STRATEGINIS MARKETINGO VALDYMAS MARKETINGO MAKROAPLINKOS VEIKSNI TAKA UAB SAMEGA MONS VEIKLAI

TURINYS

VADAS Makroaplinka iuolaikinse organizacijose yra pagrindinis skms faktorius, nes padeda priartinti mons veikl prie nustatyto tikslo, vedant rink padeda sukurti tinkam marketingo plan kuris monei suteikia pranaum ir pokyi versle. Organizacijose makroaplinka yra koreguojama bei pritaikoma prie nuolat besikeiiani valdymo iorini bei vidini veiksni. Grtamasis ryys utikrina organizacijos makroaplinkos teorin ir praktin suderinamum. Temos aktualumas. Stiprjant konkurencijai bei vykstant globalizacijos procesams, Lietuvos moni vadovai priversti atsakingai planuoti savo veikl, o priimdami sprendimus atsivelgti rizik. Verslininkai siekiantys ilgalaiks verslo skms, privalo nuolat stebti besikeiiani iorin aplink, j analizuoti ir atsivelgiant joje vykstanius pokyius, priimti marketingo sprendimus. Tai leidia teigti, kad kiekvienai monei, siekianiai aukto konkurencingumo bei veiklos efektyvumo, ypa svarbu veikti pagal i anksto numatyt marketingo plan kurio teisingas sukrimas galimas tik gerai pastant marketingo aplink bei vertinus jos veiksnius.

3 iame darbe teorines inias bandysime pritaikyti analizuodami UAB Samega marketingo makroaplink. Makroaplinkos planas turt padti isprsti mons pltros ir pelno didinimo problemas. Atsivelgdami mons specifik, bandysime analizuoti jos veikl, tikslus, makro ir mikro aplinkas, atliksime stiprij ir silpnj pusi analiz, parinksime ivadas ir pasilymus. Darbo objektas UAB Samega marketingo makroaplinka. Darbo tikslas atlikti literatros analiz, pateikti termin ir svok sampratas ir ianalizuoti UAB Samega marketingo makroaplink. Darbo udaviniai: Itirti marketingo teorinius aspektus; Ianalizuoti marketingo makroaplinkos vidines ir iorines aplinkas; Apibdinti UAB Samega mons veikl; Pateikti pasilymus bei ivadas. Mokslins literatros analiz, jos sisteminimas ir apibendrinimas; UAB Samega veiklos, bei makroaplinkos analiz. Pagrindiniai informacijos altiniai panaudoti darbe, buvo vairi mokslinink, dirbani vadybos ir marketingo srityse, mokslins monografijos, straipsniai mokslo darb rinkiniuose, tstiniuose moksliniuose leidiniuose ir periodiniuose mokslo urnaluose. 1. MARKETINGO MAKROAPLINKOS TEORINIAI ASPEKTAI 1.1 Marketingo ir makroaplinkos svok apibrimai I angl kalbos kils marketingo terminas iuo metu moksle ir praktikoje suprantamas gana nevienareikmikai. Bendriausia prasme marketingas suvokiamas kaip produkto mainai tarp verslo dalyvi ir j klient. Taiau vairs autoriai marketing apibdina skirtingai. Marketingas - tai vartotoj poreiki tenkinimas. (Urbonaviius, 1995). Marketingas - tai verslo veikla, nukreipianti preki ar paslaug sraut vartotojui ar naudotojui (T. C. Kinnearas, K. L. Bernhardtas). Marketingas, anot Amerikos marketingo asociacijos, yra preki, idj bei paslaug sumanymo, kain nustatymo, rmimo ir paskirstymo, planavimo ir vykdymo procesas, siekiant sukurti mainus ir patenkinti individ bei organizacijos tikslus.

Tyrimo metodai:

4 Anot J. W. Stanton, J. M. Etzel, J. B. Walker marketingas - tai verslo veiklos sistema, apimanti norus tenkinani gamini krim, kain nustatym, rmim ir paskirstym tikslinse rinkose, norint pasiekti organizacijos tiksl (Pranulis ir kt., 2001). Marketingas tai bet kokia veikla rinkoje, nukreipta preki mainus tarp rinkos dalyvi. (Kriauionien, 2005). Ph. Kotleris teigia, kad marketingas tai menas ir mokslas surasti vartotojus, juos ilaikyti ir kurti ilgalaikius ryius (vyrelien, 2002). Marketingas tai vientisa mons ir jos partneri gamybins ir komercins veiklos valdymo filosofija, strategija ir taktika, padedanti tenkinti tam tikrus, konkreius vartotoj poreikius. (Damulien, 1996) Anot A. Pajuodio (2001), marketingo svoka pastaruoju metu vartojama dvejopa prasme: Siaurja prasme marketingas suprantamas kaip preki ir paslaug realizavimo priemoni visuma. Plaija prasme marketingas tai rink orientuota mons vadyba, tam tikra mons filosofija. Nors mokslinje teorinje plotmje aptinkama skirting aikinim daugiau ar maiau iskiriant vien ar kit aspekt, bendras marketingo, kaip vieningos mokslo sistemos, turinys nuo to nesikeiia. Apibendrinant daugumos autori (V. Pranulis, S. Urbonaviius, A. Pajuodis, R. Virvilait) marketingo apibrimus, galima teigti, kad: Marketingas tai poreikio isiaikinimo ir j tenkinimui reikaling sprendim primimo bei gyvendinimo procesas, padedantis siekti mogaus ar organizacijos tiksl (Bosas A. 2002) Makroaplinka tai visuma iorini jg , kurios tam tikroje teritorijoje veikia mons marketingo sprendimus ir kurioms ji tiesiogiai negali daryti takos. Marketingo makroaplinkoje iskiriami keli elementai, kurie savo ruotu taip pat yra tam tikros aplinkos. Tai: ekonomin aplinka: socialin aplinka: politin aplinka: mokslin - teisin aplinka: mokslin technologin aplinka: gamtin aplinka. 1.2 Marketingo makroaplinkos 1.2.1 Ekonomin aplinka

