Slauga 2006 06

1
Slauga. Mokslas ir praktika

SLAUGA. Mokslas ir praktika Slaugos darbuotoj tobulinimosi ir specializacijos centro leidinys Slaugos specialistams, akueriams ir visuomens sveikatos prieiros specialistams
ISSN 1648-0570 Leidiamas nuo 1997 m. sausio mn. 1 d. Eina kart per mnes.
Mokslinis redaktorius Klaipdos universiteto Sveikatos moksl fakulteto Mokslo tarybos pirmininkas, Reabilitacijos ir slaugos katedros vedjas doc. dr. Artras Razbadauskas Redaktor Elvyra Lauiuvien tel. (8-686) 415 25 Redakcija: Nuotolines studijas organizuoja Elona Steckien, reklamos vadybininkas Rytis Mankus tel. (8-606) 833 76, stilist Graina Pruskuvien Redakcijos telefonas (8-5) 270 13 62 faksas (8-5) 271 22 73, el.patas slaugamp@takas.lt. Redakcijos adresas: Rugi g. 1, LT-08418 Vilnius Redakcins kolegijos nariai SAM vyr. specialist Nijol Bielinien SDTSC generalinis direktorius Juozas Ruolia, SDTSC mokymo ir program skyriaus direktor Loreta Gudelien-Gudeleviien, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto pedagogai-mokslininkai: prof. Virginija Gaigalait (taip pat ir mokslin recenzent), doc. Audrius Gradauskas, prof. Danut Kalibatien (taip pat ir mokslin recenzent), dr. Edita Kaznait (taip pat ir mokslin recenzent), doc. Violeta Oeraitien (taip pat ir mokslin recenzent), doc. Algimantas Vingras (taip pat ir mokslinis recenzentas). Klaipdos universiteto Sveikatos moksl fakulteto asistent ir Turku universiteto slaugos mokslo doktorant Natalja Istomina (taip pat ir mokslin recenzent). V Vilniaus universiteto ligonins Santariki klinikos vyriausioji specialist slaugos ir reabilitacijos magistr Jolita Trinknait. Vilniaus kolegijos Sveikatos apsaugos fakulteto Praktinio mokymo skyriaus vedja slaugos ir reabilitacijos magistr Jurgita Matuizien, slaugos katedros lektor Gravil erpytien, Klaipdos kolegijos Sveikatos fakulteto dekan doc. Vida Staniulien, prodekan lektor Nijol Galdikien, iauli kolegijos dstytoja Emilija Tamaauskien, Utenos kolegijos doc. Angel Kauylien, Panevio kolegijos Sveikatos, socialins prieiros ir edukologijos fakulteto prodekan Laima Uait, Lietuvos slaugytoj vadov sjungos prezident Kauno medicinos universiteto klinikos slaugos direktor KMU slaugos doktorant Daiva Zagurskien.
SLAUGA. Mokslas ir praktika galite usiprenumeruoti visuose Lietuvos pato skyriuose. Leidinio prenumeratos indeksas 0260 (laikrai kataloge). Usiprenumerav iki mnesio 20 d. gausite ateinanio mnesio urnalo Slauga. Mokslas ir praktika numer.
Leidinio Slauga. Mokslas ir praktika moksliniai recenzentai Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto pedagogai-mokslininkai: doc. Vidmantas Alekna doc. Eugenijus Broslavskis, doc. Vita Danileviit, doc. Nijol Drazdien, doc. Sigita Lesinskien, prof. Povilas Plevokas, dr. Odilija Rudzeviien. Klaipdos universiteto Sveikatos moksl fakulteto pedagogai-mokslininkai: doc. Irena Idzelien, doc. Henrikas Kazlauskas, prof. Algimantas Kirkutis, prof.. Julija Broaitien, prof. Marijona Kuleikait, edukologijos doktorant Rasa Dumbrauskien. Kauno medicinos universiteto Slaugos fakulteto pedagogai-mokslininkai: PSO Slaugos tstini studij ekspertas, Lietuvos moksl akademijos studij ekspertas, Lietuvos moksl akademijos Studij komiteto narys, Kauno medicinos universiteto slaugos fakulteto dekanas, Lietuvos paliatyviosios medicinos draugijos prezidentas prof. Arvydas ekeviius Tarptautiniai patarjai-recenzentai Kanados Toronto universiteto Slaugos fakulteto dekan prof. Diane Doran, Lundo universiteto Sveikatos moksl fakulteto prof. Ingalill Rahm Hallberg RN, PhD, Suomijos Turku universiteto asocijuotoji prof. Tarja Suominen, PhD, RN. Patarjai LSSO prezident Aldona ioien, Lietuvos medicinos darbuotoj profesins sjungos prezidentas Algirdas Radvila, Gailestingj seser sjungos prezident Nijol Jakubaitien (Redakcin kolegija, recenzentai, patarjai patvirtinti SDTSC generalinio direktoriaus 2005-05-20 sakymu Nr. I-20) Redakcija neatsako u autori nuomon.
SL 1005. 2,5 sp.l. Spaudino AB Spauda, Laisvs pr. 60, LT-05120 Vilnius Tiraas 3300 egz.
Panevyje Ramn ulskien, tel.(8-687) 5 40 53, Utenoje Jrat Stankeviien, tel.(8-389) 638 23, Vilniuje Audron Grigaitien, Danut Mekutaviien, Vera iktorova tel.(8-5) 2 71 22 79. Jeigu nespjote usiprenumeruoti urnalo Slauga. Mokslas ir praktika, kol kas dar galite SEB Vilniaus banke sumokj (Slaugos darbuotoj tobulinimosi ir specializacijos centro sskaitos numeris LT227044060000322130) 3 Lt ir atne kvit redakcij, atsiimti urnal.
Slaugos darbuotoj tobulinimosi ir specializacijos centro padalini kratuose mokymo organizators:

Druskininkuose Angel Matulaitien, tel.(8-615) 4 40 99, Kaune Janina Ivakeviien, Jovita Maleviien, tel. (8-37) 32 67 39 Klaipdoje Regina Rolencien, Aldona eponien, tel.(8-46) 49 67 18, iauliuose Rasa Buivydien, Vita Mikloien, tel. (8-41) 52 43 09,
3
Maloniai kvieiame
slaugos ir kitus sveikatos prieiros specialistus Slaugos darbuotoj tobulinimosi ir specializacijos centro (SDTSC) organizuojamus kursus kvalifikacijai gyti ir tobulintis 2007 metais. Pildant praymus-paraikas, praytume laikytis i reikalavim: kurs dalyvi sraus pateikti tik spausdintus; pagal praymo pavyzd Nr.1 pildyti tik vien egzempliori; dl kiekvienos programos (tobulinimosi ar kvalifikacijos) pildyti atskir praym vardin sra pagal pavyzd Nr.2; kurs dalyvi sraus spausdinti ant staigos firminio lapo su registracijos numeriu. Dmesio!
Praymai dalyvauti kursuose 2007 metais priimami tik iki .m. rugsjo 15 d. Pastaba. Praymai, atsisti faksu ar el. patu, neregistruojami!
Mes atsivelgsime staigos nurodytas pastabas dl mokymosi vietos ir laiko, taiau SDTSC dl objektyvi prieasi pasilieka teis keisti prayme nurodyt laik ir viet. Siuniant praymusparaikas dalyvauti kursuose, praome vadovautis tik naujai 2007 metams patvirtintu mokymosi program srau, kur galite rasti internete http://www.sdtsc.lt bei 2006 m. gegus mnesio urnale ,,Slauga. Mokslas ir praktika Nr.5 (113). Mintame interneto puslapyje taip par rasite praymo form. Papildomos informacijos Jums suteiks Egidijus Jonaitis tel. (8 5) 270 14 33, el. patas egidijus@sdtsc.lt Tikims malonaus bendravimo.
Tu r i n y s
SDTSC mokslin praktin konferencija Irena Jurelien: psichiatrija nuo alavinio dubenlio iki kompiuterio...
Loreta Petkuvien, Natalja Istomina
4 5 6 12 16
Slaugytoj poirio slaugytojo ir socialinio darbuotojo kompetencijas analiz

Rima Janukeviit, Vilma Rastenien, Dal Smaidinien
Kauno regiono slaugytoj poreikis pagal specializacij, specializacijos keitimo prieastys

Danguol Drungilien, Renata Darginaviien
Lietuvos ir Belgijos slaugytoj emocin bsena mirus pacientui
SDTS centro informacija

Slaugos specialist indlis kuriant palanki klientams ir darbuotojams asmens sveikatos prieiros staig
Mokslin praktin konferencija
SDTS centro generalinis direktorius Juozas Ruolia sveikina konferencijos dalyvius
V Marijampols ligonins direktoriaus pavaduotoja slaugai Viduta Bakierien
Birelio 14 d. Slaugos darbuotoj tobulinimosi ir specializacijos centre vyko mokslin praktin konferencija slaugos specialistams Slaugos specialist indlis kuriant palanki klientams ir darbuotojams asmens sveikatos prieiros staig. Vasarikai nuviestoje auditorijoje visus susirinkusius pasveikino Slaugos darbuotoj tobulinimosi ir specializacijos centro generalinis direktorius Juozas Ruolia. Dkodamas u kasdien dovanojam ilum, kantryb ir profesionalum, jis palinkjo susirinkusiems sveikatos, savo darbo imanymo, naudingo ir geranoriko bendradarbiavimo, profesins ir bendramogikos skms. Sausakima auditorija susidomjusi klaussi praneim paiomis vairiausiomis temomis: nuo iuolaikini motyvacijos teorij apvalgos (praneja STDS centro Mokymo ir program skyriaus metodinink Rimant Kasiulaityt) ir praktinio j taikymo darbo kokybs utikrinimo procese (praneja V Utenos apskrities ligonins direktoriaus pavaduotoja slaugai Jrat Stankeviien), organizacijos kultros reikms asmens sveikatos prieiros staigoje aptarimo (praneja SDTS centro dstytoja Asta Raien) iki praktik ir aktuali tem, kaip antai, Slaugytojo saugos utikrinimas vystant incident registravimo sistem asmens sveikatos prieiros staigoje (praneja V VUL SK Infekcij kontrols skyriaus vedja Aura Macijauskien). Beje, pastarasis praneimas sukl bene didiausi klausytoj susidomjim: kilo rankos norinij paklausti, isiaikinti ar pasitikslinti aktualius ir kiekvienam slaugytojui kasdieniame darbe neivengiamus j darbo saugos aspektus. Dar keliuose praneimuose buvo aptartos skirting
gydymo staig patirtys konkreiose srityse. V Marijampols ligonins direktoriaus pavaduotoja slaugai Viduta Bakierien praneime Slaugos kokybs aspektai Marijampols ligoninje iskyr dokumentacij, staigos kokybs vadov, kokybs planus, procedr kokyb bei duomen raus kaip slaugos kokybs sistemos elementus. Visi ie elementai buvo iliustruoti konkreiais pavyzdiais i Marijampols ligonins. Psichikos sveikatos slaugytoja Daiva Kalantien pasidalino patirtimi apie MATRA ir kit tarptautini projekt (vykdom Vasaros klinikinje ligoninje) reikm slaugytoj darbo kokybei. Konferencij baig SDTS centro Mokymo ir program skyriaus direktor Loreta Gudelien-Gudeleviien praneimu apie kvalifikacijos gijimo ir tobulinimosi perspektyvas 2007 m. SDTS centro organizuot konferencij susirink slaugytojai, slaugos administratoriai i visos Lietuvos pertraukos metu ir po konferencijos dalinosi spdiais ir dkojo organizatoriams u labai verting patirt, kuri gals pritaikyti ir savo kasdieniame darbe. Pasak vienos dalyvs, tokie renginiai naudingi dar ir todl, kad suteikia galimyb palyginti skirtingus darbo metodus, pavelgti, kaip dirba, su kokiomis problemomis susiduria kiti. Juk danai virdami savo sultyse mes nepastebime paonje vykstani net pai akivaizdiausi pokyi, kai kurie procesai gauna rutinin pobd. O iandien a gavau ne tik naudingos ir domios informacijos, bet ir pabuvau iek tiek svetur. Grtu namo su puikia nuotaika ir idjomis, kurias, manau, pavyks gyvendinti drauge su savo kolektyvu. Slauga. Mokslas ir praktika inf.
Elvyros Lauiuviens nuotr.
Nusipeln Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojai

