1 tema. Civilinio proceso teiss samprata, dalykas ir metodas 1.

Civilinis procesas ir kitos subjektini teisi ir interes gynimo bei gin sprendimo formos. CPT yra reguliuojanti teis. Procesas nereikalingas tol, kol nepaeidiama taisykl. Proceso teis yra apsaugin teis, ji nustato, kaip apginti paeist teis. Yra ir kit teisi gynimo form, kuri nereguliuoja CPT !" sa#igyna. $smuo pats gina sa#o teis. %alsty& j ri&oja, ji nustatoma #alsty&s numatytais at#ejais 'C( ).*+, str. - d., !.!,. str." P#/., leistina sa#igyna, jei kaimyno gy#uliai niokoja turt, tai galima juos i0#yti. 1ango#as gali susta&dyti staty& proces jei usako#as nesumoka u paslaugas. *" daikto sulaikymo teis. 'C( ).). str., 2.**. str., 2.*,+ str." asmuo gali sulaikyti daikt, kol ne&us u j3 sumokta. ," &4tinoji gintis. 'C( ).*+, str. 5 d." 2" &4tinais reikalingumas 'C( ).*+, str. ) d." Padaroma ala siekiant i0#engti dar didesns alos. %isos teisi gynimo proced4ros skirstomos 3 a" #alsty&ines teismines ' &audiamasis, ci#ilinis, administracinis procesas" administracines 'p#/., administracini gin6 komisija" &" #isuomenines 7#ar&iausias 8 ar&itraas 'pa6ios 0alys pasirenka ar&itrus, kad jie i0sprst gin6". institucinis 'yra institucija, kuri organi/uoja &yl sprendim ar&itrao t#arka 9%ilniaus komercinio ar&itrao teismas. :is nagrinja komercinius gin6us, organi/uoja tik proces, &et nieko nesprendia. $r&itrao sprendimas neskundiamas.". ad ;oc 8 pasirenkami tam at#ejui mons, kurie kompetentingi i0sprsti gin6. 7prendimas neskundiamas, skundiama tik dl ar&itrao proceso paeidim. :ei gin6as &u#o i0sprstas ar&itrao &4du, dl to pa6io dalyko negalima kreiptis 3 teism 'CP( *, str." Teismins proced4ros pri#alumai !" gin6 nagrinja profesionalai< *" galima patikrinti sprendim auk0tesnje instancijoje< ," galima pri#erstinai 3#ykdyti sprendim 'antstoli &4du"< 2" procesas #yksta pagal grietas taisykles. $r&itrao proced4ros pri#alumai !" konfidencialumas< *" greitumas< ," pigumas 'nra yminio mokes6io"< 2" operaty#umas< +" ger santyki tarp 0ali i0saugojimas. CP t#arka nagrinjami gin6ai kyla i0 pri#a6i gin6, o kituose procesuose ginamas #ie0asis interesas.

-2*. Teis teismin gynyb!, kaip viena pagrindini asmens teisi. Teis teismin gynyb! "ietuvos #espublikos $onstitucijoje ir kituose teiss %altiniuose . (onstitucijos ,= str. 8 kiek#ienas asmuo turi teis kreiptis 3 teism. >i teis yra uni#ersali gali kreiptis pilietis, usienietis, asmuo &e piliety&s 'CP( + str.". ?et 0i teis nra a&soliuti ne #isi gin6ai yra nagrintini 'p#/., dl i0klimo i0 gri4#an6io namo reikalinga prokuroro sankcija". CP t#arka gin6us nagrinja apylinki teismai kaip pirmoji instancija 'yra i0 #iso +2 teismai apylinki, %ilniuje 8 + teismai". Pagrindinis dokumentas 8 teismo sprendimas. (ai kurias sudtingesnes &ylas nagrinja apygard teismai 'i0 #iso @ietu#oj + teismai". Al apylinks teismo sprendimo 8 apeliacija 3 apygardos teism 'apygardos teismas yra B 8 oji instancija kai kurioms sunkioms ir apeliacin instancija apylinks &yloms". $pygardos sprendimas B 8 ja instancija skundiamas @ietu#os $peliaciniam teismui. 7kundai kasacine t#arka 9 3 $uk06iausij3 teism. $uk06iausiasis teismas nepriskiriamas prie apeliacins instancijos. Curopos Dmogaus Teisi teismas nra dar #iena instancija dl nacionalini teism spendim. &. Civilinio proceso teiss funkcijos ir u'daviniai. (agrindin civilinio proceso teiss funkcija yra reglamentuoti #isuomeninius santykius teisingumo #ykdymo sferoje, t.y. santykius, susiklostan6ius teismams nagrinjant ir sprendiant gin6us, kilusius i0 pri#atini teisini santyki, ypatingosios teisenos &ylas, taip pat #ykdant teism sprendimus CPT uda#iniai !.CPT turi 3t#irtinti 0ios teiss 0akos principus, kuriais remiantis turi &4ti reglamentuojamas CP, kuri &4tina laikytis teismams nagrinjant ir sprendiant ci#ilines &ylas &ei #ykdant teism sprendimus 'CP( +9*! str"< *.CPT turi reglamentuoti CP daly#i 'teismo, daly#aujan6i &yloje asme n ir kit" teisin padt3 8 j teises ir pareigas, procesines teisines galimy&es< ,.CPT turi nustatyti procesinius &4dus ir priemones, su kuri pagal&a &4t galima apginti paeistas ci#ilines teises &ei 3st9o saugomus interesus, t.y. 0i teiss 0aka turi nustatyti pri#erstin3 paeistos teiss 3gy#endinimo mec;ani/m< 2.CPT turi nustatyti procesinius &4dus ir priemones asmeniui 3gy#endinti jam priklausan6i su&jektin teis, kai dl jos nra gin6o 'nustato CP( % dalis"< +.0i teiss 0aka turi nustatyti atskir kate gorij &yl nagrinjimo ypatumus, atsi#elgiant 3 0i &yl specifik< ).CPT, reglamentuodama paeist su&jektini teisi gynimo &4dus ir t#ark, kartu turi reglamentuoti ir utikrinti teiss ai0kinim &ei pltojim. Teismas turi i0ai0kinti ne tik fakto klausimus, &et ir taikytin teis 8 ar tikrai ie0ko#as reikala#im grindia tinkama teiss norma 5 utikrina teiss taikym ir ai0kinim. ). Civilinio proceso teiss atribojimas nuo kit teiss %ak. Civilinio proceso teiss ry%ys su materialins teiss %akomis. Tai apsaugin teis, taikoma tada, kai materialioji taisykl yra paeista. Proceso ir materiali teis yra atskiros teiss. Eateriali teis tampa &e#ert, jei nra k ginti. Proceso teis yra uni#ersali ne&4tinai #ienai materialins teiss 0akai priskiriama #iena CP teiss 0aka. CP aptarnauja la&ai daug teiss 0ak Br ci#ilin, ir komercin, 0eimos, dar&o ir kt. CP, ?P ir $P negalima tapatinti. CP &4dingas ir materialus, ir dispo/ity#us aspektas, ?P ir $T 8 #ie0osios teiss &ruoai, daugiau imperaty#o, teismas daugiau turi gali, CP 8 0alys.

-3Eateriali ir procesin turi ir ssaj daugelyje materialij teiss norm yra nuorodos 3 procesines normas. %isas pre/umpcijas nustato procesin teis. *. Civilinio proceso teiss dalykas. Ci#ilini, dar&o, 0eimos, intelektins nuosa#y&s, konkurencijos, &ankroto, restrukt4ri/a#imo, #ie0j pirkim &yl ir kit &yl dl pri#atini teisini santyki &ei ypatingosios teisenos &yl nagrinjimo ir sprendim primimo &ei #ykdymo, pra0ym dl usienio teism sprendim ir ar&itra sprendim pripainimo ir #ykdymo @1 t#arka, taip pat skund dl @1 teritorijoje #eikian6io ar&itrao sprendim nagrinjimo t#arka. +. Civilinio proceso teiss metodas. Eetodas 8 mi0rus dispo/ity#us 'p#/., 0alis gali atsisakyti ie0kinio, paliekama lais# 0alims elgtis kaip jos nori" ir imperaty#us 'p#/., 0alis negali atsisakyti ie0kinio, jei tai paeidia #ie0j3 interes". CP 8 mi0ri teiss 0aka ,. Civilinio proceso teiss s!voka ir sistema. Ci#ilinio proceso teis 9 proceso teiss 0aka, reguliuojanti materialiosios ci#ilins teiss 3gy#endinimo t#ark. Teisi 3gy#endinimas prie0taraujant kitiems santyki su&jektams galimas tik #alsty&s pagal&a, tai yra per teismus. %alsty& turi prie#artos taikymo monopol3, todl pri#atins teiss srityje ci#ilini teisi ir pareig t#ark nustato ci#ilinio proceso teis. Ci#ilinio proceso teiss moksle skiriamos d#i didels ci#ilinio proceso teiss sistemos dalys ?endroji dalis 8 apima klausimus &endrus #isam ci#iliniam procesui. Ypatingoji dalis 8 reglamentuoja ci#ilini procesini teisini santyki su&jekt #eikl atskirose ci#ilinio proceso stadijose, &yl nagrinjimo konkre6ios ci#ilinio proceso teisenos t#arka, atskir kategorij &yl nagrinjimo, taip pat &yl su tarptautiniu elementu nagrinjimo ypatumus. -. Civilinio proceso samprata ir esm, skirtumas nuo civilinio proceso teiss. Civilinis procesas 8 t#arka, pagal kuri #yksta ci#ilini gin6 sprendimas teismo keliu. ?ylas nagrinja &endrosios kompetencijos teismas. .. Civilinio proceso modeliai ir j esm. Civilinio proceso modelis "ietuvos civilinio proceso teisje. Civilinio proceso tikslai. Ci#ilinio proceso modeliai 1ungimosi 8 grynai rungtyni0kas su tam tikromis teisjo akty#umo uuominomis. Tardomasis ar&a ink#i/icinis 8 teismas ci#iliniame procese ypa6 akty#us ir tam tikra prasme atlieka tardymo funkcijas, nepaeisdamas rungimosi ir lygiateisi0kumo princip. 1/. Civilinio proceso teisenos. Civilinio proceso stadijos Teisena 8 speciali ci#ilini &yl nagrinjimo t#arka, taikoma #ienodos materialiosios teisins prigimties ci#ilinms &yloms nagrinti.

-)Fin6o teisena 8 nagrinjamos &ylos kylan6ios i0 pri#atins teiss norm reguliuojam teisini santyki i0keliamos parei0kiant ie0kin3. >i teisena laikoma pagrindine. Fin6o teisena nagrinjami 0ali, turin6i prie0ingus interesus, gin6ai. Ypatingoji teisena 8 &ylos nagrinjamos nesant gin6o dl teiss. Tai apsaugin teisena. :os paskirtis 8 padti 3gy#endinti ir reali/uoti su&jektines teises, kurios nra paeistos. Ci#ilinio proceso stadija 8 procesini #eiksm ir kaip j re/ultatas susiklos6iusi procesini teisini santyki tam tikram procesiniam tikslui pasiekti #isuma. 7tadijos 1. Civilins bylos iklimas. (iekinio, pareikimo ar praymo padavimas teismui, teisjo veiksmai gavus mintus dokumentus: gali iskirti arba sujungti reikalavimus, atsisakyti priimti iekin, jei iekinys neatitinka turinio reikalavim , nustato termin! tr"kumams paalinti, iekinio primimo klausim! teisjas isprend#ia re$oliu%ija ir tai yra laikoma %ivilins bylos iklimu&. 2. Pasiruoimas civilini byl teisminiam nagrinjimui. (iklus %ivilin' byl! prasideda pasiruoimas teisminiam nagrinjimui, teisjas prireikus patikslina ali pareig! rodinti, nusiun(ia atsakovui iekinio nuoraus, nustato termin! atsiliepimams pareikti, atlieka kt. veiksmus, gav's atsiliepimus, nustato, kokiu b"du bus rengiamasi bylos teisminiam nagrinjimui: paruoiam j dokument b"du ar parengiamajame teismo posdyje, manydamas, kad byla parengta nagrinti teisme, teisjas priima nutart skirti byl! nagrinti teismo posdyje.& 3. Teisminis nagrinjimas. (tai pagrindin %ivilinio pro%eso stadija, kurios metu vyksta bylos nagrinjimas i esms: vertinami ir tiriami rodymai, nustatomos reikmingos bylai aplinkybs, ko pasekoje priimamas ir paskelbiamas teismo sprendimas.& ). Byl nagrinjimas apeliacine tvarka. (per#i"rimas nesiteisj's pirmosios instan%ijos teismo sprendimas ar nutartis apelia%ins instan%ijos teisme, pa#ymtina, kad sprendimai siteisja per 3* d., iimtis )* d., o nutartys + per , d.&. -. Vykdymo procesas. (atliekami pro%esiniai veiksmai, kuriais siekiama gyvendinti teismo sprendimus, iuos veiksmus atlieka antstoli kontoros.& .. Byl nagrinjimas kasacine tvarka. (siteisj' teismo sprendimai ar nutartys patikrinami teiss taikymo aspektu vieninteliame kasa%iniame teisme, t.y. /ietuvos 0uk(iausiajame 1eisme. 2asa%in skund! galima paduoti per 3 mnesius nuo skund#iamo sprendimo ar nutarties siteisjimo dienos&. ,. Proceso atnaujinimas. (%ivilinis pro%esas jau inagrintose bylose gali b"ti atnaujintas grie#tai tik statymo numatytais atvejais. 0tnaujinimo pagrindai yra ivardyti 342 3.. str. 1eismui nusprendus atnaujinti bylos nagrinjim!, teismas byl! nagrinja pakartotinai pagal bendr!sias taisykles. 4akartotinis praymas atnaujinti pro%es! tuo pa(iu pagrindu yra negalimas&. 11. Civilinio proceso teiss mokslas. Civilinio proceso teiss raida "ietuvoje. 0iuolaikins civilinio proceso teiss ir jos doktrinos raidos tendencijos.

@iterat4ra !. @ietu#os 1espu&likos ci#ilinio proceso kodeksas, pat#irtintas *==* m. #asario *- d. 3statymu Gr.BH952, 'Din., *==*, Gr.,)9!,2=". *. @auikas C., Eikelnas %., Gekro0ius %. Ci#ilinio proceso teis. B tomas. %., :ustitia, *==,.

--,. Gekro0ius %. Irancas (leinas apie ci#ilinio proceso tikslus ir principus &ei j 3gy#endinimo metodus JJ Teis. Eokslo dar&ai. !..., Gr. ,, '!". 2. Gekro0ius %. (ai kurie &endrieji teoriniai ci#ilinio proceso teiss klausimai JJ Teis. Eokslo dar&ai. *==*, Gr. 2,. +. Gekro0ius %. Gaujasis ci#ilinio proceso kodeksas ir &endrojo proceso pirmosios instancijos teisme reformos pagrindiniai &ruoai JJ Teis. *==*, t. 22. ). %alan6ius %. (ai kurie naujojo Ci#ilinio proceso kodekso &ruoai JJ :urisprudencija. *==*, t. *- '*=".

-.-

1 tema. Civilinio proceso teiss %altiniai 1. Civilinio proceso teiss %altini samprata ir sistema. 1erminas 5teiss altinis6 teiss teorijoje suprantamas keliomis prasmmis: materiali!ja, idjine ir 7ormali!ja. 8ateriali!ja prasme %ivilinio pro%eso teiss altiniai apibr#iami kaip tam tikri visuomens so%ialiniai, ekonominiai, politiniai veiksniai, kuriais remiantis sukuriamos teiss normos. 1okie veiksniai yra visuomens gyvenimo materialins s!lygos, valstybje vyraujan(i politini jg valia, valstybs institu%ij teiss k"rybos veikla, visuomeniniai papro(iai ir pan. 9djine prasme teiss altiniu gali b"ti suprantama teisin s!mon skirtinguose jos lygmenyse. :ekelia abejoni tai, kad valstybje ir visuomenje vyraujanti kon%ep%ija (pavy$d#iui, teisins valstybs ir pilietins visuomens& daugeliu atvej takoja teisk"ros institu%ij po$i%ij!. ;ormali!ja prasme teiss altinis yra iorin teiss normos tvirtinimo 7orma: statymas, postatyminis teiss aktas ir pan. 1eiss altiniai 7ormaliuoju po#i"riu yra klasi7ikuojami : 1& bendruosius teiss prin%ipus< 2& raytin' (statutin'& teis'< 3& tarptautin' teis'< )& papro(ius< -& teismo pre%edentus (teism praktik!&< .& teiss doktrin!. 1. Civilinio proceso teiss %altini klasifikacija. "# $onstitucija, Teism statymas, Civilinio proceso kodeksas, tarptautins sutartys, kiti norminiai aktai, kaip civilinio proceso teiss %altiniai. Teism praktika, kaip civilinio proceso teiss %altinis. Civilinio proceso teiss vienodinimas. 1eiss altiniai doktrinoje klasi7ikuojami pagal vairius kriterijus. 4ateiksime tik kelet! da#niausiai %ivilinio pro%eso vadovli autori pateikiam klasi7ika%ij . Pagal tai, ar teiss altinyje elgesio taisykl su ormuluota tiesiogiai ar yra teiss aikinimo re!ultatas, teiss altiniai skirstomi tiesioginius (pirminius& (bendrieji teiss prin%ipai, statymai, kiti teiss aktai, tarptautins teiss aktai, teisiniai papro(iai ir pan.& ir netiesioginius (antrinius& (teism praktika, teiss doktrina, statym projekt rengimo ir svarstymo med#iaga&. 1iesioginiai teiss altiniai yra po$ityviosios teiss aktai, kuriuose su7ormuluotos konkre(ios elgesio taisykls, o netiesioginiai teiss altiniai yra teiss norm aikinimo ir taikymo re$ultatas. Pagal teisinio akto, kuriame yra "tvirtintos teiss normos, juridin# gali$ teiss altiniai yra skirstomi statymus ir postatyminius aktus. %statymai toliau klasi ikuojami /= 2onstitu%ij!, /= konstitu%inius statymus, programinius statymus, kodi7ikuotus statymus bei paprastuosius (ordinarinius& statymus. Bendrieji teiss principai yra "tvirtinti &onstitucijoje : teisingumo, lygiateisikumo, propor%ingumo, draudimo suteikti statymui gr#tam!j! gali! ir pan. 1ai labai svarbus %ivilinio pro%eso teiss altinis, kuriuo da#nai vadovaujamasi teism praktikoje. 2albant apie raytin' (statutin'& teis', pagrindiniu %ivilinio pro%eso teiss kaip ir bet kurios kitos teiss akos altiniu yra laikoma 1>>2 m. /= 2onstitu%ija. 2onstitu%ijos straipsniuose tvirtinti pagrindiniai vis teiss ak , tarp j ir %ivilinio pro%eso teiss, prin%ipai. ?isi %ivilinio pro%eso teiss klausimais priimami statymai ir postatyminiai aktai negali prietarauti 2onstitu%ijoje tvirtintiems prin%ipams. '( CP& susideda i septyni dali. :ema#ai %ivilinio pro%eso teiss norm galima rasti materialins teiss ak kodeksuose, pv$., darbo kodekse, %iviliniame kodekse, ir kituose statymuose. 2adangi %ivilinio pro%eso teiss norm randame ne tik /= 342, bet ir kituose statymuose, kartais teism praktikoje susiduriama su /= 342 ir atitinkamo statymo norm

-,koli$ijomis. /= 342 1 str. Civilinio proceso teiss altiniais laikomi ir po"statyminiai aktai , i kuri svarbiausi be abejo yra ?yriausybs nutarimai. 3ivilinio pro%eso teiss norm galime rasti ir #inybiniuose teiss aktuose: ministerij , departament instruk%ijose, taisyklse ir pan. )varbus civilinio proceso teiss altinis yra tarptautin teis. /ietuvos =espublikos tarptautin sutartis + tarptautins teiss prin%ip ir norm reglamentuotas susitarimas, kur ratu sudaro /ietuvos =espublika su u#sienio valstybmis ir tarptautinmis organi$a%ijomis, nesvarbu koks sutarties pavadinimas ir ar sutart sudaro vienas, du ar keli tarpusavyje susij' dokumentai. /ietuvos dvials sutartys dl teisins pagalbos ir teisini santyki %ivilinse, eimos ir komer%inse bylose. (1>-* m. lapkri(io ) d. @uropos #mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konven%ija, 1>-) m. kovo 1 d. Aagos konven%ija dl %ivilinio pro%eso, 38= konven%ija, 1>.1 m. spalio - d. Aagos konven%ija dl u#sienio valstybse iduot dokument legali$avimo panaikinimo, 1>.- m. lapkri(io 1- d. Aagos konven%ija dl teismini ir neteismini dokument %ivilinse arba komer%inse bylose teikimo u#sienyje, 1>.B m. bir#elio , d. @uropos konven%ija dl in7orma%ijos apie u#sienio teis', 1>,* m. kovo 1B d. Aagos konven%ija dl rodym %ivilinse ir komer%inse bylose pamimo u#sienyje, 1>,3 m. spalio 2 d. Aagos konven%ija dl sprendim , susijusi su ilaikymo pareigomis, pripa#inimo ir vykdymo, 1>,, m. sausio 2, d. @uropos sutartis dl teisins pagalbos praym perdavimo, 1>B* m. spalio 2- d. Aagos konven%ija dl tarptautinio vaik grobimo %ivilini aspekt , 1>B* m. spalio 2- d. Aagos konven%ija dl tarptautins teiss kreiptis teism!, 1>>3 m. gegu#s 2> d. Aagos konven%ija dl vaik apsaugos ir bendradarbiavimo tarptautinio vaikinimo srityje ir kt. /ietuvai stojus @uropos C!jung!, svarbiu kiekvienos teiss akos, o tarp j ir %ivilinio pro%eso teiss, altiniu tapo *uropos )$jungos teis, kuri yra viresn u# na%ionalin' teis' ir galioja visose valstybse narse. @uropos C!jungos teis' sudaro pirmins ir antrins (ivestins& teiss aktai. @uropos C!jungos pirmins teiss aktai gali b"ti apib"dinti kaip visi Dendrijai skirti dokumentai, kurie yra tarpvyriausybini veiksm padarinys ir na%ionalini statym leidj rati7ikuoti pagal j konstitu%ines pro%ed"ras. 4irmins teiss aktams yra priskiriamos @uropos Dendrijos steigiamosios sutartys, dokumentai keit' steigiam!sias sutartis, vair"s stojimo aktai ir sutartys, protokolai ir kitokie sutar(i priedai, konven%ijos ir kiti susitarimai, sudaryti tarp valstybi nari . @uropos C!jungos antrins (ivestins& teiss aktai yra Dendrijos norm , priimt pagal steigiam!sias sutartis, visuma. 0ntrins (ivestins& teiss aktais laikomi reglamentai, direktyvos, sprendimai, rekomenda%ijos ir ivados. (eglamentai yra privalomi visa apimtimi ir tiesiogiai taikomi visose valstybse narse. =eglamentams yra nereikalinga jokia na%ionalin priemon, tiesiogiai bandanti inkorporuoti juos valstybs nars teisin' sistem!. 3ivilinio pro%eso teisei yra svarb"s ie pagrindiniai reglamentai: 1. 2*** m. gruod#io 22 d. 1arybos =eglamentas dl jurisdik%ijos ir teismo sprendim %ivilinse ir komer%inse bylose pripa#inimo bei vykdymo u#tikrinimo (@D& :r.))E2**1 (dar vadinamas - Driuselis 9&. 2. 2*** m. gegu#s 2> d. 1arybos =eglamentas dl jurisdik%ijos ir teismo sprendim , susijusi su santuoka ir tv pareigomis abiej sutuoktini vaikams, pripa#inimo ir vykdymo (@D& :r.13),E2*** (dar vadinamas + Driuselis 99& ( reglament! nuo 2**- m. gegu#s 1 d. pakeit 2**3 m. lapkri(io 2, d. 1arybos reglamentas (@D& :r.22*1E2**3&. 3. 2*** m. gegu#s 2> d. 1arybos reglamentas dl nemokumo (bankroto& byl (@D& :r.13).E2*** ir kt. +irektyvos + privalomos kiekvienai valstybei narei, kuriai jos skirtos, siekiant jose keliam tiksl , bet na%ionalinei vald#iai paliekama teis pasirinkti atitinkamas j gyvendinimo 7ormas ir b"dus. 3ivilinio pro%eso teisei yra svarbi, pavy$d#iui, 2**3 m. sausio 2, d. 1arybos direktyva dl s!lyg kreiptis teism! tarptautiniuose gin(uose, nustatant minimalias bendras teisins pagalbos tokiems gin(ams taisykles, pagerinimo :r.2**3EBE@D. )prendimai visa apimtimi yra privalomi tik tiems, kam jie skirti, todl yra laikomi daugiau individualiomis priemonmis. 3ivilinio pro%eso teisei yra svarbus, pavy$d#iui, 2**1 m. gegu#s 2B d. 1arybos sprendimas dl @uropos teisminio bendradarbiavimo tinklo %ivilinse ir komer%inse bylose suk"rimo :r.2**1E),* @D. (ekomendacijos bei ivados + tai neturintys privalomosios galios @uropos C!jungos teiss aktai. Fomis ireikiama @uropos C!jungos kompetenting institu%ij nuomon, si"lomas tam tikras elgesio modelis ir pan.

-BGl teisinio papro(io priskyrimo %ivilinio pro%eso teiss altiniams nei /= 342, nei kiti %ivilinio pro%eso teiss altiniai neduoda jokios nuorodos teisinius papro(ius. Teism praktika (teisminis pre%edentas& /ietuvoje, kaip ir kitose kontinentins teiss valstybse, taip pat laikytina antriniu (netiesioginiu& %ivilinio pro%eso teiss altiniu. 1eisminiu pre%edentu laikomas konkre(ios bylos teismo sprendime pateiktas teiss iaikinimas, kuris vliau taikomas sprend#iant analogikas bylas. 1eismo sprendimas, kuriame iaikinama teiss norma, tampa tam tikru tos teiss normos priedu, jos dalimi. 1a(iau teismo pre%edent! reikia taikyti atsargiai, nes jeigu anks(iau nagrintos bylos ir nagrinjamos bylos 7aktins aplinkybs i esms skiriasi, pre%edentu negalima remtis. 1eismo pre%edentas tampa autoritetu ne tik kitiems teismams, bet ir pa(iam t! sprendim! primusiam teismui, t.y. teismo pre%edentas turi dvejop! poveik : vertikalusis poveikis reikia, kad teismo pre%edentas yra privalomas #emesniesiems teismams< Hori$ontalusis poveikis reikia, kad teismo pre%edentas privalomas ir pa(iam j su7ormulavusiam teismui. ?ienod! teism praktik! taikant statymus /ietuvoje 7ormuoja /ietuvos 0uk(iausiasis 1eismas. 23 str. teism statymo, 342 ) str. Civilinio proceso teiss altiniai yra &onstitucinio teismo sprendimai ir nutarimai . 4agal 2onstitu%ijos 1*, str. atitinkami teiss aktai negali b"ti taikomi nuo tos dienos, kai o7i%ialiai paskelbiamas 2onstitu%inio teismo sprendimas dl atitinkamo akto (ar jo dalies& prietaravimo 2onstitu%ijai. 1oks sprendimas yra teiss altinis, nes jis panaikina kito teiss altinio galiojim!. ,. Tarptautinio ci#ilinio proceso teiss 0altiniai. Tarptautinio civilinio proceso altiniai yra: 1& tarptautins dvials sutartys, daugiaals konven%ijos, @uropos C!jungos teis (reglamentai, direktyvos, sprendimai&< 2& na%ionalin teis< 3& teism praktika< )& teiss doktrina. 1arptautinio %ivilinio pro%eso klausimus reglamentuoja dviej r"i tarptautins sutartys + 1& dvials teisins pagalbos ir teisini santyki %ivilinse bylose sutartys ir 2& daugiaals sutartys (konven%ijos&. Gviales tarptautines teisins pagalbos ir teisini santyki %ivilinse, komer%inse ir eimos bylose sutartis pasirao dvi ar daugiau valstybi . Iiose sutartyse, be kit klausim , reguliuojami teismingumo, teismo pavedim siuntimo ir vykdymo, rodym rinkimo, teism tarpusavio susi#inojimo, teismo praneim , aukim ir kitoki teismo dokument siuntimo ir teikimo, teism sprendim pripa#inimo klausimai. Feigu nagrinjama %ivilin byla susijusi su valstybe, su kuria /ietuva yra pasiraiusi dvial' teisins pagalbos sutart, tarptautinio %ivilinio pro%eso klausimai turi b"ti sprend#iami pagal j!, o ne pagal /= 342 (/= 342 ,B* str.&. Feigu u#sienio valstyb, su kuria /ietuva yra pasiraiusi dvial' sutart, yra @uropos C!jungos nar, dvial sutartis taikoma tiek, kiek atitinkamo klausimo nereglamentuoja @uropos C!jungos teis. Cu tarptautiniu %iviliniu pro%esu susijusioms problemoms spr'sti pasiraomos ir daugiaals tarptautins sutartys. Gaugiaals tarptautinio %ivilinio pro%eso srities sutartys (konven%ijos& reglamentuoja teismingumo, rodym rinkimo, teismo praneim ir aukim teikimo, u#sienio valstybi teism sprendim pripa#inimo ir kitus tarptautinio %ivilinio pro%eso klausimus regioniniu (pv$., @uropos& arba pasauliniu mastu. 4amintinos ios tiesiogiai tarptautiniam %iviliniam pro%esui reglamentuoti skirtos daugiaals tarptautins sutartys, kuri dalyv yra ir /ietuvos =espublika: 1& 1>-B m. :iujorko konven%ija dl u#sienio arbitra# sprendim pripa#inimo ir vykdymo<2& 1>.1 m. Aagos konven%ija dl u#sienio valstybse iduot dokument legali$avimo panaikinimo<3& 1>.met Aagos konven%ija dl teismini ir neteismini dokument %ivilinse arba komer%inse bylose teikimo u#sienyje<)& 1>.B m. @uropos konven%ija dl in7orma%ijos apie u#sienio teis'<-& 1>,* m. Aagos konven%ija dl rodym %ivilinse arba komer%inse bylose pamimo u#sienyje<.& 1>,, m. @uropos sutartis dl teisins pagalbos praym perdavimo<,& 1>B* m. Aagos konven%ija dl tarptautins teiss kreiptis teism!.

->@uropos C!jungoje, siekiant u#tikrinti tinkam! jos nari teisin bendradarbiavim!, yra vienodinamos atskiros %ivilinio pro%eso teiss sritys. 4amintini ie @uropos C!jungos teiss aktai: 1& 2*** m. gruod#io 22 d. 1arybos =eglamentas dl jurisdik%ijos ir teismo sprendim %ivilinse ir komer%inse bylose pripa#inimo bei vykdymo u#tikrinimo (@D& :r. ))E2**1.2& 2**3 m lapkri(io 2, d. 1arybos reglamentas dl jurisdik%ijos ir teism sprendim , susijusi su santuoka ir tv pareigomis, pripa#inimo ir vykdymo (@D& :r. 22*1E2**3.3& 2*** m. gegu#s 2> d. 1arybos =eglamentas dl teismini ir neteismini dokument %ivilinse arba komer%inse bylose teikimo valstybse narse (@D& :r. 13)BE2***.)& 2**1 m. gegu#s 2B d. 1arybos =eglamentas dl valstybi nari teism tarpusavio bendradarbiavimo renkant rodymus %ivilinse ar komer%inse bylose (@D& :r. 12*.E2**1.-& 2**3 m. sausio 2, d. 1arybos Girektyva numatanti teiss kreiptis teism! gyvendinimo tarptautiniuose gin(uose pagerinim! nustatant minimalias bendras teisins pagalbos tokiems gin(ams taisykles :r. 2**3EBE@D..& 2*** m. gegu#s 2> d. 1arybos =eglamentas dl bankroto byl (@D& :r. 13).E2***.,& 2**) m. baland#io 1 d. @uropos parlamento ir 1arybos reglamentas sukuriantis negin(ytin reikalavim @uropos vykdom!j rat! (@D& :r. B*-E2**).B& 2**) m. baland#io 2> d. 1arybos direktyva dl kompensa%ijos nusikaltimo aukoms 2**)EB*E@D.>& 2**1 m. gegu#s 2B d. 1arybos Cprendimas sukuriantis @uropos teisminio bendradarbiavimo tinkl! %ivilinse ir komer%inse bylose :r. 2**1E),* @D. :a%ionaliniai tarptautinio %ivilinio pro%eso altiniai yra /= 342 ?99 dalis (/= 342 ,B*+B1B str.&, 1>>1 m. spalio 3 d. statymas 5Gl u#sienio valstybi diplomatini atstovybi /ietuvos =espublikoje statuso6, 2**) m. baland#io 3* d. statymas 5Gl u#sienie(i teisins padties6, 3ivilinio kodekso 1.1*+1..2 straipsniai. 2. Teiss ir 3statym analogija ci#iliniame procese. %statymo analogija taikoma tais atvejais, kai nra teiss normos, reguliuojan(ios nagrinjam! konkret gyvenimo atvej, bet yra norma reguliuojanti j panaius santykius. /= 342 3 str. . dalis nurodo, jeigu nra statymo, reglamentuojan(io materialin ar pro%esin santyk, teismas taiko statym! reglamentuojant panaius santykius. 4agal analogij! negali b"ti taikomos spe%ialiosios, t.y. bendr j taisykli iimtis numatan(ios, teiss normos. 1uri b"ti taikomos bendros taisykls. Teiss analogija taikoma tais atvejais, kai statymuose nra reikiamos teiss normos, reguliuojan(ios aptariam! atvej, ir negalima taikyti statymo analogijos. /= 342 3 str. nurodoma, kad jei nra panaaus statymo, teismas vadovaujasi bendraisiais teiss prin%ipais. 9 bendr j teiss prin%ip galtume paminti: teistumo, statymo negaliojimo atgal, statymo virenybs, vis pilie(i lygybs statymui ir kt. +. Ci#ilinio proceso teiss normos ir j ypatumai. Ci#ilinio proceso teiss norm galiojimas laike, teritorijoje ir asmenims. 2aip ir kiekviena teiss aka %ivilinio pro%eso teis susideda i teiss norm . 1eiss norma + tai teisk"ros subjekt (da#niausiai + valstybs& su7ormuluota ar sank%ionuota visuotinai privalomo elgesio taisykl, nustatanti visuomeninio santykio dalyviams teises bei pareigas ir garantuojama to santykio dalyvi abipuse nauda ir valstybs prievarta. 3ivilinio pro%eso teiss normos doktrinoje yra klasi7ikuojamos pagal vairius kriterijus: 9. 4agal norm privalomumo laipsn: 1. imperatyvios normos (?isi dalyvaujantys byloje asmenys teism! kreipiasi ir savo parodymus duoda stovdami&.

- 1* 2. dispo$ityvios normos (Ialys turi teis' susipa#inti su bylos med#iaga, alys turi teis' apsk sti teismo sprendim!&. 99. 4agal paskirt: 1. Ge7ini%ins normos (nurodo svarbiausias %ivilinio pro%eso s!vokas, pv$., rodym s!voka&. 2. =egulia%ins normos ( sudaro %ivilinio pro%eso teiss norm pagrind!, reguliuoja santykius, kylan(ius %iviliniame pro%ese, pv$., atsakovas turi teis' pareikti iekovui prieiekin ir nurodoma visa prieiekinio pareikimo tvarka&. 3. Jrgani$a%ins normos ( su7ormuluoti organi$a%iniai pro%esins veiklos klausimai, nurodomas pro%esini dokument turinys, pv$., normos reguliuojan(ios teismo posd#io pravedimo tvark!, normos nurodan(ios iekinio turin ir pan.& ). 0psaugins normos (j tikslas + u#tikrinti %ivilini pro%esini teiss norm tinkam! gyvendinim! &. 999. 4agal taikymo srit: 1. Dendrosios (taikomos visoms teisenoms ir visoms pro%eso stadijoms, pv$., %ivilinio pro%eso prin%ipai&. 2. Cpe%iali!sias (taikomas tik vienai teisenai arba pro%eso stadijai, pv$., normos reglamentuojan(ios pasirengim! %ivilini byl nagrinjimui teisme&. 3. 9imtins (nurodo bendros taisykls iimt, pv$., iekiniai dl nuosavybs teisi #em' teismingi turto buvimo vietos teismui&. 9?. 4agal normoje tvirtintos elgesio taisykls iraikos 7ormas: 1. Kgaliojam!sias, t.y. suteikia tam tikras teises, galimyb' atlikti tam tikrus veiksmus (alys turi teis' byl! baigti taikos sutartimi&. 2. Kpareigojam!sias, t.y. nustato pareig! atlikti tam tikrus veiksmus (dalyvaujantys byloje asmenys privalo praneti teismui apie savo adreso pasikeitim!&. 3. Graud#iam!sias, t.y. ireikian(ias tam tikr! draudim! (teisjai neturi teiss pagarsinti nuomoni , pareikt , besitariant pasitarimo kambaryje&. ?. 4agal vidin' konstruk%ij!: 1. dviej element strukt"ros norma, t.y. norma turi tik Hipote$' ir dispo$i%ij! (Feigu ne#inoma atsakovo buvimo vieta bylose dl aliment iiekojimo ir Lteismas arba teisjas privalo paskelbti atsakovo paiek! per poli%ij!&. 2. trij element strukt"ros norma, t.y. norma turi Hipote$', dispo$i%ij! ir sank%ij! (u# neatvykim! teismui aukiant ar u# atsisakym! duoti ivad! dl prie#as(i , kurias teismas pripa#ino nesvarbiomis, ekspertui gali b"ti skiriama iki 1*** lit bauda ar skiriamas iki vieno mnesio aretas&. 3ivilinio pro%eso teiss norm galiojimas laiko at#vilgiu. ?ienas pagrindini teiss prin%ip yra tai, kad statymas neturi gr#tamosios galios. Kstatymas taikomas tik tiems santykiams, kurie atsirado jam sigaliojus. /= 342 3 str. B d. 2albant apie %ivilinio pro%eso teiss norm galiojim! laike, b"tina atkreipti dmes tai, kad %iviliniams pro%esiniams teisiniams santykiams yra b"dingas t'stinumas, pavy$d#iui, rengiantis bylos teisminiam nagrinjimui galiojo vieni statymai, o vlesnse stadijose + jau kiti. 1am, kad b"t aiku, koki! %ivilinio pro%eso teiss norm! taikyti, statym leidjas paprastai nustato pereinam!j laikotarp, o naujo statymo taikymo tvark! aptaria spe%ialiame patvirtinimo, sigaliojimo ir gyvendinimo statyme. 1aip buvo padaryta ir priimant nauj!j 2**2 m. /= 342. Ctadij teorija 4ro%esini veiksm teorija ?ientiso pro%eso teorija

- 11 -

3ivilinio pro%eso teiss norm galiojimas teritorijoje. 3ivilinio pro%eso teiss norm galiojimo teritorija siejama su /ietuvos =espublikos valstybs sienomis. 3ivilini byl nagrinjimo tvark! nustato bylos nagrinjimo vietos statymas (leM 7ori&. Ii taisykl taikoma tarptautinje praktikoje, ji atsispindi ir /= 342 normose, reglamentuojan(iose tarptautin %ivilin pro%es!, pavy$d#iui, /= 342 B*2 str. 3ivilinio pro%eso teiss norm galiojimas asmenims. 3ivilinio pro%eso teiss norm galiojimas asmenims nustatomas pagal du prin%ipus + pilietybs arba gyvenamosios (verslo& vietos. 4agal pilietybs prin%ip! teismui yra teismingos visos bylos, jei bent viena i bylos ali yra teismo vietos valstybs pilietis ar juridinis asmuo, iskyrus bylas dl turto esan(io u#sienio valstybje, o pagal gyvenamosios (verslo& vietos prin%ip! + teismui teismingos vis asmen , turin(i gyvenam!j! ar verslo viet! teismo vietos valstybje, bylos. 2ai kuriems asmenims %ivilinio pro%eso teiss normos netaikomos, pavy$d#iui, kad atsakovais /ietuvos =espublikos teismuose negali b"ti asmenys, kuriems taikomas diplomatinis imunitetas, bei j eimos nariai (%ivilinio pro%eso doktrinoje tai vadinama diplomatinio imuniteto doktrina&. /ietuvos 0uk(iausiasis 1eismas yra pasisak's, kad suverenaus imuniteto doktrina /ietuvoje netaikoma privatini teisini santyki srityje, ta(iau valstybei imunitetas taikomas vieosios teiss srityje. @iterat4ra !. @ietu#os 1espu&likos (onstitucija. *. @ietu#os 1espu&likos ci#ilinis kodeksas. ,. @ietu#os 1espu&likos ci#ilinio proceso kodeksas. 2. $d#okat4ros 3statymas. +. $ntstoli 3statymas. ). Kmoni &ankroto 3statymas. 5. Kmoni restrukt4ri/a#imo 3statymas. -. @ietu#os $uk06iausiojo Teismo statutas. .. Gotariato 3statymas. !=. Profesini organi/acij 3statymas. !!. Teism 3statymas. !*. %alsty&s garantuojamos teisins pagal&os 3statymas. !,. %artotoj teisi gynimo 3statymas. !2. @auikas C., Eikelnas %., Gekro0ius %. Ci#ilinio proceso teis. B tomas. %., :ustitia, *==,. !+. Lseful links on ci#il procedure. 7ources of ci#il procedure. ;ttp JJicpo9 #ad.tripod.comJci#pren.;tml

- 12 & tema. Civilinio proceso teiss principai !. Ci#ilinio proceso teiss princip samprata ir sistema. Ci#ilinio proceso teiss princip klasifika#imas. Ci#ilinio proceso teiss princip reik0m. Civilinio proceso teiss principai + tai pagrindins nuostatos, tvirtintos atitinkamose teiss normose, su7ormuluotos teism praktikos ar teiss doktrinos, kurios ireikia %ivilinio pro%eso esm' ir yra visos teiss akos pltros pagrindas. 4rin%ipai takoja visus %ivilinio pro%eso teiss institutus, ko pasekoje sukuriamas toks %ivilinis pro%eso modelis, kur gyvendinant priimami teisti ir pagrsti teismo sprendimai bei u#tikrinamas realus j vykdymas. 3ivilinio pro%eso prin%ipai turi tiek teorin', tiek praktin' reikm'. 3ivilinio pro%eso teiss doktrinoje yra iskiriamos penkios %ivilinio pro%eso teiss prin%ip 7unk%ij grups: 1. 3ivilinio pro%eso prin%ipai yra labai svarb"s statym leidybai, nes jie atlieka reglamentavimo unkcij$. 2urdamas %ivilinius pro%esinius teisinius santykius reglamentuojan(ias teiss normas statym leidjas turi atsi#velgti /= 342 ir kituose statymuose apibr#tus %ivilinio pro%eso teiss prin%ipus. 2. 3ivilinio pro%eso teiss prin%ipai atlieka interpretavimo unkcij$, t.y. aikinant %ivilinio pro%eso teiss normas visuomet reikia atsi#velgti pamatini idj (%ivilinio pro%eso teiss prin%ip & turin. 1eiss norm aikinimas nesiejant j su prin%ipais gali s!lygoti neteising! j suvokim! ir netinkam! taikym!. 3. 4rin%ipai taip pat atlieka ir teiss sprag u,pildymo unkcij$. /= 342 3 str. . dalyje teigiama, kad jeigu nra statymo, reglamentuojan(io gin(o materialin arba pro%esin santyk, teismas taiko statym!, reglamentuojant panaius santykius (statymo analogija&, o jeigu ir tokio statymo nra, teismas vadovaujasi bendraisiais teiss prin%ipais (teiss analogija&. 1eiss analogijos galimas taikymas neleid#ia teismui atsisakyti nagrinti bylos ir priimti teismo sprendimo motyvuojant teiss spragos buvimu. ). 3ivilinio pro%eso teiss prin%ipai atlieka ir koli!ij alinimo unkcij$. Cusid"rus dviej ar daugiau %ivilinio pro%eso teiss norm nuostatoms, teismas pirmum! turi teikti normai, kuri labiausiai atitinka %ivilinio pro%eso teiss prin%ip esm'. Feigu yra konkre(ios teiss normos ir %ivilinio pro%eso teiss prin%ipo koli$ija, norm! b"tina aikinti tokiu b"du, kad b"t paalintas jos prietaravimas prin%ipams. -. 3ivilinio pro%eso teiss prin%ipai atlieka taip pat argumentavimo unkcij$. Ialys, kiti dalyvaujantys byloje asmenys argumentuodami savo po$i%ij!, gali panaudoti %ivilinio pro%eso teiss prin%ip turin sudaran(ias nuostatas. *. $tskir ci#ilinio proceso teiss princip turinys ir j tarpusa#io ry0ys teisingum #ykdo tik teismas, teisj nepriklausomumas ir ne0ali0kumas, teiss 3 tinkam teismo proces, teismins gyny&os prieinamumo ir uni#ersalumo, 0ali procesinio lygiateisi0kumo, proceso koncentracijos ir ekonomi0kumo, kooperacijos, teismo proceso #ie0umo, teismo proceso kal&os, rungimosi, dispo/ity#umo, &etarpi0kumo, odi0kumo, &ylos nagrinjimo nepertraukiamumo ir teisj sudties nekintamumo, teismo sprendimo primimo slaptumo, #alsty&s garantuojamos teisins pagal&os, teismo pareigos ai0kinti ir taikyti 3statymus #ado#aujantis teisingumo, siningumo ir protingumo kriterijais, draudimo piktnaudiauti procesu, teismo sprendim pri#alomumo ir kiti ci#ilinio proceso teiss principai. 1. Teisingum$ vykdo tik teismas. /= 2onstitu%ijos 1*> straipsnis nustato, kad teisingum! /= vykdo tik teismai. 1aigi jokios kitos valstybins ir visuomenins institu%ijos negali pasisavinti i 7unk%ij vykdymo. 1am tikrais atvejais statymai gali numatyti iankstin' ikiteismin' vieno

- 13 ar kito gin(o sprendimo tvark!, kuri! gyvendina administra%ins ar visuomenins institu%ijos. 1a(iau i institu%ij veikla jokiu b"du negali b"ti traktuojama kaip teisingumo vykdymas, kadangi jos negali priimti tokio sprendimo byloje, kur turi teis' priimti teismas. Iis prin%ipas reikia, kad tik teismui yra suteikta teis valstybs vardu ispr'sti ali gin(! ir pasakyti, kuri alis teisi, kuri + ne. 1eismo sprendimas yra visiems privalomas ir vykdytinas. 0tsisakius geranorikai vykdyti sprendim! skolininkui gali b"ti pradtos taikyti priverstinio vykdymo priemons, t.y. pro%es! sijungia valstybs prievartos aparatas. 0nali$uojant /= 2onstitu%ijos bei kit statym nuostatas, galima daryti ivad!, kad teismin' vald#i! /ietuvoje sudaro bendrosios kompeten%ijos teismai (/ietuvos 0uk(iausiasis 1eismas, /ietuvos apelia%inis teismas, apygard teismai ir apylinki teismai& ir spe%iali$uoti administra%iniai teismai (/ietuvos vyriausiasis administra%inis teismas ir apygard administra%iniai teismai&. 2. Teisj ir teism nepriklausomumo ir nealikumo principas. Iis prin%ipas tvirtintas /= 2onstitu%ijos 1*> str., kuriame nurodoma, kad teisjai ir teismai, vykdydami teisingum!, yra nepriklausomi ir klauso tik statymo. Iis prin%ipas taip pat tvirtintas /= 342 21 str. ir /= 1eism statymo ). str. 1eismo ir teisjo nepriklausomumas + tai valstybje tvirtinta garantij sistema, u#tikrinanti savarankik! institu%in teismo 7unk%ionavim!, sudaranti s!lygas teisjams pro7esionaliai ir nevar#omai vykdyti teisingum!, apsauganti teism! ir teisj! nuo politinio, ekonominio bei kitokio iorinio poveikio. /ietuvos 2onstitu%inis teismas nurod, kad teismins vald#ios nepriklausomumo prin%ipas gali b"ti suprantamas dvejopai: 1& Vidinis -subjektyvus. nepriklausomumas reikia teisjo asmenin nepriklausomum!, t.y. jis neturi b"ti takojamas n vienos i ali , j atstov , teismo pirminink , politini partij , artim j arba kitoki iorini jg . 2& /orinis -objektyvus. teisj nepriklausomumas reikia teism sistemos 7unk%in arba institu%in nepriklausomum! nuo statym leid#iamosios ir vykdomosios vald#i . 1eism nepriklausomumas pasireikia per j savivald!, kuri apima teism darbo organi$avim!, pro7esinio teisj korpuso veikl!. 1eiss nealik! teismo pro%es! pagrindine garantija laikytina tai, kad teisjas privalo nusialinti nuo bylos nagrinjimo arba jam dalyvaujantys byloje asmenys gali pareikti nualinim!, kai susiduriama su aplinkybmis, kelian(iomis abejoni dl teisjo nealikumo, pavy$d#iui, teisjas su viena i ali susij's giminysts, santuokos, globos, r"pybos ar kitais santykiais (/= 342 .- str.&. 3. Teiss " tinkam$ teismo proces$ principas. Iis prin%ipas tvirtintas /= 2onstitu%ijos 1*>, 11, str. ir /= 342. @uropos #mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konven%ijos . straipsnis nurodo, kad kiekvienas asmuo turi teis', kad jo byl! per proting! laik! lygybs ir vieumo s!lygomis inagrint pagal statym! sudarytas nepriklausomas ir nealikas teismas. 4ro7. ?. 8ikelnas iskiria tokias io prin%ipo turin sudaran(ias nuostatas: Iali gin(! turi nagrinti nepriklausomas ir nealikas teismas< 1eismas turi b"ti sudarytas pagal statym!< Galyvaujantiems byloje asmenims turi b"ti u#tikrinta teis teismo posdyje kalbti savo gimt!ja kalba ir turti vertj!< Dylos nagrinjimas turi b"ti vieas< 1eismas privalo iklausyti kiekvien! al ir negali priimti sprendimo, nesuteik's galimybs kalbti kitai aliai< Iali gin(! teismas privalo ispr'sti per protingai trump! laik!< 1eismas privalo savo sprendim! motyvuoti< 4ro%ese turi b"ti u#tikrintas ali pro%esinis lygiateisikumas< 2iekviena alis privalo b"ti laiku ir tinkamai in7ormuota apie teismo posd< Ialims turi b"ti sudaryta galimyb vesti byl! per atstov!< Dylas turi nagrinti kvali7ikuoti teisjai< ?alstyb turi garantuoti neigalin(iai aliai nemokam! teisin' pagalb!<

- 1)

Ialims turi b"ti suteikta teis apsk sti teismo sprendim!< ?alstyb privalo garantuoti, kad teismo sprendimas b"t vykdytas

). Teismins gynybos prieinamumo ir universalumo principas . Iis prin%ipas tvirtintas /= 2onstitu%ijos 3* straipsnyje, /= 1eism statymo ) straipsnyje, /= 342 - straipsnyje. Iio prin%ipo esm yra ta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teis' statym nustatyta tvarka kreiptis teism!, kad b"t apginta jo pa#eista teis. 2artais statymais nustatomi tam tikri ribojimai kreiptis teism!, t.y. nurodoma, kad prie kreipiantis teism! alys pabandyt ispr'sti gin(! neteismine tvarka. /= darbo kodekso 2B> str. nurodoma, kad darbo gin( komisija yra privalomas pirminis organas, nagrinjantis darbo gin(us. 2aip vien! i aptariamo prin%ipo gyvendinimo garantij galtume paminti bylos priskyrimo teismui prioritet!, t.y. /= 342 2) str. nurodoma, kad jeigu byloje sujungiami keli tarpusavyje susij' reikalavimai, i kuri nors vienas yra priskirtas teismui, visi reikalavimai turi b"ti nagrinjami teisme. -. 0ali procesinio lygiateisikumo principas. Iis prin%ipas yra tvirtintas /= 2onstitu%ijos 2> str., kuriame nurodoma, kad statymui, teismui ir kitoms valstybs institu%ijoms ar pareig"nams visi asmenys lyg"s. Iis prin%ipas taip pat tvirtintas ir /= 342 1, str., kur nurodoma, kad ali pro%esins teiss yra lygios. /ygiateisikumas reikia kiekvieno teis', kad jo byla teismuose b"t nagrinjama pagal vienodas taisykles ir be jokios diskrimina%ijos. 1eismas negali i anksto b"ti suinteresuotas bylos baigtimi, suteikti vienai aliai daugiau teisi ar privilegij nei kitai. 1odl teismas iklauso abiej ali ir vertin's visus rodymus, priima nealik! sprendim!. Iali pro%esinio lygiateisikumo prin%ipas neturt b"ti suvokiamas tiesiogine prasme, t.y. is prin%ipas nereikia, kad alys turi visikai vienodas teises ir pareigas %iviliniame pro%ese. 4ro%esini teisi apimtis ir pob"dis priklauso nuo asmens pro%esins padties. 4avy$d#iui, tik iekovas turi teis' pareikti iekin, atsisakyti nuo iekinio arba tik atsakovas turi teis' pareikti prieiekin, pripa#inti iekin. 1a(iau ie teisi skirtumai jokiu b"du nereikia ali pro%esinio lygiateisikumo prin%ipo iim(i . 1eismas turi vienodai abiems alims padti gyvendinti j pro%esines teises ir pareigas. .. Proceso koncentracijos ir ekonomikumo principas . Iis prin%ipas yra tvirtintas 342 , straipsnyje. Fis numato teismo pareig! imtis priemoni , kad b"t u#kirstas kelias pro%esui vilkinti ir siekti, kad byla b"t inagrinta teismo vieno posd#io metu, taip pat, kad teismo sprendimas b"t vykdytas per manomai trumpesn laik! ir kuo ekonomikiau. Galyvaujantys byloje asmenys privalo s!#iningai naudotis ir nepiktnaud#iauti jiems priklausan(iomis pro%esinmis teismis, r"pintis greitu bylos inagrinjimu, r"pestingai ir laiku pateikti teismui rodymus ir argumentus, kuriais grind#iami j reikalavimai ar atsikirtimai. 4ro%eso kon%entra%ijos prin%ipas /= 342 vardijamas ir kaip savarankikas %ivilinio pro%eso tikslas, t.y. kuo greitesnis teisins taikos tarp gin(o ali atk"rimas. Iis prin%ipas @uropoje buvo pripa#intas 1>-3 m. sigaliojus @uropos #mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konven%ijai. @konomikumas i esms reikia, kad tiek teismas, tiek dalyvaujantys byloje asmenys turi siekti, kad byla b"t inagrinta kuo ma#esnmis s!naudomis, t.y. kad b"t inaudota kuo ma#iau tiek valstybs biud#eto, tiek dalyvaujan(i byloje asmen l . 1a(iau teismas nagrindamas byl! turi siekti teisingo bylos isprendimo ir pro%eso ekonomikumo pusiausvyros, t.y. netaupyti l , kai j panaudojimas yra b"tinas, siekiant teisingai ispr'sti byl! 1. 2oopera%ijos prin%ipas. /= 342 B straipsnis numato, kad teismas bendradarbiaudamas su dalyvaujan(iais byloje asmenimis, imasi priemoni , kad byla b"t tinkamai inagrinta. 2oopera%ijos prin%ipas %iviliniame pro%ese reikia, kad rodym teikimas ir rinkimas nra tik gin(o ali reikalas. Nana daug teisi ioje srityje turi ir byl! nagrinjantis teismas. 1aigi koopera%ijos prin%ipas %iviliniame pro%ese reikia aktyv gin(o ali ir byl! nagrinjan(io teismo bendradarbiavim!, siekiant kuo grei(iau ispr'sti gin(! ir priimti byloje teising!

- 1- sprendim!. 2oopera%ijos prin%ipo gyvendinimo priemons atsispindi /= 342 , str., kur tvirtinta ali pareiga r"pintis %ivilinio pro%eso skatinimu, /= 342 1-> str., kur nurodoma teismo iaikinimo pareiga, /= 342 1.1 str., kuriame randame teismo teis' pasi"lyti aliai pasir"pinti atstovavimu. 2oopera%ijos prin%ipas reikalauja bendradarbiavimo ne tik tarp teismo ir ali , bet ir tarp pa(i ali . 2adangi koopera%ijos prin%ipas yra ir vienas i pagrindini %ivilins teiss prin%ip , tai jis ilieka ir po to, kai tarp materiali j teisini santyki ali kyla gin(as ir jis perduodamas teismui. B. Teismo proceso vieumo principas. Iis prin%ipas tvirtintas /= 2onstitu%ijos 11, str., kuriame nurodoma, kad visuose teismuose bylos nagrinjamos vieai. Iis prin%ipas taip pat tvirtintas /= 342 > str. ir /= teism statyme. 1a(iau konstitu%inis #mogaus privataus gyvenimo nelie(iamumo prin%ipas reikalauja m"s aptariamo prin%ipo iim(i . /= 342 > str. nurodoma, kad motyvuota teismo nutartimi teismo posdis gali b"ti u#daras + #mogaus asmeninio ar eiminio gyvenimo slaptumui apsaugoti, taip pat jeigu vieai nagrinjama byla gali atskleisti valstybs, pro7esin' ar komer%in' paslapt. 1a(iau teismo sprendimas visuomet turi b"ti skelbiamas vieai. 3ivilinio pro%eso vieumas reikia, kad ne tik dalyvaujantys byloje asmenys, bet ir bet kuris visuomens narys, sulauk's 1. met am#iaus, gali netrukdomai stebti teismo darb!. Iia prasme pro%eso vieumas yra viena i tinkamo teismo pro%eso garantij , nes tik teismo posd#iui vykstant vieai, visuomenei yra suteikiama teis sitikinti teism sistemos nealikumu ir nepriklausomumu, konkretaus teisjo s!#iningumu, %ivilinio pro%eso teistumu. >. Teismo proceso kalbos principas. Iis prin%ipas tvirtintas /= 2onstitu%ijos 11, str., kuriame nurodoma, kad teismo pro%esas /= vyksta valstybine kalba. ?alstybin kalba /ietuvos =espublikoje yra lietuvi kalba. Iis prin%ipas taip pat tvirtintas /= 342 11 str., kur nurodoma, kad asmenims, kurie nemoka valstybins kalbos yra garantuojama teis naudotis vertjo paslaugomis. ?ertjo paslaugas apmoka valstyb. Iiuo prin%ipu valstyb sudaro s!lygas tinkamai gyvendinti savo teises ir pareigas asmenims, kurie nemoka valstybins kalbos arba j! moka nepakankamai. 1*. (ungimosi principas. ?ienas i pagrindini %ivilinio pro%eso prin%ip + rungimosi prin%ipas. Iis prin%ipas tvirtintas /= 342 12 str. ir /= teism statymo 3) str. =ungimosi prin%ipas ireikia pa(i! %ivilinio pro%eso esm', t.y. visas teisminio nagrinjimo pro%esas juda priek dl lygiateisi ali pro%esins kovos, rungimosi, kurio itakos yra prieinguose materialiniuose + teisiniuose ali interesuose. Ialys privalo rodyti savo po$i%ij!. 4ro%esin dalyvaujan(i byloje asmen padtis apib"dinama pla(i teisi suteikimu, ginant savo po#i"r, aktyviai dalyvaujant teisminiame bylos nagrinjime, naudojantis pro%esinmis apsaugos priemonmis. =ungimosi prin%ipas reguliuoja ali ir kit dalyvaujan(i byloje asmen , taip pat ir teismo veiksmus, renkant, pateikiant, tiriant rodymus. Ckirtingai nei baud#iamajame %iviliniame pro%ese nra galiot institu%ij ar asmen , kurie iki bylos per#i"rjimo teisme rinkt ir tirt rodymus. 1odl pirmiausiai suinteresuoti asmenys privalo pasir"pinti, kad, kilus gin(ui dl teiss, jie disponuot b"tinais rodymais, patvirtinan(iais sandorio sudarym!, pareigos vykdym! ir t.t. Fuk kaip nurodo /= 342 1,B str. alys turi rodyti aplinkybes, kuriomis grind#ia savo reikalavimus ir atsikirtimus. Krodymus pateikia alys ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys. Feigu pateikt j rodym nepakanka, teismas gali pasi"lyti alims ar kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims pateikti papildomus rodymus ir nustato termin! jiems pateikti (/= 342 1,> str. 1 d.&. 1eismas turi teis' savo ini%iatyva rinkti rodymus tik kodekso numatytais atvejais (pv$., eimos bylose (3,. str.&, darbo bylose ()1) str.&&. 1okio pro%eso esm ta, jog %ivilinis pro%esas nuo prad#ios iki pabaigos vyksta pro%esins kovos 7orma tarp dalyvaujan(i gin(ijamajame materialiniame teisiniame santykyje asmen , kuri interesai, kaip taisykl yra prieingi, ?iena gin(o alis + aktyvioji, t.y. turinti reikalavimo teis', o kita + pasyvioji, kuri turi apsiginti nuo pareikto reikalavimo. 2iekviena ali bando apginti savo po$i%ij!, laikydamasi nustatytos pro%esins tvarkos. Iali pro%esin' kov! stebi teismas (teisjas&, ilikdamas neutralus ir nealikas.

