RYTAI-VAKARAI MEDITACIJ TYLOJE

JURGA IVANAUSKAIT

Apie Rytus
Rytai mane trauk nuo vaikysts. Kai buvau dar visai maa mergait, gal davau valand valandas vartyti mamos kolekcionuotus japon gravir albumus. Pagaliau atjo diena, kai Rytus galjau pavelgti savo akimis. Jausmas toks, tarsi stoviau ant tikrj nam slenksio. Dvasios nam. Tai man akivaizdiai patvirtina reinkarnacijos teorija - mes gyvename daugyb kart. Tik kitu pavidalu ir kitoje vietoje. Ir prie vien viet labiau prisiriame, kitos lieka umarty. Neseniai suinojau, kad net mano kraujo grup labiau bdinga Azijos, o ne Europos gyventojams. Galbt kraujo balsas auk Rytus. K gali inoti?.. (L-1999). A neiekau. A randu. Visada ivykstu turdama labai konkrei tiksl ir usispyrusiai, danai i paskutinij siekiu. Daugelis lietuvi vaiuoja Vakarus usidirbti pinig, a Rytuose iekau dvasins naudos. Indija ir Tibetas ia prasme vis dar neisemiami lobynai. Daugelis mane laiko vietos nerandania bastne, kuri trankosi po pasaul kaip laivas be buri. Labai puikiai inau savo viet pasaulyje: tai Tibetas, kur pavadiniau savo dvasine tvyne, ir Lietuva - fizin tvyn, kur man buvo lemta gimti, todl turiu ia atlikti kakok darb. Nesu nei turist i prigimties, nei keliautoja i paaukimo. Kai grtu namo, sunku nuvaiuoti net iki Kauno, nekalbant apie Palang... (S-1999). Ryt tematika neisemiama, kaip neisemiami ir patys Rytai. Galbt Rytai nebebus mano literatrins krybos objektas, bet persikels tapyb. Mano dvasinis ryys su Rytais nebtinai turi atsispindti iorinje veikloje. Tai gali bti visikai slaptas vidinis dalykas, kuris, tikrai inau, lyds mane vis gyvenim, o gal ir kit, ir dar kit... (M-l-2000) Pabgti nuo vakarietikos beprotybs - vakariei utopija nuo sen laik. Hima lajuose sutikau vairiausi pabgli": Holivudo vaigdi, mokslinink ir iaip keis tuoli. Aktorius Richardas Gere'as vienu metu ten vainjo su mergina, kurios protviai kil i Lietuvos. Kai jie Dharamsaloje pradjo smalsauti, i kur atvykau, numykiau, jog sudtinga paaikinti. Ir vard Jurga" jiems vargiai pavyks itarti. Staiga igirstu, kad Gere'o draugs pavard - Jurgaitis. Ten renkasi pati keisiausia kompanija. Na, o a

JURGA

IVANAUSKAIT.

RYTAI-VAKARAI

MEDITACIJ

TYLOJE

vaiavau ne nuotyki, pritrenkiamos patirties ar siuet romanams. Juolab ne nuobo dulio genama. Turjau konkret tiksl - studijuoti budizm. Pas mus atvykstantys mokytojai atrod gerokai tartini. Mokytoju juk turi tikti. Patekus Rytus, atsirado dar vienas narkotikas - kalnai. Juose igaravo kamav sveika tos sutrikimai. Radau ne neurotik kaip Vakaruose, bet diaugsming gyvenimo rit m, galimyb visikai atsipalai duoti. Ivydau, koks buvo Die vo sivaizduotas ir pradtas kurti pasaulis. Stengiausi lai kytis toliau nuo dideli miest, turistini centr. Ten gyveni mas jau irgi panaus msik, tik vyniotas egzotikus popierlius. Man patinka Potaios
rmai

Butanas, kuris sileidia vos penkis tkstanaus Vakar turist per metus. Taip saugo Lbasoje. autentikas dvasios saleles, kad j nepraryt amerikietika svajon" (1-2002). Neiduodu ios idjos, tik nukliau senatv, jei pavyks jos sulaukti. Nor iau numirti apsupta ramybs. Pirmaisiais metais man susidar spdis, kad Rytuo se paprasta prisitaikyti: ikart rasdavau bendr kalb, visi draugikai priimdavo. Tik geriau painusi mones ir aplink suvokiau, jog egzistuoja riba, kurios vis tiek neperengsiu. Tai lieia net labai artimus asmenis, mylimuosius. Kai sitikini, kad, nepaisant kaln, groio ir ramiai gyvenani moni, visur kartu atsinei savo beprotyb, iliuzijos sulunga. Dalai Lama mano, jog iandien tikroji joga - gyvenant Vakaruose susidoroti su problemomis ir neieiti i proto, o ne atsiriboti nuo j Himalajuose. Jei laikau save budiste, kuriai svarbiausia vidin ramyb, vadinasi, privalau atrasti j savyje ir savo aplinkoje. Dar nemaiau Indijos, kai klausiausi Buriatij atvykusio Dalai Lamos: Visiems vakarieiams patariu laikytis savo alies, religijos, tv ir darb". Tyliai sau galvoju: Su manimi tai nesusij". O kaimyn buriate tempia u rankovs: irk, jis rodo pirtu tave!" (1-2002). Tibetas

Apie susiaurinu su Tibeto kultra ir budizmu

Tibetas... A visada svajojau apie i al, kaip dykumomis vediojamas bena mis svajoja apie Paadtj em, kaip vidurami mistikas - apie Kristaus karalyst, kuri rasis po Apokalipss. Sunkiausiomis valandomis primindavau sau, kad tai
15

RYTAI-VAKARAI:

KOMPARATYVISTINS

STUDIJOS

VI

dar nra lidesio bedugn, ji, tikroji, atsiveria tada, kai staiga uplsta nenumal domas niekada neregtos alies ilgesys. Laimingiausiomis akimirkomis inojau, kad tai dar nra palaimos virn, ji - ten, Himalajuose, ant Pasaulio Stogo. Nestengiau to apsakyti kitiems jokiais odiais, o mano veiksmai daugeliui atro d visai nesuprantami. Todl vien po kito miau prarasti artimus mons. Vienatvs dykuma pltsi, bet ji man patiko, nes kakuo primin neregt Tibeto peiza. Vis daniau pasijusdavau savo vriku ilgesiu (kai norisi staugti) iduo danti Lietuv, o daugelis pastam ir nepastam tai man nuolat su pagiea primindavo (PP-1999). Tibete pirm ir vienintel kart gyvenime pajutau tobul harmonij su savimi, su mane supaniais monmis, gyvnais, eme, vandeniu, dangumi ir Dievu. Atrod, tarsi fizinis ir metafizinis Tibeto peizaas specialiai man sukur tas arba a jam sukurta. Tai buvo su niekuo nepalyginamas absoliuios pilnatvs ir palaimos jausmas. Galiau sakyti - tai buvo pus vasaros besitsiantis katarsis (LA-2000). Tibete patyriau gamtos ir mogaus dvasios sukurt dalyk didyb, savo paios menkum, taip pat atradau pusiausvyr tarp vieno ir kito. T patiri daugyb, pradedant buitiniais spdiais ir baigiant mistikais, labai asmeniniais igyvenimais. To nemanoma keliais sakiniais nusakyti (S-1999). Tai, k gavau i budizmo, k gavau Tibete, yra mano stuburas. Per tas keliones gauni nepaprast vizualin informacij. Gamtovaizdiai, vienuolynai visa erdv upildyta tkstaniais dievybi, spalv, vaizd. Prieingai nei krikio nikose, juo labiau protestantikose ventyklose, kur daug tuios erdvs. Tibeto taka milinika. Kai ten keliavau, atrod, kad tiesiog daug kuo domiuosi, o dabar suvokiu, kad tai yra tap mano esybs dalimi. Kai ten gyveni (o a gyvenau gana ilgai), gauni kitoki informacij nei paprastas turistas. Dalyvauji ritualuose, laido tuvse, kriktynose, vestuvse (L-3-2005). Jau ne kart esu minjusi, kad many danai pabunda keista nuojauta, jog Tibete jau esu buvus, jog prisimenu" Himalaj peizaus, vienuolynus, ventyklas, slaptas prieigas ir, inoma, vienuolius skustomis galvomis bei vyno raudonumo drabuiais. Kartais, kai labai susikaupiu arba medituoju, tie prisiminimai" darosi pernelyg kyrs, varginantys, skausmingi, todl gal ir geriau bt t savo praeit" kaip nors isiaikinti, identifikuoti, nors tai i esms nieko nepakeist. Esu sutikusi

JURGA

IVANAUSKAIT.

RYTAI-VAKARAI

MEDTTACIIIJ

TYLO

vakariei, pripaint garsi Tibeto lam atgimliais (tib.: tulku), taiau nuo to gyvenimas jiems tapo tik sudtingesnis (1997). Tai turbt kakas daugiau nei tra dicija, gal net kakoks genetinis faktorius ar iskirtinis tibetiei tautos bruoas, apie kur imi galvoti, kai matai tkstanius jaun vyr bei moter, pasirinkusi sanghos - vienuolikosios bendruomens ke li. Tai visikai smoningas ir savaran kikas pasirinkimas, nes iuolaikinje tibetiei bendruomenje kur kas maiau reikia tv ar eimos valia, juo labiau, kad tokio pasirinkimo niekada neslygoja asmenin egzistencin kriz, nusivylimas gyvenimu ar panaios prieastys, atve Potalos danios vienuolyst iandienin Vakar mog. Anksiau Tibetas buvo visikai Lbasoje. izoliuotas, net savo peizau ar klimatu rstus ir asketikas kratas, ideali vieta atsiadjimui, atsiskyrlikumui, deimtmeius trunkanioms meditacijoms, psichonautikai". Dabartin situacija Indijoje visai kitokia, ia yra pakankamai daug informacijos apie pasaulietinio gyvenimo, ypa - Vakaruose, teikiamas pagundas bei privilegijas. Taiau daugelis vis dar sugeba joms atsispirti. Neinia, kiek tai tsis, ir kiek tibetikoji vienuolyn tradicija bus dar i tikrj gyva, o kada taps, kaip pranaavo pats Budha, vien ioriniu atributu, nebeprasmintu ritualu, savotiku ou" turistams sudominti ir pinigams gauti. Akivaizdu, kad jau iandien kuo toliau nuo turistini centr ar keli, tuo tikresni ir vienuolynai, isaugoj savo senj, pirmaprad dvasi. Todl danai pagalvoju, kad kai kurias Himalaj vietas, pavyz diui, Ladak ar Zanskar, reikt udaryti turistams ir bent itaip bandyt isaugo ti j sakralij erdv nuo Vakar invazijos... Taiau, kalbant apie vienuolikj Tibeto tradicij, dert prisiminti, kad visi didieji ios alies ventieji aukiausi dvasini rezultat pasiek ne vienuolynuose, vis dar tebeesaniuose sociumo ribo se, o visikai atsiskyr nuo visuomens. Taiau, atsisak visuomens, moni ben drijos, jie galjo semtis kvpimo i gamtos, nepaprastai jginto" Himalaj peiza o, kaln ir dykum, kuriuose, rodos, yra siknijusi Aminyb, dievai, Tutuma, virtusi forma. Daugelis religijos tyrintoj yra pastebj, kad prie didiausi mo gaus dvasini pasiekim visada prisiddavo ir gamta, o btent kalnai bei dykuma asketikos, rsios, kosmins erdvs. Todl a danai pagalvoju, kad viena i prie asi, kodl Lietuvoje katalikyb, irgi gimusi dykumose, netapo tuo, kuo galjo
17

rmai

Tibetas

RYTAI-VAKARAI:

KOMPARATYVISTINS

STUDIJOS

VI

bti: kaltas" jos ypatingai velnus peizaas, akinama vasar aluma, mikai, ee rai, pievos, pelks... Juk tai - pagonikas kratas (N-1997). Tiek smlio mandalas kuriantieji vienuoliai, tiek ritualini oki atlikjai, tiek ventj paveiksl - thank tapytojai labai nustebt pavadinti menininkais, juo labiau bohemos" atstovais. Man sunku kalbti apie Ryt men, taiau turbt nesuklysiu pasakiusi, kad tibetieiams tai visada buvo ir tebra parama, priemon, kelrodis, vaiuokl" Kelyje Aukiausij Imint, Nuvitim. Tibetieiai beveik neturjo pasaulietinio meno, daugiausia - sakralin, taiau jis niekad nebuvo tei giantis vien tik gr, kaip t gr prasta suprasti Vakaruose. Beveik visos Tibeto dievybs turi tiek romj, gerj, tiek nuomj aspekt (kaip ir kiekvienas i ms), o j visa apimanioje kosminje veikloje telpa ne tik kryba, bet ir destrukcija, griovimas. Taip pat is menas labai atvirai byloja apie dviej prad - vyrikojo ir moterikojo - santyk, negailestingai atvirai, tiesiai kalba apie Mirt. Visos ios temos Vakaruose ilgus imtmeius buvo tabu, o dabar, tariam laisv gijus (Dievas mir, vadinas - viskas leista!") ir apie tai pagaliau prabilus, gavo labai perversikas ar destruktyvias (bet jau ne kosmine prasme) reikmes (S-1997).

Apie klajones Rijt bekratybse

Mans labai danai klausia, kodl nusprendiau keliauti Rytus, kokiais argumentais remdamasi katalikyb pakeiiau budizmu, apskritai, kaip nuspren diau i esms perversti savo gyvenimo bd. I tikrj a nieko nesprendiau, neplanavau ir nesirmiau jokiais argumentais. Mane tiesiog pagavo kakokia stipri jga ir nusine, vargu ar biau galjusi jai pasiprieinti (LB-2000). Pirmoji kelion budistin al - Buriatij - buvo spontanika, bet po jos jau magjo tbt pasiekti jei ne pat Tibet, tai bent jau tibetikojo budizmo centr Indijoje - Dharamsal. Ten pirm kart nuvaiavau vienam mnesiui, bet pirmoji kelion mane taip ubr, kad vliau (su pertraukomis) Himalajuose (Indijoje, Nepale ir Tibete) praleidau beveik 5 metus. iaip jau vis t kelioni (vidini ir iorini) pradia buvo susitikimas su Dalai Lama Vilniuje prie Arkika tedros, 1991 m. (S-2001). Nors kelionje buvo ir labai sunki akimirk, beveik nepakeliam tiek fizi kai, tiek psichologikai. Taiau lygiai tiek pat buvo ir diaugsmo - tyro, visa apiman io, beveik vento. Net ir mirdama galsiu prisiekti, kad kelioni po Rytus periodas

URGA

IVANAUSKAIT.

RYTAI-VAKARAI

MEDITACIJ

TYLOE

buvo pats svarbiausias, lemtingiausias ir laimingiausias mano gyvenime. Vis t laik jauiausi sklidina ypatingo kvpimo. Taip atsirado trys dokumentins knygos apie Tibeto kultr ir religij, eilraiai, romanas Sapn nublokti", pieiniai (108

:'-*?'.* ^

lie*

."
'j '

f'

z*i

* -

Ivolginskio dacanas ireikti, bet man - patys brangiausi (S-2001). Buriatijoje. Konstantino Andrijausko Tos keturios kelions, kaip sakiau, paprasiausiai buvo neivengiamos. Da nuotr.

mandalos), fotografijos ir vidiniai, dvasios kriniai, kurie iorikai nra niekaip

bar jauiuosi tarsi atlikusi kok labai svarb darb ir niekur i Lietuvos nebesiveriu, nors ia jauiuosi tiek fizikai, tiek dvasikai daug labiau nesaugi negu Tibete ar Indijoje. iaip jau esu skeptike ir gan ironikai iriu visokius tokius mistikus dalykus kaip angelai sargai ar dievai globjai. Taiau btent savo kelionse po Rytus patyriau, kad ta paslaptinga auktesnij jg globa vis dlto egzistuoja. Kelion suvokiu veikiau kaip meditacij ar kontempliacij, o ne kaip yg, ygdarb ar iorini spdi mediokl. Taip pat manau, kad moteriai keliauti yra lengviau negu vyrui. Danai save lyginu su fotografu Pauliumi Normantu, kuris kiekvien savo kelion ivyksta kaip tbtin kov. Tokia, matyt, yra vyro kario prigimtis. Taiau jei jautiesi karys, tai neivengiamai pritrauki kovos situacijas, klitis ir aplinkos pasiprieinim - tiek fizin, tiek metafizin. Moters prigimtis neretai yra lyginama su vandeniu, o vyro - su akmeniu ar uola. Ten, kur moteris prateka", nesulaukdama jokio pasiprieinimo ir nesukeldama triukmo, vyras dl savo kietumo" gali turti problem. Antra vertus, Rytuose tebra iliks senasis, sakralus, poiris moter, ir vargu ar kas nors idrst j plti, prievartauti ar udyti. mons ia tebra religingi, tiki karmos dsniu - tuo, kad u kiekvien blog darb susilauks bausms ne i koki nors teismini institucij, o i savo likimo.

Buriatija, Sajan kalnai. Konstantino Andrijausko nuotr.