Kartais atrodo, kad viskas aplinkui keiiasi, tik ne mes. Kartais atrodo, kad sunku suspti ir suvokti, kaip, kodl ir kur link viskas juda. Taiau bna ir taip, jog mogus gali drsiai pasakyti: Taip, per pastarj laik vyko daug pokyi, ir vis j vyksme dalyvavau a. Ir jeigu kuklumas leist, ponia Irena taip pat galt itarti iuos odius...
Irena Jurelien:
psichiatrija nuo alavinio dubenlio iki kompiuterio...
Irenai Onai Jurelienei Respublikins Vilniaus psichiatrijos ligonins direktoriaus pavaduotojai slaugai iemet buvo suteiktas Nusipelniusio Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojo vardas. Ir is pripainimas, anot nominants, liudija ne vien jos nuopelnus Lietuvos psichiatrijai, bet ir tai, jog Lietuvoje vis daugiau dmesio skiriama psichinei sveikatai ir tiems, kas rpinasi tautiei psichine sveikata. Ponia Irena 1966 m. baig Utenos auktesnij medicinos mokykl ir isyk atvaiavo dirbti Vilni, psichiatrin ligonin, nes nuo pat studij pradios inojo, jog nori dirbi btent ioje srityje. I pradi eiline medicinos seserimi, vliau (nuo 1983 m.) skyriaus vyresnija med. seserimi, o nuo 1993 m. direktoriaus pavaduotoja slaugai. Pavaduotoja prisimena savo darbo pradi: Kai pirm kart engiau ligonin (nors prie tai buvau atlikusi praktikas panaaus profilio gydymo staigose), mane prislg ten tvyrojusi atmosfera: grotuoti langai, tamss koridoriai, lovos su dirais, alaviniai blidai ir auktai... I karto savo skyriuje pradjau reformas. Su vienos palatos moterimis nunrme skiaui takel, primezgm servetli, nupirkau kelias plastmasines vazeles. inote, juk ms ligonin skendi graiame parke, ten ilg laik ydi gausyb vairiausi gli, kuriomis moterys noriai puodavo palatas. Tai buvo pirmieji ingsniai, kurie ir kitus bendradarbius paskatino iekoti, keistis, kurti. inodami ilg laik vyravus visuomens ir valdios poir psichikos sveikatos sutrikim turinius mones, drstame paklausti ponios Irenos, kaip ligonins vadovyb vertino iuos jos ir koleg ingsnius. Mes i pradi dirbome tyliai. ypsosi panekov. O kai vadovyb pamat rezultatus, k jau begaljo pridurti. Beje, kai ligoninei pradjo vadovauti dr. Valentinas Maiulis, visoms reformoms ir iniciatyvoms buvo iebta alia viesa, darbuotojai buvo skatinami ir vertinami ne tik pagal kasdienio darbo kokyb, bet ir pagal pasilymus, idjas. Manau, iandien ligonin gyvena aukso ami, kuris, tikiuosi, tik sibgja ir teks tobuljimo vaga. Kaipgi dar, be aplinkos jaukumo (serviruojami stalai, paveikslais ir kitokiais meno dirbiniais papuotos sienos, akvariumai, gausyb gli ir pan.), pasikeit ligonin per tuos keturiasdeimt met, kai ponia Irena joje dirba? Svarbiausia, manyiau, po truput keiiasi poiris (ir darbuotoj, ir pacient bei j artimj, ir valdios) psichiatrij. teigia Irena Jurelien. Ir nuo to priklauso visi kiti pokyiai: pradedant jaukia aplinka, didesne ligoni laisve, gydymo ir slaugos metodais, baigiant psichikos ligonio statuso visuomenje pasikeitimu, Lietuvos piliei psichikos sveikatos bkle ir t. t. Poniai Irenai yra tek lankytis usienyje, stauotis Gotlando (vedija) psichiatrijos klinikoje, taigi natralu paklausti, koki naujovi ar tiesiog neatrast sen dalyk ji parsive i ten. Pirmiausia, pradeda ponia Irena, tai visikai skirtingas bendras vaizdas: jaukumas, nam aplinkos pojtis, dmesys pacientams, bendravimas. Vliau sigilinome ir slaugos bei gydymo subtilybes, pamatme skirtumus ir tai, kuo mes Lietuvoje galime pasinaudoti, k pritaikyti. Tai, be jokios abejons, labai naudinga patirtis. Parvykusi i toki kelioni visuomet stengiuosi pasidalinti spdiais ir patirtimi su kolegomis, kartu aptariame, kokias idjas ir kaip pradti gyvendinti, kaip organizuoti savo darb. inoma, kuo daugiau informacijos ir patirties stengiuosi perteikti pedagoginje veikloje, profesinje spaudoje bei mokslini konferencij metu. Daugelis idj diskusijose su kolegomis virsta realiais darbais, kaip antai pacient ir j artimj apklausos, slaugytoj apklausos ir vairs kiti projektai, padedantys itirti ms darbo efektyvum ir poreikius, numatyti ateities vystymosi kryptis. Visada maniau, jog labai svarbu ne tik tai, kad informacija pasiekt visus, bet ir grtamasis ryys, reakcija t, kam informacija skirta. Bdama psichikos sveikatos slaugytoj kvalifikacins kategorijos atestacijos komisijos pirminink, kvalifikacijos programos Psichikos sveikatos prieira, slaugymas ir reabilitacija bei SDTS centro tobulinimosi program psichiatrijoje vadov, ponia Irena nuolat skatina ir savo ligonins slaugytojas siekti mokslo, ini, profesinio tobuljimo. Ms ligoninje dirba 250 kolegijas baigusi slaugytoj, 25 baig tstines studijs, 11 siekia bakalauro (8 jau apsigyn), 3 magistro laipsnio (viena slaugytoja jau apsigynusi magistro darb), 2 iemet stojo Klaipdos universitet. vardina Irena. Smagu, kai jaunimas (o ir vyresns kartos slaugytojai) siekia mokslo. Nuo to juk ypa priklauso darbo kokyb, pasitikjimas savimi ir pasitikjimais kitais. O nuo ms pai priklauso visuomens poiris ms veikl ir tuos, kam mes padedame. kalbjosi Elvyra Lauiuvien
Irena Jurelien. Naujoji Vilnia, 1968 m.
Nuotr. i asmeninio archyvo
Slaugos mokslinis recenzuotas straipsnis
Slaugytoj poirio slaugytojo ir socialinio darbuotojo kompetencijas analiz

Loreta Petkuvien, Klaipdos universiteto Tstini studij institutas Natalja Istomina, Klaipdos universiteto Sveikatos moksl fakultetas
RAKTAODIAI: slaugytojo kompetencija, socialinio darbuotojo kompetencija, kompetencijos apimtis, vertybs. Straipsnyje nagrinjamas slaugytoj poiris slaugytojo ir socialinio darbuotojo kompetencijas. Atliktas kiekybinis tyrimas, panaudojant anonimin anketin apklaus. Tyrime dalyvavo 51 bendrosios praktikos ir bendruomens slaugytoja. Tyrimo rezultatai parod, kad 80 proc. slaugytoj turi specialj vidurin isilavinim. Slaugytojos laikosi vertybini nuostat, supranta gdi, komandinio darbo reikm savo darbe, taiau tik auktj isilavinim turinios slaugytojos (8 proc.) labiau domisi slaugos naujovmis, ne tik medicinos, bet ir edukologijos, psichologijos ir kt. srityse, i j 6 proc. vadovaujasi iniomis, pagrstomis moksliniais tyrinjimais. Neturinios auktojo isilavinimo slaugytojos (41 proc.) vadovaujasi iniomis, gautomis slaugos praktikos metu, 47 proc. vadovaujasi iniomis, gytomis kolegijoje, kursuose, seminaruose ir kt. Tyrimo rezultatai atskleid, kad jaunesnio amiaus slaugytojos ir turinios auktj isilavinim labiau prisitaiko prie slaugos naujovi ir yra kompetentingesns, profesionalesns u vyresnio amiaus ir neturinias auktojo isilavinimo slaugytojas. Slaugytojos pritar etini, estetini, empirini, asmenini ini reikalingumui slaugytoj darbe. Taiau nuomons pasiskirst pagal ami: empirini ini svarbai pritaria 52 proc. slaugytoj, pritaria i dalies 14 proc. apklaustj, kurios yra 45 m. ir jaunesnio amiaus; asmenini ini reikalingumui pritaria 59 proc. 45 m. ir jaunesnio amiaus slaugytoj ir tik 25 proc. 46 m. ir vyresnio amiaus slaugytoj. Tyrimo metu slaugytojos ireik nuomon apie socialinio darbuotojo kompetencij. 98 proc. slaugytoj mano, kad socialiniai darbuotojai turi tobulinti savo praktik, adekvaiai reaguoti besikeiiani aplink, savo darbinje veikloje taikyti asmenines iugdytas savybes. Be to, 68 proc. slaugytoj mano, kad socialiniai darbuotojai gerina socialini paslaug kokyb ir j patirtis didja visose gyvenimo sferose. Didjant socialinms problemos, vyksta vairs pokyiai valstybs, regiono visuomeniniame gyvenime. Visi ie veiksniai turi neigiam poveik visos visuomens sveikatai ir gerovei. Sveikatos politika gali bti efektyvi tik atsivelgus visas gyvenimo sritis, kurios gali daryti vienok ar kitok poveik sveikatai. Aptariant i problem kyla klausimai: koki pozicij iame gyvenimo etape uima slaugytojas, koks jo vaidmuo bendruomenje, kokie slaugytojo kompetencijos ypatumai? Barnett, Ganezi, Cliford, Hird ir kt. slaugytoj kompetencijas apibr kaip rinkin santyki, poiri, vertybi, leidiani atlikti profesines uduotis remiantis konkreiais veiklos standartais. Tai reikia, kad slaugytojo kompetencija apima daugiau nei psichomotorinius gdius ir nors jie svarbs, taiau j atlikimas, neturint plaios apimties teorini ini, nra slauga (15). Spartjantis nauj technologij diegimas, didjantis informacijos srautas kelia vis naujus reikalavimus dirbani slaugytoj kvalifikacijai, kuri apima tam tikr ini, gdi, patyrimo visum. Slaugytojos asmenybs savybs, inios, gebjimai, gdiai tampa vertybe tik tuomet, kai reikia sprsti darbines uduotis. Slaugytojo vaidmuo tampa labai reikmingas, kadangi slaugos mokslo objektas mogaus sveikata (9). iuolaikinis slaugytojas yra ne tik lig aptikjas ir epidemiologas, bet ir sveikatos mokytojas, stebtojas, eimos gynjas, advokatas, tyrintojas, koordinatorius, konsultantas, aplinkos keitjas, kuris veikia kaip filtras tarp eimos ir gydytojo (3). Slaugytojai yra lygiaveriai gydytojo partneriai, o kai kuriose srityse j vaidmuo tampa didesnis nei gydytoj: dirbant profilaktin, prevencin darb. Gydomajame procese slaugytojas yra puikus partneris. Jo atsakomyb, profesionalumas didele dalimi lemia gydymo skm ir sveikatos isaugojim. Slaugytojo veiklos kompetencija pleiasi, savarankikas darbas darosi kaskart sudtingesnis ir reikalauja daugiau ini (4). iuolaikinis slaugytojas remiasi iniomis, kurios yra pagrstos moksliniais tyrimais ir apima teorijos bei praktikos integravim (11). Slaugytojo veikla bendruomenje labai vairi, todl inios turi bti plaios ir visapuss. Slaugytojas i vis medicinos darbuotoj yra ariausiai mogaus. Jis teikia paslaugas pacientui nuo vaikysts iki gilios senatvs, vis par, ligoninje ir namuose, darbovietje, mokykloje ar gatvje. Slaugytojui reikalingos bendrosios medicinos inios, gydomosios medicinos, pedagogikos, sociologijos, psichologijos, teiss, etikos, filosofijos, religijotyros, etnologijos ir kt. ini pagrindai. iuolaikinis slaugytojas, turi bti susipains su ekonomika, organizavimo bei vadybos teorija, administracine teise (13). Slaugytojas turi inoti nacionalins sveikatos politikos nuostatas, pagrindinius alies sveikatos prieir reglamentuojanius teiss aktus, visuomens sveikatos prieir, sveikatos stiprinim ir lig profilaktik, slaugos veikl reglamentuojanius dokumentus ir t. t. (6).
SANTRAUKA
VADAS