- 1. 1eismas, kaip valstybins vald#ios organas, nra suinteresuotas kurios nors alies nauda, jam svarbu teisingai ispr'sti gin(!, t.y. priimti teising! ir pagrst! sprendim!. 1eismas neturi stoti kurios nors alies pus', iekoti rodym ir juos pateikti kitos alies nenaudai. 0bi alys prie teism! yra lygios. 11. +ispo!ityvumo principas. Iis prin%ipas yra vienas pagrindini %ivilinio pro%eso teiss prin%ip , tvirtintas /= 342 13 str. Fo esm yra ta, kad alims ir subjektams ginantiems kit asmen interesus yra suteikta teis laisvai disponuoti savo materialinmis teismis ir pro%esinmis j apsaugos priemonmis. Iis prin%ipas yra b"dingas visoms %ivilinio pro%eso stadijoms. 4avy$d#iui, %ivilin byla ikeliama tik pagal suinteresuoto asmens pareikim!, iekinio dalyk! ir pagrind! nustato iekovas, alys turi teis' baigti byl! taikos sutartimi, iekovas turi teis' atsisakyti iekinio ir pan. 1aigi alys yra tikrosios pro%eso eimininks ir gali laisvai disponuoti gin(o objektu ir pro%esinmis priemonmis. Gispo$ityvumo prin%ipas nra absoliutus, t.y. statyme yra nurodyti atvejai, kada is prin%ipas gali b"ti ribojamas. 4avy$d#iui, nagrinjant eimos ar darbo byl!, teismas gali per#engti pareikto iekinio ribas arba teismas gali nepriimti iekovo iekinio atsisakymo, netvirtinti ali taikos sutarties, jei tie veiksmai prietarauja imperatyvioms statym nuostatoms arba vieajam interesui. 12. Betarpikumo -tiesioginio dalyvavimo. principas. I prin%ip! tvirtina /= 342 1) str., kuriame nurodoma, kad teismas privalo tiesiogiai itirti visus byloje esan(ius rodymus: iklausyti dalyvaujan(i byloje asmen paaikinim , liudytoj parodym , ekspert ivad , susipa#inti su raytiniais rodymais, ap#i"rti daiktinius rodymus. 1eismas savo sprendim! gali grsti tik rodymais itirtais teismo posdyje (/= 342 2.3 str. 2 d.&. 1aigi, teisjas %iviliniame pro%ese turi sudalyvauti tiesiogiai, kad galt priimti teist!, pagrst! bei teising! sprendim!. Feigu nagrinjant byl! pasikei(ia teismo sudtis, pavy$d#iui, teisjas nualinamas, mirta, suserga ar pan., naujasis teisjas turi pradti nagrinti byl! i prad#i , iskyrus atvejus, kai byloje dalyvaujantys asmenys neprietarauja, kad byla b"t nagrinjama toliau nuo to pro%esinio veiksmo, kur atlikus ji buvo atidta (/= 342 1. str. 2 d.&. Detarpikumo (tiesioginio dalyvavimo& prin%ipas taip pat draud#ia teismui savo sprendime spr'sti netraukt bylos nagrinjim! asmen teisi ir pareig klausim (/= 342 1) str. 3 d.&. Iio draudimo pa#eidimas laikomas absoliu(iu teismo sprendimo negaliojimo pagrindu (/= 342 32> str. 2 d. 2 p.&, o taip pat gali b"ti ir pro%eso atnaujinimo pagrindu (/= 342 3.. str. 1 d. , p.&. /= 342 1) str. ) dalyje nurodoma, kad dalyvaujantys byloje asmenys baigiam j kalb metu gali remtis tik tomis aplinkybmis, kurios buvo itirtos teismo posdyje, nagrinjant byl! i esms. 1a(iau, jeigu teismas baigiam j kalb metu arba ij's sprendim primimo kambar pripa#sta, kad reikia nustatyti naujas aplinkybes, turin(ias reikms bylai, arba itirti naujus rodymus, jis turi teis' priimti nutart, kuria yra atnaujinamas bylos nagrinjimas i esms (/= 342 2-. str.&. 13. 2odikumo principas. 1eismo pro%esas i prad#i istorikai klostsi tik kaip #odinis ir tik vliau atsiradus ratui jis tapo raytiniu. Gaugelis valstybi , tarp j ir /ietuva, nagrinjant byl! pirmosios instan%ijos teisme da#niausiai taiko #odin pro%es! ir tik atskirais atvejais apsiribojama raytiniu pro%esu. Oodikumo prin%ipas yra tvirtintas /= 342 1- str., kuriame nurodoma, kad alys ir kiti pro%eso dalyviai paaikinimus, parodymus duoda, taip pat savo praymus, pageidavimus pateikia #od#iu, iskyrus kodekse nurodytus atvejus. 8inimi atvejai yra raytinio pro%eso atvejai, kai byla nagrinjama ratu ir priimamas sprendimas be #odinio nagrinjimo, pavy$d#iui, raytiniu ali sutikimu pirmosios instan%ijos teisme byla gali b"ti nagrinjama raytinio pro%eso tvarka, dokumentiniame pro%ese, bylose dl teismo sakymo idavimo negalioja #odikumo prin%ipas, gin(uose dl nedideli sum priteisimo, jei #odinio pro%eso neprao kuri nors alis (ioje byl kategorijoje teismui suteikta teis pasirinkti, kokia 7orma bus nagrinjama byla& ir pan. Oodikumo prin%ipas yra manomas tik vykstant teismo posd#iui, t.y. esant bylos nagrinjimo teismo posdyje stadijai. Oodiniam prin%ipui u#tikrinti teismo posd yra kvie(iami visi dalyvaujantys byloje asmenys tam, kad jie visi b"t iklausyti. 1). Bylos nagrinjimo nepertraukiamumo ir teisj sudties nekintamumo principas. Iis prin%ipas yra tvirtintas /= 342 1. str. , kur nurodoma, kad %ivilins bylos nagrinjimo metu

- 1, teismas negali nagrinti joki kit byl , iskyrus /= 342 numatytus atvejus. /= 342 23- str. 3 dalyje, kur nurodoma, kad teismo posdis kiekvienoje byloje vyksta nepertraukiamai, iskyrus atvejus, kai yra skelbiama pertrauka, kurios trukm negali b"ti ilgesn kaip - dienos. 2ol pradta byla bus baigta nagrinti, teismas negali nagrinti kit byl , iskyrus atvejus, kai byla atidedama, sustabdoma, padaroma pertrauka ar atidedamas teismo sprendimo primimas ir paskelbimas. Dylos nagrinjimo nepertraukiamumas reikia, kad byla turi b"ti nagrinjama vientisai, t.y. teismo posdis turi vykti nepertraukiamai ir jame neturi b"ti nagrinjama jokia kita byla. Iis prin%ipas yra labai svarbus %iviliniame pro%ese, nes leid#ia teisjui sutelkti dmes vienai bylai, isamiai itirti visus rodymus ir priimti teising!, teist! ir pagrst! sprendim!. 1eisj sudties nekintamumas reikia, kad, byla turi b"ti inagrinta tos pa(ios sudties teismo. 2ai nagrinjant byl! kei(iasi teisj sudtis, pv$., teisjas mirta, jam pareikiamas nualinimas, teisjas suserga ir pan., bylos nagrinjimas turi b"ti atidtas ir ji privalo b"ti pradta nagrinti i prad#i . Iis prin%ipas leid#ia naujai stojusiam byl! teisjui visk! pradti i prad#i ir todl nenuken(ia %ivilinio pro%eso kokyb. 1-. Teismo sprendimo primimo slaptumo principas. Iis prin%ipas yra tvirtintas /= 342 1> str., kuriame nurodoma, kad sprendimo, nutarties, sakymo ar nutarimo primimo metu sprendimo primimo kambaryje gali b"ti tik teisjas (teisjai&, kuris (kurie& nagrinjo konkre(i! byl!. 1eisjams draud#iama konsultuotis su kitais asmenimis klausimais, susijusiais su bylos isprendimu. 1eisjai neturi teiss pagarsinti nuomoni pareikt besitariant pasitarim kambaryje. Iis prin%ipas yra tvirtintas tam, kad jokie asmenys negalt takoti teisjo ar teisj nuomons, kuri susi7ormuoja inagrinjus byl! i esms. 1eisjas arba teisjai ieina pasitarim kambar ir niekieno netrukdomi priima galutin sprendim! inagrintoje byloje, remdamiesi savo teisine s!mone ir vidiniu sitikinimu, aiku vertinus byloje esan(ius rodymus ir tinkamai pritaikius statymus. 1.. Valstybs garantuotos teisins pagalbos principas . /= 342 2* str. nurodoma, kad 7i$iniai asmenys turi teis' valstybs apmokam! teisin' pagalb! statym nustatyta tvarka. /= valstybs garantuojamos teisins pagalbos statymas, jame numatytos dvi valstybs garantuojamos teisins pagalbos r"ys: pirmin ir antrin teisin pagalba. 4irmin teisin pagalba apima teisins in7orma%ijos apie teiss sistem!, statymus ir kitus teiss aktus teikim!, teisin' pagalb! teikim!, patarim teiss klausimais teikim!, dokument , skirt valstybs ir savivaldybi institu%ijoms, iskyrus pro%esinius dokumentus, rengim!. 4irmin' teisin' pagalb! nemokamai turi teis' gauti visi /= pilie(iai, @uropos C!jungos valstybi nari pilie(iai ir kiti teistai /ietuvoje gyvenantys 7i$iniai asmenys. 4irmin' teisin' pagalb! organi$uoja ir (ar& teikia savivaldybi institu%ijos. 0ntrin teisin pagalba apima dokument rengim!, gynyb! ir atstovavim! bylose. 0ntrin' teisin' pagalb! turi teis' gauti asmenys, kuri turtas ir metins pajamos nevirija /= ?yriausybs nustatyt turto ir pajam lygi teisinei pagalbai gauti. ?alstyb atitinkamai kompensuoja arba 1** arba -* pro%ent teisins pagalbos ilaid . 0ntrins teisins pagalbos teikim! organi$uoja - valstybs garantuojamos teisins pagalbos tarnybos: ?ilniaus, 2auno, 2laipdos, Iiauli ir 4anev#io. 1,. Teismo pareigos aikinti ir taikyti "statymus vadovaujantis teisingumo, s$,iningumo ir protingumo kriterijais. /= 2onstitu%ijos 1*> str. nurodyta, kad teisjas ir teismai, vykdydami teisingum!, yra nepriklausomi ir klauso tik statymo. /= 342 3 str. 1 dalyje nurodoma, kad teismas privalo nagrinti bylas vadovaudamasis /= 2onstitu%ija, /= tarptautinmis sutartimis, /= statymais, kitais teiss aktais. 1eismas aikindamas ir taikydamas statymus bei kitus teiss aktus, privalo vadovautis teisingumo, s!#iningumo ir protingumo prin%ipais. /= 342 3 straipsnio , dalis numato, kad jeigu statymai ar gin(o ali susitarimas numato, kad tam tikrus klausimus teismas sprend#ia savo nuo#i"ra, teismas tai darydamas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir s!#iningumo kriterijais. 1aigi, mintose nuostatose susiduriame su trimis prin%ipais: teisingumo, protingumo ir s!#iningumo. 1eisingumas + tai universalus bendrasis teiss prin%ipas, reikiantis moralin' #mogaus nuostat! ir kriterij , pagal kur vertinami visi asmen poelgiai. Ciekti teisingumo reikia siekti protingos skirting interes

- 1B pusiausvyros. 1eisingumas reikalauja atsi#velgti ne tik kreditoriaus, bet ir pagrstus skolininko interesus, taip pat reikalauja, kad asmeniui skiriama sank%ija b"t propor%inga jo padarytam teiss pa#eidimui. 1eisingumas reikalauja, kad teismai vienodas 7aktiniu po#i"riu bylas spr'st vienodai. 1eisingumas reikalauja ginti s!#ining! asmen ir neginti nes!#iningo, teikti pirmum! silpnesns alies interesams. 4rotingumas reikalauja, kad asmuo elgt si apdairiai, r"pestingai, atid#iai, teisingai ir s!#iningai. 4rotingum! puikiai paaikina toks posakis: elkis su kitais taip, kaip pats nortum, kad kiti elgt si su tavimi, ir nesielk taip, kaip nenortum, kad elgt si su tavimi. 4rotingumo kriterijus reikia, kad asmens veiksmus konkre(ioje situa%ijoje b"tina vertinti pagal ra%ionalaus, protingo asmens elgesio adekva(ioje situa%ijoje etalon!. C!#iningumas + tai vertybinis #mogaus elgesio matas, nustatomas pagal du kriterijus + objektyv j ir subjektyv j. Jbjektyviuoju po#i"riu asmuo yra s!#iningas ar ne nustatoma anali$uojant atsakym! klausim!, ar asmuo turjo k! nors #inoti, daryti ar nedaryti. 4avy$d#iui, gydytojas objektyviuoju po#i"riu yra nes!#iningas, jeigu daro injek%ij! pa%ientui, nein7ormav's jo apie galim! vaist poveik ir nesitikin's, ar leid#iami vaistai nesukels alerginio ar kitokio alutinio poveikio, nes in7ormuoti pa%ient! ir patikrinti galim! alutin poveik yra gydytojo pro7esin pareiga. Cubjektyviuoju po#i"riu s!#iningumas nusako asmens psi%Hikos b"kl' konkre(ioje situa%ijoje. Fis nustatomas anali$uojant atsakym! klausim!, ar asmuo galjo k! nors #inoti, daryti ar nedaryti, atsi#velgiant jo am#i , isimokslinim!, iprusim!, gyvenimo patirt, 7aktines bylos aplinkybes ir pan. Ciekiant nustatyti, ar asmuo yra s!#iningas, b"tina taikyti abu kriterijus 1B. +raudimo piktnaud,iauti procesu principas. /= 2onstitu%ijos 2B straipsnyje nurodyta, kad gyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvmis, #mogus privalo laikytis /= 2onstitu%ijos ir statym , nevar#yti kit #moni teisi ir laisvi . Graudimo piktnaud#iauti teise prin%ipas taip pat tvirtintas ir /= 32 1.2 ir 1.13, str. 4iktnaud#iavimas pro%esinmis teismis vadinamas piktnaud#iavimu pro%esu. Fis gali pasireikti taip: vengiama atvykti teismo posd, vilkinama byla, nepaisoma teismo nurodym teismo posd#io metu ir pan. 4iktnaud#iaujantiems asmenims teismas gali skirti teismo nuobaudas (spjimas, paalinimas i teismo posd#i sals, bauda ar aretas&. /= 342 )2 str. - dalyje nurodoma, kad alys s!#iningai naudot si joms priklausan(iomis pro%esinmis teismis. Iios pareigos pa#eidimas reikia piktnaud#iavim! pro%esu. 1>. Teismo sprendimo, nutarties, "sakymo ir nutarimo privalomumo principas. Iis prin%ipas yra tvirtintas /= 342 1B str., kur nurodoma, kad siteisj' teismo sprendimas, nutartis, sakymas ar nutarimas yra privalomi valstybs ar savivaldybi institu%ijoms, tarnautojams ar pareig"nams, 7i$iniams bei juridiniams asmenims ir turi b"ti vykdomi visoje /ietuvos =espublikos teritorijoje. 4rivalomumo savyb' teismo sprendimas (nutartis, sakymas ar nutarimas& gyja tik jam siteisjus. /= 342 2,> str. 1 dalyje nurodyta, kad pirmosios instan%ijos teismo sprendimai siteisja pasibaigus apskundimo apelia%ine tvarka terminui, jeigu sprendimas nra apsk stas. 1uo atveju, kada paduotas apelia%inis skundas, sprendimas, jeigu jis nra panaikintas, siteisja apelia%ine tvarka inagrinjus byl!, o apelia%ins instan%ijos teismo nutartis ar sprendimas siteisja nuo j primimo dienos. 1a(iau siteisjusio teismo sprendimo privalomum! reikia skirti nuo siteisjusio teismo sprendimo res iudi%ata galios. Ksiteisj' teismo sprendimai yra privalomi nedalyvavusiems byloje asmenims ta prasme, kad jie turi elgtis taip, kaip to reikalauja siteisj's teismo sprendimas (pavy$d#iui, atitinkamas pareig"nas negali atsisakyti registruoti siteisjusiu teismo sprendimu pripa#int! asmens nuosavybs teis'&, ta(iau toks teismo sprendimas jokiu b"du neveikia j subjektini teisi ir pareig . 1uo tarpu siteisjusio teismo sprendimo res iudi%ata galia reikia, kad konkre(i ali gin(as yra visikai ispr'stas ir is teismo sprendimas alims ir kitiems dalyvavusiems byloje asmenims turi statymo gali!. Ksiteisjus teismo sprendimui, alys ir kiti dalyvav' byloje asmenys, taip pat j teisi permjai nebegali i naujo pareikti teisme t pa(i iekinio reikalavim tuo pa(iu pagrindu, taip pat kitoje byloje gin(yti teismo nustatytus 7aktus ir teisinius santykius (/= 342 2,> str. ) d.&. Ksiteisjus teismo sprendim! galima priverstinai vykdyti, t.y. jis taip pat gyja vykdytinumo savyb' (/= 342 2B1 str.&

- 1> 2*. Teisjo vadovavimo procesui principas. 2aip jau buvo minta, alys %iviliniame pro%ese laisvai naudojasi savo teismis, ta(iau vis dlto teismo pro%esas nra privatus j gin(o sprendimo b"das, nes teismas yra privalomas kiekvieno %ivilinio pro%esinio teisinio santykio subjektas. 2adangi teismas yra vald#ios institu%ija, turinti teis' taikyti valstybs prievartos priemones, %ivilinis pro%esas yra grie#tai reglamentuotas teiss normomis ir pan., todl %iviliniam pro%esus b"tinas ra%ionalus ir kokybikas vadovavimas, kur gali gyvendinti teisjas. 1eisjas yra tas asmuo, kuris atsakingas u# pro%eso eig!, kuris kontroliuoja pro%eso eig!, kuris gali nustatyti dalyvaujantiems byloje asmenims terminus, per kuriuos jie turi atlikti tam tikrus pro%esinius veiksmus, iaikinti asmenims j pro%esines teises ir pareigas, u#tikrinti tvark! teismo posdyje, vadovauti rodym tyrimui, skirti eksperti$', atlikti vietos ap#i"r! ir pan. /= 342 1-B-1.2 str. nurodytos teismo posd#io pirmininko teiss ir pareigos, kurias jis gyvendina vadovaudamas pro%esui. 4avy$d#iui, /= 342 1-> str. 1 dalyje nurodoma, kad posd#io pirmininkas r"pinasi, kad b"t nustatytos isamios esmins bylos aplinkybs, imasi priemoni alims sutaikyti. Oodinio bylos nagrinjimo i esms metu posd#io pirmininkas gali u#duoti klausim dalyvaujantiems byloje asmenims, reikalauti i j paaikinim , nurodyti jiems aplinkybes, kurias b"tina nustatyti bylai teisingai inagrinti, pareikalauti i j rodym , kuriais tos aplinkybs turi b"ti pagrstos, arba /= 342 nustatytais atvejais rinkti rodymus savo ini%iatyva. 21. Teiss b3ti iklausytam principas. :ors /= 342 is prin%ipas nra tiesiogiai tvirtintas, ta(iau apie jo buvim! ne kart! pasisakyta tiek teiss mokslinink darbuose, tiek teism praktikoje. 1eisingas sprendimas gali b"ti priimtas tik teismui iklausius abi gin(o alis (lot. audiatur et altera pars&. Cprendim! teismas priima tik atid#iai vertin's abiej ali argumentus ir motyvus. Iio prin%ipo gyvendinimo tikslu statym leidjas detaliai reglamentavo pro%esini dokument teikimo dalyvaujantiems byloje asmenims tvark!, vestas apribojimas riboti ali kalb trukm', iskyrus atvejus, kai kalba visikai nesusijusi su byla ir pan. 1a(iau aptariamas prin%ipas negali b"ti aklai taikomas nes!#iningai pro%eso aliai ty(ia vengiant atvykti teismo posd. 4agal /= 342 alies neatvykimas posd gavus aukim! be svarbi prie#as(i yra pagrindas priimti kitos alies praymu sprendim! u# aki . 1eiss b"ti iklausytam prin%ipas nereikia, kad alis turi b"ti iklausyta asmenikai. /= 342 -1 str. suteikia asmenims pasirinkimo galimyb', t.y. jie gali savo byl! vesti patys arba per atstovus. 2ai kuriais /= 342 numatytais atvejais teismas savo nutartimi gali pripa#inti alies dalyvavim! teismo posdyje b"tinu. 1okiu atveju alis dalyvauja teismo posdyje tik asmenikai. 22. Bylos med,iagos vieumo principas. Iis prin%ipas yra tvirtintas /= 342 1* str., kur nurodoma, kad visa inagrintos %ivilins bylos ir vykdomosios bylos med#iaga, iskyrus med#iag! t byl , kurios buvo inagrintos u#darame teismo posdyje, yra viea ir su ja susipa#inti gali ir byloje nedalyvav' asmenys. Fie turi teis' daryti bylos med#iagos nuoraus ir iraus. 1okia teis atsiranda, kai sprendimas siteisja, o jei byla gali b"ti nagrinjama kasa%ine tvarka + j! inagrinjus kasa%ine tvarka arba pasibaigus apskundimo kasa%ine tvarka terminui. Iio prin%ipo tvirtinimas /ietuvos teiss sistemoje yra labai svarbus visiems teisininkams, mokslininkams, o taip pat teiss studentams, nes, susipa#inus su inagrint byl med#iaga, galima praktikai ir asmenikai vertinti pa(ias vairiausias teisines situa%ijas.

@iterat4ra !. @ietu#os 1espu&likos ci#ilinio proceso kodeksas, pat#irtintas *==* m. #asario *- d. 3statymu Gr.BH952, 'Din., *==*, Gr.,)9!,2=".

- 2* *. @auikas C., Eikelnas %., Gekro0ius %. Ci#ilinio proceso teis. B tomas. %., :ustitia, *==,. ,. Gekro0ius %. Ci#ilinis procesas koncentruotumo principas ir jo 3gy#endinimo galimy&s. %., :ustitia, *==*. 2. Gekro0ius %. (ooperacijos principas ci#iliniame procese JJ Teis. Eokslo dar&ai. !..., Gr. ,, '*", p. ,)92*. +. MNOPQR S. T. TUNVWNRXYZ[ \UZ][XX^N_`RZ[ \UNOZ T[UaNRbb. c., TZUZW[], *===, X. ,,9+=. Teism praktika 1. ;ttp JJddd.lat.litlee.ltJGutartysJcnutJ*==,Jnut*==,J,k9,9)-..;tm '&endrieji principai, konkuruojan6i ir konfliktuojan6i princip pusiaus#yra, teis 3 tinkam teismo proces, draudimo piktnaudiauti procesu principas, tiesioginio daly#a#imo &ei teiss &4ti i0klausytam principai". 2. ;ttp JJddd.lat.litlee.ltJGutartysJcnutJ*==,Jnut*==,J,k9,9+=5.;tm 'rungimosi ir kiti principai". 3. ;ttp JJddd.lat.litlee.ltJGutartysJcnutJ*==*Jnut*==*J,k9,9!=,*.;tm 'rungimosi principas". ). ;ttp JJddd.lat.litlee.ltJGutartysJcnutJ*==*Jnut*==*J,k9,9!*5).;tm 'proceso operaty#umo principas". -. ;ttp JJddd.lat.litlee.ltJGutartysJcnutJ*==*Jnut*==*J,k9,95-*.;tm 'proceso operaty#umo ir ekonomijos principas". .. ;ttp JJddd.lat.litlee.ltJGutartysJcnutJ*==*Jnut*==*J,k9,9,.).;tm 'draudimo piktnaudiauti procesu principas".

- 21 $itam seminarui ) tema ir darbas atsiskaitymas. ) tema. Civiliniai procesiniai teisiniai santykiai ir j subjektai !. procesini teisini santyki samprata ir &ruoai. 2albant apie %ivilinio pro%esinio teisinio santykio pob"d, %ivilinio pro%eso teiss doktrinoje vyrauja trys teorijos: 1& %ivilinis pro%esinis teisinis santykis + tai privatus teisinis gin(o ali santykis ir teismas nra io santykio dalyvis< 2& gali eg$istuoti tik alies ir teismo %ivilinis pro%esinis teisinis santykis< 3& %ivilinis pro%esinis teisinis santykis + tai teisinis teismo ir alies bei alies, prieingos alies ir teismo santykis. 4astaroji nuomon %ivilinio pro%eso doktrinoje turi daugiausia alinink . Civiliniai procesiniai teisiniai santykiai - tai civilinio proceso teiss norm reguliuojami teismo, dalyvaujani byloje asmen ir kit proceso dalyvi santykiai, atsirandantys vykstant civiliniam procesui, t.y. teismui nagrinjant civilines bylas, priimant sprendimus bei juos vykdant. 3iviliniai pro%esiniai teisiniai santykiai nuo kit teisini santyki skiriasi iais bruo,ais: 1. 3iviliniai pro%esiniai teisiniai santykiai yra tik teisinio pob3d,io ir eg$istuoja tik teisins ormos pavidalu. 1uo jie skiriasi nuo kai kuri materialini teisini santyki , kurie kartais gali eg$istuoti 7aktins 7ormos pavidalu. 4avy$d#iui, eimos teisiniai santykiai atsiranda ir eg$istuoja nepriklausomai nuo teisinio reguliavimo, statymuose iskiriamos tik pagrindins mint santyki grups, kurioms suteikiama teisin 7orma, kiti gi santykiai taip ir lieka u# teisinio reguliavimo rib . 2. 4ro%esiniai teisiniai santykiai turi valding$ pob3d", taigi (ia pasireikia %ivilinio pro%eso teiss reguliavimo metodo imperatyvumas. 1eismas kaip vald#ios institu%ija taiko teiss normas pro%esini santyki ribose. 1eismo nurodymai yra privalomi visiems %ivilinio pro%eso dalyviams. 4astarieji turi teis' apsk sti atitinkamus teismo aktus, ta(iau juos ignoruoti, elgtis prieingai negu reikalauja teismas jie negali. 1odl %iviliniai pro%esiniai teisiniai santykiai taip pat turi ir vie!j teisin pob"d, kuris aikiai atsispindi valstybs (teismo& ir %ivilinio pro%eso dalyvi santykyje. 3. Teismas yra privalomas %ivilini pro%esini teisini santyki subjektas. :ei vienas pro%esinis santykis negali atsirasti be teismo veiklos. 3ivilinio pro%eso dalyvi teisiniai santykiai visuomet yra susij' su teismine veikla. 0tkreiptinas dmesys tai, kad teismas yra privalomas dalyvis tik t pro%esini teisini santyki , kurie kyla nagrinjant byl! teisme (tiriamajame pro%ese&. ?ykdant teismo sprendim!, nagrinjant %ivilines bylas arbitra#e, teismas nedalyvauja tokio pob"d#io pro%esiniuose teisiniuose santykiuose. ). 2ita %entrin %ivilinio pro%esinio teisinio santykio 7ig"ra yra alys, kuri gin(as nagrinjamas teisme. 0tkreiptinas dmesys tai, kad %ivilin byla teisme gali b"ti ikelta tik alies -iekovo. iniciatyva. -. 3ivilini pro%esini santyki b"dingas bruo#as yra tai, kad juose dalyvauja daug subjekt. 4avy$d#iui, nagrinjant byl! gin(o teisenos tvarka be teismo santykyje dalyvauja iekovas, atsakovas, o dar kiekvienos i ali pusje gali dalyvauti po kelet! asmen , o taip pat j atstovai. K byl! gali stoti tretieji asmenys pareikiantys savarankikus reikalavimus dl gin(o dalyko, prokuroras, valstybinio valdymo institu%ijos, duodan(ios ivad! byloje ir pan. De to, pro%ese gali dalyvauti ir kiti pro%eso dalyviai, vykdantys pagalbin' 7unk%ij!: liudytojai, ekspertai, vertjai. .. 3iviliniai pro%esiniai teisiniai santykiai atsiranda, kei(iasi, pasibaigia tik esant civilinio proceso teiss normai, %ivilini pro%esini teisini santyki subjekt %iviliniam pro%esiniam teisnumui bei veiksnumui ir juridiniams aktams, pavy$d#iui, atsiranda paduodant asmeniui iekin, kei(iasi pro%esini teisi permimo atveju, netinkam! al kei(iant tinkama, baigiasi - mirus vienai i ali , kai teisi permimas negalimas ir t.t. 4astebtina, kad %ivilinio pro%esinio teisinio santykio

- 22 atsiradimo, pasikeitimo ar pabaigos pagrindas gali b"ti tik statyme numatyti pro%esiniai veiksmai, o ne vykiai. ,. 3iviliniai pro%esiniai teisiniai santykiai susiklosto tik tuomet kai atsiranda poreikis apginti materialiuosius teisinius santykius. 2ol nepradedamas materialini teisini santyki gynimo pro%esas, nesusiklosto ir %iviliniai pro%esiniai teisiniai santykiai. 3ivilini pro%esini teisini santyki turinys, pro%esin teisin subjekt padtis priklauso nuo materialini teisini santyki pob"d#io. B. 3iviliniams pro%esiniams teisiniams santykiams b"dingas nuoseklumas, dinamika, t.y. pro%esas vyksta nuosekliai, pereinant nuo vieno pro%esinio veiksmo prie kito, nuo vienos stadijos prie kitos. 4avy$d#iui, negalima i karto po %ivilins bylos iklimo pereiti prie teisminio nagrinjimo. Kstatymas sakmiai reikalauja pasiruoti bylos teisminiam nagrinjimui. 1ik tam tikrais statymo numatytais atvejais galimas %ivilinio teisinio santykio vystymasis nesilaikant nuoseklumo. 4avy$d#iui, pirmos instan%ijos teismui primus sprendim! galima pereiti i karto prie teismo sprendimo vykdymo stadijos, praleid#iant teismo sprendimo per#i"rjimo apelia%ine tvarka stadij!, jeigu nei vienas i atitinkamos bylos dalyvi neapskund to sprendimo. 3ivilinio pro%eso teiss doktrinoje yra iskiriami pagrindinis ir ivestinis %ivilinis pro%esinis teisinis santykis. Pagrindinis %ivilinis pro%esinis teisinis santykis sieja teism! ir alis arba pareikj! ypatingosios teisenos bylose. /vestiniai %iviliniai pro%esiniai teisiniai santykiai atsiranda byloje dalyvaujant valstybs ar savivaldybs institu%ijai duodan(iai ivad! byloje, tretiesiems asmenims, nepareikiantiems savarankik reikalavim . De pagrindinio teisinio santykio ivestinis negali atsirasti. 4agrindinio %ivilinio pro%esinio teisinio santykio pabaiga visuomet reikia ir ivestinio %ivilinio pro%esinio teisinio santykio pabaig!. =usijos %ivilinio pro%eso teiss doktrinoje iskiriama dar viena %ivilini pro%esini teisini santyki r"is + tarnybiniai -pagalbiniai. %iviliniai pro%esiniai teisiniai santykiai. 1okie santykiai susiklosto tarp teismo ir kit pro%eso dalyvi (liudytoj , ekspert , vertj & neturin(i jokio suinteresuotumo bylos baigtimi ir atliekan(i %iviliniame pro%ese grynai tarnybin' (pagalbin'& 7unk%ij!.
C/V/'/4/5/ P(6C*)/4/5/ T*/)/4/5/ )54T7&/5/ - tai 34 teiss norm reguliuojami teismo, dalyvaujan(i byloje asmen ir kit pro%eso dalyvi santykiai, atsirandantys 34 tvarka nagrinjant %ivilines bylas, teismui priimant sprendimus ir juos vykdant. 4agrindins 34 teisinio santykio teorij klasi7ika%ijos: 1.4agal santyki prigimt, turin ir subjektus: a&CP8 vientiso teisinio santykio + teorija.4agal i! teorij! 34- tai vientisas teisinis santykis, susidedantis i keli teisini santyki , reglamentuojam vieosios teiss norm .1eorijos pradininkas 1>a. vokie(i pro%eso teoretikas J.Diulovas.1eorijos esm- 34 teisinis santykis atsiranda iklus byl!, kei(iasi 34 metu ir nutr"ksta primus teismo sprendim!.34 atsiranda vis nauj subjekt , ta(iau visais atvejais subjektai yra tik du asmenys- teismas i vienos puss ir alys i kitos.?ientiso 34 teisinio santykio esm- abipus pareiga: teismo- inagrinti byl! ir priimti sprendim!< ali padti teismui inagrinti byl!. b& 34 teisiniai santykiai- tai teismo ir ali abipuss teiss ir pareigos .4ro%esiniais teisniais santykiais susij' tik teismas su kiekviena i ali . %&34 teisiniai santykiai eg$istuoja tik tarp materialiojo teisinio santykio ali .4agal ia teorij!-34 pagal savo esm' privatus, nes gin(as kyla i privatins teiss reguliuojam santyki . 1odl materiali j teis.santyki subjektus pro%esiniai santykiai sieja tiesiogiai, o teismas su alimis tiesioginiais teis.santykiais nesusij's. d&1eism!, iekov! ir atsakov! sieja tarpusavio ryiai, t.y. tarpusavio teiss ir pareigos sieja visus tris CP teis.santyki subjektus: tai ryiai tarp iekovo ir atsakovo, tarp iekovo ir teismo bei tarp atsakovo ir teismo. : viena i i teorij nra tiksli ir universali.Det reikt pripa#inti, kad teismas yra vis CP teis.santyki subjektas, nes be teismo neb"t ir 34, galt vykti tik privatus pro%esas, pv$. arbitra#e.34 alis sieja ir pro%esiniai santykiai, ne tik materialieji teisiniai santykiai (pv$.alys gali susitarti ir dl teritorinio teismingumo, pasikeisti raytiniais reikalavimais ir kt.&.?isus 34 teisini santyki subjektus sieja abipuss teiss ir pareigos, o teismas vien pro%.teis.santyki atvejuaktyvesnis, kit - pasyvesnis. 1aigi priimtiniausia ketvirtoji teorija.

- 23 2.4agal 34 teis.santykio pob"d, subjektus ir reikm' 34: a.Pagrindinis CP teis.santykis- eg$istuoja nuo pro%eso prad#ios iki pabaigos ir sieja teism! ir alis, arba teism! ir pareikj! ypatingos teisenos bylose. b&/vestinis CP teis.santykis- atsiranda byloje dalyvaujant valstybs ar savivaldybs institu%ijai, joms turint tiksl! pateikti ivad!, taip pat tretiesiems asmenims, nepareikiantiems savarankik reikalavim , kadangi ie asmenys neturi materialinio suinteresuotumo bylos baigtimi ir negali disponuoti ali gin(o objektu. Ninamas vieas interesas. %& Tarnybiniai CP teis. santykiai, susiklostantys tarp asmen ir teismo, 34 atliekan(i tarnybines pagalbines 7unk%ijas (liudytoj , ekspert , vertj &. 34 1@9C9:9P C0:1Q29P Q401R809: 1&Tai vieieji teisiniai santykiai. ?ienas i privalom 34 teis.santyki dalyvi - teismas, gyvendinantis valstybs vald#i!, t.y. vykdantis teisingum! konkre(ioje byloje. 2&speci iniai i santyki atsiradimo, pasikeitimo, pasibaigimo pagrindai . 34 teis. sant. atsiranda , pasikei(ia, pasibaigia: - tik esant atitinkamai 34 teiss normai (pv$.342 1.3str. :umato privalomojo bylos sustabdymo pagrindus&, -tik esant 34 teis.santyki subjekt %iviliniam pro%esiniam teisnumui (asmenys turi b"ti teisn"s-322.12.)str.,2.33,2..3str.&, -tik esant juridiniams 7aktams- 342 norm numatytiems pro%esiniams veiksmams. Furidiniai 7aktai- tai vair"s vykiai, asmen veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybs, kuri pagrindu atsiranda, pasikei(ia ar nutr"ksta tam tikri teisiniai santykiai arba atsiranda, pasikei(ia ar pasibaigia subjektins teiss ir pareigos. 34 teis. sant. reikmingi tik juridiniai veiksmai. Kvykiai s!lygoja tik tam tikr pro%esini veiksm atlikim!(pv$. vienai aliai mirus, pro%.teis.santykiai nutr"ks arba pasikeis tik teismui primus nutart nutraukti ar sustabdyti byl!&. 3&7patinga subjektin procesini santyki sudtis.(pv$.teismas- privalomas bet kurio 34 teis. santykio dalyvis&. 0tsi#velgiant subjektus galimos tokios 34 teis.santyki modi7ika%ijos: -vienos grandies pro%esinis teisinis santykis: tarp teismo ir iekovo< tarp teismo ir atsakovo< tarp iekovo ir atsakovo. -dviej grand#i pro%esinis teisinis santykis (pv$.taikos sutarties patvirtinimas- 3421)*str.&, ir atvirk(iai< tarp liudytojo, teismo ir dalyvaujan(i byloje asmen (pv$.liudytojo apklausa&< )&CP teis.santyki sistemikumas ir nuoseklumas.34 stadijos nuosekliai kei(ia viena kit!, todl ir teismo veiklai b"dinga nuosekli 34 teis.santyki sistema. -&glaudus 34 teis.santyki ryys su materialiaisiais teisiniais santykiais .34 teis.santyki turinys, pro%esin teisin j subjekt padtis priklauso nuo materiali j teis.santyki pob"d#io (pv$.34 veiksnumas priklauso nuo materialiojo teisinio veiksnumo apimties< ar asmuo bus tretysis asmuo, ar atsakovas- priklauso nuo asmens teisins padties material.teis.santykiuose, t.y. materialioji teis lemia dalyvaujan(i byloje asmen pro%esin' padt< materialieji teis.santykiai nusako rodinjimo taisykles atskir kategorij bylose. 39?9/9:9P 4=J3@C9:9P C0:1Q29P 01C9=0G98J, 40C92@9198J 9= :R1=0R298J 40N=9:G09 34 teis.santyki atsiradimo prielaida- statymo nustatyti juridiniai 7aktai. Furidiniai 7aktai- tai vair"s vykiai, asmen veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybs, kuri pagrindu atsiranda, pasikei(ia ar nutr"ksta tam tikri teisiniai santykiai ar atitinkamai atsiranda, pasikei(ia ar pasibaigia subjektins teiss ar pareigos. 34 teis. santyki atsiradimo, pasikeitimo ir nutraukimo pagrindas yra teismo ir pro%eso dalyvi veiksmai, reguliuojamo pro%eso teiss norm ir atliekami tam tikra tvarka, nustatyta 34 statyme. 4agal teisini padarini pob"d juridiniai 7aktai gali b"ti 7aktai, kuri pagrindu: -atsiranda teisiniai santykiai (pv$, sutarties sudarymas, iekinio pareikimas&, -pasikei(ia teisiniai santykiai (pv$.netinkamos alies pakeitimas tinkama&, -pasibaigia teisiniai santykiai (pv$.7i$inio asmens mirtis, juridinio asmens pabaiga&. Pagal subjekt vali$ juridiniai aktai yra: 1&veikos- nuo #mogaus valios priklausantys 7aktai (valios iorin iraika&< -veikimas(iekinio pareikimas&< -neveikimas(neatvykimas teismo posd&. 2&teisiniai "vykiai- 7aktai, atsirandantys nepriklausomai nuo subjekt valios(mirtis, sti%Hin nelaim&. Ga#nai pro%esiniams teisiniams santykiams atsirasti neu#tenka vieno juridinio 7akto, tam b"tina 5juridini 7akt sudtis6, t.y. grup juridini 7akt , vienas i kuri b"tinai turi b"ti teismo veiksmai.(pv$. 34 teisinis teismo ir iekovo santykis atsiranda tik atlikus du veiksmus: iekovui padavus iekin ir teismui primus iekin arba atsisakius j priimti&.

- 2) *. Ci#ilini procesini teisini santyki elementai.

9.):B;*&T5/.4ro%esini teisini santyki dalyviai yra teismas ir visi pro%eso dalyviai, kuriems b"dinga teisin savyb teisinis subjektikumas- teisnumas ir veiksnumas. <.6B;*&T5).Nalima nurodyti bendr!j visos 34 teis. santyki sistemos objekt! konkre(ioje byloje ir spe%ial j kiekvieno atskiro pro%esinio teisinio santykio objekt!. Dendrasis objektas- materialusis teisinis gin(as arba teiss saugomas interesas, kur teismas turi ispr'sti arba apginti. Cpe%ialusis objektas- konkretaus pro%esinio teisinio santykio gyvendinimo metu siekiamas konkretus re$ultatas. =.T:(/47).?ien autori nuomone turinys yra %iv.pro%.teis. santyki subjekt pro%esins teiss ir pareigos, kit - kad tai yra jo subjekt elgesys, t.y. pro%esiniai veiksmai, atliekami vykdant teises ir pareigas.

,. Ci#ilini procesini ir materialini teisini santyki s#eika.

>aterialioji teis ? nustato teisini santyki subjekt galimo ir leistino elgesio ribas + teises, pareigas ir atsakomyb# u# pareig nevykdym! ar teisi pa#eidim!@ ji nustato, k! asmuo gali ir ko negali daryti. Civiliniai teisiniai santykiai atsiranda tarp teismo, dalyvaujanAi byloje asmen ir kit proceso dalyvi, teisme nagrinjant ir sprend#iant %ivilines bylas bei vykdant teismo sprendimus. >aterialioji teis: B reguliuoja 7i$ini ir juridini asmen tarpusavio santykius< B padeda gyti subjektines teises, jas apginti< B nulemia asmen teisin status! tik iki gin(o kilimo momento< lemia byloje dalyvaujan(i asmen pro%esin' padt B nuo materiali j teisini santyki pob"d#io priklauso %ivilini pro%esini teisini santyki turinys, pro%esin subjekt padtis ir t.t.:(pv$.%ivilinis veiksnumas priklauso materialiojo teisinio veiksnumo< B nusako rodinjimo taisykles tam tikr kategorij bylose ir t.t. Proceso teiss akos reguliuoja teisinius santykius ginant pa#eist! materiali!j! teis', t.y. nustato, kaip apginti pa#eist! ar gin(ijam! mater.teis', kaip u#tikrinti jos gyvendinim!, pv$. 341 reglamentuoja %ivilini byl teisin nagrinjim! ir pan. 8aterialiosios ir pro%eso teiss skirtumai C materialiosios teiss santykiai gali atsirasti ir be asmens valios, pro%esiniai + tik suinteresuoto asmens ini%iatyva (iekinio pateikimas&. S materialioji teis teisini padarini sukelia ir be valstybs institu%ij veiklos (testamento suraymas&, pro%eso teis savaime padarini nesukelia, ji numato galimyb' atlikti tam tikrus veiksmus, bet nenumato konkretaus re$ultato (sprendim! teisme priima teismas&. S materialiosios teiss e7ektyvum!, jos gyvendinim! u#tikrina pro%eso teis. S materialioji teis + privatins teiss dalis ir reguliuoja lygiateisi , nepavald#i vienas kitam subjekt santykius, pro%eso teisei b"dingi ir privatins, ir vieosios teiss bruo#ai. S materiali!j! teis' teisini santyki subjektai gali pasirinkti, pro%eso teiss + negali (pv$. 341 yra vieosios teiss dalis, nustatoma ir reguliuojama valstybs &. S materialioji teis nustato bendro pob"d#io taisykles, vis subjekt teises ir pareigas ir dl to yra reguliuojamoji, pro%eso teis skirta ginti pa#eistas asmens subjektines teises, todl vadinama apsaugine.

2. Ci#ilini procesini teisini santyki su&jektai, j klasifika#imas. Ii/iniai ir juridiniai asmenys, #alsty&, kaip ci#ilini procesini teisini santyki su&jektai.
1. Pagal vaidmen" procese %iv. pro%es. teisini santyki dalyviai skirstomi 3 grupes: :agrinjantys ir sprend#iantys %ivilines bylas (teismas: teisjas, teisj kolegija&< Galyvaujantys nagrinjant ir sprend#iant %iv. bylas (alys, kt. asm., kt. pro%eso dalyviai&<

- 2- 2. ?ykdantys teismo sprendimus asmenys (antstoliai&.

Pagal suinteresuotum$ bylos baigtimi pro%eso dalyviai skirstomi: Galyvaujantys byloje asmenys (jie turi privat arba vie! teisin interes! dl bylos baigties< pv$: alys, tretieji asmenys, prokuroras ir pan.&< 2t. pro%eso dalyviai (ie subjektai neturi teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi ir atlieka tik pagalbin vaidmen, pv$: liudytojai, vertjai, ekspertai&.

Teisinis suinteresuotumas bylos baigtimi gali b3ti: o 8aterialusis + byloje priimtas sprendimas tiesiogiai veiks tam tikro byloje dalyvaujan(io asmens materiali!sias subjektines teises ir pareigas< o 4ro%esinis + byloje priimtas sprendimas tiesiogiai neveiks konkretaus asmens materiali j subjektini teisi ir pareig turinio, ta(iau i asmen pro%esin padtis lemia j suinteresuotum! bylos baigtimi (pv$: atstovas, veikiantis vienos i ali pusje&. Di!iniai ir juridiniai asmenys, valstyb, kaip civilini procesini teisini santyki subjektai /. Di!iniai asmenys ;i$iniai asmenys visik! %ivilin pro%esin veiksnum! gyja nuo 1B m. (342 3B str. 1 d., 32 2.- + 2.> str.&. 1a(iau tam tikrais atvejais nepilname(iai gali gyti visik! veiksnum!, nors ir nesulauk' 1Bm., arba kai kurie 1B m. sulauk' asmenys veiksnumo neturi arba jis yra ribotas. Di!iniai asmenys pagal j civilinio procesinio veiksnumo apimt" skirstomi " = grupesE 5. ;i$iniai asmenys, turintys visik! %ivilin pro%esin veiksnum! 9. 1B m. am#iaus sulauk' asmenys, dl kuri nra priimtas teismo sprendimas pripa#inti neveiksniais ar ribotai neveiksniais< <. nepilname(iai, sudar' santuok! st. nustatyta tvarka< =. nepilname(iai st. nustatyta tvarka pripa#inti visikai veiksniais + eman%ipuotais. (32 2.> str.&< F. materialiosios teiss numatyti atvejai, kai nepilname(iai nuo 1) iki 1B m. gali tapti savarankikais atitinkam materiali j teisini santyki subjektai (32 2., + 2.> str.&. :epilname(iai pro%esine prasme veiksn"s tiek, kiek jie turi material j veiksnum! materialiuosiuose teisniuose santykiuose, i kuri kilo gin(as. :epilnametis nuo 1) iki 1B m. pagal st. materialiuosiuose teisniuose santykiuose gali turti visik! veiksnum!, ta(iau remiantis 32 2.B str. 3 d., jo veiksnumas gali b"ti teismo apribotas + tokiu atveju jis neturs ir pro%esinio teisinio veiksnumo. B. ;i$iniai asmenys, turintys ribot! %ivilin pro%esin veiksnum! 9. nepilname(iai nuo 1) iki 1B m. + jei gin(as kil's dl santyki , kuriuose jie neturi visiko %ivilinio veiksnumo< i asmen interesus teisme gina tvai, tviai, globjai, ta(iau tokiose bylose dalyvauja ir patys nepilname(iai. (nepilname(ius vaikus teismas privalo traukti dalyvauti tokiose bylose, kuriose sprend#iami su jais susij' klausimai, lie(iantys j asmenines teises.& <. st. numatytais atvejais nepilname(iai iki 1) m. =. asmenys, kuriems yra siteisj's tesimo sprendimas pripa#inti ribotai veiksniais (32 2.11 str.& 0pribojus asmens material j veiksnum!, ribotas tampa ir jo pro%esinis veiksnumas. Ii asmen r"pintojai, ta(iau tokiose bylose gali dalyvauti ir patys asmenys, kuri %ivilinis veiksnumas apribotas. interesus gina

C.;i$iniai asmenys, neturintys %ivilinio pro%esinio veiksnumo 9. nepilname(iai iki 1) m. am#iaus (342 3B str. ) d.& (Iie asmenys patys negali atstovauti savo interesams teisme, jiems visada atstovauja atitinkamai tvai, tviai, globjai< st. nenumato, kad tokiais atvejais byl! reikia traukti pa(ius nepilname(ius.& <. asmenys, kuriems yra siteisj's tesimo sprendimas juos pripa#inti neveiksniais 32 2.1* str. nurodytais pagrindais. (i asmen teisms teisme atstovauja statyminis atstovas + globjas. R# pripa#into neveiksniu 7i$inio asmens padaryt! #al! atsako jo globjas arba j pri#i"rti privalanti institu%ija.&. R#sienio pilie(i ir asmen be pilietybs %ivilinio teisnumo ir veiksnumo klausimus reglamentuoja 32 1.1- + 1.1B str. R#sienio valstybi pil. ir asm. be pilietybs, nuolat gyvenantys /1, pripa#stami neveiksniais ar ribotai veiksniais /1 st. numatyta tvarka.

- 2. //. ;uridiniai asmenys Kmoni , staig ir organi$a%ij galjimas b"ti %ivilini pro%esini teisini santyki subjektais siejamas su juridinio asmens statusu. Furidini asmen %ivilin teisnum! ir veiksnum! reglamentuoja 32 2.,)- 2.>) str. Kmoni , kt. organi$a%ij teisin status! apib"dina tik teisnumas, kuris apima ir veiksnum!, nes jei ie asmenys gali gyti teises, tai jas gali ir gyvendinti. 1eisnum! ie asmenys gyja nuo j steigimo st. nustatyta tvarka (nuo jo registravimo juridini asmen registre&. Furidiniai asmenys skirstomi : ?ieuosius (v-bs ar savivaldybs, j institu%ij arba kt. asmen , nesiekian(i naudos sau, steigti juridiniai asmenys, kuri tikslas + tenkinti vieuosius interesus< pv$: v-bs ir savivald. mons, staigos, religins bendruomens&< 4riva(iuosius (juridiniai asmenys, kuri tikslas - tenkinti priva(ius interesus.&. ?ieieji juridiniai asmenys turi specialj" teisnum$, t.y. jie gali turti ir gyti tik tokias %ivilines teises ir pareigas, kurios neprietarauja j steigimo dokumentams ir veiklos tikslams. ///. Valstyb ?-b kaip %ivilinio pro%eso subjektas %iviliniame pro%ese dalyvauja bendrais pagrindais ir pro%ese gali b"ti ir iekovas, ir atsakovas. 1okia padtis yra nulemta materiali j teisini santyki , nes v-b atlieka ne tik vald#ios 7unk%ijas, t.y. vie!j administravim!, ta(iau dalyvauja ir "kinje komer%inje veikloje, t.y. %iviliniuose teisiniuose santykiuose, kuriuos reguliuoja privatin teis ir kuriems nra b"dingas vald#ios elementas. ?-bs interesams atstovauja atitinkamos institu%ijos ir pareig"nai. ?-bei teisme atstovauja ?yriausyb, st. numatytais atvejais + ?yriausybs galiota ar kt. institu%ija, dl kuri arba dl kuri pareig"n , v-bs tarnautoj ar kt. darbuotoj neteist akt atsirado #ala, bei 1eisingumo ministerija + kai #ala atsirado dl teisjo ar teismo neteist veiksm . ?-bei taip pat gali teisme atstovauti atstovai pagal pavedim!. ?-b turi imunitet! tik kaip politin organi$a%ija, ta(iau komer%iniuose santykiuose dalyvauja bendra tvarka (be imuniteto&. R#sienio v-bems taikoma imuniteto doktrina reikia, kad v-b, kuri veikia kaip politin organi$a%ija, atlieka o7i%ialius veiksmus, ir dl i veiksm turi imunitet! nuo u#sienio teism jurisdik%ijos.

+. Ci#ilinis procesinis teisnumas ir #eiksnumas.

3ivilinis pro%esinis teisnumas ir veiksnumas nusako %ivilini pro%esini teisini santyki subjekt teisin status!, t.y. j galimyb' tapti %ivilini pro%esini teisini santyki subjektais ir tokios galimybs gyvendinimo ribas. Ckiriami 2 asmens pro%esinio teisinio statuso elementai: 9. galjimas b3ti alimi ir <. galjimas asmenikai vesti byl$. Civilinis procesinis teisnumas + tai konkretaus subjekto galjimas turti %ivilines teises ir pareigas: - 7i$iniai asmenys j gyja gimdami (pirmas savarankikas naujagimio kvpimas + 32 2.3 str. 1 d., 2.2 str.&, o jis inyksta 7i$iniam asmeniui mirus (7i$inio asmens mirties momentu pripa#stamas jo kraujotakos ir kvpavimo negr#tamas nutr"kimas arba jo smegen vis 7unk%ij negr#tamas nutr"kimas + 32 2.3 str. 2 d., 2.2 str., Omogaus mirties nustatymo ir kritini b"kli statymas&. - u#sienio valstybi pilie(i bei asmen be pilietybs %ivilinis pro%esinis teisnumas toks pat kaip ir /= pilie(i (342 ,>3 str., 32 1.1- str., /= statymo dl u#sienie(i teisins padties 3 str.&. - %ivilin pro%esin teisnum! turi mons, staigos ir organi$a%ijos, turin(ios F0 status!. F0 teisnumas atsiranda kartu su veiksnumu paprastai nuo F0 registravimo momento. F0 pasibaigimas yra siejamas su jo iregistravimu i F0 registro. F0 pasibaigimas + tai susivienijimo nustojimas eg$istuoti kaip F0 . Naliojantys statymai tiesiogiai nenumato galimybs riboti %ivilin pro%esin teisnum!. 2adangi jis susij's su materialiuoju teisnumu (galjimu turti materiali!sias teises ir pareigas&, statyme numatytais atvejais apribojus material j teisnum!, netiesiogiai ribojamas ir pro%esinis teisnumas. Civilinis procesinis veiksnumas + tai galjimas savo veiksmais gyvendinti subjektines teises ir pareigas bei pavesti atstovui vesti byl! (342 3B str. 1 d.&. ?eiksnumas yra b"tina s!lyga tinkamai gyvendinti teis' kreiptis teism!. 1eismas privalo atsisakyti priimti neveiksnaus asmens iekin (342 13, str. 2 d. , p.&. 1ai yra pareikimo palikimo nenagrinto pagrindas (342 2>. str. 1 d. 2 p.&, jei iekinys vis dlto buvo priimtas. 1a(iau asmeniui tapus neveiksniu pro%eso metu, byla turi b"ti sustabdoma iki jam bus paskirtas statyminis atstovas (342 1.3 str. 2 p.&.

- 2, Naljimas gyvendinti savo teises teisme ir pavesti atstovui vesti byl! priklauso F0, taip pat ;0, kurie yra sulauk' pilnametysts, tai yra 1B m., arba nepilname(iams, statym nustatyta tvarka sudariusiems santuok!, taip pat nepilname(iams, statym nustatyta tvarka teismo pripa#intiems visikai veiksniais (eman%ipuotais& (342 3B str. 1 d.&. :epilname(i nuo 1) iki 1B m., taip pat pripa#int ribotai veiksniais asmen teises ir statymo saugomus interesus gina teisme atitinkamai j tvai, tviai ar r"pintojai. 1a(iau teismas privalo traukti dalyvauti tokiose bylose pa(ius nepilname(ius ar pripa#intus ribotai veiksniais asmenis asmenimis kaip vien! i ali arba kitais dalyvaujan(iais byloje asmenimis (342 3B str. 2 d.&. Kstatymo numatytais atvejais, (kai nepilname(iai nuo 1) iki 1B m. pagal statym! turi teis' sudarinti savarankikai&, kreiptis teism! ir savo teises ir statymo saugomus interesus ginti gali patys nepilname(iai (342 3B str. 3 d.&. vadinasi, ie nepilname(iai turi visik! %ivilin veiksnum!, jeigu turi visik! %ivilin material j veiksnum!. :epilname(i iki 1) m., taip pat asmen , pripa#int neveiksniais dl psi%Hins ligos ar silpnaprotysts, teises ir statym saugomus interesus teisme gina j statyminiai atstovai + atitinkamai tvai, tviai, globjai (342 3B str. ) d.&. 1aigi galima daryti ivad!, jog yra tiesioginis materialiojo teisinio teisnumo ir veiksnumo bei %ivilinio pro%esinio teisnumo ir veiksnumo ryys.

). Proceso daly#iai daly#aujantys &yloje asmenys, kiti proceso daly#iai.

3ivilini pro%esini teisini santyki subjekt atskiroms grupms apib"dinti 341-je vartojamos dvi pagrindins teisins s!vokos + pro%eso dalyviai ir dalyvaujantys byloje asmenys. Galyvaujan(i byloje asmen s!voka yra siauresn nei pro%eso dalyvi s!voka: bet kuris byloje dalyvaujantis asmuo kartu yra laikomas ir pro%eso dalyviu, ta(iau ne bet kuris pro%eso dalyvis pripa#stamas dalyvaujan(iu byloje asmeniu. Proceso dalyviai + tai apskritai visi asmenys, dalyvaujantys nagrinjant ir sprend#iant teisme %ivilines bylas. /. +alyvaujantys byloje asmenys + tai tie pro%eso dalyviai, kuriuos sieja bendras bruo#as + teisinis suinteresuotumas bylos baigtimi. Galyvaujantys byloje asmenys pagal intereso pob"d yra: 1& turintys privat interes! (alys, tretieji asmenys&< 2& turintys vie!j interes! (prokuroras, valstybs ir savivaldybi institu%ijos, kiti asmenys pareikiantys iekinius viejam interesui ginti&. Iie asmenys turi tik pro%esin teisin interes! ir teismo sprendimo res iudi%ata galia j nelie(ia. Dendras vis dalyvaujan(i byloje asmen po#ymis + teisinis suinteresuotumas bylos baigtimi: >aterialusis teisinis suinteresuotumas + tai tiesiogin b"simo teismo nuosprend#io taka dalyvaujan(i byloje asmen teisms ir pareigoms. Procesinis teisinis suinteresuotumas + dalyvaujan(i byloje asmen pro%esins pastangos, kad teismas priimt sprendim!, atitinkant j interesus ir pro%esin' padt byloje. Galyvaujantys asmenys pagal 342 )1 yra: 1. 0alys: iekovas + materialiojo teisinio santykio alis, kuri esant pa#eistiems jos materialiosioms teisms ir interesams kreipiasi su reikalavimu teism! dl teismins gynybos< 0tsakovas + iekovo materiali!sias teises ar interesus pa#eidusi materialiojo teisinio santykio alis, kvie(iama teism! atsakyti iekovo pateikt! reikalavim!. 2. Tretieji asmenys. Fais laikomi dalyvaujantys byloje asmenys, arba patys stojantys jau prasidjus pro%es!, siekdami apginti savo teises ir interesus, nesutampan(ius su ali interesais, arba ali traukiami jau prasidjus pro%es! turint tiksl! apginti j teises ir interesus, nesutampan(ius su ali interesais, ir turintys savarankik! reikalavim!, susijus su ali gin(o objektu. 1re(iaisiais asmenimis gali b"ti ir asmenys, kurie nors ir neturi tokio reikalavimo, ta(iau teismo sprendimas ateityje gali turti takos j teisms ir pareigoms, susijusioms su viena i ali . a& 1retieji asmenys, nepareikiantys savarankik reikalavim dl gin(o dalyko, gali stoti byl! iekovo arba atsakovo pusje iki baigiam j kalb prad#ios, jeigu bylos isprendimas gali turti takos j teisms arba pareigoms. b& 1retieji asmenys, pareikiantys savarankikus reikalavimus dl gin(o dalyko, gali stoti byl! iki baigiam j kalb prad#ios. 1okie tretieji asmenys turi visas iekovo teises ir pareigas. Prokuroras, valstybs ir savivaldybi institucijos bei kiti asmenys pareik# iekin" (342 )> str nustatyta tvarka vieajam interesui ginti&, valstybs ir savivaldybs institu%ijos ivadai duoti.

3.

- 2B ). Pareikjai, suinteresuotieji asmenys ypatingos teisenos bylose. Cuinteresuotas asmuo yra kiekvienas asmuo, su kurio teismis ir pareigomis yra susijusi nagrinjama byla. Iiems asmenims b"dingas ne tik pro%esinis, bet ir materialinis teisinis suinteresuotumas bylos baigtimi. &reditoriai ir skolininkai + tai alys bylose dl teismo sakymo idavimo ?is anks(iau ivardint asmen atstovai (taip pat advokatai&

-. ..

Dendrosios byloje dalyvaujan(i asmen pro%esins teiss numatytos 342 )2 str 1 ir . dalyse, o pareigos 342 )2 str dalyje. Cpe%ialiosios pro%esins teiss ir pareigos numatytos tik kai kuriems dalyvaujantiems byloje asmenims. //. &iti proceso dalyviai neturi toki teisi ir pareig kaip dalyvaujantys byloje asmenys. Fie skirstomi : 1. Teisikai nesuinteresuoti bylos baigtimi ir %iviliame pro%ese atliekantys tik pagalbin' 7unk%ij! (liudytojai, ekspertai ir vertjai, teismo posd#i sekretorius, institu%ijos teikian(ios ivadas&. Iie asmenys turi spe%i7ines pro%esines teises ir pareigas. 2. Paaliniai asmenys, neturintys su nagrinjama byla tiesioginio ryio. 1ai gali b"ti asmenys, kuriuos teismas pareigoja pateikti raytinius ar daiktinius rodymus< j nepateikus jiems gali b"ti skiriama bauda. 1aip pat teismo posd stebintys visuomens nariai. 1eismo posdyje gali dalyvauti tik 1. met turintys asmenys, jei jie nra dalyvaujantys byloje asmenys ar liudytojai. 0smenims, stebintiems teismo posd#io eig! ir pa#eid#iantiems posd#io tvark!, gali b"ti taikomos teismo nuobaudos.

5. Teismas kaip pri#alomas ci#ilini procesini teisini santyki su&jektas. Teismo #aidmuo ci#iliniame procese. Teismo i0ai0kinimo pareiga.
4agal v-d#i padalijimo prin%., st. leid#iamoji, vykdomoji ir teismin v-d#ios t.b. atskirtos, pakankamai savarankikos, bet kartu tarp j t. b. pusiausvyra. : viena i i institu%ij negali kitis kitoms inst pavest galiojim vykdym!. Teisingumo vykdymas + teismams priskirta 7+ja, lemianti ios v-d#ios viet! v-bs v-d#ios inst sistemoje ir teisj status!. 1eismins v-d#ios savarankikumas ir visavertikumas neatskiriami nuo 2onst tvirtinto teisjo ir teism nepriklausomumo prin% (8onteskj, ?. 8a(ys&. 0pib"dindamas teismo paskirt visuomenje pro7 V. >ikelnas atkreip dmes" " kelet$ pagr aspekt: 1 /storikai teismo 8jos pasikeit . 8onteskj laikais teismas atliko 1 7-j!: nagrinjo priva(i asmen gin(us. T?999 a atsirado kt 7-ja: vykdomosios v-d#ios veiksm teistumo kontrol. TT a teismai pradjo vykdyt ir st leid#iamosios v-d#ios kontrols 7-j! - konstitu%in' prie#i"r!. 2ai kuriose alyse i! 7-j! atlieka bendrieji teismai (F0?, Faponija&, kitur + spe%ialieji (konstitu%iniai& teismai (?okietija, 9spanija&. /= teismui kilus abejoni , jog byloje taikytinas t aktas neatitinka 2onst ir st-m , jis turi sustabdyti bylos nagr ir kreiptis 21 su praymu ispr'sti t akto atitikties 2onst klausim! -CPT =str =d.. 2 Padidjo teismo vaidmuo aikinant teis# -teismo teiss aikinimo ir sprag u,pildymo -ja.. 0ikindamas teis' teismas kartu j! kuria ir pltoja< kartais teiss normos veikimo s7er! iple(ia, kartais susiaurina. 3 2ymiai padidjo v8bs kiimasis " visuomens gyvenimo sritis. Kst-mai reguliuoja vis daugiau sri(i , ple(iasi vykd v-d#ios takos s7era. 4 Pats "st-m leidjas da,nai palieka teismui teis# veikti savo nuo,i3ra. 5 Teismai atlieka ir kt 8jas, nesusijusi su gin( dl teiss sprendimu, ta(iau reikmingas asmen teisi apsaugai, pv$: ypating!ja teisena nagrinjamos v bylos, u#tikrinan(ios asmen materiali j teisi gyvendinim!. Ciekiant teisj nepriklausomumo, viena svarb priemoni yra teisj atranka ir skyrimo tvarka (1eism st&. 1eismas kaip v-d#ios inst turi valdingus galiojimus: 1 priimti sprendimus v8bs vardu 2 u,tikrinti priimtam teismo sprend "vykdym$ prievarta 3 pripa,inti neteistais vykd v8d,ios veiksmus ir aktus 4 aikinti ir pltoti teis# 5 priversti kt asmenis vykdyti teismo nurodymus ir taikyti sankcijas u, nevykdym$ ir kt ?ykdydamas teisingum! teismas turi ias pro%esines teises: 1 nagrindamas ir spr#sdamas bylas taikyti "st8mus konkreAioms aplinkybms ir priimti teiss norm taikymo akt$ ? teismo sprend, kuris yra visuotinai privalomas (342 1Bstr& < kontroliuoti kaip byloje dalyvaujantys asm naudojasi procesinmis teismis = taikyti sankcijas u, tam tikr procesini veiksm neatlikim$ ar teismo nurodym nevykdym$

- 2> dalyvaujantiems byloje asm u,duoti klausimus, paskirti eksperti!#, ikviesti liudytojus, reikalauti dalyvaujanAi byloje asm paaikinim ir kt (342 1->, 1.* str& ?ykdydamas teisingum! teismas turi ias pro%esines pareigas: 1 priimti nagrinti civil byl$ pgl 342 - str& numatyt asm paduot$ pareikim$ ir priimti teist$ bei pagr"st$ teismo sprend 2 vadovauti teismo posd,iui (342 1-Bstr 2d& 3 r3pintis tinkamu, nepertraukiamu ir kuo greitesniu bylos inagrinjimu, u,kirsti keli$ proceso vilkinimui, siekti bylos inagrinjimo 9ame teismo posdy, siekti teismo sprend "vykdymo per kuo "manoma trumpesn" laik$ ir kuo ekonomikiau (342 2str, ,str 1d, ,2str, 1-Bstr 3d& 4 iaikinti byloje dalyvaujantiems asm j procesines t ir p 5 "spti dalyvaujanAius byloje asm dl tam tikr veiksm atlikimo ar neatlikimo teisini padarini 6 r3pintis isamiu bylos aplinkybi nustatymu (342 1->str 1d& 7 imtis priemoni alims sutaikyti (342 1->str 1d& 8 padti alims ir kt dalyvaujantiems byloje asm "gyvendinti j teises (342 1-B-1.1str, 1,>str& 4riklausomai nuo teisjo aktyvumo yra skiriami du 34 modeliai: 9. tardomasis CP -inkvi!icinis.@ <. rungimosi CP -adversarinis.. 4astebimas i modeli susiliejimas. Dendrosios teiss sistemos valstybse, kur vyrauja rungimosi 34 modelis, teisjas atlieka ir tam tikras 7unk%ijas, kad byla but nagrinjama ir judt priek. 2ontinentins teiss sistemos alyse (tardomojo pro%eso tradi%ija& t. p. eg$istuoja teisjo aktyvumo ribos, kurios negali b"ti per#engtos. 9storikai @uropoje 34 i prad#i buvo grynai tardomasis, teisjo vaidmuo - iimtinis. T?999-T9T a. liberali$mo, asmens laisvs, individuali$mo idjos paskatino pereiti prie liberaliojo - rungimosi pro%eso modelio. T9T a. pab. - TT a. pr. vl prisiminta teisjo aktyvumo %iviliniame pro%ese problema. ?yrauja dvi nuomoni grups dl teisjo vaidmens 34-e: 1. 8okslininkai, atstovaujantys rungimosi 34 mokyklai, mano, kad teisjas pro%es! turi stebti pasyviai, nes pro%ese turi rungtis lygiateiss alys. 1eisjas turi u#tikrinti s!#ining! rungim!si, negali rinkti rodym , j tirti ar svarstyti teiss klausim , jei to neprao bent viena i ali . Fis gali tik vertinti ali pateikt! med#iag! ir priimti sprendim!. 1eisjo pasyvumo b"tinumas argumentuojamas tuo, kad aktyvus teisjas gali prarasti nealikum! (vyrauja bendrosios teiss sistemos valstybse&. 2. 0utori , pritarian(i aktyviam teisjo vaidmeniui %iviliniame pro%ese, manymu, teisjas savo ini%iatyva privalo aikintis visas bylos aplinkybes, rinkti rodymus. 1eismas turi nustatyti byloje objektyvi! ties!. 1eisjo aktyvumas gali b"ti suprantamas dvejopai: 9. Dormalusis -procesine prasme. - tik atitinkam pro%esini priemoni taikymas, nesikiant teisminio nagrinjimo dalyk!. 1eisjas gali pateikti alims klausimus, pareikalauti pateikti papildom rodym , apklausti liudytojus, skirti savo ini%iatyva eksperti$', nustatyti alims pro%esinius terminus pro%esiniams veiksmams atlikti, kontroliuoti j laikym!si, skirti pro%esines sank%ijas. 1a(iau gin(o objektu disponuoti gali tik alys, teisjas negali keisti nei iekinio 7aktinio pagrindo, nei reikalavim dyd#io. 99. Tikrasis -materialusis. - tai teisjo pareiga ne tik u#tikrinti pro%eso operatyvum!, bet ir savarankikai iekoti materialiosios tiesos, net nustatyti ar pakeisti teisminio nagrinjimo dalyk! (su7ormuluoti iekinio 7aktin pagrind!, padidinti iekinio reikalavimus ir t.t.&. 4asaulyje materialusis teisjo aktyvumas beveik niekur nra pateisinamas ir toleruojamas. ;ormal j aktyvum! - teisjo vadovavim! pro%esui - pripa#sta tiek kontinentin, tiek bendroji teise. 1a(iau tokio teisjo vadovavimo laipsnis skirtingose valstybse yra nevienodas. 1eisjo aktyvumo element yra visose valstybse, ta(iau jis skirtingas. 0nglijoje ir F0? teisjas nagrinjant byl! teismo posdyje nra labai aktyvus - alims byloje atstovauja advokatai, liudytoj apklausa (kry#min& yra advokat reikalas, kaip ir tai, kokius liudytojus kviesti ir kokius klausimus u#duoti. 1eismas savo ini%iatyva liudytoj , ekspert nekvie(ia ir kit rodym nerenka. 1a(iau teismas gali liudytojo nekviesti ar alinti liudytojams klausimus, nesusijusius su byla. 1eisjas taip pat turi u#tikrinti, kad pro%esas b"t s!#iningas ir operatyvus. F0? daugumoje byl dalyvauja prisiekusieji, kurie vertina 7akto klausimus, todl ir dl ios prie#asties teisjas teismo posdyje yra pasyvesnis. 1eismas negali savo sprendimo pagrsti tik 7aktais, bet ir teiss normomis, jeigu alys jomis nesiremia. 2ontinentins teiss valstybse taip pat pripa#stama, kad teismas negali per#engti iekinio reikalavim rib ar sprendimo pagrsti 7aktais, kuriais n viena alis nesirm. 1a(iau teisjo pro%esinis (7ormalusis& aktyvumas iose valstybse yra #ymiai didesnis (pv$. ?okietija, 9talija, 4ran%"$ija&. 1eisjo aktyvumo 4=9?0/R809 - 0ktyvus teisjas galina byl! inagrinti grei(iau, pigiau alims ir valstybei, pasiekti taik!. 1=U2R809 - aktyvus teisjas gali pa#eisti nealikumo, neutralumo, ali lygiateisikumo prin%ipus, suponuoti valstybs kiimosi priva(ius reikalus situa%ij!. )

- 3* 9vada - teisjas pro%ese galt b"ti pasyvus, jeigu alims privalomai atstovaut advokatai, advokat skai(ius b"t pakankamas, advokatai b"t auktos kvali7ika%ijos ir veikt s!#iningais b"dais ir priemonmis. 1a(iau u#tikrinti tokius reikalavimus 7aktikai nemanoma ne tik /ietuvoje, bet ir daugelyje kit valstybi . 1odl ir /ietuvoje turi b"ti isaugotas teisjo vadovavimo pro%esui prin%ipas, numatant pakankamai priemoni iam tikslui gyvendinti. Ciekiant io tikslo, 2**2 m. 342 diegtas mirus - rungimosi ir tardomojo 34 modelis. 342 apsispr'sta dl teisjo vaidmens 34e - aktyvus teisjas. 1ai nereikia, kad teismui suteikiamos neribotos galios. 0tvirk(iai - ali valia, sprend#iant disponavimo gin(o dalyku klausimus, turi lemiam! reikm', ta(iau teismas turi teis' pasi"lyti alims svarstyti vairius klausimus: pasir"pinti atstovavimu, pateikti papildom rodym , tam tikr kategorij bylose (eimos, darbo& teismui paliekama teis rinkti rodymus savo ini%iatyva. Ktvirtinama teismo pareiga r"pintis kiek manoma isamesniu bylos aplinkybi ityrimu, aktyvus teisjo vaidmuo numatytas tiek pasirengimo, tiek ir teisminio bylos nagrinjimo stadijoje. Kvirtinama teismo pareiga nustatyti materiali! ties! byloje, t. y. b"ti sitikinusiam ar beveik sitikinusiam tuo, kad sprendimas atitinka 7aktines bylos aplinkybes.

