Telekomunikacijų Principai

Algimantas Keionis. Telekomunikacij principai. 2004.02.20 d. redakcija.
1
VILNIAUS UNIVERSITETAS
FIZIKOS FAKULTETAS
RADIOFIZIKOS KATEDRA

Telekomunikacij principai

Paskait kurso Telekomunikacij pagrindai mediaga

Algimantas Keionis

Vilnius -2003
Algimantas Keionis. Telekomunikacij principai. 2004.02.20 d. redakcija. 2
Turinys
Turinys..................................................................................................................... 2
1. Trumpa telekomunikacij raidos apvalga ............................................................ 4
2. Telekomunikacij signalai, kanalai ir sistemos ..................................................... 5
2.1 Signalai..................................................................................................... 6
2.2 Kanalai ..................................................................................................... 9
2.2.1 Nukreiptieji kanalai ......................................................................... 10
2.2.2 Radijo kanalai ................................................................................. 15
2.3 Telekomunikacij tinklai .............................................................................. 18
2.3.1 Telefono tinkl struktra. ....................................................................... 19
2.3.2 Komutacija ............................................................................................ 21
3. Signal analiz ................................................................................................... 23
3.1. Laikinis signal vaizdavimas ....................................................................... 23
3.2. Daninis signal vaizdavimas ...................................................................... 26
3.3. Furj analiz ir sintez ................................................................................. 30
3.4. Aperiodini signal daninis vaizdavimas.................................................... 33
3.5. Dirako delta funkcijos signalo formos spektras ............................................ 35
3.6. Furj transformacijos apgriamumas .......................................................... 36
3.7. Filtravimas ir Furj transformacija ............................................................... 37
3.8. Grietai neapibrti signalai ir j daninis vaizdavimas................................ 40
3.9. Signal amplitudi pasiskirstymas ............................................................. 41
3.10. Grietai neapibrto signalo galia .............................................................. 43
3.11. Triukmai .................................................................................................. 44
4. Moduliacija ........................................................................................................ 49
4.1. Bendrieji principai ....................................................................................... 49
4.1.1. Moduliacijos tipai, skirstant j pagal moduliuojamj signal ................ 50
4.1.2. Moduliacijos skirstymas pagal moduliuojantj signal.......................... 52
4.1.3. Impulsin kodin moduliacija (IKM) .................................................... 54
4.1.4. Daugybin moduliacija ......................................................................... 55
4.2 Nelio amplituds moduliacija ...................................................................... 56
4.2.1 Dvion benel amplituds moduliacija (DBAM) ................................. 56
4.2.2 Vienaon amplituds moduliacija ......................................................... 59
4.2.3 Paprastoji (gaubtins) amplituds moduliacija........................................ 61
4.2.4 Dvilyg amplituds manipuliacija .......................................................... 62
4.3 Kvadratrin nelio moduliacija.................................................................... 65
4.4 Nelio kampo moduliacija ............................................................................ 72
4.4.1 Analogin kampo moduliacija................................................................ 72
4.4.2 Kampo moduliatoriai ir demoduliatoriai................................................. 76
4.4.3 Fazs ir danio manipuliacija ................................................................. 80
4.5 Nelio moduliacijos taikymai sistemose........................................................ 84
4.5.1 DM radijas............................................................................................. 84
4.5.2. Antemin analogin televizija.............................................................. 86
4.5.3 Daugiakanal daninio tankinimo analogin telefonija ........................... 89
4.6 Impulsin kodin moduliacija ....................................................................... 91
4.6.1 Diskretizavimas ..................................................................................... 91
4.6.2 Kvantavimas. ......................................................................................... 96
4.6.3 Kodavimas............................................................................................. 98
4.7 IKM modifikacijos ..................................................................................... 100
4.7.1 Netiesin IKM..................................................................................... 100
4.7.2 Diferencin IKM.................................................................................. 102
4.7.3 Delta moduliacija................................................................................. 104
4.8 Daugiakanal IKM telefonija...................................................................... 109
5. Skaitmeninis ryys............................................................................................ 111
5.1 Skaitmenini signal perdavimas................................................................ 112
5.1.1 Dvejetaini bazins juostos signal perdavimo principai ...................... 113
5.1.2 Tarpsimbolin interferencija ................................................................ 115
5.1.3 Akies diagrama .................................................................................... 117
5.1.4 Dvejetaini signal formos .................................................................. 118
5.1.5 Klaid statistika ................................................................................... 120
5.1.6 Diskretusis kanalas............................................................................... 122
5.2 Kodavimas.................................................................................................. 124
5.2.1 altinio kodavimas............................................................................... 124
5.2.2 Kanalo kodavimas................................................................................ 125
5.2.3 Linijos kodavimas................................................................................ 131
5.3 Skaitmenini ryi sistem pavyzdiai........................................................ 134
5.3.1 Audio CD renginys - skaitmenin ryi sistema .................................. 134
5.3.2 GSM judrioji stotis............................................................................... 135
Literatra.............................................................................................................. 141
1. Trumpa telekomunikacij raidos apvalga

Prisiminkime svarbiausiuosius mokslo ir technikos pasiekimus, nulmusius
iuolaikin informacijos revoliucij.
1844 m.- Samuel Morse pasiunt pirmj telegrafo inut.
1866 m.-paklotas pirmasis transatlantinis kabelis.
1876m. Alexader Bell (29 met) pasiunt savo bals per viel savo asistentui.
1877 m.- kurta Bello telefono kompanija, kurioje ateityje buvo padaryta
daug svarbi iradim, lmusi telekomunikacij vystymsi.
1891m.- Almon B. Strowger upatentavo automatin telefono komutatori.
1895 m. G. Marconi pademonstravo beviel telegraf.
1915 m.- pirmoji transatlantin komercin telefono linija sujung Arlington,
Virginia su Paryiumi.
1921 m.- Detroito policija pradjo naudoti mobilj ry.
1937 m.- Bello laboratorijoje sukurtas elektroninio kompiuterio pirmtakas.
1947 m.- Bello laboratorijoje irastas tranzistorius.
1957 m.- dirbtinis ems palydovas pasiunt informacij i erdvs.
1962 m.- paleistas pirmasis ryi palydovas.
1968m. sukurtas pirmasis kompiuteri tinklas.
8-asis deimtmetis- sukurtas mikroprocesorius.
9-asis deimtmetis sukurtas ir pradtas naudoti HEMT (high electron
mobility transistor) tranzistorius, kuris labai atpigino, supaprastino ir palengvino
mikrobang primimo renginius.
cxccxxc-sukurtos ir pradtos naudoti pirmosios judriojo ryio sistemos
(AMPS American Mobile Phone System ir NMT- Nordic Mobil Telephone).
9-ojo deimtmeio pabaiga- pradjo veikti palydovin televizija,
transliuojanti tiesiai namus (ASTRA 1A palydovas, 1988m.).
1991- Europoje atsirado pirmasis GSM operatorius.
1995- GPS (Global Positioning System) pasiek vadinamj pilnosios
parengties bsen.
2000-2001m. iaurs Karolinos Universitete bedion per atstum valdo
mechanin rank (600 myli atstumas).
2. Telekomunikacij signalai, kanalai ir sistemos

odis telekomunikacijos reikia ryius per atstum. Taiau telekomunikacijos
nenagrinja toki ryi, kaip pvz., patas, o nagrinja tik tuos ryius, kuriuose
perduodami elektromagnetins kilms signalai (kartais tam tikrose ryio kanalo
vietose jie gali bti akustiniai). Grietai sakant, telekomunikacijos nagrinja tuos
ryius per atstum, kuri signalams sukurti ir perduoti reikalingos elektronins
grandins.
Telekomunikacij sistema (2.1 pav.) yra technini priemoni visuma, leidianti
persisti informacij i vieno tako kit. altinio informacij siunia siuntjas,
priima primjas, siuniamoji informacija sklinda tam tikroje terpje (erdve,
kabeliu, viesolaidiu)- ryio kanale. Kad informacija galt sklisti ryio kanalu,
sistuvas siuntjo informacij paveria signalu, o imtuvas atvirkiai signal
veria suprantam primjui informacijos form (vaizd, gars, kartais Brailio
rat). Signalas sistuve, imtuve ir, pagrindinai, ryio kanale yra veikiamas
ikraipym, trukdi ir triukm, dl ko priimtoji informacija yra daugiau ar
maiau ikraipyta.

Siuntjas Primjas

Telekomunikacij sistema

Sistuvas Imtuvas
Kanalas
Siuniamasis
signalas
Priimamasis
signalas
Ikraipymai,
trukdiai,
triukmai
2.1 pav. Telekomunikacij sistema
2.1 Signalai

Decibelas ir neperis. Signal lygius, keturpoli stiprinim, perdavimo linij
bei kit pasyvi grandini slopinim telekomunikacijose prasta matuoti santykiniais
vienetais - decibelais (dB) ir neperiais (Np).
Vienetas Belas [B] kils i telefono aparato iradjo A. Bell, pavards.
Grandins perdavimo koeficientas K [B] ireikiamas taip:

K[B]= lg
10
P
i
/P
in
,. (2.1.1)

ia P
in
ir P
i
signal galia grandins jime ir ijime atitinkamai. Decibelas yra
deimt kart maesnis vienetas: 10dB=1B.
Tegu turime keturpol, kurio jime ir ijime signal galios yra P
in
ir P
i
.

Tada jo stiprinim St, arba silpninim Sl decibelais galima ireikti taip:

St[dB]=10lg
10
P
i
/P
in
,
Sl[dB]=10lg
10
P
in
/P
i
. (2.1.2)

Taigi 10 dB reikia stiprinim arba silpninim pagal gali 10 kart, 20dB -
100 kart ir t.t. Jei nekama apie stiprinim pagal tamp (St
V
) ir pagal srov (St
I
), tai:

St
V
[dB]=10lgP
i
/P
in
=10 lg (V
i
2
/R)/ (V
in
2
/R)=20lg V
i
/V
in
,
St
I
[dB]=10lgP
i
/P
in
=10 lg (I
i
2
R)/ (I
in
2
R)=20lg I
i
/I
in
. (2.1.3)

ia V, I ir R -tampa, srov ir vara keturpolio jime ir ijime. Taigi, jei R ta pati
keturpolio jime ir ijime (taip yra beveik visada, kai naudojamos ilgos linijos ir
suderinti pagal var keturpoliai), stiprinimas decibelais pagal P, I ir U turi t pai
skaitin vert. Jei keturpolis yra ne tik stiprintuvas, o dar ir varos transformatorius,
tai St, St
I
, ir St
V
turi skirtingas vertes. Tada:

St[dB]=10lgP
i
/P
in
=10 lg (V
i
I
i
)/ (V
in
I
in
)=10lgV
i
/V
in
+10lgI
i
/I
in
=
= St
V
[dB]/2+ St
I
[dB]/2. (2.1.4)

Decibelas yra labai patogus skaiiuojant sudtingos grandins perdavimo
koeficient (stiprinim arba silpninim), kadangi naudojant decibel, daugyba (kai
duoti grandins dali perdavimo koeficientai kartais) virsta sumavimu (kai grandins
dali perdavimo koeficientai duoti dB).
Santykinis vienetas decibelas nra patogus signalo lygiui nusakyti. Todl
danai naudojami vadinamieji absoliutiniai decibelai, tokie kaip dBm, dBmV, dBV
(decibelmilivatas, decibelmilivoltas, decibelmikrovoltas), kurie reikia signalo lyg
decibelais milivato, milivolto ir mikrovolto atvilgiu, atitinkamai. Kartais naudojami
ir kiti absoliutiniai decibelai. Bda yra ta, kad danai literatroje absoliutiniai
P
in

P
i

decibelai yra vadinami tiesiog decibelais, ir ilgai tenka galvoti, koks gi ia vienetas
turimas galvoje i tikrj.
Kai kuriose Europos alyse vartojamas ne decibelas, o logaritminis vienetas
natrinio logaritmo pagrindu, vadinamasis neperis (Np):

St[Np]=1/2 ln(P
i
/P
in
). (2.1.5)

Nesunkiai galima parodyti, kad:

St[Np]= 0.1151St[dB],
St[dB]= 8.686St[Np]. (2.1.6)

Udavinys: Stiprintuvas, kurio St=10dB, apkrautas bendraaiu kabeliu, kuris
silpnina signal 5 dB. Bendraaio kabelio ijimo signal stiprina stiprintuvas, kurio
stiprinimo koeficientas K=2. Rasti sistemos perdavimo koeficient kartais ir dB.
Signal vaizdavimas. Keletas signal pavyzdi parodyta 2.1.1 pav.
Signalus telekomunikacijose prasta vaizduoti, naudojant laikin ir danin
vaizdavimus.
Pirmuoju atveju vaizduojama:
U
m
=f(t), (2.1.7)

ia U
m
akimirksnin signalo vert (galia, tampa, srov), t- laikas. Danai is
vaizdas vadinamas tiesiog signalo forma.
Antruoju:

S=g(f), (2.1.7)

ia S - signalo (galios, tampos, srovs) spektrinio tankio f-ja [W/Hz, V/Hz, A/Hz],
f-danis. Danai is signalo vaizdas vadinamas tiesiog signalo spektru.
I daugybs vairi signal, naudojam telekomunikacijose, pagrindinai tik
periodini (harmoninis signalas, periodin impuls seka, kvaziatsitiktin i anksto
nusakyta impuls seka) signal form galima nusakyti tiksliai. Gi vadinamj
informacini signal (kalbos, muzikos signal elektrinis vaizdas, videosignalas,
duomen seka) signalo formos nusakyti tiksliai nemanoma. Taiau, pastarj
signal spektras yra nusakomas gana tiksliai.
2.1.1 pav.a,b parodytas signalas mikrofono ijime, kai pastarasis veikiamas
kalbos akustini bang. Signalo forma panai atsitiktinio signalo. Spektras gi- gana
tiksliai nusakomas. Telekomunikacij sistemos udavinys- signal persisti
informacijos primjui minimaliai ikraipant informacij. Minimaliai ikraipant
informacij, ne signal. Signal galima ikraipyti taip, kad j bt galima patogiau
perduoti ryio kanalais, taiau pati informacija turi bti ikraipoma minimaliai. Pvz.,
kalbos signalo spektr telefonijoje prasta apriboti 300-3400 Hz juostoje (vadinamoji
tonin juosta), kadangi kalbos signalo spektre vyrauja btent pastarieji daniai.
Naudojant subjektyvius testus buvo parodyta, kad kalbos vadinamasis
subjektyvusis informuotumas dl spektro apribojimo tonine juosta labai maai
tenukenia.


2.1.1 pav. c,d pavaizduotas televizinis signalas. Jo spektras uima jau gerokai
platesn 0-6 MHz dani juost ir yra taip pat pakankamai tiksliai nusakomas.
Diskretinis dvejetainis nuoseklusis signalas pavaizduotas 2.1.1 pav. e,f. Tai
impulsinis signalas, galintis gauti vertes U ir +U. Maiausia trukm T tarp
pasikeitim -U+U ar +U-U vadinama signalo intervalu , arba bito trukme.
Dydis R=1/T vadinama signalo sparta ([b/s]- bitai sekund, [bps]- bitai per
sekund). I io signalo spektro galima pasakyti, kad signalo galia didija dalimi
sutelkta daniuose f<1/T. I to seka, kad dani juosta [Hz] reikalinga dvejetainiam
nuosekliajam signalui perduoti, yra savo skaitine verte apytiksliai lygi signalo spartai
[bps].
F
1/F
0 1/T 2/T
0 6 MHz
0 4 kHz
0 T 2T 3T 4T
U
t
U
t
U
t
U
t
S
f
S
f
S
f
S
f
2.1.1 pav. vairi signal formos ir j spektrai. (a,b) kalbos signalas, (c,d)
televizinis signalas, (e,f) dvejetainiai duomenys, (g.h) juostinis signalas
a
b
c d
e
f
g
h
Signalai 2.1.1 pav.af yra vadinamieji emutini dani signalai. emutini
dani signalu vadinamas signalas, kurio spektras prasideda ties 0 Hz, arba netoli
0Hz.
2.1.1 pav. g,f pavaizduotas vadinamasis juostinis signalas. Jis uima dani
juost B= f
min
-f
max
. Juostiniai signalai gaunami moduliuojant harmonin nel
emadaniu informaciniu signalu.
Signalus galima skirstyti dar ir taip:
a) Informaciniai signalai-jais perduodama informacija (kalba, vaizdas,
duomenys).
b) Signalizavimo signalai- signalai reikalingi kanalams tinkluose valdyti,
ryiui sudaryti, ry panaikinti.

2.2 Kanalai

Kanalo svoka telekomunikacijose yra labai plati. Pateiksime kelet kanalo
svok apibrim. Taigi, kanalu gali bti vadinama:
a) Signalo kelias sudtingoje grandinje nuo grandins jimo iki ijimo;
b) Elektromagnetinio signalo, turinio fiksuot dani juost, kelias nuo
sistuvo iki imtuvo;
c) Tam tikra dani juosta, skirta TV signalui perduoti;
d) Telekomunikacij sistemos dalis, jungianti sistuv su imtuvu;
e) Tam tikra telekomunikacij sistemos dalis, skirta tam tikros ries
informaciniam signalui perduoti, arba perduoti informacij tam tikrame informacijos
perdavimo etape. Pvz., televizijoje: audio ir video kanalai; telefonijoje: optiniai
kanalai, sutankintieji kanalai ir t.t.
Mes naudojame kanalo svok tokia prasme: Kanalas-tai grandins dalis,
jungianti sistuv su imtuvu, skirta nesugadintai informacijai perduoti.
Kanalas privalo:
a) Turti vienod perdavimo koeficient visoje savo dani juostoje B; t.y.
turi bti minimals amplitudiniai-daniniai ir faziniai-daniniai ikraipymai
juostoje B;
b) Kanalas neturi gaudyti paalini signal, kurie susideda su naudinguoju
signalu ir ikraipo pastarj. Sakoma: kanalas privalo turti minimalius kryminius
trukdius;
c) Kanalas privalo turti minimal slopinim, kad kuo maiau reikt
stiprinti signal;
Praktikoje nra ideali kanal. Visi daugiau maiau neatitinka a),b),c)
reikalavim.
Dar galima iskirti nukreiptuosius kanalus (dvilaid linija, bendraais
kabelis, bangolaidis, viesolaidis) ir radijo kanalus (jais informacija perduodama
laisvai erdve sklindaniomis elektromagnetinmis bangomis). Naudojant pastarj
riavim, kanalo svoka tampa artima sklidimo terps svokai.
Dani sritis, kuri gali bti panaudota tiek nukreiptuosiuose, tiek radijo
kanaluose yra labai plati nuo 0 iki 10
14
Hz. Norint efektyviai inaudoti i srit,
reikalinga informacin (palyginti siaurajuost) signal paymti tam tikru
identifikavimo signalu, pagal kur bendrasis signalas (informacija+identifikatorius)
galt bti iskirtas priimanioje pusje. Tada plaiajuosiu kanalu kartu galima
perduoti daug skirting informacini signal, paymt skirtingais identifikatoriais.
is aukiau apraytas vyksmas vadinamas tankinimu. Apie tankinim plaiau
neksime vlesniuose skyriuose. Dabar trumpai aptarsime kai kuri nukreiptj ir
radijo kanal ypatybes.

2.2.1 Nukreiptieji kanalai

Dvilaid linija (2.2.1 pav.). Pvz., tai gali bti fiksuotojo telefono ryio tinklo
abonento linija (AL).

Tokios linijos savitoji talpa:

C=
0
/ln[(d-a)/a], [F/m]. (2.2.1)

ia
0
- aplinkos absoliuioji dielektrin skvarba. Jei dielektrikas yra oras, arba tik
maa dalis aplinkos upildyta dielektriku su maa dielektrine skvarba, tai
0
8,85
10
-12
. Tegu d= 10
-2
m, a= 10
-3
m. Tada, stat reikmes, gausime C 12 pF/m.
ios linijos savitasis induktyvumas ireikiamas formule:

L=(
0
/){ln[(d-a)/a]} [H/m]. (2.2.2)

ia -
0
aplinkos absoliuioji magnetin skvarba. Jei aplinka nra magnetin,
0
=
4 10
-7
H/m. stat reikmes, gausime L9H/m.
Laikykime, kad laidai yra variniai. Tada nesunku suskaiiuoti ir tokios linijos
ilgio vieneto (metro) var - r 6,4m/m.
Linijos vadinamoji tipo ekvivalentin schema pavaizduota 2.2.2 pav.
Paveiksle pavaizduota: G- dielektriko laidumas, L ir C linijos savitasis induktyvumas
ir talpa. Virutinis laidas turi dvigub var (2r), apatinis -idealiai laidus.

Tegu abonento linija yra apkrauta vadinamja suderintja apkrova Z
ap
= Z (ia
Z charakteringoji linijos vara). Tokioje linijoje sklindanio signalo amplitud nuo
koordinats x gali bti apraytas f-le:

2a
d
2.2.1 pav. Simetrin dvilaid linija
R=2r L R L R L

C G C G C G
2.2.2 pav. Dvilaids linijos ekvivalentin schema.

V(x)=V
in
exp(-x). (2.2.3)

ia: =+i, kur - sklidimo konstanta, - silpimo konstanta ir - fazs
konstanta. V
in
- signalo amplitud linijos jime.

V(x)/ V
in
= exp(-x) = exp(-x) exp(-ix). (2.2.4)

Kadangi exp(-ix) =1, tai perdavimo koeficiento modul d [dB] galima ireikti
taip:

d=20lg (V(x)/ V
in
)= 20lg exp(-x)=-20*0.4343=-
1
x, (2.2.5)

kur
1
=8.686- linijos silpninimo koeficientas [dB/m]. Taigi, ilgos dvilaids linijos
perdavimo koeficientas (sakoma- silpninimas) [dB] proporcingas linijos ilgiui.
Sklidimo konstanta 2.2.2 pav. grandinje ireikiama taip:

= [(G+iC) ( R+ iL)]
1/2
. (2.2.6)

Kaip gi elgiasi nagrinjamos linijos (su aukiau apibrtais parametrais)
silpninimo koeficientas toninje juostoje? Paprastai praktinse linijose yra
naudojamas geras dielektrikas; taigi, toninje juostoje G<<C. emuose daniuose
R> L . Tada tonins juostos emj lygyb (2.2.6) galime perrayti taip:

= (iC R)
1/2
= (1+i) (RC/2)
1/2
. (2.2.7)

T.y. silpninimo koeficientas auga, didjant daniui. Silpninimo koeficient galima
mainti, mainant R ir C. Taiau, R ir C mainimas reikia laid storinim bei j
talpinim vienas nuo kito toliau. Toks silpninimo koeficiento mainimo bdas nra
patogus, kadangi auga linijos matmenys ir kaina. Daroma kitaip: kas tam tikr
atstum tarp linijos laidinink jungiamas induktyvumas, pvz., kaip parodyta 2.2.3
pav.

jungtas lygiagreiai savitajai linijos talpai induktyvumas maina tos linijos
efektyvij savitj talp ir linijos nuostoliai maja. Tokia linija vadinama
kompensuotja. Kompensuotosios ir nekompensuotosios dvilaids linijos
silpninimo koeficiento danin charakteristika pavaizduota 2.2.4 pav.
Tegu induktyvumo ritels yra idstytos kas 1,8 km (taip yra JAV
analoginiuose fiksuotojo ryio telefono tinkluose). vertinsime kokio gi induktyvumo
reikia anksiau nagrintai linijai, kad danyje f=3 kHz, efektyvioji savitoji linijos
2.2.3 pav. Induktyvumo ritels kompensuotoje dvilaidje linijoje.
L
k

L
k

talpa bt artima 0. Rezonanso slyga- L= 1/
2
C. Mintos linijos 1800 m talpa
C
1800
= 22 nF. Nesunku apskaiiuoti, kad L= 128 mH. Mes labai nenukrypome,
kadangi JAV naudojami 44, 66 ir 88 mH kompensuojantys induktyvumai.

Dar vienas bdas mainti dvilaids linijos silpninimo koeficient ir padidinti
jos pralaidumo juost yra vyt laid poros panaudojimas. Galima sivaizduoti, kad
tokia linija turi kompensuojant induktyvum visame savo ilgyje.
Bendraais kabelis. Bendraaiu kabeliu prasta perduoti signalus iki keleto
GHz (pvz. palydovins ar eterins TV signalai perduodami nuo antenos imtuv
daniais iki 2.2 GHz). Specialiais atvejais trumpais atstumais bendraaiu kabeliu gali
bti perduodami 10-i GHz signalai. Dideliais atstumais sunku perduoti plaiajuost
signal bendraaiu kabeliu, kadangi ie kabeliai pasiymi ne tik dideliu silpninimo
koeficientu, bet ir didele silpninimo koeficiento dispersija (t.y. perdavimo
koeficientas stipriai priklauso nuo danio). Vis tik bendraa linija vis labiau tampa
universalija abonento linija, kuria abonento namus tuo paiu metu perduodama
daugyb TV kanal, interneto ryys, ir tiekiamos kitos paprastesns telekomunikacij
paslaugos.
viesolaidin linija. 2.2.5a pav. pavaizduotas vadinamasis paprastasis
viesolaidis. Centrin sritis (j vadinsime erdimi), kurios lio rodiklis n
1
yra apie
50 m diametro; n
2
< n
1
(n
2
-apvalkalo lio rodiklis), tiek, kad vykt visikas
vidaus atspindys.
Naudosime geometrins optikos priartjim. viesa gali sklisti iilgai
viesolaidio optins aies, arba sudarydama kamp =90- su pastarja. Pastaruoju
1 2 3 4 f, kHz
Nekompensuota linija
L
1
> L
2
> L
3

, dB
2.2.4 pav. Kompensuotos ir nekompensuotos linijos silpninimo danin
charakteristika.
atveju viesos spindulio kritimo kampas rib erdis/apvalkalas bus . Esant
minimaliam kampui
c
, kai vis dar vyks visikas vidaus atspindys:

sin
c
=n
2
/n
1
=cos
max
. (2.2.8)

Nagrinkime trump laike viesos pluotel, su viesolaidio aimi sudarant
kamp . Jei =0, viesa sklinda lygiagreiai viesolaidio aiai ir ieina i
viesolaidio minimaliai vluodama laiko intervalu
min
:

min
=Ln
1
/c, (2.2.9)

kur c- viesos greitis vakuume, L-viesolaidio ilgis.
Jei 0, tai zigzago formos viesos keli P galime ireikti taip:

P=L/ cos . (2.2.10)

Tada:
()= (Ln
1
/c)/cos . (2.2.11)

Ribiniu atveju
max
ir

max
= (Ln
1
/c)/cos
max
. (2.2.12)

Apvalkalas erdis
n
1
n
2

n
r
a
n
r
b
2.2.5 pav. Paprastasis daugiamodis staiakampio lio rodiklio profilio
(a) ir tolydinio lio rodiklio profilio (b) viesolaidiai
Pasiremdami (2.2.12,) (2.2.9) ir (2.2.8) lygybmis, galime urayti:

=
max
-
min
=(Ln
1
/c)/(n
1
/ n
2
-1)=(n
1
/n
2
)(L/c)(n
1
-n
2
).

Dydis parodo kiek iplinta laike impulsas viesolaidio ijime. Jei
viesolaidio jime bito trukm yra T, tai kai >T gretimi viesos impulsai
persikloja ir gaunama taip vadinamoji tarpsimbolin interferencija (angl.-
intersymbol interference ISI). Tarpsimbolin interferencija neivengiamai didina
klaid kiek priimanioje pusje.
Udavinys: Paprastojo viesolaidio erdies n
1
=1,5; apvalkalo- n
2
=1,45.
Rasti maksimali signalo spart, kuriai esant nra tarpsimbolins interferencijos,
viesolaidio ilgis L
1
=100m, L
2
=10km.
Ats.: R
1
=60 Mbit/s; R
2
=600 kbit/s.
Ivada: Paprastasis viesolaidis tinka perduoti didels spartos signalus tik
trumpais atstumais. Perduodant signalus tolimais atstumais, reikalingi kitokie
techniniai sprendimai.
2.2.5b pav. pavaizduotas viesolaidis, kuriame lio rodiklis yra tolydin
radiuso funkcija n=f(r); jame n tuo maesnis, kuo aplinka toliau nuo viesolaidio
aies. ie viesolaidiai vadinami tolydinio lio rodiklio profilio viesolaidiais.
Taigi, viesa, sklindanti iilgai aies turi maesn greit (centre lio rodiklis
didiausias); viesa sklindanti kampu a turi didesn greit (ji sklinda aplinka su
maesniu n) ir tas greitis tuo didesnis, kuo didesnis kampas . Nustatyta, kad
geriausia yra naudoti parabols tipo n=f(r) profil. Taiau nra n=f(r) tokio, kuris
visai panaikint viesos impulso iplitim ir tuo paiu tarpsimbolin interferencij.
Nors tolyginio lio rodiklio profilio viesolaidiai labai sumaina viesos impulso
iplitim, lyginant su iplitimu paprastuosiuose viesolaidiuose, taiau nagrinjamas
reikinys lieka pakankami ymus ilgose optinse perdavimo linijose su didele
duomen sparta.
Aukiau mes naudojome geometrins optikos priartjim, kuris vis tik
realioms sistemoms yra per daug paprastas, nors ir atsako kai kuriuos esminius
klausimus. Nagrinjant viesos, kaip elektromagnetins bangos sklidim
viesolaidiu, pasirodo, kad nevisi yra galimi. Kol bangos ilgis <<r, galimos
verts yra isidst labai tankiai ir galima naudoti geometrins optikos priartjim.
Kai r, verts tampa aikiai diskretins ir tik keletas bang tip (vadinam
modomis; modos turi skirting elektromagnetinio lauko konfigracij viesolaidyje),
atitinkani diskreisias vertes gali sklisti viesolaidiu (bangos su esania tarp
diskreij veri nesklinda visai). Gauname analogij su mikrobang bangolaidiu:
juo paprastai taip pat sklinda viena ar keletas bang tip mod ir sklindanios
bangos ilgis taip pat yra artimas bangolaidio radiusui. Skirtumas tik toks: daniau
naudojamos metalins bangolaidio sienels, nors kartais naudojami ir vadinamieji
dielektriniai bangolaidiai su dielektriko sienelmis. viesolaidis ir dielektrinis
bangolaidis elektrodinaminiu poiriu yra visikai analogiki renginiai.
viesolaidiai, kuriais gali sklisti keletas elektromagnetini bang mod vadinami
daugiamodiais viesolaidiais. Skirtingos modos viesolaidyje sklinda skirtingais
greiiais- taigi vl tursime viesos impulso iplitim. Kaip inoma, duotam bangos
ilgiui galima parinkti bangolaidio matmenis taip, kad juo sklist tik viena moda.
Panaiai ir viesolaidio atveju: kai r tampa pakankamai maas, viesolaidis tampa
vienamodis. Kas riboja perduodamo signalo spart vienamodiame viesolaidyje?
Aukiau trumpai nekjome apie impuls sekos spektr. Matme jog to spektro
plotis yra proporcingas signalo spartai 1/T, kur T-bito trukm. Jei bito trukm tampa
labai maa, spektras tampa labai platus. Atlikus viesos (t.y. nelio) moduliacij
informacine impuls seka, spektro plotis padvigubja (spektras isidsto simetrikai
abi puses nelio danio atvilgiu). Jei perduodamo signalo spektras pakankamai
platus, impulso iplitim slygoja lio rodiklio dispersija n=f( ). Kitaip sakant,
kai perduodama viesos impulso trukm yra pakankamai maa, to impulso
emadaniai sandai sklinda viesolaidiu vienu greiiu, auktadaniai- kitu. Vl
gauname viesos impulso iplitim, o tuo paiu ir tarpsimbolin interferencij.

viesolaidins linijos pasiymi labai mau slopinimu (2.2.6 pav.). Kvarco
(SiO
2
) viesolaidyje yra praktikai naudojami trys viesos bangos ilgiai: 1550 nm,
1300nm ir 850nm. 1550 nm diapazone kvarco viesolaidis pasiymi paiais
maiausiais nuostoliais- 0,2 dB/km, o dispersija taip pat pakankamai maa.
1300nm diapazone is viesolaidis turi maiausi dispersij (slopinimas taip pat nra
didelis)- taigi iame diapazone galima perduoti didiausios spartos signalus. 850nm
diapazone viesolaidis turi palyginti didel slopinim ir dispersij. Taiau, kadangi
pirmieji viesos moduliatoriai dirbo tiktai esant iam bangos ilgiui, optiniai kabeliai
istorikai buvo pradti naudoti btent iame diapazone.