Slaugytoj darbe labai svarbios asmenins j savybs, kurios leidia prisitaikyti prie kintani darbins veiklos poreiki. Slaugytojas visada yra sipareigojs pacientui dl profesins etikos. Pagrindins slaugytojo etins vertybs yra pagarba mogui, monikajam orumui ir sveikatai (8). Pagrindiniai slaugytoj deontologijos reikalavimai (8): gailestingumas, nepakenkimas, autonomija, lygyb, teisingumo principas. Formuojant Lietuvos sveikatos politik XXI a. didelis dmesys skiriamas naujam medicinos darbuotoj poiriui pacient kaip lygiateis sveikatos prieiros proceso dalyv, priimant sprendimus savo sveikatos ir prieiros klausimais (14). Slaugos proces lydintys aspektai, kaip vadovavimas, gdi ir proi formavimas, nuostat sveikatos ir gyvenimo atvilgiu keitimas, reikalauja i slaugytoj savarankikumo, atsakomybs prisimimo, pareigos atlikimo. Slaugytojas turi jausti ne tik atsakomyb u tam tikras elgesio pasekmes, bet ir vidin atsakingum sau (13). Danai medikams tenka atlikti ir tuos darbus, kurie nra ypa malons. Vyksta vidinis mogaus dialogas su paiu savimi ir tenka apsisprsti, kaip pasielgti vairiose situacijose, susilaikyti nuo nederamo poelgio ar veiksmo. Stiprjant slaugos mokslo tiriamojo darbo tendencijoms, slaugos teorijos ir modeliai tampa slaugos praktikos pagrindu (4). Slaugytoj praktinis patyrimas sudaro slygas mokjim ir gdi pltojimui. ydinait slaugytoj profesijoje iskiria dvi kvalifikacijos struktrines dalis: dalykin kvalifikacija tai inios, gdiai ir bendroji apima bendruosius gebjimus bendrauti, bendradarbiauti, analizuoti, vertinti, apibendrinti, savarankikai sprsti problemas (15). Kadangi slauga yra mokslin ir praktin disciplina, integruojanti sistemin poir vertinim, planavim, intervencijas, tai reikalauja i slaugytojo analitinio, kritinio mstymo, problem sprendimo, tarpasmeninio bendravimo gebjim bei psichomotorini gdi taikymo ir nuolatinio j vystymo (15). Rpinantis sveikatos gerinimu, atstatymu bei jos isaugojimu, dirbant su asmenimis, turiniais socialini medicinini problem, slaugytojams itin svarbu bendradarbiauti su kit profesij specialistais. Ypa slaugytojai numato glaudius ryius su socialiniais darbuotojais ir pasiskirsto atsakomybs sritis (10). Socialinio darbuotojo profesija Lietuvoje yra gana nauja. Socialinio darbo patirtis nra didel visose visuomens gyvenimo sferose, taip pat ir medicinoje (1). Slauga ir socialinis darbas yra praktins disciplinos, kurios nukreiptos mones ir grindiamos mintimis apie tai, kas gera mogui. Slaugytojas padeda isaugoti sveikat, ubgti ligai u aki, skatina kuo didesn asmens savarankikum pagal individualius gebjimus. Socialinis darbuotojas teikia socialines paslaugas, padeda monms rasti ir panaudoti galimybes sunkumams ir negaliai veikti (7). Kaip matome, abi ios profesijos savo platumu ir daugiafunkcionalumu nenusileidia viena kitai. Bagdonas teigia, kad medicina gydo kno ir jo funkcionavimo ligas, o socialinis darbas asmen, ma ir dideli grupi socialinius negalavimus (1). Danai socialinio darbuotojo ir slaugytojo kompetencijos persipina vairiose stacionariose socialins globos, nestacionariose socialini paslaug, vietimo, medicinos, medicinos reabilitacijos ir sanatorinio gydymo, slaugos ir palaikomojo gydymo bei kitose staigose. Socialinio darbuotojo ir slaugytojo darb sieja glauds ryiai, komandinis darbas. Danai abiej mint profesij mons dirba kartu greta vienas kito, vienas kit papildydami. J vaidmenys yra vienodai reikmingi, abu jie veikia paciento/kliento labui, neperengia savo kompetencijos rib, nepretenduoja vieni kito funkcijas, tik numato glaudius tarpusavio ryius bei tikslius atsakomybs srii pasiskirstymus (10). Todl diskusija apie i profesij kompetencij suderinamum bei palyginim yra gana aktuali ir danai pasitaikanti. Socialinio darbuotojo profesij kompetencij, taip pat kaip ir slaugytojo, sudaro inios, gdiai ir vertybs. i profesij atstovai nuolat tobulina gyt profesin kvalifikacij, atsivelgiant mokslo ir praktikos paang. TYRIMO OBJEKTAS: Slaugytoj poiris slaugytojo ir socialinio darbuotojo kompetencijas. Straipsnio tikslas ianalizuoti slaugytoj poir slaugytojo ir socialinio darbuotojo kompetencijas. Siekiant vertinti slaugytoj poir slaugytojo ir socialinio darbuotojo kompetencijas buvo atliktas kiekybinis tyrimas, kuriame dalyvavo slaugytojai. Tyrimas atliktas 2005 m. balandio mn. ilalje. Tyrimo imtis. Respondentai atrinkti tikslins atrankos bdu. Siekiant iaikinti slaugytoj poir slaugytojo ir socialinio darbuotojo kompetencijas, apklausta 51 slaugytoja, dirbanti ilals PSPC, V ilals PSC ambulatorijose, V ilals rajono ligoninje. TYRIMO EIGA istudijuota mokslin literatra apie slaugytojo kompetencijos apimt; sudaryta originali anketa, kuria remiantis siekiama isiaikinti slaugytoj poir j kvalifikacij, funkcijas, inias, gdius, vertybes bei slaugytoj poir socialinio darbuotojo kompetencij; visi anketoje pateikti klausimai ireikiami aikiai ir suprantamai, nepaeidiant etikos norm bei ilaiko pagarb asmens privaiam gyvenimui; 2005 m. balandio 1030 d. atlikta slaugytoj anketin apklausa; darbo vietose idalinta 60 anket, gro 55 anketos, i j 4 pripaintos netinkamomis. atliekama tyrimo duomen analiz ir interpretacija. TYRIMO INSTRUMENTAS Tyrimui atlikti sudaryta originali anketa. Anketa sudaryta i 22 udar ir pusiau udar klausim. anketos klausimus atsakinjo patys slaugytojai. Anketos klausimai suskirstyti grupes: demografiniai duomenys; klausimai, vertinantys slaugytojo kompetencij kvalifikacijos bei atliekam funkcij atvilgiu; klausimai, vertinantys slaugytojo ini svarb j darbe; klausimai, apimantys slaugytojo gdi reikm darbe; klausimai, vertinantys vertybi svarb slaugytojo darbe; klausimai, vertinantys slaugytojo poir socialinio darbuotojo kompetencij.
TYRIMO METODAI
Nukelta 8 psl.
8
Atkelta i 7 psl.

ETINS NORMOS Visiems respondentams prie apklaus buvo paaikintas tyrimo tikslas bei garantuotas anonimikumas ir konfidencialumas. Visi respondentai bet kurioje tyrimo stadijoje turjo galimyb atsisakyti toliau dalyvauti tyrime. Tyrime dalyvavusi 71 proc. slaugytoj yra 45 m. ir jaunesnio amiaus, kita dalis (29 proc.) slaugytoj yra 46 m. ir vyresnio amiaus. Pagal darbo sta slaugytojos pasiskirst taip: iki 20 m. darbo sta turi 43 proc., 20 m. ir daugiau 57 proc. apklaustj. Tyrime dalyvavusi 80 proc. slaugytoj turi spec. vidurin isilavinim. Auktj isilavinim turi tik 8 proc., kit nurod 12 proc. apklaustj. Tyrime dalyvavo slaugytojos, dirbanios iose staigose: ilals PSPC 37 proc., ambulatorijoje 4 proc., V ilals rajono ligoninje 55 proc., kita 4 proc. Nors visos slaugytojos turi gijusios atitinkam kvalifikacij, taiau i mokslins literatros (12) ir anketos apklausos duomen matome, kad iuo metu vis dar trksta auktos kvalifikacijos slaugytoj, baigusi auktj moksl. i prielaida ateityje turi bti privaloma profesins slaugos politikos realizavimui. Slaugytojos mano, kad j kompetencijas sudaro inios, gdiai, vertybs, leidianios atlikti profesines uduotis, remiantis veiklos standartais (1 pav.).
TYRIMO REZULTAT ANALIZ
2 pav. Slaugytoj nuomon apie j kvalifikacijos ry su kt. gebjimais (proc.) dradarbiavim (2, 3, 13). 76 proc. slaugytoj sutinka su iuo teiginiu, taiau 16 proc. i dalies sutinka, 8 proc. slaugytoj nesutinka su iuo teiginiu. iuolaikinis slaugytojas turi mokyti pacient, sugebti organizuoti, bendrauti su pacientu (2, 3, 13). Taiau dl laiko stokos, didelio krvio, nesudaryt tinkam darbo slyg, mokymo patirties ir ini stokos danai ios funkcijos nra vykdomos. Be to, dl prastos finansins sveikatos apsaugos padties, valdios struktr abejingumo slaugytojas danai nra suinteresuotas i funkcij vykdymu. Mokslinje literatroje raoma, kad slaugytoj funkcijos nekinta priklausomai nuo to, kada ir kur atliekama slauga (3, 13). Taiau i apklausos duomen matome, kad nepriklausomai nuo slaugytoj amiaus ir isilavinimo iai nuomonei pritaria tik 14 proc. apklaustj, nesutinka su iuo teiginiu 64 proc. slaugytoj (3 pav.). Tai rodo, kad slaugytojos, dirbanios skirtingose staigose su skirtingais pacientais, atlieka skirtingas funkcijas.
1 pav. Slaugytoj nuomon apie kompetencijas (proc.). Tai rodo, kad slaugytoj nuomon sutampa su mokslins literatros autori Gonezi ir kt. (15) nuomone. Slaugytojos supranta, kad j kompetencija turi bti pagrsta atitinkamomis vertybmis, paremta iniomis, o praktinis darbas atliekamas taikant turimus gdius ir pltojant naujus gebjimus. Tyrime dalyvavusi 88 proc. slaugytoj pritaria nuomonei, kad j kvalifikacija susijusi su specialiaisiais profesiniais gebjimais, edukologiniais, psichologiniais, vadybiniais ir kt. dalykais, savarankiku analitiniu mstymu. Taiau su ia nuomone nesutinka 2 proc. ir i dalies sutinka 10 proc. apklaustj (2 pav.). iam teiginiui pritaria auktj isilavinim turinios slaugytojos. Profesionalus slaugytojas labiau domisi naujovmis ne tik medicinos srityje, bet edukologijoje, psichologijoje ir kt. Tai rodo, kad sparti medicinos mokslo paanga veria tobulinti slaugytoj kvalifikacinius reikalavimus. Mokslinje literatroje nurodyta, kad slaugytojo funkcijos apima vietim, vadovavim, mokym, tyrinjim, ben3 pav. Slaugytoj nuomon apie funkcij kitim (proc.). Mokslinje literatroje raoma, kad iuolaikinis slaugytojas vadovaujasi iniomis, pagrstomis moksliniais tyrinjimais, ir apima teorijos bei praktikos integravim (11). Apklaustieji daugiausia vadovaujasi slaugos praktikos metu gytomis iniomis (41 proc.), moksliniais tyrimais vadovaujasi tik 6 proc. slaugytoj. Taiau 47 proc. respondent atsak kita: nurod, kad jiems yra svarbios inios, kurias gavo medicinos kolegijoje, slaugos praktikos metu, pagrstos moksliniais tyrinjimais, inios gautos i kurs, seminar, konferencij (4 pav.). I pateikt duomen matome, kad slaugytojams trksta ini, pagrst moksliniais tyrimais. Tam turi reikms slaugytoj isilavinimas. Tik auktj isilavinim turinios ir universitete studijuojanios slaugytojos anketoje nurod, kad vadovaujasi iniomis, pagrstomis moksliniais tyrimais. Fagermoen slaugytoj inias suskirsto etines, estetines, empirins ir asmenines. Estetins slaugytoj inios apima
7 pav. Slaugytoj nuomon apie asmenines inias (proc.) 4 pav. Slaugytojai vadovaujasi iomis iniomis (proc.). imanym, supratim, krybikum, gudim, asmenines savybes (13). 100 proc. slaugytoj teigia, kad ios inios yra reikalingos ir labai reikalingos. Etins slaugytoj inios kyla i filosofijos, mokslo teorij, slaugos istorijos (13). Kad ios inios reikalingos, pritar 78 proc. respondent, i dalies tam pritar 21 proc., nepritar 1 proc. (5 pav.). I tyrimo rezultat matome, kad asmenini ini reikalingumui pritaria 59 proc. jaunesnio amiaus slaugytoj ir 25 proc. vyresnio amiaus respondent. Taip pat 12 proc. jaunesnio amiaus ir 2 proc. vyresnio amiaus slaugytoj asmenini ini reikalingumui slaugytojo darbe pritaria i dalies, 2 proc. vyresnio amiaus apklaustj teigia, kad asmenins inios yra nereikalingos slaugytojo darbe. Atliekant tyrim, visos auktj isilavinim turinios slaugytojos pritar ini reikalingumui j darbe. Todl i tyrimo rezultat matome, kad slaugytoj inioms didel reikm turi isilavinimas bei amius. Slaugytojai ilg laik buvo gydytoj padjjai, jie negaljo dirbti savarankikai, buvo rengiami tik slaugyti sergantj, atlikti gydytojo nurodymus (9). is mstymas daugeliui slaugytoj yra iliks iki i dien, kadangi vyresnio amiaus slaugytojos sunkiai prisitaiko prie slaugos naujovi. Visi respondentai (100 proc.) mano, kad j vertybi pagrind sudaro bendros vertybins nuostatos, kaip pagarba mogui, mogikajam orumui, sveikatai. Taip pat didioji dalis (96 proc.) respondent mano, kad slaugytojo darbe didel reikm turi ir asmenins vertybs, taiau 4 proc. respondent su tuo visikai nesutinka. I tyrimo rezultat matome, kad slaugytojai laikosi tam tikr etikos bei vertybi princip. Mokslinje literatroje (15) raoma, kad slaugytojo darbe yra reikalingi bendrieji gebjimai (analizavimas, bendravimas, savarankikumas, vertinimas), iam teiginiui pritar 96 proc. apklaustj. I dalies su iuo teiginiu sutiko 4 proc. slaugytoj. Turinios auktj isilavinim slaugytojos taip pat pritar iam teiginiui. Amius didels takos tyrimo rezultatams neturjo. Slaugytojo darbe reikalingi dalykiniai gdiai susij su specialiomis iniomis, tai gyvybini funkcij vertinimas, procedr atlikimas ir kt. (6). Kad ie gdiai reikalingi, pritar visi respondentai (100 proc.). Slaugytojo darbe reikalingos asmenins savybs. Su iuo teiginiu sutiko 98 proc. respondent, i dalies tam pritar 2 proc. apklaustj. Slaugytoj darbe taip pat reikalingi klinikinio mstymo gebjimai, besiremiantys multidisciplinikumu (15). iam teiginiui pritar 86 proc. respondent. Taiau 8 proc. apklaustj iam teiginiui nepritar, 6 proc. pritar i dalies. Su iuo teiginiu sutiko auktj isilavinim turinios slaugytojos. vykus sveikatos reformai ir atsiradus iuolaikinei slaugos praktikai, dar trksta auktos kvalifikacijos slaugytoj. Kadangi slaugytojams yra bdingi specifiniai gdiai, mstymo gebjimai, todl keiiantis visuomenei, turi tobulti ir slaugos praktika (15). Nukelta 10 psl.
5 pav. Slaugytoj nuomon apie etini ini svarb (proc.). Empirins inios kyla i ms ar kit patyrimo (13). Kad jos reikalingos slaugytojo darbe pritar 80 proc. slaugytoj, 16 proc. tam pritar i dalies, nepritar 4 proc. Slaugytoj nuomon apie empirines inias pasiskirst pagal ami (6 pav.).
6 pav. Slaugytoj nuomon apie empirines inias ( proc.). I paveikslo matome, kad empirini ini reikalingumui pritaria 52 proc. jaunesnio amiaus slaugytoj ir tik 28 proc. vyresnio amiaus slaugytoj, i dalies pritaria 14 proc. jaunesnio amiaus ir tik 2 proc. vyresnio amiaus slaugytoj. Be to, 4 proc. vyresnio amiaus slaugytoj nepritaria iai nuomonei. Tyrimo metu paaikjo, kad 84 proc. slaugytoj mano, kad asmenins inios yra reikalingos slaugytojo darbe, 14 proc. pritaria iam teiginiui i dalies, 2 proc. tam nepritaria. Nuomon apie asmenini ini reikalingum taip pat pasiskirst pagal ami (7 pav.).
10
Atkelta i 9 psl.