Dyl! nagrinjantis teismas privalo r"pintis kaip galima isamesniu ir greitu bylos inagrinjimu. Dyl! nagrinjan(io teismo aktyvumui gyvendinti jam suteikiami dvejopo pob"d#io "galiojimaiE /. 1eismo iaikinimo pareiga, kuri gyvendinama suteikiant teismui galimyb' klausti, nurodyti aplinkybes, kurioms rodyti b"tina pateikti papildomus rodymus, nustatyti terminus ir pan. //. 1eismo teis atsisakyti priimti ir tirti pavluotai pateiktus rodymus, jeigu tai u#vilkins bylos nagrinjim!. /. 1eismo iaikinimo pareiga numatyta 342 1-B str. 3 d. ir 1-> str. 1 d.. Ii teismo pareiga, viena vertus, u#tikrina teismo aktyvum! %iviliniame pro%ese, kita vertus - garantuoja, kad teismo aktyvumas nra beribis. 1eismo pareiga r"pintis tinkamu, nepertraukiamu ir kuo greitesniu bylos inagrinjimu reikia teismo pareig! taikyti visas 342 numatytas pro%esines priemones, kad b"t reali$uoti %iviliniam pro%e sui keliami tikslai. 1eismas turi iaikinti dalyvaujantiems byloje asmenims j teises ir pareigas, tam tikr pro%esini veiksm neatlikimo teisinius padarinius, #odinio pro%eso metu u#duoti klausimus dalyvaujantiems byloje asmenims, reikalauti j paaikinim , nurodyti aplinkybes, kurias b"tina nustatyti, kad but teisingai inagrinta byla, pareikalauti i dalyvaujan(i byloje asmen rodym , kuriais tos aplinkybs turi b"ti pagrstos. 1aip u#tikrinamas 34ui keliam tiksl gyvendinimas - isamus bylos aplinkybi nustatymas, bylos esms atskleidimas ir materialios tiesos nustatymas. 2onkre(iai teismo iaikinimo pareiga reikia iuos teismo galiojimus: teismas turi dalyvaujantiems byloje asmenims iaikinti j procesines teises ir pareigas (342 )2str., 1-Bstr. 3d.&. 1eismo pareiga iaikinti dalyvaujantiems byloje asmenims j teises ir pareigas reikia tik teismo priminim! alims, kad jos turi atitinkamas pro%esines teises, ta(iau jokiu b"du nedetali$uoti, kokius konkre(iai reikalavimus, atsikirtimus ar praymus alis turi pareikti. teismas turi dalyvaujantiems byloje asmenims iaikinti tam tikr procesiniu veiksm neatlikimo procesinius teisinius padarinius (342 Bstr., 22-str. .p. ir kt.&< teismas turi teise u,duoti klausimus dalyvaujantiems byloje asmenims, siekdamas atkreipti j dmes tam tikras neaikias aplinkybes, reikalaujan(ias papildomu argument ir rodym! (342 1->str. 1d.&< teismas gali reikalauti dalyvaujan(i byloje asmen paaikinim (342 1-Bstr. 1d.&< teismas turi nurodyti dalyvaujantiems byloje asmenims papildomas aplinkybes, kurias b"tina byloje nustatyti siekiant tinkamai inagrinti byl! (342 1-Bstr. 1d.&< teismas turi iaikinti bei patikslinti ali pareig! rodinti, taip pat gali pareikalauti i ali pateikti papildomus rodymus tam tikroms ali nurodytoms aplinkybms rodyti (342 1->str. 1d., 1,>str. 1d.&. 1okiu atveju teismas turi teis' reikalauti tiek papildom rodym apskritai, tiek ir konkre(i rodym apie tam tikr 7aktini aplinkybi eg$istavim!. 1eismas visose bylose savo ini%iatyva gali paskirti byloje eksperti$' (342 1.*str. 1d. 3p.&< teismas gali pasi"lyti dalyvaujantiems byloje asmenims pasir3pinti tinkama j interes atstovavimu byloje (342 1.1str.&. //. 2**2 m. 342 taip pat yra tvirtinta teismo teis atsisakyti priimti rodymus, jeigu ie rodymai galjo b"ti pateikti anks(iau, o j vlesnis pateikimas u#vilkins bylos nagrinjim!. 1eismo iaikinimo pareigos tinkamas vykdymas yra privaloma atsisakymo priimti pavluotai pateiktus rodymus tinkamo gyvendinimo s!lyga. 1eismo teis atsisakyti priimti pavluotai pateiktus rodymus gali b"ti laikoma tinkamai gyvendinta tik tokiu atveju, jeigu eg$istuoja visos ios s!lygos: - alis pavluotai pateikia rodymus< - iuo pavlavimu ji pa#eid#ia pro%eso skatinimo pareig!< - pateikt rodym primimas reikt esmin bylos nagrinjimo u#vilkinim! - rodymai pateikiami pavluotai, nors teismas tinkamai vykd jam nustatyt! iaikinimo pareig!< - pavlavimas yra grind#iamas alies kalte, ir ji nenurodo svarbi prie#as(i , pagrind#ian(i tok pavlavim!. :et ir esant visoms ioms s!lygoms teismas turi teis', bet ne pareig! atsisakyti priimti pavluotai pateiktus rodymus.

- 31 -

-. Teismo sudtis. Teisjo ir kit ci#ilinio proceso daly#i nu0alinimo pagrindai ir t#arka. Geleistinumas teisjui pakartotinai daly#auti nagrinjant &yl.
T*/)>6 ):+GT/) Dyl! turi nagrinti pagal statym! steigtas nepriklausomas ir nealikas teismas. 1uri nagrinti teistos sudties teismas. :eteista teismo sudtis yra laikoma absoliu(iu teismo sprendimo negaliojimo pagrindu(34232>str.& Dyl! nagrinjan(io teismo sudtis gali b"ti : 1& ?ienasmen( byl! nagrinja ir sprendim! priima vienas teisjas& 2& 2olegiali(byl! nagrinja ir sprendim! priima trys ir daugiau teisj & H5pylinki teismuose bylas nagrinja vienas teisjas, veikia apylinks teismo vardu. 0pylinks teismo pirmininkas, atsi#velgdamas bylos sudtingum!, turi teis' sudaryti trij teisj kolegij!. H5pygard teismuose bylas nagrinja vienas teisjas. 0pygardos teismo pirmininkas, atsi#velgdamas bylos sudtingum!, turi teis' sudaryti trij teisj kolegij!. H5pygard teismuose bylas, kurios yra nagrinjamos apeliacine tvarka, nagrinja trij teisj kolegija, iskyrus 342 numatytus atvejus, kai t! gali daryti vienas teisjas. H'ietuvos apeliaciniame teisme %ivilines bylas nagrinja vienas, trij teisj kolegija, miri teisj kolegija, iimtis pagal kuri! praym! dl leidimo vykdyti @uropos C!jungos valstybs nars teismo sprendim! nagrinja /ietuvos apelia%inio teismo vienas teisjas. H'ietuvos 5ukAiausiame teisme bylas gali nagrinti trij arba iplstin septyni teisj kolegija. 2**2 m. 342 pirm! kart! tvirtinta naujov- galimyb pirmosios instan%ijos teisme esant sudtingai bylai j! inagrinti sudaryti trij teisj kolegij!. 1ai priklauso nuo gin(o sudtingumo. 1eis' spr'sti dl trij teisj kolegijos turi atitinkamo teismo pirmininkas, ar skyriaus pirmininkas .1ai yra j iimtin teis, bet ne pareiga. 1rij teisj kolegija sudaroma yra: pasirengimo bylai nagrinti stadijoje, arba bylos nagrinjimo teisme metu. 4asirengti bylos teisminiam nagrinjimui turi visi kolegijos teisjai asmenikai ( betarpikumo prin%ipas&. 4agal 342 .2 straipsnio 2 dal, 3*) straipsnio 2 dal vienas teisjas apelia%iniame pro%ese gali atlikti tik tam tikrus pro%esinius veiksmus, pavy$d#iui, reikalingus pasirengti bylos nagrinjimui. 2asa%ine tvarka bylas nagrinja vienas teismas visoje valstybje - /ietuvos 0uk(iausiasis 1eismas, kuriame bylas nagrinja trij arba iplstin septyni teisj kolegija, arba io teismo 3ivilini byl skyriaus plenarin sesija. 0pelia%ins instan%ijos ir kasa%iniame teisme teisj kolegij! sudaro ir jos pirminink! bei pranej! skiria atitinkamo teismo ar jo 3ivilini byl skyriaus pirmininkas nutartimi, laikydamiesi nustatytos byl paskirstymo teismuose 4epaisant to, ar teismo sudtis yra vienamen, ar kolegiali, teisjai veikia teismo vardu ir teismo sprendim$ priima valstybs -'ietuvos (espublikos. vardu. Feigu byl! nagrinja teisjas vienasmenikai, visus klausimus teismo vardu sprend#ia jis pats. 1uo tarpu byl! nagrinjant kolegialiai visus klausimus, kurie kyla nagrinjant byl!, teisjai sprend#ia bals dauguma. Fei 3ivilini byl skyriaus plenarinje sesijoje balsai pasiskirsto po lygiai, lemia posd#io pirmininko balsas. 1eisjas, nesutinkantis su daugumos nuomone, gali idstyti ratu atskir! nuomon'. 0tskira nuomon skelbiant byloje sprendim! nra skaitoma, pirmininkaujantysis tiesiog paskelbia, kad tokia nuomon byloje yra, ji pridedama prie bylos, o byloje dalyvaujantys asmenys gali su ja susipa#inti Nalimi ie byl paskirstymo teisjams b"dai: 1& ab%linis - pagal atsakovo pavards ar pavadinimo pirm!sias raides ar pagal teisiamojo pavards pirm!sias raides< 2& skaitmeninis - pagal bylos numerio paskutiniuosius skai(ius< 3& mirus - teisj spe%iali$a%ij! derinant su mintais byl paskirstymo b"dais. :uo byl paskirstymo plano gali b"ti nukrypta tik iimtiniais atvejais, statymo numatyta tvarka.2onkret byl paskirstymo b"d! parenka atitinkamo teismo ar teismo skyriaus pirmininkas. 0plinkyb, jog dalyvaujantys byloje asmenys teismo praneimais iki bylos nagrinjimo prad#ios nebuvo in7ormuoti apie teismo sudties pasikeitim!, pati savaime nereikia apelia%ins instan%ijos teismo priimto sprendimo ar nutarties neteistumo, jeigu nra kit pagrind , daran(i sprendim! ar nutart neteist!. D"tinumas teisj! ar teismo sudt byloje pakeisti po to, kai byla perduota nagrinti konkre(iam teisjui teism praktikoje gali kilti dl vairi prie#as(i - byl! nagrinjan(io teisjo ilgalaiks ligos, galiojim pasibaigimo, mirties, ilgalaiks komandiruots. Ga#niausiai teismo sudtis kaitaliojama dl blogo teismo darbo organi$avimo - paaikja, jog teisjas, kuriam paskirta nagrinti byl!, tuo pa(iu metu u#imtas ir kitoje byloje arba ivyksta komandiruot', ieina atostog . Teisjo ir kit civilinio proceso dalyvi nualinimo pagrindai ir tvarka 1eismo ir teisjo nepriklausomumo ir nealikumo garantija %iviliniame pro%ese gyvendinama u#tikrinant galimyb' dalyvaujantiems byloje asmenims, abejojantiems teismo nealikumu, pareikti teisjui nualinim!. 342 .) straipsnyje numatyta, kad teisjas, teismo posd#io sekretorius, ekspertas ir vertjas negali dalyvauti nagrinjant byl! ir turi b"ti nualinami, jeigu jie patys tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi arba yra kitoki aplinkybi , kurios kelia abejoni dl j nealikumo.

- 32 Teisjo nualinimo pagrindai: 9. absoliut"s(arba objektyv"s&, t. y. teisjas privalo nusialinti nuo bylos nagrinjimo arba jam gali b"ti pareiktas nualinimas iais atvejais: a. bylose, kuriose jis yra dalyvaujantis byloje asmuo arba su dalyvaujan(iu byloje asmeniu susij's teisiniais santykiais, dl kuri bylos baigtis gali turti takos jo teisms arba pareigoms< b. jeigu jis yra su alimis susij's giminysts ar svainysts ryiais< c. jeigu j su viena i ali ar kitais dalyvaujan(iais byloje asmenimis sieja santuokos, globos ar r"pybos santykiai. d. byloje, kurioje jis yra vienos i ali atstovas< e. jeigu jis dalyvavo priimant sprendim! byloje #emesniosios ar auktesniosios instan%ijos teisme arba ioje byloje dalyvavo kaip liudytojas, ekspertas, prokuroras. <. subjektyv"s. 4riklauso nuo dalyvaujan(io byloje asmens, kuris reikia nualinim!, valios, jo turimos in7orma%i jos apie galim! teisjo alikum! 1okiu atveju nualinimo klausimas bus perduotas kitam teismo pareig"nui. ?isos aplinkybs, sudaran(ios pagrind! tiek teisjo nualinimui, tiek nusialinimui, turi b"ti pagrstos.1eisjas gali nusialinti netik nuo jau ikeltos %ivilins bylos nagrinjimo, bet ir nuo teisme gauto iekinio primimo klausimo sprendimo (342 13, straipsnis& D"damas tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuotas arba #inodamas apie bet kokias aplinkybes, kurios dalyvaujantiems byloje asmenims gali sukelti abejoni teisjo nealikumu (pavy$d#iui, teisjas yra ar buvo vienos i ali artimas kaimynas, bendraklasis, bendrakursis ir kt.&, netgi kai i aplinkybi ne#ino dalyvaujantys byloje asmenys, teisjas turi pareikti, jog nusialina nuo bet kurio pro%esinio veiksmo byloje atlikimo, taip pat ir iekinio primimo klausimo sprendimo.. 4areikimas dl teisjo nualinimo turi b"ti motyvuotas ir pareiktas prie pradedant nagrinti byl! i es ms. ?liau pareikti nualinim! galima tik kai asmuo apie nualinimo pagrind! su#inojo vliau. Feigu nualinimas pareikiamas teismo pirmininkui, nualinimo klausim! sprend#ia did#iausi! teisjo darbo sta#! turintis to teismo teisjas. 1ais atvejais, kai teisme nra pakankamo skai(iaus teisj , nualinimo klausim! sprend#ia atitinkamas auktesniosios pakopos teismas. 2lausimas dl teisjo nualinimo isprend#iamas raytinio pro%eso tvarka, iklausius nualinamojo teisjo. CP& 1I straipsnyje numatyti pareikimo dl nualinimo patenkinimo padariniaiE 9. kai nualintas ar nusialino apylinks teismo teisjas, byl! nagrinja kitas io teismo teisjas. 2ai teisjo pakeisti kitu teisju nra galimybs, byla nusiun(iama apygardos teismui, kad is perduot j! nagrinti kit! tos apygardos teritorijoje esant apylinks teism!< <. kai nualinamas ar nusialino apygardos teismo teisjas byl! nagrinja kitas io teismo teisjas. 2ai teisjo pakeisti kitu nra galimybs, byla nusiun(iama /ietuvos apelia%iniam teismui, kad is perduot j! nagrinti kitam apygardos teismui< ios taisykls taikytinos tiek tada, kai apygardos teisme byla nagrinjama pirm!ja instan%ija, tiek ir kai byla nagrinjama apelia%ine tvarka< =. kai nualinamas ar nusialino /ietuvos apelia%inio teismo ar /ietuvos 0uk(iausiojo 1eismo teisjas, byl! nagrinja kitos sudties ar kita teisj kolegija. Feigu nualinamas ar nusialino /ietuvos apelia%inio teismo teisjas, kuriam praymas dl leidimo vykdyti @uropos C!jungos valstybs nars teismo sprendim! perduotas nagrinti vienasmenikai, is teisjas pakei(iamas kitu /ietuvos apelia%inio teismo teisju. Feigu nepaisant tiesioginio draudimo teisjui nagrinti byl! jis nenusialino arba, esant pagrindui, nebuvo patenkintas dalyvaujan(i byloje asmen praymas dl nualinimo, byla bus inagrinta neteistos teismo sudties ir tai bus absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas. :ualinimo pagrindai taikomi taip pat ekspertui, vertjui ir teismo posd#io sekretoriui. 4eleistinumas teisjui pakartotinai dalyvauti nagrinjant byl$E Feigu teisjas vien! kart! jau dalyvavo nagrinjant %ivilin' byl!, ir prim sprendim! , tai pakartotinai spr'sti t! pa(i! byl! jis negali. Iie apribojimai tvirtinti 342 ,1 str. ir siejami su prin%ipu, jog niekas negali b"ti teisjas savo byloje 9. 1eisjas, dalyvav's nagrinjant %ivilin' byl! pirmosios instan%ijos teisme, negali dalyvauti nagrinjant t! byl! apelia%ins instan%ijos teisme ir kasa%iniame teisme, taip pat nagrinjant byl! pirmosios instan%ijos teisme, jeigu panaikintas sprendimas, priimtas jam dalyvaujant. <. 1eisjas, dalyvav's nagrinjant %ivilin' byl! apelia%ins instan%ijos teisme, negali dalyvauti nagrinjant t! byl! kasa%iniame teisme ir pirmosios instan%ijos teisme. =. 1eisjas, dalyvav's nagrinjant byl! kasa%iniame teisme, negali dalyvauti nagrinjant t! byl! apelia%ins instan%ijos ir pirmosios instan%ijos teisme.

@iterat4ra

- 33 !. @ietu#os 1espu&likos ci#ilinio proceso kodeksas, pat#irtintas *==* m. #asario *- d. 3statymu Gr.BH952, 'Din., *==*, Gr.,)9!,2=". *. @auikas C., Eikelnas %., Gekro0ius %. Ci#ilinio proceso teis. B tomas. %., :ustitia, *==,. ,. Gekro0ius %. (ai kurie &endrieji teoriniai ci#ilinio proceso teiss klausimai JJ Teis. Eokslo dar&ai. *==*, Gr. 2,. Teism praktika Teismo sudtis !. ;ttp JJddd.lat.litlee.ltJGutartysJcnutJ*==*Jnut*==*J,k9,92-,.;tm 2. ;ttp JJddd.lat.litlee.ltJGutartysJcnutJ*==*Jnut*==*J,k9,9*=5.;tm Teisjo ir kit proceso daly#i nu0alinimas 1. ;ttp JJddd.lat.litlee.ltJGutartysJcnutJ*==*Jnut*==*J,k9,9!=*..;tm

- 3) * tema. Civilinio proceso %alys $itam seminarui !. Ci#ilinio proceso 0ali samprata. >alis materialine teisine ir procesine teisine prasme.
8aterialiojoje teisje alimis laikomi materiali j teisini santyki subjektai, kuriuos sieja tarpusavio teiss ir pareigos. 1aigi 5ali 6 pavadinimas 34-e kyla i materialiojo teisinio santykio subjekt pavadinimo, kai viena i io santykio alis kreipiasi teism! dl gin(o isprendimo, taip tapdama %ivilini pro%esini teisini santyki subjektu + pro%eso alimi. 34-e yra dvi alys: 1& iekovas + materialiojo teisinio santykio alis, kurios materialiosios teiss ar interesai yra tariamai pa#eisti ir kuri kreipsi teism! teismins gynybos< 2& atsakovas + materialiojo teisinio santykio alis, tariamai pa#eidusi iekovo materiali!sias teises ar interesus, kvie(iama teism! atsakyti iekovo pareikt! reikalavim!. Ialimis 34-e gali b"ti tiek 7i$iniai, tiek juridiniai asmenys (342 )1 str. 1 d.&. 4agal 32 2.-3 ir 2.-. str. juridinio asmens 7ilialas ar atstovyb neturi juridinio asmens teisi , todl negali b"ti iekovai ir atsakovai teisme. /01 3DC pabr#, kad juridinio asmens 7ilialas, neturintis juridinio asmens teisi , negali b"ti alimi 34-e. toks juridinio asmens strukt"rinis padalinys taip pat negali b"ti tre(iuoju asmeniu, pareikju ar suinteresuotu asmeniu ypatingosios teisenos bylose, kreditoriumi ar skolininku (342 )2 str. ) d.< ). str. 2 d.< ), str. 2 d.&.kita vertus, juridinio asmens bylose io asmens atstovu gali b"ti atitinkamas juridinio asmens 7ilialo, neturin(io juridinio asmens teisi , organas, jeigu jam toki! teis' suteikia patvirtinti juridinio asmens 7ilialo nuostatai arba nustatyta tvarka iduotas galiojimas (32 2.-) str.< 342 -- str. 1 d.< -, str. 2 d.&. :e visais atvejais materialiojo teisinio santykio alis yra pro%eso alis arba, kitaip tariant, ne visais atvejais pro%eso alis kartu yra ir materialiojo teisinio santykio alis. Ga#niausiai alys pro%esine ir materiali!ja prasme sutampa, nes paprastai jos b"na materialiojo teisinio santykio subjektai, nors b"na ir atvej , kai pro%eso alis nra materialiojo teisinio santykio subjektas. 34-e ir toks asmuo, kuris nra materialiojo teisinio santykio alis, turi visas pro%esins alies teises ir pareigas, o st. kitoks terminas tokiems asmenims apib"dinti nesukurtas. Ialimis reikia laikyti ir asmenis, kurie veikia savo vardu, bet kit asmen interesais (342 )1 str. 2 d.< )> ir -* str.&. 0alys materiali$ja prasme + tai alys, kurias veikia teismo sprendimo materialieji teisiniai padariniai, tik tarp j teismo sprendimo pagrindu atsiranda, pasikei(ia ar nutr"ksta materialieji teisiniai santykiai. 1uo tarpu aliai pro%esine prasme teismo sprendimo materialieji teisiniai padariniai takos neturi. 0alys procesine prasme + tai iekovas ir atsakovas, nepriklausomai nuo to, ar jie yra gin(ijamo materialiojo teisinio santykio subjektai, ar ne. Ialies pro%esine prasme pv$. gali b"ti netinkama alis, prokuroras, v + bs ar savivaldybi institu%ijos, pareikusios iekin vieajam interesui apginti (342 )> str.& ir kt. jei teism! kreipiasi iekovas, neturintis reikalavimo teiss, t.y. nesusij's materialiuoju santykiu su atsakovu, toks iekovas yra netinkamas. Feigu jis i pro%eso pasitraukti nesutinka, jis ir toliau dalyvaus byloje turdamas visas iekovo pro%esines teises, ta(iau joki materiali teisini teismo sprendimo padarini jam nekils, reikalavimo teiss neturin(io asmens iekinys bus atmestas. 1oks iekovas (netinkamas& laikomas iekovu pro%esine prasme. /ygiai taip pat alimi pro%esine prasme bus laikomas netinkamas atsakovas, kuris nra susij's materialiaisiais santykiais su iekovu ir neturi pareigos iekovui atsakyti, ta(iau iekovas nesutinka atsakov! pakeisti tinkamu. Feigu teism! su iekiniu vieajam interesui ginti st. numatytais atvejais kreipiasi prokuroras, v + bs ar savivaldybi institu%ijos ar kiti asmenys, jie neturi materialiojo teisinio intereso byloje, nes joki materiali padarini teismo sprendimas jiems nesukels< materiali padarini kils konkretiems asmenims, kurie yra materiali j teisini santyki subjektai ir kuri teises ginti tokia tvarka reikalauja vieasis interesas(pv$., #ala bus priteista v- bei, bus apginti neveiksnaus asmens ar nepilname(io interesai ir pan.&. iais atvejais veikiantis savo vardu, bet kito asmens interesais asmuo taip pat laikomas alimi pro%esine prasme. Gaugelyje v + bi asmuo, kuris veikia savo vardu, bet ne asmeniniais interesais, laikomas alimi pro%esine prasme. 1okios alys vadinamos eM o77i%io alimis, pv$. bankrutuojan(ios mons administratorius, iekin pareik's testamento vykdytojas, iekin vieajam ar priva(iam interesui ginti pareik's prokuroras&. 2ai kuri v + bi 341 alimis laiko ir asmenis, kurie stoja kit asmen pradt! pro%es! iekovo ar atsakovo pusje< jos vadinamos tre(iosiomis alimis. /1 ie asmenys vadinami tre(iaisiais asmenimis. 4e kiekvienas pareikiantis iekin" asmuo yra alisE - iekin gali pareikti atstovas pagal pavedim!, ta(iau jis nra laikomas alimi nei materiali!ja, nei pro%esine teisine prasme, nes jis veikia kito asmens vardu ir interesais<

- 3- - iekin gali pareikti atstovas pagal st. Feigu asmuo yra teisnus pro%esine prasme ir gali b"ti alimi, ta(iau yra neveiksnus, jo vardu ir interesais byl! veda statyminis atstovas. 1ai susij' su asmens galjimu b"ti alimi bei asmenikai dalyvauti byloje ir j! vesti. Iiuo atveju tiek pro%esine, tiek materiali!ja prasme alis yra neveiksnus asmuo, o ne jo atstovas. Iis atribojimas turi praktin' reikm' iekov ir iekini tapatumui nustatyti, tinkamos ir netinkamos alies problemai spr'sti. 4ro%ese visuomet yra tik dvi alys + iekovas ir atsakovas. =ealiai iekovo ar atsakovo pusje gali dalyvauti keli ar keliolika asmen , ta(iau tai bus tik i asmen pro%esinis bendrininkavimas, o alys pro%ese vis tiek bus tik dvi + iekovas ir atsakovas. 4ro%ese likus tik vienai aliai, byla negali b"ti toliau nagrinjama. Vykdymo proceso alimis laikomi iiekotojas ir skolininkas . 0smenys, kuriems vykdymo veiksmai sukelia arba gali sukelti teisini pasekmi , laikomi suinteresuotais asmenimis vykdymo pro%ese (342 .33 str.&.

*. >ali skirtumas nuo kit daly#aujan6i &yloje asmen, taip pat nuo kit ci#ilinio proceso daly#i.
Ialis iskiria j bruo#ai: 1. Ialys personi7ikuoja pro%es!, %ivilin' byl! t.y. pro%esas %ivilinje byloje vyksta ali vardu. 2. alys yra pagrindins pro%eso dalyvs. Ialys pro%ese yra tik dvi + iekovas ir atsakovas. 1ad ali skai(ius nepriklauso nuo pro%ese i tikr j dalyvaujan(i asmen skai(iaus. 4ro%ese likus tik vienai aliai, byla negali b"ti nagrinjama toliau. 3. 4aprastai, alys yra materialini teisini santyki , i kuri kilo gin(as, subjektai. ). alys, savo pro%esiniais veiksmais gali nulemti pro%eso eig!. %iviliniame pro%ese alys gyvendina dispo$ityvumo prin%ip!: pro%esas pradedamas ali ini%iatyva, ali ini%iatyva jis gali b"ti ir baigiamas -. ali suinteresuotumas bylos baigtimi yra ir pro%esinis teisinis, ir materialinis teisinis< ali dalyvavimo pro%ese tikslas + pasiekti ne tik kad teismas priimt vienok ar kitok sprendim!, bet ir kad tas sprendimas turt tiesiogin' tak! j materialinms teisms ir pareigoms (tik alys gali reikalauti priverstinai vykdyti teismo sprendim!&< ?isus dalyvaujan(ius byloje asmenis sieja teisinis suinteresuotumas bylos baigtimi, ta(iau alys turi privat interes!(taip pat ir tretieji asmenys&, o kiti dalyvaujantys byloje asmenys(pv$.prokuroras valstybs ir savivaldybi institu%ijos& turi vie!j interes!. 2iti pro%eso dalyviai nra teisikai suinteresuoti bylos baigtimi. .. jos turi tik joms b"ding teisi ir pareig . Dendr!sias teises ir pareigas(342 )2& turi visi byloje dalyvaujantys asmenys , o spe%iali!sias + turi tik alys ar jiems prilyginami bylos dalyviai(sudaryti taikos sutart& 2iti pro%eso dalyviai turi spe%i7ines pro%esines teises ir pareigas.

,. Be0ko#as ir atsako#as. >ali procesins teiss ir pareigos.

34 yra 2 alys: 1. 9ekovas - materialinio teisinio santykio alis, kurios materialiosios teiss ar interesai yra tariamai pa#eisti ir kuri kreipsi teism! teismins gynybos. 2. 0tsakovas + materialiojo teisinio santykio alis, tariamai pa#eidusi iekovo materiali!sias teises ar interesus, kvie(iam! teism! atsakyti iekovo pareikt! reikalavim!. 0ali procesins teiss. Ialys naudojasi bendromis dalyvaujan(i byloje asmen teismis ir pareigomis. Ialys turi ir spe%iali!sias teises, tvirtintas 342 )2 str. 9ekovas: 1eis atsisakyti iekinio, pakeisti iekinio dalyk! ar pagrind!, padidinti ar suma#inti iekinio reikalavimus (342 1)1 str. 1 d., 1)1 str.&< 1eis atsiimti iekin (342 13> str&< 0tsakovas: 1eis iekin pripa#inti (342 1)* str. 2 d.& 4ripa#inti 7aktus 0bi alys turi teises: 1eis sudaryti taikos sutart (342 1)* str. 3 d.&< 1eis perduoti gin(! spr'sti arbitra#ui (342 23 str.&< 1eis reikalauti priverstinio sprendimo vykdymo (342 )2 str.&<

- 3. Nali dalyvauti renkant rodymus @C teiss akt nustatyta tvarka @C valstybse narse teisme (342 )2 str. . d.&< 1eis nustatyti bylos teritorin teismingum! tarpusavio susitarimu (342 32 str. 1 d.&< Nali ireikti sutikim! dl bylos nagrinjimo raytinio pro%eso tvarka (342 23- str. ) d.&< Nali dalyvauti antstoliui atliekant vykdymo veiksmus (342 .3> str., .)3 str.&< Iali pro%esini teisi apimtis tiesiogiai priklauso nuo materiali j teisi apimties. Ialys negali naudotis turimomis teismis tik savo nuo#i"ra. Kstatym leidjas, atsi#velgdamas vie!j suinteresuotum! bylos baigtimi, turi teis' nustatyti ir nustato ali teisi gyvendinimo tvark! 34-e. Ialys savo teismis gali naudotis statymo nustatyta tvarka, pv$., statymas nustato tam tikrus terminus, per kuriuos asmenys gali pasinaudoti tam tikromis savo pro%esinmis teismis. Iali spe%i7ins (spe%ialiosios& pareigos: Krodinjimo pareiga (342 1,B str.&< rodinjimo nata 4areiga mokti bylinjimosi ilaidas (342 >3 str.&< 4areiga atlyginti kitai aliai nuostolius dl #inomai nepagrsto iekinio (prieiekinio& pareikimo ar kitoki nes!#ining veiksm (neveikimo& pro%ese + bylos vilkinimo ir pan. (342 >- str.&< Iali pareiga r"pintis %ivilinio pro%eso skatinimu(342 2 str., , str., )2 str. - d.&. 34 ir jo eiga nra tik j reikalas, nes eg$istuoja vieasis interesas + greitai inagrinti byl!. Ialys privalo turim! pro%esin' med#iag! teismui pateikti taip, kaip to reikalauja r"pestingas ir greitas pro%eso vedimas.

2. Tinkama ir netinkama 0alis. Getinkamos 0alies pakeitimas tinkama.

:etinkama alis ir jos pakeitimas tinkama (reglamentuoja 342 )- straipsnis& 4etinkama alis civiliniame procese + tai asmuo, kuris nra gin(ijamo materialiojo teisinio santykio, i kurio kilo gin(as , dalyvis ir neturi reikalavimo teiss(netinkamas iekovas& arba pareigos atsakyti(netinkamas atsakovas&. Iio instituto reikm. 4ro%eso kon%entruotumo, teismo iaikinimo ir pro%eso ekonomikumo prin%ip gyvendinimas. 2ad b"t grei(iau ispr'stas gin(as, teismas turi teis' tam tikromis s!lygomis pakeisti netinkam! al tinkama. @sant netinkamai bylos aliai baigti pro%es! neapsimoka - gin(as nebus ispr'stas, o vliau grei(iausiai vis tiek bus kreipiamasi teism! dl to paties gin(o, tik kreipsis kitas atsakovas arba kitas iekovas. De to tam, kad neb"t gaitamas ali ir teismo laikas, teismas privalo iaikinti, t.y. r"pintis isamiu bylos aplinkybi atskleidimu ir tinkamu bylos inagrinjimu. Nalimyb netinkam! al pakeisti tinkama padeda ne tik pabaigti pro%es!, bet ir ispr'sti material j gin(!. :etinkamos alies keitimo tinkama taisykls: - pakeisti netinkam! al tinkama galima nagrinjant byl! i esms arba vykstant parengiamajam teismo posd#iui< - pakeisti netinkam! al gali prayti bet kuri alis ar byl! nagrinjantis teismas, ta(iau visais atvejais yra b"tinas pradinio iekovo sutikimas< 2eisdamas al, teismas atideda bylos nagrinjim! ir pakeit's al nagrinja byl! i naujo. :ebent pakeista alis prao byl! nagrinti toliau ar sutinka su teismo pasi"lymu t'sti bylos nagrinjim! nuo to momento, kai ji buvo atidta. Feigu pradinis iekovas nesutinka b"ti pakeistas: - sutinkantis sitraukti pro%es! tinkamas iekovas teismo traukiamas byl! kaip tre(iasis asmuo, pareikiantis savarankikus reikalavimus< - tinkamam nesutinkant b"ti trauktam pro%es!, teismas nagrinja byl! i esms ir iekin atmeta. Feigu pradinis iekovas sutinka b"ti pakeistas: - tinkamam iekovui nesutinkant sitraukti pro%es!, teismas nutraukia bylos nagrinjim! motyvuodamas tuo, kad iekovas atsisak pareikto iekinio< - tinkamam iekovui sutinkant sitraukti pro%es!, teismas tiesiog pakei(ia alis. 2ei(iant netinkam! atsakov!: - iekovui sutinkant, kad atsakovas b"t pakeistas, teismas tiesiog pakei(ia netinkam! atsakov! tinkamu< - iekovui nesutinkant, kad atsakovas b"t pakeistas, teismas nagrinja byl! i esms ir iekin atmeta.

- 3, +. >ali pareiga r4pintis ci#ilinio proceso skatinimu.

4agal so%ialinio 34 model, kuris tvirtintas ir 2**2 m. 342, pro%esas bei jo eiga nra tik ali reikalas, nes (ia eg$istuoja ir aikiai ireiktas vieasis interesas + kuo grei(iau inagrinti byl!. 1odl nuo ali priklauso tik tai, ar jos kreipsis teism! ar ne, sudarys taikos sutart ar ne ir t.t., ta(iau jeigu alys jau kreipsi teism! dl kilusio gin(o isprendimo, jos privalo atsi#velgti ne tik savo asmeninius, bet ir vieuosius interesus siekti kuo ra%ionalesnio, ekonomikesnio, e7ektyvesnio ir greitesnio pro%eso. Iali pareiga r"pintis 34 skatinimu reikia, kad alys privalo turim! pro%esin' med#iag! teismui pateikti taip, kaip to reikalauja r"pestingas ir greitas pro%eso vedimas. 0r i! pareig! alys vykdo tinkamai, vertina teismas, atsi#velgdamas konkre(i! bylos pro%esin' situa%ij!. Feigu teismas pripa#sta, kad kuri nors i gin(o ali i! pareig! pa#eid, teismas turi teis' taikyti tokiai aliai tam tikras pro%esinio poveikio priemones, pv$., priimti sprendim! u# aki , atsisakyti priimti alies pavluotai pateiktus rodymus, nepriimti iekinio dalyko ar pagrindo pakeitimo, prieiekinio ir pan. Iali pareiga r"pintis 34 skatinimu yra ir koopera%ijos bei kon%entra%ijos prin%ip sudtin dalis. Ciekiant greito ir teisingo bylos isprendimo, teismas ir alys turi kooperuotis. 2ita vertus, alies pareiga r"pintis 34 skatinimu yra tiesiogiai susijusi su pro%eso kon%entra%ijos prin%ipo gyvendinimu. 1inkamas ios alies pareigos vykdymas tiesiogiai lemia pro%eso kon%entra%ijos prin%ipo gyvendinim!, kadangi tik tuo atveju, jeigu alis nuo pat prad#i r"pestingai, kaip to reikalauja bylos nagrinjimo eiga, teiks savo argumentus ir rodymus, bus sudaryta reali galimyb inagrinti byl! per pirm!j posd ir u#kirstas kelias pro%eso vilkinimui. Ii pareiga taip pat reikia atsakomybs u# tinkam! bylos inagrinjim! padalijim! tarp teismo ir ali , kadangi ali pareig! r"pintis pro%eso skatinimu atitinka teismo iaikinimo pareiga. 1eismas gals konstatuoti ali pareigos r"pintis pro%eso skatinimu nevykdym! tik tuo atveju, jeigu pats teismas vykdys jam skirt! iaikinimo pareig!, pv$., jei teismas neiaikins alims j teisi ir pareig ar tam tikr pro%esini veiksm neatlikimo padarini , negals reikalauti atitinkamo elgesio i ali ir taikyti joms neigiamus pro%esinius padarinius (pv$., priimti sprendimo u# aki , nepriimti nauj rodym ar argument ir pan.& Iali pareiga r"pintis pro%eso skatinimu nustatyta tiek pasirengimo teisminiam nagrinjimui stadijoje, tiek ir #odiniam ar raytiniam bylos nagrinjimui teismo posdyje. ?.:ekroius ak%entuoja, kad ali pareiga r"pintis pro%eso skatinimu u#tikrina 2 labai svarbi tiksl gyvendinim!: gin(o alys yra skatinamos, atsi#velgiant pro%esin' situa%ij!, kaip galima anks(iau pateikti b"tin! pro%esin' med#iag!, kad neb"t do$uojami rodymai ir vilkinamas bylos inagrinjimas. alys turi atid#iai sekti bylos nagrinjimo eig! ir pateikti tik tokius rodymus, kurie yra b"tini atsi#velgiant konkre(i! gin(o nagrinjimo pro%esin' padt. 1uo siekiama ivengti bylos perkrovimo neturin(iais ryio su byla rodymais, kas taip pat reikt bylos nagrinjimo vilkinim!. Iali pareiga r"pintis pro%eso skatinimu atskleid#iama iose 2**2 m. 342 normose: 342 2 straipsnyje nustatyta, kad vienas i 34 tiksl yra kuo grei(iau atkurti teisin' taik! tarp gin(o ali . 342 , straipsnyje (pro%eso ekonomikumas ir kon%entra%ija& tiesiogiai su7ormuluota ali pareiga r"pintis pro%eso skatinimu: 5gin(o alys privalo r"pintis greitu bylos inagrinjimu, r"pestingai ir laiku, atsi#velgdami pro%eso eig!, pateikti teismui rodymus ir argumentus, kuriais grind#iami j reikalavimai ar atsikirtimai6. 342 )2 straipsnio - dalyje tvirtinta ali pareiga joms priklausan(iomis pro%esinmis teismis naudotis s!#iningai. Fi reikia ir tinkam! pareigos r"pintis pro%eso skatinimu vykdym!. 1a(iau ali pareigos r"pintis pro%eso skatinimu nevykdymas neturi b"ti tapatinamas su alies piktnaud#iavimo pro%esinmis teismis 7aktu. Iali pareiga r"pintis pro%eso skatinimu yra detali$uojama kai kuriuose kituose 342 straipsniuose. 4v$., 342 22. straipsnyje sakoma, kad pasirengimo nagrinti byl! teisme metu alys ir tretieji asmenys turi pateikti teismui visus turimus rodymus bei paaikinimus, turin(ius reikms bylai, taip pat nurodyti rodymus, kuri jie negali pateikti teismui, kartu nurodydami aplinkybes, trukdan(ias tai padaryti, bei galutinai su7ormuluoti savo reikalavimus ir atsikirtimus pareiktus reikalavimus. 1>.) m. 342 ali pareiga r"pintis pro%eso skatinimu tiesiogiai nebuvo tvirtinta, su ia pareiga susij's reglamentavimas buvo labai prietaringas, nenuoseklus. 2**2 m. 342 tam tikromis normomis tiesiogiai nusta(ius pareig! r"pintis pro%eso eiga ir 5bylos judjimu priek6, taip pat tvirtinus ios pareigos nevykdymo pro%esinius padarinius, buvo pasiekta teismo ir ali pareig pusiausvyra bei sudarytos dar geresns prielaidos e7ektyvesniam pro%esui + greitam ir teisingam bylos isprendimui teisme.

). Procesinis &endrininka#imas. ?endrininka#imo r40ys. Pri#alomasis ir fakultaty#inis &endrininka#imas.

4ro%esinis bendrininkavimas +tai 341 institutas, skirtas reglamentuoti pro%esinius teisinius santykius, kada iekin pareikia keli asmenys(keli iekovai&, arba iekinys yra pareikiamas keliems asmenims (keliems atsakovams&(342 )3str&. 4agrindas- asmen daugetas materialiuosiuose teisiniuose santykiuose (skolinink , kreditori daugetas&.

- 3B ?isuomet yra tik dvi alys - iekovas ir atsakovas. 1a(iau realiai kiekvienoje pusje gali dalyvauti keli ar keliolika asmen , tai bus i asmen pro%esinis bendrininkavimas. 0smenys atitinkamai vadinami iekinio bendrininkais arba atsakomybs bendrininkais. Dendrininkavimas atsiranda iais atvejais: a& kai vieno teisinio santykio bet kurioje pusje yra daugiau nei vienas dalyvis (turi b"ti traukti 34 visi teisini santykio dalyviai&. b& kai gin(as kyla dviej ar daugiau teisini santyki pagrindu, ir ie teisiniai santykiai tarpusavyje susij'. Dendrininkavimo instituto tikslai: 1& padeda taupyti ali ir teismo laik!, nes vietoj keli byl inagrinjama vienoje byloje. 2& ivengiama galimo teism sprendimu, priimt atskiruose bylose prietaringumo, nes priimamas vienas sprendimas dl vis bendrinink . 4ro%esinio bendrininkavimo r"ys: 4agal tai, kurios alies pusje yra bendrininkavimas: a& aktyvus - du ar daugiau iekov < b& pasyv"s + du ar daugiau atsakov < %& mir"s + daugiau nei vienas iekovas ir daugiau nei vienas atsakovas. =ealiai pro%esinis bendrininkavimas galimas ir tarp tre(iuj asmen , stojusi jau prasidjus 34 ir pareikusi savarankikus reikalavimus(turi visas iekov pro%esiniais t ir p&. 4agal b"tinumo laipsn tokios r"ys: 1. privalomasis bendr., - (statyminis, materialusis& + kai teisini santyki subjektus sieja labai glaud"s ryiai materialiojoje teisje (bendra t ar p&, ir reikalavimu kiekvieno i j at#vilgiu atskirai nagrinti negalima. Dendrininkus sieja bendras materialusis teisinis santykis ir tas pats gin(o dalykas. 4?V .. skolinink solidarios atsakomybs ir kreditori solidariojo reikalavimo atvejai(32 ..., ..1B&< atsakomybes u# keli asmen padaryt! #al! atvejai (32 ..2,>&<bylose dl testamento pripa#inimo negaliojan(iu b"tina traukti visus pdinius(32 -.1,& ir t.t. Iiam bendrininkavimui taikomos ios taisykls: a& byla atitinkamos alies pusje turi b"ti traukti visi bendrininkai, t.y. visiems turi b"ti praneta apie byla, ar jie stos j! + tai gali nuspr'sti tik jie patys, jei nestoja, teismas savo ini%iatyva visus juos turi traukti dalyvauti byloje tre(iaisiais asmenimis, nepareikian(iais savarankik reikalavim , atitinkamai iekovo ar atsakovo pusje. b&dl vis bendrinink priimamas vienas teismo spr. %&teismo spr. ,priimtas netraukus pro%es! nors vieno i bendrinink (nein7ormavus apie bylos nagrinjim!&, yra absoliutus teismo spr negaliojimo pagrindas. d& vieno i bendr atlikti pro%esiniai veiksmai galioja ir kt bendrininkams, jei jie neatvyko bylos nagrinjim! be bylos prie#as(i . Dylos inagrinjimas turi vienoda tak! vis j teisms ir interesams. Dyloje dalyvaujantys bendraatsakovai gindami savo interesus tuo pa(iu gina ir nedalyvaujan(io teisme atsakovo interesus. e& Feigu vienas i bendr apskund#ia teismo spr, laikoma , kad apelia%inis skundas paduotas visu bendrinink . Dylos nagrinjimas tik vieno kurio nors i bendr at#vilgiu yra negalimas. <. neprivalomasis - akultatyvusis. bendrininkavimas + tai toks bedr 34, kada nra glaudaus bendr t ar p ryio tarp subjekt , jie nra vieno materialiojo teisinio santykio subjektai, todl 7ormaliai galimas atskiras bylos nagr, kiekvieno j at#vilgi . Nalimas tais atvjais, kai keli asmenys pareikia analogik! reikalavim! arba j reikalavimai kyla i to paties pagrindo - iekiniai yra vienar"iai. ?isi bendr veikia nepriklausomai vienas nuo kito, vieno j atlikti veiksmai nedaro takos kit bendr t ar p. 2iekvienas turi jo pro%esin' atitinkan(ias pro%esines t ir p. ?isiems bendrininkams b"dingi bruo#ai: 1. juos visada sieja bendri interesai, neprietaraujantys tarpusavyje. ?is bendr reikalavimai turi buti patenkinami arba atmesti. 2. kiekv bendr veikia savo vardu. 4agal bendr! taisykl' bendr atlikti pro%esiniai veiksmai ir j sukeliami teisiniai padariniai lie(ia tik juos asmenikai. 9I981QC + privalomojo bendr atvejais. 3. jie gali dalyvauti pro%ese savarankikai arba pavesti j interesams atstovauti vienam i bendr. 1eismas, priimdamas spr keli iekov naudai, turi nurodyti, kuris spr dalis lie(ia kiekvien! i j , arba nurodyti, kad iiekojimo teis yra bendra< t.p. k! konkre(iai turi vykdyti kiekvienas atsakovas, arba nurodyti, kad atsakovai atsako bendrai ar papildomai.

- 3> Nrups iekinys + vieno ar keli asmen pareiktas iekinys daugelio turin(i bendr! interes! asmen vardu, ir tokio iekinio pagrindu priimtas teismo spr gyja res iudi%ata gali! visiems suinteresuotiems asmenims(pv$. nekokybika produk%ija&. 1aikomos kai kuri valstybi pro%eso statymuose.

5. Procesini teisi permimas.

8aterialioje teisje yra atvej , kai asmenys, esantys teisinio santykio alimi, gali pasikeisti. 4v$: kreditorius turi teis' perleisti reikalavimo teis' (32 ..1*1&, skolininkas turi teis' perkelti skol! kitam asmeniui (32 ..11-&, reikalavimas gali pereiti tre(iajam asmeniui regreso tvarka (32 ..111& arba toks pasikeitimas gali vykti dl objektyvi prie#as(i (alies mirtis, juridinio asmens pabaiga&. :urodytais atvejais vyksta materiali j teisi ir pareig permimas. 1eisi ir pareig permimas materialiojoje teisje yra pro%esini teisi ir pareig 34-e permimo pagrindas. 4erm's materiali!sias teises asmuo perima ir teis' reikalauti i teisi gynimo, taip pat pareig! atsakyti pg prievoles. 1okiais atvejais buv' 34 alimis asmenys i pro%eso pasitraukia, o j pro%esins teiss ir pareigos pereina j teisi permjams. 4ro%esinis teisi permimas (342 )Bstr.& + tai alies pro%esini teisi ir pareig , iai aliai pasitraukus i pro%eso, perjimas kitam asmeniui + teisi permjui. 4ro%esini teisi permimo pagrindas yra teisi permimas materialiojoje teisje. 342 )Bstr. 1 d. nustato , kad tais atvejais, kai viena i gin(ijamo arba sprendimu nustatyto teisinio santykio ali pasitraukia i bylos, teismas esant pagrindui t! al pakei(ia jos teisi permju, iskyrus atvejus, kai materiali j subjektini teisi permimas yra negalimas. 4ro%esini teisi permimas galimas bet kurioje pro%eso stadijoje. 4agal 342 )Bstr 3 d pro%esini teisi permjas privalo pagrsti savo dalyvavim! pro%ese. 4asikeitus teisinio santykio aliai, vykus materiali j teisi permimui, tokio teisinio santykio subjektas, buv's %ivilinio pro%eso alimi, pasitraukia i pro%eso, o jo pro%esins teiss ir pareigos pereina jo materiali j subjektini teisi permjui, ta(iau pro%esini teisi permimas negalimas, kai neleid#iamas materiali j subjektini teisi permimas. Nav's in7orma%ij! bei rodym apie vykus materiali j teisi permim!, teismas privalo svarstyti pro%esini teisi permimo klausim! nepriklausomai nuo pradinio iekovo dalyvavimo teismo posdyje. 4ro%esini teisi permimo pagrindai: 1. pro%es. teisi permimas pagal statym!- teisi permimas eM o77i%io be ali valios (alies mirtis, asm. paskelbimas mirusiu, F0 pabaiga& 2. pro%es. teisi permimas pg sutart tarp teisi perleidjo ir permjo + tai savanorikas teisi perdavimas ir permimas. 4ro%esini teisi permimo pagr. taisykls bei teisiniai padariniai: 1. pro%esini teisi permimas galimas tiek iekovo, tiek ir atsakovo pusje (tiek vykus mater. teisi , tiek ir pareig permimui&. 2. pro%esinis teisi permimas galimas bet kurioje 34 stadijoje (bet kurios instan%ijos teisme, vykdymo pro%ese, pro%eso atnaujinimo stadijoje&. 3. pro%esini teisi permimo ribas apibr#ia mater. subjektini 1 permimo ribos. Fei iekovas perleido pus' reikalavimo teiss, tai byloje bus du iekovai, kiekvienas toje dalyje, kurioje turi reikalavimo teis'. ). pasitraukus i pro%eso vienai aliai, teismas sustabdo byl!, kol paaiks asmens materiali j teisi permjas. Dylos sustabdymas neb"tinas tais atvejais, kai teisi permjas yra #inomas i karto arba apie j bei jo vali! stoti bylos nagrinjim! galima su#inoti artimiausiu metu (F0 reorgani$avimo, pertvarkymo atveju, skolos perdavimo atveju ir kt.& -. teisi permjas, stodamas pro%es!, turi pateikti rodymus, patvirtinan(ius teisi permim! materialiojoje teisje 342 )Bstr. 3d. (paveldjimo teiss liudijim!, mons registravimo dokumentus ir t.t.& .. iekovo teisi permjas gali atsisakyti stoti pro%es!, tokiu atveju tai prilyginama iekinio atsisakymui ir byla nutraukiama (342 3..< 1)*.1&. 1eismas privalo sitikinti, kad teisi permj tikrai nra. ,. teisi permjui visi veiksmai, atlikti pro%ese iki jo stojimo, yra privalomi taip pat, kaip b"t privalomi tam asmeniui, kurio vietoje jis stojo (jei teismas patvirtino ali taikos sutart, tai teisi permjas jos jau neturi teiss gin(yti, bet gali sk sti bendra tvarka, jei nepasibaig' terminai&. 9imtis yra atvejai, kai tam tikr asmenini teisi ir pareig permimas nra galimas, bet tai aktualu tik kai teisi turtojas turjo skirtingos teisins prigimties 1 ir 4- vienas asmeninio pob"d#io, kitas- turtinio. B. materiali j teisi , tiesiogiai susijusi su asmeniu, permimas kitiems asmenims nra galimas, todl negalimas ir pro%esinis teisi permimas, byla tokiais atvejais turi b"ti nutraukta. Fis negalimas , pv$: mirus aliai ilaikymo iiekojimo byloje, mirus iekovui byloje dl gr!#inimo darb!, garbs ir orumo gynimo bylose. Kstatymai gali numatyti iimtis, kai ir asmeninio pob"d#io prievoli atveju 1 ir 4 permimas yra galimas- pg 32 3.1>)str. - d. asmeniui, i kurio buvo priteistas ilaikymas, mirus ilaikymo pareiga pereina jo pdiniams, kiek tai leid#ia paveldtas turtas< pg 342 )1. str. darbo bylose darbuotojo pro%esini teisi permimas galimas tik pagal darbuotojo iekinius dl darbo u#mokes(io ar kit imok , susijusi su darbo teisiniais santykiais, priteisimo< reikalauti ginti garb' ir orum! po tok iekin pareikusio asmens mirties turi teis' jo sutuoktinis, tvai ir vaikai, bet tik tais

- )* atvejais, kai tikrovs neatitinkan(i duomen apie mirusj asmen paskleidimas #emina ir j garb' ir orum!- 32 2.2)str. 1d ir t.t. 4ro%esin teisi permim! teismas 7ormina nutartimi. 2adangi teismo nutartis, kuria 7orminamas vieno asmens pasitraukimas i bylos ir kito asmens stojimas byl!, atskiruoju skundu neskund#iamas, i nutartis gali b"ti tiek #odin, tiek raytin. 1eismo nutartis , kuria atsisakoma teisinti byloje teisi permim!, skund#iama atskiruoju skundu, nes teisi permjui ji u#kerta keli! dalyvauti byloje. Ii nutartis turi b"ti raytin. 4agrindiniai netinkamos alies pakeitimas tinkama bei pro%esinio teisi permimo institut skirtumai: 4=J3@C9:9C 1@9C9P 4@=W8980C 1.?ieno asmens 1 ir 4 pereina kitam asmeniui. 1o pagrindas yra 1 ir 4 perjimas materialiojoje teisje. 2. ?isada vienas asmuo tos pa(ios alies (iekovo ar atsakovo& pusje pasitraukia i pro%eso, o kitas stoja pro%es!. Dyloje negali dalyvauti ir teistas 1 perleidjas, ir 1 permjas. 1eisi perleidjas, jei jis nort ilikti pro%ese, but netinkama alis, nes jis jau nra materiali j teisini santyki subjektas. 3. 4ro%esini 1 permimas galimas bet kurioje pro%eso stadijoje ).4ro%esinio 1 permimo atveju byla paprastai sustabdoma ir atnaujinama nuo tos stadijos, kurioje ji buvo sustabdyta (342 )Bstr 2 d&. :@19:208JC I0/9@C 402@91980C 19:2080 1. 1 perdavimas yra nemanomas, nes netinkama alis, neb"dama materialiojo teisinio santykio subjektu, neturi k! perduoti. 2. :etinkama ir tinkama alis pro%ese gali dalyvauti kartu (iekovas ir tretysis asmuo su savarankikais reikalavimais&, ta(iau j interesai bus skirtingi.

3. :etinkamos alies pakeitimas tinkama galimas tik antrojoje ir tre(iojoje stadijoje. ). :etinkamos alies pakeitimo tinkama atveju byla atidedama ir bylos nagrinjimas paprastai pradedamas i naujo (342 )-str )d.&

!. *. ,. 2. +. ). 5.

@iterat4ra @ietu#os 1espu&likos ci#ilinio proceso kodeksas, pat#irtintas *==* m. #asario *- d. 3statymu Gr.BH952, 'Din., *==*, Gr.,)9!,2=". @ietu#os 1espu&likos ci#ilinio proceso kodekso komentaras. %., Eintis, !.-=. @auikas C., Eikelnas %., Gekro0ius %. Ci#ilinio proceso teis. B tomas. %., :ustitia, *==,. Eikelnas %. Ci#ilinis procesas. B dalis. %., :ustitia, !..5. Gekro0ius %. Ci#ilinis procesas koncentruotumo principas ir jo 3gy#endinimo galimy&s. %., :ustitia, *==*. Treu0niko# E. Fradanskij process. Eosk#a, *===. %ikut E. $. 7torony 8 osno#nyje lica iska#o#a proi/#odst#a. 7arato#, !.)-. Teism praktika ;ttp JJddd.lat.litlee.ltJGutartysJcnutJ*==,Jnut*==,J,k9,9+=5.;tm ;ttp JJddd.lat.litlee.ltJGutartysJcnutJ*==,Jnut*==,J,k9,9,.,.;tm ;ttp JJddd.lat.litlee.ltJGutartysJcnutJ*==,Jnut*==,J,k9,95+-.;tm ;ttp JJddd.lat.litlee.ltJGutartysJcnutJ*==*Jnut*==*J,k9,9.+,.;tm ;ttp JJddd.lat.litlee.ltJGutartysJcnutJ*==*Jnut*==*J,k9,9!=)=.;tm

!. *. ,. 2.
-.

- )1 + tema. Tretieji ir kiti asmenys civiliniame procese !. Tretieji asmenys ci#iliniame procese samprata, poymiai, r40ys ir reik0m.
1eisikai suinteresuoti bylos baigtimi gali b"ti ne tik alys ir j atstovai, bet ir kiti asmenys, manantys, kad teismo sprendimas byloje gali paveikti (tiesiogiai arba netiesiogiai& ir j materiali!sias subjektines teises ar pareigas. 0pie bylos nagrinjim! tokie asmenys paprastai su#ino jam jau prasidjus, tad ir dalyvauja jame ne nuo prad#i . Fie %iviliniame pro%ese yra vadinami treiaisiais asmenimis. 1ad tretieji asmenys %iviliniame pro%ese -tokie byloje dalyvaujantys asmenys, kuri dalyvavimas sprend#iant gin(! grind#iamas teisiniu suinteresuotumu bylos baigtimi ir kurie sitraukia arba statymo nustatytais atvejais traukiami (ali arba teismo ini%iatyva& jau prasidjus pro%es!. Iie asmenys savo teises ir interesus gali ginti bendra tvarka, t. y. kreiptis teism! su iekinio pareikimu ir b"ti iekovu byloje arba, jei jie nebuvo traukti dalyvauti byloje atsakovo pusje, juos galima patraukti atsakomybn atskiroje byloje. 1aigi tre(i j asmen institutas padeda gyvendinti iuos tikslus: 1& siekti proceso ekonomijos< kadangi vairi materiali j teisini santyki subjekt tarpusavio teisi ir pareig klausimai isprend#iami viename pro%ese, o ne dviejose ar daugiau byl , suma#ja ir ali , ir teismo darbo s!naudos< 2& ivengti prietaring sprendim primimo keliose bylose tarp t pa(i materiali j teisini santyki subjekt < 3&siekti sudaryti galimyb# bylos alimis nesantiems asmenims apginti savo interesus arba padti apginti alies interesus. 342 3, straipsnio 2 dalyje ivardyti dalyvaujantys byloje asmenys, tarp j nurodyti ir tretieji asmenys. 1re(iaisiais asmenimis gali b"ti tiek 7i$iniai, tiek juridiniai asmenys, turintys teisnum! ir veiksnum!. /ietuvos %ivilinio pro%eso teisje tretieji asmenys skirstomi " dvi r3is, kurias numato 342 ). ir ), straipsniai: 1& 342 ). straipsnis - tre(iuosius asmenis, pareikian(ius savarankikus reikalavimus< 2& 342 ), straipsnis - tre(iuosius asmenis, nepareikian(ius savarankik reikalavim . 1re(i j asmen skirstymo r"is poreik lemia tre(i j asmen materiali j teisini santyki su pro%eso alimis ar viena i j vairiapusikumas ir skirtingas tre(i j asmen suinteresuotumo bylos baigtimi laipsnis. )kirstymo pareikian(ius savarankikus reikalavimus ir toki reikalavim nepareikian(ius p$grindas yra materialij teisini santyki tarp treAiojo asmens ir ali pob3dis, asmens suinteresuotumo bylos baigtimi laipsnis. B3dingi bruo,aiE H9. 1retieji asmenys visada stoja " jau prasidjus" tarp ali proces$. ?adinasi, ie asmenys nepradeda pro%eso. 1retieji asmenys pro%es! stoti gali iais b"dais: - juos i proces traukia iekovas - kiti dalyvaujantys byloje asmenys prao traukti treiuosius asmenis - traukia teismas savo iniciatyva - suinteresuotas asmuo, su#inoj's apie teisme nagrinjam! byl!, kuri susijusi su jo subjektinmis teismis arba interesais, gali pats pareikti praym! teismui traukti %ivilin' byl! tre(iuoju asmeniu ir prayti teismo apginti jo teises. H<. 1retieji asmenys, stodami %ivilin pro%es! pradtoje %ivilinje byloje, siekia apginti savo teises ir teistus interesus. 1eisinio suinteresuotumo neturintys asmenys traukiami dalyvauti %iviliniame pro%ese negali b"ti. H=. 1retieji asmenys turi bendr$sias dalyvaujanAi byloje asmen teises ir pareigas (342 )2 straipsnio 1 dalis, - ir . dalys, ). straipsnio 2 dalis, ), straipsnio 2 dalis&. HF. Teismo sprendimas gali tiesiogiai ar netiesiogiai paveikti treAij asmen teises, pareigas ir interesus - tretysis asmuo pretenduoja t! pat gin(o objekt!, dl kurio vyksta gin(as tarp ali . J. TreAij asmen interesai su ali interesais nesutampa. 0ptarti pagrindiniai tre(i j asmen bruo#ai leid#ia su7ormuluoti treAij asmen s$vok$- pagal 0.Griuk!& - tai dalyvaujantys byloje asmenys, kurie Xpatys stoja jau prasidjus pro%es!, siekdami apginti savo teises ir interesus, arba ali , kit dalyvaujan(i byloje asmen ar teismo ini%iatyva traukiami jau prasidjus pro%es!, siekiant apginti j teises ir interesus, nesutampan(ius su ali interesais, ir turintys savarankik! reikalavim!, nukreipt! gin(o tarp ali objekt!, arba neturintys tokio reikalavimo, ta(iau teismo sprendimas ateityje gali turti takos j teisms ir pareigoms, susijusioms su viena i ali .

