201

Augolq skyrioi

ialieii dumbliai E 79.Vienalqstiai

Dumbliai- vandens gyventojai. Jq yra ir 96lo vandens telkiniuose,ir srlriuosejlrq bei vandenyng vandenyie. Kai kurie dumbliai gyvena ne vandenyje, pavyzdiiui, ant medZiq Ziev6s. Dumbliai labai ivairus. Nagrindti juos praddsimeriiio viilnalqsdiq 'za'liqjqdumbliq. Jums tikriausiai teko vasara matyti zaliq tvenkinio pavirSiq arba ramq smaragdini up6s uzutek!.Apie tok! ryskiai i.aIi4 vandenj sakoma,jog jis ,,Zydi". pabandykite pasemti sauj4 ,,Zydin_ dio" vandens.Pasirodo,kad jis skaidrus.Tai daugybdvandenyje plaukiojandiq vienalqsiiq i.aliqjq dumbliq suteikia lam smhragdini atspalvi. ,,zydin(iame" balq arba tvenkiniq vandenyje daZniausiai aptinkamasvienalqstis dumblis aalkiiadumblis166. sis Zodis,i5vertus i5 graikq kalbos,reiskia paprasdiausi4organizmq, kuri gaubia drabuzis- sienele.valkdiadumbris vienalqstis zaliasis dumblis. Jis gerai matomas tik pro mikroskopq.valkdiadumblis vandenyje iriasi dviem Ziuzeliais,esandiaispriekiniame, siauresniajamcl4stel6s gale. Kaip ir visi kiti gyvi organizmai, val'kdiadum,blis kvdpuoja vandenyje iStirpusiudeguonimi.

| - gureinislrudadlmblisl, - iiirq dumblls, 2 pat bas3arkakojis, _ pa_ ! | parlis,5 --maumedls, - pievinii sneputis 6

202

Augalq skyriai

v
J
T

G am el q susidarymas

\zrQ
Gametq \ ii6iimas \

m
l\

Gametq \f

rr\ r c cN/

gtk

\,1

" sudrf6iimas It

GiU.'

166 Valktiadumblis ir lo dauginlmasir

I5 viriaus valkdiadumblidengia skaidri sienele,po kuria yra citoplazmair branduolys.Jis turi maZytg raudonq ,,akutg"- raudonE, Sviesaijautrq kuneli, stambi4 vakuolg,pripildytE lqsteliniq suldiq, ir'dvi maZytespulsuojandias vakuoles.Chlorofilas ir kitos daZandiosios medZiagosyra jg chromatolore (iSvertus i5 graikq kal bos-,,spalvos ne56juje").Jis 1'ra Lal ias,nes turi chlorofilo. Tod6l ir visa lqstcld atrodo Zalia. Valkdiadumblis siurbia i5 vandens mi neralines medZiagasir anglies dioksidq.Sviesojechromatofore, suvykstant fotosintezei, sidaro cukrus (i5 jo - krakmolas) ir iSskiriamasdeguonis. Bet valkdiadumblis i5 aplinkos gali imti ir gatavas organines medZiagas,iStirpusiasvandenyje. Toddl jis su kitais vienal4sdiais Zal iaisiaisdumbliais veisiamasvalymo irenginiuose.Cia jie naikina kenksmingaspriemaiSas. VasarE,esant palankiomssqlygoms,valkdiadumblisdauginasi dalydamasis.Prie5 dalijim4si jis liaujasi judejgs ir numeta ZiuZel ius.Nuo motinines lAsteldsatsiskiria 2-4, o kartais ir 8 l4s-

Vienalqsiiai ialieji dumbliai

203

telds. Jos vr!l dalijasi. Taip dauginasi valkdiadumblisnelytiniu bndu. Susidarius nepalankioms gyvenimo sAlygoms (atSalus orui, i5dZiuvus vandenstelkiniams), valkdiadumblyje atsiranda gametrtr (lytiniq lqstelig). Gametos pasklindai vandeni ir susijungia poromis. Susidaro zigota, kuri apsitraukia stora sieneleir taip Ziemoja. Pavasari zigota dalijasi. Susidaro keturios l4stel6s jauni valkdiadumbliai. Tai lytinis dauginimosi budas. Chlorelq- taip pat vienal4stis Zaliasis dumblis. Jq gausu gdluose vandenyse ir dirvoZemyje 167. Jo l4stels smulkudiai apskriti gumul6l iai, gerai matomi tik pro mikroskop4.Chlorelos lastelg dengia si enel6,po kuria gludi citoplazma ir branduolys. Citoplazmojeyra Lalias chromatoforas. Chlorela labai greitai dauginasi ir maistui suvartoja daug organiniq medZiagg.Tod6l ji veisiama nutekamuosiuose vandenyse biologiniam jq valymui. Kosminiuose povandeniniuose ir laivuose chlorela padeda palaikyti normali4 oro sudeti. Chlorelos tinka paSarq gamybai, nes gali sukaupti daug organinig medLiagq.