2.2.2 Radijo kanalai

Antenos Nagrinjamoje radijo sistemoje siuniamasis signalas yra
ispinduliuojamas siuntimo antenos, po to laisvai sklinda erdvje ir yra priimamas
primimo antenos. Priklausomai nuo siuntimo antenos konstrukcijos, bangos
atmosferoje gali sklisti visomis kryptimis vienodai (sakome, kad turime visakrypt
arba izotropin anten), arba tam tikra ireikta kryptimi (pastaruoju atveju sakome,
kad turime kryptin anten).
,
dB/km
1300 nm
, nm
850 nm
0,2
5
1550 nm
2.2.6 pav. Silicio oksido viesolaidio nuostoliai
850 nm
Patalpinkime siuntimo anten koordinai pradioje. Antenos kryptingumo
diagrama paprastai pieiama kaip antenos spinduliuojamo vienodo galios srauto
tankio arba vienodo lauko stiprio linija koordinai ayse. 2.2.6 pav. pavaizduotos
kryptins ir izotropins anten kryptingumo diagramos. Kryptingumo diagrama turi
pagrindin ir oninius lapelius. Sakoma, kad kryptin antena turi stiprinimo

koeficient G(x) erdvs take x, kadangi jos sukuriamas elektromagnetinio lauko
galios srauto tankis yra G(x) kart didesnis, negu izotropins antenos tame paiame
take (be abejo signalo galia, paduodama abi antenas turi bti ta pati). Laisvoje
erdvje stiprinimo koeficientas G(x
) yra tas pats visuose takuose isidsiusiuose

viename spindulyje (spindulio pradia koordinai pradioje), kadangi lauko
energijos srauto tankis proporcingas 1/r
2
tiek kryptins tiek izotropins antenos
atveju (r-atstumas nuo koordinai pradios iki tako x). Paprastai kryptin antena
apibdinama stiprinimo koeficientu G kryptingumo diagramos pagrindinio lapelio
maksimumo kryptimi . Antenos stiprinimas G paprastai susijs su D/ santykiu (ia
D-antenos geometriniai imatavimai, -bangos ilgis. Parabolins antenos stiprinimas
ireikiamas taip:

G[dB]=10lg(D/)
2
, (2.2.13)

kur D- antenos diametras.
Kaip gi yra, kai antena yra priimanioji. I taip vadinamo apgriamumo
principo seka, kad antenos ir kryptingumo diagrama, ir jos stiprinimo koeficientas
yra tas pats dirbant jai tiek siuntimo, tiek primimo veika. Vadinasi visi aukiau
idstyti samprotavimai, lieiantys siuntimo anten, galioja ir primimo antenai.
Kaip suprasti priimanios antenos stiprinim? Reikia erdvs take x patalpinti
elektromagnetinio spinduliavimo altin, o koordinai pradioje nagrinjam
priimanij (taip pat ir atskaitos priimanij izotropin) anten. Ms
nagrinjamoji kryptin antena turi stiprinim G(x), kadangi jos priimtojo signalo
galia yra G(x) kart didesn, negu priimtojo su izotropine antena.
Udavinys. Turime 2m diametro parabolin anten. Priimami signalai, kuri
bangos ilgis
1
=10cm ir
2
=3cm. Rasti antenos stiprinimus iems bangos ilgiams.
Pagrindinis lapelis
oniniai lapeliai
Kryptin
Izotropin
2.2.6 pav. Kryptins ir izotropins anten kryptingumo diagramos
Antenos nra idealios. Pvz., parabolins antenos paviriaus nelygumai taip
pat signalo altinio, esanio tos antenos idinyje, mechaniniai laikikliai slygoja tam
tikr spinduliavim onini lapeli kryptimi. Taigi, realusis antenos stiprinimas
yra:
G
r
=k
I
G, (2.2.14)

kur k
I
<1 ir yra vadinamas antenos izotropinio spinduliavimo faktoriumi.
Antenos paprastai apibdinamos dar ir poliarizacija. Antenos poliarizacija
reikia, kad ji gali priimti ar ispinduliuoti tam tikros poliarizacijos (tam tikros
elektrinio lauko krypties) elektromagnetin banga. Paprastai antena skirta priimti
vertikaliosios poliarizacijos signalui beveik nepriima horizontaliosios
poliarizacijos signalo ir atvirkiai. ia atsiranda taip vadinamoji poliarizacinio
tankinimo galimyb: t.y. tuo paiu daniu galima perduoti du nepriklausomus
signalus, tik j elektromagnetins bangos turi bti poliarizuotos statmenai. Naudojant
prast mums statmenosios elektromagnetins bangos vaizdin (t.y. elektrinis laukas
yra statmenas bangos sklidimo krypiai), galima gauti tik dvi statmenas tarpusavyje
elektrinio lauko poliarizacijas elektromagnetinms bangoms, sklindanioms nuo
sistuvo imtuv, kadangi treioji statmena abiem kitom elektrinio lauko
poliarizacija jau reikt iilgin elektromagnetin bang. 2001m. Amerikoje
pademonstruotas vadinamasis 3D (trij dimensij) radijo ryis, kurio metu tuo paiu
daniu perduoti trys nepriklausomi informaciniai signalai trij poliarizacij
elektromagnetinmis bangomis. Pasirodo, nors iilgin elektromagnetin banga
praktikai nesklinda laisvoje erdvje, ji gali sklisti erdvje su daugeliu klii.
Tikimasi ateityje pritaikyti 3D radijo ry judriajam ryiui tankiai ustatytose
vietovse.
Radijo bang sklidimas ir fedingas. Trumpai panagrinsime kelet radijo
bang sklidimo atmosferoje atvej.
1. Laisvoji erdv. Radijo bangos sklinda laisva erdve be klii, o siuntimo
ir primimo renginiai yra tiesioginio matomumo zonoje, t.y. mato vienas kit.
Signalo energijos srauto tankis ~1/r
2
. Tegu dviej vienod anten, esani atstumu r
1

ir r
2
nuo altinio, priimtj signal galia yra P
1
ir P
2
. i gali santykis:

A= P
1
/P
2
= (r
2
/r
1
)
2

A[dB] =-20lg (r
2
/r
1
). (2.2.15

Taigi, iuo atveju radijo kanalo silpninimas yra proporcingas kanalo ilgio logaritmui,
tuo tarpu nukreiptuosiuose kanaluose silpninimas proporcingas paiam kanalo ilgiui
(2.2.7 pav.).
2. Pavirins bangos. Radijo bangos sklinda lanku iilgai ems paviri,
sekdamos jo kreivum. Vadinamosios ilgosios ir vidutins (>100m.) radijo bangos
krisdamos ems paviri sukelia grunte sroves; dl to kiekvienas ems paviriaus
takas tampa nauju radijo bang altiniu. Gaunamas geras primimas i u horizonto.
3.Jonosferinis sklidimas. Trumposios ir metrins radijo bangos atsispindi
nuo jonosferos, kurios dielektrin skvarba gerokai skiriasi nuo apatini atmosferos
sluoksni dielektrins skvarbos. Dl to ios bangos sklinda zigzagu; primimas yra
galimas ir esant toli u horizonto. Taiau primimas i u horizonto nestacionarus,
kadangi labai priklauso nuo jonosferos bsenos (pastarj keiia sauls aktyvumas).
4.Troposferinis ibarstymas. Radijo bangas emuosiuose atmosferos
sluoksniuose ibarsto maos dalels (dulks, aerozoliai, ledo kristalliai, vandens
laeliai).

5. Erdv su klitimis. Bangoms sklindant erdve su klitimis, bangos nuo t
klii (atmosferos sluoksni, medi, kaln, ems paviriaus, judani klii)
atsispindi. Primimo vietoje visi atsispindj signalai sumuojasi; jei jie sinfaziniai-
gaunamas signalo sustiprjimas; jei priefaziniai- signalo susilpnjimas. Imtuvui
judant, daugybinio signalo atskir sand optinio kelio sistuvas imtuvas ilgis
keiiasi nevienodai. Dl to juddami matysime signalo maksimumus ir minimumus.
Jei imtuvas stovi, o kuri nors i atspindini klii juda, signalo maksimumai ir
minimumai yra stebimi laike. Taigi, priimamasis signalas tampa nestacionarus laike
ir erdvje. is efektas (turbt labiausiai nepageidautinas radijo ryiui) inomas
fedingo (angl.- Fading) pavadinimu. Judriojo ryio atveju iskiriamas
lognormalusis (dar vadinamas tolimasis) fedingas (lauko minimumai ir maksimumai
stebimi kas keliasdeimtis bangos ilgi) ir Rayljaus (dar vadinamas artimasis)
fedingas (signalas ibarstomas daugybe nedideli klii ir ems paviriumi-
maksimumai ir minimumai gaunami madaug kas pus bangos).

2.3 Telekomunikacij tinklai

Labai danai vienas sistuvas turi turti galimyb bti sujungtas ryio kanalu
su vienu i didels daugybs imtuv. Tokiu atveju ryio kanalai sudaromi vykdant
kanal komutacij vadinamuosiuose komutacijos centruose, kurie kartu su ryio
linijomis, jungianiomis sistuvus, imtuvus su komutacijos centrais ir ryio kanalais,
jungianiais komutacijos centrus tarpusavyje, sudaro vadinamj telekomunikacij
tinkl. Siuntimo-primimo renginiai danai vadinami galiniais renginiais (G).
Kai reikalingas dvipusis vienalaikis ryys tarp galini rengini, telekomunikacij
tinkle organizuojami du (vadinamasis ryio pirmyn ir ryis atgalai) kanalai. Kaip
pavyzd, trumpai panagrinsime fiksuotojo telefoninio ryio telekomunikacij tinkl.
Silpninimas
[dB]
Kanalo ilgis
Kabelis
Radio
2.2.7 pav. Logaritminio (radio) ir tiesinio (nukreiptieji
kanalai) silpninimo palyginimas

2.3.1 Telefono tinkl struktra.

Dabar pasaulyje yra vir milijardo fiksuotojo telefono tinklo abonent. Kaip
bebt keista, esant tokiai daugybei galini rengini, galima prisiskambinti i
kiekvieno aparato kiekvien, nors esant tiek abonent, galimas sujungim skaiius
yra 5*10
17
. Tiek pat dvilaidi linij reikt, jei nortume kiekvien G sujungti su
kiekvienu tiesiogiai. Tai nemanoma. Taigi, G tarpusavyje jungiami per sudtingos
struktros telefono tinkl. Telefono tinkle (ir bet kokiame telekomunikacij tinkle)
galima iskirti tam tikrus pamatinius struktrinius elementus, i kuri yra sudarytas
visas tinklas. Tie struktriniai elementai yra:
Tiesioginio jungimo tinklas;
vaigds tipo tinklas;
Ais;
iedas.

Tiesioginio jungimo tinklas. Tiesioginiais jungimais (2.3.1 pav.) gali bti
sujungti tinkle tarpusavyje vienodo lygmens tinklo sandai, pvz. galiniai renginiai
arba to paties lygio ATS (automatins telefono stotys- tinklo komutatoriai).
vaigds tipo tinklas. Tai jau sudtingesn tinklo struktra.

Pasauliniu mastu vaigds tipo tinklas (viena gigantika ATS) yra taip pat
aikus absurdas, kadangi abonento linijos paprasiausiai bt perdaug ilgos.
vaigds tipo tinkle dalyvauja jau dviej lygmen tinklo sandai. Pavyzdiui, G ir
2.3.1 pav. Tiesioginio jungimo
tinklas
-ATS
-G

2.3.2 pav. vaigds
tipo tinklas
juos aptarnaujantis ATS-as, arba emesniojo lygio ATS ir tas ATS aptarnaujanti
auktesniojo lygio ATS.
Ais ir iedas tai dar sudtingesni struktriniai elementai, kuriuos sudaro jau
ne vienas auktesniojo lygmens tinklo sandas. ie struktriniai elementai nusako
jungimus tarp tinklo sand dviej lygmen hierarchiniame tinkle.

Kiekvienas i i dviej struktrini element turi sav privalum ir sav
trkum. iedas yra ymiai maiau paeidiamas, kadangi, nutrkus magistralinei
linijai kurioje nors vietoje, ryys gali bti sujungtas ied apeinant kita kryptimi.
Taiau organizuoti iedo tipo tinklus retai apgyvendintose vietovse yra gerokai
brangiau, negu aies tipo.
Daugelio lygmen hierarchinis tinklas. Realus telefono tinklas sudarytas
naudojant daugelio lygmen hierarchin sistem 2.3.4 Pav. pavaizduotas dviej
(neskaitant G) hierarchijos lygmen tinklas. Jame aikiai galima iskirti du tinklo
struktrinis elementus. G su 1-ojo lygmens ATS sujungti vaigds bdu, taip pat
sujungtos 1-ojo lygmens ATS su savo 2-ojo lygmens ATS. 2-ojo lygmens ATS
tarpusavyje sujungto tiesioginiu (iuo atveju, kai sujungti trys sandai iedo ir
a)
b)
2.3.3 pav. Aies (a) ir iedo (b) tipo telekomunikacij tinklo
struktriniai elementai
tiesioginio jungimo struktriniai elementai sutampa) bdu. Realiuose telefono
tinkluose visada tam tikras kiekis vienodo lygmens ATS jungiamas tiesioginiu bdu.
itaip mainamas auktesniojo lygmens stoi apkrovimas.

Paprastai, esanios ariausiai G ATS, vadinamos galinmis arba vietinmis
ATS (VATS, GATS). Taigi AL (abonento linija), jungia G su VATS. Antrojo
lygmens ATS iuolaikiniuose telefono tinkluose vadinama nacionaline tranzitine
telefono stotimi (NTTS) jos sujungtos su keletu VATS ir su treiojo lygmens
stotimi tarptautine tranzitine telefono stotimi (TTTS)- per jas komutuojami
skambuiai usien.

2.3.2 Komutacija

Grandini komutacija. Pilnai analoginiame TT paklus ragel ir surinkus
numer, sujungiama elektrin grandin tarp abonent, kuri nesikeiia viso ryio metu.
Moderniuose miriuose analoginiuose skaitmeniniuose arba skaitmeniniuose
tinkluose ta grandin gali keistis (taip greit, kad abonentai net to nepajunta), taiau
pats fizinis ryis ilieka tarp abonent realiam laike viso ryi seanso metu. Esant
grandini komutacijai, kvieiantysis abonentas adresavimo signalus tinklui perduoda
tik prie ry sudarant. Tinklas vienkart nuskaits iuos signalus utikrina ry su
kvieiamuoju abonentu viso ryio seanso metu. Kai bent vienas abonentas padeda
ragel, tinklas iardo abonentus siejani fizin grandin. Grandini komutacija
naudojama tiek analoginiams, tiek skaitmeniniams signalams komutuoti.
Moderniuose tinkluose, dirbaniuose su sutankintais laike skaitmeniniais signalais,
fizin grandin ciklikai sujungiama tik trumpam laiko tarpsniui, kai ateina tinkamo
- 2 ojo lygio ATS
- G
- 1-ojo lygio ATS
2.3.4 pav. Hierarchinis tinklas su dviej lygi ATS
informacinio signalo bit rinkinys. Toks (grandini) komutacijos tipas danai
vadinamas kanal komutacija.
Paket komutacija. is komutacijos tipas naudojamas tik skaitmeniniuose
duomen perdavimo tinkluose. Skaitmenin informacija sudedama tam tikro dydio
paketus (paketo ilgis gali kisti taip pat). Tame paiame pakete patalpinama ir
informacija apie adresat, paketo ilg, informacija reikalinga klaidoms atitaisyti ir t.t.
Tinklas prims paket, j siunia adresatui sau patogiu laiku ir keliu. iuo atveju
tarp tinklo abonent nra realios elektrins grandins. Ryis vyksta ne realiame laike.
Taiau tinklo resursai daug geriau inaudojami. Todl 1 bito persiuntimo katai
ymiai maesni, negu naudojant grandini komutacij. Be abejo, toks tinklas patogus
tik tada, kai svarbu informacijos nusiuntimo faktas, o ne laikas, kada ta informacija
bus nusista. Taigi, atrodyt, pvz., telefonijai toks bdas nelabai tinka. Taiau visi
inome, kad egzistuoja kompiuterin telefonija, nors Interneto tinklas naudoja paket
komutacij.
Kai kurie telekomunikacij tinklai naudoja, arba gali palaikyti informacijai
sisti abu komutacijos tipus. ISDN balso ry gali palaikyti naudojant grandini
komutacij, o duomen naudojant paket komutacija. GSM ir kai kurie kiti judriojo
ryio tinklai, o taip pat moderns fiksuoto ryio telefono tinklai informaciniams
signalams perduoti naudoja grandini komutacij, signalizavimui perduoti paket
komutacij.
3. Signal analiz

3.1. Laikinis signal vaizdavimas

Jau sakme, kad signalo laikinis vaizdas daniausiai vadinamas signalo
forma. Signalo form rodo prietaisas, vadinamas osciloskopu. Osciloskopas, be
abejons, gali parodyti praktikai bet kokio signalo tiek grietai nusakomo, tiek
grietai nenusakomo- form. Taiau analitikai galima urayti toli grau ne vis
signal formas. Pvz., nesunku urayti harmoninio signalo form:

( ) ( ) + = t A t V cos . (3.1.1)

Vienetinis staiakampis impulsas uraomas taip:

( ) ( ) t rect t V = , (3.1.2)
Tai reikia (3.1.1 pav.):

( )
<
=
kitur
t kai
t V
0
2
1
1
(3.1.3)

Jei impulso centras ties t
0
, staiakampis impulsas uraomas taip:

( ) ( )
0
t t rect t V = . (3.1.4)

Jei impulso trukm ne vienetin, o T:

( ) |
\
|
=
T
t
rect t V . (3.1.5)

Bendrai bet kokios amplituds, bet kuriuo metu t
0
, bet kokios trukms T vienetinis
staiakampis impulsas uraomas taip:

V
1

-1/2 0 1/2 t
V
1

t
0
-1/2 t
0
t
0
+1/2 t
V
1

-T/2 0 T/2 t
3.1.1 pav. Funkcijos rect(t), rect(t-t
0
) ir rect(t/T).
( ) .
0
|
\
|
=
T
t t
Arect t V (3.1.6)
Staiakampi impuls seka, sudaryta i nutolusi vienas nuo kito laiko
intervalu T
1
trukms T, impuls uraoma taip:

( )
(

=

T
nT t
rect a t V
n
n
1
. (3.1.7)

ia: n=1,2..., a
n
n-tojo impulso amplitud. Jei seka simetrin dvilyg dvipol,
a
n
=A, kur A impuls amplitud. Jei seka dvilyg vienpol, a
n
=0, A.
Udavinys: Turime 3.1.2 pav. pavaizduot vienpol impuls sek.
Uraykite j analitikai.

.
Atsakymas:
( )
(
\
|
+ |
\
|
+ |
\
|
+ |
\
|
=
T
T t
rect
T
T t
rect
T
T t
rect
T
t
rect A t V
5 3 2
.

Jei tokia pat seka bt dvipol (3.1.3 pav.), uraytume taip:

V

A

-T/2 T/2 T 2T 3T 4T 5T t
3.1.2 pav. Vienpols impuls sekos pavyzdys
V

A/2

t
-T/2 T/2 T 2T 3T 4T 5T

3.1.3 pav. Dvipols impuls sekos pavyzdys
( )
(
\
|
+ |
\
|
|
\
|
+ |
\
|
+ |
\
|
|
\
|
=
T
T t
rect
T
T t
rect
T
T t
rect
T
T t
rect
T
T t
rect
T
t
rect
A
t V
5 4 3 2
2

Vadinamj dvipolin meandr galima urayti taip:

( ) ( )
\
|
=
T
nT t
rect A t V
n
1 . (3.1.8)

Labai panaiai galime urayti impuls sekas, kuri bazinis elementas yra ne
staiakampis, o bet kurios kitos formos impulsas. Pvz., p(t) formos impuls sek
galime urayti taip:

=
n
n
nt t p a t P ) ( ) ( . (3.1.9)
Jei, pvz., apibriame(3.1.4 pav.):

( )
< |
\
|
+
=
kitur
T t kai
T
t
t p
0
, cos 1
2
1
, (3.1.10)

P(t) ireikia ipjautos kosinusoids (IC) formos vienpoli impuls sek. IC
impuls forma danai naudojama dvejetainiam signalui perduoti.

Udavinys. Perduodant nuosekli duomen sek 10101101, loginis 1
siuniamas kosinusoids formos impulsu p(t):

( )
<
(
+
=
kitur
t kai
t
t p
0
, cos 1
2
1

Siuniant login 0, joks impulsas neperduodamas. Urayti perduodamos impuls
sekos analitin iraik ir nupieti impuls sekas, kai perduodam duomen sparta:

. /
2
1
ir , /
1
2
1
s b R
s b R
=
=

V
1

- 0 t
3.1.4 pav. Ipjautos kosinusoids
(IC) formos vienetinis vienpolis
impulsas

Sprendimas. Uraome impuls sek:

( )
( )
(

+ =

=
n t
cos
a
t x
n
n
1
2
7
0
.

ia: a
0
=1, a
1
=0, a
2
=1, a
3
=0, a
4
=a
5
=1, a
6
=0, a
7
=1. Tegu bito trukm yra T. Tada:
. 2
1
,
1
,
1
2
2
1
1
= = = =
=
R
T
R
T
ir
R
T

Uraome analitines impuls sek iraikas abiem atvejams:

( )
( )
(

+ =

=

n t a
t x
n
n
cos 1
2
7
0
1
,

( )
( )
(

+ =

=

n t a
t x
n
n
2
cos 1
2
7
0
2
.

ia: a
0
=a
2
=a
4
=a
5
=a
7
=1, a
1
=a
3
=a
6
=0. Nupieiame impuls sekas.

3.2. Daninis signal vaizdavimas

Minjome, kad daninis signalo vaizdas vadinamas signalo spektru. Signalo
spektr galime matyti naudodamiesi prietaisu, vadinamus spektroanalizatoriumi.
Tegu turime harmonin signal:

x
1
1

- 0 2 3 4 5 6 7 8 t
x
2
1

- 0 2 3 4 5 8 10 12 14 t
3.1.5 pav. Signalo formos perduodant duomenis 10101101 IC formos
impulsais. Impuls parametrai aprayti udavinio slygoje
a
b
( ) ,
T
t
cos V t cos V t x

2
0 0
= = (3.2.1)

kur: f
T
=
1
- harmoninio signalo danis, V
0
-signalo amplitud. io signalo daninis
vaizdas parodytas 3.2.1a pav. Jei signalas periodinis, bet neharmoninis, tai signalo
x(t)

( ) t cos V t x
i
i
i

= (3.2.2)

spektras sudarytas i keleto sand (3.2.1b pav.). Tokie spektro daniniai sandai
vadinami spektro linijomis.

Pilnam harmoninio signalo vaizdavimui neutenka tik amplituds ir danio, o
reikia dar ir fazs:
( ) ( ) + = ft cos A t x 2 . (3.2.3)

Taigi, aukiau parodytas vaizdavimas yra nepilnas.
Bet kur periodin signal formaliai galima atvaizduoti, kaip harmonini
kartotinio danio virpesi sum, t.y. ireikti Furj eilute:

( )

=
(
+ |
\
|
+ =
1
0
2 cos
n
n n
T
nt
A A t x , (3.2.4)

ia:
n
f
T
n =
1
- sand (spektro linij), dar vadinam harmonikomis, danis; T
signalo periodas,
n
harmonikos faz, n sveikasis skaiius.
Taiau, ( ) B A B A B A sin sin cos cos cos = + . Taigi:

V(f)

1/T 2/T 3/T n/T f
V(f)
V
0

F=1/T f
3.2.1 pav. Harmoninio (a) ir periodinio neharmoninio (b)signal spektrai
a
b
. 2 sin 2 cos
sin 2 sin cos 2 cos 2 cos
|
\
|
+ |
\
|
=
= |
\
|
\
|
=
(
+ |
\
|
T
t
n b
T
t
n a
T
t
n
T
t
n A
T
nt
A
n n
n n n n n

(3.2.5)

ia:
. sin
cos
n n n
n n n
A b
A a
=
=

staius (3.2.5) (3.2.4), Furj eilut gauna tok pavidal:

( ) . 2 sin 2 cos
1 1
0
|
\
|
+ |
\
|
+ =

=
=
T
t
n b
T
t
n a A t x
n
n
n
n
(3.2.6)

Taigi, periodinis signalas yra sudarytas i trij ri sand:
1) A
0
nuolatins tampos (srovs) sando,
2) - kosinusini harmonik rinkinio,
3) - sinusini harmonik rinkinio.
Vaizduojant grafikai, pilnam daniniam signalo atvaizdavimui reikt
dviej amplitud-danis ploktum (3.2.2 pav.).

Harmonik amplitud ir faz ireikiam taip:

2 2
n n
b a A + = ,
.
a
b
arctg
n
n
= (3.2.7)

Yra dar vienas bdas periodinio signalo spektrui vaizduoti. Pasinaudojame
Eulerio formule:

( ) ( )
2
exp exp
cos
jA jA
A
+
= . (3.2.8)

V(f)
b
n

n/T f
V(f)
a
n

n/T f
3.2.2 pav. Spektro vaizdavimas dviejose ploktumose
Tada:

( ) ( )
. 2 exp 2 exp
exp 2 exp exp 2 exp
2
2 exp 2 exp
2
2 cos
|
\
|
+ |
\
|
=
=
)
`
\
|
+ |
\
|
=
=
)
`
\
|
+ +
(
\
|
+ =
=
(
+ |
\
|
T
t
n j c
T
t
n j c
j
T
t
n j j
T
t
n j
A
T
t
n j
T
t
n j
A
T
t
n A
n n
n n
n
n n
n
n n

(3.2.9)

ia:
( )
n
n
n
j
A
c exp
2
= , (3.2.10a)

( )

= =
n n
n
n
c j
A
c exp
2
. (3.2.10b)

Tada stat (3.2.9) (3.2.4), gausime:

( )

=
(
\
|
+ |
\
|
+ =
1
0
2 exp 2 exp
n
n n
T
t
n j c
T
t
n j c A t x . (3.2.11)

Turint omenyje, kad:

, e
T
t
n j exp
n
1 2
0
0
= = |
\
|
=

paymkime .
0 0
c A = Tada x(t) gali bti ireikta labai trumpa formule:

( )
|
\
|
=

=
T
t
n j c t x
n
n
2 exp . (3.2.12)

Tai eksponentinis Furj eiluts vaizdavimas, ypatingai naudingas signal analizje.
Koeficientai c
n
vadinami Furj koeficientais ir yra kompleksiniai dydiai.
Harmonik amplituds ir fazs i Furj koeficient yra nesunkiai randamos:

( )
n n
c Mod A 2 = ,
) Re(
) Im(
) (
n
n
n n
c
c
arctg c Arg = = . (3.2.13)
Grafikai emutini dani signalo spektras vaizduojamas tiek teigiam, tiek
neigiam dani srityje, formaliai priimant, kad |
\
|
T
t
n j 2 exp nariai turi neigiam
dan. Toks daninis signalo vaizdavimas danai yra vadinamas dvipusiu spektro
vaizdu. Kadangi
=
n n
c c , dvipusis c
n
vaizdas visada simetrinis y aies atvilgiu.

3.3. Furj analiz ir sintez

Tegu turime periodin signal ( ) ( ) T t x t x + = , ireikt Furj eilute:

( ) |
\
|
=

T
t
n j c t x
n
n
2 exp . (3.3.1)

ia c
n
kompleksiniai Furj koeficientai, i kuri gali bti rastos vis individuali
sand amplituds ir fazs.
Pasirodo, c
n
galima ireikti taip:

( ) dt
T
t
n j t x
T
c
T
T
n
|
\
|
=
2 exp
1
2
2
. (3.3.2)

Kompleksini Furj koeficient c
n
radimo vyksmas yra vadinamas Furj
analize. T.y. Furj analizs metu mes sudting periodin signal keiiame
harmonini virpesi suma ir randame kiekvieno individualaus virpesio visus
parametrus, t.y. amplitud, dan ir faz. Atvirkias procesas vadinamas Furj
sinteze. T.y. turime begalyb harmonini virpesi ir i j konstruojame reikalingos
formos periodin signal, pvz.- meandr.

Labai svarbus udavinys. Tegu turime periodin staiakampi impuls sek:

( ) ( ) [ ]
=
k
kT t rect t x / .
c
n

-4/T 3/T 2T 1/T 0 1/T 2/T 3/T 4/T f
3.2.3 pav. Dvipusis signalo spektras
ia: T-periodas, - impulso trukm, k-sveikasis skaiius. Reikia ireikti j
eksponentine Furj eilute

( ) |
\
|
=

T
t
n j exp c t x
k
n
2 ,

ir nubraiyti signalo spektr x(f), naudojant dvipus atvaizdavim.

Sprendimas. Pasinaudoj (3.3.2), randame Furj koeficientus:
, sinc
sin
sin
1
/ 2
) exp( ) exp(
1
/ 2
2 exp
1
2 exp
1
2 exp 0
2 exp 2 exp 0
1
2 exp
1
2
2
2
2
2
2
2
2
2
2
2
2
|
\
|
=
|
\
|
= =
=

=
(
(
(
(
\
|
=
= |
\
|
=
\
|
+
+ |
\
|
+ |
\
|
=
= |
\
|
|
\
|
=
T
n
T
T
n
T
n
T
T
n
T
n
T
T n j
T
n j
T
n j
T T n j
T
t
n j
T
dt
T
t
n j
T
dt
T
t
n j
dt
T
t
n j dt
T
t
n j
T
dt
T
t
n j
t
rect
T
c
T
T
T
T
n

kadangi
x

-/2 0 /2 T 2 T 3T t
3.3.1 pav. Periodins staiakampi impuls sekos signalo forma

( ) ( )
) x ( c sin x / ) x (sin ir x sin
j
jx exp jx exp
= =
+
2
.
Taigi:

( )
|
\
|
|
\
|
=

T
t
n j exp
T
n c sin
T
t x
n
2 .

Vadinasi turime harmonikas, kuri daniai ) ... 1 , 0 ( = = n
T
n
f
n
, o amplituds
c
n
= |
\
|
T
n
c sin
T

. T.y.:

( )
( ) ( ) ( ) ( ) ( ) [ ] ... f t j exp f c sin
T
tf j exp f c sin
T
c sin
T
...
T
t j
exp
T
t j
c sin
T T
t j
exp
T
c sin
T
c sin
T
) t ( x
+ + + =
= + |
\
|
+ |
\
|
+ =
2 2 2 2 0
4 2 2
0

T.y. turime linijin spektr (3.3.2 pav.) su kartotiniais daniais f
n
=n/T ir
amplitudi gaubtine ( ) f c sin
T
) f ( E
= .

c
n

/T

-3/ -2/ -1/ 1/ 2/ 3/

-6/T -5/T -2/T -1/T 0 1/T 2/T 5/T 6/T f
-4/T -3/T 3/T 4/T

( ) f c sin
T
) f ( E
=
3.3.2 pav. Periodins staiakampi impuls sekos spektras
Rasime takus, kuriuose gaubtin kerta dani a.
ia: k=1,2,3
Ivada: Turint omenyje, kad funkcijos sinc(x) pirmasis plipsnis yra pats
didiausias, galime teigti, kad staiakampi impuls sekos energija didija dalimi
sukaupta daniuose f<1/, kur -impulso trukm.
Uduotys: 1) Nubraiyti vienpolio meandro spektr (meandras- staiakampi
impuls seka, kurioje impulso ilgis lygus pusei periodo). 2) Nubraiyti dvipolio
meandro spektr. 3) Nubraiyti staiakampi impuls sekos spektr, kai =T/3.

3.4. Aperiodini signal daninis vaizdavimas

Iki iol kalbjome tik apie periodinius signalus. Periodiniai signalai turi
stacionar spektr, kadangi jie yra begaliniai laike. Neperiodinio signalo spektras
nestacionarus, t.y. j galima irti kaip pasirodant tik tam tikrame laiko
tarpsnyje. Spektro stebjimo laiko tarpsnis t turi bti:

min
1
f
t >> , (3.4.1)

kur f
min
emiausias danis stebimojo signalo spektre.
Taiau, jei turime emutini dani signal (t.y. jo dani juosta 0 f
max
), tai
i principo jau negalima stebti tokio signalo viso spektro, kadangi, norint stebti
danius f0 reikt laukti labai ilgai. Taigi tenka apsiriboti fizikai manomais
laikais. Periodinio signalo spektras linijinis. Jis sudarytas i pasikartojimo danio
harmonik. emiausiojo danio sandas periodiniame signale
( ) |
\
|
=

T
t
n j c t x
n
n
2 exp
(nekalbant apie nuolatin sand su n=0 ) yra
T
1
, kur T- signalo pasikartojimo
periodas. Taigi, utenka stebti signal laiko tarpsnyje T
f
t = >>
min
1
ir viskas bus
gerai, t.y. emiausiojo danio sando vert bus imatuota. Kitus sandus galime stebti
trumpiau (j danis didesnis).
Kitaip yra aperiodinio signalo atveju, nes io signalo spektras yra ne linijinis,
o itisinis. io signalo spektro emiausi dani sand f0 i principo negalime
stebti spektroanalizatoriumi, nes tekt matavimus atlikti labai ilgai. Juos galime
nagrinti tiktai teorikai. Pvz., surandame atitinkamo periodinio signalo spektr ir j
analizuojame kai periodas T.
Anksiau parodme, kad periodins staiakampi impuls sekos spektras
apraomas taip:

( )
( ) . / . , 0 sin
: kur i , 0 sin
0 0 0
0

k f ir k f f
f c
k
= = =
=
( ) ;
T
t
n j exp
T
n
c sin
T
t x
n
|
\
|
|
\
|
=

2 (3.4.2)

ia T periodas, - impuls trukm. Kas darosi su iuo spektru, kai T, o
nesikeiia? Aiku, linijos artja viena prie kitos ir, esant T, gauname itisin
spektr.
Kas gi vyksta su Furj koeficientais

T
n
c sin
T
c
n

= ,

kai T? Tarkime, kad T yra toks didelis, jog linijos jau yra beveik viena prie kitos.
Atlikus pakeitim f
T
n
, daninis c
n
vaizdas tampa toks:

( ) f x f c
T
c
n
= = ) ( sin
. (3.4.3)

Dabar ( )
T
f x
1
~ , t.y., kai T, ( ) 0 f c
n
. Taiau jei grafikai nubrtume dyd
( ) ( )T f c f X
n
= , vaizdas jau nebepriklausyt nuo T, ir, nors T, ( ) f X yra
baigtinis. Taigi, vienetinio staiakampio impulso atveju yra vaizduojamas funkcijos
X(f) daninis vaizdas:

( ) ). ( sin f c f X = (3.4.4)

( ) f X vadinama spektrinio tankio funkcija (arba tiesiog spektriniu tankiu) ir
matuojama [V/Hz], [A/Hz], [dB/Hz]. Bendru atveju aperiodinio signalo spektrui
vaizduoti visada naudojamas spektrinis tankis, kuris randamas naudojantis Furj
integralu:

( ) ( ) ( ) ( ) { } t x dt ft j t x f X F 2 exp = =

. (3.4.5)

Prisiminkime, kad periodiniam signalui:
( ) dt
T
t
n j exp t x
T
c
T
T
n
|
\
|
=
2
1
2
2
.