19

RYTAI-VAKARAI:

KOMPARATYVISTINS STUDIJOS

VI

Kas kita - gamtos stichijos. Tai - konkrets pavojai, nuo kuri tik ir gali igelbti auktesns jgos. Bdama Nepalo sostinje Katmandu, igyvenau e ms drebjim, kuris tssi madaug savait. em drebjo kasnakt, ir jei savo gyvenime esu i tikrj bijojusi, tai tuomet. Keliaujant po Tibet toki paios gamtos paspst klii irgi buvo daug: potvyni, grii, kaln nuoliau nuluot keli... Pavyzdiui, i Tibeto vaiuojant Nepal, sugedo autobuso stabdiai. Vai ruotojas juos surio virvele nuo luotos, ir taip mes dvi paras vaiavom kaln keliais ties bedugnmis ir veikm kelias auktesnes nei 6000 metr vir jros lygio kaln perjas. Nelengva kelion buvo ir prie ventojo Kailao kalno. Mudviem su seseria ji baigsi laimingai, taiau t pai vasar ten uvo apie 300 piligrim. Vis dlto danai galvoju, kad geriau ti tokioje sakralioje erdvje, nei j namus sugrus bti negyvai utvatintai koki nors kvadratini" berniuk... (LB-2000).

Apie Rytus ir Vakarus

Rytai mane visada masino, nuo vaikysts avjausi japon kultra, paskui Indijos, galiausiai atradau Tibet. Manau, kad Europos saul i tikrj nusileido tuomet, kai apie tai paskelb openhaueris (Arthur Shopenhauer). Vargu ar bepa teks. Kaip ir visi, sovietmeiu garbinau Vakarus, nes tuomet jie buvo visokeriopos laisvs - tiek vidins, tiek iorins simbolis. A ir dabar nemanau Vakar kultros visikai atsiadti, tebesiaviu, pavyzdiui, Vidurami, Maj Oland, EI Greko (El Greco), Van Gogo (Van Gogh) ar Magrito (Rene Magritte) tapyba, daugeliu poet, raytoj, kompozitori, reisieri, bet naujai atsivrusi Ryt pasaulirin erdv man iuo metu yra priimtinesn. Jei kalbtume labai apibendrintai, tai Vakar civilizacija visada buvo nukreipta ior. Tereikia prisiminti krikionikj kryiaus ygi tradicij, ukariaujant kitas tautas bei kontinentus, baigiant iuolai kiniais skverbimaisi ems gelmes, kitas planetas ar genetikos paslaptis. Pasak tibetologo R. Thurmano, jei dabartins Vakar civilizacijos simboliu galt bti astronautas, tai rytietikosios, o ypa tibetietikosios, - psichonautas", tasai, kuris skverbiasi savo esybs gelmes ir bando painti jos tikrj prigimt. Net santykis su Dievu liudija skirtum: krikionims jis yra iorje, danguose, auktybse, tuo tarpu budistams - mogaus viduje. Tibetietis, paklaustas apie savo tikjim, nesa kys ess budistas (sangjepa, tib.), o - nangpa, vidinis mogus, tas, kuris eina, ieko ir velgia save. Jokiu bdu to nedert painioti su vakarietikja psichologija ar psicho analize, kuri misterijos daniausiai vyksta vis dar ego", taigi - ioriniame lygmenyje. Manding, psichonaut" kelias dav geresni rezultat, nes tarp j bdamas vis dar

JURGA

IVANAUSKAIT.

RYTAI-VAKARAI

MEDITACIJ

TYLOJE

jauti, kad moni gimin stengia gyventi imintingai. Tuo tarpu prometjikoji arba astronautikoji civilizacija virsta kakokiu pasibaistinu farsu (N-1997). Jeigu apie Vakarus ir Rytus kalbsime kaip apie du prieingus polius, ikart piris seniai inoma i vada - prieybs papildo viena kit. Man budizmas padjo giliau ir pilniau suvokti krikionyb. Budiz me radau labai svarbi - reinkar nacijos - teorij, pasak kurios mogus nekalinamas viename gyvenime: jam, noriniam tobulti, suteikiama plati laiko perspektyva. Tikiu karma (veiksmo-atoveiksmio) dsniu, tuo, kad kiekvienas esame savo likimo kalviai. Vadi Dainuojantis nasi, dabar turime tokias slygas, kokias nusikalme" prajusiame gyvenime. Man priimtinas budist teigimas, kad Budha, dievikasis pradas, yra ne kakur danguje, o kiekviename moguje. Tik privalome j paadinti (L-1999).
Banareso Baba

Ten [Rytuose. - A. A.] patiriu tok milinik dvasin komfort, kad net visi krvon sudt civilizacijos patogumai jam neprilygt. Dalai Lama yra pasaks, kad Vakarai netrukus pasieks materialinio komforto virn. Ir tuomet sitikins, kad iorin gerov - nors ir labai tobula bei rafinuota - negali upildyti mogaus dvasios tutumos (L-1999). inoma, Kiplingas buvo teisus, nors a i pradi kartai tikjau, kad sulauysiu jo apibrim - na, bsiu toki taisykl patvirtinanti iimtis... iaip ar taip, Rytus visada velgiama per sav vakarietikos prigimties prizm, i vakarietikojo isilavinimo tako. Turbt kitaip ir bti negali. Panau tai, k kalbjau apie odius, - rytietikiems reikiniams mes daniausiai primetame savo iankstines vakarietikas prasmes. Tokio primetimo pavyzdi yra labai daug. Tereikia prisiminti, kaip ymusis psichoanalitikas Carlas Gustavas Jungas mandalas patardavo pieti savo pacien tams, turintiems psichologini problem. O Rytuose kr mons, pasiek auk iausi dvasin lygmen ir esantys anapus to, kas mogika, pernelyg mogika". Arba - tantra. Kone kiekviename moter urnale aptiksi tantrini patarim, kurie yra suprantami kaip priemons seksui pavairinti, nors tikroji tantrin sueitis buvo suprantama kaip religinis ritualas, pakeiiantis ir veikiantis kasdien aistr. Paga-

RYTAI-VAKARAI:

KOMPARATYVISTINS

STUDIJOS

VI

liau - toks populiarus vakaruose ir net Holivudo vaigdi diktuojama mada taps budizmas. Jis vartojamas" kaip psichoterapijos priemon, padedanti leng viau ir patogiau gyventi visuomenje, visai pamirtant, jog Budha savo doktrin skelb tam, kad mogus galt isivaduoti i sociumo ir samsaros - profanikojo pasaulio. Vakarieiai Rytuose daniausiai atranda" tai, k nori atrasti, o ne tai, k Ryt kultros i ties savyje slepia arba net atvirai silo. Toks nesusikalbjimas vyksta visuose lygmenyse, pradedant mistiniu ir baigiant visai buitiniu. Vakarie iai supaprastina ir suprimityvina tai, kas rytieiams atrodo sakralu ir sudtinga, mistifikuoja tai, kas paprasta ir kasdienika, o kartais, net tauriausi paskat vedami, rytieiams atrodo laukiniai ir nekultringi. Tai nereikia, kad reikia atsiadti bet koki pastang painti Rytus: susilietimas su j kultromis gali labai praturtinti Vakar mones. Taiau nereikia turti iliuzij, kad vien dien, sakykim, 20 met Rytuose pragyvens, staiga tapsi Ryt mogumi. Kiekvienam savo... (LB-2000). Manau, kad, susidrus su budizmu ir su visa Tibeto kultra, i esms pasikeit ne tik mano raymo samprata, bet ir savs paios bei realybs suvokimas. Labai norjau ivengti odio susidrimas" ir pavadinti visk kaip nors velniau susilietimas" ar susiliejimas", bet visa tai, k per pastaruosius 3-4 metus keliauda ma ir gilindamasi Rytus igyvenau, turi ne vien tik palaimos, bet ir katastrofos prieskon. Viename senoviniame sakraliniame Indijos tekste yra pasakyta, kad Apokalips vyks tuomet, kai i tikrj susidurs Rytai ir Vakarai, t.y. j dvasins kultros. Taigi vieno pasaulio pabaiga manyje lyg ir vyko, o ko vertas besitveriantis naujasis - dar sunku pasakyti. Vos tik pradjus naujai visk velgti, man atrod, kad yra kakoks esminis skirtumas tarp groins literatros, kaip tu kad sakai, igalvojimo" meno ir tikrovs atspindjimo". velgiant i budistinio tako, toji tikrov, kurioje mes, neimanantieji, gyvename, irgi yra tik prasimanymas, iliuzija, sudrumsto proto ir kankinani emocij sukurta totali saviapgaul. Pasaulis visai ne toks, kaip mums atrodo. Bet odiai, svokos, kalba labiausiai sustiprina iliuzins tikrovs galutin sitvirtinim. Raant groin literatr" iliuzijos ydas daniau siai tik dar labiau sutankinamas, kuriamas miraas mirae, apgaul apgaulje. Vos pradjusi visus iuos dalykus nagrinti, buvau tokia igsdinta, kad net paklausiau Dalai Lamos, ar igalvojimo menas" nra budistini ad lauymas, mat juose nuolat pabriama ypatinga tuiaodiavimo, pramanyt dalyk skelbimo, ne tiesos sakymo ala. Mano klausimas Jo ventenyb gerokai nustebino, ir jis atsak nemats jokio prietaravimo tarp budistins praktikos bei roman raytojos profe-

JURGA

IVANAUSKAIT.

RYTAI-VAKARAI

MEDITACI

TYLOJE

sijos. Dabar jau galvoju, kad gali bti prozos tekstai, ne tik sutankinantys iliuzijos yd, bet ir pajgiantys j nuplti, atskleisdami tikrj daikt prigimt. Tai padaryti stengusi raytoj visada buvo ir Vakaruose. Manding, kako panaaus siekiau ir a visais savo romanais bei novelmis, taiau n per nago juodym taip ir nepriart jau prie tikslo. Todl ito kelio ir atsisakau (N-1997). Man atrodo, kad vadinamasis jimas Vakarus" desakralizuoja mogaus bt, atima i jo bet koki transcendentin perspektyv. Pasak A. Maceinos, tai yra daikto pergal prie ideal", pasak E. Fromo (Erich Fromm) - nuostata turti" galutinai veikia sugebjim bti". Grus i Ryt, kuriuose tebejauiamas auktesnij, trans cendentini pasauli dvelksmas, kur mons dar nra uvaldyti daikt, o moka tiesiog bti, pavyzdiui, valand valandomis gali irti kalnus, debesis ar vaigd t dang, ia, Lietuvoje, ypa akivaizdu, kad kakas papuv karalystj". Ir nors ia gyvenimo tempas - beprotikas, visi apimti tbtins neurotikos kovos u reklam bei muilo oper sudievint buit, vis tiek ten, kur gyvenimo tkm ltesn, o sunkum ir skurdo ymiai daugiau, mons atrodo nepalyginamai laimingesni, ten jie i tikrj gyvena. Ne tik vienuoliai ar jogai, bet netgi piemenys ar elgetos suvokia, kad egzistuoja dar kitokie, slaptingi, sakrals egzistencijos lygmenys, aukiausios b ties virns ir svaigiausios bedugns - lygiai kaip Himalaj peizae... (N-1997). Ten [Rytuose. - A. A.] vis dar girdisi Aminybs gausmas, kurio akivaizdoj gali patirti tai, kas svarbiausia: i akimirk, ia ir Dabar. Antra vertus, i dviej maksim - Turti ir Bti - mons Rytuose daniausiai pasirenka antrj. Gal gale man atrodo, kad rytietikasis gyvenimo bdas, ypa dabar, XX amiaus pabaigoje, vis dar turi tam tikr ssaj su Aukso Amiumi, vis dar atitinka t Plan, vardan kurio vertjo mog sukurti... Manau, kad i tikrj Rytuose iekome to, k viliams savo pai gelmse atrasti, o kaip teigia C.G.Jungas, prastin aplinka tokioms paiekoms ne visada yra palanki. Taiau kiekviena lazda turi du galus. Kelion savo paties gelmes yra pavojinga, o jeigu ji dar vyksta sveioje alyje, tai gali baigtis ir tragikai. Rytuose sutikau tikrai daug visai iprotjusi vakariei ir ne kart maiau, kaip protingo, avaus mogaus asme nyb staiga suyra nebesurenkamus ipulius. Tai, kad viduje nuolat vyksta karas tarp prastini ir naujj vertybi, iduoda sapnai. A regdavau kruvinus m ius bei vaigdi karus po pai harmoningiausi meditacij... Todl manau, kad C.G.Jungo mintosios aknys man yra kur kas daugiau nei lietuvikas pei zaas, gimtoji kalba, banyios, verbos ar marguiai... Ir, matyt, dl j a Lietuv kaskart vis dar sugrtu (-1997).

RYTAI-VAKARAI:

KOMPARATYV1STINS

STUDIJOS

VI

Tibetieiai vakarieius kartais vadina lolo". Tai reikia ne tik kitatik, bet ir barbar. Jie pernelyg nevertina vien tik intelektualins, tik knygose iskaitytos ar universitetuose gytos iminties, j manymu, Tiesa turi bti pai atrasta, igyven ta, o tam reikia laiko daug daugiau negu bet kokioms kiberastrofizikos studijoms. Rytieiams nra svarbi iorinio progreso idja, kai su visomis savo buit lengvinan iomis ir gyvenimo temp beprotikai greitinaniomis mainomis, mes netampame nei laimingesni, nei dvasingesni, nei i tikrj imintingesni. Grusi i Ryt a ir pati panaiai velgdavau lietuvik aplink, galvoda ma, kur visi ie mons susirpinusiais ir niriais veidais skuba, ko jie taip tbt siekia, kada jie paskutin kart usisvajoj irjo dang, kada atsigr savo pai gelmes? Daugelis Vakar filosof ir psicholog jau ne kart ra, jog iuolaiki nis mogus ir vl atsidr vergijoje - jis pavergtas rinkos, reklamos, iniasklaidos, valdios struktr ir panai dalyk. Vidin laisv ir nepriklausomyb vis labiau prarandama. Meil mes pakeitme geismu, aistra, godumu, pinig, daikt, praban gos, komforto trokimu. Bet visa tai tra praeinantys, laikini, bet kuriuo momentu muilo burbulu galintys virsti dalykai. Mes nebeturim laiko nei sau, nei artimiesiems, nei gamtai, nei tikriems jausmams, nes visa tai reikalauja dar ir vidini jg, kurios, kaip dabar atrodo, reikalingos karjerai pasiekti ar kokiems kitokiems sumaitingiems dalykams. Ms gyvenimas yra tarsi trumpa atkarpa tarp dviej skliausteli (-) - gimimo ir mirties. Jei tame tarpsnyje mogus taip ir nesuspjo bent jau pasidomti, kokia buvojo egzistencijos Esm, tai... Palieku daugtak (VM-2000).

Kalbos barjeras man niekada nebuvo klitis. Ekstremaliomis situacijomis galiu pagalbos paprayti ir tibetietikai. O iaip jau, kaip juokais ar visai rimtai tvirtina ten pabuvoj vakarieiai, visi Himalaj gyventojai yra telepatai. Neretai bna, kad nespji savo noro garsiai pareikti, o jie jau pildo. Kart tris mnesius gyvenau atkampiame Ladako kaimelyje, didelje draugikoje eimoje, kurios n vienas narys nemokjo anei odelio anglikai. Taiau grusi Lietuv draugams papasakojau apie ilgus, turiningus pokalbius su tais monmis. Kai mans kakas paklaus: Tai kaip tu su jais susikalbjai?", a pagalvojau: I tikrj - kaip?" Taiau gilaus ir nuoirdaus bendravimo spdis liko. Man danai atrodo, jog tuose kratuo se turiu daugiau artim biiuli nei ia, ir tai yra geriausias rodymas, kad moni bendravim lemia ne vien kalba ir gerokai nuvalkioti odiai. Himalajuose mane danai aplankydavo jausmas, kad savo nauj bsen, patiri, igyvenim nebega liu nusakyti prastinmis svokomis. Tai, kas namo sugrus virsdavo tik gana egzaltuotu plepjimu, ten, kokioje kaln perjoje ar viduryje dykumos, sutiktas vienuolis visk suprasdavo i mano aki. Ir akimis atsakydavo (LB-2000).

JURGA

IVANAUSKAIT.

RYTAI-VAKARAI

MEDITACIJ

TYLOJE

Apie budizm ir kitas religijas

Mane visada domino vairios religins bei metafizins bties teorijos. Budiz m buvau atradusi dar paauglystj, bet tuomet tas susidomjimas kai kaip ugeso, nes trko literatros, neturjau n maiausios galimybs keliauti ar susitikti su garsiausiais tibetieiais mokytojais, jau gana gausiai pa mokslavusiais Vakar Europoje ir Amerikoje. Vliau susidomjau krikionikaisiais gnostikais, kurie, kaip teigia naujausi lyginamosios religijotyros tyrimai, turjo labai daug tiesiogi ni ssaj ir ryi su budizmu. Visada savo dvasiniuose iekojimuose jauiausi labai vieni a, neturjau nei bendramini, nei juo labiau patarj ar mokytoj. Jo ventenyb Dalai La ma ities man rank ir tiesiogine, ir mistine prasme. Tuomet pajutau nekainojam f '^J
r JOS

param, glob, atjaut, o tai man suteik be galo daug ryto kelionms - fizinms Konstantino bei dvasinms, veikinjant finansinius, biurokratinius, teritorinius ir visokius kito- ^motl""^" kius barjeras, o svarbiausia - klitis, esanias manyje paioje. Kiekvien syk, kai matau ar prisimenu Dalai Lam, galvoju apie j kaip apie mog, igelbjus man gyvyb (-1997).

