1 Elektrostatika

elektros krvis, elektros laukas, lauko vaizdavimas. Knas tur krv jeigu jame yra teigiam arba neigiam krvi perteklius. Apie kiekvien krv susikuria elektros laukas ir tai yra materijos savyb.Q=1C (Kulonas) sveika tarp krvi, Kulono dsnis. Tarp dviej krvi vyksta sveikos jgos elektrinio lauko energijos sskaita. ios sveikos dyd nustato Kulono dsnis: F=Qq/4 ER 0 R2 darbas atliekamas perneant krv elektros lauke, potencialas, elektros tampa. Norint perkelti krv elektros lauke reikia atlikti tam tikr darb. Bendru atveju darbas yra ireikiamas kaip jgos ir kelio sandauga: A=F*S Darbas dalintas i krvio vadinamas potencialu: q=A/Q Potencial skirtum vadiname tampa: UBA=B-A U=1V (Voltas) laidininkai elektros lauke, elektrostatin indukcija, elektrostatinis ekranavimas. gal= ior-vid Reikinys vadinamas elektrostatine indukcija ir naudojamas prietais mechanizmams, kai kuriems elektroniniams komponentams ir kt. apsaugoti nuo iors elektrini lauk. elektrin talpa, kondensatoriaus talpa, nuosekliai ir lygiagreiai jungt kondensatori atstojamoji talpa. Viena i elektrinio lauko charakteristik yra elektrin talpa. Ji yra ireikiama kaip krvio ir jo potencialo santykis: C=Q/ (F) Faradas. Kondensatoriaus talpa: C=Q/ Cbendr=C1+C2+C3 - lygiagreiai jungto kondensatoriaus atstojamoji talpa. 1C/bendr=1/C1+1/C2+1/C3 nuoseklaus jungimo atveju. dielektrikas elektros lauke, dielektrik poliarizacija, segnetoelektrikai, absoliutin ir santykin dielektrin skvarba, elektrinis dielektrik pramuimas. Dielektrikas pasiymi tuo, kad jame nra laisvj krvi. Jeigu j patalpinsime elektros lauk, jo molekuls poliarizuosis taip, kad neigiamoji pus bus nukreipta link iorinio lauko pliuso, o teigiamoji pus prie lauko minuso. Jokio judjimo dielektrike nebus. Daniausiai paalinus iorin elektrin lauk molekuls tampa nepoliarizuotos ir el. laukas dielektrike inyksta. Taiau yra mediagos vadinamos segnetoelektrikais kuri molekuls ir paalinus iorin elektrin lauk lieka poliarizuotos. Elektrinis laukas, jo intensyvumas priklauso nuo dielektrins skvarbos, kuri parodo kiek kart elektrinis laukas yra silpnesnis bet kurioje aplinkoje negu vakuume: = a/0 Jeigu elektrinis laukas toks stiprus, kad poliarizuotos molekuls yra sudraskomos krvius vyksta dielektriko pramuimas (atsiradus laisviesiems krviams pradeda tekti elektros srov). Tad parenkant vairi rengini izoliacin mediag btina j parinkti su tam tikra atsarga.

Nuolatins srovs grandins

elektros grandin, altiniai, imtuvai, elektros srov, jos stipris, kryptis. Elementarija elektros grandin sudaro elektrovaros jgos altinis, sujungimo laidai ir imtuvas. Elektrovaros jgos altiniu gali bti cheminis elementas, chemini element baterija, akumuliatorius, termopora, fotoelementas, elektromechaninis generatorius, kintamosios srovs lygintuvas ir kt. Imtuvu gali bti kaitinamoji lempa, kaitinamasis elementas, variklis, kraunamasis elementas, rezistorius ir tt. Atstojamosiose schemose bet kok imtuv ymime varos enklu. Kryptingas krvi judjimas veikiant kokiom nors jgoms vadinamas elektros srove. Elektros srovs kryptimi priimta laikyti teigiam daleli judjimo krypt. Elektros srovs stipris yra matuojamas elektros krvio kiekiu praeinaniu per laido skerspjv per 1s. I=Q/t I=1A (Amperas) elektros vara, laidumas, j matavimo vienetai. Tekant elektros srovei grandine krviai atsitrenkia neutralias molekules ir atomus sudarydami jai elektros var: R=l/S R=1 (Omas) Atvirkias dydis elektrinei varai yra elektrinis laidumas: G=1/R G=1S (Simensas) Omo dsniai, Kirchhofo dsniai. Omo dsnis visai grandinei teigia, kad srov grandinje yra tiesiog proporcinga grandinje veikianiai elektrovarai ar atvirkiai proporcinga visos grandins varai (imtuvo ir altinio vidaus varos sumai). I=E/ (R+Ri).