X(f) funkcijos radimo vyksmas vadinamas tiesiogine Furj transformacija,
o signalo, kurio forma x(t), spektrinio tankio f-ja yra X(f) vadinama to signalo Furj
vaizdu. Danai naudojamas ymjimas:

) ( ) ( f X t x , (3.4.6)

kuris reikia, kad X(f) yra signalo x(t) Furj vaizdas.
Furj integralu galima atvaizduoti tik baigtins energijos signalus, t.y. tokius,
kuriems ipildoma slyga:

( ) <

dt t x
2
. (3.4.7)
ia x(t) signalo tampa, matuojama ant 1 rezistoriaus.
Turint signalo spektro iraik ( ) f X , signalo forma x(t) randama vykdant
taip vadinam atvirktin Furj transformacij (pastaroji danai ymima simboliu
F
-1
):

( ) ( ) ( ) ( ) { }. F 2 exp
1
f X df ft j f X t x

= =
(3.4.8)

Prisiminkime, periodinio signalo atveju:

( ) |
\
|
=

T
t
n j exp c t x
n
n
2 .

3.5. Dirako delta funkcijos signalo formos spektras

Dirako funkcija apibriama:

( )
. 0 kai , 0 ) (
, 1
=
=

t t
dt t
(3.5.1)

Tai reikia, kad: (a) plotas S=1po (t) funkcija, ir (b) (t)0, tik, kai t=0.
(t) galima irti kaip staiakamp trukms impuls, kai artja 0:

( )

t
rect t
1
lim
0
= . (3.5.2)

Plotas po funkcija 1
1
yra
1
= =

S
t
rect , taigi (a) slyga patenkinta. Be to
.
2
kai , 0

> = t
t
rect (3.5.3)
Taigi, , 0 lim
0
t
rect tik kai t=0. Taigi, ir (b) slyga taip pat yra patenkinta.
Aukiau radome vienetinio staiakampio impulso Furj vaizd:

( )
f c
t
rect sin . (3.5.4)

Padauginus laikin vaizd i pastovaus dydio, i to paties dydio yra dauginamas ir
Furj vaizdas. Padauginkime vienetinio staiakampio impulso signalo form ir Furj
vaizd i
1
. Tada:

f c sin
t
rect
1
.

Kadangi ( ) 1
0
=
f c sin lim , ( ) t funkcijos spektrinis tankis, yra vienetinis visame

begaliniame dani diapazone.

3.6. Furj transformacijos apgriamumas

Apgriamumo teorema skamba taip: Jei ( ) ( ), f G t g tai ( ) ( ). f g t G
Pvz.:
( )
( ) f
t
1
1
. (3.6.1)

T.y. Dirako (t) formos signalas turi vienetin spektrin tank begaliniame dani
diapazone, o pastovus signalas laike, turi Dirako delta formos spektrin tank ties f=0.
Arba:

( )
) ( ) ( sin
) ( sin
f rect t c
f c t rect
(3.6.2)

X(f)

1

-f 0 f
3.6.1 pav. Dirako ( ) t formos signalo spektras

3.7. Filtravimas ir Furj transformacija

Idealaus emutini dani filtro perdavimo funkcij (3.7.1 pav.) galima
urayti taip:

( )
|
\
|
=
B
f
rect f H
2
. (3.7.1)

f
f
Staiakampis impulsas
t
t
(t) impulsas Pastovus spektras
f
1
f
(f) spektras Nuolatin tampa
t
1
sinc (f)
pavidalo
spektras
Staiakampis spektras
t
sinc (t)
pavidalo
impulsas
3.6.1 pav. Furje transformacijos apgriamumo pavyzdiai
H(f)
1

-B 0 B f
3.7.1 pav. Idealaus emutini
dani filtro perdavimo funkcija
Tai reikia, kad ( ) ( ) . kitur 0 ir kai , 1 = < = f H B f f H Paduokime signal
( ) ( ) f X t x filtro jim (3.7.2 pav.).

Bendru atveju, kai filtro perdavimo funkcija yra H(f), ijimo signal galima rasti
taip:

( ) ( ) ( ) f X f H f Y = . (3.7.2)

Tada idealiam filtrui:

( ) ( ) f X
B
f
rect f Y |
\
|
=
2
(3.7.3)

Paimkime special atvej:

( ) ( ) ( ) t t x f X = = . t.y , 1 . (3.7.4)

Tada:

( ) ( ) ( ) ). ( ) ( ir , 1 x t h t y f H f H f Y = = = (3.7.5)

Taigi, padavus filtro jim (t), ijime gausime signalo spektr, tapat
filtro daninei perdavimo funkcijai. Todl H(f) danai vadinama daniniu filtro
atsaku. ( ) ( ) f H t h , t.y. laikinis H(f) vaizdas vadinamas impulsiniu filtro atsaku.
Atkreipkite dmes: Jei paduosime (t) laiko momentu t=0, tai dl prieastingumo
principo, h(t)0 tik, kai t>0. Jei paduosime (t-t
0
), t.y. delta impuls paduosime laiko
momentu t=t
0
, tai dl prieastingumo principo, h(t-t
0
)0 tik, kai t>t
0
.
Turint jimo signalo danin vaizd ir filtro perdavimo funkcij (danin
atsak), nesunku gauti ijimo signalo spektr. Kaip sakme:

( ) ( ) ( ) f X f H f Y = .

Kaip gi gauti ijimo signalo form, turint jimo signalo laikin vaizd ir impulsin
filtro atsak? Formaliai toki operacij galime rayti taip:

( ) ( ) ( ) t h t x t y = , (3.7.6)

( ) ( ) f X t x
( ) ( ) f Y t y
Filtras
3.7.2 pav.
kur enkliukas * reikia operacij:
( ) ( ) ( )du u t h u x t y =

. (3.7.7)
i operacija vadinama konvoliucijos operacija, arba tiesiog konvoliucija.
Trumpai pabandysime interpretuoti konvoliucij. Tegu turime jimo signalo
laikin vaizd x(t) ir filtr, kurio impulsinis atsakas yra h(t).

Aproksimuokime x(t) staiakampi impuls seka:

( ) ( )
( ) ( ) ( ). t n t t t n x
t
t n t
rect
t
t t n x
t
t n t
rect t n x t x
n n
n

\
|
=
= |
\
|
=

s maa labai t
1

ia padarme prielaid, kad ( ) t n t i tikrj yra labai trumpas staiakampis
impulsas

Tada ( ) t n t t yra impulso plotas ( ) 1 = = t n t t S . Ms paymjimas
( ) t n t tiesiog reikia, kad nagrinjamasis (i tikrj staiakampis) impulsas yra
.
1
|
\
|

t
t n t
rect
t
( ) t x
( ) ( )
( ) t y
( ) ( )

h(t)
3.7.3 pav.
x

x(t)

0 t 2t 3t t
3.7.4 pav. Filtro jimo signalo aproksimavimas
staiakampi impuls seka
tiek trumpas, jog jo spektras nagrinjamame baigtiniame laik intervale yra
beveik toks pat, kaip delta impulso.
Kiekvienas ( ) t n t impulsas perjs per filtr sukelia atsak filtro ijime
y
n
(t)

). t n t ( th ) t n ( x ) t ( y
n
= (3.7.8)

ia: t ) t n ( x - beveik delta jimo impulso amplitud, ) t n t ( h -
impulsinis filtro atsakas delta impulsui, paduotam filtro jim laiko momentu
t=nt. Kadangi, i prieastingumo principo seka, kad ) t n t ( h 0 tik, kai t>nt, tai
ir y
n
(t) 0 tik, kai t>nt.
Bendras signalas y(t) filtro ijime bus atsak visus ( ) t n t impulsus
suma:
( ) ( ) ( ) ( ) ( ) ( )du u t h u x t n t th t n x t y t y
t
t
n n
n
= =

0
. (3.7.8)
T. y. riboje, kai t labai maas nt keiiame nauju tolydiniu kintamuoju u, t tada
tampa du, o suma tampa integralu. Kadangi h(t-u)=0, kai u>t, integravimo ribas
galime iplsti:
( ) ( ) ( )du u t h u x t y =

.
Vadinasi, konvoliucijos integralas tiesiog susumuoja kiekvienos jimo signalo x(u)
akimirksnins verts sukelt poveik filtro ijimo signalui y(t) laiko momentu t.

3.8. Grietai neapibrti signalai ir j daninis vaizdavimas

Grietai neapibrti signalai, pvz., kalbos, muzikos elektrinis vaizdas,
daniausiai vaizduojami dani skalje. Daugelis toki signal yra emutini dani
signalai, t.y. j dani juosta B f < , kur B signalo juostos plotis ir tuo paiu
auktadan riba. Pvz., audiosignalo kHz f 20 , kalbos telefonijoje -
kHz f 4 , 3 , televizinio signalo MHz f 5 , 6 5 , 5 .i signal forma, t.y. laikin
priklausomyb x(t), negali bti tiksliai nusakyta, taiau X(f), t.y. daninis vaizdas,
nusakomas visikai tiksliai. Yra prasta vaizduoti toki signal galios spektr, t.y.
galios spektrinio tankio funkcij (3.8.1 pav.):

( )
df
f dP
f S = ) ( . (3.8.1)

-f -B 0 B f
S(f)
3.8.1 pav. Grietai neapibrto
signalo spektro pavyzdys
Kadangi signalo galia proporcinga amplituds kvadratui, tai visada ( ) 0 f S .
Galios spektrinis tankis, suintegruotas visame dani intervale, yra ne kas kita, o
signalo galia:

( )df f S P
+

= . (3.8.2)

Jei signalas filtruojamas filtru, kurio perdavimo charakteristika H(f), tai
nufiltruoto signalo galios spektrinis tankis ireikiamas taip:

( ) ( ) ( )
2
0
f H f S f S = . (3.8.3)

Tada i (3.8.2) ir (3.8.3) galime ireikti signalo gali po filtravimo:

( ) ( ) ( ) [ ] .
2
0 0
df f H f S df f S P

+

+

= = (3.8.4)

3.9. Signal amplitudi pasiskirstymas

Kaip minjome, grietai neapibrt (o taip pat ir atsitiktini) signal formos
x(t) negalima aprayti. Taiau vis tiek reikia kaip nors charakterizuoti toki signal
amplitudes ir akimirksnines signalo vertes.
Tegu turime grietai nenusakom signal x(t) (3.9.1 pav.).

veskime tikimyb signalo akimirksninei tampai bti intervale x
1
x
2
:

( )
t
t
x x F
i
=
2 1
, . (3.9.1)

Jei labai ilgai matuotume, tai F(x
1
, x
2
) nustot kisti laike ir gaut stacionari vert.
Galime F(x
1
, x
2
) perrayti taip:

( ) ( ) x x x F x x F + =
1 1 2 1
, , , (3.9.2)
t
1
t
2
t
3
t
4
t
5
t
6

x
1
x
2
x(t)
t
3.9.1 pav. Grietai neapibrto signalo formos pavyzdys

kur x
2
=(x
1
+x). Kai x labai maas, ( ) ( )dx x p dx x x F + , , kur p(x) tikimybs
tankio funkcija, vadinama signalo amplituds pasiskirstymu.

Tada tikimyb signalo akimirksninei vertei bti intervale x
1
x
2
ireikiama taip:

( ) ( )dx x p x x F
x
x
=
2
1
2 1
, . (3.9.3)
Visada:
p(x)0 (3.9.4)
ir
( ) . 1 =

dx x p (3.9.5)

ia kalbjome apie tolydinius signalus. Kaip gi yra diskretini signal
atveju? Amplituds pasiskirstymas atidedamas, kaip tikimybs gauti signalui tam
tikr diskretin vert P(y) priklausomyb nuo signalo verts y (3.9.3 pav.). P(y) jau
diskretin funkcija. inoma:

=
i
y P 1 ) ( . (3.9.6)

x
1
x
2
x
p(x)
3.9.2 pav. Signalo amplituds
pasiskirstymo pavyzdys
y(t)
t
y
P(y)
3.9.3 pav. Diskretinio signalo (a) ir jo amplituds pasiskirstymo
funkcijos (b) pavyzdiai
a
b
.
3.10. Grietai neapibrto signalo galia

Tegu x(t) yra akimirksnin signalo tampa 1 rezistoriuje. Tada to signalo
akimirksnin galia yra x
2
(t). Vidutin signalo galia gali bti gaunama vidurkinant
akimirksnin gali ilgame laiko tarpsnyje T:

( )dt t x
T
P
T
T
T

+

=
2
2
2
1
lim . (3.10.1)

Vidutin signalo gali galima urayti ir kitaip:

( )dx x p x P
+

=
2
(3.10.2)

Lygtis (3.10.1) vadinama laikiniu vidurkiu, (3.10.2)-statistiniu vidurkiu.
(3.10.1) akivaizdi i matematikos, (3.10.2) nra visai akivaizdi. I aukiau
idstyt samprotavim seka, kad p(x)dx yra tikimyb signalo tampai turti vert x.
Signalo galia (1 varoje) yra x
2
. Taigi x
2
p(x)dx yra signalo galios dalis, tenkanti
tampos intervalui xx+dx. Suintegrav pagal x begaliniame intervale ir gauname
vidutin signalo gali.
Udavinys. Tegu turime pjklin signal:

( ) ( )
( )
( )
=
< =
=

. kitur , 0
2 2
kai ,
2
t x
T
t
T
T
t
t x
nT t x t V
n

1
1/2
x
V
-T/2 T/2 T 2T t
T/2 0 T/2 t
-1 0 1 V
p(V)
1/2
3.10.1 pav. Udavinio iliustracija
a
c
b

Rasti vidutin signalo gali, naudojant laikin ir statistin vidurkius.
Iekant laikinio vidurkio, patogiausia vidurkinti pirmajame periode:
.
3
1
24 24
4
3
4
2 1
) (
1
3 3
3
2
2
3
3
2
2
2
2
2
2
=
|
|
\
|
+ = =
= |
\
|
= =

T T
T
t
T
dt
T
t
T
dt t V
T
P
T
T
T
T
T
T

Dabar suvidurkinsime naudodami statistin vidurk. Aiku, kad p(V)=const
visame [-1,1] intervale. Tada:
. 2 / 1 ) (
ir , 1 ) (
1
1
=
=
V p
dV V p

Uraome p(V) analitikai:

( )
2 2
1 V
rect V p = .
I ia:
( )
( ) .
3
1
6
2
6
1
6
1
2
1
2
5 . 0
1
1
1
1
3 3
1
1
2 2 2
= = = =
= = |
\
|
= =
+

+

V V d
dV V dV
V
rect V dV V p V P

3.11. Triukmai

Ryio signalai elektroninse grandinse visada tam tikru laipsniu yra veikiami
papildom paalini parazitini signal. Tie paaliniai signalai gali bti:
(a) terminiai triukmai;
(b) trukdiai (pramoniniai trukdiai, specials trukdiai, kit informacini
signal prasiskverbimas).
Paaliniai signalai gali atsirasti taip pat dl netiesikum elektroninse
grandinse. Kai informacinis signalas yra pakankamai stiprus, netiesiniai efektai
stiprintuvuose ir kitose elektroninse grandinse gali bti pakankamai dideli. Tokiu
atveju gali atsirasti informacinio signalo harmonikos, t harmonik muimai su
heterodino, takt danio generatoriaus it kitais signalais.
Labai danai vis ri nereikalingi signalai, egzistuojantys elektrinse
grandinse, vadinami tiesiog triukmais. Taiau danai iuo terminu apibriami tik
terminiai triukmai.
Terminai triukmai atsiranda visose elektrinse grandinse ir elektroniniuose
komponentuose. Triukmauja ne tik stiprintuvai, tranzistoriai, bet ir rezistoriai bei
neideals kondensatoriai. Terminio triukmo daninis vaizdas daniausiai
apibdinamas tampos, srovs arba galios spektriniu tankiu.
Jei triukm galios spektrinis tankis [W/Hz], tai triukm galia dani
juostoje F
max
-F
min
=B ireikiama taip:
=
max
min
F
F
N
df P . (3.11.1)

Jei yra pastovu dydis juostoje B, sakoma, kad ioje juostoje triukmas yra
baltasis. Tada:

( ) . d
max
min
min max
B F F f P
F
F
N
= = =
(3.11.2)

Labai danai telekomunikacij sistemose utenka prielaidos, kad triukmas
yra baltasis darbinje kanalo juostoje, kadangi juosta paprastai yra pakankamai siaura
ir danin priklausomyb =F(f) toje juostoje yra pakankamai neymi. Ir tik
plaiajuostse sistemose kartais reikia atsivelgti triukm spektrinio tankio
priklausomyb nuo danio.
Telekomunikacijose plaiai naudojama adityviojo baltojo Gauso triukmo
svoka. Tai idealizuotas baltasis triukmas, kurio akimirksnin tampa (srov)
elektroninse grandinse paprasiausiai susideda su naudingojo signalo tampa
(srove). is triukmas vadinamas Gauso triukmu, kadangi jo amplitudi
pasiskirstymas apraomas normaliuoju (t.y. Gauso) skirstiniu.
Jei triukm spektrinis tankis vaizduojamas dvipuse diagrama, tai daroma
prielaida, jog triukmas vienodai pasidalina dviejose (teigiam ir neigiam) dani
juostose. Kiekvienai dani juostai tenka pus triukmo galios spektrinio tankio.

Jei inome triukm amplituds pasiskirstymo funkcij p
N
(v), tai triukm
gali galime ireikti naudodami statistinio vidurkio iraik:

( )dv v p v P
N N

+

=
2
. (3.11.3)

Jei inome triukm galios spektrin tank =S
N
(f), tai gali galime rasti
integruodami:
S
N
/2
-F F f
3.11.1 pav. Triukm spektro vaizdavimas
dvipuse diagrama

( ) .
max
min
df f S P
F
F
N N

= (3.11.4)

Labai svarbi svoka telekomunikacijose yra signalo/triukmo santykis
(S/N). Daniausiai jis ireikiamas decibelais.

[ ] dB
P
P
N
S
N
S
I
lg 10 = |
\
|
. (3.11.5

ia P
S
vidutin signalo galia tiriamajame grandins take, o P
N
visa
triukmo galia tame paiame grandins take. itaip apibrt S/N pavadinkime
integraliniu signalo/triukmo santykiu, kadangi S ir N iuo atveju yra integralins
signalo ir triukmo galios nagrinjamame grandins take.
Danai signalo/triukmo santykio svoka naudojama signalo/triukmo
spektrini tanki santykiui apibudinti. Paymkime itaip apibudint dyd (S/N)
D

Tada:
[ ] dB
S
B / P
lg
N
S
N
S S
D
10 = |
\
|
. (3.11.6)
ia B
s
- signalo dani juostos plotis, o dydis P
S
/B
S
- vidutinis signalo spektrinis
tankis. Vidutinis spektrinis tankis naudojamas todl, kad realus signalo spektras
danai turi linijin arba kvazilinijin struktr.
Daniausiai triukm spektrinis tankis S
N
apima labai plai dani juost
B
N
>>B
S
(3.11.2 pav.) Taigi, kad pagerintume (S/N)
I
, turime statyti filtrus
apribojanius kanalo juost iki B
S
. Tada triukmai, kuri F>F
S
nufiltruojami ir
gauname didesn integralin S/N santyk kanale. Taip filtruotame kanale B
N
=B
S
ir tuo
paiu (jei S
N
pastovus juostoje B
S
) :

I D
N
S
N
S
|
\
|
= |
\
|
. (3.11.7)

Dar viena labai svarbi svoka yra triukm faktorius. Paprastai ji
naudojama aktyvij keturpoli sukuriamam triukmui apibdinti. Tegu turime
keturpol (3.11.3 pav.), kurio jim paduotas P
SIN
galios signalas ir S
NIN
spektrinio
B
S
SS
B
N
S
S
S
N
-F
S
F
S
f
S(f)
3.11.2 pav. Signalo ir triukmo spektrai kanale, kai nra
kanalo juost apribojanio filtro
Signalo spektras

Triukmo spektras
tankio triukmas. Tegu keturpolio ijime signalo galia yra P
SI
, o triukmo spektrinis
tankis - S
NI
. io keturpolio triukm faktorius TF ireikiamas kaip jimo ir ijimo
(S/N)
D
santykis:
DI DIN
S
SIN
NIN
S
SI
NI
N S N S
B
P
S
B
P
S
TF ) / /( ) / ( : = = . (3.11.8)

ia S
NI
, S
NIN
triukm spektrinis tankis [W/Hz], o P
SIN
/B
S
, P
SI
/B
S
- vidutinis
signalo spektrinis tankis; t.y. signalo galia, tenkanti 1 Hz juostai.

TF parodo kiek keturpolis (stiprintuvas, moduliatorius, demoduliatorius ir t.t.)
pablogina S/N santyk. Danai triukm faktoriumi (tuo atveju paprastai vadinamu
triukm koeficientu) charakterizuojami signal primimo renginiai (stiprintuvai,
tranzistoriai). Triukm faktorius nurodomas [dB], i esms turint galvoje
absoliuiuosius dB. TF galime perrayti taip:

S
SIN
S
SI
p
p NIN
NI
B
P
B
P
K
K S
S
TF
=
= kadangi ,
1
. (3.11.9)

ia K
p
keturpolio stiprinimo koeficientas. Stiprintuvas vienodai K
p
kart stiprina
paduotus jo jim tiek signal P
SIN
, tiek triukm S
NIN
. Taiau stiprintuvas dar ir
pats kuria triukm. Padarykime prielaid, kad stiprintuvo vidini triukm altinis
S
NVID
yra jo jime, o pats stiprintuvas- betriukmis. Tada:

NVID p NIN p NI
S K S K S + = . (3.11.10)

statome (3.11.10) (3.11.9):

P
SIN
, S
NIN
IN I
P
SI
, S
NI
3.11.3 pav.
NIN
NVID
p NIN
NVID p NIN p
S
S
K S
S K S K
TF + =
+
= 1
1
. (3.11.11)

Taigi, TF priklauso ne tik nuo vidinio stiprintuvo triukmo, bet ir nuo S
NIN
.
inynuose, ar apraymuose paprastai duodamas TF decibelais, esant fiksuotam
dydiui S
NIN
=kT
0
, ia T
0
=293 K, k-Bolcmano konstanta. Taigi:

[ ] ]. [ 1 lg 10 ; 1
0 0
dB
kT
S
dB TF
kT
S
TF
NVID NVID
|
|
\
|
+ = + = (3.11.12)
4. Moduliacija

4.1. Bendrieji principai

Moduliacijos apibrimas (Martin H. Weik, Communications standard
dictionary):
Modulation: 1. The process, or the result of the process, of varying a
characteristic of a carrier in accordance with an information-bearing signal. 2. A
controlled variation of any property of a wave for the purpose of transferring
information. 3. The controlled variation of a parameter, such as amplitude, phase,
frequency, pulse position, or pulse duration, of a wave usually for the purpose of
transferring information. Note 1: Modulation can be accomplished by superimposing
another wave or by varying a physical parameter to which the wave is sensitive, such
as by varying attenuation in an optical fiber or controlling the output of a laser by
varying the driving voltage. Note 2: Uncontrolled or random modulation is
considered to be noise or interference. Note 3: Examples of modulation are (a)
variation of the amplitude or the frequency of a carrier in accordance with an
analog signal, such as a voice or video signal, (b) variation of the irradiance, i.e.,
the intensity, of a beam from a light source, such as a laser, in accordance with an
intelligence-bearing electronic signal applied to the source, and (c) variation of the
radiant power at a point in a waveguide, such as an optical fiber, in accordance with
a physical variable being sensed or measured, such as in a microbend or Sagnac
sensor. See: absorption modulation, absorptive modulation, adaptive differential
pulse code modulation, amplitude modulation, analog intensity modulation, analog
modulation, angle modulation, balanced amplitude modulation, balanced
modulation, binary modulation, conditioned diphase modulation, constant current
modulation, continuously variable slope delta modulation, continuous phase
modulation, cross modulation, delay modulation, delta modulation, delta sigma
modulation, demodulation, differential modulation, differential pulse code
modulation, differential trellis coded modulation, digital frequency modulation,
digital modulation, digital phase modulation, direct sequence modulation, double
modulation, electrooptic phase modulation, external optical modulation, final
modulation, fixed reference modulation, frequency code modulation, frequency
hopper direct sequence modulation, frequency modulation, full modulation,
incremental phase modulation, intensity modulation, intermodulation, isochronous
modulation, jammer modulation, jamming modulation, low level modulation,
mechanically induced modulation, multilevel modulation, nonreturn to zero (change)
modulation, nonreturn to zero (change on ones) modulation, percentage modulation,
phase modulation, polarization modulation, pulse amplitude modulation, pulse code
modulation, pulse duration modulation, pulse interval modulation, pulse modulation,
pulse position modulation, pulse time modulation, quadrature amplitude modulation,
quadrature modulation, reference modulation, start-stop modulation, subband
adaptive differential pulse code modulation, suppressed clock pulse duration
modulation, synchronous demodulation, telegraph modulation, trellis coded
modulation, wavelength modulation, modulation. See also: carrier, demodulate,
demodulation, modulate.
Kaip jau ne kart minjome, pirminiai informaciniai signalai
telekomunikacijose paprastai yra emutini dani signalai (pvz., kalbos signalas
telefonijoje uima 0,33,4 kHz dani juost, TV signalas 0 5,5 arba 0 6,5
MHz). Nukreiptaisiais kanalais nra patogu perduoti tokius signalus, o radijo
kanalais i viso praktikai nemanoma perduoti. Taigi, signalus tenka apdoroti taip,
kad juos tapt patogu perduoti. Vienas i daugelio vyksm, naudojam pritaikyti
signalo parametrus prie kanalo savybi yra moduliacija. Tai yra parametrinis
vyksmas, kuriame dalyvauja du signalai (4.1.1 pav.), o pats moduliatorius visada yra
eiapolis renginys:

Moduliacijos vyksmo metu moduliuojaniuoju signalu (jis paprastai yra
informacinis) daniausiai tiesikai (lygyb 4.1.1) keiiamas kuris nors i
moduliuojamojo signalo parametr.

p
i
=p
0
+kU
in
. (4.1.1)

ia: p
i
- kintantis parametras moduliuotame signale, p
0
- pastovus parametras
moduliuojamajame signale, U
in
- moduliuojaniojo signalo momentin tampa, k-
proporcingumo koeficientas. Ijimo signalo pagrindins savybs paprastai yra
artimos moduliuojamojo signalo savybms, taiau jau su kintaniu vienu i
parametr (pvz., daniu, faze, arba amplitude, vadinamosios nelio moduliacijos
atveju).
Telekomunikacijose naudojama didiul daugyb vairi moduliacijos tip.
Daugeliui teko girdti apie amplituds, danio ir fazs moduliacij. Taiau, nors tai ir
labai danai naudojami nelio moduliacijos tipai, taiau yra tik skurds trys
moduliacijos pavyzdiai didiulje vairovje.
Moduliacijos ris galima skirstyti pagal:
1) Moduliuojamojo signalo savybes;
2) Moduliuojaniojo signalo savybes.

4.1.1. Moduliacijos tipai, skirstant j pagal moduliuojamj signal

Pabandysime suskirstyti moduliacijos tipus pagal moduliuojamj signal.
Moduliuojamasis signalas gali bti:
1) harmoninis signalas,
2) periodin impuls seka,
Moduliuojantysis
(moduliavimo)
signalas
Moduliuotasis
signalas
Moduliuojamasis
signalas

Moduliatorius
4.1.1 pav. Moduliatorius- eiapolis renginys.
3) tam tikro juostos ploio pastovaus spektrinio tankio arba vienodo spektro
linij aukio emutini dani signalas.

1. Moduliuojamasis signalas ) cos( ) ( + = t A t x
c c c
harmoninis nelys.
Turime vadinamj nelio moduliacij.

Informaciniu signalu moduliuojamas vienas arba du i harmoninio nelio parametr
(A
c
,
c
arba ).
a) Jei moduliuojama A
c
turime amplituds moduliacija;
b) Jei moduliuojamas kampas + = t
c
- turime vadinamj kampo
moduliacij. Gali bti du kampo moduliacijos kratiniai atvejai: danio
moduliacija (moduliuojamas tik danis
c
), ir fazs moduliacija (moduliuojama tik
nelio faz ).
2. Impuls sekos moduliacija. iuo atveju moduliuojamasis signalas
periodin impuls seka. Tokios moduliacijos vyksmas varijuoja kur nors i impuls
sekos parametr. Gali bti moduliuojama, pvz.:
a) Impuls amplitud . Tursime impuls amplituds moduliacij;
b) Pasikartojimo danis. Tursime impuls danio moduliacij;
c) Impulso trukm. Tursime impuls trukms moduliacij;
d) Faz (impulso vieta periodo tarpsnyje). Tursime impuls fazs
moduliacij.
3. Paduokime filtr (4.1.3 pav.), kurio parametrus galime valdyti, pastovaus
spektrinio tankio (itisinio spektro), arba vienodos spektro linij amplituds (linijinio
spektro) signal. Informaciniu signal valdome filtro parametrus. Ijimo signalo
spektro form duotu laiko momentu nustatys filtro parametrai, t.y. informacinis
signalas. parametrin vyksm pavadinkime spektro moduliacija.
Toks moduliacijos vyksmas mums svarbus tuo, kad j galima irti, kaip
mogaus kalbos aparato supaprastint elektrin model. Balso styg generuojam
linijin (kai tariamos balss) arba triukmo pavidalo itisin (kai tariamos priebalss)
akustini virpesi spektr moduliuoja gerkls-burnos-nosies ertms, kurios i esms
atlieka akustinio filtro su keiiamais parametrais vaidmen. Filtro parametrus, o tuo
paiu ir tariamo garso pobd, valdo mogaus nerviniai signalai. itaip sumodeliavus
mogaus kalbos aparat, balsinei informacijai perduoti pakanka labai mao
perduodamo informacijos kiekio; taigi, pakanka ir maos perduodamo signalo
Moduliuojantysis
(informacinis)
signalas
Moduliuotasis
signalas
Moduliuojamasis
signalas
A
c
cos(
c
t+)

Moduliatorius
4.1.2 pav. Nelio moduliacijos iliustracija
spartos. Imtuvo pusje esaniam balso sintezatoriui pakanka inoti filtro parametrus
ir koks garsas (bals ar priebals) duotuoju momentu tariamas. Taigi, pakanka ymiai
maiau duomen, negu j reikia, kai perduodama signalo forma. Taip modeliuojant
mogaus kalb, balsinei informacijai perduoti pakanka (priklausomai nuo
perduodamo balso kokybs) keli ar keliolikos kbps duomen spartos (prisiminkite,
IKM telefonijoje signalo sparta 64 kb/s)..

4.1.2. Moduliacijos skirstymas pagal moduliuojantj signal

Jei moduliuojantysis signalas yra analoginis, tai vyksmas visada vadinamas
tiesiog moduliacija. Jei moduliuojantysis signalas yra skaitmeninis (t.y. diskretusis),
tai moduliacijos vyksmas vadinamas:
a) skaitmenine moduliacija,
b)manipuliacija.
a) ir b) terminai nra ekvivalentiki.
Terminas manipuliacija daugiau apibria moduliavimo metodik ir reikia,
kad moduliuojamojo signalo parametrai keiiami naudojant netiesinius elektroninius
renginius, paprastai- elektroninius raktus (perjungjus). Panagrinkime
paprasiausi taip vadinamo dvilygio danio manipuliatoriaus -DDM (angl. - BFSK-
binary frequency shift keying) struktrin schem.
Tegu informacinis signalas yra skaitmeninis dvilygis. Jo login 0 tegu
atitinka 0V, login 1 U
0
. iuo atveju moduliatorius yra paprasiausias
elektroninis raktas ER (4.1.4 pav.). Jei io rakto valdymo signalas atitinka login 0
ijim praleidiamas signalas A
1
cos
c1
t, jei login 1 A
1
cos
c2
t
Atitinkantis pana proces terminas Dvilyg skaitmenin danio
moduliacija reikt vyksm, kuriame moduliuojantysis signalas gaunamas
naudojant prast (skirt atlikti danin modeliavim, esant analoginiam
informaciniam signalui) danin moduliatori, tik informacinis signalas yra ne
analoginis, o dvilygis skaitmeninis. Pvz., danio moduliacija analoginiu signalu
paprastai vykdoma naudojant tampa valdom generatori- VG (4.1.5 pav.). Danio
moduliacijos vyksm plaiau panagrinsime vlesniuose skyriuose. Dabar tiesiog
S
s

-f +f
S
s

-f +f
Parametrus valdantis
informacinis signalas
Moduliuotasis
signalas

Filtras su valdomais
parametrais
4.1.3 pav. Spektro moduliacijos iliustracija
tarkim, kad VG tai toks renginys, kurio ijimo signalo x(t)=Acos(
c
+)t danio
nuokrypis =kU
in
, ia U
in
informacinio signalo momentin tampa. Jei U
in
toks
kaip anksiau nagrintame pavyzdyje diskretinis dvilygis signalas, tai parinkus tam
tikr k galima gauti ijimo signal analogik nagrinto manipuliatoriaus ijimo
signalui.