Slaugytojai sutinka, kad jie turi palaikyti glaudius ryius su socialiniais darbuotojais, papildyti komandin darb. Tam pritaria 84 proc. slaugytoj, 16 proc. iam teiginiui pritaria i dalies. Tai parodo, kad keiiantis socialinei visuomenei bei vystantis medicinai, medicinos darbuotojams tenka daugiau iekoti komandinio darbo metod. Slaugytojai nedaro sprendim socialiniame darbe, tik papildo komandin darb. Slaugytojai mano, kad socialiniai darbuotojai turi tobulinti savo praktik, adekvaiai reaguoti besikeiiani aplink, savo darbinje veikloje taikyti asmenines iugdytas savybes. Tam pritaria 98 proc. slaugytoj, i dalies iam teiginiui pritaria 2 proc. apklaustj (8 pav.). sios praktikos slaugytojo kvalifikacija. Teis verstis slaugos praktika suteikiama bendrosios ar specialiosios praktikos slaugytojo licencija. Slaugytojas turi tobulinti kvalifikacij, atsivelgdamas mokslo ir praktikos paang. Taiau trksta slaugytoj, turini auktj isilavinim. 80 proc. apklaustj slaugytoj turi spec. vidurin isilavinim. Slaugytoj funkcijoms yra bdingas daugiafunkcionalumas, multidisciplinikumas, situacij unikalumas, jos apima vietim, vadovavim, mokym, tyrinjim, bendradarbiavim, siekiant isaugoti, stiprinti sveikat, ukirsti keli negalavimams (2, 3, 13). Mokslinje literatroje raoma, kad ios funkcijos nekinta, priklausomai nuo to, kada ir kur atliekama slauga (namuose, sveikatos prieiros staigose, darbovietje ar kt.), nepriklauso nuo asmens ar grups, kuria rpinamasi (3, 13). I atlikto tyrimo matome, kad 64 proc. slaugytoj nesutinka su iuo teiginiu. Jie mano, kad slaugytojo funkcijos kinta, priklausomai nuo asmens ar grups, kuria rpinamasi, nuo to, kada ir kur atliekama slauga. Taiau dl laiko stokos, didelio krvio, nesudaryt tinkam darbo slyg, mokymo patirties ir ini stokos danai ios funkcijos nra vykdomos. Be to, dl prastos finansins sveikatos apsaugos padties, valdios struktr abejingumo slaugytojas danai nra suinteresuotas i funkcij vykdymu. Slaugytojams yra reikalingos specializuotos inios, specifiniai gdiai, mstymo gebjimai, besiremiantys multidisciplinikumu (15). I mokslins literatros inome, kad slaugytojo inios yra empirins, estetins, asmenins ir etins. Jos yra bendros, paimtos i kit disciplin, ir specifins medicinos, slaugos inios, kurios pagrstos moksliniais tyrimais, apimanios teorijos ir praktikos integravim (13). I atlikto tyrimo matome, kad trksta ini, pagrst moksliniais tyrimais, be to, 46 m. ir vyresnio amiaus slaugytojos, neturinios auktojo isilavinimo, teikia maesn reikm ini svarbai. Vertybi pagrind sudaro: bendrosios vertybins nuostatos tai pagarba mogui, mogikajam orumui ir sveikatai bei asmenins vertybs tai atsakomyb, pareiga, siningumas, kantryb ir kt. (8). Slaugytojos laikosi i vertybini nuostat. gdiams bdingi: bendrieji gebjimai (bendavimas, analizavimas, vertinimas, apibendrinimas, savarankikumas sprendiant problemas); klinikinio mstymo gebjimai, besiremiantys multidisciplinikumu; dalykiniai gdiai, susij su specialiomis iniomis (vairi procedr atlikimas, paslaug teikimas, gyvybini funkcij vertinimas ir kt.) ir asmenins savybs, adekvaiai reaguojanios besikeiiani aplink (15). I tyrimo rezultat matome, kad slaugytojos pritaria i gdi btinumui. vykus sveikatos reformai ne visi slaugytojai pakeit poir slaug, daugelis slaugytoj liko nesavarankikos, vadovaujasi senais darbo metodais. Ypa vyresnio amiaus slaugytojos sunkiau prisitaiko prie naujovi. I atlikto tyrimo matome, kad auktj isilavinim turinios slaugytojos yra kompetentingesns ir profesionalesns u turinias spec. isilavinim, jos labiau domisi naujovmis kit moksl srityse, tobulina inias, gdius, vertybes. Socialinio darbuotojo ir slaugytojo profesijai bdingas kompleksikumas ir daugialypikumas rodo, kad i profesij atstovams btina patiems dalyvauti nuolatinio mokymosi procese (1). Todl socialinis darbuotojas ir slaugytojas tur-
8 pav. Ar sutinkate su teiginiu, kad socialinis darbuotojas turi tobulinti savo praktik, adekvaiai reaguoti besikeiiani aplink, savo darbinje veikloje taikyti asmenines iugdytas savybes (proc)? Pagal apklaus 68 proc. slaugytoj mano, kad socialiniai darbuotojai gerina socialini paslaug kokyb ir j patirtis didja visose gyvenimo sferose. I dalies sutinka su iuo teiginiu 24 proc., tam nepritaria 8 proc. slaugytoj (9 pav.).
9 pav. Ar sutinkate su teiginiu, kad socialiniai darbuotojai gerina socialini paslaug kokyb, j patirtis gerja visose gyvenimo sferose (proc.)? Slaugytojai ir socialiniai darbuotojai dirba greta vienas kito, vienas kit papildydami, j darbas persipina vairiose staigose, gali geriau vertinti vienas kito kompetencij. Kadangi socialinio darbuotojo profesija yra jauna, todl profesionali socialini darbuotoj Lietuvoje trksta ir jie turt nuolat tobulinti patirt visose visuomens gyvenimo sferose (1). Baigus slaugos studijas ir sigijus atitinkam diplom bei profesin kvalifikacij, pripastama bendrosios ar specialio-
TYRIMO REZULTAT APTARIMAS

t nuolat i naujo vertinti savo kompetencij tiek formalaus isilavinimo, tiek asmenins patirties poiriu, siekdami gerinti paslaug kokyb. J patirtis turt didti visose visuomens gyvenimo sferose. I tyrimo rezultat matome, kad 68 proc. slaugytoj mano, kad socialiniai darbuotojai gerina paslaug kokyb ir j patirtis didja visose gyvenimo sferose. Sveikatos prieiros staig darbuotojai turt palaikyti glaudius ryius su socialiniais darbuotojais. Kiekvienoje medicinos staigoje esantis socialinis darbuotojas nepretenduoja gydymo funkcij atlikim, nedaro sprendim medicinos srityje, tik numato glaudius ryius su medicina ir papildo komandin darb (10). Slaugytojo profesija pasiymi daugiafunkcionalumu ir multidisciplinikumu; vadovaujasi darbe bendrosiomis iniomis, gautomis i kit moksl, disciplin, bei specifinmis iniomis, bendrosiomis bei asmeninmis vertybinmis nuostatomis, bendraisiais, klinikinio mstymo ir dalykiniais gdiais. Slaugytoj profesinei kvalifikacijai didel tak daro amius ir isilavinimas trksta slaugytoj baigusi auktj moksl, be to, vyresnio amiaus slaugytojai sunkiau prisitaiko prie slaugos naujovi, todl maesn reikm teikia ini, ypa pagrst moksliniais tyrimais, svarbai, savo darbe vadovaujasi iniomis, gautomis slaugos praktikos metu. Slaugytojai laikosi vertybini nuostat, supranta gdi bei komandinio darbo reikm savo darbe ir mano, kad socialiniai darbuotojai gerina socialini paslaug kokyb, taiau turi nuolat tobulinti savo praktik, adekvaiai reaguoti besikeiiani aplink.
1. Bagdonas A. Socialinis darbas Lietuvoje: raidos, praktikos ir akademinis aspektai, 2001. 2. Socialin teorija, empirija, praktika. Vilnius: VU Specialioji psichologijos laboratorija, 1.(ISSN 1648-2425), p.1012, 2829, 34. 3. Bydam J. Pedagogika. Vilnius: Charibd, p. 11, 2000. 4. ioien A. Bendruomens slauga PSP. Sveikatos mokslai, Nr. 4, p. 3, 2002. 5. Kalibatien D. Slaugos mokslo raida. Slauga, Nr. 3(99), (ISSN1648-0570), p. 3,5, 2005. 6. Kardelis K. Mokslini tyrim metodologija ir metodai. Kaunas: JUDEX, 2002. 7. LR SAM 2004-06-14 sakymas Nr. V-437 Dl Lietuvos medicinos normos MN28:2004 Bendrosios praktikos slaugytojas. Teiss, pareigos, kompetencija ir atsakomyb patvirtinimo (in. 2004, Nr. 97). 8. Lietuvos Respublikos Seimas. 1996-10-09 Socialini paslaug statymas Nr. I-1579 (in. 1996, Nr.104-2367). 9. LR SAM 1994-12-30 sakymas Nr. 469, Lietuvos medicinos norma MN-20-1994. Slaugos etikos pagrindai (in. 1995, Nr. 3-63). 10. LR SAM informacija. Slaugytojas. Asmens sveikata. LR SAM svetain [irta 2004-03-15]. Prieiga internetu <http:// www.sam.lt/lt/sritys/ asmens - sveikata/slaugytojas/.> 11. Leligien I. Socialinio pedagogo (darbuotojo) inynas. Kaunas: Technologija. P. 96,105, 2003. 12. Sveikata visiems 21 a. Vilnius: ERSAM. p. 138140. 13. ekeviius A. Slaugos mokslo vizija ir pltra. Sveikatos mokslai, Nr. 4, (ISSN 1392 6373) p. 6062, 2002. 14. Vesterdal A. Sveikatos prieira ir ligoni slauga. Vilnius: Charibd. p. 5860, 1996. 15. Vinickien V., Morknien P. Sveikatos prieiros kokybs utikrinimas. Nacionalin sveikatos politikos konferencija. Lietuvos sveikatos politika XXI amiuje. Kaunas: KMU (ISBN 9955479-09-4), p. 9697, 102, 2001. 16. ydinait V. Slaugytoj kompetencij charakteristika: edukologijos ir slaugos poiriai. Sveikatos mokslai, Nr. 4. (ISSN 13926373), p. 5359, 2002.
11
IVADOS
SUMMARY
ANALYSIS OF NURSES ATTITUDES ABOUT COMPETENCIES OF NURSES AND SOCIAL WORKERS Keywords: competency of nurse, competency of social worker, amount of competence, values. We analyzed the attitudes of nurses to the competencies of nurses and social workers. Quantitative research, used anonymity questionnaire, was done. A cluster sample of 51 general practice nurses and community nurses working at ilale region was selected. Research results showed that 80% nurses have secondary medical school degree. Nurses have a notion, that values and skills are important in their work. However younger nurses and nurses have higher education more interest in nursing innovations, more competent, more professional than older nurses and nurses with lower education level. Nurses think that ethical, esthetical, empirical, individual knowledge is necessary part of their work. We analyzed the nurses attitudes about social workers competence too. 98% of nurses supposed, that social workers have improve their practice, respond to environment changes, apply their individual internals in social work practice.
LITERATRA
Praneame, kad nuo 2007 m. urnal Slauga. Mokslas ir praktika bus galima t i k p r e n u m e r u o t i Lietuvos pato skyriuose. Leidinio prenumeratos indeksas 0260 laikrai kataloge. Prenumerata 2007-iems m. bus priimama iki i met gruodio 16 d.
Mieli urnalo Slauga. Mokslas ir praktika biiuliai!
Prenumeratos kaina: 6 mnesiams 18 Lt 12 mnesi 36 Lt Nevluokite usiprenumeruoti urnal Slauga. Mokslas ir praktika!
12

