TEISINIO PAPROIO REIKM TEISINIAM REGULIAVIMUI Projektas 2002 01 27 Dokt. Remigujus imaius Lekt.

Giedr Lastauskien Lietuvos teiss universitetas, Teiss fakultetas, Teiss filosofijos katedra, Ateities g. 20, 2057, Vilnius Telefonas 71 46 97 Elektroninis patas tfk@ltu.lt Pateikta Parengta spausdinti Recenzavo

Iki iol msuose prast teiss teorij teisinis paprotys ne itin domino. Apvelgiant teiss form vairov, bdavo pasitenkinama, nurodant, kad teisinis paprotys yra seniausia teiss forma, kuri iuolaikinei teisei beveik bereikm. Tam tikr smy Lietuvos teisinink tarpe sukl statym leidjas, naujajame Civiliniame kodekse tiesiogiai tvirtindamas paproius, kaip civilini santyki reguliavimo instrument. Taigi, kas yra teisinis paprotys ir koki viet jis uima valstybi teisinse sistemose; ar tikrai i forma atgyvenusi ir teoretikams (bei praktikams) maai domi, ar utenka tam tikro tstinumo visuomeninei praktikai, kad galtume laikyti j teisiniu paproiu ir reikalauti i valstybs jos gynybos tai klausimai, kurie buvo doms straipsnio autoriams ir kurie, manome, doms teisinei visuomenei. Objektas: teisinio paproio samprata skirtingose teisinse tradicijose ir vairiose teiss srityse bei teisinio paproio vieta teisinio reguliavimo mechanizme.

Raktiniai odiai: teisinis paprotys, paprotin teis, raytin teis. Santrauka Straipsnyje nagrinjama teisinio paproio svoka ir poymiai, iskiriantys j i kit normatyvini reguliatori. Autoriai siekia akreipti dmes pozityviojoje teiss teorijoje prast ir real teisinio paproio vaidmen teisinio reguliavimo mechanizme. Darbe aptartas poiris teisin paprot tiek bendrosios teiss, tiek kontinentins teiss tradicijose, iskiriant ir Lietuvos statym leidjo poir i teiss teise. Straisnyje formuluojami svarbiausi teisinio paproio bruoai, leidiantys j atskirti ne tik nuo paprasto paproio, bet ir kit, labiau inagrint, teiss iraikos form. Straipsnio autoriai propoguoja platesnio ir gilesnio poirio teisin paprot paiek. Teisini paproi ir j tyrim trumpa apvalga Raytin teis visuomet buvo jurisprudencijos objektas, tuo tarpu neraytini taisykli, tame trape ir paproi, tyrimas ilg laik buvo paliekamas sociologijai ir antropologijai. Neraytines normas, tame tarpe ir paproius, link ignoruoti ir iandienos teisininkai, vald rafinuot teisin kalb, sisavin inias apie statymo leidjo ileistas normas ir perprat formali, griet teiss struktr. Taiau, tolstant nuo etatistins teiss sampratos, teisin paprot vis labiau atsigriama: pripastama, kad valstyb neturi ir negali reglamentuoti visko, kad teisinis paprotys leidia isprsti ir isprendia konfliktus visuomenje, atkreipiamas dmesys, kad statymai tra visuomenje jau susiklosiusi taisykli formalus tvirtinimas, pastebima, kad jei statymai neatitinka visuomens nuostat, jie yra neefektyvs. form. Taip isykinami paprotins teiss privalumai ir trkumai, lyginant su raytine centralizuota

Teisinis paprotys niekuomet nebuvo visikai ignoruojamas. Bent jau tarptautins komercijos srityje jo praktinis vaidmuo akivaizdus nuo vidurami [1, p. 441 471; 2, p. 118 121] iki i dien [2, p. 104 105; 3, p. 92 99]. Taiau tarptautin paprotin komercin teis - lex mercatoria - teiss mokslinink paprastai laikoma tam tikra izoliuota marginalia sritimi, kuri galbt ne visai tiksliai telpa prastas teiss sampratas. Be to, prekybos paproi taikymu daniausiai usiima ne teisinink luomo mons. Galbt tai lm santykin lex mercatoria izoliuotum nuo likusios teiss ir menkus teisinius lex mercatoria tyrimus, bent jau tol, kol ios taisykls nebuvo perkeliamos nacionalin teis ar tarptautins teiss aktus. Teisinis paprotys kaip socialini norm ris paprastai yra vienas i svarbiausi tyrimo objekt darbuose t autori, kurie teis iri kaip sociologin reikin. Apie teisin paprot, kaip apie savarankik teiss iraikos form, moksle pradta kalbti tik XIX amiaus pradioje, siejant tai su istorins teiss sampratos mokyklos veikla. Nuo to laiko susidomjimas teisiniais paproiais nuolat augo. Sociologiniai, o ypa antropologiniai tyrimai atskleidia vis daugiau duomen apie tai, kad visuomenje gali nebti teiss tradicine (statistine) prasme, o visi teisikai reikmingi santykiai gali bti reguliuojami teisiniais paproiais [4, p. 176 177; 5, p. 15 21; 6; 7]. iuolaikinje jurisprudencijoje teisinio paproio nagrinjimas siejamas su vis platesniu teisinio pliuralizmo pripainimu, kuris ypa pastebimas pastaruosius du deimtmeius, po ymiojo Berman veikalo Teis ir revoliucija pasirodymo. Plati pliuralistin teiss samprata vairius teisinius paproius pripasta savarankika teiss iraikos forma alia kit iraikos form ir tai leidia nagrinti paproius kaip vien i teisini reikini [1, p. 19 21]. Tokiu bdu paprotin teis tampa grynai teiss teorijos objektu, nors i senos, taiau dar paatrjusios terminologins painiavos, apibriant, kas yra teis, o kas kitoks socialinis reguliavimas, toli grau nra isivaduota [8]. Teisinio paproio esm (pagrindiniai bruoai)

