1 seminaras. Laisvas preki judjimas 1. Draudimas taikyti laisv preki judjim ribojanias taisykles.

Fiskaliniai (tarifiniai) ir nefiskaliniai (netarifiniai) laisvo preki judjimo apribojimai. Klities laisvai prekybai svoka.
Bendrijos pagrindas yra vidaus arba bendroji rinka, kurioje centrin viet uima laisvas preki judjimas. Prekybai tarp valstybi nari skatinti ir sukurti bendr prekybos erdv vis pirma buvo btina panaikinti muitus vien seniasi rinkos apsaugos priemoni. Todl Sutartyje buvo tvirtintas bendrosios (vidaus) rinkos sukrimas:
23 straipsnis (ex 9 straipsnis) 1. Bendrija grindiama vis prekyb prekmis apimania muit sjunga, kurioje tarp valstybi nari udraudiami importo ir eksporto muitai bei visi jiems lygiaveriai mokesiai, o j santykiams su treiosiomis alimis nustatomas bendras muit tarifas.

Muit sjungos apibrimas suponuoja vidin ir iorin aspektus: a. vidinis aspektas udraudiami importo ir eksporto muit mokesiai bei jiems lygiaveriai mokesiai 25 straipsnis (ex 12 straipsnis) Valstybi nari tarpusavio prekyboje udraudiami importo ir eksporto muitai ar jiems lygiaveriai mokesiai. is draudimas galioja ir fiskalinio pobdio muitams. b. iorinis aspektas santykiuose su treiosiomis alimis nustatomi bendri muit tarifai, kurie yra dalis bendrosios prekybos politikos: 26 straipsnis (ex 28 straipsnis) Pagal bendrj muit tarif moktinus muitus remdamasi Komisijos pasilymu ir sprsdama kvalifikuota bals dauguma nustato Taryba. 133 straipsnis (ex 113 straipsnis) 1. Bendra prekybos politika grindiama vienodais principais, ypa keiiant muit tarif normas, sudarant muit tarif ir prekybos susitarimus, siekiant suvienodinti liberalizavimo priemones, eksporto politik ir prekybos apsaugos priemones, kurios, pavyzdiui, taikytinos dempingo ar subsidij atvejais. Taiau vien muit draudimais ir bendrja prekybos politika (muit sjungos kurimu) laisvo preki judjimo utikrinti nra manoma. Europos Bendrijos valstybs nars taip pat sipareigojo paalinti kvotas bei bet kokias uslptas netarifinio pobdio klitis, vardindamos tai kiekybiniais importo apribojimais ir lygiaverio poveikio priemonmis: 28 straipsnis (ex 30 straipsnis)

Valstybi nari tarpusavio prekyboje udraudiami kiekybiniai importo apribojimai ir visos lygiaverio poveikio priemons . 29 straipsnis (ex 34 straipsnis) Valstybi nari tarpusavio prekyboje udraudiami kiekybiniai eksporto apribojimai ir visos lygiaverio poveikio priemons. Muito mokesio draudimas utikrino tik vieno, nors ir ypa svarbaus tarptautinje prekyboje, mokesio panaikinim. Buvo btina udrausti visus kitus mokesius, kuriuos valstybs nars galt vesti, siekdamos apsaugoti savo rink, sukurdamos palankesnes slygas valstybje narje pagamint preki pardavimui ir apsunkindamos kitose valstybse narse pagamint preki prekyb. Todl Sutartyje buvo tvirtintas draudimas nustatyti kitus mokesius, kurie bt daugiau palanks vietinms, nei kit valstybi nari prekms: draudiama tokia vidaus mokesi sistema, kurioje mokesiai veamai prekei bt didesni nei panaiai vietinei prekei arba suteikia vietinms prekms netiesiogin apsaug: 90 straipsnis (ex 95 straipsnis) Jokia valstyb nar tiesiogiai ar netiesiogiai neapmokestina kit valstybi nari gamini jokiais savo vidaus mokesiais, didesniais u tuos, kuriais ji tiesiogiai ar netiesiogiai apmokestina panaius vietinius gaminius. Be to, jokia valstyb nar neapmokestina kit valstybi nari gamini tokio pobdio vidaus mokesiais, kurie suteikt netiesiogin apsaug kitiems gaminiams. Apibendrinant, laisvame preki judjime nustatomas draudimas valstybms narms taikyti tam tikras taisykles, ribojanias laisv preki judjim. Iskirtinos keturios toki taisykli grups: 1. Muit mokesi bei lygiaverio poveikio privalomj mokjim, nustat tarp valstybi nari, draudimas (25 str.); 2. Vidaus mokesi sistemos, kit valstybi nari prekes apmokestinanios daugiau, nei vietines prekes, draudimas (90 str.); 3. Kiekybini eksporto ir importo apribojim ir lygiaverio poveikio priemoni draudimas (28, 29 str.). 4. Bendr muit tarif, santykiuose su treiosiomis alimis, nustatymas ir atitinkamas draudimas vienaalikai valstybei nustatyti muit tarifus su treiosiomis valstybmis (23 str. 1 d.). ios taisykls neretai klasifikuojamos fiskalinius (mokestinius arba tarifinius) ir nefiskalinius (nemokestinius arba netarifinius) apribojimus. Prie fiskalini priskiriami muit mokesiai ir rinkliavos, turinios lygiavert poveik bei vidaus mokesiai (23-25 ir 90 str.), o prie nefiskalini arba kiekybini kiekybiniai apribojimai ir priemons turinios lygiavert poveik (28 ir 29 str.). Kaip jau minta, laisvas preki judjimas utikrinamas draudiant atitinkamas valstybs nars taisykles. Draudimas nustatyti prekyb ribojanias priemones yra taikomas tiek statym leidiamosioms, tiek vykdomosioms, tiek teisminms

