CIVILIN TEIS. I BENDRIEJI NUOSTATAI 1. Civilin teis kaip teiss aka. T1.1. Civilins teiss svoka.

moni bendruomenje egzistuojantys santykiai tarp moni visuomeniniai santykiai. Tie visuomeniniai santykiai, kurie sureguliuoti teiss normomis teisiniai santykiai. Iskiriamos dvi teiss rys: Pozityvioji teis, Prigimtin teis. Pozityvioji teis tai taisykls, kuri laikymasis yra sankcionuotas valstybs prievarta. Prigimtin teis tai amin ir nekintani norm visuma. J pagrind sudaro isamus vaizdinys apie mog, mogaus gimins tapatum laike ir erdvje, mogaus reikmi nekintam pobd. Jau senovs Romos teisininkai visas pozityviosios teiss normas skirst dvi dideles grupes: viej teis ir privatin teis. Vieoji teis: - nustato vieosios valdios organizacij ir reguliuoja atskir asmen santykius su valstybs organais, susivienijimais, bendruomenmis bei kt. vieaisiais junginiais; - gina valstybs interesus; - jos reguliuojamiems santykiams bdinga valdia ir pavaldumas. Paprastai vieajai teisei priskiriamos konstitucins, administracins, finansins, baudiamosios teiss akos, taip pat vieoji tarptautin teis. Privatin teis: - reglamentuoja privai asmen santykius; - jos reguliuojami santykiai grindiami privaios autonomijos, lygiateisikumo, nepavaldumo principais. Paprastai privatinei teisei priskiriamos civilin (skaitant ir eimos teis), prekybin, darbo, agrarin (ekologin) ir tarptautin teis. Svarbiausia privatins teiss aka civilin teis. Civilin teis tai teiss aka, kurios normos reguliuoja lygi ir vienas kitam nepavaldi subjekt visuomeninius turtinius santykius ir su jais susijusius, taip pat ir nesusijusius, asmeninius neturtinius santykius. T1.2. Civilinio teisinio reguliavimo dalykas. Civilinio teisinio reguliavimo dalykas rodo, kokius visuomeninius santykius reguliuoja civilin teis. LR CK 1 str. Sakoma, kad is K reguliuoja turtinius santykius ir su jais susijusius asmeninius neturtinius santykius, susiklostanius tarp fizini asmen, juridini asmen ar organizacij, neturini juridinio asmens statuso. statym numatytais atvejais K taip pat reguliuoja ir kitokius asmeninius neturtinius santykius (nesusijusius su turtiniais). Pagrindinis civilinio teisinio reguliavimo dalykas yra turtiniai santykiai. Turtiniai santykiai tai visuomeniniai ekonominiai santykiai dl turto valdymo, naudojimosi juo bei disponavimo, jo perjimo i vien asmen kitiems, taip pat dl darb atlikimo, paslaug tiekimo ir pinig mokjimo. Turtiniams santykiams, kuriuos reguliuoja CT, yra bdinga prekin pinigin iraika. Su prekine pinigine forma yra susij ir daugelis neatlygintin turtini pinigini santyki: pvz., pasaugos, panaudos, paveldjimo, ir kt. I iors tokie santykiai, atrodo, neturi prekins pinigins iraikos, taiau ji yra j pagrindas. Antai, u daiktus, kurie neatlygintinai perduodami naudotis, pasaugoti ar yra paveldimi, atlyginimas nenumatytas. Taiau tie daiktai yra turtas, turi savo vert, kuri, juos dl kieno nors kalts sugadinus, praradus ir pan., gali bti iiekoma pinigais. Asmeniniai neturtiniai santykiai, nesusij su turtiniais, - tai visuomeniniai santykiai, kurie atsiranda dl nematerialini grybi, neatskiriam nuo mogaus ar moni organizuoto kolektyvo. Tos grybs nra vertinamos pinigais ar kitokiu turtu. Jos apibdina asmenyb (mogaus, organizuoto moni kolektyvo individualyb), atskleidia jos visuomenin, dorovin vert. ioms vertybms priklauso garb, orumas, vardas (pavard), juridinio asmens pavadinimas, preks enklas, asmens laisv, nelieiamyb, buto nelieiamyb, piliei asmeninio gyvenimo, susirainjimo, telefonini pokalbi slaptumas ir kt. ios vertybs neatsiejamos nuo asmens, j negalima perleisti, pasisavinti ir pan. Taiau ne
1

visus santykius, atsirandanius dl i vertybi, reguliuoja CT normos. Daugum j reguliuoja Konstitucins normos, kuri CT nekonkretizuoja. CT normos gina garb ir orum, ugarantuoja vaizduojamojo meno krinyje pavaizduoto pilieio interes apsaug ir kt. Naujuosiuose civiliniuose statymuose reikt iplsti bei padidinti piliei neturtini teisi apsaug. Asmeniniai neturtiniai santykiai, susij su turtiniais, - tai santykiai, kurie atsiranda dl dvasins krybos produkt: mokslo, literatros, meno krini, atradim, iradim bei pramons pavyzdi sukrimo bei naudojimo. Krjas, sukurdamas atitinkam krin, deda j savo darbo ir pasiekia tam tikr krybos rezultat. Jeigu tas dvasins krybos produktas visuomenei yra naudingas, tai j panaudojant autorius gyja asmenines neturtines ir su jomis susijusias turtines teises, o kartu ir neturtinius santykius, kurie susij su turtiniais. Pvz., asmuo, sukrs literatros krin, gyja ias asmenines neturtines teises: 1) autorysts teis; 2) teis autorin vard; 3) teis krinio paskelbim, dauginim ir platinim; 4) teis krinio nelieiamyb; teis versti krin kitas kalbas. Taip pat turtin krjo teis autorin atlyginim (honorar). Asmenini neturtini santyki, susijusi su turtiniais, bdinga savyb yra ta, kad ie santykiai turi objektyvia forma iorikai ireikt objekt (krin, iradim ir pan.), kuris yra atskiras nuo krjo asmenybs. Tuo tarpu asmenini neturtini santyki, nesusijusi su turtiniais, atskiro objekto nra. mogaus garb, orumas ir kitos vertybs, sudaranios i santyki objekt, i esms yra paties asmens savybs. T1.3. Visuomenini santyki civilinio teisinio reguliavimo metodas. Civilinio teisinio reguliavimo dalykas rodo, kokius visuomeninius santykius reguliuoja civilin teis, o civilinio teisinio reguliavimo metodas, - kaip, kokiais bdais ir priemonmis tai yra daroma. Civilinio teisinio reguliavimo metodas tai sistema teisini priemoni, bd, kuriais civilin teis veikia reguliuojamus visuomeninius santykius, nukreipia juos visuomenei pageidaujama kryptimi. Teisinio reguliavimo metodo svarbiausi elementai (teisinio poveikio bdai): leidimo, sakymo (liepimo) ir draudimo. Administracinje teisje dominuoja liepimo (sakymo) elementai, baudiamojoje draudimo, civilinje teisje leidimo. Tokiu bdu susidaro savarankiki administracinio , baudiamojo ir civilinio teisinio reguliavimo metodai, turintys kiekvienam j bdingus poymius, kurie iuos metodus ir skiria vienus nuo kit. Civilinio teisinio reguliavimo metodo poymiai: 1) teisin civilini teisini santyki dalyvi lygyb; 2) i santyki dalyvi iniciatyva formuojant santykius; 3) dispozityvikumas gyjant bei gyvendinant civilins teiss subjektams priklausanias teises; 4) turtin subjektini civilini teisi paeidjo atsakomyb, siekiant atstatyti paeistas subjektines teises; 5) iekinin paeist ar ginijam teisi gynimo tvarka. Teisin CT santyki dalyvi lygyb: CT reguliuojam santyki dalyviai yra nepavalds vieni kitiems, CT normos jiems nustato lygias teises ir pareigas (neprikl. nuo to, kas i santyki subjektas fizinis asmuo, juridinis asmuo, valstyb, kokia subjekt turtin padtis ir t. t.). Pavyzdiui, teisin lygyb pirkimo pardavimo santykyje reikiasi tuo, kad pirkjas ir pardavjas teisikai yra nepavalds vienas kitam ir pardavjas negali priversti pirkjo, kad jis nusipirkt daikt u tam tikr kain. Bet CT santykio dalyviai patys savo susitarimu gali pakeisti lygi pradin teisin padt (pvz., skolintojas, pagal paskolos sutart perdavs tam tikr pinig sum skolininkui, turi tik teis tos sumos reikalauti, o skolininkas tik pareig skol grinti), ir vl j atstatyti (skola grinama), t.y. pavalds vienas kitam netampa. CT santyki dalyvi iniciatyva formuojant santykius: CT subjektai, nordami gyti civilines teises ar susikurti civilines pareigas, turi ireikti savo vali: sudarydami vairius sandorius (pirkimo - pardavimo, main, dovanojimo, paskolos ir t.t.); sukurdami mokslo, meno, literatros krinius; priimdami ar atsisakydami priimti palikim (fiziniai asmenys) ir pan. CT yra vienintel teiss aka, kurios normos civilins teiss subjektams suteikia toki plai valios ir veiksm laisv atsirasti, pasikeisti bei pasibaigti vairiems teisiniams santykiams, taip pat sigyti subjektines teises bei disponuoti jomis. Dispozityvikumas CT santykiuose, - tai CT normomis pagrsta civilini teisini santyki subjekt galimyb savo nuoira gyvendinti savo civilin teisin subjektikum pasirinkti atitinkam
2

savo elgesio variant: gyti vienokias ar kitokias subjektines teises ar j negyti, pasirinkti konkret j gijimo bd, savo nuoira statymo nustatytuose rmuose reguliuoti teisini santyki turin, disponuoti subjektinmis teismis. Turtin subjektini civilini teisi paeidjo atsakomyb. Pagrindinis CT reguliavimo dalyko komponentas yra turtiniai santykiai. Kadangi turtini santyki objektas turtas CT paeidimo atveju sunaikinamas, kitokiu bdu padaromi nuostoliai ar nevykdoma pareiga, tai neteistais veiksmais yra paeidiama ir CT santyki dalyvi turtin lygyb, kuri btina atstatyti. Todl turtini teisi paeidjas yra pareigojamas atstatyti buvusi iki teiss paeidimo padt: atlyginti al natra arba pinigais (nuostolius), o statymo nustatytais atvejais sumokti netesybas (baud, delspinigius) ir kt. Neturtini, susijusi su turtinmis, teisi paeidjas statym numatytais atvejais taip pat pareigojamas atlyginti al. Ji atlyginama, pvz., u autorysts teiss paeidimus, dl kuri atsirado turtini nuostoli, u juridini asmen neturtini teisi paeidimus, jeigu jie padar al. LR CK numato tik vienintel neturtini, nesusijusi su turtinmis, teisi paeidimo atvej, kai ala atlyginama. Tai vadinamasis moralins alos atlyginimas u garbs ir orumo paeidim, paskelbus tikrovs neatitinkanias inias, taip pat paskleidus informacij apie fizinio asmens asmenin gyvenim. alos atlyginimo dyd nuo 500 iki 10.000 Lt nustato teismas. iuo atveju ala padaroma asmeninms neturtinms vertybms ir nra susijusi su turtiniais praradimais, o pasireikia dvasinio pobdio praradimais, kuriuos bent i dalies gali kompensuoti pinigins sumos. Reikt atsivelgti usienio valstybi patirt ir nustatyti daugiau neturtins alos atlyginimo atvej. CT normose numatyti ir tokie atvejai, kai u padaryt al atsako ne patys paeidjai, o kiti asmenys: pvz., u nepilnamei iki 15 met padaryt al atsako tvai, tviai, globjai arba mokymo, aukljimo ar gydymo staiga (CK 498 str.). Turtins atsakomybs tikslas paalinti civilini teisini subjektini teisi paeidimo pasekmes ir garantuoti i teisi gyvendinim. Iekinin paeist ar ginijam teisi gynimo tvarka. CT santyki dalyviai turi lygias teises, yra nepavalds vieni kitiems. Todl tarp j kilus gin turi sprsti nesuinteresuotas organas, su kuriuo pavaldumo ryiais nra susijusi n viena i gino ali. Tokie specials jurisdikciniai organai yra teismas bei arbitraas, kurie paprastai ir sprendia civilinius ginus. Taigi civilinio teisinio reguliavimo metodas yra teiss subjekt juridine lygybe pagrsta teisinio poveikio bd ir priemoni visuomeniniams santykiams sistema, leidianti pasireikti t santyki dalyvi iniciatyvai ir dispozityvikumui, gyjant bei gyvendinant civilines subjektines teises, o jas paeidus, numatanti turtins atsakomybs priemones ir teis turiniam asmeniui garantuojanti gynybos priemones, kad paeistosios teiss bus atstatytos.

T1.4. Civilins teiss funkcijos ir udaviniai. Teiss funkcija tai jos poveikis, vaidmuo, paskirtis, tvirtinant, organizuojant bei vystant visuomeninius santykius. Teis kaip visuomenini santyki tvirtinimo, organizavimo bei vystymo veiksnys atlieka dvi svarbiausias funkcijas: reguliavimo ir apsaugos. Atskirose teiss akose jos pasireikia nevienodai. Baudiamoji, baudiamojo ir civilinio proceso teis daugiausiai atlieka apsaugos funkcijas. Civilinje teisje pagrindin vieta skiriama pozityviam visuomenini santyki reguliavimui, t.y. reguliavimo funkcijai. CT paskirtis teisikai veikti susiklosiusius turtinius, taip pat asmeninius neturtinius santykius tarp vienas kitam nepavaldi subjekt, organizuoti tuos santykius taip, kad jie funkcionuot remiantis visuomens vystymosi dsningumais, pagal visuomens poreikius, kad bt ukertamas kelias atsirasti ir plstis visuomenei alingiems santykiams. Pagal CT norm poveikio visuomeniniams santykiams pobd tikslinga skirti dvi reguliavimo funkcijos ris: statik ir dinamik. Statikos reguliavimo funkcijos poveikis reikiasi tuo, kad atitinkami CT institutai tvirtina visuomenei bei valstybei pageidautinus visuomeninius santykius (nuosavybs teiss institutas nustato nuosavybs teiss subjektus, turin, objektus ir t.t., autorins teiss institutas, iradim teiss institutas ir kt.). Dinamika reguliavimo funkcija pasireikia tuo, kad civilins teiss norm poveikis nukreipiamas visuomenini santyki dinamikos forminim, t santyki keitim,
3

tobulinim, skatinim atsirasti naujiems visuomeniniams santykiams, atitinkantiems mogaus ir visuomens poreikius. Nors civilin teis i esms yra reguliacinio pobdio, taiau ji vykdo ir apsaugos funkcij. Paeidus CT normas bei kit asmen subjektines teises, tos normos numato ir sankcijas, kuri tikslas atstatyti padt, buvusi iki teiss paeidimo: pvz., savininkas ar teistas valdytojas gali ireikalauti daikt i svetimo, jei jis neteistai j valdo, reikalauti atlyginti al ar nuostolius, reikalauti per teism paneigti garb bei orum eminani informacij, jei ji neatitinka tikrovs, ir pan. Visuomenini santyki teisinio tvirtinimo faktas, numatytos sankcijos, kurios gali bti taikomos paeidus civilins teiss normas, be abejo, vaidina ir tam tikr aukljamj bei spjamj vaidmen. Todl manoma, kad CT atlieka ir aukljimo funkcij. Pagrindinis CT udavinys nukreipti moni, vairi organizacij, taip pat valstybs institucij veikl ta linkme, kad bt spariau vystoma privatine nuosavybe pagrsta visuomens ekonomin baz ir sudarytos slygos vis geriau patenkinti fizini bei juridini asmen materialinius ir dvasinius poreikius. Remdamiesi idstytu, galime suformuluoti CT sampratos apibrim: Civilin teis tai teiss norm sistema, skirta teisikai reguliuoti vienas kitam nepavaldi subjekt turtinius santykius, kuri objektas turi tiesiogiai ireikt ar numatom vert, taip pat tiek su turtiniais susijusius, tiek ir nesusijusius asmeninius neturtinius bei organizacinius santykius, siekiant sukurti privatine nuosavybe pagrst visuomens ekonomin baz, kuri sudaryt slygas vis geriau patenkinti fizini bei juridini asmen materialinius bei dvasinius poreikius. T1.5. Civilins teiss atribojimas nuo kit teiss ak. Teisinio reguliavimo dalykas yra pagrindinis kriterijus, metodas pagalbinis kriterijus, kuriais remiantis viena teiss aka yra atribojama nuo kitos. Atriboti CT nuo valstybins ar BT nesunku, nes j reguliuojami santykiai kokybikai skirtingi. Daug sunkiau CT atriboti nuo Administracins, Darbo ir eimos teiss, nes jos turi daug bendro su CT. Civilins teiss atribojimas nuo administracins. Administracin teis reguliuoja santykius, atsirandanius valstybs institucijoms gyvendinant vykdomj bei tvarkomj veikl (valstybini moni, akcini bendrovi steigimo, reorganizavimo, likvidavimo tvark, valstybinms monms valstybinio kapitalo l ir kt.). Turtiniams santykiams, kuriuos reguliuoja administracin teis , bdinga tai, kad viena i i santyki ali yra valdymo institucija, tuose santykiuose dalyvaujanti kaip jai pavest vykdomj tvarkomj funkcij vykdytoja, o kita alis jai pavaldi. T.y. administraciniai teisiniai santykiai yra valdios ir pavaldumo santykiai. Jeigu valstybinio valdymo organas (pvz., savivaldybs miesto valdyba) lygybs pagrindu sudaryt rangos sutart dl savo patalp remonto, iuos sutartinius santykius reguliuot jau ne administracins , bet CT normos. Administraciniam teisiniam reguliavimui bdingi teisinio sakymo (liepimo) ir pavaldumo elementai, o civiliniam teisiniam reguliavimui leidimo, koordinavimo elementai ir teisin lygyb. Finans teis nuo civilins teiss skiriasi tuo, kad jos reguliavimo dalykas santykiai, atsirandantys valstybei gyvendinant finansin veikl (biudeto, emisijos ir kt.). iems santykiams, kaip ir administraciniams teisiniams, bdingas j subjekt pavaldumas, o ne j teisin lygyb. Darbo teiss reguliavimo dalykas visuomeniniai santykiai, susidarantys darbo proceso metu. Darbo teisini santyki subjektai teisikai yra lygs ir kartu pavalds monje, organizacijoje nustatytai vidaus tvarkai. Tuo i esms darbo teis ir skiriasi nuo civilins (pvz., CT normomis reguliuojami rangos santykiai rangovas nepriklauso usakovo darbuotoj kolektyvui, pats organizuoja savo darb, nustato veiklos tvark). eimos teiss reguliavimo dalykas asmeniniai ir turtiniai santykiai, atsirandantys tarp sutuoktini, tv ir vaik, kit eimos nari, taip pat tarp globj ir globotini, rpintoj bei rpintini. eimos teisje dominuojantis vaidmuo tenka asmeniniams santykiams tarp grietai apibrt subjekt, o turtiniai santykiai priklauso nuo asmenini, yra neatlygintini bei pasiymi kitais ypatumais, kuriuos lemia asmeniniai santykiai. Atriboti CT nuo prekybos teiss i esms nemanoma.Todl kai kurie autoriai kelia klausim: ar civilin ir prekybos teis yra dvi savarankikos teiss akos, ar tai viena aka. Daugelis autori CT laiko bendrja privatine teise, o prekybin specialija privatine teise. Taigi CT reguliuoja daugiau bendrus privaius santykius, kitos privaios teiss akos, tame tarpe ir prekybos teis, - siaurus,
4

specifinius privaios teiss santykius. Lietuvos Respublikoje rengiami du atskiri Civilins ir Prekybos teiss kodeks projektai. T1.6. Civilins teiss sistema. Sistema tai sandara, junginys, skirting reikini ssaja, iskirianti juos i aplinkos kaip vientis santykinai savarankik darin. Ji apima savo komponentus (posistemes, dalis, elementus) ir t komponent tarpusavio ryius bei santykius. T.y. sistema tai ne tik tam tikr reikini pasidalijimas atskiras dalis elementus, bet ir t element tarpusavio ryiai, vienijantys juos darni visum. Sistem sudaro ne vien teis apskritai. Atskiros teiss akos, poakiai, net atskiros teiss normos, bdamos didesns sistemos elementai, paios sudaro santykinai savarankikas sistemas. CT, kaip teiss sistema, yra visuma CT norm tam tikra tvarka suburt atskirus, nuosekliai idstytus institutus, poakius, kurie sveikaudami sudaro viening civilins teiss sistem. Pirminis (bazinis) CT sistemos elementas yra CT norma. Atskira ios akos norma daniausiai taip pat sudaro sistem, susidedani i susijusi element: hipotezs, dispozicijos ir sankcijos. CT institutas tai tam tikra CT norm grup, reguliuojanti santykinai savarankik visuomenini santyki sistem, - dal CT reguliuojam santyki (CT subjekt, sandori, iekinins senaties ir kt. institutai). CT poakis tai keli pagal reguliavimo dalyk vienariai tarpusavyje susij CT institutai, sudarantys santykinai savarankik CT sistemos dal. Tai nuosavybs, prievolin, but teis, autorin ir iradybos teis (pvz., prievolins teiss poakis susideda i pirkimo pardavimo, dovanojimo, paskolos, pavedimo, turto nuomos, komiso, rangos ir kt. institut). Be mint CT sistemos element, i sistema dar yra skirstoma : bendrj ir ypatingj CT sistemos dalis. Bendrosios CT dalies normos ir institutai nustato bendras taisykles, kurios paprastai taikomos visiems CT norm reguliuojamiems visuomeniniams santykiams. Pagal savo struktr bendroji dalis skirstoma tarpusavyje susijus teiss institut kompleks. iems svarbiausiems institutams priklauso pagrindiniai nuostatai, nurodantys civilini statym udavinius, civilins teiss normomis reguliuojamus santykius, nustatantys civilini teisi ir pareig atsiradimo pagrindus, civilini teisi gyvendinimo slygas, civilini teisi gynimo bdus, teisin civilins teiss subjekt padt, teiss normas apie sandorius, atstovavim, terminus ir iekinin senat. Ypatingosios CT dalies normos, institutai ir poakiai reguliuoja tik tam tikras, atskiras visuomenini santyki grupes. Ypatingosios dalies normos skirstomos iuos poakius ir institutus: 1) nuosavybs teiss poakis, kurio normos (tame tarpe ir bendros) reguliuoja privatins, kooperatyv, visuomenini organizacij, valstybs, savivaldybi nuosavybs santykius. 2) Prievolins teiss poakis. Jis susideda i bendr norm ir institut, kurie taikomi vis ri prievoliniams santykiams, ir speciali norm bei institut, skirt atskiriems prievoliniams santykiams reguliuoti. 3) CT poakis, reguliuojantis santykius, atsirandanius dl dvasins krybos rezultat sukrimo ir panaudojimo, susideda i autorins teiss, teiss atradim, iradim teiss, teiss pramonin pavyzd institut. io poakio normos reguliuoja santykius, atsirandanius dl literatros, mokslo, meno krini sukrimo, atradim, iradim padarymo ir t.t. T1.7. Privatin ir civilin teis. Jau senovs Romos teisininkai visas pozityviosios teiss normas skirst dvi dideles grupes: viej teis ir privatin teis. Vieoji teis: - nustato vieosios valdios organizacij ir reguliuoja atskir asmen santykius su valstybs organais, susivienijimais, bendruomenmis bei kt. vieaisiais junginiais; - gina valstybs interesus; - jos reguliuojamiems santykiams bdinga valdia ir pavaldumas. Paprastai vieajai teisei priskiriamos konstitucins, administracins, finansins, baudiamosios teiss akos, taip pat vieoji tarptautin teis. Privatin teis: - reglamentuoja privai asmen santykius;
5

jos reguliuojami santykiai grindiami privaios autonomijos, lygiateisikumo, nepavaldumo principais. Paprastai privatinei teisei priskiriamos civilin (skaitant ir eimos teis), prekybin, darbo, agrarin (ekologin) ir tarptautin teis. Svarbiausia privatins teiss aka civilin teis. Civilin teis tai teiss aka, kurios normos reguliuoja lygi ir vienas kitam nepavaldi subjekt visuomeninius turtinius santykius ir su jais susijusius, taip pat ir nesusijusius, asmeninius neturtinius santykius. 2. Civiliniai statymai. Civilins teiss altiniai. Kiekvieno civilinio teisinio santykio subjekto elges reguliuoja vieno ar kito valstybinio norminio akto teiss normos. iuo poiriu valstybiniai norminiai aktai gyja CT altinio reikm. Pagrindinis CT altinis Konstitucija (K). K suprantama kaip statym leidimo, tobulinimo baz, pagrindiniai principai. Bet kokie CT statymai negali prietarauti K-jai. Pvz., K 23 str. Nuosavyb nelieiama. Nuosavyb gali bti paimama tik statymo nustatyta tvarka visuomens poreikiams ir teisingai atlyginama. Joks CT statymas negali paeisti io principo. LR CK pagrindinis kodifikuotas CT altinis. Susideda i 2 dali: bendroji dalis, prievoliniai santykiai. Sekantis altinis Civiliniai statymai. Visi kiti norminiai aktai reguliuojantys civilinius santykius postatyminiai. Juos leidia institucijos, kurios neturi statymo leidybos teiss. Daniausiai tai valstybs valdymo organ ileisti aktai. Jie negali prietarauti statymams, yra maesns teisins galios. Postatymini akt paskirtis konkretizuoti statymus, juose tvirtintas normas. Tai Vyriausybs nutarimai, potvarkiai, Ministerij, departament, kt. valdymo organ teiss aktai, vairi organizacij nuostatai, statai (danai reguliuoja organizacijos nari turtines teises). Savivaldybi Taryb priimami sprendimai, jei jie turi CT pobdio norm. Paproiai gali bti CT altiniai, jei jie yra statym numatytais atvejais visuotinai pripainti (sankcionuoti valstybs). Konstitucinio teismo nutarimai, nustatantys, kad normos atitinka ar ne Konstitucijai taip pat CT altiniai (danai paaikinama, kaip ginijam norm naudoti). Teism praktikos reikm taikant ir tobulinant CT statymus. Svarbiausi AT sprendimai. AT teisj senatas nagrinja statym taikymo apibendrinimo rezultatus, aprobuoja teism sprendimus. Tiek aprobuojant, tiek nagrinjant statym taikymo apibendrinimo rezultatus, pasiekiama vieninga statym taikymo praktika. Civilini statym galiojimas laiko, erdvs, asmen atvilgiu. 1993.04.06. ileistas statymas Dl LR statym ir kit teiss akt skelbimo ir sigaliojimo tvarkos nurodo nuo kada TA laikomi galiojaniais. Lietuvos Respublikos statymai sigalioja po to, kai juos pasirao ir "Valstybs iniose" oficialiai paskelbia Respublikos Prezidentas , jeigu paiuose statymuose nenustatoma vlesn sigaliojimo diena. Kiti Seimo priimti teiss aktai sigalioja kit dien po j paskelbimo "Valstybs iniose", jeigu paiuose aktuose nenustatoma kita sigaliojimo tvarka. Respublikos Prezidento dekretai taip pat sigalioja kit dien po j paskelbimo "Valstybs iniose", jeigu paiuose dekretuose nenustatoma kita j sigaliojimo diena. Esant neatidliotinam reikalui, Lietuvos Respublikos statymai, kiti Seimo priimti teiss aktai, taip pat Respublikos Prezidento dekretai oficialiai gali bti paskelbti specialiame Seimo leidinyje arba respublikiniuose laikraiuose per Lietuvos telegram agentr (ELTA). Tokiu atveju statymai ir kiti Seimo priimti aktai sigalioja po to arba kit dien po j paskelbimo, taiau artimiausiu metu ie teiss aktai skelbiami ir "Valstybs iniose". Lietuvos Respublikos Vyriausybs nutarimai, kuriuose nustatomos, keiiamos ar pripastamos netekusiomis galios teiss normos, sigalioja kit dien po to, kai jie pasirayti Ministro Pirmininko ir atitinkamo ministro paskelbiami "Valstybs iniose".

Konstitucinio Teismo priimtas nutarimas sigalioja t dien, kuri jis pirmiausiai buvo paskelbtas "Valstybs iniose" arba specialiame Seimo leidinyje, arba respublikiniuose laikraiuose per Lietuvos telegram agentr (ELTA). Nustoja galios: 1) jei tas statymas ar kt. norminis aktas buvo ileistas apibrtam terminui, pasibaigus jo galiojimo laikui: 2) pripainus netekusiu galios (primus nauj normin akt nurodoma nuo kada ir kokie norminiai aktai netenka galios, nors danai valstybinio valdymo organai (VVO) ileidia normin akt, nenurodydami, kad tokiu paiu pavadinimu anksiau ileistas norminis aktas nustojo galios). Bendra taisykl teiss norminiai aktai (TNA) atgal negalioja. TNA taikomi tik tiems santykiams, kurie atsirado jau sigaliojus TNA-ui. Bet paiame TNA-e gali bti nurodyta, kad is aktas reguliuoja ir santykius buvusius iki TNA-o sigaliojimo. Galiojimas erdvje. Visi LR statymai ar kt. TNA-ai galioja visoje alies teritorijoje. Tam tikrais atvejais Vyriausybs nutarimai, ministerij, departament ar kt. VVO teiss aktai gali bti apibrto teritorinio galiojimo, pvz., administracinio vieneto teritorijoje. Tai turi bti numatyta paiame teiss akte. Administracinio vieneto TNA galioja toje teritorijoje. Galiojimas visuomenini santyki subjektams (galiojimas asmenims). Bendra nuostata statymai, kiti TNA-ai galiojantys t.t. teritorijoje, taikomi visiems, toje teritorijoje esantiems asmenims. Toks akt galiojimas vadinamas bendruoju. Galimas ir specialusis CTNA galiojimas asmenims. Tai tokie atvejai, kai CTNA taikomas ne visiems CT santyki subjektams t.t. teritorijoje. Tokiu atvej subjekt, kuriems taikomas CTNA ratas turi bti nurodomas paiame CTNA-e. Jei kyla neaikum, turi bti vadovaujamasi nuostata, kad CTNA galioja visiems asmenims. 5, Usienio valstybi civilins ir prekybins teiss bendra charakteristika. Monistin ir dualistin civilins teiss sistemos. Raidos tendencijos. Dualistin CT teiss sistema civilin ir prekybos teiss laikomos savarankikomis privatins teiss akomis. Valstybs, turinios dualistin privatins teiss sistem: Vokietija, Pranczija, Ispanija ir kt. Prekybos teis i pradi susiklost kaip pirkli luomo teis. Pirkliams nebuvo naudinga laikytis vis civilins teiss norm, kai kurios j var prekyb. Palaipsniui formavosi prekybos paproiai, savitos prekybos sandori sudarymo taisykls, kurios vliau buvo tvirtintos teiss normomis, o pastarosios savo ruotu buvo kodifikuotos atskiruose Prekybos kodeksuose. Monistin CT sistema. Prekybos teis nra savarankika teiss aka, nes vadinamoji prekybos teis yra ne kas kita, kaip specialios civilins teiss normos, taikomos komersant (verslinink) tarpusavio santykiams. Raidos tendencijos. Olandija, Italija ir Kanados Kvebeko provincija, kuriose egzistavo dualistin privatins teiss sistema, ilgainiui jos atsisak. Viening (unitarini) civilini kodeks egzistavimas ir skirtum tarp civilins bei prekybos teiss inykimas buvo pavadintas civilins teiss komercializacija. Civilins ir prekybos teiss santykio problema tebra aktuali Lietuvoje). Pastaraisiais deimtmeiais alia svok civilin teis, prekybos teis pradtos vartoti kitos svokos: biznio, arba verslo, teis, ekonomikos teis, kin teis ir pan. Vargu ar jos laikytinos savarankikomis teiss akomis. Mintos svokos i esms reikia ne k kit, o tam tikr teisin disciplin, kurs, kur dstant yra analizuojama visa, kas yra susij su verslu (analizuojami ne tik civilins teiss institutai sutari teis, moni teis, bet ir darbo teis, kain ir konkurencijos teisinis reguliavimas, vartotoj teisi gynimas, bankininkyst ir kt.). Pagrindins usienio ali teisins sistemos. Pasaulyje egzistuoja daugyb nacionalini teisini sistem. Panaumai, kuriuos nulemia istorins, ekonomins, kultrins, politins ar kitokios prieastys, leidia iskirti kelias giminingas teiss eimas. Literatroje pateikiamas skirtingas pagrindini pasaulio sistem grupi skaiius Pvz., R. David pasaulio teisines sistemas skirsto roman german (kontinentin) teiss eim, angl amerikiei (bendrj) teiss eim, socialistin teiss eim ir teiss eimas, grindiamas religijos ar tradicij panaumu. Pagrindins yra bendroji ir kontinentin teiss eimos. Valstybse, atstovaujaniose kontinentins teiss teisinei sistemai, civilin teis suprantama kaip vieninga teiss aka, kurios normos reguliuoja turtinius ir su jais susijusius ar nesusijusius neturtinius santykius.
7

Bendrosios teiss teisins sistemos alyse civilins teiss , kaip vieningos teiss akos, apskritai nra. JAV, Anglijoje ir kt. bendrosios teiss teisins sistemos alyse egzistuoja institucin privatins teiss sistema, sudaryta i eimos teiss, nuosavybs teiss, sutari teiss, delikt teiss, moni teiss, paveldjimo teiss, intelektins nuosavybs teiss ir kt. teiss institut. II. CIVILINIS TEISINIS SANTYKIS. 6. Civilinio teisinio santykio svoka ir ypatumai. T6.1. Civilinio teisinio santykio svoka ir struktriniai ypatumai. Nordami patenkinti savo poreikius asmenys dalyvauja vairiuose visuomeniniuose santykiuose. Jeigu iuos santykius reguliuoja TN os, visuomeniniai santykiai gyja teisin form ir tampa teisiniais santykiais, o santyki subjektai gyja subjektines teises ir teisines pareigas. CT santykiai, tai CT normomis sureguliuotas faktinis visuomeninis santykis, kurio dalyviai turi subjektines civilines teises bei pareigas. Sureguliavus visuomeninius santykius CTN-omis visuomeniniai santykiai neinyksta, faktiniai visuomeniniai santykiai gyja tam tikr teisin apibrtum. T.y. faktinio visuomeninio santykio turin sudarantys veiksmai tampa to santykio dalyvi subjektinmis teismis ir teisinmis pareigomis. Taigi, tuos paius santykius galime velgti dvejopai: kaip faktinius visuomeninius santykius ir teisinius santykius. CT santykis tai CTN- pagrindu dl materialini ar nematerialini grybi atsirandantis teisinis santykis, kurio dalyviai turi teisin savarankikum bei turtin atskirum ir dalyvauja tame santykyje kaip lygiateisiai teisi ir pareig subjektai. CT santyki ypatumai. Specifinius CT santyki bruous, pagal kuriuos CT santykius galima atriboti nuo kit teisini santyki nulemia teisinio reguliavimo dalyko ir metodo ypatumai. Civilinis teisinis santykis nuo kit teisini santyki skiriasi savo subjektais, kurie turi organizacin ir turtin atskirum, yra teisikai nepavalds vieni kitiems. CT santykio turinys. Civilinio teisinio santykio turinys yra teismis ir pareigomis numatyti civilini teisini santyki dalyvi veiksmai. Civilins subjektins teiss svoka. Civilin subjektin teis apibdinama, apibriama kaip galimas elgesys skirtas tenkinti savo ar kit santykio dalyvi interesus. Civilins subjektins teiss turinys tai civilins teiss normomis leidiamas (nedraudiamas) elgesys, susidedantis i trij ri galimybi: 1) galimybs turiniam teis asmeniui pasirinkti tam tikr elgesio variant, 2) galimyb reikalauti i kit asmen tam tikro aktyvaus elgesio, 3) galimybs imtis priemoni savo subjektinei teisei apsaugoti ar ginti. Civilin subjektin pareiga suprantama kaip privalomo elgesio ribos, kaip privalomas elgesys, skirtas tenkinti teisini santyki dalyvi interesus. Civilins subjektins pareigos turinys tai privalomas elgesys, susidedantis i teisini btinybi, kurios atitinka teis turinio asmens galimybes: 1) galimyb paiam teis turiniam asmeniui tam tikru bdu elgtis atitinka pareigoto asmens teisin btinyb netrukdyti jam tai daryti (netrukdyti savininkui turt valdyti, naudotis juo bei disponuoti), 2) galimyb reikalauti tam tikro aktyvaus elgesio i kito ar kit asmen atitinka pareigoto asmens teisin btinyb tuos aktyvius veiksmus vykdyti (nuomotojas privalo perduoti nuomininkui jo isinuomot daikt), 3) galimyb imtis priemoni savo subjektinei teisei apsaugoti bei ginti atitinka pareigoto asmens teisin btinyb ne tik kad netrukdyti imtis toki priemoni, bet atitinka jo pareiga padti atstatyti t paeist ar ginijam subjektin teis. Jeigu vieno asmens teiss negarantuotos kit asmen privalomas elgesys, tai bus tik jo noras. Todl civilinis teisinis santykis ir reikiasi keli asmen galimo bei privalomo elgesio aktais, kurie numato j teises ir pareigas. CT santyki subjektai. tai asmenys, tarp kuri susiklosto arba atsiranda CT santykis. Teigiama, kad CT santykiai gali atsirasti ir tarp asmens ir daikto (pvz., nuosavybs teisiniai santykiai). Taiau toks teiginys i esms neteisingas. CT santykiai gali atsirasti tik tarp asmen (subjekt) dl to daikto (objekto). CT santyki subjektu gali bti kiekvienas asmuo, kuris pagal atitinkamus galiojanius CT NA gali bti t civilini santyki subjektu. T.y. tas asmuo turi turti civilin teisin subjektikum.
8

gyvendindamas subjektikum, siekdamas tenkinti savo poreikius, asmuo gali gyti vairias subjektines civilines teises. CT santykiu subjektu gali bti valstyb, savivaldyb, fizinis ar juridinis asmuo. Fiziniai asmenys kaip civilini santyki subjektai skirstomi: 1) LR pilieiai, 4) usienieiai, 5) apatridai (asmenys be pilietybs). Usienio pilieiai ir apatridai naudojasi Lietuvoje su neymiais apribojimais naudojasi tokiomis pat civilinmis teismis ir pareigomis kaip ir Lietuvos pilieiai. Juridinis asmuo, kaip CT santyki subjektas, suprantamas kaip tam tikra organizacija, turinti savo atskir turt ir galinti savo vardu gyti turtines ir asmenines neturtines teises bei pareigas, bti iekovu bei atsakovu teisme arba treij teisme (arbitrae). CT santykiuose statym numatytais atvejais dalyvauja valstyb bei savivaldybs. CT subjektikumas tai CTN-omis nustatyta fizini, juridini, asmen bei valstybs ar savivaldybi galimyb bti civilini teisini santyki subjektais. CT santyki subjekt teisinis subjektikumas nra vienodas. Jis priklauso nuo Ctsantyki subjekt paskirties, j poreiki. Laikoma, kad fizini asmen TC subjektikumas yra bendro pobdio- jie gali turti vairias CT-es ir pareigas, kurios reikalingos mogui apskritai. Juridiniai asmenys kuriami tam, kad pasiekt konkret, special tiksl. Todl j CT subjektikumas specialus. Tam tikr ypatum turi ir Valstybs bei Savivaldybi CT subjektikumas, nes j paskirtis specifin ir skiriasi nuo fizini bei juridini asmen subjektikumo. Vyrauja nuomon, kad CT subjektikumas susideda i teisnumo ir veiksnumo. Teisnumas tai bendra subjektin teis gyti, turti konkreias civiliniais statymais numatytas ar jais nedraudiamas teises bei susikurti sau pareigas. Veiksnumas bendra subjektin teis savo veiksmais gyti ias civilines teises bei susikurti pareigas. Pvz., Konstitucijos 47 str. Yra nuostata, kad em () nuosavybs teise gali priklausyti tik LR pilieiams ir valstybei. i K nuostata nurodo kas gali tapti ems nuosavybs subjektais apibrtas LR piliei ir valstybs teisnumas. Nordamas tapti konkreios ems nuosavybs subjektu, asmuo turi atlikti (galti atlikti) aktyvius veiksmus t.y. turi bti veiksnus. Teisnumas tai subjektui suteikta galimyb gyti konkreias subjektines teises, o j realizavimui reikia, kad subjektas bt veiksnus. CT santyki rys. Daniausiai CT santykiai klasifikuojami atsivelgiant j objektus: 1) turtiniai CT santykiai atsirandantys tarp subjekt dl turto, 2) neturtiniai CT santykiai atsirandantys dl mogaus krybos rezultat ar asmenini neturtini grybi, neatskiriam nuo asmens Pagal savo turin CT santykiai skirstomi: 1) absoliutiniai CT santykiai- kuriuose gali dalyvauti kiekvienas asmuo, 2) santykiniai kuriuose gali dalyvauti tik tam tikras asmen ratas. Turtiniai CT santykiai skirstomi : 1) nuosavybs CT santykius tai tokie CT sureguliuoti turtiniai santykiai, kur teis turintis asmuo, nuosavybs teiss subjektas, turi teis turt valdyti, naudotis juo ir disponuoti, o visi kiti asmenys turi pareig netrukdyti jam gyvendinti ias teises. 2) prievolinius CT santykius tai CT normomis sureguliuoti turtiniai santykiai, kuri vienas subjektas kreditorius, turi teis reikalauti i kito subjekto skolininko, kad is perduot jam turt, atlikt darbus, teikt paslaugas, sumokt pinigus arba susilaikyt nuo koki nors veiksm, o skolininkas privalo vykdyti savo pareig. Nuosavybs teisiniai santykiai skirstomi : 1) privaios nuosavybs teisinius santykius (subjektai fiziniai ar juridiniai asmenys), 2) vieosios nuosavybs teisinius santykius ( subjektai valstyb ar savivaldybs). Neturtiniai CT santykiai yra trij ri: 1) asmeniniai neturtiniai santykiai, atsirandantys dl neturtini grybi, kurios neatskiriamos nuo mogaus ar moni kolektyvo (neturtiniai santykiai nesusij su turtiniais), - tai
9

santykiai dl garbs, orumo, vardo, firminio pavadinimo ir pan.), i santyki objektai negali bti perleidiami kitiems asmenims, 2) neturtiniai santykiai, atsirandantys dl intelektualins veiklos produkt (neturtiniai santykiai susij su turtiniais), atsiranda dl mokslo, meno, literatros krini, iradim ir pramonini pavyzdi sukrimo bei panaudojimo, intelektualins veiklos objekt, neturtines bei turtines teises, iskyrus autorin teis, autoriai gali perleisti kitiems asmenims, 3) organizaciniai teisiniai santykiai, jie susij tiek su turtiniais, tiek su neturtiniais santykiais ir padeda tiems santykiams atsirasti, formuotis ar juos gyvendinti, - tai santykiai, atsirandantys sudarant perveimo ir kitas panaias kines sutartis, atstovavimo santykiai ir kt. T6.10. Civilini teisini santyki atsiradimo, pasikeitimo ir pasibaigimo pagrindai. CT santykiui atsirasti reikalingas teisinis faktinis pagrindas, vadinamas juridiniu faktu Juridinis faktas (JF) tai toks realios tikrovs reikinys, su kuriuo CT normos sieja CT-io santykio atsiradim, pasikeitim ar pasibaigim. JF bdingi poymiai: 1) tai tam tikros realios tikrovs reikinys, 2) tai toks reikinys, kur numato CT normos, 3) tai turi bti toks reikinys, su kuriuo CT normos sieja tam tikrus teisinius padarinius (pasekmes). JF sukelia pasekmes: 1) CT santyki atsiradim, 2) CT sant. Pasikeitim, 3) CT sant. Pasibaigim. Pagal jas JF klasifikuojami : 1) teis sukurianius, 2) teis pakeiianius, 3) teis panaikinanius. JF pagal savo turin skirstomi: 1) veiksmus, t.y. faktus priklausanius nuo mogaus valios, 2) vykius, t.y. faktus nepriklausanius nuo mogaus valios. Nors CT nevartojama svoka veika, bet CT statymais numatytais atvejais kaip veiksmas gali bti suprantamas ir neveikimas (pvz., prievols nevykdymas, skolos negrinimas, utraukia skolininkui atsakomyb). Veiksmai gali bti teisti (neprietarauja CT norm reikalavimams) arba neteisti (neatitinka, prietarauja konkreioms teiss normoms). Pagal tiksl teisti veiksmai skirstomi teisinius aktus ir poelgius. Teisiniai aktai tokie teisti veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti CT santykius. Poelgiai tokie CT subjekto veiksmai, kuriais jis specialiai nesiekia sukurti sau subjektini teisi ar gyti teisini pareig, bet dl toki veiksm atsiranda teisins pasekms, nes tai numato C statymai. Teisiniai aktai savo ruotu skirstomi administracinius aktus ir sandorius. Administraciniai aktai tai valstybinio valdymo organ, visuomenini valdymo organ aktai, turintys CT reikm. Sandoriai asmen veiksmai, specialiai skirti sukurti tam tikriems teisiniams padariniams. Labiausiai paplit sandoriai CT sutartys. Teisiniai vykiai skirstomi : 1) absoliuius atsiranda ir vystosi nepriklausomai nuo mogaus valios (natrali mogaus mirtis, sutartyse nenugalima jga ir t.t.). 2) santykinius atsiradimas susijs su mogaus valios ireikimu, bet toliau vystosi nepriklausomai nuo mogaus valios, kartais tolesnis vystymasis gali bti net prieingas mogaus valiai (trobesi padegimas, vaiko gimimas irt.t.)

10

Viskas, kas aukiau idstyta, pavaizduota pieinyje:

CIVILINI TEISINI SANTYKI ATSIRADIMO, PASIKEITIMO BEI PASIBAIGIMO PAGRINDAI

JURIDINIAI FAKTAI

Teis sukuriantys

Teis pakeiiantys

Teis panaikinantys

VEIKSMAI

VYKIAI

Teisti

Neteisti

Absoliuts

Santykiniai

Teisiniai aktai

Teisiniai poelgiai

Administraciniai aktai

Sandoriai

CT santykiams atsirasti, pasikeisti ar pasibaigti kartais neutenka vieno juridinio fakto, reikalingi keli. Tokia JF sistema, susidedanti i dviej ar daugiau tarpusavyje susijusi veiksm ar vyki, daniausiai vadinama faktine sudtimi, arba juridini fakt sudtimi. Juridini fakt sudt reikia skirti nuo sudtingo juridinio fakto. JF sudtis yra keli savarankik fakt sistema, o sudtingas JF vieno fakto poymi sistema (CT paeidimas kai juo padaroma ala tai vienas sudtingas JF, taiau norint nustatyti CT paeidim, rodyti, kad buvo vykdytas prieingas teises veiksmas, btina nustatyti prieastin ry tarp veiksmo ir alos, turi bti nustatyta asmens, padariusio al, kalt, pagaliau turi bti padaroma ala, - vis i veiksm sistema sudaro juridinio fakto sudt). T7. FIZINIAI ASMENYS KAIP CIVILINS TEISS SUBJEKTAI T7.1. Fizini asmen teisnumas Civilins teiss subjekto svoka yra glaudiai susijusi su civilinio teisnumo ir civilinio veiksnumo svokomis.CK 8 str.civilin teisnum apibria kaip galjim turti civilines teises pareigas.Civilinio teisnumo,kaip ir bet kurios kitos teisins svokos,pobd ir turin
11

nulemia konkreios visuomenins ekonomins formacijos gamybiniai santykiai.Valstyb fiziniams ir juridiniams asmenims suteikia galimyb turti civilines teises ir pareigas,atsivelgdama atitinkamo laikotarpio materialines gyvenimo slygas. Teisnumas nra gimta mogaus savyb.Tai tam tikra socialin ekonomin savyb,kuri asmeniui,kaip teiss subjektui,savo statymais suteikia ir pripasta valstyb.Teisnumas tai antstatinis reikinys,teisikai ireikiantis individo visuomenin padt,paskiausiai slygot egzistuojani toje visuomenje formacijoje santyki ir bazs.Todl teiss ir pareigos ,kurias vienu ar kitu ekonomins formacijos vystymosi laikotarpiu gali turti teiss subjektai,yra nevienodos.Pvz.vergvaldinje ekonominje formacijoje vergai nebuvo teiss subjektai,todl jie neturjo teisnumo. Civilinis teisnumas tai galjimas turti ne tik civilines teises,bet ir civilines pareigas.Teis be pareigos neegzistuoja.Todl teisi ir pareig tarpusavio ryys yra neatskiriamas civilinio teisnumo bruoas.Galimyb turti civilines teises visada adekvati galimyb gyti ir civilines pareigas. Civilinis teisnumas glaudiai susijs su subjektine teise.Subjektin teis tai valstybs saugomo leistino asmens(teiss subjekto) elgesio ris ir apimantis,taip pat galimyb reikalauti tokio elgesio i pareigoto asmens.Subjektin teis- tai konkreti teis,priklausanti konkreiam teisinio santykio subjektui. T7.2. Fizinio asmens teisnumo pradia ir pasibaigimas. CK 9 str.numato piliei civilinio teisnumo atsiradimo ir jo inykimo momentus.Jame nurodyta.kad pilieio teisnumas atsiranda jo gimimo momentu ir inyksta jam mirus. Taiau daugeliu atvej statymas gina ir pradto,bet dar negimusio vaiko interesus.Pvz. CK 499 str.nurodo,kad nekentjusiojo mirties atveju teis alos atlyginim turi nedarbingi asmenys,kurie buvo mirusiojo ilaikomi arba jo mirties dien turjo teis gauti i jo ilaikym,taip pat mirusiojo vaikas,gims po mirties.ios normos rodo,kad galiojantys civiliniai statymai gina pradt,bet dar negimusi vaik teises ir interesus.Taiau ms civiliniai statymai negimusi vaik nelaiko teiss subjektais. Civilinis piliei teisnumas pasibaigia jiems mirus.Tai reikia,kad teisnumas nepriklauso nuo mogaus amiaus,sveikatos ir mirties prieasties. T7.3 Fizini asmen teisnumo lygyb. Civilinio teisnumo bdingas bruoas visada turi bti jo realumas.Galimyb bti statymo numatyt teisi ir pareig subjektu kiekvienam mogui turi garantuoti pagrindinis valstybs statymas Konstitucija.Civiliniam teisnumui bdingas lygybs principas,kurio esm ta,kad visi privalo turti vienodas galimybes gyti visas statyme numatytas teises ir pareigas,taiau negali turti joki privilegij. T7.4. LR Konstitucija apie fizini asmen asmen lygiateisikum. Galiojanti Konstitucija visiems pilieiams numato lygias teises,o kartu ir tok pat teisnum,nepaisant rass ,lyties,tautybs,priklausymo vienai ar kitai politinei partijai.. T7.5 Fizini asmen teisnumo turinys,teisnumo realumas ir garantijos. Kiekvienoje ekonominje formacijoje civilinio teisnumo turinys yra skirtingas.Fizini asmen civilinio teisnumo turin ir pobd slygoja toje ekonominje formacijoje susiklost gamybiniai santykiai.Ms respublikoje galiojantys statymai suteikia galimyb visiems turti lygias civilines teises ir pareigas ,nepriklausomai nuo lyties ir ,rass,politini ir religini sitikinim.Galimyb turti civilines teises ir pareigas yra neatskiriama mogaus savyb,tenkinant savo materialinius ir kultrinius poreikius.Turdami civilin teisnum mons gali dalyvauti vairiuose teisniuose santykiuose.Pagal galiojani Konstitucij ir civilinius statymus ms respublikoje civilin teisnum turi visi Lietuvos pilieiai,taip pat usienieiai ir asmenys be pilietybs. Civilini teisi ir pareig visuma, kurias ms respublikoje gali turti teiss subjektai, pagal galiojanius statymus sudaro teisnumo turin. Kaip jau akcentuota ,civilinio teisnumo turin slygoje egzistuojantys gamybiniai santykiai,kio sistema ir nuosavybs formos.Tai nulemia t kompleks civilini teisi ir pareig,kurias gali turti respublikos pilieiai (gyventojai), civilines teiss subjektai. 1990 02 12, primus Nuosavybs pagrind statym,civilinio teisnumo turinys buvo iplstas. io statymo 2 str.numato,kad Lietuvos pilieiai gali bti privatins nuosavybs subjektais.Kartu ipleiamos galimybs gyti subjektin nuosavybs teis daugel objekt.LR Konst. Nurodoma,kad turto kinio naudojimo rezultatai produkcija ir pajamos- priklauso turto savininkui.Taigi io statymo 12 str.numato numato piliei galimyb gyti civilin subjektin teis turto kinio naudojimo rezultatus produkcij ir pajamas.
12

Civilinio teisnumo turin ms respublikoje iuo metu nustato Konstitucija,Civilinis kodeksas,Nuosavybs pagrind statymas,taip pat ir kiti paskutiniuoju metu priimti aktai. Kalbant apie piliei civilinio teisnumo turin,reikia nurodyti ,kad pilieiai pagal statymus gali turti turt privatin nuosavyb,teis naudotis gyvenamomis patalpomis ir kartu turtu,paveldti turt ir palikti j testamentu,pasirinkti veiklos r ir gyvenamj viet,turti mokslo,literatros ir meno krinio,atradimo,iradimo,racionalizacinio pasilymo bei kitas intelektualins veiklos produkt autorines teises,taip pat turti kitokias turtines ir asmenines neturtines teises.Ivardytos teiss,kurios eina civilinio teisnumo turin,yra pagrindins civilinio teisnumo dalys.Kiekviena i i teisi tai statymais garantuota galimyb gyti konkrei civilin subjektin teis. T7. 7. Fizini asmen veiksnumas. Be civilinio teisnumo ,civilins teiss subjektams yra bdinga kita savyb- civilinis veiksnumas.CK 11 str.civilin veiksnum apibria galjim savo veiksmais gyti civilines teises ir sukurti sau civilines pareigas.Civilinis veiksnumas yra bendra teisin prielaida savo veiksmais sigyti civilines teises ir susikurti pareigas bei jas realizuoti ir atsakyti u savo veiksmus.Kaip civilin teisnum,civilin veiksnum slygoja visuomeniniai ekonominiai santykiai,ir jis remiasi teisinmis normomis. Civilinio teisnumo ir veiksnumo kategorijos turi daug bendr bruo,taiau tai yra dvi skirtingos teisins kategorijos.inome jog teisnumo svoka apibria tai,k gali turti teiss subjektas.O veiksnumas apibria vis pirma tai,k gali susikurti teiss subjektas savo veiksmais.Tokiais veiksmais gal bti statyme tiesiogiai numatyti(arba nenumatyti) veiksmai.Civilinio veiksnumo,kaip aktyviosios subjekto veiklos,kategorija nepaprastai glaudiai siejasi su civiliniu teisnumu.Galima sakyti,kad civilinio veiksnumo pagrindas yra civilinis teisnumas.Jeigu civilinio teisnumo turin neeina galimyb gyti vien ar kit subjektin teis,tai nepaisant joki asmens pastang ,jis netaps tos subjektins teiss turtoju.Kita vertus veiksnumas neturi tiesiogins takos teisnumui. Skirtingai nuo civilinio teisnumo,kur turi visi,ir nepriklausomai nuo slyg,civilin veiksnum gali turti ne visi asmenys.Asmuo gali bti visikai veiksnus tik tada ,kai jis sugeba protingai veikti ir smoningai suprasti savo poelgius bei j pasekmes.Todl veiksnumas tiesiogiai priklauso nuo psichinio isivystymo,intelekto ir valios brandos laipsnio,gebjimo suprasti savo veiksm reikm ir juos valdyti.Be,to statymas veiksnum sieja ir su tam tikru amiumi.Jeigu asmuo veiksnus,tai reikia,kad jis fizikai ir protikai yra subrends,gali savarankikai dalyvauti politiniame ir visuomeniniame gyvenime,savarankikai atlikti vairiausius juridinius veiksmus ir ,be abejo,atsakyti u savo poelgius.Jeigu amius ir psichin bkl teisnumui neturi jokios takos,tai veiksnumui ie faktoriai turi lemiam tak.Btent laikantis amiaus ir medicininio kriterijaus,statym leidjas ir diferencijuoja fizini asmen civilinio veiksnumo apimt.Teisnus asmuo gali bti ir neveiksnus,o veiksnus asmuo visada yra teisnus. T7.8. Visikas veiksnumas. statymas numato,kad visikas civilinis veiksnumas atsiranda asmeniui sulaukus pilnametysts,tai yra sujus 18 met.Toks asmuo visikai supranta savo poelgi reikm.Jis yra visikai veiksnus.Taiau kartais visikas veiksnumas gali atsirasti ir nesulaukus 18 met.tais atvejais ,kai statymas leidia sudaryti santuok asmeniui,neturiniam 18 met,toks asmuo nuo santuokos sudarymo momento gyja visik veiksnum.is veiksnumas neinyksta ir tada ,kai santuoka vliau nutraukiama arba pripastama negaliojania dl prieasi ,nesusijusi su santuokiniu amiumi. T7.8. Santykinis veiksnumas kur turi nepilnameiai nuo 15 iki 18 met.Pagal CK 14 str.nepilnameiai nuo 15 iki 18 met gali sudarinti sandorius tik turdami tv,tvi arba rpintoj sutikim.Taiau jie turi teis savarankikai disponuoti savo udarbiu arba stipendija ,gyvendinti autorines teises savo krinius,atradimus,iradimus ir racionalizacijas,taip pat sudarinti smulkius buitinius sandorius.Ikilus btinybei i nepilnamei nuo 15 iki 18 met teis gali apriboti globos ir rpybos organai.taigi,kaip galime pastebti i CK 14 str.2d.numatyt atvej,turi apriboti j tvai ,tviai arba rpintojai.Nepilnamei nuo 15 iki 18 met veiksnumui bdinga tai kad jie gali savarankikai disponuoti savo udarbiu arba stipendija,savo indliais bankuose,sudarinti smulkius buitinius sandorius,savarankikai stoti kooperatines ir kitas visuomenines organizacijas,gyvendinti savo autorines ir iradj teises ir pagaliau savarankikai atsakyti u al,padaryt kitiems asmenims. Asmen ,piktnaudiaujani alkoh.grimais ,narkotinmis ar toksinmis mediagomis ,veiksnumas gali bti apribojamas teismine tvarka.(CK 16 str.)Apribojus veiksnum,sandorius jie gali sudarinti tik turdami savo rpintojo sutikim,iskyrus smulkius buitinius sandorius.Pilieiui nustojus
13

piktnaudiauti alkoh.ir kitais gardumynais jo veiksnumo apribojimas gali bti panaikinamas taip pat teismine tvarka. Dalinis veiksnumas kalbant apie maamei iki 15 met civilin subjektikum ,lit.ilg laik buvo teigiama,kad jie yra visikai neveiksns,o statymas tik leidia kai kurias iimtis i ios taisykls,suteikdamas jiems ribotas teisines galimybes dalyvaujant civilinje apyvartoje.Taiau bt neteisinga nepilnameius iki 15 met civilinio veiksnumo poiriu prilyginti asmenims,teismine tvarka pripaintiems neveiksniais dl psichins ligos ar silpnaprotysts.Nepilnameiai iki 15 met turi ,nors ir labai maos apimties,civilin veiksnum,kur galima bt vadinti daliniu. CK 13 str.nors ir pabriama,kad u nepilnameius iki 15 met sandorius j vardu sudarinja tvai,tviai arba globjai,ia pat nurodomos dvi iimtys.2 dalyje kalbama apie j teis savarankikai sudarinti smulkius buitinius sandorius,o treioje dalyje j teis dti kredito staigas ir jais disponuoti pagal kitus statymus. Veiksnumas ,kaip ir teisnumas pasibaigia asmeniui mirus.Taiau daugeliu atvej mogus gali netekti veiksnumo ir bdamas gyvas.Paaikjus,kad asmuo negali protingai tvarkyti savo reikal dl psichins bkls sutrikimo,statymo numatyta tvarka jis gali bti teismo pripastamas neveiksniu.Asmuo gali bti pripastamas neveiksniu dl psichins ligos arba silpnaprotysts,trukdani jam suprasti savo veiksmus ir juos valdyti.Piliet pripainus neveiksniu,jam steigiam globa.Jo vardu sandorius sudarinja globjas.Tokiam asmeniui pasveikus arba labai pagerjus jo sveikatos bklei,jis gali bti teismo pripaintas veiksniu.Kol asmuo atitinkama tvarka nra pripaintas neveiksniu,laikoma,kad jis veiksnus. T7.12. Gyvenamoji vieta,jos juridin reikm.Civiliniams teisminiams santykiams svarbi reikm turi tikslus j subjekt gyvenamosios vietos nustatymas.Kiekvieno asmens gyvenimas,jo darbin,politin ir visuomenin veikla yra susij su tam tikra gyvenamja vieta.Gyvenamoji vieta svarbi reikm turi gyvendinant vienas ar kitas teises ir pareiga,atsirandanias i konkrei teisni santyki. Gyvenamoji vieta (CK 17 str.)laikoma ta vieta,kurioje asmuo nuolat arba daugiausia gyvena.Taigi gyvenamoji vieta nustatoma ne pagal darbo ar turo buvim,o pagal tai,kur jis nuolat arba daugiausia gyvena,t.y.daugiau negu kitose vietose.Kiekvienas fizinis asmuo turi tik vien gyvenamj viet,kuri pats laisvai pasirenka,laisvai gali pakeisti,realizuodamas savo teis pasirinkti gyvenamj viet(CK 10 str.)J pasirenkant pasireikia veiksnaus asmens valia.Numatydamas bendr gyvenamosios vietos nustatymo taisykl,statym leidjas tvirtina ir specialij maamei ir visikai neveiksni asmen gyvenamosios vietos nustatymo taisykl.Pagal CK 17 str.2d.nepilnamei iki 15 met ir globojam asmen gyvenamoji vieta laikoma atitinkamai j tv,tvi arba globj gyvenamoji vieta.Taigi i asmen gyvenamj vieta laikoma j statymini atstov gyvenamoji vieta. T7.13. Pripainimas neinia kur esaniu ir paskelbimas mirusiu. Kartais ilg laik dl vienoki ar kitoki prieasi nra galimybs nustatyti asmens gyvenamosios vietos ir suinoti ar jis gyvas ar ne.Tokiu atveju atsiranda tam tikras teisni santyki,kuri subjektas yra is asmuo,neapbrtumas.is neapbrtumas ilgai tstis negali.Tokio asmens interesai,jo kreditori interesai,valstybs interesai reikalauja ,kad is neapibrtumas bt paalintas.Todl civilins teiss normos leidia tokius pilieius pripainti neinia kur esaniais ir paskelbti mirusiais.Pilietis gali bti pripaintas neinia kur esaniu ir paskelbtas mirusiu tik teismine tvarka,esant statyme numatytoms slygoms.Pagal CK 18 str.pilietis gali bti pripaintas neinia kur esaniu,jei nuolatinje jo gyvenamojoje vietoje vienerius metus nra ini,kur jis yra.Pripainus piliet neinia kur esaniu ,atsiranda tam tikros teisins pasekms.Jo turtui steigiama globa.I io turto duodamas ilaikymas pilieiams,kuriuos neinia kur esantis pagal statym turi ilaikyti,ir padengiamas siskolinimas,kils i kit neinia kur esanio prievoli.Jeigu pripaintas neinia kur esaniu pilietis atsiranda arba paaikja jo buvimo vieta,is teismo sprendimas turi bti panaikintas.Po to globos ir rpybos organai panaikina ir jo turto glob. Pagal CK 21 str.pilietis gali bti paskelbiamas mirusiu ,jeigu nuolatinje jo gyvenamojoje vietoje nra ini apie jo buvimo viet trejus metus.Tai bendra piliei paskelbimo mirusiais taisykl,kuri turi nemaai iimi: 1.Jeigu pilietis dingo be inios tokiomis aplinkybmis,kurios sukl mirties grsm,arba yra pagrindas spti,jog jis uvo per nelaiming atsitikim,toks asmuo gali bti paskelbiamas mirusiu prajus 6 mnesiams nuo paskutinij ini gavimo apie j dienos.iuo atveju paskelbiant piliet mirusiu toje paioje byloje btina nustatyti nelaimingo atsitikimo fakt; 2.karys ar kitas pilietis,dings be inios dl karo veiksm,gali bti paskelbiamas mirusiu ne anksiau kaip prajus dvejiems metams nuo karo veiksm pasibaigimo dienos.
14

Paskelbtojo mirusiu pilieio mirties diena laikoma ta diena,kuri siteisja teismo sprendimas paskelbti mirusiu.Jeigu paskelbiamas mirusiu pilietis dingo be inios tokiomis aplinkybmis,kurios sukl mirties grsm,arba jei yra pagrindas spti j uvus per nelaiming atsitikim,teismas tokio pilieio mirties diena gali pripainti spjamo jo uvimo dien(CK 21 str.) Paskelbiant mirusiu ,teisikai tvirtinama tik jo mirties prezumpcija,bet nesaniojo pilieio mirties faktas.Pilieio paskelbimas mirusiuoju jo civilini teisi ir pareig atvilgiu prilyginamas miriai,ir dl to atsirandanios teisins pasekms yra analogikos teisinms pasekmms,atsirandanioms pilieiams mirus.Paaikjus paskelbto mirusio pilieio buvimo vietai arba jam sugrus,teismo sprendimas paskelbti j mirusiu turi bti panaikintas.CK 22 str.numato,kokia tvarka grinamas turtas pilieiui,parklebtam mirusiu,jeigu jis sugrta. Jeigu paskelbtas mirusiu fizinis asmuo atvyksta arba paaikja jo buvimo vieta, teismas panaikina sprendim paskelbti fizin asmen mirusiu. Atvykusysis fizinis asmuo neturi teiss reikalauti grinti savo turt, kuris, paskelbus j mirusiu, yra paveldtas. Taiau tais atvejais, kai jis neinia kur buvo dl svarbi prieasi,jis turi teis, nepriklausomai nuo savo atvykimo laiko,reikalauti grinti savo turt, ilikus pas pdinius, taip pat turt, perjus tretiesiems asmenims, jeigu ie, gydami t turt, inojo, kad jo savininkas yra gyvas. Jeigu tais paiais atvejais turtas paveldjimo teise atiteko valstybei ir buvo realizuotas, tai, panaikinus sprendim paskelbti piliet mirusiu, jam grinama suma, gauta, realizuojant turt. T8: VALSTYB, KAIP CIVILINS TEISS SUBJEKTAS Valstyb, kaip civ. teiss subjektas (o taip pat, kaip nuosavybs teiss subjektas) suvokiama pakankamai sudtingai. Nuosavybs teisiniuose santykiuose valstyb savo teiss turi gyvendinti per savo organus. Valstyb civ. santykiuose dalyvauja dviem prasmmis: 1. Valstyb dalyvauja civ. santykiuose, perduodama savo turt valstybinms monms, staigoms, organizacijoms turto patikjimo teise. Turto patikjimo turinys nra apibrtas statymuose, ir todl nra numatyta, kokias teises turt, perduot patikjimo teis, turi patiktinis. Tai nustatoma kiekvienu atveju, t.y. mons, staigos, organizacijos statuose (arba nuostatuose). ios teiss gali eiti tiek valdymo turin, tiek naudojimo (disponavimo). Turto patikjimo teiss turinys gali bti nustatytas kituose norminiuose aktuose, reglamentuojaniuose tam tikr grupi veikl. 2. Teis turt gyvendinama tiesiogiai per savo institutus, pvz., ministr, inspekcijas. Visame iame mechanizme dalyvauja ir kontroliuojanti institucija Valstybs kontrol. Pagal LR statym dl valstybs turto dalies perdavimo savivaldybms, didioji valstybs turto dalis buvo joms perduota. tiek valstyb, tiek savivaldyb gali dalyvauti prievolinse teisiniuose santykiuose. Jos taip pat gali bti pardavju (pirkju), t.y. dalyvauti sutartiniuose teisiniuose santykiuose. Valstyb aktyviai dalyvauja paskoliniuose santykiuose, ileisdama vidaus obligacijas, kurias gyja asmuo ir tokiu bdu tampa valstybs kreditoriumi. Valstyb tampa skolininku (debitoriumi). Taip atsiranda civ. teisinis santykis. alies viduje valstyb civ. teisniuose santykiuose gali dalyvauti ir dar vienu specifiniu atveju. Kai, sudarydami sandorius, asmenys paeidia vien ar kit normini akt reikalavimus, teismas gali taikyti sankcij restitucija negalima. Tokiu atveju turtas pereina valstybei. Valstyb ia dalyvauja civ. teisiniame santykyje, taiau ji netampa civ. teiss subjektu. Kaip civ. teisini santyki subjektas valstyb gali dalyvauti ir usienio apyvartoje, pvz., imdama paskolas usienyje. Tokiu atveju ji yra civ. teisini santyki subjektas. T.p. pagal statymus ir teiss norminius aktus kiekviena valstyb turi galimyb sigyti ems sklyp savo atstovybei. Tokiu atveju ji t.p. yra civ. teiss subjektas. Be to civilinje apyvartoje valstyb gali dalyvaut utikrindama savo nuosavybs apsaug, parduodama savo turt. Naujame CK valstyb bus tvirtinta, kaip civ. teiss subjektas. T.9. JURIDINIAI ASMENYS
15

Civilini teisini santyki dalyviais g.b. ne tik fiziniai bet ir juridiniai asmenys. Juridinis asmuo tai fizini asmen grupi (kartais ir vieno asmens) turtini interesu personifikacijos priemon. Pagal CK 23 str. 1 d. juridiniais asmenimis laikomos organizacijos, kurios turi atskir turt, gali savo vardu gyti turtines ir asmenines neturtines teises ir turti pareigas. Jie g.b. iekovais ir atsakovais teisme bei arbitrae. CK 23 str. 2 d. nurodo, kad juridiniais asmenimis g.b. mons, staigos, organizacijos, asociacijos, visuom. org., polit. part., kt. organizacijos LR statym ir i org. stat numatytais atvejais. Taigi jur. asmenys yra: AB, ems kio bendrovs (B), kooperatyvins bendrovs, valst. mons, staigos, organizacijos ir t.t. Pagal CK 23 str. skiriami tokie jur. asmen poymiai: 1) organizacinis vieningumas; 2) atskiras turtas; 3) galjimas savo vardu sigyti turtines ir asmenines neturtines teises bei pareigas; 4) savarankika atsakomyb. Organiz. vieningumas. Jis bdingas jur. asmeniui, kaip organizacijai, ir pasireikia tuo, kad atskiri jur. asmens organai ir j padaliniai skiriasi vienas nuo kito bet sveikauja tarpusavyje, yra susij. Vieni organai yra pavalds kitiems bei pagr. organui, kuris realizuoja jur. asmens teisnum ir veiksnum. Pvz., akcin bendrov sudaro akcininkai (visuot. akcinink susirinkimas auk. AB organas), stebtoj taryba, AB valdyba, AB revizorius, AB administracija. Vis j teises ir pareigas nustato LR AB stat. ir AB statai. Tai utikrina jos org. vieningum. Valstybini staig org. struktra tokia: jai vadovauja vadovas, jam talkina pavaduotojai. Skyriams vadovauja skyri virininkai. Jur. asmenys stat. numatyta tvarka gali steigti filialus, kurie yra jur. asmens struktriniai padaliniai, atliekantys jo funkcijas kitoje vietoje. Filialo teisinius galinimus nulemia jur. asmens vadovo iduotas galiojimas, kur nurodom kokia veikla filialas usiima, kokius sandorius gali sudaryti filialo vadovas. U filialo prievoles atsako jur. asmuo bet iekiniai, susij su filialo veikla g.b. pareikiami ir pagal filialo buvimo viet (CK 138 str. 3 d.). Atstovybs t.p steigiamos ne jur. asmens bvimo vietoje. Jos skirtos tam tikrai funkcijai (atskiriems teisiniams veiksmams), pvz., atsiskaityti su kontrahentais, arba sudaro sutartis. Ir filialai ir atstovybs yra jur. asmens padaliniai. Atskiras turtas. Kad jur. asmuo galt veikti jis turi turti materialin baz: pinigus, pastatus, patalpas, renginius, rankius ir t.t. is turtas jur. asmeniui gali priklausyti nuosavybs arba patikjimo teise. Patikjimo teise turt valdo ir naudoja valst. staigos. Jur. asmeniui priklausantis turtas yra atribotas nuo j teisinusi asmen turto (daniausiai savinink). Pvz., AB yra jai priklausanio turto savinink, akcininkams nuosav. teise priklauso tik akcijos. Valst. moni mater. veiklos baz sudaro joms patikjimo teise perduotas valstybs turtas. Turtini ir neturtini teisi ir pareig sigijimas savo vardu. Jur. asmuo visus sandorius sudaro savo vardu, logika, kad kiekvienas jur. asmuo turi savo vard. vard jis naudoja komercinje veikloje, reklamuodamas gaminius, pasiraydamas sutartis. Be odi, nusakani jur. asmens r (pvz., akcin bendrov), privalo turti bent vien skiriamosios reikms od arba vard. Pvz., AB vyturys, AB Normantukas, UAB Perekinnoguczerezpleten. Firm vardai registruojami Valst. patent biure. Firm vard apsauga tvirtinta ir tarptautins teiss dokumentuose. Jur. asmenys neturi teiss naudotis kit firm vardu. Ginus dl vardo sprendia teismas. Teis vard turi tas, kuris pirmas pradjo j naudoti. Galima reikalauti atlyginti nuostolius, kuriuos jur. asmuo patyr dl neteisto jo vardo naudojimo. Jur. asmuo gali turti preki ir paslaug enkl, kuris turi bti registruotas. Prek. enklas btinai turi turti skiriamuosius poymius, kitaip jis nebus pripaintas prek. enklu. Preki ir paslaug enklais negali bti valstybi vliavos ar herbai, oficials valst. pavadinimai bei emblemos. Preki paslaug apsaug garantuoja LR preki ir paslaug enkl stat (PP).
16

enklai registruojami Valst. patent biure, registracija galioja 10 met, g.b. pratsiamas ne ilgiau kaip po 10 met. Be registruoto enklo savininko niekas negali naudoti io enklo savo komercinje veikloje. (Prisimenat visokius: Panasonix, Pionier?) Savininkas gali enkl perduoti arba leisti juo naudotis kitam asmeniui, sudarydamas licencin sutart. Tokios sutartys t.b. registruojamos, kitaip negalioja. Kaip visada, jeigu paeidiamos tavo teises gali kreiptis teism ir reikalauti: atlyginti paeidimu padaryt al, nutraukti teis paeidianius veiksmus, atstatyti padt (PP 28 str.). Savarankika atsakomyb u savo prievoles. Jur. asmuo turi turt ir savo vardu gyja teises ir pareigas, todl jis savo turtu ir atsako u nevykdytas ar netinkamai vykdytas prievoles, padaryt al. T.y. u jur. asmens skolas neatsako asmenys, j steig. Jur. asmuo neatsako u i asmen skolas. Pvz., AB pagal savo prievoles atsako tik savo turtu, akcininkai atsakomyb apsiribuoja ta suma, kuri sumokjo u akcija (jeigu bankrotas, tai atgal negaus), B neatsako u nari, o nariai u B skolas. Kadangi jur. asmens atsakomyb atribota nuo steigj turtins atsakomybs, tai tokia atsakomyb teiss aktuose vadinama ribota atsakomyb. Ji yra skiriamasis jur. asmen poymis. Pagrindinis civ. teiss subjekt, neturini jur. asmens statuso skirtumas nuo jur. asmen yra tame, kad jie (pirmieji) atsako u savo prievoles neribotai. T.y. jeigu turi perdaug skol, tai savininkui kelnes numaus ir atims. T9.6. JURIDINI ASMEN RYS Laisvosios rinkos valstybi teiss doktrinoje skiriami vieosios teiss jur. asmenys ir privatins teiss jur. asmenys, t.y. vieieji ir privats jur. asmenys. Vieieji jur. asmenys steigiami kompetentingos valstybs institucijos akto pagrindu. ie aktai gali bti: statymas, Vyriausybs, ministro, savivaldybs aktas steigti atitinkam jur. asmen. Steigimo aktas ir atitinkami statymai nulemia steigto jur. asmens teisnum ir veiksnum ir organizacin struktr. Vie. jur. asmenys civiliniuose teisiniuose santykiuose dalyvauja kaip lygiateisiai civ. teiss subjektai. Jie negali priversti kit asmen sudaryti su jais sandori. J materialin baz sudaro patikjimo teise jiems perduotas valstybs ar savivaldybs turtas. Civilinje teisinje apyvartoje vie. jur. asmenys yra prilyginami privatiems jur. asmenims. Priv. jur. asmenys steigiami privai asmen iniciatyva. Steigjai tokiam asmeniui perduoda turt, nustato veiklos srit, valdymo organus, tikslus, valdymo organ kompetencij. Toki jur. asmen steigjais g.b. fiziniai asmenys, privats jur. asmenys ir vie. jur. asmenys. Priv. jur. asmuo veikia nepriklausomai nuo j sudarani asmen ir steigj pasikeitimo. Steigjai gali keistis, taiau tai neturi takos jur. asmen veiklai ir jo teisms. statymuose ir kt. aktuose naudojama svoka kio subjektas. Jais g.b. jur. asmenys, mons, neturinios jur. asmen teisi, ir fiziniai asmenys usiimantys komercine veikla pagal statymus. Jie gamina, parduoda, teikia paslaugas. Pagrindinis i asmen veiklos tikslas pelnas. Yra jur. asmenys nesiekiantys pelno. J veiklos tikslai patenkinti juos sukrusi asmen materialinius ir kultrinius interesus. Tai visuomen. organizacijos, krybini profesij asmen sjungos (pvz., Lietuvos raytoj sjunga) ir t.t.Politins partijos t.p. turi jur. asmens status, bet pagrindinis tikslas kova u politin valdi valstybje. Jur. asmenys gali sudaryti tokius junginius: Kartelis monopolinis moni susivienijimas, kurio dalyviai isaugo finansin, ekonomin ir teisin savarankikum. Steigiami sutartimi. Paprastai kartelio dalyviai susitaria dl preki ir paslaug kain, pasidalija rinkas ir pan. JAV ir Europoje kartelius draudia antimonopoliniai statymai, bet kartais, jeigu j gamyba sudaro ne daugiau kaip 5 proc. rinkos, kai sisavinamos naujos rinkos ar gaminiai, karteliai g.b. steigiami ir ten. Karteliai nevaromai g.b. steigiami . kyje. Koncernas moni susivienijimas, kuris gyja jur. asmens teises. J sudaranios mons isaugo savo teisin subjektikum. Steigimo tikslai bendra gamyba, investicijos, savo interes gynimas ir t.t. Danai koncerno brandul sudaro bankas. Konsorciumas laikinas moni susivienijimas koordinuotai komercinei veiklai (pvz., nupirkti Lietuvos Telekom). Pvz., norint gauti usakymus arba juos pasiskirstyti, atlikti fin. operacijas, utikrinti bendr gamyb ir t.t. Daniausiai vadovauja bankas. Konsorciumas steigiamas dalyvi sutartimi. Joje numatoma
17

firma, kuri koordinuos konsorciumo veikl (daniausiai tai bankas). Konsorciumo dalyvi atsakomyb usakovams solidarin. Trestas moni susivienijimo forma, kurios dalyviai praranda gamybin, komercin, danai teisin subjektikum. Trestui vadovauja valdyba arba pagrindin mon. moni dalyvi akcininkai perduoda savo akcijas patiktiniams, jiems ilieka teis tik dividendus, jie netenka teiss dalyvauti tresto valdyme. Trest valdo patiktiniai. Asociacija savanorikas jur. asmen susivienijimas (jas gali sudaryti ir fiz. asmenys), kuris siekia gamybini komercini, mokslini, kultrini ar kt. tiksl. Asociacijos nariai gali dalyvauti kt. susivienijimuose, asociacijose. Lietuvoje mons, norinios sudaryti susivienijim pagal LR konkurencijos statymo 10 str., turi gauti Valstybins konkurencijos tarnybos leidim. Atsisakymas suteikti leidim g.b. apskstas teismui (14 str.). Tai reikalinga, kad susivienijimas neuimt vyraujanios padties rinkoje ir nepiktnaudiaut. Vyraujanti padtis rinkoje, jeigu jo gaminamos produkcijos rinkos dalis >40 proc. Vyraujanti padtis nustatinjama atsivelgus Europos Sjungos rink, tik jeigu usienio mons negali realiai dalyvauti konkurencijoje Lietuvoje, padtis apskaiiuojama pagal Lietuvos rink. T.9.4. JURIDINI ASMEN ATSIRADIMAS IR PASIBAIGIMAS Jur. asmenys atsiranda juos steigus. Jie steigiami ia tvarka: 1) potvarkine; 2) leidimine; 3) pareiktine normatyvine; 4) pareiktine. Potvarkin tvarka. Taip steigiami vie. jur. asmenys. Kompetentinga valdios ar valdymo institucija priima sprendim dl jur. asmens steigimo. Pvz., LR Vyriausybs statymas numato, kad Vyriausyb prireikus steigia ir naikina Vyriausybs staigas. Savivaldybs t.p. gali steigti mones ar staigas. Leidimine tvarka steigiant jur. asmen, reikalingas kompetentingos valstybs institucijos leidimas. Taip steigiami bankai, draudimo organizacijos. Pareiktine normatyvine tvarka jur. asmenys teigiami, kai statymas yra numats toki jur. asmen steigimo tvark, tikslus, organiz. struktr, asmen dalyvavimo juose slygas. Tokie jur. asmenys atsiranda steigj iniciatyva. Kompetentinga institucija patikrina ar registruojamo jur. asmens statai atitinka statymo reikalavimus. Taip steigiamos AB, USB, B, daugiabui nam savinink bendrijos ir t.t., taip pat polit. partijos, visuom. organizacijos. Pareiktine tvarka steigiamos profsjungos. LR profesini sjung statymo 6 str. sako, kad profsjunga laikoma steigta, kai minimalus steigj skaiius (30 arba 1/5 vis darbuotoj), patvirtina status ir irenka vadovaujanius organus. Jur. asmeniu profsjunga tampa registravus jos status. Jur. asmenys yra registruojami. CK 26 str. numato, kad jur. asmens teisnumas atsiranda nuo j stat (nuostat) patvirtinimo momento, o jeigu statai turi bti registruojami tai nuo j registravimo momento. Tai reikia, kad nuo to momento jur. asmuo tampa teiss subjektu. Jur. asmens reorganizavimas ir likvidavimas priklauso nuo j steigimo tvarkos ir ries. Vie. jur. asmenis reorganizuoja ir likviduoja juos steigusios institucijos savo potvarkiais, tai gal padaryti ir auktesn pagal pavaldum institucija, kai jur. asmuo atliko savo paskirt ir jo tolesn veikla nereikalinga. Tai gali bti padaryta ir vykdant valstybs valdym. moni reorganizavim ir likvidavim reguliuoja LR moni statymas ir atskir moni ri statymai (LR AB statymas, LR kini bendrij statymas ir kt.). Reorganizavimas mons, kaip jur. asmens pertvarkymas be likvidavimo procedros. Reorganizuojant mones, visos reorganizuojam moni teiss ir pareigos pereina po reorganizavimo steigtoms arba ilikusioms monms. Reorganizavimo bdai: 1) jungiant mones; 2) skaidant mones; 3) keiiant mons r ir status. Valstybs ir savivaldybi mons g.b. reorganizuojamos keiiant j priklausomyb.
18

Reorganizuojant mones jungimu, prie mones, kuri tsia veikl, prijungiama viena ar kelios mons, kurios baigia savo veikl kaip jur. asmenys, arba mons, kurios kaip jur. asmenys baigia savo veikl, steigia nauj mon. Keiiant m. r, valstybs ir savivaldybs mons g.b. reorganizuojamos AB ir UAB. Taip pat AB g.b. reorganizuojamos UAB ir atvirkiai. Keiiant m. priklausomyb valstybs mon reorganizuojama savivaldybs mon, perduodant reorganizuojamos mons turt savivaldybs nuosavybn, arba savivaldybs mon reorganizuojama valstybs mon. Vyriausyb gli reorganizuoti tik valstybs mones, savivaldybs taryba tik saviv. mones. AB reorganizavim sprendia visuotinis akcinink susirinkimas. Likvidavimas. Vis ri mons g.b. likviduojamos: 1) kai pasibaigia mons statuose nurodytas mons veiklos terminas; 2) kai teismas ar kreditori susirinkimas priima sprendim likviduoti bankrutavusi mon (likviduojama pagal LR moni bankroto statym); 3) kai teismas priima sprendim likviduoti mon u LR statym nustatys paeidimus. Be to, AB gali bti likviduojamos visuot. akcinink susirinkimo nutarimu, jeigu bendrovei nekeliama bankroto byla. Valstybins mons g.b. likviduojamos Vyriausybs nutarimu, o savivaldybs mons savivald. tarybos nutarimu, jeigu nekeliama bankroto byla. Institucija, primusi sprendim likviduoti mon, skiria likviduojamos mons likvidatori arba administratori. Nuo likvidatoriaus paskyrimo dienos mons administracija netenka galiojim valdyti mon, jos funkcijas atlieka likvidatorius, kuris statym nustatyta tvarka pranea mon registravusio rejestro tvarkytojui apie mons statuso pasikeitim. mon gyja likviduojamos mons status. Likviduojama mon gali sudaryti tik u jos likvidavimu susijusius sandorius, taip pat tuos sandorius, kuriuos leidia sudaryti likvidavimo sprendimas. Likvidatorius turi m. administracijos vadovo teises ir pareigas. Jis atstovauja monei santykiuose su valst. staigomis, su kt. jur. asmenimis. Likvidatorius sudaro likvidavimo laikotarpio pradios balans, baigia valdyti prievoles, sudaro naujus sandorius pagal savo kompetencij, Atsiskaito su mons debitoriais ir kreditoriais, paskirsto likus po likvidavimo turt akcininkams arba perduoda steigjui (valst. mons), formina likvidavimo akt ir iregistruoja likviduota mon. Apie mons likvidavim vieai skelbiama tris kartus ne daniau kaip kas du mnesiai arba kiekvienam akcininkui ir kreditoriui (jei yra), ratu praneama apie mons likvidavim, kad jie galt pareikti savo pretenzijas likviduojamai monei. SPECIALUS JURIDINI ASMEN TEISNUMAS Juridinio asmens teisnum slygoja jo steigimo tikslai ir paskirtis. Kai kas mano, kad jur. asmuo turi tik teisnum (specialj), o kiti mano, kad yra ir veiksnumas ir teisnumas. CK 26 str. kalba tik apie teisnum. Pagal j, jur. asmenys turi teisnum sutinkamai su nustatytais j veiklos tikslais. 2 d.: Teisnumas atsiranda stat patvirtinimo momentu, o kai jur. asmuo turi remtis bendrais nuostatais, tai teisnumas atsiranda, kai kompetentingas organas ileidia nutarim dl steigimo. Jeigu statai turi bti registruojami teisnumas atsiranda registravimo momentu. Jur. asmen teisnumas nra vienodas. J nulemia to asmens veikl reglamentuojantys statymai ir statai. Privai jur. asmen teisnumas yra platesnis, nes viei jur. asmenys steigiami siauresnei funkcijai gyvendinti. Neturdami veiksnumo jur. asmenys negalt gyvendinti statuose keliam udavini, negalt gyti civ. teisi ir pareig taip teigia manantys, kad jur. asmenys ir teisnum ir veiksnum. J nuomone jur. asmenys savo veiksnum realizuoja per konkreius jur. asmen organus, kurie ir formuoja jur. asmen vali., nors j formavimo tvark nustato statai. Daniausiai jur. asmenys turi individualius status, nors yra ir bendrieji. Pirmiausia statai slygoja jur. asmen teisnum. CK 49 str. numato, kad negalioja joks sandorius, kuris prietarauja jur.asmens tikslams, nurodytiems jo steigimo dokumentuose. Sprendiant jur. asmens sudaryt sandori galiojimo klausim, reikia atsivelgti : jur. asmens r ir tai, ar kontrahentas, sudarydamas sutart inojo, kad jur. asmuo neturi teiss sudaryti tok sandor. Vie. jur. asmen teisnumas yra siauresnis nei privaij. Jie gali sudaryti tik tokius sandorius, kurie reikalingi j funkcijoms bei udaviniams gyvendinti. Be to, j kontrahentas, sudarydamas sandor, ino arba privalo inoti jur. asmens teisnumo ribas nes paprastai inoma tokio jur. asmens paskirtis. Priv. jur asmen teisnumas nra grietai apibrtas, todl jo kontrahentas ne visada gali inoti priv. jur. asmens
19

teisnumo ribas. visa ias aplinkybes turi atsivelgti teismai, sprsdami jur. asmens sudaryt sandori galiojimo klausimus. Jur. asmens sudarytas sandoris turi bti pripaintas negaliojaniu ti, jeigu jur. asmens kontrahentas, sudarydamas sandor, inojo arba turjo inoti, kad jur. asmuo neturi teiss jo sudaryti. Jur. asmens organai g.b. vienasmeniai (direktorius, pirmininkas, virininkas ir pan.), ir kolegials ( akcinink susirinkimas, taryba ir t.t.). Organai ireikia jur. asmens vali. Organ sudarymo tvark, teises nustato statymai ir statai (nuostatai). Organo veiksmai, atlikti pagal status, laikomi jur. asmens veiksmais. Jur. asmens buvein pagal CK 30 str. yra nuolat veikiantis jo organas. Jur. asmuo gali steigti filialus ir atstovybes. J vadovas veikia pagal galiojim, duot jam atitinkamo jur. asmens. (CK 31 str.) Apie juridinius asmenis skaityti CK 22-1 40 str. (tai yra 2 psl.). T10. CIVILINS TEISS SUBJEKTAI, NETURINTYS JURIDINIO ASMENS TEISI Tokie subjektai tai individualios (personalins) mons (I), tikrosios kins bendrijos (TB) ir komanditins kins bendrijos (KB). Pagal LR moni statym mon yra firmos vard turintis kinis vienetas, steigtas statym nustatyta tvarka tam tikrai komercinei kinei veiklai. is apibrimas yra bendras tiek jur. asmenims, tiek monms, neturinioms jur. asmens. teisi. I nuosavybs teise gali priklausyti vienam fiziniam asmeniui, o bendrosios jungtins nuosavybs teise keliems fiz. asmenims. Jas gali steigti ir negamybins organizacijos, turinios jur. asmens teises. kin bendrija bendrosios dalins nuosavybs teise priklauso keliems fiz. ar jur. asmenims. moni statymas aikiai nustato, kad nei I nei B neturi jur. asmens teisi ir j turtas neatskirtas nuo savinink turto, taiau i moni negalima sutapatinti su savininkais. Turto bendrumas tik reikia, kad savininkas u mons prievoles atsako neribotai, t.y. visu savo turtu (po mons turto). I ir B turi firmos vard, savo vardu gyja teises bei pareigas, pareikia iekinius, dalyvauja bylose kaip atsakovai. moni turtas fiksuojamas atskirame balanse. Taigi civ. teiss subjektai, neturintys jur. asmens teisi neribotos atsakomybs mons, kurios nuosavybs teise priklauso vienam ar keliems asmenims ir savo vardu dalyvauja civ. teisniuose santykiuose. T.10.1. INDIVIDUALI MON Asmenis gali turti mones. Tokios mons yra I. Jos neturi jur. asmens teisi. I turtas yra apskaitomas atskirai, vedant buhalterij ir sudarant balansus, t.y. nesutapatinamas su savininko turtu. mons vardu yra mokomi pelno ir kt. mokesiai. Civ. turtins atsakomybs poiriu I turtas nra atskirtas nuo savininko turto. Savininkas u mons skolas atsako visu turtu (kelnes oi kaip numaus). I steigim ir likvidavim reguliuoja LR moni statymas. Prie pradedama savo veikl I turi bti uregistruota moni rejestre. Neregistruotos mons veikla draudiama. mon laikoma steigta nuo registravimo dienos. Registravimui pateikiami pareikimas, kuriame apibdinamas mons veiklos pobdis, jei reikia pateikiami leidimai usiimti komercine kine veikla, ekologinis pasas, ems sklypo suteikimo aktas. I gali valdyti pats savininkas arba samdyti valdytoj. I pelnas ir nuostoliai priklauso savininkui, I veiklos tikslas pelnas. Civ. teisiniuose santykiuose dalyvauja ne savininkas, o I. I savarankikum slygoja: atskira I buhalterija, atskiras apmokestinimas, galimyb mon parduoti, inuomoti ar kitokiu bdu perduoti kitiems asmenims, kaip viening turtin kompleks su teismis ir pareigomis, I gali bti paveldima. T10.5. KINS BENDRIJOS B bna 2 ri: 1) TB; 2) KB.
20

TB yra visikos turtins atsakomybs mon steigta pagal bendrosios kins veiklos sutart komercinei kinei veiklai vykdyti, sujungus keli fiz. ar jur. asmen turt bendrj dalin nuosavyb ir turinti bendr firmos vard. TB, kaip ir I, turtas neatskirtas nuo savinink turto atsakomybs prasme. Bet TB yra savarankikas kinis darinys, turintis jam skirt turt. TB sudaro galimyb sujungti keleto asmen turt bendrai kinei komercinei veiklai. Leidia paskirstyti galimus nuostolius tarp nari bei leidia nariams bendrai sprsti bendrus klausimus. Kreditori atvilgiu TB yra pakankamai palanki, nes j sujungtas kapitalas ir solidari atsakomyb leidia geriau utikrinti kreditini reikalavim patenkinim. Steigimo sutartis turi bti patvirtinta notarikai ir TB laikoma steigta nuo registravimo dienos. Kiekvienas bendrijos narys privalo vykdyti sutartyje numatytas prievoles, o paeidus pareig, privalo atlyginti B padarytus nuostolius ir gali bti paalintas i bendrijos. Kiekvieno nario naai gali bti piniginiai ir nepiniginiai. Yra nuostata, kad TB perduodamas vis nari nuosavybei (bendrai) bet gali bti perduodamas tik naudotis. Skirtumas tame, kad atsitiktinio turto uvimo atveju atsakomyb tenka tik savininkui. Sprsdami klausimus visi TB nariai turi po 1 bals, nepriklausomai nuo savo dalies. Steigimo sutartis nustato pelno, pajam, nuostoli paskirstymo tvark. Bet jeigu tvarka nenustatyta, tai pagal statymus pelnas ir nuostoliai atitenka proporcingai netam turtui. Sudaryti sandori TB vardu gali kiekvienas narys, tai gali bti pavesta vienam nariui arba samdomajam asmeniui. Sandoriai sudaromi TB vardu, nurodant TB pavadinim. Bet, pagal statym net nenurodius, kad sandoris sudarytas TB vardu, bet i jo turinio galima sprsti, kad sandoris sudarytas TB interesais, tai TB atsako pagal j. Jeigu narys sudar sandor TB vardu, bet asmeniniais interesais, tai TB atleidiama nuo atsakomybs tik, jei kontrahentas inojo, kad sandoris nra susijs su TB veikla. Pagal kreditori iekinius TB yra 2 atsakovai: pati TB ir jos nariai. Pirmiausia kreditori reikalavimai dengiami i TB turto, o jeigu neutenka i nari turto. Laikoma, kad atsakomyb prie kreditorius yra subsidiarin (papildoma), t.y. nariai atsako tik jeigu TB turto nra ar jo neutenka. TB nariai tarpusavyje atsako solidariai, t.y. kreditorius gali nukreipti iekin vieno nario turt, o is vliau gali iekoti i kit nari atgrtine tvarka. Naryst TB gali baigtis: 1) mirus nariui; 2) pripainus j neveiksniu; 3) jam istojus; 4) j paalinus. TB veikla gali pasibaigti: 1) pasibaigus sutarties terminui (jei terminuota); 2) ataukus registracij u statym paeidimus; 3) vienbalsiu TB nari nutarimu 4) TB bankrutavus; 5) kt. statymo numatytais atvejais. Likvidavim atlieka TB likvidatoriai, kuriuos skiria patys TB nariai arba teismas. KOMANDITIN KIN BENDRIJA (KB) bendrai kinei veiklai sutarties pagrindu susijung keli asmenys, i kuri vieni pagal bendrijos prievoles atsako solidariai visu savo turtu, o kiti, komanditoriai tik savo indeliu. KB turtas priklauso nariams pagal bendrosios dalins nuosavybs teis. I KB istojus komanditoriui ji tampa TB. Komanditoriaus tikslas: savo kapitalu dalyvauti kinje komercinje veikloje ir gauti pajamas. KB turi bti maiausiai 1 komanditorius ir 1 tikrasis narys. Komanditoriaus turtas atskirtas nuo KB turto ir skirtingai nuo tikrj nari jie pagal prievoles atsako ribotai, t.y. kiek ne (kelni nenumaus). Pajamas i KB veiklos komanditorius gauna proporcingai indlio dalies dydiui KB turte. Komanditorius neturi teiss atstovauti bendrijai, nedalyvauja sprendiant KB veiklos klausimus bet gali kontroliuoti. KB steigimo, veiklos ir likvidavimo klausimai sprendiami taip pat, kaip ir TB. Tik nedalyvauja komanditoriai. T11. CIVILINI TEISI OBJEKTAI Daiktai daniausias civ. teiss objektas. Daiktai tai i gamtos pasisavinti arba gaminant sukurti materialaus pasaulio dalykai. Daiktas yra civ. teiss objektu nepriklausomai nuo to ar turi savinink ar jo neturi.
21

Nuosavyb t.p. gali bti civ. teiss objektu. Nuosavyb tai daiktai arba turtas, kurie kam nors priklauso. Daiktai skirstomi : kilnojamus ir nekilnojamus; pakeiiamus ir nepakeiiamus (t.y. pagal rinius poymius apibrtus ir individualius); iimtus i apyvartos, neiimtus i apyvartos ir ribotai esanius apyvartoje; suvartojamus ir nesuvartojamus; daliuosius ir nedaliuosius. Be to, bt tikslinga skirtyti daiktus pagrindinius ir antraeilius. Kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai. Nekiln. daiktai em ir kt. su eme susij daiktai, kuri negalima perkelti i vienos vietos kit nepakeitus j paskirties ir i esms nesumainus j verts. Kiln. daiktai atvirkiai.Numatyta, kad daiktai g.b. nekiln. ir kiln. pagal prigimt. Prie neklin. daikt priskiriami kai kurie pagal prigimt kiln. daiktai, bet juo prie nekiln. priskiria statymas (pvz. lktuvas, laivai, traukiniai, nes juos nuosavybs teis atsiranda juos registravus). Kiln. daiktas inkorporuojamas nekiln. ir prarads savo individualum, yra nekiln. daikto dalis, o neprarads savo individualumo gali bti laikomas nekiln. daikto dalimi. Neatskiriamos nekiln. daikto dalys. laikinai atskirtos, isaugo savo kaip nekiln. daikto, savybes, jei jas numatoma grinti atgal. Pakeiiamieji ir nepakeiiamieji daiktai. Pakei. daiktais laikomi riniais poymiais apibrti daiktai. Jiems bdinga tai, kad jie apibdinami bendrais visai tai daikt riai poymiais ir, bdami vienariai negali bti vienas nuo kito atskiriami pagal kokius nors poymius. Nepakei. daiktais laikomi individualiais poymiais apibrti daiktai. Savo poymiais jie skiriasi nuo kit panai daikt. Suvartojamieji ir nesuvartojamieji daiktai Suvart. daiktai yra tokie, kurie, panaudojus juos pagal paskirt, i karto sunaikinami arba i esms pasikeiia (pvz., obuolys, degtin ir t.t.) Nesuvart. daiktai kurie naudojant juos pagal paskirt, ilg laik i esms nepakeiia savo verts ir paskirties (pvz., butelis (tuias), batai ir pan.). Dalieji ir nedalieji daiktai Nedal. daiktais laikomi daiktai, kuri tikslin paskirtis fizikai juos padalijus pasikeiia ir dalieji pagal prigimt daiktai, kuriuos nedal. pripasta statymai, o kartais ir alys abipusiu susitarimu (pvz., automobilis ir pan.) Dal. daiktais laikomi tokie, kurie, padalijus juos fizikai, nepakeiia savo tikslinies paskirties ir kiekviena dalis gali egzistuoti kaip savarankikas daiktas (pvz., nafta). Iimti i apyvartos, ribotai esantys apyvartoje ir neiimti i apyvartos daiktai Iimti i apyvartos tai iskirtinje valst. nuosavybje esantys daiktai. Tai ems gelms, valst. reikms vidaus vandenys, mikai, parkai ir t.t. Jie negali bti perduoti kit asmen nuosavybn. Ribotai esantys apyvartoje tai daiktai, kuri apyvarta ribojama dl tam tikr j savybi, pvz., nuodai, ginklai ir pan. Toki daikt apyvart riboja specialios taisykls, jiems reikia leidim. Neiimti i apyvartos daiktai. Pagal CK 95 str. 2 d. Lietuvos Respublikoje priv. nuosavybs teise leidiama turti bet kok turt, jeigu to nedraudia Konstitucija ir statymai. Pagal tai neiimtais i apyvartos daiktais laikomi visi daiktai, iskyrus pirmsias 2 grupes (pvz., drabuiai, baldai ir t.t.) Pagrindiniai ir antraeiliai daiktai Pagr. laikomi daiktai, galintys bti atskirais teisini santyki objektais, pvz., namai, automobiliai ir t.t. Antr. turt bti laikomi daiktai, egzistuojantys su pagrindiniais jiems priklausantys, arba kitaip su jais susij daiktai. prastin vert, iskirtin vert ir asmeniniais tikslais pagrst vert turintys daiktai Daiktai, kuri vert nepriklauso nuo to, kas yra juos valdo, naudoja ar jais disponuoja, nes bet kuriam kitam juos panaudojus gaunama tokia pati nauda (pvz., televizorius, dviratis ir t.t.) J vert priklauso nuo naudos, kuri galima gauti i daikto. Daiktai, kuriuos valdyti, naudoti pagal paskirt ar jais disponuoti reikia speciali ini arba gdi laikomi iskirtin vert turiniais daiktais (pvz., stomatologin ranga). Asmeniniais tikslais pagrsti daiktai tokie daiktai, kuriems savininkas dl tam tikr prieasi priskiria iskirtin vert (pvz., senelio laikrodis, gautas I pasauliniame kare; sutuoktuvi su pirma mona iedas ir t.t.) Pinigai ir vertybiniai popieriai
22

Jie danai yra iskiriami i daikt, nes pagal savo materialin vert labai skiriasi nuo daikt. Vert. popieriai turi turti: 1) tam tikr form; 2) jame turi bti ireikta turtin subjektin teis; 3) ireikta teis gali bti gyvendinta tik pateikus vert. popieri. Vert. popieriai skirstomi 3 ris, pagal tai, kokiu bdu galima perleisti iame vert. popieriuje ireiktas reikalavimo teises: 1) vardiniai vert. popieriai (juose nurodomas asmuo, kuriam priklauso juose ireikta teis); 2) orderiniuose vert. popieriuose nurodomas tik 1 gijjas ir kartu suteikiama jam teis, nurodyti kit asmen, galint gyvendinti dokumente ireikt teis (pvz., ekiai, vekseliai); 3) pareiktiniai vert. popieriai. Juose nra nurodomas asmuo, kuriam priklauso popieriuje ireikta turtin teis ir todl j gali pasinaudoti bet kuris asmuo, nustatyta tvarka, pateiks t vert. popieri (pvz., loterijos bilietai, obligacijos). Turtas kur kas platesn svoka u daikt. turt eina ir pinigai, kt. vert. popieriai, turtin reikalavimo teis (aktyvas) bei turtin pareiga (pasyvas). CK IV skirsnis apibria autorines teises krinius ir j gynim. 515 str. sako, kad kriniais laikomi asmens intelektualins veiklos rezultatas. Krinius ir itraukas i j galima naudoti tik autoriui sutikus, o autoriui mirus, sutikus testamento vykdytojui. CK t.p. numato, kada galima naudoti krinius ir itraukas i j (532 str.) nemokant autorini honorar u juos. T12. ASMENINS NETURTINS TEISS, NESUSIJUSIOS SU TURTINMIS, IR J GINYMAS ie klausimai yra aptariami CK 7 ir 7 1 str. Daniausiai ginami garb ir orumas. Pagal Auk. teismo senat: Garb teigiamas visuomeninis asmens ar organizacijos vertinimas (iorinis vertinimas). Orumas visuomeninio vertinimo atsispindjimas asmens smonje (subjektyvus savs vertinimas). Orumo paeidim lengviau rodyti negu garbs. Pagal CK 7 str. 1, 2 dalys: Asmuo arba organizacija turi teis reikalauti per teism paneigti j garb ir orum eminanias ir tikrovs neatitinkanias inias. Jeigu tokios inios buvo paskelbtos per masins informacijos priemones, teismas priima nagrinti byl tik po to, kai asmuo ar organizacija, apie kuriuos tokios inios buvo paskleistos, pateik atitinkamai masins informacijos priemonei ratik paneigim, nurodydami jame, kokios inios neatitinka tikrovs ir kada jos buvo paskleistos, taiau ta masins informacijos priemon atsisak paskelbti paneigim arba paskelb j tokios formos, kad ini nepaneig, arba jo nepaskelb per mnes nuo paneigimo padavimo dienos tame paiame leidinyje, analogikoje radijo ar televizijos laidoje arba kitokiu adekvaiu paskelbimui informacijos bdu. inios laikomos paskelbtomis, jeigu jos yra pranetos vienam ar daugeliui asmen pokalbi, per atvirus laikus, laikus, telegramas, pareikimus, straipsnius ir t.t., t.p. laikoma, kad tokios inios, paskleistos vieuose pasisakymuose ar per visuom. informavimo priemones, publikacijose, parengtose pagal civ. ar baud. byl duomenis. Nelaikoma paskleidimu, jeigu tos inios praneamos tam paiam asmeniui, kur jos lieia (Auk. teismo senato nutarimas). CK 7 str. 3, 4, 5 dalys: Jei asmuo ar organizacija, paskleid ginijamas inias, nerodo teisme, kad jos atitinka tikrov, teismas pareigoja juos paneigti ginijamas inias ir nustato toki ini paneigimo bd. Jeigu tikrovs neatitinkanios inios paskleistos per masins informacijos priemones, teismas pareigoja ias priemones ne vliau kaip per 15 dien paskelbti paneigim tame paiame leidinyje, analogikoje radijo ar televizijos laidoje arba kitokiu adekvaiu paskelbimui informacijos bdu. Jei tikrovs neatitinkanios inios yra dokumente, teismas pareigoja dokument ileidusi organizacij j pakeisti. inios laikomos eminaniomis, jeigu statym, bendrj gyvenimo taisykli ir pan. paeidia asmens (organizacijos) garb, orum visuomenje (ar asmen grupje) arba atskir moni akyse. Nepriklausomai nuo to, ar inios, neatitinkanios tikrovs ir eminanios asmens garb ir orum, vertintinos kaip inomai melagingos, ar buvo paskleistos siningai suklydus dl j tikrumo, jos gali bti paneigiamos, ginant garb ir orum pagal CK 7 str. inios fakt, duomen paskleidimas, kurie grindiami tiesa ir kuriuos galima patikrinti vairiais bdais.
23

Nuomon kit asmen skelbiamos mintys, vertinimai, pastabos apie inias, susijusias su tikrais vykiais. Nuomonei neturt bti taikomi tiesos kriterijai, bet ji turi remtis tikrais faktais. Pagal CK 7 str. atsakomyb atsiranda u ini, o ne nuomoni paskleidim. CK 7-1 str. Masins informacijos priemons, organizacijos ar asmenys, paskelb tikrovs neatitinkanias inias, eminanias asmens garb ir orum, taip pat be asmens sutikimo informacij apie jo asmenin gyvenim, atlygina moralin al, kurios dyd kiekvienu atveju nuo penki imt iki deimties tkstani lit nustato teismas. Nustatant atlyginim atsivelgiam asmens turtin padt, paskleidimo mastus, neigiam ini tak iekovo profesinei ir t.t. veiklai. T13. Sandoriai T13.1. Sandori svoka ir rys civilinje teisje Sandoriais vadinami fizini asmen ir juridini asmen veiksmai (juridiniai faktai), kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ar pareigas. Sandoriai yra teisti teisiniai veiksmai, kurie atliekami laikantis statymo numatyt reikalavim ir neprietarauja statymams. iuo poymiu sandoriai skiriasi nuo neteist teisini veiksm, dl kuri atsiranda civiliniai teisiniai santykiai. Sandoris yra valios aktas, smoningai nukreiptas tam tikram teisiniam aktui pasiekti. mogaus noras sudaryti sandor vadinamas vidine valia (valia). Jai susiformuoti svarbi reikm turi tikslas ir motyvai. Kiekvienas statyme numatytas sandoris skirtas tam tikram tipiniam teisiniam tikslui tenkinti. Teisin reikm turi tiktai tiesioginis teisinis tikslas, kurio siekia alys, sudarydamos sandor, vadinamas sandorio pagrindu. Nuo io teisinio tikslo priklauso sandorio teisin prigimtis. Motyvai, kaip psichologinis momentas, turi takos susiformuoti mogaus vidinei valiai. Taiau jie neturi jokios teisins reikms sudarius sandor. Motyvai teisin reikm gali gyti tuo atveju, jeigu jie traukiami sandorio slygas. Sandori dalyviai yra visi civilins teiss subjektai fiziniai ir juridiniai asmenys, o atskirais atvejais valstyb ir savivaldyb. Sandoryje dalyvaujantys asmenys privalo turti subjektyvikum (t.y. teisnum ir veiksnum), kuriam atitinkamus reikalavimus nustato statymas. ie reikalavimai fiziniams ir juridiniams asmenims skirtingi. Sandoriui sudaryti btina, kad jo dalyvis ireikt savo vali: vienaaliame sandoryje vienas asmuo, dvialikame sandoryje abi io sandorio alys, o daugiaaliame sandoryje du ar keli asmenys, sipareigojantys usiimti bendra veikla arba bendrai veikti tam tikram tikslui, nesukuriant naujo juridinio asmens. Taiau sandoriui sudaryti nepakanka vien tik asmens vidins valios. Btina, kad jo vali inot kiti asmenys. Todl reikalinga kokiu nors bdu vieai j pareikti. Toks valios ireikimas vidinei valiai suteikia statymu numatytas teisines pasekmes. Valia turi bti ireikiama statyme numatyta forma. Iorinis valios ireikimas turi atitikti vidin tikrj valios turin. Btina vidins valios subjektyvinio elemento ir valios ireikimo objektyviojo elemento vienyb. Valios ireikimas yra svarbiausias kiekvieno sandorio elementas. Kai kuriems sandoriams sudaryti, be valios ireikimo, reikia perduoti daiktus arba pinigus. Valios ireikimas ir kiti sandor sudarantys veiksmai vadinami sandorio juridine sudtimi. Sandoriai klasifikuojami ris pagal sandorio dalyvi valios ireikimo pobd, pagrindo specifik ir sandorio sudarymo bdus. Atlygintini ir neatlygintini sandoriai. i sandori skirstymo ris pagrindas yra atlygintinumas. Atlygintini yra tie sandoriai, kuriais remdamasi viena alis atlieka kitai aliai tam tikrus veiksmus (perduoda daikt, atlieka darbus ir t.t.), gaudama i jos materialin ekvivalent (atlyginim). Neatlygintinais vadiname sandorius, pagal kuriuos alis, perduodanti kitai aliai tam tikr turt ir atliekanti jos naudai tam tikr veiksm, i jos ekvivalento negauna. Dauguma sandori pagal savo objektyvi teisin prigimt yra atlygintini. Neatlygintin sandori yra gerokai maiau. Paprastai juos sudaro fiziniai asmenys.
24

Labai svarbu, nuo kurio momento sandoris, t.y. teisinis veiksmas, gyja teisin gali. Civiliniai statymai vadovaujasi dviem kriterijais: a) ali susitarimu, b) daikto perdavimo momentu. Konsensualiniai ir realiniai sandoriai. Sandoriai ias ris skirstomi atsivelgiant j sudarymo bd. is skirstymo kriterijus nulemia moment, nuo korio sandoris laikomas sudarytu. Konsensualiniu vadiname sandor, kuris laikomas sudarytu nuo to momento, kai alys tarpusavyje susitar dl vis esmini jo punkt ir statymo nustatyta forma reikia suderint vali. iems sandoriams sudaryti pakanka tiktai ali suderintos valios pareikimo ir statymo nustatytos formos. Toki sandori yra dauguma. Realiniu vadiname sandor, kuris sudaromas, kai viena alis perduoda kitai aliai daikt ir statymo nustatyta forma patvirtinta alims savo suderint vali. iems sandoriams nepakanka tik ali suderintos valios ireikimo, o reikalinga perduoti daikt. Kauzaliniai ir abstrakts sandoriai. Taip sandoriai klasifikuojami pagal tai, ar sandoryje nurodytas jo pagrindas, t.y.teisinis tikslas. Kauzaliniu vadiname sandor, kuriame nurodytas jo pagrindas. iame sandoryje nurodomas tiesioginis teisinis tikslas, kurio siekia alys, sudarydamos sandor. Kauzalinio sandorio teisinis pagrindas nustatomas pagal sandorio turin arba pagal konkretaus sandorio tip. Dauguma sandori civilinje apyvartoje yra kauzaliniai, nes juridiniai asmenys dalyvauja turtiniuose teisiniuose santykiuose, o fiziniai asmenys sudaro sandorius vien vartojimo tikslais. Abstrakiu laikome tok sandor, kuriame nenurodytas jo pagrindas. I tokio sandorio negalima numatyti, kokio teisinio tikslo siekiant jis sudarytas. Tai nuo savo pagrindo abstrahuotas (atitrauktas atskiras) sandoris. Paprastai statymas sandor pripasta galiojaniu, jeigu sandoryje nurodytas jo pagrindas ir jis neprietarauja statymams. Tiktai atskirais atvejais galiojaniais pripastami tie sandoriai, kuriuose j pagrindas nenurodytas. Toks abstraktus sandoris yra vekselis, kuriuo nustatoma prievol sumokti tam tikr pinig sum, nenurodant jo idavimo prieasties. Fiduciariniai sandoriai. iai grupei priskiriami sandoriai, atsivelgiant ali tarpusavio pasitikjimo reikm, kai sandoris sudaromas. Fiduciariniu (pasitikjimo) vadiname sandor, kurio dalyvi vidiniai ir ioriniai santykiai turi sutapti. i sandori esm remiasi j dalyvi tarpusavio pasitikjimu. Tai bdinga tiems tarp dviej ali sudaromiems sandoriams, kuriais siekiama, tarpininkaujant vienam sandorio dalyviui, sudaryti, pakeisti, nutraukti kito io sandorio dalyvio teisinius santykius su treiaisiais asmenimis (pavedimo sutartis). iais atvejais tretieji asmenys ino, kad galiotinis veikia ne savo, o galiotojo vardu, todl, prie sudarydami sandor, patikrina galiotinio galiojimus. Sandoriai skirstomi vienaalius, dvialius ir daugiaalius. ris skirstoma atsivelgiant tai, ar sandoryje ireikiama vienos, ar daugiau ali valia. Sandorio alies svoka nesutampa su sandorio dalyvio svoka, todl j negalima painioti. T13.2. Vienaaliai sandoriai Vienaaliu laikomas toks sandoris, kuriam sudaryti tereikia vienos alies valios ireikimo. iuo atveju nra kitos alies prieprieins valios ireikimo ir statymo numatytoms teisinms pasekmms atsirasti pakanka vienos alies valios. Paprastai vienaal sandor sudaro vienas asmuo. Taiau kai kuriuos vienaalius sandorius gali sudaryti ir daugiau asmen, kurie dalyvauja sandoryje kaip viena alis. Vienaaliais sandoriais teisiniai santykiai nustatomi maiausiai tarp dviej asmen. Daniausiai jie sudaro teisinius santykius nepriklausomai nuo to, ar valios pareikim suvokia, ino asmuo, kuriam jie skirti. Taiau atskirais statyme numatytais atvejais vienaalis sandoris gyja teisin gali tiktai tuo atveju, jeigu asmuo, kuriam jis skirtas, ino valios pareikim. Savarankikai naudojam vienaali sandori yra nedaug (testamentas, konkurso paskelbimas). Dauguma vienaali sandori yra pagalbinio pobdio sutartyse. Pavyzdiui, vykdant pavedimo sutart, duodamas galiojimas, vykdant perveimo sutart, pakeiiamas gavjas ir t.t. T13.3. Dvialiai ir daugiaaliai sandoriai Dvialiu vadinamas toks sandoris, kuriam sudaryti reikia dviej ali tarpusavyje suderintos prieprieins valios ireikimo. Pavyzdiui,pirkimo pardavimo sutartyje ireikiama tarpusavyje suderinta tiekjo valia perduoti produkcij (prekes) ir priepriein pirkjo valia t produkcij (prekes)
25

priimti ir u j sumokti. alimi gali bti vienas ar daugiau asmen, pavyzdiui, keli asmenys pardavju ar pirkju. Sandoris laikomas dvialiu todl, kad jame yra dvi alys, turinios prieprieines teises ir pareigas. sandoryje dalyvaujani asmen skaii neatsivelgiama. Paprastai dvialiame sandoryje dvi alys ireikia priepriein vali. i taisykl turi vien iimt, kai dvi alys sudaro jungtins veiklos sutart. Pavyzdiui, dvi ems kio bendrovs sudaro sutart statyti kultros namus. ioje sutartyje ali veikla nukreipta vieningam tikslui, ir nra prieprieins valios. Daugiaaliu laikomas toks sandoris, kuriam sudaryti reikia dviej ar daugiau ali valios pareikim ir jais siekiama tam tikro vieningo rezultato. ie valios pareikimai nra prieprieiniai. Kiekvieno daugiaalio sandorio alis, turinti teises ir pareigas visiems kitiems sandorio dalyviams. Galiojantys statymai numato tik vien daugiaal sandor jungtins veiklos sutart. Pavyzdiui, daugiaalis sandoris yra penki ems kio bendrovi sutartis bendromis jgomis pastatyti poilsio namus. Sutarties svoka (ir. 29 tem) T13.5. Slyginiai sandoriai prastiniai ir slyginiai sandoriai. prastiniais vadiname tokius sandorius, kuriuose paprastai teiss ir pareigos atsiranda sandorio sudarymo momentu arba per numatyt laikotarp. Slyginiais sandoriais vadiname tokius sandorius, kuriuose numatytos teiss ir pareigos atsiranda, pasikeiia ar pasibaigia priklausomai nuo sandoryje numatyt aplinkybi, slyg ateityje vykimo ar nevykimo. Aplinkyb, kuri numatoma kaip sandorio slyga, gali bti vykis (mirtis) ir veiksmas (pirkimo pardavimo sutartis). Jis gali bti nevalingas nepriklausantis nuo sandorio dalyvi valios (vykis, treiojo asmens veiksmai), ir valingas priklausantis nuo sandorio dalyvi valios. Slygos yra juridiniai faktai, kurie gali bti ireikti teigiama forma ( jeigu gausiu kelialap sanatorij) arba neigiama forma (jeigu snus nevaiuos atostog). Slyginio sandorio slygomis gali bti aplinkyb, kuri turi iuos poymius: 1) aplinkyb turi atsirasti ateityje. Jeigu aplinkyb, esanti sandorio slyga, sandorio momentu jau yra vykusi arba apskritai negali vykti, i slyga neturi teisins reikms ir slyginis sandoris negalioja; 2) sudarant sandor, alims ir kitiems asmenims turi bti neinoma, ar i slyga vyks ar ne. Jeigu aplinkyb, esanti sandorio slyga, neivengiamai turi vykti, sandoris i slyginio tampa terminuotu. Slyga nuo termino skiriasi tuo, kad gali vykti ir gali nevykti. Tuo tarpu terminas, neirint kaip jis apibrtas (kalendorine data, vykiu),visada sueina. Kiekvienam sandoriui terminas yra btinas jo turinio elementas. Jis gali bti ali numatytas sandoryje arba nustatomas pagal statymo taisykles. Tuo tarpu slyga nra bet kurio sandorio btinas elementas, nes gali bti slyginiai ir neslyginiai sandoriai. Dauguma sandori yra neslyginiai. Jeigu sudaromas toks sandoris, kuriam slyga yra btinas elementas ir jo sudaryti be slygos nemanoma (gyvybs draudimo sutartis), toks sandoris nelaikomas slyginiu. Tai neslyginis sandoris, nes nesant ios slygos, sandorio apskritai nemanoma sudaryti; 3) sandorio slygos turi bti teistos, nes neatitinkanios statym reikalavim slygos negalioja. Sandoris gali bti sudarytas su atidedamja ir naikinamja slyga. Su atidedamja slyga sandoris laikomas sudarytas tada, jeigu alys sandoriu nustatom teisi ir pareig atsiradim padar priklausom nuo tokios aplinkybs, apie kuri neinoma, vyks ji ar ne. Tai reikia, kad sudarant sandor joki teisi ir pareig neatsiranda. Jos atsiranda tada, kai vyksta sandoryje numatytos slygos. Taiau tarp sandorio ali atsiranda teisinis ryys, kurio nei viena i io sandorio ali neturi vienaalikai atsisakyti ar pakeisti. Jeigu slygai vykus sandorio alis neatlieka savo sipareigojimo, ji laikoma paeidusia prievol ir jai atsiranda visos statymo numatytos teisins pasekms. Atidedamajai slygai nevykus, teisiniai santykiai tarp sandorio ali nutrksta. Sandoris laikomas sudarytu su naikinamja slyga, jeigu alys sandoriu nustatom teisi ir pareig pasibaigim padar priklausom nuo aplinkybs, apie kuri neinoma, ar ji vyks ar ne. Esant naikinamajai slygai, alims teiss ir pareigos atsiranda nuo sandorio sudarymo pradios. vykus sandoryje numatytai naikinamajai slygai, sandoris nustoja galioti. Taiau i io sandorio atsiradusios teiss ir pareigos nutrksta tiktai dl prievols ateities. Net atsiradus naikinamosioms slygoms, i buvusio sandorio kilusios teisins pasekms lieka (asmuo privalo sumokti nuompinigius u kambario
26

nuom). Atskirais atvejais, atsiradus naikinamajai slygai, alys grinamos pradin padt, jeigu pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta su naikinamja slyga, pirkjas privalo grinti daikt pardavjui, o pardavjas-pinigus pirkjui. T13.6. Sandori galiojimo slygos Kiekvieno sandorio btini elementai yra: subjektai, valia, valios ireikimas, turinys, kur sudaro ireikianti vali suformuluotos slygos, ir forma .ie sandorio elementai turi atitikti statymo reikalavimus. Jeigu bent vienas sandorio elementas neatitinka statymo reikalavim, sandoris laikomas negaliojaniu. Kad sandoris galiot, reikalingos ios slygos: 1) sandor sudarantys asmenys turi bti veiksns, o juridiniai asmenys turi turti atitinkam teisnum; 2) sandorio turinys turi atitikti statymuose nurodytus reikalavimus; 3) sandorio dalyvi valios iraika turi atitikti j tikrj vali; 4) sandoris turi bti ireiktas statyme numatyta forma. T13.7. Sandorio dalyvi veiksnumas Fizini asmen galjimas savo veiksmais gyti civilines teises ir sukurti sau civilines pareigas priklauso nuo j veiksnumo.Veiksnus fizinis asmuo gali sudaryti sandorius sau, taip pat ir kitiems veiksniems ir neveiksniems asmenims. Nuo pat sudarymo momento negalioja sandoriai, sudaryti neveiksni asmen- nepilnameio iki penkiolikos met ir fizinio asmens, pripainto neveiksniu dl psichins ligos ar silpnaprotysts. Iimtis yra nepilnamei iki penkiolikos met sudaryti smulks sandoriai, kurie galioja. Kitokia padtis, kai sandorius sudaro ribotai veiksns asmenys (nepilnameiai nuo penkiolikos iki atuoniolikos met) ir asmenys, kuri veiksnumas apribotas dl piktnaudiavimo alkoholiniais grimais arba narkotinmis mediagomis. Ribotai veiksns asmenys gali sudaryti sandorius tik su tvais tviais arba rpintojais, o asmenys, kuri veiksnumas apribotas,- sutikus rpintojui. Be rpintoj sutikimo ie asmenys gali sudaryti tiktai smulkius sandorius. Be to, nepilnameiai turi teis savarankikai sudaryti sandorius, susijusius su disponavimu savo udarbiu ar stipendija, jeigu i teis nra jiems apribota. Visais atvejais ribotai veiksns asmenys ir asmenys, kuriems veiksnumas apribotas dl j veiksm, sudaro sandorius. Taiau kai iems sandoriams reikia rpintojo (tv,tvi) sutikimo ir jie sudaromi be tokio sutikimo, sandoriai gali bti pripainti teismine tvarka negaliojaniais pagal rpintojo iekin. Toliau irti 7 ir 9 temas. T13.8. Sandorio formos laikymasis Sandori forma vadinamas sandorio dalyvi valios iorinio reikimo bdas. Valia gali bti ireikta tiesiogiai odine arba raytine forma, ir netiesiogine konkliudentini veiksm forma. Tiesiogiai ireikiant vali, susiformavusi vidin valia atsispindi odiuose (odine arba raytine forma). Kitaip valia pareikiama netiesiogiai konkliudentiniais veiksmais. Konkliudentiniai veiksmai tai toks asmens elgesys, kuris patvirtina jo vali sudaryti sandor. iuo atveju asmens valia neireikta odiais, bet i veiksm galima nustatyti jo ketinimus. Pavyzdiui, parduotuvje idstytos preks ireikia pardavjo pasilym sudaryti pirkimo pardavimo sutart. Konkliudentiniais veiksmais gali bti ireikta asmens valia sudaryti tik tokius sandorius, kuriems statymas nenumato tam tikros formos, nei odins,nei raytins. Asmens valia gali bti ireikta tyljimu. Tyljimas laikomas valios ireikimu sudaryti sandor tik statym numatytais atvejais. Pavyzdiui, jeigu pasibaigus sutarties terminui nuomininkas toliau naudojasi turtu ir nuomotojas neprietarauja, tai sutartis laikoma atnaujinta neapibrtam terminui. Daniausiai sandoriai sudaromi odiu arba raytine forma. odine forma asmenys sudaro sandorius betarpikai tardamiesi odiu, neireikdami valios ratu dokumentuose. Sudarant raytinius sandorius, j dalyviai vali ireikia ratu dokumentuose. odiu gali bti sudaromi tokie sandoriai, kuriems statymas nenustato raytins formos. Paprastai odiu gali bti sudaryti sandoriai: 1) tarp fizini asmen, kai sandorio suma ne didesn kaip penki imtai lit; 2) nepriklausomai nuo j sumos, jei jie vykdomi sudarymo metu, iskyrus atvejus, kai statymas numato kitaip.
27

Sandori raytin forma bna paprasta ir notarin. Paprasta raytine forma vadinamas dokumentas, kuriame yra sandorio dalyvi (dalyvio) pavadinimas, sandorio turinys ir jo dalyvi (dalyvio) paraas. Paprasta raytine forma turi bti sudaromi: 1) moni, staig ir organizacij tarpusavio sandoriai ir j sandoriai su fiziniais asmenimis, iskyrus sandorius, kurie vykdomi tuo paiu metu, kai jie sudaromi, jeigu Lietuvos Respublikos statymai nenumato ko kito, ir atskiras sandori ris, kurioms k kit numato statymai; 2) fizini asmen tarpusavio sandoriai, kai sandorio suma yra didesn kaip penki imtai lit, iskyrus sandorius, kurie vykdomi tuo paiu metu, kai jie sudaromi, jeigu ko kito nenumato Lietuvos Respublikos statymai, ir kitus sandorius, nurodytus Lietuvos Respublikos statymais ir kitus sandorius, nurodytus Lietuvos Respublikos statymuose; 3) kiti sandoriai, kuriems sudaryti statymas reikalauja raytins formos. Nesilaikant statymo reikalaujamos paprastos raytins formos, gali atsirasti dvejopos teisins pasekms. Pirma, kilus ginui dl sandorio sudarymo arba jo slyg, suinteresuotas sandorio dalyvis neturi teiss remtis liudytoj parodymais. Jeigu alys, sudarydamos sandor, nesilaik reikalaujamos paprastos raytins formos, bet neginija jo sudarymo, sandoris bus laikomas galiojaniu ir joki neigiam teisini pasekmi neatsiras. Antra, sandoris negalioja, kai statymas tvirtai nustato, kad nesilaikius reikalaujamos paprastos raytins formos, jis negalios. statyme nustatyta bendra taisykl, kad sandoriai turi bti sudaromi notarine forma. statymo reikalaujamos notarins formos nesilaikymas sandor daro negaliojant. Todl kai sandoriui privaloma notarin forma, jis laikomas sudarytas tik nuo to momento, kai notaras patvirtina sandor. I ios bendros taisykls statymas numato vien iimt, kai viena i ali visikai arba i dalies vykd sandor, o antroji alis vengia sandor notarikai forminti. T13.9. Sandorio ali tikrosios valios ireikimas statymas reikalauja, kad sandoryje ireikta valia atitikt jo dalyvi tikrj (vidin) vali. Todl btina, kad sandorio dalyvi valia formuotsi normaliai, kad nebt iorini aplinkybi, kurios ikreipia tikrj vali arba jos ireikim. Paprastai laikoma, kad sandoryje ireikta valia neprietarauja tikrajai jo dalyvi valiai. Jeigu sandoris turi valios trkum, jis gali bti teismine tvarka nuginytas pripaintas negaliojaniu. Sandorio valios trkumai gali bti dl vairi aplinkybi: suklydus, apgauls bdu, smurto ar grasinimo bdu, dl alies atstovo piktavaliko susitarimo su antrja alimi ir t.t. T13.10. Sandorio turinio atitikimas statymo reikalavimams Sandorio turinys turi atitikti statym reikalavimams, jeigu to reikalauja statymai. Negali sutarties turinys prietarauti valstybs ir visuomens interesams, paeisti svarbiausias statymo nuostatas, prieingu atveju jis bus laikomas negaliojaniu nuo sudarymo momento. T13.11. Sandori negaliojimas Sandoris, neatitinkantis statymo reikalavim, negalioja. Negaliojaniu laikome tok sandor, kuris, paeidus statymo reikalavimus, nesukelia t teisini pasekmi, kuri siek jo dalyviai, sudarydami sandor. Negaliojantis sandoris i esms nra sandoris. Kiekvienas negaliojantis sandoris sukelia tam tikras teisines pasekmes, taiau ne tas, kuri siek asmenys, sudarydami sandor. Jei sandoris pripastamas negaliojaniu, tai nuo pat jo sudarymo momento, nors teismas savo sprendimu fakt nustato vliau. Taiau pats sandorio pripainimas negaliojaniu nereikia, kad pagal sandor atsirad santykiai visada netenka teisins reikms. .Jeigu negaliojantis sandoris sudarytas, bet nei vienas i dalyvi jo nevykd, laikoma, kad sandoris nesudarytas ir joki teisini pasekmi neatsiranda. Kai negaliojant sandor alys ar viena i ali visikai arba i dalies vykdo, atsiranda negaliojanio sandorio turtins pasekms. T13.12. Negaliojani sandori rys
28

Priklausomai nuo to ar sandoris yra savaime negaliojantis, ar j reikia pripainti negaliojaniu, sandoriai skirstomi niekinius (absoliuiai negaliojanius) ir nuginijamus. Niekiniai sandoriai. Yra savaime negaliojantys sandoriai, nes jie neatitinka statymo reikalavim. Sandorio dalyviai tok sandor gali laikyti nesudarytu ir gali jo nevykdyti. Tais atvejais, kai sandorio neatitikimas statymui nra akivaizdus ir tai reikia rodyti, isiaikinti, jo negaliojimas nustatomas teismo sprendimu. Niekiniais sandoriais yra laikomi ie sandoriai:sudaryti turint tiksl, prieing valstybs ir visuomens interesams, juridinio asmens sandoriai, prietaraujantys jo tikslams, neveiksnaus fizinio asmens sudaryti sandoriai, tariamieji sandoriai, sandoriai, sudaryti nesilaikant statymo reikalaujamos notarins formos. Nuginijami sandoriai yra tokie, kurie sudarant sukuria, pakeiia arba panaikina civilines teises ir pareigas bet statyme numatyt asmen iniciatyva gali bti teismo pripastami negaliojaniais. J ypatumas tas, kad tokie nuginijami sandoriai turi teisin gali nuo j sudarymo momento iki teismo sprendimo, pripastanio juos negaliojaniais. Iki i sandori pripainimo negaliojaniais atrodo, jog jie atitinka statymo reikalavimus. J trkumai yra neakivaizds ir juos reikia rodyti. Tokie nuginijami sandoriai yra ie: nepilnamei nuo penkiolikos iki atuoniolikos met, fizini asmen, negalini suprasti savo veiksm reikms, fizini asmen, piktnaudiaujani alkoholiniais grimais arba narkotinmis mediagomis, apgauls, smurto ir grasinimo bdu, taip pat dl alies atstovo piktavaliko susitarimo su antrja alimi ar dl susiklosiusi sunki aplinkybi. Pripainimas negaliojaniu pagal kitus poymius. Sandoriai, turintys subjekt sudties trkum. i sandori trkumai susij su fizini asmen veiksnumo ir juridini asmen specialaus teisnumo reikalavimais. Sandoriai su valios trkumais. statymas reikalauja, kad sandoryje ireikta valia atitikt jo dalyvi tikrj (vidin) vali. Sandorio valios trkumai gali bti dl vairi aplinkybi. Sandoriai sudaryti: suklydus, apgauls bdu, smurto ar gsdinimo bdu, dl alies atstovo piktavaliko susitarimo su antrja puse, dl sunki aplinkybi, fizinio asmens, kuris negaljo suprasti savo veiksm reikms, tariamieji ir apsimestiniai. Sandoriai su turinio trkumais. Prietaraujantys valstybs ir visuomens interesams. Sandoriai, turintys formos trkumus. Sandoriai sudaryti nesilaikant statymo reikalaujamos notarins formos. T13.13. Sandorio, turint tiksl, inomai prieing valstybs ir visuomens interesams, negaliojimas. i negaliojani sandori grup skiriama pagal du bendrus poymius objektyvin ir subjektyvin. Objektyvinis poymis tas, kad ie sandoriai prietarauja valstybs ir visuomens interesams. iai grupei priklauso tie sandoriai, kurie paeidia svarbiausias, pagrindines statym nuostatas. Tai, sandoriai, paeidiantys valstybs iimtin ems, gelmi, valstybins reikms vanden, mik nuosavyb. alia objektyvinio, iems sandoriams bdingas ir subjektyvinis poymis, t.y. sandoris sudaromas turint tiksl, prieing valstybs ir visuomens interesams. Tok tiksl gali turti vienas arba abu sandorio dalyviai. Pagal tai skirsis io sandorio negaliojimo teisins pasekms. Tokius paius pavojingus sandorius gali sudaryti juridiniai ir fiziniai asmenys Sandoriai, sudaryti turint tiksl, prieing valstybs ir visuomens interesams, negalioja nuo pat i sandori sudarymo momento. Atsivelgiant abiej ar vienos alies tyin kalt, taip pat tai, ar sandor vykd abi alys, ar viena, numato trejopas teisines pasekmes: 1) konfiskuojama viskas, k abi alys pagal sandor gavo; 2) konfiskuojama tai, k viena alis gavo i kitos ir k, atsilygindama u tai, pati turjo perduoti; 3) konfiskuojama tai, k kaltoji alis pagal sandor yra perdavusi ar turjo perduoti atlygindama u tai, k gavo i kitos alies. T13.14. Sandorio pripainimo negaliojaniu pasekms .Jeigu negaliojantis sandoris sudarytas, bet nei vienas i dalyvi jo nevykd, laikoma, kad sandoris nesudarytas ir joki teisini pasekmi neatsiranda. Kai negaliojant sandor alys ar viena i ali visikai arba i dalies vykdo, atsiranda negaliojanio sandorio turtins pasekms. Jas galima suskirstyti tris grupes:
29

1)Abial restitucija - abiej sandorio ali turtins padties atstatymas pradin padt; kai sandoris negalioja, kiekviena i jo ali privalanti grinti antrajai aliai visa tai, k yra gavusi pagal sandor .Jeigu to, k yra gavusi, negalima grinti natra, sandorio alis privalo kitai aliai atlyginti vert pinigais. iuo atveju atlyginama tikroji daikto vert, o ne pinigin suma, kuri numatyta atlyginti u daikt. Ji taikoma visais sandori negaliojimo atvejais, iskyrus tuos atvejus, kai statyme yra numatytos kitokios sunkesns sandorio negaliojimo pasekms (vienaal restitucija, abiej ali turto pamimas valstybs pajamas). 2) Vienaal restitucija - vienos sandorio alies turtins padties atstatymas pradin padt, o antrosios alies gauto turto ar priklausanio gauti turto pamimas valstybines pajamas. Ji pasireikia tuo, kad vienai sandorio aliai grinama, k ji yra vykdiusi, o i kitos sandorio alies visa , k ji vykdiusi pagal sandor arba kas jai priklaus vykdyti, iiekoma valstybs pajamas. Jeigu negalima perduoti turto valstybs pajamas natra, jo vert iiekoma pinigais. Vienaal restitucija atstato turtin padt tiktai vienai sandorio aliai. Kitai sandorio aliai, kurios neteisti veiksmai (pavyzdiui, apgaul, smurtas, grasinimas ir t.t.) turjo takos sudaryti sandor, pradin padtis neatstatoma. 3) Restitucija neleidiama - abiej sandorio ali turtin padtis neatstatoma, o k jos yra gavusios pagal sandor arba kas priklaus gauti, iiekoma valstybines pajamas. (kai jie kenkia visuomens interesams ir t.t.) Dl negaliojanio sandorio padaryti nuostoliai gali bti iiekomi tik statymo numatytais atvejais.Jie iiekomi tik esant objektyvioms ir subjektyvioms slygoms. T13.15. Sandorio dalies negaliojimas Sandorio dalies negaliojimas nedaro negaliojani kit jo dali, jeigu galima tarti, kad sandoris bt buvs sudarytas, ir netraukiant negaliojanios jo dalies. T14. Atstovavimas T14.1. Atstovavimo svoka Atstovavimo esm sudaro tai, kad jo atveju u civilins teiss subjektus sandorius sudarinja ir kitus juridinius veiksmus atlieka kiti asmenys. Atstovavimas yra civilinis teisinis santykis, atsirandantis tarp atstovo ir atstovaujamojo, kurio pagrindu atstovas, remdamasis statymu, administraciniu aktu ar ireikdamas atstovaujamojo vali, jam suteikt galinim ribose sudaro sandorius ir atlieka atstovaujamojo vardu juridin reikm turinius veiksmus, kurie sukuria, pakeiia ar panaikina atstovaujamojo civilines teises ir pareigas. Atstovavimui bdingi trys poymiai. 1) atstovavimo santykiai atsiranda tarp atstovo ir atstovaujamojo. Teisinio santykio tarp atstovo ir atstovaujamojo pagrindu atstovas turi teis veikti atstovaujamojo vardu ir sskaita, o pastarasis turi pareig priimti io veiksmo rezultatus. 2) atstovas veikia ne savo, bet atstovaujamojo vardu ir interesais. Todl dl jo veiklos atsirandanios teiss ir pareigos nuo pat atsiradimo momento priklauso ne atstovui, bet atstovaujamajam. 3) atstovui yra suteikiami tam tikri galinimai. gyvendindamas atstovaujamojo teises bei vykdydamas pareigas, atstovas privalo veikti nevirydamas i galinim. Atstovo veiklos rezultatai privalomi atstovaujamajam tik tuo atveju, jeigu jis veikia jam suteikt galinim ribose. Tiesioginis atstovavimo efektas pasireikia tuo, kad sandoris, atstovo sudarytas atstovaujamojo vardu, yra pastarajam privalomas nuo jo sudarymo momento, t.y. teiss ir pareigos, kylanios i sudaryto sandorio, tiesiogiai lieia atstovaujamj, nes jis, o ne atstovas, yra io sandorio alis. Atstovavime dalyvauja trys subjekt grups. Kiekviena i i subjekt atstovavimo santykio atsiradimo ir realizavimo procese atlieka apibrtas, tik jam bdingas funkcijas. Atstovaujamasis tai asmuo, kurio vardu ir interesais atliekami tam tikri teisiniai veiksmai, remiantis jo paties, statymo ar administracinio akto duotais galinimais. Atstovaujamuoju gali bti bet kuris civilins teiss subjektas, nepriklausomai nuo to, veiksnus jis ar neveiksnus, pilietis ar juridinis asmuo.
30

Atstovas tai atstovaujamojo, statymo ar administracinio akto galintas asmuo, veikiantis atstovaujamojo vardu, interesais ir sskaita. Skirtingai nuo atstovaujamojo, atstovu gali bti ne kiekvienas civilins teiss subjektas. Vis pirma atstovas turi bti veiksnus. Kai kuriems asmenims statymas tiesiog draudia bti atstovais tam tikruose civiliniuose santykiuose. Asmuo, jau esantis atstovu, negali atstovaujamojo vardu sudarinti sandori nei su savimi, nei su kitu asmeniu, kurio atstovas jis tuo paiu metu yra. Neleidiama bti atstovais sudarinjant sandorius, kurie turi grynai asmenin pobd. Teisme negali bti atstovais teisjai, tardytojai ir prokurorai, iskyrus tuos atvejus, kada jie dalyvauja byloje kaip atitinkamo teismo, prokuratros galiotiniai arba statyminiai savo vaik atstovai. Juridiniai asmenys gali bti piliei ir kit juridini asmen atstovais tik tada, kada leidia j statai (nuostatai). Treia asmen grup tai asmenys, su kuriais atstovas atstovaujamojo vardu ir interesais sudarinja sandorius arba atlieka kitus juridin reikm turinius veiksmus. Jais gali bti bet kuris civilins teiss subjektas, turintis civilin teisnum ir veiksnum. T14.2. Atstovavimo taikymo sritys Atstovavimo taikymo sfera yra gana plati. Ji aprpia daug civilini teisini santyki. Btinumas pasinaudoti atstovo paslaugomis gali bti slygotas vairi tiek teisinio, tiek faktinio pobdio aplinkybi. Atstovavimas plaiai taikomas, siekiant apsaugoti neveiksni asmen (nepilnamei iki penkiolikos met, psichini ligoni ir silpnaproi) interesus. Toki neveiksni asmen vardu visus reikiamus juridinius veiksmus atlieka j atstovai. Taiau atstovavimu gana danai naudojasi ir veiksns fiziniai, taip pat ir juridiniai asmenys, siekdami geriau gyvendinti savo civilines teises ir vykdyti civilines pareigas, iplsti savo veikimo sfer ir pan. T14.3. Atstovavimo rys Esant atstovavimui, atstovas visuomet veikia pagal atstovaujamojo galinimus. Atstovas savo valia ir veiksmais ireikia atstovaujamojo vali. galinimas tai atstovo teis atstovaujamojo vardu sudarinti sandorius ir atlikti kitus juridinius veiksmus ir drauge sukurti jam teisines pasekmes. Todl galinimai apibria t veiksm arba veiksm visum, kuriuos turi atlikti atstovas atstovaujamojo vardu ir interesais. Taiau atstovas ne tik turi teis (galinim) veikti atstovaujamojo vardu ir interesais pastarojo atvilgiu jis turi ir tam tikras pareigas. Priklausomai nuo to, kokiu pagrindu atsiranda atstovo galinimai, yra skiriamos dvi atstovavimo rys savanorikas ir btinasis. Savanorikas atstovavimas atsiranda veiksniam asmeniui, galiniam savarankikai ginti savo interesus, susitarus su kitu asmeniu, kad pastarasis jo vardu ir interesais sudaryt sandorius arba atlikt kitus juridinius veiksmus. Vidin savanoriko atstovavimo pus daniausiai grindiama sutartimi. Todl i atstovavimo ris dar vadinama sutartiniu atstovavimu. Tuo atveju, kada atstovavimo teisinis santykis ir atstovo galinimai atsiranda nepriklausomai nuo atstovaujamojo valios, t.y. kada galinimai apibriami ne galiojimu, bet statymu ar administraciniu aktu, turime btinj atstovavim. Tai pirmiausia yra atstovavimas u neveiksnius asmenis. is atstovavimas gali bti grindiamas giminysts ryiu (tvai yra nepilnamei savo vaik atstovai) arba administraciniu aktu (tviai yra savo vaiki atstovai, o globjai savo globotini atstovai). i atstov galinim apimt ir turin apibria statymas ir i dalies administracinis aktas globjams. Btinajam atstovavimui tenka priskirti ir tokius atstovavimo atvejus, kai auktesnioji organizacija emesniosios ar jos sistem einanios organizacijos vardu sudarinja sandorius ar atlieka kitus juridinius veiksmus, kai tai numato statymas ar tos organizacijos statai (nuostatai). Tiek savanorikas, tiek ir btinasis atstovavimas yra pagrsti statymu. statymu remiasi taip pat ir galiojimo davimas bei galinim apimtis. T14.4. galiojimo forma ir galiojimo terminai Kadangi tretieji asmenys dalyvauja teisiniuose santykiuose su atstovaujamuoju per atstov, jie turi inoti pastarojo galinimus. Todl btina iuos galinimus ireikti ir tvirtinti atitinkama forma, kad su jais susipainti ir juos patikrinti galt treiasis asmuo. Tais atvejais, kada atstovavimas vykdomas statymo ar administracinio akto pagrindu, galinimus apibria pats statymas ar administracinis aktas. Esant sutartiniam atstovavimui, atstovo galinimai ireikiami jam duotame galiojime. galiojimu laikomas raytinis galinimas, vieno asmens (galiotojo) duodamas kitam asmeniui (galiotiniui) atstovauti santykiuose su treiaisiais asmenimis. galiojimas-tai atstovo galinim ireikimo bdas, tai
31

dokumentas, kuriame ireikiama atstovo galinim apimtis ir turinys. galiojimo davimas yra vienaalis sandoris. Kadangi galiojimas duodamas galinimams patvirtinti ir nelieia galiotinio interes, jo davimas nereikalauja pastarojo pritarimo. galiojimas paprastai duodamas pavedimo, darbo ar kitos sutarties pagrindu. Taiau kartais galiojimas gali bti duodamas ir nesant susitarimo atstovauti, bet tikintis, kad asmuo, nurodytas galiojime kaip atstovas, atliks jame nurodytus veiksmus. galiojimas gali bti duodamas vieno arba keli asmen vardu. galiojim taip pat gali duoti vienas arba keli asmenys drauge. galiojimas gali bti duodamas ne tik fiziniam, bet ir juridiniam asmeniui. Taiau iuo atveju reikia turti omenyje tai, kad juridiniai asmenys turi civilin teisnum, atsivelgiant nustatytus j veiklos tikslus. Todl juridiniam asmeniui galiojimas gali bti duodamas sudaryti tiems sandoriams, kurie neprietarauja jo statams (nuostatams) arba bendriems tos ries organizacij nuostatams. Priklausomai nuo galiojime idstyt galinim apimties ir turinio, skiriamos ios galiojim rys: vienkartinis, specialusis ir bendrasis, arba generalinis. Vienkartinis galiojimas duodamas atlikti vienam konkreiam veiksmui. Specialusis galiojimas duodamas atlikti vienariams veiksmams per tam tikr laiko tarp. Bendrasis arba generalinis galiojimas duodamas sudarinti vairiems sandoriams ir atlikinti vairiems teisiniams veiksmams, susijusiems su davusios galiojim organizacijos veikla arba su pilieio turto valdymu apskritai. galiojimas visada turi bti ireiktas raytine forma, kitaip tariant, galiojimo idavimas tai sandoris, visais atvejais reikalaujantis raytins formos. Kitokia forma galiojimas negali bti duodamas. Pilieio duodamas galiojimas btinai turi bti pasiraytas galiotojo ir patvirtintas kompetentingo organo. Kai kuriems galiojimams statymas numato btin notaro patvirtinim. Nesilaikant io reikalavimo, galiojimas tampa negaliojantis. Notarikai patvirtintiems galiojimams prilygsta: kari ir kit asmen, besigydani karo ligoninse, sanatorijose bei kitose karinse gydymo staigose, galiojimai, patvirtinti t ligonini, sanatorij ir kit karini gydymo staig virinink, j pavaduotoj medicinos reikalams, vyresnij ir budinij gydytoj; kari galiojimai, o karini dalini, staig ir karo mokykl dislokavimo punktuose, kur nra notar biur ir kit organ, atliekani notarinius veiksmus, taip pat darbinink ir tarnautoj, j eimos nari ir kari eimos nari galiojimai, patvirtinti t dalini, jungini, staig ir mokykl vadov (virinink); ir asmen, esani laisvs atmimo vietose, galiojimai, patvirtinti laisvs atmimo vietos virinink. Kitiems fizini asmen duodamiems galiojimams, kaip antai, galiojimui gauti korespondencij, konkreiai gauti siuniamus pinigus ir siuntinius, taip pat darbo umokest bei kitokius mokjimus, susijusius su darbo santykiais, galiojimui gauti autorin atlyginim u savo krinius, iradimus, gauti pensijas, paalpas, stipendijas, sumas i bank ir atsiimti keistus ar duotus pasaugoti daiktus notarinio patvirtinimo nereikia. iuos galiojimus gali patvirtinti: organizacija, kurioje asmuo dirba ar mokosi, but eksploatavimo organizacija, utikrinanti namo, kuriame jis gyvena, eksploatavim, stacionarin gydymo staiga, kurioje jis gydosi, esanio tolimajame plaukiojime jr laivo kapitonas. Notarins formos reikalavimas, netaikomas galiojimams, kuriuos iduoda juridinis asmuo. iuos galiojimus pasirao juridinio asmens mons, staigos, organizacijos vadovas (savininkas), jame udedamas tos mons, staigos, organizacijos antspaudas. Valstybins, kooperatins ar visuomenins organizacijos duodam galiojim pinigams ar kitokioms turtinms vertybms gauti ar iduoti turi pasirayti taip pat ir ios organizacijos vyriausiasis (vyresnysis) buhalteris. Kiekvieno galiojimo galiojim riboja laikas. galiojimo terminas negali bti ilgesnis kaip treji metai. Jeigu terminas galiojime nenurodytas, galiojimas galioja vienerius metus nuo jo sudarymo dienos. Kadangi statym leidjas galiojimo galiojim sieja su terminu, todl kiekviename galiojime btinai turi bti nurodyta jo sudarymo data. Tai padeda nustatyti galiojimo pradin, o kartais ir pabaigos moment, jeigu galiojime nenurodytas jo galiojimo terminas. Kadangi galiojimo termin visada apibria laikas, tai prajus tam tikram laiko tarpui, kuriam buvo duotas galiojimas, jis pasibaigia. Taiau galiojimas gali pasibaigti ir neprajus jame numatytam terminui. Pirmiausia galiojimas, jeigu jis buvo duotas vienkartiniam veiksmui atlikti, pasibaigia veiksm atlikus. Kadangi galiojimas iduodamas susitarimo atstovauti pagrindu, jis gali pasibaigti ir galiotojui ar galiotiniams atsisakius galiojimo. Tiek galiotojas, tiek galiotinis gali atsisakyti galiojimo nepriklausomai nuo motyv. Taip pat negalioja jokie susitarimai tarp galiotinio ir galiotojo dl teiss atsisakyti galiojimo apribojimo. galiojimas baigiasi pasibaigus juridiniam asmeniui, kuris dav galiojim arba kuriam buvo duotas galiojimas, taip pat mirus galiojim davusiam asmeniui, pripainus t asmen neveiksniu, ribotai veiksniu arba neinia kur esaniu. Taip pat galiojimas panaikinamas mirus asmeniui, kuriam galiojimas duotas, pripainus j neveiksniu, ribotai veiksniu ar neinia kur esaniu.
32