2
Omo dsnis grandins daliai teigia, kad srov bet kurioje grandins dalyje bus tiesiog proporcinga tampai tarp tos grandins gnybt ir atvirkiai proporcinga tos garndins dalies varai: I=U/R 1 asis Kirchhofo dsnis teigia, kad kiekviename sudtingos grandins mazge einani srovi suma yra lygi ieinani i to mazgo srovi sumai: ein=i. 2 asis Kirchhofo dsnis teigia, kad bet kurioje sudtingoje grandinje pasirinktame kontre tamp algebrin suma lygi nuliui: U=0 elektros grandins darbo reimai. Tuioji eiga grandin nutraukta, R=, I=0, Vardinis (nominalusis) reimas. iam reimui apskaiiuoti visi grandins elementai: In-vardin srov, Un-vardins tampos kritimas imtuve, Pn=Un*In Trumpojo jungimo reimas iuo atveju imtuvo vara R=0I, Ik=E/R1 pati didiausia manoma srov grandinje. nuosekliai, miriai, lygiagreiai jungt imtuv grandins. Nuosekliai sujungtais vadinami tokie grandins elementai, kuriais teka ta pati srov. U1+U2+U3-U=0, Re=R1+R2+R3, Re=R Lygiagreiai sujungtais vadinami tokie grandins elementai, kuri tampa yra ta pati. Ge=G1+G2+G3, Ge=G, Re=1/Ge, Pe=P Miriai sujungt imtuv grandins tiriamos ekvivalentinio keitimo metodu. Grandin pratinama palaipsniui, nuosekliai ir lygiagreiai sujungtus imtuvus keiiant ekvivalentiniais, tol kol lieka tik vienas. Tiriant ias grandines danai tenka nustatyti atskir imtuv darbo reimus- srov, tamp, gali. Tam pasitelkiami omo ir Kirchhofo dsniai. grandins energija (darbas) ir galia. W=Uit grandins energija Energijos pokytis per laiko vienet yra galia: P=UI, P=U2/R, P=I2/G. Kai grandinje altini ir imtuv yra ne po vien, j galia sudedama. EI=RI2 + RiI2 altini lygiagretus ir nuoseklus jungimas Nuosekliai suderintai altiniai jungiami tuomet, kai reikia padidinti altinio elektrovaros jg: Ee=E1+E2+E3, Rie=R1i+Ri2+Ri3 Lygiagreiai altiniai jungiami tuomet, kai i altinio reikalinga didesn srov, negu galima gauti i vieno altinio. Sujungus kelis vienodus elementus lygiagreiai ekvivalentin elektrovaros jga lygi vieno elemento elektrovaros jgai, o ekvivalentinio altinio vidin vara sumaja m kart: Ee=E1=E2=E3, Ri1=Ri2=Ri3.

sudting grandini sprendimas Kirchhofo ir kontrini srovi metodais. Sprendiant udavinius Kirchhofo lygi metodu: 1. Laisvai pasiymim srovi kryptis imtuvuose. 2. Laisvai pasiymim kontro apjimo kryptis. 3. Sustatom lygtis pagal pirmj Kirchhofo dsn jei mazg yra n, tai sustatome n-1 lygi. 4. Likusias lygtis sustatome pagal antrj Kirchhofo dsn. Sprendiant kontrini srovi pagalba, priimam, kad kiekviename pasirinktame kontre teka kontrin srov. 1. Iskiriame nepriklausomus kontrus. 2. Kiekviename kontre pasirenkame kontrini srovi krypt. 3. Sudarome lygtis pagal antrj Kirchhofo dsn. 4. Lygtyse evj ir tamp kritim enklai nustatomi kaip ir paprastose lygtyse pagal 2 Kirchhofo dsn. netiesins elektros grandins, statin ir diferencin varos. Jei grandinje yra nors vienas netiesinis elementas, tokia grandin yra netiesin. Netiesini imtuv vara priklauso nuo srovs ir tampos ar j krypties. J voltamperins charakteristikos yra netiesins. Statin vara yra tampos ir srovs santykis: Rs=U/I Diferencialin vara yra tampos ivestin srovs atvilgiu: Rd=dU/dI.

Magnetins grandins (elektromagnetizmas)

magnetinis laukas, jo kryptis, elektromagnetinis laukas, sraigto taisykl tiesiam laidininkui ir ritei, B,, a, r, 0. Kadangi elektros srov yra kryptingas krvi judjimas, tai apie laidinink su srove susikurs magnetinis laukas. Magnetinis laukas ymimas magnetinio lauko linijomis, kuri krypt priimta laikyti elementarios magnetins rodyklls, patalpintos magnetiniame lauke, iaurinio poliaus krypt. Magnetins linijos yra udaros ir eina i iaurs piet poli. Jei krvis juda, apie j susikuria elektromagnetinis laukas, turintis elektrinio ir magnetinio lauk dedamsias. Magnetinio lauko linij kryptis apie laidinink su srove nustatoma pagal deininio sraigto taisykl: jei sraigto slenkamasis judesys sutampa su srovs kryptimi laidininke, tai sukimosi kryptis parodys magnetini jg krypt.