Teisinio paproio samprata yra diskusij objektas: tai, k vieni laiko paproiu, kiti tik proiu, tai, k vieni laiko teisiniu paproiu, kiti tiesiog paproiu; jei vieni autoriai paproio tvirtinim valstybs leidiamuose teiss aktuose laiko vieninteliu bdu paproiui tapti teisiniu, tai kiti tai traktuoja jau nebe kaip paprot ir atsieja paprotin teiss form nuo raytins. Teisinio paproio samprata yra dviej kit samprat paproio ir teiss persidengimo laukas. Tai reikia, kad teisinis paprotys turi turti visus teiss ir paproio bruous. Taiau problema yra ta, kad visuotinai nesutariama dl to, kas yra teis [4, p. 43 84, 321], o ir paproio svoka taip pat nesiremia labai aikia koncepcija. Paprastai paproio pripainimas teiss iraikos forma yra susijs su kiekybiniu ir kokybiniu kriterijais [9, p. 605]1. Kiekybinis kriterijus parodo, ar tam tikra praktika yra paplitusi ir universali, t.y., ar ji yra daugkartinio naudojimo. Kiekybiniai kriterijai susij tiek su paproio naudojimo periodu (ar ilgai norma naudojama), tiek su jo naudojimo universalumu (kiek plaiai ji naudojama). Naudojimo periodas nra ir negali bti universaliai apibrtas, nes elgesio modelis paprotins teiss norma gali tapti tiek po labai ilgo naudojimo nuo neatmenam laik, tiek po vieno panaudojimo. Valstybs teis kartais pripasta paprot tik tuomet, kai jis naudojamas deimtmeius (tai yra bdinga Pranczijos bei Vokietijos teisinei doktrinai) [9, p. 605]. Taiau universalumas paproio atveju visikai nesusijs su kakokiais i anksto apibrtais kriterijais. Paproio galiojimo ribos retai sutampa su valstybi sienomis [2, p. 118; 1, p. 452 453]. Paprotys yra bdingas socialinei grupei, kuri gali bti apibrta pagal vairiausius kriterijus: profesij, gyvenamj vietov, tautyb, socialin klas, pomg ar bet koki vykdom veikl. Tai leidia teisiniam paproiui ilikti universaliu ir tuo paiu prisitaikyti prie vairiausi grupi. Pavyzdiui, komerciniai paproiai reguliuoja komersant tarpusavio santykius, ir jie tuos paius veiksmus traktuoja kitaip, nei pavyzdiui, kaimo bendruomens paproiai. Taiau netgi komercini paproi viduje deimant prekiautoj ir naftos prekiautoj paprotin teis susiklosto skirtinga, ir tai yra racionalu, atsivelgiant tai, kad skirtingi yra tiek prekybos objektai, tiek prekiautoj tarpusavio ryiai bei iankstinis pasitikjimas vienas kitu [2, p. 104 - 105].
1

Hart Teiss sampratoje ios svokos i esms atitinka vidinio iorinio ir vidinio poirio svokas, o pagal Brownlie terminologija tai atitikt objektyvius ir subjektyvius kriterijus.

Kokybinis kriterijus parodo ar i praktika yra laikoma teisinga ir btina teisinei tvarkai palaikyti. Kokybinis kriterijus paproio turiniui gali bti ireikiamas ir kaip moralinio tinkamumo testas, t.y., paproio turinys i esms sutapatinamas su morals turiniu [10, p. 210]. Teisinis paprotys atspindi individ vidin sitikinim, kad elgesys yra reikalingas, pageidautinas [9, p. 604]. Socialins grups nariai tiki, jog susiklosiusi elgesio modeli laikymasis yra reikalingas ir privalomas [9, p. 606]. Kiekybinius ir kokybinius kriterijus btina vertinti kartu. Panagrinkime situacij, kuomet judrioje sankryoje pstieji sunkiai gali pereiti gatv. Nuo to, kiek bus psij, skubani pereiti gatv, galbt netgi nepaisant draudiamo viesoforo signalo, danai priklauso, ar apskritai i j kas nors tai darys. Kita vertus, per gatv engus pirmajam, danai juo paseka ir dauguma likusij. Taigi, kad veiksmas tapt pateisinamu, danai btina kritin mas. Panaias situacijas galima stebti bet kuriuose visuomeniniuose santykiuose. Tam tikrais atvejais, veiksmai tampa tvirtai siaknijusiais ( self-sustaining), kai tik j kiekybin iraika perengia tam tikr minimali rib [11, p. 1263]. Teisiniam paproiui ne maiau nei kitaip ireiktai teisei yra bdingas abstraktumas. I pirmo vilgsnio gali pasirodyti, kad teisinis paprotys yra susijs su labai konkreiomis aplinkybmis ir todl yra labai menko abstrakcijos lygio. Taiau verta atkreipti dmes, kad istorikai paprotys yra net pirmesn abstraktaus mstymo iraika, nei kalba [12, p. 115 - 124]. Be to, paprotys, kaip ir precedentas, nors visuomet yra susijs su konkreiomis aplinkybmis, savo teisin gali turi ne dl i aplinkybi, o dl atitikimo pamatiniams teisiniams principams [12, p. 129 132, 172 173], kuri abstraktumas yra tokio lygio, kad juos suformuluoti ratikai yra net sudtingiau nei jais vadovautis praktikoje. Paproio atsiradimo ufiksuoti yra praktikai nemanoma. Paprotin teis kyla i spontaninio neprievartinio socialins grups nari elgesio [9, p. 606]. Paprotys nekyla i konkretaus asmens valios, o i daugelio asmen pasikartojani veiksm. Paprotys prasidesa nuo vienintels sutarties ar vienintelio sprendimo, jeigu laikoma, kad is aktas