T14.5. Pergaliojimas galiotojo duotus galinimus turi gyvendinti tas asmuo, kuriam jie duoti. Taiau galimi atvejai, kada juos gali gyvendinti ne pats galiojim turintis asmuo, bet kitas, t.y. galiotinis savo galinimus gali perduoti kitam asmeniui. Tuo atveju, kada atstovas savo galinimus perduoda kitam asmeniu, turime pergaliojim. Pergaliojimo atvejai grietai apibrti statyme. Pergaliojimas galimas iais dviem atvejais: 1)jeigu atstovui toki teis suteikia atstovaujamojo duotasis galiojimas, 2) jeigu atstovas dl susidariusi aplinkybi priverstas perduoti savo galinimus kitam asmeniui, kad apsaugot galiotojo interesus. Pergaliojimo atveju asmuo, kuriam atstovas perduoda savo galinimus, tampa davusio galiojim asmens atstovu. Taiau tai nereikia, kad tarp atstovaujamojo ir atstovo pasibaigia atstovavimo teisinis santykis. Btent todl asmuo, perduodantis galinimus (pergaliotojas) privalo informuoti apie tai galiotoj ir praneti jam reikiamas inias apie asmen kuriam perduoti galinimai. galiotojas gali nualinti galiotinio parinkt asmen ir drauge panaikinti pergaliojim. Jeigu galiotinis nepranea galiotojui apie pergaliojim ir neinformuoja pastarojo apie pasirinkt asmen, jis atsako u pasirinkto asmens veiksmus kaip u savo. vykds i pareig galiotojas atsako tik u savo asmens parinkim, ir jeigu parenkant asmen nebuvo apsirikta, galiotinis neatsako u jo veiksmus. Pergaliojimo turin apibria pagrindinio galiojimo turinys. galiotinis pergaliojimo bdu negali suteikti pergaliojamajam asmeniui tokio galinimo, kurio jis pats neturi. Galima pergalioti visus galiojime numatytus galinimus arba tik kai kuriuos i j. Pergaliojant tik kai kuriuos galiojime numatytus galinimus, turime dalin pergaliojim. Skirtingai nuo galiojimo, pergaliojimas visais atvejais turi bti notarikai patvirtintas. Kadangi pergaliojimas i esms priklauso nuo pagrindinio galiojimo, tai jo terminas negali bti ilgesnis u pagrindinio galiojimo termin. Taiau pergaliojimo terminas gali bti kur kas trumpesnis arba net ribojamas vienkartinio juridinio veiksmo atlikimo momentu. Pasibaigus pagrindiniam galiojimui, pergaliojimas taip pat netenka galios. Pergaliojim gali bet kada panaikinti tiek galiotojas, tiek ir galiotinis. Savo ruotu ir asmuo, gavs galiojim pergaliojimo bdu, gali nuo jo atsisakyti. Kaip pagrindinio galiojimo davimo atveju, taip ir pergaliojimo atveju, susitarimas apriboti teis atsisakyti nuo galiojimo negalioja. T14.6. galiojimo pasibaigimas Pasibaigus galiojimui atsiranda tam tikros teisins pasekms. Apie galiojimo panaikinim galiotojas privalo praneti galiotiniui, taip pat jam inomiems tretiesiems asmenims, santykiuose su kuriais dalyvauti duotas galiojimas. Toki pai pareig turi galiotojo teisi permjas, kai galiojimas baigiasi pasibaigus galiojim davusiam juridiniam asmeniui, taip pat asmeniui mirus, pripainus j neveiksniu, ribotai veiksniu arba neinia kur esaniu. Tokia taisykl nustatyta todl, kad pasibaigus galiojimui ir nepraneus apie tai galiotiniui, jis gali ir toliau atlikinti tuos veiksmus, kurie numatyti galiojime, nors to jau ir nereikia davusiam galiojim asmeniui. Sandoriai ir kiti juridiniai veiksmai, atlikti galiotinio iki to momento, kai jis suinojo ar turjo suinoti apie galiojimo pasibaigim, yra privalomi galiotojui ir jo teisi permjams. Iimt sudaro tie atvejai, kada apie galiojimo panaikinim inojo ar privaljo inoti tretieji asmenys, su kuriais galiotinis sudar atitinkamas sutartis. iuo atveju i sudaryt su jais sutari atsirandanios teiss ir pareigos jokios teisins reikms galiotojui neturi. Siekiant apsaugoti tiek galiotojo, tiek ir jo teisi permjo, o taip pat treij asmen teises ir interesus, statym leidjas pareigoja galiotin ir jo teisi permjus galiojimui pasibaigus tuojau grinti j galiotojui ar jo teisi permjams. Juridini veiksm, vykdyt asmens, neturinio galinim arba virijant galinimus, pasekms (atstovavimas be galinim) Kadangi be galinimo negali bti atstovavimo, bet koki sandori sudarymas kito asmens vardu ir interesais, neturint tam galinimo ar j virijant, laikomas negaliojaniu. i sandori negaliojim slygoja tai, kad asmuo, su kuriuo sudaromas sandoris neturint ar virijant galinimus, privalo tai inoti, nes galiojimas skiriamas tretiesiems asmenims, kurie i jo turinio gali sprsti, kokie galinimai duoti
33

galiotiniui. Todl jis negali reikalauti, kad asmuo, kurio vardu sudarytas is sandoris, vykdyt atsirandanias i jo pareigas. Taiau sandoris, sudarytas neturint galinim ar juos virijant, gali sukurti, pakeisti ir panaikinti atstovaujamojo teises ir pareigas, jeigu pastarasis po to pritaria visam iam sandoriui ar virijaniai galinimus sandorio daliai. Atstovaujamojo pritarimas sandoriui, sudarytam neturint galinim arba juos virijant, yra vienaalis jo valios ireikimas. Toks pritarimas gali bti padarytas odiu ir ratu. odinis pritarimas leidiamas tik tuo atveju, jeigu paties sandorio sudarymas nereikalauja raytins formos. Kartais pritarimas gali rykti ir i atstovaujamojo veiksm turinio. Vlesnis atstovaujamojo pritarimas sandor daro galiojant nuo jo sudarymo momento. Asmuo, su kuriuo sudarytas sandoris neturint galinim ar juos virijant, atstovaujamajam pritarus tampa pareigotu ir negali atsisakyti sandorio, motyvuodamas tuo, kad atstovas neturjo galinim. Sandoris, sudarytas neturint galinim, atstovaujamajam vliau jam nepritarus, nesukuria jam teisi ir pareig, o sandorio, sudaryto virijant turimus galinimus, toji dalis, kurioje galinimai neviryti, yra privaloma atstovaujamajam ir treiajam asmeniui. Tais atvejais, kada sandoriui, sudarytam neturint galinim ar juos virijant, atstovaujamasis nepritar ir dl to treiasis asmuo turjo nuostoli, pagal bendr taisykl jis negali reikalauti j atlyginimo, kadangi jis inojo arba privaljo inoti, ar turi ir kokius galinimus turi asmuo, veikiantis atstovaujamojo vardu. Taiau tuo atveju, jeigu asmuo, veiks be galinim ar virydamas juos, suklaidino treij asmen dl turim galinim, pastarasis gali reikalauti susidariusi nuostoli atlyginimo, remdamasis bendrais alos atlyginimo pagrindais. T15. Terminai civilinje teisje. Iekinin senatis T15.1,2.Termin reikm civilinje teisje.Termin vieta civilins teiss juridini fakt sistemoje Neretai civilini teisini santyki atsiradimas, pasikeitimas ar nutrkimas yra siejamas su terminu. Laiko tkm yra objektyvus procesas. Todl teis gali nustatyti tik konkret laiko tarp, jo pradi bei pabaig. Tad terminas yra laikytinas juridiniu faktu, kuris atsiranda arba inyksta be mogaus valios, t.y. vykiu. Terminu civilinje teisje laikomas laiko momentas (kalendorin data, valanda ir t.t.) arba laiko tarpas (metai, mnuo,diena ir t.t.), kuriam sujus ar pasibaigus, statymas ar ali susitarimas numato tam tikr civilini teisi ar pareig atsiradim, pasikeitim ar pasibaigim. Terminai pagal vairius kriterijus gali bti klasifikuojami ris. Pagal tai, kas nustato konkret termin, jie yra skirstomi statymo nustatytus, ali susitarimu nustatytus ir teismo (arbitrao) nustatytus terminus. statymo nustatyti terminai paprastai yra imperatyvinio pobdio, t.y. j negali pakeisti nei alys savo susitarimu, nei teismas (arbitraas), ir j laikymasis yra visiems privalomas. Jeigu statymas termino nenustato, alys konkret termin gali numatyti sutartyje. Sutartyje nustatytus terminus alys savo susitarimu gali keisti, atitinkamai pakeisdamos sutart (sutrumpinti arba prailginti). Terminus dar gali nustatyti teismas arba arbitraas, nagrindami civilin byl. Teismas taip pat gali nustatyti, nuo kurio momento sandoris yra laikomas negaliojaniu. T15.3-10. Termin rys. Civilini teisi gyvendinimo terminai. Naikinamieji terminai. Garantiniai terimai. Pretenziniai terminai. Civilini teisini pareig vykdymo terminai. Bendrieji ir daliniai terminai Pagal teisines pasekmes terminai skirstomi gyjamuosius, naikinamuosius ir terminius, kuriems sujus, pasikeiia civiliniai teisiniai santykiai. gyjamieji yra tokie terminai, kuriems sujus, atsiranda tam tikr civilini teisi ar pareig. Tokie terminai yra gyjamosios senaties terminai. Naikinamaisiais vadinami terminai, kuriems sujus pasibaigia tam tikros civilins teiss ar pareigos. galiojimo terminas negali bti ilgesnis kaip treji metai. Jeigu terminas galiojime nra nurodytas, toks galiojimas galioja vienerius metus nuo jo sudarymo dienos. Sujus iam terminui, galiojimas pasibaigia. Savo ruotu naikinamieji terminai gali bti absoliuts arba santykiniai. Sujus
34

absoliuiam naikinamajam terminui, civilins teiss ar pareigos pasibaigia negrtamai, nes to termino atstatyti ar prailginti negalima. Dl svarbi prieasi praleistas santykinis naikinamasis terminas gali bti teismo atstatytas arba prailgintas, todl civilins teiss ir pareigos iam terminui sujus negrtamai nepasibaigia. Terminai, nustatyti reikalavimams, kylantiems i civilini teisini santyki, pareikti, sudaro atskir grup.Tai garantiniai, pretenziniai ir iekinins senaties terminai. Garantiniai terminai tai statymo ar ali susitarimu nustatyti terminai, per kuriuos viena i sutarties ali atsako u daikto trkumus. Pretenziniais laikomi statymo ar sutarties nustatyti terminai, per kuriuos alis gali pareikti reikalavimus kitai aliai neteismine tvarka dl jos teisi ar interes paeidimo. Iekinins senaties terminai yra statymo nustatyti terminai, per kuriuos asmuo gali pareikti iekin teisme ar arbitrae dl paeistos teiss ar intereso gynimo. Pagal termino nustatymo princip, terminai gali bti apibrti ir neapibrti. Terminai gali bti apibrti keliais bdais: 1) nurodant kalendorin dat; 2) nustatant laiko tarp, skaiiuojam metais, savaitmis, dienomis arba valandomis; 3) nurodant vyk, kur neivengiamai turi vykdyti. Terminai gali bti apibriami ir kitais bdais (normaliai reikalingu laiku, pareikalavimo momentu). Kai terminui apibrti vartojami vertinamieji poymiai, (protingas terminas, normalus terminas) teismas privalo isiaikinti, ar konkretus terminas iuos kriterijus atitiko. Kalendorine data terminas daniausiai apibriamas ali susitarimu. Atskirais atvejais termin kalendorine data gali apibrti statymas. Daniausiai statymas ir alys termin apibria nustatant laiko tarp, skaiiuojam metais, mnesiais ar dienomis. Tais atvejais, kai sunku nustatyti konkrei kalendorin dat, nuo kurios terminas bus pradedamas skaiiuoti ar kuriai sujus jis pasibaigs, terminas apibriamas nurodant vyk, kuris neivengiamai turs vykti. Terminas gali bti apibriamas ir kitais vykiais, pavyzdiui:fizinio asmens mirtimi, kitos prievols pasibaigimu ir pan. Jeigu vykis nevyksta, tai sutartis gali tapti neterminuota. Kai vykis nevyksta ali planuotu metu, alys gali susitarti dl termino pratsimo iki kol jis vyks, arba dl kito termino nustatymo. Jeigu nra aiku, ar vykis vyks, pripaintina, jog kalbama ne apie termin, o apie sutarties slyg. Terminai gali bti skirstomi bendruosius ir dalinius, tais atvejais, kuri vykdymas idstytas keliais etapais.Bendrieji visiems sutartiniams sipareigojimams vykdyti. Daliniai, tik tam tikriems veiksmams, sutarties sipareigojim daliai vykdyti. T15.12-16. Termin pasibaigimas. Bendros termin pasibaigimo taisykls. Termino eigos pradia ir pabaiga. Veiksm vykdymo tvarka paskutin termino dien. Specialios termin skaiiavimo taisykls. Terminas prasideda rytojaus dien po tos kalendorins datos ar vykio, kurie apibria jo pradi. Pavyzdiui, jeigu pirkjas aldytuv pirko sausio 10 dien, tai garantinis terminas pradeda galioti sausio 11 dien. i nuostata yra bendra termino eigos pradios nustatymo taisykl. Taiau termino pradia gali bti nustatoma ir pagal kitokias taisykles. Pavyzdiui, nesant galimybs nustatyti dien, kuri buvo gautos paskutins inios apie dingusj, dingimo pradia laikoma pirmoji diena mnesio, einanio po to mnesio, kur buvo gautos paskutins inios apie nesantj, o jeigu to mnesio negalima nustatyti ateinanij met sausio pirmoji diena. Svarbu tiksliai nustatyti ne tik termino pradi, bet ir jo pasibaigimo moment. Metais skaiiuojamas terminas pasibaigia atitinkam paskutin termino met mnes ir dien. .Mnesiais skaiiuojamas terminas pasibaigia atitinkam termino paskutinio mnesio dien. Jeigu metais ar mnesiais skaiiuojamas terminas, pasibaigia tok mnes, kuriame nra reikiamos dienos, terminas pasibaigia paskutinij to mnesio dien. Jeigu terminas apibrtas puse mnesio, jis pasibaigia penkioliktj dien, nesvarbu, kiek dien turi mnuo. Savaitmis skaiiuojamas terminas pasibaigia atitinkam paskutins termino savaits dien. Jeigu paskutin termino diena yra ne darbo diena, termino pasibaigimo diena laikoma po jos einanti darbo diena. Ne darbo dienomis laikomos poilsio (etadienis ir sekmadienis) bei veni dienos: sausio pirmoji, krikioni Velykos (sekmadienis ir pirmadienis), liepos etoji, lapkriio pirmoji, Kaldos gruodio dvideimt penktoji ir dvideimt etoj. Jeigu Vyriausybs nutarimu poilsio diena perkeliama kit dien, i diena taip pat yra laikoma ne darbo diena. Jei vieni ar kiti veiksmai turi bti atlikti tam tikroje staigoje, taiau ta staiga dl tam tikr
35

objektyvi prieasi nedirba, pavyzdiui, dl avarijos, gaisro ir pan., minta taisykl turt bti taikoma taip pat. Jeigu kuriam nors veiksmui atlikti yra nustatytas terminas, tai is veiksmas turi bti atliktas iki paskutins termino dienos dvideimt ketvirtos valandos.Jeigu civilini teisini santyki subjektai yra skirtingose laiko juostose, dvideimt ketvirta valanda turi bti nustatoma pagal vietin laik. Todl jeigu dokumentai ar praneimai yra tekti pato ar telegrafo staigai iki dvideimt ketvirtos valandos ir tai yra patvirtinta antspaudu, laikoma, jog terminas nra praleistas. Jeigu veiksmai turi bti atlikti organizacijoje, terminas pasibaigia t valand, kuri ioje organizacijoje, pagal nustatytas taisykles, pasibaigia atitinkamos operacijos. Pavyzdiui: bankas pinigines operacijas atlieka iki 16 valandos, transporto organizacija krovinius perveimui priima iki 19 valandos ir pan. Jeigu organizacijoje nebuvo laikomasi nustatytos darbo laiko tvarkos ir ji apskritai nedirbo, terminas negali bti laikomas praleistu. Tokiu atveju paskutine termino diena reikt laikyti ateinani dien. Termin skaiiavimo taisykls turi svarbi reikm tarptautinje prekyboje. Todl valstybs siekia unifikuoti savo statymus, reguliuojanius termin nustatym ir skaiiavim. Pavyzdiui, 1973 m. gegus 16d. buvo pasirayta Europos Konvencija dl termin skaiiavimo. Subjektinis egzistavimo terminas. T15.11. Termino praleidimas. T15.17. Civilini teisi gynimo terminai.T15.18. Iekinin senatis. T15.19. Iekinins senaties svoka ir reikm. Iekinin senatis tai nustatytas terminas, per kur galima ginti savo paeistas teises ir interesus, pareikiant iekin teisme, arbitrae ar kitomis statymo nustatytomis gynimo formomis. Taigi iekinin senatis yra laiko tarpas, per kur galima priverstinai, t.y.valstybs pagalba, gyvendinti savo teises. Iekinin senatis nustatyta dl vairi prieasi. Pirma, btina garantuoti turtini santyki stabilum bei aikum. Toks stabilumas neegzistuot, jeigu galimyb reikalauti gynybos nebt ribojama atitinkamais terminais. Antra, faktini bylos aplinkybi nustatymas tapt labai sunkiai realizuojamu reikalavimu, jeigu iekinys bt pareikiamas prajus deimiai, trisdeimiai ar penkiasdeimiai met nuo teiss paeidimo. Treia, iekinins senaties termin egzistavimas skatina operatyviai ginti teises bei kontroliuoti sipareigojim vykdym. Pasibaigus statymo nustatytam terminui, inyksta teis iekinin paeistos teiss gynyb. Taiau pati paeista subjektin teis, taip pat teis kreiptis teism dl teismins gynybos neinyksta. Reikalavim apginti paeist teis teismas ar arbitraas priima nagrinti nepriklausomai nuo iekinins senaties termino pasibaigimo. Tai paaikinama dviem aplinkybmis: pirma, teis gynyb ir teis kreiptis teism yra savarankikos, viena nuo kitos nepriklausanios teiss. Teis kreiptis teism galima gyvendinti nepriklausomai nuo to, ar egzistuoja teis priverstin paeistos teiss gynim. Antra, iekinins senaties terminas gali bti praleistas dl svarbi prieasi, todl teismas ar arbitraas, nustats fakt, turi teis pralaist iekinins senaties termin atstatyti. Be to, nustatyti, ar iekinins senaties terminas yra praleistas, paprastai manoma tik iaikinus visas bylos aplinkybes ir tiksliai nustaius moment, nuo kurio prasidjo io termino eiga. Pagaliau teismas ar arbitraas iekinin senat taiko tik esant skolininko reikalavimui. Jeigu skolininkas nereikalauja, teismas ar arbitraas turi ginti paeist teis ir pasibaigus iekinins senaties terminui. Teiss normos, nustatanios iekinins senaties terminus, j skaiiavim, yra imperatyvinio pobdio. Todl ali susitarimu pakeisti iekinins senaties terminus ir j skaiiavimo tvark neleidiama. Iekinins senaties terminus btina skirti nuo naikinamj termin (prekliuzyvini). Naikinamajam terminui pasibaigus, inyksta pati subjektin teis, tuo tarpu pasibaigus iekinins senaties terminui, subjektin teis neinyksta, o inyksta tik teis priverstin paeistos teiss gynim. Naikinamiesiems terminams nra taikomos taisykls, nustatytos iekinins senaties termin skaiiavimui, atstatymui, nutraukimui ir sustabdymui. Iekinins senaties terminas prasideda nuo tos dienos, kai asmuo suinojo ar turjo suinoti apie savo teiss paeidim, o naikinamj termin pradia paprastai nra siejama su subjektins teiss paeidimu. T15.20. Iekinins senaties termin rys Iekinins senaties terminai skirstomi bendruosius ir specialiuosius, arba sutrumpintus. Bendrasis iekinins senaties terminas yra treji metai. is terminas taikomas visiems civiliniams teisiniams santykiams, jeigu statymas nenustato kitoki, t.y. specialij iekinins senaties termin.
36

Specialieji, arba sutrumpinti, iekinins senaties terminai nustatomi atskiromis reikalavim, kylani i vairi civilini teisini santyki, rims. Nustato sutrumpint ei mnesi iekinins senaties termin iems reikalavimams: 1) iekiniams dl netesyb (baudos, delspinigi) iiekojimo; 2) iekiniams dl parduot daikt trkum; 3) iekiniams, pareikiamiems dl netinkamos kokybs produkcijos, taip pat dl nekomplektins produkcijos patiekimo; 4) iekiniams dl rangovo atlikto darbo trkum. Iekiniams dl pastat ir rengim trkum taikomas sutrumpintas vieneri met iekinins senaties terminas. Iekiniams, pareikiamiems dl krovini, keleivi ir bagao perveimo, taikomas sutrumpintas dviej mnesi terminas, jeigu j pareikia siuntjas, gavjas arba keleivis, arba ei mnesi terminas, jeigu iekin pareikia transporto organizacija. Iekiniams, kylantiems i santyki tarp ryi organizacij ir klient, yra nustatytas sutrumpintas 2 mnesi iekinins senaties terminas. Reikalavimams, kylantiems i tarptautinmis sutartimis reguliuojam santyki, taikomi tarptautinse sutartyse nustatyti iekinins senaties terminai. Iekinins senaties termin nustatymas yra statym leidjo prerogatyva. .Iekinin senatis nra taikoma absoliuiai visiems santykiams. T15.21. Reikalavimai, kuriems iekinin senatis netaikoma Iekinin senatis netaikoma iems reikalavimams: 1) reikalavimams, atsirandantiems dl asmenini neturtini teisi paeidimo, iskyrus moralins alos atlyginim ir kitus statym nustatytus atvejus; 2) indlinink reikalavimams imokti indlius, dtus taupomj ar kit bank (iuolaikinmis slygomis teismai turt i norm taikyti ir tais atvejais, kai indlis buvo patiktas monei ar organizacijai, neturiniai banko statuso), taip pat iekinin senatis neturt bti taikoma ir reikalavimams dl palkan u indlius iiekojimo; 3) Lietuvos Respublikos statym nustatomais atvejais ir kitiems reikalavimams. Iekinin senatis neturt bti taikoma reikalavimams pripainti negaliojaniu sandor. Kai iekinins senaties terminas pasibaigia iki iekinio pareikimo, o skolininkas reikalauja taikyti iekinin senat, teismas ar arbitraas iekin turi atmesti, jeigu nenustato, kad iekinins senaties terminas praleistas dl svarbios prieasties. Pasibaigus pagrindinio reikalavimo iekinins senaties terminui, negali bti ginami ir papildomi reikalavimai, nors jiems nustatyti iekinins senaties terminai dar nra pasibaig. Taiau iekinins senaties termino, nustatyto papildomam reikalavimui, pasibaigimas nekliudo ginti pagrindin reikalavim, jeigu jam nustatytas iekinins senaties terminas nra pasibaigs. T15.22. Iekinins senaties termino eigos pradia Iekinins senaties termino eiga prasideda nuo teiss iekin atsiradimo dienos. O teis iekin atsiranda t dien, kada asmuo suinojo arba turjo suinoti apie savo teiss paeidim. Tokiu bdu teiss iekin atsiradimo moment, o drauge ir iekinins senaties termino eigos pradi, statymas sieja su subjektyviu kriterijumi subjektins teiss turtojo suvokimu, jog jo teis yra paeista. Daniausiai asmuo suino apie savo teiss paeidim t pai dien, kuri ji yra paeidiama. Nors galimi atvejai, kai nuo teiss paeidimo momento iki suinojimo apie teiss paeidim praeina tam tikras laiko tarpas. Tais atvejais, kai asmuo dl savo nerpestingo ar aplaidaus elgesio laiku nesuinojo apie savo teiss paeidim, teismas turi nustatyti moment, kada rpestingas, apdairus mogus tokioje pat situacijoje turjo ir galjo suinoti apie savo teiss paeidim. Aplinkyb, jog nra inomas konkretus asmuo, paeids teis, neturi reikms iekinins senaties termino eigos pradiai. Taiau tokiu atveju negalima pareikti iekinio, nes nra inomas atsakovas. Dl aptariamosios prieasties praleidus iekinins senaties termin, teismas turt j pripainti praleistu dl svarbios prieasties, ir iekinins senaties terminas turt bti atstatytas. Jeigu prievolei vykdyti yra nustatytas terminas, tai jos nevykdymas pagal t termin reikia kreditoriaus interes paeidim. Vadinasi, sujus prievols vykdymo terminui, prasideda ir iekinins senaties terminas, nes kreditoriui yra inomi prievols vykdymo terminai. Jeigu dl atitinkam santyki skolininkas privalo susilaikyti nuo tam tikr veiksm atlikimo, iekinins senaties terminas prasideda nuo to momento, kada kreditorius suino apie skolininko atlikt udraust veiksm.
37

Jeigu prievol turi bti vykdoma dalimis, pavyzdiui, kas mnes suderta patiekti nustatyt preki kiek, tai kiekvienam tokiam reikalavimui iekinins senaties terminas skaiiuojamas atskirai, t.y. nuo to momento, kada kreditorius suinojo arba turjo suinoti, jog skolininkas nevykd prievols dalies. Ginant nuosavybs teis, iekinins senaties terminas pradedamas skaiiuoti nuo tos dienos, kada savininkas suinojo arba turjo suinoti apie savo nuosavybs paeidim, pavyzdiui, nuo tos dienos, kai savininkas suinojo apie savo turto aret. Jeigu i asmens buvo iiekotos sumos ne gino tvarka, tai iekinins senaties terminas dl nepagrstai ne gino tvarka iiekot sum grinimo turi bti pradedamas skaiiuoti nuo tos dienos, kuri asmuo gavo banko praneim apie t sum nuraym ne gino tvarka. Iekinins senaties terminas regresiniam iekiniui pareikti turi bti skaiiuojamas nuo tos dienos, kai asmuo suinojo apie iiekojim i jo turto treiojo asmens naudai. Iekinins senaties terminas dl alos, padarytos laikinai netekus darbingumo, iiekojimo skaiiuojamas nuo darbingumo netekimo dienos, o dl pastovaus netekimo nuo tos dienos, kuri nukentjusysis neteko ankstesnio udarbio arba nuo sveikatos praradimo dienos, jeigu nukentjusysis negaudavo jokio udarbio. Iekinins senaties terminas dl alos, padarytos netekus maitintojo, iiekojimo skaiiuojamas nuo nukentjusiojo mirties dienos. Jeigu yra nustatytos sankcijos u periodinius paeidimus, pavyzdiui, delspinigiai u kiekvien praleist dien, tai kiekvienai dienai iekinins senaties termino eiga pradedama skaiiuoti i naujo. statymai gali daryti iimt i bendros taisykls, iekinins senaties termino eigos pradi nustatydami nuo tos dienos, kuri asmuo suinojo arba turjo suinoti apie savo teiss paeidim. Asmen pasikeitimas prievolje takos iekinins senaties eigai neturi. T15.23-25. Iekinins senaties termino sustabdymas ir nutraukimas. Paeistos teiss gynimo atvejai, iekininei senaiai pasibaigus. Iekinins senaties pasibaigimo pasekms. Dl vairi prieasi asmuo gali neturti galimybs pareikti iekin, nors apie savo teiss paeidim jis inojo. Tokiais atvejais, matyt, nebt pagrindo iekinins senaties terminui priskirti ir t laiko tarp, per kur objektyviai nebuvo manoma ginti savo teisi. Tad laikas, kuris prajo iki iekinins senaties termino sustabdymo, turt bti skaitoma iekinins senaties termin, o laikas, kur is terminas buvo sustabdytas, j neturt eiti. Inykus aplinkybei, dl kurios buvo sustabdyta iekinin senatis, senaties terminas tsiasi toliau. Vadinasi, iekinins senaties termino sustabdymas turi bti suprantamas ne kaip laiko sustabdymas (nes to padaryti nemanoma), o tik laiko tarpo, per kur objektyviai nebuvo galima pareikti iekinio, neskaitymas iekinins senaties termin. Iekinins senaties termino eiga sustabdoma iais atvejais: 1) jeigu pareikti iekin trukd nepaprastas vykis, kuriam tomis slygomis nebuvo galima ukirsti kelio (nenugalima jga - potvynis, ems drebjimas, kitokios stichins nelaims). Btina slyga, kad asmuo apie ias aplinkybes neinot i anksto ir neturt galimybs j ivengti, t.y. btini du kriterijai aplinkybi neivengiamumas ir nenugalimumas; 2) jeigu Lietuvos Vyriausyb nustato, kad prievoli vykdymas atidedamas (moratoriumas - karo, stichini nelaimi atveju); 3) jeigu iekovas arba atsakovas veikianiame Lietuvos Respublikos krato apsaugos dalinyje, t.y. dalinyje, kuriame yra paskelbta karin padtis. Tokia situacija galima paskelbus alyje karo padt arba atliekant faktinius karinius veiksmus, dalyvaujant JTO kariniuose daliniuose, kurie, palaikydami taik, turi teis atlikti karinius veiksmus; 4) jeigu neveiksniam asmeniui nepaskirtas globjas. Kadangi pats neveiksnus asmuo negali ginti savo paeist teisi, o t u j daro globjas, tai laikas, kol globjas nra paskirtas, iekinins senaties termin neskaitomas. Taiau vien i aplinkybi iekinins senaties terminui sustabdyti nepakanka. Btina, kad jos atsirast arba egzistuot paskutiniuosius eis iekinins senaties termino mnesius, o kai iekinins senaties terminas trumpesnis negu ei mnesiai per vis iekinins senaties termino eig. Nuo tos dienos, kai inyko aplinkyb, kuri buvo pagrindas sustabdyti iekinin senat, senaties terminas tsiasi toliau, likusi termino dal prailginant iki ei mnesi, o jeigu iekinins senaties terminas buvo trumpesnis negu ei mnesiai iki viso iekinins senaties termino.
38

Iekinins senaties termino nutraukimas tai termino, sujusio iki tam tikr aplinkybi atsiradimo, eigos nutraukimas ir jo neskaitymas iekinins senaties termin. Iskyrus aplinkybes, dl kuri terminas nutrko, iekinins senaties termino eiga prasideda i naujo. iuo aspektu (elementu) termino nutraukimas ir skiriasi nuo jo sustabdymo, nes nra skaitomas jau sujs terminas. Be to, nutraukus termin, jo eiga prasideda i naujo, o sustabdius termin, jis pasibaigus sustabdymui, tsiasi toliau. Iekinins senaties termin nutraukia ios aplinkybs: 1. Iekinio pareikimas nustatyta tvarka. Iekinins senaties termin nutraukia iekinio pareikimas, kai buvo laikytasi inybingumo, statymo nustatytos iankstins ikiteismins gino nagrinjimo tvarkos bei kit iekinio pareikimo taisykli. Taiau teismingumo taisykli paeidimas negali bti laikomas iekinio pareikimo nustatytos tvarkos paeidimu. Jeigu iekininis pareikimas buvo grintas iekovui, tai tokie veiksmai iekinins senaties termino eigos nenutraukia. Jos nenutraukia taip pat iekinio, kur teismas paliko nenagrintu, pareikimas. Jeigu teismas nenagrinja baudiamojoje byloje pareikto iekinio, tai prie iekinio pareikim prasidjs iekinins senaties terminas tsiasi toliau nuo nuosprendio, kuriuo iekinys paliktas nenagrintas, siteisjimo dienos. Pareikus iekin, iekinin senatis nutraukiama tiktai t asmen atvilgiu, kurie nurodyti iekininiame pareikime kaip atsakovai. Kit asmen atvilgiu iekinin senatis laikoma nutraukta t dien, kada buvo pateiktas atitinkamas pareikimas ir jeigu jis buvo priimtas. Jeigu byla sustabdoma, iekinins senaties eiga prasideda i naujo nuo jos sustabdymo dienos; 2. Jeigu pareigotas asmuo atlieka veiksmus, liudijanius asmen pripastant skol. Galimyb atnaujinti iekinins senaties termin yra, jeigu jis buvo praleistas dl svarbios prieasties. statymas nepateikia svarbi prieasi srao. Ar prieastis svarbi, savo nuoira turi sprsti teismas ir arbitraas. is klausimas turi bti sprendiamas kiekvienu atveju atsivelgiant konkreias bylos aplinkybes. Tokiomis prieastimis gali bti pripainta iekovo ilgalaik komandiruot, stauot, liga, neinojimas, kas yra atsakovas. T.16. CIVILINI TEISI GYVENDINIMAS IR GYNIMAS T.16.1 Teiss gyvendinimo svoka.Kiekviena subjektin teis turi socialin vert tiek,kiek j galima gyvendinti,T.y.pasinaudoti subjektins teiss galimybmis tenkinti ios teiss subjekto materialinius ir dvasinius poreikius.Subjektins teiss turin gali sudaryti trij ri galimybs: 1.galimyb turiniam teis asmeniui pasirinkti tam tikr elgesio variant; 2.galimyb reikalauti tam tikro aktyvaus elgesio i kito asmens ar asmen; 3.imtis teissaugos priemoni savo subjektinei teisei gyvendinti bei ginti. T.16.3 Civilini teisi gyvendinimo bdai.Civilins teiss subjektas gali gyvendinti savo teises bet kokiais statymu neudraustais bdais.Yra skiriami faktiniai ir juridiniai teiss gyvendinimo bdai.Faktinis pvz.yra toks bdas kai savininkas pats valdo savo turt,naudojasi juo bei disponuoja,nesudarydamas dl io turto sandori,kai pdinis faktikai pradeda valdyti paveldim turt.Juridiniai teiss gyvendinimo bdaitai vairs sandoriai(pirkimaspardavimas,dovanojimas,turto nuomojimas,pdinio pareikimo notarinei kontorai padavimas,kuriame jis pranea,kad priima palikim ir pan.).Tiek faktiniai ,tiek ir juridiniai subjektins teiss gyvendinimo bdai sukelia atitinkamas teisines pasekmes.Pvz.kai pdiniai pradeda paveldim turt valdyti ,reikia,kad jie perima visas palikjo teises ir pareigas.Tiek fiziniai tiek ir juridiniai asmenys gali savo teises gyvendinti per treiuosius atstovus.Toks atstovavimas gali bti pagrstas statymu(tv atstovavimas vaikams iki 15 met),administracini aktu(globj atstovavimas globotiniams),pavedimo sutartimi,kai vienas asmuo paveda kitam jo vardu ir interesais atlikti tam tikrus veiksmus.Atstovavimas visada veikia atstovaujamojo vardu,gyvendina atstovaujamojo teises,remdamasis atitinkamais galinimais,daniausiai nustatytais galiojimu,o neveiksni asmen atvilgiu statymu ar administraciniu aktu.Kai kurie usienio ali teisininkai mano,kad teisi gyvendinimas - faktinis naudojimasis,vartojimas ir disponavimo vykdymas treij asmen atvilgiu. CK 5 str.yra nuostata,kad civilines teises saugo statymai, iskyrus tuos atvejus,kada jos gyvendinamos prietaraujant j paskiriai, visuomens interesams, geriems paproiams.gyvendindami teises ir atlikdami pareigas, fiziniai ir juridiniai asmenys turi laikytis statym, gerbti bendro
39

gyvenimo taisykles ir visuomens morals principus.is straipsnis i esms nustato subjektini teisi gyvendinimo ribas. Piktnaudiavimo teise problema.Teis turinio civilini subjektini teisi bei j gyvendinimo rib paeidimas yra vadinamas piktnaudiavimu teise.Piktnaudiavimas teise yra ypatingos ries civilins teiss paeidimas,kai,gyvendindamas savo teis,teiss subjektas paprastai neperengia bendrojo elgesio norm,kurias nustato ios teiss turinys,bet panaudoja neleistinas tos teiss realizavimo formas,bdus. Piktnaudiavimas civilinmis teismis daniausiai reikiasi iais trimis atvejais: 1)kai teis turintis asmuo panaudoja jam subjektine teise suteiktas galimybes neleistinam tikslui,arba,kitaip pasakius,realizuoja teis prietaraujant jos paskiriai ms visuomenje; 2)kai subjektins teiss suteiktos galimybs gyvendinamos neliestinomis normomis; 3)kai teis turintis subjektas savo teisei ginti panaudoja statymu neleidiamas gynimo priemones. Piktnaudiavim teise reikia laikyti tok neleistin gynybos priemoni panaudojim,kada tai gali padaryti al kitam asmeniui,pvz.savininkas spygliuota tvora viela apsitveria savo sod ir paleidia elektros srov,kada perengiamos btinosios ginties ribos ir pan. Piktnaudiavimas teise sukelia tam tikr sankcij taikym:atsisakoma ginti subjektin teis,atimama teis objekt,gaut neleistinu bdu,atsisakoma taikyti vienas ar kitas konkreias gynimo priemones. T.16.8. CIVILINI TEISI GYNIMAS.Fiziniams asmenims bei organizacijoms pripastant tam tikras subjektines teises ,j subjektams btinos ir teisi gynimo nuo paeidim galimybs.Subjektini teisi,kuri negarantuoja btinos gynybos priemons,gyvendinimas visikai priklausyt nuo kit asmen valios bei valstybins valdios autoriteto.Todl btina garantuoti civilini subjektini teisi gynyb. Teisi gynimas- tai paios subjektins teiss turinio elementas,galimyb panaudoti teiss subjektui suteiktas teissaugos priemones savo teisei apsaugoti bei ginti. Tas faktas ,kad teis gynyb yra viena i subjektins civilins teiss galimybi,slygoja jos pobd ir turin.Pirmiausia tai reikia,kad teis gynyb,slygoja jos turin.Pirmiausia tai reikia,kad teis gynyb,kaip ir pati subjektin teis,yra teiss subjekto galimo elgesio matas,galimyb,susijusi su teissaugos priemoni panaudojimu.Antra ,teissaugos pobdio galimybs turi atitikti paios subjektins teiss pobd.Todl subjektinms turtinms teisms bdingos turtins gynybos priemons.Treia teis gynyb pagal savo turin,kaip ir subjektin teis apskritai,numato teissaugos priemones,garantuojanias subjektin teis visais jos gyvendinimo etapais. Civilini teisi gynimo bdai.Pagrindins teissaugos rys- yra teisi savigyna ir kreipimasis kompetentingas valstybs ar visuomens institucijas dl prievartos priemoni taikymo paeidjui. Savigyna reikia suprasti visu tuos atvejus,kai asmuo ginasi savo jgomis ir priemonmis,nesikreipdamas teissaugos institucijas.O tai yra bdinga tik btinajai giniai,tiek savo teiss priverstiniam gyvendinimui jga.Btinoji gintis kai kuriais poymiais skiriasi nuo savigynos,bet bendra tarp j yra tai, kad ir vienu ir kitu atveju asmuo ginasi pats,pats priima vienokias ar kitokias priemones sau ,savo ar kit asmen teismis ginti ar gyvendinti.Todl savigyna yra platesn svoka, kuri,kaip viena i ri,eina ir btinoji gintis, taip pat btinasis reikalingumas, vadinamosios operatyvaus poveikio priemons ir panaiai. Svarbi savigynos ris yra btinoji gintis.Daugelyje usienio valstybi civiliniai statymai numato normas,nustatanias atleidim nuo atsakomybs btinosios ginties atveju.(plaiau vad.6869 psl.) Nuo btinosios ginties ir btinojo reikalingumo reikia skirti operatyvaus poveikio priemones paeidjui,kuri imasi teis turintis asmuo savo subjektinei teisei ginti.Operatyvaus poveikio priemones laikomos tokios teissaugos priemons ,kurias civilini teisi paeidjui taiko pats teis turintis asmuo,kaip civilinio teisinio santykio alis,nesikreipdamas dl teiss gynimo kompetentingus valstybs ar visuomens organus.Jeigu btinoji gintis daniausiai taikoma ginant daiktins teises ir pat asmen,tai operatyvaus poveikio priemons neatskiriamai susijusios su prievoliniais teisiniais santykiais.ios priemons tai viena i kreditoriaus teisini garantij,kad skolininkas tinkamai vykdyt savo pareigas.
40

Kitais atvejais,teis turintis asmuo gali kreiptis kompetentingus organus,kad ios apgint jo paeist ar ginijam teis.Tai ,kad civiliniai statymai tvirtina civilins apyvartos dalyvi lygyb,lemia ir civilini subjektini teisi gynimo pobd.Civilins teiss subjekt ginus paprastai sprendia institucijos,kurios n su vienu i t subjekt nra susijusios pavaldumo santykiais.Civiliniai ir civilinio proceso statymai numato,kad civilines teises nustatyta tvarka gina teismas, o kartais ir treij teismas(arbitraas) Specialiai statymu nustatytais atvejais civilins teiss ginamos administracine tvarka. Teis turinio asmens kreipimasis kompetentingas valstybs institucijas dl teiss apgynimo faktikai,reikia reikalavim,kad paeidjui bt pritaikytos prievartos priemons. Civilini teisi bdai turi ir vairius tikslus.Pagal tikslus ie bdai skirstomi sekaniai: 1.prevencinio pobdio priemons,kuri pagrindin paskirtis yra spti civilins teiss paeidimus ateityje. 2.tai civilini teisi gynimo bdai,betarpikai nukreipti teis turinio asmens turtins sferos apsauga,paeist teisi atstatym. 3.i civilini teisi gynimo bd grup turi paskirt ne tik tai apsaugoti nukentjusios alies turtin sfer,bet ir padaryti atitinkam poveik teiss paeidjui.pvz.iiekoti i skolininko ne tik nuostolius,bet taip pat ir netesybas.
III SKYRIUS. DAIKTIN TEIS 17 tema DAIKTINS TEISS SVOKA 17.1 .Daiktins teiss svoka. LR konstitucijoje ir kituose statymuose tvirtinus privai nuosavyb ir utikrinus pagrindines asmens teises ir laisves,atsirado galimyb,o kartu kilo ir btinumas sukurti daiktins teiss institut,plaiai inom pasaulinei teiss teorijai ir praktikai. Daiktin teis - tai absoliutin teis daikt, pasireikianti asmens galimybe gyvendinti valdymo, naudojimo ir disponavimo teises ar tik kai kurias i i teisi (pagal nauj kodeks). Paiu bendriausiu poiriu daiktin teis galima apibdinti kaip absoliui asmens teis daikt. Daiktin teis gali pasireikti labai vairiai priklausomai nuo to, kokia tai daiktin teis. Jei tai nuosavybs teis, tai bus nuosavybs teise priklausant daikt, jei patikjimo tai patikjimo teise priklausant daikt. 17.2. Daiktins teiss rys. Kai kurios daiktins teiss buvo inomos ir tarpukario Lietuvoje.Dabar galiojaniuose statymuose pagrindins daiktins teiss jau tvirtintos.Galima iskirti keturias + keturias naujas (pagal nauj CV kodekso projekt) daiktins teiss ris: - nuosavybs teis tai teis savo nuoira,bet nepaeidiant statym ir kit asmen teisi interes,valdyti,naudoti daikt ir juo disponuoti. - turto patikjimo teis tai valstybs ar savivaldybs mons staigos,organizacijos teis savo stat (nuostat),taip pat tam tikros ries valstybs ar savivaldybi moni,staig,organizacij veikl reglamentuojani akt nustatyta tvarka ir slygomis,nepaeidiant statym ir kit asmen teisi ir interes,valdyti,naudoti atitinkamai valstybs ar savivaldybs jai perduot daikt,juo disponuoti. Pagal nauja kodeks - turto patikjimo teis - tai patiktinio teis patiktojo nustatyta apimtimi, tvarka bei slygomis valdyti, naudoti perduot turt bei ja disponuoti. ipoteka (pagal LR ipotekos statym) tai esamo ar bsimo skolinio sipareigojimo vykdym apsaugantis turto keitimas, kai keisto turto savininkui paliekama nuosavybs teis. Jei sujus nustatytam terminui skola ipotekos kreditoriui negrinama, jis turi teis reikalauti, kad keistas turtas bt parduotas i varytyni ir i gaut pinig atlyginta jam priklausanti suma. Susitarimas dl keisto turto perleidimo ipotekos kreditoriaus nuosavybn negalioja. Pagal CK projekt Ipoteka - tai esamo ar bsimo skolinio sipareigojimo vykdym utikrinantis registruotino daikto keitimas, kai keistasis daiktas neperduodamas kreditoriui. - servitutas tai teis svetim nekilnojam daikt,pasireikianti teiss naudotis tuo svetimu daiktu(tarnaujaniuoju daiktu) suteikimu arba to daikto savininko,valdytojo teisi juo naudotis apribojimu,siekiant utikrinti daikto,dl kurio nustatomas servitutas,tinkam naudojim. - keitimas prievols utikrinimo bdas, kai keistu turtu teis naudotis paliekama keisto turto savininkui, taip pat jam lieka teis naudotis to daikto vaisiais ir pajamomis. Pagal nauj LR civilinio kodekso projekt numatyta Lietuvos teisinje sistemoje tvirtinti dar kelet daiktini teisi: - uzufrukto teis - tai asmens gyvenimo trukmei ar apibrtam terminui, kuris negali bti ilgesnis u asmens gyvenimo trukm, nustatyta uzufruktoriaus teis naudoti svetim daikt ir gauti i jo vaisius, produkcij ir pajamas.Daikt naudojant gaunami vaisiai ,produkcija ir pajamos priklauso uzufruktoriui ,jeigu sutarties ar statymo nenustatyta kitaip. 41

- valdymo teis - daikto valdymu, kaip savarankika daiktine teise, kuri yra pagrindas nuosavybs teisei pagal gyjamj senat gyti, laikomas faktinis daikto turjimas turint tiksl valdyti daikt kaip sav. - superficijaus teis - tai teis naudotis kitam asmeniui priklausania eme statini ar daugiamei sodini ant jos sigijimui bei valdymui nuosavybs teise ar ems gelmi naudojimui. - Emphyteusio teis - tai teis naudotis kitam asmeniui priklausaniu ems sklypu ar kitu nekilnojamuoju daiktu nebloginant jo kokybs, nestatant statini, nesodinant daugiamei sodini ir neatliekant kit darb, kurie i esms padidint naudojamos ems ar kito nekilnojamojo daikto vert. 17.3. Daiktins teiss objektas. Daiktai yra labiausiai paplits civilins teiss objektas,kadangi dauguma civilini teisini santyki atsiranda btent dl daikt.Daiktins teiss objektas taip pat yra daiktai. Daiktais laikomi i gamtos pasisavinti arba gamybos procese sukurti materialaus pasaulio dalykai. Teisiniu poiriu daiktais nebuvo laikomi materialaus pasaulio dalykai,egzistav gamtoje,bet,esant nepakankamam mokslo ir technikos lygiui,negalj bti panaudoti mogaus poreikiams tenkinti. Daiktu laikomas toks pasisavintas i gamtos dalykas, kur tikrai galima rodyti pasisavinus, taip pat bt galima tam tikrais bdais apginti nuosavybs teis t dalyk. (Pvz. Oro stulpas vir t. t. teritorijos negali bti nuosavybs objektu, nes ios nuosavybs teiss negalima gyvendinti, paeisti, ginti). Daikto svokos papildymas daiktas turi tenkinti moni materialinius, dvasinius ir ekonominius poreikius iuo metu neturi prasms, nes daugja daikt, kurie tikrai netenkina moni poreiki, bet teisiniu poiriu tie daiktai bus daiktins teiss objektais, nes dl j ikyla teisiniai santykiai (pvz. Neperdirbamos liekanos). Kadangi daiktai turi skirtingas fizines ir kitas savybes ,vairi j paskirtis ir ekonomin reikm.Reguliuojant daiktinius teisinius santykius,nevienodiems daiktams nustatomas ir skirtingas teisinis reimas.Tuo tikslu pagal vairius kriterijus daiktai klasifikuojami ris: (toliau viskas pagal nauj CK projekt) Nekilnojamieji ir kilnojamieji daiktai: Nekilnojamieji daiktai (bet ne turtas): - nekilnojamaisiais daiktais laikomi daiktai, kurie yra nekilnojamieji pagal prigimt bei pagal savo prigimt kilnojamieji daiktai, kuriuos nekilnojamaisiais pripasta statymai. - nekilnojamieji daiktai pagal prigimt yra em ir su ja susij daiktai, kurie negali bti perkeliami i vienos vietos kit nepakeitus j paskirties ir esminiai nesumainus j verts. Kilnojamieji daiktai: kilnojamieji daiktai - daiktai, kuriuos i vienos vietos kit galima perkelti nepakeitus j paskirties ir esminiai nesumainus j verts, jei statymas nenumato ko kita. - kilnojamasis daiktas, inkorporuotas nekilnojamj daikt ir prarads savo individualum, yra nekilnojamojo daikto dalis. kilnojamasis daiktas, fizikai pritvirtintas ar kitaip prijungtas prie nekilnojamojo daikto, o taip pat inkorporuotas j, bet neprarads savo individualumo, nelaikomas nekilnojamojo daikto dalimi. Macro ir micro daiktai (pagal prancz civilin teis) : Macro tai tie daiktai, kurie pas mus yra kilnojami pagal prigimt, bet nekilnojami pagal savo teisin status. Micro super smulks daiktai (mikrobai ir t. t. ), kaip aliava gali bti panaudota, bet turti t.t. neigiam pasekmi, todl btinas teisinis reguliavimas ir t santyki, kurie susiklosto naudojant tuos micro daiktus. Pakeiiamieji ir nepakeiiamieji daiktai - pakeiiamaisiais daiktais laikomi riniais poymiais apibrti ir neindividualizuoti daiktai. nepakeiiamaisiais daiktais laikomi individualiais poymiais apibrti daiktai. Individualiais poymiais apibrtais laikomi tie daiktai, kurie vienu ar kitu bdu atskiriami nuo kit vienari daikt. Riniais poymiais apibrtais laikomi daiktai, kurie turi bendrus visai tai daikt riai poymius. Pakeiiamiesiems daiktams bdinga tai, kad jie apibdinami riniais kokiai tai riai ypatingais poymiais, bet viens nuo kito jie pagal jokius poymius neatskiriami. Atskiras atvejis, kai riniais poymiais apibrtas daiktas individualizuojamas. Individualizavimas kai rinis daiktas i esms pakeiiamas. Tai yra jam suteikiama tam tikra savyb, pagal kuri j bus galima iskirti i kit riniais poymiais apibrt daikt. Individualiais poymiais apibrtiems daiktams bdinga tai, kad jie tik pagal jiem bdingus poymius skiriasi nuo kit tos ries daikt. Suvartojamieji ir nesuvartojamieji daiktai. Skirstomi priklausomai nuo to, kiek tas daiktas pasikeiia j pavartojus. suvartojamaisiais daiktais laikomi daiktai, kurie, panaudojus juos pagal paskirt, i karto sunaikinami, prarandami arba i esms pasikeiia. nesuvartojamaisiais daiktais laikomi daiktai, kurie, naudojant juos pagal paskirt, ilg laik i esms nepakeiia savo verts ir paskirties. Dalieji ir nedalieji daiktai - daliaisiais daiktais laikomi daiktai, kuriuos fizikai padalijus, nepasikeiia j tikslin paskirtis ir kiekviena dalis gali bti kaip savarankikas daiktas. - nedaliaisiais daiktais laikomi daiktai, kuriuos fizikai padalijus, pasikeiia j tikslin paskirtis ir dalieji pagal prigimt daiktai, kuriuos nedaliaisiais pripasta statymai. Dalieji pagal prigimt daiktai ali susitarimu gali bti laikomi nedaliaisiais daiktais. CK 187 str. 2 d. kai prievols objektas nedalus skolininkai laikomi solidariais skolininkais, o kreditoriai solidariais kreditoriais.

42

Iimti i apyvartos, ribotai esantys apyvartoje ir neiimti i apyvartos daiktai. Neiimtus i apyvartos daiktus gyti ar parduoti gali bet kuris santyki subjektas, taip pat jie gali bti bent kuri daiktini teisi santyki objektu. - kiekvienas asmuo nuosavybs teise gali turti bet kuriuos daiktus, jeigu tie daiktai neiimti i apyvartos arba nra ribotai esantys apyvartoje. iimti i apyvartos yra tik iimtinje valstybs nuosavybje esantys daiktai. - ribotai esantys apyvartoje yra tam tikras savybes turintys daiktai, kuri apyvarta ribojama dl tiems daiktams bding savybi. Apyvarta ribojama visuomens saugumo, sveikatos apsaugos ar kitais tikslais. Toki daikt apyvartos ribojimas ireikiamas tam tikr taisykli buvimu, reikalavimu turti leidim ir t. t. Nam apyvokos daiktai - nam apyvokos daiktais laikomi visi nam kyje naudojami kilnojamieji daiktai, baldai ir dekoracijos, iskyrus knyg rinkinius (bibliotekas), meno krini kolekcijas, o taip pat mokslins ar istorins reikms daiktus. Pagal vadovl yra iskirta dar viena daikt grup prastin vert,iskirtin vert,asmeniniams tikslais pagrst vert turintys daiktai . Pagal vert daiktus bt tikslinga skirstyti prastin vert turinius daiktus,iskirtin vert turinius daiktus ir asmeniniais tikslais pagrst vert turinius daiktus. Daiktai, kuri vert priklauso nuo to, kas sukr, kas naudoja t daikt, bei to naudojimo rezultatas taip pat vadinami prastin vert turintys daiktai (pvz. Televizorius, kd ir t. t.). prastin vert turini daikt vert priklauso nuo naudos, kuri galima gauti i daikto. Teisine prasme - daikto vert priklauso nuo to, kokias teises ir pareigas jis gali suteikti j naudojaniam asmeniui. Yra daikt, kuriuos panaudoti gali tik speciali ini turintys asmenys. Tokie daiktai vadinami ypating vert turiniais daiktais. Tokio daikto vert priklausys nuo to, koki naud gaus pats asmuo, kuris juo naudojasi, tai yra priklauso nuo to, kiek tas asmuo turi speciali ini tam daiktui panaudoti pagal paskirt. Asmeniniais tikslais pagrst vert turintys daiktai tokie daiktia, kuriems asmuo suteikia iskirtin reikm. Toki daikt vert priklauso nuo savybi, kurias asmuo priskiria tam daiktui dl savo iskirtini ryi su tuo daiktu, nepriklausomai nuo naudos, kuri galima gauti i to daikto. I savininko daiktas gali bti paimamas tenkinti visuomeniniams poreikiams tik teisingai u tai atlyginant. Teisingas atlyginimas aktualus pastarajam daikt skirstymui (pvz. U eimos herb, kaip relikvij, gali bti atlyginta kaip u 0,5 kg vario gabal). Be io daikt skirstymo daiktus galima skirstyti dar dvi dideles ris pagrindiniai ir antraeiliai daiktai. Pagrindiniai daiktai - pagrindiniais daiktais laikomi daiktai, galintys bti savarankikais teisini santyki objektais. Pagrindinis daiktas, sudarytas i esmini pagrindinio daikto dali, neesmini pagrindinio daikto dali ir i papildom pagrindinio daikto dali. Antraeiliai daiktai - antraeiliais daiktais laikomi tik su pagrindiniais daiktais egzistuojantys arba pagrindiniams daiktams priklausantys, arba kitaip su jais susij daiktai. Antraeiliai daiktai skirstomi esmines pagrindinio daikto dalis, gaunamus i pagrindinio daikto vaisius, produkcij ir pajamas, pagrindinio daikto priklausinius. Vaisiai - vaisiais laikomi daiktai, kurie, organikai vystantis pagrindiniam daiktui, turi atsiskirti, atsiskiria ar atskiriami nuo jo, nepaeidiant pagrindinio daikto vientisumo ir paskirties. Produkcija - produkcija laikomi daiktai, kurie sukuriami kaip darbo rezultatas naudojant gamybos procese pagrindinius daiktus. Pajamos - daikto gaunamomis pajamomis laikomi pinigai ir kitos materialins vertybs, kurie gaunami naudojant pagrindin daikt civilinje apyvartoje (siaurja prasme). - pajamomis taip pat gali bti laikomi visi daiktai, kurie gali bti gaunami visokeriopai naudojant pagrindin daikt. ia prasme pajamomis laikomi ne tik 1 io straipsnio dalyje nurodyti daiktai, bet taip pat ir vaisiai bei produkcija ( plaija prasme). Daikto priklausiniai savarankiki pagrindiniam daiktui tarnauti skiriamo daiktai, kurie pagal savo savybes yra nuolat susij su pagrindiniu daiktu. CK 153 str. priklausin itinka pagrindinio daikto likimas, jei statymas ar sutartis nenumato ko kita. em = pastatas (gali bti vienas kito priklausinys ir atvirkiai). Apsunkinimai daiktui yra tam tikri su daiktu susij sipareigojimai. Apsunkinimai keliauja u daiktu kartu. Ilaidos daiktui svarbu, kai yra daikto grinimas naudojant j neteistai. Pvz. Grinant daikt savininkui: asmuo neteistai naudojs daikt, turi grinti daikt savininkui ir reikalauti grinti, padengti visas su daiktu susijusias ilaidas. Ilaidos: Btinosios ir ypatingosios. Btinosios btinos slygos tam daiktui isaugoti, kad jis nesusidvt, nesugest ir t. t. (kitaip vadinamos prastins ilaidos). Ypatingosios kuri pasekoje daikto vert padidja, daiktas ymiai pagerinamas (kitaip specialiosios ilaidos). Tuo atveju, jei neteistas valdytojas yra siningas, tai savininkas turi atlyginti ne tik btinsias ilaidas, bet ir daikto pagerinimui skirtas ilaidas, jei to pagerinimo negalima atskirti nuo daikto. 17.4. Daiktins teiss ir prievolins teiss santykis. 17.5. i teis skirtumai. Daiktinei teisei bdinga tai,kad tik vienas daiktini teisini santyki subjektas yra aktyvus,o kitas subjektas,kuriuo gali bti bet kuris tiek fizinis,tiek ir juridinis asmuo,valstyb ar savivaldyb yra pasyvus.Prievolinei teisei kaip santykinei teisei, bdinga,kad visi subjektai yra konkrets asmenys,paprastai turintys konkrei prievoli.Vadinasi ,daiktines teises gali paeisti 43

bet kuris subjektas,o prievolines konkrets prievolini teisini santyki subjektai.Paeidus daiktins teises,iekin galima pareikti bet kuriam ias teises paeidusiam asmeniui,t.y.iekinys visur eina paskui daikt nepriklausomai nuo to,kur ir pas k daiktas yra,kaip jis ten atsidr ir pan.Be to ,daiktins teiss atsiranda nepriklausomai nuo pasyvi subjekt valios,o prievolins teiss negali atsirasti be subjekt tiesiogiai ar netiesiogiai pareiktos valios. Daiktin teis yra absoliutin teis, o prievolin teis santykin. Daiktinje teisje konkretus savininkas ir konkretus daiktas. Tiek daiktins, tiek prievolins teiss objektais gaili bti daiktai, bet daiktins teiss objektai tik daiktai, o prievolins ne tik daiktai. Daiktinei teisei bdinga tai, kad visi su daiktu susij apsunkinimai eina kartu su daiktu, nepriklausomai nuo daikto savininko pasikeitimo. Prievoliniuose teisiniuose santykiuose tai priklauso nuo ali valios. Jei susiduria daiktiniai ir prievoliniai teisiniai santykiai, tai visais atvejais prioritetas suteikiamas daiktinei teisei. 17.6. Nuosavybs teiss vieta daiktins teiss sistemoje. Nuosavybs teis daiktini teisi sistemoje uima iskirtin viet.Ji ,kaip savarankikas institutas,geriausiai inoma ir plaiausiai i vis daiktini teisi LR statymuose.Daiktins teiss tarpusavyje skiriasi pagal turin,bet nuosavybs teis apima visas teises ,kurios manomos daiktinei teisei,t.y.teises daikt valdyti,naudoti ir juo disponuoti.Kitos daiktins teiss apima kai kurias teises,einanias valdymo,naudojimo teisi,o kartais net ir disponavimo daiktu teisi visum. Praktikoje nuosavybs teisei nustatomi vairs apribojimai,todl i teis savo realia iraika nra visikai absoliuti ir nuo nieko nepriklausanti.Esminis nuosavybs skirtumas nuo kit daiktini teisi yra tas,kad savininko teiss turt nepriklauso nuo kit asmen.Savininko teises tiesiogiai nustato teiss normos.Kit daiktini teisi subjekt teises danai nustato savininkas savo nuoira,nevirydamas statymo leistin rib.Pagal dabar galiojant CK - nuosavybs teis kaip vienintel ( nuo sovietmeio) daiktins teiss sistemoje formavo vis daiktins teiss institut,kuriame pagrindin viet um nuosavybs teis. Kadangi visos besiformuojanio daiktini teisi instituto teiss tiesiogiai tarpusavyje susijusios,ypa kai kalbama apie i teisi objekt ir turin,jos turi bti tinkamai atribotos ir teisikai tvirtintos. Jeigu subjektyvi nuosavybs teis apibdinsime kaip atskir asmen galimyb savo nuoira objektyvios teiss norm nustatytose ribose tam tikr turt valdyti,naudoti ir juo disponuoti,tai subjektyvin daiktin teis(neskaitant nuosavybs teiss) reikt suprasti kaip atskir asmen galimyb turti ir gyvendinti objektyvios teiss normomis ir savininko valia nustatytas kai kurias nuosavybs teiss turin sudaranias teises. Nuosavybs teiss ir kit daiktini santykis bendriausiu poiriu yra nusakytas rus teisininko Kozako odiais:Bet kokios kitos daiktins teiss subjektas su jam priklausaniu daiktu gali daryti tai,kas jam tiesiogiai leista,o savininkas su jam priklausaniu daiktu kas jam tiesiogiai neudrausta. Visos kitos daiktins teis nuo nuosavybs teiss skiriasi tuo, kad jos ymiai siauresns. Uzurfruktas ribojamas laiko atvilgiu, servitutas suteikiamas tik tam tikru metu arba tik tam tikrai daikto daliai. 17.7 Daiktins teiss reikm. Daiktin teis tvirtina LR konstitucijoje ir kituose statymuose numatytas asmens teises ir laisves,gyvendinant valdymo,naudojimo ir disponavimo daiktais galimybes. IV SKYRIUS. NUOSAVYBS TEIS 18 tema BENDRIEJI NUOSAVYBS TEISS NUOSTATAI 18.1. Nuosavyb kaip ekonomin kategorija. Nuosavyb (1 prasme) santykiai tarp asmen dl objekto naudojimo, disponavimo. Nuosavyb (2 prasme) kaip pats objektas. Nuosavyb objektas ar santykiai - ios abi sampratos labai danai painiojasi,taiau nra btina jas visada ir skirti. 18.2. Nuosavybs formos ir rys. Pagal CK 95 str.LR yra privati ir vieoji nuosavyb,tai pat leidiama miri nuosavyb,jeigu tai neprietarauja LR statymams. Privaios nuosavybs teise Lietuvos Respublikoje leidiama turti bet kok turt, jeigu to nedraudia is kodeksas ar kiti Lietuvos Respublikos statymai. Privati nuosavyb gali bti,kai fizinis asmuo pats gyvendina savo nuosavybs teis turt. Privati juridinio asmens nuosavyb yra ,kai privatus juridinis asmuo yra perduoto jam turto savininkas,o t turt perdavusieji asmenys steigjai,akcininkai,pajininkai ir pan.,yra tik atitinkamai akcij,paj savininkai,bet visais atvejais jie isaugo reikalavimo teis perduot turt. Bendroji nuosavyb tai kai fizinis asmuo,gyvendindamas nuosavybs teis savo turt,gali sujungti j su kit asmen turtu bendrai veiklai,nesteigiant juridinio asmens.Bendrja nuosavybe yra laikomas turtas,kuris priklauso kartu dviem ar keliems savininkams. Bendroji dalin nuosavyb kai bendroje nuosavybje nustatytos kiekvieno savininko dalys. Bendroji jungtin nuosavyb kai turto dalys nra nustatytos.PVZ.santuokos sudarymas sudaro prielaidas bendrosios jungtins nuosavybs teisei atsirasti. Viej nuosavyb sudaro valstybs nuosavyb ir savivaldybi nuosavyb. Pagal LR konstitucijos 47 str.3 dal,LR iimtine teise priklauso:ems gelms,taip pat valstybins reikmes vidaus vandenys,mikai,parkai,keliai,istorijos,archeologijos ir kultros objektai.Valstybs nuosavybs teise turi priklausyti ir turtas,btinas gyvybikai reikmingoms alies funkcijoms vykdyti:alies parpinimas kuru,energija,vandeniu,kai kuriomis aliav rimis;aprpinimas pato,telefono,telegrafo ir kt. komunikacijos rimis;automobili keli;geleinkeli;oro ir vandens transporto vystymas;atsilikusi gamybos ak,pasiymini dideliu kapitalo imlumu ir mau kapitalo grtamumu,modernizavimas;maai pelningos socialins ekonomins infrastruktros vystymas ir t.t. 44

Pagal LR vietos savivaldos statymo 21 str.1 d.nustatyta ,kad savivaldybs ekonomin pagrind sudaro savivaldybs nuosavyb.Savivaldybs nuosavyb tai nuosavybs teise savivaldybei priklausantis turtas ,kurio savininko funkcijas pagal statymus gyvendina taryba. Miri nuosavyb - Lietuvos Respublikoje leidiama bendra Lietuvos Respublikos juridini ar fizini asmen ir usienio valstybi juridini ar fizini asmen nuosavyb, bendra Lietuvos valstybs ir usienio valstybi nuosavyb, jeigu tai nustato Lietuvos Respublikos statymai bei tarpvalstybins sutartys. Lietuvos Respublikos teritorijoje leidiama usienio piliei, asmen be pilietybs, usienio valstybi juridini asmen, tarptautini organizacij bei usienio valstybi nuosavyb, jeigu ko kita nenustato Lietuvos Respublikos statymai. (Taminskas apie i form nekalbjo) 18.4. Teisins nuosavybs santyki reglamentavimas. Kadangi bet koks visuomeninis santykis gali susiklostyti tik tarp ne maiau kaip dviej subjekt,negali bti iimtimi ir nuosavybs teisinis santykis.Todl kiekviename konkreiame nuosavybs santykyje i vienos puss dalyvauja asmenys,valdantys,naudojantys daikt bei juo disponuojantys,o i kitos puss asmenys,kurie privalo elgtis su iuo daiktu kaip su svetimu.Vadinasi ,nuosavybs teisiniam santykiui bdingas tik pasyvus pareigot asmen elgesys.Toks santykis susiklosto btent tarp asmen dl daikt,ir tai jokiu bdu nra asmens santykis su daiktu. Nuosavybs teisini santyki bdingas bruoas,kad jie tstinio pobdio.Kol savininkas yra nuosavybs teisiniuose santykiuose ,jis negali i kit asmen reikalauti nieko kito,kaip tik susilaikyti nuo jo turto valdymo,naudojimo bei disponavimo juo.Teis i kit asmen reikalauti teigiam veiksm savo turto atvilgiu jis gauna tik tuo atveju,jei nuosavybs teisini santyki pagrindu kiti teisinai santykiai,kuri subjektu savininkas tapo. Teisiniams santykiams atsirasti btini maiausiai du subjektai.Vienas subjektas nuosavybs teisiniuose santykiuose yra savininkas,kuris nuosavybs teise turim turt gali valdyti,naudoti ir juo disponuoti.Kadangi nuosavybs teis absoliuti,tai paprastai laikoma,kad kita nuosavybs teisini santyki alis yra pasyvi pareigot subjekt visuma.Kadangi i visuma neturi teisi valdyti ir naudoti savininkui priklausant turt,juo disponuoti,ir netgi privalo susilaikyti nuo toki veiksm,todl teisikai reikmingiausias nuosavybs teisiniuose santykiuose yra turto savininkas,kaip nuosavybs teiss subjektas. 18.5. Objektyvioji nuosavybs teis. Nuosavybs teis objektyvija prasme - nuosavybs teis apibdina kaip visuma teiss norm,reguliuojani ekonominius santykis dl daikt valdymo,naudojimosi jais bei disponavimo.Nuosavybs teiss objektyvija prasme kaip teiss instituto udavinys ir yra reguliuoti visuomenje egzistuojanius nuosavybs santykius. 18.6. Subjektyvin nuosavybs teis. Nuosavybs teis subjektyvija prasme - nuosavybs teis suprantama kaip savininko teis savo nuoira,bet nepaeidiant statym ir kit asmen teis ir interes,valdyti,naudoti daikt bei juo disponuoti.Savininko teises turt valdyti ,naudotis juo ir disponuoti atitinka vis kit asmen pasyvi pareiga susilaikyti nuo veiksm,kliudani savininkui ias pareigas gyvendinti.Pagal CK 96 str.savininkas valdo jam priklausant turt,naudojasi juo pagal LR statymus,nepaeisdamas kit asmen teisi ar teist interes. 18.7. Savininko teiss j turinys ir gyvendinimas. Turinys.Pagal CK 96 str.Savininkas valdo jam priklausant turt, naudojasi bei disponuoja juo pagal Lietuvos Respublikos statymus,nepaeisdamas kit asmen teisi ar teist interes.statym nustatytais atvejais bei slygomis ir tiek, kiek statymai leidia, savininkas privalo leisti ribotai savo turtu naudotis kitiems asmenims, valstybei ar savivaldybei. Nuosavybs teiss turin taip pat galima apibdinti ir ivardijant visas savininko teises turt,Greta valdymo ,naudojimo bei disponavimo,kaip savarankikos teiss iskiriamos teiss iskiriamos :teis gauti daikto duodamas pajamas,sunaudoti ir ieikvoti daikt,perduoti j kitam,teis saugiai eksploatuoti daikt,teis turti daikt neterminuotai,teis naudoti daikt tik taip,kad nebt tuo naudojimu daroma ala kitiems asmenims,galimyb paimti daikt u skol,taip pat garantija,kad bus utikrintas paeistos nuosavybs teiss gynimas,atstatymas. Teiss turin apibdinti utenka trij pagrindini teisi,t.y.daikto valdymo,naudojimo ir disponavimo juo. Kai kuri teisinink nuomone, ias tris pagrindines teises sudaro atskiros teisi grups. Nuosavybs teiss gyvendinimas.Nuosavybs teis savininkas gali gyvendinti pats tiesiogiai valdydamas ir naudodamas jam nuosavybs teise priklausant turt bei juo disponuodamas,arba kitiems asmenims perduodamas kai kurias i jam priklausani teisi turt.Lemiamas vaidmuo gyvendinant nuosavybs teis tenka valdymo ir ypa naudojimo teisi realizavimui,kadangi svoka gyvendinimas reikia besitsiant proces,o ne veiksmo rezultat. Nuosavybs teiss gyvendinimo bdas priklauso nuo to,ar asmuo pats turt valdo,naudoja juo disponuoja ir tokiu bdu gyvendina nuosavybs teis,ar perduoda dal i teisi kitiems asmenims.Jeigu perduoda kitiems asmenims,tai nuosavybs teiss gyvendinimo bdas priklauso ir nuo to,koki t teis dal jis perduoda. Valstyb bei savivaldyb taip pat gali vairiais bdais gyvendinti savo nuosavybs teises.Pvz.,nuosavybs teiss finansinius biudet iteklius atitinkamai valstyb ar savivaldybs gyvendina tiesiogiai per savo valdios ir valdymo organus.Nuosavybs teisi gyvendinimui valstybinms(savivaldybs) perduoda toms monms,staigoms,bei organizacijoms ir didel dal nuosavybs teiss turin sudarani teisi,kurios sudaro turto patikjimo teis. Nuo to,kokius nuosavybs teiss gyvendinimo bdus nustato statymai,priklauso gyventoj pajam altiniai,alies ekonomikos vystymosi tempai ir daugelis kit veiksm. 18.8. Nuosavybs teiss objektai.

45

Teiss teorijoje labiausiai paplitusi nuomon,kad nuosavybs teisini santyki objektai gali bti tik daiktai,nors jie danai vadinami turtu.Kadangi pinigai ir vertybiniai popieriai taip pat priskiriami daiktams ir sudaro ypating daikt grup,todl jie irgi gali bti nuosavybs teisni santyki objektai. Nuosavybs teiss objektas daiktai teisine prasme,t.y.tie materialinio pasaulio dalykai,kurie yra kaip darbo produktai sukurti gamybos procese arba kitaip pasisavinti i gamtos.Pagal CK 95-3 str.nuosavybs teiss objektai yra Nuosavybs teiss objektai yra em, jos gelms, vandenys,mikai, kita augmenija, gyvnija, kiti gamtos itekliai,gyvenamieji namai, butai, kiti pastatai, statiniai, renginiai,mons, kiti kiniai ir nekiniai kompleksai, bankai,vertybiniai popieriai ir kitas turtas. Visi tie patys objektai kaip ir daiktins teiss. 18.9. Nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas kaip nuosavybs teiss objektai. Turtas skirstomas nekilnojamj ir kilnojamj. Nekilnojamuoju turtu paprastai laikomi tokie daiktai, kurie yra susij su eme ir kurie negali bti perkeliami i vienos vietos kit nepakeitus j paskirties bei esms ir i esms nesumainus j verts; pvz.: em, pastatai, fabrikai ir kitas turtas, kuris pagal savo prigimt yra nekilnojamasis arba tokiu pripastamas statymuose. Kilnojamuoju turtu, laikome tok turt, kur galima perkelti i vienos vietos kit nepakeitus jo esms, i esms nesumainus jo verts ar be didels alos jo paskiriai, jeigu statymai nenustato ko kita. 18.10. ems nuosavybs teis. ems nuosavybs turinys CK projekte idstomas sekaniai: 1. ems sklypo savininkui nuosavybs teise priklauso virutinis ems sklypo sluoksnis, ant ems sklypo esantys statiniai bei j priklausiniai, kiti nekilnojamieji daiktai, jeigu statymu ar sutartimi nenustatyta kitaip. 2. ems sklypo savininkas vir jo sklypo esani oro erdv turi tokias teises ir tokia apimtimi, kiek jos neprietarauja Lietuvos Respublikos statymams ir kiek tai btina naudoti ems sklyp pagal paskirt . 3. ems sklypo savininkas turi nuosavybs teis sklypo virutin ems sluoksn bei emje esanias naudingsias ikasenas, kiek i teis neprietarauja Lietuvos Respublikos statymams ir kiek tai btina naudoti ems sklyp pagal paskirt . Specifika: yra numatyta daugiausia atvej, kai ems kaip nuosavybs teiss objektas - gali bti paimama visuomens poreikiams tenkinti. Kit daikt atvilgiu toki atvej maiau. ems nuosavybs teis LR ribojama usienieiams, asmenims be pilietybs. - ems nuosavybs teis ribojama tam tikr subjekt atvilgiu; - ems naudojimo kontrol daug didesn (ypa i valstybs puss); - ems nuosavybs ribojimas, kai: 1) reikia tenkinti visuomeninius poreikius; 2) kai ta ems naudojama ne pagal paskirt (nors pvz. kitus daiktus, kurie naudojami ne pagal pasirt, nuosavybs teis nra taip grietai ribojama). em yra: 1) ems kio paskirties; 2) ne ems kio paskirties ir kt. Nuo ems paskirties priklauso ems mokesiai ir nuosavybs teiss j ribojimas. - asmeninio kio em i buvusi trihektari; - nam valdos - buvo galimyb u investicinius ekius sigyti em prie nam; - valstiei ki em buvo suteikinjami atitinkami ems sklypai valstieiams, siekiant ardyti kolkius, suteikiant ems sklyp valstieiui, buvo iduodamas ems nuosavybs aktas. ems nuosavybs teiss teisinis reguliavimas priklauso ir keiiasi nuo gyvenimo realybs. CK 117 str. LR nuostata - kininko nuosavyb laikoma bendrja jungtine nuosavybe. Pagal statym anksiau kininkas negaljo disponuoti savo eme. Todl vliau buvo priimtas statymas, tvirtinantis nuostat kininkas yra savininkas. 8.11. Pastatai, renginiai kaip nuosavybs teiss objektai. CK 114 str. Specifin io straipsnio paskirtis. Staini naudojimui (antroje vietoje po ems) nustatomi dideli apribojimai. is CK straipsnis buvo keiiamas 1994, 1995, 1997 m. Keitimo niuansas - valdymas t pastat ribojamas tiek, kad jei pastatas ar statinys neatitinka reikalavim, jis laikomas nebaigtu statyti namu ar kitu pastatu, ir savininkas, kol neatitinka jo namo reikalavimai, netampa savininku pastato kaip namo, o turi nuosavybs teis tik sudtas statybines mediagas. Tuo atveju, kai nepaalinami nustatyt reikalavim paeidimai, pastatas nugriaunamas. Vliau i nuostata buvo pakeista tai, kad nebaigt pastat savo nuosavybn perima valstyb arba savivaldyb. Ck 157 str. paimti daikt galima visuomens poreikiams. 18.13. Nuosavybs teiss gijimas ir pasibaigimas. Nuosavybs teiss gijimo ir praradimo pagrindai..Teiss teorijoje nuosavybs gijimo ir praradimo pagrindai skirstomi pradinius ir ivestinius. Iskiriami taip pat ir bendrieji bei specialieji nuosavybs teiss gijimo ir praradimo pagrindai.Toks skirstymas pagrstas tuo,kad kai kurie nuosavybs teiss gijimo pagrindai bdingi visiems nuosavybs teiss subjektams,t.y.tais pagrindais nuosavybs teis daikt gali gyti bet kuris nuosavybs teiss subjektas,o kai kurie tik tam tikriems nuosavybs teiss subjektams.PVZ.nacionalizacija,konfiskacija ir kt.panas nuosavybs teiss gijimo pagrindai bdingi tik valstybs nuosavybei gyti,kadangi ios nuosavybs teiss subjektas turi turti politin valdi. 18.14. Nuosavybs teiss sigijimo bd klasifikavimas ir atskir bd charakteristika. Bendrieji gijimo pagrindai - kai kurie nuosavybs gijimo pagrindai yra bdingi visiems nuosavybs teiss subjektams t.y.tais pagrindais nuosavybs teis daikt gali gyti bet kuris nuosavybs teiss subjektas; Specialieji tik tam tikriems teiss subjektams (kai nuosavyb gyti gali tik tam tikri subjektai). Bendrieji gijimo pagrindai - kai kurie nuosavybs gijimo pagrindai yra bdingi visiems nuosavybs teiss subjektams t.y.tais pagrindais nuosavybs teis daikt gali gyti bet kuris nuosavybs teiss subjektas.Bendrieji skirstomi tris grupes: 46

nauj daikt sukrimas gamybins veiklos procese; turto gijimas pagal sutartis ir kitus civilinius- teisinius sandorius; nuosavybs teis gijimas daikto duodamus vaisius ir pajamas. Vien nuosavybs teiss gijimo pagrind priskyrimas prie bendrj,o kit prie specialij,ir toks j tvirtinimas statymuose turi esmin reikm ekonomikos vystymuisi,kadangi toks skirstymas atskiroms nuosavybs teiss subjekt grupms gali suteikti tam tikras lengvatas bei privilegijas,tuo suteikiant skirting teisin padt subjektams ,kuri nuosavyb priklauso skirtingoms nuosavybs rims ir formoms. Tikslinga bt iskirti tris pagrindines pradinio nuosavybs teiss gijimo teorijas: - darbas yra vienintelis pradinis nuosavybs teiss atsiradimo pagrindas; - teorija pirminio umimo,papildomo ir sutvirtinamo darbu; - teorija pirminio umimo,priklausomo nuo darbo. Pagal pirmj teorij mogus gali laikyti nuosavybe tik tai,kas yra jo darbo produktas. Pagal antrj teorij priminio umimo fakto pakanka sukurti tam tikr nuosavybs teis,bet i teis dar nesanti isami,nei apibrta (nustatyta).Ji tampa apibrta ir isami ,ypa kalbant apie teis em,tik tuomet,kai teis tvirtinama.Asmuo ,ums ems plot,kuris dar niekam nepriklaus,gyja teis i em,bet nuosavybs teis j gis tik tada ,kai em jo darbu bus dirbta ir taps derlinga. Pagal treij teorij ir priminis usimimas ir darbas,nepriklausomai vienas nuo kito ir vienodai reikmingai gali bti pradiniai nuosavybs teiss gijimo pagrindai. ios teorijos alininkai ,kad darbas suteikia dirbusiajam iskirtin ir visik teis vis tai,kas yra jo padaryta.Bet jie neigia galimyb turti teisi tik savo darbo vaisiu,pripaindami,kad ir priminis umimas suteikia nuosavybs teis daiktus,jeigu tie daiktai iki to neturjo savininko,ir kad priminis umimas faktikai buvo pirmasis nuosavybs teiss gijimo pagrindas. Pagal CK projekt nuosavybs gijimo pagrindai. Nuosavybs teis gali bti gyjama: 1) pagal sandorius; 2) paveldjimu; 3) pasisavinant vaisius ir pajamas; 4)pagaminant nauj daikt; 5)pasisavinant beeiminink daikt; 6) pasisavinant laukinius gyvnus, laukines ir namines bites; 7) pasisavinant beprieirius ir priklydusius gyvnus; 8) pasisavinant radin, lob; 9) atlygintinai paimant netinkamai laikomas kultrines vertybes bei paimant kitus daiktus visuomens poreikiams; 10) konfiskavus ar kitokiu bdu u paeidimus pagal statym pamus daiktus; 11) gyjamja senatimi; 12) kitais statyme nustatytais pagrindais. Nuosavybs teiss gijimas perdavimu: 1. Perduoti nuosavybs teis gali tik pats savininkas arba savininko galiotas asmuo. 2. Perdavimu naujasis savininkas gyja perduotj daikt tiek teisi ir pareig, kiek j turjo buvs daikto savininkas, jeigu ko kita nenumato statymas ar sutartis. 3. Jeigu buvo perduotas daiktas, kurio perdavjas neturjo teiss perduoti, tai naujasis savininkas gyja nuosavybs teis, jeigu perduotasis daiktas nebuvo nekilnojamasis daiktas, perdavimas buvo atlygintinas, o daikto gijjas buvo siningas. Kitas nuosavybs atsiradimo pagrind skirstymo bdas: pradiniai; 2) ivestiniai. 1 priskiriami tokie nuosavybs teis gijimo pagrindai, pagal kuriuos: - daiktas gyjamas pirm kart ( viena nuomon); - pagal kuriuos nuosavybs teis daikt gyjama kad ir ne prim kart, bet priklausomai nuo savininko valios ir kada daiktas gyjamas pirm kart (antra nuomon). Antros nuomons pvz.: nacionalizacija, beeimininkio turto permimas savivaldybs arba valstybs inion. 2 priskiriami tokie atvejai, kada nuosavybs teis gyjama i kito asmens, perimant ir teises turt daikt. Tokio skirstymo (pagal antr nuomon) teisin reikm daikto apsunkinimai kartu su daiktu nepereina. Tai nra gerai. Pvz. Beeimininkio turto nacionalizacija Lietuvos nepriklausomybs metais. 18.17. Nuosavybs teiss praradimo pagrindai gali bti suskirstyti atatinkamas grupes,vadovaujantis panaiais arba analogikais kriterijais,kuri pagrindu buvo suskirstyti anksiau aptartieji bendrieji nuosavybs teiss gijimo pagrindai. Tai bt: - nuosavybs teiss praradimas,sunaudojus daikt gamybos procese,dl to sukrus nauj daikt,kaip nuosavybs objekt, inykus paiam daiktui; - turto perdavimas pagal sutartis ir kitus civilinius- teisinius sandorius,ir teismo sprendimus bei kitus valdingus pardymus turini teis duoti institucij aktus; - turto sunaudojimas tenkinant asmeninius poreikius - it reikt ibraukti, o vietoje jo rayti per prievart paimant daikt vieiems poreikiams. Be savininko valios nuosavybs teis prarandama: - uvus daiktui; - kai nuosavybs teis pereina kitam asmeniui pagal gyjamj senat,arba dl to jog daiktas susijungia su kitu daiktu; 47

teismo sprendimu,kuriuo daiktas priteisiamas kitam asmeniui arba nuosprendiu,kuriuo u padaryt nusikaltim daiktas konfiskuojamas valstybs naudai; - kai nuosavyb gyta tik iki tam tikro laiko ar su naikinamja slyga- pasibaigus nustatytam terminui arba vykdius slyg; - pabgus i savininko prieiros prijaukintiems laukiniams vrims arba praradus jiems prot grti namus; - pamus nuosavyb valstybs ar visuomens poreikiams statymo nustatyta tvarka. Labai svarbus nuosavybs teiss gijimo pagrindas,kur pats laikas yra tvirtinti ms statymuose,tai gyjamoji senatis. CK projekte apie gyjamj senat: gyjamosios senaties samprata - fizinis ar juridinis asmuo, nesantis daikto savininku, bet siningai gijs daikt bei siningai, teistai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip sav valds nekilnojamj daikt ne maiau deimties met arba kilnojamj daikt ne maiau trej met, kai per vis valdymo laikotarp daikto savininkas turjo teisin galimyb realizuoti savo teis daikt, bet nei karto nepasinaudojo ja, gyja nuosavybs teis t daikt. 18.15. Nuosavybs teiss turt pagal sutart atsiradimo gijjui momentas. Pagal CK 149 str. Turto gijjui pagal sutart nuosavybs teis (patikjimo teis) atsiranda nuo daikto perdavimo momento, jeigu ko kita nenumato statymas arba sutartis. Jeigu sutartis, kuria perleidiamas daiktas, turi bti registruojama,tai nuosavybs teis atsiranda registravimo momentu. Ck 149 str. nuosavybs gijimo momentas atsiranda nuo daikto perdavimo momento, jei ko kita nenustato statymai arba sutartis. Jei sutartis registruojama, tai nuosavybs teis atsiranda nuuo registravimo momento. Ck 150 str. Daikt perdavimas gijjui tai daikt teikimas gijjui, taip pat daikt perleist per prievoles teikimas transportui arba patui. Momentas, nuo kurio gyjama nuosavyb, svarbus dl: 1) perleidiamo daikto atsitiktinio uvimo rizikos, nes i rizika pereina gijjui tuo pat metu, kai perduodama nuosavybs teis. (CK 152 str.) Jei perleidjas praleido termin daiktui perduoti, arba gijjas praleidia termin daikt priimti, tai daikto atsitiktinio uvimo rizika tenka termin praleidusiai aliai. 2) registruojamos sutartys dl nekilnojamojo turto, kultros vertybi. Jei perduodamas registruojamas daiktas, tai laikoma, kad kol daiktas neregistruotas, nuosavybs teis neatsiranda. Nekilnojamj daikt registravimui 3 mn. terminas, kad bt galima sustabdyti piktnaudiavim turto pardavimu kelis kartus. CK projektas siloma, kad nuosavybs teis pereina nuo sutarties sudarymo momento, bet jei kyla ginas dl nuosavybs teisi, tai teistu gijju bus tas, kuris pirmas registravo. CK 156 str. beeimininkis turtas tas, kuris yra be savininko, arba jo savininkas neinomas. 18.16. Perleidiam daikt atsitiktinio uvimo ar sugadinimo rizika. Pagal 152 straipsnis.Perleidiamo daikto atsitiktinio uvimo ar atsitiktinio sugedimo rizika pereina gijjui tuo paiu metu,kada jam pereina nuosavybs teis, jeigu ko kita nenustato sutartis.Jeigu perleidjas praleidia termin daiktui perduoti arba gijjas praleidia termin daiktui priimti, tai atsitiktinio uvimo ar atsitiktinio sugedimo rizika tenka praleidusiai termin aliai. 19. tema. Vieoji nuosavyb 19.1. Vieoji nuosavyb kaip ekonomin kategorija. Vieoji nuosavyb yra pakankamai sudtinga ekonomin kategorija, kurios pagrindinis subjektas gyvendina vairi gyventoj grupi ir sluoksni interesus. Valstybei nuosavybs teise turi priklausyti turtas, btinas gyvybikai reikmingoms alies funkcijoms vykdyti: alies aprpinimas kuru, energija, vandeniu, kai kuriomis aliav rimis; aprpinimas pato, telefono, telegrafo, radijo ir kt. komunikacij rimis; automobili keli, geleinkeli, oro ir vandens transporto vystymas; atsilikusi gamybos ak, pasiymini dideliu kapitalo imlumu ir mau kapitalo grtamumu, modernizavimas; maai pelningos socialins ekonomins infrastruktros vystymas ir t.t. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos statymo 21 straipsnio 1-ojoje dalyje nustatyta, kad savivaldybs ekonomin pagrind sudaro savivaldybs nuosavyb. 21 straipsnio 2-ojoje dalyje tvirtinta, kad savivaldybs nuosavyb tai nuosavybs teise savivaldybei priklausantis turtas, kurio savininko funkcijas pagal statymus gyvendina taryba. Numatyti ir savivaldybi nuosavybs teiss atsiradimo pagrindai. Savivaldybei perduodami kai kurie valstybs nuosavybs objektai. Priimtas netgi Lietuvos Respublikos statymas Dl dalies valstybs turto priskyrimo ir perdavimo savivaldybi nuosavybn, kuriame numatytas savivaldybi nuosavybn perduotinas valstybs turtas bei jo perdavimo tvarka. Savivaldybs nuosavyb taip pat gali atsirasti sukuriant naujus nuosavybs objektus bei sudarant sandorius ir kitais statymo numatytais bdais. Valstybs ir savivaldybi nuosavyb apjungianti nuosavybs ris vadinama vieja nuosavybe, kadangi aukiausieji valstybs valdios ir vietiniai valdios organai atitinkamai valstybs ar savivaldybi turt vieai valdo, naudoja bei juo disponuoja vieam (bendram) interesui, pasinaudodami rinkj tiesiogiai jiems suteikta teise. Viej turt taip pat valdo ir juo disponuoja atitinkamai aukiausieji ar vietiniai valdymo organai bei j pavedimu tam galioti juridiniai asmenys turto patikjimo teise. Taiau taip apibdinta vieoji nuosavyb suprantama siaurja prasme, kaip nuosavybs teiss objektas. Klasifikuojant nuosavyb ris ir formas, pagrindiniais kriterijais turt bti pasirenkami subjektas ir nuosavybs panaudojimo tikslas. Vertinant pagal iuos kriterijus, svoka vieoji nuosavyb naudojama apibdinti nuosavybs riai, apjungianiai valstybs nuosavybs ir savivaldybi nuosavybs formas. 48

19.2. Lietuvos Respublikos Konstitucija apie viej nuosavyb. LRK 47 straipsnis em, vidaus vandenys, mikai, grybai mikuose bei parkai nuosavybs teise gali priklausyti tik Lietuvos Respublikos pilieiams ir valstybei. Savivaldybms, kitiems nacionaliniams subjektams, taip pat tiems kin veikl Lietuvoje vykdantiems usienio subjektams, kurie nustatyti konstitucinio statymo pagal Lietuvos Respublikos pasirinktos europins ir transatlantins integracijos kriterijus, gali bti leidiama sigyti nuosavybn ne ems kio paskirties ems sklypus, reikalingus j tiesioginei veiklai skirtiems pastatams ir renginiams statyti bei eksploatuoti. Tokio sklypo sigijimo nuosavybn tvark, slygas ir apribojimus nustato konstitucinis statymas. ems sklypai nuosavybs teise statym nustatyta tvarka ir slygomis gali priklausyti usienio valstybei - jos diplomatinms ir konsulinms staigoms kurti. Lietuvos Respublikai iimtine nuosavybs teise priklauso: ems gelms, taip pat valstybins reikms vidaus vandenys, mikai, parkai, keliai, istorijos, archeologijos ir kultros objektai. Lietuvos Respublikai priklauso iimtins teiss oro erdv vir jos teritorijos, jos kontinentin elf bei ekonomin zon Baltijos jroje. 19.3. Objektyvioji vieosios nuosavybs teis. Objektyvija prasme vieosios nuosavybs teis apibdinama kaip visuma teiss norm, reguliuojani ekonominius santykius dl daikt valdymo, naudojimosi jais bei disponavimo. Tik dl objektyviosios teiss norm egzistuoja galimyb subjektyviajai vieosios nuosavybs teisei atsirasti bei jos turiniui tvirtinti. Todl vieosios nuosavybs teiss objektyvija prasme kaip teiss instituto udavinys ir yra reguliuoti visuomenje egzistuojanius vieosios nuosavybs santykius. Tik Lietuvos Respublikai iimtine nuosavybs teise priklauso: ems gelms, taip pat valstybins reikms vidaus vandenys, mikai, parkai, keliai, istorijos, archeologijos ir kultros objektai, oro erdv vir Lietuvos respublikos teritorijos, jos kontinentinis elfas bei ekonomin zona Baltijos jroje Lietuvos Respublikai priklauso ne nuosavybs, o iimtinmis teismis. Savivaldyb taip pat gali turti nuosavybs teis tam tikrus objektus, kurie sudaro savivaldybs ekonomins veiklos pagrind. Toks turtas, pavyzdiui, gali bti komunalinis but fondas, miesto (gyvenviets) kio objektai ir renginiai, savivaldybi monms patikjimo teise parduotas turtas (pagrindinis ir apyvartinis kapitalas), infrastruktros objektai, akcijas ir kitus vertybinius popierius investuotas savivaldybs kapitalas. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 98-2 straipsn, savivaldybs nuosavybe gali bti bet koks turtas, kuris reikalingas Lietuvos Respublikos teritorijos administraciniam vienetui ir pagal statymus priskiriamas savivaldybi nuosavybn. 19.4. Subjektin vieosios nuosavybs teis ir jos ypatumai. Subjektyvija prasme nuosavybs teis suprantama kaip savininko teis savo nuoira, bet nepaeidiant statym ir kit asmen teisi ir interes, valdyti, naudoti daikt bei juo disponuoti. Savininko teises turt valdyti, naudotis juo ir disponuoti atitinka vis kit asmen pasyvi pareiga susilaikyti nuo veiksm, kliudani savininkui ias teises gyvendinti. Nuosavyb reikia nagrinti kaip ekonomin teisin reikin, kuriame teisin forma neatsiejamai susiliejusi su ekonominiu turiniu. Nuosavybs santyki teisinis subjektikumas nuo savininko ekonominio subjektikumo ypa nutolsta vieosios ( valstybs ir savivaldybi ) nuosavybs santykiuose. Nutolimo laipsnis priklauso nuo t socialini darini, kurie tampa nuosavybs teiss subjektais, sandaros ir veiklos demokratikumo. Valstybs bei savivaldybi nuosavybs teisiniuose santykiuose nuosavybs teiss subjekto funkcijas faktikai atlieka tik valstybs ar savivaldybs valdios ir valdymo institucijos, sudaranios valstybs ar savivaldybi aparat. Taiau tai nereikia, kad iam aparatui ir priklauso turtas, kuriuo jis disponuoja. Turtas priklauso visiems alies gyventojams ar j daliai. Todl tikras savininkas ( mes j vadiname ekonominiu savininku ) yra visa visuomen ar atitinkamai jos dalys, kuri interesais, valia nuosavybs teiss subjektas valstyb ar atitinkamos savivaldybs gyvendina teises valdyti, naudoti bei disponuoti turtu, priklausaniu visai visuomenei ar jos daliai bendrai. Ekonominis savininkas mes visi. Tai vis turtas, i kitos puss, tai valstybs nuosavyb. Valstyb kaip savininkas turi bti suprantama kaip teisinis savininkas. Nuosavybs teis tam tikr turto dal gyvendinama tiesiogiai per specialias institucijas ( pvz.: biudetins los ). Valdymo gyvendinimas, suteikiant galiojimus atstovams, vykdomajai valdiai vykdo tiesioginiu bdu per referendumus.Vykdomj valdi institucijos gyvendina turto valdym, disponavim, naudojim. Priimtas biudetins sandaros statymas, finans ministerija, mokesi inspekcija, valstybs kontrol ir t.t. surenka realiai ir padalina, taip pat kontroliuoja. Dal nuosavybs valstyb perduoda turto patikjimo teise valstybinms monms, staigoms, organizacijoms. Valstybs ir savivaldybi turto ekonominis savininkas yra tikrasis tos nuosavybs subjektas, o valstyb ar savivaldybs, kaip politins valdios ir valdymo organizacijos yra ta teisin forma kuria tikrasis savininkas gyvendina nuosavybs teise. 19.5. Vieosios subjektins teiss atsiradimo ir pasibaigimo pagrindai. 49

Nuosavybs teiss gijimo pagrindai, skirstomi bendruosius ir specialiuosius.( ir. 18 tem ). statymais tvirtinti specialieji nuosavybs teiss gijimo pagrindai, bdingi tik valstybei ar savivaldybms, kaip ypatingiems nuosavybs teiss subjektams. Valstyb turt gyja: 1) statym nustatyta tvarka gaudama pajam i mokesi, kit mok ir rinkliav; 2) gaudama pajam i valstybs turto valdymo ir naudojimo; 3) pagal sandorius; 4) pavelddama turt; 5) statym nustatyta tvarka rekvizuodama visuomens reikmms fizini ir juridini asmen, veikiani Lietuvos Respublikos teritorijoje, turt; 6) perimdama savivaldybs turt, jei turt valstybei nusprendia perduoti savivaldybs taryba; 7) perimdama lob; 8) perimdama teismo sprendimu beeiminink turt ir konfiskuojam turt; 9) kitais statym nustatytais bdais. Savivaldyb turt gyja: 1) perimdama valstybs turto, kuris perduodamas savivaldybs nuosavybn pagal statymus, dal; 2) statym nustatyta tvarka gaudama pajam i mokesi, kit mok ir rinkliav; 3) gaudama pajam i savivaldybs turto valdymo ir naudojimo; 4) pagal sandorius; 5) pagal testament pavelddama turt; 6) kitais statym nustatytais bdais. Civilinio kodekso 157 straipsnis, nustato nekikai laikomo pastato ar renginio neatlygintina pamim i savininko ir perdavim vietos savivaldybs nuosavybn, kaip specialj savivaldybi nuosavybs teiss gijimo pagrind. Dabar nustatyta, kad nekikai laikomas nuosavybs teise fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis turtas gali bti perduotas tiktai teismo sprendimu tik tada, kai jis yra avarinis ir avarijos atveju gali padaryti alos kitiems asmenims, ir jeigu savininkas tokio statinio ar renginio nesuremontavo per miesto, rajono savivaldybs valdybos paskirt termin. Aiku, tas statinys ar renginys gali bti perduotas savivaldybs nuosavybn tik atlygintinai. Nekikai laikom kultrini vertybi perdavimas valstybs nuosavybn, kaip specialusis valstybs nuosavybs teiss gijimo pagrindas, galimas tik vieninteliu atveju pripainus, kad nekikai laikydamas visuomenei ymi istorin, menin ar kitoki vert turint turt ir tokiu bdu gyvendindamas savo nuosavybs teis, savininkas paeidia visos visuomens interesus. Bet iuo atveju savininkui btinai turi bti teisingai atlyginama paimto turto vert. Nuosavybs teiss gijimo pagrindas yra ir radinio perdavimas kito subjekto nuosavybn, kai per nustatyt laik nepaaikja rastojo daikto savininkas. iuo metu Lietuvos civiliniuose statymuose nustatyta, kad per eis mnesius nepaaikjus pamestojo daikto savininkui, daiktas neatlyginamai pereina savivaldybs nuosavybn. Tai bt specialusis savivaldybs nuosavybs teiss gijimo pagrindas. Labai svarbus nuosavybs teiss gijimo pagrindas, kur pats laikas yra tvirtinti ms statymuose, tai gyjamoji senatis. 19.6. Vieosios nuosavybs teiss subjektas. CK 97 str. Vieosios nuosavybs teiss subjektai Lietuvos Respublikoje yra valstyb ir savivaldybs. Vieosios nuosavybs teiss objektai ir j klasifikavimas. Atskir vieosios nuosavybs objekt ri teisinis rimas. Lietuvos Respublikos iimtin nuosavybs teis. CK 98 str. Vieosios nuosavybs teiss objektai Lietuvos Respublikoje yra: 1) em, gamtos itekliai, iskyrus tuos atvejus, kai ie objektai nuosavybs teise priklauso kitiems nuosavybs teiss subjektams; 2) materialiniai itekliai, skirti Lietuvos Respublikos aukiausiosios valstybins valdios ir vietins valdios funkcijoms bei vykdomosioms - tvarkomosioms funkcijoms gyvendinti; 3) turto dalis, priklausanti Lietuvos Respublikai ar savivaldybei bendrosios nuosavybs teise su kitais nuosavybs teiss subjektais; 4) valstybini (savivaldybi) moni, staig ir organizacij turtas; 5) valstybs (savivaldybi) bankai bei finansiniai biudet itekliai. CK 98-1 str. Lietuvos valstybei nuosavybs teise gali priklausyti visas 98 straipsnyje ivardytas turtas. Lietuvos valstybei iimtine nuosavybs teise priklauso ems gelms, taip pat valstybins reikms vidaus vandenys, mikai, parkai, keliai, istorijos, archeologijos ir kultros objektai. Lietuvos Respublikai priklauso iimtins teiss oro erdv vir jos teritorijos, jos kontinentin elf bei ekonomin zon Baltijos jroje. 50

CK 98-2str. Savivaldybs nuosavybe gali bti bet koks turtas, kuris reikalingas Lietuvos Respublikos teritorijos administraciniam vienetui ir pagal statymus priskiriamas savivaldybi nuosavybn. CK 99 str. Valstybs ir savivaldybi turt valdo, naudoja ir disponuoja juo atitinkamai Lietuvos Respublikos aukiausiosios valstybins valdios bei valdymo institucijos ir vietins valdios bei valdymo institucijos, remdamosi Lietuvos Respublikos statymais, kitais norminiais aktais. Valstybins ar savivaldybi mons, staigos ir organizacijos atitinkam valstybs ar savivaldybi turt valdo, naudoja bei disponuoja juo turto patikjimo teismis, vadovaudamosi savo statais (nuostatais). CK 101 str. Iiekojimas pagal kreditori pretenzijas gali bti nukreipiamas valstybs ar savivaldybi moni, staig ir organizacij turt bendra statym nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos statymuose gali bti ivardijami valstybs ir savivaldybi objektai, kuriuos negali bti nukreipiamas iiekojimas. Tokiu atveju kreditori reikalavimai tenkinami i kito t moni, staig ar organizacij turto, o jei tokio turto nra, - atitinkamai i valstybs ar savivaldybs biudeto. 19.7. Valstybins subjektins nuosavybs teiss turinys. Vieosios nuosavybs teiss gyvendinimas. Teisinje literatroje ir netgi statymuose (Civilinio kodekso 96 straipsnis) subjektyvins nuosavybs teiss turinys apibdinamas iskiriant tris savininko teisi grupes: teises jam priklausant turt valdyti, naudoti bei juo disponuoti. Taigi teis valdyti daikt turi bti suprantama kaip konkrei valdymo teisi visuma. Pagrindins valdymo teiss ios: teis turti daikt savo inioje ir teis daryti daiktui fizin bei kin poveik. Bet ia prasme daikto turjimas savo inioje turi bti suprantamas ne kaip faktinis, o kaip juridinis turjimas Naudojimas tai gavimas i daikto naudos, kuria pasireikia jo ekonominis reikmingumas. Daikto naudojimo teisi grup sudaro teis pritaikyti daikto naudingas savybes savininko poreikiams tenkinti, teis gauti i daikto pajamas ir produkcij. Pajam gavimas i daikto vlgi galimas realizavus vien i daugelio savininko turim savo daikto naudojimo teisi. Disponavimo turtu teisi grupei priklausyt teiss nustatyti daikto teisin padt, jo teisin likim, pakeisti jo ekonomin bkl. Savininko teis naudoti savo turt bet kokiai statymo nedraudiamai kinei veiklai, kaip ypatinga subjektyvin teis nuosav kin veikl, turi principin reikm rinkos ekonomikos krimuisi ir funkcionavimui. Bet reikia sutikti, kad nra ir negali bti visikai neribojamos nuosavybs teiss. Apribojimai, aiku, pasireikia kai kuri nuosavybs teiss turin sudarani teisi apribojimu, t.y. t teisi pamimu ar j nesuteikimu. CK 99 str. Valstybs ir savivaldybi nuosavybs teiss gyvendinimas Valstybs ir savivaldybi turt valdo, naudoja ir disponuoja juo atitinkamai Lietuvos Respublikos aukiausiosios valstybins valdios bei valdymo institucijos ir vietins valdios bei valdymo institucijos, remdamosi Lietuvos Respublikos statymais, kitais norminiais aktais. Valstybins ar savivaldybi mons, staigos ir organizacijos atitinkam valstybs ar savivaldybi turt valdo, naudoja bei disponuoja juo turto patikjimo teismis, vadovaudamosi savo statais (nuostatais). Valstyb bei savivaldybs gali vairiais bdais gyvendinti savo nuosavybs teises. Pavyzdiui, nuosavybs teises finansinius biudet iteklius atitinkamai valstyb ar savivaldybs gyvendina tiesiogiai per savo valdios ir valdymo organus. Nuosavybs teisi gyvendinimui valstybinms (savivaldybi) monms, staigoms bei organizacijoms perduot turt, valstyb (savivaldybs) perduoda toms monms, staigoms bei organizacijoms ir didel dal nuosavybs teiss turin sudarani teisi, kurios sudaro turto patikjimo teis. Pagrindin prieastis, dl kurios valstybin ar savivaldybs mon, kaip juridinis asmuo, skirtingai nei privatus juridinis asmuo, jai perduot turt valdo, naudoja ir disponuoja ne nuosavybs, o turto patikjimo teise, yra ta, kad pagrindinio jos valdymo organo sudt neeina turt perdavusieji ir reikalavimo teises j isaugojusieji asmenys. Kaip turt bti suprantama valstyb, kaip turto savinink? Aukiausiosios valstybs valdios institucijos valstybs turt valdo, juo naudojasi ir disponuoja vis rinkj, t.y. visos visuomens vardu. Tik jos ireikia visos visuomens vali valstybs turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo srityje. Taigi valstyb, kaip turto savinink, turi bti suprantama kaip visa visuomen. Bet juk pats su savimi subjektas negali bti jokiuose teisiniuose santykiuose. Vadinasi, nuosavybs teisiniuose santykiuose visuomen, kaip subjektas, i kitos puss turi bti suprantama ne kaip visuomen apskritai, o tik kaip atskiri fiziniai ar juridiniai asmenys, j grups ar net t grupi susivienijimai. Todl darome ivad, kad kita alimi, galinia dalyvauti teisiniuose santykiuose atitinkamai su valstybe (savivaldybmis) kaip turto savininke (-mis), gali bti fiziniai ir juridiniai asmenys, j grups ar t grupi susivienijimai ir netgi usienio valstybs. Valstybs ir savivaldybi turt, t.y. viej turt, valdo, juo naudojasi ir disponuoja atitinkamai aukiausiosios valstybs valdios ir valdymo bei vietins valdios ir valdymo institucijos, taip pat j pavedimu galioti juridiniai asmenys turto patikjimo teise. Minta, kad aukiausiosios valstybs valdios bei vietins valdios institucijos atitinkamai valstybs ir savivaldybi turt valdo, juo naudojasi ir disponuoja pasinaudodamos rinkj tiesiogiai joms suteikta teise. Aukiausiosios ir vietins valdios institucijos atitinkamai valstybs ir savivaldybi turt taip pat valdo, juo naudojasi ir disponuoja, bet kadangi jos yra vykdomosios, o ne atstovaujamosios institucijos, tai tiesiogiai i rinkj nra gav galinim gyvendinti ias teises. Aukiausiosioms valdymo institucijoms teises valstybs turt valdyti, naudoti ir juo disponuoti suteikia aukiausiosios valstybs valdios institucijos, leisdamos statymus ir postatyminius aktus, reguliuojanius valstybs turto valdym, naudojim, ir disponavim. Vietinms valdymo institucijoms teises savivaldybi turt valdyti, naudoti ir disponuoti juo suteikia vietins valdios institucijos. Daugiausiai teorini diskusij, tiesiogiai susijusi su praktini problem sprendimu, slygoja klausimas, kokia gi teise, arba kokiomis teismis valstybins ar savivaldybi mons turi ias teises, sudaranias nuosavybs teiss turin. 51

Valstybins ir savivaldybi mons, staigos ir organizacijos valdo joms perduot turt, juo naudojasi ir disponuoja ne nuosavybs teise, kadangi jos neturi absoliui teisi. Absoliuias teises valstybs ar savivaldybi turt valdyti, naudoti ir juo disponuoti turi tik atitinkamai aukiausiosios valstybins valdios ir vietins valdios institucijos, kurioms ias teises delegavo rinkjai. Mat valstyb ar atitinkamai savivaldyb, kaip turto savinink, reikia suprasti kaip pilieius, kaip tam tikr kolektyv, nors atskiras tokio kolektyvo narys jau nra to turto savininkas. Todl aukiausiasis valstybins valdios ar vietines valdios institucijas galima laikyti atitinkamai valstybs ar savivaldybi nuosavybs teiss gyvendintojomis, kadangi jos, nors ir turi nuosavybs teiss turin sudaranias visas teises, bet i teisi turjimas yra ribotas laiko atvilgiu dl mint institucij renkamumo ir kartu i teisi joms suteikimo tik tam tikram laikotarpiui. Pasibaigus iam apibrtam laikotarpiui, tik valstybs turto savininkas valstyb, kuri iuo atveju turi bti suprantama kaip visa visuomen, o savivaldybi turto atvilgiu savivaldybs, kurios iuo atveju turi bti suprantamos kaip visuomens dalys, gyvenanios konkreiuose administraciniuose teritoriniuose vienetuose, sprendia, kam perduoti ias teises. Valstybs ir savivaldybs, kaip nuosavybs teiss subjekt, valdymo teis tai statymu tvirtintos galimybs turti savo inioje tam tikr turt. i nuosavybs teiss subjekt valdymo teis pasireikia tuo, kad visas j turtas yra kuri nors valstybini institucij ar organizacij apskaitoje. Valstybs ar savivaldybs, kaip savininks, valdymo teis realizuojama ileidiant instrukcijas, privalomas taisykles ir pan. gyvendinant valstybs bei savivaldybi nuosavybs teis, turtas gali bti perduodamas naudotis kitiems asmenims, inuomojamas ir pan. Taiau tokiu atveju valstybei ar savivaldybei, kuri lieka io turto savinink, lieka ir perduoto naudotis ar inuomoto turto valdymo teis, kadangi tiesiogin daikto turjimo galimyb yra tik vienas i sudtini valdymo teiss element. element laikinai perleidus kitam subjektui, absoliuti valdymo teis jam nepereina, t.y. savininkas nepraranda valdymo teiss. Jis turi teis turt laikyti savo turto apskaitoje, tikrinti, ar tas turtas tinkamai saugomas ir valdomas, ar naudojamas pagal paskirt ir t.t. jeigu savininkas visikai netekt valdymo teiss, jis nebegalt savo turto ireikalauti. Valstybs ir savivaldybi gyventojai turi teis reikalauti, kad tas turtas bt naudojamas j vis bendriems interesams. Valstyb ir savivaldybs, kaip nuosavybs teiss subjektai, disponuodami turimu turtu, gali nustatyti to turto teisin padt, jo teisin likim sudarant atitinkamus sandorius bei perkeliant t turt i vienos ekonomins bkls kit, i vieno ekonominio proceso kit. Lietuvos Respublikos Seimas valstybs (savivaldybi) turto disponavimo teis gyvendina leisdamas statymus ar kitus privalom gali turinius teisinius aktus, t.y. veikdamas tik valdingais aktais. Pagal 1994 m. gegus 19 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybs statymo 21 straipsn, Lietuvos Respublikos Vyriausyb vykdo valstybs biudet, statym nustatytais atvejais ir tvarka valdo, naudoja ir disponuoja valstybiniu turtu. Vadinasi, Lietuvos Respublikos Vyriausyb valstybs, kaip turto savininks, valdymo, naudojimo ir disponavimo teises gyvendina priimdama normatyvinius aktus, t.y. valdingais bdais. Taiau ie aktai vertinami ne kaip administracinio valdymo teis, o kaip nuosavybs teiss gyvendinimas valstybinio valdymo aktais. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos statymo 15 straipsnyje nustatyta, kad savivaldybs taryba priima sprendimus steigti, reorganizuoti ar likviduoti veikianias pagal moni statym savivaldybs mones ir organizacijas, priima sprendimus dl i savivaldybi biudeto l ilaikom staig, moni, organizacij steigimo, reorganizavimo bei likvidavimo, taip pat tvirtina savivaldybs biudet ir jo vykdymo apyskait. Taigi savivaldybs taip pat yra ypatingi nuosavybs teiss subjektai, o viena svarbiausi valstybs ir savivaldybi, kaip savininki, disponavimo teiss gyvendinimo form yra leidimas normini akt, kuriais nustatoma ar keiiama teisin valstybs ar savivaldybi turto padtis. Ypa reikmingi yra administracinio valdymo aktai, pavyzdiui, potvarkiai ar nutarimai steigti naujas mones, staigas, organizacijas, paskirti joms atitinkamus materialinius iteklius, reorganizuoti ar likviduoti tas mones, staigas, organizacijas paskirstant ar perduodant j turt kitiems kins veiklos subjektams ir t.t. Savivaldybi valdybos ir kitos valdymo institucijos teis disponuoti turtu gyvendina ir sudarydamos sandorius, pavyzdiui, nuomos, pirkimo pardavimo ir kitas. Sudarant sandorius, valstybs ar savivaldybi nuosavybs teis paprastai gyvendina j mons, staigos ar organizacijos, kurios valstybs ar savivaldybi turt valdo, j naudoja ir juo disponuoja patikjimo teise. Todl gali bti skiriamas tiesioginis valstybs ir savivaldybi nuosavybs teiss gyvendinimas, ir slyginai vadinamasis netiesioginis jos gyvendinimas valstybs ar savivaldybi steigt organizacij patikjimo teiss subjekt veiksmais. Tiesiogiai valstyb ar savivaldybs gyvendina nuosavybs teis per savo valdios ir valdymo institucijas, kurios kompetentingai veikdamos kinje srityje, paios sau turtini teisi negyja, o jas sukuria, keiia arba panaikina valstybei ar savivaldybms, kaip turto savininkms. Valstybs ir savivaldybi mons, staigos ir organizacijos, turinios juridinio asmens teises, joms perduot valstybs ar savivaldybi turt valdo, juo naudojasi bei disponuoja savo vardu kaip savarankiki teiss subjektai, susikurdamos sau teises bei pareigas. 20. tema. Patikjimo teis 20.1. Patikjimo teis kaip ekonomin kategorija. 20.2. Jos reglamentacija. Valstybs turtas patikjimo teise valdyti, naudoti ir disponuoti perduodamas statym nustatyta tvarka. Valstybs turt patikjimo teise valdo, naudoja ir juo disponuoja valstybs mon Valstybs turto fondas, o turt, kuris Vyriausybs nutarimu neperduotas iam fondui, - valstybs valdios ir valdymo institucijos, valstybs mons ir staigos. Valstybs turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo ribas nustato: 52

1) valstybs valdios ir valdymo institucijoms, valstybs monms ir staigoms - Vyriausyb, jeigu kitaip nenustato statymai; 2) savivaldybms - statymai. CK 99 str. Turto patikjimo teis (subjektine prasme) - valstybs ar savivaldybs mons, staigos, organizacijos teis savo statuose (nuostatuose), taip pat tam tikros ries valstybs ar savivaldybs moni, staig, organizacij veikl reglamentuojaniuose norminiuose aktuose nustatytu mastu, tvarka bei slygomis valdyti, naudoti valstybs ar savivaldybi jai perduot turt ir disponuoti juo. Savivaldyb, valstyb neturi teis mainyti turimo turto. Valstybs ir savivaldybi turt valdo, naudoja ir disponuoja atitinkamos institucijos. Kit dal - valstybs ar savivaldybs mons, staigos, organizacijos. Patikjimo teiss gynimas gali bti ginama tais paiais bdais, kaip ir nuosavybs teis. Reikia pripainti, kad valstybins ir savivaldybi mons, staigos ir organizacijos, bdamos ekonomikai ir juridikai savarankiki subjektai, joms perduot atitinkamai valstybs ar savivaldybi turt valdo, juo naudojasi ir disponuoja. Dl to, kad ios mons, staigos ir organizacijos joms perduot turt valdo ir juo naudojasi, nekyla joki abejoni, nes tai akivaizdiai patvirtina praktin i moni, staig ir organizacij veikla. Abejoni gali kilti tik dl to, ar jos disponuoja perduotu turtu. Paanalizavus tiek valstybini, tiek savivaldybi moni, staig ir organizacij veikl, matyt, kad ioms monms, staigoms ir organizacijoms i tikrj yra suteiktos kai kurios teiss,priskirtinos prie disponavimo teisi. Pavyzdiui, ypa valstybins ar savivaldybi gamybins mons turi teis savarankikai pasirinkti aliav tiekjus ir susitarti dl aliav kainos, pasirinkti asmenis, kuriems realizuos savo pagamint produkcij ir netgi nustatys tos produkcijos kainas, o svarbiausia, gali nurayti pagrindinius gamybinius fondus dl j amortizacijos ir pan. is pavyzdys liudija, kad valstybins ar savivaldybi mons, staigos ar organizacijos tikrai turi disponavimo joms perduotu turtu teis, nes perkant aliavas ar realizuojant pagamint produkcij, pasikeiia apyvartini fond, kurie sudaro mons dal, teisin padtis. Mat is turtas perduodamas nuosavybn kitam asmeniui, t.y. produkcijos pirkjui, ar savo turto dalis pinigine ar kitokia iraika perduodama aliav tiekjui u pateiktas aliavas. Taigi galima daryti ivad, kad savivaldybms ir savivaldybi monms, staigoms ir organizacijoms tikrai suteiktos teiss joms paskirt turt valdyti, naudoti ir juo disponuoti. vertinant, kad nuosavybs teiss turin sudaro trij pagrindini teisi grups valdymo, naudojimo ir disponavimo nuosavybs teiss turinys apsprendia turto savinink, vlgi galima bt teigti, jog valstybins mons, staigos ir organizacijos valdo perduot joms turt, juo naudojasi ir disponuoja nuosavybs teise, t.y. turi bti pripastamos to turto savininkmis. Norint daryti ivad, kad turintis teis turt valdyti, naudoti j ir juo disponuoti asmuo yra to turto savininkas, btina sitikinti, ar is asmuo turi nurodytsias teises visa apimti. Valstybs ar savivaldybs moni, staig, organizacij turto valdymo, naudojimo bei disponavimo teiss yra grietai tikslins paskirties, kadangi jos yra tam tikrai veiklai vystyti. Paanalizavus, kokia apimtimi valstybins ir savivaldybi mons, staigos ir organizacijos turi teises joms perduot turt valdyti, naudoti ir juo disponuoti, paaikja, kad pastarosios teiss gali bti realizuojamos tik tiek, kiek tai leidia statymai ir vairs postatyminiai aktai, reglamentuojantys aptariamj moni veikl, bei j statai ( nuostatai ). Tai priklauso nuo konkrei moni, staig, organizacij veiklos tiksl bei turto paskirties. Todl teisinis to paties daikto reimas skirtingose monse, staigose, organizacijose gali bti nevienodas. Pavyzdiui, valstybins ar savivaldybi mons, staigos ir organizacijos negali i esms keisti gamybos apimties, pobdio, gaminamos produkcijos ries, jeigu to nenumato j statai ar nuostatai. Kadangi teises, galinanias sprsti iuos klausimus, reikt priskirti prie naudojimosi turtu teisi grups, tai reikt, kad ioms monms, staigoms ir organizacijoms paprastai nra suteikiamos absoliuiai naudojimosi joms perduotu turtu teiss. Valstybins ir savivaldybi mons, staigos ir organizacijos taip pat negali priimti sprendim dl reorganizavimosi ar likvidavimosi, susijungimo su kitomis monmis, staigomis ar organizacijomis. 20.3. Subjektin patikjimo teis. Valstybins ar savivaldybi mons, staigos ir organizacijos atitinkam valstybs ar savivaldybi turt valdo, naudoja bei disponuoja juo turto patikjimo teismis, vadovaudamosi savo statais (nuostatais). Ieina, kad valstybins ir savivaldybi mons, staigos ir organizacijos valdo joms perduot turt, juo naudojasi ir disponuoja ne nuosavybs teise, kadangi jos neturi absoliui teisi. Valstybs ir savivaldybi monms, staigoms ir organizacijoms atitinkamai valstybs ar savivaldybi turtas yra perduodamas patikint j valdyti, naudoti bei juo disponuoti, kiek tai leidia daryti aukiausiosios valstybs valdios ir valdymo bei vietins valdios ir valdymo institucijos, atitinkamai leisdamos statymus ar priimdamos postatyminius norminius aktus, reglamentuojanius i moni, staig ir organizacij veikl, bei tvirtindamos j status ( nuostatus ), kuriais vadovaujamosios valstybins ar savivaldybi mons, staigos bei organizacijos joms perduot turt valdo, juo naudojasi ir disponuoja. Valstybins mons, staigos ar organizacijos turto patikjimo teis savo prigimtimi yra subjektin teis, kadangi ji sudaro galimyb atlikti bendromis teiss normomis ar konkreios mons, staigos, organizacijos statais ( nuostatais ) numatytus veiksmus ir reikalauti, kad tretieji asmenys netrukdyt. 20.4. Patikjimo teis kaip valstybini, savivaldybi organizacij teisinis turtinio savarankikumo pagrindas. Silomi atsiradimo pagrindai: statymai, administraciniai aktai, sutartys testamentas, teismo sprendimas. Patikjimo teise savivaldybs valdo, naudoja ir disponuoja: 53

1) valstybs turt, kuris buvo priskirtas savivaldybi reguliavimo sriiai Vyriausybs nutarimais, bet statym nustatyta tvarka neperduotas ar neperimtas savivaldybi nuosavybn. Jeigu savivaldyb atsisako perimti nuosavybn jai perduodam valstybs turt, Vyriausybs nutarimu is turtas gali bti perduotas patikjimo teise valstybs valdios ir valdymo institucijoms, valstybs monms, staigoms ar kitai savivaldybei; 2) valstybs turt, savivaldybms perduot Valstybs turto perdavimo savivaldybi nuosavybn statymu ar Vyriausybs nutarimais, statym deleguotoms savivaldybi funkcijoms atlikti. Savivaldybs turt valdo, naudoja ir disponuoja juo tik statym nustatyta tvarka, o jeigu ji nenustatyta, - kiekvienu atveju gavusios Vyriausybs leidim. Jeigu pasikeiia deleguotos funkcijos ar j subjektai, Vyriausybs nutarimu is turtas patikjimo teise gali bti perduotas valstybs valdios ir valdymo institucijoms, valstybs monms, staigoms ar kitai savivaldybei. Savivaldybms nuosavybs teise priklausant turt valdo, naudoja ir disponuoja juo savivaldybi tarybos, turto savininko teises gyvendindamos pagal statymus. Kitos savivaldos institucijos, savivaldybs mons, staigos ir organizacijos joms patikjimo teise perduot savivaldybs turt valdo, naudoja bei disponuoja juo pagal statymus ir savivaldybi taryb sprendimus. Su savivaldybs turt patikjimo teise valdyti, naudoti ir disponuoti juo galiotais asmenimis savivaldyb pasirao savivaldybs turto perdavimo-primimo aktus. Savivaldybs vardu iuos aktus pasirao savivaldybs tarybos galiotas asmuo. 20.5. Patikjimo teiss turinys. 20.6. turin sudarani teisi charakteristika. Turinys tos teiss ir pareigos, kurias gali turti patiktiniai, valdydami, naudodami, disponuodami turtu. Valstybs ir savivaldybi turt valdo, naudoja ir disponuoja juo atitinkamai Lietuvos Respublikos aukiausiosios valstybins valdios bei valdymo institucijos ir vietins valdios bei valdymo institucijos, remdamosi Lietuvos Respublikos statymais, kitais norminiais aktais. Valstybins ar savivaldybi mons, staigos ir organizacijos atitinkam valstybs ar savivaldybi turt valdo, naudoja bei disponuoja juo turto patikjimo teismis, vadovaudamosi savo statais (nuostatais). Patikjimo teiss turinys toks pats kaip ir nuosavybs teiss, nes perduodant turt patikjimo teise naudojimo, valdymo ir disponavimo juo teiss perduodamos kartu. 20.7. Patikjimo teiss ir vieosios nuosavybs teiss santykis. Patikjimo teise yra gyvendinama vieosios nuosavybs teis dal vieosios nuosavybs, t kuri perduoda patikjimo teise monei, organizacijai, staigai. Jei perduodamas turtas, perduodama ir teis valdyti, naudoti, disponuoti. Patiktinis jo teiss valdyti, naudoti, disponuoti apibrtos nuostatais ar atitinkamais norminiais aktais ( universiteto net statymo patvirtintas statutas ) Disponavim reglamentuoja ne tik statai, nuostatai, bet ir bendro pobdio teiss aktai ( valstybinio turto nuraymo nustatymo aktai ). Nuosavybs teis nuo patikjimo teiss skiriasi: turi bti tikslinama, konkretizuojama patikjimo teiss turinys ( pvz. Privat. Subjektai sutartimis, testamentu ir t.t. ). Nuosavybs teis teis savo daikt. Patikjimo teis teis svetim daikt. Patikjimo teis yra vieosios nuosavybs teis, gyvendinama dal vieosios nuosavybs. Santykis turinio prasme valstybs ar savivaldyb vieosios nuosavybs atvilgiu turi visas pilnas teise, sudaranias nuosavybs teiss turin. O patiktinio ios trys teiss yra apibrtos , tai yra jos tokio dydio, kok nustato t moni, staig, organizacij nuostatai, statai. Ivada: vieosios nuosavybs teiss savininko nuosavybs teiss turinys visada pilnas, tai yra didesnis negu patiktinio, nes patiktinis turt valdo, naudoja, disponuoja juo tik tam tikra apimtimi. Patikjimo teis nuo nuosavybs teiss skiriasi tuo, kad patikjimo teis neapibria teiss turinio, tai yra nurodant, kad turtas perduodamas patikjimo teise, turi bti nurodoma ir tos patikjimo teiss apimtis. Patikjimo teis nuosavybs teis svetim daikt, nuosavybs teis nuosavybs teis savo daikt. 20.8. Patikjimo teiss subjektai. Turto patikjimo teiss subjektai gali bti tik valstybins ar savivaldybs mons, staigos, organizacijos, turinio juridinio asmens teises, nes tik juridinio asmens turto atskirumas galina jas savo vardu gyti turtines bei asmenines ne turtines teises, t.y. bti savarankikais civilini teisini santyki subjektais. Turto valdytojas - valstybs valdios ar valdymo institucija, valstybs mon, staiga ar organizacija arba savivaldybs taryba, patikjimo ar nuosavybs teise valdanti, naudojanti valstybs ar savivaldybs turt ir disponuojanti juo. Valstybs turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo subjektai. 1. Valstybs turt patikjimo teise valdo, naudoja ir juo disponuoja: 1) valstybs valdios ir valdymo institucijos, staigos ir organizacijos, remdamosi statymais ir kitais teiss aktais. 54

2) valstybins mokslo ir studij institucijos, kurioms valdyti ir naudoti valstybs turt priskiria Mokslo ir studij statymas; 3) valstybs mons. 2. Subjekt, valdani, naudojani valstybs turt ir disponuojani juo, teises ir pareigas nustato statymai, Vyriausybs nutarimai ir i subjekt statai (nuostatai). Savivaldybi turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo subjektai 1. Savivaldybi turt valdo, naudoja ir juo disponuoja: 1) savivaldybi tarybos pagal Vietos savivaldos statym - nuosavybs teise; 2) savivaldybs mons, staigos ir organizacijos - patikjimo teise. 2. Subjekt, valdani, naudojani savivaldybi turt ir disponuojani juo, teises ir pareigas nustato statymai, savivaldybi taryb sprendimai bei t subjekt statai (nuostatai). 20.9. Teisin turto, priskirto moni padaliniams, padtis. Valstybs ar savivaldybs mons, staigos, organizacijos, kaip turto patikjimo teiss subjektai, dl savo inioje turimo turto valdymo, naudojimo bei disponavimo juo yra teisiniuose santykiuose ne tik su treiaisiais asmenimis, turiniais pastyvi pareig, bet ir atitinkami su valstybe savininke ar savivaldybe savininke bei atitinkamomis valstybs ar savivaldybs valdymo institucijomis, kurios joms yra pavaldios ir kuri atvilgiu jos paios yra pareigoti asmenys. Todl atitinkamai valstybs ar savivaldybs moni, staig, organizacij teiss valdyti, naudoti joms perduot turt bei disponuoti tuo turtu yra ir j pareigos atitinkamai valstybs ar savivaldybs nustatytu bdu bei tvarka ias teises gyvendinti. Valstybs ar savivaldybs turto perdavimas turto patikjimo teismis atitinkamai valstybs ar savivaldybs monei, staigai, organizacijai yra vienas i svarbiausi valstybs bei savivaldybs nuosavybs teiss gyvendinimo bd. Valstybs ar savivaldybs interesai sudaro pagrindin turto patikjimo teiss subjekto veiklos turin, pagrindin jo tiksl. Taiau be io pagrindinio tikslo, be valstybs ar savivaldybs interes, turto patikjimo teiss subjektas, gyvendindamas teises jam perduot turt valdyti, naudoti bei juo disponuoti, turi taip pat ir savo interesus. Todl turto patikjimo teis lieka statymu tvirtinta valstybini ar savivaldybi moni, staig, organizacij galimybe tam tikru bdu veikti gyti sau teises bei sukurti pareigas, tuo tenkinant ir savo interesus, t.y. lieka subjektine teise. 20.10. Patikjimo teiss objektai. Turto patikjimo teis yra turtinio pobdio. Jos objektas, kaip ir kit daiktini teisi objektas, yra daiktai. Ir ne bet kokie daiktai, o daiktai, nuosavybs teise priklausantys valstybei ar savivaldybei, kuriuos pastarosios yra perdavusios atitinkamai savo monms, staigoms ar organizacijoms. Todl turto patikjimo teis priklauso atitinkamai nuo valstybs savininks ar savivaldybs savininks teisi. Ji yra ivestin i valstybs ar savivaldybs teiss. 20.11. statinio fondo ir balanso svoka. irti finans teiss konspektus. 20.12. Patikjimo teiss pasibaigimas. irti 18 tem. 21 Tema. PRIVATINS (t.b. PRIVAIOS !!!) NUOSAVYBS TEIS. 21.1. Privati nuosavyb ir nuosavybs teis. Lietuvos konstitucijos 46 straipsnio 1-ojoje dalyje tvirtinta, kad Lietuvos kis grindiamas privaios nuosavybs teise. Nuosavyb gali bti suprantama kaip: - teisinis santykis dl daikto valdymo, naudojimo, disponavimo juo (santykis tarp savininko, kuris valdo, naudoja daikt, disponuoja juo, ir kit asmen, kurie privalo elgtis su iuo daiktu kaip su svetimu); - pats daiktas. Privati nuosavyb gali bti suprantama kaip: - teisinis santykis tarp privataus asmens ir kit asmen dl daikto valdymo, naudojimo, disponavimo juo (santykis tarp privataus asmens, kuris valdo, naudoja daikt, disponuoja juo, ir kit asmen, kurie privalo elgtis su iuo daiktu kaip su svetimu); - pats daiktas, kuris nuosavybs teise priklauso privaiam asmeniui. Nuosavybs teis. Nuosavybs teis subjektyvija prasme - tai teis savo nuoira, nepaeidiant statym ir kit asmen teisi ir interes, valdyti, naudoti turt bei juo disponuoti. (CK projekto 4.37 str. 1 p.) Nuosavybs teis objektyvija prasme tai visuma teiss norm, reguliuojani daikt valdym, naudojimsi bei disponavim jais. 21.2. Privaios nuosavybs teiss svoka ir jos ypatumai. Privaios nuosavybs teis - tai privataus asmens (fizinio ar juridinio) teis savo nuoira, nepaeidiant statym ir kit asmen teisi ir interes, valdyti, naudoti turt bei juo disponuoti. 55

Privaios nuosavybs teiss ypatumai: - privai nuosavybs teis privatus asmuo gali gyvendinti pats tiesiogiai valdydamas ir naudodamas jam privaios nuosavybs teise priklausant turt bei juo disponuodamas; - privai nuosavybs teis privatus asmuo gali gyvendinti perduodamas kitiems asmenims kai kurias i jam priklausani teisi t turt (daniausiai per sandorius); - privaios nuosavybs teise turtas gali priklausyti ne tik fiziniam, bet ir juridiniam asmeniui; - privaia nuosavybs teise turtas gali priklausyti ne tik vienam, bet ir keliems asmenims (asmen daugetui), keli asmen privati nuosavybs teis vadinama bendrja nuosavybs teise; pvz.: bendrj jungtins nuosavybs teis turt (eimos turt, kininko k, personalins mons turt) gali turti tik privats asmenys (sutuoktiniai).

21.3. Asmen daugeto privaios nuosavybs teis. Bendroji jungtins nuosavybs teis ? Privaios nuosavybs teise turt gali turti nebtinai 1 asmuo, turtas gali priklausyti asmen daugetui. Tokiu atveju bus bendroji nuosavybs teis. 21.4. Nuosavybs teiss gijimo ir pasibaigimo pagrindai. (konspektuose N T atsiradimas ir pasibaigimas) (knygoje N T gijimo ir praradimo pagrindai. ie terminai labiausiai atitinka esm, nes nuosavybs teis gyjama o ne atsiranda; prarandama, o ne pasibaigia.) Nuosavybs teiss gijimo pagrindai skirstomi : - bendruosius pagal kuriuos gyti nuosavybs teis bet kok (iskiriant statymais numatytas iimtis) daikt gali bet kuris nuosavybs teiss subjektas. - specialiuosius pagal kuriuos gyti nuosavybs teis tam tikrus daiktus gali tik tam tikri statym numatyti nuosavybs teiss subjektai (pvz.: nacionalizacija, konfiskacija ir kt. panas nuosavybs teiss gijimo pagrindai priskiriami prie specialij, nes iais pagrindais nuosavybs teis gali gyti tik valstyb; gyti nuosavybs teis beprieirius, priklydusius gyvulius gali tik privats asmenys (CK 161 str.); lobis atitenka valstybs nuosavybn (CK 162 str.)). Nuosavybs teiss gijimo pagrindai taip pat skirstomi : - pradinius; - ivestinius. Pradiniai nuosavybs teiss gijimo pagrindai. Egzistuoja dvi teorijos: 1) pradiniai nuosavybs teiss gijimo pagrindai yra tie, kuriais daiktas nuosavybs teise gyjamas pirm kart. 2) pradiniai nuosavybs teiss gijimo pagrindai gali bti dvejopai: a) kuriais daiktas nuosavybs teise gyjamas pirm kart, b) kuriais daiktas nuosavybs teise gyjamas nors ir ne pirm kart, bet nepriklausomai nuo pirmesniojo savininko valios. I ios teorijos sekt, kad prie pradini nuosavybs teiss gijimo pagrind reikia priskirti ne tik daikto pagaminim, pasisavinim i gamtos, bet ir nacionalizacij, beeimininkio, nekikai ilaikomo turto permim, t. y., kai daiktas, kakieno turtas nuosavybs teise, paimamas, pasisavinamas be daikto savininko valios (jo sutikimo ar noro). Ivestiniai nuosavybs teiss gijimo pagrindai tokie, kuriais nuosavybs teis daikt gyjama i kito asmens, t. y. perimant nuosavybs teises. iuo atveju visi daikto apsunkinimai taip pat pereina. Nuosavybs teis gali bti gyjama: 1) pagal sandorius; 2) paveldjimu; 3) pasisavinant vaisius ir pajamas; 4)pagaminant nauj daikt; 5)pasisavinant beeiminink daikt; 6) pasisavinant laukinius gyvnus, laukines ir namines bites; 7) pasisavinant beprieirius ir priklydusius gyvnus; 8) pasisavinant radin, lob; 9) atlygintinai paimant netinkamai laikomas kultrines vertybes bei paimant kitus daiktus visuomens poreikiams; 10) konfiskavus ar kitokiu bdu u paeidimus pagal statym pamus daiktus; 11) gyjamja senatimi; 12) kitais statyme nustatytais pagrindais ( CK proj. 4.47 str.) Nuosavybs teiss praradimo pagrindai: - daiktas inyko (daikt sunaudojus, sunaikinus ir t.t.); - daiktas perduodamas kitam asmeniui (ar asmenims); - daiktas per prievart atimamas. 21.5. Privaios nuosavybs teiss turinys. Privaios nuosavybs teiss atitinkam daikt turinys privataus asmens iimtini teisi t daikt visuma. Civiliniame Kodekse (96 str.) iskiriamos tris teisi grups: teis savo nuoira, nepaeidiant statym ir kit asmen teisi ir interes, valdyti, naudoti turt bei juo disponuoti. 56

Savininkas valdo jam priklausant turt, naudojasi bei disponuoja juo pagal Lietuvos Respublikos statymus,nepaeisdamas kit asmen teisi ar teist interes. statym nustatytais atvejais bei slygomis ir tiek, kiek statymai leidia, savininkas privalo leisti ribotai savo turtu naudotis kitiems asmenims, valstybei ar savivaldybei. (CK 96 str.). 21.6. Privaios nuosavybs teiss objektai. Privaios nuosavybs teise Lietuvos Respublikoje leidiama turti bet kok turt, jeigu to nedraudia is kodeksas ar kiti Lietuvos Respublikos statymai.(CK 95 str. 2 d.) Privaios nuosavybs teiss objektais gali bti bet koks turtas, neribojant kiekio, jeigu iame kodekse ar kituose statymuose neudrausta t turt turti privaios nuosavybs teise.Privaios nuosavybs teiss objektais negali bti turtas,kuris nuosavybs teise gali priklausyti tik Lietuvos valstybei. (CK 109-1 str.). 21.7. mon kaip privaios nuosavybs teiss objektas. Btina skirti mon, kaip privaios nuosavybs teiss objekt, ir mons turtin kompleks (pastatus, mainas ir t.t.). mon juridinis asmuo. mons steigjai, akcininkai, pajininkai ir pan., yra mons savininkai. Tuo tarpu pati mon, t. y. privatus juridinis asmuo, yra perduoto jai turto (pastat, main ir t.t.) savininkas. Privaios nuosavybs teis mon, kaip privaios nuosavybs teiss objekt, priklauso mons savininkams (steigjams,akcininkams, pajininkams). Privaios nuosavybs teis mons turt, kaip privaios nuosavybs teiss objekt, priklauso paiai monei. Taiau visais atvejais mons savininkai (steigjai, akcininkai, pajininkai) isaugo reikalavimo teis mons turt. mons turtas ne tik materialinis, bet ir nematerialinis (enklas, vardas ir t.t.). mons kaip komplekso perdavimas daniausiai vyksta per paveldjim. CK 1091 str. 1 d. privaios nuosavybs teiss objektais gali bti bet koks turtas, neribojant kiekio, jei iuo kodeksu ar kitais statymais neudrausta t turt turti privaios nuosavybs teise. 21.8. Gyvenamas namas ar butas kaip privaios nuosavybs teiss objektas. Gyvenamasis namas ar butas kaip privaios nuosavybs teiss objektas yra bendroji dalin nuosavyb, jeigu jo savininkai keli asmenys. Gyvenamojo namo ar buto bendrosios dalins nuosavybs teiss dalyviai turi teis tarpusavio susitarimu nustatyti tvark, kuria bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis io namo ar buto patalpomis, atsivelgdami savo dal, turim bendrosios dalins nuosavybs teismis. (CK 127 str.) 21.9. Privaios nuosavybs teiss gyvendinimo bdai ir ribos. Privaios nuosavybs teis savininkas gali gyvendinti: pats - tiesiogiai valdydamas ir naudodamas jam priklausant turt bei juo disponuodamas; perduodamas teises ar j dal kitiems asmenims; sujungdamas jam privaios nuosavybs teise priklausant turt su kit asmen turtu bendrai veiklai, nesteigiant juridinio asmens ir tapdamas bendrasavininkiu bendrosios dalins nuosavybs teismis (kins, komanditins bendrijos); perduodamas turt juridiniam asmeniui ir tapdamas juridinio asmens bendrasavininkiu bendrosios dalins nuosavybs teismis. Privaios nuosavybs teiss gyvendinimo ribos: Privaios nuosavybs teiss gyvendinimo ribas nusistato pats savininkas, taiau, gyvendindamas savo teises, jis neturi paeisti kit asmen teisi, t. y. statym reikalavim (bendra nuostata). 1. Nuosavybs teis gali bti apribota paties savininko valia, statymais arba teismo sprendimu. 2. Kilus abejonms dl nuosavybs teiss apribojimo, visais atvejais laikoma, kad nuosavybs teis neapribota. (CK proj. 4.39 str.) Tam tikroms turto, kur privaios nuosavybs teis gyvendinama, rims gali bti nustatomi apribojimai. Fiziniai ar juridiniai asmenys (toliau - statytojai), kurie pasistat, rekonstravo, statosi arba persistato ar rekonstruoja pastat (statin) ar rengin, ar j dalis neturdami dokumento, patvirtinanio, kad jiems priklauso nuosavybs teise ar yra inuomotas, ar suteiktas naudotis ems sklypas, arba nustatyta tvarka suderinto statybos projekto, arba neturdami leidimo statybai, arba turdami neteistai iduot leidim, arba su esminiais nukrypimais nuo projekto arba iurkiai paeisdami statybos normas ar taisykles, neturi teiss tokiu pastatu (statiniu) ar renginiu naudotis ir disponuoti (parduoti, dovanoti, inuomoti ir pan.). Apskrities virininkas statybos valstybins prieiros tarnybos ar savivaldybs teikimu nustatydamas termin turi:1) pareigoti statytoj suderinti projekt, padaryti jame reikalingus pakeitimus, gauti nustatyt leidim statybai ar paalinti kitus trkumus, susijusius su tokio pastato (statinio) ar renginio dokument tinkamu parengimu; 2) pareigoti statytoj reikiamai pertvarkyti tok pastat (statin) ar rengin pagal suderint projekt (dal pastato (statinio) ar renginio nugriauti, perstatyti ar pan.); 3) pareikalauti i statytojo nugriauti tok statom (pastatyt, perstatyt ar rekonstruot) pastat (statin) ar rengin. Jeigu statytojas vykdo io straipsnio antrosios dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus reikalavimus, apskrities virininkas iduoda statybai leidim ir leidia priimti naudoti baigt pastat (statin) ar rengin.Jeigu statytojas vykdo io straipsnio antrosios dalies 3 punkto reikalavim ir nugriauna tok statom (pastatyt, perstatyt ar rekonstruot) pastat (statin) ar rengin,statybins mediagos, gautos juos nugriovus, yra statytojo nuosavyb. Jeigu statytojas per nustatyt termin nevykdo io straipsnio antrosios dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodyt reikalavim, teismo sprendimu tokie pastatai (statiniai) ar renginiai nugriaunami arba perduodami valstybs ar savivaldybs nuosavybn. (CK 114 str.). 22. tema. Bendrosios nuosavybs teis. 57

22.1. Bendrosios nuosavybs teiss svoka. Bendrja nuosavybe yra laikomas turtas, kuris priklauso kartu dviems ar keliems savininkams.Tokiais bendrasavininkiais gali bti keli fiziniai ar juridiniai asmenys, fiziniai ir juridiniai asmenys, ie subjektai ir valstyb, kelios valstybs. (CK 121 str.) 1. Bendrosios nuosavybs teise yra dviej ar keli savinink teis valdyti, naudoti jiems priklausant daikt bei juo disponuoti (CK proj. 4.72 str.). 22.2. Objektyvioji bendrosios nuosavybs teis tai visuma teiss norm, reguliuojani ekonominius santykius atsirandanius dl keliems asmenims priklausanio to paties nuosavybs teiss objekto valdymo, naudojimo bei disponavimo juo. 22.3. Subjektin bendrosios nuosavybs teis tai keli asmen teis valdyti, naudoti t pat nuosavybs teiss objekt, disponuoti tuo paiu nuosavybs teiss objektu (vienu ar keliais daiktais). 22.4. Vidiniai ir ioriniai bendrosios nuosavybs teisiniai santykiai. Skirtingai nei kiti nuosavybs teisiniai santykiai, bendrosios nuosavybs teisiniai santykiai gali bti tiek vidiniai, tiek ioriniai. Vidiniai bendrosios nuosavybs teisiniai santykiai tai santykiai tarp pai bendrasavinink dl turto valdymo, naudojimo, dl disponavimu turtu. Ioriniai bendrosios nuosavybs teiss santykiai tai santykiai tarp bendrasavinink kaip vieno vieningo subjekto ir kit asmen. Iorini santyki alys: 1) bendrasavininkiai } tarp j vyksta iorinis santykis 2) kiti asmenys Abiej ri santykiai tampriai susij ir vieni kitus takoja. Pvz.: Jeigu dalis bendrosios nuosavybs teisje parduodama paaliniam asmeniui, tai kiti bendrosios dalins nuosavybs teiss dalyviai turi pirmenybs teis pirkti parduodam dal ta kaina, kuria ji parduodama, ir kitomis tomis paiomis slygomis,iskyrus tuos atvejus, kai parduodama i viej varytini (CK 125 str.) Bendrosios dalins nuosavybs teiss dalyvio kreditorius turi teis pareikti iekin dl jo skolininko atidalijimo nukreipti iiekojimui jo dal. (CK 126 str.) 22.5. Bendrosios nuosavybs teiss rys ir ypatumai. Bendrosios nuosavybs teiss rys: Skiriama bendroji dalin nuosavyb, kai bendroje nuosavybje nustatytos kiekvieno savininko turto dalys, ir bendroji jungtin nuosavyb - kai turto dalys nra nustatytos. Bendrosios nuosavybs teis laikoma daline, jeigu statymai nenustato ko kita (CK 121-1 str.). Bendroji dalin nuosavyb gali bti nustatoma ir atitinkamai forminama procentiniais arba trupmeniniais dydiais (1/3 dalis, 30 proc. Ir t.t.). Bendrojoje dalinje nuosavybje savininkui priklausanios dalies nustatymas nereikia, kad jam priklauso konkreti konkretaus daikto dalis, t.y. pats konkretus turtas nra atidalintas. Bendroji dalin nuosavyb valdoma, ja naudojamasi ir disponuojama vis jos dalyvi sutikimu. Esant nesutarimui,valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismine tvarka bet kurio i dalyvi iekiniu (CK 122 str.). Gyvenamojo namo ar buto bendrosios dalins nuosavybs teiss dalyviai turi teis tarpusavio susitarimu nustatyti tvark, kuria bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis io namo ar buto patalpomis, atsivelgdami savo dal, turim bendrosios dalins nuosavybs teismis.Jeigu iame straipsnyje nurodytas susitarimas yra notarikai patvirtintas ir registruotas technins inventorizacijos biure, tai jis yra privalomas ir tam asmeniui,kuris vliau gyja dal io namo ar buto bendrosios nuosavybs teismis (CK 127 str.) 22.6. Bendrosios nuosavybs teiss atsiradimo pagrindai. 1) Bendrosios dalins nuosavybs teis ir bendrosios jungtins nuosavybs teis gali atsirasti kartu sukuriant daikt (pagaminant, gyjant); 2) Bendrosios dalins nuosavybs teis gali atsirasti paveldjimo bdu; 3) bendrosios dalins-mirios nuosavybs teis daniausiai atsiranda paveldjimo keliu. 22.7. Bendrosios nuosavybs teiss subjektai. bendrasavininkiais gali bti keli fiziniai ar juridiniai asmenys, fiziniai ir juridiniai asmenys, ie subjektai ir valstyb, kelios valstybs (CK 121 str.). 2. Bendrasavininkiu gali bti kiekvienas asmuo, galintis bti nuosavybs teisini santyki subjektu (CK proj. 4.72 str.). Apibendrinus, - bendrasavininkiu gali bti kiekvienas asmuo, galintis bti nuosavybs teisini santyki subjektu, t.y. fizinis, juridinis asmuo, valstyb, savivaldyb. Bendrasavininkiais gali bti skirting nuosavybs form subjektai (fizinis asmuo ir savivaldyb, juridinis asmuo ir valstyb ir t.t.), t.y. galima miri nuosavyb. Iimtis ! Bendrosios jungtins nuosavybs teiss subjektai negali bti mirs. Jais gali bti tik fiziniai asmenys (sutuoktiniai). 22.8. Bendrosios nuosavybs teiss objektai. Bendrosios nuosavybs teiss objektais gali bti bet koks turtas, jeigu Lietuvos Respublikos statymai nenustato ko kita (CK 121-2 str.) Bendrosios nuosavybs teiss objektais gali bti bet kokie daiktai, jeigu Lietuvos Respublikos statymai nenustato ko kita (CK proj. 4.74 str.). 58

22.9. Bendroji dalin nuosavyb ir jos ypatumai. Tikriausiai turjo bti bendrosios dalins nuosavybs teis ir jos ypatumai? Bendroji dalin nuosavyb valdoma, ja naudojamasi ir disponuojama vis jos dalyvi sutikimu. Esant nesutarimui, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismine tvarka bet kurio i dalyvi iekiniu (CK 122 str.). Btina skirti !!! Nepriklausomai nuo to, kokia bendrosios dalins nuosavybs dalis priklauso kiekvienam bendrasavininkiui, jie nustatydami valdymo, naudojimo, disponavimo tvark turi vienodai teisi. Jiems nesutarus, i tvark nustato teismas bet kurio i bendrasavinink iekiniu. Kai kalbame apie bendrosios dalins nuosavybs teiss bendrasavinink teises ir pareigas naudojimosi turtu ir jo ilaikymo srityje, ios teiss ir pareigos priklauso nuo bendrasavininkui priklausanio turto dalies dydio. Kiekvienas i bendrosios dalins nuosavybs teiss dalyvi,proporcingai savo daliai, turi teis bendro turto duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru turtu, taip pat privalo dalyvauti ilaidose, daromose jam ilaikyti ir isaugoti, mokesiams, rinkliavoms ir kitiems mokjimams sumokti (CK 123 str.). Savo bendrosios nuosavybs teises bendrasavininkas gali gyvendinti: pats tiesiogiai naudodamasis jam priklausania daikto dalimi, pavesdamas kitam bendrasavininkui gyvendinti savo teises, pavesdamas tretiesiems asmenims gyvendinti savo teises, bendrosios nuosavybs pradais steigdamas juridin asmen, kuris gyvendint jo teises. 22.10. Bendrosios dalins nuosavybs teiss pasibaigimo pagrind ir tvarkos ypatumai. gyvendindamas savo teises bendr dalin nuosavyb bendrasavininkas gali ireikti vali nutraukti bendr dalin nuosavyb: perleisdamas savo dal bendrojoje dalinje nuosavybje kitam asmeniui; atsidalindamas i bendro turto. Perleidimas. Kiekvienas bendrasavininkis turi teis perleisti savo dal bendrojoje dalinje nuosavybje kitam asmeniui laikydamasis tam tikros tvarkos, kuri priklauso nuo to, ar bendrasavininkai yra steig kin bendrij. Jeigu dalis bendrosios nuosavybs teisje parduodama paaliniam asmeniui, tai kiti bendrosios dalins nuosavybs teiss dalyviai turi pirmenybs teis pirkti parduodam dal ta kaina, kuria ji parduodama, ir kitomis tomis paiomis slygomis ,iskyrus tuos atvejus, kai parduodama i viej varytini. Dalies bendrosios nuosavybs teisje pardavjas privalo ratu praneti kitiems bendrosios dalins nuosavybs teiss dalyviams ketinim parduoti savo dal paaliniam asmeniui ir kartu nurodyti kain bei kitas slygas, kuriomis j parduoda. Kai parduodama dalis gyvenamojo namo bendrosios nuosavybs teisje ar buto daugiabuiame name, tai praneama per notarin kontor. Jeigu kiti bendrosios dalins nuosavybs teiss dalyviai atsisako pasinaudoti savo pirmenybs teise pirkti arba ios teiss negyvendina gyvenamojo namo ar buto atvilgiu per vien mnes, o kito turto atvilgiu - per deimt dien nuo praneimo gavimo dienos, tai pardavjas turi teis parduoti savo dal bet kuriam asmeniui. Jeigu dalis parduota, paeidiant pirmenybs teis pirkti j, kitas bendrosios dalins nuosavybs teiss dalyvis turi teis per tris mnesius teismine tvarka reikalauti, kad jam bt perkeltos pirkjo teiss ir pareigos. ios taisykls netaikomos perduodant kini bendrij tikrj nari turto dal (na) (CK 125 str.). C K projekte siloma: Kiekvienas i bendrasavininki turi teis perleisti kitam asmeniui nuosavybn, inuomoti ar kitokiu bdu perduoti naudotis, keisti ar kitaip apsunkinti vis savo dal ar dal dalies bendrosios dalins nuosavybs teisje. 4. io straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytos taisykls taikomos ir tais atvejais, kai but ir kit patalp namuose savininkai parduoda kitiems asmenims bendrojoje dalinje nuosavybje (palps, rsio patalpos ir pan.) jiems tenkani dal, proporcing j turimai nuosavybs teise patalpai. Jeigu parduodama dalis bendrosios nuosavybs teisje daikt, kuris yra ar gali bti naudojamas tenkinant ne viso namo, o tik atskiroje jo dalyje (laiptin ir pan.) esani patalp savinink poreikius, nepaeidiant name esani patalp savinink teisi, tai apie dalies bendrosios nuosavybs teisje pardavim turi bti praneta ir pasinaudoti pirmenybs teise j pirkti leidiama tik toje namo dalyje esani patalp savininkams. 5. Dalies bendrosios nuosavybs teisje pardavjas ir pirkjas yra solidariai atsakingi u su parduodamo daikto dalimi susijusi prievoli, atsiradusi iki io daikto dalies pardavimo, vykdym kitiems bendrasavininkiams (CK proj. 4.79 str.). 2. Buto ar kitos patalpos savininkas neturi teiss perduoti savo dal bendrojoje dalinje nuosavybje, o taip pat atlikti kitus veiksmus, sukelianius tos dalies perdavim atskirai nuo nuosavybs teiss but ar kit patalp, iskyrus atvejus, kai perduodama dalis tok bendrj dalin nuosavyb sudarant daikt, kuris gali bti ar j pertvarkius gals bti naudojamas kaip atskiras daiktas ir toks jo naudojimas netrukdys naudoti but ar kit patalp pagal j paskirt (CK proj. 4.82 str.).. Jeigu bendrojoje dalinje nuosavybje esanio daikto dalis ne parduodama o perduodama kitokiu bdu (pvz.: dovanojama, mainoma ar kt.), pirmumo teiss nelieka. kini bendrij nariai savo dal (na) bendrijos turte gali perduoti kitam bendrijos nariui ar tretiesiems asmenims, stojusiems bendrij, tik vis tikrj nari ir komanditori balsais priimtu nutarimu (CK 124 str.). Atidalijimas. Kiekvienas i bendrosios dalins nuosavybs teiss dalyvi turi teis reikalauti atidalyti j i bendro turto. Jeigu nesusitariama dl atidalijimo bdo, tai, bet kurio bendrosios dalins nuosavybs teiss dalyvio iekiniu, turtas padalijamas natra, kiek tai galima be neproporcingos alos jo paskiriai; prieingu atveju atsidalijantis bendrasavininkus gauna kompensacij pinigais. Bendrosios dalins nuosavybs teiss dalyvio kreditorius turi teis pareikti iekin dl jo skolininko atidalijimo nukreipti iiekojimui jo dal (CK 126 str.). 59

Galimi atvejai, kai atsidalijaniam bendrasavininkiui priklauso didesn turto dalis, tuomet nuostata - gauti kompensacij pinigais - nra visikai logika, todl C K projekte siloma: 2. Jeigu nesusitariama dl atidalijimo bdo, tai, bet kurio bendrasavininkio iekiniu, daiktas padalijamas natra, kiek tai galima be neproporcingos alos jo paskiriai; kitais atvejais vienas ar keli i atidalijam bendrasavininki gauna kompensacij pinigais (CK proj. 4.80 str.) C K projekte silomas dar vienas esminis papildymas: Atidalijant dal bendrojoje dalinje nuosavybje, turi dalyvauti globos ir rpybos institucija, jeigu vienas i bendrasavininki yra neveiksnus ar nepilnametis (CK proj. 4.80 str.). Atidalijimas, jeigu bendrasavininkiai yra steig kin bendrij: Tikrasis kins bendrijos narys ar narys komanditorius gali istoti i bendrijos, jeigu jis subankrutavo ir dl to negali dalyvauti bendrijos veikloje. Kitais atvejais tikrasis narys gali istoti i bendrijos ir atsiimti savo turto dal, jeigu tam neprietarauja n vienas i tikrj nari. Bendrijos jungtins veiklos sutartyje gali bti nustatytos ir kitos istojimo i bendrijos slygos (CK 126 str.). Gyvenamojo namo ar buto bendrosios dalins nuosavybs teiss dalyvi teisi pasikeitimas. Jeigu gyvenamojo namo ar buto bendrosios dalins nuosavybs teiss dalyvis, turdamas kit dalyvi sutikim ir laikydamasis statym nustatyt taisykli, savo lomis padidina io namo ar buto plot, juos pristatydamas, atstatydamas arba perstatydamas, tai io dalyvio reikalavimu namo ar buto dalys, turimos bendrosios dalins nuosavybs teismis, ir naudojimosi juose esaniomis patalpomis tvarka turi bti atitinkamai pakeiiamos (CK 128 str.). 22.11. Bendrosios jungtins nuosavybs teis. Bendroji jungtin nuosavyb yra, kai bendrojoje nuosavybje nuosavybs dalys nra nustatytos. Bendrosios jungtins nuosavybs teis yra dviej ar keli savinink teis valdyti, naudoti jiems bendrosios jungtins nuosavybs teise priklausant daikt bei juo disponuoti. iuo metu galiojaniame CK bendrosios jungtins nuosavybs teis minima tik viename 131 str.: 131 straipsnis. Sutuoktini bendrosios jungtins nuosavybs teis Sutuoktini bendrosios jungtins nuosavybs teis bendr j turt reguliuoja Lietuvos Respublikos santuokos ir eimos statymai. T.y. iuo metu bendroji jungtin nuosavyb gali atsirasti tik tarp sutuoktini. CK projekte: Bendrosios jungtins nuosavybs teis gali atsirasti tik statymuose numatytais atvejais (CK proj. 4.83 str.). P.S. 4.83 straipsnis. Bendrasavininki teiss ir pareigos naudojantis bendrja jungtine nuosavybe ir j ilaikant 1. Bendrasavininkiai turi vienodas teises bendro daikto duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu, taip pat privalo dalyvauti ilaidose, daromose jam ilaikyti ir isaugoti, mokesiams, rinkliavoms ir kitiems mokjimams sumokti solidariai, jeigu statymai nenustato ko kita. 2. Bendrosios jungtins nuosavybs teis gali atsirasti tik statymuose numatytais atvejais. 4.84 straipsnis. Bendrasavininki teisi pasikeitimas, padidinus bendrj jungtin nuosavyb Jeigu bendrasavininkis, laikydamasis statym nustatyt taisykli, padidina bendrj daikt ar jo vert, tai padidinim bendrosios jungtins nuosavybs teises gyja lygiai visi bendrasavininkiai. 4.85 straipsnis. Bendrasavininkio teis perleisti ar apsunkinti savo dal bendrosios jungtins nuosavybs teisje 1. Daiktas, esantis bendrosios jungtins nuosavybs teiss objektu, valdomas, naudojamas bei juo disponuojama tik esant vis bendrasavininki sutikimui. 2. Vis bendrasavininki sutikimas btinas nekilnojamojo daikto perleidimui kito asmens nuosavybn, inuomojimui ar perdavimui naudotis kitokiu bdu, keitimui ar kitokiam apsunkinimui. Jeigu bendrasavininkis yra nepilnametis asmuo, tai tok sutikim u j gali duoti tvai, tviai, globjai ar rpintojai. 3. Bendrasavininkis neturi teiss perleisti kitam asmeniui nuosavybn savo dal bendrosios jungtins nuosavybs teisje, kol ta dalis nebus nustatyta konkreiame bendrame daikte, iskyrus atvejus kai daiktas paveldimas ir kitais statym nustatytais atvejais. 4.86 straipsnis. Bendrasavininkio dalyvio dalies nustatymas bendrojoje jungtinje nuosavybje 1. Bendrasavininkio dalis bendrojoje jungtinje nuosavybje nustatoma paties bendrasavininkio reikalavimu arba pasibaigus bendrosios jungtins nuosavybs teisiniams santykiams, arba nukreipus iiekojim bendrasavininkio turt pagal asmenines jo prievoles, jeigu kito jo turimo turto, iskyrus daiktus bendrojoje jungtinje nuosavybje, neutenka, kad bt patenkinti kreditori reikalavimai. 2. Bendrasavininkio dalies bendrojoje jungtinje nuosavybje dydis nustatomas bendrasavininki susitarimu. Jeigu jie nesusitaria - sprendia teismas. 4.87 straipsnis. Atidalijimas i bendrosios jungtins nuosavybs 1. Kiekvienas i bendrasavininki turi teis reikalauti atidalyti j i bendrosios jungtins nuosavybs. 2. Jeigu nesusitariama dl atidalijimo bdo, tai atsidalijaniojo bendrasavininkio iekiniu, daiktas padalijamas natra, kiek tai galima be neproporcingos alos jo paskiriai; prieingu atveju atsidalijantis bendrasavininkis gauna kompensacij pinigais. 3. Bendrasavininkio kreditorius turi teis pareikti iekin dl jo skolininko atidalijimo nukreipti iiekojim jo dal. 4.88 straipsnis. Iiekojimo nukreipimas bendrj jungtin nuosavyb 1. Pagal vieno bendrasavininkio sudaromus sandorius iiekojimas gali bti nukreipiamas vis bendrj jungtin nuosavyb, jeigu i aplinkybi neiplaukia, kad sandoris sudarytas asmeniniais paties sudariusiojo sandor bendrasavininkio interesais ir jeigu statymais nenustatyta kas kita. 60

2.

Bendrasavininkio nusikaltimu padarytai alai atlyginti iiekojimas gali bti nukreipiamas bendrj jungtin nuosavyb, jeigu teismo nuosprendiu nustatyta, kad bendrosios jungtins nuosavybs teiss objektu esantis daiktas gytas i nusikalstamu bdu gaut l arba jis ar jo vert padidjo i l sskaita.