Drsiau laikyti save budiste, nors budizmas yra ne vien religija, tikjimas, filosofija, bet dar ir gyvenimo (jautimo, mstymo, sapnavimo ir netgi mirties) bdas. Budizmas pabria btent dvasins praktikos, o ne teorijos reikm ir tuo skiriasi nuo dabartins krikionybs, virtusios dogma, atitrkusios nuo konkretaus mo gaus gyvenimo ir, manding, todl praradusios savo jg, daugeliui tapusios vien sekmadienini mii" religija. Budizmas teigia, kad bet kuri mogaus veikla reika lauja pastang, gdi, laiko, juo labiau - dvasin veikla, kurios aukiausiasis siekis yra Nuvitimas, arba mano jau mintoji dvasios pergal prie materij. Tam yra sukurta be galo daug meditacijos bei kontempliacijos instrukcij, vadinamj sadhan, kurios apvalo ir perkeiia mogaus fizin, taip pat subtilj, energetin" kn, jo emocijas, psichik, sudrumst, paliegus prot. Bet kuris tibetietis lama, suinojs, kad laikote save budistu, pasiteiraus, k konkreiai praktikuojate. Jei prasitartumt, kad nieko, tai jam pasirodyt keista, lygiai taip, jei, sakykim, btu mt prisistats raytoju, taiau savo gyvenime nesukurps n vienos eiluts. Nuo latos jauiu vidin diskomfort, nes tai praktikai galiu skirti kur kas maiau laiko, nei

RYTAI-VAKARAI:

KOMPAKATYVISTINS

STUDIJOS

VI

noriau, nors viliuosi, kad ateis laikas, kai sugebsiu jai atiduoti vis savo gyveni m. Mes kalbjom apie kryb bei jos prasm, ir man atrodo, kad daugelis budisti ni praktik, kurias atlieka koks nors tylus atsiskyrlis savo vieniame bste, ir yra pati tikroji kryba, reikalaujanti ir blaivaus proto, ir lakiausios fantazijos, ir tyros irdies, nesavanaudikumo, ir, inoma, iminties (S-1997). Kadangi absoliuiai tikiu reinkarnacija, tai manau, kad Kelio pradia buvo anaiptol ne iame gyvenime. O jei kalbsime apie , tai kaip tik budizme radau atsakymus visus ligi tol mane kankinusius klausimus, kuriuos anksiau bandiau isprsti kartligikai, desperatikai, bet bergdiai. Budizmo esm keliais odiais nusakyti labai sunku, kiekvienam skirtinguose Kelio etapuose esaniam piligrimui ji vis kitokia. Tai ypa akivaizdu, kai pasikalbu su savo biiuliais, Vakar monmis, ipastaniais budizm. Kartais net atrodo, kad kiekvienas i ms yra pasirinks vis kit doktrin, nors pats Budha sak, kad kiek yra individ, tiek ir keli Nuvitim, tikrj Laisv. Manyiau, kad budizmo esm kaip tik ir yra toji Laisvs idja, Laisvs, esanios ne Danguj, rojuj ar paadtoj emj, o mumyse paiuose; tai Laisv, kuri manoma pasiekti tik savo vidinmis pastangomis, niekam nevergau jant, nepataikaujant, nemeluojant ir neapsimetinjant; tai Laisv nuo vis savo kankinani emocij, sudrumsto proto, iliuzij, prisiriim, baimi. Tai Laisv, kuri yra ne kas kita kaip ramyb, harmonija, pusiausvyra ir imintis. Toki Laisv pasieks mogus niekada nebebus prieas nei sau, nei kitiems - monms ar gyvnams, nei pasauliui. Kaip tik it Laisv regiu Budhos ypsenoj, kuri kvepia mane sunkiausiom ir juodiausiom gyvenimo valandom (S-1997).

Kuo labiau gilinuosi budizm, tuo artimesn bei suprantamesn man tampa krikionyb, vis maiau matau esmini skirtum tarp i dviej didij pasaulio religij. Manding, visos skirtybs yra padiktuotos daugiausia socialini arba politi ni slyg, o nemaa tikrj prana odi yra ikraips laikas arba... itin fanati ki pasekjai. Tiek krikionybs, tiek budizmo esm yra viena - tai dvasios pergal prie materij, apie kuri byloja ir Kristaus Prisiklimas, ir Budhos Nirvana, o jau visai akivaizdiai liudija vadinamasis vaivoryktinis knas", kai, mirus kai kuriems Tibeto jogams, j fizinis pavidalas, suvits rykia viesa, tiesiog inyksta. Ir tikriau siai ne taip jau svarbu, ar Kristus buvo Budhos inkarnacija ar ne, nors, iaip ar taip, visa iame pasaulyje yra susij nepertraukiamais ryiais (1997). Budizmas teigia, kad tikrov, kurioje mes gyvename, tra iliuzija, tarsi ydas dengianti Tikrj Realyb, o btent - Tutum. Tutuma, unjata, anaiptol nra

JURGA

IVANAUSKAIT.

RYTAI-VAKARAI

MEDITACIJ

TYLOJE

niekas, o budizmas jokiu bdu nra nihilizmas, kaip kartais bandoma teigti Vakaruo-

ir Atjautos sinonimas. Tutuma simbolizuoja moterikj prad (forma - vyrikj), todl sakoma, kad moteris gali pa

^Jk^"

nfo - ^ j ^ L ^

PPy

^^'^^^^'^
P r i e

tirti unjat, Nuvitim ir tikrj Laisv kontempliuodama pati save (-1997). Ego" budizme suvokiamas kaip neurozi, kankinani emocij, psichozi raizginys. Btent ito siloma atsisakyti, atskleidiant savyje kit, gilesn ir autentikesn, mogikumo klod. Tibetiei lamos itin bjaurisi perdtu gerumu, saldumu, pamaldumu ar davatkikumu. O siekiant vadinamojo tobulumo primygtinai silo nemeluoti sau ir savs neapgaudinti. Kiekvienas, akyliau vilgteljs save, paste bs, kad yra valdomas aistros ir trokim. Jei sutramdai savo ego", vadinasi, pats sau esi ponas: kontroliuoji savo emocijas (netgi sapnus) ir tikslingai juos panaudoji. Mano matyti vadinamieji gyvieji budos - itin rykios individualybs. Bti ventam tai bti daugiau, o ne maiau mogikam. iai miniai pritaria ir budist, ir katalik iminiai. O dl prigimties... Mes paprasiausiai per maai apie j inome. Ir kartais klaidingai manome, es ji blogesn, nei yra i tikrj (L-1999).

ventyklos Katmandu, Nepalas

Manau, kad dabartinei katalik banyiai labiausiai ir trksta to psichonautikumo", sugebjimo kakokiais bdais paskatinti mog vl save atsigrti, susimstyti ir suvokti, kam, kaip, kodl, vardan ko jis gyvena, i kur, kur eina. Pasak statistikos, 80 procent Lietuvos gyventoj laiko save katalikais, bet k jie turi galvoje t sakydami?! Vien dalyvavimas sekmadienio mii rituale, daniausiai net nesistengiant perprasti jo paslapties, anaiptol dar nra katalikikumas. Manding, kiekviena religin tradicija vis pirma yra sunkus, kasdienis smons, sielos ir kno darbas. Tai liudija vis ventj, taip pat ir krikionikj, biografijos, jau nekal bant apie Jzaus Kristaus istorij. Kodl iandien taip maai norinij eiti Jo keliu?
27

RYTAI-VAKARAI:

KOMPARATYVISTINS STUDIJOS

VI

Kur visi tie jauni kunigai, vienuoliai, vienuols, pasiry vardan Dievo visk paau koti?! Paiam katalikikiausiam pasaulio krate, Marijos emje, retai juos sutiksi, a jau nekalbu apie kriminogenin situacij ar apie paprasiausi kasdien atmosfe r gatvje. Turiu su kuo palyginti, nes Indijoje, o ypa Himalajuose, dar yra daug pasiryli, siekiani pai aukiausi, transcendentini tiksl, ir tai suteikia visikai kit atmosfer (aur) ir miestams, ir ventykloms, ir pasauliei bstams. Ten religija tebra visikai gyva, nes ji gyvybikai reikalinga, o Vakaruose ji jau tapo pusfabrikaiu i dvasingumo supermarketo. Pasimokyti silyiau tolerancijos bei pakantumo, ypa - krikionybs hierarchams. O tiems, kas trokta priartti - budistins meditacijos bei vairi, veik tobulai nulifuot, kovos su savuoju ego" metod (N-I997). Manyiau, kad reikt pradti nuo to, nuo ko pradeda kiekvienas tibetietis budistas. Nuo koncentracijos (amatha) arba ypatingos valgos (vipasyana) meditacij. Nuo paruoiamj praktik. Taigi, nuo pamat, o ne nuo auksinio stogo, kuriuo bt galima laikyti tantr arba dzongen. Deja, vakarieiai daniausiai pradeda kaip tik nuo pastarj, todl nenuostabu, kad danai patiems nuvaiuoja stogas". Arba rezultatai tampa prieingi tiems, kurie turjo bti: tik dar labiau suvei pasiptimas, puikyb ir visi kiti ego" nuodai. Taip pat patariau nekaupti informacijos, nes ini kiekis galvoje nra tiesiogiai proporcingas iminiai. Tai savotikai liudija ir iandieninis informacijos sprogi mas Internete": prieinamos ezoterikiausios doktrinos, bet kur naujieji iminiai, ven tieji, nuvitusieji? Taigi pradedaniajam dert sismoninti, kad viskas yra labai papras ta, bet labai sudtinga, o nauju keliu reikia eiti visikai atsipalaidavus, bet i esms susikaupus. Plaukti ir pasroviui, ir prie srov vienu metu (N-1997). Po pirm kelioni Tibet buvau labai kategorikai nusiteikusi prie krikio nyb, ypa prie katalikyb. Labai ariai ginydavausi, okdavau prie, bet kuo labiau sigilindavau religijas, tuo artimesns jos tapdavo - ir krikionyb, ir katalikyb, ir judaizmas, ir islamas. Tiesiog pradedi matyti, kad povandenin srov - esm visur ta pati - Absoliutas (i kur atjome ir kur sugrime) yra vienas (L-3-2005). A nesityioju i budistini dogm, veikiau - i moni, kurie tas dogmas aklai priima ir per jas nebemato esms. Budizmo esm yra beslygika meil, uuojauta ir gera irdis, tai - sunkiausiai pasiekiami dalykai egoistikai ms prigimiai, joks ritual, pratim ar metafizini triuk pildymas nepadarys mogaus jautresnio, minktesnio, velnesnio ir imintingesnio. Yra puiki sena parabol apie mnul ir j rodant pirt, apie tai, kaip neretai matomas tik pirtas, o mnulis nepastebimas (M-l-2000).

URGA

IVANAUSKAIT.

RYTAI-VAKARAI

MEDITACIJ

TYLOE

A, beje, niekada tiesmukikai ir vienareikmikai nesakiau, kad persiveriau ir i vieno tapau kitu. Kuo daugiau gilinuosi budizm, tuo labiau suvokiu krikionyb ir niekada neketinu jos atmesti. Budizmas man tiesiog yra artimiausia i vis religini, filosofini ir pasaulirini sistem, su kokiomis iki iol teko susidurti. Kaip netapau rytiete, taip turbt netapau ir budiste. Pamenu, kaip kakada Dalai Lama, paklaustas apie Holivudo vaigd Riard Giere', budizm studijuojant jau kokius 20 met ir finansikai remiant Tibeto tremtinius Indijoje, pareik: Taip, jis - geras mano biiulis, bet tikru budistu jo vadinti negaliau..." Kitai supervaigdei - Stivenui Sigalui - pasise k" labiau - jis tiesiog buvo pripaintas garsaus XIX Tibeto lamos inkarnacija. Kaip ten bebt, taiau btent Budhos doktrina man tikinamiausiai atsako esminius klausimus: kas mes? Kodl esame? I kur ir kur einame?.. (LB-2000). Budistas jums pasakyt, kad mogus yra sukurtas ne i dulki, o i kaul, raumen, kraujo ir vairi nevarum... iaip jau jis yra lavonas. Tibeto mistikai nuolat uduoda klausim: O kas gi tempia lavon?" Ir atsako, kad ne siela, bet smon. Budizme iskiriami jos trys lygmenys: iurkti smon, kuria mes vadovau jams kasdieniniame gyvenime, subtili smon, kuri pasireikia gilioje meditacijoje arba skaidriuose", tyruose" sapnuose, ir subtiliausioji smon, kuri daniausiai veikia tik mogui numirus, ji ir keliauja i vieno siknijimo kit. Subtiliausioji smon yra ypatinga energijos forma, po mirties ji niekur neinyksta. Panaiai kaip perdegus lemputei niekur neinyksta elektros srov. sukus nauj lemput, viesa ir vl pasirodo, lygiai kaip ir gyvyb naujame kne. Subtiliausioje smonje usifiksuoja ir visi karminiai spaudai, lemiantys vienok ar kitok naujj gimim. Atgimti galima taip pat ir pragare. Arba rojuje. I viso iskiriami ei samsaros, arba ciklins egzistencijos, lygmenys. Krikionyb Tibete netapo populiari dar ir dl to, kad kaip aukiausij tiksl adjo roj, tuo tarpu budistams jis atrodo tik kaip viena i sfer, kurioje u nuodmes (puikyb) ir taip gali atgimti. Budistui aukiausias tikslas yra Nuviti mas - visikas isivadavimas i samsaros kani. Ar tok sukimsi uburtame nauj atgimim rate bt galima pavadinti nemirtingumu, - neinau. Greiiau tai ukei kimas ar prakeikimas, veikiau - usikeikimas ar prasikeikimas, nes savo karm kuriame mes patys (LB-2000). Nesu didel New Age gerbja, veikiau - prieingai. Ir religinio sinkretizmo idja man nra artima. Kalbdamas apie bandym praktikuoti kelias religijas arba

RYTAI-VAKARAI:

K0MPARATYVIST1NS

STUDIJOS

VI

j miin Dalai Lama yra pasaks, kad eidamas ikart dviem keliais nenueisi jok tiksl, o dviem adatomis nepasisi drabuio. Taiau dailje manomas toks siurrea listinis religij suliejimas, pavyzdiui, Ren Magritte'o tapyboje moteris susilieja su dangumi, o pauktis suauga su krmu. Kita vertus, pirmj informacij apie ange lus amujel, Urijel ar Tsidzikel perskaiiau atsitiktinai po ranka pakliuvusioje New Age broirlje. Taiau tas tekstas man pasirod gantinai juokingas, todl tapydama savo paveikslus bent jau detalse bandiau ilaikyti ne religikai egzal tuot, o ironik poir. Jei jau kuo susidomiu, tai stengiuosi gauti kiek galima daugiau informacijos (L-2005).

Apie dvasinius autoritetus ir mokytojus

Tai [pirmas susitikimas su Dalai Lama prie Vilniaus Arkikatedros. -A. A.] apvert auktyn kojom vis mano gyvenim... (L-1999). Dharamsaloje, kur iuo metu gyvena savanorik tremt pasirinks Dalai Lama XIV, susitikti su juo nra labai sunku. Kaip visur, taip ir ia reikia veikti kelet nedraugingai nusiteikusi biurokrat, o toliau - kelias atviras. A su Jo ventenybe buvau susitikusi tris kartus. Kiekvienkart patyriau stipr, bet vis kitok spd. Bet kiekvien kart suvokdavau vien ir t pai ties - mes per maai pastame savo prigimt. Ji neturirib.Bdama alia Dalai Lamos, suvokdavau toki savo tikrj esm atradusio mogaus didyb, prie kuri nublankdavo visi mitai apie dievus (L-1999). Dvasiniai autoritetai man buvo ir tebra labai svarbs. I prigimties esu mokin, nuolat iekanti to vienintelio, tikrojo Mokytojo. Viena i prieasi, dl kuri susiavjau budizmu, kaip tik ir buvo nuolat pabriamas mokinio ir Mokytojo ryys. Bene pirmasis mogus, kur su dideliu pasimgavimu vadinau savo Mokytoju, buvo Algimantas vgda. Dails akademijoje jis man dst pieim, taiau taip pat ved ir Ryt erdv. Mokytojai man buvo Tvas Stanislovas ir monsinjoras Kazimieras Vasiliauskas, dabar danai skaitau j knygas, ne tiek akimis matydama, kiek ausimis girddama, kaip jie man kalba savo, gyvj, balsais ir prastinmis intonacijomis. Didiuojuosi (nors budistin etika toki emocij draudia), kad mano Mokytojas buvo pats Dalai Lama (vl uklisiu Sigitui Gedai jo Skaitaluose pelms"). Esu iklausiusi nemaai Jo ventenybs pamoksl, paskait cikl ir gavusi ventinim. I budistini autori didiausi spd padar A. VVattsas, D. T. Suzukis ir ekscentrikasis iogjamasTrungpa. Literatriniai autoritetai, susiformav dar anksty voje jaunystje, maai tepakito iki iol, nes niekas nebepadar tokio spdio, kaip F. Dostojevskis, T. Mannas,

JURGA

IVANAUSKAIT.

RYTAI-VAKARAI MEDITACIJ

TYIOE

V. Nabokovas, G. G. Marquezas, A. Camus, O. Milaius ir R. M. Rilke. Didiausias pastarj met literatrinis sukrtimas buvo M. Haushofer Siena". Atradau" raan ias moteris - V. YVoolf, E. Elinek, taip pat krikioniksias mistakes - H. von Bingen ir S. Weil. kvpimo visada suteikia Cz. Miloszas, J. Brodskis, T Mertonas. Ben draygiais negaliu pasigirti. Esu indi vidualiste ir vieni, turbt puikyb man neleidia prisijungti prie jokios dvasins bendruomens. Mgstu kar toti B. Grebenikovo teigin: stydno vsem stadom proryvatsia v Carstvo Otca" (N-2006). iandieninje Lietuvoje vie nas i didiausi autoritet man yra prezidentas Valdas Adamkus. Dvasins su Dalai
. . Lama

atramos visada iekojau ir tebeieskau monsinjoro Kazimiero Vasiliausko ir Tvo Stanislovo asmenyse, mirtis man j neibrauk i alia, ia ir dabar esanij. Mane kvepia ir palaiko Juliaus Sasnausko darbai bei tekstai. monse, kuriuos laikau savo autoritetais, mane labiausiai avi imintis, puikybs nebuvimas ir ta ypatinga vidin viesa, kuri atsiranda tik mylint ir teigiant, o ne neigiant gyveni m (L-2006).