atitinka visuomens nari lkesius ir jau egzistuojanius teisinius principus. Taiau tuo pat metu kiekvieno paproio pradia yra sutartis. Kaip ra M.Schmitthoff, paproio formavimasis daniausiai prasideda nuo keleto stambi moni verslo praktikos; po to tampa bendra praktika tam tikroje prekybos srityje, remiantis veiksm paralele, vliau is reikinys perauga prastinumo ribas ir galiausiai gyja apibrtumo ir teisinio paproio status [13, p. 64]. tai viename i Anglijos teismo precedent dl standartinio kontrakto tarp dviej komercini subjekt buvo pasisakyta, kad i forma naudojama daugelyje statybini kontrakt ir pradjo priminti statym kodeks [13, p. 67]. Suprantama, kad paprotys atsiranda ne i bet kokios praktikos, taiau i tos, kuri yra priimtina daugeliui socialins grups nari. Teisiniai paproiai kinta tokiu pat bdu, kaip ir atsiranda, todl tikslaus j pasikeitimo momento ufiksuoti taip pat yra nemanoma. Paproio raidos bdas lemia, kad teisiniai paproiai yra pastovs, tvirti ir konservatyvs, paprotins teiss augimas yra nuosaikus, be dirbtini uoli. Danai ie poymiai netgi vardinami kaip statikumas [4, p. 178]. Taiau pasikeitus gyvenimikoms aplinkybms ar moni poiriui jas, paproiai kinta. i teorin ivad patvirtinta ilgalaikiai istoriniai stebjimai, o taip pat aprayti konkrets atvejai, kaip pasikeiia paprotin teis [5, p. 20; 6]. Paproiai nebtinai turi bti tvirtinti ratu tai neprideda paproiui jokios galios. Kitaip tariant, jei teismas ar kita teisin gin sprendianti institucija vadovausis paproiu, tai ne todl, kad jis yra uraytas, bet todl, kad laikys, kad tam tikras paprotys realiai egzistuoja. Nepaisant to, nuolat formuojasi praktika paproius urayti - atskiruose apraymuose, organizacij rengiamuose paproi svaduose [13, p.42], tarptautinse sutartyse [14, p.53], valstybs teiss aktuose [1, p. 468 470]. Vis pirma tai susij su lex mercatoria, kurie danai yra uraomi arba specialiuose rinkiniuose, arba idstomi teisini gin sprendimuose. Pavyzdiui, Rusijos pramons ir prekybos rmai savo leidiniuose (vairiuose) nuolat skelbia verslo paproi sraus. Daugiausia tai yra paproiai susiformav jros uostuose ir tarptautinje prekyboje. Pramons ir prekybos rmams suteikta teis analizuoti paproius ir pateikti savo ivadas apie tai, ar viena ar kita taisykl laikytina paproiu, ar ne. Jei nra raytinio paproio tvirtinimo,

suinteresuota alis rodinja esant paprot remdamasi bendromis priemonmis [13, p .63 ].

rodinjimo

Danai pabriama, kad paproi, neparemt valstybs sankcija, negalima laikyti teisiniais, kad teisiniais paproiai virto dl smoningos, organizuotos moni veiklos. Susikrusios ir sustiprjusios valstybs dal visuomens paproi paskelbdavo privalomais ir j laikymsi garantavo specialaus prievartinio aparato pagalba. Tai buvo paproiai, ne tik tenkinantys stiprios grupuots interesus, bet ir atitinkantys laikmet (turintys tam tikr palaikym vairiuose visuomens sluoksniuose). Taigi, paprotin teis formavosi valstybei pripainus, kad ilgalaikis paprotys ( usus longaevus) remiasi visuotiniu moni pritarimu (opnio necessitatis), todl gali veiksmingai reguliuoti tam tikrus visuomeninius santykius [15, p. 173]. Kitaip tariant, paprotys laikomas subordinuotu statym leidybai [4, p. 110, 16, p. 108] Taiau sutarimo iuo klausimu nra ir daug moderni autori, pripastani plai teiss samprat ir teisin pliuralizm, link mintas taisykles vadinti teisinmis netgi jei j neaprobavo valstyb [Berman; Benson; Tamanaha], juo labiau, kad nra sutarimo, ar apskritai gentyje esani valdi galima laikyti valstybe [5, p, 14]. Teisinis paprotys ankstyvojoje teisje Teis yra btinas visuomens atributas [12, p. 113, 146], tuo tarpu ratas ir statym leidyba ne. Dar iki tol, kol mogaus kalba isivyst iki tokio lygio, kad j bt galima efektyviai panaudoti taisykli nusakymui, individas bendruomenje neabejotinai privaljo paklusti tam tikroms taisyklms, u kuri nesilaikym jam grs sankcijos [12, p. 113 129]. Tai taikytina netgi tais atvejais, kai taisykl apskritai nepasiduoda formulavimui. Iki iol kalba nra tiek isivysiusi, kad ireikt visas teiss subtilybes ir teiss nereikt papildomai aikinti [12, p. 115 - 118; 17, p. 30 - 31]. Kitaip nei teis, kuri niekada nebuvo irasta, statym leidybos iradimas monijos istorijoje yra palyginti vlyvas dalykas [12, p. 113]