22.12. Bendroji jungtin sutuoktini nuosavyb. 22.13. ios nuosavybs teiss objektai, nuosavybs teiss turinys ir jos gyvendinimo ypatumai. Turtas, sutuoktini gytas santuokos metu, yra bendroji jungtin j nuosavyb. Sutuoktiniai turi lygias dalis turt valdyti, juo naudotis ir disponuoti. (Santuokos ir eimos kodekso 21 str.). turtas, sutuoktini gytas po santuokos sudarymo, yra j bendroji jungtin nuosavyb. 2. Sutuoktini turtas yra j bendroji jungtin nuosavyb tol, kol jis nra padalytas arba kol bendrosios jungtins nuosavybs teis nra pasibaigusi kitokiu bdu (CK proj. 3.87 str.). Sutuoktini bendrosios jungtins nuosavybs teiss objektai. Bendrosios nuosavybs teiss objektais gali bti bet koks turtas, jeigu Lietuvos Respublikos statymai nenustato ko kita (CK 121-2 str.). Bendrja jungtine sutuoktini nuosavybe pripastama: 1) turtas, gytas po santuokos sudarymo abiej sutuoktini ar vieno j vardu; 2) pajamos ir vaisiai, gauti i sutuoktinio asmenine nuosavybe esanio turto; 3) pajamos, gautos i abiej sutuoktini bendros veiklos, bei pajamos, gautos i vieno sutuoktinio veiklos, iskyrus las, btinas sutuoktinio profesinei veiklai; 4) mon ir i jos veiklos arba kitokio verslo gaunamos pajamos, jeigu verslu abu sutuoktiniai pradjo verstis po santuokos sudarymo. Jeigu iki santuokos sudarymo mon nuosavybs teise priklaus vienam i sutuoktini, tai bendroji jungtin sutuoktini nuosavyb yra po santuokos sudarymo i mons veiklos ar kitokio verslo gautas pelnas bei mons (verslo) verts padidjimas; 5) pajamos, gautos po santuokos sudarymo i sutuoktini ar vieno j darbins ar intelektins veiklos, dividendai, taip pat pensijos, paalpos bei kitokie mokjimai, iskyrus specialios paskirties mokjimus (alos, padarytos sveikatos sualojimu, taip pat neturtins alos atlyginimas, tikslin materialin parama, skiriama tik vienam sutuoktiniui, ir kita (CK proj. 3.88 str.). Bendrosios jungtins sutuoktini nuosavybs teiss turin sudaro sutuoktiniams priklausani iimtini teisi t daikt visuma. Iskiriamos tris teisi grups: teis savo nuoira, nepaeidiant statym ir kit asmen teisi ir interes, valdyti, naudoti turt bei juo disponuoti. Bendrosios jungtins sutuoktini nuosavybs teiss gyvendinimo ypatumai. Pagrindinis ypatumas btinas abiej sutuoktini sutikimas. Sutuoktiniai turi lygias dalis turt valdyti, juo naudotis ir disponuoti. Turtas, gytas santuokos metu, laikomas priklausaniu abiem sutuoktiniams, nors jis formintas vieno i j vardu. Sandoriams sudaryti dl turto, kuriam reikalingas privalomas notarikas tvirtinimas ar registracija atatinkamuose organuose, perleidimo arba keitimo, kito sutuoktinio sutikimas sandoriui sudaryti turi bti ireiktas ratu (Santuokos ir eimos kodekso 21 str.). 1. Turtu, esaniu bendrja jungtine nuosavybe, sutuoktiniai naudojasi, j valdo ir juo disponuoja bendru sutarimu. 2. Kito sutuoktinio sutikimas nereikalingas atliekant iuos veiksmus: 1) priimant ar atsisakant priimti palikim; 2) atsisakant sudaryti sutart; 3) imantis neatidliotin priemoni bendram turtui apsaugoti; 4) pareikiant iekin dl bendrosios jungtins sutuoktini nuosavybs gynimo; 5) pareikiant iekin dl savo teisi, susijusi su bendru turtu, gynimo arba savo asmenini teisi, nesusijusi su eimos interesais, gynimo. 3. Preziumuojama, kad sutuoktinis sandorius sudaro esant kito sutuoktinio sutikimui, iskyrus atvejus, kai sandoriui sudaryti reikalingas raytinis kito sutuoktinio sutikimas. Iimtiniais atvejais, kai delsimas padaryt esmin al eimos interesams, o kitas sutuoktinis negali ireikti savo sutikimo dl ligos ar kit objektyvi prieasi, sandor sutuoktinis gali sudaryti be kito sutuoktinio sutikimo, iskyrus io straipsnio 4 dalyje numatytus sandorius. 4. Sandorius, susijusius su bendrja jungtine sutuoktini nuosavybe esanio nekilnojamojo daikto ar daiktini teisi j disponavimu ar j apsunkinimu, taip pat sandorius dl bendros mons perleidimo ar apsunkinimo bei vertybini popieri, esani bendrja jungtine sutuoktini nuosavybe, perleidimo ar apsunkinimo gali sudaryti tik abu sutuoktiniai. 5. Kiekvienas sutuoktinis turi teis be kito sutuoktinio sutikimo atidaryti banko depozitin sskait savo vardu ir laisvai disponuoti joje esaniomis lomis, jeigu tos pinigins los nebuvo perduotos bendrojon jungtinn nuosavybn. 6. Jeigu sandoris yra sudarytas be kito sutuoktinio sutikimo, tai sutikimo sandoriui sudaryti nedavs sutuoktinis gali tok sandor patvirtinti per vien mnes nuo tos dienos, kai suinojo apie sandor. Iki sandorio patvirtinimo momento kita alis gali nuo sandorio atsisakyti. Jeigu per vien mnes sutuoktinis sandorio nepatvirtina, pripastama, kad sandoris yra sudarytas be kito sutuoktinio sutikimo. Jeigu kita sandorio alis inojo, kad asmuo, su kuriuo jis sudaro sandor, yra santuokoje, tai nuo sutarties ji gali atsisakyti tik tuo atveju, jeigu sutuoktinis melagingai pareik esant kito sutuoktinio sutikim sandoriui sudaryti (CK proj. 3.92 str.). Bendra jungtin sutuoktini nuosavyb inyksta (prarandama teis bendr jungtin sutuoktini nuosavyb) j padalijus: susitarus abiem bendrasavininkiams (sutart btina patvirtinti notarikai). Teismo sprendimu (pareikus iekin bet kuriam i bendrasavinink sutuoktini. Pagal statym bendrosios jungtins nuosavybs padalijimas galimas ir nesant ituokai. Padalijant turt, kuris yra bendroji jungtin sutuoktini nuosavyb, j dalys laikomos lygiomis. Turtas, kuris yra bendroji jungtin sutuoktini nuosavyb, gali bti padalijamas tiek jiems isituokiant, tiek ir santuokos metu, kiekvieno i sutuoktini reikalavimu(Santuokos ir eimos kodeksas 23 str.) 61

Jeigu sutuoktiniai nesusitaria dl turto, kuris yra bendroji jungtin j nuosavyb, tai pagal vieno i sutuoktini iekin padalijama itaip: turtas padalijamas natra, atsivelgiant jo vert ir kiekvieno sutuoktinio dal bendrame turte, jeigu galima taip padalyti; turtas natra perduodamas vienam i sutuoktini, kartu j pareigojant kompensuoti antrajam sutuoktiniui jo dal pinigais. Parenkant turto padalijimo bd ir padalijant turt natra, atsivelgiama turtin sutuoktini padt, vaik interesus ir kitus dmesio vertus sutuoktini interesus (Santuokos ir eimos kodeksas 24 str.). Bendroji jungtin sutuoktini nuosavyb pasibaigia iais pagrindais: 1) mirus vienam i sutuoktini; 2) vien i sutuoktini paskelbus mirusiu ar pripainus neinia kur esaniu; 3) pripainus santuok negaliojania; 4) nutraukus santuok; 5) sutuoktiniams pradjus gyventi skyrium; 6) teismo sprendimu padalijus bendr turt; 7) sutuoktini susitarimu pakeitus statymin turto teisin reim; 8) kitais statym numatytais atvejais (CK proj. 3.100 str.). 22.14. kini bendrij nari bendrosios nuosavybs teiss ypatumai. kini bendrij tikrieji nariai pagal kins bendrijos prievoles atsako solidariai visu savo turtu, o nariai komanditoriai - tik ta savo turto dalimi, kuri pagal sutart yra perdav bendrai komanditins (pasitikjimo) bendrijos veiklai, jeigu sutartyje nenustatyta kitokia atsakomyb. Tikrieji bendrijos nariai gali disponuoti savo turtu, neperduotu bendrijai, tol, kol kiti nariai ar kreditoriai, siekdami garantuoti bsimus turtinius reikalavimus, to neuginijo statym nustatyta tvarka (CK 123 str.). kini bendrij nariai savo dal (na) bendrijos turte gali perduoti kitam bendrijos nariui ar tretiesiems asmenims ,stojusiems bendrij, tik vis tikrj nari ir komanditori balsais priimtu nutarimu (CK 124 str.). Tikrasis kins bendrijos narys ar narys komanditorius gali istoti i bendrijos, jeigu jis subankrutavo ir dl to negali dalyvauti bendrijos veikloje. Kitais atvejais tikrasis narys gali istoti i bendrijos ir atsiimti savo turto dal, jeigu tam neprietarauja n vienas i tikrj nari (CK 126 str.). 23 tema. NUOSAVYBS TEISS GYNIMAS 23.1 nuosavybs apsaugos reikm. Nuosavybs teiss apsauga ir gynimas Daiktins teiss apsauga ir gynimas nra tapaios svokos. Apsauga - tai pirmiausiai prevencinio pobdio galimam pasiksinimui nuosavybs teis priemons. Gynimas - siauresnio turinio svoka, apimanti realias gynybos priemones ir metodus. Nuosavybs teiss apsauga - tai eil teiss norm, numatani bei tvirtinani t.t. nuostatas, utikrinanias nuosavybs teiss apsaug bei daiktini teisini santyki stabilum. Daiktins teiss apsaugos tikslas - spti, padaryti negalimais daiktini teisi paeidimus, atstatyti buvusi iki teiss paeidimo padt, ukirsti keli teis paeidiantiems veiksmams. Tuo tarpu nuosavybs teiss gynimo svoka ir apima tik tas priemones, kurios yra taikomos teiss paeidimo atveju. i priemoni tikslas - atstatyti padt buvusi iki teiss paeidimo. 23.3 Nuosavybs teiss gynimo bdai Priklausomai nuo to statiniai ar dinaminiai teisiniai santykiai yra ginami, nuosavybs teiss gynimo bdai yra skirstomi, sutartiniai NT gynimo bdai (dar vadinami prievoliniais); Daiktiniai NT gynimo bdai. taikomi atvejais, kai paeidiamos NT daikt dl kurio alys sueina sutartinius santykius. Prievoliniai teisiniai reikalavimai yra pagrsti atitinkama prievoline teise, ginania savininko turtinius interesus. I prievolini NT gynimo bd paymtini: savininko reikalavimai skolininkui dl parduoto daikto pagal sutart (nuomos, pasaugos ir pan.) grinimo; Reikalavimas dl alos, padarytos savininko turtui atlyginimo; Reikalavimas atiteisti kit tos paios ries ir verts daikt; Reikalavimas grinti be teisto pagrindo gyt arba sutaupyt turt ir pan. Yra 2: turto ireikalavimas i svetimo neteisto valdymo (vindikacinis iekinys); reikalavimas dl nuosavybs teisi paeidimo , nesusijusio su valdymo teiss praradimu (negatorinis iekinys); knygoje iskiriamas ir 3-ias - tai valdymo gynimas (dst. Taminskas paskaitose prie i dviej neminjo); a - galimi du atvejai, kai turtas yra valdomas neteistai (prie savininko vali) kitas asmuo. is asmuo gali bti: siningas gijjas; (tai toks gijjas, kuris turto gijimo momentu neinojo ir neturjo inoti, kad asmuo, i kurio jis gijo turt, neturjo teiss jo perleisti. gijjo siningumas iuo atveju yra preziumuojamas (CK projektas); - nesiningas gijjas; (tai toks gijjas, kuris turto gijimo momentu inojo ar privaljo inoti, kad daikto perleidjas neturi teiss jo perleisti.) Nuo to, siningas ar nesiningas yra neteistas turto gijjas, priklauso turtini teisi atstatymo apimtis ir pasekms. PASTABA: daiktiniai teisiniai reikalavimai skiriasi nuo prievolini teisini reikalavim, nes jiems taikomos skirtingos teiss normos. Ginai dl turto ireikalavimo i svetimo neteisto valdymo, dl teisi paeidim, nesusijusi su valdymo praradimu, 62

paalinimo, dl valdytojo teisi gynimo, sprendiami vadovaujantis CK 142-148 str. (galiojantis). Tuo tarpu prievolini teisi gynim reglamentuoja prievolins teiss normos ir ali sudarytos sutartys. 23.4 Turto ireikalavimas i svetimo neteisto valdymo (vindikacinis iekinys) Kai turtas ar daiktas valdomas neteistai kito asmens, visais atvejais toks valdymas vyksta prie savininko vali, bet tas neteistas valdytojas vienais atvejais gali bti siningas gijjas, kitais atvejais nesiningas. Siningas toks gijjas, kuris neinojo ir neturjo inoti, kad jis t daikt gijo i asmens, kuris neturjo teiss jos perleisti. Nesiningas gijjas asmuo, kuris inojo arba turjo inoti, kad daikt sigyja neteistai. Daikto ireikalavimas i neteisto valdymo priklauso nuo to, ar neteistas savininkas yra siningas ar nesiningas gijjas. Tiek i siningo, tiek i nesiningo gijjo savininkas turi teis ireikalauti daikt visais atvejais, jei tas daiktas gytas i asmens, kuris neturjo teiss jo perleisti, neatlygintinai. Jei daiktas gytas atlygintinai i asmens, kuris neturjo teiss jo perleisti, ir gijjas siningas, tai savininkas turi teis isireikalauti t daikt i gijjo tik tuo atveju, jei daikt savininkas ar kitas asmuo, kuriam savininkas buvo perdavs t daikt valdyti, pamet gyt daikt, arba i j t daikt kas nors pavog arba jie kitu bdu nustojo t daikt valdyti be savo valios. Ireikalauti daikto k tik mintais pagrindais negalima, jei daiktas yra perduotas teismo sprendimams vykdyti nustatyta tvarka. Teis ireikalauti turt i svetimo neteisto valdymo nustato CK 142 str. Straipsnis nustato savininko teisi garantijas, todl niekas neturi teiss perimti turt prie jo eimininko vali (iskyrus st. numatytus atvejus). Vindikacinius reikalavimus gali pareikti kit asmen neteistai valdomo turto savininkai (fiziniai asmenys, juridiniai asmenys, valstybs bei savivaldybi mons). Iekovas reikalavimo pateikimo momentu privalo turti turt nuosavybs teise, arba jam turtas turi priklausyti patikjimo teise. Vindikacinis reikalavimas yra grindiamas nuosavybs teise, todl asmuo, kuris praranda nuosavybs ar patikjimo teis, netenka teiss ireikalauti daikt i svetimo neteisto valdymo. Todl vindikacinis iekinys yra galimas tik iki to laiko, kol pas neteist valdytoj yra daiktas. Jeigu neteistas valdytojas daikt suvartojo ar kitu bdu sunaikino, tai galimas tik alos atlyginimo iekinys, nes inykus nuosavybs teiss objektui, pasibaigia ir pati nuosavybs teis. Vindikacinis iekinys yra pareikiamas asmeniui, pas kur yra daiktas, o ne tam, kuris paeid savininko nuosavybs teis. Vindikacinio reikalavimo dalyku gali bti tik individualiais poymiais apibrti daiktai (kurie nuosavybs teise priklauso savininkui). Reikalavimas atiteisti kit tos paios ries daikt arba daikto vert nra vindikacinis iekinys. Tai prievolinis teisinis reikalavimas atlyginti padaryt al (nuostolius). Vindikacijos objektu gali bti tiek visas daiktas, tiek ir jo dalis. Specifikuotus neteistai valdomus daiktus (pergamintus) i teisto savininko mediagos pagamintus daiktus teistas savininkas taip pat gali isireikalauti i svetimo neteisto valdymo, atlygindamas jo pagaminimo vert, arba atsisakyti nuo daikto j pagaminusio asmens naudai ir iiekoti i pastarojo nuostolius (CK 155 str.). CK 143 str. nustato vindikacijos apribojimus. Savininkas turi teis jam priklausant nuosavybs teise turt ireikalauti i svetimo neteisto valdymo iais atvejais: kai turt neteistai valdo nesiningas gijjas; kai neteistas gijjas (tiek siningas tiek ir nesiningas) turt gijo neatlygintinai; kai turtas valdomas siningo gijjo yra savininko, ar asmens, kuriam savininkas buvo paveds j valdyti pamestas arba i kurio nors pagrobtas, arba kitaip nustojo bti j valdomas be j valios. Turtui ireikalauti i siningo gijjo yra nustatyti apribojimai. Galima turt ireikalauti, jei siningas gijjas j gavo neatlygintinai, pavyzdiui, pagal dovanojimo sutart, paveldjo. Taip pat turt i siningo gijjo galima ireikalauti, jei turtas savininko ar asmens, kuriam savininkas buvo davs j valdyti, buvo pamestas, i j pagrobtas arba kitaip nustojo bti j valdomas be j valios. Neleidiama i gijjo ireikalauti turto, jei jis parduotas nustatyta teismo sprendimams vykdyti tvarka (CK 143 str. 2 d.). Jeigu savininkas pagal sutart perduoda daikt kitam asmeniui naudotis (nuomos sutartis), o pastarasis daikt parduoda kitam asmeniui, tai savininkas negals io turto vindikuoti, jeigu pirkjas bus siningas. iuo atveju savininkas turt iiekoti al i nuomininko pardavusio turt. Atgauti daikt savininkas gali tik atveju, jeigu turtas buvo perduotas neatlygintinai (iuo atveju gijjas nieko nepraranda) (CK 143 str.). Pagal Taminsk iuo atveju ginamos siningo gijjo teiss. Sprendiant vindikacinius reikalavimus CK projekte numatoma vadovautis nekaltumo prezumpcija, kad asmuo valdantis turt, yra teistas valdytojas. Iekovas iuo atveju turi paneigti i prezumpcij. Iekovas iuo atveju turi rodyti ir vindikuojamo turto valdytojo nesiningum, nes pastarojo siningumas yra preziumuojamas. CK 145 str. Nustato, kad pinigai ir pareiktiniai vertybiniai popieriai (pareiktins akcijos, obligacijos, pareiktiniai ekiai ir pan.) negali bti ireikalaujami i siningo gijjo. I nesiningo gijjo galima ireikalauti tik individualiai apibrtus pinigus ir pareiktinius vertybinius popierius (t.y. jeigu jie yra paymti numeriais arba kaip nors kitaip pvz. Yra iimti i apyvartos, senoviniai etc). 23.5 Atsiskaitymai grinant turt i svetimo neteisto valdymo Jei tam tikr laik asmuo (neteistas valdytojas) naudoja daikt, reikalingos t. t. snaudos tam daiktui priklausomai nuo jo paskirties, ilaikyti s`naudos gali bti btinos, nebtinos. I kitos puss tikrasis savininkas tuo pat metu negaljo to daikto naudoti ir gauti i jo t. t. pajam (priklausomai nuo daikto paskirties). Visais atvejais grinant daikt i neteisto valdymo, turi bti isprstas atsiskaitymo tarp teisto ir neteisto savinink klausimas. iuo atveju lemiam reikm turi neteisto gijjo siningumas ar nesiningumas. Todl : 1) nesiningas neteistas valdytojas vindikuojamo turto savininkui privalo grinti arba atlyginti visas pajamas ir vaisius, kuriuos jis gavo arba turjo gauti per vis valdymo laikotarp. 63

2) i siningo neteisto valdytojo savininkas turi teis reikalauti grinti arba atlyginti visas pajamas, kurias pastarasis gavo arba turjo gauti nuo to laiko, kada jis suinojo arba turjo suinoti, kad valdo turt neteistai (gavo aukim teism etc.) (CK 146 str. 1 d.). Savininkui turi bti grinamos arba atlyginamos ne tik realiai gautos pajamos, bet ir tos, kurias neteistas valdytojas galjo gauti, jeigu bt turt naudojs pagal paskirt. Neiiekomos tos pajamos, kurias neteistas valdytojas bt gavs nuomodamas turt, jeigu turtas i tikrj nuomojamas nebuvo. Neteistas valdytojas (tiek siningas tiek ir nesiningas), turi teis reikalauti i savininko atlyginti jo padarytas turtui btinsias ilaidas. Ilaid atlyginimas siejamas su vaisi ir pajam grinimu. Neteisto valdytojo padarytos btinos ilaidos atlyginamos nuo to laiko, nuo kurio savininkui priklauso gautos i turto pajamos (CK 146 str. 2 d.). todl neteistam nesiningam valdytojui atlyginamos jo padarytos btinosios ilaidos per vis turto valdymo laikotarp, siningam - tik nuo to momento, kada jis suinojo ar turjo suinoti apie valdymo neteistum. Atlyginamos yra tik btinosios ilaidos. Tokiomis yra laikomos ilaidos reikalingos turtui ilaikyti, isaugoti bei jam naudoti pagal paskirt (ilaidos kapitaliniam ir einamajam remontui, ilaidos gyvuliams erti etc.). Be btinj neteistas valdytojas gali turti su daikto valdymu susijusi papildom (pagerinanij) ilaid, padidinani turto vert. iuo atveju siningas valdytojas turi teis pasilikti sau pagerinimus, jeigu jie yra atskiriami nuo pagrindinio daikto jo nesugadinant. Nesant tokiai galimybei, daikto savininkas siningam valdytojui privalo atlyginti turtas ilaidas, bet ne daugiau kaip daikto verts padidjimo ribose (CK 146 str. 3 d.). nesiningam valdytojui virpelnio vert neatlyginama, jeigu jis yra neatskiriamas nuo pagrindinio daikto pastarojo nesugadinant. 23.6 Nuosavybs teiss gynimas nuo paeidim, nesusijusi su valdymo netekimu Nuosavybs teis gali bti paeidiama ne tik neteistai uvaldant svetim daikt, bet ir trukdant savininkui normaliai naudotis jam priklausaniu turtu (pvz. utverti prajim, pastatyti kieme triukm kelianius renginius ir pan.). CK 147 str. Nustato, kad savininkas gali reikalauti paalinti bet kokius jo teiss paeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Tokie reikalavimai yra vadinami negatoriniais. Toks iekinys pareikiamas tada, kai savininkas valdo turt, taiau yra paeidiamos kitos (naudojimosi, disponavimo turtu, servitutai) teiss. Negatorin reikalavim galima pareikti iki to laiko, kol tsiasi teisi paeidimas. Reikalavimo tikslas - nutraukti teis paeidianius veiksmus ir udrausti juos ateiiai. Jei neteistais veiksmais iekinio pareikjui padaroma ala, tai iekiniu reikalaujama nutraukti neteistus veiksmus ir atlyginti padaryt al. Negatoriniams reikalavimams netaikomi iekinins senaties terminai, kadangi tokie paeidimai yra tstinio pobdio. Negatoriniai iekiniai gali bti pareikiami ne tik paeidiamoms savininko teisms apginti, bet ir kitoms daiktinms teisms ginti (uzufruktas, servitutai).

23.7 Vis ri nuosavybs teiss gynimo lygyb Nuosavybs teisiniuose santykiuose yra tvirtinta vis NT ri gynimo lygyb. I io bendro principo statymai numato t.t. iimtis (ypatingais tais atvejais, kai nuosavybs teisiniuose santykiuose dalyvauja Valstyb). ia objekt ratas kur gali bti nukreiptas iiekojimas yra ribotas. Taiau manoma kad tuo NT gynimo lygybs principas nra paeidiamas (kompensuojama NT teisi gijimo bd santykiu). T.y. valstyb gindama savo nuosavybs teises negali pasinaudoti savo valdingais galinimais, o privalo j ginti bendrai nustatyta tvarka. Kai kuri nuomone, nuosavybs teiss subjekt klasifikavimas (banyi turtas, kininko turtas ir etc.) t.t. prasme reikia nuosavybs teiss gynimo lygybs principo paeidim (taip mano Latviai. Logika, taiau ginytina). 23.8 Valdytojo, nesanio savininku, teisi gynimas r. emiau: "Valdymo teiss gynimas", "Valdymas kaip atskira nuosavybs teiss ris"). I esms moralas yra tas, kad atvejais, kai valdymas yra suprantamas kaip atskira nuosavybs teiss ris, savininko interesai yra ginami pagal bendrus nuosavybs teiss gynimo principus. 23.9 kiti nuosavybs teiss civilinio teisinio gynimo bdai Manau, kad ia turi bti kalbama apie vadinamuosius sutartinius NT gynimo bdus (dar vadinamus prievoliniais). iuos r. Skyriuje 23.2. 24 tema. Valdymo teis 24.1 valdymo teiss svoka Daikto valdymas yra suprantamas kaip teis turti daikt savo inioje ir daryti jam fizin bei kin poveik. Daniausiai valdymas suprantamas kaip sudtin nuosavybs teiss turinio dalis (vadinamoji Romnikoji triada: utendi, fruendi, abutendi). Valdymas taip pat gali atsirasti ir tais atvejais, kai valdytojas su savininku sudaro sutart dl t. t. daikto valdymo. Tokiu atveju savininkas bus inomas, nors valdo ir ne jis pats. Naujasis CK projektas numato valdymo teis kaip savarankik daiktin teis. Juridin valdymo teiss reikm iuo atveju pasirekia tuo, kad valdymas yra ginamas nuo paeidim, o taip pat yra vienintelis bdas gyti nuosavybs teis daikt pagal gyjamj senat. Daikto valdymas kaip savarankika daiktin teis gali bti apibriamas kaip faktinis daikto turjimas, turinti tiksl valdyti j kaip savo. Valdymo teiss yra priskiriama daiktini teisi kategorijai, kadangi yra ginama nuo vis, turi absoliut pobd bei visus daiktinei teisei bdingus poymius. 64

Tam tikrais atvejais susidaro situacijos, kai asmuo daikt valdo, nors jis ne savininkas. Tas asmuo kildina savo teis i kakokio pagrindo, kurie priskiriami prie nuosavybs teiss atsiradimo pagrind, bet dl t. t. prieasties jis savininko teisi negijo. Daikto valdymas kaip savarankika daiktin teis, nuo valdymo atsirandanio i prievolini teisini santyki skiriasi tuo, kad paskutiniajai bdinga tai, kad daikto valdymo ir naudojimo teiss yra tiesiogiai siejamos su prievole, o valdymo atsiradimas ir pasibaigimas siejamas atitinkamai su konkrei prievolini teisini santyki atsiradimu bei pasibaigimu. I prievolini teisini santyki atsirads daikto valdymas negali peraugti nuosavybs teis pagal gyjamj senat. Btinyb CK projekte vesti valdymo teis kaip atskir daiktins teiss institut, pirmiausiai slygojo privaios nuosavybs atkrimas po nepriklausomybs. T.t. atvejais gyvenime atsirado situacijos, kai asmuo daikt valdo, juo naudojasi, taiau teisintos nuosavybs teiss tam daiktui neturi. Turimas teises asmuo gali kildinti i pagrindo, priskiriamo prie nuosavybs teiss atsiradimo pagrind, taiau dl objektyvi prieasi nuosavybs teiss savo laiku gyta nebuvo. (pvz. Neinventorizavus kaimo vietovje kai kuri nekilnojamo turto objekt, liko neaikus jo teisinis statusas: sakysim, mano valdom nam stat senelis ir karta jame gyveno. Taiau iuo atveju (teisins nuosavybs registracijos prasme) nuosavybs teiss nra, nes nuosavyb dl vienoki ar kitoki prieasi liko neregistruota. Dabar: kokiu pagrindu registruoti i nuosavyb? Daikto sukrimo? Taiau a io namo nestaiau (stat mano senelis). Paveldjimo? Bet tai nebuvo oficialiai teisikai registruota ir t.t.). Nelaikoma daiktine teise daikto valdymas, kai faktinis daikto turtojas daikto savininku pripasta kit asmen. 24.2 valdymo teiss subjektai ir objektai Valdymo teiss subjektais gali bti fiziniai, juridiniai asmenys ((btinas teisnumas bei veiksnumas), o taip pat valstyb bei savivaldybs. Valdymo teiss objektu yra pripastamas tik toks daiktas (tiek materialus, tiek ir nematerialus), kuris gali bti nuosavybs teiss objektu, nes i valdymo teiss pagal gyjamj senat gali atsirasti nuosavybs teis. 24.3 siningas ir nesiningas daikto valdymas Daikto valdymas gali bti: - teistas; - neteistas; CK projekte siloma nuostata (prezumpcija), teigianti, kad daikto valdymas yra teistas tol, kol nra rodoma prieingai. Neteistu laikomas valdymas gytas prievarta arba slapta. (it dal Taminskas dst prie valdymo teiss svokos, t. y. 24.1). Valdymo gijimas gali bti: - siningas; - nesiningas. CK projekte taip pat yra numatoma siningo valdymo gijimo prezumpcija (valdymas yra siningas, kol nra rodoma prieingai). iaip siningas valdymo gijimas - tai valdymo daikt gijimas, kai valdym gyjantis asmuo yra sitikins, kad daugiau niekas neturi teisi daikt, kur jis gyja valdym. Nesiningas valdymo gijimas - tai toks valdymo daikt gijimas, kai valdym gyjantis asmuo inojo, arba turjo inoti apie tai, jog jis neturi teiss tapti to daikto baldytoju, arba kad kitas asmuo turi daugiau teisi uvaldom daikt. 24.4 Valdymo teiss gijimas valdymas nekilnojam daikt gali bti gyjamas ne tik fizikai uvaldius daikt, bet taip pat ir perduodaniam valdyti nekilnojam daikt asmeniui nurodius apie vykus perdavim, jeigu nra klii eiti t daikt ar kitokiu panaiu bdu j fizikai uvaldyti. Valdymas kilnojam daikt daniausiai gali bti gyjamas: pageidaujaniam gyti valdym kilnojam daikt - pamus t daikt savo rankas; pakliuvus gaudomam daiktui spstus, tinklus ir pan. Pastaius prie daikto apsaug; Norinio gyti valdym daikt asmens nurodymu perdavus daikt jo atstovui; Patalpinus daikt patalp, priklausani asmeniui, pageidaujaniam gyti valdym t daikt; Perdavus pageidaujaniajam gyti valdym asmeniui raktus nuo patalpos, kurioje yra tas daiktas; Pageidaujaniam gyti valdym asmeniui atitinkamai paymjus niekieno nevaldom daikt. Valdymas kilnojam daikt taip pat gali bti gyjamas kitais asmens veiksmais, ireikianiais jo vali uvaldyti daikt. T.t. atvejais valdymas daikt gali bti gyjamas per atstov. iuo atveju atstovas privalo uvaldyti daikt neturdamas tikslo pats gyti valdymo t daikt, o siekdamas gyti valdym atstovaujamajam. Per atstov gali bti gyjamas ne tik valdymas, bet taip pat daiktas gali bti faktikai valdomas (CK projektas). 24.5 Valdymo teiss pasibaigimas valdymas kaip savarankika daiktin teis pasibaigia daikto valdytojui gijus valdom daikt nuosavybs teises pagal gyjamj senat. iuo atveju valdymas, kaip savarankika daiktin teis transformuojasi valdym kaip vien sudtini nuosavybs teiss turinio teisi dal. gyjamoji senatis - tai atvejai, kai fizinis ar juridinis asmuo nesantis daikto savininku, bet siningai gijs daikt, bei siningai, teistai, atvirai, nepartraukiamai ir kaip sav valds nekilnojam daikt ne maiau 10 met, arba kilnojam daikt ne maiau 3 met, kai per vis valdymo laikotarp savininkas turjo galimyb realizuoti savo teis daikt, bet nepasinaudojo ja, gyja nuosavybs teis t daikt. Nuosavybs teiss gijimu pagal gyjamj senat valdymas (CK projektas) pasibaigia ne bet kok daikt ir ne bet kokiomis aplinkybmis. Taip gyjamja senatimi nuosavybs teis negali bti gyta slaptai ar neteistai gytus daiktus (nesiningas 65

valdymas), nepriklausomai nuo to, ar nuosavybs teis ketina gyti pats slaptai ar per prievart daikt gijs asmuo, ar kitas asmuo. Nuosavybs teis gyjamja senatimi gali bti gyjami tik daiktai galintys bti nuosavybs teiss objektais. Prie objekt, negalim gyti nuosavybs teise gyjamja senatimi CK projektas numato priskirti Valstybei ir Savivaldybms priklausanius daiktus, bei daiktus, registruotus kito asmens (ne valdytojo vardu). gyjamosios senaties atveju naudojama ne tik siningo gijimo, bet ir siningo valdymo svokos (savininkas turi bti ne tik siningas daikto gijjas, bet ir privalo bti siningu valdytoju vis gyjamosios senaties termin ir net gydamas daikt nuosavybs teisn neinoti apie klitis, trukdanias jam gyti t daikt pagal gyjamj senat). Daikto dalies ar keli dali nesiningas gijimas ar valdymas netrukdo valdytojui pagal gyjamj senat nuosavybs teise gyti likusi, siningai gyt ir valdyt daikto dal. Jeigu valdymo teis yra gyjama per atstov, siningumo reikalaujama ir i atstovo ir i atstovaujamojo. Jeigu gyjamosios senaties laikotarpiu daikto valdymas perjo keliems asmenims ir kiekvieno j valdymas atitiko reikalavimus keliamus NT pagal gyjamj senat atsirasti (siningai gyti, siningai valdyti ir etc.), tai t asmen valdymo laikas gyjamosios senaties termine skaiiuojama kartu. CK projekte numatoma, kad valdymas turt pasibaigti kai daikto valdytojas atsisako savo kaip valdytojo teisi daikt, t.y. atsisako faktikai valdyti daikt ar turti j kaip nuosav, ir kitais statymo numatytais pagrindais. Valdymo teiss atsisakymas iuo atveju turi bti aikiai ireiktas arba numanomas. Perduodant daikt valdyti kitam asmeniui, negalima perduoti jam daugiau teisi nei j turjo pats valdytojas. Taip pat CK projekte numatoma nustatyti, kad kilnojamo daikto valdymas pasibaigia, valdytojui praradus galimyb paveikti daikt pagal savo vali, kai daikt uvaldo kitas asmuo (netgi slaptai arba per prievart), taip pat, kai daikt pamets valdytojas negali jo rasti. Kilnojamo daikto valdymas pasibaigia (CK projektas) taip pat ir atvejais, kai valdytojas negali daikto valdyti (daryti jam fizin ir kin poveik) dl kit prieasi. Valdytojo nesinaudojimas nekilnojamu turtu nereikia valdymo atsisakymo, jeigu toks noras nra numanomas i kit aplinkybi. Nepertraukiamas daikto valdymas Daikto valdymas laikomas nepertraukiamu, kai asmuo daikt vald nuo valdymo t daikt gijimo iki to daikto gijimo nuosavybn gyjamja senatimi. Jei per gyjamosios senaties laik daikto valdymas perjo keliems asmenims ir kiekvieno i j valdymas atitiko tuos reikalavimus, keliamus nuosavybs teisei pagal gyjamj senat atsirasti, tai t asmen valdymo laikas skaiiuojamas kartu. Savininkas bus paskutinis valdytojas. Joks daiktas neturt bti be savininko arba valdytojo, pavyzdiui kad ir dlto, kad bepriiriai daiktai nepadaryt alos, kad bt galima apmokestinti valdytoj ar savinink ir t. t. Bet koks daiktas, kurio savininkas neinoma, gali bti uvaldytas. Bet taip valdant galima paeisti savininko teises, kuri jis dl tam tikr prieasi negali gyvendinti. I kitos puss - visiems geriau, kai daikt kas nors valdo, todl sudaromos kuo palankesns slygos daiktui uvaldyti (btent gyjamoji senatis). Tokia senatimi gyjant daikt silomi terminai, kad vis dlto savininkas galt pareikti savo teises t daikt, jei jam to reikia. gyjamosios senaties nenutraukia daikto valdymo praradimas be valdytojo valios, jeigu per metus laiko buvo susigrintas daikto valdymas. Jeigu daikto, kuriam skaiiuojamas gyjamosios senaties terminas, savininkas neturjo teisins galimybs reguliuoti savo teiss daikt, tai gyjamosios senaties termino skaiiavimas sustabdomas laikui, kol egzistuoja klitis. Valdymas kilnojamuosius ir nekilnojamuosius daiktus gali atsirasti skirtingai. Valdymas nekilnojamj daikt gali atsirasti ne tik fizikai uvaldius daikt, bet ir asmeniui nurodius apie vykus perdavim, jei nra klii patekti t daikt arba j uvaldyti. 24.6 valdymo teiss gynimas CK projekte numatoma sureguliuoti kelet norm dl valdymo teiss gynimo. Dabartiniu metu galiojanio CK 148 straipsnis nustato, kad asmuo, kuris nors ir nra daikto savininkas, bet turt valdo pagal statym arba sutart, turi toki pai teis savo daiktini teisi gynyb kaip ir turto savininkas. Jis gali reikalauti grainti turt i svetimo neteisto valdymo ir paalinti bet kokius teiss paeidimus, nesusijusius su valdymo netekimu. ie reikalavimai gali bti pareikiami ne turto savininkui, o tretiesiems asmenims, kurie paeidia valdytojo teises. Teisto valdytojo pareikti reikalavimai teisme yra nagrinjami vadovaujantis CK 142-147 str. Atmetus teisto valdytojo reikalavimus grinti turt i neteisto valdymo, tok reikalavim pakartotinai gali pareikti turto savininkas. Kiekvienam valdytojui turi bti garantuojama teis ginti esam valdym ir atnaujinti atimt valdym. Valdymas gali bti paeidiamas bandymu pasisavinti daikt ar jo dal, taip pat teises j, trukdymu valdyti daikt. Valdymo paeidimas gali pasireikti ir grasinimais, sukelianiais valdytojui reali grsm. CK numatoma nustatyti, kad valdymo paeidimu nelaikomas toks valdymo paeidimas, kai kaltinamasis valdymo paeidimu rodo, kad btent i jo ir neteistai pareikjas gijo valdym. Siningam valdytojui iuo atveju numatoma atlyginti ilaidas reikalingas daikto ilaikymui (btinosios ilaidos), jeigu pastarj nepadeng pajamos gautos i daikto. Siningas valdytojas iuo atveju gali pasilikti jo padarytus daikto pagerinimus (jeigu ie yra atskiriami nuo daikto nepadarant jam alos). Jeigu pagerinimai nra atidalinami nepadarius daiktui alos, siningas valdytojas turi teis reikalauti atlyginti padaryt pagerinim vert, bet ne daugiau kaip daikto verts padidjimas. CK projekte valdymo paeidimu siloma vadinti: Valdymas gali bti paeidiamas paimant daikt ar jo dal, taip pat teises t daikt, arba kitaip trukdant valdyti daikt. Valdymo paeidimu nelaikomi veiksmai, formaliai atitinkantys a.n. poymius, jeigu paeidjas nurodo, kad btent i jo ir neteistai pareikjas gijo valdym. rodymai, kad valdymas yra neteistai gytas i 3-io asmens nra pagrindas pripainti, kad kaltinamas valdymo paeidimu asmuo nepaeid valdymo (t.y. savo veiksm neteistumo negalima ginti kito veiksm neteistumu). Kilus ginui dl valdymo, kai keli (2 ar daugiau) asmen pareikia es daikto valdytojai ir visi remiasi veiksmais, patvirtinaniais tebesitsiant valdym, turi bti ginamas valdymas to asmens, kuris rodys, kad jis yra teistas daikto 66

valdytojas. Jei ito padaryti n viena pus negali, turi bti ginamas valdymas to asmens, kuris daikt valdo seniausiai (CK projektas). (Daugiau apie valdymo teiss gynim irti NT gynime, tema 23). 25 Tema SERVITUTAI 25.1.Servituto svoka Projektas: 7 skyrius. SERVITUTAS Pirmasis skirsnis. Bendrieji nuostatai 4.108 straipsnis. Servituto svoka 1. Servitutas - tai teis svetim nekilnojamj daikt, pasireikianti suteikimu teiss naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujaniuoju daiktu) arba to daikto savininko teisi naudotis daiktu apribojimu, siekiant utikrinti daikto, dl kurio nustatomas servitutas (viepataujaniojo daikto), tinkam naudojim. 2. Pasikeitus tarnaujaniojo ar viepataujaniojo daikto nuosavybs teiss subjektui, nustatytasis servitutas ilieka. 4.109 straipsnis. Servituto turinys 1. Servitutu suteikiamos servituto turtojui konkreios naudojimosi konkreiu svetimu daiktu teiss arba atimamos i to daikto savininko konkreios naudojimosi daiktu teiss. 2. Kilus abejonms dl servituto turinio, ir nesant galimybi tiksliai j nustatyti, laikoma, kad servitutas yra maiausios apimties. 3. Jeigu nustatant servitut ar vliau nebuvo konkreiai nustatytas servituto turinys, ji slygoja viepataujaniojo daikto poreikiai. 4. Servituto nustatymas neatima i tarnaujaniojo daikto savininko daikto naudojimo teisi, sudarani servituto turin, jeigu toki teisi gyvendinimas netrukdo nustatytajam servitutui. 5. Viepataujaniojo ar tarnaujaniojo daikto savininkas turi teis kreiptis teism ir prayti pakeisti servituto turin ar panaikinti servitut, jeigu i esms pasikeiia aplinkybs ar atsiranda nenumatytos aplinkybs, dl kuri servituto suteikiam teisi gyvendinimas tampa nemanomas ar labai sudtingas. LR ems statyme 2str. pagrindins svokos: "ems servitutai-ems savininko ar valstybins ems naudotojo prievol statym nustatyta tvarka leisti kitiems asmenims ribotai naudotis ems sklypo dalimi." Ne visai tem, pagal LR Vyriausybs nutarim 1995 m. rugsjo 27 d. Nr. 1278 "Dl ems servitut nustatymo, registravimo ir panaikinimo tvarkos patvirtinimo": 11 punktas. Ginus dl naudojimosi Lietuvos Respublikos Vyriausybs ar apskrities valdytojo nustatytais servitutais, taip pat dl j pakeitimo atitinkamai sprendia Lietuvos Respublikos Vyriausyb arba apskrities valdytojas, o j priimti sprendimai gali bti skundiami teismui. 12 punktas. statym nustatyti ems servitutai yra neriboto laiko, jeigu statyme nenumatyta kitaip, ir perleidus ems sklyp kitiems asmenims nuosavybn arba suteikus naudotis lieka galioti. ems servitutai, nustatyti Lietuvos Respublikos Vyriausybs ar apskrities valdytojo sprendimais, yra neriboto laiko, jeigu sprendimuose nenumatyta kitaip, ir perleidus ems sklyp kitiems asmenims nuosavybn arba suteikus naudotis lieka galioti. Praktika: Atnea paym ems pardavimui i ems ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybs mons Vilniaus filialo Vilniaus gyventoj aptarnavimo biuro (- taip vadinasi emtvarka) o ten: 7.Servitutai: 7.1.io ems sklypo servitutai kituose ems sklypuose: Nra. 7.2.Kit ems sklyp (ems sklypo naudotoj) servitutai iame ems sklype: 1)Teis kitiems eiti, vaiuoti per sklypo dal. Leisti naudotis 0.34 ha plote, esant.kt. asmenims priklausaniais pastatais ir teritorija. Juridinis pagrindas:1998 11 05 Nr.33-713 Apskrities virininko sakymai. Ir juos btinai reikia rayti pirkimo-pardavimo sutart. iaip servitutai - gana retas atvejis. 25.2. Servitut ekonomin reikm Vadovlis: Servitut atsiradimas ir vystymasis siejamas su privaios nuosavybs teise. Servitutus iauk bendruomenins emvaldos iirimas ir smulkios nuosavybs em atsiradimas. Be servitut smulki ems nuosavyb bt atsidrusi padtyje be ieities ir daug emi bt praradusios savo ekonomin reikm, kadangi nebt manoma rengti vandentiekio per svetim em, ikasti melioracijos griov ir pan.Servitutai papildo vien ems plot natralius trkumus kit plot, turting gamtos turtais, sskaita, tuo pakeldami j vert. Juo smulkesn ems nuosavyb, juo didesnis servitut vaidmuo. Ir atvirkiai, esant stambiai ems nuosavybei, dideli ems plotai daniausiai yra gerai aprpinti viskuo, kas reikalinga ems kiui. Todl ia maesnis servitut reikalingumas. Po LR nepriklausomybs atstatymo ems kyje atsirado btinumas nustatyti servitutus bei sureguliuoti teiss normomis i servitut nustatymo atsirandanius santykius, kadangi kaip piliei nuosavybs teisi atstatymo bei privatizavimo proces pasekm yra stambios emnaudos pakeitimas smulkia, t.y. kini ki krimas, 2-3ha asmeninio naudojimo ems sklypai bei dar maesni nam vald sklyp gijimas. 25.3. Servitut rys Vadovlis: Pagrindiniai romn teisei inomi servitutai buvo daiktiniai servitutai.Jais buvo "apsunkinama" viena em kitos ems naudai.Seniausi, dar vadinami grynai kaimo servitutais yra tako, kelio, gyvuli pragynimo bei vandens perleidimo 67

servitutai.Daiktiniai servitutai dar buvo dalijami kaimo ir miesto. Servitutu gali bti suteikiama teis naudotis vairiais nekilnojamaisiais daiktais. Labiausiai paplit yra kelio servitutas bei pastat, rengini servitutai. Taip pat gali bti nustatomi servitutai, suteikiantys teis tiesti poemines ir antemines komunikacijas, aptarnauti jas bei jomis naudotis.-Toliau vadovly dst.Taminskas neiskiria dabar esani konkrei servitut ri, o vardija projekte numatytus servitutus. Pagal LR Vyriausybs nutarim 1995 m. rugsjo 27 d. Nr. 1278 "Dl ems servitut nustatymo, registravimo ir panaikinimo tvarkos patvirtinimo": 7punktas:. Sprendime dl ems servitut nustatymo valstybins ems naudotojas arba (jeigu to reikia visuomens poreikiams tenkinti) privaios ems savininkas gali bti pareigojamas, nepaeidiant Lietuvos Respublikos ems statymo 11 straipsnio reikalavim, leisti: 7.1. kitiems asmenims eiti, vaiuoti per jo naudojamo ems sklypo dal prie jiems nuosavybs teise priklausani arba j naudojam pastat bei rengini, taip pat naudotis ems sklypo dalimi aptarnaujant bei remontuojant iuos pastatus ir renginius; 7.2. kitiems asmenims eiti, vaiuoti arba ginti gyvulius keliu (taku), nutiestu per jo naudojam ems sklyp, jeigu i kelio (tako) vieta paymta teritorinio planavimo dokumente, arba tais atvejais, kai tenkinti i asmen pageidavim kitaip nemanoma; 7.3. jo naudojamame ems sklype tiesti ryi ir elektros linijas, vandentiekio, kanalizacijos trasas bei kitas poemines ir antemines komunikacijas, kasti melioracijos griovius, rengti drenao ar drkinimo sistemas, aptarnauti ir remontuoti ias linijas, komunikacijas ir renginius - jeigu to reikia miest ir gyvenviei infrastruktrai pltoti, vieojo naudojimo objektams aptarnauti, taip pat kitiems visuomens poreikiams; 7.4. prieiti arba privaiuoti prie valstybei ar kitiems asmenims priklausani vandens telkini fiziniams ir juridiniams asmenims, turintiems teis iuos vandens telkinius naudoti (juos eksploatuoti, priirti ir saugoti); 7.5. kitiems asmenims ribotai naudotis jo naudojamo ems sklypo dalimi kitais tikslais, atsivelgiant visuomens poreikius; 7.6. privaiuoti prie atskir mik, i vis pusi apsupt ems kio naudmenomis; 7.7. lankyti saugomus kratovaizdio kompleksus bei objektus, taip pat rekreacines teritorijas bei objektus. Servitut rys pagal Taminsk: 1) ems servitutai; 2) statini servitutai; 3) servitutai, suteikiantys teis tiesti poemines, antemines komunikacijas, jas priirti. Projekte: 1. (projekto 4.114 straipsnis). Kelio servitutas: Kelio servitutu gali bti nustatoma teis naudotis psij taku, anteminms transporto priemonms skirtu keliu bei galvijams varyti skirtu taku. 2. (pr.4.115 straipsnis). Kelio servitutas, suteikiantis teis naudotis psij taku: 1. Kai kelio servitutu suteikiama teis naudotis psij taku, papildomai nenustatant galimybs pasinaudoti juo kitais tikslais bei nenustatant naudojimosi juo apribojim, tai laikoma, kad tokiu psij taku gali eiti pstieji bei vaiuoti dviraiai, neturintys varikli bei gali bti vedami u pasaito galvijai. 2. Jeigu nustatant kelio servitut, suteikiant teis naudotis psij taku, nenustatomas psij tako plotis ir jo nemanoma nustatyti pagal anksiau buvus tak, kai toks buvo, laikoma, kad galima naudotis vieno metro ploio taku. 3. (pr.4.116 straipsnis). Kelio servitutas, suteikiantis teis vaiuoti transporto priemonmis: 1. Kai kelio servitutu suteikiama teis vaiuoti transporto priemonmis, papildomai nenustatant galimybs pasinaudoti juo kitais tikslais bei nenustatant naudojimosi juo apribojim, laikoma, kad tokiu keliu galima vaiuoti vairiomis transporto priemonmis bei naudotis kaip psij taku. 2. Jeigu nustatant kelio servitut, suteikiant teis vaiuoti transporto priemonmis, nenustatomas kelio plotis ir jo nemanoma nustatyti pagal anksiau buvus keli, kai toks buvo, laikoma, kad galima naudotis keturi metr ploio keliu. Tais atvejais, kai tiktina, jog toks kelias gali bti naudojamas vaiuoti specialiomis plaius gabaritus turiniomis mainomis, ems sklypo, kuriam nustatytas kelio servitutas, suteikiantis teis vaiuoti transporto priemonmis, savininkas neturi teiss sodinti krm ir medi ariau kaip trys metrai nuo kelio krat. 4.(pr. 4.117 straipsnis.) Kelio servitutas, suteikiantis teis varyti galvijus:1. Kai kelio servitutu suteikiama teis varyti galvijus, papildomai nenustatant galimybs pasinaudoti juo kitais tikslais bei nenustatant naudojimosi juo apribojim, laikoma, kad tokiu keliu (taku) galima tik varyti galvijus bei servituto turtojui naudotis juo kaip psij taku. 2. Kelio servitutu suteikiama teis varyti galvijus, nesuteikia teiss ganyti galvijus alikelse ar ant tako bei alia jo. 3. Jeigu nustatant kelio servitut, suteikiant teis varyti galvijus, nenustatomas kelio (tako) plotis ir jo nemanoma nustatyti pagal anksiau buvus keli (tak), kai toks buvo, laikoma, kad galima naudotis keturi metr ploio keliu (taku). 5. (pr. 4.118 straipsnis.) Kelio (tako) vietos ir krypties nustatymas: Kai kelio servitutu suteikiama teis naudotis psij taku, anteminms transporto priemonms skirtu keliu ar galvijams varyti skirtu taku, nenustatant kelio (tako) vietos ir krypties, laikoma, kad suteikiama teis naudotis esamu keliu (taku), o kai tokio nra - anksiau buvusiu keliu (taku), o kai tokio nebuvo arba negalima nustatyti jo vietos ir krypties, kelio (tako) viet ir krypt turi teis parinkti daikto savininkas, esant galimybei, laikydamasis nuostatos, kad parenkamoji vieta kiek manoma labiau atitikt keliui (takui) keliamus reikalavimus. 6. (pr.4.119 straipsnis.) Pastat, rengini servitutas: Gali bti nustatomas pastat, rengini servitutas, suteikiantis teis atremti viepataujantj pastat, rengin tarnaujantj daikt arba pritvirtinti prie jo, tvirtinti tarnaujaniojo pastato (renginio) sien (konstrukcij) kablius ir kitokius pritvirtinimui skirtus dalykus bei naudotis jais, statyti pastat ar montuoti 68

rengini dalis, pakibusias vir tarnaujaniojo sklypo, udrausti tarnaujaniojo sklypo savininkui statyti pastatus, renginius, kurie ustot vies ar esam vietovaizd, taip pat atlikti kitus statym neudraustus veiksmus ar reikalauti i tarnaujaniojo daikto savininko, kad jis susilaikyt nuo konkrei veiksm atlikimo. 7. (pr.4.120 straipsnis.) Kiti servitutai: Gali bti nustatomi servitutai, suteikiantys teis tiesti poemines ir antemines komunikacijas, aptarnauti jas bei jomis naudotis, o taip pat - kiti servitutai. 25.4.Servitut nustatymo tvarka Pagal LR Vyriausybs nutarim 1995 m. rugsjo 27 d. Nr. 1278 "Dl ems servitut nustatymo, registravimo ir panaikinimo tvarkos patvirtinimo": 1. Registruojant ems sklypus Valstybinio ems kadastro duomen registre, ems servitutai raomi ems sklyp naudojimo slygas ir registruojami Valstybin ems kadastr tvarkaniose staigose. 2. ems servitut registravimo pagrindas yra: 2.1. statymai; 2.2. Lietuvos Respublikos Vyriausybs sprendimai; 2.3. apskrities valdytojo sprendimai; 2.4. ems savinink ir fizini bei juridini asmen raytins sutartys, kuriose ali tarpusavio susitarimu nustatyti ems servitutai. Sutartys, kuriose nustatyta privaios ems savininko prievol leisti naudotis jam nuosavybs teise priklausanio ems sklypo dalimi kitiems asmenims, tvirtinamos notarikai. 3. Lietuvos Respublikos Vyriausyb nustato ems servitutus valstybinje emje, suteiktoje (suteikiamoje) naudotis Lietuvos Respublikos Vyriausybs sprendimu, taip pat privaioje emje, jeigu to reikia visuomens poreikiams tenkinti, didesniuose kaip 10 ha privaios ems plotuose kaimo vietovje ir 1 ha - miestuose. 4. Apskrities valdytojo sprendimu ems servitutai nustatomi: 4.1. valstybinje emje, inuomotoje fiziniams ir juridiniams asmenims, arba suteiktoje naudotis; 4.2. privaioje emje, jeigu to reikia visuomens poreikiams tenkinti, - maesniuose kaip 10 ha privaios ems plotuose kaimo vietovje ir 1 ha - miestuose. 5. Lietuvos Respublikos Vyriausyb sprendimus dl ems servitut priima ems kio ministerijos teikimu, atsivelgdama apskrii valdytoj pasilymus. Pasilymai dl ems servitut nustatymo rengiami vadovaujantis nustatytja tvarka parengtais detaliojo planavimo dokumentais: ems sklyp arba j grupi urbanizuotuose teritorijose, ininerins infrastruktros juostini sklyp,miest, miesteli bei rekreacini teritorij detaliaisiais planais ir neurbanizmuotose teritorijose - emtvarkos ir mikotvarkos projektais, taip pat elektros tinkl ir ryi linij apsaugos taisyklmis. Apskrii valdytoj pasilymai Lietuvos Respublikos Vyriausybei dl ems servitut nustatymo priimami 6 punkte nurodyta tvarka ir pateikiami ems kio ministerijai. Jeigu ems servitutai nustatomi mik urdijoms priskirtoje emje, apskrii valdytoj pasilymai turi bti suderinti su Mik kio ministerija. Jeigu ems servitutai nustatomi valstybini park teritorijose, padidinto pavojingumo zonose (pageleinkels juostose, aerodromuose, magistralini dujotieki ir naftotieki zonose, elektros tiekimo linij apsaugos zonose), apskrii valdytoj pasilymai turi bti suderinti su ministerijomis, kuri reguliavimo sriiai priklauso nurodytosios teritorijos. Jeigu ems servitutai nustatomi ustatytose teritorijose, esaniose miestuose ir kaimo vietovse, ir neustatytoje kitos paskirties emje, apskrii valdytoj pasilymai (tekstin ir grafin dalis) turi bti suderinti su savivaldybi architektais. 6. Apskrii valdytoj sprendimai dl ems servitut nustatymo priimami ia tvarka: 6.1. apskrii valdytoj administracijos ems kio departamento miesto emtvarkos ir geodezijos tarnybos bei rajon ems kio valdyb emtvarkos ir geodezijos tarnybos (toliau vadinama - apskrii valdytoj administracijos emtvarkos ir geodezijos tarnybos) inagrinja ems reformos emtvarkos projektus bei kitus toje vietovje galiojanius teritorinio planavimo dokumentus, parengia pasilymus dl suprojektuot ems servitut ir pateikia juos apskrii valdytojams. ems servitut planui rengti naudojamas ems kadastro emlapis, jame paymimos ems sklypo dalys, kuriose nustatomi servitutai; 6.2. projektuojant ems servitutus ir rengiant ems kio ministerijai pasilymus dl j nustatymo, su privaios ems sklyp savininkais turi bti suderintos ems servitut nustatymo slygos. Jeigu derinimo metu ie asmenys ratu pareikalauja atlyginti nuostolius dl ems servitut nustatymo, apskrities valdytojas sudaro komisij, kuri nustato nuostoli dyd; 6.3. apie sprendim dl ems servitut nustatymo primimo viet ir laik apskrities valdytojo administracijos emtvarkos ir geodezijos tarnyba ems savininkams ir valstybins ems naudotojams pranea prie 10 dien registruotu laiku. Jeigu kviesti asmenys neatvyksta be svarbi prieasi, apskrities valdytojas sprendim dl ems servitut nustatymo priima jiems nedalyvaujant; 6.4. apskrities valdytojas, apsvarsts apskrities valdytojo administracijos emtvarkos ir geodezijos tarnybos pasilymus ir privaios ems savinink bei valstybins ems naudotoj pageidavimus, priima sprendim dl ems servitut nustatymo, o jeigu servitutus nustato Lietuvos Respublikos Vyriausyb - teikia ems kio ministerijai pasilymus dl ems servitut nustatymo. 7. Sprendime dl ems servitut nustatymo valstybins ems naudotojas arba (jeigu to reikia visuomens poreikiams tenkinti) privaios ems savininkas gali bti pareigojamas, nepaeidiant Lietuvos Respublikos ems statymo 11 straipsnio reikalavim, leisti (servitut rys apraytos aukiau pagal LR Vyriausybs nutarim 1995 m. rugsjo 27 d. Nr. 1278 "Dl ems servitut nustatymo, registravimo ir panaikinimo tvarkos patvirtinimo", nuo 7 iki 7.7): 9. Lietuvos Respublikos Vyriausybs ar apskrities valdytojo sprendimuose dl ems servitut nustatymo ar raytinse sutartyse dl ems servitut nurodoma ems sklypo dalis, kurioje nustatomas servitutas, jo vieta ir ribos, keli (tak), kuriais bus naudojamasi servituto teise, ploiai, naudojimosi servitutais teiss, slygos ir laikas, nuostoli dl ems servitut atlyginimo slygos (nurodant, kad suteikiama teis naudotis ems sklypo dalimi neatlygintinai, arba 69

konkreius nuostoli ar alos atlyginimo bdus). Prie raytins sutarties dl ems servitut turi bti pridedamas 5 punkte nurodyta tvarka parengtas ir apskrities valdytojo administracijos emtvarkos ir geodezijos tarnybos patvirtintas ems sklypo, kuriame nustatomi ems servitutai, planas. 10. ems servitutai ne vliau kaip per 3 mnesius nuo j nustatymo Lietuvos Respublikos Vyriausybs ar apskrities valdytojo sprendimu (arba ne vliau kaip per 3 mnesius nuo raytins sutarties dl ems servitut sudarymo) registruojami Valstybinio ems kadastro duomen registre nurodant: ems sklyp, kuriame nustatyta (suteikta) teis naudotis servitutu, io ems sklypo savinink ar valstybins ems naudotoj, ems servituto viet, r, galiojimo laik ir slygas, asmenis bei ems sklypus, kuriems suteikta ems servituto teis. ems servituto objektai paymimi ems kadastro emlapyje. Tais atvejais, kai ems servitutas suteiktas gretimam ems sklypui, tai raoma prie Valstybinio ems kadastro duomen registre registruoto io sklypo duomen. LR ems statymo 11 str. nurodomi aukiau minto nutarimo 2 punkto ems servitut registravimo 3 pagrindai ir plaiau nedetalizuojami. Ir i viso, ems st. servitutams skirtas tik 11 straipsnis, kuriam - 1) 3 servitut nustatymo pagrindai, 2) paminta, kaip atlyginama u nuostolius, patirtus dl nustatyt servitut 3) servitut panaikinimo tvarka - ir viskas. Kitokie servituto nustatymo pagrindai ir tvarka: Projekte: Antrasis skirsnis. Servituto nustatymas: (taip pat dst ir Taminskas) 4.121 straipsnis. Servituto nustatymo pagrindai ir momentas 1. Servitutas gali bti nustatomas statymais, sandoriais bei teismo sprendimu, o statymo nustatytais atvejais administraciniu aktu. 2. I servituto kylanios teiss ir pareigos subjektams atsiranda tik registravus servitut, iskyrus atvejus, kai servitutas nustatomas statymais ar teismo sprendimu. 3. Nustatant servitutus, visais atvejais turi bti ir viepataujaniuoju dl servitut nustatymo tampanio daikto savininko valia, iskyrus atvejus, kai servitutas nustatomas statymais ar teismo sprendimu. 4.122 straipsnis. Servituto nustatymas sandoriais Sandoriais nustatyti servitutus turi teis tik pats tarnaujaniuoju tampanio daikto savininkas. 4.123 straipsnis. Servituto nustatymas teismo sprendimu 1. Teismo sprendimu servitutas nustatomas, jeigu savininkai nesutaria, o nenustaius servituto, nebt manoma normaliomis snaudomis daikto naudoti pagal paskirt. 2. Dl servituto nustatymo teismo sprendimu gali kreiptis daikto savininkas ar valdytojas. 4.124 straipsnis. Servituto nustatymo apribojimai 1. Nustatyti tarnaujaniajam daiktui nauj servitut leidiama, jeigu tuo nebus paeidiamas pirmiau nustatytasis servitutas. 2. keistam (ipotekuotam) nekilnojamajam daiktui nustatyti servitut leidiama tik esant vis kreditori sutikimui arba teismo sprendimui. 4.125 straipsnis. Daiktai, kuriems gali bti nustatomas servitutas 1. Servitutas gali bti nustatomas nekilnojamajam daiktui, kuris savo pastoviomis savybmis neterminuotam laikui gali utikrinti viepataujaniojo daikto tinkam naudojim. 2. Servituto nustatymu viepataujaniuoju ir tarnaujaniuoju tampantys daiktai ne btinai privalo turti bendr rib. Svarbiausia, kad dl nustatyto servituto tarnaujaniuoju tampantis daiktas savo pastoviomis savybmis teikt viepataujaniuoju tampaniam daiktui servituto nustatymu siekiam nuolatin naud. 3. Jeigu nustatant servitut nebuvo konkreiai nurodyta daikto dalis, kuriai nustatomas servitutas, laikoma, kad servitutas nustatytas visam daiktui. Bet jeigu servituto suteikiamomis tarnaujaniojo daikto naudojimo teismis galima vienodai gerai pasinaudoti tiek visu daiktu, tiek ir jo dalimi, tuo utikrinant tinkam viepataujaniojo daikto naudojim, tarnaujaniojo daikto savininkas turi teis nustatyti daikto dal, kurioje gali bti naudojamasi servituto nustatytomis teismis. 25.5.Servitut pasibaigimas Pagal LR Vyriausybs nutarim 1995 m. rugsjo 27 d. Nr. 1278 "Dl ems servitut nustatymo, registravimo ir panaikinimo tvarkos patvirtinimo": 13punktas:. Lietuvos Respublikos Vyriausybs arba apskrities valdytojo sprendimais nustatyti ems servitutai gali bti panaikinti iuos sprendimus primusios institucijos sprendimu, jeigu: 13.1. to prao ems servituto teise besinaudojantys asmenys; 13.2. pagal nustatytja tvarka patvirtintus teritorinio planavimo dokumentus ems servitutas pasidaro nereikalingas arba j reikia patikslinti; 13.3. dl pasikeitusi aplinkybi inyksta visuomens reikms, kurias atsivelgiant buvo nustatytas ems servitutas. 14. Lietuvos Respublikos Vyriausyb sprendimus dl jos nustatyt ems servitut panaikinimo priima ems kio ministerijos teikimu. Apskrii valdytojai sprendimus dl nustatytj ems servitut panaikinimo priima apsvarst naujus arba patikslintus teritorinio planavimo dokumentus ir inagrinj apskrii valdytoj administracijos emtvarkos ir geodezijos tarnyb, taip pat suinteresuot asmen (privaios ems savinink, valstybins ems naudotoj) ir kit asmen pateiktus praymus. ems servitutai, nustatyti privaios ems savinink ir fizini bei juridini asmen tarpusavio susitarimu, gali bti panaikinti Lietuvos Respublikos ems statymo 11 straipsnyje nustatyta tvarka. 15. Sprendimas arba raytin sutartis dl ems servitut panaikinimo registruojami apskrities valdytojo administracijos emtvarkos ir geodezijos tarnyboje ne vliau kaip per 3 mnesius nuo jo primimo, iregistruojant ems servitutus arba kitaip patikslinant Valstybinio ems kadastro duomenis. 16. Apskrii valdytoj administracijos emtvarkos ir geodezijos tarnybos, padariusios raus Valstybinio ems kadastro 70

duomen registre apie ems servitutus, apie tai ratu pranea ems savininkams ar valstybins ems naudotojams, kuri emje yra nustatyti ems servitutai, taip pat asmenims, kurie turi teis ems servitutus kit ems savinink ar valstybins ems naudotoj emje. LR ems statymo 11 str. numatyta: ems servitutai panaikinami ia tvarka: 1.nustatyti statym - statym; 2. nustatyti LR Vyriausybs arba apskrities virininko sprendimais - i institucij sprendimais; 3. nustatyti ems savinink ir fizini bei juridini asmen tarpusavio susitarimu - ali susitarimu arba teismo sprendimu. Projekte: Treiasis skirsnis. Servituto pasibaigimas 4.127 straipsnis. Servituto pasibaigimo pagrindai ir momentas 1. Servitutas pasibaigia: 1) atsisakius jo; 2) tam paiam asmeniui tapus ir viepataujaniojo, ir tarnaujaniojo daikto savininku; 3) uvus viepataujaniajam ar tarnaujaniajam daiktui; 4) pablogjus tarnaujaniajam daiktui; 5) inykus servituto btinumui; 6) sujus senaties terminui. 2. Servitutas gali pasibaigti tik io straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais. (per paskait dstytojas sak, kad 1 dalies sraas baigtinis) 3. Servituto pasibaigimo momentu laikomas jo iregistravimo momentas, iskyrus io straipsnio 1 dalies p.2 ir 3 numatytus atvejus. 4.128 straipsnis. Atsisakymas servituto 1. Viepataujaniojo daikto savininkas gali atsisakyti turimo servituto tik tarnaujaniojo daikto savininko naudai. 2. Kai servitutas suteikia kelet to paties daikto naudojimo teisi, galima atsisakyti ir tik nuo kai kuri i j. 3. Kai viepataujantysis daiktas priklauso keliems asmenims, atsisakymas nuo servituto galioja tik tuo atveju, jeigu yra bendras vis j sutikimas. 4. Turimo servituto atsisakymas turi bti formintas raytine sutartimi. 4.129 straipsnis. Servituto pasibaigimas tam paiam asmeniui tapus viepataujaniojo ir tarnaujaniojo daikto savininku 1. Servitutas pasibaigia tik tada, kai tas pats asmuo tampa viso viepataujaniojo ir viso tarnaujaniojo daikto savininku. 2. Jeigu tas pats asmuo tampa tik dalies viepataujaniojo ir tarnaujaniojo daikto savininku, tai likusiajai daliai servitutas lieka galioti. 3. Kai tarnaujantysis daiktas priklauso keliems asmenims, servitutas pasibaigia tik tada, kai visi tarnaujaniojo daikto savininkai nuosavybs teismis gijo viepataujantj daikt. 4.130 straipsnis. Servituto pasibaigimas uvus viepataujaniajam ar tarnaujaniajam daiktui Viepataujaniajam ar tarnaujaniajam daiktui uvus, servitutas pasibaigia. 4.131 Servituto pasibaigimas pablogjus tarnaujaniajam daiktui 1. Tarnaujaniajam daiktui pablogjus tiek, kad jis nebegali atlikti tarnaujaniojo daikto funkcij, pasibaigia ir servitutas. 2. Tarnaujaniojo daikto pablogjimu pasibaigs servitutas atnaujinamas, jeigu daiktas atgauna savybes, dl kuri jis vl gali atlikti tarnaujaniojo daikto funkcijas. iuo atveju neturi reikms netgi tai, kad per laik, kur pablogjs daiktas negaljo atlikti tarnaujaniojo daikto funkcij, servitutas bt pasibaigs dl senaties. 3. Sprendim dl servituto pasibaigimo bei atnaujinimo priima tarnaujaniojo daikto savininkas ir viepataujaniojo daikto savininkas tarpusavio susitarimu, o esant ginui, - teismas. 4.132 straipsnis. Servituto pasibaigimas inykus servituto btinumui 1. Kai aplinkybs pasikeiia taip, kad viepataujantysis daiktas gali bti tinkamai naudojamas nesinaudojant tarnaujaniuoju daiktu, neribojant tarnaujaniojo daikto savininko teisi naudotis tuo daiktu, servitutas pasibaigia tarnaujaniojo daikto savininko ir viepataujaniojo daikto savininko susitarimu. 2. Jeigu tarnaujaniojo daikto savininkas ir viepataujaniojo daikto savininkas nesusitaria, sprendim dl servituto pasibaigimo priima teismas. 4.133 straipsnis. Servituto pasibaigimas sujus senaties terminui 1. Servitutas pasibaigia sujus senaties terminui, jeigu turintis teis juo naudotis asmuo savanorikai deimt met pats ar per kitus asmenis nesinaudojo servitutu suteikiamomis teismis. 2. Laikas, kur nebuvo naudojamasi servitutu suteikiamomis teismis dl nenugalimos jgos ar dl tarnaujaniojo daikto savininko ar valdytojo trukdymo, senaties termin neskaitomas. 3. Jeigu servituto turtojas servitutu suteikiamas teises deimt met gyvendino tik dalyje tarnaujaniojo daikto, tai likusiosios tarnaujaniojo daikto dalies atvilgiu servitutas pasibaigia. 4. Servitutas negali pasibaigti dl senaties, jeigu buvo naudojamasi nors dalimi servituto turin sudarani teisi. 5. Sujus senaties terminui negali pasibaigti kelio servitutas, suteikiantis teis naudotis taku ar keliu, vedaniu kapines. 4.134 straipsnis. Pastat, rengini servitut pasibaigimas dl senaties Pastat, rengini servitutas dl senaties pasibaigia tik tada, kai viepataujaniojo daikto savininkas deimt met pats ar per kitus asmenis nesinaudojo servitutu suteikiamomis teismis ir tarnaujaniojo daikto atvilgiu padar k nors tokio, kas nesuderinama su naudojimusi servituto suteikiamomis teismis. 71

25.6. Teiss servitut gynimas Pagal LR Vyriausybs nutarim 1995 m. rugsjo 27 d. Nr. 1278 "Dl ems servitut nustatymo, registravimo ir panaikinimo tvarkos patvirtinimo": 8 punktas: ems savinink ir kit naudotoj praymu u nuostolius dl nustatyt servitut (iskyrus privaios ems savinink nuostolius dl servitut, nustatyt pagal 2.4 punkt, kuris: ems savinink ir fizini bei juridini asmen raytins sutartys, kuriose ali tarpusavio susitarimu nustatyti ems servitutai") atlyginama Lietuvos Respublikos Vyriausybs nustatyta tvarka suinteresuot asmen ar valstybs lomis. Privaios ems savinink praymu u nuostolius dl ems savinink ir fizini bei juridini asmen tarpusavio susitarimu nustatyt servitut iems savininkams atlyginama ali susitarimu suinteresuot asmen lomis. LR ems statymo 11 str. tas pat . Lietuvos Respublikos Vyriausybs 1995 m. gruodio 8 d. nutarimas Nr. 1545 "Nuostoli, atsiradusi dl Lietuvos Respublikos Vyriausybs ar apskrities valdytojo sprendimu nustatyt ems servitut, atlyginimo tvarka": 1. Nuostoliai, padaromi privaios ems savininkams ir valstybins ems valdytojams, nuomininkams ar kitiems naudotojams dl Lietuvos Respublikos Vyriausybs ar apskrities valdytojo sprendimu nustatyt ems servitut, apskaiiuojami taip: 1.1. kai bus sunaikinami vaismediai, vaiskrmiai ar sodai, nuostoliai vertinami vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybs 1991 m. balandio 12 d. nutarimu Nr. 135 "Dl vaismedi ir vaiskrmi, kuri vert atlyginama dl ems sklyp pamimo visuomens reikmms, kainojimo normatyv" (in., 1991, Nr. 14-379; 1994, Nr. 30-552); 1.2. kai ems kio paskirties ems nebus galima panaudoti pagal tikslin jos paskirt, nuostoliai apskaiiuojami dauginant metin normatyvin peln (apskaiiuot pagal Agrarins ekonomikos instituto parengt metodik) i terminuoto servituto naudojimo met skaiiaus (taiau ne daugiau kaip 15), o jeigu ems servitutai nustatyti neterminuotam laikui, dauginama i 15; 1.3. kai bus sunaikinami pasliai arba prarandamos dtos (arimui, trimui, sjai, pasli prieirai) los, nuostoliai nustatomi suinteresuot asmen tarpusavio susitarimu arba, jiems nesutarus, iuos nuostolius nustato apskrities valdytojo administracijos ems kio departamento ems kio valdyba pagal vidutinius tos vietovs ems kio darb kainius ir mediag, sklos bei tr kainas; 1.4. kai reiks kirsti mik, mik kio nuostoliai apskaiiuojami vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybs 1994 m. rugpjio 22 d. nutarimu Nr. 776 "Dl Pagrindins tikslins ems naudojimo paskirties nustatymo ir keitimo tvarkos patvirtinimo" (in., 1994, Nr. 66-1276) patvirtintos Pagrindins tikslins ems naudojimo paskirties nustatymo ir keitimo tvarkos 10.2 ir 10.3 punktais; 1.5. kai privatins nuosavybs objektais naudosis ir i objekt savininkai, nuostoliai nustatomi proporcingai naudojimosi iais objektais apimiai (trukmei) pagal susitarim tarp ems savininko ir servitutu suinteresuot asmen, o jeigu ie asmenys nevardyti, - tarp ems savininko ir apskrities valdytojo. 2. Privaios ems savininkams ir valstybins ems valdytojams, nuomininkams ar kitiems naudotojams nuostolius, atsiradusius dl ems servitut nustatymo, atlygina servitutu suinteresuoti asmenys. staigoms ir organizacijoms, ilaikomoms i Lietuvos valstybs biudeto ar savivaldybi biudet, los, kuri reikia nuostoliams atlyginti, gali bti skiriamos i atitinkamo biudeto, o kai nuostolius pagal susitarim su privaios ems savininku turi atlyginti apskrities valdytojas, naudojamos ems reformos fondo los. 3. Valstybiniuose mikuose mik kio nuostoliai, nurodyti ios tvarkos 1.4 punkte, atlyginami sumokant nustatyt pinig sum Mik kio ministerijos miko fond. Projekte: 4.135 straipsnis. Servituto naudotojo teis reikalauti nuostoli atlyginimo Jeigu tarnaujaniojo daikto savininkas ar valdytojas trukdo servituto naudotojui gyvendinti servitutu suteikiamas teises, tai servituto turtojas turi teis reikalauti dl trukdymo atsiradusi nuostoli atlyginimo. 4.136 straipsnis. Tarnaujaniojo daikto savininko teisi gynimas 1. Jeigu servituto turtojas netinkamai realizuoja servitutu suteiktas tarnaujaniojo daikto naudojimo teises, tuo paeisdamas tarnaujaniojo daikto savininko teises, tai tarnaujaniojo daikto savininkas turi teis reikalauti paalinti bet kokius paeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. 2. Pasibaigus servitutui, servituto turtojas, pareikalavus tarnaujaniojo daikto savininkui, turi atstatyti to daikto bkl padt, buvusi iki servituto nustatymo. I servituto turtojo negali bti reikalaujama paalinti tokius daikto pasikeitimus, kurie atsirado nepriklausomai nuo servituto buvimo. 4.137 straipsnis. Atsakomyb pagal turtines prievoles, kylanias i servituto 1. Jeigu viepataujantysis ar tarnaujantysis daiktas nuosavybs teise priklauso keliems savininkams, jie yra solidariai atsakingi pagal turtines prievoles, kylanias i servituto. 2. Jeigu viepataujantysis ar tarnaujantysis daiktas perleidiamas kitam asmeniui, pagal turtines prievoles, atsiradusias i servituto iki daikto perleidimo momento, solidariai atsako daikto perleidjas ir gijjas. 26 Tema UZUFRUKTAS Paskaitose ia tema buvo skaitomas projektas, vadovly - cituojamas projektas. Be CK 154str. ir projekto apie uzufrukt daugiau nieko nerasta. 72

26.1. Uzufrukto svoka Vadovlis: Justiniano Corpus Civilis uzufruktas apibdintas kaip teis vartoti ir naudoti svetim daikt nekeiiant jo teisins esms. Toliau cituojamas projektas. LR Civilinio kodekso 154 str.: Daikto duodami vaisiai, pajamos, gyvuli prieauglis priklauso jo savininkui, jeigu statymas arba savininko sutartis su kitu asmeniu nenustato ko kita. Turto kinio naudojimo rezultatai - produkcija ir pajamos - priklauso turto savininkui, jeigu statymai ar savininko sutartis su kitu asmeniu nenustato ko kita. Toks terminas, kaip "uzufruktas" CK neminimas. PROJEKTAS: Pirmasis skirsnis. Bendrieji nuostatai 4.138 straipsnis. Uzufrukto svoka 1. Uzufruktas - tai asmens gyvenimo trukmei ar apibrtam terminui, kuris negali bti ilgesnis u asmens gyvenimo trukm, nustatyta uzufruktoriaus teis naudoti svetim daikt ir gauti i jo vaisius, produkcij ir pajamas. 2. Uzufruktas gali bti nustatytas vieno ar keli asmen (bendrai ar nustatant kiekvieno dal) naudai. 4.139 straipsnis. Uzufrukto objektas 1. Uzufrukto objektu gali bti kiekvienas nesuvartojamasis tiek kilnojamasis, tiek ir nekilnojamasis daiktas, esantis nuosavybs teiss objektu. 2. gydamas uzufrukt pagrindin daikt, uzufruktorius gyja uzufrukt ir antraeilius daiktus, jeigu sutartimi ar statymais nenustatyta kitaip. 3. Uzufrukto objektas perduodamas uzufruktoriui pagal apra. 4. Pasikeitus daikto, kur nustatytas uzufruktas savininkui, uzufruktas ilieka. 4.140 straipsnis. Uzufrukto turinys 1. Uzufruktorius turi teis valdyti daikt bei j naudoti taip, kaip nustatyta, o jeigu nenustatyta, - kaip t daryt rpestingas savininkas atsivelgiant daikto paskirt. 2. Uzufrukto objekto naudojimo procese gaunami vaisiai, produkcija ir pajamos priklauso uzufruktoriui, jeigu sutartimi ar statymais nenustatyta kitaip. 3. Uzufrukto turinys nustatomas kiekvienu konkreiu atveju nustatant uzufrukt. Nustatantis uzufrukt subjektas gali uzufrukto turin sudaranias teises nustatyti tokias, kurios neprietarauja daikto naudojimui pagal paskirt. 4. Jeigu uzufruktas nustatytas bendrosios nuosavybs teiss objektu esant daikt, tai uzufruktorius turi tas daikto valdymo ir naudojimo teises, kurios priklausyt jam kaip bendrasavininkiui. 5.Uzufruktorius turi teis reikalauti vykdyti uzufrukto objekto atvilgiu prievoles ir priimti mokjimus. 6. Uzufruktorius neturi teiss perduoti uzufrukt kitam asmeniui, bet jis gali perduoti kitam asmeniui teis gyvendinti uzufrukt. Tokiu atveju abu subjektai atsako pagal prievoles solidariai. Laikas, kuriam perduodama kitam asmeniui teis gyvendinti uzufrukt, negali bti ilgesnis u laik, kuriam nustatytas uzufruktas. 7. Uzufruktorius neturi teiss perdirbti uzufrukto objekt arba kitokiu bdu i esms j pakeisti be uzufrukto objekto savininko leidimo ar, statymo nustatytais atvejais, - teismo sprendimo. 8. Uzufruktorius neturi teiss uzufrukto objekte rasto lobio dal, pagal statym priklausani daikto savininkui. 4.141 straipsnis. Uzufruktoriaus pareigos 1. Uzufruktorius privalo ilaikyti ir remontuoti uzufrukto objekt, kiek tai btina jo normalios bsenos utikrinimui. 2. Proporcingai turimoms uzufrukto objekto naudojimo teisms bei gaunamoms i jo pajamoms, uzufruktorius privalo mokti nustatytus mokesius bei kitus su uzufrukto objektu susijusius mokjimus, jeigu sutartimi ar statymais nenustatyta kitaip. 3. Jeigu uzufrukto objektas sugadinamas arba paeidiamas, arba paaikja btinumas atlikti neeilinius jo gerinimo ir remonto darbus, apsaugoti j nuo nenumatyt pavoj, arba tretieji asmenys pareikia apie savo teises uzufrukto objekt, uzufruktorius privalo tuojau pat praneti apie tai savininkui. 4. Uzufruktorius sutartyje, testamente ar statyme numatytais atvejais privalo apdrausti uzufrukto objekt. Jeigu uzufruktorius neapdraudia uzufrukto objekto, t gali padaryti uzufrukto objekto savininkas uzufruktoriaus sskaita. 5. Kasmet uzufruktorius savo sskaita turi pateikti uzufrukto objekto savininkui ataskait, jeigu uzufrukto slygose nenumatyta kas kita. 4.142 straipsnis. Uzufrukto gyvendinimas em 1. Uzufruktorius neturi teiss kirsti emje, kuri yra uzufrukto objektas, augani medi, iskyrus ivartas ir sausuolius. Sunaikintus medius uzufruktorius privalo atsodinti, jeigu uzufrukto slygose nenumatyta kas kita. 2. Uzufruktorius negali igauti i ems nauding ikasen, iskyrus atvejus, kai ems naudojimo paskirtis yra nauding ikasen gavyba. 4.143 straipsnis. Uzufruktoriaus atsakomyb 1. Uzufruktorius atsako u uzufrukto objekto pablogjim, kuris atsirado netinkamai gyvendinant uzufrukt. 2. Jeigu uzufruktorius nevykdo i uzufrukto atsirandani esmini pareig, uzufrukto objekto savininko praymu teismas gali skirti turto, esanio uzufrukto objektu, administratori. 26.2. Uzufrukto ekonomin reikm ia tema vadovlyje 0, per paskait tik paminjo tem, ir nieko nepasak. Manau, kad tokio klausimo nebus. 73

26.3. Uzufrukto nustatymo pagrindai Antrasis skirsnis. Uzufrukto nustatymas 4.144 straipsnis. Uzufrukto nustatymo pagrindai ir momentas 1. Uzufruktas gali bti nustatomas statymais, teism sprendimais, kai tai numato statymai, bei sandoriais. 2. I uzufrukto kylanios teiss ir pareigos daikt, kuriam privaloma valstybin registracija, subjektams atsiranda tik registravus uzufrukt, iskyrus atvejus, kai uzufruktas nustatomas statymu ar teismo sprendimu. 3. kilnojamj daikt, kuriam nra nustatyta privaloma valstybin registracija, uzufruktas atsiranda nuo daikto perdavimo momento, jeigu kitaip nenumato statymas, kai uzufruktas nustatomas statymu, jeigu kitaip nenumatyta sandoryje, kai uzufruktas nustatomas sandoriumi, ir jeigu kitaip neiplaukia i teismo sprendimo, kai uzufruktas nustatomas teismo sprendimu. 4. Nustatant uzufrukt, turi bti uzufruktoriumi tampanio asmens valia, iskyrus atvejus, kai uzufruktas nustatomas statymu ar teismo sprendimu. 4.145 straipsnis. Uzufrukt nustatymas sandoriais 1. Nustatyti uzufrukt sandoriais turi teis tik pats daikto savininkas. 2. Nustatant uzufrukt, visais atvejais turi bti ir uzufruktoriumi tampanio asmens valia. 4.146 straipsnis. Uzufrukt nustatymo apribojimai Naujas uzufruktas gali bti nustatomas s daiktus, kuriuos jau yra nustatytas uzufruktas, jeigu naujai nustatomo uzufrukto turin sudaranios daikto naudojimo teiss nesutampa su jau nustatyto uzufrukto turin sudaraniomis daikto naudojimo teismis ir naujuoju uzufruktu nustatom teisi gyvendinimas nepaeis jau esamo uzufruktoriaus teisi. 26.4. Uzufrukto pasibaigimas PROJEKTAS: Treiasis skirsnis. Uzufrukto pasibaigimas 4.147 straipsnis. Uzufrukto pasibaigimo pagrindai ir momentas 1. Uzufruktas pasibaigia: 1) atsisakius jo; 2) mirus uzufruktoriui, likvidavus juridin asmen ar prajus trisdeimiai met nuo jo nustatymo juridiniam asmeniui; 3) pasibaigus terminui ar vykus naikinaniojoje slygoje numatytam juridiniam faktui; 4) uzufruktoriui tapus uzufrukto objekto savininku; 5) uvus uzufrukto objektui; 6) pablogjus uzufrukto objektui; 7) sujus senaties terminui; 8) panaikinus uzufrukt teismo sprendimu. 2. Uzufruktas gali pasibaigti tik io straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais. 3. Uzufrukto pasibaigimo momentu laikomas jo iregistravimo momentas, iskyrus io straipsnio 1 dalies 2, 3, 4 ir 5 punktuose numatytus atvejus, bei tuos atvejus, kai uzufruktas neturjo bti registruotas. 4. Keli asmen naudai nustatytas uzufruktas pasibaigia, pasibaigus paskutinio asmens teisei, jeigu nenustatyta kitaip. 5.Uzufrukto objekto savininko ir uzufruktoriaus susitarimu ar teismo sprendimu uzufruktas gali bti pakeistas rent, jeigu dl svarbi prieasi uzufruktorius negali vykdyti savo pareig. 4.148 straipsnis. Atsisakymas uzufrukto 1. Uzufruktorius gali atsisakyti turimo uzufrukto tik uzufrukto objekto savininko naudai. 2. Kai uzufruktas suteikia kelet to paties daikto naudojimo teisi, galima atsisakyti nuo kai kuri i j. 3. Turimo uzufrukto atsisakymas turi bti formintas ratu. 4.149 straipsnis. Uzufrukto pasibaigimas mirus uzufruktoriui, likvidavus juridin asmen ar prajus trisdeimiai met nuo jo nustatymo juridiniam asmeniui 1. Uzufruktoriaus mirtimi uzufruktas pasibaigia nepriklausomai nuo to, ar jis buvo nustatytas apibrtam terminui, ar konkretaus asmens gyvenimo trukmei. Uzufruktui pasibaigus uzufruktoriaus mirtimi, jo teisi permjai privalo grinti daikt savininkui. 2. Juridinio asmens kaip uzufruktoriaus turtas daiktas turi bti grintas savininkui primus sprendim likviduoti juridin asmen arba prajus trisdeimiai met nuo uzufrukto nustatymo juridiniam asmeniui. 4.150 straipsnis. Uzufrukto pasibaigimas pasibaigus terminui ar vykus naikinaniojoje slygoje numatytam 74

juridiniam faktui 1. Jeigu nustatant uzufrukt buvo numatytas jo pasibaigimo terminas ar uzufrukto pasibaigimas buvo susietas su naikinanija slyga, tai, pasibaigus nustatytam terminui ar vykus naikinaniojoje slygoje numatytam juridiniam faktui, uzufruktas pasibaigia. 2. Jeigu uzufruktas buvo nustatytas laikotarpiui, kol treiasis asmuo sulauks tam tikro amiaus, o tas asmuo nesulauks nustatytojo amiaus mirta, tai uzufruktas ilieka iki to laiko, kada mirusysis asmuo bt sulauks nustatytojo amiaus. 3. Jeigu uzufruktas buvo nustatytas laikotarpiui, kol atsiras su treiuoju asmeniu susij slygos, o treiasis asmuo iki t slyg atsiradimo mir ir todl numatytosios slygos atsirasti negals, tai uzufruktorius isaugo savo teises iki savo gyvenimo pabaigos. 4.151 straipsnis. Uzufrukto pasibaigimas uzufruktoriui tapus uzufrukto objekto savininku 1. Uzufruktas pasibaigia tik tada, kai uzufruktorius tampa viso uzufrukto objekto savininku. 2. Jeigu uzufruktorius tampa tik dalies uzufrukto objekto savininku, tai likusiajai daliai uzufruktas lieka galioti. 4.152 straipsnis. Uzufrukto pasibaigimas uvus uzufrukto objektui Uzufrukto objektui uvus pasibaigia ir uzufruktas. 4.153 straipsnis. Uzufrukto pasibaigimas pablogjus uzufrukto objektui 1. Uzufrukto objektui pablogjus tiek, kad jis nebegali bti naudojamas pagal nustatyto uzufrukto paskirt, uzufruktas pasibaigia. 2. Uzufrukto objekto pablogjimu pasibaigs uzufruktas atnaujinamas, jeigu uzufrukto objektas atgauna savybes, dl kuri jis vl gali atlikti tokio objekto funkcijas. iuo atveju neturi reikms netgi tai, kad per laik, kur pablogjs uzufrukto objektas negaljo bti naudojamas pagal nustatyto uzufrukto paskirt, uzufruktas bt pasibaigs sujus senaties terminui. 3. Sprendim dl uzufrukto pasibaigimo bei atnaujinimo priima uzufrukto objekto savininkas ir uzufruktorius tarpusavio susitarimu, o esant ginui - teismas. 4.154 straipsnis. Uzufrukto pasibaigimas sujus senaties terminui 1. Uzufruktas, kurio objektas yra nekilnojamasis daiktas, pasibaigia sujus senaties terminui, jeigu uzufruktorius nepertraukiamai savanorikai deimt met pats ar per kitus asmenis nesinaudojo uzufruktu suteikiamomis teismis. 2. Uzufruktas, kurio objektas yra kilnojamasis daiktas, pasibaigia dl senaties, jeigu uzufruktorius savanorikai trejus metus pats ar per kitus asmenis nesinaudojo uzufruktu suteikiamomis teismis. 3. Laikas, kur nebuvo naudojamasi uzufruktu suteikiamomis teismis dl nepaprasto vykio (nenugalimos jgos) ar dl uzufrukto objekto savininko (valdytojo) trukdymo, senaties termin neskaitomas. 4. Jeigu uzufruktorius uzufruktu suteikiamas teises penkiolika met gyvendino tik dalyje nekilnojamojo daikto, tai likusiosios daikto dalies atvilgiu uzufruktas pasibaigia. 5. Uzufruktas negali pasibaigti dl senaties, jeigu buvo naudojamasi nors dalimi uzufrukto turin sudarani teisi. 4.155 straipsnis. Uzufrukto objekto grinimas pasibaigus uzufruktui 1. Pasibaigus uzufruktui, uzufruktorius privalo grinti savininkui uzufrukto objekt tos bkls, kurios j gavo, atsivelgiant normal susidvjim, jeigu nustatant uzufrukt nebuvo aptarta kitaip. 2. Uzufruktorius turi teis pasilikti daikto pagerinimus, kuriuos galima atskirti, jeigu tai nepadarys alos uzufrukto objektui. Jeigu pagerinim taip atskirti negalima, tai uzufruktorius turi teis reikalauti atlyginti padarytas pagerinimui ilaidas, bet ne daugiau kaip daikto verts padidjimas, tik tuo atveju, jeigu pagerinimus jis padar daikto savininko sutikimu. 26.5. Teiss uzufrukt gynimas PROJEKTAS: 4.156 straipsnis. Uzufrukto objekto savininko teisi gynimas

Jeigu uzufruktorius netinkamai gyvendina uzufruktu suteiktas uzufrukto objekto naudojimo teises, tuo paeisdamas daikto savininko teises, tai uzufrukto objekto savininkas turi teis reikalauti paalinti bet kokius paeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. ia tema per paskait perskait tik vien it sakin. 27 tema. IPOTEKA 27.1. Ipotekos svoka. LR Ipotekos statyme ipoteka apibdinama kaip esamo ar bsimo skolinio sipareigojimo vykdym apsaugantis turto keitimas, kai keisto turto savininkui paliekama nuosavybs teis. Jei sujus nustatytam terminui skola ipotekos kreditoriui 75

negrinama, jis turi teis reikalauti, kad keistas turtas bt parduotas i varytyni ir i gaut pinig atlyginta jam priklausanti suma. Susitarimas dl keisto turto perleidimo ipotekos kreditoriaus nuosavybn negalioja. dst. Taminsko komentaras - Ipoteka - prievols utikrinimo bdas. Hipoteka suprantama kaip: 1) kaip prievols vykdymo utikrinimo bdas; 2) kaip daiktin teis. Pagal antr samprat: savininkui paliekama ne tik nuosavybs teis, bet ir pats daiktas ir negalima susitart dl daikto perleidimo kreditoriaus naudai. Hipoteka leidia keist daikt parduoti, perleisti, bet keitimas seka paskui daikt. Hipoteka apsunkinimas daiktuyi. Hipoteka kaip daiktin teis pasireikia kaip t kreditori reikalavimo teis t turt, kuris yra keistas. ios teiss realizavimo galimyb tiesiogiai susijusi su skolinio pareigojimo vykdymu. Hipoteka, skirtingai nuo kit prievoli, siejama ne su asmeniu, o su daiktu. Daikto savininkas gali pasikeisti, o iiekojimas t daikt iliks. 27.2. Ipotekos reikm. Hipotekos atsiradimas siejamas su privaios nuosavybs atsiradimu. Realiausia kredito suteikimo garantija, nes keiiamas nekilnojamasis turtas. Hipotekos reikm kad savininkas galt gauti paskol kokioms nors investicijoms, bet ustatydamas daikt. Daikt keisti hipoteka galima kelis kartus, jei jo vert didel, ir u tai gauti kelias paskolas. Todl leidus daikt perleisti kreditoriams (kai daiktas keistas kelis kartus), bt paeistos kit kreditori teiss. Pagal dabartinius statymus perleisti daikt kreditoriui galima. Hipoteka keisti turt gali tik to turto savininkas, bet turtas gali bti keiiamas svetimam skoliniam sipareigojimui utikrinti. 27.3. Ipotekos subjektai. statyme nieko. dst. Taminskas - subjektas - tas, kuriam galima keisti daikt (kreditorius) (pagal t samprat, jei hipotek laikome daiktine teise). irti pagal bendrus pagrindus: kas gali turti kitas daiktines teises, tas gali bti ir hipotekos subjektu. 27.4. Ipotekos objektai. statymas - ipotekos objektu laikomi atskiri registruojami, i civilin apyvartos neiimti daiktai, kurie gali bti parduodami vieose varytinse. Gali bti keiiamas nekilnojamas turtas, registruotas LR nekilnojamo turto registre. Kilnojamo turto ipoteka apima keitimo momentu turto registre registruot turt, jo sudtines dalis ir priklausinius. Kilnojamo turto ipoteka neapima i io turto gaunam pajam. Negali bti keiiamas turtas, iimtas i civilins apyvartos, aretuotas turtas, taip pat turtas, kur pagal LR statymus negali bti nukreiptas iiekojimas. keiiamas turtas, iskyrus em, turi bti apdraustas, kol ipoteka bus baigta. Norint keisti turto dal, i dalis turi bti tiksliai apibrta ir registruota turto registre kaip atskiras objektas. Turtas, priklausantis bendrosios nuosavybs teis, gali bti keistas tik raytiniu bendrasavininki sutikimu. Nekilnojamo turto keitimas apima: - ipotekos registravimo momentu nekilnojamojo turto registre registruot pagrindin daikt ir jo priklausinius; - vliau prie to turto jo savininko valia prijungtus ar dl gamtini vyki prisijungusius daiktus. Ipoteka neapima turto, kur prie pagrindinio daikto po jo keitimo prijung nuomininkas ar asmuo, naudojantis turt pagal panaudos sutart. Jeigu keiiant pastat nra keiiamas ems sklypas, ant kurio stovi pastatas, pastato keitimas apima ems sklypo, ant kurio stovi keistasis pastatas, nuomos (panaudos) teis, atsiradusi nekilnojamojo turto registre registruotos ems nuomos (panaudos) sutarties pagrindu. keiiant em, ant jos stovintys pastatai nekeiiami, jei ipotekos sutartyje nenustatyta kitaip. iuo atveju, pardavus keist em varytynse, pastato savininkas gyja teis ems servitut. Jei varytynse parduodamas keistas ems sklypas, ant kurio stovi kitam asmeniui (ne ems savininkui) nuosavybs teise priklausantys pastatai, sigijusiam varytynse em asmeniui pereina buvusio ems savininko teiss ir pareigos, turtos pastato savininkui. Nekilnojamo turto ipoteka neapima i io turto gaunam pajam. Padalijus keist nekilnojamj turt, ipotekos reikalavimas nedalijamas ir lieka galioti visiems po padalijimo esantiems nekilnojamojo turto objektams. Susitarimas dl ipotekos reikalavimo padalijimo negalioja. keisti nekilnojamo turto objektai gali bti sujungti vien tik gavus kreditori, kuri reikalavimo tenkinimo eilikumas po susijungimo pasikeis, sutikim ratu. Sujungus kelis nekilnojamo turto objektus, kiekvieno i j ipoteka apima po sujungimo suformuot nekilnojamj turt. ipotekos kreditori reikalavim tenkinimo eil nustatoma pagal praymo registruoti ipotek registravimo ipotekos skyriuje dat. keisto turto savininkas neturi teiss mainti keisto turto verts. 27.5. Ipotekos rys. LR nustatomos ios ipotekos: paprastoji; jungtin; svetimo turto; maksimalioji; bendroji; slygin. Paprastoji ipoteka registruojama, kai skolininkas vieno konkretaus sipareigojimo vykdym apsaugo keisdamas vien konkret savo turto objekt. Jungtin ipoteka registruojama, kai skolininkas vieno konkretaus sipareigojimo vykdym apsaugo vienu metu keisdamas kelis savo turto objektus. Parduodant jungtine ipoteka keist turt varytinse, skola iiekoma i vis parduodam objekt 76

vienu metu, o parduoti galima tik tiek, kiek reikia kreditoriaus reikalavimui patenkinti. Turto objekt pardavimo eil nustato turto savininkas. Svetimo turto ipoteka registruojama, kai turto keitimu apsaugomas ne keiiamo turto savininko (kaito gavjo), bet kito asmens (skolininko) skolinio sipareigojimo vykdymas. kaito davjas neatsako u skolininko sipareigojimo vykdym kitu savo turtu. Tais atvejais, k ai kaito davjas vykdo keistu turtu apsaugot skolin sipareigojim arba keistas turtas parduodamas i varytini, kaito davjas turi atgrtinio reikalavimo teis asmen, kurio sipareigojimo vykdymui buvo keistas turtas, dl sumoktos sumos atlyginimo. Maksimalioji ipoteka registruojama, kai susitariama tik dl maksimalios sipareigojim apsaugojimo turtu sumos ir dl paskolos naudojimo srities. Maksimalioji ipoteka galioja ne ilgiau kaip 5 metus. Pasibaigus iam terminui, skolos dydis fiksuojamas ir ipoteka pradeda veikti kaip paprastoji, o vliau prisiimt sipareigojim i ipoteka neapsaugo. Skolos dydio fiksavimo data gali bti nustatyta ipotekos sutartyje. Jeigu tai nepadaryta, ipotekos kreditorius gali reikalauti skolos dydi fiksuoti bet kuriuo momentu, bet ne anksiau kaip prajus 3 metams nuo ipotekos registravimo dienos. Skolos dydis taip pat fiksuojamas iais atvejais: kai kiti kreditoriai reikalauja parduoti keist turt i varytini; aretavus keist turt; paskelbus skolinink arba kreditori nemokiais ar juos likviduojant; kreditoriui ar skolininkui mirus, jeigu turto paveldtojai per 8 mnesius nuo palikimo atsiradimo dienos neperregistravo ipotekos savo vardu. Skolos dydio fiksavimas panaikinamas, jei kreditoriai ataukia reikalavim parduoti turt i varytini, taip pat jei panaikinamas turto aretas arba ataukiamas skolininko ar kreditoriaus likvidavimas. Bendroji ipoteka registruojama, kai vienam skoliniam sipareigojimui apsaugoti keiiama keletas atskiriems savininkams priklausani objekt. Bendrosios ipotekos sutartyje turi bti nurodyta keist objekt pardavimo varytinse eil. Bendrja ipoteka keisto objekto savininkas gali objekt dar kart keisti tik baigs ipotek. Slygin ipoteka registruojama, jeigu susitariama, jog: ipoteka sigalios nuo to momento, kai sutartyje numatyta slyga bus vykdyta. Kol slyga nevykdyta, ipoteka kreditoriaus praymu gali bti bet kuriuo momentu panaikinta. ipoteka galios tik iki to momento, kol bus vykdoma sutartyje numatyta slyga. Jei slyga nebevykdoma, kreditorius turi teis reikalauti, kad ipoteka bt baigta. Slyga gali bti nustatoma tiek kreditoriui, tiek skolininkui. 27.6. Ipotekos staigos. 27.7. Ipotekos sudarymo ir perdavimo tvarka Ipotekos registravimo tvarka. ipoteka sigalioja nuo jos registravimo ipotekos knygoje momento, kartu padarant atitinkamas atymas keisto turto registre. Praymas registruoti nekilnojamojo turto ipotek pateikiamas nekilnojamo turto buvimo vietos ipotekos skyriui, o praymas registruoti kilnojamojo turto ipotek - bet kuriam ipotekos skyriui. Praymas pakeisti arba baigti ipotek pateikiamas ipotek registravusiam ipotekos skyriui. Turto keitimo (ipotekos) sutartis arba vienaalis keiiamo turto savininko pareikimas keisti turt forminami ipotekos laktu, kurio form tvirtina Teisingumo ministerija. Kai turtas keiiamas ipotekos sutartimi, ipotekos lakt pasirao skolininkas, keiiamo turto savininkas (kai skolininkas ir turto savininkas ne tas pats asmuo) ir kreditorius, o tais atvejais, kai turtas keiiamas vienaaliu keiiamo turto savininko pareikimu - keiiamo turto savininkas. ipotekos laktas turi bti patvirtintas notaro ir statymo nustatyta tvarka registruotas ipotekos registre. Jeigu ipotekos lakt surao keiiamo turto savininkas vienaalikai, kreditorius gali bti nenurodytas. iuo atveju suraomas pareiktinis ipotekos laktas. Pareiktinis ipotekos laktas jo turtojo pageidavimu bet kuriuo momentu gali bti formintas vardiniu ipotekos laktu. Skolin sipareigojim, apsaugot ipoteka, galima reikalauti vykdyti tik pateikus ipotekos lakt. Jeigu kreditorius nepateikia ipotekos lakto, skolininkas savo sipareigojimo gali nevykdyti. Skolininkui vykdius ipoteka apsaugot skolin sipareigojim, kreditorius privalo grinti skolininkui ipotekos lakt, kuriame paymta apie skolinio sipareigojimo vykdym. Praymas registruoti ipotek registruojamas pateikus ipotekos skyriui ipotekos lak?t ir kitus ipotekos registro nuostatuose nurodytus dokumentus. ipotekos skyrius atsisako priimti praym registruoti ipotek ir grina j kartu su prie jo pridtais dokumentais kiekvienu i i atvej, jeigu: praymas registruoti nekilnojamojo turto ipotek pateiktas ipotekos skyriui ne pagal turto buvimo viet; prayme nenurodyti skolininkas ir keiiamo turto savininkas bei juos identifikuojantys duomenys. registruotas ipotekos lakto originalas kartu su prie jo pridtais dokumentais ir paymjimu apie ipotekos registravim centriniame ipotekos registre isiuniami ipotekos kreditoriui, o tais atvejais, kai registruotas pareiktinis ipotekos laktas - keiiamo turto savininkui. Praymai pakeisti ir baigti ipotek registruojami ta paia tvarka kaip ir praymai registruoti ipotek. ipotekos reikalavimo perleidimas ir keitimas. ipotekos reikalavim kreditorius gali perleisti kitam asmeniui, iskyrus atvejus, kai ali susitarimu ipotekos sutartyje rayta, jog kreditorius neturi teiss tai daryti. Asmeniui, gijusiam ipotekos reikalavim, pereina visos ankstesnio ipotekos kreditoriaus teiss. ipotekos reikalavimas perleidiamas perduodant ipotekos lakt indosamentu. Indosamentas turi bti raytas ipotekos lakte, nurodant asmen, kuriam perleidiamas ipotekos reikalavimas. Indosamentas turi bti pasiraytas indosanto (ipotekos lakto turtojo) ir registruotas ipotekos registre. Kai turtas keistas kelis kartus, vienas ipotekos kreditorius gali perleisti savo eils pirmum patenkinti reikalavim i keisto turto verts kitam to paties skolininko ipotekos kreditoriui. Tai raoma abiejuose ipotekos laktuose. Jei kreditoriaus, 77

perleidianio savo eils pirmum, reikalavimo suma yra maesn nei permjo, btinas tolesns nei perleidjo ir pirmesns nei permjo eils kreditori notarikai patvirtintas sutikimas. Susitarimas dl ipotekos kreditoriaus pirmumo perleidimo sigalioja registravus j ipotekos registre. ipotekos kreditorius gali keisti savo ipotekos reikalavim gaunamai paskolai apsaugoti. keiiant ipotekos reikalavim, skolos grinimo terminas negali bti ilgesnis u ipotekos sutartyje nurodyt skolos grinimo termin. ipotekos reikalavimas keiiamas ali susitarimu, raant tai ipotekos lakte, ir sigalioja nuo io susitarimo registravimo ipotekos registre. 27.8. Skolos iiekojimas ipotekos kreditoriaus naudai. Jeigu skolininkas sutartyje nustatytu terminu nevykdo ipoteka apsaugoto skolinio sipareigojimo, kreditorius gali kreiptis ipotek registravus ipotekos skyri su pareikimu dl priverstinio skolos iiekojimo. ipotekos teisjas priima nutart aretuoti keist turt ir spja skolinink ir keisto turto savinink, kad, negrinus skolos per vien mnes, keistas turtas bus parduotas i varytini. ipotekos kreditorius turi teis reikalauti patenkinti ipoteka apsaugot reikalavim prie? termin, jeigu: kiti kreditoriai statym nustatytais atvejais reikalauja parduoti keist turt i varytini; skolininkas mir; pradta skolininko ar keisto turto savininko bankroto procedra arba priimtas sprendimas j likviduoti (kai skolininkas yra juridinis asmuo ar mon, neturinti juridinio asmens teisi); keisto turto vert sumainama tiek, kad kyla pavojus, jog nebebus galima iki galo atlyginti ipotekos kreditoriaus reikalavimo, kreditorius gali reikalauti i skolininko anksiau nei sueis sutarties terminas, vykdyti t skolinio sipareigojimo dal, kuria sumajo keisto turto vert, bet skolininkas io reikalavimo nevykd; keisto turto draudimo sutartis nutraukta prie termin. Nuo keisto turto areto momento keisto turto savininkas netenka teiss perleisti turt kitiems asmenims, taip pat keisti, inuomoti ar kitokiomis teismis j apsunkinti. Sutartys, sudarytos paeidiant iuos draudimus, teismine tvarka gali bti pripaintos negaliojaniomis. Jei skola per 1 mnes nuo keisto turto areto dienos negrinta, kreditorius pakartotinai kreipiasi su pareikimu ipotekos skyri dl skolos iiekojimo ir kartu pateikia ipotekos lakt. ipotekos teisjas priima nutart u skol keist turt parduoti i varytini. Apie varytines teismo antstolis ratikai turi praneti visiems ipotekos kreditoriams, kuri reikalavimams patenkinti yra keistas is turtas, keisto turto savininkui ir skolininkui. Varytins skelbiamos ir vykdomos ipotekos statymo ir CPK nustatyta tvarka. Neparduotas varytinse turtas gali bti perduotas iiekotojui arba parduotas be varytini CPK nustatyta tvarka. ipotekos teisjas per 3 dienas nuo turto pardavimo (perdavimo) akto gavimo dienos priima nutart baigti ipotek. Jei varytinse buvo parduotas turtas, kur po ipotekos registravimo atlygintinai buvo gijs kitas asmuo, is asmuo turi atgrtinio reikalavimo skolinink teis. 27.9. Ipotekos pasibaigimas. Ipoteka pasibaigia nuo to momento, kai iregistruojama i centrinio ipotekos registro. Sumokjs vis skol arba vykds kit sutarties sipareigojim, skolininkas gali reikalauti, kad ipoteka bt baigta. Asmuo, gijs keist turt atlygintinai, kol kreditorius nesikreip ipotekos skyri dl skolos iiekojimo, gali ilaisvinti turt nuo ipotekos, pasilydamas kreditoriui maesn sum, negu nustatyta skoliniame sipareigojime. keisto turto gijjas turi nurodyti sum, silom u turto ilaisvinim. Apie tai ipotekos skyrius privalo ratu praneti kreditoriui. Jei per 40 dien kreditorius nieko nepranea ipotekos skyriui, laikoma, kad jis su siloma kaina sutiko. Naujasis turto savininkas sumoka kreditoriui sutart sum ir taip u?baigia ipotek. Jei kreditorius nesutinka su siloma kaina, ipotekos teisjas priima nutart priverstinai parduoti keist turt varytynse. Pradin kain silo kreditorius. i kaina privalo bti didesn u pasilyt jam kain ne maiau kaip deimtadaliu. Asmuo, atlygintinai gijs kelis kartus keist turt, gali ilaisvinti turt nuo ipotek j eils tvarka. Jei turtas parduodamas varytinse, kreditorius privalo atlyginti turto pirkimo forminimo ilaidas asmeniui, reikalavusiam i?laisvinti turt nuo ipotekos. Ilaisvinti turt nuo ipotekos keisto turto paveldtojai bei asmenys, gij turt neatlygintinai, neturi teiss. Priverstinis keisto turto pardavimas ilaisvina j nuo vis ipotek. Kreditorius turi teis bet kuriuo momentu atsisakyti ipotekos, nors skolininkas ir nebt vykds sipareigojimo. statym nustatyta tvarka pripainus ipotekos sutart negaliojania, registruota ipotekos registre ipoteka baigiama ir iregistruojama i ipotekos registro. Jei pasibaigus skolos grinimo terminui ipotekos kreditoriaus buvimo vieta yra neinoma, keisto turto savininkas arba skolininkas gali mokti reikaling atsiskaityti skolos ir palkan sum depozitin ipotekos skyriaus sskait ir pateikti pareikim ipotekos skyriui baigti ipotek. Kreditorius gali atsiimti skol per 10 met. Jeigu nuo skolos grinimo termino pabaigos 10 met ipotekos kreditoriaus buvimo vieta yra neinoma, keisto turto savininkas ar skolininkas gali reikalauti, kad ipoteka bt baigta. Kitos daiktins teiss (nra nei vadovlyje nei galiojaniame CK, bet atsiras, kai bus priimtas naujas CK) 28 tema. keitimas. keitimas prievols utikrinimo bdas, kai keistu turtu teis naudotis paliekama keisto turto savininkui, taip pat jam lieka teis naudotis to daikto vaisiais ir pajamomis. keitimas - tai esamo ar bsimo skolinio sipareigojimo vykdym utikrinantis neregistruotino daikto ar turtini teisi keitimas, kai keitimo objektas perduodamas kreditoriui, treiajam asmeniui ar paliekamas pas kaito davj. Pagal keitim 78

kreditorius (kaito turtojas) turi teis, skolininkui nevykdius keitimu utikrintos prievols, gauti savo reikalavimo patenkinim i keistojo turto verts pirmiau u kitus kreditorius. keitimas atsiranda pagal sutart arba statym. Jeigu keitimas atsiranda pagal statym, tai statyme turi bti nurodyta, koks btent turtas yra keiiamas. keitimu gali bti utikrintos bet kurios pinigins prievols vykdymas. keitimo objektu gali bti neregistruotini daiktai ir turtins teiss. keitimo objektu negali bti tokie daiktai, kuriuos pagal galiojanius statymus negali bti nukreiptas iiekojimas. Jeigu statymas ar sutartis nenumato ko kita, daikto keitimas apima ir daikto priklausinius bei neatskirtus vaisius. Daikt keitimas gali bti atliekamas perduodant kreditoriui dokumentus, suteikianius teis t daikt (konosamentus ir kt.). statymo nustatytais atvejais keitimo objektu taip pat gali bti daiktai, kurie taps kaito davjo nuosavybe ateityje. keisti daikt, esant bendrja nuosavybe, galima tik esant raytiniam vis bendrasavininki sutikimui. keiiant kaito davjui priklausani dal bendrojoje nuosavybje, kit bendrasavininki sutikimas nereikalingas. kaito davjas, sutikus kaito turtojui, gali pakeisti individualiais poymiais apibrt daikt, esant keitimo objektu, kitu daiktu. keitimo objektu gali bti teiss em, mik, kitus daiktus, t.y. naudojimo teis, nuomos teis ir kitos turtins teiss, iskyrus teises, susijusias su kreditoriaus asmenybe, taip pat teises, kurias perleisti draudia statymas ar sutartis. statymo nustatytais atvejais keitimo objektu taip pat gali bti turtins teiss, kurias kaito davjas gys ateityje. Kai keiiam turtin teis patvirtina vertybiniai popieriai ar specials dokumentai, jie perduodami kaito turtojui, jeigu nesusitarta kitaip. kaito davju gali bti tiek pats skolininkas, tiek ir treiasis asmuo. kaito davjas turi bti keiiamojo daikto savininkas arba asmuo, kuriam priklauso turtin teis, esanti keitimo objektu, iskyrus atvejus, kada statymas nustato, kad keitimo objektas gali bti gytas kaito davjo nuosavybn ateityje. Turtin teis, priklausanti keliems asmenims, gali bti keista tik jiems visiems ratu sutikus. Teises, susijusias su daikt nuoma (panauda), nuomininkas (panaudos gavjas) gali keisti tik nuomotojui (panaudos davjui) ratu sutikus. keistojo daikto nuosavybs teisei perjus i kaito davjo kitam asmeniui, keitimo teis lieka galioti, kai keitimo objektas buvo perduotas kaito turtojui arba jeigu keitimo laktas buvo registruotas ipotekos registre, jeigu statymas nenustato kitaip. i taisykl taip pat taikoma ir tais atvejais, kai keitimo objektu yra turtins teiss. keitimo teis galioja pilna apimtimi ir tuo atveju, jeigu skolininkas prievol vykdo dalinai. Kai keitimo objektas perduodamas kaito turtojui, sudaroma raytin keitimo sutartis. Kai keitimo objektas perduodamas treiajam asmeniui arba paliekamas pas kaito davj, keitimo sutartis ir keitimo objekto savininko vienaalis pareikimas keisti daiktus ar turtines teises forminami suraant keitimo lakt, kuris tvirtinamas notarikai ir registruojamas ipotekos registre. Jeigu dl to paties keitimo objekto yra forminti keli keitimo laktai, prioritetas yra suteikiamas reikalavimui, kuris yra utikrintas anksiau formintu keitimo laktu. Kreditoriaus, kuriam keitimo teis atsirado vliau, reikalavimas tenkinamas tik atlyginus keisto daikto pardavimo ilaidas ir visikai patenkinus ankstesnio kreditoriaus reikalavimus. Jeigu pirmesniuoju keitimu daiktas nebuvo perduotas kaito turtojui ir jeigu ko kita nenumato keitimo laktas, yra leidiamas paskesnis keitimas neperduodant keitimo objekto kaito turtojui. Tokiais atvejais ankstesnis keitimas lieka galioti. kaito davjas privalo praneti kiekvienam kreditoriui apie visus ankstesnius ir paskesnius keitimus. keitimo teis atsiranda nuo keitimo sutarties sudarymo momento, kai keistas daiktas perduodamas kreditoriui ar treiajam asmeniui, arba nuo keitimo registravimo momento, kai keistas daiktas paliekamas kaito davjui, jeigu keitimo lakte nenumatyta kitaip. Asmuo, kuriam perduotas keistas daiktas, privalo j tinkamai laikyti. Jis atsako u io daikto isaugojim, jeigu nerodo, kad daiktas prarastas arba sualotas ne dl jo kalts. Toks asmuo neturi teiss naudotis keistuoju daiktu, jeigu ko kita nenumato statymas arba sutartis. kaito turtojas gyja teis nukreipti iiekojim keitimo objekt, jeigu, sujus prievols vykdymo terminui, prievol nra vykdoma, taiau ne anksiau, kaip po dvideimties dien po prievols vykdymo termino pasibaigimo. ali susitarimu gali bti nustatytas kitoks, taiau ne trumpesnis, kaip deimties dien lengvatinis terminas. Skolininkui nevykdius keitimu utikrintos prievols, kreditoriaus reikalavimas patenkinamas i keistojo daikto verts, jeigu ko kita nenustato statymas ar sutartis. Kreditorius parduoda keist daikt kreditoriaus, skolininko ir kaito davjo (kai kaito davjas yra ne skolininkas) sutartu bdu arba bendru sutarimu perduoda j kreditoriaus nuosavybn, o nesutarus, - aukcione ipotekos teisjo nustatyta tvarka. Jeigu sumos, gautos pardavus keistj daikt, neutenka kaito turtojo reikalavimui pilnutinai patenkinti, tai, nesant kitokio nurodymo statyme ar sutartyje, kaito turtojas turi teis iiekoti trkstam sum i skolininko kito turto. keitimas dtas prie daiktins teiss projekte, todl, kad keistojo daikto nuosavybei perjus i kaito davjo kitam asmeniui, keitimo teis lieka galioti, kai keitimo objektas buvo perduotas kaito turtojui arba keitimo laktas registruotas hipotekos registre, jei statymas nenustato kitaip. i nuostata taikoma ir turtinms teisms. keitimas daikto apsunkinimas, o pagal daiktins teiss bendrus principus apsunkinimas eina paskui daikt. Todl pagal anksiau mint nuostat keitimas keliauja su daiktu. iuo aspektu keitimas ir priskiriamas projekte prie daiktins teiss. CK projektas: galimas ir nevienkartinis daikto keitimas. keitimo teis pasibaigia: 1) pasibaigus keitimu utikrintai prievolei; 2) uvus keistam daiktui; 3) kaito turtojui gijus keistojo daikto nuosavybs teis arba keistoms teisms perjus kaito turtojui; 4) pasibaigus teiss, esanios keitimo dalyku, galiojimo terminui; 5) kreditoriui negalint patenkinti savo reikalavimo keitimo dalyko sskaita dl iekinins senaties termino praleidimo. kaito davjas turi teis bet kuriuo metu iki keitimo dalyko realizavimo momento panaikinti keitim tinkamai vykdydamas keitimu utikrint prievol. 79

Teiss svetim daikt: 1) daikto sulaikymo teis; 2) kito asmens turto administravimas. ios teiss pagal savo turin lanbai skirtingos, todl turi bti reguliuojamos. Daikto sulaikymo teis. Kitam asmeniui priklausanio daikto teistas valdytojas, turintis daikto savininkui reikalavimo teis, gali sulaikyti jo daikt tol, kol bus patenkintas reikalavimas. Sulaikymo teis negali bti gyvendinama, jeigu nra sujus reikalavimo vykdymo terminas. Daikto sulaikymo teis turintis asmuo gali pasilikti sulaikyto daikto duodamus vaisius ir j sskaita patenkinti savo reikalavimus pirmiau u kitus kreditorius. Daikto duodam vaisi sskaita pirmiausiai sumokamos palkanos, o po to pagrindin prievol. Daikto sulaikymo teis turintis asmuo privalo j saugoti ir laikyti taip, kad bt u?tikrintas daikto saugumas. Be skolininko sutikimo sulaikyto daikto negalima inuomoti, keisti, kitaip j apsunkinti ar naudoti j pagal tikslin paskirt, iskyrus tok jo naudojim, kuris btinas daikto isaugojimui. Jeigu daikto sulaikymo teis turintis asmuo turjo sulaikyto daikto ilaikymo ilaid, jis gali reikalauti i daikto savininko atlyginti ias ilaidas, iskyrus atvejus, kai savininkas rodo, kad tos ilaidos nebuvo btinos. Jeigu daikto sulaikymo teis turintis asmuo daikto sulaikymo laikotarpiu padaro ilaidas, kurios padidina daikto vert, jis gali reikalauti i daikto savininko sumokti pinig sum, kuria padidjo daikto vert, arba kitaip atlyginti ias ilaidas. Skolininkas, pateiks adekvat savo prievols vykdymo utikrinim, turi teis reikalauti, kad daiktas bt perduotas jam. Daikto sulaikymo teis pasibaigia, kada valdytojas praranda valdym, iskyrus atvejus, kai daikto savininkui (skolininkui) sutikus, valdytojas daikt inuomoja arba keiia kitiems asmenims. Kito asmens turto administravimas. Taikymo sritis - normos reguliuoja bet kokio asmens veikl, kuris administruoja kitam asmeniui nuosavybs teise priklausant turt, iskyrus atvejus, kai CK arba kiti LR statymai nustato kitok turto administravimo bd. Administravimas steigiamas teismo nutartimi, statymu arba sandoriu. Nekilnojamojo daikto administravimo faktas, nurodant administratori, registruojamas vieame registre. Turto administratoriumi gali bti fizinis ar juridinis asmuo, kuriam LR teiss aktai leidia teikti turto administravimo paslaugas. Administratorius, sudarydamas sandorius, privalo nurodyti, kad jis veikia kaip administratorius. Skiriamas turto paprastas administravimas, kai administratorius atlieka visus veiksmus, btinus turto isaugojimui arba jo naudojimui pagal tikslin paskirt utikrinti, ir turto visikas administravimas - kai administratorius ne tik turi isaugoti turt, bet taip pat privalo j gausinti, tvarkyti taip, kad jis duot pajamas bei naudoti j tokiam tikslui, kuris yra palankiausias naudos gavjui. Administravimo ris nustatoma administravim steigianiame akte. Turto paprasto administravimo atveju administratorius privalo priimti turto duodamus vaisius ir pajamas, registruoti skolas ir jas apmokti i administruojamo turto, taip pat gyvendinti kitas teises, susijusias su turto valdymu ir naudojimu. I administruojamo turto gaunamas las administratorius turi teis saugiai investuoti pagal CK normas. Administratorius neturi teiss keisti turto tikslin paskirt, iskyrus atvejus, kai tokiems veiksmams leidim i?duoda teismas. Turto visiko administravimo atveju administratorius, greta turto paprasto administravimo numatyt teisi, taip pat gali perleisti turt, j investuoti, keisti ar kitaip apsunkinti, ar keisti jo tikslin paskirt. Administratoriui draudiama panaudoti savo funkcijas jo asmeniniais interesais. Apie bet kok interes konflikt administratorius privalo nedelsiant praneti naudos gavjui. Administratorius neturi teiss sujungti ar sumaiyti administruojamo turto su savo turtu, neturi teiss naudoti administruojamo turto ar informacijos, gaunamos ryium su turto administravimu, savo interesais, iskyrus atvejus, kai tai leidia daryti naudos gavjas ar administravim steigs aktas. Administratorius neturi teiss perleisti administruojamo turto neatlygintinai kitiems asmenims, taip pat negali atsisakyti teisi, kurias naudos gavjas turi administruojam turt. Administratorius neturi teiss administruojam turt sigyti savo nuosavybn, iskyrus atvejus, kai tai leidia naudos gavjas ar teismas, arba kai administruojam turt paveldi. Administratorius nra asmenikai atsakingas prie treiuosius asmenis pagal prievoles, kurias jis sudar administruodamas turt, iskyrus atvejus, kai jis veik savo vardu. Administratorius asmenikai atsakingas prie treiuosius asmenis, jeigu jis virijo savo galiojimus, iskyrus atvejus, kai naudos gavjas sandor vliau patvirtino, ar tretysis asmuo inojo, kad administratorius veikdamas virijo savo galiojimus. Naudos gavjas atsako prie treiuosius asmenis u administratoriaus kaltais veiksmais, vykdant funkcijas, padaryt al tik ta suma, kuri jis gavo i? administratoriaus. Pripastama, kad administratorius virijo savo galiojimus, jeigu jis vienas atliko tokius veiksmus, kuriuos galjo atlikti tik su kitu asmeniu, iskyrus atvejus, kai tokius veiksmus jis atliko naudingiau, nei i jo buvo reikalaujama. Kai turt administruoja keli administratoriai, visus su turto administravimu susijusius sprendimus priima administratori dauguma, jeigu statymas ar administravimo steigimo aktas nereikalauja vis administratori bendro sprendimo. Jeigu keli administratoriai vengia priimti sprendim, kiti gali kreiptis teism leidimo veikti pavieniui ar pakeisti sprendim primimo tvark. Administratorius kitiems asmenims arba savo atstovui gali pavesti atlikti tik atskirus veiksmus. Vykdyti visas savo funkcijas administratorius gali pavesti tik kitiems administratoriams. U toki asmen atliktus veiksmus atsako pats administratorius. Visi administratoriai u veiklos pasekmes atsako solidariai, iskyrus atvejus, kai j pareigos buvo paskirstytos statymu, teismo sprendimu ar administravimo steigimo aktu. Tokiu atveju kiekvienas administratorius atsako tik u savo veiksmus. Administratoriai atsako naudos gavjui u savo veiksmus, o tais atvejais, kai paveda tuos veiksmus atlikti kitiems asmenims, ir u t asmen, kuriems buvo paved juos atlikti, veiksmus. Administruojamo turto investicijos atliekamos naudos gavjo vardu, jeigu kitaip nenustato statymas ar administravimo steigimo aktas. Preziumuojama, kad administratoriaus atliktos investicijos yra saugios, jeigu: 80

1) turtas investuotas nekilnojamuosius daiktus; 2) turtas investuotas valstybs vertybinius popierius. Nesaugioms investicijoms turt naudojantis administratorius atsako u? visokius nuostolius. I administruojamo turto gaut pajam administratorius turi teis: 1) sumokti draudimo mokas, susijusias su administruojamu turtu; 2) padengti turto remonto ir ilaikymo ilaidas; 3) sumokti turto mokesius; 4) panaudoti turto amortizaciniams atskaitymams; 5) vykdyti kitas prievoles, susijusias su turto administravimu. Administratorius privalo vesti pajam ir ilaid apskait. Turto administravimas pasibaigia: 1) pasibaigus naudos gavjo teisms administruojam turt; 2) pasibaigus administravimo terminui ar vykus slygai, numatytai administravimo steigimo akte; 3) inykus prieastims, dl kuri buvo steigtas administravimas arba pasiekus tiksl, kuriam buvo steigtas administravimas; panaikinus turto administravim. Turto administratoriaus galiojimai pasibaigia: 1) administratoriui mirus, j likvidavus ar iklus bankroto byl; 2) administratoriui atsisakius galiojim; 3) administratori pripainus neveiksniu ar ribotai veiksniu; 4) pakeitus vien administratori kitu; 5) panaikinus administravim. Pasibaigus administravimui, administratorius turi pateikti ataskait naudos gavjui, j paskyrusiam asmeniui (institucijai), taip pat kitiems administratoriams, perduoti turt jo buvimo vietoje, bei grinti visk, k gavo vykdydamas pareigas. Daikt, daiktini teisi ir juridini fakt registravimas. (Suteiktas atskiras skyrius CK projekte) Registruojami daiktai - tai nekilnojamieji daiktai ir pagal prigimt kilnojamieji daiktai, kuri gijimo ir perleidimo pagrind registravim nustato LR teiss aktai. ie daiktai, j apsunkinimai, daiktins teiss, o statym nustatytais atvejais ir juridiniai faktai turi bti registruojami statymo nustatyta tvarka vieame registre. Vieame registre turi bti registruojami su daiktais, j apsunkinimais bei daiktinmis teismis susij ie juridiniai faktai: 1) sandoriai ir sprendimai, kuriais keiiamas registruojamo turto teisinis statusas ar i esms keiiamos jo valdymo, naudojimo ir disponavimo galimybs; 2) sutartys tarp registruojamo turto bendrasavininki dl bendro turto; 3) registruoto turto paveldjimas; 4) registruoto turto aretas; 5) registruoto turto (dydio, paskirties ir pan.) ir daiktines teises j turini asmen pavards, pavadinimo pasikeitimai; 6) civilins bylos, dl registruojamo turto teisinio statuso, iklimo faktas; 7) siteisj teismo sprendimai, takojantys registruojamo turto teisin status, bei atitinkamos teismo nutartys; 8) turto administravimo faktas. Daiktai, j apsunkinimai, daiktins teiss ir juridiniai faktai laikomi registruotais, kai atitinkami duomenys statym nustatyta tvarka raomi vieame registre. Superficijus. Superficijus - tai teis naudotis kitam asmeniui priklausania eme statini ar daugiamei sodini ant jos sigijimui bei valdymui nuosavybs teise ar ems gelmi naudojimui. Pasikeitus ems, statini ar sodini savininkui, superficijus ilieka. Superficij nustataniame akte gali bti numatyta, kad jo turtojas turi sumokti ems savininkui vienkartin sum arba mokti nuolat periodiniais mokjimais. Superficijaus turtojas turi teis ant kitam asmeniui priklausanios nuosavybs teise ems sigyti nuosavybn ar turti nuosavybs teise statinius ar sodinius. Nustatant superficij gali bti apribota superficijaus turtojo teis statyti, naudoti ar griauti statinius bei sodinti ar naikinti sodinius. Superficijus gali bti terminuotas arba neterminuotas. Superficijus nustatomas ems savininko ir superficijaus turtoju tampanio asmens susitarimu arba testamentu. Superficijus pasibaigia: 1) sutapus viename asmenyje ems savininkui ir superficijaus turtojui; 2) pasibaigus terminui; 3) ?uvus statiniams ar sodiniams; 4) superficijaus turtojui nesumokjus mokesio daugiau kaip u dvejus metus. Pasibaigus superficijui, nuosavybs teis statinius ar sodinius pereina ems savininkui. ems savininkas turi atlyginti j vert, jeigu taip buvo numatyta superficij nustataniame akte. Superficijaus turtojas gali pasiimti statinius ar sodinius, jeigu jis atstato em ankstesn padt ir jeigu superficij nustatantis aktas nenumato ko kita. Emphyteuzis. Emphyteusis - tai teis naudotis kitam asmeniui priklausaniu ems sklypu ar kitu nekilnojamuoju daiktu nebloginant jo kokybs, nestatant statini, nesodinant daugiamei sodini ir neatliekant kit darb, kurie i esms padidint naudojamos ems ar kito nekilnojamojo daikto vert. Emphyteusis gali bti terminuotas arba neterminuotas. Emphyteusio terminas negali bti trumpesnis kaip deimt met. 81

Pasikeitus emphyteusio objekto savininkui arba mirus emphyteusio turtojui, emphyteusis ilieka, jeigu emphyteusio turtojo statyminiai pdiniai tinkamai naudoja emphyteusio objekt ir vykdo kitus emphyteus nustataniame akte numatytus sipareigojimus. Emphyteus nustataniame akte gali bti numatyta, kad jo turtojas turi sumokti emphyteusio objekto savininkui vienkartin sum arba mokti nuolat periodiniais mokjimais. Emphyteusis nustatomas nekilnojamojo daikto, tampanio emphyteusio objektu, savininko ir emphyteusio gijjo susitarimu arba testamentu. Jeigu emphyteus nustatantis aktas nenumato kitaip, tai jo turtojas naudojasi emphyteusio objektu kaip savininkas, tik i esms nedidindamas jo verts, o taip pat neturi teiss keisti jo tikslins paskirties be savininko sutikimo. Jeigu emphyteusio objektas yra ems sklypas, emphyteus nustataniame akte gali bti numatyta emphyteusio naudotojo teis statyti statinius ar sodinti sodinius, reikalingus ems naudojimui pagal paskirt. Emphyteusio turtojas savo sskaita privalo ilaikyti emphyteusio objekt ir j remontuoti. Jeigu nenustatyta kitaip, emphyteusio turtojui priklauso nekilnojamojo daikto, esanio emphyteusio objektu, duodami vaisiai. Emphyteus nustataniame akte gali bti nurodyta, kad emphyteusio turtojas be savininko sutikimo savo teisi negali perleisti kitam asmeniui arba padalinti emphyteusio. Jeigu emphyteus nustataniame akte nenumatyta kitaip, emphyteusio turtojas turi teis steigti subemphyteus. Subemphyteusio turtojas neturi daugiau teisi u pradin turtoj. Emphyteusiui pasibaigus, pasibaigia ir subemphyteusis. Jeigu emphyteus nustataniame akte nenumatyta kitaip, emphyteusio turtojas turi teis i?nuomoti emphyteusio objekt. Pasibaigus emphyteusiui, nuomos sutartis i?lieka ir tampa privaloma savininkui, iskyrus atvejus, kai nuomos sutartis be savininko sutikimo sudaryta ilgesniam nei penkeri met terminui. Emphyteusis pasibaigia: 1) pasibaigus terminui; 2) uvus emphyteusio objektui; 3) panaikinus teismo sprendimu; 4) sutapus viename asmenyje emphyteusio objekto savininkui ir emphyteusio turtojui; 5) nenaudojant emphyteusio objekto deimt met; 6) ali susitarimu. Ephyteus nustataniame akte gali bti numatyti prielaikiniai emphyteusio pasibaigimo pagrindai tiek savininko, tiek ir emphyteusio turtojo iniciatyva. Prajus dvideimt penkeriems metams po steigimo, turtojo ar savininko praymu emphyteusis gali bti teismo sprendimu pakeistas ar panaikintas, jeigu atsiranda nenumatytos aplinkybs, dl kuri nebegalima naudotis daiktu ankstesnmis slygomis. Pasibaigus emphyteusiui, jo turtojas privalo grinti savininkui emphyteusio objekt. Emphyteusio objekto turtojui turi bti kompensuota daikto, kur buvo nustatytas emphyteusis, pagerinim vert, jeigu pagerinimai buvo padaryti savininkui sutikus. Emphyteusio turtojas turi teis sulaikyti emphyteusio objekto perdavim savininkui tol, kol savininkas nesumoks kompensacijos. Emphyteusio objekto savininkas gali sulaikyti emphyteusio turtojui priklausant daikt, kol turtojas su juo neatsiskaitys. Jeigu emphyteus nustataniame akte buvo numatyta emphyteusio naudotojo teis statyti statinius ar sodinti sodinius, reikalingus ems naudojimui pagal paskirt, tai pasibaigus emphyteusiui, jo turtojas gali pasiimti statinius ar sodinius, jeigu jis atstato em ankstesn padt ir jeigu emphyteus nustatantis aktas nenumato ko kita.

T29.

Bendrieji sutarties nuostatai

T28.PRIEVOLIN TEIS IR PRIEVOL T28.1. Prievolins teiss svoka.Civilinje apyvartoje dalyvauja teiss subjektai fiziniai ir juridiniai asmenys,o kartais ir valstyb,kurie atlikdami visokiausius juridinius veiksmus gyja vairias materialines vertybes nuosavybs teise,patikjimo teise,teis laikinai naudotis tam tikru turtu,sumoka pinigus u paslaugas,teikia paskol,atlygina nuostolius,atlygina padaryt al,atlieka vairaus pobdio paslaugas,perduoda vieni kitiems tam tikras savo teises ir pareigas,vykdant kin veikl,komercin ar kitoki veikl.Taigi tarp teiss subjekt susidaro laibai daug ir vairi turtini ir asmenini neturtini santyki,kurie pagal savo prigimt ir turin slygoja atitinkam j teisin reguliavim.Visi ie santykiai,sureguliuoti teiss normomis,apibdinami vienu bendru terminu prievoliniai santykiai. Prievolins teiss reguliavimo dalyk taip pat sudaro turtiniai ir neturtiniai santykiai.Taiau j apimtis maesn,palyginus su civilins teiss dalyku,nes prievolin teis nereguliuoja nuosavybs santyki,santyki kylani i autorys-ts.Kalbant apie prievolins teiss reguliavimo dalyk,paymtina iskirtin jos savy-b,kad prievolins teiss normos daniausiai reguliuoja tuos turtinius ir asmeninius santykius,kurie pasiymi savo dinamikumu.,t.y.dl vairi materialini vertybi perjimo i vien asmen kitiems nuosavybs teise,patikjimo teise,laikinai naudotis,vairi paslaug suteikimo,nepriklausomai nuo juridinio pagrindo.
82

Prievolins teiss normos ,reguliuodamos iuos santykius,suteikia jiems prievolini teisini santyki form t.y.j dalyviai gyja atitinkamas subjektines teises ir pareigas,u kuri netinkam vykdym arba nevykdym yra nustatyta i santyki alims turtin atsakomyb.Prievolins teiss teisinis reguliavimo metodas pagrstas bendrais civilini santyki teisinio reguliavimo principais,kaip antai:subjekt prievols lygiateisikumas,nuosavybs nelieiamumas,sutarties laisv ir nesikiimas privaius santykius,neleistinumas piktnaudiauti teise,visokeriopa civilini teisi teismin gynyba,ali kins veiklos laisv ir iniciatyva. Apibendrinant.Prievolin teis tai civilins teiss poakis,kur sudaro civilins teiss norm sistema,kurios,remiantis civilini santyki teisinio reguliavimo principais,reguliuoja dinamikus turtinius ir su jais susijusius asmeninius neturtinius santykius,susiklosiusius tarp teiss subjekt dl turto perdavimo nuosavybn,patikjimo teise arba laikinam naudojimui,dl vairi darb atlikimo ar paslaug teikimo,alos padarymo asmeniui ar turtui ir pan. T28.4. Prievols svoka ir sudedamieji elementai.Prievols svoka buvo inoma jau senovs romn teiss doktrinoje ir teisje.Joje buvo skiriama;asmens teis teis daiktui,asmens asmenin teis teis asmeniui. Teis asmeniui yra asmens laisvs suvarymas,kuris veria asmen k nors daryti arba ko nors nedaryti.Tokio asmens suvarymo nebt,jeigu jo nevaryt prievols santykiai.Taigi pagal romn teiss doktrin ir teis - prievol yra teis reikalauti bet kurio veiksmo,tenkinanio turto interes arba nuo to veiksmo susilaikyti. Lietuvos teiss doktrinoje,statymuose ir postatyminiuose norminiuose aktuose svokaprievol vartojama vairiomis prasmmis: Prievol- kaip teisinis santykis; Prievol kaip skolininko pareiga atlikti tam tikrus arba susilaikyti nuo j kreditoriaus naudai; Prievol kaip dokumentas,kuriame ireikta skolininko pareiga. Prievol pagal savo juridin prigimt yra civilini teisini santyki ris,todl ji gali atsirasti tiktai tarp toki asmen,kurie pagal statym yra pripastami teiss subjektais. CK 165 str.Prievol apibria taip:Pagal prievol vienas asmuo(skolininkas)privalo atlikti kito asmens(kreditoriaus)naudai tam tikr veiksm,kaip antai:perduoti turt,atlikti darb,sumokti pinigus ir pan.,arba susilaikyti nuo tam tikro veiksmo,o kreditorius turi teis reikalauti i skolininko,kad jis vykdyt savo pareigas Prievolinius teisinius santykius charakterizuoja ie bruoia: 1)prievols subjekt apibrtumas; 2)prievols dinamikumas; 3)prievols turinio apibrtumas(privalomumas) 4)prievols ali subjektini teisi gynimas; 5)prievols tikslingumas. 1)Prievols subjekt apibrtumas yra konkrets teiss subjektai,kurie turi grietai apibrtas subjektines teises ir pareigas. 2)Prievols dinamikumas prievol ekonomins apyvartos teisin forma,o ekonomin apyvarta yra labai dinamika,nes materialini vertybi perjimas i vien subjekt kitiems susijs su nuosavybs arba patikjimo teiss perjimu kitiems asmenims,arba vairi paslaug tiekimu. 3)Prievols turinio apibrtumas prievolin teis nesuteikia kreditoriui teiss veikti kaip jis nori,o suteikia tik teis reikalauti,kad skolininkas atlikt tam tikrus veiksmus arba susilaikyt nuo toki veiksm,kurie sudaro prievols turin. 4)Prievols ali subjektini teisi gynimas.Prievols alys kreditorius ir skolininkas turi subjektines teisies ir pareigas prievolje.Kreditorius savo paeist reikalavim turi teis ginti teisme. 5)Prievols tikslingumas prievoliniai teisiniai santykiai paprastai atsiranda dl to,kad kreditorius ar skolininkas vienokiu ar kitokiu bdu nori patenkinti savo poreikius bei interesus. Prievols elementai yra ie:1)prievols alys;2)objektas;3)turinys;4)forma. Prievoli alys prievolini teisini santyki alimis yra teiss subjektai,kurie i esms nesiskiria nuo kit civilini teisini santyki ali.Prievolines subjektines teises ir pareigas gali turti pilieiai,fiziniai asmenys,valstyb,juridiniai asmenys,t.y.kins veiklos subjektai,kins bendrijos,vairios visuomenins ,politins,labdaros organizacijos ir kt.Valstyb civiliniuose santykiuose dalyvauja lygiais pagrindais su kitais i santyki dalyviais. Priklausomai nuo to,kas subjektines teises ir pareigas
83

prievolje gyvendina,galima prievoles suskirstyti dvi ris:alys ir prievols;b)tretieji asmenys ir prievol. Objektas sudaro tai ,dl ko tarp teiss subjekt susidaro teisiniai santykiai. Pagal CK 165 str.,prievols objektu gali bti daiktai,veiksmai,krybin veikla,krybins veiklos rezultatas.Priklausomai nuo prievols objekto apibrtumo,kreditoriaus reikalavimo teiss atvilgiu prievols skirstomos ias ris:individuali prievol;alternatyvin prievol;fakultatyvin prievol;dalomos prievols;nedalomos prie-vols. Turinys sudaro kreditoriaus ir skolininko veiksmai,kuriais alys,atlikdamos arba susilaikydamos nuo j atlikimo,gyvendina savo subjektines teises ir pareigas,atsirandanias i prievols.Pagal prievols ali subjektini teisi ir pareig gyvendinim t.y.tam tikr veiksm atlikim arba susilaikym nuo j atlikimo,prievols gali teigiamo turinio it neigiamo turinio. Prievols forma kreditoriaus subjektin teis reikalauti,kad skolininkas jo naudai atlikt tam tikrus veiksmus arba susilaikyt nuo j,o subjektin skolininko pareiga atlikti arba susilaikyti nuo veiksm atlikimo turi bti ireikta tam tikra forma. CK 41-44 str.nurodo,kokie sandoriai turi sudaryti odine,raytine forma(paprasta ar notarine).Reikalaujamos sandorio formos nesilaikymas - prievol daro negaliojania.Dl prievols reikalaujamos formos nesilaikymo kreditoriui arba skolininkui susidaro sunkum tiksliai apibrti savo subjektini teisi ir pareig turin,j vykdymo bdus bei terminus arba pati prievol gali bti pripainta negaliojania. T28.5. Prievolini teisini skirtumas nuo daiktini teisini santyki. Nuosavybs teis ir kitos daiktins teiss kaip civilins teiss institutas turtinius santykius reguliuoja statikos bsenoje,o prievoliniams santykiams yra btinas dinamikumas. T28.6. Prievoli sistema civilinje teisje. Prievolins teiss kaip civilins teiss poakio sistema analogika civilins teiss sistemai. Civilins teiss norm sistem,kuri sudaro prievolins teiss poak,pagal reguliuojam turtini ir asmenini santyki esm galima skirti: a) bendrj b) ypatingj. Bendroje dalyje idstytos principins prievoli nuostatos,kaip antai:prievoli atsiradimo pagrindai,prievoli vykdymo principai,prievoli vykdymo utikrinimo bdai,atsakomyb u prievoli paeidim bei prievoli pasibaigimo pagrindai.Bendroje dalyje idstytos bendrosios prievolins teiss nuostatos taikomos visoms prievoli rims,jeigu statymas arba prievols alys tarpusavio susitarimu nesutar kitaip. Ypatingoje prievolins teiss sistemos dalyje suformuluotos teiss normos,kurios reguliuoja turtinius ir asmeninius neturtinius santykius,atsivelgiant atskir prievoli ri ekonomin ir juridin prigimt,j atsiradimo pagrindus bei prievolini santyki dalyvi teisin status. Prievolini santyki vairov pagal savo prigimt,atsiradimo pagrindus ir kt.slygoja norm gausum ioje prievolins sistemos dalyje. Jeigu sistematizuoti prievoles pagal j atsiradimo pagrindus,galima bt iskirti dvi dideles grupes: 1)prievols atsirandanios i sutari sutartys dl turto perdavimo(pirkimo-pardavimo),dl darb atlikimo(rangos,kapitalins statybos ir kt.),dl patarnavim(keleivi,krovini perveimo,ekspedicijos,pasaugos,komiso,pavedimo ir kt.),dl pinig sumokjimo(pinigins prievols paskolos,banko paskolos ir kt.) 2)prievols atsirandanios i nesutartini santyki: a)vienaali sandori; b)administracini akt; c)iradim,mokslo,literatros ir meno krini susikrimo; d)alos,padarytos fiziniam asmeniui ar turtui; e)turto gijimo ar sutaupymo be pagrindo; f)i fizini ir juridini asmen kitoki veiksm. a)vienaaliai sandoriai turi t ypatum,kad tiesiogiai i j prievoliniai santykiai su asmeniu,kuriam jei adresuoti neatsiranda,nes reikia ir kito asmens valios ireikimo,t.y. atlikti veiksmus,kurie btini prievolei atsirasti.Kaip pavyzd ,galima nurodyti testament,galiojim,konkurso paskelbim.
84

b)Prievols atsirandanios i administracini-teisini akt - CK 4str.2d.2p.nurodo,kad civilins teiss ir pareigos,t.y.subjektins prievolins teiss ir pareigos atsiranda i administracini akt. Administracinis aktas tai daniausiai kompetentingo valstybinio valdymo organo individualus aktas,kuriuo siekiam nustatyti,pakeisti arba nutraukti civilines teises ir pareigas. Administracinis aktas,kaip tiesioginis prievoli teisini santyki atsiradimo pagrindas,juridiniams asmenims(planavimo aktas)buvo plaiai taikomas sovietiniais laikais tvarkant ekonomik administraciniu-komanditiniu metodu.Dabar LR kio subjektai(juridiniai ir fiziniai asmenys)sau subjektines prievolines teise ir pareigas sukuria sudarydami vairias sutartis tiek su vidaus kio subjektais,tiek su usienio kio subjektais.J preki eksport ir import reguliuoja LR Vyriausyb. Taiau paymtina,kad tvarkant tautos k privaios nuosavybs,kins veiklos laisvs ir iniciatyvos principais,administracinis prievols atsiradimo pagrindas nra plaiai taikomas. c)iradim,mokslo,literatros ir meno krini susikrimo aplinkybs,ivardintos CK 4str.3p.kaip juridiniai faktai,dl kuri atsiranda civilins teiss ir pareigos,nra prievolini santyki atsiradimo pagrindas.Krybins veiklos rezultatas gali bti prievols atsiradimo pagrindas tiktai tada,kada jis ireiktas objektyvia forma ir sudaro galimyb juo pasinaudoti kitiems asmenims.Toks pasinaudojimas autoriaus krini ir sudaro prievolini santyki atsiradimo pagrind t.y.autoriui ir asmeniui,kuris pasinaudojo kriniu,atsiranda subjektyvins teiss ir pareigos statymu nustatytomis slygomis ir tvarka. d)alos,padarytos fiziniam asmeniui ar turtui veiksmai,kuriais padaroma ala,kaip juridinis faktas prievolei atsirasti,isiskiria i kit prievoli atsiradimo pagrind tuo,kad ia nra ireikta prievolinio santykio ali laisvanorika valia kaip sutartyje arba sandoryje.Daniausiai prievoliniai teisiniai santykiai dl alos padarymo atsiranda prie ali vali,daniausiai dl neatsargumo.Kalt gali pasireikti tyia arba neatsargumu. e)turto gijimo ar sutaupymo be pagrindo CK 512 str.nustat du savarankikus pagrindus prievolei atsirasti:1)turto gijimas be pagrindo;2)turto sutaupymas be pagrindo. i prievoli atsiradimo pagrind juridiniu pagrindu juridiniu poiriu galima vertinti kaip kvazisutart iuo atveju teiss subjektai nra prievoliniuose santykiuose,bet tarp j susidaro tokie teisiniai santykiai,kurie pagal savo turin analogiki prievoliniams santykiams. i prievols alys,gyvendindamos savo subjektines teises ir pareigas privalo laikytis i reikalavim:a)skolininkas,grindamas turt gyt ar sutaupyt be pagrindo,privalo atlyginti pajamas,kurias jis gavo ar turjo gauti i io turto;b)skolininkas turi teis reikalauti i kreditoriaus,kad jam bt atlygintas jo padarytos btinos ilaidos be pagrindo gytam turtui per t pat laikotarp. f)i fizini ir juridini asmen kitoki veiksm pagal CK 4 1d.prievoliniai teisniai santykiai gali atsirasti dl toki fizini ar juridini asmen veiksm,kurie nors ir nra statymuose numatyti,bet pagal civilini statym bendruosius pradmenis bei prasm sukuria civilines teises ir pareigas. T28.11. Daugetas asmen prievolje kai kuriais atvejais prievolje gali bti keli kreditoriai ar keli skolininkai,arba kiekvienoje i prievols ali kreditoriai,bet vienas skolininkas,arba vienas kreditorius,bet keli skolininkai.Jeigu asmen dauget prievolje sudaro keli kreditoriai -vadinama aktyviu daugetu prievolje,o jeigu asmen dauget prievolje sudaro keli skolininkai vadinama pasyviu daugetu prievolje. Jeigu asmen dauget sudaro keli kreditoriai ar keli skolininkai,vadinama miriu daugetu prievolje. Regresin prievol pagal i prievol treiasis asmuo turi teis reikalauti i skolininko sumokti tam tikr pinig sum(arba perduoti kitoki turtin vertyb),kuri jis sumokjo u skolinink kreditoriui. Regresins prievols atsiradim visada slygoja vienos buvusios prievols alies dalyvavim prievoliniuose teisiniuose santykiuose su treiuoju asmeniu. Regresin prievol pagal statym atsiranda tada,kai statymas pareigoja asmen,nesant prievoliniuose santykiuose su kreditoriumi,vykdyti tai,k privalo vykdyti skolininkas. Regresins prievols plaiai taikomos prievoliniuose santykiuose tarp fizini asmen ,ir tarp fizini ir juridini asmen bei tarp juridini asmen. Dalin prievol vadinama tokia prievol,kurioje dalyvauja keli kreditoriai arba keli skolininkai,ir kiekvienas i kreditori turi teis reikalauti vykdyti lygi su kitais kreditoriais prievols dal,o kiekvienas i skolinink privalo vykdyti lygi su kitais skolininkais prievols dal,iskyrus tuos atvejus,kada statymas ar sutartis nurodo kitaip. Solidarin prievol vadinama tokia prievol,kurioje kreditori reikalavimai yra solidars skolininkams,o skolinink pareigos yra solidarios kreditoriams.Solidarin skolinink pareiga
85

preziumuoja,kad kreditorius,kuriam vienas ar keli i skolinink iki galo nevykd prievols,turi teis reikalauti,kad likusi prievols dal vykdyt bet kuris i solidarini skolinink arba visi bendrai. Subsidiarin prievol vadinama tokia prievol,kuri pareigoja papildom skolinink kartu su pagrindini vykdyti prievol,bet daniausiai tiktai t dal, kuri nevykdyta pagrindinio skolininko.Subsidiarins prievols atsiradimo pagrindas yra sakymas arba sutartis. Subsidiarins ir solidarins prievoli skirtumai; 1)subsidiarinje prievolje papildomas skolininkas daniausiai atsako tiktai pagrindinio skolininko nevykdytos prievols dalies ribose,o solidarinje prievolje,bet kuris i skolinink kreditoriaus reikalavimu privalo vykdyti vis prievol. 2)subsidiarinje prievolje papildomas skolininkas,vykds prievol u pagrindin skolinink,turi teis iiekoti tai,k vykd u skolinink. Alternatyvi prievol tai tokia prievol,kurios skolininkui suteikia teis pasirinkti kokius veiksmus ar kok daikt privalo perduoti kreditoriui.t.y.pasirinkti vien i dviej ar daugiau prievols objekt. Fakultatyvin prievol tai tokia prievol,kurios skolininkas privalo perduoti apibrt, konkret daikt, taiau jis turi teis pakeisti daikt kitu,kurio perdavimas , laikantis sutarties slyg,vertinamas kaip tinkamas prievols vykdymas. Asmen pasikeitimas prievolje. Asmen pasikeitimas tai naujo asmens stojimas vietoj buvusio kreditoriaus ar skolininko prievolje.Prievoliniai santykiai yra labai dinamiki ir danai keiiasi j alys dl objektyvi ir subjektyvi aplinkybi. Civilinis kodeksas nustat asmen pasikeitim prievolje du bdus: 1)reikalavimo perleidim; 2)skolos perklimas. Reikalavimo perleidimas kreditorius turi teis perleisti reikalavim kitam asmeniui,jeigu tai neprietarauja statymui ar sutariai arba jeigu reikalavimas nra susijs su kreditoriaus asmenybe. Reikalavimo perleidimo atveju skolininko teisin padtis nesikeiia. Skolos perklimas tai pirmojo skolininko pakeitimas nauju skolininku.Skolos perklimui nustatytos kitokios taisykls negu kreditoriaus reikalavimo perleidimui.CK 242 str.1 d.nustat,kad perkelti savo skol kitam asmeniui skolininkas gali tiktai sutinkant kreditoriui. T29.1. Sutarties svoka ir reikm. Sutartis - daugiausiai paplitusi sandori ris. Sutartis - tai dviej ar daugiau asmen statymo reikalaujama tvarka ir forma ireiktas susitarimas dl civilini teisi ir pareig sukrimo, pakeitimo ar panaikinimo. Pagrindinis sutarties poymis yra ali susitarimas. Reikia, kad sutart sudarani asmen ireikta valia bt suderinta tarpusavyje, siekiant bendr tiksl. Sutarties svoka daugiareikm. Ji statymuose, mokslinje ir mokymo literatroje suprantama kaip: 1) raytinis dokumentas, kuris nustato ali teises ir pareigas; 2) teisinis santykis, kuris atsiranda i ali susitarimo; 3) juridinis faktas, kuris yra ali susitarimas. Sutartis yra juridinis faktas, kuris sukuria, keiia arba nutraukia civilinius teisinius santykius. Sukrusi civilin teisin santyk sutartis, teiss norm nustatytose ribose, reguliuoja jos sukurto teisinio santykio dalyvi elges iki to laiko, kol bus pasiektas sutartimi numatytas rezultatas. Sutartis yra viena i sandori ri. Kiekviena sutartis yra sandoris, taiau ne kiekvienas sandoris yra sutartis. Kadangi sutartis yra sandori ris, jai taikomi visi bendri sandori reikalavimai (CK - 40-62 str.). T29.3 Pagrindins civilins sutarties funkcijos. Pirmiausia tikslinga iskirti sutarties iniciatyvos funkcij. Ji pasireikia sutarties dalyvi dispozityvikumu, t.y. galjimu sprsti tam tikros sutarties sudarymo klausim, pasirinkti kontrahent, nustatyti sutarties turin. Neperengdamos statymo nustatyt rib, sutarties alys gali keisti arba nutraukti sudarytus sutartinius santykius. Tai pat svarbi sutarties koordinacijos funkcija. Civiliniai statymai numato tik abstrakt sutari sudarymo ir tam tikros sutarties turinio model. Konkreiai sutariai sudaryti numatomi konkrets
86

veiksmai ir terminai akceptui pareikti. Bdamos lygios, alys savo iniciatyva suderintos valios ireikimu nustato konkret savo elges, t.y. teises ir pareigas. Tuo pasireikia ali veiksm koordinacija. Treia yra sutarties gynimo funkcija. Jos paskirtis - paveikti sutarties alis, kad jos tinkamai, nenukrypdamos vykdyt sutarties slygas. Tai priemons sutari drausmei gyvendinti. i funkcija realizuojama priverstiniu prievols vykdymu, panaudojant gynimo ir atsakomybs priemones. T29.6. Sutari rys. T29.7. Vienaals ir dvials sutartys Vienaalmis vadinamos tokios sutartys, kuriose viena alis turi tiktai reikalavimo teis, o kita tik t teis atitinkani pareig. Pagal toki sutart viena alis tampa kreditoriumi, o kita skolininku. Dvialmis vadinamos tokios sutartys, kuriose abi alys turi reikalavimo teises ir jas atitinkanias pareigas. itokioje sutartyje kiekviena i ali yra kartu ir kreditorius, ir skolininkas. Tipikas dvials sutarties pavyzdys yra pirkimo-pardavimo sutartis. Pardavjas yra kreditorius, nes jis turi teis reikalauti i pirkjo sumokti u parduot daikt, ir kartu skolininkas, nes jis privalo perduoti pirkjui parduot daikt. Savo ruotu pirkjas yra kreditorius, nes jis turi teis reikalauti perduoti jam nupirkt daikt, ir kartu skolininkas, nes jis privalo sumokti pardavjui u t daikt. T29.8. Galutins ir parengtins sutartys (atlygintins ir neatlygintins) ias ris sutartys skirstomos pagal sutari vykdymo rezultat. Galutinmis vadinamos sutartys, kurios tiesiogiai sukuria alims teises ir pareigas. Pavyzdiui, perduoti-priimti daiktus, atliktus darbus, suteikti patarnavimus ir pan. Parengtinmis vadinamos sutartys, kurios sukuria ali teises ir pareigas ateityje sudaryti tam tikr sutart numatytomis slygomis. Tai sutartis dl sudarymo ateityje kitos sutarties, kuri tiesiogiai pareigot alis atlikti tam tikrus veiksmus. T29.9. Sutartys treiojo asmens naudai Tai tarp dviej ali sudaroma sutartis, pagal kuri vykdyti prievol turi teis reikalauti tiek kreditorius, tiek ir sutartyje nurodytas treiasis asmuo, jeigu kitaip nenumatyta statyme arba sutartyje (CK-175 str.). ioje sutartyje viena sutarties alis ilygsta i kitos alies, kad i sutarties atsiradusi prievol bt vykdyta treiajam asmeniui. Sutarties sudaryme treiasis asmuo arba jo atstovas nedalyvauja, todl treiasis asmuo nra sutarties alimi. Taiau jis ir nedalyvaudamas sudarant sutartis gyja savarankik teis. Paprastai treiasis asmuo jau nuo to momento, kai alys sudaro sutart, tiesiogiai gyja i sutarties teis reikalauti jos vykdymo. Kartu treiasis asmuo nra pareigotas priimti jam ilygt teis. Jis gali ia teise pasinaudoti, taip pat ir nuo jos atsisakyti. CK 175 str. Nustato, kad reikalauti treiojo asmens naudai sutart vykdyti turi teis kreditorius ir treiasis asmuo. Jeigu treiasis asmuo atsisako nuo sutartimi jam suteiktos teiss, tai sudars sutart asmuo gali pasinaudoti ia teise, iskyrus atvejus, kada tai prietarauja statymui, sutariai ir prievols esmei. Dauguma sutari sudaroma pai sutari dalyvi naudai. Treiojo asmens naudai sutartis nra plaiai naudojama. Pavyzdiui, ji sudaroma neant taupomj kas indl snaus arba dukters vardu, sudarant gyvybs draudimo sutart sutuoktinio naudai ir pan. T29.14. Sutarties turinys Sutarties svarbiausi elementai: 1) subjektas; 2) turinys; 3) forma. Sutarties turinys yra sudarytos sutarties slyg sistema. Sutarties slygos nustato ali teises ir pareigas, t.y. tam tikr j elges. Sutarties turinio slygos Sutarties turinio slygas galima skirstyti tris ris: 1) esmines arba btinsias; 2) prastines; 3) atsitiktines.