3
Magnetinio lauko krypiai nustatyti rits su srove viduje naudojama pakeista sraigto taisykl: jei sraigto sukamasis judesys sutampa su srovs kryptimi rits vijomis, tai slinkimas parodys magnetinio lauko krypt rits viduje. Magnetinio lauko krypt ir intensyvum bet kuriame jo take apibdina magnetins indukcijos vektorius B, matuojama teslomis [ T ]. Magnetinis srautas - B srautas pro kok nors paviri, matuojamas vberiais [ Wb]. a absoliutin magnetin skvarba [H/m], Santykin magnetin skvarba r = a/0 parodo, kiek kart vairiose mediagose magnetinis laukas stipresnis nei vakuume. 0 = 410-7 H/m magnetin pastovioji (vakuumo absoliutin magnetin skvarba). elektromagnetin jga, elektromagnetin indukcija, variklio ir generatoriaus veikimo principas. Elektromagnetin jga apskaiiuojama: Fem= BIl sin. Jos kryptis nusakoma pagal kairiosios rankos taisykl: Jei magnetins linijos krenta itiestos rankos deln, keturi itiesti pirtai rodo srovs krypt laide, tai atlenktas nyktys rodys Fem. Kai magnetinis laukas veikia laidininko laisvuosius elektronus, yra elektrovaros jgos, kuri vadinama elektromagnetins indukcijos EVJ, atsiradimo prieastis: E = B l v sin . Magnetinio lauko elektromechaninis veikimas ir elektromagnetin indukcija naudojama mechaninei energijai paversti elektros ir atvirkiai. renginiai, kuriais vykdomi ie keitimai vadinami elektros mainomis: mechanin energija veriama elektros energija generatoriumi, elektros energija mechanine varikliu. Jei greitis v=const, F = Fem = BIl. Tuo paiu Pmech = Fv = BIlv. Kadangi Blv = E, tai Pmech=EI=P, t.y. variklio mechanin galia lygi altinio elektrinei galiai ir visa mechanin energija veriama elektrine. magnetins mediagos, histerezs kilpa, jos forma vairioms mediagoms. Pagal r visos mediagos skirstomos : diamagnetines ( r<1); paramagnetines ( r>1), Feromagnetines kuri r>>1 (siekia tkstanius). Histerezs kilpos plotas proporcingas magnetins histerezs nuostoliams energijai suvartojamai vienkartiniam mediagos permagnetinimui.Minktamagnei kilpa siaura ir didel, o magnetins histerezs nuostoliai mai. Kietamagnei mediag histerezs kilpa plati, jos pasiymi stipriu koercityviuoju lauku ir gana didele liktine indukcija. induktyvumas, savitarpio induktyvumas, saviindukcijos ir savitarpio indukcijos evj. Pavienio kontro (arba rits) su srove induktyvumas yra dydis, apibdinantis srovs ir srauto ry, savo skaitine reikme lygus suritojo srauto santykiui su srove: L = / I; [H] Proporcingumo koeficientas M12 vadinamas savitarpio induktyvumu: L1 / M12 = w1/ w2. Kintant savajam suritajam srautui, kontre arba ritje indukuojama saviindukcijos EVJ eL. eL = - L di / dt Kintant savitarpio suritajam srautui, gretimoje ritje indukuojama tarpusavio indukcijos EVJ eM: e2M = - M di1 / dt; e1M = M di2 / dt. energijos nuostoliai magnetinje grandinje. Histerezs nuostoliai gaunami dl plieno permagnetinimo kiekvien srovs period.Galia yra proporcinga histerezs kilpos plotui: Pdk=VHdB. Taip pat nuostoliai atsiranda dl skurini srovi, kuri visikai ivengti nemanoma, bet jas ir neigiam j poveik galima sumainti, didinant magnetolaidio elektrin var.

Vienfazs kintamosios srovs grandins

kintamosios evj ir srovs gavimas, kintamosios srovs parametrai Im, I, Ivid, T, f, ,. Norint gauti sinusin EVJ, magnetiniame lauke talpiname rmel ir sukame j kampiniu greiiu . Dl elektromagnetins indukcijos rmelio laidininkuose indukuojamos EVJ e1 ir e2. amplitudine verte Im (didiausia srovs verte periode); kitimo periodu T (laiko tarpas, per kur KS pilnai keiia savo dyd ir krypt); momentine verte i1, i2 (KS vert konkreiu laiko momentu); daniu f=1 / T (period kiekis, vykstantis per 1 s; matuojamas Hz); pas mus tinkle f=50 Hz. - kampinis greitis. =/t. Pradine faze - fazs vert pradiniu laiko momentu (t=0). sinusini dydi vaizdavimas vektoriais, kompleksinje ploktumoje, veiksmai su kompleksiniais skaiiais. Taigi, sinusin dyd galime pavaizduoti vektoriumi, kuris sukamas kampiniu greiiu ir kurio ilgis proporcingas sinusinio dydio amplitudei. Jei vektorius sukamas prie laikrodio rodykl pradins fazs teigiamos, jei pagal rodykl neigiamos.

