Professional Documents
Culture Documents
ეკონომიკური ურთიერთობები
ეკონომიკური ურთიერთობები
LALI OKROTSVARIDZE
MAGDA VADACHKORIA
TBILSI 2009
- 2009
UDK(uak)339.923
o-87
sagareo
,
.
,
,
,
,
,
.
,
.
( 9.4.06.2009), (
11.12.06.2009) da .
Sesavali
Tavi I. sagareo ekonomikuri urTierTobebis, arsi da
mniSvneloba ekonomikuri efeqtianobis amaRlebaSi
3.1.
3.2.
3.3.
3.4.
msoflio vaWrobis dinamika --------------------------------------------saqarTvelos sagareo vaWrobis balansi -----------------------ZalTa Tanafardobis cvlileba msoflio bazarze -----samecniero-teqnikuri progresi da msoflio vaWrobis
struqtura ------------------------------------------------------------------------3.5. ganviTarebuli qveynebis vaWrobis sasaqonlo
struqtura
3.6. vaWrobis geografia ---------------------------------------------------------Tavi IV. saTbob- sanedleulo da sasoflo-sameurneo saqonlis
adgili saerTaSoriso vaWrobaSi
. . .
. . .
ISBN 978-9941-0-1642-4
5.1. Tanamedrove msoflio bazris Taviseburebani -----------5.2. momsaxurebis msoflio bazris formirebis pirobebi --5.3. momsaxurebis
saerTaSoriso vaWrobis specifikuri
saerTaSoriso migracia,
Tanamedrove
6.1. samuSao Zalis saerTaSoriso migracia --------------------6.2.SromiTi migraciis ZiriTadi msoflio centrebi ----6.3 SromiTi migraciis saxelmwifo regulireba -------------6.4. emigraciis gavlena samuSao Zalis eqsportiori qveynebis
ekonomikaze -------------------------------------------------------Tavi VII. kapitalis saerTaSoriso
ekonomikur urTierTobaTa forma
satransporto
migracia,
rogorc
10.1.
10.2.
10.3.
10.5.
10.6.
sagareo
teqnologia, rogorc saqoneli ---------------------------------------------teqnologiis gadacemis formebi ------------------------------------------teqnologiaTa gadacemis praqtika ----------------------------------------teqnologiis Rirebuleba da fasi ---------------------------------------saerTaSoriso teqnologiur gacvlebSi inJineringi da
teqnikuri daxmareba---------------------------------------------------------
7.1. kapitalis saerTaSoriso migracia --------------------------------7.2. sasesxo kapitalis msoflio bazari ------------------------------7.3. saerTaSoriso krediti da misi roli msoflio
ekonomikaSi ----------------------------------------------------------------------7.4. kapitalebis msoflio bazarze sakredito
operaciaTa ZiriTadi saxeebi ------------------------------------------------
8.1. warmoebis internacionaluri fasi --------------------------------8.2. msoflio fasebze moTxovnisa da miwodebis gavlena --8.3. faswarmoqmnaSi samomxmareblo Rirebulebis roli ----8.4. msoflio fasis internacionaluri Rirebulebidan
gadaxris faqtorebi---8.5. araeqvivalenturi gacvlis arsis Sesaxeb ---------------------8.6. samecniero - teqnikuri revoluciis gavlena msoflio
fasebze ------------------------------------------------------8.7. saqonelze fasebis mravaldonianobis pirobebSi
msoflio fasis gansazRvris problema ---------------------------8.8. gacxadebuli (gamoqveynebadi) fasebis ZiriTadi saxeebi
8.9. fasebis dinamika ZiriTad saqonelze ------------------------------
urTierTobebis
ganviTarebisaTvis
Cven
sxva
mxrivac
moumzadebeli aRmovCndiT ar gagvaCnia: gamocdileba am
urTierTobebis
dasamyareblad
saWiro
Sesabamisi
institutebis
organizaciebisaTvis
kadrebi,
romlebic
TavianTi
codniTa
da
gamocdilebiT
saerTaSoriso
standartebs pasuxoben.
Sesavali
sagareo
ekonomikur
urTierTobabTa
efeqturoba
SesaZloa
ganisazRvros,
saeqsportod
gankuTvnil
produqciaze gaweuli Sromis danaxarjebis donis SedarebiT,
im produqtis warmoebaze gaweul analogiur danaxarjebTan,
romelic
SesaZloa
Canacvldes
importiT.
cxadia,
Tu
danaxarjebi, romelic aucilebelia sazRvargreT garkveuli
raodenobis
saqonlis
SesaZenad,
naklebia
vidre
imave
saqonlis qveyanaSi warmoebisaTvis saWiro xarjebi, miiRweva
garkveuli ekonomikuri efeqti.
magaliTad, aris SesaZlebloba sazRvargreT SeZenil
iqnas nedleulisa da sursaTis ara mxolod is saxeobebi,
romlebic bunebriv garemoebaTa gamo ver iqneba warmoebuli
mocemul qveyanaSi, armed iseTic romlebsac qveyana marTalia
awarmoebs, magram msoflio bazarze is ufro iafia. amgvari
saqonlis Sesyidva qveynebSi, sadac maTi warmoebisaTvis
ukeTesi pirobebia, SesaZlebels xdis uari iTqvas seriozuli
dabandebebis
ganxorcielebaze
iseTi
sabadoebis
dasamuSaveblad,
romlebSic
sasargeblo
wiaRiseuli
naklebefeqturadaa ganlagebuli, an uari vTqvaT im sasoflosameurneo
produqciis
warmoebaze,
romlisaTvisac
arasakmarisad xelsayreli klimaturi pirobebia.
a.smiti, cdilobda ra daesabuTebina, rom msoflio
vaWroba xelsayrelia yvela qveynisaTvis, aRniSnavda:
Tu
romelime sxva qveyanas
SeuZlia Cveni momarageba raRac
saqonliT ufro iaf fasebSi, vidre Tavad SevZlebdiT mis
warmoebas, bevrad umjobesia SevisyidoT igi misgan Cveni
sakuTari samrewvelo Sromis raRac nawiliT, romelic
ganxorcielebulia im sferoSi, romelSic Cven garkveul
upiratesobas vflobT.
magram ar floben Warb samuSao Zalas, momgebiania daspecialdnen kapitaltevadi saqonlis warmoebasa da ufro
gatanaze, da moaxdinon Sromatevadi produqciis importi.
amerikeli ekonomisti elsvorti miuTiTebs: yvela
qveyana avlens tendencias specializirdes im saqonlis
warmoebaze, romelic moiTxovs aq Warbad arsebul da
amitomac iaf sawarmoo faqtorebs. igi amgvari saqonlis
eqsportirebas axdens, xolo importi uzrunvelyofs im
saqonlis miRebas romlis warmoebasac ufro miesadageba sxva
qveynebis xelT arsebuli faqtorebi.
ganviTarebadi qveynebis miswrafeba Seqmnas erovnuli
ekonomika,
maTi
pereorientacia
industrializaciaze,
moiTxovs
garkveuli
koreqtivebis
Setanas
mocemul
postulatebSi.
Teoretikosebi
dRes
iZulebulni
arian
aRiaron yofili koloniebisa da damokidebuli qveynebis
industrializaciis
aucilebloba.
DdRes
aqtiurad
laparakoben axal politikur da ekonomikur wesrigze, Sromis
axal saerTaSoriso danawilebaze. magram mainc, gamodian ra
warmoebis
faqtorTa
Teoriidan,
sagareo
ekonomikur
urTierTobebTan mimarTebaSi isini rCebian am qveynebSi
ZiriTadad mrewvelobis im dargebis upiratesi ganviTarebis
momxreebad,
romlebic
dakavSirebulia
iafi
muSaxelis
gamoyenebasTan da orientirebulia msoflio bazarze. maTi
rekomendaciebi didadaa dakavSirebuli transnacionalur
korporaciaTa dainteresebasTan - ganviTarebad qveynebSi
Seqmnan garkveuli tipis warmoebebi.
rac Seexeba uaxles warmoebebs, romlebic asaxaven
samecniero-teqnikuri progresis Tanamedrove etaps, unda
darCes
koncentrirebuli
samrewvelod
ganviTarebul
qveynebSi, romlebic floben upiratesobas
kapitaliT
uzrunvelyofis kuTxiT, da rac mTavaria es qveynebi
inarCuneben aSkara fardobiT upiratesobas mecnierTa da
inJinerTa kvalifikaciaSi.
unda aRiniSnos, rom fardobiT danaxarjTa Teoria, misi
Tanamedrove modifikaciebis CaTvliT, romelic dafuZnebulia
faqtorTa Teoriaze, ver iZleva pasuxs qveynebs Soris
ekonomikuri urTierTobebis ganviTarebis yvela aspeqtze.
kerZod, is ar xsnis Sromis danawilebisa da vaWrobis
ganviTarebis mizezebs iseT qveynebs Soris, romlebsac
saerTaSoriso
vaWrobis
axal
TeoriaTa
Soris,
romlebic
ganekuTvnebian
neoteqnologiur
Teoriebs,
mniSvnelovani adgili ukavia produqtis sasicocxlo ciklis
Teorias. amerikeli mecnieri p. vernoni qveynebs Soris
dargobrivi
gansxvavebebis
analizisas
iTvaliswinebs
niokris sferoSi ganxorcielebul danaxarjTa dones. misi
azriT, dargi romelic xasiaTdeba niokr-ze fardobiTad
maRali danaxarjebiT, awarmoebs produqts romelic imyofeba
sasicocxlo ciklis adreul stadiaze. warmoebis teqnologia
damalulia Suamavlebisa da konkurentebisagan da dargis
produqti miewodeba msoflio bazars sagareo vaWrobis
Cveulebrivi arxebiT. produqtis sasicocxlo ciklis Semdgom
stadiebze, rodesac xorcieldeba gadasvla msxvilmasStabian
masiur
warmoebaze,
adgilobrivi
simZlavreebi
ukve
arasakmarisia. saqonlis gatana Seivseba kapitalis gataniT,
xorcieldeba sazRvargareT warmoebis organizacia. xolo
rodesac saqme gvaqvs kargad aTvisebul teqnologiebTan,
mowinave teqnologiis gaJonvis SiSi gadadis meore planze.
mTavari prioritetia mogebis zrda warmoebisa da gayidvebis
maqsimalurad gafarToebis xarjze. faqtiurad, produqtis
sasicocxlo ciklis Teoria avsebs fardobiTi danaxarjebis
Teorias, Semoaqvs ra axali sawarmoo faqtori _ danaxarjebi
niokr-ze.
dRes mecnierebi sul ufro ixrebian iqiTken rom,
saerTaSoriso vaWrobis ganviTarebis mizezebi arasworia
dayvanil iqnes erT romelime faqtorze, aramed aucilebelia
moZraoba
saerTaSoriso
vaWrobis
mravalfaqtoriani
modelebisaken, romelSic gaTvaliswinebuli iqneba bunebrivi
faqtorebi, romlebic dominirebs rikardos TeoriaSi, agreTve
warmoebis ZiriTadi faqtorebi (xekSerisa da olinis Teoria)
da
is
faqtorebi,
romlebic
dakavSirebulia
Sromis
kvalifikaciasa da danaxarjebTan niokr-ze (produqtis
sasicocxlo ciklis Teoria).
dReisaTvis
mrewvelobis
dargebSi
warmoebis
optimaluri
maStabebis
uzrunvelsayofad,
saerTaSoriso
specializaciisa da kooperirebis aucilebloba, warmoadgens
Sromis danawilebis gaRrmavebis
erT-erT umniSvnelovanes
mizezs.
calkeul
qveynebSi
samrewvelo
kompleqsebis
koncentracia,
romlebic
iqmneba
calkeul
dargebSi,
SesaZlebels
xdis
dabanddes
maTSi
didi
moculobis
resursebi da Seiqmnas optimaluri sididis sawarmoebi,
romlebic orientirebulia ara mxolod Sida, aramed sagareo
bazrebzec.
es
warmoebis
efeqturobis
amaRlebis
umniSvnelovanesi mimarTulebaa.
saerTaSoriso
specializacia
da
kooperireba
SesaZlebels xdis moxdes samecniero Zalebis, kvalificiuri
kadrebis, materialuri resursebis koncentrireba warmoebis
im dargebSi, romelSic mocemuli qveyana specializirdeba
msoflio masStabiT. amgvari koncentrireba warmoadgens
warmoebis teqnikuri donis amaRlebis, Sromis nayofierebisa
da produqciis xarisxis zrdis aucilebel pirobas.
Tanamedrove geopolitikuri Tu ekonomikuri situacia
iZleva sakmaris winapirobebs imisaTvis rom, samecnieroteqnikuri progresis dasaCqareblad,
gamoyenebul iqnas
mowinave
sazRvargareTuli
gamocdileba,
rogorc
gamogonebebze, teqnologiur procesebze, axal produqciaze
licenziebisa da
nou-haus pirdapiri SeZenis, aseve
sazRvargareT SeZenili uaxlesi manqana-danadgarebisa da
mowyobilobebis gamoyenebis gziT.
sagareo ekonomikuri urTierTobebis ganviTarebisas
aucilebelia gaTvaliswinebul iqnes ara mxolod eqsportimportis
danaxarjebi,
aramed
SeZenili
produqciis
samomxmareblo Tvisebebi. es gansakuTrebiT mniSvnelovania
Cveni
qveynisTvis,
romelic
teqnikuri
TvalsazrisiT
praqtikulad mowyvetili iyo samrewvelod ganviTarebuli
qveynebisagan. mniSvnelovania ara mxolod sazogadoebrivi
danaxarjebis ekonomia warmoqmnili gaazrebuli saimporto
politikis gatarebis Sedegad, aramed is efeqtic, romelic
miiRweva importirebuli teqnikis eqspluataciis pirobebSi,
imis gaTvaliswinebiT, rom is unda iyos ufro mwarmoebluri
da ekonomiuri. sazRvargareT SeZenili teqnika gavlenas
axdens ara mxolod im
dargebis saerTo teqnikur
mdgomareobaze, romelSic is gamoiyeneba, aramed sxvaganac ki,
anu garkveuli sademonstracio efeqtic axlavs.
produqciis saeqsportod warmoeba, rac TavisTavad
gulisxmobs
gare
bazrebisa
da
sazRvargareTeli
mwarmoeblebis Sesabamisi produqciis detalur Seswavlas,
1.2.
saerTaSoriso
kooperireba
da
specializacia
warmoadgens Sromis saerTaSoriso danawilebis ara ubralo
formebs, aramed mis elementebsac.
warmoebis saerTaSoriso specializacia viTardeba ori
mimarTulebiT _ sawarmoo da teritorialuri. Tavis mxriv
sawarmoo mimarTuleba iyofa dargTaSoris, Sidadargobrivi
specializaciisa da calkeuli sawarmoebis (kompleqsebis)
specializaciis mimarTulebebad. teritorialur aspeqtSi
warmoebis
saerTaSoriso
specializacia
gulisxmobs
calkeuli qveynebis, qveynebis jgufebis da regionebis
specializacias calkeuli produqtebis an maTi nawilis
msoflio bazrisaTvis warmoebaze specializirebas.
saerTaSoriso
specializaciis
ZiriTad
saxeobebs
warmoadgens sagnobrivi (produqtebis warmoeba), sadetalo
(produqtis
nawilebis,
komponentebis
warmoeba),
teqnologiuri, anu stadiuri specializacia (calkeuli
teqnologiuri procesebis, magaliTad awyoba, Rebva, SeduReba
da a.S ganxorcieleba)
saerTaSoriso specializacia dinamiuri procesia da
icvleba drosa da sivrceSi.
30-an wlebSi dominirebda warmoebis dargTaSorisi
specializacia da Sesabamisad erTi kompleqsuri dargis
(magaliTad
gadamamuSavebeli
mrewvelobis)
produqciis
gacvla meore kompleqsuri dargis (magaliTad mompovebeli
mrewveloba, an soflis meurneoba) produqciaze. 50-60-an
wlebSi
wamyvan
poziciebs
inarCunebs
saerTaSoriso
specializacia, magram axla ukve pirveladi dargebis doneze
(saavtomobilo
da
aviamSenebloba,
plasmasebis,
radioaparaturis da a.S. warmoeba). 70-80-an wlebSi wina planze
iwevs da imyarebs poziciebs Sida dargobrivi specializacia
da
Sesabamisi
gacvla
saqonel
analogebiT
romlebic
samomxmareblo maxasiaTeblebiT gansxvavdebian (magaliTad
Tvliani traqtorebi muxluxaze, tyavis fexsacmeli
rezinisaze da a.S).
. .
.
2. T;
3. . ( );
4. . ;
5.
.
;
1.
10
saerTaSoriso
specializaciisa
da
kooperaciis
mniSvneloba
erovnuli
meurneobis
efeqtianobisa
da
intensificirebis
procesisaTvis
ganuxrelad
izrdeba.
magaliTad
ukve
gasuli
saukunis
70-80-an
wlebSi
manqanaTmSeneblobis produqciis msoflio vaWrobis zrdis
tempebis TiTqmis 40% uzrunvelyofili iqna makompleqtebeli
nawarmis vaWrobiT, maSin rodesac 60-ani wlebis analogiuri
maCvenebeli Seadgenda mxolod 4%-s. amJamad ki ekonomikurad
ganviTarebuli qveynebis manqanaTmSeneblobis produqciis
sagreo vaWrobaSi, calkeuli detalebiTa da kvanZebiT
vaWrobis xvedriTi wili 2-jer metad gaizarda da Seadgens
40%.
erT-erTi
centraluri
adgili
saerTaSoriso
specializaciis
problematikis
meTodologiaSi
ukavia
saerTaSorisod
specializirebuli
dargisa
da
saerTaSorisod specializirebuli produqciis mcnebis
ganmartebas.
dargobriv
WrilSi,
warmoebis
saerTaSoriso
specializaciis qveS unda vigulisxmoT nebismieri qveynis,
romelic
maqsimalurad
aqtiurad
monawileobs
Sromis
saerTaSoriso danawilebaSi, materialuri warmoebis dargebis
erToblioba. xolo dargebi, romlebic gansazRvraven qveynis
saerTaSoriso specializaciis xasiaTs, warmoadgenen swored
saerTaSorisod specializirebad dargebs. maTi niSandoblivi
maxasiaTeblebia:
sxva
dargebTan
SedarebiT,
eqsportis
mniSvnelovnad maRali wili, rogorc wesi amgvari dargebis
xvedriTi wili mocemuli qveynis warmoebaSi ufro maRalia,
vidre maTi wili msoflio warmoebaSi, agreTve Sidadargobrivi specializaciisa da kooperaciis ganviTarebis ufro
maRali done.
dargis
saerTaSoriso
specializaciis
donis
ganmsazRvrel ZiriTad maCvenebels warmoadgens fardobiTi
saeqsporto specializaciis koeficienti da dargis warmoebis
saeqsporto kvota.
fardobiTi saerTaSoriso specializaciis koeficienti
ganisazRvreba formuliT:
sadac:
0 -saqonlis (dargis sasaqonlo warmoebis erToblioba)
xvedriTi wili qveynis eqsportSi:
- saqonlis (an saqonel analogebis) xvedriTi wili
msoflio eqsportSi.
mocemuli
koeficientis
meSveobiT,
SesaZlebelia
pirveli miaxloebiT ganisazRvros is sasaqonlo wre da
Sesabamisad
dargebi,
romlebic
mocemuli
qveynisaTvis
warmoadgenen
saerTaSorisod
specializirebulebs.
gansazRvruli
sasaqonlo jgufebis mixedviT, eqsportis
nacionaluri struqturis sasargeblod, rac
maRalia (1-ze
meti) Tanafardoba, miT ufro metadaa gamokveTili Sesabamisi
dargis saerTaSoriso specializacia. da piriqiT, rac
dabalia amgvari Tanafardoba (1-ze naklebi), miT naklebia
safuZveli CaiTvalos Sesabamisi saqonlebi da dargebi
saerTaSorisod specializirebulad.
saeqsporto qvota mianiSnebs imaze, Tu ramdenad aris
erovnuli mrewveloba, misi calkeuli dargebi orientirebuli
saerTaSoriso bazrebze, amavdroulad miuTiTebs am ukanasknelTa mowyvetis dones Sida nacionaluri bazrebisagan. warmoebis saeqsporto qvota mianiSnebs mrewvelobis saerTaSoriso kavSirebis intensificirebaze erTi mimarTulebiT _
ucxoeli
momxmareblebisaken
da
saerTaSorisod
specializirebuli produqciis konkurentunarianobis zrdisaken.
saerTaSorisod specializirebuli dargis mcnebasTan
mWidrodaa dakavSirebuli saerTaSorisod specializirebadi
produqciis mcneba. am ukanasknels ganekuTvneba is, rac
warmoadgens saerTaSoriso specializaciisa da kooperirebis,
sawarmoo programebis ganawilebis ormxrivi da mravalmxrivi
SeTanxmebebis sagans.
saerTaSorisod specializirebuls miekuTvneba agreTve
saqonlebi, romlebic warmoebulia erT an ramodenime
qveyanaSi da faravs maTze msoflio bazris moTxovnebs. maT
ricxvs
ganekuTvneba
agreTve
saerTaSoriso
kompaniebis
produqcia, romlebic axdenen Sromis danawilebas sakuTar
sawarmoo qvedanayofebs Soris da romlebic ganTavsebulia
sxvadasxva qveynebSi.
11
12
1.
;
2.
;
3.
;
4.