Kauno regiono slaugytoj poreikis pagal specializacij, specializacijos keitimo prieastys
Kauno kolegijos Medicinos ir socialini studij centro Slaugos katedros lektors: Rima Janukeviit, Vilma Rastenien, Dal Smaidinien
Raktaodiai: specialioji slauga, slaugytoj poreikis pagal specializacij, specializacijos keitimas. SANTRAUKA Remiantis literatros analize, kiekybine Kauno regiono medicinos staig apklausos bei slaugytoj, studijuojani auktosiose neuniversitetinse mokymo staigose anketins apklausos duomen analizmis, straipsnyje keliama Kauno regiono slaugytoj poreikio pagal specializacij problema, nagrinjamos prieastys, dl kuri slaugytojos migruoja i vienos specializacijos kit. Nuo sveikatos apsaugos sistemos reformos pradios Lietuvoje slaugytoj poreiki planavimui buvo skiriamas nepakankamas dmesys. Pastaruoju metu Kaune ir Kauno regione jau trksta slaugytoj. Tyrimo objektas Kauno regiono slaugytoj poreikis pagal specializacij, specializacijos keitimo prieastys. Tyrimo tikslas: nustatyti Kauno regiono slaugytoj poreik pagal specializacijas ir vertinti specializacijos keitimo prieastis. Atlikta mokslins literatros ir teisini dokument analiz, Kauno regiono medicinos staig vadov anketin apklausa ir ilyginamosiose slaugos studijose studijuojani student (slaugytoj), kurie keiia specializacij, anketin apklausa. Tyrimo rezultatai parod, kad per artimiausius 2 metus labiausiai reikia bendrosios praktikos slaugytoj, antroje vietoje anestezijos ir intensyviosios terapijos slaugytoj. Poreikio augimo prielaidos: dalis slaugytoj dirba didesniu nei 1 etato krviu, maai jaun (2030 m.) slaugytoj, nemaa dalis slaugytoj vyresni nei 60 met amiaus. Didja slaugytoj migracija usien. Per paskutinius penkerius metus darbinta 1116 slaugytoj, i darbo ijo 1012 slaugytoj ir 56 slaugytojai ivyko usien. Slaugytojai daniausiai siekia gyti bendruomens slaugytojo specializacij. Specializacija daniausiai keiiama dl to, kad slaugytojai nepatenkinti esamu darbo pobdiu, ribotu slaugytoj veiklos savarankikumu, mau darbo umokesiu, daugiau nei pus slaugytoj, keiiani specializacij, jau turi konkreias darbo vietas. VADAS Pokyiai sveikatos apsaugos sistemoje, kuriuos pareigota vykdyti Sveikatos apsaugos ministerija staig restruktrizavimas, besikeiiantys finansavimo principai ir kitos priemons turi takos medicinos darbuotoj profesinei veiklai bei j poreikiui. Nuo sveikatos apsaugos sistemos reformos pradios Lietuvoje (1991 m.) slaugytoj poreiki planavimui buvo skiriamas nepakankamas dmesys. Iki iol nra aikaus modelio, kuriuo bt apibrtas slaugytoj poreiki planavimas, j geografinis bei specialybinis pasiskirstymas. Taip pat nra ilgalaiki primimo sveikatos prieiros specialybs studijas plan. 19801990 metais daugelyje ali prasidjusios sveikatos sektoriaus reformos patvirtino, kad sveikatos prieiros mo-
gikieji itekliai yra strateginis sistemos kapitalas. Nuo moni, teikiani paslaugas, profesionalumo ir motyvacijos priklauso sveikatos sistemos veikla. Nuo 2001 m. spalio 1 d. Lietuvoje sigaliojo 2001 m. birelio 28 d. priimtas Lietuvos Respublikos slaugos praktikos statymas. Pagrindinis parengto Slaugos praktikos statymo tikslas reglamentuoti slaugos praktikos teisinius pagrindus, slaugytoj pareigas bei j teises. statymu siekiama teisinti sveikatos sistemos reformos nuostat, kad slauga yra savarankika profesija. sigaliojus slaugos praktikos statymui slaugytojos gali usiimti praktine veikla tik turdamos licencijas ir sertifikatus, patvirtinanius j veikl. Pagal statym iki 2003 m. spalio 1 d. visi bendrja slaugos praktika besiveriantys slaugytojai turjo gyti bendrosios praktikos slaugytojo licencijas ir sertifikatus, o iki 2005 m. slaugytojai, besiveriantys specialija slaugytojo praktika. [7] Slaugytojai, baig atitinkamas slaugos studijas, gij slaugytojo profesin kvalifikacij, turi teis gauti bendrosios praktikos slaugytojo licencij. Specialiosios praktikos licencija iduodama baigus atitinkamas (3,5 met) slaugos studijas ir gijus atitinkam specialiosios praktikos slaugytojo profesin kvalifikacij: akuerio, anestezijos ir intensyvios terapijos, bendruomens, psichikos sveikatos bei vaik slaugytojo. Lietuvos sveikatos apsaugos ministerija ar jos galiota institucija pagal Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintas Slaugos praktikos licencijavimo taisykles turi teis iduoti, perregistruoti, sustabdyti, atnaujinti bei panaikinti slaugytojo bendrosios ar specialiosios praktikos licencij. [5; 2; 7] Leidimas slaugos specialistui verstis slaugos veikla (licencija slaugos praktikai) pakartotinai iduodamas (atnaujinamas) pateikus paymjimus, dokumentus, patvirtinanius, kad slaugos specialistas per paskutinius penkerius metus tobulino profesin kvalifikacij ne maiau kaip 100 val. pagal specialyb. [5; 6; 7] Pagal galiojanius slaugytoj teisinius dokumentus specifine slaugytojo praktika usiimantys slaugytojai turi gyti sertifikatus, rodanius j profesin kompetencij, teikti ias paslaugas. [3; 4] Sertifikatai iduodami slaugos specialistams, teikiantiems greitosios medicinos pagalbos, fizins medicinos ir reabilitacijos slaugos paslaugas, dirbantiems chemoterapijos, hemodializs skyriuose, slaugytojams dietologams. Sertifikatai iduodami neterminuotam laikui, taiau kas penkeri metai slaugytoja turi pateikti dokumentus, rodanius kvalifikacijos tobulinim ioje srityje. Nuo 2002 m. sausio mn. slaugos darbuotoj tobulinimosi ir specializacijos centras organizuoja kvalifikacinius kursus slaugytojams, dirbantiems specializuotuose skyriuose ir neturintiems specialiosios praktikos slaugytojo profesins kvalifikacijos.

Kvalifikacijos gijimo programos parengtos remiantis LR Sveikatos apsaugos ministro sakymu Dl sveikatos prieiros specialist profesins kvalifikacijos tobulinimo ir finansavimo tvarkos bei 2001 m. sakymu Dl bendrosios ir specialiosios praktikos slaugytoj profesins kvalifikacijos pripainimo. [1] Kiekviena profesin veikla reikalauja atitinkamos kvalifikacijos kaip turimo sugebjimo savarankikai, kokybikai ir krybikai veikti tam tikroje srityje. Nuo 2001 m. spalio 1 d. pripastamos bendrosios ir (ar) atitinkamos specialiosios praktikos slaugytojo profesins kvalifikacijos: 1. Bendrosios praktikos slaugytojo profesin kvalifikacija 2. Specialiosios praktikos slaugytojo profesin kvalifikacija: anestezijos ir intensyvios terapijos slaugytojo; bendruomens slaugytojo; psichikos sveikatos slaugytojo; vaik slaugytojo. Asmenims iuo sakymu pripastama bendrosios ar specialiosios praktikos slaugytojo profesin kvalifikacija, ir papildomai baigusiems universitete, kolegijoje, auktesniojoje medicinos mokykloje ar SDTSC Sveikatos apsaugos ministerijos suderintas anestezijos ir (ar) intensyviosios terapijos, bendruomens, vaik, psichikos slaugytojo specializacijas arba kvalifikacines programas. Bendrosios praktikos slaugytojai teikia paslaugas vis lygi sveikatos prieiros staigose. Jie dirba valstybinse, privaiose, vieosiose sveikatos prieiros staigose (ligoninse, pirmins sveikatos prieiros centruose, dispanseriuose, sanatorijose, slaugos, globos namuose). Sveikatos prieiros mast pagal LNSS veiklos organizavimo ir sveikatos prieiros lygius nustato Sveikatos apsaugos ministerija. [1; 7] Tyrimo aktualumas: Didjant slaugytoj emigracijos ES alis galimybms, majant slaugytoj rengimui (pvz., 2004 m. Kauno kolegijos Medicinos ir socialini studij centras ileido 42 absolventus, 2005 m. 41 absolvent, 2006 m. 39 absolventus, o 1989 m. j buvo daugiau nei 300) pastaruoju metu reikia vis daugiau slaugytoj. Tyrimo tikslas: nustatyti Kauno regiono slaugytoj poreik pagal specializacijas ir vertinti specializacijos keitimo prieastis. Tyrimo objektas: slaugytoj poreikis pagal specializacij. Tyrimo metodai: mokslins literatros ir teisini dokument analiz, Kauno regiono medicinos staig vadov anketin apklausa ir ilyginamosiose slaugos studijose studijuojani student (slaugytoj), kurie keiia specializacij, anketin apklausa. Naudojant SPSS statistin duomen analizs paket, atlikta kiekybin statistini duomen analiz. Tyrimui taikyta tikslinpatogioji tiriamj atranka, t.y. anket upildyti buvo praoma Kauno regiono medicinos staig, kurios sutiko dalyvauti tyrime, bei ilyginamosiose slaugos studijose studijuojani student ( slaugytoj), kurie keiia specializacij ir sutiko dalyvauti tyrime. Apklausai buvo naudojama du tam tikslui specialiai sudaryti klausimynai (anketos). Kauno regiono medicinos staigas patu isista 81 anketa, grinta 42 anketos atsakas tyrim 51,85 proc. staigoms idalintose anketose buvo pateikiami klausimai apie staigoje dirbani slaugos darbuotoj bei esam etat skaii, apie slaugytoj darbo krv pagal specializacij, apie slaugytoj migracij usienio alis bei kitas specializacijas, apie iuo metu studijuojani slaugytoj skaii, apie slaugytoj poreik iose staigose per artimiausius dvejus metus. Slaugytoj tyrime dalyvavo tik ilyginamj studij studentai, kurie nori gyti nauj specializacij. I viso upildytos 102 anketos, isamiai upildytos 99, atmestos 3 anketos. Anketos klausimai buvo skirti isiaikinti slaugytoj naujos specializacijos gijimo prieastims. Tyrimo rezultatai: Tyrime dalyvavusiose Kauno regiono staigose dirba 4407 slaugytojai, yra 4548,75 slaugytoj etatai. Nustatyta, kad 141,75 etato yra daugiau negu dirba slaugytoj. Paaikjo, kad tyrime dalyvavusiose Kauno regiono staigose daugiausia yra bendrosios praktikos slaugytoj etat 2258,5, antroje vietoje anestezijos ir intensyvios terapijos slaugytoj etatai, maiausiai yra psichiatrijos slaugos slaugytoj etat 199 (1 pav.).
13
1 pav. Bendras etat skaiius pagal specializacij.
Atlikus darbo krvio pagal specializacijas analiz, nustatyta, kad daugiau nei pus vis specializacij slaugytoj (iskyrus psichiatrijos 39,2 proc.) Kauno regiono staigose dirba 1,0 etato krviu. Pastebtos tendencijos, kad psichiatrijos, anestezijos ir intensyvios terapijos, operacins ir vaik slaugos slaugytojai daniau turi didesn negu 1,0 etato krv nei bendrosios praktikos slaugos bei bendruomens slaugos slaugytojai, o anestezijos ir intensyvios bei psichiatrijos slaugos slaugytojai daniau nei kit profili slaugytojai dirba didesniu nei 1,25 etato krviu. (1 lentel)
1 lentel. Darbo krvis pagal specializacij procentais.
Darbo krvis Bendrosios praktikos slaugos Anestezijos ir intensyvios slaugos Bendruomens slaugos Vaik slaugos Psichiatrijos slaugos Operacins slaugos 0,25 7,4 1,0 0,6 0,3 0,8 1,9 0,5 0,75 4,5 6,1 3,3 4,7 2,5 5,6 2,0 1,9 3,8 0,9 2,9 3,0 1,0 77,3 1,25 1,5 5,9 2,9
64,4 20,5 6,1 84,6 4,4 3,3
82,0 11,0 1,1 39,2 45,3 9,3 66,7 19,1 3,7
Ianalizavus tyrimo rezultatus, paaikjo, kad Kauno regiono staigose yra labai maai jaun 2030 met slaugytoj 233 asmenys, palyginus su 3140 ir 4150 met ami grupmis, kuriose slaugytoj yra atitinkamai 1429 ir 1525. (2 pav.)
Nukelta 14 psl.
14
Atkelta i 13 psl.