4
Sukam vektori laiku t=0 galima pavaizduoti kompleksinje ploktumoje. Tok sinusinio dydio atvaizd analitikai galima urayti kaip kompleksin dyd A, sudaryt i realiosios A ir menamosios A dali: A=A+jA. Elektrotechnikoje menamasis vienetas -1 ymimas j. Tuomet trigonometrin kompleksinio dydio iraika: A=Acos+jAsin= A(cos+jsin), A = A2+A2 kompl. dydio modulis; - arctg (A/A) kompl. dydio argumentas. Veiksmai su kompleksiniais skaiiais: A+B=(A+jA)+(B+jB)= (A+B)+j(A+B)=C+jC=C, - sudtis. A-B=(A+jA)- (B+jB)= (A- B)+j(A- B)=D+jD=D - atimtis. A B=Aej Bej =(AB)ej( + )=Mej - daugyba, -) A/B= Aej /Bej =(A/B) ej( =N ej - dalyba. R, L ir C kintamosios srovs grandinje (Omo dsnis, laiko ir vektorins diagramos, varos, laidumas, galia) Aktyviaisiais vadinsime tokius, kuriuose elektros energija veriama kit ri energija: iluma, viesa, mechanine darbu, chemine energija. Tok imtuv priimta ymti rezistoriaus enklu. Jo vara R. Tok imtuv prijungus prie kintamosios tampos u(t), juo teks srov: iR=u/R. Omo dsnis iai grandinei: iR=u/R=(Umsint)/R=(Um/R)sint. I ia: iR=IRmsint srovs sinusoid; IRm=Um/R srovs amplitud, R=l/S. Omo dsnis kompleksine iraika:IR=U/R, IR=IRej0 =IR. Laidumas: G=1/R. Galia: pR=uiR=Umsint IRmsint=UmImsin2t; Induktyvusis imtuvas L. Kadangi eL pagal Lenco dsn trukdo srovei keistis, tuo paiu ji sukuria induktyvij var XL. Ji priklauso nuo rits induktyvumo L ir kintamosios srovs greiio (kampinio danio):XL=L=2fL [], laidumas BL=1/XL=1/(t) [S]. Omo dsnis induktyviajam imtuvui IL=U/XL=BLU, simboline forma IL=- jBLUL. Induktyviojo imtuvo galia reaktyvioji Ji kinta dvigubu greiiu: kai galia teigiama, altinio energija naudojama rits magnetiniam laukui sukurti, kai neigiama rits magnetinio lauko energija grinama altiniui. Talpinis imtuvas C. Taigi, talpin vara atvirkiai proporcinga daniui ir priklauso nuo talpos C: XC=1/C=1/2fC [], laidumas BC=1/XC=C [S]. Srov grandinje: iC=C du/dt= C d(Umsint)/dt=CUm sin(t+/2), iC==ICm(t+/2); ICm==Um/(1/C) Talpinio imtuvo galia reaktyvioji ji kinta dvigubu greiiu: kai galia teigiama, altinio energija naudojama kondensatoriaus elektros laukui sukurti, kai neigiama kondensatoriaus elektros lauko energija grinama altiniui. nuoseklus, lygiagretus ir mirus vairaus pobdio imtuv jungimas kintamosios srovs grandinje, toki grandini sprendimo bdai, var, laidum ir gali trikampiai. Nuosekliai sujungtus realius imtuvus galima pakeisti ekvivalentiniu, kurio kompleksin vara Ze. I=U/Ze - Omo dsnis ekvivalentiniam imtuvui. Ze=Z1+Z2++Zn ekvivalentinio imtuvo kompleksin vara. Ze=Z; Re=R; Xe=X=XL-XC ekvivalentinio imtuvo varos. Ze=Re+jXe=Zeej e; Ze=Re2+Xe2; e=arctg(Xe/Re) kompleksin vara; ia e= =u-i . Nuosekliai jungtus imtuvus keiiame ekvivalentiniais, kai reikia tirti visos grandins reim. Lygiagreiai sujungt imtuv tampa yra ta pati (amplitud ir faz). I=Ia2+Ir2; Ir=IL-IC; Ia=Icos ; Ir=Isin; tg=Ir/Ia. I=Ia+Ir=Ia-jIr=Ie-j ; I=Ia2+Ir2; =arctg(Ir/Ia); I=

I m ; Ia= I m a ; Ir= I m L I m C .
m =1 m =1 m =1 m =1

Lygiagreiai sujungt imtuv grandins kompleksin srov lygi ak kompleksini srovi sumai; aktyvij dedamj moduliai sudedami aritmetikai, reaktyvij algebrikai. S=UIej =UIcos +jUIsin =P+jQ; P realioji (aktyvioji) dedamoji; Q- menamoji (reaktyvioji). S=UI=P2+Q2; =arctg(Q/P) kompleksins galios modulis ir argumentas. [S] = VA (voltamperas); [P]=W (vatas); [Q] = var (varas) Ekvivalentinio imtuvo kompleksin galia lygi nuosekliai ir lygiagreiai sujungt n imtuv kompleksini gali sumai: S e=S; Pe=P; Qe=QL-QC; Kai imtuvai sujungti nuosekliai, patogiau naudoti varas, kai lygiagreiai laidumus. galios koeficientas ir jo gerinimas. cos vadinamas galios koeficientu: cos =P/S=R/S. Nuostoli galia maesn, kuo didesnis cos .cos didinamas: parenkami varikliai su didesniu cos ; variklis apkraunamas artima vardinei apkrova;