13
14
importis
struqturaSi
Warbobs
energoSemcvelebi;
Tambaqos
nawarmi,
msubuqi
avtomobilebi,
samkurnalo
saSualebebi, xorbali da fqvili. niSandoblivia, rom
importSi teqnologiur danadgarebTan erTad mniSvnelovani
zomiTaa warmodgenili ucxouri kreditebisa da grantebis
xarjze SeZenili saqoneli. A aqedan gamomdinare, naTelia
qveynis
meurneobisa
da
samomxmareblo
bazris
damokidebulebis maRali xarisxi. eqsportSi kvlav ZiriTadia
sanedleulo saqoneli.
damaxasiaTebelia, rom eqsportsa da imports Soris ar
arsebobs
sakmao
struqturuli
urTierTkavSiri,
amis
obieqturi mizezebia: ekonomikis memkvidreobiT miRebuli
araracionaluri dargobrivi struqtura, sawarmoo potencialis gamoyenebis dabali done, produqciis dabali konkurentunarianoba msoflio bazarze, savaluto-safinanso politikis
Sida problemebi, safinanso krizisi ruseTSi 1998 wlis II
naxevarSi da misi negatiuri gavlena Cveni ekonomikis dargTa
produqciis zrdis tempze da ukanasknel wlebSi ruseTis mier
qarTuli
saeqsporto
produqciaze
embargos
dawesebis
miuxedavad,
sagareo
vaWrobis
pirveladi
monacemebiT,
saqarTvelos eqsporti saanalizo periodSi wina wlis
Sesabamis periodTan SedarebiT 23%-iT gaizarda. ruseTma ki
qveynebis eqsportis struqturaSi pirveli adgilidan meaTeze
gadainacvla,
bolo periodSi ganxorcielebulma politikurma da
makroekonomikurma reformebma agraruli seqtoris reabilitaciis xelSemwyobi mikro garemo Seqmna da
ganapiroba
saerTaSoriso
organizaciebTan
Tvisebrivad
axali
TanamSromlobis
formireba,
ris
Sedegadac
sasursaTo
humanitaruli
daxmarebis
gawevis
kursidan
aqcenti
adgilobrivi warmoebis zrdis xelSewyobis kursze iqna
gadatanili.
ukanasknel
periodSi
saqarTveloSi
warmatebiT
warmarTul politikur da ekonomikur reformebTan erTad
FAO-Si
teqnikuri
daxmarebis
proeqtebis
samoqmedo
prioritetad agrosasursaTo seqtoris gardaqmnisa da misi
sabazro ekonomikur garemoSi efeqtiani adaptirebis procesis
xelSewyoba iqca.
msoflio meurneobaSi saqarTvelos ekonomikis integrirebis procesi atarebs intensiur xasiaTs, rac sagareo
vaWrobis liberalizaciis strategiuli kursis Tanmimdevruli ganxorcielebiT aris ganpirobebuli. wliTiwlobiT
matulobs sagareo savaWro brunva, farTovdeba vaWrobis
geografia da izrdeba ucxouri investiciebis masStabebi.
qveyanam praqtikulad daibruna Tavisi istoriuli geopolitikuri
funqcia
da
gaxda
evraziis
saxelmwifoTa
strategiuli ekonomikuri partniori.
rogorc cxrili 1-dan Cans, saqarTvelos sagareo savaWro
brunva 1995-2008 wlebSi gaizarda 7.5 - jer da Seadgina 7555,8
mln dolari. amasTan, importis wingamswrebi tempebiT zrdis
pirobebSi
savaWro
balansis
uaryofiTi
saldoTi.
Sesabamisad, ecema
saimporto SemosulobaTa eqsportiT
dafarvis done, rac mniSvnelovanwilad ganapirobebs sagareo
davalianebis zrdas.
saqarTvelos sagareo vaWrobis balansi 1995-2008 wlebSi
(mln aSS dolarebSi)1
cxrili #1
wlebi
sagareo
savaWro
brunva, sul
maT Soris:
- eqsporti
- importi
- saldo (+,_)
eqsportis
wili
brunvaSi, %
importis
eqsportiT
dafarvis done, %
1995
2000
2005
2008
1000.7
1032.0
3355.4
7555.8
289.5
711.2
- 421.7
322.8
709.4
- 3886.6
865,5
2490,0
- 1624.5
1497.7
6058.1
- 4560.4
28.9
31.2
25.8
19.8
40.7
45.5
34.7
24.7
15
procentobiT
jamTan
brunva
aTasi aSS
dolari
procentobiT
jamTan
maT Soris:
TurqeTi
ukraina
ruseTi
azerbaijani
germania
aSS
bulgareTi
arabTa
gaerTi.
emirat.
CineTi
TurqmeneTi
danarCeni
partniori
qveynebi
importi
aTasi aSS
dolari
sul
procentobiT
jamTan
qveynebi
eqsporti
aTasi aSS
dolari
cxrili #2
1 232 371
100.0
5214883
100.0
6447254
100.0
171764
94169
45599
137455
56156
149036
59357
13,9
7,6
3,7
11,2
4,6
12,1
4,8
727906
574906
576604
382367
387327
203891
184050
14,0
11,0
11,1
7,3
7,4
3,9
3,5
899670
669075
622203
519822
443483
352927
243407
14,0
10,4
9,7
8,1
6,9
5,5
3,8
18638
1,5
214721
4,1
233360
3,6
8273
26339
0,7
2,1
206709
149902
4,0
2,9
214982
176240
3,3
2,7
465585
37,8
1606500
30,8
2072085
32,1
msoflio bazarze poziciebis SenarCunebisa da ganmtkicebisaTvis aucilebelia sawarmoebs gaewioT daxmareba, raTa
16
umTavresad
meurneobis
ori
ZiriTadi
Semosavaltevadi
dargis mrewvelobis da soflis meurneobis xvedriTi wilis
Semcirebis mimarTulebiT (mrewveloba 9,5%-dan gaizarda 12,7%,
xolo
soflis
meurneoba
41,7-dan
18,3%-mde
Semcirda).
mrewveloba da soflis meurneobis dargi ar unda miviCnioT
dabalkonkurentunarian dargebad da maT mimarT unda
gatardes saTanado sareabilitacio, mastimulirebeli zomebi.
upirveles yovlisa, ar unda gagvitacos zedmetad
liberalurma savaWro politikam. rogorc ukve aRiniSna,
Tavisufali vaWrobis principi momgebiania Zlieri, lideri
qveynisaTvis. igi angrevs ganviTarebadi qveynebis sust,
mrewvelobisa da soflis meurneobis axlad fexadgmul
dargebs. es ukanasknelni aucileblad saWiroeben Tavdapirveli saTburis pirobebis Seqmnas, aqtiuri proteqcionistuli politikis gatarebas saxelmwifos mxridan.
Ria
ekonomikis
Camoyalibeba
ar
unda
gavaigivoT
saxelmwifos sagareo ekonomikuri kavSirebis ukontrolobasTan, sazRvrebis gamWvirvalobasTan. piriqiT, Ria ekonomika,
miT umetes msoflio sabazro meurneobaSi integrirebis
procesSi, moiTxovs saxelmwifos gonivrul Carevas sagareo
ekonomikuri
kavSirebis
ganxorcielebis
meqanizmSi.
stiqiuroba,
aq
araTu
xels
ar
uwyobs
ekonomikur
ganviTarebas, aramed, piriqiT, mniSvnelovnad uTxris Zirs
ekonomikur usafrTxoebas.
ekonomikis kompleqsurad ganviTarebisa da efeqtiani Sida
bazris
Camoyalibebis
saqmeSi
gadamwyveti
mniSvneloba
sagadasaxado-sabaJo regulirebas eniWeba.
sabaJo gadasaxadisadmi mxolod fiskaluri funqciebis
dakisrebam Cven ar unda dagvaviwyos misi ZiriTadi funqcia
saSinao
bazris
da
ekonomikuri
usafrTxoebis
dacva.
sxvadasxva saerTaSoriso organizaciebis mier ganxorcielebulma
teqnikuri
daxmarebis
proeqtebma
unda
mogvces
agroindustriis
ganviTarebisaTvis
sicocxlisunariani
garemos
Seqmnis
saSualeba,
rac
moiTxovs
Sesabamisi
iuridiuli da sakanonmdeblo bazis formirebas. proeqtebma
gamoavlina
soflis
meurneobis
sxvadsxva
dargebis
organizaciis aucilebloba, rac ganviTarebis Semaferxebeli
faqtorebis daZlevis erT-erTi aucilebeli pirobaa.
17
2003 w.
2004 w.
2005 w
2006 w.
343070
499107
449785
428066
124,7
95823
195622
243710
133522
139,3
18108
250
0
23157
277
0
14732
1280
319
5614
13267
175
0,31
53,0
0,54
37670
87875
132952
61883
164,2
4145
37
15896
676
5141
41
32480
21333
5032
592
22838
47537
2221
421
18859
25339
0,53
11,36
118,6
37,4
250
277
553
189
0,75
492
797
161,9
294
285
0,96
1967
2178
2217
816
0,41
16709
22863
14383
3207
0,19
81
34
0
0
160
327
173
285
2,13
8,38
28
39
54
31
110,7
saqarTvelos
ekonomikuri
ganviTarebis
saministros
statistikis
18
calkeuli
qveynebis
vaWrobis
dinamikis
araTanabarzomieri ganviTareba
iwvevs, maT Soris ZalTa
Tanafardobis mudmiv cvlilebas.
omis Semdgomi periodis umetes nawilze, saerTo
eqsportSi amerikuli eqsportis wili ecemoda. Tu pirvel
omisSemdgom wlebSi aSS-ze modioda saerTo eqsportis 1/3,
amJamad es wili Semcirebulia 1/8-mde. germaniis eqsporti
mWidrod miuaxlovda amerikis dones, amasTan, mTeli rigi
wlebis ganmavlobaSi aWarbebda kidec mas.
riT
aixsneba
amerikuli
poziciebis
Sesustebis
grZelvadiani
tendencia?
60-70-an
wlebSi,
amerikuli
saqonlebis konkurentunarianobis kleba dakavSirebuli iyo
imasTan, rom evropasa da iaponiaSi Sromis nayofierebis
zrdis tempebi gacilebiT maRali iyo vidre aSS-Si. Tu
magaliTad aSS-s donesTan mimarTebaSi Sromis nayofiereba
germaniaSi Seadgenda 38%, safrangeTSi-42%, xolo iaponiaSi
mxolod 15%, gasuli saukunis 80-ani wlebSi, Sromis
nayofiereis
done
germaniaSi
gauTanabrda
amerikuls,
safrangeTsa da iaponiaSi Sesabamisad gaizarda 88% da 66%mde (amerikulTan mimarTebaSi). 80-ani wlebidan amerikuli
kompaniebi,
sxva
qveynebis
kompaniebTan
konkurenciuli
brZolis intensivobis zrdis pirobebSi, Sromis nayofierebis
donis
amaRlebisaTvis,
anxorcieleben
ganskuTrebul
Zalisxmevas. unda aRiniSnos rom maT SesZles mieRwiaT
sakmarisad pozitiuri SedegebisaTvis. 1990-ani wlebidan
Sromisnayofierebis saSualo wliuri zrdis tempebi aSS-i
Seadgens 4,0%, iaponiaSi _ 3,6%, germaniaSi (gaerTianebuli) _
2,4%. magram, ramdenadac samuSao Zalis Rirebuleba iaponiaSi
amerikulze
mniSvnelovnad
naklebia,
iaponia
axerxebs
awarmoos gadamamuSavebeli mrewvelobis mravali produqti
aSS-ze iafad. fasebi iaponur saqonelze, gansakuTrebiT
xangrZlivi moxmarebis saqonelze, amerikul bazarze 20-30%
naklebia.
19
20
mowyobilobebis
miwodeba
mSenebare
obieqtebisaTvis,
gansakuTrebiT warmoebis uaxles dargebSi.
unda aRiniSnos, rom samecniero-teqnikuri progresi,
uSualod da mecnierebatevad
dargebs Soris gacvlebis
meSveobiT, stimuls aZlevs qveynebs Soris momsaxurebis
(rogorc sawarmoo, aseve komerciuli da safinanso-sakredito
xasiaTis) gacvlis procesis gaZlierebas. Tavis mxriv
momsaxurebis eqsport-importi (gansakuTrebiT inJineringi,
lizingi, konsaltingi, sainformacio-gamoTvliTi momsaxureba)
astimulirebs
sawarmoo
daniSnulebis
saqonlebiT
saerTaSoriso vaWrobas. ukve gasuli saukunis bolos,
kompleqsuri mowyobilobebis sagareo Sesyidvebis 80%-ze meti,
uSualod
iyo
dakavSirebuli
sainJinro-sakonsultacio
momsaxureobis gawevasTan, xolo lizinguri miwodebebis
wilad modioda samrewvelod ganviTarebuli qveynebidan
eqsportirebuli msubuqi manqanebisa da kompiuteruli teqnikis
20-30%.
navTobze fasebis swrafma zrdam ganapiroba msoflio
vaWrobaSi mineraluri sawvavis xvedriTi wilis mkveTri zrda
da gadamamuSavebeli mrewvelobis produqciis xvedriTi wonis
garkveulwilad Semcireba. magram navTobze fasebis Semcirebis
kvalobaze procesis dinamika kvlav ubrundeba sawyisi
wonasworobis mdgomareobas.
manqanebiTa da mowyobilobebiT vaWroba 90-ani wlebidan
Zalzed maRali tempebiT izrdeba. am produqciis eqsporti
samrewvelod ganviTarebuli qveynebidan gazrdilia 2,5-jer.
maT Soris iaponiidan 2,9-jer, germaniidan 2,3-jer, aSS-dan 2,2jer da a.S. amasTan erTad am jgufis qveynebSi izrdeba
manqana-danadgarebis importic. mocemuli saqonlebiT iseTi
umsxvilesi manqanaTmSenebeli qveynebis, rogorebic arian aSS
da didi britaneTi, importi, am produqciis eqsportsac ki
aWarbebs. mxolod iaponiisa da germaniis manqanaTmSeneblobis
eqsporti aRemateba imports.
manqana mowyobilobebiT vaWrobis zrdis tendencia
asaxavs manqanaTmSeneblobis sferoSi Sromis saerTaSoriso
danawilebis
donis
zrdis
dinamiur
process,
agreTve
konkurenciuli brZolis gamZafrebis tendencias, kerZod ki
britanuli da amerikuli monopoliebis poziciaTa garkveul
Sesustebas.
21
22
3.5.
eqsportis
90%
modis
ucxouri
transnacionaluri
korporaciebis filialTa produqciaze, samxreT koreaSi ki
27%.
gadamamuSavebeli mrewvelobis produqciis msxvili eqsportiori qveynebidan, mxolod indoeTSi TamaSoben nacionaluri mwarmoeblebi gadamwyvet rols. laTinur amerikaSi
msxvil eqsportiorebs warmoadgenen ZiriTadad ucxouri tnk
filialebi. maTi wili eqsportSi argentinasa da kolumbiaSi
Seadgens 30%, meqsikaSi 34%, braziliaSi 43%-ze mets.
cdiloben ra miusadagon axal pirobebs, romelic samecniero
teqnikuri progresis zegavleniT gamoiwvia cvlilebebi
msoflio warmoebaSi, agreTve mTeli rigi ganviTarebadi
qveynebis
mcdelobam
moaxdinon
sakuTari
ekonomikis
industrializacia,
tnk-ma
gadamamuSavebeli
mrewvelobis
dargebis, xSirad ki uaxlesi dargebis SeqmnaSi monawileobis
miRebis kursi aiRes. cxadia isini efeqturad iyeneben am
qveynebSi samuSao Zalis dabali Rirebulebis faqtors.
gadamamuSavebel mrewvelobaSi, rogorc wesi iqmneba
viwrod specializirebuli sawarmoebi, romlebic awarmoeben
calkeul detalebs. produqciis saboloo damuSaveba xdaba
samrewvelod
ganviTarebul
qveynebSi.
ase
magaliTad,
eleqtronul mrewvelobaSi momqmedma amerikulma tnk-bma,
meqsikaSi,
taivanSi,
singapurSi
Seqmnes
calkeuli
naxevargamtaruli mowyobilobebisa da integraluri sqemebis
mwarmoebeli sawarmoebi, romlebic sakuTar produqcias
ZiriTadSi awvdian aSS-s. zogi tnk anawevrebs sawarmoo
proces
calkeul
Semadgenlebad,
amartivebs
rTul
teqnologias saSualo teqnologiis donemde, da qmnian
Sesabamis
sawarmoebs
ganviTarebad
qveynebSi.
Sedegad,
ganviTarebadi
mravali
qveynebis,
gadamamuSavebeli
mrewvelobis produqciis eqsportSi, mniSvnelovani wiliT
aris warmodgenili tnk-s Sida safirmo vaWroba.
60-an
wlebSi
gamoikveTa
ganviTarebadi
qveynebis
eqsportSi manqanaTmSenebeli dargebis produqciis xvedriTi
wilis zrdis tendencia. 70-an wlebSi, navTobze msoflio
fasebis mkveTrma zrdam gamoiwvia is rom, am qveynebis jgufis
mTlian eqsportSi 1/2ze meti daikava sawvavma, ZiriTadad
navTobma. magram navTobis eqsportioria opeki-s wevri
qveynebis mcire jgufi, sadac 70-an wlebSi mTeli eqsportis
95% modis mxolod navTobze.
sxva ganviTarebadi qveynebis eqsportSi izrdeboda
gadamamuSavebeli mrewvelobis produqciis xvedriTi wili,
rac
industrialzaciisa
da
eqsportis
diversifikaciis
procesis garkveul warmatebebze miuTiTebs am qveynebSi.
ganviTarebadi qveynebis eqsportSi, garkveuli rolis
TamaSs iwyeben manqana-mowyobilobani, qimikatebi, Savi da
feradi metalurgiis produqcia. magram gadamamuSavebeli
mrewvelobis produqciis eqsportSi arsebiT rols TamaSobs
msubuqi mrewvelobis dargebi, romelTa wiladac modis
ganviTarebadi qveynebis (opekis qveynebis gareSe), mTliani
eqsportis 16%.
vaxasiaTebT ra pozitiur Zvrebs ganviTarebadi qveynebis
sagareo vaWrobaSi, romelic mowmobs samrewvelo produqciis
wilis zrdas mTlian eqsportSi, aucileblad unda aRiniSnos
am
qveynebis
diferenciaciis
procesi,
anu
qveynebis
gansazRvruli jgufis gamoyofa, sadac swrafad izrdeba
eqsportze orientirebuli mrewveloba.
ganviTarebadi qveynebis gadamamuSavebeli mrewvelobis
mTliani eqsportis 70%-ze meti modis qveynebis am didi
jgufis mxolod 17 qveyanaze, m.S. xuT umsxviles eqsportiorze
_
40%.
gansakuTrebiT
mniSvnelovania
gadamamuSavebeli
dargebis
eqsporti
samxreT
koreidan,
honkongidan,
singapuridan. gansakuTrebiT swrafi tempiT viTardeba CineTi.
romelic ekonomikis zrdis tempebiTa da samrewvelo zrdis
absoluturi
maCveneblebiT,
pirvel
adgilze
gavida
msoflioSi. es qveynebi Sedian e.w. axali industriuli
qveynebis jgufSi.
aq mrewvelobis ganviTarebaSi
aqtiur
rols TamaSobs ucxouri kapitali. magaliTad singapuris
23
1. ;
2. ;
24
boWkoebi,
plastmasebi
da
a.S.)
Tanamedrove
pirobebSi
moxmarebuli nedleulis saerTo balansis struqturaSi
mineraluri warmoSobis saTbob-sanedleulo resursebis wili
Sefasebulia 80%-T.
saerTaSoriso
vaWrobis
formebidan
gamomdinare,
sanedleulo saqonlebi iyofa sabirJo (marcvleuli, Saqari,
naturaluri kauCuki, bamba, feradi liTonebis calkeuli
saxeobebi) da arasabirJo (navTobi, bunebrivi gazi, qvanaxSiri,
feradi da araferadi metalebis madani, Savi metali, satyeo,
celuloza-qaRaldis da sxva saqonlebi) nedleulad. garigebebi pirveli jgufis saqonlebze ideba Sesabamis sasaqonlo
birJebze, xolo meore jgufis saqonlebis realizacia ki
xorcieldeba mokle da grZelvadiani kontraqtebis Sesabamisad.
aRdgenad
resursebs
rogorc
wesi
miakuTvneben
sasursaTo da sasoflo-sameurnro sanedleulo resursebs,
haers, wyals, energiis Semdeg saxeobebs: mzis, qaris, okeanis,
geoTermuls. sasargeblo wiaRiseulidan ki torfi, marili da
yvelafer imas rac ileqeba tbebis da okeaneebis lagunebSi da
a.S.
Tu ki mineraluri resursebis didi nawili moxmarebis
procesSi mTlianad nadgurdeba, mere nawili garkveuli
gadamuSavebis Semdeg
kvlav vargisia rogorc warmoebis
nedleuli. es egreTwodebuli meoradi nedleulia.
mompovebeli
dargebi
erT-erTi
umniSvnelovanesi
qvedanayofia mrewvelobis samyaros umetes qveynebSi. msoflio
samrewvelo warmoebaSi, mompovebeli mrewvelobis xvedriTi
wili Sefasebulia 10-12%. xolo energo da wyalmomaragebis
CaTvliT igi daaxloebiT 20%-s farglebSia. msoflio
masStabSi erTobliv Sida produqtSi soflis meurneobis
wili 8%-s utoldeba.
mineraluri
nedleulis
calkeuli
saxeobebis
warmoebisa
da
moxmarebis
dinamika
miuTiTebs,
rom
gansakuTrebuli tempebiT izrdeba egreT wodebuli axali
saxeobis nedleulis-a da saTbobis warmoeba da moxmareba.
ase
magaliTad,
ukanaskneli
40
wlis
ganmavlobaSi,
plastmasebis warmoeba gaizarda TiTqmis 60-jer, aluminis 10jer, gazis mopoveba 6-jer, navTobis TiTqmis 5-jer. da es
maSin, rodesac foladis warmoeba gaizarda mxolod 3-jer,
3.
ar ;
4.
;
5. ;
6. -
;
7. .