L K ok ia v a l k d i a d u mb l i os a n d a ra i r k a i p j i s mi nta? 2. (ai p dauginas i v alk d i a d u m b l i a i ?3 . Ka i p v i e n a l 4si i ai dumbl i ai panaudojam i nr ok s l c ,tc c h n i k o j e . i to s e g y v e n i m o sri tyse? k P r epar av imo a d a ta n u i m k i te Z a l i a s a p na3as nuo gel i g vazono s ienelir lar b a n u o m e d Z i o Z i e v d s .A p Z i l r eki te dumbl i us pro mi kr os k opq.

t67 Chlorelr

{rttf

./lrj

r_

'llt-'4.!i=r''i!

204

Augalq tkyriai

5 gO.Daugialptiai siiifiniai lalicii dumbliai

Tekandiamevandenyje daznai galima pamatyti ryskiai Zaliq lyg-siikas siulq, prisitvirtinusiq prie povandeninigakmeng ir kerpl65q. Tai - daugial4stis siulinis zariasis dum-blis ulotrias 168. Jo sinl q sudaro daug trumpuiiq lgsteliq;jg citopl azmoje yra branduolysir panaius atvirq ziedq chromatoforas. Lqstelds ! dalijasi, ir siulas ilgeja. Ulotrikas maitinasi taip, kaip ir valkdiadumblis. Palankiu dumblig gyvenimui raiku visos rqsterds, isskyrus tq, kuria siulas prisitvirtina, gali dalytis 2 arba 4 judrias l4steles i su ZiuZeliais zoosporas. Jos patenka ! vanden!, plaukioja, pas_ kui prisitvirtina prie kokio nors povandeniniodaii<toir dalijasi. Taip susidaro nauji dumbliq siulai. Nepalankiomisgyvenimo sqrygomis kai kuriose dumbrio r4stel6se susidaro daugybe smurkiq iudriq gametq su ziuZeriais.

Lqslel6s(labai padidinlos)

- Besidauginantysdumbliai Gamelos

Gamefu1 susiliejimas

SPora l'r anl daiklo, esanEigpo vandeniu

xp
Zigota

Beiiuielin6s sporos

Nauii siuliniai dumbliai. 168 5;91;1is dumblir ulotrikas

169 Dumblis mauraglmb6

Gametospatenka!vanden!irsusijungiaporotnis.r"ipr,l.ksta siulq lqsteliq.gantetos up,i"irini*as. Paprastaisqsilieja skirtingq ir gali ilgai buti S'usiaaro zigota' Ji apsitraukia stora sienele paiankiomis sqlvgomis zigota dalijasi i I l4s;.;yb., bfiJenoje. nors povandeniniodaikto i;i.; - sporas.is ki.kui.nos ant kurio nusileidusiossporosgaliatsirastinaujassiulinisdumblisulot. I rikas. plau' daZnai Stovindiame arba l6tai tekandiame vandenyje slidus ry5kiai i'ali i vatq l<ioja arba buna nusddg ant dugno. mauragimbf4 telkiniai' pana5us gniuZulai. tai siutinlq dumbliq gleiv6mis'L4steliq lqstelsapsitraukusios iitl.usios-ritinio formcrs formos chromatoforai169 viduje - spirale susisukusiqkaspinq Za|iejidumbliaigamtailabaisvarbls.Sudarydamiorganines medZiagas,liesuge"riaiSvandensangliesdioksid4ir'.kaipir gyvieji vanaugalai]iSskiriadeguon!,kuriuo kvdpuoja visi Zal-ieji ypad vienalqsdiai ir dens organ iznai. Be to, i'alieii dumbliai' si[rliniai, yra Zuvq ir kitq gyvtnrl maistas' pernelyg daug' pavyzdZiui' dreDumbliai, kai jq prisiveisia kinimokanaluose'arbaZuvivaisostvenkiniuose'galibltiirZalingi'TodeliSkanalqirvandensteIkinigdumbliaiperiodiSkai valomi. fl ( ' siLrliniai 2' l. Kuo ypatingaulotriko sandara? Kaip maitinasi zaliqjq 4. ulotrikas? Kokia a. Kaip dauginasi zalieii dumbiiuil gamtoje? dutnhliureiksm6