Pirmosios smoningos moni pastangos vienaip ar kitaip reguliuoti savo elges siejamos su giminine gentine santvarka, kai vis gyvenim tvark primityvi ir savotika reguliavimo sistema tam tikros buities, gyvenimo ir sugyvenimo bdo taisykls, perduodamos i kartos kart. ios taisykls reiksi paproi forma. Visi gimins nariais paproius inojo, juos laik teisingais ir laiksi daugiausiai savanorikai. Lietuvoje iki Pirmojo Statuto visas gyvenimas buvo reglamentuojamas paprotins teiss pagrindu [16, p. 108]. Paproi laikymsi garantavo j autoritetas bei moni tikjimas j teisingumu. O pavieniais paproi nesilaikymo atvejais bendruomen disponavo tam tikromis gan veiksmingomis priemonmis - iki nuo gyvybs atmimo ar ivarymo i genties [5, p. 15]. Reikia paymti, kad ios pirmosios dar neteisins sankcijos neturjo tiksl pakeisti paeidj, o tik siekdavo apsaugoti bendruomen nuo asmens, nesilaikanio paproi. Raytiniai tekstai, pavyzdiui, Hamurapio kodeksas, 12 lenteli statymas, bdavo tik jau galiojani taisykli uraymas, t. y. naujos formos veikianiai teisei suteikimas [18]. Toks uraymas reik i esms tai, kad valdovas pripasta visuomenje esanias taisykles, laiko jas aminomis ir sipareigoja jas ginti [12, p.124]. Be to, natralu, kad vystantis rafinuotai teisinei kalbai pasidar vis lengviau vairius teiss subtilumus ireikti tekstu, o teksto ilgaamikumas ir akivaizdumas leido ivengti gin dl teiss turinio. Negalima atmesti ir natralaus poreikio atskirti teis nuo neteiss bei lengvai j siminti, o tai taip pat gali utikrinti arba teatralikumas, arba, isivysius ratui raytin forma [1, p. 87, 89, 96]. Teisinis paprotys bendrojoje teisje Teisinis paprotys yra laikomas viena i teiss form bendrosios teiss valstybse. Visa precedentin teis susiformavo vietos paproi pagrindu, kai karalikj teisim teisjai, sprsdami ginus nuolat vaindavo po Anglij ir gr iemos rezidencij Londone, aptardavo vietinius paproius: vienus i j pripaindavo teisingais ir protingais ir btent jais remdavo savo sprendimus, iveiodami iuos paproius po vis Anglij.

Taiau buvo yra iliko paproiai, kurie nejo bendrj teis. Nors lyginamosios teistyros specialistai teigia, kad teisini paproi reikm iuolaikinse valstybse smarkiai sumajo (akcentuojama pakankamai siaura j taikymo sritis, pvz. vejybos taisykls ar tinkl diovinimo taisykls), bet paprotys laikomas vis dar pakankami reikminga teiss forma [19, p. 240]. Kad paprotys tapt visuotinai pripaintu, jam keliami tam tikri reikalavimai: jis nenutrkstamai funkcionuoja ilg laik; jis nebuvo jga primestas; jis turi neprietarauti jau esantiems paproiams; jis turi bti protingas [19, p. 240-241].

Paproiams paprastai priskiriame ir kitas dvi Anglijos teisinei sistemai bdingas teiss formos tradicijas ir karalikj prerogatyv. Tradicijos veria teismus ir kitas valstybines institucijas funkcionuoti laukiamu bdu. Nra parlamento akto, kuris nurodyt, kas turi bti ministras pirmininkas, tradicijos nulemia, kad jis renkamas i parlamento daugumos partijos ir kad turi atsistatydinti, pareikus nepasitikjim juo ar svarbiu vyriausybs pasilymu. Tradicijos nustato ir monarcho elgesio ribas (karalius Edvardas atsiadjo sosto, nes ved isiskyrusi moter). Karalikoji prerogatyva apima vairias teises, kuriomis naudojasi monarchas. i teisi apimtis istorijos eigoje keitsi, danai teiss normini akt pagalba, pvz. Iki 1947 m. ileisto teisinio akto karalius pagal neraytas paprotines taisykles negaljo bti atsakovu civiliniame procese, ir tik mintu aktu tai buvo panaikinta [19, p. 245-249]. Taigi, bendrojoje teisje nra aklai pasikliaujama raytine teise, o konkreiau statym leidyba. sitikinimas, jog gali egzistuoti taisykl, kuria kiekvienas yra pajgus vadovautis net jei ji niekada nebuvo artikuliuota odiniu pavidalu, bendrojoje teisje iliko iki iol [12, p. 172 ]. Teisinis paprotys kontinentinje teisje