institucijoms. Draudimas taikomas tiek centrins valdios, tiek ir vietins valdios institucijoms, nepaisant to ar valstyb yra unitarin ar federacin. Draudimas nustatyti laisvo preki judjimo apribojimus gali bti taikomas ir monms, jei jos yra susijusios su valstybe: pavyzdiui, valstyb skiria prieiros organo narius, administracijos vadov bei i dalies finansuoja mintos mons veikl. Net ir neprivalomos valstybs nars ar mint moni nustatytos priemons, jei jos gali paveikti prekybinink ir vartotoj elges toje valstybje, ir tuo sulugdyti Bendrijos tikslus, paeidia laisvo preki judjimo taisykles. Muit ir lygiaverio poveikio privalomj mokjim atvilgiu (Sutarties 25 str.) Teismas yra dar grietesnis: pripasta, kad valstyb paeidia Sutart net ir tais atvejais, jei mintus mokjimus nustato su valstybe nesusij privats asmenys. Dubois byloje[1] privaiam asmeniui buvo suteikta teis vykdyti importo ir eksporto procedras. Teismas pripaino, kad valstyb paeid savo sipareigojimus pagal Sutart ir neutikrino savo finansini sipareigojim nustatyt Sutartyje, nes is privatus asmuo importo ir eksporto procedr katus sutartini santyki pagrindu perleisdavo importuotojams. 1998 m. gruodio 7 d. Taryba prim reglament Nr. 2679/98 dl vidaus rinkos funkcionavimo, susijusio su laisvu preki judjimu tarp valstybi nari, kuriame "klitis" laisvai prekybai apibriama, kaip preki laisv judjim tarp valstybi nari ribojanti klitis, kuri priskirtina valstybei narei, nepaisant to, ar tai pasireikia jos veikimu ar neveikimu, galiniu paeisti Steigimo sutarties 28-30 straipsnius, ir kuri: a) gali visikai sulugdyti laisv preki judjim fizikai ar kitaip neleidiant, delsiant ar nukreipiant preki import valstyb nar, eksport i jos ar j gabenim tokia valstybe nare, b) padaro dideli nuostoli privatiems asmenims, ir c) reikalauja imtis neatidliotin veiksm, kad toks lugdymas arba nuostoliai nebesitst, nedidt ar nestiprt; 1 straipsnio 2 dalis apibria neveikimo samprat. Neveikimas" suprantamas, kaip padtis, kai dl klities, atsiradusios dl fizini asmen veiksm, valstybs nars kompetentingos institucijos nesiima vis reikaling ir tinkam j kompetencijai priklausani priemoni tam, kad tokia klitis bt paalinta ir bt utikrintas laisvas preki judjimas j teritorijoje. ios nuostatos tvirtinimui turjo takos Ispanijos braki byla[2], kurioje Teismas pripaino Pranczij paeidusi EB teis dl to, kad ji nesm vis btin ir proporcing priemoni, kuri galjo imtis, tam, kad bt ukirstas kelias laivo preki judjimo paeidimams jos teritorijoje (Pranczija dels nutraukti privai asmen veiksmus prie Italijos ir Ispanijos vejus, importuojanius vaisius). Reglamente taip pat numatyta pareiga valstybei praneti Komisijai apie bet koki klit ar pavoj laisvam preki judjimui, imtis vis reikaling ir tinkam priemoni utikrinti laisv preki judjim valstybje narje ir informuoti apie tas priemones Komisij. Komisija sipareigoja nedelsiant pateikti gaut informacij kitoms valstybms narms. Komisijai taip pat suteikiama teis, manant, kad valstybje narje atsirado klitis laisvam prieki judjimui, praneti suinteresuotai valstybei narei prieastis, kuriomis remdamasi Komisija padar toki ivad, ir prayti j imtis vis reikaling ir tinkam priemoni mintai kliiai paalinti per numatyt laik. Valstyb nar privalo per 5

dienas nuo Komisijos praneimo: 1) informuoti Komisij apie veiksmus, kuri ji msi arba ketina imtis arba 2) pateikti argumentuot paaikinim, kodl nra klities, paeidianios Steigimo sutarties 28-30 straipsnius.
[1] C-16/94 Edouard Dubois et Fils SA and General Cargo Services SA v Garoner

Exploitation SA [1995] ECR I-02421. [2] Komisija prie Pranczij, 1997 m., C-265/95

2. Laisvo preki judjimo objektas. Preks samprata ES teisje ir Teismo praktikoje. Preki ir paslaug skirtumas.

2.1. Preks svoka

Laisvo preki judjimo objektas preks. Europos Bendrijos sutartis nepateikia preks apibrimo. Europos Bendrijos muitins kodeksas preks svok pateikia tik preki kilms ar veimo Bendrijos muit teritorij aspektu, taiau nepateikia visaapimanios preks svokos.[1] Visgi savaime suprantama, kad objektai, kurie klasifikuojami Europos Bendrijos muit teiss dokumentuose, pripaintini prekmis. Europos teisingumo teismas preki svok pateik Commission v Italy (meno vertybi)byloje, kurioje prekes apibr kaip produktus, kurie gali bti vertinti pinigais ir kurie gali bti prekybini sandori objektu[2]. Preki svoka apima tiek prekes, kurios turi istorin ir menin vert, tiek monetas ir banknotus, jei jie nra teista atsiskaitymo priemon valstybse narse (pastaruoju atveju monetos ir banknotai bus laisvo kapitalo judjimo objektu). Beje, atkreiptinas dmesys vertinimo pinigais element, ipltot Commission v Belgium (Wallonian waste) [3] byloje, kurioje atliekos, nesvarbu ar tinkamos perdirbti, ar ne, buvo pripaintos prekmis. Siekiant apibrti prekes kartais taip pat bdavo naudojama materialaus objekto svoka: preks turi materiali fizini savybi arba yra materialus objektas. i nuomon taip pat patvirtina Sacchi [4] bei Debauve bylos, pagal kurias televizijos signal perdavimas buvo vertintas kaip paslaug teikimas. Tuo tarpu prekyba film raais (materialiame pavidale) buvo pripainta laisvo preki judjimo dalyku. Preks kaip materialaus objekto sampratoje yra tvirtinta ir kai kuri iimi: Teismas, ko gero, siekdamas vienodai reglamentuoti energijos altinius (tame tarpe ir aliavas dujas, naft), elektr pripaino preke. Laisvo preki judjimo normos taikomos ir gaminiams, vetiems i treij ali, taiau kurie yra laisvojoje apyvartoje Bendrijoje. Gaminio, esanio laisvojoje apyvartoje svok apibria Sutarties 24 straipsnis:
24 straipsnis (ex 10 straipsnis) I treiosios alies veti gaminiai laikomi valstybje narje esaniais laisvoje apyvartoje, jei toje valstybje narje yra atlikti importo formalumai ir sumokti moktini muitai arba jiems lygiaveriai mokesiai ir jei tokie u juos sumokti muitai ar mokesiai, visi ar tik j dalis, nebuvo grinti.

[1] r. Tarybos reglament (EEB) Nr. 2913/92 1992 m. spalio 12 d.nustatanio

Bendrijos muitins kodeks. [2] Byla 7-68 Komisija prie Italij, 1968, ECR (English special edition) 00423, 428 psl. [3] Byla C-2/90 Komisija v Belgijos Karalyst [1992] ECR I-04431. [4] Byla 155/73 Giuseppe Sacchi [1974] ECR 409.

3. Muit mokesi panaikinimas ir muit sjunga. Muito svoka ir draudimo apimtis.

Muitai ir lygiaverio poveikio privalomieji mokjimai

EB sutartis tvirtina importo ir eksporto muit ar lygiaverio poveikio privalomj mokjim draudim:
25 straipsnis Valstybi nari tarpusavio prekyboje udraudiami importo ir eksporto muitai ir lygiaverio poveikio privalomieji mokjimai. is draudimas galioja ir fiskalinio pobdio muitams.