Danai tam tikro to paties standarto signal galima gauti naudojant tiek
grynai analoginius moduliacijos vyksmus, tiek mirius manipuliacijos moduliacijos
vyksmus, o kartais ir grynai manipuliacijos vyksmus. Todl kai informacinis signalas
yra skaitmeninis, kartais naudojamas terminas manipuliacija, nepriklausomai nuo to,
kaip moduliuotasis signalas yra gaunamas.
Moduliacijos- demoduliacijos renginiai (modemai), naudojantys netiesinius
renginius ymiai pigesni, negu tiesiniai analoginiai modemai, todl yra labai plaiai
naudojami. Taiau, daugeliu atvej, paprasti netiesiniai manipuliatoriai slygoja
ijimo signalo trkius, dl kuri atsiranda moduliuotojo signalo daniniai sandai u
BFSK
signalas
Dvilygis diskretinis
A
1
cos
c2
t
A
1
cos
c1
t ER
4.1.4 pav. Dvilygio danio manipuliatoriaus struktrin schema.
BFSK signalas

Diskretinis dvilygis

VG
4.1.5 pav. Skaitmeninio danio moduliatoriaus struktra
sistuvo darbinio dani diapazono rib (vadinamoji alutin spinduliuot).
Naudojant analoginius moduliatorius, moduliuotasis signalas paprastai neturi trki,
dl to atitinkam sistuvu alutin spinduliuot maesn. Taiau yra metodai,
kuriuos naudojat, galima ir su netiesiniais manipuliatoriais gauti netrkius
moduliuotuosius signalus. Pvz., aukiau nagrintame DDM manipuliatoriuje,
leiskime persijungti raktui tik tada, kai abiej neli momentin tampa yra 0V. Be
abejo, specials reikalavimai abiej neli ir informacinio signalo sinchronikumui
turi bti ilaikyti: abiej neli momentin tampa turi kirsti laiko a vienu metu, ir
btinai tomis akimirkomis, kai keiiasi dvilygio informacinio signalo login bsena.
Praktikoje plaiai naudojama vadinamoji koherentin manipuliacija. Koherentins
manipuliacijos atveju paduodam manipuliatori neli daniai yra dvilygio
informacinio signalo spartos harmonikos. Tada vien DDM signalo radijoimpuls
(danai sakoma- simbol), perneant informacij apie informacinio signalo login
bsen, telpa sveikas nelio kosinusoidi kiekis. Koherentins manipuliacijos
panaudojimas leidia gana paprastomis techninmis priemonmis sumainti (arba ir
ivengti) moduliuotojo signalo trkius, taigi, tuo paiu turti maesn alutin
spinduliuot.

4.1.3. Impulsin kodin moduliacija (IKM)

Tai yra sudtingas moduliacijos tipas, kuris nevisai telpa ms anksiau
pateikt moduliacijos apibrim. IKM (4.1.6 pav.) faktikai reikia analoginio
signalo keitim skaitmeniniu dvilygiu impulsiniu (kitaip dar vadinamu nuosekliuoju
dvejetainiu) signalu. Analoginio signalo momentins tampos verts nusakomos
grietai apibrtos trukms impuls rinkiniais kodinmis grupmis. Ijimo
signalo kodins grups trukm paprastai atitinka impuls sekos period.

Kodins
grups
T
x(t)
T

IKM
Informacinis
analoginis
signalas
4.1.6 pav. Impulsins kodins moduliacijos iliustracija
4.1.4. Daugybin moduliacija

Danai perduodamajame signale informacija slepiasi po daugeliu
moduliacijos vyksm. Pvz., TV signale 6,5 MHz nelys moduliuojamas garso
signalu (nelio danio moduliacija). Po to gautas signalas sudedamas su video
signalu ir dar kart auktadanis nelys (jo danis priklauso nuo naudojamo TV
kanalo numerio) moduliuojamas, naudojant amplituds moduliavim.
Telekomunikacij sistemose gali bti naudojami 45 ir daugiau nuosekli
moduliavim. Toks keleto lygi moduliavimo vyksmas ir jo rezultatas vadinamas
daugybine moduliacija. Daniausiai (taiau ne visada), kad signalas bt atkurtas,
reikalinga panaudoti tiek pat demoduliacijos vyksm.
4.2 Nelio amplituds moduliacija

4.2.1 Dvion benel amplituds moduliacija (DBAM)

Tegu turime nel ( ) t x
c
ir moduliuojantj signal ( ) t m :

( ) t cos A t x
c c c
= ,
( ) t A t m
m m
cos = , (4.2.1)
kur:
m c
>> .
Atliekant DBAM moduliavim abu signalai paprasiausiai sudauginami (4.2.1 pav.):

( ) ( ) ( )
( ) ( ) [ ]. cos cos
2
cos cos
t t
A A
t A A t x t m t x
m c m c
c m
c c m m c

+ + =
= = =
(4.2.2)

Gauname dvi vadinamsias onines linijas, kuri daniai:

m c
. (4.2.3)

Kaip matyti, moduliuotojo signalo spektre yra tik onins juostos ir nra
sando su nelio daniu
c
. Btent todl is moduliacijos tipas yra vadinamas dvione
benele amplituds moduliacija.
Jei moduliuotojo signalo spektr vaizduotume dvipuse diagrama (4.2.2 pav.),
tai x(t) uraytume taip:

( ) ( ) [ ] ( ) [ ] {
( ) [ ] ( ) [ ]}. t j exp t j exp
t j exp t j exp
A A
t x
m c m c
m c m c
c m

+ +
+ + + + =
4
(4.2.4)
Pastebkime: informacinis signalas turi neturti nuolatinio sando, kad nebt
nelio danio sando moduliuotojo signalo spektre. Tegu:

( ) ( ) c t m t m + =
1
. (4.2.5)

x(t)=x
c
(t) m(t)
m(t)
x
c
(t)
X
4.2.1 pav. DBAM moduliatorius -daugintuvas

T.y. papildome harmonin moduliuojantj signal nuolatiniu sandu c. Tada:

( ) ( ) [ ] ( ) [ ]
( ) ( ) ( )
( ) ( ) ( ), t x t m t cos cA
t x t m t cx
t x c t m t x
c c c
c c
c
+ =
= + =
= + =
(4.2.6)

t.y. moduliuotasis signalas turi nelio dan, nors naudojama benel amplituds
moduliacija. Taigi, jei informacinis signalas savo spektre turi dan su 0 = , tai
DBAM signalas, turi nelio danio sand.
Tegu turime bendresn atvej - nel moduliuojame emutini dani
informaciniu (pvz., kalbos) signalu m(t), kaip parodyta (4.2.3) pav. Kiekvienas
moduliuojaniojo signalo m(t) sandas su daniu f, moduliuotojo signalo spektre bus
atvaizduotas daniais f
c
f. Teigiam ir neigiam dani srityse gausime po dvi
onines juostas. Moduliuotojo signalo spektras ilieka tokios pat formos, kaip
informacinio signalo tik jau centruotas ne ties f=0, o ties f=f
c
.
Kaip atkuriamas DBAM signalas? Demoduliacija suvedama priimtojo
signalo daugyb i imtuve atkurto (vietinio) nelio. Tegu turime demoduliatoriaus
jime signal:

( ) ( ) ( ) ( ) t cos A t cos A t x ) t ( m t x
c c m m c
= = , (4.2.7)

ir vietin imtuvo nel:
-f -f
c
f
m
f
c
f
m
f

-f -f
c
f
c
f

-f -f
m
f
m
f

t

t

t
m(t)

x
c
(t)

x(t)
4.2.2 pav. DBAM signal formos ir spektrai, kai informacinis signalas
harmoninis

( ) . t cos A t x
c c c
=
(4.2.8)

Tada:

( ) ( ) ( ) ( ) ( ) [ ] ( )
( ) ( ) ( ) [ ]
( ). 2 cos
2
cos cos
2
2 cos 1
2
cos cos cos
cos cos cos
2 2
2
2 2
t
A
t A t
A
A
t
A
t A t t A A
t A t A t A t x t x t y
c
c
m m m
c
m
c
c
m m c m c m
c c c c m m c

+ =
= + = =
= = =
(4.2.9)

m(t) y(t)=x
c
(t) x(t)
x
c
(t)
x(t)
X
D filtras
4.2.4 pav. DBAM demoduliatoriaus struktra
-f -f
c
f
max
f
c
f
max
f

-f -f
c
f
c
f

-f -f
max
f
max
f

t

t

t
m(t)

x
c
(t)

x(t)
4.2.3 pav. DBAM signal formos ir spektrai, esant itisinio spektro
moduliuojaniajam signalui
Nufiltruokime danius
m c
2 emadaniu filtru. Tada lieka tik danio
m

signalas, kurio amplitud yra proporcinga informacinio signalo m(t) amplitudei.
Taiau, viskas yra gerai, kol imtuvo vietinis nelys yra sinchronikas sistuvo
neliui. Tegu vietinis nelys yra isisinchronizavs priimtojo nelio atvilgiu per .
Tada:

( ) ( ) ( ) ( ) ( )
( ) ( ) ( )
( ) ( ) [ ]

cos ) t ( m t cos cos t m
t cos t t cos t m ~
~ t cos t cos t m ~ t cos A t x t y
s filtravima
c
c c c
c c c c
+ + =
= + + +
+ + =
2
2 (4.2.10)

Taigi, atkurtasis signalas y(t)~m(t)cos. Jeigu tik sistuvo ir imtuvo neliai
nra grietai susinchronizuoti ir kinta laike, gauname signalo amplituds
ikraipymus, kurie slygoja (priklausomai nuo ) tai stiprjant, tai silpnjant
priimamj signal. Dl to, kad sinchronizuot nel yra pakankamai sunku atkurti i
priimtojo signalo (prisiminkite: nelio danio
c
DBAM signalo spektre gali nebti),
DBAM signalo imtuvas yra gana sudtingas renginys.

4.2.2 Vienaon amplituds moduliacija

Kai informacinio moduliuojaniojo signalo spektras yra juostoje ,
dvions amplituds moduliacijos signalo spektre yra dvi onins juostos
m c
.
Taiau, informacijai perduoti pakanka ir vienos juostos. Todl taupant danius, yra
tikslinga nufiltruoti vien i dviej (emadan arba auktadan) onin juost. Taip
gaunamas vadinamosios vienaons amplituds moduliacijos - VAM ( angl.-Single
Side Band- SSB) signalas (4.2.5 pav.).

S
-f
c
-B -f
c
-f
c
+B -B 0 B f
c
-B f
c
f
c
+B f
Moduliuojaniojo
signalo spektras
Moduliuotojo
signalo spektras
x(t)
m(t)
x
c
(t)
X
Filtras
4.2.5 pav. VAM moduliatoriaus struktra ir signal spektrai
Dabar reikia parodyti, kad i SSB signalo galima atkurti informacin signal.
Tegu moduliuojantysis signalas ( ) t cos A t m
m m
= yra harmoninis, o VAM signalas
- ( ) ( )
m c
m c
A A
t x + = cos
2
, t.y. auktadan onin spektro linija (ir. f-l 4.2.2).
Tegu vietinis imtuvo nelys yra ( ) t cos A t x
c c c
= . Kaip ir DBAM atveju, imtuvo
demoduliatoriuje dauginame priimtj signal i vietinio nelio:

( ) ( ) ( ) ( ) [ ]
( )t cos
A A
t cos
A A
t cos A t cos
A A
t x t x t y
m c
m c
m
m c
c c m c
m c
c

+ + =
= + = =
2
4 4
2
2 2
(4.2.11)

Kad gaustume signal proporcing sistuvo moduliuojaniajam signalui, tereikia
nufiltruoti dan
m c
+ 2 . Tada:

( ) ( ) ). (
4
cos
4
2 2
'
t m
A
t
A A
t y
c
m
m c
= = (4.2.12)

Tegu imtuvo nelys sistuvo nelio atvilgiu turi fazs paklaid , t.y.
vietinis nelys ireikiamas taip: ( ) ( ). cos + = t A t x
c c c

Tada:

( ) ( ) ( ) ( ) [ ] ( )
( ) [ ]. t cos
A A
t cos
A A
t cos A t cos
A A
t x t x t y
m c
m c
c
m c
c c m c
m c
c

+ + + =
= + + = =
2
4 4
2
2 2
(4.2.13)

Nufiltravus:

( ) ( ) ( ) =
m
m c
A A
t y cos
4
'
2
. (4.2.14)

Demoduliuotasis VAM signalas yra pasuktas per faz informacinio
signalo m(t) atvilgiu, kai tuo tarpu dvions moduliacijos atveju atkurtasis signalas
yra padaugintas i cos. Taigi, VAM atveju dl vietinio nelio nesinchronikumo
atsiranda faziniai, o ne amplitudiniai (kaip DBAM atveju) priimtojo signalo
ikraipymai. Balso perdavimo atveju, faziniai signalo ikraipymai ymiai maiau
jauiami, negu amplitudiniai. Kadangi reikalavimai vietinio nelio sinchronikumui
maesni VAM atveju, tai ir VAM imtuvas yra paprastesnis, lyginant j su DBAM
imtuvu. Btent todl VAM plaiai naudojama analoginio balso perdavimo radijo
ryyje ir analoginje telefonijoje tankinant kanalus.

4.2.3 Paprastoji (gaubtins) amplituds moduliacija

iuo atveju (4.2.6 pav.) vl dauginamas nelys i informacinio signalo, taiau
prie \dauginant, prie informacinio signalo pridedama nuolatinis sandas U
n
|A
min
| (ia
A
min
-minimali akimirksnin (neigiamiausia) signalo tampa). Tada:

( ) [ ] [ ]
t cos A ) t ( m t cos A U
t cos A ) t ( m U t x
c c c c n
c c n

+ =
= + =
(4.2.15)

Dabar moduliuotojo signalo spektre btinai yra nelio danis, o moduliuotojo
signalo gaubtins forma atkartoja informacinio signalo form. Dl pastarosios
savybs is AM tipas danai vadinamas gaubtins (arba paprastja) moduliacija.
Kadangi moduliuotame signale yra nelio danis, tai sistuvo energija btinai
naudojama neliui, neperduodaniam jokios informacijos, sisti. Vadinasi, dalis
sistuvo energijos naudojama bereikalingai. Neirint to, i moduliacija plaiai
naudojamas radijotransliacijoje. Ilgj, vidutini ir trumpj bang diapazonuose
radijo stotys transliuoja moduliuotos gaubtins AM signalus. Esm gludi paprastame
demoduliatoriuje, kuris labai atpigino buitin radijo imtuv. Demoduliacija atliekama
su puslaidininkiniu lygintuvu (4.2.7 pav.). Priimtasis signalas puslaidininkinio diodo
pagalba ilyginamas, o puss nelio sinusoids pavidalo pulsacijos nufiltruojamos.

U
n
-f
c
B f
c
B
-B B
-B B
m(t)
t
-f
f
m(t)
t
-f
f
x(t)
t -f
f
a
b
c
4.2.6 pav. Paprastoji AM. (a)- Informacinis signalas, (b)- informacinis
signalas pridjus nuolatin sand, U
n
, (c)- moduliuotasis signalas

4.2.4 Dvilyg amplituds manipuliacija

Tegu turime dvilygs impuls sekos pavidalo nuoseklj skaitmenin
informacin signal m(t) ir harmonin nel x
c
(t)=A
c
cos(t). Atlik su juo DBAM
vyksm gauname vadinamj dvilygs amplituds manipuliacijos DAM (angl.-
Amplitude shift keying-ASK) pavidalo signal 4.2.8 pav.).

D R
D pralaidusis
filtras
4.2.7 pav. Paprastosios AM signalo demoduliatorius ( detektorius)
1011001
t
y(t)=x
c
(t) x(t)
m(t)
x
c
(t)
X
4.2.8 DBAM skaitmeninis moduliatorius ir signal formos jame
U
1

U
2
DAM signalas
P
DAM
signalas
A
1
cos
c
t ER
4.2.9 pav. Dvilygio amplituds manipuliatoriaus struktrins
schemos pavyzdys
R
1

R
2
4.2.9 pav. Pavaizduota manipuliatoriaus, skirto DAM signalui gauti,
struktrin schema. vien elektroninio rakto jim paduodamas harmoninis nelys
tiesiogiai, kit per dalikl R
1
, R
2
. Kai informacinio valdaniojo signalo lygis
auktas, elektroninis raktas ijim nel perduoda tiesiogiai, o kai lygis emas
nelio amplitud sumainama per daliklio dalinimo koeficient. Jei sujungtume
jungikl P, tai esant emam valdaniojo signalo lygiui, ijim nebt perduodamas
nelys visai. Taip gaunama vadinamoji ijungta - sujungta DAM.
Panagrinkime DAM signalo spektr. Paprastumo dlei informacinis signalas
tegu yra periodin staiakampi impuls seka:

( ) ( ) [ ] / nT t rect A t m
n
=

. (4.2.16)

ia: T periodas, - impulso trukm. io signalo spektras pavaizduotas 4.2.10 pav.

Atlikus DBAM vyksm, kiekviena moduliuojaniojo signalo m(t) spektro linija su
daniu f
i
, moduliuotojo signalo spektre atvaizduojama daniais f
c
f
i
. Kadangi
impuls seka yra vienpol (t.y. turi nuolatin sand), moduliuojantysis signalas turi
nulin dan ir moduliatoriaus ijime tursime nelio dan (4.2.11 pav.).
Dabar tegu informacinis signalas yra dvipolis meandras:

( ) ( ) [ ] / ) 1 ( n t rect A t m
n
n
=

. (4.2.17)

c
n

/T

-3/ -2/ -1/ 1/ 2/ 3/

-6/T -5/T -2/T -4/T 0 1/T 2/T 5/T 6/T f
-4/T -3/T 3/T 4/T

( ) f c sin
T
) f ( E
=
4.2.10 pav. Periodins staiakampi impuls sekos spektras

Tokio signalo spektre nuolatinio sando nra, taigi po DBAM vyksmo
moduliuotojo signalo spektre nelio danio nebus (4.2.12 pav.).

Pastarojo DAM signalo negalime gauti naudodamiesi (4.2.9 pav.) struktrine
schema, kadangi atlikdami DBAM vyksm, nelio amplitud dauginame arba i +A,
arba i -A, o tai reikia, kad (4.2.9 pav.) vietoje daliklio R
1
, R
2
turime naudoti 180
0

fazs sukikl. Kadangi:

( )
( ) ) t sin( A t cos A
) t sin( A t cos A
c c c c
c c c c
0
0
90
90
+ =
+ =

, (4.2.13)

tai yra dar vienas bdas gauti nagrinjam DAM signal. Reikia paimti nel ne
t A
c c
cos , o t sin A
c c
ir manipuliuoti jo faz per =90
0
. Tai reikia, kad kai
moduliuojantysis signalas yra dvipolis dvilygis diskretinis, skaitmenins DBAM ir
dvilygs fazs manipuliacijos su fazs deviacija /2 D M (angl. - BPSK -
biphase shift keying) vyksmai yra ekvivalentiki.
-fc-4/T -fc-2/T -fc -fc+2/T -fc+4/T 0 fc-4/T fc-2/T fc fc+2/T fc+4/T
-fc-3/T -fc-1/T -fc+1/T -fc+3/T fc-3/T fc-1/T fc+1/T fc+3/T
4.2.11 pav. DAM signalo spektras, kai moduliuojantysis signalas
vienpol periodin staiakampi impuls seka
-f
c
0 f
c

-f
c
-3/2 -f
c
-1/2 -f
c
+1/2 -f
c
+3/2 f
c
-3/2 f
c
-1/2 f
c
+1/2 f
c
+3/2

4.2.12 pav. DBAM signalo spektras, kai moduliuojantysis signalas
dvipol periodin staiakampi impuls seka
4.3 Kvadratrin nelio moduliacija

Tegu turime du nelius:
( )
( ) |
\
|
= =
=
2
cos sin
, cos
2
1
t A t A t x
ir t A t x
c c c c c
c c c
(4.3.1)

ir du informacinius signalus: ( ) ( ) t x ir t x
2 1
. Atliekame su abiem neliais ir
informaciniais signalais dvions benels amplituds moduliacijos vyksm ir
gautuosius signalus sudedame (4.3.1 pav.):

( ) ( ) ( ) ( ) ( ) ( ) ( )
( ) ( ) [ ]. cos
sin cos
2 1 2 2 1 1
t t t x A
t A t x t A t x t x t x t x t x t y
c c
c c c c c c

+ =
= + = + =
(4.3.2)

ia:

( ) ( ) ( )
( )
( )
( ) t x
t x
arctg t
t x t x t x
1
2
2
2
2
1
=
+ =
(4.3.3)

rodysime (4.3.2, 4.3.3) isprsdami lygt:

( ). cos x sin x cos x = +
2 1

y(t)
x
c1
(t) x
1
(t)
x
1
(t)
t A x
c c c
cos
1
=
X
x
c2
(t) x
2
(t)
x
2
(t)
t A x
c c c
sin
2
=
X

4.3.1 pav. QAM signalo gavimo principas
Kadangi:
( ) sin sin x cos cos x cos x + = + ,
tai:
sin sin cos cos sin cos
2 1
x x x x + = + .

Koeficientai atskirai prie cos ir sin turi bti lygs. I kur:
. sin x x
, cos x x
=
=
2
1

I ia:
,
x
x
arctg
x x x
1
2
2
2
2
1
=
+ =

k ir reikjo rodyti.
ia vykdme taip vadinamosios kvadratrins moduliacijos (angl.
Quadrature Amplitude Modulation QAM) vyksm. Nors io moduliacijos tipo angl
kalbos pavadinime yra odis amplitude, taiau i moduliacija nra vien tik
amplituds. Moduliuotame signale priklausomai nuo abiej moduliuojanij signal
kinta du parametrai: moduliuotojo signalo amplitud A
c
x(t) ir faz - (t). Taigi,
kvadratrin moduliacija yra kartu ir amplituds, ir fazs moduliacija.
I (4.3.2, 4.3.3) lygi aiku, kad moduliuotojo signalo akimirksnin
amplitud ir akimirksnin faz galima atvaizduoti vektoriumi X(t), kurio modulis
polinje koordinai sistemoje yra x(t) ir faz- (t). Jei signal x
1
ir x
2

maksimaliosios momentins tampos yra vienodos, vektoriaus X(t) galo galimos
pozicijos isidstys skritulyje, kaip parodyta 4.3.2 pav. Vektoriaus projekcijos
koordinai ais atitiks momentines signal x
1
ir x
2
tampas.

QAM signalo spektras yra sudarytas i dviej DBAM signal spektr
superpozicijos. Jei signal x
1
ir x
2
spektrai persikloja, QAM signalo spektras bus
dviej persiklojani DBAM signal spektr superpozicija, kaip parodyta 4.3.3 pav.
Taigi, du nepriklausomus persiklojanio spektro signalus sudjome t pai dani
x
2
x
1
X

4.3.2pav. Galimos vektoriaus X(t) verts
juost. Jeigu tik pavykt tuos signalus atkurti, vadinasi radome bd, kaip t pai
dani juost galima sutalpinti daugiau informacijos.
Pasigaminkime imtuve vietinius sinchroninius nelius x
c1
, x
c2
ir juos
sudauginame su priimtuoju signalu (4.3.4) pav.

( ) ( ) ( ) ( ) ( ) [ ]
( ) ( )
( ) ( ) ( ) ( )
( ) ( ). ~
2
)
2
2 (cos
2
)
2
cos(
2
2 cos
2
cos sin cos
cos sin cos cos
1 1
2
2
2
2
2 1
2
1
2
2
2 2
1
2 1 1
t x t x
A
t
A
t x
A
t x t t x
A
t x
t t A t x t A t x
t A t A t x t A t x t y t A f z
c
filtro po
c
c c
c
c
c c c c c
c c c c c c c c

+ + + =
= + =
= + = =

(4.3.4)

Analogikai:
-f -f
c
0 f
c
f
S
Moduliuojanij
signal spektrai
Moduliuotojo
signalo spektras
4.3.3 pav. QAM signal spektrai
x
2
(t)
z
1
(t)
x
1
(t)
t cos A
c c

X
z
2
(t)
y(t)
t sin A
c c

X
D
pralaidusis
Filtras

D
pralaidusis
Filtras
Fazs
sukjas
- /2
4.3.4 pav. QAM signalo demoduliavimo principas
( ) ( ) ( ) ( ) ( ). t x ~ t x
A
t sin A t y t z
c
filtro po
c c 2 2
2
2
2
= (4.3.5)

Taigi, jei tik imtuve galime pasigaminti sinchronin nel, abu signalai auniai
demoduliuojami. Jei tik imtuvo vietinis nelys isisinchronizuoja ir jo faz pasisuka
kampu atvilgiu priimtojo nelio, tursime ikraipymus, kaip ir dvions benels
moduliacijos atveju.
Analogin kvadratrin moduliacija naudojama PAL ir NTSC analogins
televizijos sistemose spalvinei informacijai perduoti. Telekomunikacijose labai
plaiai naudojama skaitmenin QAM, kuri truput ir panagrinsime toliau.
Tegu turime skaitmenin signal S(t), perduodam dvilyge dvipole impuls
seka. signal suskaidome dvi impuls sekas taip, kad pirmoji seka [S
n
(t)] atitikt
signalo nelyginius bitus, antroji [S
l
(t)]- lyginius, kaip pavaizduota 4.3.5 pav.

Atliekame QAM vyksm su iais abiem signalais:

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12
1 0 1 1 0 1 1 0 0 1 1 0
S(t)
+U

-U
t
2 4 6 8 10 12
0 1 1 0 1 0
S
l
(t)
+U

-U
t
1 3 5 7 9 11
1 1 0 1 0 1
S
n
(t)
+U

-U
t
4.3.5 pav. Signalo S(t) skaidymas
( ) ( ) ( )
( ) ( ) [ ]. t t cos t X A
t sin t S t cos A t S t y
c c
c
l
c c
n

=
= + =
(4.3.6)
ia:

= +
= +
= +
= +
=
U U
U U
U U
U U
X
2 ) 1 ( ) 1 (
2 1 ) 1 (
2 ) 1 ( 1
2 1 1
2 2
2 2
2 2
2 2
4 , 3 , 2 , 1
(4.3.7)

. 4 / 3 ) , ( , 4 / 3 ) , ( , 4 /
) , ( , 4 / ) , (
) (
) (
4 , 3 , 2 , 1

= =
= = =
U U U U
U U U U
t S
t S
arctg
n
l

Moduliuotojo signalo galimos amplituds- fazs verts pavaizduotos 4.3.6 pav .

Matome, kad signalo amplitud lieka vis laik pastovi, kinta tiktai faz.
Kiekvienas radioimpulsas, kuriame kosinusoids pavidalo signalas gali gauti vien
i keturi fazs veri (vadinamasis simbolis), nusako ne vien, o du informacinius
bitus, vadinamuosius dibitus. Dibit reikms paveiksle parodytos lautiniuose
skliaustuose. Reikia pastebti, kad dibit reikms gali bti vairiai susietos su
moduliuotojo signalo faze (daugeliu sudtingesni atvej ne tik su faze, bet dar ir su
amplitude). Pvz., vien i sek, arba abi invertuokime prie moduliuodami. Tada,
pvz., su vektoriumi (U,U) jau bus susijusi kita dibito reikm. Atitikmi diagrama
tarp moduliuotojo signalo fazs (fazs-amplituds) ir dibito reikms yra vadinama
atitkmi vaigdynu.
Apraytasis moduliacijos vyksmas paprastai ymimas trumpiniu KFM
(keturlyg fazs manipuliacija- Quaternary phase shift keying-QPSK). Dar galimas
trumpinys 4FM (4ary phase shift keying- 4PSK ) arba 4QAM (4-ary quadrature
S
l

-U,U[0,1] U,U[1,1]

S
n

-U,-U[0,0] U,-U[1,0]
4.3.6 pav. Galimos QPSK signalo amplituds- fazs verts
amplitude modulation). Nors vykdme kavadratrins moduliacijos vyksm,
moduliuotojo signalo amplitud nesikeiia, kaitaliojasi tik faz. Todl pavadinimai
KFM ir 4FM yra be abejons tikslesni, negu 4QAM. Taiau galima sugalvoti
moduliatori (arba manipuliatori) tok, kad ijimo signalo kaitaliotsi ne tik faz,
bet ir amplitud. Tada tinkamiausias pavadinimas moduliacijai (manipuliacijai) su 4
galimom ijimo signalo fazmis-amplitudmis jau bt 4QAM.
Jeigu signal S
n
ir S
l
sparta yra R, tai j spektrai (iki pirmojo sinx/x
minimumo) yra juostoje 0<f<R. Po DBAM vyksmo abiej moduliuot signal
spektrai uima juost f
c
-R<f<f
c
+R. T.y. spektro plotis tampa 2R (vadinamoji nuo 0
iki 0 juosta). Taigi jei moduliuojaniojo signalo sparta R [bit/s], tai po DBAM
vyksmo signalas uima 2R [Hz] nuo 0 iki 0 juost, t.y. moduliuotasis signalas talpina
0,5 [bps/Hz] informacijos. Moduliuotojo signalo perduodamas informacijos kiekis
vienetinje dani juostoje, vadinamas moduliacijos spektriniu efektyvumu.

011 010 001

100 000

101 110 111
8QAM
010
011 001

100 000

101 111

011
8PSK
4.3.7 pav. Galimi 8FM ir 8QAM atitikmi vaigdynai

Moduliacijos spektriniam efektyvumui ireikti naudojama ne nuo 0 iki 0 juosta, o
taip vadinamoji ekvivalenioji juosta. Ekvivalenioji juosta- tai juosta kuri uima
tokios pat galios pastovaus spektrinio tankio atitinkanio vidutin moduliuotojo
sgnalo spektrin tank, signalas. itaip apibriant moduliacijos spektrin efektyvum,
skaitmenin DBAM leidia sutalpinti 1 [bps/Hz]. Tada KFM, 4QAM signalai turi
talpinti 2 kartus daugiau informacijos, t.y. - 2 [bps/Hz], kadangi tame paiame
spektre perduodami i karto du bitai.
Galima eiti toliau ir sugalvoti tok moduliatori arba manipuliatori, kad
moduliuotojo signalo faz, arba faz-amplitud gautu 8-nias galimas reikmes.
itaip gauname taip vadinamas 8FM ir 8QAM moduliacijas. Dabar kiekviena
moduliuotojo signalo fazs reikm (8FM atvejis), ar faz- amplituds reikm
(8QAM atvejis) reikia jau trij bit kombinacij (tribit) Moduliuotasis signalas
talpina 3 [bps/Hz] informacijos. i moduliacijos tip atitikmi vaigdyn
pavyzdiai parodyti 4.3.7 pav.
Telekomunikacijose naudojama ir auktesnio lygio QAM ir FM. Daniausiai
ios moduliacijos lygis ymimas galimu nelio amplituds-fazs variacij skaiiumi
prie sutrumpinimus QAM ir FM. Pvz.,:
8QAM, 8FM
16QAM, 16 FM
32QAM
64QAM
128QAM
Atrodyt, naudojant nQAM ir nFM su labai dideliais n galima siaurajuosiu
kanalu perduoti kiek norima daug informacijos. Taiau taip nra. Didjant n,
atstumas tarp tak atitikmi vaigdyne vis maja ir maja. Kai atstumas tarp
alia esani tak vaigdyne tampa artimas kanalo triukmui, atsiranda klaidos,
kadangi imtuvas nesugeba teisingai interpretuoti n-bito (t.y. n bit sekos). Taigi,
viskas priklauso nuo kanalo triukmingumo: jei triukmas maas, galime naudoti
moduliacijas su dideliu n, jei triukmas didelis, tenka n sumainti. Taip daro daugelis
telekomunikacini rengim, pvz., kompiuteri modemai, fakso aparatai. Jie
isimatuoja S/N faktori linijoje ir, priklauso nuo pastarojo, pasirenka moduliacij su
daugiau ar maiau tak atitikmi vaigdyne.

4.4 Nelio kampo moduliacija

Naudojant AM, priimamoji informacija yra patalpinta signalo amplitudje.
Ryio kanalo parametrai (pvz. slopinimas) gali kisti laike. Todl kartais sunku
atskirti, kas sukelia momentin priimamojo signalo stiprumo pokyti: ar informacija,
ar staigus ryio kanalo slopinimo pokytis. Ypa tai aktualu radijo kanalams, kuriuose
priimamojo signalo amplitud visada kinta dl fedingo efekt. Jei fedingas sukelia
ltus priimtojo signalo amplituds svyravimus (ltesnius, negu maiausias
informacinio signalo danis), pastarieji gali bti atskirti panaudojus paprasiausi
danin selekcij. Blogiau, kai fedingo efekt, sukelt priimtojo signalo amplituds
svyravim danis, atsiduria informacinio signalo dani juostoje. itaip atsitinka
decimetrini ir trumpesni bang ruoe; ypa kai imtuvas, ar sistuvas, arba abu
juda. Esant tokioms slygoms, negali bti naudojama amplituds moduliacija.
Tokiais atvejais (pvz. judrusis ryis, palydovinis ryis ir kt.) naudojami vadinamieji
pastoviosios gaubtins moduliuotieji signalai. Siuniamj (moduliuot)
pastoviosios gaubtins signal amplitud pastovi laike. Informacija siejama ne su
nelio amplitude, o su kitais jo parametrais. Taigi, jei tik nekontroliuojamos kanalo
parametr variacijos neveikia (arba maai veikia) tuos nelio parametrus, ryio
kokyb pagerja. Naudojat kampo moduliacij btent ir gaunami pastoviosios
gaubtins signalai.