Kontinentins teiss valstybse paprotys buvo valstybs kuriamos teiss pagrindu. Reikia paymti, kad dar vlyvojoje Romos respublikoje (2 a. pr. Kr. 3 a.) paprotin teis smarkiai konkuravo su valstybs nustatyta teise, ir paprotins teiss galia buvo didesn, negu valstybs nustatytos, paprotys netgi galjo panaikinti prieing jai valstybs nustatyt taisykl [20, p. 43], jus gentium, paprotin taut teis, kuri buvo taikoma tiems, kurie nebuvo Romos pilieiai, reguliavo daugum komercini sandori Romos imperijoje [1, p. 449]. Principato laikotarpyje jau pastebimas paprotins teiss galios silpnjimas, ypa privatinje teisje [20, p. 60]. Paproio privalomumo pagrindu buvo laikomas tyljimu ireikiamas vis pritarimas. Ir jau nuo io laikotarpio fiksuojamas paprotins teiss silpnjimo tendencijos (paproiai daugiausia reguliuoja atskir vietovi moni santykius). Po Romos imperijos lugimo, suiro ir teiss sistema, leidusi gyvuoti tarptautinei prekybai. Paprotins teiss iskirtinis vaidmuo pasireik tuo, kad prekybos srityje ji upild vakuum ir sudar galimybes prekybai [2]. Privats komerciniai arbitrai, prieingai nei valstybs teismai, visuotinai taik tik verslo paproius ir lex mercatoria. Tai, beje, vyko tol, kol bendrieji teismai perm ias normas [5, p. 225 227; 21]. Lyginamosios teistyros ir teiss istorijos specialistai iki io laikmeio buvo prat konstatuoti, kad kontinentins teiss alyse teisiniai paproiai yra seniausia, bet dabartiniu metu atgyvenusi teiss forma. Iimtimis nurodoma Ispanijos Katalonijos provincija, kur nacionalinis CK netaikomas vietini paproi reguliuojamiems santykiams, Vokietijoje tvirtinta galima paproio ir raytins teiss konkurencija, suteikiant paproiui galimyb paneigti raytin teis bei Pranczijoje numatyta galimyb paproiais papildyti raytin teis, jos nekeiiant [19, p. 120-121]. Paprotys paprastai traukiamas privalom teiss altini sra [19, p. 117, 120], taiau laikoma, kad jie turi nedidel praktin reikm ir danai yra ignoruojami [16, p. 108]. Paproio reikms

majimas siejamas su ta aplinkybe, kad daugum proting ir teising paproi valstyb sankcionuoja ir ie gyja kit form norminio akto form. Taiau vis garsiau kalbama apie augani teisini parpoi reikm, ir i aplinkyb siejama su besipleiania teiss samprata statym leidjas vis daniau traktuoja teis plaija prasme, kai mogus gali tiktis teisins gynybos ne tik valstybs nustatytoms, bet ir paprotinms ar net moralinms normoms [22, p. 128-130]. i tendencij drsiai parm Rusijos statym leidjas, naujajame Rusijos Civiliniame kodekse tvirtins civilins apyvartos paproius, kaip savarankik teiss form, kai ie paproiai susiformuoja verslo srityje ir yra plaiai taikomi, nra tvirtinti statymuose, nepriklausomai nuo to, ar jie yra ireikti kokiame nors dokumente. Paproiai, prietaraujantys privalomoms statym ar sutari nuostatoms, netaikomi [23, p.17]. Taigi, statym leidjas suformuoja tokius paproio, kaip teiss formos, poymius: jie turi bti pastovs ir savo turiniu pakankamai konkrets; plaiai taikomi; netvirtinti statymuose, kaip privaloma elgesio taisykl; susiformav verslo (verslo sritis aikinama plaiai) srityje [23, p. 18-19].

Reikt atskirai aptarti domi tendencij teiss krimui, o ypa teiss taikymui, didel tak daro teisei reikming proi panaudojimas (keli policija retai baudia vairuotojus, kurie greit virija maiau negu 10 km. per valand ir turbt niekada nebaudia ni moter, kurios vaiuoja neprisisegusios saugos dir). Viena vertus, i nuostat, danai labai reikming teisei, lyg ir negalime laikyti teisiniais paproiais, nes iuo atveju mes nesusiduriame ne su formaliai apibrtomis elgesio taisyklmis, bet su vienokiu ar kitokiu gyvenimikos situacijos vertinimu. Kita vertus, jei toks situacijos vertinimas yra sistemingas, tokio vertinimo tikisi visi teisini santyki dalyviai ir nuo jo priklauso realios, kit asmen pripastamos teisini santyki dalyvi teiss ir pareigos,tokiais atvejais kategorikai nevadinti i paproi teisiniais bt ne visikai tikslu.

Teisinis paprotys tarptautiniuose santykiuose Teisinis paprotys priskiriamas pagrindiniams tarptautins teiss altiniams. JTO Tarptautinio teismo statuto 38 straipsnis pripasta paproiui tarptautins teiss altinio reikm ir leidia juo remtis, sprendiant ginus, su slyga, kad jis bt rodymas visuotins praktikos [24]. Elgesio taisykl gali bti pripainta tarptautiniu paproiu, jei ji atitinka tris reikalavimus: - ji turi bti taikoma pakankamai ilg laik; - ji turi bti visuotinai pripastama; - tarptautinio bendradarbiavimo dalyviai turi bti bendros nuomons, kad i taisykl yra teisikai privaloma [14, p. 52]. Taigi, praktika gali bti pripainta teisine taisykle tik tuos paius veiksmus (ar susilaikym nuo veiksm) analogikose situacijose kartojant ilg laik. Prancz profesorius .Badevanas pateikia tokio paproio pavyzd - nepersekioti atviroje jroje usienio piliei, kaltinam dl laiv susidrimo. Taiau pakartotinumas ir laiko trukm nra lemiami, kad paprot paversti teisiniu, nes kai kurie paproiai taip ir lieka neteisiniais ar tarptautins morals ar mandagumo normomis, lemiamu veiksniu laikoma valstybi valios iraika vien ar kit paprot laikyti teisiniu. iuo metu vyksta daugelio teisini paproi sutartinio forminimo (kodifikavimo) procesas ir tarptautins sutartys pakeit iki tol galiojusias paprotines teiss normas [14, p. 53]. Taiau teisiniai paproiai reguliuoja valstybi atsakomybs srit bei kitus tarptautini santyki aspektus. Be to teisiniais paproiais laikytini tarptautini organizacij veiklos principai alims, kurios nra j nars, bet siekia jomis tapti. Bene plaiausiai teisinis paprotys naudojamas tarptautiniuose privatiniuose santykiuose. Ypa is bruoas pasireikia tarptautinje paprotinje prekybos teisje. Moderni tarptautin komercin teis iki iol ilieka i esms savanorikai kuriama ir gyvendinama paprotins teiss sistema, nepaisant daugelio pastang pajungti j centralizuotai valdiai