fr

150

V dalis Gyvybes ivairor.r

Protista karalystei priklauso protistai _ daZniausiaiviena_ l4sdiai.organizmai klasifikacijoslentelg). Vis dar gindi_ (Zr. jamasi, kaip reiketq suklasifikuoti Siai karafrstei priklausandiusdaugial4sdius, lyginant jE su protistq klasi_ fikacija. Kadangi Siai karalysiei priklausantys organizmai y1a labal tolimi, kaip pv7., augalai ir gyvunai, tuibut luos butq galima priskirti atskiromi karalyliems. Tokio taksonominio rango kaip dumbliai (lot. algae _ dumblis) nera; pagal susitarim4iiuo ierminu biologijoj&uo senobuvo vadinami fotosintetinantys vandermor[ur,ir_ui. Vandenyne,gelavandeniuose eZeruose kudrose-dumbliai ir yra dalis planktono (gr.plankton- klajojantis), organizmt4, kurie daugiausiayra nejami srovesarbi plAduriu"ojaneto'_ li vandens pavir5iaus.Dumbliai yra ir dilis fitoplanktono (augalinioplanktono; gr.phyton_augalas+ plaikton_ kla_ jojantis), kuris fotosintetina bei gamina maist4, palaikanti i5tisasorganizmq bendrijas.Jie tiip pagaminaaiiesng aa{ atmosferosdeguonies. Kaip ir augalai,dumbliai turi chloroplastq, o lqsteles paprastaiyra su sienelemis. Kai kurie dumbliai yra koloni_ jiniai organizmai; kolonija - tai laisvasnepriklalsomq l4s_ teliq samburis,kuriame gali bnti dauginimosi l4steliq. yra ir daugial4sdiq dumbliq, kurie netgi turi specializuotus au_ Kodel daugial4sdiai dumbliainepriskiriami augalams? _d:"i:: Visi Siame vadovelyje apraiomi augalaituri tam tiki4 prisi_ taikymo-bid4, apsaugantigametai ft zigot4nuo iidZiuvi mo. Ai5ku, kad tai prisitaikymas prie sausosaplinkos. Vandensdumbliai 5iq prisitaikymq neturi. Frrtict*4 {Sr*ff*fal kxra ly*t&

30.1Dumbliai panaiusi augalus

Ilge bil" iprasta klasifikuoti dumblius pagal ju , 11ik3 spalv4,todel jie skirstomi I Zaliadumblius,rudadur.,6lirlr' auksadumbliusir raudondumblius. Siuolaikine biochemine analize daZniausiaipatvirtina toki skirstym4. Visuose dumbliuose randamabent viena chloroiilo ruiis, tadiau iuoyra ir kitokiq pigmentq, kurie gali paslepti chlorofilo spal_ v4. Dumblius atpaZintipadeda lEst-eles sieneles tipas ir'mi_ tybiniq atsargqsaugojimobudas.

Labiausiaii augaluspanadfisi:aliejidumbliai
Zaliadumbliai (skyrius Chlorophyta;7000 ruiiq) gyvena vandenyne, tadiau didesnd tikimybe juos rasti ge6*" vandenyje, o kartais- ir sausumoje, ypadjei ten pakankadregmes. Kaip aptariuTu p. 776, jie kartu su grybiis sudaro ke"rpes. Kai kuriems.budingi pakitimai, leidZiantysjiems gyventi ant medZir4 kamienq, netgi skaisdiojesaules-iviesoJe. Manoma/ kad Zgtiadumbliaiyra glaudLiaisusijgsu pirmaisiais

zigota (2n)

7
susidarymas
akutd

''."=*'j \ zisospora(2n)