87

T29.17. Esmins arba btinosios yra tos sutarties turinio slygos, kuri nesant sutartis laikoma nesudaryta. Taigi sutartis laikoma sudaryta tiktai alims susitarus dl vis esmini slyg. Jeigu alys nesusitaria dl bent vienos esmins sutarties slygos, sutartin prievol neatsiranda. CK 168 str. nustato, kad esmins sutarties slygos gali bti nustatomos vienu i trij bd. Pirma - kai statymas pripasta esmines slygas. Antra - btinos slygos tam tikros ries susitarimams. Treia - visos sutarties slygos, dl kuri vienos alies pareikimu turi bti susitarta. prastinmis vadinamos statymu nustatytos slygos, kurios dl sutarties sudarymo fakto tampa privalomos alims. Nuo esmini slyg jos skiriasi tuo, kad dl j sutarties alims susitarti nereikia. Sutarties galiojimas taip pat nepriklauso nuo to, ar ios prastins slygos nurodytos sutarties tekste. Laikoma, kad alys, susitarusios dl vis esmini slyg ir sudariusios sutart, kartu susitar dl prastini sutarties slyg. Sudariusios sutart, jos automatikai tampa sudarytos sutarties turinio dalimi. Atsitiktinmis vadinamos ali susitarimu nustatomos slygos, kuri statymas nereguliuoja arba nustato dispozicine (kai sutarties alys turi teis savo nuoira nustatyti slygas) forma. Jos nra sutariai btinos kaip esmins sutarties slygos. Be to, jos automatikai netraukiamos sutart kaip prastins slygos. i slyg nebuvimas nedaro takos sutarties galiojimui. Kadangi ios slygos nustatomos ali susitarimu, jos gali vienos alies reikalavimu tapti ir esmine sutarties slyga. T29. 20-22. Sutarties sudarymas, jo stadijos, oferta, akceptas Sutartis laikoma sudaryta tada, kai alys (tam tikrais atvejais - reikalaujama forma) tarpusavyje susitaria dl vis esmini punkt (CK - 168 str.). Sutartyje dalyvauja maiausiai dvi alys. Sutarties sudarymo procese yra dvi stadijos: vienos alies pasilymas antrajai aliai sudaryti sutart (oferta) ir antrosios alies pasilymo primimas (akceptas).Asmuo, kuris pateikia pasilym vadinamas oferentu, o asmuo, kuris priima pasilym - akceptantu. Pasilymas sudaryti sutart (oferta) privalo turti du btinus poymius. Pirma, pasilyme turi bti nurodytos esmins slygos, reikalingos sutariai. Antra, pasilymas turi bti nukreiptas apibrtam asmeniui. Pareikimas dl sutarties sudarymo, kuriame nra nurodyt poymi, nelaikomas oferta. Pasilymo sudaryti sutart primimas pripastamas akceptu tiktai tada, jeigu sutinkama su visomis pasilyme nurodytomis slygomis. Akceptanto sutikimas sudaryti sutart kitokiomis, negu buvo pasilyta slygomis, pavyzdiui, keiiant kain, termin ir pan., laikomas atsisakymu nuo pasilymo ir kartu nauju pasilymu sudaryti sutart (CK - 173 str.). T29.23. Sutarties sudarymas pagal pasilym, kuriame nurodytas arba ne terminas atsakyti statymas skiria sudarymo tvark pagal pasilym, kuriame nurodytas terminas atsakyti ir kuriame nenurodytas terminas atsakyti. Kai pasiloma sudaryti sutart, nurodant termin atsakyti, sutartis laikoma sudaryta, kai pasils asmuo antrosios alies atsakym apie tai, kad ji pasilym prim, gauna per termin (CK 170 str.). iais atvejais oferentas pareigotas laukti atsakymo iki to laiko, kol pasibaigs nustatytas terminas. Pavluotas atsakymas ofert joki teisini padarini nesukuria. J galima laikyti nauju pasilymu sudaryti sutart, kur pradinis oferentas gali atsakyti arba neatsakyti. Jeigu akceptantas neatsako, tyljimas laikomas atsisakymu sudaryti sutart. Taiau kitokie teisiniai padariniai atsiranda tada, jeigu i pavluotai gauto atsakymo, kuriuo sutinkama sudaryti sutart, matyti, kad jis yra isistas laiku. iuo atveju atsakymas laikomas pavluotu tik tuo atveju, kada pasils asmuo tuojau pranea antrajai aliai, kad atsakymas gautas pavluotai. Toks pavluotai gautas atsakymas yra naujas pasilymas sudaryti sutart (CK 172 str.) Kada pasiloma sudaryti sutart nenurodant termino atsakyti, statymas skiria du sutarties sudarymo atvejus. Pirma, kai pasiloma sutart sudaryti odiu. odiu gali bti pasilyta akivaizdoje esaniam asmeniui, taip pat telefonu arba kontrahento atstovui. Pasilius odiu, sutartis laikoma sudaryta tada, jeigu antroji alis tuojau pareikia pasiliusiam asmeniui, kad ji t pasilym priima (CK 171 str. 1 d.). Antra, kai pasiloma sudaryti sutart ratu. Pasilius ratu, sutartis laikoma sudaryta tada, jeigu atsakymas apie tai, kad pasilymas yra priimtas, gaunamas per numatyt laik (CK 171 str. 2 d.). Atsakymo laikas nustatomas atsivelgiant konkreias slygas, pavyzdiui, alis skiriant atstum, persiuntimo patu laik ir pan.
88

Oferta visada tam tikr laikotarp pareigoja oferent nesudaryti su treiaisiais asmenimis sutarties. Kai pasiloma sudaryti sutart odiu, numatytas laikotarpis yra trumpas ir tsiasi iki to laiko, kol panekovas atsakys pasilym. Kai pasiloma sudaryti sutart ratu, nenurodant termino, oferentas privalo nesudaryti sutarties su kitu asmeniu iki to laiko, kol ratas pateks pas akceptant ir bus gautas atsakymas. Kai pasilyme nenurodytas terminas, per vis laikotarp oferentas yra susijs su savo pasilymu. Jeigu oferentas, nesulauks to laiko, kol pasibaigs nustatytas terminas atsakyti pasilym, sudaro sutart su treiuoju asmeniu, jis netenka galimybs vykdyti sutart pagal pradin ofert. Tada oferentas privalo atlyginti pagal pradin ofert akceptantui padarytus nuostolius. Sutartis yra ali susitarimas. Todl sutartis laikoma sudaryta tada, kai oferentas gauna atsakym, jog pasilymas priimtas. Sutarties sudarymo vieta laikoma toji vieta, kurioje oferentas gavo akcept. T30. Prievoli vykdymas T30.1. Prievoli vykdymo svoka ir reikm Prievols vykdymas tai skolininko veiksmai, kuriuos atlikti arba susilaikyti nuo j pareigoja numatyta prievolje subjektin pareiga. Pagal Lietuvos teiss doktrin ir Civilin kodeks, prievols vykdymo svok galima apibdinti iais bruoais: 1) skolininkas subjektins pareigos prievolje vykdymu patenkina kreditoriaus poreikius bei interesus. Tai slygoja prievols vykdymo princip esm ir pobd; 2) prievols vykdymas yra juridinis faktas, kuris nutraukia subjektines kreditoriaus teises prievolje ir sudaro pagrind prievoliniams santykiams tarp ali pasibaigti; 3) prievols vykdymas juridine prigimtimi yra teistas juridinis veiksmas, kurio teisiniai padariniai atsiranda priklausomai nuo to, koki tiksl buvo siekiama, prievols alims sukuriant sau subjektines teises ir pareigas; 4) prievols vykdymas yra ne tik skolininko subjektins pareigos vykdymas, bet ir kreditoriaus subjektins teiss gyvendinimas, o prievols vykdymo primimas yra ne tik kreditoriaus teis, bet ir pareiga; 5) prievols vykdymas yra tam tikra nuosekliai atliekam skolininko ir kreditoriaus veiksm sistema, t.y. tam tikra tvarka prievols ali savo subjektini teisi ir subjektini pareig gyvendinimas. T30.3 Prievols vykdymo principai 1. Tinkamo prievols vykdymo principas Tinkamas prievols vykdymas tai tokie skolininko veiksmai vykdant subjektin savo pareig prievolje, kurie tiksliai atitinka prievols slygas, t.y. pagal objekt, vykdymo laik, bd, viet bei kitus reikalavimus , kuriuos nustato statymas arba sutartis. Prievols vykdymas yra tinkamas, jeigu prievol vykdoma kreditoriui arba jo nurodytam asmeniui. Tinkamo prievols vykdymo reikalavimai idstyti CK-176 str. 1 d., kurioje nurodoma, kad prievols turi bti vykdomos tinkamai ir nustatytu terminu pagal statyme ar sutartyje nurodytus reikalavimus, o jei toki nra pagal prastus reikalavimus. Prievols tinkamo vykdymo principo esminius reikalavimus sudaro: a) prievoli vykdymo kokyb, b) prievols vykdymo kiekis, c) prievols vykdymo terminai, d) prievols vykdymo vieta, e) prievols vykdymo bdas. Prievoli vykdymo kokyb. Kreditoriaus reikalavimai tinkamo vykdymo kokybei tai reikalavimai skolininkui dl perduodam daikt kokybs, dl krybins veiklos rezultat kokybs, dl atlikt darb kokybs ir pan. Prievols vykdymo kiekis. Kreditoriaus reikalavimai dl kiekio tai reikalavimai skolininkui, kad vykdydamas subjektin pareig, pateikt, perduot ir parduot tok kiek atitinkam daikt, produkcijos, turto naudotis, kuris numatytas sutartyje. Prievols vykdymo terminai. Kreditoriaus reikalavimai prievols vykdymo terminui tai reikalavimas, kad prievol bt vykdyta statyme arba sutartyje nustatytu terminu. CK 180 str. Nustato: jeigu prievols vykdymo terminas nenustatytas arba apibrtas pareikalavimo momentu, tai kreditorius turi teis, bet kada pareikalauti j vykdyti, o skolininkas turi teis bet kada j vykdyti. Jeigu prievols vykdymo terminas nustatytas pareikalavimo momentu, tai skolininkas privalo j vykdyti per septynias dienas nuo kreditoriaus reikalavimo vykdyti prievol.
89

Kalbant apie prievols vykdymo terminus, atkreiptinas dmesys CK 181 str. Reikalavim, jog skolininkas turi teis vykdyti prievol prie termin, jeigu kitaip nenustatyta statymu, sutartimi ar pagal prievols esm. Prievols vykdymo vieta. Prievols vykdymo vieta laikoma ta vieta, kuri nustatyta statyme, sutartyje ar pagal prievols esm. CK 183 str. 2 dalis nustato, kad jeigu prievols vieta nenustatyta anksiau mintais bdais, tai prievol turi bti vykdyta : 1) prievol perduoti nekilnojamj turt, pvz., pastat, but, em ir kt. jo buvimo vietoje; 2) fizini asmen pinigin prievol kreditoriaus gyvenamojoje vietoje jos atsiradimo momentu, o jeigu kreditorius prievols vykdymo metu j pakeit ir prane skolininkui naujoje jo gyvenamojoje vietoje; visos ilaidos, susijusios su vietos vykdymo pakeitimu, tenka kreditoriui; 3) visos kitos prievols skolininko gyvenamojoje vietoje, o jeigu skolininkas yra juridinis asmuo jo buveinje. Prievols vykdymo bdas. Prievols vykdymo bdo svoka apima ne tik visos prievols vykdym i karto arba dalimis, bet ir produkcijos pakavim, taros pobdio nustatym, kokia transporto rimi bus prievols objektas pristatomas: su skolininko ar kreditoriaus palydovu ar be jo ir pan. T30.6. Realus prievoli vykdymo principas Realaus prievols vykdymo principas reikalauja, kad skolininkas savo subjektin pareig prievolje vykdyt natra, t.y. atlikt tokius veiksmus arba susilaikyt nuo j atlikimo, kurie sudaro prievols objekt, pavyzdiui perduot turt, kuris sudaro prievols objekt arba atlikt kitus veiksmus, kuri reikalauti turi teis kreditorius. Tai reikia, kad kiekvienas tinkamas prievols vykdymas yra realus jos vykdymas, bet ne kiekvienas realus vykdymas yra tinkamas vykdymas. T30.8. . Prievols vykdymo ekonomikumo principas Prievoli vykdymo ekonomikumo principas tai statymo ar sutarties reikalavimas, kad alys savo subjektines teises ir pareigas prievolje vykdyt kuo ekonomikiau kiekvienai jos aliai (CK 176 str. 2 dalis). Pavyzdiui CK 376 str. 2 dalyje nustatyta: jeigu rangovas apie smatos pervirijim usakovo nespja, tai jis privalo atlikti darb, nereikalaudamas atlyginti virijani smat ilaid. 4. Prievols ali bendradarbiavimo principas Prievols ali bendradarbiavimas tai kreditoriaus ir skolininko pareiga padti vienas kitam tinkamai vykdyti prievol. Prievols vykdymo subjektai Prievols vykdymo subjektai paprastai yra jos alys kreditorius ir skolininkas. Taiau priklausomai nuo to, dl kokio juridinio fakto prievol atsirado, prievols subjektas, kuriam turi bti vykdyta prievol, gali bti nustatytas sutartimi arba prievol gali bti vykdyta kreditoriaus nurodymu treiajam asmeniui. Prievols vykdymas treiojo asmens naudai Sutartis treiojo asmens naudai tai susitarimas, pagal kur jo alys suteikia treiajam asmeniui teis reikalauti i skolininko subjektins pareigos vykdymo jo naudai. Treiojo asmens prievols vykdymas Prievoliniuose santykiuose subjektin skolininko pareig paprastai vykdo pats skolininkas, bet i pareig gali atlikti ir treiasis asmuo. Pagrindai yra ie: 1) jei tai numato statymas; 2) jeigu treij asmen sieja su viena i ali administracinis pavaldumas; 3) jeigu treij asmen sieja su viena i ali atitinkama sutartis. i sutartini prievolini teisini santyki ypatumas yra tas, kad treiasis asmuo, pareigotas vykdyti prievol, nra prievols alis skolininkas. Remiantis CK 232 str., jeigu prievols nevykdo arba j vykdo netinkamai tretieji asmenys, kurie buvo pareigoti j vykdyti atsako skolininkas, jeigu LR statymai nenumato, kad atsako tiesioginis vykdytojas.

90

Abiali prievolini pareig vykdymas Abial tokia prievol, kurios kiekviena i ali kartu yra ir skolininkas, ir kreditorius viena kitos atvilgiu. CK 182 str. nustatytas reikalavimas, kad abials prievolins pareigos, atsiradusios i sutarties, turi bti vykdytos kartu, jeigu i statymo, sutarties ar prievols neiplaukia kitaip. Pinigins prievols vykdymas, sumokant skol depozit CK 184 str. reikalauja, kad pinigins prievols ireikiamos ir apmokamos LR valiuta. Pinigin prievol tai prievol, pagal kuri skolininkas privalo perduoti kreditoriui nuosavybn tam tikr pinigini enkl ar vertybini popieri sum. statymas, siekdamas apsaugoti skolininko teises ir teistus interesus vykdant subjektin pareig piniginje prievolje, nustat, kad jis i prievol gali vykdyti nustatytu terminu nedamas pinigus arba vertybinius popierius notarins kontoros depozit. Notarin kontora privalo praneti apie tai kreditoriui. Tokie skolininko veiksmai laikomi tinkamu prievols vykdymu (CK 193 str.). Tokiu bdu vykdius pinigin prievol, kreditorius netenka teiss reikalauti i skolininko netesyb (baud, delspinigi) bei atlyginti nuostolius dl nesavalaikio prievols vykdymo. T31. Prievoli vykdymo utikrinimas T31.1. Prievols vykdymo utikrinimo svoka ir rys Prievoli vykdymo utikrinimas tai statymu ar sutartimi nustatyta papildoma prievol prie pagrindins prievols, kaip skolininko civilin turtin atsakomyb u pagrindins prievols nevykdym arba netinkam vykdym. CK 194 str. nustat kad prievoli vykdymas gali bti utikrinamas iais bdais: a) netesybos (bauda, delspinigiai); b) keitimas; c) ipoteka; d) laidavimas; e) rankpinigiai; f) garantija. T31.2. Netesybos CK 195 str. 1 dalis netesyb svok apibria kaip statyme ar sutartyje nustatyt pinig sum, kuri skolininkas privalo sumokti kreditoriui, jeigu prievol nevykdyta arba netinkamai vykdyta, jeigu, konkreiai imant, praleistas prievolei vykdyti terminas. Netesybos (bauda, delspinigiai) skatina skolinink tinkamai vykdyti prievol, nes skolininkas, sumokjs netesybas, neatleidiamas nuo prievols vykdymo natra, iskyrus statymu arba sutartimi numatytus atvejus. Netesybos (bauda) tai i anksto statymu arba sutartimi nustatyta tvirta pinig suma arba procentinis dydis nuo paeistos prievols sumos, kuri skolininkas privalo sumokti kreditoriui. Netesybos (delspinigiai) tai statymu arba sutartimi nustatyta pinig suma, kuri nustatoma procentiniu dydiu nuo laiku nevykdytos prievols sumos ir mokama u kiekvien praleist dien ar kit nustatyt laiko tarp, pvz., dien, dekad, savait, mnes. Pagal atsiradimo teisin pagrind : 1) netesybos (bauda, delspinigiai) pagal statym; 2) netesybos (bauda, delspinigiai) pagal sutart. CK 196 str. reikalauja, kad susitarimas dl netesyb (baudos, delspinigi) turi bti sudaromas raytine forma. Raytins formos nesilaikymas susitarim dl netesyb (baudos, delspinigi) daro negaliojant. CK 197 str. numato, kad netesybos (bauda, delspinigiai) teismo gali bti sumainti. Teismas, sprsdamas gin tarp prievols ali dl netesyb (baudos, delspinigi) iiekojimo, atsivelgdamas netesyb dyd palyginus su nuostoliais, kiek skolininkas vykd prievoles, dalyvaujani prievolje fizini asmen turtin padt, taip pat kitok dmesio vert kreditoriaus interes, gali sumainti iiekom netesyb (baud, delspinigi) dyd, bet negali skolininko visikai atleisti nuo j sumokjimo. statymas tokios teiss teismui nesuteikia.
91

T31.3. Netesyb (baud, delspinigi) rys Galiojantys civiliniai statymai nustat keturias netesyb ris (CK 228str.): 1) skaitins netesybos (baudos delspinigiai) yra tokios, kai u prievols nevykdym arba netinkam vykdym yra nustatytos netesybos (bauda, delspinigiai). Dl to susidar kreditoriui nuostoliai atlyginami tik tiek, kiek j nepadengia iiekotos netesybos (bauda, delspinigiai) (CK 228 str. 1 dalis). 2) iimtins netesybos (baudos, delspinigiai) yra tokios, kai u prievols nevykdym arba netinkam vykdym leidiama i skolininko iiekoti netesybas (baud, delspinigius), bet negalima iiekoti nuostoli (CK 228 str. 2 dalis). 3) baudins netesybos (baudos, delspinigiai) yra tokios, kai u prievols nevykdym arba netinkam vykdym leidiama i iiekoti i skolininko ne tik netesybas (baud, delspinigius), bet ir nuostolius, kurie susidar kreditoriui dl prievols nevykdymo ar netinkamo vykdymo. 4) alternatyvins netesybos (bauda, delspinigiai) yra tokios, kai kreditoriaus pasirinkimu gali bti iiekomos arba netesybos (bauda, delspinigiai), arba nuostoliai. ios netesybos kartais juridinje literatroje vadinamos kainuojamosiomis netesybomis (bauda, delspinigiais). T31.4. keitimas, jo rys keitimas tai kreditoriaus (kaito turtojo) teis, skolininkui nevykdius keitimu utikrintos prievols, gauti savo reikalavimo patenkinim i keistojo turto verts pirmiau u kitus kreditorius, iskyrus iimtis, nurodomas LR statymuose (CK 198 str.). keitimas atsiranda pagal statym arba sutart (CK 198 str. 2 dalis). keitimo teis paprastai atsiranda i keitimo sutarties sudarymo. CK 205 str. nustat, kad keitimo teis kaito turtojui atsiranda, priklausomai nuo turto pobdio, nuo io momento: 1) nekilnojamo turto atvilgiu kai notarikai sudaryta sutartis registruojama; 2) kitam turtui kai pastarasis perduodamas kaito turtojui; 3) turtui, kuris pagal statym ar sutart neturi bti perduodamas nuo keitimo sutarties sudarymo. keitimo sutartis tai susitarimas kreditoriaus su skolininku arba treiuoju asmeniu, kuris keiia turt kreditoriaus reikalavimams utikrinti u skolinink. keitimo sutarties alys: kreditorius (kaito turtojas) asmuo, kuris savo reikalavimus skolininkui utikrina pastarojo keistu turtu; skolininkas (kaito davjas) asmuo, kuris keiia savo turt, kad utikrint bsimus kreditoriaus reikalavimus. kaito davju gali bti tik keiiamo turto savininkas arba valdantis keiiam turt patikjimo teise. is reikalavimas taikytinas kaito davjui ir tada, kai juo yra treiasis asmuo. CK 201 str. nustat, kad keitimo dalyku gali bti bet koks turtas, iskyrus tok, kur pagal LR statymus negalima nukreipti iiekojimo. keiiamas turtas gali bti klasifikuojamas taip: 1) nekilnojamasis turtas juo paprastai laikomi tokie daiktai, kurie yra susij su eme ir kurie negali bti perkeliami i vienos vietos kit nepakeitus j paskirties bei esms ir i esms nesumainus j verts; 2) kilnojamasis turtas turtas, kur galima perkelti i vienos vietos kit nepakeitus jo esms, i esms nesumainus jo verts ar be didels alos jo paskiriai. keiiamo turto klasifikacija nekilnojam ir kilnojam turt keitimo teisje reikm ta, kad paprastai keitimo teis nekilnojam turt atsiranda nuo sutarties dl nekilnojamo turto perleidimo registravimo valstybins registracijos institucijose (CK 205 ir 255 str.), o kilnojamam turtui i teis atsiranda nuo turto perdavimo arba keitimo sutarties sudarymo momento. keitimo sutarties turinys tai veiksmai, kuriuos alys privalo atlikti, vykdydamos subjektines teises ir pareigas prievolje. CK 202 str. nurodo, kad ioje sutartyje turi bti nurodyta: kaito davjo ir kaito turtojo pavadinimas ir gyvenamoji vieta (buvein), keiiamojo turto apraymas, kainavimas ir buvimo vieta, keitimu utikrintos prievols esm, dydis ir vykdymo terminas. CK 206 str. numato ias kaito turtojo pareigas: 1) privalo turt tinkamai saugoti; 2) atsakyti u turto isaugojim, jeigu nerodo, jog turtas prarastas arba sugedo ne dl jo kalts; 3) kaito turtojas neturi teiss naudotis keistu turtu, jeigu kitaip nenumato statymas, sutartis. kaito turtojas yra teistas turto valdytojas.
92

Skolininkui nevykdius arba netinkamai vykdius keitimu utikrint prievol, kreditorius savo reikalavimus pirmumo teise patenkina i keistojo turto. Prievols atsiranda i keitimo sutarties ir bendr prievoli pasibaigimo pagrind. CK 210 str. numatyti papildomi jos pasibaigimo pagrindai: 1) pasibaigus keitimu utikrintai prievolei; 2) uvus keistam turtui; 3) kaito turtojui gijus keist turt nuosavybs teis arba patikjimo teis; 4) keistj turt pardavus priverstine tvarka; 5) jeigu keistojo turto numatyta valstybin registracija, keitimo teiss pasibaigimas suinteresuoto asmens reikalavimu turi bti atymtas valstybins institucijos registre, kuriame buvo registruota to turto keitimo sutartis. T31.6. Laidavimas Laidavimas tai sutartis, pagal kuri laiduotojas sipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, u kur laiduojama, nevykdys visos savo prievols ar jos dalies (CK 212 str.). Laidavimo atsiradimo juridin pagrind sudaro sutartis, pagal kuri treiasis asmuo sutinka bti kreditoriui laiduotoju u skolinink. Laiduotoju gali bti vienas asmuo ar keli, tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys. Juridiniai asmenys gali bti laiduotojais, jeigu j statai (nuostatai) tai nedraudia. Sutartis turi bti sudaroma raytine forma, o jeigu is reikalavimas paeidiamas, ji negalioja (CK 213 str.). Laidavimo sutarties turin sudaro jos ali teiss ir pareigos. Kreditorius pagal laidavimo sutart turi ias pagrindines teises: 1) kreditorius turi teis reikalauti i skolininko arba laiduotojo prievols vykdymo; 2) kreditoriaus atvilgiu skolininkas ir laiduotojas yra solidars skolininkai; 3) kreditorius turi teis pareikti reikalavim skolininkui, laiduotojui arba abiem kartu; 4) laiduotojui patenkinus kreditoriaus reikalavim, pastarasis privalo perduoti laiduotojui visus dokumentus, patvirtinanius reikalavimus skolininkui (CK 216 str.). Laiduotojo teiss ir pareigos yra ios: 1) jeigu skolininkas nevykdo prievols, kreditorius pareikia iekin laiduotojui, kuris privalo byl traukti skolinink, kad pastarasis galt pateikti atsikirtimus kreditoriaus reikalavimams; 2) laiduotojas turi teis pareikti prie kreditoriaus reikalavimus visus atsikirtimus, kuriuos galt pareikti skolininkas net ir prie jo vali; 3) jeigu laiduotojas nevykdo ios pareigos, skolininkas turi teis pareikti prie atgrtin laiduotojo reikalavim visus atsikirtimus, kuriuos turjo prie kreditori; 4) jeigu skolininkas vykd prievol kreditoriui, neinodamas, kad j vykd laiduotojas, jis gali prie laiduotoj pareikti visus atsikirtimus, kuriuos jis turjo prie kreditori (CK215 str.). CK 218 str. numat iuos laiduotojo atleidimo nuo atsakomybs kreditoriui pagrindus: 1) kreditoriui atsisakius nuo priklausanios jam pirmenybs teiss patenkinti jo reikalavim; 2) kreditoriui atsisakius nuo kito jo naudai nustatyto prievols utikrinimo. Laidavimas paprastai pasibaigia skolininkui vykdius laidavimu utikrint prievol. Laiduotojui vykdius prievol u skolinink, jo prievoliniai santykiai su kreditoriumi pasibaigia, t.y. pasibaigia laidavimas. Taiau laiduotojas tada tampa kreditoriumi skolininko atvilgiu. Laiduotojo atsakomyb kreditoriui pasibaigia iais atvejais: 1) pasibaigus laidavimu utikrintai prievolei, t.y. j vykdius skolininkui arba laiduotojui; 2) kreditoriui per tris mnesius nepareikus laiduotojui iekinio nuo prievols vykdymo termino sujimo dienos; 3) kai prievols vykdymo terminas nenustatytas arba apibrtas pareikalavimo momentu, sujus vieneriems metams nuo laidavimo sutarties sudarymo dienos (CK 219 str.). T31.10. Garantijos CK 220 str. garantija laikoma statymuose ar sutartyje numatyta vieno asmens pareiga visikai ar i dalies atsakyti kitam asmeniui kreditoriui, jeigu asmuo-skolininkas prievols nevykdys ar j vykdys netinkamai. Garanto atsakomyb yra subsidiarin. Ivados: 1) garantu gali bti kiekvienas fizinis ar juridinis asmuo pagal statym ar sutart;
93

2) garantas, vykds asmens skolininko prievol kreditoriui, atitinkamai turi atgrtinio reikalavimo teis skolininkui; 3) garanto atsakomyb kreditoriui yra subsidiarin, t.y. jis privalo daniausiai vykdyti prievol iki galo arba tik t dal, kurios nevykd skolininkas; 4) garantijos atsiradimo teisinis pagrindas yra statymas arba sutartis. CK 221 str. reikalauja, kad garantijos sutartis turi bti sudaroma raytine forma, o raytins formos nesilaikymas sutart daro negaliojania. T.31.11. Rankpinigiai Rankpinigiai tai pinig suma, kuri viena i susitariani ali duoda pagal sutart priklausani i jos mokjim sskaita antrajai aliai sutarties sudarymui rodyti ir jos vykdymui utikrinti (CK 222 str.). Prievoliniuose santykiuose, kurie atsiranda dl rankpinigi sutarties sudarymo, dalyvauja dvi alys: 1) rankpinigi davjas kreditorius; 2) rankpinigi gavjas skolininkas. Pagal CK 222 str. rankpinigi davju ir gavju gali bti fiziniai ir juridiniai asmenys, nes statymas ios sutarties ali pagal subjektus neriboja. CK 223 str. reikalauja, kad sutartis dl rankpinigi, nepriklausomai nuo perduodamos pinig sumos, turi bti sudaroma raytine forma. Tokioje sutartyje turi bti btinai rayta, kad perduodama pinig suma yra rankpinigiai. Nesant tokio rao sutartyje, i pinig suma yra vertinama kaip avansas. Rankpinigiai pagal savo juridin reikm atlieka ias juridines funkcijas: 1) rodomj rankpinigi sumokjimas rodo, kad tarp j davjo ir gavjo yra sudaryta arba bus ateityje sudaryta sutartis; 2) mokamj perduota rankpinigi suma skaitoma pagal sutart priklausani mokjim sumai; 3) utikrinamj kai davusi rankpinigius sutarties alis nevykdo prievols, utikrintos rankpinigiais, ji netenka teiss juos iiekoti i rankpinigi gavjo, o kai gavusi rankpinigius alis nevykdo prievols, jai atsiranda pareiga sumokti davusiai juos aliai dvigub sum (CK 224 str.). T32. Atsakomyb u civilini teisi ir pareig paeidim T32.1. Civilins teisins atsakomybs svoka Atsakomyb prievol atlyginti al arba nuostolius, sumokti netesybas. Civilinei teisinei atsakomybei bdinga tai, kad ji yra viena i statymu ar sutartimi nustatyt sankcij; jos atsiradimo pagrindas yra teiss paeidimas; ji pasireikia teiss paeidjui nenaudingomis (neigiamomis) turtinmis pasekmmis, daniausiai turto sumajimu dl alos, nuostoli atlyginimo, netesyb sumokjimo; ji yra papildoma arba nauja prievol, kuri nra paeisto teisinio santykio elementu; ji gyvendinama valstybs prievarta arba jos taikymo galimybe. Civilins atsakomybs slygos Civilin atsakomyb atsiranda dl civilins subjektins teiss paeidimo, taiau tik esant tam tikroms slygoms. Teiss teorijoje keturios civilins atsakomybs atsiradimo slygos: 1) teiss paeidimu turi bti padaryta ala arba nuostoliai; 2) prieingas teisei skolininko elgesys; 3) prieastinis ryys tarp prieing teisei skolininko (teiss paeidjo) veiksm ir alos arba nuostoli; 4) skolininko (teiss paeidjo) kalt. alos ir nuostoli padarymas Tai reikia, kad atsakomyb gali bti taikoma tik tada, kai teiss paeidjas, nevykdydamas arba netinkamai vykdydamas prievol, padaro turtin al. Kreditorius privalo rodyti, kad skolininkas nevykd arba netinkamai vykd prievol, tuo padarydamas al arba nuostolius. Prieingas teisei skolininko elgesys
94

Tai toks asmen elgesys, kuris paeidia civilins teiss normas, o kai statyme nra numatyti veiksmai paeidia bendrus civilini statym pradmenis. Prieastinis ryys tarp prieing teisei skolininko veiksm ir alos arba nuostoli Atsakomyb atsiranda tik tada, kai yra prieastinis ryys tarp prieing teisei skolininko veiksm ir alos arba nuostoli. Tai tiesiogiai iplaukia i statymo, kuris nustato, kad prievols nevykds skolininkas privalo atlyginti nuostolius (CK 227 str. 1 dalis). Asmuo, padars al privalo j atlyginti (CK 483 str. 1 dalis). Todl teismas, kiekvienu atveju prie nustatydamas civilin atsakomyb, privalo itirti, ar yra prieastinis ryys tarp skolininko neteist veiksm (neveikimo) ir kreditoriaus nuostoli (alos). Kalt Kalt yra asmens psichinis santykis su jo prieingu teisei veiksmu arba neveikimu ir dl to atsiradusiu rezultatu. CK 231 str. numatytos dvi kalts formos: tyia ir neatsargumas. Tyia yra tada, kai teiss paeidjas numato, kad jo elgesys prieingas teisei ir dl to gali atsirasti neigiamos pasekms ir j siekia arba smoningai leidia ioms pasekmms atsirasti. Neatsargumas yra tada, kai teiss paeidjas numato, kad jo veikimas ar neveikimas gali sukelti neigiamas pasekmes, bet lengvabdikai tikisi j ivengti arba nenumato savo elgesio pasekmi, nors turi ir gali jas numatyti. T32.16-17. Skolininko atleidimo nuo atsakomybs pagrindai. Atsitiktinumas. Nenugalima jga. Paprastai skolininkas atleidiamas nuo atsakomybs, jeigu prievol nevykdoma arba netinkamai vykdoma dl atsitiktinumo, nenugalimos jgos arba kreditoriaus kalts. ie juridiniai faktai kliudo skolininkui vykdyti prievol, todl jie vadinami negalimumu vykdyti prievol. Civilin teis skiria paprast atsitiktinum ir kvalifikuot atsitiktinum (nenugalim jg). Atsitiktinumas tai nekaltas kito asmens teisi ir statymo saugom interes paeidimas. Skolininkas atleidiamas nuo atsakomybs, nes jo veiksmuose nra kalts. Nenugalima jga (kvalifikuotas atsitiktinumas) tai nepaprastas vykis, kuriam esamomis slygomis nebuvo galima ukirsti kelio (CK 88 str.). Tai ypatingos, nepaprastos aplinkybs. T31.18. Civilins atsakomybs pagrindins rys T31.19. Sutartin atsakomyb Civilin atsakomyb, atsirandanti paeidus jau esamos prievols subjektin teis (pvz. i vairi sandori), slyginai vadinama sutartine atsakomybe. Paeidus jau susidariusius prievolinius santykius, t.y. sutartins atsakomybs atveju, taikomi bendri civilins atsakomybs nuostatai (CK 225-237 str.). T31.19. Nesutartin atsakomyb Civilin atsakomyb gali atsirasti ir nesant prievolini teisini santyki (prievols). Tokiais atvejais atsiradusi civilin atsakomyb slyginai vadinama nesutartine atsakomybe. Nesutartins atsakomybs taikymo slygas ir jos dyd nustato tiktai statymai. Prievolins subjektins teiss paeidiamos, kai nevykdytos pareigos. Nevykdyta prievol yra tada, kai skolininkas visikai nevykd t veiksm, kurie sudaro prievols turin. Netinkamai vykdyta prievol yra tada, kai jos vykdymas neatitinka tam tikr sutarties slyg. T31.20. Dalin atsakomyb Civilinje teisje daline vadinama atsakomyb, taikoma dviem arba daugiau asmen, kuri kiekvienas atsako kreditoriui lygiomis dalimis. Esant dalinei prievolei, kiekvienam i skolinink taikoma dalin atsakomyb. Kadangi kiekvienas skolininkas privalo vykdyti tiktai savo prievols dal, jis privalo atlyginti nuostolius, kurie atsirado dl jam tenkanios prievols dalies nevykdymo arba netinkamo vykdymo. Jeigu statyme ar sutartyje nenustatyta, kad atskir bendraskoli dalys yra nelygios, tai laikoma, kad vis j dalys lygios (CK 187 str.). Solidarin atsakomyb Solidarine vadinama atsakomyb dviej ir daugiau asmen, i kuri kiekvienas atsako kreditoriui visa prievole. Esant solidarinei atsakomybei, kreditorius gali reikalauti i vis bendraskolinink ir i bet kurio j atskirai vykdyti tiek vis prievol, tiek ir bet kuri jos dal. Taip pat kreditorius savo nuoira gali prievols nevykdymu arba netinkamu vykdymu padarytus nuostolius reikalauti i vis
95

bendraskolinink ir i bet kurio j atskirai, tiek visus jo nuostolius, tiek ir j dal. Jeigu visi nuostoliai iiekomi i vieno skolininko, is turi teis atgrtine tvarka reikalauti i vis kit bendraskolinink lygiomis dalimis to, k jis vykd, atskaiius jam paiam tenkani dal (CK 190 str.). Subsidiarin atsakomyb Civilinje teisje pagrindine vadinama atsakomyb asmens (skolininko, al padariusio asmens), kuri atsiranda pagal statym. Greta pagrindins atsakomybs, statymo arba sutartyje numatytais atvejais gali bti subsidiarin (papildoma) atsakomyb. Jai bdingi ie poymiai: 1) subsidiarin atsakomyb atsiranda tiktai tiesiogiai statymu arba sutartimi numatytais atvejais; 2) papildoma atsakomyb taikoma tiktai esant pagrindinei atsakomybei; 3) papildoma atsakomyb taikoma asmenims, kurie neatsako pagal pagrindin prievol; 4) papildomos atsakomyb dydis negali viryti pagrindins atsakomybs dydio; 5) papildomos atsakomybs taikymas gali bti ribojamas statymu, sutartimi. Atsakomyb ir sankcija Civilins teiss moksle pabriama, kad ne bet kuri teiss normoje nustatyta sankcija (prievarta) yra civilin teisin atsakomyb. Atsakomyb yra sankcija u teiss paeidim, bet sankcija ne visada yra atsakomyb. Civilin atsakomyb yra tokia sankcija, kuri sukelia teiss paeidjui tam tikr turto netekim arba sumajim. Tai rodo, kad civilin atsakomyb yra tiktai viena sankcijos ri. T33. Prievoli pasibaigimas T33.1. Prievoli pasibaigimo pagrindai Visi prievoli pasibaigimo pagrindai skirstomi dvi grupes: 1) prievols, pasibaigianios dl juridini fakt arba j sudi, kurie priklauso nuo ali valios; 2) prievols, pasibaigianios dl juridini fakt arba j sudi, kurie nepriklauso nuo ali valios. Prievols, pasibaigianios dl juridini fakt arba j sudi, kurie priklauso nuo ali valios Prievols pasibaigimas vykdymu tai prievols ali skolininko ir kreditoriaus veiksmai arba susilaikymas nuo toki veiksm, kurie turi bti atlikti pagal statymo, postatyminio teiss akto, sutarties reikalavimus, o jeigu toki nra, pagal paprastai reikiamus reikalavimus tokios ries prievolei vykdyti (CK 244 str.). Paprastai prievol pasibaigia tinkamai j vykdius. Netinkamas prievols vykdymas taip pat gali bti jos pasibaigimo pagrindas. Bet tada gali atsirasti papildoma prievol, kurios esm sudaro tai, kad kreditorius gyja teis reikalauti netesyb, nuostoli atlyginimo ir reikalauti tinkamo vykdymo. CK 244 str. 2 ir 3 dalyse nustatytas reikalavimas, kad kreditorius, prims vykdym, privalo skolininkui iduoti dokument, patvirtinant viso ar dalies prievols vykdym. Prievols pasibaigimas skaitymu. CK 245 str. nustato prievols pasibaigimo skaitymu slygas. 1) Kreditoriaus ir skolininko reikalavimai vienas kitam turi bti prieprieiniai. Toki prievolini teisini santyki esm ta, kad pagal vien reikalavim alis yra kreditorius skolininkui, o pagal kit ji yra skolininkas kreditoriui. 2) Prieprieiniai reikalavimai kreditoriaus skolininkui ir skolininko kreditoriui turi bti vienariai, t.y. abiej prieprieini reikalavim objektai apibrti tais paiais riniais poymiais. 3) Pagal kiekvien priepriein vienar reikalavim turi bti sujs vykdymo terminas, kuris gali bti apibrtas konkreia data, vykiu, pareikalavimo momentu, arba kurio terminas nenurodytas. Jeigu prievols ali prieprieiniai reikalavimai atitinka nurodytas slygas, skaitymui utenka vienos alies pareikimo (CK 245 str. 2 dalis). Pagal CK 246 str. neleidiama skaityti: 1) reikalavim, kuri iekinins senaties terminas yra pasibaigs; 2) reikalavim atlyginti al, kilusi dl sveikatos sualojimo ar gyvybs atmimo; 3) reikalavim, kilusi i sutarties dl turto perleidimo su slyga ilaikyti iki gyvos galvos; 4) kitoki reikalavim statymo numatytais atvejais. Prievols pasibaigimas ali susitarimu. CK 249 str. nustat, kad prievol pasibaigia ali susitarimu, konkreiai, susitarimu pakeisti vien prievol kita tarp t pai asmen. Tai ali atleidimas
96

viena kitos nuo subjektini teisi ir pareig gyvendinimo. Kad prievols alys galt pakeisti vien prievol kita, reikalingos ios slygos: 1) susitarimas dl vienos prievols pakeitimo kita turi bti sudarytas tarp t pai prievols ali; 2) esama prievol galiot ir bt nevykdyta; 3) nauja prievol galiot ir skirtsi nuo pirmins prievols. Prievols, pasibaigianios dl juridini fakt, nepriklausani nuo ali valios Prievols pasibaigimas dl toki juridini fakt, juridini sudi, kurios nepriklauso nuo ali valios, statyme ir juridinje literatroje vadinamas negalimumu j vykdyti (CK251 str.). Kad prievol pasibaigt negaljimu j vykdyti, reikia dviej slyg: 1) kad juridinis faktas arba j sudtis atsirast po prievolini santyki, susidariusi tarp ali; 2) kad juridiniai faktai arba j sudtis, u kuriuos skolininkas neatsako, sukelt vykdymo negalimum (CK 231 str.). Prievols pasibaigimas ali sutapimu viename asmenyje. CK 248 str. numato, kad prievol pasibaigia skolininko ir kreditoriaus sutapimu viename asmenyje. Prievols ali sutapimas viename asmenyje galimas tada, kai abi prievols alys yra juridiniai asmenys. Prievols pasibaigimas mirus fiziniam asmeniui. CK 252 str. 1 ir 2 dalys nustato, kad prievol pasibaigia mirus skolininkui arba kreditoriui, jeigu ji negali bti vykdyta nedalyvaujant paiam skolininkui, arba jeigu vykdymas buvo skiriamas asmenikai kreditoriui. Prievols pasibaigimas likvidavus juridin asmen. CK 252 str. 3 dalis nustato, kad prievol pasibaigia likvidavus juridin asmen (skolinink ar kreditori).

34 tema
34.1.Pirk-pard.sutarties svoka ir reikm: i sutartis-viena pagrindini, nes susijusi su visomis kitomis. Reikm: nesuvartojamos preks yra ilgai apyvartoje. i sutartis utikrina gamyb, realizavim ar apyvart. Ryys su: -krovini perveimo sutartimi; -pasaugos sutartimi (preks saugomos); -komiso sutartimi (preks perkamos ir parduodamos komiso pagrindais). Pirkimo pardavimo sutartis:
-konsensualin- laikoma sudaryta nuo to momento, kai alys susitaria dl vis jos slyg. statymu ar sutartimi numatytais atvejais tas susitarimas ireikiamas statymo reikalaujama forma (pvz. Nekiln.turto sutartis yra tvirtinama notarikai ir registruojama).

-dvial- abipusiai pareigojanti, nes abi alys (pirkjas ir pardavjas) turi teises ir pareigas; -atlygintin u parduodam daikt mokamas piniginis ekvivalentas. Atribojimas nuo kit sutari: -nuo main sutarties- dkt. keiiamas daikt: -nuo dov.o sutarties-taip pat perduodami daiktai, bet ji yra neatlygintin; -nuo turto perdavimo iki gyvos galvos- rizikos sutartis -nuo tiekimo tiekimo yra planin, sudarymas niekada nesutampa su jos vykdymu, nes sudarymo momentu tiektina produkcija daniausiai nebna pagaminta. CK nurodoma, kad perduoda ne turt (per plati svoka apima teises ir pareigas), o daiktus ir prekes. Visos preks yra daiktai, bet ne visi daiktai yra preks. Tik skirti parduoti daiktai yra prek. Nekilnojami daiktai nra prek (em, pastatai). Paskaita: Turtas materials daiktai, kuriuos asmuo turi kilnojami ir nekilnojami daiktai, pinigai, reikalavimo teiss ir pareigos. Pirk-pard.sutarties samprata 1. Pirk-pard.sutartimi viena alis (pardavjas) sipareigoja perduoti daikt (prek) kitai aliai (pirkjui) nuosavybs ar patikjimo teise, o pirkjas sipareigoja priimti daikt (prek) ir sumokti u j nustatyt pinig sum (kain). 2. Vertybini popieri, valiutini vertybi pirkimui- pardavimui taikomos io skyriaus normos, jeigu kiti statymai nenustato speciali j pirk-pard.taisykli.
97

3. Atskir ri daikt (preki) pirk-pard.ypatumus gali nustatyti atitinkami statymai. 4. io skyriaus normos taikomos turtini teisi pirkimui - pardavimui tiek, kiek tai neprietarauja i teisi prigimiai ir esmei. 34.2. Pirk-pard.sutarties alys, turinys ir forma: alys: pirkjas ir pardavjas. Jais gali bti visi civ.t. subjektai: teisns ir veiksns fiziniai asmenys, juridiniai asmenys, asmenys neturintys juridinio asmens teisi. Taiau ne kiekvienas j gali pirkti ir parduoti bet kok turt. (Praktika, pvz.: em Lietuvoje be ilyg gali pirkti tik Lietuvos pilieiai; Juridiniams asmenims perkant em reikia gauti Apskrities virininko administracijos leidim, o jam gauti numatyta begal slyg; em perkant usienio ambasadai reikalinga usienio reikal ministerijos nota) Pardavjas pagal pirk-pard.sutart prisiima pareig perduoti pirkjui ne tik turt, bet ir nuosavybs teis, todl jis paprastai turi bti to turto savininkas. Taiau kartais statymu leidiama parduoti daiktus asmenims, kurie neturi juos nuosavybs teiss, pvz.transporto mons gali parduoti nustatytu laiku neatsiimtus krovinius, komiso parduotuvs rbus, nam apyvokos daiktus, lombardas u gaut paskol keistus, saugomus ir laiku neatsiimtus daiktus. Turinys: Vadovlyje: esmins slygos, tos dl kuri pirkjas ir pardavjas susitaria. Paprastai esminmis laikomos susitarimo slygos dl dalyko ir kainos, taip pat tos, kurias esminmis pripasta alys, pvz. Pirk-pard.kreditan sutartimi btina susitarti ir dl termin.
Kiekviena sutartimi siekiama tam tikro teisinio rezultato. Todl alys btinai susitaria atlikti veiksmus, kuriais bt pasiektas is rezultatas ir atsirast norimos pasekms. Todl esmine pirk-pard.sutarties slyga reikia laikyti ir susitarim dl parduodamo daikto - sutarties dalyko-perdavimo ir primimo nuosavybn u nustatyt kain.

Konspektuose: Turinys- tai ali teiss ir pareigos. Paprastai nurodomos kiekvienos alies pareigos, o teiss nenurodomos, nes vienos alies pareigos atitinka kitos alies teises. Forma: Pirk-pard.sutarties form nustato sandori sudarymo formos taisykls. Atskiroms pirkpard.sutartims statymai gali nustatyti specialias j sudarymo taisykles. 1.71 str. Sandori forma 1. Sandoriai sudaromi odiu, ratu (paprasta arba notarine forma) arba konkliudentiniais veiksmais. 2. Sandoris, kuriam statymai nenustato konkreios formos, laikomas sudarytu, jeigu i asmens elgesio matyti jo valia sudaryti sandor (konkliudentiniai veiksmai). 1.72 str. odin sandori forma 1. Sandoriai, kuriems statymai ar ali susitarimas nenustato raytins formos, gali bti sudaromi odiu. 2. Su raytins sutarties vykdymu susij sandoriai gali bti sudaromi odiu, jeigu tai neprietarauja statymams ar sutariai. 1.73 str. Raytin sandori forma 1. Paprasta raytine forma turi bti sudaromi: 1) fizini asmen sandoriai, kai sandorio suma sudarymo metu yra didesn kaip penki tkstaniai lit, iskyrus sandorius, kurie ir vykdomi sudarymo metu; 2) juridini asmen steigimo sandoriai; 3) preki pirkpard.isimoktinai sutartys; 4) draudimo sutartys; 5) arbitrainiai susitarimai; 6) kilnojamojo daikto nuomos ilgesniam nei vieneri met terminui sutartys; 7) preliminarins sutartys; 8) asmens ilaikymo iki gyvos galvos (rentos) sutartys; 9) taikos sutartys; 10) kiti sandoriai, kuriems is kodeksas ar kiti statymai nustato privalom paprast raytin form. 2. Raytins formos sandoriai sudaromi suraant vien dokument, pasiraom vis sandorio ali, arba alims apsikeiiant atskirais dokumentais. Raytins formos dokumentui prilyginami ali pasirayti dokumentai, perduoti telegrafinio, faksimilinio ryio ar kitokiais telekomunikacij galiniais renginiais, jeigu yra utikrinta teksto apsauga ir galima identifikuoti para. 3. alys susitarimu gali nustatyti papildom raytins sandorio formos reikalavim (tam tikr asmen para buvimas, dokumento antspaudavimas, specialios formos dokumento suraymas ir t. t.) bei numatyti toki papildom reikalavim nesilaikymo teisines pasekmes. Kai alys i reikalavim nesilaiko, sandoris laikomas nesudarytu, jeigu ali susitarimu nenustatyta ko kita. 1.74 str. Notarin sandori forma 1. Notarine forma turi bti sudaromi: 1) daiktini teisi nekilnojamj daikt perleidimo ir daiktini teisi bei nekilnoj. daikto suvarymo sandoriai; 2) vedyb sutartys (ikivedybin ir povedybin); 3) kiti sandoriai, kuriems is kodeksas nustato privalom notarin form. 34.3. Sutarties dalykas, kaina: Dalykas: Vadovly:gali bti tik esantys apyvartoje daiktai, turintys individualius ir rinius poymius. 6.306 str. Pirk-pard.sutarties dalykas 1. Pirk-pard.sutarties dalyku gali bti neiimti i apyvartos daiktai, kuriuos pardavjas jau turi ar kurie gali bti sukurti ar pardavjo gyti ateityje, vertybiniai popieriai ir kitokie daiktai bei turtins teiss. 2. Pirk-pard.sutarties dalyku taip pat gali bti prieauglis, derlius ir kiti atsirandantys daiktai. 3. Pirk-pard.sutarties dalykas gali bti apibdintas tiek
98

pagal individualius poymius, tiek pagal r. 4. Pirk-pard.sutarties slyga dl sutarties dalyko laikoma suderinta, jeigu sutarties turinys leidia nustatyti daikto (preks) pavadinim ir kiek. Kaina. Tai esmin slyga. Pagal Vienos Konvencij kainos tiksliai apibrti nebtina. Jei kaina nustatyta pagal preks svor, tai nustatoma neto (svoris be pakavimo); bruto-svoris su pakavimu. Paskaita: jei kaina nenustatyta sutartis nesudaryta, bet jei kaina netiksliai nustatyta sutartis sudaryta. Gali bti numatyti kain svyravimai nuo---iki. Gali bti numatytas svyravimas atsivelgiant svyravimus rinkoje, taip pat atsivelgiant darbo jgos, mediag kainos pasikeitim. Projekte numatyta protingos kainos svoka. 6.313 str. Kaina 1. Parduodamo daikto kaina nustatoma pinigais ali susitarimu. 2. Tais atvejais, kai pirk-pard.sutartyje nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nenustatyta kaina ar nenurodyta tvarka jai nustatyti ir alys nra susitarusios kitaip, laikoma, kad alys turjo omenyje kain, kuri sutarties sudarymo metu buvo prastai toje prekybos srityje mokama u tokius pat daiktus, parduodamus atitinkamomis aplinkybmis, o jeigu i kaina neegzistuoja, - protingumo kriterijus atitinkanti kaina. 3. Kai kaina turi bti nustatyta pagal daikt svor, ji nustatoma pagal neto svor, jeigu alys nra susitarusios kitaip. 4. Jeigu kain turi nustatyti viena alis ir tokiu bdu nustatyta kaina aikiai neatitinka protingumo kriterij, tai nepaisant ali susitarim sutarties kaina turi bti pakeista atitinkania protingumo kriterijus kaina. 5. Kai kain turi nustatyti treiasis asmuo, bet jis to nedaro ar negali padaryti, laikoma, kad protingumo kriterijus atitinkanti kaina yra sutarties kaina. 6. Kai kaina turi bti nustatyta remiantis kriterijais, kuri nra ar kurie inyko arba negali bti nustatyti, kaina nustatoma remiantis artimiausios reikms kriterijais. 7. Jeigu sutartyje numatyta, kad kaina turi bti keiiama atsivelgiant tam tikrus kainai takos turinius rodiklius (savikain, ilaidas ir t. t.), taiau nenurodyta kainos pakeitimo tvarka, tai kaina nustatoma atsivelgiant i rodikli santyk sutarties sudarymo ir daikto perdavimo metu. Kai pardavjas praleidia daikto perdavimo termin, kaina nustatoma atsivelgiant i rodikli santyk sutarties sudarymo ir daikto perdavimo metu, numatytu sutartyje.
6.314 str. Kainos sumokjimas 1. Jeigu pirkjas nepareigotas sumokti kain konkreioje vietoje, jis privalo sumokti j pardavjui daikt perdavimo vietoje. 2. Jeigu pirkjas nepareigotas sumokti kain konkreiu laiku, jis privalo j sumokti, kai pardavjas pagal sutart ar kodeks perduoda pirkjui daiktus arba disponavimo jais dokumentus. 3. Pirkjas neturi pareigos sumokti kain, kol jis neturjo galimybs patikrinti daiktus, iskyrus atvejus, kai ali susitarimas numato k kita. 4. Jeigu sutartyje nenumatyta ko kita, pirkjas privalo i karto sumokti vis kain. 5. Kai pirkjas laiku nesumoka u jam perduotus daiktus, pardavjas turi teis reikalauti i pirkjo sumokti kain bei statym ar sutarties nustatytas palkanas. 6. Kai pirkjas atsisako priimti daiktus ir u juos sumokti, pardavjas gali savo nuoira reikalauti sumokti kain arba atsisakyti vykdyti sutart. 7. Kai pardavjas pagal sutart turi perduoti pirkjui ne tik daiktus, u kuriuos pirkjas dar nesumokjo, bet ir kitus daiktus, i daikt perdavim pardavjas gali sustabdyti, kol pirkjas visikai sumoks u anksiau perduotus daiktus, jeigu statymai ar sutartis nenumato ko kita.

6.315 str. Iankstinis mokjimas u daiktus 1. Jeigu sutartis numato, kad pirkjas vis ar dal kainos turi sumokti iki daikt perdavimo jam (iankstinis mokjimas), tai pirkjas kain privalo sumokti sutartyje nustatytu laiku. 2. Jeigu pirkjas i anksto kainos nesumoka, pardavjas turi teis sustabdyti sutarties vykdym. 3. Kai iankstin mok gavs pardavjas nustatytu laiku neperduoda pirkjui daikt, is turi teis reikalauti, kad pardavjas jam perduot daiktus arba grint sumokt sum. 4. Kai iankstin mok gavs pardavjas nustatytu laiku neperduoda daikt pirkjui, jis privalo u gaut sum mokti statym arba sutarties nustatytas palkanas, jeigu sutartis nenumato ko kita. Palkanos pradedamos skaiiuoti nuo tos dienos, kuri pardavjas privaljo perduoti daiktus, ir mokamos iki tos dienos, kuri daiktai faktikai perduodami pirkjui arba jam grinama sumokta kaina. TARP KITKO (k reikia tarp kitko, jeigu japonikai kitko veriama kojos ?) : 6.307 str. Pardavjui nepriklausanio daikto pardavimas 1. Pirk-pard.sutartis, pagal kuri pardavjas parduoda jam nepriklausant daikt nebdamas daikto savininko galiotas ar neturdamas tam teiss pagal statymus, gali bti pripainta negaliojania pagal daikto savininko, valdytojo arba pirkjo iekin. 2. Tokia pirk-pard.sutartis nra negaliojanti, jeigu pardavjas pirk-pard.sutarties vykdymo metu tapo parduodamo daikto savininku. 3. Jeigu sutartis negaliojania pripainta io straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu, dkt. grinamas savininkui, iskyrus atvejus, numatytus io kodekso 4.96 straipsnyje. 6.308 str. Draudimas pirkti ir parduoti daikt 1. Asmuo, kuriam pavesta parduoti kito asmens daikt, neturi teiss to daikto pirkti nei tiesiogiai, nei per tarpininkus, iskyrus statym nustatytas iimtis. is draudimas taikomas ir asmeniui, administruojaniam kito asmens turt pagal io kodekso ketvirtosios knygos nuostatas. 2. Asmuo, administruojantis kito asmens turt, neturi teiss parduoti savo turto, jeigu io turto kaina apmokama i jo administruojamo turto. 3. io straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyti asmenys neturi teiss reikalauti pripainti negaliojania pirk-pard.sutart, sudaryt paeidiant iame straipsnyje nustatytas taisykles.
99

6.309 str.sipareigojimas parduoti ar pirkti daikt 1. Laikoma, kad sipareigojimas parduoti daikt kartu perduodant daikt bsimajam pirkjui valdyti yra to daikto pirkimas-pardavimas. 2. Pinig sumos sumokjimas parduoti daikt sipareigojusiam asmeniui pripastamas dalies kainos sumokjimu (avansu), jeigu alys nra susitarusios kitaip. 3. Kai pirkti ar parduoti daikt pareigojs asmuo atsisako forminti sutart statym nustatyta forma, kita alis turi teis teismo tvarka reikalauti patvirtinti sutarties sudarym. 6.310 str. Pirk-pard.sutarties sudarymo ilaidos 1. Pirk-pard.sutarties sudarymo ilaidos tenka pirkjui, jeigu alys nesusitaria kitaip. 2. Daikt pristatymo, j svrimo ir perskaiiavimo (kiekio patikrinimo) ilaidos tenka pardavjui, jeigu alys nra susitarusios kitaip. 3. Daikt primimo, daikt perdavimo-primimo dokumento sudarymo ilaidos tenka pirkjui. 6.312 str.Pirk-pard.sutartis, kurioje yra slyga dl parduodamo daikto naudojimo 1. Asmuo, parduodamas daikt, gali nustatyti slyg, kad tas dkt. turi bti naudojamas tam tikram tikslui nepaeidiant kit asmen teisi ir teist interes. 2. Jeigu pirkjas nevykdo pirk-pard.sutartyje nustatytos slygos, tai pardavjas teismo tvarka turi teis reikalauti, kad slyga bt vykdyta arba kad bt nutraukta sutartis, dkt. grintas jam ir atlyginti nuostoliai. 6.316 str. Daikt draudimas 1. Pirk-pard.sutartis gali nustatyti pardavjo arba pirkjo pareig apdrausti daiktus. 2. Jeigu apdrausti daiktus privalanti sutarties alis ios pareigos nevykdo, kita alis turi teis apdrausti daiktus ir pareikalauti atlyginti j draudimo ilaidas arba atsisakyti vykdyti sutart. 34.3.Pirkjo ir pardavjo teiss ir pareigos. Pirk-pard.sutarties vykdymas ir ali atsakomyb u sutarties paeidim: Paprastai nurodomos kiekvienos alies pareigos, o teiss nenurodomos, nes vienos alies pareigos atitinka kitos alies teises. 34.4. Pirkjo ir pardavjo pareigos ir teiss. Sutarties vykdymas ir ali atsakomyb u sutarties paeidim. Pardavjo pareiga perduoti daiktus 1. Pardavjas privalo pagal pirk-pard.sutart perduoti daiktus pirkjui, t. y. jam valdyti nuosavybs (patikjimo) teise, ir patvirtinti nuosavybs teis daiktus bei j kokyb. 2. Pardavjo garantija (patvirtinimas) dl daikt nuosavybs teiss ir j kokybs yra, nepaisant to, ar tokia garantija pirk-pard.sutartyje numatyta, ar ne (garantija pagal statym). 3. Jeigu sutartis nenumato ko kita, pardavjas privalo perduoti daiktus kartu su j priklausiniais ir priedais tokios bkls, kokia buvo pirk-pard.sutarties sudarymo metu. 4. Laikoma, kad pardavjo pareiga perduoti daiktus vykdyta, kai pardavs perduoda daiktus pirkjui valdyti arba sutinka, kad pirkjas pradt daiktus valdyti, ir paalintos bet kokios pirkjo valdymo teiss klitys. 5. Daikt perdavimo ilaidos tenka pardavjui, jeigu sutartis nenumato ko kita. 6. Jeigu pirk-pard.sutartis numato, kad pirkjas kain sumoka tik po daikt perdavimo, o po sutarties sudarymo jis tapo nemokus, tai pardavjas perduoti daikt neprivalo. Daikt ir dokument perdavimo vieta ir momentas 1. Pardavjas kartu su daiktais privalo perduoti su jais susijusius dokumentus ir nuosavybs teis daiktus patvirtinanius dokumentus, kai to reikalauja sutartis ar is kodeksas. Jeigu ie dokumentai reikalingi paiam pardavjui kitoms su parduodamais daiktais nesusijusioms teisms gyvendinti, tai pardavjas privalo perduoti pirkjui nustatyta tvarka patvirtintas dokument kopijas. 2. Jeigu pardavjas nepareigotas perduoti daikt konkreioje vietoje, tai daikt perdavimu laikoma: 1) kai pirk-pard.sutartis numato daikt gabenim, daikt teikimas pirmam vejui, kad is juos perduot pirkjui, jeigu sutartyje nenumatyta ko kita; 2) kai ios dalies 1 punkte nenurodytais atvejais daiktus reikia paimti i tam tikr atsarg arba pagaminti ir alys sutarties sudarymo metu apie tai inojo, - daikt pateikimas pirkjui ar jo nurodytam asmeniui disponuoti daikt atsarg buvimo arba gaminimo vietoje; 3) ios dalies 1 ir 2 punktuose nenurodytais atvejais daikt pateikimas pirkjui toje vietoje, kurioje sutarties sudarymo metu buvo pardavjo verslo ar gyvenamoji vieta arba kurioje daiktai pateikiami pirkjo nurodytam asmeniui. 3. Daikto duodami vaisiai ir pajamos priklauso pirkjui nuo daikto perdavimo. Daikt perdavimo terminas 1. Pardavjas privalo perduoti daiktus pirkjui pirk.-pard.sutartyje numatytu laiku. Jeigu perdavimo terminas sutartyje nenurodytas, daiktai turi bti perduoti per proting termin po sutarties sudarymo. iuo atveju atitinkamai taikomas io kodekso 6.53 str.. 2. Laikoma, kad pirk-pard.sutartyje yra slyga dl jos vykdymo tiksliai nustatytu laiku, jeigu i sutarties turinio aikiai matyti, kad paeidus termin pirkjas praranda interes sutariai. Jeigu tokia slyga yra, pardavjas turi teis vykdyti sutart iki termino pabaigos arba jam pasibaigus tik tai atvejais, kai pirkjas sutinka.
100

Daikt atsitiktinio uvimo ar sugedimo rizika 1. Jeigu kas kita nenumatyta pirk-pard.sutartyje, daikt atsitiktinio uvimo ar j sugedimo rizika pereina pirkjui nuo to momento, nuo kurio pagal statymus ar sutart pardavjas laikomas tinkamai vykdiusiu savo pareig perduoti daiktus, neatsivelgiant nuosavybs teiss perjimo moment. 2. Daikt, parduot juos gabenant, atsitiktinio uvimo ar sugedimo rizika pereina pirkjui nuo pirk-pard.sutarties sudarymo, jeigu sutartis ar prekybos paproiai nenumato ko kita. 3. Sutarties slyga, kad daikt atsitiktinio uvimo ar sugedimo rizika pereina pirkjui nuo daikt perdavimo pirmam vejui, pirkjo reikalavimu gali bti pripainta negaliojania, jeigu pirk-pard.sutarties sudarymo metu pardavjas inojo ar turjo inoti, kad daiktai prarasti ar suged, taiau apie tai pirkjui neprane. 4. Jeigu dkt. po jo perdavimo uvo ar sugedo ne dl pardavjo kalts, pirkjas privalo sumokti kain pardavjui. i taisykl taikoma ir tais atvejais, kai pardavjas negaljo perduoti daikto pirkjui dl to, kad pastarasis nepakankamai bendradarbiavo su pardavju ir tokiu bdu paeid sutart. 5. Kai sutarties dalykas yra pagal ries poymius apibdinti daiktai ir pirkjas nepriima daikt ar kitaip paeidia sutart, j atsitiktinio uvimo ar sugedimo rizika pereina pirkjui nuo to momento, kai pardavjas konkreiai vardija (individualizuoja) daiktus ir apie tai pranea pirkjui. 6. Jeigu pirkjas pareikia pagrst iekin dl sutarties pripainimo negaliojania arba daikto pakeitimo, tai daikt atsitiktinio uvimo ar sugedimo rizika tenka pardavjui. 7. Jeigu daikt atsitiktinio uvimo ar sugedimo rizika tenka pardavjui ir po j perdavimo pirkjui, tai pardavjas atsako u daikt uvim ar sugedim, nors tai bt atsitik dl pirkjo veiksm. Taiau pirkjas nuo to momento, kai jis protingai galjo numatyti, kad privalo grinti daiktus pardavjui, atsako u j saugojim kaip atidus saugotojas. Pardavjo pareiga patvirtinti daikt nuosavybs teis 1. Pardavjas privalo patvirtinti, kad perduodamus daiktus tretieji asmenys neturi joki teisi ar pretenzij, iskyrus atvejus, kai pirkjas i anksto sutiko priimti daiktus, kurie yra toki teisi ar pretenzij objektai, o pardavjas apie jas tinkamai prane pirkjui. 2. Pardavjas privalo panaikinti perduodam daikt keitim (hipotek) nepaisydamas to, ar keitimas (hipoteka) buvo registruotas ar ne, iskyrus atvejus, kai pirkjas, i pardavjo gavs tinkam informacij, sutinka pirkti daiktus, teiss kuriuos yra suvarytos tokiu bdu. 3. Pardavjas privalo patvirtinti pirkjui, kad perduodami daiktai nearetuoti ir kad jie nra teisminio gino objektas, taip pat kad pardavjo teis disponuoti daiktais neatimta ar neapribota. 4. Nekilnoj. daikto pardavjas privalo patvirtinti pirkjui, kad nra joki vieosios teiss paeidim ar apribojim, kurie galt turti takos pirkjo nuosavybs teisei t daikt. 5. Tais atvejais, kai pardavjas tinkamai prane pirkjui apie treij asmen teises perduodamus daiktus ar i teisi suvarym sutarties sudarymo metu, taip pat kai treij asmen teiss ar j suvarymas buvo registruoti vieame registre, pirkjas negali remtis aplinkybe, kad pardavjas paeid savo pareigas. 6. Kai pardavjas paeidia io straipsnio 1-4 dalyse nurodytas savo pareigas, pirkjas turi teis reikalauti sumainti kain arba nutraukti sutart, jeigu pardavjas nerodo, kad pirkjas inojo arba turjo inoti apie treij asmen teises daiktus ar i teisi suvarym. Pardavjo ir pirkjo pareigos, kai treiasis asmuo pareikia iekin dl daikto pamimo 1. Jeigu treiasis asmuo iki pirk-pard.sutarties vykdymo atsiradusiu pagrindu pareikia pirkjui iekin dl daikto pamimo, tai pirkjas privalo patraukti pardavj dalyvauti byloje, o pardavjas privalo stoti t byl pirkjo pusje. 2. Kai pirkjas nepatraukia pardavjo dalyvauti byloje, pardavjas atleidiamas nuo atsakomybs pirkjui, jeigu rodo, kad dalyvaudamas byloje jis bt galjs ukirsti keli parduoto daikto pamimui i pirkjo. 3. Pardavjas, kuris buvo pirkjo patrauktas dalyvauti byloje, bet joje nedalyvavo, netenka teiss rodinti, kad pirkjas netinkamai atliko procesinius veiksmus. Pardavjo atsakomyb, kai parduotas dkt. atiteisiamas i pirkjo 1. Kai parduot daikt teismas dl pagrind, atsiradusi iki sutarties vykdymo, atiteisia i pirkjo, tai pardavjas privalo pirkjui grinti sumokt kain ir atlyginti io turtus nuostolius, jeigu pardavjas nerodo, kad pirkjas apie tokius pagrindus inojo ar turjo inoti. 2. ali susitarimas panaikinti arba apriboti i pardavjo atsakomyb negalioja, jeigu pardavjas, inodamas, kad treiasis asmuo turi teisi parduodam daikt, nespja apie tai pirkjo. Pareigos perduoti daiktus nevykdymo pasekms 1. Jeigu pardavjas nepagrstai atsisako perduoti daiktus pirkjui, is turi teis atsisakyti vykdyti pirk-pard.sutart ir reikalauti atlyginti nuostolius. 2. Kai pardavjas atsisako perduoti pagal individualius poymius apibdinam daikt, pirkjas gali taikyti io kodekso 6.60 ir 6.213 straipsniuose numatytas gynybos priemones. Pareigos perduoti daikt priklausinius, priedus ir dokumentus nevykdymo pasekms 1. Jeigu pardavjas neperduoda arba atsisako perduoti pirkjui daikt priklausinius, priedus ar dokumentus, kuriuos jis pagal sutart ar statymus privalo perduoti, tai pirkjas turi teis nustatyti pardavjui proting
101

termin iai prievolei vykdyti. 2. Jeigu pardavjas savo prievols nevykdo per pirkjo nustatyt termin, pirkjas turi teis atsisakyti priimti daiktus, jeigu sutartis nenumato ko kita. Pardavjo pareiga saugoti parduotus daiktus 1. Kai nuosavybs teis arba patikjimo teis pereina pirkjui iki parduot daikt perdavimo, pardavjas privalo iki perdavimo daiktus saugoti ir neleisti jiems pablogti. 2. Su daikt saugojimu susijusias btinas ilaidas pirkjas privalo pardavjui atlyginti, jeigu sutartis nenumato ko kita. Reikalavimai daiktui 1. Parduodam daikt kokyb, kiekis ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties slygas, o jeigu sutartyje nra nurodym, - prastus reikalavimus. 2. Pardavjas neatsako pagal io straipsnio 1 dalies reikalavimus u bet kok daikt neatitikim, jeigu sutarties sudarymo metu pirkjas inojo arba negaljo neinoti apie tok neatitikim. 3. Pardavjas pagal sutart ir kodeks atsako u bet kok neatitikim, kuris buvo nuosavybs teiss perjimo pirkjui momentu, net jeigu tas neatitikimas paaikja vliau. 4. Pardavjas atsako u bet kok neatitikim, kuris atsiranda po io straipsnio 3 dalyje nurodyto momento ir kuris yra bet kokios pardavjo prievols paeidimo pasekm, skaitant garantijos, kad tam tikr laik preks bus tinkamos naudoti pagal j prast ar specialiai nurodyt paskirt arba ilaikys aptartas savybes ar charakteristikas, paeidim. 5. Pirkjas netenka teiss remtis daikt neatitikimu, jeigu jis per proting laik po to, kai neatitikim pastebjo ar turjo pastebti, apie tai nepranea pardavjui ir nenurodo, koki reikalavim dkt. neatitinka. Daikt patikrinimo teis 1. Jeigu alys nesusitar kitaip, pirkjas nuo pirk.-pard.sutarties sudarymo ar nuo ofertos pateikimo turi teis prie mokdamas ar prie priimdamas daiktus juos patikrinti bet kokioje vietoje, bet kokiu laiku ar metodu, kurie atitinka protingumo kriterijus. 2. Jeigu alys nesusitar kitaip, daikt patikrinimo ilaidos tenka pirkjui. Pirkjas turi teis reikalauti, kad pardavjas atlygint patikrinimo ilaidas, jei patikrinimo metu nustatyta, kad dkt. neatitinka jam keliam reikalavim. Daikt kiekis 1. Daikt, kuriuos pardavjas privalo perduoti pirkjui, kiekis nustatomas pirkpard.sutartyje svorio, kiekio, trio ar kitais matais arba pinigais. Sutarties slyga dl daikt kiekio gali bti ali suderinta numatant sutartyje tik kiekio nustatymo tvark. Jeigu sutartis pradta vykdyti, laikoma, kad ji sudaryta dl tokio daikt kiekio, kiek j pirkjas faktikai prim. 2. Jeigu i pirkpard.sutarties turinio ir j aikinant nemanoma nustatyti perduotin daikt kiekio, laikoma, kad sutartis nesudaryta. 6.330 str.. Sutarties slygos dl daikt kiekio paeidimo teisins pasekms 1. Kai pardavjas, paeisdamas sutart, perduoda pirkjui maesn, negu nurodyta pirk-pard.sutartyje, daikt kiek, pirkjas turi teis, jeigu kas kita nenumatyta sutartyje, arba reikalauti perduoti jam trkstamus daiktus, arba atsisakyti priimti daiktus ir sumokti kain, o jei kaina jau sumokta, - reikalauti j grinti ir atlyginti nuostolius. 2. Jeigu pardavjas perduoda pirkjui daugiau, negu sutartyje nurodyta, daikt, pirkjas privalo apie tai praneti pardavjui per statymuose ar sutartyje numatyt termin, o jei terminas nenustatytas, - per proting termin. Kai tok pirkjo praneim gavs pardavjas per proting termin nenurodo k daryti, tai pirkjas, jeigu kas kita nenumatyta sutartyje, turi teis priimti visus daiktus arba atsisakyti priimti tuos, kurie virija sutartyje nustatyt kiek. 3. Jeigu pirkjas priima daiktus, kuri kiekis virija sutartyje nurodyt kiek, tai u papildomai priimtus daiktus mokama tokia pat kaina, kuri nustatyta sutartyje, jeigu alys nra susitarusios kitaip. Daikt asortimentas 1. Jeigu pirk-pard.sutartis nustato, kad pardavjas privalo perduoti tam tikros ries, modelio, dydio, spalvos ar pagal kitokius poymius apibdinamus daiktus (daikt asortimentas), tai pardavjas privalo perduoti tokius daiktus, kurie atitinka ali suderint daikt asortiment. 2. Jeigu sutartyje neaptarta nei daikt asortimentas, nei jo nustatymo tvarka, taiau i sutarties turinio ir esms matyti, kad daiktai turi atitikti tam tikr asortiment, tai pardavjas privalo perduoti pirkjui tokio asortimento daiktus, kurie atitikt pardavjui inomus sutarties sudarymo metu pirkjo poreikius, arba turi teis sutarties atsisakyti. Daikt asortimento slygos paeidimo teisins pasekms:pirkjas turi teis atsisakyti juos priimti ir u juos mokti, o jeigu jau sumokta, - pareikalauti grinti sumokt kain, jei sutartis nenumato ko kita. 2. Kai pardavjas kartu perduoda pirkjui ir daiktus, kurie atitinka asortiment, ir daikt, kurie neatitinka asortimento, pirkjas savo pasirinkimu turi teis: 1) priimti asortiment atitinkanius daiktus ir atsisakyti priimti asortimento neatitinkanius daiktus; 2) atsisakyti priimti visus daiktus; 3) pareikalauti pakeisti asortimento neatitinkanius daiktus daiktais, numatytais sutartyje; 4) priimti visus perduotus daiktus. 3. Kai pirkjas atsisako priimti asortimento neatitinkanius daiktus arba pareikalauja juos pakeisti, jis turi teis atsisakyti u iuos daiktus mokti, o jeigu jau sumokta, - reikalauti, kad jam bt grinta sumokta kaina. 4. Laikoma, kad asortimento neatitinkantys daiktai priimti, jeigu pirkjas per proting termin po j gavimo nepranea pardavjui apie atsisakym priimti daiktus. 5. Jeigu pirkjas neatsisako priimti asortimento neatitinkani daikt, tai jis
102

privalo u juos sumokti su pardavju suderint kain. Jeigu pardavjas dl savo kalts per proting termin nesuderino kainos su pirkju, tai pirkjas turi sumokti u daiktus t kain, kuri sutarties sudarymo metu prastai buvo mokama atitinkaniomis aplinkybmis u analogikus daiktus. 6. io straipsnio taisykls taikomos tiek, kiek pirk.-pard.sutartis nenumato kitoki taisykli. Daikt kokyb 1. Pardavjas privalo perduoti pirkjui daiktus, kuri kokyb atitinka pirkpard.sutarties slygas bei daikt kokyb nustatani dokument reikalavimus. Pardavjas atsako u daikt trkumus, jeigu pirkjas rodo, kad jie atsirado iki daikt perdavimo arba dl prieasi, atsiradusi iki daikt perdavimo. 2. statymai ar sutartis gali numatyti pardavjo pareig garantuoti pirkjui, kad daiktai atitinka sutarties slygas ir kad sutarties sudarymo metu nra paslpt daikt trkum, dl kuri daikto nebt galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkjas j ketino naudoti, arba dl kuri daikto naudingumas sumat taip, kad pirkjas, apie tuos trkumus inodamas, arba apskritai nebt to daikto pirks, arba nebt u j tiek mokjs. Taiau pardavjas neprivalo garantuoti, kad nra paslpt trkum, jeigu apie juos pirkjas ino arba jie yra tiek akivaizds, kad bet koks atidus pirkjas bt juos pastebjs be jokio specialaus tyrimo. 3. Kai pardavjas garantuoja daikt kokyb, jis atsako u daikt trkumus, jeigu nerodo, kad ie atsirado po daikt perdavimo pirkjui dl to, kad pirkjas paeid daikto naudojimo ar saugojimo taisykles, arba dl treij asmen kalts ar nenugalimos jgos. 4. Jeigu daikt kokyb sutartyje neaptarta, pardavjas privalo perduoti pirkjui tokios kokybs daiktus, kad juos bt galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami. Taiau jeigu sutarties sudarymo metu pirkjas prane pardavjui apie konkret tiksl, kuriam jis perka daiktus, tai pardavjas privalo perduoti pirkjui tokios kokybs daiktus, kad jie tikt tam konkreiam tikslui. 5. Kai sutartis sudaryta pagal pavyzd, model ar apraym, pardavjas privalo perduoti pirkjui daiktus, kurie atitinka pavyzd, model ar apraym, iskyrus sutartyje aptartas iimtis. 6. Laikoma, kad daiktai neatitinka kokybs reikalavim, jeigu jie neturi t savybi, kuri pirkjas galjo protingai tiktis, t. y. kurios btinos daiktui, kad j bt galima naudoti pagal prastin ar speciali paskirt. 7. Laikoma, kad daiktai neatitinka sutarties reikalavim, jeigu perduot daikt kiekis, dydis ar svoris neatitinka sutarties slyg arba perduotas kitos ries, negu numatyta sutartyje, dkt.. 8. Kai daiktai parduodami teismo sprendimams vykdyti nustatyta tvarka, tai pardavjas neprivalo garantuoti j kokybs, o pirkjas negali remtis tuo, kad pardavjas pardav netinkamos kokybs daikt, iskyrus atvejus, kai apie parduodamo daikto trkumus pardavjas inojo. 9. Kai parduodamos paveldjimo teiss nenurodant konkretaus turto, pardavjas privalo garantuoti tik tai, kad jis yra pdinis. 10. io straipsnio 2 dalyje numatyt daikto kokybs garantij taip pat privalo duoti daikt gamintojas, platintojas, tiekjas, importuotojas ar bet koks kitas asmuo, savo vardu skirstantis daiktus. Netinkamos kokybs daikt nusipirkusio pirkjo teiss 1. Jeigu parduotas dkt. neatitinka kokybs reikalavim ir pardavjas su pirkju neaptar jo trkum, tai nusipirks netinkamos kokybs daikt pirkjas turi teis savo pasirinkimu pareikalauti: 1) kad dkt., sutartyje apibdintas pagal r, bt pakeistas tinkamos kokybs daiktu, iskyrus atvejus, kai trkumai yra nedideli arba jie atsirado dl pirkjo kalts; 2) kad bt atitinkamai sumainta pirkimo kaina; 3) kad pardavjas neatlygintinai per proting termin paalint daikto trkumus arba atlygint pirkjo ilaidas jiems itaisyti, jei trkumus manoma paalinti; 4) grinti sumokt kain ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybs daikto pardavimas yra esminis sutarties paeidimas. 2. Jeigu dl paslpto trkumo, buvusio pirk-pard.sutarties sudarymo metu, nupirktas dkt. va, tai pardavjas privalo grinti pirkjui sumokt kain. Jeigu dkt. uvo dl nenugalimos jgos arba dl pirkjo kalts, tai pirkjui atlyginamas tik daikto verts jo uvimo momentu ir daikto kainos skirtumas. 3. Jeigu dl paslpto trkumo dkt. uvo, o pardavjas apie t trkum inojo arba turjo inoti, tai jis privalo ne tik grinti pirkjui sumokt kain, bet ir atlyginti nuostolius. 4. Sutarties slygos, panaikinanios ar apribojanios pardavjo atsakomyb u daikt trkumus, negalioja, iskyrus atvejus, kai jis pirkjui atskleid daikto trkumus, kurie pardavjui buvo ar turjo bti inomi, taip pat atvejus, kai pirkjas savo rizika pirko daiktus i asmens, kuris nra profesionalus pardavjas. Daikt kokybs garantijos terminas 1. statymai ar sutartis gali numatyti, kad pardavjo suteikiama daikt kokybs garantija galioja tam tikr laik. Garantija iuo atveju galioja visoms daikt sudtinms dalims, jeigu kas kita nenustatyta statymuose ar sutartyje. 2. Garantijos terminas pradedamas skaiiuoti nuo daikt perdavimo, jeigu sutartis nenumato ko kita. 3. Jeigu pirkjas negali naudotis daiktais, kuriems yra nustatytas kokybs garantijos terminas, dl nuo pardavjo priklausani klii, tai garantijos terminas neskaiiuojamas tol, kol pardavjas tas klitis paalina. 4. Jeigu ko kita nenustatyta sutartyje, garantijos terminas pratsiamas tokiam laikui, kur pirkjas negaljo daikto naudoti dl trkum, jeigu pirkjas tinkamai prane pardavjui apie pastebtus trkumus. 5. Komplektuojamj
103

detali kokybs garantijos terminas yra toks pat kaip pagrindinio gaminio ir pradedamas skaiiuoti kartu su pagrindinio gaminio kokybs garantijos terminu, jeigu sutartis nenumato ko kita. 6. Kai pardavjas pakeiia daikt ar jo komplektuojamj detal per nustatyt kokybs garantijos termin, tai naujam daiktui ar naujai komplektuojamajai detalei taikomas toks pat kokybs garantijos terminas, koks buvo nustatytas ir pateiktam daiktui ar komplektuojamajai detalei, jeigu sutartis nenumato ko kita. Daikt tinkamumo naudoti terminas; statymai ar kiti teiss aktai gali nustatyti terminus, kuriems prajus atitinkami daiktai laikomi netinkaniais naudoti pagal j paskirt.Gamintojas, importuotojas, pardavjas ar kt. privalo aikiai nurodyti daikto tinkamumo naudoti termin. 2. pardavjas privalo perduoti pirkjui daikt tokiu laiku, kad pirkjas turt reali galimyb panaudoti daikt iki jo tinkamumo naudoti termino pabaigos. 3. Tinkamumo naudoti terminas nustatomas nurodant pagaminimo dien ir nuo ios dienos skaiiuojam laiko tarp, kur dkt. tinkamas naudoti, arba nurodant konkrei kalendorin dat, iki kurios dkt. tinkamas naudoti. Daikt kokybs patikrinimas 1. statymai ar pirk-pard.sutartis gali nustatyti privalom daikt kokybs patikrinim ir jo tvark bei terminus. 2. Jeigu statymai ar sutartis nenustato daikt kokybs patikrinimo tvarkos ir termin, tai daikt kokyb turi bti patikrinta per proting termin ir pagal prastai taikomas daikt kokybs patikrinimo slygas bei prekybos paproius. 3. Kai statymai ar pirkpard.sutartis numato pardavjo pareig patikrinti pirkjui perduodam daikt kokyb (ibandymas, apira, matavimai ir t. t.), tai pardavjas privalo kartu su daiktais perduoti pirkjui dokumentus, patvirtinanius, kad daikt kokyb patikrinta. Terminai reikalavimams dl parduot daikt trkum pareikti: pirkjas turi teis pareikti reikalavimus dl parduot daikt trkum per nurodytus terminus. 2. Kai nenustatytas garantijos ar tinkamumo naudoti terminas, tai pirkjas reikalavimus gali pareikti per proting termin, bet ne vliau kaip per 2 m.nuo daikto perdavimo dienos, jeigu statymai ar sutartis nenumato ilgesnio termino. Terminas reikalavimams dl gabenam ar patu siuniam daikt trkum pareikti skaiiuojamas nuo daikt atgabenimo paskirties viet dienos. 3. Kai yra nustatytas daikto kokybs garantijos terminas, reikalavimai dl daikto trkum gali bti reikiami, jeigu trkumai nustatyti per garantijos termin. Jeigu komplektuojamajai detalei taikomas trumpesnis negu pagrindinio gaminio kokybs garantijos terminas, tai reikalavimas dl komplektuojamosios detals trkum gali bti pareiktas per pagrindinio gaminio kokybs garantijos termin. Jeigu komplektuojamajai detalei taikomas ilgesnis negu pagrindinio gaminio kokybs garantijos terminas, tai reikalavimas dl komplektuojamosios detals trkum, kurie pastebti per garantijos termin, gali bti pareiktas nepaisant to, kad pagrindinio gaminio kokybs garantijos terminas pasibaigs. Reikalavimus dl daikto, kuriam nustatytas tinkamumo naudoti terminas, trkum pirkjas gali pareikti, jeigu jie nustatyti per daikto tinkamumo naudoti termin. 5. Kai sutartyje nustatytas trumpesnis nei dveji metai daikto kokybs garantijos terminas ir daikto trkumai nustatyti pasibaigus iam terminui, taiau neprajus daugiau kaip dvejiems metams nuo daikto perdavimo dienos, pardavjas atsako u daikto trkumus, jeigu pirkjas rodo, kad trkumas atsirado iki daikto perdavimo arba dl iki daikto perdavimo atsiradusi prieasi, u kurias atsako pardavjas. Daikt komplektikumas 1. Pardavjas privalo perduoti pirkjui daiktus, kurie atitinka pirkpard.sutarties slyg, nustatani daikt komplektikum, reikalavimus. 2. Jeigu sutartyje daikt komplektikumas neaptartas, pardavjas privalo perduoti daiktus, sukomplektuotus taip, kad jie atitikt prekybos paproi ir prastai reikiamus reikalavimus. Daikt komplektas 1. Jeigu pirk-pard.sutartis numato pardavjo pareig perduoti pirkjui tam tikr daikt rinkin, sudarant komplekt (daikt komplektas), laikoma, kad pardavjas vykd savo prievol tik tais atvejais, kai jis perduoda visus daiktus, einanius komplekt. 2. Pardavjas privalo perduoti pirkjui visus daiktus, einanius komplekt, vienu metu, jeigu pagal sutart ar prievols pobd sutartis negali bti vykdoma kitaip. Nekomplektik daikt perdavimo teisins pasekms 1. Jeigu pardavjas perduoda nekomplektikus daiktus, tai pirkjas turi teis savo pasirinkimu reikalauti: 1) sumainti daikto kain; 2) kad pardavjas per proting termin sukomplektuot daiktus. 2. Jeigu pardavjas per proting termin nesukomplektuoja daikt, tai pirkjas turi teis savo pasirinkimu: 1) reikalauti pakeisti nekomplektikus daiktus komplektikais; 2) atsisakyti vykdyti sutart ir pareikalauti grinti sumokt kain, kai is paeidimas yra esminis sutarties paeidimas. Daikt tara ir pakuot 1. Jeigu ko kita nenumato sutartis ar nelemia prievols prigimtis, pardavjas privalo perduoti pirkjui daiktus taroje ir supakuotus, iskyrus atvejus, kai daikt dl j pobdio nereikia perduoti taroje ar supakuot. 2. Kai sutartis nenumato reikalavim dl daikt taros ir pakuots, perduodami daiktai turi bti supakuoti taip, kaip tokiems daiktams prasta, o jei tara ar pakuot gali bti vairi, - taip supakuotus ar tokioje taroje, kad bt utikrintas tokios ries daikt tinkamumas
104

juos laikant ar gabenant prastinmis slygomis. 3. Jeigu privalomus reikalavimus dl daikt taros ar pakuots nustato statymai ar kiti teiss aktai, tai pardavjas - verslininkas, privalo perduoti pirkjui daiktus, kuri tara ir pakuot atitinka statym ar kit teiss akt nustatytus reikalavimus. Reikalavim dl daikt taros ir pakuots paeidimo teisins pasekms 1. Jeigu pardavjas perduoda pirkjui daiktus nesupakuotus ar be taros arba netinkamai supakuotus ar netinkamoje taroje, tai pirkjas turi atsisakyti juos priimti ir reikalauti, kad pardavjas daiktus supakuot ar pateikt juos taroje arba pateikt pakuot ar tar, jeigu ko kita nenumato sutartis arba nelemia prievols ir preki pobdis. BENDROSIOS PIRKJO PAREIGOS IR TEISS Pirkjo pareiga sumokti kain ir kitas ilaidas 1. Pirkjas privalo sumokti daikt kain per sutartyje ar statymuose nustatytus terminus ir nustatytoje vietoje. 2. U pavlavim sumokti kain pirkjas privalo mokti palkanas, kurios pradedamos skaiiuoti nuo daikto perdavimo ar ali sutarto termino, jeigu sutartis ar statymai nenumato ko kita. 3. Pirkjas privalo sumokti kitas sutartyje ar statymuose numatytas pirk-pard.sutarties sudarymo ilaidas. 4. Jeigu statymai nustato, kad pirk-pard.sutart btina sudaryti notarins formos ir po to registruoti vieame registre, tai pirkjas kain sutarties pasiraymo metu privalo sumokti notaro depozitin sskait, o pardavjui pinigus notaras perduoda po sutarties registravimo vieame registre, iskyrus atvejus, kai ali susitarimas numato kitoki atsiskaitymo tvark. 5. Kai pirkjas turi pakankam pagrind manyti, kad dl pardavjo kalts jam gali bti pareiktas iekinys dl parduodam daikt ireikalavimo ar teisi juos suvarymo, jis gali sustabdyti kainos mokjim, iskyrus atvejus, kai pardavjas utikrina galim pirkjo nuostoli atlyginim. Pirkjo pareigos sumokti kain nevykdymo teisins pasekms 1. Jeigu kilnojamieji daiktai jau perduoti pirkjui, o jis kainos nesumokjo, pardavjas turi teis atsisakyti sutarties ratu apie tai pranedamas pirkjui ir ireikalauti daiktus i pirkjo. Jeigu nesumokta tik kainos dalis, pardavjas gali ireikalauti tik nesumokt daikto kainos dal, kai dkt. yra dalusis. Ireikalavimo teis pardavjas turi iki tol, kol daiktai dar yra j perdavimo vietos valstybje arba kol jie nra atlygintinai perleisti treiajam asmeniui, nra keisti ar jiems nenustatyta uzufrukto teis. 2. Kai pirkjas tampa nemokus, pardavjas negali ireikalauti daikt, u kuriuos nesumokta, jeigu per proting termin pirkjo administratorius pasilo sumokti kain ar pateikia ios prievols vykdymo utikrinim. 3. Visais kitais io straipsnio 1 ir 2 dalyse nenurodytais atvejais atsiranda io kodekso 6.314 straipsnyje numatytos teisins pasekms. Pirkjo pareiga priimti daiktus 1. Pirkjas privalo priimti jam perduotus daiktus, iskyrus atvejus, kai jis turi teis reikalauti daiktus pakeisti ar nutraukti sutart. 2. Jeigu ko kita nenumato statymai ar sutartis, pirkjas privalo imtis toki priemoni ir atlikti tokius veiksmus, kurie pagal prastai reikiamus reikalavimus btini, kad daiktai bt tinkamai perduoti ir priimti. 3. Jeigu pirkjas, paeisdamas savo pareig, nepriima ar atsisako priimti daiktus, pardavjas turi teis reikalauti, kad pirkjas priimt daiktus, arba atsisakyti vykdyti sutart. Pirkjo pareiga saugoti daiktus 1. Jeigu pirkjas pagal statymus ar sutart turi teis jam perduotus daiktus grinti pardavjui, tai pirkjas privalo grintinus daiktus tinkamai saugoti iki grinimo. iuo atveju pirkjas turi daikt sulaikymo teis, iskyrus atvejus, kai pardavjas atlygina pirkjo ilaidas. 2. Jeigu grintinus pardavjui daiktus pirkjas gavo po j atgabenimo paskirties viet, pirkjas daiktus privalo grinti savo lomis, iskyrus atvejus, kai paskirties vietoje yra pardavjas ar jo atstovas arba kai dl to pirkjui bt dideli nepatogum ar ilaid. Pirkjo pareiga praneti pardavjui apie netinkam pirk.-pard.sutarties vykdym 1. Pirkjas privalo praneti pardavjui apie sutarties slyg, nustatani daikt kokyb, kiek, asortiment, komplektikum, tar ir pakuot, paeidim per statym ar sutarties nustatyt termin, o jeigu is terminas nenustatytas, - per proting termin po to, kai buvo ar atsivelgiant daikt pobd ir paskirt turjo bti nustatytas atitinkamos slygos paeidimas. 2. Kai pirkjas nevykdo io straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos, pardavjas turi teis atsisakyti visikai ar i dalies patenkinti pirkjo reikalavimus pakeisti daiktus, perduoti trkstamus daiktus, paalinti daikt trkumus, sukomplektuoti daiktus, supakuoti daiktus ar pateikti juos taroje arba pakeisti tar ar pakuot, jeigu rodo, kad pirkjui paeidus savo pareig nebemanoma vykdyti jo reikalavim arba kad t reikalavim vykdymas pareikalaut nepaprastai dideli pardavjo ilaid, palyginti su tomis, kuri pardavjas bt turjs, jei pirkjas bt tinkamai pranes pardavjui apie sutarties paeidim. 3. Jeigu pardavjas inojo ar turjo inoti, kad jo perduodami daiktai neatitinka pirk-pard.sutarties slyg, tai jis praranda teis remtis io straipsnio 1 ir 2 dalies taisyklmis. Draudimas disponuoti daiktais 1. Jeigu pirk-pard.sutartis numato, kad nuosavybs teis perduotus pirkjui daiktus ilieka pardavjui iki tol, kol u juos bus visikai sumokta arba vykdytos kitokios slygos, tai pirkjas iki nuosavybs teiss daiktus perjimo jam neturi teiss tuos daiktus
105

parduoti ar kitaip jais disponuoti, iskyrus atvejus, kai sutarties ar daikt paskirtis ir savybs lemia k kit. 2. Kai nevykdomos pirk-pard.sutarties slygos, su kuriomis sutartis sieja nuosavybs teiss daiktus perjim pirkjui, pardavjas turi teis ireikalauti daiktus i pirkjo, jeigu sutartis nenumato ko kita. 34.5. Mameninio pirk-pard.sutartis.Preki pardavimas kreditan. Nekilnoj. turto pirkimaspardavimas. Kodekse iskirtos Pirk-pard.rys: 1.vartojimo; 2.didmeninio; 3.vieojo; 4.energijos; 5.nekilnoj. daikto pirkimas-pardavimas; 6.mons; 7.daikt pirkimas-pardavimas isimoktinai; 8) teisi pirkimas-pardavimas 9) pirkimaspardavimas su atpirkimo teise; 8.daikt pardavimas aukciono bdu; VARTOJIMO PIRK.-PARD. SUTARI YPATUMAI Vartojimo pirk.-pard. sutarties samprata 1. Pagal vartojimo pirk.-pard. sutart pardavjas - asmuo, kuris veriasi prekyba, pardavjo atstovas sipareigoja parduoti prek - kilnojamj daikt pirkjui - fiziniam asmeniui pastarojo asmeniniams, eimos ar nam kio poreikiams, nesusijusiems su verslu ar profesija, tenkinti, o pirkjas sipareigoja sumokti kain. Vyriausyb tvirtina mamenins prekybos taisykles. 2. Vartojimo pirk.-pard. sutartyse negali bti slyg, pasunkinani vartotojo (pirkjo) padt arba panaikinani ar suvarani vartotojo (pirkjo) teis pareikti iekin pardavjui dl sutarties slyg paeidimo. 3. Pardavjui vartojimo pirk.-pard. sutarties atveju draudiama: 1) nustatyti, kad pirk-pard.sutartis sudaroma tik tuo atveju, jei tuo pat metu ar kitomis slygomis nuperkamas tam tikras daikt kiekis; 2) suteikti teis pirkjui i karto ar per tam tikr termin po sutarties sudarymo gauti dovan ar pried prie daikto, iskyrus reklaminius priedus ar nusipirkto daikto priklausinius; 3) veikti pirkjus kyriai silant daiktus ar paslaugas, nurodant kainoraiuose, kain etiketse, parduotuvi vidaus ir lango vitrinose tariam kain sumainim bei kitais gerai moralei ir vieajai tvarkai prietaraujaniais bdais ar priemonmis. 4. Kai pardavjas paeidia pirkjo teises, pirkjas statym nustatyta tvarka turi teis kreiptis dl paeist teisi gynimo vartotoj teises ginanias institucijas ar teism. Sutrumpinta: Jeigu statymai ar sutartis nenumato ko kita, laikoma, kad vartojimo pirk-pard.sutartis sudaryta nuo to momento, kai pirkjas isirenka perkam daikt arba kitokiu bdu pareikia savo vali. Daikt nurodymas reklamoje, visiems skirtuose kataloguose ar apraymuose laikomas viej oferta, jeigu yra nurodytos esmins pirk-pard.sutarties slygos. Daikt idstymas vitrinose, ant prekystalio ar kitose j pardavimo vietose, taip pat daikt pavyzdi demonstravimas arba informacijos apie parduodamus daiktus pateikimas (apraymai, katalogai, nuotraukos ir kt.) j pardavimo vietoje laikomi vieja oferta nepaisant to, ar nurodyta daikt kaina arba kitos pirk-pard.sutarties slygos, iskyrus atvejus, kai pardavjas aikiai ir nedviprasmikai nurodo, kad tam tikri daiktai nra skirti parduoti. Pardavjas privalo suteikti pirkjui btin, teising ir visapusik informacij apie parduodamus daiktus: j kain, kokyb, vartojimo bd ir saugum, kokybs garantijos termin, tinkamumo naudoti termin ir kt. Pardavjas, paeids i pareig, turi atlyginti dl to pirkjo patirtus nuostolius. Daikto pardavimo kaina ir standartinio vieneto kaina gali bti nenurodyta, kai daiktai: 1) pateikiami teikiant paslaugas; 2) parduodami aukcionuose arba tai yra meno dirbiniai ir antikvariniai daiktai. Pirkjas turi teis iki sutarties sudarymo apirti daiktus ir pareikalauti, kad pardavjas dalyvaujant pirkjui patikrint daiktus arba pademonstruot, kaip juos naudoti, jeigu tai yra manoma atsivelgiant daikt pobd ir mamenins prekybos taisykles. Jeigu pardavjas nesudar galimybs pirkjui nedelsiant daikt pardavimo vietoje gauti nurodyt informacij, tai pirkjas turi teis reikalauti i pardavjo atlyginti nuostolius, atsiradusius dl vengimo sudaryti sutart, o jeigu sutartis sudaryta, - per proting termin vienaalikai nutraukti sutart ir pareikalauti grinti sumokt kain bei atlyginti kitus nuostolius. Tada Pardavjas atsako u daikt trkumus, atsiradusius po daikt perdavimo pirkjui, jeigu pirkjas rodo, kad trkumai atsirado dl to, kad jis neturjo atitinkamos informacijos. Vartojimo pirk-pard.sutartyje gali bti numatyta slyga, kad pirkjas daiktus priims per tam tikr sutartyje nustatyt termin, per kur pardavjas neturi teiss t pai daikt parduoti kitam pirkjui. Jeigu ko kita nenumato sutartis, o pirkjas per nustatyt termin neatvyksta arba neatlieka kit daikt primimui btin veiksm, laikoma, kad pirkjas atsisako sutart vykdyti. Papildomos ilaidos, susijusios su daikt perdavimu pirkjui per tam tikr termin, skaitomos daikt kain. Vartojimo pirk-pard.sutartis gali bti sudaryta pagal pirkjui pardavjo pasilytus daikt pavyzdius (preki apraym, preki katalogus, modelius ir t. t.). Tokia sutartis laikoma sudaryta, kai pardavjas pristato daiktus sutartyje nurodyt viet, o jei pristatymo vieta sutartyje nenurodyta, - vartotojo gyvenamj viet. Pirkjas turi teis atsisakyti sutarties pagal daikt pavyzdius, bet privalo atlyginti pardavjo turtas btinas ilaidas, susijusias su sutarties vykdymu iki atsisakymo. Jeigu daiktai parduodami naudojant automatus, tai
106

automat savininkas privalo informuoti pirkj nurodydamas ant automato ar kitokiu bdu apie pardavj (pardavjo pavadinim ir buvein), automato darbo reim, taip pat veiksmus, kuriuos privalo atlikti pirkjas, nordamas gauti daikt, ir j eilikum. Sutartis sudaryta nuo to momento, kai pirkjas atlieka veiksmus, btinus daiktui i automato gauti. Jeigu vartojimo pirk-pard.sutartis numato, kad daiktai turi bti pristatyti pirkjui, tai pardavjas privalo per sutartyje nurodyt termin pristatyti daiktus pirkjo nurodyt viet, o kai ji nenurodyta, - pirkjo gyvenamj viet. Sutartis laikoma vykdyta nuo daikt teikimo pirkjui, o kai pirkjo nra, - nuo j teikimo asmeniui, kuris pateikia kvit ar kitok dokument, patvirtinant sutarties sudarym ar daikt pristatymo forminim. Jeigu sutartis nenustato daikt pristatymo pirkjui termino, tai daiktai turi bti pristatyti per proting termin po to, kai pardavjas gavo pirkjo reikalavim juos pristatyti. Kai daiktai per proting termin nepristatomi, pirkjas turi teis nutraukti sutart ir neprivalo mokti daikt pristatymo ilaid. Pirkjas privalo sumokti u daiktus pardavjo nurodyt sutarties sudarymo metu kain. Pardavjui draudiama vienaalikai didinti daikto kain po sutarties sudarymo. Jeigu padidina kain, tai pirkjas turi teis atsisakyti sutarties ratu apie tai pranedamas pardavjui, iskyrus atvejus, kai sutartis numato, kad daiktai bus perduoti pirkjui prajus daugiau kaip trims mnesiams po sutarties sudarymo, o pardavjas turi teis vienaalikai per termin padidinti daikto kain. Kai sutartis numato iankstin mokjim u daiktus, o pirkjas per sutartyje nustatyt termin nesumoka kainos, laikoma, kad pirkjas atsisak sutarties, jeigu sutartyje nenumatyta kas kita. Jeigu daiktai perkami isimoktinai (kreditan), tai pirkjas turi teis sumokti u daiktus iki mokjimo termino pabaigos. Jei praleidia mokjimo terminus, palkanos u laiku nesumokt sum neskaiiuojamos. Sutartyje gali bti nurodyta, kad iki nuosavybs teiss daiktus perjimo pirkjui jis yra perduot daikt nuomininkas (nuomos-pardavimo sutartis). Jeigu sutartis nenumato ko kita, pirkjas tampa daikt savininku, kai visikai u juos sumoka. Pirkjas turi teis per keturiolika dien nuo ne maisto daikt perdavimo jam, jeigu pardavjas nra nustats ilgesnio termino, pakeisti nusipirktus daiktus pirkimo ar kitoje pardavjo nurodytoje vietoje analogikais kitoki matmen, formos, spalvos, modelio ar komplektikumo daiktais. Susidarius kain skirtumams, pirkjas su pardavju privalo atsiskaityti pagal perskaiiuotas kainas. Jeigu pardavjas neturi pakeitimui tinkam daikt, tai pirkjas turi teis per nustatyt termin grinti daiktus pardavjui ir atgauti u juos sumokt kain. Pirkjo reikalavimas pakeisti daiktus tenkinamas, jeigu daiktai nebuvo naudojami, nesugadinti, isaugotos j vartojamosios savybs bei neprarad prekins ivaizdos ir pirkjas turi rodymus, patvirtinanius, kad jis daiktus pirko i to pardavjo. Parduodami daiktai turi bti: saugs. Daikt saugos reikalavimus nustato statymai ir kiti teiss aktai. Laikoma, kad pardavjas visais atvejais garantuoja daikt kokyb; tinkamos kokybs, t. y. daikto savybs neturi bti blogesns, nei numatyta tam daiktui taikomame techniniame reglamente (jeigu jis yra) ir daikto pirk-pard.sutartyje. Draudiama parduoti daiktus, kuri tinkamumo naudoti terminas pasibaigs. Daikto savybs atitinka pirk-pard.slygas, jeigu: 1) dkt. atitinka daikto gamintojo nurodytus pateikiam normini dokument reikalavimus; 2) dkt. tinka naudoti tam, kam tokios ries daiktai paprastai naudojami; 3) dkt. atitinka kokybinius rodiklius, 4. Pirkjas, kuriam buvo parduotas netinkamos kokybs dkt. (iskyrus maisto produktus), turintis pardavjo neaptart trkum, savo pasirinkimu turi teis per io kodekso 6.338 str. nurodyt termin reikalauti i pardavjo: 1) pakeisti netinkamos kokybs daikt tinkamos kokybs daiktu; 2) atitinkamai sumainti preks kain; 3) per proting termin neatlygintinai paalinti daikto trkumus; 4) atlyginti daikto trkum paalinimo ilaidas, jeigu pardavjui per proting termin j nepaalinus trkumus paalino pirkjas pats ar treij asmen padedamas. 5. Visais atvejais pirkjas turi teis nuostoli, atsiradusi dl netinkamos kokybs preks pardavimo, atlyginim. Jeigu daikto trkum negalima paalinti dl daikto savybi (maisto preks, buitins chemijos preks ir kt.), tai pirkjas savo pasirinkimu turi teis reikalauti pakeisti tok netinkamos kokybs daikt tinkamos kokybs daiktu arba atitinkamai sumainti daikto kain. Pardavjo atsakomyb ir prievols vykdymas natra Jeigu pardavjas nevykdo savo prievols pagal vartojimo pirk-pard.sutart, tai nuostoli atlyginimas ar netesyb sumokjimas neatleidia pardavjo nuo prievols vykdymo natra. Teiss tam tikru laiku naudotis gyvenamosiomis patalpomis pirkimas 1. Teiss tam tikru laiku naudotis gyvenamosiomis patalpomis pirkimo sutartis yra ne trumpesniam kaip trej met terminui sudaryta sutartis, pagal kuri pirkjas, nesvarbu, kokios ries sutartis sudaryta, gyja teis naudotis gyvenamosiomis patalpomis tam tikru laiku ne maiau kaip vien savait per metus. 2. Pardavjas, prie sudarydamas teiss tam tikru laiku naudotis gyvenamosiomis patalpomis pirkimo sutart, privalo teikti pirkjui suteikiam gyvenamj patalp apraym. Jame turi bti nurodyta: informacija apie
107

gyvenamsias patalpas ir kitus asmenis, turinius teis naudotis suteikiamomis gyvenamosiomis patalpomis; gyvenamj patalp savininkas; pirkjo teiss; informacija apie mokesius u teis naudotis gyvenamja patalpa bei kitus papildomus mokesius. Privalom duomen, kurie gali bti pateikiami suteikiam gyvenamj patalp aprayme bei sutartyje, minimal sra nustato Vyriausyb arba jos galiota institucija. Suteikiam patalp apraymas yra neatskiriama sutarties dalis. 3. Suteikiam gyvenamj patalp apraymas ir sutartis turi bti parayti valstybine kalba. Jeigu gyvenamosios patalpos, dl kuri naudojimosi teiss sudaroma sutartis, yra kitoje valstybje, pardavjas privalo pateikti pirkjui sutarties vertim vien i toje valstybje oficialiai vartojam kalb. 4. Bet kokiame skelbime, kuriame siloma sigyti teis tam tikru laiku naudotis gyvenamosiomis patalpomis, turi bti nurodyta, kur ir kaip pirkjas gali gauti gyvenamj patalp apraym. Pirkjo teis atsisakyti teiss tam tikru laiku naudotis gyvenamosiomis patalpomis pirkimo sutarties 1. Pirkjas turi teis atsisakyti teiss tam tikru laiku naudotis gyvenamosiomis patalpomis pirkimo sutarties, i anksto ratu apie tai pranedamas pardavjui per deimt dien nuo sutarties sudarymo dienos. Jeigu sutarties sudarymo metu pirkjui neteikiamas suteikiam gyvenamj patalp apraymas arba jame nra vis privalom duomen, pirkjas turi teis atsisakyti sutarties per keturis mnesius nuo jos sudarymo dienos. Jeigu suteikiam gyvenamj patalp apraymas, kuriame yra visi privalomi duomenys, teikiamas per iuos keturis mnesius, tai pirkjas turi teis atsisakyti sutarties per deimt dien nuo suteikiam gyvenamj patalp apraymo teikimo dienos. 2. Jeigu pirkjas pasinaudoja teise atsisakyti sutarties, kai u teis naudotis tam tikru laiku gyvenamosiomis patalpomis visikai ar i dalies sumokama pagal tam tikslui pardavjo ir vartotojo arba pardavjo ir treiojo asmens sudaryt vartojimo kredito sutart, tai vartojimo kredito sutartis gali bti nutraukiama. 3. Draudiama iame straipsnyje numatyt pirkjo teis atsisakyti sutarties suvaryti papildomais sipareigojimais ar mokomis arba bet kokiu kitu bdu apriboti ar panaikinti. 4. Pardavjas neturi teiss reikalauti, kad pirkjas sumokt i anksto iki laikotarpio, per kur pirkjas turi teis atsisakyti sutarties, pabaigos. Jeigu i anksto buvo sumokta, pardavjas, gavs pirkjo praneim apie sutarties atsisakym, privalo per deimt dien grinti sumoktus pinigus vartotojui. DIDMENINIO PIR.-PARD. SUTARI YPATUMAI Didmeninio pirk-pard.sutarties samprata Pagal didmeninio pirk-pard.sutart pardavjas - asmuo, kuris veriasi prekyba, pardavjo atstovas sipareigoja nustatytu laiku perduoti savo pagamintus ar sigytus daiktus pirkjui nuosavybs teise (patikjimo teise) pastarojo verslo poreikiams ar kitokiems su asmeniniais, eimos ar nam kio poreikiais nesusijusiems poreikiams tenkinti, o pirkjas sipareigoja sumokti kain. Kai sudaryta ilgalaik daikt pirk-pard.sutartis, pagal kuri daiktai perduodami partijomis, ir sutartyje daikt perdavimo terminai nenumatyti, daikt partijos turi bti perduodamos kas mnes lygiomis dalimis. Jeigu per tam tikr termin pardavjas neperdav vis daikt, tai per likus termin (terminus) pardavjas privalo perduoti laiku neperduotus daiktus. Jeigu sutartyje neaptarta, kokiu transportu ir kokiomis slygomis pardavjas turi atgabenti daiktus pirkjui, tai transporto r ir gabenimo slygas pasirenka pardavjas, jeigu kitokia ivada nedarytina atsivelgiant prekybos paproius ir prievols esm. Sutartyje gali bti numatyta pirkjo pareiga atsiimti daiktus pardavjo verslo ar kitoje vietoje. Pirkjas privalo imtis btin priemoni, kad perduoti daiktai bt tinkamai priimti per sutartyje nustatyt termin, o jeigu jis nenustatytas, - per proting termin ir sutartyje numatyta tvarka ir bdais patikrinti daikt kiek bei kokyb, ir nedelsdamas praneti apie nustatytus j defektus ir kiekio trkum. Pirkjas, atsisaks priimti jam pagal sutart perduotus daiktus, privalo juos saugoti (atsakingas saugojimas) ir nedelsdamas apie savo atsisakym praneti pardavjui. Pardavjas per proting termin daiktus turi atsiimti arba nurodyti pirkjui, k su jais daryti.
Pirkjas turi teis vienaalikai nutraukti sutart, jeigu pardavjas j i esms paeid. 2. Pardavjo padarytas sutarties paeidimas laikomas esminiu, jeigu: 1) perduoti daiktai yra netinkamos kokybs ir j trkum nemanoma per pirkjui priimtin termin paalinti; 2) pardavjas daugiau kaip du kartus paeid daikt perdavimo termin, kai daiktai pagal ilgalaik sutart turjo bti perduodami nustatytais terminais. 3. Pirkjas laikomas i esms paeidusiu sutart, o pardavjas gyja teis vienaalikai j nutraukti, jeigu pirkjas: 1) daugiau kaip du kartus laiku nesumokjo u daiktus, kai jie perduodami nustatytais terminais; 2) daugiau kaip du kartus neatsim daikt, kai jie perduodami nustatytais terminais.

VIEOJO PIRK.-PARD. SUTARTYS Vieojo pirk-pard. sutarties samprata Pagal vieojo pirk-pard.sutart valstybs ar savivaldybs institucija arba valstybs ar savivaldybs mon, staiga arba organizacija u valstybs, savivaldybs, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudeto ir kit valstybs ar savivaldybs fond las perka daiktus ar moka u darbus ar paslaugas (skaitant nuom) valstybs arba savivaldybs ar j institucij, moni, staig bei organizacij poreikiams tenkinti. Vieojo pirk-pard.sutartys sudaromos konkurso tvarka, iskyrus statym nustatytas iimtis.
108

ENERGIJOS PIRK.-PARD. SUTARTYS Energijos pirk.-pard. sutarties samprata 1. Pagal energijos (ar energijos itekli) pirk.-pard. sutart energijos tiekimo mon sipareigoja patiekti abonentui (vartotojui) per prijungt energijos tiekimo tinkl sutartyje numatytos ries energijos kiek, o abonentas (vartotojas) sipareigoja u patiekt energij sumokti ir laikytis sutartyje numatyto jos vartojimo reimo, utikrinti jam priklausani energijos tiekimo tinkl eksploatavimo saugum bei naudojam prietais ir rengini tvarkingum. 2. Energijos pirk-pard.sutartis sudaroma su abonentu tik tuo atveju, kai jis turi energij naudojanius renginius ar nustatytus techninius reikalavimus atitinkanius vidaus tinklus, kurie yra prijungti prie energijos tiekimo tinkl, ir kai rengti energijos apskaitos prietaisai. Kai tiesiami nauji energijos tiekimo tinklai, sudaromoms iankstinms energijos pirk.-pard.sutartims ios dalies reikalavimai netaikomi. ilumos energijos, karto ir alto vandens pirk-pard.sutartis su buitiniu vartotoju gali bti sudaroma ir tuo atveju, kai nra tiesiogins i energijos itekli apskaitos tarp energijos tiekjo ir vartotojo. 3. Energijos pirk-pard.sutartis yra vieoji sutartis 4. Kai energijos pirk-pard.sutartis yra vartojimo sutartis, t. y. abonentas yra fizinis asmuo, kuris energij perka asmeniniams, savo eimos ar nam kio poreikiams (vartotojas), energijos pirk-pard.sutariai mutatis mutandis taikomas io kodekso 6.188 str ir kiti io kodekso straipsniai, nustatantys vartojimo pirk-pard.sutari ypatumus. Energijos pirk-pard.sutarties sudarymas ir pratsimas 1. Jeigu pagal sutart abonentas yra fizinis asmuo - vartotojas, naudojantis energij savo buitinms reikmms, tai sutartis laikoma sudaryta nuo vartotojo rengini prijungimo prie energijos tiekimo tinkl. i sutartis laikoma sudaryta neterminuotam laikui, jeigu joje nenumatyta ko kita. 2. Jeigu iki termino pabaigos n viena sutarties alis nepareikia apie sutarties nutraukim ar pakeitim arba apie naujos sutarties sudarym, terminuota energijos pirk-pard.sutartis laikoma pratsta tokiam pat terminui ir tomis pat slygomis. 3. Jeigu iki terminuotos sutarties galiojimo termino pabaigos viena sutarties alis pasilo sudaryti nauj sutart, tai ali santykiams iki naujos sutarties sudarymo taikomos ankstesns sutarties slygos. Energijos kiekis ir kainos (tarifai) 1. Energijos tiekimo mon privalo parduoti abonentui sutartyje numatyt energijos kiek laikydamasi ali suderinto energijos tiekimo reimo. Patiektos ir sunaudotos energijos kiekis nustatomas pagal apskaitos prietais rodmenis arba kitu sutartyje nurodytu bdu. 2. Sutartyje gali bti numatyta abonento teis keisti priimamos energijos kiek tuo atveju, jeigu abonentas atlygint energijos tiekimo mons nuostolius, susijusius su sutartyje nenumatyto didesnio energijos kiekio tiekimo utikrinimu. 3. Abonentas, kai jis yra fizinis asmuo - vartotojas, naudojantis energij savo buitinms reikmms, gali naudoti tiek energijos, kiek jam reikia. 4. Energijos kaina (tarifai) nustatoma statym nustatyta tvarka. Energijos kokyb turi atitikti sutarties bei kokybs standart, kit energijos kokyb reglamentuojani normini dokument nustatytus reikalavimus. Jei paeidiami energijos kokybs reikalavimai, tai abonentas turi teis atsisakyti u toki energij mokti. Abonentas turi teis nuostoli, patirt dl netinkamos kokybs energijos tiekimo, atlyginim. Abonentas privalo utikrinti tinkam jam priklausani energijos tiekimo tinkl, kitoki rengini ir prietais bkl ir j eksploatavimo saugum, praneti energijos tiekimo monei apie avarij, gaisr, tiekiamos energijos apskaitos prietais gedimus ar kitokius paeidimus naudojant energij. Abonentas moka u faktikai sunaudot energijos kiek pagal energijos apskaitos prietais rodmenis, jeigu sutartis nenustato ko kita. Fizinis asmuo - vartotojas, naudojantis energij buitinms reikmms, turi teis nutraukti sutart vienaalikai apie tai pranedamas energijos tiekimo monei, jeigu yra visikai sumokjs u sunaudot energij. Daugiabuiame name gyvenantis vartotojas ia teis gali gyvendinti tik tuo atveju, jeigu toks sutarties nutraukimas nepadarys alos kit to namo but gyventojams. Energijos tiekim nutraukti, sustabdyti ar apriboti leidiama tik sutarties ali susitarimu, iskyrus atvejus, kai valstybins energetikos prieiros institucijos nustato tokius abonento rengini trkumus, dl kuri gresia avarija ar kyla pavojus moni gyvybei ir saugumui. Apie energijos tiekimo nutraukim, sustabdym ar apribojim energijos tiekimo mon privalo i anksto praneti abonentui. Energijos tiekim nutraukti, sustabdyti ar apriboti be suderinimo su abonentu ar be jo iankstinio spjimo leidiama tik tais atvejais, kai tai btina siekiant ivengti avarijos ar likviduoti energijos tiekimo tinkl avarij. Taiau ir iais atvejais abonentui privalo bti nedelsiant praneta apie energijos tiekimo nutraukim, sustabdym ar apribojim. Draudiama nutraukti elektros ir ilumos energijos, vandens ir duj tiekim daugiabuiams gyvenamiesiems namams dl namo atskir but savinink (nuominink) skol u sunaudot energij, vanden ar dujas. NEKILNOJ. DAIKTO PIRK-PARD.SUTARTYS: Taikymo ribos 1. io skirsnio normos taikomos ems, pastat, gyvenamj nam, but ir kitoki nekilnojamj daikt pirkimui-pardavimui. 2.
109

io skirsnio normos taikomos moni pirkimui-pardavimui tiek, kiek io skyriaus devintojo skirsnio normos (6.402-6.410 straipsniai) nenustato ko kita.
Forma: 1. Nekilnoj. daikto pirk-pard.sutartis turi bti notarins formos. 2. Formos reikalavim nesilaikymas sutart daro negaliojani. 3. Prie treiuosius asmenis nekilnoj. daikto pirk.-pard.sutartis gali bti panaudota ir jiems sukelia teisines pasekmes tik tuo atveju, jei ji statym nustatyta tvarka registruota vieame registre. 4. Nuosavybs teis nekilnojamj daikt pirkjui pereina nuo daikto perdavimo. is faktas turi bti formintas io kodekso 6.398 straipsnio nustatyta tvarka. Jeigu viena alis vengia registruoti nuosavybs teiss perjimo fakt, tai kitos alies praymu teismas gali priimti sprendim dl sutarties registravimo. iuo atveju sutartis registruojama teismo sprendimo pagrindu. alis, nepagrstai vengusi registruoti nuosavybs teiss perjim, turi atlyginti kitai aliai dl to patirtus nuostolius.

Teiss ems sklyp 1. Pagal pastato, renginio ar kitokio nekilnoj. daikto pirk-pard.sutart pirkjui kartu su nuosavybs teise t daikt pardavjas perduoda ir teises t ems sklypo dal, kuri tas dkt. uima ir kuri btina jam naudoti pagal paskirt. Sutartis, kurioje neaptartos pirkjo teiss ems sklyp, negali bti notaro tvirtinama, o jeigu patvirtinta, - yra negaliojanti. Teiss nekilnojamj daikt parduodant ems sklyp 1. Parduodant ems sklyp, kuriame yra pastat, statini, rengini, sodini ar kitoki objekt, sutartyje turi bti aptartas nuosavybs teiss juos perjimo klausimas. Jeigu is klausimas sutartyje neaptartas, laikoma, kad nuosavybs teis parduotame ems sklype esanius pastatus, statinius, renginius, sodinius ir kitokius objektus perjo ems sklypo pirkjui. 2. Jeigu ems sklypas, kuriame yra pardavjui nuosavybs teise priklausani pastat ar kitoki nekilnojamj daikt, parduodamas neperduodant pirkjui nuosavybs teiss tuos nekilnojamuosius daiktus, tai pardavjui paliekama teis naudotis ta ems sklypo dalimi, kuri uima nekilnojamieji daiktai ir kuri yra btina j naudojimui ustatymo ar kitokia pirk.-pard.sutartyje numatyta teise ir slygomis. 3. Jeigu pirk-pard.sutartyje pardavjo teis naudotis ems sklypo dalimi ir jos slygos neaptartos, tai pardavjui nustatomas servitutas t ems sklypo dal, kuri uima nekilnojamasis dkt. ir kuri btina jo naudojimui pagal jo paskirt. Sutarties dalykas 1. Nekilnoj. daikto pirk-pard.sutartyje privalo bti nurodyti duomenys apie nekilnojamj daikt, kur pardavjas privalo pagal sutart perduoti pirkjui, taip pat nurodyta to daikto vieta atitinkamame ems sklype arba parduodamo nekilnoj. daikto vieta kitame nekilnojamajame daikte. 2. Jeigu sutartyje io straipsnio 1 dalyje nurodyt duomen nra, tai sutartis negali bti notaro tvirtinama, o patvirtinta - negalioja. Kaina 1. Nekilnoj. daikto pirk-pard.sutartyje privalo bti nurodyta parduodamo nekilnoj. daikto kaina. io kodekso 6.313 straipsnio 2-6 dalyse nustatytos taisykls nekilnoj.jo daikto pirk-pard.sutartims netaikomos. Jeigu kaina sutartyje nenurodyta, sutartis laikoma nesudaryta. 2. Kai parduodamas ems sklypas, jo kain eina ir jame esani pastat, statini, rengini, sodini ir kitoki objekt kaina, jeigu ko kita nenustato statymai ar sutartis. 3. Jeigu nekilnoj. daikto pirk-pard.sutartyje nurodyta tik daikto ploto ar kitokio jo dydio vieneto kaina, tai viso daikto kaina nustatoma pagal faktik pirkjui perduodamo nekilnoj. daikto dyd. Daikto perdavimas 1. Nekilnoj. daikto perdavimas ir jo primimas turi bti formintas pardavjo ir pirkjo pasiraytu primimo-perdavimo aktu arba kitokiu sutartyje nurodytu dokumentu. 2. Jeigu ko kita nenumato statymai ar sutartis, pardavjo prievol perduoti nekilnojamj daikt laikoma vykdyta nuo daikto perdavimo pirkjui ir atitinkamo dokumento apie jo perdavim pasiraymo. 3. Jeigu viena sutarties alis vengia pasirayti sutartyje nurodyt perdavimo dokument, laikoma, kad pirkjas atsisako priimti, o pardavjas atsisako perduoti daikt. 4. Aplinkyb, kad pirkjas prim pirk-pard.sutarties slyg neatitinkant nekilnojamj daikt, nra pagrindas atleisti pardavj nuo atsakomybs u netinkam sutarties vykdym net ir tais atvejais, kai toks neatitikimas buvo aptartas nekilnoj. daikto perdavimo dokumente. Bsimo gyvenamojo namo ar buto pirk.-pard.sutartis 1. Pirkjas - fizinis asmuo gali sudaryti preliminarij nepastatyto gyvenamojo namo ar buto pirk-pard.sutart, pagal kuri pardavjas - juridinis asmuo sipareigoja pats ar pasitelks kitus asmenis pastatyti preliminariojoje sutartyje numatyt gyvenamj nam ar but ir po to sudaryti su pirkju gyvenamojo namo ar buto pirk-pard.sutart, o pirkjas sipareigoja pastatyt gyvenamj nam ar but nupirkti u reliminariojoje sutartyje nurodyt kain. 2. Preliminariojoje sutartyje privalo bti nurodyta: 1) pirkjo teis per deimt dien nuo sutarties sudarymo dienos atsisakyti preliminariosios sutarties; 2) bsimo gyvenamojo namo ar buto kaina ir jos patikslinimo ar pakeitimo slygos; 3) sutarties dalyko apraymai ir darbai, kuriuos privalo atlikti pardavjas; 4) gyvenamojo namo ar buto statybos terminai; 5) teiss gyvenamj nam ar but suvarymai (tiek esantys, tiek bsimi); 6) rangovas, architektas, ininierius ir kiti statyb ir jos prieir atliksiantys asmenys; 7) ems sklypo, kuriame bus statomas namas ar butas, teisinis statusas ir nusipirkusio gyvenamj nam ar but pirkjo teiss ems sklyp. 3. Kai preliminariojoje sutartyje
110

numatyta pardavjo teis reikalauti i pirkjo atlyginti nuostolius, kuri pardavjas patirt, jeigu pirkjas gyvendint io straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyt teis, atlygintin nuostoli dydis negali viryti 1/5 procento pirk-pard.sutartyje nurodytos nekilnoj. daikto kainos. 4. Neatskiriama preliminariosios sutarties dalis yra gyvenamojo namo ar buto projektas, jo smata ir kiti dokumentai. 5. Preliminariojoje sutartyje gali bti numatyta, kad pirkjas finansuoja gyvenamojo namo ar buto statyb sutartyje numatytomis slygomis, o pardavjas atlieka usakovo funkcijas. iuo atveju visik nuosavybs teis gyvenamj nam ar but pirkjas gyja nuo visos preliminariojoje sutartyje numatytos statybos kainos sumokjimo. 6. Viena preliminariosios sutarties alis gali keisti nepastatyt gyvenamj nam ar but tik tuo atveju, kai kita alis ratu sutinka, jeigu preliminarioji sutartis nenumato ko kita. MONS PIRK-PARD: mons pirk-pard.sutarties samprata 1. Pagal mons pirkpard.sutart pardavjas sipareigoja perduoti pirkjui nuosavybs teise vis mon kaip turtin kompleks ar jos esmin dal, iskyrus teises ir pareigas, kuri pardavjas neturi teiss perduoti kitiems asmenims, o pirkjas sipareigoja tai priimti ir sumokti kain. 2. Teis firmos vard, preki ar paslaug enkl ar kitus pardavj ar jo prekes ar teikiamas paslaugas identifikuojanius ymenis, taip pat teises, kurios pardavjui priklauso pagal licencin sutart, pereina pirkjui, jeigu ko kita nenumato sutartis. 3. Pardavjo teiss, kurias jis gijo pagal leidimus (licencijas), perduodamos pirkjui tik tuo atveju, jeigu tokio perdavimo galimyb numatyta statymuose ar leidime (licencijoje). Perdavimas kartu su mone pirkjui prievoli, kuri is negali vykdyti dl to, kad neturi leidimo (licencijos) tokioms prievolms vykdyti, neatleidia pardavjo nuo atsakomybs kreditoriams u toki prievoli nevykdym. iais atvejais u prievoli nevykdym mons kreditoriams pardavjas ir pirkjas atsako solidariai. Sutarties forma 1. mons pirk-pard.sutartis turi bti vienas raytins formos abiej sutarties ali pasiraytas dokumentas, patvirtintas notaro. 2. formos reikalavim nesilaikymas sutart daro negaliojani. 3. Prie treiuosius asmenis mons pirk-pard.sutartis gali bti panaudota tik tuo atveju, jei ji statym nustatyta tvarka registruota vieame registre ir padaryti atitinkami pakeitimai juridini asmen registre. Sutarties turinys ir jos priedai 1. Sutartyje turi bti nurodyta parduodamos mons turto sudtis ir mons kaina, taip pat asmuo, kuriam bus sumokta ir kuris atsiskaitys su mons kreditoriais ir priedai: 1) mons turto inventorizavimo aktas; 2) mons balansas; 3) nepriklausomo auditoriaus ivada apie mons turto sudt ir jo kain; 4) mons skol (prievoli) sraas, kuriame nurodyta skolos dydis, vykdymo terminas, prievoli utikrinimo ris, kreditoriai ir j adresai. mons kreditori teisi apsauga 1. Pirkjas ne maiau kaip prie dvideimt dien iki sutarties sudarymo privalo ratu praneti visiems mons skol (prievoli) srae nurodytiems mons kreditoriams apie numatyt mons pardavim. Jeigu pirkjas ios pareigos nevykdo, pardavjo kreditoriai turi teis savo reikalavimus pareikti tiesiogiai pirkjui. Apie mons pardavim jos kreditoriams nereikia praneti tik tuo atveju, jeigu mons kaina mokama pinigais ir ios pinig sumos pakanka visikai atsiskaityti su visais mons kreditoriais. 2. mons kreditorius, gavs io straipsnio 1 dalyje nurodyt praneim, per dvideimt dien nuo jo gavimo privalo ratu praneti pirkjui apie savo reikalavimo dal ir pobd. 3. Pirkjas sutartyje numatytos kainos dal sumoka sutartyje nurodytam asmeniui, kuriam pavedama atsiskaityti su mons kreditoriais, o likusi sum - pardavjui. Asmeniu, kuriam pavedama atsiskaityti su mons kreditoriais, alys gali pasirinkti tik bank, kit kredito staig arba draudimo mon. 4. Asmuo, kuriam pavedama atsiskaityti su mons kreditoriais, per dvideimt dien nuo kainos sumokjimo parengia ir isiunia mons kreditoriams kainos paskirstymo parduodamos mons skoloms padengti akt. 5. Jeigu kreditoriai kainos paskirstymo akto neginija, jiems imokama kainos dalis, proporcinga j reikalavim dydiui. 6. Jeigu per dvideimt dien nuo kainos paskirstymo akto gavimo mons kreditorius (kreditoriai) pareikia prietaravimus dl kainos paskirstymo akto, asmuo, kuriam buvo sumokta kaina, turi kreiptis teism, kad is nustatyt kreditori reikalavim tenkinimo eil ir tvark. 7. iame straipsnyje nustatytos tvarkos pirkjui nereikia laikytis, jeigu jis visiems mons kreditoriams pateikia priimtin reikalavim vykdymo utikrinim. Jeigu pirkjas tinkamai vykd iame straipsnyje nustatytas savo pareigas, tai mons kreditoriai netenka teiss reikti jam ar parduotos mons turtui joki reikalavim, taiau isaugo teis reikalauti i pardavjo. mons perdavimas 1. Pardavjas perduoda mon pirkjui pagal perdavimo- primimo akt. Akte turi bti nurodyti duomenys apie mon ir jos turt, turto bkl, ali sipareigojimai mons kreditoriams ir j vykdymas. 2. mon paruoti perdavimui, parengti perdavimo-primimo akt privalo pardavjas savo lomis, jeigu sutartis nenumato ko kita. 3. mon pripastama perduota pirkjui nuo to momento, kai jos perdavimo-primimo akt pasirao abi alys. 4. Atsitiktinio mons turto uvimo ar sugedimo rizika pereina pirkjui nuo mons perdavimo-primimo akto pasiraymo. 5. Jeigu sutartis
111

numato, kad nuosavybs teis mon ilieka pardavjui tol, kol pirkjas sumoka vis kain, arba iki kitoki aplinkybi vykdymo, tai pirkjas, kol jam pereis nuosavybs teis mon, turi teis naudotis mons turtu ir j einaniomis teismis tiek ir tokiu bdu, kiek tai reikalinga dl to, kam mon sigyta. mons su trkumais perdavimo teisins pasekms Kai mon perduota ir priimta pagal perdavimo-primimo akt, kuriame nurodyti mons ar jos turto trkumai, pirkjas turi teis reikalauti sumainti kain, jeigu pagal sutart kitoki reikalavim tokiu atveju jis neturi teiss pareikti. 3. Pirkjas turi teis reikalauti sumainti kain, jeigu jam buvo perduotos sutartyje ar jos perdavimo-primimo akte nenurodytos pardavjo skolos (prievols), iskyrus atvejus, kai pardavjas rodo, kad pirkjas apie tas skolas (prievoles) inojo ar turjo inoti sutarties sudarymo ir mons perdavimo metu. 4. Jeigu pardavjas gauna pirkjo praneim apie tai, kad yra nustatyta perduoto turto trkum ar tam tikro sutartyje numatyto turto apskritai nra, tai pardavjas turi teis nedelsdamas pakeisti netinkamos kokybs turt tinkamu arba pasilyti pirkjui trkstam turt. 5. Jeigu dl mons trkum, u kuriuos atsako pardavjas, mons nemanoma panaudoti sutartyje nurodytam tikslui ir j nemanoma paalinti arba pardavjas j nepaalino per nustatytus terminus, tai pirkjas turi teis teismo tvarka reikalauti nutraukti arba pakeisti sutart ir atlyginti nuostolius. mons pirk-pard.sutariai iame kodekse numatytos sandori negaliojimo, sutarties pakeitimo ar nutraukimo teisins pasekms atsiranda tik tuo atveju, jeigu tai i esms nepaeidia pardavjo ir pirkjo kreditori teisi ir statym saugom interes bei neprietarauja vieajai tvarkai. Normos, reglamentuojanios mons pirkim- pardavim, netaikomos tais atvejais, kai parduodamas keistas mons turtas, taip pat kai mons turt parduoda jos administratorius ar teismo antstolis. DAIKT PIRK-PARD. ISIMOKTINAI Daikt pirk-pard.isimoktinai sutartis 1. Pagal daikt pirk-pard.isimoktinai (kreditan) sutart pardavjui ilieka nuosavybs teis parduodamus daiktus tol, kol pirkjas nesumoka visos sutartyje numatytos kainos, jeigu sutartyje nenumatyta kitaip. 2. Aplinkyb, kad nusipirkt neregistruojam daikt nuosavybs teis ilieka pardavjui, kai daiktai sigyti teikti paslaugoms arba mons verslui, galima panaudoti prie treiuosius asmenis tik tuo atveju, jeigu pirk-pard.sutartis buvo registruota statym nustatyta tvarka vieame registre. Daikt atsitiktinio uvimo ar sugedimo rizika Pirkjui perduot daikt atsitiktinio uvimo ar sugedimo rizika tenka pirkjui, iskyrus vartojimo sutartis, taip pat kai daikto pirk-pard.isimoktinai sutartis numato k kita. Sutarties forma ir turinys 1. Daikt pirk-pard.isimoktinai sutartis turi bti raytin. 2. Sutartyje privalo bti nurodyta daikto kaina ir periodini mok dydis, periodini mok mokjimo terminai ir atsiskaitymo tvarka. Kaina ir atsiskaitymo tvarka 1. Daikto kaina ir atsiskaitymo tvarka parduodant j isimoktinai nustatoma ali susitarimu. Jeigu alys sutartyje nenustat kitaip, tai vlesnis isimoktinai parduot daikt kainos pasikeitimas neturi takos ali tarpusavio atsiskaitymui. Kai pirkjas nesilaiko sutartyje nustatyt periodini mok mokjimo termin, o nuosavybs teis daikt ilieka pardavjui, pardavjas turi teis pareikalauti sumokti vis kain i karto arba atsiimti parduot daikt. Jeigu sutartyje nenumatyta kas kita, i atsimusio daikt pardavjo pirkjas turi teis reikalauti grinti savo mokas. Kai pirkjas yra sumokjs daugiau kaip pus daikt kainos, pardavjas neturi teiss reikalauti grinti daiktus, jeigu sutartis nenumato ko kita. I grintin mok atskaitomos sutartyje numatyto daikto nusidvjimo ir naudojimosi daiktu ilaidos. 2. Kai nuosavybs teis pereina pirkjui nuo daikto perdavimo, nuo to momento, kai daiktai perduodami pirkjui, iki visiko sumokjimo laikoma, kad ie daiktai keisti pardavjui utikrinant pirkjo prievoles pagal sudaryt sutart (priverstinis keitimas (hipoteka), jeigu sutartis nenumato ko kita. 3. Kai pirkjas be pardavjo sutikimo perleidia jam perduotus daiktus kitam asmeniui arba daiktai dl neteist pirkjo veiksm aretuojami, pardavjas turi teis reikalauti, kad pirkjas likusi kainos dal sumokt nedelsdamas. 4. Kai daikt pirkpard.isimoktinai sutartis buvo registruota, atsims daiktus pardavjas privalo per dvideimt dien, o tuo atveju, kai sutarties dalykas yra nekilnojamasis dkt., - per eiasdeimt dien statym nustatyta tvarka sutarties registravim panaikinti. 6.415 str. Palkanos Daikt pirk-pard.isimoktinai sutartyje gali bti numatyta pirkjo pareiga mokti palkanas, jeigu pirkjas praleidia periodini mok mokjimo termin. iuo atveju palkanos skaiiuojamos nuo termino pabaigos dienos iki mok sumokjimo. 6.416 str. Daikt pirk-pard.isimoktinai ypatumai, kai pirkjas yra vartotojas Jeigu pirkjas yra vartotojas, tai daikt pirk-pard.isimoktinai sutariai atitinkamai taikomas io kodekso 6.188 str ir kitos vartotoj teises ginanios teiss normos.
112

PIRK.-PARD. SU ATPIRKIMO TEISE 6.417 str. Pirk-pard.su atpirkimo teise sutartis 1. Pagal pirk-pard.su atpirkimo teise sutart pardavjas sipareigoja parduoti daikt pirkjui kartu gydamas teis parduot daikt atpirkti, o pirkjas sipareigoja daikt valdyti, naudoti ir juo disponuoti taip, kad pardavjas galt gyvendinti atpirkimo teis. 2. Pirk-pard.su atpirkimo teise sutartis, kai neregistruojami daiktai perkami paslaugoms teikti arba mons verslui, gali bti panaudota prie treiuosius asmenis tik tuo atveju, jeigu ji statym nustatyta tvarka registruota vieame registre. 3. Pardavjas atpirkimo teis turi ne ilgiau kaip penkerius metus. Jeigu sutartis numato ilgesn ios teiss termin, jis sutrumpinamas iki penkeri met. Atpirkimo teiss gyvendinimas 1. Pardavjas, nordamas pasinaudoti atpirkimo teise, turi apie tai praneti pirkjui arba bet kuriam kitam asmeniui, i kurio jis ada atpirkti. Toks praneimas turi bti vieai paskelbtas ne vliau kaip prie dvideimt dien iki pasinaudojimo atpirkimo teise dienos, jei dkt. yra kilnojamasis, ir ne vliau kaip prie eiasdeimt dien, - jei dkt. nekilnojamasis. Jeigu sutartis buvo registruota, apie pageidavim pasinaudoti atpirkimo teise turi bti praneta ir vieo registro tvarkytojui. 2. Pardavjas, gyvendindamas atpirkimo teis, daikt atsiima be joki teiss t daikt suvarym ir apribojim ar papildom mok ir atlyginimo pirkjui, jeigu praneimas apie ketinim pasinaudoti atpirkimo teise buvo paskelbtas io straipsnio nustatyta tvarka. 3. Jeigu pirkjas, sigijs neatskiriam turto dal, kuriai gali bti taikoma atpirkimo teis, sigyja likusi neatskiriam turto dal, tai jis gali pareikalauti, kad pardavjas, gyvendindamas atpirkimo teis, nupirkt ir pirkjo sigyt likus turt. 4. Jeigu daikt pardav keli pardavjai bendrai pagal vien sutart ir jie nori atpirkti t daikt arba atpirkimo teis nori gyvendinti keli pardavjo pdiniai, tai pirkjas turi teis reikalauti, kad vienas pardavjas ar pdinis nupirkt ne tik savo dal, bet ir vis daikt. 5. Jeigu sutartyje nustatyta, kad atpirkimo teis yra paskolos utikrinimas, pardavjas laikomas skolininku (paskolos gavju), o pirkjas - kreditoriumi, turiniu keitimo teis. 6. Vertybini popieri pirk-pard.su atpirkimo teise sutarties ypatumus nustato atskiri statymai. DAIKT PARDAVIMAS AUKCIONO BDU 6.419 str. Daikt pirkimas-pardavimas aukciono bdu 1. Daikt pirkimas-pardavimas aukciono bdu reikia, kad daiktai silomi pirkti keliems asmenims per tarpinink - aukciono vedj, o sutartis laikoma sudaryta su tuo pirkju - aukciono dalyviu, kuris pasilo didiausi kain u parduodam daikt. 2. Aukcionas gali bti savanorikas arba priverstinis. Varytyni, kaip priverstinio aukciono, ypatumus nustato Civilinio proceso kodeksas. 3. Valstybei ir savivaldybms nuosavybs teise priklausani daikt pirkimui-pardavimui aukciono bdu io skirsnio taisykls taikomos tiek, kiek kiti statymai nenumato ko kita. Kaina ir aukciono slygos 1. Pardavjas gali nustatyti pradin parduodamo daikto kain arba bet kokias kitas aukciono slygas. Taiau nepaskelbtos aukciono slygos negali bti panaudotos prie aukciono dalyvius, iskyrus atvejus, kai aukciono vedjas ias slygas paskelb aukciono dalyviams prie gaudamas pasilym. 2. Pardavjas turi teis neatskleisti savo asmens, taiau jeigu jo asmuo neatskleidiamas aukciono laimtojui, tai u visas pardavjo prievoles laimtojui atsako aukciono vedjas. 3. Aukciono dalyvis neturi teiss ataukti savo pasilym. Sutarties sudarymo momentas 1. Pirk-pard.aukciono bdu sutartis laikoma sudaryta, kai aukciono vedjas tai paskelbia plaktuko diu arba kitokiu prastu veiksmu. Jeigu tuo pat metu, kai aukciono vedjas plaktuko diu skelbia, kad aukcionas dl to daikto baigtas, pateikiamas naujas pasilymas, tai aukciono vedjas turi teis savo nuoira pratsti aukcion arba daikt pripainti parduotu u paskutin prie plaktuko d pasilyt kain. 2. raas aukciono vedjo registre apie pasilym ir laimtojo pavard (pavadinimas) yra sutarties sudarymo rodymas. Jeigu toks raas nebuvo padarytas, sutarties sudarymo fakt galima rodinti remiantis liudytoj parodymais. 3. Jeigu aukcione parduotas nekilnojamasis dkt., tai per deimt dien nuo pardavimo pardavjas ir pirkjas turi sudaryti statym reikalaujamos formos sutart. 4. Jeigu aukcione parduodama mon, tai btina laikytis ir io kodekso 6.403-6.407 straipsniuose numatyt reikalavim. Kainos sumokjimas 1. Kain pirkjas privalo sumokti aukciono slygose nustatyta tvarka ir terminais. 2. Jeigu pirkjas nustatyta tvarka ir terminais kainos nesumoka, aukciono vedjas turi teis gyvendinti visas pardavjo teises. Be to, aukciono vedjas turi papildom teis paskelbti, kad rengia nauj aukcion tai prekei parduoti, per proting termin pranes pirkjui. iuo atveju nesiningas pirkjas neturi teiss dalyvauti naujame aukcione. Nesiningas pirkjas tokiais atvejais privalo atlyginti aukciono vedjui naujo aukciono organizavimo ir surengimo ilaidas, taip pat sumokti kain skirtum, jeigu naujame aukcione dkt. buvo parduotas u maesn kain negu ta, kurios nesumokjo nesiningas pirkjas.
113

Daikto atsimimas i aukciono Jeigu aukciono vedjas papra teikti pasilymus, dkt., dl kurio skelbiamas aukcionas, negali bti atsiimtas, iskyrus atvejus, kai per proting laiko tarp negauta jokio pasilymo. Daikt, dl kurio paskelbtas aukcionas, galima i aukciono atsiimti bet kada, jeigu skelbiamas specialus aukcionas. Pirkjo teisi apsauga Kai dkt., kur pirkjas sigijo aukciono bdu, yra aretuojamas pagal pardavjo kreditori reikalavim, pirkjas turi teis atsisakyti sutarties ir reikalauti, kad pardavjas jam grint sumokt kain bei atlygint nuostolius, jeigu pirkjas apie kreditori pretenzijas dl turto neinojo ir negaljo inoti. TEISI PIRKIMAS-PARDAVIMAS Teisi pirk-pard.sutartis Teisi pirk-pard.sutariai taikomos io skyriaus nuostatos tiek, kiek tai neprietarauja t teisi prigimiai ir esmei. Paveldjimo teisi pardavimas 1. Prims palikim asmuo, parduodamas paveldjimo teises, kai nedetalizuojamas palikim sudarantis turtas, privalo garantuoti pirkjui tik savo, kaip pdinio, teisin status. 2. Pardavjas privalo perduoti pirkjui visus i palikimo gautus vaisius ir pajamas, taip pat visas reikalavimo teises ir u parduotus daiktus, sudariusius palikimo dal, gaut kain. 3. Pirkjas privalo atlyginti pardavjui palikimo primimo ilaidas ir sumokti sumas, kurias priklauso mokti i palikimo pardavjui. 4. Pirkjas turi atlyginti pardavjui io turtas ilaidas, susijusias su palikjo skol grinimu. 5. Pirkjas privalo apmokti palikjo skolas, u kurias atsako pardavjas. Ginijam teisi pardavimas 1. Teis yra gino objektas, jeigu j ginija asmuo, pareikdamas iekin, arba yra reali tikimyb, kad toks iekinys gali bti pareiktas. 2. Ginijam teisi, kurios yra gino objektas, neturi teiss pirkti advokatai, teisjai, notarai, teismo antstoliai, j eimos nariai ir artimieji giminaiiai. i asmen sudarytos ginijam teisi pirk-pard.sutartys negalioja. 3. Jeigu ginijamos teiss parduotos, asmuo, i kurio ios teiss ireikalaujamos, visikai atleidiamas nuo prievols po to, kai sumoka pirkjui pirk-pard.sutarties kain, pirk-pard.sutarties sudarymo ilaidas ir palkanas, skaiiuojamas nuo kainos. i ipirkimo teis negali bti gyvendinama, jeigu teiss parduotos kreditoriui kaip skolos grinimas arba vienam i parduotos teiss pdini ar bendraturi. Ipirkimo teis taip pat negali bti gyvendinama, jeigu teismas prim sprendim, pripastant parduot teis. KITOKI PIRK-PARD.SUTARI YPATUMAI Vertybini popieri ir valiutos pirk.pard.sutartys Vertybini popieri ir valiutos pirk-pard.sutari sudarymo ypatumus nustato atskiri statymai. Pirk-pard.sutarties sudarymas konkurso bdu 1. Pirk-pard.sutart sudaro konkurso bdu pardavjas su pirkju, kur konkurso komisija nustato pagal konkurso slygas. 2. Pirk-pard.sutarties sudarym konkurso bdu reglamentuoja is kodeksas ir konkurso taisykls. Jas tvirtina konkurso organizatorius ar kitas jo galiotas asmuo. Pirk-pard.sutari sudarymas biroje 1. reglamentuoja bir veikl nustatantys statymai ir prekybos birose taisykls. 2. iame skyriuje numatytos bendrosios pirk-pard.sutari sudarymo taisykls biroje sudaromoms pirk-pard.sutartims taikomos tiek, kiek jos neprietarauja bir veikl reglamentuojantiems statymams ar sutarties esmei. Pirk-pard.sutartis su ilyga dl nuosavybs teiss 1. Pagal pirk-pard.sutart su ilyga dl nuosavybs teiss nuosavybs teis parduodam daikt ilieka pardavjui tol, kol pirkjas nevykdo sutartyje nurodyt slyg. 2. Pagal pirk-pard.sutart su ilyga dl nuosavybs teiss pirkjas neturi disponavimo parduodamu daiktu teiss tol, kol nevykdo sutartyje nurodyt slyg. 34.6. Pirkimo-pardavimo sutarties su usienio kontrahentais ypatybs. SNO Vienos konvencija ir tarptautini pirkimo-pardavimo sutari sudarymo taisykls. INCOTERMS kaip teiss altiniai, reglamentuojantys pirkimo-pardavimo sutari sudarym: - per paskutin paskait sak, kad i tem nebus. Pasiskaitymui konspektas i JUNGTINI TAUT KONVENCIJOS DL TARPTAUTINIO PREKI PIRKIMO - PARDAVIMO SUTARI: Nereikalaujama, kad pirkimo - pardavimo sutartis bt sudaryta arba patvirtinta raytine forma, arba atitikt bet kok kit reikalavim formos atvilgiu. Ji gali bti rodinjama bet kokiomis priemonmis, tarp j liudytoj parodymais. ios Konvencijos tikslais "raytin forma" apima telegram ir praneim, siuniam teleksu. 14, 15, 16 straipsnis: (1) Pasilymas sudaryti sutart, adresuotas vienam ar keliems konkretiems asmenims, yra oferta, jeigu jis yra pakankamai apibrtas ir ireikia oferento ketinim bti sipareigojusiu akcepto atveju. Pasilymas yra pakankamai apibrtas, jeigu jame nurodytos preks ir tiesiogiai ar netiesiogiai nustatyti preki kiekis ir kaina arba numatoma j nustatymo tvarka.
114

(2) Pasilymas, kuris nra adresuotas vienam ar keliems konkretiems asmenims, yra laikomas tiktai kvietimu pareikti ofertas, jeigu tik kas kita tiesiogiai nenurodoma asmens, padariusio tok pasilym. (1) Oferta sigalioja, kai j gauna ofertos adresatas. (2) Oferta, net jeigu ji yra neataukiama, gali bti atsiimta, jeigu ofertos adresatas praneim apie jos atsimim gauna anksiau negu pai ofert arba tuo paiu metu. 17 straipsnis: Oferta, net jeigu ji yra neataukiama, netenka galios, kai oferentas gauna praneim apie jos atmetim. Ir toliau daug straipsni apie t pat. Preki pirk.-pard. 25 straipsnis: Sutarties paeidimas, padarytas vienos i ali, yra esminis, jeigu jis padaro kitai aliai toki al, kad ji ymia dalimi netenka to, ko ji turjo teis tiktis pagal sutart, iskyrus atvejus, kai paeidusioji alis nenumat tokio rezultato ir tokio pat statuso protingas asmuo tokiomis paiomis aplinkybmis jo nebt numats. 26 straipsnis: Pareikimas apie sutarties nutraukim galioja tik tuo atveju, jeigu jis padarytas praneimo kitai aliai forma. 27 straipsnis: Jeigu ioje Konvencijos dalyje nra tiesiogiai numatyta kitaip, tai atvejais, kai praneimas, praymas ar kitokia inia yra perduoti ar padaryti alies pagal i dal ir tinkamomis toms aplinkybms priemonmis, udelsimas ar klaida praneimo perdavime ar jo negavimas neatima i ios alies teiss remtis tuo praneimu. 29 straipsnis: (1) Sutartis gali bti pakeista ar nutraukta paprastu ali susitarimu. (2) Raytin sutartis, kurioje yra nuostata, reikalaujanti, kad bet koks sutarties pakeitimas ar nutraukimas ali susitarimu bt atliekami raytine forma, negali bti pakeista arba nutraukta ali susitarimu kitokiu bdu. Taiau alies elgesys gali ukirsti keli jai remtis tokia nuostata tokia apimtimi, kokia kita alis pasikliov tokiu elgesiu. 34.7. MAINAI Vadovlis-main sutartis yra atlygintin, konsensualin, dvial. Nuo pirk-pard.sutarties skiriasi tuo, kad main sutartimi sipareigojama u gaunam daikt sumokti ne atitinkam sum, o perduoti kit daikt. Taiau, jei vienos alies mainomas turtas yra maesns verts, skirtumas gali bti atlyginamas pinigais (Praktika- sutartyje raoma, kad turtas mainomas be priemokos, o jei su priemoka- nurodoma kokia suma ir kaip sumokama). Tokiu atveju sudaromos mirios sutartys. Jos turi ir main ir pirkpard.sutari element. Main sutarties samprata 1. Pagal main sutart viena alis sipareigoja perduoti kitai aliai nuosavybs teise vien daikt mainais u kit daikt. 2. Main sutariai taikomos pirk-pard.sutartis reglamentuojanios normos (ios knygos XXIII skyrius), jeigu tai neprietarauja io skyriaus normoms ir main esmei. Main sutarties atveju abi main sutarties alys laikomos ir perduodamos preks pardavju, ir gaunamos preks pirkju. Kaina ir sutarties sudarymo ilaidos 1. Jeigu ko kita nenumato main sutartis, preziumuojama, kad daikt kaina yra vienoda ir jais keiiamasi be joki priemok, o daikt perdavimo ir primimo ilaidas turi apmokti ta alis, kuri atitinkamai privalo perduoti ir priimti daiktus. 2. Kai sutartyje numatyta, kad mainom daikt kaina skiriasi, tai alis, kuri privalo perduoti maesns kainos daikt nei kitos alies perduodamo daikto kaina, neprivalo kitai aliai mokti kain skirtumo, jeigu ko kita nenustato sutartis. Prievols perduoti daiktus vykdymas Abi alys savo prievol perduoti daiktus turi vykdyti kartu, jeigu sutartis nenumato ko kita. Mainais sigyt daikt pamimo teisins pasekms 1. Jeigu i alies, sigijusios daiktus mainais, jie paimami pagal treiojo asmens reikalavim, tai i alis turi teis reikalauti i kitos alies arba atlyginti nuostolius, arba grinti jai perduotus daiktus. 2. Daiktus primusi main alis, suinojusi, kad daiktus perdavusi alis nebuvo j savininkas, turi teis tuos daiktus grinti juos perdavusiai aliai. iuo atveju i daiktus grinusios alies kita (nesininga) alis negali reikalauti perduoti pagal main sutart jai priklausiusius daiktus. 34.7. DOVANOJIMAS Tai dvialis sandoris, todl reikia, kad ir kita alis ireikt savo vali priimti dovan. Neretai apdovanojamasis savo vali primti dopvan ireikia konkliudentiniais veiksmais j priimdamas. Dovanojimo sutartis yra vienaal, nes apdovanojamsis ja niekuo nepareigojamas. Apdovanojamsis neatsako ir u dovanotojo skolas. Dovanotojas taip pat ia sutartimi negyja joki teisi. Dovanojimo sutartimi dovanotojas neatlygintinai perduoda apdovanojamam turt nuosavybn. Realin, vienaal, neatlygintin sutartis. Neatlygintinumas-pagrindinis bruoas.
115

Asmuo, dovanodamas turt, gali nustatyti slyg, kad iuo turtu turi bti naudojamasi tam tikram tikslui nepaeidiant kit asmen teisi ir teist interes. Jeigu apdovanotasis nevykdo dovanojimo sutartyje nustatytos slygos, tai dovanotojas teismine tvarka turi teis reikalauti, kad slyga bt vykdyta arba kad bt nutraukta sutartis ir turtas grintas jam. Usienio valstybi CK yra dovanojimo sutarties pripainimas negaliojania dl paskesnio elgesio (apdovanotojo dovanotojo atvilgiu). DOV.AS 1. Pagal dov.o sutart viena alis (dovanotojas) neatlygintinai perduoda turt ar turtin teis (reikalavim) kitai aliai (apdovanotajam) nuosavybs teise arba atleidia apdovanotj nuo turtins pareigos dovanotojui ar treiajam asmeniui. 2. Paadas padovanoti turt ar turtin teis arba atleisti nuo turtins pareigos ateityje nelaikomas dov.o sutartimi. Taiau asmuo, kuriam buvo paadta k nors padovanoti ateityje, turi teis nuostoli, susijusi su pasirengimu priimti dovan, atlyginim, jeigu dovanotojas atsisak sudaryti dov.o sutart dl nepateisinam prieasi. 3. Dov.o sutartis, nustatanti dovanotojo teis vienaaliu sprendimu atsiimti dovanot turt ar turtin teis, negalioja. 4. Dov.o sutarties ypatumus, kai sutarties alys yra sutuoktiniai, nustato io kodekso treiosios knygos normos. Nelaikoma dov.u: 1. Sutartis, pagal kuri dovana pereina apdovanotajam nuosavybs teise po dovanotojo mirties, negalioja. iems santykiams taikomos paveldjimo teisinius santykius reglamentuojanios normos. 2. Beslyginis asmens atsisakymas palikimo ar dar negyto nuosavybs teise turto, ar turtins teiss nelaikomas dov.u. 3. Jeigu abi dov.o sutarties alys viena kitai perduoda tam tikr turt arba turtines teises ar prieprieines prievoles, tai tokia sutartis nelaikoma dov.o sutartimi. iuo atveju atsiranda apsimestini sandori teisins pasekms. Kai vienas asmuo perduoda turt ar turtin teis kitam asmeniui u atlyginim, dov.o sutartis gali bti pripainta sudaryta tik dl tos turto ar turtins teiss dalies, kuri virija atlyginimo vert, jeigu prievols esm neleidia daryti kitokios ivados.
Asmuo, dovanodamas turt, gali nustatyti slyg, kad is turtas turi bti naudojamas tam tikram tikslui nepaeidiant kit asmen teisi ir teist interes. Jeigu nevykdomos nustatytos slygos, tai dovanotojas teismo tvarka turi teis reikalauti, kad slyga bt vykdyta arba kad bt panaikinta sutartis ir turtas grintas. Dov.o sutartis, numatanti apdovanotojo pareig sumokti skolas ar vykdyti kitokias prievoles, kurios dar neegzistuoja sutarties sudarymo momentu, negalioja, iskyrus atvejus, kai bsima skola ar prievol sutartyje tiksliai apibrta. Apdovanotasis turi teis bet kada iki dovanos perdavimo jam atsisakyti priimti dovan. Jeigu dov.o sutartis buvo raytin, tai dovanotojas turi teis reikalauti i apdovanotojo, nepagrstai atsisakiusio priimti dovan, atlyginti dl atsisakymo atsiradusius nuostolius.