[25, p. 730]. Valstybs visuomet blakosi tarp tarptautins komercins teiss ribojimo ir jos autonomijos pripainimo. Jau Anglijos Didiojoje laisvi chartijoje teigiama, kad visi pirkliai tegul gyvena ir keliauja laisvi nuo statymo nustatyt muit ir laikydamiesi senovini ir teising paproi [1, p. 453]. 1473 m. Anglijos kancleris paskelb, kad j besikreipiani svetimali pirkli iekiniai bus nagrinjami pagal prigimtin teis, kuri kai kas vadina prekybos teise ir kuri yra universali pasaulio teis [1, p. 452]. Vis daniau kalbama apie tarptautins prekybos nevalstybinio reguliavimo

instrumentus, ir, paliekant svarbiausi viet tarp j sutariai, irykinama labai sustiprjusi, ypa per paskutin deimtmet, teisini paproi taka. Minimos trys pagrindins j rys: 1) viening taisykli svadai; 2) tipins proformos; 3) elgesio kodeksai. Pvz., Tarptautini pramons rm ileistas leidinys Unifikuoti paproiai ir praktika dokumentiniams akredityvams [13, p. 61]. Pastovus ir platus iuose dokumentuose tvirtint, i pirmo vilgsnio rekomendacini nuostat naudojimas praktikoje leidia jas laikyti teisiniais paproiais, ir teismams bei arbitraams jais remtis. Stebimos net tendencijos, kad teismai ir arbitraai pritaiko kaip privalomas ias nuostatas, nagrinjant bylas net tada, kai alys sutartyse nieko apie jas nekalba (suprantama, jei nei viena i ali nerodinja kito paproio buvim). Teisinis paprotys Lietuvoje Lietuvoje paproio kaip teiss iraikos formos vaidmuo yra nedaug tyrintas. Daugma vienareikmiai pripastama, kad paprotys su savo savarankiku turiniu egzistuoja, pabriant, kad jie tampa teisiniais, tik tada, kai valstyb vienu ar kitu bdu juos sankcionuoja [10, p. 180, 239 240; 26, p. 122], t.y. teiss form paproiui suteikis sankcionavimas [10, p. 240]. Toks subordinuotas, papildantis paproi vaidmuo buvo pripastamas ir tarpukario Lietuvos teisje [16, p. 111 112]. Paproio sankcionavimo mechanizmas nra detaliai aptariamas ir nors pateikiami pavyzdiai paprastai yra susij su konkreiomis elgesio taisyklmis, kurios yra perkeltos

valstybs leidiamus teiss aktus (uraytos teiss aktuose) [10, p. 240], galima numanyti, kad nuoroda paproius (neperrainjant taisykls) taip pat laikytina paproi sankcionavimu. Tok sankcionavimo bd tvirtina ir Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 1.4 straipsnis [27, p.15]. Taiau poiris, kad be valstybs sankcionavimo paproiai netampa teisiniais paproiais (nenustato teisi ir pareig), yra per siauras. Pirma, jau mintas Civilinio kodekso 1.4 straipsnis nustato, kad civiliniai santykiai yra reglamentuojami pagal paproius tais atvejais, kai tai nustato sutartis. Tai reikia, kad paproi privalomumas gali kilti nebtinai i valstybs sankcionavimo, bet ir i civilins sutarties ali nuorodos. Beje, tokia nuostata galiot netgi tuo atveju, jei nebt aptariamo Civilinio kodekso straipsnio, nes civilinje teisje sutartys, kuri nedraudia statymas, yra laikomos tinkamomis. Fakt, kad statymai nedraudia daryti nuorodos paproius vargu ar galima laikyti valstybiniu paproi sankcionavimu, nors paproiai ir gaut teisin prasm. Antra, teisini paproi vaidmuo susijs su teiss aikinimu, kuris yra neivengiamas dl kalbos neibaigtumo. Pavyzdiui, teismas, aikindamas, k reikia tame paiame Civilinio kodekso 1.4 straipsnyje minimi siningumo, protingumo ir teisingumo principai, kuriems suteikta didiul teisin reikm, negals vadovautis savo voliuntaristinmis nuostatomis ar abstrakiais doktrininiais komentarais, o privals atsivelgti visuomens nuostatas apie tai, kas yra sininga, protinga ir teisinga bei pritaikyti ias nuostatas bylos aplinkybms. Tai de facto reikia vadovavimsi teisiniais paproiais. Svok, kurios nra ir negali bti pilnai apibrtos teiss yra daug visose teiss akose: visos manomos priemons, chuliganizmas, laisv, protingas laikotarpis, saugus atstumas etc. Paprotins teiss reikm ir pagrindiniai bruoai Net vadovaujantis pozityvistine teiss samprata, teks pripainti, kad susiformavs