Eukariotiniai vienalqsdiai organizmaiarba jiems artimi daugiatqsdiai palikuonys; diu g inasi tytisk;i ; Ziuletiai ir blakstiendlds g+2 mikrovahzdelius turi Dumbliai * Skyrius Zatiadumbtiai (Chtorophyta) Skyrius Rudadumbliai (phaeophyta) Skyrius Auksadumbtiai (Crysophyta) Skyrius Sarvadumbliai** (pyrrophyta) Skyrius Eugtendumbliai (Euglenop hyta) Skyrius Raudondumbtiai (Rhodophyta) Pirmuonys* TipasAmebos (Sarcodina), amebos ir joms giminingi organizmai Tipas Blakstienotosios infuzorijos (Ciliophora) Tipas GyvOniniai2iuZeliniai(Zoomastigophora) Tipas Sporagyviai (Sporozoa) Gleiv0nai* Skyrius Gleivunai (Myxomycota) Oomicetai* Skyrius Oomicetai (Oomycota)
ta i p su g rupuotitik del aidkumo,pavadinimai sqtygr sk i _ ] 9 ^ ,9 .? !i -rru l -- lsarvadumbliuszoologaj priskiriaDinoflagellataklasei._ Spec. red. pastaba.l

zoosporos(n)

(stigma) Ziuielis
krakmolo gr0deliai Nelytinisdauginimasis

branduolys chloroplastas pirenoidas

* *
zoospora(n)

&
zoosporos susidarymas

E/
3O.1 pav. Vatkiiadumbtis (ChtamydomonasJ Valkdiadumblisiudrus yra iariadumbris. Netytin;o dauginimosi metu
visos stadijos yra haploidines;tytinio dauginimosimetu po mejoz6s seka zigotos stadija - diptoidin6ciklo dalis.

30skyrius Protistai augalais,nes abi grupes_ celiuliozing l4stelessienelg,a turi ir b chlorofilo, maisto atsargas kaupia chloroplastuose krakmolo grudeliq pavidalu. (Kiti dumbliai maistoatsargas kaupia uL. chloroplasto ribq.) Ne visi Zaliadumbliai Zali, kai kuriemsjuose esantyspigmentai suteikia oranLing,raudonE arba ridZiq spalv4.

30-3

"t6l

Ziuieliusturintys Zaliadumbtiai
\hlkdiadumblis - tai _vienal4stis Zaliadumblis, paprastaimaZesnis kaip 25 g,m.fis detaliai iStyrindtaselektroniniu mikroskopu(30.1 pav.).AiSkiaimatomal4steles sieneleir vienas lidelis puoduko formos chloroplastas,turintis glite/!o!4q ankq klneli, kuriame gaminamaskrakmolas.Chloroplaste taip pat matoma raudono pigmento turinti Sviesai jautri ;ftrle (stigma),padedanti organizmui patekti i apSviest4 zon4, kur gali vykti fotosinteze. Du ilgi botagiSki Liti,e5ai,iSaugg priekiniame dumblio gale,judedami stumia l4s:elg Sviesos link.

pulu13tglgr aggli s4lygomisvalkdiadumblis dauginasi nelytiniu budu. Suauggs individas dalijasi,suformuodamas tevinesl4steles primenaniiasz.oospofat (sporas ZiuZeliais). su Spora yra haploidine ir palankiomis sqlygomisi5sivystoi subrendusisuaugusidumbli. Kai augimo s4lygosnepalankios, valkdiadumblis dauginasi lytiniu budu. Dviejq skirtingq besiporuojandiq individq gametos susitinka ir susijungusios sudaro zigot4.Apie zigot4 susidarotvirta sienele ir taip ji tampa atsparia zigospora,galiniia iigyventi tol, kol bus tinkamos s4lygossudygti. Zigosporaidygstant, joje vyksta mejoze,kurios metu susidaroketurios zoosporos. Daugumos ri5iq gametosyra vienodos,jq susiliejimas vadinamasizogamija (gr. lsos- lygus + gamos vedybos). Tokiosvienodos gametosvadinamos izogametomis. Kitoms ru5imsbudinga nejudri kiau5ial4ste, skirta maisto atsargoms laikyti, ir judrus spermiai,kurie ieSkokiau5ial4stes. susiJq jungimas vadinamasoogamija (gr.oon- kiau5inis+ gamos vedybos], o gametos- heterogametomis.