Kiekvienos mons veiklai didel poveik turi tokie makroekonominiai veiksniai kaip bendra alies ekonomin bkl, jos isivystymo lygis. Nuo j daugiau ar maiau priklauso gyventoj perkamoji galia, j elgesys rinkoje, preki paklausa ir j pardavimas. Visa tai labai svarbu marketingo veiklai. Ekonomin aplinka tai marketingo makroaplinkos elementas, pasireikiantis tam tikrais kio raidos veiksmams. Ekonomin aplinka veiksniai, turintys takos vartotojo perkamajai galiai ir ilaid struktrai. Marketingo ekonomin aplink apibudina tokie svarbiausi elementai: alies bendrasis vidaus produktas; pirkj pajamos; kaupimo lygis; preki kain lygis; kredito gavimo galimybs. Jie yra savotiki indikatoriai, leidiantys geriau pagrsti marketingo sprendimus. Mint rodikli pokyiai slygojami tam tikr ekonomikos vystymosi dsningum bei reikmi. I j svarbiausi: ekonomikos vystymosi ciklikumas; infliacija; nedarbas. vairi ali patirtis rodo, kad ekonomika vystosi netolygiai, ciklais. Ekonomikos teorijoje iskiriamos keturios ciklo fazs: kriz (depresija), pagyvjimas, pakilimas ir nuosmukis. Krizs faz pasiymi dideliu nedarbu ir gyvenimo lygio nuosmukiu, paklausos atsilikimu nuo pasilos, nepanaudojamais gamybiniais pajgumais, kain lygio kritimu, gamybos apimties ir verslo moni pelno majimu, nuostoliais bei padidjusi bankrot skaiiumi. Gili ir utrukusi kriz vadinama depresija. Po krizs arba depresijos prasideda pagyvjimas. Gamyba pradeda augti, uimtumas, gyventoj pajamos ir vartojimas didja, fizikai ir moralikai nusidvj renginiai atnaujinami, laipsnikai pasiekiamas iki krizs buvs gamybos lygis. Pakilimo fazei bdingas spartus gamybos augimas, ymus nedarbo sumajimas, kvalifikuotas darbo jgos trkumas. dsningumas bei tendencijos, kurie daro tak marketingo sprendimams ir

6 Auga investicijos, didja paskol poreikis ir palkan norma. Padidjusi paklausa sukelia kain augim. Verslo moni pelnas didja. Pasiekusi aukiausi pakilimo tak, ekonomika pradeda smukti. Sultja gamybos augimas, o vliau ji visai nustoja didti ir gali net imti mati. Verslo moni rentabilumas krinta, nauj investicij motyvai nyksta. Didja nedarbas, maja gyventoj pajamos. Pirkj elgesys vairiose fazse skirtingas, todl ir marketingo veiksmai, gyvendinamos priemons turi keistis. Labai svarbu ekonominis reikinys infliacija, pasireikianti kain lygio kritimu ir perkamosios galios majimu. Infliacijos poveikis perkamajai galiai ir pirkj elgesiui prietaringas; daniausiai jis reikiasi subjektyvaus situacijos vertinimo pokyiais. Majant pinig vertei, nominalus pajam augimas gali nedidinti perkamosios galios. Pirkj elgesys daugiausiai priklauso nuo to, kokio infliacijos lygio jie laukia ateityje. Jeigu jie mano, kad sumas ir j realios pajamos iaugs, brangi ir ilgo naudojimo preki pirkimas tikriausiai bus atidtas ateiiai. Jei tikimasi infliacijos padidjimo pirkjas elgsis prieingai. Todl moni marketingo veikloje ypatingas dmesys turi bti skiriamas kain politikai, j stebjimui ir keitimui. Marketingui labai svarbus nedarbo lygis. Didelis nedarbas paprastai bna ekonomikos nuosmukio laikotarpiu, bet nedirbani moni skaiius esti visuomet. Darbo netekusio asmens pajamos, kartu ir jo perkamoji galia sumaja. Taiau darbo neturinij elgesys labai priklauso nuo to, kodl jie nedirba. Skiriamos trys nedarbo rys: tekamasis, (frikcinis), struktrinis, ir ciklinis nedarbas. Tekamasis tai trumpalaikis nedarbas, kuris atsiranda ne dl visumins darbo paklausos nepakankamumo, o dl to , kad darbuotojai ieina i darbo iekodami geresni darbo viet., dl vienoki ar kitoki prieasi bna atleisti, baig mokyklas ar kursus pirm kart ieko darbo, laikinai netenka sezoninio darbo. Tekamasis nedarbas ireikia prastin uimtumo apytak, nuolatin darbuotoj kait. Daugelis ios grups bedarbi be darbo bna neilgai, j pajamos ilieka beveik nepakitusios, todl j vartojimo elgsena i esms nekinta. Struktrinis nedarbas pasireikia tada, kai darbo paklausos struktra neatitinka darbo pasilos struktros. Modernizavus gamybos procesus ar pradjus gaminti naujas prekes, kai kuri profesij darbuotoj paklausa sumaja arba visai inyksta, o kit padidja. Asmenys, kurie neturdami atitinkamos kvalifikacijos negali uimti laisv darbo viet, o j turim kvalifikacij atitinkani laisv viet nra, tampa bedarbis. Jei darbo rasti nepavyksta, i asmen perkamoji galia labai sumaja.Jie priversti persikvalifikuoti, o tai neretai susij su papildomomis ilaidomis, dar labiau sumainaniomis j perkamja galia. Dl to daugja labai jautri kainomis pirkj, didja nuolaid ir nukainavimo reikm.