Forma: 1. Sutartis, kai dovanojama didesn kaip penki tkstani lit suma, turi bti raytins formos. 2. Nekilnoj. daikto dov.o sutartis, taip pat dov.o sutartis, kurios suma didesn kaip penkiasdeimt tkstani lit, turi bti notarins formos. 3. Nekilnoj. daikto ar daiktins teiss j dov.o sutartis teisines pasekmes tretiesiems asmenims sukelia tik tuo atveju, jei sutartis registruota vieame registre. alys:Dovanotojas negali bti neveiksnus asmuo. Neveiksnaus asmens globjui draudiama dovanoti neveiksnaus asmens turt pastarojo vardu, iskyrus simbolines dovanas, kuri vert nevirija vieno minimalaus gyvenimo lygio dydio sumos. 2.Neveiksniam asmeniui skirtas dovanas turi teis priimti tik jo globjas, iskyrus simbolines dovanas, kuri vert nevirija vieno minimalaus gyvenimo lygio dydio sumos. 3. Dov.o sutartis negalioja, jeigu dovanotojas nebuvo dovanos savininkas arba nebuvo tinkamai galiotas sudaryti toki sutart. 4. Draudiama priimti dovanas sveikatos prieiros, gydymo ar globos (rpybos) institucij vadovams ir kitiems darbuotojams i asmen, kurie iose institucijose gydosi ar ilaikomi, bei j artimj giminaii, iskyrus simbolines dovanas, kuri vert nevirija vieno minimalaus gyvenimo lygio dydio sumos. 5. Draudiama priimti dovanas politikams, valstybs ir savivaldybi pareignams ir kitokiems valstybs tarnautojams ir j artimiesiems giminaiiams, kai tai susij su politiko, pareigno ar valstybs tarnautojo tarnybine padtimi ar tarnybinmis pareigomis. 6. Turto, kurio nra sutarties sudarymo metu ar kuris bus sukurtas tik ateityje, dov.o sutartis negalioja. 7. Dov.o sutartis gali bti pripainta negaliojania pagal dovanotojo ar jo pdini iekin, jeigu sutarties sudarymo metu dovanotojas sirgo sunkia nepagydoma liga, dl kurios jis negaljo pareikti savo tikrosios valios. Apribojimai 1. Turt, kuris yra bendroji jungtin nuosavyb, galima dovanoti tik vis bendraturi raytiniu sutikimu. 2. Patikjimo teise tvarkom turt galima dovanoti tik turto savininko raytiniu sutikimu, jeigu statymai ar sutartis nenustato ko kita. Kai dov.as pasireikia vykdant u apdovanotj io prievol treiajam asmeniui arba priimant apdovanotojo skol treiajam asmeniui, tai turi bti laikomasi io kodekso 6.50, 6. 115, 6.116, 6.118 ir 6.119 straipsniuose nustatyt reikalavim. 5. galiojimas dov.o sutariai sudaryti, kuriame nenurodytas sutarties dalykas ir apdovanotasis, negalioja. Panaikinimas 1. Dovanotojas turi teis kreiptis teism dl dov.o panaikinimo, kai apdovanotasis pasiksina dovanotojo ar jo artimj giminaii gyvyb ar tyia juos sunkiai sualoja, taip pat kai, atsivelgiant dovanos pobd, dov.o sutarties ali asmenines savybes ir j tarpusavio santykius,
116

apdovanotasis atlieka prie dovanotoj tokius veiksmus, kurie yra neabejotinai grietai smerktini geros morals poiriu. Kai apdovanotasis tyia nuudo dovanotoj, teis pareikti iekin dl dov.o panaikinimo turi dovanotojo pdiniai. 2. Dovanotojas taip pat turi teis kreiptis teism dl dov.o panaikinimo, jeigu apdovanotasis su jam dovanotu turtu, turiniu dovanotojui didels neturtins reikms, elgiasi taip, kad kyla reali to turto uvimo grsm. 3. Kai dov.as panaikinamas, apdovanotasis privalo grinti dovanot turt, jeigu jis dov.o panaikinimo metu yra iliks, dovanotojui pagal ios knygos normas, reglamentuojanias restitucij. 4. iame straipsnyje numatytais pagrindais reikalauti panaikinti dov. dovanotojas ar jo pdiniai gali per vieneri met iekinio senaties termin, skaiiuojam nuo tos dienos, kuri jie suinojo arba turjo suinoti apie tokio pagrindo atsiradim. 5. io straipsnio taisykls netaikomos, kai dovana buvo buitinio pobdio ir nedidels verts. Dovanotojo pareigos: 1. Dovanotojas pagal sutart privalo perduoti dovanojam turt be sutartyje nenumatyt teiss j suvarym, kurie trukdyt apdovanotajam naudotis ar disponuoti turtu arba j valdyti. 2. Dovanotojas gali perduoti tik tas su dovanojamu turtu susijusias teises, kurias jis turi. 3. Dovanotojas neatsako u paslptus dovanojamo turto trkumus, jeigu apie juos jis neinojo ar neturjo inoti. 4. Apdovanotasis gali i dovanotojo reikalauti nuostoli atlyginimo, jeigu apdovanotasis turjo ilaid, susijusi su teiss turt suvarym panaikinimu ar jo trkum paalinimu, o dovanotojas, inodamas ar turdamas inoti apie tuos suvarymus ar trkumus, apie juos apdovanotojam neprane. 5. Dovanotojas apmoka sutarties sudarymo ir vykdymo ilaidas, jeigu sutartis nenumato ko kita. Apdovanotojo atsakomyb u dovanotojo skolas Jeigu ko kita nenustato statymai ar sutartis, apdovanotasis atsako tik u tas dovanotojo skolas, kurios neatsiejamai susijusios su dovana. alos atlyginimas: al, padaryt apdovanotojo gyvybei, sveikatai ar turtui dl dovanoto turto trkum, atlygina dovanotojas bendrais pagrindais, jeigu rodoma, kad turto trkumai atsirado iki turto perdavimo apdovanotajam ir nebuvo akivaizds, o dovanotojas, inodamas apie juos, apdovanotojo nespjo. Aukos (parama ar labdara) 1. Auka laikomas turto ar turtins teiss dov.as tam tikram naudingam tikslui. 2. Aukai priimti nereikalingas joks leidimas ar sutikimas. 3. Auka turi bti naudojama tam, kam buvo paaukota. Jeigu aukos gavjas yra juridinis asmuo, jis privalo tvarkyti vis operacij, susijusi su paaukoto turto naudojimu, apskait. 4. Aukos tikslas gali bti ireikiamas aukotojo nurodymu arba aukos gavjo praymu ar veiksmais. Jeigu dl pasikeitusi aplinkybi naudoti paaukoto turto pagal nurodyt tiksl nebemanoma, tai kitiems tikslams jis gali bti naudojamas tik aukotojo sutikimu, o jeigu aukotojas mir (baigsi), - tik teismo leidimu. 5. Jeigu turtas naudojamas ne tam, kam jis buvo paaukotas, tai aukotojas ar jo teisi permjai turi teis reikalauti teismo tvarka ataukti auk. i taisykl netaikoma buitinio pobdio ir nedidels verts aukoms. 34.8. SKOLOS PADENGIMAS IR TURTO PERLEIDIMAS U RENT Skolos padengimo sutarties samprata 1. Pagal skolos padengimo sutart skolininkas perduoda savo turt, kuris kreditoriui nekeistas, kreditoriui nuosavybs teise kaip umokest u savo pinigin ar kit turtin skol. 2. Skolos padengimo sutariai taikomos pirk-pard.sutari taisykls. Asmeniui, perduodaniam turt (skolininkui) pagal skolos padengimo sutart, tenka visos pardavjo pareigos. 3. Skolos padengimo sutartis laikoma sudaryta tuo momentu, kai turtas perduodamas kreditoriui. Draudimas i anksto susitarti dl skolos padengimo alims draudiama i anksto numatyti sutartyje slyg, pagal kuri kreditoriui suteikiama neataukiama teis tapti skolininko turto savininku ar teis iuo turtu disponuoti, jeigu skolininkas nevykdo savo prievols. Tokios sutarties slygos negalioja. Turto perleidimo u rent sutartis 1. Pagal turto perleidimo u rent sutart nekilnoj. daikto nuomotojas perduoda io daikto nuosavybs teis daikto nuomininkui mainais u rent. Rent sipareigoja mokti nuomininkas. 2. Renta nuo sutarties galiojimo pradios mokama pinigais arba natra kiekvien met pabaigoje, jeigu sutartis nenumato ko kita. 3. Nuomininkas (rentos moktojas) bet kuriuo metu turi teis atsisakyti mokti periodines metines mokas pranedamas apie tai nuomotojui (rentos gavjui) ir pasilydamas i karto sumokti vis rentos sum. Taiau nuomininkas (rentos moktojas) negali pareigos mokti i karto vis nuom perduoti daikto draudikui ar kitam asmeniui. 4. Nuomininkas asmenikai atsako nuomotojui u rentos mokjim. Nuosavybs teiss nekilnojamj daikt atsisakymas ar daikto uvimas dl nenugalimos jgos neatleidia nuomininko nuo savo prievoli vykdymo. 5. iame straipsnyje nenurodytiems nuomininko ir nuomotojo santykiams taikomos atitinkamos pirk-pard.ir turto perleidimo su slyga mokti ilaikym sutari taisykls. RENTA Rentos sutarties samprata 1. Pagal rentos sutart viena alis - rentos moktojas (skolininkas) sipareigoja neatlygintinai arba mainais u kapitalo perdavim jam nuosavybs teise periodikai mokti
117

kitai aliai - rentos gavjui sutartyje numatyt pinig sum (rent) arba kitaip ilaikyti rentos gavj. 2. Pareig mokti rent gali nustatyti ne tik sutartis, bet ir statymai, teismo sprendimas ar testamentas. Tokiais atvejais rentos mokjimui atitinkamai taikomos io skyriaus normos. 3. Preziumuojama, kad negrintina paskola yra renta paskolos davjui iki io gyvos galvos. Perduotinas kapitalas 1. Pagal rentos sutart rentos gavjas gali sipareigoti perduoti rentos moktojui nuosavybs teise kilnojamj ar nekilnojamj daikt arba pinig sum. 2. Jeigu pagal sutart perduotinas dkt. yra nekilnojamasis dkt., tai i sutartis yra rentos pirk.-pard.sutartis ir jai atitinkamai taikomos pirk-pard.sutari normos. 3. Jeigu kapitalas yra pinig suma, ji gali bti sumokta i karto arba keliomis imokomis. Rentos sutartis treiojo asmens naudai Rentos sutartyje gali bti nustatyta, kad rentos gavjas yra treiasis asmuo, o ne asmuo, perduodantis rentos moktojui nuosavybs teise kapital. 6.442 str. Rentos sutarties terminas 1. Rentos sutartyje gali bti nustatyta, kad renta mokama iki rentos gavjo gyvos galvos, neterminuotai arba tam tikr laik. 2. Iki gyvos galvos mokama renta gali bti nustatyta kaip ilaikymas iki gyvos galvos. 3. Sutartyje gali bti nustatyta, kad po rentos gavjo mirties renta mokama rentos gavjo pdiniui ar kitam asmeniui. 4. Sutartis, kurioje nustatytas rentos mokjimas mirusiam asmeniui arba asmeniui, kuris mirta prajus ne daugiau kaip trisdeimiai dien nuo sutarties sudarymo, negalioja. i taisykl taip pat taikoma, jeigu mokti rent buvo nustatyta realiai nesaniam sutarties sudarymo metu asmeniui, iskyrus atvejus, kai sutarties sudarymo metu rentos gavjas buvo jau pradtas ir gim gyvas. 5. Sutartis, kurioje renta nustatyta iki gyvos galvos paeiliui keliems asmenims, galioja tik tuo atveju, jeigu pirmasis i t asmen sutarties sudarymo metu realiai buvo arba buvo jau pradtas ir gim gyvas. 6. Visais atvejais rentos sutarties terminas negali bti ilgesnis nei imtas met nuo sutarties sudarymo dienos. Rentos sutarties forma 1. Rentos sutartis turi bti notarins formos. 2. Rentos sutartis, pagal kuri rentos gavjas turi perleisti rentos moktojui nekilnojamj daikt, gali bti panaudota prie treiuosius asmenis tik tuo atveju, jeigu ji statym nustatyta tvarka registruota vieame registre. Teisi nekilnojamj daikt suvarymas renta 1. Jeigu perduotas su slyga mokti rent nekilnojamasis dkt., tai laikoma, kad teiss daikt suvarytos renta. Jeigu rentos moktojas tok daikt perleidia, tai prievol mokti rent pereina daikto gijjui. 2. Asmuo, perdavs nekilnojamj daikt, teiss kur suvarytos renta, kitam asmeniui nuosavybs teise, pagal rentos gavjo reikalavimus dl rentos sutarties paeidimo atsako subsidiariai su naujuoju daikto savininku, jeigu statymai ar sutartis nenustato j solidariosios atsakomybs. 6.445 str. Rentos mokjimo utikrinimas 1. Kai nekilnojamasis dkt. perduodamas su slyga mokti rent, rentos gavjui keitimo teis t nekilnojamj daikt atsiranda kaip rentos moktojo prievols vykdymo utikrinimas (priverstin hipoteka). 2. Jeigu pagal rentos sutart rentos moktojui perduodamas kilnojamasis dkt. ar pinig suma, tai esmin sutarties slyga yra rentos moktojo pareiga pateikti savo prievols vykdymo utikrinim arba apdrausti savo civilin atsakomyb u rentos sutarties nevykdym ar netinkam vykdym. 3. Jeigu rentos moktojas nevykdo io straipsnio 2 dalyje nustatyt pareig, taip pat jeigu dl prieasi, u kurias rentos gavjas neatsako, va ar i esms pablogja dkt., kur keiiant utikrintas rentos moktojo prievoli vykdymas, rentos gavjas turi teis nutraukti sutart ir reikalauti atlyginti nuostolius. Palkanos pagal rentos sutart U rentos mokjimo termin paeidim rentos moktojas jos gavjui moka statym ar sutarties nustatytas palkanas. Rentos gavjo interes apsauga 1. Draudiama aretuoti rentos moktojo las, kaupiamas rentai mokti, pagal rentos moktojo kreditori reikalavimus ir jas nukreipti iiekojim. Gino atveju nearetuotin l, btin rentai mokti, dyd nustato teismas. 2. Rentos sutarties alims draudiama nustatyti, kad renta yra neperleidiama arba kad j negali bti nukreipiamas iiekojimas, iskyrus atvejus, kai renta neatlygintinai mokama rentos gavjui ilaikyti. iuo atveju toks susitarimas galioja tik dl tos rentos dalies, kuri btina rentos gavjui ilaikyti. 6.448 str. Rentos moktojo pakeitimas 1. Rentos moktojas turi teis perduoti savo pareig mokti rent draudimo monei, turiniai teis verstis tokia veikla, sumokdamas jai rentos vert. iuo atveju draudimo monei pereina visos rentos moktojo teiss ir pareigos. 2. Rentos gavjo sutikimas io straipsnio 1 dalyje nurodytam rentos moktojo pakeitimui nereikalingas, taiau rentos gavjas turi teis reikalauti, kad pareiga mokti rent bt perduota kitai nei rentos moktojo pasirinkta draudimo monei. NETERMINUOTA (NUOLATIN) RENTA Neterminuotos (nuolatins) rentos gavjai 1. Neterminuotos (nuolatins) rentos gavjai gali bti tik fiziniai asmenys arba pelno nesiekiantys juridiniai asmenys, kurie veriasi globa (rpyba), jeigu tai neprietarauja statymams ir j veiklos dokumentams. 2. Neterminuotos (nuolatins) rentos gavjo teiss
118

gali bti perduotos reikalavimo perleidimo arba paveldjimo bdu arba reorganizuojant juridin asmen, jeigu sutartis ar statymai nenustato ko kita. Neterminuotos (nuolatins) rentos forma ir dydis 1. Neterminuota (nuolatin) renta mokama pinigais. Jos dyd nustato rentos sutartis. 2. Rentos sutartyje gali bti nustatyta, kad rent galima mokti perduodant daiktus, atliekant darbus ar teikiant paslaugas, kuri kaina atitinka rentos dyd pinigais. 3. Jeigu kas kita nenustatyta sutartyje, rentos dydis indeksuojamas atsivelgiant teiss akt nustatyt minimali mnesin alg. Neterminuota (nuolatin) renta mokama kiekvieno mnesio pabaigoje, jeigu ko kita nenustatyta rentos sutartyje. Rentos moktojas turi teis atsisakyti toliau mokti neterminuot (nuolatin) rent j ipirkdamas. Atsisakymas mokti rent galioja tik tuo atveju, jeigu apie tai rentos moktojas prane rentos gavjui ne vliau kaip prie tris mnesius iki rentos mokjimo nutraukimo arba per ilgesn sutartyje numatyt termin. Taiau ir iuo atveju prievol mokti rent nepasibaigia tol, kol rentos gavjas negauna visos rentos ipirkos sumos, jeigu kas kita nenustatyta sutartyje. Rentos sutarties slyga, panaikinanti rentos moktojo teis ipirkti rent, yra niekin ir negalioja. Rentos sutartyje gali bti numatyta, kad teis ipirkti nuolatin rent negali bti gyvendinta, kol rentos gavjas gyvas arba per kit termin, kuris negali bti ilgesnis kaip trisdeimt met nuo rentos sutarties sudarymo dienos. Neterminuotos (nuolatins) rentos ipirkimas rentos gavjo reikalavimu Neterminuotos (nuolatins) rentos gavjas turi teis reikalauti, kad rentos moktojas ipirkt rent, kai: 1) rentos moktojas praleidia mokjimo termin daugiau kaip vienerius metus, jeigu sutartyje nenumatyta kas kita; 2) rentos moktojas paeidia savo prievol utikrinti rentos mokjim (io kodekso 6.445 straipsnio 2 dalis); 3) rentos moktojas pripaintas nemokiu arba atsirado kit aplinkybi, akivaizdiai patvirtinani, kad rentos moktojas nesugebs nustatytais terminais mokti sutartyje numatyto dydio rentos; 4) kaip renta perduotas nekilnojamasis dkt. perjo keliems asmenims bendrosios nuosavybs teise; 5) sutartyje nurodyti kiti atvejai. Neterminuotos (nuolatins) rentos ipirkimo kaina 1. iperkama rentos sutartyje numatyta kaina. 2. Jeigu kaina sutartyje nenurodyta, tai turtas, kuris buvo atlygintinai perduotas kaip neterminuota (nuolatin) renta, iperkamas tokia kaina, kuri lygi metinei rentos sumai. 3. Jeigu rentos sutartyje nenurodyta jos ipirkimo kaina, tai turtas, kuris buvo perduotas neatlygintinai kaip renta, iperkamas kaina, kuri lygi metins rentos ir perduoto turto verts sumai. RENTA IKI GYVOS GALVOS Rentos iki gyvos galvos gavjas 1. Renta iki gyvos galvos gali bti mokama fiziniam asmeniui, perdavusiam turt su slyga mokti rent, arba jo nurodytam kitam fiziniam asmeniui. 2. Renta iki gyvos galvos gali bti mokama keliems fiziniams asmenims. iuo atveju teis gauti rent jiems visiems priklauso lygiomis dalimis, jeigu rentos sutartyje nenustatyta kas kita. 3. Kai renta mokama keliems asmenims ir vienas i j mirta, tai jo teiss gauti rent dalis pereina j pergyvenusiems rentos gavjams, jeigu rentos sutartis nenustato ko kita. Po paskutinio rentos gavjo mirties prievol mokti rent baigiasi. Kai renta mokama abiej sutuoktini naudai ir vienas sutuoktinis mirta, visa renta toliau mokama pergyvenusiam sutuoktiniui, jeigu sutartis nenustato ko kita. 4. Rentos sutartis, kuri nustato rent iki gyvos galvos asmeniui, mirusiam sutarties sudarymo metu, negalioja. Rentos iki gyvos galvos dydis 1. Renta iki gyvos galvos sutartyje nustatoma kaip pinig suma, periodikai mokama vis rentos gavjo gyvenim. 2. Renta mokama sutartyje nustatyto dydio sumomis sutartyje nurodytu danumu. Jeigu mokjimo danumas sutartyje nenurodytas, renta turi bti mokama kas mnes iki ateinanio mnesio pirmos dienos. Rentos iki gyvos galvos sutarties nutraukimas rentos gavjo reikalavimu 1. Jeigu rentos iki gyvos galvos moktojas i esms paeidia rentos sutart, tai rentos gavjas turi teis reikalauti, kad rentos moktojas ipirkt rent io kodekso 6.454 straipsnyje numatytomis slygomis, arba reikalauti nutraukti sutart ir atlyginti nuostolius. 2. Jeigu u rent iki gyvos galvos butas, gyvenamasis namas ar kitas turtas perleistas neatlygintinai ir rentos moktojas i esms paeid rentos sutart, tai rentos gavjas turi teis reikalauti grinti t turt. iuo atveju to turto vert skaitoma rentos ipirkimo kain. U rent iki gyvos galvos perduoto turto atsitiktinis uvimas ar sugadinimas neatleidia rentos moktojo nuo prievols mokti rent sutartyje numatytomis slygomis. ILAIKYMAS IKI GYVOS GALVOS Ilaikymo iki gyvos galvos sutartis 1. Pagal ilaikymo iki gyvos galvos sutart rentos gavjas - fizinis asmuo perduoda jam priklausant gyvenamj nam, but, ems sklyp ar kitok nekilnojamj daikt rentos moktojui nuosavybs teise, o rentos moktojas sipareigoja ilaikyti rentos gavj ir (arba) io nurodyt asmen (asmenis) iki gyvos galvos. 2. Ilaikymo
119

iki gyvos galvos sutariai taikomos io skyriaus treiojo skirsnio normos, reglamentuojanios rent iki gyvos galvos, jeigu io skirsnio normos nenustato ko kita.
rentos moktojo pareig ilaikyti iki gyvos galvos eina rentos gavjo aprpinimas gyvenamja patalpa, drabuiais bei kitokia apranga, maitinimas, o jeigu rentos gavjo sveikatos bkl reikalauja, - ir jo prieira. Sutartyje gali bti numatyta rentos moktojo pareiga apmokti rentos gavjo laidojimo ilaidas. alys gali nustatyti viso ilaikymo vert. iuo atveju vieno mnesio trukms ilaikymo vert negali bti maesn u vien minimali mnesin alg. alys sutartyje gali numatyti galimyb ilaikym iki gyvos galvos natra pakeisti periodinmis piniginmis mokomis. ios mokos mokamos iki rentos gavjo gyvos galvos. Rentos moktojas gali perleisti, keisti ar kitokiu bdu suvaryti teis perduot jam mainais u ilaikym iki gyvos galvos nekilnojamj daikt tik turdamas iankstin notarikai patvirtint rentos gavjo sutikim. Prievol ilaikyti asmen iki gyvos galvos baigiasi po rentos gavjo mirties. Jeigu rentos moktojas i esms paeidia sutart, tai rentos gavjas turi teis reikalauti i rentos moktojo, kad is grint perduot nekilnojamj daikt arba sumokt daikto iperkamj kain io kodekso 6.454 straipsnyje numatytomis slygomis. iuo atveju rentos moktojas neturi teiss reikalauti atlyginti jam ilaidas, susijusias su rentos gavjo ilaikymu.

35. TEMA 35.1. Tiekimo sutarties svoka ir reikm Tiekimo sutart apibr vis dar galiojanio CK 270 str. Sutinkamai su juo Tiekimo sutartimi tiekjas sipareigoja perduoti nustatytais terminais ar terminu pirkjui (usakovui) nuosavybn (patikjimo teisn) numatyt produkcij, o pirkjas sipareigoja priimti produkcij ir sumokti valstybs institucij reguliuojamomis kainomis ar sutartinmis kainomis. Vadinasi tiekimo sutartis dvial, konsensualin, atlygintin. Tiekimo sutartis Sovietinis reliktas, dabartiniame CK tokios sutarties ries nra! ia tiekimo sutartis suprantama kaip pirkimo-pardavimo sutarties atmaina, kur Tiekjas (Pardavjas) suprantamas kaip gamintojas (daniausiai), tiekiantis (pardavimas ne vienkartinis) pirkjui savo produkcij. Galima sakyti, kad pirkimo-pardavimo sutartis skiriasi nuo tiekimo sutarties tuo, kad tiekimo sutartis yra lyg ir planin. Jos sudarymas niekada nesutampa su jos vykdymu, nes sudarymo momentu tiektina produkcija daniausiai nebna pagaminta. CK atskirai iskiriama didmeninio pirkimo-pardavimo sutartis (r. toliau). 35.2. Didmenin prekyba LR Prekybos statymo 2 str.: Didmenin prekyba yra prekybin veikla, susijusi su preki pardavimu perpardavimui ar gamybinei veiklai 43 straipsnis. Didmeninio pirkimo ir pardavimo sutarties ypatybs Didmeninio pirkimo ir pardavimo sutartis sudaroma tik ratu. Ji gali bti ilgalaik, trumpalaik, vienkartin. Didmeninio pirkimo ir pardavimo sutartyse turi bti nustatyta: 1) parduodam preki pavadinimas, asortimentas, kiekis, kokyb; 2) preki isiuntimo (perdavimo) terminai; 3) kaina. Be i btin sutarties slyg, alys sutartyje gali numatyti: 1) preki perveimo (perdavimo) bd, atsiskaitymo tvark ir form; 2) preki taros ir pakavimo reikalavimus, taros grinimo tvark ir terminus; 3) atsakomyb u sutarties nevykdym arba netinkam vykdym; 4) kitas slygas. Didmeninio pirkimo ir pardavimo sutartyse gali bti numatytos ir su prekybine veikla nesusijusios pardavjo pareigos (ruoini gaminimas, rengim nuoma, ekspedicija ir kt.). Didmeninio pirkimo ir pardavimo sutartis laikoma vykdyta t dien: 1) kai preks isiuniamos nevietiniam gavjui; 2) kai preks perduodamos pirkjo arba pardavjo sandlyje. ali susitarimu gali bti numatyta ir kitokia sutarties vykdymo tvarka.
Didmeninio pirkimo pardavimo sutari ypatumai yra aptariami penktame CK skirsnyje. CK 6.371 str.: Pagal didmeninio pirkimo pardavimo sutart pardavjas asmuo, kuris veriasi prekyba, pardavjo atstovas sipareigoja nustatytu laiku perduoti savo pagamintus ar sigytus daiktus pirkjui nuosavybs teise (patikjimo teise) pastarojo verslo poreikiams ar kitokiems su asmeniniais, eimos ar nam kio poreikiais nesusijusiems poreikiams tenkinti, o pirkjas sipareigoja sumokti kain. Tuo bdu galima teigti, kad pagrindinis skirtumas tarp didmenins pirkimo pardavimo sutarties ir prastos pirkimo pardavimo sutarties yra tas, kad pirmuoju atveju daiktai ar gaminiai yra 120

sigyjami verslo, ar kitokiems su asmeniniais ar nam kio poreikiais nesusijusiems poreikiams tenkinti (t.y. bizniui, o ne vartojimui ). 35.3. Tiekimo ryi struktra

(tas pats kaip ir su prie tai jusiu) 35.4. Tiekimo sutarties sudarymas, pakeitimas, nutraukimas Taikomi tie patys principai, kaip ir sudarant bet koki kit civilin sutart. Laikomasi ali lygiateisikumo principo. Etapai: oferta, akceptas. Formai taikomi bendrieji sutari formos reikalavimai. Sutartis gali bti keiiama ali sutarimu. Pakeitimo tvarka gali bti numatyta paioje tiekimo sutartyje. Nutraukiama arba abipusiu sutarimu, arba pasibaigus galiojimui, arba vienos puss iniciatyva, laikantis sutartyje nustatyt taisykli, jeigu ko kita nenustato statymas. Btinas iankstinis praneimas. (Kadangi kaip jau ir buvo minta dabartiniame (naujame) CK tokios sutarties nra, tai dstoma ia yra tik apsidraudimui). Naujajame CK 5 skirsnyje Didmeninio pirkimo sutari yra numatyta nemaai norm, savo turiniu panai senojo kodekso normas dstytas prie tiekimo sutarties. Tai: daikt perdavimo terminai, daikt pristatymas, daikt primimas, nepriimt daikt saugojimas, tara ir pakuot ir pan. 35.5. Tiekimo sutarties turinys (didemenins pirkimo pardavimo sutarties) Sutartyse gali bti nustatomi garantiniai terminai, jeigu j nenumato standartai arba technins slygos, taip pat ilgesni, negu standart arba technini slyg numatomi, garantiniai terminai. Vartojimo prekms, parduodamoms per mamenins prekybos organizacijas, garantinis terminas skaiiuojamas nuo daikto mameninio pardavimo dienos (CK 274 straipsnis). Visa kita kaip pirkimo-pardavimo sutartyje. 35.6. Tiekimo (didmenins pirkimo pardavimo) sutarties vykdymas Labiausiai atitinka CK 6.373; 6.374; 6.375; 6.376 str. (Daikt pristatymas, Daikt primimas, Nepriimt daikt saugojimas, Daikt atsimimas). Taip pat 6.377 (tara ir pakuot), 6.378 (Netinkamos kokybs ir nekomplektik daikt pardavimas). Jeigu sutartyje neaptarta, kokiu transportu ir kokiomis slygomis pardavjas turi atgabenti daiktus pirkjui, tai transporto r ir preki gabenimo slygas pasirenka pardavjas, jeigu kitokia ivada nedarytina atsivelgiant prekybos paproius ir prievols esm. Galima numatyti pirkjo pareiga atsiimti daiktus pardavjo verslo ar kitoje vietoje (sandlyje, geleinkelio stotyje ar pan.). Pirkjas privalo imtis btin priemoni, kad perduoti daiktai bt tinkamai priimti per sutartyje nustatyt termin, o jeigu jis nenustatytas, - per proting termin ir sutartyje numatyta tvarka ir bdais patikrinti daikt kiek bei kokyb, ir nedelsdamas praneti pardavjui apie nustatytus j defektus ir kiekio trkum. Kai daiktus pirkjas turi atsiimti i transporto organizacijos, jis privalo patikrinti, ar daiktai atitinka gabenimo dokumentuose nurodyt informacij, ir daiktus priimti pagal tos transporto ries taisykles. Pirkjas, atsisaks priimti jam pagal sutart perduotus daiktus, privalo juos saugoti (atsakingas saugojimas) ir nedelsdamas apie savo atsisakym praneti pardavjui. Nurodyt praneim gavs pardavjas per proting termin daiktus turi atsiimti arba nurodyti pirkjui, k su jais daryti. Kai pardavjas to nepadaro, pirkjas turi teis daiktus parduoti arba grinti pardavjui. Jeigu ko kita nenumatyta sutartyje, pirkjas savo lomis turi grinti pardavjui daugkartinio naudojimo tar ir pakuot, kuriose buvo perduodami daiktai. Kita tara grinama tik sutartyje numatytais atvejais. 35.7. Preki ir produkcijos primimas pagal kiek ir kokyb Jeigu pagal sutart daiktus turi atsiimti pirkjas pardavjo verslo ar kitoje vietoje, tai atsiimdamas daiktus j perdavimo vietoje pirkjas privalo patikrinti j kiek ir kokyb, jeigu sutartis nenumato ko kita (CK 6.376 str.). Visais atvejais preki ar produkcijos kiekis ir kokyb turi bti nustatyti ir aptarti pirkimo pardavimo sutartyje. Kartais to daryti nereikia, mat tiekiamai produkcijai taikytini bendri tokios kategorijos produkcijai standartai. iuo atveju btinas produkcijos atitikimas nustatytiems standartams. Tuo atveju, kai patiekiama emesns kokybs produkcija, negu reikalauja standartas, patvirtintos technins slygos arba pavyzdys, pirkjas gali atsisakyti produkcij priimti bei sumokti u j; o jeigu pirkjas u produkcij jau yra sumokjs, tai jo mokta suma turi bti grinama.
121

Taiau, jeigu patiektos produkcijos trkumai gali bti paalinami, negrinant jos tiekjui, pirkjas turi teis pareikalauti, kad tiekjas paalint trkumus produkcijos buvimo vietoje, arba paalinti juos savo priemonmis, bet tiekjo sskaita. Jeigu patiekta produkcija atitinka standartus arba technines slygas, bet yra emesns ries, negu buvo sutarta, tai pirkjas turi teis priimti produkcij ir sumokti u j atitinkamos ries produkcijai nustatyta kaina arba atsisakyti produkcij priimti bei sumokti u j. 35.8. Tiekimo sutarties ali atsakomyb Pirkjas privalo imtis btin priemoni, kad perduoti daiktai bt tinkamai priimti per sutartyje nustatyt termin, o jeigu jis nenustatytas, - per proting termin ir sutartyje numatyta tvarka ir bdais patikrinti daikt kiek bei kokyb, ir nedelsdamas praneti pardavjui apie nustatytus j defektus ir kiekio trkum. Kai daiktus pirkjas turi atsiimti i transporto organizacijos, jis privalo patikrinti, ar daiktai atitinka gabenimo dokumentuose nurodyt informacij, ir daiktus priimti pagal tos transporto ries taisykles. Pirkjas, atsisaks priimti jam pagal sutart perduotus daiktus, privalo juos saugoti (atsakingas saugojimas) ir nedelsdamas apie savo atsisakym praneti pardavjui. Jeigu daiktai yra greitai gendantys ir dl to nemanoma laikytis nustatyt taisykli, pirkjas gali juos parduoti nelaukdamas atsakymo i pardavjo.

36.1. Aprpinimo elektros ir ilumine energija sutari svoka, i sutari reikm.

CK 6.383 str. Pagal energijos (ar energijos itekli) pirkimo pardavimo sutart energij tiekianti mon sipareigoja pateikti abonentui (vartotojui) per prijungt energijos tiekimo kanal sutartyje numatytos energijos ries kiek, o abonentas sipareigoja pateikt energij apmokti ir laikytis sutartyje numatyto jos vartojimo reimo, utikrinti jam priklausani energijos tiekimo tinkl eksploatavimo saugum bei naudojam prietais ir rengini tvarkingum. Energijos pirkimo pardavimo sutartis yra vieoji sutartis (CK 6.383 str. 3 p.).

36 TEMA. APRPINIMAS ENERGIJA IR DUJOMIS

Galimos tiekti pagal sutart energijos rys: 1) elektros energija; 2) ilumin energija; 3) dujos. CK normos reglamentuoja tik atvejus, kai ivardintos ries energija yra tiekiama per tinklus (elektros tinklai, duj vamzdynai) ir kai savo tinklus turi vartotojas (CK 6.383 str. 2 p.). Atvejais kai energija perduodama ne per tinkl, civiliniai santykiai reguliuojami paprastos civilins pirkimo pardavimo sutarties normomis (akumuliatoriaus baterijos, dujos fasuotos balionais). Pati energija yra priskirtina prie CT dalyk, turini tam tikrus poymius. Tai suvartojama, kilnojama, dalu, apibdinama riniais poymiais. Energijos ir duj tiekimo sutartis yra konsensualin (jei pagal sutart abonentas yra fizinis asmuo vartotojas, naudojantis energij savo buitinms reikmms, tai sutartis laikoma sudaryta nuo vartotojo rengini prijungimo prie energijos tiekimo tinkl. CK 6.384 str. 1 p.), atlygintin, dvial ir viea. CK 6.161 str.: Viea yra laikoma sutartis, kuri sudaro mon, teikianti paslaugas ar parduodanti prekes neapibrtam asmen ratui. Viea sutartis nustato pardavjui tam tikras pareigas. T.y. energija ir dujos turi bti tiekiami kiekvienam pageidaujaniam su slyga, kad jis tam yra pasiruos (turi tinklus, utikrina tinkl prieir, aptarnavim).. Sutarties sudarymas. mons Lietuvos energija, Lietuvos dujos ir j filialai yra pardavjai, su kuriais pirkjas ir sudaro pirkimo pardavimo sutart. Yra skirtumas tarp energijos vartojimo gamybiniais ir buitiniais tikslais. Pirmuoju variantu kainiai yra didesni. Specifika fiziniams asmenims: raytin aprpinimo energija sutartis su fiziniais asmenimis gali bti ir nesudaryta; jeigu fiziniams asmenims tiekiama energija ir ie j vartoja, laikoma, kad aprpinimo energija sutartis sudaryta (r. aukiau CK 6.384 str. 1 d.). T.Y. buitiniams tikslams vartoti, sutartis gali bti sudaroma konkliudentini veiksm pagrindu: prisijungiama prie tinklo ir gaunama atsiskaitymo knygel. Sutarties slygos iuo atveju yra bendros. Gamybiniams tikslams yra sudaroma raytin sutartis. Joje numatomas galiojimo laikas ir kitos slygos. Numatoma, kad esant terminuotai energijos tiekimo sutariai, terminui pasibaigus vartotojui nenutraukus energijos vartojimo, sutartis pratsiama galioti neribotam laikui. Sutarties ypatybes apsprendia:
122

1) skirtingai nuo kit preki, energija, dujos yra tiekiamos per tinkl sistem, kurios pagrindin dalis priklauso pardavjui, o likusi pirkjui; sutartyje numatoma, kad energija turi bti tiekiama vartotojo tinklams; energija tampa vartotojo nuosavybe prajusi pro apskaitos prietaisus. 2) Aprpinimas energija ir dujomis turi bti nuolatinis (t.y. vis sutarties numatyt laik); 3) Energijos, duj tiekjas turi kontrols funkcijas, taip pat kontroliuoja apskaitos prietais sistem. Kai kalba eina apie mones, tikrinamas personalas, kuris aptarnauja tiekimo prietaisus. 36.2. Sutarties subjektai, dalykas, terminai, kaina, ali teiss ir pareigos Subjektai. I sutarties apibdinimo darytina ivada, kad aprpinimo energijos nejais sutarties subjektai yra fiziniai ir juridiniai asmenys taip pat asmenys neturintys juridinio asmens statuso. Pastarieji laikytini energijos nej pirkjais. Pardavju iuo atveju laikytina Valstybins mons "Lietuvos energija" ir "Lietuvos dujos", parduodanios savo produkcija per vietos platintojus. Sutarties dalyku laikytinas tas energijos nejas, dl kurio tiekimo yra sudaroma sutartis. Tai: 4) elektros energija; 5) ilumin energija; 6) dujos. Terminai Energijos perdavimo, gavimo ir vartojimo momentai sutampa. T.y. energija pereina per t.t. kontrols prietaisus, po ko jos nuosavyb pereina vartotojui. Energijos ir duj pirkimo ir pardavimo atveju vartotojas moka tik u energij, kuri suvartoja. Atsiskaitoma nustatytais terminais, tvarka ir tarifais. Kaina CK 6.385 str. Energijos kiekis ir kainos (tarifai). Dabartiniu metu yra nustatoma valstybs institucij normatyvine tvarka. Kainos yra nustatomos atsivelgiant vartotoj grupes (Lietuvos energija monopolistas taigi daro k imano). Turt bti kitaip. PVZ.: JAV tarif klausim sprendia kartu vartotojai, tiekjai ir ekspertai. Paprastai nustatoma 10-15 proc. pelno norma. Tiekjai gali ginyti nustatyt tarif teisme. Dl tarifo pakeitimo komisij gali kreiptis ne anksiau kaip po met. Sutarties ali teiss ir pareigos. Tiekjo teiss ir pareigos:
Nustatomos to paties CK 6.385 str. Energijos tiekimo mon privalo parduoti abonentui sutartyje numatyt energijos kiek laikydamasi ali suderinto energijos tiekimo reimo. Pateiktos ir sunaudotos energijos kiekis nustatomas pagal apskaitos prietais rodmenis. Sutartis gali numatyti abonento teis keisti priimamos energijos kiek tuo atveju, jei abonentas atlygint energijos tiekimo mons nuostolius, susijusius su sutartyje nenumatyto didesnio energijos kiekio tiekimo utikrinimu. Abonentas (fizinis asmuo) savo reikmms gali naudoti tiek energijos kiek jam reikia. Energijos tarifai yra nustatomi statym nustatyta tvarka (CK 6.385 str.). Be to energij tiekianti mon privalo:

tiekti abonentui sutartyje numatytos energijos ries ir kokybs kiek (duj kiek); kai vartotojas yra fizinis asmuo utikrinti energijos vartojimo apskaitos prietais technin bkl. ali teises ir pareigas apsprendia sutarties pobdis viea sutartis:
1) tiekjas privalo sudaryti sutart su bet kuriuo besikreipianiu asmeniu (jeigu yra slygos energijai tiekti)

2) tiekjas neturi teiss suteikti privilegij vienam ar kitam asmeniui, iskyrus statymo nustatytus atvejus; 3) kainos bei kitos slygos turi bti vienodos visiems vartotojams, iskyrus statymo nustatytus atvejus, kuomet atskiroms vartotoj kategorijoms gali bti taikomos lengvatins slygos. ali teises ir pareigas apsprendia preks tiekimo bdas energijos tiekimo tinklais, vamzdynais.: Vartotojo teiss ir pareigos: Vartotojas sipareigoja patiekt energij apmokti bei laikytis sutartyje numatyto jos vartojimo reimo; Ryium su tinkl ir vamzdyn eksploatacija yra numatomos ali teiss ir pareigos. Speciali vartotojo pareiga yra utikrinti saug ir tinkam sistemos funkcionavim. Netinkamas sistemos eksploatavimas gali bti tiekimo nutraukimo prieastimi. Vartotojas privalo leisti tiekjui tikrinti prietaisus bei vartotojo tiekimo sistem. Vartotojai privalo informuoti tiekj apie gedimus, kurie vyksta tinkluose (CK 6.387 str Pirkjo pareigos susijusios su rengini prieira)..
123

36.3. ali atsakomyb Energij tiekianios mons atsakomyb u savo prievoles yra ribota: gali bti iiekoti tiesioginiai nuostoliai atsirad dl sutarties paeidimo ir negali bti iiekotos negautos pajamos. Nesavalaikis atsiskaitymas u energij yra pagrindas nutraukti energijos tiekim (nors CK tai tiesiogiai nra pasakoma). Vadinasi energijos pirkjas turi prievol laiku atsiskaityti u jam tiekiam energij. 36.4. Aprpinimo dujomis sutarties svoka, alys ir t.t. viskas tas pats: naujasis CK atskirai io reikalo neiskiria: visa tai vardinama kaip energijos pirkimo pardavimo sutartys (CK 7 skirsnis).

37.1. Paskolos sutarties svoka ir reikm Paskolai naujajame CK yra skirtas XLIII skyrius (koks ia arabikais neinau). Paskolos sutartimi viena alis (paskolos davjas) perduoda kitai aliai (paskolos gavjui) nuosavybn pinigus ar kitus riniais poymiais apibdinamus suvartojamuosius (ito anksiau nebuvo) daiktus, o paskolos gavjas sipareigoja grinti paskolos davjui toki pat pinig sum arba tiek pat ir tokios pat ries bei kokybs daikt bei mokti palkanas, jei sutartis nenumato ko kita (tai taip pat naujas priedas) (CK 6.870 str.). paskolos sutartis pripastama sudaryta nuo pinig arba daikt perdavimo momento t.y. kol neperduoda, sutarties nra! Realin sutartis. Paskolos sutartis pagal dabartin apibrim yra tik realin. Pagal dar iki iol galiojant kodeks ji galjo bti traktuojama ir kaip konsensualin ir kaip realin. Tai apsprend CK nuostata, kad skolinami daiktai gali bti perduodami ateityje. Pasaulio alyse is klausimas yra sprendiamas vairiai. Taip Vokietijoje paskolos sutartis g.b. konsensualin. Taiau yra numatyti atvejai ir slygos, kad skolintojas gali nevykdyti sutarties: taip galima nesilaikyti pirminio sipareigojimo jeigu pasikeit skolininko turtin padtis dl ko galima manyti, kad jis nesugebs vykdyti savo skolini sipareigojim. Vertinant paskolos sutart kaip realin, galima daryti ir ivad, kad ji yra ir vienaal. T.y. laikoma sudaryta nuo daikto perdavimo, po ko skolintojas joki pareig nebeturi. Vertinant paskolos sutart kaip konsensualin, galima daryti ivad, kad ji yra dvial (abiems alims nustatomos teiss ir pareigos) i sutartis yra atlygintin, taiau sutartyje gali bti numatyta ir kas kita. Tai skiriasi nuo buvusios redakcijos, kur i sutartis galjo bti atlygintin, jei alis dl to susitaria. 37.2. Paskolos sutarties alys, dalykas, turinys ir forma Paskolos sutarties alys Paskolos sutarties alimis g.b. fiziniai ir juridiniai asmenys, asmenys neturintys juridinio asmens statuso, taip pat Valstyb. Paskolos sutarties alys yra paskolos davjas kreditorius ir paskolos gavjas skolininkas. Paskolos sutarties dalykas Paskolos sutarties dalyku g.b. tik suvartojami, riniais poymiais apibrti daiktai. Tai nebtinai t.b. pinigai. G.b. maisto produktai, kuras. Slyga, kad paskolos dalyku turi bti riniais poymiais apibrti daiktai yra slygojama paskolos sutarties ypatybs, kad skolinamas daiktas pereina skolininko nuosavybn ir yra skirtas jo poreiki tenkinimui. Grinama ne tas pats daiktas (tos paios kupiros ir pan.), o tos paios ries ir toks pat kiekis daikt. Pvz. Suteikiama paskola ir u j yra sigyjamas daiktas. Taiau skolintojas nuosavybs teiss t daikt (nam) negyja. Skolinantis i banko tokiam paiam tikslui, statomas objektas yra forminamas ipoteka. Jeigu skola negrinama, bankui nuosavybs teis t nam nepereina: jis tik gyja pirmumo teis iiekant pagal skolininko prievoles. Paskolos sutarties turinys iuo atveju taikytini bendrieji sutari turinio nuostatai. Vadinasi ir paskolos sutarties atveju sutarties turiniu laikytinos slygos, dl kuri susitaria sutarties alys. Slygos gali bti btinosios, papildomos ir atsitiktins. Prie btin slyg iuo atveju priskirtina reikalavimas nurodyti sutarties dalyk (tai gali bti tik riniais poymiais apibrti daiktai) Sutarties dalykas apibdinamas kiekiu ir kokybe. Kadangi paskolos sutartis pagal dabartin redakcij yra atlygintin (mokamos palkanos), jos
124

37 TEMA. PASKOLOS SUTARTIS

neatlygintinumas, mano galva, turi bti nurodomas sutartyje. Pagal dabartin redakcij ieit, kad ito nenumaius palkanos yra mokamos. Tai detalizuoja CK 6.872 str. Palkan u naudojimsi paskola dyd ir mokjimo tvark nustato alys susitarimu. Jei alys nra susitarusios dl palkan dydio. Palkanos nustatomos pagal paskolos davjo gyvenamosios ar verslo vietos komercini bank vidutin palkan norm, galiojusi paskolos sutarties sudarymo momentu. Jei nra susitarta kitaip, palkanos mokamos kas mnes, iki paskolos suma bus grinta. Preziumuojama, kad paskolos sutartis yra neatlygintin, jeigu paskolos sutarties dalykas yra riniais poymiais apibdinti daiktai, o paskolos sutartis nenustato ko kita. Jei paskolos dalykas yra pinigai, preziumuojama, kad paskolos sutartis yra atlygintin (jei alys susitarimu nenustato ko kita). Paskolos sutarties forma Fizini asmen paskolos sutartis turi bti raytin, jeigu paskolos suma virija du tkstanius lit. Jei paskolos davjas yra juridinis asmuo, paskolos sutartis turi bti raytin visais atvejais, neatsivelgiant paskolos sutarties sum. Raytins formos reikalavim atitinka paskolos gavjo pasiraytas paskolos ratelis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavim paskolos gavjui (CK 6.871 str.). 37.3. Paskolos sutari rys Paskolos sutarties rys: 1. buitin paskola tarp fizini asmen; 2. paskola suteikta banko ar kitos kredito staigos. CK iskiria ir spec. paskol ris tikslin paskol. Nurodoma, kad tikslins paskolos atveju paskolos davjas turi teis kontroliuoti jos panaudojim. Tuo atveju, kai paskolos gavjas naudoja paskol ne pagal paskirt arba trukdo paskolos davjui kontroliuoti paskolos panaudojim, paskolos davjas turi teis reikalauti paskolos bei procent grainimo prie termin (CK 6.877 str.). statym numatytais atvejais paskolos sutartis gali bti sudaryta ileidiant ir parduodant obligacijas. Obligacija pripastamas vertybinis popierius, patvirtinantis jos turtojo teis gauti i obligacij ileidusio asmens per obligacijoje nurodyt termin obligacijos nominali verts dydio sum ar kitok turtin ekvivalent. Obligacija taip pat suteikia jos turtojui teis gauti joje nurodytas palkanas nuo nominalins obligacijos verts arba kitas turtines teises. Kreditavimo sutarties samprata
Kreditavimo sutartimi bankas ar kita kredito staiga (kreditorius) sipareigoja suteikti kredito gavjui sutartyje nustatyto dydio ir nustatytomis slygomis pinigines las (kredit), o kredito gavjas sipareigoja gaut sum grinti kreditoriui ir mokti palkanas.

Kreditavimo santykiams io skyriaus pirmojo skirsnio normos taikomos tiek, kiek tai neprietarauja kreditavimo sutarties esmei ir io skirsnio nustatytoms taisyklms. 37.4. Paskolos sutarties ali atsakomyb. Paskolos sutarties terminai ali pareigos yra apibriamos paskolos sutarties svokoje: paskolos davjas perduoda paskolos gavjui nuosavybn pinigus ar kitus riniais poymiais apibrtus daiktus, o paskolos gavjas sipareigoja grinti paskolos davjui toki pat pinig sum arba tiek pat ir tokios pat ries bei kokybs daikt. Vadinasi, paskolos gavjo pareiga yra grinti jam parduotus riniais poymiais apibriamus daiktus sutartyje arba statymo nustatytu terminu, sumokant nustatytas palkanas. Jeigu paskolos sumos grinimo terminas sutartyje nenustatytas arba paskola turi bti grinta pagal pareikalavim, tai paskolos sum paskolos gavjas privalo grainti per trisdeimt dien nuo tos dienos, kai paskolos davjas pareik reikalavim vykdyti sutart jeigu sutartis nenustato ko kita. Jeigu paskolos sutartis nenustato ko kita, neatlygintins paskolos sum paskolos gavjas turi teis grinti prie termin. Atlygintins paskolos sum paskolos gavjas gali grinti prie termin tik paskolos davjui sutikus (CK 6.873 str.). Jeigu paskolos sutartis nenustato ko kita, paskolos suma pripastama grinta nuo jos perdavimo paskolos davjui arba jos skaitymo paskolos davjo sskait banke momento. Kai paskolos dalykas yra pinig suma, paskolos gavjas privalo grinti tik nominali sum, neatsivelgiant piniginio vieneto verts pasikeitimus, jeigu sutartis nenustato ko kita. U ne laiku vykdyt prievol skolininkas privalo mokti paskolos davjui io kodekso 6.210 straipsnyje nustatytas palkanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turjo bti grinta, iki jos grinimo dienos, neatsivelgiant palkan, nustatyt io kodekso 6.37 straipsnyje, mokjim, jeigu paskolos sutartis nenustato ko kita. Jeigu paskolos sutartis numato paskolos sumos grinim dalimis ir eilin
125

paskolos sumos dalis laiku negrinama, paskolos davjas turi teis reikalauti grinti prie termin vis likusi paskolos sum kartu su priklausaniomis mokti palkanomis. Paskolos sutarties nuginijimas Paskolos gavjas turi teis ginyti paskolos sutart, jeigu jis pinig ar daikt faktikai negavo arba gavo maiau, negu nurodyta sutartyje. ias aplinkybes privalo rodyti paskolos gavjas. Jeigu paskolos sutartis turjo bti raytin (kodekso 6.871 straipsnis), pagal io straipsnio 1 dal ginyti paskolos sutart remiantis liudytoj parodymais neleidiama, iskyrus atvejus, numatytus io kodekso 1.93 straipsnyje, taip pat kai paskolos sutartis buvo sudaryta apgaule, prievarta ar realiai grasinant arba dl paskolos gavjo atstovo piktavaliko susitarimo su paskolos davju, arba dl susiklosiusi sunki aplinkybi. Jeigu rodoma, kad pinigai ar daiktai i tikrj nebuvo paskolos gavjui perduoti, paskolos sutartis pripastama nesudaryta. Kai paskolos gavjas gavo maiau pinig ar daikt, negu nurodyta sutartyje, paskolos sutartis pripastama sudaryta dl faktikai gautos pinig sumos ar daikt. Bank ir kit kredito staig paskol operacijas reguliuoja CK kodeksas ir kiti statymai. 38 TEMA. TURTO NUOMA. PANAUDA. 38.1. Turto nuomos sutarties svoka ir rys. Sutartys, pagal kurias daiktai perduodami laikinai pasinaudoti (ne nuosavybn):
1. Nuomos sutartis. 2. Gyvenamj patalp nuomos sutartis. 3. `Panaudos sutartis.

6.477 straipsnis. Nuomos sutarties samprata 1. Pagal nuomos sutart viena alis (nuomotojas) sipareigoja duoti nuomininkui daikt laikinai valdyti ir naudotis juo u umokest, o kita alis (nuomininkas) sipareigoja mokti nuomos mokest. Nuomos sutartis konsensualin (sutartis, kuri laikoma sudaryta nuo to momento, kai alys susitaria dl esmini slyg ir nustatyta forma ireikia savo suderint vali); atlygintin (nuomininkas u nuomojam daikt privalo mokti nuompinigius); dvial (kiekviena i ali turi teises ir pareigas). Nuomos sutartis seka paskui daikt, t. y. turi tam tikr daiktins teiss bruo. 6.494 straipsnis. Sutarties galiojimas daikto perjimo kitam savininkui ar nuomininko mirties atvejais 1. Kai inuomoto daikto nuosavybs teis i nuomotojo pereina kitam asmeniui, registruotina nuomos sutartis lieka galioti naujam savininkui, jeigu i nuomos sutarties atsiradusios teiss statym nustatyta tvarka buvo registruotos vieame registre. 2. Nuomos sutartis lieka galioti ir tais atvejais, kai daiktas i vienos valstybins (savivaldybi) institucijos (nuomotojo) pereina kitai. 3. Inuomoto daikto nuosavybs perjimas i nuomotojo kitam asmeniui yra pagrindas nuomos sutariai pasibaigti, jeigu to reikalauja nuomininkas. 4. Kai nuomininkas fizinis asmuo, isinuomavs nekilnojamj daikt, mirta, jo teiss ir pareigos pereina pdiniams, jeigu statymai ar nuomos sutartis nenustato ko kita. iais atvejais nuomotojas neturi teiss neleisti mirusio nuomininko pdiniui perimti nuomininko teises ir pareigas likusiam nuomos terminui, iskyrus atvejus, kai nuomos sutarties sudarymas buvo nulemtas nuomininko asmenini savybi. Usienio alyse skiriamos dvi nuomos sutari rys: 1. nuomos sutartys, 2. arendos sutartys. Vokietijoje asmeniniams poreikiams tenkinti daiktas nuomojamas; komerciniams tikslams arenduojamas. Pranczijoje kilnojami daiktai nuomojami, nekilnojami arenduojami. Naujame LR CK tokio nuomos sutari skirstymo nra. CK skiriamos 126

nuomos sutartys (bendras nuomos teisini santyki reguliavimas 6.477 6.503) ir atskiros nuomos sutari rys:

vartojimo nuomos sutartis (6.504 6.511); transporto priemoni nuomos teikiant vairavimo ir technins prieiros paslaugas sutartis (6.512 6.521) transporto priemoni nuomos neteikiant vairavimo ir technins prieiros paslaug sutartis (6.522 6.529) pastat, statini ar rengini nuomos sutartis (6.530 6.535) mons nuomos sutartis (6.536 6.544) ems nuomos sutartis (6.545 6.566) lizingo (finansins nuomos) sutartis (6.567 6.574) gyvenamosios patalpos nuomos sutartis (6.575 6.628). 38.2. Nuomos sutari taikymo sfera ir j reikm. Nuomos sutari reikm: nuomininkas gali patenkinti tiek verslo, tiek savo asmeninius poreikius negydamas daikto nuosavybn; nuomotojas gauna pajamas neprarasdamas nuosavybs teisi daikt. Sfera? 38.3. Nuomos sutarties alys, dalykas, forma ir terminai. Sutarties alys ne maiau dviej asmen: nuomotojas, nuomininkas. Nuomininkas tai sutarties alis, kuri gauna daikt laikinai valdyti ir naudotis u umokest. Nuomotojas tai sutarties alis, kuri duoda daikt laikinai valdyti ir naudotis u umokest. Nuomotoju ir nuomininku gali bti tiek fiziniai tiek juridiniai asmenys, tiek mons, neturinios juridinio asmens teisi. Nuomotojas yra daikto savininkas ar jo galiotas asmuo. Nuomotojas gali bti inuomojamo daikto savininkas arba asmenys, kuriems teis inuomoti svetim daikt suteikia statymai ar to daikto savininkas. (6.477) Sutarties dalykas bet koks nesuvartojamas individualiais poymiais apibrtas daiktas. statymas gali riboti ar drausti kai kuri daikt nuomos teis. Toks ribojimas priklauso nuo daikt teisinio reimo (iimti i apyvartos ar ribotai esantys apyvartoje daiktai, pvz: ginklai gali bti nuomojami tik asmenims turintiems teis juos turti, transporto priemones tik asmenims turintiems vairuotojo paymjim ir pan.). 2. Nuomos sutarties dalykas gali bti bet kokie nesunaudojamieji daiktai. statymai gali nustatyti daikt, kuri nuoma draudiama arba ribojama, ris. 3. Nuomos sutartyje turi bti nurodytas daiktas ar jo poymiai, leidiantys nustatyti daikt, kur nuomotojas privalo perduoti nuomininkui. Jeigu tokie poymiai sutartyje nenurodyti ir nuomos sutarties dalyko negalima nustatyti remiantis kitais poymiais, tai nuomos sutartis laikoma nesudaryta. (6.477 str.) Sutarties forma 6.478 straipsnis. Sutarties forma 1. Nuomos sutartis ilgesniam kaip vieneri met terminui turi bti raytin. 2. Nekilnojamj daikt nuomos sutartis, sudaryta ilgesniam kaip vieneri met terminui, prie treiuosius asmenis gali bti panaudota tik tuo atveju, jeigu ji statym nustatyta tvarka registruota vieame registre. Kolizija ! Nekilnojamo turto registro statyme numatyta, kad registruojamos nuomos sutartys sudarytos ilgesniam, nei 3 met terminui. Registravimas btinas siekiant apginti trei asmen interesus: jei nuomos sutartis registruota, pasikeitus daikto savininkui ji privaloma naujam savininkui. Jeigu registracijos nebuvo, naujam savininkui ji bus privaloma tik tam terminui, kuriam leidiama sudaryti neregistruotas nuomos sutartis, t. y. 1 m. nuo sutarties sudarymo. Sutarties terminas gali bti nurodytas (terminuota sutartis), gali bti nenurodytas ( neterminuota sutartis). 6.479 straipsnis. Sutarties terminas 1. Nuomos sutartis gali bti terminuota arba neterminuota, taiau visais atvejais sutarties terminas negali bti ilgesnis kaip vienas imtas met.
127

2. Nuomos sutarties terminas nustatomas ali susitarimu. Jeigu sutarties terminas joje nenustatytas, tai laikoma, kad nuomos sutartis neterminuota. 3. statymai gali nustatyti kitokius daikto, kuris yra valstybs nuosavyb, nuomos terminus Jeigu pasibaigus nuomos sutarties terminui (terminuota sutartis) nuomininkas ir toliau naudojasi daiktu, o nuomotojas tam neprietarauja, tai laikoma, kad sutartis redukavosi, t. y. sutartis laikoma atnaujinta tomis paiomis slygomis neapibrtam laikui (tapo neterminuota). 6.481 straipsnis. Tolesnis naudojimasis turtu pasibaigus sutarties terminui Jeigu pasibaigus sutarties terminui nuomininkas daugiau kaip deimt dien toliau naudojasi turtu ir nuomotojas tam neprietarauja, tai laikoma, kad sutartis tapo neterminuota. 6.482 straipsnis. Nuomininko pirmenybs teis atnaujinti sutart 1. Nuomininkas, tvarkingai vykds pagal nuomos sutart prisiimtas pareigas, pasibaigus sutarties terminui turi pirmenybs teis palyginti su kitais asmenimis atnaujinti sutart. 2. Nuomotojas privalo per nuomos sutartyje numatyt termin ratu praneti nuomininkui apie io teis sudaryti nuomos sutart naujam terminui, o jeigu toks terminas nenumatytas, per proting termin iki nuomos sutarties pabaigos. 3. Sudarant nuomos sutart naujam terminui, jos slygos ali susitarimu gali bti pakeistos. 4. Jeigu nuomotojas atsisak sudaryti su nuomininku sutart naujam terminui, taiau, prajus ne daugiau kaip vieneriems metams po nuomos sutarties pabaigos, nepranes buvusiam nuomininkui sudaro to paties daikto nuomos sutart su kitu asmeniu, tai buvs nuomininkas savo pasirinkimu turi teis reikalauti arba perduoti jam nuomininko teises ir pareigas pagal sudaryt nuomos sutart, arba atlyginti dl atsisakymo sudaryti sutart naujam terminui atsiradusius nuostolius. Sutarties kaina esmin nuomos sutarties slyga. Kaina nustatoma ali susitarimu. Dl kainos nesusitarus, alys turi teis kreiptis teism. 6.487 straipsnis. Nuomos mokestis 1. Nuomininkas privalo laiku mokti nuomos mokest. Jeigu statymai ar sutartis nenustato ko kita, jis turi teis reikalauti atitinkamai sumainti nuomos mokest, kai dl aplinkybi, u kurias jis neatsako, sutartyje numatytos naudojimosi daiktu slygos arba daikto bkl i esms pablogja. 2. Jeigu sutartyje nenustatytas konkretus mokesio dydis ar jo apskaiiavimo metodika, tai abi sutarties alys turi teis kreiptis teism su praymu paskirti nepriklausomus ekspertus nuomos mokesio dydiui nustatyti. 3. Nuomos mokestis ali susitarimu gali bti nustatytas tokiais bdais: 1) konkreia pinig suma, kuri turi bti mokama i karto arba periodikai; 2) i inuomoto daikto gaunamos produkcijos, vaisi ar pajam dalimi; 3) nuomininko teikiamomis nuomotojui tam tikromis paslaugomis; 4) nuomininko pareiga savo lomis pagerinti inuomoto daikto bkl; 5) nuomininko pareiga perduoti sutartyje numatyt daikt nuomotojui nuosavybs teise ar jam inuomoti. 4. alys gali susitarti dl miraus i nuomos mokesio nustatymo bd taikymo arba gali nustatyti kitok nuomos mokesio apskaiiavimo bd. 5. Kai kas kita nenumatyta nuomos sutartyje, nuomos mokestis gali bti ali susitarimu keiiamas j suderintais terminais, bet ne daniau kaip du kartus per metus, jeigu statymai nenustato ko kita.
128

6. Jeigu ko kita nenustato nuomos sutartis ir nuomininkas i esms paeid nuomos mokesio mokjimo terminus, tai nuomotojas turi teis pareikalauti, kad nuomininkas per nuomotojo nustatyt termin i anksto sumokt nuomos mokest, taiau ne didesn kaip u du mokjimo terminus i eils.
38.5. Sutarties pasibaigimas:

1) pasibaigus neterminuotai sutariai (6.480 - Jeigu nuomos sutartis yra neterminuota, tai abi alys turi teis bet kada nutraukti sutart spjusios apie tai viena kit prie vien mnes iki nutraukimo, o kai nuomojami nekilnojamieji daiktai, prie tris mnesius iki nutraukimo. Nuomos sutartyje gali bti nurodyti ir ilgesni spjimo terminai.)
2) pasibaigus terminuotai sutariai (sujus nustatytam terminui);

3) terminuot sutart nutraukus prie termin nuomotojo reikalavimu (6.497 straipsnis. Sutarties nutraukimas prie termin nuomotojo reikalavimu 1. Nuomotojas turi teis pareikti teisme reikalavim nutraukti nuomos sutart prie termin, jeigu: 1) nuomininkas naudojasi turtu ne pagal sutart ar turto paskirt; 2) nuomininkas tyia ar dl neatsargumo blogina daikto bkl; 3) nuomininkas nemoka nuomos mokesio; 4) nuomininkas nedaro remonto tais atvejais, kai jis pagal statymus ar sutart privalo j daryti; 5) yra kiti nuomos sutartyje numatyti pagrindai. 2. Jeigu kas kita nenumatyta nuomos sutartyje, nuomos sutarties nutraukimas prie termin nutraukia ir subnuomos sutart. 3. Nuomotojas turi teis reikalauti nutraukti terminuot nuomos sutart prie termin tik po to, kai jis nusiunt nuomininkui raytin spjim apie btinum, vykdyti prievol ar paalinti paeidimus per proting termin, taiau nuomininkas, gavs tok spjim, per proting termin prievols nevykd ar paeidim nepaalino. 4) terminuot sutart nutraukus prie termin nuomininko reikalavimu (6.498 straipsnis. Sutarties nutraukimas prie termin nuomininko reikalavimu Nuomininkas turi teis pareikti teisme reikalavim nutraukti nuomos sutart prie termin, jeigu: 1) nuomotojas nedaro remonto, kur jis privalo daryti; 2) daiktas dl aplinkybi, u kurias nuomininkas neatsako, pasidaro netinkamas naudoti; 3) nuomotojas neperduoda daikto nuomininkui arba kliudo naudotis daiktu pagal jo paskirt ir sutarties slygas; 4) perduotas daiktas yra su trkumais, kurie nuomotojo nebuvo aptarti ir nuomininkui nebuvo inomi, o dl i trkum daikto nemanoma naudoti pagal jo paskirt ir sutarties slygas; 5) yra kiti nuomos sutartyje numatyti pagrindai 38. 4. Sutarties dalyvi teiss ir pareigos (Sutarties turinys). Nuomotojo pareigos: 1. Nuomotojas privalo perduoti daikt nuomininkui 6.483 straipsnis. Daikto perdavimas nuomininkui 1. Nuomotojas privalo perduoti nuomininkui sutarties slygas bei daikto paskirt atitinkanios bkls daikt. Nuomotojas privalo garantuoti, kad daiktas bus tinkamas naudoti pagal paskirt, kuriai jis inuomojamas, vis nuomos termin. 2. Nuomotojas neatsako u tuos daikto trkumus, kuriuos jis aptar sudarydamas sutart. 3. Nuomotojas privalo perduoti nuomininkui daikto dokumentus ir priedus (technin pas, kokybs sertifikat ir t. t.), kurie yra btini to daikto naudojimui, jeigu sutartis nenumato ko kita.
129

4. Nei nuomotojas, nei nuomininkas vis nuomos sutarties galiojimo laik neturi teiss keisti inuomoto daikto formos ir paskirties. 6.484 straipsnis. Daikto neperdavimo nuomininkui pasekms Jeigu nuomotojas neperduoda inuomoto daikto, jo dokument ir pried nuomininkui naudotis, tai is turi teis ireikalauti i nuomotojo t daikt ir iiekoti dl udelsimo vykdyti sutart atsiradusius nuostolius arba atsisakyti sutarties ir iiekoti dl sutarties nevykdymo atsiradusius nuostolius. T.y. trkumai turi bti aptarti; nuomotojas atsako u trkumus apie kuriuos inojo ir kuri neaptar bei u trkumus kurie atsirado vykdant sutart; Nuomotojas atsako u inuomoto daikto trkumus, kurie visikai ar i dalies kliudo naudoti daikt pagal paskirt, net ir tais atvejais, kai nuomotojas sudarydamas sutart apie tuos trkumus neinojo. daiktas turi bti tinkamas naudoti pagal paskirt, su visais priklausiniais; daikto atsitiktinio uvimo, sualojimo rizika tenka jo savininkui; daiktas t. b. perduotas nustatu terminu ir nustatytoje vietoje 2. Nuomotojas privalo spti apie treij asmen teises daikt (keitim, uzufrukt, servitutus ir kt.). Jeigu tretieji asmenys pareikia reikalavimo teis daikt, nuomotojas privalo stoti proces ginti nuomininko teises; 3. Nuomotojas privalo daryti inuomoto daikto kapitalin remont 1. Nuomotojas privalo savo lomis daryti inuomoto daikto kapitalin remont, jeigu ko kita nenumato statymai arba sutartis. 2. Jeigu nuomotojas io straipsnio 1 dalyje nurodytos pareigos nevykdo, nuomininkas teismo leidimu gyja teis atlikti kapitalin remont ir iiekoti remonto kain i nuomotojo ar skaityti t kain nuomos mokest arba nutraukti sutart ir iiekoti dl sutarties nevykdymo atsiradusius nuostolius. iais atvejais nuomininkas privalo pateikti nuomotojui kapitalinio remonto darb smat ir sskait. 3. Nuomininkas privalo sudaryti visas slygas io straipsnio 1 dalyje numatytai nuomotojo pareigai tinkamai vykdyti. 4. Nuomotojas, parduodamas ar kitaip perduodamas nuomojam daikt arba j keisdamas ar kitaip suvarydamas nuosavybs teis, privalo praneti daikto pirkjui ar kitokios sutarties aliai apie nuomos sutart, o nuomininkui apie numatom daikto pardavim ar kitok perleidim, ar teiss j suvarym.
5. Pasibaigus sutariai, nuomotojas privalo priimti daikt. Jeigu nuomotojas ios pareigos nevykdo, nuomininkas turi teis reikalauti i jo visas turto ilaikymo, saugojimo ir kitokias ilaidas.

Nuomininko teiss ir pareigos: Nuomininko teiss:

1. Nuomininkas, tvarkingai vykds pagal nuomos sutart prisiimtas pareigas, pasibaigus sutarties terminui turi pirmenybs teis palyginti su kitais asmenimis atnaujinti sutart. (6.482) 2. Jeigu paaikja inuomoto daikto trkumai, kurie visikai ar i dalies kliudo naudoti daikt pagal paskirt, nuomininkas turi teis savo pasirinkimu: 1) reikalauti, kad nuomotojas neatlygintinai tuos trkumus paalint arba atitinkamai sumaint nuomos mokest, arba atlygint nuomininkui trkum paalinimo ilaidas; 2) iskaiiuoti i nuomos mokesio trkum paalinimo ilaidas, jei apie tai i anksto prane nuomotojui; 3) reikalauti nutraukti nuomos sutart prie termin. 3. Jeigu nuomotojas nepranea nuomininkui apie visas treij asmen teises inuomot daikt (keitim, servitut, uzufrukt ir kt.), nuomininkas turi teis reikalauti sumainti nuomos mokest arba nutraukti sutart ir atlyginti nuostolius. 4. 6.488 straipsnis. Nuomininko teis isinuomoto daikto duodamas pajamas
130

Isinuomoto daikto duodamos pajamos, vaisiai, gyvuli prieauglis priklauso nuomininkui, jeigu ko kita nenustato sutartis. 5. 6.501 straipsnis. Daikto pagerinimas 1. Kai nuomininkas nuomotojo leidimu isinuomot daikt pagerina, jis turi teis turt iam tikslui btin ilaid atlyginim, iskyrus tuos atvejus, kai statymai arba sutartis numato k kita. 2. Nuomininko padarytus be nuomotojo leidimo pagerinimus, jeigu juos galima atskirti be alos isinuomotam daiktui ir jeigu nuomotojas nesutinka atlyginti j verts, nuomininkas gali pasiimti. 3. Nuomininko padaryt be nuomotojo leidimo ir neatskiriam be alos isinuomotam daiktui pagerinim verts neprivaloma atlyginti. Nuomininko pareigos: 1. Nuomininkas privalo naudotis isinuomotu daiktu pagal sutart ir daikto paskirt. Nuomininkas privalo isinuomotu daiktu naudotis taip, kad netrukdyt juo naudotis kitiems teistiems to daikto naudotojams. 2. Nuomininkas privalo laiku mokti nuomos mokest. Jeigu statymai ar sutartis nenustato ko kita, jis turi teis reikalauti atitinkamai sumainti nuomos mokest, kai dl aplinkybi, u kurias jis neatsako, sutartyje numatytos naudojimosi daiktu slygos arba daikto bkl i esms pablogja. 3. Nuomininkas turi teis subnuomoti isinuomot daikt tiktai gavs raytin nuomotojo sutikim, jeigu ko kita nenustato sutartis. Subnuomos sutarties terminas negali bti ilgesnis u nuomos termin.
Subnuomos atveju nuomininkas atsako u daikto grinim nuomotojui. Subnuomininko teisi apimtis negali viryti nuomininko teisi (negali bti ilgesn, pasibaigus nuomai, automatikai pasibaigia ir subnuoma, pripainus nuomos sutart negaliojani, negalios ir subnuomos sutartis irt.t.)

4. Nuomininkas turi teis perleisti savo teises ir pareigas, atsiradusias i nuomos sutarties, keisti nuomos teis ar perduoti j kaip turtin na ar kitaip j suvaryti tik gavs iankstin raytin nuomotojo sutikim, jeigu ko kita nenustato nuomos sutartis. 5. Nuomininkas privalo laikyti isinuomot daikt tvarking ir atlyginti daikto ilaikymo ilaidas, savo lomis daryti einamj jo remont, jeigu ko kita nenustato statymai arba sutartis. 6. Nuomos sutariai pasibaigus, nuomininkas privalo grinti nuomotojui daikt tokios bkls, kokios gavo, atsivelgiant normal nusidvjim, arba sutartyje sulygtos bkls. 7. Jeigu nuomininkas pablogina isinuomot daikt, jis privalo nuomotojui atlyginti dl pabloginimo atsiradusius nuostolius, iskyrus tuos atvejus, kai rodo, kad daiktas pablogjo ne dl jo kalts. 8. Nuomininkas atsako u daikto praradim, jeigu nerodo, kad taip atsitiko ne dl jo ar kit asmen, kuriems jis nuomotojo leidimu suteik naudojimosi teis ar galimyb naudotis isinuomotu daiktu, kalts. Valstybei ir Savivaldybms priklausani statini, patalp nuoma vykdoma tik konkurso tvarka. ems nuoma.
LR ems nuomos statymas. (Paskutin redakcija 1998 m.). sigaliojus naujam CK netenka galios !!! Nuomotojai: privaios ems ems savininkai; valstybins ems ems valdytojo funkcijas atliekanti institucija.

4 straipsnis. ems nuomos sutartis 1. ems nuomos sutartimi nuomotojas sipareigoja leisti nuomininkui sutart laik ir sutartomis slygomis naudotis eme pagal tikslin paskirt ir disponuoti i jos gautais produktais bei pajamomis. 2. ems nuomos sutartis sudaroma ratu. Sutartis, sudaryta ilgesniam kaip 3 met laikotarpiui, registruojama Nekilnojamojo turto registre.
131

3. Privaios ems nuomos sutartis, sudaryta ilgesniam kaip 3 met laikotarpiui, tvirtinama notarikai. 4. Prie ems nuomos sutarties turi bti pridtas nuomojamo ems sklypo planas, o jeigu em nuomojama iki 3 met, - ems sklypo schema. 5 straipsnis. ems nuomos sutarties terminas 1. Privaios ems nuomos terminas nustatomas nuomotojo ir nuomininko susitarimu. 2. Valstybins ems nuomos terminas nustatomas nuomotojo ir nuomininko susitarimu, bet ne ilgiau kaip 99 metams. 3. ems reformos metu valstybins ems valdytojas nuomoja em ne ilgesniam kaip 3 met laikotarpiui. Ilgesniam kaip 3 met laikotarpiui valstybins ems valdytojo teikimu em nuomoja apskrities virininkas, jeigu kiti statymai nenustato kitaip. 4. Jeigu pagal teritorij planavimo dokumentus ems sklypas numatytas naudoti visuomens poreikiams, is ems sklypas inuomojamas tik iki to laiko, kol jis bus paimtas naudoti pagal paskirt. 6 straipsnis. ems nuomos sutarties turinys 1. ems nuomos sutartyje turi bti nurodyta: 1) ems nuomotojas; 2) ems nuomininkas; 3) ems nuomos objektas su ems kadastro bei Nekilnojamojo turto registro duomenimis; 4) ems nuomos terminas; 5) pagrindin tikslin ems naudojimo paskirtis; 1) inuomojamoje emje esani ems savininkui ar kitiems asmenims nuosavybs teise priklausani statini ir rengini naudojimosi slygos bei nauj pastat, statini statybos, keli tiesimo, vandens telkini rengimo ir kitos slygos, taip pat, kam pastatai ar renginiai bus naudojami pasibaigus ems nuomos terminui; Paaikinimai: Jeigu em nuomojama ems kio paskiriai, pastatai nestatomi; Jeigu nuomojama ne ems kio paskiriai, sutartyje turi bti numatyta galimyb statyti pastatus, jeigu tokia galimyb nenumatyta, nuomininkas neturi teiss statyti statinius; Jeigu em inuomota tam, kad bt pastatyti statiniai, sutartyje turi bti nustatyta, kokie statiniai bus pastatyti, laiko tarpas, per kur tie statiniai bus pastatyti, numatytas pastat likimas sutariai pasibaigus: a)pastatai tampa ems savininko nuosavybe (primokant arba nemokamai), b)pastat savininkas pastatus nugriauna, sutvarko ems sklyp ir perduoda j nuomotojui, c) (13 str.) jeigu pastatai lieka buvusio ems nuomininko nuosavybe, nuomininkas turi teis ems servitut, jeigu tai buvo numatyta ems nuomos sutartyje arba papildomame raytiniame susitarime. Bet servitutas galimas tik santykiuose tarp dviej ems savinink !!! Todl servituto neturt bti. 6) inuomojamoje emje esani poeminio bei pavirinio vandens, naudingj ikasen (iskyrus gintar, naft, dujas ir kvarcin sml) naudojimo slygos, neprietaraujanios statymams; 7) ems naudojimo specialiosios slygos; 8) ems naudojimo apribojimai; 9) ems servitutai; 10) umokestis u ems nuom. j skaitomas umokestis u melioracijos renginius, kelius, tiltus, ininerinius renginius ir kita, taip pat umokesio indeksavimas, jeigu nuomojama valstybin em;
132

11) kiti su nuomojamo ems sklypo naudojimu bei ems sklypo grinimu, pasibaigus ems nuomos sutariai, susij nuomotojo ir nuomininko sipareigojimai; 12) atsakomyb u ems nuomos sutarties paeidimus. 18 straipsnis. ems nuomos sutarties pasibaigimas ems nuomos sutartis pasibaigia: 1) pasibaigus nuomos terminui; 2) mirus ems nuomininkui, jeigu pdiniai neperima su nuomos sutartimi susijusi teisi ir pareig arba pdini nra; 3) likvidavus mon, staig, organizacij, kurios buvo ems nuomininks; 4) nuomojam em pardavus, dovanojus ar kitaip perleidus nuomininkui; 5) nutraukus ems nuomos sutart 19 straipsnis. ems nuomos sutarties nutraukimas paimant em visuomens poreikiams Kai inuomota em paimama visuomens poreikiams, ems nuomos sutartis nutraukiama ir nuomotojui bei nuomininkui ala atlyginama statym ir Vyriausybs nustatyta tvarka. 20 straipsnis. ems nuomos sutarties nutraukimas prie termin nuomotojo reikalavimu 1. ems nuomos sutartis prie termin nuomotojo reikalavimu gali bti nutraukiama: 1) statym numatytais atvejais; 2) jeigu ems nuomininkas naudoja em ne pagal sutart ar pagrindin tikslin ems naudojimo paskirt; 3) jeigu ems nuomininkas, nuomodamas privai em, ilgiau kaip 3 mnesius, o valstybin em - ilgiau kaip 6 mnesius nuo ems nuomos sutartyje nustatyto nuomos mokesio sumokjimo termino io mokesio nesumokjo; 4) jeigu ems nuomininkas nevykdo iame statyme ar nuomos sutartyje nustatyt reikalavim; 5) su usienio valstybi fiziniais ir juridiniais asmenimis, jeigu anuliuojamas leidimas usienio investicijai; 2. Apie ems nuomos sutarties nutraukim nuomotojas privalo praneti ems kio paskirties ems nuomininkams ratu ne vliau kaip prie 3 mnesius, o kitos paskirties ems nuomininkams - prie 2 mnesius iki nuomos sutarties nutraukimo. 3. ems nuomos sutartis prie termin gali bti nutraukta pasikeitus valstybins ems nuomotojui, privaios ems nuomininkui, jeigu reikalavimai nutraukti nuomos sutart prie termin susij su ems reformos ir Piliei nuosavybs teisi ilikus nekilnojamj turt atkrimo statym nuostatomis. 4. Jeigu ems kio paskirties ems nuomos sutartis nutraukiama prie laik nuomotojo reikalavimu, t met derli nusiima nuomininkas arba nuomotojas atlygina nuomininkui su tuo susijusius nuostolius. 21 straipsnis. ems nuomos sutarties nutraukimas prie termin nuomininko reikalavimu ems nuomos sutartis prie termin nuomininko reikalavimu gali bti nutraukiama: 1) jeigu ems kio paskirties ems nuomininkas apie tai ems nuomotojui pranea ne vliau kaip prie 3 mnesius, o kitos paskirties - prie 2 mnesius; 2) jeigu ems nuomotojas nevykdo io statymo 11 straipsnyje nurodyt pareig. (Nuomotojo pareiga remontuoti melioracijos renginius, kelius, tiltus ir kitus ininerinius renginius) EMS NUOMA PAGAL CK (6.545 6.566) 6.545 straipsnis. ems nuomos sutarties samprata 1. Pagal ems nuomos sutart viena alis (nuomotojas) sipareigoja perduoti u umokest kitai aliai (nuomininkui)
133

sutartyje nurodyt ems sklyp laikinai valdyti ir naudotis pagal sutartyje numatyt paskirt ir naudojimo slygas, o nuomininkas sipareigoja mokti sutartyje nustatyt ems nuomos mokest. 6.546 straipsnis. ems nuomos sutarties dalykas ems nuomos sutarties dalykas yra valstybins ems arba privaios ems sklypas (jo dalis), suformuotas pagal emtvarkos projekt ar kit detal teritorij planavimo dokument ir statym nustatyta tvarka registruotas vieame registre. 6.547 straipsnis. ems nuomos sutarties forma 1. ems nuomos sutartis turi bti raytin. 2. alys gali panaudoti ems nuomos sutart prie treiuosius asmenis tik registravusios j vieame registre statym nustatyta tvarka. 3. Prie ems nuomos sutarties turi bti pridtas nuomojamo ems sklypo planas, o kai em nuomojama iki trej met, ems sklypo schema. ie dokumentai yra ems nuomos sutarties neatskiriama dalis. 6.548 straipsnis. ems nuomotojas ir ems nuomininkas 1. Privaios ems nuomotojas yra privaios ems savininkas. 2. Valstybins ems nuomos sutartis pagal savo kompetencij gali sudaryti apskrities virininkas, savivaldybs institucija ar kita valstybins ems valdytojo funkcijas atliekanti institucija. 3. Keliems asmenims bendrosios nuosavybs teise priklausantis ems sklypas gali bti inuomojamas, jeigu visi bendraturiai ratu sutinka. 4. ems nuomininku gali bti Lietuvos Respublikos ir usienio valstybi fiziniai ir juridiniai asmenys. 6.549 straipsnis. ems nuomos sutarties terminas 1. Privaios ems nuomos sutarties terminas nustatomas nuomotojo ir nuomininko susitarimu. alys gali sudaryti ir neterminuot ems nuomos sutart. 2. Valstybins ems nuomos sutarties terminas nustatomas nuomotojo ir nuomininko susitarimu, bet ne ilgiau kaip devyniasdeimt devyneriems metams. 3. statymai gali nustatyti ir trumpesnius maksimalius ems nuomos sutarties terminus. 4. Jeigu pagal teritorij planavimo dokumentus ems sklyp numatyta naudoti visuomens poreikiams, is ems sklypas inuomojamas tik iki to laiko, kol jis bus paimtas naudoti pagal paskirt. Jeigu sutartis sudaryta ilgesniam terminui, tai laikoma, kad ji sudaryta tik iki ems sklypo pamimo. 6.552 straipsnis. ems nuomos mokestis 1. Privaios ems nuomos mokesio dydis nustatomas nuomotojo ir nuomininko susitarimu. 2. Valstybins ems, nuomojamos ne aukciono bdu, nuomos mokesio dydis nustatomas teiss akt nustatyta tvarka. 6.555 straipsnis. Nuomotojo pareiga remontuoti melioracijos renginius, kelius, tiltus ir kitus ininerinius renginius 1. Jeigu statymai ar ems nuomos sutartis nenumato ko kita, ems nuomotojas privalo remontuoti savo lomis jam priklausanius melioracijos renginius, kelius, tiltus, kitus ininerinius renginius. Jeigu nuomotojas ios pareigos nevykdo ir ems sklypo negalima naudoti pagal paskirt, nuomininkas turi teis nutraukti sutart. 2. Jeigu nuomotojas nedaro io straipsnio 1 dalyje numatyto remonto, kur atitinkamos valdymo institucijos pripaino btinu ir neatidliotinu, tai nuomininkas turi teis padaryti remont ir i
134

nuomotojo teismo tvarka iiekoti remonto ilaidas, btinas inuomoto turto funkcionavimui utikrinti. 6.556 straipsnis. Nuomininko pareiga isaugoti dirvoem ir jo kokyb, tvarkingai ilaikyti melioracijos renginius, kelius, tiltus, kitus ininerinius renginius bei eldinius 1. Nuomininkui isinuomotame ems sklype draudiama atlikti veiksmus, kuriais bt sunaikintas ar utertas derlingasis dirvoemio sluoksnis. Nuomininkas privalo savo lomis atlikti nuomotojui priklausani melioracijos rengini, keli, tilt, kit ininerini rengini smulkius prieiros darbus statym nustatyta tvarka, saugoti apsauginius ir kitus enklus, taip pat utikrinti teritorijos aplinkosaugos reikalavimus, jeigu ems nuomos sutartyje nenumatyta ko kita. Jeigu nuomininkas i pareig nevykdo, nuomotojas turi teis i nuomininko iiekoti las nurodytiems darbams atlikti bei nuostolius, patirtus dl iame straipsnyje nurodyt pareig nevykdymo, ir nutraukti ems nuomos sutart. 2. Jeigu ems nuomininkas ems kio naudmenas naudoja netinkamai ir dl to pablogja j kokyb, ems nuomininkas privalo atlyginti nuomotojui atsiradusius nuotolius. 6.557 straipsnis. Nuomininko teis gauti kompensacij u pastatytus pastatus, statinius ir renginius 1. Pasibaigus ems nuomos terminui arba nutraukus ems nuomos sutart prie termin, u pastatytus pastatus, statinius ir renginius, kuri statybos galimyb buvo numatyta ems nuomos sutartyje, nuomininkui ems savininkas kompensuoja, o kai pastatai lieka buvusiam ems nuomininkui nuosavybs teise, is turi teis ems servitut, jeigu tai buvo numatyta ems nuomos sutartyje arba papildomame raytiniame susitarime. 2. Jeigu pastatai, statiniai ar renginiai pastatyti be leidimo arba pastatyti ems nuomos sutartyje nenumatyti pastatai, statiniai ar renginiai, nuomininkas privalo juos nugriauti ir sutvarkyti ems sklyp. Kai nuomininkas to nepadaro, jo lomis tai padaro nuomotojas arba tie pastatai, statiniai bei renginiai pereina nuomotojui nuosavybs teise, jeigu jie tenkina teritorij planavimo dokument nustatytus reikalavimus, ir teisinami statym nustatyta tvarka. 6.562 straipsnis. ems nuomos sutarties pabaiga ems nuomos sutartis baigiasi: 1) kai sueina nuomos terminas; 2) po ems nuomininko mirties, jeigu pdiniai neperima su nuomos sutartimi susijusi teisi ir pareig arba pdini nra; 3) kai juridinis asmuo, kuris buvo ems nuomininkas, likviduojamas; 4) kai nuomojama em parduodama, padovanojama ar kitaip perleidiama nuomininkui; 5) kai ems nuomos sutartis nutraukiama io kodekso 6.563, 6.564 ir 6.565 straipsniuose numatytais pagrindais; 6) ali susitarimu. 6.563 straipsnis. ems nuomos sutarties nutraukimas paimant em visuomens poreikiams Kai inuomota em paimama visuomens poreikiams, ems nuomos sutartis nutraukiama ir nuomotojui bei nuomininkui nuostoliai atlyginami statym nustatyta tvarka. 6.564 straipsnis. ems nuomos sutarties nutraukimas prie termin nuomotojo reikalavimu 1. ems nuomos sutartis prie termin nuomotojo reikalavimu gali bti nutraukta:
135

1) jeigu ems nuomininkas naudoja em ne pagal sutart ar pagrindin tikslin ems naudojimo paskirt; 2) jeigu ems nuomininkas ilgiau kaip tris mnesius nuo ems nuomos sutartyje nustatyto nuomos mokesio mokjimo termino io mokesio nesumoka; 3) kitais statym nustatytais atvejais. 2. Apie ems nuomos sutarties nutraukim nuomotojas privalo ratu praneti ems kio paskirties ems nuomininkams ne vliau kaip prie tris mnesius, o kitos paskirties ems nuomininkams prie du mnesius iki nuomos sutarties nutraukimo. 3. Jeigu ems kio paskirties ems nuomos sutartis nutraukiama prie termin nuomotojo reikalavimu, derli nusiima nuomininkas arba nuomotojas atlygina nuomininkui su sutarties nutraukimu susijusius nuostolius. 6.565 straipsnis. ems nuomos sutarties nutraukimas prie termin nuomininko reikalavimu 1. Kai nuomojama ems kio paskirties em, ems nuomos sutartis prie termin nuomininko reikalavimu gali bti nutraukta apie tai i anksto praneus nuomotojui ne vliau kaip prie tris mnesius, o kai nuomojama kitokios paskirties em, ne vliau kaip prie du mnesius. 2. Jeigu ems nuomotojas nevykdo io kodekso 6.555 straipsnyje nurodyt pareig, nuomininkas turi teis nutraukti ems nuomos sutart nesilaikydamas io straipsnio 1 dalyje nustatytos tvarkos. 6.566 straipsnis. ems nuomininko pirmumo teis atnaujinti ems nuomos sutart Kai ems nuomos sutarties terminas pasibaigs ir kartu su buvusiu nuomininku tokiomis pat slygomis isinuomoti em pretenduoja ir kiti asmenys, pirmumo teis sudaryti nauj ems nuomos sutart turi buvs tos ems nuomininkas, jeigu jis tvarkingai vykd pagal ems nuomos sutart prisiimtus sipareigojimus. 38.9. Lizingas. Lizingo svoka ir reikm. Bendri lizingo ir turto nuomos bei pirkimo pardavimo sutari bruoai. Lizingo davjo ir lizingo gavjo teiss bei pareigos. ali atsakomyb. Lizingo sutarties svoka numatyta CK 6.567 str.: 6.567 straipsnis. Lizingo (finansins nuomos) sutarties samprata 1. Pagal lizingo (finansins nuomos) sutart viena alis (lizingo davjas) sipareigoja gyti nuosavybs teise i treiojo asmens kitos alies (lizingo gavjo) nurodyt daikt ir perduoti j lizingo gavjui valdyti ir naudoti verslo tikslais u umokest su slyga, kad sumokjus vis lizingo sutartyje numatyt kain daiktas pereis lizingo gavjui nuosavybs teise, jeigu sutartis nenumato ko kita. io skyriaus normos mutatis mutandis taikomos ir tais atvejais, kai lizingo davjas yra nuomojamo turto savininkas. 2. Lizingo davjas pardavj ir daikt renkasi pagal lizingo gavjo nurodymus ir neatsako u pardavjo ir lizingo dalyko parinkim, jeigu lizingo sutartis nenumato ko kita. 3. Lizingo davjas pagal sutart gali bti bankas arba kitas pelno siekiantis juridinis asmuo. Esm pasibaigus nuomos teisei, daiktas pereina nuosavybn. Lizingo sutartis konsensualin, dvial, atlygintin. Lizingo sutartis apima pirkimopardavimo, nuomos ir kreditavimo sutari elementus. Sudaroma Lizingo sutartis tarp lizingo gavjo ir lizingo davjo. Lizingo davjas sudaro sutart su gamintoju usakydamas pagaminti lizingo gavjui reikaling produkcij ir nurodydamas kam ji turi bti patiekta. Po to, kai lizingo gavjas pasirao produkcijos primimo akt, o lizingo davjas umoka gamintojui u pagamint ir patiekt produkcij, santykiai tarp lizingo davjo ir gamintojo pasibaigia.
136

Lizingo sutartyje tarp lizingo gavjo ir lizingo davjo nustatomas terminas, per kur turi bti padengtos lizingo davjo ilaidos ir pelnas. Lizingo gavjas tampa savotiku nuomininku. Lizingo gavjas naudodamas produkcij gauna pajamas i kuri padengia savo gamybos ilaidas ir Lizingo bdu gytos produkcijos nuomos mokest tol, kol pilnai neatsiskaito. Tol, kol nesumokamas visas sutartas mokestis, produkcijos savininkas lizingo davjas (nuomos sutarties elementai). Atsitiktin daikto (produkcijos) uvimo rizika tenka lizingo gavjui (kitaip nei esant nuomos sutariai). Jeigu lizingo gavjas bankrutuos, skolininkai negali nukreipti iiekojimo produkcij, nes nuosavybs teiss produkcij, kol nevykdyta lizingo sutartis, priklauso lizingo davjui. vykdius lizingo sutart, nuosavybs teises produkcij gyja lizingo gavjas (pirkimo-pardavimo sutarties elementai). Lizingo sutarties metu lizingo gavjas naudojasi produkcija, u kuri sumokjo lizingo davjas (kreditavimo sutarties elementai). Lizingo davjas gali nutraukti sutart, jeigu: jeigu renginio pirkimo-pardavimo sutartis nutraukta dl renginio defekto; lizingo gavjas paeidia renginio naudojimo slygas, nevykdo kit sutarties slyg; lizingo gavjas nevykdo mokestini sipareigojim; likviduojama lizingo gavjo mon. 6.574 straipsnis. Lizingo sutarties nutraukimas Kai lizingo gavjas i esms paeidia sutart, lizingo davjas turi ratu pareikalauti, kad per proting termin lizingo gavjas paeidim paalint, jeigu atsivelgiant konkreias aplinkybes tai yra manoma. Jeigu lizingo gavjas to nepadaro, lizingo davjas turi teis reikalauti sumokti periodines mokas prie termin arba nutraukti lizingo sutart. Kai lizingo sutartis nutraukta, lizingo davjas turi teis reikalauti grinti jam sutarties dalyk bei iiekoti i lizingo gavjo tokio dydio nuostolius, kad jie lizingo davj grint toki padt, kokia bt buvusi, jeigu lizingo gavjas bt tinkamai vykds sutart. 38.6. Panaudos sutarties svoka, alys, dalykas, forma, ali teiss ir pareigos. Panaudos sutarties svoka. 6.629 straipsnis. Panaudos sutarties samprata 1. Neatlygintinio naudojimosi daiktu (panaudos) sutartimi viena alis (panaudos davjas) perduoda kitai aliai (panaudos gavjui) nesunaudojamj daikt laikinai ir neatlygintinai valdyti ir juo naudotis, o panaudos gavjas sipareigoja grinti t daikt tokios bkls, kokios jis jam buvo perduotas atsivelgiant normal susidvjim arba sutartyje numatytos bkls. Sutartis realin (perduoda daikt, o ne sipareigoja perduoti), vienaal (panaudos davjas gavjo atvilgiu neturi joki pareig, o tik teises), neatlygintin (tai pagrindinis jos skirtumas nuo nuomos sutarties). Savo juridine prigimtimi panaudos sutartis panai nuomos sutart, todl tarp jos ali atsirandantiems santykiams reguliuoti taikomos CK nuomos santykiams reguliuoti taikomos taisykls.
alys. Panaudos davjais ir panaudos gavjais gali bti veiksns fiziniai asmenys; dalinai veiksns fiziniai asmenys (nuo 14 m. iki 18 m. leidiam smulki sandri ribose); juridiniai asmenys; mons, neturinios juridinio asmens teisi (j teisnumo ribose).

6.632 straipsnis. Panaudos davjas Perduoti daikt neatlygintinai naudotis kitam asmeniui turi teis tik to daikto savininkas arba kiti statym ar daikto savininko galioti asmenys. 6.630 straipsnis. Neatlygintinio naudojimosi daiktu sutarties sudarymo apribojimai Pelno siekiantys juridiniai asmenys neturi teiss panaudos pagrindais perduoti daikt neatlygintinai naudotis asmenims, kurie yra i juridini asmen steigjai, dalyviai ar organ nariai. Dalykas. Panaudos sutarties dalyku gali bti: 1) daiktas, turintis individualius poymius, 2) nesuvartojamas daiktas, 3) daiktas, kuriuo tenkinami panaudos gavjo poreikiai.
137

Forma. Bendros nuomos sutari taisykls: ilgesniam kaip vieneri met terminui turi bti raytin; nekilnojamj daikt panaudos sutartis, sudaroma ilgesniam kaip vieneri met terminui, prie treiuosius asmenis gali bti panaudota tik tuo atveju, jeigu ji statym nustatyta tvarka registruota vieame registre. Terminai. Kaip ir nuomos sutartims: panaudos sutartis gali bti terminuota arba neterminuota, taiau visais atvejais sutarties terminas negali bti ilgesnis kaip vienas imtas met. Jeigu pasibaigus sutarties terminui panaudos gavjas daugiau kaip deimt dien toliau naudojasi turtu ir panaudos davjas tam neprietarauja, tai laikoma, kad sutartis tapo neterminuota. ali teiss ir pareigos. Panaudos davjas: 1. Panaudos davjas privalo perduoti daikt panaudos gavjui tokios bkls, kuri atitinka sutarties nustatytas slygas ir daikto naudojimo paskirt. Daiktas perduodamas panaudos gavjui kartu su daikto priklausiniais ir jo dokumentais (naudojimo instrukcija, techninis pasas ir kt.), jeigu sutartis nenumato ko kita. Panaudos davjas atsako u perduoto neatlygintinai naudotis daikto trkumus, kuri jis tyia ar dl didelio neatsargumo neaptar sutarties sudarymo metu, ir u panaudos gavjui dl i trkum padaryt al. 2. Sudarant daikto perdavimo naudotis neatlygintinai sutart, panaudos davjas privalo spti panaudos gavj apie treij asmen teises perduodam daikt. Jeigu i pareiga nevykdoma, panaudos gavjas turi teis reikalauti nutraukti sutart ir atlyginti tiesioginius nuostolius. Panaudos gavjas: 1. 6.636 straipsnis. Panaudos gavjo pareiga ilaikyti ir saugoti daikt Panaudos gavjas privalo ilaikyti ir saugoti jam pagal sutart perduot daikt, taip pat daryti turto einamj ir kapitalin remont bei apmokti visas daikto ilaikymo ilaidas, jeigu sutartis nenumato ko kita. 2. 6.637 straipsnis. Panaudos gavjo pareiga naudoti daikt pagal paskirt 1. Panaudos gavjas privalo naudoti jam perduot daikt tik pagal sutartyje numatyt paskirt. 2. Be iankstinio raytinio panaudos davjo sutikimo panaudos gavjas neturi teiss duoti gautj daikt naudotis treiajam asmeniui. 3. Panaudos gavjas neatsako u atsitiktin daikto uvim ar sugedim jo normalaus naudojimo pagal sutartyje numatyt paskirt metu. 4. 6.639 straipsnis. Atsakomyb u al, padaryt tretiesiems asmenims U al, padaryt tretiesiems asmenims naudojant daikt, perduot pagal panaudos sutart, atsako panaudos gavjas, jeigu nerodo, kad ala atsirado dl panaudos davjo ar asmens, kuriam tas daiktas perduotas panaudos davjo sutikimu, tyios ar didelio neatsargumo. 5. Paado perduoti daikt neatlygintinai naudotis nevykdymas be pakankamo pagrindo suteikia panaudos gavjui teis ilaid, susijusi su panaudos pagrindais perduodamo daikto primimu, atlyginim. 6. Jeigu daikto priklausiniai ir dokumentai nebuvo perduoti, o be j panaudos gavjas negali naudoti daikto pagal paskirt arba daikto naudojimas be priklausini ir dokument panaudos gavjui netenka prasms, tai panaudos gavjas turi teis reikalauti i panaudos davjo perduoti jam daikto priklausinius ir dokumentus arba nutraukti sutart ir reikalauti, kad panaudos davjas atlygint nuostolius.
138

7. Panaudos gavjas, nustats neaptartus jam perduoto daikto trkumus, savo pasirinkimu turi teis reikalauti, kad panaudos davjas juos neatlygintinai paalint arba atlygint trkum alinimo ilaidas, arba nutraukti sutart ir atlyginti tiesioginius nuostolius. 38.7. Sutarties pasibaigimas.
Panaudos sutartis, be bendrj prievolms pasibaigti pagrind, pasibaigia taip pat, atsisakius panaudos sutarties:

6.642 straipsnis. Teis atsisakyti daikto neatlygintinio naudojimo sutarties 1. Kiekviena daikto neatlygintinio naudojimo sutarties alis bet kada turi teis nutraukti neterminuot panaudos sutart, spjusi apie tai kit al prie tris mnesius, jeigu sutartis nenustato kitokio termino. 2. Jeigu ko kita nenustato sutartis, panaudos gavjas turi teis bet kada nutraukti ir terminuot panaudos sutart, spjs kit al apie numatom sutarties nutraukim ne vliau kaip prie vien mnes.
Nutraukus prie termin panaudos sutart:

6.641 straipsnis. Daikto neatlygintinio naudojimo sutarties nutraukimas prie termin 1. Panaudos davjas turi teis reikalauti sutart nutraukti prie termin, jeigu panaudos gavjas: 1) naudoja daikt ne pagal paskirt; 2) nevykdo pareigos ilaikyti ir saugoti daikt; 3) i esms pablogina daikto bkl; 4) be panaudos davjo sutikimo perduoda daikt treiajam asmeniui. 2. Panaudos davjas taip pat turi teis reikalauti nutraukti daikto neatlygintinio naudojimo sutart, jeigu dl nenumatyt ir nepaprast aplinkybi tas daiktas yra skubiai ir neivengiamai reikalingas paiam panaudos davjui. 3. Panaudos gavjas turi teis reikalauti nutraukti sutart prie termin, jeigu: 1) nustatomi daikto trkumai, dl kuri normaliai naudotis daiktu nemanoma arba pasidaro labai sunku, o apie tuos trkumus sutarties sudarymo metu jis neinojo ir negaljo inoti; 2) daiktas dl aplinkybi, u kurias panaudos gavjas neatsako, tampa negalimu naudoti pagal paskirt; 3) sutarties sudarymo metu panaudos davjas nespjo jo apie treij asmen teises t daikt; 4) panaudos davjas neperduoda daikto priklausini 38. 8. Turto nuomos ir panaudos sutarties ali atsakomyb ??? (SILAU PATIEMS I TO KAS IDSTYTA. Vileita to neakcentavo). 39 TEMA. GYVENAMOSIOS PATALPOS NUOMA. 39.1. Gyvenamj patalp rys - pagal tai, kam ios patalpos priklauso: 1) fiziniams asmenims; 2) valstybei ar savivaldybms; 3) juridiniams asmenims. 39.2. Teisinis gyvenamosios patalpos nuomos santyki reguliavimas. 1992 m. Aukiausioji Taryba, dar galiojant But Kodeksui, prim statym dl CK 30 skirsnio pakeitimo: 318 straipsnis. iame skirsnyje reglamentuojama gyvenamj patalp nuomos sutari, pagrst Gyventoj apsirpinimo gyvenamosiomis patalpomis statymu, sudarymo, vykdymo ir pasibaigimo tvarka. Kitoms patalpoms liko galioti But Kodeksas. Taigi patalp nuom iki 1998 m. birelio mn. (panaikintas But Kodeksas) reglamentavo du statymai: But Kodeksas ir CK 30 skirsnis. Problema: But Kodeksas draud ikeldinti nuominink u nuompinigi nemokjim. Tokia situacija nenormali, todl 1998 m. But Kodekso galiojimas panaikintas. Nuo 2001 liepos 1 d. naujas LR CK 39.3. Teisini gyvenamosios patalpos nuomos santyki atsiradimo pagrindas.
139

Gyvenamosios patalpos nuomos teisiniai santykiai yra sutartinio pobdio. Jie gali atsirasti tik fiziniam asmeniui sudarius nuomos sutart su gyvenamosios patalpos savininku. Gyvenamosios patalpos sutarties sudarymo teisiniai pagrindai skiriasi priklausomai nuo to, kam priklauso patalpos:

6.577 straipsnis. Sutarties sudarymo pagrindai 1. Valstybs ar savivaldybi gyvenamj patalp nuomos sutartys sudaromos remiantis valstybs ar savivaldybs institucijos sprendimu. moni, staig ar organizacij savo darbuotojams nuomojam gyvenamj patalp nuomos sutartys sudaromos kolektyvinje sutartyje, o jeigu tokia sutartis nesudaroma, administracijos ir darbuotoj susitarimu numatytais pagrindais ir tvarka. 2. moni, staig ar organizacij ir fizini asmen komercinmis slygomis (siekiant pelno) nuomojam gyvenamj patalp nuomos sutartys sudaromos ali susitarimu. 39.4. Asmen, kuriems reikia valstybs paramos apsirpinant gyvenamosiomis patalpomis, skaita. Gyvenamj patalp suteikimo tvarka. Reglamentuoja Gyventoj apsirpinimo gyvenamosiomis patalpomis statymas: 9 straipsnis. Teis valstybs param apsirpinti gyvenamosiomis patalpomis pilieiai turi, kai yra bent viena i i slyg: 1) gyvena nuomojamame ar nuosavame name, bute, kuriame kiekvienam eimos nariui tenka ploto maiau negu (10 kvadratini metr slyginio ploto, tenkanio vienam eimos nariui); 2) nuomoja gyvenamsias patalpas i fizini asmen arba komercinmis slygomis i moni, organizacij, taip pat gyvena buvusiems savininkams grintuose namuose (butuose) nepriklausomai nuo gyvenamosios patalpos dydio; 3) vienai eimai gyventi pritaikytame bute (name) gyvena dvi ar daugiau eim arba vieno kambario bute gyvena trys ir daugiau asmen. Atskira eima taip pat laikomas neveds (netekjusi) eimos narys nuo 18 met; 4) gyvena tarnybiniame bute, bendrabutyje; 5) grta ar yra gr i tremties ir neturi gyvenamojo ploto arba turi jo maiau nei nurodyta io statymo 8 straipsnio pirmojoje dalyje. Pilieiai, neturj teiss valstybs param, pablogin savo bsto slygas perleisdami, pakeisdami turimas gyvenamsias patalpas ar persikeldami i gyvenamj patalp kitas, kuriose gyvenant gali bti gyta teis valstybs param, teis bti rayti eil valstybs paramai gauti gyja prajus 5 metams nuo bsto slyg pabloginimo. 10 straipsnis. Valstybs paramos formos Pilieiai, turintys teis valstybs param apsirpinti gyvenamosiomis patalpomis, gali nustatyta tvarka pasirinkti ir pasinaudoti viena i i paramos form: 1) gauti kredit lengvatinmis slygomis arba subsidijas gyvenamajam namui ar butui pasistatyti arba nusipirkti; 2) isinuomoti savivaldybs gyvenamsias patalpas, taikant savivaldybi reguliuojamus nuomos mokesio tarifus. 16 straipsnis. Piliei, pageidaujani gauti valstybs param, registravimas Pilieiai, turintys teis valstybs param, registruojami ir parama jiems suteikiama savivaldybse pagal gyvenamj viet. Gavs pilieio praym, savivaldybs valdymo organas per mnes j inagrinja ir priima sprendim - registruoti piliet valstybs paramai gauti ar neregistruoti. 17 straipsnis. Piliei eils valstybs paramai gauti Valstybs paramai gauti sudaromos trys eils. Visos eils sudaromos atsivelgiant piliei, turini teis gauti valstybs param, eimos nari skaii, turim gyvenamj patalp kiekybin ir kokybin charakteristik, buvimo eilje laik ir
140

kitus kriterijus. Piliei eiles valstybs paramai gauti sudaro ir tvirtina savivaldybs meras (valdyba). Piliei eils valstybs paramai gauti yra vieos. Savivaldybs sudaro galimyb suinteresuotiems asmenims su jomis susipainti. 39.5. Gyvenamosios patalpos nuomos sutarties svoka, rys, forma, terminai. Svoka. 6.576 straipsnis. Gyvenamosios patalpos nuomos sutarties samprata Gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi nuomotojas sipareigoja suteikti u mokest gyvenamj patalp nuomininkui laikinai valdyti ir naudoti j gyvenimui, o nuomininkas sipareigoja naudotis ia patalpa pagal paskirt ir mokti nuomos mokest.
Sutartis dvial, atlygintin, konsensualin (jeigu nuomotojas patalpos neperduoda, nuomininkas turi teis reikalauti perduoti patalp ir atlyginti udelsimu padarytus nuostolius).

Rys. 1 kriterijus: kam priklauso nuomojamos patalpos fiziniams asmenims priklausani patalp nuomos sutartys; valstybei ar savivaldybms priklausani gyvenamj patalp nuomos sutartys; juridiniams asmenims priklausani gyvenamj patalp nuomos sutartys; 2 kriterijus: pagal gyvenamj patalp paskirt: tarnybini gyvenamj patalp nuomos sutartys; gyvenamj patalp bendrabuiuose nuomos sutartys; gyvenamj patalp viebuiuose, nakvyns namuose, gydymo ir socialins globos institucij patalpose nuomos sutartys.
3 kriterijus: kaip nustatomos nuomos sutarties slygos:

slygos nustatomos ali susitarimu komercins sutartys; pagrindines slygas nustato norminiai aktai. Forma. 6.579 straipsnis. Sutarties forma 1. Gyvenamosios patalpos nuomos sutartis, kai nuomotojas yra valstyb, savivaldyb ar juridinis asmuo, turi bti sudaroma ratu. J pasirao galiotas pareignas ir nuomininkas. Kylus ginui ir nesant sutarties galima remtis faktinmis aplinkybmis (mokjo nuompinigius, nuompinigiai buvo priimami ir pan.) 2. Nuomos sutartys tarp fizini asmen gali bti sudaromos odiu. 3. Terminuota gyvenamosios patalpos nuomos sutartis, nepaisant, kas yra jos alis, turi bti sudaroma ratu. 4. Gyvenamosios patalpos nuomos sutartis gali bti panaudota prie treiuosius asmenis tik registravus j statym nustatyta tvarka vieame registre. Terminai. 6.582 straipsnis. Sutarties terminas 1. Gyvenamosios patalpos nuomos sutartis gali bti neterminuota arba terminuota. 2. Raytin nuomos sutartis laikoma sudaryta, kai alys j pasirao, o odin nuo ali susitarimo dl sutarties slyg arba leidimo apsigyventi gyvenamojoje patalpoje dienos. 3. Terminuota sutartis, kurios terminas apibrtas tam tikru vykiu, tampa neterminuota, jei tas vykis nevyksta. Kai vykio data nukeliama vlesniam laikui, nustatytas sutarties terminas perkeliamas. 4. alys gali atnaujinti gyvenamosios patalpos terminuot nuomos sutart sudarydamos nauj terminuot arba neterminuot nuomos sutart.
Tarnybini gyvenamj patalp nuomos sutartis sudaroma tam laikui, kol nuomininkas dirba nurodytose pareigose. Nuomos sutarties termin apibria darbo sutarties terminas. Pasibaigus iam terminui nuomininkas gali bti ikeldinamas. Nuomos sutartis gali bti sudaryta mokymosi laikui. 39.6. Sutarties dalykas, sutarties alys.

Dalykas. 6.581 straipsnis. Sutarties dalykas

141

Gyvenamj patalp nuomos sutarties dalyku gali bti tik tinkamas gyventi gyvenamasis namas ar jo dalis, atskiras butas arba izoliuota gyvenamoji patalpa i vieno ar keli kambari ir su ja susijusi pagalbini patalp. Savarankikos nuomos sutarties dalyku negali bti kambario dalis arba kambarys, susijs su kitu kambariu bendru jimu (pereinamieji kambariai), taip pat pagalbins patalpos (virtuvs, koridoriai, sandliukai ir pan.). Butuose, kurie nuomojami pagal atskiras nuomos sutartis keliems nuomininkams, tokios pagalbins patalpos gali bti inuomojamos bendram naudojimui.
Izoliuota patalpa tokia, kuri galima patekti nepereinant per kit kambar ir i kurio nepereinant galima patekti bendro naudojimo patalpas.

alys. 6.578 straipsnis. Sutarties alys 1. Gyvenamosios patalpos nuomos sutarties alys yra nuomotojas ir nuomininkas. 2. Nuomotojas yra gyvenamj patalp savininkas ar asmuo, jas valdantis kitu teisiniu pagrindu. Nuomotoju gali bti gyvenamj patalp nuomininkas, kuris statym nustatyta tvarka sudaro subnuomos sutart. 3. Nuomininkas yra fizinis asmuo, kuris savo vardu ir dl savo, savo eimos bei buvusi eimos nari interes sudaro gyvenamosios patalpos nuomos sutart. Jeigu gyvenamojoje patalpoje liko nepilnametis, neturintis tv arba negalintis gyventi kartu su jais, gyvenamj patalp nuomos sutart jo vardu gali sudaryti statym galiotas asmuo. 5. Juridiniams asmenims gyvenamoji patalpa gali bti suteikta valdymui ir (arba) naudojimui nuomos ar kitokios sutarties pagrindu. Toki gyvenamj patalp juridinis asmuo gali naudoti tik fiziniams asmenims apgyvendinti.
Kodl Nuomininkas yra fizinis asmuo ? Jeigu gyvenamasias patalpas nuomoja juridinis asmuo, tai nuomos santykius reglamentuoja CK XXVIII skyrius (Nuoma). Esm: juridiniams asmenims netaikomos lengvatos nustatytos fiziniams asmenims. 39.7. Gyvenamosios patalpos nuomininko eimos nariai, j teisin padtis.

6.588 straipsnis. Nuomininko eimos nariai 1. Nuomininko eimos nariai yra kartu gyvenantys sutuoktinis (sugyventinis) j nepilnameiai vaikai, nuomininko ir jo sutuoktinio tvai. 2. Pilnameiai vaikai, j sutuoktiniai (sugyventiniai) ir nuomininko vaikaiiai priskiriami prie eimos nari, jei jie su nuomininku turi bendr k. 3. Globjai ir globotiniai, apsigyven globjo arba globotinio gyvenamojoje patalpoje, negyja globjo ar globotinio eimos nari teisi. Jeigu globai pasibaigus jie toliau kartu gyvena ir bendrai tvarko nam k, tai bet kurio i j reikalavimu eimos nariu gali bti pripainti teismo tvarka. 4. Artimieji giminaiiai, kiti ilaikytiniai, kartu su nuomininku, jo eimos nariais ar vienu i j igyven ne maiau kaip vienerius metus ir su jais bendrai tvark nam k, teismo tvarka gali bti pripainti nuomininko eimos nariais. 5. Tvai, pilnameiai vaikai ir j sutuoktiniai (sugyventiniai), apsigyvendami nuomojamoje patalpoje, gyja eimos nari teises, jei jie su nuomininku turi bendr k ir jei nuomininkas bei jo eimos nariai su tuo sutinka.
Svarbu ! 1) Nuomininko eimos nariai yra kartu gyvenantys sutuoktinis (sugyventinis), j nepilnameiai vaikai, nuomininko ir jo sutuoktinio tvai. Pvz.: moteris turi but, sudar santuok, bet vyro bute nepriregistravo. is kreipsi teism, kad j keldint ir priregistruot, nes jis eimos narys. Teismas atmet iekin, nes vyras nra nuomininko eimos narys, trksta esmins kodekse numatytos slygos (vyras nebuvo priimtas ir apgyvendintas buto savininko). 142

2) Kiti straipsnyje minimi asmenys laikomi eimos nariais jeigu jie ne tik gyvena kartu su nuomininku, bet ir su nuomininku turi bendr k. 3) Tvai, pilnameiai vaikai ir j sutuoktiniai (sugyventiniai), apsigyvendami nuomojamoje patalpoje, gyja eimos nari teises, jei jie su nuomininku turi bendr k ir jei nuomininkas bei jo eimos nariai su tuo sutinka. Jeigu tokio sutikimo nebus, eimos nario teisi negys. Pvz.: Tvas apgyvendino pamot be pilnamei sn sutikimo; kylus teisminiam ginui, pamot teismas ikeldino, nes nebuvo nuomininko eimos nari sutikimo. eimos nari teisin padtis.

6.589 straipsnis. Nuomininko eimos nari teiss ir pareigos 1. Gyvenamosios patalpos nuomininko eimos nariai turi tokias pat teises ir pareigas, atsirandanias i gyvenamosios patalpos nuomos sutarties, kaip ir nuomininkas. Svarbu kylus ginams buto padalijimo ar kitais klausimais. Ivykus asmeniui, kuris sudar nuomos sutart (nuomininkui), liko gyventi kiti asmenys. Jeigu jie nuomininko eimos nariai jie turi teis ias patalpas. 2. Fiziniai asmenys, nustoj bti nuomininko eimos nariais, bet toliau gyvenantys nuomojamoje patalpoje, turi tokias pat teises ir pareigas kaip ir nuomininkas bei jo eimos nariai. Pvz.: jeigu nuomininkas nemoka nuomos mokesi, jie gali bti iiekoti i bet kurio eimos nario. 6.590 straipsnis. eimos nari teis apsigyventi nuomojamoje patalpoje 1. Pagal nuomos sutart gyvenamojoje patalpoje turi teis apsigyventi tie nuomininko eimos nariai ir buv eimos nariai, kurie yra vardyti sutartyje. Jei ie asmenys per eis mnesius nuo sutarties sudarymo gyvenamojoje patalpoje neapsigyvena, teis apsigyventi joje praranda. Laikinai ivykusiems is terminas pradedamas skaiiuoti nuo io kodekso 6.591 straipsnyje nustatyto laiko pasibaigimo (6 mn.), o jei ie asmenys sugro anksiau, nuo j sugrimo dienos. 2. Valstybs ar savivaldybs gyvenamosios patalpos nuomininkas ar pilnameiai jo eimos nariai kit pilnamei eimos nari sutikimu nuomojamoje gyvenamojoje patalpoje turi teis apgyvendinti sutuoktin (sugyventin), vaikus, savo ir sutuoktinio tvus. Nepilnameiams vaikams apgyvendinti pas j tvus io sutikimo nereikia. moni, staig, organizacij ir fizini asmen gyvenamj patalp, inuomojam komercinmis slygomis, nuomininkas apgyvendinti ioje dalyje nurodytus asmenis turi teis tik nuomotojo leidimu. Tokio leidimo nereikia apgyvendinti nuomininko ar jo eimos nario sutuoktiniui (sugyventiniui) ir nepilnameiams j vaikams. Gyvenamosios patalpos nuomos sutartyje gali bti numatomos ir kitos eimos nari apgyvendinimo slygos. 3. Apgyvendintas eimos narys gyja lygias su kitais nuomininko eimos nariais ir buvusiais eimos nariais teises nuomojam gyvenamj patalp ir pareigas, jei apsigyvendamas nebuvo susitars kitaip.
T.y. jeigu komercinmis slygomis inuomojate nuomininkui but, jis be leidimo gali apgyvendinti sutuoktin ir nepilnameius vaikus. Tvams vus, vaikai ilaiko teis but, nes sutinkamai su LR vaiko teisi apsaugos statymu nalaitis ar liks be globos vaikas negali bti ikeldintas i bsto. Vaikai, net ir kartu su globju, iki pilnametysts gals gyventi bute nemokdami u j. Ribojama privaios nuosavybs teis? 39.8. Gyvenamosios patalpos nuomos sutarties ali teiss ir pareigos. 1. Teis naudotis gyvenamja patalpa. Tai teis gyventi isinuomotoje patalpoje, arba, laikantis nustatyt apribojim, naudoti j komercinei kinei veiklai. 1992 m. nutarimu priimtos Gyvenamj patalp naudojimo komercinei kinei veiklai taisykls draudia rengti sprogstamj mediag parduotuves, buitini paslaug mones, pirtis, stiklo taros supirktuves, viebuius ir kt..

2. Teis subnuomoti gyvenamj patalp. 6.595 straipsnis. Gyvenamosios patalpos subnuoma 1. Gyvenamosios patalpos nuomininkas, gavs kartu su juo gyvenani eimos nari ir nuomotojo raytin sutikim, turi teis gyvenamj patalp subnuomoti. Gyvenamosios patalpos subnuomos sutartis gali bti sudaroma ir odiu, ir ratu, ir terminuotam, ir
143

neterminuotam laikui, taiau subnuomos sutarties terminas negali bti ilgesnis u nuomos sutarties termin. 2. Gyvenamosios patalpos subnuomos mokestis nustatomas ali susitarimu. 3. Pasibaigus subnuomos terminui, subnuomininkas neturi pirmumo teiss atnaujinti sutart ir nuomininko reikalavimu turi patutinti pagal nuomos sutart turt patalp. Jeigu subnuomos sutartis sudaryta nenurodant termino, nuomininkas privalo prie tris mnesius spti subnuominink apie subnuomos sutarties nutraukim. Jeigu subnuomininkas atsisako patutinti gyvenamj patalp, jis turi bti teismo tvarka ikeldintas ir kita gyvenamoji patalpa jam nesuteikiama. 4. Sudarius subnuomos sutart, atsakingu pagal nuomos sutart nuomotojui ir toliau lieka nuomininkas. 3. Teis apgyvendinti laikinus gyventojus. 6.596 straipsnis. Laikini gyventojai 1. Nuomininkas ir jo eimos nariai, tarpusavyje susitar ir i anksto prane nuomotojui, gali leisti gyvenamojoje patalpoje, kuria jie naudojasi, laikinai gyventi kitiems asmenims (laikiniems gyventojams), nesudarydami su jais subnuomos sutarties ir neimdami mokesio u naudojimsi patalpa. Laikini gyventojai nuomininko arba jo eimos nari reikalavimu privalo tuojau isikelti i patalpos. Jeigu jie atsisako isikelti i patalpos, nuomininkas ir jo eimos nariai turi teis reikalauti per teism ikeldinti laikinus gyventojus nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. 2. U laikin gyventoj veiksmus nuomotojui atsako nuomininkas. 3. Nuomotojas turi teis neleisti apgyvendinti laikin gyventoj, jeigu j apgyvendinimas paeist sanitarinius higienos reikalavimus ar kelt grsm aplinkini sveikatai ir saugumui arba paeist nuomotojo teistus interesus. Laikinai gali tstis ir ilgai, pvz.: studentas pas dde apsigyvena 5 m. 4. Teis keistis gyvenamosiomis patalpomis. tik Savivaldybs gyvenamosioms patalpoms !!! 6.608 straipsnis. Keitimasis gyvenamosiomis patalpomis 1. Valstybs ar savivaldybi gyvenamj patalp nuomininkas, gavs kartu su juo gyvenani pilnamei eimos nari, skaitant laikinai ivykusius, raytin sutikim ir nuomotojui sutikus, gali keistis nuomojama gyvenamja patalpa su kitu valstybs ar savivaldybi gyvenamj patalp nuomininku. 2. Valstybs ar savivaldybs atsisakymas sutikti, kad bt keiiamasi gyvenamosiomis patalpomis, gali bti ginijamas teismo tvarka. 5. Teis gyvenamj patalp laikinai ivykus tik Savivaldybs gyvenamosioms patalpoms !!! 6.591 1. Laikinai ivykusiems nuomininkui, jo eimos nariui ar buvusiam eimos nariui, teis valstybs ar savivaldybs gyvenamj patalp paliekama eiems mnesiams su slyga, jeigu bus mokamas nuomos mokestis ir mokestis u komunalines paslaugas. Jeigu ivykdamas turjo tiksl ivykti nuolatos, teis gyvenamas patalpas prarandama nuo ivykimo momento (ei mn. terminas neskaiiuojamas). 2. Laikinai ivykusiems nuomininkui, jo eimos nariui ar buvusiam eimos nariui, teis valstybs ar savivaldybs gyvenamj patalp paliekama visam ivykimo laikui iais atvejais: 1) ivykusiems gydytis vis gydymosi laik; 2) ivykusiems mokytis vis mokymosi, studij laik; 3) ivykusiems ilgalaik komandiruot usien vis komandiruots laik; 4) ivykusiems eiti globjo ar rpintojo pareig vis i pareig jimo laik; 5) vaikams, atiduotiems aukljimo staig, giminaiiams, globjui ar rpintojui, vis vaik ten buvimo laik;
144

6) paauktiems privalomj karo tarnyb ar tarnaujantiems tarptautini operacij kariniame vienete statym nustatyt tarnybos laik; 7) suimtiems vis tardymo ir teismo laik. 3. Pasibaigus io straipsnio 2 dalyje numatytoms aplinkybms, laikinai ivykusiam nuomininkui, jo eimos nariui ar buvusiam eimos nariui teis nuomojam gyvenamj patalp ilieka dar eis mnesius. 4. Pasibaigus io straipsnio 3 dalyje nurodytam terminui, laikinai ivyks nuomininkas, jo eimos narys ar buvs eimos narys praranda teis nuomojam gyvenamj patalp. 5. Jei laikinai ivykusj, kuris gro po nustatyto termino, pasilik nuomininkas, pilnameiai eimos nariai ir buv eimos nariai priima gyventi nuomojamoje patalpoje, jo prarasta teis nuomojam gyvenamj patalp laikoma atnaujinta. 6. Laikinai ivykusiojo reikalavimu teismas gali pripainti jam teises nuomojam gyvenamj patalp, jei bus nustatyta, kad iame straipsnyje nustatyt laik jis praleido dl svarbi prieasi. 7. Laikinai ivykusio fizinio asmens teis gyvenamj patalp pasibaigia pirma iame straipsnyje nustatyto laiko, kai nutrksta gyvenamj patalp nuomos sutartis, jei sutartyje nenustatyta kitaip. 6.592 straipsnis. Valstybs ar savivaldybs gyvenamosios patalpos, i kurios laikinai ivyko nuomininkas, jo eimos narys ar buvs eimos narys, naudojimo tvarka Laikinai ivykusio valstybs ar savivaldybs gyvenamosios patalpos nuomininko, jo eimos nario ar buvusio eimos nario patalpa turi teis naudotis pasilik eimos nariai ir buv eimos nariai. Jei nuomininko, jo eimos nari ar buvusi eimos nari nelieka, tai ivyksts nuomininkas gyvenamj patalp gali inuomoti pagal subnuomos sutart arba joje gali bti apgyvendinti laikini gyventojai. Laikinai ivykusiajam sugrus, subnuomininkas ar laikinasis gyventojas turi tuoj pat patutinti gyvenamj patalp, o asmenys, nepatutin gyvenamosios patalpos, be jokio iankstinio spjimo ikeldinami ir kita gyvenamoji patalpa jiems nesuteikiama. 6.593 straipsnis. Valstybs ar savivaldybs gyvenamosios patalpos rezervavimas Jeigu nuomininkas, jo eimos narys ar visi nuomininko eimos nariai ivyksta kit vietov ar usien ilgiau kaip eiems mnesiams, jo nuomojama valstybs ar savivaldybs gyvenamoji patalpa gali bti rezervuojama. Gyvenamoji patalpa rezervuojama su slyga, jeigu bus mokamas nuomos mokestis ir mokestis u komunalines paslaugas. Sprendim rezervuoti priima atitinkama valstybs ar savivaldybs institucija. Atsisakymas rezervuoti gali bti ginijamas teismo tvarka. Gyvenamosios patalpos rezervavimas forminamas raytine atitinkamos valstybs ar savivaldos institucijos ir ivykstanij sutartimi, jeigu pasiliekantys eimos nariai sutinka. Savo sutikim pasiliekantieji duoda pasiraydami rezervavimo sutartyje. Atsisakymas duoti sutikim gali bti ginijamas teismo tvarka. 6.594 straipsnis. Naudojimasis rezervuota valstybs ar savivaldybs gyvenamja patalpa 1. Jeigu ivyksta ne visi eimos nariai, rezervuota valstybs ar savivaldybs gyvenamja patalpa naudojasi pasilikusieji. Jeigu ivyksta nuomininkas ir visi jo eimos nariai, nuomininkas turi teis palikti gyvenamj patalp naudotis pagal subnuomos sutart kitiems asmenims arba apgyvendinti joje laikinus gyventojus. Rezervavimo sutartyje gali bti numatoma, jog valstyb ar savivaldyb inuomos gyvenamj patalp pagal terminuot nuomos sutart.
145

2. Sugrus rezervuotos gyvenamosios patalpos nuomininkui ar jo eimos nariui, j reikalavimu asmenys, apgyvendinti toje gyvenamojoje patalpoje, turi tuoj pat j patutinti, nepaisant rezervavimo termino pasibaigimo. 3. Asmenys, nepatutin rezervuotos gyvenamosios patalpos, be jokio iankstinio spjimo ikeldinami ir kita gyvenamoji patalpa jiems nesuteikiama.
Nuomininko pareigos. 1. Isaugoti ir tinkamai eksploatuoti gyvenamj patalp ir joje esanius renginius; 2. Mokti nuompinigius ir mokest u komunalines paslaugas.

6.583 straipsnis. Gyvenamosios patalpos nuomos mokestis 1. U gyvenamosios patalpos nuom nuomininkas moka nuomos mokest (buto nuompinigius). 2. Gyvenamosios patalpos nuomos mokest nuomininkas turi sumokti kas mnes, ne vliau kaip iki kito, po igyventojo, mnesio dvideimtos kalendorins dienos, jeigu ali susitarimu nenustatytas kitas terminas. Valstybs ir savivaldybi gyvenamj patalp nuomos mokestis apskaiiuojamas Vyriausybs nustatyta tvarka. 3. moni, staig ir organizacij savo darbuotojams nuomojam gyvenamj patalp nuomos mokestis nustatomas kolektyvinje sutartyje, o organizacijoje, kurioje tokia sutartis nesudaroma, administracijos ir darbuotoj susitarimu, taiau maksimalus nuomos mokesio dydis negali bti didesnis u Vyriausybs nustatyta tvarka patvirtint maksimal nuomos mokest. 4. moni, staig, organizacij ir fizini asmen komercinmis slygomis inuomojam gyvenamj patalp nuomos mokesio dydis nustatomas ali susitarimu, taiau maksimalus nuomos mokesio dydis negali bti didesnis u Vyriausybs nustatyta tvarka patvirtint maksimal nuomos mokest. 5. Nuomotojas neturi teiss reikalauti mokti nuomos mokest i anksto, iskyrus nuomos mokest u pirmj nuomos mnes. 6. Gyvenamosios patalpos nuomos sutartyje gali bti numatyta, kad ali susitarimu nuomos mokestis gali bti perskaiiuojamas, bet ne daugiau kaip vien kart per metus. Nuomos sutarties slygos, suteikianios teis nuomotojui vienaalikai perskaiiuoti nuomos mokest arba reikalauti jo perskaiiavimo neprajus dvylikai mnesi po nuomos sutarties sudarymo ar daugiau kaip vien kart per metus, negalioja. 7. Kilus tarp ali ginui, nuomininkas turi teis nuomos mokest sumokti depozitin sskait io kodekso 6.56 straipsnio nustatyta tvarka. 6.584 straipsnis. Mokestis u vanden, energij ir komunalines paslaugas 1. Mokestis u alt ir kart vanden, elektros energij, dujas, ilumin energij ir komunalines paslaugas (iukli iveim, lift, bendro naudojimo patalp ir teritorijos valym ir kitas), kai nuomojamos valstybs ar savivaldybi gyvenamosios patalpos, imamas atskirai nuo buto nuompinigi. Mokestis u alt ir kart vanden, elektros energij, dujas, ilumin energij ir komunalines paslaugas mokamas Vyriausybs nustatyta tvarka iki io kodekso 6.583 straipsnio 2 dalyje nustatyto termino. 2. Mokesio u komunalines paslaugas dydiai ir j mokjimo terminai bei tvarka, kai juridiniai asmenys nuomoja gyvenamsias patalpas savo darbuotojams, nustatomi kolektyvine sutartimi, o jeigu organizacijose tokia sutartis nesudaroma, administracijos ir darbuotoj susitarimu. 3. Jeigu juridiniai ir fiziniai asmenys gyvenamsias patalpas inuomoja komercinmis slygomis, mokesio u alt ir kart vanden,
146

elektros energij, dujas, ilumin energij ir komunalines paslaugas klausimai nustatomi ali susitarimu.
39.9. Sutarties pakeitimas ir nutraukumas.

6.598 straipsnis. Sutarties pakeitimas 1. Valstybs ar savivaldybs gyvenamosios patalpos nuomos sutartis gali bti pakeista io kodekso 6.5996.603 straipsniuose numatytais atvejais (sutarties pakeitimas: 1)padalijant but, 2)kai viena gyvenamoji patalpa keiiama kelias, 3) nuomininkams susijungus vien eim, 4) dl kito eimos nario pripainimo nuomininku, 5) perdavus patutint kambar) . Jei nuomininkas, jo eimos nariai ar buv eimos nariai nesutinka keisti nuomos sutarties kolektyvinje sutartyje ar administracijos ir darbuotoj susitarime numatytais pagrindais, ginas tarp gyvenamosios patalpos nuomos sutarties ali sprendiamas teismo tvarka. 2. moni, staig, organizacij ir fizini asmen komercinmis slygomis nuomojam gyvenamj patalp nuomos sutart pakeisti galima tik nuomininkui su nuomotoju susitarus. 3. Pakeitus gyvenamosios patalpos raytin nuomos sutart, sudaroma nauja raytin sutartis, kurioje nurodomi senosios sutarties pakeitimai. 4. Nuomotojas apie numatom nuomos sutarties slyg pakeitim privalo ratu praneti nuomininkui io kodekso 6.607 straipsnio 4 dalyje nustatytais terminais ir tvarka. (nuomotojas turi teis pakeisti nuomos sutarties slygas, taip pat nuomos sutarties termin ir nuomos mokesio dyd, jeigu apie tok slyg pakeitim jis ratu prane nuomininkui ne vliau kaip prie tris mnesius iki nuomos sutarties termino pabaigos ir ne anksiau kaip prie eis mnesius iki nuomos sutarties termino pabaigos. Jeigu nuomos terminas buvo trumpesnis nei dvylika mnesi, praneimas turi bti teiktas nuomininkui ne vliau kaip prie vien mnes iki nuomos sutarties termino pabaigos. Praneime turi bti aikiai nurodytos naujos nuomos sutarties slygos). 6.604 straipsnis. Gyvenamosios patalpos nuomos sutarties pakeitimas nuomininkui nutraukus darbo santykius 1. Jeigu nuomininkas nutraukia darbo santykius su juridiniu asmeniu, kurio gyvenamj patalp jis nuomoja, tai negali bti pagrindas nutraukti gyvenamosios patalpos nuomos sutart. iuo atveju juridinis asmuo gyvenamosios patalpos nuomos sutart gali pakeisti kolektyvinje sutartyje, o organizacijoje, kurioje tokia sutartis nesudaroma, administracijos ir darbuotoj susitarimu nustatytais pagrindais ir tvarka. Ginas tarp juridinio asmens ir nuomininko, jo eimos nari ar buvusi eimos nari dl tokio sutarties pakeitimo sprendiamas teismo tvarka.
Sutarties nutraukimas. 39.10. Fizini asmen ikeldinimo i uimam gyvenamj patalp pagrindai ir tvarka. Nuomininko iniciatyva:

Gyvenamosios patalpos nuomininkas turi teis nutraukti nuomos sutart, prie mnes ratu spjs nuomotoj. Jeigu nuomininkas nevykdo io reikalavimo, nuomotojas turi teis susidariusi nuostoli atlyginim. 2. Iki spjimo termino pabaigos nuomininkas gali ataukti spjim, jei nuomotojas su kitu nuomininku nra sudars tos gyvenamosios patalpos nuomos sutarties. 3. Kai nuomininkas, jo eimos nariai ir buv eimos nariai ivyksta gyventi kitur, gyvenamosios patalpos nuomos sutartis laikoma nutraukta nuo ivykimo dienos.
Nuomotojo iniciatyva: 147

1. Jei nuomininkas nuolat (ne maiau kaip tris mnesius, jeigu sutartis nenumato ilgesnio termino) nemoka buto nuompinigi ar mokesio u komunalines paslaugas, jei nuomininkas, jo eimos nariai ar kiti kartu su juo gyvenantys asmenys ardo ar gadina gyvenamj patalp arba j naudoja ne pagal paskirt, nuomos sutartis gali bti nutraukta ir asmenys ikeldinami i nuomojamos patalpos nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Nuomininkas, jo eimos nariai arba kiti kartu su jais gyvenantys asmenys, kurie netinkamu elgesiu sudaro nemanomas slygas kitiems kartu arba greta gyventi, nuomotojo arba kit asmen, kuriems trukdoma normaliai gyventi, reikalavimu gali bti ikeldinti nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. (6.611) 2. Pasibaigus gyvenamosios patalpos nuomos sutarties terminui, nuomotojo reikalavimu nuomininkas, jo eimos nariai ar buv eimos nariai turi isikelti i gyvenamosios patalpos, o neisiklusieji i jos ikeldinami ir kita gyvenamoji patalpa jiems nesuteikiama. (6.613) 3. 6.614 straipsnis. Gyvenamosios patalpos neterminuotos nuomos sutarties nutraukimas 1. Juridini ir fizini asmen nuomojam komercinmis slygomis gyvenamj patalp neterminuota nuomos sutartis nuomotojo reikalavimu gali bti nutraukta nuominink ratu spjus prie eis mnesius. 2. Pasibaigus io straipsnio 1 dalyje nurodytam terminui, nuomininkas, jo eimos nariai ar buv eimos nariai turi isikelti i gyvenamosios patalpos, o neisiklusieji i jos ikeldinami ir kita gyvenamoji patalpa jiems nesuteikiama. 4. Fiziniai asmenys gali bti ikeldinami i valstybs, savivaldybi, juridini asmen savo darbuotojams inuomot gyvenamj patalp ir jiems suteikiama kita tinkamai rengta gyvenamoji patalpa, jeigu: 1) namas, kuriame yra gyvenamoji patalpa, turi bti nugriautas; 2) gyvenamoji patalpa neilieka po kapitalinio remonto, rekonstrukcijos ar perplanavimo; 3) gyvenamosios patalpos pertvarkomos kitos paskirties patalpas. 2. Kit tinkamai rengt gyvenamj patalp suteikia nuomotojas arba kitas juridinis asmuo, dl kurio interes gyvenamasis namas griaunamas, rekonstruojamas arba perplanuojamas bei gyvenamosios patalpos pertvarkomos kitos paskirties patalpas. (6.616)
Sutarties nutraukimas pagal prokuroro sankcij:

6.615 straipsnis. Ikeldinimas i gresiani sugriti gyvenamj nam, but Jeigu dl stichini nelaimi, gaisro ar techninio susidvjimo valstybs, savivaldybi ar juridini asmen gyvenamoji patalpa gresia sugriti arba tampa netinkama gyventi, fiziniai asmenys i j ikeldinami pagal prokuroro sankcij ir jiems suteikiama kita tinkamai rengta gyvenamoji patalpa. i patalp suteikia pastato, kuriame yra gresianti sugriti arba netinkama gyventi gyvenamoji patalpa, savininkas. Tokiais atvejais ankstesn nuomos sutartis laikoma pasibaigusia 6.617 straipsnis. Kitos tinkamai rengtos gyvenamosios patalpos suteikimas ikeldinamiems asmenims 1. Suteikiama kita tinkamai rengta gyvenamoji patalpa turi bti toje paioje gyvenamojoje vietovje, tinkamai rengta pagal tos vietovs slygas ir atitikti sanitarinius bei techninius reikalavimus. 2. Suteikiama kita tinkamai rengta gyvenamoji patalpa negali bti maesnio ploto ir turti maiau kambari negu anksiau turtoji. Jeigu ankstesnje gyvenamojoje patalpoje naudingasis plotas, tenkantis kiekvienam eimos nariui, buvo maesnis u statym nustatyt,
148

ikeldinant negalima suteikti maesnio ploto, negu yra nustatyta. Suteikiama patalpa turi bti tokia, kad viename kambaryje nebt apgyvendinti vyresni kaip devyneri met skirtingos lyties asmenys, iskyrus sutuoktinius, ir atitikt ikeldinamj sveikatos bkl bei kitas aplinkybes. 3. Nuomininko pageidavimu jam gali bti suteikta ir maesn gyvenamoji patalpa. 4. Teismo sprendime nutraukti nuomos sutart ir ikeldinti nuominink turi bti nurodyta gyvenamosios patalpos, kuri suteikiama ikeldinamajam, bendras plotas ir kambari skaiius.
39.11. Tarnybins gyvenamosios patalpos, j suteikimo tvarka. Ikeldinimas i tarnybini patalp.

6.618 straipsnis. Tarnybini gyvenamj patalp teisinis statusas 1. Tarnybines gyvenamsias patalpas darbdavys skiria apgyvendinti darbuotojams (tarnautojams), atsivelgdamas j darbo (tarnybos) pobd ar statym nustatytas slygas, tokiam laikotarpiui, kol nepasikeiia j darbo (tarnybos) pobdis arba kol nenutrksta darbo (tarnybos) santykiai su darbdaviu, arba kol neinyksta statym nustatytos slygos. 2. Gyvenamosios patalpos prie tarnybini gyvenamj patalp priskiriamos (ibraukiamos) ir darbuotoj, kuriems gali bti suteiktos tarnybins gyvenamosios patalpos, kategorij sraai nustatomi valstybs valdios ar valdymo institucijos, savivaldybs tarybos, juridinio asmens valdymo organo sprendimu.
3. Valstybs valdios ar valdymo institucijos, savivaldybs tarybos, juridiniai asmenys prie tarnybini gyvenamj patalp priskiria tik patutintas jiems nuosavybs (patikjimo) teise priklausanias gyvenamsias patalpas.

Tarnybini gyvenamj patalp suteikimo ir j naudojimo tvarka Remiantis valdymo organo sprendimu, sudaroma tarnybins gyvenamosios patalpos nuomos sutartis. Tarnybini gyvenamj patalp naudojimo ir apskaitos tvark nustato Vyriausyb arba jos galiota institucija. 6.620 straipsnis. Ikeldinimas i tarnybini gyvenamj patalp Pasibaigus darbo sutariai (tarnybai), darbuotojas, kuriam nustatyta tvarka buvo suteikta tarnybin gyvenamoji patalpa, privalo isikelti i nuomojam tarnybini patalp kartu su gyvenaniais eimos nariais. Neisikl i tarnybini gyvenamj patalp fiziniai asmenys ikeldinami ir kita gyvenamoji patalpa jiems nesuteikiama, iskyrus io kodekso 6.616 straipsnyje numatytus atvejus. 6.621 straipsnis. Ikeldinimas i tarnybini gyvenamj patalp suteikiant kit gyvenamj patalp
I tarnybini gyvenamj patalp ikeldinamiems fiziniams asmenims suteikiama kita gyvenamoji patalpa io kodekso 6.616 straipsnyje numatytais atvejais, taip pat kai ikeldinami asmenys yra:

1) darbuotojai (tarnautojai), atleisti i darbo (tarnybos) dl to, kad tapo I ar II grups invalidais dl su darbu (tarnyba) susijusi prieasi; 2) dl su darbu (tarnyba) susijusi prieasi uvusio ar dingusio be inios darbuotojo (tarnautojo) tarnybins gyvenamosios patalpos nuomininko eimos nariai. 6.622 straipsnis. Kitos gyvenamosios patalpos suteikimas ikeldinamiems fiziniams asmenims Kita gyvenamoji patalpa, suteikiama ikeldinamiems fiziniams asmenims, turi bti toje pat gyvenamojoje vietovje ir turi atitikti sanitarinius bei techninius reikalavimus. 6.623 straipsnis. Bendrabuiai 1. Darbininkus, tarnautojus, studentus, moksleivius j darbo ar mokymosi metu galima apgyvendinti bendrabuiuose. Bendrabuiai yra specialiai pastatyti ar iam tikslui rengti gyvenamieji namai. Bendrabui suteikimo ir naudojimosi jais tvarka nustatoma juridini asmen kolektyvinse sutartyse. Organizacijose, kuriose tokia sutartis nesudaroma, i tvarka nustatoma administracijos ir darbuotoj susitarimu, o mokslo ir mokymo staigose i staig valdymo organ sprendimu. 2. Darbuotojai, pasibaigus darbo sutariai ar mokymosi laikui, i bendrabuio ikeldinami, iskyrus io kodekso 6.621 straipsnyje numatytus atvejus. Asmenys, kurie mokosi, pasibaigus mokslo metams, i bendrabuio ikeldinami. Bendrabui gyventojai gali bti ikeldinti nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, jei jie savo netinkamu elgesiu sudaro nemanomas slygas kitiems kartu ar greta gyventi, taip pat jei jie nuolat gadina gyvenamj patalp arba naudoja j ne pagal paskirt.
3. I bendrabui ikeldinama teismo tvarka.

6.624 straipsnis. Draudimas subnuomoti bendrabui patalpas

149

Bendrabuiuose gyvenantys nuomininkai neturi teiss subnuomoti savo nuomojamos gyvenamosios patalpos bei apgyvendinti laikinus gyventojus.

6.625 straipsnis. Laikinas perkeldinimas Nuomotojas prireikus (dl remonto, avarijos ir kt.) turi teis perkeldinti nuominink i vienos bendrabuio gyvenamosios patalpos kit bendrabuio gyvenamj patalp tiek tame paiame, tiek ir kitame pastate toje pat vietovje be nuomininko sutikimo. 6.626 straipsnis. Viebuiai 1. Juridiniai ir fiziniai asmenys turi teis turti viebuius specialiai rengtas patalpas laikinai atvykusiems asmenims apgyvendinti. 2. Viebuiai steigiami ir veikia komercins veiklos slygomis. 3. Fiziniai asmenys, gyvenantys viebuiuose ilgiau, negu buvo susitarta, arba nesumokj u gyvenim viebutyje, arba paeid naudojimosi jais tvark, administracijos teikimu ikeldinami pagal prokuroro sankcij nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.
4. is straipsnis taip pat taikomas gyvenamosios patalpos trumpalaiks nuomos (ne ilgiau kaip dviem mnesiams) sutartims, sudaromoms atostog ir poilsio tikslais.

6.627 straipsnis. Nakvyns namai

Labdaros ar kitais pagrindais steigt nakvyns nam, kuriuose paramos reikalingiems asmenims nemokamai suteikiama nakvyn, veiklos ir naudojimosi taisykles nustato ir savivaldybje jas registruoja steigjai. iomis taisyklmis vadovaujamasi nagrinjant ginus dl naudojimosi nakvyns namais ir dl ikeldinimo i j.

6.628 straipsnis. Gyvenimas gydymo ir globos (rpybos) institucij patalpose Asmenys, kurie gydymo ar globos tikslais laikinai ar nuolat gyvena gydymo ar globos (rpybos) institucij patalpose, nra pripastami nuomininkais. i asmen ir gydymo bei globos (rpybos) institucij santykius nustato atitinkamos paslaug sutartys bei atitinkami statymai. 39.13. Gyvenamj patalp nuoma privatine nuosavybs teise priklausaniuose namuose. Sutarties forma, terminai. Sutarties nutraukimo pargrindai ir tvarka (Viskas jau aprayta pradioje !). 40 tema. Ranga 40.1 Reikia suvokti, kad Rangos bendrosios nuostatos tinka visoms rangos rims. Principe abi 40 ir 41 temas reikia skaityti kartu, nes viena kit papildo. R ranga, VR vartojimo ranga

Rangos sutarties svoka ir reikm.

R 6.644 straipsnis. Rangos sutarties samprata 1. Rangos sutartimi viena alis (rangovas) sipareigoja atlikti tam tikr darb savo rizika pagal kitos alies (usakovo) uduot ir perduoti io darbo rezultat usakovui, o usakovas sipareigoja atlikt darb priimti ir u j sumokti. 2. io skirsnio norm nustatytos taisykls atitinkamai taikomos atskiroms rangos rims (buitin ranga, statybos ranga ir kt.), jeigu ko kita nenustato kit io skyriaus skirsni normos. 3. Rangovo ir usakovo nesieja pavaldumo ar kitokie subordinacijos santykiai. VR 6.672 straipsnis. Vartojimo rangos sutarties samprata 1. Pagal vartojimo rangos sutart, rangovas, usiimantis atitinkamu verslu, sipareigoja pagal fizinio asmens (vartotojo) usakym atlikti tam tikr darb, skirt tenkinti buitinius ar asmeninius usakovo ar jo eimos poreikius, o usakovas sipareigoja priimti darbo rezultat ir u j sumokti. 2. Vartojimo rangos sutariai mutatis mutandis taikomas io kodekso 6.188, 6.350-6.370 straipsniuose nustatytos taisykls. 3. Vartojimo rangos santykiams, nesureguliuotiems io kodekso normomis, taikomi vartotoj gynimo ir kiti, susij su juo, statymai. Rangos sutarties didel reim gamyboje. Pagal i sutart gali bti pagaminti ir individualaus pobdio daiktai. Gamybinis bus ir patalpos remontas, buitins technikos remontas, pertvarkymas ir t.t..

40.2 Rangos sutarties rys.

Konsensualins, dvials, atlygintins. Konsensualiniu vadiname sandor, kuris laikomas sudarytu nuo to momento, kai alys tarpusavyje susitar dl vis esmini jo punkt ir statymo nustatyta forma reikia suderint vali. Dvialmis vadinamos tokios sutartys, kuriose abi alys turi reikalavimo teises ir jas atitinkanias pareigas. itokioje sutartyje kiekviena i ali yra kartu ir kreditorius, ir skolininkas.
150

Atlygintini yra tie sandoriai, kuriais remdamasi viena alis atlieka kitai aliai tam tikrus veiksmus (perduoda daikt, atlieka darbus ir t.t.), gaudama i jos materialin ekvivalent (atlyginim). 40.3 Rangos sutarties alys, forma ir slygos. Sutarties alimis gali bti juridiniai asmenys vis ri mons. Fizini asmen galimyb usiimti ranga ribojama mokesi statymais, nes reguliariai turi gyti patentus. Sutarties forma gali bti odin arba raytin forma ir prie sutarties pridedama normatyviniai dokumentai. Buitinse sutartyse naudojami etonai, talonai (avalyns remontas). Notarin forma neprivaloma. Rangovais gali bti tik specialiai registruoti asmenys: R 6.646 straipsnis. Leidimai (licencijos) atskir ri darbams
Lietuvos Respublikos statymai gali numatyti atvejus, kai tam tikr ri darbai gali bti atliekami tik turint statym nustatyta tvarka iduot leidim (licencij).

Sutarties turin sudaro dalykas, kaina, vykdymo terminai, normatyviniai dokumentai tai ir yra esmins sutarties slygos. Dalykas rangovo darbo rezultatas apibdinamas individualiais poymiais, taip pat egzistuojaniam daiktui nauj svybi suteikimas bei atstatymas prarast svybi ( remontas ). Sutartis visuomet numato kok darb atlieka ir kok rezultat perduoda rangovas usakovui. R 6.645 straipsnis. Rangos sutarties dalykas 1. Rangos sutartis sudaroma pagaminti arba perduoti tam tikr darbo rezultat arba atlikti kitokius darbus, kuri metu sukuriamas rezultatas perduodamas usakovui. Rangovas iki sutarties sudarymo privalo suteikti usakovui vis reikiam informacij, susijusi su darb atlikimu, taip pat informacij apie darbui atlikti btinas mediagas bei laik, reikaling darbui atlikti. 2. Jeigu rangos sutartis sudaryta daikto pagaminimui, tai rangovas usakovui kartu su pagamintu daiktu perduoda ir teises j. 3. Jeigu ko kita nenustato sutartis, rangovas darbus atlieka savo rizika ir savarankikai nustato usakovo uduoties vykdymo bdus.
4. Jeigu atliekam darb pobdis ir j vert, palyginus su pagaminto, perkamo ar perdirbto daikto verte, yra neyms, tai sutartis pripastama ne rangos, o pirkimo-pardavimo sutartimi.

R 6.647 straipsnis. Darbo atlikimas i rangovo mediagos ir jo priemonmis 1. Rangovas privalo atlikti sutartyje sulygt darb i savo mediagos, savo priemonmis ir jgomis, jeigu ko kita nenustato sutartis. 2. Rangovas, atliekantis darb i savo mediagos, atsako u blog mediagos kokyb. R 6.648 straipsnis. Darbo atlikimas i usakovo mediagos 1. Usakovas, pateikdamas mediagas rangovui, privalo perduoti rangovui ir i mediag atitikties dokumentus. 2. Kai usakovo pateikta mediaga yra netinkama arba turi trkum, apie kuriuos rangovas turi inoti, rangovas apie tai privalo nedelsdamas informuoti usakov. 3. Jeigu darbas atliekamas visikai ar dalinai i usakovo mediagos, tai rangovas atsako u netinkam tos mediagos sunaudojim. Rangovas privalo pateikti usakovui sunaudojimo ataskait ir grinti mediagos likut arba, sutikus usakovui, sumainti darb kain atsivelgiant rangovui likusi nesunaudot mediag vert. 4. Jeigu i usakovo mediagos atliekamas darbas pagal buitinio usakymo sutart, tai kvite, kur rangovas duoda usakovui, sudarant sutart, turi bti nurodytas tikslus mediagos pavadinimas, apraymas ir jos kainojimas, nustatytas ali susitarimu. 5. Rangos sutartyje gali bti numatytos mediag sunaudojimo normos, j likui ir pagrindini atliek grinimo terminai, taip pat rangovo atsakomyb u i pareig nevykdym ar netinkam j vykdym.
6. Jeigu rangovas nepasiek sutartyje numatyto rezultato arba rezultatas yra su trkumais, dl kuri jis negali bti naudojamas pagal sutartyje numatyt ar normali jo paskirt dl usakovo perduot mediag trkum, tai rangovas turi teis reikalauti, kad jam bt apmokta u atlikt darb tik su slyga, jeigu jis rodo, kad mediag trkum nebuvo galima pastebti jas priimant i usakovo.