Muitas yra rinkliava, nustatoma remiantis tarifu, kuris tvirtina mokesio dyd, importuotojo moktin valstybei, kuri importuojama. Vadovaujantis iuo poiriu, muito svoka apims ne tik tuos mokesius, kuriuos valstyb aikiai apibr kaip muit, taiau ir tuos, kurie tenkina Teismo apibrim. Visgi silytina muito mokesio apibrimo tikslais vadovautis Europos Bendrijos muitins kodekso ir konkreios valstybs nacionalins teiss normomis. Jei tokios normos neapibria mokesio kaip muito mokesio, tai toks mokestis bus arba lygiaverio poveikio privalomasis mokjimas, arba vidaus mokestis. Rinkliavos ir mokesiai, kurie, pakeistami preks kain, turi t pat ribojant poveik laisvam preki judjimui kaip ir muito mokestis, yra lygiaverio poveikio privalomieji mokjimai. Lygiaverio poveikio privalomj mokjim draudimas papildo draudim nustatyti muito mokesius, udrausdamas tokiomis priemonmis sukuriamas prekybos klitis. Kitaip tariant, tai yra tie mokesiai ir mokjimai, kurie pagal Europos Bendrijos muitins kodeks ir konkreios valstybs nacionalin teis nra priskirti muito mokesiams, taiau yra itin panas muito mokest, nes turi t pat ribojant poveik laisvam preki judjimui. Teismo odiais, bet koks piniginis privalomasis mokjimas, kad ir koks maas, nepaisant jo paskirties ir taikymo bdo, jeigu jis yra nustatomas vienaalikai, remiantis tuo, kad preks kirto sien, net jei tikslas nra diskriminuoti ar apsaugoti vietin prek yra lygiaverio poveikio privalomasis mokjimas. [1] Lygiai taip pat kaip ir muito atveju, kai tik yra nustatomas lygiaverio poveikio privalomasis mokjimas, jis negali bti taikomas, nes prietarauja Bendrijos teisei, kitaip tariant, yra neteistas per se. Taigi vieni svarbiausi lygiaverio poveikio privalomj mokjim poymi yra tai, kad jis turi ribojant poveik laisvam preki judjimui, nustatomas vienaalikai ir dl to, kad prek buvo pergabenta per sien.

Teismas pripaino lygiaverio poveikio privalomuoju mokjimu inter alia statistikos tikslais renkam mokest, mokest u meno, istorijos, archeologijos ar etnografinio pobdio preki eksport, mokest u veterinarin ar sanitarin patikrinim, pato rinkliav u siuntinio pateikim muitins tikrinimui. Visgi tam tikrais atvejais rinkliava nebus pripainta lygiaverio poveikio privalomuoju mokjimu, nors ji ir tenkins visas aukiau pamintas slygas. Mokestis nebus pripastamas lygiaverio poveikio privalomuoju mokjimu, jei jis yra umokestis pagal komercin sandor u importuotojui ar eksportuotojui suteiktas paslaugas, proporcingas paslaugos kainai, be to, suteikia konkreios naudos importuotojui. Visgi daniausiai Teismas atmesdavo valstybi nari argumentus, kad mokestis tra umokestis u paslaugas, nes mokestis nesuteikdavo konkreios naudos konkreiam importuotojui: paslauga bendrj interes utikrinimui, paslauga visiems importuotojams ar bendra nauda visai ekonomikai ar visuomenei nepripaintina, kaip konkreti nauda konkreiam importuotojui.
[1] Byla 24-68 Komisija v. Italij, 1969 ECR 00193, 9 dalis; Simmental prie Italijos

Finans ministerij 35/76.

4. Lygiaverio poveikio privalomj mokjim svoka ir draudimo apimtis.

2.4. Kiekybiniai importo bei eksporto apribojimai ir lygiaverio poveikio priemons

Be fiskalini prekybos barjer, yra draudiami ir diskriminaciniai fiziniai ir techniniai prekybos barjerai. Nordamos apsaugoti savo rink, valstybs gali siekti nustatyti kvotas importuojamai ar eksportuojamai produkcijai, vairias administracines priemones ar procedras, techninius reikalavimus importuojamoms bei vietos prekms. Tokios priemons yra vadinamos kiekybiniais apribojimais ir lygiaverio poveikio priemonmis. EB sutartis tvirtina apribojim draudim: 28 straipsnis Valstybi nari tarpusavio prekyboje udraudiami kiekybiniai importo apribojimai ir visos lygiaverio poveikio priemons. 29 straipsnis Valstybi nari tarpusavio prekyboje udraudiami kiekybiniai eksporto apribojimai ir visos lygiaverio poveikio priemons. Tam tikrus valstybi nari taikomus kiekybinius apribojimus ir lygiaverio poveikio priemones valstybs nars gali pateisinti ribojimo pagrstumo slygomis. Ribojimo pagrstumo slygos yra nustatytos Sutarties 30 str. bei Europos Teisingumo teismo

jurisprudencijoje, kurioje tvirtintos pagrstumo slygos vadinamos privalomaisiais reikalavimais.

2.4.1. Kiekybini importo apribojim ir lygiaverio poveikio priemoni svoka ir draudimo apimtis
Kiekybiniai apribojimai apima priemones, kurios visikai ar i dalies suvaro preki eksport, import ar tranzit[1]. Priemons turinios lygiavert kiekybiniams apribojimams poveik apima ne tik prie tai mintus suvarymus, bet taip pat bet kokias kitas priemones, kurios turi tok pat poveik. Tokiomis priemonmis neretai pripastami prekms taikomi techniniai reikalavimai, vairios administracins priemons ar procedros.
[1] Geddo prie Ente Nazionale Risi 2/73, 7 dalis.

2.4.1.1. Direktyva 70/50

Vienas pirmj antrins teiss akt, apibrusi lygiaverio pobdio kiekybiniams importo apribojimams priemones, yra Europos Komisijos 1970 m. sausio 19 d. direktyva Nr. 70/50[1]. Direktyva nustat, kad EB sutarties 28 str. taikytinas statymams, kitiems teiss aktams, administracinms priemonms, taip pat bet kokiems vieosios valdios veiksmams ir aktams, kurie nors teisikai nepareigoja asmen, kuriems jie yra skirti, taiau yra prieastis siekti atitinkamo elgesio (preambuls 2,3 punktai). ioje direktyvoje priemons yra skirstomos dvi grupes: a. Skirtingai taikomos priemons, t.y. kitokios nei tos, kurios taikomos ir vietins gamybos prekms (2 str. 2 ir 3 dalys) b. Vienodai taikomos priemons, t.y. kurios vienodai taikomos tiek vietins gamybos, tiek ir importuojamoms prekms. (2 str. 1 dalis, 3 str.) Direktyvos 2 str. 1 ir 2 dalys 1. i direktyva taikoma priemonms, iskyrus priemonms vienodai taikomoms vietiniams arba importuotiems produktams, kliudanios importui, skaitant priemones, dl kuri importuoti yra sunkiau arba brangiau nei realizuoti vietin produkcij. 2. Vis pirma i direktyva taikoma priemonms, kuriomis importui arba importuot produkt realizavimui bet kuriame realizavimo etape numatoma slyga iskyrus formalum kuri taikoma tik importuotiems produktams, arba tokia slyga, kuri skiriasi nuo vietiniams produktams taikomos ir yra sunkiau vykdoma. Taip pat i direktyva yra konkreiai taikoma priemonms, kurios yra palankesns vietiniams produktams arba suteikia jiems preferencij, iskyrus pagalb, kuriai slygos gali bti taikomos arba netaikomos.