7 Ciklinis nedarbas susijs su cikliniu ekonomikos vystymusi ir pasireikia kio nuosmukiu bei krizs (depresijos) metu dl menkos visumins darbo paklausos. Lietuvos ekonominiai aplinkai bdingi specifiniai bruoai. Susiformav per daugel met ekonominiai santykiai ir kiniai ryiai, kurie rmsi centralizuota aprpinimo aliavomis, energetiniais itekliais bei pagamint preki pardavimo sistema, atkrus nepriklausomyb, labai greit suiro, o per trump laik sukurti naujus buvo nemanoma. Pereinant i komandinio rinkos principais pagrst k susiformavo objektyvios ir subjektyvios prielaidos dideliam bendrojo vidaus produkto sumajimui ir gamybos nuosmukiui. Juos lydjo infliacija, gyventoj pajam majimas ir gyvenimo lygio kritimas bei nedarbas. Taiau nuo 1995 m. Lietuvos ekonomika pradjo atsigauti ir veikti ankstesniojo laikotarpio nuosmuk, atsirado ryki teigiam tendencij. 1.2.2 Socialin kultrin aplinka Socialins kultrins aplinkos aspekt vertinimas yra, ko gero pats sudtingiausias ir reikalaujantis valgumo, ilgalaikio informacijos kaupimo bei jos analizs procesas. ia galimi atvejai, kai bandoma remtis savo nuostatomis dl kultrini vertybi, iukdyt savo alyje. O jos gali i esms skirtis nuo vyraujani kitoje alyje, kitoje visuomenje, kitoje kultroje. Todl marketingo sprendimai, atsirad dl neteising nuostat, vargu ar gali bti veiksmingi. Socialin - kultrin aplinka tai marketingo makroaplinkos elementas, atspindintis visuomens poveik monei, jos marketingo sprendimams bei j gyvendinimui. Socialin kultrin aplink apibudina pirmiausia demografiniai rodikliai. J tyrimas leidia nustatyti potencial pirkj (vartotoj) skaii, j pasiskirstym pagal lyt, ami, eimos sudt, isilavinim, gyvenamj viet, profesij, tautyb ir kt. monei tai labai reikmingi rodikliai, ypa svarbi j dinamika. Pasauliniu mastu demografinje aplinkoje vyksta didiuliai pokyiai, skirtingai pasireikiantys vairiose alyse. I j paminti: spartus pasaulio gyventoj skaiius didjimas (didelis gimstamumo lygis ekonomikai silpnai isivysiusiose alyse); gimstamumo rodikli majimas ir gyventoj senjimas isivysiusiose alyse; pokyiai eimos struktroje (santuokos sudarymo amiaus didjimas, vaik skaiiaus majimas, skyrybos);

8 ne eimos pobdio nam kio plitimas (vienasmeni nam ki - isiskyrusi sutuoktini, nali, eimos nesukrusi vaik; nesutuoktini por ir pan.); gyventoj migracija (pastovi ir vytuoklin); isilavinimo lygio kilimas ir tarnautoj skaiiaus didjimas; etniniai gyventoj struktros pokyiai (vienos tautybs gyventoj persiklimas nuolat ar laikinai gyventi kitas alis). Visi ie pokyiai atsiliepia paklausai, jos struktrai ir reikalauja tam tikr marketingo veiksm. Marketingo veiksmams ir sprendimams didiausi reikm turi tokie kultros fenomenai ir j raidos tendencijos: moni poiris paius save; moni tarpusavio santykiai; moni santykiai su visuomene; moni santykiai su visuomens institucijomis; moni santykis su gamta; moni poiris visat. Reziumuojant tikslingiausia ir efektingiausia yra maksimaliai socialiai suderinta marketingo strategija. Pagrindins kultros vertybs P. Kotlerio nuomone, pasireikia moni poiris save, kitus, visuomen, jos institucijas, gamt, visat (pasaulio suvokim). moni poiris paius save. mogaus veiksmus, jo poelgius gali lemti siekimas patenkinti savo norus ir poreikius arba rpinimasis kit interesais. etojo ir septintojo deimtmeio visuomense buvo pastebima ryki rpinimosi savimi tendencija. Daugelis iekojo pramog, vairovs, norjo atitrkti nuo kasdienybs ir buitini rpesi, kiti siek tobulintis sveikatos grupse ar religinse bendrijose . moni tarpusavio santykiai. Nepaisant siekio tobulintis bei iekoti malonum, daugeliui moni tokios tradicins vertybs kaip meil, itikimyb, padorumas ir pan., kaip ir anksiau, yra labai svarbios. Jos suteikia saugumo ir pastovumo jausm. Daugelis trokta rimties ir tvirt santyki su kitais, ne vien rpinimosi tik savimi. i tendencija atveria geras galimybes toms verslo akoms, kurios padeda umegzti asmeninius bei grupinius kontaktus, pavyzdiui, turistini kelioni ir pasilinksminim rengjams, sveikatos klubams bei pan.

9 moni santykiai su visuomene. Kiekvienas asmuo turi nuomon apie visuomen, kurioje gyvena. alia piliei, j ginani, yra reformatori, norini j keisti bei nepatenkintj, norini j palikti. Rykja patriotizmo majimo ir kritikos bei cinizmo augimo dl alies, visuomens, pasaulio ateities tendencija. Pagal A. Michell mones, atsivelgiant j santyk su visuomene, galima suskirstyti eias grupes: Vadovai i asmen grup laiko visuomens sistem teisinga ir sugebania funkcionuoti. Vadovai uima vadovaujanias pozicijas ir j padtis visuomenje gerja. Saugotojai visuomenje, kurioje gyvena, jauiasi gerai ir didiuojasi jos tradicijomis. Nuolat besikeiianiame pasaulyje jie yra stabilumo bastionas. Gavjai ima i visuomens visk, k, gali. Darbinje veikloje jie pasireikia menkai, o pasitenkinimo ieko laisvalaikiu. Jie ypa gerai jauiasi biurokratinse organizacijose ir turdami tvirt visuomenin padt. Keitjai daugel klausim turi paruotus atsakymus situacij nori keisti pagal savo supratim. Tai kritikai, protestuotojai, radikaliai, niurzgliai ir ger reikal gynjai, sudarantys didel aktyviosios visuomens dal. J veiksmai paprastai nukreipti ior. Iekantieji siekia geresnio nusimatymo, isamesnio susipainimo, didesnio patyrimo, visapusiko poirio. Atsakym paiekos ir paangos suvokimas paprastai yra introversinis. Naujos idjos danai kyla i ios grups asmen. Pasitraukiantieji nori nuo visko pabgti ir visk palikti. J bgimas gauna vairi form nuo pasitraukimo i kasdienybs dl kokios nors manijos ar potraukio iki psichini susirgim arba polinkio misticizm.

1.2.3 Politin teisin aplinka Politinis klimatas ypatinga aplinka. Juk politins jgos (partijos) primeta aidimo taisykles ir rinkos ekonomines slygomis. statymin teisin sistema tai pirmiausia statym bei kit teiss akt, reguliuojani ir reglamentuojani ekonominius santykius apskritai, tarp j ir verslininkyst, visuma.