VR 6.675 straipsnis. Darb atlikimas i rangovo mediagos 1. Jeigu darbai atliekami i rangovo mediagos, tai usakovas sutarties sudarymo metu sumoka mediagos vis ar dal kainos, numatytos sutartyje, o galutinai atsiskaito su rangovu atlikus darb. 2. Rangos sutartyje gali bti nustatyta, kada rangovas suteikia mediag kreditan, taip pat, kad usakovas jos kain sumoks isimoktinai.
151

3. Jeigu po rangos sutarties sudarymo pasikeiia mediagos kaina, tai rangovas neturi teiss reikalauti j perskaiiuoti. R 6.649 straipsnis. Rizikos paskirstymas tarp ali 1. Jeigu ko kita nenustato statymas ar rangos sutartis, tai: 1) mediag ar rengini, perduot darbams atlikti atsitiktinio uvimo ar sugedimo rizika tenka j davusiai aliai; 2) darb rezultato ar tarpinio darb etapo rezultato iki usakovui j priimant atsitiktinio uvimo ar sugedimo rizika tenka rangovui. 2. Praleidus darb rezultato perdavimo ar primimo termin, rizika, numatyta io straipsnio 1 dalyje tenka termin praleidusiai aliai. Kaina paprastai nustatoma ali susitarimu. Vieosios sutarties atveju kainos i anksto nustatomos rangovo ir yra vienodos visiems usakovams ( kirpyklose ). Kai nesudtingi darbai nustatoma bendra kaina, kai sudtingi nustatomos smatos: kokie darbai ir kokia kaina. R 6.653 straipsnis. Darb kaina 1. Rangos sutartyje nurodoma darb kaina arba jos apskaiiavimo bdas ir kriterijai. Jeigu sutartyje kaina nenurodoma, tai ji nustatoma pagal io kodekso 6.198 straipsnio nustatytas taisykles. 2. Kaina, nurodyta rangos sutartyje, apima rangovo atlikto darbo atlyginim ir jo turt ilaid kompensavim. 3. Sutartyje numatytiems darbams atlikti gali bti sudaroma tvirta ar apytikr smata. Jeigu darbai atliekami pagal smat, sudaryt rangovo, tai smata sigalioja ir tampa rangos sutarties dalimi nuo to momento, kai smat patvirtina usakovas. 4. Jeigu btina atlikti papildomus darbus arba dl kit svarbi prieasi rangovui tenka didinti atskir darb kain, tai jis privalo apie tai laiku praneti usakovui. Jeigu usakovas nesutinka padidinti kain, tai jis turi teis atsisakyti nuo sutarties. Tokiu atveju rangovas turi teis reikalauti i usakovo sumokti u jam atliktus darbus. Kai rangovas laiku nespja usakovo apie btinum didinti darb kain, tai jis privalo vykdyti sutart u joje numatyt kain. 5. Jeigu sutartyje nurodyta tvirta darb kaina, tai rangovas neturi teiss reikalauti j padidinti, o usakovas - sumainti. i taisykl taip pat taikoma ir tais atvejais, kai rangos sutarties sudarymo momentu nebuvo galima tiksliai numatyti vis darb apimt arba visas btinas darbams atlikti ilaidas. 6. Kai esminiai padidja rangovo tiekiam mediag ar rengini kaina arba paslaug, kurias rangovui teikia tretieji asmenys, kaina, ir tokio kain padidjimo rangovas negaljo numatyti rangos sutarties sudarymo momentu, tai rangovas turi teis reikalauti padidinti darb kain arba nutraukti sutart pagal io kodekso 6.204 straipsnio nustatytas taisykles. R 6.654 straipsnis. Rangovo ekonomija 1. Tuo atveju, kai rangovo faktins ilaidos yra maesns negu buvo numatyta nustatant atliekam darb kain, rangovui ilieka teis gauti atlyginim, numatyt rangos sutartyje, jeigu usakovas nerodo, kad ekonomija turjo neigiamos takos darbo kokybei, numatytai sutartyje.
2. Sutartyje gali bti numatyta ekonomijos paskirstymo tvarka.

VR 6.676 straipsnis. Darb kaina ir apmokjimas 1. Darb kaina nustatoma rangos ali susitarimu. 2. Usakovas privalo sumokti darb kain po to, kai rangovas perdav darb rezultat. Usakovui sutikus, darb kaina arba avansas gali bti sumoktas sutarties sudarymo metu arba vliau ali sutartu laiku. Apmokjimo formos vairios. R 6.655 straipsnis. Darb apmokjimo tvarka 1. Jeigu rangos sutartis nenumato iankstinio atliekam darb ar atskir j etap apmokjimo, tai usakovas privalo sumokti rangovui sutartyje numatyt kain po to, kai yra priimtas darb rezultatas su slyga, kad darbai atlikti tinkamai ir laiku, arba, usakovui sutikus, anksiau nustatyto termino. 2. Rangovas turi teis reikalauti imokti jam avans ar rankpinigius tik rangos sutartyje numatytais atvejais. R 6.656 straipsnis. Rangovo teis iiekoti jam priklausant atlyginim
Kai usakovas nevykdo savo sipareigojimo sumokti rangos sutartyje numatyt atlyginim arba kitoki sutarties ali sutart sum, rangovas turi teis iiekoti jam pagal sutart priklausanias sumas u atlikt darb i usakovui priklausani rengini, likusi mediag ir kito usakovui priklausanio turto, kol usakovas visikai neatsiskaitys su rangovu arba gali sulaikyti darb rezultat tol, kol usakovas tinkamai nevykdo savo prievols.

Sutartyje numatytiems darbams atlikti gali bti sudaroma tvirta ar apytikr smata.
152

Tvirtos paprastai nekintamos, bet jei reikia keisti privalo praneti, jei to nepadaro, praranda teis smatos skirtumo atlyginim. Apytikres galima neymiai viryti usakovui privalu apmokti. Jeigu prireikia apytikr smat ymiai perviryti, tai rangovas privalo laiku spti apie tai usakov. iuo atveju usakovas turi teis atsisakyti nuo sutarties, atlygindamas rangovui jo turtas ilaidas. Jeigu rangovas apie smatos pervirijim usakovo nespja, tai jis privalo atlikti darb, nereikalaudamas atlyginti virijani smat ilaid. Sutarties kainos gali bti koreguojamos: mediag kaina gali pasikeisti, pabrangti ar atpigti darbo jga. Tai ypa bdinga statybos darbams.
Vykdymo terminas nustatomas ali susitarimu. Gali bti galutinis terminas, laiko tarpas, konkreti data, gali bti numatomi tarpiniai darb vykdymo terminai ( siuvant rbus, pasimatavimo darbai ), tarpiniai gali bti tam, kad tam tikrus klausimus suderinti su usakovu, jei tarpiniai terminai praleidiami, usakovas arba rangovas gali pratsti ar sutrumpinti galutin termin ir pan.

R 6.652 straipsnis. Darb atlikimo terminai 1. Rangos sutartyje nustatoma darb pradia ir pabaiga. alys taip pat gali nustatyti atskir darb atlikimo terminus (tarpiniai terminai). 2. Jeigu ko kita nenustato statymas ar sutartis, rangovas atsako ir u darb pradios ar pabaigos termino, ir u tarpini termin paeidim. 3. ali susitarimu sutartyje nustatyti darb atlikimo terminai gali bti keiiami rangos sutartyje numatyta tvarka. 4. Jeigu rangovas paeidia viso darbo atlikimo galutin termin, tai usakovas turi teis atsisakyti priimti prievols vykdym ir pareikalauti i rangovo atlyginti termino praleidimu padarytus nuostolius , jeigu dl termino praleidimo prievols vykdymas usakovui prarado prasm. R 6.663 straipsnis. Darb kokyb 1. Rangovo atliekam darb kokyb privalo atitikti rangos sutarties slygas, o slyg apie kokyb sutartyje nesant - prastai tokios ries darbams keliamus reikalavimus. Darb rezultatas jo perdavimo usakovui momentu turi turti rangos sutartyje numatytas ar prastai reikalaujamas savybes ir turi bti tinkamas naudoti pagal paskirt per proting termin. 2. Jeigu statymas ar rangos sutartis nustato privalomus reikalavimus atliekamiems darbams, tai rangovas, veikiantis kaip verslininkas, privalo t reikalavim laikytis. Rangos sutartyje alys gali numatyti rangovo pareig atlikti darb, atitinkant auktesnius, nei nustatyti privalomi, reikalavimus. R 6.664 straipsnis. Darb kokybs garantija 1. Jeigu statymas ar rangos sutartis nustato darb rezultato kokybs garantin termin, tai darb rezultatas turi atitikti nustatytus kokybs reikalavimus per vis garantin termin. 2. Kokybs garantija taikoma visoms darb rezultato sudtinms dalims, jeigu rangos sutartis nenustato ko kita. 3. Jeigu darb defektai nustatomi per garantinius terminus, rangovas privalo neatlygintinai juos paalinti arba atlyginti usakovui j alinimo ilaidas. R 6.666 straipsnis. Terminas darb trkumams nustatyti 1. Jeigu ko kita nenustato statymas ar rangos sutartis, usakovas turi teis pareikti reikalavimus dl darb rezultato trkum su slyga, kad jie buvo nustatyti per iame straipsnyje numatytus terminus. 2. Kai nra nustatytas garantinis terminas, tai darb rezultato trkumai turi bti nustatyti per proting termin, bet ne ilgesn kaip dveji metai nuo darb rezultato perdavimo, jeigu statymas ar rangos sutartis nenustato kitokio termino. 3. Usakovas turi teis pareikti reikalavimus dl darb rezultato trkum, kurie buvo nustatyti per garantin termin. 4. Jeigu sutartis nustato trumpesn nei dviej met garantin termin, o trkumus usakovas nustat jau pasibaigus garantiniam terminui, bet neprajus dviems metams nuo darb rezultato perdavimo momento, rangovas atsako u iuos trkumus, jeigu usakovas rodo, kad trkumai atsirado iki darb rezultato perdavimo usakovui momento arba dl prieasi, atsiradusi iki io momento. 5. Jeigu ko kita nenustato rangos sutartis, garantinis terminas pradedamas skaiiuoti nuo to momento, kai darb rezultat prim usakovas arba turjo priimti. 6. Garantinio termino skaiiavimui taikomos io kodekso 6.335 straipsnio 2-6 dalyse nustatytos taisykls, jeigu ko kita nenustato statymas, rangos sutartis ar kitokia ivada nedarytina atsivelgiant konkreios rangos sutarties esm. 40.4 Rangos sutarties ali tiess ir pareigos.
153

R 6.650 straipsnis. Generalinis rangovas ir subrangovas 1. Rangovas turi teis pasitelkti savo prievoli vykdymui kitus asmenis (subrangovus), jeigu statymas ar rangos sutartis nenustato, kad uduot privalo vykdyti asmenikai rangovas. Jeigu yra pasitelkti uduoties vykdymui subrangovai, tai rangovas tampa generaliniu rangovu. 2. Jeigu rangovas sutarties vykdymui pasitelk subrangovus, paeisdamas statymo ar sutarties nustatytas taisykles, tai jis atsako usakovui u nuostolius, padarytus vykdant sutart subrangovams. 3. Generalinis rangovas atsako usakovui u subrangov prievoli nevykdym ar netinkam vykdym, o subrangovams - u usakovo prievoli nevykdym ar netinkam vykdym. 4. Jeigu ko kita nenustato statymas ar sutartis, usakovas ir subrangovas neturi teiss reikti vienas kitam pinigini reikalavim, susijusi su sutari, kiekvieno i j sudaryt su generaliniu rangovu, paeidimu.
5. Generaliniam rangovui sutikus, usakovas turi teis sudaryti sutartis su kitais asmenimis atskiriems darbams atlikti. Tokiu atveju ie asmenys u sutarties nevykdym ar netinkam vykdym atsako tiesiogiai usakovui.

R 6.651 straipsnis. Keleto asmen dalyvavimas rangovo pusje 1. Jeigu rangovo pusje yra du ar daugiau asmen, tai, prievols dalykui esant nedaliam, visi jie santykiuose su usakovu dalyvauja kaip solidars skolininkai ir kreditoriai.
2. Jeigu prievols dalykas yra dalus, tai io straipsnio 1 dalyje numatyt asmen teiss ir pareigos prie usakov atsiranda tik atitinkamoje dalyje (dalin prievol), jeigu sutartis nenumato ko kita.

R 6.661 straipsnis. Prieprieini usakovo pareig nevykdymo teisins pasekms 1. Rangovas turi teis nepradti darb arba sustabdyti pradtus darbus, jeigu usakovas nevykdo rangos sutartyje numatyt savo prieprieini pareig (neperduoda mediag, rengim, dokumentacijos ir kt.) arba kliudo rangovui vykdyti sutart arba yra kitokios aplinkybs, akivaizdiai patvirtinanios, kad usakovas savo pareig laiku nevykdys (io kodekso 6.219 straipsnis). 2. Jeigu ko kita nenustato rangos sutartis, rangovas, esant io straipsnio 1 dalyje numatytoms aplinkybms, turi teis atsisakyti nuo sutarties ir reikalauti nuostoli atlyginimo. Rangovo pareigos:
1) atlikti darb laiku, kokybikai ir rezultat atiduoti usakovui. Rangovas atskir darb atlikim gali atiduoti subrangovui. U darbus, kuriuos atliko subrangovas, atsako rangovas. Usakovas nra tiesiniuose santykiuose su subrangovu. Teisiniuose santykiuose su subrangovu yra tik rangovas. Rangovas operatyviai nepriklauso nuo usakovo, kuris gali kontroliuoti darbo atlikimo laik ir nurodo dl darbo rezultato. Jei usakovas duoda netinkamus nurodymus, rangovas turi spti usakov, jei rangovas to nepadar, negali remtis tuo, kad taip padar, nes usakovas pra, usakovas nra tos srities specialistas.

2) saugoti jam patikt turt Rangovas privalo imtis vis priemoni usakovo jam patikto turto saugumui utikrinti ir atsako u bet kok apsileidim, dl kurio tas turtas buvo prarastas arba sualotas. 3) spti usakov Rangovas privalo laiku spti usakov: - kad gauta i usakovo mediaga netinkama ar blogos kokybs; - kad usakovo nurodym laikymasis sudaro grsm atliekamo darbo tinkamumui ar tvirtumui; - kad yra kit nuo rangovo nepriklausani aplinkybi, sudarani grsm atliekamo darbo tinkamumui ar tvirtumui. R 6.659 straipsnis. Aplinkybs, apie kurias rangovas privalo spti usakov 1. Rangovas privalo nedelsdamas spti usakov ir iki nurodym gavimo sustabdyti darb, kai: 1) gauta i usakovo mediaga, kitas turtas ar dokumentacija netinkama ar blogos kokybs; 2) usakovo nurodym dl darbo atlikimo bdo laikymasis sudaro grsm atliekamo darbo tinkamumui ar tvirtumui; 3) yra kit nuo rangovo nepriklausani aplinkybi, sudarani grsm atliekamo darbo tinkamumui, tvirtumui ar darbo saugumui. 2. Rangovas, nespjs usakovo apie io straipsnio 1 dalyje numatytas aplinkybes, arba tsia darb nelaukdamas, kol bus gautas per sutartyje nustatyt termin, o jeigu jis nenustatytas - per proting termin, usakovo atsakymas, arba nevykds laiku gaut usakovo nurodym, neturi teiss remtis io straipsnio 1 dalyje nurodytomis aplinkybmis ir atsako u daikto trkumus.
3. Jeigu usakovas, nepaisydamas savalaikio ir pagrsto rangovo spjimo apie io straipsnio 1 dalyje numatytas aplinkybes, per proting termin nepakeiia netinkamos ar blogos kokybs mediag, kitokio turto ar dokumentacijos, nepakeiia savo nurodym dl darbo atlikimo bdo, arba nepaalina kit aplinkybi, sudarani grsm atliekamo darbo tinkamumui ar tvirtumui, tai rangovas turi teis atsisakyti nuo sutarties ir reikalauti nuostoli atlyginimo.

R 6.670 straipsnis. Turto grinimas usakovui

154

Kai usakovas nutraukia rangos sutart pagal io kodekso 6.658 straipsnio 2 dalyje ir 6.665 straipsnio 3 dalyje numatytus pagrindus, rangovas privalo grinti usakovui jo perduotas mediagas ir kitok turt, o jeigu to padaryti nemanoma - atlyginti j vert pinigais. Usakovo pareigos: 1) sudaryti slygas rangovui atlikti darbus (buto remontui turi bti atlaisvintos patalpos). 2) savalaikiai vykdyti pagrstus rangovo reikalavimus. 383 straipsnis. Pasekms, kylanios, usakovui nevykdius rangovo reikalavim Jeigu usakovas, nepaisydamas rangovo savalaikio ir pagrsto spjimo, atitinkamu terminu nepakeiia netinkamos ar bloga kokybins mediagos tinkama, nepakeiia nurodym dl darbo atlikimo bdo arba nepaalina kit aplinkybi, sudarani grsm atliekamo darbo tinkamumui ar tvirtumui, tai rangovas turi teis, atsisakyti nuo sutarties ir iiekoti i usakovo savo turtus nuostolius. 3) priimti rangovo atlikt darb Usakovas privalo priimti rangovo pagal sutart atlikt darb, apirti j ir, pastebjs jame nukrypim nuo sutarties slyg, ypatingai kokybs, ar kitoki trkum, pareikti apie juos rangovui. 4) sumokti atlyginim rangovui Usakovas privalo sumokti u rangovo atlikt darb, perdavus vis darb, jeigu ko kita nenustato statymas ar sutartis. ali susitarimu atliekam darb kaina arba jos dalis gali bti sumokta sutarties sudarymo metu arba gali bti duodamas avansas sutarties sudarymo metu, o visikai atsiskaitoma tada, kai usakovas gauna rangovo atlikt darb. R 6.662 straipsnis. Atlikt darb primimas 1. Usakovas privalo rangos sutartyje numatytais terminais ir tvarka dalyvaujant rangovui apirti ir priimti atlikt darb (jo rezultat). Usakovas, pastebjs nukrypimus nuo sutarties slyg, bloginanius darb rezultato kokyb ar kitus trkumus, privalo nedelsdamas apie tai praneti rangovui. Atlikt darb primimas forminamas aku, kuriuo usakovas be ilyg ar su ilygomis patvirtina prims, o rangovas perdavs, atliktus darbus. 2. Usakovas, pastebjs darb trkumus priimant atlikt darb, gali jais remtis tik tuo atveju, jeigu darb primimo akte ar kitokiame dokumente, patvirtinaniame darb primim, tie trkumai buvo aptarti arba yra numatyta usakovo teis reikalavim dl j paalinimo pareikti vliau. 3. Jeigu sutartis nenustato ko kita, tai usakovas, prims darb be jo patikrinimo, netenka teiss remtis darbo trkumais, kurie galjo bti nustatyti normaliai priimant darb (akivaizds trkumai). 4. Usakovas, nustats darb trkumus ar kitokius nukrypimus nuo sutarties slyg po darb primimo, kai tie trkumai ar nukrypimai negaljo bti nustatyti normaliai priimant darb (paslpti trkimai), taip pat kai jie buvo rangovo tyia paslpti, privalo apie juos praneti rangovui per proting termin po j nustatymo. 5. Jeigu tarp rangovo ir usakovo kyla ginas dl darbo trkum, tai kiekviena alis turi teis reikalauti skirti ekspertiz. Ekspertizs darymo ilaidos tenka rangovui, iskyrus atvejus, kai ekspertiz nenustato, kad rangovas bt paeids sutart arba kad yra prieastinis ryys tarp rangovo veiksm ir darb trkum. Tokiais atvejais ekspertizs darymo ilaidas padengia alis, reikalavusi skirti ekspertiz, o jeigu ji buvo paskirta abiej ali susitarimu, - abi alys lygiomis dalimis. 6. Jeigu rangos sutartis nenustato ko kita, tai, usakovui vengiant priimti atlikt darb, rangovas turi teis, pasibaigus mnesio terminui nuo tos dienos, kai pagal sutart darbai turjo bti priimti ir du kartus ratu spjs usakov, parduoti darb rezultat, o gaut sum, atsiskaiius visus rangovui priklausanius mokjimus, usakovo vardu sumokti depozitan. 7. Kai dl usakovo vengimo priimti atliktus darbus praleidiamas darbo rezultato perdavimo terminas, tai darbo rezultato atsitiktinio uvimo ar sugedimo rizika pereina usakovui nuo to momento, kada rezultatas pagal sutart turjo bti perduotas usakovui. R 6.668 straipsnis. Rangovo pareiga perduoti usakovui informacij Rangovas privalo kartu su darb rezultatu perduoti usakovui informacij apie rangos sutarties dalyko eksploatavim arba kitok naudojim, jeigu tokia rangovo pareiga nustatyta rangos sutartyje arba informacijos pobdis yra toks, kad be jos nemanoma naudoti darb rezultato pagal sutartyje nustatyt jo paskirt. VR 6.677 straipsnis. Rangovo pareiga spti usakov apie darb rezultato naudojimo slygas
Rangovas, perduodamas darb rezultat usakovui, privalo spti usakov apie darb rezultato naudojimo slygas ir praneti usakovui reikalavimus, kuri btina laikytis naudojant darb rezultat bei galimas toki reikalavim nesilaikymo pasekmes usakovui ir kitiems asmenims. 155

R 6.658 straipsnis. Usakovo teiss darbo atlikimo metu 1. Usakovas turi teis bet kuriuo metu tikrinti darb atlikimo eig ir kokyb, nesikidamas rangovo kin-komercin veikl. 2. Jeigu rangovas nepradeda laiku vykdyti sutarties arba atlieka darb taip ltai, kad j baigti iki termino pabaigos pasidaro aikiai negalima, tai usakovas turi teis atsisakyti nuo sutarties ir reikalauti atlyginti nuostolius. 3. Jeigu darbo atlikimo metu pasidaro aiku, kad jis nebus tinkamai atliktas, tai usakovas turi teis nustatyti rangovui proting termin trkumams paalinti, o jeigu rangovas per nustatyt termin io reikalavimo nevykdo, - atsisakyti nuo sutarties ir arba reikalauti atlyginti nuostolius, arba pavesti treiajam asmeniui darb pataisyti rangovo sskaita.
4. Esant svarbi prieasi, usakovas turi teis bet kada, prie darb pabaigiant, atsisakyti nuo sutarties, kartu sumokdamas rangovui atlyginim u atlikt darbo dal ir atlygindamas jam nuotolius, padarytus sutarties nutraukimu, skaiius tai, k rangovas sutaupo dl sutarties nutraukimo.

5. Jeigu darb primimo metu nustatomi darbo trkumai, usakovas turi teis sulaikyti i sum, priklausani rangovui u atliktus darbus, sum, reikaling t trkum paalinimui. Toki teis usakovas turi ir tada, kai nustatomi paslpti darbo trkumai. Taiau usakovas neturi teiss tokios teiss, jeigu rangovas pateikia pakankam savo prievols vykdymo utikrinim. VR 6.673 straipsnis. Usakovo garantijos 1. Rangovas neturi teiss reikalauti, kad vartojimo rangos sutart bt traukti papildomas darbas ar paslaugos. Usakovas turi teis atsisakyti apmokti darbus ar paslaugas, kurie nebuvo aptarti sutartyje.
2. Usakovas bet kada, iki darbo rezultato primimo, gali nutraukti sutart, sumokjs dal aptartos kainos, proporcingos atliktam darbui.

R 6.660 straipsnis. Usakovo pagalba 1. Usakovas privalo rangos sutartyje numatytais atvejais, apimtimi ir tvarka teikti rangovui pagalb atliekant darbus. Jeigu usakovas ios pareigos nevykdo, rangovas turi teis reikalauti i jo atlyginti nuostolius, skaitant papildomas ilaidas, susijusias su prastova arba darbo atlikimo termino nuklimu ar darb kainos padidjimu. 2. Jeigu dl usakovo prievols, numatytos io straipsnio 1 dalyje, nevykdymo ar netinkamo vykdymo rangovas sutartyje numatyt darb negali atlikti, rangovas turi teis reikalauti sumokti jam sutartyje numatyt kain, atsivelgiant atlikt darb dal bei atlyginti nuostolius arba nutraukti sutart. VR 6.674 straipsnis. Informacijos apie silom darb suteikimas usakovui 1. Rangovas iki sutarties sudarymo privalo suteikti usakovui btin ir teising informacij apie silomus darbus, j ris, kain, apmokjimo form, o taip pat, usakovui papraius, kitus duomenis, susijusius su sutartimi ir atliekamu darbu. Jeigu pagal atliekam darb pobd tai yra reikminga, rangovas privalo nurodyti usakovui konkret asmen, kuris atliks sutartyje numatyt darb. 2. Usakovas turi teis nutraukti sutart be atlikt darb apmokjimo bei reikaluti atlyginti nuostolius, kai dl i rangovo gautos informacijos nepakankamumo ar jos netikslumo buvo sudaryta sutartis atlikti darb, kuris pagal savo savybes neatitinka to, k usakovas turjo omenyje. VR 6.680 straipsnis. Usakovo teiss rangovui neatlikus ar netinkamai atlikus sutartyje numatyt darb Jeigu rangovas neatlieka ar netinkamai atlieka buitins rangos sutartyje numatyt darb, usakovas turi teis pasinaudoti io kodekso 6.334 straipsnyje numatytomis pirkjo teismis. R 6.669 straipsnis. ali konfidencialumo pareiga
Jeigu alis, vykdydama rangos sutart, gavo i kitos alies informacij, esani komercine paslaptimi, arba kitoki sutartyje numatyt konfidenciali informacij, tai ji neturi teiss suteikti tos informacijos tretiesiems asmenims be kitos alies sutikimo.

40.5. Rangos sutarties ali atsakomyb. ali atsakomyb atsiranda esant sutarties slyg paeidimui ir sutarties ali pareig nevykdymui arba j nesavalaikiam vykdymui. Nesant kalts nei viena i ali neturi teiss reikalauti atlyginimo, atsitiktinai uvus daiktui, nesant galimybs atlikti darb. Galimos pasekms: 1) nuostoli iiekojimas, 2) netesyb iiekojimas, 3) sutarties nutraukimas, 4) galutinio termino nuklimas, 5) darbo trkum itaisymas rangovo sskaita,
156

6) daikto pardavimas, 7) pareigojimas pagaminti kit daikt. Rangovo atliktas darbas gali turti trkumus: 1) esminius, kurie neleidia daikto panaudoti pagal paskirt, arba j negalima paalinti, arba galima paalinti su dideliomis ilaidomis, 2) neesminius, kurie nesunkiai paalinami. R 6.657 straipsnis. Rangovo atsakomyb u usakovo perduoto turto neisaugojim Rangovas privalo imtis vis manom priemoni usakovo jam patikto turto saugumui utikrinti ir atsako u io turto praradim ar sualojim. R 6.665 straipsnis. Rangovo atsakomyb u netinkamos kokybs darb 1. Jeigu darbai atlikti nukrypstant nuo sutarties slyg, dl kuri darb rezultatas negali bti naudojamas pagal sutartyje nurodyt paskirt arba pablogja jo naudojimo pagal sutartyje nurodyt paskirt galimybs (slygos), o jeigu paskirtis sutartyje nenurodyta - pagal normali paskirt, tai usakovas savo pasirinkimu turi teis, jei statymas ar sutartis nenustato ko kita, reikalauti i rangovo: 1) neatlygintinai paalinti trkumus per proting termin; 2) atitinkamai sumainti darb kain; 3) atlyginti trkum alinimo ilaidas, jeigu usakovo teis paalinti trkumus buvo numatyta rangos sutartyje. 2. Rangovas vietoj trkum paalinimo turi teis neatlygintinai atlikti darb i naujo, atlygindamas usakovui sutarties vykdymo termino praleidimu padarytus nuostolius. Tokiu atveju usakovas privalo grinti jam perduot darb rezultat rangovui, jeigu toks grinimas, atsivelgiant darb pobd, yra manomas. 3. Jeigu nukrypim nuo sutarties slyg ar kitoki trkum rangovas per proting termin nepaalina arba trkumai yra esminiai ir nepaalinami, tai usakovas turi teis nutraukti sutart ir reikalauti atlyginti nuostolius. 4. Rangos sutarties slygos, panaikinanios rangovo atsakomyb u tam tikrus trkumus, neatleidia jo nuo atsakomybs, jeigu usakovas rodo, kad tokie trkumai atsirado dl rangovo tyios ar didelio neatsargumo.
5. Jeigu darbas buvo atliekamas i rangovo mediagos, tai u mediag kokyb rangovas atsako kaip pardavjas pirkimo-pardavimo sutartyje.

R 6.667 straipsnis. Senaties terminas 1. Reikalavimams, kylantiems dl atlikt darb trkum, nustatomas vieneri met iekinins senaties terminas, iskyrus io kodekso nustatytas iimtis. 2. Jeigu sutinkamai su rangos sutartimi darb rezultatas buvo priimtas dalimis, tai iekinins senaties termino eiga prasideda primus vis darb rezultat. 3. Kai statymas ar rangos sutartis nustato garantin termin ir apie trkumus buvo pareikta garantinio termino ribose, iekinins senaties termino eiga prasideda nuo pareikimo apie trkumus dienos. R 6.671 straipsnis. Rangos sutarties nutraukimo iki darb rezultato perdavimo ir primimo teisins pasekms
Jeigu statymo ar sutarties nustatytu pagrindu rangos sutartis nutraukiama iki darb rezultato primimo, tai usakovas turi teis reikalauti perduoti jam atlikt darb rezultat, o rangovas turi teis tokiu atveju reikalauti apmokti u faktikai atliktus darbus. VR 6.678 straipsnis. Darb trkum nustatymo teisins pasekms

1. Darb rezultato primimo metu arba jo naudojimo metu nustaius darb rezultato trkumus usakovas turi per io kodekso 6.666 straipsnyje numatytus terminus savo pasirinkimu pareikti vien i io kodekso 6.665 straipsnyje numatyt reikalavim arba reikalauti pakartotinai neatlygintinai atlikti darbus arba atlyginti trkum alinimo ilaidas. 2. Reikalavim dl neatlygintinio trkum paalinimo, kai trkumai gali kelti grsm usakovo ar kit asmen gyvybei ar sveikatai, usakovas ar jo teisi permjai turi teis pareikti per du, o jeigu sutarties dalyku buvo pastatas, renginys ar kitoks statinys - per deimt met nuo darb rezultato primimo momento, jeigu statymas ar sutartis nenustato ilgesnio termino. Toks reikalavimas gali bti pareiktas nepriklausomai nuo to, kada iaikjo minti trkumai, tame tarpe, jei jie buvo nustatyti pasibaigus garantiniam terminui.
3. Jeigu rangovas nevykdo io straipsnio 2 dalyje numatyto usakovo reikalavimo, usakovas turi teis per t pat termin reikalauti arba grinti dal kainos, sumoktos u darb, arba atlyginti trkum alinimo ilaidas.

VR 6.679 straipsnis. Usakovo neatvykimo atsiimti darb rezultato teisins pasekms

157

1. Jeigu usakovas neatvyksta atsiimti darb rezultato arba kitaip vengia priimti atlikt darb, tai rangovas privalo ratu spti usakov apie jo pareig atsiimti darb rezultat.
2. Jeigu usakovas neatsiima darb rezultato prajus dviem mnesiams nuo io straipsnio 1 dalyje numatyto spjimo, rangovas turi teis parduoti sutarties dalyk u proting kain, o gaut sum, atskaiius rangovui priklausanias sumas, sumokti usakovo vardu usakovo gyvenamosios vietos notaro depozit.

41 tema. Statybos ranga 40.1 Statybos rangos svoka, rys ir reikm. Statyba priskiriama materialins gamybos sferai. Statyba - veikla, kurios tikslas - pastatyti (sumontuoti, nutiesti), rekonstruoti, suremontuoti statin; i svoka taip pat apima nekilnojamj kultros vertybi tvarkymo darbus; Statinys - pastatas, priestatas, tiesinys (inineriniai tinklai, keliai ir pan.), statinio sklypas ir visa tai, kas statoma (montuojama, tiesiama) ar pastatyta (sumontuota, nutiesta) naudojant statybines mediagas, statybos gaminius, statybos dirbinius ir yra pastoviai tvirtai sujungta su eme. Statytojas (usakovas) - fizinis arba juridinis asmuo, kuris investuoja kapital statyb ir kartu atlieka usakovo funkcijas (ar jas perduoda kitam fiziniam arba juridiniam asmeniui); Rangovas - juridinis asmuo - Lietuvos Respublikos statym nustatyta tvarka registruota mon, kurios statuose numatyta statybos veikla; fizinis asmuo nustatyta tvarka sigijas patent iai veiklai; usienio valstybs statybos firma. Statinio projektas normatyviniai statybos dokumentai ir smata, skirti statinio statybai teisinti ir statyti. Normatyviniai statybos dokumentai, paminti 6.684.str. (normatyvinis statybos dokumentas turi bti suprantamas kaip dokumentas, kuris nustato statinio projektavimo, statybos, statinio atidavimo naudoti, naudojimo ir griovimo reikalavimus, taisykles, bendruosius principus ir charakteristikas. Terminas normatyvinis statybos dokumentas apima terminus: statybos techninis reglamentas, statybos taisykls, statybos (projektavimo) technins slygos, standartas rekomendacijos, metodiniai nurodymai ) suprantami kaip projektiniai, projektiniai samatiniai, tituliniai sraai, kalendoriniai planai, briniai, chemos, ekspluatacijos ir kiti dokumantai, kurie apibria darb apimt, pobd, terminus ir reikalavimus statybos darb rangos sutartyje. Statytojo teis Lietuvos Respublikoje turi Lietuvos bei usienio valstybi fiziniai ir juridiniai asmenys. Statybos proceso dalyviai yra: 1) statytojas (usakovas); 2) projektuotojas; 3) statybos rangovas (toliau - rangovas); 4) statinio statybos techninis priirtojas; 5) statybos mediag bei statybos gamini gamintojas ir prekybininkas. Statybos rangovu gali bti kiekviena Lietuvos Respublikoje registruota mon, kurios statuose numatyta statybos veikla; fizinis asmuo nustatyta tvarka sigijas patent; usienio valstybs statybos firma, turinti savo alies institucij iduotus atestacijos dokumentus. Ypatingos svarbos statinius, statyti gali tiktai Lietuvos Respublikoje registruota statybos verslo mon ar usienio valstybs statybos firma, gavusios ios veiklos atestat Lietuvos Respublikos Vyriausybs ar jos galiotos valstybs valdios institucijos nustatyta tvarka. Statybos darbus gali atlikti pats asmuo, jeigu darbai nesudtungi. Reikia gauti leidimus, turti projekt, j suderinti. Smulkiau sekaniose ios temos dalyse. 40.2. Kapitalins statybos rangos santyki reguliavimas. Projektavimo ir statybos rangos sutartys sudaromos pagal Statybos ir urbanistikos ministerijos patvirtintus Statybos rangos sutarties nuostatus ir normatyvinius statybos dokumentus (reglamentus, taisykles, rekomendacijas ir kita); Sutartyse (arba j prieduose) turi bti nurodyta darb, kuriuos reikia atlikti u sutartyse rayt kain, kokyb, sudtis, apimtis bei atlikimo terminai. Sutartyse taip pat nustatoma finansavimo ir atsiskaitymo tvarka ir bdai, ali atsakomyb, sutari pakeitimo, nutraukimo ir kitos slygos; Kapitalins statybos rangos santykius reglamentuoja: CK; Statybos rangos sutarties nuostatai; LRV nutarimas Dl statybos rangos sutari sudarymo ir vykdymo; Teritorij planavimo ir statybos
158

valstybins prieiros nuostatai; LR Statybos ir urbanistikos ministerijos sakymas Dl statybos techninio reglamento STR 1.02.03:1997 patvirtinimo; Lietuvos Respublikos statybos statymas; Lietuvos Respublikos moni saugos darbe statymas, pakeitimai ir papildymai; LRV nutarimas Dl statybos valstybins prieiros; Organizacinis techninis reglamentas STR 1.09.01:1996 Statybos specialij reikalavim valstybins prieiros tvarka; Organizacinis tvarkomasis statybos techninis reglamentas; LR Statybos ir urbanistikos ministerijos sakymas Dl projektavimo ir statybos moni atestavimo tvarkos; Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministerijos sakymas Dl statyb projektavimo prieiros laikinj nuostat patvirtinimo; LRV nutarimas Dl potencialiai pavojing rengini ir pavojing darb (gamybos proces) srao tvirtinimo; Lietuvos Respublikos vieojo pirkimo statymas ir t.t.. 40.3. Kapitalins statybos rangos sutarties svoka ir reikm. 6.681 straipsnis. Statybos rangos sutarties samprata 1. Statybos rangos sutartimi rangovas sipareigoja per sutartyje nustatyt termin pastatyti pagal usakovo uduot statin arba atlikti kitus statybos darbus, o usakovas sipareigoja sudaryti rangovui btinas statybos darb atlikimui slygas, priimti darb rezultat ir sumokti sutartyje numatyt kain. 2. Statybos rangos sutartis sudaroma moni, pastat, gyvenamj nam ir kitoki statini statybai ar rekonstrukcijai, taip pat montavimo, paleidimo ar kitoki darb atlikimui. io skirsnio normos taikomos ir pastat ar rengini kapitalinio remonto darbams, jeigu sutartis nenumato ko kita. 3. Statybos rangos sutartyje gali bti numatyta rangovo pareiga utikrinti pastatyto objekto aptarnavim po jo primimo per sutartyje numatyt termin. 4. Jeigu pagal statybos rangos sutart darbai atliekami fizinio asmens (vartotojo) asmenini ar nam kio poreiki tenkinimui, tai tokiai sutariai taikomos taisykls, reguliuojanios vartojimo rangos sutart. Statybos rangos sutartis yra pagrindinis teisinis dokumentas, nustatantis usakov ir rangov tarpusavio santykius, pareigas ir teises, turtin atsakomyb u sutartini sipareigojim nevykdym bei nesutarim ir gin, kylani dl sutarties, sprendimo tvark. 6.684 straipsnis. Normatyviniai statybos dokumentai ir smata
1. Rangovas privalo vykdyti statybos darbus pagal normatyvini statybos dokument nustatytus reikalavimus ir sutart (sutarties dokumentus), nustatani darb kain bei statinio (darb) kokybs reikalavimus.

2. Sutartyje privalo bti nurodyta j sudarani dokument sudtis (normatyviniai statybos dokumentai). Sutartyje taip pat privalo bti nurodyta, kuri alis ir per kokius terminus turi pateikti atitinkamus normatyvinius statybos dokumentus 3. Jeigu statybos rangos sutartis nenustato ko kita, pripastama, kad rangovas privalo pats atlikti visus darbus, numatytus normatyviniuose statybos dokumentuose. 4. Rangovas, statybos metu nustats normatyviniuose statybos dokumentuose nenumatytus darbus, dl kuri btina atlikti papildomus statybos darbus ir atitinkamai padidinti sutarties kain, privalo apie tai praneti usakovui. Jeigu rangovas negauna usakovo atsakymo savo praneim per sutartyje nustatyt permin, o jeigu terminas sutartyje nenustatytas - per proting termin, tai rangovas turi teis sustabdyti t darb atlikim. Tokiu atveju nuostolius, susijusius su darb atlikimo sustabdymu, turi atlyginti usakovas, iskyrus atvejus, kai jis rodo, kad papildomus darbus atlikti nebuvo btina.
5. Rangovas, nevykds io straipsnio 4 dalyje nustatytos pareigos, netenka teiss reikalauti i usakovo apmokti atlikt papildom darb vert ir atlyginti dl to turtus nuostolius, jeigu nerodo, kad jo neatidliotini veiksmai atitiko usakovo interesus, o statybos darb sustabdymas bt sukls statybos objekto t ar sugadinim.

Statybos rangos sutartis sudaroma tik po to, kai statybai pasirengta technikai, gautas leidimas projektuoti ir statyti, turimas sklypas, numatytos los arba dl viso objekto statybos arba dl technikai priimtinos darb grups arba darb dalies, sudarytos atsivelgus skirtas las. Statybos rangos sutarties dokumentuose nurodoma objekto sudtis, kaina, darb apimtis ir kokyb (techniniai reikalavimai darbams, mediagoms ir paslaugoms), draudimo bei finansavimo ir atsiskaitymo u darbus tvarka ir bdai, ali atsakomyb, sutarties pakeitimo, nutraukimo ir kitos slygos, taip pat ali sipareigojimai ir atsakomyb, atsiskaitym ir nuostoli atlyginimo tvarka, kai sutartis nutrksta dl nenugalimos jgos. Statybos rangos sutarties slygos gali bti keiiamos tik alims susitarus arba jeigu tai numatyta statyme. 6.685 straipsnis. Sutarties dokument pakeitimas 1. Usakovas turi teis daryti pakeitimus sutarties dokumentuose, jeigu papildom darb, kuriuos reikia atlikti dl toki pakeitim, kaina nevirija penkiolika procent sutartyje numatytos bendros
159

statybos darb kainos ir tokie pakeitimai nepakeiia sutartyje numatyt statybos darb pobdio. alys gali numatyti sutartyje ir kitokias sutarties dokument pakeitimo slygas. 2. Rangovas turi teis reikalauti perirti sutarties kain, jeigu ne nuo jo priklausani aplinkybi faktika statybos darb kaina padidjo daugiau kaip penkiolika procent (io kodekso 6.204 straipsnis). 3. Rangovas turi teis reikalauti atlyginti protingas ilaidas, jo turtas ryium su sutarties dokument defekt nustatymu ir paalinimu. Statybos rangos sutarties dokument pagrindas yra rangovo pasilymas, parengtas pagal usakovo reikalavimus ir jo aprobuotas, atlikus pirkim procedras, jeigu i valstybs l Vieojo pirkimo statymo nustatyta tvarka. Statybos rangos sutarties dalykas - tai rangos gamybins veiklos rezultatas, statybins veiklos baigta produkcija. Statybos rezultatas nekilnojamas objektas. Jei kilnojamas daiktas, ( pvz., kioskas ), reglamentuos paprasta rangos sutartis. Prielaidos sutariai sudaryti: 1) turimas sklypas, sigytas nuosavybs, nuomos ar kita Lietuvos Respublikos statym nustatyta teise; ems sklypai gali bti gyjami perkant i fizini asmen ar i valstybs. Gali bti ems sklypai suteikti isimoktinai statyboms. Antras bda ems sklypo nuoma, nuomos sutartyje turi bti numatytas terminas, nuoma turi bti ilgalaik, nustatytas pastato likimas, pasibaigus ems sklypo nuomos terminui (ar pereina ems savininkui ar nugriaunama). 2) yra nustatyta tvarka parengtas ir suderintas statinio projektas; Projekt sudaro: - teritorijos planavimo dokumentas, - statinio statybos pagrindimas, - projektas (techninis sprendimas) Projektas turi bti suderintas su atitinkamomis tarnybomis (elektros, duj, sanitarinmis ir t.t. ) 3) nustatyta tvarka gautas leidimas statyti. Statiniai Lietuvoje gali bti griaunami ir statomi, tik gavus apskrities virininko administracijos statybos valstybins prieiros tarnybos leidim. Leidim duoda nustaius ar: - statyba atitinka normini dokument reikalavimus, - atitinka teritorijos planavimo reikalavimus Usakovais gali bti visi fiziniai, juridiniai asmenys, juridinio asmens teisi neturintys asmenys. Statybos rangos sutartis sudaroma visais atvejais ratu ir tai yra dokumentas, kuris apsprendia ali santykius per vis darb laikotarp. Projektin dokumentacija apsprendia, kaip daiktai atrodys, visais atvejais projektas turi bti. Pagrindins sutarties slygos. 1) objekto kainos, nustatomos sutarties ali susitarimu. Statybos rangos sutarties kaina - sutartyje rayta suma, u kuri rangovas sipareigoja atlikti darbus; Gali bti u visus darbus i karto kaina paskaiiuota arba gali bti u atskirus objektus. Sutartyje gali bti numatytas kain perirjimas. Kai siekiant vykdyti sutart atsiranda btinyb viryti sutarties kain, turi bti formintas papildomas ali susitarimas. Kainos gali bti keiiamos sutartyje numatytais atvejais: 1) usakovui keiiant patvirtintus projektinius sprendimus, 2) usakovui pakeitus darb apimtis, 3) usakovui sustabdius daugiau kaip trim mnesiams arba nutraukus darbus, 4) sustabdius daugiau kaip trims mnesiams darbus dl nenugalimos jgos, 5) primus naujus statymus, kuriouose keiiamos sutarties vykdymo slygos, 6) rangovams pateikus racionalesnius pasilimus, mainant ilaidas:
Darb atlikimo terminai. Nustatomas pradios, galutinis terminas ir gali bti atskir etap darb atlikimo terminai

Darbai pradedami, vykdomi ir baigiami sutarties dokumentuose nurodytais terminais. Gali bti nurodyta: - laikotarpis, per kur objektas turi bti pastatytas; - vis sutartyje numatyt darb ubaigimo datos; - bendri ir kiekvieno dalyvio atliekam darb ir paslaug terminai;
160

- kit sutartini sipareigojim vykdymo terminai. Sutartyje nurodomos statybos pradios slygos, kurios gali bti: - sutarties pasiraymas; - leidimo statyti pateikimas; - usakovo avanso pervedimas rangovui; - statybos aiktels perdavimas rangovui; - kitos slygos, veikianios darb atlikim ir ubaigim. Jeigu atliekant darbus ne dl rangovo kalts atsiranda btinyb keisti terminus, tai atliekama ratiku ali susitarimu ir, atsivelgus t pakeitim reikmingum, gali bti forminta papildomu susitarimu, numatant kompensuoti rangovui dl to susidaranias papildomas ilaidas. Atsiskaitymai ir mokjimai 6.687 straipsnis. Darb apmokjimas 1. Usakovas privalo apmokti u atliktus statybos darbus statybos rangos sutartyje nustatytais terminais ir tvarka.
2. alys gali susitarti, kad darbai bus apmokami etapais arba visa sutarties kaina bus sumokta po objekto primimo.

Usakovo atsiskaitymo su rangovu terminai nustatomi sutartyje pagal ali susitarim. Atsiskaitymai gali bti vykdomi pagal suderintus grafikus u: - ubaigt darb grupes arba darb dalis; - viso objekto statyb arba vis darb apimt; - darb, atlikt per mnes, apimtis. Rangovo apyvartinms loms formuoti sutartyje gali bti numatyti usakovo avansai. 6.682 straipsnis. Rizikos paskirstymas tarp ali 1. Statybos objekto arba jo dalies atsitiktinio uvimo ar sugadinimo rizika iki j priimant usakovui, tenka rangovui. 2. Jeigu statybos objektas ar jo dalis iki primimo sta ar sugadinamas dl usakovo pateikt mediag, detali ar konstrukcij nekokybikumo arba dl usakovo neteising nurodym vykdymo, rangovas turi teis reikalauti sumokti jam vis sutartyje numatyt darb kain, jeigu rangovas vykd io kodekso 6.659 straipsnio 1 dalyje nustatytas pareigas. Jeigu usakovas nevykdo rangovo praym pakeisti mediagas, detales, konstrukcijas ar nurodymus, dl kuri gali kilti grsm aplinkiniams ar bt esminiai paeisti normatyviniai statybos dokumentai, tai rangovas privalo nutraukti sutart. 6.683 straipsnis. Statybos objekto draudimas 1. Statybos rangos sutartis gali nustatyti alies, kuriai tenka objekto atsitiktinio uvimo ar sugadinimo rizika, pareig apdrausti statybos objekt, mediagas ar kitok turt, naudojam statybos procese, taip pat tos alies civilin atsakomyb u al, padaryt kitiems asmenims. 2. alis, privalanti drausti statybos objekt ar savo civilin atsakomyb, turi pateikti kitai aliai per sutartyje nustatytus terminus draudimo sutarties sudarymo rodymus, taip pat nurodyti draudimo organizacij, draudimo sum ir pagrindines draudimo slygas. 40.4 Statybos rangos sutarties rys. Statybos rangos sutartis reikia usakovo ir rangovo ratu sudaryt sutart atlikti darbus. Sutarties dokumentai - sutartis ir jos priedai. Statybos rangos sutartis - konsensualin, dvial, atlygintin. Rangos sutartis yra pagrindinis teisinis dokumentas, nustatantis statytojo (usakovo) ir statybos rangovo tarpusavio santykius, atsiskaitymo tvark ir formas, turtin atsakomyb ir sutartini sipareigojim vykdym. Kai statoma visuomens lomis, statybos rangos sutartys sudaromos Vyriausybs nustatyta tvarka. Su generaliniu rangovu gali bti sudaroma sutartis statyti baigos bdu, kai projektas, rengini tiekimas ir visi statybos ir montavimo darbai kompleksikai atliekami generalinio rangovo. Sutart rengini montavimo ir derinimo darbams atlikti usakovas sudaro su generaliniu rangovu arba su rengini tiekju bei kitomis specializuotomis organizacijomis. Usakovas gali nesudaryti sutarties su generaliniu rangovu; tuo atveju jis sudaro sutartis tiek bendriesiems, tiek specialiesiems statybos darbams atlikti su vairiais rangovais, prisiimdamas sau darb koordinavim bei atsakomyb u tai, kad visas darb kompleksas bt ubaigtas laiku. Tokiu atveju jis privalo turti nustatyta tvarka atestuot statybos technin personal, galint vadovauti statinio statybos darbams.
161

Usakovas sudaro sutartis tiekimams, kurie netraukti sutartis su generaliniais rangovais arba rangovais. Sudaromos sutartys su tiekianiomis gamyklomis sudtingai ir individualiai usakomai rangai ar specialioms mediagoms pirkti. Gali bti, kad dal darb atlieka rangovas, o dal usakovas. Tai gali bti atskira savarankika ranga ir liesti t pat objekt. Taip pat galima ranga ir subranga. Gali bti, kad usakovas sudaro sutart su rangovu, kad atlikt visus darbus ir gali bti, kad rangovas gali pasitelkti subrangovus, bet tuo atveju u kokyb atsako usakovo rangovas. Subrangovas gali pasitelkti dar subrangov tai bus dviguba ranga. 40.5. ali tiess ir pareigos. ali sipareigojimai, j atlikimo slygos nustatomos sutartyje, atsivelgus darb r, sudt ir konkreias sutarties slygas. Usakovo teiss ir pareigos: 1. pateikti rangovui objektui statyti ems sklypo (trasos) dokumentacij, kurioje turi bti nurodyti visi esami objektai ir sklypo tyrimo duomenys bei geodezinio ymjimo pagrindas; 2. nustatyti statybos darbus, j apimt ir atlikimo slygas; 3. pateikti projekt ir leidim, kuri reikia objektui statyti; 4. perduoti rangovui statybos aiktel visam darb atlikimo laikotarpiui iki statinio primimo naudoti ir utikrinti rangovui galimyb laisvai ir saugiai patekti statybos aiktel per vis sutarties galiojimo laik bet kuriuo metu arba sutartyje nurodytu laiku ir slygomis; 5. praneti, kas vykdys statybos technin ir autorin prieir; 6. perduoti rangovui renginius, mediagas ir gaminius bei teikti paslaugas, kurias pagal sutart usakovas sipareigojo atlikti; 7. esant keliems rangovams, atsivelgdamas pasirayt sutari slygas, koordinuoti j darb; 8. priimti i rangovo baigtus statyti objektus arba darbus ir laiku u juos atsiskaityti; 9. atsivelgdamas pasirayt sutari slygas, skirti rangovui reikiam technin personal, kur rangovas turi apmokyti priirti bei remontuoti pastatytus objektus ir dirbti su sumontuotais renginiais; 10. gauti leidim prijungti nutiestas naujas komunikacijas prie esam; 11. jeigu remontuojant, rekonstruojant, pleiant arba kitaip pertvarkant veikianius objektus negalima atskirti statybos aiktels, utikrinti priegaisrins saugos ir darbo saugos reikalavimus pagal sutartyje numatytas slygas; 12. jeigu rangovas nukrypsta nuo patvirtinto projekto arba nesilaiko nustatytj statybos norm ir taisykli, pareikalauti alinti trkumus, nemokti u prastai atlikt darb arba prireikus - sustabdyti darbus, kol trkumai bus paalinti; 13. usakyti nustatytja tvarka padaryti nutiest ininerini tinkl ir komunikacij kontrolines geodezines nuotraukas; 14. kitas teises ir pareigas. 6.688 straipsnis. Kitos usakovo pareigos 1. Usakovas privalo laiku suteikti ems sklyp statybai (statybviet). Statybai suteikiamo ems sklypo dydis ir bkl turi atitikti statybos rangos sutarties nustatytas slygas bei leisti rangovui laiku pradti tinkamai vykdyti ir laiku ubaigti statyb. 2. Sutartyje numatytais atvejais ir tvarka usakovas taip pat privalo perduoti rangovui naudotis pastatus ar renginius, teikti krovini veimo paslaugas, rengti laikinus energijos ar vandens tiekimo tinklus, gauti reikalingus leidimus, suteikianius teis atlikti rangovui tam tikrus darbus, bei teikti kitokias sutartyje numatytas paslaugas. 3. io straipsnio 2 dalyje numatytos paslaugos apmokamos statybos rangos sutartyje numatytais atvejais ir tvarka. 6.692 straipsnis. Rangovo pareigos, susijusios su aplinkos apsaugos ir darb saugumo utikrinimu Rangovas, vykdydamas statybos bei su ja susijusius darbus privalo laikytis statym ir normatyvini statybos dokument nustatyt aplinkos apsaugos ir darb saugumo reikalavim. Rangovas atsako u i reikalavim paeidim. 6.693 straipsnis. Statybos konservacijos teisins pasekms
Jeigu dl ne nuo ali priklausani prieasi statybos darbai buvo sustabdyti, o statybos objektas ukonservuotas, usakovas privalo apmokti u visus iki konservacijos atliktus darbus, taip pat atlyginti ilaidas, susijusias su darb nutraukimu ir objekto konservacija, skaitant jas naud, kuri rangovas gavo ar galjo gauti dl darb nutraukimo.

6.689 straipsnis. Usakovo teis kontroliuoti ir priirti statybos darbus

162

1. Usakovas turi teis kontroliuoti ir priirti atliekam statybos darb eig ir j kokyb, statybos darb grafiko laikymsi, rangovo tiekiam mediag kokyb, usakovo perduodam mediag naudojim. gyvendindamas i teis usakovas neturi teiss kitis rangovo kin komercin veikl. 2. Usakovas, nustats nukrypimus nuo sutarties slyg, kurie gali pabloginti statybos darb kokyb, ar kitus trkumus, privalo apie tai nedelsdamas praneti rangovui. Usakovas, nepranes apie pastebtus trkumus, netenka teiss jais remtis ateityje. 3. Rangovas privalo vykdyti statybos metu gautus usakovo nurodymus, jeigu tokie nurodymai neprietarauja statybos rangos sutarties slygoms ir normatyviniams statybos dokumentams bei nra kiimasis rangovo kin-komercin veikl. 4. Rangovas, netinkamai vykds sutart, neturi teiss remtis ta aplinkybe, kad usakovas nevykd statybos darb kontrols ir prieiros, iskyrus atvejus, kai tokios kontrols ir prieiros pareig usakovui nustato statymas ar sutartis. Usakovas gali prisiimti dal rangovui priskirtin sipareigojim arba juos perduoti kitiems rangovams, kartu prisiimdamas arba kitiems rangovams perduodamas vis atsakomyb u j vykdym. Visa tai aptariama sutartyje, nustaius objekto sudt. 6.690 straipsnis. Projektuotojo ir kit institucij dalyvavimas usakovui vykdant savo pareigas ir gyvendinant teises
1. Usakovui vykdant savo pareigas bei gyvendinant teises, susijusias su statybos prieira ir kontrole, taip pat dalyvauja projektuotojas ir kitos institucijos (ininierius, konstruktorius, konsultantas ir kt.). Projektuotojo teiss ir pareigos, susijusios su statybos prieira ir kontrole nustatomos tarp usakovo ir projektuotojo bei kit institucij sudarytoje sutartyje, taip pat statybos rangos sutartyje.

2.Statini sra, kuri projektuotojai privalo vykdyti autorin statybos prieir, nustato normatyviniai statybos dokumentai. 3. Lietuvos Respublikos statymai gali nustatyti privalom projekt ekspertiz.
Rangovo teiss ir pareigos:

1. nustatytuoju laiku pradti, atlikti, ubaigti ir perduoti usakovui visus sutartyje nurodytus darbus ir itaisyti defektus, nustatytus per statinio garantin laik; 2. rengti statybos teritorijoje visus laikinus statinius, kurie reikalingi darbams atlikti ir mediagoms saugoti; 3. patiekti statybos aiktel, ikrauti, priimti ir sandliuoti darbams reikalingas statybines mediagas, gaminius ir dirbinius, renginius, komplektuojanias detales ir statybos technik; 4. pateikti mediag pavyzdius, j ibandymo rezultatus (sertifikatus), supaindinti usakovo technin personal, kaip eksploatuoti statin; 5. utikrinti higienos ir saugos darbe reikalavimus statybos aiktelje, jos priegaisrin apsaug ir aplinkos ekologin apsaug; 6. informuoti usakov apie objekte dirbanius subrangovus ir subtiekjus; 7. nurodyti statinio garantin laik ir defekt, susijusi su netinkamu darb atlikimu, paalinimo terminus; 8. naudoti statybos aiktel tik pagal paskirt; 9. pateikti usakovui statybini mediag bei rengini sunaudojimo ataskait ir grinti j likut, jeigu visas darbas arba jo dalis buvo atliekama naudojant usakovo mediagas, gaminius, dirbinius ar renginius; 10. grinti usakovui po ardymo darb gautas grtamas statybines mediagas, gaminius ir dirbinius, jei usakovo nurodymu jos nebuvo panaudotos darbams; 11. laiku informuoti usakov apie statybos eig; 12. iki atlikt darb perdavimo usakovui saugoti juos ir perduotus darbams atlikti reikmenis nuo sugadinimo ir vagysts, nuo meteorologini slyg ir gruntini vanden daromos alos; 13. perduoti usakovui geodezini enkl, pastatyt vykdant geodezinius ymjimo darbus statybos metu ir saugom iki statybos pabaigos, idstymo schemas ir koordinai bei altitudi katalogus; 14. kitas teises ir pareigas. 6.686 straipsnis. Statybos aprpinimas mediagomis ir rengimais 1. Statyb aprpinti mediagomis, rengimais, detalmis ir kitokiomis konstrukcijomis privalo rangovas, jeigu statybos rangos sutartis nenustato, kad t daryti yra usakovo pareiga.

163

2. alis, kuri privalo aprpinti statyb mediagomis ir rengimais, atsako u j defektus, dl kuri t mediag ar rengim negalima panaudoti be statybos darb kokybs pabloginimo, jeigu nerodo, kad t mediag ar rengim nebegalima panaudoti dl aplinkybi, u kurias atsako kita alis. 3. Jeigu defektai, numatyti io straipsnio 2 dalyje, yra nustatyti usakovo pateiktose mediagose ar rengimuose ir usakovas atsisako juos pakeisti, tai rangovas privalo nutraukti sutart ir pareikalauti apmokti u faktikai atliktus darbus. 4. Rangovas neturi teiss naudoti usakovo pateiktas mediagas savo poreikiams, jeigu rangos sutartis nenumato ko kita. 6.691 straipsnis. Statybos rangos sutarties ali bendradarbiavimas 1. Statybos rangos sutarties alys sutarties vykdymo metu privalo bendradarbiauti (kooperavimosi pareiga). Jeigu kyla klitys, trukdanios tinkamai vykdyti sutart, kiekviena sutarties alis privalo imtis vis nuo jos priklausani proting priemoni toms klitims paalinti. alis, nevykdiusi ios pareigos, praranda teis nuostoli, padaryt atitinkam klii nepaalinimu, atlyginim.
2. Ilaidas, susijusias su io straipsnio 1 dalyje numatyt klii alinimu, aliai privalo atlyginti kita alis statybos rangos sutartyje numatytais atvejais ir dydiu.

6.699 straipsnis. Darb trkum paalinimas usakovo sskaita 1. Statybos rangos sutartyje gali bti nustatyta rangovo pareiga usakovo praymu ir usakovo sskaita paalinti darb trkumus, u kuriuos rangovas neatsako. 2. Rangovas turi teis atsisakyti vykdyti io straipsnio 1 dalyje numatyt pareig, jeigu trkum alinimas nra betarpikai susijs su statybos rangos dalyku arba jie negali bti paalinti dl nuo rangovo nepriklausani prieasi. Rangovas gali savarankikai perduoti dal objekto vykdyti kitiems juridiniams ir fiziniams asmenims (subrangovams), sudarydamas atitinkamas sutartis, jeigu ito nedraudia su usakovu sudaryta sutartis. Rangos sutartyje alys gali suderinti viso sutarties objekto arba savarankik darb dali primimo stadijas, terminus, ali sipareigojimus ir atsakomyb rengiant ir atliekant primimo darbus ir rengini ibandym. 6.694 straipsnis. Darb perdavimas ir primimas 1. Usakovas, gavs rangovo praneim apie jo pasirengim perduoti atlikt darb rezultat arba, jeigu tai numatyta sutartyje, vykdyt darb etap, privalo nedelsiant pradti jo primim. Perdavimo- primimo slygas nustato Lietuvos Respublikos statymai ir ali sudaryta rangos sutartis. 2. Darb primim organizuoja ir atlieka usakovas savo sskaita, jeigu ko kita nenustato statybos rangos sutartis. statym ir normatyvini statybos dokument numatytais atvejais priimant statybos darb rezultat dalyvauja atitinkam valstybs ir savivaldybi institucij atstovai. 3. Usakovui, i anksto primusiam atskiro darb etapo rezultat, pereina io rezultato atsitiktinio uvimo ar sugedimo rizika, iskyrus atvejus, kai tai vyko dl rangovo kalts. Jeigu usakovas pradeda naudotis statiniu iki jo primimo, statinio atsitiktinio uvimo rizika tenka usakovui, jeigu sutartis nenustato ko kita. 4. Darb perdavimas ir primimas forminamas aktu, kur pasirao dvi alys. Jeigu viena i ali atsisako pasirayti akt, jame daroma atyma apie tok atsisakym ir akt pasirao kita alis. Vienaalis perdavimo-primimo aktas gali bti teismo pripaintas negaliojaniu, jeigu teismas pripasta, kad kita alis atsisak pasirayti akt pagrstai. 5. statymo ar statybos rangos sutarties nustatytais atvejais, taip pat kai to reikalauja darb pobdis, prie priimant darb rezultat, turi bti atlikti bandymai bei kontroliniai matavimai. Tokiais atvejais primimas gali bti vykdomas tik esant teigiamiems bandym bei kontrolini matavim rezultatams.
6. Usakovas turi teis atsisakyti priimti darb rezultat, jeigu nustatomi trkumai, dl kuri jo nemanoma naudoti pagal statybos rangos sutartyje numatyt paskirt ir i trkum rangovas ar usakovas negali paalinti.

Statinio garantinis laikas (kurio pradia skaiiuojama nuo statinio atidavimo naudoti dienos) galioja toks, kaip numatyta sutartyje (sutarties slygose). 6.697 straipsnis. Darb kokybs garantija 1. Rangovas, jeigu ko kita nenustato statybos rangos sutartis, garantuoja per vis garantin termin, kad statybos objektas atitinka normatyvini statybos dokument nustatytus rodiklius ir yra tinkamas naudoti pagal sutartyje numatyt paskirt. 2. Sutarties alys turi teis savo susitarimu statymo nustatyt garantin termin prailginti.
164

3. Rangovas, projektuotojas ir statybos techninis priirtojas atsako u defektus, nustatytus per garantin termin, jeigu nerodo, kad jie atsirado dl normalaus objekto ar jo dali susidvjimo, jo netinkamos eksploatacijos ar usakovo arba jo pasamdyt asmen netinkamai atlikto remonto arba dl kitoki kalt usakovo ar jo pasamdyt asmen veiksm. 4. Garantinio termino eiga sustabdoma tam laikui, per kur objektas negaljo bti naudojamas dl nustatyt defekt, u kuriuos atsako rangovas. 5. Usakovas, nustats per garantin termin objekto defektus, privalo per proting termin nuo j nustatymo pareikti apie tai pretenzij rangovui. 40.6. ali atsakomyb. ali atsakomyb nustatoma pagal statymus ir sutartyse. 6.695 straipsnis. Rangovo atsakomyb u darb kokyb 1. Rangovas atsako usakovui u nukrypimus nuo normatyvini statybos dokument reikalavim, taip pat u tai, kad nepasiek iuose dokumentuose ar sutartyje numatyt statybos darb rodikli (mons gamybini pajgum, atsparumo ir kt.). 2. Rekonstruojant statinius ir renginius rangovas atsako u statinio ar renginio patikimumo, patvarumo ar atsparumo sumajim ar netekim. 3. Rangovas neatsako u smulkius nukrypimus nuo normatyvini statybos dokument reikalavim, atliktus usakovui sutikus, jeigu rodo, kad tokie nukrypimai neturjo takos statybos objekto kokybei ir nesukels neigiam pasekmi. 6.696 straipsnis. Atsakomyb u statinio sugriuvim 1. U statinio sugriuvim ir tuo padaryt al atitinkamai atsako rangovas, projektuotojas ir statybos techninis priirtojas, jeigu objektas sugriuvo dl projektavimo, konstrukcij ar statybos darb defekt ar netinkamo ems grunto. 2. Projektuotojas arba statybos techninis priirtojas gali bti atleisti nuo atsakomybs, jeigu jie rodo, kad objektas sugriuvo ne dl jo projektavimo ar konstrukcini defekt arba ne dl nepakankamos statybos darb prieiros ar kontrols, o dl kalt rangovo ar usakovo veiksm. 3. Rangovas gali bti atleistas nuo atsakomybs, jeigu rodo, kad objektas sugriuvo dl projektuotojo ar statybos techninio priirtojo, kuriuos pasirinko usakovas, kalts arba dl usakovo kalt veiksm. 4. Jeigu negalima nustatyti dl kieno konkreiai i io straipsnio 1 dalyje numatyt asmen kalts statinys sugriuvo, jie visi atsako solidariai. Ikilus ginui dl sutarties vykdymo, alys turi j sprsti tarpusavio konsultacijose arba tarpininkaujant tretiesiems asmenims. Jeigu itaip gino isprsti nepavyksta, alys perduoda gin sprsti teismui ta tvarka, kuri jos yra numaiusios sutartyje arba dl kurios susitarusios vliau. Rangovui tenka Lietuvos Respublikos statym nustatyta administracin, civilin ir baudiamoji atsakomyb u blogai atlikt statybos darb padarinius statybos metu ir per rangos sutartyje nustatyt statinio garantin laik (kurio pradia skaiiuojama nuo statinio atidavimo naudoti dienos). 6.698 straipsnis. Garantiniai terminai 1. Rangovas, projektuotojas ar statybos techninis priirtojas atsako u objekto sugriuvim ar defektus, jeigu objektas sugriuvo ar defektai buvo nustatyti: 1) per penkerius metus; 2) paslpt statinio element (konstrukcij, vamzdyn ir kt.) - per deimt met, o u tyia paslptus defektus - per dvideimt met. 2. io straipsnio 1 dalyje numatyti terminai pradedami skaiiuoti nuo darb rezultato atidavimo naudoti dienos. 40.7. Projektavimo ir tyrinjimo darb sutartis. ios sutarties svoka, alys, dalykas, sudarimo tvarka. Projektavimas - veikla, kurios tikslas, atlikus tyrimus, derinimus, parengti statinio projekt; Projektavimo tyrinjimo darbai priskiriami prie rangos darb. Architektros kriniai (briniai, planai) saugomi autorins teiss.
Prie pradedant projektuoti atliekami tyrinjimo darbai, duodama usakovo technin uduotis (koks svarbiausias objektas, kokia jo paskirtis; kur tikslinga statyti; itirti pat sklyp geodezinius ir geologinius tyrimus, t.y. itirti paviri ir grunt, poeminius vandenis).

Sutartis: konsensualin, dvial, atlygintin. 6.700 straipsnis. Projektavimo ir tyrinjimo darb rangos sutarties samprata
165

Projektavimo ir tyrinjimo darb sutartimi rangovas (projektuotojas, tyrintojas) sipareigoja atlikti pagal usakovo uduot tyrinjimo ir projektavimo darbus, parengti technin dokumentacij ar kitok darb rezultat ir perduoti j usakovui, o usakovas sipareigoja priimti darb rezultat ir apmokti u atlikt darb. Sutarties alys. Usakovu gali bti fizinis, juridinis asmuo, asmenys neturintys juridinio asmens teisi. Rangovu gali bti projektuotojas - juridinis asmuo - Lietuvos Respublikos statym nustatyta tvarka registruota mon, kurios statuose numatyta statini projektavimo veikla; fizinis asmuo, juridinio asmens teisi neturinti mon - individuali (personalin), kin bendrija, nustatyta tvarka sigij patent iai veiklai; statybos mokslo staigos ir auktj mokykl statybos profilio padaliniai; usienio valstybs projektavimo firma, turinti atestacijos paymjim.. Sutartis turi bti raytins formos. Projektavimo stadijos: 1) projektavimo pasilymai tai uduotys projektuotojui, tikslai: pasilyti statinio urbanistin idj, statybos viet, aliav apimtis, poveikio aplinkai apimt; preliminari kain kaina. Pagal projektavimo pasilymus rengiamas techninis projektas. 2) techninis projektas parengiami sklypo sutvarkymo, apeldinimo, privaiavimo sprendimai, suformuluojami pagrindiniai reikalavimai patalpoms, nustatomi pagrindiniai planai, fasadai, pjviai, fasado reikalavimai.

3) darbo dokumentacija atliekami rangos inineriniai skaiiavimai, atskir objekt, parengiami reikalingi briniai. Kai sudaroma sutartis, turi bti techninis projektas (darbo dokumentacija dar gali bti ir nepilna). Projektavimo kaina sutartin.
Statinio projektas rengiamas: 1) vadovaujantis teritorij planavimo, normatyviniais statybos dokumentais ir normatyviniais speciali reikalavim dokumentais; 2) vadovaujantis detaliu teritorijos planu; 3) vadovaujantis statybos sklypo registravimo dokumentais; 4) laikantis statinio projektavimo technini ir speciali slyg; 5) laikantis statytojo (usakovo) uduotyje ir projektavimo sutartyje nustatyt slyg; 6) vadovaujantis statinio statybos sklypo geodezini, geologini, hidrogeologini, aplinkos taros ir kit tyrim duomenimis, o rekonstruojant, ipleiant ar pakeiiant statinio (jo patalp) paskirt, taip pat paties statinio ir gretim statini, kuriems gali turti takos numatomi statybos darbai, tyrimo duomenimis. Projektavimo slygas nustato:
1) technines slygas - ininerini tinkl ir transporto komunikacij, prie kuri numatoma prijungti statin ir statinio statybos sklyp, savininkai ar tuos tinklus ir komunikacijas eksploatuojanios mons;

2) specialias slygas - speciali reikalavim valstybins prieiros institucijos ir savivaldos vykdomosios institucijos. Visos projektavimo slygos turi bti raytos statinio statybos kompleksin dokument, kur statytojui (usakovui) iduoda savivaldos vykdomosios institucijos. Statinio projekt tvirtina statytojas (usakovas). Iki statinio projekto tvirtinimo projektas turi bti nustatyta tvarka suderintas su atitinkamomis institucijomis ir subjektais. 40.8. Projektuotojo ir usakovo teiss ir pareigos. 6.701 straipsnis. Projektavimo ir tyrinjimo darb uduotis 1. Usakovas privalo perduoti rangovui sutartyje numatytais terminais ir tvarka uduot projektavimo ir tyrinjimo darbams bei kitus btinus techninei dokumentacijai parengti duomenis. Uduot ir kitus pradinius duomenis usakovo pavedimu gali parengti ir rangovas. Tokiu atveju uduotis tampa privaloma abiem alims nuo to momento, kai j patvirtina usakovas. 2. Rangovas privalo laikytis uduotyje ir kituose pradiniuose duomenyse nustatyt reikalavim ir gali nuo j nukrypti tik usakovui sutikus. Rangovo pagrindins pareigos:
166

1) atlikti projektavimo ir tyrinjimo darbus pagal sutarty ar uduoty nurodytus reikalavimus (ir kituose dokumentuose); 2) suderinti parengt dokumentacij su usakovu, o statymo numatytais atvejais su atitinkamomis valstybs institucijomis; 3) bendradarbiauti su usakovu atliekant darbus ir derinant dokumentuose; 4) saugoti konfidenciali informacij; 5) be usakovo neturi teiss perduoti parengt dokumentacij tretiesiems asmenims. 2. Rangovas neturi teiss be usakovo sutikimo perduoti darb rezultato tretiesiems asmenims. 3. Rangovas privalo garantuoti usakovui, kad tretieji asmenys neturi teiss udrausti ar kliudyti atlikti projektavimo ar tyrinjimo darbus arba udrausti ar kliudyti atlikti darbus pagal rangovo parengt technin dokumentacij. 6.702 straipsnis. Rangovo pareigos 1. Rangovas privalo: 1) atlikti projektavimo ir tyrinjimo darbus pagal sutartyje, uduotyje ir kituose pradiniuose duomenyse nustatytus reikalavimus; 2) suderinti parengt technin dokumentacij normatyvini statybos dokument nustatyta tvarka su usakovu, o statymo nustatytais atvejais - su atitinkamomis valstybs ar savivaldybi institucijomis arba atlikti jos ekspertiz; 3) bendradarbiauti su usakovu atliekant darbus ir derinant parengt technin dokumentacij; 4) perduoti sutartyje nustatytais terminais ir tvarka parengt technin dokumentacij ar tyrinjimo darb rezultatus usakovui; 5) saugoti usakovo komercines paslaptis bei kit konfidenciali informacij. Projektuotojo pareigos ir teiss Statinio projekt gali rengti kiekviena Lietuvos Respublikoje registruota mon, kurios statuose numatyta statybos projektavimo veikla; fizinis asmuo, neturinti juridinio asmens teisi mon - individuali (personalin), kin bendrija, nustatyta tvarka sigij patent iai veiklai; statybos mokslo staigos ir auktj mokykl statybos profilio padaliniai; usienio valstybs projektavimo firma, turinti savo alies institucij iduotus atestacijos dokumentus. Statini (pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybs patvirtint sra), kuriuose vykus avarijoms gali bti daug moni auk, taip pat kuriuose vyksta pavojinga moni sveikatai ir aplinkai veikla (toliau - ypatingos svarbos statiniai) projektus gali rengti Lietuvos Respublikoje registruota projektavimo verslo mon arba usienio valstybs projektavimo firma, gavusios ios veiklos atestat Lietuvos Respublikos Vyriausybs arba jos galiotos valstybs valdios institucijos nustatyta tvarka. Projektuotojas privalo: 1) paskirti statinio projekto vadov: 2) vykdyti sutartinius sipareigojimus, parengti statinio projekt taip, kad jis atitikt Lietuvos Respublikos statym, teritorij planavimo dokument, statybos ir kit normatyvini dokument privalomus reikalavimus ir nustatytas projektavimo technines ir specialias slygas; 3) suderinti statinio projekt nustatyta tvarka, pataiss j pagal statytojo (usakovo), projektavimo technines ir specialias slygas nustaiusi institucij bei subjekt ir savivaldos vykdomj institucij pastabas, jei jos pagrstos normatyvini statybos technini dokument reikalavimais; 4) pataisyti statinio projekt pagal privalomas ekspertizs pastabas; 5) usakovui pageidaujant, atlikti statinio statybos autorin prieir pagal sutart; 6) dalyvauti statin atiduodant naudoti; 7) atlyginti sutari alims, fiziniams ir juridiniams asmenims bei valstybei ar savivaldybei nuostolius, atsiradusius dl projektuotojo kalts - dl sutartini sipareigojim nevykdymo (netinkamo vykdymo), normatyvini dokument paeidimo, blogo projekto padarini, tyins arba neatsargios veiklos (neveikimo), taip pat dl sutartini sipareigojim vykdymo vienaalio nutraukimo. Projektuotojas (jo galiotas specialistas) statybos metu turi teis: 1) patekti statybos teritorij, patikrinti, kaip laikomasi projekto, ir apie tai rayti statybos darb urnal; 2) reikalauti sustabdyti statybos ir montavimo darbus, jeigu ie darbai atliekami nesilaikant projekto arba nustatoma avarijos grsm, ir praneti apie tai apskrities virininko administracijos statybos valstybins prieiros tarnybai. Usakovo pagrindins pareigos: 1) sumokti rangovui sutartyje nustatyt kain u vis darb arba dalimis;
167

2) naudoti darb rezultat tik sutartyje numatytais tikslai, neperduoti tretiesiems asmenims, neskelbti informacijos be rangovo sutikimo (pvz., kaimynas nori tokio namo, bet be rangovo sutikimo dokumentacijos negali perduoti autorins teiss dalykas); 3) bendradarbiauti su rangovu atliekant darbus; 4) atlyginti rangovui papildomas ilaidas, susijusias su pakeitimais, jei pakeitimai nesusij su rangovo kalte (pakeitimai susij su technologijos progresu, su rinkos pokyiais, darant tyrim). Statytojo (usakovo) pareigos ir teiss 6.704 straipsnis. Usakovo pareigos Usakovas pagal projektavimo ir tyrinjimo darb rangos sutart privalo: 1) sumokti rangovui sutartyje numatyt kain ubaigus visus darbus i karto arba dalimis u atliktus darb etapus, numatytus sutartyje; 2) naudoti darb rezultat, gaut i rangovo, tik sutartyje numatytais tikslais, neperduoti jo tretiesiems asmenims ir neskelbti darb rezultato duomen be rangovo sutikimo; 3) bendradarbiauti su rangovu atliekant darbus ir derinant parengt technin dokumentacij; 4) atlyginti rangovui papildomas ilaidas, susijusias su uduoties ar pradini duomen pakeitimu, jeigu pakeitimai buvo padaryti ne dl nuo rangovo priklausani aplinkybi;
5) traukti byl savo pusje rangov, kai usakovui pareikia iekin tretieji asmenys dl technins dokumentacijos ar projektavimo ir tyrinjimo darb trkum.

Statytojas (usakovas) privalo: 1) gauti i savivaldos vykdomj institucij, kit institucij nustatytas projektavimo technines ir specialias slygas; 2) atlikti statinio statybos sklypo ir gretim statini bei sklyp, kuriems statyba gali daryti neigiam poveik, normatyvini dokument nustatytus tyrimus; 3) turti nustatyta tvarka parengt, suderint ir patvirtint statinio projekt (iki tvirtinimo atlikti projekto privalom ekspertiz) pagal normatyvini statybos dokument reikalavimus; 4) esant btinybei (pasikeitus normatyvini statybos dokument reikalavimams) pataisyti statinio projekt ir jo pakeitimus forminti nustatyta tvarka; 5) gauti apskrities virininko administracijos statybos valstybins prieiros tarnybos leidim statyti statin; 6) organizuoti statinio statyb ir j finansuoti sutartyje numatytu laiku ir slygomis; 7) organizuoti ir atlikti statinio statybos technin prieir; 8) sudaryti sutart su projektuotoju atlikti autorin statinio statybos prieir (jei tai nustato normatyviniai dokumentai); 9) usakyti nustatyta tvarka padaryti nutiest ininerini tinkl ir komunikacij kontrolines geodezines nuotraukas; 10) atlyginti sutari alims, fiziniams ir juridiniams asmenims bei valstybei ar savivaldybei atsiradusius dl statytojo (usakovo) kalts nuostolius: dl sutartini sipareigojim nevykdymo (arba netinkamo vykdymo), projekto ir normatyvini dokument paeidimo, blogos statinio statybos padarini, tyins arba neatsargios veiklos (neveikimo), taip pat dl vienaalio sutartini sipareigojim vykdymo nutraukimo ir dl neteist veiksm (sprendim ir nurodym); 11) nustatyta tvarka organizuoti baigto statyti statinio primim naudoti; 12) teisikai registruoti priimt naudoti statin; 13) suteikti usienio valstybi firmoms (projektuotojams, rangovams) iki sutari pasiraymo su jomis informacij apie ir kitus Lietuvos Respublikoje galiojanius su statyba susijusius statymus, postatyminius aktus ir normatyvinius statybos techninius dokumentus. Statytojas (usakovas) turi teis: 1) pasirinkti projektavimo bd (usakyti parengti statinio projekt projektuotojui arba rangovui) ir statybos bd (rangos arba kio); 2) pasirinkti projektuotojus ir rangovus savo nuoira arba konkurso tvarka, o statiniams, kuri statyba finansuojama visuomens lomis, Vyriausybs nustatyta tvarka; 3) nustatyti kartu su projektuotoju statinio projekto rengimo stadijas, projekto detalumo laipsn ir parengimo terminus. 40.9. Sutarties ali atsakomyb. Ginus dl statini projektavimo, statini statybos, j atidavimo naudoti, statini naudojimo, nugriovimo ir statybos valstybins prieiros sprendia pagal savo kompetencij apskrities virininko
168

administracijos statybos valstybins prieiros tarnybos, Vyriausyb arba jos galiota valstybs valdios institucija, teismas Lietuvos Respublikos statym nustatyta tvarka. Ginai tarp Lietuvos Respublikos ir usienio valstybi juridini ir fizini asmen sprendiami Lietuvos Respublikos statym nustatyta tvarka, jeigu Lietuvos Respublikos tarpvalstybinse ar rangos sutartyse nenumatyta kitaip. Projektuotojui tenka Lietuvos Respublikos statym nustatyta administracin, civilin ir baudiamoji atsakomyb u blog projekt padarinius statybos metu ir per projektavimo sutartyje nustatyt garantin laik (kurio pradia skaiiuojama nuo statinio atidavimo naudoti dienos), bet ne trumpesn kaip: 1) statini - 5 metai; 2) paslpt statinio element (konstrukcij, vamzdyn) - 10 met. 6.703 straipsnis. Rangovo atsakomyb u darb kokyb 1. Projektuotojas (tyrintojas) atsako u netinkam technins dokumentacijos parengim ar tyrinjimo darb atlikim, taip pat u statinio statybos darb perdirbim dl nekokybikai atlikt projektavimo (tyrinjimo) darb arba nekokybikai parengtos technins dokumentacijos bei darb (dokumentacijos) trkumus, kurie nustatomi vykdant darbus pagal parengt technin dokumentacij ar tyrinjimo darb rezultat arba eksploatuojant j pagrindu sukurt objekt. 2. Nustaius technins dokumentacijos ar tyrinjimo darb trkumus rangovas privalo usakovo reikalavimu neatlygintinai itaisyti technins dokumentacijos trkumus ar i naujo atlikti tyrinjimo darbus bei atlyginti usakovui nuostolius, jeigu rangos sutartis nenustato ko kita.
3. Lietuvos Respublikos statymai gali nustatyti privalom projekt ekspertiz.

RANGOS DARBAI, FINANSUOJAMI I VALSTYBS AR SAVIVALDYBI BIUDETO 6.705 straipsnis. Statybos ir projektavimo darb atlikimas valstybs ar savivaldybi reikmms 1. Statybos, projektavimo ar tyrinjimo darbai, taip pat architektrin ir ininerin veikla bei su ja susijusios technins konsultacijos valstybs ar savivaldybi reikmms, kurie finansuojami i valstybs ar savivaldybi biudet, vykdomi pagal rangos sutartis, sudaromas konkurso tvarka, iskyrus statymo nustatytas iimtis. 2. io straipsnio 1 dalyje numatytoms rangos sutartims atitinkamai taikomos io kodekso normos, jeigu kiti Lietuvos Respublikos statymai nenustato ko kita. 6.706 straipsnis.Konkurso bdu sudaromos rangos sutarties turinys Jeigu rangos sutartis buvo sudaryta konkurso bdu, tai sutarties turinys nustatomas pagal paskelbtas konkurso slygas ir konkurso metu pateiktus rangovo, laimjusio konkurs, pasilymus.
43 TEMA. KROVINI VEIMAS. (PAGAL SEN CK) 43.1. Transporto reikm. Transportas yra materialins gamybos sritis, susijusi su moni ir krovini perklimu i vienos vietos kit skirtis palaikyti nenutrkstam ry tarp pramons ir ems kio, tarp atskir pramons ak, aprpinti gyventojus ems kio produktais ir pramons gaminiais, tenkinti gyventoj perveim poreikius ir pan. Skirtingai nuo kit kio ak, transportas negamina daiktins produkcijos. Transportas yra savarankika gamybos aka. Nors jis ir negamina materialini vertybi, taiau dalyvauja j krime. 43.2. Veimo rys ir teisinis jo reguliavimas. Veimo rys pagal transporto ris: geleinkelio; automobili; oro transporto; vidaus vanden; vamzdyn; jros. Veimo rys pagal tai, k pervea: krovini; bagao; keleivi; pato. Veimo rys pagal tai, kiek transporto ri dalyvauja perveime: vietinio susisiekimo (atlieka viena transporto mon); tiesioginio susisiekimo (atlieka kelios tos paios transporto ries mons; perveimas atliekamas pagal t pat dokument); tiesioginiai mirs arba kombinuoti (kelios mons skirting transporto priemoni ri, bet pagal vien dokument). Atskirai klasifikuojami perveimai jra : usienio plaukiojimo perveimai (tarp skirting valstybi); perveimai tarp tos paios valstybs uost - kabotainiai (Lietuvoje negalimi): 169

didysis kabotaas (tarp valstybs uost, esani skirtingose jrose); maasis kabotaas (ta pati valstyb ir ta pati jra). CK 446 454 str. nustato bendras visoms transporto rims krovini ir keleivi veimo taisykles. CK 455 461 str. nustatytos krovini, keleivi ir bagao perveimo automobili transportu ypatingos taisykls. Perveimus atskir ri transportu isamiai reguliuoja transporto statai (kodeksai): LR vidaus vanden transporto kodeksas (VVTK), LR geleinkelio transporto kodeksas (GK), LR keli transporto kodeksas (KTK) Atskir transporto ri kodeksuose nustatytos pagrindins perveimo slygos detalizuojamos atitinkam ministerij tvirtinamose perveim taisyklse ir slygose, tipinse sutartyse, tarifuose ir instrukcijose. Kodeksuose ir kituose norminiuose perveimo aktuose daniausiai bna duotos imperatyvinio pobdio taisykls, todl ios krovini, keleivi ir bagao perveimo slygos paprastai negali bti keiiamos ali susitarimu. 43.3 Veimo sutartys Veimo sutartys pagal vairius poymius gali bti skirstomos ris. Pagal transporto ris sutartys gali bti perveimo geleinkeliais, upmis, jromis, automobiliais ir oru. Pagal perveimo objektus (atskirais atvejais ir subjektus) - krovinio, bagao, pato ir keleivi veimo sutartis. Priklausomais nuo perveime dalyvaujani transporto ri ir transporto moni skaiiaus tiesioginio ir miriojo perveimo sutartis, tiesioginio ir vietinio perveimo sutartis. 43.4. Krovini veimo sutarties svoka. Sutarties sudarymo tvarka. Krovinio perveimo sutartimi pervejas sipareigoja pateikti transporto priemon, nugabenti siuntjo jam patikt krovin paskirties punkt ir iduoti j turiniam teis gauti krovin asmeniui (gavjui), o siuntjas sipareigoja u krovinio perveim sumokti nustatyt umokest (CK 446 str.) Sutartis paprastai yra realin, nes laikoma sudaryta nuo to momento, kai siuntjas perduoda vejui krovin nugabenti paskirties punkt. Perveimuose jr transportu yra 2 sutartys (konosamentai- kai nedaug preki realin, arteris kai suteikiamas visas laivas ar laivo dalis konsensualin sutartis). alys krovini perveime. Krovinio siuntjas ir gavjas. Gavju gali bti ir pats siuntjas (pvz.: mon pasiunt ekspeditori nupirkti k nors, jis nupirko ir nurod savo adres). Daugumoje atvej siuntjas ir gavjas nesutampa. Dl teisins gavjo padties yra trys pozicijos: Gavjas yra treiasis asmuo, kurio naudai sudaroma sutartis. Treiasis asmuo joki pareig tokiu atveju neturi. Neigiant teigin, gavjas turi ne tik teises, bet ir pareigas (atsiimti krovin, apmokti, t.y. atlikti tam tikrus veiksmus). Siuntjas ir gavjas viena alis, o kita alis pervejas. i teorija neigiama, nes teiss ir pareigos siuntjo ir gavjo yra skirtingos, todl negalima j laikyti viena alimi. Gavjas sutarties dalyvis, turintis savo teises, tokiu atveju sutartis bus trial. Perveimas pasikinkius gyvulius, karuius tai ne perveimo, o rangos sutartis (gyvulys priemon, su kuria atliekamas darbas). Krovini perveimo sutarties forma. Sudaromi vataraiai, kvitai, konosamentai ir raytin sutartis, pvz., organizacin sutartis, kuri numato Geleinkelio Kodekso 38 str. 2 dalis.Tai raytinis susitarimas tarp geleinkelio mons ir siuntjo dl riedmen ir krovini pateikimo ir riedmen pakrovimo tvarkos. ias sutartis sudaro mons, kurios reguliariai siunia savo produkcij (gali j atkrauti kasdien ir ne vienas vagon). Kadangi yra pastovs ryiai tai organizacin sutartis (danai 1 mn.) nustatoma, kokius kiekius siuntjas sis, kad geleinkelio mon inot, kokiomis dienomis, kam ir kiek reiks transporto priemoni. Joje numatomi terminai (danai deimtadienis dekada) kokiomis savaits dienomis, kiek sis. i sutartis ne krovini perveimo, kuri sudaroma tik perduodant krovin, nes realin. 43.6. Krovini veimo sutarties dalykas, krovinio veimo kaina, terminas. Veimo sutarties dalykas yra paslaugos, kurias teikia vejas pergabendamas patiktas materialines vertybes. Tai transporto veiklos rezultatas. ios paslaugos - ne tik krovinio perveimas, bet ir jo saugojimas, kai kuriais atvejais pakrovimas, ikrovimas, primimas, idavimas ir pan. Kiekviena i paslaug yra kitos sutarties (pasaugos, rangos ir pan.) dalykas. Veimo, kaip ir bet kurios kitos sutarties, esm arba teisin prigimt lemia pagrindinis jos tikslas, o ne atsirandanios papildomos pareigos. Pagrindinis perveimo sutarties tikslas - nugabenti krovinius, keleivius paskirties punkt, todl is vejo veiklos rezultatas sudaro sutarties dalyk. Perveimo sutarties atlygintinumas pasireikia tuo, kad siuntjas sipareigoja u krovinio veim sumokti nustatyt mokest. Perveimo mokestis nustatomas normine tvarka tvirtinamais tarifais arba ali susitarimu. Pervejas privalo nugabenti krovin ar baga paskirties punkt transporto kodeksuose ar nustatyta tvarka leidiamose taisyklse nustatytu terminu. Jei nustatyta tvarka nugabenimo terminas nenurodomas, alys turi teis savo susitarimu nurodyti termin sutartyse. Kai kuriuose kodeksuose numatyta perveimo pradios ir pabaigos nustatymo tvarka, pvz., perveimu geleinkeliu nugabenimo terminas pradedamas skaiiuoti nuo krovinio primimo dienos 24 val. 43.7. Vejo ir krovinio siuntjo teiss ir pareigos. I krovini veim visomis transporto rimis sutari jo dalyviams atsiranda tam tikros teiss ir pareigos. ios teiss ir pareigos, t. p. jomis numatyti veiksm rezultatai sudaro sutarties turin. Pagrindins sutarties ali teiss ir pareigos suformuluotos statyminiame krovini perveimo sutarties apibrime (CK 446 str.), t. p. atitinkamuose CK, transporto kodeks straipsniuose.

170

Be pagrindins vejo pareigos nugabenti jam patikt krovin paskirties punkt ir iduoti j turiniam teis gauti asmeniui ir krovinio siuntjo pareigos sumokti u perveim, alys turi ir papildom pareig. J paskirtis utikrinti, kad perveimo sutartis bt vykdyta laiku ir kokybikai. ios papildomos ali teiss ir pareigos i esms yra vienodos visose transporto ryse. Papildomos vejo pareigos yra: laiku isisti priimtus perveti krovinius ir apsaugoti juos kelyje; nugabenti trumpiausiu keliu. Krovinio siuntjas privalo: atiduoti perveti nurodyt sutartyje krovin; pakrauti krovinius per nustatytas laiko normas; laikytis krovinio taros ir pakavimo reikalavim. Vienos veimo alies pareigos atitinka kitos alies teises. Vejas, esant laikui, turi teis patikrinti duodamo perveti krovinio bkl, reikalauti atitinkam dokument, patvirtinani, kad krovin galima perveti ia transporto rimi ir kt. Savo ruotu krovinio siuntjas gali reikalauti nugabenti krovin paskirties punkt pervejui atliekant visus reikalingus veiksmus, nustatyta tvarka peradresuoti krovinius ir pan. 43.8. Atskir krovini veimo ypatumai. Krovini veimas geleinkeliu, vidaus vanden transportu, jra, oru ir autotransportu. 43.8.1. Krovini perveimo geleinkeliu sutartis. Visiems perveimams, iskyrus jros, naudojama sutartis forma vataratis. Tai nustatytos formos dokumentai, kuriais aprpina krovini siuntjas. Vataratis patvirtina sutarties sudarymo fakt. J upildo siuntjas ir atsako u teising upildym Sutarties sudarymas. Siuntjas paruoia krovin, pakuoja, o pervejas turi teis tikrinti pakavim, - jei netinkamai, atsisako perveti. Vatarat upildo krovinio siuntjas, paruoia krovin ir atgabena pervejui. Geleinkelio mon patikrina krovin pagal vatarat, darbuotojas pasirao vataratyje ir spaudia ant jo kalendorin spaud ir nuo io momento (kai priimtas krovinys) sutartis laikoma sudaryta. Iduotas kvitas, patvirtina, kad pervejas prim krovin. Vataratis seka paskui krovin. Gavjas priima krovin pagal vatarat ir j pasirao. Geleinkelis krovinius pervea pagal tarifus (dl kainos nesitaria); 2.Kroviniai perveami grietai pagal pateikimo eil. Geleinkelis monopolistas, nra konkurencijos, todl jis nustato bendras slygas (perveimo taisykls) ir joki iimi nedaro. Pristatymo terminai Krovinio pristatymo terminus nustato krovini veimo taisykls, jei siuntjas ir geleinkelio mon nesutar kitaip. Krovinio veimo laikas pradedamas skaiiuoti nuo 24 val. tos dienos, kai prim mokest pagal tarifus. Sumokama pradinje stotyje, bet gali bti ir galinje, be to apmokama ir u papildomus darbus ( gavjas ir siuntjas). Geleinkelio mon, atgabenus paskirties uost, turi informuoti gavj. Jei neatsiima per 24 val., moka monei. Galinje stotyje geleinkelio mon turi patikrinti plombas, vagonus, viet skaii. Jei yra trkum, tai gavjas turi pareikalauti geleinkelio monms surayti akt - tai pagrindas rodyti savo teises. Jei atsisako, tai gavjas surao vienaalik akt. Plombos vinins, danai viela perveriama per udarymo sankabas, ji nukerpama ir perduodama gavjui.( j negalima imesti, nes galima atlikti reikalui esant ekspertiz.) Jei gavjas per 10 dien nuo praneimo apie jo vardu gaut krovin neatsiima jo ir nesudaro sutarties dl krovini saugojimo, tai geleinkelio mon turi teis gavjo sskaita ikrauti krovin ir j saugoti. Jei neranda gavjo, pranea siuntjui, ir jei per 10 dien neatsiliepia geleinkelio mon turi teis ikrauti krovin ir j saugoti. Dar po 10 dien gali realizuoti ir dti depozitin mons sskait. ali teiss ir pareigos. Siuntjas ( gavjas) turi teis: sulaikyti krovin; peradresuoti j; iduoti kitoje, nei vataratyje nurodyta, stotyje; grinti pradin stot. Krovini siuntimas negali bti isklaidytas. Pagal vien vatarat negalima pateikti krovini, kuriuos vien dal krauna geleinkelis, o kit siuntjas, ar kuri negalima veti su kitais kroviniais. Krovinys turi bti pakuotas taip, kad bt apsaugotas pats, taip pat asmenys, riedmenys ir kiti rengimai. Jei pakrauna siuntjas, negali viryti reikalaujamo siuntjo nurodym. Dl virsvorio tarpinje stoty gali bti alinama, o pradinje net nepriimama. 43.8.2. Perveimai oru. i krovini perveimo sutartis sudaroma tarp siuntjo ir pervejo oro transporto mons. Krovinio perveimo sutartis forminama krovinio vataraiu. Vataratis - preks veimo, sutarties sudarymo, preki primimo rodymas.Varuvos konvencijos 9 str. nustato reikalavimus pervejui.: jei vejas priims prekes nesuraius vataraio ar ne su visais duomenimis, tai jis neatleidiamas nuo atsakomybs. Numatyta siuntjo teis disponuoti perveama preke: siuntjas gali atsiimti dar neiskridus ir tarpiniuose aerouostuose. Gavjas turi apmokti ir atsiimti; vejas turi nedelsiant jam praneti apie atveim, - jei per 7 dienas, kai turi bti pervetos, neatgabeno, gavjas gali reikalauti nuostoli atlyginimo. 43.8.3. Krovini veimas jra Du sutarties tipai, priklausomai nuo to, kokie kroviniai ir kiek gabenama: 1) realin, forminama konosamentu kai nedideli preki kiekiai; 2) konsensualin, forminama arteriu - perveamos didels krovini partijos (inuomojamas laivas ar jo dalis jr teisje ne nuoma, o frachtas). Konosamentas atlieka kelias funkcijas: - tai dokumentas, kuris patvirtina sutarties sudarym; 171

- atlieka kvito funkcij; patvirtina, kad krovinys priimtas, leidia disponuoti perveamu kroviniu( kaip vertybiniais popieriais) Savininkas tas, kas turi konosament. Disponavimas konosamentu (jo perleidimas, keitimas) reikia disponavim jame nurodytu kroviniu. Konosamentai skirstomi : 1) vardiniai; perduodami kaip vertybiniai popieriai. 2) orderiniai; perduodami darant ra (indosavim) kitoje pusje. Jie gali bti vardiniai ar blankiniai. Pardavjas pasirao, o kam perdav, viet paliko tui - tas, kas j gavo, gali sirayti savo pavadinim. 3) pareiktiniai, jokie raai nedaromi. Preks iduodamos tam, kas turi dokument. Konosamente yra sekantys rekvizitai : laivo pavadinimas; vejas; siuntjas; gavjas; pakrovimo ir paskirties uostas; perveimo trukm; svoris, kiekis, ypatingos yms; frachtas ir kitos vejui priklausanios mokos; idavimo laikas, vieta, j kiekis( jei iduodamas ne vienas ) arteris susitarimas, kuriuo laivas savininkas sipareigoja suteikti vis laiv ar jo dal. Tai konsensualin sutartis. Perveimo slygas nustato arteris, kur pasirao frachtininkas ir frachtuotojas ar j atstovai. arterio rys: reisinis; sutartis dl vieno reiso; generalinis; sutartis, pagal kuri atliekama eil reis, numatyt sutartyje; taimarteris; laivas suteikiamas tam tikram laiko tarpui ir per t laik naudojamas( kroviniams, ekspedicijai, ekskursijai). Siuntjas privalo perduodamas krovin informuoti vej apie krovinio pobd, jei ne atlygina vejo nuostolius. Frachto dydis ali susitarimu. Yra frachto rinka ( t. y. kiekvienas uostas turi atskir rink su savo kainomis) Vyksta konkurencija. Frachtui ir kitiems mokjimams atlyginti galimas krovini keitimas. Siuntjas turi teis atsisakyti nuo sutarties sumokant dal frachto, atskirais atvejais vis. Vejas turi teis nutraukti sutart neatlyginant: dl karo ar kit veiksm; jei laivas sulaikomas valstybs institucij; jei isiuntimo ar paskirties uostas blokuojamas; laivas paimamas specialiems valstybs reikalams; jei valdios institucija draudia iveti ar veti paskirties uost. Turi bti nustatytas terminas jei nukrypimai dl aplinkybi, kurios yra statyme, nelaikomas nukrypimu nuo termino. 43.8. 4. Krovini perveimas vidaus vanden transportu. Vidaus vanden transportas kins veiklos sritis, kuri apima keleivi, krovini, bagao pato veim, buksyravim vidaus vanden keliais. Krovini perveimo vidaus vanden transportu sutartis taip pat forminama vataraiu. Krovinio siuntjui iduodamas kvitas. Sutarties sudarymo tvarka ir iduodam dokument teisin reikme yra tokia pat kaip ir geleinkelio transporte. 4.9. ali atsakomyb u krovini veimo prievols paeidim. Vejas geleinkelio transporto mons atsako u perveamus krovinius, bet atsakomyb ribota. Paprastai atlyginama prarasto krovinio vert, sualotos verts sumajimas, bet neatlyginamos negautos pajamos; atlyginamos ir turtos ilaidos. U termin paeidim pervejo atsakomyb ribota. Jei bus neribota atsakomyb, jis ymiai didins mokesius u perveim visiems, o jei ne jis bankrutuos. GTK 60 str.: - visikai u krovinio praradim, jei nerodo, kad praradimas ar sualojimas ne dl jo kalts. 61 str. nustato atvejus, kai neatsako u praradim, trkum, sualojim, jei krovinio siuntjas ar gavjas nerodys prieingai: jei dl siuntjo ar gavjo kalts tai vyko; tai vyko dl natrali krovinio savybi; dl taros ar pakavimo trkum, kurie negaljo bti pastebti priimant krovin; jei trkumai buvo pastebti ir vejas prim veti, u krovinio praradim, sualojim atsako geleinkelis; krovinio, bagao trkumas nevirijo natralaus sumajimo norm ir atvetas tvarkingu konteineriu su siuntjo nepaeistomis plombomis(idista, nubyra); krovinys atvetas tvarkingais, atvirais vagonais, suenklintas; krovinys atvetas lydint palydovui; tai vyko dl gaivalins nelaims. 62 str. Kroviniai ir bagaas gali bti siuniami vertinti pervejas atlygina tik vertint sum, jei vejas rodo, kad toji vert maesn, tai atlygina maesn.Jei siuntjas vertina krovin maesne suma, tai geleinkelio mon atsako tik vertinta suma. 4.10. Bendroji ir atskiroji avarija veant jra. Nuostoliai, padaryti laivui ar kroviniui gelbstint laiv, fracht arba krovinius dl kokio nors vykio ar atsitikimo, vadinami avarija. Skiriamos dvi avarij rys: bendroji ir dalin. Bendrja avarija laikomi nuostoliai, atsirad dl smoningai ir racionaliai padaryt nepaprast ilaid arba aukojim, kad bt igelbtas nuo bendro pavojaus laivas, frachtas ir laivu perveami kroviniai. Bendrajai avarijai btini ie poymiai: 1. buvimas bendro pavojaus laivui, kroviniui ir frachtui; 2. smoningi laivo administracijos veiksmai, kuriais gelbstimas laivas, 172

frachtas ir kroviniai; 3. ilaid arba aukojim nepaprastumas; 4. ilaid arba aukojim racionalumas. Bendrosios avarijos nuostoliai paskirstomi tarp laivo, frachto ir krovini proporcingai j vertei. Bendrosios avarijos fakt konstatuoja ir jos paskirstymo apskaiiavim (dispa) suinteresuot asmen pareikimu daro dispaininkai. Dalins avarijos atveju nuostoliai neskirstomi tarp laivo, frachto ir krovini. Jie tenka tam, kas juos patyr arba tam, kas atsakingas u j padarym. 4.11. Krovini veimo tiesioginiu miriu susisiekimu sutartis. Krovini veimas tiesioginiu miriu susisiekimu - tai krovinio nugabenimas paskirties punkt pagal viening perveimo dokument keli ri transportu. iam krovini veimui bdinga: krovinius pervea dviej ar daugiau ri transporto mons(pvz. geleinkelio ir vidaus vanden transporto, geleinkelio ir autotransporto ir pan.) krovinys nuo isiuntimo punkto iki paskirties punkto perveamas pagal viening visam perveimui dokument. Perveimu tiesioginiu miriu susisiekimu nelaikomas krovini nugabenimas, kai, perkraunant i vienos transporto ries mons kitos transporto ries mons transporto priemones, suraomas kitas perveimo dokumentas. Vieningas visam perveimui dokumentas yra nustatytos formos vataratis. Tai perveimo sutarties dokumentas. J suraius, sutartis laikoma sudaryta ir atsiranda teisiniai santykiai tarp krovinio siuntjo ir pervejo. Mokestis u krovini perveim tiesioginiu miriu susisiekimu nustatomas pagal kiekvienos transporto ries tarifus. Perveimo tiesioginiu miriu susisiekimu terminas nustatomas susumuojant vis krovin perveani moni krovini perveimo terminus. iuose perveimuose vienai prievols aliai pervejui atstovauja ne vienas, o keletas asmen (asmen daugetas prievolje). Kiekviena perveimo procese dalyvaujanti transporto organizacija privalo nugabenti krovin sutartyje numatyt dal atstumo. Perveusi krovin nustatyt dal atstumo, ji perduoda j kitos transporto ries monei, kuri krovin gabena toliau. Perdavus krovin perkrovimo punkte, pasibaigia vienos ries transporto mons pareiga ir prasideda kitos transporto organizacijos perveimo prievol. 43.12 Buksyravimo sutartis. Buksyravimo sutartis tai susitarimas, kuriuo viena alis laivo valdytojas sipareigoja u atlyginim buksyruoti kit laiv arba kitok plaukiojant objekt tam tikr nuotol ar tam tikr laik arba atlikti manevr, o kita alis, kuriai priklauso buksyruojamas objektas, sipareigoja u buksyravim sumokti numatyt mokest. Buksyravimo sutartis gali bti sudaryta raytine forma ar kitu ali pasirinktu bdu ( pasikeiiant ratais, telefonogramomis, faksogramomis ir kt.). Buksyravimo sutartis yra dvial, atlygintina. Buksyravimo dalykas plaukiojanio objekto vilkimu ar stmimu pasireikianios paslaugos. Baigus buksyravimo sutartyje numatyt laivo vilkim, stmim ar manevr, sutarties alys surao sutarties vykdymo akt ar padaro reikiamas ymas laivo buksyravimo dokumentuose. Jeigu buksyravimo metu laivas sualotas i dalies arba visai prarastas laive esantis krovinys, apie tai nurodoma sutarties atlikimo akte. 43.13 Keleivi ir bagao veimas Keleivis tai fizinis asmuo, kuris pagal sutart arba kitu teisiniu pagrindu naudojasi transporto priemone (vaiuoja ir vea baga), t. p. kitais vejo teikiamais patarnavimais. (KTK 17 str.) Keleivi ir bagao perveimo sutartis tai susitarimas, kuriuo pervejas sipareigoja perveti keleiv paskirties punkt, o jei keleivis turi baga ir j nugabenti paskirties punkt ir atiduoti turiniam teis j gauti asmeniui, o keleivis sipareigoja sumokti nustatyt mokest u perveim ir baga, jeigu jis buvo duotas. Keleivio perveimo sutartimi pervejas sipareigoja perveti keleiv paskirties punkt, o jeigu keleivis dav baga, taip pat nugabenti baga paskirties punkt ir iduoti j turiniam teis gauti baga asmeniui; keleivis sipareigoja sumokti nustatyt umokest u perveim, o jeigu duotas bagaas - ir u bagao perveim. Sudarant sutart (vaiavimo troleibusu) yra vieoji oferta (nurodytas marrutas, kaina). Nuo kurio momento sudaroma sutartis nuo lipimo momento; sutartis sudaroma konkliudentiniais veiksmais lipdamas akceptuoja ir yra reikalavimas susimokti, jei ne paeidia sutart. lipimas realus veiksmas, todl sutartis yra realin. Keleivi perveimo sutartis yra dvial, atlygintina, konsensualin. Sutartis forminama vaiavimo bilietu. Vis transporto ri, iskyrus oreivysts, biliete nenurodomas jos gijjas. Todl pradedant vykdyti perveimo prievol, bilietas yra pareiktinis dokumentas. Perveimo oru keleiviams duodami vardiniai bilietai. Keleivio veimo sutartis laikoma galiojania ir tada, kai nra keleivio bilieto arba jis neteisingai formintas, veant keleivius reguliariais reisais, keleivio bilietas yra btinas. Keleivio perveimo sutartis gali bti vienkartin arba ilgalaik. Ilgalaiks sutartys daniausiai sudaromos perveant keleivius miesto ir priemiestiniu transportu. Pervejo atsakomyb u keleivio gyvybs atmim arba jo sveikatos sualojim nustatyta CK 454 str. U priimto perveti bagao praradim, trkum arba sualojim, t. p. pavluot jo pristatym pervejas atsako tik esant jo kaltei. rodinjimo nata tenka pervejui. Keleivio bagao veimo sutartyje vejas sipareigoja nuveti keleivio baga keleivio biliete ar bagao kvite nurodyt paskirties punkt ir iduoti j keleiviui, o keleivis sipareigoja sumokti sutartyje nustatyto dydio atlyginim. Keleivio bagao veimo sutart patvirtinantis dokumentas yra keleivio bilietas arba bagao kvitas. 173

43.15 Ekspedicijos sutartis. Sutarties svoka, rys, dalykas. Ekspedicijos sutartis tai susitarimas, kuriuo viena alis ekspeditorius sipareigoja kitos alies kliento sskaita, jos arba savo vardu isisti klientui priklausanius krovinius (pat) atitinkamu transportu arba i atitinkamo transporto organ priimti kliento vardu gautus krovinius (pat) ir teikti kitas ekspedicines paslaugas, o klientas sipareigoja perduoti, isiusti ir priimti gautus krovinius(pat) ir sumokti u suteiktas paslaugas. Ekspedicijos sutartis yra dvial, atlygintina ir konsensualin, iskyrus sutartis dl kai kuri pato paslaug( pvz. dl laiko) Ekspedicijos sutari rys. Pagal sutarties objektus skiriamos: transporto ekspedicijos; pato mons ekspedicini paslaug sutartys. Sutarties dalykas yra ekspeditoriaus teikiam paslaug ir atliekam darb, susijusi su krovini isiuntimu ir gavimu, visuma. Jis gali bti pilnutinis ar dalinis. Pilnutinis kai ekspeditorius savo vardu sudaro sandor kliento sskaita ir kliento naudai. Dalinis - kai ekspeditorius atlieka tik kai kurias operacijas, susijusias su krovini isiuntimu ar gavimu ir veikia pagal kliento galiojim. Sutarties turin sudaro: ekspeditoriaus pareigos siuniant krovinius; ekspeditoriaus pareigos gaunant krovinius; kliento pareigos. a) sudaro organizacines sutartis, pateikia dekadines ir kitas paraikas, tikrina ar teisingai upildytas vataratis, perduoda vatarat transporto monei, gauna leidim perveti krovin, priima krovin kliento sandelyje, nugabena t viet, kur turi bti perduota pervejui ir perduoda, sumoka perveimo mokest ir gauna kvit ar kita dokument, kur perduoda klientui, veda krovini apskait ir t. t. b) pranea klientui apie jo vardu gaut krovin, sumoka visas rinkliavas ir mokjimus, priima krovin, atgabena krovin kliento sandl, dalyvauja suraant komercinius aktus (pvz. kai irykja trkumas) ir t. t. c) perduoda ir priima krovin, atlygina ekspeditoriaus ilaidas, sumoka atlyginim u ekspeditoriaus suteiktas paslaugas, formina reikalingus dokumentus ir perduoda juos ekspeditoriui. 43.16. Teisinis ekspedicijos santyki reguliavimas. ali atsakomybs klausimas sprendiamas pagal sutart ir bendrsias normas, reglamentuojanias prievols atsakomyb. Jeigu ekspeditorius atlieka saugojimo funkcijas, tai atsako kaip oficialus (profesionalus) saugotojas, t. y. atsako ir u atsitiktin uvim, iskyrus atvejus, kada na dl nenugalimos jgos. Profesionalus saugotojas ta, kuris tuo usiima (neprofesionalus saugotojas atsako tik, jeigu saugojo maiau nei savo) 43.17. Transporto ekspedicijos sutartis. Kai atitinkamu transportu negalima krovini nugabenti gavjo sandlius arba i j paimti, siuniami kroviniai turi bti iveami i siuntjo sandlio, o gauti kroviniai atveami i stoi, uost, aerouost gavjo sandlius centralizuotai. Tai rekia, kad i stoi, uost, aerouost krovinius atvea (ivea) ne pats gavjas ar siuntjas, o kita mon, kuriai pavesta teikti ias paslaugas. Centralizuotas krovini iveimas (atveimas) gali bti organizuojamas trim bdais, t. y. pareigojant teikti ekspedicines paslaugas ias mones: atitinkamos ries transporto paskirties punkto mon; autotransporto mon; specialiai iuo tikslu organizuot mon. Transporto ekspedicins paslaugos teikiamos pagal ilgalaikes arba vienkartines transporto ekspedicijos sutartis. Ilgalaiks sutartys yra planins ir paprastai sudaromos metams. Jos sudaromos tokia pat tvarka kaip ir kitos kins sutartys. Atskirai krovini siuntai isisti arba gauti sudaromos vienkartins sutartys. 43.18. Pato siunt ekspedicijos sutarties ypatumai. Pato siunt ekspedicijos sutartims dl pato siunt pristatymo bdinga tai, kad daugeliu atveju jos neforminamos. Paprasti laikai priimami neiduodant kvito ir teikiami adresatui jam nepasiraant. Fiziniai ir juridiniai asmenys mesdami laik pato dut savo konkliudentiniais veiksmai sudaro ekspedicin sutart ypatumai. Kitas pato siuntas - registruotus laikus, banderoles, siuntinius pato mon priima ir persiunia pagal ratik sutart. Priimtas siuntas pato mon registruoja, iduoda siuntjui kvit ir apie j isiuntim pasiymi atitinkamuose dokumentuose. Nurodytam asmeniui siuntos teikiamos jam pasiraant. Sutartis laikoma sudaryta nuo siuntos perdavimo pato monei momento.

44 tema Draudimas 44.1. Draudimo svoka, reikm, teisinio reguliavimo altiniai

174

Asmen turtas dl vairi prieasi (mogaus veiksmai, gamtos stichijos) gali bti prarandamas, sugadinamas, dl ko asmuo patiria nuostolius. mogaus gyvenime bna toki vyki, kurie nepadaro turtins alos, taiau sukelia l poreik (tam tikro amiaus sujimas, darbingumo netekimas, mirtis). Draudimo mons surenka i apsidraudusi asmen draudimo mokas, j pagrindu sudaro draudimo fond ir i io fondo padengia nuostolius ar kitas draudiminio vykio imokas. Be komercinio egzistuoja ir valstybinis privalomas draudimas. Draudimo formos: Privalomas draudimas jo ris ir slygas bei draudimo akas ir draudimo interesus reglamentuoja kiti statymai; Savanorikas susitarimas patvirtintas sutartimi. Draudimo akos: gyvybs draudimas; ne gyvybs draudimas.

Draudimo sutartimi viena alis (draudikas) sipareigoja u sutartyje nustatyt draudimo mok (premij) sumokti kitai aliai (draudjui) arba treiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, statyme ar draudimo sutartyje nustatyt draudimo imok, apskaiiuot statyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu vyksta statyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudiminis vykis. Draudimo sutartis - dvial, konsesualin, atlygintin. (Vadovlyje realin (pagal Vileita konsesualin, nes sutarties vykdymas priklauso nuo aplinkybi, kurios vyks ateityje)) Draudimo sutartis turi bti raytin. Draudimo sutart patvirtina draudimo liudijimas (polisas). Draudimo sutartis, jeigu joje nenustatyta ko kita, sigalioja nuo to momento, kai draudjas sumoka vis ar pirm draudimo mok (premij). (t. y. nors sutartis ir bus pasirayta, kol nebus sumokta moka, draudimo sutartis negalios realins sutarties poymis). Draudiko pareiga - sumokti draudimo imok vykus draudiminiam vykiui, o draudjo - mokti naus, praneti apie tam tikras aplinkybes. Tai slygin sutartis, bet ne slyginis sandoris???. Nelaikytina slyginiu sandoriu, nes slyga nustatoma tik draudiminei imokai. Sutartis galioja ir nevykus slygai. Sutartis sigalioja nuo na sumokjimo, o ne nuo slyg atsiradimo, bet draudiko pareiga atsiranda tik nuo tam tikr slyg atsiradimo (vykio). Tai rizikos sutartis - vykiui nevykus, suma negrinama. Rizikuoja ir draudjas ir draudikas. Draudiko rizika paprastai draudiama didesnei sumai, nei mokos dydis. Sutarties tikslas - nuostoli atlyginimas. Draudimas galimas tik esant galimiems nuostoliams. Jeigu nra draudimo interes, nra ir draudimo sutarties. Jeigu sutartis virija draudimo interes, tai ji galioja tik draudimo intereso ribose. Gali bti draudiami tik statymo ginami interesai. Nuostoliai - praradimai, kuriuos patiria draudjas. Negautos pajamos nuostolius neskaitomos ir draudiamos atskira sutartimi. Draudimin rizika - pavojus nuo kurio draudiama. Neivengiamas pavojus nra draudimo rizika. Pavojus turi bti pasitaikantis. Neivengiamas pavojus prie draudimo rizikos nepriskiriamas (pvz. negalima drausti nuo mirties). Nedraudiama nuo pavoj, kuri pasekms bna labai didels: karas, riaus, ems drebjimas ir t.t. Galimas perdraudimas (draudimo draudimas) tam atvejui, jeigu esantis draudimas tapt nemokus. Teisinio reguliavimo altiniai. CK 6.987-6.1018 str.; LR Draudimo statymas (1996.07.10) 44.2. Draudikai ir draudjai (Draudimo sutarties alys) Draudimo sutarties alys yra draudimo mon (draudikas) ir draudjas.
Draudikas draudimo mon, turinti Valstybins Draudimo Prieiros tarnybos licenzij.

Draudjai tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys, turintys draudimo interes. Draudimo interesas tai galimi nuostoliai, galima ala, kuri gali patirti draudjas vykus draudiminiam vykiui. Pvz. Turto savininko draudiminis interesas turto vert. Draudiminio intereso teisin reikm draudimas galimas ne didesnei vertei, nei draudiminis interesas (sen automobil galima apdrausti kaip nauj, bet vykus draudiminiam vykiui, bus imokta tiek, kokia tikroji jo vert). Draudimo sutartyje numatytais atvejais ir tvarka draudjas ir apdraustasis turi teis paskirti bei pakeisti asmenis, turinius teis gauti draudimo imok pagal draudimo sutart. Draudjas atvyksta pas draudik mon ar filial ir sudaro sutart (ia pat sumoka draudimo mok, gauna kvit ir draudimo polis). Draudimo sutartis gali bti sudaroma ir naudojantis agent paslaugomis (agentas tarpininkavimo bdu suranda klient ir sudaro sutart). Agentas veikia mons vardu, naudoja blankus ir kvit knygeles. Draudjas tiek fizinis, tiek juridinis asmuo, kuris turi draudimo interes. Umokjs draudjas perduoda draudikui galimus nuostolius, rizik, pasekmes. Turto savininkai, bendrasavininkiai draudia turt bendrai ar tik savo dal. keist turt gali drausti savininkas, o kaito turtojas tik savo intereso ribose.
175

Draudjo pareigos: a) sumokti mokas. Jeigu mokos nemokamos laiku, draudikas gali nutraukti sutart, gali spti . Premijos (mokos) dydio negalima keisti per vis mokjimo laik. b) draudimins apsaugos dalyko apsauga. Apdraustu daiktu draudjas turi rpintis taip pat kaip ir neapdraustu. Kilus pavojui draudjas turi imtis priemoni, kad bt ivengta ala. c) praneti apie draudimo rizikos pasikeitim (aplinkybes, kurios j didina - tokios aplinkybs numatytos sutartyje arba taisyklse). Praneti apie apdrausto daikto valdymo, naudojimo perdavim kitam asmeniui. d) praneti apie draudimin vyk (praneti greitai, kad bt nustatyta ala, prieastys, rodymai). Draudjas negali keisti dalyko padties po draudiminio vykio. e) Imtis prieinam proting priemoni galimai alai sumainti f) rodyti, kad: 1. buvo draudiminis vykis; 2. draudimo dalykas nukentjo nuo draudiminio vykio ar j lydini alutini prieasi; 3. nuostoli dyd. Draudikas neprivalo rodyti savo nekaltumo (kaltum rodo draudimo mon, jeigu taria, kad draudiminis vykis buvo iprovokuotas). Draudiko pareigos: a) Draudiminio atlyginimo imokjimas. Atlyginimo dydio problema: sutartyje fiksuojamas dalyko vertinimas gali kisti - atlyginama tikroji vert, bet ne daugiau negu buvo vertinta. Pagal Draudimo statym draudimo sutarties ali teiss ir pareigos: 1. Draudimo mon turi teis reikalauti i asmens, sudariusio ar ketinanio sudaryti draudimo sutart, pateikti reikaling informacij apie apdraudiam ar apdraust asmen ar objekt, jeigu i informacija yra susijusi su draudimo sutartimi. 2. Draudimo mon privalo: a) supaindinti draudj su draudimo ries taisyklmis ir iduoti draudjui draudimo liudijim (polis) bei draudjo pareikalavimu draudimo ries taisykles; b) vykus draudiminiam vykiui, draudimo sutartyje ar io statymo nustatytais terminais mokti draudimo imokas; c) draudjui pareikalavus ir jam apmokjus, iduoti draudimo liudijimo (poliso) dublikat ar kitus draudimo sutarties sudarym patvirtinanius dokumentus; d) neskelbti informacijos apie draudj ar kitus asmenis, j turtin padt, gautos vykdant draudimo sutartis, iskyrus statym nustatytus atvejus. 3. Draudjas privalo: a) laiku mokti draudimo mokas; b) sudarydamas draudimo sutart bei jos galiojimo metu suteikti draudimo monei jos nustatyt informacij apie apdraudiam ar apdraust asmen ar objekt, taip pat informacij apie sudarytas ar ketinamas sudaryti to paties objekto draudimo sutartis; c) pateikti draudimo monei visus su draudiminiu vykiu susijusius dokumentus. 4. Kitos draudimo mons ir draudjo pareigos ir teiss numatomos draudimo sutartyje bei draudimo veikl reguliuojaniuose teiss aktuose. 44.3. Draudimo formos ir rys Draudimo rys: draudimas gali bti privalomasis ir savanorikasis. Privalomojo draudimo ris ir pagrindines nuostatas nustato Lietuvos Respublikos statymai. Savanorikasis draudimas vykdomas draudjo ir draudimo mons susitarimu, patvirtintu draudimo sutartimi. Draudimo akos ir grups: Draudimo akos - tai gyvybs ir ne gyvybs draudimas. I. Gyvybs draudimo akai priskiriamos ios grups: 1) sutuoktuvinis ir gimim draudimas; 2) gyvybs draudimas, kai investavimo rizika tenka draudjui; 3) gyvybs draudimas ( kiek nenumatyta 1 ir 2 punktuose). II. Ne gyvybs draudimo akai priskiriamos ios grups: 1) draudimas nuo nelaiming atsitikim; 2) draudimas ligos atvejui;
176

3) sausumos transporto priemoni, iskyrus geleinkelio transporto priemones, draudimas; 4) geleinkelio transporto priemoni draudimas; 5) skraidymo aparat draudimas; 6) laiv (jr, eer, upi ir kanal) draudimas; 7) veam krovini draudimas; 8) turto (iskyrus 3, 4, 5, 6, 7 punktus) draudimas nuo gaisro ar gamtini jg; 9) turto draudimas nuo kit al (iskyrus 8 punkt); 10) sausumos transporto priemoni civilins atsakomybs draudimas; 11) skraidymo aparat civilins atsakomybs draudimas; 12) laiv (jr, eer, upi ir kanal) civilins atsakomybs draudimas; 13) bendrosios civilins atsakomybs draudimas; 14) kredito draudimas; 15) laidavimo draudimas; 16) finansini nuostoli draudimas; 17) teismo ilaid draudimas; 18) pagalbos draudimas. 44.4. Draudimo teisinio santykio svoka ir atsiradimas (r.44.1) 44.5. Valstybinio draudimo teisinio santykio subjektai ir objektas (???) (ia kakokia seniena, apie kuri per paskaitas nebuvo pasakyta nei odio). 44.6. Draudimo mokos Draudimo moka (premija) - draudimo sutartyje ar statymu nustatyti draudjui privalomi mokjimai u draudimin apsaug; Draudjas (naudos gavjas) u draudimin apsaug privalo mokti draudikui draudimo sutartyje ar statyme nustatytais terminais nustatyto dydio pinig sum ar sumas (draudimo mok (premij)). Draudimo sutartyje gali bti nustatyta, kad draudimo moka (premija) sumokama i karto arba mokama periodikai sutartyje nustatytais terminais. Kai draudimo moka (premija) mokama periodikai, draudimo sutartyje gali bti numatytos teisins pasekms, jeigu per sutartyje nustatyt termin nesumokama eilin moka. Tai pinigin prievol ir turi bti sumokama draudiko buveinje grynais ar per bank. Jeigu laiku nesumokama, draudikas gali nemokti atlyginimo. Jeigu nesumokamas dalinis mokjimas, sutartis gali bti nutraukta. Draudjas gali bti sptas sumokti per tam tikr laik. Premijos dydis negali bti vienaalikai keiiamas vis sutarties galiojimo laik. Sumajus draudimo rizikai, draudjas gali reikalauti sumainti mokas, o padidjus rizikai, privalo apie tai ratu praneti draudimo monei, kuri tuomet nustato didesn mok (nepraneus apie rizikos pasikeitim, draudimo mon galt nemokti imok). Jei draudiminis vykis vyksta iki sumokant draudimo mok (premij), kurios mokjimo terminas yra sujs, draudikas turi teis skaityti nesumokt sum draudimo imok. 44.7. Draudimo kainojimas (Vileita draudiminis vertinimas) Draudimo sutartyje nurodomas draudiminis vertinimas. Jeigu vertinimas maesnis negu tikroji vert, tai atlyginama ne daugiau vertinimo sumos. Jeigu vert pasikeiia vykio metu, tai atlyginama ta vert, kuri buvo nustatyta sudarant sutart. 44.8. Draudimo suma
Draudimo suma - draudimo sutartyje ar statymo nustatyta suma, kuria draudiami turtiniai interesai.

44.9. Draudimo atlyginimo nustatymo sistemos Skiriamos pirmosios rizikos ir proporcin atlyginimo tvarka. Pirmosios rizikos tvarka: daiktas apdraudiamas tam tikra suma ir nuostoliai atlyginami ne daugiau tos sumos. Proporcin tvarka: atlyginama proporcingai nuo sumos, kuria apdraustas daiktas, pvz. daiktas apdraustas 50 proc. verts, tai reikia, kad po draudiminio vykio bus imokama 50 proc. alos sumos. Danai pagal sutartis taikoma pirmosios rizikos tvarka, o privalomojo draudimo atveju proporcin.

Sutarties dalykas
a) b) konkretus turtas, daiktai kapitalas
177

c) prievoli vykdymas d) civilin atsakomyb CK ir draudimo st. Kita svoka - draudimo objektas: Draudimo objektai gali bti turtiniai interesai: 1) susij su asmens gyvenimo trukme, sutuoktuvmis, gimimu, kapitalo kaupimu; 2) susij su kno sualojimais, taip pat su nelaimingais atsitikimais ir ligomis; 3) susij su turto valdymu, naudojimu, disponavimu; 4) susij su draudjo padaryta ala fizinio asmens turtui ar tam fiziniam asmeniui, taip pat ala, padaryta juridiniam asmeniui. Sutartyje turi bti numatyti draudiminiai vykiai (vykiai nuo kuri pasekmi draudiama). Nustatomas sutarties terminas, kuris siejamas su rizikos galimybe. Suteikti reikalingas inias - draudjo pareiga. Jei tokios inios nepateikiamos ar pateikiamos neteisingos, draudiko imokos gali bti sumainamos ar visai nemokamos. Draudjas neprivalo suteikti ini, kuri i neprao draudikas.

Regreso teis
Jeigu nuostoliai atsiranda dl kito asmens kalts, draudjas gali isireikalauti alos atlyginim tiek i kaltojo asmens, tiek i draudimo mons, bet ne i abiej. Jeigu atlygina draudimo mon, ji gauna teis isireikalauti atitinkam sum i kaltojo asmens (draudjas iuo atveju privalo perduoti draudimo monei visus rodymus ir t.t., rodanius kaltojo asmens kalt).

Draudimo sutarties sudarymo tvarka ir sigaliojimas

Draudimo sutartis sudaroma draudikui akceptuojant draudjo pasilym (praym), pateikt draudikui, arba draudjui akceptuojant draudiko pasilym sudaryti sutart. Draudimo ries taisyklse numatytais atvejais draudjo praymas turi bti raytinis. Raytinio praymo form ir turin tokiu atveju nustato draudikas. Draudjas atsako u pasilyme (prayme) pateikt dokument teisingum. Sudarius draudimo sutart, raytinis draudjo praymas tampa sudtine draudimo sutarties dalimi. Draudimo sutartis, jeigu joje nenumatyta ko kit, sigalioja nuo to momento, kai draudjas sumoka vis ar pirm draudimo mok (premij). Jei jos nesumoka, tai draudimo sutartis nutrksta, jeigu sutartyje nra nustatyta ko kita.

Draudimo sutarties pasibaigimas

Draudimo sutartis pasibaigia: 1) jei draudjas nustatytu laiku nesumoka draudimo monei draudimo mok; 2) jei draudjas draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumoka draudimo monei papildom draudimo mok; 3) jei draudimo mon sumoka visas draudimo sutartyje numatytas draudimo imokas; 4) jei likviduojamas draudjas - juridinis asmuo ar draudjas - juridinio asmens statuso neturinti mon ir nra j teisi ir pareig permj; 5) jei mirta apdraustasis, jeigu draudimo sutartyje nenustatyta kitaip; 6) jei pasibaigia draudimo sutartyje nustatytas draudimo sutarties galiojimo terminas; 7) jei yra kiti Civilinio kodekso nustatyti prievoli pasibaigimo pagrindai.

Draudimo sutarties negaliojimas

Draudimo sutartis negalioja, jeigu: 1) ji sudaryta po draudiminio vykio; 2) ji sudaryta su kitos alies draudimo mone ar Lietuvos Respublikoje registruotu kio subjektu, neturiniu licencijos verstis draudimo veikla Lietuvos Respublikoje; 3) yra kiti sandori Civiliniame kodekse nustatyti negaliojimo pagrindai.

Atleidimas nuo draudimo imokos mokjimo

Draudikas atleidiamas nuo imokos mokjimo, jeigu draudiminis vykis vyko dl draudjo, apdraustojo ar naudos gavjo tyios. Draudikas privalo mokti draudimo imok, jeigu tyiniais veiksmai ar neveikimas yra socialiai vertingi (btinoji gintis, pilietins pareigos atlikimas ir pan.) statymas gali nustatyti atvejus, kuriais draudikas atleidiamas nuo imokos mokjimo dl to, kad draudiminis vykis vyko dl draudjo ar naudos gavjo didelio neatsargumo. Jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikas atleidiamas nuo draudimo imokos mokjimo taip pat iais atvejais: a) jeigu draudiminis vykis vyko dl karo veiksm ar radioaktyvaus spinduliavimo poveikio; b) jeigu ala atsirado dl turto konfiskavimo, areto ar jo sunaikinimo valstybs valdios institucij nurodymu; c) kitais statym numatytais pagrindais. ia vis svarbiausi svok sraas i Draudimo st.:
178

Draudimo veikla - finansin kin veikla, kuria siekiama apsaugoti fizini ir juridini asmen turtinius interesus, vykus io statymo ar draudimo sutartyje nustatytiems vykiams (draudiminiams vykiams), panaudojant rezervus ir draudimo techninius atidjimus, sudaromus i minim asmen mokam mok (draudimo mok) bei pajam, gaut jas investavus io statymo nustatyta tvarka; Draudjas - asmuo, sudars su draudimo mone draudimo sutart ar esantis draudju io statymo pagrindu ir privalantis mokti draudimo mokas (premijas) bei turintis teis gauti atsitikus draudiminiam vykiui draudimo imok; Draudimo mon (draudikas) - mon, vykdanti draudimo, taip pat su draudimu susijusi veikl ir sipareigojanti draudjui draudimo sutartyje ar io statymo numatyt draudimini vyki atvejais mokti draudimo imokas; Apdraustasis - draudjo nurodytas ir draudimo sutartyje vardytas fizinis asmuo, kurio gyvenime atsitikus draudiminiam vykiui, draudimo mon privalo mokti draudimo imok; Naudos gavjas - draudimo sutartyje draudjo valia nurodytas arba apdraustojo paskirtas asmuo, kuris draudimo sutartyje nustatytomis slygomis gyja teis draudimo imok; Tretysis asmuo - asmuo, kurio draudjas nenurodo draudimo sutartyje, bet kuris draudimo ries taisyklse nurodytomis slygomis gyja teis draudimo imok; Draudimo ries taisykls - pagal atskir draudimo grup draudimo mons nustatytos draudimo ries slygos, pagal kurias draudimo mon, turdama Valstybins draudimo prieiros tarnybos leidim, vykdo savanorikj draudim; Draudiminis vykis - draudimo sutartyje ar io statymo nustatytas atsitikimas, kuriam vykus, draudjas, apdraustasis, naudos gavjas ar tretysis asmuo gyja teis draudimo imok; Draudimo suma - draudimo sutartyje ar io statymo nustatyta suma, kuria draudiami turtiniai interesai; Draudimo moka (premija) - draudimo sutartyje ar io statymu nustatyti draudjui privalomi mokjimai u draudimin apsaug; Draudimo imoka - imokos, numatytos atitinkamose draudimo ries taisyklse, kurias draudimo mon, remdamasi vyk patvirtinaniais oficialiais dokumentais, privalo mokti draudjui, apdraustajam, naudos gavjui, tretiesiems asmenims vykus draudimo sutartyje ar io statymo nustatytam draudiminiam vykiui; Draudimo liudijimas (polisas) - oficialus dokumentas, kuriuo patvirtinamas draudimo sutarties sudarymas; Draudimo rizika - tikimyb vykti draudiminiam vykiui; Perdraudimas - draudimo mons prisiimtos draudimo rizikos dalies perdavimas kitai draudimo arba perdraudimo monei; Perdraudjas - draudimo mon, perdavusi savo prisiimtos rizikos dal kitai draudimo ar perdraudimo monei; Perdraudikas - draudimo ar perdraudimo mon, permusi tam tikr rizikos dal i kitos draudimo mons; Draudimo tarpininkas - draudimo agentas ir (ar) draudimo brokeris, kuri paslaugomis turi teis naudotis draudimo mons ir draudjai; Draudimo agentas - juridinis asmuo ar mon, neturinti juridinio asmens teisi, veikiantys vienos draudimo mons vardu, sskaita bei pavedimo sutarties pagrindu pagal suteiktus jiems galiojimus; Draudimo brokeris - juridinis asmuo (akcin arba udaroji akcin bendrov), vykdantis draudimo 45 TEMA. ATSISKAITYMO IR KREDITAVIMO SANTYKIAI. 45.1. Teisini atsiskaitymo ir kreditavimo santyki sveika ir reikm. Teisiniai atsiskaitymo santykiai tai santykiai, kurie atsiranda kio subjektams atsiskaitant u prekes ir paslaugas. Atsiskaitymas - grynj pinig mokjimo ar l pervedimo veiksmas, kuriuo vykdomas moktojo piniginis sipareigojimas gavjui (Mokjim st. 2 str.). Visi atsiskaitymai - tai mokjimai pagal pinigines prievoles. Pagal prievoles mokama atsiskaitant grynais ar negrynais pinigais. 6.929 straipsnis. Atsiskaitymas grynaisiais ir negrynaisiais pinigais
179

1. Atsiskaitymai dalyvaujant fiziniams asmenims, kurie nesiveria kine komercine veikla, gali bti atliekami grynaisiais pinigais, neribojant sumos, arba negrynaisiais pinigais. 2. Atsiskaitymai tarp juridini asmen, taip pat atsiskaitymai dalyvaujant fiziniams asmenims, usiimantiems kine komercine veikla, vykdomi negrynaisiais pinigais, o statym nustatytais atvejais ir tvarka ir grynaisiais pinigais. 3. Atsiskaitymas negrynaisiais pinigais atliekamas per bankus, kuriuose yra atidarytos atitinkamos sskaitos, jeigu ko kita nenustatyta statyme arba ko neriboja naudojamos atsiskaitym formos. 4. Atsiskaitymus ekiais ir vekseliais atitinkamai reglamentuoja eki ir vekseli statymai. 6.930 straipsnis. Atsiskaitym negrynaisiais pinigais priemons 1. Atsiskaitymai negrynaisiais pinigais atliekami naudojant mokjimo pavedimus, akredityvus, ekius, vekselius, inkaso ir kitas statym nustatytas atsiskaitym priemones. 2. alys turi teis pasirinkti ir nustatyti bet kuri tarpusavio atsiskaitym priemon, nustatyt io straipsnio 1 dalyje. Kai atsiskaitoma betarpikai specials atsiskaitym santykiai nesusidaro. Kai atsiskaitoma per bankus, ar kitas kredito staigas sukriami specials atsiskaitym santykiai. Atsiskaitymo santykius reglamentuoja specialios teiss normos: - LR CK; - LR Mokjim statymas; - LR Lietuvos Banko statymas; - Lietuvos Banko norminiai aktai (privalomi komerciniams bankams ir kt. kredito staigoms, tuo paiu ir klientams); - Kt. norminiai aktai. Atsiskaitym teisini santyki asmenys: skolininkas, kreditorius. Jau senovs Graikijoje ventyklos priimdavo saugoti pinigus, brangenybes. Senovs Romoje buvo reguliuojami skolinimo santykiai. Viduramiais (ypa Italijoje) populiars tiek pinig perdavimo pasaugai, tiek pinig skolinimo santykiai, taiau atskirai vienas nuo kito. Saugotojams visuomet likdavo pinig (vieni atsiima, bet kiti nea). Valdovai pradjo i saugotoj reikalauti i pinig sipareigodami grinti su palkanomis. Baim ir noras pasipelnyti atved praktik surenkam saugoti pinig skolinim. Pirmi bankai susikr 17a. Amsterdame. Ypa bank vaidmuo padidjo 19a. Bank paskirtis: 1) kreditinis tarpininkavimas (bankas tuo paiu metu ir kreditorius ir skolininkas: indlininkai turi reikalavimo teis bank, o bankas reikalavimo teis skolininkus); 2) bankai surenka iskaidytas pinigines las, kurios banke paveriamos kapitalu; 3) tiek gerai, tiek ir blogai veikiantys bankai takoja alies ekonomik; 4) bankai atlieka klient kasos operacijas, tame tarpe ir atsiskaitym. Bank kapital (greiiau pinigini l altiniai) sudaro: a) nuosavas kapitalas akcinis kapitalas (bankai veikia pagal akcini bendrovi ir komercini bank statymus); b) indlinink patiktas kapitalas; c) ileidiami vertybiniai popieriai; d) komisiniai u operacijas. Bankas turi derinti teikiamus kreditus su gaunamomis lomis. Bank kontrol pagal LR Lietuvos Banko statym komercini bank kontrol atlieka Lietuvos Bankas. Bank rys. Pagal nuosavybs subjektus: valstybiniai, privats. Pagal veiklos rys: Pramons, ems kio, Prekybos, Medicinos ir kt. Pagal suteikiamus kreditus: ilgalaiki, trumpalaiki kredit bankai. Bank atliekamos operacijos sandoriai: aktyvs (bankas gauna pinigus), pasyvs (bankas sipareigoja suteikti paskolas).
180

Bank funkcijos: - mokjim klent sskaitas primimas; - komisiniai pavedimai; - biros operacijos; - brangenybi apsauga; - seifo nuoma ir kt. Tam, kad atsiskaitymo santykiai vykt, atsiskaitym subjektai turi turti bankuose sskaitas, t.y. turi bti sudaroma banko sskaitos sutartis. 45.2. Banko sskaitos sutartys. Banko sskaitos sutarties sudarymas. 6.913 straipsnis. Banko sskaitos sutarties samprata 1. Banko sskaitos sutartimi bankas sipareigoja priimti ir skaityti pinigus kliento (sskaitos savininko) atidaryt sskait, vykdyti kliento nurodymus dl tam tikr sum pervedimo ir imokjimo i sskaitos bei atlikti kitokias banko atliekamas operacijas, o klientas sipareigoja apmokti bankui u suteiktas paslaugas ir operacijas. ()
Sskaitoje esantys pinigai banko nuosavyb. Klientas turi tik reikalavimo teis. (Taip pasakyta paskaitoje, taiau link mstyti, gali ir suabejoti, nes:

2. Bankas gali disponuoti kliento sskaitoje esaniomis lomis su slyga, jeigu utikrina kliento teis netrukdomai disponuoti tomis lomis. 3. Bankas neturi teiss nustatyti ir kontroliuoti kliento pinig naudojimo ar nustatyti kitokius statymo ar banko sskaitos sutarties nenumatytus kliento teiss disponuoti sskaitoje esaniomis lomis savo nuoira apribojimus. (6.913)) Banko sskaitos sutartis sudaroma paprasta raytine forma. Pateikiamas praymas atidaryti sskait ir pridedami reikalingi dokumentai. Tvark nustato Lietuvos Banko Valdybos nutarimas Nr. 48. Klientas, norintis atidaryti sskait, pristato: 11.1. registravimo paymjimo nuora, patvirtint j idavusios institucijos arba notaro. Usienio valstybs mon pateikia teiss akt nustatyta tvarka legalizuoto registravimo paymjimo arba j atitinkanio dokumento, patvirtinanio registracij, nuora; 11.2. dokument, leidiant nustatyti asmen, kurie turi teis sudaryti indlio, indlio pasaugos ar banko sskaitos sutart, tapatyb; 11.3. stat (nuostat) nuora, patvirtint notaro. Usienio valstybs mon pateikia teiss akt nustatyta tvarka legalizuot stat (nuostat), jei juos turi, nuora; 11.4. kitus dokumentus, nurodytus Lietuvos Respublikos statymuose ir kituose teiss aktuose bei kredito staigos teiss aktuose. 12. Be 11 punkte ivardyt dokument, mon pateikia ir asmen, galiot naudotis ir disponuoti sskaitose esaniomis lomis, sra su para ir mons antspaudo pavyzdiais, patvirtintais notaro. Jeigu mon sskaitose esaniomis lomis naudosis ir disponuos elektronini nurodym forma, kredito staiga ir mon turi numatyti asmen tapatybs nustatymo priemones (PIN - asmens identifikavimo numeris, slapti raktai ir pan.) ir atsakomyb u j saugojim.
Sskaitos sutartis konsensualin (pinigai nebtinai t. b. neti), atlygintin (u teikiamas paslaugas bankas ima mokest, u sskaitoje laikomus pinigus bankas moka palkanas), dvial. 45.3. Banko sskaitos sutarties ali teiss ir pareigos. Banko teiss:

1) Bankas turi teis gauti atlyginim u u banko paslaugas ir atliktas operacijas banko sskaitos nustatytomis slygomis ir tvarka.

suteiktas sutartyje

181

2) Bankas turi teis nurayti i kliento sskaitos kas ketvirt sumas, priklausanias bankui u jo suteiktas klientui paslaugas, jeigu banko sskaitos sutartis nenustato ko kita. (6.919) 3) Bankas gali disponuoti kliento sskaitoje esaniomis lomis su slyga, jeigu utikrina kliento teis netrukdomai disponuoti tomis lomis. (6.913)
Banko pareigos:

1) Bankas privalo sudaryti banko sskaitos sutart su klientu, kuris kreipsi su praymu atidaryti sskait, pagal banko paskelbtas tam tikros sskaitos ries atidarymo slygas, turinias atitikti statym ir bank veikl nustatani teiss akt reikalavimus. (6.914) 2) Banko sskaitos sutartimi bankas sipareigoja priimti ir skaityti pinigus kliento (sskaitos savininko) atidaryt sskait, vykdyti kliento nurodymus dl tam tikr sum pervedimo ir imokjimo i sskaitos bei atlikti kitokias banko atliekamas operacijas (6.913) Bankas privalo klientui atlikti operacijas, kurias atitinkamos ries sskaitoms nustato statymas, kiti bank veiklos teiss aktai bei bankininkysts paproiai, jeigu banko sskaitos sutartis nenumato ko kita. (6.916) 3) Bankas privalo skaityti kliento sskait gautas las ne vliau kaip kit dien po dienos, kuri gavo atitinkam mokjimo dokument, jeigu banko sskaitos sutartis nenustato kitokio termino. Bankas privalo imokti arba pervesti las kliento nurodymu ne vliau kaip kit dien po dienos, kuri gavo atitinkam mokjimo dokument, jeigu banko sskaitos sutartis nenustato ko kita. (6.917) 4) Bankas neturi teiss nustatyti ir kontroliuoti kliento pinig naudojimo ar nustatyti kitokius statymo ar banko sskaitos sutarties nenumatytus kliento teiss disponuoti sskaitoje esaniomis lomis savo nuoira apribojimus (6.913) 5) Bankas moka klientui sutartyje nustatytas palkanas u naudojimsi sskaitoje esaniomis lomis, jeigu banko sskaitos sutartis nenustato ko kita. Palkanos pervedamos kliento sskait sutartyje nustatytais terminais, o jeigu ie terminai nenustatyti, pasibaigus kiekvienam ketviriui. (6.920)
6) Bankas privalo garantuoti banko sskaitos, indlio, vis su jais susijusi operacij ir kliento slaptum.

Informacija, sudaranti banko paslapt, gali bti atskleista tik patiems klientams ar j atstovams, o statym nustatytais atvejais ir tvarka atitinkamoms valstybs valdios institucijoms, pareignams ir kitiems asmenims. (6.925) disponuoti sskaitoje esaniomis lomis. 6.922 straipsnis. L nuraymo i sskaitos pagrindai 1. Los i sskaitos nuraomos kliento nurodymu. 2. Be kliento nurodymo los gali bti nuraomos teismo sprendimu, taip pat kitais statymo ar banko sskaitos sutarties numatytais atvejais. 6.923 straipsnis. L nuraymo eilikumas 1. Jeigu sskaitoje yra pakankamai l visiems pareiktiems reikalavimams patenkinti, los nuraomos pagal kliento nurodym ir kit dokument gavimo eil (kalendorinis eilikumas), jeigu statymai nenustato ko kita. 2. Jeigu visiems pareiktiems reikalavimams patenkinti l sskaitoje nepakanka, skolininkas privalo nurodyti las nurayti i sskaitos ia eile:
182 Kliento teiss: 1) Netrukdomai

1) pirmja eile nuraomos los pagal vykdomuosius dokumentus dl alos, padarytos dl sveikatos sualojimo ar gyvybs atmimo, atlyginimo ir ilaikymo iiekojimo; 2) antrja eile nuraomos los pagal vykdomuosius dokumentus dl imok, kylani i darbo ir autorini sutari; 3) treija eile nuraomos los pagal mokjimo dokumentus, nustatanius mokas biudet (valstybs, savivaldybs ar socialinio draudimo); 4) ketvirtja eile nuraomos los pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktja eile nuraomos los pagal kitus mokjimo dokumentus kalendorinio eilikumo tvarka. 3. Los pagal reikalavimus, priklausanius tai paiai eilei, nuraomos mokjimo dokument gavimo kalendorinio eilikumo tvarka. 4. L nuraymo eil vykdymo proceso, bankroto ir kitais statym numatytais atvejais nustato kiti statymai. 2) Klientas turi teis nurodyti bankui nurayti i sskaitos las pagal treij asmen reikalavim. Tokius nurodymus bankas priima, jeigu klientas ratu nurodo btinus duomenis, leidianius identifikuoti asmen, turint teis nurayti i sskaitos las. (6.915)
Kliento pareigos:

Klientas sipareigoja apmokti bankui u suteiktas paslaugas ir operacijas. (6.913) Klientas apmoka u banko suteiktas paslaugas ir atliktas operacijas banko sskaitos sutartyje nustatytomis slygomis ir tvarka. (6.919)
45.4. ali atsakomyb. Banko atsakomyb: Bendri civilins atsakomybs pagrindai idstyti CK XXII skyriuje. Bankas atsako tik tais atvejais, kai yra banko kalt. Kai nra abiej kalts, rizika tenka sskaitos savininkui (pvz.: pateikiamas netikras ekis ir bankas imoka pinigus. Jeigu buvo galimyb nustatyti, kad ekis netikras, atsakys bankas. Bet jeigu banko darbuotojai parod reikiam rpestingum, t.y. atliko visus privalomus veiksmus, banko kalts nra). Banko kalt nra preziumuojama. Be bendr civilins atsakomybs pagrind:

1) Jeigu bankas ne laiku skaito gautas las kliento sskait arba jas nepagrstai nurao i sskaitos, taip pat jei nevykdo kliento nurodym dl l pervedimo ar imokjimo i sskaitos, bankas privalo mokti klientui banko sskaitos sutartyje nustatytas palkanas, o jeigu jos nenustatytos, io kodekso 6.210 straipsnyje nustatytas palkanas. (6.924) 2) Jeigu bankas atskleidia banko paslapt, klientas turi teis reikalauti, kad bankas atlygint tuo padarytus nuostolius. (6.925)
Kliento atsakomyb - bendri civilins atsakomybs pagrindai idstyti CK XXII skyriuje. 45.5. Sutarties pasibaigimas.

6.927 straipsnis. Banko sskaitos sutarties nutraukimas 1. Kliento pareikimu banko sskaitos sutartis gali bti nutraukta bet kada. 2. Banko reikalavimu banko sskaitos sutartis gali bti nutraukta, jeigu: 1) l, esani klient sskaitoje, suma sumaja tiek, kad nesiekia sutartyje nustatytos minimalios sumos, ir per vien mnes nuo banko isisto praneimo dienos klientas jos nepadidina; 2) jeigu daugiau kaip metus su kliento sskaita nebuvo atliekamos jokios operacijos ir jeigu banko sutartis nenustato ko kita. 3. L likutis sskaitoje iduodamas klientui arba jo nurodymu pervedamas kit sskait ne vliau kaip per penkias darbo dienas nuo atitinkamo raytinio kliento pareikimo gavimo dienos. Jeigu klientas
183

nedav nurodymo pervesti las kit sskait, bankas las perveda banko vidines sskaitas. 4. Banko sskaitos sutarties nutraukimas yra pagrindas sskait udaryti. Banko sskaitos sutartis galioja iki sskaitos udarymo
45.6. Atsiskaitym tvarka. Atsisaitomieji dokumentai. Atsiskaitym tvark reglamentuoja CK (9.929,9.930 str.), Mokjim statymas, Laikinos atsiskaitym negrynais pinigais taisykls (patvirtintos Lietuvos Banko).

6.929 straipsnis. Atsiskaitymas grynaisiais ir negrynaisiais pinigais 1. Atsiskaitymai dalyvaujant fiziniams asmenims, kurie nesiveria kine komercine veikla, gali bti atliekami grynaisiais pinigais, neribojant sumos, arba negrynaisiais pinigais. 2. Atsiskaitymai tarp juridini asmen, taip pat atsiskaitymai dalyvaujant fiziniams asmenims, usiimantiems kine komercine veikla, vykdomi negrynaisiais pinigais, o statym nustatytais atvejais ir tvarka ir grynaisiais pinigais. 3. Atsiskaitymas negrynaisiais pinigais atliekamas per bankus, kuriuose yra atidarytos atitinkamos sskaitos, jeigu ko kita nenustatyta statyme arba ko neriboja naudojamos atsiskaitym formos. 4. Atsiskaitymus ekiais ir vekseliais atitinkamai reglamentuoja eki ir vekseli statymai. 6.930 straipsnis. Atsiskaitym negrynaisiais pinigais priemons 1. Atsiskaitymai negrynaisiais pinigais atliekami naudojant mokjimo pavedimus, akredityvus, ekius, vekselius, inkaso ir kitas statym nustatytas atsiskaitym priemones. 2. alys turi teis pasirinkti ir nustatyti bet kuri tarpusavio atsiskaitym priemon, nustatyt io straipsnio 1 dalyje.
45.7. Mokamieji pavedimai. Mokamieji reikalavimai-pavedimai (dabar tai Debeto pavedimai).

Atsiskaitymus mokjimo pavedimais reglamentuoja statymai ir bank veiklos taisykls. Mokjimo pavedimas - moktojo parengtas ir pasiraytas popierinis arba elektroninis dokumentas, turintis mokjimo nurodymo rekvizitus. Mokjimo pavedim moktojas pateikia moktojo bankui. Mokjimo pavedimas gali bti vienkartinis arba daugkartinis. Debeto pavedimas - gavjo parengtas ir pasiraytas popierinis arba elektroninis dokumentas, turintis mokjimo nurodymo rekvizitus. Debeto pavedim pateikia gavjas moktojo arba gavjo bankui. Gavjas turi teis pateikti debeto pavedim, turdamas moktojo sutikim. Moktojas ratu ar elektroniniu bdu pateikia moktojo bankui sutikim nurayti ir pervesti las i jo sskaitos konkreiam gavjui, kai pastarasis pateiks debeto pavedim. Sutikimas gali bti dl vieno arba keli debeto pavedim. (Mokjim st. 4 str.) Suvestiniai reikalavimai (programoje yra, bet i kur is vrys itrauktas neinau; pateikiu tai, kas ufiksuota dieninink konspektuose) Taikima, kai tarp kontrahent yra nuolatiniai santykiai, pvz., nuolat tiekiamos preks ar teikiamos paslaugos. iuo atveju apmokama ne kiekviena sskaita, operacija, o suvedus pvz. keli dien sskaitas. Atsiskaitant mokjimo pavedimais bankas sipareigoja pagal moktojo pavedim pervesti nurodyt sum i moktojo sskaitos kit moktojo nurodyt sskait tame paiame arba kitame banke per statym ar statym nustatyta tvarka nustatytus terminus, jeigu trumpesni terminai nra nustatyti banko sskaitos sutartyje ar banko veiklos taisyklse. (CK 6.931 str.)
Plaiau 6.931 6.934 str. Akredityvas.

6.935 straipsnis. Bendrosios nuostatos

184

1. Atsiskaitant akredityvais, bankas, atidars akredityv ir veikiantis moktojo praymu bei nurodymu arba savo vardu (bankas emitentas), sipareigoja sumokti pinigus l gavjui arba akceptuoti ir apmokti sakomj veksel, irayt l gavjo, arba galioja kit bank (vykdantj bank) sumokti pinigus l gavjui arba akceptuoti ir sujus mokjimo terminui apmokti sakomj veksel, arba galioja kit bank pirkti dokumentus (negocijuoti), jeigu pateikti dokumentai atitinka akredityvo slygas. Akredityvas gali bti ataukiamas (kur gali pakeisti arba panaikinti bankas emitentas be iankstinio l gavjo spjimo) arba neataukiamas (kuris negali bti pakeistas ar panaikintas be banko emitento, tvirtinaniojo banko (jei toks yra) ir l gavjo sutikimo). Bankas atsako: - moktojui (u akredityvo slyg paeidim) - gavjui (u nepagrst atsisakym imokti las). 6.941 straipsnis. Akredityvo udarymas Akredityvas udaromas: 1) kai pasibaigia akredityvo terminas; 2) kai bankas emitentas panaikina akredityv; 3) kai bankas sumoka l gavjui akredityve nustatyt sum ar atlieka kitas operacijas, nepasibaigus jo galiojimo terminui.
Iniciatyva i pirkjo (moktojo): jis duoda pavedim bankui atidaryti akredityv. Moktojo los deponuojamos atskiroje sskaitoje. Nurodomos akredityvo slygos: kam, u k ir pagal kokius dokumentus turi bti mokama. Dokumentus pateikti turi tiekjas (l gavjas). Akredityvo formos trkumai nepatogu pirkjui, nes: 1) los bank pervedamos anksiau, nei pirkjas gauna prekes; 2) bankas tikrina slyg vykdym tik pagal dokumentus (nekontroliuoja faktinio sutarties vykdymo). Plaiau 6.935 6.941 str.

