos Respublikos Konstitucija bus priimta referendumu, Lietuvos Respublikos Seimas iki 1993 met spalio 25 dienos 3/5 vis Seimo nari bals dauguma gali pakeisti Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatas, kurios yra 47, 55, 56 straipsniuose, 58 straipsnio antrosios dalies 2 punkte, 65, 68, 69 straipsniuose, 84 straipsnio 11 ir 12 punktuose, 87 straipsnio pir mojoje dalyje, 96, 103, 118 straipsniuose, 119 straipsnio ketvirtojoje dalyje. 154 straipsnis Referendumu priimt Lietuvos Respublikos Konstitucij ir Lietuvos Respub likos statym Dl Lietuvos Respublikos Konstitucijos sigaliojimo tvarkos" pasirao ir ne vliau kaip per 15 dien skelbia Lietuvos Respublikos Auk iausiosios Tarybos Pirmininkas. Lietuvos Respublikos Aukiausiosios Tarybos Pirmininkas Vytautas Landsbergis

35

LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIS STATYMAS DL LIETUVOS VALSTYBS Valstybs inios, 1991, Nr. 6-166 1991 m. vasario 11 d. Nr. 1-1051 Vilnius Lietuvos Respublikos Aukiausioji Taryba, atsivelgdama tai, kad daugiau kaip trys ketvirtadaliai Lietuvos gyventoj, turini aktyvij rinkim teis, 1991 m. vasario 9 d. per visuotin apklaus (ple biscit) slaptu balsavimu pasisak u tai, kad Lietuvos valstyb bt nepriklau soma demokratin respublika", paymdama, kad iuo suverenini gali ir valios pareikimu Lietuvos tauta vl patvirtino savo nekintam nuostat dl nepriklausomos Lietuvos valstybs, suprasdama plebiscito rezultatus kaip visuotin pasiryim stiprinti ir ginti Lietuvos nepriklausomyb bei kurti demokratin respublik ir vykdydama Lietuvos tautos vali, priima ir ikilmingai skelbia statym. 1 straipsnis. Teiginys Lietuvos valstyb yra nepriklausoma demokratin res publika" yra Lietuvos Respublikos konstitucin norma ir pamatinis valstybs prin cipas. 2 straipsnis. io statymo pirmajame straipsnyje suformuluota konstitucin norma ir pamatinis valstybs principas gali bti pakeisti tik Lietuvos tautos vi suotins apklausos (plebiscito) bdu, jeigu u tai pasisakyt ne maiau kaip trys ketvirtadaliai Lietuvos piliei, turini aktyvij rinkim teis.
Lietuvos Respublikos Aukiausiosios Tarybos Pirmininkas Vytautas Landsbergis

36

LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIS AKTAS DL LIETUVOS RESPUBLIKOS NESIJUNGIMO POSTSOVIETINES RYT SJUNGAS Valstybs inios, 1992, Nr. 18-513 1992 m. birelio 8 d. Nr.I-2622 Vilnius Lietuvos Respublikos Aukiausioji Taryba, remdamasi 1918 m. vasario 16 d. ir 1990 m. kovo 11 d. aktais dl Lietuvos nepriklausomos valstybs atkrimo ir 1991 m. vasario 9 d. visos tautos pareikta valia ir matydama pastangas bet kokiu pavidalu isaugoti buvusi SSR Sjung su visais jos ukariavimais ir ketinimus traukti Lietuv postsovietinio Ryt bloko gynybines, ekonomines, finansines ir kitokias erdves", nutaria: 1. Puoselti abipusikai naudingus ryius su kiekviena valstybe, anksiau bu vusia SSRS sudtyje, taiau niekada ir jokiu pavidalu nesijungti jokias buvu sios SSRS pagrindu kuriamas naujas politines, karines, ekonomines ar kitokias valstybi sjungas bei sandraugas. 2. Veikla, kuria siekiama traukti Lietuvos valstyb io Konstitucinio akto pirmajame straipsnyje nurodytas valstybi sjungas ar sandraugas, yra laiko ma prieika Lietuvos nepriklausomybei ir atsakomyb u j nustatoma pagal statymus. 3. Lietuvos Respublikos teritorijoje negali bti joki Rusijos, Nepriklausom Valstybi Sandraugos ar j einani valstybi karini bazi ir kariuomens dalini. Lietuvos Respublikos Aukiausiosios Tarybos Pirmininkas Vytautas Landsbergis