10 Taigi verslo mons veikia tam tikroje politinje teisinje aplinkoje, nustatanioje joms aidimo taisykles. i taisykli neinojimas arba nepaisymas monei gali turti labai skaudi padarini, atvesti net prie lugimo. Politin teisin aplinka tai marketingo makroaplinkos elementas, apimantis visuomens politini struktr veiksmus ir teiss aktus, kurie daro tak marketingo sprendimams bei j gyvendinimams. VISUOMEN

Populiariosios idjos Politins jgos

Teiss aktai Valdios ir valdymo struktros Politikos ir teiss ryys

POLITIKOS IR TEISS TAKA SKATINANTI (galimybs) RIBOJANTI (draudimas)

Teiss akt veikimas Politini vyki padariniai Marketingo veiklai svarbiausius teiss aktus tikslingai skirstyti tris grupes: Reguliuojantys moni steigim, j vidaus veikl ir likvidavim;

11 Reguliuojantys mons santykius su pirkjais, partneriais ir konkurentais; Reguliuojantys atskiras marketingo sritis. Pirmosios grups teiss aktai nustato moni, j filial, atstovybi, susivienijim steigimo, j registravimo ir perregistravimo, reorganizavimo ir likvidavimo tvark, licencijuojamas veiklos ris ir licencij idavimo tvark. Antrajai grupei priskiriami teiss aktai, turintys tiesiogin ry su mons marketingu, formuojantys jos mikroaplink, reglamentuojantys santykius su visais elementais. Jie nustato preki pirkimo ir pardavimo sutari sudarymo tvark, konkurencijos slygas, vartotoj teises ir j gyvendinimo mechanizm, preki pirkimo ir pardavimo ir paslaug teikimo vartotojams taisykles ir t.t. Kasdieninje marketingo veikloje ypa svarbs atskiras marketingo sritis, jo komplekso elementas (prek, kaina, paskirstym, rmim) reguliuojantys teiss aktai. I j paminti preki kokyb, j saug, pakavim, enklinim, kain nustatym, preki gabenim, reklamin veikl reglamentuojantys dokumentai. Isivysiusiose alyse teiss akt, reguliuojani verslininkyst, daugja. Tai aikinama keliomis prieastimis: siekimu isaugoti ir skatinti konkurencij kaip btin rinkos ekonomikos slyg apginti vartotoj nuo nesining, nedor verslinink, taip pat remti pastangas, kuriomis siekiama suderinti verslo moni ekonominius interesus su visuomenei svarbiais interesais (pvz., ekologijos reikalavimai). Konkurencija skatina verslo paang ir yra naudinga visuomenei bei atskiram vartotojui. Taiau jos teigiami bruoai pasireikia tik tada, kai rinkoje sudaromos slygos konkurentams siningai varytis dl geresnio pirkj paklausos patenkinimo. Todl statym leidjai ir i statym reikalavim vykdym kontroliuojanios institucijos turi imtis priemoni, kad verslo mones apsaugot nuo konkurencij ribojani veiksm. Labai svarbi valstybs ekonomins politikos sritis vartotoj apsauga. Be valstybs pagalbos vartotojas nepajgus rinkoje bti lygiaveriu partneriu kitiems rinkos dalyviams (gamintojas, prekybininkas, paslaug teikjas), kadangi jis neturi galimybi pakankamai atsivelgti rink, jog vykstani sudting proces, teisingai vertinti preki kokyb ir tai, ar j vert atitinka kain, ir pan. Todl jis danai negali priimti teising, rinkos situacijai adekvai sprendim ir yra priverstas apriboti savo teises arba tampa nedor veiksm rinkoje auka (pav., dl preki falsifikavimo, klaidinanios, reklamos, diskriminuojani sutari slyg ir pan.). Valstyb, siekdama sudaryti normalias rinkos funkcionavimo slygas, turi padti vartotojui.

12 Siekiant subalansuoti ekonominius moni interesus su visais visuomenei rpimais dalykais, isivysiusiose valstybs pastaruoju metu ypa didel dmes skiria aplinkosaugos teisiniam reguliavimui (gyvnijos, augalijos, vandens telkini apsaugai, automatins energijos, chemikal ir kit pavojing mediag naudojimui). Jei nebt i srit reglamentuojani teiss akt, ekonomika augt gyvenimo kokybs sskaita. i teiss akt ir j laikymosi kontrols tikslas monms perkelti tuos aplinkosaugos katus, kuriuos sukelia jose vykstantys gamybos procesai ir j gaminamos preks. Todl marketingo klausimais usiimantys darbuotojai turi bti gerai susipain su svarbiomis teiss normomis, reguliuojaniomis konkurencij, vartotoj teisi ir visuomens interes apsaug. Be to paymtina ir tai, kad tik teiss normos sudaro slygas egzistuoti iuolaikiniam marketingui. Didesn dalis esani preki, vadinamos firmins preks, turi teisikai gaminam savo enkl, t.y. ymesn, kurie leidia atskirti vieno fizinio ar juridinio asmens prekes arba paslaugas nuo toki pat kito asmens preki ar paslaug. Be to, visos mons turi registruot ir teisikai saugom firmos vard. Firmos vardas tai mon indentifikuojantis pavadinimas, leidiantis j atskirti nuo kit moni. Firmos vardas gali nusakyti mons veiklos srit arba pobd (Kauno pieno kombinatas), jame gali bti simbolinis vardas (kavin eup), taip pat nurodoma mons juridin status akcin bendrov (AB). Labai svarbu yra prekinis enklas. Su prekiniu enklu vartotojas sieja tam tikras preki kokybes, j gamintoj. Lietuvos kultriniai aplinkai bdingi ankiau apibdinti pagrindiniai kultrins aplinkos bruoai bei j kitimo tendencijos. Be, to reikia atkreipti dmes kai kuriuos ypatumus, svarbius Lietuvos moni marketingo sprendimams bei veiksmams. Lietuvoje per trump laik buvo suformuotos demokratins visuomens prielaidos: daugiapartin sistema, laisvi rinkimai, privati nuosavyb, verslo, odio ir spaudos laisv. Taiau visuomenei ikilo ir daugyb problem: krito daugelio moni gyvenimo lygis, ne visada jie galjo pasinaudoti galimybmis, kurias suteik nepriklausomybs atkrimas ir demokratija. Atsirado turtin nelygyb, nedarbas, skurdas, specialist kvalifikacijai neadekvatus darbo apmokjimas. Lietuvoje atliktos sociologins apklausos rodo, kad vyksta vertybi perkainojimas. 1.2.4. Mokslin technologin aplinka