Vienalqsdiq dumbliq elgsena

KoloradoUniversiteto Ideryiem oksininBo I ke Siuzana (SusanDutcher)aiikiDatCer na, koddl ji paskutinius11 metq tyrinbjo vienalqsdius eukarioti us dumbli Chlani us mydomonas nhardti rei i. Valkdiadumblis(ChIamydo o nas) m yratik apie10 mikrometrq (.rm)ilgioorganizmas,gyvenantis dirvojeir balose.DidZiqjq citoplazmos uiima didelis dali io puodukofonnos chloroplastas, kuriame vykstafotosintezd. Priekiniame lqstelds galeyra tie organoidai, kuriemaneir paskatino dirbtisuvalkdiadumbliais. orSie ganoidai tai du Liu2eliai, kuriaislqstele judaiki2@gm perminutg greidiu. Kaipir juose visqeukariotq ZiuZeliuose, yra maZausiai polipeptidq, 250 skirtingq sudarandiq klasiking devyniq dvigubq mikrovamzdeliq struktlrq,supandiq du pavienius mikrovamzdelius. ZiuZelius varo dineinai baltymai, kurie ATPcheming energijqpaverdia ZiuZeliq lenkiamaisiais judesiais. Valkdiadumblio Ziu2eliai naudojami plaukimui keletui ir sud6tingq elgsenos aktq, tarpjrl ir poravimosi partnerio parinkimui. Paprastai valkdiadumblio lqsteld plaukiavaromabotagi5kq judesiq,kujudesys.TaipanaSu riuoslydi riedantis i plaukikq, plaukia kurisperbaseinq gryb6padiu niais, tadiautuo metupasiverdia nuo nis preparavimas buvo naudojamas tirti pilvo Sono, nugaros velatgal ant ant ir ant lqstelds dauginimosi cikl4,vystymqsi ir pilvo. Beto, valkdiadumblis keisti gati kryp- daug kitqprocesq. 2iuleliqfunkcijas veiti reguliuodamas kiekvieno iiuZelio smU- kiandios mutacijos buvonustafftos netgi gio jdgq.Jis plaukia j orientuodamasis tarpZmoniq. genetiniq grupd, Yra ligq vaSviesos Saltini toks elgesys vadinamas dinamaKartagenerio sindromu, Ziukai fototaksiu. 2eliai blakstiendles ir paralyiiuojami. Liga Fototaksis greidiausiai padedaorga- pasirei5kia nevaisingumu nejudrios (d6l nizmui susirasti fotosintezei reikalingq tin- spermos kiau5intakiq arba nejudriq blakskamiausio stiprumo Svies4. Kaip tiendliq) bronchitu ir (nejudrios bronchq valkdiadumblis suranda5vies4? Kaip ir blakstiendlds gleiviq). tinepa5alina Mes daugelyje dumbliq, kitq valkdiadumbtyje kimds, kad mtisqtyrimai pad6ssuprasti yraakutevadinamas organoidas. Atrodo, Sios prieZastis. Zmoniq grup6s ligq j kad akut6jenaudojama rodopsinq (ranKad i5tirtume ZiuZeliq reik5mg fotodamqZinduoliq akyse)pana5i molekul6. taksiui, manolaboratorijos kitimoksliir judesiai Sukamieji valkdiadumbliui ptau- ninkai ivairias tiria mutacijas, veikian6ias kiant leidZia akutei aplinkq. sukimo- ZiuZeliq tirti Jei sandarq funkcijas. valkdiair Kai si metu Sviesos stiprumas nepasikeidia, dumblis j nustoja orientuotisSviesq, gali lqstele toliauplaukia ir tiesiai. Sviesos b[ti, kadorganizmas Jei nebeskiria Sviesos yra stiprumas skirtingas, lqsteldparenka arbanereaguoja arbamutacija iSviesq, savojuddjimokrypti keisdama santykini paveik6 ZiuZeliq sandarq jie nebereair pakrypimo Ziuieliq kampq. guoja Mus bOtent Sios isignalus. domina Koddlkai kam idomutyrineti viena- paskutines grupds, tikim6s, mutacijq nes lqstiZaliadumblj, musg, pelgar Zmo- kad suZinosime, o ne kaip 2iuleliu1 sandara gq? Vienai5 prieZasdiq ta, kad tabai susijusi atsaku yra jsignalq. su Mesmanolengva aptiktimutacijas, suardandias tiria- me, kad tokiotipo tyrimaimodeliniame procesq. mq biologini Kaipgenetik6, tam valkdiadumblio padds organizme i5siai5tikrumetua5 skaidau genetini procesq kintipana5ius procesus kituose ir orgai dalisir stebiu,kas gi atsitiks l4stelds ar nizmuose. organizmo sandarai irfunkcijoms. Geneti-