Direktyva pateikia pavyzdin skirtingai taikom priemoni sra. Direktyvos 2 str. 3 d.: a) tik importuotiems produktams nustato maiausias arba didiausias kainas, kai u jas maiau ar daugiau kainuojani produkt importas draudiamas, sumainamas arba turi atitikti nustatytoms slygos, galinios trukdyti importui; b) importuotiems produktams nustato maiau palankias kainas negu vietiniams produktams; c) pelno maras ir visus kitus kain komponentus nustato tik importuotiems produktams arba juos nustato skirtingai negu vietiniams produktams, pirmj nenaudai; d) daro nemanomu bet kok importuoto produkto kainos padidinim, pavyzdiui nustato papildomas su importu susijusias ilaidas ir mokesius; e) nustato produkt kainas tik pagal vietini produkt savikain arba kokyb, kas sudaro klit preki importui; f) sumaina importuoto produkto kain, ypa jo tikrj vert, arba padidina jo savikain (nustato jo pabrangim); g) leidia importuotiems produktams patekti vietin rink, tik su slyg, kad importuojanios valstybs nars teritorijoje yra importuotoj tarpininkas arba atstovas; h) nustato tik importuotiems produktams mokjimo slygas arba slygas, kurios skiriasi nuo vietiniams produktams taikom slyg ir yra sunkiau vykdomos; i) tik importui reikalauja pateikti garantijas arba reikalauja dalini mokjim mainant siskolinim; j) tik importuojamiems produktams taiko slygas, vis pirma, susijusias su forma, dydiu, svoriu, sudtimi, pateikimu, identifikavimu arba produkto pristatymu, arba importuojamiems produktams taiko slygas, kurios skiriasi nuo vietiniams produktams taikom slyg ir yra sunkiau vykdomos; k) trukdo asmenims pirkti tik importuotus produktus arba imponuoja (reikalauja) pirkti tik vietinius produktus, arba preferencij teikia tik j pirkimui; l) visai arba i dalies neleidia naudoti nacionalini priemoni arba rengini tik importuotiems produktams arba mintas priemones bei renginius visai ar i dalies leidia naudoti tik vietiniams produktams; m) draudia arba riboja tik importuot produkt reklam arba visai ar i dalies leidia reklamuoti tik vietinius produktus; n) draudia, riboja tik importuot produkt laikym sandlyje arba reikalauja tik juos laikyti sandlyje; visai arba i dalies sandliavimo patalpas leidia naudoti tik vietiniams produktams, arba importuot produkt laikymui sandliuose nustato tokias slygas, kurios skiriasi nuo vietiniams produktams taikom slyg ir yra sunkiau vykdomos; o) nustato, kad importavimui viena arba daugiau valstybi nari turi taikyti abipusikumo princip; p) nustato, kad importuoti produktai turi visai arba i dalies atitikti kitas nei importuojanios alies taisykles; q) importuotiems produktams nustato terminus, kurie yra per trumpi arba per ilgi, palyginti su normaliu vairi operacij, kuriems tokie terminai taikomi, vykdymu; r) tikrina importuotus produktus arba nustato jiems vietiniams produktams nebding kontrol, iskyrus tikrinim atliekant muitins procedras, arba importuotus produktus kontroliuoja grieiau negu vietinius, nors tai nra btina vienodai apsaugai utikrinti;

s) kilms arba altinio nenurodanius pavadinimus leidia naudoti tik vietiniams produktams. Kaip matyti, direktyva buvo udraustos skirtingai taikomos priemons, pateikiant neisam 21 tokio pobdio priemons sra. Kitaip tariant, visos skirtingai taikomos priemons reik lygiaverio poveikio kiekybiniams importo apribojimams priemones, kurios draudiamos Sutarties 28 str. Pastebtina, kad beveik visos minimos priemons buvo nagrinjimo objektu Europos Teisingumo teisme. Visgi direktyva udraud taip pat ir vienodai taikomas priemones, kurios reguliuoja preki pardavim ir vis pirma siejasi su produkto forma, dydiu, svoriu, sudtimi, pateikimu, identifikavimu arba produkto pristatymu, jeigu toki priemoni ribojamasis poveikis laisvam preki judjimui yra neproporcingai didelis palyginti su jo paskirtimi, o t pat tiksl galima pasiekti kitomis, maiau prekybai trukdaniomis priemonmis (Direktyvos 3 str.). Apibendrinant direktyvoje pateikt lygiaverio poveikio kiekybiniams importo apribojimams priemoni svok ir j draudimo apimt, paymtina, kad draudiamos visos skirtingai taikomos priemons, o taip pat ir vienodai taikomos preki pardavimo taisykls, kurios vis pirma siejasi su produkto forma, dydiu, svoriu, sudtimi, pateikimu, identifikavimu arba produkto pristatymu, jeigu toki priemoni ribojamasis poveikis laisvam preki judjimui yra neproporcingai didelis palyginti su jo paskirtimi, o t pat tiksl galima pasiekti kitomis, maiau prekybai trukdaniomis priemonmis.
[1] KOMISIJOS DIREKTYVA 1969 m. gruodio 22 d. pagrsta 33 straipsnio 7 dalies

nuostatomis, dl lygiaverio poveikio kiekybiniams importo apribojimams priemoni, kurioms netaikomos kitos nuostatos, priimtos pagal Europos ekonomins bendrijos sutart, panaikinimo (70/50/EEB), OJ L'1970 Nr.13-29. 2.4.1.2. Dasonville byla Teismas pateik savo pair lygiaverio poveikio priemoni svok byloje Procureur du Roi v. Dassonville [1]. Bylos fabula buvo susijusi su kotiko viskio importu i Pranczijos Belgij. Importuotojai (Benoit ir Gustave Dassonville) neturjo Jungtins Karalysts muitins iduoto preki kilms sertifikato ir tuo bdu paeid Belgijoje galiojanius teiss aktus. Nors viskis buvo teistai sigytas Pranczijoje, u paeidim mintiems asmenims grs baudiamoji atsakomyb. Teismas paymjo, kad bet kokios valstybi-nari prekybos taisykls, kurios tiesiogiai ar netiesiogiai, faktikai ar potencialiai kliudo prekybai Bendrijos viduje yra laikytinos priemonmis, turiniomis lygiavert kiekybiniams apribojimams, poveik (5dalis). Europos Bendrijoje nra sistemos, kuri utikrint vartotojus, kad nurodyta produkto kilm yra autentika, valstyb nar turi teis imtis priemoni ukertani keli nesiningiems veiksmams, taiau tokios priemons turi tenkinti protingumo kriterij, o rodymai, kuri reikalaujama, neturi trukdyti prekybos tarp valstybi nari ir turi bti pasiekiami visiems Bendrijos pilieiams (6 dalis). Todl Teismo nuomone, valstybs nars reikalavimas turti preki kilms sertifikat, kur yra sunkiau gauti originalios preks importuotojams, importuojantiems tas prekes