13 Mokslinis technologinis vairi ali lygis, be abejo, skirtingas. Isivysiusios alys, naudodamos mokslo ir technikos laimjimus, gyvendino monijos svajoni, taiau kartu tai sukl monijai ir visai nauj rpesi. Jie vienose alyse mokslo laimjim gyvendinimo tempas labai iaugo, tai kitose tempas yra kur kas ltesnis. Taigi ios aplinkos vertinimas tapo ypa svarbus per pastarj deimtmet. Juk ten, kur auktas mokslinis ir technologinis lygis (jis nulemia ir ger gaminamos technikos naudojim), sutrumpja laikotarpis, per kur pasiekiamas laukiamas tokio naudojimo efektas. Todl mokslini tyrim raida ir j rezultat taikymo galimybs yra labai svarbios marketingo politikai. Mokslin - technologin aplinka tai marketingo makroaplinkos elementas, apimantis mokslo ini ir j taikymo poveik marketingo sprendimams bei j gyvendinimui. Mokslin technologin aplinka daro tak visiems marketingo komplekso elementams. Taiau labiausiai ji pastebima preki krimo, j tobulinimo ir gamybos srityse . Kiekvienas didesnio mokslo pasiekimas gali tapti nauj preki atsiradimo prieastimi, sukurti naujus poreikius. Nauj technologij atsiradimas neretai susijs su senj lugimu. Kartais tai kelia grsm ne tik rinkoje esanioms prekms, j gamintojams, bet ir itisoms pramons akoms. Mokslo ir technikos paanga reikminga: preki kainoms; atsiskaitymo u pirktas prekes bei paslaugas operacijoms; preki transportavimo bei sandliavimo operacijoms; reklamai ir t. t. Isivysiusiose alyse marketingo mokslinje technologinje aplinkoje pastebimos tokios tendencijos: technins paangos spartjimas; neribotas naujovi galimybs; asignavim mokslo tiriamiesiems bei konstravimo darbams didjimas; nedidelis preki tobulinimas; technins paangos valstybinio reglamentavimo didjimas. 1.2.5. Gamtin aplinka Pastaruoju metu, kai gamtosauga tapo didiule problema visoms pasaulio valstybms, gamyboje btina paisyti naujausi ekologijos reikalavim. Tada ir marketingo makroaplinkoje gali bti iskirta gamtin aplinka.

14 Gamtin aplinka tai marketingo makroaplinkos elementas, apimantis klimato gamtos itekli, naudojimo ir aplinkos priemoni tak marketingo sprendimams bei j gyvendinimui. moni vadovai ir specialistai turi atsivelgti didjanius visuomens ekologinius iprusimus ir marketingo gamtins aplinkos kitim. Reikia atkreipti dmes tris pavoj kelianius, tam tikr galimybi tenkanias tendencijas. Gamtini itekli stoka. ems gamtinius iteklius galima suskirstyti tris grupes: Neisenkamumas (oras ir vanduo), ribotus neatsigaminanius (nafta, akmens anglis ir kitos naudingos ikasenos), ribotus atsigaminanius (mediena,ir maisto produktai); Energini itekli kain svyravimas; Aplinkos taros didjimas. Aplinkos tar mainanios technologijos, nauji energetiniai altiniai, ekologikos pakavimo mediagos tai moni atsakas aplinkosaugos reikalavimus taip mainamas aplinkos alojimas. Tiktina, jog ateityje gamtosaugos reikalavimai bus dar grietesni. Juolab, kad pleiamos valstybs institucijos, kurios, skirdamos vis daugiau dmesio kontrolei, ileidia vis naujus teiss aktus, numato ekonomines sankcijas, didina mokesius u gamtos tar (deja, skatinimo neterti funkcija pasireikia daug silpniau). 2. PRAKTIN ANALIZ 2.1. UAB Samega veiklos apibdinimas UAB Samega - mon, gaminanti vairius stambi gabarit metalo gaminius, bei apdirbanti metal. Pagrindiniai mons gaminiai kauai ekskavatoriams ir krautuvams, bei dideli ir mai konteineriai, naudojami biri mediag ar iukli transportavimui ir laikymui. mons veikla prasidjo 1995 m. Tuo metu pagrindiniai mons gamybiniai pastatai buvo Maeiki rajono erknn kaime. Atsiradus btinybei plstis, 2004 m. mon persikl Maeiki miest. iuo metu UAB Samega nuomoja i UAB Saurida apie 3200 m2 ploto gamybines patalpas Ventos gatvje 8 . mons savininkai yra trys akcininkai. Vienas i j yra mons direktorius, o kiti vadovauja gamybos bei komercijos skyriams. ia dirba 54 darbuotojai, 13 i j administracijoje, o likusieji gamyboje. mons gamybos apimtys sudaro 25 mln. Lt per metus. Bendrov usakymus produkcijos gamybai gauna i klient ES valstybse, o pastarieji yra tik tarpininkai tarp gamintojo ir galutinio vartotojo.