Siekiant vertinti slaugytoj specializacijos keitimo ir (arba) specializacijos gijimo prieastis, atlikta ilyginamj studij student anketin apklausa. Nustatyta, kad beveik pus (49 proc.) ilyginamosiose studijose studijuojani slaugytoj siekia gyti bendruomens slaugytojo specializacij, tredalis respondent nurod, kad sieks gyti anestezijos ir intensyvios slaugos slaugytojo specializacij. (5 pav.)
2 pav. Slaugytoj pasiskirstymas pagal ami.
Tyrimo rezultatai parod, kad 20012005 metais i darbo ijo 1012 slaugytojai, darbinta truput daugiau 1116 slaugytoj. I ijusi i darbo slaugytoj 56 asmenys ivyko usien. (2 lentel)
2 lentel. Slaugytoj skaiiaus pokyiai.
Metai Slaugytoj skaiius darbinta Ijo i darbo I j ivyko usien 2001 205 189 3 2002 190 234 9 2003 206 206 9 2004 258 207 17 2005 257 176 18
5 pav. Slaugytoj (ilyginamj studij student) pageidavimai gyti nauj specializacij.
Nustatyta, kad daugiausia slaugytoj turi auktesnj ir spec. vidurin isilavinim 96 proc. (3 pav.)
Tyrimo rezultatai parod, kad jaunesnio amiaus slaugytojai (iki 40 m.) daniau renkasi anestezijos ir intensyvios terapijos slaugos specializacij nei vyresnio amiaus slaugytojai (vir 40 m.) atitinkamai 43,3 proc. ir 28,6 proc. Nustatyta, kad vyresnio amiaus slaugytojai daniau renkasi psichiatrijos ir vaik slaugos specializacijas nei jaunesnio amiaus respondentai, atitinkamai 14,3 proc. ir 10,7 proc. bei 1,4 proc. ir 7 proc. (6 pav.)
3 pav. Slaugytoj pasiskirstymas pagal isilavinim.
Tyrimo rezultatai parod, kad nemaai slaugytoj (150) studijuoja auktosiose universitetinse ir auktosiose neuniversitetinse slaugos studijose, taiau dar daugiau slaugytoj 182 studijuoja auktojoje mokykloje ne slaugos studijose. (3 lentel)
3 lentel. iuo metu studijuojani slaugytoj skaiius.
Isilavinimas Studij pobdis Ilyginamosios studijos KKMSSC Bakalauro studijos universitete Magistratros studijos universitete Studijuoja auktojoje mokykloje (ne slaugos studijos) 12 4 131 56 15 39 13 7 8 7 36 11 3 4 Spec. vidurinis Auktesnysis Auktasis Auktasis neuniversitetinis universitetinis
6 pav. Naujos specializacijos gijimo arba specializacijos keitimo prieastys ir slaugytoj amius.
Ianalizavus tyrimo rezultatus paaikjo, kad visi (100 proc.) pagal specializacij dirbantys slaugytojai siekia gyti kit specializacij, nes nepatinka darbo pobdis iuo metu, taip pat dl to, kad naujoje specializacijoje ilgesns atostogos. Daugiau nei pus respondent, dirbani specializuotoje slaugoje siekia gyti nauj specializacij, nes tikisi didesnio savarankikumo (92,9 proc.), didesnio atlyginimo (84,6 proc.). Pus (50 proc.) bendrosios praktikos slaugytoj nurod, kad nauj specializacij gyja dl pacient amiaus. (4 lentel )
4 lentel. Pagal turim specializacij dirbani ir nedirbani slaugytoj naujos specializacijos gijimo arba specializacijos keitimo prieastys.
Specializacijos keitimo prieastys Turi konkrei darbo viet Slaugytoj poreikis didesnis Nepatinka darbo pobdis iuo metu Keiia dl pacient amiaus Didesns karjeros galimybs Didesnis savarankikumas Didesnis atlyginimas Ilgesns atostogos Pagal specializacij Bendrosios dirbanios slaugytojos praktikos slaugytojos 81,8 68,2 100 50 65 92.9 84.6 100 79.3 9,1 22,7 0 50 20 7.1 15.4 0 17.2
Doktorantros studijos universitete -
Tyrimo rezultatai parod, kad per artimiausius dvejus metus Kauno regione reiks 124 slaugytoj. Taiau, turint omenyje, kad atsakas tyrim buvo tik 51,85 proc., is skaiius turt bti didesnis. Labiausiai reikia bendrosios praktikos slaugytoj. (4 pav.)
4 pav. Slaugytoj poreikis Kauno regione per artimiausius 2 metus.
Kita

Tyrimo metu specializacijos keitimo ir (ar) gijimo prieastys buvo nagrintos ir kitu aspektu. Nustatyta, kad truput daugiau nei pus (54 proc.) respondent, pasirinkusij anestezijos ir intensyvios terapijos specializacij, tikisi didesnio savarankikumo darbe, apie pus (45,9 proc.) tiriamj yra nepatenkinti darbo pobdiu iuo metu bei tikisi ioje srityje atrasti pasitenkinim darbu ir beveik pus (44 proc.) respondent pasirinko i specializacij dl didesnio atlyginimo. Daugiau nei pus respondent, pasirinkusi bendruomens slaugos specializacij, mano, kad ia dirbantys slaugytojai turi ilgesnes atostogas, ir beveik pus (46,9 proc.) tiriamj rinkosi i specializacij, nes yra nepatenkinti darbo pobdiu iuo metu. Dauguma (90 proc.) pasirinkusij vaik slaugos specializacij jau turi konkreias darbo vietas ir beveik pus (45 proc.) respondent yra nepatenkinti darbo pobdiu iuo metu. (5 lentel)
5 lentel. Pageidaujama gyti specializacija ir ios specializacijos gijimo prieastys.
Specializacijos keitimo prieastys Turi konkrei darbo viet Slaugytoj poreikis didesnis Keiia dl pacient amiaus Didesns karjeros galimybs Didesnis savarankikumas Didesnis atlyginimas Ilgesns atostogos Kita Anestezijos ir intensyvios terapijos 20.4 30.6 11 14 54 44 42 2 Bendruomens Vaik Psichiatrins Operacins slaugos slaugos slaugos 27.4 38.6 46.9 41 2 12 12 66 6 90 34.6 45 15 3 1 5 20.4 31.6 43.9 11 12 2 2 12 10 1 12 0 4 -
15
LITERATRA 1. LR sveikatos apsaugos ministro sakymas Nr. 511. Dl bendrosios ir (ar) specialiosios praktikos slaugytoj profesins kvalifikacijos pripainimo. Vilnius, 2001. 2. LR sveikatos apsaugos ministro sakymas Nr. 514. Dl slaugos paslaug, kurioms teikti yra btina licencija, srao tvirtinimo. Vilnius, 2001. 3. LR sveikatos apsaugos ministro sakymas Nr. 516. Dl slaugos paslaug, kurioms teikti btinas sertifikatas, sraas. Vilnius, 2001. 4. LR sveikatos apsaugos ministro sakymas Nr. 515. Dl slaugos paslaug sertifikavimo taisykli patvirtinimo. Vilnius, 2001. 5. LR sveikatos apsaugos ministro sakymas Nr. 513. Dl slaugos praktikos licencijavimo taisykli patvirtinimo. Vilnius, 2001. 6. LR sveikatos apsaugos ministro sakymas Nr. 512. Dl slaugytoj profesinio tobulinimo, privalomo bendrosios ir (ar) specialiosios praktikos slaugytoj licencij ir sertifikat (kai jie privalomi) perregistravimo ar galiojimo atnaujinimo tvarkos ir masto nustatymo. Vilnius, 2001. 7. LR slaugos praktikos statymas Nr. IX-413. Vilnius, 2001. SUMMARY DEMAND OF NURSES ACCORDING TO SPECIALIZATION IN KAUNAS REGION, REASONS OF SPECIALIZATION CHANGE Keywords: special nursing, demand of nurses according specialization, change of specialization. Since the beginning of health care reform in Lithuania, scant attention has been paid to planning the need for nurses. In the recent years there has been noted lack of nurses in Kaunas and Kaunas region. The research object is the need for nurses according to specialization in Kaunas region and the reasons for specialization change. The research aim is to find out the need for nurses in Kaunas region in accordance to specializations and to assess the causes of specialization change. The scientific literature survey and legal document analysis together with the questioning of the heads of Kaunas region medical institutions and students (nurses), undergoing compensation studies of nursing, who are changing specialization, have been carried out. The research outcomes have shown that in the nearest 2 years the greatest need is going to be for the general practice nurses, the anesthesia and intensive care nurses being the next in turn. Preconditions of the need growth are as follows: the part of nurses have a larger than 1 staff persons work load, there are few young age nurses (20-30 years), a fair part of nurses are over 60, nurses migration abroad has been increasing. During the last 5 years 1116 nurses have been employed, 1012 nurses have left work and 56 nurses have gone to foreign countries. Nurses most often seek to acquire specialization of a community nurse. Specialization is most frequently changed because of nurses dissatisfaction with the nature of present work, limited independence of nurses activity, low work payment. More than a half of nurses, who change specialization, already have particular work placements.
Nepatinka darbo pobdis iuo metu 45.9
Slaugytojams buvo pateiktas klausimas: Ar Lietuvoje yra reikalinga geriatrins slaugos specializacija . Dauguma respondent (90,9 proc.) klausim atsak teigiamai.
IVADOS: 1. Tyrime dalyvavusiose staigose dirba 4407 slaugytojai, iose staigose yra 4548,75 slaugytoj etatai. 2. Per artimiausius 2 metus didiausias poreikis yra bendrosios praktikos slaugytoj, antroje vietoje anestezijos ir intensyvios terapijos slaugytoj. Poreikio augimo prielaidos: dalis slaugytoj dirba didesniu nei 1 etato krviu, maai yra jaun (2030 m.) slaugytoj, nemaa dalis slaugytoj vyresni nei 60 met, didja slaugytoj migracija usien. 3. Per paskutinius penkerius metus darbinta 1116 slaugytoj, i darbo ijo 1012 slaugytoj ir 56 slaugytojai ivyko usien. 4. Slaugytojai daniausiai siekia gyti bendruomens slaugytojo specializacij, vyresnio amiaus (daugiau kaip 40 m.) slaugytojai reiau renkasi anestezijos ir intensyvios terapijos specializacij ir daniau psichiatrins slaugos specializacij, specializacija daniausiai keiiama dl to, kad slaugytojai nepatenkinti esamu darbo pobdiu, ribotu slaugytoj veiklos savarankikumu, mau darbo umokesiu, daugiau nei pus slaugytoj, keiiani specializacij, jau turi konkreias darbo vietas.
16
Lietuvos ir Belgijos slaugytoj emocin bsena