'1,62

30-4

V dalis Gyvybes ivairor.= sporofitas

Siuliniai lnliadumbliai
Siulai (lot.filum - siilas, Sija)- tai galaissusijungusioslEsteles.|ie susidaro,kai l4steliqdalijimasisvyksta viena kryptuni. Sinlinis Zaliadumblis - mauragimbe (Spirogyra) randamaskndrq ir upeliq paviriiuje kaip Zaliamase. chlofo roplastai primena spirale susuktEjuostelg (30.2pav.).Lytinio dauginimosi metu tarp dviejq individq atsirandalaikina jungtis, vadinama kg$ugacija (lot. conjugaflo susijungimas),kuriai esant-a-psikeidiama genetine medZiaga.Du siulai iSsidesto lygiagrediaivienas kito atZvilgiu ir vieno siulo l4stelesturinys isilieja i kito sinlo l4stelesturini, sudarydamas diploiding zigoI4. Tokioszigotos i5gyvena per Liejose vyksta mejoz ir pasigamina nauji T4, o pavasari haploidiniai siulai. Siuliniuose Zaliadumbliuosevyksta ir oogamija.Oedogonium geniiai priklauso siuliniai dumbliai, kuriq l4steles cilindro formos su tinkliSkaischloroplastais; lytinio dauginimosi metu dia susidaro spermatozoidaiir kiauSial4stes.

*ffitr

@ ''no'"
diploidas(2n)
Fdat?;t:tltp:*.tL:i:+!::: ?Fva!qr!!iq,lqt |f; ', :E : l+: :;:tEta;;{ i:aier:!/: &fri&i+,H;

haploidas (n)

plius (+) gamgtofitas*

E = meioz6

' 4
:-i.gametda

i*-,- # Joo,o"

Dau alqs i alia gi iiai dumbli ai

Daugial4stisdumblis linnd (Uloa)ddl savopanaiios i lapus i5vaizdos daLnaivadinamasjuros salota(3b.3pav.).;o kAnas yra dviejq l4steliq storio ir gali siekti metr4 ilgio. Kaip ir augalams,_liunei bndinga kartq kaita, tik abi generacijos yra visai vienodos, gametospana5ios(izogamija),o sporos turi ZiuZelius.Augaluoseviena karta paprastai yra dominuojanti (trunka ilgiau uZ kitfl, gaminasikiauiial4ste ir spermijai (oogamija),o sporosLiuL,elir4 neturi (30.3pav.). 1
I

lqstel6s sienel6 citoplazma branduolys pirenoidas

chloroplastas

--J-

i I

#
3O.3 pav. LiEn6 lUlval Liund- daugialqstis ialiadumblis. Kaipir augaluose, liundsgyvybiniame cikle vykstakartq kaita.Atkreipkite ddmesi,kad sporofitas gametofitas ir atrodovienodai,ir kad gametofitas sudarovienodasizogametas. $ios savybes augalams nebudingos.

20 pm

3O.2 pav. Mauragimb5

(Spirogyra)

Mauragimbd si0linis Zaliadumblis, kuriokiekvienoje lqsteldje yra juostelg primenantis chloroplastas. Konjugacijos metuvienosi0lo turinyspalenka kito siOlo vidq.Po to susidaro zigota. i

s T Z - [+ i r - r ei Sk i a k i r ti ngql y ti nipotenc i al E. ai s qty gi ni s y m ej i ma s

SnA. ra d na<t.ha 1

30 skyrius Protistai

30-5

L63

Kolo iniai I aliadumbli nij ai

TarpLiui.eliusturindiq Zaliadumbliq randama nemaZakolonijiniq (laisvq l4steliqjunginys) formq. Maurakulio (Voli'or) kolonija - tai tuSdiavidurisrutulys, pripildytas vandeningo turinio ir tukstandiol4stelig,upgu.tUtur vienaI4sdiu sluoksniu.Kiekvienamaurakuliokolonijosl4steleprimenavalkdiadumblio l4stelg- turbut ji atsiradoi5 dukteriniq I4steliq,neatsiskyrusiqformuojantis zoosporai.MaurakuIio l4steleskartu derina savo LiuLeliq mostus. Kai kurios l4steles specializuojasi dauginimuisi,ir kiekvienajq gali nelyti5kaidaugindamasisudaryti duktering kolonija (30.4pav.). Iam tikr4laikq dukterine kolonija buna tevines kolonijos viduje, po to iSsilaisvina pagaminaferment4,kuris i5tirpdo dali tevines kolonijos ir leidZia dukterinei kolonijai i5trukti. Siq dumbliq dauginimasis vyksta ir oogamijosbudu.
dukterind k olonija

Yravienal4sdiq, kolonijiniq daugialqsdiq ir Zaliadumbliq. Lytinio dauginimosi metuzigotoje paprastai vykstamejozdir vienintelis suauggs individas haploidinis. yra Kaipir augalq, dumblio liunds(U/va) gyvybiniame cikle vykstakartq kaita.