Apie mog, jo savybes, gyvenimo ir mirties metamorfozes

Esu sitikinusi, kad mogus - kaip tekanti up, nuolat keiiasi... Yra tam tikros pamatins moralins ir etins normos, kurios lieka, taiau kita - permain ir virsm sritis (LA-2000). [Didiausia vertyb] mogaus ryys su mogumi. Taiau mes gyvename, kaip ir sapnuojame - vieni (L-1999). Pirmiausia [reikia) painti save ir savo dvasi. O taip pat tenkinti kai kuriuos sielos norus. Pavyzdiui, ilgai irti vaigdes ar tekani up. Dvasios pilnatve gali tapti meil, jeigu sugebi j atskirti nuo egoizmo (L-1999). Btina suvokti, kad j [siel. - A. A.] turi. Daug ir plaiai raoma, nekama, diskutuojama apie mad, ampnus ir plauk prieir. O ar nekama apie siel?
31

RYTAI-VAKARAI:

KOMPARATYVISTINS

STUDIJOS

VI

Budistai tikina, kad jei sielai skirtume tiek pat dmesio, kiek jo skiriame savo knui, jau seniai btume nuvit. Ir gyventume tarsi ventj visuomen. Deja... (L-1999). [Labiausiai eidia] brovimasis asmenin erdv. Nesvarbu, kokia forma intrigomis, apkalbomis, pavydu, grubiu odiu troleibuse ar net perdtu garbinimu (L-1999). Likimu tikiu, nes labai daug kart esu patyrusi, kad nuo jo nemanoma nei pabgti, nei jam pasiprieinti, nei jo apgauti. Nelaikau savs kokia nors itile ar bevale, bet ne syk esu pajutusi gelein likimo kumt, kuriam beveik nemanoma pasiprieinti. Mgstu posak, kad pasitikint likimas veda, o besiprieinant tem pia u plauk. Tai jau geriau tegu veda u rankos, kad ir per erkius (L-2005). Esu patologikai disciplinuota. Tai permiau i neapsakomai pareiging seneli ir mamos. Jei kokio nors vietinio jogo namuose matau chaos, manau, kad ir apie vidin tvark negali bti kalbos. Ms meninink lovinamas bohemikumas, netrinkti plaukai ir apleisti dantys man visikai nepriimtini. Anksti keliuosi. Net jei vakarlis utrunka iki paryi, devint valand kakokia jga iauna i lovos. Ir bdama viena namuose pasidarau makia, neslankioju su chalatu. Juk gyvenu sau, ne kitiems. Galima sakyti, esu darboholik, turiu uatrint pareigos jausm. Noriau bti labiau atsipalaidavusi, bent retsykiais atleisti vadias, tiesiog patingi niauti (1-2002). Noriu elementariausi dalyk: saugumo, velnumo, ger odi, galimy bs pasijusti maai ir silpnai. Nesijausiau paniekinta igirdusi, kad nesugebu to ar ano. Kakodl ne tik nerandu saugumo, bet dar ir pati turiu imtis globjos funkcij. Labiausiai nemgstu atkakli garbintoj, kurie lovina kiekvien mano ingsn. Nuo toki ikart bgu, nors gal kaip tik su jais rasiau ko iekanti? Bet, ko gero, irgi ne (1-2002). Vieasis gyvenimas man nepatinka. Daugelis viej rengini man yra kaip savotika bausm, kuri tiesiog privalau atlikti (nekeniu net ir Tarptautini knyg mugi Frankfurte ar Geteborge bei krybos vakar usieniuose, nors dalyvavim juose daugelis koleg laiko milinika skme). Tas taip reikia" kuo toliau, tuo vis maiau man galioja. Taip pat suvokiu, kad kokiame vieame pokylyje nelabai si ninga dairytis kitus kaip klounus, slapia sau i j aipytis, o paiai atlikti lygiai tok pat Stiliaus" komiks herojs vaidmen (L-2005).

JURGA

I V A N A U S K A I T . RYTAI-VAKARAI M E D I T A C I J

TYLOJE

A kuo toliau, tuo maiau pasitikiu odiais, nors raaniam mogui tai, be abejo, yra labai nepalanki situacija. Sakoma, kad i pradi buvo odis", bet, manding, dabar tas odis, deja, jau nebe toks, koks buvo i pradi. Jis tarsi susidvjo, kaip susidvi viskas iame pasaulyje - net maja kalnai ir senka vandenynai... Ypa od nuvertina iuolaikin iniasklaida, pliurpalai radijuje ir televizijoje, kai, rodos, panekov burnos neusiiaupia, taiau nepasako ninieko. Kartais tyla ir pauz bna daug ikalbingesns u odi srautus. odiai ne tik susidvj - jie dar lyg kokiomis kerpmis apaug daugybe sustabarjusi prasmi. Neretai, itardami t ar kit svok ir tikdamiesi vie io", naujo efekto, patenkame spstus - odi klis mus velka atgal prastus rmus ir senas, nuolat pasikartojanias, mus persekiojanias situacijas. Kartais a diaugiuosi, kad su savo naujais pastamais Himalajuose negaliu, kaip dabar madinga sakyti, pasiplepti" ar paatvirauti", taiau, nors paradoksalu, kaip tik tai man tarsi balt puslap atveria naujo bendravimo galimyb... (LB-2000). Nesu pikta menanti, retkariais net nustembu, kad yra moni, deimtme iais prisimenani mano kandias skorpionikas frazes, kuri nuodingumo ir spdio aplinkiniams tikriausiai n nesuvokiu. Pykstu labai retai, bet jei mane iki to priveda, aplinkiniams tai padaro neidildom spd (L-2005). Turiu 2002 met Tolerancijos mogaus diplom Sugiharos fondas - diplomatai u gyvyb". Manau, kad esu tolerantika, bet negaliu toleruoti netolerancijos. Stengiuosi bti atlaidi, vis prisimenu budist posak - kad ir koki kiaulyst mogus ikrst, jis tai daro nordamas bti lairningas. Kai sigilini, ia yra labai daug tiesos. Juk visi pavyduoliai, intrigantai, ars kritikai ir net kunkuliuojantieji neapykanta, emindami, niekindami kit ar jam kenkdami, siekia iauktinti, pateisinti save, tad nors ir klaidingu bdu bando suteikti sau iok tok komfort ir pasitenkinim. Taigi kai kuri vadinamj prie (nebtinai mano asmenik, bet ir kitiems kenkiani) kartais bna tiesiog gaila -juk jie savo laims siekia labai apgailtinais bdais (L-2005). Manau, kad tolerancija pirmiausia susijusi su atvirumu pasauliui ir ki tiems, kitokiems monms, noru painti tai, kas svetima, nesuprantama ir kartais i pirmo vilgsnio nepriimtina. Tolerancija - tai lyg atverstas ar pasisveikinti itiestas delnas, j gali bti dta daug daugiau negu sugniaut ar pyg rodant kumt. Tolerancijos stoka yra tam tikra baims ris ir noras saugiai tnoti siauruose savo egoizmo, usispyrlik sitikinim ar tiesiog pykio aplin kiniam pasauliui rmuose (L-2005).

RYTAI-VAKARAI:

KOMPARATYVISTINS

S T U D I J O S VI

Tai priklauso nuo aplinkybi. Pavyzdiui, kelionse po Rytus bandiau mak simaliai prisitaikyti prie vietini tradicij, paproi ir gyvenimo bdo, tiesiog sten giausi tekti kaip vanduo, kuris aplenkia klitis, kai reikia, susigeria sml, o kai reikia, vl ikyla ems paviri. Dabar, matant kai kuriuos absurdo spektaklius Lietuvoje, kartais norisi elgtis drastikai. Asmeniniame gyvenime stengiuosi rasti vidurio keli tarp vieno ir kito (L-2005). Intelektualumas, kaip atskira savyb, man nepatinka. Ir didiausias intelek tualas kartais plaukia paviriumi. Todl, kad gausi informacija - pernelyg sausa ir mokslika - nepasiekia irdies. Kartais mieliau bendrauti su paprastu kaimieiu - mogeliu, rodos, mau ir nereikmingu ms visuomenje, bet ities iltesniu ir mielesni u garb profesori, kurio galvoje vien dogmos ir grietos koncepcijos. Bohemos moteris? Retai bnu Lietuvoje, todl neinau, ar iandien verda bohemikas gyvenimas. Ir ar jis ivis gali egzistuoti. Juk menininkams dabar - ne pyragai. Tikras bohemos gyvenimas gal kunkuliavo XIX a. pabaigoje kur nors Paryiuje arba Vakaruose, dabar juo mgaujasi Holivudo vaigds. Man maloniau bendrauti su mogumi akis ak, o ne dideliuose susibrimuose (L-1999). Budistinje teorijoje pyktis, pavydas, puikyb, galumas ir nesuvokimas (kvailumas) vadinami nuodais". Jei esi pritvinks i blogybi, sunaikinsi pats save (L-1999). Man patinka savotikas melancholijos, usispyrimo ir darbtumo derinys, jaudina tampa tarp vitalikumo, gebjimo ilikti bet kokiomis aplinkybmis ir lietuviko fatalizmo. I bjaurij mogaus savybi pirmiausia noriau vardyti pavyd, nors labiau sigilinus aikja, kad tai yra nesugebjimas diaugtis aplinkiniu pasauliu kit laimjimais, pergalmis, o kuriant aplink save toki bediaugsm, idegint erdv ir paiam sunku bti laimingam. Nemgstu apibendrinim, todl nenoriau statistikos argonu nustatyti Vis lietuvi" morals, smoningumo ir patriotizmo bendrosios mass. Kiekvienas mogus nuolat keiiasi, srva tarsi vanduo ir visa ms tauta teka kaip up su vis naujais slenksiais, uutekiais, duobmis seklumomis ir verpetais (L-2005). Anksiau tai [kritika. - A. A.} mane eid beveik fizikai, kartais stebdavau si, kodl suspardyti mog gatvje - nusikaltimas, o perleisti per msmal jo siel

(nes siela ir yra kryba) - tai vadinama tiesiog kritika". Fizikai puolamas ar net iaip odiais eidinjamas mogus (pavyzdiui, urnalist ukabintas politikas) turi teis gintis, o krjui nuo kritiko gintis nepriimta, net grietai draudiama. Visada turjau nevisavertikumo kompleks ir nepasitikjimo savimi, todl neretai ta kritika man atrodydavo net pelnyta, po kai kuri puolim mane itikdavo rimta egzistencin kriz. Dabar visk velgiu ramiau, atlaidiau ir filosofikiau. O u k turiau ant t moni pykti? Jie gyvena taip, kaip jiems atrodo teisinga, o a teigiu savo tiesas, tai ir viskas (L-2005). inau, kad ne vis esu mgstama, bet ar gali bti kitaip? Su keletu koleg, su kuriais tariausi konfrontuojanti, dabar net itin artimai bendrauju. Viskas keiiasi. T konfrontacij dabar pavadiniau konkurencija, nors konkuruoju ne a, o tie, kurie mano, kad nepelnytai iokau, ilindau ar prasiveriau priek. Nemanau, kad krybos srityje gali bti kokia nors konkurencija, kaip kad kvaila konkuruoti, kas daugiau myli ar labiau kenia (L-2005). Yra isiskyrimo skausmo. Saugumo trokimo. Nuoskaud, kai iduoda mo ns, kuriais pasitikjau ir kuriems, rodos, stengiausi daryti tik gera. Budha tai ir vardijo kanios prieastimis: pasaulyje nra nieko pastovaus, viskas kinta, viskas laikina, viskas turi pabaig. Gyvenimas, sak jis, tai lyg sdjimas ant adatos smaigalio, tad kokio saugumo galima tiktis? Gyvenime daug kart buvau ribinse situacijose, tokiose kaip ems drebjimai, gritys ar autobus katastrofos siauruo se kaln keliuose ant bedugns krato. Tokios ypatingos baims mans nekamuoja. Bijau tik kvail, pavydi ir kerting moni. Bijau teisuoli, t, kurie mto kitaminius akmenimis ar krauna malkas ant raganos lauo"(M-l-2000). Prieastys, kodl lietuviai udosi, jau lyg ir nustatytos: skurdas, nedarbas, alkoholizmas, ateities baim. Taiau man atrodo, kad yra sijungs kakoks pragai tingas tautos susinaikinimo mechanizmas, kuris ir suka tokius krumpliaraius kaip udymas, saviudybs, emigracija, maas gimstamumas... Neinau, kokios maldos, kokios apeigos ir kokie burtaodiai galt i praties main sustabdyti. Turbt jos program ijungti galime tik mes patys, kiekvienas praddamas pirmiausia nuo savs (L-2005). Gyvenu Niekieno emje. Neinau, ar tai tik laikina pauz, ar uvertira Didij Tyl, taiau is neveiklumo ir tiksl neturjimo tarpsnis man patinka. Esu visai patenkinta, kad ikritau i, Cz. Miloszo odiais tariant, kupri lenktyni".

RYTAI-VAKARAI: KOMPARATYVISTINS

S T U D I J O S VI

Kita vertus, btent dabar kur kas labiau uiuopiu, uuodiu ir tyrinju bt nei bet kada anksiau. Nesvarbu, kad pasaulis sumajo iki palatos dydio, o kaleidoskopikus tolim kelioni peizaus pakeit vienas ir tas pats vaizdas, kur matau pro lang. Bna valand ar net dien, kuomet jauiu absoliui pilnatv, galiu velgti smulkiausias, mikroskopines pasaulio detales ir tobul, Dievo persmelkt vientisum. O dar - padariau tai, kas anksiau buvo didiausia klitis stoti budist vienuolyn (va k reikia tutyb!): plikai nusiskutau galv" (N-2006). Man atrodo, kad kiekviename moguje yra ramioji ir ekspresyvioji puss. Tai itin gerai ireikia Tibeto budizmo dievybs, turinios savo romj" ir nuomj" aspektus: gailestingoji Tara gali tapti karingja Kurukule, o atjautos viepats Avalokitevara persiknija demonikj Hajagryv. Taip pat tikiu mogikj potvyni ir atoslgi teorija, po kiekvieno ilydio, isiokimo ar iokimo vieum man btini ilgi absoliuios vienatvs, ramybs ir susikaupimo tarpsniai. Niekada smoningai nesi stengiau bti visuomenikai ar politikai aktyvi, tiesiog tam tikrose situacijose kakoks vidinis, turbt sins (?), mechanizmas mane aute iaudavo veikti. Aktyvists" pozicija man nebuvo nei lengva, nei patogi, o ir lietuviksias kovas u Tibeto laisv prisimenu kaip siaubingus stresus, kurie galbt prisidjo ir prie mano dabartins ligos. Nuoal, tyla, dykuma, o nnai net ir ligonini palatos yra tikroji erdv, kurioje jauiuosi savimi, kuo veikiausiai n u k nepatiks tie, kurie man prikaiioja buvim spalvot urnal puslapiuose, TV ekrane ar populiariausi knyg deimtukuose. Klausiat, kaip pavyksta suderinti vidin ramyb ir ekspresyvum? Niekada nesuge bjau j suderinti, visada draskiausi ir draskysiuos tarp prieing poli (N-2006).

Joki nauj savo asmenik moralini princip nesugalvojau. Kaip ir visi mons (o ne pusmogjai, nuomogiai ar antmogiai) stengiuosi vadovautis Dekalogu. Manau, kad labai svarbu i princip laikytis ne tik ioriniame, fiziniame lygmenyje, bet ir mini, ir jausm sferoje, nes juk galima udyti, vogti ir paleistuvauti vien uslptomis negatyvio mis emocijomis. Bet koWomis aplinkybmis stengiuosi ilaikyti optimizm, nes tikiu, kad tai sustiprina viesij, pozityvij planetos, kurioje gyvename, aur (L-2006).