15 Savo produkcij UAB Samega tiekia Pranczams, Anglams, Norvegams, vedams, Olandams, Lenkams, Latviams, bei dar keli ES ali usakovams. Usakymus i usakov mon gauna kartu su tiksliais briniais, taiau ir mons projektuotojams darbo utenka. mons kolektyvas gana jaunas (amiaus vidurkis 25 m.), taiau vadovai gali pasigirti tuo, kad sugebjo suburti ir ilaikyti perspektyvius ir sumanius darbuotojus. Dalis j dirba projektavimo darbus, dalis valdo sudtingus ir iuolaikikus metalo apdirbimo rengimus. Silpnoji kolektyvo vieta tai marketingo specialist trkumas. UAB Samega artimiausi konkurentai yra UAB Stronga ir UAB Western fabrikation, taiau ir produkcijos pagrindiniai vartotojai yra ES valstybs, todl didels konkurencins kovos nesijauia. Visai neseniai UAB Samega vadovai prim sprendim pradti plataus vartojimo preki gamyb i gamybos atliek. Tai bus mai atliek konteineriai, alykins, kepsnins, buitins rkyklos. UAB Samega misija laiku tiekti kokybik produkcij usakovams, ilaikyti bei kurti naujas darbo vietas ne tik Maeiki, bet ir kit rajon gyventojams, rpintis savo darbuotoj gerove. UAB Samega vadovai siekia sukurti darbi ir sining partneri vaizd Europos Sjungos alyse. UAB Samega tikslai tapti mone sisavinusia naujausias gamybos technologijas, dar labiau kelti kokybs lyg. Per 2008 2012 m. enkliai padidinti usakov skaii, nukreipiant dmes ryt rinkas, organizuoti rimt reklamin kompanij ES alyse ir tuo bd padidinti apyvart iki 50 %. Iplsti gamybines patalpas ir sandli k iki 5 tkstani kvadratini metr. UAB Samega vertybs tvirtai, bet siningai konkuruoti rinkoje, gerinti produkcijos kokyb, greitai reaguoti vartotoj norus, bti iuolaikikiems, gerbti darbuotojus; skatinti kovoti u mons garb. Nors mon gyvuoja jau 16 met, taiau jos produkcijos asortimentas labai siauras ir realios galimybs praplsti j gana menkos. mons pardavimai vietinje rinkoje labai mai, tam yra sav prieasi i kuri pagrindin yra jos produkcijos vartotoj trkumas. Taiau, jeigu nra produkcijos vartotoj, reikt kuo greiiau sisavinti tos produkcijos gamyb, kuri bt paklausi ir vietinje rinkoje. Bendrovje per maai dmesio skiriama mons reklamai, ji neturi prekinio enklo. aliavos perkamos per tarpininkus, o tai gerokai padidina produkcijos savikain. Isprendus ias problemas, atsirast didesn tikimyb pelno padidjimui, kas leistu monei spariau plstis.

16 UAB Samega valdymo struktra Generalinis direktorius

Gamybos direktorius

Komercijos direktorius

Vyr. buhalter

Pamainos virininkai

Projektuotojai

Da ym o Daytojai bar o mei stra s

Sur inki mo bar altkalviai o mei stra s

Par dav im vad Suv ybi irin nin toj kai bar Suvirintojai o mei stra s

Pir kim vad ybi nin kai

Per son alo ins pek tor

Ad min istr ator

Bu halt er

Aps kait inin k

2.2 UAB Samega makroaplinka Kaip ir visas mones UAB Samega veikia ioriniai bei vidiniai veiksniai, kas sudaro mons makro ir mikro aplinkas. mons makroaplink galima apibudinti sekaniai: Ekonomin aplinka. Pajam lygis tiek fizini, tiek juridini asmen iuo metu Lietuvoje spariai auga, taiau tai nedaro didels takos UAB Samega marketingo sprendimams, kadangi pagrindiniai produkcijos usakovai ir pirkjai yra usienio ali mons. Lietuvoje parduodamos produkcijos kiekis yra labai maas, o ir pati mon daugiau orientuojasi Europos rink. Didesn tak mons veiklai daro nedarbo lygis. mons personalo darbuotojai suka galvas kaip prisivilioti reikiam specialist. UAB Samega su konkurentais varosi ne tik dl vietos rinkoje, kain politikoje, bet ir iekodama nauj ir gabi darbuotoj.

17 Didiausi tak monei daro struktrinis nedarbas, kai asmuo negali uimti laisvos darbo vietos neturdamas reikiamos kvalifikacijos. ia problema mons vadovai puikiai ino, todl glaudiai bendradarbiauja su darbo bira, kuri rengia darbuotoj persikvalifikavimo kursus ir patys sudaro reikiamas slygas naujiems darbuotojams persikvalifikuoti. Galima patarti bendrovs personalo specialistams pasidairyti darbuotoj kitose veikianiose monse, prisiviliojant juos geresnmis darbo slygomis ir didesne motyvacija. Politin teisin aplinka. Aktai, reguliuojantys konkurent veiksmus, padeda monei ivengti nesiningos konkurencins kovos, kuri pastaraisiais metais itin paatrjo. Didel reikm turi statymai, reguliuojantys preki kokyb, j pakavimo reikalavimus, reklamos taisykles. mon turi atsivelgti ne tik Lietuvoje veikianius teiss aktus, bet ir reikalavimus taikomus visoje Europos Sjungoje, nes didioji dalis produkcijos keliauja kaip tik ten. stojimas ES atvr UAB Samega dideles perspektyvas. I maos metalo perdirbimo mons UAB Samega pastaraisiais metais iaugo stipri ir patikim mon, su kuria partneryste gali didiuotis daugelis ES ali moni. stojimas ES yra vienas i svarbiausi politini teisini veiksni ne tik UAB Samega bet ir daugumai Lietuvos moni. mons veikl politin teisin aplinka kartais veikia ir neigiamai, nes dl danai keiiami moni veikl reguliuojantys statymai ir postatyminiai aktai trukdo mons stabiliam vystymui. Visi pasikeitimai reikalauja nemaai snaud j sekimui ir pritaikymui. Konkurencin aplinka paprastai iskiriami 3 konkurencijos tipai: Rin; Funkcin; Komercin. Funkcin bei komercin konkurencija daro maiausi tak ms analizuojamos mons veiklai, nes pagrindin gaminama produkcija yra specifin ir naudojama kaip kit agregat (ekskavatori ar keltuv) komplektuojamosios dalys. Metaliniai konteineriai naudojami taip pat tik tam tikromis slygomis. Vadinasi, mons produkcija yra ne plataus vartojimo ir takoti jos gamyb ir realizacij gali tik rins konkurencijos atstovai, gaminantys tos paios ries prekes ir tenkinanios t pat vartotoj poreik. Kaip pagrindinius UAB Samega konkurentus galima vardinti UAB Stronga ir UAB Western fabrication. Tiek pagrindiniai, tiek kiti konkurentai gali istumti UAB Samega i rinkos. Jie tai gali padaryti patobulin savo gaminius, sumain kainas ir pan. Tokiu bdu bendrov gali prarasti nemaai klient. Taip pat neatmetamas pavojus - nauj konkurent atsiradimas. Taiau nepaisant konkurent