mirus pacientui
Danguol Drungilien, Renata Darginaviien, Klaipdos universitetas
Raktaodiai: Slaugytojas, emocin bsena, mirtantis pacientas, eutanazija. pat medicinos atsiradimo (11). Mediko profesija ne tik prestiin, bet ir reikalaujanti didiuls atsakomybs bei tampos. Slaugyti sunkiai serganius ir mirtanius pacientus ir paremti j artimuosius yra viena sudtingiausi uduoi, su kuria savo praktikoje susiduria slaugytojai. Darbas su mirtaniais pacientais ir j artimaisiais reikalauja puiki profesini ini, taip pat noro ir gebjimo atiduoti dalel savs. Mirtaniojo slaugoje slaugytojo vaidmuo padti pacientui ir jo eimai. Viena didiausi mirtaniojo problem yra jo vienatv. Ligoninse mirtantys mons, nors jie nepaliekami vieni, kartais patiria nepakeliam vieniumo jausm, nes jiems stinga artimo bendravimo. Bet kokiu atveju bendravimas yra tiesiog btinas mirtaniam ligoniui, net jei jis ir negali itarti n odio. Supratimas ir uuojauta yra svarbs mirtaniojo slaugymo aspektai. Slaugytojai privalo bti patikimi, nereikiantys kritikos, ilaikantys ramyb alia mirtaniojo ir sielvartaujani artimj. Supratimas ir uuojauta yra svarbs mirtaniojo slaugymo aspektai. Be j slaugytojas negali padti pacientui sprsti mirimo procese galim psichologini ir dvasini problem. Slaugytojas gali bti svarbus tarpininkas, sumainantis artimj sielvarto pasekmes mirus pacientui. Kai pacientas mirta, pagalba eimai sielvarto metu padeda personalui veikti savo pai sielvart (1). Pacientas, jo artimieji ir slaugytojas gedi kiekvienas savaip, ir svarbu, kad slaugytojas sugebt atskirti savo paties gedulo reakcijas nuo paciento bei jo artimj reakcij. Prietaringi jausmai ir streso reakcijos yra veikiamos poreikio paneigti ir priimti situacij. Problemos gali bti tokios, jog pats slaugytojas jauia per stiprius spdius. Slauga suteikia galimyb artumui. Kai kuriam nors slaugytojui ilgesniam laikui patikima paciento globa, jis danai susidraugauja su pacientu ir jo artimaisiais. Tai, kad jis gali mirti arba mirta, gali slaugytojui sukelti asmeninio praradimo ir lidesio jausm ir veikia slaugytoj kaip streso veiksniai. Paciento amius taip pat gali bti reikmingas slaugytojo streso veiksnys. Ypa stipriai reaguojama savo bendraamio ar savo vaiko bendraamio mirt. Pastaraisiais metais stresas tapo viena i opiausi laiko problem (5). Stresas darbe yra antroji po nugaros skausm Europos Sjungoje daniausiai sutinkama (28 proc. darbuotoj) su darbu susijusi sveikatos problema. Darbuotojai, dirbantys toje paioje aplinkoje, skirtingai igyvena stres (9). Danai slaugytojams trksta ini, ypa psichologojos, ir pasiruoimo patenkinti fizines, psichologines ir socialines mirtaniojo mogaus reikmes. Kyla bejgikumo jausmas, pyktis, depresija. Gali kamuoti ir darbo prasms klausimas kokia slaugytojo darbo vert, jei pacientas vis tiek mir. Slaugydami sunkiai serganius pacientus, danai atsiduriame per arti. Slaugytojas, nuolat susiduriantis su sunkiai serganiais ir mirtaniais monmis, nuolat patiria stres, danai spdiai bna per stiprs ir sudtingi. Nuo to, kaip medikas suvokia savo vaidmen, priklauso jo asmeniniai igyvenimai, kurie atsispindi santykiuose su artimaisiais ir aplinkiniais. Todl slaugytojas, dl vienos ar kitos prieasties neturintis galimybs pakeisti savo mini, jausm ir reakcij, laikui bgant gali perdegti (10). Perdegimas taip pat vadinamas psichikos ir fiziniu isekimu, pasireikiantis nuolatins baims, depresijos, kalts, pykio, cinizmo, nevilties jausmas. Tokie sudtingi jausmai gali pasireikti kaip atiauri gynybin sistema ir nepakankamas gebjimas rodyti mo-
Slaugyti sunkiai serganius ir mirtanius pacientus ir paremti j artimuosius yra viena sudtingiausi uduoi, su kuria savo praktikoje susiduria slaugytojas. Stresas darbe yra antroji po nugaros skausm Europos Sjungoje daniausiai sutinkama su darbu susijusi sveikatos problema. Slaugytojas, nuolat susiduriantis su mirtaniais monmis, patiria stres ir, neturdamas galimybs pakeisti savo mini, jausm ir reakcij, pamau gali perdegti. Todl svarbu isiaikinti streso medik darbe rizik ir sugebti valdyti stres sukelianias aplinkybes. Straipsnio tikslas: vertinti slaugytoj emocin bsen mirus pacientui Lietuvoje ir Belgijoje. Tyrimas buvo atliktas Lietuvoje ir Belgijoje. Anketinje apklausoje dalyvavo 114 Lietuvos ir 32 Belgijos slaugytoj. Tiek Lietuvoje, tiek Belgijoje slaugytoj amius svyravo nuo 18 iki 60 met. Atlikus tyrim, paaikjo, kad 68 proc. Lietuvos ir 62 proc. Belgijos apklausoje dalyvavusi slaugytoj mano, kad mirtis tai mogaus gyvenimo baigtis. Lyginant Lietuvos ir Belgijos tyrimo rezultatus nustatyta, kad abiej ali slaugytojos turjo emocini problem mirus pacientui. Jaut dvasin ir emocin isekim 61 proc. Lietuvos ir 32 proc. Belgijos slaugytoj. Atsirado nenoras bendrauti su eimos nariais 68 proc. Belgijos slaugytoj, kitas kankino nemigo naktys bei sustiprjo udarumas. Tyrimu nustatyta, kad slaugytoj emocinei bsenai turjo reikms paciento mirties laikas ir amius: 28 proc. Lietuvos ir 27 proc. Belgijos slaugytoj daugiau emocini igyvenim patyr pacientui mirus nakt. Mirus vaikui arba jaunam pacientui, slaugytojos patyr didesni emocini igyvenim. Tyrimo rezultatai parod, kad dauguma respondent pritaria, kad eutanazija bt teisinta Lietuvoje ir taikoma beviltikiems pacientams: tam pritar 80 proc. Belgijos ir 75 proc. Lietuvos slaugytoj.
SANTRAUKA
Mirtis yra esmin mogaus gyvenimo dimensija per j atsiveria tikroji mogaus gyvenimo prasm. irint i gamtos moksl pozicij, jokios mirties problemos nra; visa, kas gyva, mirta. Taiau mirtis ne tik biologin, bet ir ontologin kategorija. Mirtis yra sismoninta baigtis, tampanti integralia mogaus egzistencijos dalimi (3). Mirtis visada buvo ir bus iskirtin prot ir emocijas audrinusi paslaptis, visais laikais mones vienijantis ir sulyginantis reikinys, keliantis daugiau klausim, nei pateikiantis atsakym. Beveik iki XX amiaus vidurio mons mirdavo namuose, apsupti savo eimos ir draug. Mirtaniojo globa buvo svarbi gyvenimo dalis ir jos buvo mokomasi nuo vaikysts (7). iuo metu apie 80 proc. moni mirta ligononse, kur medicinos mokslo paanga ir teikiamos procedros leidia trumpesniam ar ilgesniam laikui atitolinti mirt. Tradicijos, pagal kurias mirtis buvo laikoma neivengiama gyvenimo patirties dalimi, iuo metu visikai pasikeit: mirtis tapo svetima ir baugi (4). Apie mirt niekas nieko neino, taiau paprastai dauguma moni jauia vidin nerim susidr su mirtimi (8). Dl medik udavini mirties akivaizdoje diskutuojama nuo
VADAS

nms artum ir sipareigojim. i bsena slaugytojo danai bna nesuvokta, jog vystosi perdegimo simptomai. mogus ima mokti savimi u darb, kuriam jis nra pakankamai parengtas. E. Laurinaiio nuomone, nuo to momento, kai pradedame u savo profesij mokti savimi, jau nebedirbame darbo, u kur gauname atlyginim, tiesiog gyvename savo darbo vietoje. Slaugantieji turi turti apsaugin distancij. Ypatingas artumas su ligoniu yra pavojingas: negalima mirti kartu. Perdegs mogus nebesugeba atlikti slaugytojo funkcijos. Gebjimas rodyti dmes ir tuo pat metu isaugoti asmenin kontrol tokiu atveju labai sumaja, pablogja darbo kokyb. Todl svarbu sumainti streso darbe rizik ir isiugdyti sugebjim valdyti stres sukelianias aplinkybes (9), ukirsti keli perdegimui pai slaugytoj, pacient bei j artimj labui. Svarbu suvokti, kad ta profesin etika skirta patiems medikams apsisaugoti, kad nedegtume. Dabartinje visuomenje vis atrumu ikilo eutanazijos problema, iniasklaidoje ypa didelis susidomjimas ia tema. Isakomi argumentai u ir prie rodo, kad Lietuvoje eutanazijos problema ypa opi ir kontraversika. Eutanazija apibdinama kaip smoningas vieno asmens veiksmas, kuriuo nutraukiama kito asmens gyvyb, siekiant ivaduoti j nuo kani (2). Lietuvoje teisintas tik gydymo netaikymas, o aktyvi eutanazij draudia statymai. Jei mogaus gyvyb yra palaikoma tik dirbtinmis priemonmis ir vili igydyti nra, reanimacijos nutraukimas nra laikomas eutanazija (6). Paprastai daugiausia kritikos dl taikomos eutanazijos sulaukia medikai, taiau i problema iuolaikinje visuomenje ikelia daugiau klausim, negu yra atsakym. io straipsnio tikslas vertinti Lietuvos ir Belgijos slaugytoj emocin bsen mirus pacientui. riais ir maus bdo. Tiek Lietuvoje, tiek ir Belgijoje 32 proc. respondeni atiduoda visas jgas slaugydamos mirtant pacient. Belgijoje 30 proc. respondeni jauia malonum dirbdamos savo darb, o kitos, 32 proc. Lietuvoje ir 14 proc. Belgijoje dirbani slaugytoj, atlieka pareig arba neatiduoda vis jg slaugydamos mirtant pacient. Tyrimas parod, kad skirtingai negu Belgijoje, Lietuvoje 4 proc. respondeni paymjo, jog suklydo pasirinkdamos specialyb. Tyrimo rezultat duomenimis, 68 proc. Lietuvos ir 62 proc. Belgijojs slaugytoj mirt supranta, kaip natrali mogaus gyvenimo baigt. Tredalis Belgijos respondeni mano, kad mirtis tai susitaikymas su lemtimi, o Lietuvoje taip mano tik 4 proc. vis apklaustj. Tyrimu nustatyta, jog 86 proc. Lietuvos ir 68 proc. Belgijos respondeni mano, kad gyvenimas nesibaigia mirtimi, o jis tsiasi ir po mirties. Tyrimo eigoje nustatyta, kad respondents jauia gailest mirus pacientui (79 proc. Lietuvoje, 38 proc. Belgijoje), bei 56 proc. Belgijos respondeni patiria netekties jausm. Ir tik maa dalis abiej ali respondeni, dalyvavusi tyrime, nepatiria joki emocini igyvenim. Tyrimu buvo nustatyta, kad slaugytoj emocinei bsenai turi reikms: ar pacientas mir dien ar nakt; 28 proc. Lietuvos ir 27 proc. Belgijos slaugytoj daugiau emocini igyvenim patiria pacientui mirus nakt, todl, kad jauiasi daugiau pavargusios, todl jautresns, bei pati tamsa sukelia baim. Pacientui mirus dien, slaugytojos jauiasi saugesns, ramesns, alia yra daugiau bendradarbi.Taip pat daugeliui respondeni turi reikms mirusiojo amius. Mirus vaikui arba jaunam pacientui, slaugytojos patiria didesni emocini igyvenim. Slaugydami mirtant pacient medikai paprastai susitinka su paciento artimaisiais. Jog mirus pacientui slaugytojai nemaloni pareiga kalbtis su mirusiojo artimaisiais, nurod 57 proc. slaugytoj Lietuvoje ir 39 proc. Belgijoje. Buvo isiaikinta, kodl tiek Lietuvos, tiek Belgijos respondentms sunku kalbtis su mirusiojo artimaisiais. Iaikjo, jog situacija joms primin prarast eimos nar, todl daniausiai jos jautsi silpnos ir bejgs. Lietuvoje 6 proc. apklaustj slaugytoj, mirus pacientui, jaut kalts jausm.
17
Tyrimas atliktas naudojant tyrj paruot anonimin anket. Apklausta 114 slaugytoj, dirbani Lietuvos ligoninse, teikianiose antrojo lygio paslaugas, i vairi padalini, toki kaip: reanimacinis, slaugos ir palaikomojo gydymo, terapinio. Tyrime dalyvavo 32 Belgijos slaugytojos, dirbanios onkologinje ligoninje. Anketa Belgij buvo isista elektroniniu patu, atsakytos anketos gautos patu. Tiek Lietuvoje, tiek Belgijoje slaugytoj amius vairus: nuo 18 iki 60 met. Prie tyrim slaugytojoms buvo paaikintas tyrimo tikslas, eiga, kam bus panaudoti tyrimo duomenys, konfidencialumas. Anket sudar bendrieji duomenys: slaugytoj amius, isilavinimas, darbo staas ir klausimai, atspindintys slaugytoj patiriamas emocines problemas, poir mirt, eutanazijos galimybes. Pagrindinje anketos dalyje pateikti 26 klausimai. Gauti rezultatai apskaiiuoti procentais ir pateikti tyrimo rezultat dalyje. Atlik tyrimo rezultat aptarim, pateikme ivadas, kurios atsak ikeltus udavinius.
TYRIMO METODIKA
1 pav. Slaugytoj gyvenimo pokyiai, susij su mirtimi Lietuvoje ir Belgijoje. 61 proc. Lietuvos bei 32 proc. Belgijos slaugytoj, mirus pacientui, patiria dvasin ir emocin isekim. Atsiranda nenoras bendrauti su eimos nariais 68 proc. Belgijos ir 9 proc. Lietuvos slaugytoj. Lietuvoje, skirtingai negu Belgijoje, su mirtimi susij kiti slaugytoj gyvenimo pokyiai: 12 proc. apklaustj kankino nemigo naktys, 9 proc. sustiprjo udarumas (1 pav.). Tyrimas rodo, kad 72 proc. Lietuvos respondeni negali apsiprasti su mirtimi, o 62 proc. Belgijos slaugytoj, dalyvavusi tyrime, mano, kad gali apsiprasti su mirtimi (2 pav.). Daugumos slaugytoj pacientai yra pra padti numirti. Tai patvirtino 61 proc. Lietuvos ir 75 proc. Belgijos slaugytoj. Tyrimo eigoje buvo isiaikinta, kad respondents turjo emocini problem mirus pacientui. 68 proc. Lietuvos ir 44 proc. Belgijos respondeni iekojo pagalbos tarp kolegi, kitos tarp eiNukelta 18 psl.
Dauguma tyrime dalyvavusi slaugytoj turjo ilg medicinin darbo sta: 55 proc. slaugytoj, dirbani Lietuvoje, medicininis darbo staas buvo 1020 met, 21 proc. slaugytoj turjo 2030 met darbo sta. Belgijos 28 proc. slaugytoj medicininis darbo staas buvo 2030 met, 27 proc. darbo staas buvo 3040 met. Dauguma slaugytoj, dalyvavusi tyrime, savo darbe danai susidurtia su mirtimi bei slaugo mirtant pacient; net 81 proc. Belgijos ir 67 proc. Lietuvos slaugytoj mirtant pacient slaugo labai danai. Tyrimo rezultatai parod, kad tyrime dalyvavusios slaugytojos, dirbanios ligonini skyriuose, kuriuose slaugomi sunkiomis lig formomis sergantys pacientai, dauguma save vertina kaip siningas, jautrias, supratingas, ramias, emocikai tvirtas. Ir tik maoji dalis slaugytoj, dirbani Lietuvoje, save vertino jaut-
TYRIMO REZULTATAI IR J APTARIMAS
18
Atkelta i 17 psl.