i valstybs nars, kurioje tos preks yra laisvojoje apyvartoje, nei tiems importuotojams, kurie importuoja tas paias prekes tiesiogiai i kilms valstybs yra laikytinos lygiaverio poveikio kiekybiniams apribojimams priemonmis (9 dalis). Vadinasi, lygiaverio poveikio priemonmis pripaintinos visos valstybi nari priimtos prekybos taisykls, galinios tiesiogiai ar netiesiogiai, faktikai ar potencialiai trukdyti prekyb Bendrijos viduje. i vadinamoji Dassonville formuluot udraud valstybms narms taikyti bet kokias taisykles, jei jos ribojo prekyb Bendrijoje. Jei direktyvos 70/50 pagrindinis draudimo kriterijus buvo valstybs taikomos priemons faktikas ribojantis poveikis, tai pagal Dassonville formul draudiamas ir potencialus ribojimas. Taigi nustaius, kad nacionalin priemon gali trukdyti prekyb Bendrijoje, ji turi bti pripastama, kaip lygiaverio poveikio priemon pagal Sutarties 28 str., todl visikai nebtina nustatyti, kad ji faktikai trukdo ar apsunkina konkreios preks import. Toki pozicij Teismas patvirtino eilje byl. Visgi reikt pabrti, kad Dassonville byla buvo susijusi su skirtingai taikomomis priemonmis. Byloje kilo klausimas apie nacionalins teiss akto nuostat, draudiani importuoti prek, turini kilms vietos nuorod, jeigu prie ios preks nra pridtas oficialus eksportuojanios valstybs iduotas dokumentas, patvirtinantis jos teis i nuorod. Btent dl ios prieasties Dassonville formul vis pirma imta taikyti skirtingai taikomoms priemons.
[1] Byla C-8/74 Procureur du Roi v. Dassonville [1974] ECR 837.

2.4.1.3. Cassis de Dijon byla

1976 metais firma Rewe Vokietijos federalinei alkoholio monopolio administracijai pateik praym leisti i Pranczijos Vokietij veti ir Vokietijoje parduoti serbent liker Cassis de Dijon. Pranczijoje Cassis de Dijon grimas paprastai gaminamas su 15-20 proc. trio alkoholio kiekiu, jo galima laisvai nusipirkti. Vokietijos institucija atsisak iduoti leidim veti grim, motyvuodama tuo, kad Cassis de Dijon dl mao alkoholio kiekio negali bti pardavinjamas Vokietijoje. Minta institucija rmsi galiojaniu teiss aktu, kuriame buvo sakoma, kad laisvai prekiauti galima tik degtinmis (pvz., konjakais) su minimaliu 32 proc. trio alkoholio kiekiu. Monopolio tarnybos nuomone, vaisiniams likeriams iimties tvarka leidiamas minimalus 25 proc. trio alkoholio kiekis, o Cassis de Dijon tokio kiekio neturs. Vokietijos vyriausyb rmsi keliais argumentais, ypa tuo, kad draudimas veti Cassis de Dijon pagrstas visuomens sveikatos ir vartotoj apsaugos pagrindais (9 dalis). Neribojamas leidimas prekiauti vis ri degtinmis su bet kokiu alkoholio kiekiu gali slygoti didesn alkoholio vartojim, nes, Vokietijos atstov nuomone, lengviau priprasti prie silpnesni alkoholini grim (10 dalis). Be to, alkoholio kiekio nustatymo taisykls apsaugo vartotojus apribojant nesiningus prekybinink ir gamintoj veiksmus: alkoholis yra brangiausia sudtin alkoholini grim dalis, todl sumainus alkoholio kiek gyjamas konkurencinis pranaumas. (12 dalis). Bendrijoje kol kas nra bendr alkoholio gamyb ir prekyb reglamentuojani taisykli, todl paios valstybs nars savo teritorijoje gali reguliuoti klausimus, susijusius su alkoholiu ir alkoholiniais grimais (8 dalis). Visgi, teismo nuomone,vienaals valstybs nars taisykls dl minimalaus alkoholio kiekio alkoholini grim prekyboje yra klitis prekybai ir prietarauja Sutarties 28 str. (14 dalis).