Apie meninink ir menins krybos proces

Mans netenkina pats kultros nustmimas i prioritetini" sfer paribio erdv, kurioje glaudiasi tai, kas, neva, nra mogui gyvybikai btina. Taiau jei atsigrime atgal, pamatysime, kad apie visas didisias civilizacijas Egipt, Graikij, Rom, actek ar ink imperijas - iandien mums byloja tik j

J U R G A I V A N A U S K A I T . RYTAI-VAKARAI M E D I T A C I J

TYLOJE

kultra. Viso kito, t. y. j politikos, socialini peripetij, sporto laimjim nebeliko. Toks tad bt mano atsakymas, kokiu balsu iandien Lietuva turt byloti pasauliui ir kas i dabarties bus girdima ateities kart. A neinau, k daryti, kad tas balsas ir iandien bt igirstas ms pai bei aplinkini, taiau neabejoju, kad reikia ne vien dideli, net ne vien labai dideli pinig (L-2006). Manyiau, kad menininkas, kaip ir dvasininkas, gydytojas, amanas, magas (iandienos kalba tariant, turbt ekstrasensas), vis pirma privalo jausti atsakomy b, nes tai, k jis daro, veikia kit moni jausmus, mintis, siel, o, vadinas, ir fizin kn. Js jau usiminte, kad energija gali bti destruktyvi, griaunanti, ardanti mogaus dvasi. Ne kart regjau, kaip tibetieiai gydytojai ar amanai, konsultuo dami i Vakar atvykusius ligonius, j lig prieastimis vardydavo kito mogaus pavyd, t, blog od ar mint (net ne veiksm!). Nereikia net jokios juodosios magijos, pakanka vien neatsakingo savo vidini resurs panaudojimo! Manding, panaiai, tarsi kokia juodoji magija, gali veikti ir tai, kas iandien vis dar kakodl vadinama menu. Nuo seniausi laik menas turjo apeigin arba sakralin funkci j. Visose kultrose menas buvo tarsi tiltas tarp mogaus ir Dievo, nesvarbu, kur to Dievo iekota, savyje ar auktybse. Toks jis buvo btinas ir i esms reikalingas mogui. Manau, kad ir dabar tebra. Taiau nei elitarini aidim, vykstani parod salse, nei surogat ar pusfabrikai, silom masms, nei bjaurumo" ar absurdo" estetika paremto iandienins aklaviets konstatavimo nedrsiau vadin ti menu. Tai tegu ir vadinasi aidimas, prek, drabstymasis dvasios purvais... Menas - tai nebtinai katedra, tai gali bti ir vaiko nupietas katinas. O tai, kas vienam ar kitam objektui suteikia tikrojo meno vert, mes kiekvienas puikiai nujauiam savo irdimi. Tik nereikia apsimetinti, apsigaudinti ar drumsti savo vandenis, idant gilesni atrody tume (-1997).

A nuo pat vaikysts buvau linkusi bet kuri kasdienybs situacij iplsti, sukurti i jos pasakojim ar film". Vliau miausi visa tai urainti, o dar vliau sava valia lsti visokias pakankamai rizikingas situacijas, kad galiau jas aprayti. Dabar manau, jog visos tos mano knygos, ileistos tkstantiniais tiraais, galjo, o galbt net ir privaljo neivysti pasaulio, likti tik asmenik (ir labai egocentrik) iekojim liudijimais. A tikiu reinkarnacija ir todl manau, kad kiekvien nauj gyvenim pradedame jau atsinedami su savim milinik patirt, bdami ia ir dabar tiktai tsiame tai, k kadaise, neatmenamais laikais pradjome. Mane visada domino magija, taiau ne ta, kai i iliuzionisto cilindro itraukiamas triuis, o toji, kurios

RYTAI-VAKARAI: KOMPARATYVISTINS

S T U D I O S VI

pagalba bandoma pakeisti realyb, galinti pro visas sienas, kurias savo aptemusiu protu sukrme, prasiskverbti prie tikrosios esms. Pavyzdiui, tibetieiai tam, k mes vardijame kaip magija", turi du i esms besiskirianius odius: migtrul, kuris reikia aki iliuzij" arba aki dmim" ir drub tag, kur galima versti kaip pasieki mo simbol", prasiskverbimo realyb enkl". Manyiau, kad tiek gera poezija, tiek rimta literatra turt priklausyti pastarajai magijos sriiai. ia asmenin mano nuomone, prietaraujanti tradicinei lietuvi literatros sampratai (N-1997). Nuo pat pirmj noveli griebiausi prozos kaip kakokio realybs ribas praplsti galsianio dalyko. Taiau nesuvokiau vienos paprastos realijos: tikroji magija prasideda ten, kur baigiasi ego". O jei nuo literatros pereitume prie gyvenimo, tai tiek didieji Tibeto lamos bei jogai, tiek kitai - Meksikos indn mistinei tradicijai atstovaujantis Don Chuanas (Don Juan) nuolat pabria, kad maginis virsmas prasideda tuomet, kai mes liaujams mintyse aprainj" pasaul ir paga liau nutraukiam visus vidinius monologus bei dialogus. Kas ryis bent kiek atidiau save stebti, sitikins, kad to pasiekti nra taip jau paprasta. Taigi savianaliz, prieingai nei prasta manyti iuolaikiniuose Vakaruose, gali tapti ne vien isilaisvi nimo priemone, bet ir kabliu, tempianiu atgal samsarin realybs suvokim, atgal pasaul, gyvenant, anot M. Eliads (Mircea Eliade), pagal desakralizuoto, profa niko kosmoso dsnius" (N-1997).

irint, k mes vadinsime kryba: ar vis mogaus gyvenim, ar jo dvasin praktik, ar buitin veikl, ar pagaliau tai, kas laikoma meninink privilegija. Vien pastarja man maiausiai nortsi ribotis. Manau, kad krybingumas yra neatskiria ma kiekvieno mogaus savyb, ir jokiu bdu nesutinku, kad vadinamj men gali kurti tiktai irinktieji. Man teko matyti C. G. Jungo pacient - nam eimininki, tarnautoj, verslinink, mokslinink - pietas mandalas, kurios savo struktra ir iraikos priemonmis niekuo nesiskyr nuo t, kurias i spalvoto smlio pila Tibeto vienuoliai ar slaptuose rankraiuose vaizdavo vidurami Europos mistikai. Tai byloja ne tik apie kolektyvin pasmon, bet ir apie kiekviename moguje slypinias krybines galias. Manyiau, kad krybos esm bei prasm kaip tik ir yra perteikti t mogaus dvasios pilnatv. O grusi i Ryt iuolaikin Vakar pasaul, kuriuo palengva tampa ir Lietuva, regiu visik tos pilnatvs susiaurinim, supaprastinim, subanalinim, netgi - paneigim. Turiu omeny, pavyzdiui, kad ir reklam (kuri tam tikra prasme irgi yra kryba?!) ir jos skleidiam bais daiktikumo, knikumo, vien tik iorinio, fizinio groio kult. Manding, ji kur kas pavojingesn ir destruktyvesn, tarkim, u kovinius filmus, nes visikai sumaio tikrj vertybi sistem (S-1997).

JURGA

I V A N A U S K A I T . RYTAI-VAKARAI M E D I T A C I J

TYLOJE

Ignoruojama, inoma, jauiuosi, nors kuo labiau gilinuosi, tuo man sunkiau suvokti, kas tas elitas"? Na, verslo elitas" yra tie, kurie turi daug pinig, elitiniai armijos daliniai" geriau audo ir gaudo, taiau kuo pasiymi literatros elitas"? Ar tai tie individai, kurie turi daugiau pilkosios smegen mass ir daugiau sielos? Beje, pasak senovs egiptiei, Paskutiniame teisme sveriant siel ant kitos svarstykli lkts dedama plunksna, taigi elitinis sielos sunkis nra toks jau vertingas dalykas. Jeigu kultros elitas" knija tautos pasirinktus dvasios autoritetus, tai kodl jis pats su tokiu bulimiku apetitu da bene vienintel Marijos ems tikrai numylt poet Justin Marcinkevii? Todl atrodo, kad is elitas save susikr, susigalvojo taisykles, pagal kurias aidia, ir pats pasitenkina. Kartais pagalvoju, kad literat ros elito" puikyb, pavydumas ir protis kategorikai teisti paiam bnant neteisia mam tam tikra prasme nuud ir Gavel, ir Kunin. O fotograf elitas" palengva galabija Pauli Normant. Ir tai nesusij vien su valstybinmis premijomis, kurias, kaip inoma, dalina elitas. Jis (o gal tai"?), vadindamas save istorija" ar laiko ibandymu", pasirpina, kiek ir koki eilui apie mane (tave) bus parayta encik lopedijoje ir ar bus man (tau) rasta vietos 10 klass lietuvi literatros vadovlyje. Taiau ar verta dl to igyventi, juk nepraeis n pus amiaus, o jau bsiu visai kitoje vietoje, kitokiu ar net jokiu pavidalu. Prisipainsiu, kad kitados elitas atrod lyg Olimpo virn, kurios dievai man nepalanks. Dabar is mslingas darinys pana esnis koki lotofag sal, kurios gyventojai man nelabai rpi, tai ar turiau reikalauti, kad biau jiems svarbi? Ties sakant, daug smagiau igirsti, kad Sapn nublokti" yra mgstamiausia mano kaimyns automobilio mechaniko knyga, nei sulaukti palaiminimo i elito padangs. Meluoiau, jei tvirtiniau, kad bdama populiari jauiuosi labai nelaiminga (A-2003).

Mane visada priblokia rimtj" anr adept (tiek raytoj, tiek kritik) nepajudinamas sitikinimas, kad pasaulis yra tik toks, kok regi jie, kad mones ir reikinius dera suvokti tik pagal vienintel j recept ir kad visiems kitiems privalo ma justi, jausti, protauti tik taip kaip ie irinktieji (ar save isirinkusieji). Tarsi toje vaikysts dainelje apie Jurgel: stok ratel ir visk daryk taip kaip meistrelis. i dogma atrodo dar juokingesn, kai prisimeni pagrindin budistin maksim, kad pasaulis tra iliuzija, kuri kiekvienas asmenikai susikuria savo mstymu, o realy bi yra tiek kiek individ. Ta rimtj" pozicija man taip pat dvelkia klaustrofobija ir ksenofobija, apskritai bdinga lietuvikai pasaulirai, kuri tolydio prasimua net vakarjaniame", europjaniame" politiniame diskurse. Tik literatros ksenofobai bijo ne juodi ar siauraaki antpldio baltj Lietuv, o gaival, esani paiame moguje, jo elio, demon ir panai asmeninio pragaro iper. Todl

R Y T A I - V A K A R A I : K O M P A R A T Y V I S T I N S S T U D I J O S VI

bandoma atsiriboti nuo kitoki, nei tradicikai lietuviams prasta, patiri ir kitokio gyvenimo suvokimo. Kartais padtis primena atvirktin Akvarium", kai kakas, esantis udaroje patalpoje anapus stiklo, bando tau rkti, kad bdamas laisvje, rib neturinioje erdvje, neteisingai" elgiesi. Pasaulis kasdien darosi vis vairesnis ir sudtingesnis, jis tarsi nuolat sproginja, pats save daugindamas, todl gana keista reikalauti vienintels, prastins ir tradicins jo apraymo ar interpretavimo formos (A-2003). Kiekviena diena yra iek tiek kitokia negu prie tai buvusi. Antra vertus, kad ir kaip troktume permain ar net labai nortume keistis, mogus vis gyvenim daniausiai groja t pai melodij, tik su tam tikromis variacijomis. Smuikas niekada netaps violonele ar kontrabosu, o elektriniai vargonliai, kad ir kaip plytsi, nepasieks t tonacij, kuriomis katedroje griaudja didieji vargonai. Net nusidjliai, vliau tap kanonizuotais ventaisiais, nuo pat vaikysts turjo polink kratutinu mus. Kaip sako budistai, tomis paiomis malkomis krenama ir emikoji aistra, ir meil Dievui. Nebent Dievas pats sikia kieno egzistencij, tuomet Saulius virsta Pauliumi ir dedasi kiti eiliniam mirtingajam neskirti dalykai. O iaip jau kiekvienas, pasiirjs savo biografij, pastebs, kaip joje kartojasi vis tos paios situacijos, panaiais pavidalais ateina vis kiti mylimieji, o jei lemta, tai ir ieina, pakartodami jau daug syki vaidint isiskyrimo dram. Taigi nuo savs nepabgsi, todl nemanau, kad mano naujoji knyga bus i esm kitokia, kad staiga imsiu rayti kaip Granauskas, Juknait ar Vilimait. Tiesa, iame romane visai nelieiama Ryt tematika ir bus kur kas maiau erotikos, nei Ivanauskaitei prasta, taigi prie mano prekinio enklo gal ir teks klijuoti kiek kitokias etiketes. Koks bus galutinis rezultatas - kol kas tikrai negaliu pasakyti, prieokiais raau t roman jau treius metus ir jame nuolat labai daug kas keiiasi. Dabar toks etapas, kai raymo procesas valdo mane, ne a j. Tai net sukuria tam tikr intrig, pati seku gimstant tekst, kaip kok detektyv, kurio atomazgos neinau, tik gal giliai pasmonje nujauiu (A- 2003).

Pati savo proz iriu kaip egoizmo apraik. Dabar man atrodo nebedomu ir beprasmika igalvoti kokius nors siuetus ir personaus, kurie i tikrj tik atspindi vairias mano ego" puses. Budistin psichologija teigia, kad pagrindin klitis, trukdanti mums atskleisti pasaulio esm ir tikrj savo pai prigimt, yra emocijos bei intelektas. Kaip tik jais ir remiasi visa, ypa iuolaikin Vakar proza. Na, o odiai, odiai? odiai bei svokos pajgia nusakyti tik konvencionali realyb, dvilyp, ms kasdienio proto sukurt pasaul, suskaldyt subjekto (a) ir objekto (kiti) konflikt. Ne tik mistikai, bet taip pat psichologai ar psichoanalitikai teigia, kad

JURGA

IVANAUSKAIT. RYTAI-VAKARAI MEDITACIJ

TYLOJE

yra daugyb odiais neperteikiam mogik patiri, neverbalinis lygmuo, kuriuo norint su kitais pasidalyti, geriau griebtis pieimo, spalv, muzikos ar net okio. Tam tikrame mogaus dvasins raidos etape odiai gali turti ilaisvinamj jg, bet vliau jie kartais tampa spstais, paniais ar klampiausiu pelkynu. Visi turbt yra girdj apie rytietiksias mantras, vartojamas tiek hinduizme, tiek budizme. Daug pasakojama apie j magines galias gydant ligonius, suteikiant antgamtini savybi ir t.t. Taiau vienas Ryt iminius yra pasaks, kad mantr prasm gldi j beprasmi kume, nes be paliovos kartojami nepaaikinami garsai ir neiveriami odiai pagaliau suardo nusistovjusio ir visai klaidingo, sukurianio apgaulingas iliuzijas, loginmis svokomis paremto mstymo tvark. T pat galima pasakyti ir apie burtaodius, kuriuos turbt dar atsimename i vaikysts pasak, tereikia pasakyti Mutabor" arba Abrakadabra", ir vyksta stebuklas, perkeiiantis tiek mus paius, tiek vis realyb. Budistinje tradicijoje yra nemaa tekst, parayt vadinamja prieblandine" arba dakini" kalba, kurie yra visikai neprieinami mogui, besivadovaujaniam prasti niais odi tarpusavio ryiais. Taip pat nemaa buvo ir ventj, vadinamj dievi kj beproi", savo aukiausias patirtis bei atsivrimus iliejusi visikai alogikomis giesmmis, kuri prasms nestengia suvokti ego" supaniotas protas. Tai anaiptol nereikia, kad a kaip nors bandau paneigti vis Vakar literatr ar dabartinius jos krjus. Mano nuomon yra labai subjektyvi, taiau iuo metu ne itin pasitikiu odiais, kurie yra padiktuoti emocij ar intelekto (-1997).

Esu viso labo tik skaitytoja, knyga man patinka arba ne. Anksiau atidti al nebaigt skaityti roman atrod tikra ventvagyst, dabar jei tekstas nepatinka, ilgai prie jo nesikankinu. Manau, dabartinis lietuvi romanas niekuo nenusileidia tam, kas iuo metu raoma Europoje, JAV ar Australijoje. iuolaikinje pasaulinje literat roje ne taip jau daug spding virukalni, ir niekas turbt jau nebesitiki sulaukti naujo L. Tolstojaus, F. Dostojevskio ar M. Prausto. Matyt galioja kakokie bendri dsniai, ir ta dvasin energija, genialios idjos, kurios, mano sitikinimu, tvyro ore, iuo metu nusileidia ant kit anr krj. Nuolatinis aimanavimas, kad Lietuvoje nra romano, kad visi raantieji - beviltiki nevykliai, veikiau kils i provinciali nevisavertikumo kompleks ir pai kritik nenoro ar negebjimo naujai, adekvaiai pavelgti literatros proces. Juokinga atrodo ir neinia i kur itraukta etiket euroromanas". Labai abejoju, ar yra nors vienas raytojas, kuris rao euroleidjui" ar euroskaity tojui", nes esu sitikinusi, kad pagrindinis krybos variklis yra dvasins tampos skatinama btinyb, o ne kokie nors merkantiliniai iskaiiavimai. Vienintelis dalykas, keliantis iok tok nerim, yra stulbinama nnai raanij gausa ir j trokimas bet kok dienoratinio pobdio tekst vadinti romanu". ioje roman"

RYTAI-VAKARAI: KOMPARATYVISTINS

S T U D I J O S VI

grityje kyla tarim, kad daugelis autori, lyg tame sename anekdote apie iuki, yra raytojai, bet ne skaitytojai", todl pagauti savo ipaini srauto visai pamirta, kad kiekviena knyga - tai ne vien monologas, bet ir dialogas. Man atrodo, kad romanas vis pirma turi bti paskaitomas ir perskaitomas, raydamas romanistas privalo galvoti apie savo skaitytoj, kaip nuo seniausi laik pasakoriai, legend ir mit krjai skyr savo istorijas tiems, kurie j klausosi (N-2006). Vieni kritikai priekaitauja, kad mano knygos perdm autobiografins, kiti lautos i pirto, neturi nieko bendra su tikrove. Vertimai man todl ir patinka, kad skaitytojas nebepainioja siueto su autoriumi. Vokietijoje pirmsyk i tikrj jau iausi raytoja. Ten domjosi mano romano stilistika, kokie tekstai daro tak ir panaiai. Sulaukiau domi klausim, kuri ia niekad neigirstu. Lietuvoje viskas siejama su asmeniniu gyvenimu, per interviu jauiuosi kaip per tardym. Niekada neraau autobiografini knyg. Kryba, kad ir kokia asmenika, visada transfor muoja tikrov. Manau, asmenin sfera yra ne vien tai, su kuo miegi ir k valgai, bet ir sielos gyvenimas. Va ia ir slypi tos paslaptys, kurias man domiausia atskleisti. Pati imdama interviu btent to ir siekiu, bet stengiuosi nesiverti kito mogaus privai erdv, jei jis to nenori, ginasi ir nesileidia. Mgstu urnalistin darb ir kiekvien bendravim su monmis laikau vertinga patirtimi. Taiau nesinori prisi imti nipo ir kvotjo pareig. Juk niekas tapdamas inomu mogumi nepasirao pasiadjimo nuolat atlikinti ipaint visai tautai ir nuolat vieai teisintis, kad neatitinka kakoki standart. Vertinu rus televizij, nes ten dar igirstu pokalbi apie gyvenim, gamt, kryb, mirt - dalykus, kurie i tikrj svarbiausi (1-2002).