37

LIETUVOS RESPUBLIKOS STATYMAS DL LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJOS SIGALIOJIMO TVARKOS Valstybs inios, 1992, Nr. 33-1015 1992 m. lapkriio 6 d. Vilnius 1 straipsnis sigaliojus Lietuvos Respublikos Konstitucijai, netenka galios Lietuvos Res publikos Laikinasis Pagrindinis statymas. 2 straipsnis statymai, kiti teisiniai aktai ar j dalys, galioj Lietuvos Respublikos teritori joje iki Lietuvos Respublikos Konstitucijos primimo, galioja tiek, kiek jie neprietarauja Konstitucijai ir iam statymui, ir galios tol, kol nebus pripa inti netekusiais galios ar suderinti su Konstitucijos nuostatomis. 3 straipsnis Lietuvos Respublikos statym nuostatos, reglamentuojanios Lietuvos Res publikos aukiausij valstybins valdios ir valdymo institucij, deputat, savivaldybi taryb statusus, galioja tol, kol irinktas Seimas nenusprs ko kita. 4 straipsnis Lietuvos Respublikos Aukiausiosios Tarybos ir jos deputat galiojimai bai giasi nuo tada, kai irinktas Lietuvos Respublikos Seimas susirenka pirmj posd. Lietuvos Respublikos Seimo nariai posd renkasi treij darbo dien po to, kai Lietuvos Respublikos Vyriausioji rinkim komisija po abiej rinkim rat oficialiai paskelbs apie tai, kad irinkta ne maiau kaip 3/5 vis Seimo nari. 5 straipsnis Nustatomas toks Lietuvos Respublikos Seimo nario priesaikos tekstas: A, (vardas, pavard), prisiekiu bti itikimas Lietuvos Respublikai; prisiekiu gerbti ir vykdyti jos Konstitucij ir statymus, saugoti jos emi vientisum; prisiekiu visomis igalmis stiprinti Lietuvos nepriklausomyb, siningai tar nauti Tvynei, demokratijai, Lietuvos moni gerovei. Tepadeda man Dievas!" Prisiekti leidiama ir be paskutiniojo sakinio.
38

6 straipsnis Laikotarpiu, kol dar nra Respublikos Prezidento, i teisin situacija tolygi tai, kuri yra numatyta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 89 straipsnyje. Prireikus Seimas gali pratsti 89 straipsnyje numatytus terminus daugiau kaip puss vis Seimo nari bals dauguma, bet ne ilgiau kaip keturiems mne siams. 7 straipsnis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisjai, o i j - Konstitucinio Teismo pirmininkas, turi bti paskirti ne vliau kaip per vien mnes po Res publikos Prezidento irinkimo. Pirm kart skiriant Konstitucinio Teismo teisjus, trys i j skiriami trejiems metams, trys - eeriems ir trys - devyneriems. Respublikos Prezidentas, Seimo Pirmininkas ir Aukiausiojo Teismo pirmi ninkas, silydami skirti Konstitucinio Teismo teisjus, nurodo, kuriuos i j skirti trejiems, eeriems ir devyneriems metams. Konstitucinio Teismo teisjai, kurie bus skiriami trejiems ir eeriems me tams, po ne maesns kaip trej met pertraukos gali uimti ias pareigas dar vien kadencij. 8 straipsnis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio treiosios dalies nuostatos pradedamos taikyti nuo tada, kai bus suderinti Lietuvos Respublikos baudia mojo proceso statymai su ia Konstitucija. Lietuvos Respublikos Aukiausiosios Tarybos Pirmininkas Vytautas Landsbergis

LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJOS 47 STRAIPSNIO 3 DALIES GYVENDINIMO KONSTITUCINIS STATYMAS Valstybs inios, 2003, Nr. 34-1418 2003 m. kovo 20 d. Nr. IX-1381 Vilnius PIRMASIS SKIRSNIS BENDROSIOS NUOSTATOS 1 straipsnis. statymo paskirtis gyvendinant Konstitucijos 47 straipsnio 3 dalies nuostatas, iame statyme nustatomi:
39