Rudadumbliai ir auksadumbliai yra biochemiSkaipanaSfis

Rudadumbliq ir auksadumbliq chloroplastuoserandama chlorofilo a, chlorofilo c ir karotinoidinio pigmento fukoksantino,suteikiandio dumbliamsspalv4.Maisto atsargos yra angliavandenis- laminarinas.

Rudadumbliai gaj urose au

Rudadumbliq (skyrius Phaeophyta;1500 rnSiq) dydis svyruoja nuo maLu,paprastq siuliniq formq iki dideliq (50-100 g.milgio) daugial4sdiqformq (30.5pav.).Daugial4sdiai priskiriami juriniams dumbliams. Siuo bendriniu vardu vadinami visi dideli, sudetingos sandaros dumbliai. Rudadumbliai daZnairandami prie akmenuotu krantu vidutinio klimato juostos Siaurineje dalyje, kur juos poiuynio metu priplaka bangos. Vandeniui atslugus, dumbliai palieka krante, tadiau jie neiSdZiuva,nes l4steliq sieneles turi vandeni sulaikandiqklijiniq medZiagq. juostojedaZniausiai Pakrantes augantysrudadumbliai yra laminarijos (Laminaria) guveiniai(Fuctts). ir Gilesniuose vandenysedidZiuliai rudadumbliai N ereocystis Macrocysir tis dai,naisudaro ispudinguspovandeniniusmiSkus.Sargassum genties dumbliai daLnai atitruksta nuo prisitvirtinusios dalies, sudarydami plaukiojandiasmases, kuriose kaupiasi vandenyno gyvybe. Rudadumbliai ne tik teikia juros organizmamsmaist4ir buveing; kai kuriose pasaulio dalysejq derlius naudojamaskaip Zmoniq maistasir kaip tr4Sos. dumbliaiSie tai algino Saltinis. Algino, pana5iosi pektin4 medLiagos, dedama I ledus, Laminaria 5erbet4, grietinini snri bei kitus produktus, kuriems suteikia tvirt4 ir Svelni4 konsistencij4. Tarpprotistq tiklaminarijomsbudingi diferencijuoti audiniai.Organines medZiagas juose perneSaaudinys, primenantis sausumosaugalq karnienq.Daugumosrudadumbliq gyvenimo cikle vyksta kartq kaita, tadiau kai kuriq guveinio ruiiq gametos susidaro *\'? mejozesbudu, o suauge individai, kaip ir gyvlnai, visada diploidiniai.

spermijus 200pm

3O.4 pav. Maurakulis (Volvoxl \laurakulistai kolonijinis Zaliadumblis. Suaugusioje maurakulio

(oloniioie daZnai randama dukteriniqkolonijq, susidariusiqi5 specializuotq lqsteliq nelytiniodauginimosibudu. Lytinio :auginimosi metu kolonilosepasigaminakiau5ialqste spermijai. ir

Nereocystis !

r-:.,,^-:12-._
3O.5 pav,
..aminarijair iriniai dumbliai,Jie

:\
.'- .::!: \ ;:;J 43:.', '\E

3raurineje pakrandiq: dalyjepiie akmenuotq Kiti 'udadumbliai prisitaikQ gyventij&roJe.

ii'

L64

V dalis Gyvybes ivairo:.

1 0p m
a Titnagdumblis CyclotelIa

2um
b Sarvadumblis Gonyaulax

30.6 pav. Titnagdumbliai ir Sawadumbliai gali buti ivairiq spalvq, tadiau jq chloroplastuose a Titnagdumbliai Saliachlorofilqa ir c randama geltonai rudo pigmento fukoksantino.Siliciu impregnuotojesienel6jejvair[s intarpaisudaro nuostabq ra5tq. b Sarvadumbliams parodyti b[dingos celiuliozindsplok5telds.Paveiksldlyje Gonyaulaxgenties raudono pigmento turintys Sarvadumbliai. sukelia vadinamuosius,,raudonuosius potvynius". Jie