- )2 *. Tretieji asmenys, parei0kiantys sa#aranki0kus reikala#imus. : skirtumai nuo ie0ko#o.

9 esms tre(iasis asmuo, pareikiantis savarankikus reikalavimus, - tai iekovas, pareik's iekin jau prasidjusiame pro%ese pirminms alims. 1okio iekinio dalykas (daiktas ar teis& visada toks pats kaip ir tas, dl kurio gin(ijasi pirmins alys. 2itaip tariant, tre(iasis asmuo, pareikiantis savarankikus reikalavimus, teigia, kad b"tent jis, o ne alys, turi teis' gin(ijam! teis' ar daikt!. :uo iekovo tre(.asmenis, pareikain(ius savarankikus reikalavimus, skiria tik tai, kad iekinys pareikiamas jau prasidjusiame pro%ese. 4atenkinus tre(. asmens, pareikian(io sav.reikalavimus, iekin visada bus visikai arba i dalies atmestas pirminio iekovo iekinys. Cavo materiali!sias subjektines teises ar st.saugomus interesus jis gali ginti ne tik sitraukdamas pro%es! kaip tre(.asmuo, pareikiantis sav.reikalavimus, bet ir pareikdamas savarankik! iekin, t.y. praddamas savarankik! pro%es!. 1retieji asmenys, pareikiantys savarankikus reikalavimus, byl! sitraukti gali tik savo ini%iatyva. 1eismas negali j traukti pro%es! savo ini%iatyva, gali tik praneti apie galimyb' sitraukti. 1re(. asmuo, pareikaintis savarankikus reikalavimus, turi visas iekovo t.ir p., tad tik jis pats gali nuspr'sti, kaip gins savo teises ar interesus ir ar apskritai juos gins. 1re(. asmen , pareikian(i sav.reikalavimus, turi ias t. ir p. (342 )2str.&: 1. Ialys turi teis' susipa#inti su bylos med#iaga, daryti iraus ir nuoraus, pareikti nualinimus, teikti rodymus, dalyvauti tiriant rodymus, u#duoti klausimus kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims, liudytojams ir ekspertams, pateikti praymus, duoti teismui paaikinimus #od#iu ir ratu, teikti savo argumentus ir samprotavimus visais bylos nagrinjimo metu kylan(iais klausimais, prietarauti kit dalyvaujan(i byloje asmen praymams, argumentams ir samprotavimams, gauti teismo sprendim , nutar(i ar nutarim , kuriais isprend#iama byla, nuoraus, apsk sti teismo sprendimus bei nutartis ar nutarimus ir naudotis kitomis pro%esinmis teismis, kurias alims suteikia is 2odeksas. 9ekovas taip pat turi teis' pakeisti iekinio pagrind! arba dalyk!, padidinti ar suma#inti iekinio reikalavimus io 2odekso nustatyta tvarka arba atsisakyti iekinio. 0tsakovas turi teis' pripa#inti iekin. Ialys gali u#baigti byl! taikos sutartimi. 2. 1eismas nepriima iekovo iekinio atsisakymo, atsakovo pripa#inimo iekinio ir netvirtina ali taikos sutarties, jeigu tie veiksmai prietarauja imperatyvioms statym nuostatoms ar vieajam interesui. 3. Ialys gali reikalauti, kad teismo sprendimas b"t priverstinai vykdytas. ). 4areikjai ir suinteresuoti asmenys ypatingosios teisenos bylose turi ali teises ir pareigas, iskyrus io 2odekso nustatytas iimtis. -. Ialys joms priklausan(iomis pro%esinmis teismis privalo naudotis s!#iningai. Ialys turi taip pat kitas iame 2odekse numatytas pareigas. .. Ialys turi teis' dalyvauti renkant rodymus @uropos C!jungos teiss akt nustatyta tvarka @uropos C!jungos valstybs nars teisme. 1retieji asmenys, pareikiantys savarankikus reikalavimus(342 ).str.&: 1. 1retieji asmenys, pareikiantys savarankikus reikalavimus dl gin(o dalyko, gali stoti byl! iki baigiam j kalb prad#ios. 2. 1retieji asmenys, pareikiantys savarankikus reikalavimus, turi visas iekovo teises ir pareigas. 3. 1eismo nutartis atsisakyti traukti asmen pro%es! tre(iuoju asmeniu, pareikian(iu savarankikus reikalavimus, neskund#iama atskiruoju skundu. 1retieji asmenys, pareikiantys savarankikus reikalavimus, yra tokiuose t.sant. su viena i ali , kai alies ir tre(.asm. interesai tiesiogiai susij' su gin(o objektu. 1re(.asmens ir iekovo iekinio dalykas sutampa, o pagrindas da#niausiai skiriasi.

,. Tretieji asmenys, neparei0kiantys sa#aranki0k reikala#im. : skirtumas nuo &endrinink ir nuo netinkamos 0alies.
Tretieji asmenys, nepareikiantys savarankik reikalavim ? tai asmenys, kurie stoja patys arba yra traukiami byl! iekovo ar atsakovo pusje iki baigiam j kalb prad#ios, jeigu bylos isprendimas gali turti takos j teisms arba pareigoms vienos i ali at#vilgiu. Fie gali b"ti traukti dalyvauti byloje ali arba kit dalyvaujan(i byloje asmen praymu arba teismo ini%iatyva. (342 ), str.1d.& Ktraukiamas remiantis teise u#tikrinti regres! jo at#vilgiu, jeigu tam yra teisinis pagrindas.

- )3 Ksiteisj's teismo sprendimas gyja prejudi%in' gali!. 1ai numato 342 1B2 str. 2 d. + 7aktai, nustatyti siteisjusiu teismo sprendimu vienoje %ivilinje ar administra%inje byloje, i naujo nerodinjami nagrinjant kitas %ivilines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys. 1aigi tre(i j asmen , nepareikian(i savarankik reikalavim , suinteresuotumas dalyvauti kit asmen pro%ese gali b"ti pagrstas tam tikr teismini 7akt nustatymu gin(e tarp iekovo ir atsakovo. 0tsakovui ar iekovui ateityje pareikus regresin iekin tretiesiems asmenims be savarankik reikalavim , negali b"ti paneigti anks(iau nustatyti 7aktai, taip pat ie 7aktai net nerodinjami i naujo. 1eismo sprendimo prejudi%in galia galioja tik dalyvaujan(ioms byloje alims ir kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims. TreAij asmen, nepareikianAi savarankik reikalavim, dalyvavimo procese pagrindasE 1. =egresinio iekinio pareikimo tretiesiems asmenims ateityje galimyb - gali stoti ar b"ti traukti pro%es!, jeigu eg$istuoja tam tikri materialieji teisiniai santykiai tarp j ir vienos i gin(o ali . Dyl! isprendus ne atitinkamos alies naudai, nepareikian(iam savarankik reikalavim tre(iajam asmeniui gali atsirasti prievol atlikti tam tikrus veiksmus ar atlyginti #al!. 1ai turi b"ti nagrinjama atskiroje byloje, kur ta alis bus iekovas, o ankstje byloje buv's tretysis asmuo be savarankik reikalavim + atsakovas. Ialis teis' pareikti reikalavim! tre(iajam asmeniui gyja tik siteisjus dl ali priimtam sprendimui. 2. 1eismo sprendimas gali turti takos alies ir tre(iojo asmens tarpusavio teisini santyki pob"d#iui, taip pat teisi ir pareig apim(iai santykiuose su ta alimi. 1retysis asmuo be sav. reikalavim dalyvaudamas byloje siekia u#kirsti keli! savo subjektini teisi pa#eidimui ar padties pabloginimui. 1am tikro asmens bylos nagrinjim! netraukus, jei tai buvo b"tina, jam bus atimta galimyb e7ektyviai gyvendinti savo teises ir teistus interesus. Feigu teismo sprendime bus pasisakyta dl io asmens teisi ir pareig , atsiras pagrindas teismo sprendim! panaikinti dl absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindo konstatavimo.( 342 32> str. 2 d. 2 punktas&, toks teismo sprendimas netrauktam dalyvauti pro%ese asmeniui negis prejudi%ins galios (1B2 str. 2 punktas&, bylos nagrinjimas u#sit's. 2ita vertus, niekuo nepagrstas su nagrinjama byla nesusijusi asmen traukimas dalyvauti tre(iaisiais asmenimis be savarankik reikalavim labai sunkina ir vilkina bylos negrinjim!, pareikalauja daug nepagrst tiek traukt dalyvauti byloje asmen , tiek ir valstybs laiko ir l s!naud . Feigu teismas jau bylos nagrinjimo pirmosios instan%ijos teisme metu pastebi, jog byl! yra trauktas nepareikiantis savarankik reikalavim tretysis asmuo, jis turi teis' toki! klaid! itaisyti ir nutartimi panaikinti mint! tokio asmens pro%esin status!. 0smuo netenka kit dalyvaujan(io byloje asmens pro%esini teisi , ir gali toki! teismo nutart sk sti atskiruoju skundu. ?lesnse stadijose i pro%eso tretysis asmuo, nors trauktas be teisinio pagrindo, negali b"ti paalintas, nes jis jau yra gij's pro%esini teisi ir pareig , jam yra kil' pro%esini veiksm atlikimo teisini padarini . 342 ), str. 1 d. numato, kad tretieji asmenys, nepareik' savarankik reikalavim dl gin(o dalyko, gali stoti byl! iekovo arba atsakovo pusje iki baigiam j kalb prad#ios, jeigu bylos isprendimas gali turti takos j teisms arba pareigoms. 1eismui asmuo gali pareikti tai ratu arba #od#iu teismo posd#io metu. Oodinis pareikimas raomas teismo posd#io protokol!. 1uri b"ti nurodytas stojimo pro%es! pagrindas bei kurios i ali pusje siekiama stoti. 4areikim! dl stojimo byl! nagrinjantis teismas turi ispr'sti nutartimi (342 2>* str. 1 d.& 1enkindamas pareikim! teismo posd#io metu (parengiamojo ar nagrinjimo teisme&, teismas gali priimti #odin' nutart, kuri turi b"ti raoma teismo posd#io protokol! (342 2>* str. 2 d.&. 2ai pareikim! dl stojimo byl! tre(iuoju asmeniu, nepareikian(iu sav. reik., teismas patenkina ne teismo metu, turi b"ti priimama raytin nutartis (2>* str. ) d.& Feigu teismas netenkina pareikimo, visais atvejais priimama raytin nutartis, nes i nutartis, u#kertanti galimyb' tolesnei bylos eigai, gali b"ti skund#iama atskiruoju skundu (2>* str. 2 d., 33) str.1 d. 2 punktas&. TreAij asmen, nepareikianAi savarankik reikalavim, bruo,aiE 1. Fie nra gin(ijamo materialiojo teisinio santykio, eg$istuojan(io tarp ali , subjektai. 9imtis + atvejai, kai vienas solidari! reikalavimo teis' turintis kreditorius kreipiasi su iekiniu, ta(iau kitas toki! teis' turintis kreditorius iekinio nereikia, arba kada iekovas paduoda teism! tik vien! i solidarios atsakomybs bendrinink , o kito at#vilgiu iekinio nereikia. 1ada kiti bendrininkai traukiami byl! tre(iaisiais asmenimis be savarankik reikalavim vienos i ali pusje, nors jie kartu yra ir gin(ijamo materialiojo teisinio santykio subjektai. 2. Fie susij' materialiasiais teisiniais santykiais su viena i ali ir dalyvauja pro%ese nordami ateityje apsisaugoti nuo kuri nors pareig pro%eso aliai pagal jos regresin iekin, arba jie turi kitok asmenin teisin suinteresuotum! bylos baigtimi. 3. Ckirtingai nuo pareikian(io savarankikus reikalavimus, tretysis asmuo, nepareikiantis savarankik reikalavim , da#niausiai neturi materialiojo teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi, j interesas yra pro%esinio teisinio pob"d#io. 1retysis asmuo nieko neprao priteisti jo naudai ir teismas sprendimu negali tokio tre(iojo asmens pareigoti k! nors atlikti ar neatlikti. Iio asmens interesas pasireikia tik tuo, kad nuo bylos baigties gali priklausyti jo paties materialiosios teiss ar pareigos kitame pro%ese. 2ita vertus, nepalankus sprendimas daugeliu atveju suteikia teis pareikti regresin iekin io asmens at#vilgiu ir tai netiesiogiai patvirtina tre(iojo asmens material j teisin interes! ankstesnje byloje. 1odl yra pagrindo teigti, kad jis turi materialj

- )) teisin suinteresuotum, kad nebt nukreiptas regresinis iekinys jo turt ateityje. ok interes galima bt pripa!inti tik netiesioginiu. 1a(iau, kaip minta, tre(iaisiais asmenimis byloje gali b"ti traukti ir asmenys, turintys tiesiogin material j teisin suinteresuotum!. ). Kstoja jau prasidjus pro%es!< skirtingai negu tretieji asmenys su savarankikais reikalavimais, pradti savarankiko pro%eso ie asmenys negali. -. Kstoja byl! savo ini%iatyva arba yra traukiami pro%es! ali , kit dalyvaujan(i byloje asmen arba teismo ini%iatyva ( 342 ), str. 1 d.& .. Feigu tretieji asmenys nori byl! stoti savo ini%iatyva, pareikime dl stojimo pro%es! jie turi nurodyti stojimo pagrind! bei kurios i ali pusje siekia stoti (342 111 str., ), str. 3 d.& ,. Iali teisinius santykius su kitais asmenimis, kuri teiss ar pareigos gali b"ti paliestos pro%ese, teismas turi stengtis isiaikinti pasirengimo bylos nagrinjimo stadijoje. 2ita vertus, tiesmas negali nuspr'sti dl netraukt dalyvauti byloje asmen teisi ir pareig , todl teisminio bylos nagrinjimo metu traukti tre(iuosius asmenis be savarankik reikalavim galima iki baigiam j kalb prad#ios. (342 ), str. 1 d.& :etraukti asmenys savo teises gali ginti praydami atnaujinti pro%es! byloje (342 3.. str.1 d. , punktas& arba pareikdami savarankik! iekin. "ei nurodyti asmenys proces stoja teisminio nagrinjimo metu, tai yra pagrindas bylos nagrinjim atidti, poto bylos nagrinjimas pradedamas i prad!i, iskyrus atvej, jei pats stoj#s byl tretysis asmuo prao byl bagrinti toliau (342 )- str. ) d.& B. :ors 342 tiesiogiai nereglamentuoja, reali galimyb stoti byl! tre(iuoju asmeniu yra tik teismui nagrinjant byl! pirmosios instan%ijos teisme. 1ai lemia /ietuvos %ivilinio pro%eso teisje tvirtintas ribotos apelia%ijos modelis + apelia%ins instan%ijos teisme negalima remtis aplinkybmis, kurios nebuvo nagrintos pirmosios instan%ijos teisme, reikti nauj reikalavim , pateikti naujus rodymus. :etraukti dalyvauti byloje pirmosios instan%jos teisme tretieji asmenys neturi teiss patys ini%ijuoti apelia%inio pro%eso, nes apelia%in skund! gali pateikti tik dalyvaujantys byloje asmenys. Ktrauktas dalyvauti byloje tik nuo apelia%inio pro%eso asmuo prarast teis' vien! teismin' instan%ij! + galimyb' savo teises ir teistus interesus ginti pirmojoje instan%ijoje. $etraukti dalyvauti byloje asmenys turi ginti savo teises ir interesus pareikdami atskir iekin arba pateikdami praym pakartotinai inagrinti byl, kurioje teismo sprendimas pavedamas pirmosios instancijos teismui, t.y. byla gr!#inama nagrinti i naujo pirmosios instan%ijos teismui. >. 2adangi tretysis asmuo be savarankik reikalavim jau nagrinjamoje byloje negali pradti savarankiko proceso, stojimas pro%es! yra vienintel e7ektyvi jo teisi ir interes gynimo 7orma (neskaitant galimybs pareikti nauj! iekin bei pryti atnaujinti pro%es! byloje&, todl teisjo nutartis atsisakyti leisti stoti pro%es! gali b"ti skund#iama apelia%ine tvarka + atskiruoju skundu kaip u#kertant keli! galimybei apginti savo teises ir interesus, taip pat apsisaugoti nuo ateityje gresian(io regresinio iekinio. 1retysis asmuo, netrauktas bylos nagrinjim!, visais atvejais gali paduoti praym dl proceso atnaujinimo, jei siteisj#s teismo sprendimas pa!eid!ia jo teises ar statymo saugomus interesus 1*. 1retysis asmenuo be savarankik reikalavim turi visas ali pro%esines teises ir pareigas, numatytas 342 )2 str. ir kt. str., iskyrus tas teises, kurios susijusios su disponavimu gin(o objektu ir priklauso tik alims (pv$. teis pakeisti iekinio dalyk! ir pagrind!& 11. :ors tre(iuosius asmenis su viena i ali sieja materialieji teisiniai santykiai, ie tretieji asmenys pro%ese veikia savarankikai. Fie nepriklauso nei nuo alies, nei nuo kt. dalyvaujan(i byloje asmen , neprivalo derinti savo veiksm su jais. 1a(iau iimtis + tretysis asmuo gali veikti iimtinai tik alies, kurios pusje ji dalyvauja, interesais (342), str. ) d.& Fam negali b"ti atimta galimyb griauti bet kuriuos 7aktus, sudaran(ius iekinio pagrind!, jei jis dalyvauja atsakovo pusje, arba rodinti atsakovo atsikirtim nepagristum!, jei jis dalyvauja iekovo pusje.

1re(i j asmen , nepareikian(i savarankik reikalavim , procesin padtis skiriasi nuo procesini bendrinink ir nuo liudytojE 1. 4uo bendrinink skiriasi tuo, kad : a. 1retysis asmuo, nepareikiantis savarankik reikalavim , gali dalyvauti arba atsakovo, arba iekovo pusje, ta(iau j negalima tapatinti su bendraatsakoviais arba bendriekiais. 4ro%esinis bendrininkas + asmuo, susij's materialiniais teisiniais santykiais suprieinga alimi: arba turintis tam tikr reikalavim prieingos alies at#vilgiu, arba asmuo, galintis atsakyti pagal prieingos alies reikalavimus. 1retysis asmuo yra susij's materialiaisias santykiais tik su tuo asmeniu, kieno pusje jis stoja tre(iuoju asmeniu, ir nra susij's jokiais materialiaisiais santykiais su prieinga alimi. b. 1retieji asmenys be savarankik reikalavim skiriasi nuo ali (iekov ir artsakov , bendraieki ir bendraatsakovi & savo pro%esini teisi apimtimi. 2. 4uo liudytoj skiriasi tuo, kad %ivilinje byloje liudytoju gali b"ti kiekvienas asmuo, kuriam gali b"ti #inomos kokios nors aplinkybs, susijusios su byla, jeigu jis neturi teisinio suinteresuotumo bylojos baigtimi, dl kurio turt b"ti trauktas pro%es! kaip dalyvaujantis byloje asmuo (iekovas, atsakovas, tretysis asmuo&. 3ivilinje byloje aukiami ir apklausiami liudytojais negali b"ti net ir asmenys, dl tam tikr prie#as(i turintys suinteresuotum! bylos eiga ar jos baigtimi, ta(iau tai nereikia teisinio tokio liudytojo

- )- suinteresuotumo. 1uo tarpu tretieji asmenys turi pro%esin teisin, o kartais ir material j suinterestuotum! bylos baigtimi. ------------------------------------------------------------------------------------------------------------------Teismas kartais klysta ir "prastose teism praktikai situacijose, pv!E De teisinio pagrindo dalyvauti tre(iaisiais asmenimis bylose dl nuosavybs teiss tam tikr! nekilnojam!j turt! pripa#inimo traukiama valstybs mon 5=egistr %entras6. :ra pagrindo traukti bylos nagrinjim! tre(iaisiais asmenimis notarus, kutie patvirtino tarp ali sandor, jeigu n viena i ali kaip iekinio at atsikirtim pagrind! nenurodo koki nors notaro kalt veiksm ar neveikimo, turjusi reikms sandorio teistumui. 1raukima be pagrindo da#nai nulemia vien sandorio tvirtinimo notarine tvarka 7aktas. Nalima b"t traukti, jei sandorio pripa#inimo begaliojan(iu pagrindu nurodomas esminis sandorio patvirtinimo notarine tvarka taisykli pa#eidimas. 3ivilinse bylose, ikeltose pagal iekinius dl #alos priteisimo i valstybs, atitinkami pareig"nai tre(iaisiais asmenimis be sav. reikalavim turt b"ti traukiami tik tuomet, ai iekinio 7aktiniu pagrindu yra nurodomi ty(iniai pareig"n veiksmai. ?isais kitais atvejais nurodyti pareig"nai neturi b"ti traukti dalyvauti byloje, nes net ir atlyginus #al! valstyb negals pareikti regresinio iskinio. :epriimtina, kai dalyv. byloje asmenimis traukiami juridiniai asmenys, susij' su byloje tik rodom!ja med#iaga + pateik' raytinius rodymus, atlik' su alimis susijusios veiklos patikrinimus, vykd' norminiais aktais kitus jiems suteiktus galiojimus tam tikroje srityje. 4asitaiko kai tre(. asm. be sav. reikalavim traukiamas juridinio asmens 7ilialas, su kuriuo susij's gin(as, nors byloje pro%eso alimi ar tre(iuoju asmeniu dalyvauja pats juridinis asmuo.

2. Tre6ij asmen procesins teiss ir pareigos.

CP& =1 str. < d. numatyta, kad dalyvaujantys byloje asmenys yra ir tretieji asmenys. Galyvaujan(i byloje asmen s!voka yra apibendrinanti ir apima tuos pro%eso dalyvius, kuriems b"dingas teisinis suinteresuotumas bylos baigtimi. Tretiesiems asmenims, pareikiantiems savarankikus reikalavimus, yra bdingas materialusis ir procesinis suinteresuotumas bylos baigtimi. 1odl CP& FK str. < d. numatyta, kad tretieji asmenys parei!"iantys savaran"i!"us rei"alavimus turi visas ie!"ovo teises ir pareigas. 2itiems dalyvaujantiems byloje asmenims (tarp j ir tretiesiems asmenims&, nepareikus savarankik reikalavim , b"dingas tik pro%esinis teisinis suinteresuotumas, nes neveikiamos j materialiosios teiss ir pareigos. CP& F1 str. < d. numatyta, jog tretieji asmenys neparei!"iantys savaran"i!"# rei"alavim# turi !alies procesines teises ir pareigas , iskyrus teis' pakeisti iekinio pagrind! ir dalyk!, padidinti iekin arba sudaryti taikos sutart. Fie taip pat neturi teiss reikalauti, kad teismo sprendimas b"t priverstinai vykdytas< negali atsiimti iekinio (342 13> str.& Dendrosios dalyvaujan(i byloje asmen teiss numatytos CP& F< str.: 1. 1uri teis' susipa#inti su bylos med#iaga, 2. Garyti iraus ir nuoraus, 3. 4areikti nualinimus, 4. 1eikti rodymus, 5. R#duoti klausimus kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims, liudytojams ir ekspertams, 6. 4ateikti praymus, 7. Guoti teismui paaikinimus #od#iu ir ratu, 8. 1eikti savo argumentus ir samprotavimus visais bylos nagrinjimo metu kylan(iais klausimais, $. 4rietarauti kit dalyvaujan(i byloje asmen praymams, argumentams ir samprotavimams, 1%. Nauti teismo sprendim , nutar(i ar nutarim , kuriais isprend#iama byla, nuoraus, 11. 0psk sti teismo sprendimus bei nutartis ar nutarimus, 12. Galyvauti renkant rodymus @C valstybs nars teisme ir kt. &pecialiosios teis's (statyme numatytos ti" "ai "uriems dalyvaujantiems byloje asmenims. 4apildomos ali (iekovo ir atsakovo& teiss, palyginti su kit dalyvaujan(i byloje asmen teismis, yra nurodytos CP& F< str. 9 ir = dalyse. 2adangi CP& FK str. < d. numatyta, kad tretieji asmenys, pareikiantys savarankikus reikalavimus, turi visas iekovo teises, jie gali naudotis spe%ialiomis iekovui suteikiamomis teismis. 1a(iau jie gali disponuoti tik j pareikto iekinio objektu ir neturi teiss disponuoti iekovo pareikto pradinio iekinio ar atsakovo pareikto prieiekinio objektu. 1uo tarpu dl tre(i j asmen , nepareikian(i savarankik reikalavim , CP& F1 str. < d. padaryta ilyga, jog ie asmenys teisi , susijusi su disponavimu gin(o objektu, neturi. CP& =L str. <d. numatyta, kad tretieji asmenys, nepareikiantys savarankik reikalavim , turi alies pro%esines teises, iskyrus teises-, susijusias su disponavimu gin(o dalyku ir priklausan(ias tik alims. 342 )2 str. 1 d. nustato, kad pro%eso alys turi teis' susipa#inti su bylos med#iaga. 4agal 342 ), str. 2d. i teis priklauso ir tretiesiems asmenims, nepareikiantiems savarankik reikalavim . 0smuo tampa tre(iuoju asmeniu, nepareikian(iu savarankik reikalavim , byl! nagrinjan(iam teismui

- ). primus dl to nutart (CP& <LI str.&. ?adinasi, tokiam asmeniui, statymo suteiktas pro%esines teises gyja nuo tada, kai teismas patenkina asmens pareikim! dl stojimo pro%es! tre(iuoju asmeniu, nepareikian(iu savarankik reikalavim , arba kai asmuo traukiamas dalyvauti byloje tre(iuoju asmeniu, nepareikian(iu savarankik reikalavim , pagal motyvuot! ali praym! arba paties teismo ini%iatyva (342 ), str. 1, 3 d.&. + Iis /01Yo iaikinimas mutatis mutandis (kitose normose& taikytinas ir kt. dalyvaujantiems byloje asmenims. Galyvaujantiems byloje asmenims CP& F< str. J d. numatyta bendroji pareiga pri"lausan)iomis teis'mis naudotis s*+iningai taip pat vykdyti kitas CP& numatytas pareigas. &peciali*sias procesines pareigas kurios numatytos tik alims, privalo vykdyti ir tretieji asmenys su savarankikais reikalavimais, ta(iau ios pareigos nesaisto tre(i j asmen , nepareikian(i savarankik reikalavim (pv$.: rodinjimo pareiga&. CP& F1 str. F d. numatyta, kad tretysis asmuo, nepareikiantis savarankik reikalavim , negali veikti pro%ese prie alies, su kuria jis dalyvauja, interesus. 1ai suponuoja tre(i j asmen be savarankik reikalavim instituto tikslas + padti aliai, su kuria jis dalyvauja, laimti byl! ir taip ivengti savo materialiosios teisins padties pablogjimo.

@iterat4ra !. @ietu#os 1espu&likos ci#ilinio proceso kodeksas, pat#irtintas *==* m. #asario *d. 3statymu Gr.BH952, 'Din., *==*, Gr.,)9!,2=". *. @ietu#os 1espu&likos ci#ilinio proceso kodekso komentaras. %., Eintis, !.-=. ,. @auikas C., Eikelnas %., Gekro0ius %. Ci#ilinio proceso teis. B tomas. %., :ustitia, *==,. 2. Eikelnas %. Ci#ilinis procesas. B9BB dalys. :ustitia, %.,!..5. +. Gekro0ius %. Ci#ilinis procesas koncentruotumo principas ir jo 3gy#endinimo galimy&s. :ustitia, %., *==*. ). Treu0niko# E. Fradanskij process. Eosk#a.,*===. 5. 7c;ilken. fi#ilpro/essrec;t. 2. $ufl., (gln, *==*. Teism praktika !. ;ttp JJddd.lat.litlee.ltJGutartysJcnutJ*==!Jnut*==!cJ,(959!!+,.;tm. *. ;ttp JJddd.lat.litlee.ltJGutartysJcnutJ*==!Jnut*==!cJ,(9,9-=5.;tm. ,. ;ttp JJddd.lat.litlee.ltJGutartysJcnutJ*==*Jnut*==*J,k9,9!=2*.;tm. 2. ;ttp JJddd.lat.litlee.ltJGutartysJcnutJ*==*Jnut*==*J,k9,925-.;tm.

- ), , tema. 2ie%ojo intereso gynimas civiliniame procese !. Prokuroro, kit #alsty&s ir sa#i#aldy&i institucij ir fi/ini asmen, ginan6i #ie0j3 interes, daly#a#imo ci#iliniame procese pagrindai ir tikslas. B0#ardyt asmen daly#a#imo ci#iliniame procese formos, j procesins teiss ir pareigos. ?ylos i0klimo i0#ardyt asmen iniciaty#a slygos.
Vieasis interesas -V/. ? tai visos valstybs ir visuomens interesas. ?alstyb b"dama visuomens politin organi$a%ija, privalo jam atstovauti ir t! interes! ginti. 1ai gali b"ti visos visuomens, atskiros jos grups ar sluoksnio interesas (vartotojai, tautins ma#umos, smulkieji verslininkai it kt.&. 4rivatinje teisje yra daug imperatyvi norm , nustatan(i asmen teises ir pareigas ir pan., kuri alys savo susitarimu pakeisti negali ir kurios ireikia vie!j interes!. 1ai dispo$ityvumo prin%ipo iimtis, nustatyta siekiant apginti silpnesns alies interes!, kuri ne visuomet gali kreiptis teism! su reikalavimu apginti jos pa#eist! subjektin' teis', bei kit asmen , negalin(i savarankikai pasinaudoti teise gynyb! (neturi l advokatui, nesiima ginti valstybs pa#eist savo teisi ir pan.&, teises ir teistus interesus. 9ndividai savo veiksmus turi derinti su visos visuomens interesais. 34 yra vieosios teiss dalis (teismas dalyvauja 34&, pareigojanti alia priva(i interes gynimo r"pintis ir visuomens interes u#tikrinimu (so%ialinio %ivilinio pro%eso mokyklos taka&. 2ilusius teisinius kon7liktus b"tina spr'sti greitai, teisingai ir s!#iningai, kad b"t atkurta so%ialin taika ir gyvenimo Harmonija. ?isuomenei svarbu, kad jos nari santykius reguliuot so%ialiai teisingos normos, kurios teisingai b"t taikomos. ?9 %iv. byloje gina aktyvus teismas, siekiantis pagal teisingumo idj! gyvendinti 34 keliamus tikslus. Valstybs ar savivaldybi institucijos turi galiojimus 34 stoti tam tikroje stadijoje, jei teismas teiss normas iaikino ar pritaik netinkamai. ?ieasis interesas /ietuvos 34 ginamas iais b"dais: 9. aktyvus teismo vaidmuo CP + 342 tvirtinta teismo pareiga r"pintis s!#iningu, greitu, tinkamu %ivilins bylos inagrinjimu (,, ,2 str.&, nustatytos gana pla(ios teismo pirmininko teiss (1-B + 1.1 str.&. 1eismas bet kurioje byloje privalo vykdyti iaikinimo pareig!, imtis pro%esini priemoni , kad byla neb"t vilkinama, nustatytos reikmingos bylai aplinkybs, byla ispr'sta teisingai. <. CP& nustato kai kuri byl nagrinjimo ypatumus + nustatytas aktyvesnis teismo vaidmuo atskir kategorij bylose. 1am tikrose bylose teismas gali savo ini%iatyva gali per#engti iekinio ribas, taikyti alternatyvius teisi gynimo b"dus, gindamas vie!j interes! turi teis' nepriimti iekinio atsisakymo, iekinio pripa#inimo, netvirtinti ali taikos sutarties ()2 str. 2d.& ir kt. 1ai pateisinama derinant vie!j ir privat j interes!, siekiant u#tikrinti i interes pusiausvyr!, nes bylinjimasis nra vien privatus ali reikalas. =. "statymuose ir CP& "tvirtinti valstybs, savivaldybi institucij, pareig3n bei kit asmen "galiojimai + turi teis' pareikti iekin vieajam interesui ginti, kreiptis dl pro%eso atnaujinimo, duoti ivad! dl ?9 %iv. byloje. /ietuvos 342 tvirtintos ?9 gynimo 7ormos 34: 9. 342 - str. 3 d.sako, jog statym numatytais atvejais pareikim teismui dl %& gynimo valstybs vardu gali pareikti prokuroras arba kita statym galiota institucija. )> str. 1 d. konkreti$uoja i! nuostat!, kad statym numatytais atvejais iekin dl vieojo intereso gynimo gali pareikti: Prokuroras (jo status!, 7unk%ijas, veiklos pagrindus, kontrol', teises ir pareigas ir pan. reglamentuoja 4rokurat"ros statymas& Valstybs ir savivaldybi institucijos (pagal ?alstybs tarnybos statym!: valstybs, savivaldybi institu%ijos ir staigos + atstovaujamosios, valstybs vadovo, vykdomosios, teismins vald#ios institu%ijos, teissaugos institu%ijos ir staigos, audit!, kontrol' (prie#i"r!& atliekan(ios institu%ijos ir staigos, kitos institu%ijos ir staigos, 7inansuojamos i valstybs ar savivaldybi biud#et bei valstybs pinig 7ond ir kurioms statymai suteikia vieojo administravimo galiojimus&. &iti asmenys. 342 -* str. 1d. nustato, kad prokuroras, valstybs ir savivaldybi institu%ijos bei kiti asmenys, pareik' iekin ?9 ginti, turi visas iekovo teises ir pareigas, iskyrus, kai statymai nustato kitaip. <. 'eneralinis prokuroras turi teis# paduoti praym dl proceso atnaujinimo civ. byloje (3.- str. 2d.&. =. valstybs ir savavaldybi institucijos statym numatytais atvejais gali bti teismo traukiamos proceso dalyviais arba stoti savo iniciatyva, kad duot ivad byloje , siekdamos vykdyti jiems pavestas pareigas, jai tai susij' su ?9 gynimu ()> str. 2d.&. -* str. 2d. numato, kad ios institu%ijos turi teis' susipa#inti su bylos med#iaga, duoti paaikinimus, teikti rodymus, dalyvauti rodym tyrime, pateikti praymus. F. 342 )> str. -d. numato, kad %& apginti gali bti pareikiamas grups iekinys.

- )B Co%ialinis teisingumas, demokratins ir teisins valstybs prin%ipai, reikalauja ginti silpnesn' al, visuomens nariams u#tikrinti saugi! aplink!, iekoti visuomens nari ir atskir jos grupi interes suderinimo.?9 apsaugai valstyb tvirtina attinkam! teisin me%Hani$m!. 1erminas ,-ie!asis interesas., nusako tam tikrus bendrus interesus, kuriuos turi #mons, kaip visuomens nariai. /ivilin's bylos i!"'limas teisme. 1eismas imasi nagrinti %ivilin' byl!: 9. pagal asmens ar jo atstovo, kuris kreipiasi, kad b"t apginta jo teis ar statym saugomas interesas, pareikim!< <. pagal prokuroro, valstybinio valdymo institu%ij , moni , staig , organi$a%ij bei 7i$ini asmen pareikim! + tais atvejais, kada pagal statymus jie gali kreiptis teism!, kad b"t apgintos valstybs ir kit asmen teiss bei statym saugomi interesai. 0ro"uroro valstybinio valdymo institucij# (moni# (staig# ir organi1acij# 2i1ini# asm. ginan)i# valstyb's ir "it# asm. teises dalyvavimas procese. Kstatym numatytais atvejais prokuroras, valstybinio valdymo institu%ijos, mons, staigos, organi$a%ijos ar 7i$iniai asm. gali kreiptis teism! su pareikimu, kad b"t apgintos valstybs ir kit asmen teiss bei statym saugomi interesai. Cvarbu, kad kreiptis gali tik statym numatytais atvejais, bei siekiant apginti valstybs ir kit asm. teises bei statym saugomus interesus. CP& numatyta nema#ai naujovi reglamentuojant dalyvaujan(i byloje asm. pro%esin' padt, t.y. prokuroro, valstybs bei savivaldybi institu%ij ir kit asm., pareikian(i iekin vieajam interesui ginti, statusas, tvirtinama nauja iekinin vieojo intereso gynybos 7orma + grups iekinys, taip pat, gyvendinant so%ialinio %ivilinio pro%eso mokyklos idjas, teisjui suteikiama daugiau gali daryti tak! pro%eso eigai, praple(iamos teisjo diskre%ijos teiss ribos. 34 teiss doktrinoje ie!"ovu laikomas asm., turintis ir materialin, ir pro%esin teisin suinteresuotum! bylos baigtimi, veikiantis savo vardu vadovaudamasis savo interesais. 8otyvuojant tuo, kad prokuroras ir kt. asm., pareikiantys iekinius dl valstybs ir kt. asm. teisi bei statym saugom interes gynimo, neturi materialinio teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi, nes jie gina ne savo teises ir interesus, be to, sprendimas neturs takos j materialinms teisms ir pareigoms. CP& JI str. nustato, kad prokuroras, valstybs ir savivaldybi institu%ijos bei kt. asm., pareik' iekin vieajam interesui apginti, turi visas iekovo pro%esines teises ir pareigas, iskyrus atvejus, kai kt. statymai nustato kitaip. CP& FL str. = dalyje nurodoma, kad jei pareiktas iekinys vieajam interesui apginti yra susij's su 7i$ini ar juridini asm. teismis, ie asm. j pa(i ar asm., pareikusio iekin io straipsnio nustatyta tvarka, praymu ar teismo ini%iatyva traukiami dalyvauti pro%ese kaip tretieji asm., nepareikiantys savarankik reikalavim , arba bendraiekiai. Kstatymai suteikia galimyb' ir kt. institu%ijoms, ne tik prokurorui, kreiptis teism! + valstybinio valdymo institu%ijoms, monms, staigoms, organi$a%ijoms ar 7i$iniams asm.1aip yra todl kad vieasis interesas suprantamas pla(iau + pv$.: prokuroras gali ne#inoti apie vieo intereso pa#eidim! dl didelio u#imtumo. 3reiptis ( teism* gali: 2ontrolierius gali priimti sprendim! pareikti iekin teisme< ?isuomens vartotoj teisi apsaugos organi$a%ijos vartotoj praymu ar savo ini%iatyva< 2olektyvins administravimo organi$a%ijos ir t.t. 1am tikrais atvejais teism! gali kreiptis ir pavienis asmuo, gindamas kito asm. interesus. 1a(iau ne bet kurie asmenys, vieosios institu%ijos ar organi$a%ijos ir ne bet kada gali kreiptis teism!, ginti kit asm. teises ar vie!j interes!, o tik tie ir tada, kai tai tiesiogiai nurodyta statyme. Feigu statymai nesuteikia vieajai institu%ijai, visuomeninei organi$a%ijai ar pavieniam asm. teiss kreiptis teism! su pareikimu kt. asm. teisms ar vieam interesui ginti, teisjas privalo atsisakyti priimti tok pareikim!. CP& 9JI str. 9 punkto pagrindu, o jei byla jau ikelta, turi j! nutraukti 342 numatyto punkto atvejo pagrindu. 0ro"uroro valstybinio valdymo institucij# (moni# (staig# organi1acij# ir 2i1ini# asmen# ginan)i# valstyb's ir "t. asm. teises procesin's teis's. 4rokuroras, valstybinio valdymo institu%ijos, mons, staigos, organi$a%ijos ar 7i$iniai asm., kurie kreipiasi teism! su pareikimu, kad b"t apgintos valstybs ir kt. asm. teiss bei statym saugomi interesai, turi alies procesines teises ir pareigas, iskyrus baigti byl! taikos sutartimi. :urodyt organ ir asm. atsisakymas savo paduoto pareikimo neatima i asm., kurio teisms bei statymo saugomiems interesams ginti paduotas pareikimas, teiss reikalauti, kad teismas inagrint byl! i esms. 0titinkamais atvejais valstybinio valdymo institu%ijos turi ne tik teis', bet ir pareig! kreiptis su pareikimu kt. asm. teisms apginti. Fie laikomi iekovais ne materialine, o pro%esine prasme. ?alstybs institu%ijos, visuomenins organi$a%ijos ir pavieniai asm., kreipdamiesi teism! su pareikimu kt. asm. teisms ginti, turi laikytis vis statymo numatyt reikalavim , nustatyt iekiniui pareikti, iskyrus pareig! mokti teismo ilaidas. ?alstybs institu%ijos, visuom. organi$a%ijos ir pavieniai asm., kreip'si teism! , iekovais taip pat nra laikomi.

- )> 2aip minta, jie turi pro%esines teises ir pareigas, nurodytas CP& JI str. Det kadangi jie pradeda pro%es!, statymas suteikia jiems ir alies procesines teises ir pareigas : teis' atsisakyti iekinio, pareig! rodyti aplinkybes, kuriomis pagrind#ia savo reikalavim!, ir kt. (ita vertus statymas ir riboja toki asm. procesines teises : draud#ia sudaryti taikos sutart, jiems negali b"ti pareiktas prieinis iekinys, toki asm. savo pareikto iekinio atsisakymas nra pagrindas teismui nutraukti byl!, jei asm., kurio teisms ar interesams ginti pareiktas iekinys, reikalauja nagrinti byl! i esms. -alstyb's ir savivaldybi# institucij# (trau"imas arba (stojimas ( proces* duoti i!vad* byloje. 4agal CP&, valstybs institu%ijos gali dalyvauti pro%ese ir ginti kito asm. teises ne tik pareikdamos iekin, bet ir pateikdamos ivad! byloje. ?isuomenins organi$a%ijos ir pavieniai 7i$iniai asmenys neturi teiss tokiu b"du dalyvauti pro%ese. %alstybs valdymo institucij galimyb dalyvauti procese pateikiant ivad susijusi su j vykdomomis )unkcijomis. 4v$.: globos ir r"pybos institu%ijos pateikia ivad! bylose dl tvysts teisi atmimo, dl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, dl vaikinimo panaikinimo ir pan. CP& JI strp < dalyje nurodoma, kad valstybs ir savivaldybi institu%ijos, dalyvaujan(ios pro%ese ivadai duoti, turi teis' susipa#inti su bylos med#iaga, duoti paaikinimus, teikti rodymus, dalyvauti rodym tyrime, pateikti praymus. %alstybs institucijos gali stoti proces ivadai pateikti tiek savo, tiek teismo iniciatyva. Galyvaudamos pro%ese iuo b"du, valstyb's institucijos yra suinteresuotos bylos baigtimi procesine teisine prasme nes savo dalyvavimu procese sie"ia "ad bsimas teismo sprendimas atiti"t# j# tarnybinius interesus. 1oks tarnybinis suinteresuotumas bylos baigtimi valstybs valdymo institu%ijas padeda atriboti nuo ekspert . *kspertas nra teisikai suinteresuotas bylos baigtimi, jis negali stoti byl! savo ini%iatyva. 4 proces* valstyb's institucijos (stoja ar teismo (trau"iamos esant 2 ar 3 /0 stadijai. 1a(iau galimas valstybs valdymo institu%ijos dalyvavimas ir kitose pro%eso stadijose, pv$.: vykdymo stadijoje, kai vykdomas teismo sprendimas, susij's su vaiko perdavimu vienam i tv ar globos ir r"pybos organui. Cavo ivad$ teismui valdymo institu%ija idsto ratu, j! pasirao institu%ijos vadovas.1okia raytin ivada gali b"ti laikoma raytiniu rodymu. Dylos nagrinjime dalyvaujantis valstybs institu%ijos atstovas balsu perskaito ivad!, atsako teismo ir dalyvaujan(i byloje asm. klausimus dl ivados, bei dalyvauja teisminiuose gin(uose. 1a(iau tokie institu%ij atstov paaikinimai rodymais nra laikomi. %alstybs valdymo institucijos ivada nra privaloma teismui * jis gali ja nesivadovauti, ta(iau turi savo nesivadovavim! paremti argumentais.

*. Prokuroro procesin padtis.

4rokuroro teiss ir pareigos rengiant med#iag! %ivilinei bylai teisme ikelti, bei dalyvaujant jos nagrinjime. 0ro"uroras rengdamas med+iag* civilinei bylai teisme i!"elti turi teis5 : 9. reikalauti normini ir kit teisini akt , dokument bei kt. in7orma%ijos i valstybs valdymo organ ir jiems pavald#i institu%ij , valstybs kontrols, savivaldybi , moni , staig ir organi$a%ij , bank , taip pat partij , visuom. organi$a%ij < <. pavesti valstybs kontrols organams, moni , staig ir organi$a%ij vadovams bei kitiems pareig"nams atlikti patikrinimus, revi$ijas, eksperti$es, pateikti ivadas< =. aukti pilie(ius bei pareig"nus ir gauti j paaikinimus dl statym pa#eidim < F. esant b"tinumui, tiesiogiai vietose tikrinti pareikime idstytas %ivilini interes pa#eidim aplinkybes. 0ro"uroras nustat5s (statymo pa+eidimus atsi+velgdamas ( j# pobd( privalo6 9. 34 statymo nustatyta tvarka pateikti iekinius ir pareikimus teisme< <. dalyvauti teismuose nagrinjant %ivilines bylas, ikeltas prokuroro ini%iatyva, apsk sti neteistus ar nepagrstus teismo sprendimus, nutartis, nutarimus iose bylose. 4agal galiojant CP&, iekin pareik's prokuroras alimi nra laikomas.9ekovu pripa#stamas asmuo, kurio interesais pareiktas iekinys. 4agal 1>.) m. 342, kuris galiojo iki 1>>) m., prokuroro teis dalyvauti %iviliniame pro%ese buvo neribota ir nepriklaus vien nuo tikslo ginti vie!j interes! (galjo stoti byl! bet kurioje stadijoje, galjo pateikti skund! dl jau sigaliojusio %ivilinio pro%eso nuosprend#io&. 1a(iau tai pa#eid dispo$ityvumo prin%ipus. 1>>) *2 1) 2onstitu%inio 1eismo nutarime buvo idstyta, kad 5prokurorai (ia Z2onstitu%ijos 9T skirsnyje[ traktuojami kaip teismins vald#ios sudedamoji dalis. 1a(iau tai nereikia, kad prokurorai gali vykdyti teismams priskirtas teisingumo 7unk%ijas6. 4rokuror 7unk%ijas apibr#ia 2onstitu%ijos 11B str. 1 dalis, ta(iau (ia neminima

- -* teism prie#i"ros 7unk%ija, kuri! tvirtino senojo 342 -3 str. 51okia prokuror prie#i"ros 7unk%ija taip pat riboja teismins vald#ios galias6. 1odl 2onstitu%inis 1eismas padar ivad!, jog 342 -3 str. ir 4rokurat"ros statymo 21 str. neatitinka 2onstitu%ijos. 1aip buvo apribota prokuror veikla %iviliniame pro%ese (jie nebegaljo stoti jau prasidjus %ivilin pro%es!&. 1a(iau prokuroras vis tiek galjo pareikti ar baud#iamojoje byloje palaikyti pareikt! %ivilin iekin, jei to reikalauja valstybini ar visuomenini interes arba atskir asmen teisi apsauga. 1okiais atvejais prokuroras negali turti daugiau pro%esini teisi , negu statymas j suteikia iekovui (prin%ipas 5statymui ir teismui visi lyg"s6& +svarbiausia nuo ia, 2**2 m. 342 prokuroro padtis skyrsi nuo 1>.) m. 342. 4agal naujojo 342 )> str. byloje iekovas visada yra pats prokuroras, pareik's iekin, o ne asmuo, kurio interesais iekinys pareiktas, nes iekinys yra pareikiamas vieojo intereso apsaugos tikslais. 4ors prokuroras neturi materialiojo teisinio intereso ir dl to materiali$ja teisine prasme negali b3ti alimi, taAiau alimi jis gali b3ti ir yra procesine teisine - ormali$ja. prasme. 1odl prokuroras, pareik's iekin vieajam interesui ginti, turi visas iekovo pro%esines teises ir pareigas, numatytas 342 )2 str. 1a(iau prokuror! nuo kit iekov skiria tai, kad jo at#vilgiu negali b"ti pareiktas prieiekinis. =emiantis 342 B3 str. 1 d. - punktu, prokuroras atleid#iamas nuo #yminio mokes(io (kai siekiama apginti vie!j interes!&. 1ai taip pat reikia, kad prokuroro iekin atmetus bylinjimosi ilaidos atsakovui turi b"ti priteisiamos ne i prokuroro ar prokurat"ros, bet i valstybs. 4rokuroras atleid#iamas nuo #yminio mokes(io, ta(iau visas kitas ilaidas prokurat"ra turi padengti i savo l (jei teismas atmeta iekin&.

,. %alsty&s ir sa#i#aldy&i institucij, daly#aujan6i ci#iliniame procese, r40ys.

?alstybs ir savivaldybi institu%ij , dalyvaujan(i %iviliniame pro%ese, r3ys. 4areikian(ios iekin bei duodan(ius ivadas. 9nstitu%ijos, kurios pareikia iekin turi b"ti numatytos tik spe%ialiai statymu. 4areikusios iekin institu%ijos yra iekovs. 1uri visas pro%esines teises bei pareigas kaip ir alys. /ietuvoje ginti interes! gali tokios valstybs bei savivaldybs institu%ijos: \ statymai konkuren%ijos taryba vartotoj teisi gynimo ir valstybs staigos bei visuomenins vartotoj organi$a%ijos. ?alstybs turto 7ondas 4ro7esins s!jungos Ournalist etikos inspektorius ?yriausioji tarnybins etikos komisija 0plinkos apsaugos institu%ija Graudimo prie#i"ros komisija ?aiko teisi apsaugos institu%ijos 0utori teisi ir gretutini teisi kolektyvinio administravimo komisijos ?alstybs kontrolierius seimo kontrolieriai 8okes(i administratorius ?yriausybs atstovas.

32 numato ir kitas valstybs bei savivaldybi institu%ijas. (,13psl vadovlis& tam tikrais numatytais atvejais ios institu%ijos turi ne teis' bet pareig! kreiptis ir ginti vie!j interes!. Valstybs ir savivaldybi institucij "traukimas arba j "stojimas " proces$ duoti ivad$ byloje.

- -1 Fei ios institu%ijos tokios teiss neturt , negalt atlikti sav 7unk%ij . 9vados pateikimas yra viena i j kompeten%ijos gyvendinimo priemoni . 4avy$d#iui, bylose dl tv vald#ios apribojimo ar vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir pan. 9vada teismui padeda nustatyti ne tik 7aktines bylos aplinkybes, bet ir teisingiau bei operatyviau ispr'sti byl!. ?alstybs ir savivaldybs institu%ijos vieajam interesui apginti gali taikyti dvi skirtingas procesines ormas ? pareiki iekin vieajam interesui ginti arba stoti kito asmens pradt! byl! pateikti ivad! byloje. 4avy$d#iui, valstybin vaiko teisi apsaugos institu%ija turi kreiptis su iekiniu dl santuokos pripa#inimo negaliojan(ia ir t.t. galima teigti, jog nurodytos institu%ijos turi teisin tarnybin suinteresuotum!, nes jos siekia teisinio pro%eso re$ultato, atitinkan(io j tarnybinius interesus. ?alstybs ar savivaldybi institu%ijos pro%es! traukiamos arba stoja antrojoje arba tre(iojoje %ivilinio pro%eso stadijose. 0titinkamos institu%ijos pareikusios byloje iekin yra suprantamos kaip iekovs, ta(iau visikai kitokia padtis yra kuomet remiantis 342 )>str 2dalimi jos traukiamos ar yra traukiamos pro%es!, kad pareikt ivad! . jos gali b"ti traukiamo ar trauktos i pro%es! tik grie#tai statymu numatytais atvejais ( pv$. 4agal 32, jeigu nagrinjama tvysts nugin(ijimas tokiu atveju vaiko globos institu%ija turi pareikti savo ivad! & taigi teismas turi toki! teis' traukti institu%ij!, jeigu statymas jam tai daryti leid#ia. 4ro%esin padtis institu%ijos, kuri dalyvauja pro%ese tik ivadai pateikti skiriasi nuo pro%esins padties kuomet institu%ija dalyvauja pareikdama iekin. Fi byloje turi ireikti objektyvi! ir nealik! nuomon', kad tinkamai u#tikrint asmen interesus (pv$. :epilname(i interesus&. Iios institu%ijos negali b"ti teisikai suinteresuotos bylos baigtimi, nes kitaip reikt , kad jos negali pateikti nealikos bei objektyvios nuomons. F teiss taip pat skiriasi. =emiantis 342 -*str. 2d. jos gali tik susipa#inti su bylos med#iaga , duoti paaikinimus, duoti parodymus, pateikti praymus bei dalyvauti rodymu tyrime. FL straipsnis. Prokuroro, valstybs ir savivaldybi institucij bei kit asmen teis pareikti iekin" vieajam interesui apginti bei i subjekt teis duoti ivad$ byloje 1. Kstatym numatytais atvejais prokuroras, valstybs ir savivaldybi institu%ijos bei kiti asmenys gali pareikti iekin vieajam interesui ginti. 2. ?alstybs ir savivaldybi institu%ijos statym numatytais atvejais gali b"ti teismo traukiamos pro%eso dalyviais arba stoti pro%es! savo ini%iatyva, kad duot ivad! byloje, siekiant vykdyti jiems pavestas pareigas, jeigu tai yra susij' su vieojo intereso gynimu. 3. Feigu pareiktas iekinys vieajam interesui apginti yra susij's su 7i$ini ar juridini asmen teismis, ie asmenys j pa(i arba asmens, pareikusio iekin io straipsnio nustatyta tvarka, praymu arba teismo ini%iatyva traukiami dalyvauti pro%ese tre(iaisiais asmenimis, nepareikian(iais savarankik reikalavim , arba bendraiekiais. ). Iio straipsnio 2 dalyje nurodyt institu%ij dalyvavimas pro%ese yra b"tinas, jeigu teismas pripa#sta, jog tai reikalinga. -. ?ieajam interesui apginti gali b"ti pareikiamas grups iekinys.

2. %alsty&s ir sa#i#aldy&i institucij 3traukimas ar&a j 3stojimas 3 proces duoti i0#ad &yloje.
342 numato, kad valstybi ir sav. 9nstitu%ijos gali dalyvauti pro%ese ne tik pareikdamos iekin, bet ir pateikdamos ivad! byloje, siekdamos vykdyti joms pavestas pareigas, jeigu tai susij' su vieojo intereso gynimu.( 342 )> str. 2d.& ?isuomens organi$a%ijos ir kiti 7i$iniai bei juridiniai asmenys teiss tokiu b"du dalyvauti pro%ese neturi. 9vados pateikimas yra viena i valstybs ir savivaldybi institu%ij kompeten%ijos gyvendinimo priemoni (pv$. Dylose dl tv vald#ios apribojimo ivad! apie tai, koks teismo sprendimas geriausiai atitinka vaiko interesus, pateikia vaiko teisi apsaugos institu%ijos&. 9vada teismui padeda ne tik nustatyti 7aktines bylos aplinkybes, bet ir teisingiau, operatyviau ispr'sti byl!. ?alstybs institu%ija gali pateikti ivad! tik tuo atveju, jei tokia teis tiesiogiai numatyta statyme. 4v$. Dylose dl santuokos pripa#inimo negaliojan(ia globos arba valstybin vaiko teisi apsaugos institu%ija, kai vienas ar abu sutuoktiniai yra nepilname(iai ar neveiksn"s, privalo dalyvauti nagrinjant tokias bylas ir pateikti ivad!, ar santuokos pripa#inimas negaliojan(ia nepa#eis i asmen ir j vaik teisi ir interes . 1aigi valstybs ar

- -2 sav. 9nstitu%ijos vieajam interesui apginti gali taikyti dvi skirtingas procesines ormasE pareikti iekin" vieajam interesui ginti arba "stoti " kito asmens pradt$ byla ir pateikti ivad$ byloje- 4?V. ?alstybin vaiko teisi apsaugos institu%ija turi teis' kreiptis su iekiniu dl santuokos pripa#inimo negaliojan(ia, kai vienas ar abu sutuoktiniai yra nepilname(iai&. 1aigi jeigu tam tikros valstybs ar sav., institu%ijos statym nustatytais atvejais gali pareikti iekin vieajam interesui ginti ir kartu turi galiojimus pateikti ivad! tokio pob"d#io bylose, jos turi b"ti trauktos dalyvauti bylos nagrinjime ir pateikti ivad! tik tada, kai iekin pareik ne ios institu%ijos, bet kiti asmenys. 1uo tarpu jeigu ios institu%ijos pa(ios ini%ijavo bylos iklim!, tai institu%ijos teisikai pagrsta po$i%ija turi b"ti idstyta iekinyje ar pareikime, kas prilygsta ir statymo reikalaujamai atitinkamo valstybs ar sav. institu%ijos ivadai konkre(iu klausimu. 1eismas gali pareikalauti ir kit institu%ij ivados tam tikrais klausimais (pv$.,savivaldybi komunalinio "kio ir ar%Hitekt"ros institu%ijos, #emtvarkos institu%ijos..& Valstybs ir sav. institucijos gali "stoti " proces$ ivadai pateikti tiek savo, tiek teismo iniciatyva. ( 342 )>str. 2d.& Galyvaudamos pro%ese ioje pro%esinje padtyje ( ivadai byloje nagrinjamu klausimu pateikti&, valstybs ar sav. institu%ijos suinteresuotos bylos baigtimi teisine prasme, nes dalyvaudamos pro%ese turi siekti, kad teismo sprendimas atitikt j tarnybinius interesus. 1odl ios institu%ijos pripa#intos dalyvaujanAiais byloje asmenimis, bet ne kitais proceso dalyviais, nors nei prie vien , nei prie kit asmen grups 342 jie nepriskirti. 1arnybinis suinteresuotumas bylos baigtimi padeda atskirti valstybs ar sav. inst. 4v$. nuo ekspert , nes ekspertai nra teisikai suinteresuoti bylos baigtimi ir negali stoti byl! savo ini%iatyva. Cunku atriboti valstybs inst. Galyvavim! pro%ese, pateikiant ivad! byloje, nuo j dalyvavimo byloje kaip tre(i j asmen , nepareikian(i savarankik reikalavim , arba nuo suinteresuot asmen ypatingoje teisenoje. 0triboti reikia pagal valstybs inst. Cuinteresuotumo bylos baigtimi pob"d ir jos santykius su gin(o alimis: Feigu valstybs ar sav. institu%ijos suinteresuotumas bylos baigtimi tik tarnybinis ir jos dalyvauja pro%ese tik savo 7unk%ijom gyvendinti, jei ios institu%ijos jokie materialieji teisiniai santykiai su alimis nesieja ir b"simas teismo sprendimas materialiosiom teism ir pareigom jokios takos neturs, tai inst. 1uri dalyvauti byloje ivadai pateikti. Fei valstybs ar sav. institu%ij! su kuria nors bylos alimi sieja materialieji teisiniai santykiai ir jei jos materialiosioms teisms ir pareigoms turs takos teismo sprendimas, tai i institu%ija turi dalyvauti procese kaip tretysis asmuo, nepareikiantis savarankik reikalavim. ?alstybs ar sav. institu%ijos pro%es! traukiamos arba stoja antrojoje arba tre(iojoje %ivilinio pro%eso stadijoje. 1a(iau kai kuriais atvejais i institu%ij dalyvavimas galimas ir kitose stadijose. 9vad! valstybs institu%ija idsto ratu, j! pasirao institu%ijos vadovas. ?alstybs inst. ivada laikoma raytiniu rodymu byloje (342 1>,&. Dylos nagrinjime dalyvauja institu%ijos atstovas, jis po rodym ityrimo balsu perskaito ivad!, atsako teismo ir dalyvaujan(i byloje asmen klausimus dl ivados, j! paaikina ir papildo. 4agal 342 -* str. 2d. valstybs ir sav. institu%ijos, dalyvaudamos pro%ese ivadai duoti , turi ias pro%esines teises: susipa,inti su bylos med,iaga, duoti paaikinimus, teikti "rodymus, dalyvauti "rodymu tyrime, pateikti praymus.

@iterat4ra !. @ietu#os 1espu&likos ci#ilinio proceso kodeksas, pat#irtintas *==* m. #asario *- d. 3statymu Gr.BH952, 'Din., *==*, Gr.,)9!,2=". *. @ietu#os 1espu&likos prokurat4ros 3statymas. ,. @ietu#os 1espu&likos #artotoj teisi gynimo 3statymas. 2. @ietu#os 1espu&likos konkurencijos 3statymas. +. @ietu#os 1espu&likos #erty&ini popieri rinkos 3statymas. ). Airecti#e .-J*5JCC of t;e Curopean Parliament and of t;e Council of !. Eay !..- on injunctions for t;e protection of consumersh interest. 5. @auikas C., Eikelnas %., Gekro0ius %. Ci#ilinio proceso teis. B tomas. %., :ustitia, *==,. -. (ri#ka C. %ie0ojo intereso apsauga naujajame @ietu#os 1espu&likos ci#ilinio proceso kodekse JJ :urisprudencija. *==,. Gr. ,5 '*.". Teism praktika !. ;ttp JJddd.lat.litlee.ltJGutartysJcnutJ*==!Jnut*==!cJ,(9,925+.;tm *. ;ttp JJddd.lat.litlee.ltJGutartysJcnutJ*==,Jnut*==,J,k959!.;tm ,. ;ttp JJddd.lat.litlee.ltJGutartysJcnutJ*==!Jnut*==!cJ,(9,9*)5.;tm ). ;ttp JJddd.lat.litlee.ltJGutartysJcnutJ*==!Jnut*==!cJ,(9,9!,*2.;tm

- -3 -

- -) - tema. 3tstovavimas civiliniame procese !. $tsto#a#imo ci#iliniame procese samprata.

CP& J9 str. 9 dalyje sakoma, kad asmenys gali vesti savo bylas teisme patys arba per atstovus. 4aties asmens dalyvavimas byloje neatima i jo teiss turti joje atstov!. 4ro%esinio atstovavimo esm# sudaro pro%esinio atstovo veiksmai pro%ese, t.y. veiksmai atstovaujamojo vardu ir interesais, neper#engiant suteikt galiojim rib . 34 tinkamai vesti reikia nema#ai spe%iali teiss #ini , o pro%eso alys ar kiti byloje dalyvaujantys asmenys j da#nai neturi. D"tent pro%esinio atstovavimo institutas ir sudaro tinkamas s!lygas, kad byloje b"t kvali7ikuotai pasiekti 34 keliami tikslai. 4ro%esinio atstovavimo institutas reikia ir pagalb! teismui vykdant teisingum!. C8nio P8so moksle yra < procesinio atstovavimo s$vokosE 9. procesinis atstovavimas + tai teisinis santykis, kai vienas asmuo, neper#engdamas jam suteikt galiojim rib , kito asmens vardu ir interesais atlieka tam tikrus pro%esinius veiksmus. <. atstovavimas + tai pa(i pro%esini veiksm atlikimas. 2ad nekilt neaikum , ar tai teisinis santykis, ar tai pro%esiniai veiksmai, reikt manyti, kad atstovavimas yra procesini teiss norm reguliuojamas teisinis santykis. 2iekvienas teisinis santykis turi turin ir 7orm!. ?eiksmai yra teisinio santykio 7ormos iraika, jais k"nijamas atitinkamo teisinio santykio turinys, t.y. konkre(ios teiss ir pareigos, arba ireikiama pati atitinkamo teisinio santykio esm. Procesinis atstovavimas susij#s su trejopo pob3d,io teisiniais santykiaisE atstovaujamojo ir atstovo7 atstovo ir teismo7 atstovaujamojo ir teismo. 8tstovavimas /0 - tai toks procesinis teisinis santykis, kurio vienas dalyvis * atstovas, teisme kito asmens +atstovaujamojo, vardu ir jo interesais atlieka tam tikrus procesinius veiksmus, teikia atstovaujamajam teisin# pagalb gindamas jo materialisias subjektines teises ar statym saugomus interesus ir kartu padeda vykdyti teisingum civilinse bylose. 4ro%esinio atstovavimo 34 institut! reikt skirti nuo gynjo pro%esins padties D4 ir atstovavimo %ivilinje teisje. Nynjas D4 gina ginamojo teises ir statym saugomus interesus savo, o ne ginamojo vardu. Nynjas jokiu atveju negali pakeisti pro%ese teisiamojo ir todl negali b"ti vertinamas kaip alter ego (antrasis a&.

*. $tsto#a#imo ci#iliniame procese skirtumai nuo atsto#a#imo materialinje teisje.