4.4.1 Analogin kampo moduliacija

Tegu turime nel

( ) t A t x
c c c
cos = (4.4.1)

ir moduliuotj signal:

( ) ( ) [ ] t A t x
c
= cos . (4.4.2)

ia :
( ) ( ) t t t
c
+ = . (4.4.3)

Tegu informacinis moduliuojantysis signalas yra m(t). Jei:
( ) ( ) [ ] t m f t = (4.4.4)
sakome, kad turime kampo moduliacij.
Panagrinsime du svarbius atvejus. Jei:

( ) ( )dt t m k t t
t
f c

+ =
0
2 , (4.4.5)

tai sakome, kad turime nelio danio moduliacij DM (angl. FM). I tikrj,
pagal apibrim:

dt
d
f

=
2
1
. (4.4.6)

Tada i (4.4.5):

( )
( ) t m k f
d
t d
f
f c
t
f
m
+ =
=
2
1
. (4.4.7)

ia f
m
f
momentinis danis, k
f
vadinamasis moduliacijos indeksas. Taigi, esant
danio moduliacijai momentinio danio nuokrypis proporcingas informaciniam
signalui m(t). Jei:

( ) ( ) t m k t t
c
2 + = , (4.4.8)

(ia k
- moduliacijos indeksas), tai sakome, kad turime fazs moduliacij M

(angl. PM). iuo atveju ~m(t), t.y. fazs nuokrypis proporcingas
moduliuojaniajam informaciniam signalui.
Jei (4.4.8) pervesime danius, tai:

( )
dt
t dm
k f
dt
d
f
c m
+ =
=
2
1
. (4.4.9)

(4.4.5) ir (4.4.8), taip pat (4.4.7) ir (4.4.9) tarpusavyje labai panaios. I
(4.4.5) ir (4.4.8) aiku, kad jei kok nors rengin veikiant moduliuojaniuoju signalu
m(t) gauname fazs moduliacij, tai t rengin veikiant m(t) integralu gausime
danio moduliacij. Jei kok nors rengin veikdami signalu m(t) gauname danio
moduliacij, tai, kad gautume fazs moduliacij, tai t pat rengin reikia paveikti
m(t) ivestine (4.4.7 ir 4.4.9 lygtys).
Tegu:

( ) t A t m
m m
cos = . (4.4.10)

Tada moduliuotj signal galime urayti taip:

( )
( ). sin cos
sin cos
sin
2
cos
cos
2
cos
cos 2 cos
0
0
t t A
t
f
f
t A
t
A k
t A
t td
A k
t A
tdt A k t A t x
m f c c
m
m
d
c c
m
m
m f
c c
t
m m
m
m f
c c
t
m m f c c
f

+ =
=
|
|
\
|
+ =
=
|
|
\
|
+ =
=
(
+ =
=
(
+ =
(4.4.11)

ia: f
d
=k
f
A
m
maksimalus momentinio danio nuokrypis vadinamas - deviacija;
f
m
informacinio signalo danis;
f
=f
d
/f
m
deviacijos indeksas. Danio
moduliacijos atveju deviacijos indeksas parodo, kiek kart danio deviacija (t. y.
maksimalus danio nuokrypis) yra didesn u informacinio signalo dan.
Taigi, kai moduliuojantysis signalas harmoninis, DM signal galime urayti
taip:

( ) ( ). sin cos t t A t x
m f c c
f
+ = (4.4.12)

Fazs moduliacijos atveju i (4.4.9):

( ) [ ] t A k t A t x
m m c c

cos 2 cos + = , (4.4.13)

arba:

( ) [ ] t t A t x
m d c c

cos cos + = . (4.4.14)

ia:
d
=2k
A
m
fazs deviacija.
Taigi, abiem atvejais moduliuotj signal iraikos labai panaios. Jei
paimtume M signal ne t A t m
m m
cos ) ( = , o ( ) t A t m
m m
sin = , tai iraikos
(4.4.13) ir (4.4.14) tapt identikos:

( ) ( ) t t A t x
m c c
f

sin cos
,
+ = . (4.4.15)

ia:
=
=
. ,
,
M kai
DM kai
d
f

Koks gi moduliuotos fazs arba moduliuoto danio signal spektras? Net ir
tada, kai m(f) harmoninis signalas, gavome (4.4.15) lygyb, kurios Furje analiz nra
paprasta. Pasirodo, x
f,
(t) galime ireikti tokia Furje eilute:

( ) ( )t nf f J x
m c
n
n
f
+
2 cos ~
,
. (4.4.16)

ia J
n
() n-tosios eils Beselio funkcija.
I (4.4.16) aiku, kad moduliuoto signalo spektre yra begalyb
dani
m c n
nf f f = , isidsiusi simetrikai nelio danio. Pasirodo, kad kai <<1
(taip vadinamoji siaurajuost kampo moduliacija) daniai
m c
nf f su n>1, turi
labai maas amplitudes ir faktikai spektre yra tik trys linijos
m c m c c
f f ir f f f + , . Kai didja, spektro linijos
m c
nf f su n>1 vis daugiau
ir daugiau gyja ymias amplitudes. ymias amplitudes turi linijos, kuri 1 + n .
Taigi, spektras uima juost

( ) ( )
m c m c
f f f f f 1 1 + + + . (4.4.17)

Spektro plotis ireikiamas taip:

( ) 1 2 +
m
f B . (4.4.18)

DM signalui galioja toks sryis:

d m f
f f = .

Taigi:

( )
m d m
f
f f f B 2 2 1 2 + = + . (4.4.19)

Udavinys. Signalo, naudojamo DM stereo radijo transliacijai danio
deviacija f
d
=75 kHz. Stereo informacinio signalo juostos plotis 53 kHz. Koks
apytikslis moduliuotojo signalo juostos plotis?
Juostos plot nusako maksimalus informacinio signalo danis f
max
=53 kHz.

kHz f f B
d
f
256 106 150 2 2
max
= + = + = .

Jei naudotume stereo signalui perduoti fazs moduliacij, koks bt spektro
plotis tada? Paimkime, pvz.:
57 , 1
2
= = =

d
.
Tada:

B
=2f
max
(1,57+1)=5,14 f
max
272 kHz.

Kuo gi skiriasi moduliuoto danio ir moduliuotos fazs signal spektrai?
Tegu informacinio signalo spektras yra juostoje f
min
-f
max
. Tada deviacijos indeksas
DM signalui

m
m f
f
f
A k
=

yra didesnis emo danio sandams ir maesnis aukto danio sandams. Taigi, emo
danio informacinio signalo sandai f
c
nf
m
prigamina daugiau, o aukto danio -
maiau linij moduliuoto signalo spektre. Taiau nors emo danio sandai
prigamina daugiau linij moduliuoto signalo spektre, atstumas tarp linij yra
maesnis, taigi moduliuoto signalo spektro plotis moduliuojant tiek aukto, tiek emo
danio informaciniu signalu bus madaug tas pats. Esant fazs moduliacijai,
=2k
A
m
nepriklauso nuo informacinio signalo danio. Taigi, tiek emo danio,
tiek aukto danio informacinio signalo sandai pagamina vienod skaii spektro
linij moduliuotojo signalo spektre. Informacija apie D informacinio signalo sandus
yra sukaupta siauroje M signalo juostoje, o apie AD sandus plaioje.

4.4.2 Kampo moduliatoriai ir demoduliatoriai

Moduliatoriai. Paprasiausias ir daniausiai naudojamas renginys
moduliuoto kampo signalams gauti yra taip vadinamos tampa valdomas
generatorius (VG). io generatoriaus ijimo signalo danis (f
i
) yra tiesine
priklausomybe susijs su valdaniojo (informacinio) signalo momentine tampos
verte:

f
i
= f
0
+ km(t). (4.4.20)

ia f
0
VG ijimo signalo danis, kai valdantysis signalas m(t) =0, k
proporcingumo koeficientas.
Palygin (4.4.20) su (4.4.7) matome, kad jos visikai ekvivalentikos, jei
priimsime, kad f
0
= f
c
, o k = k
f
. Taigi, panaudojant VG, danio moduliatoriaus
struktrin schema yra labai paprasta (4.4.1 pav.).

Tokiu paiu principu nesunku gauti ir moduliuotos fazs signal. Tereikia
(remiantis aukiau apraytais principais) informacin signal idiferencijuoti prie
paduodant j VG (4.4.2 pav.).

m(t)
VG
f
i
= f
0
+ k
f
m(t
4.4.1 pav. Danio moduliatoriaus struktrin schema

inoma, yra ir daugiau bd moduliuoto kampo signalams gauti.
Demoduliatoriai. Yra dvi didels grups demoduliatori, naudojam
moduliuoto kampo signalams demoduliuoti. Tai:
a) diskriminatoriniai demoduliatoriai,
b) grtamojo ryio pagal faz demoduliatoriai.
Diskriminatoriniuose demoduliatoriuose DM arba M signalai tam tikruose
renginiuose (vadinamuose diskriminatoriais) veriamas moduliuotos amplituds
signal. Po to informacinis signalas atkuriamas naudojant amplituds detektori
(4.4.3 pav.).

Grtamojo ryio pagal faz demoduliatoriaus struktrin schema parodyta 4.4.4 pav.
Panagrinkime grtamojo ryio pagal faz danio demoduliatori (4.4.4 pav.
a). vien i daugintuvo jim paduodamas priimtasis DM signalas. D filtras
nufiltruoja aukto danio signalus, esanius daugintuvo ijimo signalo spektre.
emadaniai io signalo sandai sustiprinami stiprintuvu St ir rezultate gaunamas
demoduliuotasis signalas m(t). VD valdomas signalu m(t) faktikai yra imtuvo
danio moduliatorius. io moduliatoriaus ijimo signalas, pavlintas per /2
(vadinamasis atskaitos signalas), paduodamas antrj daugintuvo jim.
Kaip veikia is renginys ir ar tikrai signalas m(t) yra proporcingas informaciniam
signalui? Sakykim, imtuvo VG netyia sugeneravo harmonin signal cos
c
t.
Tada atskaitos signalas bus U
a
=sin
c
t. Tegu demoduliuojamasis signalas yra
harmoninis to paio danio, atsiliekantis per faz , signalas U
d
=cos(
c
t-).
Suraskime signal daugintuvo ijime:

dm(t)/dt
f
i
= f
0
+ k
m(t
m(t)
VG
4.4.2 pav. Fazs moduliatoriaus struktrin schema
Diferenciatorius
DM, M
signalas
m(t)
Danio arba fazs
diskriminatorius
AM
detektorius
4.4.3 pav. Moduliuoto kampo signalo diskriminatorinio
demoduliatoriaus struktrin schema


( ) ( )
( )
.
2
2 cos
2
cos
2
cos
2
cos ~
~
2
cos cos
sin cos
1
|
\
|
+ |
\
|
=
= |
\
|
+ + |
\
|
+
|
\
|
=
= =

t
t t t t
t t
t t t m
c
c c c c
c c
c c
(4.4.21)

Nufiltravus filtru danius 2
c
tursime signal:

( )
= |
\
|
sin
2
cos ~
2
t m . (4.4.22)

Jei maas:
a)
4.4.4 pav. Grtamojo ryio pagal faz danio (a) ir fazs (b) demoduliatoriai
m(t)
t A
c c
cos
DM signalas
) cos( + t A
c c
m
1
(t)
m
2
(t)
t A
c c
sin
X
D
pralaidusis
Filtras

Fazs
sukjas
/2

VG
St
dm(t)/dt
m(t)
t A
c c
cos
M signalas
) cos( + t A
c c
m
1
(t)
m
2
(t)
t A
c c
sin
X
D
pralaidusis
Filtras

Fazs
sukjas
/2

VG
St
Diferen-
cijatorius
b)

( ) ( ) ~ ~
2
t m ir t m . (4.4.23)

Dabar sukonstruojame VG taip, kad didjant m(t), VG danis augt (t.y. VG
signalas paskubt), o majant m(t) VG danis mat (t.y. VG signalas
sultt). Kitaip sakant, padarome neigiama grtam ry pagal faz. Dabar, jei tik
atsiranda fazi skirtumas tarp abiej signal, sistema automatikai stengiasi t
fazi skirtum panaikinti. T.y., jei tik atskaitos signalas pagauna
demoduliuojamojo signalo akimirksnin faz, stengiasi jos nepaleisti. inoma,
stiprintuvo St stiprinimo koeficientas turi bti pakankamas.
Dabar tegu demoduliuojamo signalo faz bgioja laike pagal dsn (t). Sistema
stengiasi, kad ir atskaitos signalo faz bgiot pagal t pat dsn (t). Jei abiej
signal fazs vienodai elgiasi laike, tai ir abiej signal momentiniai daniai privalo
turti t pai laikin priklausomyb
dt
t d
t f
m
) (
2
1
) (

= .
Jei sistuvo moduliatoriuje buvo vykdoma DM, signalo momentinis danis
ireikiamas taip:
) (
inf
t m k f f
fs cs m
+ = . (4.4.24)

Imtuvo moduliatoriaus jimo signalo momentinis danis ireikiamas analogikai:

) (t m k f f
fi ci m
+ = . (4.4.25)

Tada:

( ) ( ) t m k f t m k f
fi ci fs cs
+ = +
inf
(4.4.26)

ia: f
cs
, f
ci
, atitinkamai sistuvo ir imtuvo moduliatori nelio daniai; k
fs
, k
fi

atitinkamai moduliacijos indeksai; m
inf
(t) informacinis signalas, m(t)
demoduliuotasis signalas.
Isprendus (4.4.26):

( ) ( ) t m
k
k
k
f f
t m
fi
fs
fi
ci cs
inf
+
= (4.4.27)

Tereikia atskirti nuolatin m(t) sand (pirmj lygybs 4.4.27 dmen) ir:

m(t)~m
inf
(t).

Taigi, demoduliuotasis signalas tikrai yra proporcingas informaciniam sistuvo
signalui.
Jei tokio tipo demoduliatoriumi norima demoduliuoti M signal, tereikia
imtuvo danio moduliatori pakeisti fazs moduliatoriumi (4.4.4 b pav.). T.y. reikia
idiferencijuoti signal m(t) prie paduodant j VG.
Lyginant grtamojo ryio pagal faz ir diskriminatorinius demoduliatorius,
reikia pasakyti:
a) Grtamojo ryio pagal faz demoduliatoriai geriau demoduliuoja signalus,
turinius em S/N santyk.
b) Sudtinga pagaminti daugintuvus veikianius gigaherciniame diapazone.
Todl, jei tenka demoduliuoti tokio aukto danio signalus, daniausiai
naudojami diskriminatoriniai demoduliatoriai.

4.4.3 Fazs ir danio manipuliacija

Trumpai aptarsime du paprasiausius kampo manipuliacijos atvejus. Tai:
a) Dvilyg danio manipuliacij DDM (angl. binary frequency shift keying
BFSK);
b) Dvilyg fazs manipuliacij DM (angl. - biphase shift keying BPSK).
Atitinkam manipuliatori galimos struktrins schemos parodytos 4.4.5 pav.
Tegu elektroniniai raktai ER yra sujungti, kai m(t)=0, kaip parodyta 4.4.5 pav. Kai
m(t)=1, sujungiami gnybtai 3 ir 2. Tada ijimo signal analitikai galime urayti
taip:

4.4.5 pav. DDM ir DM manipuliatori struktrins schemos
DDM (BFSK)
signalas x
f
(t)
informacinis signalas m(t)
A
1
cos
c2
t
A
1
cos
c1
t
1
ER
2
3

DM (BPSK)
signalas x
(t)
informacinis signalas m(t)
A
1
cos(
c2
t+)
A
1
cos
c
t
1
ER
2
3

Fazs sukiklis
a
b
( )
( )
( )
( )
( )
( ) ( )
= +
=
=
=
=
=
1 , cos
0 , cos
1 , cos
0 , cos
1
1
2 1
1 1
t m kai t A
t m kai t A
t x
t m kai t A
t m kai t A
t x
M D DDM
c
c
c
c
f

i signal formos bendru (nekoherentiniu) atveju pavaizduos 4.4.6 pav.

Pabandykime panagrinti DDM signalo spektr. DDM signal x
f
(t) galime
irti, kaip dviej nepriklausom jungta- ijungta DAM (ASK) signal x
c1
ir x
c2

superpozicij (4.4.7 pav.). Signalo x
f
(t) spektras taip pat yra dviej DAM signalu
spektr superpozicija. (4.4.8 pav.) Parodytas DDM signalo spektras, kai
moduliuojantysis signalas yra periodin T periodo staiakampi impuls seka.
Jei informacinis signalas yra prasti duomenys, m(t) jau neperiodin impuls
seka. Spektras tampa itisinis, taiau spektro forma ir plotis, kuriuos faktikai nusako
tik bito trukm t
b
ilieka.
ia mes nagrinjame paprasiausi atvej. Primme, kad nelio daniai f
c1
, f
c2
ir
bito trukm t
b
yra nepriklausomi dydiai. I 4.4.6 pav. matyti, kad tokiu atveju
atlikus DDM arba DM vyksmus, moduliuotasis signalas yra trkus. T.y. ties
informacinio signalo 01 ir 10 perjimais moduliuotame signale atsiranda trkis.
is trkis papildomai ipleia moduliuotojo signalo spektr. Taip pat sunku
demoduliuoti tok signal panaudojant grtamojo ryio pagal faz demoduliatori
(pastarasis tiesiog pameta signal esant trkiui). Dl mint prieasi, praktikoje
danai naudojami vadinamieji tolydiosios formos signalai. sivaizduokime, kad f
c1

ir f
c2
yra signalo spartos 1/t
b
kartotiniai dydiai (t.y. vykdoma koherentin
manipuliacija). Skmingai parinkus f
c1
, f
c2
ir perjim 10 ir 01 laiko akimirkas
galima padaryti taip, kad kai bitai veriasi, abiej neli momentin tampa kerta
laiko a. Tolydiosios formos DDM ir DFM signalai pavaizduoti 4.4.9 pav. Pasirodo
koherentins DDM signalas, pavaizduotas 4.4.9 pav., turi ne tik tolydi form, bet

m(t)

x
f
(t)

x
(t))
t
1 0 1 0 1

4.4.6 pav. DDM ir DM signal formos
pereinant nuo simbolio prie simbolio ilaiko tolydi radioimpuls faz. Tokie
signalai dar vadinami tolydiosios fazs signalais.

m(t)

x
c1

x
c2

x
f
(t)
t
1 0 1 0 1

4.4.7 pav. DDM signalas dviej nepriklausom DAM signal
superpozicija
f
c1
1/t
b
f
c2
1/t
b

0 f
c1
n/T f
c2
n/T f
4.4.8 pav. DDM signalo spektras, kai moduliuojantysis signalas
periodo T, impulso trukms t
b
staiakampi impuls seka

Udavinys. Tegu DFM signalas yra:

( )
( )
( )
= |
\
|

= |
\
|
+
=
1 ,
2
cos
0 ,
2
cos
1
1
t d kai t A
t d kai t A
t x
c
c
.

ia d(t) informacin kodin seka, kuri gali bti tokia:
a) 01 periodin seka;
b) 0011 periodin seka.
Nubraiyti x
(t) spektr a) ir b) atvejams.

Nuoroda:

( )
( )
( )
= = |
\
|

= = |
\
|
+
=
1 , sin
2
cos
0 , sin
2
cos
1 1
1 1
t d kai t A t A
t d kai t A t A
t x
c c
c c

Vadinasi, x
(t) yra toks pat kai nelio A

1
cos
c
t faz moduliuojama
2
, arba, kai
nelio A
1
sin
c
t amplitud moduliuojama DBAM vyksmu dvipoliu signalu m(t)
{m(t)=U
0
, kai d(t)=1 ir (m(t)=-U
0
, kai d(t)=0}.
a

b
4.4.9 pav. Tolydiosios fazs DDM (a) ir tolydiosios signalo
formos DM signalai
4.5 Nelio moduliacijos taikymai sistemose

Trumpai paanalizuosime kelet populiari telekomunikacini sistem ir
panagrinsime i sistem moduliuot signal sandar.

4.5.1 DM radijas

DM radijui yra iskirtas vadinamojo VHF (very high frequencies) diapazono
dalis - 88108 MHz dani ruoas. Labai danai is dani ruoas vadinamas tiesiog
FM diapazonu, nors trumpinio FM, parayto prie radijo imtuvo dani skals,
reikm yra frequency modulation. Radijo stoi neliai iame diapazone idstyti
f
c
=200 kHz intervalais.
DM radijas yra skirtas auktos kokybs audio signalui (15 kHz juostos)
perduoti. Jei stotis perduoda monofonin gars, auktadanis nelys danine
moduliacija (su deviacija f
d
= 75 kHz) moduliuojamas f=15 kHz bazins juostos
(moduliuojaniuoju) audiosignalu. Tada i formuls 4.4.19 galime rasti transliuojamo
auktadanio signalo juostos plot:

kHz f f B
d mono
180 2 2 = + = . (4.5.1)

Esant stereofoninio garso transliacijai, bazins juostos signalo struktra tampa
gerokai sudtingesn (4.5.1 pav.).

Kad monofoninis imtuvas galt priimti programas, transliuojanias
stereofonin gars, 015 kHz juostoje patalpinamas kair + dein (L+R) signalas.
Sudtiniame signale talpinamas taip pat skirtuminis kair- dein (L-R) signalas,
uimantis 2353 kHz dani ruo. Skirtuminiu signalu DBAM vyksmu
moduliuojamas 38 kHz nelys (vadinamasis subnelys). Bazins juostos signale nra
38 kHz nelio. Vietoje jo transliuojamas pagal faz sinchroninis su subneliu 19 kHz
valdymo tonas. iuo sudtiniu bazins juostos signalu DM vyksmu (su danio
deviacija f
d
= 75 kHz, kaip ir monofonins transliacijos atveju) moduliuojamas
auktadanis nelys. iuo atveju f=53 kHz ir auktadanio signalo juosto plotis

kHz f f B
d stereo
256 2 2 = + = (4.5.2)

valdymo
tonas
DBAM
signalas
L-R L-R
L+R
0 15 19 23 38 53 f, kHz
4.5.1 pav. Sudtinio bazins juostos signalo spektras, kai
transliuojamas stereofoninis garsas.
yra truput didesnis, negu f
c
=200 kHz. Taigi, kai transliuojamas stereofoninis
garsas, reikalinga didinti radijo stoi neli idstymo interval.
4.5.2 pav. Parodyta sistuvo, transliuojanio stereofonin gars,
moduliatoriaus (danai vadinamo tiesiog stereokoderiu) struktrin schema.

DM
signalas
19 kHz
DBAM
signalas
L - R
L+R
+
L
R
_
+

+
+

+
+

38 kHz
generatorius
2
IVG
Sudtinis bazins
juostos signalas
4.5.2 pav. Stereokoderio struktrin schema
2R
2L
L- R
L+R
38 kHz
DM
signalas
Daninis
demoduliatorius
emadanis
pralaidusis
filtras 015 kHz
+
+

Juostinis filtras
2338 kHz
Siaurajuostis
filtras 19 kHz
Danio
daugintuvas x2
emadanis
pralaidusis
filtras 015 kHz
_
+

Atkurtasis sudtinis
bazins juostos signalas
4.5.3 pav. Stereodekoderio struktrin schema

Stereodekoderio struktrin schema pateikta 4.5.3 pav. I demoduliuto
(daniniu demoduliatoriumi) sudtinio bazins juostos signalo filtr pagalba
iskiriami L+R, valdymo tono ir DBAM (L-R) signalai. Dauginant valdymo tono
dan i dviej atkuriamas vietinis subnelys, kurio pagalba vykdoma L-R signalo
demoduliacija. Sumatoriuose su tinkamais enklais sudedami suminis ir skirtuminis
signalai:

L R L R L
R R L R L
2 ) ( ) (
2 ) ( ) (
= +
= + +
. (4.5.3)

Kodl viskas taip sudtinga? Kodl negalima naudoti, pvz., gaubtins
moduliacijos skirtuminiam signalui perduoti? Gaubtins detektorius puikiai dirba, kai
nelio ir informacinio signalo daniai pakankamai daug skiriasi. iuo atveju
subnelio ir aukiausiojo danio informaciniam signale daniai skiriasi vos 2,5
karto. Btent todl naudojama DBAM skirtuminiam signalui perduoti. Taiau
DBMA signalo detekcijai imtuve reikalingas sinchroninis vietinis subnelys. Jo
negalima perduoti 38 kHz danyje, kadangi informacinio signalo emieji daniai
sudtinio signalo spektre randasi prie pat 38 kHz. Tiesiog bt labai sunku iskirti
subnel, nepakenkiant skirtuminiam signalui (reikt labai auktos kokybs
sudtingo filtro). Daug paprasiau patalpinti sinchronizuot su subneliu valdymo
ton tuiame spektro ruoe. J nesudtinga imtuve iskirti i sudtinio signalo,
kadangi alia esantys 4 kHz yra tuti. Subnel gana paprasta atkurti naudojant vien
tik danio daugintuv. Vis tik stereodekoderis reikalauja gana auktos kokybs
technini sprendim. Atkurtieji suminis ir skirtuminis signalai privalo turti
pakankamai maus amplitudinius ir fazinius ikraipymus. Kitaip sumatori
ijimuose tursime susimaiiusius (L su tam tikra porcija R ir L su porcija R)
signalus. Be abejo, stereo garso kokyb tuo atveju bus ema.
Jei nesilaikytume suderinamumo (su monofoniniais imtuvais) principo,
galima bt perduoti ne sumin ir skirtumin, o L ir R signalus skirtingais
auktadaniais neliais. iuo atvej nra joki sumavim, joki subneli. Nebaiss
amplitudiniai ir faziniai ikraipymai, kadangi nra sumavimo. Tiesa, spektro (esant
tai paiai deviacijai) prireikt truput daugiau:

kHz x B
stereo
360 180 2 = = . (4.5.4)

Dviem atskirais daniniais kanalais stereo garsas perduodamas analoginje
palydovinje televizijoje.

4.5.2. Antemin analogin televizija

Anteminei televizijos transliacijai yra iskirta keletas dani ruo metrini
ir decimetrini bangu diapazonuose. Taip pat daug kur TV programos transliuojamos
ir 2,4 GHz ruoe. Lietuvoje priimtas TV kanalo plotis yra 8Mhz. 4.8.4 pav.
Pavaizduotas kompleksinio TV signalo spektras. TV kanalu perduodamas vaizdo (6
MHz juostoje), PAL sistemos spalv ir DM radijo kokybs monofoninis garso
signalai. Auktadanis nelys moduliuojamas vadinamja prislopintos onins
juostos amplituds moduliacija (angl. Vestigial sideband VSB) I dalies
slopinama emadan onin juosta.
Tegu turime VAM signal, siuniam kartu su amplituds A neliu:

( ) ( ) t A
A A
t x
c m c
m c
cos cos
2
+ + = , (4.5.4)

ia A
m
ir
m
harmoninio informacinio signalo amplitud ir danis, A
c
ir
c
nelio
amplitud ir danis. A papildomai siuniamo nelio amplitud. Pasinaudokime
trigonometrijos formulmis:

( ) ( )
)], ( cos[ ) (
) sin
2
( sin ) cos
2
( cos cos sin sin
2
cos cos
2
cos cos
2
t t t y
A A
t A t
A A
t t A
A A
A A
t A
A A
t x
c
m
m c
c m
m c
c c m c
m c
c c
m c
c m c
m c

=
= + + = +
+ = + + =

kur:

, ) sin
2
( ) cos
2
( ) (
2 2
m
m c
m
m c
A A
A t
A A
t y + + = (4.5.5)

(t)- nesvarbu.
Jei ,
2
m c
A A
A >> tai:

A
A A
t y
m
m c
+ cos
2
) ( . (4.5.6)

Taigi, jei tik kartu su VAM signalu siuniamas didels amplituds nelys,
priimtj signal galime ireikti:

t A t
A A
t x
c m
m c
cos ) cos
2
( ) ( + . (4.5.6)

(4.5.6) lygyb sutampa su moduliuotos gaubtins signalo formos iraika.
Vadinasi, VAM signalas gali bti detektuotas gaubtins detektoriumi, jei siuniamas
didels amplituds nelys! Pasirodo, kad bt galima prislopintos onins juostos
signal demoduliuoti gaubtins detektoriumi, pakanka sisti gerokai maesns galios
nelio danio sand. Taigi, prislopintos onins juostos AM televizijoje leidia ne tik
sutaupyti dani juost, bet ir galina TV imtuve demoduliacijai naudoti gaubtins
detektori.
Auktadanio TV signalo spektras parodytas 4.5.4 pav, o signalo gavimo
principas - 4.5.5 pav.

Lietuvoje naudojamos TV sistemos rykio (Y) videosignalas uima 06 MHz
juost. Y signalas sudarytas i trij laike sutankint signal: periodikai
pasikartojani kadr (1) ir eilui (2) sinchroimpuls bei informacinio videosignalo
(3), kuris idstytas atkarplse tarp periodini eilui sinchroimpuls. Be dideli
ivediojim pasakysime, kad tokio signalo spektras nra itisinis. Paaikinimui,
priimkime, kad yra perduodamas stovintis vaizdas. Stovintis vaizdas reikia, kad
kadras po kadro eilutse su tuo paiu eils numeriu perduodamas vis laik tas pats
signalas. Vadinasi, iuo atvju perduodamas periodinis signalas. Puikiai inome, kad
periodinio signalo spektras linijinis, sudarytas i linij n/T, kur T pasikartojimo
periodas, n sveikasis skaiius. Koks tokio stovinio vaizdo signalo pasikartojimo
periodas? Tai TV kadr pasikartojimo danis (f
k
= 25 Hz.). Atkripkite dmes: TV
kadras sudarytas i dviej vadinamj puskadri, todl kadr sinchroimpuls
pasikartojimo danis f
ks
= 50 Hz. Vadinasi, stoviniojo vaizdo spektras yra linijinis,
sudarytas i kartotini 25 Hz dani. Pasirodo, judaniam vaizdui Y signalo spektro
linijos iplinta, uimdamos keleto Hz juostas. Realus uimto spektro plotis (imetus
visas tuias juostas) Y signalui tra vos keli imtai kHz! Yra principin galimyb
panaudojus danin tankinim, patalpinti kit informacij tuias spektro juostas.
Btent taip daroma su spalv signalu. Skirtingose analogins TV spalvinse
sistemose tankinimo procedra skirtinga. ia pateikiame PAL spalvins sistemos
signal tankinimo principus. Vadinamaisiais spalv skirtuminiais signalais R-Y
(raudona rykis) ir B-Y (mlyna rykis) kvadratriniu bdu moduliuojamas
subnelys, kurio danis parenkamas taip, kad moduliuoto signalo spektras atsidurt
rykio signalo spektro tarpuose. Subnelio danis turi bti parenkamas labai tiksliai
(1 Hz tikslumu). Tada rykio ir moduliuoto spalvinio signal spektrai nepersikloja ir
gali bti atgaminti TV imtuve.
Garso signalu atliekama f
g
= 6,5 MHz nelio danin moduliacija, analogikai,
kaip DM radijuje. Taigi, kompleksiniame TV signale, garsin informacija talpinama
auktadanje (f>6,25 MHz) spektro dalyje.
Kito
kanalo
nelys
8
0.75 6
6,25
6,5
1,25 4,43
Spalv
subnelys
Nelys
Garso
subnelys
f, MHz
4.5.4 pav. Auktadanio TV signalo spektras, esant PAL
spalvinei sistemai
Kompleksiniu TV signalu AM vyksmu moduliuojamas radijo dani nelys,
filtru prislopinant emadan onin juost.

4.5.3 Daugiakanal daninio tankinimo analogin telefonija

Kaip daninio tankinimo pavyzd, panaudojant nelio moduliacij, trumpai
panagrinsime auktadani kanal sudarymo principus daugiakanalje analoginje
telefonijoje. Daninio tankinimo kanalai telefonijoje buvo plaiai naudojami iki
telefono tinklo skaitmenizavimo. ITU-T pirmtakas CCITT yra nustats vadinamj
moduliacijos plan daninio tankinimo telefon tinklams. Pagal j reglamentuojami:
moduliacijos tipas (naudojama VAM), auktadani kanal juostos, neli daniai ir
t.t. Rekomenduojama naudoti keturi lygmen hierarchin sistem daniniu bdu
tankinant telefono kanalus:
a) Dvylika 04 kHz telefonini kanal (perneus j spektrus 60108 kHz
dani juost) formuoja standartin grup (4.5.6 pav.). emadan moduliuoto
signalo onin juosta yra naudojama.
b) Penkios standartins grups (312 552 kHz juostoje) sudaro supergrup.
emadan moduliuoto signalo onin juosta yra naudojama. Tai jau 60-ies
telefonini kanal auktadanis kanalas.
c) Penkios supergrups (812 2044 kHz juostoje) sudaro vyresnij grup.
emadan moduliuoto signalo onin juosta yra naudojama. Tai jau 300 telefonini
kanal auktadanis kanalas.
Garso
subnelys
6,5 MHz
Nelys
Spalv subnelys
4,43 MHZ
B -Y
R -Y
Kvadratrinis
moduliatorius
Y (video)

AM
PAL koderis
emadans
onins juostos
slopinimo
filtras
Danio
moduliatorius
Garsas
4.5.5 pav. TV signalo gavimo principas (PAL spalv sistema)
d) Vyriausioji grup sudaroma i trij vyresnij grupi. J sudaro jau 900
telefonini kanal 8516 12388 kHz juostoje. Naudojama emadan moduliuoto
signalo onin juosta.

60108 kHz
Standartin
grup

0 4 kHz 60 64 kHz
64
kHz
12-asis
VAM
0 4 kHz 100 104 kHz
104
kHz
2-asis
VAM
0 4 kHz 104 108 kHz
108
kHz
1-asis
VAM

4.5.6 pav. Standartins grups formavimas daugiakanalje analoginje
telefonijoje
4.6 Impulsin kodin moduliacija

Impulsin kodin moduliacija (angl - Pulse code modulation PCM)
daniausiai ymima trumpiniu IKM. Jau minjome, kad tai sudtingas moduliacijos
vyksmas, kurio pagalba analoginis signalas keiiamas dvejetain skaitmenin
impulsin signal. Informacija apie analoginio signalo momentines tamp vertes yra
talpinama skaitmeninio signalo impuls sek atkarpose.
Kad i analoginio signalo gautume skaitmenin IKM signal, trys ingsniai
signalo apdorojime yra reikalingi:
1) Diskretizavimas tolydinis jimo signalas veriamas diskreiuoju signalu
laike, t.y. impuls seka. Impulso amplitud duotuoju laiko momentu tiksliai
atitinka analoginio signalo tampos akimirksnin vert.
2) Kvantavimas kiekvieno impulso amplitud aproksimuojama sveiku
skaiiumi tam tikr elementari laipteli (kvant). I esms, tai taip pat
diskretizacija, taiau jau tamp ayje. Dabar informacijos neliu apie
analoginio signalo momentin tamp tampa kvant skaiius.
3) Kodavimas kvant skaiius nusakomas impuls sekos atkarpa. Konkreti
impuls sekos atkarpa (kodin grup) susiejama su kvant skaiiumi (tuo
paiu ir su analoginio signalo momentine tampa) pagal tam tikr atitikmi
lentel kod.
Toliau kiekvien i vyksm panagrinsime plaiau.