1) usienio subjektai, kuriems iame statyme nustatyta tvarka ir slygomis Lietuvoje gali bti leidiama nuosavybs teise sigyti em, vidaus vandenis ir mikus; 2) slygos, tvarka ir apribojimai, kuri laikydamiesi io statymo nustatyti usienio subjektai gali sigyti nuosavybs teise em, vidaus vandenis ir mikus. 2 straipsnis. Pagrindins statymo svokos 1. Usienio subjektai - usienieiai ir usienio juridiniai asmenys, taip pat kitos usienio organizacijos, apibdintos io straipsnio 4 dalyje. 2. Usienieiai - usienio valstybi pilieiai ir usienio valstybi nuolatiniai gyventojai, taip pat Lietuvos Respublikos nuolatiniai gyventojai, neturintys Lietuvos Respublikos pilietybs. 3. Usienio juridinis asmuo - usienio valstybje steigta mon, staiga ar organizacija, kuri gali savo vardu gyti ir turti teisi bei pareig, bti iekovu ar atsakovu teisme. 4. Kitos usienio organizacijos - usienio valstybse steigtos organizaci jos, neturinios juridinio asmens statuso, taiau turinios civilin teisnum pagal t valstybi statymus. 5. kin veikla - statym nustatyta tvarka Lietuvoje vykdoma neterminuota ir nuolatin pramonin, komercin, profesin, amatinink bei kita veikla, ku ria siekiama pelno laikantis Lietuvos Respublikos statym nustatytos tvar kos bei slyg. 6. Ne ems kio paskirties ems sklypai - ems sklypai, pagal statym nustatyta tvarka patvirtintus detaliuosius planus numatyti tam tikros paskir ties veiklai reikalingiems pastatams ir renginiams statyti, taip pat tam tikros paskirties veiklai skirt esam pastat ir rengini ems sklypai, kurie btini tiems pastatams ir renginiams eksploatuoti. 7. Pastatai ir renginiai - usienio subjekt steigimo dokumentuose nu rodytai kinei veiklai Lietuvoje reikalingi pastatai ir renginiai, kurie susij su eme ir kurie negali bti perkelti nepakeitus j paskirties ir esms. 3 straipsnis. Usienio subjektai, kuriems gali bti leidiama sigyti nuosavy bs teise em, vidaus vandenis ir mikus Pagal statym sigyti nuosavybs teise em, vidaus vandenis ir mikus gali bti leidiama usienio subjektams, atitinkantiems Lietuvos pasirinktos europins ir transatlantins integracijos kriterijus. 4 straipsnis. Europins ir transatlantins integracijos kriterijus atitinkantys usienio subjektai
40

1. Lietuvos pasirinktos europins ir transatlantins integracijos kriterijus atitinka usienio juridiniai asmenys, taip pat kitos usienio organizacijos, steigti: 1) valstybse Europos Sjungos narse arba valstybse, sudariusiose Eu ropos sutart (Asociacijos sutart) su Europos bendrijomis bei j alimis narmis; 2) valstybse Ekonominio bendradarbiavimo ir pltros organizacijos, iaurs Atlanto Sutarties Organizacijos narse bei valstybse Europos ekonomins erdvs susitarimo dalyvse. 2. Lietuvos pasirinktos europins ir transatlantins integracijos kriterijus ati tinka io straipsnio 1 dalyje nurodyt valstybi pilieiai ir i usienio valsty bi nuolatiniai gyventojai, taip pat Lietuvos Respublikos nuolatiniai gyvento jai, neturintys Lietuvos Respublikos pilietybs. 5 straipsnis. Draudimas parduoti em, vidaus vandenis ir mikus, kol j juos neatkurtos Lietuvos Respublikos piliei nuosavybs teiss 1. em, kuri pagal Lietuvos Respublikos statymus privalo bti atkurtos Lietuvos Respublikos piliei nuosavybs teiss, io statymo 4 straipsnyje nurodyti usienio subjektai gali sigyti po to, kai pagal statymus bus atkurtos Lietuvos Respublikos piliei nuosavybs teiss j ir ems nuosavybs tei ss bus statym nustatyta tvarka registruotos. 2. Valstybin ems kio paskirties em, vidaus vandenys ir mikai gali bti parduodami ar kitaip perduodami privaios nuosavybs teise io [statymo 4 straipsnyje nurodytiems usienio subjektams tik baigus atkurti nuosavybs teises bei ems reform toje kadastro vietovje ems reformos statymo nustatyta tvarka. ANTRASIS SKIRSNIS USIENIO SUBJEKT TEIS SIGYTI NUOSAVYBS TEISE EM, VIDAUS VANDENIS IR MIKUS 6 straipsnis. Usienio subjekt teis sigyti nuosavybs teise em, vidaus vandenis ir mikus 1. io statymo 4 straipsnyje nustatytus kriterijus atitinkantys usienio sub jektai Lietuvos Respublikoje turi teis sigyti nuosavybs teise em, vidaus vandenis ir mikus ta paia tvarka ir tomis paiomis slygomis kaip ir Lietu vos Respublikos pilieiai bei juridiniai asmenys. 2. io statymo 4 straipsnyje nustatyt kriterij neatitinkantiems usienio sub jektams draudiama sigyti nuosavybs teise em, vidaus vandenis ir mi kus, taiau turt jie gali valdyti ar naudoti Lietuvos Respublikos statym nustatyta tvarka.
41