18 keliam pavoj jie neleidia monei sustoti vietoje, jie skatina j domtis mokslo naujovmis, naujomis technologijomis. Mokslin technologin aplinka. monija dar negreit sukurs mediagas, kurios leis pakeisti metal, o jis yra pagrindin UAB Samega gaminamos produkcijos mediaga. mon spariai sisavina naujas metalo apdirbimo technologijas. Nesenai ji sigijo naujas laktinio metalo plazmines pjaustymo bei kompiuterizuotas lakt lankstymo stakles. is pirkinys leido sumainti trkstam specialistu skaii. Tai yra milinikos investicijos, taiau mons vadovai tikisi, jog tai atsipirks gana greitai, nes darbas atliekamas ymiai spariau ir kokybikiau. Prie i naujovi nereikt apsistoti, nes suvirinimo darbai monje vis dar atliekami senoviniu bdu, o tai reikalauja labai kvalifikuot darbinink. Nauj technologij krimas spariai engia priek, ir domjimasis jomis ir j naudojimas laidia monei ne tik pasiekti geresni rezultat, bet ir sukuria monei palanki klient nuomon. UAB Samega vadovai reguliariai siunia savo atstovus vykstanias parodas, tikdamiesi, jog pastarieji i ten atvaiuos kupini nauj idj ir skmingai jas pritaikys gamyboje. Socialin kultrin aplinka - tai marketingo komplekso aplinkos komponentas, atspindintis visuomens charakteristik poveik marketingui. Kadangi UAB Samega gaminamos preks nra plataus vartojimo preks ir jas daniau perka juridiniai asmenys, galima teigti, kad nei demografiniai nei kultriniai visuomens ypatumai monei didesns takos nedaro. Taiau vis vien ilieka svarbi visuomens vertybi orientacija. monje maai dmesio skiriama populiarias visuomens idjas, i kuri dabar viena populiariausi yra ekologija. Ekologikai dirbanios ar ekologij remianios mons susilaukia didesnio populiarumo. UAB Samega takoja ir gamtin aplinka, taiau jos poveikis gana menkas. Galima paminti kelius veiksnius: energetini itekli kain svyravimas bei gamtini itekli stoka. 2.3 UAB Samega misija ir tikslai UAB Samega misija maai kuo skiriasi nuo kit moni deklaruojam misij. Gaminti kokybikai ir greitai kiekvienos gamybins bendrovs norai, taiau alia to UAB Samega vadovai pabria, kad jiems rupi darbuotojai, j gerov ir vaizdis. UAB Samega vadovai, formuluodami bendrovs misij band sau atsakyti kelis klausimus: Kas mes tokie? Kokia ms mon? Ir kuo mes doms?. Atsakymai labai paprasti: mes tai nedidel, bet labai lanksti bendrov, kuri gali bti patraukli tiek usienio tiek vietiniams usakovams. Gal galia ms analizuojama mon stengiasi ir toliau ilikti stabiliai ir pelningai dirbania bendrove, o tai pasiekti galima gyvendinus konkreius tikslus.

19 I esms galima teigti, kad pagrindinis tikslas yra pelno padidinimas, o tai daugiau susyja su mons finansiniais tikslais, taiau tai pasiekiama gyvendinant kitus tikslus: Padidinus usakov skaii; Prapleiant gaminamos produkcijos asortiment; Sukrus nauj reklamos strategij ir igarsinus firmos prekin enkl; Ipleiant gamybinius pajgumus; sisavinant naujas technologijas. mons tikslams pasiekti, vadovai vardino ir terminus, tai 2009 2011 m. per kuriuos bendrovs pelnas turt iaugti net 50 %. mons tikslai tikrai gyvendinami, taiau, pasak V. Pranulio ir kit knygos Marketingas autori, reikia itirti mons stiprisias ir silpnsias puses ir jas ianalizuoti. 2.4. UAB Samega SSGG analiz Atlikus strategin pasirinktos bendrovs audit, reiktu irykinti pastebtas stiprisias, silpnsias puses, bei vardinti mons galimybes bei grsmes. Marketingo specialistai rekomenduoja tai atlikti pasitelkus SSGG analiz ir visk sutraukti lentel. SSGG analiz tai stiprij, silpnj mons pusi, galimybi ir grsmi vardijimas. Jos metu atrenkamas ribotas kiekis duomen, jie yra suriuojami ir naudojami svarbiems spendimams priimti, bei numatyti svarbius pokyius. Analizuojama informacija sutraukiama skyrius: Galimybs tai iorins aplinkos veiksniai, kurie palanks mons veiklai; Grsms - tai iorins aplinkos veiksniai, kurie neigiamai gali paveikti mons veikl; Stipriosios puss tai vidiniai veiksniai, kurie daro mon stipresne lyginant su konkurentais; Silpnosios puss - tai vidiniai veiksniai, kurie daro mon silpnesne lyginant su konkurentais.

SSGG analizs lentel

20 Stipriosios puss Nedaug vietini konkurent. Didij produkcijos dal eksportuoja. Auktos kokybs gaminiai. Gamyba vykdoma pagal individualius usakymus. Su pirkjais sudaro ilgalaikes sutartis. sisavinti naujausi rengimai. monje dirba auktos kvalifikacijos darbininkai. Silpnosios puss Negaminamos plataus vartojimo preks. Daugyb technologij. Daug usienio konkurent. mon neturi prekinio enklo. mon per maai reklamuojasi. pasenusi rengini ir Galimybs Plsti prekyb vietinje rinkoje. Galima iekoti nauj bd eiti naujas rinkas. Konkurentai skatina domtis mokslo naujovmis, naujomis technologijomis. Susirasti dar daugiau verslo partneri tiek usienyje, tiek Lietuvoje. Skverbtis ryt rinkas. Grsms ES valstybi ir Ryt valstybi standart neatitikimas. Auganios aliav kainos ryt rinkose. Nepastovs statymai ir teisin sistema. Nauj konkurent atsiradimas. Vis danesni ES statym leidj reikalavimai prekybai bei kokybei. Kaip matome i pateiktos analizs mon turi nemaai stiprij pusi. Pagrindins yra tai, jog nra daug pikt lietuvik konkurent ir tai, jog pagrindin produkcijos dalis iveama ES. mon turi ne tik senas ir ilgalaikes sutartis, bet ir priima trumpalaikius usakymus nestandartiniams gaminiams. Taipogi reikia paminti metalo pjaustymo ir lenkimo stakli sisavinim, bei pagirti mon u kvalifikuot darbuotoj isaugojim ir naujj apmokym. Taiau UAB Samega turi ir silpnj pusi, o tai daugiausiai silpnina bendrov esant grsmms ir trukdo pasinaudoti galimybmis. Pirmiausia tai produkcijos specifika, kuri neleidia spariai plstis rinkai. monei reikt sisavinti plataus vartojimo preki gamyb i pagrindins gamybos atliek. Pirmieji ingsniai bus engti visikai greitai. Bendrovs vadovai ada investuoti 2 mln. Lt naujos produkcijos gamybos pradiai ir siskverbimui rink. Tai bus smulks metalo gaminiai: alykins, buitins rkyklos, smulks iukli konteineriai ir t.t. monje vis dar daug pasenusios rangos, kuria reikt pakeisti nauja. Ir vis dar daug neinom usienio konkurent, kurie yra per toli, kad but inomi. UAB Samega silpnoji pus yra ir tai, jog ji maai reklamuojasi tiek Lietuvoje tiek ES valstybse. Susikrus tvirt prekini enkl ir