Inkaso. Inkasinis pavedimas - gavjo parengtas ir pasiraytas popierinis arba elektroninis dokumentas, turintis mokjimo nurodymo rekvizitus. Inkasiniame pavedime gavjas nurodo moktojo bankui i moktojo sskaitos ne gino tvarka nurayti ir pervesti gavjo bank inkasiniame pavedime nurodyt l sum, priklausani gavjui. Gavjas kartu su inkasiniu pavedimu turi pateikti Civilinio proceso kodekse nurodyt vykdomj dokument. Moktojo bankas inkasin pavedim priima ir tada, kai moktojo sskaitoje nra l. Mokjimai atliekami pagal inkasini pavedim pateikimo laik, jeigu statymai nenustato kitaip.( Mokjim st. 4 str.) Inkaso reikia operacijas, kurias atlieka bankas (instruktuojantis bankas) su dokumentais pagal kliento pavedim, turdamas tiksl gauti apmokjim ir (arba) apmokjimo akcept arba iduoti dokumentus (gavs apmokjim ir (arba) apmokjimo akcept arba kitomis slygomis). (CK 6.942 str.).
Plaiau 6.942 6.944. 45.8. ekiai. Reglamentuoja CK

1.104 straipsnis. ekis ekis, kaip vertybinis popierius, tai ekio davjo suraytas tam tikros formos pavedimas bankui be ilyg imokti jame rayt pinig sum ekio turtojui.
eki statymas (1999 03 16 Nr. VIII-1088).

ekis - io statymo nustatyta tvarka iraytas mokjimo dokumentas, kuriuo j iras asmuo sako bankui be slyg imokti ekyje rayt pinig sum ekyje nurodytam arba j pateikusiam asmeniui. ekis, kaip ir akredityvas ar vekselis, taip pat yra susitarim forminantis bei patvirtinantis dokumentas. Atsiskaitymas ekiu
185

pagrstas jo davjo ir banko moktojo susitartimu, pagal kur bankas sipareigoja priimti ir apmokti davjo irayt ir bet kokio asmens pateikt ek. Moktoju pagal ek gali bti tik bankas, kuriame ekio davjas laiko savo santaupas. Paskaitose: sudaromos eki sutartys su banku; susitariama dl sumos; ekiai grietai nustatytos formos blankai.
3 straipsnis. ekio rekvizitai ekyje turi bti:

1) odis ekis dokumento tekste ta kalba, kuria ekis iraytas; 2) beslyginis sakymas sumokti nustatyt sum; 3) turinio sumokti asmens (moktojo) pavadinimas; 4) mokjimo vieta; 5) ekio iraymo vieta ir data; 6) ek iraanio asmens (ekio davjo) paraas. 5 straipsnis. Bankui teikti iraytas ekis ekis privalo bti iraytas teikti tiktai bankui, laikaniam ekio davjo las, kurias bendru susitarimu ekio davjas turi teis tvarkyti ekiu. 6 straipsnis. ekio akcepto negalimumas ekis negali bti akceptuojamas. raas ekyje apie akcept negalioja. 7 straipsnis. Pinig pagal ek gavjas 1. ekis gali bti iraytas mokti: 1) konkreiam asmeniui su rau sakymu arba be jo; 2) konkreiam asmeniui su rau ne sakymu arba su kitu atitinkamu rau; 3) jo pateikjui. 1) ir 2) skiriasi ekio perdavimo apribojimais: su rau sakymu arba be jo ekis gali bti perduodamas indosamentu; su rau ne sakymu arba su kitu atitinkamu rau ekis gali bti perduotas tik teisi perleidimo tvarka. 9 straipsnis. Palkanos Bet kuri ekyje rayta palkan mokjimo slyga laikoma negaliojania. 11 straipsnis. ekyje rayt sum galiojimas 1. Jeigu ekyje odiais ir skaitmenimis rayta pinig suma nesutampa, galioja odiais rayta suma. 2. Kai ekyje pinig suma rayta odiais arba skaitmenimis daugiau nei kart ir ios sumos skiriasi, galioja maiausia suma. 14 straipsnis. ekio davjo atsakomyb ekio davjas atsako u ekio apmokjim. Bet kuri ekyje rayta ios atsakomybs atsisakymo slyga negalioja.
ekio davjas arba jo turtojas gali j paymti skiriamaisiais poymiais, nuo kuri priklauso ekio apmokjimo tvarka. iuo pagrindu skiriami: 1) atsiskaitomieji ekiai pirmoje ekio pusje striai raytas odis atsiskaitomasis arba kitas atatinkamas odis reikia draudim ekio sum imokti grynais pinigais; 2) paprastieji skiriamieji ekiai ekio sum moktojas gali sumokti tik bankui arba moktojo klientui (pirmojoje ekio pusje tarp dviej lygiagrei stri linij nenurodytas konkretus bankas); 3) specialieji skiriamieji ekiai - ekio sum moktojas gali sumokti tik ekyje nurodytam bankui, o jei is pats yra moktojas, tai tik savo klientui (pirmojoje ekio pusje tarp dviej lygiagrei stri linij nurodytas konkretus bankas); ekio perdavimas. ekis gali bti perduotas, t.y. ekiu galima atsiskaityti su kitais asmenimis. Toks perdavimas gali bti atliekamas indosamentu (ekis su rau sakymu arba be jo), arba teisi perleidimo tvarka (ekis su rau ne sakymu arba kitu atitinkamu rau).

Indosamentas - perduodamasis raas ekio antrojoje pusje arba jo pratsoje, patvirtinantis vis teisi pagal ek perdavim kitam asmeniui. Indosantas - asmuo, darantis ekio antrojoje pusje arba jo pratsoje perduodamj ra.
186

Neupildytas indosamentas - indosamentas, kuriame neraytas ek priimanio asmens pavadinimas ar vardas, pavard. ekio pratsa - ekio pridtinis lapas perduodamiesiems raams, jeigu jie netelpa ekyje. Indosamentas turi bti beslyginis. Jokia indosament apribojanti slyga negalioja.
Dalinis indosamentas negalioja.

Indosamentas turi bti raytas ekyje arba jo pratsoje. Indosantas privalo j pasirayti. Indosamente gali bti neraytas asmuo, kuriam ekis perduodamas, arba gali bti tik indosanto paraas (neupildytas indosamentas). Indosamentu perduodamos visos teiss pagal ek. Jeigu indosamentas yra neupildytas, ekio turtojas gali: 1) rayti savo ar kito asmens pavadinim ar vard, pavard; 2) toliau perduoti ek pagal savo neupildyt indosament arba vardin indosament; 3) perleisti ek treiajam asmeniui, neraydamas asmens ir indosamento. Moktojas, kuris apmoka indosuot ek, privalo patikrinti indosament sek, bet ne indosant para tikrum. Visi indosantai ekio turtojui atsako solidariai, todl indosuotas ekis yra patikimesnis.
ekio pateikimas ir apmokjimas. ekis apmokamas j pateikus. Jokia kita slyga negalioja.

1. ekis, iduotas ir moktinas toje paioje valstybje, turi bti pateiktas apmokti per atuonias dienas. 2. ekis, moktinas kitoje valstybje negu iduotas, turi bti pateikiamas per dvideimt dien, jei jo iraymo ir mokjimo vieta yra toje paioje pasaulio dalyje, ir per septyniasdeimt dien, jei iraymo ir mokjimo vietos yra skirtingose pasaulio dalyse. ekio davjas turi teis ataukti ek tik pasibaigus jo pateikimo apmokti laikui. Jei ekis nra atauktas, moktojas gali j apmokti ir pasibaigus pateikimo laikui. Iduotas ekis galioja ir davjui mirus, ir jam tapus neveiksniu.
Bankas gali atsisakyti apmokti ek: 1) formaliais pagrindais (neteisingai formintas ekis); 2) materialiais pagrindais (ekyje rayta suma didesn u esani sskaitoje). Keli ekiai apmokami j pateikimo eils tvarka. Reikalavimai neapmokjus ekio.

ekio turtojas gali pareikti reikalavimus indosantams, davjui ir kitiems sipareigojusiems pagal ek asmenims, jeigu laiku pateiktas ekis nebuvo apmoktas ir atsisakymas apmokti yra patvirtintas: 1) arba oficialiu aktu (protestu dl atsisakymo apmokti); 2) arba moktojo datuotu rau ekyje, kuriame nurodyta ekio pateikimo diena; 3) arba kliringo nam datuotu rau ekyje, kuriame nurodyta, kad ekis buvo teiktas laiku, taiau nebuvo apmoktas. Protestas arba kitas patvirtinimas, kad ekis nebuvo apmoktas, turi bti formintas nepasibaigus ekio pateikimo laikui. ek protestuoja notarai Vyriausybs ar jos galiotos institucijos nustatyta tvarka. ekio davjas, indosantas arba laiduotojas, raydami ekyje slyg grinti be ilaid ar neprotestuotinas arba kitus atitinkamos reikms odius ir pasiraydami, gali atleisti ekio
187

turtoj nuo pareigos forminti protest arba kitaip patvirtinti atsisakym apmokti, kad is galt pasinaudoti reikalavimo teise. Kai atsiranda reikalavimo teis ek uprotestavus ar kitaip patvirtinus jo neapmokjim, ekio turtojo reikalavimai patenkinami ne gino tvarka. ekio turtojui pateikus raytin praym iiekoti i skolininko pinigus, notarai Lietuvos Respublikos Vyriausybs ar jos galiotos institucijos nustatyta tvarka padaro vykdomuosius raus notaro uprotestuotuose arba neprotestuotinuose ekiuose. Toks ekis su vykdomuoju rau pateikiamas anstoliams iiekojimo vykdymui. Bankui moktojui iklus bankroto byl nuo bankroto bylos iklimo dienos bankas nutraukia eki apmokjim. iuo atvej nuostoli rizika tenka eki davjui, nes pats ekio idavimas dar nereikia atsiskaitymo. ekiai nra pinigai. Niekas neprivalo priimti ekius.
45.9. Vekselis. Vekselio svoka ir rys, vekselio rekvizitai.

LIETUVOS RESPUBLIKOS SAKOMJ IR PAPRASTJ VEKSELI STATYMAS1999 m. kovo 16 d. Nr. VIII-1087 Vekselis - vertybinis popierius, kuris iraomas io statymo nustatyta tvarka ir kuriuo j iras asmuo be slyg sipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokti tam tikr pinig sum vekselyje nurodytam asmeniui pats arba sako tai padaryti kitam. Vekselis gali bti sakomasis arba paprastasis. sakomasis vekselis - vekselis, kurio davjas sako kitam asmeniui, kad is vekselyje rayt sum sumokt jame nurodytam asmeniui. Dalyvauja 3 asmenys: vekselio davjas, vekselio turtojas (savininkas) ir moktojas. Paprastasis vekselis - vekselis, kurio davjas be slyg sipareigoja vekselio turtojui sumokti vekselyje rayt sum. . Dalyvauja 2 asmenys: vekselio davjas ir vekselio turtojas. Vekselio turtojas - vekselio savininkas arba kitas io statymo numatytais atvejais veksel turintis asmuo. Vekselis sutartin, abstrakti, vienaal, formali pinigin prievol. Sutartin prievol - reikia, kad vekselio davjas sipareigoja sumokti vekselio turtojui vekselyje nurodyt sum. Abstrakti prievol - mokjimo pagrindas nenurodomas. Tai vienaal, t.y. vekselio davjas turi pareig imokti pinigus, o vekselio turtojas teis tuos pinigus gauti. sakomojo vekselio atveju vekselio davjo prievol slygin: jeigu vekselyje nurodytas motojas pinig nesumoka, pareiga sumokti pereina vekselio davjui. Formali prievol - reikia, kad vekseliui nustatyta grieta raytin forma. Anksiau vekseliai turjo bti forminami ant specialaus vekselinio popieriaus ?(taip buvo pasakyta paskaitoje), pagal nauj statym ant bet kokio popieriaus, ant Lietuvos Banko ar Finans ministerijos patvirtinto blanko. Svarbu, kad tik bt visi rekvizitai. Gali bti iraomi vairiomis priemonmis, bet pasirayti faksu draudiama. sakomajame vekselyje (toliau - vekselyje) turi bti: 1) odiai sakomasis vekselis tekste ta kalba, kuria vekselis iraytas; 2) beslyginis sakymas sumokti rayt sum; 3) turinio sumokti asmens (moktojo) pavadinimas ar vardas, pavard; 4) mokjimo terminas; 5) mokjimo vieta; 6) pavadinimas ar vardas, pavard asmens, kuriam arba kurio sakymu turi bti sumokta; 7) vekselio iraymo vieta ir data;
188

8) iraanio veksel asmens (vekselio davjo) paraas. 4 straipsnis. Vekselio, kuriame nurodyti ne visi rekvizitai, galiojimas 1. Dokumentas, kuriame nra nors vieno i 3 straipsnyje ivardyt rekvizit, nra sakomasis vekselis, iskyrus io straipsnio 2, 3, 4 dalyse nurodytais atvejais. 2. Vekselis, kuriame mokjimo terminas nenurodytas, laikomas moktinu j pateikus. 3. Jei nra atskiro rao, vieta, paymta alia moktojo pavadinimo, laikoma mokjimo vieta ir kartu moktojo gyvenamja vieta (buveine). 4. Vekselis, kuriame nenurodyta jo iraymo vieta, laikomas iraytu toje vietoje, kuri paymta alia davjo pavadinimo. Paprastajame vekselyje turi bti: 1) odiai paprastasis vekselis tekste ta kalba, kuria vekselis iraytas; 2) beslyginis sipareigojimas sumokti nurodyt sum; 3) mokjimo terminas; 4) mokjimo vieta; 5) pavadinimas ar vardas, pavard asmens, kuriam arba kurio sakymu turi bti sumokta; 6) iraymo vieta ir data; 7) iraaniojo paprastj veksel asmens (paprastojo vekselio davjo) paraas. 78 straipsnis. Paprastojo vekselio, kuriame rayti ne visi rekvizitai, galiojimas 1. Dokumentas, kuriame nra nors vieno i io statymo 77 straipsnyje ivardyt rekvizit, neturi paprastojo vekselio galios, iskyrus io straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse nurodytais atvejais. 2. Paprastasis vekselis, kuriame mokjimo terminas nenurodytas, laikomas moktinu j pateikus. 3. Jei atskiro rao nra, paprastojo vekselio iraymo vieta laikoma mokjimo vieta ir paprastojo vekselio davjo gyvenamja vieta (buveine). 4. Paprastasis vekselis, kuriame nerayta jo iraymo vieta, laikomas iraytu toje vietoje, kuri paymta alia paprastojo vekselio davjo pavadinimo ar vardo, pavards. Vekselis - tai tik pinigin prievol. Vekseli suma neribojama. Prievol atsiranda tik nuo vekselio teikimo momento (ne iraymo). Tai reikia, kad pavogtas, surastas ar pan., t.y. neteiktas vekselis nesukuria prievols. Veselio turjimas preziumuoja teist vekselio gyjim. Vekselyje negalima numatyti joki ilyg, t. y. beslygin prievol. Pvz., vekselis teikiamas u prekes, kurios bus pateikiamos ateityje. Jeigu preks nebus pateiktos, vekselio galiojimui tai neturs jokios takos. Vekselio mokjimo terminai 1. Vekselis gali bti iraytas apmokti: 1) j pateikus; 2) per tam tikr laik po pateikimo; 3) per tam tikr laik nuo iraymo dienos; 4) nustatyt dien. Vekseliai, kuriuose nurodyti kitokie mokjimo terminai arba vienas po kito einantys terminai, negalioja. Vekselis, moktinas j pateikus, turi bti apmoktas veksel pateikus moktojui. Vekselis turi bti pateiktas apmokti per vienerius metus nuo jo iraymo dienos. Vekselio davjas gali laik sutrumpinti arba pratsti. Indosantai iuos terminus gali sutrumpinti. Vekselio turtojas negali atsisakyti priimti vekselio sumos dalies mokos. Veksel galima perleisti kitiems asmenims. Pagal savo prievol galima atsiskaityti tiek savo iduotais, tiek turimais, t.y. kito asmens iduotais vekseliais. Vekselius t.p. galima pirkti. Vekselis perduodamas padarant atitinkam ra indosament.
189

5. Indosamentas - perduodamasis raas vekselio antrojoje pusje arba jo pratsoje, patvirtinantis vis teisi pagal veksel perdavim kitam asmeniui. 6. Indosantas - asmuo, darantis vekselio antrojoje pusje arba jo pratsoje perduodamj ra. Indosantas padars ra pasirao. Perdavimas t.p. atliekamas beslygikai, t.y. nenurodoma kokiu pagrindu. Indosantas gali rayti atattinkam nuorod udrausti perduoti veksel kitam asmeniui. Bet net ir tuo atveju vekselis gali bti perduodamas toliau, taiau draudim ras indosantas neatsako asmenims, kuriems toliau perduotas vekselis. Indosamente gali bti neraytas asmuo, kuriam vekselis perduodamas, arba gali bti tik indosanto paraas (neupildytas indosamentas). iuo atveju indosamentas, kad galiot, raomas antrojoje vekselio pusje arba pratsoje. Neupildytas indosamentas - indosamentas, kuriame neraytas veksel priimanio asmens pavadinimas ar vardas, pavard. Indosamentu perduodamos teiss 1. Indosamentu perduodamos visos teiss pagal veksel. 2. Jeigu indosamentas yra neupildytas, vekselio turtojas gali: 1) rayti savo arba kito asmens pavadinim ar vard, pavard; 2) toliau perduoti veksel pagal savo neupildyt indosament arba vardin indosament; 3) perleisti veksel treiajam asmeniui, neraydamas asmens ir indosamento. Indosuojant, jeigu nebeutenka vietos, daroma pratsa (kitas lapas), bet dalis raomo teksto turi bti pirmame, o dalis antrame lape. Vekselio pratsa - vekselio pridtinis lapas perduodamiesiems raams, jeigu jie netelpa vekselyje.
Visi - vekselio davjas, akceptantas, indosantai ir laiduotojai - vekselio turtojui atsako solidariai. Jeigu vekselis indosuotas, o vekselio davjo paraas negalioja, vekselis galios, nes visi atsako solidariai.

Vekselio akceptas. Akceptas - raas vekselyje, patvirtinantis, kad padars ra asmuo sutinka veksel apmokti laiku. Akceptantas - akcepto ra vekselyje padars asmuo. Veksel, iki sueis mokjimo terminas, jo turtojas gali pateikti moktojui io gyvenamojoje vietoje (buveinje) akceptuoti. Pateikimo akceptuoti slygos 1. Vekselio davjas gali vekselyje rayti slyg, kad vekselis turi bti pateiktas akceptuoti. Pateikimo akceptuoti terminas gali bti nurodomas arba nenurodomas. 2. Vekselio davjas gali udrausti pateikti veksel akceptuoti, iskyrus iuos atvejus: kai vekselis moktinas treiojo asmens adresu; kai vekselis moktinas kitoje vietovje nei moktojo gyvenamoji vieta (buvein); kai vekselis moktinas per tam tikr laik po pateikimo apmokti. 3. Vekselio davjas taip pat gali rayti slyg, kad vekselis negali bti pateiktas akceptuoti anksiau jo nurodyto termino. Vekselio laidavimas. Visos vekselio sumos arba jos dalies apmokjimas gali bti utikrinamas laidavimu. Laidavimas raomas vekselyje arba jo pratsoje. Laiduotojas yra pareigotas lygiai taip pat kaip ir asmuo, u kur jis laidavo. Vekselio turtojo teiss pasibaigus terminams Vekselio turtojas netenka teiss pareikti reikalavim jo davjui, indosantams ir kitiems sipareigojusiems asmenims, iskyrus akceptavusj, kai pasibaigia nustatyti terminai:
190

1) pateikti veksel, moktin j pateikus arba per tam tikr laik po pateikimo; 2) forminti protest dl neakceptavimo arba neapmokjimo; Vekselio protestas. Protestas - protesto aktu formintas oficialus patvirtinimas, kad nustatytu laiku vekselis nebuvo akceptuotas arba apmoktas. Protesto aktu gali bti patvirtinti ir kiti iame statyme numatyti veiksmai arba j neatlikimas. Vekselius protestuoja notarai Vyriausybs ar jos galiotos institucijos nustatyta tvarka. Vekselio turtojo pinigini reikalavim patenkinimas Kai atsiranda reikalavimo teis veksel uprotestavus arba atleidus vekselio turtoj nuo pareigos forminti protest bei praneus visiems pagal veksel sipareigojusiems asmenims, kad vekselis neakceptuotas arba neapmoktas, vekselio turtojo reikalavimai patenkinami ne gino tvarka. Vekselio turtojui pateikus raytin praym pinigams i skolininko iiekoti, notarai Lietuvos Respublikos Vyriausybs ar jos galiotos institucijos nustatyta tvarka padaro vykdomuosius raus notaro uprotestuotuose arba neprotestuotinuose vekseliuose.
Vekselio skirtumas nuo pakvitavimo (skolos ratelio) pakvitavim galima ginyti tuo pagrindu, kad idavus skolos ratel pinigai nebuvo gauti; vekselio iuo pagrindu ginyti negalima. Vekselio skirtumas nuo ekio: ekio moktojas tik bankas, o vekselio bet koks vekselyje teistai nurodytas asmuo; ekis gali bti pareiktinis, o vekselyje pinig gavjas visuomet turi bti nurodomas. JAV ir kituose anglikosios teisins sistemos valstybse ekis traktuojamas kaip specifin sakytinio vekselio atmaina. 45.10. Paskola.

6.870 straipsnis. Paskolos sutarties samprata 1. Paskolos sutartimi viena alis (paskolos davjas) perduoda kitos alies (paskolos gavjo) nuosavybn pinigus arba ries poymiais apibdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavjas sipareigoja grinti paskolos davjui toki pat pinig sum (paskolos sum) arba tok pat kiek tokios pat ries ir kokybs kit daikt bei mokti palkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. 2. Paskolos sutartis pripastama sudaryta nuo pinig arba daikt perdavimo momento. 3. Paskolos gavjas tampa jam perduot daikt (pinig) savininku. Nuo daikt perdavimo momento paskolos gavjui tenka daikt atsitiktinio uvimo ar sugedimo rizika. 6.871 straipsnis. Paskolos sutarties forma 1. Fizini asmen paskolos sutartis turi bti raytin, jeigu paskolos suma virija du tkstanius lit. 2. Jeigu paskolos davjas yra juridinis asmuo, paskolos sutartis turi bti raytin visais atvejais, neatsivelgiant paskolos sutarties sum. 3. Raytins formos reikalavimus atitinka paskolos gavjo pasiraytas paskolos ratelis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavim paskolos gavjui.
Svarbesns itraukos:

Palkan u naudojimsi paskolos suma dyd ir mokjimo tvark nustato alys susitarimu. Preziumuojama, kad paskolos sutartis yra neatlygintin, jeigu paskolos sutarties dalykas yra ries poymiais apibdinti daiktai, o paskolos sutartis nenustato ko kita. Jeigu paskolos dalykas yra pinigai, preziumuojama, kad paskolos sutartis yra atlygintin. 1. Paskolos gavjas privalo grinti gaut paskol paskolos davjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka.
191

2. Jeigu paskolos sumos grinimo terminas sutartyje nenustatytas arba paskola turi bti grinta pagal pareikalavim, tai paskolos sum paskolos gavjas privalo grinti per trisdeimt dien nuo tos dienos, kai paskolos davjas pareik reikalavim vykdyti sutart, jeigu sutartis nenustato ko kita. 3. Jeigu paskolos sutartis nenustato ko kita, neatlygintins paskolos sum paskolos gavjas turi teis grinti prie termin. 4. Atlygintins paskolos sum paskolos gavjas gali grinti prie termin tik paskolos davjui sutikus. 5. Jeigu paskolos sutartis nenustato ko kita, paskolos suma pripastama grinta nuo jos perdavimo paskolos davjui arba jos skaitymo paskolos davjo sskait banke momento. 6. Kai paskolos dalykas yra pinig suma, paskolos gavjas privalo grinti tik nominali sum, neatsivelgiant piniginio vieneto verts pasikeitimus, jeigu sutartis nenustato ko kita. Paskolos gavjas turi teis ginyti paskolos sutart, jeigu jis pinig ar daikt faktikai negavo arba gavo maiau, negu nurodyta sutartyje. ias aplinkybes privalo rodyti paskolos gavjas. (Norintiems sigylinti 6.870-6.880 str.)
CK iskiriamos atskiros paskolos sutarties rys: Kreditavimo sutartis ir vartojimo kredito sutartis. 45.11. Kreditavimas. Banko paskolos sutartis. ios sutarties ali teiss ir pareigos. Kredito rys.

Kreditavimo sutartimi bankas ar kita kredito staiga (kreditorius) sipareigoja suteikti kredito gavjui sutartyje nustatyto dydio ir nustatytomis slygomis pinigines las (kredit), o kredito gavjas sipareigoja gaut sum grinti kreditoriui ir mokti palkanas. Kreditavimo sutartis privalo bti raytin. io reikalavimo nesilaikymas kreditavimo sutart daro negaliojani.
Be bendrj paskolos sutarties teisi ir pareig Kreditavimo sutarties alys turi teis atsisakyti suteikti ar priimti kredit:

Kreditorius turi teis visikai ar i dalies atsisakyti suteikti kredito gavjui sutartyje numatyt kredit, jeigu paaikjo aplinkybs, akivaizdiai patvirtinanios, kad suteiktas kreditas nebus laiku grintas. Kredito gavjas turi teis atsisakyti visikai ar i dalies priimti kredit, pranedamas apie tai kreditoriui iki sutartyje nustatyto kredito suteikimo termino, jeigu sutartyje nenustatyta ko kita. Jeigu kredito gavjas paeidia sutartyje nustatyt kredito tikslinio naudojimo pareig (io kodekso 6.877 straipsnis), kreditorius turi teis atsisakyti toliau kredituoti paskolos gavj ir pareikalauti prie termin grinti suteikt kredit.
Kredito rys: be banko kreditavimo (paskolos) sutarties CK-e iskiriamos Kreditavimo prekmis ir Komercinio kreditavimo sutartys.

6.884 straipsnis. Kreditavimas prekmis 1. alys gali sudaryti kreditavimo prekmis sutart, kurioje nustatoma vienos alies pareiga perduoti kitai aliai pagal ries poymius apibdintus daiktus. Tokiai sutariai taikomos io skirsnio normos, jeigu ali sutartyje nenustatyta ko kita. 2. Perduodam preki kiekis, asortimentas, komplektikumas, kokyb, tara ir pakuot nustatomi pagal io kodekso 6.3276.333 straipsni taisykles, jeigu ko kita nenustato ali susitarimas ir tai neprietarauja sutarties esmei. 6.885 straipsnis. Komercinis kreditavimas 1. alys sutartyje, kurios vykdymas susijs su pinig ar pagal ries poymius apibdint daikt perdavimu kitos alies nuosavybn, gali numatyti kredito suteikim. Kreditas gali bti suteikiamas
192

avans, iankstin apmokjim, preki, darb ar paslaug apmokjim atidedant ar idstant (komercinis kreditavimas). 2. Komercinio kreditavimo santykiams taikomos io skirsnio normos, jeigu ko kita nenustato ali susitarimas ir tai neprietarauja sutarties esmei.
45.13. Banko skatinimai ir sankcijos - ??? Vartojimo kredito lyg ir nereikalaujama ?

Vartojimo kredito sutartimi kredito davjas suteikia ar sipareigoja suteikti kredito gavjui fiziniam asmeniui (vartotojui)
Norintiems daugiau silau pasiskaityti patiems (6.886 6.891). 46 TEMA. PAVEDIMAS. 46.1. Pavedimo sutarties svoka (ir reikm ?).

1. Pavedimo sutartimi viena alis (galiotinis) sipareigoja kitos alies (galiotojo) vardu ir lomis atlikti tam tikrus teisinius veiksmus su treiaisiais asmenimis. 2. galiotojo suteiktos galiotiniui teiss bei jas patvirtinantis raytinis dokumentas vadinamas galiojimu.
Pavedimo sutartis konsensualin (sigalioja nuo sutarties sudarymo momento), dvial (abi alys turi tiek teises, tiek ir pareigas), atlygintin arba neatlygintin.

1. Pavedimo sutartis gali bti atlygintin arba neatlygintin. 2. Jeigu pavedimo sutarties alys yra fiziniai asmenys, preziumuojama, kad pavedimo sutartis yra neatlygintin, iskyrus atvejus, kai galiotinio kito asmens vardu atliekami teisiniai veiksmai yra galiotinio profesin ar verslo veikla. Kai viena arba abi pavedimo sutarties alys yra verslininkai, preziumuojama, kad sutartis yra atlygintin.
Kalbama tik apie atlyginimo sumokjim. galiotinio patirtas ilaidas ryium su galiojimo atlikimu galiotojas visais atvejais privalo atlyginti. 46.2. Pavedimo sutarties alys, dalykas ir forma. alys galiotojas ir galiotinis. galiotoju gali bti veiksnus fizinis asmuo; dalinai veiksnus fizinis asmuo (nuo 14 m. iki 18 m.), bet tik pavesti atlikti tokius teisinius veiksmus, kuriuos pats turi teis atlikti; juridinis asmuo; mon, neturinti juridinio asmens teisi. galiotiniu gali bti veiksnus fizinis asmuo; juridinis asmuo ar mon neturinti juridinio asmens teisi (j teisnumo ribose).

Dalykas - Pavedimo sutartimi galiotojas gali pavesti galiotiniui atlikti teisinius veiksmus, susijusius su galiotojo gynimu, galiotojo viso ar dalies turto administravimu, procesini veiksm atlikimu galiotojo vardu teismo ir kitose institucijose, bei kitokius teisinius veiksmus.
Pavedimo sutarties dalykas teisiniai veiksmai. Iimtis testamento pagal galiojim surayti negalima. Greta teisinio pobdio veiksm gali bti atliekami ir faktinio pobdio veiksmai (pvz., isisti krovin, gauti siuntin ir pan.). Pavedimo sutarties atveju faktinio pobdio veiksmai laikomi pagalbiniais, o teisinio pobdio veiksmai pagrindiniais. Forma odin, paprasta raytin, raytin notarikai patvirtinta (pavedimas atlikti notarinius veiksmus gali bti duodamas tik raytine notarikai patvirtinta forma). 46.3. Pavedimo sutarties ali teiss ir pareigos. galiotinio pareigos:

1) galiotinis galiotojo nurodymus.

privalo

vykdyti

jam

duot

pavedim

pagal

galiotinis turi teis nukrypti nuo galiotojo nurodym, jeigu: a) tai yra btina galiotojo interesais;

b) galiotinis negaljo i anksto atsiklausti galiotojo arba per proting termin negavo atsakymo savo paklausim. iuo atveju galiotinis privalo praneti galiotojui apie nukrypimus, kai tik manoma apie tai praneti. 2) 6.760 straipsnis. galiotinio pareigos 1. galiotinis privalo vykdyti jam duot pavedim siningai ir rpestingai, kad vykdymas geriausiai atitikt galiotojo interesus, bei vengti savo asmenini interes konflikto su galiotojo interesais.
193

2. galiotinis privalo vykdyti pavedim asmenikai, iskyrus sutartyje nustatytas iimtis bei atvejus, kai statymas leidia pergaliojim. 3. Vykdydamas pavedim, galiotinis privalo galiotojo reikalavimu, o atsivelgiant konkreias aplinkybes, ir be reikalavimo, suteikti galiotojui vis informacij apie pavedimo vykdymo eig. 4. vykds pavedim, galiotinis privalo tuojau pat apie tai praneti galiotojui ir pateikti ataskait, prie kurios turi pridti pateisinamuosius dokumentus, bei grinti galiojim, jeigu sutartis nenustato ko kita. 5. Visa, k gavo vykdydamas pavedim, galiotinis privalo tuojau pat perduoti galiotojui. 6. Jeigu sutarties, statymo ar paproi numatytais atvejais galiotinis pasitelkia pavedimui vykdyti treiuosius asmenis, jis atsako u toki asmen veiksmus bei privalo atlyginti t asmen veiksmais padarytus galiotojui nuostolius. 7. Jeigu pavedim vykdo keli galiotiniai, galiotojui jie atsako solidariai, jeigu sutartis nenustato ko kita. 8. galiotinis neturi teiss naudoti gautos vykdant pavedim informacijos ar turto savo interesais, iskyrus sutarties ar statymo numatytais atvejais, taip pat kai sutikim naudoti informacij ar turt duoda galiotojas. Jeigu galiotinis ios pareigos nevykdo, jis privalo atlyginti galiotojui dl to padarytus nuostolius bei grinti visa tai, kas yra jo nepagrstas praturtjimas, o jeigu jis neteistai naudojo daikt ar pinigus, atitinkamai sumokti nuomos mokest ar palkanas. galiotojo pareigos: 6.761 straipsnis. galiotojo pareigos 1. galiotojas privalo bendradarbiauti su galiotiniu, kai is vykdo pavedim. 2. galiotojas privalo tuojau pat priimti i galiotinio visa, k is vykd pagal pavedimo sutart. 3. Jeigu ko kita nenustato sutartis, galiotojas privalo aprpinti galiotin priemonmis, reikalingomis pavedimui vykdyti, atlyginti galiotiniui ilaidas, kurios buvo btinos pavedimui tinkamai vykdyti, o esant reikalui imokti avans, btin ilaidoms, susijusioms su pavedimo vykdymu, padengti. 4. galiotiniui tinkamai vykdius pavedim, galiotojas privalo sumokti jam atlyginim, jeigu pavedimo sutartis yra atlygintin. 5. galiotojas turi atlyginti galiotiniui io patirt vykdant pavedim al, jeigu paties galiotinio veiksmuose nra kalts ir alos neprivalo atlyginti kiti u j atsakingi asmenys. 46.4. Pavedimo sutarties pasibaigimas. 6.763 straipsnis. Pavedimo sutarties pabaiga 1. Pavedimo sutartis, be kit prievoli pasibaigimo pagrind, taip pat baigiasi, kai: 1) galiotinis panaikina galiojim; 2) galiotinis atsisako galiojimo (io kodekso 2.146 straipsnis); 3) baigiasi galiojimo terminas; 4) mirta viena i sutarties ali; 5) likviduojama viena i pavedimo sutarties ali; 6) vienai i ali ikeliama bankroto byla; 7) viena i ali pripastama neveiksnia, ribotai veiksnia ar neinia kur esania.
194

2. Jeigu galiotojas tiems patiems veiksmams atlikti paskiria nauj galiotin, tai pavedimo sutartis laikoma pasibaigusia nuo to momento, kai pirmajam galiotiniui buvo praneta apie naujo galiotinio paskyrim. 3. Jeigu galiotojas dl savo sveikatos bkls ar dl kit svarbi prieasi negali savarankikai panaikinti galiojimo, kiekvienas suinteresuotas asmuo, taip pat prokuroras turi teis kreiptis teism ir prayti panaikinti galiojim, jeigu to reikalauja galiotojo ar vieas interesas. Straipsnyje nepaminti bendrieji prievoli pabaigos pagrindai: 1) Prievols pabaiga vykdymu; 2) Prievols pabaiga ali sutapimu; 3) Prievols pabaiga, kai nemanoma jos vykdyti (nenugalima jga); 47 TEMA KOMISAS (CK 6.780 6.795)

47.1. Komiso sutarties svoka, alys, turinys ir forma

Komiso sutartimi viena alis (komisionierius) sipareigoja kitos alies (komitento) pavedimu u atlyginim sudaryti vien ar kelis sandorius savo vardu, bet komitento lomis. Pagal sandor, komisionieriaus sudaryt su treiuoju asmeniu, teises ir pareigas gyja komisionierius, nepaisant to, kad komitentas buvo nurodytas treiajam asmeniui arba vykdant sandor turjo tiesiogini santyki su treiuoju asmeniu.

Esminis komiso sutarties skirtumas nuo pavedimo sutarties komisionierius sandorius sudaro savo vardu. Nuo rangos sutarties skiriasi tuo, kad rangos sutarties atveju neatliekami juridinio pobdio veiksmai. Nuo agentins sutarties skiriasi, nes agentas sandori nesudaro, o tik suveda alis. Pagal komiso sutart daiktai gali bti ne tik parduodami, bet ir perkami arba gali bti sudaromi kiti sandoriai. Taiau daniausias sandoris pardavimas. Komiso sutarties bruoai: a) daniausiai atliekami juridinio pobdio veiksmai (sudaromi sandoriai), nors gali bti atliekami ir faktinio pobdio veiksmai; b) visi veiksmai atliekami komitento sskaita; c) komisionierius sudaro sandorius savo vardu. Komiso sutartis atlygintin, dvial, konsesualin. Komiso sutarties alys fiziniai ir juridiniai asmenys. Sutarties forma bendri sandori reikalavimai odin arba paprasta raytin forma. Komiso sutartis gali bti terminuota arba neterminuota. 47.2. Komiso sutarties dalykas
Komiso sutartyje gali bti numatyti arba nenumatyti daiktai, kurie yra ios sutarties dalykas.

47.3. Komiso atlyginimas

Komitentas privalo sumokti komisionieriui atlyginim. Jeigu komisionierius laidavo, kad treiasis asmuo vykdys sandor, komitentas taip pat privalo sumokti komisionieriui sutartyje nustatyt papildom atlyginim. Jeigu komiso sutartis nebuvo vykdyta dl prieasi, u kurias atsako komitentas, komisionierius isaugo teis komisin atlyginim bei turt ilaid atlyginim. Daniausiai komisinis atlyginimas nustatomas paioje komiso sutartyje. Paprastai tai tam tikras procentas nuo sudaryt sandori sumos. Teis atlyginim atsiranda vykdius pavedim.

47.4. Komiso sutarties ali teiss ir pareigos

Komisionieriaus teiss ir pareigos:

Pareigos: a) vykdyti pavedim prisiimt pavedim komisionierius privalo vykdyti naudingiausiomis komitentui slygomis pagal komitento nurodymus, o jei j nra, - pagal prastus verslo paproius bei dalykines praktikos reikalavimus. Pavedimas vykdomas pagal komitento instrukcija, kurios gali bti: a) tikslios (jos privalomos ir nuo j negalima nukrypti); b) bendros; c) komisionieriaus nuoira, kas geriau komitentui. Jeigu komisionierius sudar sandor naudingesnmis komitentui slygomis, nei buvo io nurodyta, i sandorio gauta papildoma nauda tenka komitentui, jei sutartyje nenustatyta ko kita. Komisionierius turi teis nukrypti nuo komitento nurodym, jeigu tai buvo btina komitento interesais, o komisionierius negaljo i anksto gauti komitento pritarimo arba jo negavo per proting laik po savo paklausimo isiuntimo. Komisionierius privalo praneti komitentui apie nukrypimus, kai tik tai manoma. Galimi nukrypimai nuo nurodym:
195

1. komisionierius, pardavs daikt maesne kaina negu buvo sutarta su komitentu, privalo atlyginti komitentui kain skirtum, jeigu nerodo, kad neturjo galimybs parduoti daikt u sutart su komitentu kain ir daikto pardavimas maesne kaina leido komitentui ivengti dar didesni nuostoli. Jeigu komisionierius privalo i anksto gauti komitento leidim parduoti daikt maesne kaina, jis taip pat privalo rodyti, kad neturjo galimybs i anksto gauti tokio leidimo; 2. jeigu komisionierius nupirko daikt u didesn kain nei buvo sutarta su komitentu, komitentas, nenordamas priimti tokio pirkinio, privalo apie tai praneti komisionieriui per proting termin po to, kai gauna i io praneim apie sandorio sudarym su treiuoju asmeniu. Prieingu atveju pripastama, kad komitentas prim prievols vykdym. Jeigu komisionierius pranea, kad jis kain skirtum padengs savo lomis, komitentas neturi teiss atsisakyti sudarytos sutarties. Komisionierius neatsako komitentui u treiojo asmens nevykdyt sandor, sudaryt komitento lomis, iskyrus atvejus, kai komisionierius laidavo, kad treiasis asmuo vykdys sandor, arba neparod btino apdairumo pasirinkdamas treij asmen, kaip sandorio al. b) utikrinti turto saugum komisionierius atsako komitentui u pas j esanio komitento daikto praradim, trkum ar sualojim, jeigu nerodo, kad tai vyko ne dl jo kalts. Jeigu komisionierius, priimdamas daikt, kur jam perduoda komitentas arba kur komisionierius gauna komitentui, iorikai apirdamas daikt pastebi, kad jame yra sualojim ar trkum, taip pat jeigu kas nors padaro alos esaniam pas komisionieri komitento daiktui, komisionierius privalo imtis priemoni apsaugoti komitento teises, surinkti reikiamus rodymus ir apie tai praneti komitentui. c) pateikti ataskait vykds pavedim, komisionierius privalo pateikti komitentui ir perduoti jam visa, k gavo pagal vykdyt pavedim, taip pat komitento reikalavimu perduoti visas teises, kurias komitentas gijo treiajam asmeniui, kylanias i komisionieriaus sudaryto sandorio. Jeigu komitentas ataskaitai prietarauja, jis privalo praneti apie tai komitentui per tris mnesius nuo ataskaitos gavimo dienos. Prieingu atveju, jeigu nra kitokio susitarimo, ataskaita laikoma priimta.
Teiss:

a) nuosavybs teiss gijimas daiktai, kuriuos komisionierius gauna i komitento arba gyja komitento lomis, yra komitento nuosavyb nuo perdavimo momento. Komisionierius turi teis sulaikyti turimus daiktus, kuriuos jis privalo perduoti komitentui ar jo nurodytam asmeniui, jeigu komitentas nevykdo savo prievoli komisionieriui. Jeigu komitentas tampa nemokus (jam ikeliama bankroto byla), komisionierius netenka sulaikymo teiss ir gyja keitimo teis t daikt (priverstinis keitimas), o jo reikalavimai dl daikto, kur komisionierius buvo sulaiks, verts dydio tenkinami kartu su keitimu utikrintais reikalavimais. b) Subkomisas jeigu ko kita nenustato sutartis, komisionierius, siekdamas vykdyti komiso sutart, turi teis sudaryti subkomiso sutart su kitu asmeniu. Taiau ir tokiu atveju atsakingu u subkomisionieriaus veiksmus prie komitent lieka komisionierius. Pagal subkomiso sutart komisionierius subkomisionieriui gyja komitento teises ir pareigas. Pasibaigus komiso sutariai, komitentas neturi teiss be komisionieriaus sutikimo turti tiesiogini santyki su subkomisionieriumi, jeigu komiso sutartis nenustato ko kita. c) ilaid atlyginimas komisionierius turi teis iskaityti pagal komiso sutart jam priklausanias sumas i vis sum, kurias jis gauna komitento sskaita. Taiau komitento kreditoriai, turintys teis patenkinti savo reikalavimus anksiau nei komisionierius, nepraranda teiss reikalauti iiekoti i komisionieriaus iskaityt sum. d) atsisakymas vykdyti pavedim jeigu ko kita nenustato sutartis, komisionierius neturi teiss atsisakyti vykdyti prisiimt pavedim, iskyrus tuos atvejus, kai atsisakoma dl to, kad pavedimo negalima vykdyti arba kad komitentas paeid komiso sutart. Tais atvejais, kai komisionierius turi teis atsisakyti pavedimo, jis apie savo atsisakym privalo ratu praneti komitentui. Jeigu komisionierius atsisako vykdyti pavedim dl to, kad komitentas paeid komiso sutart, jis turi teis gauti ir turt ilaid atlyginim, ir komisin atlyginim. Komisionierius, atsisaks sutarties, privalo imtis priemoni komitento daiktui apsaugoti. Komitento teiss ir pareigos: a) komitentas privalo: 1. priimti i komisionieriaus visa, kas vykdyta pagal pavedim; 2. apirti daikt, kur jam gijo komisionierius, ir tuojau praneti iam apie pastebtus to daikto trkumus; 3. atleisti komisionieri nuo sipareigojim, kuriuos is, vykdydamas pavedim, prisim treiajam asmeniui.
196

b) komitentas privalo kartu su komisiniu atlyginimu, o atitinkamais atvejais ir atlyginimu u laidavim (delkredere), atlyginti komisionieriui io turtas btinas pavedimo vykdymo ilaidas, jeigu ali susitarimo nenumatyta kitaip. Komisionierius neturi teiss reikalauti atlyginti esanio pas j komitento daikto pasaugos ilaid, jeigu statyme ar sutartyje nenustatyta kitaip. c) Komitentas turi teis bet kada atsisakyti komiso sutarties, panaikindamas komisionieriui duot pavedim. Tokiu atveju komisionierius turi teis reikalauti atlyginti ilaidas, padarytas dl pavedimo panaikinimo.Jeigu komiso sutartis buvo sudaryta nenurodant jos termino, komitentas apie pavedimo panaikinim privalo i anksto praneti komisionieriui per 30 dien, jeigu komiso sutartis nenustato ilgesnio termino. Tokiais atvejais komitentas privalo sumokti atlyginim komisionieriui u sandorius, sudarytus iki pavedimo panaikinimo, bei atlyginti komisionieriui patirtus nuostolius. Komisionierius, panaikins pavedim, privalo per komiso sutartyje nustatyt termin arba nedelsdamas, jeigu toks terminas sutartyje nenustatomas, duoti nurodym komisionieriui, k is privalo daryti su jo turimu komitento daiktu. Jeigu komitentas ios pareigos nevykdo, komisionierius turi teis atiduoti saugoti turt komitento lomis arba j parduoti u labiausiai komitentui nauding kain. d) Komitentas, gavs praneim apie komisionieriaus atsisakym vykdyti pavedim, privalo per vien mnes nuo atsisakymo gavimo dienos duoti patvarkym dl esanio pas komisionieri savo turto. 47.5. Komiso sutarties pasibaigimas
Komiso sutartis baigiasi, jeigu:

a) komitentas atsisako komiso sutarties; b) komisionierius atsisako komiso sutarties statymo ar sutarties numatytais atvejais; c) komisionierius mirta, pripastamas neveiksniu, ribotai veiksniu ar neinia kur esaniu, likviduojamas arba tampa nemokus (ikeliama bankroto byla). Jeigu komisionieriui ikeliama bankroto byla, visos teiss ir pareigos pagal komitento nurodymu sudaryt sandor pereina komitentui. 47.6. Atskir komiso sutarties ri ypatumai
statymai gali nustatyti atskir komiso sutari ri ypatumus. 48 TEMA PASAUGA (CK 6.830 6.869) 48.1. Pasaugos sutarties svoka ir reikm Pasaugos sutartimi viena alis (saugotojas) sipareigoja saugoti kitos alies (davjo) perduota kilnojamj daikt ir grinti j isaugot, o davjas sipareigoja sumokti atlyginim, jeigu tai nustatyta sutartyje. Pasaugos sutartis laikoma sudaryta nuo daikto perdavimo saugotojui momento. Pagal ali susitarim pasaugos sutartis gali bti atlygintin arba neatlygintin. Tais atvejais, kai sutartis atlygintin arba kai turi bti atlyginamos saugojimo ilaidos sutartis dvial. Sutartis gali bti ir realin, ir konsesualin. Daniausiai ji yra realin (konsesualin paprastai kai saugo specialiai tuo usiimanios mons. Btina pasauga atsiranda tais atvejais, kai dl nenumatyt ir neivengiam ekstremali aplinkybi (avarija, stichin nelaim ir kt.) asmuo yra priverstas savo turt saugoti atiduoti kitam asmeniui. Btinos pasaugos atveju saugotojas gali atsisakyti priimti daikt saugoti tik esant svarbioms prieastims. Pasaugos atsiradimo pagrindai: a) sutartis; b) statymas c) aretuoto turto saugojimas. 48.2. Pasaugos sutarties alys, dalykas, forma ir terminas alys. Saugotojas ir davjas. Dalykas. Sutarties dalykas kilnojamieji daiktai (tiek apibrti riniais, tiek ir individualiais poymiais, daniausiai individualiais). Kai saugomi nekilnojamieji daiktai tai jau ne pasaugos sutartis, o darbo sutartis (darbo teisiniai santykiai). Forma. Fizini asmen sudaryta pasaugos sutartis turi bti raytin, jeigu daikto (daikt) vert virija penkis tkstanius lit. Jeigu pasaugos sutartis numato saugotojo pareig priimti daikt saugoti ateityje, ji turi bti raytin visais atvejais. Pasaugos sutartis pripastama raytine, jeigu daikto perdavimas saugotojui patvirtinamas: a) saugotojo iduotu davjui kvitu ar kitu dokumentu; b) etonu (numeriu) ar kitokiu daiktu. Paprastos raytins formos nesilaikymas neatima i ali teiss remtis liudytoj parodymais kilus ginui dl perduoto saugoti ir grinto daikto tapatybs. Liudytojas gali rodinti daikt tapatyb, o ne sutarties sudarymo fakt. Terminas. Saugotojas privalo saugoti daikt sutartyje nustatyt pasaugos termin. Jeigu pasaugos sutartyje terminas nenustatytas ir negali bti nustatytas pagal sutarties slygas, saugotojas privalo saugoti daikt, iki j pareikalaus grinti davjas ar kitas asmuo, turinti teis j atsiimti. Jeigu nustatoma, kad pasaugos terminas baigiasi nuo pareikalavimo momento, tai saugotojas, 197

pasibaigus prastiniam tokiomis slygomis saugojimo terminui, turi teis reikalauti, kad davjas atsiimt daikt per proting termin po tokio praneimo gavimo. Jeigu saugotojas yra juridinis asmuo (verslininkas), kurio viena i veikos srii yra saugojimas (profesionalus saugotojas), tai pasaugos sutartis arba juridinio asmens steigimo dokumentai gali numatyti saugotojo pareig priimti i davjo daikt sutartyje nustatytu terminu. 48.3. Pasaugos sutarties ali teiss ir pareigos Saugotojo teiss ir pareigos Saugotojas privalo imtis vis prieinam priemoni utikrinti jam perduoto daikto isaugojim. Saugotojas neturi teiss be davjo leidimo naudoti saugojam daikt ar leisti juo naudotis kitiems asmenims, jeigu sutartis nenustato ko kita. Saugotojas neturi teiss reikalauti, kad davjas arba asmuo, kuriam turi bti grintas daiktas, rodyt, kad yra saugojamo daikto savininkas ar turi kitoki teis daikt. Saugotojas privalo grinti daikt davjo reikalavimu, nepaisant to, kad nra pasibaigs sutartyje nustatytas saugojimo terminas. Saugotojas turi teis reikalauti, kad atsiimantis daikt asmuo pateikt kvit ar kit dokument, patvirtinant pasaugos sutarties sudarym ir asmens teis atsiimti daikt. Saugotojas, sipareigojs priimti daikt saugoti, neturi teiss reikalauti, kad daiktas bt perduotas jam saugoti. Taiau davjas, neperdavs daikto saugoti per sutartyje nustatyt termin, turi atlyginti saugotojui nuostolius, kuriuos is patyr dl to, kad daiktas saugoti nebuvo perduotas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Davjas atleidiamas nuo ios atsakomybs, jeigu apie savo atsisakym perduoti daikt saugoti pranea saugotojui per proting termin. Jeigu ko kita nenustato sutartis, saugotojas turi teis atsisakyti priimti saugoti daikt, jeigu jis jam nebuvo perduotas per sutartyje nustatyt termin. Saugotojas privalo saugoti daikt laikydamasis sutartyje nustatyt saugojimo slyg. Jeigu saugojimo slygos sutartyje nenustatytos ar nustatytos ne visos, saugotojas privalo saugoti daikt tokiomis slygomis, kurios maksimaliai utikrint daikto isaugojim. Visais atvejais saugotojas privalo utikrinti statym ar kit teiss akt nustatyt saugojimo priemoni laikymosi reikalavimus (priegaisrins saugos, sanitarinius ir kt.). Jeigu pasauga neatlygintin, saugotojas privalo rpinti saugomu daiktu taip pat kaip savo daiktais. Jeigu btina pakeisti daikto saugojimo slygas, saugotojas apie tai privalo nedelsiant praneti davjui ir gauti io nurodymus. Kai saugojimo slygas btina nedelsiant pakeisti norint ivengti daikto uvimo ar sugedimo, tai saugotojas turi teis keisti saugojimo bd, viet ir kitas slygas be davjo nurodym. Jei pasaugos sutartis nenustato ko kita, saugotojas neturi teiss be davjo sutikimo perduoti saugoti daiktus treiajam asmeniui, iskyrus atvejus, kai dl susiklosiusi aplinkybi btina apsaugoti davjo interesus, o gauti sutikim i davjo saugotojas neturi galimybi. Saugotojas, perdavs daiktus saugoti treiajam asmeniui, privalo apie tai nedelsiant praneti davjui. Perdavus saugoti daiktus treiajam asmeniui, saugotojo ir davjo pasaugos sutartis lieka galioti. U treiojo asmens veiksmus davjui atsako saugotojas. Saugotojas turi teis sulaikyti perduot daikt tol, kol davjas su juo neatsiskaitys. Saugotojas privalo grinti davjui ar kitam galiotam asmeniui t pat daikt, kuris buvo perduotas saugoti, iskyrus pasaugos sutartyje numatytais atvejais priimti saugoti daiktai gali bti sumaiomi su kitais tos paios ries ir kokybs daiktais, kuriuos saugoti yra perdav kiti asmenys, tokiais atvejais davjui grinamas sutartyje numatytas kiekis tokios pat ries ir kokybs daikt. Daiktas turi bti grintas tokios pat bkls, kokios ir buvo atiduotas saugoti, atsivelgiant jo normal susidvjim, amortizacij ar pasikeitim dl natrali jo savybi. Kartu su grinamu daiktu saugotojas privalo perduoti davjui daikto saugojimo metu gautus i jo vaisius ir pajamas, jeigu ko kita nenustato pasaugos sutartis. Daiktas grinamas toje pat vietoje, kurioje jis buvo perduotas saugoti, jeigu ko kita nenustato sutartis. Daikto grinimo ilaidas apmoka davjas, jeigu pasaugos sutartis buvo neatlygintin. Jeigu pasaugos sutartis atlygintin, daikto grinimo ilaidas apmoka saugotojas. Davjo teiss ir pareigos Jeigu pasaugos sutartis yra atlygintin, davjas privalo sumokti saugotojui atlyginim pasibaigus saugojimui. alys gali susitarti, kad atlyginimas bus mokamas dalimis periodikai, pasibaigus sutartyje nustatytam periodui. Jeigu susitarta atlyginim mokti periodikai, davjui nesumokjus atlyginimo daugiau kaip u vien period, saugotojas turi teis atsisakyti sutarties ir pareikalauti, kad davjas nedelsdamas atsiimt daikt. Jeigu pasibaigus pasaugos sutarties terminui davjas neatsiima daikto, jis privalo mokti atitinkam atlyginim u tolesn daikto saugojim. i taisykl taikoma taip pat ir tais atvejais, kai davjas privalo atsiimti daikt iki pasaugos sutarties termino pabaigos. Jei ko kita nenustato pasaugos sutartis, saugotojo turtos daikto saugojimo ilaidos skaitomos atlyginim u pasaug. Kai pasaugos sutartis neatlygintin, davjas privalo atlyginti saugotojui btinas saugojimo ilaidas, jeigu statymas ar sutartis nenustato ko kita. Pasibaigus pasaugos sutarties terminui, taip pat saugotojo nustatytam terminui, per kur daiktas turi bti atsiimtas, davjas privalo nedelsdamas atsiimti saugoti perduot daikt. Jeigu davjas neatsiima daikto, saugotojas turi teis, jeigu ko kita nenustato pasaugos sutartis, ratu spjs davj savarankikai parduoti saugom daikt u saugojimo vietos rinkos kain. Jeigu saugomo daikto vert didesn nei du tkstaniai lit, saugotojas turi teis j parduoti tik aukciono bdu. Pardavus daikt gauta suma, atskaiius saugotojui priklausanias sumas, perduodama davjui. Ypatingos ilaidos Pasaugos ilaidos, kurios virija normalias tokios ries saugojimo ilaidas ir kuri pasaugos sutarties sudarymo momentu alys negaljo numatyti (ypatingos ilaidos), saugotojui atlyginamos, jeigu davjas leido sudaryti tokias ilaidas arba jas patvirtino vliau, taip pat kitais pasaugos sutartyje numatytais atvejais. Jeigu btina daryti ypating ilaid, saugotojas apie tai privalo praneti davjui ir gauti jo sutikim. Jeigu davjas per proting termin neduoda atsakymo saugotojui, pripastama, kad jis dav sutikim ypatingoms ilaidoms. Jeigu saugotojas padar ypating ilaid be davjo sutikimo, kai tok sutikim 198

gauti buvo manoma, ir davjas i ilaid nepatvirtino, tai saugotojas turi teis reikalauti atlyginti ypatingas ilaidas tik atsivelgiant alos, kuri galjo bti padaryta saugomam daiktui, jeigu nebt buv padaryta ypating ilaid, dyd. Jeigu ko kita nenustato pasaugos sutartis, ypatingos ilaidos atlyginamos atskirai nuo atlyginimo u pasaug. Davjas turi teis bet kuriuo metu pareikalauti grinti daikt, o saugotojas privalo j grinti, nors pasaugos sutarties terminas ir nebt pasibaigs. 48.4. Saugotojo ir pasaugos davjo atsakomyb Saugotojas atsako u jam perduot daikt praradim, trkum ar sugedim. Jeigu pasaugos sutartis atlygintin, saugotojas atsako u turto praradim, trkum ar sugedim visais atvejais, iskyrus, kai tai vyko dl nenugalimo jgos. Kai pasaugos sutartis neatlygintin, saugotojas atsako tik esant jo kaltei. Profesionalus saugotojas atsako visais atvejais, iskyrus, kai daiktas uvo ar buvo sugadintas dl nenugalimos jgos. U daikto praradim, trkum ar sugedim po to, kai atsirado davjo pareiga atsiimti daikt, saugotojas atsako tik esant jo tyiai ar dideliam neatsargumui. Saugotojas privalo atlyginti davjui visus nuostolius, susijusius su daikto praradimu, trkumu ar sugedimu. Jeigu pasaugos sutartis buvo neatlygintin, saugotojas atsako: a) u daikto praradim ar trkum daikto ar jo trkstamos dalies verte; b) u daikto sugedim daikto verts sumajimo suma. Jeigu dl daikto sugadinimo, u kur atsako saugotojas, daikto vert sumajo taip, kad jo nebegalima naudoti pagal ankstesn paskirt, tai davjas turi teis atsisakyti priimti daikt ir reikalauti, kad saugotojas atlygint daikto vert ir visus nuostolius, jeigu sutartis nenustato ko kita. Davjas privalo atlyginti dl saugomo daikto savybi padarytus saugotojui nuostolius, jeigu saugotojas, priimdamas daikt saugoti, apie tas savybes neinojo ir negaljo inoti, o davjas apie jas inojo arba turjo inoti. 48.5. Nesutartiniai pasaugos santykiai ??? 48.6. Pasaugos sandliuose ypatybs (sandliavimas) Samprata

Pagal preki sandliavimo sutart preki sandlis (saugotojas) sipareigoja u atlyginim saugoti preki savininko (davjo) jam perduotas prekes ir isaugotas grinti nurodytam asmeniui. iame skirsnyje preki sandliu laikomas juridinis asmuo (verslininkas), kurio pagrindin veiklos ris yra saugoti prekes ir teikti kitas su preki saugojimu susijusias paslaugas. Preki sandliavimo sutartis forminama sandliavimo dokumentu. Sandliavimo dokumentai Preki sandlis, prims saugoti prekes, iduoda vien i i sandliavimo sutart patvirtinani dokument: 1) dvigub sandliavimo liudijim; 2) paprast sandliavimo liudijim; 3) sandlio kvit. Dvigubas sandliavimo liudijimas susideda i dviej dali sandliavimo ir keitimo liudijimo, kurie gali bti atskirti vienas nuo kito. Dvigubas sandliavimo liudijimas, kiekviena jo dalis ir paprastas sandliavimo liudijimas yra vertybiniai popieriai. Preks, priimtos saugoti pagal dvigub sandliavimo liudijim, jeigu jo dalys atskirtos, arba paprast sandliavimo liudijim, saugojimo laikotarpiu gali bti keistos keiiant atitinkam liudijim. Dvigubas sandliavimo liudijimas ir jo turinys Kiekvienoje dvigubo sandliavimo liudijimo dalyje turi bti nurodoma: 1) preki sandlio pavadinimas ir vieta; 2) sandliavimo liudijimo numeris; 3) preki savininko (davjo), i kurio priimtos preks, pavadinimas ir buvein; 4) preki pavadinimas ir kiekis (vienetai, svoris, tris ir kt.), o jeigu jos keistos, keitimo suma; 5) preki saugojimo terminas arba nurodymas, kad jos saugomos iki pareikalavimo; 6) atlyginimo u pasaug dydis arba tarifai, pagal kuriuos atlyginimas apskaiiuojamas, ir apmokjimo tvarka; 7) sandliavimo liudijimo idavimo data.
Dokumentas, kuriame nra bent vieno i nurodyt rekvizit, nepripastamas dvigubu sandliavimo liudijimu. Dvigubas sandliavimo liudijimas yra nuosavybs teis patvirtinantis dokumentas, suteikiantis teis disponuoti prekmis.

Paprastas sandliavimo liudijimas yra pareiktinis dokumentas, suteikiantis teis atsiimti prekes j pateikusiam asmeniui. Paprastame sandliavimo liudijime turi bti nurodyti rekvizitai, numatyti dvigubo sandliavimo liudijimo 1, 2, 47 punktuose, bei nuoroda, kad is liudijimas yra pareiktinis dokumentas.
ali teiss ir pareigos

Jeigu ko kita nenumato sandliavimo sutartis, preki sandlis privalo savo sskaita patikrinti prekes priimdamas jas saugoti ir nustatyti preki kiek (skaii, tr, svor ir kt.) bei j iorin bkl.
199

Preki sandlis privalo saugojimo metu sudaryti galimyb preki savininkui apirti saugomas prekes, imti preki mginius bei imtis kit priemoni, btin preki saugumui utikrinti. Jeigu preki saugumui utikrinti btina pakeisti j saugojimo slygas, preki sandlis turi teis savarankikai imtis reikiam priemoni. Jeigu dl to tenka i esms pakeisti saugojimo slygas, nustatytas sandliavimo sutartyje, preki sandlis privalo apie tai praneti preki savininkui. Jeigu saugojimo metu nustatomi saugom preki pasikeitimai, nenumatyti preki sandliavimo sutartyje, preki sandlis privalo nedelsdamas surayti akt ir t pai dien apie tai praneti preki savininkui.

Preki gavjas ir preki sandlis turi teis reikalauti apirti grinamas prekes ir patikrinti j kiek. Tikrinimo ilaidas apmoka alis, pareikalavusi apirti ar patikrinti prekes. Jeigu grinamos preks nebuvo apirtos ir patikrintos dalyvaujant abiej ali atstovams, raytinis pareikimas apie preki stok ar sugadinim turi bti pateiktas atsiimant prekes arba per tris dienas nuo j atsimimo, jeigu trkumas ar sugadinimas negaljo bti pastebti normaliai apirint prekes. Tokiu atveju preki stokos ar sugadinimo rodinjimo pareiga tenka preki gavjui. Jeigu nra tokio pareikimo pripastama, kad preki sandlis grino prekes pagal sandliavimo sutarties slygas, kol nerodoma prieingai. Sandliavimo ir keitimo liudijimo turtojas turi teis disponuoti sandlyje saugomomis prekmis. Sandliavimo liudijimo, atskirto nuo keitimo liudijimo, turtojas turi teis disponuoti prekmis, taiau neturi teiss atsiimti j i preki sandlio tol, kol nebus grintas kreditas, kurio grinimas utikrintas keitimo liudijimu. keitimo liudijimo turtojas turi keitimo teis prekes tokios verts, kokia atitinka pagal keitimo liudijim iduoto kredito ir palkan u j dyd. keiiant prekes, apie tai paymima sandliavimo liudijime.
Sandliavimo ir keitimo liudijimas gali bti perduoti kitam asmeniui kartu arba atskirai pagal perdavimo raus (indosuojami).

Preki idavimas pagal dvigub sandliavimo liudijim Preki sandlis iduoda prekes dvigubo sandliavimo liudijimo turtojui tik gavs abi io liudijimo dalis. Sandliavimo liudijimo turtojui, kuris neturi keitimo liudijimo, taiau pagal j sumokjo vis skol, preks iduodamos tik perdavus preki sandliui sandliavimo liudijim ir dokument, patvirtinant skolos sumokjim. Jeigu preki sandlis iduoda prekes paeisdamas io straipsnio nustatytas taisykles, jis privalo keitimo liudijimo turtojui sumokti vis keitimu utikrint sum. Sandliavimo ir keitimo liudijimo turtojas turi teis reikalauti iduoti prekes dalimis. Tokiais atvejais vietoj grint liudijim jam iduodami nauji liudijimai likusiai sandlyje preki daliai. Preki saugojimas su teise jomis disponuoti Jeigu statymas ar sutartis nustato preki sandlio teis disponuoti saugomomis prekmis, tai ali santykiams taip pat taikomos paskolos sutart reglamentuojanios taisykls (io kodekso XLIII skyrius), taiau preki grinimo vieta ir laikas nustatomas pagal io skyriaus taisykles.
Specialios pasaugos rys (Vileita apie tai net neusimin) CK skiria tokias specialiosios pasaugos ris:

a) daikt, esani gino objektu, laikinoji pasauga (sekvestracija) - laikinoji pasauga yra pasaugos sutartis, kuria du ar daugiau asmen, tarp kuri yra kils ginas dl teiss daikt, perduoda t daikt j pasirinktam treiajam asmeniui (saugotojui). is asmuo sipareigoja po gino isprendimo grinti daikt tam asmeniui, kuriam bus pripastama teis t daikt; b) Daikt saugojimas lombarde; c) Daikt saugojimas viebutyje; d) Daikt saugojimas banke; e) Vertybi saugojimas individualiame banko seife; f) Daikt saugojimas transporto moni saugojimo kamerose; g) Daikt saugojimas drabuinse. 49 TEMA JUNGTIN VEIKLA (PARTNERYST) (CK 6.969 6.982) 49.1. Jungtins veiklos sutarties svoka ir reikm Jungtins veiklos (partnerysts) sutartimi du ar daugiau asmen (partneri), kooperuodami savo turt, darb ar inias, sipareigoja veikti bendrai tam tikram, neprietaraujaniam statymui tikslui arba tam tikrai veiklai. Jeigu jungtins veiklos tikslas nra susijs su pelno siekimu, jungtins veiklos sutartis vadinama asociacijos sutartimi. Jungtins veiklos sutartis konsesualin, daugiaal (bendras tikslas). Partnerio nau pripastama visa, k jis nea bendr veikl pinigai, kitoks turtas, profesins ir kitos inios, gdiai, dalykin reputacija ir dalykiniai ryiai. Preziumuojama, kad partneri naai yra
200

lygs, jeigu jungtins veiklos sutartis nenustato ko kita. naas vertinamas pinigais vis partneri susitarimu. Jungtins veiklos sutartis gali numatyti, kad partneris (partneriai) negali bti atskleistas tretiesiems asmenims (neviea partneryst). Tokiai sutariai taikomos jungtins veiklos CK skyriaus taisykls, iskyrus sutarties ir emiau nustatytas iimtis. Esant santykiams su treiaisiais asmenimis, kiekvienas i nevie partneri atsako visu savo turtu pagal visus sandorius, kuriuos jis savo vardu sudar vis partneri interesais. Visos prievols, atsiradusios tarp partneri, jiems bendrai veikiant, yra dalins. 49.2. Sutarties alys 49.3. Sutarties turinys Partneri netas turtas, buvs j nuosavybe, taip pat jungtins veiklos metu gauta produkcija, pajamos ir vaisiai yra vis partneri bendroji dalin nuosavyb, jeigu ko kita nenustato statymas ar jungtins veiklos sutartis. Jeigu netas turtas nebuvo partnerio nuosavyb, o juo partneris naudojasi kitokiu pagrindu, is turtas yra naudojamas vis partneri interesais ir taip pat yra pripastamas bendrai vis partneri naudojamu turtu, jeigu statymas nenustato ko kita. U bendro turto apskait atsakingas vienas i partneri, paskirtas vis partneri bendru sutarimu. Bendras turtas naudojamas, valdomas ir juo disponuojama vis partneri bendru sutarimu. Kilus ginui, bet kurio i partneri reikalavimu i tvark nustato teismas. Partneri pareigas, susijusias su bendro turto ilaikymu, taip pat kitoki ilaid padengimu, nustato jungtins veiklos sutartis. Bendr ilaid ir bendr nuostoli, susijusi su jungtine veikla, paskirstym nustato jungtins veiklos sutartis. Jeigu tokio susitarimo nra, kiekvienas partneris atsako u bendras ilaidas ir bendrus nuostolius proporcingai savo dalies dydiui. Susitarimas, kuris visikai atleidia vien i partneri nuo bendr ilaid ar nuostoli padengimo, negalioja. Pelnas, gautas i jungtins veiklos, paskirstomas partneriams proporcingai kiekvieno j indlio bendr veikl vertei, jeigu ko kita nenustato jungtins veiklos sutartis. Susitarimas nualinti kur nors i partneri, skirstant peln, negalioja. 49.4. Jungtins veiklos sutarties dalykas 49.5. Sutarties terminas ir forma Terminas
Sutartis gali bti tiek terminuota, tiek neterminuota. Galimi atvejai, kai nurodoma, kad sutartis galioja iki bus atlikti tam tikri darbai (pvz. ikastas ulinys).

Forma Jungtins veiklos (partnerysts) sutartis turi bti raytin, o statymo numatytais atvejais notarins formos. Jeigu sutarties formos reikalavim nesilaikoma, sutartis tampa negaliojanti. 49.6. Jungtins veiklos sutarties ali teiss ir pareigos Tvarkydami bendrus reikalus, kiekvienas i partneri turi teis veikti vis partneri vardu, jeigu jungtins veiklos sutartis nenustato, kad bendrus reikalus tvarko vienas i partneri arba visi partneriai kartu. Jeigu reikalus gali tvarkyti tik visi partneriai kartu, kiekvienam sandoriui sudaryti reikia vis partneri sutikimo. Esant santykiams su treiaisiais asmenimis, partnerio teis sudaryti sandorius vis partneri vardu patvirtinama kit partneri iduotu galiojimu arba jungtins veiklos sutartimi. Esant santykiams su treiaisiais asmenimis, partneriai negali remtis sandor sudariusio partnerio teisi veikti vis partneri vardu apribojimu, iskyrus atvejus, kai jie rodo, kad sandorio sudarymo metu treiasis asmuo inojo arba turjo inoti apie tokius apribojimus. Partneris, vis partneri vardu sudars sandor virydamas jam suteiktus galiojimus arba vis partneri interesais sudars sandor savo vardu, turi teis reikalauti i kit partneri atlyginti savo padarytas ilaidas, jeigu rodo, kad tie sandoriai buvo btini norint apsaugoti kit partneri interesus. Partneriai, dl toki sandori patyr nuostoli, turi teis reikalauti, kad partneris, sudars sandorius, iuos nuostolius atlygint. Sprendimai, susij su bendrais partneri reikalais, priimami bendru partneri sutarimu, jeigu jungtins veiklos sutartis nenustato ko kita. Kiekvienas partneris turi teis susipainti su bendr reikal tvarkymo dokumentais, nepaisant to, galiotas jis ar ne tvarkyti bendrus reikalus. Susitarimai, kurie i teis apriboja ar panaikina, negalioja.
201

Atsakomyb Jeigu jungtins veiklos sutartis nra susijusi su kine komercine partneri veikla, kiekvienas partneris atsako pagal bendras sutartines prievoles visu savo turtu proporcingai jo dalies dydiui. Pagal bendras nesutartines prievoles partneriai atsako solidariai.
Jeigu jungtins veiklos sutartis susijusi su kine komercine partneri veikla, visi partneriai pagal bendras prievoles atsako solidariai, nepaisant i prievoli atsiradimo pagrindo. Partnerio kreditoriai turi teis reikalauti atidalyti partnerio dal i bendro turto pagal kodekso ketvirtosios knygos nustatytas taisykles. Jeigu jungtins veiklos sutartis buvo nutraukta vienam i partneri atsisakius toliau bti sutarties dalyviu ar vieno i j reikalavimu, asmuo, kuris nebra jungtins veiklos sutarties dalyvis, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, atsiradusias jam esant jungtins veiklos sutarties dalyviu, taip, kaip jis atsakyt bdamas partneriu.

49.7. Sutarties pasibaigimas Jungtins veiklos sutartis baigiasi: 1) pripainus vien i partneri neveiksniu, ribotai veiksniu ar neinia kur esaniu, jeigu jungtins veiklos sutartis ar vlesnis likusi partneri susitarimas nenustato isaugoti jungtins veiklos sutart tarp likusi partneri, iskyrus atvejus, kai jungtins veiklos sutartis galioja ir be io partnerio; 2) iklus vienam i partneri bankroto byl, iskyrus ios dalies 1 punkte nustatytas iimtis; 3) vienam i partneri mirus ar j likvidavus, ar reorganizavus, jeigu jungtins veiklos sutartis ar vlesnis likusi partneri susitarimas nenustato isaugoti jungtins veiklos sutart tarp likusi partneri arba pakeisti mirus (likviduot ar reorganizuot) partner jo teisi permjais; 4) vienam i partneri atsisakius toliau bti neterminuotos jungtins veiklos sutarties dalyviu, iskyrus ios dalies 1 punkte nustatytas iimtis; 5) vieno i partneri reikalavimu nutraukus terminuot jungtins veiklos sutart, iskyrus ios dalies 1 punkte nustatytas iimtis; 6) pasibaigus jungtins veiklos sutarties terminui; 7) atidalijus vieno i partneri dal i bendro turto pagal jo kreditori reikalavim, iskyrus ios dalies 1 punkte nustatytas iimtis. Pasibaigus jungtins veiklos sutariai, visiems partneriams bendrai naudoti perduoti daiktai grinami juos perdavusiems partneriams be atlyginimo, jeigu ko kita nenustato ali susitarimas. Nuo jungtins veiklos sutarties pabaigos momento jos dalyviai solidariai atsako tretiesiems asmenims pagal nevykdytas bendras prievoles. Turtas, esantis bendrja partneri nuosavybe, pasibaigus jungtins veiklos sutariai, padalijamas pagal io kodekso ketvirtosios knygos nustatytas taisykles. Partneris, nes individualiais poymiais apibdint daikt, pasibaigus jungtins veiklos sutariai turi teis reikalauti grinti jam t daikt, jeigu dl to nebus paeisti kit partneri ir kreditori interesai. Partneris, norintis atsisakyti neterminuotos jungtins veiklos sutarties, turi apie tai praneti kitiems partneriams ne vliau kaip prie tris mnesius iki numatomo pasitraukimo, jeigu statymai ar sutartis nenustato ko kita. Susitarimai, nustatantys partneri teiss atsisakyti neterminuotos jungtins veiklos sutarties apribojimus ar i teis panaikinantys, negalioja. Vienas i partneri turi teis nutraukti savo sudaryt su kitais partneriais terminuot ar sudaryt tam tikram tikslui jungtins veiklos sutart, jeigu: 1) kiti partneriai j i esms paeidia; 2) norintis sutart nutraukti dl svarbi prieasi nebegali jos vykdyti.
Partneris, nutrauks sutart, turi atlyginti kitiems partneriams dl sutarties nutraukimo padarytus tiesioginius nuostolius.

Vienam i partneri sutart nutraukus, sutartis lieka galioti kitiems partneriams, iskyrus kodekso nustatytas iimtis. 49.8. Jungtins veiklos sutarties kaip kins bendrijos steigimo pagrindas Jungtins veiklos sutartimi taip pat kuriamos kins bendrijos. 50. TEMA. PRIEVOLS, ATSIRANDANIOS DL ALOS PADARYMO 50.1 Svoka, rys
Prievol tai teisinis santykis, kuriuo viena alis (skolininkas) privalo atlikti kitos alies (kreditoriaus) naudai tam tikr veiksm arba susilaikyti nuo tam tikro veiksmo. Tuo bdu esam prievol galima apibrti kaip teisin santyk, kurio viena alis (skolininkas) privalo atlyginti kitai aliai (kreditoriui) savo kaltais veiksmais padaryt al.

Naujasis CK leidia iskirti sekanias prievoli dl alos padarymo ris: Samdanio darbuotojus asmens atsakomyb u al, atsiradusi dl jo darbuotoj kalts;
202

Prievols atsirandanios u kit asmen padaryt al; Prievols atsirandanios u statini padaryt al (savininko (valdytojo) atsakomyb); Prievols atsirandanios u gyvn padaryt al; Prievols atsirandanios u savo veiksm reikms suprasti negalinio asmens padaryt al; Prievols atsirandanios dl btinosios ginties ar savigynos padarytos alos; Prievols atsirandanios dl didesnio pavojaus altini padaryt al; Prievols atsirandanios u al, atsiradusi dl valdios institucij neteist veiksm; Prievols atsirandanios u al, atsiradusi dl ikiteisminio tyrimo pareign, prokuroro, teisjo ir teismo neteist veiksm; Prievols atsirandanios u al, atsiradusi dl btinojo reikalingumo; Prievols atsirandanios u nepilnamei iki keturiolikos met padaryt al; Prievols atsirandanios u nepilnameio nuo keturiolikos iki atuoniolikos met padaryt al; Prievols atsirandanios u pripainto neveiksniu asmens padaryt al; Prievols atsirandanios u keli asmen bendrai padaryt al; Prievols atsirandanios sveikatos sualojimo atveju; Prievols atsirandanios u dl gyvybes atmimo atsiradusi al (berods taip ir viskas ). 50.2 Atsiradimo pagrindai i prievoli atsiradimo pagrindai subjekt veiksmai, kuriems statymas suteikia juridini fakt status. Tai sandoriai arba kitokie juridiniai faktai. ios ries prievoli pagrindas yra atsirandanti ala. Veiksmai, kuriais padaroma ala kaip juridinis faktas prievolei atsirasti, skiriasi nuo kit prievoli atsiradimo pagrind tuo, kad ia nra ireikta prievolinio santykio ali laisvanorika valia kaip kad yra sutartyje arba sandoryje. Daniausiai prievoliniai teisiniai santykiai dl alos padarymo atsiranda prie ali vali, neretai dl neatsargumo. Kalt iuo atveju gali pasireikti tiek tyia tiek ir neatsargumu. Padariusio al asmens kalt yra preziumuojama (CK 483 str. 2 d. nurodyta, kad asmuo atleidiamas nuo padarytos alos atlyginimo, jeigu rodo, kad ji atsirado ne dl jo kalts, t.y. rodinjimo nata perkeliama kaltinamajam). 50.3 Neteistas veiksmas Tai neteistas veikimas arba neteistas neveikimas. Neteistas neveikimas tai statymuose ar sutartyje numatytos pareigos nevykdymas. Neteistas veikimas tai sutartyje arba statymo numatyt draudiam veiksm atlikimas. Tokiais laikoma ir bendro pobdio pareigos elgtis atidiai ir rpestingai paeidimas. 50.4 ala ala gali bti turtin ir neturtin. Turtin ala yra asmens turto netekimas arba sualojimas, turtos ilaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo bt gavs, jeigu nebt buv neteist veiksm. Pinigin alos iraika yra nuostoliai. Jei alis nuostoli dydio negali tiksliai rodyti, tai j dyd nustato teismas. Be tiesiogini nuostoli ir negaut pajam nuostolius skaiiuojamos: 1. protingos ilaidos, skirtos alos prevencijai ar jai sumainti; 2. protingos ilaidos susijusios su civilins atsakomybs ir alos vertinimu; 3. protingos ilaidos, susijusios su nuostoli iiekojimu ne teismo tvarka. Neturtin ala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai igyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrtimas, emocin depresija, paeminimas, reputacijos pablogjimas, bendravimo galimybi sumajimas ir kita, teismo vertinti pinigais. Neturtin ala yra atlyginama tik statym numatytais atvejais. 50.5 Subjektai
Prievoliniuose santykiuose dl alos padarymo yra ios alys (subjektai): skolininkas yra al padars fizinis arba juridinis asmuo, o nukentjs kreditorius fizinis arba juridinis asmuo. al padars asmuo ne visuomet yra prievols alis, nes statym numatytais atvejais alimi gali bti ir kiti asmenys (galiojanio CK 489 str. Ir 491 str. Nustato, kad al padaryt nepilnameio iki 15 met arba neveiksnaus asmens padaryt al atlygina tvai, globjai arba priirinti organizacija, jei nerodo, kad ala atsirado ne dl j kalts. i asmen kalt yra preziumuojama (jei nerodo prieingai). Net jei vliau nepilnametis sulauk pilnametysts, o neveiksnus asmuo tapo veiksnus, prievolje jie subjektini pareig negyja, nepaisant to, kad prievol turi tstin pobd (pvz. Padaryta ala iki gyvos galvos).

50.5 Juridinio asmens atsakomyb Privatieji juridiniai asmenys gali turti ir gyti bet kokias civilines teises ir pareigas, iskyrus tas, kurioms atsirasti reikalingos tokios fizinio asmens savybs kaip lytis, amius bei giminyst.
203

Vieieji juridiniai asmenys turi specialj teisnum, t.y. jie gali turti ir gyti tik tokias civilines teises ir pareigas, kurios neprietarauja j steigimo dokumentams ir veiklos tikslams. 50.6 Valstybini organizacij atsakomyb al, atsiradusi dl valstybs valdios institucij neteist akt, privalo atlyginti valstyb i valstybs biudeto nepaisydama konkretaus valstybs tarnautojo ar kito valstybs valdios institucijos darbuotojo kalts. al, atsiradusi dl savivaldybs valdios institucij neteist akt, privalo atlyginti savivaldyb i savivaldybs biudeto nepaisydama savo darbuotoj kalts. Valdios institucija" reikia bet kok vieosios teiss subjekt (valstybs ar savivaldybs institucij, pareign, valstybs tarnautoj ar kitok i institucij darbuotoj ir 1.1.), taip pat privat asmen, atliekant valdios funkcijas. Aktas" naujajame CK reikia bet kok valdios institucijos ar jos darbuotoj veiksm (veikim, neveikim), kuris tiesiogiai daro takos asmen teisms, laisvms ir interesams (valstybs ar savivaldybs institucij priimami teiss ar individuals aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t.t, iskyrus teismo nuosprendius, sprendimus ir nutartis). Valstybs ar savivaldybs civilin atsakomyb atsiranda, jeigu valdios institucij darbuotojai neveik taip, kaip pagal statymus ios institucijos ar j darbuotojai privaljo veikti. 50.7 Atsakomybe u ala padaryta neteistais kvotos, tardymo, prokuratros ir teismo veiksmais Atsakomybe u al, atsiradusi dl ikiteisminio tyrimo pareign, prokuroro, teisjo ir teismo neteist veiksm. al, atsiradusi dl neteisto nuteisimo, neteisto sumimo kardomosios priemons taikymo tvarka, neteisto sulaikymo, neteisto procesins prievartos priemoni pritaikymo, neteisto administracins nuobaudos - areto - paskyrimo, atlygina valstyb visikai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareign, prokuratros pareign ir teismo kalts. al, atsiradusi dl neteist teisjo ar teismo veiksm nagrinjant civilin byl, atlygina valstyb visikai, jeigu ala atsirado dl teisjo ar kito teismo pareigno kalts. Be turtins alos iuo atveju yra atlyginama ir neturtin ala. Jeigu ala atsirado dl ikiteisminio tyrimo pareign, prokuratros ar teismo pareign ar teisj tyini veiksm, tai valstyb, atlyginusi al, gyja atgrtinio reikalavimo teis i atitinkam pareign statym nustatyta tvarka iiekoti statym nustatyto dydio sumas. 50.8 Atsakomyb u neveiksni asmen ir nepilnamei padaryt al
Atsakomybe u pripainto neveiksniu asmens padaryt al. U pripainto neveiksniu fizinio asmens padaryt al atsako jo globjas arba j priirti privalanti institucija, jeigu nerodo, kad ala atsirado ne dl j kalts.

Atsakomyb u savo veiksm reikms suprasti negalinio asmens padaryt al. Veiksnus fizinis asmuo, padars al tokios bsenos, kai jis negaljo suprasti savo veiksm reikms ar j valdyti, u padaryt al neatsako. Taiau jis neatleidiamas nuo atsakomybs, jeigu tokios bsenos pats tapo vartodamas alkoholinius grimus, narkotines ar psichotropines mediagas arba kitokiu bdu. Jeigu ala buvo padaryta asmens sveikatai ar gyvybei, tai teismas, atsivelgdamas nukentjusio asmens ir al padariusio asmens turtin padt, siningumo ir protingumo kriterijus bei kitas turinias reikms bylai aplinkybes, gali priteisti visik ar dalin alos atlyginim i al padariusio asmens. Asmens, pripainto ribotai veiksniu dl piktnaudiavimo alkoholiu arba narkotinmis ar psichotropinmis mediagomis, padaryta ala atlyginama bendrais pagrindais. Atsakomyb u nepilnamei iki keturiolikos met padaryt al. U nepilnameio iki keturiolikos met padaryt al atsako jo tvai ar globjai, jeigu nerodo, kad ala atsirado ne dl j kalts. Jeigu nepilnametis iki keturiolikos met padaro al tuo metu, kai jis yra mokymo, aukljimo, sveikatos prieiros ar globos (rpybos) institucijos priirimas, u t al atsako i institucija jeigu nerodo, kad ala atsirado ne dl jos kalts. Atsakomyb ui nepilnameio nuo keturiolikos iki atuoniolikos met padaryt al. 1. Nepilnametis nuo keturiolikos iki atuoniolikos met u savo padaryt al atsako bendrais pagrindais.
Tais atvejais, kai nepilnametis nuo keturiolikos iki atuoniolikos met neturi turto ar udarbio, kurio pakakt jo padarytai alai atlyginti, atitinkam alos dal turi atlyginti jo tvai ar rpintojas, jeigu nerodo, kad ala atsirado ne dl j kalts. Tokios pat teisins pasekms atsiranda, jeigu nepilnametis nuo keturiolikos iki atuoniolikos met alos padarymo metu buvo mokymo, aukljimo, sveikatos prieiros ar globos (rpybos) institucijos priirimas.

50.9 Atsakomybe u didesnio pavojaus altinio padaryta al Atsakomyb u didesnio pavojaus altini padaryt al. Asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams (transporto priemoni, mechanizm, elektros ir atomins energijos,
204

sprogstamj ir nuoding mediag naudojimas, statybos ir 1.1.), privalo atlyginti didesnio pavojaus altinio padaryt al, jeigu.nerodo, kad ala atsirado dl nenugalimos jgos arba nukentjusio asmens tyios ar didelio neatsargumo. Didesnio pavojaus altinio valdytojas u padaryt al neatsako, jeigu rodo, kad galimyb valdyti didesnio pavojaus altin jis prarado dl kit asmen neteist veiksm. 50.10 Atsakomybe u pilieio sveikatos sualojim ir gyvybs atmim
alos atlyginimas sveikatos sualojimo atveju. Jeigu fizinis asmuo suluointas ar kitaip sualota jo sveikata, tai u al atsakingas asmuo privalo nukentjusiam asmeniui atlyginti visus io patirtus nuostolius ir neturtin al. Nuostolius io straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais sudaro negautos pajamos, kurias nukentjs asmuo bt gavs, jeigu jo sveikata nebt sualota, ir su sveikatos grinimu susijusios ilaidos (gydymo, papildomo maitinimo, vaist sigijimo, protezavimo, sualoto asmens prieiros, speciali transporto priemoni sigijimo, sualoto asmens perkvalifikavimo ilaidos bei kitos sveikatos grinimui btinos ilaidos).

Atsakomyb u dl gyvybes atmimo atsiradusi al. Fizinio asmens mirties atveju teis alos atlyginim turi asmenys, kurie buvo mirusiojo ilaikomi arba jo mirties dien turjo teis gauti i jo ilaikym (nepilnameiai vaikai, sutuoktinis, nedarbingi tvai ar kiti faktiniai nedarbingi ilaikytiniai), taip pat mirusiojo vaikas, gims po jo mirties. ie asmenys taip pat turi teis (neturtins alos atlyginim. Jeigu nukentjs asmuo mirta, jo laidojimo ilaidas turjusiam asmeniui atlygina tas asmuo, kuris yra atsakingas u al, susijusi su nukentjusio asmens gyvybs atmimu. Atlyginamos tik protingumo kriterijus atitinkanios laidojimo ilaidos. 50.11 alos atlyginimo bdas ir dydis, dydio nustatymas
Priteisdamas alos atlyginim, teismas, atsivelgdamas bylos aplinkybes, pareigoja atsaking u al asmen atlyginti j natra (pateikti tos pat ries ir kokybs daikt, pataisyti sualot daikt ir pan.) arba visikai atlyginti padarytus nuostolius.

50.12 Atsakomybe u al padaryt keli asmen bendrai Bendrai padar alos asmenys nukentjusiam asmeniui atsako solidariai. Nustatant solidariai atsaking asmen tarpusavio reikalavimus, atsivelgiama kiekvieno i j kalt, iskyrus atvejais, kai statymai numato k kita. Nukentjs asmuo negali reikalauti i vis u al atsaking asmen daugiau, negu jis galt reikalauti, jeigu atsakingas bt tik vienas asmuo. 50.13 alos atlyginimo iiekojimo tvarka alos atlyginimo mokjimas. ala atlyginama nuo jos padarymo dienos, o jeigu ala atsirado vliau, - nuo alos atsiradimo dienos. Jeigu teis alos atlyginim turintys asmenys kreipiasi dl alos atlyginimo prajus trejiems metams nuo jos padarymo dienos, tai atlyginimas mokamas nuo kreipimosi dienos. 51 TEMA. PRIEVOLS, ATSIRANDANIOS DL TURTO GIJIMO AR SUTAUPYMO BE PAGRINDO. 51.1 Svoka Galiojanio CK 512 str. nustato 2 savarankikus pagrindus prievolei atsirasti: 1) turto gijimas be pagrindo; 2) turto sutaupymas be pagrindo. Naujajame kodekse tai yra vardinama kaip: 1. nepagrstas praturtjimas; 2. Nepagrstas turto gavimas. Juridiniu poiriu vertinama kaip kvazisutartis: teiss subjektai nra prievoliniuose santykiuose, bet tarp j susidaro analogiki pagal prigimt prievoliniams teisiniai santykiai. Pagal galiojant CK (512 str.) ios prievols esm sudaro tai, kad viena alis turto gijjas (skolininkas) privalo grinti visk, k gijo ar sutaup be pagrindo, asmeniui (kreditoriui) kurio sskaita turt gijo ar sutaup. gyvendinant subjektines teises ir pareigas iuo atveju privalo laikytis sekani reikalavim: a) skolininkas, grindamas turt gyt ar sutaupyt be pagrindo, privalo atlyginti pajamas, kurias gavo ar turjo gauti i io turto, kai suinojo ar turjo suinoti apie turto gijimo nepagrstum. b) Skolininkas turi teis reikalauti i kreditoriaus, kad jam bt atlygintos jo padarytos btinosios ilaidos be pagrindo gytam turtui per t pat laik ilaikyti (galiojanio CK 513 str.). Asmuo privalo grinti be pagrindo sutaupyt turt nepriklausomai nuo to, ar jis inojo ar ne, kad turt gijo be pagrindo. Galiojanio CK 514 str. numato atvejus, kai be pagrindo gytas turtas negali bti ireikalaujamas. 51.2 Subjektai iuo atveju teisinio santykio subjektai yra kreditorius (asmuo kurio sskaita buvo neteistai sutaupytas ar gytas turtas) ir skolininkas, t.y. asmuo kuris be pagrindo gijo ar sutaup turt.
205

51.3 ali teiss ir pareigos Asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu bdu tyia ar dl neatsargumo gijo tai, ko jis negaljo ir neturjo gauti, privalo visa tai grinti asmeniui, kurio sskaita tai buvo gyta, iskyrus io kodekso nustatytas iimtis. . gytas turtas turi bti grintas natra, o jeigu jis uvs ar sualotas, atlyginama pinigais jo tikroji vert, buvusi turto gijimo metu, ir nuostoliai, atsirad dl vlesnio turto verts pasikeitimo. Turto gijjas atsako nukentjusiam asmeniui u bet kok turto pabloginim ar trkum, skaitant atsitiktin, po to, kai gijjas suinojo ar turjo suinoti apie nepagrst praturtjim ar turto gijim. Iki suinojimo momento turto gijjas atsako tik u tyi ar didel neatsargum. Pareiga grinti be pagrindo gyt turt. Asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu bdu tyia ar dl neatsargumo gijo tai, ko jis negaljo ir neturjo gauti, privalo visa tai grinti asmeniui, kurio sskaita tai buvo gyta, iskyrus io kodekso nustatytas iimtis 9kaip ir senajame kodekse yra numatomos t.t. iimtys, kada toks turtas neprivalomas grinti). gytas turtas turi bti grintas natra, o jeigu jis uvs ar sualotas, atlyginama pinigais JO tikroji vert, buvusi turto gijimo metu, ir nuostoliai, atsirad dl vlesnio turto verts pasikeitimo. Turto gijjas atsako nukentjusiam asmeniui u bet kok turto pabloginim ar trkum, skaitant atsitiktin, po to, kai gijjas suinojo ar turjo suinoti apie nepagrst praturtjim ar turto gijim. Iki suinojimo momento turto gijjas atsako tik u tyi ar didel neatsargum. Jeigu siningai gijs turto asmuo j parduoda, tai jis turi grinti tik t sum, u kuri turtas buvo parduotas. Jeigu asmuo klydo manydamas ess skolingas ir sumokjo skol, kurios neprivaljo mokti, tai jis turi teis ireikalauti sumokt sum i j gavusio asmens. i teis inyksta, jeigu vykdym gavs asmuo sunaikino skolos dokument. iuo atveju tariamasis skolininkas gali reikalauti sumoktos sumos i tikrojo skolininko. Jeigu be pagrindo gijs turto asmuo turt neatlygintinai perduoda treiajam asmeniui, tai pareiga j grinti pereina treiajam asmeniui. Be teisinio pagrindo gijs turto asmuo privalo grinti ar atlyginti visas pajamas, kurias Jis gavo ar turjo gauti i io turto, nuo to laiko, kai suinojo ar turjo suinoti apie turto gijimo nepagrstum. U be pagrindo gyt pinig sum skaiiuojamos penki procent dydio metins palkanos. ios palkanos pradedamos skaiiuoti nuo to momento, kai asmuo suinojo arba turjo suinoti apie nepagrst pinig gavim ar sutaupym. Jeigu be pagrindo gydamas turt asmuo siningai klydo jis savo ruotu turi teis reikalauti, kad bt atlygintos jo turtos btinos ilaidos be pagrindo gytam turtui per io straipsnio 1 dalyje nurodyt laik ilaikyti. ilaid atlyginim asmuo netenka teiss, jeigu turintis teis ireikalauti turt asmuo ios teiss atsisako ir palieka turt nepagrstai j gavusiam asmeniui. Kai to, kas buvo gyta be teisinio pagrindo, nemanoma grinti, turi bti grinama to, kas buvo gyta ar atlikta, vert, buvusi gavimo ar atlikimo metu, jeigu gavjas praturtjo arba jeigu jis pra, kad tai bt atlikta, arba sutiko atlikti prieprieinius veiksmus. Kai sandoris pripastamas negaliojaniu ir to, kas buvo atlikta, negalima vertinti pinigais, arba to, kas buvo gauta, negalima grinti dl prigimties, iekinys dl grinimo ar kompensacijos negali bti tenkinamas, jeigu tai prietaraut siningumo, protingumo ii teisingumo kriterijams. 51.4 Prievols dalykas Prievols dalyku gali bti bet kokie veiksmai (veikimas ir neveikimas), kuri nedraudia statymai ir kurie neprietarauja vieajai tvarkai ar gerai moralei. Prievols dalyku taip pat gali bti bet koks turtas, taip pat ir tas, kuris bus sukurtas ateityje, apibdintas pagal r, kiek arba kur galima apibdinti pagal kitus kriterijus. Prievols dalykas gali turti pinigin arba nepinigin iraik, taiau jis turi atitikti prievols dalykui keliamus reikalavimus. Prievols dalyku negali bti tai, kas nevykdoma. 51.5 Iiekojimas valstybs pajamas 51.6 Be pagrindo gytas ar sutaupytas turtas, kurio negalima iiekoti

Turtas, kurio negalima ireikalauti

1. Negali bti ireikalaujama kaip be pagrindo gyta: 1) turtas, perduotas prievolei vykdyti iki vykdymo termino pabaigos Jeigu ios prievols pagrindas nenumato ko kita; 2) turtas, perduotas prievolei vykdyti pasibaigus iekinio senaties terminui; 3) turtas, kur perdav asmuo, inojs, kad jis neprivalo vykdyti, prievols, arba asmuo, kuris nors ir neprivaljo prievols vykdyti, taiau j vykd ir jeigu tai atitiko geros morals nuostatas;
206

4) sumos, be pagrindo imoktos kaip dl sveikatos sualojimo ar gyvybs atmimo atsiradusios alos atlyginimas, darbo umokestis ir jam prilygintos imokos, pensija ir ilaikymas, jeigu gavjas veik siningai arba nebuvo padaryta sskaitybos klaidos. 52 TEMA INTELEKTIN NUOSAVYB IR JOS TEISIN APSAUGA 52.1. Intelektins nuosavybs svoka ir reikm Intelektin nuosavyb autori teiss, gretutins teiss ir teiss pramonin nuosavyb (preki enklus, iradimus, pramonin dizain). Intelektins nuosavybs teisi subjektas: 1) registruoto preki enklo arba enklo, statym nustatyta tvarka pripainto plaiai inomu Lietuvos Respublikoje, savininkas, iradimo patento savininkas, registruoto pramoninio dizaino savininkas, autoriaus teisi arba gretutini teisi subjektas; 2) io straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodyt asmen teisi permjas; 3) kiekvienas kitas asmuo, turintis licencij naudoti preki enkl, patentuot iradim, pramonin dizain, krin arba gretutini teisi objekt ir j kopijas. 52.2 Pramonin nuosavyb: svoka, rys. Pramonin nuosavyb yra nuosavybs teis preki enklus, iradimus, pramonin dizain. Ji sudaro atskir intelektins nuosavybs dal. Nuosavyb preks enklus reglamentuoja Preki enkl statymas (r. 56 tem), nuosavyb pramonin dizain reglamentuoja Pramoninio dizaino statymas, nuosavyb iradimus reglamentuoja Patent statymas. Iradim apsaugos forma yra patentas, kur iduoda Lietuvos Respublikos valstybinis patent biuras io statymo nustatyta tvarka r. 54 tem). Pramoninis dizainas yra viso gaminio ar jo dalies, sukonstruot i specifini linij, kontr, spalv, form ir (arba) mediag, estetinis vaizdas. Gaminys - tai pramoniniu ar rankiniu bdu pagamintas daiktas arba jo atskiros dalys, taip pat daikt rinkiniai ar kompozicijos, pakavimas, grafiniai simboliai bei spaustuvs riftai. Pramoninis dizainas turi bti naujas ir turti individualias savybes, neprietarauti vieosios morals principams. Pramoninis dizainas yra naujas, jeigu iki paraikos padavimo arba prioriteto datos savo ivaizda nebuvo tapatus kitam visuomenei prieinamam ar inomam Lietuvoje gaminiui. registruoto pramoninio dizaino savininkas turi iimtin teis leisti arba drausti kitiems asmenims, neturintiems jo leidimo, gaminti, silyti parduoti, parduoti, ileisti rink, importuoti ar eksportuoti, kaupti ir naudoti gaminius ar j dalis, kurie yra registruoto pramoninio dizaino kopija ar i esms yra kopija, kai tokie veiksmai vykdomi komerciniais tikslais. ie veiksmai Pramoninio dizaino savininko teisi paeidimu nelaikoma, jeigu: jie atliekami savo poreikiams tenkinti ir neprietarauja ekonominiams pramoninio dizaino savininko interesams; jie atliekami mokslo ar mokslinio tyrinjimo bei eksperimento tikslams; pramoninis dizainas naudojamas usienio valstybse registruotuose laivuose, lktuvuose ir kitose transporto priemonse bei j rengimuose ir vetose atsarginse dalyse bei reikmenyse, skirtuose i transporto priemoni remontui, kai ie laivai, lktuvai ir kitos transporto priemons laikinai yra Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pramoninio dizaino apsauga galioja 5 metus nuo paraikos padavimo datos. Pramoninio dizaino galiojimo terminas gali bti pratsiamas dar keturis kartus po 5 metus iki 25 met, skaiiuojant nuo paraikos padavimo datos. Iimtin teis pramonin dizain priklauso pramoninio dizaino savininkui arba jo teisi permjui. Bendrasavininkiai, jei nesusitarta kitaip, turi lygias teises pramonin dizain.
207

Nuosavybs teis pramonin dizain, kur sukr darbuotojas atlikdamas tarnybines pareigas ar vykdydamas konkrei tarnybin uduot, priklauso darbdaviui, jeigu tai nustatyta darbdavio ir darbuotojo sudarytoje sutartyje. Darbdavys privalo imokti autoriui atlyginim, kurio dydis numatytas darbdavio ir autoriaus sutartyje atsivelgiant pramoninio dizaino ekonomin vert ir kit naud, kuri darbdavys gavo panaudojs pramonin dizain. Pramoninio dizaino registravimo tvarka panai kaip preki enklo registravimo tvarka. Registruojamas LR pramoninio dizaino Nuosavybs teiss pramonin dizain perleidimas. registruot pramonin dizain savininkas pagal sutart gali perduoti kartu su savo veikla arba be jos. Pramoninio dizaino perdavimo sutartis galioja tik raius j Lietuvos Respublikos pramoninio dizaino registr. Pramoninio dizaino savininkas turi teis suteikti kitam asmeniui iimtin ar neiimtin licencij pramoniniam dizainui naudoti visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Kiekvieno suinteresuoto asmens reikalavimu teismas, vadovaudamasis tuo, kad pramoninis dizainas neatitinka Pramoninio dizaino statymo reikalavim, gali pripainti registracij negaliojania. 53 TEMA AUTORIN TEIS 53.1.Autorins teiss svoka ir altiniai Reglamentuoja AUTORI TEISI IR GRETUTINI TEISI STATYMAS, kuris nepateikia autorins teiss svokos. 53.2.Autorins teiss dalykas Autori teisi objektai - tai originals literatros, mokslo ir meno kriniai, kurie yra krybins veiklos rezultatas, ireiktas kokia nors objektyvia forma. Autori teisi objektai: knygos, broiros, straipsniai, dienoraiai, kompiuteri programos (ireiktos bet kuria kalba ir bet kokia forma, skaitant pradin projektin mediag) ir kiti literatros kriniai,kalbos, paskaitos, pamokslai ir kiti odiniai kriniai,raytiniai ir odiniai mokslo kriniai, dramos, muzikiniai dramos, pantomimos, choreografijos ir kiti sceniniam atlikimui skirti kriniai, taip pat scenarijai ir scenarij planai, muzikos kriniai su tekstu arba be teksto; audiovizualiniai kriniai ,skulptros, tapybos bei grafikos darbai, monumentalioji dekoratyvin dail, kiti dails kriniai, taip pat scenografijos kriniai, fotografijos kriniai ir kiti analogikais fotografijai bdais sukurti kriniai, architektros,taikomosios dails kriniai ir kiti. Autori teisi objektai taip pat yra: 1) ivestiniai kriniai, sukurti pasinaudojus kitais literatros, mokslo ir meno kriniais (vertimai, anotacijos, referatai ir kt.) 2) krini rinkiniai ar duomen rinkiniai, duomen bazs, kurie dl turinio parinkimo ar idstymo yra autoriaus intelektualins krybos rezultatas; 3) teiss akt, oficiali administracinio, teisinio ar norminio pobdio dokument neoficials vertimai. Autori teiss ivestiniams kriniams ir rinkiniams taikomos, nepaeidiant autori teisi krin ar krinius, kuri pagrindu buvo sukurtas ivestinis krinys arba sudarytas rinkinys, bet netaikomos duomenims ar mediagai, nesantiems autori teisi objektais, i kuri sudaryta duomen baz. Kriniai, nelaikomi autori teisi objektais: 1) idjos, procedros, procesai, sistemos, veiklos metodai, koncepcijos, principai, atradimai ar atskiri duomenys; 2) teiss aktai, oficials administracinio, teisinio ar norminio pobdio dokumentai (sprendimai, nuosprendiai, nuostatai,
208

normos, teritorij planavimo ir kiti oficials dokumentai), taip pat j oficials vertimai; 3) oficials valstybs simboliai ir enklai (vliavos, herbai, himnai, piniginiai enklai ir kiti valstybs simboliai bei enklai); 4) oficialiai registruoti teiss akt projektai; 5) prastinio pobdio informaciniai praneimai apie vykius; 6) liaudies meno kriniai. 53.3. Autori teisi subjektai. Bendraautoryst Autorius yra fizinis asmuo, sukrs krin. Fizinis asmuo, kurio vardas prastu bdu nurodytas krinyje, yra laikomas to krinio autoriumi, jeigu nerodyta kitaip. i nuostata taikoma ir tada, kai vietoj autoriaus vardo nurodomas pseudonimas, jei jis nekelia joki abejoni dl tikrojo autoriaus vardo. Bendraautoryst 1. Kai krin sukuria du arba daugiau fizini asmen bendru krybiniu darbu, jie laikomi bendraautoriais, nepaisant to, ar sukurtas krinys sudaro nedalom visum, ar susideda i dali, kuri kiekviena gali turti savarankik reikm. Bendrai sukurto krinio dalis laikoma turinia savarankik reikm, jeigu ji gali bti panaudota atskirai nuo kit io krinio dali. 2. Bendraautori tarpusavio santykiai ir kiekvienam i bendraautori skiriama autorinio atlyginimo dalis nustatomi sutartimi. Jeigu tokio susitarimo nra, autori teises krin gyvendina visi bendraautoriai kartu, o atlyginimas jiems paskirstomas atsivelgiant kiekvieno bendraautorio krybos indl. N vienas i bendraautori neturi teiss, neturdamas tam pakankamo pagrindo, udrausti naudoti bendr krin. 3. Kiekvienas bendraautoris turi teis panaudoti savo nuoira jo sukurt bendro krinio dal, turini savarankik reikm, jeigu kitaip nenumatyta bendraautori sudarytoje sutartyje. 4. Bendraautoriu nelaikomas asmuo, suteiks materialin, technin ar organizacin pagalb kuriant krin. 53.4 Autori teiss. Neturtins ir turtins autori teiss. Autorins teiss galiojimo laikas. Autoriaus teiss literatros, mokslo ir meno krin atsiranda j sukrus. Krinio autorius, neatsivelgiant jo turtines teises, net ir tuo atveju, kai turtins teiss perduotos kitam asmeniui, turi ias asmenines neturtines teises: 1) teis reikalauti pripainti krinio autoryst, aikiai nurodant autoriaus vard ant vis ileidiamo krinio egzempliori, taip pat kitu manomu bdu vieai atliekant krin (autorysts teis); 2) teis reikalauti, kad bet kokiu bdu naudojant krin bt nurodomas arba nebt nurodomas autoriaus vardas, arba bt nurodomas autoriaus pseudonimas (teis autoriaus vard); 3) teis prietarauti bet kokiam krinio ar jo pavadinimo ikraipymui ar kitokiam pakeitimui, taip pat bet kokiam kitam ksinimuisi krin, galiniam paeisti autoriaus garb ar reputacij (teis krinio nelieiamyb). Autoriaus asmenins neturtins teiss neperduodamos kitiems asmenims. Autoriui mirus, asmenini neturtini teisi prieira gyvendinama io statymo 40 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.
Autori turtins teiss

Autorius turi iimtines teises atlikti arba leisti atlikti iuos veiksmus: 1) atgaminti krin bet kokia forma ar bdu; 2) ileisti krin; 3) versti krin; 4) adaptuoti, aranuoti, inscenizuoti ar kitaip perdirbti krin;
209

5) platinti krinio original ar jo kopijas juos parduodant, nuomojant, teikiant panaudai ar kitaip perduodant nuosavybn arba juos valdyti; 6) importuoti krinio original ar jo kopijas; 7) vieai rodyti krinio original ar kopijas; 8) vieai atlikti krin bet kokiais bdais ir priemonmis; 9) transliuoti krin; 10) retransliuoti krin; 11) vieai skelbti krin. Bet koks krinio originalo ar jo kopij panaudojimas be autoriaus, jo teisi permjo ar jo tinkamai galioto asmens leidimo yra laikomas neteistu (iskyrus io statymo numatytus atvejus). Autorius arba jo teisi permjas turi teis udrausti tok krinio originalo ar jo kopij panaudojim. Autorius turi teis gauti autorin atlyginim u kiekvien krinio panaudojimo bd. U vie krinio atlikim, krinio paskelbim bet kokiu bdu autorius turi teis gauti autorin atlyginim. Autorinio atlyginimo dydis ir mokjimo tvarka nustatoma autorinje sutartyje, taip pat autorinse licencinse sutartyse, kurias krini naudotojai sudaro su autoriais arba su autori teisi kolektyvinio administravimo asociacijomis. Autorius, perdavs fonogramos gamintojui teis nuomoti ar teikti panaudai krin, rayt fonogram, turi neatimam teis atitinkam autorin atlyginim u krinio nuom ar panaud. Iimtin teis nuomoti ar teikti panaudai krinio original ar jo kopij netaikoma pastatams ir taikomosios dails kriniams. Turtini teisi apribojimai leidiami iimtinai io statymo numatytais atvejais. Jie turi neprietarauti prastiniam krinio naudojimui ir nepaeisti teist autoriaus arba kito autoriaus teisi subjekto interes. Autori teisi galiojimo terminas Autoriaus turtins teiss galioja vis autoriaus gyvenim ir 70 met po autoriaus mirties, nepaisant krinio teisto vieo paskelbimo datos. Autoriaus asmenins neturtins teiss saugomos neterminuotai. Autori turtini teisi galiojimui statymu nustatyti specials terminai. Autori turtins teiss krin, sukurt bendraautorysts pagrindu, galioja vis bendraautori gyvenim ir 70 met po paskutiniojo bendraautorio mirties. Autori turtins teiss anonimikai arba pseudonimu vieai paskelbt krin galioja 70 met nuo krinio teisto vieo paskelbimo datos. Autori turtins teiss kolektyvin krin galioja 70 met nuo krinio teisto vieo paskelbimo datos. Autori turtins teiss audiovizualin krin galioja, kol gyvi reisierius, scenarijaus autorius, dialog autorius, dailininkas, operatorius bei muzikos, specialiai sukurtos audiovizualiniam kriniui, autorius ir 70 met po paskutiniojo i j mirties. Fizinis ar juridinis asmuo, pirm kart teistai ileids ar kitaip teistai vieai paskelbs anksiau nepublikuot krin, pasibaigus jo autoriaus teisi galiojimo terminui, gyja io statymo 15 straipsnio 1 dalyje numatytas autoriaus iimtines turtines teises krin. Terminai pradedami skaiiuoti nuo sausio 1 dienos po t met, kada vyko juridinis faktas, kurio pagrindu pradedamas skaiiuoti nurodytas terminas.Autori teisi galiojimo terminas krin, ileist atskirais vienetais skaiiuojamas kiekvienam tokiam vienetui atskirai nuo to vieneto teisto ileidimo datos. 53.5. Autorins sutartys. Autorins sutarties svoka ir rys. Autoriaus teisi gynimas. I. Autorins sutartys dl teis perdavimo Autori turtins teiss gali bti perduodamos sutartimi, paveldjimo tvarka ir kita statym nustatyta tvarka. Autori asmenins neturtins teiss kitiems asmenims neperduodamos. Jos nepriklauso nuo autori turtini teisi, lieka jiems ir tais atvejais, kai turtins teiss perduodamos kitiems asmenims.
210

statyme numatytos 2 autorini sutari rys, kuriomis perduodamos autorins teiss: 1) autorin sutartis dl teisi perdavimo. Joje perdavimo turi bti aikiai nurodytos autoriaus perduodamos turtins teiss krin . Asmuo, kuriam perduotos autoriaus turtins teiss, laikomas autoriaus turtini teisi permju. Negali bti perduodamos teiss visus bsimus autoriaus krinius. 2) autorin licencin sutartis. Autorin licencin sutart autorius gali sudaryti dl iimtini teisi suteikimo (iimtin licencija) arba autorin licencin sutart dl neiimtini teisi suteikimo (neiimtin licencija). Licencija laikoma iimtine tik tuo atveju, jei tai tiesiogiai nurodyta sutartyje. Abiej tip sutari esmins slygos: 1) krinio pavadinimas,2) perduodamos ar suteikiamos autori turtins teiss , licencijos ris (iimtin ar neiimtin);3) galiojimo teritorija; 4) galiojimo terminas;5) autorinio atlyginimo dydis, mokjimo tvarka ir terminai; 6) ali gin sprendimo tvarka ir atsakomyb;7) kitos sutarties slygos, kurias alys laiko esminmis. Jeigu sutartyje nenurodytas terminas, kuriam perduodamos turtins teiss ar suteikiama licencija, bet kuri sutarties alis gali nutraukti sutart, prie vienerius metus ratu praneusi kitai aliai apie sutarties nutraukim. II. Autorin krinio usakymo sutartis Pagal autorin krinio usakymo sutart autorius sipareigoja sukurti sutarties slygas atitinkant krin ir perduoti sutartyje numatytas autoriaus turtines teises krin usakovui arba suteikti usakovui teises naudoti krin, nurodant krinio panaudojimo bd, o usakovas sipareigoja sumokti autoriui sutartyje numatyt autorin atlyginim, jeigu kitaip nenumatyta sutartyje. Visos autorins sutartys sudaromos ratu. Raytin sutarties forma neprivaloma sutartims dl krinio paskelbimo periodiniuose leidiniuose. Autorinio atlyginimo, mokamo pagal autorin sutart, dydis nustatomas ali susitarimu, jeigu statymas nenustato kitaip. Autorinis atlyginimas sutartyje nustatomas procentais nuo naudotojo gaut pajam, vienkartine imoka arba kitu sutartyje nurodytu bdu. alys sutartyje gali numatyti autorinio atlyginimo ar jo dalies imokjim avansu. Autoriaus teiss paveldimos pagal statym arba testament. Autorius turi teis ta paia tvarka, kuria skiriamas testamento vykdytojas, nurodyti asmen, kuriam jis paveda saugoti asmenines neturtines teises. Jeigu autorius nra davs toki nurodym, autoriaus asmenines neturtines teises saugo jo pdiniai. Tais atvejais, kai pdini nra, taip pat pasibaigus io statymo nustatytiems autoriaus turtini teisi galiojimo terminams, autoriaus asmenini neturtini teisi apsaug vykdo Vyriausybs galiota institucija. 53.6. Gretutini teisi svoka Gretutini teisi objektas - krinio atlikimas, tiek tiesioginis (gyvas atlikimas), tiek raytas garso ar vaizdo laikmen, fonograma, audiovizualinio krinio (filmo) pirmasis raas, transliuojaniosios organizacijos radijo ir televizijos laida bei programa. Gretutini teisi subjektas atlikjas, fonogramos gamintojas, transliuojanioji organizacija, audiovizualinio krinio (filmo) pirmojo rao gamintojas, kitas fizinis arba juridinis asmuo ar mon, neturinti juridinio asmens teisi, io statymo nustatytais atvejais turintys iimtines gretutines teises, taip pat fizinis arba
211

juridinis asmuo ar mon, neturinti juridinio asmens teisi, kuriems perjo iimtins gretutins teiss (gretutini teisi permjas). Gretutins teiss tai atlikjo turtins ir asmenins neturtins teiss krinio atlikim. Atlikjas, nepaisant jo turtini iimtini teisi, net ir tuo atveju, kai turtins teiss perduotos kitiems asmenims, turi asmenines neturtines teises savo tiesiogin (gyv) atlikim ar atlikimo ra Atlikjas turi teis reikalauti, kad naudojant atlikim ar jo ra jis bt vardytas kaip atlikjas, ir prietarauti bet kokiam atlikimo ar jo rao ikraipymui ar kitokiam pakeitimui, taip pat bet kokiam kitam atlikjo garbei ar reputacijai galiniam padaryti alos ksinimuisi atlikim ar jo ra.
Atlikjo turtins teiss

Atlikjas turi iimtines teises atlikti arba leisti atlikti iuos veiksmus: 1) transliuoti ir retransliuoti atlikim arba jo ra; 2) rayti neufiksuot (nerayt) atlikim; 3) bet kokiais bdais ar priemonmis tiesiogiai ar netiesiogiai atgaminti atlikimo ra; 4) vieai skelbti atlikimo ra; 5) platinti atlikimo ra arba jo kopijas juos parduodant, nuomojant, teikiant panaudai ar kitaip perduodant nuosavybn arba juos valdyti; 6) importuoti atlikimo rao kopijas. 53.7. Fonogram gamintoj, Transliuojanij organizacij ,Audiovizualinio krinio (filmo) pirmojo rao gamintojo asmenins neturtins ir turtins teiss. Fonogram gamintoj teiss 1. Fonogramos gamintojas turi iimtines teises atlikti arba leisti atlikti iuos veiksmus: 1) bet kokiu bdu ar forma tiesiogiai ar netiesiogiai atgaminti fonogram; 2) ileisti fonogram; 3) transliuoti ir retransliuoti fonogram ar jos kopij; 4) platinti fonogram ar jos kopijas jas parduodant, nuomojant, teikiant panaudai ar kitaip perduodant nuosavybn arba jas valdyti; 5) importuoti fonogram ar jos kopijas; 6) vieai skelbti fonogram ar jos kopijas. Atlikjai ir fonogram gamintojai turi teis gauti atitinkam atlyginim u komerciniais tikslais ileist ir platinam per prekybos tinkl fonogram ar j kopij. Transliuojanij organizacij teiss Transliuojaniosios organizacijos turi iimtines teises atlikti arba leisti atlikti iuos veiksmus: 1) retransliuoti savo laidas ir programas; 2) retransliuoti kabeliu savo laidas ir programas; 3) rayti savo laidas ir programas; 4) atgaminti savo laid ar program raus; 5) vieai skelbti savo laidas ir programas, jeigu toks vieas paskelbimas vyksta vietose, prieinamose visuomenei u jimo mokest; 6) platinti savo laid ar savo program raus ar j kopijas juos parduodant ar kitaip perduodant nuosavybn arba juos valdyti.
Audiovizualinio krinio (filmo) pirmojo rao gamintojo teiss Audiovizualinio krinio (filmo) pirmojo rao gamintojas turi teises atlikti arba leisti atlikti iuos veiksmus: iimtines

1) tiesiogiai ar netiesiogiai atgaminti audiovizualinio krinio (filmo) ra ar jo kopij; 2) transliuoti ir retransliuoti audiovizualinio krinio (filmo) ra;
212

3) platinti audiovizualinio krinio (filmo) ra ar jo kopijas juos parduodant, nuomojant, teikiant panaudai ar kitaip perduodant nuosavybn arba juos valdyti; 4) importuoti audiovizualinio krinio (filmo) ra ar jo kopijas; 5) vieai skelbti audiovizualinio krinio (filmo) ra ar jo kopijas. Gretutini teisi apribojimai Be gretutini teisi subjekt leidimo ir nemokant atlyginimo panaudoti atlikim, leidiama fonogram, audiovizualinio krinio (filmo) ra bei transliuojaniosios organizacijos laid ar program arba j raus iais atvejais: 1) fiziniam asmeniui iimtinai savo asmeniniam naudojimui paiam atgaminti ne daugiau kaip vien gretutini teisi objekto kopij; 2) atgaminti trumpas gretutini teisi objekt itraukas aktuali vyki apvalgose tiek, kiek to reikia informacijai apie tuos vykius; 3) vietimo, mokymo ar mokslini tyrim tikslais; 4) trumpalaikiams, savo techninmis priemonmis padarytiems transliuojanij organizacij raams, skirtiems pai transliuojanij organizacij laidoms parengti; 5) ne pelno tikslais atgaminti monms, turintiems klausos negali, skirtu bdu. ie apribojimai turi neprietarauti prastiniam i teisi objekt naudojimui ir nepaeisti teist atlikj, fonogram gamintoj, audiovizualinio krinio pirmojo rao gamintoj ar transliuojanij organizacij interes. Gretutini teisi galiojimo terminai Atlikj teiss galioja 50 met nuo atlikimo datos. Jeigu per laikotarp teistai ileidiamas arba teistai vieai paskelbiamas atlikimo raas, atlikj teiss galioja 50 met nuo pirmojo tokio atlikimo rao ileidimo arba vieo paskelbimo datos, atsivelgiant tai, kuris vykis buvo pirmesnis. Atlikj asmenins neturtins teiss saugomos neterminuotai. iame straipsnyje nustatyti terminai pradedami skaiiuoti nuo sausio 1 dienos po t met, kada vyko juridinis faktas, kurio pagrindu pradedama skaiiuoti nurodyt termin. Turtini teisi perdavimas ir licencij suteikimas Atlikj turtins teiss gali bti perduodamos sutartimi, paveldjimo tvarka ar kita statymo nustatyta tvarka. Fonogram gamintoj, transliuojanij organizacij ir audiovizualinio krinio (filmo) pirmojo rao gamintoj turtins teiss gali bti perduodamos sutartimi ar kita statymo nustatyta tvarka. Atlikjai, fonogram gamintojai, transliuojaniosios organizacijos ir audiovizualinio krinio (filmo) pirmojo rao gamintojai turtines teises gretutini teisi objektus gali suteikti licencine sutartimi. Sutartims dl gretutini turtini teisi perdavimo ir licencinms sutartims dl turtini teisi suteikimo taikomos tos paios nuostatos kaip ir autorini teisi perleidimo sutartims. 53.8. Autori ir gretutini teisi gynimas Autori teisi ir gretutini teisi paeidimu laikomi ie veiksmai: krinio ar gretutini teisi objekto panaudojimas, importavimas ir platinimas be autoriaus ar gretutini teisi subjekto licencijos; - krini ir gretutini teisi objekt neteist kopij importavimas, eksportavimas, platinimas, gabenimas ar laikymas komerciniais tikslais;
213

statyme ar autorinse sutartyse nustatyto autorinio atlyginimo nesumokjimas; - technini apsaugos priemoni, kurias autori teisi ar gretutini teisi subjektai naudoja iame statyme numatytoms savo teisms gyvendinti arba apsaugoti, paalinimas, taip pat paslaug tai padaryti silymas bei atitinkam prietais, leidiani paalinti tokias technines apsaugos priemones, gaminimas, importavimas, gabenimas, laikymas, turint tiksl platinti, ir platinimas; - informacijos apie autori teisi ar gretutini teisi valdym panaikinimas arba pakeitimas be autori ar gretutini teisi subjekt leidimo; - autoriaus ar atlikjo asmenini neturtini teisi bei kit Aut. Teisi ir gretut. Teisi statymo nuostat paeidimas; Teisi gynimo bdai Autori teisi ir gretutini teisi subjektai, gindami savo paeistas teises, turi teis statym nustatyta tvarka kreiptis teism, kuris gali priimti sprendim dl: 1) teisi pripainimo; 2) pareigojimo nutraukti neteistus veiksmus; 3) paeist asmenini neturtini teisi atkrimo (pareigojimo padaryti atitinkamus itaisymus, apie paeidim paskelbti spaudoje ar kitokiu bdu); 4) neimokto autorinio atlyginimo iiekojimo; 5) nuostoli ar alos (materialins ir (ar) moralins) atlyginimo, skaitant negautas pajamas ir kitas turtas ilaidas; 6) kompensacijos imokjimo; 7) neteist krini, kompiuteri program, audiovizualini krini (film) ra ir fonogram kopij bei j gamybos priemoni ar rangos, taip pat kit iame statyme numatyt teisi paeidimui panaudot priemoni ir rangos konfiskavimo ar sunaikinimo; 8) statym nustatyt kit priemoni paeistoms teisms ginti. Apygard teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, nagrinja civilines bylas dl autori teisi ir gretutini teisi gynimo. Kolektyvinio administravimo asociacijos dl j atstovaujam autori teisi ar gretutini teisi subjekt interes be atskiro j galiojimo turi teis iiekoti autorin atlyginim i krini ar gretutini teisi objekt naudotoj, kurie be kolektyvinio administravimo asociacij licencijos naudoja krinius ar gretutini teisi objektus. Nuostoliai ir materialin ala atlyginama Pagal CK nuostatas. Asmuo, paeids asmenines neturtines teises privalo atlyginti moralin al, kurios dyd, ireikt pinigais, nustato teismas. Moralins alos atlyginimo dydis kiekvienu atveju neturi bti maesnis negu 5 000 lit ir ne didesnis negu 25 000 lit. Neatidliotinais atvejais, esant pakankamai duomen apie autoriaus teisi ar gretutini teisi paeidim, teismas, gavs autoriaus teisi ar gretutini teisi subjekto iekinin pareikim, gali taikyti laikino pobdio priemones, btinas teismo galutiniam sprendimui vykdyti. 54 TEMA. PATENT TEIS 54.1 PATENT TEISS SVOKA, ALTINIAI
Pramonin nuosavyb tai irgi intelektualins nuosavybs dalis, intelektualins veiklos objektai. Vienas svarbiausi dalyk iradimai (technins krybins veiklos rezultatai). Pati patent teis pradjo formuotis XV a. Nors iradimai prasidjo, kai mogus tapo mogumi. Patent teiss atsiradim slygojo rinkos visuomens atsiradimas. Pelnas priklauso nuo darbo naumo, o pelnas yra tikslas. Gamybos tobulinimas reikalauja investicij. Jei nra apsaugos galima pasisavinti kit krybinio darbo rezultatus. I istorijos karaliai udydavo iradjus, kad ie neatskleist paslapties kitiems. Viduramiais kreipdavosi valdovus, kad suteikt privilegij iimtinai naudotis iradimu, taiau valdovas iduodavo privilegij kam nordavo. 214

Pirmas patent teiss aktas 1624m. (Anglijoje) Monopolij statymas jei yra sukuriama naujov, tai asmuo gyja monopolin teis 14m. tai naujovei. Po to gali naudotis, kas nori. Vliau, 1796m. Pranczijoje priimtas patent statymas. Lietuvoje pirmas patent statymas priimtas 1928m. LR iradim ir patobulinim apsaugos statymas.

54.2 PATENT TEISS DALYKAS

Patento objektas iradimas (reikalavimai iradimui patentabilumas).

54.3 IRADIMO SVOKA LR Patent statyme nra iradimo apibrimo, bet yra poymiai (patentabilumu gali bti tas, kas irasta, bti patentuojama). Literatroje iradimas techninis udavinio sprendimas, pasiymintis naujumu, iradimo lygiu, pramoniniu pritaikomumu. Pagal LR Patent statym iradimai yra patentabils, jeigu jie yra nauji, iradimo lygio ir turi pramonin pritaikomum. Iradimais nelaikomi: 1) atradimai, mokslo teorijos ir matematiniai metodai; 2) gamini ioriniai vaizdai; 3) aidim, intelektins ir kins veiklos planai, taisykls ir bdai, taip pat skaiiavimo main programos; 4) informacijos teikimo bdai. Patentai neiduodami u moni ir gyvn gydymo, lig diagnozavimo ir profilaktikos bdus (iskyrus renginius ir mediagas, kurie naudojami tiems bdams), augal ir gyvn veisles, biologinius (iskyrus mikrobiologinius) j ivedimo bdus, iradimus, prietaraujanius visuomens interesams, morals ir humanikumo principams (p.s. pvz. Iradimai apgaulei palengvinti, nusikaltimams daryti ir t.t.). Jeigu iradimo objektas yra bdas, tai patentin apsauga suteikiama ir tuo bdu pagamintam gaminiui. Iradimo poymiai: 1) Iradimas yra naujas, jeigu jis neinomas technikos lygiu. Technikos lygiu laikoma visa, kas iki patentins paraikos padavimo datos arba, jeigu pretenduojama prioritet, iki prioriteto datos buvo vieai skelbta arba naudota Lietuvos Respublikoje ar usienyje. Padavus paraik enevos ? (pagal Vileit, kitur minima Paryiaus Konvencija) Konvencijos valstybje (per 12 mn.) visose enevos (Paryiaus) Konvencijos alyse naujumas atstatinjamas pagal 1-os paraikos dat. (pvz. Lietuvoje paduota 1999.12.07., o Pranczijoje 2000.10.05. kadangi ir Lietuva ir Pranczija yra Paryiaus konvencijos nars, paraikai, paduotai 2000.10.05. bus suteikta data 1999.12.07.) kartu reikia paduoti ir dokumentus, patvirtinanius, kad buvo pateikta ankstesn paraika. 1978m. enevos konvencija dl mokslo atradim apsaugos. 1883m. Paryiaus pramonins nuosavybs apsaugos konvencija. (r. Kl. 54.15) Todl manyiau, kad vis tik Paryiaus konvencija. Iradimas nelaikomas nauju, jeigu jis, nors ir neinomas technikos lygiu, yra apraytas kito pareikj patentinje paraikoje, kurios padavimo data yra ankstesn ir kuri buvo paskelbta oficialiame Valstybinio patent biuro biuletenyje vliau arba t pai dien, kai buvo nustatytas technikos lygis. (pasaulinio naujumo reikalavimas). 2) Iradimas yra iradimo lygio, jeigu jis neinomas atitinkamos srities specialistui technikos lygiu. Kai kuriose alyse is poymis apibdinamas naudojant svok iradimo neakivaizdumas (kas akivaizdu, tas negali bti pripainta iradimu), krybinis, iradimo ingsnis tai kakas netikta, indlis technikos vystymsi. 3) Pramonin pritaikomum turi iradimas, kur galima pagaminti ar panaudoti pramonje, ems kyje, sveikatos apsaugos ar kitose srityse. (pramoninis iradimas vartojamas plaija prasme apima ne tik pramon). Iradimai turi bti galimi realiai gyvendinti. 54.4. IRADIM RYS Skiriamos iradim rys: a) konstrukciniai, b) bdai technologiniai, c) mediagos receptai. a)bdinga sudarani dali tam tikras idstymas ir sveika tarp j, pvz. Laikrodio mechanizmas, laikrodio lemput.
215

b)Bdinga tam tikr veiksm atlikimas, t veiksm seka ir atlikimo slygos, pvz. Kaulo smegen pas donor pamimo technologija ir t.t. c)Sudaro receptros. Gali bti chemins mediagos, gali bti ir nechemins . Augal ir t.t. iskiriam mediag atradimas ir iskyrimas prilyginamas iradimui. Sukrus iradim turi teis patent. 54.5 IRADIM TEISS SUBJEKTAI
Teis patent priklauso iradjui arba teisi permjui, arba darbdaviui, jeigu iradimas yra tarnybinis. Jeigu iradimas yra sukurtas monje, staigoje, organizacijoje, atliekanioje mokslinio tyrimo, projektavimo, konstravimo ir kitus krybinio pobdio darbus pagal sutart su usakovu, kuris finansuoja atitinkam darb, teis iradimo patent nustatoma ia sutartimi. Jeigu darbdavys atsisako teiss patent arba per keturis mnesius nepranea iradjui apie ketinim pasinaudoti ia teise, teis patent pereina iradjui. Iradimo bendraautoriai turi lygias teises patent, jeigu jie nra susitar kitaip.

Jeigu keli iradjai sukr tok pat iradim visikai atskirai, teis patent priklauso tam iradjui, kuris pirmas padav paraik Valstybiniam patent biurui ar turi ankstesn prioriteto teis iradim, jeigu vliau toji paraika nebuvo ataukta ar laikoma ataukta. Tarnybinis iradimas - tai iradimas, sukurtas: 1) darbo sutarties, kuri numato iradybos veikl, vykdymo metu; 2) esant konkreiam pavedimui, projektavimo, konstravimo, mokslinio tyrimo arba technologij krimo metu; 3) naudojantis sukaupta mons, staigos ar organizacijos patirtimi arba jos technologijomis ir rengimais. Darbuotojas, sukrs tarnybin iradim, privalo nedelsdamas apie tai ratu praneti darbdaviui. Iki patentins paraikos padavimo darbdavys ir darbuotojas negali atskleisti iradimo esms. Patentin paraika dl tarnybinio iradimo paduodama Valstybiniam patent biurui mons, staigos ar organizacijos vardu. Darbdavys, gavs tarnybinio iradimo patent, privalo mokti iradjui autorin atlyginim. io atlyginimo dydis priklauso nuo iradimo ekonomins verts ir kitos naudos, kuri darbdavys gali gauti panaudojs iradim. Autorinio atlyginimo ir mokjimo slygos nustatomos darbdavio ir iradjo pasiraomoje autorinio atlyginimo sutartyje, kuri sudaroma ne vliau kaip per pus met nuo patento idavimo arba per metus nuo iradimo naudojimo pradios, jeigu iradimas pradtas naudoti iki patento idavimo. Jeigu darbdavys nevykdo autorinio atlyginimo mokjimo sutarties reikalavim arba tokia sutartis nurodytais terminais nesudaroma, iradjas turi teis kreiptis teism, kad bt pripaintas tarnybinio iradimo patento savininku. Autorinis atlyginimas nemokamas, jeigu darbuotojo darbo sutartyje yra numatytas iradim krimas ir u tai jam buvo arba yra mokamas sutartas padidintas atlyginimas. Jeigu tarp ali nra susitarimo, atlyginimo dyd nustato teismas. Darbdavio ir darbuotojo teiss ir pareigos, susijusios su tarnybiniais iradimais, iskyrus autorinio atlyginimo mokjim, pasibaigia patentui netekus galios arba po met nuo darbo santyki nutraukimo. 54.6 IRADIMO PARAIKA Norint gauti patent reikia paduoti paraik Valstybiniam patent biurui. Gali paduoti darbdavys ar kitas iradjo teisi permjas, o jei iradjas mirs, jo paveldtojai. Paraik gali paduoti keletas juridini ar fizini asmen arba fiziniai ir juridiniai asmenys kartu. Patentin paraik sudaro: 1) praymas iduoti patent; 2) iradimo apraymas; 3) vieno ar daugiau punkt iradimo apibrtis; 4) briniai, jeigu j reikia iradimo esmei paaikinti; 5) referatas; 6) dokumentas, patvirtinantis, kad sumoktas mokestis; 7) dokumentas apie teis paduoti patentin paraik (jei j paduoda ne iradjas) ir pareikimas dl iradimo autorysts. Praymas iduoti patent pateikiamas lietuvi kalba. Kiti dokumentai pateikiami lietuvi ar kita Valstybinio patent biuro nustatyta kalba. Jeigu patentins paraikos dokumentai pateikiami ne lietuvi kalba, prie j pridedamas vertimas lietuvi kalb. 1) form patvirtins Valstybinis patent biuras 2)pagrindinis dokumentas. Jis turi bti taip sudarytas, kad kiekvienam atitinkamos srities specialistui bt suprantama iradimo esm i apraymo ir brini (brini reikia tik konstrukciniams
216

iradimams). Aprayme nurodomi iradimo prototipai (jei yra), udavinys, kur sprendia iradimas ir t.t. iradimo apraymas baigiasi iradimo apibrtimi tai trumpa esmini patentuojamo iradimo poymi ivardijimas. Teisin reikm patentas saugo tik tuos poymius, kurie ivardijami iradimo apibrtyje. Apibrtis susideda i dviej dali. Jas skiria odis pasiymintis. I pradi eina prototipo poymiai, o po to nauji. Apibrtas gali bti i dviej savarankik punkt. Principas kiekvienam iradimui viena paraika. Iimtis du savitarpiai susij iradimai, kuri vieno be kito negalima suvokti, tuo atveju apibrt sudaro du savarankiki punktai ir tie iradimai bus patentuojami kartu. Daugiapunkt apibrtis daroma, kad jos nebt galima apeiti. (pvz. Iradjas nurodo, kad jo iradimo kakokias detales tikslinga gaminti i plieno. Tokiu atveju kitas asmuo gali pasakyti, kad jis gamina detales ne i plieno, o i ko nors kito ir tai reik, kad jis irgi irado, nors pakeista tik atskir detali mediaga). Todl daugiapunktje apibrtyje nurodomi visi galimi variantai. 54.7. IRADIMO PARAIKOS EKSPERTIZ Pasaulyje skiriamos 3 patent idavimo tvarkos: 1) pareiktin (ji ir Lietuvoje) 2) tikrinamoji 3) atidtos ekspertizs 1)istorikai pirmoji. Patent inyba gavusi paraik atlieka tik formali ekspertiz, kurios metu patikrinama ar yra visi reikalingi dokumentai ir ar tam dalykui gali bti iduodamas patentas. Netikrina iradimo lygio ir pramoninio pritaikomumo. Patentas iduodamas pareikjo atsakomybe ir rizika (jei paeis kit asmen teises, ikils atsakomybs klausimas). Privalumai: pigiau, nereikia daug specialist, greiiau iduodami patentai. Trkumai iduoti patentai yra nepatikimi. 2) patikrinami visi dokumentai, ar jie teisingai forminti, ar tas dalykas gali bti pripaintas iradimu (tikrinami visi poymiai t.y. naujumas ir t.t.), o tada pagal atskir pareikim (jis gali bti iradjo, gali bti to, kas nori ginyti ir t.t.) atliekamos ekspertizs. Privalumas: patentas patikimas, trkumas brangus inybos ilaikymas, ilgiau trunka ekspertiz. 3) atsirado XX a. antroje pusje. Tuo metu buvo nustatyta, kad madaug tredalis iradim neturi komercins reikms. Paduodama paraika, iduodamas patentas (taip utikrinamas naujumas), o tada pagal atskir pareikim (jis gali bti iradjo, gali bti to, kas nori ginyti ir t.t.) atliekamos ekspertizs. LR: dabartiniu metu yra pareiktin patent idavimo tvarka. Taip buvo ir tarpukario Lietuvoje. 1989m. buvo pradtas ruoti statymas, nustatoma tikrinamoji tvarka, taiau ji negaljo bti padaryta, nes:1) nebuvo ekspert, kurie galt atlikti ekspertizes (reikt apie 80), 2) nedaug iradim (darbo apimtis maa). Pareiktin Graikijoje ir kt. Maose valstybse. Po 18 mn. Nuo paraikos padavimo dienos skelbia paraik valstybinis patent biuras. Po paskelbimo per 6 mn. Iduodamas patentas. Kai paskelbiama paraika gali ginyti. Valstybinio patent biuro apeliacinis skyrius io sprendim gali ginyti teisme. Patentus gali ginyti tik teisme. P.s. tarpukario Lietuvoje visas patento tekstas buvo lietuvikas, o dabar raoma lietuvikai ir anglikai. Patentas galioja 20 met nuo paraikos padavimo dienos. 54.8. IRADIM APSAUGA Iradim apsaugos forma yra patentas, kur iduoda Lietuvos Respublikos valstybinis patent biuras io statymo nustatyta tvarka. 28 straipsnis. Teisins apsaugos ribos ir iradimo apibrties aikinimas Patentui suteikiamas teisins apsaugos ribas nustato iradimo apibrtis. Iradimo apraymas ir briniai skiriami iradimo apibriai paaikinti. Iradimo apibrtis apima ne tik visus jos punktuose idstytus poymius, bet ir juos atitinkanius ekvivalentus. Poymis yra laikomas ekvivalentiku nurodytajam iradimo apibrtyje, jeigu: jis atlieka t pai funkcij ir tokiu pat bdu, duoda tok pat, kaip ir iradimo apibrtyje nurodytas poymis, rezultat; atitinkamos srities specialistui akivaizdu, jog tok pat rezultat, koks gaunamas naudojant iradimo apibrtyje nurodyt poym, galima gauti taikant ekvivalentik poym. Valstybinis patent biuras privalo atsivelgti bet kur pareikjo ar patento savininko pareikim dl apibrties susiaurinimo, paduot iki patento idavimo arba patento galiojimo metu. Jeigu patento aprayme pateikiami iradimo naudojimo, atliekam funkcij ar j pagrindu gaut rezultat pavyzdiai, iradimo apibrties aikinimas tais pavyzdiais neapsiriboja.
217

57 straipsnis. Dviguba apsauga Jeigu iplstas Europos patentas ir nacionalinis patentas, turintys t pai padavimo arba prioriteto dat, buvo iduoti tam paiam asmeniui ar jo teisi permjui u t pat iradim, nacionalinis patentas nustoja galios nuo tos datos, kai pasibaigia iplstam Europos patentui uprotestuoti skirtas laikas ir protesto nebuvo gauta, arba nuo tos datos, kai atsivelgus protest buvo priimtas sprendimas Europos patent palikti galiojaniu. 54.9. PATENTAS Pats patentas suteikia iimtin teis iradim be patento savininko niekas neturi teiss naudoti iradimo. Patentas galioja 20 m.. po 3m. nuo patento galiojimo pradios reikia mokti kasmetin patento galiojimo mokest. Turi mokti patento savininkas. 54.10. PATENTO SAVININKO TEISS Kai patento objektas yra gaminys, patento savininkas turi iimtin teis drausti kitiems asmenims be jo leidimo gaminti, naudoti, silyti parduoti, parduoti, importuoti ar eksportuoti t gamin. Kai patento objektas yra gaminio gamybos bdas, patento savininkas turi iimtin teis drausti kitiems asmenims be jo leidimo naudoti t bd bei naudoti, silyti parduoti, parduoti, importuoti ar eksportuoti tiesiogiai tuo bdu gaut gamin. Patento savininkas neturi teiss trukdyti kitiems asmenims atlikti pirmojoje ir antrojoje dalyse ivardyt veiksm, jeigu jie: 1) atliekami savo poreikiams tenkinti ir neprietarauja ekonominiams patento savininko interesams; 2) atliekami eksperimentiniams arba mokslinio tyrimo tikslams; 3) atliekami vienkartiniam vaist gaminimui vaistinje pagal gydytojo recept arba jeigu nurodyta, kaip naudotis taip pagamintais vaistais. Patento savininkas turi teis udrausti kitiems asmenims tiekti arba silyti tiekti pagrindinius patentuoto iradimo elementus, iskyrus tuos, kurie plaiai inomi kinje veikloje, jeigu j tiekimas arba silymas tiekti reikalingas io straipsnio pirmojoje ir antrojoje dalyse nurodytiems veiksmams atlikti. Teiss patentin paraik ir patent yra paveldimos. i teisi nepaveldi valstyb. Patento galiojimo ribos (programoje nra konspektuose yra!) Patentas galioja 20 met nuo paraikos padavimo datos. Patento galiojimo terminas priklauso nuo met mokesio mokjimo. Pirmas met mokestis mokamas u treiuosius galiojimo metus. Met mokestis mokamas per du paskutinius patento galiojimo einamj met mnesius. Met mokestis gali bti sumoktas per eis mnesius pasibaigus io straipsnio ketvirtojoje dalyje nurodytam terminui, taiau 50 procent didesnis. Su patentu galima atlikti vairias operacijas: pvz. Parduoti, keisti. Patento savininkas turi nuosavybs teis patent. Fiziniai ir juridiniai asmenys, kurie naudojo arba visikai pasireng naudoti iradim, iki patentins paraikos padavimo datos arba jeigu praoma prioriteto - iki patentins paraikos prioriteto datos, neatsivelgdami patento savininko vali, gali iradim naudoti taip, kaip naudojo ar numat naudoti pasirengimo metu. Pirmalaikio naudojimo teis gali bti perduota tiktai kartu su mone ar jos veikla arba su ta mons ar jos veiklos dalimi, kurioje iradimas buvo panaudotas arba rengiamasi j naudoti. (kitaip negali bti perduodama). 54.11. LICENCIN SUTARTIS. Licencija (lot. Licentia leidimas) yra leidimas panaudoti verslo tikslams apsaugot (patentuot) arba ir neapsaugot iradim, naudingj model arba pramons dizaino pavyzd, preki enkl ar gamybos paslapt (know-how). Patento savininkas teises patent gali perduoti licencins sutarties pagrindu. Licencin sutartis tai susitarimas, kuriuo viena alis (licenciaras) duoda kitai aliai (licenciatui) sutikim atlikti 26 straipsnyje ivardytus veiksmus (iame straipsnyje yra ivardintos patento savininko teiss). Licencin sutartis sudaroma ratu. odin sutartis negalioja. Sumokjus mokest, licencin sutartis raoma Lietuvos Respublikos patent registr ir sigalioja nuo raymo datos. Galimos priverstins licencijos. Jei patento saugomas iradimas, prajus ketveriems metams nuo paraikos padavimo datos arba trejiems nuo patento idavimo datos (taikomas vlesnis terminas), nenaudojamas arba nepakankamai naudojamas, o noriniajam j naudoti neiduodama licencija, teismas bet kuriam asmeniui, galiniam rodyti savo
218

sugebjim naudoti patentuot iradim, praant gali iduoti neiimtin priverstin licencij. U priverstins licencijos idavim patento savininkui turi bti sumoktas atlyginimas, kurio dyd nustato teismas. 54.12. LICENCINI SUTARI RYS Vileita iskyr licencij, o ne licencini sutari ris! Paprastoji licencija Pagal paprastj licencij leidiama verslo tikslams naudoti licencijos objekt ne tik licenciatui, bet ir licenciarui. Be to, licenciaras gali iduoti licencijas ir kitiems. i licencija daniausiai pasitaiko plataus vartojimo preki, taip pat gamybos paslapi (know - how) srityje. Vileita: pasilieka teis perduoti kitiems ir pats naudoti t dalyk. Neapsaugo nuo konkurencijos. Iimtin licencija Kai naudotis konkreios apimties licencijos objekt gaun teis tik licenciatas. Apimtis gali bti vairi. Ji apibriama apibdinant panaudojimo bd (pvz., gaminti ir parduoti), apimt (pvz., 3000 vienet per metus), laik (pvz., 6 metai), teritorij (pvz., Suomija). iuo atveju licencinje sutartyje verslo tikslams panaudoti nurodytos apimties licencijos objekt ar iduoti kit licencij negali ir licenciaras. Iimtins licencijos objektais daniausiai yra mainos arba prietaisai. Vileita: licenciaras suteikia licenciatui teis naudoti t dalyk. 1) netenka tess perduoti kitam asmeniui 2) negali pats naudoti licencijos dalyko Gali bti apribojimai. Pinutin licencija Pagal pilnutin licencij perleidiamos visos teiss naudotis jos objektu. iuo atveju licencijos objekto (kol galioja sutartis) negali panaudoti net pats licenciaras. Jis taip pat nepasilieka teiss iduoti licencijas kitiems asmenims ar organizacijoms. Pilnutin licencija retas atvejis. Patento perleidimas skiriasi tik tuo, kad iimtin teis perleidiama neribotam laikui. Vileita: visas teises be joki apribojim visam licencijos galiojimo laikui. 54.13. LICENCINS SUTARTIES TURINYS Licenciato teiss Licenciaro duotas licenciatui sutikimas galioja atliekant visus 26 straipsnyje (patento savininko teiss) ivardytus veiksmus be joki apribojim visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje bet kokiu to iradimo naudojimo atveju, jeigu licencinje sutartyje nra numatyta kitaip. Licenciatas gali neleisti kitiems asmenims atlikti 26 straipsnyje ivardyt veiksm, jeigu licencinje sutartyje nra numatyta kitaip. Licenciaro teiss Licenciaras gali leisti kitiems asmenims ir pats atlikti 26 straipsnyje ivardytus veiksmus, jeigu licencinje sutartyje nra numatyta kitaip. Jeigu sutartyje numatoma suteikti iimtin licencij, licenciaras neturi teiss pats atlikti 26 straipsnyje ivardyt veiksm ir leisti juos atlikti kitiems asmenims. *Santykiai su treiaisiais asmenimis. ia aptariama, kas (licenciaras ar licenciatas) trauks atsakomybn apsaugini dokument savininko bei licenciato interes paeidjus ir kas gins apsaugini dokument savininko interesus kai iuos dokumentus kas nors protestuos ar per teism reikalaus anuliuoti. Gaut teisi perleidimas. ioje sutarties dalyje aptariami visi galimi gaut teisi perleidimo tretiesiems asmenims atvejai (sublicencija, licencijos perleidimas ir kt.) ir su tuo susij formalumai (praneimas licenciarui, jo sutikimo gavimas ir kt.). Sutarties galiojimo terminas ir denonsavimas. ioje dalyje nurodoma sutarties sigaliojimo data (pasiraius antrajai aliai, registravus atitinkamame valstybs organe ir kt.) ir sutarties galiojimo laikas, taip pat aptariami galimi sutarties denonsavimo, t.y. praneimo apie jos nutraukim, atvejai. Paprastai susitariama, prie kiek laiko turi bti praneta apie sutarties nutraukim arba nurodoma, kad pvz., sutartis gali bti nutraukta pasibaigus metams, jei apie tai bus praneta prie 6 mnesius. Galima susitarti, kad licenciaras gali tuojau pat nutraukti sutart, jei licenciatas bankrutavo arba ikl iekin dl apsauginio dokumento anuliavimo, arba nevykd koki nors sutartyje numatyt sipareigojim. Nustatant sutarties galiojimo termin, reikia atsivelgti ir valstybs, kurioje yra licenciatas, statymus.
219

Gin sprendimas. Nurodoma kokiuose teismuose bus sprendiami vairs licenciaro ir licenciato ginai. Danai sutartyje nurodoma, kad tokie ginai pirmiauisiai bus sprendiami ali pasitarime, kad juos sprendiant bus vadovaujamasi nurodytos valstybs patent statymais (tikslingiausia - apsaugin dokument idavusios), bei , kad atsakovas privalo sumokti numatyt baud u atitinkamo sipareigojimo nevykdym.* - papildoma literatra. Licencins sutarties forma 1) raytin 2) t.b. registruotas dalykas Patent. Biure, jei objektas reikalauja registravimo. Licencin sutartis g.b. numatyta ir licenciaro sipareigojimai: 1) pateikti dokumentus, 2) apmokyti darbuotojus. Btinos licencins sutarties slygos: 1) dalykas 2) ris 3) dalyko naudojimas Kt. slygos:: 1) kaina, 2) ali atsakomyb. Paualinis mokestis (?) mokestis, sudarius sutart i karto. Royality 1) periodiniai mokjimai, 2) priklauso nuo licencijos dalyko panaudojimo apimties: a) nuo pelno, b) nuo apyvartos. Licencins sutarties nutraukimas Negalioja licencin sutartis: 1) pagal CK - sandorio negaliojimo slygos, 2) pagal konkurencijos statym. Licenciaro reikalavimu 1) nekokybik produkt gamina, 2) jei nemoka atlyginimo, 3) iduota priverstin licencija, 4) patentas paseno, produkcijos nebegamina, 5) produktas kenkia aplinkai, sveikatai, 54.14. PARYIAUS PRAMONINS NUOSAVYBS APSAUGOS KONVENCIJA Pasirodius pirmiesiems patent statymams ir susidarius galimybei gauti monopolines teises tam tikr laik (15-20 m.) naudoti techninius patobulinimus iradimus, taip pat naudinguosius modelius ir pramons dizaino pavyzdius, ikilo vairi tarptautini problem. Pasirod, kad patent statymai, nors ir panas, bet nesutampa: monopolin teis yra teritorinio pobdio, nevienodas pramons nuosavybs objekt patentavimo ir registravimo tvarka, nevienodai suprantamas j naujumas ir naudingumas bei kiti kriterijai, nevienodai traktuojami savo valstybs ir usienio valstybi pilieiai ir kt. Tuo pat metu buvo pasilyta suvienodinti patent statymus, vesti bendrj (tarptautin) patent, steigti tarptautin patentin sjung. Kai kurios valstybs msi sprsti iuos klausimus, sudarydamos dviales prekybos ir kitokias sutartis. Tarptautin bendradarbiavim dl pramons nuosavybs objekt apsaugos dar labiau skatino tuo metu pradtos organizuoti pasaulins pramons parodos, juo labiau kad kai kurios valstybs buvo primusios eksponat apsaugos statymus. 1873m. vykstant pasaulinei pramons parodai, Vienoje buvo suorganizuotas patentolog kongresas, kuriame buvo bandyta pasirayti sutart dl tarptautinio iradim patento ir kit pramons nuosavybs objekt apsaugos. kongrese paaikjo, kad daugelis valstybi neatsisako sudaryti tarptautin sjung. Tokiai sjungai organizuoti buvo sudaryta komisija. Pirmoji tarptautin patentin sutartis buvo pasirayta 1883m. kovo 20d. Paryiuje. Tai Paryiaus konvencija. J pasiraius, buvo steigta tarptautin Sjunga pramons nuosavybei saugoti. Konvencija sigaliojo 1884m. 1997.01.01. sutart buvo pasiraiusios daugiau kaip 140 valstybi. Lietuvos Respublika j pasira 1994m. 54.15. EUROPOS PATENTO KONVENCIJA 1949m. steigta Europos Taryba. Patentavimo problemoms sprsti i Taryba sudar Ekspert komitet. Komitetas pareng kelet i valstybi pasirayt tarptautini patentini sutari. Viena i toki sutari tai 1973m. spalio mn. 5d. Miunchene pasirayta Europos patentin konvencija. Tai tarptautin patentin sutartis dl tarptautinio Europos patento ir dl Europos patent organizacijos krimo. Konvencij pasira keliolika Vakar Europos valstybi. Sutartis sigaliojo 1977 metais. Iradim paraikos pradtos priimti 1978.06.01. Europos patent organizacijos organai Administracijos taryba ir Europos patent tarnyba. Administracijos taryba sudaryta i organizacijos valstybi atstov. Europos patent tarnyba skirta iradim pripainimo procedrai vykdyti. Pagal Miuncheno konvencij Europos patent tarnyba priima iradim paraikas. Tarnybos Europos patentas, kaip nacionalinis, galioja kiekvienoje pareikjo nurodytoje organizacijos valstybje 20 met nuo paraikos pateikimo dienos, be to valstybs laik gali pratsti atsivelgdamos savo
220

statymus.. taip pat numatyta netiesiogin apsauga. Europos patentas kiekvienoje pareikjo nurodytoje organizacijos valstybje suteikia tokias pat teises, kaip ir ios valstybs nacionalinis patentas. Nenorint imti Europos patento, iradim galima patentuoti atskirai kiekvienoje organizacijos valstybje. 54.16. PATENTINS KOOPERACIJOS SUTARTIS 1970m. birelio mn. 19d. Vaingtone buvo pasirayta Patentins kooperacijos tarptautin sutartis ir kurta tarptautin Patentins kooperacijos sjunga PCT. i sutart pasira 35 valstybi atstovai. Ji buvo kelet kartu perirta. 1994m. liepos mn. sigaliojo ir Lietuvos Respublikos susitarimas prisijungti prie Patentins kooperacijos sutarties. Lietuvos Respublika tapo 69-ja ios sjungos valstybe. Sutartis buvo pasirayta, kad ios sjungos ar 1883m. Paryiaus konvencij pasiraiusios valstybs pareikjui bt lengviau patentuoti t pat iradim keliose ar keliolikoje valstybi. is palengvinimas tai pareikjo ir patent tarnyb darbo snaud ir ilaid mainimas. Pareikjui, kuris nori patentuoti iradim keliose ios sjungos valstybse, reikia parengti tik vien tarptautin paraik. Visoms t valstybi patent tarnyboms nereikia vykdyti patentins paiekos (tirti technikos lygio). Tai atlieka tik viena patent tarnyba, kuri vadinama Tarptautiniu paiekos organu. Siekdamos i palengvinim, sutart pasiraiusios valstybs susitar dl tarptautins paiekos (tarptautinio technikos lygio tyrimo) ir dl tarptautins iankstins ekspertizs. 55 TEISIN PRAMONINI PAVYZDI APSAUGA Lietuvos Respublikos pramoninio dizaino statymas 1995 55.1.PRAMONINIO DIZAINO SVOKA IR RYS Pramoninis dizainas yra viso gaminio ar jo dalies, sukonstruot i specifini linij, kontr, spalv, form ir (arba) mediag, estetinis vaizdas. Gaminys - tai pramoniniu ar rankiniu bdu pagamintas daiktas arba jo atskiros dalys, taip pat daikt rinkiniai ar kompozicijos, pakavimas, grafiniai simboliai bei spaustuvs riftai. Pramoninis dizainas turi bti naujas ir turti individualias savybes, neprietarauti vieosios morals principams. Pramoninis dizainas yra naujas, jeigu iki paraikos padavimo arba prioriteto datos savo ivaizda nebuvo tapatus kitam visuomenei prieinamam ar inomam Lietuvoje gaminiui. Pramoninis dizainas buvo visuomenei prieinamas ar inomas, jeigu jis buvo skelbtas Valstybinio patent biuro oficialiame biuletenyje, eksponuotas parodoje, pateiktas rinkai ar parodytas visuomenei kitu bdu. PD bema visi gaminiai, iskyrus: 1) adatas, 2) tas dalis, kuri nesimato PD dalykai: 1) stalo dalykai, 2) aparatra: radio ir TV 3) stakls 4) automobiliai 5) lktuvai 6) irkls 7) Lietuvoje - daniausiai plastmasins talpos 55.2 TEISS PRAMONIN DIZAIN SUBJEKTAS a) asmuo, kuris sukrs autorius, iki to laiko taikomosios dails krinys (?), b) bendraautoriai keli asmenys, sukr kartu. 55.3 TEISI PRAMONIN DIZAIN FORMINIMAS, PRAMONINIO DIZAINO LIUDIJIMAS Asmuo, norintis registruoti pramonin dizain, turi paduoti paraik Valstybiniam patent biurui. Paraik pareikjo vardu gali paduoti jo atstovas. Usienio valstybi juridiniai ir fiziniai asmenys paraikas Valstybiniam patent biurui paduoda per Lietuvos Respublikos
221

patentin patiktin. Paraika gali bti paduota dl vieno arba keli pramoninio dizaino pavyzdi, priklausani tai paiai tarptautinei pramoninio dizaino klasifikacijos klasei, nustatytai Lokarno sutarties dl tarptautins pramoninio dizaino klasifikacijos. Vienoje paraikoje gali bti iki 10 pavyzdi. Pramoninio dizaino paraik sudaro: 1) praymas iduoti pramoninio dizaino liudijim; 2) pramoninio dizaino fotografijos ar grafiniai vaizdai; 3) pramoninio dizaino apraymas; 4) dokumentas, patvirtinantis, kad sumoktas mokestis; 5) atstovo galiojimus patvirtinantis dokumentas, jei paraik paduoda atstovas; 6) dokumentas, patvirtinantis autoriaus teisi perdavim. Pramoninio dizaino paraikos padavimo data laikoma ta diena, kai Valstybinis patent biuras gavo iuos dokumentus. Valstybinis patent biuras atlieka pramoninio dizaino paraikos ekspertiz ar yra visi dokumentai ir ar ie parengti pagal reikalavimus. Jeigu per 3 mnesius paraikos dokumentai pagal reikalavimus neparengiami, Valstybinio patent biuro ekspertas priima sprendim pramoninio dizaino neregistruoti. Valstybinio patent biuro ekspertas, prims sprendim registruoti pramonin dizain, apie tai pranea pareikjui. Pareikjas per 3 mnesius nuo praneimo isiuntimo dienos turi sumokti mokest u registravim, paskelbim ir liudijimo idavim. Pareikjui laiku nesumokjus mokesio, pramoninis dizainas neregistruojamas. Valstybinis patent biuras pramonin dizain rao Lietuvos Respublikos pramoninio dizaino registr. Registre pateikiamas pramoninio dizaino vaizdas ir raomi duomenys, susij su pramoninio dizaino liudijimo idavimu, dizaino naudojimu bei jo apsauga. Apie pramoninio dizaino raym Lietuvos Respublikos pramoninio dizaino registr skelbiama Valstybinio patent biuro oficialiame biuletenyje. Suinteresuoti asmenys per 3 mnesius nuo paskelbimo dienos, gali pareikti protest dl pramoninio dizaino registravimo. Protestas turi bti motyvuotas ir pareiktas ratu Valstybinio patent biuro Apeliaciniam skyriui. Jei protestas pripastamas teistu, registracija visikai arba i dalies panaikinama. Jei protestas nebuvo pareiktas arba buvo atmestas, Valstybinis patent biuras registruoto pramoninio dizaino savininkui iduoda pramoninio dizaino liudijim. 55.4 Pramoninio dizaino savininko teiss ir j ginimas registruoto pramoninio dizaino savininkas turi iimtin teis leisti arba drausti kitiems asmenims, neturintiems jo leidimo, gaminti, silyti parduoti, parduoti, ileisti rink, importuoti ar eksportuoti, kaupti ir naudoti gaminius ar j dalis, kurie yra registruoto pramoninio dizaino kopija ar i esms yra kopija, kai tokie veiksmai vykdomi komerciniais tikslais. Pramoninio dizaino savininko teisi paeidimu nelaikoma aukiau ivardyti veiksmai, jeigu: 1) jie atliekami savo poreikiams tenkinti ir neprietarauja ekonominiams pramoninio dizaino savininko interesams; 2) jie atliekami mokslo ar mokslinio tyrinjimo bei eksperimento tikslams; 3) pramoninis dizainas naudojamas usienio valstybse registruotuose laivuose, lktuvuose ir kitose transporto priemonse
222

bei j rengimuose ir vetose atsarginse dalyse bei reikmenyse, skirtuose i transporto priemoni remontui, kai ie laivai, lktuvai ir kitos transporto priemons laikinai yra Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pirmalaikio naudojimo teis Fiziniai ir juridiniai asmenys, kurie teistai naudojo arba yra visikai pasireng naudoti pramonin dizain iki paraikos, pagal kuri iduodamas pramoninio dizaino liudijimas, padavimo datos arba, jeigu praoma prioriteto, iki paraikos prioriteto datos, neatsivelgdami pramoninio dizaino savininko vali gali pramonin dizain naudoti taip, kaip naudojo ar numat naudoti pasirengimo metu. Pirmalaikio naudojimo teis gali bti perduodama tiktai kartu su mone arba veikla arba su ta mons ar veiklos dalimi, kurioje pramoninis dizainas jau buvo naudojamas arba rengiamasi j naudoti. Pramoninio dizaino apsauga galioja 5 metus nuo paraikos padavimo datos. Pramoninio dizaino galiojimo terminas gali bti pratsiamas dar keturis kartus po 5 metus iki 25 met, skaiiuojant nuo paraikos padavimo datos. Iimtin teis pramonin dizain priklauso pramoninio dizaino savininkui arba jo teisi permjui. Bendrasavininkiai, jei nesusitarta kitaip, turi lygias teises pramonin dizain. Nuosavybs teis pramonin dizain, kur sukr darbuotojas atlikdamas tarnybines pareigas ar vykdydamas konkrei tarnybin uduot, priklauso darbdaviui, jeigu tai nustatyta darbdavio ir darbuotojo sudarytoje sutartyje. Darbdavys privalo imokti autoriui atlyginim, kurio dydis numatytas darbdavio ir autoriaus sutartyje atsivelgiant pramoninio dizaino ekonomin vert ir kit naud, kuri darbdavys gavo panaudojs pramonin dizain. Valstybinis patent biuras, skelbdamas duomenis apie pramoninio dizaino registravim, privalo nurodyti autoriaus ar autori pavardes. Jeigu autorius pateikia Valstybiniam patent biurui ratik praym neskelbti jo pavards, Valstybinis patent biuras jos neskelbia. registruot pramonin dizain savininkas pagal sutart gali perduoti kartu su savo veikla arba be jos. Galioja tik raius j Lietuvos Respublikos pramoninio dizaino registr. Pramoninio dizaino savininkas turi teis suteikti kitam asmeniui iimtin ar neiimtin licencij pramoniniam dizainui naudoti visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Licencin sutartis raoma Lietuvos Respublikos pramoninio dizaino registr ir sigalioja nuo raymo datos. Jeigu Lietuvos Respublikos tarptautins sutartys nustato kitokias taisykles ir jos pramoninio dizaino savininkui yra palankesns u nustatytas iame statyme bei kituose norminiuose aktuose, taikomos tarptautini sutari taisykls. Ginus dl pramoninio dizaino registravimo ir naudojimo nagrinja ios institucijos: 1) Valstybinio patent biuro Apeliacinis skyrius - ginus dl pramoninio dizaino registravimo, kilusius iki pramoninio dizaino liudijimo idavimo; 2) Vilniaus apygardos teismas - ginus dl: Valstybinio patent biuro Apeliacinio skyriaus sprendimo neiduoti pramoninio dizaino liudijimo; pramoninio dizaino registracijos pripainimo negaliojania; pramoninio dizaino savininko arba autori teisi gynimo. Teismas pagal pramoninio dizaino savininko iekin gali priimti sprendim nutraukti veiksmus, paeidianius arba galinius jo teises; arba sprendim dl atlyginimo alos, padarytos pramoninio dizaino
223

savininkui, jei be jo sutikimo kitas asmuo atliko veiksmus, paeidianius jo teises. Teis pareikti iekin dl teiss pramonin dizain paeidimo turi pramoninio dizaino savininkas. Taiau jam nepasinaudojus ia teise, licenciatas gali pareikti iekin, jeigu licencinje sutartyje nebuvo numatyta kitaip. 56. TEMA PREKS ENKLAS LIETUVOS RESPUBLIKOS PREKI ENKL STATYMAS 2000.10.10. (sigalioja nuo 2001.01.01.) 56.1 PREKS ENKL SVOKA Preki enklas (toliau enklas) bet koks ymuo, kurio paskirtis atskirti vieno asmens prekes arba paslaugas nuo kito asmens preki arba paslaug ir kur galima pavaizduoti grafikai. iame statyme preki enklui prilyginamas ir enklas, skirtas paslaugoms ymti. 56.2 PREKS ENKL RYS 5str. enklai, kuriems taikoma io statymo nustatyta teisin apsauga, gali bti sudaryti i i ymen: 1) odi, asmen pavardi, vard, menini pseudonim, firm vard, ki; 2) raidi, skaitmen; 3) pieini, emblem; 4) erdvini form (gamini iorinio vaizdo, j pakuots ar talpyklos); 5) spalvos ar spalv derinio, j kompozicijos; 6) bet kokio io straipsnio 15 punkte nurodyt ymen derinio. 4 str. enklo savininkas gali informuoti visuomen apie savo teises t enkl savininko teisi apsaugos ymeniu, kur sudaro raid R apskritime ir kuris dedamas enklui i deins (viruje arba apaioje). 6str. Absoliuts reikalavimai enklui 1. ymuo nepripastamas enklu ir neregistruojamas arba registruoto enklo registracija pripastama negaliojania, jeigu jis : 1) negali sudaryti enklo pagal io statymo 5 straipsn; 2) neturi jokio skiriamojo poymio; 3) dabartinje kalboje ar siningoje ir nusistovjusioje veikloje arba prekybos praktikoje yra taps bendriniu; 4) ymi arba nurodo tik preki r, kiek, kokyb, paskirt, vert, geografin kilm, preki pagaminimo ar paslaug teikimo laik, pagaminimo bd arba kitas preki ir (ar) paslaug charakteristikas; 5) gali suklaidinti visuomen, pavyzdiui, dl preki ir (ar) paslaug ries, kokybs ar geografins kilms; 6) prietarauja moralei ar vieajai tvarkai, etinms visuomens normoms, monikumo principams; 7) yra arba vien forma, kuri lemia pai preki ris, arba forma, btina techniniam rezultatui gauti, arba forma, suteikianti prekms esmin vert; 8) yra sudarytas i Lietuvos Respublikos oficialiojo ar tradicinio (trumpojo) valstybs pavadinimo, herbo, vliavos ar kit valstybs heraldikos objekt ar juos mgdiojantis, taip pat garantini ir prabos enkl, antspaud, pasiymjimo ar apdovanojimo enkl, jeigu nra Lietuvos Respublikos Vyriausybs galiotos institucijos nustatyta tvarka iduoto leidimo naudoti juos enkle; 9) sudarytas i ymen, kuriems registruoti nra gauta kit valstybi ar tarptautini organizacij kompetenting institucij sutikimo ir kuriuos turi ti atsisakyta registruoti arba kuri registracija turi bti pripainta negaliojania pagal Paryiaus konvencijos 6(ter) straipsn; 10) yra didels verts simbolis, ypa religinis simbolis; 11) sudarytas i geografins nuorodos arba turi geografin nuorod, skirt ymti prekms, kilusioms i kitos nei nurodytoji kilms vieta, jeigu ios nuorodos naudojimas toki preki enkle Lietuvos Respublikoje gali klaidinti visuomen dl tikrosios preki kilms vietos. i nuostata taikoma ir enklams su geografine nuoroda, kuri, nors ir teisingai nurodo preki kilms viet, taiau gali klaidinti visuomen neteisingai informuodama, kad preks kilusios i kitos vietos;
224