TREIASIS SKIRSNIS PEREINAMOSIOS NUOSTATOS DL USIENIO SUBJEKT TEISS SIGYTI NUOSAVYBS TEISE NE EMS KIO PASKIRTIES EM 7 straipsnis. Usienio subjektai, kuriems gali bti leidiama sigyti nuosavy bs teise ne ems kio paskirties ems sklypus 1. Pagal skirsn sigyti nuosavybs teise pastat ir rengini statybai ir eks ploatavimui reikalingus ne ems kio paskirties ems sklypus gali bti lei diama io statymo 4 straipsnyje nustatytus kriterijus atitinkantiems usie nio subjektams. 2. io statymo 4 straipsnyje nustatyt kriterij neatitinkantiems usienio sub jektams pagal skirsn draudiama sigyti nuosavybs teise pastat ir rengi ni statybai ir eksploatavimui reikalingus ne ems kio paskirties ems skly pus, taiau turt jiems gali bti leidiama valdyti ar naudoti Lietuvos Res publikos statym nustatyta tvarka. 8 straipsnis. em, kuri gali sigyti nuosavybs teise io statymo 4 straips nyje nustatytus kriterijus atitinkantys usienio subjektai io statymo 4 straipsnyje nustatytus kriterijus atitinkantys usienio subjek tai, laikydamiesi io skirsnio nustatytos tvarkos ir slyg, gali sigyti nuosa vybs teise steigimo dokumentuose nurodytai veiklai skirt esam pastat ir rengini eksploatavimui reikalingus ne ems kio paskirties ems sklypus, taip pat ems sklypus tokiems pastatams ir renginiams statyti ir eksploatuo ti, iskyrus io statymo 9 straipsnyje nurodyt em. 9 straipsnis. em, kurios io statymo nustatyti usienio subjektai negali sigyti Usienio subjektai negali sigyti nuosavybs teise ios ems: 1) iimtine nuosavybs teise Lietuvos Respublikai priklausani objekt e ms; 2) valstybini park, rezervat, draustini, biosferos stebsenos (monitorin go) teritorij ems; 3) ems kio paskirties ems; 4) mik kio paskirties ems, iskyrus kinei veiklai skirtiems pastatams ir renginiams eksploatuoti reikalingus sklypus, numatytus patvirtintuose teri torij planavimo dokumentuose; 5) rekreacini ir apsaugini mik, upi, kit didesni kaip 1 ha vandens telkini ir j pakrani apsaugos juost ems; 6) kurort, vieosios paskirties rekreacijos ir poilsio teritorij, paskir vieo jo naudojimo poilsio objekt ems; 7) valstybs saugom gamtos, istorijos, archeologijos ir kit kultros objekt bei j apsaugos teritorij ems;
42