25
umniSvnelovanes
faqtors,
romelmac
ganapiroba
nedleulis
ekonomia,
ganekuTvneba
meoradi
nedleulis
gamoyenebis zrda.
tradiciuli
nedleulis
calkeuli
saxeobebis
mopovebisa da moxmarebis Semcirebas ukanaskneli 50 wlis
ganmavlobaSi,
sul
ufro
ganapirobebs
Semcvlelebis
warmoebis zrda.
masala da energo tevadobis Semcireba sruliadac ar
niSnavs nedleulsa da saTbobze moTxovnis absolutur
Semcirebas.
qveynebisda mixedviT bunebrivi simdidris araTanabarzomieri ganawileba, mraval ekonomikurad ganviTarebul
qveyanaSi sakuTari sasargeblo wiaRiseulis sabadoTa gamofitva da saTbob-sanedleulo saqonelze moTxovnilebis
swrafma zrdam, sasicocxlo aucileblobad aqcia saTbobsanedleulo da sasursaTo saqonlis farTomasStabiani
gacvla. am garemoebis gamo, saerTaSoriso vaWrobaSi saTbobsanedleulo da sasursaTo saqonlebis xvedriTi wili maRal
doneze rCeba. am saqonlis eqsporti ukanasknel wlebSi
miaRwevs mTeli msoflio eqsportis 1\3, xolo naxevarfabrikatebis vaWrobis (Savi da feradi metalurgiis, qimiuri
mrewvelobis produqciis) CaTvliT ki daaxloebiT 1/2-s.
maRalia calkeuli mineraluri resursis xvedriTi
wili, romelic eqceva saerTaSoriso vaWrobis arxebSi. 90-an
wlebSi eqsportis meSveobiT realizirdeboda (ruseTisa da
dsT-s qveynebis gareSe) TuTiis 97%, rkinis madnis daaxloebiT
70%, marganecis madnis 60%,, navTobis 50%, aluminis 50%, da
aS.
ukanaskneli periodis ganmavlobaSi saTbob-sanedleulo
da
sasursaTo
saqonlebiT
saerTaSoriso
vaWrobis
ganviTarebaSi aSkarad ikveTeba mTeli rigi tendenciebisa,
romlebmac ganapirobes msoflio eqsportis struqturis
arsebiTi cvlilebebi. upirveles yovlisa ikveTeba mineralur
da
mcenareul
bazaze
warmoebuli
naxevarfabrikatebiT
vaWrobis upiratesi zrda, rac
saerTaSoriso vaWrobaze
samecniero-teqnikuri progresis gavlenis pirdapiri Sedegia.
magaliTad, 1963-2000 wlebSi msoflio eqsportis 23-jer
gazrdis
pirobebSi,
mza
produqciis,
manqanebis,
mowyobilobebis eqsporti gaizarda 32 jer, naxevarfabri-
26
27
nedleulisa
da
energoresursebis mimwodebel qveynebsa da samrewvelod
ganviTarebul qveynebsa da tnk-bs Soris winaaRmdegobebis
gamwvavebiT.
unda iTqvas, rom ganviTarebadma qveynebma bolomde
mainc ver moaxerxes navTobisa da nedleulis sferoSi bazris
regulirebis xaziT sakuTari miRwevebis SenarCuneba da
ganmtkiceba. 70-ani wlebidan samrewvelod ganviTarebulma
qveynebma gaaZlieres erToblivi Zalisxmeva, rac seriozulad
aisaxa ganviTarebadi qveynebis ekonomikaze. masiur masStabebSi
daiwyo iafi Semcvlelebisa da resursdamzogavi teqnologiebis danergva, sayovelTaod gavrcelda sawvavisa da
saTbobis maragebis Seqmna.
nedleulisa da saTbobis bazris koniuqturaze gavlena
aqvs aracikluri xasiaTis sxva faqtorebsac, romlebic iyofa
or ZiriTad kategoriad: mudmivad momqmedi (samecnieroteqnikuri progresi, bazrebis monopoliuri regulireba,
saxelmwifo-monopolisturi RonisZiebani, inflacia, saqonlis
moxmarebis
sezonuroba)
da
droebiTi
(socialuri
konfliqtebi, stiqiuri ubedureba, politikuri mizezebi,
spekulaciuri gaaqtiureba)
samecniero-teqnikuri
progresi
ganapirobebs
nedleulisa da sawvavis warmoebis, moxmarebisa da savaWro
gacvlis siRrmiseul cvlilebebs. ekonomikis sxvadasxva
sferoSi
misi
materialuri
mimarTulebas
warmoadgens
energiis axali saxeobebisa da wyaroebis gamoyeneba, Sromis
energoSeiaraRebis zrda, nedleulis dazvervis, mopovebis,
gadamuSavebis uaxlesi teqnologiebi, ekonomikur brunvaSi
sanedleulo masalebis axali saxeobebis moqceva, maT Soris
winaswar daprogramebuli niSanTvisebebis mqone masalebis
danergva, bioteqnologiebis intensiuri danergva, meurneobis
farTo
qimizacia,
did
manZilebze
masiuri
tvirTebis
transportirebis gaiafeba.
4.2. saTbob-energetikuli
saqonlis
vaWroba
ZiriTadi
saxeobebiT
28
Canacvleba
masiuri
masStabiT
uaxloes
momavalSi
SeuZlebelia. gadamuSavebuli navTobis 1/2-ze meti gamoiyeneba
samatoro sawvavisa da Siga wvis Zravebis sapoxi masalebis
saxiT. sakmarisia aRiniSnos rom swored navTobi uzrunvelyofs 400 milioni avtomobilisa da 70 aTasi sazRvao
xomaldis muSaobas. Tanamedrove soflis meurneobis pirobebSi,
sasoflo-sameurneo
produqciis
movla-moyvana
uzarmazari energiis xarjze xdeba, romelic Txevadi sawvavis
gamoyenebiT miiReba, 1 tona marcvleulis warmoebaze navTobis
xarji Sefasebulia 0,15 toniT.
navTobis 1/10-mde, gamoyenebas poulobs navTobqimiur
warmoebaSi. swored aq iwarmoeba saqonlis farTo speqtri
sinTetikuri naWridan da plastmasebidan dawyebuli damTavrebuli sinTetikuri kauCukiTa da sasuqebiT. saqvabe saTbobis
saxiT gamoyenebuli navTobis mxolod 40%-a SesaZlebeli
Canacvldes
energoresursebis
sxva
saxeobebiT,
kerZod,
qvanaxSiriT. magram unda aRiniSnos, rom saqvabe sawvavi
warmoadgens Tanmdev narCen produqts, romelic gardauvlad
Cndeba msubuqi fraqciis navTobis mopovebisas, romelic
gamoiyeneba benzinis, navTisa da dizelis sawvavis warmoebisas.
omis Semdgomi periodidan moTxovna navTobze swrafi
tempiT izrdeba. marto 1950-1980 wlebis periodSi am saqonlis
msoflio moxmareba 450 milioni tonidan 2600 milion tonamde
gaizarda weliwadSi. navTobis moxmarebis swrafi ganviTarebis
ZiriTad stimuls warmoadgenda ara mxolod am produqtis
unikaluri samomxmareblo Rirebuleba, aramed isic, rom masze
fasebi monopoliaTa ZalisxmeviT, monopoliurad dabal
doneze iyo SenarCunebuli gasuli saukunis 70-an wlebamde.
msoflio bazars iafi navTobis 95 % ganviTarebadi qveynebidan miewodeboda. ramac samrewvelod ganviTarebul qveynebs
saSualeba misca 50-60-an wlebSi gardaeqmnaT sakuTari saTbobenergetikuli balansebi, da aqcenti aeRoT upiratesad Txevad
sawvavze.
1970 wlis energetikulma krizisma navTobis bazarze
situacia
Sescvala.
monopoliuri
kontroli
Sesustda,
navTobis eqsportiorma qveynebma Tavad daiwyes navTobis
mopovebisa da fasebis regulireba. amgvari politikis Sedegi
iyo is rom, fasebi navTobsa da sxva energo matareblebze
gaizarda. 70-ani wlebis ganmavlobaSi, fasebi navTobze
29
4.3.sursaTiT vaWroba.
30
qimiuri
saqonlebi
warmoadgens
mesame
umsxviles
pozicias
msoflio
eqsportSi.
maTze
modis
msoflio
eqsportis 9,5%.
qimiuri saqonlebidan msoflio eqsportSi
liderobs navTobqimiis produqtebi (eTileni, propileni,
plastmasebi da sxva) da medikamentebi. naklebi mnSvnelobisaa
araorganuli qimiis produqtebi, eTerzeTebi da saRebavebi.
qimiuri produqtebiT vaWrobis 60%-ze meti modis
ganviTarebuli qveynebis am saqonlebiT urTierT vaWrobaze. am
31
:
1. - o
;
2. - .
Tavi V.
32
aRmoCndes
msoflio
warmoebis
maRalspecializirebuli
dargebi.
mTlianobaSi, amJamad SesaZloa vilaparakoT msoflio
bazris oligopoliur struqturaze, rodesac calkeuli
saqonlis warmoeba sxvadasxva qveynis kompaniaTa arcTu didi
jgufis xelSia. oligopoliuri struqtura, gansakuTrebiT
samecniero teqnikur sferos sabazro strategiis zogierTi
mimarTulebiT,
warmoSobs
TanamSromlobis
ganviTarebis
mZlavr stimulebs. msxvil kompaniaTa Soris TanamSromlobis
Tanamedrove formad iqca e.w. strategiuli aliansebis
formireba.
isini
gansakuTrebiT
aqtiurad
yalibdeba
sainformacio-teqnologiur kompleqsSi. kompaniebi, rogorc
wesi
aerTianeben
Zalisxmevas,
msoflio
bazarze
sxva
kompaniebTan konkurenciul brZolaSi gaimyaron poziciebi.
magaliTad cnobilma amerikulma kompania IBM
msoflio
masStabiT Camoayaliba aliansebi, romlebSic 40-ze meti
partniori
monawileobs.
mis
sapirwoned
iaponurma
kompiuterulma kompania fuZisu-m Seqmna aliansi, iseT
kompaniebTan rogorebic arian teqsas instruments, simens,
hitaCi. am aliansebis mizania produqciis axali Taobis
Seqmna da dargobrivi standartebis Camoyalibeba.
msoflio bazarze konkurenciul brZolaSi aqtiur
rols TamaSoben qveynebi, romlebic atareben ara mxolod
nacionaluri bazrebis dacvis aqtiur RonisZiebebs, aramed
anxorcieleben sakuTari saqonlis eqsportis stimulirebis
forsirebul politikas.
Tanamedrove
situaciis
Taviseburebas
warmoadgens
msoflio
bazris
saerTaSoriso
saxelmwifoTaSorisi
regulirebis formebis ganviTareaba. magaliTad
,
(amJamad
gardaiqmna
WTO-d),
evropis
ekonomikuri
TanamSromloba (amJamad evrokavSiri), Tavisufali vaWrobis
evropuli
asociacia,
integraciis
laTinoamerikuli
asociacia, samxreT-aRmosavleT aziis qveynebis asociacia da
a.S. am organizaciaTa saqmianoba mniSvnelovan gavlenas
axdenda da axdens msoflio vaWrobaze.
saqonlis,
kapitalis,
samuSao
bazris
msoflio
bazrebTan erTad arsebobs da maTTan urTierTqmedebs
momsaxurebis msoflio bazaric. am bazarze mimoqcevaSi myofi
momsaxureobis saxeobebi mravalferovani da mravalsaxovania
da Tavis mxriv iSleba calkeul ufro viwro bazrebad.
kerZod: licenziebisa da nou-hau-s bazari, sainJinrosakonsultacio momsaxurebis bazari, kapitaluri mSeneblobis
obieqtTa momsaxurebis bazari, satransporto momsaxurebis
bazari da ase Semdeg.
momsaxurebis
msoflio
bazris
safuZvelSi
Zevs
msoflio meurneobis giganturi da swrafad mzardi nawili _
momsaxurebis sfero. jer kidev gasuli saukunis 50-ani wlebis
bolos momsaxurebis yvela saxeobis wili dasavleTis
qveynebis erTobliv Sida produqtSi 55%-s Seadgenda. saukunis
bolasaTvis ki am maCvenebelma 70%-s miaRwia. ganviTarebad
qveynebSi imave periodSi analogiuri maCvenebeli 45%-dan 55%an donemde gaizarda. amavdroulad izrdeba mosaxurebis
sferoSi dasaqmebulTa xvedriTi wilic. magaliTad aSS
dasaqmebulTa saerTo raodenobis 80% momsaxurebis sferoze
modis.
ra aerTianebs SromiTi saqmianobis sxvadasxva saxeobebs
momsaxurebis sferoSi?. upirveles yovlisa is rom, Sromis es
saxeoba awarmoebs samomxamareblo Rirebulebas, romelic
rogorc wesi ganivTebul formas ar iRebs ( Tumca mTeli
rigi momsaxureobebi iRebs nivTobriv formas magaliTad
kompiuteruli
programebis,
kinolentebis,
sxvadasxva
dokumentaciis saxiT).
momsaxureobis sferos swrafi zrda meoce saukunis
meore naxevridan xorcieldeba upirveles yovlisa imitom,
rom mraval qveyanaSi miRweulia ekonomikuri ganviTarebis
simwifisa da mosaxleobis cxovrebis maRali done. xolo,
rogorc industriulad ganviTarebuli qveynebis praqtika
mowmobs, sawarmoo procesis garTulebisa da srulyofis,
bazrebis sasaqonlo masiT gajerebis pirobebSi, moTxovna
upirveles yovlisa momsaxureobaze izrdeba. ara naklebmniSvnelovan
faqtors
warmoadgens,
samecniero-teqnikuri
progresis
pirobebSi
Sromis
danawilebis
procesis
33
Suamavlobasa
da
saqonlis
Senaxvis
SesaZleblobaze.
momsaxurebiT saerTaSoriso vaWroba moiTxovs uSualod
momsaxureobis mwarmoebelTa
met yofnas sazRvargareT an
momsaxurebis ucxoel myidvelTa met yofnas momsaxurebis
warmoebis qveyanaSi. Tumca Tanamedrove informatika sul
ufro
SesaZlebels
xdis
ganxorcieldes
momsaxurebiT
vaWrobis operaciebi manZilze.
meore, momsaxureobiT saerTaSoriso vaWroba mWidrodaa
urTierTdakavSirebuli saqonlebiT vaWrobasaTan da masze
sul ufro mzard zegavlenas axdens. saqonlis sazRvargareT
miwodebisaTvis moizideba momsaxurebis sul ufro mzardi
moculoba, dawyebuli bazrebis analizidan damTavrebuli
saqonlis
transportirebiT.
gansakuTebiT
arsebiTia
momsaxureobis
zegavlena
mecnierebatevad
saqonlebiT
vaWrobaze,
romelic
iTxovs
teqnikuri
momsaxureobis,
sainformacio da sxvadaxva sakonsultacio momsaxurebis did
moulobas. sagareo bazarze saqonlis warmateba didadaa
damokidebuli
momsaxurebis
moculobasa
da
xarisxze,
romelsac saWiroebs saqonlis warmoeba da gayidvebi (bevr
SemTxvevaSi arsebiTi roli ekisreba gayidvaTa Semdgomi
momsaxurebis xarisxsa da moculobas).
amavdroulad, momsaxureobiTi saerTaSoriso vaWroba,
mWidrod
urTierTqmedebs
kapitalebis
saerTaSoriso
moZraobasa da samuSao Zalis gadaadgilebasTan, rac saerTod
SeuZlebelia sabanko, informaciuli, satransporto da sxva
momsaxureobis gareSe. amsTan, saqonlis, kapitalis, samuSao
Zalis
msoflio
bazrebis
zrda
axdens
momsaxureobis
msoflio bazris stimulirebas.
mesame, momsaxurebis sfero, saxelmwifos mier rogorc
wesi metadaa daculi ucxouri konkurenciisagan, vidre
materialuri warmoebis sfero. ufro metic, transporti da
kavSirgabmuloba, safinanso da sadazRvevo momsaxureba,
mecniereba, ganaTleba, jandacva bevr qveyanaSi imyofeba
saxelmwifos srul an nawilobriv sakuTrebaSi an mkacrad
kontroldeba am ukanasknelis mier. momsaxurebis importi
mniSvnelovani maStabebiT, rogorc bevr qveyanaSi miiCnevs
sazogadoeba da saxelmwifo, SesaZloa Seicavdes maTi
suverenitetis, usafrTxoebis an keTldReobisaTvis safrTxes.
Sedegad,
momsaxureobiT
saerTaSoriso
vaWrobis
winaSe
momsaxureobiT
vaWrobas
tradiciuli
sasaqonlo
vaWrobisagan gansxvavebiT axasiaTebs rigi Taviseburebebisa.
pirvel rigSi, momsaxureba saqonlisagan gansxvavebiT
ZiriTadSi iwarmoeba da moixmareba erTdroulad da ar
eqvemdebareba
Senaxvas.
amitomac
momsaxureobis
umetesi
saxeobebi efuZvneba maT mwarmoeblebsa da momxmareblebs
Soris pirdapir kontaqtebs. es gamohyofs momsaxureobiT
saerTaSoriso vaWrobas saqonliT Cveulebrivi vaWrobisagan,
rodesac
mravali
operacia
dafuZvnebulia
savaWro
34
5.4. momsaxurebis
saerTaSoriso vaWrobis
struqtura da geografia
dinamika,
35
Tanamedrove
saxeobebis
xvedriTi
wili
safrangeTidan
momsaxurebis mTlian eqsportSi, ukanaskneli 20 wlis
ganmavlobaSi gaizarda 1/12-dan 1/5-mde, didi britaneTSi 1/7-dan
1/4-mde.
Tumca
sabazro
ekonomikis
mqone
ganviTarebuli
qveynebis wili momsaxureobiT saerTaSoriso vaWrobaSi ecema,
eseni mainc rCebian momsaxureobis yvela saxeobis ZiriTad
eqsportior-importior
qveynebad.
dasavleTis
6
wamyvan
qveyanaze
modis
momsaxureobis
msoflio
brunvis,
anu
daaxloebiT imdeni ramdenic saqonlebiT msoflio vaWrobaSi.
sul
ufro
met
mniSvnelobas
iZens
tnk-aTa
ucxour
filialebSi momsaxureobis sakiTxebi. am momsaxureobaTa
moculoba ramodenimejer aRemateba momsaxureobis eqsports
wamyvani qveynebidan, romelic Tavismxriv mniSvnelovan wilad
uzrunvelyofilia imave tnk-bidan eqsportiT. magaliTad
maTze modis aSS-dan momsaxurebis eqsportis 40-50%.
momsaxureobis
umetesi
saxeobebis
xasiaTi
(ar
eqvemdebareba Senaxvas, warmoeba da moxmareba droSi emTxveva),
astimulirebs dasavluri kompaniebis mzard dainteresebas
awarmoon
momsaxureba
sazRvargareT,
rogorc
maTi
sazRvargareT miwodebis ZiriTadi saSualeba. amisaken maT
ubiZgebs
sul
ufro
mWidro
kavSiri
saqonlebsa
da
momsaxureobas Soris, ris Sedegadac saqonlis eqsporti
moiTxovs sul ufro srulyofili saqonelgamtari qselis
ganviTarebas, romelic Tavis mxriv ZiriTadSi Sesdgeba
momsaxureobisagan.
Sedegad
msoflioSi
ganTavsebuli
pirdapiri ucxouri investiciebis 40%-ze meti dabandebulia
momsaxurebis sferoSi, ZiriTadSi sacalo da sabiTumo
vaWrobaSi, sabanko momsaxurebasa da dazRvevaSi. xSir
SemTxvevaSi
momsaxurebis
eqsporti
da
maTi
warmoeba
sazRvargareTul filialebSi imdenadaa urTierT gadaxlarTuli, rom maTi gamijvna Zalzed garTulebulia. es
Seexeba upirveles yovlisa bankebis, sadazRvevo kompaniebisa
da a.S. sazRvargareTul warmomadgenlobebs.
momsaxureobis msoflo bazarze aqtiurad moqmedeben
rogorc kompaniebi, romlebic specializirebulni arian
momsaxureobis warmoebaze, aseve samrewvelo firmebic. isini
bazars sTavazoben momsaxurebis sul ufro farTo pakets. ris
Sedegadac
gansxvavebani
materialuri
warmoebisa
da
36
37
msoflio
turistuli
organizaciis
(mto)
mier
Seswavlili iqna msoflio turizmi me-20 saukunis meore
naxevarSi. maT xarisxobriv sayrdenad aRebuli hqondaT sami
periodi:
- 1950 weli, romelic moicavda omis Semdgom periods;
1970 weli, periodi moZvelebuli tendenciebisa, msoflio
stabilurobisa
da Zieba axali ekonomikur - politikuri
urTierTobisa gansxvavebul msoflioSi;
1990 weli, periodi turizmis industriis umaRlesi
teqnologiebis
da
stumarTmoyvareobisa,
aseve
periodi
msxvilmasStabiani gacvlebisa, socialuri imedgacruebisa da
cvlilebebi msoflio rukaze.
turizmi msoflio ekonomikis erT-erT wamyvan da
dinamiur dargs warmoadgens. ganviTarebis swrafi tempis da
farTo masStabis gamo igi XX saukunis fenomenadaa
aRiarebuli.
turizms
msoflio
ekonomikasa
da
zogadsakacobrio faseulobebis sistemaSi gansakuTrebuli
adgili uWiravs. igi xels uwyobs ekonomikis ganviTarebas da
adamianTa socialur da kulturul cxovrebaSi urTierTobis
yvelaze masobriv da civilizebul formas warmoadgens.
turizmi did rols asrulebs sxvadasxva aRmsareblobisa da
da kulturebis adamianebis urTierTobaTa gaRrmavebaSi. misi
saqmianoba mimarTulia msoflio xalxTa urTierTgagebisa da
mSvidobis damyarebisaken.
adamianebs yovelTvis hqondaT miswrafeba dasvenebisa da
mogzaurobisaken.