paprotys danai pirmkart ireikia tam tikr teiss turin. Neretai aprayti svarbiausi paproiai gydavo jau raytins teiss, patvirtintos valstybs institucij, reikm, juo

labiau, kad valstyb visuomet stengdavosi perimti ir savo aktais tvirtinti visuotinai priimtas paprotines taisykles. Tiek labai rafinuoti teiss institutai, tokie kaip ekiai ar vekseliai, tiek kertiniai teiss principai, tokios kaip nuosavybs nelieiamumas arba pareiga atlyginti padaryt al yra ne irasti, o juo labiau ne irasti valstybs statym leidybos organ. ie institutai ir principai atsirado kaip ilgos moni praktikos rezultatas ir iki suteikiant jiems pozityviosios teiss status buvo tvirtinti paproiuose. Taiau, kaip matme, paproiai nra tik altinis pozityviajai teiskrai. Paproiai drasiai gali bti laikomi savarankika teiss forma. Nors statym leidyba, kaip minta, yra modernesn teiskros forma, teisinio paproio vaidmuo ir reikmingi privalumai neturi bti ignoruojami. Paproiai yra paprasta ir suprantama teiss forma. Kol individai veikia pagal taisykles, nebtina, kad jie smoningai jas suvokt. Pakanka, kad jie inot, kaip pagal jas veikti, jiems nebtina artikuliuotu pavidalu inoti, kad taisykls yra vienokios ar kitokios [12, p. 151; 1, p. 78]. Nors is, kaip teigia Hayek, inojimas kaip pads patikimai orientuotis tik pasikartojaniose situacijose, o maiau prastose situacijose nebus intuityvaus tikrumo dl teist lkesi [12, p. 151], taiau akivaizdu, kad dauguma situacij nra labai specifins ar originalios ir j teisin vertinim kasdieniame gyvenime paprastai suinome ne studijuodami statymus, bet paklusdami savo ir aplinkini nuostatoms, koks prastas elgesio modelis yra teisingas, t.y., i paproio. Pats Hayek pripasta, kad tai, kas paskelbiama i anksto, danai tra netobula formuluot princip, kuri mons labiau paiso savo veiksmuose nei gali ireikti odiais [12, p. 173]. Paprotinje teisje lengviau numatyti teisinius sprendimus. Paproiai formuoja lkesius, kuriais mons vadovaujasi savo veiksmuose, vadinasi privaloma bus tokia praktika, kurios, kaip tikisi kiekvienas, bus laikomasi [12, p. 148]. Natralu, kad visuotinum ir universalum dirbtini valstybs sien, o ne spontanini socialini grupi ribose pretenduojanti statym leidyba daniau nei paproiai prasilenkia su visuomens lkesiais ir sivaizdavimu apie tai, kas yra teisinga ir teista. velgiant praktik t byl, kurias sprendiant teisjo sprendimai okiravo visuomen ir buvo laikoma, jog

sprendimai i esms neteisingi, tekt pritarti Hayek ivadai, jog tokie sprendimai daniausiai kyla dl to, jog teisjas privalo laikytis raytinio statymo raids ir negali nukrypti nuo silogistins ivados, paremtos vien eksplicitinmis to statymo prielaidomis [12, p. 172]. Paprotin teis labiau atsivelgia visuomens santyki realijas, nes remiasi praktikos patvirtintais elgesio modeliais. statymo leidjo veikla (bent jau savarankikai kuriant teiss normas, o ne sankcionuojant jau egzistuojanias) yra susijusi su tuo, kad jis turi numatyti daugyb jam neinom detali, kurios pasireik tik ateityje: interesus, konfliktus, kuomet susiduria ie interesai, konflikt aplinkybes ir kiekvienos j tak, bei rezultatus, esant vienam ar kitam konflikto sprendimo bdui. Teisinis paprotys, prieingai, remiasi praktika, kuomet tiek konfliktas, tiek jo aplinkybs jau yra iaikj, o konflikto vienokio ar kitokio sprendimo pasekms yra beveik akivaizdios. Natralu, kad tokie konfliktai daniausiai isprendiami be treij asmen sikiimo (toks sikiimas reikalauja laiko ir materialini snaud), tokiu bdu tik patvirtinant susiklosius elgesio variant. Sprendiant bet kur gin galima pasiremti tokia laiko patvirtinta praktika. Paprotins teiss taikymo sfera yra optimalesn, nei valstybs ileist teiss akt. Esant vairiems santykiams ir veikloms, kurie egzistuoja moderniame pasaulyje, taisykls, kurios yra efektyvios vieniems santykiams, arba vienoms socialinms grupms, gali bti neefektyvios kitais atvejais. Paprotin teis, skirtingai nuo valstybs leidiam teiss akt, yra bdinga nebtinai valstybs sienomis apribotoms teritorinms bendruomenms. Dl ios prieasties paprotin teis gali labiau prisitaikyti prie atskir socialini grupi poreiki. Paprotin teis atitinka moni nuostatas. is atitikimas yra dl to, kad mons savo tikrsias nuostatas parodo veikdami, o ne sakydami nuomon. Be to, centrins valdios su prievartos aparatu nebuvimas (arba nebtinas buvimas) paprotinje teisje slygoja tai, kad neteistais bus laikomi tik tie veiksmai, kurie daugeliui yra nepriimtini, nes btent nuo socialins grups absoliuios daugumos palaikymo priklausys sprendimo, besiremianio teisinio paproio gyvendinimo galimybs.