Titnagdumblini priklauso auksadumbliams

Auksadumbliai (skyrius Chrysophyta;11000rnSiq)tarpusavyje skiriasi,ir kai kurie mokslininkai iSskiriaatskir4 titnagdumbliq skyriq, vadinamq Bacillariophyfa. Titnagdumbliai (seniauvadinti diatominiais; gr.diatomE perskelimas pusiau) vandenynuoseyra patys gausiausidumbliai (30.6a pav.).Daug jq ir gelamevandenyje. Del maZodydZio kiekviename mililitre vandens jq telpa tukstandiai.Todel titnagdumbliai yra svarbushetetotrofq maistoir deguonies Saltinistiek gelqjq vandenq, tiek jurinese ekosistemose. Titnagdumbliq sandara daLnai lyginama su deZute, nes l4stele turi dvi puseles,arba s4varas(valvas).Didesnioji s4varayra tarsi maZesniosios dangtelis. Dumbliams dauginantis nelytiniu budu, kiekvienam atitenka po vien4 s4var4.Naujai susidariusipusele telpa i sen4j4,toddl naujas titnagdumblis yra maZesnisuZ ankstesniji.Tastgsiasi, kol dumblis pasidaro apie 30% maZesnisuZ pradini dydi. Thda titnagdumblis dauginasi lyti5kai. Zigota auga, po to dalijasimitozesbudu ir atsirandanormalausdydZio titnagdumbliai. Sieleles i5oriniamesluoksnyjeyra silicio,kuris yra stiklo sudedamoliautit. Puseles a""giituUui !vairiosvigeles ir intarpai, kurie, Ziurint pro mikroskop4, sudaro nuostabq ra5t4.I5 tikrqjq tai ldubos arba angelds, per kurias organizmas susisiekiasu i5orine aplinka. Titnagdumbliq liekanos, vadinamasis diatomitas,kaupiasivandenyno dugne.fis ka- | samas naudojamas ir filtramsuZpildyti, gars4sugeriandioms'1 medZiagomsbei Svelniomsabrazyvindms(Slifuojandioms) I ,/ medZiagoms gaminti.

ma turi du ZiuZelius: vienasyra i5ilginejestatmenojevagEleje ir jo tolimasisgalasyra laisvas;antrasis,plokidias kai: juostel, yra organizm4supandiojeskersinejevageleje.Iilginis Liui,elis yra kaip vairas, o skersinioLiuL,elio most:' verdia l4stelqsuktis jai judant pirmyn. Sarvadumbliq chloroplastai,kuriuose, kaip ir aulc<adumbliuose, yra chlorofilo a ir c, turbut atsirado endosirnbiozesbudu (i:r.p.76).Jq spalvaivairuojanuo geltonaiZalics iki rudos. Kai kurios Sarvadumbliqru5ys yra heterotrofa: ir buvo teigiama,kad i5 tikrqjq jie yra pirmuonys. Kaip ir titnagdumbliq, Sarvadumbliqskaidiusvandenyne yra labai didelis; jq tankis viename milimetre vandensgali siekti30000.Tamtikromis s4lygomisGymnodiniun': Gonyaulax gendiqdumbliq skaidius i5augair jie sukeliavarldenyne ,,raudonuosius potvynius". Tuometu jie gamina neurotoksinus, galindiusnuZudyti Zuvis ir apnuodyti te:paralyZiuoti moliuskus.Zmonems,suvalgiusiems Siais 5a:vadumbliais mitusiq moliuskq, paralyZiuojami kv6puojamieji raumenys. PaprastaiSarvadumbliaiyra svarbussmulkiq vandr-nyno organizmq maisto Saltinis. taip pat gyvena kai kufie riq bestuburiq kuno viduje kaip simbiontai.Pvz.,daug ii: organizmq paprastaibuna koraluose,todel koraliniai rif.' yra vienos produktyviausiq Zemes ekosistemq.

Euglendumbliai yra lankshrs

Euglendumbliai (skyriusEuglenophyta; 1000ruSiq)yra mai pm) gelavandeniai (10-500 vienal4sdiai organizmai.fuos suklasifikuoti gana sudetinga.Vienam treidaliui visq gencbidingi chloroplastai,likusioms - ne. Neturintys chloroplastq organizmai maist4 siurbia arba absorbuoja.Be to, Z:noma/ kad tamsoje augantys euglendumbliai prarana. chloroplastus tampa heterotrofais. neatrodokeista,k:ir Thi suZinome,kad jq chloroplastai primena L.al\qjqdumbh':

Sarvadumbliai turi du iiuielius

Daugeli Sarvadumbliq (skyrius Pyrrophyta; 1000 rn5iq) gaubia apsaugines (30.6b celiuliozinesplokSteles pav.).Daugu-