0spektai: Paskirtis. -ivilinje teisje atstovavimas skirtas pavesti b"tinus veiksmus atliki kitam asmeniui ir taip ivengti pareigos asmenikai dalyvauti %ivilinje apyvartoje. 0tstovas visada teisikai pakei(ia atstovaujam!j. -iviliniame procese atstovas taip pat gali visikai pakeisti atstovaujam!j (-1 str. 2 d.& arba gali dalyvauti lygiagre(iai + pro%ese kartu su atstovu dalyvauja ir atstovaujamasis (-1 str. 1 d.&. 34-se atstovavimo tikslas + ne tik sitraukti atstovaujamojo vardu ir j pakeisti, bet ir teikti jam kvali7ikuot! teisin' pagalb!. %galiojim apimis. 31 dl atstovo galiojim apimties sprend#iama galiojime, tai priklauso nuo atstovo valios. atstovo gal. apimtis nustatoma suteikiant jam atitinkam! galiojim!. 34 atstovaujamojo teisi apimt apibr#ia st., o atstovas galiojime gali j! susiaurinti (-> str.&. Kgaliojim apimtis nustatoma galiojime ir statyme tuo pa(iu metu. &as atstovauja: 31 + tiek 7i$iniai, tiek juridiniai asmenys. 34 + tik 7i$iniai asm. (-. str.&

- -- ,. $tsto#a#imo ci#iliniame procese tikslas ir r40ys. $tsto#a#imas pagal 3statym ir pagal susitarim.
0tstovavimo tikslai: 1. 4ro%esini veiksm atstovaujamojo vardu ir interesais atlikimas 2. 2vali7ikuotos teisins pagalbos atstovaujamajam teikimas iam atliekant konkre(ius pro%esinius veiksmus ir pagalba 3. 4agalba vykdant teisingum! %ivilinse bylose. 0tstovavimo r"ys 4agal atstovaujam!j subjekt!: 1. 0tstovavimas 7i$iniams asmenims 2. 0tstovavimas juridiniams asmenims ?alstybe atstovauja teisingumo ninisterija, vyriausybe arba jos paskirta institu%ija, valstybes tarnautojas turintis auksta issilavinima Furidinio asmens atstovas gali b"ti tik: --str 0dvokatas ar advokato padjjas, su kuriuo juridinis asmuo sudar atitinkam! sutart. 2artu su auk(iau ivardintais asmenimis atstovauti gali ir neteisini sri(i spe%ialistai (auditoriai, buHalteriai, mokes(i konsultantai, patentiniai patiktiniai ir kt.& ?aldybos narys 0k%ininkai Garbuotojas turintis teisin isilavinim! aukt!j ir turi galiojim!. 4agal teisini santyki atstovavimo privalomum!: 4rivalomasis atstovavimas + kai alis arba tretysis asmuo yra juridinis asmuo, teisme veikiantis per savo valdymo organus ar valdymo organ atstovus. 1aip pat, kai alis ar tretysis asmuo dl tam tikr aplinkybi ir savo savybi negali pats veikti pro%ese savo vardu. Iie asmenys turi pareig! turti atstov! byloje. 4ripa#intas neveiksniu, ribotai veiksniu, ne$inia kur esan(iu. Cavanorikas + tai alies arba tre(iojo asmens teis turti savo atstov! byloje. 4agal atstovavimo teisini santyki atsiradimo pagrind!: 0tstovavimas pagal statym! 0tstovavimas pagal sutart. 5tstovavimas pagal "statym$. Iiuo atveju atstovavimo santyki atsiradimo pagrindas yra statymas. 342 -) str. nustatyta, kad atstovai pagal statym! atlieka atstovaujam j vardu visus pro%esinius veiksmus, kuriuos turi teis' atlikti atstovaujamieji, iskyrus statyme numatytas iimtis, kai tam tikriems veiksmams atlikti keliamos papildomos s!lygos. 1ad, jeigu statymas nenumato kitaip, atstovas pagal statym! turi atstovaujamojo pro%esines teises ir pareigas. 0tstovavimu pagal statym! siekiama gyvendinti kito asmens, kuris negali savarankikai ito padaryti, teisnum! ir veiksnum!. 342 -) str. numatyta dvigubo atstovavimo galimyb, kai atstovas pagal statym! gali galioti kit! asmen atstovauti pagal sutart. 1vai Nlobjai 4rokuroras 5tstovavimas pagal sutart" Iis atstovavimas yra pro%esinio atstovavimo pagrindas, nes atstovavimo santykiai atsiranda pavedimo sutarties pagrindu. 0tstovavimo pagal sutart paskirtis + garantuoti atstovaujamajam tinkam! teisin' pagalb!. 0tstovais pagal pavedim! teisme gali b"ti (342 -. str.&: 1& advokatai< 2& advokat padjjai, turintys j praktikai vadovaujan(io advokato raytin leidim! atstovauti konkre(ioje byloje< 3& vienas i bendrinink kit bendrinink pavedimu< )& asmenys, turintys aukt!j universitetin teisin isilavinim!, jeigu jie atstovauja savo artimiesiems giminai(iams ar sutuoktiniui (sugyventiniui&< -& pro7esins s!jungos, jeigu jos atstovauja pro7esins s!jungos nariams darbo teisini santyki bylose. .& 0so%ia%ijos, istaigos, pv$ latga

- -. ,& 0sntoliu padejejus jei atstivaujama antstoliams. 3, ) ir - punkt vardijim! lemia ypatingi atstovo ir atstovaujamojo pasitikjimo santykiai, grind#iami arba bendra teise (pareiga&, arba giminyste, arba santuoka, arba aktyvesnio silpnesns pro%eso alies (darbuotojo& interes gynimo poreikiu.

2. $tsto#o teisme procesin padtis, 3galiojimai ir j 3forminimas. $smenys, kurie negali &4ti atsto#ais teisme.
0tstovavimo teisiniai santykiai 34 yra dvejopos prigimties: 1. atstovas lyg ir pakei(ia atstovaujam!j pro%ese< 2. atstovas teikia atstovaujamajam teisin' pagalb! ir itaip padeda jam tinkamai dalyvauti 34-e. 0tstovavimo teisinis santykis nra vienalytis ir apima keli subjekt tarpusavio teisinius santykius: atstovo ir atstovaujamojo (vidinis atstovavimo aspektas&< atstovo ir teismo bei kit byloje dalyvaujan(i asmen ir kit pro%eso dalyvi (iorinis atstovavimo aspektas&. ?isi atstovo atliekami pro%esiniai veiksmai yra atliekami atstovaujamojo vardu ir teisinius padarinius sukelia b"tent jam(jeigu jie atlikti neper#engiant atstovui suteikt galiojim rib &. Cvarbus 342 -1str., kuriame nustatyta taisykl, kad atstovo atvykimas teismo posd laikoma tinkamu byloje dalyvaujan(io asmens, kuriam jis atstovauja dalyvavimu teismo posdyje, iskyrus atvejus, kai teismas pripa#sta, kad atstovaujamojo dalyvavimas pro%ese yra b"tinas. 0tstovo pro%esinei pad(iai nema#! reikm' turi atstovo galiojim apimtis. Kgaliojim apimtis ir j iraikos pob"dis priklauso nuo atstovavimo r"ies. @sant atstovavimui pagal statym atstovo galiojim apimt nustato statymas. 0tstovo pagal sutart galiojim apimtis nurodoma galiojime. 342 ->str. 1dalyje sakoma, kad galiojimas atstovauti teisme suteikia atstovui teis' atlikti atstovaujamojo vardu visus pro%esinius veiksmus, iskyrus iimtis, nurodytas galiojime. 1o paties straipsnio 2dalyje nurodytos statym numatytos iimtys: atstovo galiojimai pareikti iekin ir prieiekin, atsisakyti pareikto iekinio ir j pripa#inti, sudaryti taikos sutart, perduoti galiojimus kitam asmeniui, gauti vykdom!j rat! ir pateikti j vykdyti, gauti turt!, paduoti praym! atnaujinti pro%es! turi b3ti atskirai aptarti "galiojime . 1ad padtis dl galiojim apimties yra dvejopa: 1. pats statymas nurodo tam tikrus pro%esinius veiksmus, kuriuos b"tina atskirai aptarti galiojime norint, kad atstovas turt teis' juos atlikti< 2. pats galiotojas turi teis' galiojime nurodyti pro%esinius veiksmus, kuri atstovas neturi teiss atlikti. 01C1J?J KN0/9JF9FP K;J=89:98J 1?0=20. @sant atstovavimui pagal "statym$ atstovavimo teisini santyki atsiradimo pagrindas visada yra statymas, iuo atveju i santyki atsiradimas i esms nepriklauso nuo ali valios. Kstatymas nustato ir atstovo pagal statym! galiojim apimt. 1odl norint rodyti savo, kaip atstovo pagal statym!, pro%esines teises, b"tina pateikti teismui dokumentus, patvirtinan(ius galiojimus (pv$., vaiko gimimo liudijim!, teismo nutart skirti asmen globju ir pan.& ( 342 -2str&. 2ai atstovaujama pagal sutart, atstovo galiojim atsiradimo pagrindas yra arba pavedimo, arba darbo sutartis (kai F0 atstovauja jo darbuotojas& ir remiantis ja atstovui iduodamas galiojimas. 4agal 342 -,str. 3dal advokato arba advokato padjjo galiojimai ir j apimtis patvirtinami su klientu sudaryta raytine sutartimi. 0tskiri galiojimo iuo atveju nereikia. ?adovaujantis 342 -,str. 2dalimi, kai atstovauti byloje vienas ;0 galioja kit! ;0 (ne advokat!&, galiojimai visais atvejais turi b"ti 7orminti notaro patvirtintame (arba notaro patvirtintam prilygintame& galiojime. Ii nuostata taikoma neda#nai. Feigu pro%ese atstovaujama F0, galiojim! pasirao jo vadovas. 2ai F0 atstovauja advokatas arba advokato padjjas, laikomasi bendros tvarkos, t. y. pakanka pateikti sutart. 8smenys "urie negali bti atstovais teisme 1ai reglamentuoja 342 .*str. 1. 1eisjai, iskyrus atvejus, kai yra atstovai pagal statym!< 2. 4rokurorai, iskyrus, kai jie atstovai pagal st. 0rba dalyvauja byloje kaip prokurat"ros galiotiniai< 3. 0smenys, kuriems steigta globa ar r"pyba ). 0smenys, kuri tokia teis ribojama st.

- -, -

+. $d#okato teisin padtis ci#iliniame procese. Pri#alomas ad#okato daly#a#imas.

Ga#niausiai %ivilinse bylose alims atstovauja advokatai, t.y. asmenys, kuriems atstovauti %ivilinse bylose ir teikti teisin' pagalb! yra pro7esin veikla. 0dvokato padtis yra spe%i7in< ji reguliuojama ne tik 0dvokat"ros statymo bet ir pro7esins etikos taisykli . 1aisykli nesilaikymas yra pagrindas taikyti advokatui drausmin' atsakomyb'. Cpe%i7in' advokato padt apsprend#ia: 1& pro7esin veikla, t.y. advokatas yra pro7esionalas, kuriam taikomi tam tikri reikalavimai i a& pro7esinio elgesio taisykli < b& statym ir kit teiss normini akt . 2& norint tapti advokatu reikia ipildyti kelet! spe%i7ini reikalavim : a& isimokslinimas: teiss magistro arba bakalauro laipsnis, arba teisininko kvali7ika%ijos universitetinis isilavinimas< b& eg$amino ilaikymas< %& teisinio darbo sta#as: reikia atidirbti - m. prokuroru, tardytoju, teisju arba kuo nors i ?yr. patvirtinto s!rao. d& nepriekaitinga reputa%ija. 3& advokatas privalo r"pintis savo pro7esine kvali7ika%ij! ir j! nuolat kelti. )& spe%i7in advokato atsakomyb: verstis advokato praktika galima tik apsidraudus (min. -* *** lt&. 0dvokatas atsako ir u# savo neteistus veiksmus ir u# jo kontroliuojam asmen (samdyti darbuotojai, padjjai& padaryt! #al!. Civiliniame procese advokato statusas yra dvilypisE 9.advokatas yra savo kliento patiktinis ir atstovas, todl privalo b"ti visikai atsidav's jo reikalui< <.advokatas civiliniame procese veikia kaip sudedamoji teisingumo "gyvendinimo sistemos dalis. 0dvokato teisin' padt 34-e reikia anali$uoti trimis aspektais: advokato santykiai su klientu< advokato santykiai su teismu< advokato santykiai su kitais advokatais. 5dvokato santykiai su klientu 0dvokato pareigos yra: 1& u#tikrinti abipus pasitikjim!, jis turi veikti iimtinai kliento interesais. 1ai yra 7idu%iariniai santykiai. 2adangi advokatas yra sudedamoji teisingumo gyvendinimo sistemos dalis, jis negali veikti prieingai teisingumo ir teistinumo reikalavimams. 0dvokatas privalo laikytis statym ir pro7esins etikos taisykli . 0tsidavimas klientui ir jo interes gynimas turi b"ti proto ribose. 2& advokatas turi vengti interes kon7likto: advokatui draud#iama atstovauti klientui, kai kyla kliento ir jo asmenini interes ir kai kuri kit asmen interes kon7liktas. 4v$. advokatas negali atstovauti byloje prie tvus, sutuoktin, vaikus, brolius ir t.t. 2ai yra interes kon7liktas advokatas arba i viso nesudaro sutarties, o jeigu kon7liktas paaikja vliau turi praneti apie tai klientui. 3& advokatas privalo u#tikrinti kon7iden%ialum!, jis negali atskleisti tos in7orma%ijos, kuri! gavo i kliento. )& advokatas privalo in7ormuoti klient! apie bylos eig!, operatyviai in7ormuoti j apie kiekvien! pro%esin veiksm!. -& advokatas neturi teiss atsisakyti atstovauti asmeniui be rimto pagrindo. 0tsisakydamas atstovauti kai jau yra sutartis, jis turi tai padaryti su ma#iausiai manomais nuostoliais klientui ir taip, kad jis galt spti susirasti kit! advokat!. Gar pasiraydamas sutart advokatas turi pasverti ar jo kvali7ika%ija leis jam tinkamai atstovauti klientui. .& advokatas turi in7ormuoti klient! apie savo kvali7ika%ij!, %ivilins atsakomybs draudimo dyd apie Honoraro dyd ir jo apskai(iavimo b"d!. Fis negali susitarti su klientu,, kad Honoraro dydis priklausys nuo bylos baigties ar nuo iiekotos sumos. (Ii taisykl galioja visoje @uropoje, iim(i yra 0nglijoje& ,& advokatas privalo nedelsdamas perduoti klientui visk!, k! gavo vykdydamas kliento pavedim!. Fis neturi teiss laikyti gautus pinigus savo s!skaitoje, jis turi turti kit! s!skait! ar laikyti pinigus notaro depo$ite. Ii pinig jis negali panaudoti netgi tam, kad susimokt sau Honorar!. 0dvokatas neturi teiss sudaryti sandori dl kliento turto ar dalyvauti var#ytinse dl kliento turto. 5dvokato santykiai su teismu 1. advokatas privalo laikytis 34 teiss norm nustatyt reikalavim nagrinjant ir sprend#iant %ivilines bylas. 2. advokatas privalo s!#iningai vesti savo kliento byl!. 4v$., draud#iama pateikti dokumentus ar kitus rodymus teismui, prie tai nein7ormavus ir nesupa#indinus su jais kitos alies advokato. 3. advokatas neturi teiss klaidinti teismo ir trukdyti jam tirti bylos aplinkybes. 4v$., advokatas neturi teiss remtis aplinkybmis, kuri nepatvirtina byloje esantys rodymai. 4ro7. etikos taisykles draud#ia pateikti teismui raytinius rodymus, kuri teistumu ar turinio teisingumu advokatas pats abejoja. 0dvokatas turi elgtis mandagiai ir taktikai. 1eisminiame nagrinjime advokatas, pastebj's statym pa#eidimus privalo in7ormuoti

- -B apie tai teism!, kad jie b"t itaisyti. Graud#iama tokius pa#eidimus nutylti ir praneti apie juos tik apelia%inje ar kasa%inje instan%ijoje. 0dvokatui teisme draud#iama gin(ytis su pirmininkaujan(iu ar kitais bylos dalyviais. 4rietarauti pirmininkaujan(io veiksmams advokatas gali tik pagal 342 1,* str. 0tvejai, kai advokatas veikia prieingai teisei (pa#eidinja pro7. etikos taisykles&: 1. #eidinja teisj!< 2. nevykdo teisjo teist nurodym < 3. meluoja, pv$., vilkina pro%es!< ). nein7ormav's prieingos alies susitinka su teisju ar bando susitikti. Cusitikti su teisju nra draud#iama, bet draud#iama tai daryti slapta nuo kitos alies. -. vieai komentuoja byl!, kuri dar nra inagrinta. 5dvokato santykiai su kitais advokatais 0dvokat"ra yra pro7esinis susivienijimas. Fis turi u#tikrinti, kad visi laikyt si pro7. etikos taisykli reikalavim . Dendraujant su kitais advokatais kiekvienam advokatui yra nustatyti tam tikri elgesio kriterijai: 1. advokatas su savo kolegomis privalo elgtis s!#iningai. Cavo klient interesais nereikalingiems gin(ams ir bylinjimuisi ivengti advokatams b"tina kooperuotis. 2. pro7. etikos taisykls nustato kiekvieno advokato pareig! vykdyti savo pro7esins organi$a%ijos nutarimus ir laikytis etikos taisykli . Fei advokatas mato, kad kolega pa#eidinja taisykles privalo atkreipti tai jo dmes ir praneti apie tai kontoros seni"nui, o jeigu taisykls pa#eidinjamos iurk(iai + /ietuvos advokat tarybai. 3. 1aisykls nustato, kad advokatas privalo praneti kolegai ketin!s perimti jo vest! byl!. Cutikti vesti byl! jis gali tik tada, kai visikai isiaikina bylos atsisakymo prie#astis (negalioja, kai reikia pakeisti susirgus koleg!&. Feigu klientas prao, kad byl! vest keli advokatai, kiekvienas j turi sutikti. ). advokatas turi r"pintis savo padjj kvali7ika%ija ir tinkamu pareig vykdymu. -. advokatas privalo nuolat r"pintis savo kvali7ika%ija ir nuolat j! kelti. Gl pro7esijos spe%i7ikos advokatui keliami didesni reikalavimai. R# netinkam! pareig vykdym! jis gali b"ti traukiamas baud#iamojon, %ivilinn ir drausminn atsakomybn. / konspektE 0dvokat kooperavimasis pasireikia: 1. pasitelkiant kitus advokatus, jei advokatas mato, kad byla sudtinga. 1okiais atvejais jis turi atsiklausti kliento ar is sutinka< 2. perimant bylas i koleg < 3. derinant bylos nagrinjimo laik! ir i anksto praneant kitai aliai, jei jis negals atvykti< De to advokatas turi: ). r"pintis advokat padjj kvali7ika%ija ir darbo kokybe< -. kelti savo kvali7ika%ij! . B3tinas advokato dalyvavimas.(iuo kl.med#iagos niekur neradau, 32 ir 342 taip pat apie tai detaliai nieko nekalbama& 342 -1str.3d.teigiama: Iio 2odekso bei 32 nustatytais atvejais asmuo privalo turti byloje advokat!. 32 <.99J straipsnis. Priverstinio akcij -dali, paj. pardavimo turinys 1. Iio kodekso 2.11. straipsnyje ivardyti juridinio asmens dalyviai turi teis' kreiptis teism! reikalaudami, kad juridinio asmens ak%ijos (dalys, pajai&, priklausan(ios juridinio asmens dalyviui, kurio veiksmai prietarauja juridinio asmens veiklos tikslams ir kai negalima pagrstai manyti, kad tie veiksmai ateityje pasikeis, b"t parduotos juridinio asmens dalyviui, kuris kreipiasi. 2. 9ekinio pareikimas dl priverstinio ak%ij (dali , paj & pardavimo paduodamas apygardos teismui pagal juridinio asmens buvein'. 1eismas privalo praneti juridiniam asmeniui, kurio ak%ijos (dalys, pajai& turt b"ti priverstinai parduodamos, apie iekinio padavim! ir sprendimus. =. 0alys dl i byl gali bylintis tik privalomai dalyvaujant advokatui. <.9<K straipsnis. Pareikimo padavimas =. (engiant kreipim$si ir pareikim$ dl veiklos tyrimo, b3tinas advokato dalyvavimas. 5dvokato atstovavimas pareikjui b3tinas teismui nagrinjant byl$ dl veiklos tyrimo. 0ios dalies nuostatos netaikomos, jei dl veiklos tyrimo kreipiasi prokuroras, gindamas vie$ interes$.

). (uratorius ci#iliniame procese.

2aip papildoma asmen pro%esini teisi apsaugos garantija yra 342 12> str. suteikta pro%esini dokument teikimo kuratoriui galimyb. Iis b"das veiksmingas tuo, kad kuratorius yra realus 7i$inis asmuo, gaunantis vis! pro%esin' in7orma%ij! ir turintis visas atsakovo teises, taigi ir galintis i tikr j ginti atstovaujamo asmens interesus. &uratorius + tai teismo paskirtas laikinas alies atstovas pagal statym!. 4ro%esiniu po#i"riu jis yra tik atstovas + su atstovaujamuoju jo nesieja jokios materialiosios subjektins teiss ir pareigos. CP& =L str.E

- -> 1. Ialiai, kuri neturi %ivilinio pro%esinio veiksnumo ir atstovo pagal statym! arba kuri neturi jai atstovaujan(io organo, arba kurios gyvenamoji ir darbo vieta ne#inoma, prieingos alies, kuri siekia atlikti skubius pro%esinius veiksmus, praymu teismas gali paskirti kuratori , kuris konkre(ioje byloje veikia kaip atstovas pagal statym!. 2uratoriumi gali b"ti paskirtas tik 7i$inis asmuo ir tik jo sutikimu. 1eismo nutartis paskirti kuratori gali b"ti priimama raytinio pro%eso tvarka. 2uratoriaus galiojimai pasibaigia inykus aplinkybms, kuri pagrindu buvo paskirtas kuratorius, ar paskyrus alies atstov! pagal statym!. 2uratorius turi jo atstovaujamos alies pro%esines teises ir pareigas. 2. 0pie kuratoriaus paskyrim!, iskyrus atvejus, kai kuratorius paskiriamas aliai, neturin(iai %ivilinio pro%esinio veiksnumo ir atstovo pagal statym!, teismas vieai paskelbia teisme (nutartis apie kuratoriaus paskyrim! pakabinama teismo skelbim lentoje& bei suinteresuotos alies lomis viename i pagrindini /ietuvos =espublikos dienra(i ne vliau kaip prie keturiolika dien iki teismo posd#io dienos. 3. 2uratorius pagal ?yriausybs ar jos galiotos institu%ijos nustatytus kainius bei tvark! turi teis' gauti atlyginim! u# atstovavim!. 0tstovavimo ilaidas apmoka alis, kurios ini%iatyva kuratorius yra paskirtas. Ialis, kuri prao paskirti kuratori , jo atstovavimo ilaidas sumoka i anksto. ). 2uratoriumi negali b"ti skiriamas asmuo, turintis teisin suinteresuotum! bylos baigtimi, jeigu is suinteresuotumas yra prieingas atstovaujamosios alies interesams. 1aigi, yra dvi s!lygos, b"tinos skiriant byloje kuratori : 1. 2. asmens gyvenamoji ar darbo vieta yra ne#inoma arba jis neturi atstovaujan(io organo< tokiam asmeniui reikia skubiai teikti pro%esin dokument!, lemiant b"tinum! ginti jo teises.

2uratoriui skirti b"tinos abi ios s!lygos. K byl! nagrinjant teism! su atitinkamu praymu turt b"ti kreipiamasi ratu. 1eismo posdyje pareikt! tok praym! teismas jame gali ir inagrinti, ypa( kai #inoma kuratoriaus kandidat"ra ir turimas jo sutikimas. 2itais atvejais is praymas bus nagrinjamas raytinio pro%eso tvarka, t.y. nekvie(iant ali teismo posd ir joms nedalyvaujant. Custabd#ius byl! dl to, kad alis netenka veiksnumo ir neturi atsakovo pagal statym!, skyrus jai kuratori bylos sustabdymo pagrindas inyksta ir byl! b"tina atnaujinti. 2uratoriumi gali b"ti skiriamas ir advokatas (jei jis nra suinteresuotos alies atstovas&. 4aprastai pirmumas pasirenkant kuratori byloje gali b"ti teikiamas alies giminai(iams ar kt. asmenims, kurie yra suinteresuoti kuo veiksmingesne jos teisi ar statymo saugom interes gynyba. Ckirti kuratori yra teismo prerogatyva, todl teismo nesaisto iekovo si"lymas skirti kuratoriumi konkret asmen. 9<L straipsnis. Procesini dokument "teikimas kuratoriui 1. Feigu aliai, kurios gyvenamoji ir darbo vietos yra ne#inomos, taip pat aliai, kuri neturi jai atstovaujan(io organo, turi b"ti teiktas iekinio nuoraas arba kiti pro%esiniai dokumentai, sukeliantys b"tinum! ginti ios alies teises, iki jos gyvenamosios ar darbo vietos paaikjimo arba atstovo stojimo pro%es!, minti dokumentai gali b"ti teikiami kuratoriui, kur paskiria byl! nagrinjantis teismas suinteresuotos alies praymu. 2. 1eismas paskiria kuratori , jeigu suinteresuotas asmuo rodo, kad adresato gyvenamoji ir darbo vietos yra ne#inomos arba jei alis neturi jai atstovaujan(io organo. Dylose dl ilaikymo priteisimo ar tvysts nustatymo, taip pat bylose, susijusiose su iomis bylomis, teismas gali paskirti kuratori tik atlik's atsakovo paiekos pro%ed"r!. 3. 4ro%esiniai dokumentai yra laikomi teiktais aliai nuo j teikimo kuratoriui dienos. Ciekiant ivengti piktnaud#iavim kuratoriaus institutu, CP& 9=9 str. numatyta: 1. Feigu paaikja, kad praymas paskirti kuratori arba teikti pro%esinius dokumentus vieai paskelbiant buvo nepagrstas, teismas nutartimi nustato prastin pro%esinio dokumento teikimo b"d!, o jei yra b"tinyb, nutartimi atnaujina bylos nagrinjim! nuo kuratoriaus paskyrimo arba dokument teikimo vieai paskelbiant momento. 2. Ialiai, kuri pateikdama melagingus duomenis padar tak!, kad nepagrstai b"t paskirtas kuratorius arba vieai paskelbti pro%esiniai dokumentai, byl! nagrinjantis teismas gali skirti baud! iki vieno t"kstan(io lit .

@iterat4ra !. @ietu#os 1espu&likos ci#ilinio proceso kodeksas, pat#irtintas *==* m. #asario *- d. 3statymu Gr.BH952, 'Din., *==*, Gr.,)9!,2=". *. @ietu#os 1espu&likos ci#ilinis kodeksas, pat#irtintas *=== m. liepos !- d. 3statymu Gr.%BBB9!-)2 'Din., *===, Gr.529**)*". ,. @ietu#os 1espu&likos ad#okat4ros 3statymas 'Din., !..-, Gr.)29!-2=". 2. $d#okat profesins etikos kodeksas. +. @ietu#os 1espu&likos ci#ilinio proceso kodekso komentaras. %., Eintis, !.-=.

- .* ). @auikas C., Eikelnas %., Gekro0ius %. Ci#ilinio proceso teis. B tomas. %., :ustitia, *==,. 5. Eikelnas %. Ci#ilinis procesas. B dalis. %., :ustitia, !..5. -. Gekro0ius %. Ci#ilinis procesas koncentruotumo principas ir jo 3gy#endinimo galimy&s. %., :ustitia, *==*. .. Treu0niko# E. Fradanskij process. Eosk#a, *===. !=. C;alato# 7.$. Predsta#itelst#o # gradanskom i ar&itranom procesie. Eosk#a, *==*. !!. >erstiuk %. E. 7ude&noje predsta#itelst#o po gradanskim dielam. Eosk#a, !.-2. Teism praktika !. *. ,. 2. ;ttp JJddd.lat.litlee.ltJGutartysJcnutJ*==,Jnut*==,J,k9,9!22.;tm . ;ttp JJddd.lat.litlee.ltJGutartysJcnutJ*==*Jnut*==*J,k9,9!2+5.;tm . ;ttp JJddd.lat.litlee.ltJGutartysJcnutJ*==*Jnut*==*J,k9,9)2).;tm . ;ttp JJddd.lat.litlee.ltJGutartysJcnutJ*==*Jnut*==*J,k9,9,+,.;tm . -. ;ttp JJddd.lat.litlee.ltJGutartysJcnutJ*==!Jnut*==!cJ,(9,95)).;tm .

- .1 . tema. Civilini byl priskyrimas teismams ir teismingumas (irmiausia nustatome rusini teisminguma 4apyl ar apyg5 1. Ci#ilini &yl priskyrimo teismams samprata ir principai.
Cubj. teises ir interesus gina ne tik teismas, bet ir kt. institu%ijos. 2ilus gin(ui svarbu tiksliai nustatyti, kokia institu%ija turi nagrinti gin(!. ]ia padeda priskirtinumo institutas. Civ. byl priskyrimas teismams- tai teiss norm visuma, nustatan(i vairi jurisdik%ini organ kompeten%ij! nagrinti ir spr'sti vienokio ar kitokio pob"d#io gin(us. 1ai byl priskyrimas teismo kompeten%ijai. 1! apibr#ia 342 22str.-5.. teismams nagrinti priskiriami gin(ai dl teiss, kylantys i %ivilini , darbo, intelektins nuosavybs, bankroto, restrukt"ri$avimo ir kit privatini teisini santyki . Kstatym numatytais atvejais gali b"ti nustatyta gin(o sprendimo ne teisme tvarka. 1eismai taip pat nagrinja bylas ypatingosios teisenos tvarka bei praymus dl u#sienio teism sprendim ir arbitra# sprendimo primimo ir vykdymo /ietuvos =espublikoje.6 2ompeten%ija ir priskirtinumas ^ netapa(ios sampratos. 2ompeten%ija yra tam tikros institu%ijos teisi ir pareig visuma. 4riskirtinumas ^ tik dalis kompeten%ijos, tai jurisdik%in veikla. Dylos priskirtinumui isiaikinti reikia nustatyti institu%ij!, turin(i! teis' j! nagrinti. Priskirtinumas skirstomasE _pagal tai, kiek institu%ij - viena ar daugiau, turi teis' nagrinti konkre(i! byl!: 1& " vienetin", kartais dar vadinamas iimtiniu ar imperatyviuoju (nagrinti konkret gin(! yra tik vienos institu%ijos, pavy$d#iui, teismo, kompeten%ija. Kstatyme tvirtinto konkretaus gin(o priskirtinumo negali pakeisti nei alys savo susitarimu, nei kitos institu%ijos& 2& " daugin" ( nagrinti gin(! yra dviej ar daugiau institu%ij kompeten%ija.&. Gauginis priskirtinumas gali b"ti skirstomas : 2.1& alternatyvj" (suinteresuotas asmuo turi galimyb' pasirinkti institu%ij!, kuri! nort kreiptis- teism! ar arbitra#!& 2.2& s$lygin" (gali kreiptis asmuo, jei laiksi iankstins gin(o nagrinjimo tvarkos. 9ankstin gin(o nagrinjimo tvarka gali b"ti vairi. ?ienais atvejais alys prie kreipdamosi teism! turi pamginti ispr'sti kilus gin(! tiesiogiai, vadinam!ja preten$ij pareikimo tvarka, kitais atvejais prie kreipdamasis teism!, turi kreiptis darbo gin( komisij! &. 2.3& sutartin" (kai alys tarpusavio susitarimu pasirenka j gin(! nagrinsian(i! institu%ij!, da#niausiai arbitra#!. Cutartinis priskirtinumas negalimas, jeigu statymas nustato imperatyv j priskirtinum!&. 3ivilini byl priskirtinumas teismams yra viena i teiss kreiptis teism! prielaid . 2ai gin(as nepriklauso spr'sti teismui, asmuo neturi teiss kreiptis teism!. 0smens, kuris kreipiasi dl nepriklausan(io teismo kompeten%ijai gin(o, pareikim! teismas atsisako priimti kaip nenagrintin! teisme. 1eismas pats sprend#ia ar byla priklauso jo kompeten%ijai.

2. ?ylos, nagrintinos teisme. Teismo ir kit gin6us dl teiss sprendian6i institucij kompetencijos atri&ojimas.
1eismas veikia neper#engdamas 2onstitu%ijos ir kit statym nustatyt rib . De statymo teismo galias riboja valstybs teritorija, jos pilie(iai ir teismo teritorins veiklos ribos. 1eismo kompeten%ija taip pat gali b"ti ribojama tam tikra valstybs teritorijos dalimi, pv$., apylinks, apygardos teism veiklos teritorij! nustato statymas. (1eism st. 1*,11 str.& 1eismo veikla, susijusi su byl nagrinjimu, vadinama jurisdik%ine veikla. 1eismo teisi , kuriomis remdamasis jis vykdo jam statymo skirtas 7unk%ijas, visum! priimta vadinti teismo kompetencija. 4agal vykdom 7unk%ij prigimt skiriama jurisdik%in teismo kompeten%ija (teismo teiss, susijusios su byl nagrinjimu& ir nejurisdik%in teismo kompeten%ija (teismo teiss ir galiojimai, susij' su administra%inio pob"d#io 7unk%ij vykdymu&. Diny&ingumas /iaudikai tariant #inybingumas atsako klausim! kas nagrins gin(!: teismas ar kokia nors kita institu%ija (arbitra#as, gin( komisija ir t.t.&. Cubjektines teises ir interesus gina ne tik teismas, bet ir kitos institu%ijos. 1odl, kilus gin(ui labai svarbu tiksliai nustatyti, kokios institu%ijos kompeten%ijai priklauso nagrinti gin(!, t.y. kieno jurisdik%ijos jis yra. 0tsakyti klausim! padeda ,inybingumo institutas. 2inybingumas nusakomas kaip teiss norm , nustatan(i vairi jurisdik%ini organ kompeten%ij! nagrinti ir spr'sti vienokio ar kitokio pob"d#io gin(us, visuma.

- .2 2ompeten%ija ir #inybingumas nra tapa(ios sampratos. 2ompeten%ija yra tam tikros institu%ijos teisi ir pareig visuma, o #inybingumas tai tik dalis kompeten%ijos, b"tent tas jos aspektas, kuris susij's su gin( dl teiss nagrinjimu, t.y. su jurisdik%ine veikla. Dylos #inybingumui nustatyti reikia nustatyti institu%ij!, turin(i! teis' j! nagrinti. Civilini byl ,inybingumas + tai bylos visumos priskyrimas teismo kompeten%ijai. 4agal tai kiek institu%ij turi teis' nagrinti konkre(i! byl! #inybingumas skirstomas vienetin" ir daugin". 1. ?ienetinis #inybingumas reikia, kad konkretus gin(as gali b"ti nagrinjamas tik vienoje institu%ijoje, t.y. yra tos institu%ijos kompeten%ija. Ii #inybingumo r"is dar vadinama iimtiniu arba imperatyvioju #inybingumu, nes statymai tvirtinto konkretaus gin(o #inybingumo negali pakeisti nei alys savo susitarimu, nei kitos institu%ijos. 2. Gauginis #inybingumas + gin(o nagrinjimas yra dviej ar daugiau institu%ij kompeten%ija. Fis skirstomas : alternatyv j, s!lygin ir sutartin. a& 0lternatyvusis. Cuinteresuotas asmuo turi galimyb' pasirinkti institu%ij!, kuri! jis nort kreiptis. 4asinaudojus galimybe kreiptis vien! i keli galim institu%ij prarandama teis kreiptis kitas. b& C!lyginis. Nalimyb kreiptis institu%ij!, kuriai gin(as yra #inybingas, atsiranda tik, jeigu suinteresuotas asmuo laiksi statyme nustatytos iankstins gin(o nagrinjimo tvarkos. D"na labai vairiai: 1& prie kreipiantis teism! reikia pabandyti ispr'sti gin(! patiems preten$ijos pareikimo tvarka (pv$., klient gin(ai su ryi organi$a%ijomis&< 2& prie kreipiantis teism! reikia mginti spr'sti gin(! neteisminje institu%ijoje,pv$., kreiptis auktesnio pavaldumo administra%in' institu%ij! arba pareig"n! (pv$., muitins kodeksas nustato, kad asmen skundai dl muitins veiksm paduodami teritorinei muitinei, o jos veiksmai skund#iami muitins departamentui, pastarojo sprendim! galima sk sti teismui&. %& Cutartinis #inybingumas. Ialys tarpusavio susitarimu pasirenka j gin(! nagrinsian(i! institu%ij!. 4aprastai sutartinis #inybingumas taikomas perduodant gin(us spr'sti arbitra#ui (342 2B str.&. 1a(iau sutartinis #inybingumas negalimas, jeigu statymas nustato imperatyv j #inybingum!, pv$., draud#iama ali susitarimu perduoti nagrinti arbitra#ui gin(us, kylan(ius i darbo, eimos, konstitu%ini , administra%ini , bankroto, nes!#iningos konkuren%ijos ir kt. teisini santyki . (2omer%inio arbitra#o statymo 11 str.&. 4agal 342 2. str. teismams ,inybingi visi ginAai dl teiss , kylantys i %ivilini , darbo, 7inans , bankroto teisini santyki ir bylos, kylan(ios i konstitu%ini ir administra%ini teisini santyki . Ii norma tvirtina visuotin gin( dl teiss #inybingum! teismui, o tai reikia, kad visi gin(ai dl teiss priklauso teismo kompeten%ijai. 1ai visikai atitinka 2onstitu%ijos 3* str. ir @uropos #mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konven%ijos . str. nuostatas. 1a(iau tai nereikia, kad #inybingumo institutas prarado savo prasm', kadangi yra iim(i : pv$., 2rato apsaugos tarnybos st. nustato, kad kai kurie gin(ai ne#inybingi teismui (dl karinio laipsnio suteikimon ar eprimimo pro7esionali! tarnyb!&. 1aip pat teismui ne,inybingi gin(ai dl: ikeldinimo i savavalikai u#imt gyv. patalp , santuokos nutraukimo, kai kreipiasi vyras be #monos sutikimo, o ji (#mona& n(ia ar yra ma#as (iki 1 m.& vaikas< tvysts nustatymo, jei gimimo liudijime yra raytas konkretus asmuo< laiku nesumokt CJG=JC mokes(i < pilietybs nustatymo ir t.t. Qra 1. punkt i vairi statym . 8ikelno nuomone ios iimtys ne visada pagrstos. Oinybingumas yra viena i teiss kreiptis teism! prielaid . 2ai gin(as teismui ne#inybingas, asmuo neturi teiss kreiptis teism!. Desikreipian(io dl ne#inybingo gin(o asmens pareikim! teismas atsisako priimti (342. 1-* str. 1 p.&, o kai esant gin(! ne#inybing! paaikja jau iklus byl!, ji nutraukiama (342 2)3 str.&. Nin(o #inybingum! nustato pats teismas e. o))icio. Det teismas negali elgtis prie statym! ir priimti ne#inybing! gin(!. 1a(iau jis gali, tiesiogiai taikydamas 2onstitu%ijos 3* str., priimti gin(!, jo nenagrinti ir kreiptis 2onstitu%in teism! (2onstitu%ijos 11* str. nustatyta tvarka& dl statymo, nustatan(io, kad gin(as teismui ne#inybingas, atitikimo 2onstitu%ijai. (2ada m"s teismai k! nors tokio darys neaiku&. 4roblemas, kai statymas neaikus ar yra teiss norm , reguliuojan(i %ivilini byl #inybingum!, prietaravim , gali ispr'sti pats teismas, remdamasis 342 2> str. Fame tvirtintas teisminio #inybingumo pirmenybs prin%ipas: kilus abejonei dl gin(o #inybingumo ar esant galiojan(i statym , kurie reguliuoja #inybingum!, koli$ijai, gin(as laikomas #inybingu teismui. Cujungus kelis tarpusavyje susijusius reikalavimus, i kuri vieni #inybingi teismui o kiti + ne, visi reikalavimai nagrinjami teisme. Gaugelis iim(i i #inybingumo nesiderina su 2onstitu%ija ir Omogaus teisi konven%ija todl juos reikt naikinti, nes kitaip gali /ietuvl brangiai mokti. De gin(o byl , teismas nagrinja ir ne gin(o bylas. Ii byl #inybingumas nustatomas remiantis prieinga nei gin(o bylos taisykle + pagal s!rao prin%ip!: teismui #inybingos tik tos ne gin(o bylos, kurios ivardintos 342 2,* str. 0tskirai pamintinas spe%i7inis #inybingumo gyvendinimo b"das. Oinybingumas gali b"ti ir ginimosi nuo iekinio priemon. 0tsakovas, gindamasis nuo iekinio, gali pareikti, kad gin(as teismui ne#inybingas, ir reikalauti byl! nutraukti. Iiuo atveju teismas turt patikrinti atsakovo argumentus ir nuspr'sti ar gin(as #inybingas teismui.

3. Teism kompetencijos s#oka ir r40ys.

1eismas, kaip bet kuri institu%ija, veikia neper#engdamas 2onstitu%ijos ir kit st. nustatyt rib (2onstitu%ijos - str.&. be statymo, teismo galias riboja v + bs teritorija, jos pilie(iai ir teismo teritorins veiklos ribos. 4v$., teismo galia negali per#engti v + bs teritorijos rib . 2ad kiekvienos v + bs teismas galt nagrinti bylas, kuriose dalyvauja u#sienio asmenys, reikia tarptautini v + bi susitarim . 1eismo kompeten%ija gali b"ti ribojama ir tam tikra v + bs

- .3 teritorijos dalimi. 4agrindin teismo 7 + ja yra spr'sti gin(us dl teiss, t.y. nagrinti administra%ines, baud#iam!sias, %ivilines bylas. 1eismo veikla, susijusi su byl nagrinjimu, vadinama jurisdik%ine. 1eismas vykdo ir kitas, ne jurisdik%ines 7 + jas: kai kuriose v + bse tvarko nekilnojamojo turto registr!, skiria arbitrus, taiko paveldimo turto apsaugos priemones, skiria globjus, tvirtina testamentus ir t.t. taigi pla(iuoju po#i"riu teismas vykdo ir jurisdik%in', ir ne jurisdik%in' 7 + jas. Foms vykdyti teismui suteikta atisitinkamos teiss ir galiojimai. Teismo kompetencija + teismo teisi , kuriomis remdamasis jis vykdo jam statymo skirtas 7 + jas, visuma. &ompetencijos r3ysE 4agal vykdom 7 + j prigimt: o jurisdikcin (teismo teiss, susijusios su byl nagrinjimu< i! kompeten%ij! reglamentuoja priskirtinumo ir teismingumo institutai&< o ne jurisdikcin (teismo teiss ir galiojimai, susij' su administra%inio pob"d#io 7 + j vykdymu&. /= 1eism st. iskiriamos kompeten%ijos r"ys (12 str. 2, 3, ), - dalys&: o bendrosios kompeten%ijos teismai< o spe%iali$uoti teismai. Bendrosios kompetencijos teismai. /ietuvos 0uk(iausiasis 1eismas, /ietuvos apelia%inis teismas, apygard ir apylinki teismai yra bendrosios kompeten%ijos teismai, nagrinjantys %ivilines ir baud#iam!sias bylas. 0pylinki teismai nagrinja ir j kompeten%ijai statym priskirtas administra%ini teiss pa#eidim bylas. Dendrosios kompeten%ijos teismas, nagrindamas %ivilin' byl!, kartu gali nuspr'sti ir dl individualaus administra%inio akto teistumo. )peciali!uoti teismai. /ietuvos vyriausiasis administra%inis teismas ir apygard administra%iniai teismai yra spe%iali$uoti teismai, nagrinjantys bylas dl gin( , kylan(i i administra%ini teisini santyki . Garbo, eimos, nepilname(i , bankroto ir kit kategorij byloms nagrinti gali b"ti steigiami ir kiti spe%iali$uoti teismai.

). Teism sistema ir kompetencijos paskirstymas tarp atskir jos grandi.

:usta(ius, kad gin(as priklauso teism kompeten%ijai, t.y. isprendus gin(o dl teiss priskirtinumo klausim!, reikia isiaikinti, koks konkretus teismas j nagrins. 2iekvienoje valstybje veikia tam tikra teism sistema. /= 2onstitu%ijos 111 straipsnis nurodo, kad 'ietuvos teism sistem$ sudaro 5ukAiausiasis Teismas, 5peliacinis teismas, apygard ir apylinki teismai. De to, 1>>> m. sausio 1) d. 0dministra%ini teism steigimo statymu /ietuvoje buvo kurta spe%iali$uot + administra%ini teism - sistema (pradjo veikti 1>>> m. gegu#s 1 d.&. 0dministra%ini teism kompeten%ij! nustato 0dministra%ini byl teisenos statymas. 9ki 1>>B m. /ietuvoje taip pat veik spe%iali$uotas Ukinis teismas (likviduotas 1>>B m. kovo 3 d. statymu.&. 4=9C2Q=980C Ciekiant su#inoti, koks teismas kompetentingas nagrinti konkre(i! byl!, pirmiausiai reikia nustatyti, kurios teism sistemos + administra%ini ar bendrosios kompeten%ijos + teismuose turi b"ti nagrinjama konkreti byla. :usta(ius, kad byla nagrintina bendrosios kompeten%ijos teismuose, reikia ispr'sti kit! klausim! + kurios grandies bendrosios kompeten%ijos teismas, t.y. apylinks ar apygardos, turi nagrinti byl! kaip pirmosios instan%ijos teismas. 2adangi pagal galiojan(ius statymus nei 0uk(iausias 1eismas, nei 0pelia%inis teismas byl kaip pirmosios instan%ijos teismai nenagrinja, tenka atriboti tik apylinks ir apygardos teism kompeten%ij!. :usta(ius teism sistemos grand, i keli tos grandies teism lieka irinkti konkret teism!, kompetenting! nagrinti konkre(i! byl!. 4v$., nusta(ius, kad byla nagrintina apylinks teisme, b"tina nustatyti, koks konkretus apylinks teismas i -) veikian(i j turi toki! teis'. @sant instan%inei teism sistemai, byla gali b"ti nagrinjama ne tik pirmosios instan%ijos teisme + galima ir apelia%in ar kasa%in jos nagrinjimo tvarka. 4v$., alis pirmosios instan%ijos teismo priimt! sprendim!, su kuriuo nesutinka, gali apsk sti. 1ada reikt nustatyti, koks teismas turi teis' nagrinti byl! apelia%ine tvarka.Ckund#iant sprendim! kasa%ine tvarka, reikt aikintis, koks teismas ar teismai vykdo kasa%in' 7unk%ij! ir kuris i j turi teis' nagrinti atitinkam! byl!. 1aigi nusta(ius, kad gin(as priklauso nagrinti teismui, konkretus teismas irenkamas pagal spe%ialias taisykles. 1eism kompeten%ijai priskiriam byl paskirstymas teismams vadinamas teismingumu. 1aisykli sistema, reguliuojanti byl paskirstymo teismams tvark!, vadinama teismingumo institutu. 1eismingumas, skirtingai nei priskirtinumas, atriboja konkretaus teismo jurisdik%in' kompeten%ij! nuo kit teism t.y. paskirsto teism kompeten%ij! teism sistemos viduje. &ie"iant nustatyti bet "urios bylos teismingum* rei"ia i!siai!"inti tris daly"us6 1. teism# sistemos grand( ir teismo r!( 9bendrasis ar speciali1uotas teismas7 2. "on"ret# tos pa)ios grandies teism*7 3. teism* vy"dant( tam ti"r* 2un"cij* nesusijusi* su bylos nagrin'jimu pirmosios instancijos teisme t.y. "on"ret# teism* instancij# sistemoje. 0titinkamai skiriamas trij r3i teismingumasE

- .) - r3inis -dalykinis.@ - teritorinis@ unkcinis. 3ivilins bylos teismingumas konkre(iam teismui yra tinkamo teiss kreiptis teism! gyvendinimo s!lyga. Feigu byla teismui neteisminga, teisjas turi atsisakyti priimti pareikim!. 2ai iklus byl! nustatoma, kad pareikimas priimtas pa#eid#iant teismingumo taisykles, teismas privalo perduoti byl! atsi#velgdamas teismingum!, t.y. teismui, kuriam ji teisminga. 1eismo, kuris inagrinja byl! pa#eisdamas r"inio ar iimtinio teritorinio teismingumo taisykles, sprendimas privalo b"ti bes!lygikai naikinamas apelia%ine tvarka. Gaugumoje u#sienio valstybi teismingumo taisykli laikym!si teismas kontroliuoja e. o))icio. 1a(iau kai kuriose i j teismas e. o))icio bylos teismingumo netikrina, o rodyti, kad byla teismui teisminga arba atvirk(iai, jam neteisminga, privalo alys. CP& <J str. Civilini byl teismingumas 3ivilines bylas nagrinja apylinks ir apygardos teismui, kaip pirmosios instan%ijos teismai, io 2odekso nustatyta tvarka. <K str. Civilini byl r3inis teismingumas 1.?isas %ivilines bylas pirm!ja instan%ija nagrinja apylinks teismai, iskyrus bylas, nurodytas io 2odekso 2,, 2B str. 2. Feigu byloje vienas i pareikt reikalavim yra susij's su individualaus pob"d#io administra%ins teiss aktu, kurio teistumas gin(ijamas ioje byloje, tai bendrosios kompeten%ijos teismas, nagrindamas byl!, joje isprend#ia ir tokio akto teistumo klausim!. <1 str. Civilins bylos, teismingos apygardos teismams 0pygardos teismai, kaip pirmosios instan%ijos teismai, nagrinja %ivilines bylas: 1. kuriose iekinio suma didesn kaip vienas imtas t"kstan(i lit , iskyrus eimos teisini santyki bylas dl turto perdalijimo< 2. dl autorini neturtini teisini santyki < 3. dl %ivilini vieo konkurso teisini santyki < ). dl bankroto ir restrukt"ri$avimo< -. pagal banko administratoriaus pareikim! dl banko ak%inio kapitalo suma#inimo< .. kuri viena alis yra u#sienio valstyb< ,. pagal iekinius dl priverstinio abiej (dali , paj & pardavimo< B. pagal iekinius dl pirminio asmens veiklos tyrimo< >. kitas %ivilines bylas, kurias pagal statymus kaip pirmosios institu%ijos teismas nagrinja apygardos teismas. <M str. Civilins bylos, teismingos tik Vilniaus apygardos teismui 1ik ?ilniaus apygardos teismas, kaip pirmosios instan%ijos teismas, nagrinja %ivilines bylas: 1. dl gin( , numatyt /= patent statyme< 2. dl gin( , numatyt /= preki #enkl st.< 3. dl vaikinimo pagal u#sienio valstybi pilie(i praymus vaikinti /= piliet, gyvenant /= arba u#sienio valstybje< ). kitas %ivilines bylas, kurios pagal galiojan(ius statymus kaip pirmosios instan%ijos teismas nagrinja tik ?ilniaus apygardos teismas.

-. Ci#ilini &yl teismingumo samprata ir r40ys.

9sprendus klausim! dl bylos priskirtinumo, reikia isiaikinti, koks konkretus teismas j! nagrins. 1ai padaroma pagal tam tikras taisykles. Teismingumas- teism kompeten%ijai priskiriam byl paskirstymas teismams. Teismingumo institutas- taisykli visuma, reguliuojanti byl paskirstymo teismams tvark!. 1eismingumas paskirsto teism kompeten%ij! teism sistemos viduje. 342 apie teismingum!- 9? skyrius (2--3. str.&. :orint nustatyti teismingum! reikia: 1. isiaikinti teism sistemos r (t.y. bendrasis ar spe%iali$uotas teismas&< jei nustatoma, kad byla nagrinjama bendrosios kompeten%ijos teismuose, reikia nustatyti kurios konkre(ios grandies teismas j! nagrins kaip pirmosios instan%ijos teismas (t.y. apylinki ar apygard & 2. tada i keli tos grandies teism reikia iskirti konkret teism (t.y. jei apygard , tai vien! i -, jei apylinki viena i -) teism & 3. kadangi yra instan%in teism sistema, tai galimas ir bylos nagrinjimas apeliacine bei kasacine tvarka. 1aigi reikia nustatyti ir teismus, vykdan(ius ias 7unk%ijas, kai byla inagrinta atitinkamam pirmosios instan%ijos teisme ir yra apsk sta.

- .- Ckiriamas 3 r"i teismingumas: r"inis (dalykinis&, teritorinis, 7unk%inis. (apie tai pla(iau kituose klausimuose&. Fei byla teismui yra neteisminga, teisjas turi atsisakyti priimti nagrinti pareikim! (342 13, str.2d.2p.&. Fei iklus byl! nustatoma, kad pareikimas priimtas pa#eid#iant teismingumo taisykles, teismas privalo perduoti byl! nagrinti teismui, kuriam ji byla teisminga. 1eismo, kuris inagrinjo byl! pa#eisdamas r"inio ar iimtinio teritorinio teismingumo taisykles, sprendimas privalo b"ti bes!lygikai naikinamas apelia%ine tvarka (32> str. 2d. .p.&. 1aigi %ivilins bylos teismingumas konkre(iam teismui yra tinkamo teiss kreiptis teism! gyvendinimo s!lyga.

.. 140inis 'dalykinis" teismingumas.

T*/)>/4N:>5) + tai teismams priskirtin byl paskirstymas bendrosios kompeten%ijos teism sistemos viduje ( apylinks ar apygardos& ir bendrosios kompeten%ijos sistem grandies konkre(iam (apylinks, apygardos& teismui, taip pat teismo, vykdan(io tam tikr! 7unk%ij!, nesusijusi! su bylos nagrinjimu pirmosios instan%ijos teisme, t.y. konkretaus teismo instan%inje teism sistemoje (apelia%ins instan%ijos teismo ar kasa%inio teismo&, arba teismo vykdan(io tam tikr! spe%iali! 7unk%ij! (pripa#stan(io ir leid#ian(io vykdyti u#sienio teism sprendimus&, nustatymas. 342 32>str 2 d .p + teismo, kuris inagrinja byl! pa#eisdamas r"inio ar iimtinio teismingumo taisykles sprendimas turi b"ti bes!lygikai naikinamas apelia%ine tvarka ir kasa%ine tvarka (3.* str.&. (O0/4/) T*/)>/4N:>5) <K str. 9d bendroji r"inio teismingumo taisykl: visas bylas kaip pirmosios instan%ijos teismai nagrinja apylinks teismai, jeigu statyme nenurodyta kitaip. ="inis teismingumas padeda nustatyti koks vientisos teism sistemos teismas + bendrosios kompeten%ijos ar spe%iali$uotos + turi nagrinti byl!. *sminiai civilini byl teismingumo kriterijai : 9. NinAo dalykas. 1ai yra pagrindinis kriterijus (iekiniai dl moni bankroto, dl juridinio asmens veiklos tyrimo ir pan.& todl r"inis teismingumas dar vadinamas dalykiniu. <. NinAo subjekt teisin padtis -ginAo alys.. Feigu viena i ali yra u#sienio valstyb, byla teisminga apygardos teismui. =. NinAo suma. Dylas, kur turtinio gin(o suma virija 1** t"kst. lit , nagrinja apygardos teismas. 342 2, str. nurodoma kokias bylas kaip pirmoji instan%ija nagrinja apygardos teismai pagal %ivilini byl r"inio teismingumo kriterijus, kuriuos lemia ir materiali j santyki pob"dis. 4ateiktas s!raas nra baigtinis. 342 2B str. nurodoma, kai bylas kaip pirmosios instan%ijos teismas nagrinja tik ?ilniaus apygardos teismas. <1 straipsnis. Civilins bylos, teismingos apygardos teismams 0pygardos teismai, kaip pirmosios instan%ijos teismai, nagrinja %ivilines bylas: 1& kuriose iekinio suma didesn kaip vienas imtas t"kstan(i lit , iskyrus eimos teisini santyki bylas dl turto padalijimo< 2& dl autorini neturtini teisini santyki < 3& dl %ivilini vieo konkurso teisini santyki < )& dl bankroto ir restrukt"ri$avimo< -& pagal banko laikinojo administratoriaus pareikim! dl banko ak%inio kapitalo suma#inimo< .& kuri viena alis yra u#sienio valstyb< ,& pagal iekinius dl priverstinio ak%ij (dali , paj & pardavimo< B& pagal iekinius dl juridinio asmens veiklos tyrimo< >& kitas %ivilines bylas, kurias pagal statymus kaip pirmosios instan%ijos teismas nagrinja apygardos teismai. <M straipsnis. Civilins bylos, teismingos tik Vilniaus apygardos teismui 1ik ?ilniaus apygardos teismas, kaip pirmosios instan%ijos teismas, nagrinja %ivilines bylas: 1& dl gin( , numatyt /ietuvos =espublikos patent statyme< 2& dl gin( , numatyt /ietuvos =espublikos preki #enkl statyme< 3& dl vaikinimo pagal u#sienio valstybi pilie(i praymus vaikinti /ietuvos =espublikos piliet, gyvenant /ietuvos =espublikoje arba u#sienio valstybje< )& kitas %ivilines bylas, kurias pagal galiojan(ius statymus kaip pirmosios instan%ijos teismas nagrinja tik ?ilniaus apygardos teismas.

,. Teritorinis teismingumas ir jo r40ys &endrasis, alternaty#usis, i0imtinis, sutartinis, keli susijusi &yl teismingumas.
=emiantis teritoriniu teismingumu kompeten%ija paskirstoma tos pa(ios grandies, pv$.: apylinks, apygardos, teismams. 1eritorinis teismingumas nustatomas ikeliant %ivilin' byl!, todl teismas privalo nagrinti byl! toliau, nors j! iklus

- .. teritorinis teismingumas pasikeist , pv$.: iklus byl! atsakovas pakeit gyvenam!j! viet!. 1eritorinis teismingumas nustatomas pagal tam tikrus kriterijus, kurie nra susij' su bylos r"imi, pv$.: atsakovo gyvenam!j! viet!, daikto buvimo viet! ir pan. 1eritorinis teismingumas skirstomas : :endr*j(7 8lternatyv#j(7 ;!imtin(7 &utartin(7 3eli# tarpusavyje susijusi# byl# teismingum*. Bendrojo teritorinio teismingumo atveju iekinys pareikiamas teisme pagal atsakovo gyvenam!j! viet!, o jeigu atsakovas yra juridinis asmuo - pagal juridinio asmens organo buveins viet! (342 2> str.&. 2ai atsakovas yra v-b ar savivaldyb, iekinys pareikiamas pagal v-bei ar savivaldybei atstovaujan(ios institu%ijos buveins viet!. ;i$. asmens gyvenam!ja vieta laikoma ta, kur asmuo i tikr j da#niausiai gyvena< ji paprastai nurodoma asmens tapatum! patvirtinan(iuose dokumentuose. Ialys savo susitarimu gali pakeisti bendr!j teritorin teismingum!. (342 32 str.& @sant alternatyviajam teritoriniam teismingumui, st. nurodo galimyb' nagrinti byla 2 ar daugiau tos pa(ios grandies teism . Iiuo atveju konkret teism! pasirenka iekovas (342 3* str. 12 d.&. Fei iekovas kreipiasi vien! i keli galim teism , iekovas praranda teis' su tapa(iu iekiniu kreiptis kt. teism!. 0lt. terit. teismingumas nustatomas tokioms byloms, kur ginami ypa( reikmingi iekovo teiss ir interesai, pv$.: ilaikymo, #alos atlyginimo byloms. 9ekovui suteikiama galimyb pasirinkti tok teism!, kur jam b"t patogiau kreiptis. 342 3* str. :ustatytas toks altern. teritorinis teismingumas: iekinys atsakovui, kurio gyv. vieta ne#inoma, gali b"ti pareikiamas pagal jo turto buvimo viet! arba paskutin' #inom! jo gyv. viet!< iekinys atsakovui, neturin(iam /ietuvoje gyv. vietos, gali b"ti pareikiamas pagal jo turto buvimo viet!< iekinys, susij's su F0 7ilialo veikla, gali b"ti pareikimas ir pagal 7ilialo buveins viet!< iekinys dl ilaikymo priteisimo ir tvysts nustatymo gali b"ti pareikiamas ir pagal iekovo gyvenam!j! viet!< iekinys dl atlyginimo #alos, padarytos su#alojant 7i$. asmens sveikat!, taip pat atimant gyvyb', gali b"ti pareikiamas pagal iekovo gyvenam!j! viet! arba #alos padarymo viet!< iekinys dl #alos, padarytos asmen turtui, gali b"ti pareikiamas pagal iekovo gyv. viet! arba #alos padarymo viet!< iekinys dl #alos, atsiradusios dl neteistu nuteisimo, neteisto sumimo taikant kardom!j! priemon', neteisto sulaikymo, neteisto pro%esins prievartos priemoni taikymo, neteistos admin. nuobaudos + areto + skyrimo, taip pat dl #alos, atsiradusios dl neteist teisjo ar teismo veiksm nagrinjant %iv. byl!, gali b"ti pareikiamas pagal iekovo gyv. viet!< iekinys dl atlyginimo nuostoli , atsiradusi laivams susid"rus, ir dl atlyginimo iiekojimo u# pagalbos suteikim! ir gelbjim! j"roje, taip pat visais kitais atvejais, kai gin(as kyla dl ve#imo j"ra teisini santyki , gali b"ti reikiamas ir pagal atsakovo laivo buvimo arba laivo registravimo uosto viet!< iekinys dl sutar(i , kuriose nurodyta vykdymo vieta, gali b"ti pareikiamas ir pagal sutarties vykdymo viet!< iekinys, susij's su globjo, r"pintojo ar turto administratoriaus pareig jimu, gali b"ti pareikiamas taip pat pagal globjo, r"p. ar turto admin. gyvenam!j! ar buvimo viet!< iekinys dl vartojimo sutar(i gali b"ti pareikiamas ir pagal vartotojo gyv. viet!. 0lternatyviojo teritorinio teismingumo atveju alys taip pat gali savo susitarimu pasirinkti teism!, kuris nagrins byl!. (342 32 str.& /imtinio teritorinio teismingumo atveju statymas sakmiai vardija teism!, turint nagrinti byl!. 4agal 342 31 str. 9ekiniai dl daiktini teisi nekilnojam!j daikt!, dl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu, iskyrus pareikimus dl sutuoktini turto padalijimo santuokos nutraukimo bylose, dl areto nekilnojamajam daiktui panaikinimo pareikiami nekilnojamojo daikto ar pagrindins jo dalies buvimo vietos teismui. 9imtin teritorin teismingum! nustatan(ios normos yra imperatyvios, todl alys savo susitarimu io teismingumo keisti negali (iskyrus 342 3- str. 9imtinius atvejus&. )utartinio teritorinio teismingumo atveju teism!, nagrinsiant byl!, pasirenka gin(o alys tarpusavio susitarimu (tik taip jos negali keisti r"inio ir iimtinio teritorinio teismingumo&. Iali susitarimas dl teritorinio teismingumo turi b"ti sudarytas ratu ir pateiktas kartu su iekinio pareikimu ( klausim! gali aptarti alys ir sudaromoje sutartyje&. Ialys gali susitarti, kad j byl! nagrins konkretus teismas ( prorogacinis susitarimas&, arba numatyti, jog kai kurie teismai, kuriems byla teisminga, jos negals nagrinti ( derogacinis susitarimas&. 4roroga%iniu susitarimu taip pat gali b"ti pripa#stama situa%ija, kai iekovas kreipiasi teism! pa#eisdamas bendrojo teritorinio teismingumo taisykles, ta(iau

- ., teismas jo pareikim! priima, o atsakovas neprietarauja, kad byla b"t teismingumas b"dingas tarptautinms prekybos sutartims. nagrinjama tame teisme. Cutartinis

:ustatant keli tarpusavyje susijusi byl teismingum$ , da#niausiai kurios vienos bylos teismingumas lemia kit byl teismingum!. (342 33 str.&. 4agal teritorin teismingum! kompeten%ija paskirstoma ir apylinki , ir apygard teism sistemos viduje. :ustatant, kuris apygardos teismas turi nagrinti byl!, reikia vadovautis 342 2>-33 str. ?ilniaus apygardos teismui bylos priskirtos vadovaujantis iimtinio teismingumo prin%ipu.