Teismas neman, kad tokias taisykles galima pateisinti. Nors ir teigiama, kad prekybos klitys Bendrijoje, kylanios dl skirting nacionalini teiss akt, reglamentuojani prekybos taisykles, gali bti pateisinamos tais atvejais, kai jos yra btinos privalomj reikalavim, susijusi su mokesi kontrols veiksmingumu, visuomens sveikatos apsauga, prekybini sandori siningumu ir vartotoj apsauga, utikrinimu (8 dalis). Taiau Teismas atmeta Vokietijos argumentus, grindiamus visuomens sveikatos ir vartotoj apsaugos pagrindais. Minimalaus alkoholio kiekio alkoholiniuose grimuose taisykls nesiekia tokio tikslo, kuris yra bendrasis interesas, be to, taisykls taikymas nra proporcingas: nra svarbesni(s) u preki judjimo laisvs reikalavimus, kurie yra viena pagrindini Bendrijos taisykli (14 dalis). Teismas pabr, kad vartotojai galt bti apsaugoti reikalaujant paymti alkoholinio produkto kilm ir trin alkoholio koncentracij ant produkt pakuots (13 dalis), o Vokietijoje taikom minimalaus alkoholio kiekio taisykli paskms tra prekybos stipriais alkoholiniais grimais skatinimas, istumiant i nacionalins rinkos kit valstybi nari produktus, kurie netenkina nustatyt slyg (14 dalis). Rezoliucinje sprendimo dalyje Teismas pabria, kad draudimas taikyti lygiaverio poveikio importo kiekybiniams apribojimams priemones, nustatytas Sutarties 28 str., apima minimalaus alkoholio kiekio taisykles alkoholiniams grimams, tvirtintas valstybs nars teisje, jei importuojamas alkoholinis grimas teistai pagamintas ir platinamas kitoje valstybje narje (15 dalis). Nra jokio galiojanio pagrindo, kodl teistai pagamintas ir platinamas vienoje i valstybi nari alkoholinis grimas, negalt bti parduodamas kitoje valstybje narje; valstyb nar negali nustatyti draudimo pardavinti mintus alkoholinius grimus, taiau kuriuose yra maesnis alkoholio kiekis, nei tai leidia nacionaliniai teiss aktai (14 dalis). Cassis sprendimo svarba pasireik tuo, kad Teismas analizavo vienodai taikom priemon, kuri pripaino lygiaverio poveikio kiekybiniams importo apribojimams priemone. Kitaip tariant net ir vienodai taikoma priemon, jei ji tiesiogiai ar netiesiogiai, faktikai ar potencialiai riboja prekyb Bendrijoje, ji yra draudiama. Be to, Teismas tvirtino taip vadinam abipusio pripainimo princip[1]: preks, kurios yra teistai pagamintos ir pardavinjamos vienoje valstybje narje, gali bti teistai pardavinjamos bet kokioje kitoje valstybje narje. Abipusio pripainimo principas grindiamas idja, kad tam tikr vertybi (pvz., sveikatos ir vartotoj apsaugai) skirti teiss aktai visose valstybse narse yra panas. Kiekviena valstyb nar jau yra nustaiusi bent jau tuos minimalius reikalavimus, kurie yra btini siekiant utikrinti mint vertybi apsaug. Todl tokios taisykls, kurios papildomai nustato ar dubliuoja kitoje valstybje narje nustatytas vertybi apsaugos taisykles, prietarauja laisvam preki judjimui. Tuo bdu Casis sprendimas Bendrijoje pasil prekybos laisv, nacionalini preki skirtum galimyb, po io sprendimo nereikjo harmonizuoti valstybi nari nacionalini taisykli, nes toki taisykli taikymui buvo nustatytos aikios ribos. Visgi is sprendimas stipriai iplt draudim taikyti lygiaverio poveikio kiekybiniams importo apribojimams priemones. Kaip jau buvo minta, direktyva 50/70 draud skirtingai taikomas priemones, o taip pat vienodai taikomas priemones, kurios reguliuoja preki pardavim ir vis pirma siejasi su produkto forma, dydiu, svoriu, sudtimi, pateikimu, identifikavimu arba produkto pristatymu, jei tokios vienodai taikomos priemons yra neproporcingos. Esminiu priemons draudimo kriterijumi direktyva pripasta tos priemons faktik ribojant poveik. Tuo tarpuDasonville byloje Teismas praplt priemoni svok, udrausdamas ir potencialiai prekyb ribojanias priemones. Dasonville formul Teismas taik skirtingai taikomoms priemonms.Cassis byloje nagrintos minimalaus alkoholio taisykls buvo taikomos tiek vietinms, tiek i kit valstybi nari importuojamoms prekms, t.y. vienodai taikomos.

Taigi Dassonville formuluot prapltus Casis byloje nustatytu draudimu nustatyti vienodai taikomas lygiaverio poveikio priemones bei tarpusavio pripainimo principu, lygiaverio poveikio priemoni draudimo apimtis buvo iplsta. [1] Kartais literatroje dar vadinamas tarpusavio arba abialio pripainimo principu.

2.4.1.4. Keck byla Pranczijoje galiojo draudimas parduoti prekes emesne nei j pirkimo kaina taip vadinamasis nuostolingas pardavimas (nors buvo leidiama pardavinti gamintojui emesnmis nei gamybos katai). U io draudimo paeidim P. Keck ir p. Mithouard grs baudiamoji atsakomyb. Teismas man, kad nors ir skirtingose valstybse narse monms taikomi skirtingos prekybos taisykls, vienos draudianios, kitos leidianios nuostoling perpardavim, taiau tai nra diskriminacija, nes tokios prekybos taisykls taikomos visiems subjektams, esantiems toje teritorijoje, nepaisant j pilietybs (8 dalis). Be to, nacionalin norma, kuri draudia nuostoling perpardavim nra skirta reguliuoti prekyb tarp valstybi nari (12 dalis). Keturioliktoje sprendimo dalyje Teismas teigia, kad atsirado tendencija ginyti bet kokias prekybos taisykles, taikomas valstybse narse, todl jis mano yra btina perirti ir naujai paaikinti jau priimtus sprendimus ioje srityje. 16 sprendimo dalyje Teismas nurodo: Prieingai tam, kas ankiau buvo nusprsta, nacionalini prekybos taisykli, ribojani ar draudiani tam tikr preki pardavim, taikymas kit Valstybi Nari prekms neturi bti suprantamas, kaip tiesiogiai ar netiesiogiai, teorikai ar praktikai trukdantis prekyb tarp Valstybi Nari Dassonville bylos prasme, jei tokios prekybos taisykls taikomos visiems valstybs teritorijoje veikiantiems platintojams, ir jei tokie reikalavimai teisikai ar praktikai taip pat taikomi ir vietini ir kit Valstybi Nari prekms. Kitaip tariant nacionalini statym nuostatos, kurios riboja ar draudia tam tikrus preki pardavimo bdus nepatenka 28 str. taikymo srit, jeigu jos: 1. taikomos visiems nacionalinje teritorijoje veikiantiems prekybininkams; 2. daro tok pat teisin ar faktin poveik ir vietini ir importuojam preki prekybai. Skirtingai nei Dassonville byloje, kurioje ETT numat, kad bet kokia priemon, kuri gali tiesiogiai ar netiesiogiai, faktikai ar potencialiai trukdyti prekyb tarp valstybi nari, yra draudiama, Keck byloje Teismas konstatuoja, kad nors draudimas pardavinti nuostolingai gali paveikti laisv preki judjim, taiau, jeigu tokia nacionalin taisykl yra vienodai taikoma ir tra prekybos taisykl, ji neturi bti laikoma lygiaverio poveikio kiekybiniams apribojimams priemone. Kitaip tariant Teismas dar kart pabria valstybs taisykli skyrim bendrai ir vienodai taikomoms taisyklms, be to, pastarasias suskirsto dvi grupes: (1) prekybos taisykles, ir (2) taisykles prekei.