5
menkai apkrauti varikliai keiiami maesns galios; stengiamasi, kad variklis nedirbt tuija eiga; lygiagreiai asinchroniniam varikliui jungiama talpin apkrova arba jungiami specials sinchroniniai varikliai. tamp ir srovi rezonansas kintamos srovs grandinje, j reikm praktikoje. tamp rezonansas gali vykti nuoseklioje grandinje su R, XL ir XC imtuvais. tamp rezonanso metu XL ir XC tampos yra vienod amplitudi bet prieing fazi; R tampa lygi tinklo tampai. Dl reaktyvij tamp padidjimo tamp rezonanso reikiniai pramoniniuose renginiuose yra nepageidautini. XL=XC; L=1/(C); i ia f0=1/(2LC) rezonansinis danis. tamp rezonansas gali bti gaunamas: keiiant rits induktyvum L; keiiant kondensatoriaus talp C; keiiant tinklo dan f. Rezonanso metu grandinje teka stipriausia srov I0=U/Z=UR2+(XL-XC)2=U/R. Srovi rezonansas gali vykti lygiagreiai sujungt imtuv grandinje, kai vienos akos imtuvas yra XL, o kitos XC pobdio. Rezonansinis danis: (L)/ [R12+(L)2]=C. Srovi rezonansui grandin suderinama, keiiant: 1) induktyvum L; 2) talp C; 3) tinklo dan.

Trifazs kintamosios srovs grandins a) trifazs evj gavimas, minusini evj laiko, vektorin diagramos, simbolin evj iraika.
Trifaz simetrin EVJ sistema gaunama trifaziame generatoriuje, kuris turi tris savarankikas apvijas, pasuktas erdvje viena kitos atvilgiu 120 kampu. Trys apvijos rits yra sudtos statori ir nejuda, o sukamas rotorius nuolatins srovs magnetas. Simetrines trifazes evj galima urayti laiko funkcijomis: eA=Em sint; eB=Em sin(t - 2/3), eC=Em sin(t - 4/3); Kompleksiniais dydiais Ea=E ej0Eb=E e-j120; Ec=E e-j240.

b) generatoriaus apvijos ir imtuv jungimas vaigde, linijins ir fazins tampos, srovs, vektorin
diagrama simetrins ir nesimetrins apkrovos metu, neutraliojo laido paskirtis vairios apkrovos metu. Trifaziai imtuvai yra jungiami vaigde kai j fazin vardin tampa yra lygi tinklo fazinei tampai. Imtuvai t pat tinkl gali bti jungiami vaigde su neutraliuoju laidu ar be jo arba trikampiu priklausomai nuo to, kokia yra j vardin tampa. Trifaziai imtuvai gali bti simetriniai, kai j visos trys fazs elektrotechniniu poiriu yra vienodos, ir nesimetriniai. Fazine tampa vadinama kiekvienos altinio arba imtuvo fazs tampa. Sutarta teigiama altinio fazins tampos Uf kryptimi laikyti jos krypt i fazs pradios pabaig. Linijine vadinama tampa tarp dviej altinio fazi pradi . J sutartines teigiamas kryptis nurodo j indeksai. Fazine vadinama srov (If), tekanti kiekviena altinio arba imtuvo faze. Fazins srovs sutartin teigiama kryptis yra tokia pat kaip tos fazs altinio EVJ arba imtuvo fazs tampos. Linijinmis vadinamos srovs (Ii) tekanios linijiniais laidais. J sutartins teigiamos kryptys i altinio imtuv. Neutralusis laida jungia altinio ir imtuvo neutraliuosius mazgus. Kai imtuvas yra simetrinis, neutralusis laidas nereikalingas: juo srov neteka, neutralij mazg potencialai yra lygs. Kai imtuvas nesimetrinis ir neutraliuoju laidu teka srov, imtuvo neutraliojo laido potencialas tampa lygus altinio neutraliojo mazgo potencialui. Taigi neutraliojo laido dka kiekvieno imtuvo fazs tampa lygi tinklo fazinei tampai. Nutraukus nesimetrinio imtuvo neutralj laid, tarp imtuvo ir altinio neutralij mazg atsiranda tampa.

c) generatoriaus apvijos ir imtuv jungimas trikampiu, linijins ir fazins tampos, srovs, vektorin
diagrama simetrins ir nesimetrins apkrovos metu. Trifaziai imtuvai jungiami trikampiu, kai j kiekvienos fazs vardin tampa yra lygi tinklo linijinei tampai. Kiekviena imtuvo faz jungiama tarp dviej linijini laid, todl imtuvo fazins tampos yra lygios tinklo linijinms. Fazins srovs apskaiiuojamos taikant kiekvienai Omo dsn. IAB=UAB/ZAB; IBC=UBC/ZBC; ICA=UCA/ZCA. I altinio trikampiu sujungt imtuv teka trys linijins srovs, kuri momentini veri suma kiekvienu laiko momentu yra lygi nuliui. Linijines sroves galima apskaiiuoti i lygybi analitikai, bet paprasiau ir vaizdiau j vektori sudaryti grafikai. Sujung vis fazini vektori virnes, atliekame grafinius veiksmus su vektoriais ir gauname linijini srovi trikamp.

d) trifazi grandini galia

Nepriklausomai nuo imtuvo sujungimo bdo kompleksin imtuvo galia: S=3Sf=3Pf+j3Qf; Kai imtuvas sujungtas vaigde: Uf=Ul/ 3 ; If=Il Kompleksin imtuvo galia S=

3 UI

6
besisukantis magnetinis laukas.