B. Iunkcinis teismingumas.
=emiantis 7unk%iniu teismingumu pas"irstoma teism# "ompetencija instancij# sistemoje, t.y. nustatoma, koks teismas turi teis' nagrinti bylas kaip pirmoji, apelia%in ir kasa%in instan%ija. 1aip pat nustatoma teismo kompeten%ija, nesusijusi su jurisdik%in veikla ar susijusi tik i dalies, pv$., teism teis pripa#inti u#sienio arbitra#o sprendimus,. /= teism statymo 1- ir 1. str. nurodoma, kad %ivilines bylas kaip pirmoji instan%ija turi teis' nagrinti tik apylinki ir apygard teismai. 2aip apelia%in instan%ija %iv. bylas nagrinja apygard teismai ir 0pelia%inis teismas. 0pygard teismai yra apylinks teism sprendim ir nutar(i apelia%in instan%ija (342 3*1str&. 0pelia%inis teismas yra apelia%in instan%ija byloms, kurias kaip pirmoji instan%ija nagrinjo apygard teismai (342 3*1str&. 2asa%ine tvarka bylas turi teis' nagrinti tik 01 (342 3)*str&. Fis taip pat nagrinja bylas pagal kasa%inius skundus dl arbitra#o sprendim , priimt pa#eid#iant pagrindinius pro%eso prin%ipus, bei u#sienio arbitra#o sprendim pripa#inimo ir vykdymo klausimus (342 B*>str&. 01, be kasa%ins 7-jos, atlieka ir vienodos teism praktikos aikinant ir taikant teis' 7ormavimo 7-j! (342 )str&. 2iekvienas teismas savo 7-n' kompeten%ij! privalo patikrinti e< o22icio (pgl pareigas&

>. Teismingumo taisykli nesilaikymo procesiniai teisiniai padariniai. Ci#ilins &ylos, teismo priimtos sa#o inion, perda#imo kitam teismui t#arka. Fin6 dl teismingumo neleistinumas.
3ivilins bylos teismingumas konkre(iam teismui yra tinkamo teiss kreiptis teism! gyvendinimo s!lyga. Feigu byla teismui neteisminga, teisjas turi atsisakyti priimti pareikim! (342 13, str. 2 d. 2 p.&. 2ai iklus byl! nustatoma, kad pareikimas priimtas pa#eid#iant teismingumo taisykles, teismas privalo perduoti byl! atsi#velgdamas teismingum!, t. y. teismui, kuriam ji teisminga (342 3) str. 2 d. ) p.&- 1eismo, kuris inagrinja byl! pa#eisdamas r"inio ar iimtinio teritorinio teismingumo taisykles, sprendimas privalo b"ti bes!lygikai naikinamas apelia%ine tvarka (342 32> str. 2 d. . p.&. Gaugumoje u#sienio valstybi teismingumo taisykli laikym!si teismas kontroliuoja e. o))icio. 1a(iau kai kuriose i j teismas e. o)jicio bylos teismingumo netikrina, o rodyti, kad byla teismui teisminga arba, atvirk(iai, - jam neteisminga, privalo alys. 3ivilins bylos, teismo priimtos savo #inion, perdavimo kitam teismui tvarka. Nin( dl teismingumo neleistinumas Dyl!, priimt! savo #inion laikantis teisingumo taisykli , teismas turi ispr'sti i esms, nors paskiau j! turt nagrinti kitas teismas (342 3) str. / d.&. 1a(iau kartu 342. 3) 3- straipsniuose numatytos iimtys, kada byla, priimta vieno teismo savo #inion, gali b"ti perduota kitam teismui. 1ai atvejai, kai: 1& teismas pripa#sta, kad byla operatyviau ir ekonomikiau bus inagrinta kitame teisme, konkre(iai pagal daugumos rodym buvimo viet!, iskyrus iimtinio teismingumo atvejus (342 3) str. 2 d. 1 p.&< 2& atsakovas, kurio gyvenamoji vieta pirmiau buvo ne#inoma, prao perduoti byl! jo gyvenamosios vietos teismui (342 3) str. 2 d. 2 p.&< 3& nualinto vieno ar keli teisj arba nusialinusi teisj negalima pakeisti kitais tame teisme.(342 3) str. 2 d. 3 p.&< )& iklus byl! tame teisme, paaikja j! buvus priimt! io teismo #inion pa#eid#iant teismingumo taisykles (342 3) str. 2 d. ) p.&< -& byla sustabdoma dl to, kad atsakovui ikelta bankroto ar restrukt"ri$avimo byla. Iiuo atveju sustabdyta byla perduodama bankroto ar restrukt"ri$avimo byl! nagrinjan(iam teismui (342 3) str. 2 d. - p.&. Gl bylos perdavimo kitam teismui teismas priima nutart ir j! byloje dalyvaujantys asmenys gali sk sti apelia%ine tvarka, iskyrus atvejus, kai byla perduodama kitam teismui 342 3) straipsnio antrosios dalies 2-3 ir - punktuose

- .B numatytais atvejais. Dyla siun(iama kit! teism!, kai siteisja teismo nutartis perduoti byl!. Naut! i kito teis mo %ivilin' byl! teismas privalo priimti savo #inion ir inagrinti i esms. Fokie bendrosios kompeten%ijos teism gin(ai dl bylos perdavimo neleid#iami (342 3. str. 1 d.& . 1a(iau byl!, auktesns pakopos teismui pagal 342 3) straipsnio antrosios dalies ) punkt! perduot! neteistai, auktesns pakopos teismas, konstatav's pa#eidim!, savo nutartimi gr!#ina nagrinti pagal teismingum!. Fokia auktesns pakopos teismo nutartis yra galutin ir neskund#iam! (342 3. str. 1 d.&. 342 3- straipsnis nurodo dar vien! bylos kitam teismui perdavimo galimyb': iimtiniais atvejais (pv$., kai kito teismo veiklos teritorijoje gyvena dauguma byloje dalyvaujan(i asmen , byloje dalyvaujantys asmenys ireikia pagrsti& abejoni dl atitinkamo teismo teisj nealikumo ir pan.&, byla gali b"ti perduodama kitam tos pa(ios pa kopos teismui, kad b"t inagrinta kuo operatyviau ir ekonomikiau. ?ieno apylinks teismo byl! kitam apylinks teismui iuo pagrindu gali perduoti apygardos teismo, kurio teritorijoje yra abu apylinks teismai, pirmininkas arba io teismo 3ivilini byl skyriaus teismo pirmininkas. Feigu abu apylinki teismai yra skirting apygard teritorijoje, bylos perdavimo klausim! sprend#ia /ietuvos apelia%inio teismo pirmininkas arba io teismo 3ivilini byl skyriaus pirmininkas. Gl bylos perdavimo i vieno apygardos teismo kitam apygardos teismui sprend#ia /ietuvos apelia%inio teismo pirmininkas arba io teismo 3ivilini byl skyriaus pirmininkas (342 3- str. 2 d.&. 4agal 342 3- straipsnio antr!j! dal, jeigu byla yra labai sudtinga, apylinks teismo, nagrinjan(io byl!, praymu apygardos teismo, kurio veiklos teritorijoje yra atitinkamas apylinks teismas, pirmininkas arba io teismo 3ivilini byl skyriaus pirmininkas, turi teis' byl!, priklausan(i! apylinks teismo kompeten%ijai, perduoti nagrinti apygardos teismui. 342 3- straipsnio tre(iojoje dalyje nustatyta, kad byl!, kai dalyvaujantis asmuo yra teisjas ir ji priklauso teismo, kuriame jis dirba, kompeten%ijai arba kai teisme, turin(iame nagrinti byl!, teisju dirba byloje dalyvaujan(io asmens artimieji giminai(iai, sutuoktinis (sugyventinis&, auktesniosios pakopos teismo pirmininkas arba 3ivilini byl skyriaus pirmininkas perduoda nagrinti kitam tos pa(ios pakopos teismui. 1a(iau is bylos perdavimo pagrindas netaikomas, kai teisjas arba byloje dalyvaujan(io asmens artimieji giminai(iai, sutuoktinis (sugyventinis& dirba /ietuvos 0uk(iausiame 1eisme arba /ietuvos apelia%iniame teisme.

1*. Teismingumo atri&ojimo tarp &endrosios kompetencijos teism ir administracini teism klausimai. Teismingumo kolegija.
1eismams #inybing byl paskirstymas teismams vadinamas teismingumu. 1aisykli sistema, reguliuojanti byl paskirstymo teismams tvark!, vadinama teismingumo institutu. 3ivilins bylos teismingumas konkre(iam teismui yra teiss kreiptis teism! tinkamo gyvendinimo s!lyga. Feigu byla teismui neteisminga teisjas turi atsisakyti priimti pareikim! (342 1-* str. . p.&. 2ai iklus byl! nustatoma, kad pareikimas priimtas pa#eid#iant teismingumo taisykles, teismas privalo perduoti byl! atsi#velgdamas teismingum!. Gaugumoje valstybi teismingumo taisykli laikym!si teismas kontroliuoja e. o))icio. 1a(iau b"na ir taip, kad teismingum! ar neteismingum! turi rodyti alys. ="inis teismingumas padeda ispr'sti du u#davinius: nustatyti teism sistemos grand bei nustatyti bendros kompeten%ijos ar spe%iali$uotas teismas nagrins byl!. (Iiuo metu yra tik vienas spe%iali$uotas teismas + 0dministra%inis&. 342 13- str. nustato, kad teismams #inybingos %ivilins bylos nagrinja apylinks teismas, iskyrus nurodytas 13., 13.1 ir 13.3 str. 1aigi bendra taisykl + visos %ivilins bylos nagrinjamos apylinks teismuose, jeigu statymas nenumato kitaip. 342 13.3 str. nustato bylas, teismingas 0dministra%iniam teismui: bylos dl #alos, padarytos 7i$iniam asmeniui ar organi$a%ijai neteistais valstybs ar vietos savivaldos institu%ij , staig , tarnyb bei j pareig"n ir valdinink veiksmais ar neveikimu vieojo valdymo srityje, atlyginimo. Teismingumo kolegija. Bendrosios kompetencijos teismo ir administracinio teismo ginAus dl teismingumo raytinio proceso tvarka isprend,ia speciali teisj kolegija, " kuri$ "eina 'ietuvos 5ukAiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus pirmininkas ir 'ietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojas ir po vien$ i teism pirminink paskirt$ teisj$. Dendrosios kompeten%ijos teismai motyvuotus praymus ar nutartis spr'sti teismingumo klausimus paduoda per /ietuvos 0uk(iausi!j 1eism!, in7ormuodami apie tai dalyvaujan(ius byloje asmenis. 4raym! ar nutart spe%iali teisj kolegija inagrinja per 1* dien nuo praymo ar nutarties gavimo, nekviesdama posd byloje dalyvaujan(i asmen . 2olegijos posd#iams pirmininkauja /ietuvos 0uk(iausiojo 1eismo 3ivilini byl skyriaus pirmininkas. Cprendimas priimamas bendru sutarimu arba kolegijos nari bals dauguma. Fei balsai pasiskirsto po lygiai, lemia posd#io pirmininko balsas. :utartis dl bylos teismingumo neskund#iama. Dyla per tris dienas nuo spe%ialios teisj kolegijos nutarties primimo isiun(iama atitinkam! pirmosios instan%ijos teism!, kuriam ji teisminga, arba apelia%ins instan%ijos teism!, kuriam nutartis dl teismingumo yra privaloma. 1%. Teismingumo atribojimo tarp bendrosios "ompetencijos teism# ir administracini# teism# "lausimai. Teismingumo "olegija

- .> 0dministra%ini teism ir bendrosios kompeten%ijos teism kompeten%ija atribojama pagal gin(o dl teiss pob"d ir gin(o subjektins teiss turin. 0dministra%iniai teismai sprend#ia gin(us, kylan(ius i vieosios teiss reglamentuojam santyki . Dendrosios kompeten%ijos teismai sprend#ia gin(us, kylan(ius i privatins teiss reglamentuojam santyki . 0dministra%iniai teismai sprend#ia bylas dl: 1) valstybinio administravimo subjekt priimt teiss akt ir veiksm teistumo, taip pat i subjekt atsisakymo atlikti j kompetencijai priskirtus veiksmus teistumo ir pagrstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus; 2) savivaldybi administravimo subjekt priimt akt ir veiksm teistumo, taip pat i subjekt atsisakymo atlikti j kompetencijai priskirtus veiksmus teistumo ir pagrstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus; 3) turtins ir neturtins moralins) !alos, padarytos "i#iniam asmeniui ar organi#acijai neteistais valstybs ar vietos savivaldos institucijos, staigos, tarnybos bei j tarnautoj veiksmais ar neveikimu vieojo administravimo srityje, atlyginimo $ivilinio kodekso %&' straipsnis); )& mokes(i , kit privalom mokjim , rinkliav sumokjimo, gr!#inimo ar iiekojimo, 7inansini sank%ij taikymo, taip pat dl mokestini gin( < ') tarnybini gin(, kai viena gin(o alis yra valstybs ar savivaldybs tarnautojas, turintis vieojo administravimo galiojimus skaitant pareig)nus ir staig vadovus); *) +yriausiosios tarnybins etikos komisijos sprendim ir ios komisijos kreipimsi dl tarnybos santyki su valstybs tarnautojais nutraukimo; ,& Ceimo kontrolieriaus kreipimosi (pareikimo& dl tarnybos santyki su valstybs tarnautojais nutraukimo< &) gin( tarp nepavald!i vienas kitam vieojo administravimo subjekt dl kompetencijos ar statym pa!eidimo, iskyrus civilinius gin(us, priskirtus bendrosios kompetencijos teismams; >& rinkim ir =e7erendumo statym pa#eidimo< 1*& nutarimo administra%inio teiss pa#eidimo byloje apskundimo< 11) viej staig, moni ir nevyriausybini organi#acij, turin(i vieojo administravimo galiojimus, priimt sprendim ir veiksm vieojo administravimo srityje teistumo, taip pat i subjekt atsisakymo atlikti j kompetencijai priskirtus veiksmus teistumo ir pagrstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus; 12) visuomenini organi#acij, bendrij, politini partij, politini organi#acij ar asociacij priimt bendro pob)d!io akt teistumo; 13) u!sienie(i skund dl atsisakymo iduoti leidim, gyventi ar dirbti -ietuvoje ar tokio leidimo panaikinimo, taip pat skund dl pabglio statuso. C!raas nebaigtinis. Teismingumo kolegija 9ki administra%ini teism sistemos suk"rimo /ietuvoje visi teisiniai gin(ai, taip pat ir kylantys i administra%ini teisini santyki , buvo nagrinjami bendrosios kompeten%ijos teismuose. Kk"rus spe%iali$uot administra%ini teism sistem! kartais praktikoje gali ikilti klausimas + kuris teismas + bendrosios kompeten%ijos ar administra%inis + turi nagrinti tam tikr! teisin kon7likt!, juolab kad valstybje ilg! laik! veikiant tik bendrosios kompeten%ijos teism sistemai negaljo susi7ormuoti jokie aikesni teismingumo atribojimo tarp bendrosios kompeten%ijos ir spe%iali$uot teism kriterijai. Iiems klausimams spr'sti statym leidjas suk"r tam tikr! teisin me%Hani$m! + spe%iali!j! teisj kolegij! (praktikoje neretai vadinam! teismingumo kolegija&. 1eismingumo kolegij! sudaro: 2 /01 teisjai 2 /ietuvos vyriausiojo administra%inio teismo teisjai Cpe%ialiosios teisj kolegijos nutartis dl konkre(ios bylos teismingumo yra neskund#iama ir privaloma teismui, kurio kompeten%ijai priskirta konkreti byla.

@iterat4ra !. @ietu#os 1espu&likos ci#ilinio proceso kodeksas, pat#irtintas *==* m. #asario *- d. 3statymu Gr.BH952, 'Din., *==*, Gr.,)9!,2=". *. @ietu#os 1espu&likos dar&o kodeksas, pat#irtintas *==* m. &irelio 2 d. 3statymu Gr.BH9.*) 'Din., *==*, Gr.)29*+).".

- ,* ,. @ietu#os 1espu&likos teism 3statymas 'Din., *==*, Gr.!59)2.". 2. @ietu#os 1espu&likos administracini &yl teisenos 3statymas 'Din., *===, Gr.-+9 *+))". +. @ietu#os 1espu&likos komercinio ar&itrao 3statymas. ). @ietu#os 1espu&likos !..2 m. &irelio !+ d. 3statymas Gr.B92.5 iAl @ietu#os $uk06iausiojo teismo, @ietu#os $peliacinio teismo, apygard teism 3steigimo, apygard ir apylinki teism #eiklos teritorij nustatymo &ei @ietu#os 1espu&likos prokurat4ros reforma#imoj 'Din., !..2, Gr.+=9.,*". 5. @ietu#os 1espu&likos ci#ilinio proceso kodekso komentaras. %., Eintis, !.-=. -. @auikas C., Eikelnas %., Gekro0ius %. Ci#ilinio proceso teis. B tomas. %., :ustitia, *==,. .. Eikelnas %. Ci#ilinis procesas. B dalis. %., :ustitia, !..5. !=. Gekro0ius %. Ci#ilinis procesas koncentruotumo principas ir jo 3gy#endinimo galimy&s. %., :ustitia, *==*. !!. Treu0niko# E. Fradanskij process. Eosk#a, *===. Teism praktika !. ;ttp JJddd.lat.litlee.ltJGutartysJcnutJ*==!Jnut*==!cJ,(9,9)55.;tm . *. ;ttp JJddd.lat.litlee.ltJGutartysJcnutJ*==*Jnut*==*J,k9,952-.;tm . ,. ;ttp JJddd.lat.litlee.ltJGutartysJcnutJ*==!Jnut*==!cJ,(9,9+=,.;tm . ). ;ttp JJddd.lat.litlee.ltJGutartysJcnutJ*==!Jnut*==!cJ,(9,9+!-.;tm .

- ,1 1/ tema. (rocesiniai terminai. Teismo nuobaudos !. Procesiniai terminai, j samprata ir r40ys.

Procesiniu terminu laikomas statymo ar teismo nustatytas laikotarpis, per kur teismas, byloje dalyvaujantys ir kiti asmenys privalo ir gali atlikti tam tikrus pro%esinius veiksmus. 4ro%esiniai terminai yra nustatomi tam, kad: 9. D"t gyvendinti operatyvumo ir ekonomikumo prin%ipai, tvirtinti 342 , str.< <. Gl didelio byl skai(iaus b"t tinkamai organi$uojamas teisjo darbas< Termin klasi ikavimas /. 4agal tai, kieno jie yra nustatyti: a. Kstatymo nustatyti terminai + tai statyme nustatyti terminai tam tikriems veiksmams atlikti (pv$.: septyni dien terminas atskirajam skundui paduoti, trisdeimties dien terminas apelia%iniam skundui paduoti ir t.t.&< b. 1eismo nustatyti terminai + tai teismo nustatyti terminai tam tikriems veiksmams atlikti (342 str.&< 4astaba: statyme gali b"ti numatytas minimalus ar maksimalus terminas, kurio neper#engdamas teismas gali nustatyti termin! tam tikriems veiksmams atlikti. //. 4agal paskirt skirstomi skirtus: a. 1eismui tam tikriems veiksmams atlikti< b. Galyvaujantiems byloje asmenims tam tikriems pro%esiniams veiksmams atlikti< c. 2itiems asmenims tam tikriems pro%esiniams veiksmams atlikti< Pasirengimo civilini byl nagrinjimui ir civilins bylos inagrinjimo terminai 4asirengimas prasideda, kai teismas isprend#ia iekinio pareikimo primimo klausim! ir tai turi b"ti padaryta ne vliau, kaip per deimt dien nuo atitinkamo iekinio registravimo teisme, o jeigu praoma taikyti laikin!sias apsaugos priemones + per tris dienas (342 13, str. 3 d.&. 1aigi statymas suteikia teis' teismui pa(iam kontroliuoti pasirengimo bylos nagrinjimui terminus. Kstatyme nustatyta tik per kiek laiko turi b"ti pasirengta nagrinti byl! teisme: 9. darbo bylas + ne vliau kaip per trisdeimt dien nuo iekinio primimo dienos< <. daikto valdymo pa#eidim bylas + per trisdeimt dien < 9 esms teismas turi siekti, kad byla b"t inagrint per vien! teismo posd. Ii pro%esin norma kartu su kitomis u#kerta keli! byl nagrinjimo vilkinimui. 1a(iau statymuose gali b"ti nustatytas kai kuri kategorij %ivilini byl inagrinjimo terminas: =. darbo bylos + ne vliau kaip per trisdeimt dien nuo tos dienos, kai buvo baigta rengtis nagrinti byl! teisme (342 )13 str. 3 d.&< F. santuokos nutraukimo bendru abiej sutuoktini sutikimu ar vieno sutuoktinio praymu bylos turi b"ti inagrintos ne vliau kaip per trisdeimt dien nuo praym primimo dienos (342 -)* str. 2d.&< J. Aipotekos ar keitimo teisini santyki bylos + per tris dienas nuo praymo ar pareikimo gavimo dienos (342 -)- str.& 9r kitais atvejais. De termin pro%esiniams veiksmams atlikti statymas nustato ir tam tikrus terminus, kurie prigimties po#i"riu pana"s iekinio senaties terminus (pv$.: skundo dl antstolio veiksm ir notarini veiksm padavimo deimties dien terminas + 342 -12 str.&

*. Procesini termin skai6ia#imo taisykls.

4ro%esiniai terminai ir j nustatymo taisykls yra viena i 341 bendrosios dalies dalyk . 4ro%esini skai(iavimas pateikiamas 342 ,3 str.: 73 straipsnis. 0rocesini# termin# s"ai)iavimas termin

- ,2 1. /rocesiniai veiksmai atliekami statym nustatytais terminais. ais atvejais, kai procesini termin nra nustat# statymai, juos nustato teismas. 2. erminai procesiniams veiksmams atlikti apibr!iami tikslia kalendorine data arba nurodomas vykis, kuris btinai turi vykti, arba laiko tarpas. /astaruoju atveju veiksmas gali bti atliekamas per vis laiko tarp. 3. 0etais, mnesiais, savaitmis ar dienomis skaiiuojama procesinio termino eiga prasideda rytojaus dien nuo nulis valand nulis minui po tos kalendorins datos arba to vykio, kuriais apibr!ta termino prad!ia, jeigu statym nenumatyta ko kita. 1aigi pro%esiniai terminai gali b"ti apibr#iami vairiai: 9. tikslia kalendorine data, pv$., nurodoma, kad dokumentus reikia pateikti iki lapkri(io 1- d.< <. vykiu, kuris b"tinai turi vykti, pv$., nurodoma, kad veiksm! galima atlikti iki teismui ieinant pasitarimo kambar< =. tam tikru laiku, pv$., nurodoma, kad byla turi b"ti inagrinta per deimt dien . 4ro%esin veiksm! galima atlikti per vis! laik!, kuris nustatytas jam atlikti. 1am tikru laiku (metais, mnesiais, savaitmis ar dienomis& skai(iuojamo pro%esinio termino eiga prasideda rytojaus dien! po tos kalendorins datos ar vykio, kuriais apibr#ta jo prad#ia. 4avy$d#iui, teismo posd#io protokol! pasiraius lapkri(io 1* dien!, trij dien terminas, nustatytas su juo susipa#inti, prasids lapkri(io 11 dien!. Fei byloje tam tikri dokumentai yra teikiami kelis kartus (pv$. aukimas teism!&, tai visi terminai skai(iuojami nuo pirmojo teikimo. 1ermin skai(iavimo pasibaigimo s!lygos pateikiamos 342 ,) str.: 74 straipsnis. 0rocesini# termin# pabaiga 1. 0etais skaiiuojamas terminas pasibaigia atitinkam paskutini termino met mnes ir dien dvideimt ketvirt valand nulis minui. 2. 0nesiais skaiiuojamas terminas pasibaigia atitinkam termino paskutinio mnesio dien dvideimt ketvirt valand nulis minui. 3. "eigu metais ar mnesiais skaiiuojamo termino pabaiga tenka tokiam mnesiui, kuris atitinkamos dienos neturi, tai terminas pasibaigia paskutin# to mnesio dien. 4. 1avaitmis skaiiuojamas terminas pasibaigia atitinkam paskutins termino savaits dien dvideimt ketvirt valand nulis minui. 5. ais atvejais, kai paskutin termino diena tenka ne darbo ar o)icialios vents dienai, termino pabaigos diena laikoma po jos einanti darbo diena. 6. /rocesinis veiksmas, kuriam atlikti nustatytas terminas, turi bti atliekamas iki paskutins termino dienos dvideimt ketvirtos valandos nulis minui. aiau, jeigu veiksmas turi bti atliktas teisme, tai terminas pasibaigia nustatytu teismo darbo dienos pabaigos metu. 7. "eigu skundas, dokumentai ar pinigai teikti patui ar telegra)ui iki paskutins termino dienos dvideimt ketvirtos valandos nulis minui, terminas nelaikomas praleistu.

,. Procesinio termino susta&dymas, pratsimas ir atnaujinimas.

342 ,. str. nustatyta, kad vis nepasibaigusi procesini termin eiga sustabdoma, kai sustabdomas bylos nagrinjimas. Dylos sustabdymo pagrindai yra nurodyti 342 1.3 + 1.) str-se. 1ermin sustabdymas prasideda nuo to laiko, kada atsiranda aplinkybs, sudariusios pagrind bylai sustabdyti . :uo bylos atnaujinimo dienos pro%esiniai terminai eina toliau. 342 ,- str. 1 d. nurodyta, kad teis atlikti procesinius veiksmus inyksta pasibaigus statym nustatytam ar teismo paskirtam jiems atlikti terminui . 1okiais atvejais byloje dalyvaujan(iam asmeniui atsiranda neigiam padarini . 1ermino, nustatyto tam tikrai pro%esinei pareigai atlikti, praleidimas neatleid#ia nuo pareigos atlikimo. R# laiku neatlikt! pareig! teismas gali taikyti pro%esines sank%ijas. 1eismas nustatytus terminus, kurie jau pasibaig', gali prat#sti. 1eismas, svarstydamas termino prat'simo klausim!, gali pareikalauti u#stato iki vieno t"kstan(io lit , kur turi sumokti asmuo, praantis prat'sti pro%esin termin!. :esumokjus pareikalauto u#stato, termino prat'simo klausimas toliau nesvarstomas (342 ,,str. 1d.&. R#statas pereina valstybei, kai asmuo, praantis prat'sti termin!, neatlieka veiksm , kuriems atlikti pro%esinis terminas buvo prat'stas. 0smens teis atlikti pro%esin veiksm! inyksta pasibaigus nustatytam terminui, ta(iau tai dar nereikia, kad asmuo apskritai prarado galimyb' t! pro%esin veiksm! atlikti. 0smenims, praleidusiems statym nustatyt! ar teismo paskirt! termin! dl prie#as(i , kurias teismas pripa#sta svarbiomis, praleistas terminas gali b"ti atnaujinamas. 4areikimas dl praleisto termino atnaujinimo paduodamas teismui, kuriame reikjo atlikti pro%esin veiksm!. 4aduodant pareikim! dl termino atnaujinimo, kartu turi b"ti atliekamas pro%esinis veiksmas (paduodamas skundas, dokumentai ar atliekami kiti veiksmai&, kuriam atlikti praleistas terminas. 4areikimas dl termino atnaujinimo turi b"ti motyvuotas. 4rie pareikimo turi b"ti pridedami rodymai, pagrind#iantys praleisto termino atnaujinimo b"tinum!. 1. p. pareikimas atnaujinti termin! turi atitikti pro%esiniams dokumentams keliaus reikalavimus. 4areikimas atnaujinti ar atkurti termin! nagrinjamas raytinio pro%eso tvarka.

- ,3 1eism praktikoje svarbiomis prie#astimis, dl kuri gali b"ti atnaujinamas praleistas terminas, da#niausiai pripa#stama pareikim! padavusio asmens liga, laikinas ivykimas i nuolatins gyvenamosios vietos, vairios sti%Hins nelaims, neturjimas galimybs laiku pasinaudoti kvali7ikuota teisine pagalba ir panaios aplinkybs. Gl teismo nutarties, kuria atmetamas pareikimas dl praleisto pro%esinio termino atnaujinimo, gali b"ti duodamas atskirasis skundas. Kstatymo nustatytus terminus galima tik atnaujinti, o teismo nustatyti terminai gali b"ti ne tik ataunami, bet ir prat#siami. Kstatyme yra numatyti atvejai, kiek laiko prajus negali b"ti sprend#iama dl termino atnaujinimo (naikinamieji terminai& + 342 B, str.<3*, str. 3 d.< 3)-str. 2d.< 3.B str. d.

2. Procesini termin paeidimo teisins pasekms.

4asibaigus st. nustatytam ar teismo paskirtam terminui, teis atlikti pro%esinius veiksmus inyksta. Galyvaujan(iam byloje asmeniui, turin(iam teis' atlikti atitinkam! veiksm! "yla neigiam# padarini#, t.y. praranda tam tikras teises atlikti tam tikrus veiksmus: pv$: praleidus ,d termin! atskirajam skundui paduoti (342 33- str.&, byloje dalyvaujantis asmuo praranda teis' apsk sti teismo nutart apelia%ine tarka< laiku nesumokjus #yminio mokes(io, teismas iekin gr!#ina iekovui ir iekinys laikomas nepaduotu (342 11-str 3d,13Bstr& 4asibaigus pasirengimo bylos nagrinjimui stadijai, pagal bendr! taisykl' alys negali: pakeisti iekinio dalyko ir pagrindo padidinti ar suma#inti pareikt reikalavim pateikti nauj rodym , aplinkybi ar argument atstovas negali pareikti prieiekinio 4ro%esiniai dokumentai, paduoti pasibaigus terminui, gr!#inami juos padavusiems asmenims (342 ,-str 1d&. 1a(iau jeigu pro%esinis terminas nustatytas tam tikrai pro%esiniai pareigai atlikti, termino praleidimas neatleid+ia nuo pareigos atli"imo (342 ,-str 2d&. R# laiku neatlikt! pareig! teismas gali taikyti sank%ijas ar kt.neigiamo pob"d#io pro%esinio poveikio priemones. 4v$.: 7i$. ar jurid. asmenims nustatytu laiku nepateikus raytinio rodymo, teismas gali paskirti baud!, ta(iau baudos paskyrimas neatleid#ia nuo pareigos pateikti raytini rodym! (342 1>> str. .d.&. 1am tikrais atvejais byloje dalyvaujan(iam asmeniui pareigos neatlikimas sukelia nepalan"i# procesini# pase"mi# ir "artu panai"ina ir asmens pareig*. 4v$.: atsakovui nepateikus atsiliepimo iekin per nustatyt! termin!, teismas iekovo praymu gali priimti sprendim! u# aki (342 1)2 str. )d.&. 1ada atsakovo pareiga pateikti atsiliepim! inyksta, nes byloje yra priimtas pro%esinis sprendimas dl bylos esms.

+. Teismo nuo&audos samprata, paskirtis ir r40ys. Teismo &audos. $re0tas.

Teismo nuobaudos- tai sank%ijos, kurios teismo gali b"ti skiriamos byloje dalyvaujantiems asmenims -+B5&, kitiems tiesioginiams pro%eso dalyviams (liudytojams, ekspertams, vertjams& bei kitiems asmenims, tiesiogiai nesusijusiems su pro%esu, u# pro%esini pareig nevykdym! ar netinkam! vykdym!. Daigtinis teismo nuobaud r"i s!raas yra tvirtintas 342 1*3 str. 1 d.: "spjimas paalinimas i teismo posd,i sals bauda aretas 1eismo nuobaudos skiriamos teismo nutartimi (342 1*3.2&. Ii nutartis gali b"ti 2 r"i : ,odin, kuri gali b"ti raoma teismo posd#io protokol! (342 2>*.2& raytin, atitinkanti 2>1.1 reikalavimus (primimo laikas, vieta, teismo pavadinimas, sudtis, teismo posd#io sekretorius ir t.t.& 1eismo nuobaudos gali b"ti skiriamos pasirengimo bylos nagrinjimui metu (nepateikiami rodymai&, bylos nagrinjimo i esms metu (neatvykus teismo posd, kai tai yra b"tina ir nepateikus svarbi prie#as(i &, nevykdant teismo sprendim, nutari ( dl laikin j apsaugos priemoni paskyrimo&. :uobaudos gali b"ti skiriamos GD0 ir kitiems pro%eso dalyviams. 2ai teismo posd#io tvark! pa#eid#ia advokatas, teismas ne tik paskiria nuobaud!, bet ir gali in7ormuoti /1 0dvokat taryb!, kuri u# 0dvokato pro7esins etikos kodekso bei pro7esins veiklos pa#eidimus gali advokatui ikelti drausms byl! ( 342 1.2.,&.

- ,) Teismo bauda- tai pro%esin teisin sank%ija, ireikta pro%eso statyme nustatyta pinig suma. 1ai pagrindin nuobauda, kuri! teismai skiria u# pro%esini pareig nevykdym!.

). Teismo nuo&aud skyrimo pagrindai ir t#arka.

%spjimas. Ckiriamas asmenims, kurie bylos nagrinjimo metu pa#eid#ia teismo posd#io tvark!. 1eismo posd#io pirmininkas tok asmen spja teismo vardu (342 1.2 str. 1 d.&. Ii teismo nuobauda taikoma tik byl! nagrinjant #odinio pro%eso tvarka asmen , esan(i teismo posd#i salje, at#vilgiu 9-osios instan%ijos (pasirengimo bylos nagrinjimui, bylos nagrinjimo i esms ar atskir pro%esini veiksm atlikimo metu&, apelia%ins instan%ijos bei kasa%iniame teisme. :espjus asmens negalima jam i karto skirti baudos (342 1*. str.& ar paalinti i teismo posd#i sals (342 1*- str. 1 d.&, arba skirti areto (342 1*B str.&. 2ad ir koks b"t pa#eidimas, teismas pirmiausia turt apsiriboti pa#eidjo spjimu ir tik po to taikyti grie#tesnes poveikio priemones. Oodin nutartis dl spjimo paskyrimo raoma teismo posd#io protokol!, o jeigu protokolas neraomas, tai spjimas skiriamas raytine teismo nutartimi, kuri turi atitikti 342 2>1 str. reikalavimus. :utartys dl spjimo skyrimo yra neskund#iamos ir siteisja nuo j primimo. Paalinimas i teismo posd,i sals. Ckiriamas asmenims, bylos nagrinjimo #odinio pro%eso tvarka metu pa#eid#iantiems teismo posd#io tvark!, jeigu iems asmenims prie tai buvo skirtas spjimas. :utartis paalinti asmen i teismo posd#i sals yra u#raoma teismo posd#io protokole, o jei protokolas neraomas, priimama raytin teismo nutartis, kuri turi atitikti 342 2>1 str. reikalavimus. Iios teismo nuobaudos taikymas priklauso nuo to, ar 34-o tvarka baud#iamas asmuo yra dalyvaujantis byloje asmuo (toliau + GD0&, ar kitas pro%eso dalyvis. Feigu posd#io pirmininko nurodym neklauso GD0, tai teismo nutartimi jis gali b"ti paalintas i teismo posd#i sals tik tam tikr teismo pro%esini veiksm atlikimo laikotarpiu, pv$., tam tikro liudytojo apklausos laikotarpiu. De to, tokiais atvejais teismas gali atidti bylos nagrinjim!. K teismo posd#i sal' gr#us paalintam asmeniui, posd#io pirmininkas supa#indina j su veiksmais, atliktais iam asmeniui nesant (342 1.2 str. 2 d.&. Feigu posd#io pirmininko nurodym neklauso liudytojas, ekspertas ar vertjas, jie gali b"ti paalinami i teismo posd#i sals, o vietoje paalint vertjo ar eksperto j pareigoms atlikti kvie(iami kiti asmenys (342 1.2 str. 3 d.&. Feigu tvark! teismo posdyje pa#eid#ia ir posd#io pirmininko patvarkym neklauso kiti asmenys (ne tiesioginiai pro%eso dalyviai&, jie posd#io pirmininko patvarkymu gali b"ti paalinami i teismo posd#i sals be joki ilyg (342 1.2 str. ) d.&. Teismo bauda. 1eismai skiria u# pro%esini pareig nevykdym!. Daudos yra skiriamos 342 numatytais atvejais ir jame nustatyt dyd#i (342 1*. str.&. Teismo baudos gali bti s"iriamos !iais atvejais6 9. aliai + nusta(ius 342 >- str. 1 d. numatytus piktnaud#iavimo pro%esinmis teismis atvejus< <. GD0 + u# nevykdym! pareigos praneti teismui apie pro%esini dokument teikimo vietos pasikeitim! (342 121 str. 3 d.&< =. asmenims, dl kuri kalt veiksm pa#eid#iami draudimai, nurodyti 342 1)- str. 1 d. ., ,, B ir 12 p., t.y. draudimas atsakovui dalyvauti tam tikruose sandoriuose arba imtis tam tikr veiksm < draudimas perduoti kitiems asmenims turt! arba vykdyti kitas prievoles< draudimas ivykti i nuolatins gyvenamosios vietos< pareigojimas atlikti veiksmus, u#kertan(ius keli! #alos atsiradimui ar padidjimui (342 1)> str.&< F. GD0, kitiems asmenims, kitiems pro%eso dalyviams (liudytojams, vertjams, ekspertams ir kitiems asmenims&, piktybikai nepaklususiems teismo posd#io pirmininko nurodymams arba pa#eidusiems tvark! teismo posd#io metu (342 1.2 str. . d.&< J. GD0 + u# priesaikos sulau#ym! (342 1B. str. . d.&< K. asmenims, dl kuri kalt veiksm nevykdytas teismo reikalavimas pateikti j turimus raytinius rodymus arba nepraneta teismui apie tai, kad negalima pateikti raytinio rodymo dl svarbi prie#as(i , arba nurodytas prie#astis teismui pripa#inus nesvarbiomis (342 1>> str. . d.&< 1. asmenims, dl kuri veiksm nevykdytas teismo reikalavimas pateikti j turimus daiktinius rodymus arba nepraneta teismui apie tai, kad daiktinio rodymo negalima pateikti dl svarbi prie#as(i (342 2*, str.&< M. ekspertui + u# neatvykim! pagal teismo aukim! ar atsisakym! duoti ivad! dl prie#as(i , kurias teismas pripa#ino nesvarbiomis (342 21- str. 1 d.&< L. vertjui + u# neteist! atsisakym! atlikti savo pareigas (342 2)* str. ) d.&< 9I. alims + u# neatvykim! teismo posd, jeigu st. nustato j pareig! dalyvauti teismo posdyje arba teismui pripa#inus alies dalyvavim! b"tinu ir nesant galimybei sprendim! priimti u# aki (342 2). str. 3 d.&< 99. alies atstovui - u# neatvykim! be svarbi prie#as(i teismo posd, kai dl tokio neatvykimo teismas atideda bylos nagrinjim! (342 2). str. 3 d.&< 9<. juridinio asmens vadovui, dl kurio kalts atstovas neatvyko teismo posd, kai dl tokio neatvykimo teismas atideda bylos nagrinjim! (342 2). str. 3 d.&< 9=. tretiesiems asmenims, nepareikiantiems savarankik reikalavim , ar j atstovams, be svarbi prie#as(i neatvykusiems teismo posd, kai teismas tokio tre(iojo asmens dalyvavim! teismo posdyje pripa#ino b"tinu

- ,- ir dl tokio neatvykimo teismas atideda bylos nagrinjim! (342 2), str. 2 d., 1.* str. 1 d. 1 p., 2). str. 3 d., 3 str. . d.&< liudytojui, vertjui, ekspertui, be svarbi prie#as(i neatvykusiems teismo posd (342 2)B str. 2 d.&< kreditoriui, nes!#iningai teismo sakymo tvarka pareikusiam aikiai nepagrst! reikalavim! (342 ))* str.&< asmeniui, pareikusiam aikiai nepagrst! pareikim! dl 7i$inio asmens pripa#inimo neveiksniu arba ribotai veiksniu (342 ).3 str. ) d.&< skolininkui + u# nevykdym! pareigos pateikti in7orma%ij! apie turim! turt! ir jo buvimo viet! arba melaging duomen pateikim! (342 .)- str. 3 d.&< kitais vykdymo pro%ese numatytais atvejais (342 .1. str.&.

9F. 9J. 9K. 91. 9M.

Gaugeliu 342 nustatyt atvej maksimalus baudos dydis negali viryti 1 *** /t, todl, atsi#velgdamas padaryto pa#eidimo pob"d ir pa#eidim! padariusio asmens veiksmus bei kitas reikmingas aplinkybes, teismas turi teis' atskirai nustatyti konkret skiriamos baudos dyd. Kst. gali numatyti ir kitus baudos dyd#ius, pv$., piktnaud#iaujan(iai savo teismis aliai teismas gali skirti iki 2* *** /t dyd#io baud! (342 >- str. 2 d.&. 1eismo baudos skiriamos motyvuota raytine teismo nutartimi (342 2>1 str.&, kuri ne vliau kaip kit! dien! po nutarties primimo nusiun(iama asmeniui, kuriam yra skirta bauda (jeigu nurodytas asmuo nedalyvavo teismo posdyje&. Feigu nurodytas asmuo teismo posdyje dalyvavo, tai nutartis dl baudos skyrimo jam turi b"ti nedelsiant teikiama teisme. 0pie nutarties teikim! pa#ymima teismo posd#io protokole arba i tokio asmens paimamas raytinis patvirtinimas apie tokios nutarties teikim!. 1okios nutarties pagrindu iduodamas vykdomasis ratas. 1uo atveju, kai 342 numatytos teismo baudos paskiriamos juridini asmen vadovams ar juridini asmen atstovams, jos negali b"ti iiekotos i juridinio asmens, o turi b"ti tiesiogiai iiekotos i asmen , kuriems paskirtos teismo baudos, asmenini l . 342 1*, str. reglamentuoja baudos panaikinimo ar suma#inimo tvark!: asmuo, kuriam yra paskirta bauda, turi teis' per 1) d. nuo nutarties primimo prayti nutart primus teism! panaikinti arba suma#inti skirt! baud!. 1oks pareikimas yra nagrinjamas raytinio pro%eso tvarka, praym! pateik's asmuo apie posd in7ormuojamas praneimu. 4areikime suma#inti baud! gali b"ti nurodomos vairios prie#astys (pv$., turtin ar eimin padtis, nusi#engimo padarymo aplinkybs ir pan.&. 5retas. Nali b"ti skiriamas GD0 ir kitiems pro%eso dalyviams, esantiems teismo posd#i salje, u# piktybik! teismo posd#io pirmininko nurodym nevykdym! arba teismo posd#i tvarkos pa#eidimus (342 1.2 str. . d.&. 0reto trukm gali b"ti iki 1- par . ?ykdymo pro%ese areto trukm gali b"ti ilgesn + 342 .)- str. 1 d. numato, kad teismo antstoliui pareikalavus, skolininkai privalo pateikti duomenis apie turim! turt! ir jo buvimo viet!, apie pas tre(iuosius asmenis esant turt!, las kredito staigose, o u# nurodyt reikalavim nevykdym! arba melaging duomen pateikim! teismas gali antstolio teikimu skirti aret! iki 3* par . 342 1*B str. numato. Fo aretas negali b"ti skiriamas n(ioms moterims, vaikams, asmeniui, kuris vienas augina vaik! iki 12 met am#iaus, vyresniems kaip .- metai asmenims bei invalidams. 0smuo, kuriam yra paskirtas aretas, gali b"ti poli%ijos sulaikytas teismo posd#i salje. :utarties dl areto skyrimo nuoraas nedelsiant teikiamas pasiraytinai asmeniui, kuriam yra skiriamas aretas, ir apie tai pa#ymima teismo posd#io protokole. 342 1*> str. reglamentuoja areto panaikinimo, jo trukms suma#inimo, nuobaudos pakeitimo tvark!. 0smuo, kuriam paskirtas aretas, turi teis' prayti aret! paskyrus teism! aret! panaikinti arba suma#inti jo trukm', taip pat pakeisti aret! bauda. 4raymo padavimas sustabdo nutarties vykdym! (342 1*> str. 1, 3 d.&. 4rayme gali b"ti nurodytos vairios atsakomyb' lengvinan(ios arba nuo jos atleid#ian(ios aplinkybs. 1oks praymas turi b"ti ne vliau kaip kit! dien! nagrinjamas teismo posdyje. 0smens, kuriam yra paskirtas aretas, neatvykimas teismo posd nekliudo inagrinti praym!, ta(iau teismo reikalavimu toks asmuo posd gali b"ti atvesdintas. 1oks praymas nagrinjamas #odinio pro%eso tvarka. 1eismo posd#io eiga 7iksuojama teismo posd#io protokole.

5. Teismo nuo&aud apskundimas.

1eismo nuobauda + nutartis paalinti asmen i posd#i sals- yra neskund#iama ir vykdoma nedelsiant kai tik priimama. 342 1*, str. =eglamentuoja teismo baudos panaikinimo ar suma#inimo tvark!. 0smuo, kuriam paskirta bauda, turi teis' 1) dien nuo nutarties primimo prayti nutart primus teism! panaikinti arba suma#inti skirt! baud!. 1oks pareikimas nagrinjamas %ivilinio pro%eso tvarka. :utartis, kuria atmetamas pareikimas suma#inti ar panaikinti skirt! baud!, gali b"ti skund#iama apelia%ine tvarka paduodant atskir!j skund!. 0tskir!j skund! gali paduoti tik asmuo,kuriam pakirta bauda. Fo padavimas sustabdo nutarties vykdym!. 0tskirasis skundas paduodamas ne dl teismo nutarties kuria paskirta bauda, o dl nutarties kuria buvo atmestas pareikimas dl skirtos baudos panaikinimo ar suma#inimo. Feigu baud! paskiria teismas, nagrinjantis byl! apelia%ine tvarka, dl baudos suma#inimo ar panaikinimo asmuo turi kreiptis teism!. 0pelia%ins instan%ijos teismo nutartis, kuria pareikimas atmetamas, siteisja nuo primimo dienos( 342 2,>str.1d., 331str. .d.&, ta(iau dl ios nutarties gali b"ti duodamas kasa%inis skundas (342 3)*

- ,. str. 1d.&. Fei baud! paskiria /01, dl jos suma#inimo ar panaikinimo asmuo gali kreiptis teism! ir kasa%inio teismo nutartis yra neskund#iama ir galutin (342 3.2str. 1d.&. 342 1*> str. =eglamentuoja areto panaikinimo, jo trukms suma#inimo, nuobaudos pakeitimo tvark!. 0smuo, kuriam paskirtas aretas, turi teis' prayti aret! paskyrus teism! aret! panaikinti ar suma#inti jo trukm', pakeisti j bauda. 4raymo padavimas sustabdo nutarties vykdym!. 0smuo, kuriam paskirtas aretas, dl nutarties, kuria praymas visikai ar i dalies atmetamas, gali paduoti atskir!j skund! ( 342 1*>str.2d.&. apelia%ins instan%ijos teismo nutartis, kuria pareikimas visikai ar i dalies atmetamas, gali b"ti skund#iama kasa%iniu skundu.

!. *. ,. 2. +. ).

@iterat4ra @ietu#os 1espu&likos ci#ilinio proceso kodeksas, pat#irtintas *==* m. #asario *- d. 3statymu Gr.BH952, 'Din., *==*, Gr.,)9!,2=". @ietu#os 1espu&likos ci#ilinio proceso kodekso komentaras. %., Eintis, !.-=. @auikas C., Eikelnas %., Gekro0ius %. Ci#ilinio proceso teis. B tomas. %., :ustitia, *==,. Eikelnas %. Ci#ilinis procesas. B dalis. %., :ustitia, !..5. Gekro0ius %. Ci#ilinis procesas koncentruotumo principas ir jo 3gy#endinimo galimy&s. %., :ustitia, *==*. Treu0niko# E. Fradanskij process. Eosk#a, *===.

Teism praktika !. *. ,. 2. ;ttp JJddd.lat.litlee.ltJGutartysJcnutJ*==!Jnut*==!cJ,k9,9!+!.;tm ;ttp JJddd.lat.litlee.ltJGutartysJcnutJ*==,Jnut*==,J,k9,95+*.;tm ;ttp JJddd.lat.litlee.ltJGutartysJcnutJ*==,Jnut*==,J,k9,9!5=.;tm ;ttp JJddd.lat.litlee.ltJGutartysJcnutJ*==!Jnut*==!cJ,k9,9!,,5.;tm -. ;ttp JJddd.lat.litlee.ltJGutartysJcnutJ*==!Jnut*==!cJ,(9,9-5-.;tm

- ,, 11 tema. 6ylinjimosi i%laidos. 7'statas !. ?ylinjimosi i0laid ci#iliniame procese samprata, reik0m ir r40ys.
Bylinjimosi ilaidas sudaro pinigai ,kuriuos turi sumokti alys ir tretieji asmenys, pareikiantys savarankikus reikalavimus, pareikjai, kreditoriai, skolininkai u# teismo atliekamus tam tikrus pro%esinius veiksmus, ir j turtos pinigins ilaidos, susijusios su bylos nagrinjimu teisme. Cvarbiausi bylinimosi ilaid instituto po#ymiai: a& Dylinjimosi ilaidos visada reikiamos pinigais< b& Iias ilaidas sumoka alys, tretieji asmenys, pareikjai, kreditorius, skoloninkai, t.y. asmenys, materialiai teisikai suinteresuoti bylos baigtimi< %& Dylinjimosi ilaidomis padengiamos procesini veiksm atlikimo ilaidos< d& Iios ilaidos tiesiogiai susijusios su magrinjama byla< e& 1ai ir valstybs ilaidos, kuriomis padengiamos kai kurios teisminio bylos nagrinjimo ilaidos, nes valstyb tam tikrais atvejais prisiima pareig! ias ilaidas apmokti. (eikm a. Fomis padengiama tam tikra dalis valstybs ilaid , skiriam teismams ilaikyti< b. Fos u#kerta keli! nepagrstiems reikalavimams (preven%inis pob"dis. 1a(iau bylinjimosi ilaidos turi b"ti nustatomos tokio dyd#io, kad teismin gynyba b"t visiems prieinama + @1 8inistr komiteto 1>B1 m. gegu#s 1) d. rekomenda%ija :r. = (B1& ,&< %. Fos skatina gin(o dalyvius iekoti kit , neteismini kon7likt sprendimo b"d < d. Ialims visikai ar i dalies padengiamos turtos bylinjimosi ilaidos (kompensa%inis pob"dis& Dylinjimosi ilaidos skirstomos dvi r"is: 1& #ymin mokest ir 2& ilaidas, susijusias su bylos nagrinjimu.

*. Dyminis mokestis samprata, r40ys ir dydis. Be0kinio suma ir jos nustatymo t#arka.
2yminis mokestis + pro%eso statymo nustatyta pinig suma, kuri! dalyvaujantys byloje asmenys (alys, tretieji asmenys, pareikiantys savarankikus reikalavimus, pareikjai ar kreditoriai& privalo sumokti u# tam tikrus 342 numatytus teismo atliekamus pro%esinius veiksmus. /askirtis + perkelti dal valstybs vykdomo teisingumo ilaid byloje dalvaujantiems asmenims, turintiems teisin suinteresuotum! bylos baigtimi. Oyminis mokestis turi b"ti mokamas u#: 1& iekinio, prieiekinio, tre(iojo asmens, pareikusio savarankik! reikalavim!, pareikimo, pareikimo ypatingosios teisenos tvarka arba pareikimo iduoti teismo sakym! padavim!< 2& praymo per#i"rti sprendim! u# aki padavim!< 3& apelia%inio ar kasa%inio skundo padavim!< )& praymo atnaujinti pro%es! padavim!< -& praymo taikyti laikin!sias apsaugos priemones iki iekinio pateikimo dienos padavim!. Oyminis mokestis nustatomas ir imamas tik 342 vardytais atvejais. Oyminiu mokes(iu apmokestinami tokie pro%esiniai dokumentai, kuriais reikiami materialieji teisiniai reikalavimai. 2itokio pob"d#io dokumentai neapmokestinami. 4agal apskai(iavimo b"d! #yminio mok. r"ys: 1& paprastas (7iksuotas& + ireikiamas konke(ia pinig suma, nepriklausan(ia nuo gin(o dalyko verts. 1aikomas, kai sunku nustatyti tiksli! pareikto reikalavimo vert'. Fuo apmokestinami veiksmai: neturtiniuose ginuose (pv$. dl garbs, orumo, tvysts nustatymo& u# 342 B* str. nurodyt dokment padavim! + 1** /t. ypatingosios teisenos bylose + 1** /t (342 B* str. 1d. - p. &, iskyrus 342 numatytas iimtis. nekainotini iekiniai (pv$.dl naudojimosi bendr!ja nuosavybe tvarkos nustatymo + turtinio pob"d#io reikalavimas, bet negalima ireikti pinigais& + 1** /t. praymams per!irti sprendim u! aki + -* /t (342 B* str. 3 d.&. praymai dl proceso atnaujinimo + 1** /t (342 B* str. - d.&.

- ,B 2& proporcinis + ireikiamas pro%entine iraika nuo iekinio sumos ar kitos pinig sumos. Gerinamas su paprastu. Ialia pro%entins iraikos nustatomas konkretus maksimalus ar minimalus #yminio mokes(io dydis. Gydis priklauso nuo iekinio sumos: iki 233 tkst. 4t - 3 `, bet ne ma#iau kaip -* /t. nuo 233 tst. iki 533 tkst. + 3*** /t ir 2 ` nuo sumos, virijan(ios 1** t"kst. /t. nuo 533 tkst. 4t ir didesns sumos - ,*** /t ir 1` nuo sumos, bet ne daugiau kaip 3* t"kst. /t. Cupaprastintuose gin( sprendimuose numatytas suma#intas #ym.mok.: bylose dl teismo sakymo + a moktinos u# iekin sumos, bet ne ma#iau kaip 1* /t (342 B* str. 1 d. 3 p.&< dokumentinio proceso tvarka nagrinjamose bylose + b sumos, bet ne ma#iau kaip 2* /t (342 B* str. 1 d. ) p.&. Oym.mokestis turi b"ti sumoktas prie atliekant tam tikrs pro%esinius veiksmus (prie pareikiant iekin&. :enusprend's dl #ym.mokes(io, teismas negali pradti nagrinti bylos. Fei iekin pareik's iekovas nesumokjo, teismas nustato termin! (ne trumpesn nei , dienos& tr"kumui paalinti. Fei per nustatyt! termin! nepaalina, iekinys gr!#inamas iekovui. Fei tik bylos nagrinjimo metu paaikja, kad mokestis nesumoktas, teismas palieka iekin nenagrint!. Fei iekiniu pareikta keletas reikalavim , o sumokta ne u# visus, teismas palieka neapmokt! iekinio dal nenagrint!. /ekinio suma ir jos nustatymo tvarka Oym. mokestis turtiniuose gin(uose mokamas nuo iekinio sumos. 9ekinio sum! iekinyje turi nurodyti iekovas (342 B* str. 2d., 13- str 1 d. 1p.&. Fei ne, laikoma iekinio tr"kumu, kurio nepaalinus teismas negali tinkamai inagrinti iekinio primimo klausimo. 4rie iekinio b"tina pridti rodymus (banko kvit! ar pavedim!&, kad #ym. mokestis sumoktas (iskyrus, kai mokjimas atidtas ar alis yra atleista nuo mokjimo&. 342 B- str. reglamentuoja iekinio sumos nustatymo b3dus: 1& bylose dl pinig iiekojimo + pagal iiekom! sum!< 2& dl turto ireikalavimo + pagal ireikalaujamo turto rinkos vert'< 3& dl ilaikymo priteisimo periodinmis imokomis iiekojimo + pagal bendr! imok u# vienerius metus sum!< )& dl terminuot imok ar davini + pagal bendr! vis imok ar davini sum! ir t.t. ( nemanau, kad reikia mokytis mintinai, visi 23 atvej yra kodekse,. Ga#niausiai iekoma suma atitinka praom! priteisti sum! arba praomo priteisti turto vert'. Det jeigu iekinio kain! nustatyti sunku, j! preliminariai nustato teisjas. Fis gali parekalauti papildom turto rinkos verts duomen .9sprendus byl!, kai tikroji iekinio suma tampa aiki, priklausomai nuo to, kaipji pasikeit, arba primokama, arba gr!#inama #yminio mokes(io suma. 4rimokti turi ir iekovas, didinantis savo reikalavimus.

,. $tleidimas nuo yminio mokes6io. Dyminio mokes6io sumokjimo atidjimas.

342 B3 str. numato atleidimo nuo #ym. mokes(io galimybes: visik atleidim!, kai nustatomi 342 B3str. 1, 2 d. nurodyti pagrindai< dalin atleidim!, kai teismas, atsi#velgdamas asmens turtin' padt, patenkina jo praym! atleisti nuo #ym. mokes(io mokjimo i dalies (342 3 d.&. 0tleidimas ir atidjimas skirti palengvinti teiss teismin' gynyb! gyvendinim! asmenims, ginantiems svarbiausias asmens teises (dl ilaikymo, dl nusikaltimu padarytos #alos atlyginimo priteisimo&, asmenims, kuri materialin padtis sunki bei su vieuoju interesu susijusiais atvejais. 4raymus i dalies atleisti nuo O8 ar j atidi teismas inagrinja pirmiausia. 2ai toks praymas nepatenkinamas, iekovas turi sumokti nustatyto dy#dio O8. 0leid#iant nuo #ym. mokes(io taip pat siekiama paskatinti alis spr'sti gin(! taikiai (atitinkamai aliai gr!#inami ,- ` sumokto O8&. 1eismas negali visikai atleisi nuo #ym. mokes(io.

2. Dyminio mokes6io grinimas.

,- ` O8 gr!#inami, kai alys susitaiko, iekovaui atsisakius iekinio, iekovui atsisakius iekinio dl to, kad atsakovas patenkino iekovo reikalavimus iki bylos nagrinjimo i esms pabaigos.

- ,> Fei O8 klausimas neispred#iamas i karto, suinteresuotas asmuo gali prayti teism! gr!#inti O8 ne vliau kaip per 2 metus nuo tos dienos, kai buvo atliktas atitikamas veiksmas, kurio pagrindu praoma gr!#inti O8. Feigu gr!#inamas permoktas O8, terminas skai(iuojamas nuo teismo sprendimo, nutarties ar nutarimo siteisjimo dienos. Gl praymo gr!#inti O8 nusprend#iamas teismo nutartimi raytinio pro%eso tvarka. O8 gr!#ina ?alstybin mokes(i inspek%ija, vadovaudamasi teismo nutartimi.

+. B0laidos, susijusios su &ylos nagrinjimu.

9laidos, susijusios su bylos nagr, yra bylinjimosi ilaid r"is (342 ,>str&. Fas sudaro 7aktins pinigins ilaidos, turtos nagrinjant byl! ir vykdant teismo sprendim!. 342 BBstr nustato ilaid , susijusi su bylos nagr, =>?;&6 Cumos, imoktinos liudytojams, ekspertams, ekspertinms staigoms ir vertjams, ir ilaidos, susijusios su vietos ap#i"ra< 0tsakovo paiekos ilaidos< 9laidos, susijusios su pro%esini dokument teikimu< 0tlyginimo u# kuratoriaus darb! ilaidos< 9laidos advokato ar advokato padjjo pagalbai apmokti< ?-bs teis pagalbos teikimo ilaidos< 2t b"tinos ir pagrstos ilaidos. 1. ilaidos, susijusios su sumomis, imoktinomis liudytojams, ekspertams, ekspertinms staigoms ir vertjams bei vietos ap#i"ra. /03 88str numato r!is6 &umos i!mo"'tinos liudytojams e<pertams ir e<pertin'ms (staigoms vert'jams7 ;!laidos susijusios su vietos ap+ira. @iudytojams e<pertams ir vert'jams u+ j# atitrau"im* nuo tiesioginio darbo ar (prasto u+si'mimo turi bti sumo"ama u+ "ie"v d'l teismo i!"vietimo sugai!t* dien*.!iems asmenims "ompensuojamos atvy"imo ( teism* va+iavimo ir gyv patalpos i!laidos ir i!mo"ami dienpinigiai 9/03 8$strA.sumos i!mo"'tinos liud e<pertams ir vert yra mo"amos vadovaujantis teisingumo ministro (sa"ymu Br. 344patvirtinta Y9laid , susijusi su %iv bylos nagrinjimu, dyd#i ir j imokjimo tvarkac. Can# vei"los tyrimo bylose suinteresuoti asm turi teis5 pra!yti teismo pas"irti e<pertus "urie i!tirt# ar C8 C8ns valdymo organai vei"' tin"amai 9/3 2.124strA. -ietos ap+iros i!laidas sudaro "elion's ( ap+iros viet* plan# br'+ini# scDem# nuotrau"# darymo ir "t btinos vietos ap+irai at"li"ti i!l. 2.atsakovo paiekos il. E'l aliment# priteisimo t'vyst's nustatymo "t bylose susijusios su pamin'tomis bylomis tp bylose d'l +alos svei"atai padarymo d'l maitintojo gyvyb's at'mimo F teismas turi s"elbti atsa"ovo paie!"* per policij*. 0tsakovo paiekos il sudaro: 8smens pra!iusio pas"elbti paie!"* i!laidos7 -Gb's institucijos i!laidos asmens paie!"ai. 8sm pra!iusio pas"elbti paie!"* i!laidos apmo"amos paties asmens l'!omis. Cos priteisiamos pg !ias i!laidas patvirtinan)ius do"umentus bet jei paie!"a atlie"ama @= F ne daugiau "aip 1 min m'nesin' alga jai paie!" atlie"ama u+s vGb'se F ne daugiau "aip 2 HH8. 0aie!"a paprastai s"elbiama per policij*. To"ios paie!"os i!l i!ie!"omos vGb's naudai pg teismui patei"t* s*mat* bet ti" tuo atveju jei ie!"ovo pra!ymas s"elbti paie!"* pripa+intas pagr(stu. 0as"aityt /03 12$ 132 $7 str. 3. il, susijusios su pro%esini dokument teikimu. ="ys: Teismo procesiniai do"umentai t.y. proceso metu teismo priimti do" 9sperdimai (sa"ymai nutartys nutarimai re1oliucijos teismo pos'd+io proto"olai.. 9/03 116strA7 :yloje dalyvaujan)i# asmen# procesiniai do"umentai 9/03 11%strA. Tie" "ie" nereglamentuoja /03 $2str 1d turi bti tai"oma I;!l susijusi# su civ bylos nagrin'jimu dyd+i# ir j# i!mo"'jimo tvar"a. t. y. !alys turi (ne!ti ( teismo s*s"ait* to"i* pinig# sum* "uri pg Tvar"* turi bti mo"ama u+ procesini# do" (tei"im*6

- B* 4tei"iant registruotu pa!tu F pg !ias paslaugas tei"ian)io asmens nustatytus ("ainius7 Tei"iant per antstol( F pg ("ainius nustatytus teisingumo ministro patvirtintoje &prendim# vy"dymo instru"cijoje7 Tei"iant per asmenis tei"ian)ius "urjerio paslaugas F pg !i# asm nustatytus ("ainius. ). il, susijusios su teismo sprendimo vykdymu. 342 .*>str nustato. =emiantis teisingumo ministro &prendim# vy"dymo instru"cija vy"dymo i!laidas sudaro6 :endrosios vy"dymo i!l7 -y"dymo i!l susijusios su ats"ir# vy"dymo vei"sm# atli"imu7 8tlyginimas antstoliui u+ vy"domojo do"umento ar jo dalies (vy"dym*. =emiantis ;nstru"cijos 45 pun"tu i!ie!"otojas sumo"'j5s bendr*sias vy"dymo i!laidas antstoliui parei"alavus privalo apmo"'ti visas i!l susijusias su ats"ir# vy"dymo vei"sm# atli"imu. -. atlyginimo u# kuratoriaus darb! il. ?alies "uri sie"ia atli"ti s"ubius procesinius vei"smus pra!ymu teismas gali pas"irti "t !aliai lai"in* !alies atstov* pg (statym* F "uratori#6 Ta !alis neturi civilinio procesinio vei"snumo ir atstovo pg (statym* arba ?alies gyvenamoji ir darbo vieta yra ne+inomos 9/03 3$str 1dA. /03 88str 3d (tvirtina nuostat* "ad did+iausius "uratoriaus patirt# i!l dyd+ius ir j# i!mo"'jimo tvar"* nustato -yriausyb' ar jos (galiota inst. J+ 1 darbo dienos "uratoriaus darb* byl# procese 1osios apeliacin's ar "acsacin's instancijos teisme mo"ama vienoda suma F %.15 nuo min m'nesin's algos. Cai "uratorius dirbo trumpiau nei (statymu nustatyta darbo dienos tru"m' jo darbas apmo"amas pg 2a"ti!"ai dirbt# valand# s"ai)i#. 2uratoriui taip pat mokama: u+ susipa+inim* su byla 9u+ tom*A i"i atstovavimo bylos procese prad+ios F % %36 u+ do"ument# parengim*6 u+ prie!ie!"inio atsiliepimo ( ie!"in( tripli"o parengim* F % %77 u+ apeliacinio ar "asacinio s"undo parengim* F % %$7 u+ "t do" susijusi# su atstovavimu byl# procese parengim* F% %2. 3uratoriaus atvy"imo gyvenamosios patalpos nuomojimo bei "elion's i!l atlyginamos pg teis's a"tus reglamentuojan)ius tarnybines "omandiruotes @= teritorijoje. 0as"aityt /03 3$str 3d. 1. 2.