4.6.1 Diskretizavimas

Diskretizavimo vyksmas pavaizduotas 4.6.1 pav.

Informacinis
analoginis
signalas
Impuls seka
U
0 T
d
2T
d
t
T
d
=1/f
d
d
t
U
m(t)
4.6.1 pav. Diskretizavimo vyksmas

m(t)
Diskretizuotasis signalas
U
0 T
d
2T
d
t
m(t)

Diskretizavimo
renginys
vien i diskretizatoriaus jim perduodama periodin dvilyg impuls seka:

( )
|
|
\
|
=

d
d
k
kT t
rect t f
(4.6.1)

ia:
d
impulso trukm (
d
<<T
d
), T
d
impuls sekos (diskretizacijos) periodas, f
d
=
1/T
d
impuls sekos (diskretizacijos) danis.
kit diskretizatoriaus jim paduodamas informacinis signalas m(t). Ijime
gaunama vl gi periodin impuls seka su pasikartojimo periodu T
d
ir impulso
trukme
d
, taiau impulso amplitud laiko intervale
2 2
d
d d
d
d
kT kT kT

+ <
atitinka informacinio signalo akimirksnin tamp laiku kT
d
. Taigi, likusiame laiko
intervale
2 2
d
d
d
d
kT t kT

< < + diskretizatorius faktikai nutrina signal m(t).
T.y. diskretizatorius praleidia tik trumpus signalo m(t) pavyzdlius, o laiko
intervaluose tarp pavyzdli ijimo signalas m(t)=0. Kaip vykdyti
diskretizavim, kad neprarastume informacijos? klausim atsako Naikvisto
diskretizacijos teorema:
Jei riboto juostos ploio informacinis signalas yra periodikai
diskretizuojamas dvigubu arba didesniu daniu, negu aukiausias danis
informacinio signalo spektre, tai diskretizuotasis signalas ilaiko vis informacij.
Originalusis signalas gali bti atkurtas naudojant vien tik emo danio juostin
filtr.
T.y. jei
max
2F f
d
, kur F
max
maksimalus danis informacinio signalo
spektre, informacija neprarandama.
Diskretizacijos vyksm analitikai uraykime taip:

( ) ( ) ( ) t f t m t m = ' . (4.6.2)

I tikrj, itaip uraius aiku, kad:

( )
( ) ( )
=
+ < + =
tarpsnyje likusiame t m t m
T k t kT kai t m
d
d
d
d
'
2
) 1 (
2
, 0 '

(4.6.3)

Pastebkime: jeigu F
max
<<

1/
d
tiek, kad diskretizavimo impulso laiko
tarpsnyje momentin tampa m(t) nespja pasikeisti, m(t) bus sudaryta i
staiakampi impuls sekos (kaip ir pavaizduota 4.6.1 pav.), nors ir apibrta
(4.6.2) lygybe. Kitu atveju, tokio diskretizatoriaus daugintuvo ijimo signalo
impuls virns seka informacin signal. Remiantis lygybe (4.6.2), m(t) galima
irti kaip sekos f(t) k-ojo impulso amplituds daugikl laiko tarpsnyje kT
d
-
d
/2
kT
d
+
d
/2. Todl diskretizavimo vyksm danai irima kaip impuls amplituds
moduliacij IAM (angl.- Pulse amplitude modulation PAM).
Panagrinkime diskretizuoto signalo spektr. Diskretizavimo vyksmas
apibrtas lygybe (4.6.2), yra labai panau DBAM vyksm, tik iuo atveju vietoj
harmoninio nelio turime impuls sek su palyginti sudtingu spektru ( 4.6.2 pav.).

Tegu informacinis signalas yra harmoninis:

( ) . cos t A t m
m m
= (4.6.4)

Tada diskretizuotasis signalas ireikiamas taip:

( )
|
|
\
|
=
d
d
m m
kT t
rect t A t m
cos ' . (4.6.5)

Atliekant DBAM vyksm, gaunami daniai f
c
f
m
(f
c
- harmoninio nelio
danis, f
m
harmoninio informacinio signalo danis). Gi iuo atveju nelio spektre
yra linijos f
k
=
d
T
k
(k=0, 1, 2, ...). Kiekviena i i linij sukuria abi onines linijas
m(t) spektre. Taigi, m(t) spektre tursime danius
m
d
f
T
k
(k=0, 1, 2, ...). Signalo
m(t) spektras, kai informacinis signalas harmoninis, pavaizduotas 4.6.3 pav.
Kai informacinis signalas emadanje juostoje 0F
max
turi itisin spektr,
m(t) spektre vietoj linij gauname juostas (4.6.4 pav.).
Kad kombinacins juostos tarpusavyje nepersiklot, turi bti patenkinta
nelygyb:

max max
1
F
T
F
d
. (4.6.6)

-f -2/
d
-1/
d
- k/T
d
0 k/T
d
1/
d
2/
d
f

4.6.2 pav. Signalo f(t) spektras.

Isprendus, (4.6.6), gauname f
d
2F
max
, k ir nusako Naikvisto teorema.
Jeigu nufiltruotume 4.6.4 pav. visus danius f>F
max
, likt signalas, kurio
spektras sutampa su informacinio signalo m(t) spektru. Vadinasi, informacinis
signalas i diskretizuotojo gali bti atkurtas naudojant vien tik emojo danio juostin
filtr.
I lygybs (4.6.2) aiku, kad diskretizatori galima pagaminti naudojant
analogin daugintuv. Taiau, kad pasiektume tok pat tiksl, galime naudoti ir
elektroninius raktus. 4.6.5 pav. parodyta tokio diskretizatoriaus struktrins schemos
variantas.
- -1/
d
-2/T
d
f
m
-1/T
d
f
m
0f
m
1/T
d
f
m
2/T
d
f
m
1/
d

A

4.6.3 pav. Diskretizuoto signalo spektras, kai informacinis
signalas harmoninis
-f -1/
d
-2/T
d
F
max
-1/T
d
F
max
F
max
1/T
d
F
max
2/T
d
F
max
1/
d
f
S

4.6.4 pav. Diskretizuoto signalo spektras, kai informacinio
signalo spektras itisinis juostoje 0F
max
.

Atjus kuriam nors i f(t) impuls, elektroninis raktas ER1 sujungiamas ir
ijim praleidiamas signalas m(t). ER2 valdomas invertuotu signalu, todl kai ER1
susijungia, ER2 atsijungia ir atvirkiai. Taigi, kai f(t)=0, ER2 susijungia ir emina
m(t).
Naikvisto diskretizavimo teorema nusako diskretizavimo dan, taiau nieko
nesako apie diskretizuoto signalo m(t) pavyzdli trukm. Pasirodo, ji gali bti
kiek norima trumpa. Taigi, tarp kaimynini m(t) impuls galime turti daug
tuios vietos ir terpti ten kitus diskretizuotus informacinius signalus. Atitinkamas
vyksmas vadinamas laikiniu tankinimu (angl. time division multiplexing - TDM).
TDM signalas perduoda i karto daug skirting informacini signal. Tie
informaciniai signalai idstomi atskiruose periodikai besikartojaniuose laiko
tarpsniuose
Diskretizuojant signal labai danai pakanka, kad diskretizatorius nuskaityt
m(t) momentin vert ir j savo ijime ilaikyt iki sekanio diskretizavimo
akimirksnio. T.y. visai nereikia, kad m(t) tampa bgiot 0V. Tokio
diskretizatoriaus struktra ir diskretizuoto signalo forma parodyta 4.6.6 pav.
Atjus impulsui laiku t
0
, ER trumpam susijungia ir krauna kondensatori C
iki m(t). ER atsijungia, kondensatorius C ilaiko tamp m(t
0
) iki laiko t
0
+T
d
. Po to
ateina sekantis f(t) impulsas ir viskas kartojasi.

m(t)
f(t)

ER1
m(t)
4.6.5 pav. Diskretizatoriaus struktrins schemos
variantas
ER
2
Invertorius

4.6.2 Kvantavimas.

Kvantuojant diskretizuoto signalo impuls amplituds aproksimuojamos 2
N

diskreij veri. Jeigu kvantavimas tiesinis (kvantavimo ingsnis- kvantas-
nepriklauso nuo kvantuojamojo signalo tampos), atstumas tarp kaimynini
diskreij veri (kvantas) ireikiamas taip:

N
U
2
2
max
= . (4.6.7)

ia: U
max
- maksimali signalo tampa, 2
N
- diskreij veri skaiius.
Kvantuoto signalo tampos vert nusakoma diskreiosios verts numeriu n.
Jei kvantavimas tiesinis, tai diskreioji tampos vert U
n
=n. Toliau informacijos
siuntjui pakanka perduoti tik skaii n. Imtuvas i anksto inodamas kvantavimo
ingsn , gali atkurti U
n
vert.
Tegu informacinis signalas yra m(t), diskretizuotasis m(t), o kvantuotasis
m
Q
(t). Diskretizuot signal kvantuodami vedame paklaid:

) ( ' ) ( ' ) (
1
t m t m t e
Q
= . (4.6.8)

i paklaida yra vadinama kvantavimo paklaida (4.6.7 pav.). Paprastai yra
kvantuojama taip, kad:

2 / ) ( 2 /
1
< t e . (4.6.9)
t
C
m(t)
f(t)

ER
m(t)
4.6.6 pav. Diskretizatoriaus struktrins schemos
variantas, kai nereikia, kad m(t) bgiot 0 V

t

Pvz., jei 101,5m(t)<102,5, kvantavimo rezultatas yra n=102.

Dabar atkurkime kvantuot signal. Tegu atkurtasis signalas yra m
Q
(t).
Paklaidos signalas e(t) (4.6.7 pav. b)

) ( ) ( ) ( t m t m t e
Q
= (4.6.10)

vadinamas kvantavimo triukmu. Kai kvantavimas tiesinis, kvantavimo triukm
kvadrato vidurkis ireikiamas tokia formule:

12 / ) (
2 2
= t e
. (4.6.11)

Suskaiiuosime signalo/triukmo santyk, kai triukm slygoja kvantavimas:

( ) ( )
2
2
2
2
12
= =
t m
e
t m
N
S
Q
. (4.6.12)

ia: N
Q
kvantavimo triukm galia; S signalo galia.
Jei:
n

6
5

4
3
2
1
0 T
d
2T
d
3T
d
4T
d
t
m(t)
m
Q
(t)
- kvantavimo paklaida e
1
( t)
t
e(t)
4.6.7 pav. Kvantavimo vyksmo iliustracija (a) ir kvantavimo
triukmo e(t) signalo forma (b)
a
b
011
101

100
011
101

001
000

N
V
2
2
max
= , (4.6.13)

kur V
max
maksimali kvantuojamojo signalo tampa, tai:

( ) ( )
N
N N
Q
V
t m
V
t m
N
S
2
2
2
max
2
2
2
max
2
2 3
2 3
4
2
4
12
= = = . (4.6.14)

ia
( ) t m
V
2
2
max
= - pikins/ vidutins signalo gali santykis. Arba:

dB
Q
N N dB
N
S
+ = + = 6 77 , 4 lg 2 lg 20 3 lg 10 ] [ . (4.6.15)

ia
( ) t m
V
dB
2
2
max
lg 10 = .
Udavinys: Kalbos signalui pikins galios santykis su vidutine
dB
= 10 dB.
Rasti maiausi kvantavimo lygi skaii M= 2
N
, kad dB
N
S
Q
50 = .
[ ]
[ ]
25 , 9
33 , 55 6
] [ 33 , 55 33 , 5 6
33 , 5 6 6 77 , 4 ] [
=
=
= + =
= + =
N
dB N
dB dB
N
S
N
N N dB
N
S
Q
dB
Q

Maiausias sveikas N, kuriam dB
N
S
Q
50 = yra 10 = N . Taigi, 1024 2
10
= = M .
4.6.3 Kodavimas

Kvantuojant gaunamas aproksimuojantysis diskretusis signalas m
Q
(t), kurio
kiekvienas lygmuo yra skaiiaus 2 laipsnis. Tai leidia m
Q
(t) lygmenis atvaizduoti N
bit dvejetainiu skaiiumi, kaip parodyta 4.6.7 pav.
Kodavimo metu kiekvienas dvejetainis skaiius pakeiiamas tam tikru
signalu. To signalo parametrai turi nusakyti koks gi dvejetainis skaiius
perduodamas. IKM vyksme paprastai naudojamas dvilygis impulsinis kodavimas.
Tai reikia, kad dvejetainis skaitmuo (informacija apie m(t) akimirksnin tamp)
perduodamas dvilyge impuls seka, kaip parodyta 4.6.8 pav.


Kadangi kvantuojant m
Q
(t) atvaizduojamas N bit dvejetainiu skaiiumi, tai
impuls seka, kurios pagalba perduodamas tas skaiius (kodin grup) yra sudaryta
i N impuls. Vadinasi, signalo sparta
IKM
IKM renginio ijime yra:

] / [ s bit N f
D IKM
= . (4.6.16)

ia: f
D
diskretizacijos danis, N-kodins grups ilgis.

Udavinys. IKM telefonijoje analoginiai signalai perduodami 04 kHz
juostoje. Skaitmeninio signalo kodin grup sudaro 8 bitai. Rasti minimali
skaitmeninio signalo spart.
Sprendimas: Kadangi analoginio signalo maksimalus danis f
max
=4 kHz, tai
diskretizacijos danis kHz f f
D
8 2
max
= . Tada: s kb f
D
/ 64 8 = = .
001 000 101 100 111 011 Dvejetainis kodas t
Diskretizavimo impulsai
Dvilygis impulsinis
signalas
4.6.8 pav. Trij bit kodins grups dvilygio impulsinio signalo pavyzdys
Kodins grups
4.7 IKM modifikacijos

4.7.1 Netiesin IKM

Visada stengiamasi informacij perduoti taip, kad perduodamo skaitmeninio
signalo sparta bt kuo maesn, o perduodamos informacijos kokyb kuo didesn.
mogaus ausis yra logaritminis renginys. T.y. subjektyvusis klausos pojtis yra
proporcingas akustini bang intensyvumo logaritmui. Vadinasi, ausis daug stipriau
jauia silpn signal ikraipymus, negu stipri, jei tie ikraipymai yra vienodi savo
absoliuija verte. Naudojant tiesin kvantavim kaip tik taip yra. Kai kvantavimas
tiesinis, kvantavimo paklaida :

( ) ( )
2
'

t m t m
Q
. (4.7.1)

Sakykim, turime kalbos signal, kurio tampa yra intervale:

( ) mV t m mV 128 128 . (4.7.2)

Jei koduosime 8 bitais (N=8), tai tursime 2
8
=256 lygmenis. Vadinasi,
mV 1 = . Taigi:

( ) ( ) mV t m t m
Q
5 , 0 . (4.7.3)

T pai paklaid tursime, kai signalas m
1
(t)=0 mV, ir kai m
2
(t)=100 mV.
Pastaruoju atveju klausa praktikai nejus ikraipym, gi pirmuoju atveju ikraipymai
bus stipriai juntami.
Naudojant vadinamj netiesin kvantavim, galima gerokai pagerinti
subjektyvij priimamojo kalbos signalo kokyb. Netiesinio kvantavimo IKM
renginiuose:

( ) [ ] t m f = . (4.7.4)

Silpniems signalams naudojamas maesnis kvantavimo ingsnis. Stipriems
didesnis. Taigi, nekeisdami skaitmeninio signalo spartos, galime kokybikiau
perduoti silpnus signalus, esant pakankamai subjektyviajai stiprij signal kokybei.
Ekvivalentik rezultat galima pasiekti naudojant vadinamuosius pltros-
spdos renginius. Analogin signal prie atlikdami su juo IKM vyksm, paduokime
spdos rengin, kurio perdavimo amplitudin charakteristika g
m
parodyta 4.7.1 pav.
Toliau vykdome prast IKM vyksm su tiesiniu kvantavimu. Atkrimo renginyje
atkurtasis analoginis signalas paduodamas pltros rengin, kurio amplitudin
perdavimo charakteristika yra atvirktin (
m
g
1
).


U
I

g(m)
U
IN

Spdos renginys
Tiesinis
koderis
Tiesinis
dekoderis
U
I

1/g(m)
U
IN

Pltros renginys
4.7.1 pav. Netiesin IKM panaudojant analoginius spdos
pltros renginius
Sistuvas
Imtuvas
N
perd
<N
N
N
Kodins grups N
IKM
renginys

Skaitmeninis
spdos
renginys
Skaitmeninis
pltros
renginys
Kodins grups N
IKM
renginys

Sistuvas
Imtuvas
4.7.2 pav. Netiesin IKM panaudojant skaitmeninius spdos pltros
renginius

Daug patogiau spd-pltr vykdyti skaitmenikai (4.7.2 pav.). Tuo atveju
naudojamas IKM renginys, kurio kvantavimo ingsnis pakankamai maas, o

perd IKM
N N > . (4.7.5)

ia: N
IKM
IKM renginio kodins grups ilgis, N
perd
perduodamos kodins grups
ilgis. Prie perduodant, skaitmenin informacija apdorojama perkodavimo renginyje,
kuris skaitmeniniu bdu atlieka spd ir tuo paiu sumaina perduodamo
skaitmeninio signalo spart.
Btent netiesin IKM naudojama IKM telefonijoje. Plaiai neisiplsdami
pasakysime, kad netiesin IKM telefonijoje leidia perduoti paius silpniausius
signalus tokiu tikslumu, kaip leist 13 bit kodins grups tiesin IKM. Patys
stipriausi signalai perduodami 6 bit tiesins IKM tikslumu. Grtant prie paragrafo
pradioje nagrinto pavyzdio (kai ( ) mV t m mV 128 128 ), galime teigti, kad
100 mV signalas IKM telefonijoje perduodamas 2 mV tikslumu, gi 0 mV signalas -
0,0086 mV tikslumu.

4.7.2 Diferencin IKM

Naudojant iki iol nagrintas IKM modifikacijas, yra perduodamos
diskretins signalo verts visai neatsivelgiant prie tai buvusisias. Taiau yra
didel tikimyb jog alia esanios momentins signalo verts (besiskirianios per
vien diskretizacijos period) bus gana artimos. Taigi, jei ryio kanalu perduosime ne
momentin signalo vert, o tik skirtum nuo prie tai buvusios, yra didel tikimyb,
kad perduodam bit uteks maiau, ilaikant t pai kokyb.
Tokia IKM ris, kai perduodamas skirtuminis signalas, vadinama
diferencine impulsine kodine moduliacija DIKM (angl. Differential Pulse
Code Modulation - DPCM).
DIKM labai efektyvi perduodant vaizdo signal. Subjektyviai IKM 8 bitais
perduodamas TV vaizdas nra geresns kokybs, negu perduodamas DIKM 2 bitais.
Taip yra todl, kad mogaus akis silpnai mato nedidelius rykio svyravimus stipriai
besikeiianio rykio fone (reikinys vadinamas erdviniu maskavimu). T.y. jeigu
foninis vaizdas keiiasi i juodo balt, akiai nelabai svarbios tampa to perjimo
detals. IKM perduoda kiekvien perjimo tak tiksliai. Maiau bit DIKM
perduoda tiksliai tik perjimo pradi (balt vaizd) ir pabaig (juod vaizd),
darydama didel paklaid perjimo detalse.
DIKM koderio struktrins schemos pavaizduotos 4.7.3 pav. a) ir b). Esant a)
tipo DIKM renginio struktrinei schemai yra galimi tam tikri specifiniai
ikraipymai. Tegu, pavyzdiu, m(t) tolydiai didja taip, kad gretim diskretizuoto
signalo impuls amplitudi skirtumas m
i
-m
i+1
=5,4. Kvantavimo renginys
aproksimuos pokyt iki 5. Taigi, pvz., per 30 diskretizacijos period, m(t) pokytis
taps 162. Taiau, perduota bus ir imtuvas priims, tik 150. Taigi, toks DIKM
moduliatorius sukaupia paklaid. Todl praktikoje naudojami nekaupiantys paklaid
4.7.3 pav. b) tipo renginiai.
Diferencinis signalas formuojamas ne atimant kaimynini pavyzdli
tamp vertes, o i n-tojo pavyzdlio tampos m(nT
d
) laiko momentu nT
d
atimant
nusptj signalo tamp tuo momentu m
s
(nT
D
). Spjim pagal tam tikr algoritm
vykdo spjimo renginys, vertindamas ankstesnes (isistsias, ne tikrsias) signalo
pavyzdli vertes. Pavyzdiui, galima spti taip:

( ) ( ) [ ]
d Q d s
T n m A nT m 1 = , (4.7.6)

arba:

( ) ( ) [ ] ( ) [ ]
d Q d Q d s
T n m B T n m A nT m 2 1 + = . (4.7.7)

DIKM
signalas
m[(n-1)T
d
]-
m(nT
d
)
-
m(nT
d
) +
m(t)

Ulaikymo
linija t=T
d
Kvantavimo
kodavimo
renginys
a
m
Q
(nT
d
)
+
+
Kvantuotas
m[(n)T
d
]-
m
s
(nT
d
)
m
s
(nT
d
)
m[(n)T
d
]-
m
s
(nT
d
)
-
m(nT
d
) +
m(t)

Spjimo
renginys

Kvantavimo
renginys
b

Kodavimo
renginys
4.7.3 pav. DIKM koderio veikimo principas (a) ir praktins
struktrins schemos variantas
ia konstantos A ir B spjimo renginio koeficientai. Pasirodo, tinkamai
parinkus spjimo koeficientus, DIKM gali gerokai sumainti signalo spart, lyginant
j su atitinkamo IKM signalo sparta. Be abejo, imtuvas turi turti analogik spjimo
rengin ir i anksto inoti spjimo algoritm ir spjimo koeficientus.
Eksperimentikai buvo parodyta, kad DIKM, veikianti (4.7.6) tipo algoritmu,
leidia sutaupyti 1 bit balso perdavimo sistemose, jei lyginama su 8 bit
atitinkamomis IKM sistemomis. Tai reikt jog 64 kbit/s spartos IKM kanalas gali
bti pakeistas 56 kbit/s DIKM kanalu neprarandant kokybs.
Jei DIKM atveju spjimo koeficientai lieka pastovs viso signalo perdavimo
metu, tai taip vadinamos adaptyvins diferencins IKM - ADIKM (angl. -
Adaptive Differential Pulse Code Modulation ADPCM) atveju, spjimo
koeficientai keiiasi priklausomai nuo perduodamo signalo ypatybi. Taigi iuo
atveju turi bti perduodamas ne tik skirtuminis signalas, bet ir spjimo koeficientai
(j gali bti pakankamai daug). Spjimo koeficientai terpiami laikiniu bdu
sutankinant juos su informaciniu signalu.

4.7.3 Delta moduliacija

Pabandykime didinti DIKM renginio diskretizacijos dan. Daniui didjant,
skirtumas tarp gretim diskretizuoto signalo impuls amplitudi vis maja ir
maja. Tuo paiu kodins grups ilgis, reikalingas skirtuminiam signalui perduoti
vis trumpja. Esant pakankamai dideliam diskretizavimo daniui, skirtumas tarp
gretim impuls amplitudi nevirija vieno kvanto . Tada kodin grup virsta 1
bitu. Taigi utenka perduoti pvz., 1, jei signalas didja ir 0 jei maja. Toks
ribinis DIKM atvejis, kai skirtuminiam signalui perduoti pakanka vieno bito ir
vadinamas delta moduliacija - M (angl.Delta Modulation -DM).
Btina slyga delta moduliacijai:

max
dt
dU S
T
in m
d
. (4.7.8)

ia
max
|
\
|
=
dt
dU
S
in
m
- maksimalus signalo statumas.
Kaip matysime vliau, M kokybins charakteristikos panaios kaip ir IKM,
taiau delta moduliacijos siuntimo-primimo renginiai yra labai paprasti. 4.7.4 pav.
pavaizduota M modemo struktrin schema. Pradkime nagrinti nuo imtuvo.
Regeneratorius - tai toks renginys, kuris logines 1 ir 0 bsenas veria tampos
lygius +/2 ir -/2 atitinkamai. Taigi, i vienpols impuls sekos regeneratoriaus
jime, gauname dvipol impuls sek ijime. Integratorius tampos lyg veria
tolygiai didjaniu (majaniu) signalu. Taigi integratoriaus ijime (4.7.5 pav.)
gausime m(t) aproksimuot tiesi atkarpomis. Belieka filtro pagalba uapvalinti
atsiradusias trikampes virnes.
Kad nebt paklaid kaupimo efekt, sistuvas turi vietin imtuv, analogik
primimo renginio imtuvui. Komparatorius renginys, veriantis analogini signal
m(t) ir m
a
(t-T
D
) tamp skirtum logines 0 ir 1 bsenas. Atjus diskretizavimo
impulsui, postmio registras perduoda tuo momentu esant skirtumin login signal

.

m
a
(t)
S
2
(t)
S
1
(t)
M signalas

Sistuvas
-
m(t) + Komparatorius
Postmio
registras
Regeneratorius
1+/2
0-/2

Integratorius
Integratorius
Regeneratorius
Imtuvas
Filtras
4.7.4 pav.Delta moduliacijos siuntimo-primimo rengini struktrin
schema
Kodas
S(t)

S
1
(t)

S
2
(t)

m
a
(t)

t

t

t

t
0 1 0 0 1 1 0 1 1 1
4.7.5 pav. Signal formos delta demoduliatoriuje
ijim. Taigi postmio registras faktikai realizuoja signalo ulaikym per vien
takt: kai teigiamame komparatoriaus jime yra signalas m(nT
D
), neigiamame yra
aproksimuotasis signalas m
a
[(n-1)T
D
].
Pabandykime palyginti IKM ir delta moduliacij, vertindami
Q
N
S
santyk.
Reali signal verts, besiskirianios vienu T
d
, yra koreliuotos. Taiau analiz,
skaitanti koreliacij yra gana komplikuota. Pasirodo, kad koreliacijos skaitymas,
gerina
Q
N
S
santyk delta moduliacijos atveju beveik du kartus.
Delta moduliacijos, kaip ir IKM, kvantavimo triukmo galia ireikiama:

12
2
=
D
Q
N . (4.7.9)

Abiem atvejais triukmas yra tolydiai pasiskirsts 0 0,5f
d
juostoje. Kanalo juosta
B
k
=0,5f
d
IKM atveju, gi delta moduliacijai B
k
<<0,5f
d
. Kadangi delta moduliacijos
atveju triukmus esani u kanalo juostos nufiltruoja kanalas, tai kanale lieka tik
d
k
f
B
5 , 0
triukmo dalis. Taigi:

d
k
d
k D
Q
f
B
f
B
N
6 5 , 0 12
2 2
= . (4.7.10)

Udavinys. Tonins dani juostos kanalu perduodamas signalas
m(t)=U
m
sin2ft, f=0,8 kHz. Telefon stotyje signalai i analogini skaitmeninius
keiiami delta moduliatori pagalba. Rasti
D
Q
N
S
santyk [dB] signalui m(t), kai
signalo sparta skaitmeniniame kanale
s
kbit
R 64 = . Palyginti su 8 bit kodins grups
IKM
IKM
Q
N
S
, esant tam paiam informaciniam signalui ir tai paiai skaitmeninio
kanalo spartai.
Sprendimas
D
k
m
D
a
f
B
U
N
S
6
2 /
2
2
= .

Kaip minjome, delta moduliacijai
m
d
S
T

, kur S
m
maksimalus signalo statumas.

( ) [ ]
.
2
2
1
,
1
. 2 2 cos 2
max
max
=
= = |
\
|
=
m
d
m d d
d
m m m
fU
f ir
fU f
tai
f
T
U f ft U f
dt
t m d
S

Pasirinkame maiausi galim diskretizacijos dan:

.
2
=
m
d
fU
f

Jam esant,
f
f
U
m
2
= ir
k
d
d
k d
D
a
B f
f
f
B
f
f
N
S
2 2
3 2
2 2
2 2
4
3
6
/
4 * 2
=

= .
Delta moduliacijos atveju f
d
=R. Taigi, f
d
=64 kHz. Toninio kanalo plotis B
k
= 3,1
kHz.

[ ]
. 40 9 , 4 9 , 1 16 2 , 54 8 , 4
1 , 3 lg 10 8 , 0 lg 20 4 lg 10 64 lg 30 3 lg 10
lg 10 lg 20 4 lg 10 lg 30 3 lg 10
2
2
dB
B f f dB
N
S
k d
D
Q
= + +
+ =
= + =

IKM atveju:

[ ]
DB
IKM
Q
N dB
N
S
+ 6 8 , 4

ia
( ) t m
V
DB
2
2
max
lg 10 =
Kadangi, sinusiniam signalui
( )
2
2
2
max
=
t m
V
, o N=8, tai:

[ ] [ ] dB dB
N
S
IKM
Q
8 , 49 3 48 8 , 4 = + .

Taigi, iuo atveju delta moduliacijos kvantavimo triukmas beveik 10 dB
didesnis u IKM kvantavimo triukm.
4.7.6 pav. palyginta priklausomyb ( )
k
Q
R f
N
S
= IKM ir delta
moduliacijoms. (R
k
[kbit/s]- skaitmeninio kanalo sparta) tonins dani juostos kalbos
signalui. IKM diskretizacijos danis f
d
=8 kHz.
Kaip matyti delta moduliacija turi pranaum prie IKM, esant maai
skaitmeninio signalo spartai (kol IKM kodin grup 4 bitai ir maiau). Taiau
realiame fiksuoto telefono ryio kanale su R
k
=64 kbit/s, delta moduliacija gerokai
daugiau triukmauja u IKM.

Delta moduliacija kaip ir DIKM gali bti adaptyvin, (t.y. prisitaikanti prie
signalo savybi). Daniausiai naudojama adaptyvin delta moduliacija su keiiamu
kvantavimo ingsniu. Literatroje galima sutikti anglik trumpin CVSD (angl.-
continuously variable slope delta), kuris ymi vien i svarbesni adaptyvins
besikeiianio kvantavimo ingsnio delta moduliacijos tip.
IKM
M
8
5
4
3
S/N
Q
10 20 40 80 R
k
kbit/s
4.6.6 pav. Priklausomybs ( )
k
Q
R f
N
S
= IKM ir delta moduliacijai.
Skaiiai ymi bit skaii IKM kodinje grupje.

4.8 Daugiakanal IKM telefonija

Kaip impulsins kodins moduliacijos taikymo pavyzd panagrinsime
daugiakanal IKM telefonij (angl. PCM-TDM telephony). Joje naudojama
netiesin IKM kartu su laikiniu tankinimu. Pagal ITU (International
Telecommunication Union) standartus, kalbos kanalas yra diskretizuojamas 8 kHz
daniu. Naudojama netiesin IKM su 8 bit kodine grupe. Taigi, kalbos kanalo sparta
yra 64 kbit/s. Nuotoliniuose renginiuose, arba telefon stotyje, 30 kalbos kanal ir 2
papildomi tarnybiniai kanalai (Europoje) panaudojant laikin tankinim sutankinami
2048 kbit/s spartos (vad. bazin) sutankintj kanal. I 4.8.1 pav. matyti, jog bazinio
kanalo sandara Europoje ir Amerikoje yra skirtinga. Paprastai 2048 kbit/s spartos
kanalas trumpumo dlei vadinamas tiesiog 2 Mb/s spartos kanalu. Tankinimas vyksta
mainant kalbos kanal bit (tuo paiu ir kodini grupi) trukmes, formuojant taip
vadinam cikl (angl.- frame). Skirting kalbos kanal kodins grups idstomos
laike ciklikai viena paskui kit grietai nustatyta tvarka. Tolesnis tankinimas
vykdomas pagal hierarchin sistem,

parodyt 4.8.2 pav., tankinant po keturis atitinkamo lygmens kanalus. Kiekvieno
auktesniojo lygmens sutankintojo kanalo sparta didja truput daugiau, negu keturis
kartus, kadangi pridedami papildomi tarnybiniai bitai (pvz., sinchronizaciniai -
reikalingi, kanalo itankinimui). Auktesniojo lygmens sutankintieji kanalai gali bti
sudaryti i signal, kuri impulsin kodin moduliacija, taip pat emesnio lygmens
tankinimas vykdytas keliuose atskiruose telefono tinklo renginiuose, tarp kuri nra
grietos sinchronizacijos. Taigi atskir kodini grupi, taip pat emesniojo lygmens
cikl, sutankintajame kanele vieta (laike) ir sparta gali truput bgioti nustatytose
ribose. Todl signal itankinimas turi vykti nuosekliai i lygmens lygmen
4.8.1 pav. Sutankintojo bazinio kanalo struktra
(panaudojant kiekvieno lygmens sinchronizacinius bitus), praeinant visus
emesniuosius hierarchijos lygmenis. Danai i negrietai sinchronizuota 4.8.2 pav.
signal laikinio tankinimo hierarchija vadinama plesiochronine skaitmenine
hierarchija (angl.- Plesiochronous Digital Hierarchy PDH). Paprastai PDH
naudojama signal perdavimui metalinmis terpmis ir radijo kanalais. Optinmis
terpmis perduodant signalus, naudojam kita tankinimo sistema sinchronin
skaitmenin hierarchija (angl.- Synchronous Digital Hierarchy SDH). Optiniuose
kanaluose sutankintieji signalai grietai sinchronizuoti ir signal itankinimas vyksta
vienu etapu, apeinant emesniuosius tankinimo lygmenis.