SeiZleba
iTqvas,
rom
moTxovnileba
dasvenebaze da mogzaurobaze gaCnda maSin, rodesac adamianma
daiwyo Sroma.
dasvenebis formebi iyo doRi, nadiroba, Tevzaoba,
Widaoba, krivi, mSvildosnoba, musikalur instrumentebze
dakvra, romelic droTa ganmavlobaSi ufro organizebuli
xdeboda. am saqmianobisaTvis Sendeboda specialuri obieqtebi.
maT
Soris,
msoflios
Svidi
saocrebidan
erT-erTi
semiramidas dakiduli baRebi. igive iTqmis mogzaurobazec.
mogzauroba dasvenebisa da garTobis mizniT pirvelad
popularuli gaxda romaelebisaTvis, romlebic ZiriTadad
piramidis
dasaTvaliereblad
midiodnen.
mogzaurobdenen
Tavgadasavlebisa
da
bedis
maZiebelebi,
Suasaukuneebis
38
39
saxelmwifoebSi
turistTa
simWidrove
(turistebi,
adgilobrivi
mosaxleoba)
turizmis
mniSvneloba
(Semosavali,
mTliani erovnuli
produqti 100%)
Srilanka
iamaika
dominikis
respub.
kviprosi
bermudis
kunZul.
seiSelis
kunZul.
malta
mavrikia
antigua
honkongi
filipinebi
bahami
fiji
dasavleT
samoa
mTliani erovnuli
produqti
mln aSS dolari
qveynebi
Semosavali
(valiutis
moculoba) mln aSS
dolari
cxrili #4
75
407
6448
2090
0,02
0,35
1,2
19,5
9
497
90
2821
0,56
2,22
10,0
17,6
357
1030
7,11
34,7
40
149
89
114
2211
647
870
169
146
1190
1188
195
36664
30800
1670
1190
1,55
2,46
0,27
2,59
7,02
0,02
6,17
0,37
27,4
12,5
7,5
58,5
6,0
2,1
52,1
14,2
110
0,29
6,4
40
sastumroebi
da
turbiuroebi, xolo restornebi an kafeebi sanatoriumebSi
an
dasasvenebel
saxlebSi
pirveladi
momsaxurebis
sawarmoebia. magram aseTi restornebi da kafeebi
qalaqSi
ukve ar arian uSualod turistuli sawarmoebi, ramdenadac
asruleben meorad turistul funqciebs.
dakvirveba gviCvenebs, rom mogzaurobis dros turistebis
71%-amjobinebs sastumroebSi ganTavsebas, 12 % - saSvebulebo
saxlebSi, 9% - kempingebSi, 8% - kerZo binebSi. amasTan maRali
klasis sastumroebiT sargeblobs daaxloebiT 34%, saSualo
klasiT - 45% da 21% upiratesobas aZlevs ekonomklasis
sastumroebSi gaCerebas. cxrili #5 Sedgenilia: saqarTvelos
statistikuri weliwdeulis 2006 wlis mixedviT.
sastumros
saqmianobis
efeqtianobis
mniSvnelovan
maCvenebels
warmoadgens
sastumros
datvirTva.
igi
gamoiTvleba Semdegi formuliT:
100
365
41
339
1,5
cxrili # 6
2.
3.
4.
5.
6.
42
43
36
35
29
0,69
b) kerZo
184
192
214
339
310
168,4
451,3
512,5
480,3
626,5
494,9
109,6
b) erT
adgiliani
g) or
adgiliani
d) sami da
meti adgili
adgilebis
saerTo
raodenoba
stumarTa
ricxvi wlis
gan-Si, aT.
kaci
sastumroebSi
momuSaveTa
ricxovneba
9606
9680
9146
10022
8311
0,86
783
825
732
776
691
0,88
1450
1371
1691
1442
1436
0,99
6657
6591
5743
5934
4629
0,69
716
893
980
1870
7555
19152
saqarTvelo sul
33256
35766
63453
97441
100686
m.S. q. Tbilisi
23177
23250
40718
72754
70268
afxazeTis ar
aWaris ar
2134
1913
4854
6467
5838
guria
363
316
588
936
396
imereTi
2268
2979
4630
5115
4645
kaxeTi
340
416
957
975
649
mcxeTa-mTianeTi
1777
2189
2915
3789
2537
raWa-leCxumi
74
112
196
138
82
887
1384
2226
2312
9781
a) saxelmwifo
maTi saerTo
farTobi (aT.
m2 )
nomrebis
saerTo
ricxvi m. S.
a) luqsi
2007w.
374
2006 w.
250
2005 w.
335
2004 w.
2007w.
226
2003 w.
2006 w.
%-20072003w.w
.
2005 w.
sastumroebis
ricxvi sul
2004 w.
1.
maCveneblebi
2003 w.
19316
18162
20448
16704
105,5
regionebi
qvemo svaneTi
0,87
samegrelo-zemo
svaneTi
82,6
2647
116,5
3044
152,3
3434
217,1
4732
282,4
3955
3,4
149,4
da
10
samcxe-javaxeTi
170
356
970
841
1126
11
Sida qarTli
917
1374
1980
1840
2212
12
qvemo qarTli
1149
1478
3419
2275
3102
wlis mixedviT.
42
saqarTvelos
konkurenti
qveynebis
turistuli
kompaniebis
turpaketebis
saSualo
dRiuri
Rirebuleba
gviCvenebs
Cveni
turproduqtis
arasakmaris
konkurentunarianobas. Turquli da ruminuli turproduqtis
konkurentunarianoba
aSkaraa.
amasTan,
yuradReba
unda
mivaqcioT
im
garemoebas,
rom
mniSvnelovanwilad
es,
aviabileTebis SedarebiT dabali fasebiTaa miRweuli, rac
zrdis am qveynebis turproduqtebis konkurentunarianobas
qarTulTan SedarebiT.
kavkasiis regionSi, saqarTvelos, Tavisi geopolitikuri
mdebareobiT,
saqmiani
Sexvedrebisa
da
sakonferencio
turizmis warmatebiT ganviTarebisaTvis saukeTeso pirobebi
aqvs. arsebuli didi sastumro centrebi (`Seratoni~ da
`marioti~) aseTi tipis serviszea orientirebuli, rac
momavalSi Tbilisis saerTaSoriso sakonferencio centrad
Camoyalibebas uzrunvelyofs (upirveles yovlisa kavkasiis
regionis farglebSi). aseve mniSvnelovani movlenaa Rvinis
saxli, romelic ager ukve 5 welia arsebobs qalaqis centrSi
da Seqmnilia evropuli struqturis mixedviT. aq Tavmoyrilia
maRazia-saloni,
restorani
da
warmoeba.
kompaniisaTvis
prioritets warmoadgens klasikuri franguli meTodiT
Sampanuris warmoeba, rac iqve aswlovan sardafSi xdeba.
yvelaferi es sakmaod rTulia, magram amave dros Zalze
saintersoc. warmoeba xSirad daTvalierebis obieqticaa,
stumrebi garkveuli teqnologiuri procesis monawileebic
xdebian. aqve aris sadegustacio kuTxec, sadac profesionali
meRvineebi nebismier msurvels ufaso degustacias utareben
e.i. turizmis sferoSi reklamireba xdeba.
3.
%-2007-2003
w.w. Sed-T.
2.
2007w.-
Semosavlebi
nomrebiT
sargeblobidan
sastumroSi (2 mln.
lar.)
ZiriTadi saqmianobis
mixedviT. restornebi
(mln. lari)
mTeli moculobidan
arasaxelmwifo
seqtori:
m.S. a) sastumroebi
b) restornebi
2006 w.
1.
2005 w.
maCveneblebi
2004 w.
2003 w.
cxrili #7
24,9
30,3
41,1
57,7
68,6
2,7
33,3
35,8
63,4
97,4
100,6
3,0
16,2
29,7
21,6
35,4
30,9
63,0
46,3
97,4
68,2
100,6
4,2
3,4
1.
;
2.
,
;
3. , ;
43
4.
.
Tavi VI.
Tanamedrove
msoflioSi
warmoebis
internacionalizaciis aqtiurad mimdinare process, mudmivad
Tan sdevs samuSao Zalis internacionalizaciis aqtiuri
procesi.
SromiTi
migracia
iqca
sagareo
ekonomikur
urTierTobaTa nawilad. saimigracio nakadebi miemarTeba erTi
qveynidan, regionidan sxva qveynebisa da regionebisaken.
warmoSobs ra garkveul problemebs, SromiTi migracia
uzrunvelyofs
im
qveynebisaTvis
udavo
upiratesobebs,
romlebic Rebulobs an awvdis samuSao Zalas.
ukanasknel
aTwleulebSi,
migraciis
intensiurobis
zrdis
procesi
aisaxeba
rogorc
raodenobriv,
aseve
Tvisobriv maCveneblebSi; icvleba SromiTi nakadis moZraobis
rogorc formebi, aseve mimarTulebebi.
XIX saukunis bolosa da pirveli msoflio omis
periodSi, dominirebda e.w daubrunebadi migracia. aSS-s,
avstraliasa da kanadaSi, samudamo sacxovreblad gdasaxlda
emigrantTa didi raodenoba evropis qveynebidan. XX saukunis
dasawyisidan pirvel msoflio omamde periodSi, evropidan
okeanis gaRma gadasaxlda 19 milion adamianze meti. am
periodSi
upiratesad
viTardebda
sakontinetTaSorisi,
calmxrivi mimarTulebis migraciuli procesebi. reemigraciis
procesi praqtikulad ar arsebobda. magram, swored am
periodSi vlindeba raRac axali saemigracio procesis
moZraobaSi _ Sigakontinentaluri migracia erTi evropuli
qveynidan meoreSi. magram amgvari gadaadgileba arsebiTi
gaxda sakmaod gvian. SeiZleba iTqvas, rom 1959-60 ww-Si,
farTod gavrcelda Sigakontinentaluri SromiTi migracia,
romelsac droebiTi xasiaTi hqonda. amasTan es tendencia
ufro gaZlierdeba evropis gaerTianebis mimdinare procesis
44
45
46
pirveli
centri
Camoyalibda
dasavleT
evropis
qveynebSi, sadc mxolod evrokavSirSi aRricxulia 13 milioni
migranti da maTi ojaxis wevri (m.S. 8 milioni, anu 61% aris
ara evrokavSiris wevri qveynebidan migrantebi). bolo
periodSi, germaniaSi dasaqmebulTa 8%-s ucxoelebi Seadgenen,
safrangeTSi _ 7%, Sveicariasa da luqsemburgSi _ 30%.
magram gansakuTrebuli roli ucxoelebisa, rogorc
damatebiTi
samuSao
Zalisa,
mdgomareobs
imaSi,
rom
saxelmwifoTa
Soris
gadaadgilebaSi
ZiriTadad
monawileobda axalgazrdoba, rogorc wesi 25 wlamde asakis,
romelic vargisia yvelaze mZime fizikuri SromisaTvis,
Sromis saerTaSoriso organizaciis monacemebiT. magram
axalgazrdo-bis xvedriTi wili ucxoel samuSao ZalaSi
aRwevda Zalze did xvedriT wils. ase magaliTad igi
Seadgenda germaniaSi 37,9%, SveicariaSi _ 38,9%, safrangeTSi
40,2%, niderlandebSi 40,5%, luqsemburgSi 43,5 %, SveciaSi
45%, belgiaSi 49,8%.
ukanasknel
dromde
ucxoeli
samuSao
Zala
gamoiyeneboda im sferoebSi, sadac maRalia xeliT Sromis
xvedriTi wili (mSenebloba, momsaxurebis sfero), da im
sferoSi sadac muSaoba saxifaToa, WuWyiania an iTvleba ara
prestiJulad adgilobriv muSaxels Soris. aq ucxoelTa
xvedriTi wili maRalia da 70%-sac ki aRwevs. rac imis
mauwyebelia
rom,
am
sferos
sawarmoebi
ukve
orientSeucvlelni arian Camosul samuSao Zalaze.
ukanasknel
dros,
dasavleT
evropaSi,
SeiniSneba
garkveuli Zvrebi ucxoel muSakTa dasaqmebis tradiciul
struqturaSi.
magaliTad
migrantTa
xvedriTi
wili
mrewvelobaSi Semcirda 45%-dan 36%-mde., mSeneblobaSi 35%-dan
26%-mde.
arsebiTad
daeca
ucxoelTa
dasaqmebis
done
foladsamsxmelo mrewvelobaSi, saavtomobilo mSeneblobaSi.
paralelurad
gaizarda
ucxoelTa
wili
momsaxurebis
sferoSi (20-dan 37,5%-mde), agreTve im dargebSi, romlebSic es
movlena ukiduresad iSviaTi iyo. magaliTad safinanso
dawesebulebebSi 62%-T, uZravi qonebis vaWrobaSi 15,8%-T.
ukanasknel 10 weliwadSi, imigrantTa ricxvi, romlebic
muSaoben vaWrobaSi, gaizarda 50%-T, sawarmoo momsaxurebis
sferoSi
ki
70%-T.
Tanamedrove
msoflio
ekonomikur
47
kompaniebis
mobilurobis
donis
zrdis
stimulirebas
sazogadoebis SigniT. am pirobebSi moTxovna umaRlesi
kvalifikaciis samuSao Zalaze iqneba imdenad maRali, rom
aqeTken
gadmoinacvlebs
mesame
qveynebidan
saimigracio
nakadic.
uaxloesi 5-7 wlis ganmavlobaSi, albaT raime Zireuli
cvlileba migraciis Camoyalibebul struqturaSi ar moxdeba.
magram
saWiroa
danaxul
iqnes
perspeqtiva,
Tu
ra
mimarTulebiT
ganviTardeba
procesi.
masiuri,
cudad
organizebuli migracia dabali kvalifikaciis muSaxelisa,
adgils dauTmobs koleqtiur xelSekrulebebs miznobrivi
daniSnulebis
mixedviT
(samuSao
Zalis
Sida
bazris
mdgradobis daurRvevlad). Tumca dominant jgufad rCeba
dabali da naxevrad kvalificiuri Sroma, prioritetul
uflebas moipovebs maRalkvalificirebuli profesionalebi.
maTi raodenoba perspeqtivaSi gaizrdeba. gadanawilebis
procesi sawarmoo da momsaxureobis sferoebSi ganviTardeba
am ukanasknelis sasargeblod.
es cvlilebebi gamoiwvevs garkveul demografiul
cvlilebebs, kerZod garkveul feminizciasa da migrantis
saSualo asakis zrdas. evrokavSiris politikis Sedegad
mosalodnelia vivaraudoT aralegalTa ricxovnebis zrdac.
meore centri. Tu pirvel sawyisad SromiTi migraciis
centrebs
warmoadgenden
ZiriTadad
industriulad
ganviTarebuli dasavleT evropuli qveynebi, 70-an wlebSi
Zalzed swrafi formireba iwyo msoflio samuSao Zalis
bazris formirebam axlo aRmosavleTis navTobmompovebeli
qveynebis regionSi. ukve 1970 wlisaTvis aq Tavi moiyara 4,5
milionma ucxoelma momuSavem. maSin rodesac adgilobrivi
samuSao Zalis ricxovneba ar aRemateba 2 milions.
magaliTad gaerTianebul arabTa emiratebSi, ucxoeli
muSakebis xvedriTi wili Seadgens 97%, kuveitSi _ 86,5%. anu
praqtikulad mTel industriul samuSao Zalas. didia
ucxouri samuSao Zalis xvedriTi wili saudis arabeTasa da
baxreinSi (daaxloebiT 40%), omanSi _ 34%. regionSi samuSao
Zalis mTavari eqsportioria egvipte. axlo aRmosavleTSi
Sromoben
erayuli,
livanuri,
siriuli,
iordaniuli,
pakistanuri, bangladeSuri, induri, filipinuri warmoSobis
muSebi.
ukanasknel
periodSi
mimdinareobs
orientaciis
Secvla
aziis,
upirveles
yovlisa
samxreT-aRmosavleT
aziidan SromiTi migrantebisaken. es aixsneba imiT rom, mimRebi
qveynisaTvis ufro advilia maTi qveyanaSi yofnisa da
rotaciis procesis kontroli. marto 1977-1981 wlebSi
migrantTa nakadi aziis am qveynebidan gaizarda 7-jer. Sedegad
regionSi arabi migrantebis xvedriTi wili daeca 77%-dan 50%mde.
warmoadgenen ra im ZiriTad Zalas, romlebic aviTareben
mimReb qveyanas, isini amavdroulad gvevlinebian sakuTar
qveynebSi ekonomikis stimulirebis umniSvnelovanes faqtorad.
rogorc aRiniSna, kerZo gzavnilebi iseT qveynebSi, rogoricaa
egvipte, iordania, iemeni, xSir SemTxvevaSi ufro metia, vidre
amqveynebis saeqsporto Semosavlebi. didia im savaluto
saxsrebis gadagzavnis mniSvnelobac, romelic araoficialuri
arxebis gverdis avliT xorcieldeba, ramdenadac es udides
gavlenas axdens paralelurad ekonomikaze.
magram
regionaluri
daqveiTeba,
romelic
daiwyo
navTobze fasebis klebiT (1980 wlidan), ar SeiZleba ar
asaxuliyo
samuSao
Zalis
moTxovnaze.
dasavleTeli
eqspertebis SefasebiT, 1990-an wlebSi, sparseTis yuris
qveynebSi, 74 aTasi adgilobrivi mosaxle umuSevari iyo.
kidev erTi momenti, romelic negatiurad imoqmedebs
ucxoeli muSaxelis bazris ganviTarebaze am regionSi, iqneba
ekonomikurad aqtiuri mosaxleobis zrdis Zalze maRali
tempi. im dros, rodesac industriuli ganviTarebis tempebi
ekonomikur koniuqturul momentzea damokidebuli,
Sromis
saerTaSoriso
organizaciis
prognozebis
Tanaxmad,
ekonomikurad aqtiuri mosaxleobis yovelwliuri matebis
tempma, 21-e saukunis pirvel aTwleulSi SesaZloa 2,94%-s
miaRwios. ueWvelia rom, yovelive es aisaxeba am regionSi
samuSao Zalis mimwodebel qveynebzec. mZime Sedegebi bevr
maTganSi ukve igrZnoba. es TvalnaTeli gaxda kuveitSi omis
Semdeg. niSandoblivia, rom am qveynis mTavrobam Tavidanve
ganacxada,
rom
amjobinebda
qveynis
aRdgeniTi
samuSaoebisaTvis samuSao Zala Semoeyvana aRmosavleT evropis
qveynebidan, ZiriTadad CexeTidan, slovakeTidan, poloneTidan,
da ara musulmanuri qveynebidan.
arabuli samyaros zogierTi qveyana samuSao Zalis
eqsportior
da
imavdroulad
importior
qveyanasac
48
warmoadgens.
magaliTad
iordania,
romelic
dabalkvalificiuri
Sromis
erT-erTi
umsxvilesi
eqsportioria,
Tavad
anxorcielebs
kvalificiuri
da
maRalkvalificiuri Sromis imports. iemeni, romelic Sedis
sagadamxdelo
balansSi
kerZo
fuladi
gzavnilebidan
Semosuli Tanxebis mixedviT miliarderi qveynebis ricxvSi,
amavdroulad saWiroebs SromiTi migrantebis did raodenobas.
igive situacia iyo eraySic. Tumca omma kardinalurad
Secvala situacia ara marto am qveyanaSi, aramed mis mimarT
loialurad ganwyobil iemensa da libiaSic.
amgvarad, samuSao Zalis am saerTaSoriso centrSi,
migrantTa nakadebis moZraobaSi gardauvalia Tvisobrivi
cvlilebebisa da samuSao Zalis axali bazrebis formireba.
mesame centri tradiciulad ekuTvnis aSS-s, romlis
SromiTi
resursebi
istoriulad
emigrantebisagan
Camoyalibda. amJamad Camosuli samuSao Zala stabilurad
Seadgens daaxloebiT 5%-s, Tumca sanapiro zonaSi es
maCvenebeli ufro maRalia. emigrantTa miRebis yovelwliuri
qvota bolo 150 wlis ganmavlobaSi Seadgenda 100-500 aTas
adamians. 2000 wlidan es maCvenebeli 775 aTas kacamde
gaizarda.
omisSemdgomi
migracia
aSS-Si
Sesdgeboda
ori
etapisagan: pirveli: mZlavri migracia evropidan. am wlebSi
dasavleT evropidan aSS-Si gadavida 6,6 milionze meti
adamiani.
da
meore
etapi:
1965
wlidan,
saimigracio
kanonmdeblobis Secvlam xelsayreli pirobebi Seqmna aziuri
da
laTinoamerikuli
warmoSobis
adamianTa
aSS-Si
emigraciisaTvis. aSkaraa rom iwyeba mesame etapi, romelic
upiratesobas
mianiWebs
migrantebs
evropis
qveynebidan,
gansakuTrebiT emigracias irlandiidan, didi britaneTidan
(Crdilo
irlandiis
CaTvliT),
agreTve
italiidan,
poloneTidan da argentinidan. amgvari orientaciis Secvla
aixsneba imiT rom, Semdgomi aTwleulisaTvis aSS SeiZleba
iqces qveynad, romelSic feradkaniani mosaxleobis maRali
Sobadobis wyalobiT, TeTrkaniani mosaxleoba umciresobaSi
aRmoCndes. xadsonis institutis monacemebiT, 1985-2000 wlebSi,
dasaqmebulTa saerTo masaSi TeTrkanianTa wili 83%-dan 57%
mde Semcirda, feradkanianisa ki piriqiT 10%-dan 20%-mde
gaizarda. moelian rom migrantebis xvedriTi wili unda
49
laTinur
amerikaSi,
sadac
mezobeli
qveynebidan
muSaxels ZiriTadad Rebulobs argentina da venesuela,
migrantTa saerTo raodenobam miaRwia 3 milion adamians,
ZiriTadad
(laTino
amerikelebi).
migraciis
yvelaze
gavrcelebuli formaa sasoflo sezonuri migracia, rasac
Zveli tradicia aqvs. Tumca droSi ufro xangrZlivi
migraciac arsebobs. igi damaxasiaTebelia mrewvelobisa da
momsaxurebis sferos muSakebisaTvis.
qveynebs
Soris
migracias
adgili
aqvs
agreTve
afrikaSic. miaxloebiTi SefasebebiT, Sida migracia Seadgens 2
milions. ZiriTadad ufro SeZlebulebi samuSaod iyvanen
dabalkvalificiur muSaxels mezobeli qveynebidan, xolo
kvalificiuri muSebi, specialistebi romlebic regionSi
Semodian sxva qveynebidan (ara afrika), Seadgens daaxloebiT
500 aTass.
6.3 SromiTi migraciis saxelmwifo regulireba
qveynebSi,
romlebic
samuSao
Zalis
importirebas
ewevian, Camoyalibda migraciis regulirebis saxelmwifo
sistema. igi moicavs kanonmdeblobas iuridiuli, politikuri
da profesiuli statusis Sesaxeb, emigraciis erovnul
samsaxurebs,
agreTve
saxelmwifoTaSoris
SeTanxmebebs
mocemul
sakiTxze.
imigraciuli
politika
erovnuli
saimigracio samsaxurebis meSveobiT xorcieldeba, romlebic
rogorc
wesi
Sromis,
iusticiis
an
Sinagan
saqmeTa
saministroebTan iqmneba.
qveynis
saimigracio
samsaxurebi
anxorcieleben
imigrantTa
qveyanaSi
Sesvlis
kontrolis
funqcias,
damqiravebelTa ganacxadebis safuZvelze gascemen qveyanaSi
Sesvlis, muSaobis yofnis vadebis Sesaxeb uflebas. xazs
vusvamT imas rom, qveyanaSi yofnis vadebis regulireba
qveynebis
da
mixedviT
gansxvavebulad
xorcieldeba.
magaliTad,
germaniisaTvis
niSandoblivia
rotacia
3-5
weliwadSi, safrangeTis, belgiisa da didi britaneTisaTvis
damaxasiaTebelia saojaxo migracia, romelic qveynis Sida
bazris tevadobis gafarToebis faqtoricaa.