). B0laidos ad#okato ar ad#okato padjjo pagal&ai apmokti.

ilaidos advokato ar advokato padjjo pagalbai apmokti. 9l, susijusios su v-bins teis pagalbos skyrimu. 2itos b"tinos ir pagrstos il, susijusios su bylos nagrinjimu.pg /03 $8str 1d i!laidas advo"ato ar advo"ato pad'j'jo pagalbai apmo"'ti sudaro6 i!l u+ advo"ato ar advo"ato pad'j'jo dalyvavusio nagrin'jant byl* pagalb*7 i!l u+ pagalb* rengiant procesinius do"umentus ir tei"iant "onsultacijas. 0rie i!laid# advo"ato ar adv pad'j'jo pagalbai apmo"'ti yra pris"iriamos ti" btinos i!l. 3o"ios i!l yra btinos "ie"v "on"re)iu atveju pali"ta spr5sti teismui savo nuo+ira. 0dvokat"ros st numato, kad dl u#mokes(io u# teikiama teis paslaugas dyd#io klientas ir advokatas susitaria pasiraydami sutart. :ustatant priteistinio u#mokes(io u# teikiamas teis konsulta%ijas dyd rekomenduojama nurodyt maMimali dyd#i atsi#velgti iuos papildomus kriterijus: bylos sudtingum!< teisini paslaug kompleksikum!< spe%iali #ini reikalingum!< ankstesn (pakartotin& dalyvavim! toje byloje< b"tinyb' ivykti kt vietov', negu registruota advokato darbo vieta< turto ar pinig sum dyd (priteistin ar gin(ijam &< teis paslaug teikimo pastovum! ir pob"d< sprend#iam teis klausim naujum!<

- B1 kt svarbias aplinkybes. /laidos advokato ar advokato padjjo pagalbai apmokti. 9laidos, susijusios su valstybins teisins pagalbos skyrimu. 2itos b"tinos ir pagrstos ilaidos, susijusios su bylos nagrinjimu. 0smenys, dalyvaujantys 34-e turi teis' vesti byl! per atstov! (342 -1str&. 9kilus sudtingesniam %iviliniam gin(ui, da#niausiai pasitelkiamas advokatas ar advokato padjjas, galintis tinkamai apginti pa#eistas teises, nes tinkamai vesti byl! teismo pro%ese reikia spe%iali teiss #ini . De to 32 ir 342 tam tikrais atvejais tvirtina privalom! advokato dalyvavim! ( 32 2.11-str: dl priverstinio ak%ij (dali , paj & pardavimo< 32 2.12.str: bylose dl juridinio asmens veiklos tyrimo< 342 3),str 3d.: kasa%in skund! surao advokatas&. 9laidos advokato ar advokato padjjo pagalbai apmokti priskiriamos prie ilaid , susijusi su bylos nagrinjimu (342 BBstr 1d. .punktas&. 4agal 342 >Bstr 1d. ilaidas advokato ar advokato padjjo pagalbai apmokti sudaro: d ilaidos u# advokato ar advokato padjjo, dalyvavusio nagrinjant byl, pagalb!< d ilaidos u# pagalb! rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. 4rie ilaid advokato ar advokato padjjo pagalbai apmokti yra priskiriamos tik b3tinos ilaidos. 2okios ilaidos yra b"tinos kiekvienu konkre(iu atveju, palikta spr'sti teismui savo nuo#i"ra. Fos bet kokiu atveju negali viryti teisingumo ministro kartu su /ietuvos advokat tarybos pirmininku patvirtintose 5=ekomenda%ijose dl %ivilinse bylose priteistino u#mokes(io u# advokato ar advokato padjjo teikiam! teisin' pagalb! (paslaugas& maksimalaus dyd#io6 nustatyto dyd#io. 1ai numatyta, siekiant ivengti piktnaud#iavimo ir nepagrstai dideli ilaid atlyginimo reikalavimo bei suteikti ne tik iekovui, bet ir abiems alims galimyb' bent i dalies numatyti, kuo jos ri$ikuoja bylos pralaimjimo atveju. 0dvokat"ros st. )Bstr 1d. numato, kad dl u#mokes(io u# teikiamas teisines paslaugas dyd#io klientas ir advokatas susitaria pasiraydami sutart. Bustatant advokato u#mokes(io u# teisines paslaugas dyd, turi b"ti atsi#velgta bylos sudtingum!, advokato kvali7ika%ij! ir patirt, kliento 7inansin' padt ir kt. reikmingas aplinkybes. 1a(iau pagal 342 >Bstr 2d. priteisiant alies ilaidas turi b"ti atsi#velgiama tik konkre(ios bylos sudtingum! ir advokato ar advokato padjjo darbo ir laiko s!naudas, t.y. tik objektyvius kriterijus. Kstatymo leidjas suteikia teismui diskrecij$ vertinti: 1. ar byla, kurioje aliai atstovauja advokatas ar jo padjjas, yra sudtinga< 2. kokios buvo advokato darbo snaudos< 3. kiek laiko advokatas ar jo padjjas turjo skirti konkre(iai bylai. 0dvokat"ros st -*str numato, kad leid#iama dl advokato u#mokes(io susitarti taip, kad io mokes(io dydis priklausyt nuo bylos baigties, jei tai neprietarauja advokat veiklos prin%ipams, t.y. leid#iama susitarti dl s!lyginio atlyginimo. 1okia nuostata siekiama nepasiturintiems asmenims sudaryti realias galimybes apginti savo teises. :ustatant priteistino mokes(io u# teikiamas teisines konsulta%ijas dyd rekomenduojama atsi,velgti " iuos kriterijusE - bylos sudtingum!< - teisini paslaug kompleksikum!< - spe%iali #ini reikalingum!< - ankstesn (pakartotin& dalyvavim! toje byloje< - b"tinyb' ivykti kit! vietov', negu registruota advokato darbo vieta< - turto ar pinig sum dyd (priteistin ar gin(ijam &< - teisini paslaug teikimo pastovum! ir pob"d< - sprend#iam teisini klausim naujum! - kt. svarbias aplinkybes. 342 >Bstr 1d. numatyta, kad ilaidos advokato ar advokato padjjo pagalbai apmokti negali b"ti priteisiamos, jei praymas dl j priteisimo bei ilaid dyd patvirtinantys rodymai nepateikti iki bylos inagrinjimo i esms pabaigos (ilaid paskirstymo klausimas turi bti inagrintas toje paioje byloje, kurioje yra priimtas procesinis sprendimas dl gino esms. $aujoje civilinje byloje reikti iekinio -/( 67str pagrindu dl ilaid atlyginimo negalima , . Cutartyje dl konstitu%ijos @uropai tvirtinta nuostata, kad 5asmenys, neturintys pakankamai l , turi gauti nemokam! teisin' pagalb!, jei tai reikalinga u#tikrinti teis' veiksming! teisingum!6. Gl sunkios material padties ne visi asmenys gali vesti byl! per atstov!. 1odl valstybs pareiga yra ne tik 7ormaliai deklaruoti, kad pro%esins ali teiss yra lygios, bet ir nustatyti ioms teisms gyvendinti veiksming! valstybs garantuotos nemokamos teisins pagalbos sistem!. 342 2*str tvirtinta, kad 7i$iniai asmenys turi teis' valstybs apmokam! teisin' pagalb! st ir kt. teiss akt nustatyta tvarka. 9laidos, susijusios su valstybins teisins pagalbos teikimu, priskiriamos prie ilaid , susijusi su bylos nagrinjimu (342 BBstr 1d. ,punktas&. ?alstybins teisins pagalbos skyrimo ir ilaid atlyginimo tvark! nustato 342 >>str, kuri tvirtina nuostat!, jog valstybs garantuojamos teisins pagalbos ilaidos v-bei atlyginamos pagal 342>.str nustatytas taisykles, o dl tolesni nuostat nurodo ?-bs garantuojamos teisins pagalbos st. ?alstybs garantuojamos teisins pagalbos statymo 2 str. numato dvi valstybs garantuojamos teisins pagalbos r"is: 1& pirmin' teisin' pagalb! 2& antrin' teisin' pagalb!

- B2 Pirmin teisin pagalba apima teisin' in7orma%ij!, teiss konsulta%ijas ir teisini dokument , skirt valstybs ir savivaldybi institu%ijoms, iskyrus pro%esinius dokumentus, rengim!. Ii teisin pagalba apima patarimus dl gin(o sprendimo ne teismo tvarka, veiksmus dl taikaus gin(o isprendimo ir taikos sutarties parengim!. 5ntrin teisin pagalba- tai dokument rengimas, gynyba ir atstovavimas bylose, skaitant vykdymo pro%es!, atstovavimas iankstinio gin(o sprendimo ne teisme atveju, jeigu toki! tvark! nustato statymai ar teismo sprendimas. De to, i teisin pagalba apima bylinjimosi ilaid bylose, inagrintuose 34 tvarka atlyginim!. 4irmin' teisin' pagalb!, remiantis 1eisins pagalbos st. 11 str., turi teis' gauti visi /= pilie(iai, kit @C valstybi nari pilie(iai, taip pat kiti /= bei kituose @C valstybse teistai gyvenantys 7i$iniai asmenys ir kiti /= tarptautinse sutartyse nurodyti asmenys. Ii teisin pagalba neteikiama, jei pareikjo reikalavimai yra akivai$d#iai nepagrsti, nra b"tinybs teikti jam valstybs garantuojam! teisin' pagalb! ar pareikjas kreipsi ne dl savo teisi ir teist interes , iskyrus atstovavimo pg st. atvejus. ?alstyb dl ekonomini prie#as(i teisin' pagalb! kol kas gali teikti ne kiekvienam asmeniui, kuriam ji reikalinga, o tik tam tikroms asmen kategorijoms, tai antrin' teisin' pagalb! turi teis' gauti tik tie 1eisins pagalbos st 11 str. ivardyti asmenys, kuri turtas ir metins pajamos nevirija ?yriausybs nustatyt turto ir pajam lygi teisinei pagalbai gauti. 1am, kad asmuo gyt teis' valstybs garantuojam! teisin' pagalb!, ji turi pateikti Teisins pagalbos "st. 9= str. nustatytus dokumentus, patvirtinan(ius, jog asmens turtin padtis atitinka ?yriausybs nustatytus turto ir pajam lygius (kitokie dokumentai netinka&. 0smens sunki! turtin' padt rodo turto deklara%ija su vietos mokes(io administratoriaus #yma, jog deklara%ija pateikta, pa#ymos, patvirtinan(ios, kad asmuo gauna so%ialin' paalp! arba yra valstybs ilaikomas sta%ionarioje globos staigoje, ir kiti 1eisins pagalbos st. konkre(iai nurodyti raytiniai rodymai. 0smens turtin padtis yra svarbiausias, ta(iau ne vienintelis kriterijus, sprend#iant dl teisins pagalbos paskyrimo. Ii pagalba gali b"ti teikiama tik tuo atveju, jeigu asmens teiss yra aikiai pa#eistos ir io asmens atstovavimas, panaudojant valstybs las, yra perspektyvus. De to, antrin teisin pagalba gali b"ti neteikiama, jei i esms inagrinjus reikalavim! nustatoma, kad galimos antrins pagalbos ilaidos gerokai viryt pareikjo turtini reikalavim dyd, arba kad pareikjo neturtinio pob"d#io reikalavimas yra ma#areikmis, arba kad pats pareikjas savarankikai , be advokato pagalbos, gali gyvendinti arba apginti savo statymus ar statymo saugomus interesus. 0tkreiptinas dmesys, kad siekiant u#kirsti keli! piktnaud#iavimui antrin teisin pagalba neteikiama, jei reikalavimas, dl kurio kreipiamasi teisins pagalbos, buvo perleistas pareikjui siekiant gauti valstybs garantuojam! teisin' pagalb!. 1inkama turt b"ti laikoma tokia teisin pagalba, kuri leist pagalbos gavjui tinkamai gyvendinti teis' kreiptis teism!. i pagalba turt b"ti teikiama tiek atliekant ikiteisminius veiksmus siekiant taikos sutarties iki teisminio nagrinjimo prad#ios, tiek kreipiantis teism! dl bylos iklimo ir u#tikrinant atstovavim! teisme bei pagalb! atleid#iant nuo bylinjimosi ilaid atlyginimo. ?alstybs teisins pagalbos teikimas turi b"ti garantuotas ne tik pirmosios, bet ir apelia%ins bei kasa%ins instan%ijos teisme. 1ai patvirtina ir 1eisins pagalbos st. 1)str. 2 d. nuostata, pg kuri! antrins teisins pagalbos ilaidas sudaro ilaidos, nuo kuri mokjimo pareikjas yra atleid#iamas, tai yra: bylinjimosi ilaidos bylose, inagrintose 34 tvarka, ilaidos, susijusios su gynyba ir atstovavimu nagrinjant bylas (skaitant apelia%ine ir kasa%ine tvarka nagrinjamas bylas, nesvarbu, kas jas pradeda&, tp vykdymo ilaidos, ilaidos, susijusios su pro%esini dokument rengimu ir rodym rinkimu, su atstovavimu iankstinio gin(o sprendimo ne teisme atveju, jei toki! tvark! nustato st. ar teismo sprendimas. K valstybs garantuojamos teisins pagalbos ilaidas netraukiamas ilaid , kurias teismas priteisia i pralaimjusios alies aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, atlyginimas, taip pat skolininko patirtos vykdymo pro%eso ilaidos. :ors /= st. numato valstybs garantuojamos teisins pagalbos skyrim! tik %ivilin' byl! nagrinjant pirmosios, apelia%ins ir kasa%ins instan%ijos teismuose, teism praktikoje b"na atvej , kai asmuo prao skirti valstybs garantuojam! teisin' pagalb! peti%ijai @uropos Omogaus 1eisi 1eism! (@O11& rengti. ?ienodos teism praktikos iuo klausimu dar nra, bet 0pelia%inio teismo 3ivilini byl skyriaus teisj kolegija, nagrindama atskir!j skund! dl ?ilniaus apygardos teismo nutarties, kuria valstybs garantuojamos teisins pagalbos kreipimuisi @O11 skyrimo praymas buvo atmestas, panaikinimo, pabr#, kad pareiga u#tikrinti kreipimosi @O11 galimyb' gali suponuoti ir pareig! teikti tuo klausimu nemokam! teisin' pagalb!. ?alstybs teisins pagalbos st. tvirtina 2**3 m. sausio 2, d. 1arybos direktyvos 32**3EBE@D, numatan(ios teiss kreiptis teism! gyvendinimo tarptautiniuose gin(uose pagerinim! nustatant minimalias bendras teisins pagalbos tokiems gin(ams taisykles, nuostatas, pg kurias visi @C pilie(iai, nesvarbu, kur yra j nuolatin gyvenamoji vieta, ar vieta, kurioje asmenys paprastai gyvena kokioje nors valstybs nars teritorijoje, turi teis' teisin' pagalb! tarptautiniuose gin(uose, jei jie dl savo ekonomins padties i dalies ar visikai negali atlyginti bylinjimosi ilaid , kad galt tinkamai gyvendinti teis' kreiptis teism!. ta pati nuostata taikoma ir tre(i j ali pilie(iams, kurie nuolat ir teistai gyvena kurioje nors valstybje narje. 1arptautiniais gin(ais laikomi gin(ai, kai ios Girektyvos kontekste teisins pagalbos praanti alis turi nuolatin' gyvenam!j! viet! arba viet!, kurioje paprastai gyvena, ne toje valstybje narje, kurioje vyksta teismas ar kurioje turi b"ti vykdomas sprendimas. 0smens ekonomin' padt vertina valstybs nars. 2urioje vyksta teismas, kompetentinga institu%ija, atsi#velgdama vairius objektyvius veiksnius, kaip pajamos, kapitalas ar eimos padtis, skaitant asmen , kurie yra 7inansikai priklausomi nuo praytojo, l vertinim!.

5. ?ylinjimosi i0laid paskirstymas tarp 0ali ir j atlyginimas #alsty&ei.

- B3 Dylinjimosi ilaid paskirstymo klausimas paprastai isprend#iamas %ivilni byl nagrinjimo pabaigoje. Bylinjimosi ilaid paskirtymo tvarka "tvirtinta CP& L=str. 4agrindinis bylinjimosi ilaid paskirstymo prin%ipas: pralaimjusi alis laimjusiai byl$ aliai atlygina visas turtas bylinjimosi ilaidas.Dylinjimosi ilaidas pralaimjusi alis moka net tada, kai buvo atleista nuo bylinjimosi ilaid mokjimo valstybs biud#et!.(>3str.1d.& Patenkinus iekin" i dalies bylinjimosi ilaidos paskirstoms alims propor%ingai teismo patenknt ar atmest iekinio reikalavim dyd#iu: -iekovui priteisiamos propor%ingai teismo patenkint reikalavim daliai< -atsakovui- atmest ikinio reikalavim daliai.(342 >3str.2d& Bylinjimosi ilaid paskirstymas, kai iekinio atsisakoma ar sudaroma taikos sutartis,reglamentuojamas CP& LF str. -9ekinio atsisakiusio iekovo turt ilaid atsakovas neatlygina. 1a(iau jeigu iekovas atsisako pareikto ikinio dl to,kad , pareikus iekin, atsakovas iekovo reikalavimus patenkino, tai iekovo praymu teismas teismas priteisia jam i atsakovo iekovo turtas bylinjimosi ilaidas.(342 >)str.1d.& -Cudarydamos taikos sutart, alys bylinjimosi ilaid paskirstym! nustato pa%iios sutartimi. Feigu sudarydamos taikos sutart alys nenumato ilaid paskirstymo tvarkos, teismas jas paskirsto vadovaudamasis bendraisiais teismo ilaid paskirstymo prin%ipais.(342 >)str.2d.& Bylinjimosi ilaid paskirstymasE ypatingosios teisenos bylose. 4aprastai esant iai teisenai bylinjimosi ilaidos neatlyginamos, ta(iau kai dalyvaujan(i byloje asmen suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba j interesai prieingi, turtas bylinjimosi ilaidas teismas gali paskirstyti propor%ingai arba j atlyginim! priteisti i byloje dalyvavusio asmens, kurio pareikimas atmestas(342 ))3str.,d.& dl teismo "sakymo idavimo .9ekovui, kuris turjo teis' patenkinti reikalavimus teismo sakymo tvarka, ta(iau pareikia iekin pagal bendrosios gin(o teisenos taisykles, bylinjimosi ilaidos priteisiamos tik atsi#velgiant t! iekinio sum!, kuri! gin(ija atsakovas, iskyrus atvejus, kai i atsakovo elgesio iekovas turjo pagrind! manyti, kad atsakovas gin(ys reikalavim!.(342 )3)str.)d.& i!inio asmens pripa,inimo neveiksniu ar ribotai veiksniu bylose . Dylinjimosi ilaidos,iskyrus atstovavimo ilaidas, padengiamos i valstybs biud#eto(342 ).str.3d.,),3 str.3d.& Bylinjimosi ilaidos neatlyginamosE 1eismo leidim idavimo ar 7akt patvirtinimo, turto administravimo, paveldjimo pro%ed"r taikymo ir kitose bylose, kurios pagal 342 ir kitus st. :agrintinos supaprastinto pro%eso tvarka(342 -B2str.,d.& :agrinjant pareikimus dl u#sieno teismo(arbitra#o& sprendim pripa#inimo ir vykdymo. Bylinejimosi ilaid atlyginimas valstybei-CP&LKstr.. 1ais atvejais, kai byl! laimjusi alis buvo visikai ar i dalies atleista nuo bylinjimosi ilaid mokjimo arba j i anksto nesumokjo, reikalavim! dl bylinjimosi ilaid gali perimti valstyb. jei nuo bylinjimosi ilaid atleistas iekovas, ilaidos iiekomos valstybs biud#et! i atsakovo propor%ingai patenkintai iekinio reikalvim daliai(>.str.1d.&< kai nuo bylinjimosi ilaid atleistos abi alys, ilaidos apmokamos i valstybs biud#eto(342 >.str.)d.& kai iekinys atmestas visikai ar i dalies patenkintas, o atsakovas nuo bylinjimosi ilaid mokjimo atleistas,ilaidos i v-bs pajamas iiekomos i nuo j mokjimo neatleisto iekovo visikai arba propor%ingai atmest jo iekinio reikalavim daliai(342>.str.2-3d.&

-. Lstato samprata ir paskirtis.

:orint u#tikrinti pro%.veiksm atlikim! ir galim nuostoli padengim!, teismas gali pareigoti byloje dalyvaujant asmen sumokti pinigin u#stat!( 1*1str.& 1. Iio 2odekso numatytais atvejais teismas, siekdamas u#tikrinti pro%esini veiksm atlikim! arba galim nuostoli padengim!, motyvuota nutartimi dalyvaujant byloje asmen ar kit! asmen, praant atlikti tam tikr! pro%esin veiksm!, gali pareigoti teismui mokti nustatyto dyd#io pinigin u#stat!.

- B) 2. R#statas gali b"ti mokamas pinigais teismo depo$itin' s!skait!. :eatlikus pro%esini veiksm , kuriems u#tikrinti yra paskiriamas u#statas, u#statas atitenka valstybei. 3. Feigu u#statas nemokamas, teismas gali atsisakyti atlikti pro%esinius veiksmus, kuri u#tikrinim! turjo garantuoti u#statas. 1*2 straipsnis. R#stato dydis 1. R#stato paskyrimo klausim! teismas sprend#ia dalyvaujan(io byloje asmens ar kito asmens praymu arba savo ini%iatyva. 2. R#stato dyd nustato teismas, atsi#velgdamas asmens, kuris pareigojamas u#stat! mokti, turtin' padt. 3. R#statui mokti teismas negali paskirti trumpesnio kaip trij dien termino. R#stato dydis turi atitikti atliekamo pro%esinio veiksmo pob"d ir negali viryti vieno imto t"kstan(i lit . R#stato paskirtis +u#tikrinti pro%esini veiksm atlikim! ir padengti bylinjimosi ilaidas(>*str.&. R#statas sumokamas pinigais, o kai neatliekami pro%esiniai veiksmai, kuriems u#tikrinti jis paskirtas, u#statas atitenka valstybs biud#etui. :esumokjus u#stat! teismas gali atsisakyti atlikti tam tikrus veiksmus( bet tik tam tikrose veikose&. Nali teismas pareikalauti iki t"kst. lit u#stat!, kai svarstomas termino prat'simo klausimas. Nali reikalauti u#stato ir i asmens, kuris prao u#tikrinti rodymus. R#stato dyd nustato teismas, atsi#velgdamas galimas atsakovo bylinjimosi ilaidas.Fis u#stato klausim! svarsto byloje dalyvaujan(i asmen praymu arba paties ini%iatyva. R#stato dyd skirdamas teismas dar atsi#velgia atliekam veiksm pob"d, dalyv.asmen turtin' padt. R#stato dydis negali b"ti daugiau nei imtas t"kst.lit .9r sumokti u#stat! terminas negali b"ti trumpesnis nei trys dienos.

@iterat4ra !. 7imaitis 1. ?ylinjimosi i0laid atlyginimas 3sigaliojus naujiesiems Ci#iliniam ir Ci#ilinio proceso kodeksams JJ Teis. *==,, Gr. 25. *. 7imaitis 1. B0laid sumokti u ad#okato pagal& atlyginimo pro&lemos JJ Teis. *==*, Gr. 2+. ,. 7imaitis 1. (as moks u teisingumk 7udtingesni &ylinjimosi i0laid paskirstymo aspektai JJ :ustitia. *==,, Gr. ! 8 *. 2. @ietu#os 1espu&likos ci#ilinio proceso kodeksas, pat#irtintas *==* m. #asario *- d. 3statymu Gr.BH952, 'Din., *==*, Gr.,)9!,2=". +. @auikas C., Eikelnas %., Gekro0ius %. Ci#ilinio proceso teis. B tomas. %., :ustitia, *==,. ). Eikelnas %. Ci#ilinis procesas. B dalis. %., :ustitia, !..5.

Teism praktika @$T C?7 teisj kolegijos nutartys, kat. .= lTeismo i0laidosi, ;ttp JJlat.litlee.lt

- B- 11 tema. (rocesiniai dokumentai ir j teikimas !. Procesini dokument samprata, reik0m ir r40ys.

Kstatymins bendros, visus pro%esinius dokumentus apiman(ios s!vokos 342 nepateikia. 1iesioginio bendrosios pro% dokument s!vokos iaikinimo nra ir %ivilini teism praktikoje. 4ats #odis dokumentas kildinamas i lotyn kilms #od#io documentum, kuris savo ruo#tu yra ivestinis i lotynikojo doceo, reikian(io mokau, praneu. Dendrinje kalboje #odis dokumentas apib"dina: 1. 2. ratik! ko nors paliudijim!, pa#ymjim!< materiali #ini altin, kuriame u#7iksuotos kokios nors #inios.

=emiantis visu tuo, procesinius dokumentus galima apibr,ti kaip materialius ,ini altinius, kuriuose u, iksuota "vairi teisikai reikminga ir su CP konkreAioje byloje susijusi in ormacija. Proc dokument reikm. 34 sunkiai sivai$duojamas be gausybs pro% dokument . :uo pirmos iki paskutins 34 stadijos bylinjimasis neapsieina be vairiausias 7-jas atliekan(i pro% dokument : jais ireikiama byloje dalyvaujan(i asmen ir teismo valia, po$i%ijos, nuomons, apsikei(iama in7orma%ija, ini%ijuojamas, u#baigiamas pro%esas ar daroma taka jo eigai, gyvendinamos byloje dalyvaujan(i asmen pro%esins teiss ir pareigos ir kt. 2artais teisingumo gyvendinimas konkre(ioje byloje i esms priklauso nuo tinkamo, pro7esionalaus pro% dokument suraymo. Procesini dokument r3ysE 9. pagal juos suk3rus" subjekt$E 1& dalyvaujan(i byloje asmen pro% dok (342 11* str.& a& ali pro% dok b& kit byloje dalv asmen pro% dok 2& teismo pro% dok (342 11. str.& <. pagal atliekamas 8jas dalyvaujanAi byloje asmen proc dokE 1& paruoiamieji (pv$., dublikas, triplikas& 2& pro% dok, skatinantys teism! atlikti tam tikrus pro% veiksmus (pv$., apelia%inio skundo padavimas& 3& in7orma%iniai pro% dok (dok, kuriais pateikiami tam tikri praneimai teismui ir byloje dalyv asmenims, pv$., praneimas apie alies adreso pasikeitim!& =. pagal orm$ 1& paprastos raytins 7ormos (6popieriniaie dokumentai& 2& elektronins 7ormos

*. Aaly#aujan6i &yloje asmen ir teismo procesiniai dokumentai.

?isi pro%esiniai dokumentai pagal juos suk"rus subjekt! skirstomos dvi pagrindines pro%esini dokument r"is: a. dalyvaujanAi byloje asmen procesiniai dokumentai, kurie toliau skirstomi : ali pro%esinius dokumentus (prie j priskiriami ir alies atstovo pateikti pro%esiniai dokumentai&< kit byloje dalyvaujan(i asmen pro%esinius dokumentus. b. teismo procesiniai dokumentai. 342 11* str. tvirtina byloje dalyvaujan(i asmen pro%esini dokument samprat!. 4agal straipsn dalyvaujan(i byloje asmen pro%esiniai dokumentai + tai i asmen : iekiniai< prieiekiniai< atsiliepimai iekinius ar prieiekinius< dublikai (iekovo atsiliepimai atsakovo pareikt! reikalavim!&< triplikai (atsakovo atsiliepimai dublik!&< atskirieji skundai<

- B. apelia%iniai ir kasa%iniai skundai< atsiliepimai atskiruosius, apelia%inius ir kasa%inius skundus< kiti dokumentai, kuriuose raytinio pro%eso metu pareikti dalyvaujan(i reikalavimai, atsikirtimai ar paaikinimai.

byloje asmen

praymai,

1eismo pro%esini dokument s!raas pateiktas 342 11. str. =emiantis iuo straipsniu, teismo pro%esiniais dokumentais laikomi tokie pro%eso metu (nuo %ivilins bylos iklimo iki jos isprendimo momento& teismo priimti dokumentai: 9. sprendimai< <. sakymai< =. nutartys< F. nutarimai< J. re$oliu%ijos< K. teismo posd#io protokolai< 1. aukimai< M. praneimai.

,. Paruo0iamieji procesiniai dokumentai.

4aruo.iamieji pro%esiniai dokumentai + tokie dokumentai, kuriais siekiama pasirengti #odiniam pro%esui. Fie pateikiami teismui tik rastu rengiantis teisminiam bylos nagrin)jimui. Nin(ytina, ar atsiliepimas pareikta iekin gali b"ti laikomas pro%esiniu dokumentu, nes jis neatitinka iai grupei keliamu reikalavimu, t. y. 1uri b"ti pareik.tas visais atvejais dar iki pasirengimo teisminiam nagrinjimui prad#ios, ir neatsi#velgiant i tai, kokia 7orma (rastu ar #od#iu& bus rengiamasi. 4agal 342 112 str., pro%esiniuose dokumentuose, kuriais siekiama pasirengti #odiniam bylos nagrinjimui, papildomai turi b"ti: 1. pasi"lymai, praymai arba reikalavimai, kurie bus pareik.ti #odinio nagrinjimo metu< 2. priesingos salies pateiktu irodymu arba reikalavimu vertinimas< 3. irodymai,kuriais salis pagrind$ia savo reikalavimus arba atsikirtimus. Feigu salis pati irodymu pateikti negali, butina pateikti negalejimo prie$asti bei su7ormuluoti prasyma teismui juos isreikalauti, nurodant ju buvimo vieta bei aplinkybes, kurias sie irodymai gali patvirtinti.

2 .Procesini dokument forma, turinys, kal&a ir skai6ius. Procesini dokument priedai.

Kstatymas privalo numatyti b"tinus kiekvieno alies pro%esinio dokumento (4G& bendrojo pob"d#io turinio reikalavimus, nes itaip u#tikrinamas in7orma%ijos isamumas, prieinamumas ir suprantamumas ne tik dokument! pateikusiam byloje dalyvaujan(iam asmeniui (DG0&, bet ir adresatui, taip pat teismui. ?ienodi reikalavimai taip pat garantuoja ir tam tikros sistemos bei bendr j ratvedybos taisykli laikym!si. 1okie bendrojo pob3d,io turinio rei"alavimai, keliami kiekvienam B+5 P+8tui, nustatyti CP& 999 str. -ienas i! 0EGt# po+ymi# yra j# ra!ytin' 2orma. %isi be iimties /8-tai teismui pateikiami ratu. 4agal 342 111 str. 2 d. kiekviename P+8te turi b3ti: 9. teismo, kuriam paduodamas pro%esinis dokumentas, pavadinimas< <. dalyvaujan)i# byloje asmen# procesin' pad'tis vardas pavard' asmens "odas (jeigu jis yra #inomas&, gyvenamoji vieta (N?& (iuo atveju turima omenyje ne nuolatin N?-ta, o N?-ta. De to, neb"tinai turi b"ti nurodoma pagrindin N?-ta. Feigu #inoma, kad asmuo gyvena pagrindinje vietoje (kai jis turi j kelet!&, turt b"ti nurodomas b"tent N?tos adresas. Feigu yra keletas N?-t ir nra #inoma, kurioje i j asmuo daugiau gyvena, turt b"ti nurodomas b"tent pagrindins N?-tos adresas, nes tai yra ta vieta, kuri, adresato nuomone, yra pagrindinis vis jo ryi %entras&, o tais atvejais, kai dalyvaujantys byloje asmenys arba vienas i j yra juridinis asmuo G jo visas pavadinimas buvein' "odas atsis"aitomosios s*s"aitos numeris ir "redito (staigos re"vi1itai . 0smeniui pageidaujant, kad pro%esiniai dokumentai b"t teikti per telekomunika%ij galin rengin (tai gali b"ti telegra7as, 7aksimilinis ryys, elektroninis patas ar kt.&, nurodomas tokio tele"omuni"acij# galinio (renginio adresas (bet turi b"ti u#tikrinta teksto apsauga ir galima identi7ikuoti para!&< =. procesinio do"umento pobdis ir daly"as (pob3dis reikia pro%esinio dokumento r", t.y. pateikiamas iekinys ar prieiekinys, atsiliepimas pareikt! iekin, dublikas, triplikas ir kt. +alykas + tai 4G-to tikslas, kuris gali b"ti arba atitinkamas reikalavimas, arba atsikirtimas, arba praymas. Ii 4G-to dalis yra labai svarbi, nes daugeliu atveju lemia tolesn' pro%esin' teismo ir DG0 veikl!&<

- B, F. aplin"yb's patvirtinan)ios procesinio do"umento daly"* (dalyko turin&, ir (rodymai patvirtinantys !ias aplin"ybes (jei dl objektyvi aplinkybi asmuo negali pateikti vienokio ar kitokio rodymo, b"tina kreiptis teism!, kad is ireikalaut rodym arba iduot asmeniui atitinkam! liudijim!&. 9plinkybi nurodymas ir rodym pateikimas /8-te svarbs : aspektais: a. nuo j buvimo ar nebuvimo priklausys teismo nuostata sprend#iant, tenkinti ar ne 4G-te esant praym!, reikalavim! ar atsikirtim!< b. pateikiant rodymus ar nurodant aplinkybes ne laiku teismas gali atsisakyti priimti pavluotai pateikiamus rodymus (342 1B1 str.&< J. priedai pridedami prie pateikiamo pro%esinio dokumento< K. procesin( do"ument* paduodan)io asmens para!as ir jo sura!ymo data (jeigu 4G-to autorius pats negali pasirayti (dl ligos ar 7i$inio tr"kumo&, pasirao galiotas asmuo, nurodydamas prie#ast, dl kurios pats DG0 negaljo ito padaryti. 0titinkamas galiojimas arba pats galioto asmens paraas kartu su negaljimo pasirayti prie#as(i prierau iuo atveju turt b"ti patvirtintas notaro ar kito reikiamus galiojimus turin(io asmens&. Cvarbu tai, kad jeigu pro%esin dokument! teismui pasirao ir pateikia DG0 atstovas, pro%esiniame dokumente nurodomi !io straipsnio 2 dalies 2 pun"te numatyti duomenys apie atstov* taip pat pridedamas do"umentas (atitinkama sutartis ar galiojimas&, (rodantis atstovo teises ir pareigas jeigu tokio dokumento byloje dar nra arba jeigu byloje esan(io galiojimo terminas yra pasibaig's. 4G-te, kuriuo atsisakoma kokio nors reikalavimo (pareikto iekinio, atskirojo, apelia%inio ar kasa%inio skundo&, turi b"ti pa#ymta, kad pareikjui #inomos tokio atsisakymo pro%esins pasekms (342 111 str. 3 d.& 342 111 str. 2 d. pateikiami tik patys bendriausi reikalavimai, ta(iau atsi#velgiant konkretaus 4G-to pob"d, statyme gali b"ti nustatyta ir tam tik papildom turinio reikalavim , t.y. kai !alia /03 111 str. nurodyt#j# do"umentas turi atiti"ti ir "itus rei"alavimus (pv$.: 342 112 str., 32B str., 3B, str., 3>. str.& 4G-t institutas atlieka trejop$ 8j$: 9. tai b"das asmeniui pro%ese tinkamai ireikti savo vali!< <. tai priemon DG0 pro%ese praneti savo vali! teismui< =. tai priemon DG0 pro%ese praneti savo vali! kitiems DG0. 0tsi#velgiant 2 ir 3 7unk%ijas savaime suprantamas tampa st-m leidjo reikalavimas !alia 0EGto originalo patei"ti tie" !io do"umento ir jo pried# nuora!# "ad po 1G* te"t# prie!ingai !aliai ir tretiesiems asmenims i!s"yrus atvejus , kai st-mas numato kitaip (pv$.: 342 11B str., 12* str.&. ;st-mas numato, kad esant daug procesins med!iagos teismas turi teis# leisti pateikti tik tam tikr /8-t pried skaii (342 113 str. 2 d.&. itaip siekiama ivengti pernelyg dideli ekonomini DG0 ilaid . 1a(iau tokia padtis turt b"ti laikoma iimtine ir galima tik retais atvejais. Pagal CP& 99= str. 9 d. B+5 pateikia teismui P+8t originalus . Visi kiti P+8t eg!emplioriai yra nuoraai ir gali b3ti tvirtinami arba notaro, arba byl$ nagrinjanAio teismo, arba alies advokato . De to, esant galimybei alis gali pateikti ir kelis 4G-to originalus. 9 esms priedus pateikian(iam asmeniui 342 11) str. 1 d. suteikiama galimyb rinktis, numatant, kad pridedami arba pried originalai, arba nustatyta tvarka patvirtinti j nuoraai. 1iesa, to paties str. 2 d. nurodyta teismo teis pareikalauti dokument original (paprastai originalo pateikimo klausimas galt kilti abejojant dl pateikto nuorao tikrumo&. Iis reikalavimas gali b"ti pareikiamas tiek teismo, tiek DG0 ini%iatyva (siekiant ivengti galimo alies piktnaud#iavimo reikalavimo pateikti dokumento original! teise, st-me nustatyta, kad toks praymas teismui turt b"ti pateikiamas iekinio pareikime, prieiniame iekinyje, atsiliepime pareikt! iekin arba kituose 4G. ?liau tok praym! DG0 gali pareikti, jeigu prie#astis, dl kuri praymas nebuvo pareiktas anks(iau, teismas pripa#sta svarbiomis arba jeigu tokio praymo patenkinimas nevilkins bylos nagrinjimo (342 11) str. 2 d.&&. :eretai kyla klausimas, kokia apimtimi teismui turi b"ti pateikiami didels apimties dokument priedai, nors su byla susijusi tik dalis med#iagos. Iiuo atveju 342 11) str. 3 d. sakoma, kad kai su 4G-to turiniu susijusi tik dalis dokumento, teismui gali b"ti pateikiamos atitinkamos dokument dalys (iraai, itraukos&. 34-sas /= vyksta valstybine, lietuvi kalba. ?adovaujantis iuo prin%ipu ir visi 0EGtai bei j# priedai turi bti patei"iami teismui valstybine "alba. 0rie 0EGto arba jo priedo sura!yto u+sienio "alba turi bti prid'tas o2icialus vertimas ( lietuvi# "alb*. 4agal 342 113 str. 3 d. minto prin%ipo iimtys galimos tik jeigu jas numato 342 (342 B** str. 2 d.& arba kiti teiss aktai.(tarptautin sutartis&.

+. Procesini dokument pateikimas teismui ir j primimas. Procesini dokument tr4kum i0taisymas.

99J straipsnis. Procesini dokument ir j pried primimas ir tr3kum itaisymas 1. 1eismas, nustat's, kad pateikto pro%esinio dokumento 7orma ir turinys atitinka keliamus reikalavimus, pro%esinio dokumento primimo klausim! gali ispr'sti re$oliu%ija, iskyrus iame 2odekse numatytus atvejus.

- BB 2. Feigu pro%esiniai dokumentai neatitinka j 7ormai ir turiniui keliam reikalavim arba nesumoktas #yminis mokestis, teismas priima nutart ir joje nustato pakankam! termin!, ta(iau ne trumpesn kaip septynios dienos, tr"kumams paalinti. :utartis isiun(iama ne vliau kaip kit! darbo dien! po jos primimo dienos. 3. Feigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateik's pro%esin dokument!, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu paalina tr"kumus, pro%esinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dien!. 4rieingu atveju pro%esinis dokumentas laikomas nepaduotu ir ne vliau kaip per penkias darbo dienas nuo termino tr"kumams paalinti pabaigos dienos teisjo nutartimi kartu su priedais gr!#inamas j padavusiam asmeniui. ). 2laidingas pro%esinio dokumento pavadinimo nurodymas, teismo pavadinimo nenurodymas, atsiskaitomosios s!skaitos numerio ar kredito staigos rekvi$it nenurodymas, pro%esinio dokumento suraymo datos nenurodymas arba kiti netikslumai, kurie nesudaro esmini kli"(i tolesnei pro%eso eigai, nra kli"tis atlikti pro%esinius veiksmus, kuri yra praoma pateiktame pro%esiniame dokumente, ir nra pagrindas taikyti io straipsnio 2 dal. -. 1eismo nutartis paalinti pro%esinio dokumento tr"kumus yra teikiama tik dokument! pateikusiam asmeniui. Ii nutartis gali b"ti skund#iama atskiruoju skundu. 0tskiruoju skundu taip pat gali b"ti skund#iama teismo nutartis, kuria pro%esinis dokumentas gr!#intas dl to, kad nepaalinti jo tr"kumai. .. Feigu pro%esinis dokumentas paduodamas teismui, kuris nekompetentingas j nagrinti, io teismo pirmininkas, jo pavaduotojas, 3ivilini byl skyriaus pirmininkas ar j paskirtas teisjas, mutatis mutandis taikydami io 2odekso 13, straipsnio nuostatas, nutartimi atsisako tok dokument! priimti ir gr!#ina j padavusiam asmeniui, nurodydami, kuri! institu%ij! ar teism! pareikjui reikia kreiptis. ,. Iiame straipsnyje ivardytos teismo nutartys priimamos raytinio pro%eso tvarka.

). Procesini dokument 3teikimo samprata, 3teikimo reik0m, 3teikimo &4dai.

Procesinis "teikimas + tai pro%esinis veiksmas, kuriuo teismas si"lo adresatui susipa#inti su dokumento turiniu, ir atliekamas statymo nustatyta tvarka bei 7orma, turi b"ti patvirtintas. 4ro%esinio (tei"imo teis'tumo s*lygos: 1. pro%esinis teikimas turi b"ti atliekamas laikantis statymo nustatytos tvarkos bei 7ormos (teista teikimo pro%ed"ra&< 2. teikimo patvirtinimas nustatyta tvarka (342 12) str.&. 2eitimasis pro%esiniais dokumentais u#tikrina teismo ir byloje dalyvaujanAi asmen (DG0& keitim!si in7orma%ija, t. y. bendradarbiavim$. 9n7orma%ijos keitimosi b"dai: teismo posdyje ,od,iu< ratu (nustatyta tvarka teikiami DG0 (11* str.& ar teismo (11. str.& pro%esiniai dokumentai&. =aytiniam dokument teikimui prilyginamas ir teikimas elektroninio ryio priemonmis. 4ro%esiniai dokumentai teikiami per atstum!, tarpinink! bei tam tikr! laik!, todl b"tina teikim! ormali!uoti, siekiant u#tikrinti, kad adresatas atitinkam! dokument! tikrai gaut , laiku susipa#int su dokument turiniu, nors adresatui asmenikai nemanoma dokumento teikti. 1inkamas pro%esini dokument instituto gyvendinimas garantuoja tinkam! asmens teiss b3ti iklausytam gyvendinim! bei sukelia daug kit pro%esini padarini . Teismas yra atsakingas u# tinkam$ pro%esini dokument teikim!: sprend#ia kiek ir kokiu b"du teikti pro%esinius dokumentus< gyvendina teikim!< r"pinasi, kad pro%esin teikim! atlikt kompetentingi organai< saugo teikim! patvirtinan(ius rodymus. 0dresatas pro%esin dokument! privalo priimti, o jei atsisako, laikoma, jog dokumentas teiktas. ?adinasi atsisakyti priimti galima T/& jei "teikiama pa,eid,iant "statym reikalavimus. 4tei"imo daly"as: 1. teismo pro%esiniai dokumentai (sprendimai, nutartys, teismo aukimai ir praneimai&<

- B> DG0 dokumentai ( visi praymai, skundai, iekiniai, prieiekiniai, atsiliepimai iekin, dublikai, triplikai it kt.& Fei tas pats dokumentas teikiamas asmeniui kelis kartus, galioja anks(iausiais teikimas (12B str.&, t. y. laikomas teiktu pirmojo teikimo dien!. 4tei"imo organai (11, str.&: 1. patas< 2. teismo antstoliai (iimtiniais atvejais atlieka, kai adresatas vengia priimti pro%esinius dokumentus&< 3. kurjeris< ). telegra7inio, 7aksimilinio ryio ar kt. telekomunika%ij galiniais renginiais, jei u#tikrinama apsauga teksto, galima identi7ikuoti para!< -. kt. 342 numatyti b"dai ir organai: pv$. (11, str. 2 d.& B+5 (jei jis sutinka& pats gali teikti pro%esin dokument! adresatui. Tin"amo (tei"imo bdai: 1. asmenikas "teikimas: visi pro%esiniai dokumentai ir j priedai adresatui teikiami asmenikai gyvenamojoje ar darbo vietoje (123 str. 1 d.&< (juridinio asmens buveins adresu (122 str. 2. d.&&: veiksniam< ribotai veiksniam< neveiksnaus asmens atstovui pagal statym!.< 2. "teikimas per kit$ asmen", adresato neradimo atveju : jei adresatas nerandamas gyvenamojoje ar darbo vietoje, dokumentas teikiamas pilname(iui jo eimos nariui, kartu gyvenan(iam, jei tokio nra + namo administra%ijai, apylinks seni"nui, darboviets administra%ijai. 1okiu atveju, priimantis dokument!, turi nurodyti pa#ymoje savo vard!, pavard', ry su adresatu, savo pareigas, ir atsiradus galimybei, teikti dokument! adresatui. 0dresato pato d#utje turt b"ti nurodyta apie dokument buvimo viet! ir galimyb' juos atsiimti. 2iekviena paskesne i nurodyt teikimo galimybe turi b"ti naudojamasi, 192 jei nemanoma pasinaudoti pirmesne. 2.

5. Procesini dokument 3teikimas atsto#ui, procesiniams &endrininkams, kuratoriui.

/03 118 %teikimas atstovui 1. 1ais atvejais, kai alis ar tretysis asmuo veda byl! per atstov!, su byla susij' pro%esiniai dokumentai teikiami tik atstovui. 2. 0tstovas, gav's atitinkamus dokumentus, privalo +ia tvirtinta atstovo pareiga in)ormuoti atstovaujamj, nedelsdamas apie tai in7ormuoti atstovaujam!j ir sudaryti jam galimyb' susipa#inti su gautais pro%esiniais dokumentais. /03 12% +okument "teikimas procesinio bendrininkavimo atveju 1. 4ro%esinio bendrininkavimo atveju, kai nra bendrinink paskirto vieno atstovo, teismas turi teis' prieingos alies praymu arba savo iniciatyva pasi"lyti bendrininkams, kad jie paskirt vien! i bendrinink arba kit! subjekt! galiotu asmeniu su byla susijusiems pro%esiniams dokumentams gauti. <endrinink sutikimas turi bti paskelbtas posd!io metu ratu arba !od!iu. uri sutikti visi bendrininkai. 2. "eigu bendrininkai nepaskiria io straipsnio 1 dalyje nurodyto galioto asmens, teismas turi teis# kitos alies praymu arba savo ini%iatyva bendrinink lomis ir ri$ika galiot asmen nutartimi paskirti pats, jeigu tuo bdu bus pagreitinta ir supaprastinta proceso eiga. Iioje dalyje nurodyta nutartis teismo pakeiiama arba panaikinama, jeigu bendrininkai pareikia, kad jie turi teisin suinteresuotum nebti atstovaujami vieno asmens. 3. Iio straipsnio nustatyta tvarka paskirtas galiotas asmuo pro%esiniams dokumentams gauti privalo, jeigu susitarimu nenustatyta kitaip, nedelsdamas in7ormuoti asmenis, kuriems atstovauja, apie gautus pro%esinius dokumentus, sudaryti jiems galimyb' susipa#inti su gautais pro%esiniais dokumentais. /rocesini dokument teikimas bendrinink galiotam asmeniui prilyginamas j teikimui visiems asmenims, kuriems jis atstovauja. /03 12$ Procesini dokument "teikimas kuratoriui 1. Feigu aliai, kurios gyvenamoji ir darbo vietos yra ne#inomos, taip pat aliai, kuri neturi jai atstovaujan(io organo, turi b"ti teiktas iekinio nuoraas arba kiti pro%esiniai dokumentai, sukeliantys b"tinum! ginti ios alies teises, iki jos gyvenamosios ar darbo vietos paaikjimo arba atstovo stojimo pro%es!, minti dokumentai gali b"ti teikiami kuratoriui, kur paskiria byl nagrinjantis teismas suinteresuotos alies praymu +t.y. alies, kurios proc. dokumentas turi bti teiktas,.

- >* eismas kuratori gali skirti ir savo iniciatyva, bet tik ypatingosios teisenos, eimos, darbo bylose. 2. 1eismas paskiria kuratori , jeigu suinteresuotas asmuo rodo, kad adresato gyvenamoji ir darbo vietos yra ne#inomos arba jei alis neturi jai atstovaujan(io organo. Dylose dl ilaikymo priteisimo ar tvysts nustatymo, taip pat bylose, susijusiose su iomis bylomis, teismas gali paskirti kuratori tik atlik's atsakovo paiekos pro%ed"r!. 3. /rocesiniai dokumentai yra laikomi teiktais aliai nuo j teikimo kuratoriui dienos. ;teikimas kuratoriui e)ektyvesnis u! vie paskelbim. :orint paskirti kuratori , reikia laikytis 2 s!lyg : "is g.b. skiriamas asmeniui, kurio gyv. ar darbo vieta ne!inoma, ar kuris neturi atstovaujanio organo= okiam asmeniui reikia teikti procesin dokument, kuris sukelia btinum ginti to asmens teises +pv>., -/( 2:?str. 2d. * @teismo aukimas ir iekinio (pareikimo, skundo, atsiliepimo pareikt! iekin, dubliko& nuoraas adresatui yra teikiamas pasiraytinai. f...g6&. /03 13% Procesini dokument "teikimas vieo paskelbimo b3du 1. Feigu adresato gyvenamoji ir darbo vietos yra ne#inomos ir jeigu 342 nustatyta tvarka nra galimybs paskirti kuratoriaus arba kai byloje yra daugiau kaip deimt dalyvaujan(i byloje asmen ir nra galimybs teikti pro%esini dokument 342 12* straipsnyje nustatyta tvarka, teismas gali teikti pro%esinius dokumentus vieo paskelbimo spaudoje bdu. 1aip gali bti teikiami iekinio nuoraas atsakovui, teismo aukimai, praneimai ir kiti procesiniai dokumentai dalyvaujantiems byloje asmenims. 2. Iio straipsnio 1 dalyje numatytu b"du pro%esiniai dokumentai gali b"ti teikti juridiniam asmeniui, jeigu j nebuvo galima teikti iame skirsnyje nustatyta tvarka. 3. 4ro%esiniai dokumentai vieo paskelbimo spaudoje b"du teikiami praan(ios alies lomis. ). Iio straipsnio 1 dalyje nurodytu b"du pro%esiniai dokumentai teikiami paskelbiant vietos laikratyje (jeigu toks yra& +vietos laikratis * paskutins !inomos asmens gyv. vietos laikratis, ir viename i pagrindini /ietuvos =espublikos dienra(i praneim!, kuriame turi b"ti nurodoma: 1& teismas< 2& pro%esinio dokumento pob"dis< 3& adresatas< )& teismo posd#io data (jeigu ji yra paskirta&. -. Iio straipsnio ) dalyje nurodytas praneimas turi b"ti paskelbtas ne vliau kaip prie keturiolika dien iki teismo posd!io dienos. /rocesinis dokumentas laikomas teiktu praneimo paskelbimo spaudoje dien. %ieas paskelbimas galimas tik jei negalima paskirti kuratoriaus.

-. Procesini dokument 3teikimas ad#okatams.

/03 11$ %teikimas advokatams Fei abiem gin(o alims atstovauja advokatai, vienos alies advokatas su byla susijus pro%esin dokument! persiun(ia tiesiogiai kitos alies advokatui. 0pie persiuntim! yra pa#ymima io pro%esinio dokumento, skirto teismui, eg$emplioriuje. Iiame straipsnyje nurodytas teikimo b"das yra negalimas, jei nuo dokumento teikimo pradedamas skai(iuoti naikinamasis pro%esinis terminas. Aalis proc. dok. siunia teismui, teismas siunia kitai aliai +alis -B teismas -B alis,. ai prailgina proc. dok. teikimo procedr. C teikimas tarp advokat i procedr sutrumpinaD proc. dok. siuniami kt. alies advokatui ir teismui paraleliai. <tinos : slygosD 9bi alys turi bti atstovaujamos advokat + advokat padjj,= Ais teikimo bdas galimas, jei nuo tokio teikimo momento nepradedamas skaiiuoti naikinamasis terminas +negali bti atstatytas, inyksta teis,. 9dvokatai atsako u! klientui padaryt !al.

.. Procesini dokument 3teikimo #ieta ir t#arka.

9<< straipsnis. %teikimo vieta 1. 4ro%esiniai dokumentai yra teikiami 7i$inio asmens gyvenamojoje ar darbo vietoje arba kitoje vietoje, kurioje jis yra, iskyrus atvejus, kai 7i$inis asmuo nurodo kit! pro%esini dokument teikimo adres! ir asmen, kuriam galima juos teikti, arba kai teikiama elektronini ryi priemonmis. 2. Furidiniams asmenims visi pro%esiniai dokumentai teikiami juridini asmen registre nurodytu buveins adresu, iskyrus atvejus, kai juridinis asmuo nurodo kit! pro%esini dokument teikimo adres! arba kai teikiama elektronini ryi priemonmis. 9<= straipsnis. %teikimo tvarka

- >1 1. Feigu dalyvaujantis byloje asmuo yra 7i$inis asmuo, pro%esiniai dokumentai teikiami jam asmenikai, o jeigu jis neturi %ivilinio pro%esinio veiksnumo, + atstovui pagal statym!. 2. Furidiniams asmenims adresuoti pro%esiniai dokumentai teikiami io juridinio asmens vadovui, kitiems juridini asmen registre nurodytiems valdymo organ nariams, juridinio asmens atstovams teisme arba ratins darbuotojui. 3. 2ai pro%esin dokument! pristatantis asmuo neranda adresato jo gyvenamojoje ar darbo vietoje, dokumentas yra teikiamas kuriam nors i kartu su juo gyvenan(i pilname(i eimos nari (vaikams (vaikiams&, tvams (tviams&, sutuoktiniui ir pan.&, iskyrus atvejus, kai byloje eimos nariai turi prieing! teisin suinteresuotum! bylos baigtimi, o jeigu ir j nra, + darboviets administra%ijai. ). 2ai pro%esin dokument! pristatantis asmuo neranda adresato juridinio asmens buveins vietoje ar kitoje juridinio asmens nurodytoje vietoje, pro%esinis dokumentas teikiamas bet kuriam kitam teikimo vietoje esan(iam juridinio asmens darbuotojui. 2ai ioje dalyje nustatyta tvarka pro%esini dokument teikti nepavyksta, pro%esinis dokumentas siun(iamas juridinio asmens buveins adresu ir laikomas teiktu prajus deim(iai dien nuo isiuntimo. -. 4ro%esinio dokumento teikimo diena laikoma jo teikimo io straipsnio 1+) dalyse numatytiems asmenims diena. Feigu pro%esinis dokumentas teikiamas ne pa(iam adresatui, prim's dokument! asmuo privalo esant pirmai galimybei perduoti j adresatui. .. Galyvaujantiems byloje asmenims yra teikiamos pro%esini dokument patvirtintos kopijos, iskyrus teismo aukimus ir praneimus.

!=. Teismo 0aukimai ir prane0imai &ei j 3teikimas. Teismo 0aukimo ir prane0imo turinys. Pat#irtinimas apie teismo 0aukimo, ie0kinio nuora0o ir kit procesini dokument 3teikim.
342 133 str. 1 d. Kteikiami gali b"ti dviej r"i dokumentai: aukimai arba praneimai. F esminiai skirtumai: 9. Kteikus aukim! teismui visada turi gr#ti pa#yma, rodanti jo pristatym! (342 12) str.&. Kteikiant praneim! atitinkamos pa#ymos nereikalaujama. <. Iaukimas suponuoja adresato pareig! atvykt teism!, todl visada siun(iamas kitiems pro%eso dalyviams (liudytojams, vertjams, ekspertams& Iaukimu apie teismo posd aliai b"tina bent vien! kart!. Iitaip teikus atsiranda alies pareiga r"pintis pro%eso eiga. 1odl vliau apie teismo posd#ius praneama praneimais. 2itiems pro%eso dalyviams aukimai siun(iami siekiant spti dl pareigos atvykti teismo posd. Fiems neatsiranda pareigos r"pintis pro%eso eiga + priklauso tik pareiga atvykti teismo posd. 1uo tarpu teismas ir alis turi r"pintis, kad ie asmenys b"t tinkamai in7ormuoti apie teismo posd#io viet! ir laik! + jiems aukimai turt b"ti siun(iami visada. K raytin teismo posd byloje dalyvaujantys asmenys nekvie(iami ir jame nedalyvauja (342 1-3 str. 2 d.&. 1a(iau i nuostata nereikia, jog jie neturi b"ti in7ormuoti apie jo laik! ir viet!. =eikalavimai i dokument turiniui idstyti 342 13) str. : 1& adresato pavadinimas< 2& teismo pavadinimas ir sudtis, tikslus adresas< 3& teismo posd#io ar atskiro pro%esinio veiksmo atlikimo vieta ir laikas< )& bylos, apie kuri! adresatas in7ormuojamas ar kuri! aukiamas, pavadinimas< -& aukiamojo ar in7ormuojamojo pro%esin padtis< .& pasi"lymas dalyvaujantiems byloje asmenims, kad ie pateikt visus turimus rodymus, kuriais grind#ia savo reikalavimus ar atsikirtimus< ,& kad asmuo, prim's aukim!, kai adresato nebuvo, privalo esant pirmai galimybei teikti j adresatui< B& neatvykimo pasekms. 4atvirtinimas apie teikim! + 342 12) str. Dyloje dalyvaujantiems asmenims teikiam pro%esini dokument r"ys: 9. Kteikiami adresatui asmenikai< <. 2iti< 0smeninis teikimas reikia, jog pro%esiniai dokumentai teikiami pasiraytinai. 2ita vertus dokumentas turi b"ti teiktas tik pa(iam adresatui, nes 342 numato kelet! galimybi . tai nereikia, jog

- >2 342 12) str. 2 d. atsisakymo priimti teikiam! pro%esin dokument! padariniai. 0tsisakymui priimti pro%esin dokument! yra prilyginama ir tokia padtis, kai adresatas pa(ius pro%esinius dokumentus priima, bet ta(iau atsisako pasirayti teikimo pa#ymoje. 0biem iais atvejais pripa#stama, kad dokumentai adresatui tekti. 0tsisakymas priimti pro%esin dokument! pa#ymimas teikimo pa#ymoje. 0tsisakymu priimti telekomunika%ij galiniais renginiais teikiamus pro%esinius dokumentus laikoma situa%ija, kai adresatas per tris dienas elektroniniu parau nepasirao nustatytos 7ormos pa#ymos arba kitu b"du nepatvirtina gav's pro%esinius dokumentus

!!. Aaly#aujan6i &yloje asmen ir kit asmen pareigos, susijusios su procesini dokument 3teikimu.
3iviliniame pro%ese vyrauja dispo$ityvumo prin%ipas, todl nustatyt pareig jame beveik nra. Ialys turi pareig! pa(ios domtis bylos eiga. Galyvaujan(i byloje asmen ir kit asmen pareigos, susijusios su dokument teikimu, u#tikrina e7ektyv bylos nagrinjim! + tai b3tinyb kiek galima labiau u,tikrinti, kad al" jai skirtas dokumentas pasiekt kuo greiAiau. Ialies atstovas, advokatas, prim's teismo pro%esin dokument!, gyja pareig! in7ormuoti apie tai savo atstovaujam!j bei prisiima vis! toki veiksm neatlikim! ri$ik!. 342 11> str.: jei abi alys yra atstovaujamos advokat , advokatai turi tiesiogiai persiuntinti dokumentus prieingos alies advokatui. 0pie persiuntim! yra pa#ymima io pro%esinio dokumento, skirto teismui, eg$emplioriuje. 4ro%esinio bendrininkavimo atveju (342 12* str.& pro%esinius dokumentus galiotas priimti asmuo privalo nedelsdamas in7ormuoti bendrininkus, kuriems atstovauja, apie gautus dokumentus ir sudaryti galimyb' su jais susipa#inti (12* str. 3d.&. 342 12- ir 12. str. reglamentuoja dokument teikim! sukarintoms organi$a%ijoms ir kalintiems asmenims. Kgalioti priimti dok. asmenys (sukarintos org. ar padalinio vadas, kalinimo staigos administra%ija& privalo perduoti juos tiesioginiam adresatui. 1aip pat yra tais atvejais, kai adresatui skirti dokumentai teikiami pilname(iams jo eimos nariams. 9ekovas privalo arba iekinyje nurodyti pro%esini dokument byloje dalyvaujantiems asmenims teikimo viet!, arba pateikti rodymus, kad adresato gyvenamoji ir darbo vietos yra ne#inomos, o alis neturi jai atstovaujan(io organo. Iaukimo ar iekinio nuorao teikimo atvejais, gav's dokument! adresatas privalo pasirayti (342 12) str.&. 2ai aukimas ar nuoraas teikiamas ne pa(iam adresatui, j prim's asmuo privalo pa#ymoje rayti savo vard!, pavard', ry su adresatu arba einamas pareigas.

!*. Procesini dokument netinkamo 3teikimo procesins teisins pasekms. $tsako#o paie0ka.

Fei teismas inagrinjo byl! pralaimjusiai aliai nedalyvaujant ir iai aliai nebuvo tinkamai praneta apie bylos nagrinjimo viet! ir laik!, tai yra absoliutus pagrindas naikinti net ir tinkamai pagrst! teismo sprendim!.1eismo praneimo ir pareikimo tinkamas teikimas skolininkui turi esmin' reikm' vertinant teismo sakymo teistum!. Fei teikiant teismo sakym! buvo pa#eistos pro%esini dokument teikim! reglamentuojan(ios 341 normos teismo sakymas negauna teisins galios ir negali b"ti vykdomas. 1eism praktikoje pasitaiko atvej , kai nesimus pakankamai priemoni gyvenamajai vietai nustatyti, pro%esini dokument teikimas pripa#stamas netinkamu. =emiantis vien ta aplinkybe, kad byloje dalyvaujantis asmuo negyvena tuo adresu, kur jis registruotas, negalima vienareikmikai konstatuoti, jog jo gyvenamoji vieta yra ne#inoma, nes registro duomenys apie asmens gyvenam!j! viet! yra tik vienas i kriterij gyvenamajai vietai nustatyti. Fai adresato adresas bylos nagrinjimo metu pasikei(ia, o jis nevykdo savo pro%esins pareigos ir nein7ormuoja apie tai teismo ir DG0, pro%esiniai dokumentai siun(iami paskutiniu teismui #inomu adresu ir laikomi teiktais tinkamai + 342 121str 2d. pagal 342 123str 3d - jei pro%esin dokument! teikiantis asmuo neranda adresato jo gyvenamojoje ar darbo vietoje, dokumentas yra teikiamas kuriam nors i kartu su juo gyvenan(i pilname(i eimos nari . :ors iais atvejais pro%esiniai dokumentai nra teikiami asmenikai, toks

- >3 teikimas laikomas tinkamu ir pagal pro%esinius teisinius padarinius prilyginamas j teikimui asmenikai, taigi adresatas negali gin(yti pro%esini dokument teikimo 7akto remdamasis tuo, kad eimos nariai, kuriems buvo teiktas jam adresuotas dokumentas, apie gaut! pro%esin dokument! jo nein7ormavo. 1aip 7ormuojama ir teism praktika. Kteikimo patvirtinimas nedaro teikimo pro%ed"ros teista, jei pro%esiniai dokumentai buvo teikti netinkamam subjektui. 5T)5&6V6 P5/*0&5. 342 132str.: 9imtiniais atvejais, atsi#velgdamas bylos aplinkybes, jeigu ne#inoma atsakovo gyvenamoji vieta, teismas gali paskelbti atsakovo paiek! per poli%ij!, jei iekovas rodo, kad msi vis priemoni atsakovo gyvenamajai vietai nustatyti. 342 komentaras: Iiuo atveju reikia iskirti 2 grupes aplinkybi : 1& kai statymas numato, kad teismas privalo paskelbti atsakovo paiek! (pv$. 342 12>str.2d.:6bylose dl ilaikymo priteisimo ar tvysts nustatymo, taip pat bylose, susijusiose su iomis bylomis, teismas gali paskirti kuratori tik atlik#s atsakovo paiekos procedr6. 1aip pat bylose dl #alos sveikatai padarymo, dl maitintojo gyvybs atmimo ir kt. statym numatytais atvejais&. 2& kai teismas mano, jog tokia paieka tikslinga (atsi#velgiant visas bylos aplinkybes, iimtinais atvejais, kai atsakovo dalyvavimas yra b"tinas&. 4rie skiriant paiek! per poli%ij!, iekovas privalo teismui rodyti m'sis vis galim priemoni , kad b"t nustatyta atsakovo gyvenamoji ar verslo vieta. 0tsakovo paiekos ilaidos priskiriamos prie ilaid , susijusi su bylos nagrinjimu(342 BBstr 1d.2p.&. Iias ilaidas sudaro: - asmens, praiusio paskelbti paiek! ilaidos (pv$. ilaidos, susijusios su in7orma%ijos i registr gavimu su telekomunika%ini priemoni naudojimu ir kt.&< - valstybs institu%ijos ilaidos asmens paiekai (sudaro asmens paiekos skelbim #iniasklaidoje ir kt. visuomens in7ormavimo priemonse ilaidos, valstybs institu%ijos transporto ilaidos ir kt.&. asmens, praiusio paskelbti paiek!, ilaidos apmokamos pateis asmens lomis. 4aiekos per poli%ij! ilaidos iiekomos valstybs naudai pagal teismui pateikt! s!mat!, ta(iau tik tuo atveju, jei iekovo praymas skelbti paiek! pripa#stamas pagrstu.