4.8.2 pav. Europos PDH struktra
5. Skaitmeninis ryys

Btent skaitmenins technikos taikymas leido vykti taip neseniai ms
pragyventai telekomunikacij revoliucijai.. Gremzdiki analogins elektronikos
renginiai D filtrai, aido kompensatoriai, analoginiai komutatoriai, ir kt. buvo
pakeisti kompaktikais mikroprocesoriniais taisais. Signal apdorojimo algoritmai
itobuljo tiek, kad leido informacij perduoti geriau inaudojant daninius kanal
resursus, negu analogini signal atveju. Taip pat pasirod, kad esant skaitmeniniam
ryiui pakanka gerokai maesnio S/N santykio imtuvo jime. Taigi, atsiradus
skaitmeniniam ryiui, galima mainti sistuvo galingum arba, naudojant tuos paius
energetinius resursus, didinti ryio nuotol. Dar viena svarbi naujov: reikalavimai
techniniams kanalo parametrams tapo minimaliai priklausomi nuo perduodamos
informacijos ries. T.y. tais paiais kanalais tapo manoma perduoti bals, vaizd,
judant vaizd, telemetrinius duomenis, praneimus ir kt. 5.1 pav. parodytas
supaprastintas skaitmenins ryio sistemos schemos pavyzdys.

Jei sistema skirta ne tik duomenims, bet ir analoginei informacijai perduoti,
tai ji privalo turti keitiklius analogas- skaiius ir skaiius- analogas. Daniausiai ie
keitikliai- tai pritaikytos konkreiai signalo riai IKM modifikacijos modemai. IKM
ir jos modifikacijas esame aptar pakankamai detaliai. Skaitmenins moduliacijos ir
manipuliacijos principus taip pat jau nagrinjome. iame skyriuje plaiau
panagrinsime skaitmeninius signalus, t signal parinkimo principus, kai kuriuos
Bazins
juostos
skaitmeniniai
signalai
A/D keitiklis
(IKM ar jos
atmaina)
m(t)
Perdavimo juostos
skaitmeniniai
signalai
Diskretusis kanalas
Ryio
kanalas
Triukmas

Kanalo kodavimas

Moduliatorius

Demoduliatorius
D/A keitiklis

Analoginis
signalas m(t)

5.1 pav. Supaprastinta skaitmenins ryio sistemos schemos
pavyzdys.

Kanalo dekodavimas
altinio
kodavimas
fizikinius reikinius, slygojanius perduodamos skaitmeniniais signalais
informacijos degradacij, bei kodavimo principus, leidianius geriau inaudoti ryio
kanal.

5.1 Skaitmenini signal perdavimas

Skaitmeniniuose ryiuose informacija perduodama skaitmeniniais signalais.
Jei signalas yra charakterizuojamas diskreiomis bsenomis ir yra skirtas
informacijai perduoti, tai jis vadinamas skaitmeniniu signalu.
Skaitmeninis signalas, charakterizuojamas dviem diskreiomis bsenomis,
vadinamas dvejetainiu skaitmeniniu signalu.
Skaitmeninio signalo m(t) diskretumas ne btinai siejamas su jo forma. T.y.
signalo forma m(t) gali bti tolydin, taiau kuris nors funkcijos m(t) parametr
btinai turi bti diskretinis. Pvz. Tolydiosios formos DDM (DFM) signalas-
tolydin laiko funkcija, taiau j momentinis danis ( faz) diskretinis. Nagrintas
DAM signalas taip pat gali turi tolydin signalo form, o diskreti yra to signalo
amplitud. Dar viena pavyzdys: Tegu praneimas perduodamas Gauso formos G(t)
impuls seka taip, kad perduodant login 1- impulsas yra, o perduodant login 0-
impulso nra (5.1.1 pav.). iuo atveju, nors signalo forma m(t) tolydin, bet m(t)
integralas yra diskretinis.

emadaniai skaitmeniniai signalai (prie moduliacij) danai vadinami
bazins juostos skaitmeniniais signalais. Auktadaniai skaitmeniniai signalai (po
moduliacijos) daniausiai vadinami perdavimo juostos skaitmeniniais signalais.
Informacija, kuri perduoda skaitmeniniai signalai, yra diskretin, sudaryta i
atskir simboli, paprastai vienareikmikai nusakom k bit rinkinio dvejetainiu
skaiiumi- kodo odiu.
Tegu turime kompiuter prie kurio yra prijungta klaviatra. Kai tiktai
nuspaudiamas klaviatros klavias, yra generuojamas dvejetainis 8 bit kodinis
odis, identifikuojantis klavi. Pvz., skaiius 9 gali bti atvaizduotas dvejetainiu
skaiiumi 10001001. is odis turi bti nusistas kompiuter. Kadangi klaviatra
yra arti kompiuterio, tai yra patogu vienam bitui vien atskir signal priskirti ir
sisti 8+1(ems) laidais. Toks perdavimo bdas vadinamas nuosekliuoju odi
lygiagreiuoju bit duomen perdavimu. Esant lygiagreiam perdavimui
kompiuteris ino, kad joks klavias nebuvo paspaustas, jei priimamasis kodas yra
00000000.
m(t)
t
1 0 1 1
5.1.1 pav. Tolydins formos skaitmeninio
signalo pavyzdys
Tolimiems atstumams aukiau mintas duomen perdavimo bdas netinka,
kadangi 9 gysl kabelis yra per daug brangus. Tolimais atstumais duomenis patogiau
perduoti nuosekliai viena laid pora. Bitai perduodami nuosekliai vienas po kito.
Starto /pabaigos bitai pridedami, kad imtuvas inot, kur prasideda/baigiasi kodinis
odis (5.1.2 pav.). Imtuvas nustato priimt bit sek, pasinaudodamas takt
generatoriumi ir pagal j nustatydamas konkretaus bito primimo laiko tarpsn. Toks
duomen perdavimo bdas vadinamas nuosekliuoju asinchroniniu duomen
perdavimu. is duomen perdavimo bdas daniausiai taikomas mogus- maina
komunikacijose, kadangi tokiu atveju yra bdinga vairios trukms pauzs tarp kodo
odi.

Ryiui maina- maina asinchroninis duomen perdavimas maiau tinka. Dvi
mainas nra sunku sinchronizuoti taip, kad jos likt sinchronikos pakankamai
ilgame laiko tarpsnyje, perduodant gana didel kiek informacijos. Taigi, nereikia
perdavinti starto/pabaigos bit kiekviename kodo odyje ir ryio kanalo
panaudojimo efektyvumas iauga. Pastarasis duomen perdavimo bdas vadinamas
sinchroniniu.

5.1.1 Dvejetaini bazins juostos signal perdavimo principai

Dvejetaini signal sinchronins perdavimo sistemos struktrins schemos
pavyzdys yra pateiktas 5.1.3 pav. Perduodamasis signalas (A) yra slopinamas bei
veikiamas triukm kanale. Taigi priimtojo signalo (B) forma gali bti stipriai
ikraipyta. Imtuvas privalo kaip galima tiksliau atkurti originali signalo form.
Kaip inome, dauguma kanal daugiau slopina signalo spektro auktadanius
sandus, negu emadanius. Tegu kanalo perdavimo funkcija yra G(f). Vienodintuvas
(ekvalaizeris) yra toks renginys, kurio perdavimo funkcija yra atvirktin - 1/G(f).
Taigi, vienodintuvas kompensuoja kanale nuslopintus auktuosius danius (signalas
C). Slenksio detektorius (pvz., tai gali bti stiprintuvas ribotuvas) signal C keiia
staiakampi impuls seka (D); impulsu frontai formuojami signalo C poliarumo
kitimo momentais. Taiau signalas yra paveiktas triukm, taigi signalo D impuls
trukms skirsis nuo nT
b
(n-sveikas

S
1
1 0 0 1 0 0 0 1 S
2
S
3
5.1.2 pav. Nuoseklusis asinchroninis duomen
perdavimas

skaiius, T
b
- bito trukm). Slenksio detektorius sprendimus (apie signalo login
bsen) priima, kai signalas C eina per 0, o ten jis kaip tik labiausiai yra paveiktas
triukm. Sinchronizavimo atstatymo renginys nustato tikrj ciklin dan f
c
=1/T (
pvz., suvidurkindamas D signalo impuls trukmes). Postmio grandinje sprendimai
apie signalo login bsen priimami grietai periodikai (periodu T) i signalo D
momentini veri, kai jis turt gyti maksimali arba minimali tamp (bito
viduryje). Vykdant sprendimus maksimumuose/minimumuose reikalingas didesnis
5.1.3 pav. Dvejetaini signal perdavimo sistema (a) ir
signal formos joje (b)

Sistuvas

Kanalas

Vienodintuvas

Slenkstinis
detektorius
Sinchronizavimo
atstatymas
Imtuvas
A
C
B
D E
F

Postmio
grandin
a
Duomenys

A

B

C

D

E

F

t

t

t

t

t

t
0 1 0 0 1 1 0 1 1 1
b
triukmas sprendim klaidoms vykti, negu vykdant sprendimus besikeiianio
poliarumo take.

5.1.2 Tarpsimbolin interferencija

Tegu turime signal x(t):

( ) ,
(

=

T
nT t
rect a t x
n
n
(5.1.1)

kur aib {a
n
} ireikia dvejetainius duomenis: a
n
=1 arba 0. Signalas x(t) pavaizduotas
5.1.4 (a) pav. Paduokime signal pasirinkto kanalo jim. Signal kanalo jime
toliau vadinsime kanalo suadinimu. Kanalo ijimo signalas (toliau vadinamas
kanalo atsaku) tegu yra y(t).
Svarbus klausimas: Kokis gi reikalingas kanalo juostos plotis nesugadintam
signalui perduoti? Treiame skyriuje pakankamai detaliai nagrinjome staiakampio
impulso bei staiakampi impuls periodins sekos spektrus. Kaip matyti i 5.1.4 (b)
x

1 0 1 1 0 1

-T/2 T/2 T 2T 3T 4T 5T t

-T/2 0 T/2 2T 4T t
-f -2/T -1/T 0 1/T 2/T f
x(f)
-f -2/T -1/T 0 1/T 2/T f
x(f)
-f -2/T -1/T 0 1/T 2/T f
x(f)
x(t)X(f)
5.1.4 pav. Skaitmeninis sinchroninis dvejetainis 1/T bit/s spartos
signalas (a) ir trukms T staiakampio impulso bei toki impuls
periodini sek spektrai (b).
a
b
pav. toki impuls ir j periodini sek spektrai uima begalin dani -<f<
juost. Vadinasi perduoti nesugadintai staiakampi impuls sekai reikalingas
begalinio juostos ploio kanalas!
Labiau realistinis klausimas yra: Koks kanalo juostos plotis ir kanalo
daninis atsakas reikalingi, kad duomenys {a
n
} bt aikiai skiriami kanalo
ijime?

5.1.5 (b) pav. parodytas kanalo atsakas, jei kanalo perdavimo charakteristika
yra kaip pirmos eils emj dani pralaidiojo filtro. Aikiai matyti, kad signalas
ikraipytas, taiau duomenys gali bti atkurti, jei parinktume tinkam sprendimo
akimirk. Jei apie duomen reikmes sprsime 5.1.5 (d) pav. laikais, signalas aikiai
bus teigiamas, kai perduodamas 1, ir neigiamas, kai perduodamas 0. Taiau,
teigiamas signalas priimant pirmj bit savo absoliuij verte yra maiau teigiamas,
negu priimant ketvirtj bit. Priimant ketvirtj bit, signalo vert tapo didesn todl,
kad prie tai (perduodant treij bit) buvo perduotas teigiamas signalo tarpsnis.
Taigi, sprendimo laiku t absoliuioji signalo vert priklauso netik nuo n-ojo bito, bet
ir nuo ankstesni bit reikmi.
Reikinys, kai esant bet kuriam sprendimo laikui t
s
intervale nT<t(n+1)T (n-
sveikasis skaiius), signalo vert kanalo ijime ikraipo kaimyniniai bitai,
vadinamas tarpsimboline interferencija (angl. Intersymbol Interference- ISI).
Esant tarpsimbolinei interferencijai, padidja klaid tikimyb, kadangi sprendimo
akimirkomis signalo tampa gali bti artima 0 V ir jau nedideli triukmai gali pakeisti
tampos poliarum.
x,y

1 0 1 1 0 1

-T/2 T/2 T 2T 3T 4T 5T t
1 2 3 4 5 6
Signalas be tarpsimbolins
interferencijos
t
t
t
Signalo forma
kanalo jime
Kanalas- pirmos eils em
dani pralaidusis filtras
Sprendim akimirkos
a
b
c
d
5.1.5 pav. Riboto juostos ploio kanalo taka signalui
5.1.5 (c) pav. parodytas signalas be tarpsimbolins interferencijos. Tokio
signalo tampa sprendimo akimirksniu nT priklauso tik nuo perduodamo n-tojo bito
reikms.

5.1.3 Akies diagrama

Tegu turime dvejetain sinchronin signal x(t), kurio pagalba kanalu
perduodami duomenys {a
n
}. Prijunkime kanalo ijim prie oscilografo jimo.
Oscilografo spindul sinchronizuokime paleidimo impulsais, atitinkaniais duomen
tarpsni (bit) pradi. Matysime vaizd 5.1.6 (b) pav., susidedant i 5.1.6 (a) pav.
kreivi superpozicijos. Vaizdas primena atmerkt ak, todl jis vadinamas akies
diagrama.
Didinkime kanalo juostos plot. Smails virs sisotinusi kreivi atkarpomis
ir akis daugiau atsimerks. Dabar siaurinkime kanalo juost. Kreivs nebesps
sisotinti ir akis prisimerks. Didiausias atstumas tarp virutinio ir apatinio
vok atitiks maiausi skirtum tarp signalo tamp, simbolizuojani duomen 0 ir
1 optimaliu sprendimo laiku. Visikai umerkta akis reikia, kad tam tikromis
situacijomis (kai priimam duomen seka yra nepalankiausia, pvz., 0001000 arba
b
t
0
111
010
101
011
100
000
Stebjimo
langas
a
5.1.6 pav. Dvejetainio signalo akies diagrama
1110111) 0 ir 1 yra nebeatskiriami. Akies diagrama naudojama ne tik dvilygi, bet ir
daugelygi skaitmenini signal tarpsimbolinei interferencijai stebti.
5.1.4 Dvejetaini signal formos

Kokias slygas turt tenkinti impulso forma y(t) kanalo ijime, kad nebt
tarpsimbolins interferencijos? Tegu sprendimas vyksta, kai t=0. Tada buv ir
bsimi sprendimai vyksta laiko akimirkomis t
n
=nT (ia: n0 sveikas skaiius, T bito
trukm). Tada, jeigu:

0 0 ) (
0 ) 0 (
=
=
n nT y
const const y
, (5.1.1)

signalo akimirksnin tamp sprendimo laikais t
n
=nT apsprs tik n-asis impulsas
y
n
=y(t-nT). Kai kurios galimos tokio impulso formos parodytos 5.1.7 (a) pav.
Pasirodo yra manoma turti signal be tarpsimbolins interferencijos ir
ribotoje kanalo juostoje. Kaip inoma, staiakampis impulsas turi sinc(f/T) spektr.
Treiajame skyriuje nekjome apie Furj transformacijos simetrikum, i kur seka,
kad sinc(t/T) formos impulsas turi staiakamp juostos ploio B=1/2T spektr (5.1.7 b
pav.). Tai reikia (5.1.8 pav.), kad kanalas, kurio daninis atsakas yra staiakampio
formos, turi impulsin sinc(t/T) formos atsak (ir. 3 skyri). Jei kanal adinsime
impulsu x(t)=(t), tai jo atsakas gyja vert y(t) =0, kai t=nT=n/2B (n- sveikasis
skaiius). Jei tok kanal adinsime spartos R
b
=1/T=2B (t) impuls seka, tai kanalo
atsakai atskirus impulsus neinterferuos aukiau mintais laikais. Taigi, teorikai
manoma B juostos ploio kanal perduoti 2B spartos signal. Pavyzdiui, 1 kHz
-t -3T -2T -T 0 T 2T 3T t
p(t)
-f -1/2T 0 1/2T f
-3T -2T -T 0 T 2T 3T t
Trect(fT)
a
Sinc(t/T)
5.1.7 pav. Neinterferuojantys impulsai takuose

(a) ir sinc(t/T)
formos impulsas bei jo spektras (b)
b
juostos kanalu teorikai galima perduoti iki 2 kbps spartos signal. Kanalas, turintis
staiakampio formos ir juostos ploio B danin atsak (arba sinc(t/T) formos
impulsin atsak), kuriuo galima perduoti R
b
=2B spartos signal be tarpsimbolins
interferencijos, vadinamas idealiuoju Naikvisto kanalu. Signalo sparta R
b
=2B ir
Naikvisto kanalo juostos plotis vadinami Naikvisto sparta ir Naikvisto juosta
atitinkamai.

Praktikai yra nemanoma sukonstruoti idealaus Naikvisto kanalo, kadangi
Naikvisto kanalo atsakas yra baigtinis intervale -<t<, taigi paeidia
prieastingumo princip. Prieastinio kanalo atsakas y(t) turi tenkinti slyg:

, 0 , 0 ) ( < = t kai t y (5.1.2)

kur >0 kanalo ulaikymas.
Naikvisto sparta ir Naikvisto juosta yra tiktai praktikai nepasiekiami
teoriniai apribojimai, parodantys kokia didiausia signalo be tarpsimbolins
interferencijos sparta yra siektina, maksimaliai susiaurinus kanalo juost.
Pasirodo yra daug kitokio pavidalo signalo form, kurios leidia ivengti
tarpsimbolins interferencijos, ribotoje kanalo juostoje. Dalis j yra labiau praktins,
taiau visos reikalauja kanalo juostos B>0.5R
b
.
Beinterferencino signalo slyg kompaktikai galima urayti taip:

=
n
t nT t t y ) ( ) ( ) ( . (5.1.3)
Kitaip sakant, nors ir (t-nT) sudaro serij (t) impuls, pasirodani laikais
t=nT, sandauga su y(t) sunaikina visus impulsus su n0, kadangi y(nT) 0 tik, kai
n=0. Atlikime (5.1.3) Furje transformacij. Prisiminkime, kad atliekant Furje
transformacij, daugyba virsta konvoliucija, o (t) spektras D(f)1. Taigi:

= =
n n
T
n
f Y
T T
n
f
T
f Y 1 ) (
1
1 ) (
1
* ) ( (5.1.4)

Tai reikia, kad, jei sukonstruotume signalo, tenkinanio (5.1.3) slygas,
spektro periodin (su periodu 1/T) sek dani skalje, suminis impuls spektrinis
tankis visame dani intervale bt pastovus (5.1.9 pav.). Kai Y(f) uima spektro
juost B>1/2T, funkcij, tenkinani (5.1.4) slyg, galima prigalvoti be galo daug.
b
R B
T
fT Trect f Y
T t sinc t y
1
2
1
) ( ) (
) / ( ) (
= =
=
=

const f X
t t x
=
=
) (
) ( ) (

Naikvisto kanalas
) 2 ( ) (
)
2
(
2
1
) (
tB c sin t p
B
f
rect
B
f P
=
=

5.1.8 pav. Idealaus Naikvisto kanalo
adinimas delta funkcija
Taiau, negalima sugalvoti jokios Y(f), esanios juostoje B<1/2T, kadangi visada
likt suminio spektrinio tankio plyys ir slyga (5.1.4) nebt patenkinta.

5.1.5 Klaid statistika

Tegu turime triukming dvilyg skaitmenin signal, kurio tampa +A atitinka
login 1, o tampa A login 0. Tegu triukmo amplitudi pasiskirstym aprao
Gauso skirstinys (toks triukmas vadinamas Gauso triukmu):

( )
2
2
2
exp
2
1
) (

V
V p

= , (5.1.5)

kur - vidutin kvadratin triukm tampa. Atitinkamo signalo+ triukmo

Y(f)
-1/2T 0 1/2T 1/T 2/T f
5.1.9 pav. Signalo be tarpsimbolins interferencijos
spektro savyb
const
Signalo+ triukmo amplitudi
pasiskirstymas, kai perduodamas 1 (+A)
Signalo+ triukmo amplitudi
pasiskirstymas, kai perduodamas 0 (-A)
-A
+A
Tikimybs tankis
Sprendimo slenkstis
ia priimamas 0 vietoje 1
ia priimamas 1 vietoje 0
5.1.10 pav. Triukmingo dvejetainio signalo amplitudi
pasiskirstymas
amplitudi pasiskirstymas, parodytas 5.1.10 pav. Klaida vyksta, kai vietoje
teigiamo signalo priimamas neigiamas (t.y. loginis 0 uskaitomas vietoje loginio 1) ir
atvirkiai. Atitinkamas klaidas P(0/1) ir P(1/0) galima ireikti formulmis:
dV
A V
P
(
\
| +
=

2 0
2
) (
exp
2
1
) 1 0 (

, (5.1.6a)

dV
A V
P
(
\
|
=
2
0
2
) (
exp
2
1
) 0 1 (

. (5.1.6b)

Vidutin vis klaid tikimyb P
e
galime ireikti taip:

. ) 0 1 ( ) 0 ( ) 1 0 ( ) 1 ( P P P P P
e
+ = (5.1.7)

ia P(0) ir P(1) loginio 0 ir loginio 1 pasirodymo tikimyb. Paprastai P(0)=
P(1)=1/2. I 5.1.10 pav. matyti, kad P(0/1)= P(1/0). Tada, pakeit kintamj
/ ) ( A V x + = (5.1.6b) lygybje, gauname:

(5.1.8)

ia T(A/)- taip vadinamoji dalin Gauso funkcija. statykime (5.1.8) (5.1.7):
). / (
2
exp ) 0 1 ( ) 1 0 (
2
A T dx
x
P P
A
=
(
\
|
= =

10
-5

10
-7

10
-9

10
-11

12 13 14 15 16 TF,dB
5.1.11 pav. BER priklausomyb nuo triukm faktoriaus
(triukmas Gauso) perduodant dvejetain signal

). / ( 2 / ) / ( 2 / ) / ( A T A T A T P
e
= + = (5.1.9)

Taigi, simetrinio dvejetainio signalo klaid tikimyb nusako dalin Gauso
funkcija T(A/), kur A- diskreioji signalo amplitud, - vidutin kvadratin (Gauso)
triukm tampa. Vidutin dvejetainio signalo klaid tikimyb danai vadinama
klaiding bit sparta, o trumpinys BER (i angl.- Bite Error Rate) vartojamas kaip
klaid tikimybs dimensija. Kai kuriuose altiniuose trumpinys BER apibriamas
tinkamiau klaiding bit faktorius ( angl.- Bite Error Ratio). Taigi, nesuklyskime
skaitydami literatr! Nepriklausomai nuo to, k altinis vadina BER, tikroji
klaiding bit sparta (bit/s) yra BER padauginti i signalo spartos! Dar naudojamas
trumpinys SER, (Symbol error rate, Symbol error ratio) kuris apibria klaiding
simboli tikimyb daugiatainiame skaitmeniniame signale, kuriame viena signalo
bsena nusako bit grup simbol.
Dalins Gauso funkcijos reikm nuo triukm faktoriaus (TF)
) / lg( 20 A TF = , parodyta 5.1.11 pav. Matyti, kaip stipriai priklauso BER nuo TF.
TF 1dB pokytis gali nulemti dvej eili BER pokyt.

5.1.6 Diskretusis kanalas

Iki iol darme prielaid, kad skaitmeninis signalas perduodamas pilnai
analogine ryio linija. T.y. manme, kad naudojamu ryio kanalu galima perduoti ir
tolydini bsen signal. Praktikoje daniausiai btent taip ir bna. Skaitmenins
perdavimo sistemos klaid statistikai nusakyti labai danai naudojama diskreiojo
kanalo svoka.
Diskretusis kanalas yra statistinis modelis, turintis jim X ir ijim Y.
Ijimas Y yra triukminga jimo X atmaina. is kanalas, suadintas simboliu X (i
alfabeto X) atsako emituodamas simbol Y (i alfabeto Y). Kanalas laikomas
diskreiuoju, jei alfabetai X ir Y yra baigtiniai.
Diskretusis kanalas yra apraomas jimo ir ijimo alfabetais

X={x
1
,x
2
x
J
}
Y ={y
1
,y
2
y
K
} (5.1.10)

p(y
k
x
j
) X Y
=
J
x
x
x
2
1
X
=
K
y
y
y
2
1
Y
5.1.12 pav. Diskretusis kanalas

atitinkamai bei perdavimo tikimybi (reikiani ijimo bsenos y
k
tikimyb, esant
jimo bsenai x
j
) rinkiniu p(y
k
x
j
) (5.1.12 pav.).
5.1.13a pav. pavaizduotas simetrikasis dvejetainis kanalas (angl.- Binary
Symmetric channel BSC). iam kanalui p(00)= p(11) ir p(01)= p(10).

5.1.13b pav. pavaizduotas ketvertainis diskretusis kanalas. Kiekviena i
keturi bsen jime su tam tikra tikimybe gali virsti bet kuria i keturi bsen
ijime. Aparatiniu diskreiojo kanalo atitikmeniu galima laikyti sistem
moduliatorius ryio linija demoduliatorius (5.1 pav.). Taigi, 5.1.13a pav. modeliu,
pavyzdiui, bt galima aprayti sistem, naudojani bet kurios ries dvilyg
manipuliacij, o 5.1.13b pav. sistem naudojani 4QAM, 4FM (4PSK), arba
4DM (4FSK).
p(00)=1-
p(11)=1-
p(10)=
p(01)=
1
1
0 0
jimas Ijimas
3=11

2=10

1=01

0=00
3=11

2=10

1=01

0=00
jimas Ijimas
5.1.13 pav. Diskreiojo kanalo vaizdavimas. Simetrikasis
dvejetainis (a) ir ketvertainis (b) kanalai
a
b
5.2 Kodavimas

Kodavimo apibrimas (Martin H. Weik, Communications standard
dictionary): Coding: 1. In communications systems, the altering of the
characteristics of a signal to make the signal more suitable for an intended
application, such as for making the signal more suitable for transmission, improving
transmission quality and fidelity, modifying the signal spectrum, increasing the
information content, providing error detection and correction, and providing data
security. Note: A single coding scheme usually does not provide more than one or
two specific capabilities. Each resulting code has distinct advantages and
disadvantages. 2. In communications and computer systems, implementing rules that
are used to map the elements of one set onto the elements of another set, usually on a
one-to-one basis.
Iskirsime kelet mums svarbi kodavimo ri:
1. altinio kodavimas kai i informacinio signalo imetama perteklin
informacija ir minimizuojamas perduodam bit kiekis.
2. Kanalo kodavimas kai pagerinamas skaitmenins telekomunikacij
sistemos atsparumas trukdiams ryio kanale.
3. Linijos kodavimas jo metu nusakomas sryis tarp perduodam
diskreij simboli ir signalo linijoje.
4. ifravimas kodavimas, kurio pagalba pagerinamas skaitmenins
telekomunikacij sistemos atsparumas informacijos permimui. iuo metu
ifravimas plaiai naudojamas ne tik karinse, bet ir civilins paskirties
sistemose. Tokios civilins sistemos yra GSM, skaitmenin palydovin TV,
internetas. iame kurse mes daugiau nenagrinsime ifravimo.
Daugiausiai naudojami programiniai kodavimo renginiai, taiau ne retai tenka
naudoti ir aparatinius kodavimo renginius.

5.2.1 altinio kodavimas

Tegu turime informacijos altin. Klausimas yra toks: Kaip perduoti
informacij, apsiribojant maiausiu galimu bit srautu?
Informacijos teorijoje altinio kodavimo svoka turi toki prasm: altinio
kodavimas yra vyksmas, kurio metu praneimai i diskreiojo altinio apraomi
minimaliu bit kiekiu. Praneimas altinio alfabeto simboli seka, o alfabetas
vis galim simboli rinkinys. Alfabet pavyzdiai: ASCII (angl.- American
Standard Code for Information Interchange) kod lentel, Morzs abcl, vis
galim IKM kodini grupi rinkinys ir t.t.
Pabandysime pademonstruoti altinio kodavimo princip naudodamiesi angl
kalbos teksto kodavimo pavyzdiais. Angl kalbos alfabete yra 26 raids, dar mums
reikalingi skaiiai 0-9, ir skyrybos enklai. Taip pat reikalinga skirtingai koduoti
didisias ir masias raides. Suskaiiavus visk 6 bit (64 simboli) tikrai
nepakanka. Taigi, plaiai naudojamas ASCII kodas yra 7 bit (128 simboli). Visi
simboliai koduojami vienodo ilgio kodo odiu. Galima pasirinkti kit strategij.
Daniems simboliams priskirti trumpus kodo odius, retiems ilgus. iuo atveju
praneimui perduoti reiks maiau bit. Tokio kodo pavyzdys yra Morzs abcl.
Angl kalboje raid E labai dana jos kodas . - trumpas, raid Y-reta, jos
kodas -.- - ilgas. Be abejons maina maina komunikacijoms duomenys
ukoduoti skirtingo ilgio odiais ne labai tinka, tiesiog tekt terpti bitus
reikianius odio pradi ir pabaig. Gi mogus mogus komunikacijoms
skirting odio ilgi Morzs kodas buvo (ir yra) plaiai naudojamas.
Jei reikia tekst perduoti labai efektyviai, galima atsivelgti ne vien tik
atskir raidi, bet ir raidi grupi pasikartojimo danum. Pvz., angl kalboje po
raids Q visada seka raid U. Taigi, U neturi savyje jokios informacijos, kai ji
seko po Q, ji yra perteklin. ia pateiktas labai iskirtinis pavyzdys, taiau yra
daug kit, ne toki griet pavyzdi. Sakoma, kad simboliai yra koreliuoti, jei
simbolio pasirodymo tikimyb priklauso nuo prie j buvusio simbolio. Pasirodo,
skaitant simboli koreliacij, galima labai efektyviai koduoti tekst.
Naudodamiesi paprastais pavyzdiais, trumpai aptarme altinio kodavimo
principus, kai altinis yra diskretusis. Kaip yra tolydiojo informacijos altinio
atveju? inoma, tie patys principai galioja plaiau. Pvz., tegu turime tolydj altin,
kurio informacij IKM renginys paveria skaitmenine. IKM renginys -jau
diskretusis altinis. Nordami didinti sistemos efektyvum, galime vykdyti altinio
kodavim. Pavyzdiui, inodami, kad signalas nemgsta staiga bgti per vis
dinamin diapazon, galime altinio koderyje suskaiiuoti skirtum tarp gretim
kodini grupi reikmi ir toliau perduoti tiktai simbolius, reikianius t skirtum.
Taiau itaip skaitydami gretim simboli koreliacij gauname ne k kit, o DIKM!
4 skyriuje nagrinjome aparatin DIKM princip; gi ia pasirod, kad DIKM galima
gauti kitaip: i dalies aparatikai i dalies programikai (inoma, kai altinio koderis
yra programinis). DIKM vyksmas, be abejons, ne tas pavyzdys dl kurio
programinio gavimo galimybs turtume triumfuoti. DIKM signal ko gero lengviau
gauti aparatikai. Taiau programikai galima sukurti sudtingas ir labai efektyvias
altinio kodavimo schemas, atsivelgianias mogaus klausos, regjimo savybes, ir
leidianias labai efektyviai mainti perduodamos informacijos bit sraut.
Pavyzdiui, palyginamos kokybs muzik galima klausyti i audio CD (sparta 2x16
bit x 44 kbps= 1,408 Mbps IKM signalas) ir renginio naudojanio MPEG 1 audio
kodavimo standart (maiausia sparta 128 kbps).

5.2.2 Kanalo kodavimas

altinio kodavimas sumaino bit sraut. Taigi, informacijos, apdorotos
altinio koderyje, perdavimas reikalauja maiau ryio kanalo resurs. Svarbiausias
udavinys dabar yra: patikimai (t.y. su minimaliu kiekiu klaid) perduoti informacij
triukmingu ryio kanalu.
Tegu turime juostos B tolydj kanal, kuriame triukmauja N
0
/2 spektrinio
tankio baltasis Gauso triukmas. Garsioji enono informacijos talpos teorema sako,
kad tokio kanalo talpa C- maksimali bit sparta, kuri gali bti perduota kanalu su
kiek norima maai klaid- ireikiama taip:

|
|
\
|
+ =
B N
P
B C
0
2
1 log . (5.2.1)

ia: P vidutin signalo galia, P/N
0
B- signalo/triukmo santykis.
Taigi, jei signalo sparta R
b
C, tai i principo manoma perduoti informacij
be klaid, jei R
b
>C- duomen perdavimas be klaid nemanomas. inoma, klaidos
triukmingo kanalo ijime fizikai egzistuoja visada (tame tarpe ir kai R
b
C).
Informacijos talpos teorema mums tiktai sufleruoja, kad egzistuoja tam tikra sistema,
kuri pritaikius galima tas klaidas aptikti ir itaisyti, jei R
b
C. Intuityviai aiku, kad
norint aptikti ir itaisyti klaidas, kanalu perduoti reikia daugiau bit, negu minimaliai
utenka konkreiam praneimui perduoti. Imtuve tik teisingai priimtj bit (j
gerokai maiau u visus sistuosius) pakanka neikraipytam praneimui atkurti.
Kanalo kodavimas yra vyksmas, kurio metu sistuvo kanalo koderyje
terpiama speciali perteklin informacija (kanalo kodo odis yra ilgesnis u altinio
kodo od) su tikslu padidinti sistemos atsparum triukmams. Perteklin informacija
leidia imtuvo kanalo dekoderiui aptikti, arba aptikti ir itaisyti klaidas. Kanalo
kodavimas vyksta panaudojant vien, ar kelis klaid kontrols kodavimo (angl.-
Error Control Coding) algoritmus.
Toliau trumpai panagrinsime kai kuriuos klaid kontrols kodavimo
principus. Galima iskirti klaidas aptinkanius (angl. Error Detection ED) ir
klaidas aptinkanius ir taisanius (angl. Error Detection and Correction EDC)
kodus.
Lyginumo tikrinimas. Pridkime atuntj bit ASCII kodo odiams taip,
kad naujajame kodo odyje visada bt lyginis logini 1 kiekis (5.2.1 pav.).
Papildomas bitas vadinamas lyginumo bitu, o naujasis kodas vadinamas lyginum
tikrinaniuoju kodu. Jei duomen perdavimo metu kodo odyje atsiranda (viena!)
klaida, priimtasis kodo odis turi nelygin logini 1 kiek (sakoma paeistas
lyginumas); imtuvas ino, kad odiai su paeistu lyginumu yra klaidingi. Kad
klaidingi duomenys bt itaisyti, imtuvas turi paprayti sistuvo pakartotinai isisti
klaidinguosius odius.