Kiekvienas naujas romanas kur laik, bent jau pirmuosius mnesius, kol yra kit aktyviai vertinamas ir skaitomas, man atrodo labai svarbus, pats geriausias", vertingiausias" ir brandiausias". Paskui tas spdis tarsi iblunka, o pati knyga nutolsta", ima gyventi savo savarankik, nuo mans visikai nebepriklausom gyvenim. Manau, kad knygas turi vertinti literatrologai, nors vieniems specialis tams vertingiausi atrodo Pakalnui metai", kitiems Ragana ir lietus", tretiesiems - Tibeto trilogija" (Itremtas Tibetas", Kelion ambal", Prarasta Paadtoji em"). Man paiai labai svarbs buvo romanai Agnijos magija" ir Sapn nublok ti", kuri kritikai visai nesuprato, nors atsirado jas labai giliai ir teisingai suvokusi skaitytoj (UVM-2004). Jau pati pirmoji mano knyga Pakalnui metai" akademins bendruome ns buvo sutikta labai nepalankiai. Prajo beveik 20 met, taiau niekas nepasi-

JURGA

IVANAUSKAIT. RYTAI-VAKARAI MEDITACIJ

TYLOE

keit, taigi beveik apsipratau su ia situacija ir nesiimu jos nei komentuoti, nei vertinti. Svarbiausia man yra krybing ir kuriani moni nuomon, todl labai vertinu teatral, muzik, dailinink vertinimus, kurie daniausiai bna itin gera noriki, teigiami ar net peraugantys susiavjim. Kad kolegos raytojai mane neigia - gal yra ir visai natralus reikinys. Bet ir ioje barikad pusje" yra keletas mano kryb suprantani ir vertinani krj: G. Beresneviius, V. Rubaviius, O. Baliukon... mogus, kurio kritik siklausyiau, man turi bti autoritetas tiek mogikja, tiek dvasine, tiek egzistencine prasme, deja, daugelis mane neigiani man paiai tra tuia vieta. Beje, kai kurie net neskait mano knyg, o mane neigia todl, kad to reikalauja geras tonas, susitarimas, vidins aidimo taisykls... (UVM-2004). Tarp Raganos ir lietaus" bei Itremto Tibeto" buvo dar vienas romanas Agnijos magija" (1995). Kritik jis buvo sutriukintas kaip silpnas ir visikai netiki nantis", taiau, manding, kaip tik jame bandiau apiuopti ir pati sau isiaikinti t nauj keli, kur jauiau beprasidedant. Garsus tibetietis Mokytojas Ciogjamas Trungpa yra pasaks, kad visi mes nujauiame esant baisi paklaid, apgaul, neties, paslpt toje realybje, kurioje estime, kasdieniame gyvenime, mumyse paiuose. (Pasaulis i tikrj yra ne toks, kaip mums dabar atrodo" - teig vis laik ir ali mistikai). Pasak . Trungpos, toji, o daniausiai - nesismoninta nuojauta, vidin tampa ne tik stimuliuoja kryb, filosofin ar religin mint, gimdo depresij, beprotyb, bet netgi sukelia revoliucijas bei karus, kuri prieasties mons ieko vien tik ioriniuose, socialiniuose ir politiniuose konfliktuose. Manding, visa mano kryba, kuri laikyiau pakankamai vientisa, taip pat buvo nuojautos pagimdyta. Tik galbt apie tai kalbjau pernelyg tiesmukai, drastikai, prasilenkdama su priim tomis etikos, estetikos, gero tono ar morals taisyklmis. A niekad nelaikiau savs raytoja ir dabar susierzinu, kai kas nors taip pagarbiai mane tituluoja. Rayti pradjau ir raiau tik todl, kad pati sau patvirtiniau ir kitiems praneiau: nei pasaulis, nei mogus neturi rib; tikrov", kuri sau susikrme, tra tik vienas i begalybs Tikrovs aspekt; mogus daniausiai gyvena kaip kalinys, o visi jo bandymai itrkti tra tik dar stipresnis kaljimo sien sutvirtinimas. Matyt, nemokjau apie visa tai kalbti, nes n karto nebuvau igirsta. Susi drimas su budizmu galbt imok mane prabilti, kaip t nebyl garsiajame A.Tar kovskio Veidrodio" finale (-1997). Pirmin, beveik neverbalizuota io romano [Placebas". - A. A] idja atsira do vos grus i Ryt, kur su tam tikromis pertraukomis praleidau 5 metus. Lietuvo-

RYTAI-VAKARAI:

K O M P A R A T Y V I S T I N S S T U D I J O S VI

je kur laik ities jauiausi lyg kokia nuo kaln nusileidusi tibetiet, o daugel dalyk, prie kuri ia pastoviai gyvenantys mons jau buvo prat, galjau pa velgti naujai, lyg matydama pirm kart. Turiu omenyje vairius manipuliavimo mogaus smone bdus: reklam, iniasklaida, politik, ezoterin" literatr, naujuosius dvasinius" judjimus. Daug kas mane stebino, piktino, erzino, okiravo, taip palengva ir atsirado Placebas" (UVM-2004). Sunku pasakyti, kiek takos konkreiai iam romanui [Placebas". -A. A.] turjo Tibetas ir jo kultra bei filosofija, taiau man, kaip mogui, tibetietika budistin pasaulira ir pasauljauta padar nepaprastai didel tak. Tai tiesiog tapo mano vidiniu branduoliu, erdimi, aimi. Kiek tai tiesiogiai atsispindi pavir iuje", neinau, o ir nenoriu, kad toji taka reiktsi tiesioginmis citatomis, filosofi nmis deklaracijomis ar kokiais kitais ioriniais dalykais (UVM-2004). Pati i Ryt grau Vakarus, kuriems priskiriu ir Lietuv, tad tai lm ir tolesn mano kryb. Manau, kad tiek Vakaruose, tiek Lietuvoje dabar vyksta daugyb permain, kurios tikrai gali dominti raytoj. Tos permainos yra ne tik iorins, bet ir vidins, netgi pasmonins, man norisi jas apiuopti ir vardyti. Truput juokinga, kada kai kurie kritikai rkia apie kakok, neva, lietuvi literatrai aling euroroman", bet gyvename Europoje ir esame gyvybikai susij su viskuo, kas ia vyksta, kaip ia mstoma ir kaip ia jauiama. Todl, kad ir kaip bt lidna, nei Donelaitis, nei Baranauskas mums nebepads susiorientuoti nei iuolaikiniame pasaulyje, nei savyje. Reikalingi nauji bdai ir naujos formos (UVM-2004). Prisimenu, prie kelerius metus perskaiiau, kaip kakoks apdovanotasis pareik, kad Nacionalin premija buvo svarbiausias jo viso gyvenimo tikslas. Tai man nuskambjo komikai ir net graudiai. Nei savo gyvenimo, nei krybos tiksl nesieju su jokiais oficialiais apdovanojimais, o tie, kurie buvo kalnuose, ino, jog kopus vien virn (iskyrus gal tik Everest) paaikja, kad nuo jos atsiveria kita, dar auktesn, virukaln. Kita vertus, man, kaip gana kontroversikai verti namai ir tam tikr elitini literatros sluoksni nuolat per dant traukiamai autorei, labai reikjo tam tikro oficialaus pripainimo, vertinimo, palaikymo. Vis dlto manau, kad kiekviena premija yra savotika loterija (L-2005). Man rodos, kad tas [krybos. - A. A.] kelias buvo gana tiesus, nes temos, kurias pradjau gvildenti dar pirmojoje noveli knygoje Pakalnui metai", man tebra aktualios: mogaus laisv, tiek vidin, tiek iorin, individo gebjimas gyven-

JURGA

I V A N A U S K A I T . RYTAI-VAKARAI M E D I T A C I J

TYLOJE

ti kuo maiau vairiais kvailybs rmais apribotame pasaulyje. Taip pat man visada buvo ir tebra svarbus dievo iekojimas. Raydama visada stengiuosi nemeluoti nei sau, nei skaitytojams. Vienos knygos labiau pavyksta, kitos visai nepasiseka, o dvi, kurios man yra itin svarbios - Agnijos magija" ir Sapn nublokti" - kritik buvo visai nesuprastos, nors iki iol gaunu u jas dkojani skaitytoj laikus (L-2005). Man svarbi pati kryba. Ji tikrai yra mano gyvenimo bdas, net savotikas antrasis kvpavimas. Taip pat man svarbu, kad turiu gana gaus skaitytoj br. Tai mons, kurie mane supranta, pagauna btent t ini, kuri ir stengiuosi jiems praneti. Ko daugiau krjui reikia? Kita vertus, nesu dantimis ir nagais sikibusi t fakt, kad esu raytoja, meninink. Manau, kad yra tam tikros likimo, karmos kiekvienam asmenikai skirtos uduotys, kurias ir reikia stengtis gyvendinti. Tai svarbiausia, bet taip pat ir slapta (L-2005). Jei man rpt isipasakoti, parayiau autobiografij ar memuarus (tai ketinu kada nors padaryti), tada tie, kuriems domu, pamatys, kad mano gyvenimas ne visai toks, koks atrod ar buvo rodomas i alies. Raydama visai neinau, kuo istorija baigsis, kartais net nenutuokiu, k ikrs personaai vos u keli puslapi. Kartais jie net atrodo tarsi ateiviai i koki paralelini pasauli, kurie kakokiu bdu pateko mano orbit tam, kad bt aprayti. Be to, yra dar fantazijos, su kuria aisti" man pats didiausias malonumas. Ir mistikai, ir fizikai, tyrinjantys kvanti n mechanik, teigia, kad mes neinome ir niekada nesuinosime, kokia i tikrj yra i realyb. Tad kodl romane nesukrus dar vienos? (M-l-2000). Iki iol jauiuosi neradusi vietos lietuvi literatros kontekste ir su kiekviena knyga jame tampanti vis didesniu svetimkniu. Gal tai - ikreiptas poiris, bet jis maksimaliai atrina vos ne kosmins vienatvs jausm ir sukelia daugyb abejoni savimi. Kryba man yra labai svarbi gyvenimo dalis, ir jeigu ji i tikrj nieko neverta arba tik vidutinika, tuomet kartais atrodo, kad geriau rinktis nebti negu bti (LR-2000). Daniausiai knyga man domi ir brangi tol, kol raau. \ skaitytoj rankas patekusi, ji tarsi liaujasi buvusi mano dalis ir man priklausyti. Gyvenime vadovau juosi principu: svarbi pati kelion, o ne jos tikslas (LR-2000). Kart kokias dvideimt valand vienoje Indijos geleinkelio stotyje laukda ma vluojanio traukinio pradjau kak rainti dienoratyje. Tas kakas darsi

RYTAI-VAKARAI: KOMPARATYVISTINS

S T U D I O S VI

panaus prozos gabal, o paskui visi Sapn nublokti" tiesiog plste upldo mane kaip kokia lavina. Beliko rayti toliau, kol atsirado knyga (LR- 2000). Si knyga [Sapn nublokti". - A A ] i dalies atsirado per sapno bsen. Miegodama sukurdavau itisus sakinius, frazes ar pastraipas. Miegodama patir davau ir labai keist pojt - kaip mano pasmon kuria tolesn romano eig ir heroj likim poskius. Pabudusi nieko neprisimindavau, bet, atsisdus prie kompiuterio, tai, kas sapne buvo sukurta, palengva ikildavo paviri. Man net bdavo domu ir smalsu, kaip baigsis tas ar kitas epizodas, lyg skaityiau svetim knyg" (LR-2000). T [romano atsiradimo technologija. - A A ] technologij" palyginiau su skulptra. I pradi yra nuojaut, neapibrt idj, fantazij luitas, o a i jo skaptuoju vis konkretesn romano form. Tas darbas vyksta ne tik .mintyse, bet ir pasmonje, sapnuose ir net gilaus, besapnio miego bsenoje (gal joje net labiau siai, nes pabudusi neretai turiu toki mini, kuri, rodos, bdama smoninga niekaip nesugalvoiau). Taigi palengva nukapoju, kas nereikalinga, nors tai ne visada pavyksta, kaskart igyvenu siaub ir sins priekaitus, jog knyga eilin kart bus per stora". Paskui usiimu detalmis: romano-skulptros veidu, aki mis, rank ir koj pirteliais. Galiausiai lieka lifavimas. inoma, yra dar ir spalvos. Be spalv savo teksto nesivaizduoju, o jei kalbsime apie skulptr polichromija avi kur kas labiau nei monochromija: daytas Senovs Egipto smil tainis, mediniai vidurami altoriai, barokiniai Tibeto ventykl dievai ir demo nai... Literatr man norisi lyginti su daile, mgstu tokius paveikslus, kuriuos galima papasakoti", ir tapytojus pasakorius" - R. Bruegel ir H. Bosch, siurre alistus P. Delvaux ir R. Magritte, F. Kachlo ir F. Botero. Ant drobs tapau istorijas, o raydama gal nepakankamai naudojuosi auktosios literatros priemonmis. Nesu odi ir sakini virtuoze, o apraintoja" (tai man nuolat prikia kritikai). Aprainju" tuos vaizdus ir paveikslus, kuriuos matau savo vaizduotje. Todl vis pagalvoju, kad gal geriausia man bt buv reisuoti filmus, kur tekstas pasakojamas vizualiomis priemonmis. Pirmsias savo noveles bei romanus k riau kaip savotikus scenarijus, net numatydavau aktorius vienam ar kitam vaidmeniui (pvz., Pakalnui met" laikotarpio novelse visus vyrikus vaidme nis atlikdavo" A. Tarkovskio aktoriai A. Kaidanovskis ir A. Solonycinas). Todl dabar labai diaugiuosi, kad teko nors truput sudalyvauti filmuojant Raganos ir lietaus" bei Placebo" hibrid (reisierius A. Puipa). Buvimas filmavimo aiktelje tapo labai senos mano svajons isipildymu (N-2006).

JURGA

IVANAUSKAIT.

RYTAI-VAKARAI M E D I T A C I J

TYLOJE

Turiu toki biiul, kuri neria ir neria, kol prasideda rank snari udegi mas. Su raymu irgi panaiai nutinka, tik usidega ne snariai, o smegenys, dien kurtas tekstas persikelia rykiausius sapnus arba nemig, kartais procesas pagauna kaip kokia kaln up pavasar ir i to srauto tiesiog fizikai nebegali inerti, kad pasikalbtum su kuo nors stoviniu ant kranto. iaip jau, bent pasmonje ir kakur paiose sielos gelmse, nesijauiu esanti raytoja" ir vis atrodo, kad is tarpsnis (nors jau per ilgai usitss) pasibaigs taip pat netiktai, kaip ir prasidjo (A-2003). ios sritys [dail ir literatra. -A. A.] sugyvena madaug taip kaip kair ir dein ranka arba kair ir dein koja (bet ne atitinkami smegen pusrutuliai). Jos nei vagia viena i kitos, nei blokuoja. Gal anksiau biau sakiusi, kad jos viena kit papildo, nes mano pirmsias noveles kvp btent dail - siurrealistai, Boschas su Bruegeliu, rus ikonos ir japon graviros. Mano paveikslai iki iol yra labai literatriki, mgstu, kad juose bt ne tik lakonikas siuetas, bet itisas " - \\ ^J -' " '
tautiniais

y .

j ^

v; - n

Xf-fj

^'i^sb*^!

~\^^*l

i .- &k'- f.