Asinchroniniai varikliai ir sinchronins mainos

asinchroninis variklis, veikimo principas tarkime kad turime magnetin lauk,kurio indukcija yra B ir kuris sukasi daniu n0, Sukamasis magnetinis laukas kerta laidininkus, todl juose indukuojamos EVJ.EVJ kryptis nusakoma deiniosios rankos taisykle.iuo atveju svarbu kad laidininkai nejuda,o juda magnetinis laukas. Kadangi laidinink grandin yra udara,tai ja teka srov ,kurios kryptis tokia pat kaip j sukrusi indukuot EVJ. Turime laidininkus kuriais teka srov ir kurie yra magnetiniame lauke.Juos veikia elektromagnetins jgos,kuri kryptis nusakoma kairiosios rankos taisykle. Matome kad ios jgos stengiasi sukti laidininko magnetinio lauko sukiosi kryptimi. Tarkim kad laidininkai gali suktis o j ski danis n .tik tuo atveju kai n=n0- n>0, tai yra n<n0, santykinio judjimo kryptis ilieka , laidininkus veikia juos sukanios elektromagnetins jgos Lauko ir laidinink daniai susilygint ,laidininkai nejudt lauko atvilgiu nejudt.kai n=n0,n=n0-n=0,laidininkuose nebt indukuojamos EVJ, netekt srov ir inykt juos sukanios jgos.Dl to laidinink ski danis sumat . Kai tik atsiranda skirtumas n=n0-n>0 laidininkus vl ima veikti elektromagnetins jgos,sudaranios elektromagnetin sukimo moment. Laidininkai esantys sukamajame magniatiniame lauke ,varomi elektromagnetinio momento , gali suktis tik asinchronikai t.y. atsilikdami nuo magnetinio lauko. Dl to aasinchronins mainos,dirbanios variklio rimu ,rotoriaus suki danis yra maesnis nei magnetinio lauko: n<n0 Rotoriaus atsilikimas nuo statoriaus magnetinio lauko vertinimas santykini dani skirtumu,kuris vadinamas slydimu :s=(n0-n)/n0. vardinis asinchronini varikli slydimas Sk=0,01-0,07 Sn0,05 sinchroninis generatorius ir variklis Daniausiai naudojamos trifazs sinchronins mainos, kuri inkaro apvija yra statoriuje, o rotoriuje yra induktorius. Tai elektromagnetas, kurio adinimo apvija per iedus ir epeius prijungiama prie nuolatins tampos altinio. Sinchronins mainos, kuri indikatorius yra statoriuje, o inkaro apvija-rotoriuje, sutinkamos daug reiau. Gen darbo princ: sukant induktori pastoviu kampiniu greiiu, kiekvienoje inkaro apvijos ritje indukuojama kintamoji EVJ. Ji yra sinusin. Kadangi visos rits yra vienodos ir idstytos 120 laipsni kampais, inkaro apvijoje gaunama simetrin trifaz EVJ sistema: visos trys EVJ yra vienod amplitudi, bet skiriasi 120 l faze. Indikatoriaus ir inkaro magnetiniai laukai sukasi tuo paiu greiiusinchronikai- ir sudaro bendr generatoriaus sukamj magnetin lauk. Variklio reimas: statoriuje sudaromas sukamasis magnetinis laukas. Tarp inkaro ir induktoriaus prieing magnetini poli susidaro elektromagnetins traukos jgos. Kai jos yra pakankamos indikatorius sukasi kartu su inkaro magnetiniu lauku. Bendr variklio magnetin lauk sudaro inkaro ir induktoriaus laukai. Sinchroninio generatoriaus svarbiausios charakteristikos yra trys:1. tuiosios eigos-EVJ priklausomyb nuo adinimo srovs, kai maina neapkrauta; 2. iorin-tampos priklausomyb nuo apkrovos srovs. 3. reguliavimo- adinimo srovs priklausomyb nuo apkrovos srovs. Sinchroninis variklis yra maiau jautrus tinklo tampos svyravimams nei asinchronis. Kadangi sinchroninio variklio =const, X=constir U=const, tai padidjus apkrovos momentui, padidja kampas.Padidinus adinimo srov kampas ir vl sumaja. Sinchroninio variklio mechanin charakteristika n=f(M) yra horizontali ties, nes variklio ski danis n=const.