Kontrolins sumos tikrinimas. Tai kompiuterinse komunikacijose plaiai
naudojamas klaid aptikimo bdas. Kodo odiai laikomi teigiamais ir neigiamais
dvejetainiais skaiiais. Sistuve surandama vis praneimo kodo odi suma
(vadinamoji kontrolin suma) ir su prieingu enklu isiuniama praneimo
pabaigoje. Taigi, teisingai priimto praneimo visu dvejetaini skaii, atitinkani
priimtuosius kodo odius, suma turi bti 0. Yra labai didel tikimyb, kad klaidos
paeis pastarj slyg.
Eilui ir stulpeli lyginumo tikrinimas. Lyginumo tikrinimo metodas gali
bti taikomas ir klaid taisymui. Paimkime grup kodo odi ir tikrinkime ne tik
Duomen bitai
0 0 1 0 0 1 1 1
1 0 1 1 0 1 0 0
0 0 1 0 1 0 1 0
1 0 1 0 1 1 1 1
odis su paeistu
lyginumu
Lyginumo
bitai
5.2.1 pav. Vienetins klaidos suradimas, naudojant lyginumo tikrinim
odio (eiluts) lyginum, bet ir atitinkam kiekvieno odio bit sekos (stulpeli)
lyginum grupje (5.2.2 pav.). Jei klaida odi grupje yra vienintel, ji
identifikuojama esanti paeisto lyginumo eiluts ir stulpelio susikirtime. Taigi,
vienintel klaida gali bti itaisyta. Pastebkime, kad kai kurios daugybins klaidos
tai pat gali bti (tik) aptiktos.

Blok kodavimas. Blok kodavimo metu praneimo dalis, sudaryta i k bit
(vadinamasis blokas), yra perkoduojamo n>k bit kodo od. Taigi, kad
sugeneruot tok bloko kod (paprastai ymim urau (n,k)), kanalo koderis
nuosekliai pasiima praneim, sudalina j k bit blokus ir prideda kiekvienam blokui
n-k perteklini (vadinamj tikrinanij) bit. Skaiius n vadinamas kodo bloko
ilgiu. Taigi kanalo koderis i altinio paima R
s
spartos signal, o kanal siunia jau
R
0
=(n/k)R
s
spartos signal. Trumpai panagrinsime blok kodavimui danai
naudojamus vadinamuosius Hamingo kodus. Hamingo (n,k) kodai apibriami
sekaniais parametrais:

Bloko ilgis: n=2
m
-1
Informacini bit kiekis: k=2
m
-m-n
Tikrinani bit kiekis: n-k=m, m3 (5.2.2)

1 1 0 0 0 1 1 0
1 0 1 0 0 1 0 0
1 0 1 0 1 1 1 1
1 0 1 0 1 1 1 1
1 1 0 1 0 1 0 0
1 0 1 0 0 1 1
1 1 0 0 0 1 1 0
1 0 1 1 0 1 0 0
1 0 1 0 1 1 1 1
1 0 1 0 1 1 1 1
1 1 0 1 0 1 0 0
1 0 1 0 0 1 1
Eiluts
lyginumo bitai
Stulpelio
lyginumo bitai
Lyginumas paeistas
Klaidingas bitas
a)
b)
5.2.2 pav. Stulpeli ir eilui lyginumo tikrinimas. (a) klaid nra,
(b) vienintels klaidos aptikimas ir identifikavimas
Kaip pavyzd panagrinsime Hamingo kod (7,4); taigi, bloko ilgis yra 7 bitai
(4 informaciniai, 3- tikrinantys). Panagrinkime kodo odio struktr:

Tikrinantys bitai koderyje gaunami i duomen bit sekaniu bdu:

4 2 1 1 d d d c = (5.2.3a)
4 3 1 2 d d d c = (5.2.3b)
4 3 2 3 d d d c = (5.2.3c)

ia enklas reikia login operacij - sumavim pagal 2-modul.
Prisiminkite:
0 0 0
1 1 0
1 0 1
0 1 1
=
=
=
=

Lygybs (5.2.3) taip pat naudojamos imtuvo kanalo dekoderyje klaidoms
tikrinti. Daniausiai naudojamas kodo odis su sukeistais vietomis bitais:

. 4 , 3 , 2 , 3 , 1 , 2 , 1 d d d c d c c (5.2.4)

Vadinamasis sindromas [S]={s1,s2,s3}

[ ]
=
=
=
=
4 2 1 1 3
4 3 1 2 2
4 3 2 3 1
d d d c s
d d d c s
d d d c s
S (5.2.5)

leidia tiesiogiai nustatyti klaidingo bito viet (5.2.4) kodo odyje. Pastebkite: i
(5.2.3 seka, kad
1 1 3
2 2 2
3 3 1
c c s
c c s
c c s
=
=
=
.

Taigi, teisingo duomen primimo atveju [S]={0,0,0}. Jei kuris nors i
tikrinimo bit priimamas klaidingai, vienas i sindromo bit yra loginis 1.
Pavyzdiui, tegu yra klaidingai priimtas c3. Tada s1=1 ir [S]={1,0,0) atitinka
deimtain 4. Gi ketvirtasis bitas (5.2.4) kodo odyje kaip tik ir yra c3. Jeigu kuris
nors informacinis bitas priimamas klaidingai, sindromo du bitai tampa loginiais 1.
Sakykime d1 yra priimtas klaidingai. Tada [S]={0,1,1}. O tai reikia klaiding
treij bit (5.2.4) kodo odyje.
Duomen
bitai
[d1 d2 d3 d4 c1 c2 c3]
Tikrinantys
bitai
ia apraytas tik paprastas pavyzdys. Bet pati idja tinka dideliems blokams,
kuriuose pasirodo galima aptikti ir itaisyti ir daugybines klaidas. Paminsime (tik),
kad tokiu tikslu danai naudojami BCH (Bose-Chaudhuri-Hocquenghem) ir Reed-
Solomon blok kodai.
Kad sugeneruot kodo od, blok koderis savo buferio registr priima vis
blok, (tik turint visus informacinius bitus galima sugeneruoti tikrinimo bitus) ir tik
po to isiunia koduot blok. Jei koduojamieji duomenys yra nuosekls, buferinio
registro naudojimas nra pageidautinas, kadangi ulaiko informacijos siuntum. Tais
atvejais danai naudojamas vadinamasis
Konvoliucinis kodavimas. Konvoliucinio kodavimo metu duomenys taip pat
dalinamo blokus ir kodo odis taip pat ilgesnis u duomen bloko ilg. Taiau
konvoliucinis kodavimas i principo skiriasi nuo blok kodavimo. Blok kodavimo
tikrinanij bit verts priklauso tik nuo to bloko informacini bit reikmi ir
nepriklauso nuo informacijos, buvusios iki duotojo bloko kodavimo. Tokia sistema
neturi atminties pereidama nuo vieno bloko kodavimo prie kito. Konvoliucinis
kodavimas gi vyksta nuosekliai ir su atmintimi. Ieinantis kodo odis priklauso ne tik
nuo duotu momentu einanio informacinio bloko reikms bet ir nuo keleto prie tai
buvusi informacini blok reikmi. Konvoliucinis kodas paprastai ymimas trimis
parametrais (n,k,m), kur n (kodo odio ilgis) ir k (einani informacinio bloko bit
kiekis) reikms tos paios, kaip ir naudotos anksiau. Treiasis parametras m
(atminties parametras) aprao kodo atmint. Pavyzdiui, ymjimas (2,1,3) reikia,
kad einantis blokas sudarytas i vieno bito, o ieinantis kodo odis sudarytas i 2-j
bit, kuri reikms gaunamos kombinuojat einantj blok (bit) su trim
ankstesniais einaniais blokais. Atitinkamo koderio struktrin schemos variantas
parodytas 5.2.3 pav. Postmio registre yra ufiksuotos keturios viena paskui kit
einanios jimo bsenos. Sumatoriai atlieka sumavim pagal 2-modul. ijim
perjungjo P pagalba pakaitomis perduodami sumavimo rezultatai. Taigi, jei signalo
sparta jime yra R
b
, tai ijime - 2R
b
. Lentelje 5.2.1 ivardintos postmio registro ir
sumatori ijim logins bsenos, kai jimo duomen seka yra 1010100001.
Bendru atveju sumatori (tuo paiu ir koderio) ijimo bsenas S
i
galime aprayti
taip:
=
i
i j
j i j i
h u S
3
. (5.2.6)

ia sumavimas vyksta pagal 2- modul, u
j
- j-oji jimo bsena, h
i-j
=1, kai
sumavime dalyvauja u
j
(t. y. schemoje yra sumatoriaus ryis su j-ja jimo bsena)
ir h
i-j
=0, kai sumavime nedalyvauja u
j
.
5.2.3 pav. koderio h
1
=1, h
2
=1, h
3
=1, h
4
=1 virutiniam sumatoriui; ir


h
1
=1, h
2
=1, h
3
=0, h
4
=1.- apatiniam sumatoriui. Lygyb (5.2.6) galime perrayti
bendriau

=
j
j i j i
h u S (5.2.7)

formaliai laikydami, kad visi h
i-j
=0, kai i-j>m (m-atminties parametras), kadangi
koderis prisimena tiktai m jimo bsen ir h
i-j
=0, kai i-j<0, (koderis neino kas bus
ateityje). Analogika iraika (5.2.7) naudojama vykdant diskreij konvoliucijos
operacij. Nereikia umirti, kad ms atveju sumavimas vyksta pagal 2-modul.
in A B C D ABCD A BD
1 1 0 0 0 1 1
0 0 1 0 0 1 1
1 1 0 1 0 0 1
0 0 1 0 1 0 0
1 1 0 1 0 0 1
0 0 1 0 1 0 0
0 0 0 1 0 1 0
0 0 0 0 1 1 1
0 0 0 0 0 0 0
5.2.1 Lentel. Logins bsenos 5.2.3 pav. schemoje,
kai jimo duomen seka yra 1010100001.

i
in
A B C D

P
5.2.3 pav. Konvoliucinio kodo (2,1,3) aparatinio koderio
struktrins schemos variantas
Todl sakoma, kad (5.2.7) atlieka 2-modulio konvoliucijos operacij. Tereikia
pridurti, kad terminas konvoliucinis kodavimas ir yra susijs su k tik idstytais
samprotavimais.
Tiek blok, tiek konvoliucinis kodavimai yra efektyvs, kai nra vadinamj
klaid sankaup. Klaid sankaupos kanale atsiranda kai, pavyzdiui, judrusis
telefonas dl fedingo efekt trumpam pakliva elektromagnetinio lauko minimum.
Kitas pavyzdys: kompaktini disk renginys nuskaitinja suraiyt disk. Kad
sumat klaid sankaup poveikis perduodamos informacijos kokybei, naudojamas
vadinamasis
Sklaidymas (angl.- Interleaving). Sistuve sklaidymas vykdomas po klaid
kodavimo. Bitai, priklausantys vienam informaciniam simboliui, iki sklaidymo
operacijos laike eina arti vienas kito. Sklaidymo operacijos metu, ieinaniajame
kodo odyje surenkami bitai i skirting einanij simboli. Dl to, bitai
priklausantys tam paiam informaciniam simboliui, kanale tampa isklaidyti laike.
Klaid sankaupa gali sugadinti didele grup bit, bet po atvirktinio sklaidymo
imtuve, sugadintieji bitai priklausys jau skirtingiems kodo odiams. Taigi, tampa
manomas klaid taisymas imtuve.

5.2.3 Linijos kodavimas

Linijos kodavimo metu stengiamasi pritaikyti linijos signal prie tam tikr
specifini ryio kanalo savybi, nesusijusi nei su kanalo triukmingumu, nei su jo
gebjimu perduoti tam tikros spartos signalus (pastaruosius udavinius sprendia
kanalo ir altinio kodavimai).
Danai konkretus kanalas negali praleisti nuolatins srovs. Taip yra,
pavyzdiui, telefon tinkluose, kur daugeliui sujungim naudojami transformatoriai.
Tokiomis grandinmis perduodant dvilygiu signalu ilg logini 1, arba logini 0
sek atsiranda diferencijavimo efektas, kuris apsunkina imtuvo lygio
diskriminatoriaus darb (5.2.4 pav.). Linijos kodavimu galima sumainti ir kai
kuriuos kitus nepageidautinus efektus.
Paprasiausias pavyzdys- vadinamasis besikaitaliojanios yms inversijos
(angl.- Alternate Mark Inversion AMI) signalas (5.2.5 pav.). AMI kodavimo metu
dvejetainiai duomenys keiiami trilyg signal. Loginis vienetas atvaizduojamas
besikaitaliojaniais teigiamais ir neigiamais impulsais. Jei pirmasis loginis 1 yra
atvaizduotas teigiamu impulsu, tai antrasis neigiamu, treiasis - vl teigiamu,
ketvirtasis- neigiamu ir t.t. Loginio 0 vaizdavimas lieka nepakeistas. Toks signalas
jau nereikalauja, kad kanalu bt perduodamas nuolatins srovs sandas, taiau ilga
logini 0 seka, gali sugadinti imtuvo sinchronizacij (imtuv sinchronizuoja
priimamojo signalo impulsai; jei impuls ilgai nra, imtuvas isisinchronizuoja). Kad
neturtume sinchronizacijos problem, impulsai signale turi bti pakankamai dani.
Plaiai naudojama AMI modifikacija vadinamasis HDB
3
kodas (angl.- High Density
Bipolar Code), kuriame ketvirtasis i eils einantis loginis 0 perduodamas kaip
loginis 1, taiau (kad inotume, jog tas impulsas reikia login 0) teigiam ir
neigiam impuls kaitaliojimosi seka yra paeidiama. HDB
3
kodas naudojamas 32
kanal (2 Mbit/s spartos) IKM telefoninse sistemose.


Dar vien linijos kod trumpai paminsime. Tai taip vadinamas 4B3T kodas.
Jo pagalba 4 dvejetaini skaii blokai keiiami trij trejetaini skaii blokais. Kai
kurie trjetainiai kodo odiai yra balansuoti pagal nuolatin sand (5.2.2 lentel).
Kadangi trij trejetaini skaii nepakanka 16 balansuot kodo odi sukurt, tai kai
kurie dvejetainiai blokai koduojami dviem galimais trejetainiais kodo odiais.
Vienas i t odi turi teigiam, kitas to pat dydio neigiam balans. Konkreiu
atveju perduodamas tas trejetainis odis, kuris labiau tuo metu balansuoja linij pagal
nuolatin sand. Pastebsime, kad kode 4B3T beimpulsinis odis 000 nenaudojamas.

Dvilygis signalas
sistuvo ijime
t
t
Signalas imtuvo jime, kai
neperduodamas nuolatinis
sandas
5.2.4 pav. Diferencijavimo efektai ryio kanale
AMI
Dvejetainiai
duomenys
1 0 1 1 0 1 0 0 0 1 1 1 0 0 0
t
t
5.2.5 pav. Besikaitaliojanio yms inversijos signalas
5.2.2 lentel. 4B3T linijos kodas
Dvejetainis
blokas
Trejetainis
odis, kai
balansas
linijoje
neigiamas
Kodo odio
balansas
Trejetainis
odis, kai
balansas
linijoje
teigiamas
Kodo odio
balansas
0000 +0- 0 +0- 0
0001 -+0 0 -+0 0
0010 0-+ 0 0-+ 0
0011 +-0 0 +-0 0
0100 ++0 +2 --0 -2
0101 0++ +2 0-- -2
0110 +0+ +2 -0- -2
0111 +++ +3 --- -3
1000 ++- +1 --+ -1
1001 -++ +1 +-- -1
1010 +-+ +1 -+- -1
1011 +00 +2 -00 -2
1100 0+0 +1 0-0 -1
1101 00+ +1 00- -1
1110 0+- 0 0+- 0
1111 -0+ 0 -0+ 0


5.3 Skaitmenini ryi sistem pavyzdiai

5.3.1 Audio CD renginys - skaitmenin ryi sistema

Audio CD rengin galima nagrinti, kaip skaitmenin telekomunikacij
sistem. raantysis renginys atitinka sistuv, kompaktinis diskas kanal, o
grotuvas imtuv (5.3.1 pav.).

Kairs (L) ir deins (R) audiosignalai (dani juosta 20 Hz20 kHz)
paveriami skaitmeniniu signalu. Diskretizavimo teorema sako, kad diskretizavimo
danis tokiems signalams turi bti ne maesnis, negu 40 kHz. Prie diskretizavim
analogin signal reikia filtruoti, kad diskretizavimo rengin nepatekt signalas su
f>20 kHz. Jei diskretizavimo rengin (f
d
=40 kHz) patekt, tarkim, 21 kHz daniai,
tai atkrus jie bt girdimi kaip 19 kHz! Prisiminkite (ir. 4 skyri), diskretizuoto
signalo spektre yra ne tik informacinio signalo juosta f, bet ir f
d
f. Labai sunku
pagaminti filtr su idealia danine charakteristika. Parinkus gi diskretizavimo dan
f
d
=44 kHz reikalavimai filtrui sumaja: perdavimo charakteristikos krintanti dalis
privalo tilpti pakankamai plaiame dani intervale -20 kHz22 kHz. Kvantavimo -
kodavimo renginys kiekvien diskretj impuls pakeiia 16 bit dvejetainiu kodo
odiu. Rezultate IKM signalo sparta yra 2x704 kbit/s.
Atkrimo metu kompaktinio disko pavirius niekada nebna idealiai varus.
Eksploatacijos metu danai disko pavirius yra subraiomas. Taigi, nuskaitymo
klaid faktikai negalima ivengti. Maos dulkels ant CD paviriaus, raymo
defektai visada sukelia pavienes klaidas; brimai, pirt antspaudai klaid
sankaupas. Pakankamai aukto lygio klaid kontrols kodavimas, naudojamas CD
Audio
signalas
1,872 Mbit/s 2x704 kbit/s
L
R
IKM
2x16 bit
f
d
=44 kHz
Klaid
kontrols
kodavimas
Linijos
kodavimas
raymo renginys - sistuvas
Kompaktinis diskas kanalas
Audio
signalas
L
R
Keitiklis
skaiius -
analogas
Klaid
dekodavimas
Linijos
dekodavimas
Interpoliacija
ir kitoks
signalo
apdorojimas
5.3.1 pav. Audio CD renginys skaitmenin telekomunikacij sistema
Grotuvas - imtuvas
renginiuose, suteikia galimyb didel dal klaid itaisyti. Klaid kontrolei (blok
kodavimui) naudojamas taip vadinamasis krymikai isklaidytasis Reed Solomon
(angl. Cross interleaved Reed Solomon Code -CIRC) kodas. io kodo pagalba
atliekamas blok kodavimas (leidiantis taisyti daugybines klaidas) ir sklaidymas.
Kodavimo metu 24 bait (8 bit baitas) blokai koduojami 32 bait kodo odiais.
Dl sklaidymo informaciniai bitai, priklausantys tai paiai IKM kodinei grupei,
uraomi skirtingose CD vietose. Taigi, brimai ir pirt atspaudai, sukeliantys
klaid sankaupas, ne taip kenkia atkuriamo signalo kokybei (klaid dekodavimo
metu klaid sankaupos virsta pavienmis klaidomis ir gali bti itaisytos).
Linijos kodavimo metu pridedami bitai, reikalingi kanalo (t.y. disko)
sinchronizavimui. io kodavimo metu 8 bit simbolis keiiamas 14 bit kodo odiu.
Grotuve (Imtuve) viskas vyksta atvirkia tvarka. I pradi
sinchronizavimo (linijos kodavimo) bitai yra iimami i signalo, po to vyksta
klaid taisymas. Jeigu kuriose nors IKM kodinse grupse klaid itaisyti
nepavyksta, tos kodins grups paymimos tam tikromis kodo kombinacijomis
vliavlmis. Klaidingosios kodins grups pakeiiamos interpoliacijos (tarp
kaimynini klaidingajai) kodini grupi rezultatu.
Paskutinis etapas grotuve skaitmeninio signalo pakeitimas analoginiu.
Pastebkime, kad signalo/kvantavimo triukmo santykis, esant 16 bit IKM kodinei
grupei 90 dB (laikant kad audio signalo maksimalios ir vidutins gali santykis yra
10dB).

5.3.2 GSM judrioji stotis

GSM judrioji stotis (JS) labai sudtingas renginys, kuriame praktikai
panaudota daugelis 4 ir 5 skyriuose idstyt analogini ir skaitmenini signalo
apdorojimo vyksm. GSM judriosios stoties sistuvo supaprastinta struktrin
schema pavaizduota 5.3.2 pav., o imtuvo - 5.3.3 pav. Nagrinjim pradsime nuo
sistuvo.
Keitiklyje analogas- skaiius mikrofono analoginis signalas keiiamas
skaitmeniniu signalu. Kaip ir fiksuoto ryio telefon tinkluose naudojamas 8 kHz
diskretizavimo danis. IKM kodin grup sudaryta i 13 bit. Taigi signalo sparta
keitiklio ijime labai didel 104 kbit/s. Be abejons, tokios spartos signal yra
netikslinga perduoti. Taigi, skaitmenin kalbos informacija toliau apdorojama
atliekant altinio kodavim. altinio kodavimas, vykstantis atsivelgiant mogaus
kalbos ypatybes, vadinamas kalbos kodavimu, o renginys vykdantis kalbos
kodavim vadinamas kalbos koderiu. Kadangi kalbos koderio paskirtis kalbos ir tik
kalbos signalui koduoti, tai kitokios kilms informacija (pvz., veikiantis mikrofon
foninis garsas) io koderio yra labai stipriai ikraipoma. Naudojamas GSM tinkluose
kalbos kodavimo tipas daugybini impuls adinimo tiesinis prediktyvinis
kodavimas (angl.- Multi pulse excited linear predictive coding). io kodavimo
esm ta, kad kalba lyginama su sintetine kalba. Sintetin kalba (ir. skyri Spektro
moduliacija) gaunama veikiant filtr adinani impuls seka. Kalbos koderyje


imtuv
M

imtuv
Vidutin sparta 33,8 kbit/s
Momentin sparta 270 kbit/s
22,8 kbit/s
22,8 kbit/s
13 kbit/s
104
kbit/s
A/S keitiklis
8 kHz, 13 bit
altinio kodavimas
(kalbos koderis)
Klaid kontrols
kodavimas
Pirmasis sklaidymas
ifravimas
Antrasis sklaidymas
Blyksni
formavimas
Kanalo
koda-
vimas
GMSK moduliatorius
Tarpinio danio
generatorius
70 MHz, 26 MHz,
arba 10,7 MHz
Maiiklis (VAM
virutin juosta)
Valdomas galios
stiprintuvas
Juostinis filtras
Valdomas danio
sintezatorius
37069811111
1 2 3
4 5 6
7 8 9
* 0 #
Analoginiai signalai
Bazins juostos
skaitmeniniai signalai
Tarpinio danio
Perdavimo juostos
Valdymo signalai

Mikroprocesorius,
Atmintin
5.3.2 pav. GSM judriosios stoties sistuvo supaprastinta struktrin schema
Antenos
komutatorius

I antenos
komutatoriaus
T
S/A keitiklis

altinio
dekodavimas
(kalbos dekoderis)
Klaid dekodavimas
Pirmasis atv.
sklaidymas
Deifravimas
Antrasis atv.
sklaidymas
Viterbi ekvalaizeris
Kanalo
deko-
davimas
Danio
demoduliatorius
Maiiklis (VAM
apatin juosta)
Stiprintuvas
Juostinis filtras
Valdomas danio
sintezatorius (heterodinas)
Analoginiai signalai
Bazins juostos
Tarpinio danio
Perdavimo juostos
Valdymo signalai

5.3.3 pav. GSM judriosios stoties imtuvo supaprastinta struktrin schema
Tarpinio danio filtras
su stiprintuvu
procesori

sintetin ir gyvoji kalbos lyginamos ir parenkami sintetins kalbos parametrai
(adinani impuls amplituds, j laikiniai parametrai, filtro perdavimo parametrai)
taip, kad sintetin kalba kuo maiau skirtsi nuo gyvosios perduodamos kalbos. Tada
kalbos koderio ijim pakanka perduoti tik adinani impuls ir filtro parametrus.
itaip koduotai kalbai perduoti pakanka 13 kbps signalo spartos. GSM kalbos
koderis siunia 260 bit kodo odius, kuri kiekviename yra 20 ms trukms kalbin
informacija.
Kanalo koderyje i pradi vyksta klaid kontrols kodavimas. I kalbos
koderio ateina odiai po 260 bit, i kuri 50 bit yra vadinamieji labai svarbs
bitai, 132-svarbs bitai ir likusieji nesvarbs bitai. Pirmiausiai vyksta labai
svarbi bit blok kodavimas. Po to - svarbi bit kartu su blok kodavimo rezultatu
konvoliucinis kodavimas. Nesvarbs bitai nekoduojami. Rezultate po klaid
kodavimo 20 ms trukms kalbin informacija tampa patalpinta 456 bit kodo odyje.
Pirmojo sklaidymo metu i 456 bit kodo odio suformuojamas ciklas,
sudarytas i 8 blok po 57 bitus. Kiekvienas blokas sudaromas paimant i kodo
odio kas atuntj bit: t.y. blok 1 sudaro 1,9,17 449 bitai, blok 2 sudaro
2,10,18 450 bitai ir t.t. Blokai idstomi laike nuosekliai. Taigi, jei atsiradus klaid
sankaupai prarastume itis blok, tai i tikrj bt prarastas tik kas atuntas klaid
dekoderio einaniojo odio bitas. Be abejo, tokiu atveju imtuvo klaid dekoderis
sugeba itaisyti bent dal klaid.
Sekantis etapas ifravimas. Nenagrinsime plaiau io vyksmo. Pasakysime
tik, kad kiekviena JS turi individual ifro rakt. Po ifravimo duomen formatas
ilieka tas pats 8 blokai po 57 bitus.
blyksni (angl.-burst) formavim galime irti kaip savotik linijos
kodavim. io vyksmo metu terpiami papildomi bitai, informacija glaudinama laike,
kad pritaikyti signal prie tam tikr specifini linijos (GSM radijo kanalo) savybi.
Kad suprastume blyksnio formavimo principus, panagrinkime GSM laikinio
tankinimo bazinio ciklo ( angl.- Basic TDMA frame) struktr (5.3.4 pav.). Vienu
GSM radijo kanalu (tuo paiu nelio daniu) sutankintos laike periodikai siunia
duomenis atuonios judriosios stotys. Kiekvienai i atuoni JS cikle yra iskirtas
0,577 ms trukms laiko intervalas (tarpsnis). Judrij stoi siuniami vadinamieji
blyksniai privalo pasiekti bazin stot joms skirtj tarpsni metu. vadinamj
normalj blyksn talpinami du ifruotos informacijos blokai po 57 bitus. Kad
didt sistemos atsparumas klaid sankaupoms, kurias sukelia fedingo efektai,
blyksn talpinami blokai, priklausantys dviems kaimyniniams kodo odiams. Tai
vadinamasis antrasis sklaidymas. Jei, tarkim, imtuvas juddamas trumpam paklina
elektromagnetinio lauko minimum ir itisas informacijos blyksnis yra
prarandamas, tai prarandama 57 bitai i 456 viename kodo odyje ir 57 bitai i 456
kitame. itaip per du kodo odius isklaidytos klaidos, be abejons, gali bti ymiai
efektyviau itaisytos, negu, jei jos visos bt sutelktos viename kodo odyje.
normalj blyksn yra terpiama ir 26 bit vadinamoji derinimo seka (angl.
training sequence). Tai yra pastovi i anksto inoma tiek sistuvui, tiek imtuvui bit
seka. Esm tame, kad GSM imtuv pasiekia daugybinis atspindtas nuo vairi
klii sistuvo signalas. Daugybiniai signalai ne vienodai ulaikomi radijo kanale,
kadangi j kelias ne vienodas. Visi signalai sumuojasi imtuvo antenoje, sukeldami


tarpsimbolin interferencij. Imtuvui nebeaiku, kuriuo gi akimirksniu fiksuoti
priimamojo bito login bsen. GSM imtuvas turi rengin vadinam Viterbi
ekvalaizeriu. Jo paskirtis kiek gi kaimyniniai simboliai ukloja vienas kit ir
tuos persiklojimo efektus skaitmenikai minimizuoti. Laikoma, kad vieno blyksnio
metu kanalas maai kinta t.y maai kinta tarpsimbolins interferencijos parametrai.
Be informacini blok ir derinimo sekos normaliajame blyksnyje dar yra 8
bitai, atliekantys skyrybos ir kitas pagalbines funkcijas. Taigi, normaliuoju blyksniu
viso perduodami 148 bitai. Blyksnio trukm T
b
0.547ms. Taigi, momentin signalo
sparta moduliatoriaus jime:

s kbit ms R / 270 547 . 0 / 148 = (5.3.1)

Sistuvas periodikai dirba 0,547 ms ir tyli 7*0,577=4,039 ms.
Sekantis etapas- moduliacija. Moduliuojamas tarpinio danio nelys. Jeigu
bt moduliuojamas i karto perdavimo juostos nelys, bt beveik nemanoma
pagaminti derinam juostin filtr, kuris privalo nufiltruoti sistuvo alutin
spinduliavim. Atliekant tarpinio danio nelio moduliacij, atkrenta btinyb turti
derinam alutins spinduliuots filtr. Taip vadinama Gauso minimalioji
manipuliacija (angl. - Gaussian minimum shift keying GMSK) yra naudojama. Tai
yra danins skaitmenins moduliacijos forma, kurios nagrinjimas iame kurse bt
perdaug sudtingas. Pasakysime tik, kad GMSK signalo spektras yra labai efektyviai
sutelktas darbiniame sistuvo dani intervale ir labai menka moduliuoto signalo
galia tenka daniams u io intervalo rib.
Blyksnis. 148 bitai
Tarpsnis 0,577 ms. Atitinka 156,25 blyksnio bit trukm
Bazinis laikinio tankinimo ciklas 4,615 ms
1 2 3 4 5 6 7 8
3 57 1 26 1 57 3
Informacija Derinimo Informacija
seka
5.3.4 pav. Bazinis laikinio tankinimo ciklas, tarpsnis ir
normalusis blyksnis.
Po GMSK moduliuoto signalo alutin spinduliuot filtruojama filtru (jis
5.3.2 pav. neparodytas) ir tarpinio danio signalas patenka maiikl, kurio pagalba
signalo spektras perkeliamas naudojamo GSM radijo kanalo juost. Maiiklis tai
paprasiausias VAM moduliatorius. Auktadan moduliuoto signalo juosta yra
naudojama. Nelio (iuo atveju danai vadinamo heterodinu) dan paskiria sistuvo
mikroprocesorius, sutinkamai su GSM tinklo nuorodomis. Valdomo stiprintuvo
pagalba yra reguliuojama siuniamo signalo gali; ji parenkama tokia konkreiam
sujungimui, kad bt nei per didel (kai JS galia per didel, ji daugiau trukdo kitoms
JS), nei per maa. Pagaliau, signalas patenka antenos komutatori, kurio pagalba
antena prijungiama tai prie sistuvo (kai pastarasis siunia savo blyksn), tai prie
imtuvo (kai pastarasis priima bazins stoties siuniam blyksn). Beje, sistuvas ir
imtuvas dirba ne tik skirtinguose daniuose, bet ir skirtinguose tarpsniuose. Taip JS
sistuvas maiau trukdo jos imtuvui.
Judriosios stoties imtuve (5.3.3 pav.) visi vyksmai vyksta atvirkia tvarka.
Imtuvas superheterodininis, o tai reikia, kad signalo danis i pradi
sumainamas iki tarpinio danio. Ir tik apdorojus tarpinio danio signal auktos
kokybs filtru, vykdoma danin demoduliacija. Kaip jau minjome, demoduliuoto
signalo logini bsen nustatym (linijos dekodavim) vykdo Viterbi ekvalaizeris.
Toliau nustatyta tvarka vyksta atvirktiniai sklaidymai, klaid ir altinio
dekodavimai. Pagaliau, galutinai dekoduota informacija patenka keitikl
skaiius/analogas, o i jo garsiakalb.
Visus vyksmus judriojoje stotyje valdo procesorius, skaitant radijo spektro
skanavim, kuris vyksta i karto po JS jungimo, iekant pastarajai artimiausios
bazins stoties.
Literatra

1. J.J.OReilly. Telecommunication principles. Chapman and Hall, 1996.
2. Martin S.Roden. Analog and digital communication systems. Prentice-
Hall. 1996.

3. Understanding telecommunications I and II. Student litteratur, Lund.
1998.

4. P.Mohana Shankar. Introduction to wireless systems. John Wiley &
Sons, 2002.

5 Simon Haykin. Communication systems.4 th Edition. John Wiley &
Sons, Inc. 2001.

Telekomunikacijų Principai

Uploaded by

Copyright:

Available Formats

You might also like

Telekomunikacijų Principai

Uploaded by

Document Information

Original Title

Copyright

Available Formats

Share this document

Share or Embed Document

Sharing Options

Did you find this document useful?

Is this content inappropriate?

Copyright:

Available Formats

Telekomunikacijų Principai

Uploaded by

Copyright:

Available Formats

Algimantas Keionis. Telekomunikacij principai. 2004.02.20 d. redakcija.

) yra tas pats visuose takuose isidsiusiuose

f c sin lim , ( ) t funkcijos spektrinis tankis, yra vienetinis visame

- moduliacijos indeksas), tai sakome, kad turime fazs moduliacij M

cos 2 cos + = , (4.4.13)

cos cos + = . (4.4.14)

(t) spektr a) ir b) atvejams.

(t) yra toks pat kai nelio A

cos ' . (4.6.5)

You might also like