50
da
bolos
aSS,
kanada,
avstraliisa
da
axali
zelandiisaTvis yvelaze misaRebia asimilirebuli migracia,
romelic qveyanaSi yofnis garkveuli uwyveti vadis Semdgom,
moqalaqeT cnobas iTvaliswinebs.
migraciuli procesebis regulireba ucxoeli muSakebis
SerCevis
proceduriT
iwyeba,
romelic
xorcieldeba
samTavrobaTaSorisi SeTanxmebebis safuZvelze. SeTanxmeba
gansazRvravs
mraval
parametrs,
magaliTad
potenciuri
kandidatebis raodenoba, asaki, sqesi, profesia, jamrTelobis
mdgomareoba da a.S. rac Seexeba daqiravebis sistemis
organizacias, magaliTis saxiT SeiZleba moyvanili iqnes
yofili gfr-s magaliTi, sadac sistemaSi Sedioda SerCevis
centraluri punqti, 10 samxareo, 210 adgilobrivi Sromis
birJa da maTi 500 filiali.
unda iTqvas, rom rogorc nebismieri saxelmwifo
aparati, daverbovkebis aparati didi da naklebad moqnilia,
amitomac importiori qveynebis mewarmeebs am procesis
damoukideblad ganxorcielebis saSualeba misces. aman ki
kerZo Suamavlebis institutis Camoyalibeba ganapiroba.
aRsanisnavia,
rom
sakmaod
mZlavri
saSuamavlo
instituti Camoyalibda arabul aRmosavleTSi. erT-erTi
yvelaze gamocdili am sferoSi aris maltineSnl rekrutment
grup~, romlis centric jidaSi mdebareobs (saudis arabeTi).
saagentos zogierTi filiali msoflios 14 qveyanaSi ukve 20
welia arsebobs da weliwadSi 20 aTas adamians atarebs.
amgvari institutebi arsebobs eqsportior qveynebSic.
magaliTad indoeTis mTavrobam mocemul saqmianobaze 50-ze
meti licenzia gasca.
magram efeqturi kontrolis meqanizmis ararsebobis
SemTxvevaSi, kerZo mobilizcia xels uwyobs aralegalur
imigraciasa
da
trefikings.
aRniSnulTan
dakavSirebiT
kuveiti wavida amgvari organizaciebis saqmianobis mkacri
kontrolis gziT. am qveynebSi SemoRebulia mocemul sferoSi
saqmianobis
mkacri
licenzireba,
romelic
periodul
saxelmwifo Semowmebas iTvaliswinebs. taivanuri kanonebiT,
Suamavali romelic aralegalebis Segrovebas eweva, SesaZloa
daisajos 5 wlamde Tavisuflebis aRkveTiTa da
55 aTasi
dolaris jarimiT., RonisZiebani, romelsac iRebs importiori
qveyana aralegalebTan brZolis sawinaaRmdegod periodulad
51
evrokavSiris
qveynebis
mier
1991
wlis
bolos
SemuSavebuli iqna, moklevadiani, saSualo da grZelvadiani
moqmedebis strategiebi da instruqciebi, romelmac unda
Seakavos
aralegalur
migrantTa
nakadi.
amave
mizniT
Zlierdeba brZola damnaSaveobis im formebTan, romelic
ukavSirdeba emigrantTa ukanono Seyvanas qveyanaSi.
samigracio nakadebis regulirebis damaxasiaTebeli
niSania is rom, am sferoSi prioriteti eniWeba erovnul
saxelmwifoebs.
evrokavSirSic
ki
qveynebis
politikis
koordinireba mocemul sferoSi gaTvaliswinebulia Soreuli
momavlisaTvis (didi britaneTis winaaRmdegobis gamo). am
problemis gamo, saerTaSoriso doneze Seqmnilia ramodenime
organizacia (gaeros egidiT).
mraval saerTaSoriso organizacias aqvs specialuri
qvedanayofebi an samsaxurebi, romlebic am saqmiT arian
dakavebulebi. magaliTad evrokavSirSi _ evroparlamentis
samoqalaqo TavisuflebaTa da Sinagan saqmeTa komiteti.
saerTaSoriso migraciis sferoSi mandati aqvT Sromis
saerTaSoriso organizaciasa da gaeros ltolvilTa umaRles
komisariats.
amasTan,
TiToeuli
am
organizaciaTagan
moqmedebs
sakuTari
kompetenciis
farglebSi:
Sromis
saerTaSoriso
organizacia
_
socialuri
ganviTarebis,
dasaqmebis xelSewyobis, dasaqmebuli migrantebis uflebaTa
dacvis sferoebSi, xolo ltolvilTa umaRlesi komisariati,
devnilTa
dacvis,
grZelvadiani
gdawyvetilebebis
realizaciis, pirvel rigSi repatriaciis sferoebSi. am or
organizacias Soris tradiciulad mWidro TanamSromlobaa.
calkeuli qveynebisa da regionebis Sromis bazrebi
kidev ufro urTierT damokidebuli gaxda. faqtiurad
yalibdeba erTiani Sromis bazari. am bazarze, sul ramodenime
wlis ganmavalobaSi, struqturuli gardaqmnebis Sedegad,
samuSao Zalis mimwodeblebi, maTi mimRebebi xdebian.
eqsportiori
52
samuSao
Zalis
eqsports
ewevian
ara
mxolod
ganviTarebadi qveynebi, aramed iseTi qveynebic, rogoricaa
kanada, avstralia, italia, portugalia, saberZneTi. aq,
procesis
mamoZravebeli
Zalaa
gansxvavebani
Sromis
anazRaurebis an teqnikuri uzrunvelyofis doneebSi.
ramdenadac emigranti muSakebi samSobloSi agzavnian
sakuTari piradi Semosavlebis mxolod nawils, ZiriTadi
nawili maT samSobloSi CamoaqvT savaluto saxsrebis an
fasiani qaRaldebis saxiT. ukanasknel wlebSi reimigrantebma
samSobloSi daiwyes sawarmoo daniSnulebis saqonlebis
(manqana-danadgarebis CaTvliT) sul ufro meti odenobiT
Catana. mizani erTia, ganaviTaron sakuTari biznesi ukve
samSobloSi. qveynebis umetesobaSi, saxelmwifo politika
mimarTulia
amgvari
tendenciis
maqsimalurad
stimulirebisaken: amcireben an saerTod auqmeben sabaJo
gadasaxadebs amgvar saqonelze. ramdenadac msoflioSi fasebi
manqana-mowyobilobebze sakmaod swrafad izrdeba, xSirad
emigrantebi, romlebic jer kidev sazRvargareT muSaoben, ukve
iwyeben kooperativebis formirebas, raTa safuZveli Cauyaron
momavalSi sakuTar bizness.
sainteresoa is faqtic, rom amgvari kooperativebi
sargebloben
bankebis
mxardaWeriT,
romlebic
didi
problemebis gareSe gascemen kreditebs im SemTxvevisaTvis, Tu
saxsrebi manqana-mowyobilobebis SesaZenad bolomde sakmarisi
ar aris. amgvrad, SesaZlebelia ara mxold emigraciis, aramed
reemigraciis procesebis marTvac, ese igi emigrantTa dabrunebisa da maTi erovnul ekonomikaSi, ukve axal Tvisobriv
doneze CarTva. da aq saqme ara mxolod imaSia, rom im qveynebs
saidanac midian gaaCniaT muSaxelis siWarbe, aramed imaSic,
rom adamiani, romelic ucxoeTidan brundeba, sakuTar Sromas,
Semosavlebs, profesiul SesaZleblobebs,
ukve sxvagvarad
uyurebs. es upirveles yovlisa gamowveulia imiT, rom mas
vinc SesZlo samuSaos povna da Sromis wyalobiT dagrovebis
sazRvargreT gamomuSaveba (rogorc wesi intensiuri SromiT),
samSobloSi
dabrunebisas
ufro
pretenziulad
afasebs
sakuTar
profesiul
SesaZleblobebs
rogorc
muSaki,
gamoTqvams
mzadyofnas
iqces
SromiTi
procesis
organizatorad,
SeuZlia
SeZenili
profesiuli
Cvevebi
gadasces sxvebs. umetes wilad samSobloSi dabrunebis
53
.
1.
;
2.
;
3.
.
54
55
sakredito
urTierTobebSi
CarTvasa
da
fardobiTad
damoukidebeli
nacionaluri
sakredito
bazrebis
mravalricxovani
arxebiT
urTierT
dakavSirebaSi.
maTi
urTierT
CaxlarTva
gamoxatavs
swored
sasesxo
kapitalebis msoflio bazris mcnebas.
sasesxo
kapitalebis
msoflio
bazari,
uSualod
gvevlineba, rogorc sxvadasxva qveynis yvela msesxeblisa da
gamsesxeblis moTxovna-miwodebis erToblioba. funqcionaluri
daniSnulebiT, is warmoadgens, msoflio masStabiT finansuri
resursebis
akumulirebisa
da
gadanawilebis
meqanizms.
fuladi saxsrebis giganturi masis gardaqmna sasesxo
kapitalad da maTi gadanawileba qveynebs Soris sabazro
meqanizmebiT, aCqarebs msoflio ekonomikis struqturul
Zvrebs, aZlierebs warmoebis internacionalizaciis process.
sasesxo
kapitalebis
msoflio
bazarze
mimdinare
operaciebis ekonomikuri arsidan gamomdinare, igi SeiZleba
gavmijnoT or ZiriTad seqtorad: msoflio fuladi bazari da
kapitalebis msoflio bazari.
pirveli maTgani gansazRvravs sasesxo kapitalis,
romelic funqcionirebs rogorc yidvisa da gadaxdis
saerTaSoriso saSualeba, (upiratesad depozitebis saxiT)
moTxovna miwodebas ( miwodebuli sesxebi moklevadian saxes
atarebs). isini gaTvaliswinebulia momsaxurebis sferos
momsaxurebaze, umetes wilad saerTaSoriso vaWrobaSi.
meore seqtorSi sasesxo kapitali gvevlineba ara
rogorc fuli, aramed rogorc TviTmzardi Rirebuleba.
sesxeba aq xorcieldeba xangrZlivi vadiT da gamoiyeneba
kapitaldabandebaTa finansirebisaTvis. kapitalebis msoflio
bazari
amgvari
saxiT
emsaxureba
gafarToebuli
kvvlavwarmoebis
process
msoflio
masStabiT.
sesxebis
formebis da mixedviT kapitalTa msoflio bazari, Tavis
mxriv iyofa sakredito bazrad da fasiani qaRaldebis
bazrebad.
sasesxo kapitalebis msoflio bazris zemoT moyvanili
dayofa, garkveulwilad pirobiTia. praqtikaSi, nasesxebi
saSualebebis daniSnulebis da saboloo gamoyenebis zusti
dadgena, yovelTvis araa SesaZlebeli. msoflio fuladi
bazari da kapitalebis msoflio bazari organuladaa
urTierT dakavSirebuli. maTi urTierTqmedeba gansakuTrebiT
56
57
58
59
kapitalebis
msoflio
bazari,
farTo
gagebiT
mTlianobaSi moicavs saerTaSoriso sakredito operaciebis
mTel erTobliobas. Tumca praqtikaSi es sityva viwro gagebiT
gamoiyeneba da vrceldeba mxolod qveynebs Soris Tavisufali
sasesxo kapitalis moZraobaze. masSi ar CairTveba magaliTad
saxelmwifoTaSorisi kreditebi, sagareo vaWrobis pirdapiri
dakrediteba da sxva dakavSirebuli sakredito operaciebi.
kapitalebis saerTaSoriso da sazRvargareTuli bazrebis
regularulad
qveynebadi
statistika,
Seicavs
mxolod
monacemebs safinanso kreditebze, obligaciur sesxebsa da
axal finansur instrumentebze.
amJamad safinanso kreditis yvelaze gavrcelebuli
formaa
sindicirebuli
evrokreditebi,
romlis
wyaroa
evrosavaluto
bazris
resursi.
rogorc
wesi
amgvari
kreditebis organizirebas axdenen msxvili komerciuli
bankebi, romlebic saTaveSi udganan konsorciumebs da
aTanxmeben msesxeblebTan sasesxo pirobebs. sesxis vada
umeteswilad Seadgens 5-10 weliwads. evro kreditebi rogorc
wesi gaicema roll over-is pirobiT. rac niSnavs, rom
saprocento ganakveTi ar fiqsirdeba sesxis mTel periodze,
da regularulad gadaisinjeba (yovel 3 an 6 TveSi) imisda
mixedviT, Tu rogor Seicvleba sasesxo resursis Rirebuleba
saerTaSoriso safinanso bazarze. saprocento ganakveTi
roloveruli kreditebisaTvis Sesdgeba ori nawilisagan:
sabaziso ganakveTi da marJi. bazad miiReba Sesabamis bazarze
sam an eqvsTviani bankTaSorisi sadepozito procentuli
ganakveTi
(magaliTad
libori
londonSi).
marJa
damokidebulia msesxeblis kreditunarianobasa da sabazro
koniuqturaze. is SeiZleba meryeobdes 0,25-dan 2 %-mde.
kreditis Rirebuleba moicavs agreTve sxvadasxva saxis
sakomisioebs.
saerTaSoriso
praqtikaSi
gamoiyeneba
roleveruli
kreditis Sesaxeb SeTanxmebis sxvadasxva forma da piroba. is
SesaZloa iTvaliswinebdes magaliTad valiutisa da kreditis
moculobis
cvlilebas
misi
gamoyenebis
romeliRac
Sualeduri periodis dadgomisas. kreditis dafarvas nawilnawil an erTianad, vadamdeli dafarvis SesaZleblobas da a.S.
60
:
1.
;
2.
;
3.
;
4. .
61
62
warmoebis
internacionaluri
fasi,
warmoadgens
internacionaluri Rirebulebis saxeSecvlil formas da
warmoadgens mowodebis mxridan fasis safuZvels. magram
sabazro meurneobaSi fasi yalibdeba moTxovna-miwodebis
1.
63
64
konstruqcia
da
Tundac
mwarmoebluroba,
SesaZloa
gansxvavdebodnen saimedoobiT, eqspluataciis vadianobiT,
woniT, xarixiT da aS. warmoebis mocemul pirobebSi msoflio
teqnikuri done, anu xarisxis msoflio standarti, yalibdeba
yovel calkeul manqanasa da danadgarze.
ramdenadac
momxmarebeli
bazarze
irCevs
ukeTesi
samomxmareblo Tvisebis saqonels, mwarmoebelic cxadia
aqeTken iqneba orientirebuli. magram warmoebis danaxarjebi,
romlebic ukavSirdeba saqonlis xarisxis zrdas, SesaZloa
mniSvnelovnad
gansxvavdebodnen,
rac
damokidebulia
warmoebis
teqnologiaze,
bunebriv
pirobebsa
da
sxva
faqtorebze.
magaliTad,
sabados
Taviseburebebidan
gamomdinare, Sromis erTgvarovani danaxarjebiT SesaZloa
miRebul iqnes sruliad gansxvavebuli xarisxis madani. magram,
momxmarebels mwarmoeblis xarjebi naklebad ainteresebs. is
mzadaa gadaixados ufro maRali fasi ukeTesi xarisxis
produqciaSi.
Sesabamisad,
saqonlis
samomxmareblo
Rirebuleba arsebiT gavlenas axdens msoflio fasebis
formirebaze. konkurenciuli brZola iwvevs sazogadoebrivad
aucilebel
sasargeblo
efeqtze
gaangariSebiT,
sazogadoebrivad aucilebeli danaxarjebis formirebas. Tu
calkeuli mwarmoebeli iZulebulia am efeqtis misaRwevad
gazardos sakuTari sawarmoo xarjebi, sazogadoeba am
xarjebs ar daufaravs. msoflio bazarze warmoebis erovnuli
danaxarjebis reduqcia iwvevs warmoebis internacionaluri
fasis
formirebas,
xolo
samomxmareblo
RirebulebaTa
reduqcia calkeul qveynebSi ki samomxmareblo Rirebulebis
formirebas msoflio masStabiT. msoflio fasi gamoxatavs
sazogadoebrivad aucilebeli xarisxis saqonlis warmoebis
internacionalur fass fulad gamoxatulebaSi.
faswarmoqmnis praqtikaSi fasebi im saqonelze, romelic
ver pasuxobs msoflio bazarze sazogadoebrivad aucilebel
xarisxs (Tanamedrove teqnikur dones), dgindeba ufro dabal
doneze. firmebi, romlebic iwyeben saqonlis gamoSvebas
xarisxiT, romelic aRemateba msoflio saSualo teqnikur
dones, yidian maT ufro maRali fasiT, da Sesabamisad iReben
damatebiT Semosavlebs.
Tanamedrove
pirobebSi,
rodesac
teqnikis
done
ganuxrelad rTuldeba, maTi momxmareblisTvis arsebiTi xdeba
65
msoflio fasi yalibdeba ara mxolod moTxovnamiwodebisa da warmoebis internacionaluri fasis safuZvelze.
Aaramed,
faswarmoqmnaze
moqmedebs
mTeli
rigi
sxva
faqtorebic.
me-19 saukunis bolosa da me-20 saukunis dasawyisSi
warmoiSva kartelis organizaciuli formis saerTaSoriso
monopoliebi,
romlebic
warmoadgenen
sxvadaxva
qveynis
msxvili kompaniebis garigebas msoflio bazris ganawilebisa
da monopoliuri fasebis Camoyalibebis Taobaze. es fasebi
SeiZleba
iyos
monopoliurad
maRali,
Tu
kartelis
monawileni
gvevlinebian
saqonlis
momwodeblebad,
da
monopoliurad dabalic, Tu ki isini saqonlis upirveles
yovlisa
nedleulis
myidvelebi
arian.
faqtia
rom,
monopoliebi
mudmivad
agdebdnen
msoflio
fasebs
im
nedleulze, romelic moewodeboda ganviTarebuli qveynebidan,
da warmoebuli iyo sawarmoebSi, romelic monopoliebs ar
ekuTvnoda.
meore msoflio omis Semdgom, zogierT msoflio
sasaqonlo
bazarze
farul
moqmedebas
agrZelebdnen
saerTaSoriso
kartelebi,
Tumca
bevr
samrewvelod
ganviTarebul qveyanaSi, sazogadoebis ZalisxmeviT miRebuli
iyo kanonebi, romelic zRudavda maT saqmianobas.
66
mniSvnelovnad
zrdis
Sida
fasebs
msoflio
fasebTan
SedarebiT. amavdroulad saxelmwifo, eqsportis gazrdis
mizniT bevrgan garkveul premiebsac ixdis an eqsportis
aSkara subsidirebas eweva, rac iwvevs calkeul saqonelze
sagareo-savaWro fasis xelovnur dawevas. omis Semdgom
periodidan farTod gavrcelebuli saxelmwifo kreditebi da
subsidiebi aseve seriozul zegavlenas axdenen sagareosavaWro fasebze, ramdenadc kreditis angariSSi saqonlis
miwodebisas, kreditori qveynebi, rogorc wesi fasebs
xelovnurad beraven.
faqtorad, romelic msoflio bazris fasebze axdens
gavlenas, iqca saxelmwifoTaSorisi saxelmwifo regulireba,
ganskuTrebiT romelic dakavSirebulia dasavleTevropuli
ekonomikuri integraciis ganviTarebasTan. evrokavSirSi aris
mcdeloba ganxorcieldes monawile qveynebs Soris vaWrobis
zenacionaluri regulireba. es upirveles yovlisa exeba
fasebs sasoflo-sameurneo produqciaze.
8.5. araeqvivalenturi gacvlis arsis Sesaxeb
zogierTi
ekonomistis
azriT,
ganviTarebul
samrewvvelo qveynebSi,
Sromis nayofierebis doneebSi
arsebuli
ganasxvavebani iwvevs araeqvivalenturi gacvlis
problemis warmoSobas.
ramdenadac saqonlis internacionaluri Rirebuleba
(warmoebis fasi) ganviTarebul qveynebSi ufro maRalia, vidre
fasi, xolo ganviTarebad qveynebSi ki piriqiT, internacionaluri Rirebulebis safuZvelze ganxorcielebuli gacvlis
pirobebSi, ganviTarebuli qveyana miiRebs garkveul namats
sakuTari nacionaluri Rirebulebis zeviT, maSin rodesac,
ganviTrebad qveyanaSi dadgeba nacionaluri Rirebulebis
srulad amogebis problema. amgvarad, ekonomikis ganviTarebis
maRali
donis
mqone
qveynebi,
ganviTarebad
qveynebTan
ganxorcielebuli sagareo ekononikuri urTierTobebidan
amoigeben ganivTebuli Sromis met odenobas, vidre sanacvlod
gascemen. amaSia swored, am TvalTaxedvis momxreebis azriT,
araeqvivalenturi gacvlis arsi, rac saSualebas aZlevs
67
magram
moigebs
rogorc
myidveli.
intrnacionaluri
RirebulebiT gacvlis procesSi, rodesac procesSi CarTulia
Sromis nayofierebis gansxvavebuli donis mqone qveynebi,
principalur sargebels naxavs procesis rogorc erTi, aseve
meore mxare.
samrewvelod ganviTarebul da naklebad ganviTarebul
qveynebs
Soris
araeqvivalenturi
gacvlis
mizezebi
mdgomareobs ara imaSi, rom aSkaraa Sromis nayofierebis
doneebSi mniSvnelovani sxvaoba, aramed TviT ekonomikur
urTierTobaTa sistemis arsebul meqanizmSi. vaWroba am
jgufis
qveynebs
Soris
saqonlis
warmoebis
fasebTan
mimarTebaSi
araeqvivalenturad
mimdinareobs
mniSvnelovanwilad
im
garemoebis
gamo,
rom
fasebi
mniSvnelovnad
gadaixara
warmoebis
internacionaluri
Rirebulebidan (warmoebis internacionaluri fasidan).
amgvari saxis gadaxrebi SesaZloa iyos ori saxis:
prveli: garkveul saqonlebze fasebi sxvadsxva meqanizmebiT
SenarCunebulia internacionalur Rirebulebaze (warmoebis
fasze) maRal an dabal doneze; da meore: zogierT qveynebs
Soris vaWrobisas fasebi, mniSvnelovnad gadaixara msoflio
saSualo internacionalur Rirebulebaze (warmoebis fasze)
orientirebuli
donidan. msoflio sameurneo meqanizmi
iZleoda amgvari gadaxrebis SesaZleblobas yofil koloniur
saxelmwifoebsa da sustad ganviTarebul qveynebs Soris
mimdinare savaWro operaciebis ganxorcielebisas.
internacionaluri Rirebulebidan (warmoebis fasidan)
fasis
gadaxris
umniSvnelovanes
faqtors
warmoadgens
saerTaSoriso kompaniebis gabatonebuli mdgomareoba mravali
saqonlis msoflio bazrebze. maTi batonobis
erT-erTi
Sedegia is rom, Tanamedrove periodisaTvis damaxasiaTebeli
gaxda erTi da aimave saqonelze mravali fasis arseboba.
amasTan, konkretul garigebaTa fasebi xSirad mniSvnelovnad
gansxvavebulia saSualo donisagan. saerTaSoriso kompaniebis
politika iwvevs, mTel rig saqonlebze, fasebis saSualo
donis warmoebis internacionalur fasebTan mimarTebaSi
xelovnur amaRlebas an dawevas. ganviTarebadi qveynebis
produqciaze fasebis dasagdebad, ganviTarebuli qveynis
kompaniebi, warmatebiT iyeneben am qveynebis
ekonomikis
68
gavlena
msoflio
69
2)
3)
4)
5)
70
71
farTod
gavrcelebam
ganapiroba
navTobze
moTxovnis
Semcireba. 1986 wlisaTvis navTobze danaxarji erToblivi
Sida produqtis erTeulze gaangariSebiT 1971 welTan
SedarebiT msoflioSi Semcirda 25 %-T. maT Soris aSS-i _ 1,5
jer, iaponiaSi _ 2-jer.