Nuolatins srovs mainos

nuolatins srovs main paskirtis,ypatumai,naudojimo sritys: Elektros maina vadinsime elektromechanin rengin , kuriame mechanin energija paveriama elektrine arba elektrin energija mechanine. Pirmuoju atveju maina veikia generatoriaus rimu, antru- variklio. Visoms elektros mainomis bdinga tai, kad kiekviena i j gali dirbti ir generatoriaus ir variklio rimu, nes joki esmini sandaros skirtum tarp elektros generatoriaus ir variklio nra. Pagal gaminam ir vartojam elektros energij galime iskirti dvi kiekvienos elektros mainos dalis: a) nejudamj dal statori; b) judamj dal rotori. Elektros mainoms yra bendra tai, kad jose vyksta elektromagnetins indukcijos ir elektromechaniniai magnetinio lauko reikiniai. Elektrotechnini poiriu svarbiausios dalys: a) induktorius, kuris sudaro pagrindin mainos magnetin sraut (vadinam adinimo srautu); b) dalis, kurios laidininkuose indukuojama EVJ ir teka darbin srov, yra vadinama inkaru. Oro tarpas esantis tarp statoriaus ir rotoriaus magnetins grandins var. Kiekvienoje veikianioje elektros grandinje gaunami energijos nuostoliai ( magnetiniai, elektriniai, mechaniniai), kurie virsta iluma. Ir tie nuostoliai didesni kuo didesn mainos apkrova. Nuolatiniams srovs varikliams galima plaiame diapazone ir tiksliai reguliuoti rotoriaus greit, keisti j mechanin charakteristik. Naudojami ten kur reikia sklandiai keisti darbo mechanizmo greit (galingose valcavimo staklynuose, lengvosios, popieriaus pramons renginiuose,..). Naudojami elektriniame transporte: traukini, troleibus, tramvaj varikliai.

7
Mikrovarikliai naudojami autonomikose transporto priemonse ( automobiliuose, laivuose, lktuvuose, kosminiuose laivuose), automatikos renginiuose, medicinos aparatroje,... nuolatins srovs mainos veikimo principas, dirbant generatoriaus ir variklio reimais; Tarp magnetini poli patalpiname inkar feromagnetins mediagos cilindr, kurio iilginiuose grioveliuose yra izoliuoti laidininkai, sudarantieji inkaro apvij. Inkaro apvija prijungiama prie kolektoriaus. Kartu su inkaru kolektoriaus sudaro nuolatins srovs mainos rotori. Prie kolektoriaus prispaudiami kontaktiniai epeiai. Inkaro apvija per kolektori ir epeius yra elektrikai sujungiami sujungiama su iorine grandine. Variklio reimas. epei ivadus prijungti prie nuolatins tampos. Inkaro rmeliu teka srov, inkaro laidininkus veikia elektromagnetins jgos (kryptis nustatoma kairiosios rankos taisykle) ios jgos sudaro elektromagnetin sukimo moment. Kai laidininkai atsiranda geometrinje neutralje. Tuo momentu B=0, todl inyksta juos veikianios jgos. Inkaras toliau sukasi i inercijos. Pritaik kairiosios rankos taisykl, matome, kad pusiedi ir kontaktini epei dka inkaro laidininkus veikia elektromagnetins jgos, kurios sudaro tos paios krypties sukimo moment. Kolektorius ir epeiai yra mechaninis nuolatins srovs krypties keitiklis. Besisukanio inkaro laidininkuose indukuojama EVJ. Nustat jos krypt deinija ranka, pastebsime, kad EVJ yra prieinga srovs laidininkuose kryiai. Inkaras gali suktis tik tuo atveju, jeigu jo apvijoje indukuojama EVJ yra maesn u prijungt tamp. Generatoriaus reimas. Inkaras sukamas laidininke indukuojama EVJ, kurios kryptis nustatoma pagal deiniosios rankos taisykl. Kai laidininkai pereina preiingj magnetini poli sritis, EVJ kryptis pasikeiia prieingai. I to matome kad apvijoje indukuojama kintamoji EVJ. Kai inkaro laidininkai atsiranda geometrinje neutralje... tarp epei gaunamos EVJ kryptis dl perjungimo ilieka tokia pati kaip buvusi iki tol, nors inkaro apvijos evj krytis pasikeiia. Tarp epei gaunama pulsuojanti EVJ, iorine grandine teka taip pat pulsuojanti vienos krypties srov. Generatoriuje kolektorius ir epeiai yra machaninis kintamosios srovs lygintuvas. Prie generatoriaus yra prijunktas imtuvas, iorine grandine ir inkaro laidininkais teka srov. Kadangi laidininkai yra magnetiniame lauke, juos veikia elektromagnetins jgos, kuri kryptis nusakoma pagal kairiosios rankos taisykl. J pritaik pastebime, kad elektrom jgos kryptis prieinga rmelio sukimosi krypiai. ios jgos kuria moment, prieing inkar sukaniam momentui. Kuo teka didesn srov tuo didesn jo galia, tuo didesns inkar stabdanios elektromagnetins jgos. Kuo didesns galios imtuvas yra prijungtas prie generatoriaus, tuo didesne galia j turi sukti variklis.

Pereinamieji procesai tiesinse elektros grandinse

pereinamj proces prieastys, komutacijos dsniai. Jei grandinje yra energij kaupiani ar j grinani element, tuo metu kai keiiasi jos reimas vyksta pereinamieji procesai. Pereinamaisiais procesais vadinsime reikinius, kuri metu elektrin grandin pereina i vieno stacionaraus reimo kit. Kai kuriais atvejais pereinamasis procesas yra normalus grandins darbo reimas. Reaktyviuose imtuvuose-ritse ir kondensatoriuoseelektros energija yra kaupiama j magnetiniame ar elektriniame lauke arba grinama altiniui.Pakisti uoliu per laika t=0 energija galt tik tokioje ritje ir kondensatoriuje, kuri galia pl=dWl/dt ir pc=dWc/dt be galo didel. To negali bti todl ilgesni ar trumpesni pereinamieji procesai ritse ir kondensatoriuose yra neivengiami. Komutacija vadinsime elektrins grandins jungim, ijungim, perjungim ar labai staig parametr pakeitim. Komutacijos dsniai yra du: 1 dsnis. Idealios rits srov prie komutacij ir po jos yra ta pati. 2 dsnis. Kondensatoriaus tampa prie komutacij ir po jos yra ta pati.

a) pereinamieji procesai nuolatins srovs grandinje su C, c krovimas ir ikrovimas.