^^^^''^^^| ^&**1'.' ! |
* ; \ . . ,'.

pasakojimas, istorija, herojai, kad tai truputl primint animacin film, kuriame RadUstano viskas juda i tako A Z, kinta nuo angos iki finalo. Abstrakt paveiksl tikriausiai stengiau nutapyti tik tada, jei kas grasint rms nugar pistolet. Jaunystje svajojau kurti filmus, tad dabar ios dvi raikos sritys - literatra ir dail - turbt yra savotiki negyvendinto, nerealizuoto trokimo recidyvai. Na, o jei jau reikt kaip nors jas prieprieinti, tai galiau sakyti, kad literatra i mans vagia dailei skirt laik, mat esu sugalvojusi daugyb paveiksl, bet per t raym jie taip ir lieka nenutapyti. Ileidus Pakalnui metus", jauiausi tarsi pagavusi save nusikaltimo vietoje, nes akivaizdiai maiau nuostolius", padarytus sau kaip dailininkei, i kurios, bent jau mano artimieji, io to tikjosi (A-2003). Keliaudama kasdien bandiau pieti kak, k slyginai vadinau mandalomis", kas susij daugiau su vakarietikja mano prigimtim nei su nauja rytietikja patirtim. A tiesiog atsispyriau nuo C. G. Jungo (Carl Gustav Jung) teiginio, kad mogui, atsidrusiam ribinse, tempto vidinio virsmo ar permain situacijose, bt naudinga pieti spontanikas, tarsi i pasmons gelmi ikylanias mandalos pavidalo konstrukcijas. J esm - ratas, neleidiantis asmenybei pakrikti ar subyr ti, ir centras, priveriantis j susikoncentruoti. C. G. Jungas tokius pieinius ilg laik pats kr, taip pat pieimo terapija gyd ir daugel savo pacient, kamuojam
47

rbais

RYTAI-VAKARAI: KOMPARATYVISTINS

S T U D I J O S VI

baims, depresijos, vairiausi tamp. Tibeto lamos, vis Vakar kultr laikantys perdm egocentrika ir neurotika, teigia, kad C. G. Jungo mandal" teorija bei praktika apskritai neturi nieko bendro su sakraliuoju budizmo menu. Mat tradici ns tibetietikosios mandalos, taip pat ir dievybi atvaizdai buvo sukurti ne dailininko fantazijos", kaip pasakytume Vakaruose, o Nuvitusio Proto, t.y. ne paprastai aukt smons isivystymo lygmen pasiekusi moni, giliose medi tacijose, transuose ar sapnuose regjusi, kaip trancendentines kosmoso ar Ab soliuto vibracijas paversti iam realybs lygmeniui suvokiamomis spalvomis bei formomis. Geras dailininkas yra tas, kuris sugeba iuos etaloninius vaizdinius idealiai pakartoti. Pilti smlio mandatas vienuoliai imoksta it daugybos lentel, o tie, kurie pieia tankas, vis pirma privalo milimetro tikslumu nukopijuoti dievy bs atvaizd nuo etaloninio pavyzdio. Dailininkas visada inojo, kad viskas, k jis kuria, yra skirta kit moni dvasinei praktikai, todl turjo rpintis ir savo paties vidine vara bei pusiausvyra. Sakralinis tibetiei menas nuolatos band keisti kasdienybs chaos ir paversti j auktesnij sfer harmonija. Tuo tarpu iandieninis Vakar menas daniausiai arba liudija chaos, arba j dar labiau daugina. A pati nuolat stengiuosi ito ivengti, bet senieji proiai, ypa atgal Lietuv sugrus, vis dar labai gajs (N-1997).

Tie eilraiai [ileisti knygoje okis dykumoje". - A. A.) atsirado erdvje, kurioje tikrai nebebuvau prozinink", gal net nebuvau J. Ivanauskait. Juos raiau bdama Himalajuose, labai toli nuo nam ir nuo vis savo kauki, vaizdi bei saviidentifikacijos projekcij. Jie atsirado tikroje dykumoje ir i ties arti dangaus madaug 4 km auktyje. Praretjusi atmosfera ir itin grynas oras ypa veikia prot, todl gerokai pavaiuoja stogas" - taip bent jau mgo sakyti apie tibetiei taut. Poezija, lyginant su proza, visada atrod auktasis pilotaas", nors vir j abiej ir odi, odi, odi yra Tyla. Prozininkas, ypa romanistas, apie gyveni m pasakoja kaip sunkum kilnotojas, o poetas - kaip lyno akrobatas. Cirke i dviej srii atstovams beveik nemanoma susikeisti vietomis. Taiau man patinka, kad raytojai ir kiti menininkai neapsiriboja vieno anro rmais. Neraytas draudi mas ieiti anapus cecho" sien man primena sovietmet, kada grafikas iuktu negaljo tapyti, o poetas okti romanisto teritorij. Kita vertus, viduramiais, kuri men nepaprastai mgstu, irgi galiojo cech" dsnis. Tai laidavo ger amato imanym ir tikrj meistryst. Taiau daugelis ano meto meistr- anonimai, jiems svarbiausia buvo ne galimyb ireikti savj individualyb, o krybos rezultatas, daniausiai skirtas ne mogui, bet Dievui. Noras aprpti kuo daugiau anr, manding, susijs su trokimu kiek galima plaiau ir vairiapusikiau ireikti save,

URGA

IVANAUSKAIT.

R Y T A I - V A K A R A I MED1TACI

TYLOJE

pateikti pasauliui savj unikal (?) matym. Keiiant raikos priemones, taip pat kinta iros takai, o tai leidia ivysti ir suvokti vis kitok realybs kamp ir bties lygmen (N-2006).

Apie bendravim su draugais

Labai sunkiai sileidiu naujus mones, ypa tuos, kurie i kakur gav mano telefon tbt nori susitikti. Todl didesn dienos dal telefon tiesiog ijun giu. Nemgstu bendrauti i pareigos, rei kalo, proio - todl, kad kakada kartu mokms, kakada gyvenome viename name ir t.t. Taiau monmis, kuriuos lai kau draugais, absoliuiai pasitikiu, inau, kad galiu eiti su jais valgyb, kopti kalnus, vaiuoti j Tibet... (S-1999). Apskritai nemgstu susibrim, jei ten yra daugiau nei 3 mons. Nepakeniu tui kalb, veidmainiavimo, meilikavimo ir visoki kitoki auktuomens pokyli" atribut. Geriau jau dykum... (S-1999). Turiu draug, kurie bet kuriuo paros metu atskubt man pagalb. Artimuosius a pati gal daniau atstumiu, nei jie mane. Esu maksimaliste ir moni bendravimui keliu didelius reikalavimus. Mane vargina tuti pliurpalai apie niek, postringavimai apie politik ar bendr pastam apkalbinjimas. Keletas asmen, kuriais pasitikjau, yra mane skaudiai idav. Labiausiai gailiuosi ne dl paios idavysts sukelto skaus mo, o dl pakirsto pasitikjimo, kuris ne taip greit grta. Taip pasielg moterys, todl kur kas labiau pasikliaunu vyrais, su jais nektis man lengviau ir domiau. (M-l-2000).
S u

draugais

Beveik visos moterys, su kuriomis bendrauju, yra domios, protingos, talen tingos, ir galbt kaip tik todl yra arba nesukrusios eimos, arba isiskyrusios, nes emancipuota ir asmenybikai, mogikai brandi partner vis dar yra nepatogi daugeliui Lietuvos vyr. Taiau intensyvus vidinis gyvenimas, ironija, laisv tokias moteris daro paslaptingas, patrauklias, nors ir nelabai prieinamas, taigi - fatalikas. Man domus toks tipaas tiek realiame gyvenime, tiek literatroje (kine, teatre), o jei kam nors atrodo, kad tikra lietuvait" turt bti kitokia, man tai visai nerpi (UVM-2004).

RYTAI-VAKARAI:

K O M P A R A T Y V I S T I N S S T U D I J O S VI

Apie meil mogui, gyvnijai ir gamtai

mogus man atrodo ne betoninis luitas, o tekantis srautas. Nesilaikau syk nusibraiytos schemos - juk gyvenime viskas keiiasi. Kartais tikrai simyljimo bsena yra svarbesn u meils objekt, danai skaitau Cvetajevos laikus ir juose randu labai daug artima. Taiau daniausiai mylimo asmens artumas, taip pat ir fizinis, man tiesiog btinas. Platonikos meils nesivaizduoju. O atstumas net kariausius jausmus daniausiai ataldo arba visai ugesina (1-2002). Tantra iuolaikiniuose vakaruose suprantama labai klaidingai ir vulgariai, tarsi kokia mantri prek i seksopo". I esms tantra yra slaptas religinis ritualas, kurio metu sukaupta mistin energija naudojama partneriams dvasikai tobulti arba smoningai paskirstoma kitiems monms, tokia praktika usiimti negalintiems ir nemokantiems. Tantra tiek Tibete, tiek Indijoje usiimdavo tik labai aukt dvasinio isivystymo lyg pasiekusios jog poros. Tantrizmas nieko bendra neturi su seksu kasdienikja prasme, Kama Sutra nra tantros vadovlis, o tik patarimai savo meils aidimus norintiems pavairinti pasaulieiams. Tantra susijusi su meditacija, specia liomis mantromis, vizualine mediaga, ir tai tikrai yra jogos auktasis pilotaas". Visi tantros tekstai pirmiausia spja, kad partneri sueitis yra anapus emikosios, .kasdiens aistros, j privalo sieti Meil, Meil, kuri yra Dievas, Meil, kai partner velgiama kaip aukiausi kosmini paslapi knytoj ir atskleidj. Tibeto ventykl altoriuose stovi statul, vaizduojani dievybes seksualinje sueityje. Daugeliui vakariei tai atrodo nepadoru arba kelia mintis tik apie antrj gal". I tikrj ios meils jungtyje sustingusios dievybs vaizduoja vis prieybi susiliejim, mus draskani prietaravim sunaikinim, vartotojiko poirio kit mog inykim, pilnatv, kuri pasiekiama perengus siauras savo egoizmo ribas, susiliejim su Dievu, kuris visose religijose apibdinamas tuo paiu odiu - Meil. Mes danai didiuodamiesi teigiame, kad mogus i esms skiriasi nuo gyvu lio. mogus turi prot, kurio dka gali painti giliausias mikrokosmo ir makrokosmo paslaptis. Jis apdovanotas vairiais talentais, kuria muzikos, dails ar literatros edevrus. Jis slepia savyje siel, kuri gali vertis dievop ir susilieti su transcendencija. Kodl tik lytikumas ir seksualinis pasitenkinimas vis dar laikomas gyvuliku ir, kai kuri manymu, skirtas tik reprodukcijai? Tok poir skiepijo katalikybs dogmos, nors vienas didingiausi krikionybs krini - Giesmi giesm" atvirai erotikas. Dorovs sergtojai teigia, kad taip karalius Saliamonas apdainavo ne savo mylimj, o Banyi, vis tik jis nerado tam kitos formos, kaip tik erotinius ir meils odius. Ryt religijos, ypa induizmas ir budizmas, vyro ir moters intym ry neiri taip

URGA

IVANAUSKAIT.

R Y I - VA K AR M E D I T A C I

TYLOJE

prieikai. Kaip jau minjau, tai gali prilygti aukiausio dvasingumo aktui. Beje, ne vien tik tantriniai jogai, bet paprastai, vienas kit i tikrj mylintys (o ne vartojantys) vyras ir moteris gali imokti knikj meil patirti kaip dvasin - net religin - ritual. Tuomet jiems atsivers visikai nauja palaimos, meils ir savitar pio supratimo erdv. Likimui esu dkinga u savo paios patirt jausm. Jis - lyg ugnis - gali sudeginti iki pelen, i kuri vargu ar pakilsi. Toki Meil paprastai vadina fataline. Kai inai, kad dl daugybs prieasi - kultrini, religini, geografini, psichologini ar net pasmonini - tu nebsi su mogumi vis gyvenim. Tada kiekviena akimirka tampa vienintel, nepakartojama. Tai visus jausmus ir jutimus padaro maksi maliai atrius, tai prilygsta visam gyvenimui. Tai buvo lyg stichija, deja, kontroliuojama aplinkos... (VM-2000).

Kart Tvas Stanislovas man pasak, kad daugyb moter vis santuokin gyvenim praleidia kaip prostituts,

ffJb-

.*j
P r i e

\*f\ '

nes su vyrais j nesieja meil, o tik kakokie dalykiniai santykiai, susitarimai, visuomens diktuojamos normos ir panas dalykai. Vienia moteris nebtinai yra ta, kuri niekada nepatyr meils. Savo gyvenime patyriau didij meil, jausm, kuris upild vis mano esyb. Vaikiojau tarsi apakusi, nematydama nieko dau giau, iskyrus savo meils objekt. Neseniai gavau i jo laik, kuriame buvo trum pai parayta, kad ms ryys nebuvo meils romanas vakarietiku supratimu, o Aukiausios Tantrins Jogos santykiai. O moteris tantroje vadinama tik ingredientu", taigi - prieskoniu mistiniam patiekalui. Galbt galima tuo didiuotis. Gal isikraustyti i proto. Bet visiems isiskyrimo sielvartams prajus, jauiuosi pratur tinta ir sutvirtinta (M-l-2000). Nesuprantu, kodl turiau jausti kalt [dl seksualumo. - A A]?! Tuomet dert jausti kalt ir dl to, kad valgau, kvpuoju ir apskritai turiu fizin kn. is knas man duotas ne iaip sau, antraip buvoiau kitame, bekniame ir beformiame lygmenyje. Budistai, prieingai nei krikionys, uuot niekin knikum, stengiasi panaudoti visas jame slypinias kosmines galias. Tai ir yra tantra, kurioje sakoma, kad vyras nuog moter ir ji j turt velgti su ventu mistiniu virpuliu, lyg regt giliausias Visatos paslaptis. Deja, tantra Vakaruose daniausiai ikraipoma, iniekinama ir paveriama dar vienu lengvo ir greito vartojimo produktu, panaiai kaip derainiai. Ji tampa vulgari, apipinta gandais bei prasimanymais ir kelia siaub visokiems venteivoms (M-l-2000).

ventojo

k a !

"

51

RYTAI-VAKARAI:

K O M P A R A T Y V I S T I N S S T U D I J O S VI

Nesivaizduoju, kad mogus bt abejingas gamtai, augalams ir vairiau siems gyviems padarams. Ypa gyvendama Rytuose imokau irti visk kas gyva, kaip vientis kosmin organizm. Todl net nesinori vadinti, tarkim, un ar kai maesniaisiais broliais... (SZ-1999). Kelions po Indij, Nepal ir Tibet mane itin suartino su gamta, nes t krat mons vis dar jauiasi gamtos dalimi, jos vaikais ir gal net nuolankiais pavaldiniais, o ne eimininkais ir valdovais. Indijoje ir Nepale daug kur vis dar garbinami mediai, kuriuose gyvena" kokios nors dievybs, dvasios, demonai, arba t medi akos kakada suteik pavs medituojantiems asketams, ventiesiems, net paiam Budai. Tibete apstulbina pagarba patiems maiausiems gamtos sutvrimams, kad ir vabal liams, kuriuos praeiviai rpestingai nuo kelio nunea alikel, idant j kas nesumin diot ar nesutraikyt ratais. Beje, Tibetas kakada garsjo savo senomis, neengia momis giriomis, taiau, i al okupavus Kinijai, mikai buvo ikirsti ir dabar ant Pasaulio Stogo pleiasi vis gilesn ekologin kriz. Indijoje i ties yra viet, kurios atrodo kaip rojus" i senj, krikionikj meistr paveiksl: raudonai ydi dang siekiantys rododendrai ir oleandrai, lapoja ir vei mediais virt augalai, kuriuos mes puoseljame vazonliuose - Kinikos ros" ir Kald vaigds", tvenkiniuose skleidiasi nuostabi spalv lotosai. Taiau, nors ir keista, tarp viso to prabangaus groio, labai, tiesiog iki fizinio irdies skausmo, pasiilgdavau lietuvikos alumos, tokios, koki gali rasti Raigardo slnyje ar Labanoro girioje. Taigi, ko gero, tikrai reikia apkeliauti vis pasaul, kad suprastumei, jog namie geriausia, o kartais rasotas obel sodas Vilniaus priemiestyje gali tapti paiu tikriausiu rojumi (BM- 2005).

Sakyiau, kad kuo toliau, tuo labiau gamta, mikas man tampa pirmine", taigi, esmine, o miestas - tik antrine" tikrove. Vis daniau atrodo, kad savo knu jauiu, kaip auga medis, kaip i ems dygsta koks augallis ar mokosi skraidyti maas paukiukas. Btent gamta suteikia paias stipriausias bties pilnatvs, palaimos akimirkas, bet taip pat apdovanoja giliu, nors skaidriu lidesiu, kad ms gyvenimas toks trumpas, ir turbt vienintelis. Jau senokai dideles ir triukmingas meninink kompanijas mielai ikeiiu tyli, bet ikalbing medi draugij. Man rodos, kad savo prigimtimi esu tikra panteiste, nes gamtoje Dievo artum jauiu daug stipriau, nei bet kokioje kitoje ventovje ar banyioje. Bna akimirk, kai kiekvienas medio kamienas, lapas ar menkutis olynlis atrodo prisipilds Dievo galybs, netikiu, kad mieste bt manoma kak panaaus patirti. Gamtoje man gera ir vl pasijusti visumos dalimi, i suardytos ir suskaldytos XXI a. realybs tarsi vl sugrti Pradi Pradi, kai pasaulis buvo vieningas ir vientisas. O juk tai kaip tik ir yra rojaus, kadaise ms prarastojo rojaus, bsena (BM-2005).

JURGA

IVANAUSKAIT.