ETT nuomone 28 str. negali bti taikomas toms vienodai taikomoms priemonms, kurios reguliuoja prekyb paioje valstybje narje (t.y. preki pardavimo taisyklms). 2.4.1.5. Bylos po sprendimo Keck byloje Paskesn ETT praktika rodo, kad savo bylose jis vadovaujasi sprendimu priimtu Keck byloje. Tai ypa matyti lygiaverio poveikio priemoni skaidymui vienodai ir atskirai taikomas priemones: iuo poiriu iskirtina De Agostini [1], GIP [2] bylos. Taiau iki iol praktikoje kyla prietaravimai dl ETT sprendimo Keck byloje, kadangi kartais gana sunku skirti prekybos taisykles nuo priemoni, taikom paioms prekms, vis pirma dl svokos prekyb reguliuojanio taisykls daugiareikmikumo. tai Familiapress byloje[3]Austrijos laikrai leidjas, siek neleisti HBV, Vokietijos leidjui, Austrijoje leisti urnal, kuriame buvo kryiaodiai, kuriuos isprend skaitytojai gaut prizus. Austrijos statymai draudia leidjams savo leidinius traukti tokius konkursus. Austrija teig, kad jos statymai nepateko 28 str. apimt, nes nacionaliniai statymai buvo skirti pardavim skatinimo bdui ir todl, pagal Keck byl, nepateko 28 str. taikymo srit. Teismas nusprend, kad nors atitinkami nacionaliniai statymai nukreipti prie pardavim skatinimo bdus, iuo atveju jie susij su produkt turiniu, nes aptariami konkursai sudaro neatskiriam urnalo, kuriame jie spausdinami, dal. Todl aptariamas nacionalinis statymas, kaip taikomas bylos faktams, nra susijs su prekyb reguliuojaniomis taisyklmis pagal sprendim Keck byloje. Be to, kadangi reikalaujama i kitose valstybse narse registruot prekiautoj pakeisti periodinio leidinio turin, svarstomas draudimas apsunkina patekim valstybs nars rink atitinkamiems importuojamiems produktams ir todl trukdo laisvam preki judjimui. Todl tai i principo yra priemon, turint tok pat poveik, kaip kiekybiniai apribojimai. Atsivelgiant tai, kai kurie autoriai skiria statines ir nestatines arba dinamines prekyb reguliuojanias taisykles. Statinmis prekyb reguliuojaniomis taisyklms bus priskiriamos taisykls, susijusios su prekybos vietos darbo valandomis, apskritai darbo laiku ar patalp, kuriose gali bti prekiaujama tam tikromis prekmis, tipu. Nestatikos ar dinamikos prekyb reguliuojanios taisyklmis vadinamos tokios taisykls, kurios reguliuoja bd, kuriuo gamintojas pasirenka parduoti tam tikr produkt, tam tikras reklamos, nemokam pasilym ir pan. formas. Teigiama, kad dinamins prekyb reguliuojanios taisykls visgi turt patekti Sutarties 28 str. apimt, o tik statini prekybos taisykli atvilgiu turit bti taikomos Keck byloje nustatytos taisykls (jos nepatekt Sutarties 28 str.). iems mokslininkams visgi priepastatoma nuomon, kad Teismas, visgi Keck byloje svarst toki galimyb, taiau j atmet: Teismas pripaino, kad taisykl, draudianti nuostoling prekyb, atm i prekybinink pardavim skatinimo bd ir todl sumaino pardavim apimtis, taiau vis dl to laik i taisykl prekyb reguliuojania taisykle, kuri nepateko 28 straipsnio apimt (Keck sprendimo 13 dalis). Apibendrinant vlsn Teismo praktik teigtina, kad Teismas pastaruoju metu subtiliai pakeit savo pozicij, teikdamas didesn reikm patekimui rink. Gourmet International [4] byloje ETT nurod, kad prekyb reguliuojanios taisykls nepateka 28 straipsnio apimt, tik jei jos neukerta kelio ar netrukdo patekti rink

importuojamiems produktams labiau, nei vietiniams produktams. Manytina, kad Teismas toliau vadovaujasi Keck bylos ivadomis, pagal kurias bendrai taikomos prekyb reguliuojanios taisykls laikomos nepatenkaniomis 28 straipsnio apimt, taiau gali j patekti, jei jos visgi susijusios su produkt savybmis ir ukerta keli arba trukdo patekti rink.
[1] Sujungtos bylos C-34-36/95, Konsumentombudsmannen (KO) v. De

Agostini (Svenska) Forlag AB and TV-Shop I Sverige AB[1997] ECR I-3843. [2] Byla C-405/98, Konsumentombudsmanned (KO) v. Gourmet International Products AB (GIP)[2001] ECR 1-1795. [3]Byla C-368/95, Vereinigte Familiapress Zeitungsverlags- und Vertreibs GmbH v. Heinrich Bauer Verlag [1997] ECR I-3689. [4] Byla C-405/98,Gourmet International, [1999] ECR I-1528

2.4.2. Kiekybini eksporto apribojim ir lygiaverio poveikio priemoni svoka ir draudimo apimtis
Kaip jau buvo minta, eksporto kiekybini eksporto apribojim ir lygiaverio poveikio priemoni draudimas yra tvirtintas Sutarties 29 str., kuris nesiskiria nuo Sutarties 28 str., tvirtinanio importo kiekybini eksporto apribojim ir lygiaverio poveikio priemoni draudim. Visgi Teismas skirtingai interpretavo iuos straipsnius. Byloje Groenveld [1] Olandijos der gamintojas uginijo Olandijos norm, draudiani dti arkli ms Olandikuose derose. Teismas nepalaik Gen. advokato nuomons, kuris sil vadovautis Dassonville ir Cassis bylomis, pripainti i taisykl draudiama (jo nuomone, reikalavimas atitinkamai ymti produkt galt atitikti proporcingumo pricip). Teismas nustat, kad Sutarties 29 str. iimtinai susijs su skirtingo reimo tarp valstybs nars vidaus prekybos ir eksporto i jos tvirtinimu. Taigi, jei tas pats rimas yra nustatomas ir vidaus preki skirt eksportui, ir vidaus preki, skirt vidaus vartojimui, Sutarties 29 str. nra paeidiamas, t.y. bendrai taikomos priemons nra draudiamos pagal Sutarties 29 str. Teismas paymjo, kad Sutarties 29 str. draudiamas skirtingo rimo nustatymas tu o atveju, jei tai suteikia
pranaum nacionaliniam produktui kit produkt, importuojam i kit valstybi nari, sskaita. Jongeneel Kaas byloje[2] Teismas pakartojo nuostat, kad bendrai taikomi

reikalavimai nepaeidia Sutarties 29 str. (buvo tiriamos Olandiko srio kokybs ir sudties taisykls). Tuo tarpu atskirai taikomos priemons paeidia Sutarties 29 str. ir joms taikomi Dassonvilleir Cassis reikalavimai. iuo aspektu pamintina Bouhelier 53/76 byla, kurioje buvo tiriamas Pranczijos reikalavimas gauti eksporto licencijas (po to, kai atliekama kokybs inspekcija) laikrodiams, kurie yra eksportuojami, taiau tokios licencijos nebuvo reikalaujama laikrodiams, kurie skirti vidaus prekybai. Apibendrinant ETT praktik bendrai taikom priemoni kontekste, btina paminti por nauj byl, kurios sukl nemaus ginus teisinje literatroje. Tai Ravil [3] ir Asda [4] bylos, kuriose ikilo kolizija tarp laisvo preki judjimo ir intelektins nuosavybs teisi (preks kilms pavadinim apsaugos). Italijos Prosciutto di Parma kumpio ir Grana Padana srio gamintojai kreipsi Didiosios Britanijos ir Pranczijos teismus ( ias alis buvo importuojami aukiau minti produktai) nordami, kad bt udrausta iose alyse naudoti aukiau mintus kumpio ir srio

kilms pavadinimus, kadangi tiek sris, tiek kumpis buvo supjaustyti u i produkt kilms teritorijos rib. ie argumentai buvo grindiami Italijos teiss akt reikalavimais, nustataniais, jog Prosciutto di Parma kumpis ir Grana Padana sris bt smulkinami j pagaminimo regionuose. Taigi ginas i esms liet diskriminuojanias bendrai taikomas priemones, kurios buvo taikomos tiek nacionaliniams gamintojams, tiek eksportuotojams. Abiejose bylose ETT nusprend, jog, nors ios nacionalins priemons ir paeid Sutarties 29 straipsn, bet buvo pateisinamos (pramonins ir komercins nuosavybs apsaugos sumetimais). Ar po i byl Teismas pakeis savo praktik eksporto lygiaverio poveikio priemoni draudimui, nra aiku. Visgi bent jau kol kas teigti, kad bendrai taikomos taisykls taip pat patenka Sutarties 29 str. taikymo apimt, bt kiek per drsu.
[1] Byla 15/79 Groenveld prie Produktschap voor Vee en Vlees. [2] Jongeneel Kaas Bv 237/82 [3] Byla C-469/00, Ravil S.a.r.l. v. Bellon Import S.a.r.l. and Biraghi SpA, [2003] ECR