IVADOS Teisinis paprotys tai viena i teiss form, jungianti svyje tiek teiss, tiek paproio poymius. Teisin paprot kaip specifin moni elgesio reguliatori apibudina kiekybiniai poymiai, nuskantys kiek plaiai ir sistemingai elgesio taisykl yra realizuojama, ir kokybiniai poymiai, parodantys, ar teiss subjektai paplitusi praktik laiko pareigojania. Tiek bendrosios tiess, tiek kontinentins teiss raytins teisins sistemos formavosi paproi pagrindu. iuo metu teisiniai paproiai savarankikai reguliuoja tam tikras gyvenimo sritis, ypa jie reikmingi tarptautinje teisje (tiek vieojoje, tiek privatinje) ir civilinje komercinje srityje. Valstybs sankcionavimo negalima laikyti vienareikmiu skiriamuoju teisinio paproio bruou. Visuomenin praktika gali tapti teisiniu paproiu net ir tais atvejais, kai valstyb apie tai nepareikia savo nuostat. Nors statym leidyba yra modernesnis teiss norm iraikos bdas nei paproiai, paprotin teis, lyginant su statymais (centralizuota raytine teise) turi svarbi privalum. Visikai atsisakyti teisini paproi netgi nebt manoma, nes nemanoma kalba ireiti vis teisinio reguliavimo niuans. SUMMARRY Authors of the article seek for broader and deeper definition of legal custom. The article explores definition of legal custom, its features and differencies from other instruments of normative regulation, including non legal custom and state created law. Authors draw attention to the role of legal custom, which is usually accepted by positivist legal theories,

and which can be actually observed. The article explores the role of legal custom in legal systems of Common law and Continental law, including Lithuania. The article also analyses positive and negative aspects of customary law. LITERATROS SRAAS 1. Harold J. Berman, Teis ir revoliucija, Vilnius: Pradai, 1999. 2. Bruce L. Benson, To Arbitrate or to Litigate: That Is the Qestion // European Journal of Law and Economics, 8: 91 151, 1999. 3. Gediminas Dominas, Valentinas Mikelnas, Tarptautinis komercinis arbitraas, Vilnius: Justitia, 1995. 4. Herbert L. A. Hart, Teiss samprata, Vilnius: Pradai, 1997. 5. Bruce L. Benson, The Enterprice of Law: Justice Withaut the State , San Francisco: Pacific Research Institute for Public Policy, 1990. 6. Robert Ellicson, Order Without Law: How Neighbours Settle Disputes, Massachusetts, Harvard University Press, 1991. 7. James W. Zion, The Use of Custom and Legal Tradition in the Modern Justice Setting // Contemporary Justice Review, 1998, Vol. 1, pp. 133 148. 8. Brian Z. Tamanaha, A Non-Essentialist Version of Legal Pluralism // Journal of Law & Society, June 2000, Vol. 27, Issue 2, pp. 296 322. 9. Francesco Parisi, Spontaneous Emergence of Law: Customary Law // Encyclopedia of Law and Economics, 9500 (603 630), 1999. 10. A. Vaivila, Teiss teorija, Vilnius: Justitia, 2000 m. 11. Melvin A. Eisenberg, Corporate Law and Social Norms // Columbia Law Review , Vol. 99: 1253 1295, 1999. 12. Friedrich A. von Hayek, Teis, statym leidyba ir laisv / Tomas 1: Taisykls ir tvarka, Vilnius: Eugrimas, 1998. 13. .., : // , 2000. 14. P.Kris, M.Poarskas. Tarptautins teiss apybraios. Vilnius, Mintis, 1985.

15. Ehrlich St. Wizonce uzory zachowania.- Warszawa, 1995. 16. Mindaugas Maksimaitis, Lietuvos teiss altiniai 1918-1940 metais, Vilnius: Justitia, 2001. 17. Dalia Mikelnien, Valentinas Mikelnas, Teismo procesas: teiss aikinimo ir taikymo aspektai, Vilnius: Justitia, 1999. 18. Henry Maine, Ancient Law, Chapter 1: Ancient Codes, 1861 (http://socserv2socsci.mcmaster.ca/~econ/ugcm/313/maine/anclaw/chap01, 2002.01.19). 19. M. A. Glendon, M. W. Gordon, C. Osakwe, Vakar teiss tradicijos, Vilnius, 1993. 20. Rzymskie prawo prywatnie, Warszawa, 1994. 21. Bryan Caplan, The Economics of Non-State Legal Systems , 1997 (http://www.digiweb.com/igeldard/LA/legal/nonstate.txt, 1998.10.16). 22. Wronkowska, Ziembinski, Zarys teorii prawa, Poznan, 1998. 23. ., , 1999. 24. Statute of the International Court of Justice (http://www.icjcij.org/icjwww/ibasicdocuments/basetext/istatute.htm#CHAPTER_II, 2002.01.25). 25. Bruce L. Benson, Where Does Law Come From? // The Freeman, December: 725 730, 1997. 26. Stasys Vanseviius, Valstybs ir teiss teorija, Vilnius: Justitia, 2000. 27. Lietuvos Respublikos Civilinis kodeksas (Patvirtintas 200 m. liepos 18 d. statymu Nr. VIII-1864), Valstybs inios, Nr.74, 2000.