RYTAI-VAKARAI MEDITACIJ

TYLOJE

Kai raiau roman [Placebas". - A. A.}, man padovanojo kat. Iki tol niekada nebuvau turjusi jokio gyvno, o kai toks padaras mano namuose staiga atsirado, atsivr kakokios naujos erdvs, kurias labai sunku vardyti odiais. Tai - labiau pirmaprad, pasmonin sfera, mogaus ir gamtos, mogaus ir vries bendravimas-priepriea-konfliktas-pasitikjimas arba prisijakinimas", kur kakada, Laps personau apra Saint-Egziuperi. Man tai buvo labai nauja patirtis. Kat nebuvo planuotas" io romano personaas, ji net istumd ir imet i konteksto kai kuriuos mones. Nemanau, kad kat pranaesn u mog, ji tiesiog yra visai kitokia. Labai gerai prisimenu Dalai Lamos pasisakym po apsilankymo JAV, kad toje alyje mons labiau myli savo kates ir unis, negu vienas kit". Taigi, raydama apie kat, itoki asociacij norjau maiausiai. Kat tiesiog buvo galimyb , moni, pasaul pavelgti i kitokio tako. Nors neabe joju, kad ji visk i tikrj mato visai kitaip, o kaip -bt uvis domiausia suinoti (UVM-2004). I jos [kats. - A. A.] tikrai galiu mokytis gyvenimo diaugsmo ir gurmani kos bties kontempliacijos. Taiau kartais ji irgi ukniaukia apie kosmin kiekvie no gyvo padaro vienatv. Bna, kad ir mane, kaip kiekvien mog ar gyvn, apima absoliuios vientulysts nuotaika. Nors kuo toliau, tuo labiau vienatv man reikia pilnatv, ir ne tik todl, kad ie odiai puikiai rimuojasi. Gal i pat pradi vienatv mane pasirinko, bet dabar pati j renkuosi, visai smoningai ir atsakingai, bdama sveiko proto", kaip sakoma teismo ekspertizse. Kartais netgi pasigendu grietesni vienatvs form negu dabartinis mano gyvenimas taip ir nesudarius svarbiausios visuomens lstels". Iki iol viena esmini, giliausi, taip pat ir palaimingiausi savo gyvenimo patiri laikau tuos keli mnesi ar keli savaii tarpsnius, kuriuos praleidau Indijoje absoliuiai nuo vis atsiskyrusi, medituodama ar usiimdama kitokia dvasine veikla. Kai sakau, kad viena i didiausi mano svajoni yra meditacin ola kur nors Himalajuose, nemeluoju, neapsimetinju ir nekoketuoju. Kakodl vyrikajame kontekste, pra na, apatal, dvasinink, taip pat ir meninink gyvenim apraymuose vienat v yra pateikiama kaip pats svarbiausias, neabejotinai teigiamas, esminis j bties ingredientas. Tuo tarpu moter, engusi (kiek leidia visuomens nor mos) tas paias krybos, dvasios, tikjimo ir dievoiekos sritis, smoningas vienatvs pasirinkimas vis dar laikomas akibroktu, nesusipratimu ar gdos dagu. Kada nors noriau parayti knyg apie skirting taut ir epoch moteris mistikes, pavyzdiui, tibetiet Je Cogjal, Hildegard i Bingeno ar Simone Weil. Tai bt knyga ir apie vienatv (A-2003).

R Y T A I - V A K A R A I : K O M P A R A T Y V I S T I N S S T U D I J O S VI

Apie iniasklaida
\ urnalistik pakliuvau stumiama savo ekspresyviosios" puss. Mano debiutas buvo Sjdio inios". Pamenu, kaip apimta vento virpulio nedavau savo rainlius Arvydui Juozaiiui Lenktj gatv vryne ar kaip usnigtais, slidiais keliais vaiuodavom kit slapt" redakcij Vildin namuose Jeruzalje. Deja, tikroji urnalistika Lietuvoje man atrodo vis sunkiau manoma, o didij dienrai stilius kur kas artimesnis geltonajai spaudai nei analitinms, tiriamo sioms valgoms. velns tardymai" atsirado i interviu, kuriuos dariau moter urnalams. Kaip ir daugelis koleg, tokius leidinius pirmiausia raiau tam, kad usidirbiau duonai. Taiau man patiko interviu anras. Rinkausi tokius mones, su kuriais domu kalbti, o diktofonas, nors ir paradoksalu, leido jiems uduoti klausi mus, kuriuos vargu bau ar drsiau pateikti pokalbyje prie kavos ar vyno. urnalis tika ne veltui vadinama ketvirtja valdia", jos taka visuomenei milinika, todl danai bna skaudu, gaila ir net gda, kad dauguma TV laid ir aib tabloid" formuoja absoliuiai ikreipt realybs vaizd. odis yra mantra, tekstas pajgus diktuoti slygas tikrovei, j kurti ir perkurti, todl faktais ir prasimanymais ongli ruojantys iniasklaidos atstovai turt prisiimti sau atsakomyb u tai, kad daugelis tautiei klaidioja kreiv veidrodi karalystje (N-2006).

Nuolat papuolu skandalus, bet juos ukeli ne a, o iniasklaida. Kartais apima jausmas, kad egzistuoja maiausiai dvi Ivanauskaits. Pavyzdiui, draug priekaitauja telefonu, kodl nepraneiau, kad atidaroma Jurgos Ivanauskaits meditacijos ir mandal pieimo mokykla. Pirmkart apie toki igirdau. Kit syk kas nors usipuola, kad paraiau memuar knyg vienai garsiai politikei. Nuolat apie save suinau netikiausi dalyk. Syk net sudvejojau: Gal a - visai ne Ivanaus kait?" Kai skaitau apie save spaudoje, irgi pamanau, jog raoma apie kit persona - pragarik, demonik, su kuriuo neturiu nieko bendra. Net ir labai nordama nestengiau savs vienareikmikai apibdinti - kiekvienas juk esame daugialypis, sudalytas i keli moni. Prisiminiau Boriso Grebenikovo atsakym, kai pasido mjau, kaip jis reaguoja apie save sklandanias spliones: Kuo daugiau nesusipra tim, tuo geriau. Jie - kaip taifnas, kurio akyje gyvenu. Ir niekas nenutuokia, koks esu i tikrj" (1-2002).

Manau, kad ne tik Lietuvoje, bet ir daugelyje ali vien tik sensacij besivai kanti iniasklaida pateikia visikai ikreipt pasaulio vaizd. Bet Lietuvoje i ten dencija yra itin ryki: atsiverti stor dienrat, sijungi koki nors TV gyvenimo

JURGA

I V A N A U S K A I T . RYTAI-VAKARAI M E D I T A C I

TYLOJE

bdo" laid ir pasijunti it kreiv veidrodi karalystje. Daniausiai dmesio nusi pelno tik absoliuts kratutinumai: nusikaltliai ir ikrypliai, turiai su savo megalomanik, bet infantili nor tenkinimais, arba nevilties uribius pasiek nelaim liai, kuri bdos parduodamos ir perkamos. Taiau tikrasis gyvenimas juk teka tarp it rif, o visuomen egzistuoja dka moni, kurie kepa duon, gydo, moko, vairuoja trolei busus ar taiso barus. Kiaur par mes naudojams kit su kurtais produktais, taiau mano naivus noras, kad apie tokius eilinius mones su pliuso enklu" pirmuosiuose puslapiuose rayt laikraiai, daug kam gali pasirodyti kaip nyki soviet meio nostalgija. Gyvename gal ir ne paiais lengviausiais Lietuvai laikais, bet iniasklaida nuolat kala, kad esame tota lins katastrofos zonoje, skstaniame laive, i kurio reikia kuo greiiau sprukti. Kita vertus, tikros tragedijos ir nelaims yra visikai nuvertinamos, iblukinamos, o kokios nors gro io fabriko" aukos verklenimai dl per didels nosies ar per ma krt pateikiami kaip daug didesn drama nei nesibai gianios udyns Irake ar tkstanius gyvybi nusineanius stichins nelaims. Ms iniasklaida apskritai nesidomi pasauliu, atrodo, kad Lietuva egzistuoja atskirta nuo to, kas vyksta aplink, todl mes vis dar nesuvokiame nei savo vietos kit" atvilgiu, nei t kit" takos mums, kaip monijos dalelytei ir miniatirinei ems planetos teritorijai (L-2006).
m

'

e t o

Apie savo gyvenamj met ir pasaul

i epocha Rytuose yra vadinama Kalijuga, taigi - Juodja, degradacijos, destrukcijos ir griovimo era. Viename ventame tekste is laikas taip apibdina mas: ...tuomet vis emje gimstani moni mstymas taps labiau ligotas ir ikreiptas, o dvasins doktrinos - vis labiau sutertos. Atsiras vis daugiau moni, skirtingomis kalbomis silani klaidingas ieitis. Tais laikais nebebus joki tikr dvasini ar transcendentini pasiekim (siddhi, skr.). Jausdami, kad visai nebeturi vidini dvasini jg, mons nuolat kovos tarpusavyje. Tobuly b bus jiems nebeprieinama, todl ems gyventojai kurs ir skleis vien tik kani. Aukiausioji prasm, kurios vienetai vis dar trok ir ilgsis, taps nebe pasiekiama. mons darysis vis purvinesni, vis labiau susiter, todl nuo j pasislps netgi dvasios, o k jau gali bekalbti apie dievus". Ar reikia k nors bepridurti?! (-1997). 55

R Y T A I - V A K A R A I : K O M P A R A T Y V I S T I N S S T U D I J O S VI

Laisvajai spaudai tyli Tibeto kania ir beadis pagalbos auksmas atrodo nepakankamai efektingi.... Ar ne t pat spengiant pasaulio abejingum ilgus deimtmeius kent ir Lietuva? [Ivanauskait, 1996, p. 7,9]. Kuo toliau, tuo labiau stengiuosi vengti politikos, bet vis dar, net prie savo vali, esu j traukiama. Kalbant labai konkreiai, parlamentin Tibeto rmimo grup turt paveikti Lietuvos Prezident ar vyriausyb priimti ir vieai paskelbti kok nors dokument, raginant Kinijos Liaudies Respublikos vadovyb pradti derybas su Dalai Lama dl Tibeto autonomijos. Taip pat galt bti pareikimas, pripastantis Dalai Lamos vyriausyb tremtyje arba patvirtinantis fakt, kad Tibetas okupuotas. Btent to tikimasi i Lietuvos ar kurios kitos maos, dar taip neseniai okupacin priespaud kentusios valstybs, kol kas nesupaniotos finansiniais ryiais su KLR, kaip kad Vokietija ar JAV. Man atrodo, kad engti pana ingsn nra labai sudtinga, bet politikai tvirtina, jis nemanomas. Nebesijauiu turinti nei pakankamai jg, nei iprusimo ar gdi rodinti apie moralines politik pareigas; kas, kad bandiau anksiau, vadovaudama anapus parlamento sien esantiems Tibeto rmjams. Visi tie piketai ir kryiaus ygiai prie KLR ambasad sukeldavo many baisiausi chaos, o dabar galvoju, kad btent vieno mogaus harmonija gali prisidti prie rimties ir pusiausvyros visame pasaulyje. Tai anaiptol nra globalins umaios. Tai skruzds, tempianios ap skruzdlyn, udavinys (N-1997).

Manding, cinizmas, ironija, autoironija ir groteskas tra arvas, po kuriuo slepiasi visiems mums gimtas pozityvi dalyk - meils, velnumo, atjautos - ilgesys. Netikiu, kad moni gimin staiga m ir i esms pasikeit, nesvarbu, kad realyb, ypa tas jos lygmuo, kur darko politikai, tampa vis absurdikesn. Heroj, groteskikesn u Bush, vargu ar sukurt net pats cinikiausias autorius. Jei kalbsime apie kultr, tai ji neapsiriboja vien Europa ar JAV, dar yra Azija, Lotyn Amerika, Afrika, kuri mene ir krybinje pasauliroje-pasauljautoje apstu naivumo, nuoirdu mo, sentimentalumo, pozityvistini grio idj, kurias velgiant i savosios, vakarie tikosios, barikad puss taip ir knieti pavadinti kiu (A- 2003). Dabar, kai viskas aplink kinta aibo greiiu ir kai laiko spiral yra tarsi susispaudusi, 100 met atrodo labai ilgas tarpas. Pasaulis pilnas grsmi - prade dant terorizmu, baigiant pauki gripu ir kitokiais apokaliptiniais judesiais, kuriais em, sakytum, bando nusimesti moni gimin nuo savo ikankintos nugaros. Vis dlto noriau tikti, kad po 100 met ms alis vis dar egzistuos, vadinsis Lietuva, ia gyvens daugiau nei trys milijonai lietuvi, jie kalbs lietuvikai ir rays senovi komis raidmis su paukiukais" ir nosinmis".

JURGA

IVANAUSKAIT.

RYTAI-VAKARAI MEDITACIJ

TYLOE

Ne visada visk lemia statymai. Svarbiausias turbt yra ms pai noras ilikti, trokimas ir valia gyventi, kartos kart perduodant tai, kas geriausia ir kas buvo mums patiems i pai istorinio laiko gelmi perduota (L-2006). Visuotins globalizacijos ir totalins niveliacijos atmosferoje maos alys bei maos tautos man kelia vis didesn simpatij, vis daniau atrodo, kad dl toki mautli", o ne supervalstybi, pasaulis laikosi galutinai neiprotjs ir nesusi naikins (L-2006).

Sutrumpinimai
BM-2005 - Baltijos mikai, 2005 gegu. 1-2002 -Ieva, 2002, nr. 12. KA - Ivanauskait J., Kelioni alchemija, Vilnius, 2003. L-1999 - Laima, 1999, nr. 4. L-2005 - Laikas, 2005.05.6-12. LA-2000 - Lietuvos aidas, 2000.06.23. LB-2000 - Laiko balsas, nr. 2,2000.03.24. LR- 2000 - Lietuvos rytas, 2000.06.23. L-2005 - Lietuvos inios, 2005.12.31. L-2006 - Lietuvos inios, 2006.06.17. L-3- 2005 - Lietuvos inios, 2005.05.07. M - l - 2 0 0 0 - Moteris, 2000, nr. 8. N-1997 -Nemunas, 1997, nr. 10. N-2006 - Nemunas 2006, nr. 32. PP -1999 - Ivanauskait J., Prarasta Paadtoji em, Vilnius, 1999. S-2001 -Siraiire, 2001.02.03-04. S -1999 - Savaitgalio urnalas, 1999, nr. 2. -1997-vyturys, 1997, nr. 6. A- 2003 - iaurs Atnai, 2003.04.05. UVM-2004 - Universitetas Vytauti Magni, 2004, nr. 5. VM-2000 -Vyras ir moteris, 2000, nr. 8.

Bibliografija
Pakalnui metai: noveli rinkinys. - Vilnius: Vaga, 1985. Mnulio vaikai: romanas. - Vilnius: Vaga, 1988. Kaip usiauginti baim: noveli ir apsakym rinkinys. - Vilnius: Vaga, 1989.
57

RYTAI-VAKARAI:

KOMFARATYVISTINS

STUDIJOS

VI

Stebuldingaspanguol/My^tfm^ Pragaro sodai: romatuis. - Vilnius: urnalo Nemunas" leidykla, 1992. Ragana ir lietus: romanas. - Vilnius: Vaga, 1993. Agnijos magija: romanas. - Vilnius: Vaga, 1995. Itremtas Tibetas:publicistika. - Vilnius: Tyto alba, 1996. Kelion ambal: romanas. - Vilnius: Tyto alba, 1997. Prarasta paadtoji em: romanas. - Vilnius: Tyto alba, 1999. Sapn nublokti: romanas. - Vilnius: Tyto alba, 2000. Ragana ir lietus: romanas. - Vilnius: Tyto alba, 2002. Kelioni alchemija: es. - Vilnius: Tyto alba, 2003. Pakalnui metai: novels. - Vilnius: Tyto alba, 2003Placebas: romanas. - Vilnius: Tyto alba, 2003. Kaip Marsis laims emje iekojo:pasaka. - Vilnius: Tyto Alba, 2004. Mnulio vaikai: romanas. - Vilnius: Tyto alba, 2004. okis dykumoje: eilraiai. - Vilnius: Tyto alba, 2004. velns tardymai: interviu. - Vilnius: Tyto alba, 2005. Miegani drugeli tvirtov: romanas. -Vilnius: Tyto alba, 2005. Tibeto mandala: trilogija. - Vilnius: Tyto alba, 2006. Od diaugsmui: eilraiai. - Vilnius: Tyto alba, 2007.

1991.

Bibliografija usienio kalbomis

Ragana un lietus: romanas /vert. Talrids Rullis. - Riga: Press nams, 1994. (Ragana ir lietus" latvi k ) Nidjavihm:rawn^/\^rt.MihkelIxxxlus.-Tallinn:01ion, 1997. (Ragana ir lietus" est k ) Cejojumsuzambalu:noOTnas/vert. Talrids Rullis.-Riga: Jumava, 1998. (Kelionj ambal" latvi k ) Agnijas magija: romanas I vert. Talrids Rullis. - Riga: Avots, 1999- (Agnijos magija" latvi k.) Zaudet apsollt zeme: romanas /vert. Talrids Rullis. - Riga: Jumava, 2000. (Prarasta paadtoji em" latvi k ) Trimd aizdzit Tibet: romanas /vert. Talrids Rullis. -Riga: Jumava, 2001. (Itremtas Tibetas" latvi k ) Die Regenhexe: romanas/vert. Markus Roduner. -Mnchen: Deutscher Taschenbuch Verlag, 2002. (Ragana ir lietus" vokiei k ) Vjetica i kia: romanas/vert. Loreta Vasilj. -Zagreb: Profil international, 2003. (Ragana ir lietus" kroat k) Die Regenhexe: romanasy'vert. Markus Roduner. -Mnchen: Deutscher Taschenbuch Verlag, 2004. (Ragana ir lietus" vokiei k ) Placebo: romatuis /vert. Markus Roduner.-Mnchen: Deutscher Taschenbuch Verlag, 2005. (Placebas" vokiei ) Hxan och regnet: romanas/vert. Jonas hman. -Stockholm: Tranan, 2005. (Ragana ir lietus" ved k) Sapniem lidzi: romanas / vert. Talrids Rullis, red. Dace Sparne. - Riga: Dienas Grmata, 2006. (Sapn nublokti" latvi k ) arodjnice a dst': romanas /vert. Gabriela roubkova Praha: Mezera, 2006. (Ragana ir lietus" ek k.)
58