Kondensatoriaus krovimas-tai vienas i danai pasitaikani ir gana paprastas pereinamasis procesas, kuris prasideda sujungus grandins jungikl S. Bet kuriuo pereinamojo proceso momentu grandinei galima taikyti 2j Kirchhofo dsn.Ric+uc-U=0. Kondensatoriaus tampa eksponentikai didja, kol po t= tampa lygi altinio tampai U, kuri yra jos nusistovjusi vert. Kondensatoriaus srov eksponentikai maja kol visikai ibyksta, jos nusistovjusi vert lygi nuliui. Kai reikia praktikai nustatyti laiko konstant i eksperimentikai gaut pereinamojo proceso kreivi, tai patogu padaryti ivedus per bet kur eksponents tak liestin. Kondensatoriaus tampa ikrovimo metu: Uc=Ue-t/r , ikrovimo srov ic=-(U/R)e-t/r .Gautas neigiamas srovs enklas rodo, kad kondensatoriaus ikrovimo srov yra prieingos krypties negu krovimo. Ikraunamo kondensatoriaus tampa ir srov maja eksponentikai ir to majimo sparta priklauso nuo grandins laiko konstantos. Ikrovimo metu kondensatoriaus elektrinio lauko energija rezistoriuje virsta iluma. pereinamieji procesai kintamosios srovs grandinje.

Transformatoriai

paskirtis, veikimo principas, sandara, elektromagnetiniai reikiniai. Pramonje ar vairiose technikos srityse jgos transformatoriai daniausiai reikalingi tais atvejais, kai imtuvo vardin tampa skiriasi nuo tinklo tampos. Jie auktina arba emina elektros tamp. Taip pat bna specialieji transformatoriai: maitinti skirti, matavimo transformatoriai, fazi skaiiaus dauginimo, impulsiniai transformatoriai ir tt. Paprasiausio vienfazio transformatoriaus sandara: udaras magnetolaidis, ant kurio umautos dvi apvijos. Apvijos elektrikai nesusietos. Jas veria bendras magnetinis srautas, todl j ryys yra magnetinis. Transformatoriaus apvija, kuriai tiekiama elektros energija vadinama pirmine. Apvija, kuri tiekia pakeist elektros energij imtuvui yra vadinama antrine. Transformatoriaus veikimo principas pagrstas jo apvij abipuss indukcijos reikiniu. Prijungus transformatoriaus pirmin apvij prie kintamosios tampos, apvija teka kintamoji srov. Atsiradusi pirmin MVJ sukuria magnetolaidyje kintamj magnetin sraut. Jis veria abi transformatoriaus apvijas ir indukuota jose EVJie e2. Jei antrin grandin atvira, transformatorius veikia tuiosios eigos reimu. Sujungus jungikl Q, transformatorius apkraunamas. Jo antrine apvija ir imtuvu teka srov. Pritaik deiniojo sraigto taisykl transformatoriaus antrinei apvijai matome, kad antrin srov kuria magnetin sraut, kurio kryptis yra prieinga pirmins srovs kuriamo magnetinio srauto krypiai. Vadinasi, pirmin apvija transformatoriaus magnetolaid magnetina, o antrin-imagnetina.

trifaziai transformatoriai ir autotransformatoriai, specialieji transformatoriai. Trifaziam transformatoriui bdinga tai, kad jame yra trifazis magnetolaidis. Trifazis transformatorius lyginant su trimis vienfaziais yra ekonomikesnis, jo magnetiniai grandinei reikia maiau plieno, maesn jo mas ir matmenys. Trifazio transf. Veikimo principas yra toks pats kaip vienfazio, todl jo tyrimui taikomi tie patys principai ir metodai. Autotransformatorius tai toks transformatorius, kurio pirmin ir antrin apvijos yra elektrikai sujungtos ir turi bendr vij. Kai autotransformatorius yra eminimo, jo antrin apvija yra dalis pirmins apvijos. Kai auktinimo,-pirmin yra dalis antrins. Autotransformatoriuje energija i pirmins apvijos antrin perduodama ne tiktai magnetiniu lauku, bet ir apvij elektriniu ryiu. Dirbant su autotransformatoriumi reikia nepamirti, kad pirmin ir antrin apvijos turi elektrin ry. Tai reikia, kad esant nedidelei antrinei tampai, prie antrins grandins prisiliesti gali bti pavojinga.. Specialieji transformatoriai tai suvirinimo transformatoriai. I j plaiausiai naudojami kontaktinis ir lankinis. Taip pat bna matavimo transformatorai. J paskirtis dvejopa: prapleiamos prietais matavimo ribos, ir nereikia prietais tiesiogiai jungti auktos tampos grandines.