Crd. amerika
dasavleT evropa
azia-wynari
okianis r-ni
aRm. evropa dsT
laTinuri
amerika
axlo da Sua
aRmosavleTi
afrika
sul msoflioSi
qarxnis saSualo
simZlavre mln. t.
1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.
regionebi
198
113
138
95
74
42
936
708
740
637
295
266
4.8
6.3
5.4
6.8
4.0
6.3
45
1413
3.43
705
3723
5.3
navTob
gadamamuSavebeli
qarxnebis
raodenoba
simZlavre
(nedleulis
mixedviT) mln. t.
72
2. ;
3.
;
4.
;
5.
()
.
Tavi IX. sagareo ekonomikuri kavSirebis satransporto
momsaxureoba.
9.1. sagareo gadazidvebi.
:
1. ,
;
73
74
sagareo ekonomikuri urTierTobebis praqtikaSi, mcnebateqnologia gamoiyeneba Zalzed farTod, magram yovel
konkretul SemTxvevaSi misi Sinaarsi gansxvavebulia.
teqnologiebis msoflio bazris obieqts warmoadgens
inteleqtualuri saqmianobis Sedegebi rogorc ganivTebuli (
danadgar-mowyobilobani,
agregatebi,
instrumentebi,
75
gamoviyenoT
termini
teqnologiis
gadacema
an
teqnologiuri gacvla.
teqnologiuri gacvlis xelSekrulebaTa praqtikaSi
TiTqmis SeuZlebelia zRvrulad wminda saxiT teqnologiuri
elementis
gamoyofa.
magaliTad,
raime
teqnikuri
mowyobilobebis miwodebas, yovelTvis Tan axlavs Tanmde
dokumentaciis paketis gadacema, xandaxan ki licenziac. Tavad
mowyobiloba SesaZloa nacnobic kia, magram romeliRac kvanZi
an komponenti aRmoCndes principulad axali, rac radikalurad
cvlis
mTlianad
mowyobilobis
teqnikur
maxasiaTeblebs. garda amisa, momwodebeli firma axorcielebs
danadgaris montaJs, awyobas, gaSvebas, personalis swavlebas,
riTac gadascems sakuTar nou-hau-s. sxvagvarad rom vTqvaT,
teqnologiis gadacemas adgili aqvs maSin, rodesac myidveli
mxare
mas
ganixilavs
rogorc
siaxles,
romelic
uzrunvelyofs misi konkurentunarianobisa da perspeqtivaSi
Semosavlebis zrdas.
damkvidrebulia azri, TiTqos teqnologiis gadacemis
ZiriTadi arxia salicenzio gacvala. sinamdvileSi, rogorc
ukve aRiniSna, es mxolod am procesis nawili, misi xiluli
mxarea.
swored amitom samrewvelod ganviTarebuli qveynebis
maRalteqnologiuri
firmebi
irCeven
da
guldasmiT
anxorcieleben teqnologiaTa gadacemis maTTvis yvelaze
momgebian formebs, romelmac ukve miiRo teqnologiuri
strategiis forma. sul ufro aqtiur rols teqnologiaTa
gadacemis sferoSi TamaSobs mTavroba da saxelmwifo.
marTlac, egreTwodebuli teqnologiuri garRveva. romelic
arsebobs aSS-sa da dasavleT evropas, dasavleT evropasa da
iaponias,
samrewvelod
ganviTarebul
qveynebsa
da
ganviTarebad, maT Soris axal industrul qveynebs, agreTve
ruseTsa da sxva yofil socialistur qveynebs Soris,
SesaZlebelia
gamoyenebul
iqnas
sarfianad,
rogorc
komerciuli aseve politikuri miznebisaTvis.
saqoneli-teqnologia gaivlis garkveul sasicocxlo
cikls.
wina sabazro fazaze teqnologia jer kidev ar aris
saqoneli, mas mxolod saqonlad qcevis potenciali aqvs,
SesaZloa igi arc ki iqces saqonlad. bazarze gasvlis
momentisaTvis
xarjebi
gaRebuli
teqnologiis
Seqmnaze
swrafad izrdeba da mocemuli stadia _ bazarze SeRweva _
yvelaze kritikuli momentia. Tuki bazari ar scnobs axal
produqts (process), cxadia am mizniT gaRebuli yvela xarji
fuWia, romelic amZimebs sawarmoo xarjebs da gazrdis
kompaniis zednadeb danaxarjebs.
bazarze warmatebiT danergvis SemTxvevaSi, moTxovna
teqnologiaze swrafad izrdeba, miaRwevs raRac maqsimums Dda
Semdgom daiwyebs klebas. Sesabamisad icvleba safaso
parametrebic, da Sesabamisad mogebac.
teqnologiis sabazro sicocxlis periodSi swrafad
izrdeba
miwodeba,
konkurencia
da
moTxovna.
Cndeba
imitatorTa soliduri raodenoba, romlebic axorcieleben
analogiuri saqonlis SeTavazebas, magram ukve sxva savaWro
markiT. pirovnebisa da mwarmoebeli firmis interesebisa da
prioritetebis
dasacavad
mowodebulia
patenti,
inteleqtualuri da samrewvelo sakuTrebis ufleba, romelic
yvela civilizebul qveyanaSi kanonmdeblobiT aris daculi.
teqnologiaze uflebis saimedod dasacavad nebismieri misi
Semqmneli cdilobs daapatentos igi ZiriTad _ potenciur
konkurent
qveynebSi.
praqtikaSi
axali
teqnologiebis
mwarmoebeli
wamyvani
firmebi
apatenteben
sakuTar
teqnologiur
siaxleebs
erTdroulad
daaxloebiT
25
SesaZlo konkurent qveyanaSi, anu ZiriTad samrewvelod
ganviTarebul qveynebSi.
sxvadsxva qveynis samarTlebrivi sistema iTvaliwinebs
teqnologiaze
sakuTrebis
dacvis
gansxvavebul
vadebs.
saSualod es vada Seadgens 10-dan 20 wlamde, saSualod 15
weliwadi. es vada sakmarisze metia raTa teqnologiam srulad
gaiaros sasicocxlo cikli. ufro metic, Tanamedrove
pirobebSi
swrafad
xdeba
rogorc
SemuSavebis
aseve
teqnologiis
sabazro
sicocxlisunarianobis
vadebis
SemWidroveba.
swored
amitomac,
teqnologiaTa
yvela
Semqmneli
maqsimaluradaa dainteresebuli misi swrafi komercializaciiT. maTgan iseTi, romelTac aqvT saSualeba sakuTari
ZalebiT
uzrunvelyon
awarmoon
da
gayidon
materializirebuli
saxiT
teqnologia,
iyenebs
Semdeg
strategias:
76
sakuTari
firmebis
dasafuZneblad.
erT-erTi
yvelaze
niSandoblivi magaliTia I-s, romelic kompiuteruli
teqnikis warmoebis msoflio lideria, evropuli ganyofilebis
saqmianobasI (I saerTaSoriso manqanebis biznes warmoeba).
praqtikam uCvena rom, I-s mravalricxovani evropuli
sawarmoebis saqmianobam gamoiwvia evropis teqnologiuri
donis garkveul wilad CamorCena amerikulisagan. sxvagvarad
rom vTqvaT, tnk-s teqnologiuri gacvla warmoadgens
Sidasafirmo transferts, da ara teqnologiur gacvlas misi
klasikuri gagebiT. is iwvevs teqnologiuri gansxvavebebis
SenarCunebas
an
gaRrmavebas,
xolo
xSir
SemTxvevaSi
teqnologiur uku gadadinebas maT mier sxva qveynebSi
dafuZvnebuli sawarmoebis meSveobiT.
amitom, teqnologiis bevrad perspeqtiul wyarod
SeuZliaT iyvnen ufro mcire sawarmoebi, romelTac ar
hyofniT sakuTari saxsrebi raTa daiyvanon teqnologia
sabazro stadiamde. sazRvargareTul praqtikaSi teqnologiis
sul ufro saimedo wyarod iqcnen arc Tu ise mZlavri
venCoruli tipis sawarmoebi, teqnoparkebi,, romlebic izidaven
dainteresebuli firmebis, fondebis, korporaciebis kapitals.
ZiriTad mimzidvel faqtors mocemul SemTxvevaSi warmoadgens
is, rom SesaZlebeli xdeba eziaro uaxles teqnologias misi
gamoCenisTanave.
teqnologiuri donis gansxvavebani, romelic arsebobs
qveynebs
Soris,
saSualebas
iZleva
ganxorcieldes
teqnologiuri gacvla mraval safexuriani scenariT.
egreTwodebuli
maRali
teqnologiebi
mimoiqceva
maRalganviTarebul qveynebs Soris. saSualo da dabali
teqnologia ara aris maRalganviTarebuli qveynebisaTvis
imdenad faseuli, rom is ganxilul iqnas rogorc saqoneli.
magram axali industriuli qveynebis bazrebisaTvis is
SeiZleba
CaiTvalos
axal
teqnologiad.
ukanasknel
aTwleulebSi axali industriuli qveynebis bazari aqtiurad
monawileobs
samrewvelod
ganviTarebul
qveynebTan
teqnologiur gacvlebSi. amitom samrewvelod ganviTarebul
qveynebs SesaZlebloba eZlevaT droSi da sivrceSi gawelon
teqnologiis sasicocxlo cikli, Sesabamisad gazardon
mogebebis moculoba.
77
amgvari
gacvlis
principialuri
Taviseburebaa
ganviTarebadi
qveynebis
mier
ganviTarebul
qveynebSi
licenziebis SeZena da didi korporaciebis mier warmoebis
SedarebiT martivi stadiis gadatana mesame qveynebSi arsebul
sakuTar filialebSi.
rogorc
vxedavT,
rogorc
pirvel,
aseve
meore
SemTxvevaSi,
teqnologiis
gadacema
xorcieldeba
an
teqnologiis sasicocxlo ciklis bolo stadiaze, an
saerTod ar Rebulobs sasaqonlo saxes da warmoadgens Sida
safirmo transferts.
saqarTvelos saerTaSoriso teqnologiuri gacvlis
procesSi civiluri monawileobis ZiriTad winaaRmdegobas
warmoSobs
ekonomikur-samarTleblivi
safuZvlebis
praqtikuli ararseboba, kerZod qaosi romelic arsebobs
inteleqtualuri
sakuTrebis,
sazRvargareT
dapatentebis
uflebis
samarTlebriv
regulaciasa
da
praqtikul
realizaciaSi
da
a.S.
agreTve
samamulo
produqsiis
saerTaSoriso standartebTan Seusabamoba, serTificirebis
sistemis ararsboba, rac praqtikulad miuwvdomels xdis
qarTuli produqciisaTvis saerTaSoriso bazrebs.
78
specialistTa
swavleba,
sakonsultacio
momsaxureba,
eqspertiza da sxva;
-s erToblivi SemuSaveba, samecniero-sawarmoo
konferencia;
inJineringi:
unda
aRiniSnos
rom,
teqnologiis
komerciuli
gadacemis
praqtikulad
mTeli
moculoba
formdeba
salizingo
xelSekrulebiT,
romelSic
dapatentebul
informaciasTan erTad SesaZloa figurirebdes mTeli rigi
sxva
debulebebisa
da
moTxovnebisa,
romelTa
dacvac
savaldebuloa mxareebisaTvis. salizingo xelSekrulebis
amgvar punqtebs SesaZloa warmoadgendes:
licenziantis
(licenziis
myidveli)
valdebuleba
gamoiyenos miRebuli teqnologia gansazRvrul arealSi
(dargobrivi, teritorialuri aspeqtiT);
licenziaris
(licenziis
gamyidveli)
da
(an)
licenziatis valdebuleba gadasces sruli informacia
SeZenili teqnologiis Semdgomi srulyofis Taobaze;
licenziantis
valdebuleba
ganaxorcielos
e.w.
dakavSirebuli Sesyidvebis didi moculoba (teqnologiurad
martivi produqciis _ makompleqteblebis, naxevar farikatebis
Sesyidva da a.S);
licenziantis valdebulebaa ganaxorcielos erTjeradi
gadaxdebi, Tu ki is imyofeba aramdgradi socialurekonomikuri reJimis mqone qveyanaSi;
vadis miTiTeba, romlis ganmavlobaSic licenziri
miiRebs roialits _ gayidvis moculobidan procentis
perioduli gadaricxva (damokidebuli ar aris sapatento
dacvis vadebze);
salicenzio xelSekrulebaSi licenziantis uflebis
CarTva isargeblos samarko niSniT, momsaxureobis niSniT,
savaWro
dasaxelebiT,
am
ukanasknelma
SesaZloa
xelSekrulebis Rirebulebis 25 % Seadginos.
gadaxdis
Rirebuleba
dapatentebuli
teqnologiis
SiSvel licenziaze Seadgens teqnologiis gadacemis saerTo
xarjebis
mxolod
nawils.
amitomac,
arc
licenziaze
patentebiT msoflio vaWrobis moculoba, arc dapatentebuli
teqnologiis safuZvelze dadebuli salizingo SeTanxmebebis
79
teqnikuri
parametrebi,
romlis
garantirebasac
uzrunvelyofs
momwodebeli
Tu
daculia
awyobis,
damontaJebis,
gamarTvis,
gaSvebisa
da
eqspluataciis
garkveuli pirobebi, agreTve im pirobaTa CamonaTvali,
teqnikur parametrTa gansazRvris meTodebi da darRvevaTa
Sedegebi, romelic warmoiqmneba instruqciis debulebaTa
SeusruleblobiT;
myidvelis garantiaa daicvas xarisxis done; mocemuli
moTxovna mkacrdeba im SemTxvevisaTvis, rodesac salicenzio
xelSekrulebiT myidvels agreTve SeZenili aqvs savaWro an
momsaxurebis niSnebis an gamyidvelis sxva atributebis
gamoyenebis ufleba da am ukanasknelis standartisagan
gadaxvevam
SeiZleba
Selaxos
momwodeblis
imiji
da
reputacia;
myidvelis garantiaa daicvas mTeli dapatentebuli Tu
daupatentebeli informaciis konfencialuroba, romelsac
miiRebs teqnologiis gadacemis salicenzio xelSekrulebiT.
msoflio gamocdilebam aCvena, rom teqnologiaTa
gadacemis efeqturoba ecema, Tu mowodeba xorcieldeba
arakompetenturad,
arasruli Sesabamisi dokumentaciis an
nou-haus da momsaxurebis sruli paketis gareSe.
amitom salicenzio xelSekrulebebSi mizanSewonilia
darezervirebul iqnas:
teqnikis, teqnologiis , Tanmde dokumentaciisa da
momsaxurebis sruli paketi;
personalis
momzadebis,
saTadarigo
nawilebis
mowodebisa da remontis, sawarmoo da gayidvis Semdgomi
momsaxurebis, sxva saxis teqnikuri daxmarebis uzrunvelyofa
salicenzio xelSekrulebis mTeli vadis ganmavlobaSi;
momxmareblisaTvis
teqnologiaTa
srulyofisadmi
xelmisawvdomoba,
xelSekrulebis
mTeli
periodis
ganmavlobaSi.
bolo debulebebis moqceva xelSekrulebaSi aZvirebs
xelSekrulebis Rirebulebas, magram moaqvs kidec Sesabamisi
mogeba myidvelisaTvis. im SemTxvevaSi, rodesac Tavad
myidvels aqvs SesaZlebloba gaaumjobesos licenzirebuli
teqnologia,
mas
SeuZlia
Cados
Sesabamisi
punqti
xelSekrulebaSi,
riTac
is
imyarebs
Tavis
poziciebs
adgilobriv bazarze mis mimarT sazRvargareTeli partnioris
80
salicinzio
gacvlis
mcnebis
qveS
igulisxmeba
licenziaTa yidva-gayidvis komerciuli garigebebis dadebaaRsruleba. saqmian praqtikaSi licenziaTa mravali saxeobebi
arsebobs.
wminda saxiT licenziad iwodeba ufleba, garkveul
pirobebSi gamoyenebul iqnas raime saxis patenti. amitom
klasikuri licenzia, es aris patentis gamoyeneba, anu
egreTwodebulisapatento licenzia.
licenziis yvelaze cnobili formaa patentis rogorc
aseTze uflebis gadacema. amgvarad gamomgonebeli, an patentis
mflobeli uars ambobs Tavis uflebaze, da patentis
mflobeli xdeba myidveli. urTierTobaTa amgvari forma
damaxasiaTebelia im SemTxvevebisaTvis, rodesac patentis
mflobelia kerZo piri.
licenzia SesaZloa iyos ubralo, gansakuTrebuli an
sruli. gansakuTrebuli licenziis SemTxvevaSi, myidvels
(licenziants) eniWeba gansakuTrebuli, anu monopoliuri
ufleba gamoiyenos licenziis obieqti garkveul bazrebze,
romelic SesaZlebelia moicavdes rogorc erT romelime
qveyanas, asve mTlian regions an qveynebis jgufs. sruli
licenzia niSnavs myidvelze sruli uflebebis gadacemas
patentis gamoyenebis Taobaze da praqtikulad niSnavs mis
sabolood gayidvas.
ubralo licenziis qveS igulisxmeba licenziantis
ufleba gamoiyenos licenziis obieqti garkveul farglebSi,
81
82
83
Rirebuleba
gadaixdeba
nawil-nawil,
magaliTad
20%
xelSekrulebis
xelmoweris
momentSi,
30%
teqnikuri
dokumentaciis momentSi, 30% produqciis warmoebis dawyebisas
da 20% sagarantio gadaxdebi. es ukanaskneli Tanabrad
gadanawildeba salicenzio xelSekrulebis darCenil vadaze.
gamoiyeneba
salicenzio
angariSsworebis
kombinirebuli
formebic, roca Rirebulebis nawili salicenzio produqciis
aTvisebis periodSi anazRaurdeba erTi formiT, xolo
produqciis warmoebis dawyebis momentidan ki roialitis
formiT.
am
SemTxvevaSi
arsebiTia
salicenzio
xelSekrulebaSi
gaTvaliswinebuli
iqnas
yovelwliuri
gadaxdebi, romelic unda ganaxorcielos myidvelma, im
SemTxvevaSic ki roca is ar iyenebs licenzias da ar uSvebs
mocemul produqcias.
arsebobs ramodenime midgoma licenziis Rirebulebis
dasadgenad. zogadad licenziis Rirebulebis gansazRvris
formulas Semdegi saxe aqvs:
t
C p V i Z i
i
sadac:
angariSsworebiT;
_ aris warmoebis mosalodneli moculoba i-ur
i
weliwadSi;
_ aris roialitis sidide i-ur weliwadSi;
i
P
Z
t
aris
salicenzio
xelSekrulebis
moqmedebis
saangariSo vada.
salicenzio xelSekrulebis moqmedebis vada, romelic
miRebulia licenziebiT vaWrobis saerTaSoriso praqtikaSi,
ar
aRemateba
10
weliwads.
xelSekrulebis
moqmedebis
saangariSo vadad rekomendirebulia: ufaso licenziebisaTvis,
romelTa
aTvisebac
ar
moiTxovs
did
drosa
da
kapitaldabandebebs 5-7 weliwadi. igive vada rekomendirebulia
84
sidididan
gamomdinare,
xolo
yvela
sxva
danarCeni
gadasaxdeli ki Sesabamis RonisZiebaze gaweuli danaxarjebis
safuZvelze.
roialiti warmoadgens
angariSsworebis yvelaze
martiv formas. mTlianobaSi angariSsworebani roialitis
formiT,
Seicavs
maRal
riskebs
teqnologiis
gamyidvelisaTvis, ramdenadac misi sidide damokidebulia im
komerciul warmatebaze, romelsac aRwevs teqnologiis
mflobeli. misi arawarmatebuli realizaciis SemTxvevaSi,
teqnologiis gamyidvelma SesaZloa ganicados arsebiTi
danakargebi. da piriqiT, gayidvebis swrafi zrdis pirobebSi,
misma
sargebelma
SesaZloa
gadaaWarbos
mosalodnels.
gamomdinare aqedan, teqnologiis gamyidveli angariSsworebis
amgvar formas irCevs mxolod im SemTxvevaSi, Tu ki miiCnevs,
rom myidvels aqvs SesaZlebloba miiRos sakmarisad maRali
mogeba. gayidvebis wliuri moculobis klebis pirobebSi
sakuTari danakargebis Tavidan acilebis mizniT, teqnologiis
mflobelma SesaZloa moiTxovos minimalurad garantirebuli
roialitis Tanxis dadgena, romlis qvemoTac ar SeiZleba
roialitis wliuri sididis dacema.
meores mxriv, myidvelisaTvis angariSsworebis amgvari
forma sakmaod xelsayrelia, ramdenadac igi gulisxmobs
gadaxdebis gadavadebas droSi da misi sidide damokidebulia
axali sawarmos komerciul warmatebaze. magram, Tu axali
teqnologiis
realizacia
ganxorcielda
warmatebiT,
gadaxdebis sididem SesaZloa mniSvnelovnad gadaaWarbos
teqnologiis pirvel sawyisad dadgenil fass. am garemoebam
gamoiwvia roialitis daricxvis mravalferovani sistemebis
formireba, romlebic metnaklebad Wrian zemoT aRniSnul
problemas.
ase magaliTad, roialiti SesaZlebelia gansazRvrul
iqnes:
a) rogorc produqciis erTeulis realizaciaze fiqsirebuli
Tanxa, an produqciis erTeulis realizaciaze raRac wili;
b) rogorc Semosavlidan garkveuli wili, romelic miiReba
axali teqnologiis warmoeba realizaciidan;
g) gayidvebis moculobidan winaswar gansazRvruli wili manam
sanam ar iqneba miRweuli partniorebis mier dabandebul
kapitalze mogebis dadgenili norma.