8) teritorij, pagal j planavimo dokumentus rezervuot vieojo naudojimo keliams ir ininerinms komunikacijoms, miest ar kit vietovi vieojo nau dojimo infrastruktros objektams ir kitiems bendriems visuomens poreikiams, ems; 9) vieojo naudojimo keli, geleinkeli, oro, jr ar upi uost, magistrali ni vamzdyn ir kit vieojo naudojimo ininerini komunikacij ems bei jiems eksploatuoti reikalingos ems; 10) statym nustatyta tvarka laisvosios ekonomins zonos teritorijai skirtos ems; 11) teritorij, kuriose aptikta naudingj ikasen ir kit gamtos turt, ems, iskyrus ems sklypus, kurie pagal teritorij planavimo dokumentus tiesio giai skirti i itekli gavybai ar eksploatavimui reikalingiems pastatams ir renginiams statyti; 12) Kuri nerijos ems, Baltijos jros ir Kuri mari pakrants 7 km plo io ruoo ems, iskyrus kurorto statuso neturini miest em; 13) pasienio ruoams priskirtos ems; 14) teritorij, skirt ar rezervuot krato apsaugos reikmms, ems, taip pat teritorij, kuriose ems sigijimas statym ar Lietuvos Respublikos Vyriau sybs nutarim apribotas saugumo motyvais, ems. 10 straipsnis. sigyjamo ems sklypo dydio nustatymas ems sklypo, btino kinei veiklai skirtiems pastatams ir renginiams eks ploatuoti pagal j tiesioginius funkcinius reikalavimus, skaitant i pastat neatskiriamiems renginiams btin em, dydis nustatomas pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybs galiotos institucijos patvirtint ems sklypo ir ja me esani pastat ir rengini plan, sudaryt laikantis Lietuvos Respubli kos ar jos pripaint projektavimo norm ir technini slyg bei racionalaus ems naudojimo reikalavim. 11 straipsnis. Leidim sigyti ems sklyp idavimo tvarka 1. io statymo 4 straipsnyje nustatytus kriterijus atitinkantys usienio subjektai, nordami sigyti ne ems kio paskirties ems sklyp, ratu prao Lietuvos Respublikos Vyriausybs arba jos galiotos institucijos lei dimo. 2. Kartu su praymu pageidaujantys nuosavybs teise sigyti ems sklyp usienio subjektai turi pateikti Lietuvos Respublikos Vyriausybs arba jos galiotos institucijos nustatytus dokumentus. Praydami leidimo sigyti e ms sklyp kinei veiklai reikalingiems pastatams ar renginiams statyti, in vestuojantys usienio subjektai taip pat privalo pateikti btinus duomenis apie investuojam kapital, konkreius investicijos ir steigimo dokumentuose nu rodytos kins veiklos Lietuvoje planus, kuriamas darbo vietas, ekologinio saugumo garantijas.
43

3. Usienio subjektas, kuris prao leidimo sigyti ems sklyp investicijai, susijusiai su pastat ir rengini statyba, privalo ratu sipareigoti Lietuvos Respublikos Vyriausybei arba jos galiotai institucijai iki tam tikro termino baigti pastatus ir renginius statyti ir pradti steigimo dokumentuose numaty t kin veikl. 4. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas praaniam leidimo sigyti ems sklyp usienio subjektui privalo iduoti su pageidaujamu ems sklypu susi jusius reikalingus dokumentus. 5. Lietuvos Respublikos Vyriausyb arba jos galiota institucija nustato pra ymo form, kokius dokumentus ir informacij privaloma pateikti, praym pateikimo, nagrinjimo ir leidim idavimo procedras. 6. Gavusi praym leisti sigyti nuosavybs teise ems sklyp, Lietu vos Respublikos Vyriausyb arba jos galiota institucija j inagrinja ir, nustaiusi, kad norintis t sklyp sigyti usienio subjektas ir ems skly pas atitinka io statymo slygas, priima sprendim dl leidimo idavi mo. 7. Leidimas sigyti nuosavybs teise ems sklyp gali bti neiduotas, jeigu praomai veiklai yra statym ar kit teiss akt nustatyt apribojim ar drau dim. 8. Lietuvos Respublikos Vyriausybs arba jos galiotos institucijos atsisaky mas iduoti leidim sigyti nuosavybs teise ems sklyp statym nustatyta tvarka gali bti skundiamas teismui. 12 straipsnis. io (statymo [gyvendinimo prieira Lietuvos Respublikos Seimas, laikydamasis frakcij proporcinio atstovavi mo principo, sudaro nuolatin Seimo komisij io statymo gyvendinimui priirti ir nustato jos galiojimus. 13 straipsnis. ems sklyp sigijimo nuosavybs teise bdai Gav leidim sigyti nuosavybs teise ems sklyp, usienio subjektai gali sigyti: 1) Lietuvos Respublikos pilieiams, juridiniams asmenims, iskyrus valstyb ir savivaldybes, taip pat kitiems usienio subjektams nuosavybs teise pri klausani em: a) pirkimo bdu; b) main bdu; c) kitais bdais, kurie neprietarauja io statymo nustatytoms slygoms; 2) Lietuvos valstybei ar savivaldybms nuosavybs teise priklausani em: a) vieojo pirkimo bdu; b) pirkimo bdu - kai pastatai ir renginiai jau priklauso io statymo slygas atitinkaniam usienio subjektui, o em jis nuomoja i valstybs ar savival dybi.
44