I-5053 [4] Byla C-108/01 Consorzio del Prosciutto diParma and Salumificio S. Rita SpA v. Asda Stores Ltd. and Hygrade Foods Ltd., Judgments of 20 May 2003, [2003] ECR I-5121

2.4.3. Ribojimo pagrstumo slygos

Neatsivelgiant tai, kad valstybs taikoma taisykl yra pripaintina kaip kiekybinis apribojimas ar lygiaverio poveikio priemon, valstyb nar turi teis j taikyti, jei tokia taisykl atitinka ribojimo pagrstumo slygas. ias slygas tikslinga skirstyti slygas, nustatytas EB Sutartyje ir privalomuosius reikalavimus, nustatytus Teismo. 2.4.3.1. Nustatytos EB sutartyje 30 straipsnis 28 ir 29 straipsni nuostatos nekliudo taikyti preki importo, eksporto ar tranzito draudim arba apribojim, jei jie yra pateisinami visuomens dorovs, vieosios tvarkos arba visuomens saugumo, moni, gyvn ar augal sveikatos bei gyvybs apsaugos, nacionalini meno, istorijos ar archeologijos vertybi apsaugos bei pramonins ir komercins nuosavybs apsaugos sumetimais. Taiau tokie draudimai arba apribojimai neturi tapti savavalika diskriminacijos priemone ar uslptu valstybi nari tarpusavio prekybos apribojimu. iomis Sutartyje nustatytomis ribojimo pagrstumo slygomis importo, eksporto arba preki kilms ir pristatymo valstyb gali pateisinti tiek kiekybinius apribojimus, tiek ir lygiaverio poveikio kiekybiniams apribojimams priemones. Valstyb nar gali teisinti tiek bendrai taikomas, tiek ir atskirai taikomas taisykles, nesvarbu, ar jos reguliuoja preks patekim rink (taisykl prekei), ar prekyb toje rinkoje (prekybos taisykl). Visgi tais atvejais, kai Bendrijoje yra priimtas teiss aktas, kuriuo suderinamos valstybi taikomos priemons, siekiant 30 str. nustatyt tiksl, valstyb nar neturi teiss remtis mintomis ribojimo pagrstumo slygomis. Svarbu pabrti, kad EB steigimo sutarties 30 str. taikymas galimas tik tuo atveju, jei priemon nra taikoma su tikslu diskriminuoti ar apriboti valstybi nari tarpusavio

prekybos, be to, yra proporcinga. Todl Teismas nuodugniai tiria, ar priemons tikrasis tikslas nra nacionalins rinkos apsauga ir ar ji yra proporcinga. Teismas taip pat reikalauja, kad valstybi taikomos priemons nebt grindiamos ekonominiais tikslais. Siekiant skaidrumo valstybi nari tarpusavio prekyboje, buvo priimtas sprendimas Nr. 3052/95/EB. is sprendimas vis pirma nukreiptas kontroliuoti, ar tinkamai yra gyvendinamas abipusio pripainimo principas. Sprendimu siekiama, kad valstybs nars laiku ir tinkamai pranet apie nacionalini priemoni, udraudiani laisv preki judjim, taikym. 2.4.3.2. Privalomieji reikalavimai Privalomj reikalavim doktrin Teismas vyst Cassis de Dijon byloje, nustatydamas, kad lygiaverio kiekybiniams apribojimams priemon gali bti pateisinama, jei: ji btina, norint patenkinti pagrstus reikalavimus, ypa tuos, kurie susij su veiksminga mokesi kontrole, visuomens sveikatos apsauga, prekybos skaidrumu ir vartotoj apsauga. Tuo turi bti siekiama tikslo, susijusio su visuotiniais interesais, tarnaujaniais laisvo preki judjimo, kuris yra vienas i Bendrijos pamat, reikalavimams. Svarbu pabrti, kad privalomj reikalavim pagrind sraas nra baigtinis, o teis juos pateisinti remiasi proporcingumo principu. Teismas pabr, kad nacionalini priemoni ribojamasis poveikis laisvam preki judjimui turi bti proporcingas siekiamam apsaugoti interesui ir to paties tikslo turi bti negalima pasiekti kitomis, maiau prekybai trukdaniomis priemonmis. Svarbu pabrti, kad bendrj interes doktrina taikytina tik bendrai taikomoms priemonms, todl atskirai taikom priemoni pateisinti remiantis iais pagrindais nra galima.

Literatra. 1. I. Vgl I. Europos Sjungos teis. Vidaus rinkos laisvs, konkurencija ir teiss derinimas. Vilnius, 2011. 2. Barnard. C. The Substantive Law of the EU. The four freedoms. Oxford, second edition, 2007 (Barnard C. Europos Sjungos materialin teis. Keturios laisvs: laisvas preki judjimas. Vilnius, 2005). 3. Craig P, de Burca G. EU law. Text, cases and materials. Oxford, fourth edition, 2008. 4. Europos Sjungos sutarties ir Sutarties dl Europos Sjungos veikimo suvestins redakcijos. 5. Vgl I., Daukien I. (sudarytojai). Tarptautiniai dokumentai. Europos Sjungos teis. Steigimo sutartys ir svarbiausi vidaus rinkos teiss aktai. Vilnius: Teisins informacijos centras. 2007.

Europos Sjungos Teisingumo Teismo bylos. 1.Byla 7/68 Komisija v. Italij (meno vertybi byla); 2.byla 7/78 Regina v. Ernest George Thompson, Brian Albert Johnson and Colin Alex Norman Woodwiss; 3.byla C-2/90 Commission v.Belgium (Wallonian waste); byla 26/62 Van Gend & Loos; 4. byla 24/68 Komisija v. Italija; 5. bylos 2 ir 3/69 Diamantarbeiders; 6. byla 46/76 Bauhuis prie Olandij; 7.byla 133/82 Komisija v. Liuksemburgas; 8. byla C-441 ir 442/98 Kapniki Michalidis AE v. Idryma Koinonikon Asfaliseon (IKA)