85
fulis
inflaciuri
gaufasureba
da
sabanko
procentebis zrda iwvevs roialitis realuri sididis
Semcirebas.
amis
gamo,
teqnologiaTa
gadacemis
xelSekrulebebSi, rogorc wesi gaTvaliswinebulia sxvadsxva
saxis debulebebi, romlebmac unda uzrunvelyon dakarguli
saxsrebis anazRaureba.
gayidvis meore tipis gamoyenebisas, misi sidide
dgindeba winaswar garkveuli sididis saxiT, romelic
gadaixdeba erT an met nawilad, rogorc wesi teqnologiis
gadacemis SeTanxmebis ZalaSi Sesvlis momentSi. amgvari
gadasaxdelis sidide SesaZlebelia gaangariSebuli iqnes
roialitis ganakveTis, maTi gadaxdis periodis da produqciis
wminda
gayidvebis
savaraudo
moculobebis
safuZvelze.
SeTanxmebis monawile mxareebis urTierT garigebis Sedegad,
zogjer
teqnologiis
fasis
gansazRvra
xorcieldeba
teqnologiis Seqmnaze gaweuli danaxarjebis SefasebiT.
angariSsworebis aRniSnuli forma gamoiyeneba rogorc wesi
patentis gayidvisas, rac Tavis mxriv warmoadgens samrewvelo
sakuTrebis uflebis saboloo gadacemas.
teqnologiaze
angariSsworebis
sxva
formebs
warmoadgenen:
jvaredini licenzireba, rac niSnavs licenziebisa da
patentebis
urTierT
gacvlas,
romlebic
miiCneva
eqvivalenturad. angariSsworebis amgvari forma, yvelaze
xSirad
gvxvdeba
samrewvelod
ganviTarebuli
qveynebis
firmebs
Soris
gaformebul
teqnologiaTa
gadacemis
kontraqtebSi. gansakuTrebiT xSiria es farmacevtiul da
eleqtronul mrewvelobaSi, sadac danaxarjebi niokrze
rogorc wesi Zalzed arsebiTia. amasTan, zogjer kontraqtebi
Seicavs debulebas imis Taobaze, rom myidveli valdebulia
usasyidlod miawodos informacia adre SeZenil teqnologiis
yovelgvari modernizaciisa da gaumjobesebis Sesaxeb;
gvxvdeba agreTve faruli salicenzio gadasaxdelebic
an
maTi
konvertacia,
romlis
drosac
gadasaxdelebi
teqnologiaze CarTulia sasaqonlo miwodebis fasebSi an
teqnologiis gamyidvelis momsaxurebis fasebSi. magaliTad
mosawodebeli mowyobilobebis fasebSi, masalebis, saTadarigo
nawilebis an nebismieri sxva perioduli mowodebis fasebSi.
86
87
saerTaSoriso
inJineringi
warmoadgens
sawarmoo,
komerciuli,
da
samecniero-teqnikuri
xasiaTis
momsaxureobaTa kompleqss, romelsac anxorcieleben, rogorc
specializirebuli firmebi, aseve samrewvelo, saamSeneblo da
sxva specializaciis mqone firmebi.
inJineringis tipis momsaxureobaTa mTliani speqtri
(teqnikuri
xelSewyobis
tipis
momsaxureobis
gareSe),
SesaZlebelia daiyos or ZiriTad jgufad: momsaxureobebi,
romlebic
dakavSirebulia
teqnologiuri
procesis
momzadebasTan,
da
momsaxureobani,
romelTa
mizania
rentabeluri warmoebis uzrunvelyofa.
pirvel jgufs SesaZlebelia miekuTvnos:
1)
winasaproeqto
momsaxureoba,
maT
Soris
bazris
koniuqturis
Seswavla,
saproeqto-saZiebo
samuSaoebi
proeqtis
ganxorcielebis
arealSi:
topografiuli
gadaReba,
adgilis
sainJinro
gegmarebis
SemuSaveba,
niadagebis, gruntis Seswavla, wiaRiseulis dazverva,
kapitaldabandebaTa
gegmis
SemuSaveba,
satransporto
qselis
ganviTareba,
proeqtis
teqnikur
ekonomikuri
dasabuTebis kompleqsis SemuSaveba, da a.S. winasaproeqto
momsaxureobaSi
Sedis
agreTve
sakonsultacio
momsaxureobac
da
zemoT
CamoTvlil
samuSaoTa
mimdinareobaze meTvalyureobac;
2)
saproeqto momsaxureoba, romelic iyofa sabaziso da
detalur
inJineringad.
isini
moicavs:
a)
sabaziso
inJineringSi _ winaswari sainJinro gamokvlevebisa da
proeqtebis, generaluri gegmisa da Tanmde Sesabamisi
sqemebis
da
rekomendaciebis,
proeqtis
winaswari
Rirebulebis Sefasebis, misi eqspluotaciisa da Seqmnis
xarjebis
momzadebas.
b)
detalur
inJineringSi
gaTvaliswinebulia _ saboloo proeqtis danarTebis
warmodgena, proeqtis gamokvleva, mTliani arqiteqturuli
proeqtis
SemuSaveba,
samuSao
naxazebis,
teqnikuri
specifikaciebis
momzadeba.
amave
jgufSi
moiazreba
miTiTebul samuSaoebze konsultaciebi da zedamxedveloba;
3)
proeqtirebis Semdgomi momsaxureba _ moicavs samuSaoebs
mSeneblobis gansaxorcieleblad kontraqtis gaformebaze
da
teqnologiebis
aTvisebaze.
isini
moicavs:
a)
sakontraqto
dokumentaciis
momzadebas,
tenderebis
organizacias,
winadadebebis
Seswavlas,
maTze
rekomendaciebis momzadebas; b) proeqtis warmarTvas,
samuSaoTa
mimdinareobis
zedamxedvelobas
da
inspeqtirebas, mSeneblobis marTvas; g) eqspluotaciaSi
Cabarebis mere testirebebis ganxorcielebas, samuSaoTa
dasrulebis serTifikatis momzadeba-gacemas, mSeneblobis
Sesaxeb teqnikuri daskvnis momzadebas; d) sainJinri da
teqnikuri
personalis
momzadebas;
e)
produqciis
gasaRebisaTvis pirobebis momzadebas;
4)
specialuri
saxis
momsaxureoba,
romelic
ganpirobebulia mocemuli obieqtis Seqmnis konkretuli
problemebiT
(ekonomikuri
gamokvlevebi,
problemaTa
Seswavla, narCenebis utilizacia, sxvadasxva iuridiuli
procedurebi da sxva).
inJineringuli momsaxurebis sxva jgufs miakuTvneben
samuSaoebs,
romlebic
dakavSirebulia
eqspluataciis,
sawarmoTa
marTvis
da
maTi
produqciis
realizaciis
procesebis optimizaciasTan, da romelic moicavs:
momsaxureobas sawarmoo procesebis organizaciisa da
marTvis sferoSi (rekomendaciebi maTi gaumjobesebisaTvis,
qronometraJi da sxva);
momsaxureoba mowyobilobaTa daTvaliereba-gamocdis
procesSi;
obieqtis eqspluataciis momsaxureoba (kadrebis SerCeva,
momzadeba samuSaoTa struqturisa da Sromis anazRaurebis
struqturis dadgena, materialur-teqnikuri momaragebis
organizacia, meTvalyureoba eqspluotaciaze);
daxmareba
safinanso
sakiTxebSi
(finansirebis
organizaciis
sakiTxebSi
konsultireba
da
daxmareba,
Semosaval-gasavlebis
Sefaseba
da
maTi
optimizaciis
sakiTxebze konsultaciebi, saaqcio kapitalis problematikaze
konsultaciebi da safinanso politika);
produqciis realizaciis sferoSi momsaxureobebi
(sabazro koniuqturis Seswavla, daxmareba reklamirebis
organizaciaSi,
gasaRebis
meTodebis
daxvewis
sferoSi
konsultaciebi da a.S)
momsaxureoba
informaciuli
sistemebis
danergvis
sferoSi.
88
amgvarad
inJineringi,
ganisazRvreba,
rogorc
saqmianobis
inteleqtualuri
saxeobebis
erToblioba,
romelic mimarTulia resursebisa da teqnologiis yvelaze
racionaluri
da
efeqturi
SerCeva-gamoyenebis
gziT,
sainvestico da sxva proeqtebis realizaciis problemebis
gadawyvetisaken.
1. , ;
2. ;
3. ,
;
4. ;
5. .
89
gadacema
`maspinZeli~
qveynisaTvis.
pirdapiri
ucxouri
investiciebi zrdian konkurentebis raodenobas da amave dros
icvleba TviT am konkurenciis arsi mniSvnelovnad
umjobesdeba produqciis xarisxi.
msoflio gamocdileba mowmobs, rom sabazro ekonomikis
mqone
axalgazrda saxelmwifoebma pirvel rigSi unda
gadawyviton Semdegi ZiriTadi amocanebi:
1. stabiluri safinanso situaciis Seqmna. es urTulesi
makroekonomikuri problema gulisxmobs inflaciis dabali
donis SenarCunebas, anu sabiujeto deficitis minimumamde
Semcirebas, mkacr fulad-sakredito politikas, saprocento
ganakveTebis
Semcirebas,
urTierTobebis
gaumjobesebas
mewarme subieqtebs Soris da gacvliTi kursis SedarebiT
stabilizacias.
2.
ekonomikis
liberalizaciis
da
restruqturizaciis
ganxorcieleba, rasac unda moyves bazrebis, maT Soris
Sromis bazrebis gamWvirvaloba. gamWvirvale unda iyos,
agreTve makroekonomikuri RonisZiebebi, statistika, sabanko
sistema da samewarmeo kanonmdebloba.
3. mogebis Tavisufali repatriaciis SesaZlebloba. SezRudva
am sferoSi gansakuTrebiT uaryofiT gavlenas axdenen sainvesticio saqmianobiT ucxoelTa dainteresebaze.
zemoaRniSnuli makroekonomikuri midgomebis fonze Tu
SevafasebT
Cveni
qveynis
sainvesticio
mimzidvelobas,
SevamCnevT,
rom
igi
aradamakmayofilebelia.
safinansoekonomikuri krizisi, korufcia, biurokratizmi da sxva
ganapirobebs saqarTvelos dabal reitings sainvesticio da
sakredito saqmianobis riskis TvalsazrisiT. es dasturdeba
qvemoT moyvanili monacemebiT:
am qveynebSi moqmedebs dabegvris rTuli da mkacri
sistema. gadasaxadebis saxeobaTa simravle da maRali done,
sabaJo
da
salicenzio
regulirebis
meqanizmebis
Camouyalibebloba,
moxeleTa
korumpirebulobasTan
dakavSirebuli obieqturi mizezebi, monopolisti sawarmoebis
faruli
winaaRmdegoba
da
sxva
faqtorebi
auareseben
sainvesticio garemos.
ucxoel
investorebs
unda
SevTavazoT
adekvaturi
struqturuli
politika
da
SeRavaTebi
xangrZlivi
periodisaTvis (gadasaxadebis, sabaJo reJimis, reinvestirebis,
grafiki #2
10 20
- dsT-s qveynebi
- centraluri
afrika
- axlo
aRmosavleTi da
CrdiloeTi
afrika
- laTinuri
amerika da
karibis auzis
qveynebi
- aRmosavleT
evropa
- azia wynari
90
30 40 50
60 70
80
90 100
okeanis reg.
- samxreT
evropa
lari)
cxrili #9
wlebi
1995w. 2004w..
2005w.
2006w.
2007w.
2008w.
investiciebi
sul
128
499.1
449.8
1190.4
2014.8
1564.0
maT Soris:
ucxouri
investiciebis
wili, %
43
413.0
400
1078
1850.0
1478.0
33.5
82.7
89.0
90.5
91.8
94.5
91
ZiriTadi
kriteriumia
da
iZleva
Sanss,
analogiuri
miznebisaTvis momavalSi miRebul iqnes iaponuri grantebi.
ucxouri investiciebis mozidvis masStabebis qveynis
ekonomikuri
zrdis
parametrebis
Sefasebis
dros
gasaTvaliswinebelia is garemoeba, rom maTi ZiriTadi nawili
realuri ukugebis dawyebis xangrZliv periodzea gaTvlili.
saxeldobr,
dabandebani
milsadeni
transportis
xaziT,
romelic 1998 wels mTeli ucxouri investiciebis 64,1%-s
Seadgens,
moklevadiani
sainvesticio
efeqtianobiT
ar
xasiaTdeba
da
mogvianebiT
miaRweven
ekonomikis
rekonstruqciaze, sawarmoo da socialuri infrastruqturis
srulyofaze zemoqmedebis sasurvel dones.
rogorc cxrili #9-dan da
grafiki #3-dan Cans,
ucxouri investiciebis moculoba 2004 welTan SedarebiT 2005
wlisaTvis
Semcirebulia.
2006-2007
wlebSi
ki
zrdiT
xasiaTdeba,xolo 2008 wels Semcirebulia, kerZod: 2007 wels
misi moculoba Tu iyo-2014,8 aT.lari, 2008 wlisaTvis igi
Semcrebulia da Seadgens-1564,0 aT. Llars. zemoT aRniSnulze
gansakuTrebuli zegavlena moaxdina, amJamad msoflioSi
arsebulma
ekonomikurma
krizisma
da
saqarTveloSi
politikurma arastabilurma mdgomareobam. wlebis mixedviT
aseve izrdeba importis moculoba, raSic gansakuTrebuli
wvlili miuZRvis importis saxiT warmodgenil investiciebs,
romlebic
Semotanilia
teqnologiebis,
manqanebis
da
mowyobilobebis saxiT sazRvargareTis qveynebidan.
aRsaniSnavia, rom ucxouri investiciebi ar SeiZleba
miviCnioT ekonomikis ganviTarebis mudmiv faqtorad. maT unda
davakisroT meurneobebis moZvelebuli sawarmoo-teqnikuri
bazis Secvlisa da axlis Camoyalibebis, ekonomikuri zrdis
erTgvari `amZravis~, biZgis mimcemis funqcia. ekonomikis
dabalansebuli, dinamiuri ganviTareba SesaZlebelia mxolod
Sidasainvesticio kvlavwarmoebis bazaze. saqarTveloSi unda
ganxorcieldes aqtiuri politika Sidasainvesticio wyaroebis
amoqmedebis,
saxelmwifo
investiciebis
ganxorcielebis
TvalsazrisiT, xolo rac Seexeba eqsportis moculobas,
wlebis mixedviT marTalia igi zrdiT xasiaTdeba, magram
importirebuli produqciis moculoba bevrad aRemateba
eqsportirebuli produqciisas, e.i. eqsportsa da imports
Soris saldo aris uaryofiTi, rac saqarTvelos ekonomikis
92
Tanamedrove
pirobebSi
warmatebiT
funqcionirebs
msoflio bankisa da IFAD- is soflis meurneobis ganviTarebis
proeqti, romlis strategiuli mizania sasoflo-sameurneo da
agrogadamamuSavebeli seqtoris ganviTarebis xelSewyoba.
Tanamedrove
pirobebSi
gansakuTrebul
mniSvnelobas
iZenspartnioroba
evrokavSirsa
da
saqarTvelos
Soris,radgan ruseTis federaciam mxari ar dauWira euTos
da gaeros moRvaweobas saqarTveloSi.
(FOB)
(CIF)
2004
2005
2006
2007
2008
2492.5
3355.4
4613.9
6447.3
7555.8
646.9
865.5
936.2
1232.4
1497.7
1845.6
2490.0
3677.7
5214.9
6058.1
-1198.7
-1624.5
-2741.5
-3982.5
-4560.4
499.1
449.8
1190,4
2014.8
1564.0
, .
, .
, .
, .
, .
SeniSvna:
93
2004
2649.0
2005
4018.0
2006
5399.1
2007
7617.8
2008
8974.
305.7
484.3
741.1
1150.5
1499.7
221.8
353.2
466.7
468.1
108.6
180.1
274.4
382.4
197.6
251.3
312.8
456.5
51429
59316
51153
51148
51611
84.2
145.0
246.4
355.5
partniorobisa
da
TanamSromlobis
Sesaxeb
SeTanxmebissaSualebiT
evrokavSirma
da
saqarTvelom
erTmaneTs upiratesi xelSewyobis reJimi(MEN) mianiWes.
Uufro
metic,
saqarTvelo
sargeblobsevrokavSiris
preferenciebis zogadi sistemiT (GSP +),riTac daaxloebiT
8000 saxelwodebis qarTul produqcias saSualeba eZleva
Sevides evrokavSiris bazarze mosakreblebisa da kvotis
gareSe.
543.0
SeniSvna:
cxrilSi moyvanilia 2009 wlis statistikis departamentis monacemebi
evrokavSiri
saqarTvelos
exmareba
6
sferoSi.
am
sferoebSi mas aqvs sakuTari politikuri miznebi. es sferoebi
da miznebia:
1.vaWrobis xelSewyoba;
2.regionaluri integracia da TanamSromloba;
3.makroekonomikuri
daxmareba
da
ufro
metad
xelmisawvdomi socialuri samsaxurebi;
4.transportis ganviTareba;
5.sasursaTo
usafrTxoeba
da
regionebis
mdgradi
ganviTareba;
6.instituciuri potenciali.
1.angariSi
evrokavSirisa
da
TanamSromlobis Sesaxeb. Tb. 2005.
saqarTvelos
Soris
1.
;
2. .
94
mosaxleobis raodenoba
X 100%
mSp- is moculoba
3.
95
7.
importis moculoba
X 100%
saqonelbrunvis moculoba
aRniSnuli maCveneblis gaTvaliswinebas didi socialurekonomikuri mniSvneloba aqvs, radgan igi qveynis ekonomikis
damoukideblobasa da sagareo ekonomikuri da politikuri
faqtorebis zemoqmedebas asaxavs. Aam maCveneblis maRali done
samamulo
warmoebis
CamorCenilobas
migvaniSnebs,
rac
perspeqtivaSi
SesaZloa
savalalo
gaxdes
am
mxriv
saqarTveloSi
viTareba
Zalze
arasaxarbieloa,
kerZod
importis
moculoba
Sida
sacalo
saqonelbrunvasTan
mimarTebaSi 153%-ia. Aanu importi adgilobrivi saqonliT
vaWrobas 15-jer aRemateba. Yyovelive samamulo warmoebis
mkveTr
SemcirebaSi,
erovnul
bazarze
dabalxarisxiani
importuli saqonlis mozidvaSi aisaxeba.
5.
importis moculoba
importuli kvota =
X 100%
mSp- is moculoba +
importis moculoba
1.
2.
6.
3.
4.
investiciebis moculoba
investiciebis kvota =
X 100%
erovnuli kapdabandebis
moculoba
5.
96
;
;
;
;
.
e e / De
Tu efeqtis maCvenebeli aRmoCndeba dadebiTi sidide,
xolo
De > 1, maSin produqciis eqsporti ekonomikurad
momgebiania.
Tu
gamiznulia
specialuri
manqanebisa
da
mowyobilobebis
importi,
romelTa
warmoeba
qveyanaSi
aTvisebuli
ar
aris,
aseTi
mowyobilobebis
importis
ekonomikuri
efeqti
ganisazRvreba
am
mowyobilobebis
daxmarebiT warmoebuli produqciidan amonagebiT, sawarmoo
danaxarjebis gamoklebiT.
eqsportis efeqtianobis amaRlebisaTvis aucilebelia
Sida
sameurneo
meqanizmisa
da
sek-is
meqanizmis
urTierTqmedeba.
aqcenti
unda
gakeTdes
saeqsporto
potencialis ganviTarebaze, saqonlis damzadebaze, romelTa
sawarmoo danaxarjebi ufro dabalia, vidre sxva qveynebSi;
produqciis konkurentunaria-nobis amaRlebaze.
eqsportis da importis efeqtianobis gaangariSebis safuZvelze keTdeba daskvna ama Tu im qveyanaSi produqciis
miwodebis an importis mizanSewonilobis Sesaxeb.
eqsportze produqciis miwodebis sagegmo
moculobis
gansazRvrisas iTvaliswineben sagareo bazrebis koniunqturas,
produqciis
konkurentunarianobas
da
masze
moTxovnas,
dargebis
saeqsporto
SesaZleblobebs,
valdebulebebis
gaTvaliswinebas xelSekrulebaSi, Sida bazris gajerebas.
saqonlis importis sagegmo moculoba ganisazRvreba
aseve
efeqtianobis
gaTvaliswinebiT
da
importirebuli
warmoebis ganviTarebis SesaZleblobebiT.
saqonlis eqsportisa da importis gegma Seicavs Semdeg
ganyofilebebs: eqsporti (importi) gegmas qveynebis mixedviT;
eqsportze saqonlis miwodebis gegmas; erovnuli meurneobis
sxvadasxva dargebisaTvis saqonlis miwodebis gegmas, romelic
Semosulia
importze;
saxelSekrulebo
valdebulebebis
mixedviT
eqsportze
da
importze
miwodebebis
gegmas.
sawarmoebisaTvis dgindeba saxelmwifo SekveTa produqciis
eqsportze misawodeblad.
e e De
97
es
aris
masSi
aRniSnuli
saqonlis
Semotanaze an gatanaze ufleba dadgenil droSi. eqsportze
gankuTvnili saqonlis gadatvirTva xorcieldeba saeqsporto
licenziis gaformebis Semdeg. licenzia formdeba saqonlis
yovel saxeobaze calk-calke, e. i.