@iterat4ra !. @ietu#os 1espu&likos ci#ilinio proceso kodeksas, pat#irtintas *==* m. #asario *- d. 3statymu Gr.BH952, 'Din., *==*, Gr.,)9!,2=". *. Teisingumo ministro *==, m. sausio !5 d. 3sakymas Gr. !2 lAl paymos form, naudojam 3teikiant procesinius dokumentus, pat#irtinimoi. ,. Teisingumo ministro *==* m. gruodio !. d. 3sakymas Gr. ,)* lAl ci#ilinse &ylose dl teismo 3sakymo i0da#imo naudojam procesini dokument form pat#irtinimoi. 2. @auikas C., Eikelnas %., Gekro0ius %. Ci#ilinio proceso teis. B tomas. %., :ustitia, *==,. +. Eikelnas %. Ci#ilinis procesas. BB dalis. %., :ustitia, !..5.

Teism praktika @$T C?7 teisj kolegijos nutartys, kat. .- lTeismo prane0imai ir 0aukimaii, ;ttp JJlat.litlee.lt

- >) 1& tema. 8e%kinys ir atsakovo gynimosi priemons Fin6o teisenos samprata ir esm. Nin(o teisenos tvarka yra nagrinjama did#ioji dalis teismams priskirtin %ivilini byl , kylan(i i %ivilini , darbo, eimos ir kit teisini santyki . Nin(o teisena nagrinjamos bylos, ikeltos pagal iekovo iekin atsakovui dl pa#eistos teiss. 1ai bylos dl santuokos nutraukimo, nuosavybs teisi gynimo, bylos dl vairi prievolini santyki . Iiai teisenai b"dinga tai, kad ji pritaikyta dviej ali , turin(i prieing interes , tarpusavio gin(ui nagrinti. Ii teisena dar vadinama pagrindine, nustatan(ia pagrindines pro%eso taisykles, o ypatingoji teisena yra tik spe%iali j taisykli , kurios laikomos iekinio teisenos iimtimis, sistema. =eikia pa#ymti, kad gin(o teisena pama#u di7eren%ijavosi. 0tsirado sprendimo u# aki institutas, leid#iantis gin(o teisenos ribose grei(iau ispr'sti byl!, kai teismo posd be svarbi prie#as(i neatvyksta iekovas arba atsakovas arba kai teismas negavo atsiliepimo iekin. 1aip pat /= 342 numatyti atskir kategorij byl nagrinjimo ypatumai. Dylos (ia nagrinjamos ta pa(ia gin(o teisena tik su iimtimis, da#niausiai pro%eso operatyvumo tikslu. 4rie mint atskir kategorij byl priskiriamos eimos bylos, darbo bylos, bylos dl daikto valdymo pa#eidim , dokumentinis pro%esas, bylos dl teismo sakymo idavimo, gin(ai dl nedideli sum priteisimo.

Be0kinio s#oka. Be0kinys 8 #ienas i0 pagrindini ci#ilini teisi gynimo &4d. Teis 3 ie0kin3 materialine ir procesine prasme.
342 -str.1d- teismins gynybos prieinamumo prin%ipas. 1a(iau kaip ir visos subjektins teiss, teis kreiptis teism! reali$uojama tam tikra st.nustatyta tvarka. Iios teiss reali$avimo tvark! nustato 342(tai tam tikri reikalavimai teismui paduodamo pareikimo 7ormai ir turiniui&. 4agr. teisin priemon, gyvendinant subj.teis' teismin' gynyb!, yra iekinio pareikimai-gin(o teisenoje paduodami pro%esiniai dokumentai. 2elios nuomons dl iekinio sampratos ir teisins prigimties: 1. eg$istuoja 2 savarankikos iekinio sampratos: a. iekinys materiali!ja teisine prasme + subjektin teis, saugoma teismo< b. pro%esine teisine prasme + kreipimasis teism! su reikalavimu apginti statymo saugom! interes! ar pa#eist! subj.teis'. 2. iekinys + tai bendra s!voka, organikai jungianti tiek material., tiek pro%es.puses.(t.y. iekovas savo reikalavimus grind#ia tuo, kad jis turi teis' pareikti iekin (pro%esin pus& ir turi teis' tokio iekinio patenkinim! (materialioji pus& &. 3. 9ekinys + visikai savarankika pro%eso teiss kategorija. (vokikos teiss tradi%ija: iekinys-tai procesinis iekovo veiksmas&. 9ekinio pagrindu materialusis teisinis gin(as gauna pro%esin' 7orm! ir prasideda %ivilinis pro%esas. 2reipimasis teism! tampa iekiniu tik tada kai atitinka iekinio turinio ir 7ormos reikalavimus.taip ini%ijuojamas %ivilinis pro%esas prie atsakov!. 1aigi: /ekinys + tai suinteresuoto asmens kreipimasis teism! %ivilinio pro%eso nustatyta tvarka bei vadovaujantis 31, G1, I1 ar kt teiss ak normomis, su reikalavimu apginti pa#eist! ar gin(ijam! teis', remiantis konkre(iomis aplinkybmis ir rodymais. 9ekinio 7unk%ijos: 1. iekovas nurodo teism!, jo manymu, turint priimti spr. Dyloje.(jei iekovas suklydo, teismas atsisako priimti iekin motyvuota nutartimi&. 2. iekovas apibr#ia bylos alis (save ir atsakov!&. 3. apibr#ia iekinio dalyk! ir pagrind!( nereikia nurodyti tiksliu pa#eist ts.norm &. Teis iekin materialija ir procesine prasme 1eis iekin- kas taih :uomons:

- >- 9 iekovo po$i%ij - tai galimyb reikalauti, kad teismas priimt sprendim! palank iekovui.(konkre(ios teiss iekin teorija&. 2. +tai galimyb reikalauti, kad teismas priimt sprendim!, nepriklausomai nuo jo turinio(neb"tinai palank iekovui&.(0bstrak(ios teiss iekin teorija&. 3. +tai galimyb reikalauti, kad teismas priimt iekin ir inagrint byl! (pro%esins teiss iekin teorija&. Griuko nuomon: reikia anali$uoti abu aspektus + ir pro%es., ir material. teisiniu po#i"riu. >aterialiuoju teisiniu po,i3riu- teis iekovui palank teismo sprendim!. Ii teis priklauso nuo materialiojo teisinio pob"d#io aplinkybi : 1. Dendr j teiss iekin prielaid + a. iekinio pagrindo rodymas. b. atsakovo pareiga atsakyti u# pa#eidim!. 2. Cpe%iali j teiss iekin prielaid + a. C!lyga, kad neturi b"ti praleistas iekinio senaties terminas(jei atsakovas reikalauja, iskyrus tada, kai iekinio senatis netaikoma&. b. C!lyga, kad iekovo reikalavimas nra pareiktas anks(iau statyme, sutartyje numatyto termino. 1ik nustat's visas bylos aplinkybes,taikytinas ts.normas, vertin's rodymus teismas gali atsakyti ar asmuo turi teis' iekin materiali!ja prasme. Fei toki! teis' turi- iekinys tenkinamas, jei nra bent 1 i bendr j ir spe%iali j prielaid atmetamas. 342 )str. 1eis pareikti iekin yra pro%esin teis, todl ji negali priklausyti nuo materialiojo teisinio pob"d#io aplinkybi . Iios aplinkybs, kaip materialiojo teisinio pob"d#io 7aktai, reikmingos teisei iekinio patenkinim!, o ne teisei iekinio pareikim!. Procesiniu teisiniu po,i3riu- subjektin teis kreiptis teism!. Ii teis priklauso nuo 342 tvirtint pro%esinio pob"d#io aplinkybi : 1. 1eiss kreiptis teism! (teiss pareikti iekin& prielaidos(be j asmuo visai neturi teiss teismin' gynyb!& + a. 1eigiamos prielaidos: i. 9ekovo %ivilinis pro%esinis teisnumas ii. Dylos priskirtinumas teismo kompeten%ijai iii. Kstatym tai byl kategorijai nustatytos iankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos laikymasis (jei nesilaik ios tvarkos ir ja jau negalima pasinaudoti, tai asmuo neturi teiss kreiptis teism!& b. :eigiamos prielaidos: i. Ksiteisj's teismo ar arbitra#o sprendimas(tarp t pa(i ali ,tuo pa(iu dalyku, tuo pa(iu pagrindu& ii. Ksiteisjusi teismo nutartis priimti iekovo iekinio atsisakym! ar patvirtinti ali taikos sutart. 1uri b"ti visos teigiamos ir ne vienos neigiamos prielaidos. 2. 1eiss kreiptis teism! tinkamo gyvendinimo s!lygos( asmuo nepraranda galimybs, paalin's nurodytas kli"tis gali vl kreiptis teism!& + a. C!lygos, kuri nesilaikius teismas atsisako priimti iekin< i. Dylos teismingumas teismui, kur kreipiamasi< ii. /aikymasis tai byl kategorijai statym nustatytos iankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos iii. 1eismo #inioje nra tokios pa(ios bylos (tos pa(ios alys, dalykas, pagrindas& iv. :ra ali susitarimo perduoti gin(! arbitra#ui v. 4adavusio pareikim! asmens veiksnumas vi. Kgaliojimas vesti byl! suinteresuoto asmens vardu b. C!lygos, kuri nevykd#ius teismas nustato termin! tr"kumams paalinti: i. 342 nustatyti 7ormos ir turinio reikalavimai ii. Oyminio mokes(io sumokjimas iii. 1r"kum , susijusi su alies pro%esiniu veiksnumu, tuo atveju-galimyb paalinti tuos tr"kumus bylos iklimo stadijoje. 1.

Be0kini r40ys. Frups ie0kinys.

Fau romn teisje iekiniai buvo skirstomi tam tikr! iekini tip sistem!. Pg ginAo dalyk$ jie buvo skirstomi: a& Gaiktinius iekinius- actio in rem ( gin(o dalykas- 1 daikt!&< remiantis actio in rem gintos nuosavybs, servitut , keitimo ir kt. 1. labiausiai paplit' daiktiniai iekiniai buvo vindika%inis, nagatorinis ir publiciana, ginantys nuosavybs 1. Iie iekiniai dar skirstomi:

- >. iekinius dl pa#eist turtini teisi atk"rimo- actiones rei persecutoriae (reikalaujama gr!#inti gin(ijam! daikt!, skol!, atlyginti padaryt! #al!& %ivilinius baud#iamuosius iekinius- actiones poenales (j tikslas- %iviline tvarka nubausti atsakov!, t.y. atk"rus pa#eistas 1 dar galjo b"ti paskiriama biauda& miriuosius- actiones mi.tae (siekta ir atlyginti nuostolius, ir nubausti atsakov!, pv$.: pareigojant atlyginti ne sugadinto daikto vert', bet sumokti did#iausi! pastar j met ar pastarojo mnesio sugadinto daikto vert'&. b& 0smeninius iekinius- actio in personam ( gin(o dalykas- konkretus veiksmas ar susilaikymas nuo jo, kurio reikalauti iekovas turjo teis'&< actio in personam pateikiami reikalavimams, susijusiems su prievoliniais teisiniais santykiais, kuri pagrindas- sutartis, sandoris, deliktas ir kt., ginti. Iiuolaikinio 341 pg reikalavimo pob3d" skiriami: a& turtiniai iekiniai b& neturtiniai iekiniai Iis skirstymas svarbus ne tik 1 doktrinai, bet ir praktikai (atsi#velgiant iekinio r" nustatomas #yminio mokes(io dydis. :eturtinis iekinys- 7iksuoto dyd#io (iuo metu 1** lt&, turtinis iekinys-pro%entine iraika nuo iekinio sumos apskai(iuotas O8, kombinuotas su 7iksuota pinig suma. 4g materiali j teisini santyki , i kuri kil's gin(as, pob"d skiriami iekiniai, kylantys: a& i sutartini santyki - actio e. contractu b& i deliktini santyki - actio e. delikto %& i kva$isutartini santyki - a%tio eM iuasi %ontra%tu. Ii klasi7ika%ija padeda nustatyti, kokia materialiosios 1 norma taikytina konkretaus iekinio pagrindu ikeltoje byloje. :ors iekinio- vieno i pagr. %ivilini materiali j teisi gynimo b"d - pagrindas gl"di materialiojoje teisje, bet teismins gynybos, suteikiamos remiantis iekiniu, turinys priklausomai nuo pro%eso teiss gl"din(i prie#as(i gali b"ti skirtingas. 4g pro%esin tiksl!, kurio siekiama iekiniu, skiriama iekinio r"i triada, kuri ypa( paplitusi ir visuotinai pripa#inta ?okietijos 341: 1. dl priteisimo. Iiuo iekiniu iekovas siekia, kad atsakovas atlikt tam tikrus veiksmus (atlygint #al!&. Fei patenkinus iekin atsakovas gera valia nesutinka atlikti reikalaujam veiksm , iekovo tikslas modi7ikuojasi siek gauti vykdom!j rat!. @sminis po#ymis- priverstinio vykdymo galimyb. 2. dl pripa,inimo. Fuo siekiama tam tikros teiss (nuosavybs teiss #em'& arba tam tikr materiali j teisini santyki (santuokos 7akto& buvimo ar nebuvimo teisinio pripa#inimo. 1okie iekiniai paprastai turi prejudi%in' gali! iekiniams dl priteisimo kitose bylose. F nereikia vykdyti priverstinai. 3. dl teisini santyki modi ikavimo. Fuo siekiama sukurti, pakeisti ar nutraukti teisinius iekovo ir atsakovo santykius (pakeisti sutarties s!lygas, ilaikymo dyd&. Fo pagalba modi7ikuojami jau nustatyti teisiniai santykiai ir sudaroma galimyb atsi#velgiant pasikeitusias su ali padtimi aplinkybes. 2ei(iantis teisini santyki reglamentavimui, gali susi7ormuoti ir naujos iekini r"ys. 2**2 m. primus nej 32, i esms pasikeit materiali j %ivilini teisini santyki teisinis reglamentavimas ir susi7ormavo naujos iekini r"ys, kuriomis siekiama spe%i7ini pro%esini tiksl , nulemt materialiosios 1 ypatum : 1. netiesioginis iekinys (32 ...B str.&, kuriuo kreditorius siekia gyvendinti ne savo, o skolininkui priklausan(i! teis'. 2. actio 0aulina (32 .... k ..., str.&- spe%i7in kreditoriaus interes gynimo priemon, kuria siekiama u#gin(yti skolininko sudarytus sandorius, jei tre(iasis asmuo, sudarydamas su skolininku sandor, #inojo ar turjo #inoti, kad sandoris pa#eid#ia skolininko kreditoriaus teises. 3. prevencinis iekinys (32 ..22- str.&, kuriuo siekiama apsidrausti nuo realios #alos padarymo ateityje. 4rimus nej 342, tvirtinta viena i svarbesni naujovi , susijusi su vie j interes apsauga- 342 )> str. -d. numatyta galimyb pareikti grups iekin", ginant vie. interes!. Iis institutas /1 341 sietinas su 1>>Bm. gegu#s 1>d. @uropos 4arlamento ir 1arybos direktyva :r. >BE2,E@D. Cavarankika visuomenin institu%ijas ar kelios, tp organi$a%ija ar kelios yra kompetentingos ikelti iekinius dl u#draudimo atsakovui atlikti tam tikrus veiksmus. 4askirtis- ginti kolektyvinius vartotoj interesus. /1, remiantis ?artotoj teisi gynimo statymu, ginti vartotoj interesus kreipiantis teism! su iekiniu turi teis' :a%ionalin vartotoj teisi apsaugos taryba prie 1eisingumo ministerijos. Ii institu%ija st. numatytais atvejais galiota kreiptis teism! dl vairi su vartotoju sudaryt sutar(i nutraukimo, atskir sutarties s!lyg pripa#inimo negaliojan(iomis ar j pakeitimo, pardavjui ar paslaug teikjui sumokt pinig gr!#inimo bei nuostoli atlyginimo. ?isuomenins vartotoj organi$a%ijos tp turi teis' ginti vartotoj teises, j ekonominius ir so%ialinius interesus valstybs ir savivaldybi institu%ijose bei staigose, vartotojo praymu ar savo ini%iatyva reikti iekin teisme. Nrups iekinio (N9& po#ymiai: N9 gali b"ti pareiktas tik st. numatytais atvejais Cubjektai, turintys 1 pareikti N9, turi b"ti numatyti st. N9 tikslas- apginti vie!j interes!. Garytina ivada, kad N9 atveju taikytinos visos bendrosios 342 nuostatos. 342 nereglamentuoja N9 pareikimo ir nagrinjimo ypatybi , taikant institut! gali ikilti problem . N9 panaudojimo galimybs ir problematika yra ne tik /1, bet ir kit kontinentins @uropos valstybi teisini diskusij objektas.

- >, 9vestiniu iekiniu vienas arba keli ak%ininkai, gindami bendrovs teises ir teistus interesus, kartu gina ir bendrovs ak%inink visumos- grups- teises ir teistus interesus, todl ivestinis iekinys yra priskiriamas prie grups iekini . 0k%ininkas, ivestiniu iekiniu gindamas bendrovs ar aso%ia%ijos teises ir teisinius interesus, netiesiogiai gina ne tik savo asmeninius, bet ir vis ak%inink - asmen grups- teises ir interesus. 1eis' pareikti tok iekin ak%ininkui suteikia mintas statymas, kai bendrov dl vairi prie#as(i negali savarankikai apginti savo teises ir interesus.

Be0kinio elementai. Be0kinio dalykas. Be0kinio pagrindas. Be0kinio dalyko ar pagrindo pakeitimas, ie0kinini reikala#im padidinimas ir sumainimas, ie0kinio atsimimas, ie0kinio atsisakymas ir ie0kinio pripainimas.
/ekinio elementai + tai iekinio turinio dalys: iekovo reikalavimas ir jo pagrindimas. /ekinio dalykas + iekovo reikalavimas. /ekinio pagrindas + aplinkybs, kuriomis iekovas grind#ia iekinyje idstyt! reikalavim!. Nrie#t! st. leidjo reikalavim!, kad iekovas tiksliai nurodyt 7aktin iekinio pagrind! ir iekinio dalyk!, lemia keletas veiksni : 34 + tai tam tikr taisykli visuma, kurios pirmiausia adresuojamos pagrindinms 34 7ig"roms + iekovui, atsakovui, teismui< Cvarbu #inoti, dl ko rungiamasi ar kovojama. 4areiga apibr#ti gin(o dalyk! tenka pro%eso ini%iatoriui + iekovui. 0smens teis kreiptis teism! iekinio teisenos tvarka reali$uojama iekinio instituto pagalba. 2iekviename iekinio pareikime iekovas privalo nurodyti savo iekinio elementus + iekinio dalyk! (iekovo reikalavim!& ir pagrind! (aplinkybes, kuriomis iekovas grind#ia savo reikalavim!, bei ias aplinkybes patvirtinan(ius rodymus&. D"tent iekinio elementai apibr#ia teisminio nagrinjimo dalyk!, nustato bylos nagrinjimo ribas, kuri laikosi teismas, nagrindamas byl!. 1ik iekovui priklauso teis pakeisti iekinio dalyk! ar pagrind!, padidinti ar suma#inti iekinio reikalavimus, todl teismas, priimdamas pro%esin sprendim!, negali per#engti iekinio rib , t.y. negali keisti nei iekinio dalyko (negali priteisti iekovui to, ko jis nereikalavo&, ar priteisti daugiau, nei jis reikalavo&, nei iekinio pagrindo (sprendime negali remtis tokiais 7aktais, kuri iekovas nenurod, bei rodymais, kuri byloje nra&. Daktinis iekinio pagrindas - aplinkybes, kuriomis iekovas grind#ia savo reikalavim!, bei ias aplinkybes patvirtinan(ius rodymus. Teisinis iekinio pagrindas + gin(o santykiui taikytinos taisykls. 1eiss aktai nepareigoja iekovo nurodyti teisin iekinio pagrind! (ta(iau niekas nedraud#ia vardyti statymus ar kitus teiss aktus, kurie, jo manymu, pagrind#ia jo subjektini teisi pa#eidimo teisin' pus'&. =eikalavimas nurodyti iekinio dalyk! reikia, kad iekovas turi aikiai su7ormuluoti savo praym!, t.y. nurodyti, kokiu b"du praoma apginti pa#eist! subjektin' teis'. &reipimasis " teism$ su tapaAiu iekiniu neleid,iamas . 9ekini tapatumas nustatomas pagal 3 kriterijus: gin(o alis< iekinio dalyk!< iekinio pagrind!. /ekinio dalyko ar pagrindo pakeitimas. 9ekovas turi teis' pakeisti iekinio pagrind! ( aktin" iekinio pagrind!& arba dalyk! iki nutarties skirti byl! nagrinti teismo posdyje. Ciekiant apsaugoti atsakovo interesus bei gyvendinant pro%eso operatyvumo prin%ip! ir u#tikrinant bylos nagrinjimo kon%entruotum! yra numatyta, kad vlesnis iekinio dalyko ar pagrindo pakeitimas galimas tik iimtinai st. numatytais atvejais: kai tokio pakeitimo b"tinumas ikilo vliau (objektyvios, paprastai nuo ali valios nepriklausan(ios aplinkybs&, arba jeigu yra gautas prieingos alies sutikimas (atsakovo valia&, arba jei teismas mano, kad tai neu#vilkins bylos nagrinjimo (teismo diskre%ija, kuri! veikia teismo vidinis sitikinimas&. pareikimas pakeisti iekinio dalyk! ar pagrind! turi b"ti teikiamas teismui ratu ir atitikti visus pro%esiniams dokumentams keliamus reikalavimus. 2ai iekovo pateiktas pro%esinis dokumentas i reikalavim neatitinka, teismas turi taikyti pro%esini dokument tr"kum itaisymo institut! (342 11- str. 2 d.&. Nalimyb keisti iekinio dalyk! susijusi su materialiosios teiss prin%ipu laisvai disponuoti savo materialiosiomis teismis. 1a(iau keisti i karto ir iekinio dalyko, ir pagrindo negalima, nes tai b"t visikai naujas iekinys. /ekinini reikalavim padidinimas ir suma,inimas. 9ekinio reikalavimo (dalyko& ar pagrindo suma#inimas ar padidinimas nra laikomas iekinio dalyko pakeitimu, nes tai yra savarankika pro%esin teis (342 )2 str. 1 d.&. suma#inant ar padidinant iekinio reikalavimus, tik padidja ar suma#ja iekinio element apimtis, tuo tarpu iekinio elementai nepakinta.

- >B /ekinio atsimimas. Nalimas tik nagrinjant byl! 9 instan%ijos teisme + tiek pirm! kart!, tiek ir tada, kai byla apelia%ins instan%ijos teismo ar kasa%inio teismo nutartimi buvo gr!#inta pirm!ja instan%ija nagrinti i naujo. 0tsimus iekin, iekinio pareikimas paliekamas nenagrintas (342 2>. str. 1 d. 1* p.&. atsiimti iekin po to, kai atsakovas apie jam pareikt! reikalavim! jau buvo in7ormuotas (jam buvo isi stas iekinio nuoraas&, iekovas gali tik turdamas atsakovo sutikim! iam veiksmui (342 13> str. 1 d.&. iekinio atsimimas neu#kerta kelio kreiptis teism! su tapa(iu reikalavimu, tai atsakovas gali b"ti suinteresuotas t'sti bylos nagrinjim! siekdamas gauti jam palank teismo sprendim! ir taip u#kirsti keli! iekovui kada panorjus vl kreiptis teism! su tapa(iu iekiniu. Feigu atsakovas neduoda sutikimo atsiimti iekin, iekovas gali arba toliau dalyvauti pro%ese, arba atsisakyti iekinio. 0biem atvejais b"t u#tikrinama, kad atsakovo teisin padtis taps teisikai apibr#ta ir aiki. /ekinio atsisakymas. 1ai pareikto materialiojo teisinio reikalavimo atsisakymas. 0tsisakyti iekinio iekovas turi teis' bet kurioje 34 stadijoje. 1ai jis gali padaryti tiek #od#iu teismo posd#io metu, tiek ratu. 0tsisakant iekinio #od#iu, teismas turi iaikinti iekovui iekinio atsisakymo padarinius, o atsisakius iekinio ratu, raytiniame pareikime turi b"ti nurodoma, kad iekovui yra #inomi iekinio atsisakymo padariniai (342 111 str. 3 d.&. jei tokio nurodymo nra, teismas isiun(ia iekovui praneim!, kuriame nurodomi pro%esiniai iekinio atsisakymo padariniai. :egavus iekinio atsisakymo ataukimo per , d. nuo teismo praneimo isiuntimo dienos, pre$iumuojama, kad iekovas iekinio neatsisak (342 1)* str. 1 d.&. tam tikrais atvejais alies pareikimas, kad ji pageidauja atsisakyti iekinio, teismui nra privalomas. 342 )2 str. 2 d. pareigoja teism! nepriimti iekovo iekinio atsisakymo, jeigu is veiksmas prietarauja imperatyvioms st. nuostatoms ar vieajam interesui. Dylose pagal iekinius dl vieojo intereso gynimo alia prokuroro ir kit institu%ij bei asmen atsiranda bendraiekiai ir tretieji asmenys, nepareikiantys savarankik reikalavimu, todl galimyb atsisakyti iekinio tampa gerokai sunkiau gyvendinama, taip apsaugant ginam asmen interesus. Fei teismas priima pareikt! iekinio atsisakym!, tai byla nutraukiama nutartimi (342 2>3 str. ) p.&, o iekovas netenka teiss kreiptis teism! su tapa(iu iekiniu. /ekinio pripa,inimas. 2aip ir iekinio atsisakymo teiss atveju, teiss pripa#inti iekin gyvendinimas nra ribojamas terminais: iekin galima pripa#inti bet kurioje pro%eso stadijoje (342 1)* str. 2 d.&. 0tsakovo iekinio pripa#inimas teismui nra privalomas< nustat's, kad toks pripa#inimas prietarauja st., vieajam interesui, nra padarytas laisva valia, teismas turi atsisakyti priimti iekinio pripa#inim!. 1eismas, prim's iekinio pripa#inim!, gali nutarti toliau netirti byloje surinkt rodym ar apsiriboti tik kai kuri rodym ityrimu, pv$., neapklausti atvykusi liudytoj ar j dalies ir pan. 9ekinys gali b"ti pripa#intas visikai arba i dalies. Fei iekinys buvo pripa#intas tik i dalies, tai rodymai gali b"ti netiriami tik pripa#intoje iekinio dalyje. 4rim's iekinio pripa#inim!, teismas priima byloje sprendim!, kuriuo patenkina iekovo iekin. 9ekinio pripa#inimas tam tikrais atvejais gali sukelti ir papildom pro%esini padarini , pv$., negalimum! priimti byloje sprendim! u# aki .

$tsako#o interes gynimo &4dai atsikirtimai 3 ie0kin3 ir prie0ie0kinis. $tsako#o atsiliepimas 3 pareik0t ie0kin3. Taikos sutartis.
Iali pro%esins teiss yra lygios, todl iekovas turi teis' pareikti iekin, o atsakovas atitinkamai turi teis' gintid nuo jam pareikto iekinio. 342 kalba apie dvejopo pob"d#io atsakovo gynimosi b"dus: prieiekin ir atsikirtimus. 0tsikirtimai + tai atsakovo nurodyti argumentai, pagrsti tam tikrais 7aktais, kuri pagalba jis stengiasi arba paneigti iekininio reikalavimo pagrstum!, arba rodyti, kad pro%esas yra prasidj's neteistai. 2adangi aiku, kad atsakovo argumentai yra dvejopi, tai jie skirstomi: - materialiniai teisiniai atsikirtimai + j pagrindu atsakovas siekia rodyti, kad iekovas neturi teiss iekin. neigiamas iekinio pagrstumas. 4v$., praleistas iekinins senaties terminas, sutartis negalioja . - pro%esiniai atsikirtimai. gin(ijamas pats pro%eso teistumas. 1ai yra tam tikr aplinkybi iekojimas, kuriomis atsakovas rodinja, kad iekovas neturjo teiss atlikti tam tikrus pro%esinius veiksmus (neturjo teiss kreiptis teism!< iekovas yra neveiksnus< pareikti iekin atstovas neturjo galiojim ir pan.&. 1)3 straipsnis. 4rieiekinis 1. 0tsakovas turi teis' iki nutarties skirti byl! nagrinti teisme primimo pareikti iekovui prieiekin, kad jis b"t inagrintas kartu su pradiniu iekiniu. ?lesnis prieiekinio primimas yra galimas tik tuo atveju, jeigu tokio primimo b"tinumas ikilo vliau arba jeigu yra gautas prieingos alies sutikimas, arba jeigu teismas mano, kad tai neu#vilkins bylos nagrinjimo. 2. 1eismas priima prieiekin, jeigu: 1& prieprieiniu reikalavimu siekiama skaityti pradinio iekinio reikalavim!< 2& patenkinus prieiekin, bus visikai ar i dalies nebegalima patenkinti pradinio iekinio<

- >> 3& tarp prieiekinio ir pradinio iekinio yra tarpusavio ryys, ir juos kartu nagrinjant bus galima grei(iau ir teisingai inagrinti gin(us. 3. 4rieiekinis pareikiamas pagal taisykles, io 2odekso nustatytas iekiniui pareikti. 1eismo nutartis atsisakyti priimti prieiekin atskiruoju skundu neskund#iama. ). 1eismas atsisako priimti prieiekin, jeigu nra io straipsnio 2 dalyje numatyt pagrind .e(342 1)3str.& 4rieiekinis + tai atsakovo iekinys pareiktas iekovui po bylos iklimo. F galima pareikti tik iki pasirengimo teisminiam nagrinjimui pabaigos. 0bi alys gyja dvigub! pro%esin' padt. 9ekovas tampa atsakovu, ir atvirk(iai. 4rieiekinis pareikiamas pagal tais pa(ias taisykles,kaip ir iekinys, ir turi b"ti apmoktas #yminiu mokes(iu. 4rieiekin atsakovas gali panaudoti tik tais atvejais, kai i to paties materialinio santykio yra kilusi ir atsakovo tam tikra teis. Gaugiausiai tai b"na dvialiai sandoriai, arba alis sieja ne du, o daugiau santyki , bet tie santykiai glaud#iai susij'. 0tsakovas negali reikti prieiekinio jei tie santykiai nesusij'. ?isus reikiamus atsikirtimus atsakovas privalo rodyti. 4atys atsikirtimai paprastai suraomi pro%esiniame dokumente atsiliepime iekin. 1)2 straipsnis. 0tsiliepimas iekin 1. 2artu su iekinio nuorau teismas atsakovui ir tretiesiems asmenims nusiun(ia praneim! dl atsiliepim pareikt! iekin pateikimo teismui. 4raneime teismas nustato ne trumpesn kaip keturiolikos, bet ir ne ilgesn kaip trisdeimties dien termin! atsiliepimams pareikti,nurodo atsiliepim nepateikimo pasekmes bei atsakovo pareig! pateikti atsiliepim! iekin. 9imtiniais atvejais teismas, atsi#velgdamas atsakovo ar tre(iojo asmens praym! ir bylos sudtingum!, gali termin! prat'sti iki eiasdeimties dien . Iioje dalyje nurodyti terminai skai(iuojami nuo atitinkamo praneimo teikimo dienos. 2. 0tsiliepimai pareikt! iekin turi atitikti pro%esiniams dokumentams keliamus turinio reikalavimus. 0tsiliepimuose pareikt! iekin papildomai nurodoma: 1& sutinkama ar ne su pareiktu iekiniu< 2& nesutikimo motyvai< 3& rodymai, kuriais yra grind#iami nesutikimo motyvai< )& atsakovo nuomon dl sprendimo u# aki primimo, jeigu iekovas nepateiks paruoiam j pro%esini dokument < -& in7orma%ija, ar byla bus vedama per advokat!. 3. 1eismas turi teis' atsisakyti priimti rodymus ir motyvus, kurie galjo b"ti pateikti atsiliepime iekin, jeigu mano, kad vlesnis j pateikimas u#vilkins sprendimo primim! byloje. ). Feigu atsakovas be pateisinamos prie#asties per nustatyt! termin! nepateikia atsiliepimo iekin, teismas turi teis', jei yra iekovo praymas, priimti sprendim! u# aki . Det kurioje pro%eso stadijoje alys gali baigti byl! taikos sutartimi (342 )2str.1d.&. =aytins ali taikos sutarties tekstas pridedamas prie bylos, o #odinis pareikimas raomas teismo posd#io protokol! ir ali pasiraomas. 4rie tvirtindamas ali taikos sutart, teismas iaikina alims i pro%esini veiksm pasekmes, o tvirtindamas taikos sutart, priima nutart, kuria nutraukia byl!. :utartyje turi b"ti nurodomos tvirtinamos ali taikos sutarties s!lygos.

@iterat4ra !. @ietu#os 1espu&likos ci#ilinio proceso kodeksas, pat#irtintas *==* m. #asario *- d. 3statymu Gr.BH952, 'Din., *==*, Gr.,)9!,2=". *. @auikas C., Eikelnas %., Gekro0ius %. Ci#ilinio proceso teis. B tomas. %., :ustitia, *==,. ,. Eikelnas %. Ci#ilinis procesas. B dalis. %., :ustitia, !..5.

Teism praktika @$T C?7 teisj kolegijos nutartys, kat. .+.! ir .+.* 8 lBe0kinio samprata, jo elementai, ie0kini r40ysi ir l$tsako#o interes gynimasi, ;ttp JJlat.litlee.lt

- 1** 1) tema. "aikinosios apsaugos priemons @aikinj apsaugos priemoni samprata, reik0m ir r40ys. @aikinj apsaugos priemoni skyrimo slygos. Pra0ym dl laikinj apsaugos priemoni taikymo nagrinjimo t#arka. Falim atsako#o nuostoli dl laikinj apsaugos priemoni taikymo atlyginimo utikrinimas. @aikinj apsaugos priemoni galiojimas, pakeitimas ir panaikinimas. Teismo nutar6i dl laikinj apsaugos priemoni 3#ykdymas ir apskundimas. $tsakomy& dl laikinj apsaugos priemoni paeidimo. @iterat4ra !. @ietu#os 1espu&likos ci#ilinio proceso kodeksas, pat#irtintas *==* m. #asario *- d. 3statymu Gr.BH952, 'Din., *==*, Gr.,)9!,2=". *. Pelenis A. @aikinoji teisin apsauga %okietijos ci#iliniame procese nustatymo slygos ir priemoni sistema JJ Teis. *==*, t. 2*. ,. Pelenis A. 7kolininko teisi gyny&a laikinosios teisins apsaugos procese '%okietijos ci#ilinio proceso teiss pa#y/diu" JJ Teis. *==*, t. 2*. 2. @auikas C., Eikelnas %., Gekro0ius %. Ci#ilinio proceso teis. B tomas. %., :ustitia, *==,. +. Eikelnas %. Ci#ilinis procesas. B dalis. %., :ustitia, !..5.

Teism praktika @$T C?7 teisj kolegijos nutartys, kat. .+., lBe0kinio utikrinimasi, ;ttp JJlat.litlee.lt

- 1*1 1* tema. 9rodymai ir rodinjimas civiliniame procese Krodinjimo ci#iliniame procese samprata, tikslas ir reik0m. Krodinjimo su&jektai. Krodinjimo dalykas. Krodinjimo etapai fakt ir 3rodym nurodymas, 3rodym pateikimas, 3rodym rinkimas, tyrimas ir #ertinimas. Gauj 3rodym pateikimo ri&ojimas ci#ilinio proceso stadijose. Krodinjimo pareiga ir jos paskirstymas 0alims. $plinky&s, kuri nereikia 3rodinti #isiems inomos aplinky&s, teisins pre/umpcijos, prejudiciniai faktai, fakt pripainimas. Krodym s#oka ir poymiai. Krodym klasifika#imas. Krodym ssajumas 'lie6iamumas" ir leistinumas. Krodinjimo priemons ci#iliniame procese. >ali ir tre6ij asmen paai0kinimai. @iudytoj parodymai. 1a0ytiniai 3rodymai ir j r40ys. mficial4s ra0ytiniai 3rodymai ir j teisin galia. Aaiktiniai 3rodymai. Cksperto i0#ada. $pi4ros protokolai. (itos 3rodinjimo priemons. Aaly#aujan6i &yloje asmen ir kit ci#ilinio proceso daly#i priesaika. Krodym utikrinimas. Teismo pa#edimai, j 3#ykdymo t#arka. @iterat4ra !. @ietu#os 1espu&likos ci#ilinio proceso kodeksas, pat#irtintas *==* m. #asario *- d. 3statymu Gr.BH952, 'Din., *==*, Gr.,)9!,2=". *. Gekro0ius %. mficial4s ra0ytiniai 3rodymai ci#iliniame procese JJ Teis. !..., Gr. ,, '2". ,. $r4nas Dlio&a. Krodym leistinumo samprata ci#iliniame procese JJ :ustitia. *==,, Gr. ,82. 2. @auikas C., Eikelnas %., Gekro0ius %. Ci#ilinio proceso teis. B tomas. %., :ustitia, *==,. +. Eikelnas %. Ci#ilinis procesas. B dalis. %., :ustitia, !..5.

Teism praktika @$T C?7 teisj kolegijos nutartys, kat. .2 lKrodymai ir 3rodinjimasi, ;ttp JJlat.litlee.lt

- 1*2 1+ tema. Civilins bylos i%klimas Teis kreiptis 3 teism teismins gyny&os. Teiss kreiptis 3 teism prielaidos ir 0ios teiss tinkamo reali/a#imo slygos. Be0kinio forma ir turinys. $tsisakymas ie0kin3 priimti. Be0kinio tr4kum i0taisymas. Be0kinio primimas. Ci#ilins &ylos i0klimas. (eli ie0kinio reikala#im sujungimas ir i0skyrimas. Be0kinio dalyko ar&a ie0kinio pagrindo pakeitimas. Ci#ilins &ylos i0klimo teisins pasekms @iterat4ra 1. @ietu#os 1espu&likos Ci#ilinio proceso kodeksas. 2. @auikas C., Eikelnas %., Gekro0ius %. Ci#ilinio proceso teis. B tomas, :ustitia, %., *==,. 3. Eikelnas %. Ci#ilinis procesas. B 8 BB d. :ustitia, %.,!..5.

Teism praktika @$T C?7 teisj kolegijos nutartys (ategorija .+. Be0kinys. Ci#ilin &yla Gr. ,(9,9,*J*==,, &yl kategorija ,..).!< ,..-< .+.! Ci#ilin &yla Gr. ,(9,9*22J*==,, &yl kategorija .+.!< .) Ci#ilins &yla Gr. ,(9,9)!)J*==, m., &yl kategorija !-.,, !-.2, ,).!, .+.! Ci#ilin &yla Gr. ,(9,9+=5J*==, m., &yl kategorija +5.!<-2< -5.!< .+.* Ci#ilin &yla Gr. ,(8,8,)=J*==!, ?yl kategorija -+.!< .+.* (ategorija .). Ci#ilins &ylos i0klimas teisme. Ci#ilin &yla Gr. ,(9,95**J*==, m., &yl kategorija )..5, 5!.2, 5*.*, .)

- 1*3 1, tema. (asirengimas nagrinti byl! teismo posdyje Pasirengimo ci#ilins &ylos nagrinjimui teismo posdyje stadijos tikslas ir reik0m. Pasirengimo ci#ilins &ylos nagrinjimui teisme terminai. Teismo #aidmuo pasirengimo &ylos nagrinjimui stadijoje. >ali ir kit proceso daly#i teiss ir pareigos pasirengimo nagrinti &yl teisme metu. Teismo procesiniai #eiksmai, atliekami rengiantis &yl nagrinti teismo posdyje. $tsiliepimas 3 ie0kin3. Prie0ie0kinis. Pasirengimo ci#ilins &ylos nagrinjimui &4dai. Pasirengimas nagrinti &yl teisme paruo0iamj dokument &4du. Paruo0iamieji dokumentai, j r40ys ir turinys. Pasirengimas nagrinti &yl teisme parengiamajame teismo posdyje. >ali taikinimo proced4ra. Teismo nutartis skirti &yl nagrinti teismo posdyje. @iterat4ra !. @ietu#os 1espu&likos ci#ilinio proceso kodeksas *. Eikelnas %. Ci#ilinis procesas. BB dalis. :ustitia, %., !..5. ,. Gekro0ius %. Ci#ilinis procesas koncentruotumo principas ir jo 3gy#endinimo galimy&s. :ustitia, %., *==*. 2. $m&rasait F. Pasiruo0imo teisminiam &ylos nagrinjimui stadija naujame Ci#ilinio proceso kodekse. :urisprudencija. *==* m., t. *- '*=". +. Gekro0ius %. Pasiruo0imo teisminiam nagrinjimui stadija @ietu#os ci#iliniame procese ir &yl nagrinjimo koncentruotumas JJ Teis. Eokslo dar&ai. !..., Gr. ,, '*". ). 7taneli4nait 1. Gaujasis ci#ilinio proceso kodeksas 8 kas naujok JJ @ietu#os ad#okat4ra. *==*, ko#as9&irelis.

Teism praktika @$T C?7 teisj kolegijos nutartys (ategorija .5. Pasirengimas teisminiam ci#ilins &ylos nagrinjimui.

- 1*) 1- tema. Civilins bylos nagrinjimas teismo posdyje Ci#ilins &ylos nagrinjimo teisme stadijos reik0m. Ci#ilins &ylos nagrinjimo teismo posdyje formos. Teismo posdi skyrimas ir #ieta. Ci#ilins &ylos nagrinjimas teismo posdyje odinio proceso t#arka. Teismo posdio sudedamosios dalys. Parengiamoji teismo posdio dalis, jos tikslas. Aaly#aujan6i &yloje asmen ir kit proceso daly#i neat#ykimo 3 teismo posd3 teisins pasekms. ?ylos nagrinjimas i0 esms '3rodym tyrimas". ?aigiamosios kal&os ir replikos. Teismo sprendimo primimas ir paskel&imas. Teismo posdio protokolas, jo reik0m ir turinys. Pasta&os dl teismo posdio protokolo. Ci#ilins &ylos nagrinjimas teismo posdyje ra0ytinio proceso t#arka. Teismo posdio pirmininkas, jo teiss ir pareigos. %ado#a#imas procesui. ?ylos nagrinjimo atidjimas ir susta&dymas. ?ylos nagrinjimo atidjimo samprata. ?ylos susta&dymo samprata, r40ys, pagrindai, terminai ir teisins pasekms. ?ylos nagrinjimo atidjimo ir &ylos susta&dymo skirtumai. ?ylos u&aigimas nepriimant teismo sprendimo dl gin6o esms. Parei0kimo palikimo nenagrinto samprata, esm, pagrindai ir teisins pasekms. ?ylos nutraukimo samprata, esm, pagrindai ir teisins pasekms. @iterat4ra !. @ietu#os 1espu&likos Ci#ilinio proceso kodeksas. *. Eikelnas %. Ci#ilinis procesas. BB dalis. :ustitia, %., !..5. ,. Gekro0ius %. Ci#ilinis procesas koncentruotumo principas ir jo 3gy#endinimo galimy&s. :ustitia, %., *==*. 2. Gekro0ius %. Gaujasis ci#ilinio proceso kodeksas ir &endrojo proceso pirmosios instancijos teisme reformos pagrindiniai &ruoai JJ Teis. *==*, 22 tomas.

Teism praktika @$T C?7 teisj kolegijos nutartys (ategorija ... Teisminis nagrinjimas 'teismo posdis, jo sudtins dalys" (ategorija !==. 7upaprastintas ci#ilins &ylos nagrinjimas (ategorija !=!. Teismo posdio protokolas (ategorija !=*. ?ylos nagrinjimo atidjimas Ci#ilin &yla Gr. ,(9,92)!J*==, m., &yl kategorijos -5.!< !=* (ategorija !=,. ?ylos susta&dymas Ci#ilin &yla Gr. ,(9,9+=*J*==, m., &yl kategorija !=, (ategorija !=2. ?ylos nutraukimas (ategorija !=+. Parei0kimo palikimas nenagrinto

- 1*- 1. tema. (irmosios instancijos teismo sprendimai, nutartys ir re:oliucijos Pirmosios instancijos teismo priimam procesini dokument r40ys. Teismo sprendimo samprata, reik0m ir esminiai &ruoai. Teismo sprendimo skirtumas nuo teismo nutarties. Teismo sprendimo primimo t#arka. 7prendimo primimo ir paskel&imo atidjimas. Teismo sprendimo forma ir turinys. 1eikala#imai, kuriuos turi atitikti teismo sprendimas. Pirmosios instancijos teismo sprendim r40ys. Falutinis teismo sprendimas ir dalinis teismo sprendimas. Preliminarus teismo sprendimas. Teismo sprendimas u aki reik0m, primimo slygos ir t#arka, turinys, teismo sprendimo u aki peri4rjimo t#arka. Teismo sprendimo 3siteisjimas. Teismo sprendimo 3siteisjimo teisins pasekms. Teismo sprendimo tr4kum i0taisymas. Papildomas teismo sprendimas. Teismo sprendimo i0ai0kinimas. $psirikim ra0ant teismo sprendim ir ai0ki aritmetini klaid jame i0taisymas. Teismo sprendimo 3#ykdymo t#arkos ir termino nustatymas, sprendimo 3#ykdymo utikrinimas. Teismo sprendimo nukreipimas #ykdyti. Teismo sprendim ir nutar6i sku&us #ykdymas r40ys ir pagrindai. Teismo sprendimo 3#ykdymo atidjimas, i0dstymas ir #ykdymo t#arkos pakeitimas. Pirmosios instancijos teismo nutartys nutar6i r40ys, primimo t#arka ir turinys. Pirmosios instancijos teismo nutar6i 3siteisjimas. Teismo atskirosios nutartys. Teismo re/oliucija. @iterat4ra !. @ietu#os 1espu&likos Ci#ilinio proceso kodeksas. *. Eikelnas %. Ci#ilinis procesas. BB dalis. :ustitia, %., !..5. ,. Gekro0ius %. Ci#ilinis procesas koncentruotumo principas ir jo 3gy#endinimo galimy&s. :ustitia, %., *==*. 2. Eeilius (., :onaitis E.. 7prendimo primimas u aki 8 efekty#i proceso koncentracijos utikrinimo priemon JJ :urisprudencija. *==*, t.*5 '!.". +. Pelenis A. 7prendimo u aki institutas usienio #alsty&i ci#ilinio proceso 3statymuose reik0m, primimo slygos ir apskundimas JJ :urisprudencija. *==*, t.*5 '!.". ). Gorkus 1. 7prendimas u aki pro&leminiai taikymo aspektai JJ :urisprudencija, *==,, t. ,5'*.". 5. Gorkus 1. $r 3manomas formalus 3rodym #ertinimas priimant sprendim u akik JJ :ustitia, *==*, Gr. + 8 ). Teism praktika @$T C?7 teisj kolegijos nutartys (ategorija !=). Pirmosios instancijos teismo nutartis (ategorija !=5. Teismo sprendimas. Ci#ilin &yla Gr. ,(9,9!+*-J*==* m., &yl kategorija !=5.,

- 1*. 1/ tema. ;esiteisjusi teismo sprendim ir nutari apskundimas 4apeliacinis procesas5 Teismo sprendim teistumo ir pagr3stumo kontrols reik0m ir formos. $peliacijos samprata, reik0m ir r40ys. Teis apsksti teismo sprendim 'nutart3" apeliacine t#arka. $peliacijos o&jektas. $peliacijos ri&ojimai. $peliacijos su&jektai. $peliacinio skundo turinys. $peliacinio skundo pada#imo terminas ir t#arka. $peliacinio skundo primimo t#arka. Teismo #eiksmai, ga#us apeliacin3 skund. $peliacinio skundo tr4kum 0alinimas. $peliacinio skundo atsisakymas. Prisidjimas prie apeliacinio skundo. $tsiliepimas 3 apeliacin3 skund. Araudimas apeliaciniame skunde kelti naujus reikala#imus. Gauj 3rodym pateikimo apeliacins instancijos teisme ri&ojimas. $peliacinio skundo nagrinjimas apeliacins instancijos teisme pasirengimas &ylos nagrinjimui, &ylos nagrinjimo formos ir t#arka. Dodi0kumo principo ri&ojimas apeliacins instancijos teisme. $peliacinio skundo nagrinjimo ri&os. Araudimas priimti &logesn3 apeliantui sprendim. $peliacins instancijos teismo teiss. Pirmosios instancijos teismo sprendimo panaikinimo ar pakeitimo pagrindai. $&soliut4s pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindai. Teismo sprendimo panaikinimas ir &ylos perda#imas nagrinti i0 naujo pirmosios instancijos teismui. $peliacins instancijos teismo sprendimai ir nutartys primimo ir paskel&imo t#arka &ei turinys. Pirmosios instancijos teismo nutar6i 'nutarim" apskundimas. $tskirj skund nagrinjimo procesiniai ypatumai. @iterat4ra !. @ietu#os 1espu&likos Ci#ilinio proceso kodeksas. *. Curopos Tary&os Einistr komiteto rekomendacija Gr. 1'.+"+ iAl apeliacini sistem ir proced4r ci#ilinse ir komercinse &ylose 3#edimo ir funkciona#imo to&ulinimoj ,. Eikelnas %. Ci#ilinis procesas. BB dalis. :ustitia, %., !..5. 2. Gekro0ius %. Ci#ilinis procesas koncentruotumo principas ir jo 3gy#endinimo galimy&s. :ustitia, %., *==*. +. $m&rasait F. $peliacijos r40i 3taka apeliacins instancijos teismo teisei grinti &yl i0 naujo nagrinti pirmosios instancijos teismui JJ Teis. *==*, t. 2,. ). $m&rasait F. $peliacinis procesas pagrindins Ci#ilinio proceso kodekso naujo#s JJ :urisprudencija, *==,, t. ,5'*.". 5. $m&rasait F. $peliacijos esm ir principai JJ Teis. *==,, t. 2). Teism praktika @$T C?7 teisj kolegijos nutartys (ategorija !!+. $peliacinis procesas. Ci#ilin &yla Gr. ,(8,8!*=+J*==!, &yl kategorija *.2.!< !!+ (ategorija !!). $tskirieji skundai.

- 1*, 11 tema. 9siteisjusi sprendim ir nutari per'i<rjimas kasacine tvarka Ksiteisjusi teismo sprendim ir nutar6i peri4rjimo formos. Teismo sprendim ir nutar6i peri4rjimo kasacine t#arka esm ir reik0m. (asacijos r40ys. (asacijos skirtumai nuo apeliacijos. Teis apsksti teismo sprendim 'nutart3" kasacine t#arka. (asacijos o&jektas. (asacijos ri&ojimai. (asacijos su&jektai. Ksiteisjusi teismo sprendim ir nutar6i peri4rjimo kasacine t#arka pagrindai. (asacinio skundo turinys. (asacinio skundo pada#imo terminas ir t#arka. (asacinio skundo primimo t#arka. (asacinio skundo atsisakymas. Prisidjimas prie kasacinio skundo. $tsiliepimas 3 kasacin3 skund. $tsto#a#imas kasaciniame teisme. (asacinio skundo nagrinjimas kasaciniame teisme pasirengimas &ylos nagrinjimui, &ylos nagrinjimo formos ir t#arka. ?ylos nagrinjimo kasacinio teismo posdyje formos. (asacinio proceso daly#i teiss teismo posdio metu. ?ylos nagrinjimo kasaciniame teisme ri&os. Araudimas priimti kasatoriaus at#ilgiu &logesn3 sprendim. ?ylos nagrinjimas kasacine t#arka i0plstinje teisj kolegijoje ir @ietu#os $uk06iausiojo Teismo Ci#ilini &yl skyriaus plenarinje sesijoje. (asacinio teismo teiss. Teismo sprendimo panaikinimas kasacine t#arka ir &ylos perda#imas nagrinti i0 naujo pirmosios ar apeliacins instancijos teismui. Gutarties 'nutarimo" primimo ir paskel&imo kasaciniame teisme t#arka. (asacinio teismo nutarties 'nutarimo" turinys, teisin galia ir reik0m. @iterat4ra !. @ietu#os 1espu&likos ci#ilinio proceso kodeksas, pat#irtintas *==* m. #asario *- d. 3statymu Gr.BH952, 'Din., *==*, Gr.,)9!,2=". *. @auikas C., Eikelnas %., Gekro0ius %. Ci#ilinio proceso teis. B tomas. %., :ustitia, *==,. ,. Eikelnas %. Ci#ilinis procesas. BB dalis. %., :ustitia, !..5. 2. Eikelnas %. $uk06iausiojo Teismo #aidmuo utikrinant #ienod teiss ai0kinim JJ Teis. *==*, t. 22. +. Ariukas $. (asacinio proceso naujo#s Ci#ilinio proceso kodekse JJ :urisprudencija, t. *- '*=". ). %asiliauskas %. Teisminio precedento, kaip teiss 0altinio, s#okos pro&lema teisminis precedentas kaip nauja teiss norma ar kaip teiss ai0kinimo 'pltojimo" re/ultatas JJ Teis, *==*, t. 2*. 5. %asiliauskas %. Teisminio precedento reik0m jo t#ynje 8 $nglijoje JJTeis, *==*, t. 2*. Teism praktika @$T C?7 teisj kolegijos nutartys, kat. !!5 l(asacinis procesasi, ;ttp JJlat.litlee.lt

- 1*B 11 tema. (roceso atnaujinimas Proceso atnaujinimo samprata, reik0m ir pagrindai. Pra0ym dl proceso atnaujinimo turinys, j pateikimo terminai ir t#arka. Pra0ym dl proceso atnaujinimo nagrinjimas. Teismo, nagrinjan6io pra0ym dl proceso atnaujinimo, teiss. @iterat4ra !. @ietu#os 1espu&likos ci#ilinio proceso kodeksas, pat#irtintas *==* m. #asario *- d. 3statymu Gr.BH952, 'Din., *==*, Gr.,)9!,2=". *. @auikas C., Eikelnas %., Gekro0ius %. Ci#ilinio proceso teis. B tomas. %., :ustitia, *==,. ,. Eikelnas %. Ci#ilinis procesas. BB dalis. %., :ustitia, !..5.

Teism praktika @$T C?7 teisj kolegijos nutartys, kat. !!- lProceso atnaujinimasi, ;ttp JJlat.litlee.lt

- 1*> 1& tema. 3tskir kategorij byl nagrinjimo ypatumai. =umarinis procesas ?yl, susijusi su #ie0ojo intereso apsauga, nagrinjimo ypatum prielaidos. ?yl, kylan6i i0 0eimos teisini santyki, nagrinjimo ypatumai. ?yl dl santuokos nutraukimo, pripainimo negaliojan6ia, sutuoktini gy#enimo skyrium 'separacijos" nagrinjimas. ?yl dl t#ysts 'motinysts" nustatymo nagrinjimas. ?yl dl t#ysts 'motinysts" nugin6ijimo nagrinjimas. ?yl dl t# #aldios apri&ojimo nagrinjimas. ?yl dl #aik i0laikymo nagrinjimas. ?yl, kylan6i i0 dar&o teisini santyki, nagrinjimo ypatumai. ?yl dl daikto #aldymo paeidim nagrinjimo ypatumai. ?ankroto ir restrukt4ri/a#imo &yl nagrinjimo ypatumai. 7upaprastinto ir pagreitinto kai kuri kategorij &yl nagrinjimo tikslas. Aokumentinis procesas &yl nagrinjimo 0ia proced4ra slygos, ie0kinio turinys ir parei0kimo t#arka, &yl nagrinjimo dokumentiniame procese t#arka, preliminaraus sprendimo primimas ir jo turinys, atsako#o prie0tara#imai ir &ylos nagrinjimo, primus prie0tara#imus, t#arka. ?yl dl teismo 3sakymo i0da#imo nagrinjimo t#arka &4tinos slygos &yl nagrinti 0ia proced4ra, kreditoriaus parei0kimo forma ir turinys, parei0kimo primimo t#arka, teismo 3sakymo i0da#imas ir jo turinys, prane0imas skolininkui apie teismo 3sakymo i0da#im, skolininko prie0tara#im parei0kimo teisins pasekms. Fin6 dl nedideli sum priteisimo nagrinjimo ypatumai. @iterat4ra !. @ietu#os 1espu&likos ci#ilinio proceso kodeksas, pat#irtintas *==* m. #asario *- d. 3statymu Gr.BH952, 'Din., *==*, Gr.,)9!,2=". *. @ietu#os 1espu&likos dar&o kodeksas. ,. Kmoni &ankroto 3statymas. 2. Kmoni restrukt4ri/a#imo 3statymas. +. @ietu#os $uk06iausiojo Teismo senato *==! m. gruodio *! d. nutarimas Gr. ,, iAl 3statym taikymo 3moni &ankroto &ylosej. Teism praktika Gr. !). ). :onaitis E. $tskir kategorij &yl nagrinjimo ypatumai pagal naujj3 @ietu#os 1espu&likos ci#ilinio proceso kodeks JJ :urisprudencija, t. 2* ',2". 5. Eikuckien %. Ii/ini asmen &ankrotas da&artis ir perspekty#osJJ :ustitia. *==,, Gr. ,92. -. Gekro0ius %. 7umarinio proceso formos pagal naujj3 Ci#ilinio proceso kodeks JJ :ustitia. *==,, Gr. ! 8 *. .. Gekro0ius G. ?yl, kylan6i i0 dar&o teisini santyki, nagrinjimo ypatumai 8 lyginamoji anali/, socialinis ir proceso koncentruotumo aspektai JJ Teis. !..., ,,'!". !=. Gorkus 1. Teismo 3sakymo proced4ros teisin prigimtis lyginamieji aspektai JJ :urisprudencija, t. ,- ',=". !!. %a06ga E. ?ankroto teiss ekonominiai aspektai JJ Teis. *==,, Gr. 25. !*. @auikas C., Eikelnas %., Gekro0ius %. Ci#ilinio proceso teis. B tomas. %., :ustitia, *==,. Teism praktika @$T C?7 teisj kolegijos nutartys, kat. . lBndi#idual4s dar&o gin6aii, kat. !== l7upaprastintas ci#ilins &ylos nagrinjimasi ;ttp JJlat.litlee.lt

- 11* 1) tema. Civilini byl nagrinjimas ypatingosios teisenos tvarka Ypatingosios teisenos esm ir reik0m. ?yl priskyrimo nagrinti ypatingosios teisenos t#arka kriterijai. Pagrindiniai &yl nagrinjimo ypatingosios teisenos t#arka principai ir procesiniai ypatumai. Be0kinio 'gin6o" teisenos ir ypatingosios teisenos skirtumai. Ypatingosios teisenos t#arka nagrinjamos &ylos. $tskir 0ios teisenos &yl kategorij nagrinjimo procesiniai ypatumai. Turin6i juridin reik0m fakt nustatymas. Ii/inio asmens pripainimas neinia kur esan6iu ar&a paskel&imas mirusiu. Ii/inio asmens pripainimas ne#eiksniu ar&a ri&otai #eiksniu, nepilname6io pripainimas #eiksniu. K#aikinimo &yl nagrinjimas. ?ylos dl glo&os ir r4py&os. ?ylos dl antstoli ir notar #eiksm. ?yl dl ci#ilins &4kls akt 3ra0 atk4rimo, pakeitimo, papildymo, i0taisymo ar anulia#imo nagrinjimas. ?ylos dl teisi pagal prarastus pareik0tinius #erty&inius dokumentus atk4rimo '0aukiamoji teisena". ?yl dl daiktini teisi nagrinjimas ypatingosios teisenos t#arka. ?yl, kylan6i i0 0eimos teisini santyki, nagrinjimas ypatingosios teisenos t#arka. ?yl dl ;ipotekos 'kilnojamojo daikto 3keitimo" nagrinjimas. ?ylos dl prarastos teismo ar #ykdomosios &ylos atk4rimo. ?ylos dl praleisto 3statym nustatyto termino atnaujinimo. ?ylos dl teismo leidim i0da#imo, parei0kim ar fakt pat#irtinimo, turto administra#imo, pa#eldjimo proced4r taikymo ir kitos ypatingosios teisenos t#arka nagrintinos &ylos. @iterat4ra !. @ietu#os 1espu&likos ci#ilinio proceso kodeksas, pat#irtintas *==* m. #asario *- d. 3statymu Gr.BH952, 'Din., *==*, Gr.,)9!,2=". *. Demkauskien B. Ypatingosios teisenos reformos prielaidos JJ :urisprudencija, t. ,5 '*.". ,. @auikas C., Eikelnas %., Gekro0ius %. Ci#ilinio proceso teis. B tomas. %., :ustitia, *==,. 2. Eikelnas %. Ci#ilinis procesas. BB dalis. %., :ustitia, !..5.

- 111 1* tema. 2ykdymo procesas %ykdymo procesas 8 sa#aranki0ka ci#ilinio proceso stadija. %ykdytini teism ir kit institucij i0duoti dokumentai. %ykdomieji dokumentai 8 #ykdymo #eiksm atlikimo pagrindas. %ykdomj dokument r40ys ir j teisin reik0m. $ntstolis #ykdymo procese ir jo teisinis statusas. $ntstoli 3galiojimai, j atliekami procesiniai #eiksmai, procesins teiss ir pareigos. Iaktini aplinky&i konstata#imas. Procesini dokument 3teikimas. $ntstoli procesins #eiklos kontrol. %ykdymo proceso daly#iai. >alys #ykdymo procese, j procesins teiss ir pareigos. Taikos sutartis ir teisi permimas #ykdymo procese. ?endrosios #ykdymo #eiksm atlikimo taisykls. %ykdymo #ieta, laikas, terminai ir #ykdymo i0laidos. $ntstolio procesins #eiklos kontrol. Teismo ir antstolio #ykdymo procese priimami procesiniai dokumentai ir j 3teikimas. $tsto#a#imas #ykdymo procese. Pri#erstinio #ykdymo priemons. %ykdymo #eiksm susta&dymas ir atidjimas. %ykdomj dokument grinimas i0ie0kotojui, #ykdomosios &ylos nutraukimas. %ykdomj ra0t i0da#imo t#arka. %ykdomj dokument pateikimo ir primimo #ykdyti t#arka. 1aginimas 3#ykdyti sprendim. B0ie0kojimo i0 skolininko turto &endrosios taisykls. Turto are0tas. $re0tuoto turto 3kainojimas, reali/a#imo &4dai ir t#arka. %arytyns ir j pra#edimo t#arka. $tskir turto r40i are0to ir reali/a#imo ypatumai '#erty&ini popieri, turtini teisi, ;ipoteka ar 3keitimu 3keisto turto ir kt.". 7kolininko turto administra#imas. B0ie0kojimo nukreipimas 3 skolininko dar&o umokest3 ir kitas pajamas. B0laikymo #aikams periodinmis i0mokomis i0ie0kojimo ypatumai. B0ie0kojimo i0 juridini asmen turto ypatumai. B0ie0kot sum paskirstymo tarp i0ie0kotoj ir i0mokjimo i0ie0kotojams t#arka. 1eikala#im patenkinimo eil. Gepiniginio po&4dio teismo sprendim #ykdymo ypatumai. Lsienio teism sprendim #ykdymo ypatumai. B0ie0kotojo, skolininko ir kit asmen teisi ir teist interes gynimas #ykdymo procese. 7prendim 3#ykdymo atgrimas. @iterat4ra !. @ietu#os 1espu&likos ci#ilinio proceso kodeksas, pat#irtintas *==* m. #asario *- d. 3statymu Gr.BH952, 'Din., *==*, Gr.,)9!,2=". *. 7prendim #ykdymo instrukcija. ,. Eikelnas %. Ci#ilinis procesas. BB dalis. %., :ustitia, !..5. Teism praktika @$T C?7 teisj kolegijos nutartys, kat. !!. l%ykdymo procesasi ;ttp JJlat.litlee.lt

- 112 1+ tema. Tarptautinio civilinio proceso pagrindai Tarptautinio ci#ilinio proceso samprata. Eaterialins ir proceso teiss atri&ojimas @ietu#os tarptautinje pri#atinje teisje. Tarptautins ir nacionalins teiss santykis. Ci#ilin &yla, turinti usienio 'tarptautin3" element. Taikytinos teiss klausimai. Lsienio #alsty&i teiss taikymas. Lsienio pilie6i ir juridini asmen ci#ilins procesins teiss ir pareigos. $smen &e piliety&s ci#ilins procesins teiss ir pareigos. Teismingumo pro&lema tarptautiniame ci#iliniame procese. ?yl su tarptautiniu elementu teismingumas @ietu#os teismams gin6o ir ypatingosios teisenos &ylose. 7utartinio teismingumo ypatumai tarptautiniame ci#iliniame procese. Bmunitetai. Be0kiniai usienio #alsty&ms. @aikinj apsaugos priemoni taikymas usienio #alsty&se. >aukim ir prane0im usienio #alsty&se 3teikimas. Krodym rinkimas usienio #alsty&se. Bnformacijos apie usienio teis ga#imas ir teisin pagal&a tarptautiniame ci#iliniame procese. Lsienio teism pa#edimai. Lsienio teism ir ar&itra sprendim pripainimas ir #ykdymas @ietu#oje. @iterat4ra !. @ietu#os 1espu&likos ci#ilinio proceso kodeksas, pat#irtintas *==* m. #asario *- d. 3statymu Gr.BH952, 'Din., *==*, Gr.,)9!,2=". *. @auikas C., Eikelnas %., Gekro0ius %. Ci#ilinio proceso teis. B tomas. %., :ustitia, *==,. ,. Eikelnas %. Ci#ilinis procesas. BB dalis. %., :ustitia, !..5.