14 straipsnis. ems sklyp perleidimo sandoriai 1. ems sklypo sigijimo nuosavybs teise sandoris, nesvarbu, kokiu bdu ems sklypas sigytas, turi bti notarikai patvirtintas ir registruotas staty m nustatyta tvarka. Notaras sandor gali tvirtinti tik po to, kai jam yra patei kiamas io statymo nustatyta tvarka iduotas leidimas sigyti nuosavybs tei se ems sklyp. 2. Negali bti sudarytas ir negalioja joks sandoris, pagal kur ems sklyp kartu su pastatais ir renginiais nuosavybs teise sigyja usienio subjektas, neatitinkantis io statymo nustatyt slyg. 15 straipsnis. ems sigijimo sandori pripainimas negaliojaniais Leidimas sigyti nuosavybs teise ems sklyp, iduotas remiantis pateiktais neteisingais duomenimis arba nesilaikant statym nustatytos tvarkos ir sly g, ir jo pagrindu sudarytas sandoris gali bti teismo tvarka pripainti nega liojaniais. KETVIRTASIS SKIRSNIS BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS 16 straipsnis. is statymas ir tarptautins sutartys 1. io statymo 4 straipsnyje nustatytus kriterijus atitinkani usienio sub jekt teis sigyti ems sklypus Lietuvoje yra preferencija, skirta Lietuvos pasirinktai europinei ir transatlantinei integracijai valstybi sjungas ir or ganizacijas bei Europos sutarties, steigianios Europos bendrij bei j ali nari ir Lietuvos Respublikos asociacij, nuostatoms gyvendinti. i prefe rencija taikoma abipusikumo pagrindais, kai Lietuvos kilms subjektams u sienio alyje suteikiamos ne maesns teiss. 2. Negali bti sudaroma Lietuvos Respublikos tarptautin sutartis, kuri nusta tyt teis sigyti ems sklypus nuosavybs teise io statymo 4 straipsnyje nustatyt kriterij neatitinkantiems usienio subjektams. 3. Jokia Lietuvos Respublikos tarptautin sutartis, sudaryta iki io statymo sigaliojimo, iskyrus io straipsnio 1 dalyje nurodytj, negali bti aikina ma kaip suteikianti pagrind gauti leidim sigyti nuosavybs teise ems skly p io statymo 4 straipsnyje nustatyt kriterij neatitinkantiems usienio sub jektams. 17 straipsnis. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 3 dalies gy vendinimo konstitucinio statymo galiojimas ir taikymas 1. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 3 dalies gyvendinimo konstitucinio statymo treiasis skirsnis galioja iki Lietuvos Respublikos sto jimo Europos Sjung dienos. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straips nio 3 dalies gyvendinimo konstitucinio statymo antrasis skirsnis sigalioja nuo Lietuvos Respublikos stojimo Europos Sjung dienos, iskyrus io
45

straipsnio 2 dalyje nustatyt iimt dl ems kio paskirties ir mik kio paskirties ems sigijimo. 2. io statymo 4 straipsnyje nustatytus kriterijus atitinkantys usienio sub jektai, iskyrus tuos usienieius, kurie ne maiau kaip 3 metus Lietuvoje nuolat gyveno ir vertsi ems kio veikla, ir usienio juridinius asmenis bei kitas usienio organizacijas, steigusius Lietuvoje atstovybes ar filialus, ne gali sigyti ems kio paskirties ir mik kio paskirties ems iki Lietuvos Respublikos stojimo Europos Sjung sutartyje apibrto 7 met pereina mojo laikotarpio pabaigos. 3. Nuo tos dienos, kuri Lietuvos Respublika taps Europos Sjungos nare, galios tik tos io statymo nuostatos, kurios neprietaraus Lietuvos Respubli kos stojimo Europos Sjung sutariai. Lietuvos Respublikos Prezidentas
Rolandas Paksas

LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIS AKTAS DL LIETUVOS RESPUBLIKOS NARYSTS EUROPOS SJUNGOJE Valstybs inios, 2004, Nr. 111-4123 2004 m. liepos 13 d. Nr.IX-2343 Vilnius Lietuvos Respublikos Seimas, vykdydamas Lietuvos Respublikos piliei vali, pareikt 2003 m. gegus 10 ir 11 dienomis vykusiame referendume dl Lietuvos Respublikos narysts Europos Sjungoje, reikdamas sitikinim, kad Europos Sjunga gerbia mogaus teises ir pagrin dines laisves, o Lietuvos naryst Europos Sjungoje prisids prie mogaus teisi ir laisvi efektyvesnio utikrinimo, paymdamas, kad Europos Sjunga gerbia savo valstybi nari nacionalin tapatum ir konstitucines tradicijas, siekdamas utikrinti visateis Lietuvos Respublikos dalyvavim Europos in tegracijoje bei Lietuvos Respublikos saugum ir jos piliei gerov, 2003 m. rugsjo 16 d. ratifikavs Belgijos Karalysts, Danijos Karalysts, Vokietijos Federacins Respublikos, Graikijos Respublikos, Ispanijos Karalys ts, Pranczijos Respublikos, Airijos, Italijos Respublikos, Liuksemburgo Di diosios Hercogysts, Nyderland Karalysts, Austrijos Respublikos, Portugali jos Respublikos, Suomijos Respublikos, vedijos Karalysts, Jungtins Didio sios Britanijos ir iaurs Airijos Karalysts (Europos Sjungos valstybi nari)
46

ir ekijos Respublikos, Estijos Respublikos, Kipro Respublikos, Latvijos Res publikos, Lietuvos Respublikos, Vengrijos Respublikos, Maltos Respublikos, Len kijos Respublikos, Slovnijos Respublikos, Slovakijos Respublikos sutart dl ekijos Respublikos, Estijos Respublikos, Kipro Respublikos, Latvijos Respub likos, Lietuvos Respublikos, Vengrijos Respublikos, Maltos Respublikos, Len kijos Respublikos, Slovnijos Respublikos ir Slovakijos Respublikos stojimo Europos Sjung, pasirayt 2003 m. balandio 16 d. Atnuose, priima ir skelbia Konstitucin akt: 1. Lietuvos Respublika, bdama Europos Sjungos valstybe nare, dalijasi ar patiki Europos Sjungai valstybs institucij kompetencij sutartyse, kuriomis yra grindiama Europos Sjunga, numatytose srityse ir tiek, kad kartu su kitomis Europos Sjungos valstybmis narmis bendrai vykdyt narysts sipareigoji mus iose srityse, taip pat naudotsi narysts teismis. 2. Europos Sjungos teiss normos yra sudedamoji Lietuvos Respublikos tei sins sistemos dalis. Jeigu tai kyla i sutari, kuriomis grindiama Europos S junga, Europos Sjungos teiss normos taikomos tiesiogiai, o teiss norm koli zijos atveju jos turi virenyb prie Lietuvos Respublikos statymus ir kitus teiss aktus. 3. Vyriausyb informuoja Seim apie pasilymus priimti Europos Sjungos teiss aktus. Dl pasilym priimti Europos Sjungos teiss aktus, reglamentuo janius sritis, kurios pagal Lietuvos Respublikos Konstitucij susijusios su Sei mo kompetencija, Vyriausyb konsultuojasi su Seimu. Seimas gali rekomenduo ti Vyriausybei Lietuvos Respublikos pozicij dl i pasilym. Seimo Europos reikal komitetas ir Usienio reikal komitetas Seimo statuto nustatyta tvarka Vyriausybei gali pateikti Seimo nuomon dl pasilym priimti Europos Sjun gos teiss aktus. Vyriausyb vertina Seimo ar jo komitet teikiamas rekomenda cijas ar nuomones ir informuoja Seim apie j vykdym teiss akt nustatyta tvarka. 4. Vyriausyb pasilymus priimti Europos Sjungos teiss aktus nagrinja teiss akt nustatyta tvarka. Dl i pasilym Vyriausyb gali priimti sprendi mus ar rezoliucijas, kuri primimui netaikomos Konstitucijos 95 straipsnio nuo statos.
Lietuvos Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus

47

Ileido ir spausdino UAB Judex" Europos pr. 122, LT-46351 Kaunas, tel. (8-37) 341246