12) sudarytas i geografins nuorodos arba turi geografin nuorod, skirt ymti vynui ar stipriems alkoholiniams grimams, kilusiems i kitos nei nurodytoji kilms vieta, net ir tada, kai jis nurodo tikrj preki kilms viet, arba kai ta geografin nuoroda pateikiama iversta kit kalb, ar kai ji vartojama su papildomais apibdinamaisiais odiais, pavyzdiui, ris, tipas, stilius, imitacija ar panaiai. 2. io straipsnio 1 dalies 2, 3 ar 4 punktuose numatytais atvejais ymuo gali bti pripaintas enklu ir jo registracija negali bti paskelbta negaliojania, jeigu iki paraikos padavimo datos, po paraikos padavimo ar enklo registracijos datos enklas dl naudojimo yra gijs skiriamj poym. 56.3 PREKS ENKL TEISINS APSAUGOS REIKM Teigiama, kad teisikai apsaugoti preks enklus svarbiau negu iradimus, nes kokybikoms prekms vartojamas ir inomas preks enklas padidina preki konkurencingum ir kain (apie 15 proc. ir daugiau). Toks enklas savotikai puoia prek, padeda surasti norimo gamintojo prekes, todl paspartja apyvarta. Be to, preks enklas pirkj informuoja apie gaminio kokyb ir yra darbo kokybs simbolis. Pagaliau jis reprezentuoja gamintoj bei valstyb ir galina kit ali gyventojus sprsti apie gamintojo valstybs techninius ir ekonominius pasiekimus. Coca cola preks enklo kaina 40 mln. $. 56.4 ENKLO REGISTRACIJA 11str. Paraikos padavimas Pareikjas, norintis registruoti enkl, turi paduoti Valstybiniam patent biurui paraik. Paraik pareikjo vardu gali paduoti ir jo atstovas. Usienio valstybi fiziniai asmenys, nuolat negyvenantys Lietuvos Respublikoje, ir usienio valstybi juridiniai asmenys, neturintys Lietuvos Respublikoje registruoto filialo arba atstovybs, paraikas Valstybiniam patent biurui paduoda ir visus su enklo registracija susijusius veiksmus Valstybiniame patent biure, skaitant ir atstovavim Apeliaciniame skyriuje, atlieka per Lietuvos Respublikos patentin patiktin. Vienam enklui registruoti paduodama viena paraika. Paraik registruoti enkl sudaro: 1) praymas registruoti enkl ir iduoti preki enklo liudijim, pasiraytas pareikjo ar jo atstovo; 2) dokumentas, patvirtinantis, kad sumoktas nustatytas mokestis; 3) pareikjo galiojimas asmeniui, jeigu paraik paduoda galiotas asmuo; 4) praymas suteikti prioritet (jei reikia); 5) kompetenting institucij pagal io statymo 6 straipsnio 1 dalies 8 ir 9 punktus iduotas leidimas (jei reikia); 6) kolektyvinio enklo naudojimo nuostatai (jei reikia); 7) teisi savininko sutikimas pagal io statymo 7 straipsnio 1 dalies 6 punkt (jei reikia). 5. Prayme registruoti enkl ir iduoti preki enklo liudijim nurodoma: 1) pareikj ir jo atstov identifikuojantys duomenys; 2) pareikto registruoti enklo vaizdas ir jo apraas; 3) preki ir (ar) paslaug, kurioms ymti pareiktas registruoti enklas, pavadinimai, suskirstyti pagal paraikos padavimo dien galiojani Nicos klasifikacij; 4) nuoroda, kad enklas, kur norima registruoti, yra erdvinis enklas, (jei reikia); 5) nuoroda, kad spalva ar spalv derinys, kompozicija yra laikomi skiriamuoju enklo poymiu, (jei reikia); 6) nuoroda, kurie enklo elementai yra nesaugomi, (jei reikia); 7) nuoroda, kad enklas registruojamas ir skelbiamas standartiniais Valstybinio patent biuro ramenimis, (jei reikia); 8) enklo ar jo odini element transliteracija, taip pat vertimas lietuvi kalb (jei reikia); 9) nuoroda, kad enklas, kuriam registruoti paduodama paraika, yra kolektyvinis enklas. 6. Paraikoje gali bti praoma registruoti enkl vienai ar daugiau preki ir (ar) paslaug klasi. U daugiau nei vien paraikoje nurodyt preki ir (ar) paslaug klas mokamas nustatytas papildomas mokestis. 10 str. Prioritetas 1. Paraikoje gali bti praymas suteikti prioriteto dat vienos ar daugiau pirmj paraik, paduot valstybje, kuri yra Paryiaus konvencijos nar arba Pasaulins prekybos organizacijos nar, pagrindu tam paiam enklui registruoti, jeigu pareikjas ar jo teisi permjas paduoda paraik Valstybiniam patent biurui per 6 mnesius nuo pirmosios paraikos ar paraik padavimo datos.
225

2. Paraikoje gali bti praymas suteikti prioriteto dat, kuri iuo enklu paymtos preks ir (ar) paslaugos buvo eksponuojamos oficialioje arba pripaintoje oficialia tarptautinje parodoje, jeigu paraika paduodama Valstybiniam patent biurui per 6 mnesius nuo pirmojo iuo enklu paymt preki ir (ar) paslaug eksponavimo parodoje dienos. 3. Pareikjas, norintis pasinaudoti io straipsnio 1 ir 2 dali nuostatomis, privalo pateikti Valstybiniam patent biurui patvirtint pirmosios paraikos (paraik) kopij arba tarptautins parodos, kurioje pirm kart buvo eksponuojamos iuo enklu paymtos preks ir (ar) paslaugos, administracijos paym. ie dokumentai gali bti pateikti kartu su kitais paraikos dokumentais arba per 3 mnesius nuo paraikos padavimo datos. 13 str. Paraikos ekspertiz Valstybinis patent biuras per 1 mnes nuo paraikos gavimo dienos atlieka formali paraikos dokument ekspertiz: patikrina, ar pateikti ir ar tinkamai forminti nurodyti dokumentai, ar jie atitinka io statymo ir Taisykli reikalavimus, ar preks ir (ar) paslaugos, kurioms pareiktas enklas registruoti, atitinka Nicos klasifikacijos reikalavimus. 14 str. enklo ekspertiz Atliks paraikos ekspertiz, Valstybinis patent biuras atlieka enklo ekspertiz nustatyti, ar jis atitinka io statymo absoliuius reikalavimus enklui. Jeigu enklas neatitinka io statymo i nustatyt reikalavim, Valstybinis patent biuras priima sprendim neregistruoti enklo visoms arba daliai preki ir (ar) paslaug. Sprendimas, kuriame turi bti nurodyti atsisakymo registruoti enkl pagrindai ir motyvai, ne vliau kaip per 10 dien nuo jo primimo isiuniamas pareikjui ar jo atstovui. Pareikjas ar jo atstovas turi teis per 3 mnesius nuo sprendimo neregistruoti enklo isiuntimo dienos ratu pateikti Valstybiniam patent biurui praym atlikti pakartotin ekspertiz. Gavs praym atlikti pakartotin ekspertiz ir inagrinjs pareikjo pateiktus argumentus, Valstybinis patent biuras atlieka pakartotin ekspertiz ir priima vien i i sprendim: 1) ankstesn sprendim neregistruoti enklo pripainti netekusiu galios ir registruoti enkl visoms arba daliai preki ir (ar) paslaug; 2) sprendim neregistruoti enklo palikti galioti. Valstybinis patent biuras priimt sprendim ne vliau kaip per 10 dien nuo jo primimo isiunia pareikjui ar jo atstovui 16 str. enklo registravimas Nustats, kad enklas atitinka absoliuius reikalavimus, Valstybinis patent biuras priima sprendim enkl registruoti ir ne vliau kaip per 10 dien nuo sprendimo primimo dienos isiunia pareikjui ar jo atstovui sprendim. Pareikjui sumokjus mokest, enklas raomas Lietuvos Respublikos preki enkl registr. Duomenys apie rayt enkl skelbiami Valstybinio patent biuro oficialiame biuletenyje. 18 str. enklo registracijos uprotestavimas Suinteresuoti asmenys per 3 mnesius nuo registruoto enklo paskelbimo Valstybinio patent biuro oficialiame biuletenyje dienos, gali uprotestuoti enklo registracij paduodami motyvuot raytin protest Apeliaciniam skyriui. Uprotestuoto enklo savininkas ar jo atstovas per 3 mnesius nuo protesto isiuntimo dienos privalo pateikti motyvuot atsakym protest. 56.5 REGISTRACIJOS LIUDIJIMAS 20 str. Valstybinis patent biuras registruoto enklo savininkui ar jo atstovui iduoda enklo registracijos liudijim, jeigu nustatyta tvarka nebuvo pareiktas protestas arba jeigu protestas buvo atmestas ar patenkintas i dalies. Jeigu enklo savininkas ar jo atstovas per 1 mnes nuo enklo registracijos liudijimo idavimo dienos nepasiima liudijimo, is liudijimas jam isiuniamas patu. enklo registracijos liudijimo form ir jame raytinus duomenis nustato Valstybinis patent biuras. enklo registracijos liudijimas yra teisinis dokumentas, patvirtinantis enklo raym Lietuvos Respublikos preki enkl registre ir enklo savininko iimtines teises registruot enkl. Jeigu enklo savininkas enklo registracijos liudijim praranda, jam iduodamas liudijimo dublikatas. 37 str. registruotas enklas Lietuvos Respublikoje galioja tik toms prekms ir (ar) paslaugoms, kurios yra nurodytos enklo registracijos liudijime. REGISTRUOTO ENKLO GALIOJIMO TERMINAS IR JO PRATSIMAS 35 str. Pradinis enklo registracijos galiojimo terminas yra 10 met nuo paraikos padavimo dienos. 36 str. Pasibaigus iam terminui, enklo registracijos galiojimas gali bti pratsiamas visoms arba daliai preki ir (ar) paslaug kiekvien kart ne ilgiau kaip 10 met.
226

56.6 ENKLO SAVININKO TEISS 38 str. 1. registruoto enklo savininkas turi iimtin teis udrausti kitiems asmenims be jo sutikimo komercinje veikloje naudoti bet kok ymen, kuris yra: 1) tapatus registruotam enklui tapaioms prekms ir (ar) paslaugoms; 2) tapatus registruotam enklui tapaioms ar panaioms prekms ir (ar) paslaugoms ar klaidinamai panaus j, jeigu yra tikimyb, kad visuomen gali juos supainioti dl ymens asocijavimosi su enklu; 3) tapatus registruotam enklui nepanaioms prekms ir (ar) paslaugoms ar klaidinamai panaus j, jeigu registruotasis enklas Lietuvos Respublikoje turi reputacij ir jeigu dl neteisto tokio ymens vartojimo gyjamas nesiningas pranaumas arba paeidiamas to enklo skiriamasis poymis, arba pakenkiama jo reputacijai. 2. enklo savininkas, vadovaudamasis io straipsnio 1 dalies nuostatomis, gali udrausti: 1) tokiu ymeniu ymti prekes ar j pakuot; 2) silyti tokiu ymeniu paymtas prekes, ileisti jas rink arba tuo tikslu jas sandliuoti, nuomoti, skolinti ar kitaip jomis disponuoti, taip pat silyti bei teikti juo paymtas paslaugas; 3) importuoti ar eksportuoti tokiu ymeniu paymtas prekes; 4) naudoti tok ymen komercins veiklos dokumentuose arba reklamoje; 5) gaminti tok ymen arba laikyti jo pavyzdius turint tiksl atlikti bet kuriuos io straipsnio 2 dalies 14 punktuose nurodytus veiksmus. 3. io straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu skiriamojo enklo poymio paeidimu pripastami atvejai, kai: 1) ymuo naudojamas kaip firmos vardas ir toks jo naudojimas klaidina visuomen dl savo panaumo registruot enkl bei prekes ir (ar) paslaugas, kurioms is enklas registruotas; 2) skelbimuose ar kitose visuomens informavimo priemonse ymuo atgaminamas arba nurodomas taip, kad gali susidaryti spdis, jog atitinkamas enklas yra taps bendriniu tam tikr preki ir (ar) paslaug pavadinimu. ENKLO PERDAVIMAS IR LICENCIJOS J VARTOTI SUTEIKIMAS 43 str. Teis pareikt registruoti ar registruot enkl gali bti perduota pagal sutart visai ar i dalies, kartu su kitomis teismis, susijusiomis su mons veikla, arba atskirai. Teis enkl pereina kartu su mone, jeigu sutartyje nenumatyta kitaip. 44 str.enklo savininkas turi teis suteikti kitam asmeniui savanorik iimtin ar neiimtin licencij visoms arba daliai preki ir (ar) paslaug ymti visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje arba tam tikroje jos dalyje. 45 str.Teis enkl gali bti keista Lietuvos Respublikos statym nustatyta tvarka. 56.7 PREKS ENKLO SAVININKO TEISI GYNIMAS 49 str. Ginus dl enkl nagrinjanios institucijos 1. Valstybinio patent biuro Apeliacinis skyrius nagrinja ginus, numatytus io statymo 18 straipsnyje (enklo registracijos uprotestavimas). 2. Vilniaus apygardos teismas nagrinja ginus dl: 1) Valstybinio patent biuro Apeliacinio skyriaus sprendim; 2) enklo registracijos pripainimo negaliojania; 3) enklo registracijos panaikinimo; 4) enklo savininko teisi gynimo; 5) enklo pripainimo plaiai inomu Lietuvos Respublikoje. 50 str. Teisi gynimas 1. enklo savininkas, gindamas savo paeistas teises, turi teis statym nustatyta tvarka kreiptis teism, o is gali priimti sprendim dl: 1) teisi pripainimo; 2) pareigojimo nutraukti visus veiksmus, paeidianius arba galinius paeisti iame statyme nurodytas enklo savininko teises; 3) nuostoli ar alos (skaitant ir neturtin), padarytos enklo savininkui veiksmais, paeidusiais nurodytas enklo savininko teise, atlyginimo, skaitant negautas pajamas ir kitas turtas ilaidas; 4) kompensacijos imokjimo; 5) padties, kuri buvo iki teiss paeidimo, atkrimo;
227

6) neteistai naudojam enkl bei priemoni ar rengini jiems gaminti ir preki, jei neteistai paymto svetimo enklo nuo j negalima paalinti, taip pat kit iame statyme nustatyt teisi paeidimams panaudot priemoni ir rangos konfiskavimo, o prireikus ir sunaikinimo. 2. Teis pareikti iekin dl teiss enkl paeidimo turi enklo savininkas. Jeigu jis nepasinaudoja ia teise, iekin gali pareikti licenciatas, jei licencinje sutartyje nebuvo numatyta kitaip. 3. Iimtins licencijos turtojas turi teis pareikti iekin, net jeigu sutartyje numatyta kitaip, su slyga, kad enklo savininkas po praneimo apie tokio licenciato teisi paeidim per nustatyt termin nepareikia iekinio. 51 str. Nuostoli ir alos atlyginimo tvark nustato Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas ir io statymo normos. Nustatydamas nuostoli dyd, teismas atsivelgia paeidimo esm, padarytos alos dyd, enklo savininko negautas pajamas ir kitas ilaidas. Neteistai paymtos preks teismo sprendimu gali bti perduotos enklo savininkui jo praymu. Vietoj nuostoli atlyginimo enklo savininkas gali reikalauti kompensacijos. Jos dydis apskaiiuojamas pagal atitinkamos preks ar paslaugos teisto pardavimo kain: ji gali bti padidinta iki 200 procent, o esant paeidjo tyiai iki 300 procent. 52 str. Neteistai preki enklu paymtoms prekms, kurios importuojamos Lietuvos Respublik arba eksportuojamos i jos, taikomos Lietuvos Respublikos statym nustatytos muitins prieiros priemons. 53 str. Lietuvos Respublikos baudiamasis kodeksas nustato Baudiamj atsakomyb u enklo savininko teisi paeidim. 57 tema VIEAS KONKURSAS 57.1. Konkurso svoka ir reikm. Konkusas darbui atlikti. Konkursas specialiai teisei gauti. Konkurso teisinio santykio subjektai. Konkurso paskelbimas. Konkurso dalyvi teiss ir pareigos. Dl konkretaus konkurso skelbimo priimami konkrets nutarimai, sakymai. Apskritai dl konkurs skelbimo jokio statymo ar nutarimo nra. Vieojo pirkimo statyme 1996 m. nurodyta, kad vieasis pirkimas atliekamas iais bdais: 1) atvirojo konkurso; 2) riboto konkurso; 3) konkurencini deryb; 4) pirkimo i vienintelio altinio; 5) kain apklausos. Visi ie bdai smulkiai aptarti. Svokos: Vieasis pirkimas - preki, darb, paslaug pirkimas (skaitant turto nuom), kai j atlieka io statymo nustatyta tvarka nurodytos perkaniosios organizacijos, atsiskaitydamos i karto, dalimis arba isimoktinai. Atvirasis konkursas pirkimo bdas, kai visi suinteresuoti tiekjai (rangovai) gali pateikti pasilymus. Naujam CK kalbama apie vie konkurs. Teorijos iuo klausimu nra, tik kodeksas: 6.947 str. Vieo konkurso paskelbimas 1. Asmens vieas paadjimas sumokti special atlyginim (premij) u geriausi tam tikro darbo atlikim arba kitok rezultat (konkurso paskelbimas) pareigoja asmen sumokti paadt atlyginim asmeniui, kurio darbas ar kitoks rezultatas pagal konkurso slygas pripaintas konkurso nugaltoju. Konkursu taip pat yra pripastamas asmens vieas paadjimas suteikti speciali teis u geriausi tam tikros teiss gyvendinimo projekt. Toks vieas paadjimas pareigoja asmen suteikti speciali teis asmeniui, kurio projektas pagal konkurso slygas pripaintas konkurso nugaltoju. 2. Paskelbiant konkurs turi bti idstyta uduotis, jos vykdymo terminas, atlyginimo (premijos) dydis ar suteikiama speciali teis, darb ar projekt pateikimo vieta, j vertinimo tvarka ir laikas, taip pat gali bti nurodytos ir kitos konkurso slygos. 3. Vieas konkursas gali bti skelbiamas tik norint pasiekti tam tikr vie ar privat tiksl, neprietaraujant gerai moralei ar vieajai tvarkai. 4. Vieas konkursas gali bti atviras, kai konkurso organizatoriaus pasilymas dalyvauti konkurse skiriamas visiems norintiems jame dalyvauti ir paskelbiamas spaudoje ar kitose visuomens informavimo priemonse, arba udaras, kai pasilymas dalyvauti konkurse siuniamas tik tam tikriems asmenims konkurso organizatoriaus pasirinkimu. 5. Atviro vieo konkurso slygos gali nustatyti tam tikrus jo dalyvi kvalifikacijos reikalavimus, jeigu konkurso organizatorius daro iankstin asmen, pareikiani nor dalyvauti konkurse, atrank. 6.948 str. Konkurso slyg pakeitimas ar jo ataukimas 1. Pakeisti konkurso slygas arba j ataukti leidiama tiktai nustatyto darbams pateikti termino pirmojoje pusje. 2. Apie konkurso slyg pakeitim turi bti praneama konkurso dalyviams ta paia tvarka, kuria buvo paskelbtas konkursas. 3. Pakeitus konkurso slygas ar j ataukus, konkurso organizatorius privalo atlyginti kiekvieno asmens, vykdiusio konkurso slygose numatyt darb iki tol, kol jis suinojo ar turjo suinoti apie konkurso slyg pakeitim ar jo ataukim, turtas ilaidas. 4. Konkurso organizatorius atleidiamas nuo io straipsnio 3 dalyje numatyt ilaid atlyginimo, jeigu rodo, kad atliktas darbas buvo nesusijs su konkursu (dar iki konkurso paskelbimo) arba neatitinka konkurso slyg. 5. Jeigu keiiant konkurso
228

slygas ar j ataukiant buvo paeisti io straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyti reikalavimai, konkurso organizatorius privalo imokti atlyginim tam, kuris atliko konkurso slygas atitinkant darb. 6.949 str. Nutarimas mokti atlyginim (premij) ar suteikti speciali teis 1. Nutarimas mokti atlyginim (premij) ar suteikti speciali teis turi bti priimamas ir praneamas konkurso dalyviams paskelbiant konkurso nustatytus terminus bei tvark. 2. Jeigu konkurso nugaltoju pripainti du ar daugiau asmen (bendraautori, atlikj kolektyvas), atlyginimas jiems paskirstomas i asmen susitarimu nustatyta tvarka, o kilus tarp j ginui, atlyginim paskirsto teismas pagal kiekvieno indl. 3. Jeigu viena premija skiriama dviem ar daugiau asmen, tai ji padalijama konkurso taisyklse nustatyta tvarka, o jeigu jose tokia tvarka nenustatyta, - lygiomis dalimis, jeigu patys nugaltojai nesusitaria kitaip. 6.950 str. Naudojimasis pagal konkurs premijuotais mokslo, literatros, meno ir architektros kriniais Jeigu vieo konkurso dalykas buvo sukurti mokslo, literatros, meno ar architektros krin, tai vie konkurs paskelbs asmuo gyja pirmenybs teis sudaryti su konkurso nugaltoju sutart dl sukurto krinio panaudojimo ir atlyginimo u tai krinio autoriui mokjimo, jeigu konkurso slygos nenustato ko kita. 6.951 str. Pateikt darb ar projekt grinimas konkurso dalyviams Paskelbs vie konkurs asmuo privalo grinti konkurso dalyviams darbus ar projektus, u kuriuos neskirtas atlyginimas (premija) ar nesuteikta teis, jei ko kita nenumatyta skelbiant konkurs. 6.952 str. Nuostoli atlyginimas konkurso dalyviams, kai konkurs paskelbs asmuo nesilaiko konkurso taisykli 1. Jeigu paskelbs konkurs asmuo nesilaiko paskelbtos darb ar projekt vertinimo tvarkos ar termin, pateikto ir atitinkanio kitus konkurso reikalavimus darbo ar projekto autorius gyja teis gauti jam padaryt nuostoli atlyginim. 2. Jeigu konkurso nugaltojui nesuteikiama speciali teis (teiss), jam turi bti atlyginti nuostoliai. 58 tema. Paveldjimo teis
58.1. Paveldjimo teiss svoka, jos reikm. Paveldjimo teiss dalykas. Palikjas. pdiniai. Paveldjimo teiss objektas (palikimas). Palikimo atsiradimas. Palikimo atsiradimo laikas ir vieta. Paveldimo turto apsauga. Mirusio fizinio asmens turtas, pereinantis paveldjimo bdu jo pdiniams, vadinamas palikimu. 5.1 str.Paveldjimo samprata 1. Paveldjimas - tai mirusio fizinio asmens turtini teisi, pareig ir kai kuri asmenini neturtini teisi perjimas jo pdiniams pagal statym arba (ir) pdiniams pagal testament. 2. Paveldimi materials dalykai (nekilnojamieji ir kilnojamieji daiktai) ir nematerials dalykai (vertybiniai popieriai, patentai, preki enklai ir kt.), palikjo turtins reikalavimo teiss ir palikjo turtins prievols, statym numatytais atvejais intelektin nuosavyb (autori turtins teiss literatros, mokslo ir meno krinius, gretutins turtins teiss bei teiss pramonin nuosavyb) ir kitos statym nustatytos turtins teiss bei pareigos. 3. Nepaveldimos asmenins neturtins ir turtins teiss, neatskiriamai susijusios su palikjo asmeniu (teis garb ir orum, autoryst, teis autorin vard, krinio nelieiamyb, atlikjo vard ir atlikimo nelieiamyb), teis alimentus ir paalpas, mokamas palikjui ilaikyti, teis pensij, iskyrus statym nustatytas iimtis.

5.2 str.Paveldjimo pagrindai 1. Paveldima pagal statym ir pagal testament. 2. Pagal statym paveldima, kada tai nepakeista ir kiek nepakeista testamentu. 3. Jeigu nra pdini nei pagal statym, nei pagal testament arba n vienas pdinis neprim palikimo, arba testatorius i vis pdini atm teis paveldti, mirusiojo turtas paveldjimo teise pereina valstybei. 5.3 str.Palikimo atsiradimas 1. Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikjo mirties momentas, o tuo atveju, kai jis paskelbiamas mirusiu, - diena, kuri siteisjo teismo sprendimas paskelbti palikj mirusiu, arba teismo sprendime nurodyta mirties diena. 2. Jeigu negalima nustatyti, kuris i dviej ar daugiau asmen mir pirmiau, visi jie laikomi mirusiais tuo paiu metu ir teisi permimo tarp j neatsiranda. 5.4 str.Palikimo atsiradimo vieta 1. Palikimo atsiradimo vieta laikoma paskutin palikjo nuolatin gyvenamoji vieta (io kodekso 2.12 str.). 2. Jeigu palikjas negyveno nuolat vienoje vietoje, palikimo atsiradimo vieta laikoma: 1) vieta, kur palikjas paskutinius eis mnesius prie mirt daugiausia gyveno; 2) jeigu palikjas gyveno keliose vietose, palikimo atsiradimo vieta laikoma ekonomini ar asmenini interes vyraujanti vieta (turto ar jo pagrindins dalies, kai turtas yra keliose vietose, buvimo vieta; sutuoktinio, su kuriuo palikjas paskutinius eis mnesius prie mirt palaik santuokinius santykius, gyvenamoji vieta arba su palikju kartu gyvenusio vaiko gyvenamoji vieta). 3. Jeigu negalima nustatyti palikjo gyvenamosios vietos pagal aplinkybes, nurodytas io straipsnio 1 ir 2 dalyse, palikimo atsiradimo vieta gali bti nustatoma pagal palikjo pilietyb, jo registracij, jam priklausani transporto priemoni registracijos viet ir kitas aplinkybes. 4. Kilus ginui, palikimo atsiradimo viet suinteresuot asmen praymu nustato teismas, atsivelgdamas visas aplinkybes.
229

5.5 str.Asmenys, galintys bti pdiniais 1. pdiniais gali bti: 1) paveldint pagal statym fiziniai asmenys, kurie buvo gyvi palikjo mirties momentu, palikjo vaikai, gim po jo mirties, taip pat Lietuvos valstyb; 2) paveldint pagal testament - fiziniai asmenys, kurie buvo gyvi palikjo mirties momentu, taip pat kurie buvo pradti jam esant gyvam ir gim po jo mirties; testamente vardyti dar nepradti asmenys, jiems gimus; 3) paveldint pagal testament - juridiniai asmenys, kurie yra palikjo mirties momentu arba steigiami vykdant palikjo testamente ireikt vali. 2. pdiniais pagal testament taip pat gali bti valstyb, savivaldybs. 5.6 str.Asmenys, neturintys teiss paveldti 1. Neturi teiss paveldti nei pagal statym, nei pagal testament asmenys, kurie prieingais teisei tyiniais veiksmais prie palikj, prie kur nors i jo pdini ar prie testamente ireiktos palikjo paskutins valios gyvendinim sudar teisin padt, kad jie tampa pdiniais, jeigu teismo tvarka nustatytos ios aplinkybs: 1) tyia atm palikjui ar jo pdiniui gyvyb arba ksinosi i asmen gyvyb; 2) tyia sudar tokias slygas, kad palikjas iki pat savo mirties neturjo galimybs sudaryti testamento, j panaikinti ar pakeisti; 3) apgaule, grasinimais, prievarta privert palikj sudaryti, pakeisti arba panaikinti sudaryt testament, privert pdin atsisakyti palikimo; 4) slp, klastojo ar sunaikino testament. 2. pdinis nepraranda teiss paveldti pagal io straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktus, jeigu iki palikimo atsiradimo momento testamentas ar jo atitinkamos atskiros dalys nustojo galioti nepaisant pdinio veiksm. 3. Nepaveldi pagal statym tvai po savo vaik mirties, jeigu teismo sprendimu j valdia buvo apribota ir is sprendimas palikimo atsiradimo momentu nebuvo pasibaigs ar panaikintas. 5.7 str.Sutuoktinio paveldjimo teiss praradimas 1. Pergyvens palikj sutuoktinis netenka teiss paveldti pagal statym, jeigu iki palikimo atsiradimo: 1) palikjas buvo kreipsis teism, kad bt nutraukta santuoka dl pergyvenusio sutuoktinio kalts ir teismas buvo nustats pagrind nutraukti santuok; 2) teismas buvo nustats gyvenim skyrium (separacija); 3) buvo pagrindas santuok pripainti negaliojania, jeigu buvo pareiktas iekinys dl santuokos pripainimo negaliojania. is punktas netaikomas sutuoktiniui, nekaltam dl santuokos pripainimo negaliojania. 2. io straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytus pagrindus nutraukti santuok nustato teismas iki palikimo atsiradimo momento arba jau atsiradus palikimui. 5.8 str.Paveldjimo teiss ginijimas Asmuo, pretenduojantis palikim, gali ginyti palikimo primimo teistum bei iduot paveldjimo teiss liudijim, pareikdamas iekin palikim primusiam asmeniui per vienerius metus nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo tos dienos, kai suinojo ar turjo suinoti apie tai, kad palikim prim kitas asmuo.
5.9 str.Paveldjimo teiss nuginijimo pasekms 1. Kai siteisja teismo sprendimas nepripainti asmens, pretenduojanio palikim, pdiniu, turiniu teis palikim, laikoma, kad is asmuo palikimo neprim. 2. Jeigu iekin pareik pdinis, kuris turi teis paveldti, jis laikomas palikim primusiu, iskyrus atvejus, jeigu iekinys buvo pareiktas dl kit pdini interes. 3. Kiti pdiniai, kurie turt teis paveldti siteisjus io straipsnio 1 dalyje nurodytam teismo sprendimui, turi teis priimti palikim per tris mnesius nuo teismo sprendimo siteisjimo dienos. 4. Naujiems pdiniams palikimas laikomas atsiradusiu nuo palikimo atsiradimo momento (io kodekso 5.3 str.).

5.10 str.Asmenys, neturintys teiss gauti testamentin iskirtin Jeigu testamentins iskirtins gavjas atliko veiksmus, numatytus io kodekso 5.6 straipsnio 1 dalyje, jis netenka teiss testamentin iskirtin. 58.2. PAVELDJIMAS PAGAL STATYM. statyminiai pdiniai. Paveldjimas atstovavimo teise. pdini dalys paveldint pagal statym.
Pagal statym paveldima tiek, kiek nepakeista testamentu.

5.11 str.pdini pagal statym eils 1. Paveldint pagal statym pdiniai lygiomis dalimis yra: 1) pirmos eils - palikjo vaikai (tarp j ir vaikiai) ir palikjo vaikai, gim po jo mirties; 2) antros eils palikjo tvai (tviai), vaikaiiai; 3) treios eils - palikjo seneliai tiek i tvo, tiek i motinos puss, palikjo provaikaiiai; 4) ketvirtos eils - palikjo broliai ir seserys, proseneliai ir prosenels tiek i tvo, tiek i motinos puss; 5) penktos eils - palikjo brolio ir sesers vaikai (snnai ir dukterios), taip pat palikjo tvo ir motinos broliai ir seserys (dds ir tetos); 6) etos eils - palikjo tvo ir motinos broli ir seser vaikai (pusbroliai ir pussesers). 2. Antros eils pdiniai paveldi pagal statym tiktai nesant pirmos eils pdini arba jiems neprimus ar atsisakius palikimo, taip pat tuo atveju, kai i vis pirmos eils pdini atimta paveldjimo teis. Treios, ketvirtos, penktos ir etos eils pdiniai paveldi, jeigu nra pirmesns eils pdini, jeigu ie pdiniai atsisak palikimo arba i j atimta paveldjimo teis. 3. vaikiai ir j palikuonys, paveldintys po tvio ar jo giminaii mirties, prilyginami tvio vaikams ir j palikuonims. Jie nepaveldi pagal statym po savo tv ir kit auktutins linijos giminaii pagal kilm, taip pat po savo broli ir seser pagal kilm mirties. 4. tviai ir j giminaiiai, paveldintys po vaikio ar jo palikuoni mirties, prilyginami tvams ir kitiems giminaiiams pagal kilm. vaikio tvai ir kiti jo auktutins linijos giminaiiai pagal kilm nepaveldi pagal statym po vaikio ar jo palikuoni mirties. 5.
230

Pagal statym paveldi palikjo vaikai, gim susituokusiems tvams arba tvams, kuri santuoka pripainta negaliojania, taip pat nesantuokiniai vaikai, kuri tvyst nustatyta pagal statymus. 5.12 str.Paveldjimas atstovavimo teise Palikjo vaikaiiai ir provaikaiiai paveldi pagal statym kartu su paveldiniais atitinkamai pirmos arba antros eils pdiniais, jeigu palikimo atsiradimo metu nebra gyvo to i j tv, kuris bt buvs pdinis. Jie lygiomis dalimis paveldi t dal, kuri bt priklausiusi mirusiam j tvui ar motinai paveldint pagal statym. 5.13 str.Sutuoktini paveldjimo teis Palikj pergyvens sutuoktinis paveldi pagal statym arba su pirmos ar antros eils pdiniais (jeigu j yra). Su pirmos eils pdiniais jis paveldi vien ketvirtadal palikimo, jeigu pdini ne daugiau kaip trys, neskaitant sutuoktinio. Jeigu pdini daugiau kaip trys, sutuoktinis paveldi lygiomis dalimis su kitais pdiniais. Jeigu sutuoktinis paveldi su antros eils pdiniais, jam priklauso pus palikimo. Nesant pirmos ir antros eils pdini, sutuoktinis paveldi vis palikim. 5.14 str.Nam apstatymo ir apyvokos reikmen paveldjimas prastinio nam apstatymo ir apyvokos reikmenys pereina pdiniams pagal statym, nesvarbu, kokia yra j eil ir paveldima dalis, jeigu jie gyveno kartu su palikju iki jo mirties ne maiau kaip vienerius metus. 58.3. PAVELDJIMAS PAGAL TESTAMENT. Testamento svoka. Testamento turinys. Privalomoji palikimo dalis. Antrinio pdinio paskyrimas. Testamentin iskirtin. Testamentinis pareigojimas. Testamento forma. Testamento galiojimo slygos. Testamentas yra nustatytos formos palikjo patvarkymas dl turto paveldjimo savo mirties atveju. Vienas svarbiausi testamento rekvizit testatoriaus paraas.as 5.15 str.Testamentinis veiksnumas 1. Testatorius gali sudaryti testament tik pats. 2. Testament gali sudaryti tik veiksnus asmuo, kuris suvokia savo veiksm reikm ir pasekmes. Testamentas yra grynai asmeninio pobdio vienaalis sandoris, todl j sudaryti turi pats testatorius. Sudarydamas testament, testatorius disponuoja savo teismis ir pareigomis. Testamento negali sudaryti testatoriaus atstovai galiotiniai, globjai, nes pagal savo teisin prigimt testamentas sudaromas tiesiogiai dalyvaujant paiam testatoriui be kit asmen inios ir sutikimo. Testatoriaus veiksnumas - btina testamento galiojimo slyga. Sudarydamas testament testatorius turi smoningai suprasti savo veiksm reikm, j pasekmes ir galti juos valdyti. Todl testatoriais negali bti asmenys, teismine tvarka pripainti ribotai veiksniais arba neveiksniais dl psichins ligos arba silpnaprotysts. Nepilnameiai nuo keturiolikos met amiaus gali sudaryti sandorius tv, tvi, rpintoj sutikimu, iskyrus testament, nes is sudaromas tiesiogiai dalyvaujant testatoriui be kit asmen sutikimo ir inios. Kai statymai leidia sudaryti santuok iki sueinant atuoniolikai met amiaus, asmenys visik civilin veiksnum gyja nuo santuokos sudarymo momento. Jeigu vliau santuoka nutraukiama arba pripastama negaliojania dl prieasi, nesusijusi su santuokiniu amiumi, nepilnametis gyto veiksnumo nepraranda, todl turi teis palikti turt testamentu. 5.16 str. Testamento ar jo dali negaliojimas 1. Negalioja testamentas: 1) sudarytas neveiksnaus asmens; 2) sudarytas asmens, kurio veiksnumas apribotas dl piktnaudiavimo alkoholiu, narkotinmis ar toksinmis mediagomis; 3) kurio turinys neteistas ar nesuprantamas. 2. Testamentas gali bti pripaintas negaliojaniu ir kitais sandori pripainimo negaliojaniais pagrindais. 3. Neiliks testamentas neturi galios. Tokio testamento turinio negalima nustatyti teismo tvarka. 4. Testatorius neturi teiss pavesti kitam asmeniui po testatoriaus mirties nustatyti ar keisti testamento turin. Testamentas yra vienaalis testatoriaus sandoris, todl jam pripainti negaliojaniu taikomos taisykls, nurodytos Civilinio kodekso 1.84 straipsnyje: Neveiksnaus fizinio asmens sudaryto sandorio pripainimas negaliojaniu, kur sakoma, kad negalioja sandoris, sudarytas fizinio asmens, pripainto neveiksniu dl psichins ligos ar silpnaprotysts. Toks testamentas pripastamas negaliojaniu todl, kad sudarydamas tstament testatorius dl psichins ligos ar silpnaprotytss nesuprato savo veiksm reikms ir negaljo j valdyti. Jei testatorius, sudars testament, tapo neveiksnus, testamentas galioja. Jei sudarydamas testament testatorius buvo neveiksnus, o sudars testament pasveiko, testamentas negalioja. Pagrindin testamento galiojimo slyga yra jo teistumas. Testamentas neturi prietarauti paveldjimo teiss normoms. Kaip vienaalis sandoris, jis turi atitikti visiems sandoriams keliamus bendrus reikalavimus. Kad testamentas galiot, btinos ios slygos: testatorius testamento sudarymo metu turi bti veiksnus; testamentas turi bti sudarytas statymo nustatyta forma; testamento turinys turi atitikti tikr testatoriaus vali. Paeidus ias slygas, testamentas gali bti pripaintas negaliojaniu.
231

Pilietis testamento sudarymo metu turi smoningai suprasti savo veiksm reikm ir j pasekmes. Todl testatoriais negali bti asmenys, teismine tvarka pripainti ribotai veiksniais arba neveiksniais dl psichins ligos arba silpnaprotysts, taip pat nepilnameiai, iskyrus tuos atvejus, kai nepilnametis sudaro santuok ir gyja piln civilin veiksnum. Testamente turi bti ireikta teista, tikroji testatoriaus valia. Klaidingai testatoriaus vali gali ireikti netiksliai suformuluoti testamentiniai patvarkymai. Todl testamento tekstas privalo tiksliai ir aikiai ireikti tikrj testatoriaus vali, nes po testatoriaus mirties niekas negals jos nustatyti.
Testatorius testamentu gali paskirti testamento vykdytoj, bet negali pareigoti kito asmens po testatoriaus mirties nustatyti ar keisti testamento turin. Testamento pataisymai, padaryti ne testatoriaus ranka, daro testament negaliojaniu.

5.17str.Testamento nuginijimas 1.iekin dl testamento ar jo atskir dali pripainimo negaliojaniomis gali pareikti tik kiti pdiniai pagal statym arba pagal testament, kurie paveldt, jeigu testamentas ar jo atskiros dalys bt pripaintos negaliojaniomis. 2. Vlesn testament pripainus negaliojaniu, anksiau sudarytas testamentas netampa galiojaniu, iskyrus atvejus, kai vlesnis testamentas pripastamas negaliojaniu dl to, kad jis buvo sudarytas dl smurto ar realaus grasinimo, taip pat asmens, teismo pripainto neveiksniu, ar asmens, kurio veiksnumas teismo apribotas dl piktnaudiavimo alkoholiniais grimais, narkotikais, narkotinmis ar toksinmis mediagomis. Kol testatorius yra gyvas, nei pdiniams statym, nei pdiniams pagal testament, statymu nra suteikta teis sprsti apie testamento teistum, t.y. jo ir statymo atitikim, ar pakeisti testatoriaus vali. Be to, testamentas, esant gyvam testatoriui, joki teisini padarini nesukelia. Testamentas pradeda galioti ne nuo forminimo momento, o tik atsiradus tam tikriems teisiniams faktams, kuri svarbiausias yra testatoriaus mirtis. Kitas teisinis faktas tai pdini nustatymas palikimo atsiradimo momentu. Tik pdiniai, nustatyti palikimo atsiradimo momentu, kurie paveldt, jeigu testamentas ar jo atskiros dalys bt pripaintos negaliojaniomis, turi teis pareikti iekin dl testamento ar jo atskir dali pripainimo negaliojaniomis. 5.18 str.Testamento sudarymo slygos 1. Testament testatorius sudaro laisva valia be prievartos, suklydimo. prastinis suinteresuot pdini kalbinjimas ar praymas sudaryti jiems palank testament nelaikomi prievarta ir neturi takos testamento galiojimui. 2. Jeigu i testamento turinio testatoriaus valia aiki, tai neturi reikms testamento teksto klaidos, netikslus asmen vardijimas, tai, kad kokio nors asmens arba daikto savyb ar padtis pasikeit ar inyko. 5.19 str.Palikjo teis palikti testamentu turt savo nuoira 1. Kiekvienas fizinis asmuo gali testamentu palikti vis savo turt arba jo dal (neiskiriant ir prastinio nam apstatymo bei apyvokos reikmen) vienam ar keliems asmenims, kurie yra arba nra pdiniai pagal statym, taip pat valstybei, savivaldybms, juridiniams asmenims. 2. Testatorius gali palikti vis savo turt arba jo dal juridiniams asmenims, kurie turs bti steigti vykdant testament, taip pat dar nepradtiems, negimusiems fiziniams asmenims. 3. Testatorius gali testamentu atimti paveldjimo teis i vieno, keli ar vis pdini. 4. Jeigu testatorius nenurod, koki turto dal palieka kiekvienam i pdini pagal testament, turtas tarp j dalijamas lygiomis dalimis. 5. Jeigu paveldimas turtas testamente paskirstytas taip, kad visos dalys, kartu paimtos, virija viso turto dyd, kiekvieno pdinio dalis atitinkamai sumainama. 6. Jeigu dali suma yra maesn u viso turto dyd, atsivelgiant testamento turin, pdini pagal testament paveldimos turto dalys proporcingai didinamos arba liks turtas paveldimas pagal statym. 5.20 str. Teis privalomj palikimo dal 1. Palikjo vaikai (vaikiai), sutuoktinis, tvai (tviai), kuriems palikjo mirties dien reikalingas ilaikymas, paveldi, nepaisant testamento turinio, pus tos dalies, kuri kiekvienam i j tekt paveldint pagal statym (privalomoji dalis), jeigu testamentu neskirta daugiau. 2. Nustatant privalomosios dalies dyd, atsivelgiama paveldimo turto vert, skaitant prastinio nam apstatymo ir apyvokos reikmen vert. 5.21 str.Kito pdinio paskyrimas Testatorius turi teis nurodyti testamente kit pdin tam atvejui, jeigu jo paskirtas pdinis pagal testament numirt prie atsirandant palikimui arba nepriimt palikimo. Taip pat testatorius gali antriniam pdiniui paskirti kit pdin, jeigu antrinis pdinis numirt iki atsirandant palikimui arba nepriimt palikimo. Kit pdini paskyrim eil neribojama. 5.22 str.Testamentu nepaskirtos turto dalies paveldjimas 1. Testatoriaus turto dalis, kuri lieka testamentu nepaskirta, padalijama tarp pdini pagal statym, paveldini pagal io kodekso 5.11-5.14 straipsniuose nustatytas taisykles. 2. Prie i pdini priklauso ir tie pdiniai pagal statym, kuriems paveldimo turto dalis paskirta testamentu, jeigu testamente nenumatyta kitaip. Testamentin iskirtin (legatas)- prievol vieno ar keli asmen naudai, kuri testatorius pareigoja vykdyti testamentin pdin. Legato gavjai gyja teis reikalauti t prievol vykdyti. 1. Testatorius turi teis pareigoti pdin pagal testament vykdyti koki nors prievol (testamentin
232

iskirtin) vieno ar keli asmen naudai; ie asmenys gyja teis reikalauti t prievol vykdyti. Iskirtins gavjais gali bti tiek pdiniai pagal statym, tiek kiti asmenys. 2. Testatoriaus pareigotas pdinis turi vykdyti testamentin iskirtin nevirydamas savo paveldimo turto verts, patenkinus palikjo kreditori reikalavimus. 3. Jeigu pdinis pagal testament, pareigotas vykdyti testamentin iskirtin, turi teis privalomj palikimo dal, tai jis testamentin iskirtin vykdo nevirydamas savo paveldimo turto verts, kuri yra didesn u jo privalomj dal. 4. Jeigu pdinis, kuris buvo pareigotas vykdyti testamentin iskirtin, mirta prie atsirandant palikimui arba nepriima palikimo, prievol vykdyti testamentin iskirtin pereina kitiems pdiniams, gavusiems io pdinio dal. 5. Jeigu testamente nenurodytas testamentins iskirtins vykdytojas, testamentin iskirtin iskiriama i paveldimo turto, kol bus nustatytos pdini paveldimo turto dalys. 6. Testamentin iskirtin netenka galios, jeigu jos gavjas mirta prie atsirandant palikimui. 5.24 str.Testamentins iskirtins primimas 1. Testamentins iskirtins gavjas turi teis testamentin iskirtin priimti per tris mnesius nuo tos dienos, kai suinojo arba turjo suinoti, kad jis turi teis testamentin iskirtin. 2. Apie testamentins iskirtins primim gavjas pranea testamento vykdytojui (palikimo valdytojui), pdiniui, primusiam palikim ir pareigotam vykdyti testamentin iskirtin, arba palikimo atsiradimo vietos notarui. Jeigu testamentin iskirtin yra susijusi su teise nekilnojamj daikt, praymas visais atvejais paduodamas notarui. Notaras iduoda paveldjimo teiss liudijim, ir testamentin iskirtin registruojama vieame registre. 5.25 str.Testamentins iskirtins rys 1. Jeigu testamentins iskirtins dalykas yra pagal individualius poymius apibdintas daiktas, testamentins iskirtins gavjas, prims iskirtin, tok daikt nuosavybs teis gyja nuo palikimo primimo momento. Daiktas nuo io momento pereina testamentins iskirtins gavjui su visomis teismis ir pareigomis, susijusiomis su iuo daiktu, kurios priklaus palikjui. Testamentins iskirtins gavjui taip pat priklauso ir pagrindinio daikto priklausiniai. 2. Jeigu testamentins iskirtins dalyk sudaro reikalavimai pagal prievoles, iskirtins gavjui taip pat priklauso visi papildomi reikalavimai, kurie turjo bti vykdyti iki palikjo mirties momento. 3. Jeigu testamentins iskirtins dalykas yra kilnojamieji pagal ries poymius apibdinti daiktai, tokia testamentin iskirtin turi bti vykdyta nepaisant to, ar palikime yra toki daikt. Kai toki daikt yra keletas, pasirinkimo teis priklauso testamentins iskirtins gavjui, jeigu kitaip nenustato testamentas. 4. pdin, kuriam pereina nekilnojamasis daiktas (em, namas, butas ir kt.) arba individuali (personalin) mon, testatorius turi teis pareigoti duoti kitam asmeniui tam tikram terminui arba iki gyvos galvos naudotis nekilnojamuoju daiktu ar jo dalimi arba perduoti i io turto gaunamas pajamas ar j dal. 5. Jeigu testatorius testamentine iskirtine kam nors skyr ilaikym, nenurodydamas jo turinio, toks asmuo turi teis maist, bst, drabuius ir medicinin aptarnavim, o tie, kurie mokosi, - mokymosi ilaid padengim per vis mokymosi laik, bet ne ilgiau, nei jiems sueis dvideimt ketveri metai. 5.26 str.Turto palikimas visuomenei naudingiems ir labdaros tikslams 1. Testatorius vis savo turt, jo dal ar konkret daikt gali palikti visuomenei naudingam tikslui arba labdarai. Tokio turto pdiniu gali bti paskirtas juridinis asmuo, kuris bus steigtas vykdant testatoriaus vali. Tok juridin asmen steigti testatorius gali pareigoti pdin arba testamento vykdytoj. 2. Jeigu pdinis arba testamento vykdytojas nesiima priemoni steigti juridin asmen, suinteresuoti asmenys gali kreiptis teism, praydami palikimui paskirti administratori ir pareigoti pastarj steigti testamente numatyt juridin asmen. 3. Jeigu visuomens poreikis, kuriam buvo skirtas turtas, pasibaig arba turto negalima panaudoti testamente nurodytam tikslui ir nra testatoriaus nurodym, k tokiu atveju daryti su turtu, tokio turto tolesnio panaudojimo klausim sprendia palikimo atsiradimo vietos teismas. Toks turtas turi bti panaudotas panaiems tikslams tuos, kuriuos nurod testatorius. 5.27 str.Testament rys Testamentai gali bti oficialieji ir asmeniniai. 5.28 str.Oficialieji testamentai 1. Oficialieji testamentai - tai testamentai, kurie sudaryti ratu dviem egzemplioriais ir patvirtinti notaro arba Lietuvos Respublikos konsulinio pareigno atitinkamoje valstybje. 2. Kurnebyli vieieji testamentai sudaromi dalyvaujant asmeniui, kuris supranta gest kalb ir kuriuo pasitiki testatorius, iskyrus atvejus, kai kurnebylys yra ratingas ir jis sudaryt testament perskaito bei ratu patvirtina, kad yra supaindintas su jo turiniu. 3. Testamente nurodoma testamento sudarymo vieta ir laikas. Suraytas testamentas perskaitomas vienam testatoriui arba dalyvaujant liudytojams. Testament pasirao pats testatorius. Jo akivaizdoje testamentas tvirtinamas ir registruojamas notariniame registre. Vienas testamento egzempliorius duodamas testatoriui, o kitas lieka j patvirtinusioje staigoje. Informacija apie testamento sudarym ir jo turin yra konfidenciali. 4. Jeigu testatoriaus ar kito asmens turimas testamentas neatitinka pas notar saugomo testamento, kilus ginui pirmenyb teikiama
233

pas notar saugomam testamentui, jeigu jame nra nustatyta tvarka neaptart itaisym, ibraukym ar itrynim. 5. Negalima ginyti oficialiojo testamento sudarymo fakto. 6. Oficialiesiems testamentams prilyginami: 1) asmen, kurie gydosi ligoninse, kitose stacionarinse gydymo-profilaktikos staigose, sanatorijose arba gyvena seneli ir invalid namuose, testamentai, patvirtinti t ligonini, gydymo staig, sanatorij vyriausij gydytoj, j pavaduotoj medicinos reikalams arba budinij gydytoj, taip pat i seneli ir invalid nam direktori ir vyriausij gydytoj; 2) asmen, esani plaukiojaniuose jr laivuose arba vidaus plaukiojimo laivuose, plaukiojaniuose su Lietuvos valstybs vliava, testamentai, patvirtinti t laiv kapiton; 3) asmen, esani valgomosiose, mokslinse, sportinse ir kitose ekspedicijose, testamentai, patvirtinti t ekspedicij virinink; 4) kari testamentai, patvirtinti dalini, jungini, staig ir karo mokykl vad (virinink); 5) asmen, esani laisvs atmimo vietose, testamentai, patvirtinti laisvs atmimo viet virinink; 6) testatoriaus gyvenamosios vietos senin patvirtinti testamentai. 7. io straipsnio 6 dalyje nurodyti asmenys privalo kiek manoma greiiau perduoti patvirtintus testamentus notarui teisingumo ministro nustatyta tvarka. 5.29 str.Kito asmens pasiraymas testamente Jeigu testatorius dl fizini trkum, ligos ar kitoki prieasi negali pats pasirayti testamento, jo praymu testament gali u j pasirayti notaro ar kito turinio teis patvirtinti testament pareigno ir ne maiau kaip dviej liudytoj akivaizdoje kitas veiksnus fizinis asmuo, kuris nra pdinis pagal testament, kartu nurodydamas prieast, dl kurios testatorius negaljo pats pasirayti testamento. Liudytojai taip pat turi pasirayti testamente. 5.30 str.Asmeninis testamentas 1. Asmeninis testamentas - tai testatoriaus ranka suraytas testamentas, kuriame nurodyta testatoriaus vardas, pavard, testamento sudarymo data (metai, mnuo, diena), vieta ir kuris ireikia testatoriaus vali ir yra jo pasiraytas. Asmeninis testamentas gali bti suraytas bet kokia kalba. Testamento sudarymo datos ir vietos nenurodymas daro testament negaliojant tik tuo atveju, jeigu testamento sudarymo datos ir vietos negalima nustatyti kitais bdais arba jos nra aikios i kit aplinkybi. 2. Testatoriaus ranka padaryti pataisymai, jo aptarti ibraukimai nedaro testamento negaliojanio. Galioja slygos, kurias per klaid testatorius ibrauk, o vliau savo ranka padar priera, kad ios slygos buvo ibrauktos per klaid. Jeigu testamente per klaid praleistas koks nors odis arba odis paraytas neteisingai, testamentas galioja; galioja ir atitinkamos slygos, jeigu dl j prasms nekyla neaikum. 3. Akivaizdiai nebaigtas ar nepasiraytas asmeninis testamentas negalioja. 4. Jeigu testamente yra prieraas, kad testatorius j ateityje papildys, bet jis to nepadar, toks testamentas galioja, jeigu jis gali bti vykdytas be numatyto papildymo. 5.31 str.Asmeninio testamento perdavimas saugoti 1. Asmenin testament testatorius gali perduoti saugoti notarui ar Lietuvos Respublikos konsuliniam pareignui usienio valstybje. Priimant testament saugoti, turi bti nustatyta testatoriaus asmenyb. 2. Perduotas saugoti asmeninis testamentas prilyginamas oficialiajam, jeigu perduodant buvo laikomasi i reikalavim: 1) testament perdav pats testatorius, pareikdamas, kad testamente ireikta jo paskutin valia; 2) testamentas perduotas uklijuotame voke, vokas antspauduotas priimanios staigos antspaudu ir ant voko pasira testatorius bei testament priimantis asmuo; 3) apie testamento primim saugoti suraytas aktas, kuriame nurodyta, kad nepaeisti io straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punkt reikalavimai, taip pat aprayta voko ivaizda, antspaudai, nurodyti testatoriaus vardas, pavard, asmens kodas, gyvenamoji vieta, testamento sudarymo data, vieta bei ris, primjo pareigos, vardas ir pavard. Akt pasira testatorius ir testament saugoti prims pareignas. Akto kopija iduodama testatoriui. 3. Priimtas testamentas saugomas primusios staigos seife. Testatorius bet kada gali testament atsiimti. Testament galima iduoti testatoriaus atstovui pagal special testatoriaus galiojim. 4. Jeigu asmeninis testamentas nebuvo perduotas saugoti io straipsnio nustatyta tvarka, jis po testatoriaus mirties ne vliau kaip per vienerius metus turi bti pateiktas teismui patvirtinti. iuo atveju galioja tik teismo patvirtintas testamentas. 5.32 str.Testament registras 1. Lietuvos Respublikos teritorijoje sudaryt testament registr tvarko Centrin hipotekos staiga. 2. Notarai, konsuliniai pareignai per tris darbo dienas privalo praneti Centrinei hipotekos staigai apie patvirtintus, priimtus saugoti ar panaikintus testamentus. Praneime nurodomas testatoriaus vardas, pavard, asmens kodas, gyvenamoji vieta, testamento sudarymo data bei vieta, ris ir saugojimo vieta. Testamento turinys nenurodomas. 3. Testament registro duomenis galima perduoti teismui, notarui ir kitiems suinteresuotiems asmenims po testatoriaus mirties. 5.33 str.Testamento paskelbimas 1. Kai tik palikimo atsiradimo vietos notaras suino apie testatoriaus mirt, paskiria testamento paskelbimo dien ir apie j praneama inomiems pdiniams bei kitiems suinteresuotiems asmenims. Jeigu vokas su testamentu buvo antspauduotas, reikia surayti protokol ir jame paymti, ar nepaeisti vokas ir antspaudai. Jeigu yra keli testamentai, skelbiami visi testamentai. 2. Notaras, paskelbs testament, privalo imtis priemoni nustatyti pdini ir kit
234

suinteresuot asmen, nedalyvavusi paskelbiant testament, gyvenamj viet ir kiek manoma greiiau praneti jiems apie testamento turin. 5.34 str.Testamento saugojimo terminas Jeigu testamentas saugomas daugiau kaip trisdeimt met, sauganti staiga privalo prieinamomis priemonmis patikrinti, ar testatorius gyvas. Jeigu paaikja, kad testatorius mirs, testamento vokas atpliamas ir testamentas paskelbiamas. 5.35str.Testamento panaikinimas, papildymas ir pakeitimas 1. Testatorius turi teis savo sudaryt testament bet kada pakeisti, papildyti ar panaikinti, sudarydamas nauj testament, arba jo nesudaryti. 2. Vliau sudarytas testamentas panaikina vis pirmesn testament ar t jo dal, kuri prietarauja vliau sudarytam testamentui. i nuostata netaikoma bendrajam sutuoktini testamentui. 3. Testatorius taip pat gali panaikinti oficialj testament, paduodamas pareikim sudaryto testamento saugotojui arba testament patvirtinusiai staigai. Pareikime testatoriaus paraas turi bti paliudytas statym nustatyta tvarka. 5.36 str.Testamento slygos 1. Testatorius pdin ar testamentins iskirtins gavj gali paskirti nurodydamas slyg ar slygas, kurias jie privalo vykdyti, kad galt paveldti. 2. Negalioja neteistos slygos ir slygos, prietaraujanios visuomens paproiams ar paeidianios geros morals reikalavimus. 5.37 str.Testamento vykdymas 1. Testament vykdo testatoriaus paskirtas testamento vykdytojas, pdinis arba teismo paskirtas palikimo administratorius. 2. Nieko negalima paskirti testamento vykdytoju prie jo vali, taiau asmuo, prisims testamento vykdytojo pareigas, negali j atsisakyti be svarbi prieasi. 3. Testatorius gali paskirti vien ar kelis testamento vykdytojus. Taip pat testatorius gali paskirti antrin testamento vykdytoj, jeigu pirmasis vykdytojas negalt vykdyti savo pareig. iuo atveju reikalaujama, kad bt antrinio vykdytojo sutikimas, jo ireiktas rae paiame testamente arba pridtame prie testamento pareikime. 4. Testamento vykdytoju negali bti asmuo, kuris pasira testament u testatori. 5. Jeigu testatorius nepaskyr testamento vykdytojo arba paskirtas testamento vykdytojas ar pdinis negali atlikti savo pareig, palikimo atsiradimo vietos apylinks teismas skiria palikimo administratori, kuris atlieka visus veiksmus, reikalingus testamentui vykdyti. 6. Asmuo, pradjs vykdyti testament, neturi teiss be svarbi prieasi atsisakyti i pareig. 5.38 str.Testatoriaus paskirto testamento vykdytojo teiss ir pareigos 1. Testamento vykdytojas atlieka visus veiksmus, reikalingus testamentui vykdyti. Kol nepaskirtas palikimo administratorius arba kol nenustatyti pdiniai, testamento vykdytojas atlieka pdinio funkcijas: valdo palikim, sudaro palikimo apyra, imoka palikimo skolas, iieko palikjo skolinink skolas, teikia ilaikytiniams priklausant ilaikym, ieko pdini, aikinasi, ar pdiniai priima palikim, ir pan. Testamentas yra testamento vykdytojo veiklos instrukcija. Testamento vykdytojas, vykdydamas testament, tariasi su pdiniais. Gin dl testamento vykdymo sprendia palikimo atsiradimo vietos apylinks teismas. 2. Testamento vykdytojas savo pareigas privalo atlikti taip pat rpestingai, kaip jis rpinasi savo privaiais interesais. Jeigu testamento vykdytojas u savo darb gauna atlyginim, tokiu atveju jis pdiniams ir kitiems suinteresuotiems asmenims atsako ir u neatsargiais veiksmais padarytus nuostolius. 3. Jeigu testatorius paskyr kelet testamento vykdytoj ir kiekvieno j teisi bei pareig tiksliai neapibr, tai jie veikia bendrai. Nesutarimai tarp j dl testamento vykdymo sprendiami teismo tvarka. U veiksmus, atliktus bendru sutarimu, testamento vykdytojai atsako solidariai. 4. Jeigu vienam i testamento vykdytoj testatorius dav konkret pavedim arba paved tam tikros testamento dalies vykdym, toks vykdytojas atsako tik u savo veiksmus. 5. Testamento vykdymo ilaidos padengiamos i paveldimo turto. 6. Testamento vykdytojas atlieka savo pareigas neatlygintinai, jeigu testatorius nenustat testamente atlyginimo.
5.39 str.Palikimo apyraas 1. Pradjs tvarkyti palikim, testamento vykdytojas ar palikimo administratorius privalo nedelsdamas sudaryti palikimo apyra, kur vardijamas palikim sudarantis turtas, palikjo kreditorinis ir debitorinis siskolinimas. pdinis, pareiks nor, turi teis dalyvauti sudarant turto apyra. 2. Testamento vykdytojas ar palikimo administratorius savo nuoira turi teis, o pdinio reikalavimu privalo teismo prayti palikimo apyrao sudarym perduoti teismo antstoliui. 3. Palikimo apyrao sudarymo ilaidos padengiamos i palikimo l.

5.40 str.Palikimo valdymas ir jo trukm Testatorius gali pavesti testamento vykdytojui valdyti priimt nustatyta tvarka palikim, nepaskirdamas joki kit pareigojim, arba pavesti valdyti palikim, vykdius kitus testatoriaus pavedimus. Testamente gali bti nustatyta tokio valdymo trukm, nurodant konkret termin arba tam tikr vyk (sujimas pdiniui tam tikro amiaus, pdinio mirtis, santuoka ir pan.). Toks terminas negali bti ilgesnis kaip dvideimt met nuo palikimo atsiradimo dienos. 5.41 str.Testamento vykdytojo ataskaita Testament vykds testamento vykdytojas ar palikimo administratorius privalo pdini reikalavimu pateikti jiems ataskaitas. Jeigu testamentas vykdomas ilgiau
235

nei vienerius metus ir testamento vykdytojas ar administratorius valdo palikim (io kodekso 5.40 str.), tokios ataskaitos pdiniui turi bti teikiamos kasmet. 5.42 str.Testamento vykdytojo ar palikimo administratoriaus nualinimas Jeigu testamento vykdytojas ar palikimo administratorius savo pareigas atlieka netinkamai, paeidia pdini, testamentins iskirtins gavj, palikjo kreditori ir kit suinteresuot asmen interesus, i asmen reikalavimu palikimo atsiradimo vietos teismas turi teis nualinti testamento vykdytoj ir paskirti palikimo administratori, pakeisti teismo paskirt administratori. V SKYRIUS BENDRASIS SUTUOKTINI TESTAMENTAS 5.43 str.Bendrojo sutuoktini testamento samprata Bendruoju sutuoktini testamentu abu sutuoktiniai vienas kit paskiria savo pdiniu ir po vieno sutuoktinio mirties vis mirusiojo turt (i jo ir bendrosios sutuoktini nuosavybs dal) paveldi pergyvens sutuoktinis, iskyrus privalomj palikimo dal (io kodekso 5.20 str.). 5.44 str.Bendrojo sutuoktini testamento sudarymas 1. Bendrj sutuoktini testament gali sudaryti tik sutuoktiniai. Tok testament notaro ar kito asmens, tvirtinanio testament, akivaizdoje pasirao abu sutuoktiniai. 2. Bendrasis sutuoktini testamentas sudaromas tik kaip oficialusis testamentas (io kodekso 5.28 str.). 5.45 str.Bendrojo sutuoktini testamento turinys 1. Testamentu kiekvienas sutuoktinis kitam palieka vis savo turt. 2. Testamentu gali bti paskirtas pdinis, kuris pavelds turt mirus pergyvenusiam sutuoktiniui. 3. Testamentu gali bti paskirta testamentin iskirtin, suteikiama i vieno kurio sutuoktinio turto po jo mirties arba bendro sutuoktini turto po pergyvenusio sutuoktinio mirties. 4. Sutuoktiniai gali savo turt ar jo dal palikti visuomenei naudingam tikslui arba labdarai. Toks testamento pavedimas gali bti vykdomas i vieno kurio sutuoktinio turto po jo mirties arba i bendro sutuoktini turto po pergyvenusio sutuoktinio mirties. 5.46 str.Bendrojo sutuoktini testamento panaikinimas ir negaliojimas 1. Bet kuris sutuoktinis gali iki palikimo atsiradimo ataukti savo valios ireikim ta paia tvarka, kokia buvo sudarytas testamentas. Tokiu atveju netenka galios ir kito sutuoktinio valios ireikimas. 2. Sutuoktinio sudaryti testamentai, neataukus bendrojo sutuoktini testamento, negalioja. 3. Bendrasis sutuoktini testamentas netenka galios, jeigu iki palikimo atsiradimo momento nutraukiama santuoka arba pareikiamas iekinys (paduodamas praymas) nutraukti santuok, arba sutuoktinis dav sutikim isituokti. 5.47 str.Perduoto saugoti testamento ireikalavimas Testament patvirtinusi ar j sauganti staiga testament gali iduoti tik abiej sutuoktini reikalavimu. 5.48 str.Bendrojo sutuoktini testamento paskelbimas Mirus vienam sutuoktiniui, suinteresuotiems pdiniams io kodekso 5.33 straipsnio nustatyta tvarka skelbiama tik io sutuoktinio valia, kito sutuoktinio valia neskelbiama. 5.49 str.Palikimo pagal bendrj sutuoktini testament atsisakymas 1. Mirus vienam sutuoktiniui, kitas sutuoktinis neturi teiss pakeisti bendrojo testamento. Jis turi teis atsisakyti priimti palikim. Tokiu atveju mirusiojo sutuoktinio turt paveldi jo pdiniai pagal statym, o pergyvens sutuoktinis gyja teis savo nuoira sudaryti nauj testament. 2. Toks pergyvenusio sutuoktinio atsisakymas priimti palikim neturi takos testamentins iskirtins, paskirtos i mirusiojo sutuoktinio turto, gavjo teisei testamentin iskirtin, kuri iduoda pdiniai pagal statym. 3. Pergyvenusiam sutuoktiniui atsisakius priimti palikim, bendruoju testamentu paskirtas pdinis, kuris turjo paveldti po pergyvenusio sutuoktinio mirties, netenka teiss paveldti pagal bendrj sutuoktini testament. 58.4.PALIKIMO PRIMIMAS IR ATSAKOMYB U PALIKJO SKOLAS. Palikimo atsisakymas. Paveldjimo transmisija. Paveldjimo teiss liudijimas. 5.50 str.Palikimo primimas 1. Kad gyt palikim, pdinis turi j priimti. Neleidiama palikim priimti i dalies arba su slyga ar ilygomis. 2. pdinis laikomas primusiu palikim, kai jis faktikai pradjo paveldim turt valdyti, kreipsi palikimo atsiradimo vietos apylinks teism dl turto apyrao sudarymo arba kai pdinis padav palikimo atsiradimo vietos notarui pareikim apie palikimo primim. 3. iame straipsnyje nurodyti veiksmai turi bti atliekami per tris mnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. 4. Asmenys, kuriems paveldjimo teis atsiranda tik tuo atveju, kai kiti pdiniai palikimo nepriima, gali pareikti sutikim priimti palikim per tris mnesius nuo teiss priimti palikim atsiradimo dienos. 5. Palikimas, kur paveldi pdiniai, gim po palikimo atsiradimo, priimamas per tris mnesius nuo j gimimo dienos. 6. Notaras ar teismas per tris darbo dienas nuo palikimo primimo dienos privalo praneti Centrinei hipotekos staigai apie palikimo primim. 5.51 str.Palikimo primimas, faktikai pradjus turt valdyti 1. pdinis laikomas primusiu palikim, jeigu jis pradjo valdyti turt, juo rpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja,
236

priiri, moka mokesius, kreipsi teism ireikdamas vali priimti palikim ir paskirti palikimo administratori ir pan.). pdinis, pradjs valdyti koki nors palikimo dal ar net kok nors daikt, laikomas primusiu vis palikim. 2. pdinis, pradjs turt valdyti, turi teis per palikimui priimti nustatyt laik atsisakyti palikimo, padavs dl to pareikim palikimo atsiradimo vietos notarui. Tokiu atveju laikoma, kad palikim pdinis vald dl kit pdini interes. 5.52 str.pdinio, kuris prim palikim pradjs turt valdyti arba padavs pareikim notarui, atsakomyb u palikjo skolas pdinis, kuris prim palikim turto valdymo permimu arba padavs pareikim notarui, u palikjo skolas atsako visu savo turtu, iskyrus iame kodekse numatytus atvejus. Jeigu nurodytu palikimo primimo bdu palikim prim keletas pdini, visi jie u palikjo skolas atsako solidariai visu savo turtu. 5.53 str.Palikimo primimas pagal apyra 1. pdinis, prims palikim pagal teismo antstolio sudaryt apyra, u palikjo skolas atsako tik paveldtu turtu. Jeigu bent vienas pdinis prim palikim pagal apyra, tai ir visi kiti pdiniai laikomi primusiais palikim pagal apyra. 2. Dl tokio apyrao sudarymo priimantis palikim pdinis arba pdiniai kreipiasi palikimo atsiradimo vietos apylinks teism, o teismas apyra sudaryti paveda teismo antstoliui. 3. Turto apyrao sudarymo termin nustato teismas. is terminas negali bti ilgesnis nei vienas mnuo. Tik tais atvejais, kai paveldimas turtas yra keliose vietose arba yra daug palikjo kreditori, apyrao sudarymo terminas negali bti ilgesnis nei trys mnesiai. 4. pdinis privalo pateikti visus duomenis, reikalingus palikjo turto apyraui sudaryti. 5. Apyrae turi bti: 1) visas daikt, sudarani palikim, sraas, nurodant j vert ir aplinkybes, reikalingas j vertei nustatyti; 2) vardijamos visos inomos skolins palikjo teiss ir pareigos, nurodant palikjo kreditorius ir skolininkus. 6. Palikimo apyra pasirao teismo antstolis ir pdinis, dalyvavs sudarant apyra. Apyrao gale turi bti pdinio pasiraytas paliudijimas, tolygus priesaikai, kad apyrae nurodytas visas pdiniui inomas palikjo turtas, visi palikjo skoliniai reikalavimai ir skolins pareigos. 7. pdinis (pdiniai), po palikimo apyrao sudarymo suinojs apie netraukt apyra turt arba skolines teises ir pareigas, privalo apie tai praneti teismui per tris darbo dienas nuo i aplinkybi suinojimo dienos, kad teismo antstolis papildyt apyra. 8. Palikimo apyra sudaryti gali pareikalauti ir palikjo kreditoriai. Palikjo kreditoriai turi teis patys dalyvauti sudarant palikimo apyra arba galioti kit asmen dalyvauti sudarant palikimo apyra. 9. Teismas privalo leisti susipainti su palikimo apyrau kiekvienam, kuris rodo teist interes susipainti su apyrau. 5.54 str.Neteisingas apyraas 1. Jeigu sudarant palikimo apyra pdinis (pdiniai) dl savo kalts nurod ne vis turt sudarant palikim, nuslp palikjo skolininkus, jo iniciatyva palikimo sudt buvo rayta nesanti skola, jis nepapild apyrao, tai is pdinis (pdiniai) u palikjo skolas atsako visu savo turtu. ios pasekms pdiniui atsiranda ir tuo atveju, kai jis nevykdo pareigos, nustatytos io kodekso 5.53 straipsnio 4 dalyje. 2. Jeigu palikimo apyra ne visas turtas raytas ne dl pdinio kalts, teismas skiria termin apyraui papildyti. 5.55 str.Kreipimasis teism dl palikimo administravimo 1. Tais atvejais, kai paveldima individuali (personalin) mon, kininko kis arba palikjo skolos gali viryti palikimo vert, pdinis, prims palikim, gali kreiptis palikimo atsiradimo vietos teism praydamas paskirti palikimo administratori arba paskirti palikimo administratori ir sprsti klausim dl varytyni ar bankroto bylos iklimo. Tokiu atveju palikjo skolos padengiamos tik i palikimo. 2. Palikimo administravimas nustatomas palikimo atsiradimo vietos apylinks teismo nutartimi. ia nutartimi teismas paskiria palikimo administratori ir nustato jo atlyginim. 3. Palikimo administravimas nenustatomas, jeigu palikimas nra didelis ir administravimo ilaidos viryt palikimo vert arba didioji palikimo dalis bt sunaudota administravimo ilaidoms padengti. Palikimo administravimas panaikinamas, jeigu paaikja, kad administravimo ilaidos viryt palikimo vert. 4. Palikimo administratorius turi tas paias teises ir pareigas kaip ir testamento vykdytojas (io kodekso 5.38 str.), taip pat jam taikomos mutatis mutandis io kodekso ketvirtosios knygos XIV skyriaus normos. 5. Jeigu yra keletas pdini, jie paduoda bendr praym nustatyti palikimo administravim. pdiniams permus valdyti paveldim turt, palikimo administravimas nenustatomas. 6. Jeigu iame straipsnyje numatytais atvejais palikimo administravimas nenustatomas arba panaikinamas, tai sudaromas turto apyraas ir palikjo skolos padengiamos tik i palikimo. 7. pdini ginus dl palikimo administravimo sprendia teismas, priimdamas atitinkam nutart. Neveiksni asmen vardu palikim priima j tvai arba globjai. Ribotai veiksns asmenys palikim priima tik tv arba rpintoj sutikimu. 5.57 str.Termino palikimui priimti pratsimas 1. io kodekso 5.50 straipsnyje nustatyt palikimui priimti termin teismas gali pratsti, jeigu pripasta, kad terminas praleistas dl svarbi
237

prieasi. Palikimas gali bti priimamas pasibaigus terminui ir be kreipimosi teism, jeigu su tuo sutinka visi kiti prim palikim pdiniai. 2. io straipsnio 1 dalyje numatytais atvejais pdiniui, praleidusiam termin palikimui priimti, perduodama i jam priklausanio, kit pdini priimto ar perjusio valstybei turto tik tai, kas iliko natra, taip pat los, gautos realizavus kit jam priklausani turto dal. 5.58 str.Teiss priimti palikim perjimas 1. Jeigu pdinis, paveldintis pagal statym ar testament, mirta po palikimo atsiradimo, nespjs jo priimti per nustatyt termin (io kodekso 5.50 str.), teis priimti jam priklausani dal pereina jo pdiniams. 2. i mirusio pdinio teis jo pdiniai gali gyvendinti bendrais pagrindais per tris mnesius nuo palikimo jiems atsiradimo dienos. 5.59 str.pdinio, pradjusio valdyti paveldim turt prie atsirandant kitiems pdiniams, teiss 1. pdinis, kuris pradjo valdyti paveldim turt, jeigu yra kit pdini, neturi teiss disponuoti paveldimu turtu (j parduoti, keisti ir pan.), kol sueis trys mnesiai nuo palikimo atsiradimo dienos arba kol jis gaus paveldjimo teiss liudijim. 2. Prie sueinant nurodytam terminui arba prie gaudamas paveldjimo teiss liudijim, pdinis turi teis i paveldimo turto tik: 1) apmokti palikjo gydymo ir slaugymo ligos metu ilaidas, taip pat jo laidojimo ir kapo sutvarkymo ilaidas; 2) ilaikyti fizinius asmenis, kurie buvo palikjo ilaikomi; 3) utikrinti normal mons (kio) funkcionavim; 4) patenkinti reikalavimus, kylanius i darbo santyki; 5) apsaugoti ir tvarkyti paveldim turt. Palikimo atsisakymas vienaalis sandoris, kuriuo pdinis savo valia panaikina savo teis palikim. Negalima atsisakyti priimti palikim su slyga arba kokia nors ilyga ar i dalies. Priimti palikim gali atsisakyti tik veiksns asmenys. Negalima atsisakyti privalomosios palikimo dalies kito pdinio, net ir turinio teis privalomj dal, naudai, nes privalomoji dalis turi grietai tikslin paskirt, 1. pdinis pagal statym ar pdinis pagal testament turi teis per tris mnesius nuo palikimo atsiradimo dienos atsisakyti palikimo. Neleidiama atsisakyti su slygomis ir ilygomis arba dalies palikimo. 2. Palikimo atsisakymas turi tas paias pasekmes kaip ir palikimo neprimimas. 3. pdinis atsisako palikimo, paduodamas pareikim palikimo atsiradimo vietos notarui. 4. Neleidiama atsisakyti palikimo, jeigu pdinis padav palikimo atsiradimo vietos notarui pareikim, kad jis priima palikim arba prao iduoti jam paveldjimo teiss liudijim, arba kreipsi palikimo atsiradimo vietos apylinks teism dl turto apyrao sudarymo. 5.61 str.Paveldjimo dali padidjimas 1. Jeigu pdinis pagal statym ar pdinis pagal testament neprim palikimo arba jeigu testatorius atm i pdinio paveldjimo teis, tai palikimo dalis, priklausiusi tam pdiniui, atitenka pdiniams pagal statym ir padalijama jiems lygiomis dalimis. 2. Jeigu palikjas vis savo turt paliko testamentu savo paskirtiems pdiniams, tai palikimo dalis, priklausiusi atsisakiusiam ar neprimusiam palikimo pdiniui, atitenka kitiems pdiniams pagal testament ir padalijama jiems lygiomis dalimis. 3. iame straipsnyje nustatytos taisykls netaikomos tais atvejais, kai atsisakiusiam ar neprimusiam palikimo pdiniui yra paskirtas antrinis pdinis. 5.62 str.Palikimo perjimas valstybei 1. Paveldimas turtas paveldjimo teise pereina valstybei, jeigu: 1) turtas testamentu paliktas valstybei; 2) palikjas neturi pdini nei pagal statym, nei pagal testament; 3) n vienas pdinis neprim palikimo; 4) i vis pdini atimta paveldjimo teis. 2. Jeigu nra pdini pagal statym, o testamentu palikta tiktai dalis palikjo turto, tai likusioji dalis pereina valstybei. 3. Valstyb atsako u palikjo skolas nevirydama jai perjusio paveldto turto tikrosios verts. 5.63 str.Kreditori reikalavim pareikimo ir tenkinimo tvarka 1. Palikjo kreditoriai turi teis per tris mnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikti reikalavimus primusiems palikim pdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikti teisme iekin dl paveldimo turto. 2. Reikalavimai pareikiami neatsivelgiant j patenkinimo termin sujim. 3. io straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta palikjo kreditori reikalavim pateikimo tvarka netaikoma reikalavimams, pagrstiems hipoteka ir keitimu, taip pat reikalavimams, susijusiems su paveldimos individualios (personalins) mons ar kininko kio veikla. Reikalavimai, susij su paveldimos mons ar kio veikla, pereina pdiniams ir realizuojami pagal palikjo sudarytus sandorius, iskyrus tuos atvejus, kai paveldima mon, kuriai pradedamas bankroto procesas, ar kis yra nemokus. 4. Teismas gali pratsti io straipsnio 1 dalyje numatyt termin, jeigu terminas buvo praleistas dl svarbi prieasi ir nuo palikimo atsiradimo dienos neprajo daugiau kaip treji metai. 5.64 str.Palikimo apsauga 1. Palikimo atsiradimo vietos teismas, gavs ini apie palikimo atsiradim, imasi reikaling priemoni palikimui apsaugoti, jeigu: 1) neinomi pdiniai; 2) pdini nra palikimo atsiradimo vietoje; 3) pdiniai nenori ar negali priimti palikimo; 4) nors vienas pdini yra neveiksnus; 5) inoma, kad palikjas turi dideli skol; 6) yra kit aplinkybi, lemiani palikimo
238

apsaug. 2. Paveldimas turtas saugomas, kol j priims visi pdiniai, o jeigu jis nepriimtas, - kol pasibaigs terminas, nustatytas palikimui priimti. 5.65 str.Paveldimo turto palikimo administratoriaus skyrimas Jeigu palikim eina turtas, kur reikia tvarkyti (individuali (personalin) mon, kininko kis, vertybiniai popieriai ir kt.), ir to negali atlikti testamento vykdytojas arba pdinis, taip pat jeigu palikjo kreditoriai pareikia iekin prie priimant pdiniams palikim, tai apylinks teismas skiria paveldimo turto palikimo administratori, kuris turi io kodekso 5.38 straipsnio nustatytas teises. Palikimo administratoriui taikomos mutatis mutandis io kodekso ketvirtosios knygos XIV skyriaus normos. 5.66 str.Praymas iduoti paveldjimo teiss liudijim 1. pdiniai, paveldj pagal statym arba testament, gali prayti palikimo atsiradimo vietos notar iduoti paveldjimo teiss liudijim. 2. Tokia pat tvarka iduodamas paveldjimo teiss liudijimas tada, kai paveldimas turtas pereina valstybei ar savivaldybei. 5.67 str.Paveldjimo teiss liudijimo idavimo terminas 1. Paveldjimo teiss liudijimas pdiniams iduodamas sujus trims mnesiams nuo palikimo atsiradimo dienos. 2. Paveldint tiek pagal statym, tiek pagal testament, paveldjimo teiss liudijimas fiziniams asmenims gali bti iduodamas ir prie sueinant trims mnesiams nuo palikimo atsiradimo dienos, jeigu notaras turi duomen, kad, be asmen, praani iduoti paveldjimo teiss liudijim, daugiau pdini nra. Paveldjimo transmisija. Jeigu aukiamas paveldti pdinis pagal statym ar testament mirta nespjs per nustatyt termin priimti atsiradusio palikimo, teis priimti jam priklausani palikimo dal pereina jo pdiniams. Toks palikimo teisi perjimas vadinamas paveldjimo transmisija. Jai btinos dvi slygos: palikimo atsiradimas ir pdinio, nespjusio priimti palikim ar jo atsisakyti, mirtis dar nepasibaigus statymo nustatytam palikimo primimo terminui Paveldjimo teiss liudijimas-oficialus palikimo primimo faktas ir teiss palikim patvirtinimo dokumentas. Iduodamas prajus nustatytam terminui nuo palikimo atsiradimo dienos. PDINI SAVITARPIO SANTYKIAI 5.68 str.Paveldimo turto teisin padtis Kai yra keletas pdini, j paveldtas turtas yra vis i pdini bendroji dalin nuosavyb, jeigu testamentu nenustatyta kitaip. 5.69 str.Palikimo pasidalijimas 1. Nieko negalima priversti atsisakyti teiss jam priklausanios dalies iskyrim. Palikimas pasidalijamas bendru pdini sutarimu. 2. Palikimo negalima dalyti: 1) iki pdinio pagal statym ar pagal testament gimimo; 2) jeigu testatorius testamentu nustat termin, per kur pdiniai paveldt turt valdo bendrai. is terminas negali bti ilgesnis nei penkeri metai nuo palikimo atsiradimo dienos, iskyrus tuos atvejus, kai tarp pdini yra nepilnamei. Tokiu atveju palikjas gali udrausti dalyti palikim, kol pdiniui sueis atuoniolika met. 5.70 str.Turto pasidalijimo bdai 1. pdiniai paveldt turt gali pasidalyti bendru sutarimu iki pdini teisi daiktus registravimo vieame registre. Nekilnojamj daikt padalijimas forminamas notarine sutartimi, ji turi bti registruota vieame registre. pdiniams nesutarus dl turto pasidalijimo, pagal kiekvieno j iekin turt padalija teismas. 2. Dals daiktai dalijami natra, nedals paskiriami vienam i pdini, atsivelgiant daikto pobd ir pdinio poreikius, kitiems pdiniams tokio daikto vert kompensuojant kitais daiktais arba pinigais. 3. Galima vis palikim arba atskirus daiktus bendru pdini sutarimu parduoti aukcione ir gaut sum pasidalyti arba tarp pdini surengti varytynes dl atskir daikt ir daikt perduoti tam, kuris i pdini pasilys u j didiausi kain. 4. Pavieni daikt perdavimo konkreiam pdiniui klausimas bendru sutarimu gali bti isprstas burtais. 5.71 str.kininko kio paveldjimas Tais atvejais, kai kininko kio padalijimas gali suardyti k, pirmenybs teis gauti k ir jam priklausant inventori turi tas pdinis, kuris daugiausia dirbo paveldimame kyje ir yra pasirys bei pasiruos pats kininkauti. Tokiu atveju kilus ginui, teismas kitiems pdiniams priklausanios kompensacijos u jiems priklausanias turto dalis imokjim gali idstyti iki deimties met, priimdamas sprendim nustatyti priverstin hipotek visiems tokio pdinio nekilnojamiesiems daiktams. 5.72 str.pdinio pirmenybs teis mon Keli asmen paveldt individuali (personalin) mon pirmenybs teise gauti natra turi tas pdinis, kuris pats nori ir gali tvarkyti paveldt mon. iuo atveju taip pat atsivelgiama gaunanio mon natra galimyb atsiskaityti su kitais pdiniais. 5.73 str.Kit pdini pirmenybs teis pirkti paveldt kininko k Jeigu pdinis io kodekso 5.71 straipsnio nustatyta tvarka paveldt kininko k parduoda neprajus deimiai met nuo kio paveldjimo, kiti pdiniai turi pirmenybs teis pirkti k, jeigu jiems nebuvo imokta visa kompensacija, numatyta io kodekso 5.71 straipsnyje. Pardavus k, kiti pdiniai gyja teis reikalauti, kad jiems nedelsiant bt imokta likusi kompensacijos dalis.
239

5.74 str.Dokumentai 1. Jeigu pdiniai nesusitar kitaip, eimos ir paveldimo turto dokumentai nepasidalijami ir perduodami saugoti bendru sutarimu vienam i pdini arba tam pdiniui, kuris gavo didiausi palikimo dal, o jeigu dalys vienodos, - vyriausiam pdiniui. pdinis, kuriam perduodami saugoti dokumentai, privalo leisti kitiems pdiniams susipainti su dokumentais, daryti j nuoraus, iraus. 2. Nekilnojamojo daikto dokumentus gauna tas pdinis, kuriam pereina nekilnojamasis daiktas. Jeigu keletas pdini paveldi nekilnojamj daikt, tai bendru sutarimu dokumentai saugomi pas vien j. 3. Ginus dl dokument sprendia teismas, atsivelgdamas dali dydius, nekilnojamojo daikto naudojim, pdini gyvenamj viet ir kitas aplinkybes. ATSKIR TURTO RI PAVELDJIMO YPATYBS 5.75 str.ems paveldjimas Jeigu em paveldi pdinis, kuris pagal Lietuvos Respublikos statymus negali turti nuosavybs teiss em, jis gyja teis tik pinig sum, gaut pardavus paveldt em. em pagal pdinio pateikt paveldjimo teiss liudijim parduodama Vyriausybs nustatyta tvarka pdinio nurodytam pirkjui arba aukcione. Gauta suma imokama pdiniui, atskaiius pardavimo arba aukciono organizavimo ilaidas. 5.76 str.Pramonins nuosavybs paveldjimas 1. Palikjo teis gauti iradimo patent, pramoninio dizaino liudijim paveldi pdiniai. Taip pat paveldimos pramonins nuosavybs apsaugos dokument suteikiamos teiss. 2. Kartu su mone pdiniams pereina teis juridinio asmens pavadinim, preki enklus. 3. pdiniams pereina teiss ir pareigos pagal palikjo sudarytas licencines sutartis, jiems pereina teiss gamybines ir komercines paslaptis (know-how), teiss ir pareigos pagal gamybini ir komercini paslapi perdavimo sutartis, jeigu ios paslaptys nra neatskiriamos nuo palikjo asmenybs.

240

Civilini teisini santyki atsiradimo, pasikeitimo ir pasibaigimo pagrindai.

CT santykiui atsirasti reikalingas teisinis faktinis pagrindas, vadinamas juridiniu faktu. Juridinis faktas (JF) tai toks realios tikrovs reikinys, su kuriuo CT normos sieja CT-io santykio atsiradim, pasikeitim ar pasibaigim. JF bdingi poymiai: 1) tai tam tikros realios tikrovs reikinys, 2) tai toks reikinys, kur numato CT normos, 3) tai turi bti toks reikinys, su kuriuo CT normos sieja tam tikrus teisinius padarinius (pasekmes).
Teis sukuriantys Teis pakeiiantys Teis panaikinantys

VEIKSMAI

VYKIAI

Teisti

Neteisti

Absoliuts

Santykiniai

Teisiniai aktai

Teisiniai poelgiai

Administraciniai aktai

Sandoriai

Veiksmai - faktai priklausantys nuo mogaus valios. vykiai - faktai nepriklausantys nuo mogaus valios. Teisiniai vykiai skirstomi : absoliuius atsiranda ir vystosi nepriklausomai nuo mogaus valios (natrali mogaus mirtis, sutartyse nenugalima jga ir t.t.). santykinius atsiradimas susijs su mogaus valios ireikimu, bet toliau vystosi nepriklausomai nuo mogaus valios, kartais tolesnis vystymasis gali bti net prieingas mogaus valiai (trobesi padegimas, vaiko gimimas irt.t.) Veiksmai teisti - neprietarauja CT norm reikalavimams Veiksmai neteisti - neatitinka, prietarauja konkreioms teiss normoms Pagal tiksl teisti veiksmai: Teisiniai aktai tokie teisti veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti CT santykius. Teisiniai poelgiai tokie CT subjekto veiksmai, kuriais jis specialiai nesiekia sukurti sau subjektini teisi ar gyti teisini pareig, bet dl toki veiksm atsiranda teisins pasekms, nes tai numato C statymai. Teisiniai aktai skirstomi: Administraciniai aktai tai valstybinio valdymo organ, visuomenini valdymo organ aktai, turintys CT reikm. Sandoriai asmen veiksmai, specialiai skirti sukurti tam tikriems teisiniams padariniams. Labiausiai paplit sandoriai CT sutartys.

Fizinio asmens pripainimo neinia kur esaniu, jo paskelbimas mirusiu tvarka, slygos ir teisins pasekms.
Fizin asmen teismas gali pripainti neinia kur esaniu, jeigu jo gyvenamojoje vietoje vienerius metus nra duomen, kur jis yra. Jeigu negalima nustatyti dienos, neinia kur buvimo pradia laikoma ateinani met sausio pirmoji diena. Jo turtui steigiama globa. Asmens, kurio buvimo vieta neinoma, turtui suinteresuot asmen arba prokuroro pareikimu teismas skiria laikinj administratori. Laikinuoju administratoriumi gali bti skiriamas asmens sutuoktinis, artimieji giminaiiai arba asmenys, suinteresuoti isaugoti jo turt. Laikinasis administratorius privalo inventorizuoti turt ir imtis priemoni turtui isaugoti. Administratoriaus atlyginim nustato teismas, iskyrus atvejus, kai laikinuoju administratoriumi paskirtas asmens sutuoktinis ar artimasis giminaitis. Jie ias funkcijas atlieka neatlygintinai. Laikinasis administratorius valdo turt, i to turto ilaiko asmenis, kuriuos neinia kur esantysis privalo ilaikyti, apmoka neinia kur esanio asmens skolas. Disponuoti turtu, j keisti ar kitaip suvaryti teises turt laikinasis administratorius gali tik teismo leidimu. Kai teismo sprendimu asmuo yra pripaintas neinia kur esaniu, jo turtui teismo nutartimi skiriamas nuolatinis administratorius. Jeigu pripaintas neinia kur esaniu asmuo grta arba paaikja jo buvimo vieta, teismas panaikina sprendim pripainti asmen neinia kur esaniu ir panaikina jo turto administravim. Pajamos, kurias i neinia kur esanio asmens 241

turto gavo turto administratorius, grinamos grusiam turto savininkui, o turto administratoriui grs turto savininkas turi atlyginti visas su turto administravimu susijusias ilaidas. Fizinis asmuo gali bti teismo tvarka paskelbiamas mirusiu, jeigu jo gyvenamojoje vietoje trejus metus nra duomen apie jo buvimo viet, o jeigu jis dingo be inios tokiomis aplinkybmis, kurios sudar mirties grsm arba duoda pagrind spti j uvus dl nelaimingo atsitikimo, - jeigu apie asmen nra duomen eis mnesius. Jeigu negalima nustatyti dienos, neinia kur buvimo pradia laikoma ateinani met sausio pirmoji diena. iuo atveju paskelbiant piliet mirusiu toje paioje byloje btina nustatyti nelaimingo atsitikimo fakt. Karys ar kitas asmuo, dings be inios dl karo veiksm, gali bti teismo tvarka paskelbiamas mirusiu ne anksiau, kaip prajus dvejiems metams nuo karo veiksm pasibaigimo dienos. Paskelbto mirusiu asmens mirties data yra laikoma ta diena, kuri siteisja teismo sprendimas paskelbti j mirusiu. Jeigu paskelbiamas mirusiu asmuo, dings be inios tokiomis aplinkybmis, kurios sudar mirties grsm arba duoda pagrind spti j uvus dl nelaimingo atsitikimo, teismas gali pripainti io asmens mirties data spjam jo uvimo dien. Asmens mirties vieta yra laikoma teismo sprendime nurodyta konkreti vieta. Jeigu konkreios asmens mirties vietos nustatyti negalima, jo mirties vieta laikoma paskutin inoma jo buvimo vieta. Paskelbiant mirusiu, teisikai tvirtinama tik jo mirties prezumpcija, bet nesaniojo pilieio mirties faktas. Pilieio paskelbimas mirusiuoju jo civilini teisi ir pareig atvilgiu prilyginamas miriai, ir dl to atsirandanios teisins pasekms yra analogikos teisinms pasekmms, atsirandanioms pilieiams mirus. Asmuo grta arba paaikja jo buvimo vieta, teismas panaikina sprendim paskelbti asmen mirusiu. Grs asmuo neturi teiss reikalauti grinti savo turt, kuris yra paveldtas. Taiau tais atvejais, kai asmuo neinia kur buvo dl svarbi prieasi, jis turi teis, neatsivelgiant grimo laik, reikalauti grinti jo turt, ilikus pas pdinius. Grs asmuo taip pat turi teis isireikalauti turt, perjus neatlygintinai tretiesiems asmenims, arba jo vert. Taiau siningam turto gijjui turi bti atlyginami visi nuostoliai, susij su turto ar jo verts ireikalavimu.

Civilins teiss altiniai.

Konstitucija (K). K suprantama kaip statym leidimo, tobulinimo baz, pagrindiniai principai. Bet kokie CT statymai negali prietarauti K-jai. LR CK pagrindinis kodifikuotas CT altinis. Susidjo i 2 dali: bendroji dalis, prievoliniai santykiai. Naujas kodeksas 6 knygos: bendroji dalis, asmenys, eimos teis, daiktin teis, paveldjimo teis, prievoli teis. Jeigu yra kodekso ir kit statym prietaravim, taikomos kodekso normos, iskyrus atvejus, kai kodeksas pirmenyb suteikia kit statym normoms. Tarptautins sutartys Civiliniai statymai. Postatyminiai norminiai aktai reguliuojantys civilinius santykius. Paskirtis konkretizuoti statymus, juose tvirtintas normas. Vyriausybs nutarimai, potvarkiai, Ministerij, departament, kt. valdymo organ teiss aktai, vairi organizacij nuostatai, statai (danai reguliuoja organizacijos nari turtines teises). Savivaldybi Taryb priimami sprendimai, jei jie turi CT pobdio norm. Jeigu Vyriausybs ar kitos valstybs institucijos teiss aktas prietarauja kodekso ar kito statymo normoms, taikomos kodekso ar kito statymo normos. Paproiai gali bti CT altiniai. statym ar sutari nustatytais atvejais civiliniai santykiai reglamentuojami pagal paproius. Paproiai netaikomi, jeigu jie prietarauja imperatyvioms statymo normoms arba siningumo, protingumo ar teisingumo principams.

Asmen pasikeitimas prievolje.

Naujo asmens stojimas vietoj buvusio kreditoriaus ar skolininko prievolje. Prievoliniai santykiai yra labai dinamiki ir danai keiiasi j alys dl objektyvi ir subjektyvi aplinkybi. Reikalavimo perleidimas - kreditorius turi teis perleisti reikalavim kitam asmeniui,jeigu tai neprietarauja statymui ar sutariai arba jeigu reikalavimas nra susijs su kreditoriaus asmenybe. Reikalavimo perleidimo atveju skolininko teisin padtis nesikeiia. Skolos perklimas - tai pirmojo skolininko pakeitimas nauju skolininku. Skolos perklimui nustatytos kitokios taisykls negu kreditoriaus reikalavimo perleidimui. Perkelti savo skol kitam asmeniui skolininkas gali tiktai sutinkant kreditoriui. Reikalavimo perjimas treiajam asmeniui regreso tvarka (subrogacija). Regreso tvarka reikalavimas gali pereiti treiajam asmeniui raytins sutarties arba statym pagrindu.

Fizini asmen veiksnumas.

Veiksnumas bendra subjektin teis savo veiksmais gyti civilines teises bei susikurti pareigas. Civilinis veiksnumas yra bendra teisin prielaida savo veiksmais sigyti civilines teises ir susikurti pareigas bei jas realizuoti ir atsakyti u savo veiksmus. Civilin veiksnum slygoja visuomeniniai ekonominiai santykiai,ir jis remiasi teisinmis normomis. Veiksmai gal bti statyme tiesiogiai numatyti arba nenumatyti. Civilinio veiksnumo pagrindas yra civilinis teisnumas. Skirtingai nuo civilinio teisnumo, kur turi visi, ir nepriklausomai nuo slyg, civilin veiksnum gali turti ne visi asmenys. Asmuo gali bti visikai veiksnus tik tada, kai jis sugeba protingai veikti ir smoningai suprasti savo poelgius bei j pasekmes. Todl veiksnumas tiesiogiai priklauso nuo psichinio isivystymo, intelekto ir valios brandos laipsnio, gebjimo suprasti savo veiksm reikm ir juos valdyti. Be, to statymas veiksnum sieja ir su tam tikru amiumi. Jeigu asmuo veiksnus, tai reikia, kad jis fizikai ir protikai yra subrends, gali savarankikai dalyvauti politiniame ir visuomeniniame 242

gyvenime, savarankikai atlikti vairiausius juridinius veiksmus ir, be abejo, atsakyti u savo poelgius. Teisnus asmuo gali bti ir neveiksnus, o veiksnus asmuo visada yra teisnus. Fizinio asmens galjimas savo veiksmais gyti civilines teises ir susikurti civilines pareigas (civilinis veiksnumas) atsiranda visikai, kai asmuo sulaukia pilnametysts, t. y. Kai jam sueina atuoniolika met. Kai statymai leidia fiziniam asmeniui sudaryti santuok anksiau, nei sueis atuoniolika met, asmuo, kuriam nra sujs is amius, gyja visik civilin veiksnum nuo santuokos sudarymo momento. Jeigu vliau i santuoka nutraukiama ar pripastama negaliojania dl prieasi, nesusijusi su santuokiniu amiumi, nepilnametis gyto visiko veiksnumo nenustoja.

Fizinio asmens veiksnumo apribojimas.

Civilinis teisnumas ar veiksnumas niekam negali bti apribojamas kitaip, kaip tik statym numatytais pagrindais ir tvarka. Dalinis veiksnumas - U nepilnameius iki keturiolikos met sandorius j vardu Nepilnameiai iki keturiolikos met turi teis savarankikai sudaryti smulkius buitinius sandorius, sandorius, susijusius su asmenins naudos gavimu neatlygintinai, taip pat sandorius, susijusius su savo udirbt l, atstov pagal statym ar kit asmen suteikt l panaudojimu, jeigu iems sandoriams nra nustatyta notarin ar kita speciali forma.sudaro tvai arba globjai. Santykinis veiksnumas - Nepilnameiai nuo keturiolikos iki atuoniolikos met sandorius sudaro, turdami tv arba rpintoj sutikim. Sutikimo forma turi atitikti sudaromo sandorio form. Sandoriai, sudaryti be atstov pagal statym sutikimo, galioja, jeigu tok sutikim atstovas pagal statym duoda po sandorio sudarymo. Papildomai turi teis savarankikai disponuoti savo pajamomis bei turtu, gytu u ias pajamas, gyvendinti autori teises savo krinius, iradimus, pramonin dizain, taip pat sudaryti smulkius buitinius sandorius. Esant pakankamam pagrindui, teismas gali vaik globos (rpybos) institucijos ar kit suinteresuot asmen pareikimu apriboti ar atimti teis savarankikai disponuoti savo pajamomis bei turtu. Fizinis asmuo, kuris dl psichins ligos arba silpnaprotysts negali suprasti savo veiksm reikms ar j valdyti, gali bti teismo tvarka pripaintas neveiksniu. Neveiksniam asmeniui yra nustatoma globa. Sandorius sudaro jo globjas. Jeigu pripaintas neveiksniu asmuo pasveiksta arba jo sveikata labai pagerja, teismas pripasta j veiksniu. siteisjus teismo sprendimui, tokiam asmeniui nustatyta globa panaikinama. Praym pripainti asmen neveiksniu turi teis paduoti to asmens sutuoktinis, tvai, pilnameiai vaikai, globos (rpybos) institucija arba prokuroras. Jie taip pat turi teis kreiptis teism dl asmens pripainimo veiksniu. Fizini asmen civilinis veiksnumas gali bti apribotas teismo tvarka, jeigu jie piktnaudiauja alkoholiniais grimais, narkotikais, narkotinmis ar toksinmis mediagomis. Kai asmens veiksnumas apribojamas, jam yra nustatoma rpyba. Asmuo, kurio veiksnumas apribotas, gali sudaryti sandorius dl disponavimo turtu, taip pat atsiimti darbo umokest, pensij ar kit ri pajamas ir disponuoti jais tik turdamas rpintojo sutikim, iskyrus smulkius buitinius sandorius. Inykus aplinkybms, dl kuri asmens veiksnumas buvo apribotas, teismas panaikina asmens veiksnumo apribojim. siteisjus teismo sprendimui, asmeniui nustatyta rpyba panaikinama.

Juridinio asmens svoka ir poymiai.

Juridinis asmuo tai fizini asmen grup (kartais ir vieno asmens) turtini interesu personifikacijos priemon. Juridinis asmuo yra savo pavadinim turinti mon, staiga ar organizacija, kuri gali savo vardu gyti ir turti teises bei pareigas, bti iekovu ar atsakovu teisme. Juridiniai asmenys skirstomi vieuosius ir privaiuosius. Vieieji juridiniai asmenys yra valstybs ar savivaldybs, j institucij arba kit asmen, nesiekiani naudos sau, steigti juridiniai asmenys, kuri tikslas tenkinti vieuosius interesus (valstybs ir savivaldybs mons, valstybs ir savivaldybs staigos, vieosios staigos, religins bendruomens ir t. t.). Privatieji juridiniai asmenys yra juridiniai asmenys, kuri tikslas - tenkinti privaius interesus. Valstyb ir savivaldybs yra juridiniai asmenys.

3. 4. 5. 6.

Skiriami tokie juridini asmen poymiai: organizacinis vieningumas; atskiras turtas; galjimas savo vardu sigyti turtines ir asmenines neturtines teises bei pareigas; savarankika atsakomyb.

Sandori svoka, rys, forma

Sandoriais vadinami fizini asmen ir juridini asmen veiksmai (juridiniai faktai), kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ar pareigas. Sandoriai yra teisti teisiniai veiksmai, kurie atliekami laikantis statymo numatyt reikalavim ir neprietarauja statymams. iuo poymiu sandoriai skiriasi nuo neteist teisini veiksm, dl kuri atsiranda civiliniai teisiniai santykiai. Sandoris yra valios aktas, smoningai nukreiptas tam tikram teisiniam aktui pasiekti. mogaus noras sudaryti sandor vadinamas vidine valia (valia). Jai susiformuoti svarbi reikm turi tikslas ir motyvai. Kiekvienas statyme numatytas sandoris skirtas tam tikram tipiniam teisiniam tikslui tenkinti. Teisin reikm turi tiktai tiesioginis teisinis tikslas, kurio siekia alys, sudarydamos sandor, vadinamas sandorio pagrindu. Nuo io teisinio tikslo priklauso sandorio teisin prigimtis. Motyvai, kaip psichologinis momentas, turi takos susiformuoti mogaus vidinei valiai. Taiau jie neturi jokios teisins reikms sudarius sandor. Motyvai teisin reikm gali gyti tuo atveju, jeigu jie traukiami sandorio slygas.

Sandori dalyviai yra visi civilins teiss subjektai fiziniai ir juridiniai asmenys, o atskirais atvejais valstyb ir savivaldyb.
243

Sandoriui sudaryti btina, kad jo dalyvis ireikt savo vali: vienaaliame sandoryje vienas asmuo, dvialikame sandoryje abi io sandorio alys, o daugiaaliame sandoryje du ar keli asmenys, sipareigojantys usiimti bendra veikla arba bendrai veikti tam tikram tikslui, nesukuriant naujo juridinio asmens. Taiau sandoriui sudaryti nepakanka vien tik asmens vidins valios. Btina, kad jo vali inot kiti asmenys. Todl reikalinga kokiu nors bdu vieai j pareikti. Toks valios ireikimas vidinei valiai suteikia statymu numatytas teisines pasekmes. Valia turi bti ireikiama statyme numatyta forma. Iorinis valios ireikimas turi atitikti vidin tikrj valios turin. Btina vidins valios subjektyvinio elemento ir valios ireikimo objektyviojo elemento vienyb. Valios ireikimas yra svarbiausias kiekvieno sandorio elementas.

Valios ireikimas ir kiti sandor sudarantys veiksmai vadinami sandorio juridine sudtimi.
Atlygintini ir neatlygintini sandoriai. i sandori skirstymo ris pagrindas yra atlygintinumas. Atlygintini yra tie sandoriai, kuriais remdamasi viena alis atlieka kitai aliai tam tikrus veiksmus (perduoda daikt, atlieka darbus ir t.t.), gaudama i jos materialin ekvivalent (atlyginim). Neatlygintinais vadiname sandorius, pagal kuriuos alis, perduodanti kitai aliai tam tikr turt ir atliekanti jos naudai tam tikr veiksm, i jos ekvivalento negauna. Konsensualiniai ir realiniai sandoriai. Sandoriai ias ris skirstomi atsivelgiant j sudarymo bd. is skirstymo kriterijus nulemia moment, nuo kurio sandoris laikomas sudarytu. Konsensualiniu vadiname sandor, kuris laikomas sudarytu nuo to momento, kai alys tarpusavyje susitar dl vis esmini jo punkt ir statymo nustatyta forma reikia suderint vali. iems sandoriams sudaryti pakanka tiktai ali suderintos valios pareikimo ir statymo nustatytos formos. Toki sandori yra dauguma. Realiniu vadiname sandor, kuris sudaromas, kai viena alis perduoda kitai aliai daikt ir statymo nustatyta forma patvirtinta alims savo suderint vali. iems sandoriams nepakanka tik ali suderintos valios ireikimo, o reikalinga perduoti daikt. Kauzaliniai ir abstrakts sandoriai. Taip sandoriai klasifikuojami pagal tai, ar sandoryje nurodytas jo pagrindas, t.y.teisinis tikslas. Kauzaliniu vadiname sandor, kuriame nurodytas jo pagrindas. iame sandoryje nurodomas tiesioginis teisinis tikslas, kurio siekia alys, sudarydamos sandor. Kauzalinio sandorio teisinis pagrindas nustatomas pagal sandorio turin arba pagal konkretaus sandorio tip. Dauguma sandori civilinje apyvartoje yra kauzaliniai, nes juridiniai asmenys dalyvauja turtiniuose teisiniuose santykiuose, o fiziniai asmenys sudaro sandorius vien vartojimo tikslais. Abstrakiu laikome tok sandor, kuriame nenurodytas jo pagrindas. I tokio sandorio negalima numatyti, kokio teisinio tikslo siekiant jis sudarytas. Tai nuo savo pagrindo abstrahuotas (atitrauktas atskiras) sandoris. Paprastai statymas sandor pripasta galiojaniu, jeigu sandoryje nurodytas jo pagrindas ir jis neprietarauja statymams. Tiktai atskirais atvejais galiojaniais pripastami tie sandoriai, kuriuose j pagrindas nenurodytas. Toks abstraktus sandoris yra vekselis, kuriuo nustatoma prievol sumokti tam tikr pinig sum, nenurodant jo idavimo prieasties. Fiduciariniai sandoriai. iai grupei priskiriami sandoriai, atsivelgiant ali tarpusavio pasitikjimo reikm, kai sandoris sudaromas. Fiduciariniu (pasitikjimo) vadiname sandor, kurio dalyvi vidiniai ir ioriniai santykiai turi sutapti. i sandori esm remiasi j dalyvi tarpusavio pasitikjimu. Tai bdinga tiems tarp dviej ali sudaromiems sandoriams, kuriais siekiama, tarpininkaujant vienam sandorio dalyviui, sudaryti, pakeisti, nutraukti kito io sandorio dalyvio teisinius santykius su treiaisiais asmenimis (pavedimo sutartis). iais atvejais tretieji asmenys ino, kad galiotinis veikia ne savo, o galiotojo vardu, todl, prie sudarydami sandor, patikrina galiotinio galiojimus. Vienaaliai, dvialiai ir daugiaaliai sandoriai. ris skirstoma atsivelgiant tai, ar sandoryje ireikiama vienos, ar daugiau ali valia. Sandorio alies svoka nesutampa su sandorio dalyvio svoka, todl j negalima painioti. Vienaaliu laikomas toks sandoris, kuriam sudaryti tereikia vienos alies valios ireikimo. iuo atveju nra kitos alies prieprieins valios ireikimo ir statymo numatytoms teisinms pasekmms atsirasti pakanka vienos alies valios. Paprastai vienaal sandor sudaro vienas asmuo. Taiau kai kuriuos vienaalius sandorius gali sudaryti ir daugiau asmen, kurie dalyvauja sandoryje kaip viena alis. Vienaaliais sandoriais teisiniai santykiai nustatomi maiausiai tarp dviej asmen. Daniausiai jie sudaro teisinius santykius nepriklausomai nuo to, ar valios pareikim suvokia, ino asmuo, kuriam jie skirti. Taiau atskirais statyme numatytais atvejais vienaalis sandoris gyja teisin gali tiktai tuo atveju, jeigu asmuo, kuriam jis skirtas, ino valios pareikim. Savarankikai naudojam vienaali sandori yra nedaug (testamentas, konkurso paskelbimas). Dauguma vienaali sandori yra pagalbinio pobdio sutartyse. Pavyzdiui, vykdant pavedimo sutart, duodamas galiojimas, vykdant perveimo sutart, pakeiiamas gavjas ir t.t. Dvialiu vadinamas toks sandoris, kuriam sudaryti reikia dviej ali tarpusavyje suderintos prieprieins valios ireikimo. Pavyzdiui, pirkimo pardavimo sutartyje ireikiama tarpusavyje suderinta tiekjo valia perduoti produkcij (prekes) ir priepriein pirkjo valia t produkcij (prekes) priimti ir u j sumokti. alimi gali bti vienas ar daugiau asmen, pavyzdiui, keli asmenys pardavju ar pirkju. Sandoris laikomas dvialiu todl, kad jame yra dvi alys, turinios prieprieines teises ir pareigas. sandoryje dalyvaujani asmen skaii neatsivelgiama. Paprastai dvialiame sandoryje dvi alys ireikia priepriein vali. i taisykl turi vien iimt, kai dvi alys sudaro jungtins veiklos sutart. Pavyzdiui, dvi ems kio bendrovs sudaro sutart statyti kultros namus. ioje sutartyje ali veikla nukreipta vieningam tikslui, ir nra prieprieins valios. Daugiaaliu laikomas toks sandoris, kuriam sudaryti reikia dviej ar daugiau ali valios pareikim ir jais siekiama tam tikro vieningo rezultato. ie valios pareikimai nra prieprieiniai. Kiekvieno daugiaalio sandorio alis, turinti teises ir pareigas visiems kitiems sandorio dalyviams. Galiojantys statymai numato tik vien daugiaal sandor jungtins veiklos sutart. Pavyzdiui, daugiaalis sandoris yra penki ems kio bendrovi sutartis bendromis jgomis pastatyti poilsio namus. prastiniai ir slyginiai sandoriai. 244

prastiniais vadiname tokius sandorius, kuriuose paprastai teiss ir pareigos atsiranda sandorio sudarymo momentu arba per numatyt laikotarp. Slyginiais kuriuose numatytos teiss ir pareigos atsiranda, pasikeiia ar pasibaigia priklausomai nuo sandoryje numatyt aplinkybi, slyg ateityje vykimo ar nevykimo. Aplinkyb, kuri numatoma kaip sandorio slyga, gali bti vykis (mirtis) ir veiksmas (pirkimo pardavimo sutartis). Jis gali bti nevalingas nepriklausantis nuo sandorio dalyvi valios (vykis, treiojo asmens veiksmai), ir valingas priklausantis nuo sandorio dalyvi valios. Slygos yra juridiniai faktai, kurie gali bti ireikti teigiama forma (jeigu gausiu kelialap sanatorij) arba neigiama forma (jeigu snus nevaiuos atostog). Slyginio sandorio slygomis gali bti aplinkyb, kuri turi iuos poymius:

1) aplinkyb turi atsirasti ateityje.

2) sudarant sandor, alims ir kitiems asmenims turi bti neinoma, ar i slyga vyks ar ne. Jeigu aplinkyb, esanti sandorio slyga, neivengiamai turi vykti, sandoris i slyginio tampa terminuotu. Slyga nuo termino skiriasi tuo, kad gali vykti ir gali nevykti. Tuo tarpu terminas, neirint kaip jis apibrtas (kalendorine data, vykiu),visada sueina. Kiekvienam sandoriui terminas yra btinas jo turinio elementas. Jis gali bti ali numatytas sandoryje arba nustatomas pagal statymo taisykles. Tuo tarpu slyga nra bet kurio sandorio btinas elementas, nes gali bti slyginiai ir neslyginiai sandoriai. Dauguma sandori yra neslyginiai. 3) sandorio slygos turi bti teistos, nes neatitinkanios statym reikalavim slygos negalioja. Sandoris gali bti sudarytas su atidedamja ir naikinamja slyga. Su atidedamja slyga jeigu alys sandoriu nustatom teisi ir pareig atsiradim padar priklausom nuo tokios aplinkybs, apie kuri neinoma, vyks ji ar ne. Tai reikia, kad sudarant sandor joki teisi ir pareig neatsiranda. Jos atsiranda tada, kai vyksta sandoryje numatytos slygos. Taiau tarp sandorio ali atsiranda teisinis ryys, kurio nei viena i io sandorio ali neturi vienaalikai atsisakyti ar pakeisti. Jeigu slygai vykus sandorio alis neatlieka savo sipareigojimo, ji laikoma paeidusia prievol ir jai atsiranda visos statymo numatytos teisins pasekms. Atidedamajai slygai nevykus, teisiniai santykiai tarp sandorio ali nutrksta. Sandoris laikomas sudarytu su naikinamja slyga, jeigu alys sandoriu nustatom teisi ir pareig pasibaigim padar priklausom nuo aplinkybs, apie kuri neinoma, ar ji vyks ar ne. Esant naikinamajai slygai, alims teiss ir pareigos atsiranda nuo sandorio sudarymo pradios. vykus sandoryje numatytai naikinamajai slygai, sandoris nustoja galioti. Taiau i io sandorio atsiradusios teiss ir pareigos nutrksta tiktai dl prievols ateities. Net atsiradus naikinamosioms slygoms, i buvusio sandorio kilusios teisins pasekms lieka (asmuo privalo sumokti nuompinigius u kambario nuom). Atskirais atvejais, atsiradus naikinamajai slygai, alys grinamos pradin padt, jeigu pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta su naikinamja slyga, pirkjas privalo grinti daikt pardavjui, o pardavjas-pinigus pirkjui. Sandori forma vadinamas sandorio dalyvi valios iorinio reikimo bdas. Valia gali bti ireikta tiesiogiai odine arba raytine forma, ir netiesiogine konkliudentini veiksm forma. Konkliudentiniai veiksmai tai toks asmens elgesys, kuris patvirtina jo vali sudaryti sandor. iuo atveju asmens valia neireikta odiais, bet i veiksm galima nustatyti jo ketinimus. Pavyzdiui, parduotuvje idstytos preks ireikia pardavjo pasilym sudaryti pirkimo pardavimo sutart. Konkliudentiniais veiksmais gali bti ireikta asmens valia sudaryti tik tokius sandorius, kuriems statymas nenumato tam tikros formos, nei odins,nei raytins. Asmens valia gali bti ireikta tyljimu. Tyljimas laikomas valios ireikimu sudaryti sandor tik statym numatytais atvejais. Pavyzdiui, jeigu pasibaigus sutarties terminui nuomininkas toliau naudojasi turtu ir nuomotojas neprietarauja, tai sutartis laikoma atnaujinta neapibrtam terminui. Daniausiai sandoriai sudaromi odiu arba raytine forma. odine forma asmenys sudaro sandorius betarpikai tardamiesi odiu, neireikdami valios ratu dokumentuose. Sudarant raytinius sandorius, j dalyviai vali ireikia ratu dokumentuose. odiu gali bti sudaromi tokie sandoriai, kuriems statymas nenustato raytins formos. Paprastai odiu gali bti sudaryti sandoriai: 1) tarp fizini asmen, kai sandorio suma ne didesn kaip penki imtai lit; 2) nepriklausomai nuo j sumos, jei jie vykdomi sudarymo metu, iskyrus atvejus, kai statymas numato kitaip.

Sandori raytin forma bna paprasta ir notarin. Paprasta raytine forma vadinamas dokumentas, kuriame yra sandorio dalyvi (dalyvio) pavadinimas, sandorio turinys ir jo dalyvi (dalyvio) paraas. Paprasta raytine forma turi bti sudaromi: 1) moni, staig ir organizacij tarpusavio sandoriai ir j sandoriai su fiziniais asmenimis, iskyrus sandorius, kurie vykdomi tuo paiu metu, kai jie sudaromi, jeigu LR statymai nenumato ko kito, ir atskiras sandori ris, kurioms k kit numato statymai;
2) fizini asmen tarpusavio sandoriai, kai sandorio suma yra didesn kaip penki imtai lit, iskyrus sandorius, kurie vykdomi tuo paiu metu, kai jie sudaromi, jeigu ko kito nenumato LR statymai, ir kitus sandorius, nurodytus LR statymais ir kitus sandorius, nurodytus LR statymuose; 3) kiti sandoriai, kuriems sudaryti statymas reikalauja raytins formos. statyme nustatyta bendra taisykl, kad sandoriai turi bti sudaromi notarine forma. statymo reikalaujamos notarins formos nesilaikymas sandor daro negaliojant. Todl kai sandoriui privaloma notarin forma, jis laikomas sudarytas tik nuo to momento, kai notaras patvirtina sandor. I ios bendros taisykls statymas numato vien iimt, kai viena i ali visikai arba i dalies vykd sandor, o antroji alis vengia sandor notarikai forminti. Sandorio ali tikrosios valios ireikimas statymas reikalauja, kad sandoryje ireikta valia atitikt jo dalyvi tikrj (vidin) vali. Todl btina, kad sandorio dalyvi valia formuotsi normaliai, kad nebt iorini aplinkybi, kurios ikreipia tikrj vali arba jos ireikim. Paprastai laikoma, kad sandoryje ireikta valia neprietarauja tikrajai jo dalyvi valiai. Jeigu sandoris turi valios trkum, jis gali bti teismine tvarka nuginytas pripaintas negaliojaniu. 245

Sandori negaliojimas.
Sandoris, neatitinkantis statymo reikalavim, negalioja. Sandoris laikomas niekiniu, jeigu jis, vadovaujantis statymais, negalioja, nepaisant to, yra ar ne teismo sprendimas pripainti j negaliojaniu. alys negali niekinio sandorio patvirtinti. Negaliojaniu laikome tok sandor, kuris, paeidus statymo reikalavimus, nesukelia t teisini pasekmi, kuri siek jo dalyviai, sudarydami sandor. Negaliojantis sandoris i esms nra sandoris. Kiekvienas negaliojantis sandoris sukelia tam tikras teisines pasekmes, taiau ne tas, kuri siek asmenys, sudarydami sandor. Jei sandoris pripastamas negaliojaniu, tai nuo pat jo sudarymo momento, nors teismas savo sprendimu fakt nustato vliau. Jeigu negaliojantis sandoris sudarytas, bet nei vienas i dalyvi jo nevykd, laikoma, kad sandoris nesudarytas ir joki teisini pasekmi neatsiranda. Kai negaliojant sandor alys ar viena i ali visikai arba i dalies vykdo, atsiranda negaliojanio sandorio turtins pasekms.

Iekinins senaties terminai.

Iekinio senatis - tai statym nustatytas laiko tarpas (terminas), per kur asmuo gali apginti savo paeistas teises pareikdamas iekin. ali susitarimu pakeisti iekinio senaties terminus ir j skaiiavimo tvark draudiama. Nustatyta dl prieasi. 1. btina garantuoti turtini santyki stabilum bei aikum. Toks stabilumas neegzistuot, jeigu galimyb reikalauti gynybos nebt ribojama atitinkamais terminais. 2. faktini bylos aplinkybi nustatymas tapt labai sunkiai realizuojamu reikalavimu, jeigu iekinys bt pareikiamas prajus deimiai, trisdeimiai ar penkiasdeimiai met nuo teiss paeidimo. 3. iekinins senaties termin egzistavimas skatina operatyviai ginti teises bei kontroliuoti sipareigojim vykdym. Bendrasis iekinio senaties terminas yra deimt met. Sutrumpintas vieno mnesio iekinio senaties terminas taikomas i konkurso rezultat atsirandantiems reikalavimams. Sutrumpintas trij mnesi iekinio senaties terminas taikomas reikalavimams pripainti juridinio asmens organ sprendimus negaliojaniais. Sutrumpintas ei mnesi iekinio senaties terminas taikomas: 1. iekiniams dl netesyb (baudos, delspinigi) iiekojimo; 2. iekiniams dl parduot daikt trkum 3. ryi moni santyki su klientais atsirandantiems reikalavimams, jeigu siuntos buvo siuniamos Lietuvoje Sutrumpintas vieneri met iekinio senaties terminas: 1. ryi moni santyki su klientais atsirandantiems reikalavimams, jeigu siuntos buvo siuniamos usien 2. taikomas i draudimo teisini santyki atsirandantiems reikalavimams Sutrumpintas trej met iekinio senaties terminas taikomas reikalavimams dl padarytos alos atlyginimo, tarp j ir reikalavimams atlyginti al, atsiradusi dl netinkamos kokybs produkcijos. Sutrumpintas penkeri met iekinio senaties terminas taikomas reikalavimams dl palkan ir kitoki periodini imok iiekojimo. Iekinio senaties terminas prasideda nuo teiss iekin atsiradimo dienos. Teis iekin atsiranda nuo tos dienos, kuri asmuo suinojo arba turjo suinoti apie savo teiss paeidim. Reikalavim apginti paeist teis teismas priima nagrinti nepaisant to, kad iekinio senaties terminas pasibaigs.

Iekinin senatis, jos sustabdymo ir nutraukimo pagrindai

Iekinio senatis - tai statym nustatytas laiko tarpas (terminas), per kur asmuo gali apginti savo paeistas teises pareikdamas iekin. Pirma, btina garantuoti turtini santyki stabilum bei aikum. Toks stabilumas neegzistuot, jeigu galimyb reikalauti gynybos nebt ribojama atitinkamais terminais. Antra, faktini bylos aplinkybi nustatymas tapt labai sunkiai realizuojamu reikalavimu, jeigu iekinys bt pareikiamas prajus deimiai, trisdeimiai ar penkiasdeimiai met nuo teiss paeidimo. Treia, iekinins senaties termin egzistavimas skatina operatyviai ginti teises bei kontroliuoti sipareigojim vykdym. Pasibaigus statymo nustatytam terminui, inyksta teis iekinin paeistos teiss gynyb. Taiau pati paeista subjektin teis, taip pat teis kreiptis teism dl teismins gynybos neinyksta. Reikalavim apginti paeist teis teismas ar arbitraas priima nagrinti nepriklausomai nuo iekinins senaties termino pasibaigimo. Iekinio senaties termino sustabdymas 1) jeigu pareikti iekin kliud nepaprastas vykis, kuriam tomis slygomis nebuvo galima ukirsti kelio (nenugalima jga); 2) jeigu Vyriausyb nustato, kad prievoli vykdymas atidedamas (moratoriumas); 3) jeigu iekovas arba atsakovas tarnauja LR krato apsaugos dalinyje, kuriame paskelbta karin padtis; 4) jeigu neveiksniam ar ribotai veiksniam asmeniui nepaskirtas globjas ar rpintojas; 5) jeigu prievols alys yra sutuoktiniai; 6) jeigu prievols alys yra globjas ir globotinis, rpintojas ir rpintinis; 7) jeigu prievols alys yra tvai ir nepilnameiai j vaikai; 8) jeigu sustabdomas statymo ar kito teiss akto, reglamentuojanio gino santykius, veikimas. Iekinio senaties terminas sustabdomas tik tuo atveju, jeigu aplinkybs atsirado arba buvo paskutiniais eiais iekinio senaties termino mnesiais, o kai tas terminas yra trumpesnis negu ei mnesiai, - vis iekinio senaties laik.

246

Nuo tos dienos, kuri inyko aplinkyb, buvusi pagrindas iekinio senaties termin sustabdyti, senaties terminas tsiasi toliau. iuo atveju likusi termino dalis prailginama iki ei mnesi, o jeigu iekinio senaties terminas buvo trumpesnis negu ei mnesiai, - iki viso iekinio senaties termino. Iekinio senaties termino nutraukimas 1. Iekinio senaties termin nutraukia iekinio pareikimas statym nustatyta tvarka. 2. Iekinio senaties termin taip pat nutraukia skolininko atlikti veiksmai, kurie liudija, kad jis pripasta prievol. Nutrauktas iekinio senaties terminas prasideda i naujo nuo to momento, kai inyko aplinkybs, kurios buvo pagrindas iekinio senaties termin nutraukti. Jeigu iekinio senaties termin nutrauk iekinio pareikimas, tai iekinio senaties terminas prasideda i naujo nuo teismo sprendimo siteisjimo dienos, jeigu i gino teisinio santykio galima pareikti tapat reikalavim. Iki senaties termino nutraukimo prajs laikas nauj termin neskaiiuojamas. Iekinio, kur teismas paliko nenagrint, pareikimas iekinio senaties termino nenutraukia, jeigu pareikimas buvo paliktas nenagrintas dl iekovo kalts. Iekinio senaties terminas taip pat nenutraukiamas, jeigu buvo atsisakyta priimti iekinio pareikim arba iekovas iekinio atsisak. Jeigu teismas palieka nenagrint pareikim baudiamojoje byloje, tai prie iekinio pareikim prasidjs iekinio senaties terminas eina toliau nuo nuosprendio, kuriuo pareikimas paliktas nenagrintas, siteisjimo dienos.

Prievols svoka ir sudedamieji elementai.

Prievols svoka buvo inoma jau senovs romn teiss doktrinoje ir teisje. Joje buvo skiriama; asmens teis teis daiktui, asmens asmenin teis teis asmeniui. Prievol - tai teisinis santykis, kurio viena alis (skolininkas) privalo atlikti kitos alies (kreditoriaus) naudai tam tikr veiksm arba susilaikyti nuo tam tikro veiksmo, o kreditorius turi teis reikalauti i skolininko, kad is vykdyt savo pareig. Prievols elementai yra ie: 1) prievols alys; 2) objektas; 3) turinys; 4) forma. Prievoli alys teiss subjektai,kurie i esms nesiskiria nuo kit civilini teisini santyki ali. Prievolines subjektines teises ir pareigas gali turti fiziniai asmenys, valstyb, juridiniai asmenys. Valstyb civiliniuose santykiuose dalyvauja lygiais pagrindais su kitais i santyki dalyviais. Priklausomai nuo to, kas subjektines teises ir pareigas prievolje gyvendina, galima prievoles suskirstyti dvi ris: a) alys ir prievols;b)tretieji asmenys ir prievol. Objektas sudaro tai, dl ko tarp teiss subjekt susidaro teisiniai santykiai. Gali bti daiktai, veiksmai, krybin veikla, krybins veiklos rezultatas. Priklausomai nuo prievols objekto apibrtumo, kreditoriaus reikalavimo teiss atvilgiu prievols skirstomos ias ris: individuali prievol; alternatyvin prievol; fakultatyvin prievol; dalomos prievols; nedalomos prievols. Turinys sudaro kreditoriaus ir skolininko veiksmai, kuriais alys, atlikdamos arba susilaikydamos nuo j atlikimo, gyvendina savo subjektines teises ir pareigas, atsirandanias i prievols. Pagal prievols ali subjektini teisi ir pareig gyvendinim prievols gali teigiamo turinio it neigiamo turinio. Prievols forma kreditoriaus subjektin teis reikalauti, kad skolininkas jo naudai atlikt tam tikrus veiksmus arba susilaikyt nuo j, o subjektin skolininko pareiga atlikti arba susilaikyti nuo veiksm atlikimo turi bti ireikta tam tikra forma. Sandoriai turi bti sudaryti odine, raytine forma (paprasta ar notarine). Reikalaujamos sandorio formos nesilaikymas - prievol daro negaliojania. Dl prievols reikalaujamos formos nesilaikymo kreditoriui arba skolininkui susidaro sunkum tiksliai apibrti savo subjektini teisi ir pareig turin,j vykdymo bdus bei terminus arba pati prievol gali bti pripainta negaliojania.

Prievoli pasibaigimo pagrindai

Bendrieji prievoli pabaigos pagrindai: pabaiga vykdymu. Prievol pasibaigia, kai tinkamai vykdoma. Prievol taip pat baigiasi, kai kreditorius vietoj reikiamo vykdymo priima kitos ries vykdym. sujus naikinamajam terminui kuris yra prievols pabaigos slyga. ali susitarimu. Toks susitarimas gali bti bet kokios formos, iskyrus atvejus, kai susitarimas, pagal kur atsiranda prievol, privalo bti raytins ar notarins formos. Prievol gali baigtis vienaaliu prievols alies pareikimu tik statym ar sutarties numatytais atvejais. ali sutapimu, kai skolininkas ir kreditorius sutampa. Kai sutapimas baigiasi, prievol atsinaujina, jeigu nra pasibaigusi kitais pagrindais. ali sutapimu prievol negali baigtis, jeigu reikalavimas ir skola susij su skirtingu ir vienas nuo kito atskirtu turtu. Laidavimo atveju, kai kreditorius ir skolininkas sutampa laidavimas pasibaigia. Laiduotojo ir kreditoriaus arba laiduotojo ir skolininko pagal pagrindin prievol sutapimas nra pagrindas pagrindinei prievolei pasibaigti. keitimas (hipoteka) baigiasi, kai sutampa hipotekos kreditorius ir keisto turto savininkas. Taiau jeigu turtas i kreditoriaus ireikalaujamas dl prieasi, u kurias kreditorius neatsako, keitimas (hipoteka) atsinaujina. kai nemanoma jos vykdyti dl nenugalimos jgos, u kuri skolininkas neatsako. iuo pagrindu prievol baigiasi tik tuo atveju, jeigu nenugalima jga atsirado iki tol, kol skolininkas nepaeid prievols. Nenugalimos jgos fakt turi rodyti skolininkas. Jeigu nebemanoma vykdyti tik dalies prievols, prievol baigiasi, kai skolininkas vykdo t prievols dal, kuri vykdyti dar manoma. Jeigu prievols nebemanoma vykdyti dl neteist valstybs ar savivaldybi institucij akt, tai alys gali reikalauti nuostoli atlyginimo i valstybs ar savivaldybs biudeto. Kai toks aktas pripaintas negaliojaniu, prievol atsinaujina, jeigu ko kita nenumato ali sutartis arba nelemia prievols esm, arba jeigu kreditorius dar nra prarads intereso. mirus fiziniam asmeniui arba likvidavus juridin asmen Kai skolininkas mirta, prievol baigiasi, jeigu ji negali bti vykdyta nedalyvaujant paiam skolininkui arba kitokiu bdu yra neatsiejamai susijusi su skolininko asmeniu. Kai juridinis asmuo (kreditorius arba skolininkas) likviduojamas, prievol baigiasi, iskyrus statym nustatytus atvejus, kai prievol turi vykdyti kiti asmenys. 247

kai kreditorius atleidia skolinink nuo jos vykdymo arba pareikia, kad prievol neegzistuoja, jeigu atleidimas nuo prievols vykdymo nepaeidia treij asmen teisi kreditoriaus turt. Preziumuojama, kad kreditorius atleidia skolinink nuo prievols vykdymo, jeigu kreditorius savanorikai grina skolininkui skolos dokument ir nra kitoki aplinkybi, leidiani daryti ivad, kad skolos dokumentas buvo grintas skolininkui, kai is vykd prievol. Prievols pabaiga skaitymu kai skaitomas prieprieinis vienaris reikalavimas, kurio terminas sujs arba kurio terminas nenurodytas ar apibdintas pagal pareikalavimo moment. skaitymas arba atsisakymas skaityti neturi takos siningo treiojo asmens gytoms teisms. Novacija jeigu alys vietoj esamos prievols savo susitarimu sukuria pradin prievol pakeiiani nauj prievol, turini skirting negu ankstesnioji prievol dalyk ar skirting vykdymo bd (novacija). Novacija taip pat laikoma pradinio skolininko pakeitimas nauju, kai pradin skolinink kreditorius atleidia nuo prievols vykdymo. iuo atveju novacija galima be pradinio skolininko sutikimo. Novacija laikomi ir tie veiksmai, kai pagal nauj sutart naujas kreditorius pakeiia ankstesnj, o skolininkas atleidiamas nuo prievols vykdymo ankstesniam kreditoriui. Novacija galima tik tais atvejais, kai galioja ankstesn prievol.

Hipotekos svoka ir rys

Hipoteka - esamo ar bsimo skolinio sipareigojimo vykdym utikrinantis nekilnojamojo daikto keitimas, kai keistas daiktas neperduodamas kreditoriui. Susitarimas perduoti keiiam ar keist daikt kreditoriui negalioja. Hipoteka neatima i daikto savininko teiss valdyti, naudoti keist daikt bei juo disponuoti atsivelgiant hipotekos kreditoriaus teises. Paskesnis keisto daikto keitimas leidiamas, jeigu hipotekos sutartyje (lakte) nenumatyta kitaip. Hipotekos atsiradimas siejamas su privaios nuosavybs atsiradimu. Realiausia kredito suteikimo garantija, nes keiiamas nekilnojamasis turtas. Hipotekos reikm kad savininkas galt gauti paskol kokioms nors investicijoms, bet ustatydamas daikt. Hipotekos rys. Gali bti registruojama priverstin ir sutartin hipoteka. Priverstins hipotekos nustatymo tvark nustato Civilinio proceso kodeksas. Priverstin hipoteka atsiranda statymo arba teismo sprendimo pagrindu iais atvejais: 1) valstybs reikalavimams, kylantiems i mokestini bei valstybinio socialinio draudimo teisini santyki, utikrinti; 2) reikalavimams, susijusiems su statini statybomis ar rekonstrukcija, utikrinti; Hipoteka nustatoma rangovo, projektuotojo, mediag tiekjo ar finansavusio asmens praymu ne vliau kaip per trisdeimt dien nuo statyb ar rekonstrukcijos darb ubaigimo. 3) pagal teismo sprendim patenkintiems turtiniams reikalavimams utikrinti; 4) kitais io kodekso numatytais atvejais. Sutartin hipoteka gali bti paprastoji, jungtin, svetimo turto, maksimalioji, bendroji bei slygin. Paprastoji hipoteka - vieno konkretaus nuosavybs teise priklausanio nekilnojamojo daikto keitimas, norint apsaugoti vieno konkretaus sipareigojimo vykdym. Jungtin hipoteka - keli nuosavybs teise priklausani nekilnojamj daikt keitimas vienu metu, norint apsaugoti vieno konkretaus sipareigojimo vykdym. Svetimo daikto hipoteka - nuosavybs teise priklausanio nekilnojamojo daikto keitimas, norint apsaugoti kito asmens skolinio sipareigojimo vykdym. Maksimalioji hipoteka - nekilnojamojo daikto keitimas, kai susitariama tik dl maksimalios sipareigojim apsaugojimo keiiamu daiktu sumos ir dl paskolos naudojimo srities. Maksimalioji hipoteka registruojama ne ilgesniam kaip penkeri met laikotarpiui. Bendroji hipoteka - keleto atskiriems savininkams priklausani nekilnojamj daikt keitimas, norint apsaugoti vien skolin sipareigojim. Bendrja hipoteka keisto daikto savininkas, nordamas daikt keisti dar kart, turi gauti raytin vis kit bendrja hipoteka keist daikt savinink sutikim. Bendrosios hipotekos sutartyje turi bti nurodyta keist daikt pardavimo varytynse eil. Slygin hipoteka - daikto keitimas, norint apsaugoti skolinio sipareigojimo vykdym, jeigu susitariama, kad hipoteka sigalios nuo sutartyje numatytos slygos vykdymo momento arba kad hipoteka galios tik iki to momento, kol bus vykdoma sutartyje numatyta slyga. Slyga gali bti nustatoma tiek kreditoriui, tiek skolininkui.

Civiline atsakomybe ir jos slygos

Civilin atsakomyb - tai turtin prievol, kurios viena alis turi teis reikalauti atlyginti nuostolius (al) ar sumokti netesybas (baud, delspinigius), o kita alis privalo atlyginti padarytus nuostolius (al) ar sumokti netesybas (baud, delspinigius). Civilin atsakomyb yra dviej ri: sutartin ir deliktin. Sutartin civilin atsakomyb yra turtin prievol, kuri atsiranda dl to, kad nevykdoma ar netinkamai vykdoma sutartis, kurios viena alis turi teis reikalauti nuostoli atlyginimo ar netesyb (sumokti baud, delspinigius), o kita alis privalo atlyginti dl sutarties nevykdymo ar netinkamo vykdymo padarytus nuostolius arba sumokti netesybas (baud, delspinigius). Deliktin civilin atsakomyb yra turtin prievol, atsirandanti dl alos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, iskyrus atvejus, kai statymai nustato, kad deliktin atsakomyb atsiranda ir dl alos, susijusios su sutartiniais santykiais. Neteisti veiksmai. Civilin atsakomyb atsiranda nevykdius statymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteistas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos statymai ar sutartis draudia atlikti (neteistas veikimas), arba paeidus bendro pobdio pareig elgtis atidiai ir rpestingai. statymai gali nustatyti, kad al privalo atlyginti asmuo, kuris tos alos nepadar, bet yra atsakingas u al padariusio asmens veiksmus (netiesiogin civilin atsakomyb).

248

Prieastinis ryys. Atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susij su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulmusiais skolininko civilin atsakomyb tokiu bdu, kad nuostoliai pagal j ir civilins atsakomybs prigimt gali bti laikomi skolininko veiksm (veikimo, neveikimo) rezultatu. Kalt kaip civilins atsakomybs slyga. Civilin atsakomyb atsiranda tik tais atvejais, jeigu pareigotas asmuo kaltas, iskyrus statym arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilin atsakomyb atsiranda be kalts. Skolininko kalt preziumuojama, iskyrus statym numatytus atvejus. Kalt gali pasireikti tyia arba neatsargumu. Laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsivelgiant prievols esm bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis slygomis buvo btina. Jeigu dl alos atsiradimo kaltas ir kreditorius, tai atlygintini nuostoliai mainami proporcingai kreditoriaus kaltei arba skolininkas gali bti atleistas nuo civilins atsakomybs. ala ir nuostoliai ala yra asmens turto netekimas arba sualojimas, turtos ilaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo bt gavs, jeigu nebt buv neteist veiksm. Pinigin alos iraika yra nuostoliai. Jeigu alis nuostoli dydio negali tiksliai rodyti, tai j dyd nustato teismas. Neturtin ala Neturtin ala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai igyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrtimas, emocin depresija, paeminimas, reputacijos pablogjimas, bendravimo galimybi sumajimas ir kita, teismo vertinti pinigais. Neturtin ala atlyginama tik statym nustatytais atvejais. Neturtin ala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dl asmens gyvybs atmimo bei kitais statym nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtins alos dyd, atsivelgia jos pasekmes, i al padariusio asmens kalt, jo turtin padt, padarytos turtins alos dyd bei kitas turinias reikms bylai aplinkybes, taip pat siningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Daugiabui nam savinink santykiai (bendroji dalin nuosavyb)

Bendrosios dalins nuosavybs teis yra, kai bendrosios nuosavybs teisje nustatytos kiekvieno savininko nuosavybs teiss dalys. Jeigu bendrosios dalins nuosavybs teiss konkretus kiekvieno bendraturio dali dydis nenustatytas, tai preziumuojama, kad j dalys yra lygios. Bendrosios dalins nuosavybs teiss objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturi sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio i bendraturi iekin. Kol ginas bus isprstas, teismas gino objektui gali skirti administratori. Bendraturi teiss ir pareigos naudojantis bendrja daline nuosavybe ir j ilaikant Kiekvienas i bendraturi proporcingai savo daliai turi teis bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokti ilaidas jam ilaikyti ir isaugoti, mokesiams, rinkliavoms ir kitoms mokoms. Jeigu vienas i bendraturi nevykdo savo pareigos tvarkyti ir ilaikyti bendr daikt (turt), tai kiti bendraturiai turi teis nuostoli, kuriuos jie turjo, atlyginim. Jeigu bendraturtis, turdamas kit bendraturi sutikim ir laikydamasis statym nustatyt taisykli, savo lomis padidina bendrj daikt ar jo vert, tai io bendraturio reikalavimu jo dalis bendrojoje dalinje nuosavybje ir naudojimosi bendruoju daiktu tvarka turi bti atitinkamai pakeiiamos. Jeigu bendraturtis padidina bendrj daikt ar jo vert neturdamas kit bendraturi sutikimo, jis gyja nuosavybs teis t padidint dal, jeigu j galima atskirti nesualojant bendro daikto. Jeigu padidintos daikto ar jo verts dalies negalima atskirti nesualojant bendro daikto, tai vis bendraturi dalys padidja proporcingai j bendrosios nuosavybs teise turimoms dalims. Naudojimosi namais, butais ar kitais nekilnojamaisiais daiktais, kurie yra bendroji dalin nuosavyb, tvarka. Namo, buto ar kito nekilnojamojo daikto bendraturiai turi teis tarpusavio susitarimu nustatyti tvark, pagal kuri bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis to namo, buto patalpomis ar kito nekilnojamojo daikto konkreiomis dalimis, atsivelgdami savo dal, turim bendrosios dalins nuosavybs teise. Jeigu susitarimas yra notarikai patvirtintas ir registruotas vieame registre, tai jis yra privalomas ir tam asmeniui, kuris vliau gyja dal to namo, buto ar kito nekilnojamojo daikto bendrosios nuosavybs teismis. But ir kit patalp savininkams bendrosios dalins nuosavybs teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindins namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechanin, elektros, sanitarin-technin ir kitokia ranga. Namo, buto ar kitos patalpos savininkas neturi teiss perduoti bendrosios dalins nuosavybs, savo dalies, taip pat atlikti kit veiksm, dl kuri ta dalis perduodama atskirai nuo nuosavybs teiss but ar kit patalp, iskyrus atvejus, kai perduodama bendrja daline nuosavybe esanio daikto, kuris gali bti ar, j pertvarkius, gals bti naudojamas kaip atskiras daiktas ir toks jo naudojimas netrukdys naudoti but ar kit patalp pagal paskirt, dalis. But ir kit patalp savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokti ilaidas namui ilaikyti ir isaugoti, mokti mokesius, rinkliavas ir kitas mokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus kaupti las, kurios bus skiriamos namui atnaujinti. Buto ir kit patalp savininkui priklausanti bendrosios dalins nuosavybs dalis yra lygi jam nuosavybs teise priklausani patalp naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui.

Patikjimo teis
Turto patikjimo teis - tai patiktinio teis patiktojo nustatyta tvarka ir slygomis valdyti, naudoti perduot turt bei juo disponuoti. Patikjimo teis nustatoma asmeniniais tikslais, privaiai ar visuomeninei naudai. Turto patikjimo teiss subjektai (patiktiniai) LR yra valstybs ar savivaldybi mons, staigos ir organizacijos, taip pat gali bti kiti juridiniai ir fiziniai asmenys. Turto patikjimo teiss atsiradimo pagrindas gali bti: statymas, administracinis aktas, sutartis, testamentas, teismo sprendimas. Patikjimo teiss gynimas gali bti ginama tais paiais bdais, kaip ir nuosavybs teis. 249

Sutarties sudarymas
Sutartis yra dviej ar daugiau asmen susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys sipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo tam tikr veiksm atlikimo), o pastarieji gyja reikalavimo teis. Sutartis sudaroma pateikiant pasilym (oferta) ir priimant pasilym (akceptas) arba kitais ali susitarim pakankamai rodaniais veiksmais. Kai alys susitaria dl vis esmini sutarties slyg, sutartis galioja, nors susitarimas dl antraeili slyg ir atidtas. Kai alys dl antraeili sutarties slyg nesusitaria, ginas gali bti sprendiamas teisme atsivelgiant sutarties pobd, dispozityvisias teiss normas, paproius, teisingumo, protingumo bei siningumo kriterijus. Oferta - pasilymas sudaryti sutart laikomas oferta, jeigu jis pakankamai apibdintas ir ireikia oferento ketinim bti sutarties saistomam ir sipareigojaniam akcepto atveju. Oferta gali bti adresuota konkreiam asmeniui arba nenustatytam asmen skaiiui (vieoji oferta). Vieja oferta laikomas visiems skirtas pasilymas sudaryti sutart, taip pat preki paymtomis kainomis idstymas parduotuvs vitrinoje ar lentynoje arba atlyginimo paadjimas u tam tikr veiksm atlikim. Oferta sigalioja, kai j gauna akceptantas. Ofert, net ir neataukiam, oferentas gali panaikinti, jeigu praneim apie jos panaikinim adresatas gauna anksiau negu ofert arba kartu su ja. Kol sutartis nesudaryta, ofert galima ataukti, jeigu praneim apie jos ataukim akceptantas gauna prie isisdamas akcept. Taiau oferta negali bti ataukta, jeigu : 1) ofertoje nurodant tam tikr termin jai akceptuoti ar kitokiu bdu nustatyta, kad ji neataukiama; 2) akceptantas turjo proting pagrind manyti, kad oferta yra neataukiama ir, remdamasis ja, atitinkamai veik. Oferta netenka galios, kai atsisakym j akceptuoti gauna oferentas arba per nustatyt termin negauna atsakymo. Akceptanto pareikimas arba kitoks jo elgesys, kuriuo pareikiamas ofertos primimas, laikomas akceptu. Tyljimas arba neveikimas savaime nelaikomas akceptu. Akceptas sukelia teisines pasekmes nuo to momento, kai j gauna oferentas. Jeigu ofertoje numatyta galimyb j akceptuoti nepraneant apie tai oferentui (tyljimu ar konkliudentiniais veiksmais) arba tokia ivada darytina atsivelgiant egzistuojanius ali santykius arba paproius, tai akceptas sukelia teisines pasekmes nuo atitinkam akceptanto vali reikiani veiksm atlikimo. Oferta turi bti akceptuojama per oferento nurodyt termin, o kai jis nenurodytas, - per proting termin, atsivelgiant konkreias aplinkybes, tarp j - ir ali naudojam ryio priemoni galimybes. odin oferta turi bti akceptuojama nedelsiant, jeigu atsivelgiant konkreias aplinkybes nedarytina kitokia ivada. Sutartis laikoma sudaryta nuo to momento, kai oferentas gauna akcept, jeigu sutartyje nenumatyta ko kita. Sutarties sudarymo vieta laikoma oferento gyvenamoji ar verslo vieta, jeigu statymuose ar sutartyje nenumatyta ko kita. Jeigu deryb metu viena i ali pareikia, kad sutarties ji nelaikys sudaryta tol, kol nebus susitarta dl tam tikr slyg, arba tol, kol susitarimas nebus atitinkamai formintas, sutartis laikoma nesudaryta tol, kol alys dl t slyg nesusitaria arba savo susitarimo atitinkamai neformina. Jeigu pagal statymus sutartis turi bti tam tikros formos, ji laikoma sudaryta nuo to momento, kai ali susitarimas pareiktas statym reikalaujama forma. Kai pagal statymus ar ali susitarim btinas turto perdavimas, sutartis laikoma sudaryta nuo atitinkamo turto perdavimo.

250