21 sukrus veiksming reklamos strategij, galima enkliai padidinti usakym kiekius ne tik pagrindinje rinkoje, bet ir j iplsti. Kaip matome i SSGG analizs UAB Samega gali savo silpnsias puses paversti galimybmis. Yra puikios galimybs plstis tiek ryt tiek vakar rinkas. Kadangi mon dideliais kiekiais vartoja metalo produkcij, galima pabandyti atsisakyti pardavimo tarpinink ir pirkti aliavas tiesiai i gamintoj, tuo bdu enkliai sumainant produkcijos savikain. Dar vien i galimybi galima paminti nauj technologij gamybos procese taikym. Noras neatsilikti nuo konkurent, o ypa vakar ali, mon turt modernizuoti pasenusius suvirinimo rengimus ir technologijas. Pagrindin grsm UAB Samega yra pagrindini gamybos aliav kokybs standart neatitikimas tarp ES ir kit ali. Pirkti aliavas i ES labai brangu ir tai gali ukirsti kelia ryt rinkas ir pabloginti mons konkurencingum vakaruose. Dar viena grsm pastovus metalo produkcijos kain kilimas Rusijoje ir Ukrainoje. Taip pat negalima atmesti nauj konkurent atsiradim, nes atsiradus ES ir spariai kylant ekonomikos lygiui kaimyninse alyse (Latvijoje, Lenkijoje) kuriasi naujos mons ir imasi nauj panai veikl senosios.

IVADOS Atlikus teorin analiz galima teigti, marketingo makroaplinka yra viena i iorins mons planavimo sudedamj dali. io proceso galutinis rezultatas suformuota marketingo makroaplinka. Apibendrinus vairi autori poirius, galima teigti, kad marketingas tai poreikio

22 isiaikinimo ir j tenkinimui reikaling sprendim primimo bei gyvendinimo procesas, padedantis siekti mogaus ar organizacijos tiksl. Marketingo makroaplinka tai visuma iorini jg, kurios tam tikroje teritorijoje veikia mons marketingo sprendimus ir kurioms ji tiesiogiai negali daryti takos. Marketingo makroaplinkoje iskiriami keli elementai, kurie savo ruotu taip pat yra tam tikros aplinkos, tai: 1. Ekonomin aplinka. 2. Socialin kultrin aplinka. 3. Politin teisin aplinka .4. Mokslin technologin aplinka. 5. Gamtin aplinka. Atlikus UAB Samega makroaplinkos analiz galima teigti, kad didel tak mons iorinei aplinkai turi visos ios ivardintos aplinkos. Didiausi tak monei daro struktrinis nedarbas, kai asmuo negali uimti laisvos darbo vietos neturdamas reikiamos kvalifikacijos. Galima patarti bendrovs personalo specialistams pasidairyti darbuotoj kitose veikianiose monse, prisiviliojant juos geresnmis darbo slygomis ir didesne motyvacija. Aktai, reguliuojantys konkurent veiksmus, padeda monei ivengti nesiningos konkurencins kovos, kuri pastaraisiais metais itin paatrjo. Didel reikm turi statymai, reguliuojantys preki kokyb, j pakavimo reikalavimus, reklamos taisykles. mon turi atsivelgti ne tik Lietuvoje veikianius teiss aktus, bet ir reikalavimus taikomus visoje Europos Sjungoje, nes didioji dalis produkcijos keliauja kaip tik ten. Tiek pagrindiniai, tiek kiti konkurentai gali istumti UAB Samega i rinkos. Jie tai gali padaryti patobulin savo gaminius, sumain kainas ir pan. Tokiu bdu bendrov gali prarasti nemaai klient. Taip pat neatmetamas pavojus - nauj konkurent atsiradimas. Taiau nepaisant konkurent keliam pavoj jie neleidia monei sustoti vietoje, jie skatina j domtis mokslo naujovmis, naujomis technologijomis. mon spariai sisavina naujas metalo apdirbimo technologijas. Nesenai ji sigijo naujas laktinio metalo plazmines pjaustymo bei kompiuterizuotas lakt lankstymo stakles. is pirkinys leido sumainti trkstam specialistu skaii. Tai yra milinikos investicijos, taiau mons vadovai tikisi, jog tai atsipirks gana greitai, nes darbas atliekamas ymiai spariau ir kokybikiau. Kadangi UAB Samega gaminamos preks nra plataus vartojimo preks ir jas daniau perka juridiniai asmenys, galima teigti, kad nei demografiniai nei kultriniai visuomens ypatumai monei didesns takos nedaro. monje maai dmesio skiriama populiarias visuomens idjas, i kuri dabar viena populiariausi yra ekologija. Ekologikai dirbanios ar ekologij remianios mons susilaukia didesnio populiarumo.

23

LITERATRA IR ALTINIAI 1. Alborovien B. Marketingas: mokomoji knyga. Vilnius 2002. 2. Bosas A. Korporacij strategijos ir konkurencijos potencialas. Klaipda 2002. 3. Damulien A. Paslaug marketingas: Turizmas. Vilnius 4. Kriauionien M., Urbanskien R., Vaikien R.. Marketingo valdymas.

24 5. Kuvykait A. Gaminio marketingas. Kaunas 2001. 6. Pajuodis A. Prekybos marketingas. Vilnius 2002. 7. Pranulis V., Pajuodis A., Urbonaviius S., Virvilait R. Marketingas. Vilnius 2000. 8. Urbonaviius S.. Marketingas: apie sudtingus dalykus paprastai. Vilnius 9. virblis A. Rinkodaros analizs principai ir metodologija. Vilnius 2005.