Tu xelSekrulebaSi
Setanilia ramodenime saxis salicenzio saqoneli, maSin
yovel maTganze aucilebeblia calk-calke licenziis aReba.
ganvixiloT
sek-is
saxelmwifo
regulirebis
Taviseburebebi calkeul qveynebSi.
aSS-Si
ar
aris
saxelmwifo
monopolia
sagareo
vaWrobaze.
amasTan
saxelmwifo
kanonebis
daxmarebiT
aregulirebs savaWro ekonomikuri saqmianobis sxvadsxva
aspeqtebs. aSS-is konstituciiT sazRvargareTis qveynebTan
vaWroba ganekuTvneba aSS-is kongresis prerogativas. misi
Tanxmobis gareSe verc erTi Stati ver Semoitans gadasaxads
verc importze da verc dadebs veranair xelSekrulebas
sazRvargareTis qveynebTan.
aSS-ebs SeuZliaT: Seqmnan damatebiTi stimulebi ucxouri
investiciebis
mozidvisaTvis
adgilobrivi
gadasaxadebis
Semcirebis an sruliad gauqmebis gziT; monawileoba miiRon
sagareo vaWrobis reJimis zonebis SemuSavebasa da SeqmnaSi,
romlebic iqnebian maT teritoriaze; xeli Seuwyon maTi
teritoriidan eqsportis finansirebas.
aSS-Si eqsportis regulireba moicavs:
- RonisZiebebis SemuSavebasa da realizacias, romlebic
uzrunvelyofen samamulo saqonelze moTxovnilebas da maT
Tavisufal miwodebas ucxour bazrebze;
- RonisZiebebs, romlebic mimarTuli arian gamoSvebuli
produqciis konkurentunarianobis amaRlebaze (gadasaxadebis
Semcireba, dagroveba da investiciebisaTvis stimulirebis
SesaZlebelia
savaluto
operaciebis
ganxorcielebisaTvis
Semotanil
iqnas
gansakuTrebuli wesebi;
qvotireba
saqonlis
Semotanasa
da
gatanaze
raodenobrivi SezRudvis daweseba;
licenzireba gansazRvruli saqonlis SemotanisaTvis
(gatanisaTvis) moiTxoveba dadgenili saxis dokumenti (
licenzia), amrigad xorcieldeba dakvirveba (monitoringi) am
saqonliT vaWrobaze;
teqnikuri bazebi moicaven importis kontrols mis
erovnul
standartebTan,
usafrTxoebis
normebTan
da
xarisxTan Sesabamisobis dadgenis mizniT.
98
ganviTareba;
firmebisaTvis
daCqarebuli
amortizaciis
uflebis miniWeba da sxva);
subsidiebi,
mecnieruli
kvlevebisa
da
sacdel
1.
;
2.
99
X 100%;
Aamocana #4
2004weli
2780.0
____ X100=41.6
6674.0
3886.0
X100=38.9
9970,0
amocana#2
2000weli
imp.kv.
pasuxi:
709127
= ------------- X 100% =99.0
6674+709127
2004weli
imp.kv. =1847702
------------------------X 100=99.4
9970+1847702
mosaxleobis raodenoba
2000weli
2004weli
1578.4
-------------- = 0.34
4672.2
amocana#5
2697.6
=0.59
4543.0
Aamocana #3
pasuxi:
pasuxi:
eqs.k.
2000weli
importis moculoba
---------------------------------------------- X 100%.
saqonelbrunvis moculoba
eqsportis moculoba
X 100%
mTl. Sida produqtis moculoba
eq.kv. = 322563
----------X100=4.8
6674.0
2004weli
2000weli
709127
----------------- X 100 %=31.5
2205000
eq.kv. = 648370
9970.0
X100=6.5
2004weli
Aamocana #6
100
1847702
X 100 %=74.0
2496072
erToblivi
erovnuli prod.
qveyana
Mmsyidvel unarianobis
pariteti
qveynebi
adamianuri
ganviTarebis indeqsi
qveyana
qveyana
1
2
3
4
5
Aamocana #7
ra
maCveneblebia
imisaTvis
saWiro,
rom
davadginoT
saqarTvelos sagareo vaWrobis brunvis moculoba da saldo?
pasuxi: eqsporti+importi=brunva
eqsports-importi=saldos
2000weli
eqsporti 322563+709127=1031690
322563-709127=-386564
2004weli 648370+=1847702=2496072
648370-1847702=-1199332
Aamocana #8
101
kompaniebis
saqmianobis
maxasiaTebeli
maCveneblebi
dinamikaSi unda Sedardes. mag;. mogeba SeiZleba wlebis
ganmavlobaSi izrdebodes an mcirdebodes, SeiZleba wamgebiani
(zaraliani) wlebic iyos. gayidvebis moculobis gadideba an
Semcireba ar SeiZleba calmxrivad iqnes gagebuli, rogorc
kompaniebis saqmianobis efeqtianobis amaRleba an Semcireba.
yovel calkeul SemTxveveSi gamomwvevi mizezebis gamokvleva
aucilebelia.
125000
rentabeloba = _______________X100% =
275225
kompaniebis
saqmianobis
efeqtianobis
SefardebiTi
maCveneblebia:
gayidvebis rentabeloba, romelic gamoiTvleba formuliT:
rentabeloba
45,4
mogeba(wminda)
rentabeloba=_______________________________X100%
ZiriTadi kapitali
(amortizaciis gamoklebiT)
125000
rentabeloba = ______________X100 = 39,6
325200 - 10000
rentabeloba
125000
= ------------------------------ X100 = 49.5%
252420
125000
rentabeloba = ________________X100=53.2
235000
mogeba(wminda)
rentabeloba = ------------------------------------------------------------- X100%;
aqtivebis RirebulebasTan
102
saqonlis
konkurentunarianoba-aris
misi
unari
uzrunvelyos komerciuli warmateba drois mocemul momentSi,
gauZlos analogiuri saqonlis sabazro konkurencias.
mogebis
maCveneblis
garda
konkurentunarianobis
maxasiaTeblebia:
_ gayidvebis (realizebuli produqciis) moculoba Tu
gayidu-li produqciis Rirebuleba ufro swrafad izrdeba,
vidre misi fizikuri moculoba, maSin masze moTxovna diddeba
da piriqiT. rasakvirvelia, aucilebliv gaTvaliswinebuli
iqnas inflacia.
_ mogebis Sefardeba gayidvebis(realizebuli produqciis)
moculobasTan. am maCveneblis gadidebis SemTxvevaSi produqciis konkurentunarianoba izrdeba;
_ gayidvebis (relizebuli produqciis) moculobis Sefardeba
materialur-sasaqonlo maragebTan. Tu aRniSnuli maCveneblis
sidide mcirdeba, maSin maragebis brunvadoba neldeba, rac mza
produqciaze moTxovnis Semcirebas an nedleulis maragebis
gadidebas niSnavs;
_ gaydvebis (realizebuli produqciis) moculobis Sefardeba
debitorul davalianebasTan im komerciuli kreditis (ganvadebis) moculobas gviCvenebs, romelsac firma Tavis momxmarebels sTavazobs. saqonelze moTxovnis zrdis SemTxvevaSi,
ganvadebiT saqonlis gayidva mcirdeba da piriqiT.
_ sawarmoo siZlavreebis datvirTva. mza produqciis gayidvis
siZneleebis warmoSobasTan erTad firmis xelmZRvaneloba
sawarmoo
simZlavreebis
datvirTvis
Semcirebis
gadawyvetilebas iRebs;
(a1+a2+a3+........)NN
sadac: m1,m2,m3 da a.S. aris gansaxilveli periodis yoveli wlis
wminda mogeba;
a1,a2,a3 da a.S._amave TanmimdevrobiT aqtivebis sabalanso
Rirebuleba;
NN__mocemul periodSi welTa raodenoba;
2255+2200+2100+2252+2400 X 5
rentabeloba = ----------------------------------------------------------------- X100
275225+260225+285100+235120+270200 X 5
11207X 5
56035
= _____________ X 100 = ________X100 = 0.84
1325870X 5
6629350
gayidvebis(realizebuli
produqciis)
moculobis
Sefardeba
materialur-sasaqonlo
maragebTan,
anu
materialur-sasaqonlo maragebis brunvadobis koeficienti
wlis
ganmavlobaSi
am
maragebis
brunvis
raodenobas
gviCvenebs. misi Semcireba mza produqciis realizaciis
Semcirebasa da Warb dasaqonlebas niSnavs.
realizebuli
produqciis
RirebulebaSi
warmoebis
xarjebis
xvedriTi
wili,
aseve
kompaniis
saqmianobis
maCvenebelia. bunebrivia, yoveli firma mis Semcirebas
cdilobs, am SemTxvevaSi warmoebis rentabeloba izrdeba da
kompaniis produqciis konkurentunarianoba maRldeba.
gayidvebis(realizebuli produqciis) moculobis Sefardeba
momuSaveTa raodenobasTan_samuSao Zalis gamoyenebas, maT
gamomuSavebas anu Sromis nayofierebas axasiaTebs, romelic
Tavis mxriv warmoebisa da Sromis organizaciis, aseve
avtomatizaciis dones asaxavs.
konkurentunarianobis Sfasebis maCveneblebi:
kompaniis konkurentunarianoba aris misi SesaZlebloba
momxmarebels droulad da SedarebiT misaReb pirobebSi
(fasi, miwodebis sabazro pirobebi, teqnikuri momsaxureobis
organizacia
da
a.S.)
SesTavazos
saWiro
raodenobis
konkurentuli saqoneli.
103
104
t e s t e b i
saganmanaTleblo samagistro programis
sagareo ekonomikuri urTierTobebi
1.
a.
5.saaxelmwifoTaSorisi
miekuTvneba:
2. saerTaSoriso
ekonomikuri
statistika
intensiurad
gamoiyenebs
iseT
maCvenebels,
rogoricaa
vaWrobis
pirobebi. rogor gamoiTvleba igi:
a.
arseboba
OPEC;
NATO;
gaero;
zemoT CamoTvlili yvela pasuxi arasworia.
105
a.eqsportis subsidirebas;
b.eqsportis nebayoflobiT SezRudvas;
g. importis dabegvras;
d. zemoT CamoTvlili yvela pasuxi arasworia.
tarifis
faqtiuri
12.
a.
gavaumjobesoT
qveynis
mosaxleobis
momarageba
mravalferovani produqciiT;
b. xeli SevuwyoT axalgazrda adgilobrivi kadrebis dinamiur
ganviTarebas;
g. gavzardoT qveynis ekonomikaSi konkureciis done;
d. zemoT CamoTvlili yvela pasuxi arasworia.
a.
rodesac
kartelis
mier
saeqsportod
realizebul
saqonelze moTxovnis elastiuroba erTs utoldeba
b. rac ufro maRalia moTxovnis elastiuroba kartelis mier
saeqsportod realizebul saqonelze;
g.
rac ufro naklebia moTxovnis elastiuroba kartelis
mier saeqsportod realizebul saqonelze;
d. zemoT CamoTvlili yvela pasuxi arasworia.
14.
msoflio
106
savaWro
sabaJo tarifebisagan.
gansxvaveba:
kerZod
raSi
mdgomareobs
es
a.
19.
eqsportis dabegvras;
eqsportis diskriminacias
eqsportis subsidirebas;
zemoT CamoTvlili pasuxi yvela arasworia
21.
saimporto kvotebis;
sabaJo tarifebis
saeqsporto barierebis;
zemoT CamoTvlili pasuxi yvela arasworia
Tuki ori qveynidan erT-erTs SeuZlia yvela saxis
saqoneli awarmoos ufro dabali absoluturi xarjebiT
vidre meore qveyanas, maSin:
107
upiratesoba da
urTierTobebis
b.
vaWroba
iqneboda
momgebiani
dabali
absolituri
xarjebis mqone qveynisTvis, magram ara meore qveynisTvis;
g. TviToeul qveyana eqneboda saSualeba moexdina sakuTari
resursebis
koncentracia
im
saqonlis
gamoSvebaze,
romelSic maT gaaCniaT SefardebiTi upiratesoba da
damyarebuli vaWroba urTierTmomogebiani iqneba;
d. zemoT CamoTvlili yvela pasuxi araSworia.
a.
mcirdeba saqarTveloSi, izrdeba ruseTSi;
b.
mcirdeba orive qveyanaSi;
g. izrdeba saqarTveloSic da ruseTSi;
d. zemoT CamoTvlili yvela pasuxi arasworia.
25.
26.
108
30.
27.
saqarTvelolos
danaxarjebis
erTeulze
SeuZlia
awarmoos an 100 metri maudi, an 200 litra Rvino, an
nebismieri wrfivi kombiacia maT Soris. xolo ruseTs
danaxarjebis erTeulze SeuZlia awarmoos an 150 metri
maudi, an 200 litra Rvino, an nebismieri wfrivi kombinacia
maT Soris. Tuki am qveynebs Soris damyardeba Tavisufali
savaWro
urTierTobebi,
maSin
maudis
fasma,
RvinoSigamoxatuli, SeiZleba Seadginos daaxloebiT:
31.
saqarTvelolos
danaxarjebis
erTeulze
SeuZlia
awarmoos an 24 metri maudi an 32 litra Rvino, an
nebismieri wrfivi kombiacia maT Soris. xolo ruseTs
danaxarjebis erTeulze SeuZlia awarmoos an 27 metri
maudi, an 24 litra Rvino, an nebismieri wfrivi kombinacia
maT Soris.
Tuki TiToeuli qveyana daspecializdeba
SefardebiT upiratesobis principis safuZvelze, maSin
vaWrobis pirobebi Sadgens:
a. 1 metri maudi 2 litra Rvinoze;
b. 1 litra Rvino 2 metr maudze:
g. 1-dan 1 1/3-mde litra Rvino 1 metr maudze:
d. zemoT CamoTvlili yvela pasuxi arasworia.
gamokvlevas,
daiwyo
pirvelad
a .merkantilisturma:
b. fiziokratulma:
g. klasikurma;
d. zemoT CamoTvlili yvela pasuxi araswori
28.
ewodeba
im
29. leontievis
paradoqsi
gamovlinda, rom:
32.
a.
roca
109
33.
fritrederoba gulisxmobs:
a.
arakvalificirebuli
samuSao
Zalis
anazRaurebis
Semcirebas,
xolo
kvalificirebuli
samuSao
Zalis
anazRaurebis zrdas;
b. arakvalificirebuli samuSao Zalis anazRaurebis zrdas,
xolo kvalificirebuli samuSao Zalis anazRaurebis
Semcirebas;
g.
rogorc
kvalificirebuli,
ise
arakvalificirebuli
samuSao Zalis anazRaurebis zrdas;
d. zemoT CamoTvlili yvela pasuxi arasworia.
SefardebiTi
upiratesobis
Camoyalibebul iqna:
principi
Tavdapirvelad
37.
a
b.
g.
d.
35.
SefardebiT
upiratesobaze
dafuZnebuli
warmoebis
specializacia iwvevs:
a. msoflioSi warmoebis saerTo moculobis Semcirebas;
b. iwvevs warmoebis SefardebiTi xarjebis zrdas;
g. xels uwyobs qveynebis produqciiT TviTuzrunvelyofis
zrdas;
d. zemoT CamoTvlili yvela pasuxi arasworia.
38.
iseTi
qveynisTvis,
romelsac
Warbad
gaaCnia
maRalkvalificirebuli
samecniero-teqnikuri kadrebi,
aqtiur sagareo-savaWro urTierTobebSi CarTva gamoiwvevda:
110
40.
a.
44.
a.
111
tarifis
47. saerTaSoriso vaWrobis liberalizaciis procesSi erTerT ZiriTad problemas warmoadgens is, rom:
a. vaWrobis liberalizaciis Sedegad miRebuli sargebeli
aWarbebs gancdil zarals, magram sargebelSi darCenilebi
ar axdenen dazaralebulebis kompensirebas;
b. vaWrobis
liberalizaciis
Sedegad
aravin
rCeba
sargebelSi;
g. vaWrobis liberalizaciis Sedegad gancdili zarali
aWarbebs sargebels;
d. zemoT CamoTvlili yvela pasuxi arasworia.
sawarmoo
qvemoT
CamoTvlili
sazogadoebrivi
jgufebidan
Cveulebriv romlebi rCebian sargebelSi sagareo vaWrobis
liberalizaciis Sedegad;
a.
49.
importCanacvlebadi
industrializacia
amcirebs
ra
erovnul
valutis
kurss,
zrdis
qveynis
eqsports
saerTaSoriso bazarze;
b. importCanacvlebadi industrializacia zrdis qveynis
SigniT moTxovnis dakmayofilebis dones;
g. importCanacvlebadi industrializacia xels uwyobs qveynis
mosaxleobaSi teqnikuri codnis amaRlebas;
d. zemoT CamoTvlili yvela pasuxi arasworia.
a.
112
b.
g.
d.
51.
iaponeli
turistebi,
romlebic
xanmokle
imyofebian niu-iorkSi;
d. zemoT CamoTvlili yvela pasuxi arasworia.
55.
a.
b.
g.
d.
vizitiT
56.
52.
113
57.
Tuki
gvaqvs
xorblis
efeqturad
funqcionirebis
liberaluri msoflio bazari da erTi centi xorblis
fasi amerikaSi aris 7,5 dolari, xolo SveciaSi 30 krona.
Tuki satransporto xarjebs pirobiTad gautolebT nuls,
maSin msyidvelobiTunarianobis paritetis Teoriis mixeviT:
a.
b.
g.
d.
61.
63.
114
1944
wels
gamarTulma
a.
b.
g.
d.
65.
msoflio
66. Tuki Tqveni mSoblebi anazRaureben Tqvens ganaTlebas aSSSi da gadaricxes 10 000 dolari amerikis universitetis
angariSze, es airicxeba rogorc:
a. saqarTvelos mimdinare operaciaTa balansis sadebeto
statia;
b. amerikis mimdinare operaciaTa balansis sadebeto statia;
g. saqarTvelos mimdinare operaciaTa balansis sakredito
statia;
d. zemoT CamoTvlili yvela pasuxi arasworia.
67.
115
krizisi
74.
da
vTqvaT,
saqarTvelos
axalma
xelisuflebam
miiRo
gadawyvetileba ekonomikuri zrdis daCqarebis mizniT
gaataros libealuri fulad-sakredito politika, ris
Sedegadac miviReT:
importis
realuri
a.
116
76.
a.
b.
g.
d.
a.
b.
g.
d.
a.
b.
g.
d.
a.
b.
g.
d.
81.
oqros
a.
b.
g.
d.
vTqvaT
or
qveyanas
aqvs
damyarebuli
intensiuri
ekonomikuri urTierTobebi erTmaneTTan, romelTagan erTi
didi moculobis saxelmwifoa, xolo meore mcire.
davuSvaT didi qveyana saxelmwifo xarjebis gazrdiT
iwyebs aqtiur sabiujeto politikis ganxorcielebas. mcire
qveyanaSi, romelsac gaaCnia mimdinare operaciaTa balansis
nulovani saldo, es gamoiwvevda:
117
84.
a.
b.
g.
d.
85.
a.
b.
g.
d.
91.
a.
b.
g.
d.
118
a.
b.
g.
d.
119
terminologiuri
pasuxebi
1.
1
2
3
4
5
6
7
8
9
10
11
12
13
14
15
16
17
18
19
20
21
22
23
24
25
a
g
g
a
b
d
g
a
a
d
a
d
g
g
a
b
g
a
g
d
g
b
b
g
a
26
27
28
29
30
31
32
33
34
35
36
37
38
39
40
41
42
43
44
45
46
47
48
49
50
b
a
g
a
b
a
b
d
b
g
a
b
b
a
a
g
a
g
g
b
g
g
d
g
d
51
52
53
54
55
56
57
58
59
60
61
62
63
64
65
66
67
68
69
70
71
72
73
74
75
b
a
d
d
d
a
d
a
b
b
d
g
a
g
g
a
b
a
d
d
d
a
a
b
g
76
77
78
79
80
81
82
83
84
85
86
87
88
89
90
91
92
93
94
95
96
97
98
99
100
leqsikoni
WTO () - 1994
. ()
, 104-
, ( - . ),
1995 1 ;
2. -
;
3.
;
4.
;
5.
.
6. -
.
7.
.- .
8.
.
9. ,
()
()
() .
10. (. ,, , )
. 80-
.
11. , , , ,
,
.
b
a
b
d
g
a
b
a
g
b
b
a
a
d
a
g
b
a
g
a
g
d
g
g
g
120
23. - ,
-
;
24. - ;
25. - ;
26. - .
27. deporti - aris safondo birJaze garkveuli vadiT
spekulaciuri garigeba, romelic isaxavs fasiani qaRaldebis
kursis xelovnur dawevas da am gziT sxvaobis miTviserbas.
28 .importi - aris qveyanaSi ucxouri warmoebis saqonlis
Semotana.
29.e qsporti - aris sazRvargareT saqonlis an kapitalis
gatana.
30. eqspansia - aris saxelmwifos miswrafeba axali bazrebis
dapyrobisa da ekonomikuri gavlenis sferos gafarToebisaken.
31. fraxti - aris yvela saxeobis transportiT tvirTis
gadazidvaze safasuri (gansakuTrebiT sazRvao transportze.
xSirad TviT tvirTsac fraxts uwodeben).
12. -
- a.
;
13. -
,
;
14. W - () 1960
. .
15. () -
, 1988 - .
1994 .
16. - ,
, ;
17. -
, i
;
18. -
,
;
19. - ,
;
20. f ,
;
21. f
,
,
;
22. - ,
;
gamoyenebuli literatura
6. vadaWkoria
m.
sasoflo-sameurneo
saqmianobis
dafinansebisaTvis daxmarebis programebis aucilebloba da
ucxouri investiciebis mozidva - agraruli mecnierebis
121
aqtualuri
sakiTxebi,
samecniero
ssau,Tb.2001w,t.15. gv.221-224
SromaTa
krebuli
122