Dauguma slaugytoj, dalyvavusi tyrime, savo darbe danai susidurtia su mirtimi; 81 proc. Belgijos ir 67 proc. Lietuvos slaugytoj mirtant pacient slaugo labai danai ir mirt vertina, kaip natrali gyvenimo baigt. Tyrimo rezultatai parod, kad dauguma respondent pritaria, kad eutanazija Lietuvoje bt taikoma beviltikiems pacientams; tam pritar 80 proc. Belgijos ir 75 proc. Lietuvos slaugytoj. Abiej ali slaugytojos turjo emocini problem mirus pacientui. Lietuvos ir Belgijos slaugytojos jaut dvasin ir emocin isekim. Daugumai (68 proc.) Belgijos slaugytoj atsirado nenoras bendrauti su eimos nariais, kitas kankino nemigo naktys bei sustiprjo udarumas. Slaugytoj emocinei bsenai turjo reikms paciento mirties laikas ir amius; 28 proc. Lietuvos ir 27 proc. Belgijos slaugytoj, daugiau emocini igyvenim patyr pacientui mirus nakt. Mirus vaikui arba jaunam pacientui, slaugytojos patyr didesni emocini igyvenim.
1. Eisendrath, S. J., Dunkel, J. Psychological issues in the intensive care unit. Heart Lung. 8 P., 751758, 1979. 2. Gefenas E. Eutanazija. V., 1995. 3. Marcuse H. Mirties ideologija. Kultros prigimtis. V., 1993. 4. Meier D. E. Morrison R. S. Old age and care near the end of life Generations 23 (1). 1999. 5. Pajarskien B., Jankauskas R. Streso darbe vertinimas pagal psichosocialinius veiksnius. V., 2001. 6. Sveikatos apsaugos darbuotoj chartija. K., 1997. 7. Lemme B. H. Suaugusiojo raida. Poligrafija ir informatika. P. 485, 2003. nd 8. Kastenbaum R. The psychology of death (2 ed.) New York. Springer. 1992. 9. Kriukelyt D., Vakelyt A., itinait L. Stresas intensyvios terapijos skyri slaugytoj darbe. Sveikatos mokslai. Nr. 3. 2005. 10. Jakuovait I. Medicina ir filosofija. KMU, 2001. 11. Have H. A. M. J., Meulen R. H. J., Leeuwen E. Medicinos etika. V., 2003. 12. Third European survey on working conditions 2000. European Foundation for the Improvement of Living and Working Conditions. Luxenburg. 2001.
Ivados
2 pav. Respondent pasiskirstymas Lietuvoje ir Belgijoje pagal atsakym, ar galima apsiprasti su mirtimi. mos nari ar draug, net 17 proc. Belgijos respondeni dl emocini sutrikim buvo priverstos kreiptis pagalbos gydytojus. Modernizuojant medicin, pleiant ir tobulinant sveikatos prieir, mirim, kaip galutin gyvenimo faz, ikilo labai sudtinga ir daugelio prietaringai vertinama problema, tai teis numirti. Eutanazija tai sudtinga moralin, juridin, medicinin problema. Todl apklausoje dalyvavusi slaugytoj buvo klausiama j nuomons apie eutanazij (3 pav.). Eutanazija apibdinama kaip nepagydomai serganio mogaus
LITERATRA
3 pav. Lietuvos ir Belgijos slaugytoj nuomon apie eutanazij. mirties pagreitinimas, nors ir atliktas siekiant ivaduoti j nuo nepakeliamo skausmo, kani, pagaliau nebetsti jo kartais tik vegetatyvinio egzistavimo, niekada nebus vertinamas vienareikmikai. Lietuvoje 77 proc., ir Belgijoje 72 proc. apklaust slaugytoj nuomone, eutanazija tai pagalba pacientui, o kad tai licencija udyti, mano 28 proc. Belgijos ir 23 proc. Lietuvos slaugytoj. Lietuvoje mogaus teis gyvyb saugo Lietuvos Respublikos Konstitucija. Lietuvoje eutanazij statymai draudia, Belgijoje nuo 2002 met eutanazija teisinta. Vis dlto visuomenje yra didelis susidomjimas eutanazija. Nuomons apie eutanazijos taikym beviltikiems ligoniams Lietuvoje klausme ir tyrime dalyvavusi Lietuvos, ir Belgijos slaugytoj (4 pav.).
4 pav. Lietuvos ir Belgijos slaugytoj nuomon apie eutanazijos reikalingum Lietuvoje. Kad eutanazija Lietuvoje reikalinga ir gali bti taikoma beviltikiems ligoniams, galvoja 80 proc. Belgijos ir 75 proc. Lietuvos slaugytoj. Jog teisinus eutanazij gali atsirasti suinteresuot moni, mano net 57 proc. Belgijos ir 42 proc. Lietuvos slaugytoj.
One of the most challenging tasks for a nurse is to take care of seriously ill and dying patients and support their relatives. In the scale of health problems related with work stress at work is in the second position after backache in the EU. A nurse, who constantly has to deal with dying people, suffers from stress and does not have any possibilities to change his/her thoughts, feelings and reactions. As a result, he/she might get exhausted. Therefore, it is necessary to identify risk of stress at medical work and be able to manage all factors causing stress. The aim of the research: to assess nurses emotional status after patients death in Lithuania and Belgium. The research was carried out in Lithuania and Belgium. 114 Lithuanian and 32 Belgian nurses have participated in the survey. The age of the Lithuanian and Belgian respondents varies between 18 and 60. Results of the research show that 68 percent of Lithuanian nurses and 62 percent of Belgian nurses who participated in the survey think that death is the end of human beings life. After comparing research results in Lithuania and Belgium, it was established that nurses from both countries had faced emotional problems after patients death. 61 percent of Lithuanian nurses and 32 percent of Belgian nurses felt spiritual and emotional decline. 68 percent of Belgian nurses felt they either did not want to associate with their family members, or they could hardly sleep at nights, or they became more reserved. The research shows that the time of patients death and patients age influence the emotional status of nurses: 28 percent of Lithuanian nurses and 27 percent of Belgian nurses underwent emotional experiences when their patients died at night. In addition, nurses went through more painful experiences in cases of a childs or young persons death. As research results show, the majority of respondents think that euthanasia should be legalised in Lithuania and applied in cases of hopeless patients; this idea was also supported by 80 percent of Belgian nurses and 75 percent of Lithuanian nurses.
SUMMARY
nuotolins studijos
Nuotolini studij
19
Sveika mityba
dalyvio registracijos kortel
Vardas/vardai Pavard Asmens kodas Diplomo serija, diplomo numeris Tel. nr. Gyvenamoji vieta
skait (esant btinybei) laikysiu ir paymjim atsiimsiu (pabraukti): Vilniuje, Kaune, iauliuose, Klaipdoje, Panevyje, Druskininkuose, Utenoje.
Kirpimo linija
Nukelta 18 psl.
Gerbiami nuotolini studij Sveika mityba dalyviai!

Pilnai upild dalyvio registracijos kortel, j siskite adresu Kartu su upildyta anketa turite atsisti: savo diplomo kopij. santuokos liudijimo ar pavards keitimo dokumento kopij, jei diplome rayta nedabartin pavard. Registracijos kortelje praome rayti t pavard, kuria norsite gauti studij baigimo paymjim. 25 Lt registracijos mokesio kvito kopij.
Nuotolins studijos, SDTS centras, Rugi g. 1, LT-08418 Vilnius
Registracijos mokest (25 Lt) mokti SDTS centro sskait SEB Vilniaus banko atsiskaitomj sskait LT22 7044 0600 0032 2130, mokjimo paskirtyje btinai nurodyti Nuotolins studijos. Upildytas dalyvio registracijos korteles ir visus reikalingus priedus turite nevluodami atsisti iki 2006 m. liepos 10 d. Norintieji gals dalyvauti nuotolinse studijose Sveika mityba taip pat ir internete. urnalo Slauga. Mokslas ir praktika Nr. 7 (kaina 6 Lt) bus ispausdinti kiekvienam studij dalyviui suteikti ID numeriai, kuriuos vliau tursite btinai rayti savo atsakym anketas. Nuosekliai ir skmingai baig nuotolini studij program Sveika mityba gaus 40 val. Jeigu ikilt klausim, praome kreiptis nuotolini studij operator Elon Steckien tel. 8 5 270 13 62
20

Slauga 2006 06

Uploaded by

Document Information

Original Title

Copyright

Available Formats

Share this document

Share or Embed Document

Sharing Options

Did you find this document useful?

Is this content inappropriate?

Copyright:

Available Formats

Slauga 2006 06

Uploaded by

Copyright:

Available Formats

1

Slauga. Mokslas ir praktika

Slaugos darbuotoj tobulinimosi ir specializacijos centro padalini kratuose mokymo organizators:

Slaugytoj poirio slaugytojo ir socialinio darbuotojo kompetencijas analiz

Kauno regiono slaugytoj poreikis pagal specializacij, specializacijos keitimo prieastys

Lietuvos ir Belgijos slaugytoj emocin bsena mirus pacientui

SDTS centro informacija

Mokslin praktin konferencija

SDTS centro generalinis direktorius Juozas Ruolia sveikina konferencijos dalyvius

V Marijampols ligonins direktoriaus pavaduotoja slaugai Viduta Bakierien

Elvyros Lauiuviens nuotr.

Nusipeln Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojai

Irena Jurelien. Naujoji Vilnia, 1968 m.

Nuotr. i asmeninio archyvo

Slaugos mokslinis recenzuotas straipsnis

Slaugytoj poirio slaugytojo ir socialinio darbuotojo kompetencijas analiz

Slaugos mokslinis recenzuotas straipsnis

Slaugos mokslinis recenzuotas straipsnis

TYRIMO REZULTAT ANALIZ

Slaugos mokslinis recenzuotas straipsnis

Slaugos mokslinis recenzuotas straipsnis

TYRIMO REZULTAT APTARIMAS

Slaugos mokslinis recenzuotas straipsnis

Mieli urnalo Slauga. Mokslas ir praktika biiuliai!

Slaugos mokslinis recenzuotas straipsnis

Slaugos mokslinis recenzuotas straipsnis

1 pav. Bendras etat skaiius pagal specializacij.

64,4 20,5 6,1 84,6 4,4 3,3

82,0 11,0 1,1 39,2 45,3 9,3 66,7 19,1 3,7

Slaugos mokslinis recenzuotas straipsnis

2 pav. Slaugytoj pasiskirstymas pagal ami.

5 pav. Slaugytoj (ilyginamj studij student) pageidavimai gyti nauj specializacij.

3 pav. Slaugytoj pasiskirstymas pagal isilavinim.

Doktorantros studijos universitete -

4 pav. Slaugytoj poreikis Kauno regione per artimiausius 2 metus.

Slaugos mokslinis recenzuotas straipsnis

Nepatinka darbo pobdis iuo metu 45.9

Slaugos mokslinis recenzuotas straipsnis

Lietuvos ir Belgijos slaugytoj emocin bsena

Slaugos mokslinis recenzuotas straipsnis

TYRIMO REZULTATAI IR J APTARIMAS

Slaugos mokslinis recenzuotas straipsnis

Gerbiami nuotolini studij Sveika mityba dalyviai!

Nuotolins studijos, SDTS centras, Rugi g. 1, LT-08418 Vilnius

You might also like